Вы находитесь на странице: 1из 7

informacia kompiuteris

Sesaxeb

XX saukuneSi eleqtronikis dargSi gakeTebulma aRmoCenebma teqnologiur revoluciamde


mogviyvana da cxovrebis wesi Segvicvala.
winaT informacia qaRaldze _ wignebSi, gazeTebsa Tu JurnalebSi inaxeboda. maT Sesanaxad
saWiro iyo didi sistemebi da biblioTekebi.
XX saukunis dasawyisSi daiwyes eqsperimentebi eleqtronikis dargSi. mecnierebma gamoigones
eleqtronuli lampebi, romelTac SeeZloT emarTaT eleqtrodebis susti nakadi. lampebs pirvel
radiomimRebSi, signalis gasaZliereblad iyenebdnen. 1940-ian wlebSi lampebi gamoiyenes pirveli
kompiuteris asagebad. am `veeba manqanas~ mTeli oTaxi eWira, magram angariSis garda araferi
SeeZlo.
1958 wels mikrosqema __ Cipi gamoigones. es ramdenime milimetri sisqis siliciumis (kaJis)
Txeli firfitaa. mikroCipi asobiT eleqtrul wreds Seicavs da TiTqmis yvela manqanis marTva
SeuZlia, Tuki saTanadod iqneba daprogramebuli.
mikrosqemis gamogonebam SesaZlebeli gaxada ufro patara, swrafi da mZlavri kompiuterebis
ageba. Tanamedrove kompiuters angariSis garda, informaciis swrafi moZebnac da damaxsovreba
SeuZlia. kompiuteri erT wamSi gadaaTvalierebs eleqtronuli xerxiT damaxsovnebul mTel
biblioTekas da nebismieri wignis saWiro gverds giCvenebT.
kompiuteri gamoiyeneba adamianis Tanamedrove saqmianobis yvela praqtikul sferoSi.
gamoTvliTi teqnikis ganviTarebis
mokle istoria

Teoriuli mosazrebebi romlebic personaluri kompiuretis Seqmnas daedo safuZlad,


saukunovan istorias iTvlian da Tavs iCenen bevr mecnierTa SromebSi. am ideis praqtikuli
realizacia mxolos XX saukunis meore naxevarSi moxerxda. ganviTarebis maRali etapebis
meSveobiT, gamoTvliTi teqnika Zalze swrafad gaumjobesda. aRsaniSnavia, rom es procesi
amJamadac mimdinareobs.

Cvenma winaparma lerwmis CarCoze gaWimul Tokze


mZivebi aasxa, yovel Tokze 10 cali. ase Seiqmna pirveli
saTvleli mowyobiloba _ saangariSo anu abaki. abakis
gavrcelebasa da Tvlis meTodebis SeqmnaSi
gansakuTrebuli wvlili miuZRvis frang mecniers _
herberts (950 _1003). abaks, iyenebdnen babilonelebi, Cvens
welTaRricxvamde 4-5 aTasi
wlis win.

udidesi istoriuli movlena, romelmac gansazRvra maTematikis


Semdgomi ganviTareba, Tvlis poziciuri sistemis Seqmna iyo.
rogorc Cans, igi SemoiRes 4000 wlis win Zvel babilonSi.
CvenTvis Cveuli aTobiTi poziciuri numeracia Seqmnes Zvelma
indusebma. indoeTidan arabebis saSualebiT numeraciis es sistema
cifrebis aRniSvnasTan erTad
(romlebsac Cven `arabuls~ vuwodebT)
gadmovida evropaSi da Semdeg ki gavrcelda yvela qveyanaSi.
yvelaze mniSvnelovani movlena gamoTvliTi teqnikis istoriaSi
iyo XVII sukune, rodesac gamoCnda gamomTvleli mowyobiloba. didi
xnis manZilze Tvlidnen, rom pirveli aseTi manqana aago 1642 wels
frangma maTematikosma, fizikosma da filosofosma blez paskalma,
Tumca aRmoCnda, rom mTvleli mowyobiloba augia germanel
maTematikoss da aRmosavleT enaTmecnierebis profesors vilhem
Sikards, daaxloebiT 1623 wels. aRsaniSnavia is faqti, rom 1967w.
madridis erovnul biblioTekaSi aRmoaCines leonardo da vinCis
(1452-1519) xelnawerTa ori tomi. sqemis analizidan gairkva, rom jer kidev paskalisa da Sikardis
ariTmometrebis (ariTmerikuli saTvleli manqana) agebamde erTi saukuniT adre, leonardo da
vinCs augia saTvleli manqana.
aRsaniSnavia is faqti, rom germaneli maTematikosi gotfrid vilhelm laibnici (1646 -1716)
40 wlis manZilze aqtiurad saqmianobda ariTmometris Sesaqmnelad da gasaumjobeseblad. mis
mier agebul manqanas SeeZlo ara mxolod Sekreba da gamokleba, rogorc paskalis manqanas,
aramed gamravleba da gayofac.
1
XIX saukuneSi daisva sakiTxi, SeiZleba Tu ara, Seiqmnas manqana, romelic ara mxolod
calkeul ariTmetikul operaciebs Seasrulebda, aramed `SeZlebda~ ewarmoebina gamoTvliTi
jaWvi, romelic aucilebeli iqneboda amocanis mTlianobaSi amosaxsnelad?

adamiani, romelmac pirvelad gamoTqva gamomTvleli manqanis


fundamenturi idea da Seecada mis ganxorcielebas, iyo ingliseli
mecnieri Carlz bebiji (1791-1871).
kembrijis universitetis profesori Carlz bebiji 1822 wels Seecada
aego avtomaturad momqmedi meqanikuri saangariSo manqana. cdam marcxi
ganicada, radgan aseTi manqanis Seqmna teqnikurad sakmaod rTuli
aRmoCnda.
1834 wels bebiji iwyebs muSaobas Tavis mTavar qmnilebaze __
gamomTvlel manqanaze, romelsac man `analizuri~ (Analytical Engine)
uwoda da romelsac unda amoexsna yvela is amosaxsneli amocanebi,
romelsac xsnidnen maTematikosebi da inJinrebi. aRniSnul manqanas
gaaCnda centraluri procesoruli mowyobiloba, mexsierba da
perfobaraTebi, romelzec gadaitaneboda garkveuli programebi.
bebijis manqanas SeeZlo ocniSna ricxvebze operireba.
amrigad, gamomTvleli manqana imuSavebda adamianis Carevis gareSe, Tu
mas vacnobebdiT: ra operaciebi unda Seesrulebina (ra ricxvebze da ra
TanamomdevrobiT). es principi dRes egm-is programuli marTvis principis
saxeliTaa cnobili da safuZvlad udevs kompiuteris muSaobas.
rogorc istoriam gviCvena, bebijis Canafiqri, rom gamomTvleli manqana
emarTaT perfobaraTebis saSualebiT, winaswarmetyveluri iyo.
perfobaraTebis gamoyenebis idea realuri gaxda mas Semdeg, rac igi 1804
wels frangma gamomgonebelma Jozef mari Jakarma (1752-1834) gamoigona
saqsovi dazgis muSaobis avtomatizaciisTvis.
sxvadasxva amocanebis amoxsnis dros, gamomTvleli manqanis mier
Sesasrulebel operaciaTa aRmweri Teoriis ganviTarebis gareSe am
manqanis marTva SeuZlebela. ase, rom aicilebeli gaxda mecnierebis axali
mimarTulebis programirebis Seqmna, raSic didi wvlili miuZRvis cnobili ingliseli poetis
jorj gordon baironis erTaderT qaliSvils ada augastas _ graf lavleisis meuRles.
1843 wlis 19 ivlisi iTvleba pirveli programis Seqmnis TariRad __ ada lavleiss ekuTvnis
burnulis ricxvebis gamosaTvleli programa. am periodSi manqanas SeeZlo Seesrulebina ara
mxolod ariTmetikuli, aramed logikuri operaciebic. es SesaZlebeli gaxda mas Semdeg, rac
1847 wels ingliselma maTematikosma jorj bulma (1815-1864) Seqmna
logikur gamonaTqvamTa Teoria, romelmac miiRo `bulis algebris~
saxelwodeba.
yvela ariTmometri, rac ki Seqmnila qarTveli mecneris giorgi
nikolaZis moRvaweobamde, iyo meqanikuri. safrangeTSi, samecniero
mivlinebaSi yofnis dros, giorgi nikolaZem (1888-1931) Seiswavla
arsebuli ariTmometrebi da gamoigona axali tipis eleqtromTvleli _
`pirdapiri gamravlebis eleqtronuli ariTmometri~, romelic sxva
manqanebisgan gansxvavdeboda eleqtruli gamanawilebliT. es siaxle
amsubeqebda adamianis xeliT muSaobas.
am gamogonebiT daintelesdnen evropisa da a.S.S-s firmebi, romlebmac
sTxoves g. nikolaZes daxmareboda maT ariTmometris agebaSi, Tumca igi samSobloSi wamovida da
iq aago ariTmometris modeli, romelic gaigzavna moskovSi gamofenaze. igi politeqnikur
muzeumSi iyo eqsponirebuli, sadac mnaxvelebs uCvenebdnen modelis muSaobas... amis Semdeg
modelis bedi gaurkvevelia. giorgi nikolaZe moulodnelad gardaicvala 1931 wels. samwuxarod
mas ar dascalda daezustebina ariTmometris mTliani konstruqciis dokumentacia, romlis
gareSec, amJamad, metad rTuldeba ariTmometris ageba.

kompiuteris ganviTarebis Taobebi

ukanasknel wlebamde cnobili iyo, rom pirveli egm. aages 1945


wels amerikelma fizikosebma jon ekrtim (Jon Presper Eckert) da jon
mouClim (Jone Mauchiy), romlis saxelwodebac iyo `eniaki~ (ENIAK
– Electronic Numerical Integrator and Computer), magram sinamdvileSi
yvelaferi sxvagvarad moxda:
2
marTalia `eniaki~ msoflioSi momuSave pirveli egm-ia, romlis konstruqrotebi arian ekerti
da mouCli da maT didi Rvawli miuZRviT gamoTvliTi teqnikis ganviTarebaSi, magram egm-is
muSaobis principebi maT mier ar yofila gamoTqmuli.
es principebi pirvelad gamoTqva 1937 wels aiovas Statis q. eimsSi momuSave amerikelma
fizikosma, warmoSobiT bulgarelma jon atanasovma. amis
garda, atanasovma Tavis damxmare kliford betisTan erTad
scada aego pirveli egm-i. es kompiuteri, romelsac maT
uwodes `ABC~, praqtikulad damTavrda 1942 wels. darCa
mxolod periferiuli nawilis ageba da is, rom `ABC~
eqspluataciaSi ver Sevida _ amis mizezi gaxda II msoflio
omi. es faqti cnobili iyo bevri mecnierisTvis da maT Soris
mouClisTvisac.
1973 wels daiwyo ori didi firmis dava kompiuteris avtorobis Sesaxeb. Catarda sasamarTlos
135 sxdoma. damtkicda, rom 1940 wels atanasovs miuwvevia mouCli, uCvenebia misTvis xelnawerebi,
gaucvnia gamoTvliTi mowyobilobis muSaobis principi. gairkva, rom am vizitis Semdeg mouClim
SeZlo egm-is Seqmna, rac gaformda pirveli kompiuteris saxiT.
amrigad, dReisTvis kompiuteris avtorobis moraluri ufleba mxolod atanasovs aqvs.
rogorc aRvniSneT, kompiuteri aris programis mixedviT amtomaturad marTvadi swrafmomqmedi
eleqtronuli manqana, romlis ZiriTadi daniSnulebaa didi moculobis informaciis Senaxva,
damuSaveba da gadacema.
bolo wlebSi kompiuteris raodenobam sagrZnoblad moimata. mis
ricxobliv zrdasTan erTad aranakleb swrafad mimdinareobda maTi
srulyofis procesic.
elementuri bazis, teqnikuri maxasiaTeblebis da informaciis damuSavebis
mixedviT miRebulia kompiuteris dayofa Taobebad.

I Taoba (1950-1957): am Taobis manqanebi agebuli iyo lampebze da


eleqtronul-sxivur milakebze. isini arsebobdnen 1957 wlamde. am Taobebis egm-ze warmodgena
rom viqonioT sakmarisia aRvniSnoT, rom pirveli kompiuteri `eniaki~ iwonida 27t, Sedgeboda
18000 lampisgan, ikavebda 200 m2 farTobs da mas emsaxureboda programistTa da inJinerTa mTeli
armia. am Taobis manqanebs mexsiereba magnitur dolebze hqondaT. maTi muSaobis siCqare
Tanamedrove kompiuterTan SedarebiT Zalze mcire iyo. wamSi mxolod 10-15 aTasi ariTmetikuli
operaciebis Sesruleba SeeZlo. es manqanebi ZiriTadad eqsperimentuli mowyobilobebi iyvnen da
maT agebdnen sxvadasxva Teoriuli mosazrebebis Sesamowmeblad.
`eniakis~ paralelurad did britaneTSi saidumlod iqmneboda kompiuteri IBM. kompiuters
SeeZlo kodebis gaSifra, ris gamoc saWiro iyo misi gasaidumloeba. mas iyenebdnen germaniaSi
pirveli da meore msoflio omis dros. kodebis gaxsnis maTematikuri meTodi Seqmnili iyo
maTematikosTa jgufis mier, romelSic Sedioda alan tiuringi (Alan Turing). 1943 wels londonSi
gamoigones manqana Colossus, romelsac hqonda 1500 eleqtronuli lampa.
am manqanis avtorni da Semqmnenni arian _ m. naumeni da f. flaueri.
1937 wels maTematikosma hovard eikenma (Howard Aiken) warmoadgina proeqti didi gamomTvleli
manqanis Seqmnisa. proeqti daasponsora firma IBM-is prezidentma tomas vatsonma (Tomas Watson),
romelmac am saqmeSi Cado 500 000 dolari. Mark_1-is daproeqteba daiwyo 1939 wels da gamovida
rogorc IBM-is produqcia.
1955 wels firma Ferrant-im gamouSva kompiuteri Pegasus, romelSic gamoyeneba hpova saerTo
daniSnulebis registrebis koncefciam. aRniSnuli
kompiuterisaTvis amerikis SeerTebuli Statebis sazRvao
flotis oficerma, (SemdgomSi admiralma) programistma greis
xoperma Seqmna pirveli kompilatori, programa, romelic
adamianisTvis gasageb simbolur enaze daweril programas
Targmnida manqanur enaze. kompilatori sagrZnoblad
aadvilebda programirebis process.
unda aRvniSnoT, rom kompiuteruli mecnierebis fuZemdeblad
samarTlianad iTvlebian klod Senoni _ informaciis Teoriis
Semqmneli, alan tiuringi _ maTematikosi, programirebis da
algoriTmebis Teoriis Semqmneli da jon fon neimani _
gamomTvleli mowyobilobebis konstruqciis avtori.
pirveli Taobis kompiuterebia: `eniaki~, `СТРЕЛА~, `УРАЛ-2,~ `M-20~ da sxva. es kompiuterebi
didi moculobisa da naklebad saimedoni iyvnen, saWiroebdnen agreTve bevr eleqtroenergiasac.

3
II Taoba (1958-1963): eleqtronuli teqnikis ganviTarebam, kerZod, tranzistoruli
(naxevargamtaruli) elementebis gamoCenam ganapiroba II Taobis kompiuteris Seqmna. lampa
Seiqcala ufro saimedo da ufro swrafi tranzistoriT. am manqanebs maxsovroba hqondaT
magnitur gulanebze. isini warmoadgendnen patara rgolebs, romlebsac SeeZloT
daemaxsovrebinaT ormagi informacia. tranzistoruli kompiuteri mis winamorbedisgan
gansxvavebiT gamoirCeoda maRali swrafqmedebiT. gaizarda misi muSaobis saimedoba, gamoyenebis
sfero, Semcirda misi gabaritebi da moxmarebuli energia. mas iyenebdnen sxvadasxva
statistikuri da ekonomiuri amocanebis amosaxsnelad. didia misi wvlili samecniero-teqnikuri
amocanebis gadawyvetaSic.
am wlebis mniSvnelovani monapovari ganekuTvneba programis sferos. II Taobis
kompiuterebSi pirvelad gaCnda is, rasac dRes veZaxiT operaciul sistemas. aseve, am wlebSi
Seiqmna daprogramebis enebi: fortrani, koboli, algoli. MA
am Taobis kompiuretebia: `M-220~, ` БЕСМ-4~, `УРАЛ-14~, `МИНСК-2~, ` МИНСК-4~Dda sxva.

III Taoba (1963-1974): 1964 wels firma IBM-ma waradgina eqvs moduliani mowyobloba IBM,
romelic iyo pirveli kompiuteri mesame TaobaSi. es manqanebi erTmaneTs ukavSirdebodnen
operatiuli sistemiT da hqondaT brZanebis erTiani sistema.
1957 wels robert noisma (SemdgomSi Intel-is damaarsebeli) gamoigona
srulyofili meTodi, romlis saSualebiT erT firfitaze Tavsdeboda
ramdenime aTeuli tanzistori da maTi SemaerTebeli yvela saSualeba.
miRebul eleqtrul sqemas uwodes integraluri sqema anu Cipi. 1968 wels
gamovida pirveli kompiuteri integraluti sqemiT. xolo 1970 wels Intel
firmam daiwyo integraluti sqemis gayidva.
amave welas Intel firmam aago didi egm-is centraluri procesoris analogiuri integraluri
sqema. ase gaCnda pirveli mikroprocesori Intel-4004.
integraluri sqemebis gamoyenebam gamoiwvia am Taobis kompiuteris swrafmoqmedebis sagrZnobi
amaRleba (80-100 aTasi ariTmetikuli operacia wamSi). agreTve Seiqmna diskuri tipis mexsiereba
da informaciis Semtan-gamomtani mowyobiloba _ disflei. disflei Sedgeba ekranisa da
klaviaturisadan. diskuri anu gare mexsiereba gankuTvnilia im informaciis dasamaxsovreblad,
romelic momxmarebelma SeiZleba mravaljer gamoiyenos.
kompiuteris ganviTarebis process Tan sdevda manqanis programuli uzrunvelyofis,
saeqspluatacio SesaZleblobaTa da mravali sxva maCveneblis mkveTri gaumjobeseba.
moipova ra lideroba, swored am wlebSi daiwyo IBM firmam IBM tipis kompiuterebis
gamoSveba, dawyebuli, patara kompiuterebidan, damTavrebuli yvelaze mZlavri da
ZviradRirebuli kompiuteriT.
60-70-iani wlebi iRbliani gamodga. 1969 wels `daibada~ pirveli globaluri kompiuteruli
qseli _ swored is qseli, rasac dRes `Intelnet-s~ vuwodebT. aseve,
swored 1969 wels erTdroulad gamoCndnen operatiuli sistema Unix
da daprogramebis ena C, romlebmac udidesi gavlena moaxdines
programul samyaroze da dResac inarCuneben am mdgomareobas.
am Taobis kompiuterebs miekuTvneba: `EC-1022~, `EC-1035~, `CM-2~,
`CM-4~, `EC-1055~ da sxva.

IV Taoba (1975-1985): samwuxarod 1975 wlidan kompiuteris Taobebis


cvlis swori xazi irRveva... iTvleba, rom 1975-85 wlebis periodSi
gamosuli kompiuterebi ekuTvnis IV Taobas, magram arsebobs sxva mosazrebebic: bevri mecnieri
Tvlis, rom am wlebis miRwevebi imdenad mniSvnelovani ar aris, rom am periodSi gamoSvebuli
kompiuterebi axal Taobas movakuTvnoT. am mosazrebis mimdevrebi mesame Taobas `III + naxevar~-is
Taobis kompiuterebs uwodeben da mxolod 1985 wlidan dRemde gamosul kompiuterebs Tvlian IV
Taobis manqanebad.
rac mTavaria swored 80-iani wlebis dasawyisidan, personaluri kompiuterebis gamoCenis
wyalobiT, kompiuteruli teqnika marTlac gaxda xelmisawvdomi da masiuri sazogamoebisTvis.

V Taobis kompiuteri: gansakuTrebiT aRniSvnis Rirsia e.w. V Taobis kompiuterebi; am Taobis


kompiuterebis agebis programa Seiqmna iaponiaSi 1982 wels; programis mixedviT
gaTvaliswinebuli iyo, rom 1991 wels gamovidoda sruliad axali tipis kumpiuterebi, romlebic
orientirebulni iqnebidnen xelovnuri inteleqtis amocanebis amoxsnaze. am manqaebis ena
iqneboda prologi da maTi ZiriTadi amocana ki ara informaciis, aramed codnis Senaxva da
damuSaveba. mokled rom vTqvaT, am manqanebisTvis programebs ki ar dawerdnen, aramed, `bunebriv
enaze~ auxsnidnen Tu ras iTxovdnen misgan da es manqanac yvelafers gaakeTebda.

4
personaluri kompiuteri

personaluri kompiuteri misi winamorbedisgan gamoirCeva bevri udavo upiratesobiT,


rogoricaa simartive, saimedoba, dabali fasi da sxva. swored am upiratesobebis gamo
gamoTvliTi teqnika adamianis moRvaweobis yvala sferoSi SeiWra, ramac Tavis mxriv
sainformacio teqnologiebis ganviTarebis tempebis arnaxuli zrda gamoiwvia.
pirveli personaluri mikro kompiuteri, saxelwodebiT `Altair~ Seiqmna 1974 wels. am
kompiuteris mwarmoebeli kompania MITS daaarsa ed robertsma. faqtiurad `Altair~ warmoadgenda
mikro kompiuteris asawyob kompleqts da Zalian gansxvavdeboda Tanamedrove personaluri
kompiuterebisgan. mas ar hqonda arc klaviatura da arc monitori. monacemebis Seyvana
xorcieldeboda wina panelze moTavsebuli gadamrTvelebis saSualebiT. am kompiuterisTvis
programebis Intelpretatori beisiki ki Seqmna korporacia Microsoft-is damaarsebelma __ bil
geitsma.
1977 wlisaTvis gamovida sxvadasxva formebis kidev ramdenime personaluri kompiuteri: Tandy,
Commodore, Apple II. gansakuTrebiT sayuradReboa kompiuteri Apple, romlis pirveli modeli
orma axalgazrda megobarma stiv jobsma da stiv vozneakma Seqmnes. 1976 wels maT daaarses
kompania Apple Computer, romlis samuSao ofisad gamoiyenes jobsis mSoblebis binis erT-erTi
saZinebeli oTaxi. 1977 wels maT mier Seqmnili komputeris Semdgomi modeli
Apple II gamoirCeoda kargi dizainiTa da saimedoobiT. es iyo pirveli
personaluri kompiuteri msoflioSi feradi grafikiT. am models didi
warmateba xvda. ukve 1980 wels Apple Computer-is Semosavali Seadgenda
117mln. dolars.
1979 wels gamovida Apple II-is modificirebuli modeli Apple II plus.
is warmoadgenda ukve sakmaod daxvewil personalur kompiuters,
romelTanac specialuri platebis meSveobiT SeiZleboda sxvadasxva
mowyobilobebis (mag: sabeWdi, diskuri mowyobilobis, feradi televizoris)
mierTeba. Apple II plus-Tvis Seqmnilma `eleqtronuli cxrilebis~ pirvelma programam
saxelwodebiT VisiCalc gadaaqcia es kompiuteri seriozul instrumentad (mcire firmebis
buRalteriis warmoebisaTvis).
70-iani wlebis bolos personaluro kompiuteris gavrcelebam gamoiwvia didi da patara egm-
ebze moTxovnilebis Semcireba. es gaxa IBM (Intelnational Business Machines Corporation) firmis
seriozuli SeSfoTebis sagani da amitom 1979 wlidan gadawyvita personaluri kompiuterebis
gamoSveba. kompiuteris mikroprocesorad arCeul iqna uaxlesi mikroprocesori Intel-8088;
axalma procesoris gamoyenebam gazarda kompiuteris SesaZleblobebi, radgan is muSaobda 1
mbt. mexsierebasTan, xolo yvela sxva kompiuteri iyo 64 kbt. SezRuduli. am kompiuteris
programuli uzrunvelyofa SemuSavebul iqna Microsoft firmis mier. 1981 wlis agvistoSi gamivida
axali kompiuteri IBM PC da Zalian male didi popularobac moipova. erTi ori wlis Semdeg
IBM PC kompiuterma wamyvani adgili daikava sakompiutero teqnikis bazaze da personaluri
kompiuteris standartad iqca. dRes aseTi kompiuterebi (`IBM PC-Tan Tavsebadi~) Seadgenen
msoflioSi warmoebuli kompiuterebis 90%.
1983 wls gamovida IBM PC XT kompiuteri, romelsac hqonda myari diski `vinCesteri~ da 1985
wels ki gamovida IBM PC AT axali Intel-80286 procesoris bazaze. igi 3-4-jer ufro swrafad
muSaobda, vidre misi winamorbedi. male sxva firmebmac daiwyes IBM PC-Tan Tavsebadi
kompiuterebis warmoeba, romlebsac ufro iafad yidnen. zogierTma firmam ufro swrafad
`aiTvisa~ teqnikuri miRwevebi, vidre IBM-ma. axali kompiuteri Intel-80386 procesoriT gamouSva ukve
ara IBM-ma, aramed erT-erTma sxva Zlierma kompaniam. ase, rom IBM firmam dakarga lideris roli
da gaxda erT-erTi sxva firmebs Soris.
amrigad, dasaxeleba ` IBM PC~ sulac ar niSnavs, rom kompiuteri am firmis mier aris
damzadebuli. dRes am tipis kompiuterebis umetesoba akeTeben samxreT-aRmosavleT aziaSi, sadac
maTi warmoeba ufro iafia.
IBM PC tipis kompiuterebis ganviTareba xdeba sxvadasxva firmis meSveobiT, Tumca IBM-is
firma mainc rCeba yvelaze did mwarmoebel firmad. kompiuterebi Intel-80386X, 80486, Pentium
procesorebiT, Super-VGA 800x600 da 1024x768 minitorebiT daamzada ara IBM-ma, aramed sxva
firmebma. IBM PC tipis kompiuterebis ganviTarebaze dRes yvelaze did gavlenas axdens
mikroprocesorebis _ `kompiuteris tvinis~ mwarmoebeli Intel firma da firma Microsoft, romelmac
gamouSva operaciuli sistema MS DOS, grafikuli garsi Windows da sxva mravali programa IBM
PC tipis kompiuterebisTvis.

5
MICROSOFT – maikrosoftis
Seqmnis istoria

uiliam henri geits III daibada 1955 wels qalaq sieltSi iuristisa
da skolis maswavleblis ojaxSi. bedma bili prestiJul kerZo skolaSi
miiyvana, sadac mas aRmoaCnda maTematikisaken midrekileba da sxva
gansakuTrebuli SesaZleblobebi. bil geitsma iqve gaicno pol aleni. iqve,
adgilobriv gamoTvlil centrSi gaixsna sabavSvo wre, sadac orive
maSinve Caewera. merve klaseli bil geitsi ukve programebs werda Tavisi
pirveli alma mater-isTvis.
bolo klasSi yofnisas bili programistad moewyo aerokosmosur
korporacia TRW-Si, sadac weliwadSi 20 aTas dolars uxdidnen.
1975 wels Microsoft-i xdeba kerZo korporacia, romlis Tavjdomarea bil geitsi, xolo pol aleni
aRmasrulebeli vice-prezidenti. dasawyisSi firma Microsoft-is saqmianoba midioda arc Tu ise kargad. geitsi,
aleni da maTi TanamebrZolebi muSaobdnen dRe-RameSi 24 saaTis ganmavlobaSi, magram ar gaaCndaT arc Zala, arc
saSualeba raime genialuri produqciis Sesaqmnelad. erTaderTi rac maT SeZles, es iyo beisikSi
srulyofilebis Setana. kompanias ar hqonda produqciis gasaRebis menejeris ayvanis saSualeba. amitomac es
saqme TavisTavze aiRo geitsis dedam. igi yovelgvari moridebis gareSe sTavazobda Microsoft-is produqcias
sxvadasxva uzarmazar korporaciebs.
1977 wlis ivnisSi Microsoft-i iwyebs programebis meore enis ForTran-is gayidvas.
1978 wlis oqtomberSi Microsoft-isgan BASIC-is licenzias yidulobs firma Radio Shack-i da Apple–i.
BASIC 8080 pirveli programuli ptoduqti iyo, romelmac 1979 wlis 4 aprils erT milioniani premia
aiRo. premia, romelic gadaeca pol alens iyo Microsoft-is pirveli jildo.
kompania Microsoft-is seriozeli aRmavloba daiwyo 1980 wels, roca IBM-ma SesTavaza winadadaba, SeeqmnaT
sabazo operaciuli sistema mis mier gamoSvebuli yvela personaluri kompiuterisaTvis.
1982w. 1 aprils Microsoft-i evropaSi xsnis marketingisa da gasaRebis
warmomadgenlobas. aseve kompaniis pirvel sazRvargareTul ganyofilebas did britanetSi.
1982 wlis noemberSi kompiuterebis mwarmoebelma 50-ze metma firmam SeiZina Microsoft-
is diskuri operaciuli sistema MS DOS-is licenzia.
bil geitsma personaluri kompiuterebis mwarmoeblebs mouwoda, SeeqmnaT iseTi
produqcia, romelic gaTvlili iqneboda IBM-is personalur kompiuterebTan
Tavsebadobaze, raTa nebismieri programa, romelic daiwereboda IBM-is personalur
kompiuterebisaTvis Tavsebadi yofiliyo. geitsis mowodebam gaamarTla. sxvadasxva
firmebis mier warmoebuli kompiuterebis 80%-ze dayenebul iqna MS DOS-i. operaciuli
sistemis MS DOS-is aseTma winsvlam ganapiroba Microsoft-is pirveli nabijis gadadgma monopolistobisaken.
1983 wels Microsoft-ma publikas warudgina MS DOS-Tvis gankuTvnili teqsturi redaqtori Microsoft
Word-i. amave wels igi operaciul sistemas Windows. 1984 wels Microsoft-i Windows-Tvis qmnis eleqtronul
cxrilebs Excel-s.
Microsoft-is am warmatebas winaaRmdegoba gauwia a.S.S-s iusticiis saministrom da antimonopoliuri omic
gamoucxada. yvalaferi daiwyo iqidan, rom Microsoft-i monopolisti gaxda programuli uzrunvelyofis bazaze.
im droisaTvis aseT produqcias warmoadgerna kompiuterebis programuli produqtebi. aRniSnul produqtebiT
vaWrobaSi Microsoft-s uCveulo warmateba hqonda. Microsoft-is konkurenti, romelic ki gamoCndeboda msoflio
bazarze, an Seerwymeboda romelime kompanias, an ver uZlebda am kompaniis siZlieres da Cumad qreboda. aqedan
gamomdinare, miuxedavad imisa, rom Microsoft-i arasdros flobda msoflio bazris 80-90%-ze mets, igi Tavisi
arsebobiT mainc yovelwamierad arRvevda antimonopoliur kanonmdeblobas.
a.S.S-s antimonopoliuri kanonmdebloba, tradiciulad, yvelaze ganviTarebulad iTvleba msoflioSi. am
kanonmdeblobaSi erT-erT sakanonmdeblo aqts warmoadgens Sermanis kanoni, romelic krZalavs `erTpirovnul
kontrols ama Tu im dargSi~. aRniSnuli kanoni, romelic brwyinvaled muSaobda yvela sxva dargSi, ver
muSaobda programuli uzrunvelyofis bazarze. bil geitss xSirad ibarebdnen sasamarTloSi, wauyenebdnen
aTasgvar braldebebs konkurentebis mospobaze, bazris monopolizaciaze da sxva, magram igi TiTqmis meoTxedi
saukunis ganmavlobaSi, mSrali gamodioda wylidan, e.i. iseTi saqmeebidan, saidanac nebismieri sxva kompanias
sakmaod mZime jvars dausvamdnen xolme. am periodis ganmavlobaSi Microsoft-i ufro da ufro mdidrdeboda.
bil geitsi `amerikuli ocnebiT` cxovrobda rac sakuTari dauRalavi SromiT mopovebul uzarmazar qonebas
niSnavda. man mTel msoflios daanaxa, rom `amerikuli ocneba~ ara marto ocnebaa, aramed realurad miRwevadi
mizania.
aqedan gamomdinare SegviZlia davaskvnaT, rom Microsoft-s misi daarsebeidan dRemde a.S.S-s mTavroba farulad
mxars uWerda. ucnauri niWis mqone bil geitsi mTavrobis mxardaWeris gareSec gaxdeboda bizmesmeni, magram
amxela qonebas namdvilad ver Seqmnida, ramdenadac aramc Tu bazris 90%-is, aramed 25%-is dapyrobis Tanave
antimonopolisturi samsaxuri Microsoft-s mospobda, albaT a.S.S-s bazridan sakmaod didi Tanxa gavida
6
imisaTvis, rom msoflios Tvalwin gaeTamaSebinaT speqtakli `amerikuli ocnebis~ Sesrulebis SesaZleblobaze,
magram amiT araferi daukargavT, piriqiT ormagad amoiRes. amdenad, a.S.S. aris is qveyana, sadac ganlagebulia
msoflioSi yvelaze mdidiri korporacia Microsoft-i, romlisganac saxelmwifos SeuZlia miiRos sakmaod didi
ekonomikuri da politikuri sargebloba, kerZod:
1) korporaciis mepatrone qveynis prestiJs maRla swevs, ramdenadac is msofioSi yvelaze mdidiari
adamiania;
2) korporacia Microsoft-i qveyanas uxdis uzarmazar gadasaxads, radganac monopolistebis gadasaxadi bevrad
Warbobs Cveulebrivi sawarmoebis gadasaxads;
3) dabolos bil geitsi arnaxuli Sromis moyvarea. igi dRe-RameSi 15 saaTze mets Microsoft-Tvis xarjavs.
Microsoft-is Semyure qveyanaSi ki Sromiswarmoebuloba mkveTrad izrdeba.

http://hascomuter.blogspot.com/
http://www.tecnoteca.it/museo/06

http://www.marzi.info/italiano/DIARIO%20DI%20BORDO/EVOLUZIONE/evoluzione%20dei%20s
trumenti%20e%20dei%20metodi%20di%20calcolo.htm

Вам также может понравиться