Вы находитесь на странице: 1из 16

8/11/13

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija

Dl Lietuvos higienos normos HN 15:2003 Maisto higiena" tvirtinimo


Atspausdinta i: http://sena.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/higienos_normos?id=24958

Liepos 01 d., antradienis

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOSMINISTRO SAKYMAS

DL Lietuvos higienos normosHN 15:2003 MAISTO higiena TVIRTINIMO

2003 m. liepos 1 d. Nr. V-392 Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikosmaisto statymo (in., 2000, Nr. 32-893) 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu irgyvendindamas Teiss derinimo priemoni 2003 met plano, patvirtinto LietuvosRespublikos Vyriausybs 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 (in., 2003, Nr.25-1019), 3.1.6-T36 priemon: 1. T v i r t i n u Lietuvos higienosnorm HN 15:2003 Maisto higiena (pridedama). 2. N u s t a t a u, kad Lietuvos higienosnorma HN 15:2003 Maisto higiena sigalioja 2004 m. sausio 1 d. 3. L a i k a u netekusia galios nuo 2004m. sausio 1 d. Lietuvos higienos norm HN 15:2001 Maisto higiena, patvirtintLietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodio 29 d.sakymu Nr. 684 (in., 2002, Nr. 9-324). 4. P a v e d u ministerijos sekretoriuiEduardui Bartkeviiui sakymo vykdymo kontrol.

Sveikatosapsaugos MINISTRAS

JUOZAS OLEKAS

______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 1 d. sakymu Nr. V-392

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 15:2003maisto higiena

Europos Sjungos teiss aktai, kurinuostatos perkeltos i higienos norm:


sena.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/higienos_normos?id=24958&doPrint=yes 1/16

8/11/13

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija

1993 m. birelio 14 d. Tarybos direktyva93/43/EEB dl maisto produkt; 1996 m. sausio 26 d. Komisijos direktyva96/3/EEB, leidianti taikyti ilyg tam tikroms Tarybos direktyvos 93/43/EEBdl maisto produkt higienos nuostatoms dl skyst nefasuot aliej ir riebalveimo jra; 1998 m. balandio 29 d. Komisijosdirektyva 98/28/EEB, leidianti kai kurioms direktyvos 93/43/EEB dl maistoprodukt higienos nuostatoms taikyti ilyg, susijusi su nefasuoto aliaviniocukraus gabenimu jra; 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamentoir Tarybos reglamentas (EB) 178/2002, nustatantis maistui skirt teiss akt,kuriais kuriama Europos maisto saugos institucija, bendruosius principus beireikalavimus ir su maisto saugos klausimais susijusias procedras. I. TAIKYMO SRITIS

1. i higienos norma nustatobendruosius privalomuosius maisto higienos reikalavimus ir j laikymosipatikrinimo procedras. Jei kituose teiss aktuose nustatyti specialiejireikalavimai, laikomasi specialij reikalavim. 2. i higienos norma taikomajuridiniams ir fiziniams asmenims, tvarkantiems ir (ar) teikiantiems rinkmaist, taip pat valstybs institucijoms, priirinioms bei kontroliuojaniomsmaisto saug, kokyb ir tvarkym. ios higienos normos nuostatos negali ribotimaisto pateikimo rink, jeigu toks maistas yra legaliai pagamintas irteikiamas rink vienoje i Europos Sjungos arba Europos ekonomins erdvsvalstybi ir atitinka lygiaverius saugos, kokybs ir tvarkymo reikalavimus. 3. i higienos norma netaikoma: 3.1. pirmins produkcijos gamybai,asmeniniame nam kyje vartojamam maistui arba su asmeniniu nam kio vartojimususijusiam maisto tvarkymui; 3.2. maistui, pateiktam rink ikiios higienos normos sigaliojimo.

II. NUORODOS

4. Teiss aktai, kuri nuorodospateikiamos ioje higienos normoje: 4.1. Lietuvos Respublikos maistostatymas (in., 2000, Nr. 32-893; 2002, Nr. 64-2574). 4.2. Lietuvos Respublikos geriamojovandens statymas (in., 2001, Nr. 64-2327). 4.3. Lietuvos Respublikosveterinarijos statymas (in., 1992, Nr. 2-15; 2000, Nr. 61-1804). 4.4. Lietuvos Respublikos gyvninskilms atliek tvarkymo statymas (in., 2002, Nr. 95-4083). 4.5. Darbai ir veiklos sritys, kurioseleidiama dirbti darbuotojams, tik i anksto pasitikrinusiems ir vliauperiodikai besitikrinantiems, ar neserga ukreiamosiomis ligomis, ir iasmen sveikatos tikrinimosi tvarka, patvirtinta Lietuvos RespublikosVyriausybs 1999 m. gegus 7 d. nutarimu Nr. 544 (in., 1999, Nr.41-1294; 2002, Nr. 733127). 4.6. Maisto preki veimo Lietuvos Respublik ir j nekenksmingumo bei kokybs kontrols tvarka,patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1999 m. spalio 8 d. nutarimu Nr.1132 (in., 1999, Nr. 85-2547; 2002, Nr. 22822). 4.7. Lietuvos higienos norma HN 70-1997Gamybins buities patalpos, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatosapsaugos ministerijos 1997 m. gruodio 31 d. sakymu Nr. 717 (in., 1998,Nr.3-71, Nr. 20-528).
sena.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/higienos_normos?id=24958&doPrint=yes 2/16

8/11/13

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija

4.8. Lietuvos higienos norma HN 54-2001Maisto produktai. Didiausios leidiamos teral ir pesticid likuikoncentracijos, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro2001 m. gruodio 29 d.sakymu Nr.681 (in., 2002, Nr. 34(1)-1269; Nr. 34 (2)-1270). 4.9. Lietuvos higienos normaHN 25-1998 Turgaviets. Higienos normos ir taisykls, patvirtintaLietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. liepos 14 d.sakymu Nr. 391 (in. 1998, Nr. 64-1860). 4.10. Lietuvos higienos norma HN 26:1998Maisto aliavos ir produktai. Didiausias leidiamas mikrobinio utertumolygis, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998m. lapkriio 10 d. sakymu Nr. 646 (in., 1998, Nr. 99-2753; 1999, Nr.50-1630). 4.11. Lietuvos higienos normaHN 24:1998 Geriamasis vanduo. Kokybs reikalavimai ir programinprieira, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998m. lapkriio 25 d. sakymu Nr. 684 (in., 1998, Nr. 105-2926; 1999, Nr.69-2198). 4.12. Lietuvos higienos norma HN 53:1998Leidiami vartoti maisto priedai, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatosapsaugos ministro 1998 m. gruodio 31 d. sakymu Nr. 794 (in., 1999, Nr. 3-76;2001, Nr. 22-739). 4.13. Lietuvos higienos norma HN53-1:2001 Leidiami vartoti maisto priedai. Leidiamos vartoti kvapiosios mediagosir kvapij mediag gamybos aliavos, patvirtinta Lietuvos Respublikossveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodio 29 d. sakymu Nr. 682 (in., 2002,Nr. 24-891). 4.14. Lietuvos higienos norma HN53-2:2002 Leidiami vartoti maisto priedai. Specifiniai saldikli, daikli irkit maisto pried grynumo kriterijai, patvirtinta Lietuvos Respublikossveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodio 24 d. sakymu Nr. 686. 4.15. Lietuvos higienos norma HN 16:2001Mediagos ir gaminiai, besilieiantys su maistu, patvirtinta sveikatosapsaugos ministro 2001 m. gruodio 29 d. sakymu Nr. 680 (in., 2002, Nr.28-1010). 4.16. Lietuvos higienos norma HN 98:2000Natralus ir dirbtinis darbo viet apvietimas. Apvietos ribins verts irbendrieji matavimo reikalavimai, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatosapsaugos ministro 2000 m. gegus 24 d. sakymu Nr. 277 (in., 2000, Nr.44-1278). 4.17. Lietuvos higienos norma HN 90:2000Kenkj kontrol. Higienos normos ir taisykls, patvirtinta LietuvosRespublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 24 d. sakymuNr. 571 (in., 2000, Nr. 95-3001). 4.18. Lietuvos higienos norma HN119:2002 Maisto produkt enklinimas, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro2002 m. gruodio 24 d. sakymu Nr. 677 (in., 2003, Nr. 13-530). 4.19. Greitai gendani maistoprodukt laikymo taisykls, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatosapsaugos ministro 1998 m. lapkriio 27 d. sakymu Nr. 695 (in., 1998,Nr.107-2941). 4.20. Sanitarini apsaugos zon nustatymoir prieiros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugosministro 2001 m. sausio 5 d. sakymu Nr. 10 (in., 2001, Nr.5-152). 4.21. Lietuvos Respublikos sveikatosapsaugos ministro 2001 m. birelio 26 d. sakymas Nr. 357 Dl moni standartprojekt (in., 2001, Nr. 58-2096). 4.22. Detaliosios plan taisykls,patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m.lapkriio 15 d. sakymu Nr. 159 (in., 1996, Nr.119-2806). 4.23. Lietuvos Respublikoje parduodamdaikt (preki) enklinimo ir kain nurodymo taisykls, patvirtintos LietuvosRespublikos kio ministro 2002 m. gegus 15 d. sakymu Nr. 170 (in.,2002, Nr. 50-1927). 4.24. Darboviei rengimo bendriejinuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darboministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m.gegus 5 d. sakymu Nr. 85/233 (in., 1998, Nr.44-1224). 4.25. STR 2.09.02:1998 ildymas,vdinimas ir oro kondicionavimas, patvirtintas Lietuvos Respublikos
sena.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/higienos_normos?id=24958&doPrint=yes 3/16

8/11/13

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija

aplinkosministro 1999 m. sausio 18 d. sakymu Nr.19 (in., 1999, Nr.13-333; 2002, Nr.39-1446). 4.26. Atliek tvarkymo taisykls,patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d.sakymu Nr.217 (in., 1999, Nr.63-2065; 2002, Nr. 100-4461). 4.27. Laikinasis detalij plansprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo reimo reglamentas, patvirtintasLietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodio 16 d. sakymu Nr.402(in., 1999, Nr.109-3198; 2000, Nr. 66-2003). 4.28. STR 2.01.01(3):1999 Esminiaistatinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga, patvirtintasLietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodio 27 d. sakymu Nr.420(in., 2000, Nr.8-215). 4.29. STR 2.01.01(4):1999 Esminiaistatinio reikalavimai. Naudojimo sauga ir STR 2.01.01 (5):1999 Esminiaistatinio reikalavimai. Apsauga nuo triukmo, patvirtintas Lietuvos Respublikosaplinkos ministro 1999 m. gruodio 27 d. sakymu Nr.421 (in., 2000, Nr.8-216;2002, Nr. 96-4232). 4.30. Chemini dezinfekcijos mediag,valikli ir plovikli bei buitini parazit ir grauik naikinimo preparatsraai, patvirtinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojohigienisto 1998 m. kovo 13 d. sakymu Nr. 2 (in., 1998, Nr.28-760). 4.31. kins-komercins veiklos,kuria versdamiesi mons ir asmenys privalo turti leidim-higienos pas,sraas bei Leidimo-higienos paso idavimo tvarka, patvirtinta LietuvosRespublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birelio 10 d. sakymu Nr. 285(in., 1999, Nr. 54-1746; 2000, Nr. 52-1508). 4.32. moni veterinariniopatvirtinimo tvarka, patvirtinta Valstybins maisto ir veterinarijos tarnybosdirektoriaus 2002 m. rugpjio 1 d. sakymu Nr. 355 (in., 2002, Nr. 79-3401). 4.33. Maisto tvarkymo (iskyrusgyvnini produkt gamyb) moni patvirtinimo tvarka, patvirtinta Valstybinsmaisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 m. kovo 13 d. sakymu Nr.119 (in., 2001, Nr. 24816). 4.34. Transporto priemons maistoproduktams gabenti higienos paso idavimo, perregistravimo tvarka, patvirtintaValstybins maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. birelio 5 d.sakymu Nr. 217 (in., 2002, Nr. 51-1971; 2002, Nr. 100-4481).

III. SVOKOS ir j APIBRIMAI

5. ioje higienos normoje vartojamossvokos ir j apibrimai: 5.1. maisto tvarkovas fizinis arba juridinis asmuo, atsakingas uteiss akt, reglamentuojani maisto srit, reikalavim laikymsi jo valdomamemaisto versle; 5.2. pirmins produkcijos gamybanamini ir laukini gyvn bei augal auginimas, veisimas, dauginimas, derliausnumimas, melimas, mediojimas, vejojimas; 5.3. svarbusisvaldymo takas (SVT) bet kuririzikos veiksni analizs ir svarbij valdymo tak (RVASVT) sistemosmaistotvarkymo etapo vieta, kurioje rizikos veiksniai kontroliuojami, stabilizuojami,paalinami arba sumainami iki priimtino lygio; 5.4. jei btina jei btina,utikrinant maisto saug ir tinkamum mitybai; 5.5. tinkamas mitybai maistas maistas, kuris tinka mogui vartoti,kiek tai susij su higiena; 5.6. greitai gendantys maisto produktai viei, atvsinti, aldyti arba sualdyti maisto produktai, kuriemslaikyti ir gabenti reikalinga tam tikra temperatra, kurioje jie ilieka saugsir atitinka teiss normini akt reikalavimus;
sena.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/higienos_normos?id=24958&doPrint=yes 4/16

8/11/13

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija

5.7. Kitos higienos normoje vartojamossvokos atitinka svokas, vartojamas Lietuvos Respublikos maisto statyme.

IV. BENDROSIOS NUOSTATOS

6. rink leidiama teikti tik tokmaist, kuris yra pagamintas teiss akt nustatyta tvarka patvirtintose maistomonse. 7. Teikiamas rink maistas turiatitikti Lietuvos Respublikos maisto statymo, Lietuvos Respublikosveterinarijos statymo, ios higienos normos, kit teiss akt reikalavimus,deklaruojamus Lietuvos standartus arba mons standartus. Realizuoti vietojeskirti vieojo maitinimo moni patiekalai, kulinarijos, konditerijos gaminiaituri atitikti nustatytus reikalavimus pagal monje patvirtintas receptras,technologinius apraymus arba nustatyta tvarka patvirtintus standartus. monistandart projektai turi bti derinami Sveikatos apsaugos ministerijosnustatyta tvarka [4.21]. 8. Teikiamas rink importuojamasmaistas, aliavos bei ingredientai, skirti tiesioginiam vartojimui, perdirbimuiar maisto gamybai, turi bti teistai pagaminti monse, atitinkaniose ioshigienos normos 13 punkto reikalavimus, ir teiss akt nustatyta tvarkaveti Lietuvos Respublik [4.6]. 9. Maisto tvarkovai, ruodami,perdirbdami, gamindami, pakuodami, saugodami, gabendami, importuodami,paskirstydami, idliodami ir silydami parduoti, teikdami ar kitaip tvarkydamimaist, privalo laikytis higienos reikalavim ir utikrinti, kad rink btteikiamas tik saugus, tinkamas mitybai maistas. 10. Maiste neturi bti ne mitybaiskirt paalini daikt, mediag, susidarani gendant produktui. Chemini,fizini, mikrobini ir kitoki teral negali bti daugiau, negu nustatytateiss aktuose. Jei teiss aktai nenustato kitaip, btina laikytis maistogamintojo nurodyt temperatros reim. 11. Valstybin maisto irveterinarijos tarnyba, atsivelgdama maisto prigimt, bdus bei slygas,kuriose maistas tvarkomas, laikomas ir/ar silomas vartotojams, vertina bendrrizik, kuri kelia maisto saugai konkreios mons, ir atitinkamu danumutikrina patalpas, kuriose tvarkomas maistas bei nuo kuri higienos priklausomaisto sauga, siekiant vertinti, kaip laikomasi ios higienos normosreikalavim, SVT valdymo bei geros higienos praktikos taisykli reikalavim. 12. Jei vykdydama kontrolValstybin maisto ir veterinarijos tarnyba nustato, kad ios higienos normos arkit teiss akt reikalavim nesilaikymas gali sukelti pavoj maisto saugai artinkamumui mitybai, ji imasi atitinkam priemoni, skaitant maisto produktimim i rinkos ir/ar sunaikinim arba udraudim tvarkyti maist udarantvis mon ar jos dal tam tikram laikotarpiui. 13. Maisto tvarkovai turi nustatytisvarbius maisto saugai savo veiklos etapus ir utikrinti, kad remiantis RVASVTsistemos principais bt nustatytos, vykdomos, tobulinamos, palaikomos irperirimos ios saugos procedros: 13.1. rizikos, kuri gali kiltimaisto saugai tvarkant maist, analiz; 13.2. maisto tvarkymo etap, kurmaistas gali tapti nesaugus, nustatymas; 13.3. SVT nustatymas; 13.4. SVT stebsena ir valdymas(monitoringas); 13.5. maisto rizikos, SVT stebsenos,kontrols ir prieiros procedr periodikas perirjimas ir analiz. 14. Sveikatos apsaugos ministerijair Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba skatina akini geros higienospraktikos taisykli rengim, kuriomis maisto tvarkovai gali savanorikainaudotis kaip RVASVT vadovais, kuriuose apraomas ios higienos normos13 punkto nuostat taikymas.
sena.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/higienos_normos?id=24958&doPrint=yes 5/16

8/11/13

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija

15. Maisto moni asociacij artechnikos komitet bei vartotoj ir kit suinteresuot grupi atstovai, kurmanoma, atsivelgdami Rekomenduojam tarptautin praktikos kodeks,bendruosius Maisto kodekso (Codex Alimentarius) maisto higienos principus,konsultuodamiesi su kompetentingomis bei kitomis suinteresuotomisinstitucijomis turi parengti ir tobulinti geros higienos praktikos taisykles.Sveikatos apsaugos ministras, vertins, ar geros higienos praktikos taisyklsatitinka ios higienos normos 13 punkto nuostatas, suderins su Valstybinemaisto ir veterinarijos tarnyba, tvirtina jas. 16. Saugant gyventoj sveikat nuolig, galini atsirasti dl Lietuvos Respublikos geografinje teritorijojeesanio jodo trkumo, maisto gamybos ir vieojo maitinimo mons skatinamosvartoti joduot drusk.

V. higienos reikalavimai 17. Maistoaliavos 17.1. Maisto mons neturi priimtijoki aliav ar ingredient, jei inoma ar tariama, kad jie netinka mitybai,yra uterti patogeniniais mikroorganizmais, parazitais, cheminiais teralais,radioaktyviaisiais izotopais, gedimo ar kitokiomis paalinmis mediagomis, irpo standartini riavimo, paruoimo ar perdirbimo procedr maistas neatitiksteiss aktuose nustatyt reikalavim. Jei btina, turi bti atlikti aliavlaboratoriniai tyrimai. 17.2. Maisto aliavos iringredientai turi bti laikomi tinkamose patalpose, apsauganiose jas nuouterimo, saugos bei kokybs pablogjimo, mechanini pakenkim. 17.3. Maisto aliavos priimamosatsivelgiant j saug bei kokyb ir laikomos teiss aktais nustatytomis argamintojo nurodytomis slygomis. 18. Maistotvarkymo vieta 18.1. mon gali pradti veiklkonkreioje maisto tvarkymo vietoje tik tada, kai ji atitinka ioje higienosnormoje idstytus higienos reikalavimus. 18.2. Maisto tvarkymo vietos projektasnustatyta tvarka turi bti suderintas su atitinkamomis institucijomis. 19. Teritorija 19.1. Maisto tvarkymo vietos teritorijaturi bti vari, apsaugota nuo paalini kvap, dulki, dm bei kit teralaltini, neuliejama. Teritorija ir privaiavimo keli danga turi bti variir tikti ratiniam transportui. Sausinimo sistema turi patikimai veikti ir btinuolat priirima. Maisto tvarkymo vietoje neturi bti un, kai ir kitpalaid gyvn. 19.2. Maisto tvarkymo vietos teritorijaturi atitikti Lietuvos Respublikos teiss aktuose nustatytus reikalavimus[4.20, 4.22, 4.27]. 20. Pastataiir j ranga 20.1. Pastatai ir j ranga turibti vars, suremontuoti, tikt atlikti visus btinus maisto technologijos irhigienos procesus, rengti taip, kad palaikyt tinkam temperatr bei orodrgm. Jie turi bti pastatyti naudojant tokias mediagas, i kuri maistnepatekt teral. Juose neturi bti ang, pro kurias vid galt patektigyvnai, grauikai ir vabzdiai, aplinkos teralai (dmai, dulks ir pan.). 20.2. Pastatai turi atitiktiLietuvos Respublikos teiss aktuose nustatytus reikalavimus [4.28, 4.29]. 20.3. Pastatai turi bti pritaikytitinkamai atlikti visus technologijos procesus ir atitikti higienosreikalavimus. Btina rengti papildomas pertvaras rangai atriboti arba kitaip(pakankamas nuotolis ar pan.) veiksmingai atskirti gamybos operacijas, kurios galiuterti galutin produkt. 21. Patalpos(iskyruskilnojamuosius ir laikinuosius statinius bei patalpas)
sena.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/higienos_normos?id=24958&doPrint=yes 6/16

8/11/13

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija

21.1. Patalpos, kuriose tvarkomasmaistas, turi bti varios, tvarkingos, tinkamos palaikyti geros higienospraktik (skaitant maisto apsaug nuo uterimo tvarkymo metu per renginius,mediagas, vanden, or, asmenis bei iorinius altinius, tokius kaip grauikaiir vabzdiai). Jos turi bti pritaikytos reikiamai temperatrai, varaipalaikyti ir, jei btina, dezinfekcijai atlikti. 21.2. Patalpos, kuriose tvarkomasmaistas, turi bti rengtos taip, kad jose nesikaupt nevarumai, neaugtpelsiai, nesusidaryt gar kondensatas, neisiskirt nuoding mediag arpaalini daleli bei kit teral, kurie galt patekti maist. Josenegalima auginti augal, laikyti dirbtini gli ar kitoki interjeropapuoim, kurie galt bti nevarum kaupimosi vieta ir tapti maistouterimo altiniu. 21.3. Darbuotoj darbo vietos turiatitikti Lietuvos Respublikos teiss akt nustatytus reikalavimus [4.24]. 22. Specials reikalavimaipatalpoms, kuriose tvarkomas maistas (iskyruskilnojamuosius ir laikinuosius statinius, taip pat patalpas,kuriose maitinama) 22.1. Grindys turi bti varios,lengvai plaunamos ir, jei btina, dezinfekuojamos. Jos turi bti i drgmeinelaidi ir neabsorbuojani, plaunam, nenuoding mediag, uglaistytomissandromis. Patalpose, jei btina, turi bti efektyvi grind sausinimo sistema. 22.2. Sienosturi bti varios, lengvai valomos, uglaistytomis sandromis ir,jei btina, dezinfekuojamos. Jos turi bti i drgmei nelaidi irneabsorbuojani, plaunam, nenuoding mediag. Sien pavirius turi btilygus iki tokio aukio, kurio reikia higienikam maisto tvarkymui. Jei btina,sien kampai turi bti apvals, kad bt lengviau valyti. 22.3. Lubos ir ant j bei sienesantys renginiaituri bti varsir taip rengti, kad nesikaupt nevarumai, kondensatas, pelsiai, bt lengvaivalomi. 22.4. Langai ir kitos atsidaraniosangosturi bti vars irsukonstruoti taip, kad bt galima juos valyti bei ivengti nevarumkaupimosi. Atidaromuose languose turi bti rengtas vabzdi nepraleidiantisiimamas tinklelis. Ten, kur dl atidaryt lang gali bti utertas maistas,jie darbo metu turi bti udaryti. Jei btina, palangs turi bti nuolaidios,kad darbuotojai j nenaudot kaip lentyn. 22.5. Durys turi bti varios,lygios, pagamintos i drgms neabsorbuojani, lengvai valom ir, jei btina,dezinfekuojam mediag. Durys turi bti sandarios ir, jei btina, automatikaiusidaranios. 22.6. Laiptai, lift kabinos irpagalbins konstrukcijos (pakylos, kopios, latakai) turi bti vars iridstyti bei padaryti taip, kad netert maisto. Latakai turi turti dengtusprieiros ir valymo liukus. 22.7. Visi paviriai (skaitant renginipavirius), kurie gali liestis su maistu, turi bti vars, valomi ir, jeibtina, dezinfekuojami. Jie turi bti pagaminti i lygi, plaunam, nenuodingmediag. 23. Maisto laikymo patalpos(sandliai) 23.1. Maisto laikymo patalpos turi btivarios, atitikti higienos reikalavimus ir rengtos taip, kad jas bt galimatinkamai ivalyti, ivengti vabzdi ir grauik patekimo, palaikyti reikiammikroklimat ir kitas slygas, apsauganias maist nuo uterimo ir saugos beikokybs pablogjimo, mechanini paeidim. Jei btina, turi bti rengtipatalp mikroklimato palaikymo ir (arba) registravimo prietaisai. Maistas turibti laikomas pakeltas nuo grind ir atitrauktas nuo sien. Skirting rimaistas laikomas atskirai ir pagal nurodytas laikymo slygas. 23.2. Sandliuose maistas periodikaitikrinamas, kad jis bt neutertas, nesugeds ir atitikt teiss aktnustatytus reikalavimus. 24. Maisto prekybos patalpos 24.1. Patalpos, kuriose prekiaujamamaistu, turi bti varios. Jos valomos drgnu bdu. Atliekant dezinfekcij,dezinsekcij, deratizacij patalpoje neturi bti maisto produkt. 24.2. Maistas, skirtas vartoti beiluminio apdorojimo ar plovimo, turi bti parduodamas supakuotas arbaapsaugotas
sena.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/higienos_normos?id=24958&doPrint=yes 7/16

8/11/13

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija

taip, kad j laikant parduotuvje ar pirkjui renkantis maistnebt ukrstas ir (arba) utertas. Nepakuotam maistui turi bti pakavimomaieliai ir rankiai maistui paimti. 24.3. Maisto laikymo slygos beitinkamumo vartoti terminai turi atitikti teiss akt reikalavimus, jei j nra gamintojo nurodymus. 24.4. Greitai gendantis ir aldytasmaistas laikomas tik aldymo renginiuose ir juo prekiaujama tik i aldymorengini, kuriuose temperatra turi atitikti nustatytus maisto laikymo slygreikalavimus [4.19]. aldymo renginiuose turi bti kontroliniai termometrai.Draudiama pakartotinai ualdyti atildyt maist. 24.5. Nuo kit maisto preki turi btiveiksmingai atskirtos ios preks: 24.5.1. ne maisto preks ir gyvnpaaras (jam turi bti atskira arba aikiai paenklinta prekybos vieta); 24.5.2. vaisiai ir darovs; 24.5.3. vieia msa, pauktiena, uvys,kiauiniai (ios preks turi bti atskirtos ir tarpusavyje); 24.5.4. specialios paskirties maistoproduktai (jiems turi bti atskira arba aikiai paenklinta prekybos vieta). 24.6. Jei vieia msa, pauktiena aruvimis bei gatavomis maisto prekmis prekiauja tas pats asmuo, liesti vieims ar uvis jis turi apsauginmis pirtinmis. Maistas, skirtas tiesioginiamvartojimui, neturi susiliesti (per rankas, svarstykles, rankius ir kitinventori) su vieia msa, pauktiena, uvimis. 24.7. Maisto preki kain etiketstvirtinamos taip, kad nebt paeistas maisto gaminio ar jo pakuotssandarumas. Draudiama nuplti arba pakeisti maisto pakuoi etiketes. 24.8. Kiauiniai turi btisupakuoti. Jei jie pakuojami parduotuvje, turi bti tam skirta vieta. 24.9. Draudiama tam paiam asmeniuiliesti pinigus ir nepakuotus maisto produktus ar patiekalus, nebent asmuomvt apsaugines pirtines; 25. Vieojo maitinimo mons 25.1. Maitinimo patalpose stalaituri bti vars, lengvai valomi ir, jei btina, dezinfekuojami. J paviriusturi bti lygus, drgmei nelaidus, neabsorbuojantis, plaunamas, pagamintas inenuoding mediag. Maitinimo patalpose, kur leidiama rkyti, turi bti rengtasitraukiamasis mechaninis vdinimas. 25.2. Atvsintas kartas maistas laikomasaldytuve esant ne auktesnei kaip 4C temperatrai ir ne ilgiau kaip 12valand. Po pakartotinio iluminio apdorojimo maisto realizavimo terminas turibti ne ilgesnis kaip 1 valanda. 25.3. Patiekalai turi bti pateikiamisausuose, variuose maistui laikyti skirtuose induose be trk. 25.4. Maisto preki ir patiekal kainetikets tvirtinamos taip, kad nebt paeistas maisto produkto, gaminio arpatiekalo vientisumas. 25.5. Draudiama: 25.5.1. viei maist sumaiyti suanksiau paruotais patiekalais ar j likuiais; 25.5.2. lktes su patiekalais dtivien ant kitos; 25.5.3. tam paiam asmeniui liestipinigus ir nepakuotus maisto produktus ar patiekalus, nebent asmuo mvtapsaugines pirtines; 25.5.4. pakartotinai ualdytiatildyt maist; 25.5.5. pagamint maist liestirankomis; 25.5.6. gaminti vark, sri mas,rgius pieno produktus;
sena.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/higienos_normos?id=24958&doPrint=yes 8/16

8/11/13

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija

25.5.7. gaminti konservus (msos,gryb, darovi, pada ir kt.); 25.5.8. naudoti kepimui neskirtusriebalus ir jei riebalai pakeit bding spalv, kvap, skon. 26. Apvietimas 26.1. Maisto tvarkymo vietoje turi btinatralus, dirbtinis arba mirus apvietimas, neikreipiantis spalv,netrukdantis higienikai tvarkyti maist. Maistas turi bti apsaugotas nuotiesiogini sauls spinduli. 26.2. viestuvai turi bti saugioskonstrukcijos ir rengti tokiose vietose, kad suduus uks nepatekt maist.Jie turi bti lengvai valomi ir vars. 26.3. Darbo viet apvietimas turi atitiktiteiss akt reikalavimus [4.16]. 27. Vdinimas 27.1. Maisto tvarkymo vietoje (iskyruskilnojamuosius ir laikinuosiusstatinius bei patalpas) turi bti rengtas natralus arba mechaninis vdinimas,reguliuojantis temperatr, drgm, slopinantis gar kondensavimsi, alinantiskvapus, dulkes, mainantis maisto uterimo per or pavoj. Oro srauto kryptisturi bti nuo varios link utertos vietos. Vdinimo angos turi bti sutinkleliais arba kitokiais apsauginiais gaubtais i nerdijanios mediagos.Tinkleliai ir filtrai turi bti lengvai pasiekiami, iimami, lengvai valomi,vars. Jei btina, turi bti rengti oro drgms ir oro tkms greiio valdymobei kontrols prietaisai. 27.2. Patalp vdinimas turi atitiktiteiss akt reikalavimus [4.25]. 28. Vanduo 28.1. Maisto tvarkymo vietos(iskyruskilnojamuosius irlaikinuosius statinius bei patalpas) turi turti centralizuot arba vietin (iulinio) vandens tiekimo ir paildymo (jei btina) sistem. Tvarkant maist,gaminant led ir garus (lieianius maist), plaunant besilieianius su maistupavirius, naudojamas tik geriamojo vandens reikalavimus atitinkantis vanduo[4.2, 4.11]. Ledas ir garai, vandens atsargos laikomi ir ruoiami taip, kadnebt pavojaus juos uterti. Jei btina, turi bti rengti vandenstemperatros matavimo ar registravimo prietaisai. 28.2. Vanden naudoti pakartotinaigalima tik techninms reikmms: garams gauti, auinti. Jis turi bti reikiamaiivalytas ir nekelti pavojaus sveikatai. Vandens valymo ir kenksmingumo alinimoprocesai turi bti priirimi, prieiros rezultatai registruojami.Pakartotinai naudojamas vanduo turi bti atskiroje vandens tiekimo sistemoje,kuri turi bti atitinkamai paenklinta ir lengvai atpastama. Norint vandennaudoti pakartotinai bet kurioje maisto tvarkymo vietoje, btina tai suderintisu Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. 28.3. Techninis vanduo gali btinaudojamas tik technins paskirties garams gauti, auinimui, gaisrams gesintiir kitoms panaioms reikmms, nesusijusioms su maistu. Jis turi bti atskirojevandens tiekimo sistemoje, atitinkamai paenklintoje ir lengvai atpastamoje. 29. Nuotekos 29.1. Maisto tvarkymo vietos (iskyruskilnojamuosius ir laikinuosiusstatinius bei patalpas) turi turti tvarking centralizuot arba vietinkanalizacij. 29.2. Visos nuotek linijos (skaitant irkanalizacijos sistemas) turi bti taip sukonstruotos, kad galt atlaikytigalimas didiausias apkrovas ir nekilt pavojus uterti maist ar geriamjvanden. 29.3. Buitin kanalizacija turi btiefektyviai atskirta nuo gamybins, kad nekilt maisto uterimo pavojaus. 30. Tualetaiir buities patalpos 30.1. Maisto tvarkymo viet patalpose(iskyruskilnojamuosius irlaikinuosius statinius bei patalpas) turi bti pakankamai tualet ir buitiespatalp. Jos turi bti tinkamai rengtos, patogiai idstytos. Tualet durysneturi atsidaryti tiesiai patalpas, kuriose tvarkomas maistas.
sena.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/higienos_normos?id=24958&doPrint=yes 9/16

8/11/13

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija

30.2. Tualetai ir buities patalpos turibti varios, gerai apviestos ir vdinamos (natralus arba mechaninisvdinimas), jei btina, ildomos. 30.3. Greta tualet turi bti pakankamaipraustuvi su iltu ir altu vandeniu, rank plovimo ir diovinimo priemoni. 30.4. Jei tiekiamas kartas ir altasvanduo, turi bti rengti maiikliai, jei btina, ne rankomis valdomi vandensiaupai. 30.5. Jei naudojami popieriniairankluosiai, turi bti pakankamai rankluosi tais ir di panaudotiemssumesti. 30.6. Turi bti ikabinti spjamiejiuraai, primenantys darbuotojams, kad pasinaudoj tualetu nusiplaut rankas. 30.7. Rank plovimo, dezinfekcijos irdiovinimo ranga turi bti visur, kur technologija to reikalauja. 30.8. Jei btina, maisto produktamsplauti tiekiamas vanduo turi bti atskirtas nuo rank plovimo sistemos.Santechnin ranga turi bti sandariai prijungta prie efektyvios kanalizacijosper oro tarpines (sifonus). 30.9. Darbuotoj buities patalpos turiatitikti teiss akt reikalavimus [4.7]. 31. Technologijos 31.1. Tvarkomam maistui turi btitaikomos tokios technologijos, kurios pagrstai leidia tiktis, kad maistasbus gerai apsaugotas nuo uterimo bei parazit patekimo. 31.2. Vengiant kryminio uterimo,draudiama, kad tvarkomas maistas tiesiogiai per naudotus daiktus ar darbuotojrankas liestsi su ankstesni technologijos etap produktais. Inventorius,keliantis kryminio uterimo grsm, turi bti aikiai paenklintas irnaudojamas pagal paskirt. 31.3. aliavos ir j judjimo keliai nuogatavo maisto turi bti atskirti fizikai arba laiko poiriu, po kiekvienomaisto tvarkymo etapo efektyviai ivalant ir iplaunant patalpas beiinventori. 31.4. Visi renginiai, lietsi su aliavaarba su uterta mediaga, turi bti gerai ivalyti ir dezinfekuoti, jei yratikimyb jiems susiliesti su gatavais produktais. 31.5. Jei btina, reikia rengti aliavar tarpini produkt plovimo vietas. ios vietos turi bti varios, aprpintoskartu ir (arba) altu geriamuoju vandeniu. Kiauiniai, prie naudojant juosmaisto gamybai, turi bti plaunami, dezinfekuojami Sveikatos apsaugosministerijos leidiamomis mediagomis. 31.6. Jei vartojami maisto priedai,privaloma turti jiems tinkamas geros gamybos ir higienos slygas (laikymoslygas, dozavimo rang bei kitas technologines bei organizacines priemones),utikrinanias saug maisto pried vartojim. 31.7. Visi technologiniai procesaituri bti atliekami greitai, kad maiste nepradt daugintis mikroorganizmai. 31.8. Draudiama eksploatuoti maistotvarkymo viet, vykus vandentiekio ar kanalizacijos tinkl avarijai, nutrkuskarto ar alto vandens ar elektros energijos tiekimui, sugedus aldymorenginiams, taip pat atliekant remont, dezinfekcij, dezinsekcij,deratizacij. 32. Paviriai,su kuriais lieiasi maistas 32.1. ranga, tara, talpyklos irkiti reikmenys, naudojami maistui tvarkyti ir su kuriais gali liestis maistas,turi bti vars, tinkamai technikai priirimi, atitikti paskirt. Jie turibti pagaminti i tvirt, nenuoding, nekeiiani maisto kvapo bei skonio,nesugeriani drgms ar maisto daleli, atspari korozijai, maisto neterianimediag, kurias bt galima valyti bei dezinfekuoti. 32.2. rangos, su kuria lieiasimaistas, taros, talpykl, pakuoi ir kit reikmen paviriai turi bti itoki mediag, kad bt galima juos gerai ivalyti, jei btina, dezinfekuoti,ir taip priirimi, kad jie netapt maisto uterimo prieastimi. Jei btina,nenaudoti medienos ir kit mediag, kurias sunku tinkamai ivalyti irdezinfekuoti.
sena.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/higienos_normos?id=24958&doPrint=yes 10/16

8/11/13

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija

33. Pakavimopriemons ir mediagos 33.1. Maisto pakavimo priemons irmediagos turi bti laikomos variai, pakeltos nuo grind, gamintojonurodytomis slygomis. Jos turi tikti pakuojamam maistui ir numatomoms laikymoslygoms, neturi iskirti ribojam mediag daugiau, negu nustatyta teissaktuose. Pakuots turi bti sandarios ir patikimai apsaugoti maist nuouterimo. 33.2. Maisto tara neturi bti naudojamaniekam kitam, kas galt uterti maist. Prie naudojant tara atidiaiapirima, jei btina, valoma, dezinfekuojama, gerai idiovinama. Maistopakavimo arba pilstymo vietoje gali bti laikoma tik tuoj pat naudojamospakavimo mediagos ir tara. 33.3. Maisto produkt pakavimo slygosturi utikrinti, kad maistas nebus utertas. 34. Temperatra 34.1. Maistas turi bti laikomas tokiojetemperatroje, kurioje stabilizuojami patogenini mikroorganizm augimo artoksin susidarymo procesai ir nesukeliama grsm mogaus sveikatai. 34.2. Maisto iluminio apdorojimo, kartomaisto laikymo, aldymo ranga ar patalpos turi turti temperatros valdymo,matavimo, jei btina, ir registravimo prietaisus. 34.3. Maistas iluminiai apdorojamas,aldomas, laikomas, gabenamas ar kitaip tvarkomas teiss aktuose arba gamintojonustatytoje temperatroje. 34.4. Pagamint maist, kuris patiekiamaskartas, btina laikyti ne emesnje kaip 68oC temperatroje.iluminiai apdorotas maistas turi bti atvsinamas iki nustatytos temperatrosne ilgiau kaip per 4 valandas. 34.5. Nekontroliuoti temperatrosribot laik leidiama tik tam tikr technologini maisto tvarkymo procesmetu, gabenant, saugant, silant ir perduodant vartotojui, jei tai neturitakos maisto saugai. 35. Darbuotojai,j higiena ir sveikata 35.1. Asmenys, kurie tvarko maist,turi pasitikrinti sveikat Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarkaprie pirm kart praddami dirbti maisto monje ir tikrintis periodikai[4.5]. 35.2. Serganiam ar tariamam, kad serga,darbuotojui, turiniam bent vien i i simptom: viduriavimas, gelta,vmimas, kariavimas, gerkls skausmas su pakilusia temperatra, iskyros inosies, aki ar aus, ukrsta ar atvira aizda, ukreiamoji odos liga, aresant ligos, kuri gali bti perduodama per maist, neiotoju, neturi btileidiama dirbti patalpose, kur tvarkomas nepakuotas maistas ir yra galimybtiesiogiai ar netiesiogiai uterti maist patogeniniais mikroorganizmais. 35.3. Sveikatos sutrikim pajutsdarbuotojas turi nedelsdamas praneti apie tai administracijai. Susieidsdarbuotojas taip pat neturi teiss toliau tvarkyti maisto arba liesti su maistubesilieiani paviri tol, kol aizda nebus apsaugota vandeniui nelaidiatvirta danga. 35.4. Maisto tvarkovas turi utikrinti,kad monje bt rengtos vaistinls, jei btina, pirmosios pagalbos patalpos.Maisto tvarkovas yra atsakingas, kad sergantys ar susieid darbuotojaineukrst maisto. 35.5. Dirbantys maisto tvarkymovietose (jei btina) darbuotojai turi kruopiai plautis rankas tekaniu iltugeriamuoju vandeniu su muilu ir, jei btina, dezinfekuoti jas. Rankos plaunamosir, jei btina, dezinfekuojamos prie pradedant dirbti, tuoj pat popasinaudojimo tualetu, po utert daikt lietimo ir visada, kai btina. 35.6. Darbuotojai, tvark aliavas arbatarpinius produktus, galinius uterti gatav maist, turi pakeisti darbodrabuius, variai nusiplauti ir dezinfekuoti rankas. 35.7. Kai yra maisto uterimo galimyb,rankos turi bti plaunamos tarp skirting maisto tvarkymo technologijos etap. 35.8. Maisto tvarkymo vietose turi btiikabinti uraai, reikalaujantys plauti ir dezinfekuoti rankas, ir priirima,ar visi darbuotojai laikosi i reikalavim.
sena.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/higienos_normos?id=24958&doPrint=yes 11/16

8/11/13

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija

35.9. Kiekvienas nepakuoto maistotvarkymo vietoje esantis darbuotojas turi laikytis asmens higienos, dvtitinkamus, varius, jei btina darbo drabuius, dengianius asmeniniusdrabuius, galvos apdangal, dengiant plaukus, ir avalyn. Prijuosts ir darbodrabuiai neturi siekti grind. 35.10. Tvarkant nepakuot maist, (jeibtina) negalima neioti ied, papuoal, laikrodi, smeigtuk ir pan. 35.11. Jeigu tvarkant maist mvimospirtins, jos turi atitikti higienos reikalavimus (bti nesuplyusios, variosir pan.). Prie apsimaudami pirtines darbuotojai taip pat privalo kruopiaiplautis rankas. 35.12. Asmeniniai daiktai ar drabuiai irgamybai nereikalingi daiktai neturi bti laikomi vietoje, kur tvarkomasmaistas. 35.13. Maisto tvarkymo vietose draudiamarkyti, valgyti, kramtyti (pvz., kramtomj gum, saulgras ir pan.),spjaudyti, kosti ar iaudti vir neapsaugoto maisto. 35.14. Jei btina, jimas maistotvarkymo viet turi bti kontroliuojamas. 35.15. Visi nepakuoto maisto tvarkymo vietojeesantys asmenys privalo vilkti darbo drabuiais, galvos danga, apavu,nusiplauti rankas, inoti higienos reikalavimus bei j laikytis. 35.16. Asmenys, tvarkantys maist,turi turti teiss akt nustatyta tvarka gyt privalomj maisto higienos ini,tiesiogiai susijusi su j darbu, ir pagal sudarytus planus jas atnaujinti. 36. Atliekir technini mediag laikymas 36.1. Maisto ir kitokios atliekos neturibti kaupiamos patalpose, kuriose tvarkomas maistas, jei tai nra neivengiamadl technologinio proceso ypatybi. 36.2. I darbo ir kit viet jos turibti alinamos kasdien, kai btina, kelis kartus per dien, ir utilizuojamostokioje vietoje ir tokiu bdu, kad netapt maisto, vandens ar aplinkos terimoprieastimi. 36.3. Draudiama maisto tvarkymo vietoselaikyti bet kokias mediagas, galinias uterti maist. 36.4. Patalpos ar vietos techninmsmediagoms (dezinfekantams, plovikliams ir pan.) bei atliekoms laikyti iki jigabenimo i maisto tvarkymo vietos turi bti taip rengtos, kad jasnepatekt grauikai ir vabzdiai, nebt teriamas maistas, geriamasis vanduo,ranga, pastat arba teritorijos keli danga. 36.5. Atliek, nuodingj chemini irtechnini mediag tara turi bti vari, sandari, paymta skiriamaisiaisenklais, padaryta i metalo arba i kitos drgmei nelaidios mediagos, kuribt lengva valyti, dezinfekuoti. i tar draudiama naudoti maistui laikyti. 36.6. Atliekos riuojamos ir tvarkomospagal Lietuvos Respublikos teiss aktuose nustatytus reikalavimus [4.4, 4.26]. 37. Valymas 37.1. Kad bt ivengta maistouterimo, visa ranga ir reikmenys turi bti vars, reguliariai valomi ir,jei btina, dezinfekuojami. Jei btina, turi bti rengtos tinkamos rangos irdarbo ranki valymo ir dezinfekavimo bei diovinimo vietos ar patalpos. Josturi bti lengvai valomos, jas turi bti tiekiamas kartas ir altas vanduo.J ranga turi bti i korozijai atspari mediag. Tualet valymo inventoriusturi bti laikomas atskirai nuo kito inventoriaus. 37.2. Baigus darb, maisto tvarkymoranga, grindys, latakai, pagalbins konstrukcijos ir maisto tvarkymo vietosturi bti variai ivalomos. Valymo proces sudaro: nevarum ir maisto likuipaalinimas, plovimas (maist lieiantys paviriai plaunami maisto rangosplovikliais), skalavimas ir diovinimas. Ant maist lieiani paviri neturilikti plovikli, dezinfekant likui. 37.3. Valant ir dezinfekuojant patalpasbei rang btina imtis vis atsargumo priemoni, kad nebt utertas maistas.Turi bti ikabinti valymo ir dezinfekcijos schemos, grafikai ir darbo saugostaisykls, dirbant su valymo ir dezinfekcijos mediagomis.
sena.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/higienos_normos?id=24958&doPrint=yes 12/16

8/11/13

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija

37.4. Plovikliai ir dezinfekantaituri bti teisinti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka [4.30],naudojami pagal gamintojo nurodymus, atitikti naudojimo paskirt. 37.5. Patalp ir rangos valymui turibti skirta atskira enklinta ranga, priemons, geriamojo vandens reikalavimusatitinkantis altas ir, jei btina, kartas vanduo. 38. Grauikir vabzdi naikinimas 38.1. Grauik ir vabzdi naikinimreikia atlikti taip, kad nebt utertas maistas. 38.2. Grauikai ir vabzdiai naikinamipagal teiss akt reikalavimus [4.17]. 39. Kilnojamiejiir laikinieji maisto prekybos bei vieojo maitinimo statiniai, patalpos,kioskai, palapins, turgaviei prekystaliai, mobiliosios prekybos transportopriemons, patalpos, kuri pirmin paskirtis yra gyvenamasis bstas,laikinojo tipo vieojo maitinimo patalpos, smulki maisto preki prekybosautomatai (toliau kilnojamieji ir laikinieji statiniai bei patalpos) 39.1. Kilnojamieji ir laikiniejistatiniai bei patalpos, taip pat j ranga turi utikrinti higienos palaikym bti vars, idstyti, sukonstruoti, valomi bei tvarkomi taip, kad bt galimaivengti maisto ir teritorijos uterimo pavojaus, grauik ir vabzdipatekimo juos, kiek to praktikai manoma pasiekti. 39.2. Jei btina, turi bti: 39.2.1. asmens higienos priemons:renginiai rankoms plauti ir diovinti, tualetai, vieta persirengti ir kt.; 39.2.2. paviriai, kurie gali liestissu maistu, vars, lengvai valomi, plaunami ir, jei btina, dezinfekuojami,pagaminti i lygi, nenuoding mediag; 39.2.3. tinkamos darbo ranki,instrument ir rengini valymo bei dezinfekcijos priemons; 39.2.4. priemons maisto plovimui arvalymui; 39.2.5. altas ir, jei btina,kartas geriamasis vanduo; 39.2.6. valymo, dezinfekcijospriemoni bei atliek laikymo vietos; 39.2.7. aldymo, iluminioapdorojimo ir (arba) ilumos palaikymo ir, jei btina, stebjimo ranga. 39.3. Organizuojant prekyb maistuir viej maitinim masini rengini metu, btina nurodyti arba rengti(mobiliuosius) vieuosius tualetus (ne ariau kaip 25 m ir ne toliau kaip 200 mnuo prekybos vietos) bei praustuves ir utikrinti atliek bei panaudot rankiir ind surinkim. 40. Transportas 40.1. Maistbtina gabenti taip, kad jis bt tinkamai sudtas ir patikimai apsaugotas nuomechanini paeidim, dulki, automobili imetamj duj, mikrobini irkitoki teral, vabzdi ir grauik bei kitokio uterimo. Priemons maistuigabenti turi bti varios, sukonstruotos taip, kad bt lengvai valomos beidezinfekuojamos. Kiekviena Lietuvos Respublikoje registruota transportopriemon, skirta maistui gabenti, turi turti transporto priemons maistoproduktams gabenti higienos pas. 40.2. Konteineriaiir kitos transporto priemonmis perveamos talpyklos neturi bti naudojamos nemaisto produktams gabenti, jei tai gali uterti maist. Skystas, granuliuotasar milteli pavidalo maistas turi bti gabenamas talpyklose ar konteineriuose,skirtuose tik maistui. Ant toki konteineri turi bti aikiai matomasneitrinamas uraas, kad gabenamas maistas. 40.3. Nefasuoto aliejaus arbariebal gabenimo jros laivais ilygos 40.3.1. Perdirbti skirtnefasuot aliej arba riebalus, kurie numatyti(arba gali bti) vartoti moni maistui, leidiama gabenti jros laivtalpyklose, kurios nra iskirtinai naudojamos maisto produktams, jei:
sena.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/higienos_normos?id=24958&doPrint=yes 13/16

8/11/13

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija

40.3.1.1. talpykla pagaminta inerdijanio plieno arba padengta epoksidine derva ar technikai jai lygiavertepriemone, o prie tai talpykloje gabentas krovinys buvo maisto produktas arbakrovinys, nurodytas ios higienos normos priede; 40.3.1.2. talpykla pagaminta ne inerdijanio plieno arba nepadengta epoksidine derva ar technikai jailygiaverte priemone, taiau paskutinieji trys talpykloje gabenti kroviniai buvomaisto produktai arba kroviniai, nurodyti ios higienos normos priede. 40.3.2. Nefasuot aliej arbariebalus, kurie skirtiarba galibti be perdirbimovartojami monimaistui, leidiama gabenti jros laiv talpyklose, kurios nra iskirtinainaudojamos maisto produktams, jei: 40.3.2.1. talpykla pagaminta inerdijanio plieno arba padengta epoksidine derva ar technikai jai lygiavertepriemone; 40.3.2.2. paskutinieji trystalpykloje gabenti kroviniai buvo maisto produktai. 40.3.3. Jros laivo, kuriotalpyklose gabenamas nefasuotas aliejus arba riebalai, numatyti vartoti arbakurie gali bti vartojami moni maistui, kapitonas turi saugoti tiksliusraytinius trij ankstesni krovini, gabent mintose talpyklose, duomenis irbti sitikins, kad tarp i krovini krovimo viskas, su kuo lietsi ar galjoliestis gabenami produktai, buvo tinkamai iplauta. Jei krovinys buvoperkraunamas, priimanio laivo kapitonas papildomai turi saugoti tiksliusraytinius duomenis apie tai, ar nefasuoto skysto aliejaus arba riebalgabenimas ankstesniame laive atitiko io punkto nuostatas ir ar ankstesniamelaive prie pakraunant iuos krovinius viskas buvo tinkamai iplauta.Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pareikalavus, laivo kapitonas turipateikti iuos dokumentus. 40.4. Nefasuoto aliavinio cukrausgabenimui jros laivais ilygos 40.4.1. Nefasuot aliavin cukr,kuris neskirtas maistui arba negali bti maistu ar jo ingredientu be visiko irveiksmingo ivalymo, leidiama gabenti jros laiv talpyklose, kurios nraiskirtinai naudojamos maisto produktams, jei prie pakraunant aliavin cukrtalpykla buvo gerai ivalyta ir kruopiai patikrinta, ar talpykloje nraankstesni krovini likui. Anksiau gabentas krovinys negali bti nefasuotasskystas produktas. 40.4.2. U aliavinio cukraus gabenimjra atsakingas maisto tvarkovas privalo saugoti dokumentus, kuriuose btisamiai apraytas anksiau ioje talpykloje vetas krovinys ir prie pakraunantaliavin cukr taikyto valymo ris bei jo veiksmingumas. ie dokumentai turilydti siunt perdirbimo mon, kuri primusi siunt, privalo pasilikti jkopijas. Dokumentuose turi bti aikiai matomas ir neitrinamas raas lietuviir/ar dar bent viena Europos Sjungos kalba: Prie pateikiant produktmoni mitybai, j btina ivalyti. Valstybinei maisto ir veterinarijostarnybai pareikalavus, u aliavinio cukraus veim jra ir (arba) jo ivalymatsakingas maisto tvarkovas turi pateikti iame punkte mintus dokumentus. 40.4.3. aliavinis cukrus, gabentas jratalpyklose, neskirtose tik maisto produktams, turi bti visikai ir veiksmingaiivalytas iki pateikiant j maistui ar kaip jo ingredient. U gabenim irvalym atsakingi maisto tvarkovai, atsivelgdami prie tai ioje talpyklojeveto krovinio pobd, atsako, kad talpykla prie pakraunant j aliavincukr buvo tinkamai ivalyta ir gali utikrinti cukraus saug ir tinkamummoni mitybai pagal ios higienos normos 13 punkt. 40.5. Kaitransporto priemonmis ar konteineriais gabenamas ne tik maistas, jis turi btitinkamai atskirtas nuo ne maisto gamini, jei btina, ir nuo kit ri maistotaip, kad bt ivengta maisto uterimo ir paalini kvap atsiradimo. 40.6. Jeitransporto priemonmis ar konteineriais gabenamas ne tik maistas ar skirtingosmaisto rys, kiekvien kart ikrovus viskas turi bti gerai ivaloma taip,kad bt ivengta maisto uterimo ir paalini kvap atsiradimo. 40.7. Jeibtina, transporto priemonse ar konteineriuose gabenant maist turi btitemperatros, drgms, reikiamos atmosferos ar kit reikiam slyg palaikymoir registravimo ranga. 41. Maistotvarkymo savikontrol 41.1. Mikroorganizm dauginimosikontrol turi bti atliekama maisto tvarkymo stebsenos (nuolatins arreguliarios)
sena.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/higienos_normos?id=24958&doPrint=yes 14/16

8/11/13

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija

principu, valdant slygas, nuo kuri priklauso mikroorganizmatsiradimas bei veikla. 41.2. Chemins ir fizins taros kontrolatliekama utikrinant, kad maist nepatekt ir jame nebt paalini cheminimediag ir daikt (stiklo uki, metalo ir medio nuolau, dulki, nuodinggar ir pan.). Jei btina, tikrinama detektoriais, ekranais ir pan. 41.3. Visi kontrols prietaisai irrenginiai, naudojami svarbiuosiuose valdymo takuose, turi bti priirimi irkalibruojami laikantis teiss aktuose nustatyt reikalavim. 41.4. Maisto saugos valdymui irsavikontrolei utikrinti sudaroma specialist grup (maose maisto monsepaskiriamas atsakingas asmuo), kuri diegia RVASVT principais pagrst maistotvarkymo savikontrols sistem ir atsako u jos funkcionavim. RVASVT grupturi utikrinti, kad visi maisto tvarkymo ar jo slyg pokyiai btianalizuoti ir vertinti: 41.4.1. ruoiantis gaminti naujprodukt; 41.4.2. keiiant aliavas,technologij, renginius, pakuot, gamybos ar sandliavimo slygas; 41.4.3. keiiant darbuotojussvarbiuosiuose valdymo takuose arba keiiant j atsakomyb; 41.4.4. gavus praneim apiegresiani arba esam maisto saugos neatitikt; 41.4.5. atsiradus naujiems maistosaugos teiss akt reikalavimams; 41.4.6. esant kitiems pokyiams, kuriegali turti takos gaminamo maisto saugai. 42. Laboratorinsavikontrol 42.1. Maisto tvarkovai, tvarkantysnepakuot maist, iskyrus prekybos, maisto pakavimo, laikymo, saugojimo,gabenimo, paskirstymo ir tiekimo mones, turi organizuoti tvarkomo maistosaugos laboratorin kontrol. Kontrols bdai ir danis priklauso nuo tvarkomomaisto pobdio bei rizikos gyventoj sveikatai laipsnio. Kontrols metu rastasnetinkamas mitybai maistas teiss akt nustatyta tvarka turi bti paalintas irinkos, imtasi reikiam prevencini priemoni. 42.2. Laboratorijos, atliekanios maistomoni savikontrols laboratorinius tyrimus, turi taikyti teisintusstandartinius tyrimo metodus, kad j rezultatai galt bti lengvai vertinamiir palyginami. 42.3. Laboratorijos, tirianiospatogeninius mikroorganizmus, turi bti patikimai atskirtos nuo viet, kuriosetvarkomas maistas. 43. ratvarkymas 43.1. Maisto saugos utikrinimoveiksmai turi bti registruojami. 43.2. Maisto tvarkovas (skaitantimportuotoj) turi taip tvarkyti raus, kad galt visais maisto tvarkymoetapais atsekti maisto produkt, ingredient ar kit mediag, skirt dti arbadt maist, bei j tiekj, taip pat mones, kurias teikiami tvarkomiproduktai. Tuo tikslu turi bti diegtos sistemos bei taikomos procedros,suteikianias galimyb kompetenting institucij praymu pateikti iinformacij. 44. Maistopaalinimas i rinkos 44.1. Maisto tvarkovai turi parengtigreito nesaugaus maisto paalinimo i rinkos instrukcij. Joje turi btinumatyti Valstybins maisto ir veterinarijos tarnybos bei visuomensinformavimo veiksmai. 44.2. Instrukcija vykdoma nedelsiant, kaitik suinoma, kad buvo pateiktas arba galjo bti pateiktas rink nesaugusmaistas. 44.3. Paalintas i rinkos maistas,siekiant apsaugoti moni sveikat, turi bti saugiai laikomas iki jokenksmingumo paalinimo ar perdirbimo.
sena.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/higienos_normos?id=24958&doPrint=yes 15/16

8/11/13

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija

45. Darbuotoj mokymas 45.1. Maisto tvarkovai turiutikrinti, kad maisto moni darbuotojai bt supaindinti su atliekamo darbohigienos reikalavimais ir priirimi, kaip j laikosi. ______________

sena.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/higienos_normos?id=24958&doPrint=yes

16/16

Вам также может понравиться