Mokslins fantastikos vieta pasaulio painime

Kastytis Beitas
Vilniaus Universitetas asaulis dar sprendia problem!, kas yra mokslin fantastika. "a#iau jos sprendim! jau senokai suformulavo rus$ ra%ytojas fantastas &.'ilenkin(as, )eriausiai apibr*s +F,F esm* po mirties paskelbtame straipsnyje -Fantastikos reali.mas/ 0'ilenkin, 12334. asaul monija pasta naudodama du )laudiai susijusius pasaulio painimo b5dus 6 moksl!1 ir men!. 7$ bendras %aknis rodo ir tai, kad mokslas lietuvi%kai vadinamas mokslu, o latvi%kai maksla 8 tai menas... 9smenys, usiimantys mokslu ar menu, juos suvokia skirtin)ai, ta#iau svarbu apibendrintai apibrti mokslo ir meno funkcijas monijos raidoje. Mokslas 6 tai pasaulio painimo b5das, kurio dka monija kuria ko)nityvinius ir pra)matinius pasaulio Objektyvi Emocinis modelius: aptinka ir rodo e).istuojant atskirus pasaulio informacija vertinimas elementus ir j$ s!veikas, )rietai 0pv.., matemati%kai4 apra%o juos, pro)no.uoja pasaulio sistem$ b5senas. Meni%kai paindamas mo)us ir)i aptinka atskirus elementus, j$ ry%ius irba2 apra%o juos. "uo menas primena mokslo apra%om!j period! 0bendros %aknys;4. Mokslas Menas 'et mene svarbu ne tikslus, o emocinis pasaulio apra%ymas. Emocija 8 psic<inio atspindjimo forma, kai betarpi%ku per)yvenimu kuriamas ne objektyvus rei%kinio 1 pav. Mokslo ir meno persiklojimas modelis, o subjektyvus poi5ris objektyv$ fakt! ar poi5r. Emocijos objektyvioms inioms apie pasaul suteikia aktyvuojan#i!, ener)i.uojan#i! 0kartais 6 slopinan#i!4 motyvacijos )ali! 01 lent.4. "ad meno specifin funkcija 8 emoci%kai nuspalvinti ir prasminti, aktuali.uoti i%skirtus pasaulio elementus ir j$ ry%ius. Menas 6 tai painimo b5das, kurio esm yra emoci% kai pasaulio elementus aktuali.uojantis subjektyvaus poi5rio juos i%rei%ki mas, o ne 1 lentel objektyvus j$ apra%ymas. 9smens Gisuomens O koki! viet! painime uima mokslin fantastika= funkcija ly)is ly)is Fantastika ir)i yra painimo forma, o ne literat5ros %aka. objektyviai "ai rodo kit$ fantastini$ meno %ak$ 0pv.., fantastiniai dail, kinas4 paina mokslas painti aplink! buvimas. "iesio) fantastin literat5ra yra )ausiausia, su ja da8 motyvuoti ir niausiai susiduriama. Fantastika turi dvi stambias %akas 6 mokslin emocijos menas aktyvuoti fantastik 0MF4 ir fantasy 0F4. >iterat5rin fantasy neretai vadinama pasakine fantastika, kadan)i dau) kuo primena stebuklines pasakas. ?ors ir MF turi stebuklini$ pasak$ bruo$ @?ejolov, 123A4. Fantastikos funkcijos pasaulio painime iki %iol yra Objektyvi Emocinis menkai i%tirtos. Fantastikos 0ypa# mokslins4 nesupratimas informacija vertinimas b5din)as dau)eliui prastins 0mainstream4 literat5ros inov$. aprastai fantastiniai k5riniai skiriami tik pa)al fantastinius elementus, o visi kiti bruoai lieka %e%lyje. Mokslin fantastika 8 sintetinis, tarpinis tarp mokslo ir meno painimo b5das, jun)iantis abiej$ b5d$ poymius 02 pav.4. MF sudaro du b5tini dmenys 6 mokslinis ir meninis: Mokslas MF Menas 1. Mokslinis MF dmuo. MF kaip ir mokslas usiima: a4 neinom$ element$ ir j$ s!veik$ paie%ka 0todl MF labai svarbios <ipote.s4B b4 s!veikos 0ypa# netiesins4 spjimais 0tai MF ry%ki pro)nostin funkcija4. MF pro)no.uoja 0splioja, kaip vieno elemento pokytis kei#ia kit! element!4 Mokslin spekuliatyviai, minties eksperiment$ dka. MF literat5roje tipi%ka situacija Ckas b5t$, jei)u...C arba Ckas bus ateityjeC, fantastika todl MF literat5ra neretai vadinama JEIGU literatra. 2 pav. Mokslo, meno ir mokslins fantastikos padtis Dis dmuo atitinka <ipote.i$ k5rim! ir j$ panaudojim! pasaulio painime tyrimams planuoti moksle.

1 Ma)ija 0suvokiant j! pa)al Frazer J.G. The gol en !ough, >ondon, 122E4 %iame straipsnyje nena)rinjama kaip metodi%kai

klaidin)as pasaulio painimo b5das. "ec<nolo)ijos, tiek paremtos moksline, tiek ma)ine metodika, taip pat neminimos. 2 irFarba

2.

Meninis MF dmuo. MF aktuali.uoja ir emoci%kai 2 lentel nudao tam tikrus pasaulio elementus 0rei%kinius4. ?uo 'ilenkin(as Minkevi#ius likusio meno skiriasi tuo, kad MF paprastai meni%kai apdoroja mokslines <ipote.es. Hia svarb5s meniniai Qmo)us ir visuomen 0supantis Qmo)us )amtoje pasaulis4 komponentai 6 kompo.icija, stilius ir pan. MF literat5ra 0MF>4 ir paprastoji )roin Qmo)aus veikla ir jo ry%iai bei Qmo)us tarp moni$ literat5ros 0 I>4 persikloja, ai%ki$ rib$ tarp j$ nra. Dis santykiai su kitais monmis neai%kumas kartais ver#ia tenkintis tokiais apibrimais, Gidinis 0dvasinis, asmeninis4 Qmo)us pats su sa8 vimi kaip -MF yra tai, k! mes vadiname MF/ @&. Jni)<tK, -MF mo)aus pasaulis yra leidj$ duodama etiket/ bei -"ai, k! ra%o MF ra%ytojai, yra MF>/ @Lard, 122MK. aprastos literat5ros spektr! pa)al dokumentalum! inoma sritis )alima skirstyti beletristik! 0apra%o situacijas, realiai ne8 neinoma sritis buvusias, bet )aljusias b5ti4, beletristik! dokumentiniu pa)rindu 0paremta faktais, spra)os upildomos vai.duote, ir viskas emoci%kai nuspalvinama4 ir nebeletristik! 0dstomi tikri faktai, o tarpai upildomi )alimomis versijomis be emocinio interpoliacijos kr5vio4. 7ai b5din)a interpoliacija 6 autorius tarpus tarp fakt$ ekstrapoliacijos 0dokumentini$ ar su)alvot$ kaip esmini$ siuetui4 upildo pro)no.uodamas pa)al dsnin)umus, apie kuriuos informacijos pasisemia i% kasdiens patirties arba %altini$. MFL ir PGL skiriasi tuo, kad PGL paremta tik paprastoji interpoliacija, o MFL paprastai naudoja ir ekstrapoliacij )roin literat5ra 0spjimus i%einant u inom$ fakt$ rm$4 0E pav.4. fantastin literat5ra Ekstrapoliacij$ svarb! atspindi ir vieno MF> urnalo pa8 vadinimas 8 CENtrapolationC. E pav. >iterat5ros tipai ir interpoliacija bei MF> ir I> ypatumus puikiai paly)ino ekstrapoliacija &.'ilenkin(as. 7is i%skyr tris I> metatemas. O% esms t$ pa#i$ metatem$ pavadinimai tapo 7.Minkevi#iaus 0Minkevi#ius, 123P4 kny)os -Qmo)aus problema: b5ti ar neb5ti=/ skyri$ pavadinimais. "ik metatem! -mo)us ir supantis pasaulis/ joje pavadinta -mo)us ir )amta/. E).istuoja ir CbemonC literat5ra, kur <erojus yra ne mo)us, o kitoks <umanoidas, )yv5nas, <umanoid$ vi8 suomen. 'et jos <eroj$ )alima laikyti mo)aus ar moni$ visuomens modeliu, tuomet ji pasirodo beesanti -mo)i%ka/. &. Marr(as tei)ia, kad danai na)rinjam$ sistem$ tam tikri poymiai i%ry%kja tik perjus prie kitos repre8 .entacijos sistemos, ta#iau po perjimo CpasislepiaC, maskuojasi kiti anks#iau ai%k5s poymiai. Ialb5t Cbemoni$C literat5rini$ k5rini$ esm 6 perjimas kit! repre.entacijos sistem!, i%ry%kinan#i! kai kuriuos kitaip nery%kius mo)aus ir jo visuomens poymius= 'ilenkin(as apibria ROR a. antroje pusje atsiradusi! p a p r a s to j i m o ks lin ketvirt!j! metatem! -mo)us 0monija4 ir neinomyb/. g r o in fa n ta s tin 'ilenkin(as ketvirt!j! metatem! i%skiria kaip ly)iavert* pirmosioms l i t e r a t r a l ite r a t r a trims. "a#iau ketvirtoji metatema yra orto)onali prastins literat5ros metatemoms 0S pav.4 6 ji ly) i%ria i% pirm$ trij$ metatem$ skiltis, lie#ian#ias neinomyb*, ir sujun)ia jas atskir! I . m o g u s ir p asa u lis savaranki%ka visum!. 'ilenkin(as tei)ia, kad ketvirtoji metatema ! MFL atri"utas. 7is teisus, tik reikia atsiminti, kad ketvirtoji metatema sujun)ia pirm$ trij$ metatem$ neinomybs akcentus. I I . m o g u s ir m o n s Jetvirtos metatemos orto)onalum! rodo ir tai, kad MF> e).istuoja i% esms visos literat5ros temos 6 nuotykin ir detektyvin, romantin ir filosofin, politin ir psic<olo)inT "ai III. m ogaus rodo, kad MF 8 tai tam tikras painimo b5das, kuris )ali pasireik%ti v id in is p a sa u lis bet kuria forma. &arni! MF> funkcijos sistem! ardo paly)inus nesenai in o m a n e in o m a atsiradusi fantasy, kuri kartais vadinama pasakine fantastika. +.Gyse @122UK tei)ia, kad neapibrtumas skatina tikjim! S pav. Jeturi$ literat5ros metatem$ i%sidstymas prietarais ir ma)ija. "ai 38jame de%imtmetyje skatino "e# $ge tem$ erdvje. ban)!. Jartu populiarjo ir nuo ma)ijos neatsiejama fantasy. +varbiu skirtumu tarp MF ir F laikoma tai, kad MF k5riniai kuriami ir skaitomi su prielaida, tai %manoma, o F k5riniai 6 kad tai ne%manoma 0Llute, 12234. "a#iau %is skirtumas pernely) neap#iuopiamas. Fantasy )alima traktuoti

io r

v id u s

I V . m o g u s ir n ein o m y b

kaip mokslins fantastikos %ak!, vai.duojan#i! pasaul, kuriame veikia ne tik prasti )amtos dsniai, bet ir ma)ija, ir kuriame e).istuoja dvasios. a)al %i! traktuot* fantasy priskirtinos ir reli)ins8mistins )roins kny)os 6 kaip reli)ins fantasy at%aka. ?einomybs metatema )laudiai siejasi su MF> pro)nostinmis )alimybmis. MF> vertin)a ne tik i%radim$ ir nauj$ tec<nolo)ij$, bet ir moni$ reakcijos juos pro)no.avimu. askelbus apie avies &olly klonavim! i% suau)usios avies diferencijuot$ l!steli$, kai kurie pasaulinio )arso mokslininkai parei%k, kad %is faktas juos uklupo nepasiruo%usius. O apie klonavim! MF ra%ytojai ra%o ne pirmus metus 6 pv.., 9.E. Gan Go)t -"<e Vorld of 9/ 012SP4, ". +tur)eon -W<en Xou Lare, W<en Xou >ove/ 012A24, L.7. L<erry< -Liteen/ 01233, Yu)o premija4, O. >evin -"<e 'oys from 'ra.il/. "odl MF> yra priemon, leidianti eiliniams monms ir mokslininkams pasiruo%ti sutikti naujas tec<nolo)ijas. MF> turi dvi puses 8 mokslin* ir menin*. 7ei MF> k5riniui tr5ksta vienos i% j$ 8 k5rinys nra MF> k5rinys arba nra MFL k5rinys. 'e meni%kumo dmens tra siueto irba <ipote.i$ i%dstymas, ir nieko dau)iau. 7o bendr! vert* sudaro tik <ipote.ins dalies vert. 'e moksli%kumo dmens belieka )roinio k5rinio privalumai 0jei j$ turi4. 9biem atvejais k5rins nra MF> k5rinys, nors autorius )alb5t pretenduoja tai. MF esm* sudaro mokslinio ir meninio dmen$ suma bei ketvirtoji metatema -mo)us ir neinomyb/. &idel dalis MF> pasiymi tam tikromis siuetinmis, stiliaus ypatybmis, kurios teikia tikriems MF> m)jams estetin pasi)rjim!, ta#iau jos nra privalomas MF> poymis. ana%5s dalykai b5din)i ir fantasy literat5rai.
>iterat5ra 1. Minkevi#ius 7. Qmo)aus problema: b5ti ar neb5ti= G., 123U, E11 p. 2. 'ilenkin &. Fantastikos reali.mas 0Z[\]^_[^ `. a]b\[cd eb^fbgf[_[4 in: hijk^[_ ^blm^jn eb^fbgf[_[.6 opq. E2, rjg_sb, 1233, 13S82ME g. E. Lard O.+. YoV to Vrite science fiction and fantasy. Lincinnati, 122M, 1SM p. S. ?ejolov 7. +tebuklins8pasakins mokslins fantastikos %aknys 0t]u\js v.r. oj\w]i^j8g_bcjm^p] _jk^[ ^blm^jn eb^fbgf[_[4. >enin)rad, 123A, 2MM p. P. Gyse +.9. 'elievin) in ma)ic. "<e psyc<olo)y of superstition. ONford, 122U, 2PU p. A. Llute 7. Fantasy. On: "<e encyclopedia of fantasy 0ed. by 7.Llute and 7.Irant4, ?.Xork, 1223, p.EEU8EE2.