1 tema: MONETARINS POLITIKOS SAMPRATA, ISTORIJA IR CENTRINIAI BANKAI Pinigai visuotins verts ekvivalentas, atliekantis main, kaupimo, verts

s mato, cirkuliacijos ir mokjimo piremoni funkcij. Politika - Valstybs, partijos ar kitos organizacijos tiksl gyvendinimas, pastovus veiklos planas, nustatantis bendras sprendim primimo gaires. Monetarin (pinig) politika : Taisykls ir reguliavimas. Ekonomins politikos aka, siekianti plai politikos tiksl. Valstybinio centrinio banko politika. Pinig politika nustato tam tikras gaires ir sukuria taisykles. Monetarinje politikoje visaks sukasi apie pinig kiek ir palkan norm. Monetarin politika - tai valstybs rengiam bei realizuojam priemoni ir veiksm visuma, siekiant reguliuoti ekonominius procesus kontroliuojant pinig kiek ir palkan norm. Pinig politikos tikslai: 1) Siektini tikslai; 2) naudojamos priemons; 3) gauti rezultatai. Svarbiausi aspektai: Monetarins politikos priemons yra bendras terminas, naudojamas apibdinti priemones, kurias Centrinis bankas vykdo likvidumui ir trumpalaiki palkan normoms valdyti. Palkan norma nusistovi rinkoje pagal pasil ir paklaus, o jei nustato CB, pakenkiama konkurencijai. Kuriomis centrinis bankas pasako komerciniam bankui k daryti ir ko nedaryti. Pvz.: padidinti palkan norma iki 8%. Monetarini politikos priemoni centrinis bankas nenaudoja. Netiesiogins priemons pats komercinis bankas(KB) pasirenka dalyvauti ar nedalyvauti. Daugelyje ali labiau paplitusios netiesiogins priemons, nes ias priemones naudojant neisikreipia rinka. Renkasi pagal naudingum. Pvz. Komerciniui bankui leidia skolintis i centrinio banko po 2% , kai tarpbankins palkanos 4%. Tarpbankins palkanos mas ir arts prie 2% normos. Bankai daniau skolinasi i centrinio banko negu i kito komercinio banko, taip tinka neikraipoma. Pagrindins monetarins politikos priemons: Atviros rinkos operacijos (ARO) centrinio banko veiksmai atviroje rinkoje, perkant parduodant, atperkant ar sudarant kitos srities sandorius su vertybiniais popieriais. Taip siekiama paveikti pinig kiek ir palkan norm. Yra labiausiai paplitusi. Pvz.: Ileidia Centrinis bankas vertybinius popierius, o komercinis bankas perka vertybinius popierius. Pinig kiekis rinkoje maja. Privalom rezerv norma Centrinio banko nustatyta dalis komercini bank sipareigojim, kuri turi bti laikoma centriniame banke. Lietuvoje galioja 3%. ios pramons tikslas stabdyti pinig multiplikatoriaus veikim. Pvz.: Klientas atne 1000 Lt indel bank.

Nuolatins skolinimo(si) galimybs centriniui bankui suteikiamos nuolatins galimybs komerciniui bankui skolintis arba skolinti pinigus u i anksto nustatyta palkan norm. Siekiama, kad KB skolintusi rinkoje, o ne i CB. Monetarins politikos istorija: Pinig skolinimas ir usienio valiut keitimas buvo jau Babilone (2000 m. pr. e.), Graikijoje, Romoje. Pirmosios ms laik bank uuomazgos atsirado tik centralizuotose Ryt valstybse. Tikroji bankininkysts pradia yra Renesanso laikai. XVII a. jau ir kitose Europos valstybse pradedama steigti didesnius bankus. Centriniai bankai pradti steigti XIX a. Daug centrini bank sisteig ir po II ojo pasaulinio karo. Tarptautins pinig sistemos istoriniai etapai: Aukso standarto sistema (1870-1913). Modifikuota aukso standarto sistema (nuo 1934 m.). Bretton-Wood sistema/dolerio-aukso (nuo 1944-1971 m.). (ios sistemos jau atsisakyta) Plaukiojantis daugelio valiut kursas (nuo 1971 m.). Europos monetarin unija 1999 m. Bank raida Lietuvoje: Bankai Lietuvoje atsirado panaikinus baudiav 1861 m. 1

Vilniaus akcinis ems bankas (1872) ir kiti ios ries bankai teikdavo ilgalaikes paskolas tik keitus nuolatin peln duodanius dvarus. 1908 metais buvo kurta Vilniaus miesto kredito draugija. Trumpalaik kredit teik Vilniaus privatinis komercinis bankas (1873). Per Pirmj pasaulin kar vokieiai steig Ryt skolinamj kas (Darlehenskasse OST), kuri iki 1922 met rudens buvo centrin pinig emisijos bei kredito mon. (Ryt skolinimosi kasa buvo paskelbta kaip ir Lietuvos centrinis bankas). Visi bankai kreditavo prekyb bei pramon. Lietuvos banko istorija: Pirmasis Lietuvos centrinis bankas 1922 m. spalio 2 d. Svarbaiusias banko udavinys - reguliuoti pinig apyvart Lietuvoje, lengvinti pinig imokjimus krate ir usienyje, gyvendinti pastovi pinig sistem Lietuvos respublikoje. Akcinis kapitalas 12 mln. Lt. Jo udavinys skiriasi nuo prie tai buvusi. Centrinio banko steigimo bdai: Evoliucinis Anglijos bankas. Veikl pradjo kaip paprastas komercinis bankas, bet sustiprjo ir perjo centrin bank. Centrinio banko pagrindin funkcija leisti pinigus. Pirmasis centrinis bankas yra RISK BANK, 1668 m. kurtas vedijoje evoliuciniu bdu. Komerciniui bankui svarbus pelnas, o centriniam bankui nra svarbus pelno maksimizavimas. Centrinis bankas valstybinis, dal akcij gali turti ir privatus sektorius. Centrinio banko tikslai: (pasirenka vien kaip pagrindin) Centriniai bankai, kurie siekia alies ekonomikos stabilumo; Centriniai bankai, kurie siekia vidinio ir iorinio valiutos stabilumo; Centriniai bankai, kurie siekia kain stabilumo. Kartais tiksl reikia koreguoti (kaip ir Lietuvos CB). Prie tai Lietuvos BC svarbiausias buvo 2 tikslas (iki 2001m.), o stojus ES pagrindiniu tikslu tapo 3. Buvo vestas valiut valdymo modelis. Centrinio banko funkcijos: Pinig pasilos kontrol- pinig kiekis susijs su palkan norma. Didjant kiekiui palkan noram sumaja, nes nereikia skolintis. Bank bankrot kontrol- CB gali teikti paskolas KB, tai gana retas reikinys. Pinig emisijos funkcija ileiti pakankama kiek pinig, kad bt utikrintos atsiskaitymo galimybs. Valstybs aukso ir valiut atsarg valdymo funkcija litai turi bti padengti eurais ar kitomis usienio valiutomis. CB sprendia kur investuoti, kur laikyti ir kaip investuoti. Pertekliniai pinigai investuojami. Valstybs agento funkcija CB atstovauja valstybei finansiniuose sandoriuose. Atsiskaitym utikrinimas (teikiama KB paslauga). teikia paslaugas Vyriausybei, daniausiai su VP. KB kontrol atliekama atliekant inspektavim. Paskolas idui teikiamos retai. prastins funkcijos: Teikti komerciniams bankams paslaugas (veikia kaip bankinink bankas); Teikti paslaugas vyriausybei (veikia kaip vyriausybs bankas); Centrinis bankas atlieka komercini bank kontrol; Teikti paskolas idui; Leisti valiut. Centrinio banko nepriklausomyb: Finansinis aspektas CB pats ilaiko save, pats udirba pajamas (pvz.: pinig leidimas). Nominalo ir apspausdinimo kaina skiriasi. Politinis aspektas gyvendinamas statymais. CB vadovas niekam nepavaldus.. Garantuoja centrinio banko nepriklausomyb. CB vadovo ir valdybos nari paskyrimo mechanizmas - vadovas ir nariai skiraimi ilgomis kadencijoms. Dalins rotacijos principas taikomas valdybos nariams, is pricipas reikia, kad kadencija baigiasi visiems valdybos nariams tuo paiu metu. 2 tema: MONETARIN POLITIKOS TIKSLAI IR UDAVINIAI Monetarin politika gyvendinama per centrin bank. Monetarins politikos tikslai: Monetarinje politikoje yra iskiriami keturi tikslai: (tokie patys kaip Lietuvos banko) 1. Stabilios kainos 2. Uimtumas 3. Ekonomikos augimas 4. Teisingas valiutos kursas Stabilios kainos: 2

LR LIETUVOS BANKO STATYMO (2001 m. kovo 13 d. Nr. IX-205) 7 straipsnyje nurodyta:"1. Pagrindinis Lietuvos banko tikslas siekti kain stabilumo." I pat pradi buvo stabilus valiutos kursas, vliau pakeista kain stabilum. Kain stabilumo ryys su: Infliacija (nuo 0 iki 2%) defliacija. Stabilios kainos kuo didesni tempai, tuo kainos nestabilesns. Nestabili kaina veria asmenys taupyti arba vartoti. Ikraipomas rinkos mechanizmas. Nestabilios kainos sukelia: 1padarinys: Esant infliacijai ir defliacijai visos kainos turi bti perindeksuotos, pakeista vert atsivelgiant infliacij. 2 padarinys: Kainos negali bti vis laik keiiamos. Jei egzistuoja infliacija pinigai staigiai nuvertja, reikia keisti kainas. 3 padarinys: Infliacija didina mokestinius sipareigojimus. 4 padarinys: Staigus kain pasikeitimas skatina mones juos dar labiau leisti apyvart arba taupyti. Dl netolygi mokestini sipareigojim yra skatinamos neefektyvus investicini l pasiskirstymas. Investicij gra ar kapitalo naumas (rodikliai) yra ikraipomi. 5 padarinys: Netolygs mokestiniai sipareigojimai skatina neefektyvi investicini l pasiskirstym. Pvz.: vartotojai negali pasikliauti vartojimo gra ir kitais indeksais. Kain stabilumui utikrinti taikomoas monetarins politikos priemons. Lietuvos banko pagrindinio tikslo kitimas: Lietuvos banko pagrindinio tikslo kitimas nustatymas lito pakitimu.

Didelis uimtumas: Didelis uimtumas savaimin stabilios ekonomikos vertyb. Didelis uimtumas susijs su: efektyvia darbo jgos paskirstymo sistema; jos pusiausvyros ilaikymu tarp kio ak (ems kio, pramons, paslaug sektoriaus).

Didelis uimtumas susijs su didele darbo jgos pasiskirstymo veikla. Manoma, kad uimtumas turi bti minimalus, nedarbas tarp 4-6 %. Monetarins politikos priemons nra tinkamos, pvz.: mokesiai. Uimtumo didinimui labiau tinka fiskalins priemons (mokesiai, paalpos ir pan.): Efektyvi darbo jgos paskirstymo sistema. Jos pusiausvyros ilaikymas tarp kio ak (ems kio, pramons, paslaug sektoriaus).

Monetarins politikos tikslas yra todl, kad esant auktam nedarbui nra stabili ekonomika. Stabilumas nra manomas esant dideliam nedarbo lygiui, nes: Gyventojai negauna stabili pajam. ( neskatina vartoti, priversti taupyti, riboja paklaus) kio akos nra pakankamai ir tolygiai aprpinamos tinkamai kvalifikuota darbo jga. (maina BVP augim ir visos ekonomikos). Uimtum lemia ne tik piniginio vieneto atvilgiu taikomos monetarins politikos priemons, taiau ir visa eil kit veiksni: 1. Politini. 2. Teisini. 3. Globalini. 4. Kultrini. Ekonomikos augimas: Monetarin politika bendro ekonominio augimo atvilgiu yra diskutuotina priemon, kadangi be jos poveikio taip pat egzistuoja daug kit faktori ir kitoki poveikio priemoni. Taiau yra vienas i pagrindini ekonomik valdani veiksni, kur labai gerai takoja monetarin politika investicijos. Investicijos yra ilgalaikis ekonomikos augimo faktorius dl savo prigimties pridtins verts spartaus grandininio krimo kumuliacinio efekto. Investicijos, nepriklausomai nuo savo prigimties, reikalauja infrastruktros. [Multiplikatorius-koef. Rodantis vieno rezultatinio kintamojo dydio priklausomyb nuo kito, j slygojanio, kintamojo poveikio.] Ekonominis augimas (antras pagal svarb) monetarin politika kaip priemon yra diskutuotina, kadangi be jos poveikio taip pat egzistuoja daug kit faktori ir kitoki poveikio priemoni. Ekonomika vystosi ciklikai: 1 etapu didja, 2 etapu maja. Ekonomikos augim gali takoti ir fiskalin politika. Jei ekonomika auga CB didina palkan norm. Siekiam, kad nebt ekonomikos nuosmukio. Monetarins politikos priemons atsilieka 2-3 mn. Teisingas valiutos kursas: Teisingas valiutos kursas svarus ekonomikos, ypa tarptautins jos dalies (BNP poiriu) faktorius. Jis slygoja importo/eksporto balans, bei atitinkam produkt konkurencingum vidaus ar usienio rinkose. Teisingas valiutos kursas pratikai yra laikomas toks, kuris nesukelia neigiam efekt ekonomikai ir nedaro didelio spaudimo nei importui, nei eksportui ilgame periode. Ekonomine prasme tinkamas valiuotos kursas teisingai atspindi nacionalins ir lyginamosios usienio valiuotos perkamosios galios santyk. Teisingas valiutos kursas- svarbus ekonomikos, ypa tarptautins jos dalies (BVP poiuriu) faktorius. Valiutos kurso taka tuo didesn, kuo didsnis alies integracijos lygis. Esant neteisingam kursui nukenia prekybos balansas. Importuotojams - pervertinta. Eksportuotojams nuvertinta. 4

Valiutos devalvavimo padeda ivengti plaukiojantis valiutos kursas (pagal rink). Jis slygoja importo/eksporto balans bei atitinkam produkt konkurencingum vidaus ir usienio rinkose. alis renksi fiksuot valiutos kurs. Teisingas valiutos kursas nesukelia svyravim ekonomikoje ir nustatyt pusiausvyr tarp importo ir eksporto. Visi tikslai tarpusavyje yra susij, pvz.:siekiant apsisaugoti nuo nedarbo spausdinami pinigai, didja infliacija, sunku palaikyti stabili kain. Fiskalins politikos priemonmis - didinamas uimtumas, o monetarins politos siekti stabilumo ir ekonomikos augimo PAVOJAI SIEKIANT MONETARINS POLITIKOS TIKSL: 1. finansin panika (slygoja staig kapitalo ar kito investuoto turto pokyt. Daniausia ECB arba FED palkan norma keiia po 0,25%(etapais)). 2. nestabilios palkan normos (Kai CB nenuosekliai keiia palkan normas. Vienas i galingiausi veiksni ekonomikoje.) 3. ribojamosios politikos netikslingas padalijimas (skirtingi ekonominiaisektoriai skirtingai reaguoja ribojamj politik) 4. usienio investitori pasitikjimo praradimas (Kyla pavojus, kad usienio investuotojai parduos savo turimas akcijas ir obligacijas. Sumas valiutos kursas( metinis), kris akcij ir obligacij kaina. Usienio investuotojai sudaro nema dal alies investicij. Investuotojams daro tak fiskalin politika, stabili palkan norma). Jei norima pasiekti 2 % palkan normos, keiiama konservatyviai po 0,02%. Monetarins politikos tisksl palyginimas: Japonijos CB, ECB ir JAV FRS:

Konfliktai tarp pagrindini tiksl: Kai siekiama sumainti nedarb esant visumins paklausos smukimui, nepaisant kain stabilumo ir maesns infliacijos perdm ipuiama gamybin baz, prasideda ekonominis pakilimas, taiau visumin paklausa danai nenukritusi taip emai, kaip manyta, greitai iauga ir sukelia nepageidaujam infliacij. Monetarins politikos reakcija pasilos okus siekiant apsisaugoti nuo didelio nedarbo papildomai injektuojami pinigai, kurie savo ruotu pakelia kainas. Tinkamas valiutos kursas dl savo dvilypumo gali konfliktuoti su dideliu uimtumu ir stabiliomis kainomis eminamas valiutos kursas padidint uimtum, o auktinamas sumaint infliacij. Daug sudtingesnis ryys egzistuoja tarp ekonomikos kilimo ir kain stabilumo. Konfliktas tarp i tiksl kyla todl, kad norint akseleruoti ekonomik, btina monetarins politikos priemonmis kelti pltr ir kartu infliacij. Taiau pastaroji maina efektyvum ir per ilgesn laik maina investicijas bei per ilgesn laiko tarp ekonomikos augimas ir emas infliacijos lygis papildo vienas kit. Monetarins politikos udaviniai: (panau CB) 1. valiutos kurso nustatymas 2. grynj pinig misijos mimo sukrimas 3. valstybs finansini rezerv sukrimas ir valdymas (centrinis bankas turi suformuoti valstybei finansinius rezervus ir kaip juos valdyti). 4. Biudeto saskaitos aptarnavimas ir palaikymas 5. Informacijos kaupimo ir skleidimo sistemos sukrimas (centrinis bankas informacija kaupia ir platina) 6. Efektyvios atsiskaitym sistemos sukrimas Papildomas udavinys: kit finansins veiklos dalyvi kontrol Nacionalinis valiutos kursas turi bti nustatomas vis pagrindini valiutu atvilgiu. CB turi suformuoti valstybei finansinius rezervus ir nusprsti kaip juos valdyti. 3 tema: ATVIROS RINKOS OPERACIJOS Yra labiausiai paplitusi ir labiausiai naudojama monetarinje politikoje. Monetarins politikos priemons:

Ekonomikiai tikslai = monetarins politikos priemons Atviros rinkos operacijos (toliau ARO) - tai centrinio banko iniciatyva vykdomas vertybini popieri pirkimas/pardavimas atviroje rinkoje, sudarant komerciniams bankams vienodas konkurencijos slygas dl atitinkam sandori su centriniu banku. ARO vykdomos aukciono metu, taip, kad visi bankai galt dalyvauti. ARO buvo atrastas JAV. Atrasta atsitiktinai, vykdant tam tikras operacijas pastebtinas j poveikis. Federaliniai bankai nordami padidinti savo pelningum pradjo spariai supirkti valstybs vertybinius popierius. Pinigai mokti u vertybinius popierius atsiduria komerciniame banke. Tokiu budu buvo padidinti visos alies bank pinig rezervai. Greitai buvo pastebta, kad gyjant VP atviroje rinkoje galima takoti slygas visos alies mstu. (parduodant KB rezervai sumaja). Vykdydamas ARO CB gali takoti pinig pasil iplsti rezervus. ARO rys: 1. Aktyvins (puolimo) operacijos - tai tokios operacijos, kuriomis stengiamasi pakeisti nusistovjus pinig pasilos ir paklausos santyk rinkoje. Tokios operacijos naudojamos tada, kai norima, kad pasikeist rinkos pusiausvyra. Tai daroma koreguojant pinigin pasil. 2. Gynybins (pasyvios) operacijos - jos skirtos faktori, kurie didina arba maina pinig kiek, rinkoje neutralizavimui. Atsiranda tam tikri veiksniai, kurie ibalansuoja rink. Gamybins: 1)planuotos- prie Kald period siekiant padidinti pinig pasil (galima iplsti arba sutraukti bankinius rezervus, taip takojant pinig pasil). 2) neplanuotos kai reikia subalansuoti rink. Pagal atpirkimo (REPO) sutart atliekama daugiausiai ARO sutari. Sutartyje pasiadama pagal sutart laik ir kitas slygas vykdyti sutart tarp pirkjo ir pardavjo. ARO privalumai: (priklausomai nuo tiksl galima tiksliai visk suplanuoti) 1) Centrinis bankas visikai kontroliuoja ARO. CB gali greitia itaisyti klaidas 2) Lankstumas ir aikumas. 3) Lengvai pakeiiamos. 4) Greitai realizuojamos. 5) CB gali rinktis vairius ARO parametrus (VP kiek, tip, laik) ARO skirstymas pagal danum ir tip.
TIPAS 1) Iprastins finansins operacijos 2) Ilgo laikotarpio finansins operacijos 3) Specialios finansins operacijos 4) Struktrins operacijos TRUKM 2 savaits 3 mnesiai Nestandartizuoto Standartizuotos/Nestandartizuotos VYKDYMO DANUMAS Kas savait Kas mnes Nenustatyta Gali bti nustatyta, bet gali ir nebti

ARO priemons: Atpirkimo (repo) sandoriai 90% vykdoma per REPO sandorius. Atpirkimo sandoris susitarimas, kuriuo viena alis sipareigoja sutarta dien perduoti kitos alies nuosavyb, apibrtus VP. Pirkjas sipareigoja tuos VP priimti sumokti u juos pirkimo kain ir vlesn dien tuos paius VP perduoti pardavjo nuosavybn, o pardavjas sipareigoja juos priimti ir sumokti nustatyta kain. Gali bti tiek pirkimo ir pardavimo. Vykdomi aukciono budu. 6

Atpirkimo sandoriai gali bti: 1. Fiksuot palkan (tenkinami reikalavimai pagal prie aukcion sklebt palkan norm, proporcingai kiekvieno aukciono dalyvio pageidaujamai sumai. Pvz.: reikia iplatinti 200 mln. Lt. Fiksuot palkan norma 3 %.
BANKAS SEB SWED B DNB Medicinos I viso NORI GAUTI 50 mln. Lt 70 mln. Lt 130 mln. Lt 100 mln. Lt 50 mln. Lt 400 mln. Lt GAUS 25 mln. Lt 35 mln. Lt 75 mln. Lt 50 mln. Lt 25 mln. Lt 200 mln. Lt BAIKAI SILO 3% 3.5% 2% 3.3% 5%

2. Kintam palkan: 1)ribini palkan( paskutin palkan norma laikoma ribine ir visi sandoriai vykdomi ta palkan norma). 2) sutarties palkan (banakai silo ne tik kiek, bet ir palkan norm, kuri nori sigyti. Jei CB maina likvidum yra suinteresuotos ileisti VP, tai sumains pinig kiek rinkoje. Tad palkan norma turi bti maesns normos. PALKAN NORMA NORI GAUTI BANKAS 2% 130 mln. Lt B 3% 50 mln. Lt SEB 3.3% 20 mln. Lt DNB Nes platinamos pagal maiausi palkan norm. Jei CB maina likvidum, tai jis suinteresuotas, kad palkanos bt maesns , leidia VP. CB reikia maiau mokti.)
Fiksuoto termino depozit inkasavimas absorbuoti rinkos likvidumo pertekli (indli primimo). Indeliai priimami fiksuotam laikotarpiui u fiksuot palkan norm. Vertybini popieri pirkimas/pardavimas naudojama tik kaip speciali finansiniu operacij bei struktrini tip. Perkant/parduodant VP , jie pilna teise pereina pirkjui/pardavjui. Skolos sertifikat idavimas- struktrini operacij tipui priskiriama. Vykdo Europos centrinis bankas. Indeliai fiksuoto termino ir fiksuotos sumos. Turi centrin rink ir VP prekiauja birinje rinkoje. Operacijos usienio valiuta valiutiniai ir ateities sandoriai. CB naudoja siekiant valdyti valiutos kurs. CB vykdo Valiutos kurso intervencij, priskiriama speciali operacij tipui operacijos usienio valiuta. Pvz.:veicarijos frankas laikomas tam tikroje riboje, kad negalt kilti. Atgrtiniai/atvirktiniai atviros rinkos sandoriai: 1. Pagrindins refinansavimo operacijos - kas savaitiniai dviej savaii likvidum utikrinantys atpirkimo sandoriai. 2. Ilgesnio laiko refinansavimo operacijos - kas mnesiniai trij mnesi termino likvidum utikrinantys atpirkimo sandoriai. 3. Subtilaus reguliavimo operacijos siekiant suteikti likvidum ar j absorbuoti per trumpalaikius rinkos pokyius, ypa ilyginant netikt likvidumo svyravim padarinius palkan normoms. 4. Struktrins operacijos ileidiant indli sertifikatus (iki 1 met), atliekant atpirkimo ir vienakrypius sandorius skirtos pakoreguoti finans sektoriaus struktrinius poslinkius, sumainti ar padidinti CB vykdom komercins kredit sistemos refinansavimo poveik.

AROpoveikis palkan normai alyje:

Klasikin pusiausvyra, kur kertasi S ir D. Kai supirkinja VP pasila krenta, slenka emyn. Palkan norma sumaja, bet nigin kiekis rinkoje padidja. Kai CB nori padidinti palkan norm, pasila kyla vir. AROpltros kriterijai: Rinkos skaidrumas Btina ARO slygom Ivystyta tarpbankin rinka turi bti aktyvi tarpbankin rinka ir ji turi veikti. Kasdieninis informacijos rinkimas apie vertybini popieri vert, sandori apimtis, j pobd turi bti reglamentuota. Nepavyks atlikti ARO jei nebus 100% aikku kaip bus atsiskaityta. Sukurtas VP registras, aptarnavimo funkcijas atlieka depozitoriumas. alyje turi bti ivystyti ir sandorio atlikimo bei atsiskaitymo standartai; 4 tema: NUOLATINS SKOLINIMO(SI) GALIMYBS Nuolatins skolinimo(si) galimybs: Nuolatins skolinimo ir skolinimosi galimybs centriniame banke (standing facilities) tai centrinio banko alyje veikiantiems komerciniams bankams ar kitoms kredito staigoms suteiktos galimybs j iniciatyva paskolinti centriniam bankui - padti indl arba pasiskolinti i jo nacionalin valiut i anksto nustatytomis slygomis: palkan normomis, galimais kiekio, trukms ar procedriniais apribojimais. Pagrindins nuolatini skolinimo(si) galimybi funkcijos: Pagrindins nuolatini skolinimo(si) galimybi funkcijos: 1.Tarpbankins palkan normos rminimas. Virutins ribos - palkan norm lub vaidmen atlieka nuolatini skolinimosi (lending facility) galimybi palkan norma, Apatins ribos - grindimis tampa nuolatini skolinimo (deposit facility) galimybi palkan norma. 2.Finansini krizi ivengimo bdas (paskutinis pinig altinis). CB veikia kaip pasyvus skolintojas finansins krizs atveju. Kai kyla finansin panika t.y. laikotarpis, kuriam bdingi smarks ir intensyvs 8

svyravimai finans rinkose, bank tutjimas bei bankrotai, CB tampa skolintoju blogiausiu atveju t.y. kratutinis ir paskutinis kreditavimo altinis, kur gali kreiptis bankai finansins panikos atveju. 3.Naujos informacijos paskelbimo svarba pinig politikai. Diskonto normos keitimas informuoja pinig ir kredit rinkas apie indli ir kredit pokyius, todl gali veikti pinig politik ateityje. Palkan normos rmina palkan rinkos normas. Suteikdamos virutines ir apatines ribas.

Skolinimosi P1 (lubos) Paskolinimo P2 (grindys) CB keiia P1 ir P2 taip paveikdamas tarbankin palkan norm. Geriau platus koridorius, taip veikia tarpbankin rinka, jei bus siauras koridorius, tai daugiau tarpininkaujama su CB. CB keisdamas palkan norm informuoja apie savo tikslus, tai palkan norma veikia kaip informacijos altinis. Pagrindiniai terminai: Diskonto norma centrinio banko speciali palkan norma paskoloms, kurios iduodamos finansiniams tarpininkams. Palkan norma u kuria galima pasiskolinti i CB. Diskonto rinka visuma sandori, kuri objektas yra vertybiniai popieriai ir kiti finansiniai dokumentai, kuri galiojimo terminas nra pasibaigs. Visi VP, kuri pagalba KB gali skolintis ar padti indl CB. Diskonto langas tai visos priemons, kuriomis Centrinis bankas suteikia komerciniams bankams paskolas, didindamas j likvidum. Naudojamas Amerikoje (FED). Diskonto rinkos finansiniai instrumentai: Diskonto rinkos finansiniai instrumentai yra ido vekseliai ir stambi bendrovi komerciniai vekseliai. Trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai: Vekselis - tai vertybinis popierius, kuris iraomas nustatyta tvarka ir kuriuo j iras asmuo be slyg sipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai vekselyje nurodyt dien sumokti jame rayt pinig sum nurodytam asmeniui.Danai sutinkami ms KB. Ido vekseliai valstybs vertybiniai popieriai, ileidiami maiau negu metams; tai trumpalaik valstybs ido skola. VVP leidiami skolos VP, bet iki 1m. . Leidia valstyb. Mes skoliname valstybei. Komercinis vekselis trumpalaikio skolos pasiadjimo ratas, ileistas akcins bendrovs be garantijos, naudojamas komercini operacij srityje. Ileisdamas tam tikros akcins bendrovs. Mes skoliname akciniai bendrovei. Didesne rizika. Diskonto politikos apribojimai: Kokybiniai. Kokybiniai apribojimai reikia, kad vekseliai turi atitikti statyme numatytus minimalius reikalavimus, tai yra vekselius turi laiduoti trys moks laiduotojai, per tris mnesius jie turi bti apmokti, be to, jie turi bti geri komerciniai vekseliai. Kiekybiniai. Kiekybiniai apribojimai reikia, kad ribojamas bankams teikiam diskontini kredit kiekis, nustatant kredito bendros sumos limit. T limit nustato centrini bank taryba (valdyba), atsivelgdama bendrus dabartinius ir perspektyvinius kredito politikos interesus. Bendras limitas idalijamas konkreioms kredito institucijoms, vadovaujantis nustatytais kriterijais. Paprastai maksimaliai galimas rediskontavimo dydis apskaiiuojamas atitinkamu santykiu nuo banko registruoto kapitalo. Vadinasi, kiekviena kredito institucija gauna individual diskontinio kredito limit, kuris galioja vienerius metus. Nuolatins galimybs JAV (diskonto norma): Diskonto langas buvo kurtas 1913 kongresui ileidus statym, jis buvo inkorporuotas Federalini rezerv akt. Iki 2003m. diskonto langas teik 3 tip paskolas: Reguliuojamasis- maesn diskonto norma nei tarpbankin. KB pradjo skolintis diskonto lange. Tstinis; Skubus; Diskonto lango programos: Pirminis kreditas. Susidrus su likvidumo problemomis. Jei FED paskelbia diskonto norma, tai ir bna pirminis kreditas. Federalin rezerv sistema gali pratsti laikotarp. Palkan norma bna 100 bazini punkt prie bazins palkan normos. Jei bazin palkan norma 1%, tai bus 2%. 100 bazini punkt =1%. Gauna paios geriausios finansins institucijos 9

Antrinis kreditas. Toms institucijoms suteikiamas, kurios negali gauti pirminio. Palkan norma didesn. Bazin palkan norma + 150 bazini punkt Sezoninis- tiems bankams, kurie susiduria su sezoniskumu. Pagal vietoves. Pvz.: kur ems kis ivystytas. Suteikiamas iki 9 mn. sezoniniams svyravimams padengti. Pritaikyta maoms arba vidutinms kredito staigoms. Skubus- suteikiamas esant neeilinms, skubioms aplinkybms. Pvz.: rugsjo 11 d. JAV. Nuolatins skolinimosi galimybs JAV: Skolinimosi iniciatyva priklauso komerciniams bankams o ne Federaliniam rezervui. Tuo tarpu Federalinis rezervas gali dviem bdais reguliuoti kiek, kur skolina komerciniams bankams: 1. Pakeisti diskonto norm. Kuo didesn diskonto norma, tuo maiau komerciniai bankai skolinasi i Federalinio rezervo. 2. Atsisakyti skolinti bankams. Udaryti diskonto lang. Nuolatins skolinimosi priemons ECB: Europos centrinis bankas yra nustats tiek skolinimosi, tiek ir skolinimo palkan normas. Nuolatini galimybi pagrindu gaunamos paskolos arba padedami indliai yra trumpalaikiai vienos nakties. Skolinimo palkan norma Skolinimosi palkan norma ECB nuolatins galimybs atlieka papildyta funkcija, nes yra automatin skolinimosi programa. KB gali skolintis ir savo iniciatyva. Vienai dienai gali pasiskolinti, sudaryti ustat. KB gali naudotis vienos nakties indeli galimyb. Nuolatins skolinimosi priemons LB: Lietuvos bankas kol kas yra sukrs tik skolinimosi galimybes, pasiskolinti bankai gali taip pat ne ilgiau kaip vienai nakiai. Bankai gali pasiskolinti tik tada, kai j korespondentinje sskaitoje Lietuvos banke trksta l mokjimams vykdyti. Valiut valdyba. Eurai neribotai keiiami litus ir atvirkiai fiksuotu kursu. Lietuvoje papildomai litus galima leisti tik tada, jei yra superkami eurai. CB komerciniams bankams gali skolinti tik tiek kiek usienio atsargos virija lit apyvart. Gali sudaryti VP atpirkimo sandorius su KB arba likvidumui palaikyti teikti paskolas. KB gali keisti VP kaip ustat. Ustatas btinas. 2001 m. suteikta vienos nakties paskola. Nevisikai skolinimo ir skolinimosi galimyb. Lietuvoje galioja valiut valdymo modelis. Neriboto lit keitimo eurus ir atvirkiai. Jei superkami eurai, papildomi litai ileidiami rink.

mones keiia eurus litus, tada CB superka i KB eurus ir ileidia litus. Pastovi konvertavimo galimyb. 5 tema: PRIVALOMJ ATSARG REIKALAVIMAI Komercinis bankas turi dal indeli laikyti CB kaip rezerv. KB palikdamas indelius CB gali viryti norm ir susidaro pertekliniia rezervai. Privalomj atsarg reikalavimai - tai centrinio banko reikalavimai komerciniams bankams, kad ne maiau kaip tam tikr dal j apibrt sipareigojim dengt likvidus turtas. Minta dalis vadinama privalomj atsarg norma. sipareigojimai, kuriems taikomi privalomj atsarg reikalavimai, vadinami privalomj atsarg (apskaiiavimo) baze. Pertekliniai rezervai-banko rezervai, virijantys privalomuosius rezervus. Privalomosios atsargos skaiiuojamos tam tikram laikotarpiui, per kur jos turi bti laikomos. Privalomosios atsargos laikomos likvidiu turtu banke. Yra 2 skaiiavimo bdai: 1. Vidurkio metodas- apskaiiuojamas vidurkis, kuris rodo, kad atsargos gali bti didesns ar maesns, bet svarbu tas pats vidurkis. (Skaiiuojamas vidurkis negali bti nei nustatyta norma.)

10

2. Minimalaus lygio metodas apskaiiuojamas minimalus lygis, kuris yra taikomas vis laikotarp.

Gali laikyti tam tikr sum privalomj atsarg arba turi laikytis vidurkio. PRIVALOMJ ATSARG BAZ, LAIKYMO LAIKOTARPIS IR NORMA: Privalomj atsarg baz - tam tikr banko sipareigojim suma, pagal kuri yra apskaiiuojamos privalomosios atsargos. Atsarg baz apima toliau ivardintus sipareigojimus, atsiradusius dl i l primimo: a) indli; b) ileist skolos vertybiniai popieri; c) pinig rinkos vertybini popieri. Privalom atsarg baz 3%, turi b8ti laikomi atskirai. (Indeliai ir skolos vertybiniai popieriai yra laikomi sipareigojimai, kurie eina skaiiuojam baz). PRIVALOMJ LAIKYMO LAIKOTARPIS IR NORMA: Privalomj atsarg laikymo laikotarpis - laikotarpis, per kur bankas turi vykdyti privalomj atsarg reikalavim. Privalomj atsarg norma - kiekviename privalomj atsarg bazs straipsnyje nurodytai sumai taikomas procentinis dydis. Privalomj atsarg nata: Privalomj atsarg norma kuo didesn norma, tuo pati nata didesn. Privalomj atsarg baz - netraukiami ilgalaikiai indliai, tai maina baz. Laikymo metodas arba bdas ar gali svyruoti ar bus stabilu. Kas leidiama skaiiuoti privalomsias atsargas- ar leidiama skaiiuoti kokie pinigai yra kasoje PRIVALOMJ ATSARG LAIKYMO LAIKOTARPIS Lietuvoje:

Laikymo laikotarpis: nuo mnesio 24 d. iki kito mnesio 23 d. imtinai. Privalomj atsarg reikalavimui vykdyti taikomas vidurkio metodas. PRIVALOMJ ATSARG TAIKYMO PRIEASTYS:

Privalomj atsarg baz tai komercini bank sipareigojimai, iskyrus sipareigojimus Lietuvos bankui ir kitiems komerciniams bankams, kuriems Lietuvos bankas taiko privalomj atsarg reikalavim. 11

Lietuvoje taikoma privalomj atsarg norma - 3%. Nulin atsarg norma Lietuvoje taikoma: 1) indliams ir jiems prilygintiems kitiems sipareigojimams, kuri pradinis terminas ilgesnis kaip 2 metai arba atitinkamoje sutartyje numatyto iankstinio spjimo apie atsimim terminas ilgesnis kaip 2 metai; 2) ileistiems skolos vertybiniams popieriams, kuri pradinis terminas yra ilgesnis kaip 2 metai ir kurie negali bti ipirkti prie termin; 3) atpirkimo sandoriams. PAGRINDINES PRIVALOMJ ATSARG FUNKCIJOS: 1. Pinig kiekio reguliavimas bankas multiplikuotai gamina pinigus, taip reguliuoja j kiek. Mainami M2 ir M3 pinigai. Vakar alyse aktyviai naudota atunto deimtmeio 2 pusje. CB net nordamas kontroliuoti pinig kiek rinkoje, normos nekaitalioja.

2. Centrinio banko likvidumo atsarg teikimas sukuriama, kad bankam trukt pinig ir per ARO skolintusi i CB. 3. Trumpalaiki palkan stabilumas 4. Likvidumo atsargos funkcija bankrutavus bankui. Likvidios los nedingsta ir grinamos indelininkams. Neapsaugo vis indeli. 5. CB pajam altinio utikrinimas privalomosios atsargos didina rink ir didina mar tarp indelio ir paskol palkan norm. KB- taikomas PA reikalavimas KU- netaikomas PA reikalavimas.
KB 1000 LT (3% CB -30Lt) 5% -50 970 10% +97 (pelnas 47) KU 1000Lt 5% -50 1000 10% +100 (pelnas 50)

Kai sumains palkan norm, tai daugiau renkamasi KU, nes privalomos atsargos apsunkina reikalavim. Jei PAN mainama, tai bankas turi daugiau pinig savo veiklai vykdyti. Manoma, kad PA didina palkan stabilum, jei: 1. Laikomas vidurkio metodas 2. Pinig laikumo ciklas sutampa su PA laikymo periodu 3. Finans rinka yra veiksminga ir KB aktyviai naudojasi tarpbankine rinka. Jei naudojamasi minimalaus lygio, KB skolintis negali, gali tik tada, kai naudoja vidurkio metod. PADIDINTOS PRIVALOMJ REZERV NORMOS POVEIKIS PINIG PASILAI:

Lietuvos pinigu politikos priemoni sistema Likvidum didinanios Likvidum mainanios Terminai NUOLATINS GALIMYBS Eur supirkimas Eur pardavimas Vienos nakties paskola Viena para Paskutins vilties paskola 1-3 mn. ATVIROS RINKOS OPERACIJOS REPO aukcionai Terminuot indeli aukcionai 7-14 dien PRIVALOMOSIOS ATSARGOS (MAINA)

Danumas Nuolat

12