MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

SOCIALINI TECHNOLOGIJ FAKULTETAS

MEDIACIJOS KATEDRA
KAROLIO KIKIO
Nuolatin tu!i"o# o$ialin %o&uni%a$i"a i' &(!ia$i"a# I %u'a# SKM)n*+,- .'u/
0i$1olo.i"o
R(2('ata
M3t4&o ut'i%i&ai
TIKRINO5 L(%t6 Viol(ta 7la84t
VERTINIMAS59999999999999999
0ARAAS599999999999999999999
Vilniu# :,-;
Tu'in4
vadas....................................................................................................................................................1
Mstymo operacij sutrikimai..............................................................................................................2
Mstymo motyvacijos sutrikimai.........................................................................................................3
Mstymo dinamikos sutrikimai............................................................................................................4
Pilnavertikas mstymas reikalauja ge!jimo ne tik aktuali"uoti adekva#ias $inias apie daiktus
ir reikinius% jas apiendrinti% et ir tam tikros mstymo dinamikos% nuoseklumo. &ie sutrikimai
da$niausiai 'dingi maniakinei depresinei psic(o"ei ir pasireikia mstymo veiklos nepastovumas
atliekant u$duotis..................................................................................................................................4
Mstymo lailumo sutrikimai) sutrikus mstymo lailumui% negeama paaikinti gerai
suprantamos patarl!s. &i sutrikim turintys $mon!s gerai supranta u$duot* + suklasi,ikuoti daiktus
* grupes pagal endrus po$ymius% ta#iau et kuri atsitiktin! asociacija j mintis nukreipia kita
linkme. -'dingiausi tokio tipo mstymo svyravimai) apiendrinimo ir konkre#i situacini
sprendim kaitaliojimas. loginiai ryiai kei#iami atsitiktiniais deriniais. klaidingi sprendimai
sudarant paralelias% tai pa#iai apiendrinan#iai svokai priklausian#ias daikt grupes. /artais
dinamikos sutrikimai yra stailaus po'd$io ir kei#ia mstymo strategij..........................................4
Mstymo kritikumo sutrikimai...........................................................................................................4
/iti mstymo sutrikimai.......................................................................................................................0
1vados..................................................................................................................................................2
3iterat'ros sraas)...............................................................................................................................2
<=a!a

Mstymas + tai sud!tingas psic(inis procesas% kurio d!ka apiendrinamas tikrov!s pa$inimas%
nustatomi endri ryiai tarp daikt ir reikini% veikla susijusi su in,ormacijos supratimu%
apdorojimu ir perteikimu. Mstymo sutrikimai yra da$niausiai psic(ini lig simptomai. Mstymui
gali trukdyti loga nuotaika% nusilpusi atmintis% ma$as ar prarastas intelektas. Mstymo sutrikimai
pasitaiko gana da$nai% kai sutrinka mstymo vientisumas% kryptingumas ei tempas. 1skiriamos trys
pagrindin!s mstymo sutrikim r'ys) mstymo operacij% mstymo dinamikos% mstymo
motyvacijos. Mstymo sutrikimai ne visuomet apima vien sutrikim kategorij% da$nai iryk!ja
sutrikim deriniai.

1
M3t4&o o/('a$i"> ut'i%i&ai
. 4. 5eigarnik nurodo% kad visoje mstymo operacin!s sistemos sutrikim *vairov!je galima
iskirti du kratutinius variantus) $emo apiendrinimo lygio% ikreipto apiendrinimo sutrikimus.
6piendrinimo lygio sutrikimai 'na% kai sutrinka lyginimo% apiendrinimo% klasi,ikavimo%
astra(avimo operacijos. 7mogus nesupranta pokt% maiktavimo% netenka (umoro jausmo%
negea suprasti m*sli% patarli perkeltin!s prasm!s. Pavy"d$iui% patarl! 8nes!sk ne * savo roges9%
sutrikus mstymo operacijoms suprantama tiesiogiai ir paaikinama taip) 8ne tavo rog!s + nesis!sk%
s!sk tik * savo roges.9 &ie sutrikimai pasireikia tuo% kad apiendrinant remiasi tiesioginiais%
konkre#iais daikt ar reikini vai"dais. 7mogus nesugea i daugelio po$ymi atrinkti geriausiai
atskleid$ian#io svokos esm:. ;sant $ymiam apiendrinimo sutrikimui% $mon!s nesugea
klasi,ikuoti. <iems stalas ir k!d! negali 'ti vienoje vietoje% nes 8ant stalo valgoma% o ant k!des
s!di9. 7mon!s su $emo apiendrinimo lygiu klasi,ikuoja ojektus situaciniais deriniais.
1kreipto apiendrinimo sutrikimai pasireikia atsitiktinais% neesminiais ir ne*tik!tinais ryiais
tarp ojekt% neatspindin#i nei reikmi turinio% nei prasmini ryi. /lasi,ikuojant ojektus%
remiamasi itin endrais po$ymiais. Pavy"d$iui% akut!% peilis% kastuvas priskiriami tai pa#iai daikt
grupei remiantis j tvirtumo savye. =aip pat $mon!s sulygina atskir po$ymi reikmes.
Pavy"d$iui% normaliai mstan#iam $mogui esminis agurko po$ymis yra tas% kad jis auga i s!kl%
valgomas ir turi savit skon*% ,orm% spalv. > sergantiems i"o,renija 'dinga priskirti ojektams
po$ymius% kurie yra neesminiai% ma$ai tik!tini. =od!l api'dinant agurk i"o,renikui svarus
po$ymis gali 'ti tai% kad 8agurkai augo -ailone9% tod!l j* galim grupuoti 8kartu su molini so#iu%
nes jis irgi uvo -ailone.9 7mon!s su ikreipto apiendrinimo sutrikim skirsto daiktus ir
reikinius * grupes remdamiesi ne prasminiu turiniu% o nutolusiais nuo esmes po$ymiais% *$velgdami
nesamus ryius tarp j.
7emo apiendrinimo sutrikimai 'dingas skurdus asociacij turinys% remiasi daliniais%
pavieniais ryiais% $odiniai ? loginiai ryiai menki% atspindi neesmines detales. > ikreipto
apiendrinimo sutrikimams atvirk#iai% $odiniai ? loginiai ryiai nesiremia konkre#iais daikt ir
reikini ryiais% asociacijos gausios% et atsitiktin!s. 6iem apiendrinimo sutrikim atvejais $odis
n!ra apiendrinimo priemon!.
2
M3t4&o &ot4=a$i"o ut'i%i&ai
7mogaus veikl% tiksl siekim ir u$davini sprendimus% reguliuoja ir koreguoja mstymo
veikla. ;sminis mstymo u$davinys suskirstytas * etapus) sprendimo etapas% gauto re"ultato
tikrinimas su u$davinio slyga ir re"ultato laukimas. -et kad tai atlikt tam 'tina slyga ?
mstymo aktyvumas% mstymo motyvacija% kryptingumas siekiant ojektyvaus% realaus re"ultato ir
tik tada mstymas reguliuoja $mogaus veiksmus. 7mogaus motyvacija priklauso nuo *sismonint
poreiki% tiksl% motyv% nuostat ir emocij. =ai reikia% kad mstymo veikla turi 'ti asmenikai
motyvuota. ;sant psic(ini proces sutrikimams @i"o,renijaA% daikt ir reikini reikm!
ikreipiama. Mstymo motyvacijos sutrikimas ? daugiaplanikumas. <is pasi$ymi tuo% kad $mogus
sprend$ia apie reikinius skirtingomis plotm!mis% neatitinkan#iomis ojektyvios reikm!s.
6tlikdami paprastas u$duotis% daugiaplanio mstymo $mon!s remiasi ne konkre#ia u$duoties
situacija @pavy"d$iui klasi,ikuoti gyv'nusA% o savu po$i'riu ir sprendimai daromi vienu metu
skirtingais lygmenimis.
/itas mstymo motyvacijos sutrikimas yra ? re"onierikumas. Be"onierikas mstymas ?
polinkis * tu#ius% neproduktyvius ived$iojimus% esiremian#ius pavirutinikomis% ,ormaliomis
analogijomis. -'dinga ived$iojim neadekvatus platumas% daugiareikmikumas% preten"inga%
vertinanti po"icija% gausus emocingas verali"avimas% savita pren"inga leksika.
Mstymo daugiaplanikumas ir ra"onierikumas pasireikia ypatingu kal!jimo stiliumi% kuris
pavadintas nutr'kstan#iu mstymu% d!l kurio sutrinka kalos kaip komunikavimo priemon!s
,unkcija. 7mogaus kala ilgais nesuprantamais% e jokio minties ryio monologais% jam visai
nesvaru% ar turi panekov% o jo pasisakymuose n!ra jokio turinio% jokio minties ojekto% jo kala
aplinkiniams visai nesuprantama.
3
M3t4&o !ina&i%o ut'i%i&ai
Pilnavertikas mstymas reikalauja ge!jimo ne tik aktuali"uoti adekva#ias $inias apie daiktus
ir reikinius% jas apiendrinti% et ir tam tikros mstymo dinamikos% nuoseklumo. &ie sutrikimai
da$niausiai 'dingi maniakinei depresinei psic(o"ei ir pasireikia mstymo veiklos
nepastovumas atliekant u$duotis.
Mstymo lailumo sutrikimai) sutrikus mstymo lailumui% negeama paaikinti gerai
suprantamos patarl!s. &i sutrikim turintys $mon!s gerai supranta u$duot* + suklasi,ikuoti
daiktus * grupes pagal endrus po$ymius% ta#iau et kuri atsitiktin! asociacija j mintis
nukreipia kita linkme. -'dingiausi tokio tipo mstymo svyravimai) apiendrinimo ir konkre#i
situacini sprendim kaitaliojimas. loginiai ryiai kei#iami atsitiktiniais deriniais. klaidingi
sprendimai sudarant paralelias% tai pa#iai apiendrinan#iai svokai priklausian#ias daikt
grupes. /artais dinamikos sutrikimai yra stailaus po'd$io ir kei#ia mstymo strategij.
Mstymo inertikumas) 1nertiko mstymo $mon!s negali pereiti prie kitos veiklos% keisti daro
po'd$io% min#i. &iems $mon!ms 'dingas intelektin!s veiklos l!tumas% vangumas. /ai kurie
$mon!s gea apiendrinti @iskirti pagrindin* po$ym*% klasi,ikuodami daiktus% supranta instrukcijasA%
ta#iau% kai prireikia pakeisti u$duot*% jie pradeda daryti klaidingus sprendimus. Mstymo
inertikumas galiausiai sutrikdo ir $em apiendrinimo lyg*.
Mstymo savireguliacijos sutrikimai) =ai toks sutrikimas% kai nesugeama kryptingai mstyti
sprend$iant mstymo u$davinius% suvokti tiksl% kontroliuoti ir koreguoti mstymo aktus% pa$inimo
procese sutikrinti re"ultat su tikslu. Cors loginis ir astraktus mstymas nesutrik:s% ta#iau
neaikumo% sunkum% prolemin!se situacijose $mogus negali kryptingai mstyti. =aigi pa$inimo
veikloje mstymo savireguliacija atlieka dvi ,unkcijas ? kontrolin: @mstymo veiksm adekvatumo
tikslui sutikrinimasA ei konstruktyvij @mstymo veiksm pertvarkymas% koregavimasA.
M3t4&o %'iti?%u&o ut'i%i&ai
4
Mstymo kritikumo sutrikimai yra esminis kriterijus nustatant ligas. Pirmiausia kritikumas ?
tai ge!jimas apmstyti veiksmus% sutikrinti re"ultat su pirminiais tikslais% tai gali 'ti ir adekvatus
@kritikasA * klied!jim ar (aliucinacijas. Cekritikai mstantis $mogus gali suprasti instrukcijas%
pasak!#i turin*% patarli perkeltin: prasm:% gea apiendrinti klasi,ikuodamas daiktus ir tuo pat
metu daro klaidas% pasirinkdamas netinkamus sprendimus% veikia nesilaikydamas u$duoties
instrukcijos. /itaip tariant% $mogus gali suprasti u$duot* ir tuo pat metu veikti taip% lyg jos
nesuprast.
Kiti &3t4&o ut'i%i&ai
/ai kuriems $mon!ms su sutrikusia nerv sistema ar sergantiems psic(ikos ligomis 'dingas
nege!jimas tinkamai vertinti savo sprendimus ir j atitikim realyei% neatitinkantys tikrov!s
*sitikinimai% *gaunantys liguist aejoni ,orm. 3iguistos aejon!s da$nai susijusios su *kyriomis
mintimis% id!jomis% nevykusiais sprendimais. Pavy"d$iui% *kyri id!j ,orma gali 'ti tariamas
apsikr!timas. Cors $mogus pats kritikai vertina tas id!jas ir supranta kokios jos yra asurdikos%
et tiesiog jis negali tos id!jos atsikratyti ir toks $mogus tada atlieka *kyrius veiksmus% kaip ilgai ir
da$nai plauna rankas.
Pervertinimo id!jos% atvirk#iai nei *kyrios id!jos% jos isakomos e aejon!s. &ios id!jos gal ir
pagr*stos% ta#iau reikm!% kuri suteikia $mogus neatitinka tikrosios vert!s. 1r tokios id!jos
da$niausiai susijusios su emociniais igyvenimais
/lied!jimo id!jos% pasi$ymi asurdiku turiniu ir ligonio tvirtu *sitikinimu j teisingumu.
/liedintys $mogus neturi realaus pagrindo.
Pernelyg greitas mstymas. Da$nai susidaro asociacij pagreit!jimas% nepertraukiamas srautas
min#i% sprendim% daug paalini min#i% min#i ir vai"dini uoliai% nuolat kei#iasi mstymo
ojektas. D!l to mstymas tampa nenuoseklus% nerilus% pavirutinikas.
Eul!t!j:s mstymas ? laai l!tas asociacij tempas% mintys re"gamos l!tai% sunkiai% min#i
ma$ai% j turinys skurdus.
Paralogikas mstymas% nege!jimas protauti. Eprendimai ir protavimai neatspindi reali ryi
tarp daikt ir reikini.
5
I?=a!o
Mstymui laai svarus kalos vaidmuo% nes mstymas ir kala glaud$iai susij:. /ala gali
veikti mstym. -'t drsu sakyti% kad kala lemia m's mstymo 'd% et m's $od$iai tikrai
gali paveikti% tai k mes mstome. =od!l gerai darome r'pestingai ir atid$iai rinkdamiesi $od$ius.
Mstymo lavinimui yra skirta daug pratim% kuriais ugdomas ge!jimas apiendrinti ir
konkreti"uoti% anali"uoti ir sinte"uoti% iskirti esminius po$ymius% api'dinti svokas. Pagrindinis
vaidmuo lavinant mstym tenka sisteminiam $ini% mok!jimo ir *g'd$i ,ormavimuisi.

Lit('at@'o 3'a?a5
-6 Kn4.o
-6 Mstymo psic(ologija. B. /a,,emanas% 2FF1.
:6 Psic(ologija. David G. Myers% 2FFF.
6