GAMTAMOKSLIN

PASAULIO SAMPRATA

BENDRAUNIVERSITETINIS
A GRUPS KURSAS

12 14 PASKAIT
KONSPEKTAS

doc. dr. Irena Janukaitien

Vytauto Didiojo Universitetas

2012

Paskait tema: mogus ir aplinka

12 paskaita. Trumpa mogaus ir gamtins aplinkos santyki raidos apvalga.

13 paskaita. Pagrindins regioninio ir pasaulinio masto aplinkos problemos.
14 paskaita. Darnaus vystymosi link.

Literatra
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.

Aplinkotyra. R. Juknys. Vadovlis auktosioms mokykloms. VDU leidykla., 2005.

Tolydi pltra ir aplinka: ekonominis poiris. R. iegis. 2002. Vilnius.
Aplinkos apsauga. Red. P. Baltrnas. Vadovlis auktosioms mokykloms. 2007. Vilnius.
Darnus vystymasis. R. Juknys. Mokomoji knyga. 2008. VDU leidykla.
Environmental Science: A Global Concern (10th Edition), 2007. By W. P. Cunningham,
M.A. Cunningham. McGraw-Hill Higher Education, 650 p.
Environmental science, 2003. Edited by L. Ryden et al. Upsala, Baltic university press,
824p.
Environmental Monitoring, 2004. Editor B. Wiersma. BocaRaton, New York, Washington,
CRC press, 767 p.
Holt
Environmental
Science,
2004.
Edited
by
R.
Holt; W.
Holt.
(http://www.nexuslearning.net/books/Holt_Env_Science/)
Encyclopedia of Environmental Science, 2000. Edited by J. F. Mongillo. Linda ZierdtWarshaw University Rochester Press, 450

12 paskaita. Trumpa mogaus ir gamtins aplinkos santyki raidos apvalga

Skirsime tokius kiekybikai bei kokybikai skirtingus etapus (epochas), kurie faktikai sutampa su
pagrindiniais visuomens vystymosi etapais ir vis stiprjaniu mogaus poveikiu aplinkai:

mediokls epocha;

emdirbysts epocha pramons epocha;

pramons epocha;

ini ir mokslo (informacijos) epocha.

1. 1.Mediokls epocha
(ankstyvasis ir vidurinysis akmens amiai)
Kas tai:

emikasis rojus ir visika harmonija su gamtine aplinka.

Ar:

nirtinga kova su mirtin pavoj kelianiomis aplinkos slygomis: kariais, aliais, litimis,
sausromis, audromis, plriaisiais vrimis ir t.t.
Pagrindin mogaus veikla mediokls epochoje

Augalini grybi rinkimas

Mediokl ir vejyba

Poveikis aplinkai

Prasidjs mik naikinimas

Stambij induoli naikinimas

Mediokls epochos simbolis mamutas. Mamut mediokl. Grobio dalybos.

Ugnis mogaus sjungininkas.
Didjantys poveikio mastai

Panaudodamas ugn, mogus sugebjo pereiti nuo pavieni vri mediokls prie masinio j
naikinimo. Padegus mik, ikastas tranjas buvo suvaromos ir iudomos itisos stambij
induoli kaimens.

Mamuto, gigantikojo bizono ir kit stambij induoli inykim dalis mokslinink sieja
btent su intensyviomis medioklmis. (.Amerikos archeolog argumentai)
Ar vien mogus kaltas?

Daugelio mokslinink nuomone mamut ir kit stambij induoli inykimas arba j

skaitlingumo sumajimas sietinas su po treiojo ledynmeio vykusiu klimato atilimu ir
padidjusia konkurencija dl paar.
3

Neabejotina, kad pirmyktis mogus gerokai prisidjo prie greitesnio j inykimo.

1.2. emdirbysts epocha

(nuo vlyvojo akmens amiaus iki XVIIIa. vidurio)
emdirbyst epochoje mogus prisijaukino kai kurias gyvn ris, kurios tapo ne tik maisto ir
rb, bet ir energijos altiniu. Palaipsniui sisavino ir kitus gamtinius vandens ir vjo energijos
altinius.
Tai sumaino mogaus priklausomyb nuo gamtos, leido pradti sslesn gyvenimo bd.
Prireik laisv ems plot, prasidjo spartus mik naikinimas.
Pagrindin moni veikla emdirbysts epochoje

Augalininkyst.
Gyvulininkyst.
Amatai, miest formavimasis.

Lydimin emdirbyst:
Galima vertinti kaip pirmj sjomainos sistem:

Ideginus mik 3-4 metus, kol isenka mineralini mediag itekliai, sjami sukultrinti
augalai, daugiausia javai.

Po to em 20-30 met vl uleidiama miku.

Kai kuriuose tropik zonos kratuose i primityvi emdirbysts sistema taikoma ir dabar.
Miko deginimas augalininkysts reikmms mik naikinimo prieasties pasikeitimas emdirbysts
epochoje.
Sslioji emdirbyst:
Pradjus ems dirbimui naudoti metalin plg ir em trti namini gyvuli mlu, susidar
galimyb emdirbystei pastoviai naudoti tuos paius plotus, todl mikai juose buvo inaikinami
visam laikui.
Dl tobulesns agrotechnikos spariai didjo uauginam maisto produkt kiekis.
Pagerjusi mityba ir gyvenimo slygos spartino moni skaiiaus augim, skatino nauj emi
sisavinim, spartino mik naikinim.
emdirbysts plotuose mikas inaikinamas visam laikui!!!
Pirmasis darbo pasidalijimas

Padidjus derlingumui, mons galjo imaitinti ne tik patys save, bet dal produkt parduoti.

Dalis moni galjo atsilaisvinti nuo ems kio darb, usiimti amatais ir prekyba.

Pradjo spariai augti gyvenviets, formuotis miestai, kuriems taipogi reikjo papildom plot
todl spartjo mik naikinimas.

Padidjo energijos itekli poreikis, pradta plaiau naudoti vandens ir vjo energija.

Atsirado geresnio susisiekimo poreikis, tiesiami keliai.

Pramons epochai artjant prasidjo ir sparti ems kio industrializacija!

mogaus poveikis aplinkai emdirbysts epochoje

Mik naikinimas

Biologins vairovs majimas.

Erozijos intensyvjimas ir dykum plitimas.

Pirm kart monijos istorijoje ikyla atliek problema (miestai).

Monokultr plitimas ir biologins vairovs majimas.
Pavyzdiui:
Vakar Europoje inaikinti 2/3 mik, Ryt Europoje pus mik, besivystaniose alyse
emdirbysts tikslams intensyviai naikinami dabar.
Vidurin Azija ir iaurs Afrika- emdirbysts lopys, didiausios dabartins dykumos

Per intensyvus ems naudojimas (ganiava, arimas), daugiamets augalijos sunaikinimas dirvos erozija- dykumos.

Besikuriani emdirbysts epochos miest aplinkos problemos.

Kuriantis emdirbysts epochos miestams spariai intensyvjo ems kio produkt srautai
spariai gausjantiems miest gyventojams.

Pirm kart civilizacijos istorijoje mogus susidr su gausjani atliek problema.

Kadangi dauguma atliek buvo organins kilms, jos daugiausia kl estetinio ir sanitarinio
pobdio problemas (infekcij idiniai). Laiko bgyje jos suirdavo ir sijungdavo gamtinius
mediag apykaitos srautus.
1.3. Pramons epocha
(nuo XVIII a. vidurio iki XX a.vidurio)
Btina prielaida taip vadinamam pramons perversmui ir pramons epochos pradiai buvo
veiksmingesni energijos itekli panaudojimas.
Tik sukrus garo main ir pradjus naudoti ymiai didesne energija pasiymint organin kur (akmens
anglys) tokios prielaidos buvo sukurtos.
Tolesn pramons vystymsi ypa paspartino vidaus degimo variklio sukrimas, kaip energijos altinis
pradti naudoti naftos produktai.
Pradjus gaminti ir naudoti elektr, isisprend energijos perdavimo problemos.
1.3.1. Pagrindin moni veikla pramons epochoje
5

Pramonin gamyba
Energijos ir kit gamtos itekli gavyba.
Transporto priemoni ir susisiekimo infrastruktros vystymasis.
Nauj mediag krimas ir naudojimas.
ems kio industrializacija.

Pagrindins asmenybs pakeitusios moni visuomens vystymosi temp:

1.3.2. Deimsas Vatas (James Watt)
kot ininierius, pirmosios garo mainos krjas (1780)

D. Vato maina kalnakasybos darbuose pakeit 12 arkli, taigi jos galia lygi 12 arklio jg.

1.3.5. Karlas Benzas (Carl Benz)

Vokiei ininierius, pirmojo komercinio automobilio krjas (1885)
1.3.6. Rudolfas Dyzelis (Rudolf Diesel)
Vokiei ininierius, dyzelinio variklio krjas (1890)
1.3.8. M.Faradjus (M. Faraday)
Angl chemikas ir fizikas, elektromagnetinio generatoriaus krjas
Elektros perdavimo tinklai, paspartino visuomens vystymsi, taiau prisidjo prie didjanios
aplinkos taros.
Didiausia dalis elektros energijos pagaminama deginant organin kur ir labai teriant aplink
1.3.10. Spartjanti technikos paanga- stiprjantis neigiamas poveikis aplinkai

Usuktas techninio progreso variklis vis didjaniu greiiu darbavosi gamtos sskaita.

mogus, tikjs absoliuia mokslo ir technikos paangos galia, pasijuto gamtos valdovu, galiniu
j pertvarkinti savo nuoira.

mogaus isilaisvinimo i gamtos vart ir gamtinio nihilizmo idjos geriausiai atsispindjo

garsaus angl filosofo Dono Loko darbuose.

Didjanti gamyba buvo laikoma vieninteliu tikru visuomens gerovs garanto, o rkstantys
kaminai tapo visuomens gerovs simboliu.
1.3.11. Rkstantys kaminai visuomens gerovs simbolis Pramons epochoje
1.3.12. mogaus poveikis aplinkai pramons epochoje

Aplinkos terimas.
Neorganins toksikos atliekos.
Kratovaizdio niokojimas.
Pramoninis mik naikinimas.
Tolesnis biologins vairovs majimas.

1.4. ini ir mokslo (informacijos) epocha

ini ir mokslo epochos pradia siejasi su mokslo ir technikos revoliucija, prasidjusia XX a.

viduryje.
Apie informacijos visuomens krim visu balsu prabilta XX a. pabaigoje, o teoriniai pagrindai
iam procesui padti praeito imtmeio viduryje (N.Vyneris, Kibernetika, 1948; K.enonas,
Ryi teorija, 1949). Pradtos kurti elektronins skaiiavimo mainos.

Massachusetts Institute of Technology (MIT) laboratorija

MIT filosofija mokytis per veikl, t.y. mokytis laboratorijose

per Antrj pasaulin kar, MIT mokslininkai vyst su gynyba susijusias technologijas, kurios
vliau tapo kompiuteri, radar, icentrins navigacijos sistem pagrindu

MIT absolventai ir mokomasis personalas yra 72 Nobelio premijos laureatai, 47 Nacionalinio

Amerikos Aukso medalio gavjai ir 29 MacArthur draugijos nariai

1.4.1. N. Vyneris (N.Wiener)

Kibernetika - mokslas, tiriantis vairi sistem bendruosius valdymo procesus, kurie vyksta renkant,
perduodant, laikant ir perdirbant informacij
1.4.2. K.enonas (C.Shannon)
(Matematin komunikacijos teorija, 1948 Mathematical theory of comunication)
Vieni pagrindini informacijos teorijos udavini yra:
Informacijos kiekio nustatymas
Informacijos kokybs nustatymas
Informacijos siuntimo efektyvumas
Priimtos informacijos patikimumas
Informacijos teorija taikoma kodavime (pavyzdiui, vaizdo ir garso kompresijoje), kriptografijoje ir
kitose srityse.
1.4.3. Antrojo pasaulinio karo taka
Antrasis pasaulinis karas i esms pakoregavo prasidjusios naujos epochos trajektorij.

sustabd normal visuomens vystymsi.

stimuliavo mokslin technin paang.

Pasibaigus karui, dauguma karo pramons ir mokslo pasiekim visose laimjusiose (iskyrus buvusi
Soviet Sjung) ir pralaimjusiose alyse, buvo pradti taikyti civiliniame gyvenime ir slygojo
labai greit pramons, energetikos, transporto, ryi ir kit srii vystymsi.
1.4.4. Demografinis sprogimas
Kariniai medicinos pasiekimai, naujai sukurti vaistai ir vakcinos sudar prielaidas greitam pasaulins
sveikatos apsaugos sistemos tobulinimui, ymiai sumaino moni mirtingum ir dvigubai (nuo 1
iki 2 proc.) padidino j prieaug. Esant tokiam prieaugiui, moni skaiius emje padvigubja
7

kas 35 metai.
Kai kuriose besivystaniose alyse prieaugis pasiek beveik 4 proc. (moni padvigubjimas kas 20
met)
Spartus moni skaiiaus augimas didina poveik aplinkai!!!
1.4.5. moni skaiiaus prognoz
Kiek moni gali imaitinti em? moni skaiiaus reguliavimo problemos.

1.4.5. Spariai besivystanios treiojo pasaulio alys

1.4.6. moni skaiiaus augimo tempai skirtinguose pasaulio regionuose

1.4.4. Iaugs gamtos itekli poreikis

Kartu su moni skaiiumi neivengiamai auga ir gamtos itekli naudojimas. Tai svarbiausi
poveikio aplinkai didinimo veiksniai.

Itekli naudojimo tempai gerokai virija moni skaiiaus augimo tempus, nes didja moni
poreikiai ir j patenkinimo galimybs.

1.4.4. Itekli naudojimo tendencijos

Ypatingas uolis mediagini itekli srityje padarytas, pradjus gaminti ir naudoti vairias
sintetines mediagas.

Energetini itekli problemos kol kas daugiausia sprendiamos vis didinant ikastinio organinio
kuro gavyb ir naudojim, i itekli naudojimo augimo tempai, palyginus su pramons epocha,
8

iaugo dvigubai.
Branduolin energetika kur laik (iki ernobylio avarijos) atrod tinkama ieitimi, nes ymiai
maiau teria aplink.

1.4.4. Didjantys maisto produkt poreikiai

Galinga ems kio technika, augantis dirbtini mineralini tr ir chemikal (pesticid)

naudojimas bei selekcijos ir genetikos pasiekimai sudar galimybes isivysiusiose alyse
keleriopai padidinti .. kultr derlingum ir maisto produkt gamyb bei didino neigiam
poveik aplinkai.

Taiau iuolaikika ems kio gamyba pasiymi labai didelmis energijos snaudomis ir
energetiniai indliai maisto produkt auginim, perdirbim bei transportavim keleriopai virija
energetin pai pagamint produkt vert.

Dl dideli iuolaikikos gamybos kat praktikai nemanoma isivysiusi ali patirties ir

technologij perkelti besivystanias alis, kurios dar danai patiria maisto produkt nepriteklius.
1.4.5. Technologin ems kio paanga
(galinga technika, augantis mineralini tr ir pesticid naudojimas, didjantis neigiamas poveikis
aplinkai)
1.4.6. Spartus aplinkos terimo augimas
Spariai augantis gyventoj skaiius ir j poreikiai, neregtais mstais didjantis gamtos itekli
naudojimas, pramons, transporto, energetikos ir ems kio vystymasis slygojo didiulius
aplinkos terimo augimo mastus ir per 20 met nuo mokslins-technins revoliucijos pradios
(1950-1970) aplinkos utertumas pasiek tok lyg, kad ikilo akivaizdi ekologins katastrofos
grsm ir toliau nebekreipti tai dmesio pasidar paprasiausiai nebemanoma.
mogaus poveikis aplinkai i vietinio peraugo regionin ir pasaulin mastus.
1.4.7. Istorinis Romos klubo vaidmuo
Romos klubas buvo steigtas 1968 m. ymaus ital ekonomisto ir verslininko Dr, Aurelijaus Paej
(Aurelio Paccei) pastangomis.
i visuomenin institucija finansavo mokslinius tyrimus, skirtus pagrindini visuomens vystymosi
tendencij prognozei.
Sudaryti prognostiniai modeliai parod, kad jei ir toliau moni skaiius emje, gamtos itekli
naudojimas ir pramon dids augs tokiais pat tempais, tai jau XXI a. pradioje aplinkos terimas
pasieks katastrofik lyg.
1.4.8. Romos klubo iniciatorius
Dr. Aurelijus Paej (Aurelio Paccei)
1.4.9. Visuomens vertybi dilema:
turti ar bti ?
Romos klubo finansuoti moksliniai tyrimai ir j nirios prognozs privert visuomen ir mokslo
mones pradti iekoti ieities ir bandyti ivengti grsianios ekologins krizs.
Emanuelis Fromas Turti ar bti(1975).
9

Susiformavo visuomens ilikimo koncepcija:

Jei norime ilikti, turime atsisakyti arba labai apriboti ekonomin paang ir gamtos itekli naudojim
bei savo norus turti vis daugiau civilizacijos kuriam grybi.
1.4.10. Link darnaus vystymosi
Kadangi visuomens vystymosi ir paangos stabdymas prietarauja visuomens vystymosi dsniams, o
nor turti ribojimas - paiai mogaus prigimiai, visuomens ilikimo idjos nesulauk didesnio
pripainimo ir teko iekoti kitos ieities.
1980 metai tarptautins aplinkosaugins institucijos paskelb Pasaulio isaugojimo strategij, kuri
deklaravo, kad ekonominis vystymasis ir aplinkos apsauga nra prietaringi, nors ir nelengvai
suderinami dalykai.
Tai buvo darnaus vystymosi idj, kuri esm visuomens harmonija (darna) su j supania
gamtine aplinka, pradia.

Klausimai pasikartojimui

Galimos kai kuri stambij induoli inykimo Mediokls epochoje prieastys.

mogaus poveikis aplinkai emdirbysts epochoje.

Dykum ir pusdykumi plitimo emdirbysts epochoje pagrindins prieastys.

emdirbysts epochos miest aplinkos problemos.

mogaus poveikis aplinkai pramons epochoje.

Atliekos emdirbysts ir pramons epochose pagrindiniai skirtumai.

Industrinio ems kio poveikis aplinkai.

Svarbiausi veiksniai, nulm spariai didjanti poveik aplinkai ini ir mokslo epochoje.

ini ir mokslo epochos poveikio aplinkai pagrindinis skirtumas nuo Pramons epochos.

10

13 paskaita. Pagrindins regioninio ir pasaulinio masto aplinkos problemos

Paskaitoje pagrindin dmes skirsime tokioms aplinkos problemoms bei j prieastims ir pasekmms:

Rgtieji liets;

Pasaulin klimato kaita;

Stratosferos ozono sluoksnio irimas.

2.1. Nuo vietini link regionini ir pasaulini aplinkos problem
Aplinkos terimo poiriu vienas pagrindini dabartins (Mokslo ir ini) epochos skirtum nuo
pramons epochos yra tas, kad dl itin spartaus pramons, energetikos ir transporto vystymosi
aplinkos terimo mstai i vietinio peraugo regionin ir net pasaulin mast.
Kaip tai bebt paradoksalu, prie terimo mast padidjimo tam tikru laipsniu prisidjo ir sugrietinta
aplinkos terimo kontrol bei aplinkosaugins priemons pradtos taikyti taip vadinamame
aliajame deimtmetyje (1970-1980).
2.2. Pirmosios aplinkosaugins priemons daugiausia pagrstos teral skiedimu
(dilution is solution angl.)
Siekiant sumainti teral koncentracij vandenyje (praskiesti teralus) buvo stengiamasi uterto
vandens nuotekas ileisti kuo didesnius vandens telkinius (daugiausia upes, danai jr).
Teral koncentracijos miest ore sumainimui buvo pradti statyti aukti kaminai, kad teralai
susimaiyt su didesnmis oro masmis.
2.5.Neumirkime gamtos dsni
Materijos tvarumo dsnis:
Niekas i niekur neatsiranda ir niekur neprapuola.
Todl visos aplink patekusios mediagos anksiau ar vliau, toliau ar ariau, grt em.
Taigi, tam tikru laipsniu isprendus vietines aplinkos problemas ir pagerinus miest oro kokyb,
terianios mediagos buvo plaiai paskleistos aplinkinse teritorijose ir pradjo formuotis
regioninio masto aplinkos problemos.
2. 6. Rgtieji liets
Pagrindins terianios mediagos skatinanios rgij liet formavimsi yra sieros dioksidas ir
azoto oksidai (monoksidas ir dioksidas) kurie daugiausia aplink patenka deginant organin kur
(akmens anglys, naftos produktai, dujos).
Patekusios or sieros dioksido ir azoto oksid (monoksido, dioksido) dujos, dalyvaujant vandens
garams per vairias tarpines reakcijas virsta sieros ir azoto rgtimis.
SO2+ H2O H2SO4

11

2.6.1. Pagrindiniai aplink rgtinani mediag altiniai

(pramons ir energetikos mons, transportas)

2.6.2. Rgij liet formavimosi schema

2.6.3. Rgtieji liets pastebti jau seniai

Rgtusis lietus pirm kart pastebtas viename didiausi pramonins revoliucijos centr Anglijoje, Manesteryje dar XIX a. viduryje.

1852-aisiais Robertas Augusas Smitas nustat ssajas tarp rgij liet ir atmosferos
utertumo.

Taiau is reikinys pradtas plaiau tyrinti tik XX a. 7-ajame deimtmetyje, kai aplinkos
terimas gavo regioninius mastus.

2.6.4. pH krituli rgtumo matas

Absoliuiai neutraliu laikomas 7,0 pH vanduo (distiliuotas vanduo).

Gamtoje krituliai natraliai pargtinami iki 5,5pH dl angliargties (CO2+H2O) poveikio ir

tokie krituliai laikomi gamtikai neutraliais.

12

Kadangi pH yra atvirktinis vandenilio jon koncentracijos vandenyje logaritmas, tai per
0,1 sumajs pH rodo, kad vandenilio jon koncentracija padidjo du kartus, pH
sumajimas vienetu rodo 10 kart padidjusi vandenilio jon koncentracij.

2.6.5. Lietuva- tolimj uterto oro perna krykelje

2.6.6. Krituli rgtumas vairiose Europos alyse (1985-1990)

Krituli pH metin kaita

2.6.7. Rgij liet poveikis

Rgtina dirvoem ir vandens telkinius.

Daro neigiam poveik augalijai ir gyvnijai, maina j rin vairov.

Kenkia moni sveikatai.

Spartina statini bei paminkl irim ir korozij.

2.6.8. Poveikis dirvoemiams ir vandens telkiniams

Lietuvos dirvoemiai ir eerai susiformav ant kalking uolien, todl jiems rgij liet
13

poveikis nra toks stiprus.

Kai kuriose alyse, ypa Skandinavijoje, kur dirvoemiai ir eerai susiformavo ant granitins
uolienos, dirvoemio ir ypa eer rgtjimas yra viena atriausi ekologini problem.

2.6.8. Rgts Skandinavijos eerai

Kai kuri Skandinavijos eer vandens pH maesnis nei 4,0 ir juose inykusios ne tik uvys.
2.6.9. Poveikis augalijai
Praeito amiaus atuntame deimtmetyje dl rgij liet poveikio prasidjs mik divimas
bdingas ir Lietuvai
2.6.10. uvys inyko arba j rin vairov sumajo daugelyje Skandinavijos eer.
2.6.11. Neigiamas poveikis moni sveikatai
Paeidia kvpavimo takus (ypa rgtus rkas), neigiamai veikia od, plaukus.
2.6.12. Tarptautins kovos su rgiaisiais lietumis priemons
Tarptautin konvencija Dl tolimj uterto oro perna priimta 1979 metais. Numatyta ymiai
sumainti sieros ir azoto oksid patekim aplink.
gyvendinant i konvencij diegtos vairios aplinkosaugins priemons galino keleriopai sumainti
sieros jungini emisij or. Pastangos sumainti azoto oksid emisij nebuvo tokios skmingos,
bet krituli rgtumas aplink rgtinani jungini srautai ems paviri Europoje
pastaraisiais metais ymiai sumajo.
2.6.13. Metinio sieros lapiojo srauto (kg/ha) pokyiai Lietuvoje
Prie krituli rgtjimo prisidjo ir buvusio Sovietinio bloko subyrjimas, io bloko ali, skaitant
Lietuv.
Pastaraisiais metais krituli rgtumas Lietuvoje sumajo iki 5,0-5,3 pH
lapij sraut (mgS/m2) metin kaita

14

2.7. Pasaulin klimato kaita

Apie galim pasaulin klimato atilim dl didjanio organinio kuro deginimo ir dl to

didjanios anglies dioksido emisijos or buvo pradta kalbti dar XIX amiaus pabaigoje.
ymus ved chemikas S. Arenijus 1896 metais paskelb stebjim duomenis apie anglies
dioksido koncentracijos ore didjim.
Pagal jo teorinius skaiiavimus, dvigubai padidjus anglies dioksido koncentracijai ore, vidutin
oro temperatra emje padidt 5-6 laipsniais.

2.7.1. iltnamio reikinys

is klimato kait slygojantis reikinys buvo pavadintas iltnamio reikiniu, nes anglies dioksidas,
panaiai kaip iltnamio stiklas ar plvel, praleidia i sauls sklindani radiacij, taiau sugeria
ilgj bang (infraraudonuosius) spindulius, kuriuos atgal erdv spinduliuoja ils ems
pavirius.

2.7.2. Kitos klimato atilim sukelianios mediagos

Vliau paaikjo, kad tokiomis pat, kaip anglies dioksido savybmis (infraraudonj spinduli sugertis)
pasiymi ir kitos dujos

metanas (CH4),

azoto suboksidas (N2O),

ozonas (O3),

chlorfluorangliavandeniliai (freonai).
2.7.3. Skirting duj indlis iltnamio reikin
anglies dioksidas - 55 %
metanas - 15 %
azoto suboksidas - 6 %
freonai -17%
kitos mediagos - 7 %
2.7.4. Klimato ilim skatinani duj altiniai

Pagrindinis anglies dioksido emisijos altinis yra organinio kuro deginimas energijos gavybos ir
transporto sektoriuose.

Gana smarkiai prie anglies dioksido koncentracijos augimo prisideda mik, vis pirma tropini
mik, naikinimas, dl to sumaja anglies dioksido asimiliacija.

Pagrindinis metano altinis ems kis, svrtynai.

Pagrindinis freon altinis - aldytuv pramon, buitin chemija.

2.7.6. Gamtins kilms iltnamio dujos- btina ems apsauga

Tam tikras kiekis i, vadinamj iltnamio duj, yra btinas (natralus anglies dioksido kiekis,
15

vandens garai).
Prieingu atveju vidutin ems paviriaus temperatra bt apie 30 laipsni emesn nei dabar,
ir gyvyb, bent jau dauguma dabartini jos form, emje egzistuoti negalt.

2.7.8. Suardytas ems ilumos balansas

Didjant antropogeninei iltnamio reikin sukeliani duj emisijai, vis didesn ems
spinduliuojamos ilumos dalis absorbuojama emutiniuose atmosferos sluoksniuose,

Taip suardomas nusistovjs ems ilumos balansas ir klimatas emje po truput yla.

Remiantis vairiais tiesiogini stebjim ir modelini skaiiavim duomenimis manoma, kad per
pastarj imtmet vidutin temperatra emje pakilo apie 0,5C.
2.7.10. Ilgalaiks iltnamio reikin skatinani duj koncentracijos ir temperatros kaitos tendencijos
(pagal Antarktidos ledo sluoksnio analiz)

2.7.11. Ilgalaiks klimato kaitos prognozs

Atlikti sudtingi modeliniai skaiiavimai rodo, kad jei iliks dabartins organinio kuro deginimo
tendencijos, tai iki io imtmeio vidurio (2050 metai), skaiiuojant anglies dioksido ekvivalentu,
iltnamio reikin skatinani duj koncentracija ore iaugs dvigubai, ir tai turt lemti vidutins
ems temperatros padidjim 1,5-4,5 laipsnio.

Prognozuojama, kad temperatros pokyiai skirtingose platumose bt gana skirtingi. Maiausiai

pasikeist pusiaujo zonos temperatra, o daugiausiai - iaurs pusrutulio auktesnse platumose.
Jei vidutin ems temperatra padidt apie 4 laipsnius, tai iaurs poliuje ji iaugt apie 10
laipsni.
2.7.12. Klimato atilimo pasekms

Viena i pagrindini neigiam klimato atilimo pasekmi bt poliarini ir kaln ledyn tirpimas
ir pasaulinio vandenyno lygio kilimas. Pagal vidutinius vertinimus, esant dabartinms iltnamio
reikin skatinani duj emisijos didjimo tendencijoms, vandenyno lygis iki 2100 met pakilt
apie 60 centimetr.

Jei i duj emisijos augim pavykt sustabdyti iki 2030 met, tai temperatros augimas ir
vandenyno lygio kilimas vis tiek tstsi iki 2100 met ir tuo atveju vandenyno lygis pakilt apie
40 centimetr

16

2.7.13. Poliarini ledyn tirpimas

2.7.14. Arkties ledyn plotas maja
2.7.15. Jr vandens lygio kilimo prieastys
Jr vandens lygio kilim ylant klimatui lemia du procesai
aigali led tirpimas ir
vandens iluminis pltimasis.
Btent vandens trio didjimas kylant temperatrai lemt apie du tredalius prognozuojamo vandens
lygio pakilimo, o tirpstani ledyn indlis" sudaryt apie vien tredal.
2.7.16. Kitos neigiamos pasaulinio klimato atilimo pasekms tokios:

Krituli pagausjimas dl didesnio igarinimo;

Dirvoemio drgms sumajimas;
Padidjs ekstremali meteorologini reikini -lii, sausr pavojus.
Oro cirkuliacijos suaktyvjimas ir padidjusi uraganini vj grsm;
Vandenyno srovi cirkuliacijos pokyiai;
Drastiki augalins dangos pasikeitimai, pagreitjs ri nykimas.
Kenkj ir lig plitimas.

2.7.22. Golfo srovs galimas sunykimas ir regioninis klimato atalimas

2.7.23. Augalijos zon prsislinkimas

(Eglyn inykimo grsm Lietuvoje)

17

2.7.24. Kavai auginti tinkam plot sumajimas

2.7.25. Galimos teigiamos klimato atilimo pasekms

padidt kai kuri ems kio kultr produktyvumas,

galtume pradti auginti daugel ilum mgstani augal, kurie dabartiniu metu pas mus augti
negali.

Taiau neigiamos klimato atilimo pasekms, skaitant nepageidaujamus vietini augal bendrij
pokyius ir dalies ri inykim, be abejo, bt nepalyginti rimtesns.
2.7.26. Ar tikrai klimatas yla?

Kalbant apie tokius sudtingus ir stambaus masto procesus, kaip pasaulinis klimato atilimas,
btina suprasti, kad visada liks santykinai didelis atlikt vertinim ir prognostini skaiiavim
neapibrtumas.

Taiau po pastarj met tropini uragan, nusiaubusi ir vien i pagrindini pasaulinio klimato
kaitos ignoruotoj JAV, jau ir ia aukiausiu lygiu prakalbta apie btinum imtis konkrei
priemoni iam neregto masto procesui sustabdyti.

2.7.27. JTO organizacijos vaidmuo sprendiant klimato kaitos problemas

1988 kurta pastoviai veikiani tarptautin institucij (IPCC) klimato kaitos procesams analizuoti
ir prognozuoti.

1992m., gegu Niujorke priimta JTO klimato kaitos konvencija stabilizuoti iltnamio duj
kiek atmosferoje klimato kaitos nesukelianiame lygyje.

1992 birel Rio de aneiro virni susitikime pradtas ios konvencijos ratifikacijos procesas.

1997 gruod Kyoto protokolas, iki 2010 m. 7-8 proc. sumainti anglies emisij lyginant su
1990m.
2.7.28. Kyoto protokolo gyvendinimas

Kad Kyoto protokolas sigaliot, j turjo ratifikuoti alys, kuri CO2 emisija sudaro ne maiau
55 proc. pasaulins emisijos.

Rusija ratifikavo Kyoto protokol 2004 lapkrit ir protokolas formaliai sigaliojo.

2005 buvo ratifikavusi 141 alis.

JAV, neirint vis tropini uragan, kol kas artimiausiu metu nenumato ratifikuoti

Problema net ratifikavusios alys nesugeba ipildyti savo sipareigojim

18

2.7.29. Anglies dioksido emisijos pokyiai Lietuvoje (anglies dioksido ekvivalentu)

2.7.30. Klimato kaitos mainimo priemons

Kadangi pagrindin priemon, galinti i esms prisidti prie pasaulinio klimato atilimo sustabdymo
arba bent sultinimo, yra organinio kuro deginimo mast mainimas, tai i strategija yra
visokeriopai palaikytina ir remtina, nes organinio kuro deginimas, be pasaulinio klimato atilimo
pavojaus, sukelia daugum pagrindini iuolaikini aplinkos problem (miest smogai, rgtieji
liets, paemio ozono koncentracijos didjimas, vandens telkini eutrofizacija ir kt.).
2.7.31. Konkreios priemons
Alternatyvs energijos altiniai:

Vjo energija; Sauls energija; Vandens energija; Biomass deginimas; Biologinis kuras.

Vandenilio energetikos perspektyvos.

Branduolin energija (jei garantuotas jos saugumas).

Taupesnis energijos naudojimas:

Nam apiltinimas, ilumos tiekimo tras atnaujinimas.

Vieasis transportas vietoje automobilio, palankesns aplinkai transporto rys, dvirai

perspektyvos
2.8. Stratosferos ozono sluoksnio irimas
Su ozono koncentracij pokyiais yra susijusios dvi svarbios aplinkos problemos:

Prieemio (troposferos) ozono koncentrasijos didjimas;

Stratosferos ozono sluoksnio irimas.

Pirmoji i i problem priskiriama prie regionini, antroji prie pasaulini.
Prieemio ozono koncentracij didjimas taip pat yra susijs su organinio kuro deginimu ir didjania
jo pagrindinio pirmtako azoto dioksido emisija.
19

Kadangi Lietuvos platumose kol kas prieemio ozono koncentracijos daniausiai nesiekia mogui ir
kitiems gyviems organizmams pavojingo lygio, tai toliau kalbsime tik apie stratosferos ozono
problemas.
2.8.1. Atmosferos struktra

2.8.2. Stratosferos ozono sluoksnio reikm

Stratosferos ozonas yra pasiskirsts visoje stratosferos sluoksnio storymje, taiau maksimali jo
koncentracija randama stratosferos viduryje - apie 25 km auktyje nuo ems paviriaus.
Ozono molekuls geba sugerti ultravioletinius spindulius ir ozono sluoksnis tarsi skydas saugo em
nuo gyvybei pavojing ultravioletini spinduli, o jo nykimas kelia tiesiogin grsm gyvybs
egzistavimui emje.
2.8.3. Ozono sluoksnis sulaiko dal ultravioletini spinduli

2.8.4. Stratosferos ozono mato vienetai

Kadangi ozonas stratosferoje pasiskirsts netolygiai angl astrofizikas G. Dobsonas pasil ozono
kiek stratosferoje matuoti savitais vienetais, kurie vliau buvo pavadinti jo vardu.
Dobsono vienetui (D.v.) yra prilyginamas 0,01 milimetro storio gryno ozono sluoksnis, kuris
susidaryt vir konkreios teritorijos esant ozon suspaudus vientis sluoksn.
Lietuvos platumose ozono kiekis stratosferoje daniausiai svyruoja nuo 300 iki 400 D.v. Tai reikia,
kad jei vis stratosferos ozon sukoncentruotume vientis ozono sluoksn, tai jo storis bt viso
labo 3-4 milimetrai.
20

2.8.5. Natralus stratosferos ozono susidarymas ir irimas

Stratosferoje ozonas susidaro i deguonies veikiant UV spinduliams, kurie suskaido molekulin deguon
(O2) atomus ir ie susijungdami su deguonies molekule sudaro ozon (O3).
Kadangi UV spinduliai dalyvauja ne tik ozono susidarymo, bet ir irimo (skilimo) procese, tai
maksimali ozono koncentracija susidaro ne stratosferos sluoksnio viruje, kur UV soinduliuot
intensyviausia, bet jo viduryje, kur pasiekiamas maksimalus i dviej prieing proces
teigiamas balansas.
2.8.6. Ozono susidarymo ir irimo proces natralus balansas

2.8.7. Antropogeninis (mogaus veiklos slygojamas)ozono sluoksnio irimas

Ozono irimo proces skatina katalizatoriai (chloro, bromo junginiai, azoto oksidai).
Jau prajusio imtmeio atuntojo deimtmeio pradioje kai kurie mokslininkai perspjo, kad
aldytuv, buitins chemijos ir elektronikos pramonje naudojami inertiki chloro ir fluoro
junginiai, priskiriami chlorfluorangliavandenili grupei ir populiariai vadinami freonais, patek
stratosfer skatina ozono irimo procesus.
2.8.8. Chloro atomai stratosferos ozono molekuli udikai

Dl ultravioletini spinduli poveikio nuo freono (CFCl3; CF2Cl2) molekuls atskils chloro
atomas, susioksidavs ir suards vien ozono molekul, per tarpines reakcijas vl susiredukuoja
iki chloro atomo ir vl gali dalyvauti ozono molekuli ardymo reakcijose.

Tuo bdu kart atskils chloro atomas tampa savotiku ozono udiku ir gali suardyti
tkstanius ozono molekuli.
2.8.9. Freonai antropogeniniai ozono sluoksnio irimo katalizatoriai

2.8.10. Ozono skyls

Gana ilg laik buvo manyta, kad ozono sluoksnio irimas, taip vadinamos ozono skyls yra
bdingos tik Antarktidai, kur praeito amiaus septintame deimtmetyje pirm kart ir buvo
21

pastebtas is reikinys.
Btina paaikinti, kad ozono skyl nereikia, kad vir tiriamos teritorijos stratosferos ozono
sluoksnio i viso nebeliko, bet jo kiekis ia yra smarkiai sumajs. Ozono kiekis vir Antarktidos
poliaus sumajo nuo 320 D.v. 1970 metais iki 120 D.v. 1995 metais.
2.8.13. Ozono skyli vir Antarktidos didjimas

2.8.14. Stratosferos ozono sluoksnio apsauga

Vienoje 1985 metais buvo pasirayta tarptautin konvencija dl ozono sluoksnio apsaugos, o 1987
metais Monrealyje priimti papildomi protokolai dl mediag, ardani ozono sluoksn (freon)
gamybos ir naudojimo apribojimo.
Jie buvo pakeisti maiau pavojingais, tai yra trumpesnio amiaus, taip vadinamais minktaisiais
freonais ar visikai kitomis mediagomis. Taiau dl naudot kietj freon (CFC11, CFC12)
ilgaamikumo (j egzistavimo stratosferoje trukm sudaro 50-200 met), greito efekto ios
priemons negali duoti.
2.8.15. Galimos kitos ozono sluoksnio irimo prieastys

Ne visi specialistai sutinka, kad pagrindin ozono sluoksnio irimo prieastis yra btent vairiose
pramons akose naudojami freonai. Yra duomen apie gana glaudi ozono koncentracijos
pokyi stratosferoje ir ugnikalni isiverim koreliacij.

Taiau labiausiai pripainta yra antropogenins kilms freon, kaip pagrindins ozono sluoksnio
nykimo prieasties, hipotez. Tokio stratosferos ozono problemos traktavimo laikosi dauguma
specialist, bet neatmetama ir galima gamtini teriani mediag altini taka.
2.8.16. Ugnikalniai gamtiniai ozono sluoksn ardani mediag altiniai

22

2.8.17. Ultravioletin spinduliuot

Ultravioletiniai spinduliai apima trumpabang nematom sauls spinduli spektro dal nuo 100 iki
400 nanometr.
Pagal bangos ilg ir biologin poveik ultravioletiniai spinduliai yra skirstomi tris sritis:

UVA - nuo 400 iki 320 nm,

UVB - nuo 320 iki 280 nm ir

UVC nuo 280 iki 100 nm.

2.8.19. UV spinduliuots poveikis ir intensyvjimas yrant ozono sluoksniui
UVA yra beveik nepavojingi gyviems organizmams. Ozonas ios srities ultravioletini spinduli
beveik nesugeria.
UVB srities ultravioletin spinduliuot yra ymiai pavojingesn. Slopina augal fotosintez, sukelia
odos ir aki ragenos v, sukelia augal ir gyvn genetinius pakitimus. Yrant ozono sluoksniui
labiausiai didja btent ios srities ultravioletinis spinduliavimas.
Pavojingiausia gyviems organizmams yra UVC srities ultravioletin spinduliuot, kurios poveikis i
esms prilygsta Rentgeno spinduli poveikiui. Taiau ios srities UV spindulius ozono sluoksnis
sugeria beveik visus ios srities spindulius.
2.8.20. UV spinduliuots intensyvumo pokyiai Europoje

Klausimai pasikartojimui

Pagrindins rgij liet formavimosi prieastys;

Pagrindins terianios mediagos skatinanios rgij liet formavimsi

Rgij liet poveikis;

Pagrindins klimato atilim skatinanios mediagos ir j altiniai.

Svarbiausi pasaulins klimato atilimo padariniai.

Klimato atilim stabdanios priemons.

Stratosferos ozono sluoksnio vaidmuo;

Pagrindins ozono sluoksn ardanios mediagos ir j altiniai.

Ozono taka ultravioletins spinduliuots intensyvumui.

23

14 paskaita. Darnaus vystymosi link

Trumpai prisiminkime mogaus ir gamtins aplinkos santyki raid, kurios esm vis stiprjantis
mogaus poveikis aplinkai ir vis didjantis aplinkos problem mastas.
Nuo vietini link regioninio ir pasaulinio masto aplinkos problem apie kurias kalbjome praeitoje
paskaitoje.
mogaus poveikio aplinkai istorin raida

Epoch kaitos tendencijos

Skirtinguose pasaulio regionuose epoch trukm labai skirtinga, didel pasaulio dalis i esms dar
tebegyvena emdirbysts epochoje.

Civilizacijos raidoje epochos vis trumpja.

Epoch rib persidengimas. Dabar gyvename pramons epochos laipsniko perjimo mokslo ir
ini epoch laikotarpiu.
Toliau vilgtersime mogaus ir gamtos santyki raid kitu t.y. bendresniu aspektu.
Pirmasis mogaus ir gamtos santyki etapas, kuris tssi iki pramons epochos pradios, danai
traktuojamas kaip mogaus gyvenimo harmonijoje su gamta periodas, nors i ties tai buvo
etapas, kai gamta diktavo mogui savo slygas, o mogus jos prisibijojo, danai j sudievindavo
ir band kiek manydamas prie jos prisitaikyti.
io etapo esm Gamta tai ventov
Pavyzdiui, ms pagonikos tradicijos: ventos girios, ventos ups, venti eerai.....
Antrasis mogaus ir gamtos santyki etapas sietinas su I.Niutono atradim slygotu mechanistiniu
pasaulio suvokimu, kuris lm gamtos ukariavimo pasauliros susiformavim. io etapo esm
visikai prieinga:
24

Gamta - ne ventov, o dirbtuvs, kurias mogus gali pertvarkyti savo nuoira.

Spariai vystantis mokslui ir technikai mogaus galimybs keisti ir pertvarkyti gamt taip iaugo, kad
jis pasidar pajgus tikrja to odio prasme nuverti kalnus, atkariauti sausum i jros ar
atvirkiai sausum paversti vairaus dydio mariomis ar jromis, pakeisti upi tekjimo krypt
ir t.t. ir t.p.
Jau septintajame praeito amiaus deimtmetyje monija vis aikiau pradjo suvokti gamtos
prievartavimo ir jos kardinali pertvarkym keliam grsm paiam mogui.
1972 metais Stokholme vykusioje pirmojoje Jungtini taut konferencijoje aplinkos ir vystymosi
klausimais buvo aikiai konstatuota,
kad mogaus galimybs veikti bei keisti gamtin aplink pasiek pavojingus mastus ir gerokai
virija mogaus galimybes numatyti tolesnes i veiksm pasekmes, kurios danai bna visikai
netiktos ir kelia grsm paiam mogui, todl btina poveik kontroliuoti ir reguliuoti.
Galima prisiminti daug pavyzdi, kai gamtos pertvarkymai dav visai kitokius rezultatus nei buvo
tiktasi:
Tai ir Syrdarjos bei Amudarjos upi panaudojimas stepi drkinimui, kai vietoje planuot
derling emi susiformavo druskoemiai, o Aralo jra nuseko tiek, kad jai grsia visiko
sunykimo pavojus.
Tai ir masikas Kazakstano stepi suarimas, kai sunaikinus daugiamet augalij, vjo erozija
pasiek tokius mastus, kad ne tik palaidojo tuometinius Soviet valdios planus pagaliau
isprsti pastovias duonos ir paar trkumo problemas, bet sukelt dulki debesys pasiek net
europin tuometins Soviet Sjungos dal.
Tai ir Dono utvenkimas, kai pastaius Cimliansko hidroelektrin, dl lygaus reljefo
susiformavo palyginti seklus, bet didiulis, beveik 3000 kvadratini kilometr tvenkinys, kuris
dl vis spartjani eutrofizacijos proces palaipsniui virsta didiule hipereutrofizuota bala.
Aralo jra

Socialistini gamtos pertvarkym idjos neaplenk ir Lietuvos

gyvendinant fragmentikam ms kratovaizdiui nepritaikytus didelio masto nusausinimo projektus,
buvo sunaikinta (paversta kanalais) per 85% natralaus Lietuvos upi hidrografinio tinklo,
pastaius beveik 1200 bereikaling utvank, utvindyta apie 250 km2 ems,
sunaikinti svarb lauk apsaugin vaidmen vaidin, bet melioracijai trukd nedideli agromikeliai bei sodyb eldiniai.

25

Bet tada didelmis mokslinink pastangomis pavyko patvirtinti speciali kalvot emi
melioracijos metodik ir taip sustabdyti planus i esms pertvarkyti ir kalvot Lietuvos region
gamt.

Masins melioracijos padarytos aizdos

80% upi vag paversta kanalais
85% Lietuvos teritorijos ekologiniu poiriu prarast upi baseinai (1200 utvank)

Didieji gamtos pertvarkymo planai

Nemuno utvank schema (1953, Maskva)

Bandymai atnaujinti sovietini laik gamtos pertvarkymo planus (Alytaus HE)

Merkio ir Nemuno santaka jei bt pastatyta Alytaus HE

26

Kaip rodo pasaulin patirtis, dvokiani bal likimas anksiau ar vliau laukia vis dirbtini vandens
tvenkini.
is procesas pastarj deimtmet labai akivaizdiai paspartjo ir Kauno mariose, jau nekalbant apie
maesnius tvenkinius.
Kartais bandoma aikinti, kad dl to kaltas padidjs aplinkos utertumas ir dalinai tai yra tiesa.
Bet tikroji tiesa visikai kitokia kol up neutvenkta ir mediag apykaita nesutrikdyta, ji sugeba
apsivalyti.
O dirbtinis vandens tvenkinys faktikai atlieka valymo rengini funkcijas, tik skirtumas tas, kad i
valymo rengini utertas dumblas periodikai paalinamas, o tvenkinyje vis laik kaupiasi.
Jei antroje vasaros pusje sustosite prie Bajorkiemio ir pajsite link Kauno mari, pajusite tok
dvok, kad bus nesunku suprasti kodl anksiau gausiai lankomi vairs rekreaciniai renginiai
lidnai stypso nebesulaukdami lankytoj.
lugus viltims, kad mokslo ir technologij paanga suteikia galimyb isprsti visas dabarties ir
ateities monijos problemas, atsiradusi ideologin tutum skmingai upild darnaus vystymosi
idja.
Taip prasidjo treiasis mogaus ir gamtos santyki etapas, kur bt galima pavadinti mogaus ir
gamtos santyki harmonizavimo etapu.
Jo esm mogus ir gamta lygiaveriai partneriai

3. Darnaus vystymosi link

Kaip minjome pirmosios temos pabaigoje 1980 metai tarptautins aplinkosaugos institucijos paskelb
Pasaulio isaugojimo strategij, kuri deklaravo, kad ekonominis vystymasis ir aplinkos apsauga
nra prietaringi, nors ir nelengvai suderinami dalykai.
Tai ir buvo darnaus vystymosi idj, kuri esm visuomens harmonija (darna) su j supania
gamtine aplinka, pradia.
Septintjame deimtmetyje pradtos kurti aplinkosaugins institucijos ir aplinkos studijos.
Po 1992 met Rio de aneiro virni susitikimo aplinkos ir vystymosi klausimais darnaus vystymosi
koncepcija laikoma priimtiniausiu tolesns monijos raidos modeliu, o Europos Sjunga pelnytai
27

pripainta io proceso pasauliniu lyderiu.

3.1.4. Rio virni susitikimas
Rio de aneire vyks virni susitikimas (1992m.)Aplinkos ir vystymosi klausimais buvo vienas i
gausiausi JTO rengini. Jame aukiausiu lygiu buvo atstovaujamos 172 alys. Lietuv, kaip jau
nepriklausom valstyb, atstovavo tuometinis Aukiausiosios tarybos pirmininkas prof. Vytautas
Ladsbergis.
Treiojo pasaulio alys be aplinkos klausim labai akcentavo skurdo ir ekonomins paramos
klausimus, todl pagrindini dokument derinimas labai usits.
3.1.8. Johanesburgo virni susitikimas
Johanesburge (2002 m.) atymta, kad per prajusius nuo Rio de aneiro susitikimo 10 met buvo
padaryta nemaa paanga gyvendinant darnaus vystymosi idjas, taiau realiai buvo nuveikta
gerokai maiau nei planuota. Johanesburgo kredo nuo plan prie darb.
Johanesburgo virni susitikime buvo priimti du svarbs dokumentai: Johanesburgo gyvendinimo
planas ir Johanesburgo darnaus vystymosi deklaracija, kurioje alys sipareigojo per artimiausius
du metus parengti ir pradti gyvendinti nacionalines darnaus vystymosi strategijas.
3.1.9. ES - darnaus vystymosi lyder
Europos Sjunga pelnytai laikoma tarptautine darnaus vystymosi idj propagavimo ir gyvendinimo
lydere.
Dar 1993 m., prajus tik metams po Rio virni susitikimo priimta V-ji aplinkos veiksm programa ir
buvo pavadinta Darnaus vystymosi link.
ioje programoje daugiausia dmesio buvo skirta penkiems kio sektoriams pramonei, energetikai,
transportui, ems kiui bei turizmui ir numatytos priemons i sektori poveikio aplinkai
sumainimui.
3.2. ES darnaus vystymosi strategija

Europos Sjungos darnaus vystymosi strategija buvo patvirtinta 2001 metais Geteborge (vedija)
vykusiame pasitarime.

Darnus vystymasis yra ilgalaik Europos Sjungos strategija, utikrinanti vari ir sveik aplink
bei gerjani gyvenimo kokyb dabartinei ir ateinanioms kartoms.

Darnaus vystymosi koncepcijos pagrindas trys lygiaveriai sektoriai:

aplinka,
ekonomika,
visuomen.

Btina, kad
ekonominis augimas spartint socialin paang ir gerint aplinkos bkl, kad
socialin politika stimuliuot ekonomin augim, o
aplinkos politika bt ekonomikai veiksminga.

28

3.2.1. Aplinkos, ekonomikos ir visuomens sveika

3.2.2. Btina pagrindini darnaus vystymosi komponent pusiausvyra

Darnaus vystymosi pagrindas trys lygiaveriai komponentai: visuomen, ekonomika ir aplinka

Ar tikrai jie lygiaveriai?

Aplinka (itekliai) darnaus vystymosi pastato pamatas.

Augimo ribos???

Kertinis darnaus vystymosi koncepcijos klausimas: kokios realiai yra augimo ribos, t.y.:
koki dal dar ilikusio gamtos kapitalo (mikai, pelks, pievos, vandens telkiniai ir pan.) galima
pakeisti mogaus sukurtu kapitalu, tai yra miestais, gyvenvietmis, keliais, dirbtiniais vandens
telkiniais ir t.t.???
(Kiek gali padidti darnaus vystymosi statinio neaniosios kolonos ir kiek gali suplonti jo pamatas,
29

kad pastatas nenugrit???)

Laikantis darnaus vystymosi pozicij bendras poiris yra toks: isivysiusiose alyse gamtini
aplinkos komponent pakeitimo mogaus sukurtais komponentais, galimybs i esms jau yra
isemtos.
Todl ES teisje yra aikiai apibrti tie iimtiniai atvejai ir principai, kuriais vadovaujantis, tai gali
bti padaryta.
Kaip antai ES Bendrojoje vandens politikos direktyvoje yra aikiai ir nedviprasmikai suformuluota,
kad pagrindinis siekis vandens politikos srityje yra pagal cheminius ir ekologinius parametrus
ilaikyti ir atkurti kuo natralesn vandens telkini bkl.
3.2.3. Mainti neigiam kio augimo poveik aplinkai vienas svarbiausi darnaus vystymosi
udavini
Ekonominio augimo atskyrimas nuo itekli naudojimo ir aplinkos terimo, bei paangi ir palanki
aplinkai gamybos technologij diegimas, siekiant kad itekli naudojimas ir neigiamas vairi
kio ak poveikis aplinkai augt gerokai liau nei ekonomika arba i viso nebeaugt, o net
mat, yra laikomas vienu i kertini ES darnaus vystymosi strategijos udavini.
3.2.4. Atnaujinta ES darnaus vystymosi strategija ir jos prioritetai
2006 metais ES darnaus vystymosi strategija buvo atnaujinta ir joje iskirti ie darnaus vystymosi
prioritetai:

Klimato kaita ir vari energija

Darnus transportas;

Veiksminga gamtos itekli apsauga ir valdymas;

Darnus vartojimas ir gamyba

Visuomens sveikata;

Socialin atskirtis, demografija, migracija.

Skurdas pasaulyje ir darnaus vystymosi ikiai.

3.2.5. Klimato kaita ir vari energija
Pagal ES darnaus vystymosi prioritet numatoma:

Iki 2010 met 12proc. energijos suvartojimo ir 21proc. elektros energijos suvartojimo patenkinti
i atsinaujinai energijos altini;

Iki 2010 met 5,75 proc. , o iki 2015m. -8 proc. transporto priemoni degal turi sudaryti
biologinis kuras (bioetanolis, biodyzelinas);

Kasmet sumainti galutin energijos sunaudojim vienu procentu (iki 2017m. 9 proc.).
3.2.6. Vjo energija perspektyvus atsinaujinantis energijos altinis.
Pagrindin problema energijos tiekimo nestabilumas
3.2.7. Saul neisenkantis energijos altinis
Pagrindin problema ribotas sault dien Lietuvoje skaiius
3.2.8. Rapsas biologimi degal (biodyzelino) gamybai
30

3.2.9. Darnus transportas

Pagal ES darnaus vystymosi prioritet numatoma:

Sumainti degal naudojim ir teral emisij;

Modernizuoti vieojo transporto sistem;
Sumainti transporto keliam triukm.
Iki 2010 met perpus sumainti uvusi keliuose skaii, lyginant su 2000 metais.

3.2.10. Hibridinis variklis

daug taupesnis degal naudojimas, maesn oro tara
3.2.11. Gerai ivystytas visuomeninis transportas - svarbi varesns miest aplinkos prielaida
3.2.13. Stop karui keliuose
3.2.12. Veiksminga gamtos itekli apsauga ir valdymas
Pagal ES darnaus vystymosi prioritet numatoma:

Sustabdyti biologins vairovs nykim, plsti saugom teritorij tinkl;

Atkurti paeistas jr ekosistemas.

Vengti atliek susidarymo, didinti pakartotin naudojim ir perdirbim;

Mainti neatsinaujinani itekli, vis pirma organinio kuro naudojim (atsinaujinantys

energijos altiniai).
3.2.13. Saugomos teritorijos biologins vairovs apsaugai
Natura 2000 Europinis saugom teritorij tinklas
3.2.14. Atliek riavimas-btina veiksmingesnio atliek perdirbimo slyga.
3.2.15. Atsinaujinantys energijos altiniai sudaro prielaidas mainti organinio kuro naudojim ir
aplinkos tar

Vjo energija;

Hidroenergija (lygum alyse labai ribotos galimybs - daugiau alos aplinkai nei ekonomins
naudos);

Geotermin energija;

Sauls energija;
Lygum alyse hidroenergetika neperspektyvi atsinaujinanios energetikos ris.
Tam, kad pagamintume t pat kiek elektros energijos kaip viena iuolaikika 2,5 MW galingumo vjo
jgain,

reikt pastatyti 7 vidutinio dydio masias hidroelektrines ir

utvindyti vir 400 ha iskirtine biologine vairove pasiymini upi slni.

31

Palyginkime:

Ant vienos graiausi Lietuvos upi eps stovi eios HE, kuri bendra rengtoji gali 1,8
megavato, jas statant utvindyti imtai ha derlingos Suvalkijos ems.
Tok pat kieki elektros gali pagaminti 1 iuolaikika 2,5 MW vjo jgain.
Kadangi pastaraisiais metais vjo energetikos pltra vis labiau orientuojama ne sausum o
jr, kur jgaini galingumas jau iuo metu yra didesnis nei 5 MW, tai aukiau nurodytus
skaiius reikia padvigubinti.

3.2.16. Geotermins gyvenamj nam ildymo sistemos

Problema- ilumos siurbli veikimui utikrinti reikia nemaai elektros energijos
3.2.18. Darnus vartojimas
is prioritetas itin svarbus naujosiom ES narms

Labai svarbu pakreipti proces darnaus vartojimo link tai yra utikrinti, kad didesnis
vartojimas nereikt didesnio neigiamo poveikio aplinkai, tai yra, kad nedidt gamtos itekli
naudojimas ir aplinkos terimas.

Siekti darnaus vartojimo nereikia siekio j sumainti.

Darnus vartojimas tai toks preki ir paslaug vartojimas, kuris utikrina, kad vartojamoms
prekms pagaminti ir eksploatuoti bei paslaugoms utikrinti yra sunaudojama kuo maiau gamtos
ir vis pirma energijos itekli bei kuo maiau teriama aplinka.
3.2.19. Palankus aplinkai gyvenimo bdas svarbi darnaus vartojimo prielaida
Lengva pasakyti daug sunkiau padaryti
3.2.20. Btina speciali gatvi infrastruktra
3.2.21. Btinos specialios parkavimo aiktels
3.2.23. Darnus vartojimas ir palankus aplinkai gyvenimo bdas pradkime nuo savs
Daniau naudokims visuomeniniu transportu vietoje nuosavo automobilio.

Dviratis patogi ir neterianti aplinkos susisiekimo priemon.

Pirkime palankesnes aplinkai prekes, tai yra prekes kurios yra ilgaamikesns, j gamybai
naudojamos antrins aliavos, j gamybai nenaudojamos toksikos mediagos, j gamybai ir
eksploatavimui sunaudojama maiau energijos, vandens ir kit gamtos itekli (ekologinis
enklas).

Venkime vienkartinio naudojimo produkt vienkartiniai indai, grim tara, nosins ir pan.
Lietuvos darnaus vystymosi strategijos rengjai
Romualdas Juknys, Vytauto Didiojo universitetas
(darbo grups vadovas)
Riardas Baubinas, Geologijos ir geografijos institutas
Jonas epinskis, Vytauto Didiojo universitetas
Gediminas Girys, UAB Urbanistika
Emilis Gustainis, Aplinkos ministerija
Vaclovas Mikinis, Lietuvos Energetikos institutas
32

 Romas Pakalnis, Botanikos Institutas

Algimantas Misinas, Vilniaus universitetas
Evaldas Vbra, Aplinkos ministerija
3.3.2. Darnaus vystymosi koncepcija
Darnus vystymasis - tai visuomens vystymasis, sudarantis galimyb pasiekti visuotin gerov
dabartinei ir ateinanioms kartoms, derinant aplinkosauginius, ekonominius ir socialinius
visuomens interesus ir nevirijant leistin poveikio aplinkai rib.
3.3.3. Pagrindinis strateginis tikslas
Pagal ekonominio ir socialinio vystymosi bei itekli naudojimo veiksmingumo rodiklius iki 2020
met pasiekti 2003 met ES ali senbuvi vidurk, pagal aplinkos taros rodiklius neviryti ES
leistin normatyv, laikytis tarptautini konvencij, ribojani aplinkos terim ir indl
globalin klimato kait reikalavim.
3.3.4. Lietuvos darnaus vystymosi prioritetai

Nuosaikiai spartus, tarp kio ak ir region suderintas ekonomikos vystymas.

Skirtum tarp region gyvenimo lygio ilyginimas.

Pagrindini kio ak poveikio aplinkai mainimas.

Veiksmingesnis gamtos itekli naudojimas ir atliek tvarkymas.

Pavojaus moni sveikatai mainimas.

Pasaulins klimato kaitos ir jos pasekmi velninimas.

Veiksmingesn kratovaizdio ir biologins vairovs apsauga.

Nedarbo, skurdo ir socialins atskirties mainimas.

vietimo ir mokslo vaidmens didinimas.

Lietuvos kultrinio savitumo isaugojimas.

Strategijos gyvendinimas
Prie kriz spariai augant ekonomikai kilo rimta grsm, kad spartus ekonomikos augimas bus
realizuotas aplinkos kokybs sskaita.
Vienas svarbiausi nacionalins DVS udavini yra atsieti spart ekonomikos augim nuo
neigiamo poveikio aplikai ir pasiekti, kad energijos ir kit gamtos itekli naudojimas bei
aplinkos terimas augt bent dvigubai liau nei gamyba.

Bendrojo vidaus produkto, energijos snaud ir teral emisijos or pokyiai

Vienas didiausi pasiekim pastaraisiais metais spariai augant ekonomikai gamtos itekli
(energijos, vandens) snaudos beveik nedidja.
Lyginant su 1990 metais energijos intensyvumas (energijos snaudos BVP vienetui pagaminti)
sumajo vir trij kart, vandens snaudos beveik 4 kartus.

Buitini atliek riavimas ir j perdirbimas lieka viena i sunkiausiai sprendiam atliek tvarkymo
problem.
Per pastaruosius kelis metus atliek tvarkymo srityje padaryta didel paanga rengti 10 regionini
33

nepavojing atliek svartyn, pastatyta imtai riavimo konteineri, palyginus su 2000 metais
atskirai surenkam antrini aliav kiekis i komunalini atliek srauto padidjo apie 4 kartus ir
t.t.
Taiau didioji dalis (vir 90 proc.) buitini atliek vis dar neriuojamos ir keliauja svartynus.
Darnaus vystymosi poiriu visikai nepriimtini planai deginti neriuotas atliekas. Ekonomikai
nenaudinga, didelis pavojus moni sveikatai.
Ekonomikos vystymasis

Viena i didiausi bendr ekonomikos vystymosi problem yra ta, kad darbo naumas Lietuvoje
yra apie 2,5 karto maesnis nei ES alyse senbuvse ir pastaraisiais metais darbo naumo augimo
tempai vis ltja

Tai rodo, kad ms ekonomikos augim kol kas daugiau lemia ekstensyvi kio pltra, o ne
kokybiniai pokyiai, kurie turi sudaryti darnaus vystymosi pagrind.
Darbo naumo augimo svarba:
Darbo naumo augimas darnaus vystymosi kontekste yra ne tik ekonomikos konkurencingum
didinantis veiksnys, bet ir btina prielaida svarbiausi socialini bei aplinkos problem
sprendimui.

Tik diegiant auktsias bei naujausias, palankias aplinkai gamybos technologijas sukuriamos
prielaidos spariam gamybos augimui nedidinant neigiamo poveikio aplinkai.
Tik spariai augant darbo naumui susidaro galimyb ir spariam gyventoj pajam bei j
gerbvio augimui nepaeidiant makroekonominio stabilumo.
Tik spartus Lietuvos gyventoj gerbvio augimas gali sudaryti realias prielaidas neigiamiems
migracijos procesams sustabdyti ir kitoms svarbioms socialinms problemoms sprsti.

Pramons sektoriaus pagrindins problemos (iki krizs)

Gana spariai auga kai kuri aplink teriani ir iltnamio reikin skatinani duj imetimai
or. Per pastaruosius dvejus metus azoto oksid imetimai or padidjo 26 procentais, o kietj
daleli - 33 procentais, tai yra i teriani mediag imetimai or augo tokiu pat tempu arba
net gerokai greiiau (kietosios dalels) nei pramons sektoriuje sukuriamas BVP.
Auktomis technologijomis pagrstos pramons produkcijos kiekis sudaro tik 5,7 %. Tai slygoja
ir em darbo naum.
Tam, kad ilgalaikis tikslas (20-25 %) bt pasiektas, auktomis technologijomis pagrstos
gamybos apimtys turi augti ymiai spariau.

Transporto sektoriaus pagrindins problemos

Per pastaruosius deimt met daugiau nei tris kartus sumajo keleivi veam palankiausia
aplinkai priemone geleinkeliais, dalis. Per pastaruosius du metus ios neigiamos tendencijos
iliko, toliau udarinjamos geleinkelio linijos, niekaip nepavyksta pagyvinti keleivi
perveim vidaus vanden keliais.
Per ltais tempais auga biodegal indlis automobili kuro balanse todl strategijoje numatytam
tikslui pasiekti (15 %) prireiks suderint vairi inyb pastangu
34

Eismo saugumas lieka viena i aktualiausi transporto sektoriaus problem nors per
pastaruosius kelis metus (po tragik Skuodo vyki)auk skaiius keliuose sumajo apie du
kartus.

Bst renovacijos problemos

Pastaraisiais metais beveik nebevyksta arba vyksta labai ltai daugiabui blokini nam renovacija.
Nesuradus galimybi ymiai padidinti investicijas i itin svarbi srit, nepavyks laiku pasiekti
strategijoje numatyto ilgalaikio tikslo
Nepakankamais tempais vyksta ilumini mazg ir ypa ilumos tiekimo tinkl renovacija. Tai ne tik
didina energijos snaudas ir bst apildymo katus, bet ir sukelia socialines grsmes.
Dabartin pasaulin kriz ir jos padariniai darnaus vystymosi poiriu

Pagal savo elgsen ir veiksmus pasaulis i esms gro laikotarp prie darnaus vystymosi
koncepcijos, kaip pagrindinio tolesnio vystymosi modelio, tarptautin pripainim (19801990m.).
Pagrindinis dmesys vl iskirtinai ekonomikos sektoriui.
Ypating pavoj kelia bandymai ekonomines problemas sprsti gamtos ir visuomens sskaita.
I dalies tai yra neivengiama, bet svarbu laiku grti darnaus vystymosi ves.
Tas laikas jau atjo ir svarbu io momento nepraiopsoti, nes ala padaryta gamtai labai
neigiamai atsiliepia ir paios ekonomikos tolesnei raidai.

Viena pagrindini grsmi darniam vystymuisi vis iradingesnis didesnio vartojimo skatinimas.

Pagrindin problema dabartinis rinkos modelis yra pagrstas auganiu vartojimu

Nors ios ekonomins krizs pagrindin prieastis vartojimo superstimuliavimas
Svarbiausias dabartinis ekonomist udavinys sukurti tok rinkos model, kuris utikrint
ekonomikos gyvybingum be vartojimo augimo.

Lietuvos ir kit naujj ES nari padtis vartojimo poiriu yra labai savita ir net gana
dviprasmika:

Vartojimas pas mus kol kas keleriopai maesnis nei ES alyse senbuvse ir tolesnis gana spartus
vartojimo augimas pasibaigus krizei yra neivengiamas.

Geresns gyvenimo kokybs siekimas ir kiekvienos kartos noras gyventi geriau nei gyveno j
tvai yra vienas i objektyvi visuomens vystymosi dsni, kurio negalima ignoruoti.

Kaip suderinti natral nor su darnaus vartojimo principais vienas sudtingiausi io

laikmeio iki.
Dabartiniai bandymai pasinaudojant sunkmeiu pasipelnyti visuomens ir gamtos sskaita

Bandymai atgaivinti masinio upi tvenkimo planus.

Bandymai teisinti statybas mikuose ir dal mik paversti kolektyvinias sodais ir galutinai
atitverti visuomen nuo graiausi upi, eer.

Bandymai sunaikinti dabartin saugom teritorij sistem.

Gamtos naikinimo planus galima sustabdyti tik bendromis aplinkos specialist ir visuomens
pastangomis.
35

Rio+20 arba ems virni susitikimas

(Birelio 20-22 d.) http://www.earthsummit2012.org/

Pagrindiniai tikslai:
atnaujinti politinius sipareigojimus remiant darn vystymsi;
vertinti tarptautiniu mastu padaryt paang, siekiant sutart darnaus vystymosi tiksl;
sprsti naujai ikilusius ikius.
Aktualios temos:
alioji ekonomika
darnaus vystymosi institucin struktra

Rio de aneiro 2012

Pagrindinis dokumentas Future we want - Ateitis, kurios norime

Taip pat daug dmesio skirta socialiniams klausimams, visuomens bendruomeni iniciatyvoms

Klausimai pasikartojimui

Europos Sjungos darnaus vystymosi prioritetai

Atsinaujinantys energijos altiniai.

Pagrindiniai darnaus vartojimo bruoai.

Pagrindinis Lietuvos darnaus vystymosi tikslas.

Lietuvos darnaus vystymosi prioritetai kuo jie skiriasi nuo bendrj ES darnaus vystymosi
prioritet?

Darbo naumo augimo vaidmuo sprendiant aplinkos ir socialinio vystymosi problemas.

Pramons problemos darnaus vystymosi poiriu.

Transporto problemos darnaus vystymosi poiriu.

36