Jurisprudencija, 2003, t.

46(38); 97106

KAI KURIOS IMPORTUOJAM PREKI MUITINS VERTS

NUSTATYMO PROBLEMOS
Dr. Juozas Radiukynas
Lietuvos teiss universiteto Policijos fakulteto Muitins veiklos katedra
Valakupi g. 5, 2016 Vilnius
Telefonas 274 06 18
Elektroninis patas mvk@ltu.lt
Pateikta 2003 m. birelio 4 d.
Parengta spausdinti 2003 m. spalio 30 d.
R ecen za vo Lietuvos teiss universiteto Policijos fakulteto Muitins veiklos katedros vedjas docentas
dr. Alfonsas Laurinaviius ir ios katedros docentas dr. Vladas Rimkus

Santrauka
Straipsnyje nagrinjami importuojam preki muitinio vertinimo nustatymo metodologiniai aspektai, pagrindiniai principai,
muitins verts nustatymo metodai, j taikymo slygos ir aplinkybs. Analizuojami muitinio vertinimo Lietuvos teiss aktai, j
struktra bei atitiktis Pasaulio prekybos organizacijos (toliau PPO) Muitinio vertinimo susitarimo ir Europos Sjungos (toliau ES)
reglament nuostatoms. Kadangi pagrindinis importuojam preki muitins verts nustatymas yra sandorio vert, nagrinjami ne tik
sandorio verts elementai (komisiniai, priklausiniai, preki pakavimo, veimo ir draudimo ilaidos ir kt.), bet ir atskleidiamos su
sandoriu susijusios svokos, tokios kaip Pardavimas eksportuoti importuojani al, Sumokta ar moktina kaina.
vadas
Lietuvai baigus derybos dl narysts ES pagal derybin skyri Muit sjunga, muitins
veikl reglamentuojantys teiss aktai buvo suderinti su ES muitins kodeksu ir baigsi
pirmasis statym krimo etapas. Lietuvai tapus ES nare ikils ne maiau svarbus udavinys
gyvendinti jos Acquis communnataire muitins veiklos srityje. iame etape, remiantis ES
institucij sprendimais, iaikinimais, rekomendacijomis, reiks pasiekti, kad ES muitins kodekso nuostatos bt taikomos bendrai, utikrinti pagrindines muitins vykdomas funkcijas
nesudarant joki papildom suvarym ir klii teistam verslui.
Importuojam preki muitin vert, kuri yra importo arba eksporto muit ir mokesi
apskaiiavimo pagrindas Lietuvai tapus ES nare, jos aktualumas ir administravimo reikm
padids, nes 75 proc. surinkt muit sumos bus pervedama ES biudetui sudaryti.
Rinkos ekonomika kelia reikalavimus sudaryti vienodas konkurencijos slygas visiems
kio subjektams, todl j importuojamoms arba eksportuojamoms prekms turi bti taikomos
vienodos taisykls apskaiiuojant statym nustatytus muitus ir mokesius. Muit reguliavimo
sistemoje advoliarini (vertybini) muit norm, kurios operatyviau atspindi preki kain ir
valiutos svyravimus, preki kokybs skirtumus, taikymas netekt pranaumo, jeigu
tarptautinje prekyboje ar atskirose alyse bt taikomi skirtingi preki muitins verts nustatymo metodai ir taisykls.
Straipsnyje nagrinjami muitin vert nustatantys Lietuvos teiss aktai, j atitiktis PPO
muitinio vertinimo susitarimo ir Europos Bendrij Tarybos 1992 m. lapkriio 19 d. reglamento
Nr. 2913 Dl Bendrijos muitins kodekso patvirtinimo bei Europos Bendrij Komisijos 1993
m. liepos 2 d. reglamento Nr. 2454/93/EEB Dl Tarybos reglamento Nr. 2913/92/EEB Dl
Bendrijos muitins kodekso patvirtinimo gyvendinimo nuostat nuostatoms.

98

Importuojam preki muitinei vertei nustatyti Lietuvos ir ES ali nari muitini praktikoje sandorio metodas taikomas daugiau kaip 95 proc. importo atvej, todl isamiau ir plaiau nagrinjami sandorio verts elementai (komisiniai, priklausiniai, preki pakavimo, veimo ir draudimo ilaidos ir kt.) bei su sandoriu susijusios svokos pardavimas eksportuoti
importuojani al, sumokta ar moktina kaina. Reikia pasakyti, kad ie sandorio verts
elementai danai yra tarptautini organizacij (PPO, Pasaulio muitini organizacij (toliau
PMO)), specialist ir mokslinink diskusij objektas.

Preki muitin vertinim reglamentuojantys PPO ir

Europos Bendrij dokumentai
Muitin preki vert tai preki, patenkani muit teritorijos jurisdikcij, vert, nuo
kurios apskaiiuojami muitai ir mokesiai. Ji nustatoma pagal tam tikras tarptautinje prekyboje priimtas taisykles ir procedras. Muitinio vertinimo, kaip ir daugumos kit tarptautins
prekybos srii reglamentavimo, principus ir taisykles nustato daugiaaliai valstybi deryb
dl prekybos ir tarif priimti susitarimai [1].
Septintajame daugiaali deryb dl prekybos ir tarif etape (eneva, 19731979), inomame kaip Tokijo deryb etapas, buvo parengtas susitarimas dl Bendrojo susitarimo dl
prekybos ir tarif (GATT) VII straipsnio gyvendinimo. Prie Tokijo etapo derybas atskirose
alyse preki vert bdavo nustatoma skirtingai ir muitininkai remdavosi savo ali statymais bei taisyklmis. Tokia sistem vairov keldavo neaikum apskaiiuojant importuojam
preki muito mokest. Tam tikra nustatyta muito norma apmokestinama prek, jos vert
kartais bdavo pernelyg padidinama taikant savo nuoira pasirinktus metodus. Tokia
metod vairov, ypa neteisingi ir savavaliki bdai, didinantys apmokestinam preki vert,
tapo pagrindine tarptautins prekybos netarifine klitimi.
Daugiaali deryb dl prekybos Urugvajaus raunde 1995 m. kurta PPO perm visus
anksiau sudarytus GATT susitarimus ir buvo pareigota sprsti valstybi PPO nari ginus
dl priimt susitarim taikymo. Urugvajaus deryb raunde priimtas susitarimas dl GATT
1994 VII straipsnio, skirto preki muitinei vertei nustatyti, taikymo ir jo IIII priedai. ie
dokumentai sudaro visum, vadinam PPO muitinio vertinimo susitarimu. Be to, PPO
Muitinio vertinimo komitetas priima sprendimus, PMO Muitinio vertinimo techninis komitetas
teikia paaikinimus, patarimus, komentarus, studij mediag, kuriuos atsivelgiama
rengiant nacionalinius muitinio vertinimo teiss aktus [13] .
PPO muitinio vertinimo susitarime tvirtinti pagrindiniai vertinimo principai, nustatyti
muitins verts apskaiiavimo metodai, j taikymo slygos ir taisykls. Pagrindiniai principai,
kuriais remiamasi nustatant importuojam preki muitin vert, yra ie:
importuojam preki verts nustatymas pagrstas realiai sumokta kaina arba kaina,
kuri turi bti sumokta u prek;
numatomi keli muitins verts nustatymo metodai. Pagrindinis i j sandorio vert.
Kiti metodai taikomi laikantis grietos tvarkos;
numatyta muitinio vertinimo sistema yra nealika, vienoda ir neutrali. Ji atspindi tikrj padt tarptautinje prekyboje ir ukerta keli nustatyti fiktyvi arba savo nuoira preks vert.
Susitarimo preambulje paymta, kad verts nustatymo procedros neturi bti taikomos kovojant su dempingu.
Vadovaujantis PPO ali nari prisiimtais narysts sipareigojimais, alies nacionaliniai
importuojam preki muitinio vertinimo teiss aktai turi atitikti Muitinio vertinimo susitarimo
principus, metodus ir taisykles.
Lietuvos Respublikos Seimas 2001 m. ratifikavo PPO/GATT dokumentus, prie kuri
Lietuva prisijung 2001 m. gegus 31 d., tapusi PPO nare [2].
Lietuva, rengdamasi narystei ES, privaljo teiss aktus, reglamentuojanius muitins
veikl, suderinti su ES preki import ir eksport reglamentuojaniais teiss aktais (t. y. Europos Bendrij Tarybos 1992 m. lapkriio 19 d. reglamentu Nr. 2913 Dl Bendrijos muitinio
kodekso patvirtinimo ir Europos Bendrij Komisijos 1993 m. liepos 2 d. reglamentu Nr.
99

2454/93/EEB Dl Tarybos reglamento Nr. 2913/92/EEB Dl Bendrijos muitins kodekso

patvirtinimo gyvendinimo nuostat [14]. Teiss aktai buvo derinami pagal Lietuvos deryb
dl narysts ES derybin skyri Muit sjunga. is reikalavimas yra svarbus tuo, kad iimtin jurisdikcij ES gijo sutarties nuostatose, kuriose yra aikiai suformuluotas visikas ir
nealikas galiojim perleidimas. ES jurisdikcijai priklauso bendroji prekybos politika, t. y.
sritis, kurioje vien ES institucijos gali imtis veiksm, o valstybms narms neleidiami jokie
konkuruojantys veiksmai.
Todl ES ali nari usienio prekybos ir muitini veikla reglamentuojama teiss aktais
reglamentais. Europos Bendrij (EB) sutarties 189 straipsnis reglamentus apibdina kaip
visuotinai taikomus, privalomus visa apimtimi ir tiesiogiai taikomus visose valstybse
narse. Jie taikomi tiems monms ir subjektams, kurie pagal Bendrijos teis yra teiss
subjektai, t. y. valstybs narms, fiziniams ir juridiniams asmenims. Nei valstybi nari valdios institucijos, nei privats asmenys negali nesilaikyti kokios nors reglament normos, nes
jie yra privalomi visos apimties. Pavyzdiui, valstybs nars negali vienaalikai suteikti
iimi reglamento nustatytiems importo mokesiams. Reglamentai yra taikomi tiesiogiai,
vadinasi, jiems nereikia jokios nacionalins priemons, kuri inkorporuot juos valstybs
nars teisin sistem. Europos Teisingumo Teismas (ETT) yra aikiai nusprends, kad
kiekviena nacionalin priemon, kuria bandoma inkorporuoti reglament valstybs nars
teisin sistem, yra neteista, nes ji menkina teisin reglament pobd. Ji gali priimti
reglamento reikalaujamas gyvendinimo priemones, ir tai yra viskas, kas valstybei narei leidiama [3].

Lietuvos Respublikos preki muitin vertinim reglamentuojani

teiss akt sistema
Lietuva, kaip ir kiekviena alis, PPO nar, preki muitin vertinim reglamentuojanius
teiss aktus reng vadovaudamasi PPO muitinio vertinimo susitarimo nuostatomis ir jo aikinamosiomis pastabomis. Rengiant Lietuvos Respublikos muitinio vertinimo teiss aktus
taip pat buvo remtasi PPO Muitinio vertinimo komiteto sprendimais, PMO Muitinio vertinimo
techninio komiteto paaikinimais, patarimais, komentarais, atlikt studij mediaga ir kt. Nors
minti PMO dokumentai yra rekomendacinio pobdio, taiau jais vadovaujamasi
reglamentuojant specifinius muitinio vertinimo atvejus ir atsivelgiama muitinei priimant
sprendimus dl muitins verts nustatymo specifiniais importo atvejais. Tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1999 m. birelio 9 d. nutarimu Nr. 748 patvirtintos Preki muitinio vertinimo tvarkos 2.7 punkte [5].
PPO yra primusi sprendimus dl mokam palkan nustatant muitin importuojam
preki vert, dl importuojam automatinio duomen apdorojimo rangai skirt laikmen ir
jose esani duomen bei programins rangos muitins verts nustatymo. J nuostatos atsispindi teiss aktuose.
Pagal muitinio vertinimo nuostat detalizavimo laipsn galima skirti tris Lietuvos Respublikos teisins bazs lygmenis.
I lygmuo
1. Lietuvos Respublikos muitins kodeksas [4].
Lietuvos Respublikos muitins kodeksas tai pagrindinis teiss aktas, kuriuo remiasi
muitin, vykdydama jai pavestas funkcijas.
Muitins kodekso VI skyriaus 2937 straipsniai reglamentuoja muitin preki vertinim.
iame skyriuje pateiktos pagrindins muitinio vertinimo metod taikymo nuostatos, reglamentuotos pagrindinio sandorio verts metodo taikymo slygos, nurodytos paslaug ilaidos ir preks priedli, kurie nustatant importuojam preki muitin vert pagal sandorio
verts metod turi bti priskaiiuojami arba iskaiiuojami i preki sandorio kainos. Muitins
kodekse nustatyta ir muitinio vertinimo paskirtis. 29 straipsnis skelbia, kad iame skyriuje
nustatyta muitinio vertinimo tvarka vadovaujamasi taikant muit tarif, kitus importo
mokesius, taip pat statym ir kit teiss akt nustatytus importo draudimus bei apribojimus,
susijusius su preki verte.
100

II lygmuo
1. Preki muitinio vertinimo tvarka [5].
Preki muitinio vertinimo tvarka (paskutin redakcija), patvirtinta Lietuvos Respublikos
Vyriausybs 1999 m. birelio 9 d. nutarimu Nr. 748, vadovaujamasi gyvendinant Lietuvos
Respublikos muitins kodekso VI skyriaus ir kitas su preki muitiniu vertinimu susijusias
nuostatas. Ji isamiau reglamentuoja muitinio vertinimo metod taikym importuojam preki muitinei vertei nustatyti.
2. Supaprastinta importuojam greitai gendani preki muitinio vertinimo
tvarka [6].
i tvarka paprastai reglamentuoja pagal konsignacijos sutartis tiekiam importuojam
ems kio produkt, ivardyt greitai gendani preki, kuri muitin vert gali bti nustatoma supaprastinta tvarka, srae, muitin vertinim, kai vietoj Lietuvos Respublikos muitins kodekso 30, 31 ir 32 straipsni nuostat muitiniam vertinimui taikoma Europos Bendrij
Komisijos nustatyta j sutartinio vieneto 100 kilogram mass neto vert (vadinama nustatytoji vert).
III lygmuo
Treiojo lygmens teiss aktais nuodugniau reglamentuojami tam tikri sandorio verts
metodo taikymo elementai (transportavimo ir pakrovimo bei ikrovimo paslaugos) arba specifini preki, pavyzdiui, naudot automobili, laikmen ir jose esani duomen bei programins rangos muitinis vertinimas. Tai Muitins departamento prie Lietuvos Respublikos
finans ministerijos direktoriaus sakymais patvirtintos tvarkos, instrukcijos, parengtos atsivelgiant ir vadovaujantis PPO ir PMO sprendimais, iaikinimais, komentarais.
1. Preki muitinio vertinimo tvarkos tam tikr nuostat taikymo metodika [7].
ios metodikos paskirtis iaikinti, kaip turi bti taikomos tam tikros Preki muitinio
vertinimo tvarkos nuostatos pateikiant konkreius j taikymo praktikoje pavyzdius. Ji parengta vadovaujantis PPO aikinamosiomis pastabomis, sudaraniomiss Muitinio vertinimo
susitarimo visum.
2. Preki sandorio verts patikslinimo j gabenimo, draudimo, krovimo bei tvarkymo ilaidomis taisykls [8]. Jose nustatytos transporto, preki pakrovimo, ikrovimo bei
tvarkymo ilaid apskaiiavimo ir j traukimo preki sandorio vert, kai preks gabenamos
laikantis INCOTERMS 2000 pristatymo slyg.
3. Muitins verts deklaracijos (forma VD1) pildymo bei muitinio forminimo instrukcija [9]. Instrukcijoje nurodoma, kaip turi bti taikoma muitins verts deklaracijos forma
VD1, galiojanti ir ES alyse narse, kaip turi bti deklaruojami visi preks verts elementai,
kuriuos reikia priskaiiuoti arba iskaiiuoti taikant sandorio verts metod. Importuotojui
nenurodius jam tenkani ilaid arba tam tikr sandorio aplinkybi, kurios turjo takos
sandorio kainai, muitins verts deklaracija yra neteising preks verts duomen deklaravim rodantis dokumentas.
4. Importuojam automatinio duomen apdorojimo rangai skirt laikmen ir jose
esani duomen bei programins rangos muitins verts nustatymo tvarka [10].
Tvarkoje nurodoma, kaip nustatoma apdorojimo rangai skirt laikmen ir jose esani
duomen bei programins rangos muitin vert. Jeigu duomen apdorojimo programos,
technins, prekybos ar verslo ataskaitos, grafikai, statistiniai duomenys ar pan. importuojami
fizinse laikmenose, skirtose automatinio duomen apdorojimo rangai, importuojam preki
muitine verte laikoma tik nerayt laikmen muitin vert. i tvarka atitinka PPO Muitinio
vertinimo komiteto 1995 m. 4.1 sprendimo Automatinio duomen apdorojimo rangai skirt
laikmen ir jose esanios programins rangos muitins verts nustatymas nuostatas.
5. Naudot automobili muitinio vertinimo metodika [11]. Vadovaujantis ia metodika, kai susidvjusi dl prastinio naudojimo ar kitokio poveikio importuojam naudot
automobili muitin vert, jeigu jos nustatyti negalima prastiniu muitinio vertinimo metodu,
nustatoma pagal naudot automobili katalog apskaiiuotas importo kainas. Metodikos
nuostatos atitinka PMO rekomendacijas dl naudot transporto priemoni muitinio vertinimo.
Atlikta teiss akt palyginamoji analiz parod, kad muitinio vertinimo Lietuvos teiss
aktai atitinka PPO muitinio vertinimo susitarimo, PPO Muitinio vertinimo komiteto priimtus

101

sprendimus, PMO Muitinio vertinimo techninis komiteto paaikinim, patarim, komentar,

studij nuostatas.
Tai patvirtina ir faktas, kad Lietuva, 2001 m. gegu tapusi PPO nare, 2001 m. lapkrit
skmingai ubaig stojimo Europos Sjung derybin skyri Muit sjunga.

Importuojam preki muitins verts nustatymo metodai

Muitinio vertinimo susitarime numatyti ei skirtingi preki muitins verts nustatymo
metodai, kurie taikomi grietai hierarchine tvarka.
Pirmasis importuojam preki muitins verts nustatymo metodas yra sandorio verts
metodas, kurio pagrind sudaro kaina, realiai sumokta arba priklausanti sumokti u prek
priskaiiavus Lietuvos Respublikos muitins kodekso 33 straipsnyje numatytas transporto
paslaug, tarpininkavimo, pakavimo ilaidas bei importuojam preki gamybai panaudot
mediag ir paslaug, kurias pirkjas pateik pardavjui nemokamai ar sumainta kaina,
vert ir iskaiiavus 33 straipsnyje numatytas ilaidas. Sandorio verts metodas Lietuvoje
taikomas 96 proc. importo atvej. is metodas ES valstybse taikomas 95 proc., Japonijoje
96,6 proc., JAV 94,0 proc. importo atvej [12].
Importuojam preki sandorio verts pagrindas yra kaina, u kuri preks buvo parduotos eksportuoti importuojani al. Taigi importuojam preki pardavimo faktas turi
bti vyks prie import. Siekiant ivengti to, kad kas nors gali bti praleista, kas yra btina
sandoriui, i svoka Preki muitinio vertinimo susitarime nra apibrta. Pardavim galima
laikyti komercine operacija, atitinkania tam tikras slygas ir reikalavimus, numatytus sutartyje. Todl Preki muitinio vertinimo susitarime yra pateiktos tik situacijos, kai importuojamos
preks negali bti svarstomos kaip pardavimo objektas. Tai:
nemokamos siuntos: dovanos, komerciniai pavyzdiai. Pirkjas usienio tiekjui nemoka arba moka tik dal, pavyzdiui, u preks pristatym;
konsignacijos pagrindu importuojamos preks, kurios bus parduotos po importavimo.
iuo atveju preks isiuniamos importuojani al ne kaip parduotos, o ketinant
jas parduoti geriausia kaina tiekjo sskaita;
preks, importuotos mons filialo, kuris nra atskiras juridinis asmuo;
preks, kurios pateiktos pagal iperkamosios nuomos sutart ar inuomotos ir kurios
ilieka siuntjo nuosavybe. iuo atveju preks savininkas lieka tas pats, todl jos
nra parduotos.
Pardavimas eksportuoti importuojani al reikia, kad importuojam preki
sandorio vert gali bti nustatoma tik toms prekms, kurios pagal pirkimo ir pardavimo sandor yra parduotos iveti i vienos alies muit teritorijos kitos alies muit teritorij. iuo
atvilgiu btinas tik tarptautinis preki transferas ir nereikalaujama, kad pardavimas vykt
toje paioje eksportuojanioje alyje. Taigi pardavjas gali bti prekes eksportuojanios,
treiosios alies ar importuojanios alies juridinis arba fizinis asmuo.
Sumokta arba moktina kaina. sumokt arba priklausani sumokti u prekes
kain turi bti traukti visi pirkjo mokjimai, pardavjui arba treiajai aliai vykdant pardavjo
sipareigojimus. itas patikslinimas ypa svarbus tuomet, kai, pavyzdiui, kain pardavjas
maina skolos pirkjui dydiu. Panai padtis bna ir tada, kai pirkjas visikai arba i dalies
atsiskaito u pardavjo skol treiajai aliai. ios netiesioginio mokjimo formos yra
bdingos komercinje praktikoje.
Tokios veiklos kaip rinkos tyrimas, reklama, parod organizavimas, dalyvavimas prekybos mugse ir parodose, preki testavimas, kurias prisiima pirkjas savo sskaita, nra
netiesioginiai mokjimai, jeigu tai ir bt padaryta pardavjo naudai. Taiau, jeigu pardavjas
apmoka ias ilaidas ir jas susigrina skaiiuodamas kain, jos neiskaiiuojamos i
preki sandorio kainos.
Kai kalbama apie sumokt arba priklausani sumokti u prekes kain finansinio reimo poiriu, pirkjas gali atsiskaityti su pardavju importo metu, i anksto arba po tam tikro
laiko, veus prekes. Sumokjimo u prekes bdai ir slygos yra nustatomos komerciniuose

102

dokumentuose sutartyje, sskaitojefaktroje. U prekes gali bti sumokama grynaisiais,

banko pavedimu arba akredityvu.
Nustatant sandorio kain, sumokt arba priklausani sumokti u prekes, vertinama
nuolaidos, taikomos pirkimo ir pardavimo sandoryje nustatytoms prekms. Kiekio ir mokjimo
nuolaidos daniausiai pasitaiko komercinje praktikoje. Prekybos nuolaidas, kurias suteikia
pardavjas pirkjui, gali lemti vairs veiksniai: prekybos mastas, paskatinimas pirkjo pirkti
prekes ateityje, pardavjo prisitaikymas prie rinkos kain ir kt.
Sandorio vert tai pinig suma, faktikai sumokta arba moktina u prek, parduot
eksportuoti importuojani al, patikslinta paslaug, tenkani pirkjui, ilaidomis ir tam
tikr preks element, susijusi su importuojamomis prekmis, verte. Tokie sandorio verts
elementai yra:
komisiniai (iskyrus pirkimo) ir brokerio tarpininkavimo paslaug vert;
pakavimo snaudos ir talp vert;
priklausini (aliav, mediag, detali, komponent ir pan.) ir paslaug (projektavimo, meninio apipavidalinimo ir dizaino darb), susijusi su importuojam preki
gamyba, teikimo pirkjui nemokamai ar sumaintomis kainomis vert;
su prekmis susij mokesiai u patentus ir licencijas, kuri muitin vert nustatoma;
importuot preki pardavimo pajam dalis, tenkanti pardavjui;
preki gabenimo ir draudimo ilaidos iki veimo importuojanios alies muit teritorij.
Nustatant importuojam preki sandorio vert, kit pirkjo prisiimt veiksm, iskyrus
anksiau mintus, snaudos nra skaiiuojamos faktikai sumokt arba moktin preki
kain.
Atsivelgiant preki savybes ir charakteristikas kai kurie ivardyti elementai gali sudaryti didel preks sandorio verts dal. Pavyzdiui, ioriniam poveikiui jautri preki (vaist,
medicinini preparat, elektronins aparatros ir kt.) didel preki sandorio kainos dal gali
sudaryti pakavimo ilaidos; kompiuterins technikos, prietais, vaist ir kit ini reikalaujani preki mokesiai u patentus ir licencijas, daug sveriani ir tolimais marrutais gabenam preki transportavimo, pakrovimo ir ikrovimo ilaidos. Todl muitinei kontroliuojant importuotoj deklaruojam preki sandorio vert svarbu nustatyti, ar visos pirkjui tenkanios ilaidos yra skaiiuotos preki sandorio vert.
Paymtina, kad i preki sandorio kainos iskaiiuojamos pirkjo ilaidos u tam tikrus darbus ir paslaugas, jeigu jos atskirtos nuo importuojam preki faktikai sumoktos ar
moktinos kainos. Tai pirkjo mokjimai u statybos, montao, surinkimo, prieiros ir technins pagalbos darbus, atliktus importavus tokias prekes kaip pramoniniai renginiai, mainos arba ranga;
muitai ir mokesiai importuojanioje alyje;
transportavimo ilaidos importuojanios alies muit teritorijoje;
statybos, surinkimo, prieiros arba technins pagalbos ilaidos importavus gamykl
rang, mainas, renginius arba panaias prekes.
Nors sandorio vert laikoma bendrja taisykle nustatant importuojam preki muitin
vert, taiau ji negali bti taikoma iais atvejais:
kai preks neparduodamos;
kai pirkjui numatyti disponavimo arba naudojimo apribojimai tai prekei (pvz., pirkjas
gali perparduoti prekes tiktai didmenins prekybos monei; stakls parduodamos
nominalija kaina, jei pirkjas jas naudos tik labdaros tikslams), iskyrus, kai:
a) vedami statym numatyti apribojimai (pvz., pakavimo reikalavimai, reikalavimai
turti licencij prekes naudoti arba perparduoti);
b) apribojama geografin teritorija, kurioje preks gali bti parduodamos (pvz.,
ribojimas pardavinti Europos alims, ribojimas pardavinti tik Ryt Lietuvoje,
kur pardavjas nra sitvirtins preki rinkoje);
c) apribojimai neturi esminio poveikio muitinei preki vertei (pvz., neseniai importuotas modelis neturi bti parduodamas ir eksponuojamas iki nustatytos atitinkamos datos);
103

 kai pardavimui turjo takos tam tikros slygos arba aplinkybs, pagal kurias vert
negali bti nustatoma:
a) pardavjas nustato preki kain, jei pirkjas sipareigoja nupirkti atitinkam kit
preki kiek;
b) importuojam preki kaina priklauso nuo kainos, kuria importuojam preki
pirkjas parduoda kitas prekes importuojam preki pardavjui;
c) importuojam preki kaina nustatoma papildomomis atsiskaitymo u prekes
formomis, kai pusiau apdorotas prekes pardavjas tiekia pirkjui, jei pirkjas
sipareigoja pateikti pardavjui tam tikr kiek pagamint preki.
PMO patariamojoje nuomonje 16.1 paaikinta, kad tais atvejais, kai slyg ir aplinkybi poveikio importuojamoms prekms dyd galima nustatyti,
importuojam preki muitin vert gali bti sandorio vert, t. y. faktikai sumokta arba moktina kaina, patikslinta pirkjo tiesiogiai arba netiesiogiai mokamais pardavjui ar treiajai aliai mokjimais. Todl mokjimo dydis, kai jis inomas ir susijs su importuojamomis prekmis, yra faktikai sumoktos ar
moktinos kainos dalis. Konkreti administracija sprendia, ar jiems netrksta
informacijos slyg ar aplinkybi vertinimo konkreiam dydiui nustatyti;
kai pirkjas ir pardavjas yra susij ir nustatoma, kad tarpusavio ryys turjo takos
kainai.
Stambioms korporacijoms bdingas auktas preki gamybos proceso specializavimo ir
kooperavimo lygis, miri akcinio kapitalo sudtis, todl iuolaikinje tarptautinje prekyboje
didel sandori dal sudaro susij asmenys. Esant tokiems susijusi asmen sandoriams
preki kainos danai nustatomos veikiant kitiems veiksniams, jos neatitinka vyraujanios
preki rinkos kain lygio, kuris nusistovi esant laisvai konkurencijai. Tokiais atvejais preki
kainos danai bna maesns arba didesns. Todl Lietuvos muitinei svarbu kontroliuoti
susijusi asmen importuojam preki pirkimo ir pardavimo sandorio vert, vertinti, ar
tarpusavio ryys turjo takos importuojam preki deklaruotai sandorio vertei.
Daugiaalse derybose Urugvajaus raunde buvo pasilyta, jog rodyti sandorio verts
nepripainim turt ne muitin, o importuotojas. Dl to 1995 m. PPO Muitinio vertinimo
komitetas prim sprendim dl atvej, kai muitins tarnybos turi pagrindo abejoti deklaruojamos verts teisingumu ir tikslumu. io sprendimo nuostatos trauktos Preki muitinio
vertinimo tvark, patvirtint Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1999 m. birelio 9 d. nutarimu
Nr. 748 (59 punktas).

104

Alternatyvs preki muitinio vertinimo metodai

Jeigu importuojam preki muitinei vertei nustatyti sandorio verts metodo taikyti negalima, galima pasirinkti vien i penki muitinio vertinimo sutartyje numatyt metod. Pirmasis j tapai preki, parduodam eksportuoti t pai importuojani al, sandorio
vert. Jeigu laikantis nustatyt slyg ir nuostat tapai preki sandorio vert negali bti
taikoma, vertinimo pagrindas turt bti panai preki, parduodam eksportuoti t pai
importuojani al, sandorio vert. Taikant tapai arba panai preki sandorio verts
metod svarbs tokie kriterijai kaip tapai ir panai preki apibrimas, j pardavimo
komercinis lygis ir kiekis bei pardavimo eksportuoti importuojani al laikas. Tapaiomis laikomos preks, jeigu jos yra tokios pat visais atvilgiais, skaitant fizines charakteristikas, kokyb ir reputacij. Panaios preks vertinamos pagal komponent skaii, aliav
mediagas, panaudotas joms gaminti, pagal tai, ar jos atlieka tas paias funkcijas ir komercikai yra pakeiiamos kitomis vertinamomis prekmis, ir pagal kitas charakteristikas. Panaios preks yra tokios preks, kurios pagamintos toje paioje valstybje ir kurios, nors ir
nra tapaios visais atvilgiais, turi panaias savybes, pagamintos i panai mediag, gali
atlikti tas paias funkcijas ir vienos kit pakeisti. Preki kokyb, reputacija rinkoje, preki
enklai, kuriais jos paymtos, tai dalis veiksni, kuriuos turi bti atsivelgiama nustatant,
ar preks panaios.
Taikant tapai arba panai preki sandorio verts metodus, preks turi bti parduodamos eksportuoti importuojani al tuo paiu arba beveik tuo paiu metu kaip ir vertinamos preks. Tuo paiu metu arba beveik tuo paiu metu turi apimti artimiausi eksportavimo datai laikotarp, per kur verslo praktika ir rinkos slygos, daranios tak kainai,
lieka tos paios. Tapai arba panai preki atveju sandorio vert taip pat turi bti pagrsta
tokio paties komercinio lygmens pardavimu ir i esms tokiu pat preki kiekiu kaip ir t preki, kuri vert nustatoma.
Jeigu tapai arba panai preki metodais preks verts nustatyti negalima, t. y. nra
toki preki importo atvej, atitinkani nustatytus reikalavimus, importuojam preki muitin
vert nustatoma dedukciniu metodu, kuris i esms skiriasi nuo anksiau mint. iuo
metodu verts nustatymas paremtas importuot tapai arba panai preki pardavimo
kaina importuojanioje alyje. Dedukcin vert yra preki vieneto apskaiiuota kaina. Nustatant dedukcin vert, i tapai ar panai preki, kuri nesusijusiems pirkjams parduotas didiausias kiekis, vieneto kainos iskaiiuojami sumokti ar sutarti mokti komisiniai
arba pelnas bei bendrosios ilaidos, ilaidos, susijusios su preki pardavimu importuojanioje alyje (transportavimo, sandliavimo, laikymo ir kt.), muito ir kiti nacionaliniai mokesiai, mokami u importuojamas prekes.
Taikant dedukcin metod atskaiiuojama taip pat muito rinkliava bei kiti nacionaliniai
mokesiai, kuriuos reikia sumokti importuojanioje alyje.
Jeigu mint metod negalima taikyti, importuojam preki muitin vert nustatoma
sumavimo metodu, t. y. apskaiiuota verte (verts nustatymas pagrstas eksportuotojo preks gamybos ilaidomis). Jeigu visi muitinio vertinimo metodai taikomi laikantis j nuoseklumo, tai importuotojo pageidavimu dedukcinis ir sumavimo metodai gali bti sukeiiami
vietomis. Importuojam preki vert nustatoma sumuojant mediag ir perdirbimo ilaidas
arba vert, peln ir bendrsias ilaidas. ie preks verts elementai nustatomi remiantis
gamintojo arba jo galioto asmens pateikta informacija.
Paskutinis muitinio vertinimo metod hierarchijoje yra vadinamasis rezervinis metodas, t. y. kiti priimtini bdai muitinei vertei nustatyti. Jei n vieno i anksiau mint metod taikyti negalima, muitin vert nustatoma lanksiai taikant kur nors i dar anksiau mint metod atsivelgiant PPO muitinio vertinimo susitarimo nustatytus reikalavimus. Muitinio vertinimo susitarime numatyta, kad importuojam preki muitinei vertei nustatyti draudiama naudoti:
preki, pagamint importuojanioje alyje, pardavimo kain;
auktesnij i dviej alternatyvi veri;
preki eksportuojanios alies vidaus rinkoje kain;
105

 kitokius preks gamybos savikainos katus, negu sumavimo metodu nustatyti Muitinio vertinimo susitarime;
kain preki, eksportuojam kit, o ne importuojani al;
minimali muitin vert;
savo nuoira nustatyt arba netikr vert.

Ivados ir pasilymai
1. Importuojam preki muitin vert yra importo arba eksporto muit ir mokesi apskaiiavimo pagrindas. Lietuvai tapus ES nare, kai 75 proc. surinkt muit sumos bus pervedama ES biudet, importuojam preki muitins verts nustatymo svarba ir administravimo reikm padids, muitinio vertinimo teiss akt taikymo kontrol atliks ir ES institucijos.
2. Importuojam preki muitin vertinim reglamentuojantys Lietuvos teiss aktai atitinka PPO muitinio vertinimo susitarimo, PPO Muitinio vertinimo komiteto priimt sprendim,
Europos Bendrijos Tarybos 1992 m. lapkriio 19 d. reglamento Nr. 2913 Dl Bendrijos
muitins kodekso patvirtinimo ir Europos Bendrij Komisijos 1993 m. liepos 2 d. reglamento
Nr. 2454/93/EEB Dl Tarybos reglamento Nr. 2913/92 EEB Dl Bendrijos muitins kodekso
patvirtinimo gyvendinimo nuostat nuostatas. Tai patvirtina ir tas faktas, kad Lietuva 2001
m. gegu tapo PPO nare, 2001 m. lapkrit skmingai ubaig stojimo Europos Sjung
derybin skyri Muit sjunga.
3. Siekiant utikrinti pagrindines muitins vykdomas kontrols funkcijas nesudarant joki klii teistam verslui bei vienod ES muitins kodekso nuostat taikym tapus ES
nare, Muitins departamentui, remiantis Europos Sjungos institucij sprendimais, iaikinimais, rekomendacijomis, rengti iaikinimus ne tik muitinms, bet ir kio subjektams, konsultuoti juos preki muitins verts nustatymo klausimais.

LITERATRA
1. Daugiaali deryb dl prekybos Urugvajaus raundo rezultatai. Vilnius: Alma littera, 1999.
2. Lietuvos Respublikos bendrojo susitarimo dl muit tarif ir prekybos (GATT 1947), Baigiamojo
dokumento, ireikianio daugiaali deryb dl prekybos Urugvajaus rezultatus, ratifikavimo
statymas // inios. 2001. Nr. 46.
3. Walter Cats. Europos Sjungos teiss vadas. Vilnius: Eugrimas, 1999.
4. Lietuvos Respublikos muitins kodeksas. Vilnius, 1995.
5. Preki muitinio vertinimo tvarka // inios. 1999. Nr. 521686.
6. Supaprastinta importuojam greitai gendani preki muitinio vertinimo tvarka // inios. 2002. Nr.
411534.
7. Preki muitinio vertinimo tvarkos tam tikr nuostat taikymo metodika // inios. 2000. Nr. 82
2501.
8. Preki sandorio verts patikslinimo j gabenimo, draudimo, krovimo bei tvarkymo ilaidomis
taisykls // inios. 2002. Nr. 994419.
9. Muitins verts deklaracijos (forma VD1) pildymo bei muitinio forminimo instrukcija // inios.
1996. Nr. 1232883.
10. Importuojam automatinio duomen apdorojimo rangai skirt laikmen ir jose esani duomen
bei programins rangos muitins verts nustatymo tvarka // inios. 1998. Nr. 952650.
11. Naudot automobili muitinio vertinimo metodika.
12. Radiukynas J. Importuojam preki muitinis vertinimas. Vilnius: LII, 1997.
13. Customs valuation. WTO Agreement and texts of the technical committee on customs valuation,
WCO, 1998.
14. Tom Walsh. The Customs code of European Union with implementing regulation and annexes.
Butterworths.

106


Certain Problems on Customs Valuation of Import Goods
Dr. Juozas Radiukynas
Law University of Lithuania
SUMMARY
The article analyses the methodology, main principles and methods of customs valuation,
reasons and considerations of its application. According to the detailing level of the customs
valuation, the legal basis is comprised of three level legislations. The first level of legislation is the
Customs Code of the Republic of Lithuania that was adopted by Seimas (Parliament) and came into
force on the 1st of January 1998. Articles 29-37 of the Customs Code are devoted for customs
valuation regulation. The second level of legislation is the Order of Customs Valuation of Goods
adopted by Government Resolution Nr. 748 of 9 June 1999. It explains in detail the implementation of
the provisions of customs valuation stipulated in the Customs Code. The third level of legislation is the
rules on certain provisions of customs valuation adopted by the Order of Director of the Customs
Department under the Ministry of Finance. The author of the article analyses the customs valuation
legislation of the Republic of Lithuanian, its compliance with the provisions of the Agreement on
customs valuation of WTO, as well as the Customs Code of the European Union. The comparative
analysis of legal acts proves that the customs legislation is harmonised with the Customs code of the
European Union. The fact that Lithuania successfully completed the European Union accession
negotiation chapter Customs Union in November 2001 confirms it.
Upon the EU accession, the Lithuanian Customs will solve new important tasks in the sphere of
Acquis communnataire, application of legislation, particularly in customs valuation matters, to ensure
that the customs administrations would act as one single Customs administration. The importance of
determination of customs value of import goods, as a bases of collection of customs duties and taxes
will enhance because 75 per cent of customs duties collected by the Lithuanian Customs will form the
EU budget. Therefore, the control of customs valuation will be carried out not only by the Lithuanian
Customs, but also by the EU institutions.
The transaction value method is prevailing in the Lithuanian customs for the purposes of
customs valuation. This method is applied in 96,46 per cent of import cases according to the amount
of customs declarations, and in 95,5 per cent of cases according to the declared customs value of
goods. Therefore, the author analyses in the article more in detail the transaction value method,
studies such concepts of transaction value as goods sold for export to county of importation, price
actually paid or payable, and the elements of pricing of transaction value. Most of these questions
are subject of discussions of specialists and customs officials.
In order to improve the uniform implementation of the provisions of customs valuation of the
EU Customs Code, the Customs Department of Lithuania needs to prepare the guide on
implementation of provisions on customs valuation not only for customs officials, but for traders as
well, to render them consultations on customs valuation issues.

107