gyvenim.

Buvo daug troktantis ir visais

10
Mokslo
Lietuva
pasitikintis.
Negaljo tuomet
numanyti, kad
artimas biiulis, poetas Kostas Kubilinskas,
su kuriuo net paskutin duonos riek lau

grup, kurios tikslas auklti besimokant

jaunim antisovietine nacionalistine dvasia.
Savo aplinkoje vykdo antisovietin agitacij,
skleisdamas meiikikus prasimanymus

nojarskas, Sajano kaln papdje dauba,

kurioje yra maytis Orenos miestelis, pilnas
purvo, srut, blaki, nevykusi namiki
ir toki pat moni. ia dabar gyvenu.

tautos istorija. Prarast tvik atgaivino d2015 m. gruodio 7 d. Nr. 21 (553)

ds mokytojo kruopiai, su meile ir ilgesiu
Nukelta 12 p.

LIETUVA LATVIJA
Vilniuje

e8




apkriio 17 d. Vilniaus rotuje paElvyramintos

Bilit-Aleknaviien
Latvijos Respublikos paskelbimo 97-osios metins. Latvijos ambasados
Lietuvoje
kvietimu
i ikilming
A
gyvenim
vis turjau
liepsnoti,
ventniekas
buvo nekurst,
susirinkoLietuvos
Nors
daug kaspolitikai
gesino. ir
visuomens
P.
Drevinis veikjai, mokslininkai, menininkai, usienio ali ambasadoriai, Lietuvos
latviaiaiko
ir kiti
Latvijos
biiuliai.
Juos
pasveiup
i met
lapkrit
akimirkai
kino Latvijos
Respublikos
nepaprastasis
ir
stabteljo
Bir rajono
Daumn kagaliotasis
ambasadorius
Respublipinse,
kur, prajsLietuvos
krykeles
keli
koje J. E.mokytojas
Einaras Semanis
(Einars
Semanis).
plai,
Paulius
Drevinis
ilsisi
Ikilmingoje
kalboje
ne
kart
pabrta
ms
ubaigs savo sunki kelion. Kas j atmins,
ali
bendryst
ir bendradarbiavimas,
Latvikai
praeit
jau nuplauk
dvideimt penkeri?
jos ir Lietuvos
iuolaikiniame
Nedaug
belikpadtis
artimj,
iretjusios pasaubuvulyje:mokini
Noriau
poetikai
palyginti
ir
si
gretos.
Kain,
ar kas Latvij
paskaito
Lietuv su dviem
akomeilraius
Europos Sjungos
perregimo
skaidrumo
(ileisti
eimos
medyje.nes
Nors
aka pasiei
rinkiniai),
juoskiekviena
baigia ugoti
kita
ymi savoirypatinga
ir stiprumu, vis
tematika
daugybreikme
nauj pavardi.
dlto
tuo paiu
metu joslikim,
praturtina
viena kit
Pauliaus
Drevinio
kryb,
net
ir iam mediui suteikia
bendros
stiprybs.
sikomponavim
lietuvi
literatrin
drob
nuotaik
pasaulinio
lmventin
sudtingas
istorinissukr
laikotarpis.
Bir
pripainimo
sulauks
akademikrato
Gulbin
kaimovalstybinis
vaikinukas,
pernis Bir,
chorasTaurags
Latvija,irkuriam
dirigavo
Maris
js
Panevio
gimnazij
Sirmajis (Mris
Koncertinje
proslenksius,
1944Sirmais).
m. atsidr
Vilniuje, stojo
skambjo
tiek latvi,
tiek lietuvi
gramoje
Valstybinio
universiteto
Istorijos-filologijos
kompozitori
kriniai. lietuvi kalbos ir
fakultet,
pasirinkdamas
literatros specialyb. Pragyvenimui prisidurdavo dirbdamas mokyklose.
...irI iauliuose
prigimties jautrus ir veiklus Paulius
sitrauk sostins kultrin ir literatrin
Lapkriio 18
d. iauli
universiteto
bibligyvenim.
Buvo
daug troktantis
ir visais
otekoje
asociacija
Balt
centras
pakviet
pasitikintis. Negaljo tuomet numanyti, kad
artimas biiulis, poetas Kostas Kubilinskas,
su kuriuo net paskutin duonos riek lau

LIETUVA LATVIJA



apie sovietin veikl. (Drevinis P. Bylos Nr.

7484. P. 1. Lietuvos ypatingasis archyvas).
Mautje tvankioje kameroje Paulius
praleido kelet mnesi. Archyvo dokumentai liudija: 1946 m. rugpjio 3 d. nutarimas
<...> Atlikus tyrim, nustatyta, kad Drevinis vokiei laikraiuose spausdino kelet
savo eilrai, neturini antisovietinio
turinio. Drevinio autoryst, raant aukiau
ivardintus antisovietinius straipsnius, nerodyta. <...> Todl, vadovaudamasis RTFSR
BPK 204 straipsnio p b, nutariau Drevinio
Pauliaus, Jurgio, baudiamj persekiojim
nutraukti, kaltinamj ilaisvinti.
Paulius, tarsi nordamas susigrinti praI kairs: iauli universiteto profesorius dr. Skirmantas
Lietuvos
istorijos
rastValentas,
laik, dar
rimiau
kibo instituto
mokslus. Buvo
darbuotojas dr. Dangiras Maiulis, Lietuvi literatros
tautosakos instituto
mokslo
jauirpenktakursis,
atrod,
kaddarbuotojai
isvajotasis
dr. Manfredas virgdas, dr. Laura Lauruait ir dr. Vigmantas Butkus, asociacijos Balt centras
diplomas ranka pasiekiamas. Taiau gyvevadov Regina Kvayt
nimas dar kart parod savo nagus: 1948
m. gegus 22 d. jis buvo itremtas Krasno rengin,
skirtmokytojas,
Latvijos poetas
nepriklausomy- jarsko
seno savo
ryiais
su latviais
ir Latvija
garkrat.
Buvusiam
studentui
teko tiesti
Paulius
Drevinis
sjantys iauliai.
Esu
sitikins,
kad
mokslo
bs dienai paminti. Nuskambjus Latvijos geleinkel.
Virto galingi kedrai, riaumojo
himnui,
vadov
doc.Teko
dr. Regiatstov organizuotas
ventinis
renginys,
Neprats prie
tokio darbo,
Pauper
pus,asociacijos
apie j ataskait
ra...
pri- buldozeriai.
kuris
isiskiria
edukacine
vieiamja
misija,
na
Kvayt
perskait
Latvijos
Respublikos
imti pirmj likimo smg. 1946 m. kovo lius greitai pavargdavo, slg neinomyb,
nepaprastojo
galiotojoraoma:
ambasadoriaus
labai prisids
prie ms
ali mokslini
nepritekliai.
Neatsitiktinai
1948 m.ir
14
d. nutarimeiraretuoti
Drevi- vargino
Lietuvos
Respublikoje
J.
E.
Einaro
Semanio
kultrini
ryi
stiprinimo.
rugsjo
25
d.
savo
biiulei
Elenai
jis ra:
nis, bdamas tikru taryb valdios prieu,
Renginyje
buvo
paminti
trys
yms
(Einars
Semanis)
sveikinimo
laik,
kuriame
Rusijos
lygumos,
upi
motina
Volga,
Uraloir
Vilniaus universitete i student, buvusi
raoma: <...>jaunimo
be galo organizacijos
diugu, kad tiek
daug kaln
daug Latvijos
bei visuomenidantytoskultriniam
virns ir rausva
vakarin
katalikikojo
Ateitidraugikos
ir brolikos
atmosferos
tvyro ara
niam
gyvenimui
nusipeln
asmenys,
kuvir
j, Sibiro taiga,
Ob, Jenisjus,
Krasnink
sjungos
nari, sukr
antisovietin
Lietuvos
miestuose
ir miesteliuose
latviams nojarskas,
riems 2015-ieji
jubiliejiniai
metai.
Tai
Sajanoyra
kaln
papdje
dauba,
grup,
kurios
tikslas
auklti besimokant
brangi
lapkriio
18-j.
Ne
iimtis
ir
nuo
tautosakos
rinkjas,
raytojas
ir
publicistas
jaunim antisovietine nacionalistine dvasia. kurioje yra maytis Orenos miestelis, pilnas
Savo aplinkoje vykdo antisovietin agitacij, purvo, srut, blaki, nevykusi namiki
skleisdamas meiikikus prasimanymus ir toki pat moni. ia dabar gyvenu.

Krijanis Baronas (Krijnis Barons, 1835

1923), teisininkas, politikos veikjas, poetas
ir dramaturgas Rainis (tikrasis vardas Janis
1950 m. latv.
liepos
mnes
Pauliui18651929)
Dreviniui
Pliekanas,
Jnis
Pliekn,
buvo
leistadramaturg,
persikelti pas
motin ir veikja
brol
ir poet,
visuomens
Irkutsko
Golumieto
Ingos apyAspazijasrit,
(tikrasis
vardas rajon,
Elza Rozenbergalink,
Novostroikos
Ir ia supo
Pliekan,
latv. Elzagyvenviet.
Rozenberga-Pliekne;
atiauri
Sibiro
gamta,
skambjo
svetima
kalba.
18651943).
Paulius pajuto didiul atsakomyb u brolio
Antroje renginio dalyje naujausius dareimos atalas ir pradjo mergaites mokyti liebus
ir tautosakos
tuvipristat
kalbos. Lietuvi
I pradiliteratros
buvo tik Irut
ir Alduinstituto
Literatrins
baltistikos
t, paskui dar prisidjo keturi kaimyn grups
vaikai.
mokslininkai.
Monografijos
nostalgiKiekvien
sekmadien
PauliusTarp
nusimesdavo
jos ir mimikrijos.
Lietuvi
latvi
pokario
benzinu
permirkusius
rbus, ir
variai
apsirengieivijos
romanai autor
dr. Laura
Laurudavo,
pasitempdavo,
kaip kadaise
eidamas

klas,
ir praddavo
lietuvi kalbos
pamokas.
ait atskleid
pagrindinius
knygoje
gvildeSiauiant
iemos pgai,
priekalniuose
namus klausimus.
JosSajan
pasakojim
papild
veik
savotika
sekmadienin
lietuvi mokyir tyrim
vertino
knygos recenzentas,
io
kll.
Mokytojas
joki vadovli,
bet
instituto
moksloneturjo
darbuotojas
dr. Manfredas
puikiai
prisimin visas taisykles.
virgdas.
Aldona Drevinskait-Stirbien isaugojo
Straipsni rinkinio Baltika, tautin,
du pusstorius ssiuvinius. Pirmasis savoregionin savimon balt literatrose ir
tikas lietuvi kalbos vadovlis: kalbos ir
kultrose
sudarytojas,
literatros
sakinio
dalys,
raybos irLietuvi
skyrybos
taisyklsir
tautosakos
instituto
darbuotojas
dr.
Vigmanbei kt. Antrasis Lietuvi literatros
uratas Butkus
isamiau
supaindino
suKudirka.
rinkiniu.
ai.
Pirmajame
puslapyje
Vincas
j sudti
straipsniai,
kuri
autoriai
LietuLietuvi
tautinis
himnas.
Veriu
pageltusius
vos ir Latvijos
auktj
ir mokslo
puslapius:
Maironis
Kurmokykl
bga eup,
Vyt
institucij Lopin,
darbuotojai.
Du i Baranauskas
j Lietuvos
Nemunlis
Antanas
istorijos instituto
dr. Dangiras
Anyki
ilelis irdarbuotojas
t. t.
O kokie
diktantai! Vaikai
moMaiulis
ir nuostabs
iauli universiteto
profesorius
ksi
ne tik rayti,
jie suinojo
apie Kald
ir
dr. Skirmantas
Valentas
dalyvavo
ir kalbjo
Velyk
ventesrenginyje.
gimtinje, susipaino su savo
ventiniame
tautos istorija. Prarast tvik atgaivino dds mokytojo kruopiai, su meile ir ilgesiu
Nukelta 12 p.