1

CPT dalykas
CPT akos, kaip ir bet kurios kitos teiss akos, teisiniu reguliavimo dalyku pripastami tos CP teiss
akos norm reguliuojami santykiai.
CPK 1 ojo str. normos reglamentuoja santyki ris, kurioms taikomi CP statymai, t.y. statymai
reguliuoja:
byl arba gin i civilini teisini santyki (darbo, eimos, bankroto, intelektins nuosavybs
neturtini teisi paeidim);
restruktrizavimo byl ir kit privai gin;
CPT reguliuoja teismo veikl, nustato taisykles asmenims, kurie kreipiasi teisins gynybos teisines
institucijas, kuri tikslas isprsti gin ir nustatyti ties byloje.
CPT tikslus, kaip teiss akos tikslus, reglamentuoja CPK 2 str.
CPT , kaip teiss akos, tikslas:
Apginti viej ir privat interes, kuris yra paeistas arba ginijamas, siekiant kuo greiiau atkurti teisin
taik tarp ali, aikinti ir pltoti pai teis.
CPT samprata
CPT samprata tai sistema teiss norm, reguliuojani teismo, dalyvaujani byloje asmen ir kit su
procesu susijusi dalyvi veikl, teismui nagrinjant ir sprendiant civilines bylas ir vykdant teismo sprendimus.
CP samprata tai tam tikra teismo, civilins bylos ali, kit byloje dalyvaujani asmen, procesini
veiksm sistema vienam tikslui pasiekti, isprsti gin dl teiss.
CP statymai taikomi dvejose teiss akose:
1. Civilinje teisje, nagrinjant civilines bylas
2. Administracinje teisje, nagrinjant administracines bylas
CPT mokslas tai ini apie CPT, kaip teiss ak, visuma.
CPT mokslas yra pagrindas teiss aktams ir postatyminiams aktams.
CPT, kaip teiss aka, yra sudedamoji visos teiss sistemos dalis, kuri reguliuoja:
vieuosius santykius tai santykiai, pasireikiantys tuo, kad statymo nustatytomis teisinmis
priemonmis ali gin sprendia valstyb per teim;
privaiuosius santykius tai santykiai, pasireikiantys tuo, kad sprendiant gin teisme byloje dalyvauja
privats asmenys, tiek fiziniai, tiek juridiniai, ir vykstant procesui, atsiranda tiesioginiai ir alutiniai
santykiai tarp j.
CPT sistema
CPT- tai kodifikuota teiss aka, tai reikia, kad pagrindins jos normos ir nuostatos numatytos CPK
pagrindiniame statyme, kuris taikomas CP.
CPT yra sistemika teiss aka, t.y. j sudaro dalys, skyriai, skirsniai.
CPT sistema yra CPK turinys.
CPT sistem sudaro dvi pagrindins dalys:
1. Bendroji dalis (CPK 1 224 str.). ios dalies normos nustato visus klausimus, kurie yra bendri visam
civiliniam procesui, t.y. tikslai, principai, samprata, teism kompetencija, teismo sudtis, rodymai,
byloje dalyvaujani asmen teiss ir pareigos, taisykls, kuri pagrindu asmuo kreipiasi teism
teismins gynybos, ir taisykls, kuri pagrindu kreipiasi teism gynybos ir kuri pagrindu teismas
nagrinja byl ir priima sprendim.
2. Ypatingoji dalis (CPK 225 817 str.). Tai specialios normos, reguliuojanios civilini procesini
teisini santyki subjekt veikl konkreiose civilinio proceso stadijose. Tai normos, nustatanios
bylos iklim, pasirengim, teismin civilins bylos nagrinjim, teismo sprendim kontrol,
vykdym, atskir kategorij byl nagrinjim, ypatingosios teisenos taisykles.
CPT sistema, kaip nuosekli, tolygi sistem sudaro dar kelios sudedamosios dalys. CP vyksta nuosekliai
tam tikrais etapais, kurie vadinami stadijomis. CP stadija suprantama, kaip procesini veiksm visuma ir t
veiksm rezultatas proceso tikslui pasiekti.
Pagrindins CP stadijos:
1. Civilins bylos iklimas. i stadija apima pareikimo pateikim teismui, teisjo veiksmus, sprendiant
pareikimo primimo klausimus ir praym, kurie pateikiami su pagrindiniu pareikimu, isprendimas.
teism galima kreiptis, kad ikelta byl iekiniu pareikimu.
2. Pasirengimas civilins bylos nagrinjimui (CPK 135 139 str.). Tai stadija, kuri apima teismo (teisjai,
teismo darbuotojai), besikreipianio teism asmens ir kit dalyvaujani moni veiksmus, kuriais
siekiama pirmame teismo posdyje inagrinti ir isprsti gin.
Veiksm turinys praneama atsakovui ar kitam suinteresuotam asmeniui, kad ikelta byla.
Praneimais ir teismo aukimais praneama apie bylos iklim, kartu su jais isiuniant pareikim ir
kitus prie jo pridtus priedus. Teismas nusprendia dl sprendimo primimo u aki tuo atveju, jei kita
alis, gavusi pareikim ir kitus raytinius rodymus, nepateikia teismui atsiliepim pareikim. Byla
gali bti ubaigta, sprendim primus u aki.
3. Teisminis bylos nagrinjimas (CPK 153 224 str. , 234 300 str.). i stadija apima teismo posd,
kurio metu inagrinjama civilin byla.

2
4. Nesiteisjusi sprendim ir nutari apskundimas ir nagrinjimas apeliacine tvarka (CPK 331 339
str.). ios stadijos metu yra patikrinamas pirmos instancijos sprendim teistumas ir pagrstumas.
5. Vykdymo procesas, apimantis sprendim vykdytoj veiksmus, kuriais siekiama gyvendinti siteisjus
teismo sprendim (CPK 6 d.). Tie sprendim vykdytojai yra antstoliai.
6. siteisjusi teismo sprendim ir nutari nagrinjimas kasacine tvarka (CPK 340 364 str.). ios
stadijos metu dar kart peririmas teismo sprendimas, jo pagrstumas ir teistumas. Sprendim
periri Lietuvos Aukiausiasis Teismas per 3 mn.
Papildoma CP stadija:
Proceso atnaujinimas. (CPK 365 374 str.) ios stadijos tikslas CPK statyme numatytais atvejais ir
tvarka atnaujinti byl, kurios sprendimas siteisjs, siekiant isiaikinti ar toje byloje priimtas teisingas sprendimas.
Kad vykt procesas, bt inagrinta byla ir ginas, nebtinos visos CP stadijos, todl jos yra skirstomos :
1. Privalomsias (bylos iklimas ir pasirengimas bylos nagrinjimui).
2. Fakultatyvines (visos likusios stadijos).
Pagal gino dalyk, nagrinjimo bdus ir tvark CP skirstomas teisenas.
Teisena tai speciali tam tikr kategorij civilini byl nagrinjimo tvarka, kuri taikoma kiekvienai
konkreiai bylai, atsivelgiant jos gino dalyk ir pobd.
CP pagrindins teisenos rys:
1.
Gino teisena arba iekinio teisena, kurios metu civilins bylos ikeliamos iekiniu, ir kurios
taisyklingai taikomos dviej ali, turini prieing interes, ginui isprsti. Jos tvarka
nagrinjamos visos bylos, kur kyla ginas. CPK 1 300 str.
2.
Ypatingoji arba apsaugin teisena, kurios metu byla isprendiama pareikimu, ir kurios
nustatytomis taisyklmis isprendiamas asmens, besikreipianio teism, praymas nustatyti
tam tikr fakt. ia gino nra. CPK 5 d.
Atskir kategorij byl teisena. Ji apima atskiras byl kategorijas pagal gino dalyk (eimos, darbo
bylos, dl daiktini teisi, apima dokumentin proces, teism sakym idavimo ir byl dl nedideli sum). CPK 4
d.
CPT altiniai
altiniai tai tam tikros elgesio normos, taisykls, kurios tvirtintos tam tikra forma (odine ir raytine
t.y. statymai, j aikinantys aktai, postatyminiai teiss aktai ir visi kiti teiss aktai, ireikti raytine forma).
Materialiuoju poiriu teiss altiniai yra ekonominiai, socialiniai, etiniai, religiniai ir kiti veiksniai, lemiantys
paios teiss turin ir padedantys nustatyti ir iaikinti tos normos turin ir esm.
Teiss altiniai yra:
Tiesioginiai tai toks teiss aktas, kuriame elgesio taisykl ireikta ir suformuluota tiesiogiai ir aikiai (visi
bendrieji teiss principai, paproiai ir t.t.)
Netiesioginiai jais laikomi teism praktika, teiss doktrina statymo projektai, statymo rengimo dokumentai.
CPT altiniai:
Konstitucija (pagr. ir svarbiausias teiss altinis) joje nustatytos pagrindins nuostatos, nustatanios CPT
principus, asmens teises ir pareigas, kurias jis turi ir gali naudotis kreipiantis teismins gynybos. Jei CPT akto norma
nenustato tam tikr taisykli, asmuo, besikreipiantis teism, ir pats teismas gali ir turi vadovautis Konstitucija. CPT
aktai, normos negali prietarauti Konst. Nustaius, kad CPT norma prietarauja Konst. normai, teismas privalo
kreiptis KT su praymu nustatyti ar tokia CPT norma itikrj prietarauja Konst. nuostatai. Iki KT sprendimo CPT
normos galiojimas sustabdomas.
CPK tai pagr. taisykls, kuri privalo laikytis tiek asmuo, besikreipiantis teism, tiek pats teismas.
CPK patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas - CPK lydintis ir j aikinantis altinis.
Postatyminiai aktai t.y. Vyriausybs nutarimai, kit vykdomosios valdios institucij priimti teiss aktai,
taisykls, nuostatai, kurie btini taikant CPK (Vykdomosios valdios institucijos ministerijos, departamentai prie
ministerij, savivaldybs).
Tarptautiniai teiss aktai. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi Konsvensija tai pagr. tarptautins teiss
aktas. CPK aktai negali prietarauti iai Konsven. Tarptautins teiss aktai civiliniame procese svarbs ir tuo, kad ie
teiss aktai yra prioritetiniai, procese bylose su usienio elementu.
Teism praktika arba teisminis precedentas. Teism praktikos, kaip teiss altinio, esm sudaro tai, kad teismo
sprendimas, kuris yra siteisjs, kuriame nustatytos tam tikros taisykls tampa autoritetu visoms kitoms byloms,
kuriose gali bti taikomos jau siteisjusio teismo sprendimo nuostatos. Teism praktika, kaip teiss altinis, svarbus
ir tuo, kad Lietuvoje formuojama vienoda teism praktika, kuri utikrina asmen teisi lygybs princip. Jei teism
praktika teismo sprendimo pagrindu nustato tam tikr taisykl, ji privaloma asmenims ir teismui civiliniame procese
sprendiant gin. Suformuota teism praktika sudaro pagrind teiss akto stabilumui, jo taikymo ir aikinimo
prasme. Teism praktika padeda greiiau, objektyviau nustatyti ties byloje ir pasiekti absoliut teisingum teisme.
Teism praktik Lietuvoje formuoja LAT (Lietuvos Aukiausiasis Teismas), ji leidiama atskiru periodiniu leidiniu
(atkrus Lietuvos nepriklausomyb, iai dienai turime 19 i leidini).
Teiss doktrina.

3
CPT normos galiojimas laike, erdvje ir asmen atvilgiu
CPT norma tai pagr. CPT akos lstel, elgesio taisykl. CPT normos turi savo klasifikacij, kuri
nustatoma pagal normos turin.
I Klasifikacija:
Imperatyviosios normos (privalomos)
Dispozityviosios normos (pasirenkamosios)
II Klasifikacija:
Bendrosios normos
Specialiosios normos
Bendroji norma gali bti taikoma ir specialioms elgesio taisyklms, taiau jei tam tikram veiksmui
numatyta speciali norma, ji ir taikoma. Jei tam tikram veiksmui procese nra tam tikros normos, taikoma specialioji.
III klasifikacija:
Reguliuojamosios (nustato teises ir pareigas)
Definicins (nustato apibrim, svok)
IV Klasifikacija:
Galiojamosios (suteikia tam tikras teises ir pareigas)
pareigojamosios (nustato pareigas)
Draudiamosios (nustato draudim atlikti kok nors elges)
CPT normos galiojimas laike tai reikia, kad CPT norma taikoma tokia, kokia galioja tuo metu, kai
vyksta pats procesas. Taip pat tai reikia, kad CPT normos neturi grtamosios galios. statymas taikomas
Atsiradusiems CPT santykiams, kuri atsiradimo metu galioja CPT norma.
Dl CPT normos galiojimo laike ir jos grtamosios galios neturjimo iimt numato CPK patvirtinimo,
sigaliojimo ir gyvendinimo statymas, kuris priimtas siekiant gyvendinti naujojo CPK redakcij. Iimtis CPT
normai galioti laike pasireikia tuo, kad pagal statym visi procesai, prasidj iki 2003 01 01, toliau vyksta pagal
naujj CPK (sigaliojus 2003 01 01), o pagal CPK redakcij galiojusi proceso prasidjimo momentu.
CPT normos galiojimas laike reglamentuojamas (numatomas) CPK 3 str.
CPT normos galiojimas teritorijoje apibriamas Lietuvos valstybs sienomis ir tai reikia, kad CPT
statymai galioja tik LR teritorijoje, iskyrus atvejus, kai CPT statym pagrindu Lietuvos teismai kreipiasi
usienio valstybes ir usienio teismus dl teisins pagalbos civiliniame procese, kuris vyksta LR teritorijoje.
CPT normos galiojimas asmen atvilgiu nustatomas pagal iuos kriterijus:
pilietyb
gyvenamj ar verslo viet
Pagal pilietybs princip CPT normos taikomos visiems asmenims, kurie kreipiasi LR teismus teismins
gynybos ir jeigu bent viena bylos alis yra teismo valstybs pilietis arba tos valstybs juridinis asmuo.
CPT normos numato atskiras byl teismingumo ris, pagal kurias net ir LR pilietis teismins gynybos gali
kreiptis ir proces pradti ne Lietuvos teismuose, o usienio valstybi teismuose.
CPT principai
Principai tai idja, pagr. nuostatos, tvirtintos CPT normose, suformuotos teism praktikos, teiss
doktrinos, ir kurie ireikia pai CPT esm ir turin, visos CPT akos pltr.
Pagrindiniai CPT principai tvirtinti:
LR Konstitucijoje
CPK
Kituose teiss aktuose, reglamentuojaniuose civilin proces (teism st. pagr.)
Tarptautiniuose teiss aktuose (ETPLAK pagr.)
CPT princip svarba (f jos):
1. Principai yra pagrindas statymams, t. y. valstyb, leisdama ir aikindama CPT statymus, privalo paisyti
vis CPT princip . CPT statymai negali prietarauti nei vienam CPT principui.
2. Taikant ir aikinant CPT normas, turi bti laikomasi CPT princip ir statymai aikinami pagal pagr. CPT
principus, tai reikia, kad asmenys, besikreipiantys teism ir teismas, vesdamas CP, CPT statymus privalo
taikyti ir aikint taip, kad jie atitikt princip esm ir jiems neprietaraut.
3. CPT principai upildo CPT spragas, tai reikia, kad taikant CPT statymus, nustatoma, jog nra CPT
normos, atitinkanios tam tikro veiksmo civiliniame procese, veiksmas vertinamas per CPT principus,
kurie atitinka konkret veiksm.
4. CPT padeda paalinti kolizijas, t.y., jei konkret veiksm civiliniame procese aptaria kelios CPT normos,
tai teismas pasirenka ir privalo taikyti t norm, kuri labiausiai atitinka CPT esm ir turin.
5. CPT principai atlieka argumentavimo f j, tai reikia, kad tiek asmuo, besikreipiantis teism ar kitas
bylos dalyvis, tiek teismas, vedantis proces, savo veiksmui pateisinti gali taikyti bet kur t veiksm
atitinkant CPT princip.
CPT princip klasifikavimas:
Bendrieji galioja ir yra taikomi visai Lietuvos teiss sistemai.
Tarpakiniai gali bti taikomi ir CP, ir kitai teiss akai.
akiniai taikomi CPT.
Pagal taikymo srit ir subjektus, kurie dalyvauja civiliniame procese, CPT principai klasifikuojami :

4
nustatanius ali teises ir pareigas;
nustatanius teismo padt ir veiksmus civiliniame procese;
reglamentuojanius rodinjimo proces;
reglamentuojanius bylos nagrinjimo eig ir pat civilin proces teisme.
Pagr. CPT princip rys pagal j taikymo srit, subjektus, turin ir esm (numatytos CPK II skyriuje):
1.
Teismins gynybos prieinamumo principas (teis kreiptis teism teismins gynybos principas). Jis
reikia, kad bet koks suinteresuotas asmuo, turintis civilin procesin teisnum ir veiksnum, statym
nustatyta tvarka gali kreiptis teism dl paeistos teiss gynimo. CPK reglamentuoja, kad negalioja
atsisakymas, patvirtintas bet kokia forma ir ireiktas bet kokiu bdu, kreiptis teismins gynybos
negalioja. is principas tvirtintas LR Konstitucijoje ir ETPLAK.
2.
Teisingum Lietuvoje vykdo tik teismai. Teisingum Lietuvoje gali vykdyti tik teismai, steigti
statym pagrindu, kurie reguliuoja vis teism sistem, j kompetencij ir teism f- jas. is statymas
tvirtintas Konst. 109 str. jis reikia, kad teismui suteikta teis valstybs vardu vykdyti teisingum.
Teismai Lietuvoje steigti, j kompetencijas ir f- jas reglamentuoja teism statymas. io principo
pagrindu, valstyb, teismui suteikus iimtin teis vykdyti teisingum Lietuvoje, kartu pareigoja pat
teism sprsti teisingai, objektyviai ir greitai visus ginus. is principas taikomas ne tik teismams, bet
ir asmenims valstybs vardu vykdantiems teisingum, t.y teisjams, kuriems keliami reikalavimai ne
tik prie tampant teisjais, bet ir vykdant teisingum statym pagrindu. is principas taip pat apima
teisjo pareig teisingai taikyti ir aikinti teiss aktus civiliniame procese.
3.
Teiss tinkam teismo proces principas reikia, kad ali gin turi nagrinti nealikas (klauso
tik statymo) ir nepriklausomas teismas, kad teismas, kuris veda proces, turi bti steigtas statymo
pagrindu. Proceso dalyviams turi bti utikrinta teis kalbti asmens gimtja kalba, kad procesas,
iskyrus iimtis, turi bti vieas, kiekviena alis procese, jei ji pageidauja, turi bti iklausyta. Procesas
turi vykti greitai, operatyviai ir kuo ekonomikiau. Teismas bet kok savo veiksm ir procesin
dokument privalo motyvuoti, proceso dalyviams turi bti utikrintas ali lygybs principas, teis
turti atstov.
4.
Teisj ir teism nepriklausomumo, nealikumo ir klausymo tik statymo principas (tvirtintas
LR Konst., teism st., tarptautiniuose t.a.) reikia, kad teismas ir teisjas negali bti priklausomas
nuo partikumo, kit socialini veiksm, st. vykdomosios ir leidiamosios valdios. Teisjas negali
bti priklausomas nuo ali, teismo pirmininko, auktesni teism instancij, niekas negali kitis
teismo ir teisj darb, sudaryti slygas takoti priimam sprendim ir teisingumo nustatym. is
principas apima tai, kad teisjas negali priklausyti jokiai partijai, teisjo pareigas turi bti paskirtas
laikantis statymo reikalavim, teismas turi teis turti tokias slygas, kad jo atliekami veiksmai ir
priimami sprendimai nebt takojami paalini veiksm ir asmen. io principo pagrindu CPK yra
sukurtas teisjo nualinimo institutas, kuris reikia, kad, jei asmuo, kuris yra proceso dalyvis, turi
duomen apie tai, kad teisjas dl tam tikr aplinkybi gali bti alikas arba priklausomas nuo kako
konkreiame civiliniame procese, jam gali bti pareiktas nualinimas. Nualinimo institutas CPK 64
70 str. ios normos leidia ne tik teisj ar kit teismo sudties dalyv, bet ir paiam teisjui
nusialinti nuo bylos nagrinjimo, jei jis dl tam tikr aplinkybi gali turti reikms neteisingam
bylos sprendimui.
5.
Teismo proceso vieumo principas (tvirtintas LR Konst., CPK, teism st.) tvirtino taisykl, kad
visi procesai Lietuvos teismuose vyksta vieai. Udari posdiai vyksta alims papraius arba statyme
sakmiai rodius, kad procesas turi bti udaras, visais kitais atvejais sprendimas byloje skelbiamas
vieai. is principas apima teis dalyvaujantiems byloje asmenims ir visiems kitiems asmenims
susipainti su nagrinjamos bylos mediaga. Jei procesas byloje tebevyksta, su bylos mediaga gali
susipainti tik byloje dalyvaujantys asmenys. Jei procesas byloje pasibaigia ir byla yra pabaigta, su
mediaga gali susipainti bet kuris asmuo LR ministro nustatyta tvarka.
6.
Procesini ali lygiateisikumo principas (tvirtintas LR Konst., teism st., CPK, ETPLAK)
reikia, kad kiekvienos alies teiss ir pareigos procese yra lygios. alies tautyb, isilavinimas,
profesija, socialin padtis ir kiti veiksniai neatima i alies joki teisi ir pareig, nesumaina j
apimtiems. ie veiksniai nesuteikia aliai ir joki privilegij. Procesini ali lygiateisikumo
principas apima kiekvienos alies teises ir pareigas, j turin, kurios reglamentuojamos CPK 42 str.
Lygiateisikumo principas nereikia, kad jei statymas vienai aliai suteikia vienokias teises, o kitai
aliai kitokias. Teiss turi bti lygios ir vienodos, todl visais atvejais, kalbant apie ali
lygiateisikum, reikia inoti, kiekvienos alies teises ir naudotis tik tokiomis teismis, kurios
pasireikia statymais.
7.
Valstybins kalbos procese principas (tvirtintas LR Konst., teism st., CPK) reikia, kad civilinis
procesas Lietuvoje vyksta valstybine kalba LR kalba. is principas apima teism pareig proces vesti
valstybine kalba, dalyvaujani byloje asmen pareig pateikti teismui dokumentus valstybine kalba.
Jei dokumentas reikalingai bylai suraytas kitokia kalba, teismui pateikiamas dokumentas ir jo
vertimas valstybin kalb. Vertimas turi bti atliktas asmens, turinio teis verstis vertjo
paslaugomis. Taiau, jei asmuo, dalyvaujantis procese nemoka valstybins kalbos, jis turi teis kalbti
savo gimtja kalba. Valstyb per teism utikrina vertjo dalyvavim procese.

5
8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

Tiesioginio dalyvavimo procese principas reikia, kad teisjas pats privalo asmenikai ir tiesiogiai
itirti visas bylos aplinkybes ir rodymus bei padaryti ivad byloje dl gino esms. is principas
apima tai, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo turi teis pats dalyvauti procese ir vesti byl bei
susipainti su bylos mediaga ir rodymais. Taip pat is principas reikia, kad teismas nagrinja tik t
gin, dl kurio yra ikelta byla. Draudiama teismui analizuoti ir kitis asmen asmenines teises ir
pareigas, kurie nra gin objektai.
Teisminio nagrinjimo vientisumo ir sudties teisjo nekintamumo principas reikia, kad
konkreioje byloje procesas vyksta be pertraukos ir teisjas neturi teiss nagrinti kit byl vienos
bylos nagrinjimo metu, iskyrus atvejus, kai paskelbiama pertrauka, bylos nagrinjimas atidedamas
ar sustabdomas. is principas taip pat reikia, kad proces byloje pradjs teisjas privalo t proces
ubaigti, iskyrus iimtis, kai teisjas dl ligos ar kit aplinkybi negali pabaigti proceso, tuomet byla
perduodama to paio, jei nra, kito teismo teisjui, kuris, atsivelgs bylos dalyvi nuomon, bylos
apimt ir sudtingum, proces tsia toliau arba pradeda i naujo. is principas taip pat reikia, kad
procesas turi vykti darbo dienomis, darbo valandomis ir, nepaskelbus pertraukos ar neatidjus bylos
nagrinjimo, procesas negali vykti paromis.
Rungtynikumo arba rungimosi principas. Civiliniame procese vyksta rungtyns rungimasis tarp
ali (puolimas ir gynimasis). Jei alys nesutinka sudaryti taikos sutarties, tai visada viena alis bus
pralaimjusi. is principas ireikia civilinio proceso teiss esm, kuri reikia, kad vis civilins bylos
nagrinjimo laik vyksta lygiateis ali dvikova, kuri stebi teisjas. is principas apima iekovo
teis pareikti reikalavimus, atsakovo teis gintis nuo pareikt reikalavim. io principo pagrindu
vykusi kova tarp ali isprendiama teismo procesiniu dokumentu, kuriame motyvuojama kiekvienos
alies veiksm visuma ir kuriuo atstatoma teisin taika tarp ali. Taip pat is principas reikia, kad
proces gali pradti tik asmuo, kuris kreipiasi teism ir teismas negali ikelti bylos kito asmens
vardu. Teismas negali nagrinti to, ko nereikalauja iekovas. Iekovas arba abi alys privalo nurodyti
gino dalyk ir objekt ir teismas byl privalo sprsti pagal ali pateiktas aplinkybes ir pateiktus
rodymus.
Dispozityvumo (pasirinkimo) principas. Civiliniame procese tai reikia, kad kiekvienas asmuo gali
pasirinkti savo elgesio procese model, sutinkamai su teismis ir pareigomis numatytomis statyme.
Taip pat is principas reikia, kad kiekviena alis turi teis nusprsti, kokia teise suteikta statymo jis
nori pasinaudoti ir pasirinks t teis gyvendinti civiliniame procese. is principas apima asmens
teis kreiptis teism ir tai reikia, kad niekas negali priversti asmens teisme ginti savo paeist teis.
Asmuo turi teis pats nusprsti ar paeist teis ginti savigynos leidiamu bdu ar ginti teisme.
Teisj pasitarimo slaptumo principas reikia, kad teismas arba teisjas, procesinio dokumento
primimo metu, dokument priima ir surao sprendim primimo (pasitarim) kambaryje. is
principas taip pat reikia, kad teismas, inagrinjs byl civiliniame procese, visada privalo ieiti
sprendim kambar priimti sprendim. Sprendim primimo kambaryje turi bti tik vienas teisjas.
iuo principu siekiama gyvendinti teisingo ir objektyvaus sprendimo primim.
Teiss bti iklausytam principas reikia, kad kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo, jei byla
nagrinjama odinio proceso tvarka, turi teis bti iklausytas odiu. Jei byla nagrinjama raytinio
proceso tvarka, teis bti iklausytam turi bti gyvendinama per raytinius dokumentus. is principas
reikalauja, kad sprendimas byloje bt priimtas, iklausius vis ali paaikinimus, praneimus,
duotus tiek odiu, tiek ratu. is principas gali bti netaikomas, kai alis byl veda per atstov, taiau
ir iuo atveju teise bti iklausytam pasinaudojama pateikiant alies raytinius paaikinimus.
Operatyvumo principas padeda gyvendinti asmens teis, kad valstyb per teism kiek galima
greiiau isprst gin ir atstatyt paeist teis. Kad procesas vykt operatyviai, CPK numato bdus
ir priemones procesui pagreitinti:
paskirti termin atlikti konkreius veiksmus procese;
sankcionuoti u toki veiksm neatlikim;
jei bylos eiga nesidomi iekovas ir nevykdo teismo sipareigojim, neatvyksta parengiamj teismo
posd, teismas turi teis tok iekin palikti nenagrint.
Kad procesas bt operatyvus, CPK numato speciali byl nagrinjimo tvark. is principas apima
civilini byl inagrinjimo terminus ir kitus procesinius terminus pagal taisykl: kad procesiniai
veiksmai byloje turi bti atliekami per proting termin. Protingo termino svoka perkelta Lietuvos
civilinius procesinius statymus i ETPLAK. Tai reikia, kad atliekant procesin veiksm, nagrinjant
byl, turi bti atsivelgiama bylos sudtingum, apimt, bylos dalyvi veiksm turin, dalyko esm
ir teismas pats nusprendia ir nustato per kiek laiko turi bti atliktas konkretus procesinis veiksmas ir
inagrinta byla.
Teisjo vadovavimo procesui principas reikia, kad ginus Lietuvoje gali sprsti tik teismas, kad
procesiniu poiriu jis yra aktyviausias subjektas procese, kad tik teismas vykdo teisingum ir priima
procesinius dokumentus byloje. is principas pasireikia tuo, kad teisjas turi teis rinkti rodymus,
ieiti u reikalavimo iekinio, tik teismas yra atsakingas u vykstant proces byloje. Dar pasireikia ir
tuo, kad teisjas, vesdamas proces, turi ilikti nealikas, objektyvus, operatyvus ir byloje klausyti tik
statymo.

6
16.

17.

18.

19.

20.

21.

Laisvo rodym vertinimo principas sudaro slygas teismui proceso alims pagal vidinius
sitikinimus ir laisv, nepaeidiant kit asmen teisi, vertinti faktines bylos aplinkybes ir rodymus.
Vertindamas rodymus, teismas privalo laikytis rodym vertinimo taisykli ir sprendim priimti pagal
vidin sitikinim visapusikai, pilnai ir objektyviai vertinti faktines bylos aplinkybes ir turimus
rodymus. Visada procese paskutinius rodymus vertina teismas, priimdamas sprendim konkreioje
byloje. Vertindamas rodymus, teismas privalo motyvuoti vertinimo motyvus ir turin, n vienas
rodymas negali turti iankstins galios. rodymai vertinami visumoje tarpusavyje ir ivada dl j
vertinimo pateikiama sprendime.
Draudimo piktnaudiauti procesu principas reikia, kad kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo,
gyvendindamas savo procesines teises, privalo vykdyti ir pareigas. Elgtis siningai kit asmen
atvilgiu, veikti u greit, griet ir teising bylos inagrinjim. U io principo paeidim, teismas
asmen gali sankcionuoti, taip pat statymas numato, kad nustaius piktnaudiavimo procesu fakt,
piktnaudiavusi procesu alis privalo atlyginti visus kitos alies turtus nuostolius, materialinius ir
moralinius, kurie susij su bylos nagrinjimu.
Valstybs garantuotos teisins pagalbos principas reikia, kad fiziniai asmenys turi teis
valstybs apmokam teisin pagalb civiliniame procese, pagal valstybs garantuojamos teisins
pagalbos statym bei tarptautinius susitarimus. is principas sudaro slygas asmeniui, kuriam
reikalinga teismin gynyba, turti atstov civiliniame procese, kurio atstovavimo ilaidas dengia
valstyb. Valstybs garantuota teisin pagalba skirstoma ias ris:
primin teisin pagalba;
valstybs teisin pagalba;
viej staig teisin pagalba.
Proceso koncentruotumo principas tvirtintas ETPLAK ir CPK. is principas reikia, kad
besikreipianio teism asmens teiss turi bti apgintos per kiek manoma trumpesn bylos
nagrinjimo laik, t.y. kuo greiiau atkurti teisme taik tarp ali. is principas taikomas proceso
dalyviams ir tai reikia, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo veikti u greit ir teising bylos
inagrinjim laiku ir tiksliai vykdyti teismo sipareigojimus, domtis bylos eiga, atvykti kvieiant
pagal teismo aukimus, vykdyti kitas pareigas, numatytas CPK normose. is principas teisme
gyvendinimas kiek manoma per trumpesn laik, nepaeidiant CPK procesinius veiksmus byloje bei
sankcijomis ukirsdamas keli bylos vilkinimui. U teismo sipareigojim nevykdym, u neatvykim
parengiamj teismo posd skiriama bauda priimamas sprendimas u aki arba pareikim palieka
nenagrint, jei alys nesidomi bylos eiga.
Proceso ekonomikumo principas jis reikia, kad procesas turi vykti greitai, ir kiek manoma su
maesnmis bylinjimosi ilaidomis. is principas gyvendina asmen teis kreiptis teism su
praymu atleisti arba atidti yminio mokesio sumokjim, taip pat kreiptis teism asmeniui,
nemokant yminio mokesio atskir kategorij bylose. ????Asmen teiss, kurie pagal statym yra
atleisti nuo bylinjimosi ilaid, asmens teis susigrinti ymin mokest, jei alims
bendradarbiaujant procesas byloje ubaigiamas pasirengimu byl nagrinti teisme stadija (pvz., taikos
sutarties sudarymas, reikalavim patenkinimas gera valia).
Bendradarbiavimo arba kooperavimosi (kooperacijos) principas reikia, kad alys tarpusavyje
privalo bendradarbiauti ir veikti u kiek manoma greitesn ir ekonomikesn proces byloje.
Bendradarbiavimas pasireikia tuo, kad alys privalo viena kit informuoti apie kiekvienos alies
atliekamus veiksmus byloje. Pvz., persiunia viena kitai raytinius rodymus, atsiliepimus, kt.
procesinius veiksmus, informuoja apie savo pozicij dl iekinio ir prie iekinio reikalavim. is
principas taip pat apima ali ir teismo bendradarbiavim siekiant greito ir teisingo bylos
inagrinjimo. Bendradarbiavimas visais atvejais negali perengti CPK nustatyt proceso taisykli,
ali lygiateisikumo principo, teismo nepriklausomumo ir teisjo etikos principo. Teismo ali
bendradarbiavimas pasireikia tuo, kad alys privalo informuoti viena kit apie atliekam procesin
veiksm byloje.

Civiliniai procesiniai teisiniai santykiai (CPTS)

Civilinio procesinio teisinio santykio poymiai
1. Privalomas ir btinas CPT santykio dalyvis arba subjektas yra teismas, todl kad civilinis procesas vyksta
teisme arba ne teisme, bet visi veiksmai atliekami teismui arba tam tikslui, kad civilinis procesas vykt kuo
greiiau ir efektyviau.
CPT santykis t.y. vieasis santykis, nes teisingum civiliniame procese vykdo vieasis organas, steigtas
statymo pagrindu t.y. teismas. Teismas civiliniame procesiniame teisiniame santykyje yra vyraujantis
CPT santykio dalyvis.
2. CPT santykio dalyviai yra alys, be kuri negali atsirasti CPT santykis, nes civilin byla teisme gali bti
ikeliama ir civilinis procesas gali pradidti tik alies (iekovo) iniciatyva.
3. CPT santykiai turi nuoseklumo ir sistemikumo poymi ir tai reikia, kad tiek teismas, tiek alys privalo
vykdyti nustatytas procesines pareigas, gyvendinti suteiktas procesines teises ir atlikti procesinius

7
veiksmus nuosekliai pagal statym ar teismo sipareigojimus vienam tikslui civilins bylos
inagrinjimui.
4. CPT santykio dalyviai turi tam tikr procesin padt civiliniame procese. Tai reikia, kad kiekvienas byloje
dalyvaujantis asmuo naudojasi tomis teismis ir atlieka tas pareigas, kurias numato statymas jam pagal
procesin padt.
5. CPT santykio atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindu gali bti tik statym numatyti veiksmai, t.y
CPT santykis gali atsirasti tik tais pagrindais ir ipildius tuos reikalavimus, kuriuos numato procesiniai
statymai.
CPT santykio samprata
CPT santykis tai teiss norm reglamentuojami teismo ir dalyvaujani byloje asmen veiksmai, kuri
tikslas apginti paeist teis ir vykdyti teisingum.
CPT santykio subjektai
Pagal CPT santyki subjekt vaidmen civiliniame procese, CPT santykio subjektai skirstomi :
1. Vykdanius teisingum ir utikrinanius sprendimo gyvendinim (teismas).
2. Proceso dalyviai (dalyvaujantys byloje asmenys).
Teismo vaidmuo civiliniame procese
Teisingum Lietuvoje vykdo tik teismas, steigtas pagal statym, kurio kompetencija skirstoma pagal
statymais nustatyta teism sistem Lietuvoje. Be teismo, kaip CPT santykio subjekto, negali atsirasti CPT santykis,
iskyrus atvejus, kai iki kreipimosi teism asmuo atlieka tam tikrus veiksmus, dar neprasidjus civiliniam procesui.
Teismo pareiga ne tik apginti asmens paeist teis, bet ir atstatyti teisin taik tarp gino ali.
CPT santykio subjektas
Dalyvaujantys byloje asmenys yra klasifikuojami pagal j suinteresuotum bylos baigtimi.
Suinteresuotumas gali bti materialusis ir tai reikia, kad sprendimu sukurtos, pakeistos ar panaikintos civilins
teiss ir pareigos turs tiesiogin svarb ir reikm konkretaus proceso dalyvi teisms ir pareigoms. Materialin
suinteresuotum turi alys (iekovas ir atsakovas), pareikjas ypatingoje teisenoje ir treiasis asmuo , pareikiantis
savarankik reikalavim. Procesin suinteresuotum turi tie proceso dalyviai, kurie neturi materialinio teisinio
suinteresuotumo bylos baigtimi, tai reikia, kad priimtas teismo sprendimas civilinje byloje nesukurs, nepakeis ir
nepanaikins i asmen subjektines teises ar pareigas. ie asmenys atlieka pagalbin vaidmen civiliniame procese,
nes savo dalyvavimu procese pagreitina bylos isprendim, padeda nustatyti bylos aplinkybes ir isprsti gin. Prie
dalyvaujani byloje priskiriami atstovai tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim (liudytojai,
ekspertai, vertjai, institucijos teikianios ivad byloje ir kiti proceso dalyviai, eimos bylose vaikai).
alys civiliniame procese laikomi dalyvaujantys byloje asmenys, visi kiti CPT santykio dalyviai
(atliekantys pagalbin vaidmen byloje) laikomi proceso dalyviais.
alys civiliniame procese
alys tai dalyvaujantys byloje asmenys, proceso dalyviai, turintys materialin suinteresuotum bylos
baigtimi. Tai pagrindinis civilinio procesinio teisinio santykio subjektas.
alys tai daniausiai materialini civilini teisini santyki alys. teism kreipiasi ir civilin proces
pradeda asmuo, manantis, kad jo teis paeid atsakovas, su kuriuo iekov sieja materialinis teisinis santykis.
Iekinys gali bti pareikiamas ir ne materialinio teisinio santykio aliai, kai iekin reikia prokuroras arba kita
valstybin institucija, siekdama apginti viej ar privat interes su vieo intereso elementu.
Iekovas - tai fizinis arba juridinis asmuo, turintis reikalavimo teis atsakovui ir galintis naudotis statym
suteiktomis iekovo procesinmis teismis ir vykdyti iekovo procesines pareigas. Iekovas dar vadinamas aktyvija
alimi, nes puola pareikdamas reikalavim atsakovui ir reikalaudamas atstatyti paeist teis.
Atsakovas tai fizinis ar juridinis asmuo, turintis pareig atsakyti pagal iekovo pareikt reikalavim,
galintis naudotis statymo suteiktomis atsakovui procesinmis teismis bei vykdyti atsakovo pareigas. Dar i alis
yra vadinama pasyvija alimi iki kol pareikia byloje prieiekin, jei tok pareikia, nes jo pareig turin sudaro
atsakyti pagal iekovo pareikt reikalavim.
alis (civilinis arba juridinis asmuo), kad bt proceso alimi, privalo turti civilin procesin veiksnum, tai reikia,
kad alis pagal civilinio procesinio veiksnumo turin gali gyvendinti procesines teises ir vykdyti procesines
pareigas.
Piln procesin veiksnum alis gyja:
fiziniai asmenys sulauk pilnametysts (18 met) arba emancipuoti nepilnameiai;
juridiniai asmenys registrav mon (nuo jos registravimo dienos).
Ribotai veiksniais asmenimis yra laikomi asmenys nuo 14 iki 18 met. i asmen procesines ir materialines teises
atstovauja, gina teismo paskirti asmenys.
Ribotai veiksns asmenys gali ginti savo paeist teis, kai santykiuose, dl kuri jis kreipiasi teism, is
ribotai veiksnus asmuo yra visikai veiksnus (pvz., darbo sutartis). Iki 14 met bei asmen pripaint ribotai
veiksniais teises teisme gina statyminiai atstovai (tvai, tviai, globjai, rpintojai).
Kad asmuo galt bti alimi, be veiksnumo ar riboto veiksnumo, jis turi turti teisnum. Teisnum fiziniai
asmenys gyja jiems gimus, o juridiniai asmenys nuo mons registravimo.
CPK 38 str. alimi gali bti valstyb tiek iekovu, tiek atsakovu ir procese ji dalyvauja per atitinkam valstybin
institucij.

8
ali teiss ir pareigos. Jas reglamentuoja CPK 42 str. ali teiss ir pareigos skiriasi nuo kit dalyvaujani byloje
asmen teisi ir pareig visa procesini teisi ir pareig apimtimi. Viena i pagrindini ali teisi reikti iekin,
daryti bylos mediagos iraus, kopijas. Iekovo iskirtins teiss atsisakyti iekinio, pakeisti iekinio pagrind,
dalyk. Atsakovo iskirtin teis pripainti iekin. Abiej ali teis sudaryti taikos sutart byloje.
ali pagrindins pareigos:
siningai naudotis procesinmis teismis;
rodinjimo pareiga;
pareiga atlyginti bylinjimosi ir kitas btinsias ilaidas laimjusiai aliai.
ali bruoai (poymiai) :
1. Civilinis procesas byloje priklauso nuo ali valios.
2. Procesas vyksta ali vardu.
3. alys civiliniame procese daniausiai bna materialinio teisinio santykio alimis.
4. alys turi ir procesin, ir materialin suinteresuotum byloje.
5. alys turi tik joms nustatyt teisi ir pareig.
ali samprata
alys tai materialini teisini santyki subjektai, turintys speciali procesini teisi ir pareig, kuri ginas dl
teiss yra nagrinjamas teisme, kurie turi materialin ir procesin suinteresuotum nagrinjant byl teisme ir procese
veikiantys savo vardu.
Tinkama, netinkama alis procese
Tinkama alis civiliniame procese tai asmuo, kuris turi reikalavimo teis.
Netinkama alis civiliniame procese tai asmuo, kuris nra ginijamo materialinio teisinio santykio alis, dl kurio
kilo ginas ir iekovas neturi teiss reikti reikalavimo, o atsakovas, neturintis pareigos atsakyti pagal pareikt
reikalavim. Netinkama alimi civiliniame procese gali bti tiek iekovas, tiek atsakovas. Jei dl netinkamos alies
aplinkyb paaikja inagrinjus byl i esms, teismas priima sprendim iekin atmesti. Visais atvejais teismui
kilus abejoni dl netinkamos alies procese, privalo isiaikinti tinkam ali subjektus arba materialinio teisinio
santykio alis, kad, inagrinjus byl, bt nustatyta to asmens paeista teis, ir kad atsakomyb tekt tam asmeniui,
kuris paeidim padar.
Netinkamos alies pakeitimo tinkama alimi taisykls :
1. netinkam al pakeisti tinkama alimi galima vykstant teisminiam bylos nagrinjimui, nustaius
materialinio teisinio santykio alis. Netinkam al pakeisti tinkama galima tiek parengiamajame, tiek
teismo posdyje.
2. Netinkama alis, tiek iekovas, tiek atsakovas, gali bti pakeista tik iekovo sutikimu.
3. Pakeitus netinkam al tinkama alimi, bylos nagrinjimas atidedamas arba sustabdomas iki kol
paaikja tinkama alis byloje. Paaikjus tinkamai aliai procesas byloje (bylos nagrinjimas)
pradedamas i naujo su tinkama alimi procese.
Iekovo pakeitimo bdai ir taisykls:
1. Jeigu netinkamas iekovas pasitraukia i proceso, o tinkamas iekovas sutinka tapti procesine alimi,
teismas pakeiia alis, atideda bylos nagrinjim, kad sudaryti slygas tinkamam iekovui susipainti su
bylos mediaga, pareikti savo pozicij byloje ir pasinaudoti iekovui suteiktomis procesinmis teismis
bei atlikti iekovo pareigas.
2. Jeigu netinkamas iekovas pasitraukia i proceso, o tinkamas iekovas nesutinka tapti proceso alimi,
teismas nutraukia byl pagal netinkamo iekovo iekin.
3. Jeigu netinkamas iekovas pasitraukia i proceso, o tinkamas iekovas pareikia nor tapti proceso alimi,
tinkam iekov bylos nagrinjim nutartimi, teismas traukia treiuoju asmeniu reikianius savarankik
reikalavim. Tai reikia, kad tinkamas iekovas dalyvauja procese treiojo asmens pozicijoje, pareikdamas
iekin tam paiam atsakovui. is treiasis asmuo turi iekovo teises ir pareigas, jo reikalavimai
nagrinjami toje paioje byloje, kurioje reikalavim yra pareiks netinkamas iekovas.
4. Jeigu netinkamas iekovas nesutinka pasitraukti i proceso, o tinkamas iekovas nesutinka stoti proces,
treiuoju asmeniu, pareikianiu savarankik reikalavim, arba jei teismas nenustato tinkamo iekovo,
byla nagrinjama pagal netinkamo iekovo iekin, toks iekinys yra atmetamas.
Atsakovo pakeitimas i netinkamo tinkam taisykls:
1. Jeigu iekovas sutinka, teismas priima nutart pakeisti proceso al ir proces traukia tinkam atsakov.
Atsakovo sutikimo nereikia. Bylos nagrinjimas atidedamas, kad tinkamas atsakovas galt pasinaudoti
atsakovo procesinmis teismis ir pareikti nuomon dl jam pareikto reikalavimo.
2. Jei iekovas nesutinka pakeisti netinkam atsakov tinkamu, procesas tsiasi toliau ir iekovo iekinys
netinkamam atsakovui yra netenkinamas. Pagal i taisykl tinkamo atsakovo informuoti nereikia.
Netinkamos alies keitimo tinkama alimi instituto reikm procesui:
Sudaromos slygos asmeniui, kurio teis faktikai yra paeista, bt paalintas tos teiss paeidimas. Asmuo,
padars teiss paeidim, privalo atsakyti ir t paeidim paalinti. is institutas proces daro ekonomikesn,
operatyvesn,, jo pagrindu gyvendinama asmens teis gynyb ir asmens pareiga atsakyti dl teiss paeidim.
Todl visais atvejais teismui bylos pasirengimui nagrinti teisme stadijoje, ir inagrinjus byl teismo posdyje,

9
nustaius, kad alis procese yra netinkama, turi pareig iaikinti iekovui pasekmes, inagrinjus byl su netinkama
alimi, sudarant slygas netinkam al pakeisti tinkama.
Procesinio bendrininkavimo institutas procese
Procesinis bendrininkavimas tai institutas, kuris leidia asmenims dalyvauti procese dalyvavusiems
materialiniame teisiniame santykyje, dl kurio kilo ginas. Tai reikia, kad proces gali pradti keli asmenys,
manydami, kad j vis teis yra paeista i to paio materialinio teisinio santykio. Taip pat procese gali dalyvauti
keletas atsakov, kurie visi turi pareig atsakyti pagal pareikt reikalavim kuriuos tarpusavyje sieja teiss ir
pareigos i to paio materialinio teisinio santykio. Procesinio bendrininkavimo pagrindas yra asmen daugetas
procese. Tai reikia, kad gali bti keli iekovai ir keli atsakovai, bet alys yra tik dvi.
Pagal asmen dauget civiliniame procese procesinis bendrininkavimas skirstomas:
1. aktyvj bendrininkavim kai yra keletas iekov procese, kurie visi turi reikalavimo teis dl savo
paeist teisi.
2. pasyvj bendrininkavim kai procese yra keletas atsakov, kurie visi turi pareig atsakyti pagal
pareikt reikalavim.
Procesinio bendrininkavimo institutas taikomas ginams, kylantiems i bendrosios nuosavybs, i prievoli,
kurios negali bti padalintos, suskirstytos ir laikomos solidariomis prievolmis.
Pagal procesinio bendrininkavimo btinum procese procesinis bendrininkavimas skirstomas :
Privalomj bendrininkavim.
Neprivalomj arba fakultatyvin bendrininkavim.
Neprivalomasis procesinis bendrininkavimas t.y. tokia bendrininkavimo ris, kai tarp asmen bendrinink
nra glaudaus materialini teisi ir pareig ryio ir tai reikia, kad procesas pagal kiekvieno bendrininko iekin
kiekvienam bendrininkui atsakovui gali vykti atskirai kiekvieno vardu ir kiekvieno atvilgiu. Neprivalomasis
bendrininkavimas yra tada, kai keli asmenys, turdami bendr reikalavimo teis arba pareig, atsakyti pagal
reikalavim gali veikti procese nepriklausomai nuo vienas kito ir vieno bendrininko teiss ir pareigos procese neturi
takos kit bendrinink teisms ir pareigoms.
Privalomasis procesinis bendrininkavimas procese atsiranda tada, kai materialini teisini santyki subjektus
sieja bendra teis arba pareiga. Tai reikia, kad privalomasis procesinis bendrininkavimas atsiranda visais atvejais,
kai vieno bendrininko teiss ir pareigos turi reikms kito bendrininko teisms ir pareigoms procese. Privalomojo
bendrininkavimo atveju, procese privalo dalyvauti visi materialini teisi ir pareig bendrininkai, nes bylos
nagrinjimas ir sprendimas tokioje byloje sukurs visiems teisi ir pareig bendrininkams.
Privalomojo procesinio bendrininkavimo taisykls civiliniame procese:
1.
Procesas vyksta bylos nagrinjim traukus visus teisi ir pareig bendrininkus, t.y. iekovo pareiga.
Iekovu procesiniame bendrininkavime iekovo bendrininkas proces gali bti trauktas tik esant jo
sutikimui. Atsakovu procesiniame bendrininkavime atsakovas bendrininkas bylos nagrinjim gali
bti trauktas iekovas.
2.
Teismo sprendimas byloje su procesiniu bendrininkavimu priimamas vis bendrinink atvilgiu,
kiekvieno bendrininko atvilgiu teismo sprendimu nustatant teises ir pareigas.
3.
Civilinio procesinio bendrininko veiksmai civiliniame procese laikomi teistais ir pripastami tada,
kai su vieno bendrininko veiksmais sutinka ir pripasta kiti procesiniai bendrininkai.
4.
Teismo sprendim su procesinio bendrininkavimo elementu apskundus vienam i bendrinink,
laikoma, kad skundas paduotas ir dl kit bendrinink interes.
5.
Atlikus sprendimo su procesinio bendrininkavimo elementu kontrol (apeliacija, kasacija) ir
nustaius, kad, esant privalomam procesiniam bendrininkavimui, byl nebuvo trauktas
bendrininkas, sprendimas laikomas neteistu, neteisingu ir panaikinamas.
Procesinio bendrininkavimo tikslai ir paskirtis
Procesinis bendrininkavimas proces daro ekonomik, vienoje byloje isprendiama dl keli asmen teisi
ir pareig, todl yra gyvendinami koncentracijos, kooperacijos, dispozityvumo, betarpikumo ir kiti CPT principai.
is institutas padeda ivengti tarpusavyje prietaraujani teismo sprendim, sudaro slygas nustatyti
teisingum byloje.
Operatyviai ir koncentruotai gyvendinama asmens teis paalinti teiss paeidimus i materialinio teisinio
santykio, kuriame dalyvauja keletas asmen. Procesin bendrininkavim reglamentuoja CPK 43 44 str.
Civiliniame procesiniame bendrininkavime bendrininkai veikia savarankikai, savo vardu ir tai reikia, kad
dispozityvumo principo pagrindu gali pasirinkti procesines teises kiekvienas i bendrinink atskirai. Vienas i
bendrinink turi teis per civilinio proceso atstovavimo institut pavesti kitam bendrininkui u j ir jo vardu atlikti
procesinius veiksmus ir vesti proces.Bendrininko pavedimas kitam bendrininkui veikti procese u j forminamas
galiojimu, kuris tvirtinamas notaro. Bendrininkai gali kiekvienas atskirai turti atstov, byl vesti kartu su atsakovu
arba per atstov. Bendrininkus byloje gali atstovauti ir vienas atstovas, kuris veiks vis bendrinink vardu ir
kiekvieno i j interesais.
Procesini teisi permimo institutas procese
Tai civilinio proceso teiss institutas, nustatantis pagrindus ir tvark asmenims dl materialini teisi permimo
arba asmen pasikeitim teisiniame santykyje. Tai reikia, kad procesini teisi permimo institutas taikomas tais

10
atvejais, kai i bylos civiliniame procese pasitraukia teisinio santykio viena i ali dl aplinkybi, priklausani nuo
to asmens valios arba nepriklausani nuo to asmens valios, o kitas asmuo stoja proces kaip materialinio teisinio
santykio alis.
Procesinis teisi permimas pasireikia tuo, kad vienas asmuo arba keli pasitraukia i civilinio proceso, kitas
stoja civilin proces ir tampa dalyvaujaniu byloje asmeniu (pvz., vienos alies mirtis, juridinio asmens
likvidavimas, reorganizavimas, skolos reikalavimo perleidimas ir kt. atvejais, kuriuos reglamentuoja materialins
teiss normos).
Tiek asmens pasitraukimas i proceso, tiek stojimas proces, dalyvaujaniu byloje asmeniu dalyvavimas turi
bti pagrstas raytinais rodymais, tai reikia, kad pasitraukiantis i proceso asmuo privalo rodyti, kad jis nustojo
bti materialinio teisinio santykio alimi. Asmuo, stojantis jau prasidjus proces, privalo rodyti, kad jis tapo
materialinio teisinio santykio alimi, todl turi teis pakeisti pirmin iekov arba atsakov. Asmuo, perms
civilines procesines teises, perima procesines teises ir pareigas, visas kokias turjom istojs i proceso asmuo ir
visas kitas, kurias numato civiliniai procesiniai statymai. Tai reikia, kad nauj proceso al su buvusia proceso
alimi sieja procesins teiss ir pareigos, nes vis k atliko pirmin alis arba sipareigojo atlikti, naujoji alis privalo
tai priimti ir ginyti negali.
Jei pagal materialinio teisinio santykio pobd negalimas materialini teisi ir pareig permimas, negali bti
taikomas ir procesini teisi permimo institutas.
Negalima perimti procesini teisi, jei materialinio teisinio santykio objektas susijs su konkreiu asmeniu ir
materialinmis teismis bei pareigomis.
Procesini teisi permimas galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje, bet pagal nusistovjusi teism
praktik, daniausiai procesini teisi permimo institutas taikomas pasirengimo ir bylos nagrinjimo stadijose.
Procesini teisi permimas skirstomas :
statymin tai reikia, kad aplinkybs, dl kuri taikomas procesini teisi permimo institutas nepriklauso
nuo procesini teisini santyki subjekt valios, pvz., mirtis, mons bankrotas ir pan.
Savanorikas - kai materialinio teisinio santykio alys paios nusprendia dl asmen pasikeitimo
materialiniame teisiniame santykyje.
Teismui nustaius esant aplinkybes dl procesini teisi permimo civilinje byloje, sustabdo bylos
nagrinjim, procesas byloje atnaujinamas, kai vyksta materialini subjektini teisi permimas (pvz., mons
reorganizavimo projektas).
Poymiai, kuri pagrindu procesini teisi permimas atskiriamas nuo netinkamos alies pakeitimo
tinkama:
1. Procesini teisi permimo atveju, vieno asmens, iekovo arba atsakovo, teiss ir pareigos pereina kitam
asmeniui. Netinkamos alies keitimo tinkama alimi institute teiss ir pareigos neperduodamos, nes
netinkama alis, nebdama materialinio teisinio santykio alimi, neturi ko perduoti kitam asmeniui.
2. Procesini teisi permimo atveju visada vienas asmuo, iekovas arba atsakovas, pasitraukia i proceso, o
kitas stoja. Netinkamos alies keitimo tinkama alimi institute procese gali dalyvauti ir netinkama alis.
3. Procesini teisi permimas galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje, taip pat apeliacinje ir
kasacinje instancijoje, o netinkamos alies keitimo tinkama alimi institute, alys gali bti pakeistos iki
tol, kol teismas ieina sprendim primimo kambar (pasirengimo ir nagrinjimo stadijoje).
4. Procesini teisi permimo atveju civiliniame procese byla sustabdoma iki kol vyksta materialini teisi ir
pareig permimas, o netinkamos alies keitimo tinkama alimi institute procesas atidedamas ir tsiamas
toliau pasikeitus netinkamai aliai tinkama alimi.
Procesini teisi permimo pagrindas yra alies materialini teisi ir pareig permimas, netinkamos alies
keitimo tinkama alimi institute materialij teisi ir pareig permimas nevyksta, nes netinkama alis nra to
santykio alimi.
Nustaius aplinkybes procesini teisi permimo instituto taikymui ir neatsiradus asmeniui, perimaniam
materialines teises ir pareigas, procesas nutraukiamas, nutraukiant civilin byl neatsiradus procesini teisi
permimui (CPK 48 str.).
Tretieji asmenys civiliniame procese
Tretieji asmenys civiliniame procese tai dalyvaujantys byloje asmenys, kurie suinteresuoti bylos baigtimi,
reikiantys reikalavim dl to paio gino dalyko arba j nereikiantys, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi.
proces traukiami kit asmen arba stoj patys, ir kuri teisms ir pareigoms reikms turi priimtas
sprendimas konkreioje byloje. Tai reikia, kad sprendimu sukeltos teisins pasekms sukuria, pakeiia ar
pabaigia treiajam asmeniui teises ir pareigas.
Treij asmen institutas sudaro slygas gyvendinti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomikumo ir kt.
principus, kad procese galt dalyvauti visi asmenys, kurie turi teisin suinteresuotum bylos baigtimi.
Treij asmen dalyvavimo byloje tikslas
1. gyvendinamas proceso ekonomikumo, kooperacijos, operatyvumo principas. Procesas tampa pigesnis.
2. Sudaro slygas ivengti prietaring sprendim bylose asmen, kuriuos sieja materialinis teisinis santykis,
i jo kylanios teiss ir pareigos tarp santykio ali vienas kito atvilgiu.
3. Sudaroma galimyb alimis byloje nesantiems asmenims apginti savo privaius arba kitos alies interesus,
nustatyti faktines bylos aplinkybes bei atstatyti teisin teismingum.

11
Treij asmen poymiai:
1. Bylos dalyviais tampa nepriklausomai nuo savo valios. Neturi iniciatyvos teiss pradti proceso, nes bylos
nagrinjim treiaisiais asmenimis traukiami iekovas arba atsakovas.
2. Teismo sprendimu sukurtos teisins pasekms tiesiogiai arba netiesiogiai veikia treiojo asmens teises ir
pareigas.
3. prastai tretieji asmenys nra ginijamo materialinio teisinio santykio alimis. Tretj asmen materialiniai
teisiniai santykiai sieja su viena i santykio ali.
4. Teisinis suinteresuotumas gino objektu.
5. Treiojo asmens interesai atitinka arba sutampa tik su vienos i ali interesais.
Pagal teisinio suinteresuotumo gino dalyk, atsivelgiant materialinio teisinio santykio esm, treiojo asmens
ssajas su materialinio teisinio santykio objekto alimis, teismis, pareigomis, tretieji asmenys skirstomi:
1. Tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim civiliniame procese (CPK 47 str.).
2. Tretieji asmenys, pareikiantys savarankik reikalavim civiliniame procese (CPK 46 str.).
Treij asmen, nepareikiani savarankik reikalavim, poymiai:
1. Nra tiesioginiai materialinio teisinio santykio subjektai.
2. Nra susij su gino objektu, todl neturi reikalavimo teiss dl jo. is asmuo materialinmis teismis ir
pareigomis yra susijs tik su viena i materialinio teisinio santykio ali arba/ir proceso ali.
3. Teismo sprendimas turi reikms treiojo asmens, nepareikianio savarankik reikalavim civiliniame
procese, teisms ir pareigoms ir tai reikia, kad iam asmeniui teismo sprendimu gali bti sukurtos,
pakeistos turtins ir neturtins pareigos.
4. bylos nagrinjim traukiamas ali, prastai iekovo, pirminiame iekinio pareikime yra nustatyta
pareiga asmeniui, traukianiam proces tretj asmen nurodyti, kaip is asmuo susijs su gino dalyku ar
ginijamu materialiniu teisiniu santykiu.
5. Asmuo, traukiantis bylos nagrinjim tretj asmen, nepareikiant savarankik reikalavim, privalo
nurodyti, kurios alies pusje is asmuo dalyvauja.
6. is asmuo proces gali stoti ir savo iniciatyva, nurodydamas ssajas su gino dalyko materialiniu teisiniu
santykiu bei pareikdamas nuomon, kurios alies pusje ketina dalyvauti procese.
Treij asmen, nepareikiani savarankik reikalavim, teiss ir pareigos civiliniame procese:
turi alies procesines teises ir pareigas (pvz., teikti praymus);
negali pakeisti iekinio pagrindo dalyko;
negali sumainti ar padidinti, atsisakyti iekinio reikalavim;
negali bti taikos sutarties objektu;
neturi teiss reikalauti priverstinio sprendimo vykdymo;
negali prietarauti alies interesams, kurios pusje trauktas bylos nagrinjim.
Treij asmen, pareikiani savarankik reikalavim poymiai:
Tiesiogiai susijs su gino objektu vienos arba abiej ali teismis ir pareigomis, kylaniomis i materialinio
teisinio santykio, dl kurio kilo ginas.
prastai tretysis asmuo, pareikiantis savarankik reikalavim, proces stoja pats. Daniausiai treiuoju
asmeniu, pareikianiu savarankik reikalavim, tampa asmuo, prie tai dalyvavs procese treiuoju asmeniu,
nepareikianiu savarankik reikalavim.
Treiuoju asmeniu, pareikianiu savarankik reikalavim, asmuo tampa tada, kai turi reikalavimo teis
dl to paties gino objekto, dl kurio iekovas pareik iekin. is asmuo privalo atlikti visus btinus veiksmus,
kad tinkamai forminti savo reikalavim ir apginti paeist teis.
Pateikia teismui statymo nustatytos formos ir turinio iekin. Forma visada raytin, turinys turi atitikti
CPK 135 str. Ir tai reikia, kad tretysis asmuo, pareikiantis savarankik reikalavim, turi visas iekovo
teises ir pareigas.
Treiajam asmeniui, pareikus reikalavim, sumaja pirminio iekovo iekinio patenkinimo apimtis. io
asmens reikalavimas gali bti kitokio poymio, taiau jis turi bti susijs su gino objektu.
Treiojo asmens, pareikianio savarankik reikalavim, ir turdamas iekovo teises ir pareigas, pagal j turin
laikomas iekovu, taiau procese jis ilieka tretysis asmuo.
Treiojo asmens, pareikusio savarankik reikalavim, instituto ir bendrininkavimo instituto santykis
Procesinio bendrininkavimo atveju, procesini bendrinink interesai visikai sutampa, prieingai nei iekovo ir
treiojo asmens, pareikianio savarankik reikalavim, nes, patenkins treiojo asmens reikalavim, iekovo
reikalavimas tenkinimo atveju sumaja savom apimtimi arba i viso nebepatenkinamas.
Procesini bendrinink dalyvavimas materialiniame teisiniame santykyje, dl kurio kilo ginas, daniausiai
vyksta tuo paiu metu. Bendrininkus jungia viena konkreti materialinio teisinio santykio ris.
Iekov ir tretj asmen, pareikiant savarankik reikalavim, nesieja tas pats santykis, kuris sieja iekov ir
atsakov. Iekovas ir treiasis asmuo, pareikiantis savarankik reikalavim, dalyvauja skirtinguose materialiniuose
teisiniuose santykiuose, tai reikia, kad jie nedalyvauja tame paiame materialiniame teisiniame santykyje.

12
Atstovavimo institutas civiliniame procese
Atstovavimo institutas tvirtintas LR CPK, j taip pat reglamentuoja specials statymai, kur vienas i
pagrindini LR advokatros statymas. Atstovavimo institutas civiliniame procese kurtas tuo tikslu, kad proceso
alis, neturdama speciali teisini ir kit ini, siekdama pilnai, objektyviai ir teisingai apginti savo paeist teis
teisme, ir i teis teisme galt apginti per speciali ini turinius asmenis, kurie vadinami atstovais.
Atstovavimas teisme reikia, kad alis, tretysis asmuo savo byl veda per atstov.
Paio asmens dalyvavimas civiliniame procese neatima i asmens teiss turti atstov byloje, tai reikia,
kad alis ar tretysis asmuo procese gali dalyvauti su vienu ar keliais atstovais. Atstov skaiius nra ribojamas.
Atstovavimo institutas padeda gyvendinti ir apginti neveiksni, ribotai veiksni, asmen, asmen, kuriems
reikalinga globa ir parama, civiliniame procese. Atstovavimo teisiniai santykiai susiklosto tarp dviej subjekt:
1.
Atstovo tai asmuo, kuris turi teis pagal statym bti atstovu teisme, veikiantis u
atstovaujamj ir jo interesus. Atstovu gali bti fiziniai ir juridiniai asmenys.
2.
Atstovaujamojo tai asmuo, pavedantis kitam asmeniui (atstovui ) veikti jo vardu
procese, teikti konsultacijas ir atlikti visus kitus pareigotus procesinius veiksmus.
Atstovavimo instituto esm procese
Tai civilinio proceso teiss institutas, reglamentuojamas civilinio proceso teiss normomis, nustatantis
atstovo teises ir pareigas, atstovavimo forminimo tvark, bdus. Tai procesin veikla, kai atstovui, gyvendinant ir
ginant kito asmens (atstovaujamojo) teises ir teistus interesus teisme, susiklosto atstovavimo procesiniai santykiai.
Atstovavimo rys
1. Privalomasis arba btinasis atstovavimas kai alis arba tretysis asmuo yra juridinis asmuo, teisme
veikiantis per savo valdymo organus ar valdymo organ atstovus. Taip pat kai alis ar tretysis asmuo dl
tam tikr aplinkybi ir savo savybi negalintis pats veikti procese savo vardu. Tai neveiksns, ribotai
veiksns, kurie dl tam tikr aplinkybi negali veikti teisme.
2. Pasirenkamasis atstovavimas tai alis arba tretysis asmuo, galintis dalyvauti procese pats ir procesinius
veiksmus gali pavesti atlikti kitam asmeniui.
Pagal atstovavimo teisini santyki atsiradimo pagrindus atstovavimas skirstomas :
Sutartin io atstovavimo pagrindas sutartis tarp atstovo ir atstovaujamojo arba galiojimas su galinim
ribomis.
statymin is atstovavimas atsiranda, kai tai numato statymas. Pagal administracin akt teismo sprendim
neveiksni, ribotai veiksni, nepilnamei asmen tvai, tviai, pagal giminysts ry patvirtinanius dokumentus.
Visuomenin io atstovavimo pagrindas yra naryst tam tikroje visuomeninje organizacijoje.
Atstovo procesin padtis civiliniame procese
Atstovavimas byloje prasideda nuo susitarimo tarp atstovo ir atstovaujamojo sudarymo arba nuo tam tikr faktini
aplinkybi. Atstovavimo sutarties forma yra raytin, taiau civilinio proceso CK numato odinio susitarimo form,
kai procese dalyvauja ir alis ir jos atstovas, ir alis odiu pareikia apie odin susitarim su c. proces atvykusiu
atstovu. odinis susitarimas tarp atstovo ir atstovaujamojo forminamas teismo protokole. odinis susitarimas apie
atstovavim atstovui leidia dalyvauti tik tame posdyje, kuriame buvo pareikta apie susitarim. Atstovas gali
atlikti tik tuos veiksmus, kuriuos jam leidia atlikti kartu su juo esantis atstovaujamasis.
Atstovu teisme gali bti ie asmenys:
- Advokatai.
- Advokat padjjai, turintys jo praktikai vadovaujanio advokato vadovo raytin sutikim.
- Bendrininkas procesinio bendrininkavimo atveju.
- Asmenys, turintys auktj universitetin teisin isilavinim bylose, kuri alys yra artimi
giminaiiai.
- Profesins sjungos bylose dl savo nari teisi, darbo bylose.
Kartu su iais asmenimis atstov teisme gali bti ir visi kiti asmenys. Daniausiai su iais asmenimis susitarimas dl
atstovavimo sudaromas raytine forma.
Atstovavimas gali bti forminamas iais sandoriais:
1. Atstovavimo sutartimi.
2. Teisins pagalbos sutartimi.
3. galiojimu.
Atstovavimo ir teisins pagalbos sutartis suraoma atstovo ir atstovaujamojo ir i asmen pasiraoma. Notarins
formos iems asmenims nereikia, bet ji gali bti patvirtinta.
galiojimai, jei jie duodami fizini asmen, tvirtinami notarine forma. Juridinio asmens galiojimai atstovauti
juridin asmen iduodami paio juridinio asmens, notarin forma nereikalinga. galiojim surao ir pasirao j
iduodantis asmuo administracijos vadovas arba jo galiotas asmuo. galiojimas patvirtinamas juridinio asmens
antspaudu. Atstovas gali atlikti tuos veiksmus, kurie numatyti sandoryje. Jei atstovavimo sandorio turin sudaro
galinimas atstovauti teisme nenurodant veiksm apimties, atstovas pagal tok sandor gali atlikti visus procesinius
veiksmus u atstovaujamj, iskyrus:
- pareikti iekin;

13
- atsisakyti iekinio;
- sudaryti taikos sutart;
- pergalioti;
- gauti vykdomj dokument ir j pateikti vykdymui;
- perduoti praym atnaujinti proces.
Visi ie veiksmai turi bti aptarti atskirai atstovavimo sandoryje. Jei vienas i j veiksm nra nustatytas sandoryje,
atstovas jo atlikti negali. atstovavimo sandoris gali bti duodamas atlikti vien arba kelis procesinius veiksmus
byloje. Toks sandoris vadinamas vienkartiniu arba atlikti visus konkreius veiksmus byloje generalinis.
Fizinis asmuo civiliniame procese gali atstovauti tik asmenis pagal statym galintys bti atstovais teisme.
Juridin asmen civiliniame procese atstovauja juridinio asmens valdymo organai ir j dalyviai. Jei juridin
asmen atstovauja kitas io asmens darbuotojas pirmosios instancijos bendros kompetencijos teisme, gali atstovauti
bet kuris darbuotojas su galiojimu. Apeliacins instancijos teisme toks darbuotojas privalo turti auktj
universitetin teisin isilavinim. O jei juridin asmen atstovauja valdymo) organ dalyviai, auktasis universitetinis
teisinis isilavinimas nereikalingas. Kasacins instancijos teisme atstovu gali bti tik advokatai.
Asmenys, kurie negali bti atstovais teisme:
1. Teisjai
2. Prokurorai - jie gali bti tik pagal statymin atstovavim gali atstovauti savo nepilnameius vaikus, arba
pilnameius asmenis, kuriems nustatyta globa ar rpyba. Prokurorai atstovais gali bti prokuratros galiojimu.
3. Asmenys, kurie pagal statym negali bti atstovais teisme.
4. Asmenys, kuriems nustatyta globa ar rpyba.
Atstovavimo institut reglamentuoja CPK 50 61 str.
Atstovavimo institute atstovui atliekant procesinius veiksmus u atstovaujamj atlikt veiksm sukeltos procesins
pasekms tenka atstovui, iskyrus kai teismas per atstov pareigoja atstovaujamj atlikti konkret veiksm.
Atstovavimo veiksmu sukurtos materialini teisini santyki pasekms tenka atstovaujamajam.
Kuratoriaus institutas civiliniame procese.
Kuratorius tai fizinis asmuo, u atstovaujamj veikiantis kaip atstovas pagal statym.
Kuratorius civilinje byloje skiriamas iais atvejais:
- aliai, kuri neturi civilinio procesinio veiksnumo;
- aliai, kurios gyvenamoji ( darbo) vieta neinoma;
- kai byloje btina atlikti btinus ir skubius procesinius veiksmus.
Kuratorius gali bti bet koks veiksnus fizinis asmuo su auktuoju universitetiniu teisiniu isilavinimu. Jis
gali bti ir alies giminaitis arba sutuoktinis, taiau jo interesas negali bti prieingas asmens, kuriam skiriama
kuratorius, interesams.
Kuratorius gali bti paskirtas tik esant jo raytiniam sutikimui. Apmokjimo u kuratoriaus paslaugas
garantuoja alis, praanti skirti kuratori. Apie kuratori byloje paskelbiama vieo paskelbimo bdu, nutartis skirti
kuratori pavieinama teismo skelbim lentoje. Kuratorius gali atlikti visus procesinius veiksmus u asmen, kuriam
jis buvo paskirtas ir kuriuos leidia statymas atlikti.
Kuratorius yra pilnai atsakingas u savo atliktus veiksmus ir privalo atlyginti visus nuostolius, kuriuos
sukelia jo kaip kuratoriaus atlikti veiksmai procese.
Prokuroro, valstybs institucij, profsjung, staig, organizacij, privai asmen, ginani viej ir
privat interes, dalyvavimas procese.
Ivada procese
Valstybs dalyvavimo civiliniame procese ypatumai
LR statym nustatytais atvejais, laikantis civilinio proceso norm reikalavim, civilin byl ikelti teisme
gali kiti asmenys arba institucijos, siekiant apginti viej interes, kuris pagal savo turin gali bti tik vieasis arba
tik vieasis su privataus elemento turiniu. Visais atvejais, reikiant iekin asmenims, ginantiems viej interes,
btina atsivelgti teisini santyki r, t.y. iekinio dalyk, dl kurio keliama byla.
Teisini santyki rys, i kuri asmenys gali pradti proces, ginant viej interes, numato LR CPK 1 str.
Tai reikia, kad vieasis interesas gali bti ginamas visuose santykiuose, kurie yra civilinio proceso dalykas.
Civilin byla su vieuoju interesu turi iuos ypatumus:
Procesins normos numato speciali nagrinjimo tvark, procesini veiksm turin tiek teismui, tiek asmeniui,
pareikusiam iekin, ginant viej interes.
iose bylose teismui suteikta speciali teis bti aktyviam renkant rodymus, ginant paeist viej interes.
Procesins normos numato speciali asmen sra, turini teis pagal statym kelti byl teisme, ginant viej
interes. LR CPK 49 str. nurodo i asmen grupes: valstybs, savivaldybi pareignai, i institucij valdymo
organai, profesins sjungos, steigtos pagal statym (tik dl profesins sjungos nari ir tik dl darbo teisini
santyki) ir kiti asmenys (statyminiai globjai, rpintojai, gydymo, globos staigos), kuriais gali bti tiek fiziniai,
tiek juridiniai asmenys.
Vieasis interesas civiliniame procese gali bti ginamas dviem bdais:
1. Reikiant iekin teisme
2. Pateikiant ivad teisme

14
Vieojo intereso gynimo, pareikiant iekin ypatumai:
Asmuo, institucija, reikiant iekin, ginant viej interes, gali bti iekovu byloje arba asmeniu su procesine
padtimi, ginant viej interes.
Asmuo, kurio interesas ginamas ir kuris turi vieojo intereso element, turi iekovo procesin padt.
Vieojo intereso elementai tai:
privats asmenys, neveiksns, ribotai veiksns, kuriems reikalinga globa, rpyba;
juridiniai asmenys, kuri akcij dal sudaro valstybs kapitalas arba valstybs mons, taip pat pati valstyb, kaip
spec. juridinis asmuo, daniausiai kurio bna paeidiamas turtinis interesas.
Jei asmuo, pareiks iekin, ginant viej interes, save vardija iekovo procesine padtimi, iekinio
reikalavimas, ginant viej interes, tenkinamas ne, pareikianio iekin, asmens naudai, o asmens, kurio interesas
ginamas, naudai.
Asmenys, kuri interesas ginamas iekiniu prokuror ar kit institucij, civiliniame procese gali bti ir
treiaisiais asmenimis. tokiu atveju iekinio reikalavimas, ginant viej interes, patenkinamas treiojo asmens
naudai.
Asmenys, reikdami iekin su vieuoju elementu, privalo laikytis vis reikalavim, kurie keliami iekovui
(pvz., forminti iekin, pridti rodymus), iskyrus reikalavim dl yminio mokesio (jo mokti nereikia).
Asmenys, pareik iekin, ginant viej interes, turi iekovo procesines teises ir pareigas, numatytas CPK
ir tai reikia, kad asmuo, pareiks iekin, ginant viej interes, turi teis atsisakyti nuo iekinio, pakeisti iekinio
dalyk, pagrind ir kt.
Asmeniui, pareikusiam iekin, ginant viej interes, atsisakius nuo iekinio, procesas tokioje byloje gali
tstis, jei asmuo, kurio interesas tokiu iekiniu buvo ginamas, pakeiia savo procesin padt pagrindinio iekovo
procesin padt tam tikslui formindamas iekin dl savo paeistos teiss gynimo.
Civilinio proceso bylose su vieuoju interesu teismas yra aktyvus, nes privalo imtis vis priemoni, bd
rodymams surinkti, bylos aplinkybms nustatyti, siekiant kuo greiiau apginti viej interes.
Ivada civiliniame procese
Tai odine arba raytine forma pareikta nuomon, kurios pagrindu sudaromos slygos greiiau, teisingiau
ir objektyviau inagrinti kilus gin konkreioje civilinje byloje.
Institucijos (asmenys), teikianios ivad civilinje byloje, turi procesin padt asmen, teikiani ivad
byloje, padt. i asmen naudai teismo sprendimas nepriimamas. Priimtas teismo sprendimas nesukelia joki
teisini pasekmi asmen, teikiani ivad byloje teisms ir pareigoms.
Asmenys, teikiantys ivad byloje, atlieka pagalbin vaidmen tiesai nustatyti byloje. Materialins teiss
normos (CK) numato konkreias byl kategorijas, asmen sra, kurie gali ir privalo teikti ivadas byloje.
eimos teisiniai santykiai - pagrindin civilini teisini santyki grup, kurioje btina ivada byloje.
eimos santyki bylose ivad, ginant viej nepilnamei vaik, negalij ir kit vaik interesus, teikia
valstybins vaik teisi apsaugos institucijos.
Globos ir rpybos teisiniai santykiai dl i santyki grups ivad teikia socialins apsaugos, globos ir
rpybos staigos, medicinos staigos ir kt.
Asmen, privalant pateikti ivad byloje, bylos nagrinjim traukia iekovas, kiti suinteresuoti bylos
baigtimi asmenys arba teismas.
Asmenys, teikiantys ivad byloje, civiliniame procese gali pasisakyti tik dl savo pateiktos ivados turinio.
ie asmenys neturi nei iekovo, nei atsakovo procesini teisi ir pareig. Pagrindin i asmen pareiga pateikti
ivad byloje, teiss uduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims dl faktini aplinkybi, patikslinti
ivad, j pakeisti, jos atsisakyti, pateikti kit ivad, dalyvauti parengiamajame posdyje, pasisakyti baigiamosiose
kalbose.
Bylinjimosi ilaid institutas civiliniame procese
Bylinjimosi ilaidas sudaro pinigai. Juos privalo sumokti alys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys,
pareikiantys savarankikus reikalavimus, arba j nepareikiantys, u tam tikrus procesinius veiksmus, atliekamus j
pai, teismo, taip pat visos kitos pinigins ilaidos, susijusios su bylos nagrinjimu.
Bylinjimosi ilaid instituto poymiai:
1. Bylinjimosi ilaid objektas yra pinigai nacionaline valiuta. Forma mokjimo dokumentai,
pervedimai, kvitai ir visi kiti Lietuvos leistini mokjim patvirtinantys dokumentai. Ta pinig suma yra mokama
valstybei, jei sprendimu nenustatyta kitaip, per vietos apskrities valstybines mokesi inspekcijas ar speciali
valstybs biudeto sskait ir mokama per Lietuvoje veikiani bank skyri.
2. Bylinjimosi ilaidas moka alys, tretieji asmenys, savarankikai reikiantys reikalavimus, pareikjai,
kreditoriai, skolininkai ir kiti asmenys, turintys turtin teisin suinteresuotum bylos baigtimi.
3. Bylinjimosi ilaidomis padengiamos procesini veiksm atlikimo ilaidos, kuri ris reglamentuoja
CPK 88 str.
4. Bylinjimosi ilaidos tiesiogiai susijusios ir j dydis priklauso nuo konkreioje byloje nagrinjamo
reikalavimo.

15
5. Bylinjimosi ilaidos yra valstybs ilaidos, kuriomis padengiamos teisminio bylos nagrinjimo ilaidos,
nes statym nustatytais atvejais, kuriuos reglamentuoja CPK 83 str., valstyb turi pareig bylinjimosi ilaidas
apmokti ir padengti pati.
Bylinjimosi ilaid instituto esm
Padengiamos ilaidos, valstybs skirtos teismams ilaikyti.
Ukerta keli nepagrstiems iekiniams pareikti.
Sudaro slygas proceso dalyviams ne teisminiu bdu isprsti kilus gin.
Laimjusiai byl aliai atlyginamos visos su jo turtos bylinjimosi ilaidos, susijusios su bylos
nagrinjimu.
Bylinjimosi ilaid rys
yminis mokestis
Kitos su bylos nagrinjimu susijusios ilaidos, vadinamos bylinjimosi ilaidomis.