,,Gamta lietuvi literatroje"

Nuo sen senovs mogus buvo susigyvens su gamta. Gamta- tai tarsi antrieji namai. mogus
ia galjo rasti ramyb, gro, paguod.danai gamtoje mogus isakydavo savo slapiausias mintis,
pasakodavo savo bdas ir vargus. Poetai spalvotais odiais tap gamtos gyvenimo pulsavim ir
mog uplstanias jausm bangas-tai mogaus ir gamtos vienyb. Taiau laikas nestovi vietoje ir
bga tolyn. Viskas keiiasi. Ir moni poiris tuos paius dalykus keiiasi. Taiau, iandiena a
aptarsiu mogaus ir gamtos santyk lietuvi autori kryboje, plaiau aptarsiu kaip vaizduojama gamta,
bei koks glaudus ryys j sieja su mogumi.
K. Donelaiio poema Metai atskleidia mogaus santykius su gamta, su Dievu, parodomi
br tarpusavio santykiai; br ir pon santykiai; pavaizduojama br buitis, paproiai, j darbai ir
vents. Br, kaip ir gamtos, gyvenimas sukasi aminu ratu, paklsta tiems patiems Dievo
nustatytiems dsniams. Kaip gamtoje po pavasario ateina vasara, po to - ruduo ir pagaliau iema, o
paskui vl viskas kartojasi i naujo, taip ir mogus, kaip ir augalas, gimsta, subrsta, duoda vaisius ir
numirta. Su pavasario stebuklu brai dvasikai atgimsta, vasar jie kimba darbus, ruden suvalgo
gamtos duotas grybes, o iem apmsto savo dali ir vl rengiasi ateinaniam pavasariui - naujam
met laik ir bro darb ciklui. Brai giriami ir barami, raginami ar atgrasinami pagal
krikionikosios dorovs normas, visas j gyvenimas bei elgesys vertinami pagal ventojo Rato
tiesas. Pagrindinmis mogaus dorybmis laikoma darbtumas, pamaldumas, teisingumas, itikimyb
tautos tradicijoms bei paproiams, o didiausiomis ydomis - tingjimas, bedievyst, iaurumas, svetim
mad bei proi vaikymasis. K.Donelaitis savo kriniu nori tvirtinti per amius sukauptas tautos
moralines vertybes, inaikinti ydas, iugdyti dvasin tautos atsparum. Tai puikus pavyzdys, kaip
mogus yra susietas su gamta. Gamta jo gyvenimas, jo pragyvenimo altinis. is krinys atskleidia
moni gyvenimo ritm, j meil gamtai.mogus yra susietas su gamta, jis nuo jos priklausomas, todl

kaimo mons jaut tok stipr ry gamtai, jie gerb j, jai dkodavo u duodamas dovanas, gyveno
taip kaip gamta, su saule keldavosi, su tamsa eidavo poilsiauti.
A.Baranauskas pirmasis lietuvi poezijoje prabilo apie gamtos ir mogaus dvasinio turtingumo
ryius. Gamtos grois adino krybines galias, skatino jas reiktis. Gamtos praturtinta vaizduot kr
tautodails ratus, liaudies dain melodijas, teik, anot paties poeto, odiais nenusakom lyrizm
liaudies poezijai, neisenkam siuet altin pasak ir legend imonei. Ir atvirkiai, sugriauta gamtos
pusiausvyra gresia psichins harmonijos praradimu, dvasiniu isekimu. Poemoje atkurta miko
proistor, kaip jis keitsi, nyko, vl atl.moni pasakojimu, ia stksojusios pagonybs laik
ventosios girios, sunaikintos vedus krikionyb. Lietuvis sile jausdavosi puikiai. Visas tas grozis,
kvapai, garsai priversdavo susimastyti Ar miske as cia stoviu, ar danguj , ar rojuj? Lietuviui tai
buvo daugiau nei Anyksciu silelis, tai buvo vieta, kur galejo zmogus pabuti su savimi, nusiraminti,
susikaupti , pailseti , atgauti jegas. Anyki ilelis" lietuvi literatros istorijoje lieka nepralenktas
poetinis Lietuvos gamtos vaizdas, be galo giliai sukaups savyje daug tauriausi liaudies jausm,
siknijs didi ms liaudies meil gamtai ir gimtajai emei, kupinas liaudies krybos element. A.
Baranauskas savo poemoje parodo, kaip glaudiai mogaus gyvenimas siejasi su gamta. Anyki
ilelyje" vaizduojamas gimtosios ems grois, ireikiamas diaugsmas, meil gimtajam kampeliui.
Pateikiamos glaudiausios mogaus ir gamtos ryi paslaptys. Anyki ilelis" - tai krinys apie vis
Lietuv, lietuvi taut, mog.Taigi, matome mog glaudiai susijus su gamta, gamtoje jis randa
paguod, prieglobst, gamtoje jis jauiasi savas, ramus. Gamta tai pat buvo ir kvpimo altinis.
Senovje mikas buvo tarsi ventov, kurios mogus nedrso niekinti. Visi gerb mikus. Aiku, dabar
situacija yra pasikeitusi, bet turime puiki galimyb pasimokyti i A. Baranausko glaudaus ryio su
gamta, privalome mylti ir saugoti gamt, nes tai yra ms namai, ms prieglobstis.
Gamta tai neatsiejama mogaus gyvnimo dalis, kuri mogui suteikia tiek dvasin tiek iorin
malanum. Jau nuo seno mogus bdamas gamtoje pasikrauna energijos, atsipalaiduoja nuo rpsi,
pradeda svajoti, kurti naujas idjas. Tai padeda mogui labiau susikaupti ir atitrkti nuo intencyvaus

pasaulio, kuris mogui neleidia susikaupti ir atsipalaiduoti. Gamtos ir mogaus ryys yra mistinis.
Gamta mogaus gyvenime visuomet buvo neatsiejama jo dalis. Taigi, drsiai galime teigti, kad
mogaus ir gamtos santykis lietuvi literatroje yra labai plaiai apraomas. Gamta- namai. Gamta
mogui buvo ir pragyvenimo altinis, ir kvpimo altinis, ir ramybs oaz.

Naudota literatra:

http://forum.lrytas.lt/topic_show.pl?tid=163489
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-08-15-sergio-rondinara-zmogus-ir-gamta-koks-

santykis/86642
http://laiskailietuviams.lt/index.php/1964m-8-rugsejis/2003-donelaicio-metu-zmogus-ir-

pasaulis
http://www.nemoku.lt/antanas-baranauskas--anyksciu-silelis--analize-263o.htm/1