I tema.

Jungtini Amerikos Valstij konstitucin santvarka

1.
Konstitucionalizmo raida.
Norint konstatuoti konstitucijos idjos gyvendinim nepakanka vien priimti konstitucij. Pasak M. Rosenfeldo,
turime skirti konstitucijos buvim ir valdym pagal konstitucionalizmo ideal. Konstitucionalizmo ideal ireikia trys
aspektai. Vyriausybs valdios ribojimas, teisins valstybs buvimas, pagrindini teisi apsauga.
Konstitucijos valdi saistanios ir asmen ginanios aukiausiosios teiss idja neatsiejama nuo
konstitucionalizmo svokos. Ji pirmsyk pavartota tik XVIIIXIX a. sandroje Jungtinse Amerikos Valstijose ir ymjo
amerikietikj raytins konstitucijos virenybs leidiam statym atvilgiu doktrin . Laikui bgant i svoka gavo
daugiau prasmi.
Konstitucionalizmas suprantamas kaip reali teisin tvarka, sukurta ir funkcionuojanti pagal
konstitucionalizmo doktrin. Tai konstitucijos idja, virtusi valstybikai organizuotos bendruomens gyvenimo
praktika. Ji neatsiejama nuo teiss viepatavimo. Konstitucionalizmo padarinys valstybs paklusimas teisei.
Svokos konstitucionalizmas vartojimas keliomis prasmmis sietinas su jos turinio
prapltimu kiekvienu tokiu skirtingo vartojimo atveju. Jis prasmingas. Pirmiausia turi bti idja (konstitucionalizmas
kaip doktrina). Vliau i doktrina gali sutelkti visuomen naujai tvarkai tvirtinti (konstitucionalizmas kaip sjdis).
Skms atveju alyje konstitucin idja gali virsti realia konstitucine santvarka (konstitucionalizmas kaip reali
visuomens organizacijos forma). Konstitucionalizmas ne statinis, ubaigtas visiems laikams, bet dinamikas, nuolat
besipltojantis reikinys.
Konstitucionalizmo doktrinos esm ireik keletas idj: raytins konstitucijos, valdios ribojimo,
konstitucijos altinio tautos, konstitucijos virenybs.
JAV Konstitucijos primimas. Po nepriklausomybs karo 13 valstij sudar Konfederacij ir 1777 m. buvo priimti
Konfederacijos straipsniai. 1781 m. jie sigaliojo. Taiau konfederacija nebuvo efektyvi tebuvo viena institucija
vien rm konfederacijos kongresas valstija turjo 2-7 atstovus, taiau kiekviena valstij, nepriklausomai nuo
atstov kongrese skaiiaus, turjo tik po vien bals. Svarbiausiems klausimams sprsti reikjo bent 9 valstij i 13
pritarimo. Kongresas nereguliavo toki svarbi klausim, kaip prekyba tarp valstij, tarptautin prekyba, nesprend
mokesi klausim. Nebuvo institucijos, kuri utikrint sprendim gyvendinim. Todl irykjo nesutarimai tarp
valstij, ikilo grsm konfederacijai. Siekiant igelbti valstyb, 1787 m. buvo suauktas Filadelfijos konventas,
kuriame dalyvavo 55 delegatai jie reng nauj konstitucij, nors komitetas buvo suauktas tik perirti ir patobulinti
konfederacijos straipsnius. 60 proc. naujos konstitucijos rengj buvo teisininkai. Jos rengime dalyvavo
tokie autoritetai kaip Hamiltonas, Vaingtonas, Franklinas, Medisonas. Balsuojama buvo pagal valstijas.
1)

Virginijos planas jos delegatai pasil naujai sutvarkyti JAV santvark stipri federacija, kur valstijoms
tenka menkesn reikm. Stipri vykdomoji valdia.
2) Niu Dersi etapas - grynosios federacijos krimas io plano atstovai siek neymiai pataisyti
konfederacij, isaugoti konfederacijos straipsnius su neymiais pataisymais.
3) Konektikuto kompromisas vidurys tarp stiprios centrins valdios ir valstij savarankikumo.
Konstitucija buvo priimta 1787 m. rugsjo 15 d. Filadelfijos konvente valstijos vienbalsiais nubalsavo u konstitucijos
primim. Ji sigaliojo 1789 m. liepos mn.
2.

Galiojanios konstitucijos bruoai

Jungtini Valstij Konstitucija pirmoji raytin konstitucija pasaulio istorijoje. Su ia Konstitucija amerikietika konstitucionalizmo
doktrina, jos samprata plito ir dar taka pasauliui. Pagal apimt tai gana trumpas teiss aktas. Jame neaptariamos socialins ir ekonomins asmens
teiss.
Konstitucijos struktr sudaro preambul, 7 straipsniai ir 27 pataisos. Pirmasis straipsnis, kur sudaro 10 pastraip, reglamentuoja statym
leidiamosios institucijos Kongreso formavimo, struktros ir veiklos principus. Antrasis straipsnis reglamentuoja vykdomosios valdios formavimo ir
galiojim apimt. Treiasis straipsnis skirtas teismins valdios reglamentavimo ir tvirtinimo klausimams. Tik ketvirtasis JAV Konstitucijos
straipsnis reglamentuoja alies sandaros struktr. ia tvirtinta federacin galiojim pasidalijimo sistema. Kiti trys straipsniai nustato Konstitucijos
patais primimo tvark, pareig laikytis Konstitucijos nuostat bei Konstitucijos sigaliojimo tvark.
Konstitucija reglamentuoja pagrindini valstybins valdios institucij steigimo, veiklos ir galiojim turin bei (Teisi bilyje)
pagrindines mogaus teises ir laisves. Konstitucija pradedama preambule, kurioje teigiama, jog ios Konstitucijos tikslas sutverti tobulesn
sjung, garantuoti teisingum ir vidin rimt, bendr gynyb, skatinti visuotin gerov ir laisv.
Nedidelis patais skaiius leidia teigti, kad tai yra grieta Konstitucija ir kad jos keitimo procedros gantinai sudtingos. Konstitucijos pataisos
gali bti priimtos tik ne maiau kaip dviej tredali abej Kongreso rm arba specialaus kongreso, kur gali suaukti ne maiau kaip dvi treiosios
vis alies valstij, nari pritarimu. Jas turi ratifikuoti valstij statym leidiamosios institucijos ne maiau kaip trij ketvirtadali bals dauguma
arba toki bals daugum turi surinkti valstijos konventas, kur suaukti gali visos alies Kongresas. Pirmosios deimt patais buvo priimtos 1789
m. ir ratifikuotos 1791 m. Jos istorijoje inomos kaip Teisi bilis, tvirtinantis pagrindines mogaus teises ir laisves.
Jungtins Valstijos yra demokratin, teisin, federacin respublika, jos valdymo forma prezidentin. Visi ie fundementaliniai principai
tvirtinti JAV konstitucinje srangoje. Tai pirmoji Konstitucija pasaulyje, priimta tautos vardu We the people of United States . Joje tvirtintas
principas, jog Konstitucij skelbia tauta, monijos istorijoje bus pakartotas daugel kart, daugelio pasaulio valstybi konstitucijose.
3.

mogaus teisi ir laisvi reglamentavimo ypatumai.

Filadelfijos Kongreso priimta Konstitucija nereglamentavo mogaus teisi ir laisvi. Net penkios valstijos ratifikuodamos naujj
Konstitucij, tai dar su ilyga, jog nedelsiant bus padarytos pataisos, tvirtinanios mogaus teises ir laisves. Tad 1791 m. pirmosios deimt patais

sigaliojo ir taip JAV Konstitucijos sudedamja dalimi. Jos dar vadinamos Teisiu biliu. Pirmoji pataisa tvirtino odio, sins taiki susirinkim
laisv. Joje numatyta asmens teis kreiptis vyriausyb su peticija. Kadangi ios mogaus teiss ir laisvs buvo traktuojamos kaip prigimtins,
pataisos login struktra buvo formuluojama taip, jog ji draud Kongresui priimti tokius statymus, kurie galt varyti arba riboti mintas mogaus
teises ir laisves. Taiau supratimas, kad mogaus teiss ir laisvs negali bti absoliuios, vert numatyti t teisi ir laisvi ribas. Antroji Konstitucijos
pataisa tvirtino asmens teis turti ir neiotis aunamj ginkl. Tiek federaciniai ir valstij statymai numato tvark, kiap ir kokie asmenys gali
naudotis ia teise. Treioji pataisa draud nesant eimininko sutikimo kurdinti kareivius privaiuose namuose. ia pataisa grindiamas bsto
nelieiamumo principas. Ketvirtoji pataisa garantavo, jog nepagrsti aretai ir kratos nepaeis asmens, jo nuosavybs nelieiamybs. Penktoji pataisa
nustat tam tikras procesines asmens garantijas. Btent ioje pataisoje numatyta prisiekusij teismo galimyb, taip pat tvirtintas principas, jog
asmuo negali bti baudiamas u t pat nusiengim du kartus, negali bti veriamas lidyti prie save. i pataisa draud riboti mogaus laisv, jo
turt, atimti gyvyb be atitinkamo teismo sprendimo. Pataisa tvirtino nekaltumo prezumcij, kalts rodinjimo pareig atitinkamiems subjektams.
etoji pataisa apibr kai kuriuos bendruosius teism veiklos principus. Joje numatyta kaltinamojo teis greit ir vie teism, tvirtinta
kaltinamojo teis susipainti su kaltinimo motyvais ir prieastimi. Septintoji pataisa nustat, jog ne tik baudiamosios bet ir civilins bylos gali bti
nagrinjamos prisiekusij teismo. Atuntoji pataisa draud reikalauti dideli ustat, imti dideles baudas ir skirti iaurias, neprastas bausmes.
Devintoji pataisa konstatavo, jog Konstitucijoje nenurodytos teiss nepaneigia kit (nepamint) mogaus teisi ir laisvi. Deimtoji pataisa apibr
federacijos ir valstij galiojim ribas.
Ne tik Teisi bilis, bet ir vlesns pataisos vis plt ir reglamentavo mogaus teises. tai tryliktoji pataisa panaikino egzistavus
dviprasmikum dl vergijos.
4.

Valstybs valdymo forma ir valstybs valdios institucij sistema:

a.
statym leidiamoji valdia

Jungtini Valstij Kongresas tai statym leidiamoji institucija, tautos atsovyb. i institucij
renka alies pilieiai. Pats Kongresas atstovauja ir visos alies, ir atskir valstij interesams. Atstov rmai ir
Senatas buvo steigti kaip kompromisas tarp didij ir maj valstij. Dviej rm parlamentas buvo
suprantamas ir kaip stabdi ir atsvar sistemos dalis, garantuojanti nuosaik ir pasvert parlamento darb.
Nors abiej rm parlamentai lygiateisiai, taiau sudaromi skirtinga tvarka ir skirtingai atstovauja gyventoj
skaiiui. Atsotov rmai sudaromi proporcingai gyventoj skaiiui. Tad didesn valstija turi daugiau atstov.
Senate valstijos atstovaujamos nepriklausomai nuo gyventoj skaiiaus jose. Kiekviena valstija
deleguoja po du atstovus Senat. Senatori galiojim terminas yra eeri metai, o Atstov rm nario dveji
metai. Senato pirmininkas yra JAV viceprezidentas. Senatas kas dvieji metai atnaujinamas tredaliu. Taip
garantuojamas parlamento veiklos stabilumas.
JAV Konstitucija numato labai grietas Kongreso veiklos ribas. Konstitucija apibria tas visuomeninio gyvenimo sritis, kurias reguliuodamas
Kongresas gali leisti statymus, taip pat tas visuomeninio gyvenimo sritis, kuriose to daryti parlamentas negali. Kongreso kompetencij taip pat
galima skirstyti bendrj ir specialij. Sprendiant bendrosios kompetencijos klausimus dalyvauja abu Kongreso rmai, o specialius tik
vieneri rmai. Kongresas gali priimti statymus ir rezoliucijas. Sprendimai yra galimi dl ekonomikos reguliavimo, finans ir biudeto, gynybos ir
usienio politikos, apkaltos, prezidento ir vcieprezidento rinkim. Tad tik Kongreso kompetencijai yra nustatyti mokesius, akcizus, pinig politik ir
pan. Tik parlamentas turi teis skelbti kar, sprsti kariuomens ir laivyno sudarymo ir ilaikymo klausimus.
Apkalta tai vykdomosios ir teismins valdios atstovo paalinimo i einam pareig procedra. Ji yra sudtinga ir vykdoma abiej rm.
Atstov rmai gali inicijuoti kaltinim, o Senatas veikia kaip teismin institucija, priimanti galutin sprendim.
Specialius galiojimus turi Senatas. Jis pritaria prezidentui, skirianiam aukiausius valstybs pareignus. Senatas taip pat pritaria
tarptautinms sutartims, kurias vliau gali ratifikuoti JAV prezidentas. Iskirtin Atstov rm teis yra teikti Kongresui finansinio pobdio
statymus.
statym leidybos procedra prasideda nuo statymo projekto pateikimo rmams. statym leidybos iniciatyvos teise gali naudotis tik abiej
parlamento rm nariai. Abieji rmai projektus rengia keliais etapais. statymo projektas, jei jam pritariama keliauja Kongreso rmus. Esant
nesutarimams sudaro derinamieji komitetai. Taiau jeigu bent vieni rmai nepritaria statymo projektui, jis atmetamas. Jei jie abu pritaria, jis
paduodamas prezidentui pasirayti. Jeigu prezidentas vetuoja statym projekt, Kongresas gali dviej tredali abiej rm bals dauguma pritarti
statymo projektui. Tuomet jis tampa statymu ir be prezidento parao. Jei prezidentas, gavs statymo projekt, per deimt dien jo nepasirao ir
nevetuoja, statymas sigalioja ir be prezidento parao.
b.

Vykdomoji valdia.

Jungtini Valstij vykdomoji valdia priklauso Jungtini Valstij prezidentui. alies prezidentas yra ir vykdomosios valdios ir valstybs
galva. Jungtini Valstij prezidentas nra atskaitingas Kongresui, galiniam prezident paalinti apkaltos proceso tvarka. JAV prezidentu gali bti
renkamas asmuo, kuris pilietyb gijo gimdamas. Jeigu prezidentas mirta, atsistatydina i pareig, arba yra nualinimas, jo galiojimus vykdo
viceprezidentas. Prezidentas renkamas ketveriems metams. Prezidentu asmuo gali bti tik dvi kadencijas. Prezidentas renkamas netiesioginiu bdu.
alies pilieiai renka rinkik kolegij, o i prezident. Kiekvienoje valstijoje renkama tiek rinkik kolegijos nari, kiek valstija turi nari Senate ir
Atstov rmuose. Jei dl koki nors aplinkybi rinkik kolegija negali irinkti prezidento tuomet alies prezident renk Atstov rmai, o
viceprezident Senatas.
JAV nra oficialaus termino vyriausyb. ia vartojamas prezidento adiministracijos terminas. Prezidento adiministracij sudaro trys
grandys: kabinetas, prezidento vykdomasis aparatas bei vykdomosios agentros. Kabinet sudaro departament vadovai sekretoriai (ministrai). Jo
veikl reglamentuoja konstituciniai paproiai. Prezidentas aukia posdius ir teikia svarstyti klausimus. Taiau tai ne kolegiali sprendimus priimanti
institucija, ji tik gali teikti rekomendacij prezidentui. ios institucijos reikm tiesiogiai priklauso nuo prezidento valios. Departamentai yra gan
savarankikos institucijos, veikianios atskir statym pagrindu. Prezidento vykdomasis aparatas utikrina prezidento funkcij gyvendinim ir
skland darb. i institucija palaiko koordinacinius ryius su Kongresu atstovaudama prezidento institucijai iniasklaidoje, derina skirting
vykdomosios valdios institucij pozicijas. Vykdomosios agentros tai institucijos, nagrinjanios konkreius klausimus (Panamos kanalo, Tenesi
slnio valdymo).

Daugum prezidento galiojim apibria pati Konstitucija, taiau dal j lemia konstituciniai paproiai. Prezidentas atstovauja valstybei tiek
alies viduje, tiek ir usienyje. Prezidentas turi teis atidti nuosprendi baudiamosiose bylose sigaliojim, gali teikti malon nuteistiesiems.
Prezidentas dalyvauja statym leidiamojoje veikloje. Nors formaliai jis nra statym leidybos iniciatyvos teiss subjektas, taiau prezidento aparato
parengtus statym projektus i pagarbos prezidento institucijai daniausiai svarsto Kongresas. Prezidentas turi galimyb Kongreso priimt statym
vetuoti.
Konstitucija prezidentui suteikia vyriausiojo kariuomens ir laivyno vado galiojimus. Jis negali skelbti karo, bet gali siusti karius usien
dalyvauti taikos palaikymo operacijose. Bet tokie sprendimai turi bti per du mnesius patvirtinti Kongreso. Prezidentas Senato pritarimu pasirao ir
ratifikuoja tarptautines sutartis. Jis turi galiojimus skirti daugyb aukiausi valstybs pareign. Taiau beveik visi jie skiriami Senato patarimu ir
pritarimu. Prezidentas, net ir turdamas galiojimus, prims rimt sprendim kaip tarkim karo padeties vedimas, privalo nedelsdamas apie tai
praneti Kongresui ir is gali ataukti prezidento sprendim. Vykdydamas savo galiojimus prezidentas leidia vykdomuosius sakymus, direktyvas,
reorganizacinius planus, proklamacijas, instrukcijas. |JAV PREZIDENTO KT STATUSAS!!!!!!! Koliui
Kieninis veto
c.

Teismin valdia.

Jungtini Valstij Konstitucija nustato, jog alyje gali egzistuoti tik vienas Aukiausiasis Teismas ir tiek emesns pakopos teism,
kiek nustatys alies Kongresas. Konstitucija taip pat tvirtina teisj nepriklausomumo ir nekeiiamumo principus. Teismai gali nagrinti bylas
vadovaudamiesi reikmingu skaiiumi altini. Jie gali remtis bendrj ir teisingumo teise, statymais, sutartimis, gali tiesiogiai taikyti Konstitucij.
alies Konstitucijoje tvirtinta, jog bylos, kuriose sprendiamas baudiamosios atsakomybs klausimas, nagrinjamos dalyvaujant
prisiekusiems, be to, tos valstijos, kurioje buvo padarytas nusikaltimas. Jungtinse Valstijose veikia federacin ir valstij teism sistemos. Federacin
teism sistem taip pat sudaro trij pakop teismai: region (Federal district courts), apeliaciniai (Federal courts of appeals) bei Aukiausiasis
Teismas (Supreme Court). Regioniniai teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, sprendia baudiamsias ir civilines bylas. Apeliaciniai
teismai nagrinja apeliacijas dl regionini teism, taip pat ginus dl tam tikr neteismini institucij sprendimo. Jungtini Amerikos Valstij
Aukiausiasis Teismas yra aukiausia teismin alies instancija. is ginas nagrinja ginus dl valstij aukiausij teism ir federacijos teism
sprendim.
Aukiausij Teism sudaro devyni teisjai. Juos skiria prezidentas Senato pritarimu. Jis veikia kaip kolegiali institucija. Naudojasi
plaia diskrecijos teise. Jis pats gali sprsti, kokias bylas priimti nagrinti. Paprastai jie nagrinja federacijos lygmens, ypatingos svarbos klausimus.
Prieastys, dl kuri Teismas gali priimti nagrinti byl, gali bti: federacijos lygmens klausimai, kuri ankiau teismas nenagrinjo; neteisingas
federacijos statym interpretavimas emesns pakopos teismuose; emesns pakopos teism teismini procedr priimant sprendimus nesilaikymas.
Aukiausiasis Teismas, veikdamas kaip paskutins apeliacin instancija, gali nagrinti bylas i esms (tikrinti faktus), ir dl procedrini dalyk
(teiss akt paeidimo). Aukiausiasis Teismas veikia ir kaip pirmosios instancijos teismas, taiau tuomet byl esm bna valstij, pasiuntini ginai,
usienio valstybi konsul problemos. Teismas priima nagrinti byl esant apeliacijai, pareikalavimui bei kreipimuisi. is teismas taip pat sprendia
konstitucins justicijos klausimus. Tad jis gali tiek statymus, tiek ir kitus vykdomosios valdios aktus pripainti nekonstituciniais. Teiss akt
konstitucingumo klausimus gali sprsti ir emesnio rango teismai, taiau Aukiausiasis Teismas turi galiojimus tokius sprendimus persvarstyti.
Kiekvienos alies valstijos Konstitucija numato atskiras ne federalinio lygmens teism sistemas. Btent iuose teismuose yra sprendiama
absoliuti dauguma baudiamj ir civilini byl. Valstijose egzistuoja pakopin teism sistema. emiausios instancijos (taikos, magistrat, merij,
policijos) teismai sprendia smulkias baudiamsias ir civilines bylas. Taikos teisjai ir magistratai nebtinai turi tureti teisin isilavinim. Pirmosios
instancijos (grafysi, apygard, miest) teismai nagrinja baudiamsias ir civilines bylas dalyvaujant prisiekusiems. Apeliaciniai teismai vykdo
emesnij teism prieiros funkcij, nagrinja apeliacijas dl j sprendim. Valstij aukiausieji teismai yra aukiausios teismins instancijos
valstijose. ie teismai nagrinja apeliacijas dl emesns pakopos teism sprendim. Paprastai valstij aukiausij teism teisjus skiria
gubernatoriai valstij senat pritarimu. ie teismai taip pat vykdo valstijose konstitucins justicijos funkcijas.
5.

Valstybs sandaros forma

Federacin respublika, sudaryta i 50 valstij. Pagal JAV konstitucijos IV straipsn: 1skyrius. Kiekvienoje valstijoje turi bti visikai pasitikima ir
priastami kit valstij oficials aktai, dokumentai ir teism byl mediaga. Kongresas bendraisiais statymais gali numatyti procedras, kuriomis
itiriamas i akt, dokument ir teism byl mediagos tikrumas ir nustatoma j teisin galia. 2skyrius. Pripastama kiekvienos valstijos piliei
teis naudotis visomis kit valstij piliei privilegijomis ir laisvmis. Kiekvienas asmuo, kurioje nors valstijoje apkaltintas valstybs idavimu,
sunkiu nusikaltimu ar kitu nusikaltimu, pasislps nuo teismo ar surastas kitoje valstojoje, reikalaujant vykdomajai valdiai to valstijos, i kurios
pabgo, turi bti perduotuotas tai valstijai, kurios jurisdikcijai yra priskirtas nusikaltimas. Joks asmuo, privalantis pagal statymus atlikti tarnyb ar
dirbti ir pabgs kit valstij, negali bti ios valstijos statymais ir nutarimais atleistasnuo tarnybos ar darbo ir turi bti iduotas praant tai aliai,
kuri turi teis reikalaut atlikti tarnyb ar darb. 3skyrius. Naujas valstijas i sjung gali priimti Kongresas, taiau negalima naujos valstijos
sudaryti ar j steigti kitos valstijos teritorijoje; jokia valstija negali bti sukurta susijungus dviem ar daugiau valstij arba valstij dali be i valstij
statym leidiamj susirinkim ir Kongreso sutikimo. Kongresui priklauso teis disponuoti teritorija arba kita JAV priklausania nuosavybe ir
nustatyti iais klausimais visas reikalingas taisykles ir nutarimus; ioje Konstitucijoje nieko negalima aikinti taip, kad bt galima pakenkti kokioms
nors JAV ar kurios nors valstijos teisms. 4skyrius. Jungtins Valstijos garantuoja kiekvienai valstijai, esaniai ioje sjungoje, valdymo form
respublik ir gina kiekvien valstij nuo prieo siverimo, o papraius statym leidiamajam susirinkimui arba kai nemanoma suaukti statym
leidiamojo susirinkimo, vykdomajai valdiai, gina nuo smurto valstijoje.