2006

1
Branduolinis
reaktorius
paèiu laiku

Klimato
pokyèiai

Albertinos
zoologijos
stotis
Lietuviø
genomo
kilmë

...Lyg
mineralø
kasykloje Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 1
 IRIS istorija
IRIS (International Reactor Innovative
and Secure) – tai naujo tarptautinio ino-
vatyvaus ir saugaus branduolinio reak-
toriaus projektas, kuris savo istorijà skai-
èiuoja nuo 1999 m. rudens, kai nedidelë
branduoliniø reaktoriø Westinghouse
Electric kompanijos (JAV) ir Milano poli-
technikos instituto (Italija) specialistø gru-
pelë laimëjo Amerikoje paskelbtà konkur-
sà dël naujø idëjø projektuojant branduo-
linius reaktorius ir didinant jø saugà. Jau
buriant naujo branduolinio reaktoriaus
projektuotojø ir kûrëjø komandà buvo
pradëta galvoti, kokiu bûdu galima su-
vienyti paþangiausias pasaulio techno-
logijas ir idëjas, susietas su saugà ga-
rantuojanèiø sistemø kûrimu.
Pamaþu iðplëtotas tarptautinio kon-
sorciumo modelis geriausiai tiko ðiø uþ-
daviniø sprendimui. Prie ðio projekto da-
lyviø prisijungë Masaèûsetso technolo-
gijos institutas, Kalifornijos Berklio univer-
sitetas (JAV), Didþiosios Britanijos bran-
duolinio kuro gamybos kompanija BNFL,
Romos ir Pizos universitetai, Milano bei
Turino politechnikos institutai (Italija),
Zagrebo universitetas (Kroatija), Ispani-
jos branduoliniø árengimø gamintojas
ENSA, projektavimo institutas OKBM iš
Rusijos Federacijos, Tokijo technologijos
institutas (Japonija).
Ðiuo metu konsorciumà sudaro 21 or-
ganizacija ið 10 ðaliø. Lietuvai ðiame kon-
sorciume buvo pradëta atstovauti
2004 m. pradþioje, kai Lietuvos energe-
tikos institutas pasiraðë susitarimà daly-
vauti konsorciume ir prisijungti prie nau-
jojo reaktoriaus kûrimo.
Branduoliniø rektoriø ir jëgainiø pro-
jektavimas turi savo specifikà ir gerokai
skiriasi nuo áprastiniø energetikos objek-
tø projektavimo. Jau oficialiai pradedant
projektavimo darbus turi bûti gauti atitin-
kami leidimai. Vëliau eina daugelis pro-
jekto áteisinimo procedûrø, apimanèiø
projekto saugos pagrindimo analizæ, at-
liekamà pagal sudëtingas metodikas, pa-
grástas tiek deterministiniais metodais,
nagrinëjanèiais visus galimus procesus,
vykstanèius reaktoriuje normalaus darbo
1 pav. IRIS gaubto matmenø 2 pav. Cirkuliaciniø siurbliø integracija á reaktoriaus
palyginimas su kitais reaktoriais
2 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1
Akad. Jurgis VILEMAS,
prof. habil. dr. Juozas AUGUTIS,
dr. Robertas ALZBUTAS
Lietuvos energetikos institutas
IRIS – naujas
modernus
branduolinis re
paèiu laiku
ir avarijø metu, tiek ir tikimybiniais meto-
dais, ávertinanèiais pavojingø ávykiø gali-
mybes. Kitas darbo etapas – visos su-
projektuotos árangos kruopðtus testavi-
mas, bandymas ir tikrinimas. Taip pat tu- Be to, palyginti su kitais 600 MWe su-
slëgto vandens reaktoriais, IRIS slëginis
ri bûti ávertintas reaktoriaus atsparumas
ávairiems pavojingiems iðoriniams ávy- indas ir já gaubiantis sferinis apgaubas
yra daug maþesniø matmenø (1 pav.).
kiams, tokiems kaip þemës drebëjimas,
dideli potvyniai, gaisrai, skraidanèiø ob- Reaktorius turi aštuonis auðinimo siur-
blius ir aðtuonis garo generatorius, iðdës-
jektø, teroristø atakos ir kt.
Po ðiø darbø turi bûti pradëtas pats tytus prie vidinës slëgio indo sienos (2
pav.). Reaktoriaus auðinimo vanduo cir-
licencijavimo procesas, kuris ið esmës tu-
ri bûti atliktas atskirai kiekvienoje ðalyje, kuliuoja slëgio indo viduje, paimdamas
ið reaktoriaus kuro rinkliø ðiluminæ ener-
kur numatoma statyti reaktoriø. IRIS at-
veju licencijavimui buvo pasirinkta JAV gijà ir atiduodamas jà garø generatoriui.
Cirkuliacija yra palaikoma aðtuoniø au-
branduolinio reguliavimo komisija, viena
grieþèiausiø pasaulyje. Ðiuo metu yra uþ- ðinimo siurbliø. Á garo generatorius pa-
baigti reaktoriaus projektavimo pagrindi-
niai darbai, atliktas preliminarus saugos
ávertinimas, pradëtas pagrindiniø elektri-
nës árenginiø testavimo procesas ir ruo-
ðiamasi artimiausiu laiku pereiti á komer- Cirkuliaciniai
cinæ projekto fazæ. siurbliai
IRIS projekto ypatumai
Jau paèiame IRIS pavadinime iðskirti
ðio reaktoriaus ypatumai – inovatyvumas
ir sauga. Projekte ádiegtos naujovës da-
Garo
ro ðá reaktoriø unikalø tarp kitø tokio tipo generatoriai
reaktoriø. IRIS yra suslëgto vandens ti-
po reaktorius su visiðkai integruotu á slë-
gio indà pirmu kontûru. Tai reiðkia, kad
reaktoriaus aktyvioji zona, cirkuliaciniai
siurbliai, garo generatoriai, valdymo stry-
pø kilnojimo mechanizmai, ðilumneðio ið-
siplëtimo indas yra slëginio indo viduje.
Aktyvioji zona


3 pav. IRIS reaktoriaus pjûvis
duodamas maitinimo vanduo paverèia-
mas garais ir tiekiamas á turbinas. Re-
aktoriaus korpuse yra iðdëstytos 89 kuro
rinklës bei valdymo strypai (3 pav.). Re-
aktoriuje naudojamas ásodrintas iki 4,95
proc. urano oksido branduolinis kuras
slëgio indà UO2. Reaktoriaus elektrinë galia yra 335

,,IRIS dienos” akimirka
aktorius
eaktorius
MW, taèiau ji gali bûti keièiama pagal uþ-
sakovo pageidavimus. Taigi IRIS ðiuo
metu pagal savo projektiná galingumà pri-
skiriamas nedideliems branduoliniams
reaktoriams. Reikia paþymëti, kad IRIS
projektuojamas kaip modulinis reakto-
rius, t.y. projekte numatoma galimybë
statyti tokius reaktorius poromis arba po
keletà vienoje elektrinëje. Tai, þinoma, su-
paprastina, atpigina statybà, nes kai ku-
rios sistemos, pvz., auðinimo vandens
privedimas, panaudoto kuro saugyklos,
privaþiavimo keliai ir kt., gali bûti ið da-
lies bendros.
Kaip jau buvo minëta, IRIS yra ypa-
tingai saugus reaktorius. Tai, þinoma, ne-
reiðkia, kad ir kiti dabar veikiantys ar pro-
jektuojami reaktoriai nëra saugûs. Èia tu-
rima galvoje, kad naudojami skirtingi sau-
gos garantavimo bûdai. IRIS reaktoriaus
sauga yra pagrásta trimis moderniais sau-
gos elementais: projektuojama sauga
(Safety-by-Design), pasyviomis saugos
sistemomis (veikianèiomis dël natûraliø
gamtos jëgø) bei paprastomis ir dël to
daug reèiau gendanèiomis aktyviomis
saugos sistemomis.
Daugelyje praeities reaktoriø buvo
stengiamasi sukurti daug ir sudëtingø
avariniø saugos sistemø, kurios reaguo-
Slëgio
valdymo
sistema
Slëginis
indas
4 pav. IRIS apgaubas
priemoniø, reikalaujanèiø iðoriniø ener-
gijos ðaltiniø. Kartu naudojamos negau-
sios pagalbinës aktyvios sistemos leidþia
dar labiau sumaþinti aktyviosios zonos
paþeidimo tikimybæ.
Laikantis ðiø principø buvo pareng-
tas integruoto reaktoriaus projektas – á
reaktoriaus slëginá indà sumontuotos
pagrindinës pirmojo kontûro sistemos.
Tokia konstrukcija leidþia labai sumaþinti
IRIS palyginimas su kitais reaktoriais, atsiþvelgiant á juose vykusias avarijas
Metai
1979
Elektrinë
Three Mile
Island
Avarijos poþymiai
Slëgio reguliavimo sklendës
uþsikirtimas. Ávyko dalinis
branduolinio kuro lydymasis.
Palyginimas su IRIS
Tokia avarija negalima: IRIS neturi
slëgio reguliavimo sklendës. Gali-
mas tik nedidelio skersmens vamz-
dþio trûkis, bet visais atvejais IRIS
aktyvioji zona iðlieka auðinama.
1981 Brunswick Aušinimo sistemos sutriki- Tokio tipo avarija IRIS projekte elimi-
mas. Dël ðios avarijos reak- nuota nustaèius specialias eksploa-
toriaus aktyviosios zonos pa- tacines procedûras ir prevencines
þaidos tikimybë buvo 9x10-3. priemones.
1985 Davis Visiðkai sutrikæs auðinimo Tokia avarija negalima: IRIS avari-
Besse vandens tiekimas. Dël ðios nio auðinimo sistemai vandens á ga-
avarijos reaktoriaus aktyvio- ro generatorius tiekti nereikia, nes
sios zonos paþaidos tikimybë jie yra apgaubti vandens IRIS slë-
buvo 7x10-2. giniame inde.
1991 Shearon Saugos sistemos siurblio su- Tokia avarija negalima: IRIS tokiø
Harris trikimas. Dël ðios avarijos re- siurbliø neturi; visos IRIS saugos
aktoriaus aktyviosios zonos pa- sistemos yra pasyvios.
þaidos tikimybë buvo 6x10-3.
2002 Davis Slëginio indo sujungimø de- Tokia avarija negalima: IRIS slëgi-
Besse gradacija ir sandarumo prara- nis indas neturi valdymo strypams
dimas. Dël ðios avarijos reak- naudojamø ir kitoms sistemoms
toriaus aktyviosios zonos paþai- skirtø slëginio indo sujungimø.
dos tikimybë buvo 6x10-3.
tø á visas projekte ávardintas hipotetines avarijø tikimybæ, ko neámanoma pasiekti
avarijas. Kartais jau veikianèiuose reak- áprastiniuose reaktoriuose, kur auðinimo
toriuose ádiegiamos naujos saugos sis- vanduo vamzdynais iðvedamas uþ re-
temos, kaip, pvz., Ignalinos AE, kurioje aktoriaus indo ir vël gràþinamas á já siur-
buvo sukurta ir dabar jau veikia papildo- bliais. Ði ypatybë leidþia iðvengti avari-
ma reaktoriaus stabdymo sistema. IRIS jø, kai prarandamas didelis ðilumneðio
kûrëjai vieni pirmøjø suformulavo poþiû- kiekis, kadangi reaktoriuje nëra didelio
rá, kad naujos reaktoriaus skersmens vamzdynø, iðvestø uþ reak-
sistemos turi bûti ið karto toriaus indo. Reaktorius ir visi jo infra-
suprojektuotos taip, kad struktûros elementai yra sferinës formos
Apgaubo pati jø konstrukcija leistø apgaube (4 pav.).
sfera kiek galima sumaþinti ava- JAV branduoliniø objektø saugos re-
rijø tikimybæ ir paðalinti guliavimo komisija (NRC) ávertino aðtuo-
daugelio jø atsiradimo nias sunkiausias IV klasës avarijas, ku-
prieþastis. Tai reiðkia, kad rios turi bûti ávertinamos suslëgto van-
jau projektavimo metu bû- dens tipo reaktoriuose, ir penkias rim-
tina garantuoti, kad avari- èiausias avarijas, jau ávykusias tokio ti-
jø atsiradimo prieþasèiø po reaktoriuose. Ið visø IV klasës avari-
bus iðvengta. Jei uþkirsti jø tik garo generatoriaus trûkis IRIS turi
kelio tam tikro tipo avari- didesnæ rizikà. Visos kitø tipø avarijø ga-
joms projektavimo etape limybës yra arba visiðkai paðalintos, ar-
neámanoma, tuomet siste- ba yra labai sumaþintos jø ávykio tikimy-
mos konstrukcija turi ga- bës. IRIS palyginimas su kitais reakto-
rantuoti, kad ji natûraliai su- riais, atsiþvelgiant á juose vykusias ava-
maþins avarijos pasekmes rijas, pateiktas lentelëje.
ar avarijos tikimybæ, ne-
Nukelta á 22 p.
naudojant aktyviø saugos
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 3
 Lietuvos mokslø Lietuvos mokslø
akademijos tikrajam nariui akademijos nariui korespondentui
profesoriui habilituotam profesoriui habilituotam
daktarui Leonardui SAUKAI – 75 daktarui Vytautui KAMINSKUI – 60

Ar gimtieji namai Telðiuose, ar ið vaikystës girdëtø Vytautas Kaminskas – profesorius, habilituotas

dainø melodijø aidas, ar sekamø pasakø stebuklas suvirpino daktaras, Lietuvos mokslø akademijos narys
Jûsø ðirdá ir ákvëpë pasiðvæsti lietuviø tautos dvasinës kultûros korespondentas, Lietuvos universitetø rektoriø
tyrinëjimui bei iðsaugojimui. Ið Lietuvos þmoniø bendrystës, konferencijos prezidentas, Vytauto Didþiojo universi-
sugyvenimo ðilumos Jûs perëmëte tvirtà pareigos ir teto rektorius sausio 8 d. paminëjo 60-àjá gimtadiená.
atsakomybës jausmà daryti tai, kas bûtina, kam ápareigoja 1996 m. gruodþio 12 d. išrinktas Vytauto Didþiojo
iðsilavinimas, ávairiapusis talentas, þinios, sukaupta patirtis. universiteto rektoriumi, 2001 m. geguþës 9 d. perrink-
Ðios moralinës laikysenos rezultatas – virtine besirikiuojantys tas rektoriumi antrai 5-eriø metø kadencijai.
nuveikti svarûs lituanistinës folkloristikos darbai, gerai Moksliniø tyrimø kryptys – sistemø ir procesø
þinomi ne tik ðalies, bet ir pasaulio folkloristø bendruomenei. modeliavimas, identifikavimas, valdymas ir diagnos-
Nepalanki lituanistiniams tyrinëjimams sovietmeèio tika. Paskelbë 4 monografijas ir apie 200 mokslo
atmosfera nesustabdë Jûsø, taèiau skatino daugiau energijos straipsniø, vadovavo 17 apgintø daktaro disertacijø.
skirti praktinei veiklai. Jûs tapote vienu aktyviausiø Nuo 1991 m. – Lietuvos mokslø akademijos
tautosakos rinkimo ekspedicijø iniciatoriø ir dalyviø. narys ekspertas, nuo 1998 m. – narys koresponden-
Tæsdamas istoriokultûrinës folkloristikos mokyklos tas. Lietuvos universitetø rektoriø konferencijos
Lietuvoje tradicijas, Jûs sëkmingai iðplëtojote kità, viceprezidentas (1997 – 2002 m .), nuo 2003 m. –
Virginijos VALUCKIENËS nuotraukos

filologinæ, ðios mokyklos linkmæ, esmine laikanèià estetinæ
tautosakos kokybæ, o paèià tautosakà – savita ir
savarankiðka þodþio meno apraiðka.
Linkime Jums, gerbiamas Akademike, stiprios
sveikatos, nesenkanèios kûrybinës energijos, áveikti
uþduotis ir ágyvendinti visus sumanymus. Kuo geriausiø
metø, laimës Jums ir Jûsø ðeimai.
Lietuvos mokslø akademijos
prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas
Lietuvos mokslø akademijos Humanitariniø ir socialiniø mokslø
skyriaus pirmininko pavaduotojas akad. Algirdas Gaiþutis
prezidentas. Europos universitetø asociacijos tarybos,
Lietuvos mokslo tarybos, Aukðtojo mokslo tarybos,
Mokslo, technologijø ir inovacijø plëtros komisijos
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, Valstybinio
mokslo ir studijø fondo valdybos narys.
Linkime gerbiamam profesoriui sëkmës vedant
rektoriø komandà tarp aukðtojo mokslo mitø ir
tikrovës.

4 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1


Gerbiamas ir
mielas mûsø
þurnalo skaitytojau,
ðiais metais praturtëjome
ðvenèiø dienomis, valdininkais,
gal platesniu ir gilesniu poþiûriu á
europietiðko gyvenimo keliamus
reikalavimus. Jau skaièiuojame,
kiek prarandame aukðtos
kvalifikacijos specialistø, jaunø
talentø mokslo, meno pasaulyje.
Susirûpinome ir, atrodo, imsimës
praktiniø veiksmø, remdami
maþylius auginanèias ðeimas.
Þodþiais jau subruzdome dël
pilietiðkumo ugdymo, susirûpi-
nome patriotizmu.
,,Mokslas ir gyvenimas”, ir
toliau vykdydamas savo ðventà
priedermæ – skleisti mokslo
þinias, nepamirð mokslo istorijos,
tæs ilgametes þurnalo trdicijas,
ieðkodamas naujø autoriø,
skatindamas jaunimà bandyti
jëgas populiarinant pasirinktàjà
mokslo sritá.
2006 - ieji Lietuvos mokslinin-
kø bendrijoje turtingi áþymiø
mokslui gyvenimà skyrusiø
asmenybiø jubiliejø. Raðysime
apie juos. Uþsienyje dirbantys ið
Lietuvos iðvykæ mokslininkai,
tikimës, taip pat paraðys mûsø
þurnalui.
Praëjusiais metais daug
dëmesio skyrëme fizikai. Ðiais
metais daugiau dëmesio
skirsime gamtosaugai, sveikatos
apsaugai, þodþiu, teminei
ávairovei. Pristatysime Lietuvos
Mokslo premijø laureatus.
Redakcija nuoðirdþiai dëkoja
ðvietimo ir mokslo ministrui
Remigijui Motuzui, Lietuvos
Respublikos aplinkos ministrui
Arûnui Kundrotui, Lietuvos
valstybinio mokslo ir studijø
fondo direktoriui Sigitui Renèiui,
Vilniaus universiteto rektoriui
akad. Benediktui Juodkai,
Vilniaus pedagoginio universite-
to rektoriui akad. Algirdui
Gaiþuèiui, Kauno technologijos
universiteto rektoriui prof.
Ramuèiui Bansevièiui, Vilniaus
Gedimino technikos universiteto
pirmajam prorektoriui prof.
Edmundui Kazimierui Zavadskui,
Statistikos departamentui ir
visiems visiems þurnalui neabe-
jingiems, já rëmusiems, ðv.
Kalëdø ir Naujøjø metø proga
redakcijà pasveikinusiems.
Þurnalo leidimà remia Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas
SPAUDOS, RADIJO
IR TELEVIZIJOS
RËMIMO FONDAS
MOKSLAS ir 2006
Lietuvos energetikos institutas,
Vilniaus universitetas,
GYVENIMAS
Eina nuo 1957 m. 2006 m. Nr.1 (567) sausis
1
Lietuvos mokslo istorikø
draugija, Klaipëdos univer-
sitetas, Kultûros, filosofijos ir Tu r i n y s
meno institutas, Lietuvos
gamtos draugija, VGTU J.VILEMAS, J.AUGUTIS, R.ALZBUTAS
IRIS – naujas modernus branduolinis
Vyriausiasis redaktorius
reaktorius paèiu laiku ..........................................2
JUOZAS BALDAUSKAS
Lietuvos mokslø akademijos tikrajam
Redakcijos kolegija:
VALDAS ADAMKUS
nariui profesoriui habilituotam daktarui
JUOZAS BANIONIS Leonardui Saukai – 75 .......................................... 4
EDMUNDAS ÈAPAS Lietuvos mokslø akademijos nariui
ALGIRDAS GAIGALAS korespondentui profesoriui habilituotam
ALGIRDAS GAIÞUTIS daktaruiVytautui Kaminskui – 60 ........................ 4
JONAS GRIGAS
GEDIMINAS ILGÛNAS Lietuviø genomo kilmë ......................................... 6
PAULIUS JURKUS R.GRIGAS Tapatybë delokalizacijos
JUOZAS ALGIMANTAS iðbandymø akivaizdoje .......................................... 8
KRIKÐTOPAITIS
JONAS KUBILIUS J.RUBIKAS Kada mokslas sako ,,NE”............. 10
KÆSTUTIS MAKARIÛNAS J.V.UZDILA Valia pedagogikoje ...................... 12
VYTAUTAS MERKYS J.SKOMSKIS Restauratoriui tapyba kaip
GUIDO MICHELINI
tam vilkui miðkas... .............................................. 16
STASYS VAITEKÛNAS
JURGIS VILEMAS Neáprastas tradicinis japonø apavas .................. 17
ALEKSANDRAS VITKUS J.ELEKÐIS Pradëti restauruoti trijø
Redakcijos darbuotojai: profesoriø Birþiðkø gimtieji namai .................... 17
Redaktorë J.SATKÛNAS
ELENA MICKEVIÈIENË Klimato pokyèiai ir
Meninis redaktorius visuomenës reakcija
VILIUS JAUNIÐKIS Arktikoje bei
Konsultantë
SAULË MARKELYTË
Subarktikoje ......... 18
Rinkëja
VIOLETA SADAUSKIENË
Ávykiø mozaika ..................................................... 20
REDAKCIJOS ADRESAS: E.GARÐKA Multimedija: garsas, vaizdas
“Mokslas ir gyvenimas”,
ir kita sintetika ..................................................... 24
Antakalnio g. 36, LT-10305,
Vilnius E.BACEVIÈIUS
TELEFONAI: Albertinos zoologijos
vyr. redaktoriaus - 2 34 15 72, stotis ....................... 28
redaktoriø - 2 34 41 00.
Faksas: 2 34 15 72
Elektroninis paðtas:
mgredakcija@takas.lt
A.VITKUS, K.LASIENË Kas lemia lytá? ........ 32
Pasiraðyta spaudai 2006 01 10.
SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.
J.ELEKÐIS Lietuvos AIDS centras .................. 33
Popierius ofsetinis. W.SKERIES, V.KORKUTIS Sniego
Uþs. Nr. 54. Kaina 3,95 Lt, kalnyno aukðtikalnëje – lyg mineralø
Spausdino AB ,,Spauda”, kasykloje ............................................................... 38
Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius
SCIENCE AND LIFE
Science popular and historical
monthly. Editor-in Chief:
PIRMAJAME ÞURNALO VIRÐELYJE:
J.Baldauskas Ðiemet Lietuva mini þymaus Maþosios Lietuvos
“Mokslas ir gyvenimas”, tautosakininko, poeto, kultûros veikëjo
Antakalnio st. 36, Liudviko Rëzos 230-àsias gimimo metines.
LT-10305, Vilnius, Lithuania.
Gedimino Zemlicko nuotraukoje: skveras, kuriame
© “Mokslas ir gyvenimas”, 2006
pastatytas paminklas Liudvikui Rëzai, – Lietuvos
“Mokslo ir gyvenimo” adresas dovana Kaliningradui – tapo kaliningradieèiø ir
internete: http://ausis. gf.vu.lt/mg/ miesto sveèiø pamëgta vieta
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 5
 Konferencijos, ávykusios 2005 m.
lapkrièio 17 d. Lietuvos mokslø
akademijoje, praneðimø santraukos
Genomo ávairovë: lietuviai Europoje
MA n. e. prof.
habil. dr.
Vaidutis
KUÈINSKAS
Þmoniø genetinë ávairovë pasaulyje
pasiskirsèiusi netolygiai. Jà lemia popu-
liacijø istorija, geografinë padëtis, gam-
tinë atranka ir kiti evoliuciniai veiksniai.
Þmogaus DNR perduodama per kartas
ir yra sukaupusi informacijà apie mûsø
protëviø istorijà. Todël dabartinës lietu-
viø populiacijos genetinës ávairovës tyri-
mai padeda atskleisti net tuos mûsø is-
torijos aspektus, apie kuriuos tëra labai
maþai antropologiniø ir archeologiniø
duomenø. Dar daugiau – jie leidþia nu-
statyti svarbiausius evoliucinius veiks-
nius, formavusius ðiuolaikinës Lietuvos
populiacijos struktûrà.
1987–2004 m. iðtyrus didelæ Lietuvos
populiacijos grupæ (ið viso tirta apie
1 220 000 asmenø) pagal dermatoglifi-
nius poþymius, dvylika kraujo grupiø sis-
temø, aðtuonias kraujo serumo baltymø
sistemas, branduolio ir mitochondrijø ge-
nomus (Alu sekos, Y chromosomos DNR
sekos, mitochondrijø DNR sekos), nusta-
tyti pagrindiniai lietuviø populiacijos struk-
tûros ypatumai, ðià struktûrà formavæ svar-
biausi evoliuciniai veiksniai ir lietuviø ge-
nomo vieta Europos genetiniame krašto-
vaizdyje.
Tiriant Europos populiacijas ir Lietu-
vos populiacijà pagal klasikinius geneti-
nius þymenis ir taikant ðiø þymenø daþ-
6 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1
Lietuviø genom
niø statistinius analizës metodus nusta-
tyta, kad Europos þemëlapyje iðryðkëja
tam tikri genø daþniø gradientai. Lietu-
viai daþniausiai yra tokio gradiento da-
lis. Gradientai ypaè bûdingi kraujo gru-
piø atskirø genø daþniams.
Tiriant kraujo serumo baltymø polimor-
fizmà, nustatyti kiek kitokie dësningumai.
Retøjø α1-antitripsino aleliø PI*Z ir PI*S
daþniai Lietuvos populiacijoje yra artimes-
ni Vakarø Europos populiacijoms, o trans-
ferinø genetinës ávairovës tyrimai atsklei-
dþia naujus dësningumus. Ðios sistemos
polimorfiniø variantø C1, C2, C3 daþniai
artimi bûdingiems gretimoms populiaci-
joms, tai retieji variantai BO-1, DCHI ir
DFIN, kurie rodo didelá populiacijø aplink
Baltijos jûrà heterogenið-
kumà. Nei TF*DCHI, þy-
minèio rytø (ugrø-finø) po-
puliacijø átakà, nei suo-
miams bûdingo TF*DFIN
nebuvo aptikta Lietuvoje ir
Latvijoje. Taigi pagal ðiuos
poþymius ugrø-finø átaka
baltø genø fondui buvo
minimali.
Dar daugiau, tiriant
Landðtainerio ir Vynerio
kraujo grupiø sistemà nu-
statyta, kad jos alelio
LW*B daþniai baltø grupëje yra didþiau-
si, tuo tarpu suomiø grupëje ðis alelis tris
kartus retesnis.
Y chromosomos DNR sekø ir mt-DNR
sekø tyrimai paliudijo, kad geografiniai
atstumai yra svarbiausias veiksnys, ribo-
jantis populiacijø migracijà ir maiðymà-
si. Kalbiniai barjerai tarp atskirø populia-
cijø yra maþiau reikðmingi. Lietuviø etno-
MDS:FST ATSTUMAI TARP EUROPOS POPULIACIJØ
Pagal mtDNR HV1 ávairovæ
LW*B ALELIS (Landstein-Wiener kraujo
grupiø sistema)
Daþnis (%) Lietuvoje
genezei didelës átakos turëjo genetinës
ávairovës kitimo barjeras Baltijos jûroje.
Mitochondrijø DNR ávairovës tyrimo re-
zultatai atskleidë, kad lietuviams bûdingos
mt-DNR haplogrupës, sudaranèios 95
proc. Europos populiacijø mt-DNR ávairo-
vës. Pagal mt-DNR ávairovæ lietuviai artimi
rytiniams slavams (rusams ir lenkams) ir
ugrams-finams (estams ir suomiams).
Y chromosomos DNR sekø tyrimø
duomenimis, 45 proc. visø ðios chromo-
somos DNR sekø lietuviø populiacijoje ga-
lima priskirti 3-iajai (R1a) Y chromosomos
haplogrupei. Tai byloja apie indoeuropie-
èiø átakà baltø genø fondui. 16-oji (N3) Y
chromosomos haplogrupë lietuviams taip
pat daþnai nustatoma (37 proc.). Ji ypaè
daþna ðiaurës Eurazijos Uralo kalbø ðei-
mos bei Altajaus kalbø grupës populiaci-
jose, todël gali bûti laikoma migracijø ið
Azijos genetiniu pëdsaku. Lietuviø ir estø
Y chromosomos DNR haplotipø ávairovës
tyrimai leidþia manyti, kad ðiø dviejø po-
puliacijø kilmë yra skirtinga arba skirtinga
jø diferenciacija. Y chromosomos mikro-
satelitiniø þymenø ávairovës struktûra ro-
do, kad dalis lietuviø vyrø populiacijos pra-
mo kilmë
eityje (galbût prieð 7000–1000 metø) su-
maþëjo. Tas sumaþëjimas gali bûti sieti-
nas su þemdirbystes plitimu. Mitochon-
drijø DNR struktûros ávairovëje tokio po-
puliacijos sumaþëjimo poþymiø nerasta,
ir tai rodo, kad þemdirbystës plitimas ir in-
doeuropietizacija skirtingai paveikë Rytø
Pabaltijo autochtoniniø populiacijø vyrus
ir moteris. Tai, kad nëra genetiniø atstu-
mø koreliacijos tarp Europos populiacijø
pagal mt-DNR ir Y chromosomos ávairo-
N3 Y chromosomos haplotipus
jungiantis tinklas
væ, rodo skirtingà moteriðkosios ir vyrið-
kosios populiacijos daliø kilmës ir (arba)
raidos poþymá. Y chromosomos mikrosa-
telitiniø þymenø dinamikos áverèiai lietu-
viø ir estø populiacijose leidþia manyti, kad
ðios populiacijos didëjo, ir tas augimas
prasidëjo ne vëliau kaip prieð 1000 metø.
Dabartiniø lietuviø etnolingvistiniø gru-
piø genø fonde galima aptikti ankstesniø
baltø genèiø átakà. Pietø aukðtaièius (dzû-
kus) ir ðiaurës þemaièius galima iðskirti tik
pagal kai kuriuos genetinius poþymius
(P1, TPA25, LW*B). Atsiþvelgiant á tai, ko-
kios etninës grupës buvo apgyvendinu-
sios dabartinës Lietuvos geografinæ teri-
torijà prieð 1–2 tûkstanèius metø, galima
manyti, kad pietø aukðtaièiø genø fondui
vis dar bûdingas jotvingiø, o ðiaurës þe-
maièiø – kurðiø genø fondo paveldas.
Geologinës aplinkos raida
per paskutiniojo tarpledynmeèio-
ledynmeèio klimatiná ciklà
Dr. Jonas
SATKÛNAS
Geologinë aplinka (hidrogeochemi-
në, geocheminë, geofizinë) yra neatsie-
jama ekosistemos dalis. Geologinës
aplinkos poveiká þmogaus ir gyvûnø
sveikatos bûklei nagrinëja sparèiai be-
siplëtojanti tarpdisciplinë mokslo sritis
– medicininë geologija. Daugelyje pa-
saulio vietø gana patikimai nustatytas
geocheminiø elementø (kobalto, sele-
no, arseno ir t. t.) kiekio (pertekliaus ar
deficito) ryðys su þmogaus sveikatos
bûkle. Nustatyta atvejø, kai endemines
ligas ar sindromus lemia (pvz., Balka-
nø liga, Mseleni sindromas ir kt.) natû-
raliai susiformavusi specifinë dirvoþe-
miø ir vandens cheminë sudëtis.
Þmogaus gyvenamoji geologinë
aplinka – reljefas ir pavirðiaus gruntai –
Lietuvos ekosistemø sudëties
ypatumai Akad. habil. dr. Vytautas
KONTRIMAVIÈIUS
Postglacialinës Lie-
tuvos ekosistemos pasi-
þymi dviem ypatumais.
1. Jose koegzistuoja
skirtingos kilmës rûðys.
Ekosistemø sudëtyje yra
ðiuolaikinëms tundroms
bûdingi augalai ir gyvû-
nai (ankstyvojo rekoloni-
zacijos periodo reliktai), taip pat auga-
lai ir gyvûnai, paplitæ pietiniuose Pale-
arktikos regionuose. Lietuvos teritorija
daugeliui ðiauriniø rûðiø yra pietinë pa-
plitimo riba (arba yra netoli jos), o pieti-
niø rûðiø – ðiaurinë paplitimo riba. To-
kia ekosistemø struktûra ekologiniu po-
þiûriu yra naudinga – ji didina rûðiø at-
sparumà esant trumpalaikiams ir ilga-
laikiams klimato pokyèiams.
2. Pastarøjø deðimties metø duome-
Lietuvoje susiformavo paskutiniojo tarp-
ledynmeèio-ledynmeèio klimatinio cik-
lo metu. Ðis laikotarpis apima maþdaug
127–10 tûkst. metø intervalà, kurio me-
tu klimatas svyravo nuo ðilto tarpledyn-
metinio iki atðiauraus arktinio, ledyni-
nio. Ryðkûs paleoklimatiniai pokyèiai
nustatyti maþdaug kas 10 tûkst. metø.
Tinkamos þmogui gyventi sàlygos
susiformavo poledynmetyje, taèiau pa-
leogeografinës rekonstrukcijos leidþia
daryti prielaidà, kad jos galëjo bûti tin-
kamos ir Merkinës bei Ankstyvojo ir Vi-
duriniojo Nemuno laikotarpiais (127 –
24 tûkst. m., apimantis 5e-3 deguonies
izotopines stadijas).
Lietuvos teritorijoje vyrauja paskuti-
niojo – Vëlyvojo Nemuno – apledëjimo
nuogulos. Jos sudaro 49 956,82 km2,
arba 75,86 proc. Lietuvos teritorijos.
Prieðpaskutiniojo – Medininkø – aple-
dëjimo nuogulos sudaro tik 2,24 proc.
Lietuvos teritorijos. Paplitusios visoje te-
ritorijoje vëlyvojo ledynmeèio ir holoce-
no nuogulos bei nuosëdos dengia
20,35 proc. Lietuvos pavirðiaus. Grun-
to tipai lemia atitinkamà dirvoþemiø ge-
ocheminës sudëties specifikà.
nys (ið publikuotø – kol kas
tik uþsienio tyrinëtojø pa-
skelbti ir duomenys, gauti
analizuojant ribotà individø
skaièiø) rodo, kad keletas
tirtø Lietuvoje populiacijø
yra suformuotos migrantø ið
maþiausiai dviejø labai toli-
mø refugiumø. Iðsamesni tyrimai Skan-
dinavijoje leidþia manyti, kad Lietuvos
teritorija irgi yra didesnio (o gal ir reikð-
mingo) populiacijø skaièiaus kontakto
zona. Kontakto zonø populiacijos yra
labai ádomios populiacinei genetikai ir
ekologijai. Taèiau jos dar nëra nuodug-
niau iðtirtos ir jas ávertinti, matyt, bus
viena ið artimiausiø ateities augalø ir gy-
vûnø populiacinës genetikos ir popu-
liacinës ekologijos problemø.
Nukelta á 34 p.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 7
 Visi matome: ðiuolaikinis, aiðkiai á rinkos fundamentalizmà
pasukæs pasaulis meta drastiðkus iðbandymus bei iððûkius

Tapatybë
negausioms tautoms, jø identiðkumui. Ypaè toms, kurios yra
iðgyvenusios ilgesná savo tapatybës slopinimo laikotarpá.
Tokiø tautø klasei priklausome mes – lietuviai.

Mûsø tautà skaudþiausiai veikia vis

labiau ásitvirtinantis ir viskà apimantis so-
cialinës átampos laukas: tarp savæs susi-
prieðinanèios, iðorinëmis ir ypaè vidinë-
mis trintimis kibirkðèiuojanèios skirtingos
evoliucinio vyksmo trajektorijos. Ðalia uni-
versaliø technologijø, globalios ekonomi-
kos bei informacijos srautø, ðalia euroin-
tegraciniø procesø vis dëlto ir toliau la-
bai ryðki iðlieka tautinës, nacionalinës ir
netgi siauresnio etnokultûrinio lokalumo,
taip pat ir þmoniø kolektyvinës bei indivi-
dualios tapatybës siekio pastanga. To-
kià pastangà visø pirma mes turëtume
suvokti kaip socialiniø ryðiø tinklo, jo ko-
kybës átvirtinimo ðaltiná.
Ar gali egzistuoti gyvybingas, dvasi-
niu artumu grindþiamas ne tik vietinio, bet
ir aukðtesnio lygmens bendruomeninis
sutarimas, tvarus valstybinis solidarumas,
jeigu þmonës vienu ar kitu bûdu ápratina-
mi gyventi siauragrupiniais egocentristi-
niais interesais? Jeigu juos kur kas labiau
veikia iðcentrinës kapitalà ir politinæ átakà
uþvaldþiusiøjø jëgos? Jeigu be dëmesio,
be globos paliekamas bendrais iðgyve-
nimais, bendra istorine atmintimi ir likimu,
bendru kultûriniu paveldu grindþiamas tø
santykiø pagrindas?
delokalizacijos iðba
iðkyla (ir akis bado) visuomenës nariø, Prof.
valstybës segmentø sàsajingumo (kohe- Romualdas
rentiðkumo) problema, tautos tvarumo ir GRIGAS
tæstinumo problema. Beje, atsisakius tau- Lietuvos
tos (nacijos) idëjos, beveik automatiðkai MA narys kores-
atsisakoma ir istorinës atminties, kultûrinio pondentas
paveldo, protëviø prisiminimo – to, kas su-
daro ne tik tautos ðerdá, bet ir reikðmingiau-
sià þmogaus dvasinio gyvenimo, jo pras-
mingumo dalá. Dar daugiau... Tauta nëra
savitikslis. Ðiandien tai vienas ið efektyviau-
siø bûdø, padedanèiø atsispirti globaliza-
cijà lydintiems ðeðëliniams (negatyviems)
palydovams. Visuotinë delokalizacija (ið-
vietinimas) gimdo savo
antipodà – lokalumo
(ávietinimo), taip pat ir
tautiðkumo, naciona-
lumo sieká.
Lietuviø tautos ir lie-
tuvybës (tautinës tapa-
tybës) delokalizacija
ðiandien tapo rûsèios re-
alybës þenklu. Ji labai þen-
kliai yra palietusi jaunàjà kartà. Prisiri-
ðimas prie namø þidinio, prie tëviðkës, prie

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

Tuo pavyzdþiu tenorëjau pasakyti, jog Tëvynës ir jos istorinio kultûrinio paveldo
globalizacija ne tik sprendþia, bet ir pati tapo trapus ir dezintegralus. Labiau dez-
gimdo pasaulio integralumo, socialinës integrali, netgi destruktyvi tampa ir bræs-
tvarkos átvirtinimo problemas. Didþiojoje tanèiojo asmens, þmogaus socializaci-
arenoje nuolat iðkyla tie patys civilizaci- ja. Pastebësime, kad delokalizacija, ko-
jos metami iððûkiai – klausi-
mai: koks iðties turëtø bûti san-
tykis tarp tradicijos ir moderny- Septyniasdeðimt-
bës, susisaistymo ir atsisaisty- meèio proga
mo, autoriteto ir jo nuvertinimo, spaudþiame Tau
altruizmo ir savanaudiðkumo, rankà – draugið-
tvarkos ir chaoso; tarp lokalu- kà ir darbðèià.
mo ir visuotinumo, tautiðkumo Daug raðai, daug ðirdies sudedi á romantiðkai torinës aplinkybës klostësi taip,
ir supranacionalumo (anttau- skambanèias frazes, nepaisydamas, kad besiðaipan- kad lietuviø tauta, jos kauptas
tiðkumo)... To santykio gaudy- tiems cinikams rûpi kitkas – pelningi dalykai. modernëjimo kapitalas (tarkim,
mas yra tapæs nuolatiniu tyrë- kad ir aristokratijos sluoksnyje)
Tad linkime toliau nerimti, jaudintis ir
jø rûpesèiu (deja, ne politikos nuolat buvo delokalizuojamas,
sàþiningai tarnauti savo idëjai.
praktikø). t.y. iðvietinamas, savàsias kûry-
Be pagarbos tëvø ir protë- AB AQUA SILENTE CAVE! bines jëgas atiduodant kitiems
viø gyvenimui, jø paliktiems pa- „Saugokis ramaus vandens!“, nes jame (per rusifikacijà, polonizacijà,
minklams ir simboliams; be ði- veisiasi ðliuþai – bestuburiø populiacijos atstovai. per emigracijà, trëmimus) arba
to istorinio paveldo pagarbaus Juozas Algimantas KRIKŠTOPAITIS,
ir patiems prisidedant prie jo slo-
priminimo jaunajai kartai, þmo- ,,Mokslo ir gyvenimo” redakcija pinimo ir net naikinimo (abejoti-
gaus gyvenimas tampa pana- ni sukilimai, nuolatiniai tarpusa-
ðus á nuolat neþinia kur skuban- vio vaidai, lietuviðkosios ideolo-
èio, instinktø genamo skruzdëlyno (þmo- kiais aspektais jà aiðkintume: migraciniais gijos ir jos modernizavimo pastangø sty-
gelyno) gyvenimà. Kiekvieno þmogaus, jø ar kultûriniais, nacionalinës savivokos ar gius ir pan.). Tariant iðkilaus mûsø politi-
grupës ar sluoksnio interesai bûna ganë- pilietinio sutarimo ir kt., yra lietuviams nës sociologijos atstovo prof. Vaiduèio
tinai skirtingi. Gyvenimo tempai tas skirty- skaudesnë nei, tarkim, vokieèiams ar len- Laurëno þodþiais, lietuviø tauta yra iki pa-
bes tik dar labiau iðryðkina. Todël nuolat kams, jau nekalbant apie skandinavus. Is- ðaknø paliesta delokalizacijos traumos...

8 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1

 Ilgus ðimtmeèius lietuviø, kaip tau-
tos tàsa, anot poeto J. Aisèio, buvo ne-
tàsi, o kito mûsø màstytojo – St. Ðalkaus-
kio þodþiais: lietuviai – „tauta, kuri nie-
kada nëra buvusi tuo, kuo galëjo bûti...“
ndymø akivaizdoje
Tik XIX a. II pusëje pradëtas konstruoti
labiau á modernià panaðëjanèios tautos
vaizdinys ir, þinoma, pati tauta. Bet toji
paþanga pasirodë trapi ir pagal dabarti-
nes realiàsias jëgas neadekvati á prieká
ðuoliuojanèiam pasauliui...
Lokalumo bei tapatybës (identiteto)
problematika mums, lietuviams, ypaè ak-
tuali dar ir dël tos prieþasties, jog tautos,
kaip istorijos ir kultûros subjekto, suvok-
tis iki ðiol nëra tapusi bent kiek labiau ið-
plëtotos, juolab – susistemintos diskusi-
jos objektu. Taip kalbëdamas galvoju ne
tik apie sociologus ar kultûrologus, bet ir
apie politologus, istorikus ir net apie eko-
nomistus. Tautos suvoktis galëtø bûti plë-
tojama kad ir dviejø, nuo pat civilizacijos
atsiradimo nuolatos besigrumianèiø so-
cialumo tendencijø kontekste. Kalbame
apie amþinà konfliktà tarp istorinio-kultû-
rinio ir utilitarinio-pragmatinio sàmonin-
gumo atmainø. Istoriniu-kultûriniu sàmo-
ningumu vadiname tà þmoniø, jø orga-
nizuotø grupiø ir valstybës institucijø el-
gesio dimensijà, kuri yra motyvuojama
(grindþiama) tautos istorine atmintimi, jos
kultûriniu paveldu, taip pat tautos tvaru-
mo idëja. Utilitarine-pragmatine sàmonin-
gumo atmaina vadiname þmoniø sàmo-
nëje, socialiniø struktûrø bei institucijø
veiksmuose vis labiau ásitvirtinanèius sa-
vanaudiðko racionalumo, vartotojiðkumo
ir juslingumo pradus, taip pat tais pra-
dais grindþiamà finansiná, politiná ir þi-
niasklaidiná suokalbiðkumà.
Sukonkretindami lokalumo bei tapa-
tybës diskursà, galëtume formuluoti kad
ir tokius klausimus: kokie mes, lietuviai,
istorijos pradþioje buvome? Kokius elg-
senos bruoþus ji mûsø protëviams ápir-
ðo? Kas mes ðiandien esame ir kokiais
ryt tapsime? Kà pasauliui mes davëme
ir ar galime kà savitesnio duoti? Apskri-
tai, ar lietuviø tauta, gyvendama ðalia ki-
tø, iðlieka tvari? Kaip tas jos tvarumas per-
siduoda Lietuvos valstybei ir apskritai eu-
rointegracijai?..
Kalbant dar konkreèiau, galima iðskirti
dvi lokalumà nusakanèiø poþymiø kla-
ses. Pirma, tai poþymiai, susijæ su istori-
ne atmintimi ir kultûriniu paveldu. Tai –
praeitá nusakanti klasë. Ðie poþymiai ið-
siskiria ne tik ryðkesniu partikuliarumu,
bet jie dar atlieka ir labai reikðmingà, ben-
dras tæstines vertybes teikiantá, socialinio
veiksmo subjektus vienijantá vaidmená. Tai
þmoniø istoriná-kultûriná socialumà bei sà-
moningumà ugdantys poþymiai. Antra,
tai poþymiai, susijæ su þmoniø pragmati-
ne, utilitarine veikla ir tos veiklos veikia-
mu gyvenimo bei elgsenos bûdu. Tai ru-
tininës praktikos gimdomus ekonomi-
nius, politinius, socialinio dominavimo ir
kitus interesus nusakantis blokas. Antai
kurioje nors vietovëje funkcionuojanti ver-
slo ámonë gali turëti átakos èia gyvenan-
èiø þmoniø santykiams: ekonominiams,
doroviniams, politiniams ir net esteti-
niams ásitikinimams. Jie gali bûti slopi-
nami arba, atvirkðèiai – labiau iðskleidþia-
mi ir átvirtinami.
Kokia ðiø klasiø ir jø elementø kombi-
nacija? Ar ji skatina glaudesná socialiná
sàsajingumà (koherentiðkumà), ar at-
virkðèiai – lokaliná sociumà veikia dezin-
tegruojanèiai? Jau ðtai toks, supapras-
tintas lokalumo poþymiø skirstymas ve-
da mus „prie minties“ ne tik dël santykio
tarp praeities ir dabarties reikðmingumo.
Bet ir dël kultûros normatyvumo, jos tæs-
tinumo, þmoniø dvasinio sàsajingumo, o
ið kitos pusës – mums nurodo sociumo
modulumà ir kintamumà.
Visuomenës modernumas tiesiogiai
sietinas su bendràja, su visuotine kultû-
ra. Kuo modernesnë visuomenë, tuo ir
socialinës erdvës daugiau – tuo daugiau
ir visuotinumo. Taèiau tai jokiu bûdu ne-
reiðkia, kad lokalumas, lokalinë kultûra
tampa atgyvena. Gal greièiau atvirkð-
èiai... Taip, prieðtaravimas tarp lokalumo
ir universalumo egzistuoja, jisai pakan-
kamai akivaizdus, áþiebiantis konfliktus.
Bet konfliktai atsiranda ten, kur univer-
salumas demonstratyviai ignoruoja loka-
lumà, o pastarasis – universalumà. Kaip
gamtoje ávairovë puikiai dera su visuoti-
numu (kad ir gamtos ciklø, geografiniø
zonø ir kt. pavidalu), taip ir visuomenëje
lokalumo ir universalumo ryðys, jø pu-
siausvyrumas sudaro socialinio vyksmo
energetiná ðaltiná.
Pasaulio visuomenë organizuojasi
bûtent pasiremdama ávairaus lygio loka-
liniais centrais. Pastarøjø vaidmuo pri-
klauso nuo to, koks bus juos sudaranèiø
segmentø vidinis integralumas (koheren-
tiðkumas). Socialinio vyksmo dalyviø
bendra savivoka visada bus tvirtesnë ten,
kur reiðkiniai, procesai, kultûros srautai,
taip pat ir to paties socialinio veiksmo ru-
tinizacija bus labiau ávietinti. Lokalumas
þmonëms teikia bendrumo, bendrø dva-
siniø iðgyvenimø, tikrumo ir saugumo
jausmà. Bet tik tuo atveju, jeigu rutininë
lokalinës erdvës praktika yra praturtina-
ma bendromis vertybëmis; jeigu nuolat rû-
pinamasi jø diapazonu, t.y. jeigu nuolat
kuriamas prasminis, etnokultûrinis, etno-
psichologinis socialiniø santykiø tinklas.
Visuotinai þinoma, kad, pavyzdþiui, Ja-
ponija ið kitø ðaliø iðsiskiria savo kultûros
partikuliarumu, kuris visai valstybei sutei-
kia didesná gyvybingumà. Taèiau maþiau
þinoma, kad kiekvienas ðios ðalies regio-
nas taipogi pasiþymi iðskirtiniais etnokultû-
riniais poþymiais ir kad kiekviena organi-
zacija, kad ir kokia ji bûtø: didelë ar maþa,
taip pat siekia unikalesnio savo veido ir jo
puoselëjimo. Visa tai natûraliai atsispindi ir
tautos, ir valstybës elgsenoje. Tokiame ðtai
visuotinumo ir lokalumo derinyje ir slypi ja-
poniðkosios civilizacijos galia.
Kalbëdamas apie lokalumà, skaityto-
jo dëmesá norëèiau atkreipti á dar vienà
ðio prieðtaringo reiðkinio pusæ...
Panaðiai kaip raðytojas kartais net ne-
sàmoningai plëtoja savo romano kon-
cepcijà bei siuþetà, pasiremdamas gy-
venamosios aplinkos siûloma medþiaga,
taip ir sociologas, politologas ar kultûro-
logas, imdamiesi tos ar kitos temos, daþ-
niausiai vadovaujasi tuo, kà jam ásiûlo ap-
linkinis pasaulis, jame knibþdanèios, kun-
kuliuojanèios aktualiausios problemos.
Taip sakydamas galvoju ne tik apie kri-
tiðkesná ir kûrybiðkesná teorijø, uþgimu-
siø kitoje terpëje, adaptavimà, bet ir drà-
sesná savøjø iðskleidimà. Stebint jaunø-
jø mokslininkø darbus galima suformu-
luoti vienà mums nemalonià iðvadà: vis
labiau ásigali nekritiðkas kitokiame pasau-
lyje uþgimusiø teorijø atpasakojimas ir jo-
mis sekimas. Daþnëja atvejai, kai net ne-
beuþsimenama apie tos paèios proble-
matikos darbus, paraðytus savojoje Të-
vynëje ir savøjø autoriø.
Lietuviø literatûros klasikas Vaiþgantas
yra atvirai prisipaþinæs, kad vos ne visus
siuþetus bei personaþus savo kûriniams
jisai sëmësi ið gimtojo Malaiðiø kaimo ir
jo apylinkiø (kurios ðiandien atrodo tarsi
bûtø nusiaubtos baisiausio maro...). Mû-
sø tautietá Algirdà Greimà iðgarsinusi se-
miotika atsirado dar ir kaip intuityvi pastan-
ga prisiliesti prie nepaþintø, nesuvoktø pa-
liktos savo Tëvynës, jos praeities klodø
(pavyzdþiui, tokiø miglose iðtirpusiø, kaip
Sovijaus mitas...).
Ðiø eiluèiø autorius irgi neatsitiktinai sa-
vo monografijose yra pateikæs keletà ið-
plëtotø sociologinës teorinës minties kon-
strukcijø: Socialiniø átampø Lietuvoje lau-
kai, Tautos civilizacinë negalia, Tautos eg-
zistencijos tikslas, Tautos saviteigos bû-
viai istorijos ir civilizacijos erdvëje ir kt. Prie
lokalinës realybës inspiruotø autoriaus pa-
stangø taip pat priklausytø paraðytas ir JAV
lietuviø dienraðtyje „Draugas“, taip pat at-
kartotai kolektyvinëje monografijoje „Tau-
tinës tapatybës dramaturgija“ (2005 m.)
paskelbtas Pasaulio Lietuviø Deklaracijos

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 9

teksto (atnaujintos 1949 m. Lietuviø
Chartos) projektas.
Lokalumas pasireiðkia per tai, kà
ir kaip mes analizuojame kitø tautø
kultûras bei civilizacijas. Daþniausiai
ieðkome analogø arba skirtybiø, o ne-
retai (nûdien, ko gero, daþniau) – ko
mums patiems trûksta; ko mes pasi-
gendame savo tapatybëje, lyginda-
mi jà su ásivaizduojamu civilizuotumu.
Skaitant mûsø iðkiløjá màstytojà Vyt.
Kavolá, nuolat kirbëdavo mintis, kad
jis raðë bûtent apie tai ir akcentavo
(greièiausiai intuityviai) tuos kultûros
ir vakarietiðko civilizuotumo bruoþus,
kuriø mums, ilgà laikà izoliuotiems
nuo normalaus evoliucinio vyksmo,
taip stigo. Galime formuluoti netgi at-
sargià prielaidà, jog labiau iðryðkin-
tas mûsø lokalumas bei tapatybë tik
pagyvintø toká lyginamosios analizës
metodà. Þinoma, su sàlyga, jeigu
mes patys gerai, iðmintingai suvok-
tume ne tik save, bet ir tà pasaulá, su
kuriuo lyginamës. Pravartu taip pat
pastebëti, kad, plëtojant lokalumo bei
tapatybës lyginamàjà analizæ, vieno-
dai yra reikðminga ne tik savikri-
tiðkumas, bet ir teigiamo, partikulia-
rumu (lokalumu) iðsiskirianèio prado
paieðka ir jo akcentavimas. Be pas-
tarojo dalyko neásivaizduojamas nei
lokalumo, nei tapatybës iðsaugojimas
(kas beveik tolygu tautos, kaip kultû-
ros neðëjos, kolapsui). Ið ðio teiginio
iðeitø, jog ir mûsø, t.y. mokslo ben-
druomenës, uþdavinys yra aktyviau,
dràsiau plëtoti su mûsiðkuoju lokalu-
mu bei tapatybe susijusià ir teorinæ
mintá, ir empirines paieðkas. Pravartu
niekada neuþmirðti, kad þmonija su-
sideda ið tautø ir tëvyniø, ið tëviðkiø ir
ðeimos þidiniø. Panaðiai kaip þmo-
gaus kûnas ið organø, audiniø ir mo-
lekuliø... Kokie tie segmentai: savyje
integralûs ar aiþëjantys? Lokalizuota
Tëvynë, lokalizuota tapatybë ir globa-
lizuotas pasaulis gali puikiai sutarti,
jeigu gerbiama tradicija, o pastaroji
neprieðpastatoma visuotinumui. Toks
atvejis sustiprina visø á pansistemà áei-
nanèiø segmentø sàsajingumà, o per
tai – paèios sistemos gyvybingumà
bei egzistenciná prasmingumà.
Apskritai, universalumas, visuoti-
numas tampa negyvybingu, iðsigims-
tanèiu, jeigu jis, vaizdþiai pasakius,
nesimaitina ðaltinëliais ir ðaltiniais,
eþerais ir jûromis. Akivaizdus yra Vi-
satos dësnis – jos ávairovë, savaimi-
nis jos siekis, kuris áþiebia ne tik ener-
gijà, bet ir sudaro erdvæ visuotinumui.
Þmonija – Visatos dalelytë ir ji negali
sau nepakenkdama prieðgyniauti
ðiam dësniui...
10 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1
Kada
mokslas sako
NE
,,NE”
Doc. dr. Jonas RUBIKAS
Mokymas ir mokslas
Bene visiems daug kartø teko matyti
(ir per TV), kaip tëvai mokina savo vai-
kus: beþdþionë moko beþdþioniukus at-
skirti maistui tinkamà augalà, perskelti rie-
ðutà; tigrë moko tigriukus medþioti,
paukðèiai – iðtraukti ið drevës vabzdþio
lervà; matome kasdien, kaip paukðèiai
(balandþiai) pripranta prie lesalo vietos.
O garsioji pieno dangteliø istorija Londo-
ne, kai vienas paukðtis greièiausiai atsi-
tiktinai prakirto prie namo slenksèio pa-
dëto pieno butelio dangtelá ir paragavo
pieno. Ði patirtis mëgdþiojant ar mokan-
tis paplito Londone ir buvo net nustaty-
ta, kokiu greièiu ir kokiomis kryptimis
paukðèiai iðmoko taip elgtis.
Kas tai – mokymasis ar kartojimas?
Mûsø vaikai seka kiekvienà motinos þo-
dá ir veiksmà ir taip iðmoksta kalbëti bei
elgtis vis naujai atrandamoje aplinkoje.
Suaugæs þmogus, ágijæs reikalingø ir ne-
reikalingø þiniø, deja, savo vaikams pa-
veldëjimo keliu jø neperduoda; sakoma,
vaikai kartoja tëvø klaidas dar pridëdami
savø, padiktuotø naujø aplinkybiø. Tie-
sa, jie paveldi gabumus, sugebëjimà
màstyti, stebëti, atminti. Kartais paveldi
blogus polinkius, silpnaprotystæ ar kità
proto negalià – bet tai jau liga.
Mes esame panaðûs á gyvûnus tik ið-
moktu mechaniðku kartojimu. Taèiau
þmogus per ilgà evoliucijà ágijo sugebë-
jimà stebëdamas gamtà kaupti patyrimà,
gautas þinias apibendrinti ir jau apiben-
drinimà perduoti kitoms kartoms. Vien tik
gamtos stebëjimas nebepatenkino þmo-
gaus ir jis këlë klausimus – kodël, kaip,
kada? Bandydamas á juos atsakyti pra-
dëjo aktyviai tyrinëti gamtà, dangø, ávai-
rius reiðkinius, ieðkojo jø tarpusavio ry-
ðio, priklausomybës. Literatûroje galima
rasti posaká – ten, kur þinojimas susitin-
ka su neþinojimu, prasideda mokslas.
Perðokime tà daugybæ mokslo istori-
jos laipteliø, nors kiekvienas jø yra labai
ádomus ne tiek þvelgiant ið ðiandienos
mokslo lygmens, bet tarsi persikeliant á
to meto þiniø ir mokslininko galvojimo lyg-
mená, á tas nuðvitimo akimirkas, kada
mokslininkas suðukdavo: “EUREKA”!
Mokslininkai ir jø kuriamas mokslas
visuomenës poþiûriu yra tarsi atskira sri-
tis, kur mokslininkai tenkina savo smal-
sumà, o sukurtas mokslas daþniausiai
nëra tuojau pat visuomenei supranta-
mas. Ir tik mokslui davus praktiniø vai-
siø jie priimami lyg kasdienis reiðkinys.
Sunku dabartiná gyvenimà ásivaizduoti
be televizijos, kompiuteriø, interneto, ge-
nø inþinerijos, organø persodinimo ir ki-
tø naujoviø. Mokslo – mokslininkø – vi-
suomenës santykiai yra savotiðki ir ga-
na sudëtingi: atrodytø, mokslininkai ku-
ria ateièiai, jø mokslas yra tarsi atitrûkæs
nuo visuomenës ðiandieniø poreikiø ir
tà plyðá visuomenë uþpildo savais vaiz-
duotës sukurtais reiðkiniais – tikëjimu.
Mokslo tiesa
Ðiame straipsnyje bus kalbama apie
biologijà. Pradëkime nuo esminio klau-
simo: kas yra mokslo tiesa? Tai teigi-
nys, faktas, rezultatas, pastebëjimas, ku-
ris gali bûti pakartojamas daugelá kartø
ir ávairiø mokslininkø. Mokslo tiesa eks-
perimente – tai nustatytas faktas, jis bus
tikras tik tada, kai jo nebus galima paneigti
priešingos krypties bandymais.
Labai ryðkus pavyzdys gali bûti 1945
m. Eiverio (O.A. Avery), Makleodo (C.M.
MacLeod) ir Makarèio (M. McCarthy) nu-
statytas faktas, kad DNR (deoksiribonuk-
leorûgðtis) yra genetinë medþiaga, per-
duodanti paveldimus poþymius ið vie-
no organizmo kitam (bandymai daryti su
bakterijomis). Tai ryðkus prieðingos kryp-
ties bandymais (RNR ir baltymai) patvir-
tintas faktas. Vëlesnë mokslo raida pa-
pildë ðá faktà árodþius, kad ir RNR (viru-
sø) gali perduoti paveldimas savybes.
Apibendrinti galima taip: yra nusta-
tytas teiginys A, taèiau kai kurie duome-
nys kelia abejonæ B. Norint patvirtinti tei-
ginio A teisingumà daromas prieðingos
krypties bandymas K, arba laboratori-
ne kalba – kontrolë. Jei bandymas K
duoda neigiamø rezultatø, tada atme-
tama abejonë B ir patvirtinamas teigi-
nys A.
Taèiau kartais K kelio yra vengiama:
brangûs reagentai, aparatûra ar kita prie-
þastis. Tuomet teiginys A lieka kartu su
abejonëmis B ir tik K kelias patvirtintø A
teiginá esant mokslo tiesa.
Mokslo tiesà, pvz., teiginá A, galima
ávertinti prietaisø rodmenimis, cheminë-

Dabar jau nebûtina vykti á
Indijà pas Satja Sai Babà –
stebukladariø, ekstrasensø ir
ðamanø pilna ir Lietuvoje
mis reakcijomis ar kitais A tei-
giniui bûdingais bûdais. Prie-
taisø rodmenys – tai objekty-
vi tiesa, ji nepriklauso nuo
mokslininko, taèiau tø duo-
menø ávertinimas ir apibendri-
nimai, kuriais remiantis kuria-
mos teorijos ir hipotezës, jau yra veikia-
mi mokslininko paþiûrø, iðsilavinimo ir
patirties.
“Magister dixit”
Tad galime skirti objektyvià ir subjek-
tyvià tiesà. Objektyvi tiesa nereikalauja
papildomø komentarø: A teiginá pagrin-
dþia K kelio neigiami duomenys. Taèiau
kartais mokslui átakos turi subjektyvumas.
Paprastas gan daþnas atvejis, kai
prietaisø ar reakcijø duomenys yra sub-
jektyviai vertinami. Yra þinomos, pavyz-
dþiui, normos ribos, bet pakeitus prietai-
sø tikslumà buvusias normos ribas gali-
ma skirtingai vertinti. Tai bûtø tarsi objek-
tyvus subjektyvumas. Tokiu subjektyvumu
abejojama ir tik pakartotinis K kelias ar-
ba paneigia, arba patvirtina subjektyvià
nuomonæ.
Šiam yra artimas, pavadinkime, au-
toritetø subjektyvumas. Daþnai kokià nors
nuomonæ pasako þinomas, tituluotas, tu-
rintis daugybæ garbës vardø ir mokslo ad-
ministravime aukðtà vietà uþimantis
mokslininkas. Jo teiginiø laikomasi, jais
remiamasi be nuodugnesnio teiginiø pa-
tikrinimo. Kartais jaunas, pradedantis
mokslininkas pakartoja to garsaus moks-
lininko teiginius panaudodamas K kelià
ir teiginá tenka pataisyti (didieji negali
klysti!) arba jis paneigiamas.
Tokio tipo subjektyvumu pasiþymëjo
vyresnës kartos Lietuvos biologams ge-
rai þinomas Trofimas Lysenka. Tai buvo
subjektyvumas, grindþiamas komunisti-
ne ideologija ir susijæs su tuometinës
SSRS valstybës politika. Biologijai toje
valstybëje (deja, ir to meto Tarybø Lietu-
voje) tai buvo didþiulis smûgis, nes bio-
logijos mokslas buvo atskirtas nuo viso
pasaulio: genetika kaip mokslas buvo at-
mesta ir iðstumta ið viduriniojo ir aukðto-
jo mokslo programø ir eksperimentiniø
tyrimø. Daug Rusijos genetikø buvo ið-
tremti arba suðaudyti. Lietuvos biologai
ir genetikai – prof. M. Natkevièaitë-Iva-
nauskienë, prof. J. Dagys, akad. P. Ðivic-
kis – partiniø ástaigø buvo persekiojami
ir verèiami dëstyti vadinamàjà mièiurini-
næ biologijà. Ir tik apie
1960–1964 m. ta par-
tinë ideologinë biolo-
gija pagaliau buvo at-
mesta ir tuometinëje
SSSR prasivërë durys
pasaulio mokslui, ku-
ris ásiverþë á laborato-
rijas, bibliotekas, audi-
torijas. Tas subjekty-
vumas paliko SSRS
kelias kartas be biolo-
gijos mokslo.
Kitas panaðaus
subjektyvumo pavyz-
dys – praëjusio amþiaus 6-àjá deðimtmetá
kilæs ginèas dël abejoniø, ar naudota Afri-
koje poliomielito vakcina nebuvo uþkrës-
ta beþdþioniø virusais ir ar tai neturëjo ry-
ðio su AIDS plitimu pirmiausia Afrikoje,
Konge, kur ta vakcina buvo masiðkai skie-
pijami vaikai. Su tokia galimybe nenorëjo
sutikti vakcinos kûrëjas Hilaris Koprovskis,
kurio autoritetà palaikë ir gaminanèios
skiepus farmacijos kompanijos.
Bet gráþkime prie subjektyvumo api-
bendrinimo.
“Aš tikiu, kad taip yra”
Mokslininkas gali atsakyti “taip yra” ar-
ba “aš tikiu, kad taip yra”. Ávedame sàvo-
kà “tikëjimas”. Kiekvienas eksperimenta-
torius tiki savo bandymo sëkme, tikisi sa-
vo nuomonæ patvirtinanèiø rezultatø.
Toks tikëjimas yra daugiau nuojauta ar
nuovoka, kurie paremti patyrimu ir þinio-
mis. Èia yra ypaè svarbus K kelias – jis
patvirtina arba, deja, taip bûna gana daþ-
nai, paneigia buvusià nuomonæ. Taèiau
K kelias gali parodyti ne minties, o meto-
dines klaidas, kurios kitais bandymais ga-
li bûti iðtaisytos.
Mokslininkai negali þinoti viso pasau-
lio ávairiø mokslo srièiø. Taip pat ir visuo-
menë. Todël daug kuo mes tikime nepa-
tyræ ir nepamatæ. Nematëme þemynø, sa-
lø, gyvûnø, augalø, bet tikime juos esant.
Gamtininkas ar istorikas daþniausiai ne
kà tesupranta apie atomo struktûrà, ta-
èiau tiki jà esant tokià, kokià šiandien sa-
ko tos srities mokslininkai. Šiais atvejais
teiginiams patvirtinti buvo arba gali bûti
panaudotas K kelias.
Ir vis dëlto kartais mokslas turi pasa-
kyti “NE”. Tas “NE” yra mokslo silpnoji
pusë. Mokslas tegali teigti; neigimas turi
mokslo vertæ, jei yra galimas K kelias,
priešingos krypties bandymas. Taèiau
jei teiginys yra paremtas tikëjimu ir
priešingos krypties K kelias yra negali-
mas, tada mokslo “NE” yra bejëgis. Pa-
stangos paneigti tikëjimo teiginius yra at-
remiamos ðiandienos mokslo netobulu-
mu: per maþa mikroskopo skiriamoji ge-
ba, nejautrus prietaisas arba tinkamo ið
viso nëra, ribotos þinios.
Transcendencijos organizacijos
Þemëje: valdymas ir turtas
Visišku subjektyvumu laikytinas tikë-
jimas transcendencija: transcendencijos
reiškiniais, sielos buvimu, reinkarnacija,
gyvenimu po mirties, vadinamaisiais
paranormaliais (toliau rašoma para...)
reiðkiniais ir kita. Èia mokslo argumen-
tas “NE” yra neveiksmingas, tiesiog be-
prasmis. Mokslas tegali pasakyti, kad tai
neatitinka þinomø gamtos dësniø, moks-
lo logikos. Negalima árodyti to ko nëra.
Prieð tikëjimà nëra argumentø; K kelias
yra negalimas, tad : “ Aš tikiu, kad taip
yra” – neuþginèijamas.
Tikëjimo gyvenimu po mirties – tai
yra sielos buvimu – negalima paneigti.
O toks tikëjimas atsirado labai seniai
þmogui tapus socialiu individu. Nusto-
jus veikti natûraliajai atrankai, kuriantis
socialinei visuomenei, atsirado gudrumo
atranka. Kiekvienoje populiacijoje atsi-
rado individø, kurie nenumaldomà þmo-
gaus norà gyventi amþinai panaudojo
kurdami tikëjimà gyvenimu po mirties.
Mirtis neiðvengiama, todël atsirado ávai-
riø tikëjimø, kad ir po mirties þmogus uþ-
siims panaðia veikla, gal uþims geres-
næ padëtá pomirtinëje visuomenëje (per-
ëjimas á aukðtesnæ kastà; geresni me-
dþioklës plotai, graþiø moterø patarna-
vimas, jis bus pagerbtas uþ kitatikiø þu-
dymà, kaip dabartiniai musulmonai te-
roristai ir kt.). Buvo kuriamos ávairios po-
mirtinio gyvenimo galimybës, pagrástos
þemiškojo gërio supratimu. Taip pat ir
Dievui suteikiamos labai þmogiðkos sa-
vybës: Dievas geras, blogas, piktas, gai-
lestingas, baudþia, teisia, myli, pildo þe-
miðkuosius norus, leidþiasi prikalbamas,
valdo, vieðpatauja, yra nuolat garbina-
mas ir turi kitø savybiø.
Visø religijø pagrindas – bendramin-
èiø organizacija. Taèiau, kad individui
bûtø garantuotas geras gyvenimas po
mirties, jis turi èia, þemëje, paklusti tam
tikroms taisyklëms, tik tada pelnys dan-
gaus karalystæ.
Nukelta á 14 p.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 11

Vilniaus pedagoginio universiteto 70-metis – tai ir paminë-
jimas jame dirbusiø iðkiliø pedagogikos kûrëjø. Vienas tokiø
– prof. habil. dr. Jonas Lauþikas, buvæs VPI direktorius,
mokslo reikalø prorektorius, Pedagogikos ir psichologijos
fakulteto dekanas, Pedagogikos katedros profesorius,
pripaþintas, gerbtas institute ir sovietmeèiu (1958 m.) ið jo
paðalintas. Vëliau vël ásileistas dëstyti pedagogikos.
Ugdymo esmë ir paskirtis – sàlygø ir
prielaidø þmogaus prigimties sklaidai
(tapsmui) sudarymas bei saviraiðkos ska-
tinimas. Tai turimos vidinës potencijos ar-
ba galios kreipimas elgesio deramybës
linkme. Ugdyti – tai iðkart prigimtàjá (ar-
ba potencialøjá) pradà iðplëtoti ir já socia-
lizuoti (sukultûrinti). Svarbiausia ugdant
skatinti paties subjekto suinteresuotumà
uþsiimti savikûra, plësti savo dvasios ho-
rizontà, gerinti egzistenciná bûvá. Bûtent
valia saisto ugdomo asmens sàmonin-
gus santykius su mikro ir makro pasau-
liu, dalyvauja jo dvasinës plëtotës aktuo-
se – nuo kasdienio poreikiø tenkinimo iki
amþinumo metafizinës pajautos.
Santykyje su aplinka, ið jos gauna-
ma informacija (þiniomis) ir perimamo-
mis (internalizuojamomis) vertybëmis
ugdomas subjektas nëra tik paprastas
recipientas, bet labiau toks asmuo, ku-
ris disponuoja kûrybine galia, pats ap-
sisprendþia ir renkasi. Jis iðkart realizuo-
ja turimà potencijà, protingai pasirenka
veiksmà ir valios dëka dalyvauja veiki-
mo akte.
Asmens augimas – socialinës aplin-
kos, ugdymo ir saviugdos vienybë.Toká
vyksmà lydi protas, emocijos ir valia. Tad
valia ir jos ugdymas – tokia pedagogi-
kos problema, kuri gali bûti skirtingai ávar-
dijama ir vis kitaip gvildenama.
Valia ir jos ugdymas – viena ið tø di-
dþiøjø pedagogikos problemø, kurias rei-
kia priskirti paèioms universaliausioms ir,
suprantama, svarbiausioms. Kartu valios
problema – tokia sena, kaip ir pati savi-
monës filosofija.
Skirdamas asmens sàmoningà pa-
sirinkimà nuo paprasto troðkimo, áþymu-
sis senovës graikø màstytojas Aristote-
lis aukðtina tokià iðmintá, kuri numato ga-
limus ávykdyti tik savo jëgomis veiksmus:
„Sàmoningas pasirinkimas apskritai lie-
èia tik dalykus, kurie yra mûsø valioje“.
Niekas kitas taip þmogaus neiðaukðti-
na, kaip valios dëka vykdomi sàmonin-
gi pasirinkimai.
Laisvus þmogaus pasirinkimus Ima-
nuelis Kantas vadina geros valios apsi-
sprendimais, turinèiais brangakmenio
vertæ. Gera valia vertinama labiau negu
visa kita, net tai, kas per jà galëtø bûti
pasiekta. Geroje ir protingoje valioje lyg
12 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1
Valia pedagogikoje
Keli ðtrichai prof. Jono Lauþiko ugdymo tyrimø prasmei
Prof. habil. dr.
JUOZAS
VYTAUTAS
UZDILA
tame brangakmenyje ðis filosofas mato
ir tikràjà vertæ savyje. Tikroji vertë, arba
vertë savyje, pavadinama imanentine
verte dël to, kad joje slypi absoliuèios
vertës idëja. Protinga valia priverèia pa-
klusti asmeninius þmogaus siekimus ir
tokiu bûdu ágalina já pranokti naudos ir
laimës pastangà.
Europos mentaliteto susiformavimui
didelá poveiká darë Georgas Hëgelis, ku-
ris valià objektyvizavo: valios galia lin-
kusi koncentruotis ir lemti didþiausius
pasaulio ávykius.
Dar kitaip, bûtent ið subjekto egzis-
tencinio bûvio pozicijø, á valià þvelgia Ar-
tûras Ðopenhaueris (Arthur Schopen-
hauer): valia – iðkart geismas, troðkimas,
noras, siekimas. Þinoma, svarbiausia
valios esmë – tai verþlumas. Asmens es-
mæ labiausiai iðreiðkia bûtent verþlumo
parametras.
Egzistenciniai þmogaus ieðkojimai –
europietiðkos filosofijos dimensija. Þmo-
gus savyje atranda vidinës galios valiai.
Tai ir yra savikontrolës, priklausanèios
nuo ugdymo ir saviugdos, esmë. Galios
valiai principas galioja ir paties savæs ap-
ribojimui, padeda to paðëlusio noro val-
dyti áveikai. Vadindamas gyvenimà ga-
lios valios atskiru atveju, F.Nyèë (F.Niet-
zsche) þmogiðkàjà egzistencijà tapatina
su „komandavimo afektu apskritai visais
norëjimo aktais.” Jie rodo pakopa po pa-
kopos savæs atvertá ir iðkart savæs áveiki-
mà – nuo þemesnës prie aukðtesnës ar
nuo silpnesnës prie stipresnës valios.
Taigi filosofai, kuriø èia tik vienas ki-
tas iðkiliausias atstovas buvo paminëtas,
suformulavo valios problemà, iðanaliza-
vo jos ávairias apraiðkas. Per kelis am-
þius, ypaè XVIII ir XIX a., buvo suformuo-
ta turtinga ir sugestyvi psichologijai ir pe-
dagogikai valios filosofija, á kurià bandy-
ta atliepti taikomojo ugdymo tyrinëjimais.
Þmogiškosios savireguliacijos vyks-
me valia dalyvauja kaip aplinkà ir kartu
patá save (asmená) kontroliuojanti galia.
Belieka ieðkoti atsakymo, kaip ir kokiu bû-
du subjektas galëtø ir turëtø tokià galià
iðskleisti ir ja disponuoti. Ne maþiau svar-
bûs kiti klausimai: sàmonës ir pasàmo-
nës santykis, iðorinës kontrolës ir vidinës
kontrolës (savikontrolës) ryðys, auklëjimo
ir saviauklos sàveika.
Valia Lietuvoje iki Jono Lauþiko bu-
vo maþai tyrinëtas klausimas. Beje,
J.Lauþiko palikimas, ypaè valios tyrimai,
nëra sulaukæ deramo ávertinimo. Pirma-
sis rinkinys „Jonas Lauþikas: asmeny-
bë ir darbai“ (sudarë dr. Pranas Dereð-
kevièius, 1991) iðryðkina pedagogo gy-
venimà ir veiklà, atskleidþia defektolo-
gijos kûrëjo patirtá, gvildena diferencijuo-
to mokymo, profesinio orientavimo ir
darbinio mokymo, mokytojø rengimo
idëjas. Valios problematika ðioje knygoje
nebuvo ávertinta. Vëlesni J.Lauþiko pali-
kimo tyrinëtojai buvo atidesni valios pro-
blemai. Antai J.Lauþiko rinktiniø raðtø I
tome áþanginiame Juozo Vaitkevièiaus
straipsnyje „Jono Lauþiko gyvenimas,
veikla ir idëjos 1903–1940“ atkreipiamas
dëmesys, kaip sprendþiant proto es-
mës, jo pasireiðkimo ir vystymo klausi-
mus akcentuojama valios pastanga: dis-
ponuojantis valia þmogus áveikia reak-
tyvius impulsus ir potraukius, o proto ir
valios sàveikos dëka iðlaiko su savimi ir
pasauliu harmonijà.
Ir vis dëlto, aptardami paèias ben-
driausias ugdymo mokslo problemas –
ugdymo tikslo ir uþdaviniø, ugdytinio pa-
þinimo ir jo bûklës mokykloje, mokytojø
paðaukimo, jø rengimo, profesinës kom-
petencijos, ugdymo turinio, principø, me-
todø, ugdymo organizavimo ir vyksmo,
ðio proceso efektyvumo, naujø vadybi-
niø sprendimø reikðmës, – lietuviø edu-
kologai kaþkodël pamirðta valios ugdy-
mo svarbà. Iki ðiolei neteko aptikti, kad
valià ir jos ugdymà bent kiek iðsamiau
gvildentø dabarties lietuviø pedagogikos
autoriai. Valios tyrimai J.Lauþiko peda-
gogikoje yra universalaus pobûdþio: va-
lia vadovauja þmogaus galiai, asmeny-
bës subrendimas saistomas laisvos va-
lios apraiðkomis bendravimo ir veiklos
sferoje, santykiuose su gamta ir pasau-
liu, þmonëmis ir paèiu savimi. Privalu di-
delëmis valios pastangomis kurti savo
kultûrà, gaivinti tradicijas ir su optimizmu
þvelgti á ateitá. Turi pasauly deramà vietà
ir perspektyvà ta tauta, kuri iðlavinusi pro-
tà ir valià, iðsimokslinusi ir iðplëtojusi sa-
vo kûrybinæ galià.
Jonas Lauþikas – ið tø mokslo atsto-
vø, kurie anksti, dar bebaigdami uni-
versitetà, parodë savo subrendimà, ir
todël vesti takoskyrà tarp pirmø mo-
nografiniø darbø, kaip „Mokiniø savi-
valdybë“ (1929), „Aplinka ir þmogus“
(1933), „Ðvietimo reforma“ (1934) ir vë-
lesniø, uþ kuriuos pelnomas akademi-
nis uþsienio ir Lietuvos universitetø pri-
paþinimas – pirmoji daktaro disertaci-
ja „Judesio vaidmuo ugdymo proce-
se“ (1940), vokieèiø kalba Ciûriche ap-
ginta daktaro disertacija, „Ðvietimo in-
tegracijos pagrindai“ (1943), – tikrai bû-
tø sudëtinga. Visi ðie ir kiti
mokslo darbai paraðyti ver-
þlaus ir þinanèio, ko siekia,
þmogaus ranka. Kas kita
– takoskyra tarp Nepri-
klausomybës metais ir
sovietmeèiu raðytø veika-
lø – akivaizdûs ideologi-
jos diktuoti jø skirtumai.
Tarpukario metais pa-
raðytose knygose J.Lauþi-
kas rodo aiðkià intencijà –
matyti reformuotà, uþsienio
valstybiø, o ypaè Austrijos,
ugdymo patirtimi praturtintà
Lietuvos mokyklà.
Treèiojo–ketvirtojo de-
ðimtmeèiø Lietuvos mokykla
kritikuojama uþ didaktiná materializmà
(A.Messer ávardijimas), kaip ir visi ðvieti-
mo sistemos patobulinimai, tyrimai, ieð-
kojimai. „...Paþymëtina, kaip tiesioginë
iðauklëtos valios iðdava, – teigia J.Lau-
þikas, – paklusnumas ir nusiþemini-
mas <...>. Èia ugdoma akla pagarba
autoritetui, aklas klausymas vyresniø-
jø“... Mokyklose klesti dresûra, kuria per-
smelkta visa mokyklos tvarka, discipli-
na ir mokymas, ir tai labiau vaikà darko,
o ne já ugdo.
Rasdamas svariø argumentø ir pa-
neigdamas þinojimo kaip galëjimo ugdy-
mà, mokslininkas susirûpinæs F.Herbar-
to siekio ágyvendinimu – kurti vaiko sie-
loje minèiø raidà ir tokiu bûdu áveikti dis-
harmonijà tarp statiðkojo ðvietimo ir di-
namiðkos kultûros. Visas mokyklos pa-
stangas turëtø vainikuoti iðugdoma lais-
va asmenybë, kuriai bûdingas „harmo-
ningas þmogiðkø jëgø klestëjimas“. To-
dël visa mokyklos sankloda (èia organi-
zuojamas darbas ir gyvenimas, moky-
mas ir auklëjimas) „turi remtis vaiko psi-
chologinës struktûros ir socialinës aplin-
kos sintetiniais reikalavimais: iðeiti ið vai-
ko struktûros ir eiti á socialiná organizmà“.
Pasisakydamas uþ mokinio aktyvu-
mà, savarankiðkumà, rûpestingumà, tvar-
kingumà, susikaupimà, nuoseklumà, ið-
tvermingumà, kruopðtumà, savitarpio su-
siklausymà, bendradarbiavimà, J.Lauþi-
kas Russo poveikyje projektuoja lietuvio
charakterio formavi-
mà. Jei mokykla þa-
dins aukðtàsias as-
menybës savybes ir
vertybes, tai bus su-
daryta prielaida
kurti skaidresná ir
kilnesná pasaulá.
J.Lauþikas, raðy-
damas pirmàjà dak-
taro disertacijà, per la-
biau specifiðkà ir siau-
rà temà (judesio vaidme-
ná ugdymo procese) fiksuo-
ja bendràjà ugdymo premisà ir in-
dividualybës kûrybingumo pedagogi-
niame akte reikðmæ. Traktuodamas ju-
desá kaip bendrà gamtos reiðkiná ir ima-
nentiná kosmoso principà, ieðko orga-
ninës prigimties iðskirtinumo, o bûtent
kaip sàmoninga veikianèioji bûtybë pa-
ti savarankiðkai valdo judesá ir tokiu bû-
du aktualizuoja potencijà. Valia, kuri „pri-
klauso nuo motoriniø didþiøjø smege-
nø làsteliø“, per motorinius nervus per-
siduoda á raumenis, su kuriø pagalba
iðreiðkiami jutimai ir iðgyvenimai. Todël
judesys priklauso psichofiziniam pradui
– sankaupai vitaliniø jëgø, paèiam eg-
zistavimui ir jutimams. Ugdymo proce-
se judesys – gera priemonë siekiant fi-
zinio pajëgumo ir proto jëgos. Todël at-
siþvelgiant á asmenybës struktûrà, pe-
dagoginiu poveikiu skatinamas individo
pajëgumas – aktyvumas, lenktyniavi-
mas, iðtvermë, tikslumas, pagava, màs-
tymas. Ir vis ið akiraèio neiðleidþiamas
pedagogà dominantis klausimas – tai
valia ir dël jos poveikio rodomas akty-
vumas. Mokyklos átaka ar mokinio struk-
tûrinë savybë? Judesys, priklausantis
vaiko asmenybës (kitur – charakterio)
struktûrai, gali bûti pastiprintas ir krei-
piamas tinkama linkme esant geram
auklëjimui ir lavinimui.
Mokykla, rûpindamasi vaiko gyvastin-
gumu ir dorovingumu, o tai priklauso fi-
zinio ir protinio ugdymo harmonijai, pra-
pleèia jutimus ir pergyvenimus, vedan-
èius „þmogø á aukðtumas“. Or-
ganizuojant mokymà per jude-
sá, tikrai ámanoma, kad bent 90
proc. vaikø verþtøsi ið pasyvu-
mo atmosferos á aktyvios veik-
los erdvæ.
Pirmasis ugdymo mokslo at-
stovo J.Lauþiko kûrybinës veik-
los periodas vainikuojamas lie-
tuviø ðvietimo raidai principinës
reikðmës turinèiais veikalais.
„Ðvietimo integracijos pagrin-
dai“ – pats brandþiausias vei-
kalas Jono Lauþiko kûrybinëje
biografijoje ir apskritai vienas
geriausiø lietuviø pedagogiko-
je per visà jos istorijà. Nebent tektø nuo-
gàstauti dël to, kad 50 metø jis iðgulëjo
stalèiuje ir laiku nepasiekë skaitytojo. Taip
pat apgailestauti dël veikalo „Auklëjimo
keliai ir kryþkeliai“dingimo.
Veikalo „Ðvietimo integracijos pa-
grindai“ potekstë yra glaudþiai susijusi
su iracionalistine F.Nyèës filosofija, su
dialektiðkàja apoloniðkojo ir dionisiðko-
jo pradø disharmonija, kurioje pusiau-
svyrà nustato valia galiai. Jei þmogø trak-
tuoji kaip gamtos ir visuomenës kûriná,
tai jis – sugedæs ir nustojæs pusiausvy-
ros bei harmonijos. Paþeistà harmoni-
jà, teigia J.Lauþikas, sekdamas J.M.Pes-
talociu (J.H.Pestalozz), gali atstatyti þmo-
gus kaip savo paties kûrinys. Teigiantis
integruotà ðvietimà ir ugdymà J. Lauþi-
kas tiki, kad visiðkai ámanoma „þmogaus
jëgas tiek iðvystyti, jog visuomeniðkosios
formos bei ástatymai nustos buvæ tik me-
chaninës sugadintos prigimties formulë-
mis ir padës atstatyti nekaltà þmogaus
prigimtá. Tø jëgø santykis ir jø aktualus
pasireiðkimas yra ðvietimo poveikiø per
atitinkamà integracijos aktà rezultatas“.
Tad á aktyvumo ir saviraiðkos ugdymà
orientuoto vaiko valia pajungiama pa-
èiam svarbiausiam – visà ðvietimo bûvá
reformuoti rodant naujas þmogaus visy-
bës ir naujas visiðko asmenybës ugdy-
mo galimybes.
J.Lauþiko veikalas „Valia ir jos ugdy-
mas“ – lyg testamentas: mokytojai ir ug-
dymo tyrëjai raginami rasti tinkamà áran-
ká, padedantá „áeiti á asmenybës vidaus

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 13


pasaulá, paþinti jos sudëtingà struk-
tûrà ir procesus“. Ginama maksi-
malistiðkai nusiteikusio pedagogo
intencija – tiesiog visi, kurie gyve-
nime pasiklysta, ir turi, ir gali bûti
iðugdyti iðmintingesniais ir dorovin-
gesniais. Autorius lieka iðtikimas
universaliai ir kaskart vis naujai gvil-
denamai idëjai: valia sietina su ki-
tomis psichinëmis savybëmis, nes
ji nëra izoliuota asmenybës savy-
bë, kuri, beje, vis kitaip pasireiðkia
skirtingais mokinio amþiaus tarps-
niais ir todël á tai atsiþvelgiant tai-
komos valios ugdymo skirtingos
priemonës bei bûdai.
Knygos “Valia ir jos ugdymas”
struktûros ðerdis – tai valios savy-
biø (aktyvumo, ryþtingumo, inicia-
tyvumo, dràsumo, atkaklumo, ener-
gingumo, organizuotumo, savaran-
kiðkumo, drausmingumo, princi-
pingumo, saikumo, kantrybës, sa-
vitvardos ir santûrumo) nagrinëji-
mas. Lygiagreèiai sprendþiami
klausimai – ugdymo proceso etiza-
vimo, orientavimo á kognityvinæ kul-
tûrà (pagal J.Piaget: valia – efekty-
vus proto operacijø ekvivalentas),
sàveikos – proto, jausmø ir valios –
dëka atsirandantá susiliejimà ir áma-
nomybæ formuoti vientisà daugia-
lypæ asmenybës struktûrà. Viskas
iki ðiolei ádomu, turi iðliekamàjà ver-
tæ dël paties autoriaus ypatingo ge-
bëjimo plaèiuose teoriniuose kon-
tekstuose gvildenti ugdymo realy-
bei reikšmingus klausimus.
Ir tokioje individualumo paieð-
koje ið akiraèio neiðleidþiami valios
trûkumai ir sutrikimai, bûdingi psi-
chopatams ir protiðkai atsiliku-
siems vaikams (oligofrenams, su-
lëtëjusio vystymosi vaikams). Tai
lyg valios ugdymui skirta specialioji
metodika – tæsinys 1965 m. iðleis-
to veikalo „Mokiniø valios ugdymo
bruoþai“.
Taigi lietuviø pedagogikoje
anksèiau buvusi balta dëmë (ma-
þa kas þinota apie valià ir jos ugdy-
mà) buvo kûrybiðkai, turiningai pa-
teikta. Skaitytojui atskleista kuo ið-
samiausia valios samprata, iðana-
lizuota valios vieta ir reikðmë asme-
nybës struktûroje, palyginti plaèiai
iðdëstyta valios ugdymo metodika,
akcentuotas ugdymo ir saviugdos
ryðys. Pedagogikos klasiko Jono
Lauþiko palikimas – patvarus, lai-
ko ir iðbandymø nebijantis mokslo
audinys.

kad paaukoti pinigai nebûtø iðbarstomi
14 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1
Kada
mokslas sako
NE
,,NE”
Atkelta ið 11 p.
Senovës ritualai, aukos dievams (kar-
tais itin þiaurios – aukojant þmones), ávai-
rios apeigos vienija grupës ar organiza-
cijos narius (dievø ar Dievo baimës bûti
nubaustiems jau èia, þemëje), ávedamos
tariamai Dievo valia gyvenimo taisyklës,
virtusios tradicijomis, religiniø organizaci-
jø vadovams leidþia valdyti tikinèiøjø vi-
suomenæ. O uþ nepaklusnumà þemið-
kiems reikalavimams ar suabejojus tikëji-
mo tiesomis – baudþiama èia, þemëje.
Ypaè stiprios organizacijos yra islamas,
judaizmas, krikðèionybë ir gal kitos. Ðios
organizacijos ne tik valdo tikinèiøjø pomir-
tinio gyvenimo reikalus, bet siekia ir kar-
tais turi savo átakoje politinæ ir valstybinæ
valdþià. Prisiminkime gausius istorinius,
ypaè krikðèionybës, þiaurumus, netikin-
èiøjø þudynes, dabartinius brolþudiðkus
nesutarimus islamo pasaulyje, saviþu-
dþiø musulmonø teroro veiksmus, kai þu-
domi kitos civilizacijos ir tikëjimo þmonës,
nesenus protestantø ir katalikø kruvinus
nesutarimus Ðiaurës Airijoje. Pastarøjø
net Popieþius Jonas Paulius II negalëjo
(gal ir nebandë) sutaikinti. Juk tie kruvi-
nieji ávykiai neturi jokio ryðio su transcen-
dentiniu Dievu.
Kai kurie ðiø religijø þemiðkieji ástaty-
mai (uþ jø laikymàsi þadant dangaus ka-
ralystæ po mirties) yra naudingi visuome-
nei, pavyzdþiui, islamo reikalavimas de-
ðimtinæ atiduoti vargðams. Krikðèioniø
Deðimt Dievo Ásakymø yra tarsi baudþia-
masis kodeksas, o pirmasis – neturëk ki-
tø dievø tik mane vienà – tai grynai politi-
nis – neprieðtarauk (þemiškajai) valdþiai.
Tad valdymas ir turtas (pinigai, ðiandie-
nos kalba sakant) yra kiekvienos religi-
nës organizacijos tikslas þemëje, o be-
turèiams ir vargðams bus atlyginta dan-
guje po mirties. Galima manyti, kad ánir-
tinga katalikø Baþnyèios kova su protes-
tantais (gal kiek suðvelnëjusi dabartiniais
laikais) vyko ne dël tikëjimo tiesø skirtin-
go aiðkinimo, o dël to, kad Liuteris savo
reforma pasikësino á valdymà (pavyz-
dþiui, protestantø tikëjimo praktikoje në-
ra centralizuotos valdymo piramidës, në-
ra valdymo priemonës – iðpaþinties) ir tur-
tà (ávestas celibatas katalikø kunigams,
ðeimai ir vaikams iðlaikyti; ásteigti vienuo-
lynai ir baþnyèios – turto koncentracijai).
Yra sukurti teologijos mokslai, pa-
rašytos knygos, suprantamos ir priimti-
nos tik tikintiesiems. Jose daþniausiai ne-
kalbama apie mokslui rûpimus atsaky-
mus – “TAIP” ar “NE”, bet nagrinëjami
tikëjimo vidaus procedûriniai klausimai,
priimant transcendencijà kaip tikrà esa-
mà faktà. Gal kiek ironizuojant svarsto-
mus klausimus galima palyginti su vidu-
ramþiais populiariu skaièiavimu, kiek vel-
niø gali tilpti ant peilio galo. Nediskutuo-
jama tokio klausimo beprasmybë, bet ap-
tariama, ar jie sëdi vienu sluoksniu, ar krû-
va, kokia jø forma, staèiakampiai ar su-
dëtingesni. Aiðku, tai ironija. Bet skaitan-
tys tas knygas tikintieji tegul pagalvoja,
jiems gali kilti nemaþa klausimø.
Bet gráþkime á mûsø kasdienybæ –
mokslà ir subjektyvumà.
Dabartinë transcendencija
Dabar yra labai madingi, ypaè tarp
intelektualø, posakiai: ,,...aname gyveni-
me að buvau...”, ,,...ten tokia aura...”,
,,...bûdama ten pasisëmiau tiek teigia-
mos energijos...”, ,,...atsimerkusi pama-
èiau verkianèià Marijà savo kambaryje...”,
,,...mane aplankë mirusiojo siela kaip
skaidrus kûnas...”, ,,...operacijos metu
buvau iðëjusi ið savo kûno, maèiau, kaip
mane operuoja, o toliau maèiau tunelá ir
jo gale ðviesà, buvo taip neapsakomai
gera, o balsas man sako: ,,dar anksti pa-
silikti, turi gráþti á savo kûnà...”.
Madingos Lietuvoje, tarp JAV ir kitø Va-
karø turèiø (daþniausiai þmonø) kelionës
á Indijà pasisemti dvasingumo lobiø, ypaè
lankymasis pas Jo Ðventenybæ Sai Babà
(þr. E. Kurklietytës ir V. Bubnio knygà
“Slaptingoji prema”, “Santara”,1999). Dar
daugiau, Lietuvos radijas ir ávairios TV sto-
tys gana plaèiai reklamuoja vadinamuo-
sius parapsichologinius reiðkinius pokal-
biuose su bûrëjomis, ekstrasensais, tele-
patais, horoskopø sudarinëtojais, gydan-
èiais per fotografijas, per TV. Neatsilieka ir
spauda – nuolat spausdinami Palmyros
Kelertienës ir Naglio Ðulijos horoskopai ir
t.t. Pagaliau ir “Maþoji studija”, peikdama
ávairius sektantus ir parapsichologus, nie-
ko logiðkesnio pasiûlyti negali.
Kà sako mokslas? NE? Neigimas be-
prasmis, nieko neárodantis, nes negali-
mas K kelias. Nustebino astronomas ið
Molëtø observatorijos vienoje radijo lai-
doje pasakæs: “Moksleiviai yra suglumæ
mokslo pinklëse...” (paryškinta J.R).
Labai tikslus, taiklus ir teisingas yra
daktarës Filomenos Taunytës pasaky-
mas, girdëtas vienoje laidoje: ,, Jei tu kalbi
su Dievu – tai malda, bet jei Dievas kalba
su tavimi – tai šizofrenija” (teatleidþia man
Gerbiama Daktarë, kad be jos leidimo
kartoju ðá pasakymà).
Taip, negalima paneigti ar árodyti to ko
nëra.
O gal jie – paranormaliø, parapsi-
chologiniø reiðkiniø valdytojai yra tei-
sûs? Gal ið tikrøjø tik šiandien mums at-
rodo tie reiðkiniai kaip stebuklai? Juk
plaukia minios prie piramidþiø, ekstra-
sensø, bûrëjø...
Ne!...Ne! O jeigu...?
O gal rytojaus mokslas árodys, iðma-
tuos, nustatys, pakartos tuos para... reið-
kinius, apraðys jø prieþastis? Gal bus su-
konstruotas koks nors “ateities metras”,
o ðiandien mes, tamsuoliai, nematome
þenklø ir neþinome savo ar aukðèiausio-
jo ir kitø þemesniojo rango veikëjø atei-
ties. O juk para... specialistai þinojo ir þi-
no mûsø ir jø praeitá ir ateitá. Jie þino daug
kà, tik kaþkodël në vienas nesigiria nu-
matæs þemës drebëjimà ir cunamá per
praëjusias Kalëdas. O gal þinojo, tik ne-
praneðë, neperspëjo... O gal niekas ne-
praðë P.Kelertienës ir N.Ðulijos sudaryti
praëjusiø metø gruodþio horoskopà Piet-
ryèiø Azijai, gal bûtø... Pats p.Naglis Ðulija
TV laidos metu prisipaþino, kad vienà die-
nà nepasiþiûrëjo á savo horoskopà ir ið-
ëjus ið namø iðtiko nelaimë, o bûtø pa-
þiûrëjæs, bûtø nëjæs ir nelaimës iðvengæs.
Taip. O kaip palengvëtø gyvenimas dar
pasiklausius bûrëjø, aiðkiaregiø...
Viena mintis neduoda ramybës, kai
kalbama apie tikëjimus, para... reiðkinius
ir jø atlikëjus arba matoma tuos reiðki-
nius rodant – ar tai nëra sukèiø darbas?
Juk iliuzionistai parodo ávairiausiø neáti-
këtinø triukø. Pavyzdþiui, pelenø mate-
rializacijà galima matyti daþnuose cirko
spektakliuose, nereikia vaþiuoti á Indijà
pas Sai Babà. Ar jie patys tiki tuo, kuo
verèia tikëti kitus? Ko verti stebuklai, pra-
naðystës, gydymai, pasveikimai? Yra TV
laidø (ne Lietuvos), kuriose árodomos ávai-
riø para... specialistø suktybës, ið stebuk-
lais tikinèiøjø pinigø viliojimas. O jei jie (ir
Indijoje, ir Lietuvoje, ir kitur) nëra sukèiai?
Að tik klausiu.
Nesiruoðiu neigti para... reiðkiniø, nei
kritikuoti þmoniø jais tikinèiø. Tenoriu at-
eiti á pagalbà para...reiðkiniø specialis-
tams ir pagaliau mokslui, ir ne neigti, o
pabandyti pagrásti tuos reiðkinius. Noriu
mokëti ta paèia valiuta.
Trys astralinio mokslo postulatai
Reikëtø tik priimti keletà ásakymø –
postulatø, kuriø pagrástumo nereikëtø dis-
kutuoti. O gal jie pasirodys pranaðiðki,
kaip Einðteino reliatyvumo teorija? Ðie
postulatai bûtø apie pagrindinius bûties
vyksmus: laukas – energija – laikas.
Pirmasis postulatas: visa erdvë, visa
visata yra astralinës energijos laukas, ku-
riame astralinë energija juda srautais, sû-
kuriais, kamuoliais, juda tiesiai visomis
kryptimis, pirmyn, atgal ir laike: judëjimas
– tai tik santykinis fizikinis terminas, AE
lauke vyksmas (informacija, pokytis ir t.t.)
vyksta absoliuèiu greièiu, ir pati AE juda
didesniu nei ðviesos greitis.
Antrasis postulatas: visi visatos dan-
gaus kûnai, Þemës gyvybë ir þmonës yra
astralinës energijos (AE) materializacijos
produktai. Didysis A. Einðteinas apraðë
energijos (E) ir masës (m) ekvivalentiðku-
mà garsiàja lygtimi E = mc2 (c – šviesos
greitis vakuume). Tai buvo pirmasis ne-
dràsus þingsnis moksliðkai pagrindþiant
materializacijos vyksmà. Ið ðios lygties
matyti, kad m = AE/c2 (AE – astralinë ener-
gija), o tai reiðkia, kad materializacija vyks-
ta sulëtëjus AE judëjimo greièiui.
Visi kûnai, ypaè gyvybë ir þmogus, yra
persmelkti, kupini AE, jie gimæ ágauna AE
krûvá, vieni didesná, kiti maþesná, tad ir ga-
lios yra nevienodos. Þmogaus AE turi
nuolatiná ryðá su visatos AE. AE krûvis kû-
ne pasiskirsto zonomis, o mirus, ávykus
dematerializacijai, AE iðeina ið kûno ir ási-
jungia á bendrà visatos AE srautà, bet gali
pereiti ir á kità þmogø. Dangaus kûnai ið-
kreipia ir nukreipia AE srautus, sklindan-
èius á Þemæ, taip pat veikia þmogaus pra-
dëjimo metu áeinantá AE krûvá ir todël val-
do þmogø tolesniame gyvenime.
Treèiasis postulatas: laikas (apie laikà
yra raðiusi dr. Gaidamavièienë; teatleidþia
man gerbiama autorë, kad be jos leidi-
mo panaudojau mintis ir idëjas visiðkai
jø nesisavindamas). Laikas buvo ir lai-
kas bus, yra dabar. Laikas susijæs ir juda
kartu su AE srautais. Þmogaus AE, su-
siliedama su visatos AE, gali dabar judë-
ti laike buvo ir laike bus .
Mokslas pasakys – NE! Aš taip pat sa-
kau - NE! Bet kaip paaiškinti tuos (jei)
matomus ir girdimus para… reiškinius?
Ðie postulatai paaiðkina telepatijà, re-
inkarnacijà, praeities ir ateities matymà,
gyvø ir mirusiø þmoniø suradimà,
pri(si)këlimà ið mirusiøjø, prisipildymo
energija jausmà, teigiamos ir neigiamos
auros buvimà, Sai Babos fenomenà, pe-
lenø ar kitø daiktø materializacijà, ðven-
tumà, pranaðautojus ir pranaðus. Pare-
mia þinomas Mikaldos, Nostradamo, jau
mûsø laikø – Mesingo ir dabartinio Glo-
bos – pranaðystes ir rodomus minèiø
skaitymo, daiktø matymo triukus. Jie ir
mûsø aiðkiaregiai mato, kas buvo ir kas
bus. Tik AE srautø dëka jie susijungia su
laiku ir mato individo, miesto, kraðto, vi-
suomenës praeitá ir ateitá. Ekstrasensø gy-
dymai, kortø, kavos tirðèiø nuorodos, re-
gëjimai, ðventøjø liudijimai, apsireiðkimai
– viskas vyksta bûrëjo ar aiðkiaregio min-
tyse, galvoje, yra AE lauke, kai jo AE su-
silieja su visatos AE.
Ar to negana?
Ðiais “mokslo” postulatais galëtø rem-
tis visos religijos: þmogus, Þemë, dan-
gus, Dievas, mirtis, siela, prisikëlimas, po-
mirtinis gyvenimas, Kristus ir Mahome-
tas, Buda ir Dalai Lama – viskas bûtø su-
jungta á vienà sistemà. Taèiau tokia vei-
kianti sistema bûtø panaði á þinojimà, o
ne á tikëjimà ir tada visø para...reiðkiniø
poveikio galia dingtø. Bet kurio tikëjimo
teiginius árodþius, pavertus þiniomis,
dingtø tikëjimo galia, prasmë, teikiama
viltis; ðiandien Kristus, pasirodæs baþny-
èioje, bûtø uþmëtytas ne akmenimis, bet
gal “mobiliakais”.
Mokslininkas pasakys – tokie postu-
latai yra nesàmonë. Sutinku, ir pats tai
teigiu. Bet argumentø prieð tuos postu-
latus nëra. Tam, kuris átikës ðiais postu-
latais, mokslo NE nebus argumentas...
O ar turite laikrodá, kuris laikà matuotø
pirmyn? Praëjusá laikà astronomai mato
fotografuodami milijonus ðviesmeèiø nu-
tolusius susidaranèius dangaus kûnus –
dabar mato praeitá, o jei pasuktø telesko-
pus á kità pusæ, gal dabar pamatytø atei-
tá? Tokio teleskopo dar nëra? Ar mokslas
gali iðmatuoti astralinæ energijà, nustaty-
ti materializacijos vyksmà? Sako, esà la-
zerio spinduliø susikirtimo vietoje atsiran-
da materialios dalelës, tad gal rasis prie-
taisas astralinei energijai matuoti ir bus
galima iðmatuoti sielà. Dabar tokiø prie-
taisø nëra, o tai jau, kaip sakoma, paèiø
fizikø problema.
O gal šiuos postulatus priims filoso-
fai? Juk jie rimtai svarsto taip pat naujas
sàvokas, kaip jie sako, atveria naujo taps-
mo perspektyvas. Gal jie ðiuos postulatus
apvilks filosofiniais nëriniais ir rasis tas
naujasis tapsmas – postmodernistinis fi-
losofinis tikëjimas?
Mokslas paþengë svaiginanèiai toli –
gilyn á pasaulio, kosmoso, gyvybës Þe-
mëje supratimà. Net mano kartos gyve-
nime mokslo ðuoliai yra didþiuliai ir ... bu-
vo nenuspëjami. Didþiøjø atradimø nie-
kas nenumatë, tik pavieniø entuziastø
darbas dedant kruopelæ prie kruopelës
pastatë dabartiná didingà mokslo rûmà.
Mokslas stiprus, kai sako TAIP. Silp-
noji pusë ryðkëja, kai mokslas sako NE.
Sukurtas galingas ir didingas ðiuolai-
kinis mokslas, taèiau jis yra bejëgis prieð
bene paèià þmogiðkiausià þmogaus silp-
nybæ – tikëjimà.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 15
 Restauratoriui tapyba kaip tam vilkui
miðkas...
Juozas SKOMSKIS
Aukðèiausiosios kategorijos meno
vertybiø restauratorius, Dailës akademi-
jos docentas Juozas Algirdas Pilipavi-
èius, pastaràjá penkmetá dirbæs kultûros
ministro patarëju paveldosaugai, pernai
atsidûræs „ant ðaligatvio“, sako, dþiaugia-
si paragavæs valdininko duonos, pajutæs
valstybës reikalø svarbà, sutikæs aibæ kil-
niø kultûros þmoniø, bet mintis apie kar-
jerà visiems laikams iðmetæs ið galvos,
nes já vël paðaukusi daugiau kaip prieð
tris deðimtmeèius ágyta sienø tapybos
restauratoriaus mûza.
Tarnybos laikas jam, kaip restaurato-
riui, buvæs nuostolingas, bet, sako, në vie-
nos dienos nepraleidæs be teptuko ran-
koje. O ið viso yra nutapæs per 300 tem-
peros, akrilo technikos paveikslø – dau-
giausia kaimo, Vilniaus peizaþø, laisvalai-
ká leidþiàs savo ákvëpimo mekoje – Mala-
volës sodyboje netoli Vievio; sostinëje su-
rengæs keturias personalines kûrybos pa-
rodas; sukûræs smaltos mozaikø ciklà Uk-
mergës baþnyèiai, freskà „Marijos pa-
veikslo karûnavimas“ Ðiluvos koplyèioje,
vis dëlto lieka iðtikimas svarbiausiam sa-
vo dievaièiui – meno vertybiø restauravi-
mui, kurá ðiandienë miestø plëtra linkusi
pamirðti. Susitikome Vilniaus dizaino mo-
kymo centro dailës galerijos „Menø kam-
po“ svetainëje, kurioje Juozas Algirdas Pi-
lipavièius eksponavo 30 savo paveikslø,
ir kalbamës apie tai, jog jaunystëje daili-
ninkas buvæs ganëtinas prieðgyna: kai bu-
vo reikalaujama daiktiðko vaizdavimo, kû-
rë konstruktyvistiniø abstrakcijø ciklà „Ste-
reo“; dabar, kai daugelis pasidarë abst-
rakcionistais, á jo paletæ sugráþusi realisti-
në maniera ir tapyba remiasi natûra. Sa-
ko, jog peizaþui, realistiniam natûros vaiz-
davimui dar negresia mirtis, kad tapytojai
dar galës ilgai dirbti erdvëje nuo realizmo
iki abstrakcijø, kaip tai darë M. K. Èiurlio-
16 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1
nis; jog, anot didþiojo Pikaso, stiklinæ ga-
lima nutapyti taip, kad jà norëtøsi paimti á
rankas ir atsigerti vandens... Taèiau vilkà
kaip beðerk, jis vis vien á miðkà þiûrës. Nors
kiekvienam restauratoriui pravartu turëti
prigimtiniø dailininko duomenø, gebëjimà
pieðti, jausti spalvø dermæ, kompozicijà,
visumos pojûtá, taèiau daugelis dailininkø
restauratoriais negalëtø bûti dël talento
stokos. Pagaliau viena deivë ið dviejø vis
viena pasiglemð tave visà, – tikina paðne-
kovas ir nepamirðta prisiminti laiko, kai res-
tauravo per 70 freskø Vilniaus baþnyèio-
se; kad buvæ ypaè malonu dirbti Domini-
konø baþnyèioje, kurioje per ketverius me-
tus kartu su Povilu Kuodþiu, Algiu Kup-
èinsku restauruotas beveik 800 kv. m plo-
tas; kai Jeruzalës baþnyèios klebonas,
nors jam daug kas primygtinai siûlësi, kan-
triai laukæs, kol ateis restauratoriai ið Do-
minikonø atgaivinti jo didþiausios freskos
nuo skliautø iki grindø. Visada malonu
dirbti ten, kur sienø tapyba – pagrindinis
ðventovës elementas, – sako restaurato-
rius. Nors Lietuvoje tokiø kûriniø nedaug,
bet jie rodo þmoniø jautrumà, groþio su-
vokimà. Mûsø baþnyèios puoðnios, jø sie-
nø tapyba turtinga, iðlikusi per stiliø kaità,
nuopuolius ir pakilimus, ir restauratoriui
svarbu atrasti ir iðryðkinti tuos interjero ak-
centus, galbût kai kà ir paðalinant. Tai jo
galvosûkis ir meistriðkumo iðraiðka. Dide-
liame objekte svarbiausia atrasti istoriná
raktà, màstyti, projektuoti. Neuþtenka bû-
ti vien mikliø rankø meistru, amatininku,
reikia bûti kûrëju. Deja, anksèiau baþny-
èios, klebonai, baþnytinës bendruomenës
labiau rûpinosi sakralinëmis vertybëmis
negu dabar. Galbût dël to, kad buvo tikë-
jimo priespaudos laikas ir reikëjo pasiprie-
ðinti. Tada negailëta nei lëðø, nei dëme-
sio. Bûdavo daugiau aukojama meno re-
nesansui.
Na, o sugráþimas á savo stichijà irgi
neliko be pasekmiø. Prieð valstybinës tar-
nybos duoklæ Juozas Algirdas Pilipavièius
turëjo savo sienø freskø restauravimo ámo-
næ ir jau minëtà solidø ádirbá. Penkerius
metus vien dël etikos prieþasèiø atidëjæs
árankius, kà ne kà neiðkentæs restauravæs
prieðokiais, atostogø metu, kad nepraras-
tø rankos ir akies. Taèiau per tà laikà atëjo
naujø specialistø, lyderiø, pakito poþiûris
á kultûros vertybiø restauravimà, já ëmë
goþti rekonstrukcijos, pritaikymas, sten-
giamasi jo iðvengti arba bandoma atidëti
vëlesniems laikams. Todël dabar patyru-
sio veterano laukia ir konkurencinë kova,
ir kova uþ vietà meno pasaulyje, ir ap-
skritai profesijos nuopuolis – skaudþiau-
sia rykðtë. Jos smûgiams atlaikyti, sako,
reikës ir jëgø, ir laiko. Dþiaugsmo valan-
dø teikia nebent vienas dabar jau ramus
darbas, kurá gali tæsti nesislapstydamas.
Tai freskø koridorius Bernardinø vienuo-
lyne. Èia dëstytojas pluða kartu su savo
Dailës akademijos Paminklotvarkos ka-
tedros studentais, ágyjanèiais sienø tapy-
bos restauravimo teorijos þiniø bei prak-
tiniø ágûdþiø. Ðio studijø centro ákûrimas
jau árodë esàs naudingas tiek aukðtajai
mokyklai, tiek restauratoriø profesijai re-
abilituoti. Ir, matyt, bus naujas, pelnytas
aukðèiausiosios kategorijos meno verty-
biø restauratoriaus ir tapytojo Juozo Al-
girdo Pilipavièiaus uostas.
 1
Neáprastas
tradicinis
japonø apavas
klumpiø prototipas. Tokiu apa-
VI a. Japonijos valdovø ka-
vu Japonijoje buvo avima X a.
pavietëse rasti batai ið metalo
ir jis liko populiarus iki ðiol.
lakðtø, iðraiþyti ámantriais orna-
Ypatinga apavo dalis –
mentais. Net dabar kara-
kojinës su atskirtu nykð-
liðkieji palikuonys
èiu. Jos pritaikytos mû-
ceremonijø metu
vëti kartu su ásispiria-
avi ornamentais ið-
mu pliaþo tipo apa-
raiþytà mediná apavà.
vu. Kai kurios ko-
Senovëje taip pat buvo
jinës yra gumi-
avima odiniais ir me-
niais padais ir
dþiaginiais batais. Apie
jomis galima
VIII a. buvo pradëta avëti
mûvëti be ba-
ðiaudiniais batais, at-
tø. Tokios koji-
veþtais ið Kinijos. Vëliau
nës-batai neslys-
jie virto ðiaudiniais san-
ta, o atskirti kojø
dalais, labiau pritaiky-
nykðèiai leidþia
tais prie Japonijos kli-
pëdai geriau pri-
mato. Ðiaudiniai san-
sitaikyti vaikð-
dalai pagaminti ið suvy-
tant nelygio-
tø ðiaudø, jie lengvi,
mis vieto-
lankstûs ir pigûs. Tad se-
mis. Net da-
novëje jais daþniausiai avë-
bar japonø
statybininkai
avi tokiu apavu.
2 Ðiuolaikinëje Japoni-
joje paplito vakarietiðkas apa-
vas, taèiau tradicija namuose
vaikðèioti basiems iðliko. To-
dël buvo sukurtos specialios
mokyklinës ðlepetës, kurio-
mis vaikai persiauna atëjæ
jo kariai, darbinin- á mokyklà.
kai bei paprasti
þmonës. Vëles- Pagal uþsienio
nis tobules- spaudà parengë
nis varian- Antanina
tas yra da- BANELYTË
bar visame
pasaulyje
3
avimø pliaþo
basuèiø prototipas.
Ðis variantas buvo ávairiø rûðiø,
vienai ið jø padams buvo nau- 1. Tagetomis buvo avima
dojamas bambuko pluoðtas, o dirbant ryþiø laukuose iki
ðonai aptraukti oda, pakulnyje Antrojo pasaulinio karo ir po
– metalinë smaigtis. Kitiems va- jo. Paveikslëlyje parodytos
riantams buvo bûdingos keis- tagetos vadinamos oaði
tos formos ir puoðnus dizainas. 2. Fuka-gutsu – tai apavas,
Labai ádomø apavà avëjo pagamintas ið suvytø mieþiø
budistø vienuoliai – tai staèia- ðiaudø, vaikðtant po sniegà
kampio formos medþio lente- jis apsaugo nuo drëgmës ir
lës su dviem medinëmis kala- ðalèio
dëlëmis apaèioje ir odiniais dir- 3. Geta – jie taukði vaikðtant,
þeliais virðuje – savotiðkas bet yra mëgstami
Pradëti restauruoti
trijø profesoriø Birþiðkø
gimtieji namai
Juozas ELEKÐIS
Gydytojas Antanas Birþiðka, po studijø atsisakæs pasiû-
lymo dirbti moksliná-praktiná darbà Maskvoje, atvyko á tolimà
Þemaitijos miestelá Viekðnius. Toks pasirinkimas nebuvo at-
sitiktinis. Èia jau veikë viena seniausiø vaistiniø Þemaitijoje
(seniau ásteigta tik Palangos vaistinë), dël aktyvios knygne-
ðiø veiklos daugiau nei pusë þmoniø buvo raðtingi, ðiaip þmo-
nës buvo maþiau uþguiti. Vyskupas Motiejus Valanèius yra
sakæs, kad Þemaitijos parapijose visur moterys á baþnyèià
ateidavo juodai ir pilkai apsirengusios, tik Viekðniuose mote-
rys per pamaldas þydëte þydëjo savo ryðkiai iðaustais ir iðsiu-
vinëtais apdarais ir skarelëmis. Panaðiai yra pasakiusi ir garsi
muzikologë Zita Kelmickaitë. Jos teigimu, renkant tautosakà
Þemaitijoje, lengviau bûdavo prakalbinti akmená nei þmogø.
Viekðniuose þmonës be dideliø atsikalbëjimø ne tik moterys,
bet ir vyrai padainuodavo senoviniø dainø. Taigi á tokià aplin-
kà atvyko jaunas gydytojas su þmona muzike.
Gydytojas pagarsëjo ne tik sugebëjimu gydyti, bendrauti
su þmonëmis, bet ir tuo, kad visi trys jo sûnûs tapo garsiais
Lietuvos profesoriais. Iki ðiol dar në viena ðeima nëra turëju-
si trijø profesoriø. Mykolas – Vasario 16-osios akto signata-
ras, vienas ið jo autoriø, Vaclovas – bibliografijos mûsø ðaly-
je pradininkas, Viktoras – naujoviø matematikoje ieðkojæs
profesorius. Mykolas savo lëðomis tëviðkëje pastatë ir pa-
dovanojo visuomenei Sveikatos namus. Ðiuose kiek mo-
dernizuotuose namuose tebepriiminëjami pacientai iki ðiol.
Gydytojos Auðrelës Gurauskaitës rûpesèiu miestelyje pa-
statytas paminklas Birþiðkoms – tëvams ir trims sûnums. Tai
yra pirmas ir kol kas vienintelis toks paminklas ðalyje.
Deja, iki ðiol akis badë namas, kuriame gimë ir augo trys
garsûs profesoriai. Sovietmeèiu namas buvo visai suþalotas:
ið vienaaukðèio pastato su verandële jis paverstas dviaukð-
èiu keturkampiu. Vos atgavus nepriklausomybæ, pradëta rû-
pintis gydytojo statyto namo restauravimu. Tai buvo ámano-
ma, nes vietiniai meistrai ið pagarbos gydytojui iðlaikë vidaus
konstrukcijas, ðonuose net stogo elementus. Buvo likæ ir kai
kuriø dokumentø, nuotraukø. Beje, buvo saugomas gydyto-
jo ir sûnaus profesoriaus Mykolo atminimas prie Sveikatos
namø. Meistrai ant marmurinës lentos, kad èia yra gydytojo
Antano Birþiðkos Sveikatos namai, ásigudrino metalinæ lentà
prikalti tik virðuje ir taip, kad jà buvo galima pakelti ir pamatyti
tikràjá uþraðà. Tai daþnai buvo demonstruojama net gana aukð-
tiems sovietø pareigûnams. Namø restauravimas, gaila, uþ-
truko, nes namas sovietmeèiu nebuvo saugomø paminklø
sàraðe, atgimimo metu paskubom já átraukus neáforminti rei-
kiami dokumentai. Trûko ir lëðø. Gydytojai Auðrelei Guraus-
kaitei teko eiti ir eiti „kryþiaus kelius“. Galima pasidþiaugti,
kad Kultûros ministerija pagaliau skyrë tam pinigø. Namui
remontuoti konkursà laimëjo UAB „Telðiø meistrai“.
Restauravus Birþiðkø namus, Viekðniai taps unikaliu svei-
katos ir kitø paminklø centru. Èia yra jau minëti prof. Mykolo
Birþiðkos statyti Sveikatos namai, vienos seniausiø Þemaitijoje
Juozo Aleksandravièiaus vaistinës muziejus, kurio pastatà vi-
suomenei padovanojo jo duktë Zofija, namà restauravus pra-
dës veikti ir Birþiðkø muziejus. Viekðniuose, beje, yra ir aviaci-
jos pradininko Lietuvoje Griðkevièiaus muziejus. Svajojama apie
malûno muziejø, nes yra senovinis unikalus mûrinis pastatas.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 17
 Klimato pokyèiai
ir visuomenës reakcija Arktikoje bei
Subarktikoje
Tarpdisciplininë konferencija ir lauko
ekspedicija „Staigûs kraðtovaizdþio po-
kyèiai ir þmoniø visuomenës reakcija Ark-
tikoje bei Subarktikoje“ 2005 m. vasarà
vyko Jûkone, vienoje Kanados ðiauriniø
provincijø. Renginá suorganizavo Tarptau-
tinës geologijos mokslø sàjungos (IUGS)
Geoindikatoriø darbo grupë kartu su ki-
tomis tarptautinëmis bei Jûkono provin-
cijos organizacijomis.
Konferencijos tematika aprëpë kli-
mato ir kraðtovaizdþio pokyèius Ðiaurës
platumose holoceno metu bei istorinë-
je praeityje, klimato kitimo ateities mo-
delius, geologiniø procesø, susijusiø su
Dr. Jonas SATKÛNAS
klaracija, raginanti skirti daugiau dëme-
sio staigiø kraðtovaizdþio pokyèiø tyri-
mams, jø poveikio þmoniø bendruome-
nëms bei ekosistemoms vertinimui. Vi-
sa konferencijos medþiaga (ataskaita,
minëtoji deklaracija, spaudos praneði-
mai, dalyviø sàraðas, fotonuotraukos)
skelbiama tinklalapiuose http://www.ge-
oindicator.org ir http://www.taiga.net/ra-
pidchange/index.html
Lauko ekspedicija á Jûkono provinci-
jos rytinæ dalá (Kusava eþero apylinkës,
Kluanio nacionalinis parkas) suteikë ga-
limybæ praktiðkai susipaþinti su egzoge-
niniø-kriogeniniø procesø (solifliukcijos,
nuoðliauþø ir nuogriuvø, ledynø tirpimo)
intensyvëjimo poþymiais, ekosistemø ki-
timo pavyzdþiais, kriogeniniø procesø
monitoringo metodais ir kita.
Klimato kitimas ir Arktika
Klimato tyrinëtojai nurodo, kad XX a.

Klimato atðilimo pasekmës amþinajam

áðalui – gruntas tampa nestabilus, suslûgsta,
slenka net esant maþiausiam nuolydþiui. Tai
ypaè nepalanku keliø, dujotiekiø stabilumui.
Fotografuota prie Aliaskos greitkelio.
Jûkonas, Vaithorso apylinkës

Ðv. Elijaus kalnagûbris uþstoja kelià á

Jûkono teritorijà patekti oro masëms su
krituliais ið Ramiojo vandenyno pusës, todël
jø metinis kiekis yra tik apie 250 mm. Dël
gruntinio vandens garavimo ir maþo krituliø
kiekio formuojasi druskoþemiai – dirvos
pavirðiuje kristalizuojasi mirabilitas,
tenarditas ir halitas. Reiðkinys, labiau
bûdingas stepëms ir pusdykumëms,
Subarktikoje sukuria unikalias sàlygas labai
specifinëms halofitinës bioávairovës
buveinëms

klimato atðilimu, specifikà ir kita. Dau-

giausia dëmesio buvo skirta visuome-
nës prisitaikymo prie sparèiø klimato ir
jo sàlygojamø gamtinës aplinkos poky-
èiø problemoms nagrinëti.
Apie 80 konferencijos dalyviø ið Ka-
nados, JAV, Rusijos, Didþiosios Britani-
jos ir Lietuvos atstovavo ávairioms tyrimø
bei veiklos sritims. Tai buvo ekologai, bio-
logai, archeologai, geologai, kriologai,
ekologijos filosofai, saugomø teritorijø
specialistai, vietiniø tautiniø bendruome-
niø (inuitø, atasbaskø, tuèoniø) atstovai.
Konferencijos metu buvo priimta de-

18 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1

 Arktikai bûdinga ir regioninës klima-
to kaitos ávairovë dël oro masiø ir van-
denynø sroviø cirkuliacijos – dël jø vieni
regionai ðyla greièiau nei kiti. Taèiau pa-
stebima ir bendroji tendencija: þiemos
temperatûros kyla greièiau nei vasaros.
Aliaskoje ir Vakarø Kanadoje þiemos
temperatûra per pastaruosius 50 metø
pakilo 3–4 0C.

Termokarstinis eþerëlis – daugiameèio

áðalo atðilimo pasekmë

Klimato kitimo modeliai. Maþëjantis jûros ledo plotas yra svarbiausias tiesioginis klimato kitimo indikatorius

pasaulio mastu pavirðiaus temperatûra kilo dvigubai, lyginant su pokyèiais per

pakilo 0,60C, o 90-ieji metai buvo ðilèiau-
sias deðimtmetis per visà meteorologi-
niø stebëjimø istorijà. Pasaulinio vande-
nyno lygis per pastaruosius ðimtà metø
pakilo 10–20 centimetrø. Antrojoje XX a.
pusëje 2–3 proc. iðaugo gausiø krituliø
daþnis vidutinëse ir ðiaurinëse platumo-
se, vis reèiau pasitaiko ekstremaliai þe-
mø temperatûrø laikotarpiai. Klimatiniai
ávykiai, sàlygojami El Ninjo pobûdþio
reiðkiniø, tapo daþnesni ir intensyvesni
nuo 1970 m. vidurio.
Pokyèiai Arktikoje labai svarbûs glo-
baliu mastu, nes ðiauriniai regionai, bû-
dami ypaè jautrûs klimato kaitai, veikia
ir kitø platumø klimatà. Pasaulio klima-
tas kinta ir globali temperatûra kyla da-
bartinës visuomenës istorijoje nematytu
greièiu. Arktikos vidutinë temperatûra pa-
pastaruosius kelis deðimtmeèius likusioje
pasaulio dalyje. Spartus ledynø tirpimas,
jûros ledo ploto maþëjimas, kylanti am-
þinojo áðalo temperatûra nedviprasmið-
kai rodo klimatà globaliai atšylant.
Kodël Arktika ðyla greièiau nei þemes-
niø platumø vietos, aiðkinama keliomis
prieþastimis:

iðtirpus sniegui ir ledui, tamsûs
þemës ir vandenyno vandens pavirðiai ab-
sorbuoja daug daugiau saulës energijos;

didesnë papildomos energijos da-
lis negráþta á atmosferà ir ðildo pavirðius;

atmosferos sluoksnis, kuris turi
áðilti tam, kad suðildytø pavirðiø, Arktiko-
je yra plonesnis;

atmosferos ir okeanø sroviø cir-
kuliacijos pokyèiai taip pat gali paspar-
tinti atðilimà.

Klimato atðilimas sàlygoja daþnesnes kalnø

ðlaitø nuoðliauþas. Prie ðiø procesø priside-
da kalnø ledynø tirpimas ir seisminiai
smûgiai. Kluanio nacionalinio parko
pakraðèiu einàs Aliaskos greitkelis pastarai-
siais metais ne kartà buvo uþdarytas dël
nuoðliauþø

Per ateinanèius ðimtà metø klimato

Balta pelenø juostelë atodangoje liudija
vulkano iðsiverþimà 1250 metais. Ji yra
puikus orientyras archeologiniams ir
praeities ekologiniams ávykiams atkurti.
Manoma, kad ðis vulkano iðsiverþimas buvo
toks stiprus, kad privertë tuometinius
gyventojus migruoti á Pietus, kur uþgimë
navahø kultûra
Jûkono upë aukðèiau Vaithorso miesto.
Jûkonas pagarsëjæs kraðtà daugiau kaip
prieð 100 metø krëtusia Klondaiko aukso
karðtlige. Kitas ávykis, labiausiai pakeitæs
vietos tautø gyvensenà ir tradicinæ sanklodà,
– Aliaskos greitkelio nutiesimas baigiantis
Antrajam pasauliniam karui
kaita, manoma, dar pagreitës ir lems la-
bai didelius fizinius, ekologinius, ekono-
minius bei socialinius padarinius. Proce-
sai Ðiaurëje, be visuotinio klimato ðiltëji-
mo, paveiks visà likusá pasaulá, ypaè spar-
èiai pakils jûrø lygis. Be to, Arktikos kli-
matas ateityje ðils dar greièiau dël ðiltna-
mio efekto. Prognozuojama, kad per at-
einanèius 100 metø vidutinë metinë tem-
peratûra sausumoje pakils 3–50C ir iki 70C
– vandenyno akvatorijoje. Þiemos tem-
peratûros kilimas prognozuojamas 4–70C
sausumoje ir net 7–100C vandenynuose.
Nukelta á 30 p.

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 19


Ávykiø mozaika

Didþiajam Vilniaus Seimui – 100

Lietuvos mokslø akademijos biblioteka
2005 m. lapkrièio 18 d. parengë ðiai datai skir-
tà parodà. Jos atidaryme dalyvavo Lietuvos
Respublikos Seimo Pirmininkas Artûras Pau-
lauskas. MA bibliotekos direktorius dr. Juozas
Marcinkevièius apþvelgë 1905 m. politinæ si-
tuacijà Lietuvoje. Seimo Pirmininkas apibûdi-
no susidariusias Tautinio atgimimo prielaidas
ir nepriklausomybës siekius. MA n.e. Antanas
Tyla akcentavo Jono Basanavièiaus vaidmená
organizuojant Pirmàjá lietuviø tautos atstovø
suvaþiavimà, á kurá atvyko per 2000 delegatø.
Svarbus nutarimas – ástaigose ir mokyklose
vartoti lietuviø kalbà.
Seimo Pirmininkas ir kiti renginio dalyviai
susipaþino su parodos eksponatais.
Povilas SAUDARGAS

Konferencijà ,,Þ
ir problemos”, skirt
Konferencija ,,Þemës reforma Lietuvoje: gimimo metinëms
praeitis, dabartis ir problemos” mokslø akademija
mo reikalø komite
jos institutu ir Lietu
Konferencijà pr
prelato M.Krupaviè
mui ir ekonomikai
vas dël prelato var
Þemës ûkio mi
tarpukario metø së
reikðmæ Lietuvos e
Konferencijos
komiteto pirminink
Praneðimus sk
tis. Nemaþai moks

20 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1


Ávykiø mozaika

Dþiaugiamës, kad 2005 metø Valstybinë Jono Basanavièiaus

premija áteikta Etninës kultûros globos tarybos prie LR Seimo pirmi-
ninkui, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriui Libertui Klimkai,
mûsø þurnalo autoriui nuo 1978 metø. Dr. Jono Basanavièiaus
premija prof. Libertui Klimkai buvo áteikta 150 metø sukaktá minëjusia-
V.KULIKAUSKIENËS nuotr. me Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Nuotraukoje ið kairës: Lietuvos nacionalinio muziejaus
direktorë Birutë Kulnytë, prof. Libertas Klimka ir kultûros
Þemës reforma Lietuvoje: praeitis, dabartis ministras Vladimiras Prudnikovas
tà prelato Mykolo Krupavièiaus 120 - osioms
s, 2005 m. lapkrièio 29 d. surengë Lietuvos
a kartu su Lietuvos Respublikos Seimo Kai-
etu, Þemës ûkio ministerija, Lietuvos istori-
uvos þemës ûkio universitetu.
radëjo akad. Z.R.Rudzikas, paþymëjæs, kad
èiaus nuopelnai Lietuvos valstybës stiprini-
yra labai svarbûs ir MA remia visas iniciaty-
Virginijos VALUCKIENËS nuotraukos

rdo áamþinimo.
nistrë prof. K.D.Prunskienë akcentavo, kad
ëkminga þemës reforma turëjo labai didelæ
ekonomikai.
dalyvius pasveikino Seimo Kaimo reikalø
kas dr. J.Jagminas.
kaitë dr. G.Vaskela, dr. K.Sivickis, K.Maksvy-
slininkø dalyvavo diskusijose.

MA naræ ekspertæ profesoræ habilituotà daktaræ Viktorijà

Daujotytæ-Pakerienæ Jubiliejaus proga sveikino ir daug daug
gero linkëjo ir MA prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas

LITEXPO paroda ,,Energijos pasirinkimas Europos ateièiai.

Termobranduolinë sintezë – Saulës energija Þemëje”
Nuotraukose: parodà atidaro organizatorius V.G.Barjachtero tarptauti-
nio mokslo paramos fondo direktorius dr. Viktoras Bolotinas.
Prie stendø – naujas Lietuvos mokslø akademijos mokslo organizaci-
nio skyriaus vadovas Andrius Bernotas

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 21

 IRIS – naujas modernus
Atkelta ið 3 p.
Reikëtø atkreipti dëmesá á IRIS kom-
paktiðkumà. Reaktoriaus sferinio apsau-
gos kiauto skersmuo siekia tik 25 met-
rus, o keturiø reaktoriø atominë elektrinë
galëtø tilpti maþdaug 15 ha sklype.
IRIS projekte panaudota nemaþa da-
lis standartinës, jau dabar gaminamos ir
gerai patikrintos árangos. Reaktoriaus ir
jo sistemø kompaktiðkumas leido suma-
þinti apsauginio gaubto matmenis, o tai,
savo ruoþtu, sàlygoja maþesnius jo sta-
tybos kaðtus ir galimybæ pasiekti geres-
nes struktûrinio atsparumo charakteris-
tikas. Reaktoriaus prieþiûra ir aptarnavi-
mas taip pat yra gerokai supaprastinti,
palyginti su dabar veikianèiais analogið-
ko tipo reaktoriais. Planiniam remontui ir
kuro perkrovimui reaktorius galës bûti
stabdomas vienà kartà per 3–4 metus.
Jame yra daug maþiau vamzdynø ir me-
talo konstrukcijø suvirinimø, todël ðis
reaktorius bus maþiau paþeidþiamas ko-
rozijos nei kiti panaðaus tipo reaktoriai ir
tai prailgins jo tarnavimo laikà.
IRIS kelias á branduolinës
energetikos rinkà
Lietuvos elektros rinka naujiems pajë-
gumams yra pakankamai sudëtinga dël
keleto aplinkybiø. Visø pirma Lietuvos
elektros generatoriø pajëgumai (apie
4000 MW) ðiuo metu gerokai virðija porei-
kius (apie 2000 MW). Netgi 2009 m., su-
stabdþius Ignalinos AE II blokà, Lietuvoje
dar bus generuojanèiø pajëgumø pertek-
lius. To pertekliaus turëtø pakakti bent iki
2015 metø. Elektros poreikio augimas ðá
deðimtmetá nëra didelis – tik 4 proc., o po
2010 m. jis turëtø sumaþëti iki 3 proc. per
metus. Lietuvos elektros sistema yra
glaudþiai integruota á Ðiaurës ir Rytø kai-
myniniø ðaliø sistemas, ir po Ignalinos AE
uþdarymo kai kuriø Lietuvos kaimyniniø
ðaliø elektros gamybos savikaina, palygin-
ti su Lietuvos, bus maþesnë.
Uþdarius Ignalinos AE, elektros ga-
myba taptø ávairiapusiðkesnë. Yra gali-
mi ávairûs tolesnio Lietuvos elektros ener-
getinio ûkio plëtotës scenarijai tiek sta-
tant naujà atominæ elektrinæ, tiek naujas
kombinuotojo ciklo dujø turbinas arba
naujas termofikacines elektrines, tiek ir
bandant maksimaliai pratæsti esamø pa-
jëgumø statybos iki 2017–2020 m. tarna-
vimo laikà be didesniø naujø elektros ge-
neravimo ðaltiniø.
Ðio uþdavinio sprendimui ðiuo metu
Lietuvoje skiriama nemaþai dëmesio, nes
galutinio sprendimo priëmimas yra vei-
kiamas daugelio daugiau ar maþiau ne-
22 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1
branduolinis re
paèiu laiku
apibrëþtø veiksniø. Pirmiausia nëra aið-
kus ávairiø kuro rûðiø kainø kitimas atei-
tyje, galimø tiekëjø patikimumas, ener-
gijos poreikiø augimo tempai, elektros
eksporto ir importo kainø ir sàlygø kaita,
naujø pajëgumø statybos kainos ir finan-
savimo ðaltiniai bei daugybë kitø ekono-
miniø, finansiniø, politiniø ir teisiniø as-
pektø. Siekis sustiprinti Lietuvos energe-
tikos saugumà ir nepriklausomumà ver-
èia kruopðèiai analizuoti ávairias situaci-
jas, tarp jø ir naujø branduoliniø reakto-
riø statybos galimybes Lietuvos elektros
gamybos sektoriuje.
Kol kas labai sunku vienareikðmiðkai
atsakyti, ar naujos AE statyba artimiau-
siu metu bûtø pagrásta. Vertinant tik eko-
nominius veiksnius, po ankstyvo Ignali-
nos AE sustabdymo bûtø tikslinga nau-
doti esamas ir statyti naujas termofikaci-
nes elektrines, statyti naujus kombinuo-
to ciklo dujø turbinø blokus Lietuvos elek-
trinës aikðtelëje ir modernizuoti esamus
joje 300 MW galios blokus.
Naujos AE poreikis galëtø atsirasti
vëliau, po 2017–2020 m., ir jos galia ne-
turëtø virðyti 1000 MW. IRIS ðiame kon-
tekste turi keletà pranaðumø prieð kitus
branduolinius reaktorius. Visø pirma jis
gerai derinasi prie nedidelio Lietuvos po-
reikiø augimo ir nereikalauja dideliø re-
zervavimo pajëgumø. Kadangi IRIS yra
modulinio tipo reaktorius, tai jis gali bûti
pradëtas statyti nuo 350 MW galios, vë-
liau padidinant iki 700, o jei bûtø porei-
kis – ir iki 1000 MW. Be to, paþymëtina
dar viena aplinkybë, daranti IRIS unikalø
tarp kitø reaktoriø. Kaip jau minëta, dël
jo labai aukðto saugos lygio atsiranda ga-
limybë ið esmës sumaþinti arba visai pa-
naikinti evakuacinæ zonà apie jëgainæ. Tai
reiðkia, kad IRIS galëtø bûti statomas kaip
áprastas pramoninis objektas, nedideliu
atstumu nuo miestø, o tai atvertø galimy-
bæ IRIS naudoti ne tik elektros, bet ir ðilu-
mos gamybai. Tai labai padidintø IRIS
konkurencingumà energetikos rinkoje.
Preliminarûs apskaièiavimai rodo, kad to-
kie scenarijai bûtø ekonomiðkai pagrásti
jau dabar. Pagaliau, turëdamas vienà ið
maþiausiø statybos kainø (apie 1600 JAV
doleriø uþ instaliuotà kW), IRIS gali tapti
pakankamai patrauklus bet kurios šalies
energetikos rinkoms.
Ar taps IRIS lietuvišku reaktoriumi?
2005 m. balandá Lietuvos energetikos
institute Kaune ir AB „Lietuvos energija“
Vilniuje vyko tarptautinio branduolinio re-
aktoriaus IRIS kûrimo konsorciumo na-
riø 13-asis susitikimas ir projekto prista-
tymas Lietuvos energeti-
kos specialistams bei
mokslininkams. Vykdyda-
mas mokslinio bendra-
darbiavimo tarptautinæ
sutartá ir Lietuvos moksli-
ninkams dalyvaujant AE
su naujo tipo reaktoriumi
kûrimo programoje, Lietu-
vos energetikos institutas
minëtus renginius suor-
ganizavo, remiamas Lie-
tuvos švietimo ir mokslo
ministerijos bei AB „Lietu-
vos energija“.
Seminaro tikslas bu-
vo supaþindinti Lietuvos
energetikus su IRIS pro-
jektu bei paremti Lietuvo-
je vykdomus mokslinius
tyrimus ir plëtoti branduo-
linës energetikos studi-
jas. Bendradarbiaujant
su JAV kompanija, buvo siekiama ágy-
vendinti tokius Ðvietimo ir mokslo minis-
terijos pasiraðytus susitarimus su uþsie-
nio valstybiø atitinkamomis institucijo-
mis, kaip Lietuvos Respublikos Vyriau-
sybës ir JAV Vyriausybës sutartis dël
bendradarbiavimo mokslo ir technolo-
gijø srityje (Ryga, 1994-07-06 / Ásigalio-
jo 1994-07-06 / Pratæsta 2000-02-22 „V.
Þin.“, - 1994 Nr. 59, 2000 Nr. 18).
Lietuvoje ávykæs 13-asis IRIS projek-
to nariø susitikimas buvo ypatingas tuo,
kad ðiame susitikime pirmà kartà buvo
pristatytas IRIS projekto ágyvendinimo ko-
mercinis planas. Esminë ðio plano idëja
– iðsaugoti tà struktûrà ir principus, ku-
rie buvo suformuoti projekto pradþioje.
Taigi organizacijos – projekto dalyvës to-
liau jau taptø projekto savininkëmis, o
pradëjus IRIS statybà – ir ðio verslo part-
nerëmis. IRIS poþiûris á Lietuvà yra ypa-
tingas, kadangi Lietuva yra ne tik pro-
jekto dalyvë, bet ir ðalis, kuri pozityviai
sprendþia klausimà, ar jos energetika at-
eityje bus siejama su branduoliniais re-
aktoriais. Nenuostabu, kad viena susiti-
kimo dienø, pavadinta „IRIS diena“, vy-

aktorius
ko Vilniuje, AB „Lietuvos energija“ kon-
ferencijø salëje. Ðiame susitikime daly-
vavo Lietuvos ûkio ministerijos sekreto-
rius A. Dainius, AB „Lietuvos energija“
vadovas R. Juozaitis, Ignalinos AE, VA-
TESI, LEI ir kt. su branduoline energeti-
ka susijusiø organizacijø atstovai. Jame
taip pat dalyvavo Italijos ambasadorius
ir JAV ambasadoriaus pavaduotojas.
Susitikimo metu buvo apþvelgtos Lie-
tuvos energetikos plëtros tendencijos ir
perspektyvos. Paþymëta, kad IRIS galë-
tø bûti vienu pagrindiniø pretendentø á
„lietuviðko“ reaktoriaus postà. IRIS pro-
jekto vadovas Dr. M. Carellis išsamiai
išdëstë ðio reaktoriaus projekto ypatu-
mus, saugos uþtikrinimà, projekto eigà
ir ðaliø bei organizacijø indëlá á ðá bendrà
darbà. Jis paþymëjo, kad projektas vyks-
ta gana sëkmingai ir pirmøjø reaktoriø
statyba galima apie 2012–2014 metus.
Apie šio projekto ekonominæ pusæ
kalbëjo K. Milleris (BNFL). Jis komenta-
vo ekonominius apskaièiavimus – IRIS
statybos kainà, elektrinës gaminamos
energijos savikainà, projekto rentabilumà
ir kitus su kainomis susijusius klausimus.
Jo nuomone, 2012 m. pradëjus IRIS vie-
no-dviejø blokø elektrinës statybà, ji at-
sipirktø jau 2019–2020 metais. Statant
vienà blokà, elektros savikaina bûtø
33,65 $/MWh, o statant du blokus – savi-
kaina sumaþëtø iki 32,45 $/MWh. Taigi
tuo laiku Lietuvai gali bûti pasiûlytas jau
techniðkai ir ekonomiðkai pagrástas, sau-
gus branduolinis reaktorius, turintis ir lie-
tuviðko projektavimo „kraujo“.
Kuriant naujàjá reaktoriø, ávairiø ðaliø
mokslininkai naudojasi paèiomis naujau-
siomis technologijomis ir technika. Ðis
seminaras buvo gera galimybë Lietuvos
mokslininkams ir energetikos specialis-
tams susipaþinti su paþangiausiais
mokslo laimëjimais tiek branduolinës
energetikos, tiek ir tokiose srityse, kaip
medþiagø atsparumas, sudëtingø siste-
mø patikimumas ir sauga, modeliavimas
bei analizë. Paþymëtina, kad, kaip ir kiek-
viename dideliame projekte, taip ir ðia-
,,IRIS dienos”
akimirkos
me nemaþai dëmesio buvo skiriama dok-
torantø bei magistrantø ájungimui á moks-
lo ir technologijø pasaulá, juos pritraukiant
prie konkretaus projekto rengimo.
Lietuvos energetikos instituto darbuo-
tojai dalyvavo IRIS tikimybinës rizikos
analizës grupës veikloje rengiant IRIS AE
rizikos vertinimo analizës ataskaità. Re-
miantis AE reglamentuojanèiais JAV do-
kumentais, buvo tobulinami IRIS elektri-
nës atþvilgiu pavojingø iðoriniø ávykiø ver-
tinimo kriterijai bei analizës metodologi-
ja. Atlikus preliminarià IRIS iðoriniø ávy-
kiø analizæ, tolesniam rizikos vertinimui
buvo atrinkti elektrinei pavojingi iðoriniai
ávykiai. Iðstudijavus seisminio poveikio
saugos analizës metodologijà buvo su-
kurta ir iðplëtota programinë áranga seis-
miniams parametrams analizuoti bei ti-
kimybiniams áverèiams ranguoti. Naudo-
jantis programa IRIS elektrinei apskai-
èiuotos ribinës seisminës charakteristi-
kos. Atlikta atskirø iðoriniø ávykiø (ekstre-
maliø vëjø, lëktuvo kritimo) rizikos anali-
zë, ávertinant ðiø ávykiø tikimybæ bei nag-
rinëjant poveiká IRIS elektrinei.
IRIS dalyviø seminarà Lietuvoje pra-
tæsë 14 konsorciumo nariø susitikimas,
vykæs Artimino miestelyje Italijoje. Èia bu-
vo konstatuota, kad techniniai IRIS pro-
jektavimo darbai jau yra baigti ir prade-
damas árangos fizinës patikros etapas,
kaip sudedamoji viso jëgainës projekto
ir licencijavimo proceso dalis. Tai labai
svarbi ir atsakinga procedûra, kadangi
turi bûti pagaminti reaktoriaus árenginiø
prototipai ir iðbandyti áprastomis bei ap-
sunkintomis jø darbo sàlygomis, nusta-
tytas ilgaamþiðkumas, ávertintos jø gali-
mybës ir trûkumai. Ypatingas dëmesys
skiriamas toms sistemoms, nuo kuriø
priklauso reaktoriaus saugus darbas. Tai
cirkuliaciniai siurbliai, garo generatoriai,
reaktoriaus stabdymo, strypø valdymo
mechanizmai ir daugybë kitø árengimø
ir sistemø, kuriø reaktoriuje yra per ðe-
ðis tûkstanèius. Labai svarbu, kad ban-
dymø rezultatai bûtø naudojami projek-
tui pagerinti, iðtaisyti pastebëti trûkumai
ar klaidos. Árangos patikros darbø fron-
tas yra labai platus ir visiðkai tikëtina, kad
kai kurie ðiø darbø gali bûti patikëti Lie-
tuvos kompanijoms ar institutams. Taip
pat prasidëjo derybos su Westinghou-
se kompanija dël specialios bendrovës
ákûrimo IRIS projektui uþbaigti ir reakto-
riaus parengimo statybai.
Taigi treèias tûkstantmetis branduoli-
nëje energetikoje prasideda naujais pla-
nais ir projektais, tarp kuriø IRIS reakto-
rius uþima iðskirtinæ vietà savo saugumu,
aukðtomis technologijomis ir tarptautine
kilme. Malonu paþymëti, kad, pastaèius
ðá reaktoriø, jo emblemoje bus ir Lietu-
vos vëliava.
Daugiau apie seminarà galima suþinoti
specialiai sukurtame tinklalapyje: http://
iris.lei.lt.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 23

Graikiškai synthetikos – gaminamas
(gaunamas sintetiniu bûdu). Sintetiniø,
kaþkokiu paslaptingu bûdu – gal net che-
miniu – gaminamø, tai yra dirbtiniø, ga-
miniø pradëjome truputá nemëgti ir netgi
vengti. Sintetinë, dirbtinë oda – na, nieko,
be jos neiðsiversi; kartais ji – visai neblo-
gas pakaitalas, kam nuolat þudyti gyvûnus.
...Sintetinë – dirbtinë mësa – chm, visai
neskanu, nebent tik kai pasninkas – so-
jos „mësa“ (bet su kabutëmis). Nors kai
seniau laukuose þemdirbio prakaitas upe-
liais tekëjo, sûnûs ar dukros inteligentai
apie sintetiná maistà pasvajodavo; rusø ka-
reiviukas, ano karo atblokðtas á Lietuvà,
pasivaiðinæs kaime skaniais lietuviðkais la-
ðinukais (su dar skanesne duonele), nai-
viai teiraudavosi, kad toksai skanëstas tu-
rëtø bûti ne nuo kiaulës (to purvino pada-
ro) sprando atrëþtas, o fabrike...
Buvo, buvo tokie pasvajojimai. Bet
garsas... Na, tegu muzika, elektroninë,
na, tegu muzikiniai instrumentai – gal ir
visai neblogai. Bet vis tiek – „tikro garso
koncertas“ skamba iðdidþiai. O vaizdas
kam gi? A-a, tie pieðtieji paveiksliukai,
multikai. ...O jei juos nupieðë kompiute-
ris? „Þiedø valdovas“, „Fantazijos virðû-
në – Final fantasy“ ir t. t. Taigi kiek èia tos
sintetikos? Kad nupieðë uþprogramuo-
tas kompiuteris pagal kompiuterinës gra-
fikos principus – nieko èia tokio.
...Bet garsas ,,mobiliuke”, ar tik ne
sintetinis? O ir dar kai kur, ir dar kai kas.
Apie signalus
... Kvapai, grimasa, kumštis – bet su
... kombinacija, ir kita – visa tai signalai.
Signalai, veikiantys mûsø jausmus,
sprendimus, poelgius. Bet ne apie tai.
...Elektriniai signalai. Jie mûsø daþniau-
siai betarpiðkai neveikia ir yra tiktai tarpi-
ninkai (kas nors galëtø sakyti „mediu-
mas, media“). Jie puikiai eina laidais ir
24 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1
Multimed
Prof. habil. dr.
Evaldas
GARÐKA
sklinda (jeigu tampa elektromagnetiniais)
eteriu. O ir garsiniai signalai mums ne-
blogai tarnauja. Tiktai gal kai neástengia-
me taip riktelti, kad mus iðgirstø – grie-
biamës mikrofono ar telefono ir kitokiø
„tele“. Èia kaþkiek elektra prisideda, bet
kuo èia dëta sintetika? Balsas ið garsia-
kalbio „gal kiek ir pasikeitæs, bet tikrai la-
bai jau panaðus: o balsas, kurá girdþiu
telefonu, – juk mano mielosios, að já at-
paþástu. O ir þiniø praneðëjos – kaipgi ki-
taip! Að jà netgi matau, kaip ðneka. Ir kam
kelti toká nereikalingà klausimà? “
Ogi tam, kad tokio mielo ir visiems
jau suprasto analoginio signalo apdoro-
jimas buvo kardinaliai pakeistas. Kà reið-
kia apdorojimas? Tai signalo iðskyrimas,
selekcija, tai signalo sustiprinimas, tai jo
kodavimas ir atpaþinimas. Èia ásiverþë
kompiuteriø technika su savais princi-
pais, dvejetaine sistema, bitais, baitais.
Kiek buvo vargta, kiek
romis raudoti – kodël jûs mûsø knygø ne-
plûktasi, kad mikrofonai,
beskaitote, kodël jûs mums nepadedate
stiprintuvai, vidikonai kuo
tà visà turtà po stogu sudëti.. Negi iðmesi
natûralesná garsà ir vaizdà
ir deginsi (tokia prasta knygø degintojø
perduotø, kad jisai linijose
reputacija – kas èia imsis).
ar bangø neðamas nenu-
Technika ir panašios gyvenimo sritys
kentëtø. Deðimtmeèiai pra-
taip greit keitësi. Analoginiai signalai bu-
ëjo kruopðtaus, stropaus ir,
vo beveik iðstumti ið signalø apdorojimo
svarbiausia, nuoðirdaus ir
metodø ir priemoniø. Mûsø paèiø jaunys-
atsidavusio tûkstanèiø fizi-
tës svajonë – akustoelektronika, puiki prie-
kø, konstruktoriø, inþinieriø
monë kai kurioms analoginio signalo ap-
darbo. Ir vis su viltimi – na,
dorojimo operacijoms, turëjo ið kurá laikà
Gedimino ÐALTENIO nuotr.
dabar tai jau bus gerai: te-
uþimtø avangardiniø pozicijø pasitraukti á
gu ir ne taip gerai, kaip no-
mokslø periferijà. „Analoginiai signalai be-
rëtøsi, bet geriau nei buvo.
veik iðstumti“ – kà reiðkia beveik? Niekur
Analoginiø signalø naudo-
jie visiðkai neiðstumti, tik ið kai kuriø me-
jimas pasiekë aukðtumas.
todø – to paties þmogaus sukurtøjø – ir
...Ir viskas smego, nugar-
kai kuriø átaisø. Ðalia nuolatinio dþiaugs-
mëjo. Aparatai á antriniø þa-
mo dël informaciniø technologijø ir kom-
liavø perdirbimo ámones,
piuterizacijos – kokie ðitie metodai „gerie-
knygos, vadovëliai – gal jø niekas nede-
èiai“ ir dideli mûsø draugai, bet nieko ne-
gino, bet... „mauras“ savo darbà atliko.
padarysi – jie teliko tiktai mûsø pagalbi-
Bibliotekininkai gali verkti, kruvinomis aða-
ninkai. (Vaikus reikës gimdyti, kaip motu-
lë gamta su Aukðèiausiuoju prieðakyje pri-
sakë.) Nors ir viskas bûtø kompiuterizuo-
ta ir skaitmenizuota, mûsø ausys, akys –
kartu su kitais ne tiktai mûsø, bet ir beveik
viso gyvojo pasaulio pojûèiø instrumen-
tais ir instrumentukais – liktø analoginiø
signalø gniauþtuose. Per tas ðeðias Pa-
saulio kûrimo dienas (ir netgi per septin-
tàjà – dykinëjimø dienà) nebuvo sugalvo-
ti skaitmeniniai principai. Gal neprireikë?
Taigi ar dël to guosimës, ar liûdësime,
bet mûsø pojûèius veikia tiktai analoginiai
signalai. Ásigalëjus elektriniams signa-
ija:
garsas,
vaizdas ir kita
sintetika
lams, kad ir kokie jie bûtø, vis tiek radijui
klausyti reikalingas garsiakalbis (techni-
kos þmonës sakytø – elektroakustinis kei-
tiklis), kitur – mikrofonas, o vaizdams – ek-
ranas, vaizdo kamera; kur elektrinis sig-
nalas – ten reikalingas ir keitiklis á mûsø
jutimo organams suprantamà. Objektus
atpaþástame tiktai pagal formà, spalvà. Na,
dar pagal garsà, kvapà ar palytëjæ bei
paragavæ. Ir nereaguojame á beveik jokius
elektrinius signalus, jeigu tai nëra þaibas
ar liepsna (bet tai jau elektromagnetiniai
signalai), ar prie mûsø pirðtø bei odos pri-
jungta kilovoltinë átampa, ar signalus, ati-
tinkanèius skaièius ar skaièiø sekas – te-
gu sau jie laksto kompiuteryje. Kol neþi-
nome, nesame susitaræ dël jø kodo, de-
kodavimo principø ir átaisø.
Elektronika padeda sukèiauti
Gal to ir sukèiavimu vadinti nereiktø –
viskas vyksta su „ponø inþinieriø“ þinia.
Pagaliau tai nëra ir labai didelis sukèiavi-
mas, gal tai tiktai pasinaudojimas mûsø
silpnybëmis ir nedideliø apgavysèiø tylus
ápirðimas. O-o, jeigu jûs þinotumëte, kà tie
ponaièiai, pasitelkæ visokias mikrosche-
mas ir kitas ,,geleþis“, su jûsø „mielosios“
balsu iðdarinëja – plaukai pasiðiauðtø.
Taigi – kà jie iðdarinëja? Kad mûsø
balsas virsta elektriniu signalu – þinome
ir sutinkame su tuo. Juk aèiû dievui – be
tø mikrofonø, visokiausiø stiprintuvø ir
vaizdo kamerø neturëtume nei telefono
ðnektelëjimui, nei radijo pasiklausymui,
nei televizijos – akies, ausies ir... ðirdies
pamaloninimui. Negi dabar bëgsi, norë-
damas kokià þinià kaimynui perduoti, lau-
þo kalne sukurti. O tø lauþø ir kalnø kiek
reikëtø. Vien moksleiviai visus kalnus uþ-
imtø. Kas daroma? Analoginis signalas
iðardomas po gabalëlá, „sumalamas“, sa-
kytume – elektronika signalà apdoroja.
Tai tas pats kaip stovëjusá (istoriná ?) na-
mà iðardyti ir... sukrauti á maðinà iðveþti.
Taèiau prieð tai kiekvienas gabalëlis in-
ventorizuojamas, uþraðomas, apibûdina-
mas – tai padaroma gana kruopðèiai, at-
menant, kad viskà reikës daugiau ar ma-
þiau tiksliai atstatyti... kai pakrautoji ma-
ðina bus iðtuðtinta ðiukðlyne (!) ...Ðtai tau
ir istorinis. Praþuvo. Bet viskas tiksliai uþ-
raðyta. Èia ir prasideda svarstymas – gal
to reiks, gal to nereiks. Gal nepastebës,
kad kai kas nuëjo „á ðonà“. Ðtai èia ir þai-
dþiama skirtingais pastabumo lygiais –
þmogiðkaisiais psichofiziologiniais neto-
bulumais, dël kuriø „kai kà galima nuleisti
á ðonà“, palikti nuoðalëje, nebeleisti, ne-
perdavinëti to visais kanalais. Tai tokia,
vulgariai ir ðiurkðèiai pavaizduota, ana-
loginio signalo pakeitimo skaitmeniniu –
skaitmeninimo, virtuvë. Senø daiktø èia
nebëra – tiktai bylos.
O kam tas vargas? Kam tas skaitme-
ninimas? Taip... technikai geriau: pirmiau-
sia supaprastëja elektroninës aparatûros
funkcijos, ji pati darosi labiau panaði á
kompiuterá. Tokios aparatûros
mazgus gaminti didelëmis serijo-
mis yra daug lengviau, pigiau –
gamybà lengva automatizuoti; to-
kios aparatûros nereikia derinti.
Antra vertus – skaitmeninës apa-
ratûros funkcijos yra gana sudë-
tingos; pats skaitmeninimo etapas
neiðvengiamai apima bent jau tris
pakopas. Pirmiausia yra atliekama
analoginio signalo diskretizacija –
jo pavertimas impulsiniu, diskre-
èiuoju. Diskretizacijos pasirenka-
màjá daþná lemia reikalaujamas
tikslumas ir atitinkami teoriniai sà-
ryðiai. Po to diskretusis signalas
yra kvantuojamas, tai yra uþduo-
damos signalo kitimo ribos, palie-
kant tam tikrà kieká jo amplitudþiø verèiø –
atitinkamà kvantavimo lygmenø skaièiø:
kuo kvantavimo þingsnis smulkesnis, tuo
tikslesnis signalo perdirbimas, ir atvirkð-
èiai. Toliau kvantuotasis signalas koduo-
jamas atitinkamais tradiciniais arba origi-
naliais kodais. Dël ðiø procedûrø susida-
ro skaièiø seka, daþniausiai dvejetainë, o
signalas ágauna n – bitø pavidalà. Su-
prantama, kad, priëmus ðitoká signalà, já
reikia atstatyti, dekoduoti. Nuo èia praras-
kite viltá, kad tai jûsø „mielosios“, tëvo ar
motinos balsas – jums bus pateiktas ati-
tikmuo. Jûs já atpaþinsite – taip gudriai tai
bus padaryta, ir pripaþinsite. O gal tai jau
sintetinis garsas? Èia ádëta visko kiek rei-
kia ir kaip reikia. Maþdaug tiksliai – na, ne
visai, bet ádëta tiek „druskos ir pipirø“, kad
jûs pasakytumët – „ gerai, pirksiu“.
O vaizdas?
Su vaizdu ne kà geriau. Tik dar dau-
giau sukèiavimo. Èia pasiektas toksai ly-
gis, kad jûsø „ðnekanèios galvos“ veidas,
mimika, grimasos iðvis neperduodama
skaitmeniniais ryðiø kanalais. Vëlgi –
ðiurkðèiai: perduodamas tiktai kodas,
pvz., „þmogaus galva“, o pagal kodø len-
telæ greitai atliekamas tamstos galvos pa-
tikrinimas, kiek ji yra nukrypusi, skiriasi nuo
„standartinës“ . Sutikite – mums tas bran-
gus paveikslas yra skirtingas ne tiek jau
daug. O mimika, grimasos ? Jos mums
visiems taip gerai þinomos, be to, jeigu
tariate raidæ „ a“, veido raumenys, lûpos,
lieþuvis uþima tam tikrà „standartinæ“ po-
zicijà. Tai gal ir nereikia perduoti jûsø vei-
do mimikos paveiksliukø, o persiøsti tiktai
garsà „a“; priëmimo átaisuose , vëlgi – ko-
dø lentelëje bus surasta atitinkama mimi-
ka ar grimasa, ji bus uþlipinta ant tamstos
veido – ir viskas „gerai“. Ir taip toliau – ki-
tos raidës, judesiai. (Kaip bus iðspræsta
ta problema, kad skirtingos tautos raides
taria nevienodai – að kol kas neþinau, bet
nemanau , jog tai neiðsprendþiama.) Dar
kartà pabrëþiu – á ryðio kanalus patenka
tiktai tie duomenys, tiktai ta informacija,
kuri skiriasi nuo standartinës, arba tiktai
ta, kurios nëra kodø lentelëje. Ðitaip de-
ðimtis ar ðimtus kartø sumaþinama per-
duodamos informacijos duomenø apim-
tis . Tuo bûdu esant ribotiems kanalø pra-
laidumams (o ði problema – amþina, jos
sprendimas kaip horizontas) garantuoja-
ma reikiama informacijos perdavimo spar-
ta, reikiamas perdavimo greitis.
Dotai, pikseliai, bodai ... coliai.
Kompiuterinë animacija
Negana colio, dar ir mikis – viena du-
ðimtoji colio (inch) dalis. Suprantame, ið
kur sugráþo colis, suprantame, kurioje vie-
toje atsirado tas mielas peliukas. Mano
tëvas colio ir nebuvo atsisakæs: sakyda-
vo – „colinë lenta“, suprask – jos storis
2,5 cm , arba „trijø coliø vinis“ ir t.t.(vie-
nas colis = 2,540 cm ). O mikis – ið ten,
kur gimë multiplikacija, ið ten, kur gimë
animacija. Ðiandien nebemanome, kad
ðimtai ir tûkstanèiai dailininkø prie stalø
palinkæ vargsta perpieðdami milijonus tø
paèiø gyvûnëliø ant skaidrios plëvelës,
kad jiems ákvëptø judesá, kad jie taptø gy-
vi ir ðnekantys, t.y. ádvasinti ( angl., vok.,
lot. animation – ádvasintas, paverstas gy-
vu). Fizikams iðtobulinus garso ir vaizdo
analizæ, sukûrus jø sintezës principus,
kartu su matematikais pritaikius vaizdui

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 25

apdoroti (ir ne tik vaizdui) kompiuterinius
metodus – animacija suklestëjo, iðplito
(ar tiktai ne ið garsiosios Silikon graphic).
Buvo sukurtos ávairiausios kompiuteriø
grafikos programos: rastrinës, vektori-
nës,fraktalinës. Kartu tobulëjo elektroni-
kos átaisai – pieðtukai. Pieðtukas galëjo
bûti smailesnis ar bukesnis, tai yra – þy-
mintis plonesná ar storesná taðkà, plones-
næ ar storesnæ linijà. Nors taðkas ir linija
(neskaitant jos ilgio) neturi matmenø, bu-
vo nusileista inþinieriams ir susitarta – te-
gu skyra, erdvinë skyra – apibûdinama
taðkais ilgio vienete. O kadangi taðkas
yra arba jo nëra, iðaiðkëjo, kad taðkà la-
bai palanku pavaizduoti vienu bitu – vie-
nas arba nulis. Taip taðkas virto dotu. Su
metru ar centimetru èia nesuspëta pri-
sistatyti, taip ir uþsiliko, kad skyra – kaþ-
kiek dotø colyje – dpi. Toliau uþsinorëta,
kad taðkas nebûtø tiktai juodas – tegu
bûna kartais raudonas, kartais þalias ar
mëlynas – o dar kiek atspalviø norëtøsi!
Su vienu bitu nebeiðsiversi. Tegu tai api-
bûdina spalvinë skyra. Bet gal tamstos no-
rite tiktai pilkumo keleto lygmenø? O kiek
jums reikia? Ar 28, tai yra 256 lygiai, jus
tenkintø? O tai jau ne vienas, o visi 8 bitai.
Gal kada uþtektø ir maþiau, gal kada pri-
sireiktø ir daugiau. Daugiau prisireiks, kai
uþsinorësime visø R, G ir B, o dar kiek at-
spalviø. Taigi jeigu kiekvienai ið jø paskir-
sime po 8 bitus, susidarys 256 R (raudo-
numui), 256 G (þalumui) ir 256 B (mëly-
numui), o atspalviø – 256x256x256 = 16,7
milijono. Daug milijonø atspalviø, bet èia
spalvinë skyra – spalvingumas jau 24 bi-
tai. Gal ne visada tiek ir reikia, taèiau su
vienu bitu, taigi ir vienu dotu jau neiðsi-
versi – reikia pikselio, kuris apibûdintø
ne tiktai pasirinktàjà vietà, bet ir tos vie-
tos spalvingumà. Juo labiau, kad kom-
piuterinës grafikos rastrinës programos
vaizdà generuoja panaðiu principu, kaip
ir áprastinë televizija – jose vaizdas suda-
rytas ið vaizdo elementø (picture ele-
ment) mozaikos; èia vaizdo maþiausiai
dedamajai prigijo pikselio (px) pavadini-
mas, o ið èia ir erdvinë skyra – tiek px ,
vëlgi coliui – ppi.
Be viso to, kadangi vaizdas ið esmës
Nuo Naujøjø metø didëja mokytojø algos
Pirmàjà 2006 metø algà socialiniai
pedagogai, mokyklø psichologai, peda-
goginiø psichologiniø tarnybø specialieji
pedagogai gaus beveik treèdaliu dides-
næ nei gaudavo ðiemet. Kils ir visø Lietu-
vos mokytojø algos.
Nuo sausio 1 d. visiems ikimokykliniø
ástaigø, bendrojo lavinimo, profesiniø mo-
kyklø mokytojams bus papildomai primo-
kama uþ vienà darbo valandà. Konkre-
26 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1
yra sudarytas ið objektø kontûrø (ir spal-
vos), tai buvo pasinaudota galimybe
pieðti vaizdà atitinkamomis funkcijomis
valdomais vektoriais – tokio tipo progra-
mos buvo pradëtos vadinti vektorinëmis,
kontûrinëmis. Sudëtingos struktûros vaiz-
dui generuoti buvo pasinaudota triukð-
mais ir fraktalinëmis funkcijomis – tai frak-
talinës programos; pastarosios puikiai
tinka, pvz., landðaftui, þolës kilimui, ban-
guojanèios jûros pavirðiui, sudëtingoms
struktûroms generuoti. Vëliau, plintant vis
galingesniems kompiuteriams, paplito
programos, papildytos objektø judesiu,
generuojanèios vaizdà iki 24–30 paveiks-
lëliø per sekundæ – su þavesiu buvo ðûk-
telta: “ gimë kompiuterinë animacija”.
Štai ir buvo atvertas kelias – ne tiktai ke-
lias, o vieðkelis, greitkelis sintetiniø vaiz-
dø kûrimui. Atsirado ne tiktai vaizdø re-
dagavimo programos, bet ir „judanèiø
paveikslëliø“, vaizdo redagavimo progra-
mos, ávairiausiø efektø ir visokiausiø ið-
moniø programos. Dievulis buvo aplenk-
tas ir netgi toli atsiliko savo ðeðiø dienø
kûryba. („Trenks perkûnas, oi trenks.“)
Kaip galima pasityèioti ið tamstos at-
vaizdo, iliustruoja paveikslëliai. Pakeisti au-
sis – praðom. Akis, ðukuosenà – irgi, vie-
nas juokas; ið varnos portreto padaryti ere-
lio ar netgi liûto – labai prašom. Kompiute-
rijoje tai – tiktai transformacija, morfingas.
O kur ta multimedija?
Informacijà gauname ir perduodame
ávairiomis priemonëmis: telefonu, radiju,
televizoriumi, internetu. Jos visos veikia
panaðiais principais,bet yra tarytumei ið-
barstytos. Be to, negalime, pvz., klausy-
damiesi radijo ar þiûrëdami televizoriø,
kokiu nors bûdu ásiterpti, paveikti tos sto-
ties transliuojamà programà. Tuo tarpu
þinome, kad, pvz., galime ásiterpti á þaidi-
mø eigà arba valdyti interneto informaci-
jà – kitais þodþiais sakant, turime interak-
tyvaus dalyvavimo galimybæ. Signalø ap-
dorojimo technologija apskritai turi gali-
mybæ sujungti garso, vaizdo, simboliø,
valdymo ir t.t.signalø sekas á vienà ben-
drà sekà. Toks principas yra realizuotas
internete. Panaðiai èia galëtø bûti prijung-
èiai – uþ pasirengimà pamokoms.
„Noriu pabrëþti, kad nuo sausio mo-
kytojams darbø nepadaugës. Visiems
mokytojams bus sumokama uþ vienà va-
landà, sugaiðtà rengiantis pamokoms. Ka-
dangi visiems bus mokama uþ tà patá, mo-
kyklø vadovams ir mokytojams nereikës
derinti darbø sàraðo“, – sako ðvietimo ir
mokslo ministras Remigijus Motuzas.
Pasak ministro, pridedant darbo
tos ir telefono, radijo, televizoriaus funk-
cijos; tai yra visos bendravimo su iðori-
niu pasauliu ir informacijos gavimo prie-
monës sujungtos á vienà bendrà „ dau-
gia-tarpininkà“ – multimedijà. Multime-
dijos sàvokà pastaruoju metu ðiek tiek
pradeda savintis þiniasklaida: toks verti-
nys á áprastines savokas yra visai pagrás-
tas, kadangi þiniasklaidoje yra ásigalëju-
sios ir apima jos didelæ dalá elektroninës
priemonës. Tuo tarpu mes patys pasva-
jojame – ir tos svajonës darosi vis drà-
sesnës – apie tai, kaip bûtø gerai, kad
nereikëtø sësti prie radijo ar televizoriaus
transliuotojø padiktuotu laiku. Tai ko gi
reikia – imam ir nuo rytdienos padarom.
O reikia dar nemaþai. Viskam pasto-
ja kelià ryðiø tinklø pralaidumas. Ne kar-
tà pasinerviname ir pykstame – och, tas
internetas – veikia vëþlio tempu, och, tie
bitai ir megabitai per sekundæ. ...Tokiu
perdavimo tempu filmo nepaþiûrësi. In-
formacijos perdavimo greitis...svarbus
elektroninës pagalbos parametras: já le-
mia mûsø norai ir ryðiø kanalø pralaidu-
mas. Perdavimo greitis apibûdinamas bi-
tais per sekundæ: bps, kbps, Mbps. Bu-
vo pasiûlyta I bps pavadinti bodu. Taèiau
ðis vienetas plaèiau neiðplito – taip ir liko
bps. O kokio gi perdavimo greièio norë-
uþmokestá uþ vienà valandà neliks nu-
skriausti ir tie mokytojai, kurie jau turi mak-
simalø darbo krûvá – 36 val. per savaitæ.
„Tokiais iðskirtiniais atvejais leidome mo-
kytojams padidinti darbo valandø skai-
èiø iki 40 val. Nors realiai daugiau jie ne-
dirbs – bus primokama tik uþ papildo-
mas darbo valandas“, – sako R.Motuzas.
Mokytojø algos padidintos 8 mën.
anksèiau nei planuota. Vyriausybë nuo
2006 m. sausio tam papildomai skyrë
net 48 mln. litø. Nepaisant to, kad atly-
tøsi? Animuotam vaizdui perduoti reika-
lingas 30 – 70 Mbps. Ðiandien – nei la-
bai bloga, nei labai gera PAL standarto
televizija gali verstis su 40 – 60 Mbps,
didelës raiðkos (1440 x 1152) px jau rei-
kalauja 60–80 Mbps, o kita – „plataus“
formato (1920 x 1152) px jau norëtø 80 –
100 Mbps. Tai kà jau ten interneto tiekë-
jai su savo vienas uþ kità geresniais pa-
siûlymais! Nors perduoti pakenèiamam
garsui uþtenka keliø deðimèiø kbps
(64kbps), o kalbà jau galima atpaþinti
perduodant labai nedideliu – 4,8 kbps
ar net 2,4 kbps greièiu.
BMP, GIF, TIFF, jpg, MP 3, MPEG
ir kiti
Milijonai, anot vieno studento, failø (rin-
kmenø ar laikmenø) formatø. Gal ir ne mi-
lijonai, bet prisireikia gan storos enciklo-
pedijos jiems apibûdinti. Programø kûrë-
jai sukasi, kaip kuris iðmano; o tas iðma-
nymas paremtas visokiausiais gudravi-
mais norint kompaktiðkiau, su maþesniu
duomenø kiekiu, bet kokybiðkiau (nei ko-
lega) atvaizduoti savo kûriná. O gudravi-
mams – daug galimybiø skaitmeninimo
procese. Èia ir diskretizacijos daþnis, èia
ir kvantavimo lygmenys, èia ir kodavimo
bei spûdos (duomenø kompresijos) ávai-
riausi algoritmai ir t.t. Yra kur pasireikðti.
Èia ir racionalumas, èia ir naujovës, èia ir
iðmonës – taip ir atsitiko, kad kiekvienas
save gerbiantis kûrëjas iðleidþia produk-
cijà savu formatu. Ne paskutiná vaidmená
vaidina ir komerciniai interesai.Visiems
þinomas ir mielas formatas BMP – bitas á
bità, be jokiø nuostoliø, bet ir be jokiø spal-
vø; jo apimtis yra didþiulë. Daþnas GIF –
tai formatas su ðiokia tokia spûda ir ðiek
tiek spalvø; naudojamas Web grafikai.
TIFF formatas – su nebloga spûda be in-
formacijos praradimo, spalvingas, konver-
tuojantis, populiarus leidyboje. Ir dar daug
visokiausiø (ne tik studentams gàsdinti).
Suprantama, tai vedë (ir tebeveda) á cha-
osà. ...Kol buvo iðtartas, nors ir nelabai
garsus „Ða!”, kai kurios valstybës ávedë
standartà, apibrëþiantá vaizdo, garso ir kai
kuriø áraðø formatus.
Parengti tokius standartus yra neleng-
ginimø pakëlimas mokytojams paanks-
tintas nuo sausio, jø algos vël didës ir
nuo 2006 m. rugsëjo 1 d.
Mokytojams uþ vienà darbo valan-
dà buvo primokama jau nuo ðiø metø
rugsëjo 1 d.
Nuo sausio 1 d. taip pat didës ðvieti-
mo ástaigø vadovø tarnybiniø atlyginimø
koeficientai: ikimokyklinio ugdymo ástaigø
vadovø ir pavaduotojø ugdymui 19,3
proc., bendrojo lavinimo mokyklø direk-
toriø ir pavaduotojø ugdymui, konserva-
vas didelis darbas. JAV jau devintàjá de-
ðimtmetá buvo pavesta kelioms grupëms,
tarp jø ir Joint Photographics Expert
Group, sudaryti skaitmeninës fotografi-
jos standartà. ISO 1992 m. priëmë pas-
tarosios grupës darbà, kuris ir paplito
kaip formatas JPEG bei jpg ; kita grupë
– Motion Pictures Ekspert Group paren-
gë kino ir vaizdo standartà formatui
MPEG. Pastarasis formatas buvo priim-
tas skaitmeninës televizijos standartu,
nors vëliau ir buvo kiek papildytas – su-
kurti MPEG-2 , MPEG -4, MPEG-7. Euro-
piniai skaitmeninës televizijos standartai
DVB, DVB-C, DVB-S yra artimi MPEG su
nedideliais papildymais.
Buvo pasiûlyta ir ávairiausiø garso for-
matø: CD , SACD, DVDA, AC-3 (5.1, 7.1,
Dolbi) ir kt. Taèiau labiausiai paplito for-
matas MP-3, pasiþymintis didele spûda
– 10 ... 12 kartø be informacijos praradi-
mo, iðlaikydamas CD kokybæ ir naudo-
jantis 1 sek. informacijos trukmei 112 ...
128 kb. MP-3 visiðkai tenkina eiliná klau-
sytojà, nors profesionalo klausai jis gali
pasirodyti skurdokas.
Ateitis
Pirmiausia integralumas. Jau ðian-
dien jauèiame, tegu ir ne iki galo suvok-
tà faktà, kad ryðiuose ir telekomunikaci-
jose kaþkas yra ne taip. Ne dël to, kad
jau dabar daugelio namuose stovi bent
jau dvi didþiulës „dëþës“, kurios kiekvie-
na atskirai rodo „ judanèius paveikslë-
lius“: turiu omenyje televizoriø ir prijung-
tà prie interneto, t.y. prie „pasaulinio vo-
ratinklio“ (World Wide Web), kompiuterá.
Pastaràjá ðeimos jaunimëlis mëgsta ir þai-
dimams – ásideda savà CD.
Televizoriø, o kartais ir www turi ir kai
kuris savarankiðkesnis ðeimos narys –
kiekvienas atskirai. Neþinau, kur nugarmë-
jo tie mieli ðeimos vakarai prie „þydrojo
ekrano“ – kartu su visø ðeimynykðèiø ben-
drais interesais, poþiûriais, elgsena (einant
bendru tobulëjimo keliu: vienø tik prade-
danèiø kelionæ per..., o kitø besidþiaugian-
èiø naujomis galimybëmis – „mûsø jau-
nystëje taip nebuvo“). O kur dar laidinis
telefonas ir keli ,,mobiliukai”. Nesigilinsiu
torijø vadovø ir jø pavaduotojø ugdymui,
specialiøjø mokyklø vadovø ir jø pavaduo-
tojø ugdymui, profesiniø ir aukðtesniøjø
mokyklø direktoriø ir pavaduotojø ugdy-
mui 4,3 proc. Didës ir neformalaus vaikø
ugdymo ástaigø vadovø bei jø pavaduo-
tojø tarnybiniø atlyginimø koeficientai.
Nuo 2005 m. rugsëjo 1 dienos iki 2009
m. mokytojams kasmet bus vis papildo-
mai sumokama uþ darbo valandà. Tokiu
bûdu per keletà metø iki 2009-øjø bus per-
eita prie etatinio mokytojø darbo apmokë-
á psichologijos problemas – yra kaip yra,
prie bendro stalo surinkti artimuosius kas-
kart vis sunkiau. Bet kam tos „dëþës“ ir
aparatëliai, dubliuojantys vienas kito funk-
cijas. Kiek dulkiø nusëda...
O jeigu taip – bendra dëþë, gal net
plona dëþutë – su 17 ar 19, ar net 21
”inch” ástriþaine. Su kampe átaisytu mik-
rofoniuku ir …vaizdo kamera – viena ar
keliomis ir su jau paþástamais klaviðiukais.
Na, o jei jau labai norisi visa tai turëti ir
„kiðeniniu ar pokakliniu“ variantu – tegu
jau bûna tas ,,mobiliukas”, bet prijungtas
prie bendro lizdo. Argi blogai – dabar taip
plintantis laidinio (ne – kabelinio!) telefo-
no neðiojamasis ragelis. Tø lizdø gali bûti
keletas: namie, darbe, automobilyje ar dvi-
ratyje (sunkiau), prie eþero ir t.t. – kur be-
sugalvotum. Viskas galima. Taigi multime-
dija – noriu vartau enciklopedijà ar, neduok
die, mokymo priemonæ, noriu – „Panora-
mà“. Tiesa, dar dalyvauju su „Honda“ ra-
lyje Paryþius – Dakaras ar ...su visureigiais
Klimkynëje. Ir dar, ir dar ...tik á darbà ne-
belabai bus kada nueiti. ...Bet kam tas dar-
bas – gal prie stakliø nebestovësime, o
„kontora (ne – ofisas!)“ juk visur gali bûti;
oi, atpigs darbo vietos árengimas darbda-
viui. Ir transportas... Tokie pasvajojimai.
Perspektyva. Tiktai kaip bus su tinklø
pralaidumu? Nieko baisaus. TV pervesi-
me á skaitmeninæ. Atsiras laisvos vietos.
Laidus atiduosime antrinëms þaliavoms.
Visur optiniai kabeliai. Su lazeriais. O gal
ir iðvis duosime naujo darbo daþniø re-
guliavimo tarnyboms visame pasaulyje
– jie beveik jau viskà „sureguliavæ“ ir ið-
dalinæ, pinigus tebeima.
Vaje, vaje – kiek padirbëti reikës. Vi-
siems. Ir fizikams, ir informatikams, ir ma-
tematikams, nors jie mus taip toli paliko. O
jaunimas ðiais klausimais labai domisi ir
mielai prisideda savo þiniomis ir sugebëji-
mais.Baigdamas pasidþiaugsiu Vilniaus
universiteto kompiuterinio modeliavimo
specialybës studentø darbais – kokiø per-
liukø jie sukuria. Taèiau tai ne tiktai kom-
piuteriø menas, bet ir, pasitelkus sumaniai
valdomà kompiuterá, kasdienos problemø
sprendimas. Pasinaudojant virtualiojo pa-
saulio, tegu ir „sintetiniais“, modeliais.
jimo tvarkos. Tai numato ilgalaikë „Nauja
mokytojø darbo apmokëjimo programa“,
kurià parengë darbo grupë, sudaryta ið vi-
sø trijø pedagogø profesiniø sàjungø – Lie-
tuvos mokytojø profesinës sàjungos, Krikð-
èioniðkosios ðvietimo darbuotojø profesi-
nës sàjungos, Lietuvos ðvietimo darbuo-
tojø profesinës sàjungos atstovø. Progra-
mà patvirtino LR Vyriausybë.
ALMA VIJEIKYTË
Informacijos ir ryðiø su visuomene
sektoriaus vyresnioji specialistë
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 27
 Albertinos
zoologijos
stotis
Egidijus BACEVIÈIUS
Didþiosios Baltijos lagûnos geologi-
niu poþiûriu – jauni dariniai su savitais
gamtos kompleksais. Èia nesiliauja kran-
todaros vyksmai, dugne kasmet sluoks-
niais nusëda vandens neðmenys. Tai la-
biausiai besikeièiantys, kaskart atsinau-
jinantys þemës ruoþai mûsø pajûryje. At-
viri aplinkiniai vandenys su gyvaisiais ir
negyvaisiais iðtekliais, permaininga ap-
linka lemia savità kraðto klimatà, iðskirti-
nes þmoniø gyvenimo sàlygas bei eko-
nominës veiklos pobûdá. Ðios pratakios
gamtinës sistemos – labiausiai eksploa-
tuojami pajûrio ruoþai. Dël specifiniø ap-
linkos sàlygø ir didelio ûkinio apkrovimo
èia daþnai susidaro laikini ar nuolatiniai
gamtonaudos ir gamtosaugos átampos
þidiniai, daþnos ekologinës avarijos. No-
rint geriau panaudoti pajûrio teikiamus
privalumus, tinkamai eikvoti vietines gam-
tos naudmenas ir tausoti aplinkà, bûtina
gerai paþinti ðiuos sudëtingus gamtinius
kompleksus ir kuo tiksliau prognozuoti
dël ûkinës veiklos atsirandanèius aplin-
kos pokyèius.
Neseniai mokslinë bendruomenë pa-
minëjo 80 metø sukaktá, kai Kurðiø neri-
jos gyvenvietëje Rasytëje (Rossitte, da-
bar Rybaèis) buvo ásteigta Karaliauèiaus,
kitaip Albertinos universiteto zoologijos
stotis. Joje buvo pradëti pirmieji Kurðiø
mariø vandenø hidrobiologiniai ir para-
zitologiniai tyrimai. Jei dël tyrimø pradþios
galima ir nesutarti, neabejojama, kad be-
maþ prieð aðtuoniasdeðimt metø pradë-
tais nuosekliais Kurðmariø gyvûnijos ty-
rimais remiasi ir dabartinis mariø vande-
nø gamtos ekosistemos paþinimas ir Klai-
pëdos uosto bei aplinkiniø naudmenø
tausojanti plëtra. Aistmariø ir Kurðmariø
aplinkos tyrimø istorija ádomi tuo, kad pa-
deda suprasti ðio regiono moksliniø cen-
trø raidà, dël kraðto geopolitiniø ypatu-
mø atsiradusias vyraujanèias tyrimø kryp-
tis. Ið istoriniø apibendrinimø suþinome
prieðkarinio Karaliauèiaus universiteto
svarbà ðio regiono moksliniam paþinimui
ir mokslinës minties XIX ir XX a. pradþio-
je sklaidai bei atskirø gamtotyros moks-
lo ðakø plëtotei. Ið laiko perspektyvos ma-
tyti, kad ir pradinio Kurðiø mariø lagûnos
28 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1
Kurðiø mariø
hidrobiologiniø ir
parazitologiniø
tyrimø
80-meèiui
aplinkos tyrimø tarpsnio taikomieji me-
todai sutapo su vyraujanèiomis gamto-
tyros tradicijomis XX a. pradþios Vokieti-
joje ir yra Europos lagûnø tyrimø dalis.
Gamtotyrinis judëjimas Prûsijoje
Ið laiko perspektyvos matyti, kad aks-
tinas pradëti tirti Kurðiø marias buvo no-
ras paþinti kraðto gamtines naudmenas
ir atskleisti Klaipëdos uosto bei aplinki-
nio kraðto ekonomines galimybes. Buvo
statomi uostai, tvarkomi áplaukos kana-
lai, uostà aptarnaujanti infrastruktûra. Ge-
ologiniø iðtekliø poreikis skatino sudary-
ti geologiniø naudmenø þemëlapá ir rengti
panaudos studijas.
Ne maþiau svarbu buvo geriau pa-
þinti gyvuosius gamtos iðteklius ir juos
tausojanèiai naudoti. Þvejyba ir þuvø pa-
ruoða buvo svarbiausia vietinio natûrinio
ûkio veikla. Ðiam tikslui 1925 m. ákurtas
Rytprûsiø þuvininkystës tyrimø institutas
Karaliauèiuje. Apie ðá institutà, jo radimosi
aplinkybes bei ypatingà svarbà Kurðma-
riø ir gretimø Aistmariø þuvø iðtekliø tyri-
mams jau raðyta (MG, 2004, Nr. 12).
Bûtina paminëti ir gamtininkø savano-
riø judëjimà anuometinëje Prûsijos kara-
lystëje ir Vokietijoje. Tai buvo savotiðkas
kultûrinis Europos ðviesuomenës sàjûdis.
Dalyvauti ekonomikos ir gamtotyros drau-
gijø veikloje jautë poreiká mokytojai, gy-
dytojai ir verslininkai. Jos garbës nariai bu-
vo mokslininkai ið Rusijos, Prûsijos, Pran-
cûzijos ir Anglijos universitetø.
Rytprûsiuose skirtingu laiku buvo þi-
nomos kelios gamtotyrininkø draugijos.
Karaliauèiaus gamtos ekonomijos drau-
gija (Physikalisch ökonomischen Gessels-
chaft zu Königsberg), ákurta 1790 m. Mo-
rungene (Morungen) ir 1799 m. perkelta
á Rytprûsiø administraciná centrà, taip pat
1840 m. Karaliauèiaus Zoologijos institu-
te ásteigta draugija Prûsijos faunai tirti (Ve-
rein für die Fauna der Provinz Preußen, zu
Königsberg). Jø aktyvûs nariai buvo vë-
liau þinomi zoologai E.T.Zyboldas (E. T.
Siebold), K. E. Beras (K. E. Baer), K. Rat-
ke (K. Radtke), M. Liujis (M. Lühe) ir kiti.
Ðiø mokslininkø dëka buvo atlikti pirmieji
gyvosios gamtos ávairovës apraðymai ir
rûðiø registrai. Ðiandien daugelis Europos
vandens bestuburiø turi ðiø mokslininkø
vardus arba prieraðus prie jø, nes yra ap-
raðyti bûtent ðiuo laikotarpiu.
Draugijos leido metraðèius, spausdi-
no savo veiklos ataskaitas. Draugijø moks-
liniuose darbuose skelbti naujausi Kurðiø
mariø ir viso Rytø Prûsijos regiono gam-
Pirmøjø hidrobiologiniø tyrimø Kurðiø
mariose iniciatorius L. Ðydatas
tos ir ekonomikos tyrimø apibendrinimai,
iðsami medþiaga apie geografines krað-
to formas ir jø kilmæ, randamus minera-
lus, Prûsijos faunos ir floros registrai, duo-
menys apie atskirø rûðiø paplitimà.
XX a. pirmojoje pusëje pagal bendrà
Europos gamtotyros pavyzdá pradëti
kryptingi Kurðiø mariø hidrobiologiniai ir
gyvûnø parazitø tyrimai. Tyrimus paspar-
tino ir máslinga mariø liga. Aistmariø þve-
jø kaimeliuose ji pirmà kartà pasireiðkë
1924 m., vëliau pakartotinai – 1925 (12
þmoniø mirë), 1932 (sirgo 257 þmonës,
ið jø 4 mirë) ir 1942 metais. Ligos feno-
menas prieðkaryje taip ir nebuvo iki galo
iðaiðkintas. Vienà argumentuotø interpre-
tacijø apie galimas paslaptingos þvejø
kaimeliø ligos prieþastis jau gyvendamas
Buenos Airëse L. Ðydatas (L. Szidat) pa-
skelbë 1966 m. leidinyje ,,Jahrbuch der
Albertus - Universität zu Königsberg
(Pr.)”. Apie ðiuos kone detektyviniais ele-
mentais apipintus ávykius jau turëjau pro-
gos raðyti (MG, 2004, Nr. 7–8). Klastinga
Aistmariø apylinkiø liga këlë átampà Ka-
raliauèiaus kraðte, todël reikëjo atlikti gre-
tinamuosius hidrobiologinius, parazitolo-
ginius Aistmariø ir Kurðiø mariø tyrimus.
Ðiam tikslui buvo ásteigta Rasytës zoolo-
gijos stotis. Kadangi iki ðiol iðsamesniø
apibendrinimø ðiuo klausimu nëra, tai
èia, remdamasis literatûros ðaltiniais, pa-
skelbsiu trumpà hidrobiologiniø ir para-
zitologiniø tyrimø Kurðiø mariose apþval-
gà, iðsamesnæ analizæ palikdamas aka-
deminiam mokslotyros darbui.

Pirmosios hidrobiologijos stoties pastatas Rasytëje 1926–1928 metais
Albertinos zoologijos stotis
Rasytës zoologijos stoties kûrimosi
etapas susijæs su L. Ðydato (L. Szidat,
1892–1973) veikla. Nuo 1920 m. jis bu-
vo þymaus parazitologo M. Brauno asis-
tentas Karaliauèiaus universiteto Zoolo-
gijos institute. 1924 m. instituto muzie-
jaus atnaujinimo metu ákûrë anuomet la-
bai populiariø kenkëjø / parazitø ekspo-
zicijos skyriø ir sudarë vadovà po muzie-
jø (Begleiter durch das Zoologische Mu-
seum zu Königsberg/ Pr.). Lygiagreèiai
dëstë Karaliauèiaus universitete. Ðio
mokslininko darbø rasime Albertinos uni-
versiteto Zoologijos instituto gamtos
mokslø sesijø protokoluose.
Zoologijos instituto vadovybei skyrus
atskirà etatà, 1925 m. balandþio 1 d. L.
Ðydatas persikëlë dirbti ir gyventi á Kur-
ðiø nerijos Rasytës kaimelá. Kurðiø mariø
pakrantëje, trijuose iðsinuomotuose vy-
riausiosios girininkijos priestato kamba-
riuose, buvo ásteigta pirmoji zoologijos
stotis (Zoologische Station in Rossitte). Ið
pradþiø, kaip vëliau prisiminë mokslinin-
kas, sàlygos tyrimams buvo itin kuklios:
dirbta ir gyventa trijuose ankðtuose kam-
barëliuose, nebuvo elektros, dujø, van-
duo buvo neðamas ið ðulinio, apðvieti-
mas tik þibaline lempa. Stotyje kelerius
metus dirbta tik vasarà – þiemà gráþta gy-
venti á Karaliauèiø. Tuo metu Rasytëje su-
sibûrë gamtiniø tyrimø ir visuomeninës
kultûrinës veiklos centras. Be zoologijos
stoties, Rasytëje buvo dar 1901 m. ákur-
ta ir 1931 m. iðplësta pirmoji pasaulyje
paukðèiø stebykla – þiedavimo stotis (Vo-
gelwarte Rossitte). Jai vadovavo J. Tyne-
manas (J. Thienemann). Greta ásteigtas
zoologijos muziejus, kopø priþiûrëtojø na-
mai, sklandytojø mokykla, paðtas, poil-
siavietës.
Parazitø tyrimø institutas Rasytëje
1931 m. stotis perkeliama á buvusá ka-
raliðkojo kopø apþeldintojo Fr. Efo (Fr. Ep-
ha) namà, kurá, iðvykdamas gyventi á Ka-
raliauèiø, uþ simboliðkà sumà iðnuomojo
Karaliauèiaus universiteto zoologijos
muziejaus preparatorius, kopø inspek-
toriaus Fr. Efo svainis A. Mioðleris (A.
Möschler). Tai buvo puoðnus namelis su
ðviesia veranda. Namelis buvo vakari-
niame Rasytës kaimelio pakraðtyje, prie
pagrindinio Kurðiø nerijos
kelio. Pastatas neiðlikæs, ant
jo pamatø ðiuo metu yra pa-
statyti ûkiniai statiniai. Greta
esanèiame sode buvæ volje-
rai varnoms ir gandrams, nar-
vai eksperimentiniams þvëre-
liams. 1934 m. vietoje zoolo-
gijos stoties ásteigiamas Kara-
liauèiaus universiteto Kenkë-
jø ir parazitologijos tyrimø ins-
titutas (Institut für Schädlings-
forschung und Parasitologie der Philosop-
hischen Fakultät an der universität Königs-
berg). 1935 m. L. Ðydatas paskirtas insti-
tuto direktoriumi. Tais paèiais metais, ga-
vus specialius vyriausybës uþsakymus ir
piniginæ paramà, pradëta naujo dviaukð-
èio instituto pastato statyba. 1936 m.
mokslininkui uþ darbus suteikiamas pa-
razitologijos docento vardas ir atðvenèia-
mos ákurtuvës. Institute asistentais dirbo
vëliau garsûs Vokietijos mokslininkai F.
Hiubneris (F. Hübner), H. Ðmitas-Rysas
(H. Schmied-Ries), sveèiavosi daug anuo-
met áþymiø þmoniø ið kitø ðaliø. 1939 m.
uþ reikðmingus darbus L. Ðidatui buvo su-
teiktas universiteto profesoriaus vardas.
1944 m. liepà Kurðiø nerijà okupavus
rusø armijai, L. Ðydatas kartu su visa ðei-
ma ir kitais kaimelio gyventojais buvo pri-
verstas palikti pamiltàjà nerijà ir ilgai puo-
selëtà institutà. Po klajoniø karo ir poka-
rio sunkumø kreèiamoje Europoje profe-
sorius su ðeima persikelia gyventi á Ar-
gentinà, Buenos Airiø miestà. Èia gyve-
no vokieèiø bendruomenëje iki gyveni-
mo pabaigos 1973 metais.
1944 m. rugpjûèio 30 d. britø aviaci-
jos antskrydþiø metu susprogdintas Ka-
raliauèiaus universitetas ir Zoologijos ins-
titutas bei greta buvæs zoologijos muzie-
jus. Muziejaus fondai ir biblioteka sude-
gë. Kariniø veiksmø metu Rasytëje Para-
zitologijos instituto pastatai taip pat su-
griauti. Ðiuo metu iðlikæ tik prof. L. Ðyda-
to ðeimos namas ir greta buvæs J. Tyne-
Hidrobiologinë ekspedicija
Kurðiø mariose (1933 m.)
mano ákurtos paukðèiø þiedavimo stoties
II pastatas (nuo 1931 m. girininkijos dar-
buotojø gyvenamasis).
Atlikti tyrimai ir jø tàsa
L. Ðydatas buvo daugelio Kurðiø ma-
riø moksliniø tyrimø pradininkas ir orga-
nizatorius. Jo moksliniai interesai ir dar-
bai apima kelias mokslines sritis. L. Ðy-
datas tarp zoologø labiau þinomas kaip
parazitologas ir trematodologijos, mokslo
apie digenines siurbikes (trematodas),
pradininkas. Bet pirmasis jo mokslinës
veiklos tarpsnis susijæs su Kurðiø mariø
hidrobiologiniais tyrimais. Vasaros eks-
pedicijø metø 1925–1933 m. tyrë Kurðiø
mariø dugno gyvûnijà. Daug keliavo ap-
link marias, pasiekë Memelio uostà.
1925–1926 m. mokslinëse ekspedicijo-
se aplink Kurðiø marias buvo surinkta
vandens gyvûnø faunistinë medþiaga bei

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 29

sudarytas pirmas Kurðiø mariø gyvûni-
jos rûðiø sàraðas. Bûdamas parazitolo-
gas, L. Ðydatas daug dëmesio skyrë
Kurðiø mariø þuvø ir paukðèiø parazitø
tyrimams. Rastos ir apraðytos naujos di-
geniniø siurbikiø, þuvø kaspinuoèiø rû-
ðys, iðskirtos penkios mokslininko var-
du pavadintos parazitiniø kirmëliø gen-
tys, dvi naujos ðeimos. Dvi tais metais
atrastos ir apraðytos gruþliø kaspinuo-
èiø rûðys pavadintos Kawia rosittensis
Szidat, 1937 m. (sin. Bothrioscolex ros-
sittensis, Szidat 1937) ir Khawia baltica,
Szidat 1942 metais. Ðie pavadinimai ga-
lioja iki ðiol. Tik þinant L. Ðydato nerijoje
praleistà gyvenimo tarpsná ir svarbà jo
gyvenime, lengva suprasti, kodël rûðies
pavadinimui pasirinktas Rasytës kaime-
lio vietovardis. Mokslininko ir jam talki-
nanèios þmonos kruopðèiø tyrimø dë-
ka iðtirti naujai rastø digeniniø siurbikiø
gyvenimo ciklai, nustatyti moliuskai –
tarpiniai ðeimininkai, jø apsikrëtimas di-
geniniø siurbikiø cistomis, apraðyti kiti
parazitiniø kirmëliø taksonomijos ir bio-
logijos klausimai. Greta ðiø problemø
instituto darbuotojai taip pat dirbo prie
Aistmariø ligos fenomeno.
Ne maþiau svarbûs ir kitø moksli-
ninkø darbai. H. Ðmidtas-Rysas atliko
Kurðmariø vandenø zooplanktono rû-
ðinës ávairovës sezoninës kaitos, o A.
Vileris (A. Willer) – svarbiausiø lagûnos
hidrologiniø sàlygø tyrimus. Pastarasis
mokslininkas paskelbë gretinamuosius
pietryèiø Baltijos lagûnø klasifikacijos
principus, savo ir kitø kolegø tyrimø
duomenis, apraðë bendrà kintanèios
pratakios lagûnos vandens poveiká gy-
viems organizmams (vëþiagyviams ir
þuvims). Ichtiologas ið Berlyno Þuvinin-
kystës instituto G. Marë (G. Marre) pa-
skelbë Kurðiø mariø stintø ir starkiø eko-
logijos tyrimus bei teikë rekomendaci-
jø tausojanèiai þvejybai. Be ðiø moksli-
ninkø darbø neiðsiverèia në viena ið-
samesnë ðiandienos Kurðiø mariø gy-
vûnijos ir þuvø parazitø tyrimø studija.
Ðiame Kurðiø mariø tyrimø etape su-
daryti faunos sàraðai, apraðyti gamtiniai
fenomenai labai svarbûs tiriant ilgalai-
kius XX a. aplinkos ir faunos pokyèius.
Ðie tyrimai sutapo su vyraujanèiais hid-
robiologiniais ir sistematikos tyrimais Vo-
kietijoje. Darbai skelbti svarbiausiuose
Vokietijos moksliniuose þurnaluose, da-
lis – Karaliauèiaus universiteto fizikiniø
ir ekonomijos mokslø draugijos semi-
narø medþiagoje: Schriften der Physi-
kalisch ökonomischen Gesselschaft zu
Königsberg (Pr.). Karaliauèiaus univer-
siteto zoologijos instituto zoologijos mu-
ziejuje taip pat kaupti reti gamtos pa-
vyzdþiai.
Nukelta á 36 p.
30 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1
Atkelta ið 19 p.
Tirpstantis Arktikos ledas ir globalus
jûros lygio kilimas
Maþëjantis jûros ledo plotas yra svar-
biausias tiesioginis klimato kaitos indika-
torius. Per pastaruosius 30 metø jûros le-
do plotai Arktikoje sumaþëjo maþdaug
8 proc., arba apytiksliai vienu milijonu
kvadratiniø kilometrø.Ðis procesas vis
spartëja, prognozuojama, kad 10–50
proc. ledo ploto iðtirps iki 2100 metø. Kai
kurie modeliai rodo, kad iki to laiko vasa-
romis ledas gali beveik visiðkai iðtirpti.
Grenlandijos ledyninis skydas yra
didþiausias ledo masyvas Arktikoje. Jis
nuo 1979 iki 2002 metø sumaþëjo apie
16 proc. – tai teritorija, plotu prilygstanti
Ðvedijai. Ledyno pavirðinio tirpimo re-
kordas buvo uþfiksuotas 2002 m., kai
tirpstantys ledynø pavirðiai buvo paste-
bëti net 2000 m aukðtyje. Ledynø tirpi-
mas stabtelëjo tik 1992 m., iðsiverþus Pi-
natubo ugnikalniui.
Pasaulinis jûros lygis per pastaruosius
20 m. pakilo apie 8 centimetrus. Pirminës
prieþastys – terminis vandens tûrio padi-
dëjimas dël vandens áðilimo ir sausumos
ledo tirpimas. Todël numatoma, kad per
XXI ðimtmetá jûros lygis gali pakilti nuo 10
iki 90 centimetrø, o pats kilimas vyks geo-
metrine progresija. Yra prognostiniø mo-
deliø, kurie rodo, kad Grenlandijos ledy-
nas gali ir visiðkai iðtirpti, dël to vandeny-
no lygis pakiltø 7 metrais.
Jûros ledo iðplitimas lemia jûrinës
navigacijos galimybes bei gamtiniø ið-
tekliø eksploatacijos sàlygas kontinen-
tiniame ðelfe. O tai savo ruoþtu padidins
ekologiniø katastrofø, avariniø naftos
nuotekø rizikà.
Klimato kitimas praeityje
Klimatas Þemëje visada kito dël ast-
ronominiø prieþasèiø – ypaè dël Þemës
padëties Saulës atþvilgiu. Trumpalaikius
klimato pokyèius sàlygoja vulkanø iðsi-
verþimai (Pinatubo vulkano Filipinuose
1991 m.) ar oro masiø cirkuliacijos paki-
timai (El Ninjo 1997–1998 m.).
Klimato svyravimø kreivë poledynmeèiu
Klimato
Poledynmeèiu per pastaruosius 10
tûkst. metø yra buvæ laikotarpiø, kai tem-
peratûra buvo 2 laipsniais aukðtesnë ne-
gu XX amþiuje.
Tyrinëjant Jûkono eþerø nuosëdø de-
guonies izotopinæ sudëtá nustatyta, kad
Aleutø þemø slëgiø sritis (apimanti Alias-
kos álankà) poledynmetyje ne kartà keitë
savo pozicijà. Pagal paleoklimatinius
duomenis holoceno pradþia buvo ðilta ir
sausa. Prieð 10–9 tûkst. m. staigiai kilo
vandens lygis eþeruose – tai rodo padi-
dëjusá krituliø kieká. Prieð 7500–4500 m.
eþerø lygis buvo palyginti stabilus, pen-
kiais metrais þemiau dabartinio lygio. Tuo
metu Aleutø þemø slëgiø sritis (AÞSS) bu-
vo toliau á Vakarus nei dabar. Tarp 4500–
3500 m. AÞSS sustiprëjo arba pasislin-
ko á Rytus. Ðiuo laikotarpiu padidëjo drëg-
numas, pakilo eþerø lygis, prasidëjo in-
tensyvus kalnø ledynø augimas.
AÞSS atsitraukë á rytus tarp 3000–
2000 metø. Taip pat spartûs AÞSS poky-
èiai uþfiksuoti prieð 1200 ir prieð 400 me-
tø, tai atitinka Maþojo ledyninio periodo
ávykius: bûtent ðiais laikotarpiais iðaug-
davo kalnø ledynø lieþuviai. Pastebëta,
kad klimato pokyèiai per pastaruosius
2000 m. buvo daþnesni nei ankstesniais
holoceno periodais.
Klimato pokyèius Arktikoje iliustruoja
ir kalnø ledynø formavimosi istorija. Pa-
vyzdþiui, aukðèiausio Kanados kalno –
Logano ledyno græþiniai atskleidþia ledo
kaupimosi laikotarpá nuo 5000 arba net
30 000 m. praeityje iki dabarties. Ðis ledy-
nas – tai kertinë vieta, kuri rodo Aleutø þe-
mo slëgio srities (AÞSS) „kelioniø marð-
rutus“. Paskutinysis pokytis uþfiksuotas
1840 m. ir beveik sutampa su Maþojo le-
dyninio periodo pabaiga. Kitas þymus kli-
matinis ávykis – 800 m.e. metai, Europos
viduramþiø ðiltëjimo pradþia. Ádomu, kad
minëtieji klimato pokyèiai buvo labai spar-
tûs – ávyko per kelerius metus.
Klimato svyravimai pastaràjá tûkstant-
metá Arktikoje buvo pakankamai iðraiðkin-
gi. Pavyzdþiui, liepos mënesio vidutiniø
temperatûrø svyravimai Inuvike, nusta-
tyti pagal medþiø rieviø
analizæ, aiðkiai atspindi
viduramþiø paðiltëjimà
(1200–1300 m.e. metai).
Po to buvo Maþasis ledy-
ninis periodas, pasibai-
gæs maþdaug prieð 100
metø. Per pastaruosius
100 metø Vakarø Arktiko-
je vidutinë metinë oro
temperatûra pakilo 1,5 0C.

pokyèiai ir visuomenës
reakcija Arktikoje bei
Subarktikoje
Klimato pokyèiai nustatomi ir tiriant
jûros nuosëdø paleobotaninæ sudëtá.
Antai Ellsemere ir North Devono salø ak-
vatorijose græþiniø duomenys rodo, kad
prieð 8500–4600 m. buvo tarpsniø, kai
vasaros buvo keliais laipsniais ðiltesnës
nei dabar.
Klimato kitimo kreivë Inuvike, atspindinti viduramþiø ðiltàjá
periodà ir Maþàjá ledyniná periodà
Klimato kitimas ir
þmoniø bendruomeniø reakcija
praeityje ir dabar
Paleogeografinës rekonstrukcijos lei-
dþia teigti, kad Beringijos þemës tiltas bu-
vo susidaræs maþdaug prieð 30 tûkst.
metø, kai ledynø formavimasis suinten-
syvëjo ir vandenyno lygis nukrito apie
100 metrø. Tai buvo apie 1000 km ploèio
tundrinës gamtos sausumos juosta. Be-
ringijos tiltas su ðimtais salø pakrantëje,
gausiomis ruoniø ir vëpliø buveinëmis su-
darë sàlygas þmoniø bendruomenëms
persikelti ið Azijos á Amerikà.
Klimato atðilimas ir jûros ledo plotø
sumaþëjimas per pastaruosius 3000 me-
tø sukeldavo katastrofiniø padariniø inui-
tams: dël klimato pokyèiø bendruome-
nës daþnai turëdavo palikti tradicines gy-
venimo vietas. Pavyzdþiui, Dorseto pale-
oeskimø bendruomenës, gyvenusios
Niûfaundlendo saloje, dël klimato poky-
èiø prieð 1200 metø buvo priverstos keisti
savo tradiciná gyvenimo bûdà, nes dël
pakitusiø priekrantës sroviø nebegalëjo
medþioti ruoniø nuo ledo.
Archeologiniai duomenys rodo, kad
thuliø tauta dël klimato pokyèiø iðnyko
apie 1600 m.e. metus. Iki to laiko jie ver-
tësi banginiø medþiokle, tai nustatyta ið
archeologiniø duomenø. Jø stovyklose
ið banginiø kaulø sankaupø ir dabar nu-
statomas didesnis maisto likuèiø su bû-
dinga penkioliktojo azoto izotopo kon-
centracija kiekis.
Kanadoje atliekami intensyvûs socio-
loginiai vietos þmoniø bendruomeniø ty-
rimai, siekiant nustatyti jø reakcijà á kli-
mato pokyèius ir prisitaikymo galimybes.
Ypaè domimasi Ðiaurës gyventojø tau-
tosaka, kurioje atsispindi klimato poky-
èiai, vykæ Ledyninëje Aliaskos álankoje net
prieð 3000 metø – pavyzdþiui, ledyno lie-
þuviø pasistûmëjimai.
Nors klimato kaita Arktikoje tiesiogiai
ir netiesiogiai veikia
þmoniø gerovæ bei svei-
katà, taèiau esama ir re-
gioniniø aspektø, pri-
klausanèiø nuo þmoniø
adaptaciniø galimybiø,
dabartinio sveikatingu-
mo. Vietinës maþos, uþ-
daros bendruomenës,
neturinèios iðplëtotos
infrastruktûros ir sveika-
tos apsaugos siste-
mos, yra labai paþeidþiamos. Taip pat
bendruomenës, besiverèianèios iðimtinai
þûkle ir jûros gyvûnø medþiokle, yra pri-
klausomos nuo ledo formavimosi sàlygø.
Kinta ir gyvûnø populiacijø ribos, sa-
vo ruoþtu sukurianèios galimybes platin-
ti infekcines ligas. Pateikiamas pavyzdys,
kaip pavojingas þinduoliams ir þmonëms
Vakarø Nilo virusas, pirmà kartà uþfiksuo-
tas 1999 m. Ðiaurës Amerikos rytinëje pa-
krantëje, 2002 m. iðplito á 43 JAV valsti-
jas ir 6 Kanados provincijas. Nors mig-
ruojanèiø paukðèiø ir vabzdþiø perneða-
mas virusas yra kilæs ið tropinës Afrikos,
jis jau sëkmingai prisitaikë Ðiaurëje ir vis
labiau plinta.
Klimato kitimo poveikis ekosiste-
moms, kraðtovaizdþiui ir inþinerinei
infrastruktûrai
Amþinasis áðalas Jûkone, Vaithorso
regione, yra apie 16 m storio, aktyvus jo
sluoksnis 1,4 metro. Daugiametë viduti-
në amþinojo áðalo temperatûra yra -0,70C.
Sniego danga retai virðija 20 centimetrø.
Jeigu klimatas per ateinanèius 50 metø
paðiltës 5 laipsniais, áðalas Jûkone taps
gerokai plonesnis arba net ið viso išnyks.
Aliaskos borealiniø miðkø teritorijoje kli-
matas ðyla greièiau, nei kurioje nors kito-
je Þemës vietoje. Ðiltëjimas, klimato sau-
sëjimas ir audros su þaibais lemia gaisrø
daþnëjimà, o tai dar labiau didina ðiltna-
mio efektà. Miðko gaisrai yra natûralus
ekosistemos atsinaujinimo bûdas. Po
gaisrø vietose, kuriose leidþia áðalo gylis,
spygliuoèius pakeièia berþø ir drebuliø
bendrijos, pagausëja baltøjø kiðkiø ir jais
mintanèiø grobuoniø – lûðiø. Miðkø gais-
rai sàlygoja egzogeninius procesus. Su-
degus miðkui, atsiranda sàlygos greièiau
tirpti amþinajam áðalui, didëti vasaros me-
tu atitirpstanèio veikliojo sluoksnio gyliui.
Tai savo ruoþtu sàlygoja ðlaitø procesus,
skatina nuoðliauþas, grunto suslûgimus.
Pavyzdþiui, po 2004 m. liepos ir rugpjû-
èio gaisrø, sudeginusiø visà augmenijà
bei organiná dirvoþemá Indënø upës regio-
ne pieèiau Dousono miesto, labai suak-
tyvëjo nuoðliauþø formavimosi procesai,
padidëjo grunto nestabilumas.
Hidrologiná reþimà sausumoje klima-
to atðilimas gali veikti ávairiomis formo-
mis. Didëjant krituliø kiekiui, didëja pa-
virðinis nuotëkis, taèiau santykinai padi-
dëja ir iðgaravimas. Tirpstant amþinajam
áðalui, padidëja poþeminës hidrosferos
talpos, daugiau krituliø susigeria á grun-
tà ir dël to gali iðnykti eþerai. Dël klimato
atðilimo pavasario tirpsmo periodas gali
prasidëti anksèiau ir trukti ilgiau, taigi su-
maþëja santykinis potvyniø daþnumas.
Antra vertus, potvyniø mastai gali padi-
dëti dël þemesniame aukðtyje esanèiø
kalnø ledynø didesnio tirpimo.
Áðalo atðilimas gausiai paþeria geo-
techniniø problemø, pavyzdþiui, nuo jo
gylio labai priklauso þiemos keliø eksplo-
atavimo trukmë. Jau dabar ðiaurinëse
platumose tiesiant kelius ir saugojant am-
þinàjá áðalà, klojami specialûs geomemb-
ranos sluoksniai arba, kad áðalas neat-
ðiltø, árengiamos dirbtinës pavësinës. Be
to, gruntui ðaldyti árengiami termosifonai,
o pastatai statomi ant poliniø pamatø.
Vis aktualesnë problema – intensyvi
krantø erozija. Maþëjant jûros ledo plo-
tams, didëja bangavimas, vis daþniau
krantus uþgula ðtormai. Atðylantis áðalas
silpnina krantø pastovumà, dël to nema-
þai pakranèiø gyvenvieèiø yra priverstos
iðsikelti kitur. Problemos mastà iliustruo-
ja Boforto jûros regiono pavyzdys – ðios
jûros krantai yra intensyviai eroduojami.
Erozijos greitis vietomis yra daugiau nei
10 m per metus. Klimato atðilimas maþi-
na krantø áðalo gylá ir dël to gausëja nuo-
ðliauþø. Tokie pokyèiai labai nepalankûs
navigacijai, priekrantës iðtekliø gavybai
ir tiesiogiai veikia pakranèiø gyvenvieèiø
infrastruktûrà.
Kitas pavyzdys – labai svarbus Vaka-
rinës Arktikos pakrantës transporto cen-
tras Tuktoyaktukas. Nuo pat jo ákûrimo
1934 m. èia pastebëta intensyvi erozija,
kurià skatina plonas, ypaè vasarà, jûros
ledas bei ðtormai. Didþiausios audros bu-
vo 1944, 1970, 1993 ir 2000 metais. Mies-
to stadionas buvo sugriautas1980 m.,
mokykla sugriauta ir uþdaryta 1990 me-
tais. Jûros lygio kilimas ðá krantø erozijos
efektà dar labiau sustiprina.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 31
 Þmogaus lytá lemia daugelis veiksniø, bet labiausiai ji kà susiformuoja vyriðkoji lytis. Manoma,
priklauso nuo lytiniø chromosomø – lazdelës, siûlo ar kad tokie procesai gali vykti ir þmogaus
kamuolëlio pavidalo làstelës branduoliø struktûrø, genome krosingoverio metu, tik ðis vysty-
kuriose yra genai – organizmø paveldimumo vienetai, mosi laikotarpis skirtingas nei peliø.

Kas
turintys didþiumà làstelës genetinës informacijos. Y chromosoma yra viena maþiausiø
Apþvelgsime naujausius duomenis apie vyriðkos þmogaus genomo (genø visuma làste-
làstelës – spermatozoido – lës branduolio haploidiniame chromoso-
átakà þmogaus lyties
mø rinkinyje) chromosomø ir uþima 2 – 3
susiformavimui.

lemia lytá?
Prof. Aleksandras VITKUS,
Kristina LASIENË
Kauno medicinos universitetas,
Histologijos-embriologijos
katedra
Genetinæ individo lytá lemia apvaisi-
nimo momentu susiliejusiø abiejø tëvø
lytiniø làsteliø chromosomos. Subrendusi
moteriðkoji lytinë làstelë – moteriðkoji ga-
meta (kiauðialàstë) – turi 22 autosomas
(visas làstelës branduolio chromosomas,
iðskyrus lytines) ir vienà lytinæ X chromo-
somà. Vyriðkoji lytinë làstelë – vyriðkoji
gameta (spermatozoidas) – taip pat turi
22 autosomas, bet joje esti dviejø rûðiø
lytinës chromosomos: X arba Y. Taigi të-
vo lytinës làstelës tipas lemia bûsimo in-
divido genetinæ lytá: apvaisinimo metu á
kiauðinëlá ásiskverbæs spermatozoidas,
turintis X chromosomà, lemia vaisiaus
moteriðkojo kariotipo (làstelës branduo-
lio tipo) 46,XX susidarymà, o spermato-
zoidas su Y chromosoma – vyriðkàjá ka-
riotipà 46,XY. Taip baigiasi pirmasis lyties
formavimosi tarpsnis, vadinamas chro-
mosominës lyties susidarymu. Nuo chro-
mosominës lyties (normalaus kariotipo)
priklauso lyties determinacija (vystymo-
si kryptingumas) – nediferencijuotø go-
nadø virtimas kiauðidëmis ar sëklidëmis
bei tolesni lyties susidarymo veiksniai.
Kariotipas gali bûti patologinis, jei ap-
vaisinimo metu dalyvauja tëvø lytinës làs-
telës su paþeista genetine informacija
lyties. Vadinasi, asmuo su keturiomis X
chromosomomis, bet su viena Y chromo-
soma vis tiek yra vyriðkos lyties.
Taèiau pasitaiko, kad þmogus, turin-
tis XY chromosomas, yra moteriðkos ly-
ties, o turintis XX chromosomas – vyrið-
kos lyties. Tokiø individø tyrimas atsklei-
dë, kad lytá lemia genai, tarp jø vadina-
masis SRY genas (angl. Sex-determing
Region Y gene) – lytá lemianti Y chromo-
somos sritis.
SRY geno radimas Y chromosomoje
padëjo iðsiaiðkinti vienà neáprastà lyties
anomalijà, kai individo kariotipas XX, o fe-
notipas (organizmo savybiø, poþymiø,
sandaros struktûrø ir funkcijø visuma, su-
sidariusi jo individualaus vystymosi pro-
ceso metu) – vyriðkas. Tai vadinama ly-
ties reversija. Paaiðkëjo, kad lyties rever-
sija atsiranda todël, kad ið Y chromoso-
mos á X chromosomà
persikelia (translo-
kuojasi) vyriðkøjø lyti-
niø làsteliø mejozëje
(làsteliø dalijimosi
metu) vykstanèio kro-
singoverio (genø su-
sikeitimo vietomis ho-
mologinëse chromo-
somose) metu bûtent
tas Y chromosomos
segmentas, kuris le-
mia vyriðkàjà lytá.
proc. haploidinio chromosomø rinkinio
(kai kûno làsteliø branduoliuose yra vien-
gubas chromosomø rinkinys). Citogene-
tiniais tyrimais nustatyta, kad Y chromo-
soma turi skirtingas sritis: pseudoautoso-
minæ (tariamà) sritá (dalijamà á dvi dalis:
PAR1 ir PAR2), euchromatinæ (maþiau kon-
densuotà genetiðkai aktyvià) ir heteroch-
romatinæ (kai genø veiklos reguliacija yra
labai sudëtinga ir daugiapakopë) sritis.
Pseudoautosominë sritis yra ta vieta, kuri
mejozës metu apsikeièia genetine infor-
macija su X chromosomos atitinkama
pseudoautosomine sritimi. Dël to PAR ge-
nai paveldimi taip pat, kaip ir autosomi-
niai genai. Kitos Y sritys (sudaro apie 95
proc. Y chromosomos) yra neveiklios ir
vadinamos nerekombinantine sritimi.
Jau seniai yra iðtirti Y chromosomoje
esantys negausûs genai, kuriø yra taip
pat ir X chromosomoje – tai pseudoau-
tosominiai genai. Jie lemia svarbias or-
ganizmo savybes, kaip morfogenezë, gy-
vybingumas, ûgis (stotas). Y chromoso-
moje yra ir specifiniø genø (tëviniø indi-
vidø genetinës medþiagos pasiskirsty-
mas palikuonyse).
Mokslininkai pastebëjo,
kad moteriðkos lyties indivi-
dai turi po dvi daugelio genø
kopijas, o vyriðkosios – tik vie-
nà. Taèiau genø „dozavimo“
problemà gamta iðsprendë
ðitaip: viena X chromosoma
moteriðkos giminës individø
làstelëse neaktyvi. Y chromo-
somos struktûra pavaizduo-
ta 1 paveikslëlyje.
Jau 1966 m. Ferguson-
Smith iðkëlë hipotezæ, kad kai
1 pav. Y chromosomos struktûra

(daþnokai ðios patologijos nulemti sutri- SRY geno translo- kuriø lyties sutrikimø turinèiø
kimai yra paveldimi) arba pakinta besi- kacijà á X chromoso- pacientø tëvo spermatoge-
formuojanèio embriono genetinë infor- mà nulemia SRY ge- nezës krosingoverio fazës
macija (genø mutacija), kai yra norma- no vieta Y chromoso- metu TDF (sëklidës determi-
lus tëvø lytiniø làsteliø genetinis kodas. moje. Jis esti arti telo- nuojantis faktorius) buvo per-
Susidaræs patologinis vaisiaus kariotipas meros (chromoso- keltas ið Y á X chromosomà,
lemia netaisyklingà vaisiaus lyties raidà. mos galinio segmen- todël po apvaisinimo TDF,
Iðtyrus lytiniø chromosomø vadina- to), ðalia pseudoauto- esantis tëvo X chromosomo-
muosius aneuploidus, kuriø làstelëse yra sominës srities ir kro- je, lëmë sëklidþiø formavimà-
pakitæs X ar Y chromosomø skaièius, pa- singoverio metu gali si, nors chromosominë lytis
aiðkëjo, kad nors þmogaus lytá lemia chro- bûti ,,uþgriebtas” ir moteriðkoji (XX). Sinclar su
mosomø balansas, ypaè svarbi yra Y perkeltas á X chromo- bendradarbiais 1990 m. su-
chromosoma. Pvz., þmonës, turintys 46,X somà. Pelës genome rado SRY genà, esantá Y
(serga Ternerio liga), 46,XXX, 46,XXXX ka- ðis genas veikia trum- chromosomoje ir atitinkantá
riotipà yra moteriðkos lyties, o turintys pai – tik 10,5-12,5 vai- visus reikalavimus, keliamus
46,XY, 46,XXY (serga Klainfelterio liga), siaus vystymosi die- TDF, ir dabar su juo tapati-
46,XXXY, 46,XXXXY kariotipà yra vyriðkos nà. Per ðá trumpà lai- namà. Genas SRY nustato-

32 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1


mas 80 proc. XX turinèiø vyrø ir ðiek tiek
maþiau procentø XX hermafroditø.
Taèiau ðis genas nëra vienintelis „jun-
giklis“, paleidþiantis sëklidþiø formavimà-
si. Dar anksèiau uþ SRY genà gonadø
raidà veikia WT-1 (jo mutacijos pasekmë
– ðlapimo ir lytiniø organø sistemos ano-
malijos), SF-1 (nevyksta antinksèiø ir lyti-
niø liaukø raida) ir SOX9 (atsakingas uþ
raidos reguliavimà) genai.
Þmogaus lytá lemia ne tik lytinëse
chromosomose, bet ir autosomose esan-
èiø genø visuma. Lytiniø làsteliø migra-
cijà á gonadas (lytines liaukas) lemia au-
tosominiai genai slf ir c-Kit. Nediferenci-
juotø gonadø raidà lemia autonominiai
SF1/Ftz-F genai. Gonadø diferenciacijà á
sëklides ir kiauðides nulemia DAX1, SRY
ir kiti genai. Kai DAX1 slopina SRY genà,
nediferencijuotos gonados vystosi á kiau-
ðides, neslopinamas SRY genas lemia
sëklidþiø susidarymà.
Taigi kartais, nors individo genotipas
ir bûna XX, formuojasi sëklidës. Toks reið-
kinys yra dël SRY geno persikëlimo ið Y á
X chromosomà. Kitas atvejis – individo
genotipas yra XY, bet fenomenas mote-
riðkas, prieþastis – Y chromosomoje
esanèiø genø mutacijos.
Lytiniø liaukø disgenezë 46,XY, Swy-
er sindromas, XY moterys, hermafrodi-
tizmas – tai ligos, atsirandanèios dël SRY
geno nebuvimo, mutacijø, naujø baziø
ásiterpimo.
Ðiuo metu mokslininkai, besigilinan-
tys á Y chromosomos struktûrà, atkreipia
dëmesá ne tik á Y chromosomoje esan-
èias ádomias septynias sritis, bet ir á X
chromosomoje esanèias sritis, kuriø mu-
tacijos irgi gali lemti lyties pasikeitimà (re-
versijà). Pastaruoju metu ypaè domima-
si dar vienu genu, kuris yra ilgajame Y
chromosomos petyje. Tai genas DAS (ar-
ba AZF). Ðio geno mutacijos sukelia
azospermijà – visiðkà spermatozoidø ne-
buvimà sëklos skystyje.
Pasirodo, kad gamtoje galima ir XY
lyties reversija: kariotipas XY, o vystosi
moteriðkoji lytis. Jà sukelia keliø genø
mutacija. Mokslininkai aiðkina, kad tai gali
ávykti tuo metu, kai slopinama SRY geno
veikla dël taðkiniø mutacijø arba deleci-
jø, dël duplikacijø X chromosomoje, vei-
kiant genams, esantiems autosomose
(SOX9 – jis net 60 proc. yra homologinis
SRY genui; WTI – irgi gali koduoti transk-
ripcijos veiksná).
Taigi matome, kad gamtoje ne visa-
da genotipas atitinka fenotipà, taèiau tik
dabar mokslininkai kai kuriuos nukrypi-
mø mechanizmus ima suprasti.
Apie hormonø átakà lyties formavimui-
si buvo raðyta 2005 m. „Mokslo ir gyveni-
mo“ Nr.6 iðspausdintame straipsnyje „Mei-
lës chemija“.
Lietuvos AIDS centras
Moksliniø tyrimø ir geros patirties metodikos
skleidimo ðaltinis kaimyninëse ðalyse
Juozas ELEKÐIS visø valstybiø pastangos turi bûti koor-
dinuojamos. Tokios problemos, kaip nar-
Medicinos mokslø daktaro Sau- komanija, ÞIV, o dabar ir paukðèiø gri-
liaus Èaplinsko vadovaujamas Lietu- pas, kuris kartais gali bûti perduodamas
vos AIDS centras kaimyninëse ðalyse ir þmonëms, negali bûti iðsprendþiamos
jau senokai þinomas kaip kryptingai ir vienoje ðalyje, nes dabar ne tik paukð-
efektyviai dirbanti institucija. Centro va- èiams, bet ir þmonëms sienos nebeeg-
dovui lankantis net tolimame Rusijos zistuoja. Komisaras paþymëjo, kad Lie-
uþkampyje Archangelske, medicinos tuva – viena aktyviausiø valstybiø, ban-
darbuotojai, pasirodo, gana gerai þi- danèiø spræsti sveikatos apsaugos pro-
nojo apie lietuviø darbus ir centro va- blemas, ir kad Lietuvos AIDS centras fak-
dovà. Lietuviø darbo
metodai gerai þinomi
ne tik kaimyninëse
ðalyse. Nesenai JAV
ambasados iniciaty-
va ágyvendinta ben-
dra programa su Ka-
liningrado sritimi, ku-
rioje faktiðkai skleista
Lietuvos patirtis. No-
riai ja naudojasi kai-
mynai latviai, baltaru-
siai, lenkai. Centro
Doc. Saulius Èaplinskas (deðinëje) supaþindina ES komisarà
darbuotojai ir su juo sveikatos apsaugai dr. Mr. M. Kyprianou su AIDS centro veikla.
bendraujantys moks- Kairëje – Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Þilvinas Padaiga
lininkai dalyvauja ES
programose, darydami mokslinius ty- tiðkai yra geros praktikos metodinis cen-
rimus. Apie galimybæ dalyvauti tokiuo- tras posovietinëms Europos ðalims.
se tyrimuose buvo raðyta ir þurnale Komisarà lydëjo kaip niekada gau-
“Mokslas ir gyvenimas“. Matyt, ne vel- sus þurnalistø bûrys. Bene daugiausia
tui, Lietuva tebëra salelë, kur sergan- klausimø buvo dël vis besipleèianèio
èiøjø AIDS ir uþsikrëtusiøjø ÞIV, nepai- paukðèiø gripo. Komisaras paþymëjo,
sant pagarsëjusio protrûkio Alytaus ko- kad dël to visai nepagrástai jauèiama net
lonijoje, yra kelis ar net keliolika kartø panikos elementø, nors paukðèiø gripas
maþiau nei kaimyninëse ðalyse. ir gripo pandemija visai skirtingi dalykai.
Praëjusiø metø pabaigoje Lietuvoje Paukðèiø gripas jau yra siautæs Nyder-
lankësi ES komisaras sveikatos apsau- landuose 2003 m. ir nieko tragiðko ne-
gai dr. Mr. M. Kyprianou. Jis yra, mûsið- ávyko. Vis dëlto ES yra susirûpinusi, nu-
kai tariant, ES sveikatos apsaugos mi- matytos prevencinës priemonës. Minist-
nistras. Lietuva – pirmoji naujøjø ES vals- ras prof. Þilvinas Padaiga paþymëjo, kad
tybiø, kur komisaras susipaþino su svei- tokios priemonës parengtos ir Lietuvo-
katos apsauga. Tai didelis mûsø medi- je. Jos suderintos ir papildytos pagal ES
cinos darbuotojø ávertinimas. Já lydëjo pareigûnø siûlymus. Lietuvoje vyko net
Lietuvos sveikatos apsaugos ministras pratybos. Tokios pratybos bus sureng-
prof. Þilvinas Padaiga, Lietuvos sveika- tos ir ES. Lietuvoje kaupiami vaistai ne
tos ataðë SAM sekretorius Romualdas tik savo pilieèiams gydyti, bet ir tam, kad
Sabaliauskas, kiti pareigûnai. Komisaras reikalui esant bûtø galima pasiøsti á kità
taip pat susitiko su premjeru Algirdu Bra- ðalá. Komisaras paþymëjo, kad Lietuva
zausku, þemës ûkio ministre Kazimiera vykdo visus vartotojø teisiø apsaugos rei-
Prunskiene, lankësi Santariðkiø klinikø kalavimus, ágyvendina vartotojø teisiø
universitetinëje ligoninëje, AIDS centro reglamentà, kad ES skatina riboti rûky-
ðvietimo skyriuje bei narkomanø reabili- mà, nes ðis áprotis daro didþiulæ þalà svei-
tacijos bendruomenëje, susitiko su mais- katai ir valstybë rûkaliø gydymui iðleidþia
to ir veterinarijos tarnybos darbuotojais, daugybæ lëðø. Komisaras susipaþino su
vartotojø teisiø gynimo asociacijos atsto- AIDS centro darbu, jo reabilitacijos cen-
vais. Sveikatos apsauga ES yra palikta tru, pabendravo su darbuotojais ir jame
visiðkai jos nariø priklausomybei, kur esanèiais þmonëmis. Santariðkëse jis
Briuselis visiðkai nesikiða, taèiau yra dau- domëjosi, kaip naudojamos lëðos Rytø
gybë sveikatos apsaugos problemø, kur Lietuvos sveikatos sistemai tobulinti.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 33
 Atkelta ið 7 p. Lietuviø genomo
Lietuvos gamtinës aplinkos ypatybiø
ryðys su etnogeneze
Doc. dr.
Gediminas
MOTUZA
Lietuvos teritorijoje galima iðskirti sri-
tis pagal ávairias gamtines ypatybes. To-
kios ypatybës yra pavirðiø sudaranèios
uolienos (litologija); dirvodariniø uolie-
nø geocheminë sudëtis; pavirðiaus for-
mos (geomorfologija); dirvoþemiø rûðys,
cheminë sudëtis, derlingumas, tvaru-
Ðiuolaikinis antropologinis poþiûris
á Lietuvos gyventojø genomo kilmæ
Doc. dr. Rimantas JANKAUSKAS
Vilniaus universiteto Anatomijos, histologijos ir
antropologijos katedra
Iki ðiol sukurti dabartiniø Europos gy-
ventojø genetinæ ávairovæ aiðkinantys mo-
deliai (Cavalli-Sforza) maþai tinkami Ry-
tø Baltijos regiono empiriniams duome-
nims. Ðio regiono genetinës ávairovës ið-
takø reikia ieðkoti tarp procesø, vykusiø
vëlyvajame paleolite po paskutiniojo
(Würmo) ledynmeèio 25 000 – 16 500 m.
nuo dabarties (ND), kai visoje Vidurio Eu-
34 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1
mas (pedologija); poþeminio ir pavirði-
nio vandens pasiskirstymas, reþimas,
cheminë sudëtis, dinamika (hidrologija
bei hidrogeologija).
Ðios gamtinës sritys yra geologinës
raidos pasekmë, susijusi su giluminës
sandaros ypatumais, geologinëmis
struktûromis, praeityje vykusiais ir dabar-
tiniais geologiniais procesais, tam tikras
geologinis paveldimumas. Giluminës
sandaros ir geodinamikos ypatybës le-
mia gravitacinio ir magnetinio laukø stip-
rumà, kontrastingumà bei kintamumà.
Minëtos gamtinës ypatybës savo
ruoþtu veikia klimatà, kurio kaita Lietuvos
ropoje beveik neliko gyventojø. Ledynui
traukiantis teritorija buvo vël apgyvendin-
ta ið dviejø “slëptuviø” –
Franko-Kantabrijos pietva-
kariuose, davusios pradþià
Bromme-Lyngby (apie 11
000 ND) ir Ahrensburgo (11
000-10 000 ND) kultûroms,
ir “paleiledyninës” (Svidrø
kultûra) pietryèiuose. Su
ðiomis kultûromis siejamø
artefaktø sritys plaèiai per-
sikloja, apimdamos ir da-
bartinæ Lietuvos teritorijà,
todël manytina, kad abiejø
“slëptuviø” palikuonys ga-
lëjo palikti savo pëdsakà.
Vëlesnës mezolito kultûros
(apie 10 000-6550/6300
ND) laikomos ankstesniø-
jø tæsiniu; tuo pat metu au-
1 pav.
go gyventojø skaièius ir for-
teritorijoje priklauso ne tik nuo jûrinio oro
pernaðos á þemynà, bet ir aukðtumø bei
þemumø iðsidëstymo, aukðèio, raiþytu-
mo, dirvoþemio drëgnumo, litologijos,
pavirðinio vandens nuotëkio ir kitø geo-
loginiø bei geografiniø ypatybiø.
Ðios ypatybës turi átakos ir augmeni-
jos bei gyvûnijos rûðinei sudëèiai, gau-
sai, fenologijai. Tai akivaizdþiai matyti pa-
lyginus geologinius, geomorfologinius,
pedologinius, klimato ir fizinio geografi-
nio rajonavimo þemëlapius su floristinio
ir fitocenologinio, ekologinio faunistinio
rajonavimo, atskirø gyvûnø ir augalø pa-
plitimo bei fenologiniais þemëlapiais.
Tokiu bûdu Lietuvos teritorijoje yra ið-
skiriamos per ilgà ðios teritorijos geolo-
ginës raidos laikotarpá susidariusios gam-
tinës zonos. Jos priklauso nuo ilgalaikiø
lëtai kintanèiø geologiniø veiksniø, todël
mavosi sëslios sudëtingos socialinës
struktûros bendruomenës, kuriø ekono-
mika pagrásta gëlavandeniø þuvø þvejy-
ba, medþiokle ir rankiojimu. Seniausieji
palaidojimai Lietuvos teritorijoje datuoja-
mi mezolitu; ið jø iðskirtoje mitochondri-
nëje DNR (mtDNR) dominuoja U5 ir U5b1
2 pav.
haplotipai, siejami su vëlyvojo paleolito
procesais (Svidrø kultûros palikuonimis?)
(1 pav.). Aiðkinant vëliau vykusius pro-
cesus, klasikinis “neolitizacijos” modelis
Rytø Baltijos regionui maþai tinkamas: di-
dþioji dalis dabar turimø duomenø remia
kultûrinæ, o ne deminæ difuzijà. Perëjimas
prie þemdirbystës buvo labai lëtas, o pats
þemdirbystës perëmimas galëjo bûti
daugiau sàlygotas paèiose mezolito ben-
kilmë
yra stabilios ir, savo ruoþtu, veikia klima-
tà, augmenijà, gyvûnijà bei jø gyvenimo
sàlygas.
Gamtinës ypatybës sudarë Lietuvos
teritorijos gyventojø aplinkà ir buvo svar-
bus veiksnys, lemiantis gyvensenà, ûkio
ir kultûros raidà. Toks poveikis iðryðkëja
nuo neolito, ypaè vëlyvojo, pleèiantis ga-
mybiniam ûkiui ir didëjant gyventojø
sëslumui. Tai liudija anksèiau iðvardytø
þemëlapiø, ypaè apibendrinanèiø gam-
tiniø ypatybiø kompleksà (klimato, fizi-
nio ir geografinio rajonavimo), panaðu-
mas su archeologiniais, lietuviø kalbos
tarmiø ir Lietuvos teritorijos etniniø sri-
èiø þemëlapiais.
Stabilios þmoniø gyvenamos aplin-
kos, drauge jø gyvensenos, mitybos sà-
lygos galëjo turëti átakos ir jø antropofi-
ziologinëms ypatybëms.
druomenëse susidariusiø kultûriniø sà-
lygø. Gali bûti, kad vyrø ir moterø repro-
dukcijos sëkmë priklausë nuo socialinio
statuso (hipergamija). Paþymëtina, kad
ið keliø Lietuvos ir Lenkijos (Zedmaro kul-
tûra) ankstyvojo (6500/6300-5600/5400
ND) ir viduriniojo (5600/5400-4400/4300
ND) išskirti tokie patys, kaip ir mezolito,
mtDNR haplotipai (1 pav.). Detalesnë vë-
lyvojo neolito (4400/4300-3500 ND) Lie-
tuvos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos antro-
pologinës medþiagos analizë atskleidë
atrankos ir datavimo problemas bei pa-
rodë, kad kol kas neatmestina ir vietinë
virvelinës keramikos þmoniø kilmës hipo-
tezë: palyginti su ankstesniais palaidoji-
mais, tik nedaug kraniometriniø duome-
nø varijuoja statistiðkai patikimai. Todël
manytina, kad Ðiaurës Lenkijos ir Rytø
Baltijos kraðtø akmens amþiaus populia-
cijos dël gamtinës izoliacijos iðsaugojo
daug pirmøjø poledyniniø populiacijø po-
þymiø. Tik tarp bronzos amþiaus indivi-
dø (Kirsna-Turlojiðkës) rastos kitokios (T2,
H) mtDNR haplogrupës (1 pav.). Paþy-
mëtina, kad “tikrøjø” neolitiniø kultûrø at-
stovø (linijinës-juostinës keramikos) se-
novinës DNR tyrimai rodo dominavus bû-
tent ðiuos mtDNR haplotipus (2 pav.). Vis
dëlto per visà mezolità ir neolità gyven-
tojø negalëjo bûti daug (keli tûkstanèiai
þmoniø), todël populiacijose tikëtinas in-
tensyvus genø dreifas. Tik atsiradus tech-
nologijoms, leidþianèioms miðkø zonoje
plëtotis lydiminei þemdirbystei (geleþies
a. – po 2500 ND), tapo galimas spartes-
nis populiacijos augimas.
Migracijø atspindþiai
dviejø tûkstantmeèiø Lietuvos
antropologinëje medþiagoje
MA n. e. prof. kiø Rytuose ir Pietuose. Taigi aukðtai-
habil. dr. èiai ir þemaièiai formavosi ðiek tiek skir-
Gintautas tingu antropologiniu pagrindu.
ÈESNYS
Pirmojo tûkstantmeèio arba geleþies
amþiaus kraniologinës medþiagos ana-
lizë parodë, kad yra keturi poþymiø kom-
pleksai: hipermorfinis pailgagalvis siau-
raveidis, gracilø pailgagalvis siauravei-
dis, ypaè hipermorfinis pailgagalvis pla-
èiaveidis ir apskritagalvis ðiek tiek plokð-
toko veido. Per pirmàjá tûkstm. ðiø tipø
arealai kito: ið pradþiø nuo Ðventosios á
Vakarus dominavo I tipas, to arealo va-
karinëje dalyje buvo II tipo, o Pietryèiø
Lietuvoje – III ir IV tipø miðinys. Ilgainiui
IV tipas iðnyko, III tipas pasislinko iki Du-
bysos, o besitraukdamas I tipas nubloð-
kë prie jûros II tipà. Etniðkai I tipas sieti-
nas su þemaièiais, II – su kurðiais ir prû-
sais, III – su jotvingiais ir aukðtaièiais. Aið-
ki gyventojø slinktis ið rytø, dabartinës
Baltarusijos, kuri tuo metu buvo baltið-
ka. Procesas greièiausiai vyko dël spau-
dimo, kurá patyrë rytiniø baltø gentys, vei-
kiamos didþiojo tautø kraustymosi ávy-
Lietuvos apgyvendinimas –
poledyninës imigracijos ar
indoeuropietizacijos
padarinys?
Prof.
habil. dr.
Algirdas
GIRININKAS
Sprendþiant Lietuvos gyventojø kil-
mës ir bendresnius – baltø etnogene-
zës klausimus, neiðvengiamai susidu-
riama su dar platesne – indoeuropie-
èiø kalbinio giminingumo susidarymo
problema. Á ðià problemà paþvelkime
naujausiø archeologiniø ir genetiniø ty-
rimø duomenimis.
Vëlyvojo paleolito laikotarpiu á atsi-
traukianèio ledyno paliktus plotus ið Va-
karø ir Pietvakariø Europos – Franco-
Cantabria teritorijos – ir Pietø, Pietryèiø
Europos – Alpiø-Karpatø kalnynø ir
Antrajame tûkstantmetyje arba vë-
lyvaisiais viduramþiais iðsikristalizavo 8
poþymiø kompleksai, labai artimi ir ne-
turintys kokio nors ryðkesnio arealo, ið-
sibarstæ kaip mozaika. Tai rodo nese-
nus genetinius ávykius – nepasibaigu-
sià metizacijà. Ið tikrøjø tai aiðkintina
Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës su-
sidarymu ir jos átaka populiacijø struk-
tûrai. Viena vertus, valstybë apsaugo-
jo besiformuojanèià lietuviø tautà nuo
þymesnës svetimøjø priemaiðos. Antra
vertus, Lietuvos valstybë buvo visø bal-
tiðkø genèiø traukos centras, gelbstin-
tis nuo kalavijuoèiø ir kryþiuoèiø agre-
sijos. Pirmiausia á Lietuvà bëgo prûsai
ir jotvingiai, paskui – kurðiai ir þiemga-
liai, o latgaliai formaliai áëjo á Lietuvos
Didþiosios Kunigaikðtystës sudëtá. Tai-
gi viduramþiø lietuviø genø fondas for-
mavosi beveik ið visø vakarinës baltø
arealo pusës genèiø. Ðis vyksmas ir
matyti ið mozaikiðko kraniologiniø po-
þymiø pasiskirstymo. Dabar konsolida-
cijos procesai gali bûti jau toli paþen-
gæ dël tûkstantmeèio pabaigos migra-
cijø. Apie tai bylotø faktas, kad dabar-
tiniai lietuviai priklauso vienam Vidurio
Europos odontologiniam tipui.
Dnepro-Dono baseinø – á ðiauræ patrau-
kë ðiaurës elniø medþiotojai. Vakarø ir
Pietvakariø Europos gyventojai, kurie
priskiriami Hamburgo, Federmeserio,
Bromës, Arensburgo kultûroms, bei Vi-
durio ir Rytø Europos gyventojai, kurie
priskiriami Centrinës ir Rytø Europos
Graveto kultûroms, turëjo didelës átakos
Svidrø kultûros susidarymui jau betar-
piðkai Lietuvos teritorijoje. Palyginus ðiø
dienø lietuviø populiacijos (Kasperavi-
èiûtë D.,Kuèinskas V. 2004) ir minëtøjø
kultûriniø grupiø mtDNR sekø grupes,
matyti, kad ir vëlyvojo paleolito kultûri-
nëse grupëse, ir ðiø dienø populiacijo-
se vyrauja H, U, I, J, T, grupës ir jø po-
grupiai. Tai leidþia teigti, kad ðiø dienø
gyventojø populiacija yra glaudþiai su-

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 35

sijusi su mtDNR senosiomis sekomis. Tà
faktà galëtø patvirtinti vëlesni mezolito ir ne-
olito laikotarpio archeologiniai duomenys,
rodantys, kad poledyniniu laikotarpiu Lie-
tuvos teritorijoje apsigyvenusi populiacija
iðvengë esminiø gyventojø pasikeitimo pro-
cesø. Ði þmoniø populiacija galëjo kalbëti
indoeuropieèiø populiacijai artima ar tos pa-
èios indoeuropieèiø populiacijos kalba.
Ðiuo metu, remiantis naujaisiais Lietu-
vos genetikø tyrimø duomenimis, pagal
bialelinius Y chromosomos þymenis lietu-
viø vyrø populiacijoje galima iðskirti du kom-
ponentus – R1 a ir N3 haplogrupës Y chro-
mosomas. R1a haplogrupei priklausanèiø
Y chromosomø paplitimas sietinas su prieð
4000 metø indoeuropieèiø atëjimu á Rytø
Pabaltijá. Naujausiø archeologiniø tyrimø
duomenimis didesnës þmoniø migracijos,
kuri sietina su III tûkst. pr. Kr. Rytø Europoje
pasirodþiusiomis virvelinës keramikos ar ru-
tuliniø amforø kultûros bendruomenëmis,
Lietuvos bei Rytø Pabaltijo teritorijoje ne-
bûta. Èia ir susikerta genetiniai ir archeolo-
giniai duomenys. Todël R1a haplogrupei
priklausanèiø Y chromosomø paplitimas
vyrø populiacijoje galëjo ávykti ir vëliau – II-
I tûkst. pr. Kr., kai besiformuojantys baltø
gentiniai junginiai bendravo su pieèiau gy-
venanèiomis bendruomenëmis, kai baltø
bendruomenëse ásigalëjo gamybinio ûki-
ninkavimo pagrindai. Taèiau gyventojø po-
puliacijos tai ið esmës nepakeitë.
Archeologiniø tyrimø duomenimis in-
doeuropietizacijos procesas Rytø Pabal-
tijo teritorijoje III tûkst. pr. Kr. negalëjo vyk-
ti. Ðiauriniø indoeuropieèiø populiacija,
prie kuriø priskirtini baltai, Rytø Pabaltijo
teritorijoje paplito ir apsigyveno jau vëly-
vojo paleolito-ankstyvojo mezolito laikotar-
piu, kai susiformavo Svidrø kultûra, kurios
gyventojø populiacijoje mtDNR H, U, I gru-
piø sekos yra atsiradusios susiliejus Va-
karø ir Rytø Europos þmoniø genofondui.
Albertinos
zoologijos
stotis
Atkelta ið 30 p.
Kaip minëta, pokariu buvusios Kara-
liauèiaus universiteto zoologiniø tyrimø
stotys sunaikintos, tæstiniai tyrimai nutrû-
ko. Po deðimties metø atsirado nauji Kur-
ðiø mariø tyrimø centrai Vilniuje ir Kali-
ningrade. Parenkamos naujos Kurðiø
mariø tyrimø metodologijos, fragmentið-
36 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1
Lietuviø etnogenezë:
istoriografijos metmenys
Doc. dr. ArûnasVAICEKAUSKAS
Konkretaus etnoso kilmës aplinky-
bës visuomet suvokiamos ir svarsto-
mos remiantis amþininkø sukauptomis
humanitarinëmis ir gamtamokslinëmis
þiniomis. Jau patys pirmieji – legendi-
nei tautos istorijai priklausantys svars-
tymai apie lietuviø kilmæ priklausë tam
tikram istoriniam kontekstui, kuris XV–
XVII a. atrodë racionalus ir átikinamas.
Tiek romëniðkoji, tiek truputá vëliau uþ-
gimusi germaniðkoji koncepcijos Rytø
Pabaltijo tautø kilmæ sieja su krikðèio-
niðkajam Vakarø pasauliui pradþià da-
vusia IV–V a. tautø migracija. Romënið-
koji – su Atilos vedamø hunø antpuo-
liais, germaniðkoji – su istorine gotø
migracija pietinio baltø arealo pakrað-
èiais link ðiauriniø Pajuodjûrio stepiø, o
ið èia á Pietø Europà.
Tokios paþiûrø sistemos iðsilaikë ke-
letà ðimtmeèiø. Romëniðkosios lietuviø
kilmës versijos atsisakyta jau iki XVIII a.,
germaniðkoji iðsilaikë ðimtmeèiu ilgiau,
taèiau modernëjanti XIX a. humanitari-
niø mokslø metodika jà taip pat atme-
të. XIX a. antroji pusë – lyginamosios
indoeuropeistikos „aukso amþius“. Tuo
metu ásigali hipotezë apie visø indoeu-
ropietiðkø kalbø kilmæ ið bendro kamie-
no. Suformuluojama indoeuropieèiø
migracijos idëja. Suintensyvinamos hi-
potetinës jø tëvynës paieðkos. Vakarø
kai integruojamas senasis paveldas.
1956 m. Lietuvos mokslø akademijos Bio-
logijos, nuo 1959 m. Zoologijos ir para-
zitologijos (dab. Ekologijos) institutas
Ventës rage ákuria Ventës hidrobiologi-
jos bazæ. Kurðiø marios taip pat tiriamos
Kaliningrado Baltijos-Limanø tyrimø labo-
ratorijoje (ák. 1948 m. AtlantNIRO). Hid-
robiologinius tyrimus tæsia Klaipëdos hid-
rometeorologijos tarnyba (ák.1956 m./
dab. - Jûrø tyrimø centras). Ðiam Kurðiø
mariø tyrimø laikotarpiui skirta 1959 m.
iðleista kolektyvinë Lietuvos mokslininkø
indoeuropieèiø kalbos gramatiniu po-
þiûriu yra jaunesnës uþ rytiniø indoeu-
ropieèiø kalbas. Todël kalbininkai indo-
europieèiø protëvynës daþniausiai ieð-
ko rytuose ar pietryèiuose. Nors vokie-
èiø nacionalinës savimonës pakilimas
XIX a. pabaigoje arijø rasës iðtakø ska-
tino ieðkoti Ðiaurës Europoje.
Jono Basanavièiaus lietuviø kilmës
hipotezë buvo paremta ano meto isto-
rijos ir lyginamosios kalbotyros þinio-
mis, bendrosiomis tyrimø tendencijo-
mis. XIX a. pab. biblinës archeologijos
dëka mokslo pasaulis suþino apie He-
titø valstybæ. Kalbininkams nustaèius,
kad hetitai kalbëjo archajiðku indoeu-
ropieèiø dialektu, susidomëjimas heti-
tø kultûriniu palikimu dar labiau iðau-
ga. Siekiant iðsiaiðkinti hetitø átakos ri-
bas, jø pëdsakø ieðkota ir pietiniø Bal-
kanø periferijoje. Veikiamas indoeuro-
peistikos idëjø ir pastebëjæs lietuviø ir
pietiniø Balkanø þemdirbiðkøjø kultûrø
panaðumus, Jonas Basanavièius sukû-
rë lietuviø kilmës teorijà, pagal kurià lie-
tuviø protëviai á dabartinæ savo tëvynæ
atëjo ið pietiniø Balkanø ir yra kadaise
èia gyvenusiø trakø ir frygø palikuonys.
Pietiniø indoeuropieèiø migracijà ak-
centavusiø teorijø fone iðsiskyrë Kazimie-
ras Bûga. Jis teigë, kad lietuviø etnosas
formavosi á rytus nuo Baltijos jûros. Ma-
tyt, paveiktas XIX a. pabaigos skandina-
vijos mokslininkø teoriniø nuostatø, Bû-
ga manë, kad prie Baltijos jûros krantø
lietuviai atkeliavo tik VI–VII m. e. a., kai
rytuose juos pradëjo spausti rytiniai sla-
vai. Èia lietuviai radæ giminiðkas gentis
– þiemgalius, sëlius, kurðius, prûsus, o
monografija “Êóðøþ ìàðåñ”. Knyga pa-
gal tradicijà iðleista rusø kalba su san-
traukomis vokieèiø ir lietuviø kalbomis.
Monografijoje apibendrinti svarbiausi
1955–1959 m. Kurðiø mariø mokslinio ty-
rimo ekspedicijø duomenys. Knyga – vie-
nas svarbiausiø darbø apie ðià unikalià
lagûnà. 1978 m. ði monografija papildy-
ta straipsniø rinkiniu “Kurðiø marios”. Juo-
se, skirtingai nuo ankstesnës knygos,
daugiau dëmesio skirta Kurðmariø geo-
logijai, hidrologijai ir meteorologijai.
Svarbiausias Kurðiø mariø tyrimø cen-
tras Lietuvoje yra Klaipëdos universiteto
Baltijos pajûrio aplinkos tyrimø ir plana-
vimo institutas (BPATPI), ákurtas 1995 me-
tais. Atskiras ekosistemos dalis tiria kiti
dabartinëje Vidþemëje ir Latgaloje esà gy-
venusios suomiø gentys, kurias latviø gen-
tys nustûmusios á ðiauræ.
XIX–XX a. sankirtoje á baltø etnoge-
nezës tyrimus plaèiau ásijungë archeolo-
gai. Jø teorinës schemos taip pat atsi-
spyrë nuo lyginamojoje kalbotyroje su-
formuluotø teoriniø nuostatø, taèiau ar-
cheologiniø kultûrø dinamikos tyrimai ar-
cheologams leido padaryti apibendrini-
mus, kurie skyrësi nuo kalbininkø iðva-
dø. Jau XIX a. pab. Adalbertas Becen-
bergeris priëjo iðvadà, kad baltø protë-
viai rytiniame Baltijos jûros pakraðtyje gy-
veno bent jau nuo vëlyvojo akmens am-
þiaus pradþios. Pirmojoje XX a. pusëje
tarp archeologø vyravo nuomonë esà se-
niausi regiono gyventojai buvæ finougrai,
kuriuos vëlyvajame neolite iðstûmë virve-
linës keramikos ir laiviniø kovos kirviø kul-
tûros neðëjai – baltø protëviai.
Tradicine indoeuropieèiø migracijos
schema rëmësi ir þymi iðeivijos moksli-
ninkë archeologë Marija Gimbutienë. Á
Europà ásiverþusias pietiniø Eurazijos ste-
piø (pasak jos – indoeuropieèiø protëviø)
gentis ji ávardijo apibendrintu pilkapiø
(kurhanø) kultûros vardu. Vëlesni etno-
genetiniai Europos pokyèiai M. Gimbu-
tienës nuomone vyko migruojant suindo-
europietintiems Senosios Europos gy-
ventojams. Baltø protëviø atëjimà á Pa-
baltijá M. Gimbutienë taip pat siejo su vir-
velinës keramikos kultûros iðplitimu.
XX a. 8-ojo deðimtmeèio pabaigoje
apibendrinusi Lietuvos pajûrio neolitiniø
gyvenvieèiø tyrimø duomenis, R. Riman-
tienë pasiûlë detalizuotà baltø kilmës
koncepcijà. Pasak mokslininkës, anksty-
vojo neolito pabaigoje Narvos kultûros
pietvakarinë sritis patyrë stiprià pietiniø
kaimynø átakà, o vëlyvajame neolite Ne-
muno ir Narvos kultûros susiliejo su Pa-
baltijo virvelinës keramikos kultûra. Joms
susimaiðius atsirado Pamariø kultûra. Da-
Lietuvos ir Kaliningrado srities moksliniø
tyrimø centrai. Pastarojo tarpsnio hidro-
biologiniø ir ichtiologiniø tyrimø apiben-
drintus duomenis 2003 m. paskelbë Eko-
logijos instituto jûros ekologijos labora-
torijos mokslininkai atskirame leidinyje
“Acta Zoologica Lituanica”, “Jûra ir ap-
linka” ir kituose Lietuvos ir uþsienio moks-
liniuose leidiniuose.
Iðtyrinëta bakterioplanktono, fitop-
lanktono ir zooplanktono sezoninë kaita
bei þuvø ekologija. Jau 40 metø vykdo-
mas Kurðmariø þuvø iðtekliø produktyvu-
mo monitoringas, organizuojamas iðtek-
liø atkûrimas ir tausojanèioji þvejyba. Ty-
rinëjama apskritaþiomeniø ir þuvø para-
zitø ávairovë ir jà lemiantys veiksniai, mo-
lis ðios kultûros gyventojø buvo ateiviai,
taèiau tolesnë kultûrinë raida rodo aki-
vaizdø vietinës Narvos kultûros domina-
vimà. R. Rimantienë teigë, kad, pakilus
Baltijos jûros lygiui, Pamariø kultûros gy-
ventojai paliko pajûrio gyvenvietes ir di-
dþiøjø upiø slëniais migravo á vëlesnës
brûkðniuotosios keramikos kultûros teri-
torijà.
Rytø Lietuvos archeologiniø pamin-
klø tyrimø duomenys paèioje XX a. pa-
baigoje Algirdui Girininkui leido atmesti
dalá R. Rimantienës teiginiø. Pasak moks-
lininko, tiesioginæ mezolitinës Kundos
kultûros ápëdinæ – ankstyvojo neolito Nar-
vos kultûrà labiau paveikë tik ðukinës-
duobelinës keramikos kultûra. Pastara-
jai spaudþiant smarkiai sumaþëjo Narvos
kultûros paplitimo plotas, taèiau pietryti-
nëje srityje pastaroji esà iðliko nepakitu-
si ir vëliau peraugo á brûkðniuotosios ke-
ramikos kultûrà. Akcentavæs autochtoni-
niø archeologiniø kultûrø perimamumà
ir atmetæs istoriografijoje nusistovëjusias
Europos suindoeuropietinimo schemas,
A. Girininkas raðo apie galimà autochto-
niniø mezolito – ankstyvojo neolito kultû-
rø indoeuropietiðkumà. Kitaip sakant, et-
nogenetinëse koncepcijose vyravusià
pietrytiniø indoeuropieèiø migracijos pro-
blemà dabar pakeitë autochtoniniø me-
zolito – ankstyvojo neolito kultûrø suin-
doeuropietinimo problema.
Naujà postûmá baltø etnogeneti-
niams tyrimams suteikë ir XX a. pabai-
goje sustiprëjæs dëmesys vakariniø bal-
tø etninei istorijai. Archeologiniai tyrimai
ne tik gerokai praplëtë etnogenezës pro-
blematikà, bet ir privertë ið naujo pa-
þvelgti á Vidurio Lietuvos archeologiniø
kultûrø tapatybæ. O tai verèia perþiûrëti
jau nusistovëjusias rytiniø baltø etninës
istorijos schemas.
Paradoksalu, taèiau nauji atradimai
gali suteikti naujà impulsà ankstesniø lai-
deliuojami Kurðiø mariø energetiniai ir
medþiaginiai srautai. Neseniai baigta ir
internete paskelbta “Kurðiø mariø ir Bal-
tijos aplinkos bei hidrobiontø tyrimø
moksliniø publikacijø duomenø bazë”,
greta paskelbtas “Vandens gyvûnø ir ap-
skritaþiomeniø ir þuvø parazitø rûðiø re-
gistras”, iðsami bibliografija.
Tarptautinë estuarijø konferencija
Ið laiko perspektyvos matyti, kad, po-
kariu atnaujinus Kurðiø mariø hidrobio-
loginius tyrimus, iðryðkëjo atotrûkis tarp
prieðkario ir pokario mokslininkø darbø.
Skirtumas aiðkintinas uþdraustomis,
anuomet nepopuliariomis, “slidþiomis”,
su prieðistore susijusiomis Karaliauèiaus
kotarpiø koncepcijoms. Pavyzdþiui, nau-
jausi vakarø baltø archeologiniø kultûrø
tyrimai, liudijantys stiprià pietiniø kaimy-
nø átakà, bei modernûs svarstymai apie
Europos suindoeuropietinimà per þem-
dirbiðkosios tradicijos sklaidà suaktuali-
na Marijos Gimbutienës teiginius apie in-
doeuropietiðkos kurhanø (pilkapiø) kul-
tûros ekspansijà á þemdirbiðkø Senosios
Europos kultûrø regionà ir vëlesnæ suin-
doeuropietintø þemdirbiø migracijà (taip
pat ir á prabaltiðkàjá arealà).
Antra vertus, dabar bûdingas nuomo-
niø pliuralizmas istoriografinës situacijos
ið esmës nepakeitë. Istorikai pateikia ar-
ba itin apibendrintà ir dël to maþai infor-
matyvià baltø kilmës versijà (Z. Kiaupa.
Lietuvos valstybës istorija. V., 2005), arba
laikosi jau 8-ojo deðimtmeèio pabaigoje
pasiûlytos R.Rimantienës rytiniø baltø kil-
mës koncepcijos (E. Gudavièius. Lietu-
vos istorija, V., 2004). Archeologai puola
á kità kraðtutinumà. Siekdami kuo iðsa-
miau perteikti nuomoniø ávairovæ bei dël
naujausiø tyrimø kylanèius klausimus, jie
tarsi pamirðta konceptualøjá lygmená. An-
tai Eugenijus Jovaišas (E. Jovaišas. In-
doeuropieèiai ir baltai. In. Lietuva iki Min-
daugo V., 2003), nuosekliai aptaræs lietu-
viø kilmës koncepcijø kaità ir paþymëjæs
naujausios A. Girininko hipotezës „drà-
sumà“, taip ir nepateikia aiðkesnës pozi-
cijos. O akmens amþiui skirtame I nau-
jausios Lietuvos istorijos tome (Lietuvos
istorija. T. 1. Akmens amþius. V., 2005) ið
viso nerasime aiðkesnës baltø kilmës
koncepcijos.
Tad turbût nereikëtø per daug ste-
bëtis, kad specialiàjà literatûrà maþai te-
skaitanèioje ir populiariosios literatûros
stokojanèioje plaèiojoje visuomenëje vis
dar vyrauja romantiðkasis lietuviø kilmës
suvokimas, pagrástas suprimityvintais fi-
zinës indoeuropieèiø migracijos vaizdi-
niais.
universiteto temomis. Buvo sunkumø ási-
gyti ankstesniø tyrimø darbø. Bet ir Lie-
tuvai atgavus nepriklausomybæ stinga
intensyvesnio bendradarbiavimo tarp
skirtingas Kurðiø mariø dalis tirianèiø
mokslininkø. Ið dalies tokia padëtis su-
sidarë dël to, kad prieð 15 metø marios
ties Nemuno delta ir Nida perjuostos pa-
sienio ruoþu ir sugrieþtintas pasienio re-
þimas. Norint suaktyvinti akademinius
mainus ir paskatinti naujas bendradar-
biavimo formas, buvo surengta tarptau-
tinë konferencija ,,Europos lagûnos ir jø
baseinai: funkcionavimas ir bioávairovë“.
Konferencijos praneðimai bus iðplësti ir
paskelbti atskiru moksliniø straipsniø rin-
kiniu.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 37
 Jau ne pirmà kartà tenka nuvykti pas
Bavarijos kraðto geologus ir kartu daly-
vauti Geologø sàjungos rengiamuose
pasitarimuose bei ekskursijose á nuosta-
biàsias Alpes. Ðie metai ypatingi tuo, jog
ði sàjunga paminëjo savo veiklos 50-me-
Sniego Dr.W.SKERIES Dr. Vincas
tá, tad sveèiø nestigo, o ekskursija buvo
numatyta su kelione á Austrijos Alpes ge- kalnyno (Miunchenas) KORKUTIS
(Vilnius)

aukðtikalnëje –
lyg mineralø
tûrai. Pasiekæ
Granatkogelio
vietovæ aptikome
3–5 cm dydþio ið-
sikristalizavusiø
uolienoje grana-
tø. Granatø krista-
lai karbonatiniuo-
se skalûnuose
Viduriniø Alpiø panorama su molasinëmis nuogulomis stipriai sucemen-
prieðalpinëse lygumose 1000 – 1500 m aukðtyje tuoti ir sunkiai ið-
preparuojami,
rokai pieèiau Insbruko miesto. Taèiau tuo tarpu þërutiniuose skalûnuose iðgau-
prieð tai apsilankëme Bavarijos Alpiø nami daug lengviau. Ðiaurinëje Sniego
molasø srityje, kur pamatëme daug sà- kalnyno dalyje almandino-granatø krista-
vartø, susiformavusiø èia buvusioje ter- lai slûgso iki 20 cm plote. Kai kuriø geo-
ciaro jûroje. Sàvartas paprastai sudaro logø nuomone (W.Skeries, G.Trollis,
molingos nuogulos su smëlio bei kon- 1991; A.Briugelis, 1998) tolesnës alman-
glomerato linzëmis, kurias suformavo dino-granatø kristalø susikaupimø paieð-
senøjø Alpiø ardomi klintiniø nuosëdø kos gali bûti perspektyvios pietvakariniuo-
sluoksniai. Kartais èia aptinkami þëruti- se Engadinero grano-dioritø iðplitimo re-
niai skalûnai su didesniu kiekiu musko- gione, sraunaus kalnø upelio Inn erozi-
vito, biotito ar kvarco. Apie tai 1991 m. niuose ðlaituose.
buvo raðyta geologø W.Skeries, G. Trol- Atvykæ á Austrijos Alpes ðiek tiek bu- tantys á kalnus automobiliais gali pasiek-
lio, kurie atlikæ tyrimus nustatë, jog ðios vome nustebinti naujø gamtosaugos ti iki 1500 m aukðtá. Toliau, pasirinkus
molasinës nuosëdos susidarë maþdaug nutarimø: nuo ðiø metø pavasario vyks- norimà virðukalnæ, reikia eiti pëstute,
prieð 26,5 mln. metø. nuomotis kalnø dviraèius arba nusisam-
Stambûs granato kristalai þërutiniuose
Pavaþiavæ á pietus nuo Insbruko dau- dyti veþëjà su pora arkliukø, kad nuveþ-
skalûnuose bei klintyse 2350 m aukðtyje
giau kaip 75 km ir pakilæ iki 1500 m, turë- tø á 2000 m aukðtá. Dar aukðtesnës Al-
jome palikti automobilá ir pëstute pakilti piø virðûnës visø keliautojø pasiekiamos
iki 2150–2800 m NN kalnø grandinës, ku- tik pëstute, pailsint patogiai árengtose
rios virðûnë padengta amþinuoju ledynu aikðtelëse. Atvykæ paslidinëti daþniau-
ir vadinama Sniego kalnyno aukðtikalne. siai keltuvais pasiekia kalnø ðlaitus, kur
Ji tæsiasi beveik 40 km, o plotis – beveik slidinëja veik visà mielà laisvalaiká. Poil-
8 km. Þërutiniø skalûnø iðplitimo ruoþe sio vietose gyventojai turi árengæ nedi-
nuo Hochvildo vietovës vos 3 km eidami delius, bet patogius kambarëlius, ðei-
stebëjome karbonatinius skalûnus, mar- mininkës mikliai ir skaniai pagamina
murus, gneisus ir amfibolitus. Uolienas pietus. Ypaè patiko kà tik ið baseino at-
patyrinëjæ vieni kitiems rodëme musko- neðti upëtakiai, iðtroðkinti su ryþiais ir
vità, raginukæ, kvarcà, plagioklazà ir al- ávairiomis darþovëmis. O ðilto pieno
mandino arba granato kristalus. Labiau puodelis su naminëmis bandelëmis pa-
metamorfizuotose uolienose aptikome rengë mus tolesniam geologiniam
staurolito, muskovito, biotito, disteno, al- marðrutui. Nuo pat ryto maloniai ðildë
bito ir almandino-granato kristalø, kurie saulë, dþiaugëmës, kad nepuèia þvar-
susidarë vykstant geotektoniniams pro- bus vëjas... Pasiekæ 2100 m aukðtá, ið-
cesams keliø kilometrø gilumoje ir esant vydome uolienas, iðdabintas Alpiø ro-
ne maþesnei kaip 500 – 580oC tempera- þëmis, kuriomis keliautojai groþisi ir fo-

38 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1

 tografuoja. Tai nuostabiosios Rododen-
dron ferrugineum.
Alpëse keliaudamas ne kartà susi-
màsèiau: kodël èia taip ðvaru ir miela
bûti? Kodël pilna ávairaus amþiaus þmo-
niø, gausu maþø vaikø, net neðiojamø
krepðiuose, bet negirdëti jokio triukðmo,
tik srauniai su ledais tekanèiø upeliø ar
krentanèio vandens kaskadø ðniokðti-
liûdna ir gëda dël mûsø jaunuoliø elge-
sio. Juk ne svetimðaliai atvykæ ðiukðlina,
bet mûsø tariama ateitis?.. Austrijos Al-
galës pasivaþinëti rogutëmis ir kt. Nuo-
stabi aplinka ákvëpë ir mus geologiniø
paieðkø darbams, o kuprinës pildësi
naujais uolienø pavyzdþiais.
Keliaujant pëstute Austrijos Alpëse
reikia grieþtai laikytis stenduose nurodytø
marðrutø ir 1500 m aukðtyje esanèiame
Gamtosaugos informacijos centre susi-
mokëti po 1 eurà. Mums paaiðkino, kad
surinkti pinigai iðleidþiami naujiems ir

kasykloje
Vaizdas Sniego kalnyno aukðtikalnëje
mas. Jokiø ðiukðliø ar popiergaliø.
Lietuvoje su sveèiais nuvykus á Se-
nuosius Trakus ar klaidþiojant po Vilniaus
ar Kauno senamiesèius, pasiekus Palan-
gà ar Nidà, man visuomet nepaprastai
saugiems dviratininkø ir pësèiøjø take-
liams árengti.
Sniego kalnyno aukðtikalnëje kilda-
mi aukðtyn pastebëjome tris gana ryð-
kias uolienø zonas: ðiaurinæ, centrinæ ir
pietinæ. Ðiaurinëje dalyje pasitaikydavo
mezozojinio amþiaus klintiniø nuosëdø
reliktiniø aðtriabriauniø keterø su siaurais
kvarcitu uþpildytais plyðiais. Centrinæ
aukðtikalnës dalá sudaro supleiðëjæ þë-
rutiniai skalûnai, kuriuose pasitaiko gnei-
siniø luistø. Pietinëje dalyje þërutiniuose
skalûnuose aptikome marmurø bei dau-
giau kaliofeldðpatø, disteno, staurolito,
tremolito, talko ir chlorito.
Mineraliniø radiniø oligoceno ir mio-
ceno molasinëse nuosëdose gausumas
1500 m aukðtyje iðsiruoðëme á virðûnæ pëstute aiðkiai liudija, jog
tai yra paveldëta
ið senos Austro-
alpinës kristaliza-
cijos. O Sniego
kalnyno aukðti-
kalnës regionas,
oligoceno pabai-
goje morfologið-
kai plëtodama-
sis, toliau kilo ir
ðiaurës-rytiniame
ruoþe sutvirtëjo
tik apatinio tercia-
ro metu, t.y. maþ-
daug prieð 36
mln. metø.
Nuo 1500 m Keliaudamas pëstute Austrijos Alpë-
aukðèio tenka eiti se kiekvienas gamtos mylëtojas, atidþiau
pëstute arba pasiþvalgydamas po stûksanèias ávairiø
samdyti dviejø uolø keteras, gali visiðkai atsitiktinai pa-
stipriø arkliø
traukiamà matyti dël erozijos ar dûlëjimo atsiden-
karietà... gusias mineralines sankaupas – roþinio
kvarco, kalnø kristalo, ávairiø atspalviø
Alpiø roþës marmuro ar almandino - granato krista-
Aukðtosiose lø, o kartu patirti nepakartojamø áspûdþiø.
Alpëse 2100 m Austrijos, Vokietijos ar Ðveicarijos Alpës
siûlo gaivø orà, nuostabius peizaþus, ku-
W.SKERIES ir
riais ir vëliau gali groþëtis sklaidydamas
V.KORKUÈIO nuotr.
nuotraukø albumà, o pasisëmæs sveika-
tos vël rengtis kelionei, gal ir po dar ne
visiðkai priðiukðlintà mûsø gintariná krað-
pëse daug keliaujanèiø jaunuoliø, taèiau
tà, kur taip pat daug puikiø eþerø, upiø
nematëme sulauþytø suolø ar stendø,
bei upeliø ar civilizacijos dar nesunaikin-
kuriuos jie atidþiai skaitë, siûlë tëveliams,
tø nuostabios gamtos kampeliø.
kuria linkme bus ádomiau keliauti, kur
graþesni vaizdai atsivers po kojomis, kur

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 39

 Atnaujintame Statistikos departamento
tinklalapyje daugiau nemokamos statistinës informacijos
Statistikos departamentas prie Lie-
tuvos Respublikos Vyriausybës atnau-
jino savo tinklalapá, kuriame skelbia-
ma daugiau aktualios informacijos ne
tik valstybinëms, mokslo bei visuome-
ninëms organizacijoms, verslo atsto-
vams, bet ir visiems, kurie domisi sta-
tistika.
„Naujojoje interneto svetainëje
www.stat.gov.lt stengiamës pateikti
kiek galima daugiau nemokamos in-
formacijos, – sako Audronë Miðkinie-
në, Statistikos departamento Ryðiø su
visuomene skyriaus vedëja. – Nuo
ðiol mûsø tinklalapio lankytojai gali ne
tik nemokamai skaityti apie 50 pava-
dinimø Departamento leidinius, bet ir
naudotis nemokamomis duomenø
bazëmis“.
Statistikos departamentas kasmet
iðleidþia apie 100 pavadinimø spaus-
dintø leidiniø (kai kurie kartu su CD).
Nemokamos statistinës informaci-
jos apimtys interneto svetainëje toliau
augs. Dabar skiltyje „Duomenø ba-
40 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1
ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2006 Nr.1, 1-40, Indeksas 5052, 3,95 Lt
9 770134 308013
zës“ skelbiamos keturios teminës sta-
tistikos sritys: regioninë, uþimtumo,
gyventojø suraðymo ir uþsienio preky-
bos, kai kuriose ið jø informacija pa-
teikiama nuo 1996 metø.
Regioninëje duomenø bazëje sta-
tistiniai duomenys pateikiami pagal ap-
skritis ir savivaldybes. Programa leidþia
vartotojams pasirinkti rodiklius norimu
pjûviu (lentelës, þemëlapiai ir kt.), ko-
reguoti lenteles, braiþyti grafikus ir kt.
Nuo ðiø metø pradþios duomenø
bazëje jau yra nacionaliniø sàskaitø,
pramonës gamybos, nefinansiniø
ámoniø, socialinës ir demografinës sta-
tistikos rodikliø. Iki metø pabaigos De-
partamento duomenø bazë bus pa-
pildyta ir kitais teminiø statistikos sri-
èiø duomenimis: þemës ûkio, trans-
porto, vidaus prekybos ir kt. verslo sta-
tistikos rodikliais.
„Pamaþu didës ne tik pateikiamø
teminiø srièiø, bet ir statistiniø rodikliø
apimtys, – sako Statistinës informaci-
jos platinimo skyriaus vedëja Birutë Li-
berienë. – Pavyzdþiui, uþsienio preky-
bos duomenø bazëje statistikos var-
totojai kol kas gali rasti visà pagrindi-
næ informacijà pagal valstybes bei
stambias Kombinuotosios prekiø no-
menklatûros (KPN) grupes. Greitai
bus pateikiama labai iðsami informa-
cija apie eksportuojamas ir importuo-
jamas prekes pagal valstybes bei vals-
tybiø grupes“.
Numatoma, jog iki metø pabaigos
internete nemokamai bus skelbiama
beveik visa Statistikos departamento
rengiama statistinë informacija.
Tinklalapyje veikia ir iðplëstinë duo-
menø paieðka pagal temas (bendroji
statistika, gyventojai ir socialinë sta-
tistika, ûkis ir finansai, verslo statisti-
ka, uþsienio prekyba, transportas ir ry-
ðiai, þemës ûkis, aplinkosauga ir ener-
getika, mokslas ir technologijos).
Elektroninis bibliotekos leidiniø ka-
talogas http://db.stat.gov.lt/MegaKny-
ga.Net/ suteikia galimybæ patikrinti, ar
turime pageidaujamà leidiná.
Iš ðio tinklalapio pateksite á Euro-
pos Bendrijø statistikos tarnybos (Eu-
rostato) duomenø bazæ, kurioje skel-
biama detali statistinë informacija apie
visas ES ðalis.
Tobulinant interneto puslapá buvo
naudojamasi ir ES PHARE programos
finansine parama.