2006

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9 1


Prof. habil. dr.
Romualdas GINEVIÈIUS
VGTU rektorius
Jubiliejai ne tik ðvenèiami. Rengian-
tis jubiliejams susumuojami ir nueito ke-
lio rezultatai. Þmogui svarbûs ðeimos,
visø pirma vaikø laimëjimai, jo paties sëk-
më darbe, statusas visuomenëje ir kt., o
ástaigai, gamybinei organizacijai reikð-
mingi produkcijos ir paslaugø mastai.
Universitetas tokiu atveju pirmiausia skai-
èiuoja, kiek ir kokiø absolventø iðleido,
kiek parengë mokslininkø, kokia moks-
linë produkcija ir t. t. Visais atvejais mini-
mi svarbûs þmonës, nes tik nuoðirdþiu
jø triûsu šie rezultatai pasiekiami.
Mûsø aukðtosios mokyklos nueità
50-ies metø kelià ir laimëjimus iðsamiai
nuðvieèia ðiomis dienomis skaitytojus
pasieksianti doc. Algimanto Nako kny-
ga. Joje metodiðkai, pasitelkiant gau-
sià archyvinæ medþiagà ir iliustruojant
ádomiomis nuotraukomis, pateikti per ðá
laikotarpá ávykæ esminiai ávykiai. Visi jie
tarpusavyje susieti, todël turime iðsamià
mûsø mokyklos plëtros studijà.
Þmogø, ðvenèiantá jubiliejø, nuoðir-
dþiai sveikiname, dþiaugiamës jo pa-
2 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9
Á ateitá –
su optimizmu
siektais rezultatais,
linkime ilgø gyvenimo
metø ir dar didesniø laimëjimø, o mi-
nint organizacijos sukaktá visø pirma lin-
kima nemaþinti plëtros tempø. Kokiø lin-
këjimø norëtøsi iðgirsti Vilniaus Gedimi-
no technikos universiteto 50-meèio pro-
ga? Koká universitetà norëtume matyti
ir artimoje, ir tolesnëje ateityje?
Esame Europos Sàjungoje, kartu su
ja kuriame bendrà studijø ir mokslo erd-
væ. Tai reiðkia, kad gerokai prasipleèia
veiklos galimybës, bet, antra vertus, la-
bai iðauga reikalavimai darbo kokybei.
Apibendrinamasis ðios kokybës rodiklis
– universiteto konkurencingumas tiek ða-
lyje, tiek uþsienyje. Ateis laikas, kai rei-
kës kovoti dël kiekvieno stojanèiojo. Kon-
kurencingumas – tai ir yra pagrindinis
reikalavimas bei sàlyga ateities vizijoms
kurti. Ko reikia, kad universitetas bûtø
konkurencingas? Jis turi bûti ðiuolaikið-
kas. Esminë universiteto funkcionavimo
sàlyga – paþangios studijos ir paþangus
mokslas. Pirmiausia kiekvienas fakulte-
tas turi dirbti moderniame, specialiai su-
projektuotame ir studijø procesui bei
moksliniams tyrimams pritaikytame pa-
state, idealiu atveju esanèiame Studen-
tø miestelyje. Antra, kiekviename tokia-
me pastate turi bûti sumontuota visa bû-
tina moderni studijø ir moksliniø tyrimø
áranga. Treèia, ði áranga susieta su mo-
derniomis mokymo ir moksliniø tyrimø
technologijomis. Ketvirta, ðias technolo-
gijas taiko profesionalûs, darbingi, pui-
kiai uþsienio kalbas mokantys ir todël la-
bai gerai mokami dëstytojai. Penkta, pro-
duktyviam kûrybiniam darbui sàlygas su-
daro demokratiðka ir autonomiðka uni-
versiteto vidaus aplinka.
Tokiu keliu mes norime eiti, tokiu ke-
liu mes einame. Deja, tempai daugiau-
sia priklauso ne tik nuo mûsø noro, bet
ir nuo iðorës sàlygø. Ðiandien reikalavi-
mai universitetams keliami neatsiþvel-
giant á jø galimybes. Kad ir kaip bûtø,
virðø galiausiai visada ima sveikas pro-
tas, todël á ateitá mes þvelgiame su opti-
mizmu. Sàlygos tam yra.
 Vilniaus Gedimino technikos universitetas neatsirado plyname
lauke, jo ištakos susijusios pirmiausia su Kauno politechnikos
institutu, tarpukario Lietuvos Vytauto Didþiojo universitetu ir 425
metus atšventusiu senuoju Vilniaus universitetu.
Vilniaus Gedimino
technikos universitetui –
Doc. dr. Algimantas NAKAS
50 metø
50 metø þmogui – labai didelis jo gy-
venimo tarpsnis, o aukðtajai mokyklai –
brandos metai. Per ðá laikotarpá Vilniaus
aukðtoji technikos mokykla, pradëjusi
veiklà su 75 studentais ir 10 dëstytojø,
iðaugo iki treèios pagal dydá Lietuvos
aukðtosios mokyklos – Vilniaus Gedimi-
no technikos universiteto ir tapo vienu ið
prestiþiniø Lietuvos universitetø.
Jubiliejiniais metais Vilniaus Gedimi-
no technikos universitete studijuoja per
15 tûkst. studentø pagal 88 studijø pro-
gramas: pagrindiniø studijø – 40, magist-
rantûros studijø – 43, specialiøjø studijø
– 5. Studijø programos periodiðkai nu-
statomos atsiþvelgiant á Lietuvos ûkio po-
kyèius ir specialistø poreiká. Todël VGTU
specialistø paklausa yra didelë. Mûsø ab-
solventai praktiðkai neturi ásidarbinimo
problemø. Studijø programø lankstumas
leidþia parengti ir profesionalius gamy-
bininkus, ir potencialius mokslininkus.
2006 m. birþelio mën. „Veido“ þurna-
le akademikas E. Vilkas taikliai apibûdi-
na Lietuvos aukðtojo mokslo padëtá ir jo
problemas. Jis raðo, kad universitetai jau
ne maþiau kaip antrà deðimtmetá gyve-
na bado dieta. Materialinë bazë visiðkai
nuskurdusi, mokslininko profesijos pres-
tiþas nusmukæs dël menkø pragyvenimo
perspektyvø ir socialinio statuso, studen-
tai uþdarbiauja pragyvenimui ir neturi ka-
da studijuoti, be to, geresnius dëstyto-
jus ir studentus pavilioja Europos ir Ame-
rikos universitetai. E. Vilko manymu, ne-
reikia kaltinti universitetø, kad atsilieka
specialistø rengimo kokybë, mokslinë
produkcija ir jos naudojimas, kol yra mi-
nëtosios sàlygos. Jis teigia, kad vis dël-
to aukðtojo mokslo lygis Lietuvoje yra
daug aukðtesnis, negu jis turëtø bûti pa-
gal finansavimo lygá ir daugeliu atvejø ne-
nusileidþia vakarietiðkajam. Tà liudija fak-
tai, kad Lietuvoje parengti specialistai
randa darbà Vakaruose. Mes þinome
daug pavyzdþiø, kai VGTU absolventai
sëkmingai dirba Vokietijoje, Anglijoje,
Suomijoje ir kitose valstybëse.
Technikos universitetuose studijuoti
nëra lengva. Daugiausia studentø ið to-
kiø universitetø iðkrinta pirmajame ar ant-
rajame kurse, neáveikæ aukðtosios mate-
matikos, fizikos, chemijos. Dovanai diplo-
mai nedalijami. Norint tapti konkurencin-
gu specialistu, reikia daug ir atkakliai dirbti.
Specialisto parengimo kokybë dau-
giausia priklauso nuo dëstytojø kvalifika-
cijos ir pedagoginio talento. Aukðtesná
dëstymo lygá lemia dëstytojo dirbamo
darbo intensyvumas, geros kokybës sta-
þuotës, galimybë naudotis naujausiais in-
formacijos ðaltiniais – literatûra, interne-
tu ir kt. Kai kuriø dalykø dëstytojai priva-
lëtø turëti inþinerinio ar verslininko darbo
patirties. Vis dëlto specialistui parengti
reikðmingas ir pedagoginis dëstytojo
meistriðkumas. Asmeninis kontaktas su
geru mokslininku, patyrusiu ir sàþiningu
dëstytoju ákvepia bûsimajam absolven-
tui ne tik mokslo paþinimo troðkimà, bet
ir inþinerinio, vadybinio darbo reikalingu-
mo suvokimà, profesijos þavesá, o kartais
ir romantiðkumà.
Vilniaus Gedimino technikos univer-
sitete dirba daug puikiø dëstytojø, pasi-
þyminèiø aukðta moksline reputacija, di-
daktine iðmintimi, sàþiningu darbu. Jie
sudaro daugumà universiteto akademi-
nës bendruomenës, dël jø atsidavimo tu-
rime graþiø laimëjimø tiek rengiant spe-
cialistus, tiek vykdant mokslinius tyrimus.
Jie sugeba rengti ne tik gerus specialis-
tus, bet ir ugdo juos kaip pilieèius, kaip
giliai màstanèias asmenybes.
Sëkmingam studijø procesui reikia
daug literatûros. Todël nepaprastai svar-
bi ðiam procesui yra biblioteka. VGTU
biblioteka jau veikia per 40 metø ir tapo
viena ið moderniausiø ðalyje. Jos fonduo-
se yra beveik 600 tûkst. leidiniø, jø pava-
dinimø – per 120 tûkstanèiø. Profesiona-
lûs ir kûrybingi per 60 bibliotekos darbuo-
tojø nuolat tobulina bibliotekos darbà,
diegia modernias naujoves. Ið skaityto-
jams skirtø 374 darbo vietø 38 yra kom-
piuterizuotos. Biblioteka prenumeruoja
per deðimtá duomenø baziø, kuriomis
naudojasi ir dëstytojai, ir studentai. Su-
kurtos dëstytojø ir mokslininkø publika-
cijø, VGTU þurnalø ir kt. lokaliø duome-
nø bazës.
Studijø procese vis daugiau taiko-
mos informacinës technologijos bei te-
lekomunikacijos. Studijø reikmëms fa-
kultetuose ir Skaièiavimo centre árengta
41 kompiuteriø klasë su 673 darbo vie-
tomis. Èia vyksta informaciniø techno-
logijø bei kompiuterinës grafikos uþsië-
mimai. Magistrantai ir bakalaurai turi ga-
limybiø skaièiuoti IBM SP superkompiu-
teriu bei 7 IBM UNIX darbo stoèiø klas-
teriu. Dël to ilgainiui jie gali aktyviai ben-
dradarbiauti su kitø pasaulio universite-
tø mokslo centrais, dalyvauti tarptauti-
niuose projektuose.
Perspektyvios yra nuotolinës studijos.
Nuotoliniø studijø centro klasëje tran-
sliuojamos vaizdo konferencijos, paskai-
tos, kursai ir seminarai, egzaminuojami
nuotoliniu bûdu studijuojantys VGTU stu-
dentai. Architektûros rûmuose árengta
vaizdo konferencijø studija ir nuotoliniø
studijø klasë sudaro geras sàlygas nuo-
toliniø studijø plëtrai universitete. Vien
2005 m. VGTU nuotoliniø studijø klasëje
ávyko 413 paskaitø tiek universitete, tiek
jas transliuojant tarp keliø nuotoliniø stu-
dijø klasiø.
Dþiugina kasmet didëjantis Tarptau-
tiniø studijø centro studentø skaièius.
2005 m. TSC studijavo 77 jaunuoliai ið
uþsienio. 70 ið jø siekia bakalauro ir 7 –
magistro diplomo.
Studijø kokybei átakos turi pedagogui
tenkantis studentø skaièius. Dabar jis aið-
kiai per didelis. 1994 m. vienam VGTU
dëstytojui teko 10,2 studento, o dabar –
19,4. Taisytina padëtis atsiþvelgiant ir á dës-
tomojo dalyko pobûdá. Gerëjanti ðalies
ekonomika teikia vilèiø, kad tai bus iðtai-
syta pagal iðsivysèiusiø ðaliø standartus.
Nukelta á 6 p.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9 3
 Vilniaus Gedimino technikos universiteto 50-meèiui
VGTU mokslininkai jau daugiau kaip deðimtmetá dalyvauja ðios lëðos – 71 000 litø, kurias pasidalijo
Europos Bendrojoje moksliniø tyrimø, technologijø plëtros ir keli ðio projekto vykdytojai, tuo metu bu-
demonstravimo programoje, kitaip vadinamoje Bendràja vo gera paskata ne tik projekto vykdyto-
programa (BP). Tai speciali priemonë Europoje mokslo ir

Plaèiai atvertos
pramonës bendradarbiavimui ágyvendinti, pateikianti nuosek-
lià ir logiðkai subalansuotà schemà moksliniams
tyrimams ir technologijoms remti.

Jau nuo 1984 m. Europoje moksli-

niø tyrimø ir technologijø plëtra yra ko-
ordinuojama bei vykdoma Bendrøjø
moksliniø tyrimø programø dëka. Ðiuo
durys á Europos Sàjungà
Doc. dr. Liudvikas RIMKUS jams, bet ir kitiems fakulteto mokslinin-
metu veikia ðeðtoji bendroji moksliniø ty-
kams, pamaèiusiems, kaip galima per
tarptautines programas komercializuoti
1 pav.
mokslo rezultatus. Ðio fakulteto mokslinin-
Lietuvos
universi- kai iki ðiol neuþleidþia pirmaujanèios po-
tetø zicijos tiek pagal vykdomø 4-6BP projek-
dalyvavi- tø skaièiø (2 pav.), tiek pagal uþdirbtas lë-
mas 6BP ðas (3 pav.). Nuo 1995 m. iki 2005 m. pa-
2002– baigos VGTU buvo vykdomi dvideðimt ke-
2005 turi 4-6BP projektai, ið jø net vienuolika Sta-
metais tybos fakultete, o ið uþdirbtø beveik 3 mln.
litø Statybos fakulteto mokslininkø indëlis
– 1 mln. 850 tûkst. litø. Du didþiausi pagal
sàmatinæ vertæ projektai 5BP„TOPIC“ (800
tûkstanèiø litø) ir 6BP„BRITA in PuBs“ (2,4
rimø, technologijø plëtros ir demonstra-
vimo programa (6BP),
Visø Lietuvos universitetø, taip pat ir
VGTU, mokslininkø dalyvavimas 2002–
2005 m. pagrindinëje EK 6BP matyti Tarp-
tautiniø mokslo ir technologijø plëtros pro-

4 pav.
Vykdytø
tarptautiniø
projektø
skaièius per
1995–2005
metus

2 pav. Vykdytø 4-6BP projektø pasiskirs-
tymas 1995–2005 m. fakultetuose
3 pav. Gautos lëðos ið 4-6BP
projektø1995–2005 m. fakultetuose
gramø agentûros (TPA) skelbiamoje sta-
tistikoje (1 pav.). Pagal 6BP finansuotinø
projektø skaièiø VGTU yra treèioje vietoje
(vienuolika 6BP projektø) po dviejø di-
dþiausiø ðalies universitetø – KTU ir VU.
Tokius rezultatus pasiekti nebuvo lengva.
Pagrindai tam buvo padëti jau 1995 m,,
kai buvo pasiraðytas pirmasis 4BP pro-
jekto kontraktas tarp VGTU Statybos fa-
kulteto Statybiniø medþiagø katedros ko-
lektyvo ir partneriø ið D.Britanijos, Danijos
bei Lenkijos. Ðis tarptautinis projektas pra-
dëtas vykdyti 1996 metais. Tai buvo pir-
masis 4BP projektas „Priedø panaudoji-
mas cemento pakeitimui betono mišiniuo-
se“. Ðiam projektui vadovavo katedros ve-
dëjas profesorius Albinas Gailius. Beje,
projekto pirmosios lëðos ið EK buvo gau-
tos tik po dvejø metø – 1997-aisiais. Bet
mln. litø) buvo vykdomi taip pat Statybos
fakultete.
1998 m. prasidëjo Penktoji bendroji
programa. Europos Komisija šioje progra-
moje lygiomis teisëmis kaip ir tikrosioms
ES ðalims leido dalyvauti ir ðalims kandi-
datëms. Statybos fakulteto Geotechnikos
mokslo laboratorijos kolektyvas, vadovau-
jamas Liudviko Furmonavièiaus, kartu su
kolegomis ið aðtuoniø Europos valstybiø
laimëjo pirmàjá 5BP projektà “Techniðkai
optimizuota poliø koncepcija” (TOPIC“).
5 pav.
Uþdirbtos
lëðos
(litais) per
1995–2005
metus

4 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9


Šis projektas, kurio
VGTU vykdomos dalies
sàmatinë vertë siekë 800 000
litø, buvo pirmasis tokios apimties, pa-
grástas aukðto lygio eksperimentais. Uni-
versitetui buvo didelë garbë vykdyti ðá
projektà, bet kartu teko ir didþiulë atsa-
komybë uþ sëkmingà jo uþbaigimà. Vyk-
dytojams – Geotechnikos mokslo labo-
ratorijai ir VGTU administracijai iðkilo ne-
maþai organizaciniø, juridiniø bei finan-
siniø problemø, sprendþiant ávairius klau-
simus darbø pradþioje. Dauguma pro-
blemø kilo dël Europos Sàjungos ir Lie-
tuvos Respublikos norminiø aktø nesu-
derinamumo.
Tais paèiais metais Mokslo direkci-
joje buvo ákurta Tarptautiniø programø
grupë, kurios darbuotojai pradëjo koor-
dinuoti universiteto mokslininkø dalyva-
vimà tarptautinëse programose, padë-
jo spræsti projektø vykdytojams iðkilusias
problemas tiek rengiant paraiðkas, tiek
vykdant jau laimëtus projektus. Buvo pa-
rengtas perspektyvinis planas 5BP pa-
raiðkø teikimui ir kontroliuojamas ðio pla-
no vykdymas. Tai davë apèiuopiamø re-
zultatø. 1999 m. buvo vykdomi du 5BP
projektai, 2000-aisiais – keturi, ... 2005-
aisiais - septyniolika (4 pav.).
2005 m. VGTU mokslininkai dalyva-
vo keturiasdeðimtyje tarptautiniø moks-
lo projektø (ið jø septyniolika 5–6BP pro-
jektø) ir uþ dalyvavimà juose ið ávairiø
tarptautiniø organizacijø gavo daugiau
kaip milijonà litø. Kaip ir ankstesniais me-
tais, daugiausia dëmesio buvo skiriama
Europos Komisijos penktajai bei ðeðta-
jai bendrajai programoms.
Daugiausia 5–6BP projektø turëjo
Statybos fakultetas – aðtuonis. Penkis
projektus vykdë Statybos ekonomikos
ir nekilnojamojo turto vadybos katedra.
Keturiems projektams vadovavo prof.
A.Kaklauskas, vienam – doc. A.Banai-
tis. Po vienà projektà vykdë Statybos
technologijos ir vadybos katedra (vado-
vas – prof. E.K.Zavadskas), Tiltø ir spe-
cialiøjø statiniø katedra (vadovas – prof.
G.Kaklauskas) ir Geotechnikos katedra
(vadovas – doc. V.Stragys).
Aplinkos inþinerijos fakulteto moksli-
ninkai dalyvavo keturiuose 5–6BP projek-
tuose. Vienà 5BP projektà baigë vykdyti
Geodezijos ir kadastro katedra (vadovas
– doc. E.Parðeliûnas). Metø gale buvo pa-
siraðytos dar trys 6BP projektø sutartys.
Ðiems projektams vadovauja Aplinkos
apsaugos katedros vedëjas prof. P.Bal-
trënas, Ðildymo ir vëdinimo katedros do-
centas K.Èiuprinskas bei Vandentvarkos
katedros docentë M.Valentukevièienë.
Nukelta á 11 p.
Þurnalo leidimà remia Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas
SPAUDOS, RADIJO
IR TELEVIZIJOS
RËMIMO FONDAS
MOKSLAS ir 2006
Lietuvos energetikos institutas,
Vilniaus universitetas,
GYVENIMAS
Eina nuo 1957 m. 2006 m. Nr.9 (575) rugsëjis
9
Lietuvos mokslo istorikø
draugija, Klaipëdos univer-
sitetas, Kultûros, filosofijos ir Tu r i n y s
meno institutas, Lietuvos
R.GINEVIÈIUS Á ateitá – su optimizmu ..................... 2
gamtos draugija, VGTU
A.NAKAS Vilniaus Gedimino technikos
Vyriausiasis redaktorius universitetui – 50 metø ............................................ 3
JUOZAS BALDAUSKAS L.RIMKUS Plaèiai atvertos durys á Europos
Sàjungà ................................................................... 4
Redakcijos kolegija:
VALDAS ADAMKUS K.ZAVADSKAS Dvylika permainos metø .................8
JUOZAS BANIONIS R.KLIUKAS Populiarëja inþinerinës specialybës .... 10
EDMUNDAS ÈAPAS J.SRËBALIUS Kultûrinë inovacijø gelmë ............... 12
ALGIRDAS GAIGALAS
R.ABRAMÈIKIENË Biblioteka – informacijos ir
ALGIRDAS GAIÞUTIS kultûros centras ..................................................... 13
JONAS GRIGAS
GEDIMINAS ILGÛNAS B.TAMULAITIENË Tarptautinis studijø centras –
PAULIUS JURKUS tarptautinës studijø mugës Kinijoje dalyvis ............ 15
JUOZAS ALGIMANTAS V.LUJANIENË Tradicinis jaunøjø mokslininkø
KRIKÐTOPAITIS forumas ................................................................. 16
JONAS KUBILIUS I.ÐILEIKYTË, M.ÐIBAILAITË, Ð.AUKSELIS,
KÆSTUTIS MAKARIÛNAS V.KRIUKOVAS „Aukso paukðtë“ – geriausiems! .... 18
VYTAUTAS MERKYS
R.TAMOÐAITIS Ar Titui Dëjui gali bûti 50 metø? .... 19
GUIDO MICHELINI
STASYS VAITEKÛNAS J.NUGARAS Jûsø ir mûsø studentø atstovybë ..... 20
JURGIS VILEMAS A.JANAVIÈIÛTË Po paskaitø ................................. 21
ALEKSANDRAS VITKUS N.GILYTË Leidyklos ,,Technika” leidiniø
apþvalga ................................................................ 22
Redakcijos darbuotojai:
A.DUBIETIS, R.BALÈIÛNAS Ðiaurës paðvaistës
Redaktorë Lietuvos padangëje ............................................... 26
ELENA MICKEVIÈIENË
S.GULBINSKAS Lietuvos Baltijos jûros
Meninis redaktorius
krantø tvarkymo perspektyvos .............................. 28
VILIUS JAUNIÐKIS
Konsultantë A.VITKUS Alfredas Kinsis – mokslinës
SAULË MARKELYTË seksologijos pradininkas? ..................................... 30
Rinkëja L.KANOPKIENË, R. KAZLAUSKIENË,
VIOLETA SADAUSKIENË P.SAUDARGAS Iðkili Lietuvos proistorës
tyrinëtoja, arba pagirta ne tik tarp moterø ............. 32
REDAKCIJOS ADRESAS:
J.RUDZEVIÈIÛTË Nanometrija medicinoje ........... 34
“Mokslas ir gyvenimas”,
Antakalnio g. 36, LT-10305, D.MIKALAUSKAITË Èesnakai ir jø preparatai
Vilnius medicinoje ............................................................. 34
J.JANKAUSKAS „Sidabrinio“ vandens
TELEFONAI:
paslaptys ............................................................... 38
vyr. redaktoriaus - 2 34 15 72,
redaktoriø - 2 34 41 00. G.KIRVAITIS, J.RUBIKAS Kaip ðiø dienø mes
atrodëme 1932 metais ........................................... 39
Faksas: 2 34 15 72
Elektroninis paðtas: A.SAZONOVAS, E.BUTKUS Anglies
mgredakcija@takas.lt nanovamzdeliai ..................................................... 42
P.SAUDARGAS Praturtinæs chemijos mokslà ........ 44
Pasiraðyta spaudai 2006 07 12.
SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8. P.SAUDARGAS Jubiliejinis – tradicinis –
Popierius ofsetinis. netradicinis Bibliopolis XX ..................................... 44
Uþs. Nr.1807 . Kaina 3,95 Lt,
R.DRIGOTAS Þeimelyje paminëtas pasaulio
Spausdino AB ,,Spauda”, mokslo genijus Theodoras Grotthussas ................ 45
Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius A.GAIGALAS Pasaulio geologijos mokslø
istorikai Vilniuje ...................................................... 46
SCIENCE AND LIFE
Science popular and historical A.BUKANTIS, P.JURKUS ,,Atominis grybas”
monthly. Editor-in Chief: virð Oslo ................................................................ 48
J.Baldauskas
“Mokslas ir gyvenimas”, Uþ 1–25 þurnalo puslapiuose iðspausdintas
Antakalnio st. 36, nuotraukas dëkojame fotografui Aleksui JAUNIUI
LT-10305, Vilnius, Lithuania.
© “Mokslas ir gyvenimas”, 2006 Pirmajame þurnalo virðelyje:
Studentø atstovybës prezidento Justo Nugaro
“Mokslo ir gyvenimo” adresas gëlës antrajai kadencijai iðrinktam VGTU rektoriui
prof. Romualdui GINEVIÈIUI
internete: http://ausis. gf.vu.lt/mg/
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9 5
 Atkelta ið 3 p. Vilniaus Gedimino
technikos universitetui –
VGTU daug dëmesio ir lëðø skiria
mokslo ir mokomosios literatûros leidy-
bai. Apie 60 proc. leidþiamø leidiniø su-
50 metø
daro mokslo knygos ir þurnalai, 40 proc.
– vadovëliai ir mokomosios knygos. Va-
dovëliai yra pagrindinë priemonë. Jø
svarba studijuojant labai didelë, jei jø tu-
rinys atitinka laiko kriterijus ir yra aukðtos
kokybës. VGTU vadovëliai daugiausia ati-
tinka ðiuos reikalavimus, tad daþnai yra
premijuojami.
Pagerëjo VGTU leidþiamos literatûros
ne tik mokslinë, bet ir estetinë bei techninë
kokybë. Tai gero „Technikos“ leidyklos dar-
bo rezultatas. Vien per pastaruosius pen-
kerius metus „Technika“ iðleido 35 moksli-
nes monografijas, 33 vadovëlius, apie 300
mokomøjø knygø, 11 moksliniø publicisti-
niø leidiniø, leidþia deðimtá periodiniø moks-
lo þurnalø, taip pat mokslo darbø, konfe-
rencijø straipsniø rinkinius ir t. t.
Apie naujus universiteto uþdavinius,
kylanèius Lietuvai tapus Europos Sàjun-
gos nare, raðë VGTU rektorius prof. R. Gi-
nevièius. Jei mûsø studentai turës gali-
mybæ kaupti kreditus ávairiuose Europos
universitetuose, jie perims ir ádiegs nau-
jausias technikos, technologijos, ekono-
mikos ir vadybos þinias, taps konkuren-
tiðki ir vidaus, ir uþsienio rinkose. Tik to-
kiu atveju Vilniaus Gedimino technikos
universitetas bus þinomas ir netrûks no-
rinèiøjø jame studijuoti.
Vilniaus aukðtojoje technikos mokyk-
loje pirmiausia buvo plëtojami technikos
mokslai. Labiausiai pasiþymëjo statybi-
nës mechanikos, statybiniø konstrukci-
jø, mechaniniø sistemø dinamikos elek-
tronikos srièiø atstovai. Vëliau iðplëtoti ir
fundamentiniø mokslø – matematikos,
chemijos, fizikos tyrimai. Per 50 metø at-
6 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9
likta labai daug naudingø kraðtui taiko-
møjø moksliniø darbø.
Vilniaus Gedimino technikos univer-
siteto 50-meèio jubiliejaus iðvakarëse
mokslinius tyrimus vykdo per 600 moks-
lininkø, turinèiø mokslo laipsnius, ir per
200 kitø tyrëjø.
VGTU pagrindines pareigas eina per
80 habilituotø mokslo daktarø ir per 360
mokslo daktarø. Tai galingas mokslinis
potencialas, kurio pajëgumà rodo peri-
odiðkai gaunamos nacionalinës mokslo
premijos, nuolat ginamos disertacijos, vis
didëjanti uþsakomøjø mokslo darbø gau-
sa, dalyvavimas tarptautiniuose projek-
tuose. Turime per ketvirtá tûkstanèio dok-
torantø, kuriø absoliuti dauguma sëkmin-
gai vykdo mokslo darbus. Daugiausia
darbø yra ið technologijos mokslø srities,
bet ypaè malonu, kad VGTU doktorantai
gina disertacijas jau ir ið fundamentiniø
mokslø, konkreèiai – ið matematikos. Da-
bar Gedimino universitetas turi teisæ or-
ganizuoti doktorantûrà ir teikti daktaro
mokslo laipsnius 15-oje mokslo krypèiø.
Labai svarbus mokslininko veiklos ro-
diklis yra jo mokslinës publikacijos. Vienas
ið svarbiausiø kriterijø, vertinant universite-
tø mokslinæ veiklà bei moksliniø publikaci-
jø vertingumà, yra moksliniø straipsniø
spausdinimas tarptautinëje mokslinëje
spaudoje, ypaè leidiniuose, áraðytuose á
JAV Mokslinës informacijos instituto pagrin-
diná þurnalø sàraðà (ISI Master List). Malo-
nu, kad tokiø VGTU mokslininkø publika-
cijø sparèiai daugëja.
Reikia pripaþinti, kad taikomuosiuose
moksluose – technikoje, technologijoje –
vis labiau pastebima siaura specializaci-
ja, vis daugiau ávairiø ðakø specialistø siau-
rina savo paþinimo sritá, kartu siaurina ir
savo akiratá. Todël Vilniaus Gedimino tech-
nikos universitete daug dëmesio skiriama
studentø dvasiniam ugdymui. Iðauklëtu
þmogumi neámanoma apsimesti. Iðsiauk-
lëjæs, dvasiðkai turtingas þmogus ir yra in-
teligentas. Paprastai jis doras, jam sveti-
mi kompromisai su savo sàþine, jis nëra
gobðus, neklimpsta á konjunktûriná kon-
formizmà. VGTU profesûra siekia ugdyti
dorovinius ásitikinimus, pagarbà sàþinin-
gam darbui, neabejingumà kultûrai. Èia
svarbus vaidmuo tenka universiteto me-
no kolektyvams – „Gabijai“, „Vingiui“, „Pa-
lëpei“. VGTU vadovybë sudaro studen-
tams galimybæ lankyti puikius Alma Mater
Musicalis koncertus ir kt.
Per 50 metø Vilniaus Gedimino tech-
nikos universitetas parengë beveik 50
tûkst. specialistø. Dauguma jø buvo lietu-
viai ir ásidarbino Vilniuje bei Vilniaus krað-
te. Tai pozityviai veikë ðio kraðto lietuvini-
mà. VGTU absolventø yra ir visoje Lietu-
voje. Absoliuti dauguma jø dorai, gerai dir-
ba ir dirbo, nemaþai jø uþima aukðtus pos-
tus, valstybës, gamybos, verslo sferose
yra pasiekæ puikiø mokslo laimëjimø.
VGTU (VISI Statybos fakulteto) absol-
ventas Rolandas Paksas buvo iðrinktas
Lietuvos Respublikos Prezidentu, buvo du
kartus Ministru Pirmininku, Vilniaus mies-
to meru. Galima tik apgailestauti, kad jo
padaryta rimtø klaidø, kurios lëmë nesëk-
mingà tolesnæ Rolando Pakso karjerà.
Lietuvos Respublikos Ministru Pirmi-
ninku du kartus buvo ir Statybos-ekono-
mikos fakulteto absolventas Gediminas
Vagnorius.
Daug absolventø buvo arba yra Lie-
tuvos Respublikos Seimo nariai, Lietuvos
Respublikos ministrai, departamentø va-
dovai ir t. t.
Mûsø absolventai yra ir dauguma da-
bartiniø VGTU vadovø. Habilituotas moks-
lø daktaras, profesorius, VGTU rektorius
Romualdas Ginevièius baigë KPI Vilniaus
filialà 1969 m.; Lietuvos mokslø akademi-
jos narys korespondentas, habilituotas
mokslø daktaras, VGTU pirmasis prorek-
torius Edmundas Kazimieras Zavadskas
baigë KPI Vilniaus filialà 1967 m.; mokslø
daktaras, docentas, VGTU studijø prorek-
torius Alfonsas Daniûnas baigë VISI
1978 m.; mokslø daktaras, docentas,
VGTU plëtros prorektorius Liudvikas Rim-
kus baigë VISI 1977 m.; mokslø daktaras,
docentas, VGTU kancleris Artûras Kom-
ka baigë VISI 1978 metais.
Vilniaus Gedimino technikos univer-
siteto bendruomenë dþiaugiasi, kad
daug universiteto profesoriø apdovanoti
DLK Gedimino ordinais ir medaliais. Di-
dþiuojamës universiteto þmoniø kûrybi-
niais laimëjimais. Malonu, kad daugelis
naujø puikiø Lietuvos ir sostinës pastatø
autoriai yra VGTU absolventai.
Mus dþiugina pradëta dar vieno – la-
bai svarbaus Gedimino universitetui –
pastato statyba Saulëtekio alëjoje. Jis
sudarys geresnes studijø ir mokslinio ty-
rimo darbo sàlygas, sukurs dar moder-
nesná VGTU ávaizdá.
Manome, kad Vilniaus Gedimino tech-
nikos universiteto studentø atstovybë da-
lykiðkai gilinasi á studentø problemas ir pa-
deda vadovybei jas spræsti ne konfrontuo-
dama, bet atvirai ir aiðkiai dëstydama abi-
puses pozicijas, ieðkodama tinkamo
sprendimo. Þvelgiant á 50 metø mokyklos
praeitá, galima padaryti iðvadà, kad aukð-
tosios technikos mokyklos ákûrimas Vilniu-
je buvo strategiðkai teisingas, laiku priim-
tas sprendimas tiek tenkinant specialistø
poreiká, tiek siekiant lietuvinti Lietuvos sos-
tinæ. Pasiaukojamo ir atkaklaus darbo re-
zultatas – Vilniaus Gedimino technikos
universitetas – dar prieðkario technikos sri-
ties inteligentijos svajonë.
Vilniaus Gedimino technikos univer-
sitetas pasiekë graþiø darbo rezultatø:
esame treèiasis universitetas pagal stu-
dentø skaièiø ir pirmasis pagal absolven-
tø ásidarbinimà. Universitetas tapo pres-
tiþine Lietuvos aukðtàja mokykla, kurioje
tobulai derinamas mokslas ir studijos, ku-
ri kasmet iðleidþia didelá pulkà bakalau-
rø, magistrø, daktarø. Iðaugo VGTU tarp-
tautinis autoritetas, vis þenklesnis VGTU
tarptautinis bendradarbiavimas.
Niekas negalëtø paneigti dideliø
VGTU buvusiø ir esamø vadovø nuopel-
nø. Jie kûrë ir plëtojo ðià aukðtàjà mo-
kyklà, darë ir daro jà
ðiuolaikinæ, modernià.
Tai rektoriai Aleksan-
dras Èyras, Edmun-
das Kazimieras Za-
vadskas, Romualdas
Ginevièius. Jø pastan-
gomis ir iðmintimi bu-
vo konsoliduojama
mokyklos bendruo-
menë vis didesniems
tikslams pasiekti, jie
atkakliai gynë VGTU
interesus visose aukð-
tesnës valdþios struk-
tûrose.
Vilniaus Gedimino
technikos universiteto
dëstytojai, mokslininkai, darbuotojai, stu-
dentai gerai supranta, kad Lietuvos kelià
á graþesná gyvenimà kloja mokslas, studi-
jos, þiniø troðkulys, suvokimas, kad netu-
rinèios dideliø gamtiniø iðtekliø valstybës
ateitis – þiniø visuomenë. Todël VGTU ben-
druomenë remia Bolonijos deklaracijos
inicijuotà Europos aukðtojo mokslo erd-
vës kûrimà, siekia, kad Bolonijos proce-
so laimëjimai kuo greièiau bûtø ágyvendi-
nami ir Lietuvoje. VGTU taip pat turi lai-
mëjimø – vieni ið pirmøjø ádiegëme dau-
giapakopæ studijø sistemà, iðplëtojome
tarptautinius dëstytojø ir studentø mainus.
Vilniaus Gedimino technikos univer-
sitetas yra atviras visam pasauliui, jame
kasmet daugëja studentø ið uþsienio.
Lietuva jau prieð kelerius metus ratifi-
kavo Lisabonos konvencijà dël iðsilavi-
nimo pripaþinimo. Puiku, kad mûsø stu-
dentai jau gauna vadinamuosius dvigu-
bus diplomus. Netoli tas laikas, kai pa-
saulyje bus pripaþástami visi VGTU iðduoti
diplomai. Bet tam reikës dar labai daug
dirbti, turës bûti didesnë finansinë vals-
tybës parama.
Mokslo ir kultûros þmonës visais lai-
kais buvo tarp tø, kurie kûrë Lietuvà – Tau-
tà ir Valstybæ. Tik iðsilaisvinusi tauta stip-
ri – toks buvo daugelio Lietuvos mokslo
ir kultûros asmenybiø veiklos moto. „Sa-
pere aude“ (Siek iðminties) – toks uþra-
ðas yra Vilniaus Gedimino technikos uni-
versiteto þenkle-herbe. Tai ir yra mûsø
bendruomenës moto.
Ðvenèiø dienomis Vilniaus Gedimino
technikos universitete vykstanti mokslo
istorikø konferencija jau deðimtoji. Malo-
nu, kad ðios konferencijos nedidelis ju-
biliejus sutampa su reikðmingu ir dideliu
Gedimino universiteto jubiliejumi. Svei-
kinu visus dalyvaujanèius ðioje ir dalyva-
vusius ankstesnëse konferencijose. Ðiø
ðventiðkø datø proga linkiu, kad ir Vil-
niaus Gedimino technikos universitetas,
ir jame rengiamos mokslo istorikø kon-
ferencijos turëtø graþià ir ilgà ateitá.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9 7
 Vilniaus Gedimino technikos universiteto 50-meèiui

Dvylika
permainos
metø ganizavimui. Taèiau net ir mes, reformø
iniciatoriai, nebuvome visiðkai tikri savo
sëkme. Gal ir gerai, nes, pasak ispanø
Prof. habil. dr.
filosofo Jose Ortega-y-Gasseto, „tikru-
Edmundas
mo perteklius demoralizuoja þmones la-
Kazimieras
biau nei kas kita“. Tad teko patirti iðorës
ZAVADSKAS
pasiprieðinimà, árodinëjimus, kad Lietu-
vai pakanka vieno ar dviejø universite-
tø, taip pat vidaus prieðprieðà – nesu-
tinkantys su naujuoju statusu instituto
darbuotojai suprato, kad reformos pa-
Ðiais metais Vilniaus Gedimino los bendruomenës, paramos. Ðios nuo- reikalaus pasiaukojimo, didelio darbo ir
technikos universiteto bendruomenë monës nepakeitë ir instituto mokslinë Ta- galbût tam tikrø aukø.
ðvenèia aukðtøjø technikos studijø Vil- ryba, sunkiomis ekonominës blokados 1990–1991 m. politiniai ávykiai, di-
niaus mieste 50-ies metø sukaktá. 1956 dienomis 1990 m. geguþës mën. patvir- dþiulës reformos bei permainos mûsø
m. Vilniuje savo veiklà pradëjo Kauno tinusi sprendimà VISI reorganizuoti á Vil- valstybëje sugëdino aukðtøjø mokyklø
politechnikos instituto skyrius, 1969 m. niaus technikos universitetà (VTU). Jau tapsmo universitetais prieðininkus ir net
tapæs Vilniaus inþineriniu statybos ins- tada Lietuvos visuomenei buvo praneð- paèius pasyviausius beveik átikino, kad
titutu. ta, kad VISI reorganizuojamas, ir kreip- reformos buvo reikalingos. Laikas paro-
Prieð ðeðiolika metø spalio 31 d. tasi á Lietuvos Respublikos Aukðèiausià- dë, kad beveik prieð 14 metø buvome
ðiam institutui Aukðèiausioji Taryba – At- jà Tarybà – Atkuriamàjá Seimà praðant teisûs ávesdami vakarietiðkà trijø pako-
kuriamasis Seimas suteikë universiteto pritarti reformoms ir suteikti institutui uni- pø studijø sistemà. Buvome áþvalgûs
statusà ir nuo tada jis tapo Vilniaus tech- versiteto statusà. Sprendimà reorgani- prieð 16 metø, pradëjæ studijas anglø
nikos universitetu. Tuo paèiu sprendimu zuoti VISI á VTU priëmëme kupini entu- kalba. Buvome paþangûs jau prieð daug
universitetu tapo ir Kauno politechnikos ziazmo ir didþiulio tikëjimo ateitimi. Tik metø, pasitelkæ studijø kreditø sistemà.
institutas, ið kurio iðaugo mûsø aukðtoji nedaugelis Lietuvos pilieèiø tada suvo- Lietuvos ðvietimo ir mokslo ministrui, pa-
mokykla. Taip po 40 metø aukðtajam kë instituto reorganizavimo á universite- siraðiusiam 1999 m. Bolonijos deklara-
technikos mokslui Lietuvoje buvo grà- tà svarbà. Dalis instituto akademinës cijà, numaèiusià Europos Sàjungos
þintas universiteto statusas, kurá jis pra- bendruomenës taip pat nepritarë reor- valstybëms ir kandidatëms á ðià Sàjun-
rado sovietø valdþiai 1950 m. spalio 1
d. reorganizavus Kauno universitetà á
Kauno politechnikos ir medicinos insti-
tutus.
Mums buvo tikrai nelengva pirmie-
siems átikinti Lietuvos politikus bei visuo-
menæ, kad rengianèios inþinierius aukð-
tosios mokyklos turi tapti universitetais.
Kaþkodël visais laikais atsiranda nema-
þai nusistaèiusiøjø prieð universitetus.
Dabar, praëjus daugiau kaip 16 me-
tø, galima teigti, kad pasirinkome tikrai
teisingà kelià. Buvusiø VISI ir KPI pavyz-
dþiu pasekë ir kiti universitetai bei aka-
demijos.
Tad kà pavyko nuveikti per 1990–
2002 metø laikotarpá, t.y. per tris rekto-
riaus kadencijas?
Jau prieð atkuriant Lietuvos nepri-
klausomybæ, 1990-øjø sausá, tada dar
VISI pirmà kartà demokratiðkai renkamo
rektoriaus vieno ið trijø kandidatø rinki-
minëje programoje buvo pareikðta bûti-
nybë institutà reorganizuoti á universite-
tà. Ði programa susilaukë instituto Tary-
bos, atstovaujamos aukðtosios mokyk-

8 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9


gà bûtinybæ atlikti ðias reformas, buvo
pakankamai ramu, nes jie matë didþiu-
læ mûsø universitetø paþangà. Ðià de-
klaracijà pasiraðiusiø kai kuriø valstybiø
aukðtojo mokslo vadovai buvo labai su-
nerimæ, nes turëjo pradëti reformas, ku-
rias mes atlikome prieð daugelá metø.
Ne iðimtis buvo net garsëjanti savo uni-
versitetais ir permanentinëmis studijø re-
formomis Vokietija. Dalyvaujant keliose
Vokietijos aukðtøjø mokyklø rektoriø kon-
ferencijose, lankantis kai kuriø þemiø mi-
nisterijose, universitetuose, teko matyti
didelá vokieèiø susirûpinimà bûsimø re-
formø sëkme.
1990 m. mûsø aukðtojoje mokykloje
studijavo 6000 studentø, tik pusë jø –
dieniniame skyriuje. 1993 m. persitvar-
kydami á technikos universitetà ir savo
iniciatyva maþindami priëmimà á staty-
bos profilio studijø programas, mes net
iki 4000 sumaþinome studentø skaièiø.
2002 m. jau turëjome 13 000 studentø,
o studijø programø skaièius nuo 19 1990
m. iðaugo iki 110. Mûsø universitetas jau
tada buvo vienintelis Lietuvoje, kurio 9
fakultetuose buvo studijuojama lietuviø
ir anglø kalbomis. Todël universitetas ta-
po atviras pasauliui. Per 12 metø pavy-
ko iðugdyti naujà profesoriø kartà. 2002
m. pagrindines pareigas ëjo 90 profe-
soriø, ið kuriø tik 14 jas ëjo prieð atku-
riant Lietuvos nepriklausomybæ.
Mûsø universiteto absolventai sëk-
mingai dirbo arba tæsë studijas Lietuvo-
je ir uþsienio valstybëse.
Palyginti su ankstesniais metais, uni-
versiteto darbuotojai pradëjo skelbti ke-
lis kartus daugiau straipsniø, dalyvauti
tarptautinëse konferencijose, jas reng-
ti, dalyvauti tarptautinëse mokslo pro-
gramose. Kasmet paraðoma ir iðleidþia-
ma apie pusantro ðimto knygø. Leidþia-
mi jau septyni periodiniai mokslo þurna-
lai. Sëkmingai rengiami doktorantai,
kasmet uþ keliolika milijonø litø atlieka-
ma uþsakomøjø darbø Lietuvos ûkio
subjektams.
Ávertinant nuopelnus mûsø valstybei,
1996 m. Lietuvos Seimas, pritarus Vy-
riausybei, universitetui suteikë Didþiojo
Lietuvos kunigaikðèio Gedimino vardà.
Ðiø rezultatø pasiekti nebuvo leng-
va. Ne vieneri metai ið 1990–2002 m. lai-
kotarpio Lietuvos aukðtajam mokslui bu-
vo sunkûs, o kartais net dramatiðki. Sun-
kumai neaplenkë ir mûsø universiteto.
Iki 1998 m. finansavimas skaièiuojant
vienam studentui nors ir pamaþu, bet
augo. Nuo 1998 m. jis ëmë tik maþëti.
Lietuvos visuomenei buvo stengia-
masi áteigti, kad universitetai per nepri-
klausomybës metus beveik nieko nenu-
veikë, nebuvo jokiø reformø ir kad jos
tik dabar prasideda. Daugelis lietuviø ti-
këjo puikiai iðmanantys statybos tech-
nikos, þemës ûkio reikalus bei studijø ir
ðvietimo problemas. Net kai kurie áþy-
mûs Lietuvos pramonininkai ir verslinin-
kai neáþvelgë skirtumo tarp universiteto
ir UAB veiklos. Universitetams nuolat siû-
loma priimti studijuoti vis daugiau stu-
dentø nedidinant skaièiuojamo vienam
studentui finansavimo, neskiriant lëðø
nei laboratorijø árangai atnaujinti, nei
specialistø rengimui gerinti. Mokant pro-
fesoriams jaunesniojo leitenanto atlygi-
nimà, reikalaujama pasaulinio lygio
mokslo rezultatø. Siûlytojai daþniausiai
patys yra baigæ tuos paèius universite-
tus ir nesitiki analogiðkø stebuklø ið sa-
vo vadovaujamø ámoniø ar UAB, nes su-
pranta, kad maþinant iðteklius ir finan-
savimà neámanoma pagaminti daugiau
ir dar aukðtesnës kokybës produkcijos.
Taip uþdaviná ið viso nekorektiðka formu-
luoti. Oponentai tikriausiai mano, kad
Lietuvos universitetø rektoriø vadovau-
jamos aukðtosios mokyklos, ðiaip taip
sugebëjusios iðlikti labai sunkiomis sà-
lygomis, turi stebuklingà Aladino lem-
pà, tik kaþkodël nenori ja naudotis ir vis
ákyriai praðo skirti daugiau pinigø.
Esant tokiai padëèiai, universiteto
bendruomenë pademonstravo pasiau-
kojimà ir ryþtà. Tai tapo ámanoma tik to-
dël, kad universitetas – tai aukðto inte-
lekto þmoniø bendruomenë, kurios pa-
grindiniai veiksniai yra dvasingumas, in-
telektø bendrumas, bendri tikslai ir sie-
kiai. Tai ir ámonë, kurianti ypatingo su-
dëtingumo produkcijà – rengianti spe-
cialistus, ágyjanèius aukðtàjá iðsilavinimà,
ir mokslininkus bei kurianti naujas moks-
lo þinias. Jos pagrindiniai bruoþai yra ra-
cionalumas, iniciatyvumas, taupumas,
ekonominë, finansinë ir teisinë kompe-
tencija. Universitetai yra ir visuomeninë
institucija, kurios pagrindiniai veiksniai
yra pilietiðkumas, mokslinë kompeten-
cija, pareigingumas, sàþiningumas,
veiklos kokybë. Tai ápareigoja universi-
teto bendruomenæ ir reikalauja ið jos pa-
rodyti iðties nepaprastus sugebëjimus.
Jau keletà metø kai kurie naujø re-
formø siûlytojai vieðai prabyla, kad uni-
versitetams galëtø vadovauti prityræ va-
dybininkai, kad tam nebûtinas moksli-
ninkas, juo labiau profesorius. Toks va-
dybininkas gali vadovauti ámonei, bet ne
universiteto bendruomenei bei visuome-
ninei institucijai.
Universitete bûtina puoselëti akade-
minei bendruomenei bûtinas tradicijas.
Daugiau kaip prieð 16 metø „Inþinerijo-
je“ iðspausdintame straipsnelyje „Iðsau-
gokime“ raðiau, kad bûtina iðsaugoti ta-
da dar VISI dirbusiø mokslininkø atmi-
nimà, skelbti straipsnius apie jø darbus,
raðyti knygas. Paprastai ne visos spau-
doje autoriø iðsakytos idëjos ar siûlymai
yra ágyvendinami, gal net daþniau ne-
ágyvendinami.
Minëtà straipsná aptikau vartydamas
senà laikraðèiø komplektà. Perskaièiau
ir nustebau, kad daugelis pateiktø pasiû-
lymø jau ágyvendinta ar ágyvendinama.
Mûsø universitete prieð keliolika me-
tø pradëtos rengti mokslo istorikø kon-
ferencijos, kuriose kasmet dalyvauja vis
daugiau praneðëjø. Jie nagrinëja tech-
nikos mokslø plëtotës Lietuvoje etapus,
skelbia straipsnius apie atskirø mûsø
mokslininkø ir inþinieriø atliktus bei di-
delæ iðliekamàjà vertæ turinèius darbus.
Iðleista keliolika konferencijø darbø rin-
kiniø.
Nukelta á 18 p.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9 9
 Vilniaus Gedimino technikos universiteto 50-meèiui
Ðalies aukðtosios mokyklos paskelbë visø kvieèia- stojanèiøjø (2735) pasirinko dienines vals-
møjø studijuoti abiturientø sàraðus. Ið viso Bendrojo tybës finansuojamas ir mokamas studi-
jas, 407 studijuos neakivaizdþiai, 186 ati-
priëmimo komisijos uþregistravo 35 825 praðymus

Populiarëja
dalyvauti stojimo konkurse á Lietuvos aukðtøjø mokyklø
pagrindiniø studijø pirmàjá kursà.

Populiariausios tarp stojanèiøjø ðie-

met buvo Vilniaus Gedimino technikos
universiteto siûlomos Statybos inþineri-
jos, Nekilnojamojo turto, Verslo ir Ástaigø
inþinerinës specialybës
Romualdas KLIUKAS
vadybos programos. Jos nukonkuravo
iki ðiol neturëjusias lygiø pagal paklausà
Vilniaus universiteto Verslo vadybos ir ad-
ministravimo, Teisës, Ekonomikos studi-
jø programas bei to paties profilio KTU ir
VDU studijø programas. Tai puikûs VGTU
pasiekimai 50-ojo jubiliejaus iðvakarëse.
VGTU buvo antroji pagal populiarumà
Lietuvos aukðtoji mokykla. Jà lenkë tik se-
nasis Vilniaus universitetas. VGTU pirmuo-
ju pageidavimu ðiemet pasirinko 3854 abi-
turientai – 157 abiturientais daugiau negu
pernai (Vilniaus universitetà pasirinko 9619
abiturientø, KTU – 3745 abiturientai).
Jau kelerius metus pastebima ten-
dencija, kad auga inþineriniø studijø pro-
gramø populiarumas ir maþëja norinèiø-
jø studijuoti prieð keletà metø buvusias

davë pirmenybæ vakarinëms studijoms.

Tik 3 proc. ið pakviestøjø studijuoti neat-
neðë dokumentø. Tai labai maþas procen-
tas palyginti su kitomis aukðtosiomis mo-
kyklomis. Pvz., ISM ðis rodiklis siekë net
ypaè paklausias Inþinerinës informatikos
ir Vadybos bei verslo administravimo kryp-
èiø studijø programas. Kaip rodo gyveni-
mas, VGTU absolventams nedarbas ne-
gresia. Taigi abiturientai galvoja ne tik apie
specialybæ, bet ir apie savo saugià ateitá.
Ðiemet norinèiøjø studijuoti inþinerines
specialybes buvo 20 proc. daugiau negu
pernai, tuo tarpu norinèiøjø studijuoti Inþi-
nerinës informatikos ir Vadybos ir verslo
administravimo krypèiø studijø programas
– vidutiniðkai 20–30 proc. maþiau.
Á pagrindiniø studijø pirmàjá kursà ðie-
met ateis 3328 abiturientai. Daugiausia

10 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9

 30 proc., VK – 10,8
proc., VDU – 9 proc.
Daugiausia pirmakursiø priimta á Sta-
tybos (523), Aplinkos inþinerijos (445),
Mechanikos (390) fakultetus. Kituose fa-
kultetuose studijuos beveik po 300 pir-
makursiø. A. Gustaièio aviacijos institute
ir Architektûros fakultete studijuos atitin-
kamai tik 88 ir 85 studentai.
Konkursas á VGTU ðiemet buvo taip
pat didesnis negu pernai. Á vienà vietà
dieninëse studijose pagal pirmàjá pagei-
davimà, iðsakytà praðyme, kandidatavo
1,35, o pagal bendrà – 17,90 stojantieji
(pernai atitinkamai buvo 1,27 ir 17,48).
Didþiausias konkursas buvo Verslo va-
dybos fakultete – pagal bendrà pageida-
vimø skaièiø jame á vienà vietà pretenda-
vo 32,79 stojantieji. Antroje vietoje Elek-
tronikos fakultetas (18,05), o treèioje –
Transporto inþinerijos fakultetas (15,56).
Daugiausia norinèiøjø studijuoti rin-
kosi Nekilnojamojo turto vadybos studi-
jø programà – á jà pagal pirmàjá pageida-
vimà pretendavo 8,30, o pagal bendrà
pageidavimø skaièiø – 77,56 stojantieji
(pernai 7,94 ir 90,26). Á Ástaigø vadybos
studijø programà – atitinkamai 2,48 ir
63,07 (pernai 2,77 ir 81,41).
Ðiemet ástojusiø á VGTU konkursinis
balas palyginti su pernai iðaugo ir suda-
rë: Statybos inþinerijos studijø programo-
je pirmojo ástojusiojo – 30,92, paskutiniojo
– 16,90 (pernai atitinkamai 21,30 ir 15,63),
Architektûros studijø programos – 24,60
ir 18,64 (pernai atitinkamai 30,42 ir
18,63), Civilinës inþinerijos – 20,94 ir
15,26 (pernai atitinkamai 20,08 ir 14,97),
Telekomunikacijø inþinerijos – 20,93 ir
17,55 (pernai atitinkamai 20,91 ir 17,21).
Ðiø metø abiturientai ir anksèiau bai-
gusieji mokyklas rinkosi po 20 studijø
programø, kurias siûlë 16 ðalies univer-
sitetø ir Vilniaus kolegija. Savo praðy-
muose jie áraðë maþiau studijø progra-
mø nei pernai – po 9,0 (pernai – 10,5). Á
Lietuvos aukðtàsias mokyklas Bendro-
jo priëmimo metu buvo priimta 24 465
buvusiø moksleiviø.
Plaèiai atvertos
Atkelta ið 5 p.
durys á Europos
Sàjungà
Transporto mokslo institutas ir An-
tano Gustaièio aviacijos institutas vyk-
dë po du 5–6BP projektus. Transporto
mokslo institute abiem projektams va-
dovavo doc. A.Ðakalys. Antano Gustai-
èio aviacijos institute buvo baigiamas
5BP projektas, kuriam vadovavo
prof. J.Stankûnas. Naujam 6BP projek-
tui vadovauja docentas D.Ereminas.
Vienà 6BP projektà vykdë Interneti-
niø ir intelektualiøjø technologijø insti-
tutas (vadovas – prof. A.Kaklauskas).
Per deðimtmetá uþdirbtos lëðos tiek
4-6BP projektuose, tiek kituose tarptau-
tiniuose projektuose parodytos 5 pav.
Jos galëtø bûti ir didesnës, jei universi-
tetas nesusidurtø su projektø kofinansa-
vimo ir kreditavimo problemomis. Ypaè
aðtriai kofinansavimo problema iškilo
2004-aisiais, kai Statybos fakulteto Sta-
tybos ekonomikos ir nekilnojamojo tur-
to vadybos katedroje, vadovaujamoje
profesoriaus Artûro Kaklausko, buvo lai-
mëtas 6BP projektas „BRITA in PuBs“.
Ðiuo projektu siekiama pademonstruo-
ti, kaip galima inovatyviai ir efektyviai at-
naujinti visuomeninius pastatus, diegiant
ávairius energijos taupymo sprendimus.
Nustatant racionaliausià pastato sienø
ir stogo apðiltinimo variantà, ðiame pro-
jekte naudojami daugiakriteriniai vertini-
mo metodai. Demonstraciniu pavyzdþiu
pasirinkti VGTU Centriniai rûmai. Tai
akivaizdi nauda ne tik projekto vykdyto-
jams, bet ir viso universiteto darbuotojams
bei studentams, kuriems þiemà neberei-
kës kæsti ðalèio kabinetuose ir auditorijo-
se. Problema ta, kad net 65 proc. lëðø
reikia surasti paèiam universitetui, t.y. ko-
finansuoti. Tai sudaro beveik 1,5 mln. li-
tø, nes bendra projekto sàmatinë vertë –
2,4 mln. litø. Universiteto vadovai ðià pro-
blemà bando spræsti pritraukdami lëðas
ið treèiøjø ðaliø – valstybës biudþeto bei
Europos plëtros ir rekonstrukcijos ban-
ko. Kaip pavyks tokias lëðas gauti ir sëk-
mingai uþbaigti projektà, parodys ateitis.
Manau, kad panaðios problemos turëtø
bûti sprendþiamos Ðvietimo ir mokslo mi-
nisterijos per specialøjá fondà (gal per
Mokslo ir studijø fondà). Ði problema mi-
nisterijoje jau diskutuojama keletà metø,
taèiau realiø sprendimø iki ðiol nëra.
Kofinansavimo problema iðkyla ne
visiems projektams, taèiau kreditavimas
bûtinas praktiðkai visiems. Lëðos kar-
tais ið EK ar koordinatoriø vëluoja net
metus. Jei kredituoti reikia nedidelës ap-
imties projektus, universitetas ið savo
rezervø gali surasti lëðø. Taèiau, kai rei-
kalingos ðimtatûkstantinës sumos, ðià
problemà turëtø padëti spræsti Lietuvos
valdþios institucijos. Pavyzdþiui, VGTU
2006 m., kad projektai bûtø sëkmingai
vykdomi, jø kreditavimui turi surasti pa-
pildomai 1 mln. litø. Tai universitetui sun-
kiai pakeliama naðta. Þinoma, vienà mi-
lijonà surasti, kai visas universiteto biu-
dþetas yra 90 mln. litø, gal kaip nors ir
pavyks, taèiau kitø sektoriø sàskaita.
Patekti á 5-6BP projektus ir juose da-
lyvauti nëra paprasta, ir ne visi mokslo
padaliniai yra tam pasirengæ. Akivaizdu,
kad mokslininkai, kurie jau dalyvavo vie-
name ið 4-6BP projektø, turi gerokai dau-
giau galimybiø patekti á kitus BP projek-
tus. BP projektai didelio pelno neatne-
ða, kartais jie bûna net nuostolingi, nes
reikia pridëti ir savo lëðø. Antra vertus,
dalyvavimas 4-6BP projektuose ir auto-
riams, ir mokslo institucijai suteikia tarp-
tautiná pripaþinimà, kelia dalyviø kvalifi-
kacijà, suteikia galimybiø uþmegzti nau-
jus tarpinstitucinius ir asmeninius ryšius.
Kai kurie mokslo padaliniai, nega-
lëdami patekti á 4-6BP, sëkmingai daly-
vauja kitose tarptautinëse programose
ir uþdirba nemaþa lëðø (5 pav.).
Èia iðsiskiria Transporto mokslo insti-
tuto (programa „INTERREG-IIIB“), Elek-
tronikos („EUREKA“), Aplinkos inþinerijos
(„COST“, Ðiaurës ðaliø programos), Fun-
damentiniø mokslø („PHARE“, „JOB“) bei
Architektûros („INTERREG-IIIB, IIIC“) fa-
kultetø mokslininkai. Norisi paminëti pa-
èius aktyviausius, daþniausiai keliose
tarptautinëse programose dalyvaujan-
èius mokslininkus: tai docentai A.Ðaka-
lys, G.Stauskis ir A.Uðinskas, profesoriai
M.Burinskienë, V.Martinaitis, M.Leonavi-
èius, P.Baltrënas, R.Èiegis, R.Kaèianaus-
kas, R.Martavièius, A.Kajackas ir kiti.
Reikia tikëtis, kad ateityje mokslinin-
kø, dalyvaujanèiø tarptautinëse moks-
lo programose, daugës, nes kasmet
projektø vadovais tampa anksèiau ne-
dalyvavæ tarptautinëse programose, o
tie, kurie uþbaigia vienus projektus, tei-
kia paraiðkas kitiems ir daþniausiai lai-
mi konkursus. Ðiuo metu jau neberei-
kia niekam árodinëti, kad ðiuolaikinis
mokslininkas privalo dalyvauti tarptau-
tiniuose projektuose.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9 11
 Vilniaus Gedimino technikos universiteto 50-meèiui
Kultûrinë
Kultûros inovacijos Gedimino klube
inovacijø
gelmë
Pastaraisiais metais VGTU Gedimino
klubas, palaikomas Humanitarinio insti-
tuto direktoriaus profesoriaus Povilo Ta-
mašausko, taip pat Filosofijos katedros,
vis daþniau Universiteto bendruomenæ
kvieèia á Gedimino klubo vakarones. Fi-
losofiniai, muzikos, dailës, poezijos ir fol-
kloro motyvai vienija Gedimino klubo sve-
èiø siekius atskleisti kultûrinæ inovacijø
tvermës gelmæ, kurià atskleidus aiðkes-
në tampa þmogaus laisvës siekiø ir tau-
tos interesø harmonijos prasmë.
Neblëstantys vakaroniø áspûdþiai – tai
tikri kultûros impulsai ateities kûrybai. Kul-
tûros atradimais ir kûrybine energija su
Universiteto bendruomene Gedimino klu-
be dalijosi poetas akademikas Justinas
Marcinkevièius, istorijos profesorius aka-
demikas Eduardas Gudavièius, Filosofi-
jos katedros daktarë psichologë Laima
Monginaitë, foto-
grafas, grafikas,
dailininkas, dailës
Tautinës savi- albumø sudaryto-
monës stygius jas, redaktorius ir
stabdo dorovi- leidëjas Rimantas
nës orientacijos Dichavièius, Uni-
motyvus kas- versiteto 50-meèiui
dieniame skirta diskusijø po-
pietë apie kultûri-
þmoniø darbe. nius inþinerinës
Juk kasdieniuo- veiklos horizontus.
se paprastuose
Graþiai ir subti-
darbuose ir liai vakaroniø sve-
kuriama tëvy- èiams akompana-
nës ateitis. vo Antano Jonuðo
vadovaujama
„Vingio“ kapelija,
folklorinis ansam-
blis „Radasta“ ir „Palëpës“ teatro artis-
tai. Jaukia þvakiø ðviesa ir nuostabia Ge-
dimino klubo arbata rûpinosi klubo ku-
ratorë Laimutë Bernotienë. Gedimino klu-
bo vakaronëse aktyviai dalyvavo ir VGTU
Rektorius profesorius Romualdas Gine-
vièius su þmona Vanda Ginevièiene. Su-
radæ laisvà valandëlæ Gedimino klubo va-
karonëse dalyvavo pirmasis prorektorius
prof. Edmundas Zavadskas, prof. Ramû-
nas Palðaitis, prof. Jonas Butkevièius,
prof. A. Staðkevièius, studijø direktorius
Vytautas Plakys, mokslo direktorius
doc.dr. Valentinas Skarþauskas, taip pat
katedrø vedëjai: Darbo ir gaisrinës sau-
gos – doc. dr. Ritoldas Ðukys, Teisës –
doc.dr. Sigitas Mitkus, Filosofijos – doc.dr.
12 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9
Jonas SRËBALIUS
Filosofijos ir politologijos katedros
lektorius
Tomas Kaèerauskas, laboratorijos vedë-
jas dr. Vytautas Kulieðius.
Gimtojo þodþio šviesa
Poetas akademikas Justinas Marcin-
kevièius Gedimino klube këlë netikëtas
áþvalgas apie þodþio ir laiko sankirtas. Þo-
dyje, anot poeto, telpa absoliuti Visatos
dësniø galia, kurios dvasinë energija gim-
tàja kalbos ðviesa nuðvieèia vienintelá ke-
lià þmogaus laisvës siekiams tapti iðmin-
ties, teisingumo, tvirtumo ir susivaldymo
dorybëmis. Ið tiesø, dorybiø gëriu suku-
riamas sinergetinis energijos prieaugis
interesø harmonijai derëti visomis inova-
cijø kûrybos formomis.
Daug kam buvo naujiena sinergeti-
në gimtojo þodþio funkcija tëvynës atsi-
naujinimo darbuose. Þodyje slypinti at-
minties energija sukuria sinergetiná ener-
gijos prieaugá tëvynës ateièiai gyvuoti
naujomis investicijomis ðeimai, verslui ir
valstybei. Paþintas gimtasis þodis valdo
kultûrinæ erdvæ þmogaus laisvës siekiams
gyvuoti dorybiø gëriu energetinëmis, in-
formacinëmis ir medþiaginëmis þmogaus
bûties formomis. Þodþio ir laiko sankirta
atspindi entropiniø ir antientropiniø gy-
venimo jëgø sinergetinës sàveikos átam-
pà, kurià þmogus atnaujina visais inova-
cijø produktais ðeimoje, versle ir valsty-
bës politikoje.
Ðtai kokia gili prasmë glûdi patarlëje
– moki þodá, þinai kelià. Þodis nurodo
þmonëms tautos atmintyje esanèius an-
tientropijos pëdsakus, kuriais eidami
þmonës randa inovacijø kelià á ateitá.
Interesø dermës kultûra
Tik suvokdami sinergetinæ gimtosios
kalbos, paproèiø ir tradicijø funkcijà të-
vynës atsinaujinimo darbuose, sukuria-
me realø dvasiná, ekonominá ir politiná
santyká savo laisvës objektui – tëvynei.
Gimtasis þodis ir tautinë kultûra tampa
tautinës savimonës motyvø pagrindu
produktyviai kûrybai tëvynës ir þmogaus
laisvës labui. Tautinë savimonë yra es-
minë kultûros subjekto savybë. Tautinë
savimonë paþadina þmogø ateities kû-
rybai stiprinant ir atnaujinant laisvës jë-
gas ðeimoje, verslo ir valstybës struktû-
rose, t.y. mûsø tëvynëje. Ðtai kodël isto-
rijos profesorius akademikas Eduardas
Gudavièius taip aukðtai vertina esminæ
þmoniø tautiðkumo savybæ – tautinæ sa-
vimonæ. Profesorius E.Gudavièius ne-
stokojo sarkazmo biurokratø kombina-
cijoms. Lietuvos þmoniø gerovës stag-
nacijos prieþastis profesorius mato tau-
tinës savimonës praradimuose, kuriuos
Lietuva iðgyveno nuo 1595 metø Liubli-
no unijos laikø. Tautinës savimonës
stagnacija tæsiasi ir dabar, nes nei uni-
versitetuose, nei gimnazijose nëra stu-
dijø moduliø ir mokymo programø, skir-
tø tautinei kultûros subjekto savimonei
stiprëti studento ar moksleivio dvasinë-
je struktûroje. Kol nëra tautine savimo-
ne diktuojamø veiklos motyvø, tol þmo-
gaus veiklos kryptá ir interesø trajektori-
jas valdo savimeilë arba savimeile pa-
grástas blogis, ardantis privataus ir vie-
ðojo interesø harmonijà. Tautinës savi-
monës stygius stabdo dorovinës orien-
tacijos motyvus kasdieniame þmoniø
darbe. Juk kasdieniuose paprastuose
darbuose ir kuriama tëvynës ateitis.
Interesø destrukcijos prieþastis
Dabartinë neigiama visuomenës gy-
venimo statistika yra ne kas kita, kaip
tautinës savimonës neturëjusio egzis-
tencinio individo valkatavimo pëdsakai.
Dramatiðkos statistikos prieþasèiø ieðko-
me valstybës institucijø funkcijoje. Paèios
radikaliausios nuorodos dël parazitavimo
ir agresijos reiðkiniø augimo Lietuvoje
krypsta vien á politines tëvynës valdymo
struktûras. Taèiau esminës blogio prie-
þastys glûdi tautos atminties ir tautinës
savimonës trombuose, kurie atsiranda
dël iðminties, teisingumo, susivaldymo ir
tvirtumo dorybiø stygiaus þmoniø santy-
kiuose, tëvynës aplinkoje.
Universiteto ateitis ir kultûros erdvë
Susitikimai ir pokalbiai Gedimino klu-
be verèia ne vienà pokalbio dalyvá su-
simàstyti ir retoriðkai paklausti: kam vis
dëlto priklauso ateitis? Atsakymas nëra
toks paprastas, kaip anksèiau sakyda-
vome – ateitis priklauso jaunuomenei. Uþ
lango ne sovietiniai laikai, kai ateitá þmo-
nës kurdavo sugebëjimu „suktis“, pritilpti
prie rusiðkø energijos ðaltiniø skirstymo.
Taèiau tas laikas jau praeityje, nors kom-
binavimo recidyvai dar gajûs.
Šiandien globalizacijos iððûkiai ke-
lia jaunuomenei kokybiðkos veiklos ir
produktyviø sugebëjimø kriterijus. O tai
reikalauja visø pirma stipriø doros veik-

los motyvø, kurie remiasi tautine þmo-
gaus savimone. Reikia kultûros áproèiø
kasdieniame darbe. Iðlaikyti negailestin-
Kuriant informacinæ visuomenæ labai svarbus biblio-
tekø vaidmuo. Jos atlieka svarbias informacinës
skaitytojø kompetencijos ugdymo, informacijos bei
kultûros ir meno sklaidos funkcijas.

Biblioteka -
gus gyvenimo iððûkius, kuriuos diktuo-
ja sparti civilizacijos formø kaita, nëra pa-
prasta. Svarbiausia neatsilikti nuo civili-
zacijos laimëjimø.

Kada, jeigu ne dabar, reikia ávertinti
kultûros erdvæ, kurioje studentai perima
laiko estafetæ ir tampa energetiniø, in-
formaciniø ir politiniø ateities gyvenimo
procesø kûrëjais. Bûti ateities kûrëju
reiðkia gyventi kultûros erdvëje. Gyven-
damas kultûros erdvëje jaunuolis suvo-
kia bauginamà Visatos dësniø jëgà, ku-
rià patyrë þmonija ir sudëjo kiekvienos
tautos kultûron kaip antientropijos pëd-
sakus, saugomus tautos atmintyje.
Kultûrinë Gedimino klubo prievolë
Dëstytojø, profesoriø ir studentø kû-
rybinës energijos plëtotë visada buvo
viena aktualiausiø Gedimino klubo kul-
tûrinës veiklos krypèiø, kurioje atsispin-
di svarbi VGTU akademinio gyvenimo
prievolë Lietuvai. Lietuvos ateitá privalo-
me kurti ir universitetuose, atverdami in-
formacinæ, energetinæ ir medþiaginæ kul-
tûros erdvæ produktyviam dëstytojø ir
studentø bendradarbiavimui studijø pro-
cese.
Šiemet, remiantis stojanèiøjø praðy-
mais, Vilniaus Gedimino technikos uni-
versitetas tapo vienu ið prestiþiniø Lie-
tuvos universitetø ir kartu su Kauno tech-
nologijos universitetu dalijasi antra – tre-
èia vietomis. Tai puikus akademinës Uni-
versiteto bendruomenës pastangø re-
zultatas. Kiekvienas semestras reikala-
vo iðlaikyti akademinio gyvenimo jëgø
átampà siekiant vieno tikslo – kûrybinio
katedrø ir akademiniø grupiø teorinio po-
tencialo augimo katedrose ir akademi-
nëse grupëse. Kultûrinis kûrybiniø jë-
gø atsinaujinimas, vykstantis Gedimi-
no klube, tampa ryðkia Humanitarinio
instituto kultûros gaire VGTU akade-
minës bendruomenës gyvenime.
Tautos atmintis ateina kartu su kul-
tûros þiniomis, pulsuojanèiomis kiekvie-
nos tautos kalboje, paproèiuose, tradi-
cijose, folklore. Tai sukuria produktyvià
aplinkà þmogaus kûrybai, jo laisvei de-
rëti aktualios informacijos produktais.


informacijos ir kultûros
centras
Rimutë ABRAMÈIKIENË
VGTU bibliotekos direktorë
Vilniaus Gedimino technikos uni-
versiteto biblioteka rûpinasi, kad skai-
tytojai gautø universiteto prioritetiniø
mokslo ir studijø krypèiø visà reikalin-
gà informacijà, bendruomenei suteikia
prieigà prie vidiniø ir iðoriniø informa-
cijos iðtekliø. Bibliotekininkams svarbu,
kad universiteto mokslininkai, dëstyto-
jai ir studentai galëtø operatyviai rasti
informacijà ir jà panaudoti moksliniø ty-
rimø, mokymo ir mokymosi procese.
Per metus vidutiniðkai joje apsilanko
apie 240 000 lankytojø.
Informacijà apie bibliotekoje turi-
mus leidinius skaitytojas randa kom-
piuteriniame kataloge. Ieðkoti kompiu-
teriniame kataloge ir uþsisakyti reika-
lingus leidinius galima internetu arba
Abonemente esanèiuose kompiute-
riuose. Kompiuteriniame kataloge yra
per 52 000 bibliografiniø áraðø.
VGTU bibliotekoje veikia 10 skaityk-
lø. Jos yra populiarios ir gausiai lanko-
mos. Èia maloni aplinka, erdvios pa-
talpos, patogus darbo laikas. Skaity-
tojams árengta 41 kompiuterizuota dar-
bo vieta. Be to, juos traukia ir gerai su-
komplektuoti plataus profilio leidiniø
fondai, gausus pasirinkimas periodiniø
leidiniø lietuviø ir uþsienio kalbomis.
Bibliotekos fondai komplektuojami
pagal universiteto mokslo plëtros kryp-
tis, studijø programas, universiteto aka-
deminës bendruomenës uþsakymus
bei rekomendacijas. Ið esmës pasikei-
të fondø komplektavimo principai. Nuo
kiekybës perëjome prie kokybës. Sa-
vo fondø formavimo nuostatuose nu-
sistatëme prioritetus ásigyjamiems ir
saugomiems dokumentams.
Jau daugelá metø bibliotekos kom-
plektavimo skyrius rengia ketinamø ási-
gyti knygø uþsienio kalba parodas.
Stengiamës, kad á parodà bûtø atveþ-
tos knygos, kuriomis susidomëjo mû-
sø dëstytojai. Taupydami lëðas, peri-
odiniø leidiniø komplektavimà derina-
me su Lietuvos mokslø akademijos ir
Lietuvos technikos bibliotekomis.
Naujausia informacija yra mokslo þur-
nalø straipsniø duomenø bazëse (DB).
2006 m. VGTU bibliotekos prenumeruo-
jamø DB skaièius iðaugo iki 11. DB pre-
numerata atsiperka tuomet, kai vartoto-
jai jas þino ir jomis naudojasi. Informaci-
jà apie prenumeruojamas ir testuojamas
DB universiteto bendruomenei siunèia-
me elektroniniu paðtu á katedras, patei-
kiame bibliotekos internetiniame tinkla-
lapyje. Taip pat teikiame ir individualias
konsultacijas. Populiariausios – Science-

Bibliotekos kolektyvas VGTU bendruomenës ðventëje Aukðtadvaryje 2005 metais

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9 13

 Vilniaus Gedimino technikos universiteto 50-meèiui

Direct, EBSCO, IEEE, SpringerLINK, Pro-
Quest. Prieiga prie duomenø baziø gali-
ma ið VGTU kompiuteriø tinklo.
VGTU biblioteka ne tik prenumeruoja
elektroninius iðteklius, bet ir juos kuria. Kad
pagerëtø universiteto darbuotojø moksli-
niø publikacijø apskaita, 2000 m. pabai-
goje pradëta kurti DB „VGTU mokslo pub-
likacijos“. Dabar bazëje jau yra per 12 500
bibliografiniø áraðø. Ði DB labai svarbi uni-
versiteto mokslininkams. Jie gali iðsivesti
publikacijø ataskaitas, kurios reikalingos
atestuojant dëstytojus ar teikiant universi-
teto ataskaità Mokslo ir studijø departamen-
tui. 2004 m. pradëta kurti visatekstë DB
„VGTU mokslo þurnalai“. VGTU ðiuo metu
leidþia 13 pavadinimø mokslo þurnalus. Á
DB átraukti nuo 1995-øjø leidþiamø þurna-
lø per 3100 straipsniø bibliografiniø áraðø,
o nuo 2001 metø pateiktos nuorodos á vi-
sateksèius straipsnius. Vartotojai internete
gali greitai surasti jiems reikalingus visa-
teksèius straipsnius. Tarp akademiniø bib-
liotekø iki ðiol tai vienintelë tokia kuriama
visatekstë DB. Kuriamos ir kitos universite-
to bendruomenei reikalingos lokalios DB:
„Apie VGTU“, „VGTU bibliotekos prenume-
ruojamø uþsienio þurnalø straipsniai“.
Viena ið bibliotekos teikiamø popu-
liariø informaciniø paslaugø yra tarpbib-
liotekinis abonementas (TBA) ir tarptau-
tinis tarpbibliotekinis abonementas
(TTBA) – dokumentø ar jø kopijø skolini-
masis ið kitø bibliotekø. Ðia paslauga
naudojasi vis daugiau mûsø skaitytojø.
Daug dokumentø mokslininkams uþsa-
kome ið Skandinavijos ðaliø, Vokietijos ir
Lenkijos. Uþsakydami leidinius ar straips-
niø kopijas, naudojamës Ðvedijos LIB-
RIS, Norvegijos BIBSYS, Vokietijos DBI-
LINK, Subito bei kitais kompiuteriniais ka-
talogais. TBA ir TTBA nauda bibliotekai
akivaizdi: ði paslauga leidþia mums ne-
komplektuoti maþesnës paklausos doku-
mentø, o skaitytojui – naudotis pasauly-
je sukauptais informaciniais fondais.
2004 m. biblioteka pradëjo komplek-
tuoti patentinës informacijos leidinius. Ple-
èiantis moksliniø tyrimø erdvei, Lietuvai
orientuojantis á konkurencingas, didelio
mokslinio imlumo technologijas, kartu au-
gant aukðtos kvalifikacijos specialistø po-
reikiui, tampa svarbi patentinës informa-
cijos priemoniø sklaida. VGTU jau keletà
metø yra Lietuvos aukðtøjø mokyklø lyde-
riø gretose pagal paduotø patentiniø pa-
raiðkø ir gautø patentø skaièiø. 2003 m.
universitetas buvo apdovanotas WIPO pri-
zu „Geriausiai inovacinei organizacijai”.
VGTU ið WIPO gavo vertingos informaci-
jos apie intelektinæ nuosavybæ: knygø,
bukletø apie WIPO ir EPO (Europos pa-
tentø organizacijà), patentinës informaci-
14 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9
jos CD rinkiná ið WIPO ir EPO duomenø
baziø. Norint ðià medþiagà padaryti priei-
namà visiems dëstytojams ir studentams,
ji kartu su kita daug metø kaupta patenti-
ne informacija perduota bibliotekai. Ðiuo
metu bibliotekoje galima susipaþinti su
pramoninës nuosavybës apsaugà Lietu-
vos Respublikoje reglamentuojanèiais tei-
sës aktais, LR Valstybinio patentø biuro
1993–2006 m. oficialiu biuleteniu bei WI-
PO, EPO ir kitø institucijø patentinës infor-
macijos leidiniais.
Nuo 2004 m. biblioteka dalyvauja
tarptautiniame projekte – Lietuvos elek-
troniniø teziø ir disertacijø (ETD) informa-
cijos sistema (IS). ETD IS pateikiamos vi-
sos apgintos daktaro disertacijos ir jø
santraukos bei geriausi magistrø darbai.
Já kuria 15 Lietuvos universitetø ir Rygos
technikos universitetas.
Ðio projekto pagrindiniai tikslai – su-
kaupti magistrø baigiamøjø darbø, dak-
taro disertacijø ir jø santraukø versijas
elektroniniu formatu, plësti darbø priei-
namumà visuomenei, sudaryti sàlygas
naudotis skaitmenine biblioteka ir elek-
tronine leidyba. Ðiuo metu informacijos
sistemoje VGTU yra 71 daktaro diserta-
cija, 72 disertacijø santraukos, 105 ma-
gistro darbai. Visø darbø bibliografiniai
duomenys ir daktaro disertacijø santrau-
kos yra laisvai prieinami internete.
Informacijà apie bibliotekà, teikiamas
paslaugas skaitytojai gali rasti naujai su-
kurtame bibliotekos interneto tinklalapy-
je adresu www.vgtu.lt/biblioteka/. Jis nuo-
lat atnaujinamas ir papildomas.
Ðiuo metu VGTU biblioteka – viena
moderniausiø akademiniø bibliotekø, ku-
ri, be ðvietëjiðkos veiklos, tapo kultûros
ir meno skleidëja. Darbingas ir kûrybin-
gas bibliotekos kolektyvas noriai organi-
zuoja ávairius renginius, turi per daugelá
metø susiklosèiusias ðvenèiø tradicijas.
Tradicijø palaikymas bei naujø atsira-
dimas stiprina bibliotekos bendruomenës
dvasià. Bibliotekininkø talentai atsiskleidþia
ir ávairiø renginiø bei ðvenèiø metu. Bûda-
mi kartu, galime nuveikti daug daugiau ir
lengviau pasiekti savo tikslus. Viena ið bib-
liotekos tradicijø – paþymëti darbo laimëji-
mus. Tai uþfiksuojama nuotraukose, „ka-
rûnuojamos“ spartuolës. Kalendoriniø
ðvenèiø minëjimas – sena bibliotekos tra-
dicija. Jos prasideda Naujøjø metø iðva-
karëse. Naujiesiems ruoðiamës daugiau-
siai – rengiamos programos, karnavalai,
skyriø geriausio pasirodymo konkursai.
Nauja bibliotekos tradicija – Naciona-
linës bibliotekø savaitës renginiai, á ku-
riuos stengiamës átraukti ir universiteto
bendruomenæ bei skaitytojus. Organi-
zuojame atvirø durø dienas, knygø mu-
ges, rengiame parodas, skaitytojams
skelbiame „atlaidø“ dienas.
Bibliotekos darbuotojai aktyviai daly-
vauja ir universiteto kultûriniame gyveni-
me. Tai rodo, kad bibliotekos kolektyvas
– gyva VGTU bendruomenës làstelë.
Rengiamos áspûdingos ir gausiai
iliustruotos parodos istorine tematika,
personalinës bei naujø leidiniø parodos.
Nemaþai ádomiø parodø vyksta bibliote-
kos skaityklose ir vestibiuliuose.
2005 m. atidaryta pirmoji Saulëtekyje
meno Galerija „A“ („A“ – akademinë, „A“ –
Saulëtekio galerijø pradþia...). Meno gale-
rijos atidarymas sulaukë didelio universi-
teto bendruomenës bei lankytojø susido-
mëjimo. Joje eksponuojami ávairiø meni-
ninkø darbai. Ekspozicijos nuolat keièia-
mos. Èia savo darbus eksponavo þymus
grafikas M. Liugaila, akvarelës meistrai R.
Borisovas, R. Lebedytë. Labai ádomûs ben-
dri projektai su Goethe institutu Vilniuje, tai
parodos – „Architektûra ir ekologija“, „Sak-
ralinë architektûra“ ir Japonijos ambasa-
dos paskolinta kilnojamoji Hiroðido Ando
medþio graviûrø paroda bei susitikimas su
Tekanèios saulës ðalies ,,maþàja kultûra“.
Iðvardyta tik dalis originaliø parodø, su-
rengtø bibliotekoje pastaruoju metu. Atsi-
radus meno galerijai biblioteka tapo dar
ádomesnë ir patrauklesnë mûsø skaityto-
jams. Estetinë aplinka teigiamai veikia ir
bibliotekos darbuotojus, ir lankytojus.
„Biblioteka – tai Laimës þiburys, á kurá
ákopæ ir ten pasilikæ per visà gyvenimà
kaupia iðmintá, tobulëja profesinëje veik-
loje, tampa iðtikimais knygos bièiuliais vi-
sam gyvenimui,“ – ðiuos þodþius profe-
sorius A. Nakas skyrë bibliotekai „Garbës
sveèiø knygoje“.


Ðiø metø liepà VGTU sulaukë sveèiø ið Pietø Korëjos. Kyungpooko universiteto rektorius Dal Ung Kim
ir VGTU rektorius Romualdas Ginevièius pasiraðë bendradarbiavimo sutartá
Tarptautinis studijø centras – tarptautinës
studijø mugës Kinijoje dalyvis
Birutë TAMULAITIENË
Tarptautinio studijø centro direktorë
Jau antrà kartà Vilniaus Gedimino
technikos universiteto Tarptautinis studi-
jø centras dalyvavo Kinijoje vykusioje pa-
rodoje.
Tai – Kinijos tarptautinë studijø paro-
da-mugë. Kinijos Liaudies Respublikos
ðvietimo ministerijos organizuojama stu-
dijø paroda-mugë ðiø metø vasario më-
nesá vyko jau vienuoliktà kartà. Tradicið-
kai paroda vyksta ne viename mieste, bet
keliauja per kelias Kinijos provincijas. Ðiais
metais paroda veikë Beijing (Pekinas),
Xi‘an, Chongging, Shanghai, Xiamen,
Shenzhen ir Guangzhou miestuose. Dau-
giausia parodos dalyviø registravosi Bei-
jing, Shanghai ir Guangzhou. VGTU Tarp-
tautinis studijø centras dalyvavo parodo-
je, vykusioje Pekine. Visoje 2006 m. pa-
vasario mugëje dalyvavæ atstovai ið 27 pa-
saulio ðaliø reklamavo 366 institucijø stu-
dijø programas. Anot organizatoriø, tai bu-
vo pati didþiausia Kinijoje ávykusi studijø
paroda. Septyniuose Kinijos miestuose
parodos darbà komentavo 125 þiniasklai-
dos atstovai. Filmavo CCTV, BTV, Phoenix
Satellite TV, Shanghai Oriental TV, Travel Sa-
tellite TV ir kitos televizijos kompanijos. In-
formacijà apie parodà savo tinklalapiuo-
se platino apie 2000 interneto svetainiø.
Apie parodà raðë pagrindiniai ðalies laik-
raðèiai. Manoma, kad ði informacija pa-
siekë apie 7 mln. ámoniø. Oficialios paro-
dos svetainës duomenimis parodà aplan-
kë 127 000 lankytojø: Beijing – 51 000,
Xi‘an – 10 300, Chongging – 4 000,
Shanghai – 38 000, Xiamen – 7 500,
Shenzhen – 9 300 ir Guangzhou – 7 000.
Lankytojai domëjosi bakalauro ir ma-
gistrantûros studijomis, dalis jø ieðkojo
informacijos apie galimybæ studijuoti ko-
legijose arba tiesiog mokytis anglø kal-
bos.
Parodoje dalyvavo 366 institucijos iš
Airijos (22 institucijos), Australijos (59),
Austrijos (1), Baltarusijos (Švietimo minis-
terija), Danijos (1), Graikijos (1), Honkon-
go (10), Indijos (3), Ispanijos (5), Italijos
(4), Japonijos (3), JAV (14), Jungtinës Ka-
ralystës (109), Kanados (29), Kinijos (22),
Korëjos (3), Latvijos (1), Lenkijos (5), Lie-
tuvos (1, VGTU), Naujosios Zelandijos
(15), Olandijos (16), Prancûzijos (14), Sin-
gapûro (16), Slovakijos (1), Ðveicarijos
(5), Vengrijos (1), Vokietijos (3). Daugiau
nei trys ketvirèiai institucijø ðioje parodo-
je dalyvavo jau ne pirmà kartà. 80 insti-
tucijø dalyvavo pirmà kartà. Ðaliø gausa
ir institucijø ávairovë rodo, kad Kinijoje pa-
saulis mato perspektyvià studijø rinkà ir
stengiasi jà ávaldyti. Pagal vienam gyven-
tojui tenkanèius ekonominius rodiklius Ki-
nija yra vis dar atsiliekanti ðalis. Taèiau
joje gyvena apie ketvirtis Þemës gyven-
tojø, o Kinijos ekonomika per pastaràjá
deðimtmetá auga pavydëtinais tempais
(po ~10 proc. per metus). Todël Kinijoje
viso pasaulio universitetai ir kitos moky-
mo ástaigos mato daug potencialiø stu-
dentø. Vilniaus Gedimino technikos uni-
versiteto Tarptautinis studijø centras á pa-
rodà Kinijoje vyko susirasti niðà ðioje glo-
balinëje rinkoje ir reklamuoti Vilniaus Ge-
dimino technikos universitetà ir jo studi-
jø programas, kurias galima studijuoti an-
glø kalba.
Parodoje dalyvavo ðio straipsnio au-
torë, vadybininkë Ina Gujienë bei TSC
antrojo kurso studentas kinas Lin Gang.
Ðiais metais apie mûsø universitetà pa-
rengëme naujus mobilius reklaminius
stendus. Mûsø stendas, ko gero, buvo
tikrai patrauklus, nes daþnai pastebëda-
vome kitus parodos dalyvius, fotografuo-
janèius mûsø stendà. Sulaukëme dëme-
sio ir iš þiniasklaidos. Parodoje teko duoti
interviu Šanchajaus televizijai ir dalyvau-
ti internetinëje sesijoje su sohu.com tin-
klapio lankytojais. Buvo malonu jausti,
kad mes esame pastebëti ir ádomûs. Pa-
rodoje reklamavome VGTU, studijø pro-
gramas, besidomintiems pasakojome
apie gyvenimo sàlygas Lietuvoje. Mums
labai padëjo VGTU studentas Lin, kuris
labai nuoširdþiai viskà aiškino kinø kal-
ba. Pabendravus su parodos lankytojais,
mûsø daþnai klausdavo, ar turime kinø
studentø. Tada mes savo paðnekovus
perleisdavome mûsø studentui Lin Gang,

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9 15
 Vilniaus Gedimino technikos universiteto 50-meèiui

ir jis ilgai kalbëdavosi su jais, pasa- Kiekvienais metais Vilniaus

kodavo apie studijas, VGTU ir Lietu- Gedimino technikos universitetas
và. Po pokalbio su juo potencialûs organizuoja Lietuvos jaunøjø moksli-
studentai ir jø tëvai daþnai vël priei-
davo prie mûsø ir teiraudavosi, kaip
ninkø konferencijas prasmingu
devizu, nusakanèiu jø reikðmæ ir Tradicinis
galëtø su mûsø centru susisiekti.
Lankstinuke ar reklaminëje knygelë-
je pabraukdavome elektroninio pað-
to adresà, kuriuo reikëtø raðyti laiðkà
jaunøjø
tikslus – „Lietuva be mokslo –
Lietuva be ateities“.

TSC, kad bûtø suteikta dar iðsames-

në informacija. Sugráþus ið parodos,
po keliø dienø buvo labai malonu su-
laukti skambuèio ið Kinijos ambasa-
mokslininkø
dos Lietuvoje. Ambasada teiravosi ið-
samesnës informacijos apie galimy-
bes studijuoti VGTU, nes jiems pra-
forumas
Dr. Vidmantë LUJANIENË
dëjo skambinti ið Kinijos ir praðyti in-
formacijos apie universitetà, apie kurá
jie perskaitë laikraðtyje. Tikimës, kad, Pirmoji tokia konferencija Nepriklau-
nepaisant problemø, kurias sukelia somoje Lietuvoje ávyko 1998 metais. Ji
gana sudëtinga vizø iðdavimo pro- truko dvi dienas. Pirmà dienà vyko ple-
cedûra, ir á tai, kad kol kas tik nedi- narinis posëdis, kuriame praneðimus
delë dalis kinø savo vaikus ástengia skaitë VGTU rektorius – konferencijos
iðsiøsti á uþsienio universitetus, atei- sumanytojas prof. E.K.Zavadskas ir kiti
tyje sulauksime kinø studentø, nes mokslininkai. Po to konferencijos darbas
jautëme tikrai nemaþà parodos lan- buvo tæsiamas trijuose posëdþiuose pa-
kytojø susidomëjimà. gal mokslo sritis ir kryptis. Ðitokia meto-
dika nepasiteisino, nes posëdþiai buvo
Teko dalyvauti parodos iðkilmin-
perkrauti labai ávairios tematikos prane- uþbaigë kalbà rektorius, palinkëdamas
game atidaryme, klausytis ðvietimo
ðimais. Buvo sudëtinga ir organizato- visiems sëkmës.
viceministro kalbos, bendrauti su ki-
riams, ir praneðëjams. Ne visada buvo Pirmàjá praneðimà „Dël institucinës
tø ðaliø parodos dalyviais, kurie á ðià
ádomu ir klausytojams. Todël nuo 1999 sàrangos architektûros, statybos ir nekil-
parodà vyksta jau kelinti metai ir ren-
metø fakultetø organizaciniai komitetai nojamojo turto plëtros“ skaitë Nekilnoja-
giasi dalyvauti parodoje ir ateityje,
turëjo galimybæ pasirinkti jiems patogø mojo turto plëtros asociacijos „EIKA“ pre-
nes globalëjanèioje ir labai dinamið-
teminiø konferencijø laikà ir konferenci- zidentas R.Dargis. Jis kvietë jaunuosius
koje aukðtojo mokslo rinkoje labai
jos iðsidëstë per visus metus. Plenari- mokslininkus ásijungti á diskusijà, kokia tu-
svarbu ne tik reklamuotis, bet ir ma-
nis posëdis vyko rudená, spalio mënesá, rëtø bûti Lietuvos erdvinë plëtra, harmo-
tyti, kur link juda visas pasaulis. Kini-
lyg apibendrindamas teminiø konferen- ningai kurianti gyvenamàjà ir darbinæ ap-
joje tikrai yra potenciali rinka. Be to,
cijø rezultatus. Bet pagrindinis jo tikslas linkà, iðsauganti gamtinës erdvës karka-
Kinijos vyriausybë skiria daug dëme-
buvo supaþindinti jaunuosius tyrëjus su sà. Jis kritikavo Seimui pateiktà teritorijø
sio iðsilavinimui ir ne tik siunèia savo
ávairiø srièiø mokslo ir gamybos laimëji- planavimo ástatymà, kuris atsilieka kokia
pilieèius studijuoti á uþsiená, bet ir kvie-
mais. Praneðimus skaitë dideliø laimëji- deðimèia metø nuo ðiandieniø reikmiø.
èia studentus ið viso pasaulio studi-
mø pasiekæ Lietuvos mokslininkai ir ga- Nuolat besikeièianèioje Europoje reika-
juoti Kinijos ðvietimo institucijose.
mybininkai. lingi visai kitokie sprendimai, greitas per-
2006–2007 m. Kinijos vyriausybë pa-
2006 metø jau 9-oji jaunøjø moksli- siorientavimas, deja, mûsø planavimas,
skyrë 10 000 stipendijø atvykstan-
ninkø konferencija vyksta nauju devizu sakë kalbëtojas, kaip tarybiniais metais.
tiems studentams. Turint omenyje,
„Mokslas – Lietuvos ateitis“. Plenarinis Kalbëdamas apie gyvenamøjø namø sta-
kad Kinijoje pragyvenimo kaðtai ne-
posëdis kovo pradþioje surengtas VGTU tybà, R.Dargis paþymëjo, kad statybos
dideli ir studentiðkam maistui bei
Architektø rûmuose esanèioje moderniai plëtros sistemos Lietuvoje nebuvimas le-
bûstui per mënesá pakanka apie 50–
árengtoje vaizdo studijoje. Èia susirinko mia dideles nekilnojamojo turto kainas ir
60 doleriø, ðis Kinijos vyriausybës
per 100 þmoniø, tarp jø doktorantai, ma- sukelia vartotojø nepasitenkinimà.
þingsnis, matyt, pritrauks ið uþsienio
gistrantai, beveik visø fakultetø mokslo Kalbëtojas pabrëþë, kad viena svar-
daug studentø.
prodekanai, kai kurie dekanai, profeso- biausiø uþduoèiø, iðkylanèiø VGTU, –
Kinija aktyviai integruojasi á pa- riai ir kiti. specialistø, kurie atitiktø nûdienos iððû-
saulinæ ðaliø bendrijà, internaciona- Pradëdamas konferencijà rektorius kius, rengimas. Ta proga kvietë univer-
lizuojasi ir pradeda konkuruoti ne tik prof. R.Ginevièius sakë, kad á ðià audito- sitetà glaudþiai bendradarbiauti su sta-
pramonëje, bet ir ðvietime. rijà susirinkæs jaunimas turi bûti ne tik geri tybos, taip pat nekilnojamojo turto plët-
Parodoje ásitikinome, kad studen- mokslininkai, bet ir savo universiteto pat- ros asociacijomis. Jis siûlë ákurti Lietu-
tø rengimas VGTU gali bûti patrauk- riotai – nepaisant vargano atlyginimo pa- voje erdvinës plëtros institutà, kuris bû-
lus daugeliui Kinijos mokyklø absol- silikti universitete dirbti ir perduoti savo tø smegenø centras, numatantis ateitá ir
ventø. Tai – puiki proga efektyviai pa- þinias kitiems. Pastaruoju metu pasiro- atsietas nuo privataus intereso bei vals-
naudoti mûsø universitete sukauptà danèias pastabas dël universitetø veik- tybiniø institucijø.
dëstymo anglø kalba patirtá. los turime kritiðkai ávertinti ir eiti á prieká, – Rektorius prof. R.Ginevièius savo ið-

16 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9

 samiame ir ádomia-
me praneðime „Pabal-
tijo regionø ðaliø ekonominës plëtros
kompleksinis ávertinimas“ ávairiais aspek-
tais palygino Estijà, Latvijà, Lenkijà ir Lie-
tuvà, kur nenutyla diskusija ir árodinëji-
mai, kuri ið jø yra pasiekusi daugiausia
laimëjimø, kuri ið jø pirmauja. Reikia pri-
paþinti, kad, darant apibendrinanèias ið-
vadas ir rikiuojant ðalis, daþnai ið kon-
teksto iðtraukiamas vienas ar kitas mak-
roekonominis rodiklis. Tuo tarpu vienø
rodikliø, atspindinèiø ekonominæ plëtrà,
reikðmës yra geresnës vienoms ðalims,
kitø – kitoms. Autoriaus teigimu kompro-
misiná sprendimà surasti leidþia daugiak-
riterinio vertinimo bûdai, atsiþvelgiantys á
visas aplinkybes. Padëties analizei prof.
R.Ginevièius pasitelkë Turku ekonomikos
ir verslo administravimo mokyklos medþia-
gà, kuri yra susisteminta ir remiasi ðaliø
statistiniø þinybø oficialiais duomenimis.
Joje pateikta informacija apima devynis
esminius ekonominës plëtros rodiklius:
metinës infliacijos pokytá; bendrà valsty-
bës biudþeto balansà, vidutiná metiná dar-
bo uþmokestá; bedarbystæ; eksportà; im-
portà; áplaukø ir iðlaidø balansà.
Praneðimo pabaigoje prof. R.Ginevi-
èius pateikë Pabaltijo ðaliø ir Lenkijos
ekonominës plëtros 2000–2003 metø lai-
kotarpio daugiakriterinio vertinimo rezul-
tatus. Autorius, suskirstæs ðalis á dvi gru-
pes, daro iðvadà, kad pirmosios grupës
(Estija ir Lietuva) ðalys gerokai pralenkia
antrosios grupës (Latvija ir Lenkija) ðalis
ekonominëje plëtroje. Palyginus kiekvie-
nos grupës ðalis tarpusavyje, matyti, kad
2000 m. Estijos pozicijos, palyginti su Lie-
tuva, buvo daug geresnës, laikotarpio vi-
duryje ðalys pasikeitë vietomis, o jo pa-
baigoje, t.y. 2003 m., Lietuva gerokai ið-
siverþë á prieká ir ðiuo metu pirmauja tarp
visø nagrinëjamøjø ðaliø. Antrosios gru-
pës ðaliø, Latvijos ir Lenkijos pozicijos pa-
naðios, tiek nagrinëjamo laikotarpio pra-
dþioje, tiek viduryje, tiek ir pabaigoje. Pra-
neðëjas daro iðvadà, kad ðaliø ekonomi-
nës plëtros daugiakriterinio vertinimo re-
zultatai rodo, kad ðie bûdai yra tinkami
tokiems procesams nagrinëti ir duoda
objektyvø situacijos vaizdà.
Profesorius A.V.Valiulis supaþindino
konferencijos klausytojus su naujomis
medþiagomis inþinerijoje. Ádomiai kalbë-
jo apie nanostruktûras, nanomedþiagas,
jø gavimo bûdus panaudojant naujas
technologijas, taip pat jø naudojimà ávai-
riose srityse. Profesorius apgailestavo,
kad Lietuvoje nëra nacionalinio medþia-
gø tyrimo centro, nes to neremia verslas.
Prof. M.Burinskienë savo praneðime
„Darnaus vystymosi sklaida Lietuvoje“
analizavo, kaip Lietuvoje pasiskirsto dar-
nus vystymasis pagal miestus ir rajonus.
Praneðëja ávairiais aspektais analizavo
Lietuvos miestø ir rajonø plëtrà nuo 1990
iki 2002 metø, palygino penkeriø metø
laikotarpio 13 socialiniø ekonominiø ro-
dikliø ir iðvardijo svarbiausius, skatinan-
èius plëtrà: tai þmogiðkasis faktorius, uni-
versitetinis iðsilavinimas, nekilnojamojo
turto kaina, investicijos á bûstà, visuome-
ninio maitinimo ir prekybos apyvarta.
Doc. A.Vyðniûnas praneðime „Miestas
kaip struktûra ðiuolaikinëmis sàlygomis“
kalbëjo apie miesto struktûros tobulinimo
uþdavinius – tai gyvenimo sàlygø gerini-
mas. Ávairiais aspektais apibrëþë miesto sà-
vokà: tai ir geografinis raizginys, ir ekono-
minë organizacija; tai institucinis procesas;
veiksmo teatras; kolektyvinës asmenybës
estetinis simbolis. Planuojant teritorijas rei-
këtø numatyti svarbiausius struktûralizmo
principus. Praneðëjas plaèiai analizavo Vil-
niaus miestovaizdþio schemà. Praneðime
pateikiama miesto struktûros samprata ir
jos kitimo sàlygos. Jis daro iðvadà, kad me-
ninës urbanistinës idëjos neskiriamos nuo
socialiniø programø, strateginiø planø. Kai
vartojamos skirtingos struktûros sampra-
tos, painiojama urbanistika, planavimas,
valdymas, administravimas.
Profesorius L.Klimka savo praneðime
këlë labai aktualià temà „Tautiðkumas
moksle ir valstybës politikoje“. Kaip etni-
nës kultûros globos tarybos pirmininkas jis
akcentavo, kad tautiðkumas ateina ið etni-
nës kultûros ir tikrà laimæ þmogus gali rasti
tik tëviðkëje. Genetikai sako, kad ðioje vie-
tovëje ta pati tauta gyvena nuo ledynme-
èio, t.y. 12 tûkst. metø, todël genetiðkai esa-
me labai stipriai susijæ su ðia vieta. Taèiau
didelë emigracija rodo, kad ne visi taip ma-
no. Apklausa mokyklose liudija, kad 30
proc. jaunimo nesieja savo ateities su Lie-
tuva, t.y. abejingi savo tëvynei. Prof. L.Klim-
ka kelia klausimà, kodël kuriama naciona-
linë valstybë? Ir pats atsako. Todël, kad ki-
tu pagrindu remiantis sudarytos valstybës
yra trumpalaikës. Pagrindinis nacionalinës
valstybës principas – kultûros savasties ið-
saugojimas. Profesorius savo praneðime
pabrëþë pilietiðkumo problemà. Pilietis –
tai asociacija su Pilënais, pilies gynimu.
Kiekvienas þmogus pats turi ugdyti savyje
pilietiðkumà, tautinæ savimonæ, o tai iðau-
ga ið supratimo, kas yra tëviðkë.
Kaip matome, plenariniame posëdy-
je buvo nagrinëjamos labai ávairios temos
ir problemos. Gausi auditorija ir aktyvi jø
diskusija rodë, kad praneðëjø mintys su-
domino visus klausytojus: ir jaunuosius
mokslininkus, ir profesorius. Norintieji ga-
lëjo konferencijà stebëti per internetà.
Teminës 9-osios jaunøjø mokslininkø
konferencijos numatytos tokios: „K.Ðeðel-
gio skaitymai – 2006“ (AF), „Verslas XXI
amþiuje“ (VVF), „Elektronika ir elektrotech-
nika“ (E F), „Aplinkos apsaugos inþineri-
ja“ (AIF), „Statyba“ (SF), „Bioinþinerija ir
bioinformatika“ (FMF), „Fizika ir fizinë kom-
piuterija“ (FMF), „Kompiuterinë grafika ir
projektavimas“ (FMF), „Matematika ir in-
formatika“ (FMF), „Mechanika, medþiagø
inþinerija, pramonës inþinerija ir vadyba“
(MF), „Transportas“ (TF), „Aviacijos tech-
nologijos“ (AGAI). Tikiuosi, kad jos, kaip
visada, praeis sëkmingai ir kûrybingai.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9 17
 Vilniaus Gedimino technikos universiteto 50-meèiui
„Aukso paukðtë“ – geriausiems!
Lietuviø liaudies kultûros centras ir
Pasaulio lietuviø dainø ðventës fondas
1999 m. ásteigë metø nominacijas më-
gëjø meno kolektyvams ir jø vadovams.
Tautiná menà propaguojantys kolektyvai
kiekvienais metais yra vertinami uþ jø
veiklà. Specialus prizas – „Aukso paukð-
të“ – yra skiriamas tiems, kuriuos nomi-
nacijø skyrimo komisija pripaþásta labiau-
siai nusipelniusiais. Nominantai skirsto-
mi á kelias kategorijas: chorai ir vokaliniai
ansambliai, ðokiø ir tautinës muzikos an-
sambliai, folkloro ansambliai, puèiamø-
jø orkestrai, teatrai.
Daugelis „Vingio“ ðokëjø apie toká da-
lykà, kaip „Aukso paukðtë“, buvo girdë-
jæ dar bûdami mokiniai ir ðokdami vaikø
ðokiø kolektyvuose. Tas pavadinimas jau
tada labai graþiai skambëjo – kaip Lietu-
viðkasis Oskaras. Pasirodo, tà Paukðtæ
ið tikrøjø ámanoma pagauti...
Taigi geriausiu 2005 m. tautiniø ðo-
kiø kolektyvu jaunimo kategorijoje buvo
pripaþintas Vilniaus Gedimino technikos
universiteto ansamblis „Vingis”. Jau 2005
m. pavasará, po laimëjimo „Kadagio” kon-
kurse buvo uþsiminta, kad bandytume ki-
tais metais gaudyti „Aukso paukðtæ“ – ir
sëkmë ðákart mûsø neaplenkë! Suþinojæ
ðià dþiugià naujienà pradëjome rengtis
nominacijø áteikimo renginiui. Geriausiø-
jø vardas ápareigojo kolektyvà (taip pat ir
kiekvienà jo nará) pasistengti, árodyti, kad
Dvylika
permainos
Atkelta ið 9 p.
metø
Universitete ásteigtos vardinës inþi-
nieriaus statybininko Vytauto Izbicko, in-
þinieriaus architekto Vytauto Landsber-
gio-Þemkalnio, vadybininko Andriaus
Greièiûno, akademikø Algirdo Þukaus-
ko, Kazimiero Barðausko, profesoriaus
Vaclovo Ðeðtoko, inþinieriaus kelininko
Petro Vileiðio, pirmojo VISI rektoriaus
akademiko Aleksandro Èyro auditorijos
ar laboratorijos.
Universiteto darbuotojai iðleido kny-
gas apie Kovo 11-osios akto signatarà,
ilgametá mûsø profesoriø Kazimierà An-
18 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9
Inga ÐILEIKYTË, Miglë
ÐIBAILAITË, Ðarûnas AUKSELIS,
Viktoras KRIUKOVAS
,,Vingio” ðokëjai
ðios nominacijos ið tiesø buvome verti.
Daugeliui buvo be galo sunkios paskuti-
nës savaitës iki pasirodymo tiek univer-
sitetuose, tiek darbuose... Bet dël „Vin-
gio“ galima viskà iðkæsti!
Labiausiai esame dëkingi savo va-
dovams, nes jø konstruktyvus darbas re-
peticijø metu, pastabos ir nuolatinis ska-
tinimas davë puikø rezultatà scenoje.
Esame dëkingi ir uþ tai, kad kiekvienà ið
mûsø ne tik ákvepia darbui, uþdega no-
ru ðokti, bet ir uþ kantrybæ bei pasitikëji-
mà mumis. Be vadovø nebûtume pa-
gavæ jokiø laimëjimø.
tanavièiø, monsinjorà Kazimierà Vasi-
liauskà, áþymø inþinieriø bei tautinio atgi-
mimo ðauklá Petrà Vileiðá, inþinieriø Vytau-
tà Izbickà, profesorius Anatolijø Rozen-
bliumà, Vytautà Kriðèiûnà, inþinieriø ar-
chitektà Vytautà Landsbergá-Þemkalná.
1998 m. pradëjome leisti publicistiná
VGTU þurnalà „Gedimino universitetas“.
Tai kol kas vienintelis publicistinis, regu-
liariai ðiuo metu leidþiamas þurnalas tarp
Lietuvos universitetø.
Laikas iðtrina ið þmoniø atminties la-
bai svarbius ávykius, daþnai pasimeta ir
svarbûs dokumentai, nuotraukos, iliust-
ruojanèios universiteto gyvenimà. Todël
Nominacijø áteikimo ceremonija ir no-
minuotøjø koncertas vyko 2006 m. kovo
10 d. Nacionaliniame dramos teatre. Pir-
mojoje renginio dalyje buvo garbingai
áteiktos „Aukso paukðtës“ statulëlës no-
minuotøjø kolektyvø vadovams, sveikini-
mo þodþius tarë jø kolegos. Vëliau þiûro-
vai galëjo pamatyti áspûdingus visø ap-
dovanotøjø kolektyvø pasirodymus. „Vin-
gis“ iðëjo á scenà su savo stipriausiu re-
pertuaru – tuo, kuris mums lëmë sëkmæ ir
“Kadagio“ konkurse: buvo parodyti „Sau-
lës vartai“, „Gumbinë“, „Dþigûnas“, „Ga-
laliø geguþinë“, „Krikoniðkiø kadrilis“,
„Trandipolkë“, muzikantai „uþvedë“ þiûro-
vus savo nepakartojamu „Geniu“. Dvide-
ðimt minuèiø trukæs mûsø pasirodymas
sulaukë audringo publikos palaikymo ir
daugybës gerø atsiliepimø. Þiûrovø ova-
buvo nutarta neatidëliojant ateièiai leisti
ir knygas, kuriose chronologine tvarka
pateikiami mûsø aukðtosios mokyklos
ávykiai.
Iðties dþiugu iðvardyti tiek daug ádo-
miø darbø. Skaitytojai gavo daug puikiø
knygø, kuriø turinys informatyvus ir pa-
mokantis.
Daug padaryta, taèiau dar daugiau rei-
kia nuveikti. Tad galima pasidþiaugti ið-
ties dideliu dëmesiu mûsø aukðtosios mo-
kyklos ir apskritai su techniðkaisiais moks-
lais susijusios visuomenës istorijai, iš ku-
rios taip pat galima nemaþai pasimokyti.
Taèiau, matyt, yra nevienodas atski-
rø mokslo srièiø ir fakultetø dëmesys pra-
eièiai. Manau, kad tikslinga bûtø parengti
knygas apie mûsø mokykloje ákurtas ir
daug nuveikusias áþymiausiø mokslinin-
kø mokyklas. Kuo greièiau pradësime
ðiuos darbus, tuo lengviau juos ágyven-
 cijos, ðûksniai „pakartot“
neleido net pagalvoti, kad
darbas buvo perniek. Ið þiûro-
vø girdëjome tik gerus atsiliepimus, svei-
kinimø þodþius. Paþástami sakë, kad „Vin-
gio“ pasirodymo laukti buvo verta. Labai
daug kam paliko áspûdá „Galaliø geguþi-
në“. Na, o visos merginos buvo suþavë-
tos vyrø „Dþigûnu“. Kaip pasakë vienas
„Vingio“ gerbëjas – „reginys buvo „super“!
Patys „Vingio“ ðokëjai apie ðá kon-
certà gali pasakyti tik teigiamus þodþius.
Ðokome ne tik þiûrovams, bet ir vieni ki-
tiems. Seniai jau buvome girdëjæ toká
publikos palaikymà. Ðá ávertinimà ilgai
prisiminsime ir stengsimës bûti verti
„Vingio“ vardo.
Sveikinimai ir gëlës (ið deðinës) VGTU
tautiniø ðokiø ansamblio ,,Vingis” meno
vadovei Rimutei Zaleckaitei, choreografui
Rièardui Tamuèiui, kapelos vadovui
Antanui Jonuðui, akompaniatoriui
Rièardui Stanèiauskui
dinsime, tuo maþiau bus prarasta ádo-
mios medþiagos ir tuo didesnæ iðlieka-
màjà vertæ turës iðleistos knygos. Bûtø
labai gerai, jeigu visø katedrø nariai pri-
simintø á Anapilá iðëjusiø kolegø darbus
ir parengtø praneðimus mokslo istorikø
konferencijoms. Taip iðsaugotume ir pa-
gerbtume atminimà bei perteiktume di-
dþiulæ jø patirtá mûsø universiteto ben-
druomenei. Tokia veikla iðties bûtø pras-
minga ir verta pagarbos.
Galima pasidþiaugti, kad vadovaujant
profesoriui Romualdui Ginevièiui 2002–
2006 m. universitetas toliau labai dina-
miðkai plëtojosi ir pasiekë iðties svariø re-
zultatø.
Anglø filosofas Dþonas Lokas atmintá
palygino su varine priraðyta lenta. Rai-
dës laikui bëgant nusitrina, todël lentoje
paliktus áraðus nuolat reikia atnaujinti. Ver-
ta ásiklausyti á ðá patarimà.
Ar Titui Dëjui
gali bûti 50 metø?
Romualdas TAMOÐAITIS
Statybos technologijos ir vadybos
katedros docentas
Jeigu kas paklaustø – kas mes, tie
penkiasdeðimtmeèiai? Turbût ne vienas
ið mûsø atsakytume – tai tie berniukai,
kurie dar gyvena vaikystës prisiminimais
ir svajoja paraðyti dar neparaðytà gyve-
nime knygà. Tai tie, kurie vis laukia, ka-
da gi prasidës tas tikrasis „normalus“
gyvenimas. Ir tik kai prisimename savo
tëvus, ðventusius penkiasdeðimtme-
èius, pagalvojame – Dieve, kokie jie ta-
da mums atrodë seni. O kai dar prisi-
mename, kad kai kas ið mûsø jau turi-
me ir anûkø, kurie seneliais vadina, rim-
tai susimàstome. Kuris gi tas pasaulis
yra tikrasis: tas, kuris mumyse, ar tas,
kuriame gyvename mes? Tegul lieka
ðis klausimas pamàstymui.
Koks gi þmogus tas Titas Dëjus?
Pradëjæs skaityti ðá straipsná, Titas pa-
sakys: „baikit...”, o visi katedros dar-
buotojai prisimintø – pirmasis, jauniau-
sias tapæs seneliu Statybos darbø tech-
nologijos ir vadybos katedroje. Tas, ku-
ris katedros posëdþio metu su ðypse-
na veide nebijojo apie save pasakyti:
„Tylëk, seneli, kai jaunimas apie darbo
perspektyvas kalba”. Kaip bendradar-
bio, kaip docento jo niekada nebaugu
paklausti, kas yra neaiðku, papraðyti pa-
tarimo, pagalbos. Tai þmogus, áneðan-
tis á katedros komandà gyvumo, laisvu-
mo, racionalumo. Studentai turbût pri-
durtø: tai aðtriausiai juokaujantis docen-
tas Gedimino technikos universitete. Ta-
èiau proga per daug rimta, kad galëtu-
me iðvengti keliø rimtø pastraipø.
Titas Dëjus gimë 1955 m. gruodþio
26 d. Kaune, mokytojø Stasës ir Tito
ðeimoje. Jo sûnus, beje, kaip ir anû-
kas, taip pat – Titas („titø” ðeimos di-
nastijoje – septyni). 1974 m. baigæs
Kauno 22-àjà vidurinæ mokyklà, nu-
sprendë ásigyti statybininko specialy-
bæ ir ástojo á Kauno politechnikos insti-
tuto Statybos fakulteto vandentiekio ir
kanalizacijos specialybæ. Po pirmojo
kurso perëjo mokytis á Vilniaus inþine-
riná statybos institutà, kur 1979 m. sëk-
mingai baigë pramoninës ir civilinës
statybos studijas ir pradëjo dirbti Pa-
langos statybos valdyboje meistru. Vë-
liau buvo paskirtas á aukðtesnes parei-
Sveikiname
gas ir dirbo statybø vykdytoju. Nuo
1985 m. Titas Dëjus vël sugráþo á Vil-
niaus inþineriná statybos institutà, da-
bartiná Vilniaus Gedimino technikos
universitetà, ir ásidarbino Statybos dar-
bø technologijos katedroje asistentu.
1992 m. Titas Dëjus apgynë technolo-
gijos mokslø daktaro disertacijà. Ne-
trukus jam buvo suteiktas pedagogi-
nis docento vardas.
Kaip ir daugeliui pedagogø, doc.
dr. Titui Dëjui lygiagreèiai su pedago-
giniu darbu teko padirbëti valstybës tar-
nyboje bei kitose gamybinëse institu-
cijose. Doc. dr. Titas Dëjus nuo 1995
iki 1998 metø dirbo LTEI staþuotoju, vë-
liau ekspertu. 1998 m. doc. dr. Titas
Dëjus ásidarbino GYPROC BALTICS at-
stovybëje. Ten technikos konsultantu
dirbo iki 2000 metø.
Ðiuo metu doc. dr. Titas Dëjus sëk-
mingai darbuojasi Statybos technolo-
gijos ir vadybos katedroje.
Mes, katedros bendradarbiai, já pa-
þástame kaip atvirà, tiesø, mëgstantá
ðmaikðèiai, taèiau neuþgauliai pajuo-
kauti, studentø bei bendradarbiø
mëgstamà darbuotojà.
Atëjo pastovumas. Laimë.
Gerumo þelmenys sudygo.
O tu leki á ðviesø slëná
Pabaigti ápusëtà knygà.
Penkiasdeðimtmeèio proga linkime
jam sëkmës, laimës, kûrybinio verþlu-
mo ir iðlikti visada tokiam.


Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9 19
 Vilniaus Gedimino technikos universiteto 50-meèiui
Studentø atstovybë (SA) – pirmiausia ga Markevièiûtë, Lietuvos studentø atsto-
studentai, jauni þmonës, kurie savo vybiø sàjungos (LSAS) biuro narë, teigia,
laisvalaiká leidþia … atstovaudami savo kad VGTU SA yra stipri studentø savival-

Jûsø ir kitø interesams da, kuri sugeba kokybiðkai atstovauti stu-

dentams, spræsti jø problemas. Taip ir na-

ir mûsø studentø cionalinë organizacija tampa stipri, rei-

Justas NUGARAS
VGTU SA prezidentas
atstovybë
Studentø atstovybë – tai darbai, ben-
dradarbiavimas, patirtis, nusivylimai ar-
ba „visas gyvenimas ðiandien ir dar tru-
putëlá“, kaip daþnai sakau.
Kartais tai vieta, kur galima iðgerti ar-
batos, ágyvendinti neámanomas idëjas,
áprasminti savo darbus, ðypsotis, pabëgti
nuo sunkiø studijø ar dirbti iki iðnaktø ir
uþ tai negauti nieko. Ar tikrai bûdamas
SA nariu negauni nieko? Jurgita Pintu-
kaitë, dirbanti èia jau ðeðtus metus, á ðá sako vienas apklaustø studentø. Esame kalinga, galinti efektingai spræsti proble-
klausimà atsako kiek kitaip: „Man SA – girdimi. Kartais mus tik iðklauso, kartais mas bei atstovauti Lietuvos studentams,
tai organizacija, kurioje ágijau labai daug liekame nesuprasti, gal todël, kad esame nes jos nariai yra studentø atstovybës
patirties, kuri man vëliau pravers gyveni- pilni jaunatviðko maksimalizmo ar mato- kaip ði.
me. VGTU SA – tai gyvenimo mokykla“. me gyvenimà tik dviem spalvom, bet tai Þinoma, susiduriame ir su problemo-
Ðiandien atstovybë pavirtusi asocia- netrukdo mums bûti svarbia universiteto mis – nuolatine þmoniø kaita organizaci-
cija, ne tik organizuojanèia linksmus va- bendruomenës dalimi ir eiti link kokybið- joje. Kadangi esame savanoriðka studen-
karëlius visiems, studijuojantiems VGTU, kø studijø organizavimo. Dþiaugiamës, tø asociacija, didelë darbo dalis parem-
bet ir vykdanèia atstovavimo funkcijà uni- kad kalbëjimas, diskutavimas pamaþu ta asmenine atsakomybe, o tai ne visuo-
versitete. „Kartais iðëjus po 5 valandø po- virsta realiais darbais, kurie matomi ir pa- met yra gerø rezultatø rodiklis, bet tokia
sëdþio nebesinori net galvoti apie tolesná prastam studentui. Taip universiteto ben- veikla ir suteikia daugiausiai patirties.
atstovavimà studentams, bet kai pama- druomenë pasiekia bendrus tikslus. Keièiamës ir norime, kad aplinka keis-
tome realius rezultatus, galëtumëme nors Yra daugybë nacionaliniø studentø tøsi su mumis – tai kelias tobulëti, turime
ir mënesiø mënesius sëdëti posëdþiuo- organizacijø, asociacijø, sàjungø, kur ambicijø – vadinasi, mums rûpi, kad stip-
se, kad tik tai duotø realios naudos“, – VGTU SA taip pat aktyviai dalyvauja. In- rëtumëm kaip organizacija.

Ðalys, ið kuriø atvyko uþsienio studentai studijoms á VGTU

20 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9

 Agnë JANAVIÈIÛTË
VGTU choro „Gabija“ choristë
Kur bëgt po paskaitø, kà veikti, kur
dalyvauti? Turbût kiekvieno studento gal-
voje sukasi tokios mintys. Jau nuo pir-
mojo kurso norisi visapusiðkai pasinerti á
studentiðkà gyvenimà.
O að pasakyèiau – laimingi tie, kurie
dainuoja VGTU chore „Gabija“. Èia stu-
dentiðkas gyvenimas virte verda. Vos tik
paskaitos pasibaigia – galvoje viena min-
tis – „ á chorà“. Smagios repeticijos, jau-
dulys prieð koncertus, linksmi ir paðëlæ
vakarai prie gitaros su daina – ko dau-
giau reikia studentui? Jis gyvas vien tik
savo jaunatviðka nuotaika ir krûva drau-
gø.
Choras „Gabija“ traukia gerus ir mu-
zikà mylinèius þmones, o su daina – nors
á pasaulio kraðtà. Taip mes ir darome.
Vien tik ðiais metais koncertavome ne tik
Vilniuje, bet ir Marijampolës ðv. Vincento
Paulieèio baþnyèioje VII sakralinës mu-
zikos festivalyje „Dþiûgaukim... Aleliuja“,
o 2006 m. geguþës 28 d. „Gabija“ kartu
Po paskaitø
su Klaipëdos universiteto Menø fakulte-
to merginø choru giedojo Juodkrantës
baþnyèioje. Linksmiausios akimirkos pri-
siminus birþelio 29 – liepos 2 d. Tartu (Es-
tija) vykusià Baltijos ðaliø studentø dai-
nø ir ðokiø jubiliejinæ ðventæ „Gaudeamus
XV“. Daugybë kolektyvø ið Lietuvos, Lat-
vijos ir Estijos kartu „traukë dainà ir su-
kosi ðokiø sûkury“. O kur dar áspûdinga
kelionë á Rusijà. Ð.m. liepos 9–14 d. „Ga-
bija“ po 25 metø pertraukos vieðëjo nuo-
stabiame Rusijos mieste Sankt Peterbur-
ge bei koncertavo Lietuvos Respublikos
generaliniame konsulate M.K.Èiurlionio
paveikslø reprodukcijø knygos pristaty-
mo metu bei evangelikø liuteronø baþ-
nyèioje. Ir dar daug renginiø, kurie viliojo
rudená sugráþti ne tik á universitetà, bet ir
po paskaitø bëgti á chorà, pas draugus,
pasinerti á dainos svaigulá ir vël iki iðnak-
tø repetuoti sudëtingus kûrinius.
Daugybë koncertø, vakaroniø, iðvy-
kø sukasi choro gyvenime. Jø metu cho-
ristai patiria ávairiø nuotykiø, susidraugau-
ja, palaiko vienas kità, stengiasi kuo ge-
riau pasirodyti. Visi ðie jausmai studen-
tus jungia ir skatina siekti bendro tikslo –
perteikti savo jaunatviðkà energijà ir nuo-
ðirdþius jausmus klausytojui dainuoda-
mi iš širdies.
O dar smagiau, kai pastangos bûna
ávertintos. VGTU akademiniam chorui
„Gabija“ 2006 m. geguþës 12 d. Vilniaus
mokytojø namuose vykusio Lietuvos su-
augusiøjø chorø konkurso metu buvo su-
teikta aukðèiausia, pirmojo lygio, kate-
gorija! Ðiuo laimëjimu verta pasidþiaugti
ne tik „Gabijos“ choristams, bet ir visam
Vilniaus Gedimino technikos universite-
tui, nes toks ávertinimas teko tik dviem
Lietuvos aukðtøjø mokyklø chorams –
VGTU ,,Gabijai” ir ÐPU ,,Studium”.
Kiekvienas uþsiëmimas po paskaitø
ugdo studentø aktyvumà, entuziazmà.
Pasirinkæs VGTU chorà „Gabija“ atrasi ki-
tà gyvenimo skoná!
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9 21
 Vilniaus Gedimino technikos universiteto 50-meèiui
Universiteto leidykla – tai universiteto
‘
mokslininkø, pedagogø, darbuotojø koncen-
truotas veiklos atspindys, vienas ið instituci-
jos lygmens ir brandos rodikliø.
Technika
leidiniø apþvalganografijø, buvo leidþiama iðkiliàja spau-
Nina GILYTË
VGTU leidyklos „Technika“
leidybinio skyriaus vedëja
Vilniaus Gedimino technikos universi-
teto leidykla 1993 m. sausio 18 d. buvo
áregistruota kaip leidykla „Technika“. Ta-
èiau ji savo veiklà pradëjo daug seniau.
Jos steigëjas, kaip ir paèios savarankið-
kos aukðtosios technikos mokyklos Vilniu-
je, buvo ðviesaus atminimo akademikas
Aleksandras Èyras. Universiteto (tuomet
instituto) darbuotojø mokslo laimëjimams
propaguoti buvo nuspræsta leisti pirmàjá
mokslo darbø leidiná – „Lietuvos mecha-
nikos rinkiná“. Pirmasis jo numeris pasiro-
dë 1967 metais. Tai ir buvo bûsimos lei-
dyklos pradþia. Tuomet leidybiná darbà dir-
bo tik viena redaktorë. Pamaþu aukðtoji
mokykla plëtojo savo veiklà, o kartu su ja
– ir leidykla, daugëjo darbuotojø, leidþia-
mø knygø, gerëjo knygø leidybinë bei po-
ligrafinë kokybë. Imta leisti ne tik mokslo,
bet ir mokomàjà literatûrà studentams.
Pirmieji mokslo darbai, be „Lietuvos
mechanikos rinkinio“, buvo „Gelþbetoni-
nës konstrukcijos“, „Geodezijos darbai“.
Nuo 1971 m. pradëta leisti serijà „Lietu-
vos aukðtøjø mokyklø mokslo darbai“. Jà
sudarë tokie rinkiniai: „Urbanistika ir ra-
joninis planavimas“, „Statybinës kon-
strukcijos“, „Statybos ekonomika ir orga-
nizavimas“, „Santechnika ir hidraulika“ ir
kt. Leidiniø rankraðèius rengë universi-
teto leidyklos darbuotojai, taèiau leisda-
vo darbus „Minties“ ir „Mokslo“ leidyk-
los. Mokslo darbø tiraþai pasiekdavo
skaitytojus ne anksèiau kaip po dvejø
metø. Nedaug knygø, daþniausiai mo-
22 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9
Leidyklos
‘ terija, derindama juos su sàjungine mi-
nisterija.
Kai Lietuva atgavo nepriklausomybæ,
nuo 1991 m. universiteto vadovybë sky-
rë knygø leidybai ypaè daug dëmesio.
Jau 1994 m. leidykla iðleido 24 mokslo
darbø rinkinius. Pradëta leisti ðiuos moks-
lo darbø rinkinius: „Inþinerinë mechani-
ka“, „Keliai“, „Aplinkos apsauga“, „Kon-
strukcinës medþiagos ir suvirinimas“, „In-
þinerinë ir kompiuterinë grafika“, „Filolo-
gija“, „Statybiniø konstrukcijø atnaujini-
mas ir stiprinimas“; mokslo leidiniø seri-
da Vilniaus spaustuvëse. Tekstai buvo
jà „Ûkio technologinis ir ekonominis vys-
renkami poligrafinëmis maðinomis – lino-
tymas“. Kiek anksèiau pradëta leisti
tipais. Ðis procesas trukdavo gana ilgai.
mokslo darbø rinkiná „Transportas“.
Pirmieji mokomieji leidiniai bûdavo
Sovietmeèiu monografijø iðleisti buvo
renkami raðomàja maðinële, vëliau dau-
beveik neámanoma, o nuo 1991 m. auto-
ginami kopijavimo aparatais. Knygos ið-
riai pradëjo jas rengti laisvai. Jau 1994 m.
eidavo kukliais nespalvotais virðeliais.
leidykla iðleido 9 universiteto mokslininkø
Leidinius spausdino nedidelë universite-
parengtas monografijas, o 1995 m. jø skai-
to (tuomet – instituto) spaustuvë. Taèiau
èius iðaugo iki 19. Tai buvo ávairiø mokslo
ir tokie leidiniai buvo labai reikalingi ir lau-
krypèiø leidiniai: V.Jurkðto „Senamiesèiø
kiami. Leidyklos redaktoriai padëdavo lei-
regeneracija. Architektûros harmonizavi-
diniø autoriams parengti tekstus taisyk-
mo problema“, A.Valiulio „Specialiøjø plie-
linga (lietuviø, rusø, anglø ir kt.) kalba, o
nø ir lydiniø struktûros ir suvirinimo tyri-
leidyklos braiþytoja braiþydavo mokslo
mai“, J.Skeivalo „Koreliuotø geodeziniø
darbø straipsniø brëþinius.
matavimø rezultatø matematinis apdoro-
Pleèiantis ir persitvarkant mûsø aukð-
jimas“, A.Dambrausko „Simpleksinës pa-
tajai mokyklai, daugëjo bûtinø iðleisti lei-
ieðkos metodai“, A.Èyro, R.Fliotovienës
diniø skaièius. Taèiau leidiniø planus ri-
„Kietëjimo teorija“, R.Ginevièiaus
bojo ir tvirtino Lietuvos
„Statybos gamybos technologi-
aukðtojo mokslo minis-
jos kiekybinis ávertinimas“ ir kt.
Ðiuo metu leidykla „Technika“
kasmet iðleidþia po 8–9 universi-
teto mokslininkø monografijas.
Tuometinio rektoriaus E.K.Za-
vadsko iniciatyva buvo
ásteigtas Vil-
niaus techni-
kos universite-
to mokslinis in-
formacinis leidi-
nys „Mokslas,
studijos, universi-
teto gyvenimas“.
Tai kasmet publi-
kuojama universite-
to vadovø metinë
ataskaita, kurioje ap-
þvelgiami universiteto mokslininkø laimë-
jimai, ávairûs klausimai ið universiteto gy-
venimo.
Nuo 1995 m. vietoj anksèiau leistø
mokslo darbø pradëti leisti mokslo þurna-
lai „Statyba“, „Transportas“, „Geodezija ir
kartografija“, „Urbanistika ir architektûra“,
„Aplinkos inþinerija“. Jie leidþiami iki ðiol.
Þurnalai skaitomi ne tik Lietuvoje, jie ágijo
pripaþinimà ir uþ jos ribø. Juose mielai skel-
bia savo straipsnius mokslininkai ið ávairiø
ðaliø. Be minëtø leidiniø, pradëta leisti dar
6 þurnalus. Palyginimui galima paminëti to-
kius skaièius: 1995 m. leidykla iðleido 12
mokslo þurnalø numeriø, o 2005 m. – 50
numeriø. Leidyklos darbuotojai kokybiðkai
ir greitai parengia juos spaudai, kad pre-
numeruojami mokslo þurnalai laiku pasiek-
tø skaitytojus. Nuo 2006 m. leidykla pra-
dëjo leisti dar du naujus mokslo þurnalus:
„The Baltic Journal of Road and Bridge En-
ginering“ ir „Santalka“.
Per visus Vilniaus Gedimino techni-
kos universiteto gyvavimo metus nuolat
daugëjo leidþiamø leidiniø. Be mokslo
þurnalø, monografijø, mokomøjø meto-
diniø leidiniø, leidykla leidþia mokslinës
publicistikos knygas, þinynus, þodynus,
mokslo darbø ir leidiniø serijas, konferen-
cijø medþiagas. Universiteto vadovybës
iniciatyva leidykla leidþia knygas, kurio-
se áamþinama Vilniaus Gedimino techni-
kos universiteto istorija. Tai E. K. Zavad-
sko knygos „Vilniaus technikos universi-
tetas: praeitis, dabartis, ateitis“ (1994 m.),
„Vilniaus technikos universitetas: penkeri
veiklos metai“ (1995 m.), „Apmàstymai
ir viltys“ (1996 m.), „Iðmintis neateina sa-
vaime“ (1999 m.), „Pasirinkome teisingà
kelià“ (2000 m.). Universiteto gyvenimui
ir raidai skirti ðie leidiniai: „Vilniaus tech-
nikos universitetas 1956–1996“ (1996
m.), E.K.Zavadsko, A.V.Valiulio „The Re-
form and Development of Vilnius Gedi-
2001–2005 m. leidyklos „Technika“ leidiniai
2001 m. 2002 m.
Pavad. Apimtis Pavad. Apimtis
skaièius sp. l. skaièius sp. l.
148 1285,13 157 1482,04
minas Technical University“ (1998 m.),
„Deðimt Vilniaus Gedimino technikos uni-
versiteto reformos ir kûrybos metø 1990–
2000“ (sudarë A.V.Valiulis), E.K.Zavad-
sko, A.V.Valiulio „Universitetas plëtros ir
tobulëjimo kelyje“ (2002 m.) ir kt.
Kasmet VGTU mokslininkai rengia, o
leidyklos darbuotojai redaguoja ir rengia
spaudai ðiø kategorijø leidinius: periodi-
nius mokslo þurnalus, mokslinius infor-
macinius leidinius, monografijas, moks-
lo populiarinimo leidinius, konferencijø
praneðimø rinkinius, vadovëlius, moko-
màsias knygas ir kità mokomàjà literatû-
rà, informacinius leidinius studentams.
Pastaraisiais metais išleista nemaþai
produktyviai dirbanèiø VGTU mokslinin-
kø monografijø. Galima paminëti tokius
autorius, kaip E.K.Zavadskas, P.Baltrënas,
A.Kaklauskas, R.Ginevièius, M.Burinskie-
në, A.J.Staðkevièius, A.V.Rutkauskas ir kt.
Ypaè daug dëmesio per visus univer-
siteto gyvavimo metus buvo skiriama stu-
dentø mokomajai literatûrai. Kasmet lei-
dþiama vis daugiau vadovëliø, kitø mo-
komøjø knygø. Padaugëjo universiteto
dëstytojø parengtø siaurø disciplinø, taip
pat ir bendrøjø vadovëliø, ið kuriø mokosi
ne tik VGTU, bet ir kitø universitetø stu-
dentai. Gerokai pasikeitë poligrafinë kny-
gø kokybë. Spaudai pateikiami profesio-
naliai parengti knygø lankø ir spalvotø vir-
ðeliø maketai. Gerai ávertinti specialistø ðie
VGTU mokslininkø parengti vadovëliai:
R.Èiegio Lygiagretieji algoritmai. Vadovë-
lis aukðtøjø mokyklø studentams, studijuo-
jantiems matematikà ir informatikà, L.Èiu-
pailos Taikomoji grafika statybos inþineri-
joje. Kompiuterinë braiþyba, geometrinis
modeliavimas ir automatizuoto brëþiniø val-
dymo pagrindai. Programinë áranga, teori-
ja, praktiniø darbø uþduotys ir pavyzdþiai,
S.Kalantos Taikomosios optimizacijos pa-
grindai. Tiesiniø uþdaviniø modeliavimas ir
2003 m. 2004 m.
Pavad. Apimtis Pavad.
skaièius sp. l. skaièius
186 1805,10 217
sprendimo metodai, M.Burinskienës ir kt.
Miestotvarka, R.Èiegio Skaitiniai diferencia-
liniø lygèiø sprendimo metodai, R.Kirvai-
èio, R.Martavièiaus Analoginë elektronika,
P.Èyro ir kt. Profesinë sauga ir sveikata. Er-
gonomikos principai, R.Barausko, R.Ka-
èianausko, R.Belevièiaus Baigtiniø ele-
mentø metodo pagrindai, Z.Vainorio Ban-
gø elektronikos pagrindai, J.Atkoèiûno,
J.Nagevièiaus Tamprumo teorijos pagrin-
dai, S.Štaro Puslaidininkinës ir funkcinës
elektronikos átai-
sai, V.J.Stauskio
Statybinë akusti-
ka, R.Èiegio Lygiagretieji algoritmai ir tin-
klinës technologijos, D.Krapavickaitës,
A.Plikuso Imèiø teorijos pagrindai ir kt.
Pailiustruosime išsakytas mintis skai-
èiais. Nuo 1996 m. leidykla kasmet iðleis-
davo daugiau kaip 100 pavadinimø leidi-
niø, kuriø bendra apimtis siekdavo apie
1000 spaudos lankø. Nuo 2004 m. ði riba
buvo perþengta – dabar leidþiama daugiau
kaip 200 pavadinimø leidiniø, o jø bendra
apimtis virðija 2000 spaudos lankø.
VGTU darbuotojai kasmet rengia, o
leidykla „Technika“ iðleidþia vis daugiau
reikalingø mokslo ir mokomøjø leidiniø.
2005 m.
Apimtis Pavad. Apimtis
sp. l. skaièius sp. l.
2370,57 224 2463,92
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9 23
 Vilniaus Gedimino technikos universiteto 50-meèiui

Ð vietimo ir mokslo ministerijoje iðkilmingai áteiktos premijos

aukðtojo mokslo vadovëliø rengëjams. Pirmàjà, treèiàjà ir paskati-
B irþelio 25 - 30 dienomis VGTU vyko 9-oji
tinës statistikos konferencija, organizuota Matem
namàsias premijas pelnë VGTU mokslininkai

Iðleista knyga apie pirmàjá VGTU rektoriø akad. Aleksan-

VGTU -
vienas populiariausiø
drà Èyrà. Nuotraukoje – knygos autorius Juozas Straþnickas universitetø Lietuvoje
(deðinëje) knygà áteikia A.Èyro broliui Petrui Èyrui

VGTU
mokslo prorekto-
U niversitete kasmet vyksta renginys
,,VGTU Karjeros dienos”, skirtas
tiek studentams, ieðkantiems praktikos
rius Raimundas
Kirvaitis ir
,,Eikos” direkto-
rius Robertas
Dargis pasiraðë
bendradarbiavi-
mo sutartá, kuri
stiprins studentø
konkurencingu-
mà darbo rinkoje

24 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9

 P er pastaruosius metus á VGTU bendruomenës gyvenimà ateina naujos
iniciatyvos. Jau tapo tradicija kiekvienais metais universiteto dëstytojams ir
studentams aplankyti Laisvës gynëjø memorialà Antakalnio kapinëse, padëti gëliø
ant didvyriø kapo ir uþdegti þvakutes

Vilniaus tarptautinë tikimybiø teorijos ir matema-

matikos ir informatikos instituto, VU ir VGTU

G edimino universiteto savaitës akcija prie LDK kunigaikðèio

Gedimino paminklo Katedros aikðtëje

ir darbo vietø, tiek ir darbdaviams, siekian-

tiems papildyti darbuotojø gretas aukð-
tos kvalifikacijos specialistais

G eguþës menesá vyko VII tarptautinis universitetø teatrø forumas

,,Perpetuum mobile”. Festvalio organizatoriai – Vilniaus Gedimino technikos
universitetas, Vilniaus universitetas ir universitetiniø teatrø asociacija

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9 25

 Þemës atmosferoje vyksta daugybë ástabiø optiniø, elektriniø ar kitos kilmës reiðkiniø,
kuriuos vienaip ar kitaip veikia mûsø Saulë. Kiekvienas sau galime ðiuos reiðkinius ið
naujo atrasti, o pasitelkæ ðiuolaikinio mokslo laimëjimus, ir suvokti jø groþá naujoje
ðviesoje. Neseniai raðëme apie paslaptingus sidabriðkuosius debesis (MG 2006, Nr. 2),
kurie formuojasi neáprastai aukðtai, kur Þemës atmosfera yra nepaprastai reta. Dar
aukðèiau ðvyti paslaptingosios ðiaurës paðvaistës (aurora borealis).

Ðiaurës paðvaistës buvo þinomos ir

stebimos nuo pat gilios senovës. Se-
niausias raðytinis dokumentas, kuriame
minimas ðis paslaptingas gamtos reið-
kinys, neseniai rastas Babilono astrono-
miniuose tekstuose ir datuotas 567 m.
prieð Kristø. Ðiaurës paðvaistës minimos
senovës graikø ðaltiniuose, taip pat ir
mas E.Halis. Jis manë, kad ðiaurës pa-
ðvaistës yra sàlygotos Þemës magneti-
nio lauko kitimo. Ið tiesø, po 25 metø tà
patvirtino A.Celsijus, stebëjæs kaip dan-
Ðiaurës
tos moksluose buvo padaryta daugybë
guje ðvytint ryðkiai paðvaistei blaðkosi svarbiø atradimø, kurie, be abejonës, pa-
kompaso rodyklë. XIX a. pabaigoje gam- sitarnavo ámenant ir ðiaurës paðvaisèiø

1 pav. Saulës vëjo ir Þemës 3 pav. Ðiaurës paðvaistë 2001 m. spalio 21-osios naktá
magnetinio lauko sàveika

Biblijoje. Daugelá amþiø apie ðiaurës pa- 2 pav. Ðiaurës paðvaistë

ðvaisèiø kilmæ buvo tik spëliojama. Ðis 2001 m. spalio 21-osios naktá
paslaptingas reiðkinys þmonëms kelda-
vo baimæ ir buvo laikomas karø ar kito-
kiø nelaimiø pranaðu. Aristotelis manë,
kad ðiaurës paðvaistës simbolizuoja at-
sivërusá dangø. Ðiaurës paðvaistës yra
neatsiejama Skandinavijos ðaliø tauto-
sakos dalis, gal todël ðis paslaptingas
reiðkinys ypaè traukë Ðiaurës ðaliø
mokslininkus.
Vienà pirmøjø moksliniø ðiaurës pa- Ðiaurës paðvaistë
ðvaistës prigimties hipoteziø XVIII a. pra- 2003 m. spalio 30-osios naktá
dþioje pateikë þymusis anglø astrono- Rièardo BALÈIÛNO nuotraukos

26 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9

paslapties máslæ. Garsusis norvegø fizi-
kas A.Angstremas pirmasis paþvelgë á
paðvaistës spalvas per prizmæ ir atrado,
kad jos ðvytëjimo spektrà tesudaro vos
keletas atskirø siaurø spektriniø linijø
(spalvø). Netrukus buvo tiksliai identifi-
paðvaistës
Lietuvos
padangëje
Audrius DUBIETIS,
Rièardas BALÈIÛNAS
kuoti ir cheminiai elementai, kuriantys pa-
ðvaistës ðvytëjimà. Ádomu ir tai, kad pir-
mieji laboratoriniai eksperimentai, ágalinæ
tiesiogiai paaiðkinti magnetinæ ðiaurës pa-
ðvaisèiø prigimtá, buvo atlikti jau XIX a.,
kai 1896 m. norvegø mokslininkas K.Bir-
kelandas, ádëjæs ámagnetintà rutulá á þe-
mo slëgio iðlydþio lempà, stebëjo erdvi-
nes struktûras, labai primenanèias ðiau-
rës paðvaistæ. Jis padarë iðvadà, kad
ðiaurës paðvaistes kuria elektronai, nu-
kreipiami Þemës magnetinio lauko, ir to-
liaregiðkai numatë, kad ðiø elektronø ðal-
tinis galëtø bûti Saulë. Jo mokinys K.Stor-
meris tiksliai apskaièiavo tokiø elektronø
trajektorijas Þemës magnetiniame lauke.
Tas pats K.Stormeris 1915 m. tiksliai nu-
statë ir aukðtá, kuriame ðvyti ðiaurës pa-
ðvaistës. Ðiems tyrinëjimams paskyræs
30 metø (nuo 1910 iki 1940), jis gavo
daugiau kaip 20 000 paðvaisèiø nuotrau-
kø, darytø tuo pat metu ið dviejø skirtin-
gø vietø. Stormerio rezultatai bylojo, kad
vidutinis paðvaisèiø ðvytëjimo aukðtis yra
100–120 km, o iðskirtiniais atvejais gali
siekti net 500 km. Jau ðiuolaikinës kos-
minës fotometrijos metodais nustatyta,
kad kartais paðvaisèiø ðvytëjimas drie-
kiasi ir dar aukðèiau – net iki 1000 km
virð Þemës pavirðiaus.
Ðiaurës paðvaistës ir Saulës vëjas
Dabar jau tiksliai þinoma, kad ðiau-
rës paðvaistës yra ne kas kita, kaip pa-
èiø aukðèiausiø atmosferos sluoksniø
ðvytëjimas, sàlygojamas Saulës vëjo ir
Þemës magnetinio lauko sàveikos. Be-
je, Saulës vëjas atrastas tik 1960 m., pa-
leidus pirmuosius kosminius aparatus.
Saulës vëjas kyla aktyviose Saulës foto-
sferos srityse, kur sukuriami nepapras-
tai stiprûs magnetiniai laukai. Vizualiai
ðios sritys stebimos kaip Saulës dëmës.
Jø pavirðiaus temperatûra yra bemaþ
1000 laipsniø þemesnë, nei likusioje fo-
tosferoje (èia vidutinë temperatûra yra
apie 5800 laipsniø), todël Saulës dëmës
mums atrodo tamsios. Bûtent Saulës dë-
mëse atsiranda galingos magnetinio lau-
ko anomalijos, kuriø dëka elektringosios
dalelës (elektronai, protonai ir helio bran-
duoliai, dar vadinami alfa dalelëmis) ið-
siverþia ið Saulës magnetinio lauko ir pa-
siekia net tolimiausius Saulës sistemos
kampelius. Taigi Saulës vëjas yra ne kas
kita, kaip elektringøjø daleliø srautas.
Saulës vëjas „puèia“ nuolat, o jo stipru-
mas priklauso nuo Saulës aktyvumo.
Esant dideliam Saulës aktyvumui, Sau-
lës þybsniø ar vainiko medþiagos pliûps-
niø metu per trumpà laikà á kosminæ erd-
4 pav. Ðiaurës
paðvaistë 2002 m.
spalio 1-osios naktá
væ yra iðmetami milþiniðki elektringøjø
daleliø kiekiai. Taip kyla Saulës vëjo „gû-
siai“. Bendra iðmestø daleliø masë gali
siekti iki milijardo tonø, o energija net iki
1025 J. Toká energijos kieká visi Þemës
branduoliniai reaktoriai kartu pagamin-
tø tik per milijonà metø!
Pastovus Saulës vëjas „puèia“ maþ-
daug 400 km/s greièiu, taèiau jo greitis
„gûsiø“ metu padidëja iki 1000 km/s. Toks
Saulës vëjo „gûsis“ Þemæ pasiekia po ke-
leto dienø. Dël geleþinio branduolio Þe-
më turi savo stiprø magnetiná laukà, kuris
kaip skydas saugo mus nuo tiesioginio
pragaiðtingø Saulës vëjo daleliø poveikio.
Þemës magnetinis laukas nukreipia elek-
tringàsias Saulës vëjo daleles iðilgai sa-
vo linijø, tolyn nuo Þemës (þr. 1 pav.). Ta-
èiau ir Saulës vëjas deformuoja Þemës
magnetiná laukà – dieninëje (á Saulæ at-
suktoje) Þemës pusëje magnetinio lau-
ko linijos yra suspaudþiamos ir formuo-
jasi lanko formos smûginis frontas, o nak-
tinëje – atvirkðèiai, magnetinio lauko lini-
jos nutásta net iki 100 000 km, taip atsi-
randa vadinamasis plazmos ðleifas.
Nukelta á 36 p.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9 27
 Jûros krantas pastaraisiais metais pritraukia vis
daugiau dëmesio. Taip yra dël to, kad kranto
reikðmë þmoniø poreikiams tenkinti nuolat
didëja, o jo plëtotë, nulemta daugelio gamtiniø
ir antropogeniniø veiksniø, daþnai vyksta mums
nepalankia kryptimi.
tose, kur tai yra bûtina, pvz., formuojant
uostø áplaukas ar apsaugant sausumos
teritorijas nuo uþliejimo.
Kita kranto apsaugos priemoniø gru-
pë yra vadinamosios „minkðtosios“ prie-
monës: paplûdimiø ar priekrantës papil-
dymas smëliu, drenaþas, kopagûbrio tvir-

Lietuvos Baltijos
jûros krantøperspektyvos
tvarkymo
Dr. Saulius GULBINSKAS
Klaipëdos universiteto Baltijos pajûrio
aplinkos tyrimø ir planavimo institutas

Keièiantis klimatui, kylant Pasaulinio

vandenyno lygiui, senkant smëlio iðtek-
liams, krantø iðsaugojimas jau tapo glo-
baline problema. Krantø tvarkymui Euro-
pos Sàjungos dokumentuose rekomen-
duojama diegti tvarios plëtros ir integruoto
kranto zonos valdymo principus. 2002–
2004 m. vykdyto projekto „Eurosion“ duo-
menimis bendras visø Europos Sàjungos
valstybiø jûros kranto ilgis virðija 100 tûkst.
km, ið kuriø 20 proc. yra intensyviai ardo-
mi. Ávairiomis krantosauginëmis priemonë-
mis jau yra saugoma apie 7,5 proc. kran-
tø. Per 1986–2001 m. laikotarpá krantø ap-
saugai skiriamos lëðos iðaugo 28 proc. iki
3,2 mlrd. eurø. Prognozuojama, kad, esant
dabartinëms tendencijoms, 2020 m. bus
saugoma jau daugiau kaip 10 proc. kran-
tø ir tam bus iðleista 4,3 mlrd. eurø.
Vis geriau paþástant krantø raidos pro-
cesus, ið esmës keièiasi poþiûris á krantø
tvarkymo principus. Nuo seniausiø laikø
krantø apsaugai daþniausiai buvo paren-
kamos vadinamosios „kietosios“ priemo-
nës: bûnos, bangolauþiai, pylimai, molai,
apsauginës sienelës ir kt. 2001 m. tarp
krantø erozijà maþinanèiø priemoniø „kie-
tosios“ konstrukcijos sudarë beveik 70
proc., nors jø efektyvumas buvo maþas.
Ðios tradicinës krantø apsaugos priemo-
nës daþniausiai problemos ið esmës ne-
sprendþia, o pagerina tik tam tikros atkar-
pos bûklæ. Tuo tarpu gretimuose kranto
ruoþuose, prieðingai, krantø ardymas su-
stiprëja. Taip yra ir su Klaipëdos uosto var-
tø molais. Garantuodami gana stabilius
gylius áplaukos kanale, jie stabdo priekran-
tëje smëlio migracijà, dël ko þemyninia-
me krante susidaro neðmenø deficitas.
Dël susidaranèio smëlio trûkumo daþnai
tik trumpalaiká efektà duodavo ardomø
krantø tvirtinimas bûnø laukais Kalining-
rado srityje, Lenkijoje ir kitose ðalyse. Tai-
gi „kietøjø“ priemoniø naudojimas daþ-
niausiai yra pateisinamas tik tokiose vie-
tinimas ðakomis ir pynutëmis, apþeldini-
mas. Ðios priemonës yra formuojamos
gamtiniø analogø principu, todël harmo-
ningai ásilieja á natûraliai vykstanèius kran-
todarinius procesus.
Iðnagrinëjus Europos valstybiø kran-
tø bûklæ, raidos tendencijas ir krantø tvar-
kymo priemoniø naudojimo patirtá, sufor-
muluotos ir Europos Komisijai yra pateik-
tos keturios pagrindinës rekomendacijos:
1. Krantø atsistatymo galimybës turi
bûti didinamos atkuriant neðmenø kieká
ir prapleèiant erdvæ, kurioje vyksta kran-
todaros procesai.
2. Krantø erozijos sukeliama rizika pri-
valo bûti vertinama priimant teritorijø pla-
navimo sprendimus ir rengiant investici-
nius projektus.
3. Reagavimo á krantø erozijà priemo-

28 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9

nës turi bûti planuojamos ir rengiamos
ið anksto.
4. Krantø erozijos valdymas ir plana-
vimas turi bûti pagrásti monitoringo ir
moksliniø tyrimø duomenimis.
Formuojant Baltijos jûros krantø apsau-
gos principus, 1995 m. Helsinkio komisija
priëmë rekomendacijà 16/3 „Dël natûra-
lios kranto dinamikos apsaugos“. Joje pri-
paþinta, kad krantø dinamika ir nuolatinis
kitimas yra natûralus gamtinis procesas ir
naujos krantø apsaugos priemonës pa-
prastai neturëtø bûti ágyvendinamos uþ gy-
venvieèiø ribø. Jei nëra tokios bûtinybës,
krantø apsaugos priemonës neturi bûti
naudojamos ir ardomuose krantuose, ku-
rie yra nuosëdinës medþiagos ðaltinis. Uþ
gyvenvieèiø ribø neturi bûti saugomos ir
natûraliai uþliejamos sausumos teritorijos,
o kur tik ámanoma reikia atstatyti pajûrio
pelkes, paðalinant ar perkeliant pylimus to-
liau á sausumà. Jei kranto apsaugos prie-
monës yra bûtinos, pirmenybë turi bûti tei-
kiama natûralioms medþiagoms, tokioms
kaip smëlis, akmenys, medis, o ne beto-
nui, asfaltui ar plastmasei.
Krantø apsaugos priemonës turi bûti
taikomos ne iðtisai visame krante, o tik tuo-
se ruoþuose, kuriuose krantø ardymas gali
kelti grësmæ þmogaus veiklai, saugo-
moms teritorijoms, gamtos ar kultûros pa-
veldo vertybëms. Visuose kituose kranto
ruoþuose turi bûti saugomi natûralûs kran-
todaros procesai. Tai yra numatyta ir Lie-
tuvos Baltijos jûros krantotvarkos strate-
gijos nuostatuose, 2001 m. patvirtintuo-
se Aplinkos ministerijos. Ðioje strategijoje
prioritetas teikiamas gamtiniø kraðtovaiz-
dþiø ir natûraliø krantodaros procesø ið-
saugojimui, kompleksiðkam krantosau-
gos ir krantonaudos derinimui. Svarbu,
kad krantotvarkos priemonës tarpusavy-
je bûtø derinamos, atsiþvelgiant á kranto-
daros procesø dinaminá vientisumà, ir pa-
renkamos nepriklausomai nuo þinybiniø
interesø ar administracinio paskirstymo.
Be to, krantotvarkos priemoniø ádiegimas
viename kranto ruoþe neturëtø pakenkti
gretimo ruoþo kranto bûklei.
Lietuvos geologijos ir geografijos ins-
tituto krantotyros specialistø, vadovauja-
mø dr. G.Þilinsko, 2003 m. parengtoje ir
2005 m. papildytoje „Pajûrio juostos tvar-
kymo programoje“ yra numatytas dife-
rencijuotas krantosaugos priemoniø tai-
kymas priklausomai nuo kranto funkci-
jø. Daugiausia dëmesio skirta paplûdi-
mio apsauginio kopagûbrio tvirtinimui ða-
komis ir pynutëmis, laiptø ir takø árengi-
mui rekreacinëse zonose, kopø apþeldi-
nimui, natûraliø krantodaros procesø ap-
saugai. Ið kitø priemoniø paminëtina pa-
plûdimiø papildymo smëliu bûtinybë.
Lietuvos krantai, ypaè þemyninëje da-
lyje, jauèia didelá smëlio deficità. Daugiau-
sia tai yra susijæ su þmogaus ûkine veik- plûdimius ir apsauginá kopagûbrá. Paplû-
la. Reikðmingà poveiká turi Klaipëdos uos- dimys vietomis susiaurëjo vos iki 10–14
to áplaukos kanalo hidrotechniniai árengi- m ploèio. Dr. G. Þilinsko nuomone, ið viso
niai ir gilinimas. Neigiamai krantus pavei- per 1995–1999 m. laikotarpá Palangos til-
kë tanklaivio „Globe Assimi“ katastrofa, to rajone ið vieno kranto metro buvo ið-
ávykusi 1981 m., kai ið paplûdimiø buvo plauta apie 120 m3 smëlio.
nukasta apie 200 tûkst. m3 smëlio-mazu- Palangos paplûdimio atstatymo dar-
to miðinio. Tam tikros klaidos statant nau- bai pradëti 2005 metais. Pirmiausia buvo
jà Palangos tiltà, suintensyvinusios neð- atstatyta akmenø bûna senojo tilto vieto-
menø migracijà, padaþnëjæ uraganiniai je. Ji sutvirtino tilto ðakná ir atstatë priekran-
ðtormai beveik nuplovë Palangos paplû- tëje tà litodinaminæ situacijà, kuri buvo iki
dimius. Apskaièiuota, kad ðiuo metu Lie- naujojo tilto statybos. 2006 m. pavasará
tuvos krantams bent ið dalies stabilizuoti
reikëtø maþiausiai 1 mln. m3 smëlio. Prog-
nozuojant 5 metø laikotarpiui bendrà smë-
lio kieká, já reikëtø ávertinti apie 1,5 mln. m³.
Ðis kiekis koreguotinas priklausomai nuo
hidrometeorologiniø sàlygø ir krantø bûk-
lës. Papildyti krantus smëliu reikalingiau-
sia Palangos rekreacinëje zonoje. Kom-
pensuojant Klaipëdos uosto poveiká, nuo-
lat papildomas smëliu turëtø bûti Melnra-
gës–Giruliø priekrantës ruoþas.
Lietuvai tapus Europos Sàjungos na-
re atsivërë didelës galimybës krantø tvar-
kymui panaudoti ES teikiamà paramà.
Jûros krantø tvarkymas, kaip prioritetinë
problema, iðskirtas Sanglaudos skatini-
mo veiksmø programoje 2007–2013 m.
LR Vyriausybës Strateginio planavimo
komitetas 2006 m. liepà nutarë, kad pa-
jûrio tvarkymui tikslinga taikyti gamtiniø
analogø imitacijos principu pagrástas
krantotvarkos priemones. Numatyta pil-
dyti krantà ir priekrantæ smëliu, tvirtinti ap-
sauginá paplûdimio kopagûbrá þabtvorë-
mis ir ðakø klojiniais.
Krantø tvarkymo programas ir tam rei-
kalingà ástatyminæ bazæ rengia Aplinkos
ministerija. Ðiems tikslams yra sudaryta
ávairiø srièiø specialistø konsultacinë gru- 800 m ilgio kranto atkarpoje nuo tilto iki
pë. Moksliniams tyrimams koordinuoti Lie- tako ið Dariaus ir Girëno gatvës buvo pa-
tuvos mokslø akademijoje yra ákurta Kran- skleista 40 tûkst. m3 smëlio. Paplûdimys
totyros komisija, vadovaujama MA n.k. paaukðtintas ir iðplatintas iki 40 m ploèio.
prof. A.Grigelio. LR Vyriausybës pavedi- Nesant kitø tinkamø ðaltiniø, ðis smëlis bu-
mu krantotvarkos priemones ágyvendina vo atgabentas ið netoli Palangos esanèio
Klaipëdos apskrities virðininko administ- Kunigiðkiø karjero. Sausumos karjero
racija, kuri sëkmingai vykdo ES struktûri- smëlio naudojimas sukëlë diskusijø, nes
niø fondø paramos projektà „Baltijos pa- rasti visiðkai tokios pat sudëties smëlio yra
jûrio juostos atkûrimas ir iðsaugojimas“. beveik neámanoma. Nors Kunigiðkiø kar-
Vienas svarbiausiø uþdaviniø yra at- jero ir Palangos paplûdimiø smëlio viduti-
kurti Palangos paplûdimius. Prof. R. Þa- në daleliø sudëtis yra labai panaði, taèiau
romskio duomenimis, pastaèius senàjá til- skiriasi ðiø smëliø iðrûðiuotumas, nulem-
tà Palangos paplûdimiai buvo iðsiplëtæ net tas formavimosi sàlygø. Turës praeiti ðiek
iki 150–180 metrø. Bet jau 1967 m. pa- tiek laiko, kol bangos ir vëjas iðrûðiuos
plûdimio plotis buvo sumaþëjæs iki 60–80 naujai supiltà smëlá ir jis visiðkai pritaps
metrø. Maþëjant neðmenø iðtekliams jû- naujoje aplinkoje.
ros priekrantëje, maþdaug nuo 1980 m. Ið viso Palangos ruoþui stabilizuoti rei-
paplûdimiai ëmë þemëti. 1998 m. pasta- këtø iki 320 tûkst. m3 smëlio. Dalis ðio smë-
èius naujà pralaidþios konstrukcijos tiltà, lio galëtø bûti paskleista ne tik krante, bet
iðilgai kranto prasidëjusi intensyvi neðme- ir povandeniniame ðlaite. Gali bûti, kad
nø migracija sumaþino smëlio dangos plo- vien smëlio papildymo nepakaks, o rei-
tá jûros priekrantëje vos iki 3–4 metrø gy- kës ir kitø hidrotechniniø priemoniø smë-
lio. 1999 m. pabaigoje siautëjæs uraga- lio migracijai stabilizuoti.
nas „Anatolijus“ katastrofiðkai nuplovë pa- Nukelta á 31 p.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9 29
Alfredas
mokslinës seksologijos
Kinsis –
pradininkas?
sipaþinæ su knyga skaitytojai galëjo su-
vokti, kas dedasi kitø miegamuosiuose.
Visuomenæ ðokiravo knygos duomenys,
kad 90 proc. Kinsio ir jo bendradarbiø ap-
klaustø vyrø amerikieèiø masturbuojasi,
apie 85 proc. turëjo seksualiná ryðá prieð
tuokdamiesi, 30–45 proc. buvo neiðtikimi
Mûsø þurnalo redakcijos kolegijos nará,
Kauno medicinos universiteto profesoriø
Aleksandrà Vitkø aplankë 60-asis
gimtadienis.
Nuoðirdþiai sveikiname Jubiliatà ir
Prof. Aleksandras dëkojame uþ vaisingà bendradarbiavimà.
VITKUS MG redakcija
1938 m. JAV Indianos universiteto þmonai, beveik 70 proc. naudojosi prosti-
Moterø studenèiø asociacija kreipësi á ad- tuèiø paslaugomis, 37 proc. bent vienà
ministracijà, praðydama organizuoti pa- kartà turëjo orgazmà sukëlusá seksualiná
skaitø apie seksà kursà. Parengti ðá kur- ryðá su kitu vyru. A.Kinsis sulauþë daugy-
sà administracija papraðë þymø zoolo- bæ puritoniðkos visuomenës tabu. Po pen-
gijos profesoriø Alfredà Kinsá (Alfred Kin- keriø metø A.Kinsis iðleido knygà „Sek-
sey). Harvardo universiteto mokslinë ta- sualinis moters elgesys“. Savo darbuose
ryba þinojo jo nuodugnius tyrimus ir pa- jis stengësi árodyti, jog kiekvieno þmogaus
raðytus vadovëlius, todël buvo nuspræs- seksualiniai áproèiai yra tokie unikalûs, kad
ta, kad kaip tik jis galëtø surengti tokias juos galima lyginti su intelektiniais suge-
paskaitas. A.Kinsis sutiko, taèiau, rinkda- bëjimais.
mas duomenis, pastebëjo, kad daugu- Šioje ataskaitoje buvo pateikiami va-
ma mokslininkø apraðë subjekto lytiná el- dinamieji masturbacijos metodai, seksu-
gesá ir tik nedaugelis iðanalizavo indivi- aliniø fantazijø pavyzdþiai, vaikø orgazmo
dualius potraukius bei polinkius, o dar apraðymai, prievartautojo ar prievartauja-
maþiau jø asmeniðkai stebëjo pacientus. mojo patiriami fiziologiniai pojûèiai, homo-
Nuo to laiko JAV ið pagrindø pradëjo seksualistø pojûèiai ir kt. A.Kinsis pateikë
keistis poþiûris á þmogaus seksualumà. savo iðvadas, remdamasis daugybe pa-
Ið to kilusi seksualinë revoliucija (1960 vyzdþiø, kuo smulkiausiai juos detalizavæs.
m. JAV) giliai ásiskverbë á ðvietimo siste- Nors tai buvo grynai mokslinë kolekcija,
mà – mokyklas ir sukëlë destruktyvius so- su daugybe lenteliø, statistikos ir moksli-
cialinius pokyèius. Ið JAV seksualinë re- nës terminologijos, ji davë pradþià sek-
voliucija nuvilnijo per visà pasaulá. Ðian- sologijos revoliucijai. Kinsis laikomas sek-
dien ji pasiekë ir Lietuvà. sualinës revoliucijos JAV pradininku.
Pirmieji A. Kinsio moksliniai darbai bu- Prof. A.Kinsio 1948 m. ir 1953 m. ið-
vo skirti vabzdþiø (bièiø) seksualiniam gy- leistos knygos tapo bestseleriais abiejo-
venimui. Mokslininkas iðsiugdë principà á se Atlanto pusëse. Didþiojoje Britanijoje
seksà þiûrëti nekreipdamas dëmesio á mo- neseniai pradëtas rodyti filmas (2004 m.
ralines normas. 1948 m. Kinsis iðleido fun- biografinis filmas), kuriame pasakojama,
damentalià studijà „Vyrø seksualinis elge- kaip ðio seksologo atradimai nuramino
sys“ (kitaip dar vadinama „Kinsio ataskai- þmones, maniusius, jog turi keistø sek-
ta“), paantraðtëje paraðæs „Vyriðko indivi- sualiniø áproèiø. Alfredo Kinsio teigimu,
do seksualinis elgesys“. Bûtent: ne vyro, nëra dviejø vienodø þmoniø: „Egzistuoja
o vyriðko individo. Joje buvo paskelbti tik variacijos, o kad jas pamatytumëme,
daugiau kaip penkiø tûkstanèiø suaugu- tereikia atsimerkti“.
siø amerikieèiø apklausos duomenys. Su- Iki tol nei JAV, nei Europoje nebuvo
30 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9
Alfredas Kinsis tyrimø metu
tokio masto tyrimø. Tiek amerikieèiø, tiek
europieèiø seksualinis gyvenimas buvo
visiðkai uþgniauþtas, ðià gyvenimo sritá
ið viso nebuvo priimta aptarinëti. A.Kin-
sis apraðinëjo ðimtus nukrypimø nuo
áprastø standartø, suteikë galimybæ tûks-
tanèiams vyrø suvokti, jog jie normalûs
þmonës, o ne kokie monstrai. Taèiau jo
darbuose neliko tokiø sàvokø, kaip mei-
lë, ðvelnumas, iðtikimybë.
A.Kinsio darbams kritikos negailëjo
ne tik baþnyèia, kuri teigë, kad A.Kinsio
darbai siekia iðvaduoti þmogø ið religi-
nës moralës, tradicinës visuomenës nor-
mø, bet ir daug sociologø, ávairiø veikëjø
bei kai kurie mokslininkai. Net jo biografi-
joje buvo ieðkoma detaliø, kompromituo-
janèiø asmeniná gyvenimà. Patikrinimai, ty-
rimai, nesiliaujanti kritika pakirto instituto
ákûrëjo fizinæ ir emocinæ sveikatà. 1956 m.,
iðgyvenæs tik 62 metus, A.Kinsis mirë. Nie-
kas net neátarë, kad veikiai jis iðgarsës kaip
viena þymiausiø XX a. asmenybiø. Jis pa-
liko labai daug moksliniø tyrimø duome-
nø. Net praslinkus daugiau kaip 30 me-
tø, 1986-aisiais tikrindama ÞIV iðplitimà,
jo darbais naudojosi JAV Nacionalinë
akademija.
A.Kinsio tyrimai privertë visuomenæ
susimàstyti, koks sudëtingas ir dvilypis
þmogaus seksualinis gyvenimas. Jo pa-
grindinë nuomonë buvo ta, kad intymûs
santykiai yra gyvuliðko instinkto iðraiðka.
Taèiau visuomenæ sukrëtë tai, kad A.Kin-
sio teorija iðvadavo vyrà nuo atsakomy-
bës, ypaè moralinës. Vyrai seksualiniais
santykiais siekia vien tik pasitenkinimo.
Nors nuo 1982 m. veikia A.Kinsio var-
du pavadintas „Lytiniø problemø, seksu-
alinio vystymosi ir gimstamumo tyrimo ins-
titutas“, A.Kinsio darbø duomenimis abe-
jojama: pirmiausia, 25 proc. jo apklaustø
tiriamøjø buvo surinkti ið kriminaliniø ðalti-
niø (kaliniø, abiejø lyèiø prostituèiø), ne-
leista mokslininkams patikrinti jo duome-
nis, eksperimentø tikslais kûdikiai ir vai-
kai buvo seksualiai dirginami ir t.t. Kai ku-
rie mokslininkai mano, kad A.Kinsio tyri-
mai yra þalingi, neetiðki ir nelegalûs. Ta-
èiau juo remiantis ir ðiandien JAV valsty-
binëse mokyklose plaèiausiai naudoja-
mos visaapimanèio seksualinio ðvietimo
(Comprehensive Sex Education) progra-

1953 m.
rugpjûèio mën.
„Time”
þurnalo
virðelis su
A.Kinsio
portretu
mos – nuo pat maþens pradedant dar-
þeliais teikti visà seksualinæ informacijà.
Lietuvoje, kaip pastebëjo J.Uzdila ir
E.Danilevièius, jau kelis deðimtmeèius
taip pat ritasi seksualinës revoliucijos
banga: vaikø, paaugliø ir jaunuoliø sà-
monë tampa vis labiau erotizuota. Jà la-
biausiai veikia neþabota TV bei spau-
da. Dar labiau: Lietuvoje pereita á neið-
plëstinës reprodukcijos reþimà, demo-
grafijoje tai vertinama kaip negráþtamas
procesas (t.y. posûkis á iðnykimà).
Seksualinës revoliucijos poþymius
Lietuvoje geriausiai iliustruoja statistikos
duomenys:
maþëja gimstamumas:
1990 m. 1000-iui gyventojø teko 15,4
naujagimiø, 2000 m. – 9,8, 2004 m. –
8,8, 2005 m. – 8,9;
didëja kohabitacijos skaièius
(gyvenanèiø susidëjus);
didelis nesantuokoje gimusiø vaikø
procentas:
1990 m. tesudarë 7 proc., 1999 m. –
19,8 proc., 2003 m. – 30 proc., 2004 m. –
29 proc., 2006 m. – 28 proc.;
daugëja nepilnameèiø motinø:
1998 m. 853 kûdikiø motinø amþius
nesiekë 18 metø;
daugëja lytiniø nusikaltimø, kuriuos
padaro nepilnameèiai.
Ðiuo metu ir pas mus ieðkoma sek-
sualinio ðvietimo programø, kurias bû-
tø galima ágyvendinti Lietuvoje. Ðiø pro-
gramø kûrëjai jau keliauja per Lietuvos
mokyklas (ið Norvegijos, JAV), teikdami
savo seksualinio ðvietimo programas,
kartais neatsiþvelgdami á jø pasekmes.
Mûsø mokslininkai, kaip prof. habil. dr.
J.Uzdila ir E.Danilevièius, siûlo mûsø ða-
lies pedagogams ir edukacijos moksli-
ninkams parengti aiðkià lytinio ðvietimo
ir ugdymo strategijà bei pagrásti bûtinu-
mà sukurti savità lytinio ugdymo progra-
mà, o ne tiesiogiai diegti uþsienio sek-
sualinio ðvietimo programas.

kvarcinis su nedidele lauko ðpatø prie-
Lietuvos Baltijos
jûros krantø
Atkelta ið 29 p.
Kita labai svarbi problema – ið kur pa-
imti smëlio krantø tvarkymui. Dël ribotø ið-
tekliø, sudëties skirtumø, ekonominiø ap-
ribojimø reikalingus ðimtus tûkstanèiø ku-
biniø metrø smëlio atgabenti ið sausumos
karjerø yra neámanoma, todël yra nagri-
nëjama galimybë panaudoti jûroje esan-
èius smëlio ðaltinius. Visi ðie klausimai
nagrinëti mokslinëje studijoje „Smëlio pa-
naudojimo galimybiø ir hidrotechniniø
árenginiø taikymo tikslingumo krantotvar-
koje ávertinimas“.
Vienas svarbiausiø smëlio ðaltiniø
krantø tvarkymui galëtø bûti jûros dugne
esantys smëlio telkiniai. Taèiau iðþvalgy-
tø smëlio telkiniø Lietuvos akvatorijoje në-
ra, smëlio iðtekliai nëra ávertinti. Tam tik-
ros informacijos apie smëlio paplitimà su-
teikia jûros akvatorijos geologinio kartog-
rafavimo masteliu 1:200 000 (Ðimënas,
1989) ir masteliu 1: 50 000 (Grigelis, 1997)
duomenys. Didþiausias smëlio paplitimas
yra nustatytas aktyvios hidrodinaminës
apykaitos zonoje iki 20 metrø. Taèiau ðios
zonos smëlis palaiko kranto dinaminæ pu-
siausvyrà, maitina paplûdimius ir negali
bûti panaudotas. Iðskirti du perspektyvûs
smëlio ðaltiniø plotai. Pirmasis yra Klaipë-
dos–Ventspilio plynaukðtës pietrytiniame
ðlaite, 25–30 m gylyje. Tai Baltijos jûros
transgresiniø-regresiniø faziø krantiniai da-
riniai. Antrasis – Kurðiø–Sambijos ply-
naukðtëje aptinkami reliktiniai poledynme-
èio ar Baltijos jûros raidos stadijø dariniai,
slûgsantys 20–30 m gylyje. 2005–2006
m., bendradarbiaujant su Lenkijos moks-
lininkais ið Ðèecino jûreivystës universite-
to ir Gdansko jûrø instituto, atlikti detalûs
ðiø plotø tyrimai. Darbai buvo atliekami ið
moderniø tyrimo laivø „Nawigator XXI“ ir
„IMOR“, panaudojant ðiuolaikiniø distan-
ciniø geologiniø jûriniø tyrimø kompleksà:
daugiaspinduliná echolotà, ðoninës ap-
þvalgos lokacijà, sekliàjà seismikà. Ypaè
svarbus metodas geologinei informacijai
surinkti buvo vibrogræþimas.
Tyrimai leido nustatyti, kad jûroje
esantys smëlio ðaltiniai krantø tvarkymui
yra perspektyvûs. Iðskirti du svarbiausi
rajonai, esantys þemyninio ir Kurðiø neri-
jos kranto priekrantëje:

Bûtingës rajone perspektyvi seno-
sios jûrinës terasos dalis ir terasos ðlai-
tas tarp 27–31 m izobatø. Smëlio sudë-
tis: Md kinta tarp 0,2–0,4 mm, smëlis
maiða, sunkiøjø mineralø kiekis 0,1–4,3
procento. Galimi iðtekliai: smëliø papliti-
mo plotas apie 10 km², vidutinis smëlio
tvarkymo
perspektyvos
nuosëdø storis – apie 1,5 m, prognozuo-
jamas smëlio kiekis – apie 15 mln. m³.

Preilos–Juodkrantës rajonas (Ðiau-
rinis poligonas). Perspektyviausias plo-
tas yra tarp 20–27 m izobatø esanti paki-
lumø zona. Smëlio sudëtis: Md kinta nuo
0,2 iki 0,7 mm, smëlis kvarcinis su nedi-
dele lauko ðpatø priemaiða (4–5 proc.),
sunkiøjø mineralø kiekis 0,9–1,9 proc.
Galimi iðtekliai: smëliø paplitimo plotas
apie 8–10 km², vidutinis smëlio nuosëdø
storis gali siekti iki apie 4 m, prognozuo-
jamas smëlio kiekis – iki 30–40 mln. m³.
Galimas smëlio ðaltinis yra ir gilinant
uostus iðkasamas smëlis. Gilinant Klai-
pëdos uosto áplaukos kanalà dabar kas-
met yra iðkasama iki 100–120 tûkst. m³
smëlio. Iki uosto vartø rekonstrukcijos ðis
kiekis buvo dar didesnis – 250–350 tûkst.
m³/m. Klaipëdos uoste iðkasamà ðvarø
smëlá tinkslinga naudoti Melnragës–
Giruliø priekrantei papildyti – atstatyti neð-
menø biudþetà ir kompensuoti uosto po-
veiká. Jau artimiausiais metais numatyta
pradëti atstatyti Ðventosios uostà. Reikës
iðkasti apie 210 tûkst. m³ smëlio. Taèiau
pats Ðventosios uosto atstatymas turës
poveiká jau dabar ardomam Ðventosios–
Bûtingës kranto ruoþui. Todël, atstatant
uostà ir vëliau já valant, iðkastà smëlá rei-
këtø panaudoti ðiam ruoþui stabilizuoti.
Smëlio kasimas jûroje ir krantø papil-
dymas turi bûti atliekami taip, kad bûtø
iðvengta neigiamo poveikio kitiems aplin-
kos komponentams. Ði veikla yra regla-
mentuota poveikio aplinkai vertinimo ásta-
tymu. Palangos rekreacinë zona patenka
á Baltijos jûros talasologinio draustinio ri-
bas ir Baltijos jûros priekrantës NATURA
2000 paukðèiø ir buveiniø apsaugai svar-
bià teritorijà. Èia yra susiformavæs pats tur-
tingiausias Lietuvos priekrantëje biotopas,
natûralûs rifai, aptinkami banguolio sàþa-
lynai. Draustinio ribose yra draudþiama
tvarkyti jûros dugnà ar kitaip transformuoti
buveines, jeigu tai pablogintø natûraliø bu-
veiniø bûklæ. Todël krantø tvarkymas ir pa-
pildymas smëliu yra galimas tik grieþtai
apribojant paskleidþiamo smëlio gylá.
Numatant tolesnius krantotvarkos dar-
bus ir siekiant didesnio jø efektyvumo
ypaè svarbûs yra moksliniai tyrimai. La-
biausiai trûksta bangø, aukðtesnës rezo-
liucijos priekrantës gyliø, kranto linijos po-
kyèiø matavimø duomenø. Visi ðie duo-
menys yra reikalingi kranto kitimo tenden-
cijoms modeliuoti ir krantosauginiø prie-
moniø efektyvumui didinti ateityje.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9 31

I
storikams, besidomintiems Lietu-
vos istorija, juo labiau archeologams Re-
gina Volkaitë-Kulikauskienë – gerai þino-
ma, vertinama ir pripaþinta mokslininkë,
pokario archeologø kartos ugdytoja, eks-
pedicijø organizatorë, Lietuvos mokslø
akademijos narë korespondentë (iðrinkta
1972 m.), habilituota daktarë, docentë, nu-
sipelniusi mokslo veikëja, 2005 m. paga-
liau apdovanota Lietuvos didþiojo kuni-
gaikðèio Gedimino Karininko kryþiaus or-
dinu. „Mokslo ir gyvenimo“ skaitytojai ási-
minë mokslininkæ nuo 1970 m. þurnale pa-
skelbto pirmojo straipsnio „Galanda kir-
vius, kalavijus aðtrius“ apie senovës lietu-
viø apsiginklavimà. 1984 m. jai paskirta
þurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ laureato
premija uþ archeologijos mokslo populia-
rinimà. Jubiliatë nuolat raðë ne tik ðiam
þurnalui. Rasdavo laiko populiarinti nau-
jausius atradimus ir archeologø darbus
bei profesijà vaikø ir jaunimo spaudoje.
O kiek paraðyta visoms Lietuvos ir kitø ða-
liø enciklopedijoms! „Lietuvos archeolo-
gijos“ 21 tome, skirtame mokslininkës 85-
meèiui, skelbiamoje Lietuvos mokslø aka-
demijos bibliotekos darbuotojos dr. Gied-
rës Sasnauskaitës bibliografijoje suregist-
ruota 350 R. Volkaitës-Kulikauskienës
publikacijø. 283 áraðai byloja apie moksli-
ninkæ ir jos nuveiktus darbus. Ðis leidinys
ypaè brangus profesorei, nes lietuviø, an-
glø ir rusø kalbomis skelbiamas iðsamus
Gintaro Zabielos straipsnis apie jos nuei-
tà kelià ir indëlá á archeologijos mokslà.
Ðio leidinio áþangos þodyje apie aka-
demikæ akad. Algirdas Gaiþutis paþymë-
jo, kad archeologë, kaip mokslininkë, la-
biausiai atsiskleidë ekspedicijose, prisi-
liesdama prie praëjusiø tûkstantmeèiø
dvasios, jø reliktø ir þenklø, jø simboliø.
Archeologë perprato jø kalbà ir pati daug
naujo iðtarë apie mûsø protëvius. R. Vol-
kaitë-Kulikauskienë buvo „Lietuvos ar-
cheologijos“ – tæstinio mokslinio leidinio
daugelio tomø atsakomoji redaktorë ir re-
dakcijos pirmininkë.
Pagrástai tvirtinama, kad archeologija
nëra moteriðka profesija, taèiau paradok-
salu, kad þymiausios ðios srities specia-
listës Lietuvoje yra moterys: Marija Alsei-
kaitë-Gimbutienë, Regina Volkaitë-Kuli-
kauskienë, Rimutë Rimantienë. Jubiliatæ
labiausiai viliojo aktyvi mokslinë veikla, to-
dël 1961 m. pabaigoje ji atsisveikino su
kolegomis Vilniaus universitete ir keturis
deðimtmeèius praleido Lietuvos istorijos
institute. Reikia pripaþinti, kad, áveikdama
archeologiniø ekspedicijø nepriteklius, or-
32 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9
ganizacinius vargus ir rûpesèius, ji reali-
zavo moteriðkus prioritetus, daug dëme-
sio skirdama Lietuvos meno prieðauðrio
raidai: apdaro (kostiumo) istorijai, papuo-
ðalams, o moterø papuoðalai ávairesni ir
turtingesni, keramikai. Kvalifikuotam ar-
cheologui rûbo skiautë daug pasako, o
virvelinës ar brûkðniuotosios keramikos
elementai atspindi visai atskirus etninius
ir kultûros klodus. Pagaliau be begalinio
moteriðko kruopðtumo neámanoma jokia
archeologinë paieðka. Koks lobis meno-
tyrininkams ir ðiø dienø dizaineriams R.
Volkaitës-Kulikauskienës kartu su R. Ri-
mantiene parengti lietuviø liaudies meno,
senovës lietuviø papuoðalø albumai. Kaip
paþymi akad. A. Gaiþutis, mûsø dienomis
plaèiai paplitus neva „kultûrinëms“ ambi-
cijoms ir keistiems postmodernistiniams
akcentams, „akademikës knygos – tarsi
gaivûs mûsø protëviø estetinio skonio, pa-
garbos tradicijoms ir harmonijai – harmo-
nijai þmogaus ir gamtos, þmogiškojo Aš
ir Kitas, Mes ir Kiti šaltiniai“.
Pokalbyje su akademike ið daugybës
ekspedicijø ji iðskyrë kasinëjimus Links-
muèiuose, Pakruojo rajone. Jaunystës
áspûdþiai gajausi ir labiausiai ásimintini.
O kiek laiko praleista Kernavëje, Punio-
je, Vilniaus apylinkëse prie pilkapiø, sen-
kapiø! Kokiomis baisiomis, tiesiog anti-
sanitarinëmis sàlygomis vyko kasinëjimai
prie Maiðiagalos 1971–1974 m., o kokie
áspûdingi ir unikalûs radiniai.
Autorei viena brangiausiø paskutinë
jos monografija „Lietuva valstybës prieð-
auðriu“. Joje tæsiama 1970 m. iðleistos stu-
dijos „Lietuviai IX–XVI amþiais“ tema. Ren-
giantis Lietuvos vardo paminëjimo istori-
niuose ðaltiniuose 1000-meèiui, mokslinin-
kë pabrëþia, jog reikalingi akcentai, kad
mûsø istorija prasidëjo ne 1009 metais.
Archeologiniai radiniai rodo kelià á mûsø
proistoræ. Akademikë raðo, kad „... amþiø
dulkes nuo proseniø palaikø atsargiai nu-
þërus, á mus per ðimtmeèiø tolius praby-
la daugelio kartø gyvenimas“.
Gana komplikuotas buvo R. Volkaitës-
Kulikauskienës kelias á Lietuvos mokslø
akademijà. 1972 m. iðrinkta jos nare ko-
respondente èia pateko vos ne per ste-
buklà. Pretenduoti archeologijos mokslo
atstovei, kai ten verþësi tokie „mokslø ko-
rifëjai“, kaip „Tiesos“ vyriausiasis redak-
torius H. Zimanas ir panaðûs tuometinës
visuomenës ðulai, buvo ne taip paprasta.
Akademija visada buvo labai jau vyriðka,
ir dabar (2005 m. duomenimis) tarp 95
akademikø ir nariø korespondentø tik pen-
kios moterys. Gerai, kad feministës triukð-
mo dar nepakëlë, bet kiekvienam supran-
tama, kiek kampø laiko moteriðki peèiai,
o keliai á aukðèiausias mokslo virðûnes
daug sudëtingesni. Lietuvos mokslø aka-
demijos dvasia ir tais laikais buvo demo-
kratinë. H. Zimanas nebuvo iðrinktas, o
R. Volkaitë-Kulikauskienë garbingai atsto-
vauja Akademijai iki ðiol.
Lietuvos mokslø akademijos bibliote-
koje ð. m. rugsëjo viduryje surengta pa-
roda „Iðkili Lietuvos proistorës tyrinëto-
ja“, skirta paminëti archeologës, istorikës,
kultûrologës R. Volkaitës-Kulikauskienës
90-àsias gimimo metines.
Þymiosios archeologës mokslo tyri-
nëjimus ir laimëjimus apvainikavo trys
bibliografijos rodyklës (1976, 1986 ir
1996). Dvi rodykles iðleido Istorijos insti-
tutas, o pastaràjà Lietuvos mokslø aka-
demijos biblioteka. Ji buvo papildyta ir
iðspausdinta „Lietuvos archeologijos“ 21
tome, skirtame R. Volkaitës-Kulikauskie-
nës 85-meèiui. Ðá leidiná 1979 m. ákûrë
áþymioji mokslininkë.
Parodoje eksponuojamos per ilgus
Iðkili
Lietuvos
proistorës
tyrinëtoja,
pagir
arba
darbo metus paraðytos monografijos, di-
sertacijos, mokslinës ir populiariosios pub-
likacijos. Pirmasis jaunos mokslininkës
darbas „Staèiûnø kapinyno antkaklis“ bu-
vo iðspausdintas 1943 m. kraðtotyros þur-
nale „Gimtasai kraðtas“, ëjusiame 1934–
1943 m. Ðiauliuose. Þurnalà leido Ðiauliø
kraðtotyros draugija ir „Auðros“ muziejus.
Leidiná redagavo P. Bugailiðkis. Ið straips-
nio matyti, kad á Lietuvos proistorës tyri-
nëtojø gretas atëjo gabi archeologë. At-
skiras skyrius supaþindina su redaguotais
ir recenzuotais jubiliatës darbais, oponuo-
tomis jaunøjø mokslininkø disertacijomis,
taip pat su iðkiliø mokslo þmoniø atsimini-
mais apie R. Volkaitæ-Kulikauskienæ bei jos
darbø recenzijomis. Nuotraukos ir doku-
mentai byloja apie mokslininkës aktyvø
dalyvavimà ávairiose konferencijose.
R. Volkaitë-Kulikauskienë buvo pirmoji Lie-
tuvos archeologë, ðalies mokslo laimëji-
mus pradëjusi pristatyti tarptautinëse kon-
ferencijose. Norime pasidþiaugti, jog gar-
bingoji jubiliatë Lietuvos mokslø akade-
mijos bibliotekà pradþiugins dar viena do-
vana. Per ilgus gyvenimo metus su vyru
þymiu archeologu Pranu Kulikausku su-
kauptà bibliotekà, kurià sudaro 5 tûkstan-

rta ne tik tarp
moterø
èiai leidiniø, R. Volkaitë-Kulikauskienë per-
duos á bibliotekos fondus.
R. Volkaitë-Kulikauskienë 2005 m. bib-
liotekai padovanojo turtingà asmeniná ran-
kraðtiná fondà, kuriame yra jos mokytojo
J. Puzino archyvo dalis. Mokslininkës fon-
de daug ádomiø, unikaliø dokumentø. Tai
ir dokumentai apie archeologæ M. Gim-
butienæ, istorikæ O. Maksimaitienæ. Atski-
rà ekspozicijos dalá sudaro R. Volkaitës-
Kulikauskienës asmeninis susiraðinëjimas
su þymiausiais Lietuvos, Rusijos, JAV, Ðve-
dijos bei kitø pasaulio ðaliø mokslininkais.
Parodoje atspindimos archeologiniø ka-
sinëjimø schemos, senovës lietuviø ap-
rangos ir papuoðalø ikonografija, arche-
ologijos paskaitø konspektai, recenzijos
ir atsiliepimai apie Lietuvos ir pasaulio ar-
cheologijos mokslininkø darbus, tarpuka-
riu iðleistas Lietuvos þemëlapis, medþia-
ga monografijai „Lietuva valstybës prieð-
auðriu“. Ypaè reikðmingas eksponatas –
þemëlapis „Istorijos mokslø daktarës
R. Kulikauskienës kasinëti objektai“.
Ekspozicijos stendai iliustruoti fotonuot-
raukomis ið bibliotekos fondø bei asmeni-
nio R. Volkaitës-Kulikauskienës archyvo.
Parodos rengëjai dëkingi akademikës
dukrai dr. Raimondai Daivai Jankauskie-
nei, praturtinusiai ekspozicijà asmeni-
niais mokslininkës daiktais, kaip antai
1942 m. iðduotu Vilniaus universiteto di-
plomu su rektoriaus M. Birþiðkos ir deka-
no J. Puzino paraðais, jubiliatës papuo-
ðalais, nukaldintais pagal autentiðkus se-
novës lietuviø papuoðalø pavyzdþius, bei
kitais vertingais reliktais.
Be R. Volkaitës-Kulikauskienës arche-
ologijai atiduotø gyvenimo metø neási-
vaizduojamas Lietuvos ir kaimyniniø krað-
tø prieðistorës suvokimas. Ne vienas da-
bartinis Lietuvos archeologas jà gali va-
dinti savo mokytoja. Bûsimos archeolo-
gø kartos galës semtis þiniø ið jos moks-
linio kraièio aruodo.
Pabaigai keletas iðtraukø ið jubiliatës
dienoraðèio. 1981 m. rugpjûèio 22 d.:
„Pagaliau baigëme ekspedicijà. Buvo
sunkumø, bet ir labai gerø valandø. Dar-
bui ðiemet buvo labai gera vasara. Ir per-
sonalà pavyko sukomplektuoti neblogà,
ir studentø grupës dirbo neblogai. Na, ir
rezultatø ðiokiø tokiø yra. Jau treèius me-
tus tiriame vienà ið Kernavës piliakalniø
– Mindaugo sostà, bet tik ðiemet pavyko
atidengti neblogø architektûriniø detaliø.
Jau bus galima bent apytiksliai rekonst-
ruoti èia stovëjusià pilá.
Sunku kasinëti piliakalnius, reikia ge-
ros sveikatos. Ir kaip gaila: kada þmogus
turi patirtá – nebeturi sveikatos. O juk taip
svarbu paèiam paèiupinëti þemës
grumstà, paèiam pamosikuoti su men-
tele, net kastuvu ásitikinti sklypo duobës
sienø þemës kietumu“.
Mieliausias mokslininkei metas – anks-
tyvas ruduo, ypaè rugsëjis. 1982 m. rug-
sëjo 6 d.: „Ðtai ir atskubëjo vël rugsëjis.
Tiesiog ðuoliais atðuoliavo. O anksèiau –
vaikystëje ar jaunystëje – laukdavai jo, ne-
sulaukdavai. Ak, kokie ilgi metai buvo ir
kaip neiðpasakytai jie trumpëja dabar. Ne-
spëji apsiþvalgyti, ir jie praskrieja“.
Daugelyje dienoraðèio puslapiø po-
etinë pagava, o labiausiai jausmai atbun-
da ir nuotaika giedrëja þvelgiant á „prieð
langà kitoje gatvës pusëje mano klevà,
kurá að stebiu ávairiais metø laikais. Jis
pradeda apsipilti auksu. Rugsëjis mano
mënuo. Að mëgstu rugsëjá, mëgstu sa-
vo gelstantá klevà“ (1980 m. rugsëjo 2 d.).
Dienoraðèio puslapiuose suþiba dar
viena bûdinga savybë, rodanti, kad har-
moningai asmenybei bûtinas suprati-
mas, lyrinë savimonë, be kurios neáma-
noma pasaulëjautos pilnatvë.
Apie jubiliejus mokslininkë ne per ge-
riausios nuomonës, o prieð gerà ketvirtá am-
þiaus raðë: „Nereikia jubiliejø! Tokiø kaip
mano. Jie skaudþiai primena tavo metus ir
nukreipia mintis á besiartinanèià siaurëjan-
èio, jau vis sunkiau ir sunkiau áveikiamo ke-
lio pabaigà. Ir be galo skausmingà, apsup-
tà vis gausëjanèiø negaliø skraiste“.
Ð. m. rugsëjo 10 d. R. Volkaitë-Kuli-
kauskienë áþengë á ilgameèiø gretas dar
þvali, màsliai apþvelgianti nueità kelià ir
galinti ramiai konstatuoti, kad nemaþai
padaryta, o jos mokiniai tæsia pradëtus
darbus.
Parodos rengëjai dëkingi uþ galimy-
bæ sutelkti svarbiausius jos darbus paro-
doje ir suburti jos mokinius, kolegas, di-
deliø ir prasmingø darbø gerbëjus bei liu-
dininkus, uþ galimybæ pasidþiaugti tokiu
vaizdingu ir giedru gyvenimo rudeniu.
Trumpos pastabos nepretenduoja á
iðsamià þymios archeologës ir mokslinin-
kës veiklos apþvalgà. Tai tik reminiscen-
cijos rengiant parodà, primenant „Mokslo
ir gyvenimo“ skaitytojams jos garbingà
jubiliejø.
Parodos rengëjai
Lina KANOPKIENË,
Rûta KAZLAUSKIENË,
Povilas SAUDARGAS
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9 33
 Nanometrija
medicinoje
Nors mokslininkø fantastø sukurti pro-
jektai visada eina prieðakyje moksliniø ið-
radimø, taèiau tik kai kurie jø tampa realy-
be. Fantastiniuose romanuose buvo apra-
ðytos dirbtiniø organø sukûrimo galimybës,
dirbtinai apvaisinus pagimdyti homunku-
lai, protingi robotai ir visa tai po truputá bu-
vo ágyvendinta moksliniuose projektuose
bei gyvenime. Dar neseniai japonai de-
monstravo robotus ðuniukus, o fantastø
galvose jau bræsta nauji projektai.
Vienas ið tokiø fantastiniø projektø, ku-
ris ima ágauti ir naujo mokslo kryptá, – tai
nanometrija. Nanometras – milijardinë
metro dalis. Jis maþesnis uþ mikrometrà
(milijoninæ metro dalá) ir didesnis uþ piko-
metrà (trilijoninæ metro dalá). Kad bûtø
lengviau ásivaizduoti: atomas yra 0,1 nm
dydþio, DNR plotis 2 nm, baltymo mole-
kulë 5–50 nm, virusø dydþiai svyruoja nuo
75 nm iki 100 nm, vidulàstelinës struktû-
ros maþesnës nei 100 nm, bakterijos
1000–10 000 nm, leukocitai 10 000 nm.
Taigi nanotechnologijoje naudojamø kom-
ponentø dydþiai yra panaðûs á natûraliai
gamtoje randamø struktûrø dydþius. Dël
ðio panaðumo ir galimø funkciniø ypaty-
biø nanotechnologija yra natûralus su
sveikata susijusiø srièiø progresavimas.
Taèiau nanomedþiagos (t.y. medþia-
gos, ið kuriø numatoma gaminti nano-
mechanizmus) turi kitokiø savybiø nei
dauguma gamtoje pasitaikanèiø medþia-
gø. Nanomedþiagos yra stipresnës, leng-
vesnës, labiau pralaidþios elektrai, geriau
termiðkai izoliuotos ir nerûdijanèios.
Manoma, kad tipiškas medicininis na-
noprietaisas greièiausiai bus pagamintas
ið nanodaleliø. Ðiø daleliø dydis turëtø bûti
apie 1–100 nm. Dalelës bûtø sulipdytos á
nepriekaiðtingai veikiantá mechanizmà, ku-
rio skersmuo bûtø 0,5–3 mikronø. Trijø mik-
ronø dydis leistø nanomechanizmui cirku-
liuoti kraujagyslëmis. Mokslininkai dar ne-
gali tiksliai pasakyti, kaip atrodys nanoro-
botai. Manoma, kad nanorobotai, kurie cir-
kuliuos kraujyje, bus 500–3000 nm sker-
smens. Audiniø nanorobotai galëtø bûti
50–100 mikronø, virðkinamojo trakto ar
bronchø galëtø bûti ir didesni. Kiekvienos
srities nanorobotai bus ávairiø formø ir dy-
dþiø bei gaminami taip, kad galëtø vykdyti
specifines uþduotis. Taip pat yra manoma,
kad bus gaminami nanodaktarai, kurie ga-
lës paðalinti „senus nanorobotus“ ið orga-
nizmo ið karto, kai tik ðie nustos funkcio-
nuoti. Taèiau iðliks pavojus, kad „senieji na-
norobotai“ suges ar blogai funkcionuos,
34 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9
Nuo Hipokrato laikø (V a.pr.m.e.)
Jurgita
RUDZEVIÈIÛTË
Kauno medicinos
universiteto
studentë
pripaþinta gydomoji èesnakø reikðmë.
Pagaliau ir mûsø laikø mokslas
patvirtino èesnakus esant veiksminga
profilaktine ir gydomàja priemone.
Per pastaruosius dešimtmeèius
antioksidantø ir jø poveikio paþini-
mas leidþia plësti ðio augalo sudeda-
møjø medþiagø vartojimà gydymo
praktikoje þmogaus sveikatos labui.
sukeldami nemalonius pojûèius þmogui, Siûlome susipaþinti su pastaruoju
kai pagrindinë liga jau bus iðgydyta. metu paskelbtu moksliniu straipsniu
Mokslininkai mano, kad pirminë imu- „Èesnakai ir jø preparatai
ninës sistemos reakcija á nanorobotus tu- medicinoje“ (oficialus Lietuvos
rëtø bûti kaip á svetimkûnius. Nustatyta,
kad imuninei reakcijai ávykti yra svarbûs
nanoroboto parametrai: dydis, prietaiso
judrumas, pavirðiaus ðiurkðtumas, pavir- Prof. dr.
ðiaus paslankumas ir kt. Kiti mano, kad Domicelë MIKALAUSKAITË
imuninës sistemos reakcija nëra jau to-
kia aktuali problema, nes daugelis na- Pastaruoju metu padidëjo susidomë-
nomechanizmø organizme funkcionuos jimas aktyviosiomis fitocheminëmis mais-
laikinai, o imuninë sistema galës bûti uþ- to medþiagomis, jø pritaikymu ligø profi-
slopinta imunosupresiniais vaistais, ku- laktikai ir gydymui. Jau senøjø civilizaci-
rie jau yra vartojami. Yra atlikti tyrimai su jø gyventojai domëjosi èesnakø poveikiu
nanorobotais, kuriø pavirðius padengtas þmogaus sveikatai. Ðie augalai medici-
deimantu. Nustatyta, kad kuo lygesnis noje buvo vertinami jau Hipokrato laikais,
nanorobotø deimantinis pavirðius, tuo literatûroje paskelbta daug duomenø
maþesnis jo bioaktyvumas ir silpnesnës apie jø taikymà medicinoje. Nors èesna-
leukocitø bei fibrinogeno reakcijos. kai laikomi vienais veiksmingiausiø mais-
Nanomedica – tai nanomechanizmø to produktø, padedanèiø apsisaugoti
naudojimas ligø prevencijai bei gydymui. nuo ávairiø ligø, bet jø savybëmis, che-
Patys paprasèiausi nanomechanizmai mine sudëtimi, specifiniu veikimu susi-
bus taikomi ligø diagnostikai, vidinëms domëta tik pastaraisiais metais.
cheminëms reakcijoms stebëti. Mobilûs
nanorobotai galëtø cirkuliuoti kraujyje bei
limfoje ir siøsti informacijà apie cheminius
procesus. Panaðûs nanomechanizmai
galëtø bûti implantuoti á nervø sistemà,
kad stebëtø pulsà, smegenø bangø akty-
vumà ir daugelá kitø organizmo funkcijø.
Tobulesnë nanotechnologija galëtø
apimti implantuojamus prietaisus, kurie
suleistø vaistus ar hormonus tada, kai rei-
kia þmonëms, sergantiems lëtinëmis li-
gomis. Juk ðirdies defibriliatoriai ir ðirdies
stimuliatoriai jau kurá laikà yra naudoja-
mi. Pagaliau galëtø bûti iðrasti ir dirbti-
niai antikûnai, dirbtiniai leukocitai ir erit-
rocitai bei antivirusiniai nanorobotai.
Iðtobulinta nanomedicina galëtø na-
norobotus naudoti ir kaip miniatiûrinius
chirurgus. Tokios maðinos galëtø patai- Árodyta, kad èesnakai maþina lipidø
syti paþeistas làsteles ir pakeisti jas, per- kieká kraujyje, pasiþymi antikoaguliaciniu,
imti vidulàsteliniø struktûrø funkcijas. Di- medþiagø apykaità gerinanèiu veikimu,
dþiausias nanomedicinos laimëjimas bû- padeda apsisaugoti nuo perðalimo, gri-
tø, jei nanomechanizmai galëtø pakeisti po, piktybiniø ligø, stiprina imuninæ sis-
patys save arba koreguoti genetiná ne- temà. Literatûroje pateikiama duomenø,
pakankamumà perdirbdami arba pakeis- jog prinokusiø èesnakø ekstraktas pasi-
dami DNR molekules. þymi plaèiu biologiniu aktyvumu, jam bû-
J.Rudzevièiûtës straipsnis „Kamieninës làs- dingas hepatoprotekcinis, neuroprotek-
telës“ iðspausdintas MG 2004 m., Nr. 10. cinis ir antioksidacinis veikimas. Ðiems

internistø draugijos leidinys
“Internistas“ 2006, Nr.4).
Reikëtø ir Lietuvoje organizuoti
èesnakø medicininiø preparatø gamy-
bà, iðplëtus paèios þaliavos augini-
mà.Tai bûtø svarbu ir mûsø ðaliai
ekonomine prasme, nekalbant jau apie
tolesná moksliná paþinimà, naujø
èesnakø preparatø gamybà.
Ðis klausimas turëtø sudominti ir
verslo þmones, gamybos
organizatorius, galbût galëtø bûti
paremtas ir Europos Sàjungos skiria-
momis lëðomis.
Èesnakai
ir jø
preparatai medicinoje
augalams bræstant oksiduojamos toksið-
kos medþiagos, kuriø gausu nesubren-
dusiuose èesnakuose.
Gaminant vaistinius èesnakø prepa-
ratus toksiðkos medþiagos paðalinamos.
Vartojant maistui natûralius èesnakus, tok-
siniø medþiagø likuèius lengvai paðalina
pienas, darþoviø miðrainës, vynas ir kt.
Aktyviosios èesnakø medþiagos
skirstomos á sulfatines ir nesulfatines, jos
sustiprina viena kitos veikimà. Sieros tu-
rintys junginiai yra γ-glutamin-S-alil-L-cis-
teinai ir S-alil-L-cisteino sulfoksidai. Vei-
kiant fermentams ið jø pasigamina van-
denyje tirpiø medþiagø. Tiosulfatas alici-
nas in vitro naikina mikroorganizmus, ta-
èiau yra nepatvarus rûgðèioje terpëje, to-
dël patekæs á skrandá greitai suyra. Ið su-
brendusiø èesnakø ar jø ekstraktø gauti
S-alil-L-cisteino derivatai yra stabilûs, pa-
siþymi antioksidaciniu veikimu, nukenks-
mina laisvuosius radikalus, apsaugo nuo
ðirdies ligø ir vëþio.
Dël padidëjusio susidomëjimo èesna-
kø reikðme þmogaus sveikatai kai kurio-
se ðalyse jø suvartojimas pastaraisiais me-
tais padidëjo kelis kartus. Kol kas nëra
grieþtø èesnakø suvartojimo normø. Ma-
noma, kad milteliø pavidalu èesnakø per
dienà reikëtø suvartoti apie 900 mg, pri-
nokusiø èesnakø – 1–7 g per dienà, pri-
klausomai nuo cholesterolio koncentraci-
jos kraujo plazmoje. Teigiama, kad imu-
ninei sistemai stiprinti labiau tinka maþes-
nës èesnakø dozës. Vyrauja nuomonë,
kad èesnakai naudingi ne tik ligø profilak-
tikai, bet gali bûti pritaikomi ir joms gydy-
ti. Vis dëlto prieð apsvarstant ilgalaikio var-
tojimo indikacijas pirmiausia reikëtø tiks-
liau ávertinti ðiø augalø toksines savybes.
Kartais neprinokæ èesnakai gali sukelti
alerginiø reakcijø, nes juose gausu alici-
no. Vaistiniuose èesnakø preparatuose
alergijà sukelianèiø medþiagø nebûna. Ak-
tyviausia èesnakø medþiaga, maþinanti ri-
zikà sirgti ðirdies ir kraujagysliø sistemos
ligomis, yra S-salicilcisteinas. Remiantis
S-salicilcisteino kiekiu standartizuojami
vaistiniai èesnakø preparatai. Èesnakai
pasiþymi antioksidacinëmis savybëmis,
taèiau vaistiniø preparatø gamybos metu
ði savybë ið dalies prarandama.
Eksperimentiniais tyrimais atskleista,
kad aktyviosios èesnakø medþiagos ap-
saugo làsteliø lipidines membranas nuo
peroksidacijos. Ðiuo metu tiriamas anti-
oksidacinis èesnako su-
dedamøjø daliø poveikis
neuronams. Jos turëtø apsaugoti
nuo sunkiø iðeminiø galvos smegenø pa-
þeidimø pasekmiø.
Èesnakams bræstant susidaranèiø
1,2,3,4-tetrahidro-β-karbolino derivatø,
pasiþyminèiø antioksidacinëmis savybë-
mis, gausu ir kituose produktuose – vai-
siuose, darþoviø miðrainëse, vyne, ðoko-
lade, kakavoje ir kt. Be to, jie slopina trom-
bocitø agregacijà. Antioksidacinis èesna-
kø alkaloidø aktyvumas prilygsta askor-
bo rûgðties poveikiui. Taigi antioksidaci-
nëmis savybëmis pasiþymi ne tik orga-
niniai èesnakø sudëtyje esantys sulfojun-
giniai, bet ir alkaloidai.
Be jau minëtø medþiagø, èesnakø
sudëtyje yra fruktozës, baltymø, laisvø-
jø aminorûgðèiø, skaiduliniø medþiagø,
saponinø, fosforo, kalio, sieros, cinko,
ðiek tiek seleno, vitaminø A, C, B, ðiek
tiek kalcio, magnio, natrio ir nemaþai fe-
nolio junginiø.
Èesnakuose esanèios aktyvios me-
dþiagos slopina cholesterolio ir riebalø
rûgðèiø sintezëje dalyvaujanèius fermen-
tus. Nustatyta, kad vandenyje tirpios pri-
nokusiø èesnakø ekstrakto medþiagos yra
veiksmingesnës uþ riebaluose tirpius sie-
ros junginius. In vitro ir in vivo tyrimø metu
buvo árodytas èesnakø trombocitø agre-
gacijà slopinantis poveikis. Nustatyta, kad
aktyviosios èesnakø medþiagos slopina
fermentà citochromoksigenazæ. Be to, pri-
nokusiø èesnakø aktyviosios medþiagos
tirpdo fibrinà, teigiamai veikia kraujagys-
liø endotelio funkcijà, nes reguliuoja azo-
to oksido relaksacijos faktoriaus bei va-
zokonstriktoriaus endotelino-1 iðskyrimà.
Gausûs in vitro ir in vivo tyrimai atsklei-
dë, kad prinokusiø èesnakø veikliosios
medþiagos inaktyvuoja laisvuosius de-
guonies radikalus ir slopina maþo tankio
lipoproteinø (MTL) oksidacijà, taip pat
maþina lipidø peroksidacijà, padeda ið-
saugoti làsteliø gliutationo atsargas. 2003
m. buvo pripaþinta, kad prinokusiø
èesnakø veikliosios medþiagos pa-
siþymi lipidø kieká maþinanèiu vei-
kimu. Nustatyta, kad vartojant èes-
nakø bendrojo cholesterolio kie-
kis kraujo plazmoje sumaþëja apie
10 proc., maþo tankio lipopro-
teinø – apie 11 proc.,
triacilgliceroliø – 10
procentø. Èesnakø
veikliosios medþia-
gos maþina homo-
cisteino kieká kraujy-
je, skatindamos ho-
mocisteino virtimà me-
tioninu ir cistametioninu.
Prinokusiø èesnakø
vartojimas padeda apsi-
saugoti nuo lëtiniø ðirdies
ir kraujagysliø sistemos ligø.
Vartojant èesnakø padidëja kraujagysliø
elastingumas, pagerëja periferinë krau-
jotaka, sumaþëja vainikiniø kraujagysliø
kalcifikacija. Prinokusiuose èesnakuose
yra kur kas daugiau aktyviø sieros jungi-
niø, be to, juose maþiau toksiðkai veikian-
èio alicino.
Taip pat tiriamas èesnakø vaistiniø
preparatø taikymas vëþiniø ligø profilak-
tikai ir gydymui.
Europoje èesnakø vaistiniø preparatø
gamyba kol kas nëra iðplëtota, todël kyla
klausimas, ar negalëtø bûti tokia iniciaty-
va parodyta Lietuvoje, kurioje galima bû-
tø iðplësti ir paèios þaliavos auginimà.
Straipsnis parengtas pagal simpoziumo
„Significance of Garlic and Its Constituens
in Cancer and Cardiovascular Disease“,
ávykusio 2005 m. balandþio 9–11 d.
Vašingtone, JAV, medþiagà.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9 35

Sveikiname Vincentà KORKUTÁ,
gamtos mokslø daktarà, Geologijos ir
geografijos instituto vyr. moksliná
bendradarbá-konsultantà, Lietuvos
respublikinës premijos laureatà, Olimpi-
nës þvaigþdës kavalieriø, garbingo
75-eriø metø jubiliejaus proga.
1955 m. baigusá Vilniaus universi-
teto Gamtos mokslø fakulteto geologi-
jos specialybæ neramios prigimties jau-
nuolá likimas nubloðkë á Vakarø Sibiro
geologinæ tarnybà, po keleriø metø su-
gráþæs á gimtinæ dirbo naftos paieðkos
darbus Lietuvoje ir Kaliningrado srity-
je. Daugelá metø trukusio geologo-pa-
ieðkininko darbø patirtis nuvedë Vin-
cà Korkutá net á Pietø Arabijà – talkin-
ti jauniems Jemeno specialistams.
Jubiliatas neuþsidarë vien mokslinë-
je erdvëje. Já viliojo ir visuomeninë veik-
la, kelionës, paskaitos, meilë lauko te-
nisui, pagundos fotografijai.
V.Korkutis raðë ne tik straipsnius
mûsø þurnalui (nuo 1962 m.), bet ir
knygas: „Mineralø pasaulyje“ (1980
m.), „Lietuvos tenisui – 75“ (1995 m.),
apie S.Tijûnaitá „Kaip að á þmones ið-
ëjau“ (2003 m.), o neeiliniam gimta-
dieniui pasido-
vanojo knygà
„Karavanø ke-
liais“.
Nuoðir-
dþiai linkime
Jubiliatui
tvirtos
sveikatos
ir dar
daug
graþiø
darbø.
36 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9
Atkelta ið 27 p.
Nedidelë atlëkusiøjø daleliø dalis yra
„pagaunama“ ir sulaikoma plazmos ðleifo
ðerdyje ir Van Alleno radiacinëse juosto-
se, pavadintose 1958 m. jas atradusio
amerikieèiø mokslininko Dþ. Van Alleno
vardu. Kai tokiø daleliø yra labai daug,
jos perpildo Van Alleno radiacines juos-
tas, trumpam labai iðkraipydamos Þemës
magnetiná laukà. Taip kyla vadinamosios
magnetinës audros, kurios trikdo ryðiø ir
kitø elektroniniø sistemø darbà.
Judëdamos iðilgai magnetinio lauko
linijø, elektringosios dalelës greitëja, o jø
kryptingas judëjimas jonosferoje kuria ne-
menkas elektros sroves, kurios vadina-
mos Birkelando srovëmis. Galiausiai ðios
dalelës pasiekia paèius aukðèiausius at-
mosferos sluoksnius ties geomagneti-
niais Þemës poliais. Ðiaurinis polius yra
Kanados ðiaurës rytuose, netoli Grenlan-
dijos, o pietinis – rytiniame Antarktidos
pakraðtyje, á pietus nuo Australijos. Sri-
tys, kuriose ávyksta elektringøjø daleliø sà-
veika su atmosferos atomais, yra þiedo
formos ir vadinamos paðvaisèiø ovalu.
Paðvaistës ovalo skersmuo sàlyginai ra-
mios Saulës metu yra apie 3000 km, tad
ðiaurës pusrutulyje jis driekiasi per ðiau-
rinius Skandinavijos, Rusijos, Kanados ir
Aliaskos rajonus. Ten ðiaurës paðvaistes
galima stebëti vos ne kasnakt. Geomag-
netiniø audrø metu paðvaistës ovalas pa-
stebimai iðplinta, tada ðiaurës paðvais-
tës gali bûti matomos gerokai pieèiau.
Nustatyta, kad ðiauriau 60o ðiaurës pla-
tumos jos suðvinta nuo 3 iki 10 kartø per
mënesá, Lietuvos platumoje (55o ðiaurës
platumos) – maþdaug kartà per mënesá,
Vidurio Europoje – maþdaug dukart per
metus, Pietø Europoje – tik kartà ar du
per deðimt metø, Ðiaurës Afrikoje – kelis-
kart per ðimtmetá, o ekvatoriuje – tik kartà
per 200 metø. Be to, pastebëta, kad
áspûdingos ðiaurës paðvaistës pasikar-
toja kas 27 dienas – toks yra Saulës ap-
sisukimo apie aðá periodas. Ðiaurës pa-
ðvaistës daþniau suðvinta Saulës akty-
vumo maksimumø, kurie kartojasi kas
11 m., metu. Kartu nustatytas ádomus
faktas, kad XVIII a. pabaigoje (1793–
1816 m.) Saulës aktyvumas buvo neáti-
këtinai maþas, o Saulës dëmës buvo be-
veik iðnykusios. Retos tuomet buvo ir
ðiaurës paðvaistës – bûta metø, kai ðiau-
rës Europoje jø visai nebuvo matyti.
Paðvaisèiø spalvos
Elektronai, ágreitinti Þemës magneti-
nio lauko ir skverbdamiesi á atmosferà,
daug kartø susiduria su atmosferos ato-
Ðiaurës
mais ir molekulëmis, kol pagaliau pra-
randa visà savo energijà. Dël ðiø susi-
dûrimø virðutiniø atmosferos sluoksniø
atomai ir molekulës yra suþadinami, o
gráþdami á savo pradinæ bûsenà iðspin-
duliuoja ðviesos kvantus – fotonus, ku-
riuos ir matome kaip ðvytëjimà. Beje, kad
ðiaurës paðvaistæ bûtø galima pamatyti
plika akimi, vienu metu turi bûti iðspin-
duliuojamas didþiulis fotonø kiekis – apie
100 milijonø. Kiekvienas atomas ar mo-
lekulë turi savità energijos lygmenø struk-
tûrà, tad jà nesunkiai galima atpaþinti ið
spinduliuojamo spektro. Taigi paðvaistës
spalvos yra aukðèiausiøjø atmosferos
sluoksniø sudedamøjø daliø „pirðtø at-
spaudai“. Jø ðvytëjime iðsiskiria trys pa-
grindinës spalvos: þaliai gelsva (bangos
ilgis 557 nm), tamsiai raudona (630 ir 636
nm) ir giliai mëlyna (428 nm). Ið ðiø „at-
spaudø“ galima tiksliai identifikuoti, ko-
kie atomai ar molekulës ðvyti. Visø pirma
vertëtø priminti, kad paèiø aukðèiausiø
atmosferos sluoksniø cheminë sudëtis
skiriasi nuo mums áprastos, esanèios
ties Þemës pavirðiumi. Aukðtyje, kuriame
ásiþiebia ðiaurës paðvaistës, intensyvi ul-
travioletinë Saulës spinduliuotë suardo
daugelá molekuliø, ir pagrindinës paties
aukðèiausio Þemës atmosferos sluoks-
nio (vadinamo termosfera ar jonosfera)
sudëtinës dalys yra atominis deguonis ir
jonizuotos (netekusios vieno elektrono)
azoto molekulës. Beje, maþdaug 400 km
aukðtyje atominio deguonies yra 10 kar-
tø daugiau nei azoto, o molekulinio de-
guonies, kuriuo kvëpuojame, iðvis nëra.
1923 m. danø astronomas L.Vegardas
nustatë, kad þaliai gelsvà ir raudonà ðvie-
sà spinduliuoja suþadinto deguonies ato-
mai, o mëlynà – suþadintos jonizuoto
azoto molekulës.
Ádomu ir tai, kad skirtingø spalvø ðvy-
tëjimas dangaus skliaute neretai ágauna
visiðkai skirtingas formas. Þaliai gelsvas
ðvytëjimas daþnai turi aiðkiai iðreikðtà
smulkiàjà struktûrà – spindulius ar ple-
venanèias juostas, kurios yra labai dina-
miðkos ir greitai kinta. Tuo metu raudo-
nas ðvytëjimas daþniausiai susilieja á vie-
nalytá fonà, retai kada ágaunantá aiðkes-
nes formas. Kaipgi paaiðkinti, kad tie pa-
tys deguonies atomai kuria visiðkai skir-
tingø formø ðvytëjimà? Pasirodo, viskà le-
mia tai, kad suþadinami skirtingi atomi-
nio deguonies energiniai lygmenys, ku-
riø gyvavimo trukmë smarkiai skiriasi. Be-
je, dël neáprastai ilgos gyvavimo trukmës,
kuri matuojama sekundëmis ar jos dali-
mis, visi ðie lygmenys vadinami metasta-
paðvaistës
Lietuvos
padangëje
biliais. Suþadintas deguonies atomas, kol
iðspinduliuoja þaliai gelsvà ðviesà (foto-
nà), bûna palyginti trumpai – vos 0,7 s.
Dël to þaliai gelsva spalva gana tiksliai
pakartoja sparèiai besikeièianèio elektrin-
gøjø daleliø srauto laikines ir erdvines va-
riacijas. Tuo tarpu suþadintas atominio
deguonies lygmuo, spinduliuojantis rau-
donà ðviesà, atvirkðèiai, gyvuoja labai il-
gai – beveik 2 minutes. Suþadintas ato-
mas per tiek laiko gali nulëkti labai toli
nuo tos vietos, kur susidûrë su elektrin-
gàja dalele. Dël to raudonas ðvytëjimas
apima didþiulá tûrá ir yra gana vientisas.
Retais atvejais ir raudona spalva dangu-
je ágauna ryðkiai apibrëþtas formas (þr. 3
ir 4 pav.). Jonizuoto azoto molekuliø su-
þadintos bûsenos gyvavimo trukmë yra
dar maþesnë – vos tûkstantoji sekundës
dalis, tad mëlyna paðvaistës spalva yra
tokia pat dinamiðka, kaip ir þalia.
Þinoma ir tai, kad skirtingos ðiaurës
paðvaistës spalvos ásiþiebia skirtingame
aukðtyje. Þaliai-gelsva ir mëlyna spalvos
ðvyti maþdaug 100 km aukðtyje, o rau-
donas ðvytëjimas driekiasi daug aukð-
èiau – iki 500 km ir daugiau. Tai vëlgi su-
sijæ su minëtàja suþadintos bûsenos gy-
vavimo trukme – jei atomas gali ilgai ið-
bûti suþadintos bûsenos, yra nemenka
tikimybë, kad jis susidurs su kitu atomu
ir praras savo suþadinimà taip ir nespë-
jæs iðspinduliuoti raudono fotono. Kadan-
gi atmosferos tankis kylant aukðtyn toly-
dþio maþëja, tai atomø tarpusavio susi-
dûrimø tikimybë taip pat maþëja, ir jie
spëja iðspinduliuoti fotonà iki susidûrimo
su kitu atomu.
Regimosios paðvaisèiø formos priklau-
so nuo á atmosferà álekianèiø elektringøjø
daleliø energijos ir tankio, taip pat ir nuo
lokaliø Þemës magnetinio lauko variaci-
jø. Jos yra skirstomos á ramias ir aktyvias.
Ramios formos – tai beformis ðvytëjimas,
matomas kaip blausi vienalytë ðviesa, ku-
rios intensyvumas laikui bëgant beveik ne-
kinta. Aktyvios formos daug áspûdinges-
nës – jos matomos kaip pulsuojantys spin-
duliai, persiklojantys su plevenanèiomis
ir vinguriuojanèiomis juostomis. Reèiau
matomas vainikas – spinduliai, sueinan-
tys á vienà taðkà. Kartais ant Þemës esan-
èiam stebëtojui visos spalvos persikloja,
taip sukurdamos fantastinius pulsuojan-
èius visø vaivorykðtës spalvø derinius.
Toks reginys iðties gniauþia kvapà. Be ma-
tomos spinduliuotës, ðiaurës paðvaistës
spektre yra ir nematomos akiai ðviesos,
kurià registruoja tik spektriniai prietaisai.
Tai infraraudonieji ir ultravioletiniai spindu-
liai, sàlygojami jau kitø suþadintø azoto ir
deguonies energijos lygmenø. Beje, ul-
travioletiniø spinduliø neámanoma uþre-
gistruoti nuo Þemës pavirðiaus, kadangi
juos sugeria ozono sluoksnis, esantis 20–
30 km aukštyje.
Ðiaurës paðvaistës Lietuvoje
Nors statistiðkai ðiaurës paðvaistes Lie-
tuvos platumose galima matyti kartà per
mënesá, taèiau dël Lietuvos astroklimato
ypatumø (giedrø naktø skaièiaus per me-
tus) ðiaurës paðvaistæ pamatyti pasiseka
nedaþnai. Ðio straipsnio autoriai, turëda-
mi laisvo laiko, nepraleidþia progos þvilg-
telëti á dangø, ir 1989–2006 m. ðiaurës pa-
ðvaistes Lietuvos padangëje jie stebëjo
daugiau nei 50 kartø. Daþniausiai Lietu-
voje galima pamatyti kraujo raudonumo
dangø ðiaurinëje pusëje, o þaliai gelsva
juosta matoma neaukðtai virð ðiaurinio ho-
rizonto. Mëlynos spalvos paðvaistë Lietu-
voje suðvinta itin retai. Ið dalies tai susijæ
su tuo, kad Þemës atmosfera nevienodai
sklaido skirtingø spalvø ðviesà – raudonà
maþiausiai, o mëlynà labiausiai. Jei mëly-
na paðvaistë yra arti horizonto, jos ðviesa
stipriai sklaidoma. Be to, þmogaus akis
yra jautriausia þaliai ðviesai. Kai paðvais-
të yra neryðki, akis sunkiai skiria spalvas.
Dël to þaliai gelsva juosta netoli horizonto
daþniausiai matyti tik kaip balzganas ðvy-
tëjimas. Esant geroms stebëjimo sàly-
goms – skaidriam orui, toli nuo miesto þi-
buriø, galima nesunkiai pastebëti net
menkiausius pokyèius ðiaurinëje dangaus
pusëje. Taèiau mieste vadinamoji „ðvie-
sos tarða“ tokia didelë, kad iðsklaidyta
lempø ðviesa nustelbia net ir gana ryðkiø
ðiaurës paðvaisèiø ðvytëjimà.
Ðiaurës paðvaistës Lietuvos padangë-
je savo groþiu retai kada prilygsta toms,
kuriomis groþisi ðiaurës kraðtø gyvento-
jai. Ryðkios ir áspûdingos ðiaurës paðvais-
tës mûsø ðalyje yra neabejotinai retas reið-
kinys. Taèiau du pastarieji Saulës aktyvu-
mo maksimumai (1991 ir 2002 metais) pa-
dovanojo iðties graþiø reginiø ir Lietuvos
padangëje. Áspûdinga paðvaistë stebëta
1991 m. lapkrièio 1-osios vakare, kai krau-
jo raudonumo lieþuviai driekësi tiesiai virð
galvos, o ðiaurinë dangaus pusë alsavo
nuostabiomis spalvomis. Panaðus reginys
pasikartojo po savaitës, lapkrièio 9-osios
naktá. 2000 m. liepos 15-osios naktá suþi-
bo reto groþio ðiaurës paðvaistë, kuri nu-
sidriekë per visà dangø. Atrodë, kad jos
centras yra beveik tiesiai virð galvos, Ly-
ros þvaigþdyne. Kitø metø rudená ðiaurës
paðvaistës, nors ir ne tokios ryðkios, ðvy-
tëjo net tris naktis paeiliui (spalio 20–22).
Autoriø stebëjimø duomenimis, daþniau-
siai ðiaurës paðvaistës ðvyti pavasará (ko-
vo mën.) ir rudená (spalio mën.), o jø ma-
tomumo trukmë yra labai ávairi – nuo ke-
liolikos minuèiø iki keleto valandø.
Vietoje epilogo
Ðiaurës paðvaistës bûna ne tik Þemë-
je, bet ir kitose planetose. Kosminiai apa-
ratai uþregistravo itin galingas paðvais-
tes didþiosiose Saulës sistemos plane-
tose – Jupiteryje, Saturne, Urane ir Nep-
tûne. Kadangi ðiø planetø atmosferø su-
dëtis smarkiai skiriasi nuo Þemës, tai ir
paðvaistës ðvyti visai kitomis spalvomis.
Intensyviausias ðvytëjimas registruoja-
mas ultravioletiniame spektro ruoþe. Pa-
ðvaistës stebëtos ir kai kuriuose didþiøjø
planetø palydovuose – Titane, Tritone ir
Ijo. Pastarajame jos itin ádomios, nes ðvyti
ties pat pavirðiumi. Ðis Jupiterio palydo-
vas neturi nuolatinës atmosferos, taèiau
laikina maþo tankio atmosfera atsiranda
dël daugybës ten veikianèiø vulkanø.
Marse ir Veneroje ðiaurës paðvaisèiø ið-
vis nebûna, kadangi ðios planetos netu-
ri magnetinio lauko. Nëra paðvaisèiø ir
Merkurijuje, nors ði maþa planetëlë ir turi
magnetiná laukà, bet neturi atmosferos.
Yra nustatyta, kad Þemës magneti-
niai poliai, o ypaè ðiaurinis, sparèiai juda
link geografiniø aðigaliø, per metus vidu-
tiniðkai pasislinkdami po 40 km. Pasta-
røjø deðimtmeèiø duomenimis ðis judë-
jimas tolydþio greitëja. Tà patvirtina ir fak-
tas, kad XIX a. magnetiniø poliø judëji-
mo greitis tebuvo 15 km per metus. Ati-
tinkamai slenka ir ðiaurës bei pietø pa-
ðvaisèiø ovalai. Mokslininkai prognozuo-
ja, kad maþdaug po 1000 metø Þemës
magnetiniai poliai apsivers. Tyrinëjant pa-
leomagnetinius duomenis nustatyta, kad
Þemës magnetinio lauko poliarumas ne-
kart keitësi ir anksèiau, paskutiná kartà tai
ávyko maþdaug prieð 800 000 metø. Iki
ðiol nëra visiðkai aiðku, kas sàlygoja to-
kius pasikeitimus. Taip pat sunku prog-
nozuoti ir bûsimo ávykio padarinius. Gali
bûti, kad tuomet Þemë laikinai neteks sa-
vo magnetinës apsaugos nuo Saulës vë-
jo. Na, o kol kas galime groþëtis ástabio-
mis ðiaurës paðvaistëmis, kurios mums
primena, kad gyvename neramios
þvaigþdës – Saulës paðonëje.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9 37
 R engdamas šá straipsnelá, prisimi-
niau prieð 4 ar 5 metus kaþkieno man pa-
dovanotà populiarià Anatolijaus Maloviè-
ko knygelæ „Viskas apie vandená“ (rusø kal-
ba). Knygelë nedidelë, vos 53 puslapiø.
Joje yra keletas skyriø: „Viskas apie van-
dená“, „Sidabrinis vanduo“, „Kaip ðimtà kar-
tø pagerinti vandens kokybæ“ ir „Pamàsty-
mai apie gyvàjá ir negyvàjá vandená“.
Pats didþiausias skyrius skirtas sidab-
riniam vandeniui. Jame, kaip, beje, ir ki-
tuose skyriuose, pateikiami duomenys la-
bai primena spalvingà miðrainæ. Istorinës
þinios sumaiðytos su garsiø praeities ir
„Sidabrinio“
vandens
Doc. dr. Juozas JANKAUSKAS
paslaptys
dabarties ðios srities specialistø tyrimø
rezultatais, visa tai pagardinta beveik tei-
singais, neteisingais ir visiðkai klaidingais
autoriaus komentarais ir palaistyta visið-
kai nematerialiu, antgamtinëmis jëgomis
atsiduodanèiu padaþu. Ir tai yra visiðkai
suprantama. Jeigu þmogus nutarë bûti
pranaðu ir iðgydyti nuo visø ligø, kad ir
su sidabriniu (ðiek tiek sidabro jonø tu-
rinèiu) vandeniu, jam, be abejo, reikia ant-
gamtiniø jëgø pagalbos. Apkvailinti þmo-
nes, pasirodo, nëra labai sudëtinga. Rei-
kia tiktai turëti dràsos ir fantazijos.
Jau þiloje senovëje buvo þinoma
apie teigiamà sidabro poveiká vandeniui.
Jau V a. pr. m. e. buvo pastebëta, kad
sidabriniuose induose laikomas vanduo
ilgai nerûgsta. Apie 2000 m. pr. m. e.
sanskrito kalba paraðytuose medicinos
traktatuose pateikiamas geriamojo van-
dens kokybës gerinimo bûdas – á van-
dená keletà sykiø pamerkiamas ákaitin-
tas sidabras arba metalinis sidabras il-
gai laikomas vandenyje. Vëliau ðie bû-
dai buvo primirðti ir tiktai XIX a. vël pra-
dëta plaèiau kalbëti apie sidabro suge-
bëjimà naikinti vandenyje esanèias bak-
terijas. Tuo pat metu buvo pradëti ir rim-
tesni moksliniai tyrimai.
Didesniam vandens kiekiui nukenks-
minti (dezinfekuoti) praktiðkai sidabras
pradëtas naudoti 1907 m. – á vandená
38 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9
bûdavo pamerkiamos sidabro plokðtës.
1917 m. italas Sesilis pasiûlë vandená
sterilizuoti induose, kuriuose ámontuo-
tos sidabro vielos spiralës. Buvo nusta-
tyta, kad vandeniui visiðkai dezinfekuoti
reikia 8 valandø. Tyrimai parodë, kad
baktericidinis sidabro poveikis tuo stip-
resnis, kuo didesnis sidabro ir vandens
kontakto pavirðius, kadangi per tà patá
laikà iðtirpsta daugiau sidabro ir van-
denyje padidëja sidabro jonø koncentra-
cija. Bûtent sidabro jonai, o ne metalinis
sidabras nukenksmina vandená. Todël
vandens nukenksminimui buvo pradëtos
naudoti didelá pavirðiø turinèios medþia-
gos, apdorotos sidabru ar jo junginiais.
Tai karoliai, Raðigo þiedai, aktyvuotoji an-
glis, upës smëlis, vata, marlë ir kitos iner-
tinës (netirpstanèios vandenyje) medþia-
gos. Vis dëlto, kad vandenyje susidary-
tø kiek didesnës sidabro jonø koncen-
tracijos, reikëjo daug laiko. Pavyzdþiui,
kad vandenyje sidabro jonø koncentra-
cija bûtø 0,137–0,147 mg/L, reikëjo, kad
vanduo su pasidabruotu smëliu kontak-
tuotø ne trumpiau kaip 4 valandas. Be
to, sidabro tirpimo greitis priklauso nuo
vandenyje esanèiø medþiagø. Taigi pa-
sirodë, kad kontroliuoti sidabro tirpimà
ir kartu vandens nukenksminimà yra la-
bai sudëtinga.
Vëliau vandeniui nukenksminti pradë-
ti naudoti ávairûs sidabro junginiai: sidab-
ro nitratas, sidabro amoniakinis komplek-
sinis junginys ir kt. Dar vëliau – elektro-
chemiðkai (anodiðkai) tirpinamas sidab-
ras. Buvo sukonstruoti ávairaus tipo ir na-
ðumo vadinamieji jonatoriai. Jie buvo
pritaikyti jûrø laivuose, plaukymo basei-
nuose, sanatorijose, maisto pramonës
ir visuomeninio maitinimo ámonëse. Ta-
èiau ir èia yra problemø. Kai vandenyje
yra chloridø ar sulfatø jonø (poþeminiuo-
se vandenyse jø visada yra), ant anodo
formuojasi maþai tirpi sidabro chloridø
ir sulfatø plëvelë, kuri apsunkina sidab-
ro elektrocheminá tirpinimà. Antra vertus,
esant vandenyje chloridø veikliøjø sidab-
ro jonø koncentracija jame negali bûti
didesnë kaip 1,7 mg/L. Pasiekti dides-
næ sidabro jonø koncentracijà neleidþia
labai maþas sidabro chlorido tirpumas
vandenyje.
Koncentruoti sidabrinio vandens tir-
palai gali bûti naudojami græþiniø, ðuli-
niø, taros ir vamzdynø dezinfekcijai ir kt.
Taèiau ðis dezinfekcijos bûdas yra per-
nelyg brangus ir pastaruoju metai beveik
nenaudojamas. Ðiam tikslui daþniausiai
naudojami aktyvaus chloro turintys jun-
giniai (chloras, chlorkalkës, natrio hipoch-
loritas, chloro dioksidas), peroksidai ar-
ba ozonas.
Baktericidinis sidabro jonø poveikis
plaèiai naudojamas ir medicinoje. Pavyz-
dþiui, slogai gydyti naudojami sidabro ir
jo junginiø pagrindu pagaminti vaistai
protargolis ir kolargolis. Taèiau geriama-
jam vandeniui nukenksminti vis reèiau
vartojamas sidabras kai kuriø þmoniø
bandomas pateikti kaip panacëja nuo vi-
sø ligø. Nesu medicinos specialistas, to-
dël nenoriu daryti kategoriðkø iðvadø. Að
neþinau, koká poveiká skrandþio ir þarny-
no florai gali daryti á organizmà su van-
deniu patekæ sidabro jonai. Að tik galiu
garantuoti, kad, kontaktuodami su orga-
nizmo organinëmis medþiagomis, sidab-
ro jonai labai greitai redukuojasi ir virsta
metaliniu sidabru. Tuo galima ásitikinti uþ-
laðinus ant rankos bespalvio sidabro nit-
rato tirpalo. Jeigu jis tuojau pat nebus
nuplautas, jau po 4–5 minuèiø ant ran-
kos atsiras juoda, vandeniu nenuplauna-
ma dëmë. Tai yra smulkus metalinis si-
dabras, kuris labai gerai sukimba su oda.
Juoda dëmë dings tiktai pasikeitus odai.
Panaðios reakcijos vyksta ir skrandyje.
Ant audiniø nusëdæs smulkus beveik juo-
dos spalvos metalinis sidabras pamaþu
tirps ir skrandyje tam tikrà laikà bus ne-
didelë sidabro jonø koncentracija. Be jo-
kios abejonës, ði, kad ir nedidelë, sidab-
ro jonø koncentracija sudarys nepatogu-
mø gausiai skrandþio, dvylikapirðtës þar-
nos ir þarnyno bakterijø bendruomenei.
Beje, baktericidinëmis savybëmis pasi-
þymi ir kitø sunkiøjø metalø jonai: plati-
nos, vario ir kitø, taèiau platina praktiðkai
nenaudojama dël brangumo, o vario jo-
nø didesniø koncentracijø neleidþia nau-
doti geriamojo vandens higienos norma.
Uþtat vario druskos (vadinamasis mëly-
nasis akmenëlis – CuSO4· 5H2O) pakan-
kamai plaèiai naudojamas kovojant su
ávairiomis bakterijomis, pelësiais ir gry-
beliais. Pavyzdþiui, jo tirpalu impregnuo-
jama mediena, dedama á lengvas staty-
bines medþiagas, kuriose naudojamos
pjuvenos arba smulkinti ðiaudai, jis yra
viena ið dviejø pagrindiniø sudedamøjø
daliø sodininkams ir darþininkams gerai
paþástamo Bordo miðinio.
Manau, niekas nesiginèys, kad van-
dentiekio vamzdþiais turi tekëti kenksmin-
gø (patogeniniø) bakterijø neturintis van-
duo. Tai þino ir vandens tiekëjai. Jie ir rû-
pinasi, kad toks vanduo tekëtø ið èiau-
pø, patys nuolat tikrina vandens kokybæ.
Periodiðkai tiekiamo vandens kokybæ tik-
rina ir higienistai. Kà galima patarti tiems
þmonëms, kurie yra labai átarûs ir bijo,
kad vienà graþià dienà su vandeniu ne-
prasmuktø negera bakterija? Gerkite tik-
tai virintà ir atauðintà vandená. Jis, be vi-
so kito, bus dar ir gerokai minkðtesnis,
kadangi ðildant vandená ið jo maþai tir-
piø junginiø pavidalu iðsiskiria nemaþa
dalis kalcio ir magnio jonø. Ir nereikia jo-
kio sidabrinio vandens. Geriau pasirûpin-
kite tinkama mityba, reguliariai sportuo-
kite arba nors daþniau pajudëkite.

sàjungos leidykla, 2005. Ið anglø kalbos ver-
Kaip ðiø dienø
mes atrodëme
1932 metais
Oldo Hakslio antiutopija lietuviø
kalba po 74 metø1
Dr. Graþvydas KIRVAITIS,
dr. Jonas RUBIKAS Oldas
Hakslis
Jei kas pakviestø aplankyti vienà
ið naujausiø biomedicinos laboratori- gumulëlius, paðalina tuos, kurie at-
jø Oksfordo arba Kembridþo universi- rodo su raidos klaidomis, blogi, o ki-
tete, jûs, be abejo, neatsisakytumëte. tus perkelia á naujus indus ir ten jie
Jus aprengtø steriliu chalatu, uþmau- paliekami 37 laipsniø temperatûroje
tø baltà kepuraitæ, kad ir kokie veðlûs tolesniam augimui.
bûtø jûsø plaukai, galbût apautø bal- Kiek laiko stebëjæ ðias procedû-
tos drobulës batais ir tik tada nuvestø ras, dabar galite atsikvëpti ir pasidai-
á laboratorijas, kur vyksta XXI a. ste- ryti po laboratorijà. Nematyti prietai-
buklai. Gal tik pro lango stiklà pama- sai, aparatai, indai, sterilûs kamba-
tytumëte, kaip iðimami ið jau paruoð- rëliai... Tai laboratorijos kasdienybë.
tos moters subrendæ kiauðinëliai, trys, Bet pastebite kaþkà, kas jus verèia
keturi, gal ðeði, ir ádedami á indà su pasijausti nejaukiai. Tai ant sienos ka-
ðiltu specialiu tirpalu. Kitame kamba- bantis kalendorius-laikrodis. Valan-
ryje kiauðinëliai nuvalomi nuo nerei- das rodo kaip ir jûsø laikrodis, ir die-
kalingø làsteliø ir gleiviø ir sudedami na, ir mënuo tie patys. Tik metai. Ne-
po vienà á atskirus specialius indelius. tikite savo akimis – 1932!
Ið skysto azoto imamas in-
das su vyro sëklelëmis, jos ...apvaisintas
atðildomos ir ádedamos á in- kiauðinëlis
delá su kiauðinëliu: sëklelei plaukioja specia-
leidþiama apvaisinti kiauði- lioje mitybinëje
nëlá. Apvaisintas kiauðinë- terpëje, praturtin-
lis plaukioja specialioje mi- toje ávairiomis
tybinëje terpëje, praturtin- làsteliø dalijimàsi
toje ávairiomis làsteliø dali- ir augimà skati-
jimàsi ir augimà skatinan- nanèiomis me-
èiomis medþiagomis. Ði dþiagomis...
pirmoji naujos gyvybës làs-
telë pradeda dalytis – vienà, antrà kar- Taip, tikrai, tai 1932 metai. Jûs per-
tà. O pasidalijus treèiàjá kartà jau yra ðokote gerus 70–80 metø atgal á pra-
aðtuoniø làsteliø gumulëlis. Moksli- eitá ir atsidûrëte garsaus anglø raðy-
ninkas atidþiai pro mikroskopà apþiûri tojo Oldo Hakslio fantazijos sukurta-
me „puikiame naujame pasaulyje“.
1 Aldous Huxley „Puikus naujas pasau-
lis“ (,,Brave New World”). Lietuvos raðytojø
Kas jis, kas tas genijus, taip tiksliai
tada apraðæs mûsø ðiandienës labo-
të dr. Graþvydas Kirvaitis, ilgametis Lietuvos ratorijos darbus?
mokslø akademijos Uþsienio kalbø katedros
vedëjas, anglø literatûros specialistas,
Poetas, dramaturgas, romanistas,
iðvertæs ið anglø kalbos daugiau kaip eseistas, kritikas, filosofas Oldas
trisdeðimt knygø. Hakslis (Aldous Huxley, 1894–1963)

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9 39


rinius þinome.) Tai vis þmogaus kûnas.
buvo vienas ið talentingiausiø ir átakin-
giausiø XX a. anglø raðytojø. Jis gimë
Leonardo Hakslio, prestiþinio „Cornhill“
þurnalo leidëjo, ðeimoje. Jo senelis T.H.
Hakslis buvo pasaulinio masto biologas,
Karaliðkosios draugijos prezidentas,
garsiais mokslininkais tapo ir jo broliai.
Turbût biologu bûtø tapæs ir pats Haks-
lis, taèiau, mokydamasis Itono koledþe,
susirgo akiø liga ir beveik apako, todël
nebegalëjo siekti pasirinktos mokslinin-
ko karjeros. Taèiau á literatûrà linkusio
Hakslio pasaulëþiûra liko ið esmës
mokslinë. Já ypaè domino biologijos pro-
blemos, kurios jam buvo neatsiejamos
nuo socialiniø, visuomenës raidos pro-
blemø.
To meto biologinë mintis buvo bene
...Buvo iðtirta ir paslap-
tingoji þmogaus pradþia
– moters kiauðinëliø ir
vyro sëklos gamyba ir
paskirtis. Visa tai skatino
mintá, jog tuos dësnius
pritaikius þmogui já
galima padaryti geresná,
sukurti geresnæ, tobules-
næ, be ligø ir iðsigimimø
þmonijà...
vyraujanti mokslo pasaulyje – kone kas-
dien buvo pastebimi ir skelbiami nauji
faktai, reiðkiniai, duomenys, kuriamos hi-
potezës. Biologija, atrodë, ágavo spar-
nus – biologijos dësniai pasirodë esà
bendri augalams, gyvûnams ir þmogui.
Biologus mokslininkus ir visuomenæ, bent
sekuliariàjà jos dalá, tarsi hipnotizavo Dar-
vino evoliucijos teorijos logika, Mendelio
paveldëjimo dësningumø visuotinumas
ir tas magiðkas skaièius 3 : 1 (vyraujan-
èiø ir uþgoþtøjø poþymiø paveldëjimas).
Làstelë neatrodë tokia mistiðka – mikro-
skopu matomos chromosomos ir jø pa-
siskirstymas làstelei dalijantis, tapo þi-
noma, kad jos ir yra genø neðëjos, kà
árodë Morganas tyrinëdamas muselës
drozofilos chromosomà. Atrasta, kad
cheminës medþiagos ir fiziniai veiksniai
sukelia mutacijas – genø pakitimus. Bu-
vo iðtirta ir paslaptingoji þmogaus pra-
dþia – moters kiauðinëliø ir vyro sëklos
gamyba ir paskirtis. Visa tai skatino min-
tá, jog tuos dësnius pritaikius þmogui já
galima padaryti geresná, sukurti geres-
næ, tobulesnæ, be ligø ir iðsigimimø þmo-
nijà. Tokios idëjos grindë naujà gana po-
40 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9
puliarø mokslà – eugenikà. (Ðio mokslo
idëjø beatodairiðkas perkëlimas á prak-
tiná gyvenimà sukûrë faðizmà, jo pada-
Neliko be dëmesio ir þmogaus psichi-
nis gyvenimas – Froido ( Sigmund
Freud, 1856–1939) idëjos tarsi iðlaisvi-
no dvasiná pasaulá nuo varþtø, seksuali-
nis gyvenimas tapo labai svarbus þmo-
gaus veikloje.
Gausios þinios tarsi padarë pasaulá
ádomesná. Bet kas bus toliau? – savæs
klausë ne vienas biologas. Pasinëræs á
laboratorinæ kasdienybæ, stengdamasis
iðspræsti daugybæ kasdieniø uþdaviniø,
mokslininkas á ðá didájá klausimà negalë-
jo atsakyti. Bet Hakslio idëjø pasaulyje
tokiø neaiðkiø klausimø nekilo – jis jau
raðë mûsø dienø metraðtá.
Skaitome Hakslio metraðtá toliau ir
matome mûsø dienø þmogaus pasaulá.
Apvaisinimas ne moters organizme me-
dicinos praktikoje prasidëjo tik prieð po-
rà deðimtmeèiø. Kol
kas tik laboratorijose
iðauginami vos keleto
dienø embrionai ir per-
keliami á moters gimdà
tolesnei raidai. Dar ne-
pavyksta laboratorijoje
iðauginti kiek didesnio
embriono, ir tokie ban-
dymai draudþiami,
kaip paþeidþiantys
þmogaus etikà. O juk
Hakslio knygos moks-
lininkai dirbtinai iðaugi-
no laboratorijose visa-
verèius þmones. Keisdami mitybinæ ter-
pæ ir kitus poveikius jie iðaugindavo no-
rimos kokybës þmones, specializuotus
tam tikrai veiklai, turinèius atitinkamø
protiniø gebëjimø. Mes to dar nepasie-
këme, bet pasirodo þinuèiø, kad tai vie-
noje, tai kitoje privaèioje laboratorijoje
þingsnis po þingsnio einama ta linkme.
Kol kas, apvaisinus ne moters organiz-
me kiauðinëlá, po dviejø trijø pasidaliji-
mø tiriamos làsteliø chromosomos, jø
DNR, atrenkami be chromosomø paki-
timø ir be DNR mutacijø akty-
viai besidalijanèiø làsteliø
embrioniukai ir perkeliami at-
gal á moters gimdà. Nors jau
galima pasakyti bûsimo kûdi-
kio lytá, bet dar ta galimybe
praktikoje nesinaudojama.
Pirminio làsteliø gumulëlio ir
embrioniukø làstelës kaip ka-
mieninës (duodanèios pra-
dþià audiniams ir organams)
panaudojamos ligoniø gydy-
mui. Be to, ið savø audiniø ar-
ba embrionø auginami orga-
nai (pvz., ðlapimo pûslë) ir
perkeliami ligoniui. Þmogaus dar nepa-
vyko, bet gyvûnai jau klonuojami.
Hakslio mokslininkai þmones gami-
na konvejeriniu – pramoniniu bûdu, tai
nëra klonavimas, nes aukðtesniosios
klasës þmonës skirtingi ir tik pilkoji ma-
së – proletariatas, nors ir skirtingø lyèiø,
taèiau vienodi. Tik nuo vadovø ir augi-
nimo plano priklauso bûsimø þmoniø
kokybë, taip pat ir kiekybë. Ðiuo poþiû-
riu Hakslio mintis pralenkë mûsø laiko-
tarpá ir mokslo galimybes.
Taip, mes atsiliekame nuo Hakslio
programos, taèiau panaðiø á þmogaus
konstravimà bandymø jau yra ir mûsø
pasaulyje. Spaudoje buvo praneðta, kad
JAV buvo (dabar, atrodo, jau neveikia)
ásteigtas labai aukðto intelekto þmoniø
spermos bankas. Atrodo, buvo nesëk-
mingai bandyta gauti Nobelio premijos
laureatø sëklos. Bet kuri moteris galëjo
gauti tos sëklos, apvaisinti savo kiauði-
nëlá ir savo gimdoje iðneðioti kûdiká. Toks
intelekto lygio këlimo bûdas, matyt, bu-
vo sëkmingas, nes vienoje Discovery lai-
doje buvo parodytas sëklà davusiojo ap-
silankymas ðeimose, kur auga taip pra-
dëti jau 5–7 metø vaikai. Parodyti vaikai
niekuo nesiskyrë nuo savo bendraam-
þiø. Nepraneðta, ar daug buvo tokiø ðei-
mø.
Ar tai nepanaðu á norimø þmoniø kon-
stravimà, kai pasirenkama norimø savy-
biø turinèiojo sperma ið tokio banko? O
kur dar pageidaujami sportininkai, sëk-
mingi verslininkai? Nebetoli tas laikas,
kai bus atrenkami norimos lyties ar su
áterptais genais embrionai. Ar gyvensi-
me pagal Hakslio programà?
Socialinis gyvenimas tame pasauly-
je taip pat tarsi ðiø dienø postmodernistø
sureguliuotas. Gyvenimo bûdas, veiklos
taisyklës yra ádiegiamos dar embrioni-
nëje stadijoje, seksas – piliulë ir ... tarsi
stiklinë vandens, be meilës, ásipareigo-
jimø, nëra tëvø, nëra ðeimos.
Ei, ðaukiame esamus ir bûsimus No-
belio premijos laureatus – skaitykite
Hakslio knygà, ten apraðomas mûsø ry-
tojaus pasaulis. O gal skaitome jo kny-
...Hakslio mokslinin-
kai þmones gamina
konvejeriniu –
pramoniniu bûdu,
tai nëra klonavi-
mas, nes aukðtes-
niosios klasës
þmonës skirtingi ir
tik pilkoji masë –
proletariatas, nors
ir skirtingø lyèiø,
taèiau vienodi...

goje jau apie
ðiø dienø gy-
venimà? Te-
bus tai jûsø
veiklos kelro-
dis. Tik Nobelio medalá rei-
kës atiduoti Oldui Haksliui.
Knygoje apraðomo susisiekimo tech-
nikos lygmens realiame gyvenime dar
nepasiekëme, já matome tik fantastiniuo-
se ir multiplikaciniuose filmuose. Taèiau
turime tai, ko O. Hakslis nenumatë –
elektroniná paðtà ir internetà, o tai gal
dar labiau perþengia fantastikos ribas
nei asmeninë oru skrendanti susisieki-
mo priemonë.
Kokios dar mintys kyla ðiandien skai-
tant „puikaus naujojo pasaulio“ knygà?
Rausvoje diskotekø prietemoje apsvai-
gusios nuo narkotikø poros, seksas be
meilës visø su visais, ðeimos nunyki-
mas, materialiniø gërybiø sudievinimas,
kolektyvinës isterijos priepuoliai, saviþu-
dybës ir teroristø susisprogdinimai,
juodligës bombos, „jausmø inþinerija“.
Raðytojø postmodernistiniai kûriniai, po-
þiûris, jog istorija – paistalai, seniena, jog
mums nereikia tradicijø, tautinio savitu-
mo (knygoje tautiðkumo apskritai nëra).
Ar tai ne mûsø dienø vaizdeliai? Juk vis
daþniau sutinkame ne ðeimas, o tik „su-
gyvenimà“, vaikai vis daþniau auginami
globëjø – valdiðkø ar apmokamø; sek-
sà, tiesa, dar ðiek tiek varþo ligø, ypaè
AIDS baimë ir kontracepcijos netikru-
mas. Þmogaus arba visuomenës gyve-
nime aukðtas idëjas keièia materialinës
gërybës ir pinigai, teikiantys laimæ ir ne-
varþomà laisvæ. Ne, mes dar nepasie-
këme Hakslio aprašomo lygmens, bet
sparèiai ten einame.
O. Hakslis yra sukûræs ne tik ðià an-
tiutopijà. Jis, kaip ir kitas
áþymus anglø raðytojas H.G.
Velsas (Wells), ieðkojo ir ki-
tø, palankesniø þmonijos rai-
dai keliø. Bet Velsas savo uto-
pijose viltá dëjo á þmoniø lavini-
mà ir mokslininkø bei technikos
ekspertø valdomà Pasaulio valstybæ, o
Hakslis savo utopijoje „Sala“, iðleistoje
prieð pat jo mirtá (mirë jis tà paèià dienà
kaip ir prezidentas J.F. Kenedis), labiau
akcentavo pageidautinus þmogaus so-
cialinës bûties pokyèius. Hakslio sukur-
toje saloje nëra nei fanatiðkø fundamen-
talistiniø religijø, nei visagaliø lyderiø, èia
niekas negali uþdirbti daugiau negu
penkis kartus uþ kità, o branduolinæ ðei-
mà (susidedanèià tik ið tëvø ir vaikø) pa-
keitë iðplëstinë ðeima (t.y. ðeima ir arti-
mieji) ir iðlaisvintas seksualumas. Ypaè
daug dëmesio ðiame Hakslio romane
skiriama vadinamosios branduolinës
ðeimos paplitimo kritikai. Ádomu, jog jo
idëjas toliau plëtoja ir bando ágyvendin-
ti antroji Hakslio þmona, italø smuikinin-
kë ir psichoterapeutë Laura Arkera (Lau-
ra Archera), ákûrusi fondà „Vaikai – di-
dþiausia gyvenimo investicija“. „Vienat-
vë yra degeneracinë liga,– raðo Arkera,
– labai daþnai vyresnio amþiaus þmo-
nës yra vieniði, nes negyvena ðeimose.
Paguldyti á lovelæ, kûdikiai taip pat jau-
èiasi vieniði. Ten, kur motina gali palikti
vaikà su vyresniuoju, ásivyrauja ramybë.
Prisilietimas prie kûdikio palieèia ir vy-
resnio þmogaus ðirdá. Taèiau dabar þmo-
nës bijo paliesti vaikà. Tai baisu. Juk vai-
kai – tai didþiausia mûsø investicija...“
Kaip reikðmingai ðie þodþiai skam-
ba ðiandien, kai daugeliui mûsø tautie-
èiø atrodo, jog geriausia pinigø investi-
cija – tai prabangûs butai, namai, limu-
zinai... O juk jø nenusineðime á kapà.
Kaip èia neprisiminus nemirtingojo
Ðekspyro (Shakespeare) eiluèiø:
„Mes greitai vystam, bet tuo pat laiku
Be atvangos lyg augame iš naujo;
Mes vël atgimstam bruoþuose vaikø
Ir jauèiam verdantá jaunystës kraujà“.
Deja, daugelis mûsø tëvynainiø, re-
gis, netrokðta, kad jø groþis atgimtø vai-
kuose, o nenumaldomà „likimo kalavi-
jà“ bando atremti milijonais ir „saldþiuoju
gyvenimu”.
Raðytojas Hakslis idealioje visuome-
nëje svarbià vietà skiria intensyviam dva-
siniam gyvenimui, meditacijai, netgi áro-
dinëja, jog tikroji þmogaus màstymo pa-
skirtis – uþmegzti ryðá su Dievu. Pasak
jo brolio Juliano, „vienas svarbiausiø da-
lykø jam buvo ... iðsiverþti ið uþ savojo
„að“ kalëjimo grotø ir nûdienio gyveni-
mo átampos á tyro gërio ir tyro dþiaugs-
mo vieðpatijà...“ Gal tokios mintys ge-
nialø raðytojà kankino pamaèius, kad
pasaulis iš tiesø pamaþu eina knygoje
numatyta linkme.
„Tyro gërio ir tyro dþiaugsmo“ paieð-
kas Hakslis tæsë iki pat gyvenimo pa-
baigos. Prieð pat mirtá iðsiøstame laiðke
jis raðë: „Að visada jauèiau, jog esu vie-
nybëje ir santaikoje su mane supanèiais
þmonëmis ir su visa visata; taip pat jau-
èiau, jog, nepaisant visø skausmø, mir-
èiø ir netekèiø, pasaulis ið esmës yra ge-
ras“.
Ðiandien, praëjus 74 metams nuo
vieno garsiausiø XX a. romanø pasiro-
dymo, turbût pats laikas dar kartà per-
skaityti aptartàjà Hakslio knygà ir pa-
màstyti apie savo paèiø ir visuomenës,
kurioje gyvename, taisymo kelius. Jei tai
nepavyks...
Vienas knygos herojø Dþonas gimë
ir subrendo, autoriaus þodþiais, moder-
nios civilizacijos uþmirštame tolimo
þemyno kampelyje, kur dar buvo tëvai,
meilë, pagarba, jausmai. Atvykusiø tu-
ristø parveþtas á modernios civilizacijos
ðalá, negalëjo pritapti prie to modernaus
gyvenimo be meilës, iðtikimybës, jaus-
mø. Dþonas pasitraukë ir pasirinko atsi-
skyrëlio gyvenimà, bet modernioji visuo-
menë ir ten já surado ir jis rado iðeitá –
pasikorë.
Jei O. Hakslio knygos pranaðystës
pildysis – kas laukia mûsø?


Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9 41

Anglies
nanovamzdeliai
Andrius SAZONOVAS, Eugenijus BUTKUS
Anglis – vienas labiausiai paplitusiø
elementø Þemëje, jos junginiai – gyvy-
bës pagrindas. Anglis pasiþymi alotropi-
niø (t. y. turinèiø tokià pat sudëtá, taèiau
skirtingos kristalinës struktûros; gr. allos
– kitas, tropos – rûðis) atmainø ávairove –
gerai þinomi grafitas, deimantas ir 1985
m. atrastas fulerenas (1 pav.). Jø savy-
bës labai skirtingos – grafitas trapus, dei-
mantas viena ið kieèiausiø þinomø me-
dþiagø. Prieð porà deðimtmeèiø atradus
fulerenus, kuriuose atomai iðsidëstæ tai-
syklinga tvarka erdvëje, sudarydami la-
bai simetriðkos geometrinës figûros – iko-
saedro – struktûrà (1 pav.), atrodë, kad
a skirtingomis spalvomis: b) “krëslo”,
c dëjanèio skersmens ANV (3 pav.).
b ros teikiamø privalumø, ji
1 pav. Anglies atomø iðsidëstymas:
grafite (a), deimante (b) ir fulerene (c)
anglies chemija gerai iðtirta ir jokiø ypa-
tingø atradimø negalima tikëtis. Taèiau
japonø mokslininkas Sumio Iijima tyrinë-
damas fulerenus 1991 m. netikëtai gavo
kitas ádomias anglies struktûras, vadina-
mas nanovamzdeliais, kurie ið karto pa-
traukë mokslininkø dëmesá dël unikaliø
savybiø ir pritaikymo galimybiø.
Anglies nanovamzdeliai (ANV) yra di-
delio skersmens – nuo keliø iki keliolikos
nanometrø, ir ilgio – iki keliasdeðimties
mikrometrø, grafitinës anglies atomø
struktûros. Schemiðkai anglies nano-
vamzdelá galima ásivaizduoti kaip vienà
grafito sluoksná, susuktà plokðtumoje. Pri-
klausomai nuo to, kaip ir kokiomis kryp-
timis susisuka grafito sluoksnis, galima
gauti skirtingo tipo nanovamzdelius (2
pav.). Visi 2 pav. pavaizduoti ANV yra va-
dinami vienasieniais nanovamzdeliais
(VNV). Nuo susukimo labai priklauso
gaunamo nanovamzdelio savybës, to-
42 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9
liuoti. Ðiais atvejais daþniausiai susidaro
ávairiø tipø nanovamzdeliø miðiniai, kurie
yra uþterðti ávairiais paðaliniais produktais
(pvz., gryna anglimi.). Reakcijos iðeiga ne-
didelë, be to, reikia naudoti papildomus
atskyrimo ir gryninimo metodus, kurie uþ-
ima daug laiko. Taigi cheminio garø nuso-
dinimo (CVD) metodas ðiuo metu yra pa-
grindinis nanovamzdeliø sintezës meto-
kios, kaip jo skersmuo ir chiraliðkumas, das. Ðiuo bûdu sintezë atliekama santy-
su kuriuo siejamas nanovamzdelio laidu- kinai paprastai – á ákaitintà reaktoriø leidþia-
mas elektros srovei. Akivaizdu, kad to- mi anglies turinèios medþiagos, daþniau-
kiø nanovamzdeliø ávairovë yra didelë, to- siai kokio nors angliavandenilio, garai, ku-
rie pirolizuojasi ant ákaitusiø katalizatoriaus
nanodaleliø (4 pav.). Susidarantys tokiu bû-
2 pav. du anglies atomai jungiasi á nanovamzde-
Scheminë
lines struktûras. Naudojant katalizatorius
grafito
sluoksnio galima visà ðá procesà atlikti esant santyki-
struktûra nai neaukðtai temperatûrai (500–1000 0C).
(a) ir Ðiuo atveju galima kontroliuoti kai kurias
pagrindi- susidaranèiø ANV savybes,
niai VNV pvz., jø skersmená, kadan-
tipai, gi, kaip matyti ið 4 paveiks-
gaunami
lo, susidaranèio nano-
susisukant vamzdelio struktûros sker-
atitinkamai
smuo tiesiogiai priklauso
kryptimis,
paþymëto- nuo katalizatoriaus nano-
mis (a) dalelës dydþio. Dar dau-
dalyje giau, manoma, kad nuo ðiø
daleliø dydþio ir nuo jas su-
c) zigzago ir d) chiralinis daranèio metalo prigimties
taip pat priklauso kai kurie
dël vienas pagrindiniø nanovamzdeliø ty- grafitinio sluoksnio susida-
rimø tikslø yra jø sintezës dësningumø rymo metalo pavirðiuje dës-
supratimas ir metodø, leidþianèiø kontro- ningumai. Tai atveria gali-
liuoti sintezës bûdu gaunamø nanovamz- mybes kontroliuoti taip pat
deliø norimus parametrus, paieðka. Taip ir susidaranèio ANV tipà bei 4 pav. Nano-
pat yra þinomi vadinamieji daugiasieniai chiraliðkumà. vamzdelio
nanovamzdeliai (DNV), kuriuos sudaro Nepaisant visø þemos susidarymo
vienas apie kità susisukantys tolydþio di- CVD proceso temperatû- sintezës schema
naudojant CVD
metodà
taip pat turi ir vienà esminá
3 pav. Daugiasie- trûkumà. Esant þemesnei temperatûrai
nis nanovamzde- yra linkusios susidaryti ne taip grieþtai api-
lis, sudarytas ið
vienas apie
brëþtos grafito sluoksnio struktûros ANV.
kità susisu- Taigi daþniausiai CVD metodu gauti ANV
kanèiø yra papildomai apdorojami kaitinant juos
tolydþiai aukðtoje temperatûroje (1800–2600 0C)
didëjanèio inertinëje atmosferoje. Ðio proceso, va-
skersmens dinamo grafitizavimu, metu ne tik yra ið-
ANV taisoma absoliuti struktûriniø ANV defek-
tø dauguma, bet taip pat paðalinamas ir
beveik visas katalizatoriaus likutis.
Pagrindinës nanovamzdeliø savybës
ir praktinis jø naudojimas
Nanovamzdeliø gavimas
Pagrindiniai nanovamzdeliø gavimo Pagrindinës ANV savybës, nulemian-
bûdai yra keli – jie susidaro ið anglies tu- èios plaèias jø praktinio naudojimo galimy-
rinèiø medþiagø, naudojant elektros lanko bes, yra labai maþas jø dydis, elektrinis lai-
iðlydþio, lazerinës abliacijos (angl. laser ab- dumas ir neeilinës mechaninës savybës –
lation) ar cheminio garø nusodinimo (angl. nepaprastai didelis kietumas ir tempimo
chemical vapor deposition – CVD) meto- stipris. Visa tai leidþia ANV naudoti ar pla-
dus. Pirmais dviem atvejais sintezë vyksta nuoti jø naudojimà tokiose srityse, kaip na-
grieþtomis sàlygomis, esant labai aukðtai noelektroniniai árenginiai ar kompoziciniø
temperatûrai, todël procesà sunku kontro- medþiagø gamyba. Ádomias ANV elektri-

5 pav. Plono sluoksnio tranzistorius, kurá
sudaro nanovamzdeliø tinklas su
taisyklingai iðdëstytais ANV
nes savybes daugiausia lemia specifinë
grafito (grafeno) elektroninë struktûra.
Metaliniu laidumu pasiþymintys nano-
vamzdeliai galëtø bûti pritaikyti kaip na-
noelektroniniø árenginiø sandaroje reika-
lingi nanolaidai. Konkreti taikymo sritis –
skystøjø kristalø ir plazminiø displëjø lai-
dusis sluoksnis. Jis gaminamas ið indþio
alavo oksido, taèiau indþio kaina per pas-
taruosius dvejus metus iðaugo penkis kar-
tus. ANV savybës yra puikios krûvio per-
naðai, todël dabar pasiûlyta juos naudoti
laidþiam sluoksniui displëjuose (5 pav.).
Ávairios medþiagos, pavyzdþiui, duji-
niai O2, NO2, NH3, sàveikaudamos su
ANV pavirðiumi, gali ne tik keisti jo laidu-
mo tipà, bet ir smarkiai veikti absoliuèià
jo laidumo reikðmæ. Tai leidþia tikëtis ne-
blogø rezultatø naudojant ANV kaip mi-
niatiûrinius labai didelio selektyvumo
cheminius jutiklius nanoelektroniniuose
árenginiuose.
Intensyviai tyrinëjamos dvejopos an-
glies nanovamzdeliø panaudojimo sudë-
tiniø medþiagø gamybai galimybës: elek-
trai laidþiø plastikø gamyba ir plastikø tvir-
tumo bei atsparumo deformacijoms pa-
didinimas. Pridëjus net nedidelius ANV
kiekius, pastebimai pagerëja gaunamø
polimerø elektrinis laidumas. Tokiu bû-
du gaunami elektrai laidûs plastikai pla-
èiai pritaikomi ávairiose srityse. Svarbiau-
sias jø privalumas prieð dielektrinius plas-
tikus yra tas, kad tolydþiai iðsikraudami
jie neleidþia kauptis statiniam krûviui ir
apsaugo ið jø pagamintus gaminius nuo
þalingø elektrostatiniø iðkrovø.
Sudëtiniø medþiagø mechaninio atspa-
rumo modifikavimo atveju situacija yra ðiek
tiek sudëtingesnë, kadangi norint pakelti
gaunamo sudëtinio plastiko tempimo stip-
rumo ribà, reikia garantuoti mechaninës
apkrovos perdavimà ið matricos uþpildo
nanovamzdeliams. Vienas ið galimø spren-
dimo bûdø – naudoti funkcionalizuotus
ANV, kuriø pavirðiuje esanèios specialiai pa-
rinktos funkcinës grupës laiduotø geres-
næ besilieèianèiø polimerinës matricos ir uþ-
pildo nanovamzdeliø pavirðiø sàveikà.
Nanovamzdeliø funkcionalizavimas
Nanovamzdeliø funkcionalizavimu
vadinamas procesas, kurio metu prie ið-
orinio nanovamzdelio pavirðiaus yra pri-
jungiamos paèios ávairiausios funkcinës kryptis yra supramolekuliø chemija. Ádo-
grupës. Galima išskirti svarbiausius tiks- mûs darbai susijæ su ANV ir fulerenø tar-
lus, skatinanèius imtis nanovamzdeliø pusavio sàveika sudarant supramoleku-
funkcionalizavimo: les. 7 pav. pavaizduota supramolekulë,
· garantuoti tam tikrø cheminiø ob- kurià sudaro prie ANV prijungtas fulere-
jektø kovalentiná ar nekovalentiná susijun- nas per aromatiná þiedà, t.y. dël π-elek-
gimà su nanovamzdelio pavirðiumi, pa- tronø sàveikos jis gali tiesiog prilipti prie
vyzdþiui, baltymø imobilizacija nano- grafitinio nanovamzdelio pavirðiaus, ne-
vamzdeliø pavirðiuje, naudojant juos bio- sukeldamas jokiø didesniø pakitimø.
loginiø objektø analizei ir kt., sumaþinti Kitas pavyzdys – fulereno molekulë
ANV toksiðkumà; ásiterpia á ANV, kurios skersmuo kaip tik
· padidinti nanovamzdeliø tirpumà, atitinka fulereno dydá. 7 pav. pavaizduo-
pritaikant tam tikrus modifikavimo ar ana- ta struktûrinë schema ir po ja aukðtos ski-
a b
6 pav. Nekovalentinio ANV modifikavimo pavyzdþiai: a) prijungiant grandines,
padidinanèias ANV tirpumà organiniuose tirpikliuose, b) per karbohidratø fragmentà,
tuomet ANV prisitvirtina prie làstelës
7 pav. Supramolekulës, sudarytos ið
anglies nanovamzdelio ir
fulereno: fulerenas
prijungtas per aromatiná
þiedà (kairëje) ir fulereno
molekulës, ásiterpusios
á ANV (deðinëje)
lizës metodus, naudojamus tirpalø che- riamosios gebos elektroniniu mikrosko-
mijoje (pavyzdþiui, norint nanovamzde- pu gauta nuotrauka. Ðie pavyzdþiai ro-
lius analizuoti su BMR spektroskopijos do, kad ANV pagrindu gali bûti gautos
pagalba tirpale). naujos medþiagos, pasiþyminèios unika-
Tiesioginio funkcionalizavimo meto- liomis savybëmis, pavyzdþiui, pridedant
dai yra funkciniø grupiø prijungimas prie ANV á anglies pluoðtà pagerëja pastaro-
grafitinio pavirðiaus (pavyzdþiui, fluorini- jo mechaninës savybës.
mas) ir funkcionalizavimas, pasinaudo- ANV praktinio taikymo srièiø ávairovë
jant ávairiø grupiø sàveika su ANV pavir- bei bandymai modifikuoti tiek ANV struk-
ðiumi. Antrojo metodo didþiausias priva- tûrà, tiek savybes, greièiausiai atversian-
lumas prieð pirmàjá yra tas, kad taip átrau- tys dar didesnes praktinio naudojimo ga-
kiant funkcines grupes nereikia grieþtø limybes, lëmë tai, kad nanovamzdeliø ty-
sàlygø ar agresyviø reagentø, kaip tie- rimai iðsirutuliojo á atskirà ir nepriklauso-
sioginio fluorinimo ar nitrinimo reakcijø mà medþiagø mokslo ðakà. Taèiau lite-
metu, taigi labai sumaþinamas neigia- ratûros duomenys rodo, kad praktinio
mas poveikis paèiam nanovamzdeliui. naudojimo galimybes riboja nepakanka-
Bet kokios funkcinës grupës naudoji- mi eksperimentiniai tiek sintezës, tiek ty-
mas sukelia taðkiná elektronø delokalizaci- rimo metodai. Dël to daugelis taikymø vis
jos defektà, nes vienas pavirðinis anglies dar yra teoriniø pamàstymø arba labora-
atomas ið sp2 pereina á sp3 hibridizacijà. toriniø tyrimø lygio. Vienintelë sritis, ku-
Tokie defektai turi átakos funkcionalizuoto rioje ið tiesø nuveikta labai daug ir kuri ið
nanovamzdelio elektrinëms savybëms. esmës lemia visas labai plaèiø praktinio
Daugeliu atvejø tokie pakitimai yra nepa- naudojimo galimybiø prielaidas, yra fun-
geidautini, todël kartais funkcionalizavimas damentaliø ANV fizikiniø savybiø tyrimai.
atliekamas nesudarant kovalentiniø ryðiø Dabar estafetæ perima chemikai ir tech-
su nanovamzdelio pavirðiumi (6 pav.). nologai, kuriø rankose yra ðiø unikaliø
Nauja ðiuolaikinës chemijos tyrimø molekuliø ateitis kasdieniame gyvenime.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9 43
 Praturtinæs
chemijos
mokslà
Taip pavadinta paroda, skirta þy-
maus mokslininko, habilituoto daktaro,
profesoriaus, Valstybinës premijos lau-
reato, Lietuvos mokslø akademijos tik-
rojo nario Jono Janickio 100-osioms gi-
mimo metinëms. Geriausiai jo darbus
apibûdino sûnus, prof., Lietuvos MA na-
rys korespondentas Vitalijus Janickis:
„Vaisingos, ávairiapusiðkos akademiko
J. Janickio veiklos tikslas buvo mokslo
plëtotë, moksliniø kadrø ugdymas ir
màstanèiø inþinieriø technologø, taip rei-
kalingø Lietuvos ûkiui, rengimas“. Aka-
Jubiliejinis – tradicinis – netradicinis Bibliopolis
Lietuvos MA bibliotekos darbuotojø delegacija
Nedaug kas gali pasigirti, kad jau
40 metø (be keleto mënesiø) vyksta Lie-
tuvos, Latvijos ir Estijos mokslø akade-
mijø bibliotekø mokslinë ir praktinë kon-
ferencija, nagrinëjanti aktualius akade-
miniø bibliotekø veiklos klausimus. Es-
tijos MA biblioteka 1967 m. pirmoji pa-
kvietë á bendrà forumà. Reikëjo nema-
þø pastangø ir bendro sutarimo, ren-
giant bibliotekø miesto – Bibliopolio –
ástatus: veiklos reglamentà ir bendravi-
mo nuostatas. Ástatø preambulëje pa-
brëþiama, kad Bibliopolis yra laisvas
miestas-valstybë, atgimstanti kas dveji
metai vienoje ið Baltijos valstybiø. Lais-
vame mieste valdþia priklauso miesto
pilieèiams, kuriems tenka garbë atsto-
vauti akademijos bibliotekai. Tai 15–20
delegatø grupë ið kiekvienos bibliote-
kos, tarp kuriø svarbiausi: miesto „gal-
44 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9
demiko sukurta mokslinë mokykla ap-
rëpë plaèias tyrimo sritis: sieros, seleno
ir hologeno junginiø neorganinæ, fiziki-
næ ir analitinæ chemijà, druskø ir van-
dens sistemø pusiausvyrà, mangano ir
seleno junginiø elektrochemijà, antiko-
va“ ir jo vadovaujamas valdymo apara-
tas, praneðëjai, darbo grupiø ir apskritø
stalø vedëjai. Reikia pripaþinti, kad tais
„vienintelës partijos diktatûros“ laikais
skelbti laisvà, demokratiðkà institucijà
buvo dràsi, netgi rizikinga iniciatyva.
Bibliopolis XX š.m. birþelio 6–9 d. ási-
kûrë Latvijos Rezeknës rajone, dalyviø
pavadintame rojaus kampeliu, prie Raz-
Latvijos
akademinës
bibliotekos
direktoriaus
pavaduotojas
Janis Ezers
perduoda
Bibliopolio
vëliavà
Povilui
Saudargui
rozines dangas. Jam vadovaujant ap-
gintos 44 chemijos mokslø kandidatø
disertacijos, buvo 6 doktorantø konsul-
tantas. J. Janickio darbai buvo vertina-
mi ne tik buvusiose socialistinëse ðaly-
se, juos citavo ir naudojo Vakarø pasau-
no eþero, kuris vienas ið didþiausiø Lat-
vijoje. Jo apylinkes yra pamëgæ valdþios
ir verslo veikëjai. Pavyzdinga organiza-
cine tvarka, turininga dalykine, paþinti-
ne ir kultûrine programa kolegos ið Lat-
vijos akademinës bibliotekos ypaè
aukðtai iðkëlë Bibliopolio XX vëliavà.
Ði konferencija ilgametëje istorijoje
tapo netradicinë, nes Estijos negausi
senbuviø grupelë pirmà kartà dalyvavo
kaip garbës sveèiai. Nuo 2003 m. Esti-
jos akademinë biblioteka tapo Talino pe-
dagoginio universiteto biblioteka. Pasi-
keitë vadovybë ir bibliotekos funkcijos,
nauja vadovybë kaþkodël nusprendë,
kad jiems nepakeliui su kaimynais.
Konferencijos tema „Biblioteka ir vi-
suomenë: sàveikos keliai“ orientavo á ry-
ðius su visuomene, tarptautiná bendra-
darbiavimà. Praneðëjai gilinosi á kultûri-
nës ir informacinës veiklos aspektus.
Latvijos akademinë biblioteka akcenta-
vo tarpkultûrinæ sàveikà su uþsienio ða-
limis, ryðius su ambasadomis, informa-
ciniø centrø plëtojimà. Sëkmingai vei-
kia jos sukurti struktûriniai padaliniai:
Jungtiniø Tautø organizacijos ir Pasau-
lio banko, Ukrainos informaciniai cen-
 lio mokslininkai. Jo iðradimai, autorinës
teisës pripaþinti JAV, Vokietijoje, Norve-
gijoje, Japonijoje. Akademikas iðsisky-
rë visapusiðku iðsilavinimu, domëjosi
literatûra, mokslo istorija, ðachmatais.
Nuo jaunø dienø muzikavo, grojo for-
tepijonu, grieþë smuiku.
Susipaþinti su paroda atvyko jubi-
liato sûnus Vitalijus Janickis su šeima,
Lietuvos MA prezidiumo mokslinis sek-
retorius akad. Valdemaras Razumas,
Chemijos instituto direktorius, akad.
Povilas Algirdas Vaškelis, Lietuvos
mokslo tarybos pirmininkas prof. Eu-
genijus Butkus, Lietuvos MA bibliote-
kos darbuotojai. Su parodos ekspo-
natais supaþindino parodos rengëja
Elena Stasiukaitienë.
Povilas SAUDARGAS
XX
trai, áspûdingas buvo bendras Latvijos
ir Italijos projektas „Gintaro kelias“. Pa-
roda, knygø sutiktuvës ir kiti renginiai
plaèiai nuskambëjo Italijoje.
Praneðëjai ið Lietuvos apþvelgë
40-ies metø Bibliopolio kelià, kolegos
latviai pademonstravo gausià konfe-
rencijø ikonografinæ medþiagà. Pasi-
dalyta patirtimi apie Lietuvos MA bib-
liotekos bendradarbiavimà su Rytø ir
Vakarø ðaliø bibliotekomis, atliekamus
sociologinius tyrimus, skirtus darbuo-
tojø poþiûriui á bibliotekos vietà ir vaid-
mená visuomenëje iðaiðkinti, tarpusa-
vio bendravimà, siûlymus keisti ir efek-
tyvinti veiklà. Apþvelgti Latvijai reikð-
mingi leidiniai mûsø fonduose.
Tradicinës kultûrinës vakaronës,
ðeimininkø ir lietuviø programos, „na-
mø darbai“ buvo pilni iðmonës, spal-
vø, muzikos, humoro ir ðventiðkos
nuotaikos.
Bibliopolio XX vëliava buvo perduo-
ta Lietuvos delegacijai. Bendravimo ir
bendradarbiavimo forumas 2008 me-
tais bus tæsiamas Lietuvos þemëje.
Konferencija tapo sudëtine, neatski-
riama MA bibliotekø gyvensenos dali-
mi. Naujo Bibliopolio laukiama kaip
reikðmingiausio ávykio. Sklando ðmaikð-
tus posakis, kad gyventi verta, nes po
dvejø metø bus naujas susitikimas, tæ-
siami pradëti bendri projektai, dalykinës
diskusijos, tarpusavio mokslinio ir aka-
deminio gyvenimo sàsajos.
Povilas SAUDARGAS
Lietuvos MA bibliotekos
direktoriaus pavaduotojas
Þeimelyje paminëtas pasaulio mokslo
genijus Theodoras Grotthussas
Prie
atminties
akmens
T. Grotthus-
sui. Ið
kairës:
Siegfriedas
Baronas
von
Grot-
thussas,
Marija
Èiurlienë ir
Romaldas
Drigotas
2006 m. birþelio 9 d. Ðiau-
rës Lietuvoje, Þeimelyje (Pa-
kruojo r.), vyko graþi ðventë
pasaulinio lygio fizikui ir che-
mikui Theodorui Grotthussui
(1785–1822) prisiminti. Á ðá
renginá Þeimelio bendruome-
në pakvietë T.Grotthusso fon-
do atstovus ið Vilniaus, moks-
lininko gimines.
Praneðimus skaitë vilnie-
èiai prof. Libertas Klimka,
akademikas prof. Algirdas
Vaðkelis, sveèias ið Ðiauliø
universiteto dr. Stasys Ði- Prie atminimo àþuoliuko. Ið deðinës: prof. A. Vaðkelis,
maitis, „Þiemgalos“ prezi- akad. prof. B.Grigelionis, prof. L.Klimka, Siegfriedas
dentas Alfredas Ðimkus, Pa- Baronas von Grotthussas ir Romaldas Drigotas
kruojo turizmo centro direk-
torë Laima Dragûnienë, Pakruojo rajono Pakruojo rajono savivaldybës kultû-
savivaldybës atstovas, kraðtietis ið Vil- ros skyriaus vedëja B.Vanagienë pasa-
niaus Romaldas Drigotas. kë sveikinimo kalbà ir áteikë atminimo do-
Renginys vyko Þeimelio vidurinëje vanas praneðimø autoriams.
mokykloje. Ðventë prasidëjo moksleiviø Po kavos pertraukëlës visi pasukome
menine programa. Þeimelio bendruome- á Þeimelio „Þiemgalos“ muziejø. Èia su-
nës pirmininkë Raimonda Gasparavièie- sipaþinome su eksponatais, susijusiais
në ir mokyklos direktorë Silva Zakarienë su T.Grotthussu, ir kitais. Ið muziejaus ren-
graþiai pasveikino sveèius. Pakruojo sa- ginio dalyviai vyko á mokslininko tëviðkæ
vivaldybës atstovas sveikinime paþymë- Geduèius (Pakruojo r.). Aplankëme jo var-
jo T.Grotthusso svarbà ir jo populiarini- du pavadintà àþuolà, buvusià kapavie-
mo bûtinumà. Po to buvo parodytas vil- tæ, padëjome gëliø prie memorialinio ak-
nieèio prof. Vytauto Urbanavièiaus filmas mens, ðalia T.Grotthusso pastato. Norë-
„T.Grotthuss“. Prof. A.Vaðkelis iðsamiai dami áamþinti ðá susitikimà ir mokslininko
papasakojo apie T.Grotthusso fondo veik- vardà, pasodinome jaunà, graþø àþuo-
là, prof. L.Klimka akcentavo ðio moksli- liukà. Visi kartu nusifotografavome.
ninko laboratorijos Geduèiuose paieðkos Ðventiniame pobûvyje mokslininko
strategijas, dr. S.Ðimaitis papasakojo ir giminaitë M.Èiurlienë ir kiti garbûs sve-
parodë mokslininko portretø, „Þiemga- èiai pasakë graþias kalbas T.Grotthusso
los“ prezidentas A.Ðimkus paþymëjo garbei, pakëlë ðventinius tostus.
T.Grotthusso svarbà ir iðliekamàjà vertæ Renginio iniciatorius R.Drigotas bei
moksle, Pakruojo þemëje ir pasaulyje, savo veiklumu ir kûrybingumu pasiþymë-
L.Dragûnienë priminë turizmo bûtinumà jusi Þeimelio bendruomenës pirmininkë
ir galimybes Ðiaurës Lietuvoje, R.Drigo- R.Gasparavièienë dëkoja visiems þmo-
tas atkreipë dëmesá á bûtinybæ finansuoti nëms, prisidëjusiems prie mûsø kraðtie-
T.Grotthusso sodybos pastato atstatymà èio T.Grotthusso populiarinimo.
ir jo pritaikymà tarptautiniam turizmui. Romaldas DRIGOTAS
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9 45

Pasaulio
geologijos
Prof. habil. dr.
Algirdas GAIGALAS
Geologijos mokslø istorijos
tarptautinës komisijos
(INHIGEO) tikrasis narys mokslø istorikai
Vilniuje
Geologijos mokslø istorijos tarptauti-
nës komisijos metinë konferencija ðiemet
vyko Vilniuje liepos 28–29 dienomis su
ekskursijomis Lietuvoje liepos 30–rugpjû-
èio 1 d., Latvijoje (rugpjûèio 1–3 d.) ir Es-
tijoje (rugpjûèio 3–4 d.). Vilniaus konferen-
cija vyko po praëjusiais metais sëkmin-
gos konferencijos Èekijos sostinëje Pra-
hoje. Ðiø metø konferencijos tema buvo
„Kvartero geologijos ir geomorfologijos is-
torija“. Pasirinkdami metinës konferenci-
jos temà pasaulio geologijos mokslø is-
torikai ávertino Lietuvos ir kitø dviejø Balti-
jos respublikø geologø laimëjimus tyrinë-
jant jauniausiojo geologinio laikotarpio ge-
Japonø delegacija INHIGEO konferencijoje
Vilniuje. Ið kairës: Yasumoto Suzuki, Michiko
Yojima, Toshihiro Yamada
ologijà. Ið visø geologiniø laikotarpiø kvar-
tero nuogulos ir þemës pavirðiaus formos
anksèiausiai tapo gamtininkø ir geologø
dëmesio centru. Anglas Viljamas Baklen-
das (William Buckland) jau 1822 m. pa-
siûlë atskirti diliuvines (pleistoceno) ir aliu-
vines (holoceno) nuogulas. Vëliau 1829
m. Julius Disnoeris (Jules Desnoyers) ðio
laikotarpio tvariniams vadinti vartojo kvar-
tero (Quaternaire) terminà. 1839 m. Lui-
sas Agasicas (Louis Agassiz) iðkëlë tuo
geologiniu laikotarpiu buvusiø dideliø kon-
tinentiniø apledëjimø idëjà. Tà laikotarpá
Èarlis Lajelis (Charles Layell) pavadino
pleistocenu. Vilniaus konferencijos temà
pasiûlë Lietuvos mokslø akademijos na-
rys korespondentas prof. habil. dr. Algi-
mantas Grigelis komisijos posëdyje, vy-
kusiame Florencijoje 2004 m. 32-ojo Tarp-
tautinio geologijos kongreso metu. Bûda-
mas geologijos istorikø tarptautinës ko-
46 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9
misijos narys, jis vadovavo Vilniaus kon-
ferencijos organizaciniam komitetui.
Baltijos kraðtuose ir, þinoma, Lietuvo-
je kvartero nuogulos atkreipë dëmesá taip
pat anksti. Pirmàsias þinutes apie jas ran-
dame Vilniaus universiteto darbuotojø
publikacijose. Prancûzas prof. J. E. Þili-
beras (Jean Emmanuel Gillibert), dirbæs
senajame Vilniaus universitete, 1780 m.
paskelbë þinutæ apie þemës pavirðiuje ste-
bëtus Lietuvoje smëlius. Nuo to laiko skai-
èiuojame Baltijos kraðtuose kvartero ofi-
cialiø tyrimø pradþià. Keliais metais vëliau
(1784 m.) pasirodë J. Fiðerio (J. Fisher)
publikacija apie Latvijos kvarterà.
Mintis rengti
geomokslø istori-
kø konferencijas
kilo rusø geolo-
gui prof. Vladimi-
rui Tichomirovui,
kuris dirbo TSRS
Mokslø akademi-
jos Geologijos
institute. Bûda-
mas lakûnas, per
Antràjá pasauliná
karà jis neteko re-
gëjimo. Prof. Vl.
Tichomirovas konferencijos ir komisijos
organizavimo reikalus aptarë su lenku
geologu prof. Stanislovu Èarneckiu, dir-
banèiu Lenkijos mokslø akademijos Ge-
ologijos mokslø institute Krokuvoje. 1967
m. pirmasis simpoziumas ávyko Jereva-
ne, Armënijos sostinëje. Jame dalyvavo
INHIGEO konferencijos
dalyviai Galvës eþero
pakrantëje
apie 150 geologø ið penkiolikos ðaliø.
Baigiantis Jerevano konferencijai buvo
ákurta geologijos mokslø istorikø komisi-
ja (INHIGEO), kurios metinis nariø suva-
þiavimas ðiais metais ávyko Vilniuje su
ekskursijomis Baltijos kraðtuose. Tuomet
buvo suraðytas komisijos, susidëjusios
ið 20 nariø, statutas, vëliau ratifikuotas
Tarptautinës geologø sàjungos.
Vilniaus konferencija atstovavimo at-
þvilgiu buvo aukðto reprezentacijos lygio.
Joje dalyvavo daugiau kaip 60 dalyviø ið
15 ðaliø. Viena gausiausiø uþsienio ðaliø
delegacijø buvo Australijos (7 dalyviai),
nuo jos maþai atsiliko JAV (6 dalyviai),
Naujoji Zelandija (5 dalyviai) ir kt. Þino-
ma, daugiausia buvo vietiniø Lietuvos at-
stovø. Komisija pasipildë 18 naujø nariø,
atestuotø Vilniuje. Konferencijos progra-
moje praneðimai buvo suskirstyti á tris
sekcijas, skirti geomorfologijos istorijai,
apledëjimo teorijoms ir regioniniams as-
pektams. Ádomus buvo prancûzø profe-
soriaus, INHIGEO prezidento Filipo Ta-
kë (Philippe Taquet) su bendraautoriais
praneðimas apie devono sistemos stu-
buriniø (ðarvuotø þuvø) fosiliniø radiniø
Livonijoje (Latvija) tyrimus XIX a. pradþio-
je, kuriuos atliko garsus prancûzø geo-
logas Þorþas Kiuvjë (Georges Cuvier) Pa-
ryþiuje. Radinius á Paryþiø pasiuntë 1830
m. Baltijos kraðtø vokietis natûralistas Jo-
hanas Frydrichas Eðcholcas (Johann
Friedrich Eschscholtz).
Apie treèdalis skaitytø praneðimø bu-
vo skirti Baltijos kraðtø ir Rytø Europos
geologiniø tyrimø istorijai. Kvartero tyri-
mø istorijoje labai svarbus reiðkinys bu-
vo kontinentinio apledëjimo teorijos ási-
vyravimas XIX a. antrojoje pusëje. Balti-
jos kraðtuose ði teorija surado palankià
dirvà jau XIX a. viduryje. Vienas pirmøjø
ðioje srityje buvo Tartu, vëliau Vilniaus,
Kazanës ir Peterburgo universitetø pro-
fesorius Eduardas Eichvaldas (Eduard
Eichwald, 1795–1876). Kontinentinio ap-
ledëjimo teorijos pagrindimà surandame
1865 m. ir vëlesniuose Fiedricho Ðmidto

Tarptautinës geologø istorikø komisijos
generalinis sekretorius prof. Kenardas
B. Borkas (JAV) ekskursijos Kurðiø
nerijoje metu
(Fiedrich Schmid, 1832–1908), Estijos
kvartero tyrimø pradininko, darbuose.
Kvartero, kaip ir apskritai geologiniai
tyrimai, Lietuvoje ir Baltijos kraðtuose pra-
ëjo sudëtingà kelià. Ðiø tyrimø ypatumai
ir idëjø raida priklausë nuo ðiø kraðtø ge-
opolitiniø sàlygø, priklausomumo sveti-
moms valstybëms, ekonominiø ir sociali-
niø sàlygø, mokslo centrø formavimosi,
geologinës minties paþangos, gamtinës
aplinkos ypatumø ir ðio Rytø Europos re-
giono geologinës sandaros. Viena ið spe-
cifiniø savybiø buvo ta, kad tyrimus vyk-
dë skirtingø tautybiø tyrinëtojai: prancû-
zai, vokieèiai, rusai, suomiai ir lenkai. Tik
vëliau ásijungë lietuviai, latviai ir estai. Na-
cionalinë tyrinëtojø sudëtis turëjo átakos
idëjø raidai ir lëmë tyrimo metodus.
Kita savybë buvo nulemta Baltijos
kraðtø priklausomybës kitoms valstybëms
ir tautø apsisprendimo siekti nepriklauso-
mybës. Tokiu bûdu tyrimø istorijoje iðryð-
këja keletas laikotarpiø, sàlygotø istorijos
ávykiø mûsø ðalyse. Pradinis tyrimø laiko-
tarpis buvo susijæs su priklausymu Rusi-
jos imperijai, kai Baltijos kraðtai buvo lai-
komi Rusijos Ðiaurës-vakarø administra-
ciniu regionu. Geologiniai tyrimai tada bu-
vo atliekami daugiausia Rusijos geologi-
niø institucijø darbuotojø: rusø, lenkø, suo-
miø ir vietiniø vokieèiø. Tik Maþojoje Lie-
tuvoje (Klaipëdos kraðtas), kuri priklausë
Algirdo GAIGALO nuotr.
Rytø Prûsijai, geologinius tyrimus vykdë
vokieèiai, daugiausia Karaliauèiaus univer-
siteto darbuotojai.
Lietuviø kilmës kunigaikðtis Antanas
Giedraitis (Anton Giedroyc) ir Èeslovas
Chmielevskis (Czesùaw Chmielewski) kar-
tu su rusø ir kitø tautybiø geologais buvo
pirmieji to laikotarpio tyrinëtojai. Rusijos
imperijos metu iðsiskiria trys ryðkûs laiko-
tarpiai: ankstyvasis, kai vyravo diliuvinë
(pasaulinio tvano hipotezë), kitas, kai ási-
galëjo kontinentinio apledëjimo teorija, ir
pagaliau kai pripaþintas daugkartinio ap-
ledëjimo (poliglacializmo) reiðkinys.
Pirmasis pasaulinis karas pakeitë po-
litinæ ir ekonominæ padëtá Baltijos kraðtuo-
se. Tuomet trumpai darbavosi vokieèiø ge-
ologai, pavyzdþiui, H. Mortenzenas (H.
Mortensen). Karo lakûnas, skraidæs virð
Lietuvos, sudarë pirmà glaciomorfologiná
þemëlapá, paskelbtà 1924 metais. Tarpu-
kariu (1918–1939 m.) susikûrë nacionali-
niai geologiniø tyrimø ir studijø centrai
Kauno, Rygos ir Tartu universitetuose. Sa-
votiðkà pëdsakà paliko Lenkijos Vilniaus
kraðto okupacija, kuriame tuomet tyrimus
atliko lenkø geologai. 1940 m. Baltijos
valstybës neteko nepriklausomybës, kvar-
tero tyrimus pradëjo koordinuoti tarybinës
centrinës institucijos. Antrojo pasaulinio
karo laikotarpis, Lenkijos kapituliacija ir na-
ciø okupacija yra iðskirtinas á atskirà lai-
kotarpá, kuomet geologiniai tyrimai tenki-
no okupantø planus. Po Antrojo pasauli-
nio karo antroji tarybinë okupacija (1944–
Sveikiname gerbiamà
1990 m.), socializmo statyba (industriali- ir mielà kolegæ
zacija ir kolektyvizacija) turëjo didelës áta- SAULÆ MARKELYTÆ
kos kvartero ir apskritai geologiniams ty-
garbingo jubiliejaus proga. Buvote ir
rimams. Tuo laikotarpiu kompleksinis ge-
ologinis kartografavimas apëmë visà Bal-
likite stipri, kantri ilgame
tijos kraðtø teritorijà, buvo vykdomi deta- gyvenimo kely!
lûs empiriniai lauko tyrimai, kaupiama ge-
ologinë medþiaga. Naujas geologiniø ty-
Aèiû Tau, Saule, uþ pasiaukojamai
rimø periodas prasidëjo þlugus TSRS ir
Baltijos valstybëms atkûrus nepriklauso-
iðdalytà gyvenimà mokslo populiarini-
mybæ. Ðiø laikø dalyviai mes esame. Bal- mui, uþ daugybæ metø, atiduotø
tijos kraðtai kvartero geologijos atþvilgiu „Mokslui ir gyvenimui“. Geografë,
yra jungiamoji grandis tarp Rytø ir Vakarø þurnalistë, keliautoja þurnale dalijotës
Ðiaurës Europoje, kuri kvartero periode
savo iðmintimi ir gyvenimo patirtimi
buvo uþklota kontinentiniais ledynais, slin-
kusiais ið Skandinaviðko apledëjimo cen- redaguodama ne tik gamtos mokslø,
trø. Baltijos kraðtø kvartero tyrinëtojams rei- medicinos, bet ir kitos tematikos
kia atlikti koordinavimo funkcijas. Konfe- straipsnius.
rencija sudarë sàlygas Lietuvos ir jos kai-
myniø Latvijos ir Estijos respublikø geois-
Neeilinio jubiliejaus proga linkime
toriniams darbams inkorporuotis á Euro- iðlikti nenuoramai, þvaliai, darbingai,
pos ir pasaulio kontekstà. gerbiamai. Sveikatos, geros nuotaikos,
Denisono universiteto profesorius IN- artimøjø meilës ir draugø ðypsenos
HIGEO generalinis sekretorius Kenardas
B. Borkas (Kennard B. Bork) atsiøstame
Jums linki ilgameèiai bendradarbiai ir
laiðke, sugráþus á JAV, paminëjo, kad kon- redakcijos kolegija.
ferencija Vilniuje, leidusi susipaþinti su Bal-
tijos kraðtø naujausio geologinio periodo
tyrimø istorija, buvo sëkminga ir naudin-
ga. Kitais metais konferencija tema „Geo-
logija ir religija“ vyks Vokietijoje.
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 9 47
 ,,Atominis grybas”
virð Oslo
Pauliaus JURKAUS nuotraukos

Tai kamuolinis
lietaus debesis
(atmaina prieka-
liškasis). Jis susida-
ro esant itin stipriai
konvekcijai (aukðtyn
kyla áðilæs drëgnas
oras), kuri ðiuo
atveju pasiekë,
matyt, net 10–12 km
aukðtá. Debesies
virðûnë atsirëmë á
inversiná þemutinës
stratosferos
sluoksná, iðsisklaidë
ir ágavo priekalo
pavidalà. Vëliau
stiprûs vëjai virðûnæ
dar iðpeðiojo
(nuotrauka virðuje),
ið jos nusidriekë ið
ledo kristalø sudaryti
plunksniniai
debesys.
Ið tokiø debesø gali
iðkristi daug lietaus,
kruðos, kilti ðkvalas,
perkûnija.

Prof. habil. dr.

Arûnas BUKANTIS
Vilniaus universiteto
Hidrologijos ir
klimatologijos
katedra

ISSN 0134-3084,
,,Mokslas ir gyvenimas”
2006 Nr.9, 1- 48,
Indeksas 5052, 3,95 Lt

9 770134 308013