2008

Lietuviø mokslo draugijos

nariø grupë 1912 m.

LIETUVIØ
MOKSLO
DRAUGIJAI –
100 METØ Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3 1

Lietuvos mokslø akademijos sesija ,,Lietuviø mokslo draugija ir L
L aikas geriausiai
iðryðkina ávykiø tikràjà, iðlieka-
màjà vertæ. Tai ypaè tinka
pasakyti apie ávyká, kurá mini
Lietuva, – Lietuviø mokslo
draugijos (LMD) ákûrimo
ðimtmetá.
Lietuvos valstybës patriar-
cho daktaro Jono Basanavi-
èiaus iniciatyva 1907 m.
balandþio 7 d. Vilniuje sureng-
tas LMD steigiamasis susirin-
kimas áprasmino daugelio
lietuviø tautos ðviesuoliø viltis
per ðvietimà, mokslà ir kultû-
rà, per garbingà Lietuvos
praeitá þadinti tautos savimo-
næ, skatinti lietuviø visuomeni-
ná ir kultûriná judëjimà, kaupti
ir saugoti etnografines, kitas
materialines bei dvasines
vertybes.
LMD nariø ávairiapusei
veiklai mes turime bûti dëkingi
uþ tai, kad apskritai turime
modernià Lietuvos valstybæ,
kurioje gyvena darbðtûs
þmonës, skamba lietuviø
kalba, gerbiamos protëviø
tradicijos.
Mûsø visø pareiga – tæsti tø
didþiavyriø tradicijas, aukoti
visas savo jëgas kraðto klestëji-
mui, kad Lietuva bûtø apsi-
ðvietusi ir kultûringa ðalis,
grindþianti savo ekonomikà
ðiuolaikinio mokslo laimëji-
mais, o dvasiná gyvenimà –
aukðtomis moralinëmis
vertybëmis.
2 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3
Lietuviø mokslo dra
knygneðiai (mes – vienintelë tauta pasau-
lyje, turinti tokià ðio þodþio prasmæ), kai-
mo daraktoriai, Zikaro „vargo mokykla“
(moèiutë, verpianti rateliu ir mokanti skai-
tyti savo atþalëlæ) – tai kelio, atvedusio bûrá
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.
mûsø ðviesuoliø á Lietuviø mokslo drau-
gijos steigiamàjá susirinkimà, gairës.
Jø pasëtos sëklos jau tarpukariu su-
brandino gausø imliø protø derliø, lietu-
viðkas aukðtàsias mokyklas, pavienius
mokslininkus ar jø grupeles. Tragiðki is-
torijos puslapiai iðblaðkë po pasaulá mû-
sø intelektiná turtà, bet Lietuva, kaip tas
Akad. Zenonas Rokus RUDZIKAS feniksas – vis pakildavo ið pelenø. Ir ðtai
Lietuvos mokslø akademijos ðiandien mes turime dviþenklá universite-
prezidentas tø skaièiø, dar daugiau mokslo institutø,
daug deðimtmeèiø gyvuojanèià Lietuvos
Lietuvos Respublikos Seimo mokslø akademijà, tarp kurios darbø ir
Pirmininke Viktorai Muntianai, siekiø þymià vietà uþima LMD idëjø kûry-
ðvietimo ir mokslo ministre binis ágyvendinimas.
Roma Þakaitiene, Dþiaugdamiesi tuo, kad mûsø studen-
ðios sesijos bendrapirmininke Seimo tams nereikia semtis mokslo þiniø ðalto-
Ðvietimo, mokslo ir kultûros komiteto se nekûrenamose auditorijose, kad pa-
pirmininke Virginijau Domarkai, skaitas jiems skaito nemaþai profesoriø,
aukðtøjø mokyklø rektoriai, mokslo kuriø daþno pavardë randama stambiø
institutø direktoriai, LMA nariai, tarptautiniø mokslo konferencijø progra-
Seimo nariai, sveèiai, mose, o ir patys studentai gali tæsti moks-
ponios ir ponai! lus ar tobulintis kitø ðaliø universitetuose
ir mokslo laboratorijose, neuþmirðkime,
Lietuvos ðviesuomenë ðiemet mini kad pamatai tam buvo klojami ðimtme-
Lietuviø mokslo draugijos (LMD) ðimtà- èiais ir nemaþai plytø á tà statiná padëjo
sias ákûrimo metines – draugijos, kurios þmonës, prieð 100 metø susibûræ á LMD.
reikðmæ sunku pervertinti, kurios poveiká
jauèiame ir dabar, kurios ákûrëjams turi-
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.
me bûti dëkingi uþ tai, kuo buvome ir kuo
tapome, uþ tai, kad neiðnykome likimo
skersvëjø verpetuose, kad neiðtirpome ne
kartà uþlieti galingø ir grësmingø lemties
bangø ir kad, nepaisant klaidø ir klystke-
liø, kanèiø ir negráþtamø praradimø, tikë-
jome ir tebetikime ðviesia mûsø tautos,
mûsø valstybës ateitimi.
Lietuviai nuo seno gerbë knygà (ar
tai bûtø maldaknygë, ar metskaitlis, ar
pasakø rinkinys), stengësi, kad jø vaikai
sugebëtø lengvai „ganyti juodas avis bal-
tose lankose“. Tautos iðmintis byloja:
moki þodá – þinai kelià. Kelià á dorà ir
prasmingà gyvenimà, á gyvenimo kelià,
vedantá á amþinybæ, á nuolatiná pasikar-
tojimà ir atsinaujinimà.
Seniausias Rytø Europoje Vilniaus
universitetas, iðvedæs á paþinimo þvaigþ-
des didþiulá bûrá Lietuvos sûnø ir dukterø,
raugijai - 100 metø
r Lietuvos mokslo raida”, skirta Lietuviø mokslo draugijos 100-meèiui
Taèiau Lietuvos ateièiai iðkyla nema-
þai realiø grësmiø ir pavojø: neigiami glo-
balizacijos padariniai, emigracija, spar-
tus visuomenës senëjimas, aðtrëjanti pa-
saulinë konkurencija, infliacija, nepakan-
kamas ðvietimo ir mokslo svarbos áverti-
nimas. Viso to negalime nematyti. Ieð-
kokime kartu ðiø problemø sprendimo.
Ðá mano áþangos þodá leiskite baigti
vis dëlto optimistiðkai nemirtingu Mairo-
nio ketureiliu:
Á darbà, broliai, vyrs á vyrà,
Ðarvuoti mokslu atkakliu!
Paimsim arklà, knygà, lyrà
Ir eisim Lietuvos keliu!
Ðis posmas – tai matematinë formu-
lë, glaustai, bet tiksliai nusakanti Lietu-
vos ðvietimo ir mokslo strategijà, jos es-
mæ, mokslo vaidmená ðalies klestëjimui,
ávairiø mokslo srièiø, tarp jø humanitari-
niø ir socialiniø mokslø, net meno tar-
pusavio sàveikà ir vertæ.
Tad pasitarkime, kaip tà strategijà ágy-
vendinti, kaip pasiekti, kad Lietuva tap-
tø visateise Europos mokslo erdvës da-
limi, kad mûsø nedidelë, bet darbðti tau-
ta galëtø kuo geriau atskleisti savo kû-
rybines galias ir jas maksimaliai panau-
doti þmonijos gerovei.
Vadovaudamiesi Rytø iðmintimi, kiek-
vienas uþdekime bent þvakutæ uþuot vi-
sà gyvenimà verkðlenæ „kaip tamsu!“
Viktoras MUNTIANAS
Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas
XX a. pradþia – vienas reikðmingiau-
siø atgimstanèios Lietuvos istorijos lai-
kotarpiø. 1904 metø spaudos atgavimas
sukëlë ilgai slopintø tautos dvasiniø jë-
gø ir kûrybinës energijos bangà visose
vieðojo gyvenimo srityse, nulëmë tauti-
nio susitelkimo ir besiformuojanèios pi-
lietinës visuomenës vyksmà, politinës
savimonës formavimàsi.
Natûraliu tautinës plëtros elementu
tapo 1907 m. balandþio 7 d. Jono Ba-
sanavièiaus iniciatyva ákurta Lietuviø
mokslo draugija. Steigiamajame susi-
rinkime buvo apibrëþti veiklos tikslai –
tirti lietuviø kalbà, etnografijà, archeo-
logijà, imtis antropologiniø ir istoriniø ty-
rinëjimø. Draugija ëmësi leisti pirmàjá lie-
tuviø moksliná þurnalà „Lietuviø tauta“.
Net aðtuoniolika draugijos nariø (ið dvi-
deðimties pasiraðiusiø!) tapo Lietuvos
Nepriklausomybës Akto signatarais.
Minint Lietuviø mokslo draugijos
ðimtmetá, neámanoma nutolti nuo Lietu-
vos mokslo padëties aktualijø.
Þinios, gebëjimas pasinaudoti nau-
jausiais atradimais, kurti naujas þinias ir
technologijas yra pagrindinë ne tik ðiuo-
laikinio ûkio, bet ir daugelio kitø gyveni-
mo srièiø varomoji jëga. Viena svarbiau-
siø ðalies raidos ir modernizavimo sàly-
gø yra inovacijomis, þiniomis pagrásta
ekonomika, gebëjimas kurti ir visose gy-
venimo srityse pritaikyti naujas þinias.
Lisabonos strategijos kontekste sie-
kiant ekonomikos augimo ir konkuren-
cingumo didinimo pagrindiniai Lietuvos
iððûkiai yra pirmiausia didinti finansa-
vimà moksliniams tyrimams, inovaci-
joms, kartu efektyviai panaudojant ðias
lëðas. Antra, svarbu sukurti aplinkà, pa-
lankià verslo ir mokslo bendradarbia-
vimui. Taip pat turëtø bûti efektyvi vi-
daus rinka sukurtam produktui panau-
doti per inovacijø sklaidà.
Pastaraisiais metais iðlaidø apimtys
moksliniams tyrimams ir eksperimentinei
plëtrai Lietuvoje iðlieka stabilios. 2004
ir 2005 metais jos sudarë 0,76 proc.,
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3 3
 Lietuviø mokslo dra
Lietuvos mokslø akademijos sesija ,,Lietuviø mokslo draugija ir L
2006 m. – 0,8 proc. ðalies BVP. Lyginant
su ES-27 vidurkiu, tai 2,3 karto maþiau,
taèiau lyginant su naujosiomis ES-27 ða-
limis Lietuva lenkia Slovakijà, Lenkijà,
Graikijà, bet atsilieka nuo Vengrijos, Es-
tijos, Èekijos. O jei lyginsimës su dau-
giausia lëðø skirianèiomis Ðvedija, Suo-
mija, Vokietija, atsiliksime 3–5 kartus.
Valstybës biudþeto galimybës yra
gana ribotos, taèiau ðiuo metu Lietuva
turi unikalias galimybes pasinaudoti Eu-
ropos Sàjungos parama. Suprasdama
aukðtøjø technologijø svarbà ðalies eko-
nomikai, Lietuva skyrë 10 procentø
2007–2013 metø ES struktûriniø fondø
paramos (t.y. apie 2,3 mlrd. litø) MTEP
ir inovacijoms skatinti. Svarbu, kad ði pa-
rama padëtø teoriniams akademiniams
tyrimams tapti praktiniais rezultatais,
duodanèiais komercinës naudos. Suge-
bëjimas panaudoti lëðas ir pasinaudoti
jø sukurtu rezultatu gali tapti vienu svar-
biausiø mûsø valstybës konkurencingos
ekonomikos ramsèiø.
Tai, kad Lietuvos moksliniø tyrimø ir
eksperimentinës plëtros sistema atsilie-
ka nuo pirmaujanèiø Europos Sàjungos
valstybiø, susijæ ne tik su finansavimo
stoka. Tai lemia ir silpni ryðiai tarp priva-
taus verslo ámoniø ir aukðtøjø mokyklø
bei moksliniø tyrimø ástaigø. Verslas
nuolat skundþiasi tuo, kad moksliniø ty-
rimø kryptys menkai susijusios su ver-
slo poreikiais. Be to, stokojama paska-
tø ir paèiam privaèiam sektoriui plëtoti
MTEP. Ðiandienos reikalavimø neatitin-
kanti ðvietimo sistema, bendra ekono-
minë padëtis taip pat sukelia mokslo ir
verslo bendradarbiavimo problemø,
ypaè brangiai kainuojantá protø nutekë-
jimà. Pastaraisiais metais atsirado dar
keli svarbûs veiksniai forsuoti paþangias
technologijas – ðalies darbo jëgos sty-
gius, aukðtøjø technologijø skverbtis á
praktiðkai visas gyvenimo sritis, vis di-
dëjantis globalizacijos vaidmuo.
Taèiau á tai reikia þiûrëti ne tik kaip á
problemas, bet ir kaip á iððûkius, kuriuos
reikia áveikti. Vargu, ar Lietuva yra pajë-
gi pirmauti visuose aukðtøjø technolo-
gijø sektoriuose. Todël kaip prielaidà Lie-
tuvos ekonomikos konkurencingumui
reikia perþiûrëti ir identifikuoti mokslo ty-
rimø ir verslo sektoriø skatinimo priori-
tetus, orientuojantis á perspektyviausias
sritis. Galbût sukauptas Lietuvos moks-
4 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3
linis potencialas turëtø bûti naudojamas
daþnai prioritetinëmis ávardijamose tri-
jose aukðtøjø technologijø srityse – bio-
technologijø, ðviesos technologijø ir in-
formaciniø technologijø, galbût kitose –
tai ne taip svarbu. Svarbu, kad atrinkti
sektoriai realiai bûtø prioritetiniai – ne tik
deklaracijomis, bet ir finansavimu.
Mokslo politika – tai subalansuotas
mokslininkø rengimo ir jø tolesnio dar-
bo tæstinumas. Siekiant, kad vieðojo sek-
toriaus iðlaidos MTEP Lietuvoje bûtø
naudojamos efektyviai, bûtina skatinti
glaudesná bendradarbiavimà tarp moks-
linio tyrimø ástaigø, universitetø ir ûkio
subjektø, atliekant mokslinius tyrimus ir
kuriant naujus produktus bei technolo-
gijas rinkai.
Vis dëlto valstybë vis geriau suvokia
AT vaidmená. Kuriami mokslo ir techno-
logijø parkai, technologinës mokslo ir ver-
slo bendradarbiavimo platformos, ren-
giamos paskatos moksliniams tyrimams
ir inovacijoms privaèiame sektoriuje. Vy-
riausybës sudarytos darbo grupës, ku-
rioje dalyvavo mokslo, verslo, vieðojo
sektoriaus atstovai, yra parengtas Pelno
mokesèio ástatymo pakeitimo projektas,
kurio tikslas – nustatyti pelno mokesèio
lengvatas ámoniø investicijoms á moksli-
nius tyrimus bei eksperimentinæ plëtrà,
siekiant ámones papildomai paskatinti in- Virginijus DOMARKAS
vestuoti á moksliniø tyrimø ir eksperimen- Lietuvos Respublikos Seimo Ðvietimo,
tinës plëtros darbus. mokslo ir kultûros komiteto pirmininkas
Apibendrindamas pasakysiu, kad rin-
kos poreikiais ir valstybës ilgalaikës plët- Laikau didele garbe, galëdamas
ros tikslais susieti moksliniai tyrimai, tvir- tarti sveikinimo þodá ðviesiausiø Lietu-
tai finansuojama ðvietimo sistema ir ino- vos protø sambûryje, ir manau, kad lai-
vacijø skatinimas sudaro paþangios ða- kas geriausiai iðryðkina ávykiø tikràjà ið-
lies materialiná pagrindà. O jau jis teikia liekamàjà vertæ. Tai ypaè tinka ávykiui,
visas kitas sëkmingo ðalies funkcionavi- kurio 100-àsias metines mini Lietuva –
mo galimybes – ðalies saugà, þmoniø so- Lietuviø mokslo draugijos ákûrimo ðimt-
cialinæ gerovæ, vaikø ir pensininkø aprû- metá. Lietuvos valstybës patriarcho
pinimà ir t.t. Kaip matome, ðalies mokslo daktaro Jono Basanavièiaus iniciaty-
politika, þinoma, ir konkretus mokslinin- va 1907 metais balandþio 7 dienà Vil-
kø darbas yra vienas svarbiausiø svertø niuje surengtas Lietuviø mokslo drau-
ðalies paþangai, jos gyventojø gerovei. gijos steigiamasis susirinkimas ápras-
Gerbiamieji Mokslø akademijos se- mino lietuviø tautos ðviesuoliø viltá, vi-
sijos dalyviai, galëtume pasakyti, kad sos tautos troðkimà per ðvietimà,
XX a. pradþioje pasëta Lietuvos mokslo mokslà ir kultûrà, per garbingà Lietu-
sëkla per ðimtmetá iðveðëjo á tvirtà ir am- vos praeitá þadinti tautos savimonæ,
þinai þaliuojantá Lietuvos mokslo medá, skatinti lietuviø visuomeniná ir kultûriná
matomà ir savame kraðte, ir toli uþ jo judëjimà, kaupti ir saugoti etnografi-
ribø. Sveikinu Jus visus, linkiu moksli- nes, kitas materialines bei dvasines
niø laimëjimø, naujø pasiekimø, garsi- vertybes. Lietuviø mokslo draugijos
nanèiø Lietuvos þemæ. reikðmë Lietuvos iðsivadavimui ið ca-
rinës priespaudos, savarankiðkos ne-
raugijai - 100 metø
r Lietuvos mokslo raida”, skirta Lietuviø mokslo draugijos 100-meèiui
lininio bendradarbiavimo laimëjimai. Kaip
pavyzdá galëèiau pateikti sodininkystës
specialistø ir fizikø bendrà projektà. Vie-
nas ryðkiausiø laimëjimø Lietuvos huma-
nitariniø mokslø srityje – filologø sukurta
senøjø raðtø duomenø bazë. Skaitmenin-
dami ðaltinius ar remdamiesi institute jau
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

parengtais elektroniniais tekstais, filolo-

Roma ÞAKAITIENË
Ðvietimo ir mokslo ministrë
Malonu pasveikinti visus susirinku-
priklausomos Lietuvos kûrimui ir stip- sius paminëti Lietuviø mokslo draugijos
rëjimui, jos átaka kitais laiko tarpsniais 100 metø sukakties, aptarti Lietuvos
bus apþvelgta programoje nurodytuo- mokslo raidà ir aktualijas.
se praneðimuose, todël èia leiskite 1907 m. Lietuvoje Jono Basanavi-
man tik pabrëþti, kad tam pradiniam èiaus iniciatyva ákurta lietuviø kultûros,
86 Lietuviø mokslo draugijos nariø bû- mokslo ir ðvietimo organizacija – Lietu-
riui, daugumos jos nariø ávairiapusið- viø mokslo draugija. Ji atliko didelá dar-
kai veiklai mes turime bûti dëkingi uþ bà ugdydama tautos kultûrà, sutelkë
tai, kad apskritai turime modernià Lie- kraðto intelektualus, paskatino lietuviø kal-
tuvos valstybæ, kurioje gyvena darbð- bos ir jos tarmiø, taip pat antropologinius,
tûs þmonës, skamba lietuviø kalba, istorinius ir kt. tyrinëjimus. Mokslo tradici-
gerbiamos þmogaus teisës. jas skirtingu laiku plëtojo Lituanistikos ins-
Gerbiamieji! Mûsø visø pareiga – titutas, Mokslø akademija. Deja, sklan-
tiek politikø, tiek mokslininkø, tiek vi- dþiam puoselëjimui turëjo átakos Lietuvos
sos visuomenës – turëtø bûti pasiryþi- valstybingumo permainos ir lûþiai.
mas be iðlygø aukoti visas savo jëgas, Kita vertus, kalbëdami net apie Lie-
kad kraðtas klestëtø, kad Lietuva bûtø tuvos mokslo iðtakas, mes daþnai mëgs-
apsiðvietusi ir kultûringa ðalis, grin- tame pasididþiuoti senuoju Vilniaus uni-
dþianti savo ekonomikà ðiuolaikinio versitetu, jo rûmuose klestëjusiais moks-
mokslo laimëjimais, o dvasiná gyveni- lais, kuriø vaisiai maitino kraðtà ir visos
mà – aukðtomis moralinëmis savybë- Europos ar net pasaulio kultûrà. Turime
mis. Neseniai man su ponais Tamo- nemaþai iðkalbingø faktø apie Lietuvos
ðiûnu ir Kusta teko dalyvauti Pasaulio mokslo laimëjimus ávairiais laikotarpiais.
mokslo forume Budapeðte, kurio te- Kokiais pastarøjø metø laimëjimais ga-
ma buvo „Investicijos á þinias – inves- lëtume pasidþiaugti? Puikiais rezultatais
ticija á ateitá“. Ir mes skaitëme ten pra- visame pasaulyje garsëja tikslieji moks-
neðimà, paminëjom, kad Lietuvos sie- lai. Lietuvos fizikiniø tyrimø lygio ir apim-
kis yra mokslui skirti 1,2 proc. BVP, ta- ties gali pavydëti daugelis maþø ðaliø. Pa-
èiau pasaulyje jau girdëti, kad reikia saulyje gerai þinoma Lietuvos matemati-
siekti ne maþiau kaip 3 proc. BVP ski- kø mokykla. Ypaè daug pasiekta tikimy-
riamos mokslui dalies, kad tik ðitaip biø teorijoje – tiek klasikinëse srityse, tiek
pasaulis galës iðgyventi ir kiekviena ða- paèiose moderniausiose. Neabejotinai di-
lis ásilieti á pasaulio mokslà. Todël ma- dþiuliø laimëjimø pasiekta biotechnologi-
nau, kad akademinë bendruomenë, jos ðakose. Jie turëjo lemiamos reikðmës
ðviesiausi Lietuvos protai nurodys bû- ðalyje atsirasti tarptautinëje rinkoje kon-
dus, kaip remti mokslà, kad jis kuo kurencingai biotechnologijos pramonei.
sparèiau ásilietø á pasaulinio mokslo Kitos palankiai vertinamos mokslo sritys
kontekstà, kaip padëti mokslui Lietu- yra biochemija, chemija, aplinkos apsau-
voje, kad Lietuva garsëtø intelektualu- ga, mechatronika ir kt. Graþûs tarpdiscip-
mu ir mokslo laimëjimais.
gai ieðko naujø mokslinës analizës bû-
dø. Neabejotinai aktualûs Lietuvai moks-
liniai tyrimai, susijæ su ávairiomis psicho-
loginiø traumø apraiðkomis bei raidos
psichopatologija ávairiais þmogaus rai-
dos etapais.
Reikðmingi Lietuvos mokslininkø dar-
bai, tyrinëjantys mûsø ðalies praeitá.
Spartus ir kryptingas atsinaujinimas
šiuolaikiniame pasaulyje galimas tik re-
miantis ðvietimu ir mokslu ir þmones ver-
tinant kaip svarbiausius iðteklius, dera-
mai á tai investuojant. Ðiandien esame
prie mokslo ir studijø sistemos pertvar-
kos slenksèio. Visi mes – politikai, moks-
lininkai, aktyvioji visuomenës dalis – no-
rime jausti didesná mokslo vaidmená vals-
tybës raidai ir asmens gyvenimui.
Kokie dalykai kelia rûpestá? Netenki-
na mokslo sistemos sàsajos su ðalies
ekonomika, ðvietimu, bendradarbiavi-
mas su ámonëmis. Vis dar kelia nerimà
nutekantys protai, senstanti mokslininkø
karta. Keistina infrastruktûra, maþai iðplë-
tota privataus sektoriaus moksliniø tyri-
mø bazë. Dël mokslo ir studijø pertvar-
kos diskutuojama daugiau nei metus.
Lietuvos parlamentinës politinës partijos
(2007 m. birþelio 14 d.) pasiraðë susita-
rimà dël pagrindiniø pertvarkos principø.
LRV Strateginio planavimo komitetas
2007 m. spalio 26 d. pritarë pagrindinëms
pertvarkos gairëms, pertvarka ágijo aið-
kø turiná ir perspektyvà. Ji bus pradëta
nuo tokiø esminiø srièiø, kaip studijø ko-
kybë, mokslininkø ir dëstytojø kvalifika-
cija ir darbo sàlygos, moksliniø tyrimø
lygio këlimas, ir kartu per artimiausius
metus pasirengta kitiems esminiams po-
kyèiams. Paaiðkëjo ir 2008 m. reformos
biudþetas: ið mûsø ðalies vidaus ðaltiniø
mokslo ir studijø sistemos pertvarkai
2008 m. Vyriausybë papildomai surado
beveik 192 mln. Lt, o kartu su ES struk-
tûrinës paramos lëðomis papildomas MS
sistemos biudþetas beveik 500 mln. Lt,
t. y. 50 proc. daugiau negu 2007 m. (ið-
augs nuo 1,1 iki 1,7 mlrd. Lt).

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3 5

LMA sesija, skirta Lietuviø mokslo draugijos 100-meèiui

Ministerija pateikë derinti atnaujinto

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

Mokslo ir studijø ástatymo redakcijà, kurio-
je numatoma dauguma svarbiausiø refor-
mos pokyèiø. Numatoma keisti mokslo ir Lietuviø
studijø institucijø valdymà ir finansavimà;
atnaujinti studijø sistemos modelá ir kt. To-
liau laukia esminis reformos etapas – ðiø
mokslo
ástatymø svarstymas ir priëmimas Seime.
Labai svarbus procesas – mokslo, stu-
dijø ir verslo slëniø kûrimas. Ðiuo metu ver-
draugija ir jos
tinamos penkios vizijos. Ðiuose slëniuose
su ES struktûriniø fondø parama ir priva- reikðmë tautinei Prof. habil. dr.
Juozas Algimantas
KRIKÐTOPAITIS
savimonei,
èiø partneriø indëliu tikimasi ið esmës at-
naujinti mokslo infrastruktûrà, sukoncen-

mokslo ir valstybës
truoti mokslo ir studijø institucijø iðteklius,
sumaþinti mokslo ir studijø sistemos ato-
trûká nuo ûkio ir visuomenës poreikiø, su-
kurti þiniø ekonomikos branduolius.

Mokslo ir studijø sistemos plëtotei
taip pat labai svarbi mokslo programi-
nio – konkursinio finansavimo sistema;
vadinamosios nacionalinës kompleksi-
nës programos.
ES struktûrinë parama Lietuvai teikia
unikalià galimybæ vykdyti struktûrinius per-
tvarkymus ir esmines reformas mokslo sri-
tyje. Nuo 2004 metø mokslo institucijos ga-
lëjo kreiptis paramos laboratorijoms steigti,
moksliniø tyrimø árangai ásigyti bei mokslo
darbuotojø ir tyrëjø kompetencijai ugdyti.
Vien moksliniø tyrimø ástaigos ðiems tiks-
lams ágyvendinti gavo 75 mln. litø, o kartu
su universitetais – 217 mln. litø.
2007–2013 metais ši parama bus kelis-
kart didesnë. Nacionaliniu mastu bus ágy-
vendintos trys programos, kuriomis siekia-
ma skatinti glaudø ir ilgalaiká mokslo insti-
tucijø ir verslo bendradarbiavimà, mokslui
imliø verslo sektoriø plëtrà ir jø ilgalaiká tarp-
tautiná konkurencingumà. Kaip vienà ið prie-
moniø paminëèiau integruotø mokslo, stu-
dijø ir verslo slëniø, kaip proverþio taðkø,
kûrimà. Taip pat bus siekiama sudaryti sà-
lygas mokslininkø ir tyrëjø nuolatiniam pro-
fesiniam tobulëjimui, skatinti jaunimà rink-
tis mokslo kelià, o pasirinkus – likti ir dirbti
Lietuvoje, pritraukti mokslininkus ið kitø ða-
liø, ypaè skatinti gráþti svetur iðvykusius lie-
tuviø mokslininkus. Ðioms programoms
ágyvendinti per septynerius metus numaty-
ta beveik 2 milijardai ES struktûriniø fondø
ir nacionalinio biudþeto lëðø.
Reikëtø pagalvoti apie mokslo vady-
bos specialistø paieðkà ir rengimà, nes,
kaip parodë 2004–2006 m. laikotarpio pa-
tirtis, akademinës visuomenës gretose jø
labai trûksta. Dël to stringa ne tik struktû-
rinës paramos naudojimas, bet ir stab-
domas tolesnis Lietuvos mokslo konku-
rencingumo augimas.
Linkiu ádomiø, vertingø diskusijø, ákvë-
pimo naujoms idëjoms ir reikðmingiems
darbams.
raidai
Imperiniø valstybiø griûtis, baigian-
tis Pirmajam pasauliniam karui, suteikë
tinkamas galimybes jau veikianèioms
tautinës krypties organizacijoms siekti
savarankiðko valstybinio gyvenimo. Ðiai
veiklai buvo susiklosèiusios pakankamai
tvirtos prielaidos: tautinis sàjûdis, spar-
èiai plitæs Europoje nuo XIX a. pabai-
gos, subrandino tautinæ savimonæ, kuri
tuomet rëmësi dviem kultûros vertybë-
mis: gimtàja kalba ir gyvàja tradicija, pa-
sireiðkianèia etninëje visuomenëje kaip
paproèiø ir elgsenos visuma.
Trys vertybës
Taèiau ðiø dviejø kultûros vertybiø –
gimtosios kalbos ir tradicijos – nepakako
tolesniems þingsniams valstybingumo at-
kûrimo link. Reikëjo iðsiugdyti tautinës vi-
suomenës intelektà, galintá kompetentin-
gai kurti nepriklausomos valstybës struk-
tûras ir ugdyti visavertæ pilieèiø visuome-
næ, kurioje visiems tinkamà vietà rastø ávai-
riø etnosø ir konfesijø atstovai.
Reikëjo treèio visuomenæ ugdanèio
ir vienijanèio elemento – iðsilavinimo, ágy-
jamo ðvietimo ir mokslo keliu. Bûtent ið-
silavinimas, þiniø siekis ir mokslinë kom-
petencija yra tas kelias, kuriuo eidama
visuomenë galëtø kurti kraðto valstybin-
gumo institucijas, dalyvauti visuose civi-
lizacijos procesuose kaip lygiateisis, in-
telektualiai pasirengæs socialinis darinys,
kaip politinis ir istorinis subjektas. Kelià,
grástà kultûros vertybëmis – kalba, tradi-
cija, iðsilavinimu ir tautinës valstybës idë-
ja, pradëjo tas branduolys, kuris telkësi
apie centrinæ figûrà – daktarà Jonà Ba-
sanavièiø. Ði saujelë prieð ðimtmetá
(1906–1907) steigë ir puoselëjo Lietuviø
mokslo draugijà. O ðalia grupavosi Lie-
tuvos dailës draugijos steigëjai. Jie kûrë
kità kultûros dalá, kuri teikë tautinei savi-
monei tvirtus vizualius impulsus.
Priminsiu: praslinkus beveik aðtuo-
niems deðimtmeèiams, Sàjûdþiui pakë-
lus visuomenæ naujam atgimimui, mi-
nëtosios keturios vertybës tapo esmi-
niais veiksniais, siekianèiais savarankið-
kos valstybinës egzistencijos, kylant tau-
tai ið imperinës sistemos griuvësiø. Tuo-
met iðsilavinæ asmenys, vedami iðpuo-
selëtos ir apgintos tautinës kalbos bei
etninio paveldo, pasklidusio ávairiø kul-
tûros þanrø raiðkoje, pakëlë mûsø tauti-
næ visuomenæ pradëti dràsius iðsilaisvi-
nimo þingsnius. Dabar, sugráþæ á XX a.
pradþià, prisiminkime kelis konkreèius
daug kà bylojanèius faktus apie Lietu-
viø mokslo draugijà (LMD) ir jos nariø
pasiðventimà savo kilniai misijai.
Kelio pradþia
Steigimo metais (1907) Draugijà su-
darë 156 nariai, atstovaujantys 28 profe-
sijoms. Èia pagal procentinæ iðraiðkà vy-
ravo medikai, pedagogai ir dvasininkai.
Profesionaliai, kaip mokslininkai, reiðkë-
si 7 proc. nariø; tarp jø buvo 2 akademi-
kai ir 9 profesoriai. Ketvirtadalá nariø su-
darë visuomenei reikðminga grupë – mo-
kytojai ir gydytojai. Jei sujungtume á vie-
nà grupæ jaunosios kartos auklëtojus –
pedagogus ir dvasininkus, tai jie sudary-
tø 35 proc. nariø, kuriø vaidmuo ugdant
tautos ateitá yra iðskirtinis. Po 11 metø pa-
skelbtame Vasario 16-osios Akte tarp 20
pasiraðiusiøjø asmenø matome 19 LMD
nariø. Draugijos nariai buvo visi trys pre-
zidentai – Antanas Smetona, Aleksan-
dras Stulginskis, Kazys Grinius; du drau-
gijos nariai – Augustinas Voldemaras ir
Juozas Tûbelis tapo ministrais pirminin-
kais, o pirmøjø valstybës ministrø greto-
je stovëjo taip pat Draugijos nariai. Verta

6 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3


priminti dar ir tai, kad Draugijos atstovai
vyravo Steigiamojo Seimo – ðios parlamen-
tinës struktûros kûrimo ir veiklos sûkuryje.
Per visà LMD gyvavimo ir veiklos laikotar-
pá Draugijos nariø sàraðuose galima aptik-
ti apie 1,5 tûkst. pavardþiø.
Po èia kà tik paminëtø faktø eilës, nu-
lëmusios tolesnæ valstybës ir jos mokslo
raidà, gráþkime prie pradëtos temos dës-
tymo. Liaudies raðtingumà, tautinæ ir so-
cialinæ orientacijà XIX a. ugdë iðplitusi ne-
legali knygneðystë, spauda gimtàja kal-
ba ir vadinamoji ,,vargo mokykla", einanti
ið vieno kiemo á kità. Pagaliau Didysis Vil-
niaus seimas (1905) suteikë galingà im-
pulsà ávairioms XX a. iniciatyvoms. Stei-
gësi organizacijos bei draugijos, rengian-
èios visuomenæ savarankiðkam valstybës
gyvenimui. Tuomet iðkelta universiteto at-
gaivinimo idëja siejosi ne tik su akademi-
nës tradicijos atkûrimo ambicijomis, bet
ir su kylanèios tautinës visuomenës ðvie-
timo bei lavinimosi sistemos ir jà organi-
zuojanèio centro steigimo reikalais.
Ðvietimo poreikis
Europos tautiniai sàjûdþiai ir greitëjanti
socializacija, veikiant pramonës plëtrai,
rengë palankias sàlygas moderniosioms
visuomenëms bræsti. Kartu iðryðkëjo ak-
tyvaus ðvietimo poreikis, reikalaujantis vi-
suotinio raðtingumo ir iðsilavinimo, kuris
be valstybinës ðvietimo sistemos nëra
ámanomas. Viduramþiø valstybëje gyven-
tojus (liaudá) vienijo tikëjimas, apeigos, o
þemvaldþius – politiniai bei socialiniai in-
teresai ir valstybinë kalba.
Viduramþiais tautinis sàmoningumas
dar neegzistavo. Istoriná kontekstà kûrë
,,politinë tauta" – negausus diduomenës
bûrelis, suvienytas bendrø gynybiniø ir
ûkiniø poreikiø. XIX a. ir XX a. pradþioje
buvusios Dviejø tautø valstybës visuome-
në, praradusi savarankiðkà valstybingu-
mà, suskilo á geografiðkai vietinius dari-
nius, kuriø specifinius bei etninius tapa-
tumus ryðkino vietiniø ðviesuoliø iniciaty-
vos. Jø vizijose Lietuvos Didþioji Kuni-
gaikðtystë tapo ir jø savasties dalimi.
Svarbu ásidëmëti, kad XX a. pradþioje
perspektyvià visuomenës ateitá galëjo kurti
tik ta ðviesuomenë, kuri ugdë ir lavino nau-
jà þmoniø kartà, besiremianèià mokslo ið-
mintimi ir demokratijos principais. Jonas
Basanavièius suprato, kad tautos vieniji-
mo tikslas bus pasiekiamas, jei sugebë-
sime iðugdyti savàjà visuomenæ, turinèià
tvirtà intelektiná potencialà. Tad supranta-
ma, kad ðvietimas, iðsilavinimas ir moks-
las atsidûrë mûsø Patriarcho, svajojanèio
apie tautinæ valstybæ, dëmesio centre. Jis
buvo teisus: tokios LMD nariø iniciatyvos,
kaip Lietuvos universiteto ásteigimas 1922
LMA sesija, skirta Lietuviø mokslo draugijos 100-meèiui
m., mokyklø plëtra, knygø ir vadovëliø lei-
dimas, atliko reikðmingà vaidmená telkiant
tautà ir rengiant jà modernioms to meto
uþduotims. Tolesnë istorija patvirtino ðiø
darbø reikðmæ.
Be to, paaiðkëjo, kad LMD iðaugino
kompetentingus valstybës veikëjus. Jie
kûrë ne tik Lietuvos universitetà ir kitas
mokyklas, bet, svarbiausia, sukûrë gyvy-
bingà Lietuvos valstybæ, kuri bent du de-
ðimtmeèius gebëjo plëtoti ûká, kultûrà ir
saugoti savo pilieèius. Tik, deja, besiple-
èianti biurokratija, politinës rietenos, au-
tokratijos stiprëjimas tapo gyvensenos
ypatybe, kurioje nacionalinës valstybës
reikalai iðtirpo taip pat kaip ir nebebuvo
girdimi Vydûno, Vaiþganto ir kitø ðviesiø
asmenybiø balsai, palikæ ryðkius pëdsa-
kus tik mûsø kultûros tekstuose.
Kryþkelëje
Dabar mes turime didþiulá tinklà biblio-
tekø, skaityklø, muziejø, mokyklø, teatrø.
Visi jie veikia tarsi valstybës smegenø krau-
jagysliø bei nervø sistema, apimanti ávai-
rias etnines bendruomenes ir tenkinanti jø
poreikius. Tai reiðkia, kad turime daug na-
cionaliniø "trobeliø" ir "pirteliø", pasklidu-
siø mûsø valstybëje. Bet, deja, nëra joje
tos dvasinës substancijos, ið kurios kiltø
idëjos, formuojanèios visuomenës veiklos
ir kultûros perspektyvà.
Dabar mes vël atsidûrëme lemtingoje
kryþkelëje. Iðkilo dramatiðkas klausimas,
toks pat kaip ir prieð ðimtmetá, – ar rasime
savyje jëgø, ar atsiras asmenybiø sambû-
ris, sugebantis ryþtingai kurti mûsø ateitá?
Sambûris, kuris, susiejæs neformaliais ry-
ðiais visà mûsø kraðtà, ugdytø tolerantið-
kà pilieèiø ir patriotø visuomenæ, kûrybin-
gai besireiðkianèià ir sugebanèià dalyvauti
kultûrø poliloge kaip lygiavertë partnerë,
norinti ne tik imti ið kitø, bet ir mokanti duoti
kitiems vertingø ir ádomiø dalykø.
Raidos bruoþai
Lietuvos istorinës patirties tekstuose,
susijusiuose su LMD veikla, aptinkame
struktûrinius mus dominanèiø ávykiø rai-
dos bruoþus. Èia galima iðskirti tris ðvie-
timo, mokslo ir ugdymo laikotarpius (jau
ryðkëja ir ketvirtasis), tiesiogiai susijusius
su XX a. modernios valstybës kûrimu, plë-
tojimu ir jos netekties istorija. Visos ðiø
etapø pradþios yra paþymëtos politiniais
ir socialiniais lûþiais, dramatiðkai pavei-
kusiais visuomenæ.
Pirmojo laikotarpio pradþia yra sietina
su Didþiojo Vilniaus seimo iniciatyvomis ir
Lietuviø mokslo draugijos pirmaisiais
þingsniais. Antrasis prasideda kartu su Ne-
priklausomybës deklaracija, su pirmøjø
valstybës struktûrø funkcionavimu ir uni-
versiteto atkûrimu. Treèiojo pradþia sutam-
pa su Lietuvos okupacija ir karo ávykiais,
kai prasidëjo Nepriklausomos valstybës
struktûrø griovimas. Ketvirtasis laikotarpis
iðryðkëjo griûvant sovietø sistemai. Dabar
ðiek tiek plaèiau apie kiekvienà ið jø.
Pirmasis laikotarpis – tai XIX a. ávykiø
subrandinto patyrimo áprasminimas ir tau-
tinio pobûdþio veiklos struktûrø formavi-
masis, dëjæs pagrindus vëliau ásteigtoms
tautinës valstybës institucijoms; tarp jø ir
universiteto bei mokslà vienijanèio cen-
tro – Mokslø akademijos steigimui. Èia
esminá vaidmená atliko LMD (1907), kryp-
tingai telkusi mokslui pasiðventusius as-
menis. Turime nepamirðti, kad Draugija
sukauptomis lëðomis aprûpino vadovë-
liais pirmàsias lietuviðkas mokyklas ir gim-
nazijas. Tuo laikotarpiu tai buvo reikðmin-
gas þingsnis naujos tautinës visuomenës
kartos ugdymo kryptimi. Deja, lenkams
okupavus Vilniø ir Vilnijos kraðtà, mûsø
istorinëje sostinëje likusios LMD veikla dël
suprantamø prieþasèiø buvo ribota: liko
vienintelis ir esminis tikslas – palaikyti lie-
tuvybæ uþgrobtame kraðte. 1938 m. drau-
gija buvo priversta nutraukti veiklà. Ið da-
lies jos darbà pratæsë ásteigta Lietuviø
mokslo bièiuliø draugija, tik apie metus
gyvavusi iki Antrojo pasaulinio karo pra-
dþios. Nepriklausomoje Lietuvoje LMD
Kauno padalinys jau svarbesnio vaid-
mens neatliko, nes aktyvieji jos nariai pa-
sinërë á valstybës bei mokslo institucijø ir
organizacijø steigimo, jø plëtros reikalus.
LMD darbo rezultatai ir numatyti siekiai
pasklido ávairiose mokslø draugijose bei
kultûrinës veiklos organizacijose.
Antruoju laikotarpiu – jau nepriklau-
somos Lietuvos gyvavimo metu, sëkmin-
gai plëtojant tautinæ mokyklà, buvo iðug-
dyta iðsilavinusi karta, turinti tautiðkai
orientuotà savimonæ ir, deja, dar tik pilie-
tinæ nuovokà. Steigiant ir plëtojant aukð-
tàsias mokyklas, tyrimo institucijas pavy-
ko sukurti akademinës ir mokslinës veik-
los pagrindus, suspëta suformuoti ir átvir-
tinti modernizuotà gimtàjà kalbà, sukurti
lietuviðkà terminijà. Jau sunorminta ir to-
liau puoselëjama literatûrinë kalba bei
ávairiø veiklos srièiø terminija dëjo tvirtà
pagrindà þodinei kultûros raiðkai. Visas
ðis ádirbis vëliau, okupacijos metais, ta-
po ypaè svarbus savigynai.
Tarpukariu moksliniø tyrimø srityje ne-
buvo atlikta reikðmingesniø pasaulio
mokslui darbø. Kitaip ir negalëjo bûti, nes
mokslininkai bei aukðtøjø mokyklø dës-
tytojai – docentai, profesoriai savo inte-
lektines galias turëjo skirti organizaci-
niams reikalams: laboratorijø, tyrimø sto-
èiø, katedrø, fakultetø steigimui, statybos
klausimø sprendimams.
Nukelta á 12 p.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3 7
LMA sesija, skirta Lietuviø mokslo draugijos 100-meèiui
Lietuvos
mokslas atkûrus
Nepriklausomybæ ir
þvilgsnis á
ateitá
Prof. Eugenijus BUTKUS
Minint 100-àsias Lietuviø mokslo drau-
gijos (LMD) metines gera proga apþvelgti
mokslo laimëjimus nuo Lietuvos nepri-
klausomybës atkûrimo 1990 m. ir numa-
tyti tolesnæ mokslo raidà. Mokslo draugi-
jos ákûrimas neabejotinai yra vienas pa-
èiø reikðmingiausiø ávykiø tuometiniame
lietuviø kultûriniame ir visuomeniniame
gyvenime. Jonas Basanavièius ir kiti iðki-
lûs Lietuvos mokslo ir kultûros veikëjai su-
prato mokslo reikðmæ kraðto ateièiai. Per
visà LMD veiklos laikotarpá á jà buvo ásto-
jæ maþdaug 2000 nariø. Lietuvoje dirbæ
mokslininkai buvo þinomi mokslo pasau-
lyje ne tik visà ðimtmetá nuo draugijos ákû-
rimo, bet ir gerokai anksèiau – T.Grotthu-
sas, A.Sniadeckis, T.Narbutas, I.Domei-
ka, K.Sirvydas, J.Lelevelis ir kiti.
Lygiai taip pat dabar bûtina, ir ne tik
akademinei bendruomenei, suvokti moks-
liniø tyrimø svarbà ir átakà ðalies ûkio rai-
dai ir kultûrai.
Lietuvos mokslininkø laimëjimai
Kas pasiekta Lietuvos moksle per pa-
lyginti neilgà laikotarpá nuo nepriklauso-
mybës atkûrimo, kiek mûsø mokslas ma-
tomas ir þinomas pasaulyje, kiek lietuviø
mokslininkø darbai ið tiesø pelnë pripaþi-
nimà? Mokslo darbø publikavimas ir sklai-
da yra vienas svarbiausiø mokslininko
veiklos rezultatø. Bibliometriniai duome-
nys leidþia palyginti ávairiø mokslo kryp-
èiø ir skirtingø ðaliø rodiklius. Mokslo dar-
bø skelbimas ið esmës pakito pastarai-
siais deðimtmeèiais – elektroninis publi-
kavimas ir leidyba, ávairios mokslo duo-
menø bazës, atvira prieiga sudaro sàly-
8 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.
gas greitai ir plaèiai mokslinës informaci-
jos sklaidai. Lietuvos mokslininkø darbai
tik po nepriklausomybës atkûrimo átrauk-
ti á katalogus bei referuoti duomenø ba-
zëse priskiriant nepriklausomai valstybei.
Moksliniø publikacijø parengimas ir skel-
bimas – tai tyrimø, kuriems atlikti sunau-
dotos lëðos, rezultatas. Tokias sànaudas
nesunku suskaièiuoti þinant, kiek skiria-
ma lëðø moksliniams tyrimams ir kiek
publikacijø paskelbiama. Ðiuo atveju su-
siduriame su paradoksalia situacija – lë-
ðos Lietuvos mokslininkø publikacijai pa-
rengti yra vienos maþiausiø pasaulyje.
Nëra paprasta pasakyti, kiek mokslo
Straipsniø skaièius
Metai
Citavimø skaièius
Metai
1 pav. Lietuvos moksliniø publikacijø ir jø citavimø
skaièiaus kitimas 1990–2007 m.
darbø yra paskelbæ Lietuvos mokslininkai.
Moksliniø publikacijø skaièius Europos Sà-
jungos statistikoje1 vertinamas pagal
straipsnius Tarptautinës mokslinës infor-
macijos instituto (ISI, Institute for Scienti-
fic Information, ákurtas 1960 m., dabar pri-
klauso Thomson Scientific) duomenø ba-
zëje esanèiuose þurnaluose 2 . Ðis Lietu-
vos mokslininkø rodiklis, skaièiuojant vie-
nam tyrëjui per metus, sudaro maþdaug
deðimtadalá ES vidurkio. Taèiau reikia at-
kreipti dëmesá á didelá publikacijø, átrauktø
á ðià duomenø bazæ, augimà – apie 10
proc. kasmet. Prie šio didëjimo šiek tiek
prisideda á ISI duomenø bazæ átraukti Lie-
tuvos moksliniai þurnalai, kuriø ðiuo metu
yra per 10, o tokie, kaip Baltic Astronomy,
Baltic Forestry, Informatica, tapo ið tiesø
tarptautinëje mokslo bendruomenëje þino-
mais þurnalais, ir dabar pusës publikacijø
autoriai ðiuose þurnaluose yra ið kitø ða-
liø. Atkreiptinas dëmesys á du humanitari-
niø ir socialiniø mokslø þurnalus – Proble-
mos ir Verslo ir ekonomikos transformaci-
jos, kurie átraukti á ISI humanitariniø ir so-
cialiniø duomenø bazes.
Duomenys apie Lietuvos moksliniø
publikacijø skaièiaus kitimà per nepriklau-
somybës laikotarpá pateikti 1 paveiksle.
Tai gana iðkalbûs duomenys, kuriuos ádo-
mu palyginti su kaimyniniø ðaliø – Estijos
ir Latvijos rodikliais. Lietuvos rezultatø au-
gimas akivaizdþiai didþiausias ir èia ne-
galima nepaminëti, kad
Ðvietimo ir mokslo minis-
terijos finansavimo meto-
dika turëjo tam teigiamos
átakos. Tiesa, pagal iðves-
tiná rodiklá – publikacijø
skaièiø, tenkantá milijonui
gyventojø, Lietuva vis dar
atsilieka nuo Estijos, ta-
èiau lenkia Latvijà (2 pav.).
Tarp institucijø, kuriø
mokslininkai daugiausia
paskelbë moksliniø pub-
likacijø, neabejotini lyde-
riai yra du didþiausi – Vil-
niaus ir Kauno technolo-
gijos – universitetai.
Nekreipti dëmesio á ISI
duomenø bazæ negalima
taip pat, kaip ir pervertinti
joje esanèiø þurnalø reikð-
mæ. Tiesa, palyginti nedi-
1
European Commission.
Directorate-General for Rese-
arch. Towards a European Re-
search Area Science, Techno-
logy and Innovation. Key figu-
res 2003–2004. (EUR 20735
EN, 2003).
2
http://www.scientific.
thomson.com/
 LMA sesija, skirta Lietuviø mokslo draugijos 100-meèiui
tencijà. Antra vertus, duomenø bazës mokslo indikatoriø duo-
mokslininkai ir visuome- menys nurodo ir labiausiai cituojamus
në turi galimybæ susipa- Lietuvos mokslininkus: A.P.Piskarskas,
þinti su Lietuvos humani- M.R.Babarskienë, A.Dapkevièius, J.Ku-
tariniø ir socialiniø moks- lys, A.Norkus, A.Malinauskas, R.M.Vabu-
lø srities mokslininkø lai- las, J.V.Graþulevièius, D.Rastenytë,
mëjimais bei ávertinti jø R.Venskutonis, T.Ruzgas, nors kai kurie
reikðmæ3 . Ðioje bazëje jø ðiuo metu dirba uþsienyje. Dauguma
bus galima rasti ðiø srièiø ðiø tyrimø atlikti bendradarbiaujant su uþ-
mokslininkø paskelbtus sienio mokslininkais.
straipsnius, kurie prieð Šie pavyzdþiai taip pat rodo tarptauti-
átraukiant á duomenø ba- nio bendradarbiavimo svarbà ir pranaðu-
zæ yra recenzuojami, nes mus. Publikacijø ir citavimo duomenys ga-
dar ne visø þurnalø ir lei- li padëti ávardyti tas sritis ar mokslininkus,
diniø praktikoje garantuo- kuriø laimëjimai þinomi plaèiai pasaulyje.
tas recenzavimas (peer- Diskutuojant, kaip ávardyti moksliniø tyrimø
review) . prioritetus, vienas kelias galëtø bûti moks-
2 pav. Moksliniø publikacijø ir jø citavimø skaièiaus
1990–2007 m. palyginimas tarp Baltijos ðaliø Nemaþai diskusijø su- liniø tyrimø lygis ir tarptautinis pripaþinimas.
këlë ávairûs mokslininkø
delës dalies Lietuvos mokslininkø darbø kvalifikacijos vertinimo kriterijai. Dël skirtin- Lietuvos mokslo sistemos
rezultatai ir sudaro tà publikacijø skaièiø, gos mokslø specifikos neámanoma sufor-
ekspertizës
kuris nurodytas 1 paveiksle. Joje yra ir to- muluoti visiems vienodø reikalavimø, taèiau Atkreiptinas dëmesys, kad vienintelis
kiø þurnalø, kuriø átaka mokslui nedidelë publikacijos ISI duomenø bazës þurnaluo- bûdas susieti kiekybinius rodiklius su ko-
(jà nusako átakos faktorius – angl. impact se yra svarbios, nes pagal jas vertinamas kybiniais yra ekspertinis mokslo vertini-
factor), taèiau dauguma yra tokiø, pvz., Lietuvos mokslas Europos Sàjungoje. mas. Per atkurtos nepriklausomybës lai-
kaip þurnalai Nature ir Science, kuriuose Kitas svarbus rodiklis – moksliniø dar- kotarpá kelis kartus buvo atlikti Lietuvos
vien straipsnio paskelbimas daþnai yra di- bø citavimas, kuris parodo, kiek konkretûs mokslo ekspertiniai vertinimai.
delis mokslininko pripaþinimas. Taèiau to- tyrimai yra aktualûs toje mokslo ðakoje dir- Pirmàjá toká vertinimà, atsiliepdama á
kio lygio moksliniø publikacijø mûsø moks- bantiems kitiems tyrinëtojams. Skirtingø Ðiaurës ministrø tarybos rekomendacijà,
lininkai paskelbia nedaug, per pastaràjá de- mokslo krypèiø citavimo tradicijos nevieno- surengë Lietuvos ðvietimo ir mokslo mi-
ðimtmetá ðiuose þurnaluose paskelbti tik dos, todël apibendrinanèias iðvadas daryti nisterija 1995 m. pagal sutartá su Norve-
keli Lietuvos mokslininkø straipsniai. Pa- nëra paprasta ir ne visada prasmin-
minëtini, pvz., Berg R.W., Alaburda A. et. ga. Taèiau artimø mokslo krypèiø ir
al. Science 2007, 315, 390; Silvotti R., ðakø citavimo duomenys teikia in-
Schuh S., Janulis R., et al. Nature 2007, formacijos apie tyrimø aktualumà.
449, 189; Rinterknecht V. R., Clark P.U., Ádomu panagrinëti Lietuvos moks-
Raisbeck G. M., Yiou F., Bitinas A. et al. lininkø publikacijas ir jø citavimà ISI
Science 2006, 311, 1449; O’Dowd C. D., duomenø bazëje. Beje, ji iðsiskiria
Facchini M. C., Cavalli F., Èeburnis D. et bûtent tuo, kad joje bibliometriðkai
al. Nature 2004, 431, 676. Dar keli straips- vertinami mokslo darbai, nëra kitos
niai yra nenurodant Lietuvos prieskyros, duomenø bazës, kurioje bûtø pa-
pvz., Holt N.E., Zigmantas D., Valkunas L., teikti iðsamûs citavimo duomenys.
et al. Science, 2006, 307, 433. Ádomu paþymëti ir tai, kad jei þurna-
lo ir nëra ISI duomenø bazëje, bet
ISI duomenø bazë nëra vienintelë, ku- jame publikuotus darbus cituoja ki-
rioje átraukti tarptautiniu mastu reikðmingi ti mokslininkai þurnaluose, paten-
darbai. Fiziniø, biomedicinos ir technolo- kanèiuose á jà, tai ðie citavimai pa-
gijos mokslø reikðmingesniø publikacijø tenka ir á ISI citavimo duomenis.
galima rasti ISI duomenø bazëje, taèiau Nors lyginti atskiras mokslo sri-
humanitarinius ir socialinius mokslus ji tik tis tarpusavyje gana sunku, taèiau 3 pav. Mokslo daktarø, parengtø 2006 m. Ðiaurës
ið dalies aprëpia, nors bazëje ir yra gana ir Baltijos šalyse, milijonui gyventojø
ádomu, kaip kai kuriø srièiø Lietu-
daug ðios srities þurnalø. Tiesa, didëja Lie-
vos mokslininkø darbai vertinami pasau- gijos moksliniø tyrimø taryba. Svarbiau-
tuvos autoriø socialiniø mokslø srities pub-
lio mokslo kontekste. Beveik visø Lietu- sias vertinimo tikslas – iðnagrinëti Lietu-
likacijø, átrauktø á ISI bazæ. Lietuvos moks-
vos mokslo srièiø publikacijos ir jø citavi- vos mokslo plëtros galimybes, siekiant
lo taryba kartu su Lietuvos universitetais ir
mas uþima vidurá tarp visø ðaliø, kuriø identifikuoti aukðto lygio tyrimus ir moks-
institutais vykdo didelá ES Socialinio fon-
maþdaug 100 duomenys patenka á ðià sta- lininkø grupes vertintose 97 Lietuvos
do BPD ,,Þmogiðkøjø iðtekliø kokybës ge-
tistikà. Nors pagal straipsniø skaièiø pir- mokslo ir studijø institucijose4 .
rinimas moksliniø tyrimø ir inovacijø srity-
mauja Lietuvos fiziniø mokslø atstovai –
je“ projektà „Tarptautinë mokslinë duome- Nukelta á 16 p.
fizikai, chemikai, taèiau pagal citavimà,
nø bazë „Lituanistika“. Projekto tikslas –
tenkantá vienam straipsniui, iðsiskiria neu-
humanitariniø ir socialiniø mokslø srièiø 4
Evaluation of Research in Lithuania. Volume
rologijos ir elgsenos bei molekulinës bio- 1: General Observations and Recommendations
mokslininkø galimybës pristatyti savo
logijos ir genetikos (vieno straipsnio cita- preared by the Advisory Board, and Summaries of
mokslinius pasiekimus nacionaliniu ir tarp-
vimø vidurkis maþdaug 11) mokslai. ISI the Pannel Reports, 72 p. + appendices, p. i-xxx;
tautiniu lygmenimis ir kartu átvirtinti savo Evaluation of Research in Lithuania. Volume 2: Pan-
kaip mokslininkø pripaþinimà bei kompe- 3
http://www.minfolit.lt/ nel Reports, 496 p.

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3 9

LMA sesija, skirta Lietuviø mokslo draugijos 100-meèiui
Lietuviø mokslo draugija labai daug prisidëjo prie to, kad
pirmaisiais XX a. deðimtmeèiais formavosi mokslinë inteli-
gentija, kuri á savo veiklà þiûrëjo ne tiek ið individo, kiek ið
ðalies ir tautos interesø. Tai turëjo labai daug reikðmës
Lietuviø
mokslo Lietuvoje raidai vëlesniø negandø laikotarpiais.
mokslo draugija ir
Lietuvos
1940 –1990 metais
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.
Prof. habil. dr. Kæstutis
MAKARIÛNAS
1940-ieji buvo paskutiniai Lietuviø
mokslo draugijos egzistavimo metai.
1939 m. rudená Vilniø gràþinus Lietuvai,
draugija, po uþdarymo 1938 m. paskui
Lenkijos vidaus reikalø ministro leidimu
veikusi pakeistu Lietuviø mokslo mylë-
tojø draugijos pavadinimu, perëjo Lietu-
vos valstybës globon. Draugijos turtas –
archeologijos, etnografijos, istorijos ir
gamtos skyriø rinkiniai, archyvas, biblio-
teka, P.Vileiðio rûmø patalpos – netrukus
buvo oficialiai perduotas Lituanistikos
institutui. 1940 m. rugpjûèio 29 d. per-
davimo aktà draugijos vardu pasiraðë vil-
nieèiai draugijos valdybos nariai Ad.Juð-
kaitis, V.Martinkënas, V.Þilënas ir H.Ho-
rodnièius, Lituanistikos instituto vardu –
K.Aviþonis, J.Puzinas ir S.Suþiedëlis. Lie-
tuva tada jau buvo LTSR.
XX a. vidurys ir po to ëjæ deðimtme-
èiai buvo paèios sparèiausios mokslo
raidos laikotarpis per visà ikitolinæ þmo-
nijos istorijà. Lietuva dël istoriniø aplin-
kybiø á tà laikotarpá ëjo vëluodama. Pen-
ki deðimtmeèiai nuo 1940-øjø mokslo rai-
dai Lietuvoje buvo ypatingi tuo, kad
mokslas buvo plëtojamas po trumpo ne-
priklausomos valstybës laikotarpio ðaliai
vël ilgam jos netekus.
Padëtis Lietuvos moksle ðio laikotar-
pio pradþioje jau ið esmës skyrësi nuo
buvusios prieð 20 metø kuriant Lietuvos
valstybæ. Lietuva jau turëjo savo aukðtà-
10 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3
mokslo raida
já mokslà. Vilniui sugráþus Lietuvai, bu-
væs Stepono Batoro universitetas buvo
paverstas lietuviðku Lietuvos valstybës
Vilniaus universitetu, ðio proceso nesu-
stabdë nei atëjusi sovietinë okupacija,
nei naujoji valdþia. Taigi 1940-aisiais Lie-
tuva turëjo jau du universitetus – Vilniuje
ir Kaune, buvo dar keliolika kitø maþes-
niø aukðtøjø mokyklø (Þemës ûkio aka-
demija, Veterinarijos akademija ir kt.) ir
mokslo tyrimo ástaigø, ið viso 14, jose
dirbo per 600 mokslo darbuotojø. Buvo
moderni ir turtinga Kraðto apsaugos mi-
nisterijos Ginkluotës departamento Tyri-
mø laboratorija. Lietuvai tapus Sovietø
Sàjungos dalimi, paskutinio LTSR Minis-
teriø tarybos posëdþio (kità kartà rinkosi
jau Liaudies komisarø taryba), vykusio
1940 m. rugpjûèio 23 d. Vincui Krëvei
pirmininkaujant, nutarimu su visu turtu
ir dauguma personalo ji buvo perduota
Kauno universiteto Technologijos fakul-
tetui. Tai leido plëtoti Technologijos fa-
kultetà, taip pat ðiek tiek saugojo moks-
lo darbuotojus kariðkius nuo galimø rep-
resijø pertvarkant Lietuvos kariuomenæ.
Jau iki 1940-øjø mokslo visuomenë-
je buvo visai subrendusi nuo Auðros ga-
dynës laikø kelta Mokslø akademijos rei-
kalingumo idëja. Siûlyta akademijà kurti
plataus profilio, buvo parengti keli jos
statuto projektai. Nuo 1939 m. vasario 1
d. Kaune veikë ðalies problemø tyrimo
institutas, pavadintas Lituanistikos insti-
tutu. Jis turëjo 3 skyrius – lietuviø kal-
bos, Lietuvos istorijos, lietuviø tautosa-
kos ir lietuviø kalbos þodyno redakcijà.
Instituto steigimo iniciatoriø manymu,
moksliniø tyrimø spektras jame turëjo
plëstis ir jis turëjo iðaugti á ávairiø ðakø
mokslo tyrimus atliekanèià mokslø aka-
demijà. Tai ir ávyko 1941 m. sausio 16 d.
Vyriausybei priëmus nutarimà ásteigti
LTSR Mokslø akademijà. Paradoksas,
kad tai, kà delsë padaryti nepriklauso-
mos Lietuvos vyriausybë, padarë mario-
netinë sovietinës Lietuvos vyriausybë.
Mokslø akademijos ásteigimas buvo
svarbiausias mokslo raidos Lietuvoje ávy-
kis pirmaisiais nepriklausomos valstybës
praradimo metais.
„Likimas lëmë, kad daugelio kartø Lie-
tuvos mokslininkø pageidauta bei vienaip
ar kitaip ásivaizduota Mokslø akademija bu-
vo ákurta jau praradus ðalies nepriklauso-
mybæ“ (LMA 1941–2001, Vilnius 2001, p.
11). Neabejotina, kad bûta tam tikro inte-
resø sutapimo: Lietuvos mokslø akademi-
jos ásteigimo aktu komunistinë valdþia sie-
kë ágyti daugiau ðalininkø inteligentø, ku-
riø dël ideologinio teroro ir ásigalinèiø rep-
resijø vis maþëjo net tarp anksèiau simpa-
tizavusiøjø Sovietø Sàjungai.
1941 m. kovo 10 d. Vyriausybë pa-
tvirtino MA statutà, kurio pagrindà suda-
rë Austrijos (Vienos) ir Baltarusijos moks-
lø akademijø statutai. Jame buvo numa-
tyti trys mokslø skyriai: Humanitariniø
mokslø, Socialiniø ir ekonomikos moks-
lø, Gamtos tyrimo, matematikos ir tech-
nikos mokslø. Skyriams buvo suteiktas
didelis savarankiðkumas: jie galëjo steig-
ti mokslo institutus ir kitas mokslui rei-
kalingas ástaigas ir tarnybas.Po kruopð-
èios atrankos, kad á MA nepatektø ideo-
logiðkai nepatikimi asmenys, balandþio
9 d. Vyriausybë patvirtino 13 MA tikrøjø
nariø, kurie pirmame visuotiniame nariø
susirinkime balandþio 18 d. MA prezi-
dentu slaptu balsavimu iðrinko V.Krëvæ,
MA skyriø generaliniais sekretoriais ir MA
prezidiumo nariais patvirtino Mykolà Bir-
þiðkà, Albinà Rimkà ir Juozà Matulá. Vie-
toje Humanitariniø mokslø skyriui per-
duoto ir panaikinto Lituanistikos institu-
to skyriø ir buvusios Lietuviø mokslo
draugijos etnografinës dalies buvo ásteigti
trys pirmieji MA institutai – Lietuviø kal-
bos, Etnologijos ir Istorijos, kiek vëliau bu-
vo ákurtas ir nuo balandþio 25 d. pradëjo
veikti Lietuviø literatûros institutas. Jø di-
rektoriais tapo Pranas Skardþius, Pelik-
sas Bugailiðkis, Konstantinas Jablonskis
ir Vincas Mykolaitis-Putinas. Kiek vëliau,
geguþës mën. ir birþelio pradþioje, ásteig-
tieji kitø MA skyriø institutai savo veiklos
iki TSRS–Vokietijos karo pradþios prak-
tiðkai nepradëjo, kai kurie jø ðiek tiek vei-
kë vokieèiø okupacijos metais.

Nepaisant demonstruojamo moksli-
ninkams palankumo, daugelis naujosios
valdþios veiksmø ðiurpino mokslininkus.
Jau 1940 m. liepos 1 d., dar Lietuvai
esant tarsi nepriklausomai, Liaudies vy-
riausybë paskelbë uþdaranti visas neko-
munistines organizacijas bei draugijas,
sustabdanti nekomunistinës spaudos
leidimà. 1940-ieji buvo paskutiniai net
materialistinës pakraipos mokslo popu-
liarinimo þurnalo „Gamta“ leidimo me-
tai, naujas lietuviðkas mokslo populiari-
nimo þurnalas „Mokslas ir gyvenimas“
buvo pradëtas leisti tik po 16 metø per-
traukos, 1957 metais. Buvo pradëtas bib-
liotekø valymas, ðimtai tûkstanèiø kny-
gø iðveþta á popieriaus fabrikà. Marksiz-
mas-leninizmas buvo paskelbtas vienin-
tele leistina ideologija, universitetuose
ávestas jo privalomas dëstymas, ið inte-
ligentø reikalauta persiauklëti, atsisakyti
burþuazinës ideologijos ir tapti „naujo ti-
po inteligentais“. Sklido þinios apie su-
imamus þmones, valstybës ir visuome-
nës veikëjus. Visus sukrëtë masiniai Lie-
tuvos þmoniø trëmimai 1941 m. birþelio
viduryje. Nenuostabu, kad baigiantis ka-
rui ir artëjant antrajai sovietinei okupaci-
jai net 5 ið 13 LTSR vyriausybës patvir-
tintø pirmøjø „ideologiðkai patikimø“ MA
tikrøjø nariø – Mykolas ir Vaclovas Bir-
þiðkos, Steponas Kolupaila, P.Skardþius
ir MA prezidentas V.Krëvë – pasitraukë á
Vakarus (taigi beveik pusë, Vladas Kuz-
ma ir Albinas Rimka jau buvo miræ).
Vokieèiø okupacijos metais dauge-
lis Lietuvos mokslininkø sprendë neleng-
vas etines pasirinkimo problemas. 2007
m. Lietuvos fizikai paþymëjo savo patriar-
cho akademiko profesoriaus Povilo
Brazdþiûno, iðugdþiusio visà pokarinæ fi-
zikø kartà, gimimo 110-ies metø sukak-
tá. Jo artimøjø liudijimu, jis pasakojæs,
kad 1944-øjø pavasará, artëjant frontui ir
antrajai sovietinei okupacijai, kai Vilnius
beveik kas naktá buvo bombarduojamas,
universiteto namuose Didþiojoje gatvë-
je gyvenusi profesûra, tarp jø Levas Kar-
savinas, Juozas Matulis, Antanas Þviro-
nas ir kiti, laukdami oro pavojaus pabai-
gos, slëptuvëje svarstë, kam maþiau ri-
zikinga likti Lietuvoje, kad bûtø kam dës-
tyti universitete, o kas turëtø pasitraukti.
Pasilikusiøjø L.Karsavino ir A.Þvirono li-
kimai buvo tragiðki, kiti po karo ugdë
naujas mokslininkø kartas ir kûrë Lietu-
vos mokslà.
Daug kas suprato, kad naujoji sovie-
tinë okupacija gali bûti ilga, tad atsaky-
mo – kà reikës daryti – ieðkojo daugelis.
1944 m. kovà Lietuvos Nepriklausomy-
bës vasario 16-osios akto signataras, bu-
væs Lietuvos Ministeris pirmininkas Vla-
das Mironas, tada klebonavæs Dzûkijos
LMA sesija, skirta Lietuviø mokslo draugijos 100-meèiui
miestelyje, raðë: „Mes, lietuviai, turime
bûti mokytesni uþ kitatauèius, kitaip ne-
iðliksime“ (citata „Dienoje“, 1994-10-08,
Nr. 91, p.6).
Jau ásitvirtinus sovietø valdþiai, 7-àjá
deðimtmetá Jonas Aistis emigracijoje ra-
ðë: „Jaunimas turëtø mokytis, turëtø pir-
mauti visoje Sàjungoje, turëtø mokytis
naujø mokslø, naujø specialybiø. … Pir-
mon vieton reikia visà tautos potencialà
sukaupti dvasinei kultûrai: mokslui ir me-
nams. <…> Jei nepirmausime, tai atsi-
liksime ir þûsime pavergianèiø masiø la-
vinoje“. Ir dar: „Maþø tautø era ateis tik
toms, kurios jos lauks, kurios bus pasi-
ruoðusios. Ruoðtis reikia ne nuo ateinan-
èios dienos, ne nuo ateinanèio mënesio,
ne nuo ateinanèiø metø, bet dabar, ðià
paèià sekundæ“ (Jonas Aistis. Milfordo
gatvës elegijos. Vilnius, 1991, p. 470–
472). Tai jau buvo daroma. Ne vienas tø
laikø mokslininkas ir mokslo vadovas
siuntë universiteto studentus ir absolven-
tus á Maskvos, Leningrado ir kitus TSRS
mokslo centrus mokytis naujø Lietuvai
specialybiø. Taip Lietuvoje atsirado, pa-
vyzdþiui, naujos puslaidininkiø tyrimo
kryptys, dabar garsios biotechnologijos,
lazeriø kryptys ir daug kitø.
Praûþus frontui likæ mokslo darbuo-
tojai rinkosi á nuniokotas savo ástaigas.
Modernûs Kauno universiteto Fizikos ir
chemijos instituto rûmai besitraukianèios
vokieèiø kariuomenës buvo iðsprogdinti.
Vilniaus universiteto Centriniai rûmai ir MA
institutø P. Vileiðio rûmai tokio likimo ir
gaisro iðvengë tik budinèiøjø darbuotojø
budrumo ir pasiaukojimo dëka. Dauge-
lio mokslo ástaigø pastatai buvo apgriau-
ti, turtas iðdraskytas. Tik po poros metø,
likvidavus karo pasekmes, prasidëjo
ðioks toks mokslinis darbas. Ið pradþiø
labai trûko mokslininkø, dëstytojø.Taèiau
pirmàjá pokario penkmetá prasidëjo nuo-
sekli mokslo plëtra – pertvarkymai, naujø
mokslo ástaigø kûrimas. Akademiniam
mokslui labai svarbus buvo centrinës
TSRS valdþios 1961 m. nutarimu dël
mokslo tyrimø koordinavimo iðkeltas uþ-
davinys kiekvienai respublikinei akademi-
jai pasirinkti savo mokslinio darbo speci-
fikà, kuri skirtø vienà akademijà nuo ki-
tos. Aukðtøjø mokyklø mokslui labai reikð-
mingas buvo mokslo tyrimo padaliniø –
probleminiø laboratorijø – kûrimas. Pirmo-
ji probleminë laboratorija buvo 1960 m.Vil-
niaus universitete ákurta Vaistø sintezës
laboratorija. Lietuvoje formavosi mokslas,
kurio kiekviena ðaka ar institucija ðiandien
jau turi savo turtingà istorijà.
Vilniaus universitete ir Mokslø akade-
mijoje susiformavo toli uþ Lietuvos þino-
mos baltistø, matematikø, fizikø ir kitø
mokslo srièiø mokslinës mokyklos.
Ðiek tiek apie buvusá mokslo sistemos
valdymà. Centralizuotai totalitarinei vals-
tybei bûdingos mokslo valdymo pirami-
dës detalës ávairiais laikotarpiais priklau-
somai nuo siekiø valdymà daugiau cen-
tralizuoti ar, prieðingai, decentralizuoti,
ðiek tiek kito, taèiau pagrindiniai jos bruo-
þai nesikeitë. Lietuvai pasisekë, kad jos
akademinio aukðtøjø mokyklø ir kai kurio
kito mokslo, kurio nemaþa dalis priklau-
së respublikos kompetencijai, valdymo
piramidës virðûnëse buvo þinomi lietuviø
mokslininkai, turëjæ didelá autoritetà ir pla-
èioje visuomenëje, – MA prezidentas
J.Matulis, KPI rektorius K.Barðauskas, VU
rektorius J.Kubilius ir kiti. Jø diplomatijos
ir pozicijos dëka ne kartà pavyko suðvel-
ninti Lietuvai nepageidautinø nutarimø bei
rekomendacijø vykdymà ar net jø iðvengti.
Buvo atsilaikyta prieð spaudimà pereiti Vil-
niaus universitete prie dëstymo rusø kal-
ba. Lietuviø kalba iðliko pagrindine dar-
bo kalba Mokslø akademijos ástaigø sis-
temoje. Kai 1981 m. tapæs MA Ekonomi-
kos instituto direktoriumi buvæs LTSR Mi-
nistrø tarybos pirmininkas Juozas Maniu-
ðis savo praneðimà MA sesijoje perskai-
të rusiðkai, salë nuðèiuvo. Daugiau tokios
klaidos J.Maniuðis nekartojo.
Artëjant VU ákûrimo 400 metø sukak-
èiai, daug lëðø investuota á jo atnaujini-
mà ir plëtrà, iðaugo universiteto ir stu-
dentø naujojo miestelio Saulëtekyje pir-
mieji korpusai, iðkovota teisë sukaktá ið-
kilmingai paminëti tarptautiniu mastu,
kaip seniausio universiteto Sovietø Sà-
jungos teritorijoje. Ðiandien gali pasiro-
dyti keista, kad tokia teisë tada buvo lai-
koma reikðmingu laimëjimu, bet VU pro-
fesorius akademikas P.Brazdþiûnas 1979
m. laiðke savo senam bièiuliui Kauno
aukðtøjø mokyklø profesoriui Antanui
Puodþiukynui raðë: „Reikia dþiaugtis,
kad 400 metø jubiliejus ávyko, kad Vil-
niaus universitetas oficialiai pripaþintas
seniausiu Tarybø Sàjungoje, be to, iðkil-
mës praëjo lietuviðkai, tai daug kà nu-
stebino…“ (Ið P.Brazdþiûno laiðko A.Puo-
dþiukynui 1979 m. spalio 7 d.). Tai buvo
galimybë þadinti istorinæ atmintá.
Kokià átakà buvimas Sovietø Sàjun-
goje ir totalitarinës valstybës centras pa-
darë mokslo Lietuvoje raidai (neskaitant
akivaizdþiø dideliø netekèiø dël represi-
jø, tremèiø, emigracijos)? Teigiamà – kad
atsivërë didelë moksliniø tyrimø erdvë,
neigiamà – kad ta erdvë buvo uþdara,
„geleþine uþdanga“ atitverta nuo kito pa-
saulio, dar ir su grieþtais vidiniais barje-
rais, daug kur atsilikusi ir nelabai turtin-
ga. Lietuvai tapus Sovietø Sàjungos da-
limi, keliai á Vakarø mokslo centrus uþsi-
darë. Pasibaigus Antrajam pasauliniam
karui, pradëjo lëtai atsiverti keliai á TSRS
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3 11
LMA sesija, skirta Lietuviø mokslo draugijos 100-meèiui
mokslo centrus, tuo tarpu beveik 20
metø iðvykø á Vakarus buvo iðimtiniai
vienetai. Paskui jø lëtai daugëjo. Pa-
vyzdþiui, ið MA ir jos ástaigø á moksli-
nes konferencijas ar padirbëti uþsie-
nyje 1970 m. iðvyko 29, 1984 m. – 118,
o prasidëjus M.Gorbaèiovo „perest-
roikai“1989 m. buvo iðvykæ jau 507 as-
menys.
Teigiamà átakà darë tai, kad buvo
skelbiamas palankus poþiûris á moks-
là, mokslininko profesija buvo presti-
þinë, dël jos konkuravo gabiausi aukð-
tøjø mokyklø absolventai (nors ilgai-
niui pradëjo reikðtis ir mokslininkø in-
fliacija), neigiamà – vieðpatavusi to-
talitarinë komunistinë ideologija, ska-
tinusi pseudomokslà (lysenkizmà ir
kt.). Ypaè praþûtinga ji buvo humani-
tariniams ir visuomeniniams moks-
lams, kai kurie tø mokslø visai suny-
ko. Nepaisant tokiø sàlygø, bûtent hu-
manitariniø mokslø srityje buvo pada-
ryta bene daugiausia didþiausià iðlie-
kamàjà vertæ turinèiø darbø.
Apskritai metropolija buvo suinte-
resuota panaudoti Lietuvos intelekti-
ná potencialà ir suformuoti nuo jos pri-
klausomà imperijos provincijos moks-
là. Lietuvoje tuo sëkmingai pasinau-
dota kai kuriø, ypaè fizikos, matema-
tikos, technologijos krypèiø tyrimø
plëtotei. Nors imperija savo pakrað-
èiø mokslà siekë kreipti daugiausia
taikomøjø tyrimø linkme, fundamen-
tiniø tyrimø prioritetà palikdama met-
ropolijai, Lietuvoje sugebëta iðplëtoti
ir fundamentaliuosius tyrimus, iðug-
dyti aukðto lygio mokslininkø.
Daugelis tyrimø buvo plëtojama
paèiø Lietuvos mokslininkø iniciatyva.
Vadovautasi tyliu nusistatymu, ypaè
tvirtu pirmojoje laikotarpio pusëje, kad
tauta ir ðalis turi siekti paþangos gy-
vendama bet kokiomis sàlygomis.
Mokslininkø gausëjant, o Lietuvai vis
labiau integruojantis su Tarybø Sàjun-
ga, stiprëjo asmeniniai, grupiniai ir ki-
tokie motyvai.
Lietuvoje apsilankanèios Rusijos
mokslininkø ir mokslo valdininkø ko-
misijos ið pradþiø pasitenkindavo su-
sipaþinimu su mokslo bûkle ir apsiri-
bodavo patarimais, kuo vertëtø uþsi-
imti. Atsiradus daugiau mokslo kryp-
èiø, susirûpinta jo reguliavimu. Tyri-
mus pradëta orientuoti rekomenduo-
tomis „profilinëmis“ kryptimis. Jos pa-
prastai buvo parenkamos abipusiðkai
susitarus, atsiþvelgus á pasiektà moks-
lo lygá, átakingø mokslininkø ir Sàjun-
gos interesus. Nors profiliavimas re-
12 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3
aliai niekada nebuvo visiðkas, tokio-
mis pripaþintos kryptys galëjo reika-
lauti didesnio dëmesio ir valstybës pa-
ramos plëtotei.
9-ojo deðimtmeèio pabaigoje Lie-
tuvoje, daugiausia jos aukðtosiose
mokyklose ir mokslo institutuose, dir-
bo apie 7000 mokslø kandidatø ir
mokslø daktarø (dabar vadinamø dak-
tarais ir habilituotais daktarais). Buvo
gan iðplëtota ávairios paskirties moks-
lo ástaigø sistema, kurios dalis tiesio-
giai priklausë sàjunginëms ministeri-
joms. Didþioji dalis fundamentaliøjø
tyrimø buvo sutelkta Mokslø akade-
mijos institutuose.
Ávairiomis sàlygomis plëtojamas
mokslas diferencijavosi pagal moks-
lo krypèiø prestiþà, mokslo ástaigas,
tyrimø lygá, finansavimo ðaltinius, po-
þiûrá á mokslà ir mokslininkø kartas.
Brendo prieðtaravimai, þlungant su-
pervalstybei prasiverþæ ir sukrëtæ
mokslo struktûras.
1991 m. vasario 12 d. priimtas
Mokslo ir studijø ástatymas, vienas pir-
møjø nepriklausomos Lietuvos Res-
publikos ástatymø, teikë vilèiø, kad at-
kurtosios Lietuvos valstybës gyveni-
mas bus organizuojamas remiantis
mokslu, kad mokslo sferoje pirmiau-
sia ásigalës demokratiðki santykiai ir
pilietiðkas atsakingumas. Praëjusio
laikotarpio palikimà po keliø metø pa-
dëjo objektyviai ávertinti pasitelkti Nor-
vegijos Mokslo tarybos ekspertai, at-
likæ pirmàjà tarptautinæ Lietuvos
mokslo ekspertizæ. Pastebëjæ, kad
Lietuvoje yra ávairiø srièiø visokio ly-
gio mokslo, taip pat kai kuriø mokslo
ðakø iðplëtojimo disproporcijø, neati-
tinkanèiø nepriklausomos ðalies reik-
miø pakitusiomis sàlygomis, atkreipæ
dëmesá á techniðkai pasenusià tyrimø
materialinæ bazæ ir nepaprastai men-
kà mokslo finansavimà bei dar á daug
kà kita, jie apskritai teigiamai ávertino
Lietuvos mokslo þmogiðkàjá kapitalà
– nurodë, kad tinkamai tvarkomas ir
palaikomas jis yra pakankamai geras
pagrindas naujam ðalies gyvenimui,
Lietuvos visuomenës ir mokslo plët-
rai. Taèiau, pereinamuoju laikotarpiu
labai smukus ðalies ekonomikai, po-
litikai, nesitikëdami ið mokslo greitos
materialinës naudos, valstybës ir vi-
suomenës turto perskirstymo siautu-
lyje rinkosi kitus prioritetus.
Atkelta ið 7 p.
Pagrindinæ profesûros ir dëstytojø kor-
puso dalá sudarë akademinës ir moksli-
nës veiklos patirtá ágijæ asmenys, moks-
lus ëjæ Rusijos ir Vakarø universitetuose.
Lietuvoje jiems teko viskà pradëti beveik
tuðèioje vietoje. Reikëjo raðyti vadovëlius,
knygas, ðviesti visuomenæ. O svarbiau-
sia – rengti ir ugdyti bûsimuosius moksli-
ninkus ir pedagogus.
Tarpukariu buvo iðtyrinëti gamtos ið-
tekliai, pastatyta originaliø statiniø, gabes-
ni studentai ir absolventai nuolatos siun-
èiami á Europos universitetus. Pagilinusi
þinias ir ágijusi mokslinius laipsnius nau-
joji karta, gimusi pirmajame ir antrajame
XX a. deðimtmeèiuose, nespëjo iðskleisti
iðsiugdytøjø galimybiø. Karo metu viena
po kitos sekusios okupacijos sugriovë
tvirtai renèiamas mokslo perspektyvas. Vi-
suomenë patyrë didþiules materialines ir
dvasines netektis. Pirmosios sovietø oku-
pacijos metu, kaip þinoma, iðsilavinæ ak-
tyvûs visuomenës nariai buvo ávairiai per-
sekiojami ir tremiami. Artëjant Rytø fron-
tui, á Vakarus patraukë gausûs bûriai ge-
riausiai pasirengusiøjø intelektiniam dar-
bui (apie 200 aukðtøjø mokyklø dëstyto-
jø). Antroji sovietø okupacija atneðë nau-
jà trëmimø ir teroro bangà, pakirtusià tau-
tinæ inteligentijà ir þlugdþiusià nusistovë-
jusius þemdirbystës tradicijos principus.
Treèiuoju laikoptarpiu po fizinio ir mo-
ralinio naikinimo bei persekiojimo Lietu-
vos visuomenë susidûrë akis á aká su ypa-
tingos rûðies prievartos reiðkiniu, kurá ga-
lima pavadinti sovietø industriniu kolonia-
lizmu. Bûtent tada iðryðkëjo Lietuvos
mokslo istorinës patirties ir prieðkario ádir-
bio reikðmë.
Elgsenos bûdai
LMD iniciatyvos – ið pradþiø kaip keti-
nimai, o vëliau kaip aktyvûs veiksmai –
lëmë tolesniø mûsø mokslo ir ðvietimo sis-
temos þingsniø ypatybes. Pradëto apta-
rimo tæsiniui pasiûlysiu kelias mintis ið sa-
vo studijos, kuri buvo paskelbta knygoje
,,Prievartà patyrusiøjø laikysena" (1997).
Ði studija skirta Lietuvos mokslø akade-
mijai ir jos, kaip mokslo puoselëtojos, or-
ganizatorës ir sumanios strategës, vaid-
mens analizei (þr. lentelæ).
Kairëje pusëje nurodyti laikotarpiai, at-
spindintys visuomenës elgsenos ypatybes
tø bûsenø, kurias patyrë Lietuva okupaci-
jø, prievartos ir karo ávykiø metu. Deðinëje
– laikotarpiai, þymintys kintantá Lietuvos
mokslo (institutø Mokslø akademijos sis-
temos tinkle) veiklos pobûdá. Èia atsisklei-
dþia tie veiklos bruoþai, kuriuos galima pa-
vadinti Lietuvos mokslo elgsena ypatingo-
mis priklausomybës svetimai sistemai sà-

Lietuviø mokslo draugija ir
jos reikðmë tautinei savimonei,
mokslo ir valstybës
raidai
lygomis. Ji buvo nulemta ankstesnës is-
torinës ir kultûrinës patirties.
Pirmieji du laikotarpiai pagal ilgumà yra
artimi abejose lentelës pusëse, nes yra tie-
siogiai susijæ su dramatiniais Lietuvos isto-
rijos ávykiais. Mokslø akademija – ðis Lietu-
voje organizuojantis moksliniø tyrimø cen-
tras – buvo ákurtas 1941 m. sausio 16 d.,
t.y. penki mënesiai prieð sovietø ávykdytà
smurtà (masiná trëmimà). Ðiuo penkiø më-
nesiø laikotarpiu vyko reikðmingi Lietuvos
mokslui pokyèiai: buvo sukurti tie kertiniai
pamatai, kurie, praradus nepriklausomybæ,
padëjo vaisingai plëtotis lituanistikai (pra-
dëjo veikti keturi lituanistiniai institutai). Spar-
ti organizacinë veikla jau turëjo parengtas
prielaidas: 1938 m. ásteigtas Antano Sme-
tonos lituanistinis institutas. Ið ðios institu-
cijos turëjo iðaugti Nacionalinë mokslø aka-
demija. Kariniai ir politiniai ávykiai pasparti-
no institucijos atsiradimà. (Paradoksalu tai,
kad griaunanèios civilizacijos jëgos – ka-
ras, agresyvûs veiksmai, okupacija – ðiuo
atveju atliko kurianèiojo prado vaidmená.)
1940-øjø pradþioje ákurtos Akademijos
branduolys mobilizavo tautos intelektiná po-
tencialà veiklai, kuri buvo reikðminga mû-
sø kultûrai. Tuomet dar neiðblaðkyti ir ne-
sunaikinti veiklieji Lietuvos inteligentijos as-
menys, netausodami savo jëgø, kibo á dar-
bà, nes dar neblëso ásitikinimas, kad Lietu-
va nepraras savojo valstybingumo, laikinai
– kol vyks karas – atsidûrus sovietø siste-
moje. Tokia naivi samprata trukdë blaiviai
màstyti ir rengtis agresyviai prievartai.
Ryðkus Mokslø akademijos startas vy-
ko nepriklausomybës praradimo metu, kai
Prievartà patyrusi visuomenë.
Jos kintanèios elgsenos LAIKOTARPIAI
I.1940–1944. Nepriklausomybës praradi-
mas ir pastangos jà atgauti.
II. 1945–1952. Teroras, ginkluotas pasi-
prieðinimas ir iðlikimo bûdø paieðka.
III. 1953–1957. Visuomenë, prisitaikydama
prie reþimo, aktyvëja. Ryðkëja kultûros plëtra.
IV. 1958–1967. Vyksta pokyèiai, auga
prieðtaros, suþadintos industrinio kolonializ-
mo ir politiniø ávykiø.
V. 1968–1984. Aktyvëja dogmø atsisakanti
kultûrinë, visuomeninë bei disidentinë veikla.
VI. 1985–1991. Þlungant sovietø sistemai,
vyksta nauji veiklos posûkiai. Iðsilaisvinimas.
LMA sesija, skirta Lietuviø mokslo draugijos 100-meèiui
ávairios pastangos vël atgauti savarankið-
kumà visuomenei dar teikë tariamai realiø
vilèiø. Lietuvos intelektinis potencialas,
vengdamas grieþtø nepaklusnumo akcijø,
uþëmë laukimo ir jëgø tausojimo pozicijà.
Antrasis lentelëje iðskirtas laikotarpis,
pasiþymëjæs ginkluoto pasiprieðinimo, te-
roro ir tautos naikinimo veiksmais, moks-
lo centro sistemoje gali bûti apibûdinamas
kaip taikomøjø tyrimø plëtros laikotarpis
(pirmasis pokario deðimtmetis). Mat ðali-
nant karo padarinius, atkuriant ûkinæ veik-
là reikëjo vietiniø gamtos resursø tyrimø.
Taip pat buvo stiprinama institutø bazë,
rengiama nauja specialistø karta, uþpildan-
ti gilias netekèiø spragas. Tai svarbûs dar-
bai, nes á praretëjusias universitetø ir kitø
struktûrø vietas jau buvo siunèiami Mask-
vos statytiniai, vykdantys ideologinæ misi-
jà. Netrukus prasidëjo inteligentijos ideo-
loginis puolimas bei jos triuðkinimas.
Prasilenkæ raidos takai
Abiejø aptariamos lentelës pusiø trys to-
lesni laikotarpiai (t.y. III, IV, V) tarpusavyje
prasilenkia. Tai suprantama, nes kairioji da-
lis atspindi specifinæ sovietmeèio Lietuvos
visuomenës situacijà, o deðinioji – Lietuvos
mokslo centro, kuris, bûdamas imperijos
centralizuotos sistemos padaliniu, atspin-
dëjo SSRS Mokslø akademijos politikà ir
jos kaità pagal Kremliaus direktyvas.
Antrajame pokario deðimtmetyje suny-
kus ginkluotam pasiprieðinimui, mirus dik-
tatoriui ir susilpnëjus atvirai rusifikacijai, ryð-
këja savarankiðkumo kultûroje ir administ-
ravime poþymiai. Infrastruktûrose prade-
da darbuotis Lietuvos aukðtøjø mokyklø
absolventai, dar ugdyti mokytojø, tæsian-
èiø prieðkario tradicijas. Ðis faktas, kaip ro-
do tolesni mûsø tyrimai, turëjo pastebimà
átakà uþslëpto savarankiðkumo siekiams.
Lietuvos mokslas.
Jo pobûdá nusakantys LAIKOTARPIAI
I. 1941–1945. Lietuvos mokslø aka-
demijos kûrimasis, uþsitæsæs karo metais.
II. 1945–1956. Skatinami taikomieji
tyrimai.
III. 1957–1963. Susiformuoja pagrin-
diniø tyrimø kryptys.
IV. 1964–1975. Nurodymø ir dekla-
racijø bûdu mëginama susieti praktikà
ir teorijà.
V. 1976–1988. Intensyvûs tyrimai;
ryðkëja kvalifikacinis tyrëjø brandumas.
VI. 1989–1991. Lûþio metai, keièian-
tys mokslo organizavimo principus.
Apie 1954 m. pradeda reikðtis nauja Lie-
tuvos visuomenës sovietizacijos forma –
jau minëtas prievartinis industrinis kolonia-
lizmas, inicijuojantis gigantiðkø ámoniø sta-
tybas ir atveriantis patogias sàlygas imig-
rantø antplûdþiui, prisidengusiam tariamai
nepakeièiamø specialistø poreikio vardu.
Paþymëtina, kad Lietuvos aukðtøjø
mokyklø absolventai (inþinieriai, techno-
logai, ekonomistai) ëmësi modifikuoti ir
silpninti industrinæ prievartà. Jiems pavy-
ko sparèiai pleèiamus pramonës viene-
tus iðsklaidyti teritorijoje pakankamai to-
lygiai ir pristabdyti jø koncentracijà. Taip
ryðkëjo naujos technokratø kartos elgse-
nos ypatybë, kurià galima bûtø pavadinti
tam tikra uþslëpto nepakantumo sistemai
forma. Tai buvo reiðkinys, kuris subren-
do visuomenei prisitaikant prie reþimo ir
einant kompromisø keliu. Be to, ðá reiðki-
ná skatino aktyvus savivaldos siekis, tyliai
skelbiantis – ,,apsieisime be svetimøjø".
Kultûros srityje (muzikoje, teatre, dai-
lëje) dràsûs uþmojai antruoju pokario de-
ðimtmeèiu vis daþniau suranda sau tinka-
mà dirvà. Kultûra tampa intelektinio nepa-
klusnumo iðraiðka. Þinoma, represinës
struktûros nesnaudþia: jos veikia prideng-
tais bûdais, susidorodamos su pavieniais
aktyviais þmonëmis.
Tai prisiminti verta
Aptarus pasiûlytà temà, galima skaity-
tojui pateikti trumpà apibendrinimà.
Lietuvos mokslø akademija (LMA) yra
vienos ið LMD idëjos konkretus rezultatas.
Taèiau LMA yra taip pat ir sovietmeèio ávy-
kiø suformuotas darinys, atlikæs mokslo ko-
ordinavimo ir vadovavimo funkcijà. Akade-
mijos turinyje atsiskleidþia ne tik Lietuvos
mokslo raidos kelias, bet ir mûsø kultûros
sëkmës bei netektys.
Dabar arðiems kritikams derëtø prisi-
minti LMA nuopelnus mûsø visuomenei.
Tris ið jø paminësiu.
Pokario metais LMA prieglobstá ra-
do gausus bûrys mokslininkø. Èia jie,
gaudami nuolatinæ algà, galëjo tenkinti
minimalias buitines reikmes ir tyliai tæsti
savo darbus.
LMA apgynë mûsø mokslà nuo
imigrantø – siunèiamø mums ,,nepakei-
èiamø specialistø" antplûdþio. Ir dar:
mokslo reikalø apyvartoje Akademija ið-
saugojo lietuviø kalbà.
LMA institutuose subrendo nauja
karta mokslininkø, kuriø dëka turime dide-
liø ir net unikaliø laimëjimø lituanistikos
bei baltistikos baruose; taip pat yra pa-
stebimø rezultatø bent jau keliose siau-
rose pasaulio mokslo ir technologijos sri-
tyse (lazeriø ir biotechnologijos).
(Sutrumpintas autoriaus skaityto praneðimo va-
riantas. LMA sesija ,,Lietuviø mokslo draugija ir Lie-
tuvos mokslo raida", Vilnius, 2007 m. lapkrièio 13 d.)
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3 13
LMA sesija, skirta Lietuviø mokslo draugijos 100-meèiui

Kalbama apie mokslo ir studijø reformà jau vos ne dvideðimt metø.

Tiek pat laiko beveik nieko nedaroma, tiksliau, beveik nieko, kas
bûtø paremta materialiniais iðtekliais. Mokslininkai turëtø, kaip
toje humoreskoje, sakyti „Nemokykite mûsø gyventi, geriau padëki-
te materialiai“, bet jie nieko nesako, bent nesako tokia forma, kad

Mokslo ir
valdþia ir visuomenë iðgirstø. Nes mokslininkai streikuoti neis,
kadangi nemano, kad griovimu galima kà nors sukurti. Be to, kaþin
ar kas pasigestø „nedirbanèiø“ mokslininkø.

studijø reforma,
ram universitetui gerëti, laimint konkuren-
cijà dël gabiø studentø. Akivaizdu, kad
studijø kokybei esminës átakos taip pat
turi studentø materialinë padëtis, galimy-

arba gana lot, reikia jot bë studijuoti neásidarbinus. Iðspræsti stu-

Ðalies ekonominë situacija pastaruo-
sius 15 metø ið tiesø nebuvo tokia, kad
nuo kitø reikalø liktø lëðø mokslui ir studi-
joms patenkinamai finansuoti. Nors jei,
pavyzdþiui, parama þemës ûkiui bûtø bu-
vusi dvideðimtadaliu maþesnë, tai þemës
ûkis to bûtø beveik nepajutæs, o moks-
las, gavæs tuos pinigus, nebûtø atsidû-
ræs dabartinëje nepavydëtinoje situacijo-
je. Reikia bent dabar pripaþinti, kad išeiti
iš tos situacijos kainuos milijardus ir iðti-
sà deðimtmetá. Bet mokëti ar laukti daug
sunkiau nei ginèytis, kaip valdyti univer-
sitetus, nors tai realios átakos aukðtojo
mokslo kokybei neturi.
Kuriant Mokslo ir studijø ástatymà 1990
m. buvo suformuluoti svarbiausi mokslo
ir studijø sferos tvarkymo principai: auto-
nomija ir savivalda; mokslo ir studijø vie-
novë; valstybës parama; finansavimo de-
centralizacija ir ðaltiniø ávairovë. Viskas,
ko reikia, nebuvo tik principo lygmeniu
paminëtas ryšys su praktika. Neverta da-
bar analizuoti, kiek ir kodël reali politika
nukrypo nuo tø principø. O kad nukrypo
arba bent nerealizavo jø – tai faktas, ypaè
ryðkus autonomijos ir finansavimo poþiû-
riu. Nemanau, kad tie principai paseno,
nors konkreèios jø realizavimo priemonës
per dvideðimt metø yra pasikeitusios ir at-
eityje nuolat keisis, todël reali reforma
neuþsibaigs niekada.
Pabandykime reformos svarstymà
pradëti ne nuo „valdomos autonomijos“
ar kvalifikaciniø reikalavimø këlimo aka-
demiðkai neágaliems mokslininkams, bet
nuo aukðèiau, geriau pasakius, nuo kito
galo. Kà reiðkia mokslo ir studijø kokybë,
intuityviai pakankamai aišku. Trumpai ir
pakankamai informatyviai jà galima nu-
sakyti taip: universitetas turi bûti tarp ge-
resniøjø pasaulyje. Tø geresniøjø yra ávai-
rios pakraipos ir paskirties, konkretus uni-
versitetas galëtø „nusitaikyti“ á vienà ið jø.
Pradëjæ savàjá lyginti su nusiþiûrëtu, ne-
iðvengiamai turëtume lyginti juos pagal
Akad. Eduardas VILKAS
studentus, pagal dëstytojus ir pagal ma-
terialinæ infrastruktûrà bei finansavimà.
Universitetas netaps elitiniu, jei stu-
dentams stigs gabumø ir motyvacijos, jei
jie neturës pakankamai laiko ir noro sa-
varankiškai studijuoti. Ðiais laikais dësty-
mas nëra pagrindinis þiniø ðaltinis: stu-
dentas garsiausiø pasaulio universitetø
programas, kursø konspektus, praktines
uþduotis ir kt. gali rasti internete. Tad nu-
siskundimai dël prasto dëstymo yra tik
atsikalbinëjimas, nebent dëstomas daly-
kas ir atsiskaitymas uþ já bûtø netikæ ir tik
gaiðintø laikà. Studentø motyvacijà stu-
dijuoti daugiausia turëtø lemti pasirinktos
specialybës ir jos baigimo paþymiø átaka
karjeros perspektyvoms. Bûtø naudinga
JAV darbo ministerijos pavyzdþiu ádëti in-
ternete specialybiø þinynà su nuorodo-
mis, kokius darbus reiks atlikti absolven-
tui ásidarbinus pagal tà specialybæ, kokiø
pareigø ir kokio atlyginimo galima tikëtis
ir kt. Reikia pripaþinti, kad studijø ir karje-
ros ryðys Lietuvoje daugeliu atvejø tebë-
ra menkas. Ypaè aká rëþia apgailëtinos á
mokslà linkusiøjø karjeros perspektyvos.
Tikëtina, kad ásitvirtinant þiniø ekonomi-
kai ryðys stiprës ir gero universiteto di-
plomas garantuos sëkmingesnæ karjerà
negu prasto, kokiø esame chaotiðkai pri-
sisteigæ. Tada rasis daugiau galimybiø ge-
dentø faktoriaus problemas universitetai
vargu ar gali. Bet, ágavæ teisæ kontroliuoti
studentø priëmimà, jie galëtø nebevargti
su visais, atitekusiais pagal paraiðkø lo-
terijà. Priëmimà á universitetus reiktø ma-
þinti (arba lengviau, be finansiniø nuos-
toliø šalinti nepaþangius): tiek nei tinka-
mø studentø yra, nei dabartiniai universi-
tetø „pajëgumai“ gali tiek kokybiðkai jø
parengti. Taèiau tai nereiškia, kad moks-
là tæsianèiø abiturientø dalis turi maþëti,
atvirkðèiai. Kartu kyla rimta problema pri-
taikyti aukðtojo mokslo ir profesinio ren-
gimo sistemà prie ateinanèiø studijuoti
kontingento ir ðalies ûkio bei kultûros po-
reikiø. Tai lengva pasakyti, taèiau vargu
ar kas þino, kaip tai padaryti. Turëtø þino-
ti darbo rinka, bet, kaip minëjau, ji tebëra
kaþkokia nebrandi.
Kalbant apie universitetø dëstytojus,
reikia kartu kalbëti apie mokslà bei jo ry-
ðius su praktika, kurie Lietuvoje yra moks-
lo ir studijø Achilo kulnas. Dëstytojø pro-
blema yra ne maþesnë nei studentø: se-
nieji dëstytojai nëra amþini, jaunimas uni-
versitetuose nepasilieka, profesûra pasi-
pildë pilkomis vidutinybëmis – kaþkas turi
vakuumà uþpildyti. Dëstydami keliose
aukštosiose mokyklose ar turëdami ne
maþiau kaip pusantro etato vienoje,
mokslininkai nebeturi laiko visaverèiams
tyrimams. Dëstymo krûvis ypaè didelis
jauniems. Þinoma, yra nemaþai uþsiliku-
siø puikiø iðimèiø, taèiau vidutiniðkai rei-
kalai nekokie. Ir akivaizdu kodël: moksli-
ninko karjera tapo nepatraukli.
Nors þiniø ágyti studentas gali internete
ar kitu individualiu bûdu, taèiau tai gyvo
bendravimo su profesoriumi asmenybe
pakeisti negali. Nes universiteto ir misija
yra rengti ne ðiaip specialistus, o bûsi-
mus kûrëjus, visuomenës vedlius moks-
le, politikoje, kultûroje, versle – tautos eli-
tà prakilniàja ðio þodþio prasme. Prisimin-
kime, koká vaidmená elitas suvaidino tau-
tos atgimimo laikotarpiais, ir suprasime,
kaip jis šaliai reikalingas. Kûrëjus išugdy-
ti gali tik kûrëjai, mokslininkai, pasiðven-
tæ mokslui, profesijai ir tarnavimui tëvy-

14 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3


nei, savo pavyzdþiu ákvëpdami jaunus
þmones ambicingiems siekiams. Gero ly-
gio tyrimai ir proziðkesne prasme bûtini:
kad studentai gautø naujausiø þiniø ir mo-
derniø praktiniø ágûdþiø.
Tyrimai turi vaidinti vis svarbesná vaid-
mená keliant šalies gerovæ. Universitetai
yra svarbiausi veikëjai ðalies ateièiai ir sëk-
mingam perëjimui á þiniø ekonomikà ir
visuomenæ. Savo vaidmená universitetai
gali atlikti radæ tinkamà balansà tarp dës-
tymo, tyrimø bei inovacijø ir pasiekæ tose
srityse puikià kokybæ. Nëra abejoniø, kad
mokslas ir studijos turi siekti pirmiausia sa-
vo ðalies paþangos, o indëlis á pasauliná
mokslà (tiesà sakant, kitokio ir nëra) ge-
riausiai gali ðitam tikslui padëti, nes kà nors
ádëjus galima keleriopai daugiau pasiimti.
Antra vertus, mokslininkai turi nesidrovëti
atlikti ir grynai praktinius uþdavinius ðalies
ûkiui; toks darbas ir akademiškai turi bûti
vertinamas bent ne prasèiau negu „fun-
damentiniai“ straipsneliai. Mokslo ir prak-
tikos ryðiams reiktø platesnio aptarimo,
juolab kad jie nëra tapæ neatskiriama svars-
tomos reformos dalimi.
Viena didþiausiø mokslo ir studijø sis-
temos bëdø yra tyrimø ir mokymo infra-
struktûra – susidëvëjusi fiziðkai, o mora-
liai pasenusi jau prieð 30 metø (yra, þino-
ma, iðimèiø). Situacijai pataisyti èia jokio
gudrumo nereikia, tiesiog reikia daug pi-
nigø. Bûtina visose aukštosiose mokyk-
lose turëti bent elementarias mokymo la-
boratorijas, o brangiausià, unikalià apa-
ratûrà reikia koncentruoti ugdomuose
ekscelencijos centruose, sudarant sàly-
gas ja naudotis ne tik kitoms aukštosioms
mokykloms, bet ir gamybininkams. Fi-
nansinius (papildomus) išteklius apskri-
tai reikia skirti prioritetams, nes viskam
niekada pinigø neuþteks. O prioritetø rei-
kia pasirinkti tiek ir tokiø, kad ástengtume
juos finansuoti daugmaþ europiniu lygiu.
Mokslo ir studijø sistema ir jà regu-
liuojanèios institucijos yra iki ðiol pada-
riusios beveik viskà, kà galima buvo pa-
daryti be pinigø: ávesta tripakopë aukðto-
jo mokslo sistema, sutvarkyti akreditaci-
jos ir veiklos vertinimo reikalai, palyginti
iðplëtotas tarptautinis bendradarbiavimas
ir kt. Bent formaliai universitetai yra visiškai
europietiški, Lietuva sëkmingai dalyvau-
ja Bolonijos procese. Bet pagailëta lais-
vës, negalvota maþinti biurokratijos, nors
tam nebûtø reikëjæ pinigø, bûtø uþtekæ tin-
kamo ástatymo. Beveik nieko bûtø nekai-
navæ ir intelektinës nuosavybës gynimas,
taip reikalingas siekiant realizuoti tyrimø re-
zultatus. Sutaupyti galima bûtø maþinant
studijø trukmæ, likusius išteklius perkeliant
mokymosi visà gyvenimà sistemai plëtoti,
nes formalios studijos vis vien nëra moky-
mosi pabaiga. Nedaug kainuotø ir uþsie-
LMA sesija, skirta Lietuviø mokslo draugijos 100-meèiui
nyje mokslo laipsnius ágijusiøjø susigràþi-
nimas, o to nauda – ypaè didelë: atsinau-
jintø mokslo potencialas ir „atvaþiuotø“ kar- Vilniaus
tu jø uþsienio ryðiai, be kuriø sunkiau lai-
mëti konkursus projektams vykdyti.
Svarstomas Mokslo ir studijø ástatymo
universiteto
projektas, turintis apibrëþti tos srities re-
formà, yra kritikuojamas ið visø pusiø, ir vaidmuo
brandinant
ne be reikalo. Jame daug visokiø smul-
kmenø, dëmesys per daug sutelktas á val-
dymo problemas ir neaišku, ar gali jis kaip
nors paveikti tuos dalykus, nuo kuriø re-
aliai priklauso mokslo ir studijø kokybë.
Tø dalykø yra daug, jø visø á ástatymà ne-
akademijos
sudësi. Ir nebûtina – kai kà reikia palikti
sveikam protui ir sàþinei. Ðvietimo ir
mokslo ministerijos siûlymas finansuoti
idëjà XVIII a.
mokslininkø socialiniø garantijø, intelek-
tinës nuosavybës, mokslo ir studijø poli-
tikos tyrimø projektus vis dëlto rodo, kad
nesustota ties ástatymo projektu. Bûtent
tokiø tyrimø reikia mokslo ir studijø plët-
ros programai parengti, kuri turëtø tapti
svarbiausiu mokslo ir studijø paþangos
varikliu. Nes, skirtingai nuo ástatymo, ku-
ris turi nubrëþti tik bendriausius principus
ir taisykles (daugiausia remiantis Univer-
sitetø chartija ir kitais tarptautiniais doku-
mentais), programa rodytø, kada, uþ kiek,
kokiems tikslams pasiekti kokie darbai
bus padaryti, kad bûtø šalinamos realios
kliûtys mokslo ir studijø sistemos produk-
Akad. Antanas BURAÈAS
tyvumui didinti, vadinasi, ir šalies paþan-
gai spartinti. Apskritai, mokslo ir techno- Ilgesná laikà aptariant nacionalinës
logijos plëtros politikos reikalai Lietuvoje mokslø akademijos iðtakas daþniausiai
nëra blogi. Turime, pavyzdþiui, naciona- buvo apsiribojama Lietuviø mokslo
linæ studijø programà ir nacionalinæ tyri- draugijos steigimo bei veiklos aptari-
mø programà, kurias rems ES struktûri- mu, ir ypaè tai akcentuota minint jos
niai fondai. Kiti strateginiai dokumentai 100-metá. Paþymima, kad idëja bran-
taip pat liudija, kad tiek ministerijos, tiek dinta Lietuviškoje ceitungoje, vëliau
mokslininkai puikiausiai þino, kaip plëtoti Aušroje J.Basanavièiaus ir jo bendra-
mokslà ir studijas. Nedaug kas dabar minèiø Tilþës lietuviø literatûros drau-
beprisimena 2002 m. partijø ir visuome- gijoje (dar 1878 m.) kaip lietuvybës bei
niniø organizacijø pasiraðytà Nacionaliná nacionalinës ðvietimo plëtotës vienas
susitarimà, kuriame labai neblogai buvo svarbiausiø pagrindø.
aptarti aktualûs tikslai ir priemonës, be kita Ið tiesø nedera uþmirðti, kad Lietu-
ko, ir tokie: ðvietimo ir mokslo sistemà pri- vos ðviesuomenë nacionalinës moks-
derinti prie þiniø visuomenës ir Europos lø akademijos idëjà plëtojo gerokai
aukðtojo mokslo ir tyrimø sistemos. Da- anksèiau: jau 1855 m. jà këlë Eusta-
bar linksniuojamas daug primityvesnis va- chijus Tiðkevièius Vilniaus archeologi-
dinamasis Partijø susitarimas. Susidaro nëje komisijoje, jai pritarë ir Lietuviø
áspûdis, kad mûsø ástatymo problema yra mokslo draugija Amerikoje (1886 m.),
ta, kad politikø valia jis vis kreipiamas link vëliau tapusi aktyvia Lietuviø mokslo
rinkiminio spektaklio, kuris, neduokdie, draugijos (Vilniuje) rëmëja.
virs komedija. Gal vis dëlto nevirs, daly- Konkreèiø veiksmø jai ágyvendinti
kai per daug svarbûs ðalies ateièiai, daug jau maþdaug 1775–1780 m. ëmësi áþy-
svarbesni nei atominë elektrinë. mus jëzuitas astronomas M.Odlanickis-
Poèobutas, vëliau patvirtintas Vilniaus
universiteto rektoriumi (tai smulkiau ap-
rašo: Balinski, Dawna Akademia, t. II;
J.Bieliñski, Uniwersytet Wileñski (1579–
1831), t. III; á tai atkreipë dëmesá ir þymus
mokslo istorikas R.Pleèkaitis). Kaip nu-
Virginijos VALUCKIENËS nuotr. rodoma ðiuose ðaltiniuose, Poèobuto
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3 15
LMA sesija, skirta Lietuviø mokslo draugijos 100-meèiui
susiraðinëjimuose su A.Chreptavi-
èium bei áþymiais Vakarø universitetø
profesoriais nesyk aptariamas Vilniaus
mokslø akademijos plëtotës projek-
tas, átraukiant á jos veiklà Vilniaus ir uþ-
sienio universitetø, pirmiausia Kroku-
vos, profesûrà.
Tam, kad nacionalinë mokslø aka-
demija galëtø realiai veikti ir daryti áta-
kà ðalyje bei uþsienyje, teigë Poèo-
butas, labai svarbu jai turëti tiek tiks-
liøjø mokslø, medicinos tyrimø labo-
ratorijø bei astronominæ observatori-
jà, tiek ir spaustuvæ leisti periodiniam
mokslo leidiniui. 1773 m., padedant
Chreptavièiui, buvo gauta karaliaus
Stanislovo Augusto privilegija tais tiks-
lais steigti Vilniuje naujà jëzuitø spaus-
tuvæ. Observatorija buvo sëkmingai
plëtojama paties Poèobuto iniciatyva,
remiant vyskupui Masalskiui, ir jo tyri-
mø rezultatai greit tapo pripaþinti þy-
miø Europos mokslininkø – J.Bernoul-
li, J.M.Giliberto, S. de Sismondi ir ki-
tø, kaip rodo iðlikæ susiraðinëjimø laið-
kai. Kai kurie jø (J.M.Gilibertas, S. de
Sismondi) net sutiko tæsti savo dar-
bus Vilniaus universitete ir Akademi-
joje (faktiðkai Poèobuto kvietimu iš
Gardino atvyko tik prof. Gilibertas, ku-
ris po keliø metø iðvyko á Lionà). Neat-
sitiktinai tuo metu net pats Vilniaus uni-
versitetas jau garsëjo Europoje kaip Vil-
niaus akademija. 1775 m. Stanislovas
Augustas Poèobutà apdovanojo jo
garbei nukaldintu medaliu (þr. Golæ-
biowski a.o., Gabinet medalow pols-
kich, 1843, Nr. 568), 1780 m. jis buvo
oficialiai patvirtintas VU rektoriumi.
Vilniaus akademijos steigimà
ëmësi globoti Vilniaus vyskupas
I.Masalskis. Poèobuto praðymu, jis
rûpinosi medicinos bei astronomijos
prietaisø pirkimais Londone bei Pa-
ryþiuje, spaustuvës ir kitø veiklø finan-
savimu ið edukacinei veiklai karaliaus
skiriamø lëðø, darbuotojø parinkimu.
Buvo toliau plëtojami ryðiai su Euro-
pos ðaliø mokslø akademijomis, Po-
èobutas 1778 m. buvo iðrinktas Pa-
ryþiaus menø akademijos nariu ko-
respondentu. Tuo pat metu jis atsi-
sakë bûti renkamas Varðuvos moks-
lo mëgëjø draugijos nariu ta dingsti-
mi, kad ði draugija nusprendë susi-
raðinëti iðimtinai lenkø kalba (nors ðià
kalbà jis mokëjo).
Po Dviejø valstybiø sandraugos
padalijimø Lietuvai ir Lenkijai patekus
á carø Rusijos sudëtá, Poèobutas iðli-
ko rektoriumi, 1796 m. universitete
susitiko su imperatoriumi Paulium,
bet Vilniaus akademijos steigimo
klausimø sprendimas nutrûko.
16 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3
Lietuvos mokslas
atkûrus Nepriklausomybæ
ir þvilgsnis á ateitá
Atkelta ið 9 p.
Ðis vertinimas sulaukë nevienareikð-
mio atgarsio, nes kai kurie ekspertizës siû-
lymai nebuvo pakankamai pagrásti, kadan-
gi ekspertai ne visiðkai suvokë neseniai ne-
priklausomybæ atgavusios ðalies mokslo
padëtá. Taèiau atkreiptinas dëmesys á tai,
kad ekspertizës reikðmë nekvestionuoja-
ma, bent jau Europos erdvëje5 . Nors da-
lis ekspertizës siûlymø buvo ágyvendinti,
taèiau á kai kurias rekomendacijas, pir-
miausia mokslo finansavimo ir reguliavi-
mo srityse, nebuvo tinkamai atsiþvelgta.
2007 m. Europos Sàjungos Tarybos
Moksliniø ir techniniø tyrimø komiteto
(CREST) miðriosios politikos ekspertø
grupë6 pristatë Lietuvos Respublikos Vy-
riausybei Lietuvos moksliniø tyrimø, aukð-
tojo mokslo ir þinioms imlaus verslo tyri-
mo iðvadas. Pateikiame keletà iðvadø, ku-
rios, beje, ið esmës sutampa su ankstes-
niø ekspertø iðvadomis ir ne kartà aptar-
tos ávairiuose lygiuose, taèiau reikiami
sprendimai taip ir nepriimti:
Po kelerius metus trukusiø disku-
sijø dabar atëjo laikas imtis veiksmø, ta-
èiau juos reikia (...) paremti patikima ana-
lize. Svarbiausi politikos kûrimo tikslai tu-
ri bûti planavimas ir strategijos kûrimas
(...), koks turëtø bûti konkretus ðalies pro-
filis, susijæs su inovacijomis, verslo, vals-
tybinës mokslo sistemos vaidmeniu pra-
monei ir mokslo bei ðvietimo sistemos pri-
sitaikymo gebëjimais.
Reikia konsoliduoti ir patikslinti ins-
titucijø vaidmenis, siekiant daugiau dë-
mesio skirti aukðtai dëstymo kokybei (…),
ûkio ir visuomenës poreikiams. Kadangi
konsolidavimas reikðtø institucijø sujun-
gimà ar net kai kuriø institucijø panaikini-
mà, vienintelis tinkamas bûdas pasirengti
tokiam procesui – nepriklausomas moks-
liniø tyrimø sistemos bei atskirø jos insti-
tucijø ávertinimas, atliekamas tarptautiniø
ekspertø. Toká ávertinimà reikëtø pradëti
kiek ámanoma greièiau.
Reikia modernizuoti valstybinës
mokslo sistemos, ypaè universitetø, valdy-
mà, labiau orientuojantis á strategijø kûrimà
ir atskaitingumà iðorës interesø grupëms.
Atsiþvelgiant á didþiules MTTPI mið-
riosios politikos ir ypaè struktûriniø fon-
5
RTD info. Magazine on European Research.
2005, 46, 12-13. http://ec.europa.eu/research/
rtdinfo/pdf/rtd46_en.pdf
dø lëðø teikiamas galimybes, reikia su-
derinti ilgalaiká politikos kûrimo ir ágyven-
dinimo sistemos gebëjimø stiprinimà.
Tam reikëtø sukurti struktûras, organizuo-
janèias bei ágyvendinanèias fundamenta-
liuosius ir taikomuosius mokslinius tyri-
mus (Moksliniø tyrimø tarybos modelis,
Technologijø agentûros modelis).
Moksliniø tyrimø finansavimas
Kalbant apie mokslo laimëjimus bûti-
na atsiþvelgti á moksliniø tyrimø finansavi-
mà. Lietuvoje iðlaidos moksliniams tyri-
mams ir eksperimentinei plëtrai 2007 m.
siekë tik apie 0,80 proc. BVP. Europos Sà-
jungos iðkeltas uþdavinys – MTEP finan-
savimas 2010 m. turi priartëti prie 3 proc.
BVP. Moksliniai tyrimai ir technologijos,
ðvietimas bei inovacijos yra trys pagrindi-
niai Lisabonos strategijos atramos taðkai.
Þinios – Lisabonos strategijos aðis, remian-
ti visus ðios strategijos elementus. Nacio-
nalinës Lisabonos strategijos programos
ágyvendinimas numato 2010 m. pasiekti 1
proc. BVP. Tai, beje, uþfiksuota 2004 m.
pasiraðytame Lietuvos politiniø partijø ir
akademinës bendruomenës institucijø Me-
morandume, kuriame buvo numatyta, kad
valstybës biudþeto iðlaidos mokslui ir eks-
perimentinei plëtrai kasmet augtø 0,1 proc.
BVP ir 2010 metais pasiektø numatytà dy-
dá. Mokslo finansavimas turi bûti prioriteti-
nis uþdavinys, kad Lietuvos mokslininkai
galëtø sëkmingai konkuruoti Europoje ir
pasaulyje. Taèiau atkreiptinas dëmesys á
CREST ekspertø iðvadà, kad „visos papil-
domos finansinës paskatos, ypaè atlygi-
nimø padidinimas mokslininkams ir tyrë-
jams, Lietuvoje turëtø bûti glaudþiai sieja-
mos su elgesio ir veiklos pokyèiais, pade-
danèiais kurti palankias sàlygas inovaci-
joms. (…) tai apima paskatas tiek atski-
riems mokslininkams tyrëjams, tiek insti-
tucijoms“6. Lyginant Baltijos bei kitø ðaliø
(pvz., Graikijos, Portugalijos, Vengrijos,
Slovakijos, Lenkijos, Kipro ir kt.), kurios
moksliniams tyrimams ið biudþeto skiria
panaðià BVP dalá, duomenis matyti, kad
mokslo finansavimas – ne vienintelë nedi-
6
Atviro koordinavimo metodo (AKM) miðrio-
sios politikos ekspertø grupës ávertinimo ataskai-
ta. 2007. http://mokslasplius.lt/lms/files/active/0/
CREST%20ekspertu%20ataskaita%20lietuvis-
kai%202007%2007%2011.doc

deliø Lietuvos mokslininkø rodikliø prieþas-
tis. Matyt, tai, kad per 90 proc. mokslo fi-
nansavimo sudaro institucinës lëðos, ne-
skatina konkurencijos, aktualiø temø pa-
ieðkos ir intensyvesniø tyrimø. Bûtina per-
tvarkyti mokslo finansavimà, nes ðiuo me-
tu konkursiniam finansavimui skiriama per
maþa lëðø dalis, o tai kelia problemø, su-
sijusiø su valdymo galimybëmis ir konku-
rencija. Finansavimo didëjimà bûtina sieti
su programiniu ir konkursiniu principu, tai
paskatintø geriausias mokslines grupes ir
mokslininkus, pasiekusius aukðtø rezulta-
tø. Lëðos, skirstomos instituciniu bûdu, ne-
skatina jø toliau intensyviai dirbti. Galima
tikëtis, kad svarbiø pokyèiø atneð Integ-
ruotø mokslo, studijø ir verslo centrø (slë-
niø) kûrimas, kuriø vizijas ávertino bendra
Lietuvos mokslo tarybos ir Lietuvos mokslø
akademijos ekspertø grupë. Taèiau toles-
nis programø rengimas ir jø vertinimas ne-
turi bûti konjunktûrinis ar nepakankamai
skaidrus. Tik ten, kur yra mokslinis poten-
cialas, gali realizuotis ávairesni ryðiai moks-
lo sistemoje (pvz., tinklø programomis) ar-
ba mokslo ir pramonës ryðiai. Todël spren-
dimas reorganizuoti Lietuvos mokslo tary-
bà, kuri skirstytø moksliniø tyrimø lëðas pa-
gal daugelyje ES valstybiø taikomà mode-
lá, ið pagrindø pakeistø Lietuvos finansavi-
mo struktûras ir principus. ES ekspertø gru-
pës nuomone, tai „galëtø duoti puikiø re-
zultatø ir padidinti sistemos konkurencin-
gumà, skaidrumà bei atskaitingumà, taip
pat galbût sudarytø tinkamas sàlygas ágy-
vendinti programas, skatinanèias elgesio
pokyèius sistemoje. Svarbi tyrimø finansa-
vimo sistemos modernizavimo dalis turëtø
bûti sistemingas naudojimasis skaidriais ir
nepriklausomais ekspertø ávertinimais, ati-
tinkanèiais tarptautinius standartus. Tokio
dydþio ðalyje kaip Lietuva turëtø vykti siste-
mingi tarptautiniai kolegialûs projektø ir in-
frastruktûros finansavimo vertinimai“.
Mokslo prioritetai
Kitas diskutuojamas klausimas – ko-
kias mokslo sritis ir kryptis reikia labiau
plëtoti Lietuvoje. Kartais abejojama, ar ne-
duodantys momentinës naudos moksli-
niai tyrimai reikalingi Lietuvai ir apskritai
ar verta tam skirti lëðø. Kalbama ne tik
apie humanitarinius ir socialinius, bet ir
biomedicininius, fizinius bei technologinius
mokslus. Iki šiol visoms mokslo sritims biu-
dþeto lëðø skiriama apytiksliai proporcin-
gai. Moksliniø tyrimø prioritetizavimas iki
ðiol diskutuojamas, nors ir Pasaulio ban-
ko7 bei Europos Sàjungos Tarybos Moks-
liniø ir techniniø tyrimø komiteto miðriosios
politikos grupës ekspertø iðvadø tai buvo
ávardyta kaip viena bûtinø sàlygø prover-
þiui pasiekti kai kuriose mokslo kryptyse.
Lygiava ir „þemo lygio tyrimai bei mena-
mas, netikras autoritetas moksle padaro
LMA sesija, skirta Lietuviø mokslo draugijos 100-meèiui
daug þalos“, pastebëta pirmosios eksper-
tizës išvadoje.
ES ekspertus nustebino tai, kad Lietu-
vos mokslo ir technologijø prioritetai yra
daugiausia nustatyti pagal Europos Sàjun-
gos bendrosios programos prioritetus. Jø
nuomone, visiðkai nesuprantama, kodël
Lietuva, bûdama tokio dydþio ir struktû-
ros valstybë, turëtø kopijuoti ES priorite-
tus. Ekspertø grupë primygtinai rekomen-
duoja kurti naujus, tikrajai padëèiai artimes-
nius prioritetø nustatymo modelius, tokius
kaip kvietimai teikti siûlymus pagal Nacio-
nalines kompleksines programas. Kartu su
prognozavimu tai galëtø tapti naujo, lanks-
tesnio prioritetø nustatymo pradþia.
Tai ypaè aktualu, kai atsiveria didelës
MTEP plëtros galimybës ir bûtina efekty-
viausiai panaudoti 2007–2013 m. finansi-
nës perspektyvos ES struktûriniø fondø lë-
ðas. Lietuvos mokslo tarybos parengtoje
studijoje8 prioritetø nustatymo bûtinybë
grindþiama veiklos planavimu ir koordina-
vimu, siekiant nustatyti kryptis, á kurias tiks-
linga koncentruoti ribotus Lietuvos ište-
klius. Studijoje teigiama, kad nuolatiniai
mokslo plëtotës visuomeniniai prioritetiniai
tikslai, kurie turi bûti svarbus prioritetinës
paramos tyrimams kriterijus, yra mokslo
poveikio ðalies ekonomikai didinimas ir ða-
lies mokslinës kultûros ugdymas bei tarp-
tautinio lygio mokslo, áeinanèio á pasauli-
næ mokslo apyvartà, ugdymas.
Lietuvos mokslo taryba rengia Nacio-
nalines mokslo programas. Jos yra moks-
liniø tyrimø ir jø vykdymui bûtinø metodø
ir priemoniø visuma, sukurianti prielaidas
valstybei ir vi-
suomenei
1 lentelë
Mokslø sritis
svarbioms
problemoms
Humanitariniai mokslai
spræsti, su- Socialiniai mokslai
telkti Lietuvos Fiziniai mokslai
moksliná po- Biomedicinos mokslai
tencialà ir fi- Technologijos mokslai
nansinius ið- Iš viso
teklius, inici-
a
Skliausteliuose nurodyta prieš 4 metus ástojusiøjø á doktorantûrà apgintø disertacijø
dalis procentais
juojant bûti-
nus naujus ir koordinuojant vykdomus
ávairiø institucijø ir tyrëjø grupiø moksli-
nius tyrinëjimus. Visa tai turëtø neabejo-
tinai prisidëti prie prioritetizavimo, nes pro-
gramø siûlymai kilo ið paèiø mokslinin-
kø. Ðiuo metu baigiamos rengti penkios
nacionalinës mokslo programos:
1. Valstybë ir tauta: paveldas ir tapatu-
mas. 2. Socialiniai iððûkiai nacionaliniam
7
Lietuva. Þiniø ekonomikos plëtra, Pasaulio
banko studija. 2003.
8
LMT studija „Siûlymai dël moksliniø tyrimø ir
eksperimentinës plëtros prioritetiniø krypèiø nusta-
tymo“. (Darbo grupës vadovas prof. habil. dr. A.
Lukoševièius) http://www.lmt.lt/STUDIJOS/TEKS-
TAS/Priorit_santr%202006%2007%2011%20 galu-
tine.doc
saugumui. 3. Lietuvos ekosistemos: klima-
to kaita ir þmogaus poveikis. 4. Lietuvos
neinfekcinës ligos. 5. Darni energetika.
Ðios programos prisidës prie moksli-
niø tyrimø koordinavimo valstybës ir Eu-
ropos mastu.
Doktorantø rengimas
Mokslo plëtra siejama su moksliniu po-
tencialu ir jo rengimu. Lietuvoje rengiama
nemaþai doktorantø. Paprastai daktaro
studijos trunka 4 metus, taèiau neretai dau-
giau kaip 4 metø reikia parengti disertaci-
jai. Tai priklauso nuo nuolat veikianèios
kvalifikuotø mokslo daktarø rengimo sis-
temos, nuo mokslø srities ir nuo rengiant
doktorantûrà dalyvaujanèiø mokslininkø
kvalifikacijos. Lietuvoje vis labiau iškyla po-
reikis konkuruoti su geriausiais pasaulio
universitetais dël doktorantø. Nemaþai ga-
biø jaunuoliø magistrantûros ir doktoran-
tûros studijas renkasi uþsienio universite-
tuose, taip pat paèiuose prestiþiðkiausiuo-
se. Jei artimiausiu metu nebus sudarytos
sàlygos kokybiðkoms doktorantûros stu-
dijoms, kurias lemia ne vien tik finansai9 ,
perspektyvos nekokios. 1 lentelëje pateikti
kiekybiniai doktorantûros rodikliai rodo,
jog daktaro disertacijø kasmet apginama
beveik 400, taèiau doktorantûros efekty-
vumas (laiku apgynusiø disertacijà skai-
èius) maþëja. Palyginus, kiek daktaro di-
sertacijø apginama Baltijos ir Ðiaurës ða-
lyse (3 pav.), galima teigti, jog mes labai
atsiliekame nuo tø ðaliø ir, jei artimiausiu
metu nebus susirûpinta, galimybës plëto-
ti mokslinius tyrimus labai susilpnës.
Apginta daktaro disertacijø
2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. (%)a 2006 m. (%)
70 47 52 59 (60,8) 55 (50,5)
108 65 73 76 (49,7) 108 (41,1)
56 54 35 44 (47,3) 55 (44,7)
144 154 82 24 (99,2) 91 (69,5)
63 47 61 86 (62,8) 84 (51,2)
441 367 303 389 (76,0) 393 (49,7)
Kad moksliniai tyrimai kuo geriau tar-
nautø visuomenës ir valstybës poreikiams,
bûtina pagerinti mokslo finansavimà, re-
organizuoti universitetus ir mokslo institu-
tus, tobulinti mokslo ir studijø teisinæ ba-
zæ. Bûtina stiprinti moksliniø tyrimø insti-
tucijø infrastruktûrà, kurti aukðèiausio ly-
gio (excellence) moksliniø tyrimø centrus,
finansuoti aukðèiausio lygio mokslinius ko-
lektyvus. Esminius pertvarkymus ágyven-
dinti racionaliai ir efektyviai panaudoti ES
struktûriniø fondø teikiamas galimybes.
9
E.Vaiginienë, I.Pikturnienë. Jaunøjø moksli-
ninkø dalyvavimo þiniø kûrimo procese problemos.
Knygoje: Lietuvos ekonomika Europoje ir globa-
lioje erdvëje. Vilnius, 2007, p. 173-195.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3 17
LMA sesija, skirta Lietuviø mokslo draugijos 100-meèiui
Kà daryti su Lietuvos
universitetais?
Akad. Ramutis BANSEVIÈIUS
Vos ne kasdien þiniasklaidoje skai-
tome, kokie blogi Lietuvos universitetai
– pasirodo, jie net neáeina á geriausiø pa-
saulio universitetø ðimtukà! Profesûra
pasenusi, bibliotekose tik sovietø laikø
knygos, laboratorijø árengimai beviltið-
kai atsilikæ. Be abejo, šie teiginiai iš da-
lies teisingi, nors padëties dramatizuoti
nereikëtø. Ávertinus situacijà, kad Lietu-
vos universitetø finansavimas 5 ar net
10 kartø maþesnis nei senøjø Europos
Sàjungos ðaliø ar JAV universitetø, mû-
sø absolventai pasirodytø esà ne tokie
jau prasti. Lietuvos ekonomika sparèiai
plëtojasi, BVP siekia vos ne 10 proc.,
modernizuojama pramonë, ir visa tai da-
ro mûsø parengti specialistai. Galima
bûtø nekreipti dëmesio á neigiamus uni-
versitetø atþvilgiu straipsnius, taèiau jie
veikia jaunimà, átikina, kad Lietuvoje stu-
dijuoti neverta, nes studijø lygis labai þe-
mas. Po tokiø átikinëjimø emigrantø srau-
tas á Vakarus dar padidëja, nors norimø
rezultatø pasiekia tikrai ne visi. Bet la-
biausiai stebina tø kritiniø straipsniø ly-
gis – matyti, kad dalis autoriø nelabai
þino, kas dedasi universitetuose, ir pai-
nioja pasekmes su prieþastimis.
Skaitant tokius straipsnius, kartais ne-
aišku, pykti ar juoktis ið tokiø aukðtojo
mokslo „strategø“, ypaè kai jie siûlo prie-
mones situacijai Lietuvos aukðtojo moks-
lo sistemoje gerinti. Nejuèiomis prisime-
ni sovietinius laikus, kai oficialiai buvo tei-
giama, kad šalyje neveikia „kapitalistiniai“
ekonomikos dësniai, nëra nusikaltimø,
narkomanijos, sekso... Þinoma, jie vei-
kë, todël buvo ieðkoma vaistø ir randa-
ma: tai penkmeèio planai, socialistinis
lenktyniavimas, ordinai ir medaliai. Kaip
veikë tie „vaistai“, puikiai þinome.
O ar Lietuvos universitetuose veikia
ekonomikos dësniai? Skaitant kritinius
18 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3
straipsnius, susidaro áspûdis, kad tikrai
neveikia. Kaltas ne menkas universitetø
finansavimas, bet rektoriai, kurie stab-
do visas reformas, uþdari universitetai,
nepriimantys jaunimo dëstyti, habilita-
cijos laipsnis, kuris stabdo mokslinius
tyrimus (?) ir kt. O kokie siûlomi „vais-
tai“? Štai keletas pavyzdþiø: sujungti uni-
versitetus, maþinti programø skaièiø, pa-
naikinti universitetø autonomijà, sukurti
universitetø inspektoriø institucijà, ma-
þinti studentø skaièiø. Net ir nesusipaþi-
nusiam su universiteto specifika ir misi-
ja aiðku, kad tai kosmetinë pertvarka ir
ryðkiø pokyèiø universitetø gyvenime ji
tikrai neatneš. Bet pats keisèiausias ir
jo autoriø nuomone pats efektyviausias
„vaistas“ – pakeisti esamas universitetø
tarybas naujomis, padidinant jø galias
ir paverèiant jas universiteto valdymo
institucija. Senatui ir rektoriui lieka ant-
raeilës funkcijos. Deja, naujoji taryba tik-
rai nepadvigubins ar nepatrigubins uni-
versiteto finansø; matyt, ðiø pasiûlymø
autoriø tikslas kitas – turëti galimybæ pa-
skirti savo politinës krypties rektoriø, o
juo nusivylus – pakeisti kitu.
Ir vis dëlto – kà daryti su Lietuvos uni-
versitetais? Drástu teigti, kad svarbiausia
– ðvietimà ir aukðtàjá mokslà laikyti ne de-
klaruojamu, bet realiu šalies plëtros pri-
oritetu. Ávertinus Lietuvos finansines ga-
limybes, infliacijà, pasaulines laboratori-
niø árengimø, mokomosios literatûros,
duomenø baziø ir kt. kainas, reikëtø kas-
met realiai didinti aukðtojo mokslo finan-
savimà. Jau seniai atëjo laikas suteikti
universitetams specialø statusà, nevar-
þantá jø iniciatyvos, panaikinantá kuriozi-
nius apribojimus, pasenusius ástatymus
ir potvarkius, kaip, pavyzdþiui, Viešøjø pir-
kimø ástatymà, biurokratiškais su-
varþymais stabdantá ðiuolaikinius moks-
linius tyrimus. Paradoksas, bet Lietuvos
universitetai nevaldo ir savo turto, ir, ko
gero, vieninteliai Europoje!
Artëja rinkimai á LR Seimà – tai labai
gera proga suformuluoti naujas realias
idëjas, integruojant Lietuvos universite-
tus á ES ðaliø universitetinæ erdvæ. Labai
tikiuosi, kad tai ir ávyks – praktika paro-
dë, kad politikai, ketinantys padidinti sa-
vo populiarumo reitingus kritikuodami
universitetus, labai apsiriko: net ir eiliniai
rinkëjai sugeba atskirti pelus nuo grûdø.
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.
Lietuviø
XX a. pradþia Lietuvoje, o ypaè Vil-
niuje, yra iðskirtinio kultûrinio intensyvu-
mo. Daug veiksniø lëmë ðá intensyvu-
mà – svarbiausias ið jø, be abejonës,
yra spaudos lietuviðkais raðmenimis at-
gavimas. Bet ir ðis ávykis yra sàlygotas
ávairiø veiksniø, labiausiai – nacionalinio
pakilimo bangos. Lietuviø tauta pradë-
jo rodytis kaip savo naujosios istorijos
suverenas. Tautos galia turëjo bûti pa-
grásta moderniaisiais prasidedanèio am-
þiaus argumentais – kûrybiniu gyvastin-
gumu ir intelektiniu pajëgumu. Kûrybi-
nës galios ir intelektinës pajëgos turëjo
ágauti organizacines struktûras, tad tais
paèiais 1907 m. susikuria Lietuviø dai-
lës draugija ir Lietuviø mokslo draugija.
Á kà norëèiau labiausiai atkreipti dë-
mesá? Á faktà, kad Lietuviø mokslo drau-
gija, jos pirminë veikla ið esmës buvo
humanistinio (humanitarinio) pobûdþio.
Programiðkai siekta tirti lietuviø kalbà,
tautosakà, istorijà, etnografijà, kaupti ar-
chyvinæ medþiagà. (Maþa digresija – pa-
siekë neramios þinios dël Lietuvos lite-
ratûros ir meno archyvo reorganizaci-
jos. Archyve sukaupta daug medþiagos.
Neišdraskykime, neišardykime. Prisi-
minkime, kad archyvai ir muziejai yra
konservatyvaus pobûdþio ástaigos).
Ir tarp Lietuviø mokslo draugijos stei-
gëjø, ir tarp nariø svarbià vietà uþima hu-
manitarine veikla uþsiimantys asmenys
arba tie, kurie greta tiesioginio savo dar-
bo vykdo ir vienokià ar kitokià kûrybinæ
ar humanitarinæ programà: be Jono Ba-
sanavièiaus, Meèislovas Davainis-Sil-
Kad situacija p
Prof. habil. dr. Valdas
LAURINAVIÈIUS
Be pasaulinio lygio moksliniø tyrimø
Lietuva niekada negalës tapti nei lygia-
teise Europos Sàjungos nare, nei demo-

ø mokslo draugija: jos
principø atspindþiai
dabartyje
Viktorija DAUJOTYTË-PAKERIENË
Lietuvos MA narë korespondentë
vestraitis, Jonas Jablonskis, Kazimieras
Bûga, Augustinas Janulaitis, Marcelinas
Ðikðnys, Antanas Smetona, Gabrielë Pet-
kevièaitë-Bitë, Juozas Tumas-Vaiþgantas,
Þemaitë. Þemaitë kaip Lietuviø mokslo
draugijos narë kelia gal ir didþiausià su-
sidomëjimà. Bûti Lietuviø mokslo draugi-
jos nariu reiðkë ne tik tiesiogiai veikti
mokslu, bet ir bûti sàmoningu þmogum,
susipratusiu savo bendruomenës nariu,
suvokianèiu didþiausià mokslo reikðmæ,
vertæ, humanistiná vaidmená. Viena maþa
digresija: 1925 m. Panevëþyje buvo ati-
darytas Liaudies universitetas; G.Petke-
vièaitë-Bitë, viena pirmøjø mûsø akade-
a pasikeistø
kratine valstybe. Be mokslo Lietuvoje ne-
atsiras pilietinë visuomenë, sunyks kultû-
ra ir bus prarasta nepriklausomybë; iš
pradþiø ekonominë, vëliau ir valstybinë. To-
dël aukðto lygio moksliniai tyrimai Lietu-
voje yra bûtina sàlyga Lietuvai kaip valsty-
bei išlikti ir iðsaugoti savo identitetà.
Bûtina mokslinæ veiklà padaryti realiai
prioritetine ir prestiþine valstybës veiklos
sritimi. Kol kas valstybës valdymo struktû-
ros nelaiko mokslo prioritetine veiklos sri-
timi, nors tai ir deklaruoja. Mokslinius tyri-
mus supranta kaip naštà valstybei. Todël
sukurta ir dabar kuriama ástatyminë bazë
šiai naštai apriboti ir kiek ámanoma suma-
þinti. Tai puikiai iliustruoja dabar rengiamas
aukðtojo mokslo ástatymas, kuriame nu-
matyta aukðtøjø mokslo ir studijø instituci-
LMA sesija, skirta Lietuviø mokslo draugijos 100-meèiui
mikiø pagal tuometæ organizacinæ struk-
tûrà, sakë iðkilmingà kalbà, pabrëþë
mokslo ir þmogiðkøjø vertybiø – pirmiau-
sia meilës – ryðá: „Bet kad mokslas nelik-
tø ðaltu, nuo gyvenimo atitrauktu dalyku
ir tuo paèiu savo tikslo neatsiektø, reika-
linga, kad jis bûtø pagrástas didele, pa-
saulá valdanèia jëga – meile.
Be meilës tikro mokslo negali bûti. Þi-
nokite, kad kur skleidþiama neapykanta,
kerðtas, ten mokslo nëra, ten tamsybë dar
tebekaraliauja“. Turime ir apie tuos þodþius
pagalvoti – deja, tarp mûsø, mokslininkø,
netgi humanitarø, tebekeroja intrigos, pyk-
èiai. Mokslininkai ir specialiuose dabarties
dokumentuose suprantami per siaurai –
kaip fabrikiniai mokslinës produkcijos ga-
mintojai. Kai mokslas laikomas produkcija
(sàvoka, jau ásitvirtinusi oficialiuose doku-
mentuose), mokslingumas virsta suskai-
èiuojamais, apskaièiuojamais gamybos vie-
netais. Iðnyksta kurianèiosios asmenybës
vertë, menkinamas kûrybingumo, kûrybið-
kumo matmuo. O ið tiesø daug lemia ir at-
eityje vis daugiau lems kaip tik kûrybiðku-
mas. Humanitarus, siekianèius veikti ir vi-
suomenëje, dirbti ir kultûros darbà, fabriki-
nis mokslo supratimas itin þeidþia.
Šiandien mûsø kultûros organizaci-
nës struktûros yra susidariusios kitais
principais, labiau specializuotais. Bet Lie-
tuvos mokslø akademija teisëtai fiksuoja
ryðá su ðimtamete Lietuviø mokslo drau-
gija. Tas ryðys daug kuo ápareigoja – ápa-
jø savivaldà dar labiau apriboti, o itin pro-
blemiðkà aukðtojo mokslo finansavimà pa-
lengvinti Lietuvos mokslo institutø sàskai-
ta. Tai ne tik nesumaþins mokslo proble-
mø, bet dar labiau jas paaštrins.
Kad situacija pasikeistø, turi pasikeisti
visuomenë. Mokslininkai turi átikinti visuo-
menæ, kad Lietuva be mokslo – Lietuva
be ateities. Kai tuo patikës rinkëjai, tik ta-
da tuo patikës politikai.
Be paèiø mokslininkø ðio darbo nie-
kas kitas nepadarys. Todël átvirtinant
mokslo ir studijø prioritetà valstybëje daug
aktyvesni turëtø bûti patys mokslininkai.
Bûtina atgaivinti Lietuvos moksliniø
draugijø veiklà, valstybës mastu skatinti
ir remti jø plëtrà ir pasiekti, kad jos taptø
jungtimi tarp mokyklos, bendruomenës
ir mokslo institucijø.
Bûtina stiprinti moksleiviø motyvacijà
pasirinkti mokslininko kelià. Tam valsty-
biniu mastu skatinti ir remti moksleiviø
reigoja rûpintis ne tik atskirais mokslais ir
mokslininkais, bet ir tauta, valstybe. Lie-
tuviø mokslo draugijos tradicija jungti ne
tik mokslo, bet ir kûrybos þmones áparei-
goja ir Lietuvos mokslø akademijà þvelg-
ti kiek plaèiau; neturime ir vargu ar betu-
rësime Menø akademijà, kurios projektai
turbût jau visai palaidoti, tad ar nëra bûti-
na Mokslø akademijos duris atverti ne tik
akademikui Justinui Marcinkevièiui, bet
ir kitiems aukðto rango, pripaþintiems me-
nininkams? Lietuviø mokslo draugijos na-
riams – mokslininkams tyrëjams neatro-
dë nepriimtinas raðytojø dalyvavimas.
Kaip þinome, Lietuviø mokslo draugi-
jos programoje, pradiniuose ástatuose tarp
kitø svarbiø punktø buvo áraðytas ir sieki-
nys rûpintis Draugijos ástaigomis, kaupti
lëðas Tautos namams. Kaip ,,Santaros”,
besirûpinanèios ðios savo ðimtmeèio su-
laukusios idëjos likimu, narë, noriu á tai at-
kreipti ir garbios auditorijos dëmesá. Prisi-
minkime Maironá: „Idëjos, jei didþios, ne-
mirðta...“. Tautos namø idëja yra didi; taip,
ðiandien keièiasi ir tautos, ir jos namø sam-
pratos. Remkimës paèia moderniausia
tautos ir jos namø samprata, bet sklypo
ant Tauro (Pamënkalnio) kalno problemos
neuþmirškime. Kas iðlieka ðimtà metø, ið-
lieka ilgam. Tad tegul Lietuviø mokslo drau-
gijos ðimtmeèio minëjimas atgaivina ir ðios
Draugijos bei jos vieno ið dvasiniø vadø –
Jono Basanavièiaus – iðkeltà idëjà: Tau-
tos namai turi bûti pastatyti. Kaip ir kokie,
kokios paskirties, reikia susitarti. Reikia pa-
likti tà patá pavadinimà – paminklas ir idë-
jai. „Santara“ yra daug keliø keleliø apëju-
si, nemaþa vizijø pateikusi, bet rezultatai
kol kas apgailëtinai menki. Idëja netapo
valstybiniu reikalu, o turëtø.
olimpiadø, moksleiviø akademijø veiklà,
skatinti Jaunøjø gamtininkø stoties, Moks-
leiviø rûmø ir kitø respublikiniø mokslei-
viø papildomo ugdymo ástaigø veiklà taip,
kad jos apimtø visà ðalá ir sudarytø gali-
mybes pasireikðti visiems talentingiems
Lietuvos vaikams.
Lietuvos nacionalinë mokslø akade-
mija kaip tik ir turëtø tapti ðiø priemoniø
pagrindine organizatore ir vykdytoja. Bû-
tina skatinti ir remti Nacionalinës mokslø
akademijos veiklà, numatyti jos, kaip eks-
pertinës institucijos, vaidmená ir atsako-
mybæ valstybës raidos procese.
Kad mokslo ir studijø prioritetas šaly-
je bûtø realiai áteisintas, reikia priimti ke-
letà esminiø ástatyminiø normø, kurios
garantuotø prioritetiná mokslo sferos fi-
nansavimà. Pavyzdþiui, proporcinis vals-
tybës biudþetinës dalies didëjimas moks-
lui ir studijoms negalëtø bûti maþesnis nei
BVP augimo proporcinis didëjimas.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3 19
LMA sesija, skirta Lietuviø mokslo draugijos 100-meèiui
Lietuvos mokslas
prie iðsekinimo
slenksèio Prof. Bronius KAULAKYS
Lietuvos mokslo institucijø tarybø
pirmininkø konferencijos prezidentas
Pastaraisiais metais, nepaisant skur-
daus finansavimo, traukos á Vakarus,
menko mokslinio potencialo atsinaujini-
mo, kritusio mokslo prestiþo, Lietuvos
mokslininkai didino produktyvumà. Dau-
gëjo moksliniø straipsniø, taip pat ir pla-
èiai þinomuose tarptautiniuose mokslo
þurnaluose. Pagal absoliutø pagrindinës
pasaulinës duomenø bazës (ISI) sàraðo
moksliniø straipsniø skaièiø prieð penke-
tà metø mes aplenkëme Estijà (1 pav.) ir
iki 2006 m. nuo jos tolome.
Ir tai nepaisant beveik nekintanèio
(Statistikos departamento duomenimis)
fundamentiniø (apie 0,25 proc. bendrojo
vidaus produkto (BVP)) bei fundamenti-
niø ir taikomøjø kartu sudëjus (apie 0,5
proc. BVP) mokslø finansavimo ir 2 kar-
tus sumaþinto mokslo institutø finansavi-
mo (2 pav.). Realiai universitetams ir
1 pav. ISI sàraðo publikacijø atitinkamai su Lietuvos, Latvijos ir Estijos prieskyromis kitimas
2 pav. Moksliniø Fundamentiniams ir taikomiesiems tyrimams, % BVP
tyrimø finansavimas Fundamentiniams tyrimams, % BVP
Lietuvoje Mokslo institutø finansavimas, % BVP
20 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.
mokslo institutams ið biudþeto mokslui
skiriama tik apie 0,25 proc. BVP. Prieð 10
metø buvo apie 0,4 proc. BVP. Visos ki-
tos lëðos – skaièiavimo efektas, gautas
áskaitant studijø ir kità ne tyrimams skiria-
mà finansavimà. Taèiau nuo 2007 m. ma-
tome, kad netgi ISI publikacijø skaièius
(nekalbant apie jø kokybæ) ims maþëti.
Skaièiuojant milijonui gyventojø pagal
moksliniø publikacijø skaièiø Lietuva atsi-
lieka nuo Estijos 2 kartus, nuo Slovënijos
4, nuo Danijos 7 kartus (3 pav.). Nepai-
sant to, nuolat girdëti raginimø neuþsiimti
fundamentiniais, baziniais, sudaranèiais
studijø, specialistø rengimo, kvalifikacijos
pagrindus, mokslais, o tik jø taikymais ir
eiti prieð 16 m. Latvijos pasuktu keliu atsi-
sakant bazinio (institucinio) finansavimo,
sunaikinti profesionalø mokslà ir niekam
nesirûpinti visos ðalies kompetencija.
Visi þinome Lisabonos strategijos re-
komendacijas iš biudþeto moksliniams ty-
rimams skirti 1 proc. BVP. Verslas turëtø
skirti (tam reikalingos ir valdþios pastan-
gos) dar 2 proc. BVP. Taèiau PHARE eks-
pertai jau 2000 m. rekomendavo mums
pereinamuoju laikotarpiu ið biudþeto
moksliniams tyrimams skiriamà finansa-
vimà pamaþu didinti iki 1 proc. BVP
2005 m. ir net iki 1,31 proc. BVP 2006 m.,
vëliau ðis finansavimas turëtø maþëti artë-
damas prie 1 proc. BVP, kartu didëjant ver-
slo investicijoms á mokslà ir eksperimenti-
næ plëtrà. Realiai Lietuvoje ðis finansavi-
mas buvo ir yra apie 3–4 kartus maþesnis
uþ bûtinàjá (4 pav.). Matome, kad Lietuvo-
je moksliniai tyrimai finansuojami tik sim-
boliškai. Pvz., visiems universitetams ir
mokslo institutams mokslui ir menui 2008
m. Švietimo ir mokslo ministerija skirstë
tik 171 mln. Lt, t.y. 0,16 proc. BVP. Tuo tar-
pu jau prieð deðimtmetá vien institutams bu-
vo skiriama apie 0,2–0,24 proc. BVP. Paly-
ginimui: 2008 m. vien teritoriniø darbo bir-
þø plëtrai (kai nedarbo Lietuvoje beveik në-
ra) numatoma papildomai investuoti 31
mln. Lt., kiek 10–15 mokslo institutø.
Ne geresnë ir studijø (aukðtojo moks-
lo) finansinë situacija. Per praëjusá deðimt-
metá universitetø studentø skaièius padi-
dëjo 1,5 karto (tai daryti universitetus ra-
ginio ir valdþia, nes prieð deðimtmetá Lie-
tuva pagal studijuojanèiø jaunuoliø skai-
èiø buvo atsilikëlë), taèiau mokslo ir stu-
dijø (moksliniams tyrimams ir aukðtajam
mokslui kartu sudëjus) finansavimas bu-
vo sumaþintas apie 1,5 karto iki 0,8 proc.
BVP vietoje priþadëtojo ir net ástatymu
átvirtinto didinimo 1,5 karto, t.y. iki 2 proc.
BVP (5 pav.). ES rekomenduoja didinti
aukštojo mokslo biudþetiná finansavimà iki
2 proc. BVP. Lietuvoje universitetams ir ko-
legijoms skiriama apie 0,8 proc. BVP, o Sta-
tistikos departamentas priskaièiuoja apie
0,9–0,95 proc. BVP. 2008 m. Švietimo ir
mokslo ministerija universitetinëms studi-
joms (taip pat ir doktorantûros) visiems uni-
versitetams ir institutams skirstë tik 249
mln. Lt, t.y. 0,23 proc. BVP. Aukðtøjø mo-
kyklø bendrabuèiø atnaujinimui 2008 m.
(pirmà kartà ðiam tikslui apèiuopiama in-
vesticija) numatyta 11 mln. Lt, o vieno Þe-
mës ûkio ministerijos pastato rekonstruk-
cijai – 15 mln. Lt. Visos kapitalo investici-
jos 2008 m. sudarys apie 4,8 mlrd. Lt. Ið to
mokslui ir studijoms, kaip „nereikðmingai“
srièiai, – tik keletas procentø.
Dar labiau mokslo ir studijø finansa-
 LMA sesija, skirta Lietuviø mokslo draugijos 100-meèiui

Liuksemburgà, Maltà, Graikijà, Slovakijà,

Vengrijà, Lenkijà, Kiprà (Veidas, Nr.25,2007
3 pav. ir The Global Competitiveness Report
Milijonui 2005-2006). Tai leido pasiekti tik institucijø
gyventojø savivalda. Lietuvoje mokslas, studentai,
tenkantis ISI doktorantai rûpi tik mokslininkams ir dës-
sàraðo tytojams. Kitiems rûpi tik „reformos“.
publikacijø Padarykime toká eksperimentà: su-
skaièius maþinkime iš viršaus valdomai institucijai
ávairiose
(tai norima padaryti su universitetais ir ins-
ðalyse
titutais juos stambinant) finansavimà 1,5–
2 kartus ir pamatysime, ar ji nebankrutuos.
Kokia sfera gerai funkcionuoja, gaudama
2 kartus maþesná uþ bûtinà finansavimà?
Tuo tarpu pagal valstybës institucijø
valdininkø palankumà arti valdþios priei-
nantiems asmenims, grupëms, gerai or-
4 pav. ganizuotoms maþumoms (protekcionizmà
Moksliniø ir korupcijà) Lietuva yra pasaulinio sàraðo
tyrimø gale (90–96 iš 125), greta Nikaragvos, Ita-
finansavimas lijos, Filipinø, Kambodþos, Mozambiko,
(procentais Ugandos, Èado. Tokios institucijos ir ima-
nuo BVP) ir si „reformuoti“ mokslà ir studijas.
PHARE Mokslo ir studijø nuskurdinimo pasek-
ekspertø, mës kaupiasi: talentingas jaunimas palie-
dirbusiø
ka Lietuvà, á mokslà neateina geriausia pa-
oficialiais
„Lietuvos maina, blogëja materialinë institucijø bûklë
mokslo ir ir moralinis klimatas jose. Jau pradeda ma-
technologijø þëti moksliniø darbø ir publikacijø, tikriau-
baltosios siai nukentës ir jø kokybë. Galima progno-
knygos“ zuoti, kad po keleto metø pagal absoliutø
rengimo ISI sàraðo straipsniø kieká, nepaisant kele-
konsultantais, to Lietuvos mokslo þurnalø átraukimo á ISI
2000 m.
sàraðà, mus vël aplenks Estija. Pradës ma-
rekomendaci-
jos. MI – mokslo institutams tiesiogiai skiriamas moksliniø tyrimø finansavimas, þëti ir studentø, parengiamø mokslo dak-
áskaitant lëðas institutø administravimui ir ûkiui, MM – realus universitetø ir mokslo tarø, kuriø rengiame ir taip keletà kartø ma-
institutø biudþetinis mokslo ir meno finansavimas, áskaitant finansavimà per VMSF þiau negu bûtina. Lietuva, nepajëgdama
programas, St – Statistikos departamento duomenys apie biudþetiná moksliniø tyrimø konkuruoti su kitomis Europos valstybëmis,
finansavimà , PH ir PHv – PHARE ekspertø rekomendacijos dël biudþetinio ir viso, investuojanèiomis á mokslinius tyrimus 3
áskaitant verslà, moksliniø tyrimø finansavimo. 2010–2015 m. PHARE ekspertø reko- proc. BVP ir daugiau, taps ES provincija.
mendacijos beveik sutampa su Vyriausybës suformuluotais siekiais Atsakomybë uþ tai tenka politikams,
valdininkams, „tvarkantiems“ pastaràjá
vimas sumaþintas skaièiuojant valstybës rumo duomenimis Lietuva aukðèiausiai deðimtmetá valstybei gyvybiðkà mokslo ir
biudþeto procentais. Šiuo metu šis finan- ávertinta pagal mokslà ir studijas, net 29-a. studijø sritá, nesirûpinantiems tinkamu jos
savimas 2 kartus maþesnis uþ buvusá Estija 23-ia. Pagal ðá parametrà Lietuva yra finansavimu, prisidengus nesibaigianèiø
prieð deðimtmetá (6 pav.). kartu su Èekija, Slovënija, Honkongu; „reformø“ lozungais profesionaliai kurian-
Nepaisant to, Pasaulio ekonomikos fo- aukðèiau uþ Ispanijà, Portugalijà, Italijà, tiems praþûtingà valstybei chaosà.

Faktas,
valstyb. biudþeto %
Turëjo bûti,
valstyb. biudþeto %

6 pav. Mokslo ir studijø biudþetinio finansavimo kitimas

5 pav. Mokslo ir studijø finansavimo kitimas BVP procentais valstybës biudþeto (VB) procentais

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3 21

LMA sesija, skirta Lietuviø mokslo draugijos 100-meèiui
Prof. habil. dr. Leonas KADÞIULIS telkti jos Þemës ûkio institute (1946–
Lietuvos MA narys korespondentas 1952), po to jo „purpuriniame“ Þemdir-
bystës ir dirvoþemio institute (ÞDI) (1952–
1956). 1956 m. reorganizuotas þemës
Agronomija – sudëtingas mokslas. Jis aprë- ûkio mokslinø tyrimø tinklas agronomi-

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

pia visumà mokslø, susijusiø su augalais ir jø jos tyrimus sutelkë Lietuvos þemdirbys-
augimà lemianèiais veiksniais: dirva, klimatu tës institute (LÞI) su visais buvusiais tyri-
mø vienetais (ÞDI, DSS, DBS ir kitos ban-
ir þmogaus veikla. Kur ieðkoti iðtakø? dymø stotys). Vëliau (1956–1960) dar ákur-

Agronomijos
tos LÞI Perlojos, Dûkðto ir Kaltinënø ban-
dymø stotys. LÞI Vytënø (Babtø) sodinin-
kystës ir darþininkystës bandymø stotis
1987 m. virto institutu (dabar LSDI).

raida Lietuvoje
Visà laikà (nuo 1924 m.) didelis agro-
nomijos tyrimø centras buvo ÞÛA (dabar
LÞÛU). Èia padalinio teisëmis veikia ir
Bandymø stotis.

Iðkilios
agronomijos
mokslo
asmenybës
Dionizas Rudzinskas Juozas Tonkûnas Vincas Vilkaitis Viktoras Ruokis J

Gal vëlyvajame neolite, kai mûsø Agronomijos mokslo kûrëjai

kraðtuose radosi þemdirbystë? Gal ag-
ronominæ mintá galima áþvelgti prieð 2000
metø, kai, anot P.K.Tacito áraðo jo veika-
le „Germania“, baltai (aisèiai) mokëjo au-
ginti javus ir kitus augalus geriau negu
germanai?
Tas mokslas, tiksliau iðmanymas au-
ginti buvo paremtas empirika, jos þodi-
ne sklaida ar nusiþiûrëjimu.
Pirmasis mokslinis agronomijos þidi-
nys buvo Vilniaus universiteto prof. My-
kolo Oèapovskio vadovaujama Þemës
ûkio mokslø katedra, jos Agronomijos
institutas Pilaitëje. Katedra veikë 1819–
1822 m. (iki VU „pridarymo“).
XIX a. kukliø agronomijos þiniø pra-
dëjo rodytis S.Daukanto knygutëse,
Z.Ivinskio kalendoriuose ir kituose retuo-
se spaudiniuose.
Prieð Pirmàjá pasauliná karà, taigi
prieð 100 metø, kuklius agronomijos ty-
rimus jau darë apygardos ar apskrièiø
agronomai, tikslesnius – lauko bandy-
mø stotys, veikusios Baisogaloje (1910–
1914) ir Dotnuvoje (1912–1915).
Atkurtoje Lietuvos valstybëje Vakarø
Europos (daugiausia Danijos) modeliu
kurtas tyrimø tinklas: 1922–1924 m. Dot-
nuvos selekcijos stotis (DSS), ÞÛA ban-
dymø laukas, Dotnuvos bandymø stotis
Agronomijos mokslo šakos Pradininkai arba/ir mokyklø kûrëjai Institucijos
Dirvotyra ir agrochemija Mykolas Oèapovskis (1788–1854) VU
Viktoras Ruokis (1885–1971) LÞÛU
Bronius Baginskas (1903–1991) LÞÛU
Þemdirbystë ir agrofizika Petras Vasinauskas (1906–1995) LÞI, LÞÛU
Antanas Tindþiulis (1922–1987) LÞI
Pievininkystë Juozas Tonkûnas (1894–1968) LÞÛU, LÞI
Augalininkystë ir bitininkystë Jonas Kriðèiûnas (1888–1973) LÞÛU
Vladas Èaikauskas (1911–1995) LÞI, LÞÛU
Antanas Petkevièius (1919–2004) LÞÛU
Augalø selekcija ir genetika Dionizas Rudzinskas (1866–1954) DSS, LÞÛU
Jonas Bulavas (1903–1984) DSS, LÞÛU
Kostas Bëèius (1911–2005) DSS, ÞDI, LÞÛU
Ipolitas Štaras (1905–1966) LSDI, LÞÛU
Sodininkystë ir darþininkystë Adomas Hrebnickis (1858–1941) ROJUS (Dûkðtas)
Stasys Nacevièius (1881–1947) LÞÛU
Pranas Svetika (1904–1998) LÞÛU
Augalø apsauga ir herbologija Vincas Vilkaitis (1892–1943) LÞÛU
Stanislovas Mastauskis (1890–1978) LÞÛU
Jadvyga Monstvilaitë (1919–2004) ÞDI, LÞI
Agrofitocenologija Antanas Stancevièius (1920–2007) LÞÛU
(DBS). 1927 m. ákurtos Joniðkëlio, Rumo- Agronomija ir jos tyrimai plëtojosi ir
kø bandymø stotys ir Augalø apsaugos sto- plëtojasi kaip teorijos ir praktikos, fun-
tis, 1931 m. ákurta Alytaus (vëliau Varënos) damentikos ir taikymo derinys. Anksty-
bandymø stotis, 1935–1936 m. – Samalið- vuoju laikotarpiu – XIX ir XX a. iki Pirmo-
kës ir Radviliðkio bandymø stotys. Taip nuo- jo pasaulinio karo vyravo agronomijos
sekliai kurtas darnus tyrimø tinklas. sklaida, paremta empirika ir negausia li-
Ásikûrus LMA agronomijos tyrimai su- teratûra. Vëliau, XXa. 3-iàjá ir 4-àjá deðimt-

22 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3

 LMA sesija, skirta Lietuviø mokslo draugijos 100-meèiui
meèiais imtasi selekcijos, þemdirbystës
ir pievininkystës tyrimø, kuriø paskirtis -
atsakyti á praktikos klausimus, mokyti
Lietuviø mokslo draugijos
studentus.
Taip pamaþu iðsikristalizavo agrono- nariai Antanas Smetona,
mijos ðakos, susikûrë kai kurios mokyk-
los. Dauguma jø kûrëjø – ryðkios asme-
nybës, tarp jø ir penketas pirmøjø LMA
Zigmas Þemaitis, Viktoras
nariø.
Agronomø (taip pat ir tyrëjø) misija
ávairiais laikotarpiais buvo skirtinga. La-
Birþiðka ir matematika
biausiai ji skiriasi fundamentikos ir tai-
kymo santykiu (MT:EP).
Prieškario Lietuvoje vyravo EP (eks-
perimentinë plëtra) ir taikomieji tyrimai.
Pokario metais stengtasi taikymà kuo
Prof. habil. dr.
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.
tvirèiau paremti fundamentika. Jos rei-
Feliksas
IVANAUSKAS
Lietuvos MA narys
ekspertas
Antanas Smetona buvo vienas ið
Lietuviø mokslo draugijos steigëjø.
Draugijos steigiamajame susirinkime
1907 m. balandþio 7 d. buvo iðrinktas
Valdybos nariu ir knygininku. Draugi-
jos pirmininkas dr. Jonas Basanavi-
èius rûpinosi knygyno, muziejaus ir
archyvo steigimu. Ið pradþiø knygy-
nas buvo visai maþas, lengvai sutilp-
Jonas Kriðèiûnas Stasys Nacevièius davo knygininko Antano Smetonos
buto viename kambarëlyje. Antrajame
visuotiniame Lietuviø mokslo draugi-
këjo ne tik naujoms veislëms ir techno- jos susirinkime Antanas Smetona bu-
logijoms kurti, bet ne maþiau ir kovai su vo iðrinktas á draugijos mokslinio lei-
„vëjo malûnais“ – svetimomis, primeta-
dinio „Lietuviø tauta“ redakcinæ komi-
momis technologijomis, atsispirti ne- sijà, o 1909 m. – á komisijà mokyklø
moksliniams, genetikà neigiantiems se- vadovëliams leisti kartu su dr. Jonu
lekcijos metodams ir kt. Ðá egzaminà mû-
Basanavièiumi, kun. Juozu Tumu-
sø agronomijos tyrëjai iðlaikë. Vaiþgantu, dr. Jurgiu Šlapeliu ir mo-
Dabar agronomijos tyrëjai taip pat lai- kytoju Jonu Kairiûkðèiu.
ko egzaminà, balansuodami tarp funda-
1915 m. Antanas Smetona sukvie-
mentikos ir taikymo. Uþ pirmàjá vertina- èia á Lietuviø mokslo draugijos patal-
mi ir atestuojami mokslininkai, o dides- pas dar nepasitraukusius á Rusijà lie-
ne biudþeto lëðø dalimi skatinamos (ar-
tuvius inteligentus ir kvieèia kurti sa-
ba maþesne „baudþiamos“) ir mokslo vo tautiðkà mokyklà. Lietuviø mokslo
institucijos. Taikomoji pusë lieka labiau draugija 1915 m. sudarë naujà vado-
tyrëjo pomëgiu ir daþnai priklauso nuo
vëliø leidimo komisijà, á kurià áëjo An-
mokslininko savo misijos suvokimo. tanas Smetona, Mykolas Birþiðka, Ka-
Kai abejojama mûsø þemës ûkio per- zys Bizauskas, Petras Klimas ir Au-
spektyvumu, galima suabejoti ir agrono-
gustinas Janulaitis. Antanas Smeto-
mijos reikalingumu. Gal paprasèiau ási- na buvo vienas aktyviausiø nariø, di-
veþti ne tik gerà technikà, bet ir iðtisas dþiausias lietuviø kalbos þinovas – sti-
technologijas su cheminiu „arimu“, ag-
listas, apskritai iðsilavinæs þmogus.
resyviai perðamais pesticidais, pirkti uþ- Komisija per penkerius metus karo sà-
sienio sëklas, pagaliau ir pigesnæ pro- lygomis parengë ir iðleido apie 115
dukcijà su GMO uþtaisu?
istorijos, literatûros, geografijos, psi-
Sprendimas priklausys ne tik nuo po- chologijos, gamtos mokslø, matema-
litikø, bet ir nuo mûsø, agronomijos ty- tikos, fizikos ir kt. vadovëliø viduri-
rëjø, darbø.
nëms mokykloms.
Ið vokieèiø kalbos Antanas Sme-
tona iðvertë aritmetikos teorijos vado-
vëlá. Antràjá ðio vadovëlio leidimà re-
dagavo ir terminus tvarkë ið Vorone-
þo gráþæs Pranas Maðiotas. Pirmieji ke-
turi ðio vadovëlio leidimai iðëjo be au-
toriaus pavardës. Penktojo leidimo
prakalboje pasiraðæs autorius Antanas
Smetona nurodo, kad vadovëlis yra
verstinis ir ðiek tiek perdirbtas. Lygi-
nant su ketvirtuoju leidimu, buvo ávesti
nauji terminai: sveikas – buvo neskai-
dytas, sudëtis – sudëstymas, dësty-
mas, atimtis – imstymas, atimstymas,
turinys – maþinamasis, daugyba –
dauginimas, sandauga – padaugas,
poþymis – þymë, trupmena – skaidi-
nys, procentas – nuošimtis ir kt.
Antanas Smetona su Matu Bag-
donu ið rusø kalbos iðvertë Mintaujos
gimnazijos mokytojo J.Bliumbergo al-
gebros vadovëlá ir, padalinæ á dvi da-
lis, 1916 m. iðleido. Antràjá ðio vado-
vëlio leidimà 1919 m. gráþæs ið Voro-
neþo redagavo Marcelinas Ðikðnys.
Jis koregavo tekstà bei terminus. Ta-
èiau kai kurie Antano Smetonos pa-
siûlyti terminai, pvz., ðaknies trauki-
mas, vienanaris, dvinaris, daugiana-
ris, natûrinis logaritmas, logaritmø len-
telë ir kt. iðliko iki ðiø dienø.
Dviejø universitetø – Kauno ir Vil-
niaus – matematikos profesorius, pe-
dagogas, mokslininkas, visuomenës
veikëjas Zigmas Þemaitis (1884-11-
08–1969-06-24) pradëjo savo veiklà
dar carizmo priespaudos laikais. Be-
veik penkiasdeðimt savo gyvenimo
metø Zigmas Þemaitis atidavë Lietu-
vos aukðtajai mokyklai. Kaune su ini-
ciatoriø grupe aukðtosios mokyklos
pavyzdþiu 1920 m. suorganizavo
Aukðtuosius kursus ir pirmuosius me-
tus jiems vadovavo, o 1922 m. ástei-
gus Lietuvos universitetà iki 1940 m.
buvo nuolat renkamas Matematikos-
gamtos fakulteto dekanu.
Zigmas Þemaitis skaudþiai iðgyve-
no Vilniaus kraðto, ið kurio buvo kilæs,
atskyrimà nuo Lietuvos ir padëjo daug
energijos, rûpindamasis jo reikalais,
ypaè ðvietimu. Gràþinus Vilniø Lietuvai,
Zigmas Þemaitis iki gyvenimo pabaigos
dirbo Vilniaus universitete: buvo paren-
giamøjø kursø direktoriumi, o sunkiu po-
kario laikotarpiu – 1946–1948 m. – rek-
Mokslas
Mokslas irir gyvenimas
gyvenimas 2008
2008 Nr.
Nr. 33 23
23
LMA sesija, skirta Lietuviø mokslo draugijos 100-meèiui
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.
Dr. Juozas MARCINKEVIÈIUS
Lietuvos mokslø akademijos
bibliotekos direktorius
1907 m. vienas paèiø reikðmingiausiø
ávykiø tuometiniame lietuviø kultûriniame
ir visuomeniniame gyvenime buvo Lietu-
viø mokslo draugijos (toliau – LMD) ákûri-
mas. Draugijos kûrimo idëja jau daugelá
metø sklandë tarp lietuviø inteligentø. Dar
bûdamas studentas 1879 m. J.Basana-
vièius pirmasis iðkëlë mintá kurti lietuviø
mokslininkø draugijà. Vëliau, 1882–
1884 m., apie tai Maþosios Lietuvos ir JAV
lietuviø spaudoje raðë J.Zauerveinas,
J.Basanavièius ir J.Ðliûpas. Carinei val-
dþiai panaikinus lietuviø spaudos drau-
dimà, susidarë geresnës sàlygos lietuviø
visuomeniniam ir kultûriniam judëjimui.
J.Basanavièius, sugráþæs ið Bulgarijos á
Lietuvà, 1905 m. rugsëjo 10 d. sukvietë Vil-
niuje pasitarimà dël LMD steigimo. Pasita-
rime, kuriame dalyvavo 20 asmenø, buvo
iðrinkta komisija draugijos ástatams pareng-
ti. Ástatai numatë, kad LMD rûpinsis lietuviø
toriumi, 1944–1964 m. – Matematinës ana-
lizës katedros vedëju. Profesorius tyrë mû-
sø kraðto kultûriná palikimà – matematikos
ir kitø tiksliøjø mokslø raidà Lietuvoje – pir-
miausia senajame Vilniaus universitete.
Zigmas Þemaitis neapsiribojo tarny-
bine veikla. Já traukë visuomeninis dar-
bas. Jau studijø laikais bendradarbiavo
pirmuosiuose lietuviðkuose laikraðèiuose
„Vilniaus þinios“ ir „Lietuvos ûkininkas“.
Buvo aktyvus Lietuviø mokslo draugijos
narys, Lietuviø dailës draugijos sekreto-
rius, pirmøjø dailës darbø parodø orga-
nizavimo talkininkas. Buvo iðrinktas á Lie-
tuviø mokslo draugijos komitetà. Ketve-
rius metus ëjo sekretoriaus pareigas, nors
vieðai nepasiraðinëdavo sekretoriumi, nes
tai bûtø pakenkæ tarnybai. Jam teko su-
siraðinëti su leidyklomis, spaustuvëmis,
redakcijomis. Dalyvavo per dvejus metus
surenkant apie 6500 spaudiniø, iðleistø
iki 1904 metø lietuviø kalba, ir surengë jø
parodà. Pirmojo pasaulinio karo pradþioje
24 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3
Lietuviø mokslo dra
antropologija ir etnografija; Lietuvos arche-
ologija ir statistika; geologija, flora, fauna ir
kitais gamtos mokslais. Be to, buvo numa-
tyta rinkti lietuviðkas dainas ir jø gaidas, pa-
sakas, patarles, burtus, geografinius, þmo-
niø vardus ir pavardes, tautinius drabuþius
bei kitus dirbinius, archeologines iðkase-
nas, rankraðèius ir knygas apie Lietuvà; su-
daryti geologijos, botanikos ir zoologijos rin-
kinius. Numatyta leisti draugijos mokslo dar-
bus ir vadovëlius, rengti praneðimus visuo-
menei. Be to, buvo viliamasi sukaupti bib-
liotekà, archyvà ir muziejø, kuriais galëtø
naudotis visi besidomintieji.
1907 m. balandþio 7 d. Vilniuje ávyko
LMD steigiamasis susirinkimas, apie kurá
J.Basanavièius savo atsiminimuose raðë:
„Balandþio 7 (kovo 25) d. buvo viena svar-
biausiø lietuviø atgimimo istorijos dienø –
Lietuviø mokslo draugijos ásteigimas Vilniu-
je“. Jos pirmininku iðrinktas J.Basanavièius,
vicepirmininkais – P.Matulionis ir S.Matulai-
tis, sekretoriumi J.Vileišis, iþdininku A.Vi-
leišis, knygininku A.Smetona, nariais J.Bag-
donas, P.Vileišis ir J.Tumas-Vaiþgantas.
Buvo numatyta keliø pakopø draugijos
narystë. Tai nariai labdariai, garbës, tikrieji,
korespondentai ir bendradarbiai. Á garbës
narius, be lietuviø J.Basanavièiaus, K.Jau-
niaus ir E.Volterio, tuo metu ir vëliau buvo
iðrinkti áþymûs kitø tautø lietuviø kalbos, is-
torijos ir kultûros tyrinëtojai: A.Becenberge-
ris, J.Boduenas de Kurtenë, V.Lamanskis,
paroda buvo uþdaryta, o eksponatai per-
ëjo Lietuviø mokslo draugijos þinion.
Karo metais su grupe lietuviø inteli-
gentø atsidûrë Voroneþe. Dëstë matema-
tikà lietuviø karo pabëgëliø berniukø gim-
nazijoje. Veikë ávairiose lietuviø bendruo-
menës gyvenimo srityse. Buvo Draugijos
nukentëjusiems nuo karo ðelpti revizorius.
Profesorius rûpinosi matematinës kal-
bos tobulinimu. Jis parengë ir 1920 m. Kau-
ne iðleido Geometrijos ir trigonometrijos ter-
minø rinkinëlá, o 1931 m. knygelæ – Mûsø
kalbos matematiðkumo ir reformos reikalu.
Zigmas Þemaitis daug prisidëjo prie
ðvietimo sistemos reformavimo. Jam
ypaè rûpëjo matematikos dëstymas vidu-
rinëje mokykloje. Svarbø vaidmená suvai-
dino jo 1928 m. sausio 3–5 d. Lietuvos
universitete surengta matematikos ir fizi-
kos mokytojø konferencija. Buvo suda-
ryta Zigmo Þemaièio vadovaujama komi-
sija, kuri turëjo pateikti matematikos, fizi-
kos ir kosmografijos programø projektus.
A.Leskynas, F.Fortunatovas, A.Šachmato-
vas, A.Prochaska ir T.Vrublevskis.
Baigdamas steigiamàjá LMD susirin-
kimà J.Basanavièius palinkëjo, kad atei-
tyje ji taptø Lietuviø mokslo akademija.
Steigiant draugijà 1907 m. balandþio
7 d. á jà ástojo 86 nariai. Vëliau jà papildë
nemaþa naujø nariø. 1915 m. draugijai pri-
klausë 659 asmenys. Dël politiniø sàlygø
permainø po Pirmojo pasaulinio karo Vil-
niui ir Vilniaus kraðtui patekus á Lenkijos
sudëtá, valdþiai keliant formalius reikala-
vimus draugijos nariø skaièius sumaþë-
jo. Per visà LMD veiklos laikotarpá á jà bu-
vo ástojæ apie 2000 nariø.
LMD veiklai skirtas lëðas sudarë na-
rio mokestis ir atskirø asmenø aukos, dau-
giausiai ið JAV gyvenanèiø lietuviø. Tar-
pukario metais, kaip ir kitos Vilniaus krað-
to lietuviø kultûros ir ðvietimo organizaci-
jos, LMD nelegaliai paramà gavo per Lai-
kinàjá Vilniaus lietuviø komitetà ið Lietu-
vos valdþios.
LMD kiekvienais metais ðaukdavo su-
vaþiavimus, kuriuose bûdavo aptariami
draugijos reikalai ir skaitomi ávairiø mokslo
ðakø praneðimai.
Moksliná LMD darbà koordinavo
ásteigtos etnografijos, medicinos, farma-
cijos ir veterinarijos, teisës, pedagogikos,
filologijos, psichologijos, statistikos ir eko-
nomikos sekcijos.
Draugija ypaè daug nuveikë rengda-
Per metus programø projektai buvo pa-
rengti, iðspausdinti ir iðsiuntinëti mokyk-
loms. Senoji matematikos mokymo me-
dþiaga buvo pateikta nauju aspektu.
Dar vienas ið svarbiausiø Zigmo Þemai-
èio veiklos barø buvo matematikos moky-
tojø rengimas vidurinei mokyklai. Jo rûpes-
èiu jau 1922 m. Lietuvos universitete Kau-
ne buvo pradëta skaityti matematikos dës-
tymo metodika ir numatyta studentø peda-
goginë praktika vidurinëse mokyklose. Zig-
mo Þemaièio mokiniai buvo visi prieð karà
universitetà baigæ matematikai, fizikai ir in-
þinieriai, taip pat visi jo darbo metais baigæ
Vilniaus universitetà matematikai – moksli-
ninkai, mokytojai, aukðtøjø mokyklø profe-
soriai ir dëstytojai. Visiems jiems Z.Þemai-
tis turëjo didelá auklëjamàjá poveiká.
Viktoras Birþiška (1886-02-23–1964-
01-27) daugumos prisimenamas kaip
Kauno ir Vilniaus universitetø matemati-
kos profesorius, publicistas, Lietuviø
mokslo draugijos narys.

raugijai – 100 metø
ma ir iðleisdama lietuviø mokykloms 115
vadovëliø. Be to, su pertraukomis buvo
leidþiamas tæstinis leidinys „Lietuviø tau-
ta“ (1907–1935 m., 5 tomai) ir kiti leidi-
niai, kuriuose buvo paskelbta nemaþai li-
tuanistikai skirtø moksliniø darbø.
LMD sukaupë didelæ bibliotekà. Jos pa-
grindà sudarë draugijos nariø ir organiza-
cijø padovanotos knygos, taip pat nema-
þai knygø ir periodiniø leidiniø buvo gauta
ið uþsienio mokslo ástaigø ir bibliotekø jiems
siunèiant mainais draugijos leidinius.
Be bibliotekos, LMD turëjo turtingà ran-
kraðtynà, kuriame buvo saugoma Birutës
draugijos Tilþëje, A.Juðkos, D.Poðkos,
S.Daukanto, M.Valanèiaus, L.Ivinskio,
J.Zauerveino, A.Baranausko, S.Baltramai-
èio, P.Vileiðio, J.Basanavièiaus ir kitø ran-
kraðèiai bei kiti dokumentai. Tarp jø ir gau-
si ávairiose Lietuvos vietose uþraðyta ir su-
rinkta lietuviø tautosakos medþiaga.
Gausus eksponatø buvo ir LMD mu-
ziejus, turëjæs etnografijos, archeologijos,
istorijos ir gamtos skyrius.
Didëjant LMD rinkiniams ëmë trûkti pa-
talpø. Jau prieð Pirmàjá pasauliná karà bu-
vo surinkta JAV lietuviø lëðø Tautos na-
mams statyti. Juose turëjo ásikurti ir LMD.
1913 m. Vilniuje, ant Tauro kalno, tam tiks-
lui buvo nupirktas 1596 m2 þemës skly-
pas. Taèiau karo metais surinktos lëðos,
padëtos á bankà, dingo. Todël LMD su sa-
vo rinkiniais teko kelis kartus kraustytis ið
Studijavo Petrapilio technologijos ins-
titute, kurá baigë 1914 m. inþinieriaus
technologo laipsniu. Studijuodamas Pet-
rapilyje, dalyvavo slaptojoje lietuviø stu-
dentø draugijoje. Pirmajam pasauliniam
karui prasidëjus, buvo mobilizuotas, bet
paliktas A.Baranovskio patrankø fabrike
direktoriumi. 1920 m. lapkrièio 30 d. grá-
þo á Lietuvà kaip ákaitas, iškeistas á vienà
bolðevikà ið Panevëþio kalëjimo.
Apsigyveno Vilniuje. Mokytojavo Vy-
tauto Didþiojo gimnazijoje ir mokytojø
seminarijoje, buvo Lietuviø mokslo drau-
gijos Aukðtøjø kursø dëstytojas. Nuo
1920 m. – Vilniaus lietuviø komiteto na-
rys. Bendradarbiavo lietuviðkuose laik-
raðèiuose. Lenkø okupacinës valdþios
buvo persekiojamas. 1922 m. sausio
20 d., apkaltintas krašto išdavimu, kar-
tu su broliu Mykolu buvo suimtas, uþ-
darytas Lukiðkiø kalëjime. Tarptauti-
nëms organizacijoms ásikiðus, 1922 m.
vasario 6 d. drauge su 32 lietuviais ir gu-
LMA sesija, skirta Lietuviø mokslo draugijos 100-meèiui
vienø nuomotø namø á kitus. Tik 1931 m.
slapta finansuojant Lietuvos valdþiai Vil-
niaus lietuviø ðvietimo ir kultûros draugi-
joms buvo nupirkti keli Vileiðiø namai Anta-
kalnio g. 6, kuriø viename ásikûrë LMD.
LMD nariai, siekdami gaivinti istorinæ
atmintá, rengë vieðus svarbiø istoriniø bei
kultûriniø datø minëjimus. Jau 1914 m.
buvo surengta lietuviðkosios spaudos pa-
roda. Buvo paminëtos S.Daukanto 50-
osios mirties metinës, K.Donelaièio 200
metø gimimo sukaktis. Rûpintasi istoriniø
paminklø – Gedimino ir Trakø piliø iðsau-
gojimu bei kitais reikalais.
Nelengvus laikus draugija pergyveno
Vilniø ir Vilniaus kraðtà okupavus Lenkijai.
Nemaþai draugijos nariø prievarta buvo ið-
varyti ið Vilniaus ir ásikûrë Kaune. 1927 m.
vasario 16 d. mirë ilgametis draugijos pir-
mininkas J.Basanavièius. Ávykus valstybës
perversmui Lietuvoje 1926 m., draugijoje
prasidëjo nesutarimai tarp skirtingø ideo-
loginiø pozicijø besilaikanèiø draugijos na-
riø. Mirus J.Basanavièiui, draugijos pirmi-
ninkais iki jos uþdarymo buvo renkami
B.Untulis, M.Šikšnys ir A.Viskantas.
Lenkijos valdþiai vykdant 1938 m. rep-
resijas prieð Vilniaus kraðto lietuviø ðvie-
timo ir kultûros organizacijas LMD buvo
uþdaryta.
Tik priëmus Lietuvai Lenkijos ultimatu-
mà ir atkûrus Lenkijos ir Lietuvos diplo-
matinius santykius buvo leista atnaujinti
dais buvo iðtremtas á Nepriklausomà Lie-
tuvà ir apsigyveno Kaune.
Kaune Viktoras Birþiška 1922–1926 m.
dirbo Krašto apsaugos ministerijos arti-
lerijos tiekimo skyriaus viršininku. Tuo pat
laiku mokytojavo Kauno „Aušros“ gimna-
zijoje, Suaugusiøjø gimnazijoje, Aukðtø-
jø karininkø kursuose. 1922–1939 m. dir-
bo Lietuvos universitete: 1922–1928 m.
buvo Matematikos-gamtos fakulteto do-
centas, o 1928–1939 m. – ekstraordinari-
nis profesorius. 1939 m. atgavus Vilniø,
buvo Vilniaus universiteto profesorius bei
ordinarinis profesorius ir Matematinës
analizës katedros vedëjas.
Kaip ir daugelis profesoriø, 1944 m. lie-
pos mënesá Viktoras Birþiðka su broliais My-
kolu ir Vaclovu pasitraukë á Vakarus. 1946–
1949 m. Viktoras Birþiðka buvo Pabaltijo uni-
versiteto Hamburge ir Pineburge profeso-
rius, Matematikos-gamtos fakulteto deka-
nas, matematikos grupës vadovas. 1950 m.
emigravæs á JAV, redagavo „Lietuviø kelià“,
draugijos veiklà jau nauju Lietuviø mokslo
mylëtojø draugijos vardu. Taèiau ðiuo var-
du draugija trumpai tesinaudojo. 1939 m.
prasidëjus Antrajam pasauliniam karui ir
Vilniaus kraðtui sugráþus á Lietuvos valsty-
bës sudëtá, LMD draugija buvo perduota
A. Smetonos Lituanistikos institutui.
LMD sutelkë bendrai mokslo, kultû-
ros ir visuomeninei veiklai po ávairias vie-
toves iðsisklaidþiusius lietuviø inteligen-
tus. Draugija sukaupë ir iðsaugojo svar-
bø lietuviø tautos kultûros paveldà. Dalis
LMD nariø aktyviai dalyvavo atkuriant Lie-
tuvos valstybæ. Ðeði draugijos nariai –
J.Basanavièius, M.Birþiðka, A.Smetona,
D.Malinauskas, V.Mironas ir J.Staugaitis –
buvo Lietuvos nepriklausomybës akto
signatarai, pirmieji trys Lietuvos Respub-
likos prezidentai taip pat priklausë LMD.
1940 m. Lietuvai praradus nepriklau-
somybæ ir susidarius naujoms visuome-
ninio bei politinio gyvenimo sàlygoms,
daugelis mokslo ir kultûros þmoniø nuta-
rë pasinaudoti okupacinës valdþios su-
daryta galimybe ágyvendinti daugelio kar-
tø lietuviø mokslo þmoniø norà turëti Lie-
tuvos mokslø akademijà.
1941 m. ákûrus Lietuvos mokslø akade-
mijà, jai atiteko LMD per daugelá metø su-
kauptos mokslo ir kultûros vertybës. Ne-
maþai draugijos nariø ásitraukë á Lietuvos
mokslø akademijos organizavimà ir buvo
jos nariai: tai J.Balèikonis, M.Birþiðka, V.Bir-
þiðka, K.Jablonskis, A.Janulaitis, T.Ivanaus-
kas, L.Gira, J.Kriðèiûnas, V.Krëvë-Mickevi-
èius, V.Laðas, P.Maþylis, A.Rimka, V.Ruokis,
P.Ðalèius, K.Ðalkauskis, S.Ðalkauskis, P.Ði-
vickis, K.Vasiliauskas ir J.Þiugþda.
vertësi matematikos pamokomis ir dirbo ne-
kvalifikuotà fiziná darbà.
Universitetuose matematikams bei fi-
zikams skaitë daugelá pagrindiniø discip-
linø: ávadà á analizæ, integraliná skaièiavi-
mà, skaièiø teorijà, tikimybiø teorijà, varia-
ciná skaièiavimà, baigtiniø skirtumø teori-
jà, aibiø teorijà, realaus kintamojo ir kom-
pleksinio kintamojo funkcijø teorijà, dife-
rencialinæ geometrijà, analizinæ mechani-
kà, elipsiniø funkcijø teorijà. Teisiø fakulte-
te skaitë politinës aritmetikos bei matema-
tinës statistikos pagrindus. Yra paraðæs ke-
liø kursø paskaitø konspektus.
Viktorui Birþiðkai, kaip ir kitiems uni-
versiteto dëstytojams, teko rûpintis lietu-
viðkais matematikos terminais. Skaito-
miems kursams juos reikëjo sukurti, ne
visada buvo galima versti ið kitø kalbø.
Rengiant straipsná buvo pasinaudota auto-
riø A.Aþubalio, H.Jasiûno, J.Kubiliaus, A.Neza-
bitauskio, V.Paulausko, G.Raguotienës ir
P.Rumšo darbais.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3 25
LMA sesija, skirta Lietuviø mokslo draugijos 100-meèiui
Lietuvos medicinos paþanga
neatsiejama nuo mokslo ástaigø –
universitetø veiklos, taèiau tam
tikrais laikotarpiais ypatingas
vaidmuo tekdavo mokslinëms
Medicinos
draugijoms.
mokslinës draugijos
Lietuvoje
1805 m. gruodþio 12-àjà, Rusijos
imperatoriaus Aleksandro I gimimo die-
nà, Vilniaus universiteto profesorius Jo-
zefas Frankas á savo namus Vilniuje (da-
bar – Didþioji g. 1) pasikvietë ðeðis Vil-
niaus universiteto Medicinos fakulteto
profesorius, penkis þymiausius Vilniaus
gydytojus, vienà chirurgà ir tris vaisti-
ninkus. Ðiems 15 kolegø J.Frankas ir
pasiûlë ásteigti Medicinos draugijà.
Vilniaus medicinos draugija savo
veiksmingumà kovoje su epidemijos
padariniais galëjo patikrinti praktiðkai,
o jos iðkilmingas atidarymo posëdis ávy-
ko tik 1806 m. gruodþio 12-àjà Vilniaus
universiteto Baltojoje salëje, toje paèio-
je, kurioje dabar atidaryta draugijos 200
metø sukakèiai skirta paroda.
Po sukilimo numalðinimo 1832 m. uþ-
darius Vilniaus universitetà, o 1842 m. –
ir Imperatoriškàjà Vilniaus medicinos-
chirurgijos akademijà, Vilniaus medici-
nos draugija liko vienintelis Lietuvoje
medicinos ir veterinarijos mokslo cen-
tras, gydytojø edukacinë institucija ir to-
liau tæsë pradëtus darbus. Draugija tu-
rëjo didelæ bibliotekà, dalá knygø perë-
më ið uþdarytojo Vilniaus universiteto,
susiraðinëjo su þymiausiomis Lenkijos,
Vokietijos, Rusijos, JAV bibliotekomis,
o XIX a. pabaigoje turëjo sukaupusi per
17 tûkst. knygø, 272 rankraðèius.
Vëliau draugijos veikla buvo susilp-
nëjusi, bet pastaruosius 30 metø ji vël
aktyviai organizuoja ir jungia ávairiø Vil-
niaus specializuotø draugijø veiklà..
Kita XIX a. ákurta medicinos moksli-
në draugija buvo 1841 Druskininkø gy-
dytojø draugija, kuri rûpinosi daugiau-
sia kurortologijos klausimais.
Lietuvoje labai reikšminga Kauno
medicinos draugija ásikûrë 1919 m. ge-
guþës 2 dienà. Ji suvaidino lemiamà
vaidmená organizuojant Aukðtøjø kursø
medicinos skyriø, ásteigiant ir leidþiant
moksliná medicinos þurnalà „Medicina“,
rengiant Lietuvos gydytojø suvaþiavimus
ir ákuriant Lietuvos gydytojø sàjungà.
26 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3
Medicinos draugijø veiklos kryptys
labai plaèios ir svarbios - Lietuvos gy-
dytojø sàjunga aktyviai dalyvauja gy-
dytojø kvalifikacijos organizavimo pro-
cese; á draugijø rekomendacijas atsi-
þvelgiama gydytojams iðduodant licen-
cijas, o Lietuvos odontologø rûmai li-
cencijuoja odontologinæ veiklà.
Medicinos mokslinës draugijos, ben-
dradarbiaudamos su sveikatos apsau-
gos ástaigomis, padeda rengti rekomen-
dacijas, teikia mokslinæ, metodinæ ir
praktinæ pagalbà, uþsiima konferencijø,
nacionaliniø, tarptautiniø kursø mokslo
ir praktikos klausimais organizavimu,
Vytautas rengia specialybës standartus ir kvalifi-
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.
BASYS kacinius kriterijus, uþsiima tarptautiniu
Lietuvos mastu priimtø medicinos terminø, diag-
MA narys nostikos ir gydymo metodø diegimu.
korespon- Draugijø nariai ir atstovai palaiko ryðius
dentas su kitomis Lietuvos ir kitø ðaliø organi-
zacijomis, uþsiima leidybine veikla.
Lietuvos ðirdies asociacija per keletà
metø parengë daug nuorodø, rekomen-
dacijø bei standartø kardiologams: „Ar-
1923 m. vasario 22–24 d. Kaune vy- terinës hipertenzijos ir ðirdies nepakan-
kusiame antrajame Lietuvos gydytojø kamumo diagnoziø formulavimo princi-
suvaþiavime nutarta sujungti visas Lie- pai“, „Ûminio ðirdies nepakankamumo
tuvos gydytojø draugijas á Lietuvos gy- diagnostikos ir gydymo nuorodos“, „Stai-
dytojø sàjungà (LGS). gi kardialinë mirtis“, „Ligoniø, serganèiø
1926 m. pradëjo veikti Lietuvos me- ST pakilimo miokardo infarktu, diagnos-
dicinos felèeriø sàjunga, kurios tikslas tikos ir gydymo principai“ ir kitas.
buvo rûpintis felèeriø kvalifikacijos kë- Kai kuriø draugijø veikla labai inten-
limu, jø ekonominiais ir kultûriniais syvi netgi tarptautiniu mastu. Pvz., Vai-
reikalais. 1935 m. pradëtos steigti spe- kø pulmonologø ir alergologø draugija
cializuotos medicinos draugijos (chirur- jau daug metø rengia konferencijas Lie-
gø, akiø gydytojø, dermatologø, vaikø tuvos gydytojams, kuriose dalyvauja
gydytojø ir kt.). Tuometiniø draugijø daug uþsienio mokslininkø ir gydytojø.
veikla buvo labiausiai skiriama gydyto- Ði draugija vien 2008 metais rengs nuo-
jø kvalifikacijai kelti, susirinkimuose bu- tolinius kvalifikacijos këlimo kursus vai-
vo demonstruojami reti ligø atvejai, kø ligø ir ðeimos gydytojams – VIII tarp-
svarstomi profesiniai reikalai. tautinæ bronchø astmos konferencijà-
Šiuo metu Lietuvoje veikia ávairiø spe- mokyklà, Europos respiratologø sàjun-
cialybiø gydytojø, odontologø, slaugytojø gos jungtinæ konferencijà (400 dalyviø),
ir visuomenës sveikatos specialistø, te- Lietuvos astmos klubø Tarybos ir pa-
orinës medicinos ðakø mokslinës drau- cientø, serganèiø alerginëmis ir kvëpa-
gijos: SAM tinklalapyje nurodoma 141 vimo ligomis, Europos federacijos jung-
ávairiø medicinos specialybiø draugija bei tinæ konferencijà bei kitus renginius.
„medicinos darbuotojø visuomeninës or- Tarptautiniu mastu þinomomis þmo-
ganizacijos“, bent iš dalies atitinkanèios gaus genetikos mokyklomis pasiþymi
mokslinës draugijos statusà. Be to, yra Lietuvos þmogaus genetikos draugija
dar 15 organizacijø, tarp jø ir Lietuvos gy- (pvz., 2002 m. surengtas 8-asis Azijos
dytojø sàjunga, kurios priskiriamos „me- ir Europos ágimtø medþiagø apykaitos
dikø organizacijos“ grupei. Ðios draugi- defektø (AEWIEM) seminaras „Nauji
jos vienija apie 12 000 nariø. Ir toliau ku- paveldimø medþiagø apykaitos ligø
riamos naujos draugijos, viena naujau- diagnostikos ir gydymo pasiekimai“).
siø – Lietuvos neonatologijos asociacija, Ðiuo metu Lietuvoje leidþiama dau-
ákurta 2007-03-19. Galima rasti Lietuvoje giau kaip 60 medicininiø periodiniø ar-
gydytojø, kurie yra labai specifiniø drau- ba pavieniø leidiniø lietuviø kalba.
gijø, pvz., Miego medicinos, Biologinës
medicinos, Akløjø ir silpnaregiø medikø,
netgi egzotiðkos – Tarptautinës kelioniø
medicinos draugijos, nariai.

Lietuvos mokslø akademijos ir Lietuvos Respublikos Seimo
Ðvietimo, mokslo ir kultûros komiteto 2007 m. lapkrièio 13 d. sesijos
„Lietuviø mokslo draugija ir Lietuvos mokslo raida“, skirtos
Lietuviø mokslo draugijos 100-meèiui,
REZOLIUCIJA
Lietuviø mokslo draugija (LMD) daug
nuveikë Lietuvos atgimimo labui, sukau-
pë svarbø lietuviø tautos kultûros pavel-
dà. Nemaþai LMD nariø aktyviai dalyvavo
atkuriant Lietuvos valstybæ, ásitraukë á Lie-
tuvos mokslø akademijos organizavimà ir
buvo jos nariai – tai J.Balèikonis, M.Birþið-
ka, V.Birþiðka, K.Jablonskis, V.Krëvë-Mic-
kevièius ir kiti. Lietuvos mokslø akademija
iðsaugojo ir pagausino LMD per daugelá
metø sukauptas mokslo ir kultûros verty-
bes. Dabar Lietuvos mokslø akademija pa-
gal LMA Statuto, patvirtinto Lietuvos Res-
publikos Seimo 2003 m. kovo 18 d. nuta-
rimu Nr. IX-1374, nuostatas ir toliau išlieka
svarbi Lietuvos mokslo sistemos dalis.
Dþiaugdamiesi prieð 100 metø Lietu-
viø mokslo draugijos pradëtais darbais,
jø idëjø plëtote ir ágyvendinimu – visiems
prieinamas vidurinis mokslas, galimybës
ágyti aukðtàjá iðsilavinimà, savita kultûra ir
menas, þymûs daugelio mokslo srièiø lai-
mëjimai, lituanistikos plëtotë, – negalime
nematyti ðalies ateièiai, jos intelektiniam
potencialui kylanèiø grësmiø ir pavojø.
Lietuvai tapus Europos Sàjungos ir
NATO nare, atsivërë naujos galimybës
valstybei stiprëti, plëtoti jos kultûrà ir eko-
nomikà. Taèiau kurá laikà buvusios palan-
kios pagrindinës integracijos prielaidos –
pigi darbo jëga ir ekonominë integracija
su turtingomis ES valstybëmis senbuvë-
mis – dabar sumaþëjo. Padëtá sunkina di-
delë emigracija ir su tuo susijæs spartus
visuomenës senëjimas, darbo jëgos trû-
kumas, nepakankamas ðvietimo ir moks-
lo svarbos ávertinimas bei menkas jø fi-
nansavimas.
Ateityje svarbiausiu kultûros ir ekono-
minës plëtros stimulu turëtø tapti ne ga-
mybos pigumas, o jos kokybë, pagrásta
inovacijomis ir sukurtomis moderniomis
technologijomis. O tai savo ruoþtu lemia
turimas intelektinis potencialas ir þmogið-
kasis kapitalas.
Siekdami kurti mokslo þiniomis
grindþiamà ekonomikà ir þiniø visuome-
næ, plëtoti aukðtàsias technologijas,
mokslui imlià pramonæ, gaminti didelæ pri-
dëtinæ vertæ turinèià produkcijà, turime vi-
suotinai pripaþinti, kad svarbiausias vals-
tybës prioritetas turi bûti aukðtos koky-
bës ðvietimas, mokymasis visà gyvenimà,
Lietuvos mokslo potencialo ásitraukimas
á Europos ir pasaulio mokslo erdvæ. To-
dël bûtina stiprinti mokslinio darbo pres-
LMA sesija, skirta Lietuviø mokslo draugijos 100-meèiui
tiþà, plëtoti tarptautinio lygio fundamenti-
nius ir taikomuosius tyrimus, skatinti ino-
vacijas bei moderniøjø technologijø kûri-
mà, ugdyti tyrëjø kûrybiðkumà, deramai
ávertinti geriausiuosius.
Lietuvos ateities vizija – ekonomiðkai
stipri valstybë, kurioje klesti ðvietimas,
mokslas ir kultûra, gerbiamos þmogaus
prigimtinës teisës ir laisvës. Ðiai vizijai ágy-
vendinti bûtina, kad visos valstybës insti-
tucijos, organizuota pilietinë visuomenë,
akademinë bendruomenë prioritetu laiky-
tø ðiø tikslø ir siûlymø ágyvendinimà:
1. Lietuvos Respublikos Prezidentui,
Seimui ir Vyriausybei imtis esminiø prie-
moniø mokytojo, dëstytojo ir mokslo dar-
buotojo profesijos prestiþui stiprinti, su-
daryti palankias sàlygas jø kûrybinei ini-
ciatyvai atsiskleisti, deramai atlyginti uþ
kûrybiná darbà, skatinti aktyviausiuosius
bei imtis veiksmingø priemoniø protø nu-
tekëjimui maþinti, já stabilizuoti ar net pa-
versti „protø pritekëjimu“, sudaryti jaunie-
siems talentingiems mokslininkams pa-
trauklias kûrybinës karjeros perspektyvas.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybei
inicijuoti Lietuvos moksliniø tyrimø ir eks-
perimentinës plëtros (MTEP) ilgalaikës
strategijos rengimà. Iðryðkinti joje ðalies
socialinius, ekonominius ir kultûrinius po-
reikius, parengti jos ágyvendinimo gaires
numatant bûtinus finansinius išteklius.
MTEP ilgalaikæ strategijà turëtø tvirtinti Lie-
tuvos Respublikos Seimas.
3. Lietuvos Respublikos Seimui ir Vy-
riausybei sukurti teisinæ bazæ ir atlikti
MTEP valdymo reformà reorganizuojant
MTEP veiklà, technologijas ir inovacijas
remianèiø ar kuruojanèiø institucijø siste-
mà taip, kad bûtø sukurtos optimalios sà-
lygos MTEP plëtrai.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybei,
Ðvietimo ir mokslo ministerijai finansuoti
MTEP veiklà ne tik derinant aktyviø moks-
lininkø grupiø programiná konkursiná fi-
nansavimà, nacionaliniø programø bei ki-
tø konkursiniø darbø rëmimà, bet ir išlai-
kant bei didinant baziná MTEP institucijø
finansavimà, atnaujinant reikalingà infra-
struktûrà ir eksperimentinæ árangà, infor-
macinio aptarnavimo bazæ.
5. Ðvietimo ir mokslo ministerijai, pa-
sitelkus Lietuvos mokslo tarybà ir Lietu-
vos mokslø akademijà, dar kartà ap-
svarstyti MTEP prioritetus siejant juos su
nacionaliniais interesais bei derinant su
vieningos Europos mokslo erdvës plët-
ros siekiais.
6. Ágyvendinant Nacionalinës Lisabo-
nos strategijos programà ir Lietuvos par-
lamentiniø politiniø partijø susitarimo nuo-
statas dël mokslo ir studijø sistemos per-
tvarkos principø, uþtikrinti, kad mokslo ir
studijø finansavimui skiriama valstybës
biudþeto ir kitø finansavimo ðaltiniø dalis
bûtø nuosekliai didinama ir 2012 m. pri-
lygtø ES vidurkiui.
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybei,
Ðvietimo ir mokslo bei Ûkio ministerijoms
skirti deramà ES struktûriniø ir kitokiø fon-
dø dalá ðvietimui, mokslui, inovacijø ir
technologijø kûrimui. Remti Lietuvos
mokslo darbuotojø naudojimàsi Europos
unikalia mokslo infrastruktûra. Skatinti
maþø ir vidutiniø inovatyviø ámoniø stei-
gimà ir veiklà.
8. Lietuvos mokslø akademijai, moks-
lo ir studijø institucijoms plëtoti tarptautiná
moksliná bendradarbiavimà, tyrëjø mobi-
lumà, tarp jø Lietuvos mokslø akademijos
tarptautinio bendradarbiavimo sutarèiø tei-
kiamø mobilumo galimybiø naudojimà.
9. Ðvietimo ir mokslo ministerijai ir Lie-
tuvos mokslø akademijai skatinti moksli-
ninkø jungimàsi á mokslo draugijas bei jø
dalyvavimà formuojant mokslo ir studijø
politikà. Pavesti LMA prezidiumui inicijuoti
jø asociacijos kûrimà bei teikti jai metodi-
næ pagalbà. Remti nacionaliniø mokslo
draugijø dalyvavimà atitinkamose Euro-
pos mokslinëse organizacijose. Siekti,
kad moksliniø þurnalø leidybà kuruotø
specializuotos mokslo draugijos.
10. Siûlyti Lietuvos Respublikos Seimui
naujajame Mokslo ir studijø ástatyme pa-
likti dabar galiojanèio Ástatymo 12 straips-
nio formuluotæ „Lietuvos mokslø akade-
mija“, tiksliai apibrëþianèià LMA statusà.
11. Siûlyti Lietuvos Respublikos Vyriau-
sybei, Švietimo ir mokslo ministerijai svar-
biausias šios rezoliucijos nuostatas átraukti
á rengiamà Mokslo ir studijø ástatymà.
Lietuvos mokslø
akademijos prezidentas
akad. Zenonas Rokus RUDZIKAS
Lietuvos Respublikos Seimo
Ðvietimo, mokslo ir kultûros
komiteto pirmininkas
Virginijus DOMARKAS
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3 27
 Leidinys, kuris sudomins
ne tik statistikus
Kiek Lietuvoje gyventojø? Kas tik ne-
ieðko atsakymo á ðá klausimà statistikos
leidiniuose, valstybës ir mokslo ástaigo-
se, spaudoje, virtualioje erdvëje, semi-
naruose… O tuo pat metu gyventojø
skaièius nenumaldomai maþëja. Jø gre-
tas retina maþëjantis gimstamumas, di-
dëjanti emigracija. Tiksliai nustatyti, kiek
Lietuvoje gyventojø, ne-
lengva, dar sunkiau su-
skaièiuoti, kiek jø „iðsi-
vaikðèiojo“. Taèiau bene
sudëtingiausia – rengti
kokybiðkà statistinæ in-
formacijà apie gyven-
tojø demografines, so-
cialines ir ekonomi-
nes charakteristikas.
Visapusiðkus,
patikimus, apiben-
drintus ir palygina-
mus su kitomis ða-
limis duomenis
gali pateikti tik vi-
suotinis gyvento-
jø suraðymas, at-
liekamas aukðtà
suraðymo koky-
bæ uþtikrinanèiu bûdu. O
jo rezultatai leidþia tiksliau nustatyti gy-
ventojø skaièiø, jø demografines, so-
cialines charakteristikas, pasiskirstymà,
ávardyti gyventojø problemas, geriau jas
suprasti, iðanalizuoti padëtá, prognozuoti
ateitá.
Ne vienas suabejos, ar globalizaci-
jos laikotarpiu, informacinës visuome-
nës sàlygomis, kai reikalingø duome-
nø apie gyventojus galima rasti admi-
nistraciniuose ðaltiniuose, gauti jø pa-
sinaudojant naujøjø technologijø teikia-
momis galimybëmis, vis dar reikalingas
suraðymas? Taèiau atsakymas yra vie-
nas – reikalingas.
Pirma – greitai keièiasi visuomenës
demografinës, socialinës ir ekonomi-
nës charakteristikos: iðsilavinimas, uþ-
imtumas, profesinë sudëtis, gyvenimo
sàlygos – visa tai, kas vadinama gyve-
nimo kokybe. O tokiø duomenø surin-
kimo galimybës ið ávairiø administraci-
niø ðaltiniø kol kas yra ribotos.
Antra – kai kuriø duomenø, be ku-
riø suraðymas bûtø neiðsamus, nëra re-
gistruose arba informacija nëra iðsami.
Tai kalbø mokëjimas, faktiðka ðeiminë
padëtis, tikëjimas ir kt.
Treèia – ES ekonominëje erdvëje
gyventojai gali laisvai keisti gyvenamà-
jà vietà, dirbti, disponuoti bûstu bet ku-
28 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3
Vasarà poilsiautojus vargina
ákyriai zyziantys ir nemaloniai
kandantys uodai. Taèiau retas
þino, kokià átakà þmonijai turëjo
ðie maþi ir ið paþiûros nelabai
rioje ðalyje. Dël to migracijos srautai svarbûs vabzdþiai.
Lietuvoje yra labai padidëjæ, o parei-
ga laiku deklaruoti gyvenamosios vie-
ligø
tos pakeitimà vis dar nëra pakanka-
mai ásisàmoninta. Todël ir gyventojø Dr. Rasa BERNOTIENË
apskaita nëra tiksli.
Ketvirta – suraðymas suteikia galimy-
bæ kiekvienam asmeniui deklaruoti pri-
klausymà savo valstybei, santuokinæ
Jei ne uodai, þmonijos istorija bûtø
ir ðeiminæ padë-
kiek kitokia... Trumpas pavyzdys: Persi-
tá, pragyvenimo
jos ðachas Saporas turëjo atsisakyti Nizi-
ðaltiná ir kt. Tik
biso miesto apgulimo, nes kraujasiurbiai
taip tiksliausiai
vabzdþiai uþpuolë jo nešulinius gyvulius
galima atsakyti á
ir dramblius.
klausimà – kiek
O kiek þalos pridaro kraujasiurbiai
mûsø ir kokie mes.
vabzdþiai platindami ávairias ligas...
Penkta – daly-
Nuo seniausiø laikø yra þinoma uodø
vaujant visai visuo-
perneðama karðtinë – maliarija. Kad jà pla-
menei, suraðymo
tina uodai, suþinota palyginti neseniai. Hi-
siekiai tampa su-
pokratas suprato, kad maliarija susijusi su
prantamesni kiekvie-
pelkëmis, ir manë, kad þmogus suserga
nam jos nariui, pajun-
nuo nuodingø pelkiø dujø, todël senovës
tama didesnë pilietinë
Romoje ši liga buvo vadinama blogo oro
atskomybë, o rezulta-
liga – Mala Aria. Su uodais ir ta jø biologi-
tai bûna tikslesni ir rea-
jos ypatybe, jog uodø lervos vystosi pel-
lesni.
kiø vandenyje, maliarija nebuvo siejama.
Ðeðta – atlikti suraðy-
Ši liga buvo ne vieno þymaus þmogaus
mà 2011 m. reglamen-
mirties prieþastis. Manoma, kad nuo ma-
tuoja Europos Parlamen-
liarijos mirë Aleksandras Makedonietis,
to ir Tarybos reglamentas
pranašas Mahometas, Markas Aurelijus.
dël gyventojø ir bûstø suraðymø.
Nuo maliarijos tropikø ir subtropikø ða-
Taigi suraðymas reikalingas. Tik jo
lyse mirë daugiau þmoniø negu jø þuvo
bûdas gali bûti pasirenkamas atsiþvel-
per visus karus. Po Antrojo pasaulinio ka-
giant á esamà padëtá ir poreikius. Gali
ro Þemëje buvo 700 mln. maliarija sergan-
bûti tradicinis – aplankant visus bûstus
èiø þmoniø. Maliarija kasmet pasaulyje su-
ir apklausiant gyventojus, gali bûti nau-
serga apie 300–500 mln. þmoniø, o 1–3
dojant administracinius duomenis ir
mln. kasmet miršta, 75 proc. jø – Afrikos
klausimynus – esamus duomenis imant
ið gerai sutvarkytø registrø, o trûksta-
mus surenkant apklausus gyventojus.
Bet kuriuo bûdu atliekant suraðymà pra-
verèia ankstesnis patyrimas.
Ðioje knygelëje bandyta pateikti þi-
niø apie gyventojø suraðymus Lietuvo-
je, palyginti jø ypatumus kitose ðalyse,
papasakoti, su kokiomis problemomis
susidurta, pasidalyti patirtimi.
O susipaþinti su ðiomis problemo-
mis pats laikas: ne uþ kalnø eilinio vi-
suotinio Lietuvos Respublikos gyven-
tojø suraðymo metai – 2011-ieji. Susi-
skaièiavimo metas sparèiai artëja. Tiki-
masi, kad ðis leidinys paskatins skaity-
tojà susimàstyti apie pareigà dalyvauti
suraðyme, o gal ir ásitikinti – to nepada-
rius nebus suskaièiuoti visi Lietuvos gy-
ventojai. Bûtina suprasti abiejø pusiø –
valstybës ir kiekvieno visuomenës na-
rio – interesus. XX a. pradþios pieðinukas,
Taigi surašykite ir mane! vaizduojantis geltonàjá drugá
 Ið uodø
platinamø
ø tyrimø
istorijos
vaikai. Daugiau kaip 40 proc. pasaulio
þmonijos gyvena regionuose, kuriuose ga-
lima uþsikrësti maliarija. Ðià ligà sukelia
Plasmodium genties pirmuonys. Juos per-
neša Anopheles genties uodø patelës. Pir-
muonys dauginasi eritrocituose, sukelda-
mi artimus maþakraujystei ligos poþymius.
Charlesas Louisas Alphonse‘as Laveranas
Vëliau prasideda karšèiavimas, sànariø
skausmai. Vakcinos nuo maliarijos nëra,
taèiau nuolat geriami vaistai gerokai su-
maþina tikimybæ susirgti ðia liga.
Maliarijos tyrimai pradëti 1880 m., kai
Prancûzijos kariuomenës gydytojas
Charlesas Louisas Alphonse‘as Lavera-
nas (1845–1922) serganèiøjø eritrocituo-
se pastebëjo keistus kûnelius. Vëliau
Carlosas Finlay‘us (1833–1915) Kuboje,
gydydamas geltonuoju drugiu sergan-
èius ligonius, pradëjo átarti, kad šiø abiejø
ligø, tiek geltonojo drugio, tiek maliari-
jos, platintojai galëtø bûti uodai. Ðá jo
Geltonuoju drugiu serganèio ligonio lova, izoliuota
nuo uodø. 1905 m. nuotrauka
spëjimà 1898 m. árodë Indijoje dirbæs bri-
tas Ronaldas Rossas (1857–1932). Jis ap-
tiko maliarijos sukëlëjø uodø seiliø liauko-
se ir árodë, kad kai kurie uodai platina ma-
liarijà tarp paukðèiø. Uþ ðá atradimà Rossui
1902 m. buvo suteikta Nobelio premija me-
dicinos srityje. Nobelio premija 1907 m. taip
pat buvo suteikta Ch.L.A.Laveranui uþ nuo-
pelnus tiriant ligas sukelianèius pirmuonis.
Pirmasis efektyvus preparatas nuo
maliarijos buvo gaminamas iš chinme-
dþio, auganèio Peru Anduose, þievës. Ðá
preparatà jau XVII a. á Europà atveþë jë-
zuitø vienuoliai. Vëliau ið chinmedþio þie-
vës buvo iðskirtas chininas.
1880 m. pradëtas kasti Panamos ka-
nalas tikriausiai taip ir nebûtø baigtas, jei
nebûtø atrastos efektyvios priemonës nuo
maliarijos ir geltonojo drugio. 1906 m. ka-
nalo statybose dirbo 26 000 darbininkø,
ið jø 21 000 buvo paguldyti á ligoninæ dël
maliarijos ir geltonojo drugio.
Geltonoji karðtinë dar buvo vadinama
geltonuoju drugiu, geltonuoju Dþeku ar-
ba juoduoju vëmimu. Geltonàja ji pramin-
ta todël, kad daþnai sukelia geltligei arti-
mus simptomus. Geltonàjá drugá sukelia
arbovirusai, kuriuos perneða uodai. Po 3–
6 dienø inkubacinio periodo prasideda á
gripà panaðûs simptomai, kurie po kele-
to dienø praeina, taèiau kai kuriems ligo-
Drambliali-
ge sergantis
þmogus
Ronaldas Rossas
niams prasideda antroji ligos stadija – vë-
mimas, pilvo skausmai, kraujavimas ið
burnos, nosies, akiø. Antroji ligos stadija
daþnai baigiasi mirtimi.
1793 m. Filadelfijoje kilo didþiausia
geltonojo drugio epidemija, nusinešusi
apie 10 proc. miesto gyventojø. Haièio
revoliucijos metu 1802 m. Napoleono Bo-
naparto kariuomenæ suþlugdë ne sukilë-
liai, o geltonasis drugys, praþudæs dau-
giau kaip pusæ kariø.
Walteris Reedas (1851–1902), Ameri-
kos armijos gydytojas, patvirtino teorijà,
kurià pirmasis iðkëlë Kubos daktaras Car-
losas Finlay‘us, kad geltonàjá drugá gali pla-
tinti uodai. Buvo atlikti tyrimai, kuriø metu
savanoriai buvo uþkrësti geltonuoju dru-
giu. Tarp savanoriø buvo ir Walteris Ree-
das su kolega Jamesu Caroliu. 1900 m.
jiedu paskelbë duomenis apie geltonojo
drugio platintojus. Deja, netrukus nuo gel-
tonojo drugio sukeltø sveikatos sutrikimø
jie vienas po kito (1902 ir 1903 m.) mirë.
Išaiškinus geltonojo drugio platinto-
jus, prasidëjo arði kova su uodais. Nau-
jajame Orleane 1905 m. namuose buvo
skleidþiami dûmai, á vandens cisternas,
baseinus pilamas þibalas. Mirtingumas
nuo geltonojo drugio gerokai sumaþëjo.
1913 m. baigta Panamos kanalo statyba.
Vakcinà nuo geltonojo drugio iðrado
Maxas Theileris (1899–1972). 1929 m. jis
susirgo geltonuoju drugiu, vëliau pasvei-
ko ir ágijo imunitetà. Daktaras Theileris nu-
statë, kad geltonuoju drugiu galima uþ-
krësti peles – tai buvo lemiamas atradi-
mas kuriant vakcinà nuo geltonojo dru-
gio. 1951 m. Maxui Theileriui buvo suteik-
ta Nobelio premija medicinos srityje uþ
atradimus kovoje su geltonuoju drugiu.
Vertëtø paminëti dar vienà uodø plati-
namà ligà – dramblialigæ. Ji paplitusi ato-
gràþø Afrikoje ir Azijoje, o jos sukëlëjas
yra apvalioji kirmëlë Wuchereria bancrof-
ti ir Brugia malayi. Ðios kirmëlës gyvena
limfinëje sistemoje, sutrikdo skysèiø cir-
kuliacijà. Ligos poþymiai – padidëjusios
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3 29
galûnës ar kitos kûno dalys, nuo to ir
kilæs ligos pavadinimas. Kirmëlë gali gy-
venti 4–6 metus, per tà laikà ji daugina-
si, milijonai mikrofiliarijø cirkuliuoja þmo-
gaus kraujyje, o tokiam þmogui ákandæs
uodas gali perneðti ðià ligà sveikiems.
Dramblialige serga apie 120 mln.
þmoniø 80-yje skirtingø ðaliø. Vaistai
ankstyvoje ligos stadijoje yra veiksmin-
gi, taèiau ligos pradþià labai sunku nu-
statyti. Dramblialigæ tyrë Patricas Man-
Metø pradþioje gamtininkø visuomenë paþymëjo
þinomo mokslo ir visuomenës veikëjo, profeso-
riaus habilituoto daktaro Algirdo Juozapo
Gaigalo 75-metá. Ta proga buvo prisiminta, kad
Jubiliatas yra Vilniaus universiteto profesorius
emeritas, Tarptautinës sàjungos kvarterui tirti
Profesoriui (INQUA) garbës narys ir ðios sàjungos komisijø
Algirdui
Gaigalui –

sonas (1844–1922). Jis 23 metus dirbo
Kinijoje ir matë daug šios ligos suluošin-
tø þmoniø. Metams gráþæs á Anglijà, jis
dienø dienas praleisdavo Britø muziejaus
bibliotekose, ieðkodamas atsakymo, kas
galëtø sukelti tokià baisià ligà. Po metø
studijø gráþæs á tropikus, jis pasamdë du
studentus, kad ðie perþiûrëtø kraujo ëmi-
nius ið serganèiø þmoniø. Vienas studen-
tas dirbo dienà, o kitas naktá. Tas, kuris
dirbo naktá, aptikdavo labai daug mëgi-
niø su kirmëlytëmis kraujyje. Vëliau Man-
sonas tyrë dviejø þmoniø, serganèiø
dramblialige, kraujà kas keturias valan-
das ðeðias savaites ir priëjo iðvadà, kad
kraujyje kûno pavirðiuje kirmëlytës pasi-
rodo naktimis. Tai leido tyrëjui spëti, kad
dramblialigës sukëlëjas kaþkokiu bûdu
patenka á iðoræ ir vystosi kitame ðeimi-
ninke. Mansonas papraðë, kad sergan-
tieji leistø uodui siurbti kraujo, o tada,
išanalizavæs uodø preparatus, nustatë,
kad dramblialigës sukëlëjas sëkmingai
vystosi uodo organizme.
Tuo metu, kai Mansonas tyrë dram-
blialigës platintojus, apie uodus buvo
þinoma gerokai maþiau nei dabar. Ðtai
todël kai kurie Mansono spëjimai bu-
75
Profesorius Algirdas Gaigalas gi-
më 1933 m. vasario 27 d. Pakruojo
rajono Gaiþûnø kaime. Mokësi Rim-
kûnø pradinëje mokykloje, Linkuvos
gimnazijoje, Ðiauliø I ir Vilniaus I ber-
niukø gimnazijose. Pastaràjà baigë
1952 m. 1952–1957 m. studijavo ge-
ologijos mokslus Vilniaus universite-
te. Mokslinæ karjerà pradëjo Lietuvos
MA Geologijos ir geografijos instituto
jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu.
Po instituto reorganizavimo tæsë dar-
bà TSRS geologijos ministerijos Ge-
ologijos institute (1963–1965) ir Lie-
tuvos MA Geografijos skyriuje (1965–
1971) vyresniuoju moksliniu bendra-
darbiu. 1971–1979 m. vël dirbo Geo-
logijos institute (LGMTI), tik jau Kvar-
tero geologijos ir geomorfologijos
sektoriaus vadovu, o nuo 1974 m. –
dar ir Regioninës geologijos skyriaus
vadovu. Nuo 1978 m. mokslinis dar-
bas susiejamas su pedagoginiu dar-

vo klaidingi. Jis neþinojo, kad uodas
per gyvenimà krauju minta keletà kar-
tø, todël manë, kad þmonës dramblia-
lige uþsikreèia gerdami vandená, kuria-
me yra uodø lervø.
Nepaisant to, Patrico Mansono at-
radimas yra labai svarbus, nes ðis moks-
lininkas pirmasis nustatë nariuotakojø
vaidmená platinant ligas. 1877 m. Taiva-
ne jis perskaitë pirmàjá praneðimà šia
tema. Po metø Mansonas skaitë prane-
ðimà Linëjaus draugijoje Londone, ta-
èiau ten buvo nesuprastas ir neávertin-
tas. Taèiau Mansono darbai ákvëpë ma-
liarijos ir geltonojo drugio tyrinëtojus at-
kreipti dëmesá á maþà padarà – uodà.
Ne veltui Patricas Mansonas yra laiko-
mas tropikinës medicinos tëvu.
Problemø dël uodø platinamø ligø
nemaþëja. Pastaruoju metu dël vis dau-
gëjanèiø þmoniø kelioniø, kintanèio kli-
mato uodø platinamø ligø átaka þmoni-
jai tik auga. Vis daugiau problemø pa-
saulyje kyla dël Vakarø Nilo, Denge karð-
tiniø ir kitø pastaruoju metu sparèiai plin-
tanèiø ligø.
bu profesoriaujant Vilniaus universi-
teto Geologijos ir mineralogijos kated-
roje, o nuo 1995 iki 2003 m. – dar ir
Vilniaus pedagoginiame universitete.
Mokslinës kvalifikacijos etapai, þino-
ma, sietini su disertacijø rengimu. Pra-
ëjus tik 5 metams po universitetiniø
studijø, apginama mokslø kandidato
(dabar – daktaro) disertacija ,,Pleis-
toceno morenø pagrindiniø stratigra-
finiø horizontø gargþdo petrografinë
sudëtis, morfologija ir orientacija”
(1962). Dar po 15 metø parengiama
ir sëkmingai apginama mokslø dak-
taro (dabar – habilituoto daktaro) di-
sertacija ,,Lietuvos pleistoceno litose-
dimentaciniø ciklø ledyniniø nuogulø
sudëtis, sandara ir formavimasis”
(1977). Tais paèiais metais mokslø
kandidato (dabar – daktaro) diserta-
cijà ið kvartero geologijos apgina ir
pirmasis Profesoriaus aspirantas, da-
bar habil. dr. V. Baltrûnas. Profeso-
riaus vadovaujami net mokslininkai (V.
Baltrûnas, Z. Malinauskas, L. Andre-
ðvietimui a
metai
jièeva, B.Gluškovas, A. Bitinas, J. Sat-
kûnas, S. Gulbinskas, B. Karmaza, V.
Kazakauskas) sëkmingai apgynë dak-
taro disertacijas ið geologijos krypties,
jau nekalbant apie didelá bûrá jaunø
mokslininkø, kuriø doktorantûros ko-
mitetuose Jam teko darbuotis (stebë-
ti darbà, egzaminuoti, konsultuoti, da-
lyvauti gynimuose). Na, o Jo paties
daktaro disertacijos mokslinis vadovas
buvo þinomas geologas ir geografas,
profesorius, Lietuvos MA tikrasis na-
rys, akademikas Vytautas Gudelis, da-
lies labai vertingø bendrø moksliniø
publikacijø bendraautoris. Profeso-
riaus A. Gaigalo mokslinio darbo re-
zultatai yra paskelbti daugiau negu

30 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3

 bei grupiø vadovas, Rusijos gamtos MA narys
akademikas, Tarptautinio biografijos centro
(Kembridþas, Didþioji Britanija) direktoriaus
pavaduotojas ir garbës narys, Lietuvos gamtos
draugijos prezidentas, taip pat Lietuvos
geologø sàjungos garbës narys, Lietuvos
geografø draugijos ir Lenkijos geologø draugi-
jos garbës narys, Tarptautinës geologijos
mokslø istorijos narys, recenzuojamo ir indek-
suojamo ISI mokslo þurnalo ,,Geologija” redak-
cinës kolegijos pirmininkas ir mokslinis redak-
torius, dar keturiø leidiniø redkolegijø narys.
Taigi ðaunaus jubiliejaus sulaukta su dideliu
pripaþinimu ir graþiu moksliniø darbø derliumi.

500 moksliniø straipsniø ir 12 monog-
rafijø. Ðimtais skaièiuojamos ir Jo moks-
lo populiarinimui skirtos publikacijos.
Nuostabu tai, kad Profesoriaus darbin-
gumas ir produktyvumas në kiek nema-
þëja. Vien 2007 m. Jis paskelbë 14
moksliniø publikacijø Lietuvos ir uþsie-
nio moksliniuose þurnaluose ir knygo-
se, perskaitë kelis praneðimus tarptau-
tinëse mokslinëse konferencijose. Taip
pat aktyviai darbuotasi Lietuvos valsty-
binio mokslo ir studijø fondo bei Tarp-
tautinës mokslo asociacijos INTAS re-
miamuose projektuose. Tais paèiais
metais Profesorius paraðë keliolika
mokslo populiarinimo straipsniø ðalies
periodiniams leidiniams, buvo premijuo-
tas Lietuvos ðvietimo ir mokslo ministe-
rijos premija, pirmininkavo recenzuoja-
mo mokslinio þurnalo ,,Geologija” red-
kolegijai, dalyvavo Maþosios Lietuvos
enciklopedijos, Visuotinës lietuviø en-
ciklopedijos, tarptautinio þurnalo ,,Ge-
jos, Baltarusijos, Rusijos, Karelijos, Ja-
kutijos ir kt.) kvartero nuogulø ypatybes,
sukûrë glaciosedimentaciniø tyrimø me-
todikà, nustatë pagrindinius Lietuvos
pleistoceno glaciosedimentacinius cik-
lus ir moreniniø storymiø litostratigrafi-
nius poþymius. Jo sukurtas morenø ty-
rimo petrografinis metodas buvo sëk-
mingai ádiegtas geologinio kartografa-
vimo bei mokslinio tyrimo darbø prakti-
koje ir sëkmingai naudotas ðalies pleis-
toceno moreniniø nuogulø stratigrafi-
niam skaidymui bei gretinimui. Greta
bûdingøjø rieduliø apibûdinimo, more-
nø stambianuotrupinës medþiagos pet-
rografinës sudëties bei ilgøjø aðiø orien-
tacijos ir polinkio nustatymo Profesorius
organizavo kvartero nuogulø litologiniø,
geocheminiø, paleobotaniniø, paleo-
magnetiniø, absoliutaus amþiaus nusta-
tymo ir kitø metodø iðbandymà ir ádie-
gimà. Tarp pastarøjø paminëtini ter-
moliuminescencijos, optiðkai stimuliuo-
tos liuminescencijos, elektroninio suka-
mojo rezonanso, radioaktyviosios an-
jektø (rieduliø, atodangø ir pan.) paskel-
bimo gamtos paminklais nuopelnai.
Buvæ kolegos, aspirantai ir doktorantai
su malonumu prisimena kartu praleis-
tas dienas ekspedicijose prie græþiniø
kerno ir atodangø, kai buvo apraðomi
lauko rieduliai ir kvartero nuogulø pjû-
viai, imami mëginiai, o vakarais prie lau-
þo dar ilgai gurkðnojama arbata, dainuo-
jama, dalijamasi dienos áspûdþiais ir ki-
tos dienos planais. Profesorius A. Gai-
galas su savo ádomiø tyrimø rezultatais
dalyvavo ávairiø tarptautiniø geologijos
kongresø ir konferencijø darbe, tarp jø
Maskvoje ( 1982, 1984), Sibire (1969,
1978), Kanadoje (1987), Ðvedijoje
(1988), JAV (1989), Belgijoje (1993),
Olandijoje (1993), Vokietijoje (1995,
2000), Prancûzijoje (1995, 1997), Kini-
joje (1996), Pietø Afrikos Respublikoje
(1999), Brazilijoje (2000) ir kitur.
Ðiø eiluèiø autoriui, ðiek tiek jaunë-
lesniam uþ Jubiliatà ir daþnai tarsi ste-
bëjusiam ið ðalies, profesoriaus Algir-
do Gaigalo gyvenimas ir mokslinë veikla

Mokslui ir glies, anglies ir deguonies stabiliøjø izo-

topø kaitos ávertinimo moderniðki me-
todai. A. Gaigalas kartu su kolegomis
(P. Vaitiekûnu, V. Vonsavièiumi, O. Kon-
neatsiejama nuo Jo mielos ðeimos –
þmonos dr. Birutës ir sûnaus habil. dr.
Gedimino, marèios doc. dr. Marytës,
anûkø Kæstuèio ir Algirdo, taip pat Lie-

i atiduoti
ochronometria” ir þurnalo ,,Mokslas ir
gyvenimas” redkolegijø darbe. A. Gai-
galas, nuo seno bûdamas didelis gam-
totyros ir gamtosaugos entuziastas, va-
dovauja Lietuvos gamtos draugijai, yra
laikraðèio ,,Tëviðkës gamta” konsulta-
cinës tarybos narys, kuruoja ir rûpinasi
Mosëdþio (Skuodo r.) unikaliø akmenø
muziejumi, kurio projekto vienas ið au-
toriø Jis yra. O juk duonai buvo uþsidir-
bama, ko gero, ne ið paminëtø darbø.
Profesorius A. Gaigalas vien Vilniaus
universitete skaitë Pabaltijo kvartero ge-
ologijos, geomorfologijos ir kvartero ge-
ologijos paskaitas, vadovauja I moko-
majai geologinei lauko praktikai, daly-
vauja rengiant geologijos specialybiø
bakalaurus, magistrus, daktarus ir ha-
bilituotus daktarus.
Savo mokslo darbuose A. Gaigalas
nagrinëjo Lietuvos ir kitø ðaliø (Lenki-
dratiene ir kitais) daug pasidarbavo ku-
riant ir periodiðkai tikslinant Lietuvos
kvartero nuogulø stratigrafijos schemà,
ypaè pagrindþiant virðutiniojo pleistoce-
no stratigrafijà ir geochronologijà. O juk
stratigrafiniø schemø sudarymas – tai
ilgas, sunkus, kompromisø tarp bendra-
autoriø reikalaujantis darbas.
Apskritai, Profesoriui bûdingas kvar-
tero tyrimø universalumas. Tai kvartero
amþiaus glacialiniø, fliuvioglacialiniø,
limnoglacialiniø, eoliniø, tarpledynme-
tiniø nuogulø petrografiniai, litologiniai,
izotopiniai, geocheminiai ir kitokie tyri-
mai ne tik sausumoje, bet ir Baltijos jû-
roje. Daug pasidarbuota kvartero stra-
tigrafijos ir paleogeografijos, mokslo is-
torijos ir archeologijos, geologijos pa-
veldo ir gamtosaugos baruose. Jam pri-
klauso ádomiausiø mûsø kraðto natûra-
liøjø riedulynø tyrimo ir jø áteisinimo kaip
valstybës saugomø draustiniø (Ðaukliø,
Kulaliø, Igariø, Erlënø ir kiti), taip pat
daugybës vertingø kraðtovaizdþio ob-
tuvos kvarteristø bûrio: V. Gudelio, V.
Èepulytës, A. Klimaðausko, P. Vaitiekû-
no, V. Vonsavièiaus, A. Mikalausko, M.
Kabailienës, O. Kondratienës, È. Kuda-
bos, A. Dvarecko, M. Riðkienës, M. Me-
leðytës, J. Banio ir daugelio kitø, jau ne-
kalbant apie kolegas ir draugus ið Len-
kijos, Estijos, Latvijos, Karelijos, Kolos,
Baltarusijos, Maskvos, Peterburgo, na,
ir kelias jaunesnes mûsø mokslo dar-
buotojø kartas. Tad pastarøjø vardu dar
kartà spaudþiu tvirtà mokslininko ir pe-
dagogo rankà, linkëdamas ir toliau vi-
sus mus lenkti savo darbštumu ir dar-
bingumu.
Kolegø vardu
habil. dr. Valentinas BALTRÛNAS

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3 31


Viduramþiø
mokslinio gyvenimo
ávaizdis tarpukario
Lietuvoje
Svarbi mokslo þiniø dalis yra jo rai-
dos suvokimas. Þvelgdami á praeitá –
mokslo istorijà, galime tinkamai ávertinti
dabartines mokslo iðvadas ir numatyti jo
tolesnæ raidà. Svarbu išvengti mokslo is-
torijà gaubianèiø mitø ir stereotipø, dël ku-
riø mokslinës paþangos poþiûriu viduram-
þiai ilgà laikà laikyti sàstingio ar net nuos-
mukio laikotarpiu. Taèiau, remiantis leidi-
nyje „Mokslas, technologija ir visuome-
në: harmoningos raidos paieðkos“ (2002
m.) pateiktu mokslo istorijos profesoriaus
Romualdo Šviedrio ir habilituoto daktaro
Leonardo Rinkevièiaus straipsniu, galima
teigti, jog viduramþiai buvo intensyvus
technologijø plëtotës laikotarpis. Vidu-
ramþiais visuomenës gyvenime paplitu-
sios technologijos leido formuotis moder-
niajam mokslui, o tuometiniai krikðèioniø
vienuolynai buvo tikri mokslo centrai.
Tarpukario laikotarpiu Lietuvos moks-
lininkai ypaè daug ir aktyviai diskutavo
apie viduramþiø moksliná gyvenimà. Ver-
ta paminëti, kad bendro pobûdþio istori-
niø þiniø teikusi literatûra laikësi „tamsiø-
jø viduramþiø“ linijos. Juozo Geniuðo „Vi-
duriniø amþiø istorijos“ vadovëlyje net ið-
skirtas atskiras paragrafas „Þmoniø tam-
sumas“, kuriame pabrëþiamas valstieèiø,
dvarininkø ir net dvasininkø neraðtingu-
mas. Autoriaus teigimu, viduramþiø mo-
kyklø mokiniai buvo tikri mokslo kanki-
niai. Toks J.Geniušo vertinimas formavo
negatyvø viduramþiø mokslinio gyvenimo
vaizdà, kurá kiek vëliau savo knygoje „Pa-
saulinës istorijos dinamika“ (1934 m.) sie-
kë paneigti teisininkas ir filosofas Vladi-
miras Stankevièius. Pasak jo, „mûsø kul-
tûros „aktyvui“ prieðpastatomas beveik
nemaþesnis pasyvas – tai atsilikimas dva-
sios, moralës, teisës ir apskritai þmoniø
santykiø srityje. Ðitoki priekaiðtai <...> ne
tik nëra uþtarnauti, bet staèiai nuostabiai
trumparegiðki ir neteisingi. Jeigu atsidë-
jæ paþvelgsime á mokslo ir technikos pa-
siekimus, á susirinkusiø materialiniø jëgø
lobynus, tai mus nustebins ne tik jø iðvir-
ðinë, materialinë, techninë pusë, bet ly-
giai tiek pat, o gal ir daugiau, ir idealinë,
dvasinë pusë“. Periodinëje spaudoje to-
ká poþiûrá propagavo filosofo Prano Do-
vydaièio nuo 1920 m. leidþiamas þurna-
las „Kosmos“, kuris buvo skirtas „gamta-
mokslio populiarizacijai katalikø pasau-
32 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3
Dainius NOREIKA
lëþvalgos dvasioj“ (A.Vasiliauskienë. „Ak-
menuotas patrioto kelias“, 2001). Pole-
mikà dël mokslo bûklës viduramþiais þur-
nale suaktyvino 1927 m. þurnalo „Kos-
mos“ 10–11 numeryje išspausdintas fizi-
kos ir fizinës chemijos profesoriaus Vin-
co Èepinskio straipsnis, kuriame nepa-
lankiai ávertinta viduramþiø gamtos moks-
lø bûklë bei katalikø baþnyèios átaka jø
raidai. Autorius akcentavo, jog vidu-
ramþiais „Romos katalikø baþnyèios at-
stovai <...> skersai þiûrëjo á mokslo au-
gimà ir net kai kada þiauriai persekiojo
mokslo pionierius“. Tame paèiame nume-
ryje šis vertinimas susilaukë kunigo, te-
ologijos daktaro Pranciškaus Buèio kriti-
kos. Pasak autoriaus, þinodamas, kad
laisvos minties vykdytoja Didþioji prancû-
zø revoliucija 1794 m. geguþës 8 d. nu-
kirto galvà chemijos tëvui Lavoisierui, jis
nesakytø, kad laisvoji mintis kai kada þiau-
riai persekiojo mokslo pionierius. Teolo-
go teigimu „Gamtininkai yra ne vien gam-
tininkai, o ir þmonës<...>. Ðalia savo
moksliniø darbø jie daþnai prisideda prie
vienos krypties þmoniø, kovojanèiø su kita
kryptimi, ir kovoje gauna kentëti“. Su
V.Èepinskiu polemizavæs P.Dovydaitis ra-
ðë, kad daug lengviau ištarti nuvalkiotà
frazæ apie tamsiuosius vidurinius amþius,
nekaip lyginant studijuoti gausius ir sun-
kiai áskaitomus, „daþnai tik rankraðèiuo-
se esamus scholastikos daktarø darbus“.
Remdamasis prancûzø teorinës fizikos
profesoriaus P.Duhemo, vokieèiø moks-
lo istorikø Wieleitnerio, Jaseno, Wohlwil-
lio ir kitø darbais, P.Dovydaitis teigë, kad
„Baþnyèios Tëvai, sukritikuodami pago-
niø kosmologijas, padarë galimà moder-
niàjà fizikà“. Apþvelgdamas gamtos
mokslø istorijà autorius nubrëþë nenu-
trûkstamà jø plëtotës linijà nuo senovës
per vidurinius amþius iki naujøjø laikø.
P.Dovydaièio kritika persikëlë ir á þurnalà
„Þidinys“. Filosofo biografës istorikës Al-
donos Vasiliauskienës duomenimis „Kos-
mos“ turëjo nedaug skaitytojø, todël juos
pritraukti P.Dovydaitis stengësi ir su kitø
leidiniø pagalba. Katalikiškos pakraipos
þurnale „Þidinys“ autorius teigia, jog
„Krikðèionybës þydëjimo laikais mokslas
ne tik kad nebuvo sustojæs, bet jis pada-
rë nemaþà ðuolá pirmyn“. Autorius teigia,
jog viduramþiø „mokslininkø darbai atima
nemaþà dalá garbës ið renesansiniø
mokslininkø, kuri jiems per neapsiþiûrëji-
mà buvo priskirta“. Autorius iðkelia scho-
lastikos nuopelnus ávairiose mokslo sri-
tyse, kuriø tariamasis moderniðkasis pa-
saulis nenori pripaþinti.
P.Dovydaitis viduramþiø epochos
mokslo paþangà atskleidþianèius straips-
nius „Þidinyje“ spausdino nuo 1925-øjø.
Pirmajame jø pabrëþiama, jog Aristotelio
gamtos filosofijos sistemà Albertas Didy-
sis ir Tomas Akvinietis „taip meningai ir
organingai apgaubë krikðèioniðku teizmu,
jog abu ðiuos dalyku, senobinë iðmintis
ir apreikðtas tikëjimas, <...> virto didþiau-
sia minèiø konstrukcija, kokios tik tuomet
bûta þmonijos dvasios istorijoj“. P.Dovy-
daièio teigimu viduramþiø gamtos mokslo
pasaulëvaizdis harmoningai buvo áterp-
tas á katalikø pasaulëþiûros milþiniðkà dva-
siná kosmosà, kurá sugriovë „naujøjø lai-
kø <...> staèiokiðko materializmo gady-
në, pasiþyminti iðdvasëjimu ir pavirðuti-
numu“, kuris ir lëmë vëlesniø laikø, taip
pat ir Pirmojo pasaulinio karo nelaimes.
Trijø daliø straipsniø cikle („Þidinys“, 1926
m.) autorius skatina po „pozityviai nusi-
staèiusio ir tiktai gamtamoksliu pasiklio-
vusio periodo vël visose srityse atsigræþti
á dvasinæ sritá“. Straipsnyje „Ðiø dienø fi-
losofinës pasaulëþiûros kovos laukas“,
išspausdintame 1926 m. „Þidinyje“, P.Do-
vydaitis ypaè pabrëþia antikinës kultûros
recepcijà viduramþiais: „idealizmo pasau-
lëþiûra <...> yra ne ðiandien ir ne vakar
dienos kûrinys, kaip daugybë modernio-
sios filosofijos sistemø sistemëliø. Jà am-
þiais kûrë, grindë ir ugdë didþiausieji þmo-
nijos galvotojai jau nuo prieðkrikðèionijos
laikø“. Aptartuose straipsniuose autorius
iðkelia dvasinius gamtos mokslo vertini-
mo kriterijus, iðryðkina viduramþiø moks-
lo, o visø pirma filosofijos, paþangà, kuri
sustojo prasidëjus Renesansui.
1927 m. „Þidinyje“ su V.Èepinskiu po-
lemizavo jau ir prelatas Adomas Jakštas.
Pastarasis kritikavo V.Èepinskio leidiná
„Religija ir mokslas“ dël poþiûrio á religijà
kaip nesuderinamà su mokslu reiðkiná.
A.Jakštas tvirtino, jog „Baþnyèia sutvar-
kë suirutæ po Romos imperijos griuvimo“.
O viduramþiais sukûrë „mûsø praeities
mokslo pradþià ir visos Europos civiliza-
cijos pradþià“. Toliau gilinantis á abiejø au-
toriø mintis paaiðkëja, jog polemikà apie
gamtos mokslø ir biblijos tiesø suderina-
mumà áþiebë skirtingas poþiûris á paèià
biblijà. V.Èepinskis teigia, jog dogma yra
kaip ir laikini rûbai, kuriais apgaubiama
tiesa, todël katalikiðkos dogmos gali keis-
tis taip kaip kinta ir „mokslo formulës“.
Tuo tarpu A.Jakštas katalikiškas dogmas
prilygina amþinosioms tiesoms, jis nesu-
tinka, kad religijos ir mokslo šaknys yra
bendros ir tikslai tie patys, pasak jo, bib-
lijai rûpi ne mokslas, bet tikybos dalykai,
todël dogmos ir jø supratimas negali bûti
keièiamos remiantis mokslo tyrimais. To-
ká poþiûrá A.Jakðtas vëliau pateikë ir „Kos-
mos“ bei „Naujojoje Romuvoje“.
1929 m. diskusijà apie viduramþiø
mokslo bûklæ pakurstë laisvamanybæ pro-
pagavæs daktaras Jonas Ðliûpas. Jo
straipsnyje „Lietuvos aide“ akcentuoja-
mas konfliktas tarp tikybos ir mokslo. Au-
torius raðo, jog „mokslas já privedæs prie
ásitikinimo, kad tikëjimo hidrai reikia nu-
sukti sprandà“. Ðis straipsnis sulaukë fi-
losofo ir filologo Vladimiro Ðilkarskio kri-
tikos „Þidinyje“. V.Ðilkarskis, remdamasis
uþsienio autoriø E.Dannerto, E.Navillo ir
kitø tyrimais, raðë, jog XV–XVII a. nebuvo
në vieno áþymaus netikinèio mokslininko.
Autoriaus teigimu, Kopernikas, Galilëjus,
Dekartas ir daugelis kitø garsiø moksli-
ninkø buvo tikintys dievà. Savo poþiûrá au-
torius iðdëstë ir atskiroje studijoje „Ateiz-
mas ir mokslas“.
Gindamas savo ásitikinimus, V.Èepins-
kis „Þidinyje“ vël prakalbo 1935 metais.
Èia jis vël akcentavo viduramþiams bû-
dingà mokslinës tiesos tapatinimà su re-
ligine tiesa, kurios „emancipacija nuo te-
ologijos“ prasidëjo tik renesanse. Taèiau,
gilinantis á autoriaus mintis, paaiðkëja, jog
jis vis dëlto pripaþino viduramþiø mokslo
paþangà. Pasak jo, XVII a. gimæs Francio
Bacono eksperimentiniø tyrinëjimø pla-
nas yra susijæs su þmonijos paþangos idë-
jos gimimu viduramþiais. Taèiau šio lai-
kotarpio autorius neliaupsina todël, kad
gamtos mokslø tyrimø poreikis atsirado
ne dël mokslinio intereso, o ið þmogaus
pastangø patenkinti besiplëtojanèio gy-
venimo reikalus.
Kiti „Þidinyje“ mokslo temomis raðæ
autoriai daugiau pritarë ne V.Èepinskio ar
J.Ðliûpo, o anksèiau aptartoms P.Dovy-
daièio, A.Jakðto, P.Buèio ir V.Šilkarskio
mintims. Tomo Akvinieèio 700-osioms gi-
mimo metinëms skirtame teologo ir filo-
sofo prelato Prano Kuraièio straipsnyje tei-
giama, kad T.Akvinieèio idëjos rodo, jog
viduramþiai nepagrástai buvo laikomi
nuosmukio laikotarpiu, o renesanso ir
ðvietimo laikotarpio paþanga buvo per-
vertinta. P.Kuraitis, remdamasis Vakarø
Europos istorikø (Cournot ir Duhemo) ty-
rimais, jau konkreèiai paneigianèiais gam-
tos mokslø sàstingá viduramþiais, rašo,
kad, pvz., J.Buridanus, A. de Saxonia, N.
d‘Oresme buvo garsûs eksperimentinio 2007 metø Nobelio
ir matematinio metodo taikytojai tyrinë-
jant gamtos mokslus. Jau XIV a. viduryje
ir Abelio premijø
Paryþiaus universiteto profesoriams bu-
vo þinomi mechanikos ir astronomijos
laureatai
principai, kuriø nustatymas pripaþintas
Fizikos srityje
R.Dekartui, G.Galilëjui ar L. da Vinèiui. To-
Albert Fert (Fizikos skyrius, Pietø
dël, autoriaus teigimu, gamtos mokslø is-
Paryþiaus universitetas, Orsay, Prancû-
torijoje naujuosius laikus reikia pradëti vë-
zija) ir Peter Grünberg (Jülich tyrimø
liausiai XIII amþiuje. Be viduramþiø kultû-
centras, Vokietija) uþ gigantinës mag-
ros pagrindo bûtø buvæs neámanomas
netovarþos atradimà.
XVII ðimtmeèio mokslo ir apskritai kultû-
ros darbas.
Chemijos srityje
„Þidinyje“ buvo apraðomi ir viduram-
Gerhard Ertl (Max-Planck draugijos
þiø humanitarø darbai. Kunigas Juozas
Fritz Haber institutas, Berlynas, Vokie-
Tumas teigë, jog romantizmas pirmà kar-
tija) uþ cheminiø procesø ant kietø pa-
tà suþydëjo viduramþiais. Ðv. Augustinas
virðiø tyrimus.
pamokë didájá Petrarkà susirûpinti savo
asmenybe. L.Karsavino paskaitos apþval-
Fiziologijos ir medicinos srityje
goje pabrëþiamas viduramþiø epochos
Mario R.Capecchi (Jutos Solt Leik
pranaðumas lyginant su naujaisiais laikais
Sièio universitetas, JAV; Howard Hug-
poþiûrio á istorijos mokslà aspektu. Pub-
hes Medicinos institutas), Martinas
licistas ir germanistas Ignas Skrupskelis
J.Evans (Kardifo universitetas, Jungti-
teigia, jog viduramþiais vieðpatavo dide-
në Karalystë) ir Oliver Smithies (Ðiau-
lis dvasinis vieningumas. Viduramþiø li-
rës Karolinos universitetas, Èapel Hi-
teratûra lotynø kalba buvo aukštai iškilu-
las, JAV) uþ peliø specifiniø geniniø mo-
si ir kai kurie to meto kûriniai lygûs, o gal
difikacijø atradimus naudojant embrio-
net vertesni uþ senøjø klasikø kûrinius.
nines kamienines làsteles.
Ðiame straipsnyje pirmà kartà pabrëþia-
mas skirtingø epochø kultûrinës raidos
Literatûros premija skirta
vientisumas ir ávardijami jau viduramþiø
Doris Lessing (Jungtinë Karalystë)
viduryje vykæ moksliniai sàjûdþiai. Kiti
uþ epiðkà patirtá moters, kuri su skep-
straipsniø autoriai jø nesureikðmina. Tar-
sio, ugnies ir áþvalgos kupina jëga
pukario visuomenei daug þiniø ðia tema
kruopðèiai stebëjo skilusià civilizacijà.
teikë istoriko ir filosofo Levo Karsavino
darbai. J.Ereto studijà „Katalikai ir moks-
Taikos premija skirta
las“, kurioje nagrinëtas daugiau filosofi-
Tarpvyriausybinei klimato kaitos
nis katalikø mokslinës minties aspektas,
grupei (Intergovernmental Panel on Cli-
neakcentuojant specializuotø mokslø au-
mate Change) ir Albert Arnold (Al) Go-
gimo, „Þidinyje“ apþvelgæs filosofas Pra-
re Jr. uþ pastangas sukaupti ir skleisti
nas Mantvydas pateikia viduramþiø baþ-
þinias apie þmogaus poveiká klimato
nyèios, kaip „mokslø prieglaudos“, kurios
kaitai ir priemoniø, reikalingø tokiam
átakoje gimë garsûs Boecijaus, Kasiodo-
pokyèiui stabdyti, bazës kûrimà.
ro, J.Ðkoto Eriugenos, A.Kanterburieèio,
P.Abaelardo ir kitø darbai, paveikslà. Au-
Ekonomikos srityje
toriaus teigimu, kai scholastikà pamaþu
Leonid Hurwicz (Minesotos univer-
pradëjo iðstumti humanizmas, pasireið-
sitetas, JAV), Eric S.Maskin (Taikomø-
kë þmogaus proto pavargimas, bodëjima-
jø studijø institutas, Prinstonas, JAV) ir
sis galvoti. Galutinis to rezultatas buvo
Roger B.Myerson (Èikagos universite-
skepticizmas bei materializmas, pasireið-
tas, JAV) uþ mechanizmø dizaino te-
kæ XIX amþiuje.
orijos pagrindø padëjimà.
Aptartoji polemika jos dalyvius skati-
no nuodugniau analizuoti rûpimà klausi- Norvegijos mokslø akademija Abe-
mà taip priartëjant prie istorinës tiesos. lio prizà uþ nuopelnus matematikos sri-
Tuomet paþiûrø skirtumai neleido prieiti tyje skyrë Srinivasa S.R.Varadhan
bendrø iðvadø, taèiau ðiandien galima pa- (Courant matematikos institutas, Niu-
sakyti, jog pozityviai viduramþiø moksli- jorkas, JAV) uþ jo fundamentiná ánaðà á
ninkø pasiekimus vertinæ autoriai prisidëjo tikimybiø teorijà ir ypaè uþ vieningos
prie „tamsiøjø viduramþiø“ ir katalikø baþ- dideliø nuokrypiø teorijos sukûrimà.
nyèios – mokslinio paþinimo stabdþio ste-
reotipø griovimo, leido suvokti nenutrûks- Daugiau informacijos galima rasti
tamà þmonijos þiniø kaupimà. internete: nobelprize.org, www.abel-
prisen.no
Parengë Paulius JURKUS
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3 33
 Studentai nëra laikomi pasyviais indais, kuriuos
pripildo dëstytojai. Jie aktyviai mokosi naudodami
problemà kaip mokymosi centrinæ aðá.
Istorija
Probleminio mokymosi (PM) pradinin-
kas yra Dþonas Diujis (J.Dewey, 1859–
1952) – JAV pedagogas, psichologas ir
filosofas. Filosofiniu poþiûriu probleminio
mokymosi ðaknis galima rasti Sokrato
klausimo-atsakymo didaktiniame metode
ir Hegelio tezës-antitezës-sintezës dialek-
tikoje, teoriná pagrindà ir metodologijà sis-
temai suteikë kognityviniø (lot. cognitio –
paþinimas) mokslø paþanga praëjusiame
amþiuje. Pirmasis medicinos fakultetas,
turintis probleminio mokymosi programà
(angl. – curriculum), buvo ákurtas 1969
m. Kanadoje, McMaster universitete. Eu-
ropoje probleminio mokymo metodas pir-
miausia buvo ádiegtas Mastrichto (Maast-
richt) universitete 1974 m., o 1986 m. – ir
Ðvedijos Linèiopingo (Linchoping) univer-
sitete. Dabar jis plaèiai naudojamas JAV,
Australijoje, Olandijoje, Ðveicarijoje, Di-
dþiojoje Britanijoje ir kt. Vykdant ES struk-
tûriniø fondø remiamà projektà nuo 2007
m. rugsëjo ðis metodas pradëtas taikyti
ir Kauno medicinos universitete.
Probleminio mokymosi tikslas
Probleminio mokymosi medicinoje
pradininko H.S.Barouso (H.S.Barrows,
McMaster universitetas) teigimu pagrin-
dinis probleminio mokymosi tikslas – ska-
tinti studentus ágyti klinikinio màstymo ir
problemø sprendimo ágûdþiø. Kitas uþ-
davinys – gerinti þiniø ágijimà, ásiminimà
ir naudojimà.
Probleminis mokymasis dar vadina-
mas tiriamuoju mokymu, nes studentai
ieðko, tiria, savarankiðkai „atranda“ moks-
lo tiesas. Probleminis mokymasis tobuli-
na ugdytiniø proto jëgas, skatina jø pa-
þintiná aktyvumà ir savarankiðkumà. Stu-
dentai tvirtai ir sàmoningai ágyja þinias,
mokymasis tampa patrauklesnis, nes
grindþiamas ne maþø, bet jëgas atitinkan-
èiø sunkumø áveikimu, skatinimu kom-
pleksiðkai naudoti þinias. Tai padeda for-
muotis kûrybinei asmenybei. Kiekvienai
kûrybinei asmenybei yra bûdinga produk-
tyvumas, màstymo originalumas, iðradin-
gumas, mokëjimas matyti problemà, ge-
bëjimas atspëti ir intuicija. Ðios savybës
apibûdina kûrybiná, t.y. produktyvø, ori-
ginalø, nealgoritminá màstymà.
Probleminio mokymosi studijø siste-
moje iðeities taðkas yra problema, kurià
norima iðspræsti. Tai nëra paprasta gali-
mybë spræsti problemas, bet galimybë,
postûmis studentams mokytis. Problemi-
34 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3
Probleminis
mokymas kaip
metodas
nio mokymosi procesas yra „uþdaras ra-
tas“, tai lyg pasikartojantis ciklas, kai gau-
tas þinias taikant praktinëje veikloje iðky-
la naujø problemø, skatinanèiø problemi-
nio mokymosi ratà suktis. Tai skatina stu-
dentø savarankiðkumà, tobulëjimà, ugdo
sugebëjimà analizuoti problemas, kûry-
biðkai ir efektyviai operuoti turimomis þi-
niomis, ieðkoti ir ágyti naujø.
Probleminio mokymosi funkcijos
Skiriamos trys pagrindinës problemi-
nio mokymo funkcijos:
1) sudaro galimybæ studentams ágy-
ti tvirtø þiniø ir gebëjimà jas kûrybiðkai
taikyti;
2) moko paþinimo metodø ir moksli-
nio màstymo;
3) padeda ágyti kûrybinës veiklos pa-
tyrimo bruoþø, iðmokti operacijø.
Sprendþiant probleminæ situacijà atsi-
randa prieðtaravimas tarp þinojimo ir neþi-
nojimo. Þmogus suvokia savo neþinojimà.
Probleminë situacija yra subjekto ásisàmo-
nintas sunkumas, kurio áveikimo bûdai jam
neþinomi, jø reikia ieðkoti. Sunkumas, kliû-
tis turi vertæ tik tada, kai sukelia besimo-
kanèiajam norà iðeiti ið tos situacijos, áveikti
kilusá prieðtaravimà. Kai sunkumas, kliûtis
sukelia norà áveikti kilusá prieðtaravimà, at-
siranda paþintinis poreikis ir priemonë já
patenkinti – paþintinis aktyvumas. Aktyvu-
mo motyvas yra paþintinis interesas.
Problema, arba probleminë situaci-
ja, – centrinis probleminio mokymosi sis-
temos elementas. Probleminës situacijos
nulemia studijø sistemos turiná, leidþia pa-
geidaujama kryptimi pasukti savimokos
procesà, formuoja studentø poreiká iðkelti
ir realizuoti mokymosi uþdavinius.
Probleminiø situacijø tipai
Galime iðskirti keturis bendrus visiems
mokomiesiems dalykams probleminiø si-
tuacijø tipus:
1. Probleminë situacija susidaro, kai
studentas suvokia, kad ankstesniø þiniø
nepakanka naujam faktui paaiðkinti.
2. Probleminë situacija kyla, kai stu-
dentams reikia anksèiau iðmoktà medþia-
gà pritaikyti naujomis sàlygomis.
3. Probleminë situacija lengvai susi-
daro tada, kai iðkyla prieðtaravimas tarp
Linas LEONAS,
Aleksandras VITKUS,
Þibuoklë SENIKIENË,
Egidijus KËVELAITIS
Kauno medicinos universitetas
teoriðkai ámanomo uþdavinio sprendimo
ir praktiðkai neágyvendinamo pasirinkto
bûdo.
4. Probleminë situacija susidaro tada,
kai studentai praktiðkai iðsprendþia mo-
kymo uþduotá, bet jiems trûksta þiniø te-
oriðkai pagrásti.
Problema vadinama uþduotis, kurios
atlikimo bûdas arba rezultatas studentui
ið anksto nëra þinomas, bet jis turi pradi-
niø þiniø ir ágûdþiø, kad galëtø ieðkoti to
rezultato ar atlikimo bûdo. Probleminë si-
tuacija (sunkumas, kliûtis), kurià studen-
tas priima, apiformina bei imasi savo turi-
momis priemonëmis spræsti, tampa mo-
komàja medþiaga.
Probleminës situacijos formulavimo
komponentai
Pagrindiniai problemos formulavimo
komponentai:
tai, kas þinoma;
tai, kas neþinoma;
sàlyga, apibûdinanti þinomø ir ne-
þinomø komponentø ryðá.
Problema – tai uþduotis, kuri neturi
standartinio sprendimo. Ji sprendþiama
ne pagal schemà, algoritmà ar pavyzdá.
Tai visø pirma paieðkos uþdavinys, skati-
nantis ieðkoti trûkstanèiø jo sprendimui
þiniø. Tai toks uþdavinys, kuriam iðspræs-
ti bûtinos naujos þinios, kurios turi bûti
ágytos sprendimo procese.
Problemø grupës
Didaktiniu aspektu problemos gru-
puojamos:
pagal jø atsiradimo sritá (dalykinës,
tarpdalykinës, pamokos, nepamokinës);
pagal vaidmená mokymo procese
(pagrindinës, dalinës);
pagal visuomeninæ bei pedagoginæ
reikðmæ (teorinës, praktinës, mokslinës);
 EUROPOS SÀJUNGA

pagal sprendimo bûdus (frontalios, Skatinimas nagrinëti gyvenimo fak- Ryðys tarp klasikinio ir problemø
grupinës, individualios). tø ir mokslinio suvokimo prieðtaravimus. sprendimo procese ágyjamo þinojimo pa-
Prielaidø (hipoteziø) këlimas, iðva- siekiamas atitinkamai konstruojant mo-
Psichologiniu poþiûriu mokomosios dø formulavimas ir jø patikrinimas ban- komuosius uþdavinius. Visi studentai ágy-
problemos klasifikuojamos: dymais. ja sistemingø baziniø þiniø. Sprendþiant
pagal neþinomojo ir jo sukelto sun- Studentø skatinimas lyginti, gretin- problemà, bazinis þinojimas diferencijuo-
kumo pobûdá (algoritminës, euristinës, fik- ti, prieðprieðinti faktus, reiðkinius, taisyk- jasi, ir kiekvienas studentas privalo rasti
suojamos); les, veiksmus. savo problemas.
pagal sprendimo bûdà (informaci- Tarpdalykiniø ryðiø sudarymas. Probleminá mokymà nuo tradicinio
nës, analoginës, hipotetinës); skiria esminiai principai:
pagal þinomojo ir neþinomojo san- Probleminio ir tradicinio mokymo/si Problema veikia kaip stimulas mo-
tykio pobûdá problemoje (pilna, nepilna). palyginimas kytis.
Klasikinëje studijø sistemoje daþniau- Tai yra ugdomasis metodas, o ne
Probleminiø situacijø sudarymo siai taikomas tradicinis aiðkinamasis mo- izoliuota instrukcinë technika.
bûdai kymas, kuriuo dëstytojas perteikia pa- Tai yra á studentà, o ne á dëstytojà
Probleminiø situacijø sudarymo bûdai rengtas, neginèijamas mokslo tiesas, orientuotas metodas.
gali bûti ávairûs. Ðtai keletas jø: kultûros vertybes. Tokiu bûdu tarp aiðki- Studentø mokymuisi didelá poveiká turi
Paþintis su mokslo metodais, jø tai- namojo ir probleminio mokymo susida- aktyvus informacijos apdorojimas, anks-
kymu ieðkomiems rezultatams gauti. ro pastebimas prieðtaravimas. Jam ið- tesniø þiniø aktyvinimas, reikðmingas tu-
Moksliniø idëjø, teorijø, koncepcijø spræsti siûlomas vadinamasis dvigubos rinys, þiniø organizavimo bei tobulinimo
kovos, ávairiø paþiûrø parodymas. spiralës metodas. Mokymo procesas galimybës.
Átraukimas klausimø, uþduoèiø ar- grindþiamas iðsipleèianèios dvigubos Apibendrindami probleminá mokymà-
ba situacijø su atsakymo parinkimu, ke- spiralës pavidalu, kur vienas sluoksnis si, galime teigti, kad jis orientuotas á stu-
liø galimø sprendimø parodymu. – tai klasikinis „parengtas“ þinojimas, ki- dentà, tai yra darbas maþose grupëse,
Siûlymas rasti reiðkinio praktinio tas – þinojimas, ágyjamas problemø kuriam vadovauja tutorius vietoj dëstyto-
naudojimo bûdus. sprendimo procese (lentelë). jo. Grupë studentø pati suformuluoja mo-
kymosi problemà, planuoja savo moky-
Tradicinis Probleminis Laukiamas rezultatas màsi. Susiformuoja galimybës bendra-
Orientuotas á dëstytojà Orientuotas á studentà Motyvacija darbiauti.
(Iš)kalimas Aktyvus mokymasis Ásiminimas
Orientuotas á disciplinà Integruotas Pritaikomumas Probleminio mokymosi etapai
Konkuravimas Bendradarbiavimas Tarpasmeniniai santykiai
Probleminio mokymosi procese yra
Informacijos komplektavimas Problemø sprendimas Aktualumas
apibrëþta grupë lygiø ir þingsniø. Kauno
Nurodomi resursai Informacijos valdymas Profesiniai gebëjimai
medicinos universitete problemos spren-
Egzaminas Progresyvus (laips- Mokymasis visà dimo procese skiriami devyni þingsniai:
(tikslas gerai já iðlaikyti) niškas) mokymasis gyvenimà
Pirmasis þingsnis – „mokymosi sce-
narijus“. Pateikiamas problemos scena-
rijus. Studentai gauna naujos problemos
tekstà, iðsiaiðkina neþinomas sàvokas,
terminus.
Antrasis þingsnis –„situacijos anali-
zë“. Studentai tyrinëja pateiktà situacijà,
iðskiria pateiktos problemos esminius
bruoþus, tekste pateiktus faktus.
Treèiasis þingsnis – „hipoteziø api-
brëþimas“. Ðiame etape iðkeliama proble-
mos sprendimo hipotezës, jos apibrëþia-
mos. Analizuodami problemà ir remda-
miesi turimomis þiniomis, studentai pa-
aiðkina pagrindinius mechanizmus. De-
talizuojamos spræstinos problemos, siû-
lomi klausimai, kuriuos reikëtø aptarti.
Ketvirtasis þingsnis – „smegenø ðtur-
mas“ arba „minèiø lietus“. Ðio etapo me-
tu kiekvienas grupës narys iðsako savo
nuomonæ, idëjas. Jos visos uþraðomos,
ávertinamos, grupuojamos.

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3 35

 Penktasis þingsnis – „problemos
sintezë“. Ðiame etape grupë pertvar-
ko ir integruoja iðsakytas hipotezes, su-
sieja jas tarpusavyje, ið gautos infor-
macijos, iðsakytø minèiø, idëjø apibrë-
þia problemà.
Šeštasis þingsnis – „mokymosi
tikslø formulavimas“. Ðiame etape stu-
dentai, nustatæ savo kompetencijø ir
þiniø trûkumus, formuluoja tikslus bei
uþdavinius, per kuriuos bus realizuo-
jami tikslai.
Septintasis þingsnis – „savaran-
kiškos studijos“. Vyksta savarankiškas
darbas, savimoka. Kiekvienas studen-
tas dirba savarankiškai, studijuoja lite-
ratûros ðaltinius bei kitais metodais ieð-
ko atsakymø á jam iðkilusius klausimus.
Aštuntasis þingsnis – „svarstymai
ir informacijos paieðkos“. Tai vertina-
ma kaip bendras lygmuo. Studentai vël
susirenka grupëje, dalijasi þiniomis, in-
formacija, jà sistemina, apdoroja, at-
renka, apibendrina.
Devintasis þingsnis – „iðmoktos
informacijos pritaikymas problemai
spræsti“. Ágytos þinios pritaikomos prak-
tikoje konkreèiai problemai spræsti.
Viso proceso metu gali bûti verti-
namas kiekvienas etapas.
Probleminio mokymosi proceso
ypatumai
Probleminis mokymasis yra ciklinis
procesas, o grupës diskusijos – api-
bendrinimas to, kas iðmokta. Proble-
minio mokymosi cikle studentams ten-
ka konsultantø vaidmuo, ir nuo jø pa-
èiø priklauso mokymosi kokybë. Stu-
dentø grupæ sudaro 8–12 þmoniø ir ji
nesikeièia per visà mokymosi ciklà. Per
visas grupës diskusijas vienas studen-
tas vadovauja (pirmininkauja) grupei,
vienas studentas bûna sekretoriumi ir
vienas – sekretoriaus padëjëju. Pirmi-
ninkaujanèio (grupës lyderio) studen-
to uþduotis – uþtikrinti sisteminá disku-
sijø procesà ir vadovauti grupei. Sek-
retoriaus – fiksuoti lentoje tai, apie kà
diskutuojama grupëje. Sekretoriaus
padëjëjas popieriuje uþraðo tai, kas ra-
ðoma lentoje, taip pat paþymi diskusi-
jø metu iðsakytas ir lentoje neraðomas
svarbesnes ar ádomesnes mintis bei
komentarus. Ðie vaidmenys nëra pa-
stovûs, kiekvienos diskusijos metu stu-
dentai iðsirenka kità vadovà, sekreto-
riø bei sekretoriaus padëjëjà.
PM procesà stebi tutorius (dësty-
tojas). Jis skatina studentus màstyti,
kontroliuoja, kad bûtø laikomasi PM
metodikos ir kad visi studentai daly-
vautø diskusijoje, padeda grupës va-
dovui vadovauti grupei. Pagrindinë dis-
kusijø grupës funkcija yra iðmokti ana-
36 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3
lizuoti, sustiprinti studentø vidinæ mo-
tyvacijà, skatinti vadovavimà, tobulinti
bendravimo ágûdþius, ugdyti discipli-
nuotumà.
Sprendimo priëmimas yra tik vie-
nas þingsnis problemø sprendimo pro-
cese, bet jis yra lemtingas. Naudingà
sprendimà apibûdina iki galo panau-
doti grupës iðtekliai, laikas, sprendimà
nusiteikæ ágyvendinti visi grupës nariai.
Spræsdami problemà, studentai remia-
si informacijos ðaltiniais – þurnalais,
monografijomis, audiovizualinëmis
priemonëmis, skaidrëmis ir kt. Studen-
tui yra bûtini ávairûs informacijos ðalti-
niai, kad jis galëtø PM proceso metu
susipaþinti su kitomis nuomonëmis, ty-
rimø rezultatais, analizuoti, lyginti ir da-
ryti savo iðvadas.
Probleminio mokymosi savybës
Probleminio mokymosi sistema turi
keletà savybiø.
Manoma, kad socialinë átampa, at-
sirandanti tarp grupiø nariø, skatina
daug ir reguliariai mokytis. Nuolatinis
darbas, dalyvavimas diskusijose mo-
ko socialiniø ágûdþiø, t.y. vadovauti,
aiðkinti, apibendrinti, ásiklausyti á kito
nuomonæ, ja remtis svarstant proble-
mà ir kartu iðlikti nepriklausomam.
Tradicinis á disciplinà orientuotas
mokymas prasideda tuo, kad dëstyto-
jas nurodo, kà reikia iðmokti, studentai
tai iðmoksta (suþino) ir iliustruojama,
kaip tai pritaikyti problemai spræsti.
PM prasideda nuo problemos ið-
këlimo, studentai nusprendþia, kà bû-
tina suþinoti, tai suþino, kritiðkai áverti-
na naujà informacijà, naujos þinios pri-
taikomos problemai spræsti, studentai
vertina savo mokymàsi.
Apie probleminio mokymosi priva-
lumus ir trûkumus diskutuojama daug.
Ir nors beveik vieningai sutariama, kad
ði studijø sistema yra brangesnë, rei-
kalauja daugiau iðtekliø bei kompeten-
cijos, taèiau ji vis plaèiau plinta. Ko-
dël? Viena ið prieþasèiø gali bûti pas-
tarøjø deðimtmeèiø „informacinis spro-
gimas“. Tradiciná modelá, kai tiesiog
bandoma iðdëstyti visà reikalingà ir
naujausià medþiagà, vis sunkiau ágy-
vendinti. Alternatyva enciklopediniam
þiniø „prikimðimui“ yra iðmokymas sa-
varankiðkai mokytis ir atsirinkti svar-
biausius dalykus. Antroji prieþastis –
didëjanti vidinë ir tarpdisciplininë koo-
peracija ir integracija. „Vieniðo kario“
ar „þmogaus-orkestro“ laikai jau pra-
ëjo. Problemø sprendimo metu ágyja-
mi ðiø dienø pasaulyje bûtini kolekty-
vinio darbo, bendravimo, vadovavimo
ágûdþiai, atsakomybës ir kûrybinio
màstymo pagrindai.
Ar
pasaulis
yra tik
Mokslinës idëjos daþniausiai kyla ið
kasdienybës, o mokslas vartoja tuos pa-
èius buitinës kalbos þodþius, kaip, pa-
vyzdþiui, erdvë, laikas, masë, jëga, elek-
tra, teorija. Šie þodþiai turi tikslius moksli-
nius apibrëþimus, taèiau tik nedaugelis
supranta, kas yra erdvë, laikas, elektra ir
t.t. Nors mes visi juos kaþkiek supranta-
me, bet ar ðie dalykai – dalis mûsø kas-
dienës patirties – yra realûs?
Kuo daugiau paþástame pasaulá, tuo
daugiau mums kyla abejoniø dël ðio su-
pratimo. Reliatyvumo teorija mums sako,
kad erdvë ir laikas nëra absoliutûs, kad
erdvæ galima uþlenkti, o laikà iðtempti. Re-
alybë tampa tampri, bet suprantama, nes
radome dësnius, kurie leidþia numatyti,
kiek tie dydþiai vienam ar kitam stebëto-
jui skirsis.
Kvantinë fizika griauna mûsø primity-
vø supratimà, kad daiktai turi tikslià padëtá
erdvëje ir laike ir kad juos rasime ten, kur
tikimës rasti. Fotonø, elektronø ir kitø mik-
roskopiniø medþiagos daleliø pasaulyje
negalime tiksliai numatyti, kur juos galime
rasti, bet galime þinoti tik tikimybæ rasti juos
tam tikroje vietoje. Medþiaga, kurià laikë-
me labai suprantama ir skirtinga nuo ener-
gijos, gali virsti energija arba atvirkðèiai.
Elektronai, atomai ir net molekulës gali virs-
ti bangomis. Bet ir mes sudaryti ið atomø
ir molekuliø. Ar ir mes galime virsti bango-
mis, energija? Šios teorijos vis dëlto lei-
dþia raðyti lygtis, nusakanèias mus supan-
èiø daiktø elgesá. Taèiau naujos þinios
griauna poþiûrá, kad realus pasaulis ir rea-
lûs daiktai pasaulyje elgiasi taip, kaip juos
suvokia mûsø jutimo organai.
Atsiradusi kvantinë fizika daugeliui þy-
miø fizikø sukëlë nuostabà. Austrø fizikas
Wolfgangas Paulis (1900–1958), 1935 m.
gavæs Nobelio premijà, laiðke R.Kronigui
raðë: „Fizika tapo labai sujaukta ir geriau
að bûèiau kino komikas ir nieko negirdë-
jæs apie jà“. O kitas austrø fizikas, 1933 m.
Nobelio premijos laureatas Erwinas Ðrë-
dingeris (Schrödinger) (1887–1961), ku-
rio banginës funkcijos yra pamatinës kvan-
tinëje fizikoje, kalbëdamas apie jà sakë:
„Man ji nepatinka ir apgailestauju, kad að
su ja turëjau kaþkà bendro“. Kvantinëje fi-
 Þmoniø vaizduotë kartais stulbina. Mes sugebame ásivaizduoti
dalykus, kuriø nëra. Kai ásivaizduojame nerealius dalykus, logika
yra beprasmë ir mokslas negali padëti. Nerealûs dalykai nepaklûs-
ta taisyklëms, kurios išplaukia ið mûsø jutimo organø rodomos
patirties pasaulio. Tad pasvarstykime, ar realybë yra reali? Kokia
yra realybës prigimtis? Ar gali bûti realus pasaulis tik iliuzija?
k iliuzija?
Prof. Jonas GRIGAS
Lietuvos MA narys korespondentas
Gerbiamas ir
mielas mûsø
Profesoriau
Jonai Grigai,
ðirdingai
sveikiname
Jus 70-ojo
gimtadienio
proga. Jûs – vienas nuoðirdþiau-
siø mûsø þurnalo talkininkø:
mokslininkas, talentingas mokslo
populiarintojas. Dëkojame Jums,
redakcijos kolegijos nariui, uþ jau
daug metø teikiamà paramà
ágyvendinant kûrybinius redakci-
jos projektus. Linkime dar ilgai
ilgai dþiuginti graþiais savo
darbais Tëvynei.
,,Mokslo ir gyvenimo” redkolegijos
ir redakcijos vardu J. Baldauskas
zikoje dalelë vienu metu gali bûti dviejose
padëtyse, tarsi Ðrëdingerio kvantinë katë,
vienu metu galinti bûti gyva ir nugaišusi.
Taèiau stebëdami mes randame katæ ar-
ba tik gyvà, arba tik nugaišusià. Dvi gali-
mas skirtingas kiekvienos dalelës padëtis
pritaikæ visiems pasaulio daiktams ir visa-
tai gautume, kad yra tarsi dvi lygiagretës
visatos: vienoje katë yra gyva, kitoje – ne-
gyva. Ir ne tik katë. Jos abi egzistuoja vie-
nu metu, bet tarpusavyje nesàveikauja.
Ðrëdingerio lygtyje abiejø kaèiø sutapati-
nimas apraðomas bangine funkcija. Iš tik-
røjø kvantinë fizika, praëjus 80 metø po
jos atsiradimo, tebekelia daug sudëtingø
klausimø. Ar dalelës, ið kuriø mes sudary-
ti, plaukioja ant kvantiniø bangø? Ar ir mes
esame padaryti ið kvantiniø bangø? Ar
banginë funkcija yra reali, ar tai tik infor-
macija? Ar ðios bangos reiðkia, kiek infor-
macijos mes turime apie pasaulá? O jeigu
bangos yra tik informacija, tai informacija
apie kà? Ar viskas, kas yra, áskaitant mus,
tëra tik informacija? Ir nors kvantinë fizika
yra maþø daleliø fizika, bet ið tokiø daleliø
sudarytas pasaulis ir mes. Jei jø individuali
realybë skiriasi nuo mûsø ásivaizduojamos,
tai ir ið tø daleliø sudarytas mûsø matomas
ir juntamas pasaulis skiriasi nuo realaus.
Ne vienas mokslo vyras abejojo pa-
saulio realumu. Vokieèiø mokslininkas
Ernstas Machas (1838–1916) netikëjo, kad
atomai ir molekulës tikrai egzistuoja, ir vie-
ðai ragino liautis galvoti apie pasaulá, su-
darytà ið molekuliø. Jis manë, kad realûs
daiktai yra tik tie, kuriuos galime matyti,
justi, girdëti ir liesti, t.y. tie, kuriuos parodo
mûsø jutimo organai. Jo nuomone tik su-
vokimas jutimo organais yra realybë, o vi-
sa kita yra prielaidos. Kadangi atomø dia-
metrai yra deðimtøjø nanometro (milijar-
diniø metro) daliø, ilgai niekas nesitikëjo
juos kada nors pamatyti. Að atomus pir-
mà kartà pamaèiau Japonijoje 1980 me-
tais. Dabar juos mikroskopais mato daug
kas. O tada Rygoje gimæs Wilhelmas Ost-
valdas, profesoriavæs Rygos, Tartu ir Leip-
cigo universitetuose ir 1909 m. gavæs fizi-
kinës chemijos Nobelio premijà, aistringai
neigë, kad pasaulis yra sudarytas ið ato-
mø ir molekuliø, ir siekë iðlaisvinti mokslà
nuo ðiø, anot jo, hipotetiniø sàvokø, ku-
rias tuo metu uoliai propagavo Austrijos
profesorius Liudvigas Bolcmanas. Kai
Bolcmanas skaitë Vienos universitete pa-
skaità ir paminëjo atomus, E.Machas su-
ðuko: „Parodykite man vienà!“ Iš jo kole-
gos tol ðaipësi, kad jis neva kalbàs su dva-
siomis, kol baigë gyvenimà saviþudybe.
Kai kurie filosofai manë, kad nieko në-
ra realaus – viskas tik iliuzija. Bet kol iliuzi-
jos elgiasi patikimai ir aiškiai, mokslininkai
ið jø kuria fizikà. 1891 m. Ernstas Rezer-
fordas Kenterberio universiteto studentø
konferencijoje perskaitë praneðimà Apie
materijos evoliucijà, kuriame, neturëdamas
jokio pagrindo, teigë, kad visi atomai su-
daryti ið tø paèiø daleliø – neutronø ir pro-
tonø, ir savo teiginá jis árodë po 12 metø.
Beje, vëliau pasirodë, kad atomo 99,999
999 999 proc. yra tuðèia erdvë. Atomo
branduolys uþima tik tûkstantàjà milijardi-
nës atomo dalá, bet jis toks tankus, kad
branduoliø kubinis milimetras svertø 100
tûkstanèiø tonø. Jei po vienà protonà pa-
dëtume Þemës Šiaurës ir Pietø aðigaliuo-
se, jie stumtø vienas kità 26 tonø
svorio jëga. Tà stûmos jëgà
kompensuoja traukos jë-
ga. Ðtai kodël atome
sukaupta milþiniðka
energija. Nors nei
tø daleliø, nei jëgø,
nei jø energijos ne-
matome, ji Ignalinoje
gamina elektros energi-
jà.
Nors filosofavimas
gali þmogui kiauðà nuo
smegenø nukelti (1 1 pav.
pav.), bet kai kurios nau- Filosofavimo
jos fizikos kryptys, kaip pasekmë
kosmologija ir stygø te-
orija, yra taip toli nuo viso to, kà vadina-
me realybe, kad kai kas iš viso pradeda
abejoti, ar fizikai tik neprarado ryšio su
realybe. Pirmasis termodinamikos dësnis
teigia, kad energija ir masë ið niekur ne-
atsiranda ir niekur nedingsta. Taèiau juo
remiantis keblu árodyti visatos masës ir
energijos atsiradimà Didþiojo sprogimo
metu.
Knygynai pilni knygø, kuriose aiðkina-
mos naujosios mokslinës idëjos. Kartais
jas sunku atskirti nuo mokslinës fantasti-
kos. Kartais jø paaiðkinti populiariai, be
matematikos, neámanoma. Todël taip re-
tai matematikai populiarina savo moks-
là. Albertas Einšteinas pastebëjo: „Tiksli
matematika netinka realybei, o kai jà tai-
kai realybei, ji tampa netiksli”. Taigi ar ma-
tematika apraðo realø pasaulá?
Erdvë ir laikas
Turbût fundamentaliausios fizikinës
koncepcijos yra erdvë ir laikas. Taèiau ne
kiekvienas þino, kas yra erdvë ir laikas (MG
Nr.5, 2004). Dabar manoma, kad laikas turi
pradþià, kad jis maþdaug prieð 15 mlrd.
metø prasidëjo Didþiuoju sprogimu. Kai ku-
riose knygose jis turi teologinæ potekstæ ir
yra suprantamas kaip pasaulio sukûrimo
momentas. Sàvokos daþnai sukelia dvi-
prasmybiø. Þodis pradþia reiðkia, kad kaþ-
kas prasidëjo ið kaþko, ko anksèiau nebu-
vo. Anksèiau reiðkia ankstesná laikà. Ar bu-
vo ankstesnis laikas prieð Didájá sprogimà,
kai visa visata buvom susitraukusi á tað-
kà? Prieð Didájá sprogimà nebuvo nei erd-
vës, nei laiko, nei „anksèiau“.
Terminas Didysis sprogimas taipogi
yra klaidinantis. Bomba sprogsta ir iðlais-
vina anksèiau joje sukauptà energijà. Bet
visatoje nebuvo „anksèiau“. Þmonëms,
kurie lygina Didájá sprogimà su bombos
sprogimu, sunku suprasti, kad neásivaiz-
duojamas kiekis medþiagos ir energijos
galëjo atsirasti ið nieko arba buvo sutelk-
tas viename taške. Be to, negalima to
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3 37
sprogimo patvirtinti eksperimentiðkai. Mû-
sø kalba yra pritaikyta tik perduoti infor-
macijà apie daiktus visatoje, kurie išplau-
kia ið mûsø patirties, ir nepritaikyta kal-
bëti apie kaþkà, kà reikia ásivaizduoti.
Kur tas Didysis sprogimas ávyko, jei
nebuvo jokio kur, kol tai ávyko, nes erdvë
ir laikas atsirado tik po sprogimo. Ir net
dabar visa erdvë yra visatoje ir bepras-
miðka klausti, kas yra uþ visatos ribø. Mes
ir mûsø visi tyrimø instrumentai yra dalis
visatos, kurioje gyvename. Jie neleidþia
paþvelgti uþ visatos ribø. Kas ten yra ir
kas vyko prieð visatai atsirandant, yra ne-
atsakomi klausimai.
Modeliai ir realybë
Mes modeliuojame gamtos reiškinius,
naudodami matematikà, kaip áranká. Kar-
tais ðie modeliai bûna labai vaizdûs ir aið-
kûs. Sumodeliuojamas elektroniniø prie-
taisø veikimas dar prieð juos sukuriant,
gyvybës atsiradimas, jos evoliucija ir kt.
Bet tai nereiškia, kad tie modeliai yra rea-
lûs. Jø realumas priklauso nuo to, kiek
tiksliai sugebame apraðyti matematiðkai
modeliuojamà reiðkiná.
Imkime pavyzdá ið fizikos – lauko kon-
cepcijà. Niutono gravitacijos (Þemës trau-
kos) teorija aiškina, kaip kûnai veikia vie-
nas kità per atstumà, kai nieko tarp jø në-
ra. Ðis veikimas buvo sunkiai supranta-
2 pav. Ar èia realus pasaulis?
mas. XIX a. daugeliui tai buvo magiðka idë-
ja. Atsirasdavo fizikø, kurie net XX a. neti-
këjo, kad neutralûs kûnai gali traukti ar
stumti vienas kità, t.y. neigë gravitacijà. Vie-
nas toks atvykæs fizikas per nesusiprati-
mà net gavo daktaro laipsná Vilniaus uni-
versitete. Taèiau gravitacijos idëja veikë taip
gerai, kad pamaþu ji buvo visuotinai pri-
imta. Gravitacijos dëka apie þvaigþdes su-
kasi planetos, neišsilaksto galaktikos,
skraido Þemës palydovai ir kosminiai lai-
vai. XIX a. Maiklas Faradëjus panaudojo
lauko koncepcijà apraðydamas sàveikà
elektringøjø daleliø, tarp kuriø veikia elek-
tros laukas. Faradëjus manë, kad lauko
38 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3
linijos yra elastiniai átem-
pimai eterio, kuriuo, dau-
gelio mokslininkø nuomo-
ne, buvo uþpildyta erdvë
ir net vakuumas. Buvo
manoma, kad panaðios
yra gravitacinio ir magne-
tinio lauko linijos. Tokios
lauko linijos iki ðiol pieðia-
mos vadovëliuose, nors
seniai suprasta, kad jokio
eterio nëra. Iki ðiol aiðki-
nama, kad kiekvienas tað-
kinis krûvis skleidþia lau- 3 pav. Magnetas kabo virš superlaidininko
ko linijas, ir kai kas mano,
kad jos tokios pat realios, kaip medþio ða- cepcijoms susieti su stebëjimais reikia su-
kos. Taèiau tai tik modeliai vizualiam aið- dëtingos matematikos. Jos privalo bûti
kesniam reiðkinio ásivaizdavimui. Lauko li- eksperimentiðkai patikrinamos. Mano
nijos yra tik linijos ant popieriaus. Ar jos mokslo srities – faziniø virsmø – tyrimams
realios? Aišku, kad ne. naudojami visi ðiuolaikinës fizikos meto-
Ilgainiui mes supratome, kad visos dai ir tobuliausia aparatûra. Mokslo ir tech-
koncepcijos – laikas, erdvë, masë, jëga, nologijø vaisiai gerina mûsø gyvenimo ko-
energija ir kitos – yra ne kaþkas, kà mes kybæ ir leidþia finansuoti vis sudëtinges-
atradome gamtoje, ne daiktai, kurie yra nius tyrimus. Taèiau pasaulio realybæ at-
realiame pasaulyje, bet tik ávaizdþiai, ku- skleidþiantá mokslà visuomenei darosi vis
riuos susikûrëme realiø gamtos daiktø el- sunkiau suprasti, ir praraja tarp mokslo ir
gesiui aprašyti. Mes taipogi supratome, visuomenës didëja.
kad jokios koncepcijos nëra ðventos, kad Mokslo paþanga reikalauja kûrybiniø
jas galime pakeisti kitomis, kurios geriau hipoteziø, kuriø daugelis virsta teorijomis
leidþia suprasti pasaulio veikimà. Mecha- prieš jas iki galo patikrinant eksperimen-
nikos sàvokas galima pakeisti Lagranþia- tiðkai. Jos dar nëra mokslas. Daugelis to-
nu ar Hamiltonianu, Niutono fizikà – re- kiø teorijø vëliau eksperimentø nepatvirti-
liatyvumo arba kvantine fizika. Gamta dël namos ir yra paneigiamos, kaip klaidin-
to nepasikeièia, jeigu jos veikimà apibû- gos. Kartais praeina deðimtmeèiai, kol tos
diname kitais dësniais ar kitomis lygtimis. teorijos patvirtinamos ar paneigiamos. Tuo
Fizikai tai supranta, taèiau kiti voliojasi re- laiku jos jaudina þmoniø protus, apie jas
alybëje ir filosofuoja. raðo populiarûs þurnalai ir knygos. Ir ne
Kad ir koká modelá sukurtume, jis pri- visi gali atskirti mokslà nuo hipoteziø. Ne
valo bûti pagrástas stebëjimais ir eksperi- visi gali atskirti modelius nuo realybës.
mentais. Jokiai koncepcijai, kuri vienpras-
miðkai nesusijusi su stebëjimais ar patik- Ar vieni daiktai realesni uþ kitus?
rinamais eksperimentais, nëra vietos fizi- Skaitytojas gali manyti, kad laukai,
koje. Ji yra bevertë. Tai ir nuþudë eterá, kvantinës fizikos banginës funkcijos,
nes þlugo visi bandymai já nustatyti ir ið- kvantinës stygos ar kvantiniai taškai yra
matuoti jo savybes. Reliatyvumo teorija, maþai su realybe susijæ vaizdiniai. Bet lai-
kuri atsakë á daugelá klausimø, net nemi- kas, erdvë ir masë yra taip susijæ su mû-
ni eterio. Jis jai nereikalingas. Ðiandien sø jutimo organais, juos mes taip gerai
neegzistuojantá eterá dalija arba siunèia á suprantame. Kaip mes jauèiame laikà?
já televizijos ir radijo programas tik ne fizi- Matuodami já. Kaip? Visi laiko matavimo
kai. Tie, kurie já vis dar kaþkam naudoja
moksle, vadinami pseudomokslininkais.
Kuo fizikai labiau sekësi, tuo ji labiau 4 pav. Stiklo spalvos
tolo nuo primityviø ir graþiø praëjusiø am-
þiø teorijø, apibûdinanèiø realøjá pasaulá (2
pav.). Tada gamtos paslaptis þmonës at-
skleisdavo savo jutimo organais be jokiø
prietaisø ir jas nesunku buvo suprasti. Ta-
da mokslo laimëjimus suprato daugelis.
Bet viskas, kas paprasta, jau seniai atras-
ta. Šiuolaikiniai fizikos modeliai nepalyginti
sudëtingesni nei prieð ðimtmetá. Jiems pa-
tvirtinti reikia jautrios, sudëtingos ir bran-
gios aparatûros, kainuojanèios daþnai mi-
lijonus arba milijardus (pvz., sinchrotronai),
bei gerai iðlavintø eksperimentatoriø. Kon-

5 pav. Mineralø gyvûnai
bûdai susijæ su kaþkokiø objektø judëji-
mu erdvëje, su masës (ðvytuoklës, rodyk-
lës ar smëlio) judëjimu. Net moderniausi
atominiai laikrodþiai, matuojantys laikà
milijardinës sekundës dalies tikslumu, su-
sijæ su atomø virpesiais. Juos mokame
matuoti. Be masës judëjimo erdvëje mes
neiðmatuotume laiko ir jo nejaustume.
O kaip iðmatuojame erdvæ? Prietaisais
– nuo liniuotës iki radaro arba lazerio spin-
dulio. Matavimai neatliekami akimirksniu,
jiems reikia laiko. Net radaro arba lazerio
spinduliui reikia laiko nusklisti ðviesos
greièiu nuo vieno erdvës taðko iki kito,
kad iðmatuotø atstumà tarp jø. Taigi be
laiko neiðmatuotume ir atstumø, erdvës.
O kaip matuojame masæ? Svarstyklë-
mis palyginame dvi mases veikianèià gra-
vitacinæ jëgà. Lyginame mases ant skirtin-
gø svarstykliø lëkðèiø, esanèiø tam tikru
atstumu viena nuo kitos. Sveriant spyruok-
linëmis svarstyklëmis, spyruoklë svorio vei-
kiama juda aukðtyn ir þemyn. Svërime da-
lyvauja atstumas ir laikas. Arba masæ gali-
ma veikti jëga ir stebëti, koká pagreitá ji su-
teikia kûnui. Norint iðmatuoti pagreitá, kû-
nas turi judëti tam tikrà atstumà. Be atstu-
mo, be erdvës neiðmatuosime ir masës.
Matavimui vëlgi reikalingas laikas.
Ðie paprasti samprotavimai rodo, kad
erdvë, laikas ir masë (medþiaga) yra neat-
skiriamai susijæ ir viena sàvoka neturi pras-
mës be kitos. Tai ypaè paaiðkëjo ið reliaty-
vumo teorijos, nes klasikinë fizika buvo per-
sunkta besàlygiðkomis prielaidomis, kad
realus pasaulis nepriklauso nuo to, koká já
sukuria mûsø pojûèiai. Praëjusio amþiaus
pradþioje atsiradusi specialioji reliatyvumo
teorija dabar yra eksperimentiðkai patvir-
tinta. Ji parodë, kad erdvë ir laikas yra su-
sijæ, kad egzistuoja erdvëlaikis. Erdvë be-
prasmë be laiko ir atvirkðèiai. Be jø neáma-
noma ir medþiaga (masë) bei mes.
Kartais mûsø jausmai neatspindi rea-
lybës. Juk mums kartais pasigirsta balsai,
nors niekas nekalba; kartais negirdime,
nors paðnekovas kalba. Gavus á aká, pasi-
rodo kibirkðtis, nors jos nebuvo, o buvo
tik suþadintas regos nervas. Remiantis tik
jutimo organø patirtimi sunku suvokti, kad
magnetas gali kaboti virš
superlaidininko ore, bet
protas atskleidþia, kodël
jis kabo (3 pav.). Sunku
suvokti, kad þmogaus
rankos gali sukurti toká
stiklo groþá (4 pav.), Þe-
më – toká mineralø (5
pav.), o visata – toká Sa-
turno þiedø groþá (6 pav.).
Ribota jutimo organø in-
formacija kelia klausimà,
ar galime jais pasitikëti?
Gal esame tik virtualios
realybës kûriniai, atsiradæ
kosminio kompiuterio milþiniðkose sme-
genyse? Tokios fantastinës mintys keri, bet
jos yra sukaustytos mûsø ribotos galimy-
bës ásivaizduoti. Galima priimti iðëjimà ið
ðio pasaulio anapilin, bet ar galime já su-
vokti savo ribotu protu?
Neturime atsakymo á ðiuos klausimus
ir net neþinome, ar tokie klausimai turi pras-
mæ. Manome, kad laisva valia galime da-
ryti sprendimus, kurie veikia mûsø ir net
visatos ateitá. Bet mes net neþinome, ar tai
tiesa, ir elgiamës taip, lyg tai bûtø tiesa.
Bandyti mintimis ar eksperimentais árody-
ti, kad mes turime laisvà valià, yra bepras-
miška. Bet neturime pasirinkimo.
Daþnai kalbame apie laiko tëkmæ ið
praeities á ateitá. Bet laikas niekur neteka
ar nebëga. Tekëjimas arba bëgimas reið-
kia judëjimà – strëlës ar akmens judëjimà
ore, upelio tekëjimà – vandens judëjimà
laike kranto atþvilgiu. Bet kieno atþvilgiu
teka ar bëga laikas? Laiko tëkmë sieja tik
laikà su juo paèiu. Klausimas „Kokiu grei-
èiu bëga laikas?“ parodo jo absurdiðku-
mà. „Sekundë per sekundæ“ juk nieko ne-
pasako. Taigi laiko tekëjimas yra nerealus,
nors pats laikas yra realus, kaip ir erdvë.
Jei erdvë ir laikas visatoje yra susijæ, tai uþ
visatos ribø jie netenka prasmës. Ásivaiz-
duokime valandëlei, kad yra aukðèiausia-
sis protas, kuris sukûrë pasaulá nuo laiko
pradþios iki pabaigos. Visa visatos istorija
yra kûrëjo rankose. Kûrëjas gali stebëti vis-
kà tarsi nupieðtà paveikslà, jam aiðkûs vi-
si praeities ir ateities ávykiai. O mes, màs-
tantys visatos kûriniai, galime suvokti tik
dabartá ir praeitá. Ateities mes negalime su-
vokti. Nostradamas pranaðavo ateitá, ta-
èiau tik 6 proc. jo pranaðysèiø pasitvirtino.
Þvelgiant plaèiau, mûsø þmogiðkieji
rûpesèiai apie ateitá ir laisvàjà valià atro-
do beviltiðki ir beprasmiai. Mes þiûrime á
pasaulá pro akidangèius, kokius uþdeda
arkliams, kad per daug nematytø ir ne-
sibaidytø.
Mûsø gyvenimas yra deterministinis (iš
anksto lemtas) procesas, priþiûrimas grieþ-
to làsteliø gimimo ir þuvimo kontrolieriaus.
Jei pasaulis ir visata taipogi deterministiniai,
tai kokia yra laisvosios valios prasmë? Kam
kankintis dël ateities, jeigu vis tiek atsitiks
tai, kas turi atsitikti. Ðis likimo neiðvengia-
mumas buvo per visà þmonijos istorijà. Tai
tarsi bendra idëjø valiuta. Ar mûsø veiks-
mai yra ið anksto nulemti ir mes tik ásivaiz-
duojame, kad galime paveikti savo ateitá?
Ar yra vietos mûsø laisvajai valiai? Þmonës
mëgsta kelti klausimus, kurie gali ir neturëti
atsakymo. Bet kai kas mano, kad tokie klau-
simai yra giliausi ir svarbiausi. Jie stengiasi
sukurti atsakymus ir tiki, kad ðie atsakymai
yra tiesos, net dogmos. Deja, tokie klausi-
mai ir atsakymai
daþniausiai yra ne
moksliniai, bet filo-
sofiniai. Kodël? To-
dël, kad nëra
moksliniø árodymø,
kaip á juos atsakyti.
Á daugelá klausimø
galima atsakyti ne-
vienareikðmiškai.
Bet kokie atsaky-
mai á klausimus yra
iliuzoriniai. Jie pa-
tenka ne á mokslo,
bet á filosofijos arba
religijos sritá. O filo-
sofija, anot senos
patarlës, yra kelias
ið niekur á niekà, ar- 6 pav. Saturno þiedai
ba juodos katës
gaudymas tamsiame kambaryje, þinant,
kad jos ten nëra. Bertranas Raselas (Rus-
sell) pastebëjo, kad teologai katæ ten vis
dëlto randa. Nedaug kà gali padëti ir logi-
ka, nes logika, neparemta supratimu ir þinio-
mis, yra kvailiø paguoda.
Tokie paradoksai kyla, kai pabandome
atsakyti á neatsakomus klausimus. Þmo-
gaus mintis gali ásivaizduoti daugelá galimø
ir negalimø dalykø. Turime taipogi netinka-
mà polinká tikëti susikurtomis fantazijomis.
Protingas þmogus lengvai gali sukurti ne-
patikrinamà ir neárodomà, taèiau visiðkai lo-
giðkà fantazijà. Tokios sukurtos fantazijos
gali bûti religijos, kuriomis aistringai tikima,
taèiau jos turi loginiø prieðtaravimø, kurie
jas ir diskredituoja. Religinës alegorijos, pa-
vyzdþiui, kad Buda gimë ið lotoso þiedo, o
Kristus ið nekalto prasidëjimo, jau virto ne-
atskiriama tikrovës dalimi. Gyvendami to-
kioje realybëje þmonës stengiasi tapti ge-
resni. Gal ta realybë ir fiktyvi, bet ji ne dau-
giau fiktyvi, kaip ir daugelis modeliø, pade-
danèiø geriau ásivaizduoti pasaulá.
Ar tai kaþkà sako apie mûsø proto ri-
botumà? Ar tai yra tik antgamtinio dvasi-
nio proto iðdaiga priminti mums, kad ne-
turime ir niekada neturësime teisës viskà
suþinoti? Ar gali bûti, kad tikrosios, ne ási-
vaizduojamos, tiesos privalo turëti vidinius
loginius prieðtaravimus? Ar gali bûti dau-
gybë tarpusavyje prieðtaringø tiesø?
Smalsus protas norëtø tai þinoti.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3 39
 Radiologija – sparèiai besiplëtojanti, ðiuolaikinëmis technologijomis
grindþiama medicinos diagnostikos ir gydymo sritis. Ðiandien beveik nëra
medicinos disciplinos, kuri netaikytø radiologijos metodø.
Ðiuolaikinë
kompiuterinë
tomografija
Loreta MALINAUSKIENË,
prof. Algidas BASEVIÈIUS,
Saulius RUTKAUSKAS
Kompiuterinë tomografija
1895 m. buvo atrasti X-spinduliai, ku-
rie vëliau pavadinti Rentgeno (Roentgen)
spinduliais. Radiologiniai tyrimai, taip pat
ir kompiuterinë tomografija (KT), pagrásti
skirtingu ávairiø organø sugeriamø rentge-
no spinduliø kiekiu. Þodis tomografija yra
kilæs ið graikø kalbos: tomos reiðkia grieþi-
nëlis arba pjûvis, o graphe – piešimas.
KT – neinvazinis, neskausmingas me-
1 pav. Kompiuterinis tomografas
dicininis diagnostinis tyrimas, kuris pade-
da gydytojui nustatyti ligà. KT metu gau-
namos nuotraukos parodo vidaus orga-
nus. Vaizdus galima analizuoti kompiu-
teryje ir/arba atspausdintose KT rentge-
nogramose. KT galima ávertinti bet kurios
þmogaus kûno zonos audinius.
Kaip veikia KT?
Pagrindiniai KT aparato elementai yra
rentgeno spinduliø ðaltinis ir rentgeno
spinduliø detektoriai.
Tyrimo metu pacientas ant specialaus
stalo juda pro KT aparato angà. Rentge-
no spinduliø ðaltinis nuolat sukasi aplink
tiriamàjá ir nubrëþia keliø spiraliø trajekto-
rijà. Vienas apsisukimas trunka apie 1s.
Rentgeno spinduliai sukelia siaurà vë-
duoklës formos rentgeno spinduliø pluoð-
tà, kuris peršvieèia paciento kûnà. Vë-
40 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3
duoklës spindulio sluoksnis gali bûti nuo
1 mm iki 10 mm. Daþniausiai tyrimo me-
tu atliekami keli skenavimai. Kaskart pa-
daroma nuo 10 iki 50 apsisukimø apie
paciento kûnà. Taip gaunamas sluoksni-
nis ávairiø organizmo srièiø vaizdas, ku-
ris, apdorojus kompiuteriu, pateikiamas
KT aparatø monitoriuose.
Kada atliekama KT?
Tai vienas geriausiø tyrimø, kai no-
rima ávertinti galvos smegenis, krûtinës ir
pilvo organus, audinius.
Daþnai šio tyrimo metu galima nu-
statyti smegenø, plauèiø, kepenø, kasos
ir kitus navikus. Nuotraukose galima iðma-
tuoti naviko dydá, patikslinti jo vietà ir áver-
tinti, ar yra átraukti kiti audiniai ar organai.
Galima ávertinti stuburo pakitimus
ar išsiaiškinti galûniø veiklos sutrikimus
po traumos.
Šiuo tyrimu galima nustatyti ávairiø
srièiø kraujotakos sutrikimus.
Galima numatyti spinduliná navikø
gydymà.
Kontroliuojant KT aparatu galima at-
likti biopsijà su minimalia invazija.
Prieš operacijas – nustatyti tikslià
sutrikimo vietà ir dydá.
Išmatuoti kaulø tanká, norint nusta-
tyti osteoporozæ, jei áprastinë kaulø den-
sitometrija (DEXA) neinformatyvi.
Greitai galima nustatyti galvos sme-
genø, kepenø, bluþnies, inkstø ar kitø vi-
daus organø traumas.
Daugiasluoksnë kompiuterinë
tomografija
Nuo 1992 m. pradëta daugiapjûvë
(daugiasluoksnë) kompiuterinë tomogra-
fija (angl. multislice computed tomograp-
hy – MSCT). Šiandien ji yra daug popu-
liaresnë nei áprastinë pjûviø seka, atlieka-
ma KT. Jos metu skenavimas nenutrûks-
ta, stalas juda nuolat, galima skenuoti di-
delá laukà per trumpà laikà, ámanomos
ávairios gautø vaizdø rekonstrukcijos. Pra-
dëta nuo dviejø detektoriø eiliø, ðiuo me-
tu gaminami 16, 64 ir net 256 sluoksniø
KT aparatai. Skenuojama dar greièiau.
Vaizdus galima rekonstruoti iki paties plo-
niausio sluoksnio, t.y. iki 1 mm ar maþiau,
2 pav. Galvos smegenø KT tyrimas
ir ávertinti net, pavyzdþiui, sudëtingà vi-
durinës ausies struktûrà.
Kompiuterinës tomografijos
privalumai
KT yra neinvazinis, neskausmingas,
greitas ir tikslus tyrimas, kurio metu gali-
ma iš karto ávertinti daugelá organø: kau-
lus, minkštuosius audinius, kraujagysles.
KT tyrimas kartais gali bûti atlieka-
mas ir tada, kai pacientas turi metaliniø
implantø ir dël to MR negalima atlikti.
Atliekant tyrimà skubos tvarka, ga-
lima nustatyti vidaus organø traumas ar
paþeidimus, kraujavimà ir taip iðgelbëti
gyvybæ.
KT tyrimo metu galima atlikti inter-
vencines procedûras, pvz., biopsijà,
punkcijà.
Po KT tyrimo þmogaus organizme ne-
atsiranda jokiø radioaktyviø elementø, pa-
lyginti su branduolinës medicinos tyrimais.
DKT tyrimas trunka trumpiau – pa-
togiau tirti vaikus, neramius pacientus.
Atliekant DKT gaunama geresnë
vaizdø kokybë – galima pamatyti subti-
lesnius, smulkesnius pakitimus, kurie lie-
ka nematomi skenuojant áprastiniu, vie-
no sluoksnio spiraliniu KT.
To paties DKT tyrimo metu gauna-
ma daugiau informacijos.
Lengviau tirti kelias sritis iš karto, pvz.,
galvà ir kaklà, kaklà ir krûtinæ ir kt.; tai ypaè
patogu tiriant onkologinëmis ligomis ser-
ganèius, pacientus po traumø ir kt.
DKT galima tirti organus, kuriø anks-
èiau tirti KT buvo neámanoma, pvz., ðirdá.
Tokiø paèiø rezultatø galima pasiekti nau-
dojant maþesná kontrasto kieká.
Galima atlikti kelis skirtingus tyrimus
ið karto, pvz., galvos smegenø perfuzijà
ir galvos smegenø KT angiografijà.
Yra virtualios endoskopijos galimy-
bë (kraujagysliø, smegenø pamato cis-
ternø, bronchø, þarnø, piramidþiø, veido
daubø ertminës struktûros).
 Kompiuterinës tomografijos
trûkumai
Visada yra maþa tikimybë, kad dël
jonizuojanèiosios spinduliuotës gali atsi-
rasti onkologiniø ligø. Taèiau tyrimo þala
visuomet gerokai maþesnë nei jo nauda.
Moterys visada turëtø informuoti gy-
dytojà, jeigu yra ar gali bûti nëðèia, nes
radiacija gali paveikti vaisiø.
Maitinanèios mamos turëtø nemai-
tinti 24 valandas po tyrimo, jeigu buvo
naudojama KT kontrastinë medþiaga.
Rizika pasireikðti alerginëms reak-
cijoms, ypaè vartojant kontrastinæ me-
dþiagà, nors ir labai maþa, taèiau yra.
Vaikams KT turëtø bûti atliekama tik
jeigu labai bûtina ir negali bûti kartojama,
nebent tai yra neiðvengiama.
Atliekant DKT padidëja darbo krû-
vis radiologams, nes per tà patá laikà ga-
lima iðtirti kelis kartus daugiau pacientø.
Padidëja informacijos kiekis, todël
reikia daugiau þmoniø, galinèiø apdoroti
šimtus pjûviø – DKT dël didelio jø skai-
èiaus vertinami jau nebe áprastiniai pjû-
viai, o tik pasirinkto storio ir þingsnio re-
konstrukcijos.
Dël galimybiø greitai nuskaityti di-
deles anatomines sritis tam tikrais atve-
jais gali padidëti paciento apšvitos dozë.
Kokia yra radiacijos rizika
atliekant KT?
Galimybë susirgti vëþiu dël rentgeno
spinduliø yra labai maþa. Taèiau rentge-
no spinduliai ir daþnai vartojamos kon-
trastinës medþiagos gali sukelti kitø svei-
katos sutrikimø, pvz., eritemà (rausvas bë-
rimas), odos audiniø paþeidimà, geneti-
ná poveiká ir naujagimiø apsigimimus. At-
liekant radiologinius tyrimus ir KT, sten-
giamasi naudoti saugias ekspozicines
dozes, kad šie sutrikimai nepasireikðtø.
Atlikus pilvo, stuburo ar viso kûno KT, ty-
rimà kartoti patartina ne anksèiau kaip po
3 metø, o po galvos ar širdies KT – ne
anksèiau kaip po 8 mënesiø.
x x x
Kompiuterinë tomografija vis daþniau
naudojama diagnozuojant ir gydant ávai-
rias ligas. Šis tyrimas labai naudingas
prieš operacijas bei plëtojant virtualià en-
doskopijà. Nuo 1989 m. sukûrus spirali-
næ KT technologijà, tyrimø nuolat daugë-
ja. DKT yra daug greitesnis tyrimas negu
spiralinë KT, be to, jis suteikia papildomø
galimybiø. Jo metu jau galima iðtirti krau-
jagysles, ðirdá bei þarnynà. Susirûpinti
reiktø dël didëjanèios spinduliuotës do-
zës, nes ateityje tai gali didinti tikimybæ
susirgti vëþiu, tad visuomet reiktø ásitikin-
ti, ar KT pacientui tikrai reikalinga.
Suaugusiøjø
skaitymo áproèiai Visuomenës nuomonës tyrimas
aiðkinamas tuo, jog besimokantieji ne-
Dr. Zita ÈEPONYTË
retai skaito daug pagal mokymosi/stu-
dijø programas privalomos literatûros.
Lietuvos vartotojø institutas 2007 m.
Respondentø nuo 26 m. skaitymo daþ-
lapkritá atliko visuomenës nuomonës ty-
numo rodikliai jau ðiek tiek maþesni, o
rimà „Suaugusiøjø skaitymo áproèiai“.
Ðiuo tyrimu siekta iðaiðkinti suaugusiøjø ið teigianèiøjø, jog knygø neskaito nie-
poþiûrá á skaitymà, nustatyti skaitymo kada, gana ryðkiai iðsiskiria 46 m. ir
áproèius, literatûros pasirinkimà lemian- vyresni asmenys – toká atsakymà pa-
èias prieþastis. Tyrimo metu buvo ap- sirinkusiøjø ðios amþiaus grupës atsto-
klausti 1002 respondentai nuo 18 iki 65 vø beveik dvigubai daugiau nei jaunes-
metø amþiaus visoje Lietuvoje (95 at- niøjø.
rankiniuose taðkuose). Pastebima, jog pagal uþsiëmimà
tarp reèiausiai skaitanèiøjø vyrauja pen-
Visuomenës poþiûris á skaitymà sininkai ir aukðèiausio, vidutinio lygio
vadovai.
Tyrimo duomenimis net 66 proc.
respondentø teigia mëgstantys skai-
Beveik Beveik
tyti. Skaityti labiau mëgsta moterys – niekada Niekada Kiekvienà kiekvienà
jos pirmauja kalbant apie visø rûðiø lei- 17% 10% dienà 5%
dienà 12%
dinius (knygas, þurnalus, skaitymo
skirtumai pagal lytá maþesni tik tarp
laikraðèiø skaitytojø), – dideles paja-
mas (daugiau kaip 1500 Lt vienam na-
mø ûkio nariui per mënesá) gaunan-
tieji, respondentai su aukðtesniu nei vi- Vidutiniðkai Vidutiniðkai Vidutiniðkai
durinis iðsimokslinimu, uþimantys keletà kartø per kartà per kartà per
aukðèiausio/vidutinio lygio vadovø pa-
metus 19% mënesá 16% savaitæ 21%
reigas, specialistai, tarnautojai, didþiø-
jø miestø gyventojai.
Tarp nemëgstanèiø skaityti daugiau Perskaitytø knygø skaièius per
rajono centrø, rajoniniø miestø, kaimo
metus
vietoviø gyventojø, pagal uþsiëmimà Në vienos knygos per metus ne-
tarp ðá atsakymà pasirinkusiø respon- perskaitantys daþniau teigia vyrai, 46–
dentø vyrauja pensininkai, bedarbiai. 55 m. asmenys, turintys nebaigtà vi-
duriná iðsilavinimà, maþesnes pajamas
Að
Að labai visiðkai
Að gaunantys (iki 500 Lt vienam namø
mëgstu greièiau ûkio nariui), uþimantys vadovaujanèias
nemëgstu
skaityti nemëgstu
skaityti
skaityti pareigas asmenys.
15% N/N 1% 8%
25% Daþniausiai respondentai teigia
perskaitæ iki 3 knygø per metus – re-
6-15 Daugiau nei
knygø 15 knygø N/N 1% Në vienos
10% 10% 31%
Að greièiau mëgstu skaityti 51%
Skaitymo daþnumas
Vidutiniðkai kartà per savaitæ ar 3-5 knygas
daþniau skaito apie 38 proc. respon- 14% Iki 3 knygø 34%
dentø. Daþniausiai (beveik kiekvienà
dienà, kartà per savaitæ) laiko skaity- zultatai visose amþiaus grupëse pana-
mui skiria jaunimas iki 25 m., mote- ðûs (kiekvienoje amþiaus grupëje ðá at-
rys. Jauniausiø tyrimo respondentø, sakymà pasirinko maþdaug 33 proc.
asmenø, turinèiø aukštàjá/nebaigtà respondentø), iðsiskiria tik 36–45 m.
aukštàjá išsilavinimà, vyravimas tarp asmenys – jø skaitymo lygis ðiuo at-
daþniausiai skaitanèiøjø galëtø bûti pa- veju pats aukðèiausiais (40 proc.).
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3 41
 Romantinë literatûra

Tarp perskaitanèiø daugiau nei 15 Detektyvai, literatûra apie ðnipus

knygø per metus vyrauja 18–25 m., ne-
baigtà viduriná iðsilavinimà, daugiau kaip
1500 Lt vienam namø ûkio asmeniui gau-
nantys, namø ðeimininkës. Tokie rodik-
liai vëlgi sietini su bûtinybe besimokan-
tiems asmenims skaityti privalomàjà li-
teratûrà, taipogi su didesnes pajamas
gaunanèiø asmenø geresnëmis galimy-
bëmis ásigyti dominanèias knygas.
Praktinio pobûdþio knygos (horoskopø, valgiø
gaminimo, vaikø prieþiûros, augalø auginimo,
sodø prieþiûros ir pan.)
Profesinë literatûra (vadovëliai, profesinës knygos)
Saviðvietai, asmenybës ugdymui skirtos knygos
Fantastinë literatûra
Ðiuolaikinë proza
Biografinë, autobiografinë literatûra

Knygø skaitymo prieþastys Klasikinë proza

Daþniausiai nurodomos dvi pagrin- Dokumentinë literatûra

dinës knygø skaitymo prieþastys: mote- Poezija

rys, 26–45 m. asmenys, ðeimas sukûræ
þmonës daþniau teigia ðitaip norintys at- Publicistikos knygos, esë
sipalaiduoti, tuo tarpu vyrai, akademinis Knygos apie menà

Noriu atsipalaiduoti 41
moksleiviai – net 26–35 m. asmenys, dideles pajamas
Noriu pagilinti savo þinias 35 66,7 procento. Jos gaunantieji, rajonø centrø, rajoniniø
Noriu bûti gerai neskaitantys daþ- miestø gyventojai; ðiuolaikinæ prozà –
informuotas, turëti 21 niausiai teigë 56 m. moterys, maþesnio iðsilavinimo, maþes-
savo nuomonæ
ir vyresni respon- nes pajamas gaunantys asmenys, rajo-
Noriu nuvyti nuobodulá 8
dentai, pensininkai, nø centrø, rajoniniø miestø gyventojai;
Noriu patobulinti savo
bedarbiai. Saviðvie- klasikinæ prozà – moterys, aukðtàjá/ ne-
2
kalbà, raðymo ágûdþius tai, asmenybës ug- baigtà aukðtàjá iðsilavinimà turintys, va-
dymui skirtos kny- dovaujanèias pareigas uþimantys asme-
Kita 1
gos populiarios tarp nys, kaimo vietoviø gyventojai.
akademinio jauni-
mo atstovø, dideles
pajamas (daugiau Suaugusiøjø skaitymo áproèiø
jaunimas (18–25 m.) labiau akcentuoja kaip 1500 Lt vienam namø ûkio asme- tyrimas atliktas vykdant projektà „Surask
norà ágyti daugiau þiniø. Bûti gerai infor- niui) gaunanèiøjø, lenkø ir rusø tautybës laiko paskaityti knygà“. Projektà finansa-
muotiems, turëti savo nuomonæ svarbu asmenø, kaimo vietoviø gyventojø. Fan- vo Lietuvos Respublikos kultûros
21 proc. respondentø – šiek tiek daþniau tastinæ literatûrà daþniau renkasi vyrai, ministerija.
taip teigia vyrai, 26–35 m. asmenys, tu-
rintys nebaigtà viduriná, aukðtàjá/nebaigtà
aukðtàjá iðsilavinimà, gaunantys 1000 Lt
ir daugiau pajamø vienam namø ûkio as-
meniui. Skaitydami nuo nuobodulio Èikagoje, S.Balzeko lietuviø kultûros muziejuje, dr. V.Korkuèio knygos
daþniausiai gelbstisi asmenys nuo 46 m., „Karavanø keliais“ pristatymas
turintys viduriná iðsilavinimà, nedideles
pajamas (iki 500 Lt vienam namø ûkio
nariui), pensininkai, namø ðeimininkës,
o patobulinti savo kalbà, raðymo ágû-
dþius skaitydami siekia asmenys iki 25
m., turintys viduriná/ spec. viduriná iðsila-
vinimà, rusø tautybës asmenys.
Populiariausi knygø þanrai
Renkantis knygas pagal þanrà, vyrau-
ja lengvesnio turinio knygos – romanti-
në literatûra, detektyvai. Jas renkasi ávai-
raus išsimokslinimo skaitytojai, ir mies-
tø, ir kaimo vietoviø gyventojai. Prakti-
nio pobûdþio knygos labiau domina mo-
teris, asmenis nuo 46 m., ðeimas sukû-
rusius/ neregistruotoje santuokoje gyve-
nanèius, lenkø tautybës asmenis, kaimo
vietoviø gyventojus. Profesinio pobûdþio
literatûrà daugiausia renkasi studentai ir

42 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3


Jaunøjø
mokslininkø
publikacijø „Mokslo
ir gyvenimo“ þurnale konkursà ir
Amerikos lietuvio inþinieriaus
Edmundo Èapo 2007 metø
premijas laimëjo Justinas Galinis,
Donatas Majus, Irma Vëjelytë ir
Saulius Rutkauskas.
Aptarus 2007 metais þurnale ið-
spausdintø jaunøjø autoriø straipsnius,
konkurso nugalëtojais pripaþinti:
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto
studentai Justinas Galinis, Donatas
Majus (MG, 2007, Nr. 10 „Vilniaus
universiteto mokslininkai ðviesà
stiprina vandeniu“)
VU doktorantë Kauno medicinos
Irma Vëjelytë universiteto Anatomi-
(MG, 2007, jos instituto Radiolo-
Nr. 12 „Kà rodo gijos klinikos studen-
kristalinio tas Saulius Rutkaus-
pamato lûþiø kas (MG, 2007, Nr. 6
uolienos?“) „Radiologiniai tyrimø
metodai: magnetinis
rezonansas“)
Jau daug metø trunkantis þurnalo
Jaunøjø mokslininkø konkursas – graþi,
prasminga vizija ateièiai. Kvieèiame jau-
nuosius mokslininkus ir 2008-aisiais da-
lyvauti konkurse. Laukiame Jûsø jaunat-
viðkø straipsniø. Raðykite!
MG redakcija
Þurnalo leidimà remia Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas
SPAUDOS, RADIJO
IR TELEVIZIJOS
RËMIMO FONDAS
MOKSLAS ir 2008
Lietuvos energetikos institutas,
Vilniaus universitetas,
GYVENIMAS Eina nuo 1957 m. 2008 m. Nr.3 (593) kovas
3
Lietuvos mokslo istorikø
draugija, Klaipëdos univer-
sitetas, Kultûros, filosofijos ir Tu r i n y s
meno institutas, Lietuvos
gamtos draugija, VGTU Z.R.RUDZIKAS, V.MUNTIANAS,
V.DOMARKAS, R.ÞAKAITIENË Lietuviø mokslo
Vyriausiasis redaktorius draugijai – 100 metø ..................................................... 2
JUOZAS BALDAUSKAS J.A.KRIKÐTOPAITIS Lietuviø mokslo draugija ir
Redakcijos kolegija jos reikðmë tautinei savimonei, mokslo ir
VALDAS ADAMKUS valstybës raidai ............................................................ 6
JUOZAS BANIONIS E.BUTKUS Lietuvos mokslas atkûrus
EDMUNDAS ÈAPAS
Nepriklausomybæ ir þvilgsnis á ateitá .............................. 8
ALGIRDAS GAIGALAS
ALGIRDAS GAIÞUTIS K.MAKARIÛNAS Lietuviø mokslo draugija ir
JONAS GRIGAS Lietuvos mokslo raida 1940 –1990 metais ................. 10
GEDIMINAS ILGÛNAS E.VILKAS Mokslo ir studijø reforma, arba
PAULIUS JURKUS
gana lot, reikia jot ....................................................... 14
JUOZAS ALGIMANTAS
KRIKÐTOPAITIS A.BURAÈAS Vilniaus universiteto vaidmuo
JONAS KUBILIUS brandinant akademijos idëjà XVIII a. .......................... 15
KÆSTUTIS MAKARIÛNAS
R.BANSEVIÈIUS Kà daryti su Lietuvos
VYTAUTAS MERKYS
GUIDO MICHELINI
universitetais? ............................................................. 18
STASYS VAITEKÛNAS V.LAURINAVIÈIUS Kad situacija pasikeistø ................ 18
JURGIS VILEMAS V.DAUJOTYTË-PAKERIENË Lietuviø mokslo
ALEKSANDRAS VITKUS draugija: jos principø atspindþiai dabartyje ............... 18
Redakcijos darbuotojai B.KAULAKYS Lietuvos mokslas prie
Redaktorë iðsekinimo slenksèio .................................................. 20
ELENA MICKEVIÈIENË
L.KADÞIULIS Agronomijos raida Lietuvoje ................. 22
Meninis redaktorius
VILIUS JAUNIÐKIS F.IVANAUSKAS Lietuviø mokslo draugijos nariai
Konsultantë Antanas Smetona, Zigmas Þemaitis,
SAULË MARKELYTË Viktoras Birþiðka ir matematika ................................... 23
Rinkëja
J.MARCINKEVIÈIUS Lietuviø mokslo
VIOLETA SADAUSKIENË
draugijai – 100 metø ................................................... 24
REDAKCIJOS ADRESAS V.BASYS Medicinos mokslinës
“Mokslas ir gyvenimas”, draugijos Lietuvoje ..................................................... 26
Antakalnio g. 36, LT-10305,
Lietuvos mokslø akademijos ir Lietuvos
Vilnius
Respublikos Seimo Ðvietimo, mokslo ir kultûros
TELEFONAI komiteto 2007 m. lapkrièio 13 d. sesijos „Lietuviø
vyr. redaktoriaus 2 34 15 72, mokslo draugija ir Lietuvos mokslo raida“, skirtos
redaktoriø 2 34 41 00. Lietuviø mokslo draugijos 100-meèiui,
Faksas 2 34 15 72 REZOLIUCIJA ............................................................ 27
Elektroninis paðtas Leidinys, kuris sudomins ne tik statistikus .................. 28
mgredakcija@post.skynet.lt
R.BERNOTIENË Ið uodø platinamø ligø
tyrimø istorijos ............................................................ 28
Pasiraðyta spaudai 2008 03 14.
SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.
V.BALTRÛNAS Mokslui ir ðvietimui
Popierius ofsetinis. atiduoti metai .............................................................. 30
Kaina 3,95 Lt, D.NOREIKA Viduramþiø mokslinio gyvenimo
Spausdino AB ,,Spauda” ávaizdis tarpukario Lietuvoje ....................................... 32
Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius P.JURKUS 2007 metø Nobelio ir Abelio
SCIENCE AND LIFE premijø laureatai ........................................................ 33
Science popular and L.LEONAS, A.VITKUS, Þ.SENIKIENË,
historical monthly. E.KËVELAITIS Probleminis mokymas
Editor-in Chief J.Baldauskas kaip metodas ............................................................. 34
“Mokslas ir gyvenimas”, J.GRIGAS Ar pasaulis yra tik iliuzija? ......................... 36
Antakalnio st. 36,
LT-10305, Vilnius, Lithuania.
L.MALINAUSKIENË, A. BASEVIÈIUS,
© “Mokslas ir gyvenimas”, 2008 S.RUTKAUSKAS Ðiuolaikinë kompiuterinë
tomografija ................................................................. 40
Interneto svetainë Z.ÈEPONYTË Suaugusiøjø skaitymo áproèiai ............ 41
http://ausis.gf.vu.lt/mg/ Jaunøjø mokslininkø konkurso laureatai .................... 43
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3 43
 Akademikë Veronika VASILIAUSKIENË – Lietuvos þemës ûkio universiteto Garbës daktarë
Uþ nuopelnus Lietuvos
mokslui bei þemës ûkio
plëtros veiklà ir paramà
keliant universiteto moksli-
ninkø kvalifikacijà Garbës
daktaro regalijos vasario 15
d. buvo áteiktos akademikei
Veronikai Vasiliauskienei.
Virginijos Valuckienës
nuotraukoje ið kairës: LÞÛU
rektorius Romualdas
Deltuvas, KTU profesorius
Kæstutis Krikðèiûnas,
Lietuvos mokslø akademi-
jos viceprezidentë Veronika
Vasiliauskienë, LÞÛU
Senato pirmininkas
Rimantas Velièka
Baltisto prof. Alberto Rosino mokslo
darbø aruodas
Lietuvos mokslø akademijos biblio-
teka ð.m. vasario 7 d. sukvietë gausø
bûrá mokslininkø ið Vilniaus universite-
to, Lietuviø kalbos instituto, Valstybinës
lietuviø kalbos komisijos ir kitø instituci-
jø á Lietuvos mokslo ir Jono Kazlausko
premijø laureato prof. habil. dr. Alberto
Rosino 70-meèiui paminëti skirtà paro-
dà. Jo kapitalinis veikalas „Baltø kalbø
ávardþiai“ pasirodë 1988 metais. Baltø
kalbø ávardis visapusiðkai tyrinëtas dar
keturiose monografijose. Labai aukšto
teorinio lygio yra ir jo naujausia monog-
rafija „Latviø kalbos daiktavardþio links-
niavimo sistema. Sinchronija ir diach-
ronija“ (2005). Be minëtø ðeðiø monog-
rafijø, A.Rosinas paraðë dar daugiau
kaip 300 moksliniø ir praktiniø straips-
niø, recenzijø, iðspausdintø Lietuvos ir
uþsienio (JAV, Rusijos, Kanados, Vokie-
44 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3
ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2008 Nr.3, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt
tijos, Latvijos) mokslo ir praktikai skir-
tuose leidiniuose.
Prie reikðmingø jo darbø priskirtini
spaudai parengtas tarpukario þymaus
lietuviø kalbininko Prano Skardþiaus
„Rinktiniø raðtø“ penkiatomis (1996–
1999), talentingo tragiðkai þuvusio kal-
bininko Jono Kazlausko „Rinktiniø rað-
tø“ dvitomis (2000). Su bendraautoriais
(B.Kudziene, A.Kudziu) A.Rosinas suda-
rë tris terminø þodynus: „Rusø-lietuviø
kalbø statybos terminø þodynas“ (1992),
„Anglø-lietuviø kalbø statybos terminø
þodynas“ (1993) ir penkiakalbis „Staty-
bos terminø þodynas“ (2003). 2005 m.
iðleido kalbiniø feljetonø rinkiná „Tik pra-
ðau be isterijos“.
Dirbdamas VISI vadovavo Rusø ir lie-
tuviø kalbø katedrai, buvo VISI tarybos
narys, 1990–1996 m. vadovavo Vilniaus
universiteto Baltø filologijos katedrai,
1992–1998 m. buvo Valstybinës lietuviø
kalbos komisijos prie Lietuvos Respub-
Ið kairës: Antanas Kudzys,
Graþina Rosinienë, Albertas Rosinas ir
Povilas Saudargas
likos Seimo pirmininkas, 1989–1997 m.
– Lietuviø kalbos draugijos valdybos pir-
mininkas.
Mokslo mûzai A.Rosinas tarnauja
ištikimai. Kalbos paþinimas, gyvøjø bal-
tø kalbø mokëjimas ir gilinimasis á jø da-
bartá ir istorijà, ðiuolaikiniø kalbotyros
metodø taikymas tyrimuose yra mielas
kasdienis profesoriaus darbas. Vilniaus
universiteto magistrantai lituanistai ati-
dþiai klauso jo tvirtai sustyguotø lietuviø
kalbos istorinës morfologijos paskaitø.
Sveikinimo adrese VU rektorius
akad. Benediktas Juodka pabrëþë: „Mû-
sø kalbotyrà Jûs praturtinote ne tik bran-
dþiomis monografijomis, poleminiais
straipsniais ir recenzijomis, bet ir Prano
Skardþiaus raðtø penkiatomiu, keliais
statybos terminø þodynais, paraðytais
su bendraautoriais, taip pat sàmojo ne-
stokojanèiomis kalbos kultûros publika-
cijomis. Bûtasis laikas, tiesà sakant, èia
visai netinka, nes Jûsø galva kupina idë-
jø, rengiate knygos apie baltø kalbø ávar-
dþius naujà leidimà, su ákvëpimu raðote
straipsnius ir recenzijas. Tad aðtrios
plunksnos ir lakios minties!“
Ðventiná renginá áspûdingai lydëjo Vil-
niaus þemaièiø kultûros draugijos an-
samblio „Tyklë“ muzikantai ir daininin-
kai. Aèiû Jiems.
Povilas SAUDARGAS