Civilinė teisė – tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja lygių ir vienas kitam nepavaldžių subjektų

visuomeninius turtinius santykius ir su jais susijusius, taip pat ir nesusijusius, asmeninius neturtinius
santykius.
Turtiniai santykiai – tai visuomeniniai ekonominiai santykiai dėl turto valdymo, naudojimosi juo bei
disponavimo, jo perėjimo iš vienų asmenų kitiems, taip pat dėl darbų atlikimo, paslaugų tiekimo ir pinigų
mokėjimo.
Asmeniniai neturtiniai santykiai, nesusiję su turtiniais, - tai visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda dėl
nematerialinių gėrybių, neatskiriamų nuo žmogaus ar žmonių organizuoto kolektyvo. Tos gėrybės nėra
įvertinamos pinigais ar kitokiu turtu (garbė, orumas, vardas (pavardė), juridinio asmens pavadinimas, prekės
ženklas, asmens laisvė, neliečiamybė ir kt.
Asmeniniai neturtiniai santykiai, susiję su turtiniais, - tai santykiai, kurie atsiranda dėl dvasinės kūrybos
produktų: mokslo, literatūros, meno kūrinių, atradimų, išradimų bei pramonės pavyzdžių sukūrimo bei
naudojimo
(Turtinę kūrėjo teisę į autorinį atlyginimą (honorarą). Neturtiniai: autorystės teisę; teisę į autorinį vardą;
teisę į kūrinio paskelbimą, dauginimą ir platinimą; teisę į kūrinio neliečiamybę; teisę versti kūrinį į kitas
kalbas).
Civilinės teisės principai
- civilinių teisinių santykių lygiateisiškumas;
- nuosavybės neliečiamumas;
- sutarties laisvė;
- teisinis apibrėžtumas;
- proporcingumas ir teisėti lūkesčiai;
- neleistinumas piktnaudžiauti teise;
- visapusiška civilinių teisių apsauga.
Civilinės teisės šaltiniai
- Konstitucija
- LR Civilinis kodeksas;
- įstatymai;
- poįstatyminiai tesės aktai;
- teisinis paprotys.
Civilinės teisės subjektai paprastai teisnūs ir veiksnūs
- fiziniai asmenys;
- juridiniai asmenys.
Juridinis asmuo yra pavadinimą turinti įmonė, įstaiga, organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises
ir pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme (CK 2.33 str.)
Juridinis asmuo – tai įstatymo nustatyta tvarka organizuotų fizinių asmenų grupė,kurios tikslas - atlikti
viešąsias funkcijas arba užsiimti ūkine komercine veikla.
Juridinių asmenų rūšys:
- viešieji;
- privatūs.
Viešieji juridiniai asmenys steigiami kompetentingos valstybės institucijos akto pagrindu (įstatymu,
Vyriausybės nutarimu kitu teisės aktu).
Steigimo aktas ir atitinkami įstatymai nulemia įsteigto juridinio asmens teisnumą ir veiksnumą ir
organizacinę struktūrą.
Privatus juridiniai asmenys steigiami privačių asmenų iniciatyva.
Steigėjai (fiziniai asmenys, privatūs juridiniai asmenys ir viešieji juridiniai asmenys) tokiam asmeniui
perduoda turtą, nustato veiklos sritį, valdymo organus, tikslus, valdymo organų kompetenciją.
Juridiniai asmenys steigiami šia tvarka:
- potvarkine;
- leidimine;
- pareikštine.
Potvarkinė tvarka steigiami viešieji juridiniai asmenys. Kompetentinga valdžios ar valdymo institucija
priima sprendimą dėl juridinio asmens įsteigimo. (Pvz., LR Vyriausybės įstatymas numato, kad Vyriausybė
prireikus steigia ir naikina Vyriausybės įstaigas)
Leidimine tvarka steigiant juridinį asmenį, reikalingas kompetentingos valstybės institucijos leidimas. Taip
steigiami bankai, draudimo organizacijos.
Pareikštine tvarka juridiniai asmenys steigiami, kai įstatymas yra numatęs tokių juridinių asmenų steigimo
tvarką, tikslus, struktūrą, asmenų dalyvavimo juose sąlygas. Tokie juridiniai asmenys atsiranda steigėjų
iniciatyva. (steigiamos AB, UAB, ŽŪB ir t.t., taip pat politinės partijos, visuomeninės organizacijos)
Juridinių asmenų rūšys:
- įmonės:
- visiškos atsakomybės;
- ribotos atsakomybė
- organizacij
- įstaigos.
Įmonių rūsys:
- individualios;
- tikrosios ūkinės bendrijos;
- komanditinės ūkinės bendrijos;
- akcinės bendrovės;
- uždarosios akcinės bendrovės;
- kooperatinės bendrovės;
- valstybės ir savivaldybės įmonės.
Įmonių likvidavimo būdai:
- visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu (Valstybinės įmonės - Vyriausybės nutarimu , savivaldybės
įmonės – savivald. tarybos nutarimu);
- teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimu likviduoti bankrutavusią įmonę;
- teismo sprendimu likviduoti įmonę už įstatymų pažeidimus.
Reorganizavimas – įmonės, kaip juridinio asmens pertvarkymas be likvidavimo procedūros.
Reorganizuojant įmones, visos reorganizuojamų įmonių teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo
įsteigtoms arba išlikusioms įmonėms.
Reorganizavimo būdai:
- jungiant įmones;
- skaidant įmones;
- keičiant įmonės rūšį ir statusą.
Sandoriais vadinami sąmoningi, laisva valia atliekami fizinių asmenų ir juridinių asmenų veiksmai
(juridiniai faktai), kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas.
Sandorių rūšys
• vienašalis sandoris ;
• dvišalis sandoris;
• daugiašalis sandoris.
Vienašalis sandoris - tai toks sandoris, kuriam sudaryti užtenka vieno asmens valios išreiškimo (pvz.,
testamento sudarymas, konkurso paskelbimas)
Dvišalis sandoris – tai toks sandoris, kuriam sudaryti reikia dviejų šalių tarpusavyje suderintos
priešpriešinės valios išreiškimo. (Pvz., pirkimo – pardavimo sutartis, išreiškiama tiekėjo valia perduoti
produkciją (prekes) ir pirkėjo valia tą produkciją (prekes) priimti ir už ją sumokėti. )
Daugiašalis sandoris – kai savo valią išreiškia keli asmenys, įsipareigojantys užsiimti bendra veikla arba
kurie siekia vieno bendro tikslo. (Pvz., kelios žemės ūkio bendrovių sudaro sutartį bendromis jėgomis
pastatyti poilsio namus).
Visos sutartys yra sandoriai, tačiau nevisi sandoriai yra sutartys.
Dvišaliai ir daugiašaliai sandoriai - sutartys, vienašalis sandoris - ne.
Sandorių rūšys (pagal sudarymo būdą
 • Konsensualiniai;
• realiniai sandoriai.
• Šis skirstymo kriterijus nulemia momentą, nuo kurio sandoris laikomas sudarytu.
Konsensualiniu vadiname sandorį, kuris laikomas sudarytu nuo to momento, kai šalys tarpusavyje susitarė
dėl visų esminių jo punktų ir įstatymo nustatyta forma reiškia suderintą valią.
Realiniu vadiname sandorį, kuris laikomas sudarytu, kai viena šalis atlieka tam tikrus veiksmus (pvz.,
perduoda kitai šaliai daiktą).
Sandorių forma vadinamas sandorio dalyvių valios išorinio reiškimo būdas.
Valios išreiškimo būdai
• tiesiogiai:
• - žodine forma (sandorių dalyviai valią išreiškia betarpiškai tardamiesi žodžiu);
• - rašytine forma (sandorių dalyviai valią išreiškia raštu – dokumentuose).
• netiesiogiai – konkliudentinių veiksmų forma.
Rašytinė forma
– paprasta - kai sudaromas dokumentas, kuriame yra sandorio dalyvių (dalyvio) pavadinimas,
sandorio turinys ir jo dalyvių (dalyvio) parašas;
– notarinė - kai sandorio sudarymo faktą patvirtina notaras, padarydamas atitinkamas
atžymas pačiame dokumente, įregistruodamas sandorį registracijos knygoje ir pasilikdamas
sau vieną sandorio dokumento egzempliorių.
Konkliudentiniai veiksmai – tai toks asmens elgesys, kuris patvirtina jo valią sudaryti sandorį.
(Pvz., parduotuvėje išdėstytos prekės išreiškia pardavėjo pasiūlymą sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį
Negaliojantys sandoriai - tai sandoriai neatitinkantys įstatymo reikalavimų.

Negaliojančių sandorių rūšys

• Niekiniai sandoriai - tai sandoriai, kurie prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, pažeidžia šių
normų reikalavimus, jie negalioja nuo jų sudarymo momento.
• Nuginčijami sandoriai - tai sandoriai teismo pripažinti negaliojančiais pagal suinteresuoto asmens
reikalavimą.
Prievolė - tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai
tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad
šis įvykdytų savo pareigą.
Prievolių rūšys
• sutartinės ir nesutartinės;
• vienašalės ir dvišalės;
• paraɳtosios ir sudėtinɧosios;
• alternatyviosios ir fakultatyviosios;
• pagrindinės ir priklausomosios;
• dalomosios ir nedalomosios;
• asmeninės;
• trečiojo asmens naudai.
Prievolių subjektai
• kreditorius;
• skolininkas.
Prievolių suskirstymas, kai yra keletas kreditorių ir skolininkų
• Dalines - kai kiekvienas skolininkas privalo įvykdyti nustatytą prievolės dalį, o jei dalys
nenustatytos - lygiomis dalimis;
• Solidariosios - kai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytu tiek visi ar keli
skolininkai bendrai, tiek bet kuris jų skirtum, be to, tiek ją visą tiek jos dalį.
Prievolių vykdymas - tai atlikimas ar neatlikimas tam tikrų veiksmų, nustatytų sutartimi ar įstatymu,
kuriuos privalo atlikti ar neatlikti skolininkas kreditoriaus reikalavimu.