Turinys: 1 Modulis.

Ekonominės konjunktūros samprata ir tyrimo metodologiniai pagrindai

1 Modulis. Ekonominės konjunktūros samprata ir tyrimo metodologiniai pagrindai

Tikslai
1.1.Ekonominės konjunktūros samprata ir tyrimo teoriniai pagrindai
1.1.1. Ekonominės konjunktūros samprata
1.1.2.1.Verslo (ekonominiai) ciklai
1.1.2.2.Ciklinė raida kaip įmonės tikėtinos elgsenos veiksnys
1.1.2.3.Dabartinio verslo ciklo charakteristika
1.1.2.4.Konjunktūros tyrimų turinio ir operatyvumo pavyzdys iš CIRET ir NBER
1.2. Rinkos konjunktūros tyrimo metodologiniai pagrindai
1.2.1.Prekių rinkos konjunktūros veiksniai
1.2.2.Rinkos konjunktūros tyrimo (apžvalgos) turinys
1.2.3.Rinkos konjunktūros prognozė
Modulio užduotis
Literatūra

http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/Barzdenyte/scripts/student/serve_tree.pl?1147814889++START++959111942[2008.10.06 14:20:28]
Tikslai

1 modulio temų nagrinėjimo tikslai yra įgyti žinių ir sugebėjimų, kurie leistų:

Suprasti
Konjunktūros tyrimų svarbą, tyrimo teorinius-metodologinius pamatus; objekto lygmens ir tyrimo turinio
sąsajas;

Pateikti apibrėžimus
Ekonominis ciklas; ūkio konjunktūra; rinkos konjunktūra;

Paaiškinti sampratas
Cikliniai veiksniai; necikliniai veiksniai; laikini ir atsitiktiniai veiksniai;
konjunktūros tyrimas; konjunktūros prognozė;

Nustatyti
Viso ūkio ir šakos konjunktūros sąsajas ; jos tyrimo turinio sąsajas;

Išaiškinti
Kokiais principais atliekamos rinkos apžvalgos ir prognozės; koks jų turinys; kokie pagrindiniai tyrėjai;

Diskutuoti
Konjunktūros tyrimo vykdytojų, vykdymo ir praktinio taikymo klausimais.

http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/Barzdenyte/scripts/student/button_bar/Barzdenyte/1%20modulis/Tikslai.htm?STATIC+1160870221[2008.10.06 14:23:09]
1.1.1. Ekonominės konjunktūros samprata

1.1.1. Ekonominės konjunktūros samprata

Žodis konjunktūra kilęs iš lotyniško conjunctura [cojungo – sujungiu], ir reiškia sujungimą, sąlygų visumą,
situaciją. Tarptautinių žodžių žodyne:

1. Susidėjusios aplinkybės, sąlygos, susidariusi padėtis, galinti turėti įtakos kuriam nors dalykui;
2. (ek.) gamybos produkcijos realizavimo sąlygos.

Žodis įėjo į daugelį šiuolaikinių kalbų, į ekonominę ir komercinę leksiką. Anglų kalboje žodis "konjunktūra"
neprigijo. Vietoj jo naudojami tokie terminai, kaip situacija rinkoje dabartiniu metu; rinka; rinkos tyrimai
(sakytume dalykas, esantis ir operatyvinio, ir strateginio planavimo interesų lauke); rinkų ekonominės ir
politinės aplinkos tendencijų analizė, užsienio verslo pulsas.

Iš žodynų ir EBPO bei ES tinklapių:

Prancūzų kalba Anglų kalba Lietuvių kalba

Conjoncture
Konjunkturperspektiven (vok.)
Evolution conjoncturelle
Economic outlook; Konjunktūra;
Business situation; the market Konjunktūra; būklė; proga;
situation; market prospects; aplinkybės; (rinkos) situacija;
Economic developments; ekonomikos būklė konkrečiu
market developments; momentu; ekonominės
economic activity; analizės ir prognozavimo
market surveillance; market trumpu laikotarpiu technika
monitoring;
Konjunktūros pasikeitimas

Conjoncturiste Konjunktūros tyrėjas; rinkos

analitikas; ekonomikos
planuotojas
Enqu?tes de conjoncture Business tendency surveys; Tendencijų versle tyrimai;
(dans l’industrie) Business Survey konjunktūros tyrimai
Enqu?tes de conjoncture et de
consommation Business and consumer Tendencijų versle ir vartotojų
Konjunktur- und surveys nuomonės tyrimai
Verbrauchererhebungen (vok.)

L'analyse de conjoncture Short-term economic analysis Konjunktūros analizė

Statistiques conjoncturelles Short-Term Business Konjunktūros statistika

Statistics
Barom?tre conjoncturel KOF economic barometer Konjunktūros barometras
KOF (pranc) (Ciuricho konjunktūros tyrimų
KOF Konjunkturbarometer centro)
(vok)

Centre de recherches Swiss Institute for Business

conjoncturelles Cycle Research (KOF)
Konjunkturforschungsstelle
der ETH Zurich
Centro di ricerche

http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/Barzdenyte/scripts/student/button_bar/Barzdenyte/1%20modulis/1.1.1.htm?STATIC+1160870309#[2008.10.06 14:22:06]
1.1.1. Ekonominės konjunktūros samprata

congiunturali
Sweden Konjunkturinstitutet National Institute of Economic
Research (NIER)
Conjecturer Prognozuoti

Étude de conjoncture; Atsitiktinės (ne struktūrinės)

Étude économigue du …;
Conjoncture de crise;
Conjoncture financi?re
(sociale)
Conjoncture en brief pour les
pays membres de l‘OCDE
Economic survey of … situacijos tyrimas prognozės
rengimo tikslu;
Krizinė ekonomikos būklė;
Finansinė (socialinė) padėtis
Latest Key Short-Term (verčiant iš prancūzų k.)
Indicators for OECD Countries EBPO šalių konjunktūra
glaustai

Klasikinės ekonomikos teorijos kūrėjai konjunktūros problemomis nesidomėjo. Tačiau ūkinės krizės sąlygojo
klasiškosios ekonominės teorijos kritiką, reikalingumą tirti konkrečią ekonominę situaciją (poreikį, perkamąją
galią, skonį, madą). Teorinį prekių rinkų konjunktūros tyrimo pagrindą sudaro ekonomikos cikliškos raidos
teorija. Egzistuoja daugybė ekonomikos cikliškos raidos teorijų, ir tai rodo ūkinio gyvenimo sudėtingumą.

Konjunktūrą galima įvardinti kaip veiksnių ir sąlygų visuma, veikiančią 1) pasaulinio ūkio raidą, 2) konkrečios
šalies ekonominę padėtį, 3) konkrečios srities raidą. Todėl skiriama viso ūkio (bendraūkinė) konjunktūra,
konkrečių ekonomikos šakų konjunktūra, atskirų prekių rinkų konjunktūra.

Bendraūkinė konjunktūra charakterizuoja viso pasaulinio ūkio ar atskiros šalies ekonomikos būklę konkrečiu
laikotarpiu. Tokiu atveju nagrinėjamas visas reprodukcijos procesas.

Prekių rinkų konjunktūra, skirtingai nei viso ūkio konjunktūra, apima einamuosius pokyčius ir svyravimus
konkrečių prekių gamybos ir pardavimo sferoje.
Nuo konjunktūros priklauso:

• rinkos funkcionavimas, jos plėtimasis ar sumažėjimas;

• prekių kainų lygio pasikeitimas;
• paklausos ar pasiūlos pasikeitimas.

Tiriant konjunktūrą nagrinėjami gamybiniai, techniniai-ekonominiai, komerciniai veiksniai. Tai suteikia

galimybę surasti ir išanalizuoti pagrindinius ekonominių ryšių, t.t. užsienio, efektyvumo didinimo būdus.

Praktinius darbuotojus, kurių veiklos sritis yra konkrečios prekės ar prekių grupės eksportas arba importas,
labiausiai domina atskirų prekių rinkos tyrimas: naftos, įrengimų, metalų ir t.t. Tačiau konkrečios prekės
rinkos konjunktūra formuojasi ne izoliuotai, ji glaudžiai susijusi su viso ūkio konjunktūra, kitų prekių rinkų
konjunktūra. Neįmanoma prognozuoti konkrečios rinkos konjunktūros, nežinant viso ūkio situacijos.

Ūkio konjunktūra yra konkreti ekonomikos būklė, susiklosčiusi veikiant konjunktūrą formuojantiems
veiksniams. Ji apima sritis, turinčias kokybines ir kiekybines charakteristikas. Konjunktūros tendencijų
tyrimuose nagrinėjama :

1. Gamybos potencialas ir jo elementai įskaitant gamybinius išteklius, maksimalią gamybos apimtį, ūkio
šakinę reprodukcinę struktūrą;
2. Rinka, jos imlumas ir struktūra, parduodamos produkcijos charakteristikos, o taip pat veiksniai,
formuojantys rinką: gyventojų skaičius, ekonomikos lygis, pajamų pasiskirstymas tarp gyventojų,

http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/Barzdenyte/scripts/student/button_bar/Barzdenyte/1%20modulis/1.1.1.htm?STATIC+1160870309#[2008.10.06 14:22:06]
1.1.1. Ekonominės konjunktūros samprata

darbo pasidalijimas, konkuruojančių prekių kainų santykis, gyventojų sukauptų prekių kiekis, gamybos
priemonių būklė, ciklinių ir trumpalaikių veiksnių poveikis paklausos būklei;
3. Ūkio organizacinė struktūra, įskaitant firmų struktūrą, gamybos koncentracijos, kombinavimo ir
specializacijos būklę, ūkio valstybinį reguliavimą;
4. Paklausos ir pasiūlos santykis rinkoje, įskaitant gamybos išteklių panaudojimo lygį, prekių atsargų lygį,
užsakymų portfelio dydį (užsakymų, kuriuos firma turi tam tikrai datai bendra apimtis);
5. Produkcijos pardavimo komercinės sąlygos (valiutų stabilumas, perkamoji galia, ekonominė politika,
pvz. Būsto programa statybų rinkoje).

Patys bendriausi ekonominės konjunktūros rodikliai:

• Nacionalinės gamybos lygis (BVP);

• Perkamosios galios kitimas;
• Nedarbo lygis.

Ekonominės konjunktūros žinojimas įgalina įvertinti, ar potencialūs klientai pasirengę mokėti mažas ar
didesnes kainas.

Pasaulinės prekių rinkos konjunktūra – tai įvairių veiksnių (ekonominių, socialinių, gamtinių ir kt.) sąveikos
rezultatas. Šie veiksniai nulemia kiekvienu laikotarpiu padėtį konkrečioje pasaulinėje prekių rinkoje ir sąlygoja
komercinės veiklos šioje rinkoje kryptį, eigą ir rezultatus; konkrečių prekių ir paslaugų kainą;
konkurencingumą; pirkimo-pardavimo galimumą ir ekonominį tikslingumą; konkrečių įmonių ir šalių
importuotojų ir eksportuotojų pasirinkimą; išėjimo į rinką palankų momentą; elgseną rinkoje.

Pasaulinės prekių rinkos konjunktūra tam tikru mastu sąlygoja su tomis rinkomis susijusių šakų ir atskirų šalių
gamybinę, mokslinių tyrimų, patentų, licencijų ir kitokią veiklą.

Sąvoka „prekės rinkos konjunktūra“ naudojama vienos ar kitos šakos ar pošakio būklės, tendencijų ir plėtros
perspektyvų ekonominių aspektų apibūdinimui. Tiriant rinkos konjunktūrą analizuojami tokia veikla ir
procesai, kaip moksliniai tyrimai, vidaus ir užsienio patentai, investicijos, produkcijos gamyba ir pardavimai
vidaus ir užsienio rinkose, stambiausiųjų pramonės įmonių veikla, susijungimai, specializacija ir kooperacija
gamybos ir pardavimų srityje, licenzijų pardavimas ir pirkimas; kainodara, šakos plėtros perspektyvos.

Prekės rinkos tyrimas turi remtis bendraūkinės konjunktūros žinojimu. Konjunktūros tyrimas – tai ekonominių
rodiklių ir kitokios informacijos, charakterizuojančios šakos raidą konkrečiu laikotarpiu, sistematizavimas,
apdorojimas ir analizė. Rodiklių ir kitos informacijos sudėtį apsprendžia tyrimo tikslai (plėtros ilgalaikių
tendencijų analizė, jos techninių-ekonominių charakteristikų pakeitimas, ar situacijos rinkoje santykinai
trumpu laikotarpiu ar konkrečiu momentu analizė). Informacijos apie rinkos/šakos konjunktūrą šaltinis yra
ekonominė-statistinė ir komercinė literatūra.

http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/Barzdenyte/scripts/student/button_bar/Barzdenyte/1%20modulis/1.1.1.htm?STATIC+1160870309#[2008.10.06 14:22:06]
1.1.2.1.Verslo (ekonominiai) ciklai

1.1.2.1. Verslo (ekonominiai) ciklai

„Business cycles, even if less of a threat, are far from conquered and still represent the most
serious form of macroeconomic instability...“
Taip reziumuojama darbų šioje srityje svarba EBPO ir CIRET nuo 2003 rudens
bendrai leidžiamo žurnalo Journal of Business Cycle Measurement and
Analysis.pristatyme.

Šiame skirsnyje pateikiama ekonomikos cikliškos plėtros teorijos trumpa charakteristika pagal J.D.Sachs,
F.Larrain B. Macroeconomics in the Global Economy (p. 560-594).

Ekonominio ciklo klausimais egzistuoja pačios įvairiausios makroekonominės teorijos. Dauguma ekonominės
minties srovių visiškai skirtingai aiškina konkrečios šalies, pavyzdžiui JAV, verslo ciklus. Šiandien nėra nė
vieno teorinio ar empirinio tyrimo, kuriame autoriui būtų pavykę vienareikšmiškai įvertinti svarbiausias
ekonominio ciklo teorines problemas.
Antra, ekonominiai ciklai skirtingose šalyse skiriasi savo reguliarumu, trukme ir kilimo priežastimis.

Klasikinis apibrėžimas, suformuluotas Artūro F. Bernso ir Veslio K. Mitčelo 1946 m.darbe (V.K. Mitčelas
1874-1948; pirmas jo veikalas 1913 m.):

"Ekonominiai ciklai – tai šalies visos ekonominės veiklos, organizuojamos pagrindinai privačios
verslininkystės pagrindu, svyravimų tipas; ciklą sudaro pakilimo periodas, vienu metu pasireiškiantis
daugelyje ekonominės veiklos rūšių, kurį keičia taip pat visai ekonomikai bendras kritimo periodas, gamybos
sumažėjimas su paskesniu pagyvėjimu, pereinančiu į kito ciklo pakilimo fazę; tokia ciklo fazių kaita
pasikartojanti, bet nebūtinai periodiška; ekonominių ciklų trukmė svyruoja nuo vienerių iki 10-12 metų, be to
iš jų negalima išskirti trumpesnių panašaus pobūdžio ir vienodos amplitudės ciklų".
[Burns, A. F., and W. C. Mitchell (1946): Measuring Business Cycles. New York: National Bureau of
Economic Research.]
Ciklas prasideda nuo žemiausio ūkinės veiklos aktyvumo taško (pado).

Makroekonominius rodiklius galima klasifikuoti priklausomai nuo to, ar jie kinta procikliškai, kontracikliškai ar
acikliškai (1.1 lentelė).

Ankstyvesniosiose tyrimo stadijose buvo bandyta ciklus nagrinėti kaip reguliarius svyravimus. Bet jie nėra
reguliarūs. Labiau tinka kitoks paaiškinimas: atsitiktiniai šokai (impulsai), veikdami į ekonominę sistemą,
sukelia ciklinį atgarsio modelį. Tai taip vadinamas impulsų perdavimo modelis, kuris sudaro daugumos ciklo
teorijų pagrindą.

1.1 lentelė. Kai kurie makroekonominiai rodikliai ir jų

savybės verslo ciklo požiūriu
Procikliški
Didelis suderinamumas Mažas suderinamumas Kontracikliški Acikliški
su ciklo dinamika su ciklo dinamika
Kasdieninės paklausos Gatavos produkcijos
Bendra gamybos apimtis Eksportas (JAV)
prekių gamyba atsargos
Žemės ūkio gamyba ir
Sektoriaus (visumoje) Gamybos veiksnių
gamtinių išteklių
gamybos apimtis atsargos
išgavimas

http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/Barzdenyte/scripts/student/button_bar/Barzdenyte/1%20modulis/1.1.2.1.htm?STATIC+1160870323[2008.10.06 14:24:36]
1.1.2.1.Verslo (ekonominiai) ciklai

Žemės ūkio produkcijos ir

Verslo pelnas Nedarbo lygis
gamtinių išteklių kainos
Pinigų kiekis Ilgalaikės palūkanos Bankrotų lygis

Pinigų apyvartos greitis

Trumpalaikės palūkanos

Kainų lygis

Išskiriami trijų rūšių šokai: paklausos, politiniai, pasiūlos. Politiniai šokai labiau veikia per paklausos pokyčius.
Nesutariama dėl ciklinių svyravimų perdavimo mechanizmo.

Keinso ir jo šalininkų pažiūriu, pagrindinis impulsų šaltinis yra išlaidos investicijoms. Ciklinių svyravimų
paaiškinimui tradiciškai naudojamas investicijų teorijos multiplikatoriaus-akseleratoriaus modelis. Ilgą laiką
akseleratoriaus idėja dominavo aiškinant ciklus.

Klasikinė mokykla ekonominių svyravimų nepajėgė paaiškinti. Neoklasikinė mokykla juos aiškino
vadovaudamasi nevisavertės informacijos koncepcija. Bet empiriniai duomenys tokios koncepcijos
nepatvirtina. Pastarojo laikotarpio bandymas sukurti klasikinį ekonominio ciklo modelį remiasi idėja, kad
veiklos aktyvumo svyravimus sukelia atsitiktiniai technologiniai pokyčiai. Tai kito tipo modeliai, žinomi kaip
realaus verslo ciklo teorija, pagal kurią ekonomiką veikia pasiūlos šokai.

Neokeinsistinės teorijos bando geriau teoriškai pagrįsti nominalaus darbo užmokesčio ir kainų nelankstumą
labiau tikrovę atitinkančiu, nei keinsistai, mikroekonomikos pagrindu. Tokiu būdu kainų ir darbo užmokesčio
nelankstumas, kartu su investicijų į atsargas ciklo modeliu ar su multiplikatoriaus-akseleratoriaus modeliu,
įgalina paaiškinti paklausos šokų sukeltus ciklinius svyravimus.

Nepriklausomai nuo šoko tipo – ar jis veikia visuminę paklausą ar visuminę pasiūlą, nepriklausomai nuo
perdavimo mechanizmo – klasikinis ar keinsinis, ekonominiai šokai gali kilti šalyje ar užsienyje. Bet kurios
šalies ekonomiką per prekybinius ir finansinius ryšius veikia kitose pasaulio dalyse vykstantys ekonominiai
procesai. Todėl daugelio šalių verslo ciklai susiję (BVP dinamika koreliuoja).

Nagrinėjant verslo ciklų matavimo problemas, naudojamos sąvokos:

• Verslo ciklai;
• Augimo ciklai, labiau tinkantys didelių augimo tempų šalims, patiriančioms labiau augimo tempų, o ne
lygio svyravimus;
• Augimo recesija (growth recession);
• Lygio recesija (level recession), labiau svarbu pramoninėms šalims su mažais augimo tempais;
• Realaus BVP, tenkančio vienam darbingo amžiaus gyventojui, ciklai. Jie panašūs į lygio ciklus
• Orientuojantys rodikliai.

Verslo ciklai yra pagrindinių makroekonominių rodiklių pakilimo ir kritimo nuoseklus kaitaliojimasis, kurį
sąlygoja daugelyje ekonominės veiklos rūšių pastebimas aktyvumo kitimas.

Augimo ciklai – tai svarbių makroekonominių rodiklių sinchronizuoti nukrypimai nuo jų trendo.

http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/Barzdenyte/scripts/student/button_bar/Barzdenyte/1%20modulis/1.1.2.1.htm?STATIC+1160870323[2008.10.06 14:24:36]
1.1.2.1.Verslo (ekonominiai) ciklai

Plačiau šios sąvokos nagrinėjamos penktoje temoje.

http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/Barzdenyte/scripts/student/button_bar/Barzdenyte/1%20modulis/1.1.2.1.htm?STATIC+1160870323[2008.10.06 14:24:36]
1.1.2.2.Ciklinė raida kaip įmonės tikėtinos elgsenos veiksnys

1.1.2.2. Ciklinė raida kaip įmonės tikėtinos elgsenos veiksnys

Ūkio šakos sandaros teorijoje išskiriama aktyvi ir pasyvi įmonių elgsena (Hay, Industrial Organization t.1, p.
35). Pasyvi elgsena – tai siekimas pasiekti tikslo (tikslų) esamų apribojimų rėmuose (sąnaudų, rinkos
struktūros, paklausos kreivės. Firma siekia maksimizuoti pelną, pasyviai priimdama sąnaudų ir paklausos
apribojimus. Tokios politikos pasekmė gali būti arba stabilus, ar mažėjantis pelnas, ar netgi pasitraukimas iš
šakos.

Priešingai, aktyvi elgsena reiškia siekimą modifikuoti ir (arba) su laiku sumažinti apribojimus, tuo užtikrinant
geresnį tikslų pasiekimą. Reklama, moksliniai tyrimai ir eksperimentiniai darbai, produkcijos diversifikavimas,
susitarimai, įsigijimas ir susijungimas – visa tai aktyvios elgsenos formos, kurios gali būti naudojamos
apribojimų sumažinimui.

Priklausomai nuo aplinkybių, labiau priimtina pirmoji ar antroji elgsenos forma. Pavyzdžiui, nuosmukio
laikotarpiais padidėja konkurencinis spaudimas, pelnas reikšmingai krenta, mažėja galimybė vykdyti aktyvią
politiką. Pagrindinis veiksnys įmonėms lieka optimizavimas griežtų apribojimų rėmuose. Silpniau reiškiasi
aktyvių išlaidų ir susijungimų politika, sumažėja pavojus, kad atsiras nauji produktai ar naujos įmonės. Šalia
to, gali ženkliai padidėti pirkėjų polinkis mažoms kainoms. Ciklinis pagyvėjimas veikia priešingai.

Jei aktyvi politika suprantama kaip veikianti šakos struktūrą, sąnaudas ir paklausos sąlygas, tai galima
manyti, kad tokia politika labiau priimtina analizuojant stambių įmonių veiklą, o pasyvi – labiau priimtina
nagrinėjant mažas. Tačiau yra daug ir priešingų faktų. Paprastai mažos įmonės naudoja daugelį, jei ne visas
strategijas, susijusias su aktyvia politika ir dažnai susiduria su monopoliniais ar oligopoliniais rinkos
segmentais, ar patys tokius sukuria. Šiems segmentams pagrindas būna geografinė ar produkto
specializacija. Stambios įmonės priverstos ne mažiau už mažas pastoviai sekti ir koreguoti kainos ir produkto
politiką keliose skirtingose rinkose, kiekvienoje iš kurių jas paprastai riboja esama ar potenciali konkurencija.
Todėl apibendrinančias išvadas daryti reikia atsargiai. Atitinkamai ne visuomet būtų pagrįsta teigti, kad
konjunktūros tyrimus prasminga vykdyti tik stambioms įmonėms.

http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/Barzdenyte/scripts/student/button_bar/Barzdenyte/1%20modulis/1.1.2.2.htm?STATIC+1160870329[2008.10.06 14:26:48]
2.1.2.3.Dabartinio verslo ciklo charakteristika

1.1.2.3. Dabartinio verslo ciklo charakteristika

(Medžiaga parengta pagal pagal WEO April 2002)

Nuo 20a. dešimtojo dešimtmečio pradžios pasaulio ekonomika patyrė didžiausią smukimą. Daugelis
diskusijų šia tema koncentruojasi į klausimus, kuo dabartinis smukimas skiriasi nuo kitų neseniai buvusių
recesijų, o kai kurie teigia, kad dabartinis smukimas daug labiau giminingas devynioliktojo šimtmečio
pabaigai.

Ieškoma atsakymų į tokius koncepcinius klausimus:

• Didesnė smukimo sinchronizacija. Kaip tai atsilieps pakilimui?

• Globalus high-tech investicijų kolapsas paskatino lyginti su devynioliktojo šimtmečio pabaigos recesija.
Jei investicijos išliks silpnos ilgą laiką, ar gamybos apimčių pagyvėjimas bus anemiškas?
• Po ilgai užtrukusios rinkos situacijos dešimtajame 20a. dešimtmetyje, kai buvo stipri tendencija didinti
kainą, akcijų kainos stipriai nukrito visose didžiosiose šalyse. Ar didelis smukimas reiškia, kad recesija
bus ypatingai gili? Kaip greitai akcijų kainos pakils?
• Pinigų politika visose trijose didžiųjų valiutų zonose buvo sugriežtinta prieš prasidedant smukimui, o po to
sušvelninta. Kaip pinigų politiką šiame cikle palyginti su ankstesniais ciklais?

Į šiuos klausimus stengiamasi atsakyti WEO April 2002 III skyriuje (p. 104-131) ir atitinkamai pagrindiniame
apibendrinančiame I skyriuje.

Kaip svarbiausi šiuolaikinio verslo ciklo bruožai studijoje vertinami tokie konkretūs verslo ciklo parametrai:

1. Dešimtajame 20a. dešimtmetyje recesija išsivysčiusiose šalyse buvo ne tokia gili, kaip aštuntajame ar
devintajame. Pakilimo trukmė buvo neženkliai susijusi su recesijos trume ar gilumu.
2. Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, po 1973 m., recesijos buvo gana sinchronizuotos, nors kritimo taškai
dešimtojo 20a. dešimtmečio pradžios buvo skirtingi, nes didžiosios labiausiai išsivysčiusios šalys į
recesiją įėjo truputį skirtingu laiku. Sinchronizuotos recesijos vidutiniškai buvo gilesnės, nors ne ilgesnės,
nei ne sinchronizuotos.
3. Beveik visas pastarųjų dešimtmečių recesijas lydėjo privačių pastovaus kapitalo investicijų sumažėjimas,
skirtingai nei devynioliktajame šimtmetyje. Investicijų sumažėjimas buvo labiau sinchronizuotas, nei
recesijos.
4. Investicijų sumažėjimas ženkliai sąlygojo recesiją, bet pakilimą labiau sąlygojo vartojimo padidėjimas.
Atsargų svarba sumažėjo ir recesijai, ir pakilimui (pagerėjo vadyba).
5. Akcijų kainų padidėjimas paprastai lenkia BVP piką maždaug metais, o trajektorija maždaug sutampa.
Dešimtajame 20a. dešimtmetyje per recesiją akcijų kainos nukrito vidutiniškai apie 25%, o kad atgautų
buvusio piko lygį paprastai reikia mažiau nei metų. Kaip ir investicijų sumažėjimas, akcijų kainų
sumažėjimas labiau sinchronizuotas, nei recesijos dėl globalios akcijų rinkos ryšių.
6. Palūkanų normų pikas vos lenkia ar vos atsilieka nuo BVP piko, ypač didžiosiose šalyse, kurioms mažiau
svarbu valiutų kursai. Palūkanų normos padidėjimas prieš piką teigiamai susijęs su infliacija ir sekančios
recesijos gyliu.

Dabartinio ciklo esminių veiksnių charakteristika

Dabartinis konjunktūros kritimas gana tipiškas pastarųjų dešimtmečių ekonominiam nuosmukiui, tačiau
sinchronizuotumas didesnis, nei dešimtojo 20a. dešimtmečioi pradžioje, gamybos apimčių kritimas mažesnis
ar visai jo išvengta – Prancūzijos ir JK atvejis. (Ilgalaikė tendencija – recesijos švelnėja). Prognozuojama,
kad JAV pradinis pakilimas bus staigesnis, nei Europoje, kadangi kritimas buvo didesnis, o istoriškai
gamybos apimčių didėjimas po švelnios recesijos užtrunka maždaug vienodą laiko tarpą iki sekančio piko,

http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/Barzdenyte/scripts/student/button_bar/Barzdenyte/1%20modulis/1.1.2.3.htm?STATIC+1160870336[2008.10.06 14:27:17]
2.1.2.3.Dabartinio verslo ciklo charakteristika

nepriklausomai nuo kritimo gylio.

Japonijoje situacija gana skirtinga. Ten susipynę defliacija ir struktūrinės problemos. Defliacija išsivysčiusioje
šalyje po II Pasaulinio karo yra vienintelis atvejis ir atspindi labiau neadekvačią visuminę paklausą, nei
išskirtinį produktyvumo augimą.

Dabartinio ciklo varomosios jėgos taip pat gana tipiškos. Ilgalaikių investicijų ir atsargų sumažėjimas
suvaidino didžiausią vaidmenį nuosmukiui, kas atitinka išsivysčiusių šalių patirtį po 1973 m. ir skiriasi nuo 19
šimtmečio pabaigos, kai investicijų vaidmuo buvo mažesnis. Su ankstesnių pakilimų pamokomis sutampa ir
lūkesčiai, kad pakilimui didžiausią vaidmenį suvaidins atsargos ir nuosaikus galutinės namų ūkių paklausos
padidėjimas. Iš tikrųjų, privataus vartojimo nuolatinis didėjimas padėjo kai kurioms Europos šalims visai
išvengti recesijos.

Akcijų kainų elgsena dabartinio ciklo recesijoje atrodo gana tipiška, lyginant su nesena praeitimi, nors
ankstesniems ekspansijos etapams nebuvo būdingas ypatingas akcijų rinkos bumas. Kaip ir praeityje, akcijų
kainų kritimas buvo labai sinchronizuotas, kas atspindi globalios akcijų rinkos ryšių svarbą. Dabartiniame
cikle akcijų kainos JAV ir Vokietijoje pasiekė maksimumą maždaug keturiais ketvirčiais (metais) anksčiau, nei
gamybos apimtys, kai dešimtajame 20a. dešimtmetyje lenkė penkiais ketvirčiais, o akcijų kainos, kaip ir
anksčiau, nukrito 25-30%. Beje, prieš prasidedant smukimui, akcijos buvo pervertintos, lyginant su istoriniais
standartais. Gal būt geriausia istorinė paralelė dešimtojo 20a. dešimtmečio pabaigos akcijų rinkos bumui yra
1920jų bumas, kuris dalinai siejamas su elektros energijos ir kitų naujų technologijų atsiradimu. Sudėtinga
daryti išvadas šiam ciklui, kadangi 20jų bumą sekusią recesiją paaštrino rimtos pinigų politikos klaidos.

Kaip ir ankstesniuose cikluose, pinigų politika G-7 šalyse buvo sugriežtinta prieš prasidedant smukimui.
Kadangi infliacija baigiantis ankstesniam pakilimui buvo santykinai žema, centriniai bankai turėjo didinti
palūkanas mažiau, nei įprasta, o tai yra vienas veiksnių sąlygojusių santykinai švelnią recesiją. Santykinai
žema infliacija prasidedant smukimui taip pat leido centriniams bankams, ypač JAV, UK ir Kanados,
agresyviai sumažinti palūkanas pereitais metais, ir tuo palengvinti pagyvėjimą

http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/Barzdenyte/scripts/student/button_bar/Barzdenyte/1%20modulis/1.1.2.3.htm?STATIC+1160870336[2008.10.06 14:27:17]
1.1.2.4.Konjunktūros tyrimų turinio ir operatyvumo pavyzdys iš CIRET ir NBER

1.1.2.4. Konjunktūros tyrimų turinio ir operatyvumo pavyzdys iš CIRET ir NBER

Ekonominės konjunktūros tarptautinių tyrimų centras (Centre for International Research on

Economic Tendency Surveys – CIRET – http://www.ciret.org/ ) yra verslo konjunktūros ir/ar vartotojų
nuomonės tyrimus atliekančių ir analizuojančių vedančiųjų ekonomistų ir organizacijų forumas. Nuo 1953 m.
CIRET skatina ne tik pasikeitimą teorinėmis žiniomis, bet ypač skatina bendradarbiavimą ekonominio ciklo
tyrimų atlikimo organizaciniais klausimais.

CIRET narių tarpe Lietuvos organizacijų nėra, tuo tarpu yra Estijos ekonominių tyrimų institutas, Latvijos
statistikos centrinis biuras, šešios Lenkijos organizacijos. Pilną narių sąrašą galima matyti adresu
http://www.ciret.org/idc/list_member_ic.

1998 m. sausio mėn. parengtas visame pasaulyje vykdomų tyrimų apžvalginis sąrašas
http://www.ciret.org/pdf/synopticA.pdf. Nuo to laiko tyrimai išsiplėtojo, dabar rengiamas naujas sąrašas.

Kaip tribūna, CIRET pateikia greitą informaciją, dažnai neprieinamą oficialioje statistikoje, tokią kaip planai,
vertinimai ir verslo ar vartotojų lūkesčiai Naujienos iš CIRET narių naujausių tyrimų skelbiamos narių
portaluose. Informatyvus ir platus tyrėjų ir tyrimų sąrašas pateikiamas tinklapyje
http://www.ciret.org/news/results, kurio 2006 rugsėjo mėn. buvęs turinys pateikiamas žemiau pateikiamoje
1.2 lentelėje.

1.2 lentelė. Naujienos iš CIRET narių naujausių tyrimų ir

ekonominiai rodikliai

News on Latest Survey Results and Economic Indicators

Results from CIRET members and Conference participants

(*) Indicates access restricted for CIRET members. Member Login (Secured connection,
certificate by CIRET)

Belgium:
NBB - National Bank of Belgium (*)
NBB - News
EU:
European Commission
Finland:
Statistics Finland
The Confederation of Finnish Industries EK
France:
INSEE - National Institute for Statistics and Economic Studies
Germany:
Ifo - Institute for Economic Research
Ifo Business Climate Index
WES: Ifo World Economic Survey
Hungary:
GKI Economic Research Co. (*)
Indonesia:
BI - Bank Indonesia
Italy:
ISAE - Institute for Studies and Economic Analyses

http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/Barzdenyte/scripts/student/button_bar/Barzdenyte/1%20modulis/1.1.2.4.htm?STATIC+1160870341[2008.10.06 14:28:06]
1.1.2.4.Konjunktūros tyrimų turinio ir operatyvumo pavyzdys iš CIRET ir NBER

OECD:
Composite Leading Indicators (CLIs)
Poland:
RIED - Research Institute of Economic Development
Overview on business surveys
Business Survey Poland (*)
Business activity in construction industry (*)
Business activity in trade (*)
The state of the households (*)
Business situation in banking sector (*)
UITM - University of Information Technology and Management, Institute of
Economics
Economic Sentiment Indicators in the Podkarpackie Region (*)
Economic Sentiment Indicators in the Eastern Regions (*)
Economic Sentiment Indicators in the Lubelski Region (*)
Economic Sentiment Indicators in the Podlaskie Region (*)
IFO World Economic Survey for Poland (*)
Singapore:
CBRD - Centre for Business Research & Development
South Africa:
BER - Bureau for Economic Research
Composite Business Confidence Index
Building and Construction Survey
Manufacturing Survey
Retail, Wholesale and Motor Trade Survey
Sweden:
NIER - National Institute of Economic Research
Switzerland:
KOF - Swiss Institute for Business Cycle Research
UBS - Swiss Economic Research (*)
USA:
ECRI - Economic Cycle Research Institute
Surveys of Consumers - University of Michigan (*)

Konjunktūros tyrimų mastui suvokti, šalia čia pateiktos CIRET darbų apžvalgos reiktų susipažinti su JAV
Nacionalinio ekonominių tyrimų biuro (National Bureau of Economic Research – NBER) darbais.
Biuras įkurtas 1920 m. kaip privati, ne pelno siekianti, nešališka tyrimo organizacija, siekianti geriau suprasti
ekonominius procesus. NBER‘o paskirtis yra vykdyti objektyvius ekonominius tyrimus ir juos skleisti valstybės
politikams, verslo profesionalams, akademinei bendruomenei.

Biuro tyrimai apima didelę visuomenės problemų įvairovę. Ankstyvesnieji jo tyrimai koncentravosi į visą
ekonomiką, detaliai nagrinėjant verslo ciklą ir ilgalaikį augimą. Simon‘as Kuznets‘as buvo pirmeivis
nacionalinių pajamų apskaitos klausimuose. Ankstyvųjų NBER‘o tyrimų tarpe buvo įtakinga Wesley Mitchell'o
verslo ciklo studija ir Milton‘o Friedman'o pinigų paklausos bei vartojimo išlaidų veiksnių tyrimai.

Šiandien NBER‘as yra JAV vedančioji ne pelno siekianti ekonominių tyrimų organizacija. Šešiolika iš 31
Nobelio premijos ekonomikos srityje laureatų amerikiečių yra buvę NBER‘o bendradarbiai, šeši paskutinieji
Prezidento ekonomikos patarėjų komiteto pirmininkai yra buvę NBER‘o tyrėjai. Daugiau nei 600 ekonomikos

http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/Barzdenyte/scripts/student/button_bar/Barzdenyte/1%20modulis/1.1.2.4.htm?STATIC+1160870341[2008.10.06 14:28:06]
1.1.2.4.Konjunktūros tyrimų turinio ir operatyvumo pavyzdys iš CIRET ir NBER

ir verslo profesorių visose JAV, kartu būdami NBER‘o bendradarbiais/tyrėjais, yra vedantieji savo srities
mokslininkai. Biuras koncentruojasi keturiose empirinių tyrimų kryptyse: naujų statistinių matavimų
plėtojimas; ekonominės elgsenos kiekybinių modelių vertinimas; valstybės politikos poveikio JAV
ekonomikai vertinimas; alternatyvių politikos siūlymų poveikio projektavimas.

Ekonominių rodiklių sąrašas su nuorodomis į juos publikuojančius rodiklius yra

New Economic Releases (http://www.nber.org/releases). Informacijos apimtis ir operatyvumas įspūdingi.

http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/Barzdenyte/scripts/student/button_bar/Barzdenyte/1%20modulis/1.1.2.4.htm?STATIC+1160870341[2008.10.06 14:28:06]
1.2.1.Prekių rinkos konjunktūros veiksniai

1.2.1. Prekių rinkos konjunktūros veiksniai

Bet kurios prekės rinkos konjunktūrą kiekvienu konkrečiu momentu, kaip ir ūkio visumoje konjunktūrą, apsprendžia
ekonomikos raida. Konjunktūra formuojasi ir kinta veikiant daugeliui veiksnių – ekonominių, politinių, mokslinių-
techninių, socialinių ir kt. Visus konjunktūrą formuojančius veiksnius galima skirstyti į pastovius ir laikinus, ciklinius
ir neciklinius, skatinančius rinkos plėtrą ir stabdančius ją. Pastovūs (pagal poveikio periodiškumą) veiksniai savo
ruožtu skirstomi į ciklinius ir neciklinius. Jie veikia į konjunktūrą glaudžiai sąveikaudami, beje tuo pačiu metu,
papildydami, sustiprindami, ar priešingai, silpnindami vienas kitą.

Konjunktūros raidą nulemiantys veiksniai keičia savo reikšmingumą. Pavyzdžiui, į tarptautinę ekonomiką įsitraukus
pigios darbo jėgos šalims, gamybos ir pardavimų nomenklatūros pasikeitimą esmingai veikia gamybos kaštai.

Pavyzdžiui, daugelyje literatūros šaltinių pateikiama istorija su varžteliu. Varžtelis, toks paprastas daiktelis,
suvaidino lemiamą strateginį vaidmenį. IBM firma savo asmeniniams kompiuteriams spausdinimo įrenginius
įsigydavo Japonijoje. Kad sumažintų importą ir transportavimo sąnaudas, ji norėjo perkelti jų gamybą į JAV. Tačiau
spausdinimo įrenginiams reikėjo per daug detalių ir varžtelių, todėl jų gamyba JAV pasirodė mažai pelninga. Tada
IBM inžinieriai pertvarkė spausdintuvų konstrukciją, daugiau kaip du kartus sumažindami detalių skaičių, o
varžtelius visai pašalino. Tai įgalino sumažinti gamybos sąnaudas. Nuo 1985 m. IBM firma jau gamina milijonus
spausdintuvų.

Konjunktūrinių svyravimų savitumų svarbiausioji priežastis – rinkos ekonomikos raidos ciklinis pobūdis. Mašinų ir
įrengimų rinkos konjunktūra seka konkretaus ciklo judėjimą. Konjunktūra, kaip taisyklė, dinamiškesnis reiškinys, nei
ciklo fazės. Kartais ji gana smarkiai nukrypsta nuo ciklo fazių kitimo krypčių. Tokios rūšies svyravimai (nukrypimai)
ir sudaro bet kurios prekių rinkos dinamikos pagrindą per atitinkamą ciklo fazę. Konjunktūros svyravimus
sąlygoja visų pirma necikliniai pastovūs ir laikini veiksniai, o taip pat atsitiktiniai reiškiniai.

1. Pastovūs veiksniai
1.1. Pastoviai veikiančių ciklinių veiksnių poveikio ciklo formavimuisi mechanizmas iš esmės nepasikeitė: ciklo
materialinę bazę sudaro pagrindinio kapitalo atnaujinimo procesas. Investicijų dinamika ir gyventojų
paklausa ilgo vartojimo prekėms ir toliau turi ciklinį pobūdį. Pagrindinio kapitalo judėjimui būdinga staigus
užsakymų mašinoms ir įrengimams sumažėjimas krizės laikotarpiu, sąstingis depresijos metu, paspartintas
augimas esant ekonomikos pagyvėjimui ir ženklus augimas pakilimo laikotarpiu.
1.2. Pastoviai veikiantys necikliniai veiksniai yra ekonomikos valstybinis ir monopolinis reguliavimas,
ekonomikos militarizavimas, mokslinė-techninė pažanga, gamybos ir kapitalo koncentracija, infliacija,
prekių gamybos ir vartojimo sezoniškumas.
2. Laikini ir atsitiktiniai veiksniai. Jie rinkos konjunktūrą veikia epizodiškai: socialiniai konfliktai
(streikai, boikotai ir kt.), stichinės nelaimės (sausra, potvyniai, uraganai ir pan.), tarptautinės ir vidinės
politinės krizės, ypatingoji padėtis ir kt.

Dėl išvardintų veiksnių gausos ir įvairovės, neįmanoma pateikti bent trumpą jų charakteristiką. Pažymėtina, kad jų
reikšmingumas formuojant konkrečios rinkos konjunktūrą gana skirtingas. Priklausomai nuo vienos ar kitos rinkos
konkrečių ypatybių, konjunktūrą formuojančių veiksnių kiekis ir jų poveikio stiprumas kinta didelėse ribose. Dar
daugiau, vienas ir tas pats veiksnys vienu ar kitu laikotarpiu ir skirtingomis sąlygomis veikia nevienodai tiek į
konkrečią rinką visumoje, tiek į atskirus jos sektorius. Neretai rinkos analizę apsunkina ir įneša į prognozę tam tikrą
sąlyginumo elementą laikinų arba atsitiktinių veiksnių esmingas veikimas, kadangi praktiškai neįmanoma
prognozuoti tokių veiksnių atsiradimo laiko ir vietos, poveikio stiprumo ir trukmės.

Tiriant konjunktūrą, ypač rengiant prognozes, nėra sudėtingiausia nustatyti jos formavimosi veiksnius ir elementus.
Šis klausimas ekonominėje literatūroje išnagrinėtas pakankamai. Svarbiausias bet kurio konjunktūros tyrimo
uždavinys yra nustatyti atskirų veiksnių veikimo reikšmingumą konjunktūros formavimuisi, poveikio stiprumą,
išryškinti svarbiausius konjunktūrą apsprendžiančius veiksnius kiekvienu konkrečiu momentu ir artimiausioje
perspektyvoje. Nuo to, kaip sėkmingai išsprendžiamas šis uždavinys, priklauso ne tik analizės gilumas ir
išsamumas, bet ir prognozės tikslumas ir teisingumas. Šis uždavinys gali būti sėkmingai išspręstas tik tuo atveju,
jei konjunktūros tyrime įvertinami visi nauji reiškiniai ir procesai, atsirandantys visų pirma gamybos ir pardavimų

http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/Barzdenyte/scripts/student/button_bar/Barzdenyte/1%20modulis/1.2.1.htm?STATIC+1160870344[2008.10.06 14:29:09]
1.2.1.Prekių rinkos konjunktūros veiksniai

sferoje. (T.y. problema yra ne veiksnių sudėties nustatymas, o jų poveikio kiekybinis įvertinimas.)

Konjunktūros tyrimų pagrindu rengiamos konkurencinės kovos priemonės. Konjunktūros tyrimai – tai visa
apimantys tyrimai trijuose lygiuose:

• Makroekonominiame – pardavimus ir eksportą veikiančių bendrų ekonominių veiksnių /rodiklių analizė (BVP,
privataus vartojimo lygis, valiutos kursas ir t.t.);
• Mikroekonominiame – konkrečios įmonės veiklos pasaulio rinkoje techninės ekonominės prielaidos;
• Submikroekonominiame (įmonės vidaus) – įmonės organizacinės struktūros, vadybos ir pardavimų/eksporto
rezultatų tarpusavio ryšys.

Pardavimų ir eksporto strategijai parengti reikia, kad tyrimai būtų atliekami nuolatos, nepertraukiamai. Rinkos
struktūros žinojimas, konkurentų potencialo žinojimas, gebėjimas adaptuoti savo strategiją bendrai ekonominei
situacijai ir rinkos konjunktūriniams svyravimams, o taip pat rinkos konjunktūros prognozės bent 1-5 metų
laikotarpiui turėjimas yra firmos efektyvaus funkcionavimo garantija. Todėl rinkos sistemingas, kryptingas,
kompleksinis tyrimas yra stambių įmonių visos veiklos pagrindas. Juo remiamasi rengiant mokslinių tyrimų,
gamybos, pardavimų, finansinius planus.

Šie darbai sudėtingi, brangiai kainuoja, juos remia valstybė. Pavyzdžiui, JAV nacionalinė eksporto strategija – tai
priemonių visuma, t.t. valstybės informacinė parama.

http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/Barzdenyte/scripts/student/button_bar/Barzdenyte/1%20modulis/1.2.1.htm?STATIC+1160870344[2008.10.06 14:29:09]
1.2.2.Rinkos konjunktūros tyrimo (apžvalgos) turinys

1.2.2. Rinkos konjunktūros tyrimo (apžvalgos) turinys

Rinkos konjunktūros apžvalgos svarbiausias tikslas – parengti teisingą, patikimą prognozę artimiausiam
laikotarpiui. Visa apžvalgos rengimo darbo tvarka orientuota šio tikslo pasiekimui. Pasaulinės rinkos konjunktūros
tipinė apžvalga paprastai susideda iš šitokių dalių: įvadas; gamyba; prekės paklausa ir vartojimas;
tarptautinė prekyba; kainos.

Įvadepateikiama glausta rinkos konjunktūros charakteristika už atitinkamą laikotarpį (paprastai už metus ar

pusmetį), pažymimi charakteringiausi jos raidos ypatumai.

Gamyba.Pateikiama gamybos visumoje ir jos pasiskirstymo pagal pagrindines šalis-gamintojas dinamikos

analizė [4 ir 5 intarpai], konkrečias įmones [8 intarpas], nurodomos pagrindinės gamybos apimties pasikeitimo
priežastys (naujų gamybinių pajėgumų įvedimas, gamybos automatizavimo lygio padidėjimas, paklausos
suaktyvėjimas arba sumažėjimas ir t.t. [6 intarpas] Specialiai nagrinėjamas mokslinės-techninės pažangos poveikis
šakai ir rinkai. Pateikiami duomenys apie naujų prekių atsiradimą ir esančių tobulinimą. Pateikiama gamybinių
pajėgumų apkrovimo dinamikos, jų rezervų analizė; [7 intarpas] parodoma užsakymo portfelio judėjimas, naujų
užsakymų atsiradimas (vidaus ir užsienio pirkėjų). Atskleidžiamas gamybos koncentracijos didėjimo procesas.
Nagrinėjama gamybos kaštų dinamika. Analizuojama dirbančių šakoje ir bedarbių skaičius, streikų poveikis
produkcijos gamybos apimčiai ir konjunktūrai. Nagrinėjami pagrindinių kompanijų ir valstybės planai gamybos
požiūriu (gamybinių pajėgumų padidėjimas, technologijos tobulinimas ir pan.).

Prekės paklausa ir vartojimas. Analizuojama pasaulinio vartojimo ir paklausos kitimo dinamika ir priežastys
visumoje, [1 intarpas] pagal pagrindines šalis-vartotojas, [2 ir 3 intarpai] pagal pagrindines šakas (pirkėjų
kategorijas), tiek tradicines, tiek naujas. Atspindima vartojimo struktūra pagal įmones, prekės konkurencingumo
pasikeitimas pagal kokybę, techninius rodiklius ir kitas charakteristikas. Ypatingas vaidmuo skiriamas naujų prekių
pasirodymui, jų diegimo rinkoje intensyvumui. Analizuojama MTP poveikis prekės vartojimo lygiui ir dinamikai,
išaiškinami paskirstymo, pardavimo formų ir metodų pasikeitimai.

Ypatingai nagrinėjami kompanijų ir vyriausybinių organizacijų planai ir programos dėl konkrečios prekės vartojimo
padidinimo (sumažinimo), analizuojama MTP sąlygojamų reikalavimų prekių charakteristikoms pasikeitimas prekę
naudojančiose šalyse

Tarptautinė prekyba.Šiame skyriuje pateikiama prekės pasaulinės prekybos trumpa analizė, pateikiama pasaulinio
eksporto charakteristika visumoje ir pagal pagrindines šalis-tiekėjas. Parodoma jų kaip eksportuotojų padėties
pasikeitimas, nustatomos poslinkių priežastys. Parodoma naujų prekybos formų ir metodų, užsienio investicijų
(kapitalo eksporto), licencijų tarptautinių mainų, "know-how" (gamybinės patirties, mokslinių-techninių žinių)
reikšmė. Analizuojama pagrindinių kompanijų ir valstybės politika eksporto srityje: nagrinėjama atitinkamų šalių
muitų, valiutinė, kredito politika. Tiriamas kompanijų įvairių tarptautinių susitarimų poveikis duotos prekės eksportui,
konkurencijos pobūdžiui. Atskirai nagrinėjama konkrečios prekės pasaulinis importas visumoje ir pagal pagrindines
šalis-importuotojas, o taip pat pagrindinių šalių-importuotojų dalies pasikeitimas. Analizuojama pagrindinių veiksnių
poveikis pagrindinių šalių įvežimo dinamikai. Nušviečiamos monopolijų ir valstybių importo plėtros programos.

Kainos. Nagrinėjama duotos prekės pagrindinių šalių gamintojų, vartotojų ir eksportuotojų didmeninių ir eksporto
kainų dinamika (jų indeksų pagrindu).

Nagrinėjamos pagrindinės kainų kitimo priežastys, susijusios su naujos gamybos technologijos atsiradimu,
gamybinių pajėgumų buvimu [16 intarpas], žaliavų ir komplektinių gaminių kainų didėjimu (mažėjimu), darbo
našumo didėjimu, prekės vartojimo sąlygomis, infliacijos poveikiu, valiutų kursų kitimu, prekybos formų ir metodų
pasikeitimu ir t.t. Ypatingai pažymima prekės paklausos ir pasiūlos santykis [9, 10, 11, 12, 13 intarpai].Nušviečiama
kompanijų politika kainų srityje [14, 15 intarpai], valstybinė jų reguliavimo politika. Pagal galimybes palyginamas
kainų lygis pagrindinėse tos rūšies prekių šalyse gamintojose ir importuotojose.

Šiuolaikinei ekonomikai būdinga nuolatinis nacionalinių valiutų kursų kitimas veikiant paklausai ir pasiūlai valiutų
rinkoje. Nacionalinės valiutos paklausą apsprendžia daugelis veiksnių: šalies mokėjimų balanso padėtis, kapitalo
judėjimas tarp šalių ir t.t. Į valiutų kursų santykį veikia valstybės politika, nustatydama apskaitomąjį kursą ir kitas
valiutos kurso palaikymo priemones. Valiutų "plaukiojimas" veda prie užsienio prekybos kainų "plaukiojimo",

http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/Barzdenyte/scripts/student/button_bar/Barzdenyte/1%20modulis/1.2.2.htm?STATIC+1160870351[2008.10.06 14:29:30]
1.2.2.Rinkos konjunktūros tyrimo (apžvalgos) turinys

iššaukdamas nuolatinį jų kitimą. Šalies valiutų kurso sumažėjimas įgalina jos eksportuotojams gauti papildomą,
taip vadinamą valiutinį pelną.

Valiutos kurso sumažėjimas (devalvacija) veda prie importuojamų kainų šalyje didėjimo, skatina infliaciją ir to
pasėkoje didina gamybos kaštus. Nacionalinės valiutos kurso sumažėjimas skirtingai veikia į bendrą kainų lygį
skirtingose šalyse. Pavyzdžiui, valiutos kurso sumažėjimas 1 proc. veda prie vidinių kainų padidėjimo Japonijoje
0,8 proc., Vokietijoje – 0,6 proc., JAV – 0,5 proc., Italijoje, Belgijoje ir Šveicarijoje – 1 proc. Nėra lengva įvertinti
poveikį; jis priklauso nuo šalies ekonomikos atvirumo laipsnio ir kt.

Valiutos kurso padidėjimas (revalvacija) iššaukia atvirkščią reiškinį – mažina prekių konkurencingumą. Šalies
eksportinės kainos, išreikštos kitų valstybių valiuta, didėja, o šalyje, kurios valiutos kursas didėja, importinės kainos
mažėja. Taigi, nacionalinės valiutos kurso padidėjimas padeda importo atpigimui, o taip pat stabdo infliacinių
procesų vystymąsi.

Tačiau reikia nepamiršti, kad valiutos kurso sumažėjimas teigiamai veikia mokėjimų balanso einamosios sąskaitos
deficito mažėjimą tik prie tam tikrų sąlygų, kurias nusako Maršalo-Lernerio sąlyga. Ši sąlyga nagrinėjama
kiekviename kiek rimtesniame makroekonomikos vadovėlyje. Galima trumpai priminti jos esmę: valiutos kurso
sumažėjimas galiteigiamai paveikti mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficito mažėjimą tik jeigu importo ir
eksporto elastingumų kainai suma yra mažesnė už vienetą. Turint omenyje Lietuvos importo ir eksporto struktūrą,
ši sąlyga vargu ar patenkinama. Šios medžiagos autorei neteko sutikti bandymų vertinti Lietuvos importą ir
eksportą šiuo aspektu. Kitose šalyse pastebėtas J kreivės efektas.

Sunkumus nagrinėjant kainodaros procesą pasaulinėse prekių rinkose sudaro tai, kad nuolatinio kainų svyravimo
sąlygomis būna nelengva gauti duomenis apie jų realų lygį. Prekyboje naudojama ištisa priedų ir nuolaidų sistema,
kuria naudojasi pardavėjai priklausomai nuo rinkos konjunktūros ir kiekvieno konkretaus sandėrio sąlygų. Plačiai
paplitusios kiekybinės nuolaidos. Jų dydis kinta priklausomai nuo užsakymo dydžio, nuo nusiderėjimo nuolaidų.
Praktiškai nė vienas sandoris nesudaromas pardavėjo iš pradžių skelbiama kaina. Nusiderėjimo nuolaidos dydį
lemia daugelis veiksnių: konjunktūra, tiekėjo gamybinių pajėgumų apkrovimo lygis ir netgi atskirų šalių prekybos
tradicijos. Nusiderėjimo nuolaidų dydis priklauso nuo pardavėjų ir pirkėjų santykių pobūdžio.

Sunkumai nustatant kainas susidaro dėl analogiškų, bet įvairių rūšių prekių buvimo rinkoje, dėl kokybės,
komplektavimo ypatumų. Jeigu žaliavinių prekių rinkoje kokybės skirtumai įvertinami palyginti lengvai specialių
priemokų ir nuolaidų pagalba, tai gatavų gaminių rinkoje, ypač mašinų ir įrengimų, analogiškų pagal paskirtį prekių
kainų palyginimo problema sprendžiama daug sudėtingiau. Analizuojant kainų dinamiką ir nustatant jų lygį
paprastai naudojama daugelis kainų rodiklių: kontraktinės kainos, biržų kotiruotės, informacinės kainos,
kainoraščiai, kainų indeksai ir t.t.

http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/Barzdenyte/scripts/student/button_bar/Barzdenyte/1%20modulis/1.2.2.htm?STATIC+1160870351[2008.10.06 14:29:30]
1.2.3.Rinkos konjunktūros prognozė Page 1 of 2

1.2.3. Rinkos konjunktūros prognozė

Rinkos prognozė rengiama dviem etapais. Pirmame etape prognozuojami pagrindiniai
konjunktūros veiksniai (pastovūs cikliniai ir necikliniai), o taip pat laikini veiksniai. Antrame,
baigiamajame etape parengiama kompleksinė konjunktūros prognozė. Jos pagrindiniai
skyriai yra prekės gamybos, vartojimo, tarptautinės prekybos ir kainų prognozė.
Prekės gamybos prognozėįvertina pajėgumų rezervus, naujų įvedimą [16, 17 intarpai],
išvedimą [18, 19 intarpai], panaudojimo lygį konkrečiose šalyse[20 intarpas], valstybių
politiką mažinant ar plečiant prekės gamybą, principiniai naujos gamybos technologijos
pasirodymą ir kitus gamybinės sferos veiksnius ir priemones. Rengiant prognozę būtina
įvertinti viso ūkio konjunktūros kaitą. Tai ypatingai svarbu tradicinėms gamyboms. Paklausa
gi naujiems, mokslui imliems gaminiams kartais kinta paspartintais tempais netgi depresijos
sąlygomis arba krentant viso ūkio konjunktūrai [21 intarpas].
Vartojimo (paklausos) prognozė, kai kalbama apie gamybinės paskirties įrengimus,
rengiama įvertinant prekę naudojančios šakos plėtros perspektyvas. Vartojimo prekėms
įvertinama mokios paklausos kitimo tendencijos. Abiem atvejais numatomos vartojimo
apimtys, numatomas pagrindinių šalių-importuotojų importo poreikio kitimas ir kiti vartojimo
sferos rodikliai.
Rengiant prognozę būtinai atsižvelgiama į svarbiausių konsultacinių firmų, stambių
kompanijų, bankų, ekonominių organizacijų nuomonę.
Paklausos ir gamybos prognozėje pageidautina nurodyti laukiamus poslinkius, nurodyti,
kurios prekės bus labiausiai paklausios. Pavyzdžiui, konkrečiai kokioms prekėms paklausa
didės sparčiausiai, kurioje šalyje, kokiam prekės modeliui ar platesnei grupei laukiama
intensyvaus paklausos padidėjimo, nurodant konkrečių modelių dalį produkto rinkoje.
Tarptautinė prekyba.Įrengimų atveju prognozė įvertina bendraekonominės konjunktūros
perspektyvą, tikėtinas gamybos ir paklausos visumoje tendencijas, laukiamas tendencijas
tarptautiniame darbo pasidalinime, valstybių prekybos politikos priemones ir kitus veiksnius.
Pagrindinis uždavinys yra nustatyti konkrečios prekės eksporto ir importo apimčių dinamiką,
jo pasiskirstymą pagal šalis eksportuotojas ir importuotojas.
Kainų dinamikos ir lygio prognozė.Tai baigiamasis ir bene atsakingiausias darbo etapas. Ją
rengiant įvertinama gamybos, vartojimo, tarptautinės prekybos raida ir kiti rinkos būklės ir
raidos perspektyvos rodikliai. Naudojamasi užsienio spaudoje pateikiamu kainų dinamikos
vertinimu, imama domėn kainų kitimas praeityje ir jų lygis prognozės rengimo metu.
Rengiant prognozę labai svarbu įvertinti konkrečios prekės specifiką ir šios aplinkybės
sąlygojamus rinkos konjunktūros (paklausos ir pasiūlos) ypatumus. Reikia įvertinti ir prekės
gamybos trukmę. Pavyzdžiui, sudėtingų, sunkių pramonės įrengimų (kurių gamybos ciklas
1-2 metai) gamybos apimtis, nepaisant krizės, paprastai dar palyginti ilgai (pusmetį-metus)
išlieka aukštame lygyje, ir tik po to pradeda mažėti.
Siekiant padidinti prognozės praktinį naudingumą, ją tikslinga papildyti konkrečiomis
rekomendacijomis eksportui ir importui, įvertinant laukiamus pokyčius rinkoje, jų tarpe,
prognozuojamus "lūžius" kainų dinamikoje.
Konjunktūros analizei (ir prognozei) būdingaoperatyvumas, tai, kad naudojami kokybiniai ir
alternatyviniai vertinimai, orientacinės charakteristikos, netiesioginiai skaičiavimai,
preliminarinė informacija, operatyvinė ir trumpalaikė prognozė. Konjunktūros analizės
išvados ir vertinimai naudojami einamajam marketingo valdymui, operatyviai ištaisant
padarytas klaidas, lanksčiai reaguojant į situacijos pasikeitimą, ieškant rezervų ir t.t.
Daugelis verslininkų išsivysčiusiose šalyse sukuria nuosavas konjunktūros tyrimo tarnybas,
paprastai marketingo padalinių sudėtyje. Egzistuoja taip pat ir komercinės konjunktūros
tyrimo tarnybos. Tam tikra konjunktūrinės informacijos dalis perkama valstybinės statistikos
tarnyboje arba mokslo ir mokymo įstaigose.
Konjunktūros analizėje naudojami statistiniai metodai: variacijos rodikliai, ritmingumo
vertinimai, trendo modeliai, indeksai, tame tarpe biržos indeksai, grafinis metodas,
statistiniai modeliai, įgalinantys išryškinti ir sumodeliuoti veiksnių veikimą ir kt. Modeliai gali
apimti tikmikro ar makro lygio rodiklius. Antru atveju modeliai vadinami ekonominiais
barometrais.

http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/Barzdenyte/scripts/student/button_bar/Barzdenyte/1... 2008.10.06
1.2.3.Rinkos konjunktūros prognozė Page 2 of 2

Konkretaus sektoriauspasaulio ar atskiros šalies mastu konjunktūros tyrimo pavyzdžiais

gali būti:
Oil Market Report(http://omrpublic.iea.org) ir kiti Tarptautinės energetikos agentūros
(International Energy Agency – IEA) darbai.. Naftos rinkos mėnesinės apžvalgos
turinys pateikiamas 1 priede.
Анализ мирового и российского рынков металлопродукции железнодорожного
назначения
(http://www.vniki.ru/fer.nsf/876632cd6df2bffcc3256914002badf9/fcbb99c28bf91a86c
$FILE/_v0n60bp85u82u01fb0nlgbrg5ts2v01fe0ni0bso5t82vc1f80nvg_.doc) ir kiti
Visos Rusijos konjunktūros tyrimo instituto (Всероссийскийнаучно-
исследовательский конъюнктурный институт – ВНИКИ) darbai. Geležinkelių
paskirties metalo dirbinių pasaulinės ir Rusijos rinkų analizės turinys pateikiamas 2
priede.
Pasaulio ar konkrečios šalies viso ūkiomastu konjunktūros tyrimo pavyzdžiais gali būti:
European Business - Facts and figures - Data 1995-2004.
http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page?
_pageid=1073,46587259&_dad=portal&_schema=PORTAL&p_product_code=KS-
BW-05-001, ar
European business – Facts and figures – Data 1998-2002 – with CD-
ROM http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page?
_pageid=1073,46587259&_dad=portal&_schema=PORTAL&p_product_code=KS-
BW-04-001.
Trumpas leidinių aprašas pateikiamas 3 priede. Analogiški darbai atliekami seniai.
Liudytojas būtų Lietuvos mokslinėje-techninėje bibliotekoje esantis, pavyzdžiui,
Panorama of European Business 1988-1999. Eurostat Theme 4: Industry, trade,
and services;
Сборник "Внешнеэкономический комплекс России:
современное состояние и перспективы" http://www.vniki.ru/fer.nsf. ankstesnis jo
atitikmuo, pavyzdžiui, Конъюнктура мирового хозяйства и основных товарных
рынков в 1989 г./ВНИКИ МВЭС СССР – М., 1990 с. Šis leidinys gali būti
liudytojas, kad darbų turinys mažai keičiasi netgi labai sparčiai plintant ir tobulėjant
IT. Rinkinio turinys pateikiamas 4 priede, o trumpas nurodyto antrojo leidinio
aprašas pateikiamas 5 priede
TheEconomist Intelligence Unitdarbai ("The Economist Intelligence Unit is the world's
leading provider of country intelligence"). Tyrimus šalies mastu pristatantys
puslapiai iš portalo http://www.eiu.com pateikti 6 priede.

http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/Barzdenyte/scripts/student/button_bar/Barzdenyte/1... 2008.10.06
Modulio užduotis Page 1 of 2

1 Modulio užduotis

A. Pasirenkantiems seminaro-referato dalyku temą 1.1. Ekonominės konjunktūros

samprata ir tyrimo teoriniai pagrindai

Variantai:

1.Teoriniai aspektai. Ciklinę ūkio būklę atliepianti valstybės politika „Ekonomikos

perkaitimas didelių nemalonumų nepridarys", – sako SEB Vilniaus banko analitikai 2006
rugsėjis http://verslas.banga.lt/lt/spaudai.full/4506a5d8a1b7f

Argumentuojant pavyzdžiais iš patikimos literatūros pagrįsti/patvirtinti ar paneigti teiginius

iš teksto, t.t. atsakant:

 Ar stipri vidaus paklausa, būdama pagrindiniu ūkio plėtros varikliu, yra

pavojingiausias / esnis lyginant su kitomis BVP komponentėmis ekonomikos
perkaitimo atveju,
 Atskleisti einamosios sąskaitos deficito ir spartaus prekių importo augimo
neigiamą poveikio mechanizmą;

Galima literatūra:
 Politika euro zonos šalyse esant ekonomikos perkaitimo rizikai [5. Policy
adjustment in the euro-area countries: the risk of overheating] – 2 d. 5 sk.(71–86p.)
iš European Economy No73 – 2001,
http://europa.eu.int/comm/economy_finance/publications/european_economy/the_eu
 World economic outlook. April 2002. Recessions and Recoveries. IMF,
Washington, 2002. [VUB] Ch.3
http://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2002/01/pdf/chapter3.pdf
 Makroekonomikos vadovėliai

2. Ciklinės ūkio kaitos tyrimo istoriniai aspektai.

Galima literatūra:

Monographs of official statistics - Papers and proceedings of the colloquium on the history
of business-cycle analysis (PDF
http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_OFFPUB/KS-CR-03-001/EN/KS-CR-03-001-
EN.PDF

B. Pasirenkantiems seminaro-referato dalyku temą 1.2.2. Rinkos konjunktūros tyrimo

turinys.

http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/Barzdenyte/scripts/student/button_bar/Barzdenyte/1... 2008.10.06
Modulio užduotis Page 2 of 2

Užduotis – išryškinti kokiu mastu pasirinkto tyrimo turinys ir nagrinėjami rodikliai atitinka
1.2. temoje išskiriamus veiksnius ir rodiklius. Galima, jei tyrimas platus, apsiriboti ir jo dalies
analizė, pvz. paklausa; kainos, ir kt.

Literatūra – bet kurios institucijos bet kurios rinkos tyrimas. Pavyzdžiui:

Маркетинговое исследование мирового рынка кальцинированной соды
http://www.vniki.ru/fer.nsf/Parts/ir-p.html; http://www.vniki.ru/fer.nsf/Id/B22?OpenDocument

Анализ мирового и российского рынков металлопродукции железнодорожного

назначения 2001
http://www.vniki.ru/fer.nsf/876632cd6df2bffcc3256914002badf9/fcbb99c28bf91a86c325693f
$FILE/_v0n60bp85u82u01fb0nlgbrg5ts2v01fe0ni0bso5t82vc1f80nvg_.doc

Внешнеэкономический комплекс России

http://www.vniki.ru/fer.nsf/Id/12C6?OpenDocument

Oil Market Report[ released 11 August 2006] (visas ar jo atskiros dalys)

http://omrpublic.iea.org/archiveresults.asp?
formsection=full+issue&formdate=2006&Submit=Submit

http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/Barzdenyte/scripts/student/button_bar/Barzdenyte/1... 2008.10.06