LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOJO VALSTYBINIO GYDYTOJO HIGIENISTO SAKYMAS HIGIENOS NORMA HN 47-1995 "MEDICINOS STAIGOS.

HIGIENOS NORMOS IR TAISYKLS" 1995 m. kovo 22 d. Nr. 17 Vilnius

LIETUVOS HIGIENOS NORMA

HN 471995

MEDICINOS STAIGOS Higienos normos ir taisykls

MEDICAL INSTITUTIONS Hygiene standards and reguliations

Oficialusis leidinys Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Vilnius 1995

TURINYS 1. Taikymo sritis ......................................................................................................................................................................... 1 2. Nuorodos .................................................. , ................................................................................... ............. ..........................1 3. Terminai ir apibrimai ............................................................................................................................... .......... .................1 4. Bendroji dalis ......................................................................................................................................................................... 2 5. Sklypas ir teritorija............................................................................................... ................................... ........................... .. .2 6. Patalp architektrinis planavimas ........................................................................................................................................... 3 7. Patalp insoliacija, natralus ir dirbtinis apvietimas................................................................................................................... 5 8. Vidin patalp apdaila ............................................................................................................................................................ 6 9. ildymas, vdinimas, oro kondicionavimas ................................................................................................................................ 7 10.Vandentiekis ir kanalizacija .................................................................................................................................................... 8 lLMedicinini atliek surinkimas, saugojimas ir alinimas ..............................................................................................................9 12.Medicinos staig personalo darbo ir buities slygos ................................................................................................................ 10 13.PataIp, rengini, inventoriaus valymas ir prieira................................................................................................................. 10 14.Maisto blok ir maisto idavimo patalp prieira ............................. :................................................................................... 12 A PRIEDAS (privalomasis) - Patalp oro temperatra, oro apykaita, oro varumo kategorija '................ : ................................... 13 B PRD3DAS (privalomasis) - Patalp apvietimas, viesos altiniai, lempos .......................... ... ................................................. 20 C PRIEDAS (privalomasis) - Mediag, kuri koncentracija turi bti kontroliuojama medicinos staigose, sraas ..................... 25 D PRIEDAS (privalomasis) - Leidiami oro mikrobinio utertumo dydiai aseptikos skyriuose ................................................... 27 E PRIEDAS (privalomasis) - Gimdymo nam (akuerijos skyri) oro mikrobinio utertumo vertinimo kriterijai ........................ 27 F PRIEDAS (privalomasis) - Leidiami oro mikrobinio utertumo dydiai operacinse, reanimacijos palatose, boksuose, procedriniuose ....................................................................................................................... 28 G PRIEDAS (privalomasis) - Chirurgijos klinik oro mikrobinio utertumo vertinimo kriterijai ................................................. 28 H PRIEDAS (privalomasis) - Patalyns ir baltini utertumo mikroorganizmais dydiai aseptikos skyriuose ................................. 28 I PRIEDAS (privalomasis) - Sterilizacijos skyri oro ir paviri mikrobinio utertumo vertinimo kriterijai ............. .................... 29 J PRIEDAS (privalomasis) - Leidiami medicinins technikos gamini skleidiamo triukmo lygiai medicinos staigose ........ 29 K PRIEDAS (privalomasis) - Leidiami triukmo lygiai medicinos staigose bei j teritorijose......................................................... 30 L PRIEDAS (informacinis) - Literatros sraas..................................................................................................................... ..31

1 p. HN 47-1995

LIETUVOS HIGIENOS NORMA

HN 47 -1995

MEDICINOS STAIGOS Higienos normos ir taisykls

1. TAIKYMO SRITIS
i higienos norma taikoma akredituojant medicinos staigas ir nustato vis medicinos staig pagrindinius reikalavimus, neatsivel giant j inybin pavaldum. Higienos norma' privaloma visoms projektuojanioms, statanioms, eksploatuojanioms bei kontroliuojanioms staigoms ir organizacijoms. '

2. NUORODOS
ioje higienos normoje pateiktos nuorodos tokius dokumentus: 2.1.Sveikatos apsaugos staig projektavimo vadovas. M,1990 2.2.Visuomeniniai pastatai ir renginiai. SN ir T 2.08.02-89

3. TERMINAI IR APIBRIMAI
ioje higienos normoje pavartoti terminai ir j apibrimai. 3.1.akuerijos - fiziologijos skyrius Skyrius, kur priimamos sveikos niosios, gimdyvs, pagimdiusios moterys bei sveiki naujagimiai. 3.2.1abai varios (L) patalpos Patalpos, kuriose laikomasi sterilumo reikalavim. 3.3.varios () patalpos Patalpos, kuriose normali temperatra, neisiskiria kvap, gar, drgms, nuoding mediag, mikroorganizm, virijani didiausi leidiam koncentracij (DLK). 3.4.utertos (U) patalpos Patalpos, kuriose yra nors vienas 3.3. punkte ivardintas veiksnys, virijantis DLK. 3.5.pusboksis Patalpa, susidedanti i 3 dali: liuzo, palatos ir tualeto. 3.6.boksas Patalpa, susidedanti i 4 dali: liuzo, palatos, tambro ir tualeto. > 3.7.oro kondicionavimas Automatinis patalp oro temperatros, santykinio drgnumo, judjimo greiio, varos utikrinimas patalpoje. 3.8.ventiliacija Oro apykaita patalpoje siekiant paalinti ilumos, drgms, kenksming ir kit mediag pertekli ir utikrinti normin mikroklimat bei var or patalpoje. 3.9.vietinis siurbtuvas Duj, gar, aerozoli, dulki paalinimo renginys, kuris prijungiamas prie vietini oro vamzdyn sistem. 3.10.sanitarin varykla Patalpos, kuriose personalas nusirengia, nusiprausia ir apsirengia darbo drabuiais. 3.11. liuzas Patalpa, kurioje variu oro srautu apipuiami dirbantieji.

Oficialusis leidinys

Perspausdinti draudiama

HN 47-1995 2 p.

4. BENDROJI DALIS
4.1.Medicinos staig projektavimo programins uduotys, tipiniai, individuals, rekonstrukcijos, kapitalinio remonto, pertvarkymo projektai turi bti derinami pagal Valstybins projektavimo prieiros nuostatus. 4.2Medicinos staig talpumas (galingumas) apskaiiuojamas remiantis tokiais rodikliais: a) stacionar - lov skaiiumi; b) ambulatorij, poliklinik - apsilankym per pamain skaiiumi; c) dispanseri - apsilankym per pamain skaiiumi; d) ligonini vaistini - aptarnaujam ligoni skaiiumi; e) kit vaistini - recept skaiiumi, metine preki apyvarta; f) greitosios pagalbos stoi - ivaiavim skaiiumi (per metus); g) pieno miini virtuvi - pagamint porcij skaiiumi (per par); h) higienos (visuomens sveikatos prieiros) centr -aptarnaujam gyventoj skaiiumi; i) kraujo perpylimo stoi - paruoiamo (perdirbamo) kraujo kiekiu (per metus); j) patalogoanatomijos korpus -gydytoj patalogoanatom skaiiumi arba skrodim, tyrim skaiiumi; k) personalo maisto blok - viet skaiiumi; I) ligoni maisto blok - lov skaiiumi. 4.3.Daugiabui gyvenamj nam pirmuose suprojektuotuose negyvenamuose auktuose leidiama rengti: stomatologijos kabinetus ir poliklinikas, dant protezavimo kabinetus, pieno miini idavimo punktus, vaistines, medicinins reabilitacijos kabinetus, psichologo, masao, akupunktros, medicinins slaugos ir gydomj aplikacij, taip pat konsultacinius kabinetus: terapeuto, chirurgo, ortopedo, neuropatologo, oftalmologo, otolaringologo, ginekologo, vaik ir kitus. Tokioms staigoms rengiamas atskiras jimas, ventiliacija, speciali sien, grind, lub apdaila.

5. SKLYPAS IR TERITORIJA
5.1.Sklypas medicinos staigai parenkamas pagal miesto (gyvenviets) generalin plan, detalaus iplanavimo projekt Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka. 5.2.Naujas specializuotas ligonines, ligonini kompleksus, reabilitacijos centrus, kuriuose bus 700 ir daugiau lov, reikt statyti priemiesio zonos aliuose masyvuose. 5.3.Prie parenkant sklyp medicinos staigai, turi bti atlikti ekologiniai, higieniniai, geofiziniai, entomologiniai teritorijos tyrimai. 5.4.Sklyp medicinos staigai draudiama parinkti rekultyvuot svartyn, asenizacijos lauk, j sanitarini apsaugini zon vietose, buvusiose kapinse, gyvuli laidojimo vietose, taip pat sklypuose, utertuose organinmis, cheminmis ar kitokiomis mediagomis. Btina atsivelgti vyraujani vj krypt ir teritorijos higienos rodiklius. 5.5.Naujai statomos medicinos staigos turi bti nutolusios nuo geleinkeli, greitkeli, aerouost, pramons rajon. Triukmas, vibracija, cheminiai teralai neturi viryti leidiam dydi. Atmosferos oro utertumas medicinos staigos teritorijoje neturi viryti 0,8 paros vidutins leistinos koncentracijos. Medicinos staigos, ypa stacionarai, neturi bti aerouosto pakilimo - nusileidimo tako takos zonoje. 5.6.Medicinos staig teritorijoje draudiama statyti gyvenamuosius namus ir statinius, nesusijusius su medicinos staigos veikla, taip pat draudiama medicinos staig pastatus panaudoti ne gydymo tikslams. 5.7.Ligonini, gimdymo nam, dispanseri teritorijoje skiriamos ios zonos: a) poliklinikos (ambulatorijos, moter konsultacijos); b).somatini lig stacionaro; c) infekcini lig stacionaro; d) psichini lig stacionaro; e) vaik lig korpus; f) gimdymo nam arba akuerijos skyriaus; g) tuberkuliozes korpuso; h) odos ir veneros lig korpuso; i) radiologijos korpuso; j) parko, rekreacijos; k) patalogoanatomijos korpuso ir ritualini paslaug; I) kin zona; m) nutekamj vanden nukenksminimo zona. 5.8. Atstumai: nuo medicinos staig pastat iki gatvs raudonj linij - 30 m, vaistini - 15 m, nuo stacionarinio gydymo korpus iki gyvenamj nam - ne maesnis kaip 30 m, nuo gydymo diagnostikos korpus, poliklinik, moter konsultacij ir dispanseri be stacionar iki gyvenamj nam - ne maesnis kaip 15 m; nuo palat korpus iki atvir sporto aikteli - ne maesnis kaip 25 m; nuo infekcini lig, tuberkuliozs korpus iki gyvenamj nam - ne maesnis, kaip 50 m; tarp palatini korpus sien su langais - ne maesnis kaip 2,5 prieais esanio pastato aukio arba ne maesnis kaip 24 m; nuo pastat, kuriuose laikoma iki 1000 kg rentgeno juostos, iki kit pastat ir rengini - ne maesnis kaip 20 m;

3 p. HN 47-1995
nuo gatvs iki jimo pieno miini idavimo punkt ne maesnis kaip 10 m; nuo gydomj duj sandlio iki kit pastat ir rengini (kai saugoma maiau kaip 10 balion po 50 l) ne maesnis kaip 25 m. nuo atskirai stovini atliek deginimo krosni, kuri galingumas 100 kg/val., iki palat korpus ir gyvenamj nam ne maesnis kaip 100 m. Jeigu krosnies pastatas blokuotas su kiniu pastatu ne maesnis kaip 30 m. Krosnis turi bti statoma, atsivelgiant vyraujani vj krypt. nuo vivariumo iki palat korpus 30 m; nuo radiologijos korpuso iki kit pastat, nesublokuot su radiologijos korpusu, ne maesnis kaip 25 m; nuo maisto bloko iki palat, infekcinio, tuberkuliozs skyriaus, patanatomjos korpuso, kins dalies ne maesnis kaip_30 m; nuo transformatorini, elektros paskirstymo punkt iki palat korpus, operacini, poliklinik ne maesnis kaip 15 m; nuo infekcini, tuberkuliozs ligonini valymo rengini iki palat korpus ne maesnis kaip 100 m; o kai nuotkiai nukenksminami chloro dujomis 300 m. ie atstumai, vietos higienos inspekcijos reikalavimu, gali bti padidinti arba sumainti. [ 5.9.Ligonins teritorijoje turi bti numatyti atskiri vaiavimai infekcini ir neukreiam (somatini) lig stacionarus, patalogoanatomijos ir kin zonas. vaiavimas patalogoanatomin ir kines zonas gali bti bendras. Patalogoanatomijos korpusas, ritualini main privaiavimo aiktels neturi bti matomos per palat langus ir i parko zonos. Atskiras privaiavimas numatomas prie greitosios pagalbos skyriaus. Privaiavimo ir vidiniai keliai, psij takeliai turi bti padengti kieta lygia danga, patogs invalidams su veimliais. 5.10. Prie medicinos staig fasadus numatomos aiktels lankytoj transporto priemonms. Prie vaiavim teritorij projektuojamos lankytoj ir personalo individuali automobili laikino stovjimo aiktels. Aiktel nuo palat korpus turi bti ne ariau kaip u 100 m. _ 5.11. Prie jimo pieno miini idavimo punkt ir vaik poliklinik turi bti numatyta dengta aiktel vaik veimliams laikyti. 5.12. Medicinos staigos teritorija turi bti apeldinta. eldini ir vej plotas turi sudaryti ne maiau kaip 60 proc. bendro sklypo ploto, o parko zona vienai stacionaro lovai turi bti ne maesn kaip 25 m2 . Medicinos staig sklypo pakraiai turi bti apeldinti 15 m ploio eldini juosta. 5.13. Poliklinika turi bti sklypo pakratyje, ariau gatvs, su atskiru vaiavimu. 5.14. .Aplink radiologijos, infekcini lig, rentgeno korpusus numatoma 5 m ploio sunkiai pereinama dygi krm juosta. 5.15. Infekcini lig, psichini ligoni, odos ir veneros lig, vaik skyriai, esantys daugiaprofilinse ligoninse, turi bti projektuojami atskiruose korpusuose arba su izoliuotais jimais ir ijimais. 5.16. Infekcini lig korpuso teritorijoje vari ir uterta zonos turi bti atskirtos viena nuo kitos dygi krm juosia. Tarp i zon ribos turi bti suprojektuota atvira arba dengta aiktel autotransportui dezinfekuoti. 5.17. Medicinos staig teritorijoje iukli surinkimo urnos idstomos ne reiau kaip 50 m viena nuo kilos. 5.18. Medicinos staigos su stacionarais ir higienos centrai aptveriami ne emesne kaip 1,6 m aukio, o psichiatrins ligonins - 2,5 m aukio tvora. Teritorijoje turi bti rengtas dirbtinis apvietimas, priemons eldiniams laistyti, maosios architektros akcentai.

6. PATALP ARCHITEKTRINIS PLANAVIMAS

6.1. Medicinos staig architektriniai sprendimai, patalp idstymas, izoliavimas, varaus ir nevaraus oro bei personalo sraut judjimo optimizavimas, sanitarinis techninis rengimas, plotas vienai lovai turi sudaryti optimal higienin prieepidemin reim, vidaus infekcij profilaktik, ligoni gydymo, medicinos personalo darbo ir buities slygas. 6.2. Medicinos staig pagrindini, pagalbini, administracijos ir buitini patalp struktra, plotai numatomi projektavimo uduotyje. staigose, kuriose yra mokymo ir kvalifikacijos klimo bazs, turi bti auditorijas, kabinetai dstytoj ir student usimimams. Operacijoms stebti rengiami kompiuteriai arba langai operacini lubose. 6.3. Medicinos staigos turi bti rengtos taip, kad bt patogu invalidams: numatyti pandusai, suveriamos automatikai atidaromos durys, plats tambrai. 6.4. Rsyje galima rengti boilerines, ventiliacijos ir oro kondicionavimo kameras, kitas ininerinio ir techninio rengini valdymo patalpas, sandlius (iskyrus degi ir sprogstamj mediag), radioaktyvi mediag saugyklas, radioaktyvi atliek laikymo patalpas, fotolaboratorijas, personalo buitines patalpas. Nevari skalbini surinkimo ir riavimo patalpas. 6.5. Cokoliniame aukte leidiama projektuoti sandlius, personalo sanitarines ir buitines patalpas, rbines, ligoni asmenini daikt sandlius, personalo bufetus ir valgyklas, centrin vari baltini sandl, dezinfekcijos tirpal ruoimo patalpas, centralizuotos lov dezinfekcijos patalpas. Cokoliniame aukte, kurio grindys yra iki 1,2 m emiau planuojamo aligatvio lygio, leidiama rengti ligoni iraymo, medicinos archyvo patalpas, elektrines maos talpos dezinfekcijos kameras, sterilizacines. Cokoliniame aukte, kurio grindys yra iki 0,5 m emiau aligatvio paviriaus, leidiama rengti visas patalpas, iskyrus palatas, operacines, procedr, tvarstomuosius, gydytoj, rentgeno kabinetus, elektros ir viesos terapijos, fizioterapijos kabinetus ir kitas gydymo patalpas. 6.6. Po palatomis, sanatorij miegamaisiais draudiama rengti dirbtuves, degi ir sprogstamj mediag sandlius, elektros skydus, lift achtas, traumatologijos punktus, autoklavines ir kitas patalpas, kuri renginiai kelia triukm, skleidia vibracij, elektromagnetinius laukus. 6.7. Draudiama po palat langais rengti jimus primimo skyrius, primimo ir apiros boksus, traumatologijos punktus, greitosios medicinos pagalbos skyrius ir kitas tarnybas, susijusias su transportu. 6.8.Sieros vandenilio ir radono voni patalpas, spindulins terapijos, jonizuojaniosios spinduliuots patalpas, kuriose yra spinduliavimo altiniai, radioizotop laboratorijas, kuriose vykdomi I-II kenksmingumo klass darbai, rentgeno procedr kabinetus draudiama projektuoti alia, vir ir po palatomis, gydytoj kabinetais ir operacinmis, kitomis nuolatinio moni buvimo vielomis. 6.9. Greitosios pagalbos stoi ir ligonini kinje zonoje leidiama rengti greitosios pagalbos automain poeminius vienaukius garaus. 6.10. Medicinos staigose, kuriose yra daugiau kaip vienas auktas, turi bti rengi krovininiai ir keleiviniai liftai. Lift achtos ir main skyriai turi bti ne ariau kaip 6 m nuo palat, gydymo ir diagnostikos, gydytoj kabinet ir kit nuolatinio moni buvimo viet.

HN 47-1995 4 p.
6.11. Draudiama keisti projektuose numatyt patalp paskirt, iplanavim, nesuderinus su vietos higienos centru, taip pat statyti ligoni lovas koridoriuose ir kitose patalpose, ir didinti lov skaii palatose, mainant vienos lovos normin plot. 6.12. Minimalus plotas vienai lovai vis profili skyriuose nurodytas 1 lentelje. 6.13. Tualetai su tambru turi bti projektuojami kiekvien palatai arb. dviems alia esanioms patalpoms. Kabinos durys turi bti atidaromos ior. Kai rekonstruojamose patalpose nra galimybs rengti tualet prie palat, rengiamas vienas klozetas ir vienas pisuaras 15 vyr ir vienas klozetas 10 moter. 6.14. Ligoni ir personalo tualet tambruose rengiamos praustuvs. Praustuvs taip pat rengiamos gydytoj kabinetuose, kiekvienoje suaugusi ir vaik palatoje, iskyrus psichiatrines ligonines. 6.15. Palat skyrius, jeigu jame yra 60 lov, turi bti perskirtas dvi sekcijas po 30 lov. jimas palat sekcijas turi bti per liuz. bendro naudojimo patalpos turi bti neutralioje zonoje. Palat skyriai izoliuojami nuo laiptini ir lift hol. 6.16.Pagrindin bendro profilio palat skyri dalis yra 1, 2, 4 lov palata, 1, 2, 4 lov palata su liuzu, vaik ir infekcini ligonini skyriuose - palata su liuzu, pusboksis, boksas. 6.17.Palatose lovos idstomos taip: lovos statomos eilmis lygiagreiai su siena, kurioje yra langai. Tarpas nuo lovos iki sienos su langais turi bti ne siauresnis kaip 0,9 m, tarp lov gal keturvietse palatose ir tarp lov gal bei sienos dvivietse ir trivietse palatose 1,6 m, o kit skyri palatose - ne siauresnis kaip 1,3 m. Tarpas tarp alia esani lov neturi bti siauresnis kaip 0,8 m, vaik ir reabilitacijos palatose - ne siauresnis kaip 1,2 m. 6.18. Bokso ir pusboksio palatos turi matytis i koridoriaus ir i liuzo..Praustuvs rengiamos tualete ir liuze. Maistui perduoti rengiamos specialios durys. 6.19. Jeigu infekcinje ligoninje ar skyriuje yra iki 60 lov, tai jas reikia idstyti boksuose ir pusboksiuose. Jeigu boksai yra aukiau negu pirmajame aukte, tai jimai juos rengiami i galerijos. 6.20. Atskiras primimo iraymo patalpas privalo turti akuerijos, ginekologijos, vaik, infekcinis ir tuberkuliozs skyriai. 6.21. Infekcinje ligoninje ar skyriuje numatomi atskiri jimai i lauko laiptines ar liftus: variems ir slyginai variems srautams (variam personalui, studentams, variems skalbiniams, vaistams ir tvarsliavai, maistui, siuntinliams, lankytojams, iraytiems ligoniams, taip pat ir bakterij neiotojams); , utertiems srautams (ligoniams, nevariems skalbiniams, maisto atliekoms, panaudotai tvarsliavai ir utertiems daiktams, lavonams, laboratorinei mediagai, ligoniams, veamiems reanimacijos ar intensyvios terapijos skyri, rentgen, rektoromanoskopijos kabinet). 6.22.Vaik ligonines, kuriose yra 60 lov, reikia rengti atskirame pastate. Vaik skyrius daugiaprofilinje ligoninje paprastai rengiamas pirmame aukte, izoliuotoje sekcijoje. Vaik skyrius turi turti atskir jim ir ijim. 6.23. Vaik skyriuose, kur gydosi vaikai iki 3 met, visos lovos idstomos palatose su liuzu, kur gydosi vaikai nuo 3 iki 7 met pus lov, o vyresni negu 7 met - ne maiau kaip 20 % lov idstoma palatose su liuzu. 6.24.Neineioti naujagimiai ir vaikai iki 1 met gali bti guldomi tradiciniame 24 loveli skyriuje su medicinos sesers postu. Palatlse turi bti ne daugiau kaip 2 lovels. 6.25. Vaik skyriuose gali bti palatos vaikams ir slauganioms motinoms, kai jos bna dienomis ir kai jos bna vis par. 6.26. Gimdymo nam (skyri) personalas darbo viet patenka per sanitarin varykl. Viena duo kabina skiriama 5 monms. Gimdymo namuose (skyriuose) turi bti sutvarkyti srautai, gimdyvs hospitalizuojamos ciklikai. 6.27. Gimdymo nam (skyri) primim sudaro: vestibiulis -> filtras -> 2 apirjimo kabinetai -> 2 sanitarins varyklos. 6.28. Gimdymo nam (skyri) primimo patalpose tradicikai organizuojami du srautai: varus fiziologijos ir ntumo patologijos skyri (palat) ir utertas observacijos skyri (palat) arba individuali gimdykl, o pagimdius - izoliuot palat. 6.29. Pagal funkcin paskirt gimdymo skyriuje iskiriamos trys patalp grups: gimdymo blokas arba individualios gimdyklost operacins; palatos gimdyvms su naujagimiais arba atskiros naujagimi ir motin palatos ir pagalbins patalpos. 6.30. Operacins projektuojamos atskirame bloke arba pastate, sujungtame su stacionaru prajimais arba koridoriais. Jos turi bti maksimaliai nutolusios nuo technini acht, lift, iukliavamzdi ir kit terimo idini. Personalas operacin blok eina per sanitarin varykl, o ligonai - atskiru koridoriumi. 6.31. Operaciniai blokai turi turti du izoliuotus skyrius - septin ir aseptin. Idstant vien operacin vir kitos, sepsin operacin turi bti vir aseptins operacins. 6.32. Operacinio bloko patalpos aseptikos tikslais skirstomos keturias zonas: 1 - operacins, 2 - prieoperacin, sterilizacin, narkozin, aparatin, dirbtinio kraujo apytakos aparato patalpa, 3 - mediagin, operacinio bloko sterilizacin, kilnojamo rentgeno aparato patalpa, fotolaboratorija, protokolin, vari skalbini sandlis, valymo inventoriaus patalpa, personalo sanitarins varyklos (vari zona), 4 - visos likusios operacinio bloko patalpos. 6.33. Sanitarin varykla personalui (vyrams ir moterims) projektuojama i dviej patalp - nusirengimo ir apsirengimo. Viena duo kabina skiriama dviems operacinms. Personalas privalo pereiti sanitarin varykl. 6.34. Operaciniai blokai gali bti projektuojami su vienu ir dviem koridoriais. 6.35. Operacinio bloko srautai turi bti suskirstyti steril - chirurgams, operacinms seserims; arj - ligoniams, anesteziologams, jaunesniajam ir techniniam personalui ir utert - atliekoms, nevariems skalbiniams pasalinti. ie keliai neturi kryiuotis. 6.36. Aseptinis skyrius (palata) rengiamas ligoninse, kuriose atliekamos organ, kaul iulp, snari persodinimo operacijos, gydosi ligoniai, sergantys mia spinduline liga, piktybiniais navikais. 6.37. Aseptins palatos (bokso, pusboksio) vidin siena turi bti stiklinta, kad ligon bt galima stebti. 6.38. vari skalbini laikymo, dezinfekcijos kamer, sterilizacini, primimo ir idavimo, nevari skalbini surinkimo, riavimo patalpose turi bti lentynos su lygia, gerai valoma danga, stelaai, stalai skalbiniams riuoti. Nevari skalbini riavimo patalpoje turi bti trapas ir liukas skalbiniams numesti, maosios mechanizacijos priemons. 639. Dezinfekcijos kameros, centralizuoto dezinfekcijos tirpal ruoimo ir lov dezinfekavimo patalpos gali bti rengtos ligonins kinje zonoje atskirame pastate. Pastatas su stacionaru sujungiamas poeminiu prajimu arba galerija.

5 p. HN 47-1995
1 lentel - Minimalus plotas (m2) vienai lovai vis profili skyriuose. Skyriaus pavadinimas Plotas 1 lovai, m2 (ne maiau)

1 2 Neinfekciniuose vaik skyriuose : be viet motinoms 6.0 motinoms bnant dienomis 7.5 motinoms bnant vis par 9.5 Vaik infekcijos ir tuberkuliozs skyriuose: be viet motinoms 6.5 motinoms bnant dienomis 8.0 motinoms bnant vis par 10.0 Vaik psichiatrijos skyriuose: bendro profilio 7 insulininiuose ir intensyvios slaugos 7.5 Ortopedijos - traumatologijos, neurochirurgijos, reabilitacijos, radiologijos skyriuose : suaugusi 10.0 vaik (motinoms bnant dienomis); 10.0 vaik (motinoms bnant vis par). 13.0 Intensyvios slaugos, pooperacinse palatose, nudegint skyriuose 13.0 7.5 Suaugusi infekciniuose, ir tuberkuliozs skyriuose Psichoneurologijos ir narkologijos skyriuose : bendro tipo 7.0 insulininiuose ir intensyvios slaugos 7.5 Kituose skyriuose 7.0 Naujagimi skyriuose : be viet motinoms 4.5 motinoms bnant dienomis 10.0 motinoms bnant vis par 12.5 Akuerijos skyriuose : motinos su naujagimiu. 12.0 PASTABA Motinos su naujagimiu palatoje turi bti ne daugiau kaip 1 motina ir 1 naujagimis.

7. PATALP INSOLIACUA, NATRALUS IR DIRBTINIS APVIETIMAS

7.1.Medicinos staig pastatai orientuojami pagal pasaulio alis taip, kad patalpose bt optimali insoliacija (2 lentel) [L.2.] 2 lentel - Medicinos pastat orientavimas pagal pasaulio alis Patalpos pavadinimas Patalpos orientavimas

Operacins, reanimacijos palatos, sekcijins, gimdyklos R V R PV PR Bakteriologijos laboratorijos su pagalbinmis patalpomis S R SV P PR R Tuberkuliozs ir infekcijos skyriai P PR PV R* V* * Leidia/na orientuoti ne daugiau kaip 10% vis skyriuje esani lov. 1 PASTABA. Vaik iki 3 m. amiaus intensyvios terapijos palatos, aidim kambariai vaik skyriuose, draudiami orientuoti V ir PV 2 PASTABA Patalp insoliacijos trukm -2,5 val. 3 PASTABA Medicinos staig langai turi bti apsaugoti nuo tiesiogini sauls spinduli.

H N 47-1995 6 p.
7.2. Medicinos staig koridoriai gali bti apvieiami i koridoriaus gal ir on. Kai koridorius apvieiamas i galo, jis turi bti ne ilgesnis kaip 24 m, kai apvieiamas i abiej gal 48 m. 7.3. Medicinos staig patalpose turi bti natralus apvietimas. Papildomas apvietimas dirbtine viesa arba tik dirbtinis apvietimas gali bti: sanitariniuose mazguose prie palat, klizminse, voniose, personalo duuose, moter higienos kambariuose, prausyklose naktipuodi laikymo patalpose, fotolaboratorijose, narkozinse, operacinse, aparatinse, svarstykli, termostat patalpose, mikrobiologijos boksuose, veimli laikymo ir kitose patalpose. 7.4. Bendras dirbtinis apvietimas turi bti numatytas visose patalpose, be to, patalpose gali bti numatytas vietinis ir oninis dirbtinis apvietimas. viestuvai medicinos staigose turi bti udari. Naudojamos liuminescencins ir kaitrins lempos. 7.5. Prie kiekvienos lovos turi bti numatyta dviej lizd rozet. Gydytoj apiros kabinetuose, palatose (iskyrus vaik ir psichiatrijos) prie kiekvienos lovos 1,7 m auktyje rengiamos sienins lempos. 7.6. Bendro palat apvietimo jungikliai turi bti koridoriuje, o vietinio prie ligonio lovos. 7.7. Naktinis apvietimas turi bti jungiamas i avarinio apvietimo tinklo ir turti vien valdymo pult budinios sesers poste. 7.8. Kiekvienoje palatoje turi bti naktinis apvietimas. viestuvas rengiamas nioje prie dur 0,3 m nuo grind, o vaik ir psichiatrijos skyri palatose - vir dur 2,2 m atstumu nuo grind. 7.9. Bakteriocidini be ekrano lemp jungikliai idstomi prie jimo palat ir turi bti sublokuoti su viesos signalu: eiti drau diama. 7.10. Avarinis apvietimas turi bti operacinse, gimdyklose, reanimacinse, intensyvios terapijos, dirbtinio inksto patalpose, baro kameros patalpose, tvarstomuosiuose, procedr, primimo skyriuose, skubi analizi laboratorijose, budini seser postuose, palatose.

8. VIDIN PATALP APDAILA

' .

8.1. Vidin patalp apdaila turi atitikti j paskirt. Sien, lub, pertvar paviriai turi bti lygs, lengvai valomi, plaunami ir dezinfekuojami. Patalp vidins apdailos mediagos turi bti leistos naudoti Sveikatos apsaugos ministerijos. 8.2. Grindys medicinos staigose turi bti lygios, be plyi, linoleumas turi gerai priglusti prie pagrindo, sils turi bti gerai suvirintos, o kratai ufiksuoti, pakelti ir priklijuoti 10 cm auktyje. Grindys turi turti ger termoizoliacij (parketas, daytos medins grindys, termoizoliuotas linoleumas). Vestibiuli, koridori, hol grindys turi bti rengiamos i atsparios mechaniniam poveikiui mediagos (marmuro, marmuro trupini, teraco). 8.3. 0peracini, prieoperacini, sekcijini ir priesekcijini, narkozini, reanimacijos, intensyvios terapijos palat, gimdykl ir priegimdykl, klinikini - diagnostikos laboratorij ir kit specializuot stacionar grindys turi bti nelaidios vandeniui, ilumai, gerai valomos ir dezinfekuojamos, taip pat patogios veioti ligonius ir aparatr. Operacini, narkozini, baro kamer sali, degij ir lakij skysi sandli, patalp, kuriose gali vykti sprogimas, grindys neturi kaupti elektros krvio ir nesukelti kibirkties. 8.4. Patalp, kuriose danai naudojami dezinfekciniai tirpalai (operacins, tvarstomieji, reanimacins, intensyvios terapijos palatos, gimdyklos, prieoperacins, narkozins, procedr ir kitos panaios paskirties patalpos), taip pat voni, du, tualet, klizmini, nevari skalbini laikymo ir riavimo, sanitarini kambari sienos turi bti iki lub iklijuojamos glazruotomis plytelmis arba nudaytos aliejiniais, latekso, kitais drgmei atspariais daais. Lubos turi bti nudaytos drgmei atspariais daais. [L.3.] 8.5. Patalp, kuriose dirbama su radionuklidais, sien, pertvar, grind ir lub apdaila turi bti tokia, kad bt galima drgnai valyti. Patalp kampai turi bti suapvalinti [2.1; 2.2]. 8.6. Baro kamer sali sien, pertvar, lub, bald paviriai turi bti padengti atspariomis dezinfekciniams skysiams mediagomis. 8.7. Medicinos staigose apdailai kategorikai draudiama naudoti nitro daus. Tamsi oftalmologijos kabinet sienos nudaomos juodais matiniais daais. 8.8. Sienos, prie kuri numatomi tvirtinti santechniniai renginiai (praustuvs, bide, pisuarai), turi bti padengtos glazruotomis plytelmis arba nudaytos drgmei atspariais daais. Jei siena daoma, tai aplink santechnin rengin .60 cm i vis pusi klijuojamos glazruotos plytels. Draudiama keramikos plytelmis klijuoti sienas, pertvaras, grindis gydymo elektros viesa kabinetuose. 8.9. Pakabinamos lubos medicinos staigose rengiamos i mediag, kurias galima plauti ir dezinfekuoti. 8.10. Medicinos staigose esantys medicininiai, sanitariniai - techniniai, technologiniai ir kiti renginiai, baldai, inventorius turi atitikti j normatyvinius dokumentus. Baldai turi bti su ne emesnmis kaip 20 cm kojelmis. 8.11. Ligoni tualetuose turi bti rengtos atskiros kabinos. Kabinose alia klozet turi bti rengti turklai. Tambre turi bti praustuv su iltu ir altu vandeniu, vienkartinis muilas, veidrodis, elektrinis rank diovintuvas arba vienkartins servetls. Moter tualetuose turi bti rengta kabina su bide. 8.12. Prieoperacinse, tvarstomuosiuose, gimdyklose, procedriniuose, medicinos seser postuose, naujagimi palatose, infekcijos, tuberkuliozs, odos ir veneros lig skyriuose, boks tambruose pusboksiuose, tualetuose rengiamos praustuvs su alkniniais iaup, reguliatoriais arba su fotoelementu. Vir praustuvs turi bti skysto muilo dozatorius, dezinfekcijos skiedinys ir vienkartins servetls. 8.13. Turkiko tipo tualetai rengiami psichiatrinse ligoninse, dispanseriuose, pensionatuose. 8.14. Naujagimi palatose rengiamos plaios praustuvs, atstumas nuo vandens iaupo iki praustuvs apie 30 cm. 8.15. Palat sekcij sanitariniuose kambariuose turi bti renginiai basonams ir antelms, spjaudyklms dezinfekuoti, plauti, klijuotms diovinti.

7 p. HN 47-1995

9. ILDYMAS, VDINIMAS, ORO KONDICIONAVIMAS

9.1. iluma medicinos staigoms tiekiama i centralizuot arba vietini ilumos altini. ildymo sistemos turi utikrinti tolyg oro ilim, neterti oro kenksmingomis mediagomis ir kvapais. 9.2. Pagal ilumos tiekim pirmai kategorijai (su autonominiu ilumos altiniu) priskiriamos ligonins, gimdymo namai, dispanseriai su stacionarais, pieno miini virtuvs, antrai kategorijai priskiriamos likusios medicinos staigos. 9.3. Projektuojant ilumos tiekimo sistemas, pirmos kategorijos staigoms turi bti numatyti du savarankiki ilumos tiekimo altiniai. Antros kategorijos ilumos vartotojams rengiamas vienas ilumos vadas. 9.4. Garo tiekimas numatomas ioms medicinos staig patalpoms: skalbykloms, dezinfekcijos - sterilizacijos skyriams, kanalizacijos nuotekoms nukenksminti, pieno miini virtuvms, higienos centrams ir vivariumams. 9.5. Radiatoriai rengiami po langais. J pavirius turi bti lygus, lengvai plaunamas ir dezinfekuojamas. Vaik staigose ir psichiatrinse ligoninse radiatoriai udengiami medinmis grotelmis. Radiatori temperatra medicinos staigose neturi viryti 85 C, turi bti rengti termoreguliatoriai. 9.6. Plieninius konvektorius leidiama rengti medicinos staig vestibiuliuose, laipt aiktelse, koridoriuose, iskyrus palat, operacini, reanimacijos, gimdymo, intensyvios terapijos skyri koridorius. Vaik ligonini ir skyri pirm aukt grindys turi bti ildomos. 9.7. Operacinse, pooperacinse, reanimacijos salse, narkozinse, gimdyklose, gydymo elektros viesa patalpose, psichiatrijos skyriuose, naujagimi skyriuose ir procedriniuose, neineiot, traumuot naujagimi ir kdiki palatose, kraujo ruoimo, laikymo ir klasifikavimo boksuose ir pusboksiuose, sterili mediag ir vaist laikymo aseptinse patalpose, rentgeno kabinetuose ir eksperimentinse ir biologinse klinikose (vivariumuose) naudojami ildomieji blokai (paneliai). 9.8. Per medicinos staig rsius draudiama tiesti magistralinius ilumos tiekimo vamzdynus. Patalpos, kuriose laikomasi aseptikos taisykli, vamzdynai turi bti paslpti. Vamzdynai, tiesiami per perdengimus, pertvaras ir sienas, turi bti vorse. 9.9. Medicinos staigose turi bti natrali ir mechanin tiekiamoji itraukiamoji ventiliacija. Pastat vdinimo sistema turi utikrinti, kad uterti patalp oras nepatekt svarias patalpas. 9.10. Oras patalpas turi bti tiekiamas i varios zonos, esanios ne emiau kaip 2 m vir ems paviriaus. Tiekiamas oras valomas grubaus valymo oro ir bakteriologiniuose filtruose, po to oras ildomas, drkinamas ir paduodamas patalp. (9.11. Atskirai stoviniuose, ne auktesniuose kaip trij aukt, pastatuose leidiama rengti natrali itraukiamj ventiliacij. Oras tiekiamas koridori. Natral vdinim galim projektuoti greitosios pagalbos pastatuose, ambulatorijose, sveikatos punktuose, IV-VIII kategorijos vaistinse, nedegi rentgenogram laikymo patalpose, konferencij salse, sanatorij miegamuosiuose korpusuose, kai ie pastatai yra ne auktesni kaip trij aukt. Patalp oro temperatra, oro apykaita, varumo kategorija apskaiiuojama pagal A pried. 9.12. Pritaikytuose medicinos staig pastatuose tiekiamoji itraukiamoji vdinimo sistema rengiama operacinse, rentgeno kabinetuose, laboratorijose. Mechanin itraukiamoji ventiliacija (be tiekiamosios) numatoma i autoklavins, plovykl, du, tualet ir sanitarini kambari. patalp tiekiamo oro kiekis vienam ligoniui (suaugusiam, vaikui) turi bti ne maesnis kaip 80 m3/val. 9.13. Skyriams ar patalpoms, kuriems taikomi vienodi higienos reikalavimai ir kuriuose ta pati darbo trukm, leidiama rengti vien tiekiamj itraukiamj vdinimo sistem. Mirios struktros medicinos staigose, kuriose taikomi skirtingi higienos reikalavimai ir kuriose yra skirtinga darbo trukm, rengia-mos atskiros vdinimo sistemos. Jeigu patalpoms, kuriose skirtingi higienos reikalavimai ir vienoda darbo trukm, per par tiekiamas kondicionuotas oras, tai numatomos atskiros sistemos su baktericidiniais filtrais kiekvienai zonai. Galima naudoti ir autonominius medicininius kondicionierius, taiau oras turi atitikti kondicionuoto oro parametrus. 9.14. Atskiros tiekiamojo itraukiamojo vdinimo sistemos numatomos: operaciniams blokams (atskirai aseptikos ir septikos skyriams), reanimacijos salms ir intensyvios terapijos palatoms, gimdykloms (atskirai fiziologijos ir observacijos skyriui), atskirai fiziologijos ir observacijos skyriaus palatoms, naujagimi, neineiot ir traumuot kdiki bendroms 1-4 lov palatoms, rentgeno skyriams, purvo terapijos, vandens procedr laboratorijoms, sieros vandenilio, radono vonioms, radono paruoimo laboratorijoms, tualetams, aldymo kameroms, vaistinms.[L.4.; L.5.]. Skyriai arba patalpos, tarp kuri neleidiama oro apykaita, atskiriami liuzais. 9.15. Kondicionuotas oras, tiekiamas operacines, narkozines, gimdyklas, pooperacines palatas, reanimacijos sales, intensyvios terapijos palatas, vienvietes keturvietes palatas, nudegusij, naujagimi, neineiot ir traumuot kdiki palatas, taip pat vivariumus (be infekcini lig suklj), papildomai turi bti valomas bakteriocidiniuose filtruose. Taikomas 2 arba 3 pakop tiekiamo oro valymas. Parenkant tiekiamo oro valymo schem medicinos staigoms, reikia inoti atmosferos oro utertum toje vietoje, kur statoma staiga. 9.16. Maose stacionar ir poliklinik opracinse, taip pat naujagimi palatose, kuriose yra utektinai kuvezi, oro kondicionavimo numatyti nebtina. 9.17. Infekcijos skyriuose itraukiamoji ventiliacija rengiama i kiekvieno bokso bei pusboksio ir kiekvienos palat sekcijos atskirais kanalais su gravitacine trauka, o tiekiamoji - paduodant or koridori. Kiekvienos palatos itraukiamoji kanalin ventiliacija yra individuali. infekcini ligonini (skyri) izoliuotas patalpas oras tiekiamas i koridoriaus per savaime usidarant atbulin votuv. Leidiama tiekti or izoliuotas palatas per liuz, utikrinus jame didesn oro slg negu gretimose palatose. 9.18. Operacini blokuose, gimdyklose oro apykaita yra paskaiiuojama, bet turi bti ne maesn kaip 10 kart per valand. Operacinse, kuriose atliekamos ypa varios operacijos, projektuojamos oro kondicionavimo sistemos su oro apykaita - nuo 20 iki 50 ir nuo 500 iki 700 per valand. 9.19. Oras tiekiamas virutin patalpos dal i ono arba per lubas. sterilias patalpas (operacines, gimdyklas ir kt.) oras tiekiamas silpnomis srovmis.

HN 47-1995 8 p.
I operacini, narkozini, reanimacini, gimdykl ir rentgeno kabinet oras paalinamas i dviej zon: 40 proc. i virutins (10 cm nuo lub), 60 proc. i apatins zonos (60 cm nuo grind). 9.20. Mikrobiologijos boks, biochemijos laboratorij ir vaistini ventiliacija kit patalp atvilgiu turi utikrinti: steriliuose boksuose su nepatogenine mediaga ir vaistinse didesn oro kiekio padavim: boksuose su patogenine mediaga oro iretinim. 9.21. Laboratorijose leidiama uterto oro vietin itraukiamj ventiliacij jungti bendr mechanin itraukiamj sistem. Traukos spinta radono laboratorijoje, be mechanins traukos, turi turti ir natral vdinim. 9.22. B radiologijos skyri su atvirais spinduliavimo altiniais, mikrobiologijos skyri, vivarium, infekcijos skyri itraukiamas oras turi bti ivalomas filtruose. 9.23. Vdinimo sistem vamzdynai, ventiliatoriai, kuriais eina agresyvi, kenksming duj gar miiniai, turi bti pagaminti i korozijai atspari mediag arba padengti tokiomis mediagomis. 9.24. Tiekiamosios itraukiamosios ventiliacijos vamzdyn vidinis pavirius turi bti lygus, neturi sugerti kvap, lengvai valomas ir dezinfekuojamas. Vamzdynai po bakteriologini filtr turi bti i nerdijanio plieno. 9.25.PataIp oro temperatra apskaiiuojama pagal A pried. Operacini, narkozs, pooperacini palat, gimdykl, reanimacijos sali ir intensyvios terapijos, 1 2 lov nudegusi ligoni, neineiot naujagimi ir traumuot vaik palatose santykinis oro drgnumas turi bti (55-60) %, o oro judjimo greitis 0,15 m/sek. 9.26. Santykinis oro drgnumas iemos metu palatose turi bti (30-50) %, vivariumuose - (60-65) %. Santykinis oro drgnumas medicinos staig kitose patalpose projektuojamas pagal galiojanias normas. 9.27. Tiekiamosios itraukiamosios ventiliacijos renginiai, vamzdynai, oro achtos ir kanalai turi bti lengvai prieinami apirti, valyti ir dezinfekuoti. 9.28. Kiekvienoje medicinos staigoje turi bti paskirtas asmuo, atsakingas u ventiliacijos ir oro kondicionavimo sistem eksploatavim. 9.29.Ventiliacijos ir oro kondicionavimo sistem profilaktins apiros turi bti vykdomos pagal patvirtintus grafikus, bet ne reiau kaip 2 kartus per metus. 9.30. Eksploatavimo tarnyba nustatytais terminais privalo kontroliuoti patalp mikroklimat (temperatr, santykin drgnum, oro judjimo greit), patalp oro utertum cheminmis mediagomis, mikrobais, fizikiniais faktoriais bei ventiliacijos sistem naum ir oro apykaitos pasikartojim. Pagrindiniuose funkciniuose padaliniuose kontrol turi bti atliekama 1 kart per ketvirt, infekcinse ir tuberkuliozinse ligoninse ir skyriuose 1 kart per 6 mnesius, kitose patalpose 1 kart per metus. Tyrim rezultatai turi bti medicinos staigoje.

10. VANDENTIEKIS IR KANALIZACIJA

10.l. Visose medicinos staigose turi bti suprojektuoti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai. Kanalizuotose vietovse jie prijungiami prie centralizuot iors tinkl. Nekanalizuotose vietovse medicinos staig kanalizacijos tinklai prijungiami prie vietini varomj rengini.[L.6:; L.7.; L.8.] 10.2. Karto ir alto vandens kokyb medicinos staigose turi atitikti vandens reikalavimus pagal galiojanius normatyvinius doku mentus [L.9.;L.10.] 10.3. Medicinos staigose turi bti rengtas rezervinis karto vandens tiekimas. Veikiani staig sanitarinse varyklose, prieoperacinse ir gimdyklose, procedr, naujagimi ir vaik iki 1 m. skyriuose, voniose, plovyklose, bufetuose, virtuvlse, maisto blokuose ir kitose patalpose, kuriose yra grietas higieninis prieepideminis reimas, turi bti rengti nenutrkstamo veikimo elektriniai vandens paildytuvai. 10.4. Vamzdynams, renginiams, vandens gabenimo bei laikymo talpoms naudojamos mediagos bei antikorozins dangos turi bti leistos naudoti Sveikatos apsaugos ministerijos. 10.5. Gydomj basein voniose turi bti numatyta vandens recirkuliacija arba nenutrkstamas vandens tiekimas. Voniose, kuri tris siekia 66 m3, numatomas nuolatinis vandens tiekimas. 10.6. Suaugusij ir vaik baseinams numatomi atskirai vandens valymo renginiai.Prie jim basein turi bti rengta tekanio vandens vonia kojoms. Chloratorin, reagent ar elektrolizs patalpa dezinfekcijos tirpal gamybai rengiama alia baseino su tiesioginiu ijimu lauk. Gydomj basein patalpose turi bti numatyti karto ir alto vandens laistymo iaupai. 10.7. Infekcijos ligonini (skyri), odos ir veneros dispanseri tualetuose ir prausyklose reikia numatyti pedalinius vandens nuleistuvus. Psichiatrini ligonini tualet ir prausykl patalpose vamzdynai, armatra turi bti neprieinama ligoniams. 10.8. Karto ir alto vandens laistymo iaupai ir trapai rengiami: prieoperacinse, operacinse, gimdyklose, paruoimo patalpose, voniose, tualetuose su dviem unitazais, klizminse, duo patalpose, infekcijos skyri boksuose ir pusboksiuose, klijuoi plovimo ir diovinimo patalpose, valymo inventoriaus patalpose, bufetuose, radioizotop su atvirais spinduliavimo altiniais skyriuje, taip pat visose patalpose, kur numatytas drgnas valymas; iukli kamerose, pieno miini virtuvse, maisto blokuose, trij viet ir didesniuose duuose, vandens procedr patalpose marmitini veimli plovimo patalpose. 10.9. Purvo procedr, purvo virtuvi, paklodi, brezent plovimo ir diovinimo patalp nutekamiesiems vandenims nuleisti projektuojami 100 mm diametro trapai be hidraulins utvaros. Vanduo patenka purvo nusodintuv su hidrauline utvara. 10.10.. Gipso ruoimo patalpose po praustuve numatomas gipso nusodintuvas. 10.11. Maisto blok nutekamj vanden valymo sistemoje btinas riebal rinktuvas. Draudiama riebal rinktuvus rengti gamybinse patalpose. 10.12. Medicinos staig, tarp j ir infekcijos stacionar, nutekamieji vandenys valomi ir nukenksminami miesto, gyvenviets ar kituose kanalizacini vanden valymo renginiuose. Jeigu nra bendr miesto ar gyvenviets valymo rengini, turi bti rengiami lokaliniai valymo renginiai. Lokalini rengini kompleksas priklauso nuo ligonins profilio, nutekamj vanden kiekio, teritorijos dydio, sanitarins apsaugins zonos, klimatini ir hidrologini slyg, ivalyto vandens ileidimo slyg ir kit aplinkybi [L.7.].

9 p. HN 47-1995
10.13. Radiologijos korpus (skyri) nutekamj vanden dezaktyvacija turi bti numatoma technologinje uduotyje. 10.14. alto, karto vandens, kanalizacijos stovai projektuojami paslpti. Numatoma kanalizacijos vamzdyn ventiliacija. Deflektoriai rengiami vir stogo ne maesniu kaip 4 m atstumu nuo lang ir balkon. Kanalizacijos kolektoriai rsio patalpose tiesiami ne maesniu kaip 0,02 m nuolydiu.

11. MEDICININI ATLIEK SURINKIMAS IR ALINIMAS

11.1. Medicinos staigose turi bti organizuotas atliek riavimas, surinkimas, laikinas saugojimas ir alinimas. 11.2. Medicinos staig mikrobikai ukrstas atliekas reikia nukenksminti (autoklavuoti) staigoje ir tik tada galima paalinti su buitinmis iuklmis. Radioaktyvios atliekos surenkamos, dezaktyvuojamos ir alinamos pagal Aplinkos apsaugos ir Sveikatas apsaugos ministerij nustatyt tvark. [L. 11.] 11.3. Ligonini, gimdymo stacionar, chirurgijos skyri atliekoms naikinti mieste turi bti rengti deginimo renginiai (krematoriumai). 11.4. Skyriuose iukls surenkamos udaras, pedalines iukli des. iukli dje turi bti tiestas celofaninis maielis. 11.5. Dviej aukt ir auktesniuose pastatuose, kuriuose yra 250 ir daugiau lov, o gimdymo namuose esant 130 lov, reikia rengti iukliavamzdius ir iukli surinkimo kameras. 11.6. iukliavamzdiai neturi praleisti oro ir garso ir rengiami neutralioje skyriaus dalyje. Vamzdio vidus turi bti i slidios ir lygios mediagos, lengvai plaunamas ir dezinfekuojamas. 11.7. iukli surinkimo kamera turi bti pirmame aukte, konteineris turi stovti ant bgi. Kameros sienos turi bti idaytos aliejiniais daais arba iklotos glazruotomis plytelmis, grindys atsparios fiziniam poveikiui, valymui ir dezinfekcijai. 11.8. Medicinos kinje dalyje turi bti rengta konteineri aiktel. Ji turi bti betonuota ar asfaltuota, aptverta, konteineriai, sandars. Aiktel turi bti 30 m atstumu nuo palat ir gydomj korpus. Teritorija valoma, atliekos iveamos kiekvien dien.

12. MEDICINOS (STAIG PERSONALO DARBO IR BUITIES SLYGOS

12.1. Pagrindiniuose medicinos staig funkciniuose padaliniuose, gamybinse patalpose, medicinos ir kito personalo darbo vietose turi bti utikrinti norminiai oro mikroklimato, apvietimo, triukmo ir kiti parametrai, saugios darbo slygos [A-K priedai]. Medicinos personalas privalo reguliariai tikrintis sveikat. Kiekvienas medicinos darbuotojas turi turti Asmens medicinin knygel F 048a. 12.2. Ligonini, gimdymo nam ir kit gydymo staig medicinos personalas aprpinamas medvilniniais darbo drabuiais ir avalyne: chalatais arba kostiumais, kepurmis (skarytmis), lepetmis. Akuerijos stacionar, reanimacijos, intensyvios slaugos skyri, Operacini, tvarstomj, procedr darbuotojams darbo drabuiai keiiami kasdien. ie darbuotojai, be medicininio chalato, privalo neioti medvilnin suknel arba kostium. Darbo drabuiai laikomi individualiose spintelse. Btina nuolat turti darbo drabui komplekt skubiam pakeitimui. Darbo drabuiai' skalbiami centralizuotai atskirai nuo ligoni skalbini. 12.3. Medicinos staig personalas turi bti nepriekaitingai tvarkingas. I po darbo drabui turi nesimatyti asmeniniai drabuiai. Atliekant medicinines procedras, plaukai turi bti paslpti po kepure arba skarele, nagai turi bti trumpai nukirpti, nelakuoti, ant pirt neturi bti ied. Operacini, reanimacijos, intensyvios slaugos, tvarstomj, gimdykl ir naujagimi skyri darbuotojai neioja darbui skirt, lengvai dezinfekuojam avalyn i neaustini mediag. Personalas, perjs higienin pralaid, pasikeiia visus drabuius. 12.4. Medicinos personalas (gydytojai, medicinos seserys, slaugs) privalo turti ne maiau kaip 6 darbo drabui komplektus. Techninis personalas - ne maiau kaip 4 darbo drabui komplektus. 12.5. Administracijos ir kio techninis personalas, atliekantis darbus stacionaro skyriuose ir poskyriuose, turi dvti darbo drabuius ir avalyn. Kit skyri personalui ir konsultantams taip pat iduodami darbo drabuiai ir avalyn. Darbo chalatus ir avalyn dvti u medicinos staigos skyriaus rib draudiama. Medicinos staigos aprpina darbo drabuiais studentus pratyb metu operacinse, gimdymo ir infekcijos skyriuose. 12.6. ranga ir aparatra idstoma ir eksploatuojama grietai laikantis saugos darbe reikalavim. 12.7. Operacinse, gimdymo boksuose draudiama naudoti narkozs aparatus be ikvepiamo oro valymo nuo narkotini mediag sistemos. Turi bti naudojami aktyviosios anglies filtrai. Narkozs ir kvpavimo aparatai leidiami naudoti tik turintys sandari duj tiekimo sistem. 12.8. Buitins patalpos rengiamos, laikantis i reikalavim: 12.8.1. Atskiroje virutini drabui rbinje vienai vietai kabykloje skiriama ne maiau kaip 0,08 m2 ploto; 12.8.2. Asmenini ir darbo drabui rbinje vienai spintai skiriama ne maiau 0,4 m2 ploto. Kiekvienam darbuotojui skiriama dviej dur spinta. Atskirai laikomi asmeniniai ir darbo drabuiai, avalyn, galvos apdangalai; 12.8.3. Personalui numatyti ne maiau kaip po vien sanitarin rengin atskirai vyrams ir moterims; 12.8.4. rengiami moters higienos kambariai. 12.9. Medicinos staig valgyklose arba bufetuose organizuojamas dirbanij maitinimas kartais patiekalais. Patalp plotas, sudtis ir viet skaiius numatomas pagal vieojo maitinimo moni projektavimo normas. [L. 12.] 12.10. Kiekviename skyriuje numatoma personalo patalpa, kurioje rengiamos praustuvs, dujin arba elektros virykl, aldytuvas. ,

HN 47-1995 10 p.

13. PATALP, RENGINI, INVENTORIAUS VALYMAS IR PRIEIRA

13.1. Patalpos, renginiai, medicininis ir kitas inventorius turi bti vars. Patalpos, grindys, palangs, durys, baldai, renginiai valomi 2 kartus per par, jei reikia ir daniau. Naudojamos Sveikatos apsaugos ministerijos leistos plovimo ir dezinfekcijos mediagos. 13.2. Drgnam patalp valymui neleidiama naudoti sintetini skalbimo milteli. Valymo, inventorius: kibirai, dubenys, skudurai, epeiai enklinami pagal patalpas ir valymo darb paskirt: operacinms, gimdykloms, tvarstomiesiems (atskirai aseptiniams ir plingiems) palatoms ir koridoriams, procedriniams, vonioms ir tualetams. Valymo inventorius po dezinfekcijos idiovinamas ir laikomas tam skirtose patalpose. 13.3. Skyri palat, kabinet ir kit funkcini patalp generalinis valymas atliekamas pagal sudaryt grafik ne reiau kaip vien kart per mnes. Kruopiai plaunamos sienos, grindys, ranga, valomos dulks nuo bald, viestuv, aliuzi ir kt. 13.4. Operacinio bloko, tvarstomj, procedrini generalinis valymas (plovimas ir dezinfekcija) atliekamas 1 kart per savait, gimdykl - ne reiau kaip 1 kart per 3 dienas. I patalp ineami renginiai, baldai ir kitas inventorius. Medicinos staigoje visada turi bti plovimo ir dezinfekcijos mediag atsarga trims mnesiams. 13.5. Vidiniai lang stiklai valomi jiems usiterus, bet ne reiau kaip vien kart per mnes. I lauko puss - ne reiau kaip 1 kart per 4-6 mnesius. 13.6. Patalpos, kur btina laikytis aseptikos ir antiseptikos (operacins, tvarstomieji, gimdyklos, reanimacijos, naujagimi ir neineiot kdiki palatos, procedr, infekcijos boksai, bakteriologijos ir virusologijos laboratorij boksai, pieno virtuvls ir kt.) po drgno valymo ir dezinfekcijos, periodikai vitinamos stacionarinmis arba kilnojamomis baktericidinmis lempomis. 1 W galingumo lempa gali ivalyti 1 m3 patalpos oro. Kiekviename skyriuje btina registruoti baktericidini lemp darbo trukm. 13.7. Palatos ir kitos patalpos per orlaids vdinamos ne maiau kaip 4 kartus per par. 13.8. Visuose skyriuose 1 kart per metus, prireikus ir daniau, atliekamas patalp remontas. Akuerijos stacionaras planinei dezinfekcijai udaromas ne reiau kaip 2 kartus per metus, i j 1 kart - patalp remontui. Defektai (pratekjmai sienose ir lubose, drgms ir peljimo pdsakai, skilim, skyli utaisymai, nukritusi keramini plyteli priklijavimas, grind plyi utaisymas ir kt.) alinami generalinio valymo metu. 13.9. Pastat ir patalp kapitalinis remontas, pakeiiant apildymo, ventiliacijos, vandentiekio, kanalizacijos, elektros tinkl, sanitarinius techninius renginius, atliekamas atsivelgiant j technin bkl. 13.10. Skyrius, korpusas arba medicinos staiga einamojo ir kapitalinio remonto metu udaromi. 13.11. Kasmet, bet ne vliau kaip likus 2 savaitms iki ildymo sezono pradios, visos patalpos paruoiamos iemos sezonui (atliekamas ildymo sistem remontas ir profilaktinis ventiliacijos, kondicionavimo sistemos, ilumini oro uuolaid patikrinimas, lang stiklinimas, dur, lang, tambr apildymas ir kt.). 13.12. Medicinos staigose turi bti atliekama dezinsekcija ir deratizacija. Ilaisvinamos patalpos ir sudaromos slygos vabzdiams ir grauikams naikinti. Po to atliekamas generalinis valymas ir dezinfekcija. 13.13. Stacionarai turi turti pakankam skalbini ir inventoriaus kiek (pagal medicinos staig aprpinimo normatyvus). 13.14. Neturi bti sugadinto, suplyusio, sudvto inventoriaus. Visi susidvj renginiai, inventorius tur bti keiiami nedelsiant. 13.15. Sanitariniai renginiai (iaupai, praustuvs, vonios, unitazai, pisuarai, bide ir kt.) turi bti veikiantys, kiekvien dien valomi nuo rdi, kalki ir kit apna. Suged renginiai remontuojami arba keiiami naujais. 13.16. Ligoni skalbiniai keiiami variais jiems usiterus, bet ne reiau kaip vien kart per 7 dienas. Iskyromis uterti skalbiniai keiiami nedelsiant. Pagimdiusij lovos skalbiniai, baltiniai ir rankluosiai, puspaklods ir paluts keiiamos kasdien. Pooperacini ligoni baltiniai ir skalbiniai keiiami kasdien. Ligoniai po operacijos guldomi variai paklot lov. Paluts ir puspaklods turi bti vienkartins. 13.17. Akuerijos stacionar gimdyklose ir naujagimi skyriuose arba kambariuose naudojami sterils baltiniai ir skalbiniai. 1 13.18. Skyriuose ligoni nevars skalbiniai renkami sandari tar, klijuots ar polietileno maius, specialiais veimliais veami bendr nevari skalbini rinkimo patalp arba skalbykl. Draudiama nevarius skalbinius riuoti skyriuje. Laikinai, bet ne ilgiau kaip 12 vai., surinktus nevarius skalbinius galima laikyti nevariems skalbiniams skirtose patalpose maiuose, udaroje taroje, plastmasiniuose bakuose, sandariose metalinse dse. Taros pavirius turi bti lengvai plaunamas ir dezinfekuojamas. 13.19. Personalas, dirbdamas su nevariais skalbiniais, turi dvti iam tikslui skirt paymt sanitarin aprang: chalat, skarel, pirtines, keturi sluoksni marlin kauk, speciali avalyn. 13.20. Skyriaus vars skalbiniai laikomi sesers eimininks patalpose, kurios yra varaus reimo darbo zonoje. Atskirai skiriama vieta skyriaus vari skalbini paros atsargai laikyti medicinos sesers poste arba tam tikslui skirtoje spintoje. 13.21. Skyri skalbiniai ir tara enklinama. Skirtingais enklais enklinama infekcijos ir gimdymo skyri skalbiniai. Skyriuose draudiama laikyti neenklintus ligonins antspaudu skalbinius. 13.22. Medicinos staig skalbiniai skalbiami ligonini skalbyklose arba miesto, gyvenviets komunalinse skalbyklose, atskirose technologinse linijose. Medicinos staig skalbiniai skalbiami, laikantis medicinos staig skalbini apruoimo technologijos reikalavim. 13.23. Infekcijos, observacijos ir plingos chirurgijos skyri skalbiniai prie skalbim turi bti nukenksminami, juos imirkant dezinfekcijos tirpaluose. 13.24. Svariems ir nevariems skalbiniams veti naudojamos skirtingos automainos. Jei veama viena maina, ikrovus nevarius skalbinius, medicinos staigos personalas turi atlikti transporto dezinfekcij. Personalas, ikrovs nevarius skalbinius, nusiplauna rankas ir apsirengia paenklintus, variems skalbiniams paimti skirtus specialius drabuius. Visi darbo procesai, susij su skalbini pakrovimu, perveimu ir ikrovimu, turi bti mechanizuoti. 13.25. Iraius ligon i stacionaro, perklus j kit skyri, iveus operacin, mirus, taip pat prireikus - kitais atvejais, pagalvs, antklods, iuiniai dezinfekuojami dezinfekcinje kameroje, o lovos - lov dezinfekcijos patalpose. 13.26. Ligonis, atvyks stacionar, primimo skyriuje tikrinamas dl utltumo (jei reikia sanuojamas), nukarpomi nagai, atliekamos kitos reikalingos procedros, maudomas due ar vonioje (iskyrus ligonius, turinius prieparodymus). Ligoniui duodamas muilas ir idezinfekuota kempin. Ligonis perrengiamas skyriaus, kur guldomas, variais baltiniais, piama ar chalatu, iduodamos dezinfekuotos lepets. Galima neioti ir asmeninius baltinius, piamas, chalatus, bet jie turi bti keiiami ir plaunami laiku.

11 p. HN 47-1995
13.27. Asmeniniai drabuiai ir avalyn specialiuose polietileniniuose arba medvilniniuose maiuose su pakabomis atiduodama drabui saugykl arba ligon palydjusiems giminms ar artimiesiems. Leidiama somatiniuose skyriuose ligoniams neioti savo medvilninius drabuius su slyga, kad jie bus laiku keiiami. Infekcijos skyriuose turi bti tik ligonins apranga, draudiama neioti mediagines lepetes. 13.28. Skyriuje iduodami ligoniui individuals naudojimo reikmenys: stiklin (puodelis), jei reikia - gertuv, spjaudyki, basonas. Palatoje leidiama laikyti asmens higienos reikmenis (dant epetl, dant past, muil, skutimosi reikmenis ir kt.). 13.29 Jei nra medicinini prieparodym, nevaiktantys ligoniai maudomi ne reiau kaip 1 kart per 7 dienas, apie tai paymint ligos istorijoje. Sunki ligoni higienin prieira (prausimas, veido, kno luostymas ir kt.) atliekama po maitinimo ir susiterus knui. Skyriuose, nepaeidiant vidaus tvarkos, vaikiojantiems ligoniams sudaromos slygos maudytis kasdien. Periodikai ligoniai kerpami ir skutami. Kiekvienam ligoniui iduodami 3 individuals rankluosiai. Galima juos atsineti i nam, jei tam neprietarauja stacionaro vidaus taisykls. 13.30. Gydytojai, medicinos seserys, akuers prie kiekvieno ligonio (gimdyvs) apir, procedras ir po j privalo plauti ir dezinfekuoti rankas. 13.31. Chirurgijos skyri personalas, dalyvaujantis operacijose, aizd perriimuose, akuerijos stacionar personalas ir kiti medicinos darbuotojai, dirbantys grietos aseptikos ir antiseptikos darbo baruose, rankas paruoia Sveikatos apsaugos ministerijos sakymuose ir instrukcijose nurodyta tvarka.

14. MAISTO BLOK IR MAISTO IDAVIMO PATALP PRIEIRA

14.1. Maisto blok reikia rengti atskirame pastate, kuris turi bti sujungtas su kitais pastatais (iskyrus infekcin) patogiais anteminiais arba poeminiais transporto keliais (galerijomis). 14.2. Maisto blok, maisto idavimo patalp rengimo, maisto produkt kulinarinio paruoimo bei realizavimo higienos reikalavimai numatyti vieojo maitinimo moni higienos reikalavimuose. [L.12] 14.3. Gaminant patiekalus, btina grietai laikytis gamybos proceso nuoseklumo. Draudiamas aliavos ir gatavos produkcijos sraut slytis. 14.4. Visose ind plovyklose ir maisto idalinimo patalpose turi bti rengti atsarginiai vandens ildytuvai. 14.5. Plovimo vonios turi bti prijungtos prie kanalizacijos tinkl su ne maesniu kaip 20 mm oro tarpu. 14.6. maisto blok tiekiami maisto produktai privalo atitikti normatyvini dokument reikalavimus ir turti kokybs paymjimus. 14.7. Neleidiama priimti maisto produkt be kokybs paymjimo, su pasibaigusiu realizavimo terminu bei gedimo poymiais. 14.8. Greitai gendani produkt kokybs paymjimuose privalo bti nurodyta produkto gamybos data ir laikas bei galutinio realizavimo data. 14.9. medicinos staig maisto produkt sandlius draudiama priimti emesns kaip antros kategorijos ir veterinarins tarnybos nepatikrint ms ir kiauinius. 14.10. Draudiama priimti neidorotus vandens paukius, alius s, ani, taip pat upertus vit kiauinius i inkubatoriaus, ukrstus grd produkt kenkjais miltus ir kruopas. 14.11. Ligonini maisto blokuose, aldytuvuose ir aldymo kamerose privaloma grietai laikytis maisto produkt kaimynysts. 14.12. Draudiama sandliuoti kartu alius produktus, pusgaminius su paruotais produktais, sugedusius ar tartinos kokybs produktus su kokybikais, maisto produktus su tara, veimliais, kinmis ir kitomis prekmis, stipriai kvepianius produktus reikia laikyti atskirai. 14.13. Sudarant valgiarat atsivelgiama mitybos normas ir pagrindinius dietinio maitinimo principus. 14.14. Ruoiant planin valgiarat, turi bti paskaiiuojama diet chemin sudtis ir kaloringumas. 14.15. Prie iduodant maist skyri, gydytojas dietoIogas arba sesel dietolog turi degustuoti paruotus patiekalus. 14.16. Ligoniai paruot maist privalo gauti per 2 valandas nuo pagaminimo. 14.17. Dalinami pirmieji patiekalai ir karti grimai turi bti ne emesns kaip 75 C temperatros, antrieji patiekalai - ne emesns kaip 65 C, alti patiekalai bei grimai nuo 7 C iki 14 C. 14.18. Kategorikai draudiama bet kokius patiekalus sumaiyti su anksiau pagamintu maistu. 14.19. Maisto bloke plaunami tik virtuvs indai. Ligoni naudoti indai plaunami skyri bufetuose. 14.20. Prie maisto bloko turi bti rengta patalpa skyri variems termosams, puodams, kibirams laikyti. ioje patalpoje draudiama laikyti virtuvs indus i infekcijos skyri. 14.21. Maisto bloko sandliuose turi bti rengta patalpa tarai, konteineriams, veimliams plauti. Patalpoje turi bti rengtas trapas. 14.22. Maisto produktams gabenti i bazi ir gataviems patiekalams nuveti skyrius turi bti naudojamas transportas, turintis higienos centro leidim. 14.23. Paruoti patiekalai skyrius veami termosuose, termosuose-veimliuose, veimliuose - marmituose arba sandariai usi -daraniuose induose. 14.24. Kategorikai draudiama paruotus patiekalus gabenti ir laikyti neemaliuotuose induose. 14.25. Duona gabenama polietileniniuose arba klijuots maiuose, udaruose induose. iam tikslui gali bti naudojami mediaginiai maiai. Maiai duonai gabenti turi bti vars. 14.26. Turi bti keturios aldymo kameros: msai ir uvims, pieno produktams, darovms, atliekoms. 14.27. Maisto bloko tualeto tambre turi bti pakaba personalo drabuiams pakabinti, praustuv, diovintuvas arba vienkartins servetls, muilas. 14.28. Maisto bloke turi bti patalpa dezinfekcijos tirpalams ir valymo inventoriui laikyti ir diovinti, taip pat vandens iaupai grindims plauti. 14.29. Personalo darbo drabuiai skalbiami centralizuotai miesto arba ligonins skalbykloje. 14.30. Skyri bufetuose turi bti numatytos dvi atskiros patalpos (ind plovimo ir maisto dalinimo) ne maesns kaip 10 m2. Ind plovykloje turi bti rengta trij lizd plautuv.

HN 47-1995 12 p.
14.31. Maist ligoniams idalina bufetinink ir skyri budinios medicinos seserys. Maistas dalinamas apsivilkus specialiai tam skirt chalat. Jaunesniajam medicinos personalui draudiama skirstyti maist. 14.32. Siuntinli ligoniams primimo vietose turi bti ikabintas rekomenduojam ir draudiam maisto produkt sraas. 14.33. Budinti medicinos sesuo privalo kasdien patikrinti ligoni maist, laikom skyriaus aldytuvuose. Suged produktai iimami. Maistas aldytuvuose laikomas polietilene) maieliuose, nurodant pavard ir palatos numer. 14.34. Ind plovykloje turi bti instrukcija apie ind, stiklini, ranki plovim ir dezinfekcij. Infekcijos skyri indai dezinfekuojami, o po to plaunami. Kit skyri indai plaunami, o po to dezinfekuojami. Esant galimybei indus reikia dezinfekuoti karto oro spintose. 14.35. Infekcij ir tuberkuliozs stacionar skyri maisto atliekos nukenksminamos chlorkalkmis, lizoliu arba virinant. 14.36. Maisto idavimo patalpos, idalinus maist, plaunamos ir dezinfekuojamos. Generalinis valymas atliekamas kas savait. 14.37. Visas valymo inventorius turi bti paenklintas ir laikomas specialiai tam skirtoje vietoje. 14.38. Darbuotoj Asmens medicinins knygels F 048a turi bti laikomos darbo vietoje.

13 p. HN 47-1995 A PRIEDAS (privalomasis) PATALP ORO TEMPERATRA, ORO APYKAITA, ORO VARUMO KATEGORIJA
A. 1 lentel
Temperatra, C Objekto pavadinimas Mechanin oro apykaita, Patalp Oro pakeitimo %, kartais svarumo kartotinumas papildymas itraukimas kategorija tesant natraliai oro apykaitai.

1 1.LIGONINS, POLIKLINIKOS, GREITOSIOS PAGALBOS STOTYS

1.1. Suaugusi ligoni palatos, vaik skyri palatos motinoms, hipoterapijos palatos 1.2. Tuberkuliozini ligoni (suaugusi ir vaik) palatos 1.3. Tireotoksikoze sergani ligoni palatos 1.4. Hipotireoze sergani palatos 1.5. Pooperacins, reanimacijos, intensyvios terapijos, 1 -2 lov nudegusi ligoni palatos, gimdyklos, boksai, operacins, dializs, narkozs patalpos, barokameros 1.6. Pogimdymins palatos 1.7. Neineiot naujagimi, kdiki ir traumuot vaik palatos

6 80m3/val. 1 lovai 80m3/val. 1 lovai 80m3/val. 1 lovai 80m3/val. 1 lovai

Paskaiiuojama, bet ne maiau kaip 10 kart

20 20 15 24 22

100 % 80 % 100 % 100 % 100 %

100 % 100 % 100 % 100 % 100 %

U I,

22 25 22

100 % 100% 2,5

Perdavimas i kolido-

100 % 100% 2,5

Paskaiiuojama, bet ne maiau kaip

I, U

1.8. Boksai, pusboksiai, filtrai - boksai, prieboksiai

1.9. Infekcijos skyriaus palat sekcijos 1.10. Priegimdyklos, filtrai, primimo - apiros boksai, tvarsto mieji, procedr prieoperacins, procedrins, pieno nutraukimo, vaik maitinimo krtimis, skiep patalpos ____________ 1.11. Naujagimi procedr, vystymo kambariai 1.12. Procedrins,naudojant aminazin 1.13. Gydytoj kabinetai, personalo kambariai, ligoni poilsio kambariai, purvo terapijos, akupunktros kambariai, iraymo patalpos, audiometrijos, antropometrijos kabinetai, dispeerins, dokument pildymo kambariai, dispeeri, gydytoj, feleri, sanitar, vairuotoj brigad, medicinos statist kambariai 1.14. Angiografijos, rentgeno diagnostikos, procedr kabinetai, nusirengimo kabinetas fluorografijos patalpose, masao, gydymo elektros viesa patalpos

20 22 25 22 20

riaus 100% 80m3/val. 80m3/val. 2 2 8 Papildymas i koridoriaus 3 2 10 1

U U
2 Neleidiama 1

20

Neleidiama

1.15. Nusirengimo kambariai prie rentgeno diagnostikos kabinet 20 1.16. Dant rentgeno nuotrauk procedr, laboratorini ind plovyklos prie 18 patologins anatomijos skyri, rentgeno ir radiologijos kabinet valdymo pulto kambariai, fluorografijos patalpa 1.17. Sterilizavimo patalpos prie operacini 18

3 3 3

4
3 septiniai skyriai aseptiniai skyriai

U U U

Neleidiama Neleidiama

2 2 2

1.18. Laboratorijos patalpos, radiometrini, endokrinologini ir 18 kit tyrim patalpos, primimo, skirstymo ir pavyzdi pamimo kambariai, montains ir plovyklos, dirbtinio inksto patalpos, dirbtins kraujo apytakos patalpos, tirpal laboratorijos, tepinli daymo, svarstykli, terpi virimo patalpos, fiksavimo, tvarstymo ir operacins mediagos paruoimo, skalbini kontrols, omplektavimo ir instrument pakavimo, primimo, iskirstymo, naurSiniu- instrument, virkt, adat, kateteri plovimo patalpos, gydymo neuroleptikais procedrinis, radijo postas, diktofono centras, sterilizacijos patalpa, aparatin

HN 47-1995 14 p.
A.1 lentels tsinys

1
1.19. Gydomosios fizins kultros sal

2 18 22 20

3
80m3/val.
vienam sportuojaniam

4 100 % 3 3

5 U U U

1.20. Funkcins diagnostikos kabinetai, rektoromanoskopijos patalpa 1.21. Gydomosios fizkultros kabinetai, mechanins terapijos, stomatologijos kabinetai, zondavimo kambariai, dehelmintizacijos patalpos 1.22. Ligoni sanitarins varyklos, duai, higienos kambariai, povandenini sieros vandenilio voni kambariai (iskyrus radono), parafino, ozokerito paildymo patalpos, gydomieji plaukymo baseinai 1.23. Gipsini bint, gipso laikymo patalpa, preparatorins ir muziejai prie patalogins anatomijos skyri, inhaliacij kompresorins, centriniai skalbini kambariai, infekuot skalbini sandliai, kio inventoriaus sandliai, ligoni asmens daikt sandliai, lyginimo patalpos, reagent ir aparatros sandliai, patalogins anatomijos skyriuose, fizioterapins aparatros taisymo patalpos, ivaiuojamj brigad di saugojimo patalpos, medikament atsarg, vaistins patalpos, nesterili mediag ir skalbini sandlis 1.24. Centrini sterilizacini autoklavini patalpos: a) varus skyrius b) nevarus skyrius 1.25. Bason, anteli, klijuoi plovimo ir dezinfekcijos patalpa, nevari skalbini, valymo inventoriaus laikymo patalpa, kiet buitini atliek, skalbini, utert radioaktyviomis mediagomis, patalpos, rgi ir dezinfekcijos mediag sandliai, netuv, klijuoi plovimo kambariai, ivaiuojam brigad drabui ir avalyns diovinimo patalpos 1.26. Registratra, informacija, rbin, vestibiulis, produkt ligoniams perdavimo patalpa, laukiamasis, ilt daikt sandlys prie verand, ligoni bufetins, valgyklos, miini idavimo patalpos, archyvas ___________________________________ 1.27. Gumini gamini paruoimo patalpa, stalo ir virtuvs ind plovyklos, ligoni kirpyklos ______________________________ 1.28. Radioaktyvi mediag saugyklos, radiologijos skyri fasavimo ir plovimo patalpos, laboratorij plovyklos 1.29. Centralizuoyi statikos ir judrios teiegamaterapijos, rentgeno terapijos procedr, mikrobang terapijos kabinetai, gydymo iluma kabinetai, tirpal radono vonioms paruoimo patalpos, gydymo ultragarsu kabinetai 1.30. Nusirengimo kambariai vandens procedr skyriuose 1.31. Lavon laikymo patalpos 1.32. Radono voni patalpa, ginekologini purvo procedr kabinetai 1.33. Purvo laikymo ir regeneracijos patalpos 1.34. Lavon aprengimo, idavimo patalpa, laidojimo reikmen, infekuot lavon paruoimo laidojimui patalpa, chlorkalki laikymo patalpa 1.35. Dezinfekcins kameros patalpa: a) primimas b) nevarus skyrius c) ikrovimas 1.36. liuzai prie sieros vandenilio voni

2 2

25 25

18

18 18 18

Paskai. 100 %
-

100 % 5

U U

Neleidiama

3 1

18

18 18 20

2 5 4

3 6 5

U U U

Neleidiama Neleidiama 2

23 2 25 12 14

Papildymas pagal itraukimo balans i sali su voniomis, purvo procedr

U U U U

3 Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama

4 2 -

3 5 10 3

16 16 16 25

I varaus skyriaus I varaus skyriaus

3 5
Per nevar skyri

U U U U

Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama

5 3

15 p. HN 47-1995
A.1 lentels tsinys

1
1.37. Nusirengimo kambariai prie sieros vandenilio voni 138. Sieros vandenilio tirpalo paruoimo ir reagent laikymo patalpa 1.39. Paklodi, drabui, brezent skalbimo ir diovinimo patalpa, purvo virtuves 1.40. Inhaliacij patalpa 1.41. Sekcins 1.42. liuzai prie naujagimi palatas 1.43. Gimdyvi iraymo patalpa ir naujagimi kvarcavimo patalpa 1.44.WC

2
25 20 16 20 16 22 22 20

3
3 5 6 8 -

4
3 6 10 10 4

5
U U U U U

6
Neleidiama Neleidiama Neleidiama

4 Neleidiama 1 3

Paskaiiuojama, bet ne maiau kaip 5 kartus 1 50m3 l klozetui ir 20m3 1 pisuarui 3 5 5 5 1.5 6 5 10 6 6 5 3

1.45. Prausyklos 1.46. Klizmin 1.47. Infekcijos skyri liuzai boksuose ir prieboksiuose 1.48. Maosios operacins 2. BAKTERIOLOGIJOS LABORATORIJA 2.1. Laboratorija 2.2. Bakteriologin grup. Gydytoj ir laborant kambarys, usimim patalpa 2.3. Serologini tyrim patalpa, pasli, skubios diagnostikos patalpa 2.4. Boksai 2.5. Prieboksiai 2.6. Entomolog kambarys, helmintologini tyrim terpi virimo patalpa 2.7. Plovyklos: a) plovimo rankomis b) plovimo maina 2.8. Stcrilizacins, autoklavins 2.9. Termaliniai kambariai 2.10. Analizi primimo, registravimo, riavimo ir rezultat idavimo patalpa 2.11. Virusologijos ir ypating infekcij skyrius. Respiratori laikymo vieta, virus identifikavimo, audini kultros paruoimo patalpos: 2.12. Arbovirus identifikavimo patalpos: a) gydytoj ir laborant kambariai b) boksai c) prieboksiai 2.13. Bakteriologini tyrim kambariai, gaudykli ir jauk ruoimo patalpos 2.14. Grauik ukrtimo kambariai 2.15. Koridoriai 3. PIENO MIINI VIRTUV 3.1. Virtuv 3.2. Tyreli paruoimo cechas 3.3. Pieno ir suli ifasavimo patalpa 3.4. Paruotos produkcijos sterilizacija: a) vari zona b) uterta zona 3.5. Ind plovykla 3.6. Pieno primimo patalpa

20 20 22 22 18 18 18 18 18 18 18 18 18

Paskaiiuoja ma, 10 ne bet 3 5 6 5 5 3 -

U U L U U U U U U U

3 2 1 Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama

Pagal technologijos reikalavimus. Patalp temperatr utikrina technologiniai renginiai 18 3 U Neleidiama

18 18 18 18 18 18

5 5 3 8

6 6 10 6 10

U U U U U

Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama

Pagal skyriaus balans

5 16 16 16 16 20 16

Paskaiiuojama 3 2 6 4 3 4 6 1

U U U U U

Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama

HN 47-1995 16 p.
A.1 lentels tsinys
1 3.7. Biolakto paruoimo patalpa 3.8. Pieno filtravimo ir ipilstymo patalpa 3.9. Pieno pasterizavimo ir pieno miini paruoimo patalpa 3.10. Pieno miini ildymo patalpa 3.11. Rgi pieno produkt ir miini paruoimo patalpos: a) raug paruoimo b) kefyro cechas c) acidofilinio pieno cechas d) termostat patalpa 3.12. Varks paruoimo ir fasavimo patalpa j 3.13. Vaisi ir darovi miini paruoimo patalpa I 3.14. Vaisi, darovi paruoimo patalpa 3.15. uvies, msos paruoimo ir patiekal ruoimo patalpos j 3.16. Laboratorija I 3.17. Taros patalpa 1 3.18. aliav primimo patalpa I 3.19. Plovykla ir sterilizacijos patalpa 16 16 16 16 16 16 16 16 16 16 16 16 18 16 16 20 2 3 12 19 3 3 4 12 19 4 4 5 S U U U U U U U U U 6 Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama

I 3.20. Virtuvs ind plovykla j 3.21. Plovykla: a) pieno vamzdyno b) inventoriaus 3.22. Ekspedicija 3.23. aldymo kamer skyrius 3.24. Laikina pieno laikymo patalpa 3.25. Saus produkt sandlis 3.26. Darovi ir vaisi sandlis 3.27. Taros primimo ir laikymo patalpa 3.28. kinio inventoriaus sandlis 3.29. Skalbini patalpa 3.30. Sandlis 3.31. Maisto atliek valdymo kamera su tambru 3.32. Motinos pieno nutraukimo patalpa 3.33. Sterilizacijos patalpa 3.34. Pieno filtracija ir ipilstymas 3.35. iluminis paruoimas 3.36. Ataldymo patalpa 3.37. Pieno idavimo patalpa 3.3S. aldymo kamera 3.39. Ind primimo ir laikymo patalpa 3.40. Kasa 3.41. Dezinfekcijos tirpal ir valymo inventoriaus patalpa 4. VAISTINS 4.1. Lankytoj sal 4.2. Darbo vietos salje, ekspedicija, usakym primimo patalpa, receptrin 4.3. Asistent kambarys, aseptin, defektorin, prajimo liuzas, paruoimo ir ifasavimo patalpos su liuzu, sterilizacin, autokla vin, distiliacin 4.4. Ifasavimo, analizs kontrols kabinetas, plovykla, tirpal sterilizacin, distiliacin - sterilizacin, fasavimo patalpa 4.5. Aseptin patalpa 4.6. Atsarg laikymo patalpos a) vaist, paruot preparat, termolabili form ir medicinins paskirties daikt, tvarstomos mediagos

20 20 20 16 16 12 12 4 12 12 16 12 2 22 1S 16 16 16 16 2 12 18 16 16 18 18

3 4 20 20 20 20 12 12 3 4 12 12 3 4 3 4 2 3 4 6 3 4 6 vari zon Itraukimas papildymas per utert zona 4 6 4 6 4 6 3 3 Periodinis vdinimas 2 4 (per par) 4 (per par) 6 2 1 1 10 2 3 19 19 3 4 3 4 2 2 Periodinis vdinimas 1 1 5 3 2 4 4 1 2 4 2 2

U U U U U U U U U U U S S U S U S U U

Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama 1 1 1 1 Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama 1 1 1 3

3
1 1

18 18 18

2 4 2

3 2 3

U L U

1 Neleidiama 1

17 p. HN 47-1995
A.1 lentels tsinys
1 b) augalini vaistini aliav c) mineralinio vandens, stiklins ir apyvartins taros, optikos, pagalbini mediag ir vari ind d) narkotik ir nuoding preparat 4.7. Degi skysi patalpa 4.8. Dezinfekcini mediag, rgi, dezinfekcin su liuzu 4.9. Administracins ir buitins patalpos 4.10. aldymo kamer skyrius 4.11. Elektros skydin 5. VIVARIUMAI 5.1. Vivariumo karantininis skyrius, main su gyvulliais vaiavimas. Apildomas tambras 5.2. Kai, un, karlikini kiauli plovykla su vonia ir cirkuliaciniu duu 5.3. ilto oro diovykla katms, unims 5.4. Laboratorini gyvulli laikymo patalpos: a) peli b) peln c) jr kiaulyi d) triui e) un su ijimu aiktel f) kai g) avin su ijimu aiktel h) karlikini kiauli i) gaidi 5.5. Personalo patalpa 5.6. Narveliu ir inventoriaus sandlis 5.7. Sergani gyvulli apiros ir dezinfekcijos patalpa 5.S. Stambi gyvuli izoliatorius 5.9. Dezinfekcijos tirpal laikymo ir paruoimo patalpa su traukos spinta 5.10. Paar ir pakrat laikymo patalpa 5.11. Dezinfekcijos ir plovimo skyrius. Inventoriaus valymo ir plovimo patalpos: a) plaunant rankomis b) plaunant maina pirminio valymo patalpa plovykla 5.12. Inventoriaus dezinfekcija ir diovinimas 5.13. Svari klijuoi, stela, konteineri, di, netuv saugojimo patalpa 5.14. Paar ir pakrat narvelius pakrovimo vieta 5.15. Gyvulliu lavonu laikino saugojimo patalpa 6. BANDOMJ GYVULLI SKYRIUS.SMULKI LABORATORINI GRAUIK (PELI, IURKI, JUROS KIAULYI) LAIKYMO BLOKAS, I KUR NEPATENKA PATOGENIN FLORA. RIBINS ZONOS PATALPOS 6.1. Sanitarin varykla 0.2. Sterili drabui skyrius: Svari zona uterta zona 6.3. Sterilizacin su autoklavu 6.4. Bakteriocidinis vandens liuzas: Svari zona uterta zona 6.5. Bakteriocidinis aeroliuzas 18 18 18 18 18 4 15 16 22 25 20:22 20 14:16 5 14 18 5 18 18 18 10 20 15 18 10 2 3 3 4 4 1 5 U U 6 3 1 3 5 3 3 1 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 2 1 1 2 3 3 1

10 U 10 U 5 U Pagal 1.3; 1.16; 2.5 punktus 3 U 1 1 3 3 10 10 8 8 8 10 10 10 10 1 8 S Technolog duomenimis 1 5 5 12 12 10 10 10 12 12 12 12 1 1 10 10 U U U U U U U U U U U U S U U U U .' U

16 16 16 18 10 18 2:4

3 3 5 Paskaiiuojama _

5 5 6

U U U U U U -

2 2 2 Neleidiama 1 1 3

1 3 3

25 25 25 18 18 18 18

U U U U

Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama

Paskaiiuojama Paskaiiuojama Paskaiiuojama _ 3 Paskaiiuojama 3

HN 47-1995 18 p.
A.1 lentels tsinys 1 6.6. Patalpos u ribins zonos. Gyvulli laikymo ir eksperiment patalpos: a) peli b) iurki c) jros kiaulyi 6.7. Eksperiment patalpa 6.8. Personalo patalpa 6.9. Sterilaus inventoriaus, paar, pakrat laikymo patalpos 6.10. Paar skirstymo ir idavimo vieta 6.11. Vandens sterilizavimo vieta 7. LABORATORINI GYVULLI LAIKYMAS PRASTOMIS SLYGOMIS 7.1. Laboratorini gyvulli laikymo patalpa 7.2. Eksperiment patalpa 7.3. Chirurgins sekcijos patalpa: a) prieoperacin su sterilizacine b) operacin, pooperacin, intensyvios slaugos patalpa sveikstantiems gyvulliams 7.4. Infekuot gyvulli laikymo patalpa: a) toksikologini tyrim b) gyvulli ukrtimo procedrin, boksai kontroliniams gyvulliams c) personalo ir specialist d) varaus inventoriaus, paar, pakrat laikymo e) atliek surinkimo 8. VETERINARINI PASLAUG SKYRIUS 8.1. Gydytojo kabinetas 8.2. Sekcin 8.3. Laboratorins diagnostikos boksas gyvulliams skrosti 8.4. Medikament laikymo patalpa 8.5. Sergani gyvulli izoliacijos blokas: a) sergani patalpa su liuzu b) di, klijuoi, inventoriaus, paar, pakrat laikymo patalpa c) personalo kambarys d) valymo reikmen patalpa su vandens iaupu, trapu ir diovykla 9. PAAR PARUOIMO SKYRIUS 9.1. Darovi ir grd miini paruoimo patalpa 9.2. Paar virtuv 9.3. Virtuvs ind plovykla 9.4. Paar sterilizacijos patalpa 9.5. aldymo kamera 10. SAUNA 10.1. Laukiamasis 10.2. Koridorius 10.3. Nusirengimo patalpa 10.4. Dusai 10.5. Garin 10.6. Atvsimo kambarys 10.7. Poilsio kambarys 10.8. Masao kambarys 10.9. Soliarijus 10.10. WC 2 | 3 4 5 6

20:22 18 14:16 20 18 18 18 18

15 10 15 10 15 10 Paskaiiuojama 1 1 1 1 1 1 1 1

L L L L L L L L

Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama

18 18 20:22

Pagal 2 skyri 3

U L

2 Neleidiama -

1 2,5 Paskaiiuojama

18 18 18 18 10 18 16 18 18

5 1 3 1 1

6 1.5 1 10 1
o

U U U U U U

Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama Neleidiama

3 3 pagal 2.7; 2.8 punkt 1 1 10 4 Paskaiiuojama 6 3 3 2 3 S 5 4 3 4 3 50m3 l unitazui, 20m3 1 pisuarui

10 1S 10 16 16 18 18 2-4 18 18 22 22 100/80 (85/80) 1 26 25 23 22

1 3 4 1 -

U U U U U U S U U U S U U

19 p. HN 47-1995
A.1 lentels tsinys

1 PASTABA - Utertomis lU) laikomos: klinikin laboratorija iskyroms tirti, biochemin - lapimui tirti, primimo skyri skubi analizi mikrobiologijos laboratorija, hemodializs, reanimacijos su intensyvia terapija, alergologijos, sieros vandenilio ir radono tirpal paruoimo, histologini tyrim, biologini terpi dozimetrijos laboratorijos. 2 PASTABA- variomis (S) laikomos hematologijos, biochemins kraujo tyrim, skubi tyrim operaciniuose blokuose, endokrinologijos, radiometrijos, dozimetrijos, kontaktini linzi ir protezavimo, iankstini kraujo tyrim, pieno miini virtuvi laboratorijos.

HN 47-1995 20 p. B PRIEDAS (privalomasis) PATALP APVIETIMAS, VIESOS ALTINIAI, LEMPOS

B. 1 lentele Objekto pavadinimas Paviriaus apvietimas, lx viesos altinis Ploktuma, kurios apvietimas normuojamas 4 Didiausias leistinas diskomforto koeficientas 5 Didiausias leistinas apvietimo pulsacijos koeficientas 6 Patalp charakteristika Rekomenduojamas lemp tipas

1 1. OPERACINIS BLOKAS, REANIMACIJOS SALE, TVARSTOMIEJI, GIMDYMO SKYRIAI 1.1. Operacin, hipotermijos cistoskopijos patalpa 1.2. Gimdykla, dializes patalpa, reanimacijos sal, narkozin, tvarstomasis (varus, plingas, gipsin), naujagimi vystymo kambarys 1.3. Angiografijos kabinetas

400 500

LL LL

H-0.8 H-0.8

25 25

10 10

Normalios

500

LL

H-0.8

25

10

Normalios

LN, LB

1.4. Prieoperacin, operacij stebjimo patalpa 1.5. Dirbtinio kraujo apytakos, dirbtinio inksto ir t.t. montains 1.6. Kraujo laikymo patalpa 1.7. Gipso laikymo ir paruoimo patalpa 2.GYDYTOJ KABINETAI 2.1. Chirurg, akueri ginekolog, traumatolog, pediatr, infekcionist, dermatovenerolog, alergolog, stomatolog apiros, primimo ir apiros boksai 2.2. Gydytoj kabinetai ambulatorijose, poliklinikose 2.3. Gydytoj kabinetai be ligoni primimo, protokolin, ordinatorin, mokymo kabinetas 2.4. Oftalmolog tamss kambariai, gars izoliuojanti kabina 3. FUNKCINES DIAGNOSTIKOS IR REABILITACIJOS SKYRIUS "^> 3.1. Funkcins diagnostikos kabinetai, endoskopijos kabinetai 3.2. Fotarijus, gydymo elektros viesa, aerojonais, iluma, gydomosios fizkultros, masao, mechanoterapijos, ultragarso, UAD patalpos 3.3. Rentgeno bronchoskopijos, laparoskopijos, cistoskopijos kabinetai 3.4. Hidroterapijos, gydomj voni, du patalpos 3.5. Baro kamer sal 3.6. Darbo terapijos kabinetai 3.7. Gydymo miegu kabinetai 3.8. Parafino, ozokerito paruoimo patalpos, paklodi, brezento skalbimo, diovinimo, purvo regeneracijos, pirtini paruoimo patalpos 4. RENTGENO SKYRIUS 4.1. Rentgeno diagnostikos kabinetas, tomografo procedrin 4.2. Fluorografijos kabinetai, rentgeno nuotrauk, dant, bario paruoimo, nuotrauk perirjimo patalpos

300 400 150 75 500

LL LL LL LL LL

H-0.8 H-0.8 V-1.0 H-0.8 Grindys H-0.8

25 40 60' 60 25

10 10

Normalios

LN.LSB LB.LN CLN LB.LN LN.LN

Normalios Normalios Normalios

300 300 10

LL LL KL

H-0.8 H-0.8 H-0.8

25 40

10 10

Normalios Normalios Normalios

LSE, LN J LB.LN KL

150 150

KL KL

H-0.8 H-0.8

40 40

10 10

Normalios Normalios

KL LN

200 150 150 300 50 75

KL KL KL KL KL LL

H-0.8 Grindys H-0.8 H-0.8 H-0.8 H-0.8

40 60 60 40 25 60

10

Normalios Drgnos Pavojingos Normalios Normalios Drgnos

LB LB LB KL LB

20 10 -

50 200

KL LL

H-0.8 H-0.8

40 40

20

Normalios Normalios

LB,LN

21 p.HN 47-1995
B.1 lenteles tsinys 1 4.3. Persirengimo kabinos 4.4. Rentgeno juostos laikymo patalpa 4.5. Tomografo valdymo patalpa 4.6. Kompiuteri kambarys 5. RADIACIJOS SKYRIUS 5.1. Radiometrijos, dozimetrijos patalpa 5.2. Skanavimo patalpa, gydymo spinduliais kabinetai 5.3. Vidins gamaterapijos kabinetas 5.4. Kondensatori patalpa 5.5. Radioaktyvi mediag saugykla 5.6. Ligoni radioaktyvi iskyr laikino saugojimo, kiet ir skvst radioakyvi atliek itrauk patalpa 6. PALATOS 6.1. Vaik skyri naujagimi palatos, pooperacins palatos, intensyvios terapijos ir glaukoma sergani palatos, primimo skyriaus varykla, boksai, izoliatorius 6.2. Psichiatrijos skyri palatos 6.3. Kitos palatos ir motin miegamieji 7. LABORATORIJOS 7.1. Analizi primimo, registracijos ir idavimo, pavyzdi primimo ir riavimo patalpa 7.2. Skubi analizi kambarys, boksai, serologini tyrim kabinetai, kalorimetrijos, kserolaboratorijos patalpos 7.3. Klinik, biochemijos, bakteriologijos, histologijos laboratorij preparatorins, laborant patalpos 'T^yGydytojo laboranto kabinetas, kraujo pamimo, "Etiologini tyrim, koagulografijos, totometrijos patalpos 7.5. Svarstykli, termostat patalpos, terpi virtuv su boksu ipilstymui, tepinli daymo, centrifug patalpa 7.6. Reagent ir laboratorini ind laikymo patalpa 7.7. Kabinetai su duodeninio zondavimo kabinomis ir skrandio suli pamimu 7.8. Stiklo ptimo patalpa 7.9. Dant technik, amalgamos paruoimo kambarys 7.10.Gipsin 7.11.Liejimo, litavimo patalpa 7.12. Ind plovykla 8. VAISTINES 8.1. Lankytoj sal 8.2. Recept skyrius, paruot vaist atleidimo, optikos skyrius, vaist skyrius 8.3. Asistent kambarys, aseptin, analitin, fasavimo, kocentrat ir pusgamini paruoimo, kontrolins ir markiravimo patalpa 8.4. Distiliacin, vaistini form ir ind sterilizacin, plovykla 8.5. Vaist, tvarsliavos, vari ind laikymo patalpa 2 75 30 75 400 300 300 400 100 150 75 3 LL KL KL LL LL LL LL LL LL LL 4 Grindys Grindys H-0.8 H-0.8 H-0.8 H-0.8 H-0.8 Grindys V-1.0 Stelaai Grindys 5 40 40 40 25 25 60 60 6 20 15 20 20 7 Normalios Pavojingos gaisrui A A Normalios Normalios Normalios Chemikai aktyvios Radioaktyvios Radioaktyvios 8 LB KL KL LB.LN LB LN.LB LB LB LB LB

1995
-

150

LL

H-0.8

25

10

Normalios

LN.LN

100 100 200 500

LL LL LL LL

H-0.8 H-0.8 H-0.8 H-0.8

25 25 40 25

10 10 10 10

Normalios Normalios Normalios Normalios

L.LN LN.LN LB.LN LD, LN

300

LL

H-0.8

40

10

Normalios

LD, LN

300

LL

H-0.8

40

10

Normalios

LN,LB

300

LL

H-0.8 Stelaai V-1.0 H-0.8 H-0.8 H-0.8 H-0.8 H-0.8 H-0.8 H-0.8 H-0.8 H-0.8 H-0.8

40

20

Normalios

LB.LN

100 150 200 500 400 200 200 150 300 500

LL LL LL LL LL LL LL LL LL LL

60 40 40 40 40 40 40 40 40 40

20 10 10 20 20 20 20 20 10

Normalios Normalios Normalios Normalios Normalios Normalios Drgnos Normalios Normalios Normalios

LB LN.LN LB LN, LN LN.LN LB LB LB.LN LB.LN LN, LN

150 150

LL LL

Grindys Stelaai

60 60

Drgnos Cheminio aktyvumo II-II a klas

LB LB

HN 47-1995 22 p.
B. l lenteles tsinys 1 8.6. Dezinfekcijos mediag, rgi, lengvai degani skysi laikymo patalpos 8.7. Taros laikymo patalpa 9. STERILIZACIJOS, DEZINFEKCIJOS SKYRIUS 9.1. Autoklav ir sterilizavimo patalpa 9.2. Nesterili mediag primimo ir laikymo patalpa, sterili mediag sandlis 9.3. Chirurgini instrument paruoimo ir sterilizavimo patalpa 9.4. Chirurgini instrument atrinimo ir taisymo patalpa 9.5. Dezinfekcijos kamer patalpa 9.6. Dezinfekcijos mediag laikymo patalpa 10. PATOLOGINES ANATOMUOS SKYRIUS 10.1. Sekcin 10.2. Autopsins ir biopsins mediagos tyrimo patalpa 10.3. Priesekcin, fiksacin 10.4. Lavon aprengimo patalpa, arvojimo sal 10.5. Lavon laikymo patalpa 11. HIGIENOS CENTRAI ll.l.Dispeerin, paruot masal saugojimo, idavimo, ifasavimo, dezinfekcini, bakterini preparat idavimo patalpos 11.2. Biologini, gydomj ir diagnostini preparat, reaktyv, dezinfekcijos priemoni, rgi laikymo patalpos 11.3. Dezinfekcijos aparatros, inventoriaus, utert ir vari skalbini laikymo patalpa 11.4. Entomolog, helmintolog, virusolog, bakteriolog laborantins, chemins ir biochemins laboratorijos, serologijos boksai, preparatorins 113. Radiologijos, radiocfaemijos, spektroskopijos ir poliorografijos patalpos, akustikos, vibracijos, elektromagnetini lauk, darbo fiziologijos laboratorijos, terpi virtuvs su boksais 11.6. Plovyklos 11.7. Tyrim pamimo patalpos 11.8. Epidemiolog, bakteriolog kabinetai, ypa pavojing infekcij, serologini tyrim boksai 11.9. Zooparazitologo kambariai ypa pavojingomis infekcijomis ukrstos mediagos primimui 11.10. Prieboksiai, maitinamj terpi laikymo patalpos 11.11. Dezinfekcijos kamer patalpa, skalbimo cechas 11.12. Smulki gyvnli lavon, kit atliek sudeginimo patalpa 12. VIVARIUMAI 12.1. Gyvulli laikymo patalpa 12.2. Infekuot gyvulli izoliatoriai 12.3. Procedriniai: bakteriologini, virusologini, toksikologini procedr patalpos 2 75 3 LL 4 Grindys 5 6 7 Cheminio aktyvumo H-IIa klas n-IIa klas 8 LB

10

KL

Grindys

KL

150 150 200 300 75 30

LL LL LL LL KL KL

H-0.8 H-0.8 H-0.8 H-0.8 Grindys Grindys

60 60 40 -

20 20 10 -

Drgnos' II-IIa klas Normalios Normalios Drgnos Cheminis aktyvumas Normalios Normalios Normalios Normalios Drgnos Normalios

LB LB LB LB KL KL

400 300 200 200 75 200 100 150

LL LL LL KL LL LL

H-0.8 H-0.8 H-0.8 H-0.8 H-0.8 H-0.8 V-1.0

40 40 60 40' -60

10 10 15

LN.LN LN LB LB.LN LB LB LB

LL

Grindys

400 300

LL LL

H-0.8 H-0.8

40 40

10 15

Cheminio aktyvumo II-IIa klas Normalios Normalios

LB

LN LB

300 300 500 300 200 150 75

LL LL LL LL LL LL LL

H-0.8 H-0.8 H-0.8 H-0.8

40 40 40 40

15 15 0 15 20 -

Drgnos Normalios Normalios Normalios Normalios Normalios Normalios

LB LB LN LB LB LB LB

Grindys 60 Grindys 60 Grindys -

150 200 300

LL LL LL

Grindys 40 Grindys 40 H-0.8 40

10 10 10

Drgnos Drgnos Normalios

LN LN LN.LB

23 p. HN 47-1995
B.l lentels tsinys 1 13. GREITOSIOS PAGALBOS STOTYS (SKYRIAI) 13.1. Kkvietim primimo dispeer, brigad isiuntimo dispeerin 13.2. Radijo posto patalpa 13.3. Ivaiuojamj brigad di saugojimo patalpa 13.4. Vaist atsarg laikymo patalpa 13.5. Ivaiuojamj brigad specializuot brigad kambariai 14. PIENO MIINI VIRTUVES, IDAVIMO PUNKTAI 14.1. Pieno filtravimo ir ipilstymo patalpa 14.2. Pieno ataldymo patalpa 14.3. Rgi pieno produkt ir miini ruoimo patalpa 14.4. Varks paruoimo ir ifasavimo patalpa 14.5. Vaisi, darovi, j miini, uvies, msos ir j patiekal paruoimo patalpos 14.6. Ind primimo ir laikymo patalpa 14.7. Idavimo patalpa 15. KITOS PATALPOS 15.1. Procedr, kraujo perpylimo, BC, defibriiiacijos, akupunktros patalpa, pneumotorakso patalpos 15.2. Medicinos seser, sesers eimininks kabinetai, budjimo postai 15.3. Rentgeno valdymo pultai ir kitos panaios patalpos 15.4. Holai, pokalbi su gydytojais kambariai, vaik iki 1 m. maitinimo, pieno nutraukimo ir sterilizavimo patalpos 15.5. Bason, anteli, kiijuoi plovimo, dezin fekcijos ir diovinimo patalpos, nevari skalbini riavimo, laikymo, ligoni drabui laikino saugojimo patalpos, klizmin, sanitarin varykla 15.6. Centrinis skalbini sandlis, kiti sandliai 2 3 4 5 6 | 7 8

300 100 100 150 200

LL LL LL LL LL

H-0.8 H-0.8 V-1.0 Stelaai V-1.0 Stelaai H-0.8

40 40 40

20 10 -

Normalios Normalios Normalios Normalios Normalios

LB LB LB LB LB

300 100 300 300 300 100 150 200

LL LL LL LL LL LL 1.1 LL

H-0.8 H-0.8 H-0.8 H-0.8 H-0.8 H-0.8 H-0.8 H-0.8

40 40 40 40 60 25

20 20 20 20 20 20

Normalios Normalios Normalios Normalios Normalios Normalios Normalios Normalios

LB LB LB LB LB LB LB KL

200 150 200

LL LL LL

H-0.8 H-0.8 H-0.8

40 40 40

10 15 20

Normalios Normalios Normalios

LN.LB " LN,LB

75

LL

H-0.8

40

20

Drgnos

LN.LB

150

LL

Stelaai V-1.0 H-0.8 H-0.8 Stelaai V-1.0 Grindys Grindys

60

Cheminio aktyvumo II-na klas 10 10 10 Normalios Normalios Cheminio aktyvumo II-II* klas Normalios Normalios

LB

17.7. Vyr.gydytojo, pavaduotoj, skyri vedj kabinetai 15.8. Informacija 15.9. Registratra

400 200 150

LL LL LL

40 40 40

LN.LB LN.LB LN.LB

15.10. Laipt aiktels, tambrai 100 ^JLjDperacinis blokas, gimdykl, reanimacijos skyri, 150 intensyvios terapijos koridoriai, koridoriai-laukiamieji ambulatorijose, poliklinikose, centriniai vestibiuliai (l37l27jPalat sekcij koridoriai 15.13. Perjimai, vestibiuliai 15.14. Neiojamos apatros, veimli saugojimo patalpa 15.15. Naktipuodi laikymo patalpos, vonios, duai 150 75 30 100

LL LL

60 40

20

LB LB,LN

LL LL KL LL

Grindys Grindys Grindys Grindys

60 -

20 " |

Normalios Normalios Normalios Drgnos

LN.LB KL LB

HN 47-1995 24 p.
B.1 lentels tsinys

1 PASTABA Atsargos koeficientas viestuvams su dujinmis lempomis -1.5, su kaitros lempomis -1.3. Dulktose ir drgnose patalpose ie koeficientai atitinkamai 1.8 ir 1.5. Patalpose be natralaus apvietimo numatomas apvietimo programinis valdymas. 2 PASTABA Lentelse pavartoti tokie ymenys: LN- liuminescencin natrali; LB - liuminescencin alta balta; LDS liuminescencin dienos viesa; LN- liuminescencin alta natrali; K.L. - kaitros lempos; L.L.- liuminescencin lempa; H horizontali ploktuma; V- vertikali ploktuma; UAD - ultraauktas danumas.

25 p. HN 47-1995

C PRIEDAS (privalomasis) MEDIAG, KURI KONCENTRACIJA TURI BTI KONTROUUOJAMA MEDICINOS STAIGOSE, SRAAS
C. 1 lentel
Mediagos pavadinimas Metodo jautrumas Metodo specifika DLKmg/m3, mediagos kenksmingumo klas 4 0,1 II A Tyrim normatyvinis dokumentas Tyrimo metodas

1 1. Ampicilinas

10 g analizuojamame bandinio tryje 4. Dietilo eteris 0,2 g 0,1 g Inganalas (1,1 -difluor- 0,1 g 2,2 -dichlortilmetilo analizuojamaeteris me bandinio tryje Fluozetanas

2. Aminazinas (N-(3-dimetilaminopropil)-3chlorfenotiazinchlorhidratas) 3. Benzilpenicilinas

2 5 g analizuojamame bandinio tryje 5 g analizuojamame bandinio tryje

3 Tyrimui trukdo benzilpenicilinas, butilacetatas, acetonas Tyrimui trukdo organins azotins mediagos

5 MU1480-76, parv.19760805 XIHl., p.71 MU 2744-83, patv. 1983 04 22 Vin 1., p.13

6 Spektrofotometrinis

0,3 IIA

Fotometrinis

Tyrimui netrukdo kanamicinas, neomicinas, taip pat fenoksimetilpeniciiinas iki 125 g pavyzdyje Tyrimai netrukdo azoto oksidai, bromo vandenilis

0,1 II A

MU 2307-81, patv. 1981 03 10 XVIII., p. 12 MU 2343-81, patv. 1981 03 18 XVIIl, p.l36

Fotometrinis

300,0 IV 200,0 IV 20,0 III

Duj - skysi chromatografinis

5. Azoto oksidas (perskaiiuotas N02) 6. Oksacilinas

7. Streptomicinas

S. Tetraciklinas

9. Trichloretilenas

10. Fluorimicinas

0,3 g analizuojamame bandinio tryje 5 g analizuojamame bandinio tryje 5 g analizuojamame bandinio tryje 5 g analizuojamame bandinio tryje 0,3 g analizuojamame bandinio tryje 5,0 g analizuojamame bandinio tryje

Tyrimui trukdo nitratai ir nitro junginiai, lengvai iskiriantys nitrition Tyrimui trukdo reduktoriai

5,0 ( perskaiiuojant NO2) 0,05 IA

MU 4187-86, patv. 1986 1106 IXl.,p.l30 TU 1276-75, patv. 1975 03 20 XI1., p.144 MU 1479-76, patv. 1976 08 05 XIIIl.,p.68 MU 2243-80, patv. 19800923 XVH.,p.l52 MU 2761-83, patv. 1983 04 22 VHII., p.111 TU 1279-75, patv. 1975 03 20 XI1., p. 153

Fotometrinis

Fotometrinis

Specifinis metodas

0,11A

Spektrofotometrinis

Tyrimui trukdo oksitetraciklinas, oleandomicinas, netrukdo nistatinas Trukdo metano ir etano halogeniniai junginiai, chloras ir bromas

0,1 HA

Fotometrinis

10,0111

Fotometrinis

Tyrimui trukdo amino rgtys, 0,1 II A pirminiai, antriniai alifatiniai aminai. Tyrimui netrukdo tretiniai alifatiniai aminai ir aromatiniai aminai j

Kalorimetrinis

HN 47-1995 26 p.
C.1 lentels tsinys 11. Formaldehidas 0,0001 g analizuojamame bandinio tryje analizuojamame bandinio tryje Tyrimui netrukdo lakieji angliavandeniliai C4 C10, kiti ketonai ir aldehidai 0,5 II A MU 3123-84, patv.1984 1026 XXI., p. 143 Duj-skysi chromatografinis

Tyrimui netrukdo chloras ir MU 2599-82, 50,0 IV Fotometrinis patv. 19820712 chloro vandenilis, metileno VI-VII 1., p.162 chloridas, anglies tetrachloridas 1 PASTABA. Lentelje pavartoti sutrumpinimai-MU - metodiniai nurodymai (rus k.), TU-technins slygos (rus k.). 2 PASTABA. Kitas mediagas reglamentuoja HN 35 -1993 "Gyvenamosios aplinkos atmosferos or teriani mediag didiausia leidiama koncentracija". 12. Etilo chloridas

27 p. HN 47-1995
D PRIEDAS (privalomasis)

LEIDIAMI ORO MIKROBINIO UTERTUMO DYDIAI ASEPTIKOS SKYRIUOSE

D. 1 lentel - Kai oro apykaita 50 kart per valand
Bandini pamimo vieta Bandini pamimo laikas Bendras mikroorganizm skaiius 1m3 oro, ne daugiau kaip Prie paguldant ligon palat Esant ligoniui palatoje 2.Procedrinis Prie darb Darbo metu 3. Koridorius Prie darb Darbo metu 50 250 50 200 100 350 Auksinio stafilokoko skaiius 250 l oro Gramneigiam mikroorganizm skaiius 1 m3 oro Turi nebti Ne daugiau kaip 2 Turi nebti Turi nebti Turi nebti Turi nebti

1. Aseptikos palatos (boksai)

Turi nebti Ne daugiau kaip 2 Turi nebti Turi nebti Turi nebti Ne daugiau kaip 4

D.2 lentel - Duomenys, kai oro apykaita 300 kart per valand
Bandini pamimo vieta Bandini pamimo laikas Bendras mikroorganizm skaiius 1 m3 oro, ne daugiau kaip Prie paguldant ligon palat Esant ligoniui palatoje . 2.Procedrinis Prie darb Darbo metu 3.Koridorius Prie darb Darbo metu 20 50 25 55 30 60 Auksinio stafilokoko skaiius 2501 oro Gramneigiam mikroorganizm skaiius 1 m oro Turi nebti Turi nebti Turi nebti Turi nebti Turi nebti Turi nebti

LAseptikos palatos (boksai)

Turi nebti Turi nebti Turi nebti Turi nebti Turi nebti Turi nebti

PASTABA - Aseptikos skyriai (blokai)- palatos, skirtos ligoniu su imunodeficitiniu sindromu, hospitalizuoti ir gydyti

E PRIEDAS (privalomasis)

GIMDYMO NAM (AKUERIJOS SKYRI) ORO MIKROBINIO UTERTUMO VERTINIMO KRITERIJAI

E. l lentel
Bandini pamimo vieta Bandini pamimo laikas Bendras mikroorganizm skaiius 1 m3 oro, ne daugiau kaip 500 1000 750 Auksinio stafilokoko skaiius 250 1 oro

1. Operacins, gimdyklos

Prie darb Darbo metu

Turi nebti Turi nebti Turi nebti

2. Neineiot ir traumuot vaik palatos

Paruotos palatos vaik primimui

HN 47-1995 28 p. F PRIEDAS (privalomasis) LEIDIAMI ORO MIKROBINIO UTERTUMO DYDIAI OPERACINSE, REANIMACIJOS PALATOSE, BOKSUOSE IR PROCEDRINIUOSE
F. l lentel

Bandini pamimo vieta

Bandini pamimo laikas

Auksinio stafilokoko Bendras mikrob skaiius 1 m oro, ne skaiius 250 ml oro daugiau kaip 100 50 250 50 200 Ne daugiau kaip 2 Turi nebti Ne daugiau kaip 2 Turi nebti Turi nebti

Gramneigiam bakterij skaiius 1 m3 oro

Reanimacijos palatos Boksai

Prie paguldant ligon skyri Ligoniui esant palatoje

Turi nebti Ne daugiau kaip 2 Turi nebti Ne daugiau kaip 1

Procedrinis

Prie darb Darbo metu

G PRIEDAS (privalomasis) CHIRURGIJOS KLINIK ORO MIKROBINIO UTERTUMO VERTINIMO KRITERIJAI G. l lentele
Bandini pamimo vieta Bandini pamimo laikas Bendras mikroorganizm kolonij skaiius 1 m oro, ne daugiau kaip 500 1000 Patogeninio stafilokoko skaiius 2501 oro

Operacins

Prie darb Darbo melu

Turi nebti Turi nebti

H PRIEDAS (privalomasis) PATALYNS IR BALTINI UTERTUMO MIKROORGANIZMAIS DYDIAI ASEPTIKOS ~SKYRTUOSE H.1 lentel
Bandini pamimo laikas Bendras mikroorganizm skaiius 4 cm2 0 Nedaugiau kaip 10 Auksinio stafilokoko skaiius 4 cm
2

Gramneigiam mikroorganizm skaiius 4 cm 0 Ne daugiau kaip 1 - 2

Prie patenkant ligoniui aseplikos palat Ligoniui esant aseptikos palatoje (4-5) vai.

0 Ne daugiau kaip 3 - 5

29 p.HN 47-1995
I PRIEDAS (privalomasis) STERILIZACIJOS SKYRI OROJR PAVIRI MIKROBINIO UTERTUMO VERTINIMO KRITERIJAI I.1 lentel
Zona Patalpa Bandini pamimo laikas Mikroorganizm skaiius 1 m3 oro, ne daugiau kaip 750 1500 500 750 100 cm2 paviriaus, ne daugiau kaip 250 500 100 150

Nesterili

Primimo, plovykla, paruoiamasis, sterilizacin (pakrovimo pus) Sterilizacin (ikrovimo pus), sterilios mediagos laikymo patalpa

Prie darb Darbo metu Prie darb Darbo metu

Sterili

PASTABA - Jeigu sterilizacinje nra sterilios ir nesterilios zon, tada oro utertumas vertinamas pagal rodiklius, skirtus nesteriliai zonai.

J PRIEDAS (privalomasis) LEIDIAMI MEDICININS TECHNIKOS GAMINI SKLEIDIAMO TRIUKMO LYGIAI MEDICINOS ITAIGOSE J. l lentel
Medicinins technikos gamini grups I II III Garso slgio lygiai dB oktav juostose, esant vidutiniams geometriniams daniams, Hz 63 71 75 79 125 61 66 70 250 54 59 63 500 49 54 58 1000 45 50 55 2000 42 47 52 4000 40 45 50 8000 38 43 49 50 55 60 Ekvivalentinis garso lygis, dBA

1 PASTABA. Medicinins technikos gamini skleidiamo triukmo lygiai: I grup -pacientams, II- vyresniajam ir viduriniajam medicinos personalui, III-jaunesniajam ir pagalbiniam techniniam personalui 2 PASTABA. Pereinamiesiems darbo reimams (paleidimas, jungimas ir kt.) leidiami maksimals garso lygiai su pataisa (+10 dBA). 3 PASTABA. Pirmos grups gaminiams, kuri triukmas veikia ligonius itis par arba nakt, garso lygiui taikoma pataisa (- 5 dBA) (GOST 23337-78).

HN 47-1995 30 p.
K PRIEDAS (privalomasis) LEIDIAMI TRIUKMO LYGIAI MEDICINOS STAIGOSE BEI J TERITORIJOSE
K.1 lentel

Objekto pavadinimas

Garso lygis, ekvivalentinis garso lygis, dBA

Maksimalus garso lygis, dBA

Paros laikas, vai.

003 Palatos ir operacines ligoninse, kambariai sanatorijose 004 Gydytoj kabinetai ligoninse, poliklinikose, ambulatorijose, dispanseriuose, sanatorijose 014 Poliklinik, ambulatorij, dispanseri, bibliotek teritorijos 015 Ligonini, sanatorij teritorijos 016 Poilsio aikSlels ligonini ir sanatorij teritorijose

35 25 35 55 45 35 35

50 40 50 70 60 50 50

7-23 23-7

7-23 23-7

PASTABA. 001-003,010-012 objektuose, esaniuose kurortinje vietovje, nustatomas 5 dBA maesnis LTL.