CIVILIN TEIS. I BENDRIEJI NUOSTATAI 1. Civilin teis kaip teiss aka. T1.1. Civilins teiss svoka.

moni bendruomenje egzistuojantys santykiai tarp moni - visuomeniniai santykiai. Tie visuomeniniai santykiai, kurie sureguliuoti teiss normomis - teisiniai santykiai. Iskiriamos dvi teiss rys: pozityvioji teis, prigimtine teis. Pozityvioji teis - tai taisykls, kuri laikymasis yra sankcionuotas valstybs prievarta. Prigimtin teis - tai amin ir nekintani norm visuma. J pagrind sudaro isamus vaizdinys apie mog, mogaus gimins tapatum laike ir erdvje, mogaus reikmi nekintam pobd. Jau senovs Romos teisininkai visas pozityviosios teiss normas skirst dvi dideles grupes: viej teis ir privatin teis. Vieoji teis: - nustato vieosios valdios organizacij ir reguliuoja atskir asmen santykius su valstybs organais, susivienijimais, bendruomenmis bei kt. vieaisiais junginiais; - gina valstybs interesus; - jos reguliuojamiems santykiams bdinga valdia ir pavaldumas. Paprastai vieajai teisei priskiriamos konstitucins, administracins, finansins, baudiamosios teiss akos, taip pat vieoji tarptautin teis. Privatin teis: - reglamentuoja privai asmen santykius; - jos reguliuojami santykiai grindiami privaios autonomijos, lygiateisikumo, nepavaldumo principais. Paprastai privatinei teisei priskiriamos civilin (skaitant ir eimos teis), prekybin, darbo, agrarin (ekologin) ir tarptautin teis. Svarbiausia privatins teiss aka - civilin teis. Civilin teis - tai teiss aka, kurios normos reguliuoja lygi ir vienas kitam nepavaldi subjekt visuomeninius turtinius santykius ir su jais susijusius, taip pat ir nesusijusius, asmeninius neturtinius santykius. T1.2. Civilinio teisinio reguliavimo dalykas. Civilinio teisinio reguliavimo dalykas rodo, kokius visuomeninius santykius reguliuoja civilin teis. LR CK 1 str. Sakoma, kad is K reguliuoja turtinius santykius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius, susiklostanius tarp fizini asmen, juridini asmen ar organizacij, neturini juridinio asmens statuso. statym numatytais atvejais K taip pat reguliuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius (nesusijusius su turtiniais). Pagrindinis civilinio teisinio reguliavimo dalykas yra turtiniai santykiai. Turtiniai santykiai - tai visuomeniniai - ekonominiai santykiai dl turto valdymo, naudojimosi juo bei disponavimo, jo perjimo i vien asmen kitiems, taip pat dl darb atlikimo, paslaug tiekimo ir pinig mokjimo. Turtiniams santykiams, kuriuos reguliuoja CT, yra bdinga prekin pinigin iraika. Su prekine pinigine forma yra susij ir daugelis neatlygintin turtini pinigini santyki: pvz., pasaugos, panaudos, paveldjimo, ir kt. I iors tokie santykiai, atrodo, neturi prekins pinigins iraikos, taiau ji yra j pagrindas. Antai, u daiktus, kurie neatlygintinai perduodami naudotis, pasaugoti ar yra paveldimi, atlyginimas nenumatytas. Taiau tie daiktai yra turtas, turi savo vert, kuri, juos dl kieno nors kalts sugadinus, praradus ir pan., gali bti iiekoma pinigais. Asmeniniai neturtiniai santykiai, nesusij su turtiniais, - tai visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda dl nematerialini grybi, neatskiriam nuo mogaus ar moni organizuoto kolektyvo. Tos grybs nra vertinamos pinigais ar kitokiu turtu. Jos apibdina asmenyb (mogaus, organizuoto moni kolektyvo individualyb), atskleidia jos visuomenin, dorovin vert. ioms vertybms priklauso garb, orumas, vardas (pavard), juridinio asmens pavadinimas, preks enklas, asmens laisv, nelieiamyb, buto nelieiamyb, piliei asmeninio gyvenimo, susirainjimo, telefonini pokalbi slaptumas ir kt. ios vertybs neatsiejamos nuo asmens, j negalima perleisti, pasisavinti ir pan. Taiau ne visus santykius, atsirandanius dl i vertybi, reguliuoja CT normos. Daugum j reguliuoja Konstitucins normos, kuri CT nekonkretizuoja. CT normos gina garb ir orum, ugarantuoja vaizduojamojo meno krinyje pavaizduoto pilieio interes apsaug ir kt. Naujuosiuose civiliniuose statymuose reikt iplsti bei padidinti piliei neturtini teisi apsaug. Asmeniniai neturtiniai santykiai, susij su turtiniais, - tai santykiai, kurie atsiranda dl dvasins krybos produkt: mokslo, literatros, meno krini, atradim, iradim bei pramons pavyzdi sukrimo bei naudojimo. Krjas, sukurdamas atitinkam krin, deda j savo darbo ir pasiekia tam tikra krybos rezultat. Jeigu tas

dvasins krybos produktas visuomenei yra naudingas, tai j panaudojant autorius gyja asmenines neturtines ir su jomis susijusias turtines teises, o kartu ir neturtinius santykius, kurie susij su turtiniais. Pvz., asmuo, sukrs literatros krin, gyja ias asmenines neturtines teises: 1) autorysts teis; 2) teis autorin vard; 3) teis krinio paskelbim, dauginim ir platinim; 4) teis krinio nelieiamyb; teis versti krin kitas kalbas; 5) taip pat turtin krjo teis autorin atlyginim (honorar). Asmenini neturtini santyki, susijusi su turtiniais, bdinga savyb yra ta, kad ie santykiai turi objektyvi form iorikai ireikt objekt (krin, iradim ir pan.), kuris yra atskiras nuo krjo asmenybs. Tuo tarpu asmenini neturtini santyki, nesusijusi su turtiniais, atskiro objekto nra. mogaus garb, orumas ir kitos vertybs, sudaranios i santyki objekt, i esmes yra paties asmens savybes. T1.3. Visuomenini santyki civilinio teisinio reguliavimo metodas. Civilinio teisinio reguliavimo dalykas rodo, kokius visuomeninius santykius reguliuoja civilin teis, o civilinio teisinio reguliavimo metodas, - kaip, kokiais bdais ir priemonmis tai yra daroma. Civilinio teisinio reguliavimo metodas - tai sistema teisini priemoni, bd, kuriais civilin teis veikia reguliuojamus visuomeninius santykius, nukreipia juos visuomenei pageidaujama kryptimi. Teisinio reguliavimo metodo svarbiausi elementai (teisinio poveikio bdai): leidimo, sakymo (liepimo) ir draudimo. Administracinje teisje dominuoja liepimo (sakymo) elementai, baudiamojoje - draudimo, civilinje teisje - leidimo. Tokiu bdu susidaro savarankiki administracinio, baudiamojo ir civilinio teisinio reguliavimo metodai, turintys kiekvienam j bdingus poymius, kurie iuos metodus ir skiria vienus nuo kitu. Civilinio teisinio reguliavimo metodo poymiai: 1) teisin civilini teisini santyki dalyvi lygyb; 2) i santyki dalyvi iniciatyva formuojant santykius; 3) dispozityvikumas gyjant bei gyvendinant civilines teises subjektams priklausanias teises; 4) turtin subjektini civilini teisi paeidjo atsakomyb, siekiant atstatyti paeistas subjektines teises; 5) iekinin paeist ar ginijam teisi gynimo tvarka. Teisin CT santyki dalyvi lygyb: CT reguliuojam santyki dalyviai yra nepavalds vieni kitiems, CT normos jiems nustato lygias teises ir pareigas (neprikl. nuo to, kas i santyki subjektas - fizinis asmuo, juridinis asmuo, valstyb, kokia subjekt turtin padtis ir t. t.). Pavyzdiui, teisin lygyb pirkimo - pardavimo santykyje reikiasi tuo, kad pirkjas ir pardavjas teisikai yra nepavalds vienas kitam, ir pardavjas negali priversti pirkjo, kad jis nusipirkt daikt u tam tikr kain. Bet CT santykio dalyviai patys savo susitarimu gali pakeisti lygi pradin teisin padt (pvz., skolintojas, pagal paskolos sutart perdavs tam tikr pinig sum skolininkui, turi tik teis tos sumos reikalauti, o skolininkas - tik pareig skol grinti), ir vl j atstatyti (skola grainama), t.y. pavalds vienas kitam netampa. CT santyki dalyvi iniciatyva formuojant santykius: CT subjektai, nordami gyti civilines teises ar susikurti civilines pareigas, turi ireikti savo vali: sudarydami vairius sandorius (pirkimo - pardavimo, main, dovanojimo, paskolos ir t.t.); sukurdami mokslo, meno, literatros krinius; priimdami ar atsisakydami priimti palikim (fiziniai asmenys) ir pan. CT yra vienintel teiss aka, kurios normos civilins teiss subjektams suteikia toki plai valios ir veiksm laisv atsirasti, pasikeisti bei pasibaigti vairiems teisiniams santykiams, taip pat sigyti subjektines teises bei disponuoti jomis. Dispozityvikumas CT santykiuose - tai CT normomis pagrsta civilini teisini santyki subjekt galimyb savo nuoira gyvendinti savo civilin teisin subjektikum - pasirinkti atitinkam savo elgesio variant: gyti vienokias ar kitokias subjektines teises ar j negyti, pasirinkti konkret j gijimo bd, savo nuoira statymo nustatytuose rmuose reguliuoti teisini santyki turin, disponuoti subjektinmis teismis. Turtin subjektini civilini teisi paeidjo atsakomyb. Pagrindinis CT reguliavimo dalyko komponentas yra turtiniai santykiai. Kadangi turtini santyki objektas - turtas - CT paeidimo atveju sunaikinamas, kitokiu bdu padaromi nuostoliai ar nevykdoma pareiga, tai neteistais veiksmais yra paeidiama ir CT santyki dalyvi turtin lygyb, kuri btina atstatyti. Todl turtini teisi paeidjas yra pareigojamas atstatyti buvusi iki teiss paeidimo padt: atlyginti al natra arba pinigais (nuostolius), o statymo nustatytais atvejais sumokti netesybas (bauda, delspinigius) ir kt. Neturtini, susijusi su turtinmis, teisi paeidjas statym numatytais atvejais taip pat pareigojamas atlyginti al. Ji atlyginama, pvz., u autorysts teiss paeidimus, dl kuri atsirado turtini nuostoli, u juridini asmen neturtini teisi paeidimus, jeigu jie padar al.

LR CK numato tik vienintel neturtini, nesusijusi su turtinmis, teisi paeidimo atvej, kai ala atlyginama. Tai vadinamasis moralins alos atlyginimas u garbs ir orumo paeidim, paskelbus tikrovs neatitinkanias inias, taip pat paskleidus informacija apie fizinio asmens asmenin gyvenim. alos atlyginimo dyd - nuo 500 iki 10.000 Lt - nustato teismas. iuo atveju ala padaroma asmeninms neturtinms vertybms ir nra susijusi su turtiniais praradimais, o pasireikia dvasinio pobdio praradimais, kuriuos bent i dalies gali kompensuoti pinigins sumos. Reikt atsivelgti usienio valstybi patirt ir nustatyti daugiau neturtins alos atlyginimo atvej. CT normose numatyti ir tokie atvejai, kai u padaryt al atsako ne patys paeidjai, o kiti asmenys: pvz., u nepilnamei iki 15 met padaryt al atsako tvai, tviai, globjai arba mokymo, aukljimo ar gydymo staiga (CK 498 str.). Turtins atsakomybs tikslas - paalinti civilini teisini subjektini teisi paeidimo pasekmes ir garantuoti i teisi gyvendinim. Iekinin paeist ar ginijam teisi gynimo tvarka. CT santyki dalyviai turi lygias teises, yra nepavalds vieni kitiems. Todl tarp j kilusi gin turi sprsti nesuinteresuotas organas, su kuriuo pavaldumo ryiais nra susijusi n viena i gino ali. Tokie specials jurisdikciniai organai yra teismas bei arbitraas, kurie paprastai ir sprendia civilinius ginus. Taigi civilinio teisinio reguliavimo metodas yra teiss subjekt juridin lygyb pagrsta teisinio poveikio bd ir priemoni visuomeniniams santykiams sistema, leidianti pasireikti t santyki dalyvi iniciatyvai ir dispozityvikumui, gyjant bei gyvendinant civilines subjektines teises, o jas paeidus, numatanti turtins atsakomybs priemones ir teis turiniam asmeniui garantuojanti gynybos priemones, kad paeistosios teiss bus atstatytos. T1.4. Civilines teises funkcijos ir udaviniai. Teiss funkcija - tai jos poveikis, vaidmuo, paskirtis, tvirtinant, organizuojant bei vystant visuomeninius santykius. Teis kaip visuomenini santyki tvirtinimo, organizavimo bei vystymo veiksnys atlieka dvi svarbiausias funkcijas: reguliavimo ir apsaugos. Atskirose teiss akose jos pasireikia nevienodai. Baudiamoji, baudiamojo ir civilinio proceso teis daugiausiai atlieka apsaugos funkcijas. Civilinje teisje pagrindin vieta skiriama pozityviam visuomenini santyki reguliavimui, t.y. reguliavimo funkcijai. CT paskirtis - teisikai veikti susiklosiusius turtinius, taip pat asmeninius neturtinius santykius tarp vienas kitam nepavaldi subjekt, organizuoti tuos santykius taip, kad jie funkcionuot remiantis visuomens vystymosi dsningumais, pagal visuomens poreikius, kad bt ukertamas kelias atsirasti ir plstis visuomenei alingiems santykiams. Pagal CT norm poveikio visuomeniniams santykiams pobd tikslinga skirti dvi reguliavimo funkcijos ris: statik ir dinamik. Statikos reguliavimo funkcijos poveikis reikiasi tuo, kad atitinkami CT institutai tvirtina visuomenei bei valstybei pageidautinus visuomeninius santykius (nuosavybs teiss institutas - nustato nuosavybs teiss subjektus, turin, objektus ir t.t., autorins teiss institutas, iradim teiss institutas ir kt.). Dinamika reguliavimo funkcija pasireikia tuo, kad civilins teiss norm poveikis nukreipiamas visuomenini santyki dinamikos forminim, t santyki keitim, tobulinim, skatinim atsirasti naujiems visuomeniniams santykiams, atitinkantiems mogaus ir visuomenes poreikius. Nors civilin teis i esms yra reguliacinio pobdio, taiau ji vykdo ir apsaugos funkcij. Paeidus CT normas bei kit asmen subjektines teises, tos normos numato ir sankcijas, kuri tikslas - atstatyti padt, buvusi iki teiss paeidimo: pvz., savininkas ar teistas valdytojas gali ireikalauti daikt i svetimo, jei jis neteistai j valdo, reikalauti atlyginti al ar nuostolius, reikalauti per teism paneigti garb bei orum eminani informacij, jei ji neatitinka tikrovs, ir pan. Visuomenini santyki teisinio tvirtinimo faktas, numatytos sankcijos, kurios gali bti taikomos paeidus civilins teiss normas, be abejo, vaidina ir tam tikr aukljamj bei spjamj vaidmen. Todl manoma, kad CT atlieka ir aukljimo funkcij. Pagrindinis CT udavinys - nukreipti moni, vairi organizacij, taip pat valstybs institucij veikl ta linkme, kad bt spariau vystoma privatine nuosavybe pagrsta visuomens ekonomin baz ir sudarytos slygos vis geriau patenkinti fizini bei juridini asmen materialinius ir dvasinius poreikius. Remdamiesi idstytu, galime suformuluoti CT sampratos apibrim: Civiline teise - tai teises norm sistema, skirta teisikai reguliuoti vienas kitam nepavaldi subjekt turtinius santykius, kuri objektas turi tiesiogiai ireikt ar numatom vert, taip pat tiek su turtiniais susijusius, tiek ir nesusijusius asmeninius neturtinius bei organizacinius santykius, siekiant sukurti privatine nuosavybe pagrsta visuomens ekonomin baz, kuri sudaryt slygas vis geriau patenkinti fizini bei juridini asmen materialinius bei dvasinius poreikius. T1.5. Civilins teiss atribojimas nuo kit teiss ak.

Teisinio reguliavimo dalykas yra pagrindinis kriterijus, metodas - pagalbinis kriterijus, kuriais remiantis viena teiss aka yra atribojama nuo kitos. Atriboti CT nuo valstybins ar BT nesunku, nes j reguliuojami santykiai kokybikai skirtingi. Daug sunkiau CT atriboti nuo Administracins, Darbo ir eimos teiss, nes jos turi daug bendro su CT. Civilins teiss atribojimas nuo administracins. Administracin teis reguliuoja santykius, atsirandanius valstybs institucijoms gyvendinant vykdomj bei tvarkomj veikl (valstybini moni, akcini bendrovi steigimo, reorganizavimo, likvidavimo tvarka, valstybinms monms valstybinio kapitalo l ir kt.). Turtiniams santykiams, kuriuos reguliuoja administracin teis , bdinga tai, kad viena i i santyki ali yra valdymo institucija, tuose santykiuose dalyvaujanti kaip jai pavest vykdomj - tvarkomj funkcij vykdytoja, o kita alis jai pavaldi. T.y. administraciniai teisiniai santykiai yra valdios ir pavaldumo santykiai. Jeigu valstybinio valdymo organas (pvz., savivaldybs miesto valdyba) lygybs pagrindu sudaryt rangos sutart dl savo patalp remonto, iuos sutartinius santykius reguliuot jau ne administracins, bet CT normos. Administraciniam teisiniam reguliavimui bdingi teisinio sakymo (liepimo) ir pavaldumo elementai, o civiliniam teisiniam reguliavimui leidimo, koordinavimo elementai ir teisin lygyb. Finans teis nuo civilins teiss skiriasi tuo, kad jos reguliavimo dalykas - santykiai, atsirandantys valstybei gyvendinant finansin veikl (biudeto, emisijos ir kt.). iems santykiams, kaip ir administraciniams teisiniams, bdingas j subjekt pavaldumas, o ne j teisin lygyb. Darbo teiss reguliavimo dalykas - visuomeniniai santykiai, susidarantys darbo proceso metu. Darbo teisini santyki subjektai teisikai yra lygs ir kartu pavalds monje, organizacijoje nustatytai vidaus tvarkai. Tuo i esms darbo teis ir skiriasi nuo civilins (pvz., CT normomis reguliuojami rangos santykiai - rangovas nepriklauso usakovo darbuotoj kolektyvui, pats organizuoja savo darb, nustato veiklos tvark). eimos teiss reguliavimo dalykas - asmeniniai ir turtiniai santykiai, atsirandantys tarp sutuoktini, tv ir vaik, kit eimos nari, taip pat tarp globj ir globotini, rpintoj bei rpintini. eimos teisje dominuojantis vaidmuo tenka asmeniniams santykiams tarp grietai apibrt subjekt, o turtiniai santykiai priklauso nuo asmenini, yra neatlygintini bei pasiymi kitais ypatumais, kuriuos lemia asmeniniai santykiai. Atriboti CT nuo prekybos teiss i esms nemanoma.Todl kai kurie autoriai kelia klausim: ar civilin ir prekybos teis yra dvi savarankikos teiss akos, ar tai viena aka. Daugelis autori CT laiko bendrja privatine teise, o prekybin - specialija privatine teise. Taigi CT reguliuoja daugiau bendrus privaius santykius, kitos privaios teiss akos, tame tarpe ir prekybos teis, - siaurus, specifinius privaios teiss santykius. Lietuvos Respublikoje rengiami du atskiri Civilins ir Prekybos teiss kodeks projektai. T1.6. Civilins teiss sistema. Sistema - tai sandara, junginys, skirting reikini ssaja, iskirianti juos i aplinkos kaip vientis santykinai savarankik darin. Ji apima savo komponentus (posistemes, dalis, elementus) ir t komponent tarpusavio ryius bei santykius. T.y. sistema tai ne tik tam tikr reikini pasidalijimas atskiras dalis - elementus, bet ir t element tarpusavio ryiai, vienijantys juos darni visum. Sistem sudaro ne vien teis apskritai. Atskiros teiss akos, poakiai, net atskiros teiss normos, bdamos didesns sistemos elementai, paios sudaro santykinai savarankikas sistemas. CT, kaip teiss sistema, yra visuma CT norm, tam tikra tvarka suburt atskirus, nuosekliai idstytus institutus, poakius, kurie sveikaudami sudaro viening civilins teiss sistem. Pirminis (bazinis) CT sistemos elementas yra CT norma. Atskira ios akos norma daniausiai taip pat sudaro sistem, susidedani i susijusi element: hipotezs, dispozicijos ir sankcijos. CT institutas - tai tam tikra CT norm grup, reguliuojanti santykinai savarankik visuomenini santyki sistema, - dal CT reguliuojam santyki (CT subjekt, sandori, iekinins senaties ir kt. institutai). CT poakis - tai keli pagal reguliavimo dalyk vienariai tarpusavyje susij CT institutai, sudarantys santykinai savarankik CT sistemos dal. Tai nuosavybs, prievolin, but teis, autorin ir iradybos teis (pvz., prievolins teiss poakis susideda i pirkimo - pardavimo, dovanojimo, paskolos, pavedimo, turto nuomos, komiso, rangos ir kt. institut). Be mint CT sistemos element, i sistema dar yra skirstoma : bendrj ir ypatingj CT sistemos dalis. Bendrosios CT dalies normos ir institutai nustato bendras taisykles, kurios paprastai taikomos visiems CT norm reguliuojamiems visuomeniniams santykiams. Pagal savo struktr bendroji dalis skirstoma tarpusavyje susijus teiss institut kompleks. iems svarbiausiems institutams priklauso pagrindiniai nuostatai, nurodantys civilini statym udavinius, civilins teiss normomis reguliuojamus santykius, nustatantys civilini teisi ir pareig atsiradimo pagrindus, civilini teisi gyvendinimo slygas, civilini teisi gynimo bdus, teisin civilins teiss subjekt padt, teiss normas apie sandorius, atstovavim, terminus ir iekinin senat.

Ypatingosios CT dalies normos, institutai ir poakiai reguliuoja tik tam tikras, atskiras visuomenini santyki grupes. Ypatingosios dalies normos skirstomos iuos poakius ir institutus: 1) Nuosavybs teiss poakis, kurio normos (tame tarpe ir bendros) reguliuoja privatines, kooperatyv, visuomenini organizacij, valstybs, savivaldybi nuosavybs santykius. 2) Prievolins teiss poakis. Jis susideda i bendr norm ir institut, kurie taikomi vis ri prievoliniams santykiams, ir speciali norm bei institut, skirt atskiriems prievoliniams santykiams reguliuoti. 3) CT poakis, reguliuojantis santykius, atsirandanius dl dvasins krybos rezultat sukrimo ir panaudojimo, susideda i autorins teiss, teiss atradim, iradim teiss, teiss pramonin pavyzd institut. io poakio normos reguliuoja santykius, atsirandanius dl literatros, mokslo, meno krini sukrimo, atradim, iradim padarymo ir t.t. T1.7. Privatin ir civilin teis. Jau senovs Romos teisininkai visas pozityviosios teiss normas skirst dvi dideles grupes: viej teis ir privatin teis. Vieoji teis: - nustato vieosios valdios organizacij ir reguliuoja atskir asmen santykius su valstybs organais, susivienijimais, bendruomenmis bei kt. vieaisiais junginiais; - gina valstybs interesus; - jos reguliuojamiems santykiams bdinga valdia ir pavaldumas. Paprastai vieajai teisei priskiriamos konstitucins, administracins, finansins, baudiamosios teiss akos, taip pat vieoji tarptautin teis. Privatin teis: - reglamentuoja privai asmen santykius; - jos reguliuojami santykiai grindiami privaios autonomijos, lygiateisikumo, nepavaldumo principais. Paprastai privatinei teisei priskiriamos civilin (skaitant ir eimos teis), prekybin, darbo, agrarin (ekologin) ir tarptautin teis. Svarbiausia privatins teiss aka - civilin teis. Civilin teis - tai teiss aka, kurios normos reguliuoja lygi ir vienas kitam nepavaldi subjekt visuomeninius turtinius santykius ir su jais susijusius, taip pat ir nesusijusius, asmeninius neturtinius santykius. 2. Civiliniai statymai. Civilins teiss altiniai. Kiekvieno civilinio teisinio santykio subjekto elges reguliuoja vieno ar kito valstybinio norminio akto teiss normos. iuo poiriu valstybiniai norminiai aktai gyja CT altinio reikm. Pagrindinis CT altinis - Konstitucija (K). K suprantama kaip statym leidimo, tobulinimo baz, pagrindiniai principai. Bet kokie CT statymai negali prietarauti K-jai. Pvz., K 23 str. "Nuosavyb nelieiama. Nuosavyb gali bti paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai atlyginama." Joks CT statymas negali paeisti io principo. LR CK - pagrindinis kodifikuotas CT altinis. Susideda i 2 dali: bendroji dalis, prievoliniai santykiai. Sekantis altinis - Civiliniai statymai. Visi kiti norminiai aktai, reguliuojantys civilinius santykius - postatyminiai. Juos leidia institucijos, kurios neturi statymo leidybos teiss. Daniausiai tai valstybs valdymo organ ileisti aktai. Jie negali prietarauti statymams, yra maesns teisins galios. Postatymini akt paskirtis - konkretizuoti statymus, juose tvirtintas normas. Tai Vyriausybs nutarimai, potvarkiai, Ministerij, departament, kt. valdymo organ teiss aktai, vairi organizacij nuostatai, statai (danai reguliuoja organizacijos nari turtines teises). Savivaldybi Taryb priimami sprendimai, jei jie turi CT pobudrio norm. Paproiai gali bti CT altiniai, jei jie yra statym numatytais atvejais visuotinai pripainti (sankcionuoti valstybs). Konstitucinio Teismo nutarimai, nustatantys, kad normos atitinka ar neatitinka Konstitucij taip pat CT altiniai (danai paaikinama, kaip ginijam norm naudoti). Teism praktikos reikm taikant ir tobulinant CT statymus. Svarbiausi - AT sprendimai. AT teisj senatas nagrinja statym taikymo apibendrinimo rezultatus, aprobuoja teism sprendimus. Tiek aprobuojant, tiek nagrinjant statym taikymo apibendrinimo rezultatus, pasiekiama vieninga statym taikymo praktika.

Civilini statym galiojimas laiko, erdvs, asmen atvilgiu. 1993.04.06. ileistas statymas "Dl LR statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos" nurodo, nuo kada TA laikomi galiojaniais. Lietuvos Respublikos statymai sigalioja po to, kai juos pasirao ir "Valstybs iniose" oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas, jeigu paiuose statymuose nenustatoma vlesn sigaliojimo diena. Kiti Seimo priimti teiss aktai sigalioja kit dien po j paskelbimo "Valstybs iniose", jeigu paiuose aktuose nenustatoma kita sigaliojimo tvarka. Respublikos Prezidento dekretai taip pat sigalioja kit dien po j paskelbimo "Valstybs iniose", jeigu paiuose dekretuose nenustatoma kita j sigaliojimo diena. Esant neatidliotinam reikalui, Lietuvos Respublikos statymai, kiti Seimo priimti teiss aktai, taip pat Respublikos Prezidento dekretai oficialiai gali bti paskelbti specialiame Seimo leidinyje arba respublikiniuose laikraiuose per Lietuvos telegram agentr (ELTA). Tokiu atveju statymai ir kiti Seimo priimti aktai sigalioja po to arba kit dien po j paskelbimo, taiau artimiausiu metu ie teiss aktai skelbiami ir "Valstybs iniose". Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimai, kuriuose nustatomos, keiiamos ar pripastamos netekusiomis galios teiss normos, sigalioja kit dien po to, kai jie pasirayti Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro ir paskelbiami "Valstybs iniose". Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas sigalioja t dien, kuri jis pirmiausiai buvo paskelbtas "Valstybs iniose" arba specialiame Seimo leidinyje, arba respublikiniuose laikraiuose per Lietuvos telegram agentr (ELTA). Nustoja galios: 1) jei tas statymas ar kt. norminis aktas buvo ileistas apibrtam terminui - pasibaigus jo galiojimo laikui; 2) pripainus netekusiu galios (primus nauj normin akt nurodoma, nuo kada ir kokie norminiai aktai netenka galios, nors danai valstybinio valdymo organai (VVO) ileidia normin akt, nenurodydami, kad tokiu paiu pavadinimu anksiau ileistas norminis aktas nustojo galios). Bendra taisykl - teiss norminiai aktai (TNA) atgal negalioja. TNA taikomi tik tiems santykiams, kurie atsirado jau sigaliojus TNA-ui. Bet paiame TNA-e gali bti nurodyta, kad is aktas reguliuoja ir santykius, buvusius iki TNA-o sigaliojimo. Galiojimas erdvje. Visi LR statymai ar kt. TNA-ai galioja visoje alies teritorijoje. Tam tikrais atvejais Vyriausybs nutarimai, ministerij, departament ar kt. VVO teiss aktai gali bti apibrto teritorinio galiojimo, pvz., administracinio vieneto teritorijoje. Tai turi bti numatyta paiame teiss akte. Administracinio vieneto TNA galioja toje teritorijoje. Galiojimas visuomenini santyki subjektams (galiojimas asmenims). Bendra nuostata - statymai, kiti TNA-ai, galiojantys t.t. teritorijoje, taikomi visiems toje teritorijoje esantiems asmenims. Toks akt galiojimas vadinamas bendruoju. Galimas ir specialusis CTNA galiojimas asmenims. Tai tokie atvejai, kai CTNA taikomas ne visiems CT santykiu subjektams t.t. teritorijoje. Tokiu atveju subjekt, kuriems taikomas CTNA, ratas turi bti nurodomas paiame CTNA-e. Jei kyla neaikum, turi bti vadovaujamasi nuostata, kad CTNA galioja visiems asmenims. 5. Usienio valstybi civilins ir prekybins teiss bendra charakteristika. Monistin ir dualistin civilins teiss sistemos. Raidos tendencijos. Dualistin CT teiss sistema - civilin ir prekybos teiss laikomos savarankikomis privatins teiss akomis. Valstybs, turinios dualistin privatins teiss sistem: Vokietija, Pranczija, Ispanija ir kt. Prekybos teis i pradi susiklost kaip pirkli luomo. Pirkliams nebuvo naudinga laikytis vis civilins teiss norm, kai kurios j var prekyb. Palaipsniui formavosi prekybos paproiai, savitos prekybos sandori sudarymo taisykls, kurios vliau buvo tvirtintos teiss normomis, o pastarosios savo ruotu buvo kodifikuotos atskiruose Prekybos kodeksuose. Monistin CT sistema. Prekybos teis nra savarankika teiss aka, nes vadinamoji prekybos teis yra ne kas kita, kaip specialios civilins teiss normos, taikomos komersant (verslinink) tarpusavio santykiams. Raidos tendencijos. Olandija, Italija ir Kanados Kvebeko provincija, kuriose egzistavo dualistin privatins teiss sistema, ilgainiui jos atsisak. Viening (unitarini) civilini kodeks egzistavimas ir skirtum tarp civilins bei prekybos teiss inykimas buvo pavadintas civilins teiss "komercializacija". (Civilins ir prekybos teiss santykio problema tebra aktuali Lietuvoje) Pastaraisiais deimtmeiais alia svok civilin teis, prekybos teis pradtos vartoti kitos svokos: biznio, arba verslo, teis, ekonomikos teis, kin teis ir pan. Vargu ar jos laikytinos savarankikomis teiss akomis. Mintos svokos i esms reikia ne k kita, o tam tikr teisin disciplin, kurs, kur dstant yra analizuojama visa, kas yra susij su verslu (analizuojami ne tik civilins teiss institutai - sutari

teis, moni teis, bet ir darbo teis, kain ir konkurencijos teisinis reguliavimas, vartotoj teisi gynimas, bankininkyst ir kt.). Pagrindins usienio ali teisins sistemos. Pasaulyje egzistuoja daugyb nacionalini teisini sistem. Panaumai, kuriuos nulemia istorins, ekonomins, kultrins, politins ar kitokios prieastys, leidia iskirti kelias giminingas teiss seimas. Literatroje pateikiamas skirtingas pagrindini pasaulio sistem grupi skaiius Pvz., R. David pasaulio teisines sistemas skirsto roman - german (kontinentin) teiss eim, angl - amerikiei (bendrj) teiss eim, socialistin teiss eim ir teiss eimas, grindiamas religijos ar tradicij panaumu. Pagrindins yra bendroji ir kontinentin teiss eimos. Valstybse, atstovaujaniose kontinentins teiss teisinei sistemai, civilin teis suprantama kaip vieninga teiss aka, kurios normos reguliuoja turtinius ir su jais susijusius ar nesusijusius neturtinius santykius. Bendrosios teiss teisins sistemos alyse civilins teiss , kaip vieningos teiss akos, apskritai nra. JAV, Anglijoje ir kt. bendrosios teiss teisins sistemos alyse egzistuoja institucin privatins teiss sistema, sudaryta i eimos teiss, nuosavybs teiss, sutari teiss, delikt teiss, moni teiss, paveldjimo teiss, intelektins nuosavybs teiss ir kt. teiss institut. II. CIVILINIS TEISINIS SANTYKIS. 6. Civilinio teisinio santykio svoka ir ypatumai. T6.1. Civilinio teisinio santykio svoka ir struktriniai ypatumai. Nordami patenkinti savo poreikius asmenys dalyvauja vairiuose visuomeniniuose santykiuose. Jeigu iuos santykius reguliuoja TN-os, visuomeniniai santykiai gyja teisin form ir tampa teisiniais santykiais, o santyki subjektai gyja subjektines teises ir teisines pareigas. CT santykiai, tai CT normomis sureguliuotas faktinis visuomeninis santykis, kurio dalyviai turi subjektines civilines teises bei pareigas. Sureguliavus visuomeninius santykius CTN-omis visuomeniniai santykiai neinyksta, faktiniai visuomeniniai santykiai gyja tam tikr teisin apibrtum. T.y. faktinio visuomeninio santykio turin sudarantys veiksmai tampa to santykio dalyvi subjektinmis teismis ir teisinmis pareigomis. Taigi, tuos paius santykius galime velgti dvejopai: kaip faktinius visuomeninius santykius ir teisinius santykius. CT santykis tai CTN- pagrindu dl materialini ar nematerialini grybi atsirandantis teisinis santykis, kurio dalyviai turi teisin savarankikum bei turtin atskirum ir dalyvauja tame santykyje kaip lygiateisiai teisi ir pareig subjektai. CT santyki ypatumai. Specifinius CT santyki bruous, pagal kuriuos CT santykius galima atriboti nuo kit teisini santyki nulemia teisinio reguliavimo dalyko ir metodo ypatumai. Civilinis teisinis santykis nuo kit teisini santyki skiriasi savo subjektais, kurie turi organizacin ir turtin atskirum, yra teisikai nepavalds vieni kitiems. CT santykio turinys. Civilinio teisinio santykio turinys yra teismis ir pareigomis numatyti civilini teisini santyki dalyvi veiksmai. Civilins subjektins teiss svoka. Civilin subjektin teis apibudinama, apibriama kaip galimas elgesys, skirtas tenkinti savo ar kit santykio dalyvi interesus. Civilins subjektins teiss turinys - tai civilins teiss normomis leidiamas (nedraudiamas) elgesys, susidedantis i trij ri galimybi: 1) galimybs turiniam teis asmeniui pasirinkti tam tikr elgesio variant, 2) galimybs reikalauti i kit asmen tam tikro aktyvaus elgesio, 3) galimybs imtis priemoni savo subjektinei teisei apsaugoti ar ginti. Civilin subjektin pareiga suprantama kaip privalomo elgesio ribos, kaip privalomas elgesys, skirtas tenkinti teisini santyki dalyvi interesus. Civilins subjektins pareigos turinys tai privalomas elgesys, susidedantis i teisini btinybi, kurios atitinka teis turinio asmens galimybes: 1) galimyb paiam teis turiniam asmeniui tam tikru bdu elgtis atitinka pareigoto asmens teisin btinyb netrukdyti jam tai daryti (netrukdyti savininkui turt valdyti, naudotis juo bei disponuoti), 2) galimyb reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio i kito ar kit asmen atitinka pareigoto asmens teisin btinyb tuos aktyvius veiksmus vykdyti (nuomotojas privalo perduoti nuomininkui jo isinuomot daikt), 3) galimyb imtis priemoni savo subjektinei teisei apsaugoti bei ginti atitinka pareigoto asmens teisin btinyb ne tik kad netrukdyti imtis toki priemoni, bet atitinka jo pareiga padti atstatyti t paeist ar ginijam subjektin teis.

Jeigu vieno asmens teiss negarantuotos kit asmen privalomas elgesys, tai bus tik jo noras. Todl civilinis teisinis santykis ir reikiasi keli asmen galimo bei privalomo elgesio aktais, kurie numato j teises ir pareigas. CT santyki subjektai. - tai asmenys, tarp kuri susiklosto arba atsiranda CT santykis. Teigiama, kad CT santykiai gali atsirasti ir tarp asmens ir daikto (pvz., nuosavybs teisiniai santykiai). Taiau toks teiginys i esms neteisingas. CT santykiai gali atsirasti tik tarp asmen (subjekt) dl to daikto (objekto). CT santyki subjektu gali bti kiekvienas asmuo, kuris pagal atitinkamus galiojanius CTNA gali bti t civilini santyki subjektu. T.y. tas asmuo turi turti civilin teisin subjektikum. gyvendindamas subjektikum, siekdamas tenkinti savo poreikius, asmuo gali gyti vairias subjektines civilines teises. CT santyki subjektu gali bti valstyb, savivaldyb, fizinis ar juridinis asmuo. Fiziniai asmenys kaip civilini santyki subjektai skirstomi : 1) LR pilieiai, 4) usienieiai, 5) apatridai (asmenys be pilietybs). Usienio pilieiai ir apatridai Lietuvoje su neymiais apribojimais naudojasi tokiomis pat civilinmis teismis ir pareigomis kaip ir Lietuvos pilieiai. Juridinis asmuo, kaip CT santyki subjektas, suprantamas kaip tam tikra organizacija, turinti savo atskira turt ir galinti savo vardu gyti turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas, bti iekovu bei atsakovu teisme arba treij teisme (arbitrae). CT santykiuose statym numatytais atvejais dalyvauja valstyb bei savivaldybs. CT subjektikumas - tai CTN-omis nustatyta fizini, juridini asmen bei valstybs ar savivaldybi galimyb bti civilini teisini santyki subjektais. CT santyki subjekt teisinis subjektikumas nra vienodas. Jis priklauso nuo CT santyki subjekt paskirties, j poreiki. Laikoma, kad fizini asmen CT subjektikumas yra bendro pobdio - jie gali turti vairias CT-es ir pareigas, kurios reikalingos mogui apskritai. Juridiniai asmenys kuriami tam, kad pasiekt konkret, special tiksl. Todl j CT subjektikumas specialus. Tam tikr ypatum turi ir Valstybs bei savivaldybi CT subjektikumas, nes j paskirtis specifin ir skiriasi nuo fizini bei juridini asmen subjektikumo. Vyrauja nuomon, kad CT subjektikumas susideda i teisnumo ir veiksnumo. Teisnumas - tai bendra subjektin teis gyti, turti konkreias civiliniais statymais numatytas ar jais nedraudiamas teises bei susikurti sau pareigas. Veiksnumas - bendra subjektin teis savo veiksmais gyti ias civilines teises bei susikurti pareigas. Pvz., Konstitucijos 47 str. yra nuostata, kad "eme (...) nuosavybs teise gali priklausyti tik LR pilieiams ir valstybei". i K nuostata nurodo, kas gali tapti ems nuosavybs subjektais - apibrtas LR piliei ir valstybs teisnumas. Nordamas tapti konkreios ems nuosavybs subjektu, asmuo turi atlikti (galti atlikti) aktyvius veiksmus - t.y. turi bti veiksnus. Teisnumas - tai subjektui suteikta galimyb gyti konkreias subjektines teises, o j realizavimui reikia, kad subjektas bt veiksnus. CT santyki rys. Daniausiai CT santykiai klasifikuojami atsivelgiant j objektus: 1) turtiniai CT santykiai - atsirandantys tarp subjekt dl turto, 2) neturtiniai CT santykiai - atsirandantys dl mogaus karybos rezultat ar asmenini neturtini grybi, neatskiriam nuo asmens. Pagal savo turin CT santykiai skirstomi: 1) absoliutiniai CT santykiai - kuriuose gali dalyvauti kiekvienas asmuo, 2) santykiniai - kuriuose gali dalyvauti tik tam tikras asmen ratas. Turtiniai CT santykiai skirstomi : 1) nuosavybs CT santykius - tai tokie CT sureguliuoti turtiniai santykiai, kur teis turintis asmuo, nuosavybs teiss subjektas, turi teis turt valdyti, naudotis juo ir disponuoti, o visi kiti asmenys turi pareig netrukdyti jam gyvendinti ias teises. 2) prievolinius CT santykius - tai CT normomis sureguliuoti turtiniai santykiai, kuri vienas subjektas - kreditorius, turi teis reikalauti i kito subjekto - skolininko, kad is perduot jam turt, atlikt darbus, teikt paslaugas, sumokt pinigus arba susilaikyt nuo koki nors veiksm, o skolininkas privalo vykdyti savo pareig. Nuosavybs teisiniai santykiai skirstomi : 1) privaios nuosavybs teisinius santykius (subjektai - fiziniai ar juridiniai asmenys), 2) vieosios nuosavybs teisinius santykius (subjektai - valstyb ar savivaldybs). Neturtiniai CT santykiai yra trij ri:

1) asmeniniai neturtiniai santykiai, atsirandantys dl neturtini grybi, kurios neatskiriamos nuo mogaus ar moni kolektyvo (neturtiniai santykiai nesusij su turtiniais), - tai santykiai dl garbs, orumo, vardo, firminio pavadinimo ir pan.), i santyki objektai negali bti perleidiami kitiems asmenims, 2) neturtiniai santykiai, atsirandantys dl intelektualins veiklos produkt (neturtiniai santykiai susij su turtiniais), atsiranda dl mokslo, meno, literatros krini, iradim ir pramonini pavyzdi sukrimo bei panaudojimo, intelektualins veiklos objekto, neturtins bei turtins teiss, iskyrus autorin teis (autoriai gali perleisti kitiems asmenims), 3) organizaciniai teisiniai santykiai, jie susij tiek su turtiniais, tiek su neturtiniais santykiais ir padeda tiems santykiams atsirasti, formuotis ar juos gyvendinti, - tai santykiai, atsirandantys sudarant perveimo ir kitas panaias kines sutartis, atstovavimo santykiai ir kt. T6.10. Civilini teisiniu santykiu atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. CT santykiui atsirasti reikalingas teisinis - faktinis pagrindas, vadinamas juridiniu faktu. Juridinis faktas (JF) - tai toks realios tikrovs reikinys, su kuriuo CT normos sieja CT santykio atsiradim, pasikeitim ar pasibaigim. JF bdingi poymiai: 1) tai tam tikros realios tikrovs reikinys, 2) tai toks reikinys, kur numato CT normos, 3) tai turi bti toks reikinys, su kuriuo CT normos sieja tam tikrus teisinius padarinius (pasekmes). JF sukelia pasekmes: 1) CT santyki atsiradim, 2) CT sant. pasikeitim, 3) CT sant. pasibaigim. Pagal jas JF klasifikuojami : 1) teis sukurianius, 2) teis pakeiciancius, 3) teis panaikinanius. JF pagal savo turin skirstomi : 1) veiksmus, t.y. faktus priklausanius nuo mogaus valios, 2) vykius, t.y. faktus nepriklausanius nuo mogaus valios. Nors CT nevartojama svoka "veika", bet CT statymais numatytais atvejais kaip veiksmas gali bti suprantamas ir neveikimas (pvz., prievols nevykdymas, skolos negrinimas, utraukia skolininkui atsakomyb). Veiksmai gali bti teisti (neprietarauja CT norm reikalavimams) arba neteisti (neatitinka, prietarauja konkreioms teiss normoms). Pagal tiksl teisti veiksmai skirstomi teisinius aktus ir poelgius. Teisiniai aktai - tokie teisti veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti CT santykius. Poelgiai - tokie CT subjekto veiksmai, kuriais jis specialiai nesiekia sukurti sau subjektini teisi ar gyti teisini pareig, bet dl toki veiksm atsiranda teisins pasekms, nes tai numato C statymai. Teisiniai aktai savo ruotu skirstomi administracinius aktus ir sandorius. Administraciniai aktai - tai valstybinio valdymo organ, visuomenini valdymo organ aktai, turintys CT reikm. Sandoriai - asmen veiksmai, specialiai skirti sukurti tam tikriems teisiniams padariniams. Labiausiai paplit sandoriai - CT sutartys. Teisiniai vykiai skirstomi : 1) absoliuius - atsiranda ir vystosi nepriklausomai nuo mogaus valios (natrali mogaus mirtis, sutartyse nenugalima jga ir t.t.). 2) santykinius - atsiradimas susijs su mogaus valios ireikimu, bet toliau vystosi nepriklausomai nuo mogaus valios, kartais tolesnis vystymasis gali bti net prieingas mogaus valiai (trobesi padegimas, vaiko gimimas irt.t.)

III SKYRIUS. DAIKTIN TEIS 17 tema DAIKTINS TEISS SVOKA 17.1 .Daiktins teiss svoka.

LR konstitucijoje ir kituose statymuose tvirtinus privai nuosavyb ir utikrinus pagrindines asmens teises ir laisves,atsirado galimyb,o kartu kilo ir btinumas sukurti daiktins teiss institut,plaiai inom pasaulinei teiss teorijai ir praktikai. Daiktin teis - tai absoliutin teis daikt, pasireikianti asmens galimybe gyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias i i teisi (pagal nauj kodeks). Paiu bendriausiu poiriu daiktin teis galima apibdinti kaip absoliui asmens teis daikt. Daiktin teis gali pasireikti labai vairiai priklausomai nuo to, kokia tai daiktin teis. Jei tai nuosavybs teis, tai bus nuosavybs teise priklausant daikt, jei patikjimo tai patikjimo teise priklausant daikt. 17.2. Daiktins teiss rys. Kai kurios daiktins teiss buvo inomos ir tarpukario Lietuvoje.Dabar galiojaniuose statymuose pagrindins daiktins teiss jau tvirtintos.Galima iskirti keturias + keturias naujas (pagal nauj CV kodekso projekt) daiktins teiss ris:

nuosavybs teis tai teis savo nuoira,bet nepaeidiant statym ir kit asmen teisi interes,valdyti,naudoti daikt ir juo disponuoti.

turto patikjimo teis tai valstybs ar savivaldybs mons staigos,organizacijos teis savo stat (nuostat),taip pat tam tikros ries valstybs ar savivaldybi moni,staig,organizacij veikl reglamentuojani akt nustatyta tvarka ir slygomis,nepaeidiant statym ir kit asmen teisi ir interes,valdyti,naudoti atitinkamai valstybs ar savivaldybs jai perduot daikt,juo disponuoti. Pagal nauja kodeks - turto patikjimo teis - tai patiktinio teis patiktojo nustatyta apimtimi, tvarka bei slygomis valdyti, naudoti perduot turt bei ja disponuoti. ipoteka (pagal LR ipotekos statym) tai esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdym apsaugantis turto keitimas, kai keisto turto savininkui paliekama nuosavybs teis. Jei sujus nustatytam terminui skola ipotekos kreditoriui negrinama, jis turi teis reikalauti, kad keistas turtas bt parduotas i varytyni ir i gaut pinig atlyginta jam priklausanti suma. Susitarimas dl keisto turto perleidimo ipotekos kreditoriaus nuosavybn negalioja. Pagal CK projekt Ipoteka - tai esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdym utikrinantis registruotino daikto keitimas, kai keistasis daiktas neperduodamas kreditoriui.

servitutas tai teis svetim nekilnojam daikt,pasireikianti teiss naudotis tuo svetimu daiktu(tarnaujaniuoju daiktu) suteikimu arba to daikto savininko,valdytojo teisi juo naudotis apribojimu,siekiant utikrinti daikto,dl kurio nustatomas servitutas,tinkam naudojim.

keitimas prievols utikrinimo bdas, kai keistu turtu teis naudotis paliekama keisto turto savininkui, taip pat jam lieka teis naudotis to daikto vaisiais ir pajamomis. Pagal nauj LR civilinio kodekso projekt numatyta Lietuvos teisinje sistemoje tvirtinti dar kelet daiktini teisi: - uzufrukto teis - tai asmens gyvenimo trukmei ar apibrtam terminui, kuris negali bti ilgesnis u asmens gyvenimo trukm, nustatyta uzufruktoriaus teis naudoti svetim daikt ir gauti i jo vaisius, produkcij ir pajamas.Daikt naudojant gaunami vaisiai ,produkcija ir pajamos priklauso uzufruktoriui ,jeigu sutarties ar statymo nenustatyta kitaip. - valdymo teis - daikto valdymu, kaip savarankika daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybs teisei pagal gyjamj senat gyti, laikomas faktinis daikto turjimas turint tiksl valdyti daikt kaip sav. - superficijaus teis - tai teis naudotis kitam asmeniui priklausania eme statini ar daugiamei sodini ant jos sigijimui bei valdymui nuosavybs teise ar ems gelmi naudojimui.

emphyteusio teis - tai teis naudotis kitam asmeniui priklausaniu ems sklypu ar kitu nekilnojamuoju daiktu nebloginant jo kokybs, nestatant statini, nesodinant daugiamei sodini ir neatliekant kit darb, kurie i esms padidint naudojamos ems ar kito nekilnojamojo daikto vert. 17.3. Daiktins teiss objektas. Daiktai yra labiausiai paplits civilins teiss objektas,kadangi dauguma civilini teisini santyki atsiranda btent dl daikt.Daiktins teiss objektas taip pat yra daiktai. Daiktais laikomi i gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai. Teisiniu poiriu daiktais nebuvo laikomi materialaus pasaulio dalykai,egzistav gamtoje,bet,esant nepakankamam mokslo ir technikos lygiui,negalj bti panaudoti mogaus poreikiams tenkinti. Daiktu laikomas toks pasisavintas i gamtos dalykas, kur tikrai galima rodyti pasisavinus, taip pat bt galima tam tikrais bdais apginti nuosavybs teis t dalyk. (Pvz. Oro stulpas vir t.t. teritorijos negali bti nuosavybs objektu, nes ios nuosavybs teiss negalima gyvendinti, paeisti, ginti). Daikto svokos papildymas daiktas turi tenkinti moni materialinius, dvasinius ir ekonominius poreikius iuo metu neturi prasms, nes daugja daikt, kurie tikrai netenkina moni poreiki, bet teisiniu poiriu tie daiktai bus daiktins teiss objektais, nes dl j ikyla teisiniai santykiai (pvz. Neperdirbamos liekanos).

Kadangi daiktai turi skirtingas fizines ir kitas savybes ,vairi j paskirtis ir ekonomin reikm.Reguliuojant daiktinius teisinius santykius,nevienodiems daiktams nustatomas ir skirtingas teisinis reimas.Tuo tikslu pagal vairius kriterijus daiktai klasifikuojami ris: (toliau viskas pagal nauj CK projekt) Nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai: Nekilnojamieji daiktai (bet ne turtas): - nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojamieji pagal prigimt bei pagal savo prigimt kilnojamieji daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripasta statymai. - nekilnojamieji daiktai pagal prigimt yra em ir su ja susij daiktai, kurie negali bti perkeliami i vienos vietos kit nepakeitus j paskirties ir esminiai nesumainus j verts. Kilnojamieji daiktai: kilnojamieji daiktai - daiktai, kuriuos i vienos vietos kit galima perkelti nepakeitus j paskirties ir esminiai nesumainus j verts, jei statymas nenumato ko kita. - kilnojamasis daiktas, inkorporuotas nekilnojamj daikt ir prarads savo individualum, yra nekilnojamojo daikto dalis. kilnojamasis daiktas, fizikai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, o taip pat inkorporuotas j, bet neprarads savo individualumo, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi. Macro ir micro daiktai (pagal prancz civilin teis) : Macro tai tie daiktai, kurie pas mus yra kilnojami pagal prigimt, bet nekilnojami pagal savo teisin status. Micro super smulks daiktai (mikrobai ir t. t. ), kaip aliava gali bti panaudota, bet turti t.t. neigiam pasekmi, todl btinas teisinis reguliavimas ir t santyki, kurie susiklosto naudojant tuos micro daiktus. Pakeiiamieji ir nepakeiiamieji daiktai - pakeiiamaisiais daiktais laikomi riniais poymiais apibrti ir neindividualizuoti daiktai. nepakeiiamaisiais daiktais laikomi individualiais poymiais apibrti daiktai. Individualiais poymiais apibrtais laikomi tie daiktai, kurie vienu ar kitu bdu atskiriami nuo kit vienari daikt. Riniais poymiais apibrtais laikomi daiktai, kurie turi bendrus visai tai daikt riai poymius. Pakeiiamiesiems daiktams bdinga tai, kad jie apibdinami riniais kokiai tai riai ypatingais poymiais, bet viens nuo kito jie pagal jokius poymius neatskiriami. Atskiras atvejis, kai riniais poymiais apibrtas daiktas individualizuojamas. Individualizavimas kai rinis daiktas i esms pakeiiamas. Tai yra jam suteikiama tam tikra savyb, pagal kuri j bus galima iskirti i kit riniais poymiais apibrt daikt. Individualiais poymiais apibrtiems daiktams bdinga tai, kad jie tik pagal jiem bdingus poymius skiriasi nuo kit tos ries daikt. Suvartojamieji ir nesuvartojamieji daiktai. Skirstomi priklausomai nuo to, kiek tas daiktas pasikeiia j pavartojus. suvartojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie, panaudojus juos pagal paskirt, i karto sunaikinami, prarandami arba i esms pasikeiia. nesuvartojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie, naudojant juos pagal paskirt, ilg laik i esms nepakeiia savo verts ir paskirties. Dalieji ir nedalieji daiktai - daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kuriuos fizikai padalijus, nepasikeiia j tikslin paskirtis ir kiekviena dalis gali bti kaip savarankikas daiktas. - nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kuriuos fizikai padalijus, pasikeiia j tikslin paskirtis ir dalieji pagal prigimt daiktai, kuriuos nedaliaisiais pripasta statymai. Dalieji pagal prigimt daiktai ali susitarimu gali bti laikomi nedaliaisiais daiktais. CK 187 str. 2 d. kai prievols objektas nedalus skolininkai laikomi solidariais skolininkais, o kreditoriai solidariais kreditoriais. Iimti i apyvartos, ribotai esantys apyvartoje ir neiimti i apyvartos daiktai. Neiimtus i apyvartos daiktus gyti ar parduoti gali bet kuris santyki subjektas, taip pat jie gali bti bent kuri daiktini teisi santyki objektu. - kiekvienas asmuo nuosavybs teise gali turti bet kuriuos daiktus, jeigu tie daiktai neiimti i apyvartos arba nra ribotai esantys apyvartoje. iimti i apyvartos yra tik iimtinje valstybs nuosavybje esantys daiktai. - ribotai esantys apyvartoje yra tam tikras savybes turintys daiktai, kuri apyvarta ribojama dl tiems daiktams bding savybi. Apyvarta ribojama visuomens saugumo, sveikatos apsaugos ar kitais tikslais. Toki daikt apyvartos ribojimas ireikiamas tam tikr taisykli buvimu, reikalavimu turti leidim ir t. t. Nam apyvokos daiktai - nam apyvokos daiktais laikomi visi nam kyje naudojami kilnojamieji daiktai, baldai ir dekoracijos, iskyrus knyg rinkinius (bibliotekas), meno krini kolekcijas, o taip pat mokslins ar istorins reikms daiktus.

Pagal vadovl yra iskirta dar viena daikt grup prastin vert,iskirtin vert,asmeniniams tikslais pagrst vert turintys daiktai . Pagal vert daiktus bt tikslinga skirstyti prastin vert turinius daiktus,iskirtin vert turinius daiktus ir asmeniniais tikslais pagrst vert turinius daiktus. Daiktai, kuri vert priklauso nuo to, kas sukr, kas naudoja t daikt, bei to naudojimo rezultatas taip pat vadinami prastin vert turintys daiktai (pvz. Televizorius, kd ir t. t.). prastin vert turini daikt vert priklauso nuo naudos, kuri galima gauti i daikto. Teisine prasme - daikto vert priklauso nuo to, kokias teises ir pareigas jis gali suteikti j naudojaniam asmeniui. Yra daikt, kuriuos panaudoti gali tik speciali ini turintys asmenys. Tokie daiktai vadinami ypating vert turiniais daiktais. Tokio daikto vert priklausys nuo to, koki naud gaus pats asmuo, kuris juo naudojasi, tai yra priklauso nuo to, kiek tas asmuo turi speciali ini tam daiktui panaudoti pagal paskirt. Asmeniniais tikslais pagrst vert turintys daiktai tokie daiktai, kuriems asmuo suteikia iskirtin reikm. Toki daikt vert priklauso nuo savybi, kurias asmuo priskiria tam daiktui dl savo iskirtini ryi su tuo daiktu, nepriklausomai nuo naudos, kuri galima gauti i to daikto. I savininko daiktas gali bti paimamas tenkinti visuomeniniams poreikiams tik teisingai u tai atlyginant. Teisingas atlyginimas aktualus pastarajam daikt skirstymui (pvz. U eimos herb, kaip relikvij, gali bti atlyginta kaip u 0,5 kg vario gabal). Be io daikt skirstymo daiktus galima skirstyti dar dvi dideles ris pagrindiniai ir antraeiliai daiktai. Pagrindiniai daiktai - pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys bti savarankikais teisini santyki objektais. Pagrindinis daiktas, sudarytas i esmini pagrindinio daikto dali, neesmini pagrindinio daikto dali ir i papildom pagrindinio daikto dali. Antraeiliai daiktai - antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susij daiktai. Antraeiliai daiktai skirstomi esmines pagrindinio daikto dalis, gaunamus i pagrindinio daikto vaisius, produkcij ir pajamas, pagrindinio daikto priklausinius. Vaisiai - vaisiais laikomi daiktai, kurie, organikai vystantis pagrindiniam daiktui, turi atsiskirti, atsiskiria ar atskiriami nuo jo, nepaeidiant pagrindinio daikto vientisumo ir paskirties. Produkcija - produkcija laikomi daiktai, kurie sukuriami kaip darbo rezultatas naudojant gamybos procese pagrindinius daiktus. Pajamos - daikto gaunamomis pajamomis laikomi pinigai ir kitos materialins vertybs, kurie gaunami naudojant pagrindin daikt civilinje apyvartoje (siaurja prasme).

pajamomis taip pat gali bti laikomi visi daiktai, kurie gali bti gaunami visokeriopai naudojant pagrindin daikt. ia prasme pajamomis laikomi ne tik 1 io straipsnio dalyje nurodyti daiktai, bet taip pat ir vaisiai bei produkcija ( plaija prasme). Daikto priklausiniai savarankiki pagrindiniam daiktui tarnauti skiriamo daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susij su pagrindiniu daiktu. CK 153 str. priklausin itinka pagrindinio daikto likimas, jei statymas ar sutartis nenumato ko kita. em = pastatas (gali bti vienas kito priklausinys ir atvirkiai). Apsunkinimai daiktui yra tam tikri su daiktu susij sipareigojimai. Apsunkinimai keliauja u daiktu kartu. Ilaidos daiktui svarbu, kai yra daikto grinimas naudojant j neteistai. Pvz. Grinant daikt savininkui: asmuo neteistai naudojs daikt, turi grinti daikt savininkui ir reikalauti grinti, padengti visas su daiktu susijusias ilaidas. Ilaidos: Btinosios ir ypatingosios. Btinosios btinos slygos tam daiktui isaugoti, kad jis nesusidvt, nesugest ir t. t. (kitaip vadinamos prastins ilaidos). Ypatingosios kuri pasekoje daikto vert padidja, daiktas ymiai pagerinamas (kitaip specialiosios ilaidos). Tuo atveju, jei neteistas valdytojas yra siningas, tai savininkas turi atlyginti ne tik btinsias ilaidas, bet ir daikto pagerinimui skirtas ilaidas, jei to pagerinimo negalima atskirti nuo daikto. 17.4. Daiktins teiss ir prievolins teiss santykis. 17.5. i teis skirtumai. Daiktinei teisei bdinga tai,kad tik vienas daiktini teisini santyki subjektas yra aktyvus,o kitas subjektas,kuriuo gali bti bet kuris tiek fizinis,tiek ir juridinis asmuo,valstyb ar savivaldyb yra pasyvus.Prievolinei teisei kaip santykinei teisei, bdinga,kad visi subjektai yra konkrets asmenys,paprastai turintys konkrei prievoli.Vadinasi ,daiktines teises gali paeisti bet kuris subjektas,o prievolines konkrets prievolini teisini santyki subjektai.Paeidus daiktins teises,iekin galima pareikti bet kuriam ias teises paeidusiam asmeniui,t.y.iekinys visur eina paskui daikt nepriklausomai nuo to,kur ir pas k daiktas yra,kaip jis ten atsidr ir pan.Be to ,daiktins teiss atsiranda nepriklausomai nuo pasyvi subjekt valios,o prievolins teiss negali atsirasti be subjekt tiesiogiai ar netiesiogiai pareiktos valios.

Daiktin teis yra absoliutin teis, o prievolin teis santykin. Daiktinje teisje konkretus savininkas ir konkretus daiktas. Tiek daiktins, tiek prievolins teiss objektais gaili bti daiktai, bet daiktins teiss objektai tik daiktai, o prievolins ne tik daiktai. Daiktinei teisei bdinga tai, kad visi su daiktu susij apsunkinimai eina kartu su daiktu, nepriklausomai nuo daikto savininko pasikeitimo. Prievoliniuose teisiniuose santykiuose tai priklauso nuo ali valios. Jei susiduria daiktiniai ir prievoliniai teisiniai santykiai, tai visais atvejais prioritetas suteikiamas daiktinei teisei. 17.6. Nuosavybs teiss vieta daiktins teiss sistemoje. Nuosavybs teis daiktini teisi sistemoje uima iskirtin viet.Ji ,kaip savarankikas institutas,geriausiai inoma ir plaiausiai i vis daiktini teisi LR statymuose.Daiktins teiss tarpusavyje skiriasi pagal turin,bet nuosavybs teis apima visas teises ,kurios manomos daiktinei teisei,t.y.teises daikt valdyti,naudoti ir juo disponuoti.Kitos daiktins teiss apima kai kurias teises,einanias valdymo,naudojimo teisi,o kartais net ir disponavimo daiktu teisi visum. Praktikoje nuosavybs teisei nustatomi vairs apribojimai,todl i teis savo realia iraika nra visikai absoliuti ir nuo nieko nepriklausanti.Esminis nuosavybs skirtumas nuo kit daiktini teisi yra tas,kad savininko teiss turt nepriklauso nuo kit asmen.Savininko teises tiesiogiai nustato teiss normos.Kit daiktini teisi subjekt teises danai nustato savininkas savo nuoira,nevirydamas statymo leistin rib.Pagal dabar galiojant CK - nuosavybs teis kaip vienintel ( nuo sovietmeio) daiktins teiss sistemoje formavo vis daiktins teiss institut,kuriame pagrindin viet um nuosavybs teis. Kadangi visos besiformuojanio daiktini teisi instituto teiss tiesiogiai tarpusavyje susijusios,ypa kai kalbama apie i teisi objekt ir turin,jos turi bti tinkamai atribotos ir teisikai tvirtintos. Jeigu subjektyvi nuosavybs teis apibdinsime kaip atskir asmen galimyb savo nuoira objektyvios teiss norm nustatytose ribose tam tikr turt valdyti,naudoti ir juo disponuoti,tai subjektyvin daiktin teis(neskaitant nuosavybs teiss) reikt suprasti kaip atskir asmen galimyb turti ir gyvendinti objektyvios teiss normomis ir savininko valia nustatytas kai kurias nuosavybs teiss turin sudaranias teises. Nuosavybs teiss ir kit daiktini santykis bendriausiu poiriu yra nusakytas rus teisininko Kozako odiais:Bet kokios kitos daiktins teiss subjektas su jam priklausaniu daiktu gali daryti tai,kas jam tiesiogiai leista,o savininkas su jam priklausaniu daiktu kas jam tiesiogiai neudrausta. Visos kitos daiktins teis nuo nuosavybs teiss skiriasi tuo, kad jos ymiai siauresns. Uzurfruktas ribojamas laiko atvilgiu, servitutas suteikiamas tik tam tikru metu arba tik tam tikrai daikto daliai. 17.7 Daiktins teiss reikm. Daiktin teis tvirtina LR konstitucijoje ir kituose statymuose numatytas asmens teises ir laisves,gyvendinant valdymo,naudojimo ir disponavimo daiktais galimybes.

IV SKYRIUS. NUOSAVYBS TEIS 18 tema BENDRIEJI NUOSAVYBS TEISS NUOSTATAI 18.1. Nuosavyb kaip ekonomin kategorija. Nuosavyb (1 prasme) santykiai tarp asmen dl objekto naudojimo, disponavimo. Nuosavyb (2 prasme) kaip pats objektas. Nuosavyb objektas ar santykiai - ios abi sampratos labai danai painiojasi,taiau nra btina jas visada ir skirti. 18.2. Nuosavybs formos ir rys. Pagal CK 95 str.LR yra privati ir vieoji nuosavyb,tai pat leidiama miri nuosavyb,jeigu tai neprietarauja LR statymams. Privaios nuosavybs teise Lietuvos Respublikoje leidiama turti bet kok turt, jeigu to nedraudia is kodeksas ar kiti Lietuvos Respublikos statymai. Privati nuosavyb gali bti,kai fizinis asmuo pats gyvendina savo nuosavybs teis turt. Privati juridinio asmens nuosavyb yra ,kai privatus juridinis asmuo yra perduoto jam turto savininkas,o t turt perdavusieji asmenys steigjai,akcininkai,pajininkai ir pan.,yra tik atitinkamai akcij,paj savininkai,bet visais atvejais jie isaugo reikalavimo teis perduot turt. Bendroji nuosavyb tai kai fizinis asmuo,gyvendindamas nuosavybs teis savo turt,gali sujungti j su kit asmen turtu bendrai veiklai,nesteigiant juridinio asmens.Bendrja nuosavybe yra laikomas turtas,kuris priklauso kartu dviem ar keliems savininkams. Bendroji dalin nuosavyb kai bendroje nuosavybje nustatytos kiekvieno savininko dalys. Bendroji jungtin nuosavyb kai turto dalys nra nustatytos.PVZ.santuokos sudarymas sudaro prielaidas bendrosios jungtins nuosavybs teisei atsirasti. Viej nuosavyb sudaro valstybs nuosavyb ir savivaldybi nuosavyb. Pagal LR konstitucijos 47 str.3 dal,LR iimtine teise priklauso:ems gelms,taip pat valstybins reikmes vidaus vandenys,mikai,parkai,keliai,istorijos,archeologijos ir kultros objektai.Valstybs nuosavybs teise turi priklausyti ir turtas,btinas gyvybikai reikmingoms alies funkcijoms vykdyti:alies parpinimas kuru,energija,vandeniu,kai kuriomis aliav rimis;aprpinimas pato,telefono,telegrafo ir kt. komunikacijos

rimis;automobili keli;geleinkeli;oro ir vandens transporto vystymas;atsilikusi gamybos ak,pasiymini dideliu kapitalo imlumu ir mau kapitalo grtamumu,modernizavimas;maai pelningos socialins ekonomins infrastruktros vystymas ir t.t. Pagal LR vietos savivaldos statymo 21 str.1 d.nustatyta ,kad savivaldybs ekonomin pagrind sudaro savivaldybs nuosavyb.Savivaldybs nuosavyb tai nuosavybs teise savivaldybei priklausantis turtas ,kurio savininko funkcijas pagal statymus gyvendina taryba. Miri nuosavyb - Lietuvos Respublikoje leidiama bendra Lietuvos Respublikos juridini ar fizini asmen ir usienio valstybi juridini ar fizini asmen nuosavyb, bendra Lietuvos valstybs ir usienio valstybi nuosavyb, jeigu tai nustato Lietuvos Respublikos statymai bei tarpvalstybins sutartys. Lietuvos Respublikos teritorijoje leidiama usienio piliei, asmen be pilietybs, usienio valstybi juridini asmen, tarptautini organizacij bei usienio valstybi nuosavyb, jeigu ko kita nenustato Lietuvos Respublikos statymai. 18.4. Teisins nuosavybs santyki reglamentavimas. Kadangi bet koks visuomeninis santykis gali susiklostyti tik tarp ne maiau kaip dviej subjekt,negali bti iimtimi ir nuosavybs teisinis santykis.Todl kiekviename konkreiame nuosavybs santykyje i vienos puss dalyvauja asmenys,valdantys,naudojantys daikt bei juo disponuojantys,o i kitos puss asmenys,kurie privalo elgtis su iuo daiktu kaip su svetimu.Vadinasi ,nuosavybs teisiniam santykiui bdingas tik pasyvus pareigot asmen elgesys.Toks santykis susiklosto btent tarp asmen dl daikt,ir tai jokiu bdu nra asmens santykis su daiktu. Nuosavybs teisini santyki bdingas bruoas,kad jie tstinio pobdio.Kol savininkas yra nuosavybs teisiniuose santykiuose ,jis negali i kit asmen reikalauti nieko kito,kaip tik susilaikyti nuo jo turto valdymo,naudojimo bei disponavimo juo.Teis i kit asmen reikalauti teigiam veiksm savo turto atvilgiu jis gauna tik tuo atveju,jei nuosavybs teisini santyki pagrindu kiti teisinai santykiai,kuri subjektu savininkas tapo. Teisiniams santykiams atsirasti btini maiausiai du subjektai.Vienas subjektas nuosavybs teisiniuose santykiuose yra savininkas,kuris nuosavybs teise turim turt gali valdyti,naudoti ir juo disponuoti.Kadangi nuosavybs teis absoliuti,tai paprastai laikoma,kad kita nuosavybs teisini santyki alis yra pasyvi pareigot subjekt visuma.Kadangi i visuma neturi teisi valdyti ir naudoti savininkui priklausant turt,juo disponuoti,ir netgi privalo susilaikyti nuo toki veiksm,todl teisikai reikmingiausias nuosavybs teisiniuose santykiuose yra turto savininkas,kaip nuosavybs teiss subjektas. 18.5. Objektyvioji nuosavybs teis. Nuosavybs teis objektyvija prasme - nuosavybs teis apibdina kaip visuma teiss norm,reguliuojani ekonominius santykis dl daikt valdymo,naudojimosi jais bei disponavimo.Nuosavybs teiss objektyvija prasme kaip teiss instituto udavinys ir yra reguliuoti visuomenje egzistuojanius nuosavybs santykius. 18.6. Subjektyvin nuosavybs teis. Nuosavybs teis subjektyvija prasme - nuosavybs teis suprantama kaip savininko teis savo nuoira,bet nepaeidiant statym ir kit asmen teis ir interes,valdyti,naudoti daikt bei juo disponuoti.Savininko teises turt valdyti ,naudotis juo ir disponuoti atitinka vis kit asmen pasyvi pareiga susilaikyti nuo veiksm,kliudani savininkui ias pareigas gyvendinti.Pagal CK 96 str.savininkas valdo jam priklausant turt,naudojasi juo pagal LR statymus,nepaeisdamas kit asmen teisi ar teist interes. 18.7. Savininko teiss j turinys ir gyvendinimas. Turinys.Pagal CK 96 str.Savininkas valdo jam priklausant turt, naudojasi bei disponuoja juo pagal Lietuvos Respublikos statymus,nepaeisdamas kit asmen teisi ar teist interes.statym nustatytais atvejais bei slygomis ir tiek, kiek statymai leidia, savininkas privalo leisti ribotai savo turtu naudotis kitiems asmenims, valstybei ar savivaldybei. Nuosavybs teiss turin taip pat galima apibdinti ir ivardijant visas savininko teises turt,Greta valdymo ,naudojimo bei disponavimo,kaip savarankikos teiss iskiriamos teiss iskiriamos :teis gauti daikto duodamas pajamas,sunaudoti ir ieikvoti daikt,perduoti j kitam,teis saugiai eksploatuoti daikt,teis turti daikt neterminuotai,teis naudoti daikt tik taip,kad nebt tuo naudojimu daroma ala kitiems asmenims,galimyb paimti daikt u skol,taip pat garantija,kad bus utikrintas paeistos nuosavybs teiss gynimas,atstatymas. Teiss turin apibdinti utenka trij pagrindini teisi,t.y.daikto valdymo,naudojimo ir disponavimo juo. Kai kuri teisinink nuomone, ias tris pagrindines teises sudaro atskiros teisi grups. Nuosavybs teiss gyvendinimas.Nuosavybs teis savininkas gali gyvendinti pats tiesiogiai valdydamas ir naudodamas jam nuosavybs teise priklausant turt bei juo disponuodamas,arba kitiems asmenims perduodamas kai kurias i jam priklausani teisi turt.Lemiamas vaidmuo gyvendinant nuosavybs teis tenka valdymo ir ypa naudojimo teisi realizavimui,kadangi svoka gyvendinimas reikia besitsiant proces,o ne veiksmo rezultat. Nuosavybs teiss gyvendinimo bdas priklauso nuo to,ar asmuo pats turt valdo,naudoja juo disponuoja ir tokiu bdu gyvendina nuosavybs teis,ar perduoda dal i teisi kitiems asmenims.Jeigu perduoda kitiems asmenims,tai nuosavybs teiss gyvendinimo bdas priklauso ir nuo to,koki t teis dal jis perduoda.

Valstyb bei savivaldyb taip pat gali vairiais bdais gyvendinti savo nuosavybs teises.Pvz.,nuosavybs teiss finansinius biudet iteklius atitinkamai valstyb ar savivaldybs gyvendina tiesiogiai per savo valdios ir valdymo organus.Nuosavybs teisi gyvendinimui valstybinms(savivaldybs) perduoda toms monms,staigoms,bei organizacijoms ir didel dal nuosavybs teiss turin sudarani teisi,kurios sudaro turto patikjimo teis. Nuo to,kokius nuosavybs teiss gyvendinimo bdus nustato statymai,priklauso gyventoj pajam altiniai,alies ekonomikos vystymosi tempai ir daugelis kit veiksm. 18.8. Nuosavybs teiss objektai. Teiss teorijoje labiausiai paplitusi nuomon,kad nuosavybs teisini santyki objektai gali bti tik daiktai,nors jie danai vadinami turtu.Kadangi pinigai ir vertybiniai popieriai taip pat priskiriami daiktams ir sudaro ypating daikt grup,todl jie irgi gali bti nuosavybs teisni santyki objektai. Nuosavybs teiss objektas daiktai teisine prasme,t.y.tie materialinio pasaulio dalykai,kurie yra kaip darbo produktai sukurti gamybos procese arba kitaip pasisavinti i gamtos.Pagal CK 95-3 str.nuosavybs teiss objektai yra Nuosavybs teiss objektai yra em, jos gelms, vandenys,mikai, kita augmenija, gyvnija, kiti gamtos itekliai,gyvenamieji namai, butai, kiti pastatai, statiniai, renginiai,mons, kiti kiniai ir nekiniai kompleksai, bankai,vertybiniai popieriai ir kitas turtas. Visi tie patys objektai kaip ir daiktins teiss. 18.9. Nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas kaip nuosavybs teiss objektai. Turtas skirstomas nekilnojamj ir kilnojamj. Nekilnojamuoju turtu paprastai laikomi tokie daiktai, kurie yra susij su eme ir kurie negali bti perkeliami i vienos vietos kit nepakeitus j paskirties bei esms ir i esms nesumainus j verts; pvz.: em, pastatai, fabrikai ir kitas turtas, kuris pagal savo prigimt yra nekilnojamasis arba tokiu pripastamas statymuose. Kilnojamuoju turtu, laikome tok turt, kur galima perkelti i vienos vietos kit nepakeitus jo esms, i esms nesumainus jo verts ar be didels alos jo paskiriai, jeigu statymai nenustato ko kita. 18.10. ems nuosavybs teis. ems nuosavybs turinys CK projekte idstomas sekaniai: 1. ems sklypo savininkui nuosavybs teise priklauso virutinis ems sklypo sluoksnis, ant ems sklypo esantys statiniai bei j priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu statymu ar sutartimi nenustatyta kitaip. 2. ems sklypo savininkas vir jo sklypo esani oro erdv turi tokias teises ir tokia apimtimi, kiek jos neprietarauja Lietuvos Respublikos statymams ir kiek tai btina naudoti ems sklyp pagal paskirt . 3. ems sklypo savininkas turi nuosavybs teis sklypo virutin ems sluoksn bei emje esanias naudingsias ikasenas, kiek i teis neprietarauja Lietuvos Respublikos statymams ir kiek tai btina naudoti ems sklyp pagal paskirt . Specifika: yra numatyta daugiausia atvej, kai ems kaip nuosavybs teiss objektas - gali bti paimama visuomens poreikiams tenkinti. Kit daikt atvilgiu toki atvej maiau. ems nuosavybs teis LR ribojama usienieiams, asmenims be pilietybs.

ems nuosavybs teis ribojama tam tikr subjekt atvilgiu; ems naudojimo kontrol daug didesn (ypa i valstybs puss); ems nuosavybs ribojimas, kai: 1) reikia tenkinti visuomeninius poreikius; 2) kai ta ems naudojama ne pagal paskirt (nors pvz. kitus daiktus, kurie naudojami ne pagal paskirt, nuosavybs teis nra taip grietai ribojama). em yra: 1) ems kio paskirties; 2) ne ems kio paskirties ir kt. Nuo ems paskirties priklauso ems mokesiai ir nuosavybs teiss j ribojimas. - asmeninio kio em i buvusi trihektari; - nam valdos - buvo galimyb u investicinius ekius sigyti em prie nam; - valstiei ki em buvo suteikinjami atitinkami ems sklypai valstieiams, siekiant ardyti kolkius, suteikiant ems sklyp valstieiui, buvo iduodamas ems nuosavybs aktas. ems nuosavybs teiss teisinis reguliavimas priklauso ir keiiasi nuo gyvenimo realybs. CK 117 str. LR nuostata - kininko nuosavyb laikoma bendrja jungtine nuosavybe. Pagal statym anksiau kininkas negaljo disponuoti savo eme. Todl vliau buvo priimtas statymas, tvirtinantis nuostat kininkas yra savininkas. 8.11. Pastatai, renginiai kaip nuosavybs teiss objektai. CK 114 str. Specifin io straipsnio paskirtis. Staini naudojimui (antroje vietoje po ems) nustatomi dideli apribojimai. is CK straipsnis buvo keiiamas 1994, 1995, 1997 m. Keitimo niuansas - valdymas t pastat ribojamas tiek, kad jei pastatas ar statinys neatitinka reikalavim, jis laikomas nebaigtu statyti namu ar kitu pastatu,

ir savininkas, kol neatitinka jo namo reikalavimai, netampa savininku pastato kaip namo, o turi nuosavybs teis tik sudtas statybines mediagas. Tuo atveju, kai nepaalinami nustatyt reikalavim paeidimai, pastatas nugriaunamas. Vliau i nuostata buvo pakeista tai, kad nebaigt pastat savo nuosavybn perima valstyb arba savivaldyb. CK 157 str. paimti daikt galima visuomens poreikiams. 18.13. Nuosavybs teiss gijimas ir pasibaigimas. Nuosavybs teiss gijimo ir praradimo pagrindai..Teiss teorijoje nuosavybs gijimo ir praradimo pagrindai skirstomi pradinius ir ivestinius. Iskiriami taip pat ir bendrieji bei specialieji nuosavybs teiss gijimo ir praradimo pagrindai.Toks skirstymas pagrstas tuo,kad kai kurie nuosavybs teiss gijimo pagrindai bdingi visiems nuosavybs teiss subjektams,t.y.tais pagrindais nuosavybs teis daikt gali gyti bet kuris nuosavybs teiss subjektas,o kai kurie tik tam tikriems nuosavybs teiss subjektams.PVZ.nacionalizacija,konfiskacija ir kt.panas nuosavybs teiss gijimo pagrindai bdingi tik valstybs nuosavybei gyti,kadangi ios nuosavybs teiss subjektas turi turti politin valdi. 18.14. Nuosavybs teiss sigijimo bd klasifikavimas ir atskir bd charakteristika. Bendrieji gijimo pagrindai - kai kurie nuosavybs gijimo pagrindai yra bdingi visiems nuosavybs teiss subjektams t.y.tais pagrindais nuosavybs teis daikt gali gyti bet kuris nuosavybs teiss subjektas; Specialieji tik tam tikriems teiss subjektams (kai nuosavyb gyti gali tik tam tikri subjektai). Bendrieji gijimo pagrindai - kai kurie nuosavybs gijimo pagrindai yra bdingi visiems nuosavybs teiss subjektams t.y.tais pagrindais nuosavybs teis daikt gali gyti bet kuris nuosavybs teiss subjektas.Bendrieji skirstomi tris grupes: - nauj daikt sukrimas gamybins veiklos procese;

turto gijimas pagal sutartis ir kitus civilinius- teisinius sandorius;

nuosavybs teis gijimas daikto duodamus vaisius ir pajamas. Vien nuosavybs teiss gijimo pagrind priskyrimas prie bendrj,o kit prie specialij,ir toks j tvirtinimas statymuose turi esmin reikm ekonomikos vystymuisi,kadangi toks skirstymas atskiroms nuosavybs teiss subjekt grupms gali suteikti tam tikras lengvatas bei privilegijas,tuo suteikiant skirting teisin padt subjektams ,kuri nuosavyb priklauso skirtingoms nuosavybs rims ir formoms. Tikslinga bt iskirti tris pagrindines pradinio nuosavybs teiss gijimo teorijas: - darbas yra vienintelis pradinis nuosavybs teiss atsiradimo pagrindas; - teorija pirminio umimo,papildomo ir sutvirtinamo darbu; - teorija pirminio umimo,priklausomo nuo darbo. Pagal pirmj teorij mogus gali laikyti nuosavybe tik tai,kas yra jo darbo produktas. Pagal antrj teorij priminio umimo fakto pakanka sukurti tam tikr nuosavybs teis,bet i teis dar nesanti isami,nei apibrta (nustatyta).Ji tampa apibrta ir isami ,ypa kalbant apie teis em,tik tuomet,kai teis tvirtinama.Asmuo ,ums ems plot,kuris dar niekam nepriklaus,gyja teis i em,bet nuosavybs teis j gis tik tada ,kai em jo darbu bus dirbta ir taps derlinga. Pagal treij teorij ir priminis usimimas ir darbas,nepriklausomai vienas nuo kito ir vienodai reikmingai gali bti pradiniai nuosavybs teiss gijimo pagrindai. ios teorijos alininkai ,kad darbas suteikia dirbusiajam iskirtin ir visik teis vis tai,kas yra jo padaryta.Bet jie neigia galimyb turti teisi tik savo darbo vaisiu,pripaindami,kad ir priminis umimas suteikia nuosavybs teis daiktus,jeigu tie daiktai iki to neturjo savininko,ir kad priminis umimas faktikai buvo pirmasis nuosavybs teiss gijimo pagrindas. Pagal CK projekt nuosavybs gijimo pagrindai. Nuosavybs teis gali bti gyjama: 1) pagal sandorius; 2) paveldjimu; 3) pasisavinant vaisius ir pajamas; 4)pagaminant nauj daikt; 5)pasisavinant beeiminink daikt; 6) pasisavinant laukinius gyvnus, laukines ir namines bites; 7) pasisavinant beprieirius ir priklydusius gyvnus; 8) pasisavinant radin, lob; 9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultrines vertybes bei paimant kitus daiktus visuomens poreikiams; 10) konfiskavus ar kitokiu bdu u paeidimus pagal statym pamus daiktus; 11) gyjamja senatimi; 12) kitais statyme nustatytais pagrindais. Nuosavybs teiss gijimas perdavimu: 1. Perduoti nuosavybs teis gali tik pats savininkas arba savininko galiotas asmuo.

2. Perdavimu naujasis savininkas gyja perduotj daikt tiek teisi ir pareig, kiek j turjo buvs daikto savininkas, jeigu ko kita nenumato statymas ar sutartis. 3. Jeigu buvo perduotas daiktas, kurio perdavjas neturjo teiss perduoti, tai naujasis savininkas gyja nuosavybs teis, jeigu perduotasis daiktas nebuvo nekilnojamasis daiktas, perdavimas buvo atlygintinas, o daikto gijjas buvo siningas. Kitas nuosavybs atsiradimo pagrind skirstymo bdas: pradiniai; 2) ivestiniai. 1 priskiriami tokie nuosavybs teis gijimo pagrindai, pagal kuriuos: - daiktas gyjamas pirm kart ( viena nuomon); - pagal kuriuos nuosavybs teis daikt gyjama kad ir ne prim kart, bet priklausomai nuo savininko valios ir kada daiktas gyjamas pirm kart (antra nuomon). Antros nuomons pvz.: nacionalizacija, beeimininkio turto permimas savivaldybs arba valstybs inion. 2 priskiriami tokie atvejai, kada nuosavybs teis gyjama i kito asmens, perimant ir teises turt daikt. Tokio skirstymo (pagal antr nuomon) teisin reikm daikto apsunkinimai kartu su daiktu nepereina. Tai nra gerai. Pvz. Beeimininkio turto nacionalizacija Lietuvos nepriklausomybs metais. 18.17. Nuosavybs teiss praradimo pagrindai gali bti suskirstyti atatinkamas grupes,vadovaujantis panaiais arba analogikais kriterijais,kuri pagrindu buvo suskirstyti anksiau aptartieji bendrieji nuosavybs teiss gijimo pagrindai. Tai bt:

nuosavybs teiss praradimas,sunaudojus daikt gamybos procese,dl to sukrus nauj daikt,kaip nuosavybs objekt, inykus paiam daiktui; turto perdavimas pagal sutartis ir kitus civilinius- teisinius sandorius,ir teismo sprendimus bei kitus valdingus pardymus turini teis duoti institucij aktus;

turto sunaudojimas tenkinant asmeninius poreikius - it reikt ibraukti, o vietoje jo rayti per prievart paimant daikt vieiems poreikiams. Be savininko valios nuosavybs teis prarandama: - uvus daiktui; - kai nuosavybs teis pereina kitam asmeniui pagal gyjamj senat,arba dl to jog daiktas susijungia su kitu daiktu; - teismo sprendimu,kuriuo daiktas priteisiamas kitam asmeniui arba nuosprendiu,kuriuo u padaryt nusikaltim daiktas konfiskuojamas valstybs naudai; - kai nuosavyb gyta tik iki tam tikro laiko ar su naikinamja slyga- pasibaigus nustatytam terminui arba vykdius slyg; - pabgus i savininko prieiros prijaukintiems laukiniams vrims arba praradus jiems prot grti namus; - pamus nuosavyb valstybs ar visuomens poreikiams statymo nustatyta tvarka. Labai svarbus nuosavybs teiss gijimo pagrindas,kur pats laikas yra tvirtinti ms statymuose,tai gyjamoji senatis. CK projekte apie gyjamj senat: gyjamosios senaties samprata - fizinis ar juridinis asmuo, nesantis daikto savininku, bet siningai gijs daikt bei siningai, teistai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip sav valds nekilnojamj daikt ne maiau deimties met arba kilnojamj daikt ne maiau trej met, kai per vis valdymo laikotarp daikto savininkas turjo teisin galimyb realizuoti savo teis daikt, bet nei karto nepasinaudojo ja, gyja nuosavybs teis t daikt. 18.15. Nuosavybs teiss turt pagal sutart atsiradimo gijjui momentas. Pagal CK 149 str. Turto gijjui pagal sutart nuosavybs teis (patikjimo teis) atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato statymas arba sutartis. Jeigu sutartis, kuria perleidiamas daiktas, turi bti registruojama,tai nuosavybs teis atsiranda registravimo momentu. CK 149 str. nuosavybs gijimo momentas atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jei ko kita nenustato statymai arba sutartis. Jei sutartis registruojama, tai nuosavybs teis atsiranda nuo registravimo momento. CK 150 str. Daikt perdavimas gijjui tai daikt teikimas gijjui, taip pat daikt perleist per prievoles teikimas transportui arba patui. Momentas, nuo kurio gyjama nuosavyb, svarbus dl: 1) perleidiamo daikto atsitiktinio uvimo rizikos, nes i rizika pereina gijjui tuo pat metu, kai perduodama nuosavybs teis. (CK 152 str.) Jei perleidjas praleido termin daiktui perduoti, arba gijjas praleidia termin daikt priimti, tai daikto atsitiktinio uvimo rizika tenka termin praleidusiai aliai. 2) registruojamos sutartys dl nekilnojamojo turto, kultros vertybi. Jei perduodamas registruojamas daiktas, tai laikoma, kad kol daiktas neregistruotas, nuosavybs teis neatsiranda. Nekilnojamj daikt registravimui 3 mn. terminas, kad bt galima sustabdyti piktnaudiavim turto pardavimu kelis kartus. CK

projektas siloma, kad nuosavybs teis pereina nuo sutarties sudarymo momento, bet jei kyla ginas dl nuosavybs teisi, tai teistu gijju bus tas, kuris pirmas registravo. CK 156 str. beeimininkis turtas tas, kuris yra be savininko, arba jo savininkas neinomas. 18.16. Perleidiam daikt atsitiktinio uvimo ar sugadinimo rizika. Pagal 152 straipsnis.Perleidiamo daikto atsitiktinio uvimo ar atsitiktinio sugedimo rizika pereina gijjui tuo paiu metu,kada jam pereina nuosavybs teis, jeigu ko kita nenustato sutartis.Jeigu perleidjas praleidia termin daiktui perduoti arba gijjas praleidia termin daiktui priimti, tai atsitiktinio uvimo ar atsitiktinio sugedimo rizika tenka praleidusiai termin aliai. 19. tema. Vieoji nuosavyb 19.1. Vieoji nuosavyb kaip ekonomin kategorija. Vieoji nuosavyb yra pakankamai sudtinga ekonomin kategorija, kurios pagrindinis subjektas gyvendina vairi gyventoj grupi ir sluoksni interesus. Valstybei nuosavybs teise turi priklausyti turtas, btinas gyvybikai reikmingoms alies funkcijoms vykdyti: alies aprpinimas kuru, energija, vandeniu, kai kuriomis aliav rimis; aprpinimas pato, telefono, telegrafo, radijo ir kt. komunikacij rimis; automobili keli, geleinkeli, oro ir vandens transporto vystymas; atsilikusi gamybos ak, pasiymini dideliu kapitalo imlumu ir mau kapitalo grtamumu, modernizavimas; maai pelningos socialins ekonomins infrastruktros vystymas ir t.t. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymo 21 straipsnio 1-ojoje dalyje nustatyta, kad savivaldybs ekonomin pagrind sudaro savivaldybs nuosavyb. 21 straipsnio 2-ojoje dalyje tvirtinta, kad savivaldybs nuosavyb tai nuosavybs teise savivaldybei priklausantis turtas, kurio savininko funkcijas pagal statymus gyvendina taryba. Numatyti ir savivaldybi nuosavybs teiss atsiradimo pagrindai. Savivaldybei perduodami kai kurie valstybs nuosavybs objektai. Priimtas netgi Lietuvos Respublikos statymas Dl dalies valstybs turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybi nuosavybn, kuriame numatytas savivaldybi nuosavybn perduotinas valstybs turtas bei jo perdavimo tvarka. Savivaldybs nuosavyb taip pat gali atsirasti sukuriant naujus nuosavybs objektus bei sudarant sandorius ir kitais statymo numatytais bdais. Valstybs ir savivaldybi nuosavyb apjungianti nuosavybs ris vadinama vieja nuosavybe, kadangi aukiausieji valstybs valdios ir vietiniai valdios organai atitinkamai valstybs ar savivaldybi turt vieai valdo, naudoja bei juo disponuoja vieam (bendram) interesui, pasinaudodami rinkj tiesiogiai jiems suteikta teise. Viej turt taip pat valdo ir juo disponuoja atitinkamai aukiausieji ar vietiniai valdymo organai bei j pavedimu tam galioti juridiniai asmenys turto patikjimo teise. Taiau taip apibdinta vieoji nuosavyb suprantama siaurja prasme, kaip nuosavybs teiss objektas. Klasifikuojant nuosavyb ris ir formas, pagrindiniais kriterijais turt bti pasirenkami subjektas ir nuosavybs panaudojimo tikslas. Vertinant pagal iuos kriterijus, svoka vieoji nuosavyb naudojama apibdinti nuosavybs riai, apjungianiai valstybs nuosavybs ir savivaldybi nuosavybs formas. 19.2. Lietuvos Respublikos Konstitucija apie viej nuosavyb. LRK 47 straipsnis em, vidaus vandenys, mikai, grybai mikuose bei parkai nuosavybs teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos pilieiams ir valstybei. Savivaldybms, kitiems nacionaliniams subjektams, taip pat tiems kin veikl Lietuvoje vykdantiems usienio subjektams, kurie nustatyti konstitucinio statymo pagal Lietuvos Respublikos pasirinktos europins ir transatlantins integracijos kriterijus, gali bti leidiama sigyti nuosavybn ne ems kio paskirties ems sklypus, reikalingus j tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir renginiams statyti bei eksploatuoti. Tokio sklypo sigijimo nuosavybn tvark, slygas ir apribojimus nustato konstitucinis statymas. ems sklypai nuosavybs teise statym nustatyta tvarka ir slygomis gali priklausyti usienio valstybei jos diplomatinms ir konsulinms staigoms kurti. Lietuvos Respublikai iimtine nuosavybs teise priklauso: ems gelms, taip pat valstybins reikms vidaus vandenys, mikai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultros objektai. Lietuvos Respublikai priklauso iimtins teiss oro erdv vir jos teritorijos, jos kontinentin elf bei ekonomin zon Baltijos jroje. 19.3. Objektyvioji vieosios nuosavybs teis. Objektyvija prasme vieosios nuosavybs teis apibdinama kaip visuma teiss norm, reguliuojani ekonominius santykius dl daikt valdymo, naudojimosi jais bei disponavimo. Tik dl objektyviosios teiss norm egzistuoja galimyb subjektyviajai vieosios nuosavybs teisei atsirasti bei jos turiniui tvirtinti. Todl vieosios nuosavybs teiss objektyvija prasme kaip teiss instituto udavinys ir yra reguliuoti visuomenje egzistuojanius vieosios nuosavybs santykius.

Tik Lietuvos Respublikai iimtine nuosavybs teise priklauso: ems gelms, taip pat valstybins reikms vidaus vandenys, mikai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultros objektai, oro erdv vir Lietuvos respublikos teritorijos, jos kontinentinis elfas bei ekonomin zona Baltijos jroje Lietuvos Respublikai priklauso ne nuosavybs, o iimtinmis teismis. Savivaldyb taip pat gali turti nuosavybs teis tam tikrus objektus, kurie sudaro savivaldybs ekonomins veiklos pagrind. Toks turtas, pavyzdiui, gali bti komunalinis but fondas, miesto (gyvenviets) kio objektai ir renginiai, savivaldybi monms patikjimo teise parduotas turtas (pagrindinis ir apyvartinis kapitalas), infrastruktros objektai, akcijas ir kitus vertybinius popierius investuotas savivaldybs kapitalas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 98-2 straipsn, savivaldybs nuosavybe gali bti bet koks turtas, kuris reikalingas Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniam vienetui ir pagal statymus priskiriamas savivaldybi nuosavybn. 19.4. Subjektin vieosios nuosavybs teis ir jos ypatumai. Subjektyvija prasme nuosavybs teis suprantama kaip savininko teis savo nuoira, bet nepaeidiant statym ir kit asmen teisi ir interes, valdyti, naudoti daikt bei juo disponuoti. Savininko teises turt valdyti, naudotis juo ir disponuoti atitinka vis kit asmen pasyvi pareiga susilaikyti nuo veiksm, kliudani savininkui ias teises gyvendinti. Nuosavyb reikia nagrinti kaip ekonomin teisin reikin, kuriame teisin forma neatsiejamai susiliejusi su ekonominiu turiniu. Nuosavybs santyki teisinis subjektikumas nuo savininko ekonominio subjektikumo ypa nutolsta vieosios ( valstybs ir savivaldybi ) nuosavybs santykiuose. Nutolimo laipsnis priklauso nuo t socialini darini, kurie tampa nuosavybs teiss subjektais, sandaros ir veiklos demokratikumo. Valstybs bei savivaldybi nuosavybs teisiniuose santykiuose nuosavybs teiss subjekto funkcijas faktikai atlieka tik valstybs ar savivaldybs valdios ir valdymo institucijos, sudaranios valstybs ar savivaldybi aparat. Taiau tai nereikia, kad iam aparatui ir priklauso turtas, kuriuo jis disponuoja. Turtas priklauso visiems alies gyventojams ar j daliai. Todl tikras savininkas ( mes j vadiname ekonominiu savininku ) yra visa visuomen ar atitinkamai jos dalys, kuri interesais, valia nuosavybs teiss subjektas valstyb ar atitinkamos savivaldybs gyvendina teises valdyti, naudoti bei disponuoti turtu, priklausaniu visai visuomenei ar jos daliai bendrai. Ekonominis savininkas mes visi. Tai vis turtas, i kitos puss, tai valstybs nuosavyb. Valstyb kaip savininkas turi bti suprantama kaip teisinis savininkas. Nuosavybs teis tam tikr turto dal gyvendinama tiesiogiai per specialias institucijas ( pvz.: biudetins los ). Valdymo gyvendinimas, suteikiant galiojimus atstovams, vykdomajai valdiai vykdo tiesioginiu bdu per referendumus.Vykdomj valdi institucijos gyvendina turto valdym, disponavim, naudojim. Priimtas biudetins sandaros statymas, finans ministerija, mokesi inspekcija, valstybs kontrol ir t.t. surenka realiai ir padalina, taip pat kontroliuoja. Dal nuosavybs valstyb perduoda turto patikjimo teise valstybinms monms, staigoms, organizacijoms. Valstybs ir savivaldybi turto ekonominis savininkas yra tikrasis tos nuosavybs subjektas, o valstyb ar savivaldybs, kaip politins valdios ir valdymo organizacijos yra ta teisin forma kuria tikrasis savininkas gyvendina nuosavybs teise. 19.5. Vieosios subjektins teiss atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai. Nuosavybs teiss gijimo pagrindai, skirstomi bendruosius ir specialiuosius.( ir. 18 tem ). statymais tvirtinti specialieji nuosavybs teiss gijimo pagrindai, bdingi tik valstybei ar savivaldybms, kaip ypatingiems nuosavybs teiss subjektams. Valstyb turt gyja: 1) statym nustatyta tvarka gaudama pajam i mokesi, kit mok ir rinkliav; 2) gaudama pajam i valstybs turto valdymo ir naudojimo; 3) pagal sandorius; 4) pavelddama turt; 5) statym nustatyta tvarka rekvizuodama visuomens reikmms fizini ir juridini asmen, veikiani Lietuvos Respublikos teritorijoje, turt; 6) perimdama savivaldybs turt, jei turt valstybei nusprendia perduoti savivaldybs taryba; 7) perimdama lob; 8) perimdama teismo sprendimu beeiminink turt ir konfiskuojam turt; 9) kitais statym nustatytais bdais. Savivaldyb turt gyja: 1) perimdama valstybs turto, kuris perduodamas savivaldybs nuosavybn pagal statymus, dal; 2) statym nustatyta tvarka gaudama pajam i mokesi, kit mok ir rinkliav; 3) gaudama pajam i savivaldybs turto valdymo ir naudojimo; 4) pagal sandorius; 5) pagal testament pavelddama turt;

6) kitais statym nustatytais bdais. Civilinio kodekso 157 straipsnis, nustato nekikai laikomo pastato ar renginio neatlygintina pamim i savininko ir perdavim vietos savivaldybs nuosavybn, kaip specialj savivaldybi nuosavybs teiss gijimo pagrind. Dabar nustatyta, kad nekikai laikomas nuosavybs teise fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis turtas gali bti perduotas tiktai teismo sprendimu tik tada, kai jis yra avarinis ir avarijos atveju gali padaryti alos kitiems asmenims, ir jeigu savininkas tokio statinio ar renginio nesuremontavo per miesto, rajono savivaldybs valdybos paskirt termin. Aiku, tas statinys ar renginys gali bti perduotas savivaldybs nuosavybn tik atlygintinai. Nekikai laikom kultrini vertybi perdavimas valstybs nuosavybn, kaip specialusis valstybs nuosavybs teiss gijimo pagrindas, galimas tik vieninteliu atveju pripainus, kad nekikai laikydamas visuomenei ymi istorin, menin ar kitoki vert turint turt ir tokiu bdu gyvendindamas savo nuosavybs teis, savininkas paeidia visos visuomens interesus. Bet iuo atveju savininkui btinai turi bti teisingai atlyginama paimto turto vert. Nuosavybs teiss gijimo pagrindas yra ir radinio perdavimas kito subjekto nuosavybn, kai per nustatyt laik nepaaikja rastojo daikto savininkas. iuo metu Lietuvos civiliniuose statymuose nustatyta, kad per eis mnesius nepaaikjus pamestojo daikto savininkui, daiktas neatlyginamai pereina savivaldybs nuosavybn. Tai bt specialusis savivaldybs nuosavybs teiss gijimo pagrindas. Labai svarbus nuosavybs teiss gijimo pagrindas, kur pats laikas yra tvirtinti ms statymuose, tai gyjamoji senatis. 19.6. Vieosios nuosavybs teiss subjektas. CK 97 str. Vieosios nuosavybs teiss subjektai Lietuvos Respublikoje yra valstyb ir savivaldybs. Vieosios nuosavybs teiss objektai ir j klasifikavimas. Atskir vieosios nuosavybs objekt ri teisinis rimas. Lietuvos Respublikos iimtin nuosavybs teis. CK 98 str. Vieosios nuosavybs teiss objektai Lietuvos Respublikoje yra: 1) em, gamtos itekliai, iskyrus tuos atvejus, kai ie objektai nuosavybs teise priklauso kitiems nuosavybs teiss subjektams; 2) materialiniai itekliai, skirti Lietuvos Respublikos aukiausiosios valstybins valdios ir vietins valdios funkcijoms bei vykdomosioms - tvarkomosioms funkcijoms gyvendinti; 3) turto dalis, priklausanti Lietuvos Respublikai ar savivaldybei bendrosios nuosavybs teise su kitais nuosavybs teiss subjektais; 4) valstybini (savivaldybi) moni, staig ir organizacij turtas; 5) valstybs (savivaldybi) bankai bei finansiniai biudet itekliai. CK 98-1 str. Lietuvos valstybei nuosavybs teise gali priklausyti visas 98 straipsnyje ivardytas turtas. Lietuvos valstybei iimtine nuosavybs teise priklauso ems gelms, taip pat valstybins reikms vidaus vandenys, mikai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultros objektai. Lietuvos Respublikai priklauso iimtins teiss oro erdv vir jos teritorijos, jos kontinentin elf bei ekonomin zon Baltijos jroje. CK 98-2str. Savivaldybs nuosavybe gali bti bet koks turtas, kuris reikalingas Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniam vienetui ir pagal statymus priskiriamas savivaldybi nuosavybn. CK 99 str. Valstybs ir savivaldybi turt valdo, naudoja ir disponuoja juo atitinkamai Lietuvos Respublikos aukiausiosios valstybins valdios bei valdymo institucijos ir vietins valdios bei valdymo institucijos, remdamosi Lietuvos Respublikos statymais, kitais norminiais aktais. Valstybins ar savivaldybi mons, staigos ir organizacijos atitinkam valstybs ar savivaldybi turt valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikjimo teismis, vadovaudamosi savo statais (nuostatais). CK 101 str. Iiekojimas pagal kreditori pretenzijas gali bti nukreipiamas valstybs ar savivaldybi moni, staig ir organizacij turt bendra statym nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos statymuose gali bti ivardijami valstybs ir savivaldybi objektai, kuriuos negali bti nukreipiamas iiekojimas. Tokiu atveju kreditori reikalavimai tenkinami i kito t moni, staig ar organizacij turto, o jei tokio turto nra, - atitinkamai i valstybs ar savivaldybs biudeto. 19.7. Valstybins subjektins nuosavybs teiss turinys. Vieosios nuosavybs teiss gyvendinimas.

Teisinje literatroje ir netgi statymuose (Civilinio kodekso 96 straipsnis) subjektyvins nuosavybs teiss turinys apibdinamas iskiriant tris savininko teisi grupes: teises jam priklausant turt valdyti, naudoti bei juo disponuoti. Taigi teis valdyti daikt turi bti suprantama kaip konkrei valdymo teisi visuma. Pagrindins valdymo teiss ios: teis turti daikt savo inioje ir teis daryti daiktui fizin bei kin poveik. Bet ia prasme daikto turjimas savo inioje turi bti suprantamas ne kaip faktinis, o kaip juridinis turjimas Naudojimas tai gavimas i daikto naudos, kuria pasireikia jo ekonominis reikmingumas. Daikto naudojimo teisi grup sudaro teis pritaikyti daikto naudingas savybes savininko poreikiams tenkinti, teis gauti i daikto pajamas ir produkcij. Pajam gavimas i daikto vlgi galimas realizavus vien i daugelio savininko turim savo daikto naudojimo teisi. Disponavimo turtu teisi grupei priklausyt teiss nustatyti daikto teisin padt, jo teisin likim, pakeisti jo ekonomin bkl. Savininko teis naudoti savo turt bet kokiai statymo nedraudiamai kinei veiklai, kaip ypatinga subjektyvin teis nuosav kin veikl, turi principin reikm rinkos ekonomikos krimuisi ir funkcionavimui. Bet reikia sutikti, kad nra ir negali bti visikai neribojamos nuosavybs teiss. Apribojimai, aiku, pasireikia kai kuri nuosavybs teiss turin sudarani teisi apribojimu, t.y. t teisi pamimu ar j nesuteikimu. CK 99 str. Valstybs ir savivaldybi nuosavybs teiss gyvendinimas Valstybs ir savivaldybi turt valdo, naudoja ir disponuoja juo atitinkamai Lietuvos Respublikos aukiausiosios valstybins valdios bei valdymo institucijos ir vietins valdios bei valdymo institucijos, remdamosi Lietuvos Respublikos statymais, kitais norminiais aktais. Valstybins ar savivaldybi mons, staigos ir organizacijos atitinkam valstybs ar savivaldybi turt valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikjimo teismis, vadovaudamosi savo statais (nuostatais). Valstyb bei savivaldybs gali vairiais bdais gyvendinti savo nuosavybs teises. Pavyzdiui, nuosavybs teises finansinius biudet iteklius atitinkamai valstyb ar savivaldybs gyvendina tiesiogiai per savo valdios ir valdymo organus. Nuosavybs teisi gyvendinimui valstybinms (savivaldybi) monms, staigoms bei organizacijoms perduot turt, valstyb (savivaldybs) perduoda toms monms, staigoms bei organizacijoms ir didel dal nuosavybs teiss turin sudarani teisi, kurios sudaro turto patikjimo teis. Pagrindin prieastis, dl kurios valstybin ar savivaldybs mon, kaip juridinis asmuo, skirtingai nei privatus juridinis asmuo, jai perduot turt valdo, naudoja ir disponuoja ne nuosavybs, o turto patikjimo teise, yra ta, kad pagrindinio jos valdymo organo sudt neeina turt perdavusieji ir reikalavimo teises j isaugojusieji asmenys. Kaip turt bti suprantama valstyb, kaip turto savinink? Aukiausiosios valstybs valdios institucijos valstybs turt valdo, juo naudojasi ir disponuoja vis rinkj, t.y. visos visuomens vardu. Tik jos ireikia visos visuomens vali valstybs turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo srityje. Taigi valstyb, kaip turto savinink, turi bti suprantama kaip visa visuomen. Bet juk pats su savimi subjektas negali bti jokiuose teisiniuose santykiuose. Vadinasi, nuosavybs teisiniuose santykiuose visuomen, kaip subjektas, i kitos puss turi bti suprantama ne kaip visuomen apskritai, o tik kaip atskiri fiziniai ar juridiniai asmenys, j grups ar net t grupi susivienijimai. Todl darome ivad, kad kita alimi, galinia dalyvauti teisiniuose santykiuose atitinkamai su valstybe (savivaldybmis) kaip turto savininke (-mis), gali bti fiziniai ir juridiniai asmenys, j grups ar t grupi susivienijimai ir netgi usienio valstybs. Valstybs ir savivaldybi turt, t.y. viej turt, valdo, juo naudojasi ir disponuoja atitinkamai aukiausiosios valstybs valdios ir valdymo bei vietins valdios ir valdymo institucijos, taip pat j pavedimu galioti juridiniai asmenys turto patikjimo teise. Minta, kad aukiausiosios valstybs valdios bei vietins valdios institucijos atitinkamai valstybs ir savivaldybi turt valdo, juo naudojasi ir disponuoja pasinaudodamos rinkj tiesiogiai joms suteikta teise. Aukiausiosios ir vietins valdios institucijos atitinkamai valstybs ir savivaldybi turt taip pat valdo, juo naudojasi ir disponuoja, bet kadangi jos yra vykdomosios, o ne atstovaujamosios institucijos, tai tiesiogiai i rinkj nra gav galinim gyvendinti ias teises. Aukiausiosioms valdymo institucijoms teises valstybs turt valdyti, naudoti ir juo disponuoti suteikia aukiausiosios valstybs valdios institucijos, leisdamos statymus ir postatyminius aktus, reguliuojanius valstybs turto valdym, naudojim, ir disponavim. Vietinms valdymo institucijoms teises savivaldybi turt valdyti, naudoti ir disponuoti juo suteikia vietins valdios institucijos. Daugiausiai teorini diskusij, tiesiogiai susijusi su praktini problem sprendimu, slygoja klausimas, kokia gi teise, arba kokiomis teismis valstybins ar savivaldybi mons turi ias teises, sudaranias nuosavybs teiss turin. Valstybins ir savivaldybi mons, staigos ir organizacijos valdo joms perduot turt, juo naudojasi ir disponuoja ne nuosavybs teise, kadangi jos neturi absoliui teisi. Absoliuias teises valstybs ar savivaldybi turt valdyti, naudoti ir juo disponuoti turi tik atitinkamai aukiausiosios valstybins valdios ir vietins valdios institucijos, kurioms ias teises delegavo rinkjai. Mat valstyb ar atitinkamai savivaldyb, kaip turto savinink,

reikia suprasti kaip pilieius, kaip tam tikr kolektyv, nors atskiras tokio kolektyvo narys jau nra to turto savininkas. Todl aukiausiasis valstybins valdios ar vietines valdios institucijas galima laikyti atitinkamai valstybs ar savivaldybi nuosavybs teiss gyvendintojomis, kadangi jos, nors ir turi nuosavybs teiss turin sudaranias visas teises, bet i teisi turjimas yra ribotas laiko atvilgiu dl mint institucij renkamumo ir kartu i teisi joms suteikimo tik tam tikram laikotarpiui. Pasibaigus iam apibrtam laikotarpiui, tik valstybs turto savininkas valstyb, kuri iuo atveju turi bti suprantama kaip visa visuomen, o savivaldybi turto atvilgiu savivaldybs, kurios iuo atveju turi bti suprantamos kaip visuomens dalys, gyvenanios konkreiuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose, sprendia, kam perduoti ias teises. Valstybs ir savivaldybs, kaip nuosavybs teiss subjekt, valdymo teis tai statymu tvirtintos galimybs turti savo inioje tam tikr turt. i nuosavybs teiss subjekt valdymo teis pasireikia tuo, kad visas j turtas yra kuri nors valstybini institucij ar organizacij apskaitoje. Valstybs ar savivaldybs, kaip savininks, valdymo teis realizuojama ileidiant instrukcijas, privalomas taisykles ir pan. gyvendinant valstybs bei savivaldybi nuosavybs teis, turtas gali bti perduodamas naudotis kitiems asmenims, inuomojamas ir pan. Taiau tokiu atveju valstybei ar savivaldybei, kuri lieka io turto savinink, lieka ir perduoto naudotis ar inuomoto turto valdymo teis, kadangi tiesiogin daikto turjimo galimyb yra tik vienas i sudtini valdymo teiss element. element laikinai perleidus kitam subjektui, absoliuti valdymo teis jam nepereina, t.y. savininkas nepraranda valdymo teiss. Jis turi teis turt laikyti savo turto apskaitoje, tikrinti, ar tas turtas tinkamai saugomas ir valdomas, ar naudojamas pagal paskirt ir t.t. jeigu savininkas visikai netekt valdymo teiss, jis nebegalt savo turto ireikalauti. Valstybs ir savivaldybi gyventojai turi teis reikalauti, kad tas turtas bt naudojamas j vis bendriems interesams. Valstyb ir savivaldybs, kaip nuosavybs teiss subjektai, disponuodami turimu turtu, gali nustatyti to turto teisin padt, jo teisin likim sudarant atitinkamus sandorius bei perkeliant t turt i vienos ekonomins bkls kit, i vieno ekonominio proceso kit. Lietuvos Respublikos Seimas valstybs (savivaldybi) turto disponavimo teis gyvendina leisdamas statymus ar kitus privalom gali turinius teisinius aktus, t.y. veikdamas tik valdingais aktais. Pagal 1994 m. gegus 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymo 21 straipsn, Lietuvos Respublikos Vyriausyb vykdo valstybs biudet, statym nustatytais atvejais ir tvarka valdo, naudoja ir disponuoja valstybiniu turtu. Vadinasi, Lietuvos Respublikos Vyriausyb valstybs, kaip turto savininks, valdymo, naudojimo ir disponavimo teises gyvendina priimdama normatyvinius aktus, t.y. valdingais bdais. Taiau ie aktai vertinami ne kaip administracinio valdymo teis, o kaip nuosavybs teiss gyvendinimas valstybinio valdymo aktais. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymo 15 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybs taryba priima sprendimus steigti, reorganizuoti ar likviduoti veikianias pagal moni statym savivaldybs mones ir organizacijas, priima sprendimus dl i savivaldybi biudeto l ilaikom staig, moni, organizacij steigimo, reorganizavimo bei likvidavimo, taip pat tvirtina savivaldybs biudet ir jo vykdymo apyskait. Taigi savivaldybs taip pat yra ypatingi nuosavybs teiss subjektai, o viena svarbiausi valstybs ir savivaldybi, kaip savininki, disponavimo teiss gyvendinimo form yra leidimas normini akt, kuriais nustatoma ar keiiama teisin valstybs ar savivaldybi turto padtis. Ypa reikmingi yra administracinio valdymo aktai, pavyzdiui, potvarkiai ar nutarimai steigti naujas mones, staigas, organizacijas, paskirti joms atitinkamus materialinius iteklius, reorganizuoti ar likviduoti tas mones, staigas, organizacijas paskirstant ar perduodant j turt kitiems kins veiklos subjektams ir t.t. Savivaldybi valdybos ir kitos valdymo institucijos teis disponuoti turtu gyvendina ir sudarydamos sandorius, pavyzdiui, nuomos, pirkimo pardavimo ir kitas. Sudarant sandorius, valstybs ar savivaldybi nuosavybs teis paprastai gyvendina j mons, staigos ar organizacijos, kurios valstybs ar savivaldybi turt valdo, j naudoja ir juo disponuoja patikjimo teise. Todl gali bti skiriamas tiesioginis valstybs ir savivaldybi nuosavybs teiss gyvendinimas, ir slyginai vadinamasis netiesioginis jos gyvendinimas valstybs ar savivaldybi steigt organizacij patikjimo teiss subjekt veiksmais. Tiesiogiai valstyb ar savivaldybs gyvendina nuosavybs teis per savo valdios ir valdymo institucijas, kurios kompetentingai veikdamos kinje srityje, paios sau turtini teisi negyja, o jas sukuria, keiia arba panaikina valstybei ar savivaldybms, kaip turto savininkms. Valstybs ir savivaldybi mons, staigos ir organizacijos, turinios juridinio asmens teises, joms perduot valstybs ar savivaldybi turt valdo, juo naudojasi bei disponuoja savo vardu kaip savarankiki teiss subjektai, susikurdamos sau teises bei pareigas.

20. tema. Patikjimo teis

20.1. Patikjimo teis kaip ekonomin kategorija. 20.2. Jos reglamentacija. Valstybs turtas patikjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti perduodamas statym nustatyta tvarka. Valstybs turt patikjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja valstybs mon Valstybs turto fondas, o turt, kuris Vyriausybs nutarimu neperduotas iam fondui, - valstybs valdios ir valdymo institucijos, valstybs mons ir staigos. Valstybs turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ribas nustato: 1) valstybs valdios ir valdymo institucijoms, valstybs monms ir staigoms - Vyriausyb, jeigu kitaip nenustato statymai; 2) savivaldybms - statymai. CK 99 str. Turto patikjimo teis (subjektine prasme) - valstybs ar savivaldybs mons, staigos, organizacijos teis savo statuose (nuostatuose), taip pat tam tikros ries valstybs ar savivaldybs moni, staig, organizacij veikl reglamentuojaniuose norminiuose aktuose nustatytu mastu, tvarka bei slygomis valdyti, naudoti valstybs ar savivaldybi jai perduot turt ir disponuoti juo. Savivaldyb, valstyb neturi teis mainyti turimo turto. Valstybs ir savivaldybi turt valdo, naudoja ir disponuoja atitinkamos institucijos. Kit dal - valstybs ar savivaldybs mons, staigos, organizacijos. Patikjimo teiss gynimas gali bti ginama tais paiais bdais, kaip ir nuosavybs teis. Reikia pripainti, kad valstybins ir savivaldybi mons, staigos ir organizacijos, bdamos ekonomikai ir juridikai savarankiki subjektai, joms perduot atitinkamai valstybs ar savivaldybi turt valdo, juo naudojasi ir disponuoja. Dl to, kad ios mons, staigos ir organizacijos joms perduot turt valdo ir juo naudojasi, nekyla joki abejoni, nes tai akivaizdiai patvirtina praktin i moni, staig ir organizacij veikla. Abejoni gali kilti tik dl to, ar jos disponuoja perduotu turtu. Paanalizavus tiek valstybini, tiek savivaldybi moni, staig ir organizacij veikl, matyt, kad ioms monms, staigoms ir organizacijoms i tikrj yra suteiktos kai kurios teiss,priskirtinos prie disponavimo teisi. Pavyzdiui, ypa valstybins ar savivaldybi gamybins mons turi teis savarankikai pasirinkti aliav tiekjus ir susitarti dl aliav kainos, pasirinkti asmenis, kuriems realizuos savo pagamint produkcij ir netgi nustatys tos produkcijos kainas, o svarbiausia, gali nurayti pagrindinius gamybinius fondus dl j amortizacijos ir pan. is pavyzdys liudija, kad valstybins ar savivaldybi mons, staigos ar organizacijos tikrai turi disponavimo joms perduotu turtu teis, nes perkant aliavas ar realizuojant pagamint produkcij, pasikeiia apyvartini fond, kurie sudaro mons dal, teisin padtis. Mat is turtas perduodamas nuosavybn kitam asmeniui, t.y. produkcijos pirkjui, ar savo turto dalis pinigine ar kitokia iraika perduodama aliav tiekjui u pateiktas aliavas. Taigi galima daryti ivad, kad savivaldybms ir savivaldybi monms, staigoms ir organizacijoms tikrai suteiktos teiss joms paskirt turt valdyti, naudoti ir juo disponuoti. vertinant, kad nuosavybs teiss turin sudaro trij pagrindini teisi grups valdymo, naudojimo ir disponavimo nuosavybs teiss turinys apsprendia turto savinink, vlgi galima bt teigti, jog valstybins mons, staigos ir organizacijos valdo perduot joms turt, juo naudojasi ir disponuoja nuosavybs teise, t.y. turi bti pripastamos to turto savininkmis. Norint daryti ivad, kad turintis teis turt valdyti, naudoti j ir juo disponuoti asmuo yra to turto savininkas, btina sitikinti, ar is asmuo turi nurodytsias teises visa apimti. Valstybs ar savivaldybs moni, staig, organizacij turto valdymo, naudojimo bei disponavimo teiss yra grietai tikslins paskirties, kadangi jos yra tam tikrai veiklai vystyti. Paanalizavus, kokia apimtimi valstybins ir savivaldybi mons, staigos ir organizacijos turi teises joms perduot turt valdyti, naudoti ir juo disponuoti, paaikja, kad pastarosios teiss gali bti realizuojamos tik tiek, kiek tai leidia statymai ir vairs postatyminiai aktai, reglamentuojantys aptariamj moni veikl, bei j statai ( nuostatai ). Tai priklauso nuo konkrei moni, staig, organizacij veiklos tiksl bei turto paskirties. Todl teisinis to paties daikto reimas skirtingose monse, staigose, organizacijose gali bti nevienodas. Pavyzdiui, valstybins ar savivaldybi mons, staigos ir organizacijos negali i esms keisti gamybos apimties, pobdio, gaminamos produkcijos ries, jeigu to nenumato j statai ar nuostatai. Kadangi teises, galinanias sprsti iuos klausimus, reikt priskirti prie naudojimosi turtu teisi grups, tai reikt, kad ioms monms, staigoms ir organizacijoms paprastai nra suteikiamos absoliuiai naudojimosi joms perduotu turtu teiss. Valstybins ir savivaldybi mons, staigos ir organizacijos taip pat negali priimti sprendim dl reorganizavimosi ar likvidavimosi, susijungimo su kitomis monmis, staigomis ar organizacijomis. 20.3. Subjektin patikjimo teis. Valstybins ar savivaldybi mons, staigos ir organizacijos atitinkam valstybs ar savivaldybi turt valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikjimo teismis, vadovaudamosi savo statais (nuostatais). Ieina, kad valstybins ir savivaldybi mons, staigos ir organizacijos valdo joms perduot turt, juo naudojasi ir disponuoja ne nuosavybs teise, kadangi jos neturi absoliui teisi.

Valstybs ir savivaldybi monms, staigoms ir organizacijoms atitinkamai valstybs ar savivaldybi turtas yra perduodamas patikint j valdyti, naudoti bei juo disponuoti, kiek tai leidia daryti aukiausiosios valstybs valdios ir valdymo bei vietins valdios ir valdymo institucijos, atitinkamai leisdamos statymus ar priimdamos postatyminius norminius aktus, reglamentuojanius i moni, staig ir organizacij veikl, bei tvirtindamos j status ( nuostatus ), kuriais vadovaujamosios valstybins ar savivaldybi mons, staigos bei organizacijos joms perduot turt valdo, juo naudojasi ir disponuoja. Valstybins mons, staigos ar organizacijos turto patikjimo teis savo prigimtimi yra subjektin teis, kadangi ji sudaro galimyb atlikti bendromis teiss normomis ar konkreios mons, staigos, organizacijos statais ( nuostatais ) numatytus veiksmus ir reikalauti, kad tretieji asmenys netrukdyt. 20.4. Patikjimo teis kaip valstybini, savivaldybi organizacij teisinis turtinio savarankikumo pagrindas. Silomi atsiradimo pagrindai: statymai, administraciniai aktai, sutartys testamentas, teismo sprendimas. Patikjimo teise savivaldybs valdo, naudoja ir disponuoja: 1) valstybs turt, kuris buvo priskirtas savivaldybi reguliavimo sriiai Vyriausybs nutarimais, bet statym nustatyta tvarka neperduotas ar neperimtas savivaldybi nuosavybn. Jeigu savivaldyb atsisako perimti nuosavybn jai perduodam valstybs turt, Vyriausybs nutarimu is turtas gali bti perduotas patikjimo teise valstybs valdios ir valdymo institucijoms, valstybs monms, staigoms ar kitai savivaldybei; 2) valstybs turt, savivaldybms perduot Valstybs turto perdavimo savivaldybi nuosavybn statymu ar Vyriausybs nutarimais, statym deleguotoms savivaldybi funkcijoms atlikti. Savivaldybs turt valdo, naudoja ir disponuoja juo tik statym nustatyta tvarka, o jeigu ji nenustatyta, - kiekvienu atveju gavusios Vyriausybs leidim. Jeigu pasikeiia deleguotos funkcijos ar j subjektai, Vyriausybs nutarimu is turtas patikjimo teise gali bti perduotas valstybs valdios ir valdymo institucijoms, valstybs monms, staigoms ar kitai savivaldybei. Savivaldybms nuosavybs teise priklausant turt valdo, naudoja ir disponuoja juo savivaldybi tarybos, turto savininko teises gyvendindamos pagal statymus. Kitos savivaldos institucijos, savivaldybs mons, staigos ir organizacijos joms patikjimo teise perduot savivaldybs turt valdo, naudoja bei disponuoja juo pagal statymus ir savivaldybi taryb sprendimus. Su savivaldybs turt patikjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo galiotais asmenimis savivaldyb pasirao savivaldybs turto perdavimo-primimo aktus. Savivaldybs vardu iuos aktus pasirao savivaldybs tarybos galiotas asmuo. 20.5. Patikjimo teiss turinys. 20.6. turin sudarani teisi charakteristika. Turinys tos teiss ir pareigos, kurias gali turti patiktiniai, valdydami, naudodami, disponuodami turtu. Valstybs ir savivaldybi turt valdo, naudoja ir disponuoja juo atitinkamai Lietuvos Respublikos aukiausiosios valstybins valdios bei valdymo institucijos ir vietins valdios bei valdymo institucijos, remdamosi Lietuvos Respublikos statymais, kitais norminiais aktais. Valstybins ar savivaldybi mons, staigos ir organizacijos atitinkam valstybs ar savivaldybi turt valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikjimo teismis, vadovaudamosi savo statais (nuostatais). Patikjimo teiss turinys toks pats kaip ir nuosavybs teiss, nes perduodant turt patikjimo teise naudojimo, valdymo ir disponavimo juo teiss perduodamos kartu. 20.7. Patikjimo teiss ir vieosios nuosavybs teiss santykis. Patikjimo teise yra gyvendinama vieosios nuosavybs teis dal vieosios nuosavybs, t kuri perduoda patikjimo teise monei, organizacijai, staigai. Jei perduodamas turtas, perduodama ir teis valdyti, naudoti, disponuoti. Patiktinis jo teiss valdyti, naudoti, disponuoti apibrtos nuostatais ar atitinkamais norminiais aktais (universiteto net statymo patvirtintas statutas) Disponavim reglamentuoja ne tik statai, nuostatai, bet ir bendro pobdio teiss aktai (valstybinio turto nuraymo nustatymo aktai). Nuosavybs teis nuo patikjimo teiss skiriasi: turi bti tikslinama, konkretizuojama patikjimo teiss turinys ( pvz. Privat. subjektai sutartimis, testamentu ir t.t.). Nuosavybs teis teis savo daikt. Patikjimo teis teis svetim daikt. Patikjimo teis yra vieosios nuosavybs teis, gyvendinama dal vieosios nuosavybs. Santykis turinio prasme valstybs ar savivaldyb vieosios nuosavybs atvilgiu turi visas pilnas teise, sudaranias nuosavybs teiss turin. O patiktinio ios trys teiss yra apibrtos , tai yra jos tokio dydio, kok

nustato t moni, staig, organizacij nuostatai, statai. Ivada: vieosios nuosavybs teiss savininko nuosavybs teiss turinys visada pilnas, tai yra didesnis negu patiktinio, nes patiktinis turt valdo, naudoja, disponuoja juo tik tam tikra apimtimi. Patikjimo teis nuo nuosavybs teiss skiriasi tuo, kad patikjimo teis neapibria teiss turinio, tai yra nurodant, kad turtas perduodamas patikjimo teise, turi bti nurodoma ir tos patikjimo teiss apimtis. Patikjimo teis nuosavybs teis svetim daikt, nuosavybs teis nuosavybs teis savo daikt. 20.8. Patikjimo teiss subjektai. Turto patikjimo teiss subjektai gali bti tik valstybins ar savivaldybs mons, staigos, organizacijos, turinio juridinio asmens teises, nes tik juridinio asmens turto atskirumas galina jas savo vardu gyti turtines bei asmenines ne turtines teises, t.y. bti savarankikais civilini teisini santyki subjektais. Turto valdytojas - valstybs valdios ar valdymo institucija, valstybs mon, staiga ar organizacija arba savivaldybs taryba, patikjimo ar nuosavybs teise valdanti, naudojanti valstybs ar savivaldybs turt ir disponuojanti juo. Valstybs turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo subjektai. 1. Valstybs turt patikjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja: 1) valstybs valdios ir valdymo institucijos, staigos ir organizacijos, remdamosi statymais ir kitais teiss aktais. 2) valstybins mokslo ir studij institucijos, kurioms valdyti ir naudoti valstybs turt priskiria Mokslo ir studij statymas; 3) valstybs mons. 2. Subjekt, valdani, naudojani valstybs turt ir disponuojani juo, teises ir pareigas nustato statymai, Vyriausybs nutarimai ir i subjekt statai (nuostatai). Savivaldybi turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo subjektai 1. Savivaldybi turt valdo, naudoja ir juo disponuoja: 1) savivaldybi tarybos pagal Vietos savivaldos statym - nuosavybs teise; 2) savivaldybs mons, staigos ir organizacijos - patikjimo teise. 2. Subjekt, valdani, naudojani savivaldybi turt ir disponuojani juo, teises ir pareigas nustato statymai, savivaldybi taryb sprendimai bei t subjekt statai (nuostatai). 20.9. Teisin turto, priskirto moni padaliniams, padtis. Valstybs ar savivaldybs mons, staigos, organizacijos, kaip turto patikjimo teiss subjektai, dl savo inioje turimo turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo yra teisiniuose santykiuose ne tik su treiaisiais asmenimis, turiniais pasyvi pareig, bet ir atitinkami su valstybe savininke ar savivaldybe savininke bei atitinkamomis valstybs ar savivaldybs valdymo institucijomis, kurios joms yra pavaldios ir kuri atvilgiu jos paios yra pareigoti asmenys. Todl atitinkamai valstybs ar savivaldybs moni, staig, organizacij teiss valdyti, naudoti joms perduot turt bei disponuoti tuo turtu yra ir j pareigos atitinkamai valstybs ar savivaldybs nustatytu bdu bei tvarka ias teises gyvendinti. Valstybs ar savivaldybs turto perdavimas turto patikjimo teismis atitinkamai valstybs ar savivaldybs monei, staigai, organizacijai yra vienas i svarbiausi valstybs bei savivaldybs nuosavybs teiss gyvendinimo bd. Valstybs ar savivaldybs interesai sudaro pagrindin turto patikjimo teiss subjekto veiklos turin, pagrindin jo tiksl. Taiau be io pagrindinio tikslo, be valstybs ar savivaldybs interes, turto patikjimo teiss subjektas, gyvendindamas teises jam perduot turt valdyti, naudoti bei juo disponuoti, turi taip pat ir savo interesus. Todl turto patikjimo teis lieka statymu tvirtinta valstybini ar savivaldybi moni, staig, organizacij galimybe tam tikru bdu veikti gyti sau teises bei sukurti pareigas, tuo tenkinant ir savo interesus, t.y. lieka subjektine teise. 20.10. Patikjimo teiss objektai. Turto patikjimo teis yra turtinio pobdio. Jos objektas, kaip ir kit daiktini teisi objektas, yra daiktai. Ir ne bet kokie daiktai, o daiktai, nuosavybs teise priklausantys valstybei ar savivaldybei, kuriuos pastarosios yra perdavusios atitinkamai savo monms, staigoms ar organizacijoms. Todl turto patikjimo teis priklauso atitinkamai nuo valstybs savininks ar savivaldybs savininks teisi. Ji yra ivestin i valstybs ar savivaldybs teiss.

20.11. statinio fondo ir balanso svoka. irti finans teiss konspektus.

20.12. Patikjimo teiss pasibaigimas. irti 18 tem. 21 Tema. PRIVATINS (t.b. PRIVAIOS !!!) NUOSAVYBS TEIS. 21.1. Privati nuosavyb ir nuosavybs teis. Lietuvos konstitucijos 46 straipsnio 1-ojoje dalyje tvirtinta, kad Lietuvos kis grindiamas privaios nuosavybs teise. Nuosavyb gali bti suprantama kaip: - teisinis santykis dl daikto valdymo, naudojimo, disponavimo juo (santykis tarp savininko, kuris valdo, naudoja daikt, disponuoja juo, ir kit asmen, kurie privalo elgtis su iuo daiktu kaip su svetimu); - pats daiktas. Privati nuosavyb gali bti suprantama kaip:

teisinis santykis tarp privataus asmens ir kit asmen dl daikto valdymo, naudojimo, disponavimo juo (santykis tarp privataus asmens, kuris valdo, naudoja daikt, disponuoja juo, ir kit asmen, kurie privalo elgtis su iuo daiktu kaip su svetimu); - pats daiktas, kuris nuosavybs teise priklauso privaiam asmeniui. Nuosavybs teis. Nuosavybs teis subjektyvija prasme - tai teis savo nuoira, nepaeidiant statym ir kit asmen teisi ir interes, valdyti, naudoti turt bei juo disponuoti. (CK projekto 4.37 str. 1 p.) Nuosavybs teis objektyvija prasme tai visuma teiss norm, reguliuojani daikt valdym, naudojimsi bei disponavim jais. 21.2. Privaios nuosavybs teiss svoka ir jos ypatumai. Privaios nuosavybs teis - tai privataus asmens (fizinio ar juridinio) teis savo nuoira, nepaeidiant statym ir kit asmen teisi ir interes, valdyti, naudoti turt bei juo disponuoti. Privaios nuosavybs teiss ypatumai: - privai nuosavybs teis privatus asmuo gali gyvendinti pats tiesiogiai valdydamas ir naudodamas jam privaios nuosavybs teise priklausant turt bei juo disponuodamas; - privai nuosavybs teis privatus asmuo gali gyvendinti perduodamas kitiems asmenims kai kurias i jam priklausani teisi t turt (daniausiai per sandorius); - privaios nuosavybs teise turtas gali priklausyti ne tik fiziniam, bet ir juridiniam asmeniui;

privaia nuosavybs teise turtas gali priklausyti ne tik vienam, bet ir keliems asmenims (asmen daugetui), keli asmen privati nuosavybs teis vadinama bendrja nuosavybs teise; pvz.: bendrj jungtins nuosavybs teis turt (eimos turt, kininko k, personalins mons turt) gali turti tik privats asmenys (sutuoktiniai).

21.3. Asmen daugeto privaios nuosavybs teis. Bendroji jungtins nuosavybs teis ? Privaios nuosavybs teise turt gali turti nebtinai 1 asmuo, turtas gali priklausyti asmen daugetui. Tokiu atveju bus bendroji nuosavybs teis. 21.4. Nuosavybs teiss gijimo ir pasibaigimo pagrindai. (konspektuose N T atsiradimas ir pasibaigimas) (knygoje N T gijimo ir praradimo pagrindai. ie terminai labiausiai atitinka esm, nes nuosavybs teis gyjama o ne atsiranda; prarandama, o ne pasibaigia.) Nuosavybs teiss gijimo pagrindai skirstomi : - bendruosius pagal kuriuos gyti nuosavybs teis bet kok (iskiriant statymais numatytas iimtis) daikt gali bet kuris nuosavybs teiss subjektas. - specialiuosius pagal kuriuos gyti nuosavybs teis tam tikrus daiktus gali tik tam tikri statym numatyti nuosavybs teiss subjektai (pvz.: nacionalizacija, konfiskacija ir kt. panas nuosavybs teiss gijimo pagrindai priskiriami prie specialij, nes iais pagrindais nuosavybs teis gali gyti tik valstyb; gyti nuosavybs teis beprieirius, priklydusius gyvulius gali tik privats asmenys (CK 161 str.); lobis atitenka valstybs nuosavybn (CK 162 str.)).

Nuosavybs teiss gijimo pagrindai taip pat skirstomi : - pradinius; - ivestinius. Pradiniai nuosavybs teiss gijimo pagrindai. Egzistuoja dvi teorijos: 1) pradiniai nuosavybs teiss gijimo pagrindai yra tie, kuriais daiktas nuosavybs teise gyjamas pirm kart. 2) pradiniai nuosavybs teiss gijimo pagrindai gali bti dvejopai: a) kuriais daiktas nuosavybs teise gyjamas pirm kart, b) kuriais daiktas nuosavybs teise gyjamas nors ir ne pirm kart, bet nepriklausomai nuo pirmesniojo savininko valios. I ios teorijos sekt, kad prie pradini nuosavybs teiss gijimo pagrind reikia priskirti ne tik daikto pagaminim, pasisavinim i gamtos, bet ir nacionalizacij, beeimininkio, nekikai ilaikomo turto permim, t. y., kai daiktas, kakieno turtas nuosavybs teise, paimamas, pasisavinamas be daikto savininko valios (jo sutikimo ar noro). Ivestiniai nuosavybs teiss gijimo pagrindai tokie, kuriais nuosavybs teis daikt gyjama i kito asmens, t. y. perimant nuosavybs teises. iuo atveju visi daikto apsunkinimai taip pat pereina. Nuosavybs teis gali bti gyjama: 1) pagal sandorius; 2) paveldjimu; 3) pasisavinant vaisius ir pajamas; 4)pagaminant nauj daikt; 5)pasisavinant beeiminink daikt; 6) pasisavinant laukinius gyvnus, laukines ir namines bites; 7) pasisavinant beprieirius ir priklydusius gyvnus; 8) pasisavinant radin, lob; 9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultrines vertybes bei paimant kitus daiktus visuomens poreikiams; 10) konfiskavus ar kitokiu bdu u paeidimus pagal statym pamus daiktus; 11) gyjamja senatimi; 12) kitais statyme nustatytais pagrindais ( CK proj. 4.47 str.) Nuosavybs teiss praradimo pagrindai: - daiktas inyko (daikt sunaudojus, sunaikinus ir t.t.);

daiktas perduodamas kitam asmeniui (ar asmenims); daiktas per prievart atimamas.

21.5. Privaios nuosavybs teiss turinys. Privaios nuosavybs teiss atitinkam daikt turinys privataus asmens iimtini teisi t daikt visuma. Civiliniame Kodekse (96 str.) iskiriamos tris teisi grups: teis savo nuoira, nepaeidiant statym ir kit asmen teisi ir interes, valdyti, naudoti turt bei juo disponuoti. Savininkas valdo jam priklausant turt, naudojasi bei disponuoja juo pagal Lietuvos Respublikos statymus,nepaeisdamas kit asmen teisi ar teist interes. statym nustatytais atvejais bei slygomis ir tiek, kiek statymai leidia, savininkas privalo leisti ribotai savo turtu naudotis kitiems asmenims, valstybei ar savivaldybei. (CK 96 str.). 21.6. Privaios nuosavybs teiss objektai. Privaios nuosavybs teise Lietuvos Respublikoje leidiama turti bet kok turt, jeigu to nedraudia is kodeksas ar kiti Lietuvos Respublikos statymai.(CK 95 str. 2 d.) Privaios nuosavybs teiss objektais gali bti bet koks turtas, neribojant kiekio, jeigu iame kodekse ar kituose statymuose neudrausta t turt turti privaios nuosavybs teise.Privaios nuosavybs teiss objektais negali bti turtas,kuris nuosavybs teise gali priklausyti tik Lietuvos valstybei. (CK 109-1 str.). 21.7. mon kaip privaios nuosavybs teiss objektas. Btina skirti mon, kaip privaios nuosavybs teiss objekt, ir mons turtin kompleks (pastatus, mainas ir t.t.). mon juridinis asmuo. mons steigjai, akcininkai, pajininkai ir pan., yra mons savininkai. Tuo tarpu pati mon, t. y. privatus juridinis asmuo, yra perduoto jai turto (pastat, main ir t.t.) savininkas. Privaios nuosavybs teis mon, kaip privaios nuosavybs teiss objekt, priklauso mons savininkams (steigjams,akcininkams, pajininkams). Privaios nuosavybs teis mons turt, kaip privaios nuosavybs teiss objekt, priklauso paiai monei.

Taiau visais atvejais mons savininkai (steigjai, akcininkai, pajininkai) isaugo reikalavimo teis mons turt. mons turtas ne tik materialinis, bet ir nematerialinis (enklas, vardas ir t.t.). mons kaip komplekso perdavimas daniausiai vyksta per paveldjim. CK 1091 str. 1 d. privaios nuosavybs teiss objektais gali bti bet koks turtas, neribojant kiekio, jei iuo kodeksu ar kitais statymais neudrausta t turt turti privaios nuosavybs teise. 21.8. Gyvenamas namas ar butas kaip privaios nuosavybs teiss objektas. Gyvenamasis namas ar butas kaip privaios nuosavybs teiss objektas yra bendroji dalin nuosavyb, jeigu jo savininkai keli asmenys. Gyvenamojo namo ar buto bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyviai turi teis tarpusavio susitarimu nustatyti tvark, kuria bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis io namo ar buto patalpomis, atsivelgdami savo dal, turim bendrosios dalins nuosavybs teismis. (CK 127 str.) 21.9. Privaios nuosavybs teiss gyvendinimo bdai ir ribos. Privaios nuosavybs teis savininkas gali gyvendinti: pats - tiesiogiai valdydamas ir naudodamas jam priklausant turt bei juo disponuodamas; perduodamas teises ar j dal kitiems asmenims; sujungdamas jam privaios nuosavybs teise priklausant turt su kit asmen turtu bendrai veiklai, nesteigiant juridinio asmens ir tapdamas bendrasavininkiu bendrosios dalins nuosavybs teismis (kins, komanditins bendrijos); perduodamas turt juridiniam asmeniui ir tapdamas juridinio asmens bendrasavininkiu bendrosios dalins nuosavybs teismis. Privaios nuosavybs teiss gyvendinimo ribos: Privaios nuosavybs teiss gyvendinimo ribas nusistato pats savininkas, taiau, gyvendindamas savo teises, jis neturi paeisti kit asmen teisi, t. y. statym reikalavim (bendra nuostata). 1. Nuosavybs teis gali bti apribota paties savininko valia, statymais arba teismo sprendimu. 2. Kilus abejonms dl nuosavybs teiss apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybs teis neapribota. (CK proj. 4.39 str.) Tam tikroms turto, kur privaios nuosavybs teis gyvendinama, rims gali bti nustatomi apribojimai. Fiziniai ar juridiniai asmenys (toliau - statytojai), kurie pasistat, rekonstravo, statosi arba persistato ar rekonstruoja pastat (statin) ar rengin, ar j dalis neturdami dokumento, patvirtinanio, kad jiems priklauso nuosavybs teise ar yra inuomotas, ar suteiktas naudotis ems sklypas, arba nustatyta tvarka suderinto statybos projekto, arba neturdami leidimo statybai, arba turdami neteistai iduot leidim, arba su esminiais nukrypimais nuo projekto arba iurkiai paeisdami statybos normas ar taisykles, neturi teiss tokiu pastatu (statiniu) ar renginiu naudotis ir disponuoti (parduoti, dovanoti, inuomoti ir pan.). Apskrities virininkas statybos valstybins prieiros tarnybos ar savivaldybs teikimu nustatydamas termin turi:1) pareigoti statytoj suderinti projekt, padaryti jame reikalingus pakeitimus, gauti nustatyt leidim statybai ar paalinti kitus trkumus, susijusius su tokio pastato (statinio) ar renginio dokument tinkamu parengimu; 2) pareigoti statytoj reikiamai pertvarkyti tok pastat (statin) ar rengin pagal suderint projekt (dal pastato (statinio) ar renginio nugriauti, perstatyti ar pan.); 3) pareikalauti i statytojo nugriauti tok statom (pastatyt, perstatyt ar rekonstruot) pastat (statin) ar rengin. Jeigu statytojas vykdo io straipsnio antrosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus reikalavimus, apskrities virininkas iduoda statybai leidim ir leidia priimti naudoti baigt pastat (statin) ar rengin.Jeigu statytojas vykdo io straipsnio antrosios dalies 3 punkto reikalavim ir nugriauna tok statom (pastatyt, perstatyt ar rekonstruot) pastat (statin) ar rengin,statybins mediagos, gautos juos nugriovus, yra statytojo nuosavyb. Jeigu statytojas per nustatyt termin nevykdo io straipsnio antrosios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyt reikalavim, teismo sprendimu tokie pastatai (statiniai) ar renginiai nugriaunami arba perduodami valstybs ar savivaldybs nuosavybn. (CK 114 str.). 22. tema. Bendrosios nuosavybs teis. 22.1. Bendrosios nuosavybs teiss svoka. Bendrja nuosavybe yra laikomas turtas, kuris priklauso kartu dviems ar keliems savininkams.Tokiais bendrasavininkiais gali bti keli fiziniai ar juridiniai asmenys, fiziniai ir juridiniai asmenys, ie subjektai ir valstyb, kelios valstybs. (CK 121 str.) 1. 1. Bendrosios nuosavybs teise yra dviej ar keli savinink teis valdyti, naudoti jiems priklausant daikt bei juo disponuoti (CK proj. 4.72 str.).

22.2. Objektyvioji bendrosios nuosavybs teis tai visuma teiss norm, reguliuojani ekonominius santykius atsirandanius dl keliems asmenims priklausanio to paties nuosavybs teiss objekto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo. 22.3. Subjektin bendrosios nuosavybs teis tai keli asmen teis valdyti, naudoti t pat nuosavybs teiss objekt, disponuoti tuo paiu nuosavybs teiss objektu (vienu ar keliais daiktais). 22.4. Vidiniai ir ioriniai bendrosios nuosavybs teisiniai santykiai. Skirtingai nei kiti nuosavybs teisiniai santykiai, bendrosios nuosavybs teisiniai santykiai gali bti tiek vidiniai, tiek ioriniai. Vidiniai bendrosios nuosavybs teisiniai santykiai tai santykiai tarp pai bendrasavinink dl turto valdymo, naudojimo, dl disponavimu turtu. Ioriniai bendrosios nuosavybs teiss santykiai tai santykiai tarp bendrasavinink kaip vieno vieningo subjekto ir kit asmen. Iorini santyki alys: 1) bendrasavininkiai } tarp j vyksta iorinis santykis 2) kiti asmenys Abiej ri santykiai tampriai susij ir vieni kitus takoja. Pvz.: Jeigu dalis bendrosios nuosavybs teisje parduodama paaliniam asmeniui, tai kiti bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyviai turi pirmenybs teis pirkti parduodam dal ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis paiomis slygomis,iskyrus tuos atvejus, kai parduodama i viej varytini (CK 125 str.) Bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyvio kreditorius turi teis pareikti iekin dl jo skolininko atidalijimo nukreipti iiekojimui jo dal. (CK 126 str.) 22.5. Bendrosios nuosavybs teiss rys ir ypatumai. Bendrosios nuosavybs teiss rys: Skiriama bendroji dalin nuosavyb, kai bendroje nuosavybje nustatytos kiekvieno savininko turto dalys, ir bendroji jungtin nuosavyb - kai turto dalys nra nustatytos. Bendrosios nuosavybs teis laikoma daline, jeigu statymai nenustato ko kita (CK 121-1 str.). Bendroji dalin nuosavyb gali bti nustatoma ir atitinkamai forminama procentiniais arba trupmeniniais dydiais (1/3 dalis, 30 proc. Ir t.t.). Bendrojoje dalinje nuosavybje savininkui priklausanios dalies nustatymas nereikia, kad jam priklauso konkreti konkretaus daikto dalis, t.y. pats konkretus turtas nra atidalintas. Bendroji dalin nuosavyb valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama vis jos dalyvi sutikimu. Esant nesutarimui,valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismine tvarka bet kurio i dalyvi iekiniu (CK 122 str.). Gyvenamojo namo ar buto bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyviai turi teis tarpusavio susitarimu nustatyti tvark, kuria bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis io namo ar buto patalpomis, atsivelgdami savo dal, turim bendrosios dalins nuosavybs teismis.Jeigu iame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notarikai patvirtintas ir registruotas technins inventorizacijos biure, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui,kuris vliau gyja dal io namo ar buto bendrosios nuosavybs teismis (CK 127 str.) 22.6. Bendrosios nuosavybs teiss atsiradimo pagrindai. 1) Bendrosios dalins nuosavybs teis ir bendrosios jungtins nuosavybs teis gali atsirasti kartu sukuriant daikt (pagaminant, gyjant); 2) Bendrosios dalins nuosavybs teis gali atsirasti paveldjimo bdu; 3) bendrosios dalins-mirios nuosavybs teis daniausiai atsiranda paveldjimo keliu. 22.7. Bendrosios nuosavybs teiss subjektai. bendrasavininkiais gali bti keli fiziniai ar juridiniai asmenys, fiziniai ir juridiniai asmenys, ie subjektai ir valstyb, kelios valstybs (CK 121 str.). 2. Bendrasavininkiu gali bti kiekvienas asmuo, galintis bti nuosavybs teisini santyki subjektu (CK proj. 4.72 str.). Apibendrinus, - bendrasavininkiu gali bti kiekvienas asmuo, galintis bti nuosavybs teisini santyki subjektu, t.y. fizinis, juridinis asmuo, valstyb, savivaldyb. Bendrasavininkiais gali bti skirting nuosavybs form subjektai (fizinis asmuo ir savivaldyb, juridinis asmuo ir valstyb ir t.t.), t.y. galima miri nuosavyb. Iimtis ! Bendrosios jungtins nuosavybs teiss subjektai negali bti mirs. Jais gali bti tik fiziniai asmenys (sutuoktiniai). 22.8. Bendrosios nuosavybs teiss objektai.

Bendrosios nuosavybs teiss objektais gali bti bet koks turtas, jeigu Lietuvos Respublikos statymai nenustato ko kita (CK 121-2 str.) Bendrosios nuosavybs teiss objektais gali bti bet kokie daiktai, jeigu Lietuvos Respublikos statymai nenustato ko kita (CK proj. 4.74 str.). 22.9. Bendroji dalin nuosavyb ir jos ypatumai. Tikriausiai turjo bti bendrosios dalins nuosavybs teis ir jos ypatumai? Bendroji dalin nuosavyb valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama vis jos dalyvi sutikimu. Esant nesutarimui, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismine tvarka bet kurio i dalyvi iekiniu (CK 122 str.). Btina skirti !!! Nepriklausomai nuo to, kokia bendrosios dalins nuosavybs dalis priklauso kiekvienam bendrasavininkiui, jie nustatydami valdymo, naudojimo, disponavimo tvark turi vienodai teisi. Jiems nesutarus, i tvark nustato teismas bet kurio i bendrasavinink iekiniu. Kai kalbame apie bendrosios dalins nuosavybs teiss bendrasavinink teises ir pareigas naudojimosi turtu ir jo ilaikymo srityje, ios teiss ir pareigos priklauso nuo bendrasavininkui priklausanio turto dalies dydio. Kiekvienas i bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyvi,proporcingai savo daliai, turi teis bendro turto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo dalyvauti ilaidose, daromose jam ilaikyti ir isaugoti, mokesiams, rinkliavoms ir kitiems mokjimams sumokti (CK 123 str.). Savo bendrosios nuosavybs teises bendrasavininkas gali gyvendinti: pats tiesiogiai naudodamasis jam priklausania daikto dalimi, pavesdamas kitam bendrasavininkui gyvendinti savo teises, pavesdamas tretiesiems asmenims gyvendinti savo teises, bendrosios nuosavybs pradais steigdamas juridin asmen, kuris gyvendint jo teises. 22.10. Bendrosios dalins nuosavybs teiss pasibaigimo pagrind ir tvarkos ypatumai. gyvendindamas savo teises bendr dalin nuosavyb bendrasavininkas gali ireikti vali nutraukti bendr dalin nuosavyb: perleisdamas savo dal bendrojoje dalinje nuosavybje kitam asmeniui; atsidalindamas i bendro turto. Perleidimas. Kiekvienas bendrasavininkis turi teis perleisti savo dal bendrojoje dalinje nuosavybje kitam asmeniui laikydamasis tam tikros tvarkos, kuri priklauso nuo to, ar bendrasavininkai yra steig kin bendrij. Jeigu dalis bendrosios nuosavybs teisje parduodama paaliniam asmeniui, tai kiti bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyviai turi pirmenybs teis pirkti parduodam dal ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis paiomis slygomis ,iskyrus tuos atvejus, kai parduodama i viej varytini. Dalies bendrosios nuosavybs teisje pardavjas privalo ratu praneti kitiems bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyviams ketinim parduoti savo dal paaliniam asmeniui ir kartu nurodyti kain bei kitas slygas, kuriomis j parduoda. Kai parduodama dalis gyvenamojo namo bendrosios nuosavybs teisje ar buto daugiabuiame name, tai praneama per notarin kontor. Jeigu kiti bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyviai atsisako pasinaudoti savo pirmenybs teise pirkti arba ios teiss negyvendina gyvenamojo namo ar buto atvilgiu per vien mnes, o kito turto atvilgiu - per deimt dien nuo praneimo gavimo dienos, tai pardavjas turi teis parduoti savo dal bet kuriam asmeniui. Jeigu dalis parduota, paeidiant pirmenybs teis pirkti j, kitas bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyvis turi teis per tris mnesius teismine tvarka reikalauti, kad jam bt perkeltos pirkjo teiss ir pareigos. ios taisykls netaikomos perduodant kini bendrij tikrj nari turto dal (na) (CK 125 str.). C K projekte siloma: Kiekvienas i bendrasavininki turi teis perleisti kitam asmeniui nuosavybn, inuomoti ar kitokiu bdu perduoti naudotis, keisti ar kitaip apsunkinti vis savo dal ar dal dalies bendrosios dalins nuosavybs teisje. 4. io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos taisykls taikomos ir tais atvejais, kai but ir kit patalp namuose savininkai parduoda kitiems asmenims bendrojoje dalinje nuosavybje (palps, rsio patalpos ir pan.) jiems tenkani dal, proporcing j turimai nuosavybs teise patalpai. Jeigu parduodama dalis bendrosios nuosavybs teisje daikt, kuris yra ar gali bti naudojamas tenkinant ne viso namo, o tik atskiroje jo dalyje (laiptin ir pan.) esani patalp savinink poreikius, nepaeidiant name esani patalp savinink teisi, tai apie dalies bendrosios nuosavybs teisje pardavim turi bti praneta ir pasinaudoti pirmenybs teise j pirkti leidiama tik toje namo dalyje esani patalp savininkams. 5. Dalies bendrosios nuosavybs teisje pardavjas ir pirkjas yra solidariai atsakingi u su parduodamo daikto dalimi susijusi prievoli, atsiradusi iki io daikto dalies pardavimo, vykdym kitiems bendrasavininkiams (CK proj. 4.79 str.).

2. Buto ar kitos patalpos savininkas neturi teiss perduoti savo dal bendrojoje dalinje nuosavybje, o taip pat atlikti kitus veiksmus, sukelianius tos dalies perdavim atskirai nuo nuosavybs teiss but ar kit patalp, iskyrus atvejus, kai perduodama dalis tok bendrj dalin nuosavyb sudarant daikt, kuris gali bti ar j pertvarkius gals bti naudojamas kaip atskiras daiktas ir toks jo naudojimas netrukdys naudoti but ar kit patalp pagal j paskirt (CK proj. 4.82 str.)..

Jeigu bendrojoje dalinje nuosavybje esanio daikto dalis ne parduodama o perduodama kitokiu bdu (pvz.: dovanojama, mainoma ar kt.), pirmumo teiss nelieka. kini bendrij nariai savo dal (na) bendrijos turte gali perduoti kitam bendrijos nariui ar tretiesiems asmenims, stojusiems bendrij, tik vis tikrj nari ir komanditori balsais priimtu nutarimu (CK 124 str.). Atidalijimas. Kiekvienas i bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyvi turi teis reikalauti atidalyti j i bendro turto. Jeigu nesusitariama dl atidalijimo bdo, tai, bet kurio bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyvio iekiniu, turtas padalijamas natra, kiek tai galima be neproporcingos alos jo paskiriai; prieingu atveju atsidalijantis bendrasavininkus gauna kompensacij pinigais. Bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyvio kreditorius turi teis pareikti iekin dl jo skolininko atidalijimo nukreipti iiekojimui jo dal (CK 126 str.). Galimi atvejai, kai atsidalijaniam bendrasavininkiui priklauso didesn turto dalis, tuomet nuostata - gauti kompensacij pinigais - nra visikai logika, todl C K projekte siloma: 2. Jeigu nesusitariama dl atidalijimo bdo, tai, bet kurio bendrasavininkio iekiniu, daiktas padalijamas natra, kiek tai galima be neproporcingos alos jo paskiriai; kitais atvejais vienas ar keli i atidalijam bendrasavininki gauna kompensacij pinigais (CK proj. 4.80 str.) C K projekte silomas dar vienas esminis papildymas: Atidalijant dal bendrojoje dalinje nuosavybje, turi dalyvauti globos ir rpybos institucija, jeigu vienas i bendrasavininki yra neveiksnus ar nepilnametis (CK proj. 4.80 str.). Atidalijimas, jeigu bendrasavininkiai yra steig kin bendrij: Tikrasis kins bendrijos narys ar narys komanditorius gali istoti i bendrijos, jeigu jis subankrutavo ir dl to negali dalyvauti bendrijos veikloje. Kitais atvejais tikrasis narys gali istoti i bendrijos ir atsiimti savo turto dal, jeigu tam neprietarauja n vienas i tikrj nari. Bendrijos jungtins veiklos sutartyje gali bti nustatytos ir kitos istojimo i bendrijos slygos (CK 126 str.). Gyvenamojo namo ar buto bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyvi teisi pasikeitimas. Jeigu gyvenamojo namo ar buto bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyvis, turdamas kit dalyvi sutikim ir laikydamasis statym nustatyt taisykli, savo lomis padidina io namo ar buto plot, juos pristatydamas, atstatydamas arba perstatydamas, tai io dalyvio reikalavimu namo ar buto dalys, turimos bendrosios dalins nuosavybs teismis, ir naudojimosi juose esaniomis patalpomis tvarka turi bti atitinkamai pakeiiamos (CK 128 str.). 22.11. Bendrosios jungtins nuosavybs teis. Bendroji jungtin nuosavyb yra, kai bendrojoje nuosavybje nuosavybs dalys nra nustatytos. Bendrosios jungtins nuosavybs teis yra dviej ar keli savinink teis valdyti, naudoti jiems bendrosios jungtins nuosavybs teise priklausant daikt bei juo disponuoti. iuo metu galiojaniame CK bendrosios jungtins nuosavybs teis minima tik viename 131 str.: 131 straipsnis. Sutuoktini bendrosios jungtins nuosavybs teis Sutuoktini bendrosios jungtins nuosavybs teis bendr j turt reguliuoja Lietuvos Respublikos santuokos ir eimos statymai. T.y. iuo metu bendroji jungtin nuosavyb gali atsirasti tik tarp sutuoktini. CK projekte: Bendrosios jungtins nuosavybs teis gali atsirasti tik statymuose numatytais atvejais (CK proj. 4.83 str.). P.S. 4.83 straipsnis. Bendrasavininki teiss ir pareigos naudojantis bendrja jungtine nuosavybe ir j ilaikant 1. Bendrasavininkiai turi vienodas teises bendro daikto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo dalyvauti ilaidose, daromose jam ilaikyti ir isaugoti, mokesiams, rinkliavoms ir kitiems mokjimams sumokti solidariai, jeigu statymai nenustato ko kita. 2. Bendrosios jungtins nuosavybs teis gali atsirasti tik statymuose numatytais atvejais. 4.84 straipsnis. Bendrasavininki teisi pasikeitimas, padidinus bendrj jungtin nuosavyb

Jeigu bendrasavininkis, laikydamasis statym nustatyt taisykli, padidina bendrj daikt ar jo vert, tai padidinim bendrosios jungtins nuosavybs teises gyja lygiai visi bendrasavininkiai. 4.85 straipsnis. Bendrasavininkio teis perleisti ar apsunkinti savo dal bendrosios jungtins nuosavybs teisje 1. Daiktas, esantis bendrosios jungtins nuosavybs teiss objektu, valdomas, naudojamas bei juo disponuojama tik esant vis bendrasavininki sutikimui. 2. Vis bendrasavininki sutikimas btinas nekilnojamojo daikto perleidimui kito asmens nuosavybn, inuomojimui ar perdavimui naudotis kitokiu bdu, keitimui ar kitokiam apsunkinimui. Jeigu bendrasavininkis yra nepilnametis asmuo, tai tok sutikim u j gali duoti tvai, tviai, globjai ar rpintojai. 3. Bendrasavininkis neturi teiss perleisti kitam asmeniui nuosavybn savo dal bendrosios jungtins nuosavybs teisje, kol ta dalis nebus nustatyta konkreiame bendrame daikte, iskyrus atvejus kai daiktas paveldimas ir kitais statym nustatytais atvejais. 4.86 straipsnis. Bendrasavininkio dalyvio dalies nustatymas bendrojoje jungtinje nuosavybje 1. Bendrasavininkio dalis bendrojoje jungtinje nuosavybje nustatoma paties bendrasavininkio reikalavimu arba pasibaigus bendrosios jungtins nuosavybs teisiniams santykiams, arba nukreipus iiekojim bendrasavininkio turt pagal asmenines jo prievoles, jeigu kito jo turimo turto, iskyrus daiktus bendrojoje jungtinje nuosavybje, neutenka, kad bt patenkinti kreditori reikalavimai. 2. Bendrasavininkio dalies bendrojoje jungtinje nuosavybje dydis nustatomas bendrasavininki susitarimu. Jeigu jie nesusitaria - sprendia teismas. 4.87 straipsnis. Atidalijimas i bendrosios jungtins nuosavybs 1. Kiekvienas i bendrasavininki turi teis reikalauti atidalyti j i bendrosios jungtins nuosavybs. 2. Jeigu nesusitariama dl atidalijimo bdo, tai atsidalijaniojo bendrasavininkio iekiniu, daiktas padalijamas natra, kiek tai galima be neproporcingos alos jo paskiriai; prieingu atveju atsidalijantis bendrasavininkis gauna kompensacij pinigais. 3. Bendrasavininkio kreditorius turi teis pareikti iekin dl jo skolininko atidalijimo nukreipti iiekojim jo dal. 4.88 straipsnis. Iiekojimo nukreipimas bendrj jungtin nuosavyb 1. Pagal vieno bendrasavininkio sudaromus sandorius iiekojimas gali bti nukreipiamas vis bendrj jungtin nuosavyb, jeigu i aplinkybi neiplaukia, kad sandoris sudarytas asmeniniais paties sudariusiojo sandor bendrasavininkio interesais ir jeigu statymais nenustatyta kas kita. 2. 2. Bendrasavininkio nusikaltimu padarytai alai atlyginti iiekojimas gali bti nukreipiamas bendrj jungtin nuosavyb, jeigu teismo nuosprendiu nustatyta, kad bendrosios jungtins nuosavybs teiss objektu esantis daiktas gytas i nusikalstamu bdu gaut l arba jis ar jo vert padidjo i l sskaita. 22.12. Bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb. 22.13. ios nuosavybs teiss objektai, nuosavybs teiss turinys ir jos gyvendinimo ypatumai. Turtas, sutuoktini gytas santuokos metu, yra bendroji jungtin j nuosavyb. Sutuoktiniai turi lygias dalis turt valdyti, juo naudotis ir disponuoti. (Santuokos ir eimos kodekso 21 str.). turtas, sutuoktini gytas po santuokos sudarymo, yra j bendroji jungtin nuosavyb. 2. Sutuoktini turtas yra j bendroji jungtin nuosavyb tol, kol jis nra padalytas arba kol bendrosios jungtins nuosavybs teis nra pasibaigusi kitokiu bdu (CK proj. 3.87 str.). Sutuoktini bendrosios jungtins nuosavybs teiss objektai. Bendrosios nuosavybs teiss objektais gali bti bet koks turtas, jeigu Lietuvos Respublikos statymai nenustato ko kita (CK 121-2 str.). Bendrja jungtine sutuoktini nuosavybe pripastama: 1) turtas, gytas po santuokos sudarymo abiej sutuoktini ar vieno j vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti i sutuoktinio asmenine nuosavybe esanio turto; 3) pajamos, gautos i abiej sutuoktini bendros veiklos, bei pajamos, gautos i vieno sutuoktinio veiklos, iskyrus las, btinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) mon ir i jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo mon nuosavybs teise priklaus vienam i sutuoktini, tai bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb yra po santuokos sudarymo i mons veiklos ar kitokio verslo gautas pelnas bei mons (verslo) verts padidjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo i sutuoktini ar vieno j darbins ar intelektins veiklos, dividendai, taip pat pensijos, paalpos bei kitokie mokjimai, iskyrus specialios paskirties mokjimus (alos, padarytos sveikatos sualojimu, taip pat neturtins alos atlyginimas, tikslin materialin parama, skiriama tik vienam sutuoktiniui, ir kita (CK proj. 3.88 str.).

Bendrosios jungtins sutuoktini nuosavybs teiss turin sudaro sutuoktiniams priklausani iimtini teisi t daikt visuma. Iskiriamos tris teisi grups: teis savo nuoira, nepaeidiant statym ir kit asmen teisi ir interes, valdyti, naudoti turt bei juo disponuoti. Bendrosios jungtins sutuoktini nuosavybs teiss gyvendinimo ypatumai. Pagrindinis ypatumas btinas abiej sutuoktini sutikimas. Sutuoktiniai turi lygias dalis turt valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas, gytas santuokos metu, laikomas priklausaniu abiem sutuoktiniams, nors jis formintas vieno i j vardu. Sandoriams sudaryti dl turto, kuriam reikalingas privalomas notarikas tvirtinimas ar registracija atatinkamuose organuose, perleidimo arba keitimo, kito sutuoktinio sutikimas sandoriui sudaryti turi bti ireiktas ratu (Santuokos ir eimos kodekso 21 str.). 1. Turtu, esaniu bendrja jungtine nuosavybe, sutuoktiniai naudojasi, j valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. 2. Kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas atliekant iuos veiksmus: 1) priimant ar atsisakant priimti palikim; 2) atsisakant sudaryti sutart; 3) imantis neatidliotin priemoni bendram turtui apsaugoti; 4) pareikiant iekin dl bendrosios jungtins sutuoktini nuosavybs gynimo; 5) pareikiant iekin dl savo teisi, susijusi su bendru turtu, gynimo arba savo asmenini teisi, nesusijusi su eimos interesais, gynimo. 3. Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro esant kito sutuoktinio sutikimui, iskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas raytinis kito sutuoktinio sutikimas. Iimtiniais atvejais, kai delsimas padaryt esmin al eimos interesams, o kitas sutuoktinis negali ireikti savo sutikimo dl ligos ar kit objektyvi prieasi, sandor sutuoktinis gali sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo, iskyrus io straipsnio 4 dalyje numatytus sandorius. 4. Sandorius, susijusius su bendrja jungtine sutuoktini nuosavybe esanio nekilnojamojo daikto ar daiktini teisi j disponavimu ar j apsunkinimu, taip pat sandorius dl bendros mons perleidimo ar apsunkinimo bei vertybini popieri, esani bendrja jungtine sutuoktini nuosavybe, perleidimo ar apsunkinimo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai. 5. Kiekvienas sutuoktinis turi teis be kito sutuoktinio sutikimo atidaryti banko depozitin sskait savo vardu ir laisvai disponuoti joje esaniomis lomis, jeigu tos pinigins los nebuvo perduotos bendrojon jungtinn nuosavybn. 6. Jeigu sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo, tai sutikimo sandoriui sudaryti nedavs sutuoktinis gali tok sandor patvirtinti per vien mnes nuo tos dienos, kai suinojo apie sandor. Iki sandorio patvirtinimo momento kita alis gali nuo sandorio atsisakyti. Jeigu per vien mnes sutuoktinis sandorio nepatvirtina, pripastama, kad sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo. Jeigu kita sandorio alis inojo, kad asmuo, su kuriuo jis sudaro sandor, yra santuokoje, tai nuo sutarties ji gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu sutuoktinis melagingai pareik esant kito sutuoktinio sutikim sandoriui sudaryti (CK proj. 3.92 str.). Bendra jungtin sutuoktini nuosavyb inyksta (prarandama teis bendr jungtin sutuoktini nuosavyb) j padalijus: susitarus abiem bendrasavininkiams (sutart btina patvirtinti notarikai). Teismo sprendimu (pareikus iekin bet kuriam i bendrasavinink sutuoktini. Pagal statym bendrosios jungtins nuosavybs padalijimas galimas ir nesant ituokai. Padalijant turt, kuris yra bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb, j dalys laikomos lygiomis. Turtas, kuris yra bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb, gali bti padalijamas tiek jiems isituokiant, tiek ir santuokos metu, kiekvieno i sutuoktini reikalavimu(Santuokos ir eimos kodeksas 23 str.) Jeigu sutuoktiniai nesusitaria dl turto, kuris yra bendroji jungtin j nuosavyb, tai pagal vieno i sutuoktini iekin padalijama itaip: turtas padalijamas natra, atsivelgiant jo vert ir kiekvieno sutuoktinio dal bendrame turte, jeigu galima taip padalyti; turtas natra perduodamas vienam i sutuoktini, kartu j pareigojant kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dal pinigais. Parenkant turto padalijimo bd ir padalijant turt natra, atsivelgiama turtin sutuoktini padt, vaik interesus ir kitus dmesio vertus sutuoktini interesus (Santuokos ir eimos kodeksas 24 str.). Bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb pasibaigia iais pagrindais: 1) mirus vienam i sutuoktini; 2) vien i sutuoktini paskelbus mirusiu ar pripainus neinia kur esaniu; 3) pripainus santuok negaliojania; 4) nutraukus santuok; 5) sutuoktiniams pradjus gyventi skyrium; 6) teismo sprendimu padalijus bendr turt;

7) sutuoktini susitarimu pakeitus statymin turto teisin reim; 8) kitais statym numatytais atvejais (CK proj. 3.100 str.). 22.14. kini bendrij nari bendrosios nuosavybs teiss ypatumai. kini bendrij tikrieji nariai pagal kins bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu, o nariai komanditoriai - tik ta savo turto dalimi, kuri pagal sutart yra perdav bendrai komanditins (pasitikjimo) bendrijos veiklai, jeigu sutartyje nenustatyta kitokia atsakomyb. Tikrieji bendrijos nariai gali disponuoti savo turtu, neperduotu bendrijai, tol, kol kiti nariai ar kreditoriai, siekdami garantuoti bsimus turtinius reikalavimus, to neuginijo statym nustatyta tvarka (CK 123 str.). kini bendrij nariai savo dal (na) bendrijos turte gali perduoti kitam bendrijos nariui ar tretiesiems asmenims ,stojusiems bendrij, tik vis tikrj nari ir komanditori balsais priimtu nutarimu (CK 124 str.). Tikrasis kins bendrijos narys ar narys komanditorius gali istoti i bendrijos, jeigu jis subankrutavo ir dl to negali dalyvauti bendrijos veikloje. Kitais atvejais tikrasis narys gali istoti i bendrijos ir atsiimti savo turto dal, jeigu tam neprietarauja n vienas i tikrj nari (CK 126 str.). 23 tema. NUOSAVYBS TEISS GYNIMAS 23.1 nuosavybs apsaugos reikm. Nuosavybs teiss apsauga ir gynimas Daiktins teiss apsauga ir gynimas nra tapaios svokos. Apsauga - tai pirmiausiai prevencinio pobdio galimam pasiksinimui nuosavybs teis priemons. Gynimas - siauresnio turinio svoka, apimanti realias gynybos priemones ir metodus. Nuosavybs teiss apsauga - tai eil teiss norm, numatani bei tvirtinani t.t. nuostatas, utikrinanias nuosavybs teiss apsaug bei daiktini teisini santyki stabilum. Daiktins teiss apsaugos tikslas - spti, padaryti negalimais daiktini teisi paeidimus, atstatyti buvusi iki teiss paeidimo padt, ukirsti keli teis paeidiantiems veiksmams. Tuo tarpu nuosavybs teiss gynimo svoka ir apima tik tas priemones, kurios yra taikomos teiss paeidimo atveju. i priemoni tikslas - atstatyti padt buvusi iki teiss paeidimo. 23.3 Nuosavybs teiss gynimo bdai Priklausomai nuo to statiniai ar dinaminiai teisiniai santykiai yra ginami, nuosavybs teiss gynimo bdai yra skirstomi, sutartiniai NT gynimo bdai (dar vadinami prievoliniais); Daiktiniai NT gynimo bdai. taikomi atvejais, kai paeidiamos NT daikt dl kurio alys sueina sutartinius santykius. Prievoliniai teisiniai reikalavimai yra pagrsti atitinkama prievoline teise, ginania savininko turtinius interesus. I prievolini NT gynimo bd paymtini: savininko reikalavimai skolininkui dl parduoto daikto pagal sutart (nuomos, pasaugos ir pan.) grinimo; Reikalavimas dl alos, padarytos savininko turtui atlyginimo; Reikalavimas atiteisti kit tos paios ries ir verts daikt; Reikalavimas grinti be teisto pagrindo gyt arba sutaupyt turt ir pan. Yra 2: turto ireikalavimas i svetimo neteisto valdymo (vindikacinis iekinys); reikalavimas dl nuosavybs teisi paeidimo , nesusijusio su valdymo teiss praradimu (negatorinis iekinys); knygoje iskiriamas ir 3-ias - tai valdymo gynimas (dst. Taminskas paskaitose prie i dviej neminjo); a - galimi du atvejai, kai turtas yra valdomas neteistai (prie savininko vali) kitas asmuo. is asmuo gali bti: siningas gijjas; (tai toks gijjas, kuris turto gijimo momentu neinojo ir neturjo inoti, kad asmuo, i kurio jis gijo turt, neturjo teiss jo perleisti. gijjo siningumas iuo atveju yra preziumuojamas (CK projektas); - nesiningas gijjas; (tai toks gijjas, kuris turto gijimo momentu inojo ar privaljo inoti, kad daikto perleidjas neturi teiss jo perleisti.) Nuo to, siningas ar nesiningas yra neteistas turto gijjas, priklauso turtini teisi atstatymo apimtis ir pasekms. PASTABA: daiktiniai teisiniai reikalavimai skiriasi nuo prievolini teisini reikalavim, nes jiems taikomos skirtingos teiss normos. Ginai dl turto ireikalavimo i svetimo neteisto valdymo, dl teisi paeidim, nesusijusi su valdymo praradimu, paalinimo, dl valdytojo teisi gynimo, sprendiami vadovaujantis CK 142-148 str. (galiojantis). Tuo tarpu prievolini teisi gynim reglamentuoja prievolins teiss normos ir ali sudarytos sutartys.

23.4 Turto ireikalavimas i svetimo neteisto valdymo (vindikacinis iekinys) Kai turtas ar daiktas valdomas neteistai kito asmens, visais atvejais toks valdymas vyksta prie savininko vali, bet tas neteistas valdytojas vienais atvejais gali bti siningas gijjas, kitais atvejais nesiningas. Siningas toks gijjas, kuris neinojo ir neturjo inoti, kad jis t daikt gijo i asmens, kuris neturjo teiss jos perleisti. Nesiningas gijjas asmuo, kuris inojo arba turjo inoti, kad daikt sigyja neteistai. Daikto ireikalavimas i neteisto valdymo priklauso nuo to, ar neteistas savininkas yra siningas ar nesiningas gijjas. Tiek i siningo, tiek i nesiningo gijjo savininkas turi teis ireikalauti daikt visais atvejais, jei tas daiktas gytas i asmens, kuris neturjo teiss jo perleisti, neatlygintinai. Jei daiktas gytas atlygintinai i asmens, kuris neturjo teiss jo perleisti, ir gijjas siningas, tai savininkas turi teis isireikalauti t daikt i gijjo tik tuo atveju, jei daikt savininkas ar kitas asmuo, kuriam savininkas buvo perdavs t daikt valdyti, pamet gyt daikt, arba i j t daikt kas nors pavog arba jie kitu bdu nustojo t daikt valdyti be savo valios. Ireikalauti daikto k tik mintais pagrindais negalima, jei daiktas yra perduotas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Teis ireikalauti turt i svetimo neteisto valdymo nustato CK 142 str. Straipsnis nustato savininko teisi garantijas, todl niekas neturi teiss perimti turt prie jo eimininko vali (iskyrus st. numatytus atvejus). Vindikacinius reikalavimus gali pareikti kit asmen neteistai valdomo turto savininkai (fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, valstybs bei savivaldybi mons). Iekovas reikalavimo pateikimo momentu privalo turti turt nuosavybs teise, arba jam turtas turi priklausyti patikjimo teise. Vindikacinis reikalavimas yra grindiamas nuosavybs teise, todl asmuo, kuris praranda nuosavybs ar patikjimo teis, netenka teiss ireikalauti daikt i svetimo neteisto valdymo. Todl vindikacinis iekinys yra galimas tik iki to laiko, kol pas neteist valdytoj yra daiktas. Jeigu neteistas valdytojas daikt suvartojo ar kitu bdu sunaikino, tai galimas tik alos atlyginimo iekinys, nes inykus nuosavybs teiss objektui, pasibaigia ir pati nuosavybs teis. Vindikacinis iekinys yra pareikiamas asmeniui, pas kur yra daiktas, o ne tam, kuris paeid savininko nuosavybs teis. Vindikacinio reikalavimo dalyku gali bti tik individualiais poymiais apibrti daiktai (kurie nuosavybs teise priklauso savininkui). Reikalavimas atiteisti kit tos paios ries daikt arba daikto vert nra vindikacinis iekinys. Tai prievolinis teisinis reikalavimas atlyginti padaryt al (nuostolius). Vindikacijos objektu gali bti tiek visas daiktas, tiek ir jo dalis. Specifikuotus neteistai valdomus daiktus (pergamintus) i teisto savininko mediagos pagamintus daiktus teistas savininkas taip pat gali isireikalauti i svetimo neteisto valdymo, atlygindamas jo pagaminimo vert, arba atsisakyti nuo daikto j pagaminusio asmens naudai ir iiekoti i pastarojo nuostolius (CK 155 str.). CK 143 str. nustato vindikacijos apribojimus. Savininkas turi teis jam priklausant nuosavybs teise turt ireikalauti i svetimo neteisto valdymo iais atvejais: kai turt neteistai valdo nesiningas gijjas; kai neteistas gijjas (tiek siningas tiek ir nesiningas) turt gijo neatlygintinai; kai turtas valdomas siningo gijjo yra savininko, ar asmens, kuriam savininkas buvo paveds j valdyti pamestas arba i kurio nors pagrobtas, arba kitaip nustojo bti j valdomas be j valios. Turtui ireikalauti i siningo gijjo yra nustatyti apribojimai. Galima turt ireikalauti, jei siningas gijjas j gavo neatlygintinai, pavyzdiui, pagal dovanojimo sutart, paveldjo. Taip pat turt i siningo gijjo galima ireikalauti, jei turtas savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo davs j valdyti, buvo pamestas, i j pagrobtas arba kitaip nustojo bti j valdomas be j valios. Neleidiama i gijjo ireikalauti turto, jei jis parduotas nustatyta teismo sprendimams vykdyti tvarka (CK 143 str. 2 d.). Jeigu savininkas pagal sutart perduoda daikt kitam asmeniui naudotis (nuomos sutartis), o pastarasis daikt parduoda kitam asmeniui, tai savininkas negals io turto vindikuoti, jeigu pirkjas bus siningas. iuo atveju savininkas turt iiekoti al i nuomininko pardavusio turt. Atgauti daikt savininkas gali tik atveju, jeigu turtas buvo perduotas neatlygintinai (iuo atveju gijjas nieko nepraranda) (CK 143 str.). Pagal Taminsk iuo atveju ginamos siningo gijjo teiss. Sprendiant vindikacinius reikalavimus CK projekte numatoma vadovautis nekaltumo prezumpcija, kad asmuo valdantis turt, yra teistas valdytojas. Iekovas iuo atveju turi paneigti i prezumpcij. Iekovas iuo atveju turi rodyti ir vindikuojamo turto valdytojo nesiningum, nes pastarojo siningumas yra preziumuojamas. CK 145 str. Nustato, kad pinigai ir pareiktiniai vertybiniai popieriai (pareiktins akcijos, obligacijos, pareiktiniai ekiai ir pan.) negali bti ireikalaujami i siningo gijjo. I nesiningo gijjo galima ireikalauti tik individualiai apibrtus pinigus ir pareiktinius vertybinius popierius (t.y. jeigu jie yra paymti numeriais arba kaip nors kitaip pvz. Yra iimti i apyvartos, senoviniai etc).

23.5 Atsiskaitymai grinant turt i svetimo neteisto valdymo Jei tam tikr laik asmuo (neteistas valdytojas) naudoja daikt, reikalingos t. t. snaudos tam daiktui priklausomai nuo jo paskirties, ilaikyti snaudos gali bti btinos, nebtinos. I kitos puss tikrasis savininkas tuo pat metu negaljo to daikto naudoti ir gauti i jo t. t. pajam (priklausomai nuo daikto paskirties). Visais atvejais grinant daikt i neteisto valdymo, turi bti isprstas atsiskaitymo tarp teisto ir neteisto savinink klausimas. iuo atveju lemiam reikm turi neteisto gijjo siningumas ar nesiningumas. Todl : 1) nesiningas neteistas valdytojas vindikuojamo turto savininkui privalo grinti arba atlyginti visas pajamas ir vaisius, kuriuos jis gavo arba turjo gauti per vis valdymo laikotarp. 2) i siningo neteisto valdytojo savininkas turi teis reikalauti grinti arba atlyginti visas pajamas, kurias pastarasis gavo arba turjo gauti nuo to laiko, kada jis suinojo arba turjo suinoti, kad valdo turt neteistai (gavo aukim teism etc.) (CK 146 str. 1 d.). Savininkui turi bti grinamos arba atlyginamos ne tik realiai gautos pajamos, bet ir tos, kurias neteistas valdytojas galjo gauti, jeigu bt turt naudojs pagal paskirt. Neiiekomos tos pajamos, kurias neteistas valdytojas bt gavs nuomodamas turt, jeigu turtas i tikrj nuomojamas nebuvo. Neteistas valdytojas (tiek siningas tiek ir nesiningas), turi teis reikalauti i savininko atlyginti jo padarytas turtui btinsias ilaidas. Ilaid atlyginimas siejamas su vaisi ir pajam grinimu. Neteisto valdytojo padarytos btinos ilaidos atlyginamos nuo to laiko, nuo kurio savininkui priklauso gautos i turto pajamos (CK 146 str. 2 d.). todl neteistam nesiningam valdytojui atlyginamos jo padarytos btinosios ilaidos per vis turto valdymo laikotarp, siningam - tik nuo to momento, kada jis suinojo ar turjo suinoti apie valdymo neteistum. Atlyginamos yra tik btinosios ilaidos. Tokiomis yra laikomos ilaidos reikalingos turtui ilaikyti, isaugoti bei jam naudoti pagal paskirt (ilaidos kapitaliniam ir einamajam remontui, ilaidos gyvuliams erti etc.). Be btinj neteistas valdytojas gali turti su daikto valdymu susijusi papildom (pagerinanij) ilaid, padidinani turto vert. iuo atveju siningas valdytojas turi teis pasilikti sau pagerinimus, jeigu jie yra atskiriami nuo pagrindinio daikto jo nesugadinant. Nesant tokiai galimybei, daikto savininkas siningam valdytojui privalo atlyginti turtas ilaidas, bet ne daugiau kaip daikto verts padidjimo ribose (CK 146 str. 3 d.). nesiningam valdytojui virpelnio vert neatlyginama, jeigu jis yra neatskiriamas nuo pagrindinio daikto pastarojo nesugadinant. 23.6 Nuosavybs teiss gynimas nuo paeidim, nesusijusi su valdymo netekimu Nuosavybs teis gali bti paeidiama ne tik neteistai uvaldant svetim daikt, bet ir trukdant savininkui normaliai naudotis jam priklausaniu turtu (pvz. utverti prajim, pastatyti kieme triukm kelianius renginius ir pan.). CK 147 str. Nustato, kad savininkas gali reikalauti paalinti bet kokius jo teiss paeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Tokie reikalavimai yra vadinami negatoriniais. Toks iekinys pareikiamas tada, kai savininkas valdo turt, taiau yra paeidiamos kitos (naudojimosi, disponavimo turtu, servitutai) teiss. Negatorin reikalavim galima pareikti iki to laiko, kol tsiasi teisi paeidimas. Reikalavimo tikslas - nutraukti teis paeidianius veiksmus ir udrausti juos ateiiai. Jei neteistais veiksmais iekinio pareikjui padaroma ala, tai iekiniu reikalaujama nutraukti neteistus veiksmus ir atlyginti padaryt al. Negatoriniams reikalavimams netaikomi iekinins senaties terminai, kadangi tokie paeidimai yra tstinio pobdio. Negatoriniai iekiniai gali bti pareikiami ne tik paeidiamoms savininko teisms apginti, bet ir kitoms daiktinms teisms ginti (uzufruktas, servitutai).

23.7 Vis ri nuosavybs teiss gynimo lygyb Nuosavybs teisiniuose santykiuose yra tvirtinta vis NT ri gynimo lygyb. I io bendro principo statymai numato t.t. iimtis (ypatingais tais atvejais, kai nuosavybs teisiniuose santykiuose dalyvauja Valstyb). ia objekt ratas kur gali bti nukreiptas iiekojimas yra ribotas. Taiau manoma kad tuo NT gynimo lygybs principas nra paeidiamas (kompensuojama NT teisi gijimo bd santykiu). T.y. valstyb gindama savo nuosavybs teises negali pasinaudoti savo valdingais galinimais, o privalo j ginti bendrai nustatyta tvarka. Kai kuri nuomone, nuosavybs teiss subjekt klasifikavimas (banyi turtas, kininko turtas ir etc.) t.t. prasme reikia nuosavybs teiss gynimo lygybs principo paeidim (taip mano Latviai. Logika, taiau ginytina). 23.8 Valdytojo, nesanio savininku, teisi gynimas r. emiau: "Valdymo teiss gynimas", "Valdymas kaip atskira nuosavybs teiss ris"). I esms moralas yra tas, kad atvejais, kai valdymas yra suprantamas kaip atskira nuosavybs teiss ris, savininko interesai yra ginami pagal bendrus nuosavybs teiss gynimo principus.

23.9 kiti nuosavybs teiss civilinio teisinio gynimo bdai Manau, kad ia turi bti kalbama apie vadinamuosius sutartinius NT gynimo bdus (dar vadinamus prievoliniais). iuos r. Skyriuje 23.2. 24 tema. Valdymo teis 24.1 valdymo teiss svoka Daikto valdymas yra suprantamas kaip teis turti daikt savo inioje ir daryti jam fizin bei kin poveik. Daniausiai valdymas suprantamas kaip sudtin nuosavybs teiss turinio dalis (vadinamoji Romnikoji triada: utendi, fruendi, abutendi). Valdymas taip pat gali atsirasti ir tais atvejais, kai valdytojas su savininku sudaro sutart dl t. t. daikto valdymo. Tokiu atveju savininkas bus inomas, nors valdo ir ne jis pats. Naujasis CK projektas numato valdymo teis kaip savarankik daiktin teis. Juridin valdymo teiss reikm iuo atveju pasirekia tuo, kad valdymas yra ginamas nuo paeidim, o taip pat yra vienintelis bdas gyti nuosavybs teis daikt pagal gyjamj senat. Daikto valdymas kaip savarankika daiktin teis gali bti apibriamas kaip faktinis daikto turjimas, turinti tiksl valdyti j kaip savo. Valdymo teiss yra priskiriama daiktini teisi kategorijai, kadangi yra ginama nuo vis, turi absoliut pobd bei visus daiktinei teisei bdingus poymius. Tam tikrais atvejais susidaro situacijos, kai asmuo daikt valdo, nors jis ne savininkas. Tas asmuo kildina savo teis i kakokio pagrindo, kurie priskiriami prie nuosavybs teiss atsiradimo pagrind, bet dl t. t. prieasties jis savininko teisi negijo. Daikto valdymas kaip savarankika daiktin teis, nuo valdymo atsirandanio i prievolini teisini santyki skiriasi tuo, kad paskutiniajai bdinga tai, kad daikto valdymo ir naudojimo teiss yra tiesiogiai siejamos su prievole, o valdymo atsiradimas ir pasibaigimas siejamas atitinkamai su konkrei prievolini teisini santyki atsiradimu bei pasibaigimu. I prievolini teisini santyki atsirads daikto valdymas negali peraugti nuosavybs teis pagal gyjamj senat. Btinyb CK projekte vesti valdymo teis kaip atskir daiktins teiss institut, pirmiausiai slygojo privaios nuosavybs atkrimas po nepriklausomybs. T.t. atvejais gyvenime atsirado situacijos, kai asmuo daikt valdo, juo naudojasi, taiau teisintos nuosavybs teiss tam daiktui neturi. Turimas teises asmuo gali kildinti i pagrindo, priskiriamo prie nuosavybs teiss atsiradimo pagrind, taiau dl objektyvi prieasi nuosavybs teiss savo laiku gyta nebuvo. (pvz. Neinventorizavus kaimo vietovje kai kuri nekilnojamo turto objekt, liko neaikus jo teisinis statusas: sakysim, mano valdom nam stat senelis ir karta jame gyveno. Taiau iuo atveju (teisins nuosavybs registracijos prasme) nuosavybs teiss nra, nes nuosavyb dl vienoki ar kitoki prieasi liko neregistruota. Dabar: kokiu pagrindu registruoti i nuosavyb? Daikto sukrimo? Taiau a io namo nestaiau (stat mano senelis). Paveldjimo? Bet tai nebuvo oficialiai teisikai registruota ir t.t.). Nelaikoma daiktine teise daikto valdymas, kai faktinis daikto turtojas daikto savininku pripasta kit asmen. 24.2 valdymo teiss subjektai ir objektai Valdymo teiss subjektais gali bti fiziniai, juridiniai asmenys ((btinas teisnumas bei veiksnumas), o taip pat valstyb bei savivaldybs. Valdymo teiss objektu yra pripastamas tik toks daiktas (tiek materialus, tiek ir nematerialus), kuris gali bti nuosavybs teiss objektu, nes i valdymo teiss pagal gyjamj senat gali atsirasti nuosavybs teis. 24.3 siningas ir nesiningas daikto valdymas Daikto valdymas gali bti: - teistas; - neteistas; CK projekte siloma nuostata (prezumpcija), teigianti, kad daikto valdymas yra teistas tol, kol nra rodoma prieingai. Neteistu laikomas valdymas gytas prievarta arba slapta. (it dal Taminskas dst prie valdymo teiss svokos, t. y. 24.1). Valdymo gijimas gali bti: - siningas; - nesiningas. CK projekte taip pat yra numatoma siningo valdymo gijimo prezumpcija (valdymas yra siningas, kol nra rodoma prieingai). iaip siningas valdymo gijimas - tai valdymo daikt gijimas, kai valdym gyjantis asmuo yra sitikins, kad daugiau niekas neturi teisi daikt, kur jis gyja valdym.

Nesiningas valdymo gijimas - tai toks valdymo daikt gijimas, kai valdym gyjantis asmuo inojo, arba turjo inoti apie tai, jog jis neturi teiss tapti to daikto baldytoju, arba kad kitas asmuo turi daugiau teisi uvaldom daikt. 24.4 Valdymo teiss gijimas valdymas nekilnojam daikt gali bti gyjamas ne tik fizikai uvaldius daikt, bet taip pat ir perduodaniam valdyti nekilnojam daikt asmeniui nurodius apie vykus perdavim, jeigu nra klii eiti t daikt ar kitokiu panaiu bdu j fizikai uvaldyti. Valdymas kilnojam daikt daniausiai gali bti gyjamas: pageidaujaniam gyti valdym kilnojam daikt - pamus t daikt savo rankas; pakliuvus gaudomam daiktui spstus, tinklus ir pan. Pastaius prie daikto apsaug; Norinio gyti valdym daikt asmens nurodymu perdavus daikt jo atstovui; Patalpinus daikt patalp, priklausani asmeniui, pageidaujaniam gyti valdym t daikt; Perdavus pageidaujaniajam gyti valdym asmeniui raktus nuo patalpos, kurioje yra tas daiktas; Pageidaujaniam gyti valdym asmeniui atitinkamai paymjus niekieno nevaldom daikt. Valdymas kilnojam daikt taip pat gali bti gyjamas kitais asmens veiksmais, ireikianiais jo vali uvaldyti daikt. T.t. atvejais valdymas daikt gali bti gyjamas per atstov. iuo atveju atstovas privalo uvaldyti daikt neturdamas tikslo pats gyti valdymo t daikt, o siekdamas gyti valdym atstovaujamajam. Per atstov gali bti gyjamas ne tik valdymas, bet taip pat daiktas gali bti faktikai valdomas (CK projektas). 24.5 Valdymo teiss pasibaigimas valdymas kaip savarankika daiktin teis pasibaigia daikto valdytojui gijus valdom daikt nuosavybs teises pagal gyjamj senat. iuo atveju valdymas, kaip savarankika daiktin teis transformuojasi valdym kaip vien sudtini nuosavybs teiss turinio teisi dal. gyjamoji senatis - tai atvejai, kai fizinis ar juridinis asmuo nesantis daikto savininku, bet siningai gijs daikt, bei siningai, teistai, atvirai, nepartraukiamai ir kaip sav valds nekilnojam daikt ne maiau 10 met, arba kilnojam daikt ne maiau 3 met, kai per vis valdymo laikotarp savininkas turjo galimyb realizuoti savo teis daikt, bet nepasinaudojo ja, gyja nuosavybs teis t daikt. Nuosavybs teiss gijimu pagal gyjamj senat valdymas (CK projektas) pasibaigia ne bet kok daikt ir ne bet kokiomis aplinkybmis. Taip gyjamja senatimi nuosavybs teis negali bti gyta slaptai ar neteistai gytus daiktus (nesiningas valdymas), nepriklausomai nuo to, ar nuosavybs teis ketina gyti pats slaptai ar per prievart daikt gijs asmuo, ar kitas asmuo. Nuosavybs teis gyjamja senatimi gali bti gyjami tik daiktai galintys bti nuosavybs teiss objektais. Prie objekt, negalim gyti nuosavybs teise gyjamja senatimi CK projektas numato priskirti Valstybei ir Savivaldybms priklausanius daiktus, bei daiktus, registruotus kito asmens (ne valdytojo vardu). gyjamosios senaties atveju naudojama ne tik siningo gijimo, bet ir siningo valdymo svokos (savininkas turi bti ne tik siningas daikto gijjas, bet ir privalo bti siningu valdytoju vis gyjamosios senaties termin ir net gydamas daikt nuosavybs teisn neinoti apie klitis, trukdanias jam gyti t daikt pagal gyjamj senat). Daikto dalies ar keli dali nesiningas gijimas ar valdymas netrukdo valdytojui pagal gyjamj senat nuosavybs teise gyti likusi, siningai gyt ir valdyt daikto dal. Jeigu valdymo teis yra gyjama per atstov, siningumo reikalaujama ir i atstovo ir i atstovaujamojo. Jeigu gyjamosios senaties laikotarpiu daikto valdymas perjo keliems asmenims ir kiekvieno j valdymas atitiko reikalavimus keliamus NT pagal gyjamj senat atsirasti (siningai gyti, siningai valdyti ir etc.), tai t asmen valdymo laikas gyjamosios senaties termine skaiiuojama kartu. CK projekte numatoma, kad valdymas turt pasibaigti kai daikto valdytojas atsisako savo kaip valdytojo teisi daikt, t.y. atsisako faktikai valdyti daikt ar turti j kaip nuosav, ir kitais statymo numatytais pagrindais. Valdymo teiss atsisakymas iuo atveju turi bti aikiai ireiktas arba numanomas. Perduodant daikt valdyti kitam asmeniui, negalima perduoti jam daugiau teisi nei j turjo pats valdytojas. Taip pat CK projekte numatoma nustatyti, kad kilnojamo daikto valdymas pasibaigia, valdytojui praradus galimyb paveikti daikt pagal savo vali, kai daikt uvaldo kitas asmuo (netgi slaptai arba per prievart), taip pat, kai daikt pamets valdytojas negali jo rasti. Kilnojamo daikto valdymas pasibaigia (CK projektas) taip pat ir atvejais, kai valdytojas negali daikto valdyti (daryti jam fizin ir kin poveik) dl kit prieasi. Valdytojo nesinaudojimas nekilnojamu turtu nereikia valdymo atsisakymo, jeigu toks noras nra numanomas i kit aplinkybi.

Nepertraukiamas daikto valdymas Daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daikt vald nuo valdymo t daikt gijimo iki to daikto gijimo nuosavybn gyjamja senatimi. Jei per gyjamosios senaties laik daikto valdymas perjo keliems asmenims ir kiekvieno i j valdymas atitiko tuos reikalavimus, keliamus nuosavybs teisei pagal gyjamj senat atsirasti, tai t asmen valdymo laikas skaiiuojamas kartu. Savininkas bus paskutinis valdytojas. Joks daiktas neturt bti be savininko arba valdytojo, pavyzdiui kad ir dlto, kad beprieiriai daiktai nepadaryt alos, kad bt galima apmokestinti valdytoj ar savinink ir t. t. Bet koks daiktas, kurio savininkas neinoma, gali bti uvaldytas. Bet taip valdant galima paeisti savininko teises, kuri jis dl tam tikr prieasi negali gyvendinti. I kitos puss - visiems geriau, kai daikt kas nors valdo, todl sudaromos kuo palankesns slygos daiktui uvaldyti (btent gyjamoji senatis). Tokia senatimi gyjant daikt silomi terminai, kad vis dlto savininkas galt pareikti savo teises t daikt, jei jam to reikia. gyjamosios senaties nenutraukia daikto valdymo praradimas be valdytojo valios, jeigu per metus laiko buvo susigrintas daikto valdymas. Jeigu daikto, kuriam skaiiuojamas gyjamosios senaties terminas, savininkas neturjo teisins galimybs reguliuoti savo teiss daikt, tai gyjamosios senaties termino skaiiavimas sustabdomas laikui, kol egzistuoja klitis. Valdymas kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus gali atsirasti skirtingai. Valdymas nekilnojamj daikt gali atsirasti ne tik fizikai uvaldius daikt, bet ir asmeniui nurodius apie vykus perdavim, jei nra klii patekti t daikt arba j uvaldyti. 24.6 valdymo teiss gynimas CK projekte numatoma sureguliuoti kelet norm dl valdymo teiss gynimo. Dabartiniu metu galiojanio CK 148 straipsnis nustato, kad asmuo, kuris nors ir nra daikto savininkas, bet turt valdo pagal statym arba sutart, turi toki pai teis savo daiktini teisi gynyb kaip ir turto savininkas. Jis gali reikalauti grainti turt i svetimo neteisto valdymo ir paalinti bet kokius teiss paeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu. ie reikalavimai gali bti pareikiami ne turto savininkui, o tretiesiems asmenims, kurie paeidia valdytojo teises. Teisto valdytojo pareikti reikalavimai teisme yra nagrinjami vadovaujantis CK 142147 str. Atmetus teisto valdytojo reikalavimus grinti turt i neteisto valdymo, tok reikalavim pakartotinai gali pareikti turto savininkas. Kiekvienam valdytojui turi bti garantuojama teis ginti esam valdym ir atnaujinti atimt valdym. Valdymas gali bti paeidiamas bandymu pasisavinti daikt ar jo dal, taip pat teises j, trukdymu valdyti daikt. Valdymo paeidimas gali pasireikti ir grasinimais, sukelianiais valdytojui reali grsm. CK numatoma nustatyti, kad valdymo paeidimu nelaikomas toks valdymo paeidimas, kai kaltinamasis valdymo paeidimu rodo, kad btent i jo ir neteistai pareikjas gijo valdym. Siningam valdytojui iuo atveju numatoma atlyginti ilaidas reikalingas daikto ilaikymui (btinosios ilaidos), jeigu pastarj nepadeng pajamos gautos i daikto. Siningas valdytojas iuo atveju gali pasilikti jo padarytus daikto pagerinimus (jeigu ie yra atskiriami nuo daikto nepadarant jam alos). Jeigu pagerinimai nra atidalinami nepadarius daiktui alos, siningas valdytojas turi teis reikalauti atlyginti padaryt pagerinim vert, bet ne daugiau kaip daikto verts padidjimas. CK projekte valdymo paeidimu siloma vadinti: Valdymas gali bti paeidiamas paimant daikt ar jo dal, taip pat teises t daikt, arba kitaip trukdant valdyti daikt. Valdymo paeidimu nelaikomi veiksmai, formaliai atitinkantys a.n. poymius, jeigu paeidjas nurodo, kad btent i jo ir neteistai pareikjas gijo valdym. rodymai, kad valdymas yra neteistai gytas i 3-io asmens nra pagrindas pripainti, kad kaltinamas valdymo paeidimu asmuo nepaeid valdymo (t.y. savo veiksm neteistumo negalima ginti kito veiksm neteistumu). Kilus ginui dl valdymo, kai keli (2 ar daugiau) asmen pareikia es daikto valdytojai ir visi remiasi veiksmais, patvirtinaniais tebesitsiant valdym, turi bti ginamas valdymas to asmens, kuris rodys, kad jis yra teistas daikto valdytojas. Jei ito padaryti n viena pus negali, turi bti ginamas valdymas to asmens, kuris daikt valdo seniausiai (CK projektas). (Daugiau apie valdymo teiss gynim irti NT gynime, tema 23). 25 Tema SERVITUTAI 25.1.Servituto svoka Projektas: 7 skyrius. SERVITUTAS Pirmasis skirsnis. Bendrieji nuostatai 4.108 straipsnis. Servituto svoka 1. Servitutas - tai teis svetim nekilnojamj daikt, pasireikianti suteikimu teiss naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujaniuoju daiktu) arba to daikto savininko teisi naudotis daiktu apribojimu, siekiant utikrinti daikto,

dl kurio nustatomas servitutas (viepataujaniojo daikto), tinkam naudojim. 2. Pasikeitus tarnaujaniojo ar viepataujaniojo daikto nuosavybs teiss subjektui, nustatytasis servitutas ilieka. 4.109 straipsnis. Servituto turinys 1. Servitutu suteikiamos servituto turtojui konkreios naudojimosi konkreiu svetimu daiktu teiss arba atimamos i to daikto savininko konkreios naudojimosi daiktu teiss. 2. Kilus abejonms dl servituto turinio, ir nesant galimybi tiksliai j nustatyti, laikoma, kad servitutas yra maiausios apimties. 3. Jeigu nustatant servitut ar vliau nebuvo konkreiai nustatytas servituto turinys, ji slygoja viepataujaniojo daikto poreikiai. 4. Servituto nustatymas neatima i tarnaujaniojo daikto savininko daikto naudojimo teisi, sudarani servituto turin, jeigu toki teisi gyvendinimas netrukdo nustatytajam servitutui. 5. Viepataujaniojo ar tarnaujaniojo daikto savininkas turi teis kreiptis teism ir prayti pakeisti servituto turin ar panaikinti servitut, jeigu i esms pasikeiia aplinkybs ar atsiranda nenumatytos aplinkybs, dl kuri servituto suteikiam teisi gyvendinimas tampa nemanomas ar labai sudtingas. LR ems statyme 2str. pagrindins svokos: "ems servitutai-ems savininko ar valstybins ems naudotojo prievol statym nustatyta tvarka leisti kitiems asmenims ribotai naudotis ems sklypo dalimi." Ne visai tem, pagal LR Vyriausybs nutarim 1995 m. rugsjo 27 d. Nr. 1278 "Dl ems servitut nustatymo, registravimo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo": 11 punktas. Ginus dl naudojimosi Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar apskrities valdytojo nustatytais servitutais, taip pat dl j pakeitimo atitinkamai sprendia Lietuvos Respublikos Vyriausyb arba apskrities valdytojas, o j priimti sprendimai gali bti skundiami teismui. 12 punktas. statym nustatyti ems servitutai yra neriboto laiko, jeigu statyme nenumatyta kitaip, ir perleidus ems sklyp kitiems asmenims nuosavybn arba suteikus naudotis lieka galioti. ems servitutai, nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar apskrities valdytojo sprendimais, yra neriboto laiko, jeigu sprendimuose nenumatyta kitaip, ir perleidus ems sklyp kitiems asmenims nuosavybn arba suteikus naudotis lieka galioti. Praktika: Atnea paym ems pardavimui i ems ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybs mons Vilniaus filialo Vilniaus gyventoj aptarnavimo biuro (- taip vadinasi emtvarka) o ten: 7.Servitutai: 7.1.io ems sklypo servitutai kituose ems sklypuose: Nra. 7.2.Kit ems sklyp (ems sklypo naudotoj) servitutai iame ems sklype: 1)Teis kitiems eiti, vaiuoti per sklypo dal. Leisti naudotis 0.34 ha plote, esant.kt. asmenims priklausaniais pastatais ir teritorija. Juridinis pagrindas:1998 11 05 Nr.33-713 Apskrities virininko sakymai. Ir juos btinai reikia rayti pirkimo-pardavimo sutart. iaip servitutai - gana retas atvejis. 25.2. Servitut ekonomin reikm Vadovlis: Servitut atsiradimas ir vystymasis siejamas su privaios nuosavybs teise. Servitutus iauk bendruomenins emvaldos iirimas ir smulkios nuosavybs em atsiradimas. Be servitut smulki ems nuosavyb bt atsidrusi padtyje be ieities ir daug emi bt praradusios savo ekonomin reikm, kadangi nebt manoma rengti vandentiekio per svetim em, ikasti melioracijos griov ir pan.Servitutai papildo vien ems plot natralius trkumus kit plot, turting gamtos turtais, sskaita, tuo pakeldami j vert. Juo smulkesn ems nuosavyb, juo didesnis servitut vaidmuo. Ir atvirkiai, esant stambiai ems nuosavybei, dideli ems plotai daniausiai yra gerai aprpinti viskuo, kas reikalinga ems kiui. Todl ia maesnis servitut reikalingumas. Po LR nepriklausomybs atstatymo ems kyje atsirado btinumas nustatyti servitutus bei sureguliuoti teiss normomis i servitut nustatymo atsirandanius santykius, kadangi kaip piliei nuosavybs teisi atstatymo bei privatizavimo proces pasekm yra stambios emnaudos pakeitimas smulkia, t.y. kini ki krimas, 2-3ha asmeninio naudojimo ems sklypai bei dar maesni nam vald sklyp gijimas. 25.3. Servitut rys Vadovlis: Pagrindiniai romn teisei inomi servitutai buvo daiktiniai servitutai.Jais buvo "apsunkinama" viena em kitos ems naudai.Seniausi, dar vadinami grynai kaimo servitutais yra tako, kelio, gyvuli pragynimo bei vandens perleidimo servitutai.Daiktiniai servitutai dar buvo dalijami kaimo ir miesto. Servitutu gali bti suteikiama teis naudotis vairiais nekilnojamaisiais daiktais. Labiausiai paplit yra kelio

servitutas bei pastat, rengini servitutai. Taip pat gali bti nustatomi servitutai, suteikiantys teis tiesti poemines ir antemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis.-Toliau vadovly dst.Taminskas neiskiria dabar esani konkrei servitut ri, o vardija projekte numatytus servitutus. Pagal LR Vyriausybs nutarim 1995 m. rugsjo 27 d. Nr. 1278 "Dl ems servitut nustatymo, registravimo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo": 7punktas:. Sprendime dl ems servitut nustatymo valstybins ems naudotojas arba (jeigu to reikia visuomens poreikiams tenkinti) privaios ems savininkas gali bti pareigojamas, nepaeidiant Lietuvos Respublikos ems statymo 11 straipsnio reikalavim, leisti: 7.1. kitiems asmenims eiti, vaiuoti per jo naudojamo ems sklypo dal prie jiems nuosavybs teise priklausani arba j naudojam pastat bei rengini, taip pat naudotis ems sklypo dalimi aptarnaujant bei remontuojant iuos pastatus ir renginius; 7.2. kitiems asmenims eiti, vaiuoti arba ginti gyvulius keliu (taku), nutiestu per jo naudojam ems sklyp, jeigu i kelio (tako) vieta paymta teritorinio planavimo dokumente, arba tais atvejais, kai tenkinti i asmen pageidavim kitaip nemanoma; 7.3. jo naudojamame ems sklype tiesti ryi ir elektros linijas, vandentiekio, kanalizacijos trasas bei kitas poemines ir antemines komunikacijas, kasti melioracijos griovius, rengti drenao ar drkinimo sistemas, aptarnauti ir remontuoti ias linijas, komunikacijas ir renginius - jeigu to reikia miest ir gyvenviei infrastruktrai pltoti, vieojo naudojimo objektams aptarnauti, taip pat kitiems visuomens poreikiams; 7.4. prieiti arba privaiuoti prie valstybei ar kitiems asmenims priklausani vandens telkini fiziniams ir juridiniams asmenims, turintiems teis iuos vandens telkinius naudoti (juos eksploatuoti, priirti ir saugoti); 7.5. kitiems asmenims ribotai naudotis jo naudojamo ems sklypo dalimi kitais tikslais, atsivelgiant visuomens poreikius; 7.6. privaiuoti prie atskir mik, i vis pusi apsupt ems kio naudmenomis; 7.7. lankyti saugomus kratovaizdio kompleksus bei objektus, taip pat rekreacines teritorijas bei objektus. Servitut rys pagal Taminsk: 1) ems servitutai; 2) statini servitutai; 3) servitutai, suteikiantys teis tiesti poemines, antemines komunikacijas, jas priirti. Projekte: 1. (projekto 4.114 straipsnis). Kelio servitutas: Kelio servitutu gali bti nustatoma teis naudotis psij taku, anteminms transporto priemonms skirtu keliu bei galvijams varyti skirtu taku. 2. (pr.4.115 straipsnis). Kelio servitutas, suteikiantis teis naudotis psij taku: 1. Kai kelio servitutu suteikiama teis naudotis psij taku, papildomai nenustatant galimybs pasinaudoti juo kitais tikslais bei nenustatant naudojimosi juo apribojim, tai laikoma, kad tokiu psij taku gali eiti pstieji bei vaiuoti dviraiai, neturintys varikli bei gali bti vedami u pasaito galvijai. 2. Jeigu nustatant kelio servitut, suteikiant teis naudotis psij taku, nenustatomas psij tako plotis ir jo nemanoma nustatyti pagal anksiau buvus tak, kai toks buvo, laikoma, kad galima naudotis vieno metro ploio taku. 3. (pr.4.116 straipsnis). Kelio servitutas, suteikiantis teis vaiuoti transporto priemonmis: 1. Kai kelio servitutu suteikiama teis vaiuoti transporto priemonmis, papildomai nenustatant galimybs pasinaudoti juo kitais tikslais bei nenustatant naudojimosi juo apribojim, laikoma, kad tokiu keliu galima vaiuoti vairiomis transporto priemonmis bei naudotis kaip psij taku. 2. Jeigu nustatant kelio servitut, suteikiant teis vaiuoti transporto priemonmis, nenustatomas kelio plotis ir jo nemanoma nustatyti pagal anksiau buvus keli, kai toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturi metr ploio keliu. Tais atvejais, kai tiktina, jog toks kelias gali bti naudojamas vaiuoti specialiomis plaius gabaritus turiniomis mainomis, ems sklypo, kuriam nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teis vaiuoti transporto priemonmis, savininkas neturi teiss sodinti krm ir medi ariau kaip trys metrai nuo kelio krat. 4.(pr. 4.117 straipsnis.) Kelio servitutas, suteikiantis teis varyti galvijus:1. Kai kelio servitutu suteikiama teis varyti galvijus, papildomai nenustatant galimybs pasinaudoti juo kitais tikslais bei nenustatant naudojimosi juo apribojim, laikoma, kad tokiu keliu (taku) galima tik varyti galvijus bei servituto turtojui naudotis juo kaip psij taku. 2. Kelio servitutu suteikiama teis varyti galvijus, nesuteikia teiss ganyti galvijus alikelse ar ant tako bei alia jo. 3. Jeigu nustatant kelio servitut, suteikiant teis varyti galvijus, nenustatomas kelio (tako) plotis ir jo nemanoma nustatyti pagal anksiau buvus keli (tak), kai toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturi metr

ploio keliu (taku). 5. (pr. 4.118 straipsnis.) Kelio (tako) vietos ir krypties nustatymas: Kai kelio servitutu suteikiama teis naudotis psij taku, anteminms transporto priemonms skirtu keliu ar galvijams varyti skirtu taku, nenustatant kelio (tako) vietos ir krypties, laikoma, kad suteikiama teis naudotis esamu keliu (taku), o kai tokio nra - anksiau buvusiu keliu (taku), o kai tokio nebuvo arba negalima nustatyti jo vietos ir krypties, kelio (tako) viet ir krypt turi teis parinkti daikto savininkas, esant galimybei, laikydamasis nuostatos, kad parenkamoji vieta kiek manoma labiau atitikt keliui (takui) keliamus reikalavimus. 6. (pr.4.119 straipsnis.) Pastat, rengini servitutas: Gali bti nustatomas pastat, rengini servitutas, suteikiantis teis atremti viepataujantj pastat, rengin tarnaujantj daikt arba pritvirtinti prie jo, tvirtinti tarnaujaniojo pastato (renginio) sien (konstrukcij) kablius ir kitokius pritvirtinimui skirtus dalykus bei naudotis jais, statyti pastat ar montuoti rengini dalis, pakibusias vir tarnaujaniojo sklypo, udrausti tarnaujaniojo sklypo savininkui statyti pastatus, renginius, kurie ustot vies ar esam vietovaizd, taip pat atlikti kitus statym neudraustus veiksmus ar reikalauti i tarnaujaniojo daikto savininko, kad jis susilaikyt nuo konkrei veiksm atlikimo. 7. (pr.4.120 straipsnis.) Kiti servitutai: Gali bti nustatomi servitutai, suteikiantys teis tiesti poemines ir antemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, o taip pat - kiti servitutai. 25.4.Servitut nustatymo tvarka Pagal LR Vyriausybs nutarim 1995 m. rugsjo 27 d. Nr. 1278 "Dl ems servitut nustatymo, registravimo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo": 1. Registruojant ems sklypus Valstybinio ems kadastro duomen registre, ems servitutai raomi ems sklyp naudojimo slygas ir registruojami Valstybin ems kadastr tvarkaniose staigose. 2. ems servitut registravimo pagrindas yra: 2.1. statymai; 2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybs sprendimai; 2.3. apskrities valdytojo sprendimai; 2.4. ems savinink ir fizini bei juridini asmen raytins sutartys, kuriose ali tarpusavio susitarimu nustatyti ems servitutai. Sutartys, kuriose nustatyta privaios ems savininko prievol leisti naudotis jam nuosavybs teise priklausanio ems sklypo dalimi kitiems asmenims, tvirtinamos notarikai. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausyb nustato ems servitutus valstybinje emje, suteiktoje (suteikiamoje) naudotis Lietuvos Respublikos Vyriausybs sprendimu, taip pat privaioje emje, jeigu to reikia visuomens poreikiams tenkinti, - didesniuose kaip 10 ha privaios ems plotuose kaimo vietovje ir 1 ha - miestuose. 4. Apskrities valdytojo sprendimu ems servitutai nustatomi: 4.1. valstybinje emje, inuomotoje fiziniams ir juridiniams asmenims, arba suteiktoje naudotis; 4.2. privaioje emje, jeigu to reikia visuomens poreikiams tenkinti, - maesniuose kaip 10 ha privaios ems plotuose kaimo vietovje ir 1 ha - miestuose. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausyb sprendimus dl ems servitut priima ems kio ministerijos teikimu, atsivelgdama apskrii valdytoj pasilymus. Pasilymai dl ems servitut nustatymo rengiami vadovaujantis nustatytja tvarka parengtais detaliojo planavimo dokumentais: ems sklyp arba j grupi urbanizuotuose teritorijose, ininerins infrastruktros juostini sklyp,miest, miesteli bei rekreacini teritorij detaliaisiais planais ir neurbanizmuotose teritorijose emtvarkos ir mikotvarkos projektais, taip pat elektros tinkl ir ryi linij apsaugos taisyklmis. Apskrii valdytoj pasilymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei dl ems servitut nustatymo priimami 6 punkte nurodyta tvarka ir pateikiami ems kio ministerijai. Jeigu ems servitutai nustatomi mik urdijoms priskirtoje emje, apskrii valdytoj pasilymai turi bti suderinti su Mik kio ministerija. Jeigu ems servitutai nustatomi valstybini park teritorijose, padidinto pavojingumo zonose (pageleinkels juostose, aerodromuose, magistralini dujotieki ir naftotieki zonose, elektros tiekimo linij apsaugos zonose), apskrii valdytoj pasilymai turi bti suderinti su ministerijomis, kuri reguliavimo sriiai priklauso nurodytosios teritorijos. Jeigu ems servitutai nustatomi ustatytose teritorijose, esaniose miestuose ir kaimo vietovse, ir neustatytoje kitos paskirties emje, apskrii valdytoj pasilymai (tekstin ir grafin dalis) turi bti suderinti su savivaldybi architektais. 6. Apskrii valdytoj sprendimai dl ems servitut nustatymo priimami ia tvarka: 6.1. apskrii valdytoj administracijos ems kio departamento miesto emtvarkos ir geodezijos tarnybos bei rajon ems kio valdyb emtvarkos ir geodezijos tarnybos (toliau vadinama - apskrii valdytoj administracijos emtvarkos ir geodezijos tarnybos) inagrinja ems reformos emtvarkos projektus bei kitus toje vietovje galiojanius teritorinio planavimo dokumentus, parengia pasilymus dl suprojektuot ems servitut ir pateikia juos apskrii

valdytojams. ems servitut planui rengti naudojamas ems kadastro emlapis, jame paymimos ems sklypo dalys, kuriose nustatomi servitutai; 6.2. projektuojant ems servitutus ir rengiant ems kio ministerijai pasilymus dl j nustatymo, su privaios ems sklyp savininkais turi bti suderintos ems servitut nustatymo slygos. Jeigu derinimo metu ie asmenys ratu pareikalauja atlyginti nuostolius dl ems servitut nustatymo, apskrities valdytojas sudaro komisij, kuri nustato nuostoli dyd; 6.3. apie sprendim dl ems servitut nustatymo primimo viet ir laik apskrities valdytojo administracijos emtvarkos ir geodezijos tarnyba ems savininkams ir valstybins ems naudotojams pranea prie 10 dien registruotu laiku. Jeigu kviesti asmenys neatvyksta be svarbi prieasi, apskrities valdytojas sprendim dl ems servitut nustatymo priima jiems nedalyvaujant; 6.4. apskrities valdytojas, apsvarsts apskrities valdytojo administracijos emtvarkos ir geodezijos tarnybos pasilymus ir privaios ems savinink bei valstybins ems naudotoj pageidavimus, priima sprendim dl ems servitut nustatymo, o jeigu servitutus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb - teikia ems kio ministerijai pasilymus dl ems servitut nustatymo. 7. Sprendime dl ems servitut nustatymo valstybins ems naudotojas arba (jeigu to reikia visuomens poreikiams tenkinti) privaios ems savininkas gali bti pareigojamas, nepaeidiant Lietuvos Respublikos ems statymo 11 straipsnio reikalavim, leisti (servitut rys apraytos aukiau pagal LR Vyriausybs nutarim 1995 m. rugsjo 27 d. Nr. 1278 "Dl ems servitut nustatymo, registravimo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo", nuo 7 iki 7.7): 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar apskrities valdytojo sprendimuose dl ems servitut nustatymo ar raytinse sutartyse dl ems servitut nurodoma ems sklypo dalis, kurioje nustatomas servitutas, jo vieta ir ribos, keli (tak), kuriais bus naudojamasi servituto teise, ploiai, naudojimosi servitutais teiss, slygos ir laikas, nuostoli dl ems servitut atlyginimo slygos (nurodant, kad suteikiama teis naudotis ems sklypo dalimi neatlygintinai, arba konkreius nuostoli ar alos atlyginimo bdus). Prie raytins sutarties dl ems servitut turi bti pridedamas 5 punkte nurodyta tvarka parengtas ir apskrities valdytojo administracijos emtvarkos ir geodezijos tarnybos patvirtintas ems sklypo, kuriame nustatomi ems servitutai, planas. 10. ems servitutai ne vliau kaip per 3 mnesius nuo j nustatymo Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar apskrities valdytojo sprendimu (arba ne vliau kaip per 3 mnesius nuo raytins sutarties dl ems servitut sudarymo) registruojami Valstybinio ems kadastro duomen registre nurodant: ems sklyp, kuriame nustatyta (suteikta) teis naudotis servitutu, io ems sklypo savinink ar valstybins ems naudotoj, ems servituto viet, r, galiojimo laik ir slygas, asmenis bei ems sklypus, kuriems suteikta ems servituto teis. ems servituto objektai paymimi ems kadastro emlapyje. Tais atvejais, kai ems servitutas suteiktas gretimam ems sklypui, tai raoma prie Valstybinio ems kadastro duomen registre registruoto io sklypo duomen. LR ems statymo 11 str. nurodomi aukiau minto nutarimo 2 punkto ems servitut registravimo 3 pagrindai ir plaiau nedetalizuojami. Ir i viso, ems st. servitutams skirtas tik 11 straipsnis, kuriam - 1) 3 servitut nustatymo pagrindai, 2) paminta, kaip atlyginama u nuostolius, patirtus dl nustatyt servitut 3) servitut panaikinimo tvarka - ir viskas. Kitokie servituto nustatymo pagrindai ir tvarka: Projekte: Antrasis skirsnis. Servituto nustatymas: (taip pat dst ir Taminskas) 4.121 straipsnis. Servituto nustatymo pagrindai ir momentas 1. Servitutas gali bti nustatomas statymais, sandoriais bei teismo sprendimu, o statymo nustatytais atvejais - administraciniu aktu. 2. I servituto kylanios teiss ir pareigos subjektams atsiranda tik registravus servitut, iskyrus atvejus, kai servitutas nustatomas statymais ar teismo sprendimu. 3. Nustatant servitutus, visais atvejais turi bti ir viepataujaniuoju dl servitut nustatymo tampanio daikto savininko valia, iskyrus atvejus, kai servitutas nustatomas statymais ar teismo sprendimu. 4.122 straipsnis. Servituto nustatymas sandoriais Sandoriais nustatyti servitutus turi teis tik pats tarnaujaniuoju tampanio daikto savininkas. 4.123 straipsnis. Servituto nustatymas teismo sprendimu 1. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesutaria, o nenustaius servituto, nebt manoma normaliomis snaudomis daikto naudoti pagal paskirt. 2. Dl servituto nustatymo teismo sprendimu gali kreiptis daikto savininkas ar valdytojas. 4.124 straipsnis. Servituto nustatymo apribojimai 1. Nustatyti tarnaujaniajam daiktui nauj servitut leidiama, jeigu tuo nebus paeidiamas pirmiau nustatytasis servitutas.

2. keistam (ipotekuotam) nekilnojamajam daiktui nustatyti servitut leidiama tik esant vis kreditori sutikimui arba teismo sprendimui. 4.125 straipsnis. Daiktai, kuriems gali bti nustatomas servitutas 1. Servitutas gali bti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybmis neterminuotam laikui gali utikrinti viepataujaniojo daikto tinkam naudojim. 2. Servituto nustatymu viepataujaniuoju ir tarnaujaniuoju tampantys daiktai ne btinai privalo turti bendr rib. Svarbiausia, kad dl nustatyto servituto tarnaujaniuoju tampantis daiktas savo pastoviomis savybmis teikt viepataujaniuoju tampaniam daiktui servituto nustatymu siekiam nuolatin naud. 3. Jeigu nustatant servitut nebuvo konkreiai nurodyta daikto dalis, kuriai nustatomas servitutas, laikoma, kad servitutas nustatytas visam daiktui. Bet jeigu servituto suteikiamomis tarnaujaniojo daikto naudojimo teismis galima vienodai gerai pasinaudoti tiek visu daiktu, tiek ir jo dalimi, tuo utikrinant tinkam viepataujaniojo daikto naudojim, tarnaujaniojo daikto savininkas turi teis nustatyti daikto dal, kurioje gali bti naudojamasi servituto nustatytomis teismis. 25.5.Servitut pasibaigimas Pagal LR Vyriausybs nutarim 1995 m. rugsjo 27 d. Nr. 1278 "Dl ems servitut nustatymo, registravimo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo": 13punktas:. Lietuvos Respublikos Vyriausybs arba apskrities valdytojo sprendimais nustatyti ems servitutai gali bti panaikinti iuos sprendimus primusios institucijos sprendimu, jeigu: 13.1. to prao ems servituto teise besinaudojantys asmenys; 13.2. pagal nustatytja tvarka patvirtintus teritorinio planavimo dokumentus ems servitutas pasidaro nereikalingas arba j reikia patikslinti; 13.3. dl pasikeitusi aplinkybi inyksta visuomens reikms, kurias atsivelgiant buvo nustatytas ems servitutas. 14. Lietuvos Respublikos Vyriausyb sprendimus dl jos nustatyt ems servitut panaikinimo priima ems kio ministerijos teikimu. Apskrii valdytojai sprendimus dl nustatytj ems servitut panaikinimo priima apsvarst naujus arba patikslintus teritorinio planavimo dokumentus ir inagrinj apskrii valdytoj administracijos emtvarkos ir geodezijos tarnyb, taip pat suinteresuot asmen (privaios ems savinink, valstybins ems naudotoj) ir kit asmen pateiktus praymus. ems servitutai, nustatyti privaios ems savinink ir fizini bei juridini asmen tarpusavio susitarimu, gali bti panaikinti Lietuvos Respublikos ems statymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka. 15. Sprendimas arba raytin sutartis dl ems servitut panaikinimo registruojami apskrities valdytojo administracijos emtvarkos ir geodezijos tarnyboje ne vliau kaip per 3 mnesius nuo jo primimo, iregistruojant ems servitutus arba kitaip patikslinant Valstybinio ems kadastro duomenis. 16. Apskrii valdytoj administracijos emtvarkos ir geodezijos tarnybos, padariusios raus Valstybinio ems kadastro duomen registre apie ems servitutus, apie tai ratu pranea ems savininkams ar valstybins ems naudotojams, kuri emje yra nustatyti ems servitutai, taip pat asmenims, kurie turi teis ems servitutus kit ems savinink ar valstybins ems naudotoj emje. LR ems statymo 11 str. numatyta: ems servitutai panaikinami ia tvarka: 1.nustatyti statym - statym; 2. nustatyti LR Vyriausybs arba apskrities virininko sprendimais - i institucij sprendimais; 3. nustatyti ems savinink ir fizini bei juridini asmen tarpusavio susitarimu - ali susitarimu arba teismo sprendimu. Projekte: Treiasis skirsnis. Servituto pasibaigimas 4.127 straipsnis. Servituto pasibaigimo pagrindai ir momentas 1. Servitutas pasibaigia: 1) atsisakius jo; 2) tam paiam asmeniui tapus ir viepataujaniojo, ir tarnaujaniojo daikto savininku; 3) uvus viepataujaniajam ar tarnaujaniajam daiktui; 4) pablogjus tarnaujaniajam daiktui; 5) inykus servituto btinumui; 6) sujus senaties terminui. 2. Servitutas gali pasibaigti tik io straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. (per paskait dstytojas sak, kad 1 dalies sraas baigtinis) 3. Servituto pasibaigimo momentu laikomas jo iregistravimo momentas, iskyrus io straipsnio 1 dalies p.2 ir 3 numatytus atvejus. 4.128 straipsnis. Atsisakymas servituto

1. Viepataujaniojo daikto savininkas gali atsisakyti turimo servituto tik tarnaujaniojo daikto savininko naudai. 2. Kai servitutas suteikia kelet to paties daikto naudojimo teisi, galima atsisakyti ir tik nuo kai kuri i j. 3. Kai viepataujantysis daiktas priklauso keliems asmenims, atsisakymas nuo servituto galioja tik tuo atveju, jeigu yra bendras vis j sutikimas. 4. Turimo servituto atsisakymas turi bti formintas raytine sutartimi. 4.129 straipsnis. Servituto pasibaigimas tam paiam asmeniui tapus viepataujaniojo ir tarnaujaniojo daikto savininku 1. Servitutas pasibaigia tik tada, kai tas pats asmuo tampa viso viepataujaniojo ir viso tarnaujaniojo daikto savininku. 2. Jeigu tas pats asmuo tampa tik dalies viepataujaniojo ir tarnaujaniojo daikto savininku, tai likusiajai daliai servitutas lieka galioti. 3. Kai tarnaujantysis daiktas priklauso keliems asmenims, servitutas pasibaigia tik tada, kai visi tarnaujaniojo daikto savininkai nuosavybs teismis gijo viepataujantj daikt. 4.130 straipsnis. Servituto pasibaigimas uvus viepataujaniajam ar tarnaujaniajam daiktui Viepataujaniajam ar tarnaujaniajam daiktui uvus, servitutas pasibaigia. 4.131 Servituto pasibaigimas pablogjus tarnaujaniajam daiktui 1. Tarnaujaniajam daiktui pablogjus tiek, kad jis nebegali atlikti tarnaujaniojo daikto funkcij, pasibaigia ir servitutas. 2. Tarnaujaniojo daikto pablogjimu pasibaigs servitutas atnaujinamas, jeigu daiktas atgauna savybes, dl kuri jis vl gali atlikti tarnaujaniojo daikto funkcijas. iuo atveju neturi reikms netgi tai, kad per laik, kur pablogjs daiktas negaljo atlikti tarnaujaniojo daikto funkcij, servitutas bt pasibaigs dl senaties. 3. Sprendim dl servituto pasibaigimo bei atnaujinimo priima tarnaujaniojo daikto savininkas ir viepataujaniojo daikto savininkas tarpusavio susitarimu, o esant ginui, - teismas. 4.132 straipsnis. Servituto pasibaigimas inykus servituto btinumui 1. Kai aplinkybs pasikeiia taip, kad viepataujantysis daiktas gali bti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujaniuoju daiktu, neribojant tarnaujaniojo daikto savininko teisi naudotis tuo daiktu, servitutas pasibaigia tarnaujaniojo daikto savininko ir viepataujaniojo daikto savininko susitarimu. 2. Jeigu tarnaujaniojo daikto savininkas ir viepataujaniojo daikto savininkas nesusitaria, sprendim dl servituto pasibaigimo priima teismas. 4.133 straipsnis. Servituto pasibaigimas sujus senaties terminui 1. Servitutas pasibaigia sujus senaties terminui, jeigu turintis teis juo naudotis asmuo savanorikai deimt met pats ar per kitus asmenis nesinaudojo servitutu suteikiamomis teismis. 2. Laikas, kur nebuvo naudojamasi servitutu suteikiamomis teismis dl nenugalimos jgos ar dl tarnaujaniojo daikto savininko ar valdytojo trukdymo, senaties termin neskaitomas. 3. Jeigu servituto turtojas servitutu suteikiamas teises deimt met gyvendino tik dalyje tarnaujaniojo daikto, tai likusiosios tarnaujaniojo daikto dalies atvilgiu servitutas pasibaigia. 4. Servitutas negali pasibaigti dl senaties, jeigu buvo naudojamasi nors dalimi servituto turin sudarani teisi. 5. Sujus senaties terminui negali pasibaigti kelio servitutas, suteikiantis teis naudotis taku ar keliu, vedaniu kapines. 4.134 straipsnis. Pastat, rengini servitut pasibaigimas dl senaties Pastat, rengini servitutas dl senaties pasibaigia tik tada, kai viepataujaniojo daikto savininkas deimt met pats ar per kitus asmenis nesinaudojo servitutu suteikiamomis teismis ir tarnaujaniojo daikto atvilgiu padar k nors tokio, kas nesuderinama su naudojimusi servituto suteikiamomis teismis. 25.6. Teiss servitut gynimas Pagal LR Vyriausybs nutarim 1995 m. rugsjo 27 d. Nr. 1278 "Dl ems servitut nustatymo, registravimo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo": 8 punktas: ems savinink ir kit naudotoj praymu u nuostolius dl nustatyt servitut (iskyrus privaios ems savinink nuostolius dl servitut, nustatyt pagal 2.4 punkt, kuris: ems savinink ir fizini bei juridini asmen raytins sutartys, kuriose ali tarpusavio susitarimu nustatyti ems servitutai") atlyginama Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatyta tvarka suinteresuot asmen ar valstybs lomis. Privaios ems savinink praymu u nuostolius dl ems savinink ir fizini bei juridini asmen tarpusavio susitarimu nustatyt servitut iems savininkams atlyginama ali susitarimu suinteresuot asmen lomis. LR .ems statymo 11 str. tas pat Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1995 m. gruodio 8 d. nutarimas Nr. 1545 "Nuostoli, atsiradusi dl

Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar apskrities valdytojo sprendimu nustatyt ems servitut, atlyginimo tvarka": 1. Nuostoliai, padaromi privaios ems savininkams ir valstybins ems valdytojams, nuomininkams ar kitiems naudotojams dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar apskrities valdytojo sprendimu nustatyt ems servitut, apskaiiuojami taip: 1.1. kai bus sunaikinami vaismediai, vaiskrmiai ar sodai, nuostoliai vertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1991 m. balandio 12 d. nutarimu Nr. 135 "Dl vaismedi ir vaiskrmi, kuri vert atlyginama dl ems sklyp pamimo visuomens reikmms, kainojimo normatyv" (in., 1991, Nr. 14-379; 1994, Nr. 30-552); 1.2. kai ems kio paskirties ems nebus galima panaudoti pagal tikslin jos paskirt, nuostoliai apskaiiuojami dauginant metin normatyvin peln (apskaiiuot pagal Agrarins ekonomikos instituto parengt metodik) i terminuoto servituto naudojimo met skaiiaus (taiau ne daugiau kaip 15), o jeigu ems servitutai nustatyti neterminuotam laikui, dauginama i 15; 1.3. kai bus sunaikinami pasliai arba prarandamos dtos (arimui, trimui, sjai, pasli prieirai) los, nuostoliai nustatomi suinteresuot asmen tarpusavio susitarimu arba, jiems nesutarus, iuos nuostolius nustato apskrities valdytojo administracijos ems kio departamento ems kio valdyba pagal vidutinius tos vietovs ems kio darb kainius ir mediag, sklos bei tr kainas; 1.4. kai reiks kirsti mik, mik kio nuostoliai apskaiiuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1994 m. rugpjio 22 d. nutarimu Nr. 776 "Dl Pagrindins tikslins ems naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos patvirtinimo" (in., 1994, Nr. 66-1276) patvirtintos Pagrindins tikslins ems naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos 10.2 ir 10.3 punktais; 1.5. kai privatins nuosavybs objektais naudosis ir i objekt savininkai, nuostoliai nustatomi proporcingai naudojimosi iais objektais apimiai (trukmei) pagal susitarim tarp ems savininko ir servitutu suinteresuot asmen, o jeigu ie asmenys nevardyti, - tarp ems savininko ir apskrities valdytojo. 2. Privaios ems savininkams ir valstybins ems valdytojams, nuomininkams ar kitiems naudotojams nuostolius, atsiradusius dl ems servitut nustatymo, atlygina servitutu suinteresuoti asmenys. staigoms ir organizacijoms, ilaikomoms i Lietuvos valstybs biudeto ar savivaldybi biudet, los, kuri reikia nuostoliams atlyginti, gali bti skiriamos i atitinkamo biudeto, o kai nuostolius pagal susitarim su privaios ems savininku turi atlyginti apskrities valdytojas, naudojamos ems reformos fondo los. 3. Valstybiniuose mikuose mik kio nuostoliai, nurodyti ios tvarkos 1.4 punkte, atlyginami sumokant nustatyt pinig sum Mik kio ministerijos miko fond.

Projekte: 4.135 straipsnis. Servituto naudotojo teis reikalauti nuostoli atlyginimo Jeigu tarnaujaniojo daikto savininkas ar valdytojas trukdo servituto naudotojui gyvendinti servitutu suteikiamas teises, tai servituto turtojas turi teis reikalauti dl trukdymo atsiradusi nuostoli atlyginimo. 4.136 straipsnis. Tarnaujaniojo daikto savininko teisi gynimas 1. Jeigu servituto turtojas netinkamai realizuoja servitutu suteiktas tarnaujaniojo daikto naudojimo teises, tuo paeisdamas tarnaujaniojo daikto savininko teises, tai tarnaujaniojo daikto savininkas turi teis reikalauti paalinti bet kokius paeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. 2. Pasibaigus servitutui, servituto turtojas, pareikalavus tarnaujaniojo daikto savininkui, turi atstatyti to daikto bkl padt, buvusi iki servituto nustatymo. I servituto turtojo negali bti reikalaujama paalinti tokius daikto pasikeitimus, kurie atsirado nepriklausomai nuo servituto buvimo. 4.137 straipsnis. Atsakomyb pagal turtines prievoles, kylanias i servituto 1. Jeigu viepataujantysis ar tarnaujantysis daiktas nuosavybs teise priklauso keliems savininkams, jie yra solidariai atsakingi pagal turtines prievoles, kylanias i servituto. 2. Jeigu viepataujantysis ar tarnaujantysis daiktas perleidiamas kitam asmeniui, pagal turtines prievoles, atsiradusias i servituto iki daikto perleidimo momento, solidariai atsako daikto perleidjas ir gijjas. 26 Tema UZUFRUKTAS Paskaitose ia tema buvo skaitomas projektas, vadovly - cituojamas projektas. Be CK 154str. ir projekto apie uzufrukt daugiau nieko nerasta. 26.1. Uzufrukto svoka

Vadovlis: Justiniano Corpus Civilis uzufruktas apibdintas kaip teis vartoti ir naudoti svetim daikt nekeiiant jo teisins esms. Toliau cituojamas projektas. LR Civilinio kodekso 154 str.: Daikto duodami vaisiai, pajamos, gyvuli prieauglis priklauso jo savininkui, jeigu statymas arba savininko sutartis su kitu asmeniu nenustato ko kita. Turto kinio naudojimo rezultatai - produkcija ir pajamos - priklauso turto savininkui, jeigu statymai ar savininko sutartis su kitu asmeniu nenustato ko kita. Toks terminas, kaip "uzufruktas" CK neminimas. PROJEKTAS: Pirmasis skirsnis. Bendrieji nuostatai 4.138 straipsnis. Uzufrukto svoka 1. Uzufruktas - tai asmens gyvenimo trukmei ar apibrtam terminui, kuris negali bti ilgesnis u asmens gyvenimo trukm, nustatyta uzufruktoriaus teis naudoti svetim daikt ir gauti i jo vaisius, produkcij ir pajamas. 2. Uzufruktas gali bti nustatytas vieno ar keli asmen (bendrai ar nustatant kiekvieno dal) naudai. 4.139 straipsnis. Uzufrukto objektas 1. Uzufrukto objektu gali bti kiekvienas nesuvartojamasis tiek kilnojamasis, tiek ir nekilnojamasis daiktas, esantis nuosavybs teiss objektu. 2. gydamas uzufrukt pagrindin daikt, uzufruktorius gyja uzufrukt ir antraeilius daiktus, jeigu sutartimi ar statymais nenustatyta kitaip. 3. Uzufrukto objektas perduodamas uzufruktoriui pagal apra. 4. Pasikeitus daikto, kur nustatytas uzufruktas savininkui, uzufruktas ilieka. 4.140 straipsnis. Uzufrukto turinys 1. Uzufruktorius turi teis valdyti daikt bei j naudoti taip, kaip nustatyta, o jeigu nenustatyta, - kaip t daryt rpestingas savininkas atsivelgiant daikto paskirt. 2. Uzufrukto objekto naudojimo procese gaunami vaisiai, produkcija ir pajamos priklauso uzufruktoriui, jeigu sutartimi ar statymais nenustatyta kitaip. 3. Uzufrukto turinys nustatomas kiekvienu konkreiu atveju nustatant uzufrukt. Nustatantis uzufrukt subjektas gali uzufrukto turin sudaranias teises nustatyti tokias, kurios neprietarauja daikto naudojimui pagal paskirt. 4. Jeigu uzufruktas nustatytas bendrosios nuosavybs teiss objektu esant daikt, tai uzufruktorius turi tas daikto valdymo ir naudojimo teises, kurios priklausyt jam kaip bendrasavininkiui. 5.Uzufruktorius turi teis reikalauti vykdyti uzufrukto objekto atvilgiu prievoles ir priimti mokjimus. 6. Uzufruktorius neturi teiss perduoti uzufrukt kitam asmeniui, bet jis gali perduoti kitam asmeniui teis gyvendinti uzufrukt. Tokiu atveju abu subjektai atsako pagal prievoles solidariai. Laikas, kuriam perduodama kitam asmeniui teis gyvendinti uzufrukt, negali bti ilgesnis u laik, kuriam nustatytas uzufruktas. 7. Uzufruktorius neturi teiss perdirbti uzufrukto objekt arba kitokiu bdu i esms j pakeisti be uzufrukto objekto savininko leidimo ar, statymo nustatytais atvejais, - teismo sprendimo. 8. Uzufruktorius neturi teiss uzufrukto objekte rasto lobio dal, pagal statym priklausani daikto savininkui. 4.141 straipsnis. Uzufruktoriaus pareigos 1. Uzufruktorius privalo ilaikyti ir remontuoti uzufrukto objekt, kiek tai btina jo normalios bsenos utikrinimui. 2. Proporcingai turimoms uzufrukto objekto naudojimo teisms bei gaunamoms i jo pajamoms, uzufruktorius privalo mokti nustatytus mokesius bei kitus su uzufrukto objektu susijusius mokjimus, jeigu sutartimi ar statymais nenustatyta kitaip. 3. Jeigu uzufrukto objektas sugadinamas arba paeidiamas, arba paaikja btinumas atlikti neeilinius jo gerinimo ir remonto darbus, apsaugoti j nuo nenumatyt pavoj, arba tretieji asmenys pareikia apie savo teises uzufrukto objekt, uzufruktorius privalo tuojau pat praneti apie tai savininkui. 4. Uzufruktorius sutartyje, testamente ar statyme numatytais atvejais privalo apdrausti uzufrukto objekt. Jeigu uzufruktorius neapdraudia uzufrukto objekto, t gali padaryti uzufrukto objekto savininkas uzufruktoriaus sskaita. 5. Kasmet uzufruktorius savo sskaita turi pateikti uzufrukto objekto savininkui ataskait, jeigu uzufrukto slygose nenumatyta kas kita. 4.142 straipsnis. Uzufrukto gyvendinimas em 1. Uzufruktorius neturi teiss kirsti emje, kuri yra uzufrukto objektas, augani medi, iskyrus ivartas ir sausuolius. Sunaikintus medius uzufruktorius privalo atsodinti, jeigu uzufrukto slygose nenumatyta kas kita. 2. Uzufruktorius negali igauti i ems nauding ikasen, iskyrus atvejus, kai ems naudojimo paskirtis yra nauding ikasen gavyba.

4.143 straipsnis. Uzufruktoriaus atsakomyb 1. Uzufruktorius atsako u uzufrukto objekto pablogjim, kuris atsirado netinkamai gyvendinant uzufrukt. 2. Jeigu uzufruktorius nevykdo i uzufrukto atsirandani esmini pareig, uzufrukto objekto savininko praymu teismas gali skirti turto, esanio uzufrukto objektu, administratori. 26.2. Uzufrukto ekonomin reikm ia tema vadovlyje 0, per paskait tik paminjo tem, ir nieko nepasak. Manau, kad tokio klausimo nebus. 26.3. Uzufrukto nustatymo pagrindai Antrasis skirsnis. Uzufrukto nustatymas 4.144 straipsnis. Uzufrukto nustatymo pagrindai ir momentas 1. Uzufruktas gali bti nustatomas statymais, teism sprendimais, kai tai numato statymai, bei sandoriais. 2. I uzufrukto kylanios teiss ir pareigos daikt, kuriam privaloma valstybin registracija, subjektams atsiranda tik registravus uzufrukt, iskyrus atvejus, kai uzufruktas nustatomas statymu ar teismo sprendimu. 3. kilnojamj daikt, kuriam nra nustatyta privaloma valstybin registracija, uzufruktas atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu kitaip nenumato statymas, kai uzufruktas nustatomas statymu, jeigu kitaip nenumatyta sandoryje, kai uzufruktas nustatomas sandoriu, ir jeigu kitaip neiplaukia i teismo sprendimo, kai uzufruktas nustatomas teismo sprendimu. 4. Nustatant uzufrukt, turi bti uzufruktoriumi tampanio asmens valia, iskyrus atvejus, kai uzufruktas nustatomas statymu ar teismo sprendimu. 4.145 straipsnis. Uzufrukt nustatymas sandoriais 1. Nustatyti uzufrukt sandoriais turi teis tik pats daikto savininkas. 2. Nustatant uzufrukt, visais atvejais turi bti ir uzufruktoriumi tampanio asmens valia. 4.146 straipsnis. Uzufrukt nustatymo apribojimai Naujas uzufruktas gali bti nustatomas s daiktus, kuriuos jau yra nustatytas uzufruktas, jeigu naujai nustatomo uzufrukto turin sudaranios daikto naudojimo teiss nesutampa su jau nustatyto uzufrukto turin sudaraniomis daikto naudojimo teismis ir naujuoju uzufruktu nustatom teisi gyvendinimas nepaeis jau esamo uzufruktoriaus teisi.

26.4. Uzufrukto pasibaigimas PROJEKTAS: Treiasis skirsnis. Uzufrukto pasibaigimas 4.147 straipsnis. Uzufrukto pasibaigimo pagrindai ir momentas 1. Uzufruktas pasibaigia: 1) atsisakius jo; 2) mirus uzufruktoriui, likvidavus juridin asmen ar prajus trisdeimiai met nuo jo nustatymo juridiniam asmeniui; 3) pasibaigus terminui ar vykus naikinaniojoje slygoje numatytam juridiniam faktui; 4) uzufruktoriui tapus uzufrukto objekto savininku; 5) uvus uzufrukto objektui; 6) pablogjus uzufrukto objektui; 7) sujus senaties terminui; 8) panaikinus uzufrukt teismo sprendimu. 2. Uzufruktas gali pasibaigti tik io straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. 3. Uzufrukto pasibaigimo momentu laikomas jo iregistravimo momentas, iskyrus io straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose numatytus atvejus, bei tuos atvejus, kai uzufruktas neturjo bti registruotas. 4. Keli asmen naudai nustatytas uzufruktas pasibaigia, pasibaigus paskutinio asmens teisei, jeigu

nenustatyta kitaip. 5.Uzufrukto objekto savininko ir uzufruktoriaus susitarimu ar teismo sprendimu uzufruktas gali bti pakeistas rent, jeigu dl svarbi prieasi uzufruktorius negali vykdyti savo pareig. 4.148 straipsnis. Atsisakymas uzufrukto 1. Uzufruktorius gali atsisakyti turimo uzufrukto tik uzufrukto objekto savininko naudai. 2. Kai uzufruktas suteikia kelet to paties daikto naudojimo teisi, galima atsisakyti nuo kai kuri i j. 3. Turimo uzufrukto atsisakymas turi bti formintas ratu.

4.149 straipsnis. Uzufrukto pasibaigimas mirus uzufruktoriui, likvidavus juridin asmen ar prajus trisdeimiai met nuo jo nustatymo juridiniam asmeniui 1. Uzufruktoriaus mirtimi uzufruktas pasibaigia nepriklausomai nuo to, ar jis buvo nustatytas apibrtam terminui, ar konkretaus asmens gyvenimo trukmei. Uzufruktui pasibaigus uzufruktoriaus mirtimi, jo teisi permjai privalo grinti daikt savininkui. 2. Juridinio asmens kaip uzufruktoriaus turtas daiktas turi bti grintas savininkui primus sprendim likviduoti juridin asmen arba prajus trisdeimiai met nuo uzufrukto nustatymo juridiniam asmeniui. 4.150 straipsnis. Uzufrukto pasibaigimas pasibaigus terminui ar vykus naikinaniojoje slygoje numatytam juridiniam faktui 1. Jeigu nustatant uzufrukt buvo numatytas jo pasibaigimo terminas ar uzufrukto pasibaigimas buvo susietas su naikinanija slyga, tai, pasibaigus nustatytam terminui ar vykus naikinaniojoje slygoje numatytam juridiniam faktui, uzufruktas pasibaigia. 2. Jeigu uzufruktas buvo nustatytas laikotarpiui, kol treiasis asmuo sulauks tam tikro amiaus, o tas asmuo nesulauks nustatytojo amiaus mirta, tai uzufruktas ilieka iki to laiko, kada mirusysis asmuo bt sulauks nustatytojo amiaus. 3. Jeigu uzufruktas buvo nustatytas laikotarpiui, kol atsiras su treiuoju asmeniu susij slygos, o treiasis asmuo iki t slyg atsiradimo mir ir todl numatytosios slygos atsirasti negals, tai uzufruktorius isaugo savo teises iki savo gyvenimo pabaigos. 4.151 straipsnis. Uzufrukto pasibaigimas uzufruktoriui tapus uzufrukto objekto savininku 1. Uzufruktas pasibaigia tik tada, kai uzufruktorius tampa viso uzufrukto objekto savininku. 2. Jeigu uzufruktorius tampa tik dalies uzufrukto objekto savininku, tai likusiajai daliai uzufruktas lieka galioti. 4.152 straipsnis. Uzufrukto pasibaigimas uvus uzufrukto objektui Uzufrukto objektui uvus pasibaigia ir uzufruktas. 4.153 straipsnis. Uzufrukto pasibaigimas pablogjus uzufrukto objektui 1. Uzufrukto objektui pablogjus tiek, kad jis nebegali bti naudojamas pagal nustatyto uzufrukto paskirt, uzufruktas pasibaigia. 2. Uzufrukto objekto pablogjimu pasibaigs uzufruktas atnaujinamas, jeigu uzufrukto objektas atgauna savybes, dl kuri jis vl gali atlikti tokio objekto funkcijas. iuo atveju neturi reikms netgi tai, kad per laik, kur pablogjs uzufrukto objektas negaljo bti naudojamas pagal nustatyto uzufrukto paskirt, uzufruktas bt pasibaigs sujus senaties terminui. 3. Sprendim dl uzufrukto pasibaigimo bei atnaujinimo priima uzufrukto objekto savininkas ir uzufruktorius tarpusavio susitarimu, o esant ginui - teismas. 4.154 straipsnis. Uzufrukto pasibaigimas sujus senaties terminui 1. Uzufruktas, kurio objektas yra nekilnojamasis daiktas, pasibaigia sujus senaties terminui, jeigu uzufruktorius nepertraukiamai savanorikai deimt met pats ar per kitus asmenis nesinaudojo uzufruktu

suteikiamomis teismis. 2. Uzufruktas, kurio objektas yra kilnojamasis daiktas, pasibaigia dl senaties, jeigu uzufruktorius savanorikai trejus metus pats ar per kitus asmenis nesinaudojo uzufruktu suteikiamomis teismis. 3. Laikas, kur nebuvo naudojamasi uzufruktu suteikiamomis teismis dl nepaprasto vykio (nenugalimos jgos) ar dl uzufrukto objekto savininko (valdytojo) trukdymo, senaties termin neskaitomas. 4. Jeigu uzufruktorius uzufruktu suteikiamas teises penkiolika met gyvendino tik dalyje nekilnojamojo daikto, tai likusiosios daikto dalies atvilgiu uzufruktas pasibaigia. 5. Uzufruktas negali pasibaigti dl senaties, jeigu buvo naudojamasi nors dalimi uzufrukto turin sudarani teisi. 4.155 straipsnis. Uzufrukto objekto grinimas pasibaigus uzufruktui 1. Pasibaigus uzufruktui, uzufruktorius privalo grinti savininkui uzufrukto objekt tos bkls, kurios j gavo, atsivelgiant normal susidvjim, jeigu nustatant uzufrukt nebuvo aptarta kitaip. 2. Uzufruktorius turi teis pasilikti daikto pagerinimus, kuriuos galima atskirti, jeigu tai nepadarys alos uzufrukto objektui. Jeigu pagerinim taip atskirti negalima, tai uzufruktorius turi teis reikalauti atlyginti padarytas pagerinimui ilaidas, bet ne daugiau kaip daikto verts padidjimas, tik tuo atveju, jeigu pagerinimus jis padar daikto savininko sutikimu. 26.5. Teiss uzufrukt gynimas PROJEKTAS: 4.156 straipsnis. Uzufrukto objekto savininko teisi gynimas

Jeigu uzufruktorius netinkamai gyvendina uzufruktu suteiktas uzufrukto objekto naudojimo teises, tuo paeisdamas daikto savininko teises, tai uzufrukto objekto savininkas turi teis reikalauti paalinti bet kokius paeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. ia tema per paskait perskait tik vien it sakin. 27 tema. IPOTEKA 27.1. Ipotekos svoka. LR Ipotekos statyme ipoteka apibdinama kaip esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdym apsaugantis turto keitimas, kai keisto turto savininkui paliekama nuosavybs teis. Jei sujus nustatytam terminui skola ipotekos kreditoriui negrinama, jis turi teis reikalauti, kad keistas turtas bt parduotas i varytyni ir i gaut pinig atlyginta jam priklausanti suma. Susitarimas dl keisto turto perleidimo ipotekos kreditoriaus nuosavybn negalioja. dst. Taminsko komentaras - Ipoteka - prievols utikrinimo bdas. Hipoteka suprantama kaip: 1) 1) kaip prievols vykdymo utikrinimo bdas; 2) 2) kaip daiktin teis. Pagal antr samprat: savininkui paliekama ne tik nuosavybs teis, bet ir pats daiktas ir negalima susitart dl daikto perleidimo kreditoriaus naudai. Hipoteka leidia keist daikt parduoti, perleisti, bet keitimas seka paskui daikt. Hipoteka apsunkinimas daiktu. Hipoteka kaip daiktin teis pasireikia kaip t kreditori reikalavimo teis t turt, kuris yra keistas. ios teiss realizavimo galimyb tiesiogiai susijusi su skolinio pareigojimo vykdymu. Hipoteka, skirtingai nuo kit prievoli, siejama ne su asmeniu, o su daiktu. Daikto savininkas gali pasikeisti, o iiekojimas t daikt iliks. 27.2. Ipotekos reikm. Hipotekos atsiradimas siejamas su privaios nuosavybs atsiradimu. Realiausia kredito suteikimo garantija, nes keiiamas nekilnojamasis turtas. Hipotekos reikm kad savininkas galt gauti paskol kokioms nors investicijoms, bet ustatydamas daikt. Daikt keisti hipoteka galima kelis kartus, jei jo vert didel, ir u tai gauti kelias paskolas. Todl leidus daikt perleisti kreditoriams (kai daiktas keistas kelis kartus), bt paeistos kit kreditori teiss. Pagal dabartinius statymus perleisti daikt kreditoriui galima. Hipoteka keisti turt gali tik to turto savininkas, bet turtas gali bti keiiamas svetimam skoliniam sipareigojimui utikrinti. 27.3. Ipotekos subjektai. statyme nieko. dst. Taminskas - subjektas - tas, kuriam galima keisti daikt (kreditorius) (pagal t samprat, jei hipotek laikome daiktine teise). irti pagal bendrus pagrindus: kas gali turti kitas daiktines teises, tas gali bti ir hipotekos subjektu.

27.4. Ipotekos objektai. statymas - ipotekos objektu laikomi atskiri registruojami, i civilin apyvartos neiimti daiktai, kurie gali bti parduodami vieose varytinse. Gali bti keiiamas nekilnojamas turtas, registruotas LR nekilnojamo turto registre. Kilnojamo turto ipoteka apima keitimo momentu turto registre registruot turt, jo sudtines dalis ir priklausinius. Kilnojamo turto ipoteka neapima i io turto gaunam pajam. Negali bti keiiamas turtas, iimtas i civilins apyvartos, aretuotas turtas, taip pat turtas, kur pagal LR statymus negali bti nukreiptas iiekojimas. keiiamas turtas, iskyrus em, turi bti apdraustas, kol ipoteka bus baigta. Norint keisti turto dal, i dalis turi bti tiksliai apibrta ir registruota turto registre kaip atskiras objektas. Turtas, priklausantis bendrosios nuosavybs teis, gali bti keistas tik raytiniu bendrasavininki sutikimu. Nekilnojamo turto keitimas apima: - ipotekos registravimo momentu nekilnojamojo turto registre registruot pagrindin daikt ir jo priklausinius; - vliau prie to turto jo savininko valia prijungtus ar dl gamtini vyki prisijungusius daiktus. Ipoteka neapima turto, kur prie pagrindinio daikto po jo keitimo prijung nuomininkas ar asmuo, naudojantis turt pagal panaudos sutart. Jeigu keiiant pastat nra keiiamas ems sklypas, ant kurio stovi pastatas, pastato keitimas apima ems sklypo, ant kurio stovi keistasis pastatas, nuomos (panaudos) teis, atsiradusi nekilnojamojo turto registre registruotos ems nuomos (panaudos) sutarties pagrindu. keiiant em, ant jos stovintys pastatai nekeiiami, jei ipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. iuo atveju, pardavus keist em varytynse, pastato savininkas gyja teis ems servitut. Jei varytynse parduodamas keistas ems sklypas, ant kurio stovi kitam asmeniui (ne ems savininkui) nuosavybs teise priklausantys pastatai, sigijusiam varytynse em asmeniui pereina buvusio ems savininko teiss ir pareigos, turtos pastato savininkui. Nekilnojamo turto ipoteka neapima i io turto gaunam pajam. Padalijus keist nekilnojamj turt, ipotekos reikalavimas nedalijamas ir lieka galioti visiems po padalijimo esantiems nekilnojamojo turto objektams. Susitarimas dl ipotekos reikalavimo padalijimo negalioja. keisti nekilnojamo turto objektai gali bti sujungti vien tik gavus kreditori, kuri reikalavimo tenkinimo eilikumas po susijungimo pasikeis, sutikim ratu. Sujungus kelis nekilnojamo turto objektus, kiekvieno i j ipoteka apima po sujungimo suformuot nekilnojamj turt. ipotekos kreditori reikalavim tenkinimo eil nustatoma pagal praymo registruoti ipotek registravimo ipotekos skyriuje dat. keisto turto savininkas neturi teiss mainti keisto turto verts. 27.5. Ipotekos rys. LR nustatomos ios ipotekos: paprastoji; jungtin; svetimo turto; maksimalioji; bendroji; slygin. Paprastoji ipoteka registruojama, kai skolininkas vieno konkretaus sipareigojimo vykdym apsaugo keisdamas vien konkret savo turto objekt. Jungtin ipoteka registruojama, kai skolininkas vieno konkretaus sipareigojimo vykdym apsaugo vienu metu keisdamas kelis savo turto objektus. Parduodant jungtine ipoteka keist turt varytinse, skola iiekoma i vis parduodam objekt vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Turto objekt pardavimo eil nustato turto savininkas. Svetimo turto ipoteka registruojama, kai turto keitimu apsaugomas ne keiiamo turto savininko (kaito gavjo), bet kito asmens (skolininko) skolinio sipareigojimo vykdymas. kaito davjas neatsako u skolininko sipareigojimo vykdym kitu savo turtu. Tais atvejais, k ai kaito davjas vykdo keistu turtu apsaugot skolin sipareigojim arba keistas turtas parduodamas i varytini, kaito davjas turi atgrtinio reikalavimo teis asmen, kurio sipareigojimo vykdymui buvo keistas turtas, dl sumoktos sumos atlyginimo. Maksimalioji ipoteka registruojama, kai susitariama tik dl maksimalios sipareigojim apsaugojimo turtu sumos ir dl paskolos naudojimo srities. Maksimalioji ipoteka galioja ne ilgiau kaip 5 metus. Pasibaigus iam terminui, skolos dydis fiksuojamas ir ipoteka pradeda veikti kaip paprastoji, o vliau prisiimt sipareigojim i ipoteka neapsaugo. Skolos dydio fiksavimo data gali bti nustatyta ipotekos sutartyje. Jeigu tai nepadaryta, ipotekos kreditorius gali reikalauti skolos dydi fiksuoti bet kuriuo momentu, bet ne anksiau kaip prajus 3 metams nuo ipotekos registravimo dienos. Skolos dydis taip pat fiksuojamas iais atvejais: kai kiti kreditoriai reikalauja parduoti keist turt i varytini; aretavus keist turt; paskelbus skolinink arba kreditori nemokiais ar juos likviduojant; kreditoriui ar skolininkui mirus, jeigu turto paveldtojai per 8 mnesius nuo palikimo atsiradimo dienos neperregistravo ipotekos savo vardu. Skolos dydio fiksavimas panaikinamas, jei kreditoriai ataukia reikalavim parduoti turt i varytini, taip pat jei panaikinamas turto aretas arba ataukiamas skolininko ar kreditoriaus likvidavimas.

Bendroji ipoteka registruojama, kai vienam skoliniam sipareigojimui apsaugoti keiiama keletas atskiriems savininkams priklausani objekt. Bendrosios ipotekos sutartyje turi bti nurodyta keist objekt pardavimo varytinse eil. Bendrja ipoteka keisto objekto savininkas gali objekt dar kart keisti tik baigs ipotek. Slygin ipoteka registruojama, jeigu susitariama, jog: ipoteka sigalios nuo to momento, kai sutartyje numatyta slyga bus vykdyta. Kol slyga nevykdyta, ipoteka kreditoriaus praymu gali bti bet kuriuo momentu panaikinta. ipoteka galios tik iki to momento, kol bus vykdoma sutartyje numatyta slyga. Jei slyga nebevykdoma, kreditorius turi teis reikalauti, kad ipoteka bt baigta. Slyga gali bti nustatoma tiek kreditoriui, tiek skolininkui. 27.6. Ipotekos staigos. 27.7. Ipotekos sudarymo ir perdavimo tvarka Ipotekos registravimo tvarka. ipoteka sigalioja nuo jos registravimo ipotekos knygoje momento, kartu padarant atitinkamas atymas keisto turto registre. Praymas registruoti nekilnojamojo turto ipotek pateikiamas nekilnojamo turto buvimo vietos ipotekos skyriui, o praymas registruoti kilnojamojo turto ipotek - bet kuriam ipotekos skyriui. Praymas pakeisti arba baigti ipotek pateikiamas ipotek registravusiam ipotekos skyriui. Turto keitimo (ipotekos) sutartis arba vienaalis keiiamo turto savininko pareikimas keisti turt forminami ipotekos laktu, kurio form tvirtina Teisingumo ministerija. Kai turtas keiiamas ipotekos sutartimi, ipotekos lakt pasirao skolininkas, keiiamo turto savininkas (kai skolininkas ir turto savininkas ne tas pats asmuo) ir kreditorius, o tais atvejais, kai turtas keiiamas vienaaliu keiiamo turto savininko pareikimu - keiiamo turto savininkas. ipotekos laktas turi bti patvirtintas notaro ir statymo nustatyta tvarka registruotas ipotekos registre. Jeigu ipotekos lakt surao keiiamo turto savininkas vienaalikai, kreditorius gali bti nenurodytas. iuo atveju suraomas pareiktinis ipotekos laktas. Pareiktinis ipotekos laktas jo turtojo pageidavimu bet kuriuo momentu gali bti formintas vardiniu ipotekos laktu. Skolin sipareigojim, apsaugot ipoteka, galima reikalauti vykdyti tik pateikus ipotekos lakt. Jeigu kreditorius nepateikia ipotekos lakto, skolininkas savo sipareigojimo gali nevykdyti. Skolininkui vykdius ipoteka apsaugot skolin sipareigojim, kreditorius privalo grinti skolininkui ipotekos lakt, kuriame paymta apie skolinio sipareigojimo vykdym. Praymas registruoti ipotek registruojamas pateikus ipotekos skyriui ipotekos lak?t ir kitus ipotekos registro nuostatuose nurodytus dokumentus. ipotekos skyrius atsisako priimti praym registruoti ipotek ir grina j kartu su prie jo pridtais dokumentais kiekvienu i i atvej, jeigu: praymas registruoti nekilnojamojo turto ipotek pateiktas ipotekos skyriui ne pagal turto buvimo viet; prayme nenurodyti skolininkas ir keiiamo turto savininkas bei juos identifikuojantys duomenys. registruotas ipotekos lakto originalas kartu su prie jo pridtais dokumentais ir paymjimu apie ipotekos registravim centriniame ipotekos registre isiuniami ipotekos kreditoriui, o tais atvejais, kai registruotas pareiktinis ipotekos laktas - keiiamo turto savininkui. Praymai pakeisti ir baigti ipotek registruojami ta paia tvarka kaip ir praymai registruoti ipotek. ipotekos reikalavimo perleidimas ir keitimas. ipotekos reikalavim kreditorius gali perleisti kitam asmeniui, iskyrus atvejus, kai ali susitarimu ipotekos sutartyje rayta, jog kreditorius neturi teiss tai daryti. Asmeniui, gijusiam ipotekos reikalavim, pereina visos ankstesnio ipotekos kreditoriaus teiss. ipotekos reikalavimas perleidiamas perduodant ipotekos lakt indosamentu. Indosamentas turi bti raytas ipotekos lakte, nurodant asmen, kuriam perleidiamas ipotekos reikalavimas. Indosamentas turi bti pasiraytas indosanto (ipotekos lakto turtojo) ir registruotas ipotekos registre. Kai turtas keistas kelis kartus, vienas ipotekos kreditorius gali perleisti savo eils pirmum patenkinti reikalavim i keisto turto verts kitam to paties skolininko ipotekos kreditoriui. Tai raoma abiejuose ipotekos laktuose. Jei kreditoriaus, perleidianio savo eils pirmum, reikalavimo suma yra maesn nei permjo, btinas tolesns nei perleidjo ir pirmesns nei permjo eils kreditori notarikai patvirtintas sutikimas. Susitarimas dl ipotekos kreditoriaus pirmumo perleidimo sigalioja registravus j ipotekos registre. ipotekos kreditorius gali keisti savo ipotekos reikalavim gaunamai paskolai apsaugoti. keiiant ipotekos reikalavim, skolos grinimo terminas negali bti ilgesnis u ipotekos sutartyje nurodyt skolos grinimo termin. ipotekos reikalavimas keiiamas ali susitarimu, raant tai ipotekos lakte, ir sigalioja nuo io susitarimo registravimo ipotekos registre. 27.8. Skolos iiekojimas ipotekos kreditoriaus naudai. Jeigu skolininkas sutartyje nustatytu terminu nevykdo ipoteka apsaugoto skolinio sipareigojimo, kreditorius gali kreiptis ipotek registravus ipotekos skyri su pareikimu dl priverstinio skolos iiekojimo. ipotekos teisjas priima nutart aretuoti keist turt ir spja skolinink ir keisto turto savinink, kad, negrinus skolos per vien mnes, keistas turtas bus parduotas i varytini. ipotekos kreditorius turi teis reikalauti patenkinti ipoteka apsaugot reikalavim prie? termin, jeigu: kiti kreditoriai statym nustatytais atvejais reikalauja parduoti keist turt i varytini; skolininkas mir;

pradta skolininko ar keisto turto savininko bankroto procedra arba priimtas sprendimas j likviduoti (kai skolininkas yra juridinis asmuo ar mon, neturinti juridinio asmens teisi); keisto turto vert sumainama tiek, kad kyla pavojus, jog nebebus galima iki galo atlyginti ipotekos kreditoriaus reikalavimo, kreditorius gali reikalauti i skolininko anksiau nei sueis sutarties terminas, vykdyti t skolinio sipareigojimo dal, kuria sumajo keisto turto vert, bet skolininkas io reikalavimo nevykd; keisto turto draudimo sutartis nutraukta prie termin. Nuo keisto turto areto momento keisto turto savininkas netenka teiss perleisti turt kitiems asmenims, taip pat keisti, inuomoti ar kitokiomis teismis j apsunkinti. Sutartys, sudarytos paeidiant iuos draudimus, teismine tvarka gali bti pripaintos negaliojaniomis. Jei skola per 1 mnes nuo keisto turto areto dienos negrinta, kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareikimu ipotekos skyri dl skolos iiekojimo ir kartu pateikia ipotekos lakt. ipotekos teisjas priima nutart u skol keist turt parduoti i varytini. Apie varytines teismo antstolis ratikai turi praneti visiems ipotekos kreditoriams, kuri reikalavimams patenkinti yra keistas is turtas, keisto turto savininkui ir skolininkui. Varytins skelbiamos ir vykdomos ipotekos statymo ir CPK nustatyta tvarka. Neparduotas varytinse turtas gali bti perduotas iiekotojui arba parduotas be varytini CPK nustatyta tvarka. ipotekos teisjas per 3 dienas nuo turto pardavimo (perdavimo) akto gavimo dienos priima nutart baigti ipotek. Jei varytinse buvo parduotas turtas, kur po ipotekos registravimo atlygintinai buvo gijs kitas asmuo, is asmuo turi atgrtinio reikalavimo skolinink teis. 27.9. Ipotekos pasibaigimas. Ipoteka pasibaigia nuo to momento, kai iregistruojama i centrinio ipotekos registro. Sumokjs vis skol arba vykds kit sutarties sipareigojim, skolininkas gali reikalauti, kad ipoteka bt baigta. Asmuo, gijs keist turt atlygintinai, kol kreditorius nesikreip ipotekos skyri dl skolos iiekojimo, gali ilaisvinti turt nuo ipotekos, pasilydamas kreditoriui maesn sum, negu nustatyta skoliniame sipareigojime. keisto turto gijjas turi nurodyti sum, silom u turto ilaisvinim. Apie tai ipotekos skyrius privalo ratu praneti kreditoriui. Jei per 40 dien kreditorius nieko nepranea ipotekos skyriui, laikoma, kad jis su siloma kaina sutiko. Naujasis turto savininkas sumoka kreditoriui sutart sum ir taip u?baigia ipotek. Jei kreditorius nesutinka su siloma kaina, ipotekos teisjas priima nutart priverstinai parduoti keist turt varytynse. Pradin kain silo kreditorius. i kaina privalo bti didesn u pasilyt jam kain ne maiau kaip deimtadaliu. Asmuo, atlygintinai gijs kelis kartus keist turt, gali ilaisvinti turt nuo ipotek j eils tvarka. Jei turtas parduodamas varytinse, kreditorius privalo atlyginti turto pirkimo forminimo ilaidas asmeniui, reikalavusiam i?laisvinti turt nuo ipotekos. Ilaisvinti turt nuo ipotekos keisto turto paveldtojai bei asmenys, gij turt neatlygintinai, neturi teiss. Priverstinis keisto turto pardavimas ilaisvina j nuo vis ipotek. Kreditorius turi teis bet kuriuo momentu atsisakyti ipotekos, nors skolininkas ir nebt vykds sipareigojimo. statym nustatyta tvarka pripainus ipotekos sutart negaliojania, registruota ipotekos registre ipoteka baigiama ir iregistruojama i ipotekos registro. Jei pasibaigus skolos grinimo terminui ipotekos kreditoriaus buvimo vieta yra neinoma, keisto turto savininkas arba skolininkas gali mokti reikaling atsiskaityti skolos ir palkan sum depozitin ipotekos skyriaus sskait ir pateikti pareikim ipotekos skyriui baigti ipotek. Kreditorius gali atsiimti skol per 10 met. Jeigu nuo skolos grinimo termino pabaigos 10 met ipotekos kreditoriaus buvimo vieta yra neinoma, keisto turto savininkas ar skolininkas gali reikalauti, kad ipoteka bt baigta. Kitos daiktins teiss (nra nei vadovlyje nei galiojaniame CK, bet atsiras, kai bus priimtas naujas CK) 28 tema. keitimas. keitimas prievols utikrinimo bdas, kai keistu turtu teis naudotis paliekama keisto turto savininkui, taip pat jam lieka teis naudotis to daikto vaisiais ir pajamomis. keitimas - tai esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdym utikrinantis neregistruotino daikto ar turtini teisi keitimas, kai keitimo objektas perduodamas kreditoriui, treiajam asmeniui ar paliekamas pas kaito davj. Pagal keitim kreditorius (kaito turtojas) turi teis, skolininkui nevykdius keitimu utikrintos prievols, gauti savo reikalavimo patenkinim i keistojo turto verts pirmiau u kitus kreditorius. keitimas atsiranda pagal sutart arba statym. Jeigu keitimas atsiranda pagal statym, tai statyme turi bti nurodyta, koks btent turtas yra keiiamas. keitimu gali bti utikrintos bet kurios pinigins prievols vykdymas. keitimo objektu gali bti neregistruotini daiktai ir turtins teiss. keitimo objektu negali bti tokie daiktai, kuriuos pagal galiojanius statymus negali bti nukreiptas iiekojimas. Jeigu statymas ar sutartis nenumato ko kita, daikto keitimas apima ir daikto priklausinius bei neatskirtus vaisius. Daikt keitimas gali bti atliekamas perduodant kreditoriui dokumentus, suteikianius teis t daikt (konosamentus ir kt.). statymo nustatytais atvejais keitimo objektu taip pat gali bti daiktai, kurie taps kaito davjo nuosavybe ateityje. keisti daikt, esant bendrja nuosavybe, galima tik esant raytiniam vis bendrasavininki sutikimui. keiiant kaito davjui priklausani dal bendrojoje nuosavybje, kit bendrasavininki sutikimas nereikalingas.

kaito davjas, sutikus kaito turtojui, gali pakeisti individualiais poymiais apibrt daikt, esant keitimo objektu, kitu daiktu. keitimo objektu gali bti teiss em, mik, kitus daiktus, t.y. naudojimo teis, nuomos teis ir kitos turtins teiss, iskyrus teises, susijusias su kreditoriaus asmenybe, taip pat teises, kurias perleisti draudia statymas ar sutartis. statymo nustatytais atvejais keitimo objektu taip pat gali bti turtins teiss, kurias kaito davjas gys ateityje. Kai keiiam turtin teis patvirtina vertybiniai popieriai ar specials dokumentai, jie perduodami kaito turtojui, jeigu nesusitarta kitaip. kaito davju gali bti tiek pats skolininkas, tiek ir treiasis asmuo. kaito davjas turi bti keiiamojo daikto savininkas arba asmuo, kuriam priklauso turtin teis, esanti keitimo objektu, iskyrus atvejus, kada statymas nustato, kad keitimo objektas gali bti gytas kaito davjo nuosavybn ateityje. Turtin teis, priklausanti keliems asmenims, gali bti keista tik jiems visiems ratu sutikus. Teises, susijusias su daikt nuoma (panauda), nuomininkas (panaudos gavjas) gali keisti tik nuomotojui (panaudos davjui) ratu sutikus. keistojo daikto nuosavybs teisei perjus i kaito davjo kitam asmeniui, keitimo teis lieka galioti, kai keitimo objektas buvo perduotas kaito turtojui arba jeigu keitimo laktas buvo registruotas ipotekos registre, jeigu statymas nenustato kitaip. i taisykl taip pat taikoma ir tais atvejais, kai keitimo objektu yra turtins teiss. keitimo teis galioja pilna apimtimi ir tuo atveju, jeigu skolininkas prievol vykdo dalinai. Kai keitimo objektas perduodamas kaito turtojui, sudaroma raytin keitimo sutartis. Kai keitimo objektas perduodamas treiajam asmeniui arba paliekamas pas kaito davj, keitimo sutartis ir keitimo objekto savininko vienaalis pareikimas keisti daiktus ar turtines teises forminami suraant keitimo lakt, kuris tvirtinamas notarikai ir registruojamas ipotekos registre. Jeigu dl to paties keitimo objekto yra forminti keli keitimo laktai, prioritetas yra suteikiamas reikalavimui, kuris yra utikrintas anksiau formintu keitimo laktu. Kreditoriaus, kuriam keitimo teis atsirado vliau, reikalavimas tenkinamas tik atlyginus keisto daikto pardavimo ilaidas ir visikai patenkinus ankstesnio kreditoriaus reikalavimus. Jeigu pirmesniuoju keitimu daiktas nebuvo perduotas kaito turtojui ir jeigu ko kita nenumato keitimo laktas, yra leidiamas paskesnis keitimas neperduodant keitimo objekto kaito turtojui. Tokiais atvejais ankstesnis keitimas lieka galioti. kaito davjas privalo praneti kiekvienam kreditoriui apie visus ankstesnius ir paskesnius keitimus. keitimo teis atsiranda nuo keitimo sutarties sudarymo momento, kai keistas daiktas perduodamas kreditoriui ar treiajam asmeniui, arba nuo keitimo registravimo momento, kai keistas daiktas paliekamas kaito davjui, jeigu keitimo lakte nenumatyta kitaip. Asmuo, kuriam perduotas keistas daiktas, privalo j tinkamai laikyti. Jis atsako u io daikto isaugojim, jeigu nerodo, kad daiktas prarastas arba sualotas ne dl jo kalts. Toks asmuo neturi teiss naudotis keistuoju daiktu, jeigu ko kita nenumato statymas arba sutartis. kaito turtojas gyja teis nukreipti iiekojim keitimo objekt, jeigu, sujus prievols vykdymo terminui, prievol nra vykdoma, taiau ne anksiau, kaip po dvideimties dien po prievols vykdymo termino pasibaigimo. ali susitarimu gali bti nustatytas kitoks, taiau ne trumpesnis, kaip deimties dien lengvatinis terminas. Skolininkui nevykdius keitimu utikrintos prievols, kreditoriaus reikalavimas patenkinamas i keistojo daikto verts, jeigu ko kita nenustato statymas ar sutartis. Kreditorius parduoda keist daikt kreditoriaus, skolininko ir kaito davjo (kai kaito davjas yra ne skolininkas) sutartu bdu arba bendru sutarimu perduoda j kreditoriaus nuosavybn, o nesutarus, - aukcione ipotekos teisjo nustatyta tvarka. Jeigu sumos, gautos pardavus keistj daikt, neutenka kaito turtojo reikalavimui pilnutinai patenkinti, tai, nesant kitokio nurodymo statyme ar sutartyje, kaito turtojas turi teis iiekoti trkstam sum i skolininko kito turto. keitimas dtas prie daiktins teiss projekte, todl, kad keistojo daikto nuosavybei perjus i kaito davjo kitam asmeniui, keitimo teis lieka galioti, kai keitimo objektas buvo perduotas kaito turtojui arba keitimo laktas registruotas hipotekos registre, jei statymas nenustato kitaip. i nuostata taikoma ir turtinms teisms. keitimas daikto apsunkinimas, o pagal daiktins teiss bendrus principus apsunkinimas eina paskui daikt. Todl pagal anksiau mint nuostat keitimas keliauja su daiktu. iuo aspektu keitimas ir priskiriamas projekte prie daiktins teiss. CK projektas: galimas ir nevienkartinis daikto keitimas. keitimo teis pasibaigia: 1) pasibaigus keitimu utikrintai prievolei; 2) uvus keistam daiktui; 3) kaito turtojui gijus keistojo daikto nuosavybs teis arba keistoms teisms perjus kaito turtojui; 4) pasibaigus teiss, esanios keitimo dalyku, galiojimo terminui; 5) kreditoriui negalint patenkinti savo reikalavimo keitimo dalyko sskaita dl iekinins senaties termino praleidimo. kaito davjas turi teis bet kuriuo metu iki keitimo dalyko realizavimo momento panaikinti keitim tinkamai vykdydamas keitimu utikrint prievol. Teiss svetim daikt: 1) daikto sulaikymo teis; 2) kito asmens turto administravimas. ios teiss pagal savo turin labai skirtingos, todl turi bti reguliuojamos. Daikto sulaikymo teis.

Kitam asmeniui priklausanio daikto teistas valdytojas, turintis daikto savininkui reikalavimo teis, gali sulaikyti jo daikt tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Sulaikymo teis negali bti gyvendinama, jeigu nra sujus reikalavimo vykdymo terminas. Daikto sulaikymo teis turintis asmuo gali pasilikti sulaikyto daikto duodamus vaisius ir j sskaita patenkinti savo reikalavimus pirmiau u kitus kreditorius. Daikto duodam vaisi sskaita pirmiausiai sumokamos palkanos, o po to pagrindin prievol. Daikto sulaikymo teis turintis asmuo privalo j saugoti ir laikyti taip, kad bt u?tikrintas daikto saugumas. Be skolininko sutikimo sulaikyto daikto negalima inuomoti, keisti, kitaip j apsunkinti ar naudoti j pagal tikslin paskirt, iskyrus tok jo naudojim, kuris btinas daikto isaugojimui. Jeigu daikto sulaikymo teis turintis asmuo turjo sulaikyto daikto ilaikymo ilaid, jis gali reikalauti i daikto savininko atlyginti ias ilaidas, iskyrus atvejus, kai savininkas rodo, kad tos ilaidos nebuvo btinos. Jeigu daikto sulaikymo teis turintis asmuo daikto sulaikymo laikotarpiu padaro ilaidas, kurios padidina daikto vert, jis gali reikalauti i daikto savininko sumokti pinig sum, kuria padidjo daikto vert, arba kitaip atlyginti ias ilaidas. Skolininkas, pateiks adekvat savo prievols vykdymo utikrinim, turi teis reikalauti, kad daiktas bt perduotas jam. Daikto sulaikymo teis pasibaigia, kada valdytojas praranda valdym, iskyrus atvejus, kai daikto savininkui (skolininkui) sutikus, valdytojas daikt inuomoja arba keiia kitiems asmenims. Kito asmens turto administravimas. Taikymo sritis - normos reguliuoja bet kokio asmens veikl, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybs teise priklausant turt, iskyrus atvejus, kai CK arba kiti LR statymai nustato kitok turto administravimo bd. Administravimas steigiamas teismo nutartimi, statymu arba sandoriu. Nekilnojamojo daikto administravimo faktas, nurodant administratori, registruojamas vieame registre. Turto administratoriumi gali bti fizinis ar juridinis asmuo, kuriam LR teiss aktai leidia teikti turto administravimo paslaugas. Administratorius, sudarydamas sandorius, privalo nurodyti, kad jis veikia kaip administratorius. Skiriamas turto paprastas administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, btinus turto isaugojimui arba jo naudojimui pagal tikslin paskirt utikrinti, ir turto visikas administravimas - kai administratorius ne tik turi isaugoti turt, bet taip pat privalo j gausinti, tvarkyti taip, kad jis duot pajamas bei naudoti j tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavjui. Administravimo ris nustatoma administravim steigianiame akte. Turto paprasto administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokti i administruojamo turto, taip pat gyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. I administruojamo turto gaunamas las administratorius turi teis saugiai investuoti pagal CK normas. Administratorius neturi teiss keisti turto tikslin paskirt, iskyrus atvejus, kai tokiems veiksmams leidim i?duoda teismas. Turto visiko administravimo atveju administratorius, greta turto paprasto administravimo numatyt teisi, taip pat gali perleisti turt, j investuoti, keisti ar kitaip apsunkinti, ar keisti jo tikslin paskirt. Administratoriui draudiama panaudoti savo funkcijas jo asmeniniais interesais. Apie bet kok interes konflikt administratorius privalo nedelsiant praneti naudos gavjui. Administratorius neturi teiss sujungti ar sumaiyti administruojamo turto su savo turtu, neturi teiss naudoti administruojamo turto ar informacijos, gaunamos ryium su turto administravimu, savo interesais, iskyrus atvejus, kai tai leidia daryti naudos gavjas ar administravim steigs aktas. Administratorius neturi teiss perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisi, kurias naudos gavjas turi administruojam turt. Administratorius neturi teiss administruojam turt sigyti savo nuosavybn, iskyrus atvejus, kai tai leidia naudos gavjas ar teismas, arba kai administruojam turt paveldi. Administratorius nra asmenikai atsakingas prie treiuosius asmenis pagal prievoles, kurias jis sudar administruodamas turt, iskyrus atvejus, kai jis veik savo vardu. Administratorius asmenikai atsakingas prie treiuosius asmenis, jeigu jis virijo savo galiojimus, iskyrus atvejus, kai naudos gavjas sandor vliau patvirtino, ar tretysis asmuo inojo, kad administratorius veikdamas virijo savo galiojimus. Naudos gavjas atsako prie treiuosius asmenis u administratoriaus kaltais veiksmais, vykdant funkcijas, padaryt al tik ta suma, kuri jis gavo i? administratoriaus. Pripastama, kad administratorius virijo savo galiojimus, jeigu jis vienas atliko tokius veiksmus, kuriuos galjo atlikti tik su kitu asmeniu, iskyrus atvejus, kai tokius veiksmus jis atliko naudingiau, nei i jo buvo reikalaujama. Kai turt administruoja keli administratoriai, visus su turto administravimu susijusius sprendimus priima administratori dauguma, jeigu statymas ar administravimo steigimo aktas nereikalauja vis administratori bendro sprendimo. Jeigu keli administratoriai vengia priimti sprendim, kiti gali kreiptis teism leidimo veikti pavieniui ar pakeisti sprendim primimo tvark. Administratorius kitiems asmenims arba savo atstovui gali pavesti atlikti tik atskirus veiksmus. Vykdyti visas savo funkcijas administratorius gali pavesti tik kitiems administratoriams. U toki asmen atliktus veiksmus atsako pats administratorius. Visi administratoriai u veiklos pasekmes atsako solidariai, iskyrus atvejus, kai j pareigos buvo paskirstytos statymu, teismo sprendimu ar administravimo steigimo aktu. Tokiu atveju kiekvienas administratorius atsako tik u savo veiksmus. Administratoriai atsako naudos gavjui u savo veiksmus, o tais atvejais, kai paveda tuos veiksmus atlikti kitiems asmenims, - ir u t asmen, kuriems buvo paved juos atlikti, veiksmus. Administruojamo turto investicijos atliekamos naudos gavjo vardu, jeigu kitaip nenustato statymas ar administravimo steigimo aktas. Preziumuojama, kad administratoriaus atliktos investicijos yra saugios, jeigu:

1) turtas investuotas nekilnojamuosius daiktus; 2) turtas investuotas valstybs vertybinius popierius. Nesaugioms investicijoms turt naudojantis administratorius atsako u? visokius nuostolius. I administruojamo turto gaut pajam administratorius turi teis: 1) sumokti draudimo mokas, susijusias su administruojamu turtu; 2) padengti turto remonto ir ilaikymo ilaidas; 3) sumokti turto mokesius; 4) panaudoti turto amortizaciniams atskaitymams; 5) vykdyti kitas prievoles, susijusias su turto administravimu. Administratorius privalo vesti pajam ir ilaid apskait. Turto administravimas pasibaigia: 1) pasibaigus naudos gavjo teisms administruojam turt; 2) pasibaigus administravimo terminui ar vykus slygai, numatytai administravimo steigimo akte; 3) inykus prieastims, dl kuri buvo steigtas administravimas arba pasiekus tiksl, kuriam buvo steigtas administravimas; panaikinus turto administravim. Turto administratoriaus galiojimai pasibaigia: 1) administratoriui mirus, j likvidavus ar iklus bankroto byl; 2) administratoriui atsisakius galiojim; 3) administratori pripainus neveiksniu ar ribotai veiksniu; 4) pakeitus vien administratori kitu; 5) panaikinus administravim. Pasibaigus administravimui, administratorius turi pateikti ataskait naudos gavjui, j paskyrusiam asmeniui (institucijai), taip pat kitiems administratoriams, perduoti turt jo buvimo vietoje, bei grinti visk, k gavo vykdydamas pareigas. Daikt, daiktini teisi ir juridini fakt registravimas. (Suteiktas atskiras skyrius CK projekte) Registruojami daiktai - tai nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimt kilnojamieji daiktai, kuri gijimo ir perleidimo pagrind registravim nustato LR teiss aktai. ie daiktai, j apsunkinimai, daiktins teiss, o statym nustatytais atvejais ir juridiniai faktai turi bti registruojami statymo nustatyta tvarka vieame registre. Vieame registre turi bti registruojami su daiktais, j apsunkinimais bei daiktinmis teismis susij ie juridiniai faktai: 1) sandoriai ir sprendimai, kuriais keiiamas registruojamo turto teisinis statusas ar i esms keiiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo galimybs; 2) sutartys tarp registruojamo turto bendrasavininki dl bendro turto; 3) registruoto turto paveldjimas; 4) registruoto turto aretas; 5) registruoto turto (dydio, paskirties ir pan.) ir daiktines teises j turini asmen pavards, pavadinimo pasikeitimai; 6) civilins bylos, dl registruojamo turto teisinio statuso, iklimo faktas; 7) siteisj teismo sprendimai, takojantys registruojamo turto teisin status, bei atitinkamos teismo nutartys; 8) turto administravimo faktas. Daiktai, j apsunkinimai, daiktins teiss ir juridiniai faktai laikomi registruotais, kai atitinkami duomenys statym nustatyta tvarka raomi vieame registre. Superficijus. Superficijus - tai teis naudotis kitam asmeniui priklausania eme statini ar daugiamei sodini ant jos sigijimui bei valdymui nuosavybs teise ar ems gelmi naudojimui. Pasikeitus ems, statini ar sodini savininkui, superficijus ilieka. Superficij nustataniame akte gali bti numatyta, kad jo turtojas turi sumokti ems savininkui vienkartin sum arba mokti nuolat periodiniais mokjimais. Superficijaus turtojas turi teis ant kitam asmeniui priklausanios nuosavybs teise ems sigyti nuosavybn ar turti nuosavybs teise statinius ar sodinius. Nustatant superficij gali bti apribota superficijaus turtojo teis statyti, naudoti ar griauti statinius bei sodinti ar naikinti sodinius. Superficijus gali bti terminuotas arba neterminuotas. Superficijus nustatomas ems savininko ir superficijaus turtoju tampanio asmens susitarimu arba testamentu. Superficijus pasibaigia: 1) sutapus viename asmenyje ems savininkui ir superficijaus turtojui; 2) pasibaigus terminui; 3) ?uvus statiniams ar sodiniams; 4) superficijaus turtojui nesumokjus mokesio daugiau kaip u dvejus metus.

Pasibaigus superficijui, nuosavybs teis statinius ar sodinius pereina ems savininkui. ems savininkas turi atlyginti j vert, jeigu taip buvo numatyta superficij nustataniame akte. Superficijaus turtojas gali pasiimti statinius ar sodinius, jeigu jis atstato em ankstesn padt ir jeigu superficij nustatantis aktas nenumato ko kita. Emphyteuzis. Emphyteusis - tai teis naudotis kitam asmeniui priklausaniu ems sklypu ar kitu nekilnojamuoju daiktu nebloginant jo kokybs, nestatant statini, nesodinant daugiamei sodini ir neatliekant kit darb, kurie i esms padidint naudojamos ems ar kito nekilnojamojo daikto vert. Emphyteusis gali bti terminuotas arba neterminuotas. Emphyteusio terminas negali bti trumpesnis kaip deimt met. Pasikeitus emphyteusio objekto savininkui arba mirus emphyteusio turtojui, emphyteusis ilieka, jeigu emphyteusio turtojo statyminiai pdiniai tinkamai naudoja emphyteusio objekt ir vykdo kitus emphyteus nustataniame akte numatytus sipareigojimus. Emphyteus nustataniame akte gali bti numatyta, kad jo turtojas turi sumokti emphyteusio objekto savininkui vienkartin sum arba mokti nuolat periodiniais mokjimais. Emphyteusis nustatomas nekilnojamojo daikto, tampanio emphyteusio objektu, savininko ir emphyteusio gijjo susitarimu arba testamentu. Jeigu emphyteus nustatantis aktas nenumato kitaip, tai jo turtojas naudojasi emphyteusio objektu kaip savininkas, tik i esms nedidindamas jo verts, o taip pat neturi teiss keisti jo tikslins paskirties be savininko sutikimo. Jeigu emphyteusio objektas yra ems sklypas, emphyteus nustataniame akte gali bti numatyta emphyteusio naudotojo teis statyti statinius ar sodinti sodinius, reikalingus ems naudojimui pagal paskirt. Emphyteusio turtojas savo sskaita privalo ilaikyti emphyteusio objekt ir j remontuoti. Jeigu nenustatyta kitaip, emphyteusio turtojui priklauso nekilnojamojo daikto, esanio emphyteusio objektu, duodami vaisiai. Emphyteus nustataniame akte gali bti nurodyta, kad emphyteusio turtojas be savininko sutikimo savo teisi negali perleisti kitam asmeniui arba padalinti emphyteusio. Jeigu emphyteus nustataniame akte nenumatyta kitaip, emphyteusio turtojas turi teis steigti subemphyteus. Subemphyteusio turtojas neturi daugiau teisi u pradin turtoj. Emphyteusiui pasibaigus, pasibaigia ir subemphyteusis. Jeigu emphyteus nustataniame akte nenumatyta kitaip, emphyteusio turtojas turi teis i?nuomoti emphyteusio objekt. Pasibaigus emphyteusiui, nuomos sutartis i?lieka ir tampa privaloma savininkui, iskyrus atvejus, kai nuomos sutartis be savininko sutikimo sudaryta ilgesniam nei penkeri met terminui. Emphyteusis pasibaigia: 1) pasibaigus terminui; 2) uvus emphyteusio objektui; 3) panaikinus teismo sprendimu; 4) sutapus viename asmenyje emphyteusio objekto savininkui ir emphyteusio turtojui; 5) nenaudojant emphyteusio objekto deimt met; 6) ali susitarimu. Ephyteus nustataniame akte gali bti numatyti prielaikiniai emphyteusio pasibaigimo pagrindai tiek savininko, tiek ir emphyteusio turtojo iniciatyva. Prajus dvideimt penkeriems metams po steigimo, turtojo ar savininko praymu emphyteusis gali bti teismo sprendimu pakeistas ar panaikintas, jeigu atsiranda nenumatytos aplinkybs, dl kuri nebegalima naudotis daiktu ankstesnmis slygomis. Pasibaigus emphyteusiui, jo turtojas privalo grinti savininkui emphyteusio objekt. Emphyteusio objekto turtojui turi bti kompensuota daikto, kur buvo nustatytas emphyteusis, pagerinim vert, jeigu pagerinimai buvo padaryti savininkui sutikus. Emphyteusio turtojas turi teis sulaikyti emphyteusio objekto perdavim savininkui tol, kol savininkas nesumoks kompensacijos. Emphyteusio objekto savininkas gali sulaikyti emphyteusio turtojui priklausant daikt, kol turtojas su juo neatsiskaitys. Jeigu emphyteus nustataniame akte buvo numatyta emphyteusio naudotojo teis statyti statinius ar sodinti sodinius, reikalingus ems naudojimui pagal paskirt, tai pasibaigus emphyteusiui, jo turtojas gali pasiimti statinius ar sodinius, jeigu jis atstato em ankstesn padt ir jeigu emphyteus nustatantis aktas nenumato ko kita.