Вы находитесь на странице: 1из 13

1. A. Dystervgo lavinamojo mokymo teorijos esm. Sukr lavinanio mokymo didaktik, pagrindinius reikalavimus idst 33 mokymo dsniais.

Pirmiausia reikalavo, kad bt mokoma pagal prigimt atitinkant princip, atsivelgiant vaik suvokimo ypatybes. Jo principas nuo pavyzdi prie taisykli, nuo vaizdini prie odi. Jos idja nuo lengvesnio prie sunkesnio. Dmesys smoningam dstomos mediagos imokimui, mediagos tvirtinimui. Skmingas mokymas yra visada aukljanio pobdio, turi formuoti vaiko asmenyb. Pradiniam mokymui jis silo lavinant metod, kuris adina protines mokini galias, galina juos iekoti. Blogas mokytojas ties paskelbia, geras moko j atrasti. Neatmet motinos svarbos ugdyme, bet j labiau kl mokykl. Kovojo prie banytin mokymsi mintinai turi egzistuoti saviraika ir savaveiksmikumas. 2. A. Dystervgo pedagogins etikos pagrindai. 1. aukta nuomon apie profesij; 2. santykiai su mokiniais ir tvais; 3. pagarba virininkams; 4. bendravimas su mokytojais; 5. pats turi mokytis vis gyvenim; 6. u mokyklos rib gyventi padoriai; 7. vokietis mano pravard; 8. mokytojas yra io to vertas. 3. A. Dystervgo ugdymo principai. Ugdymas turi atitikt prigimt, t.y. kad bt ugdoma atsivelgiant natrali vaiko prigimties vystymosi eig. Prigimt atitinkantis ugdymas turi harmoningai pltoti visus vaiko pradmenis, tiek dvasinius, tiek fizinius. Ugdymas turi atitikti kultr, tai reikia, kad ugdant btina atsivelgti vietos ir laiko slygas, kuriose mogus gim arba jam teks gyventi, odiu, vis iuolaikin kultr plaiausia ir talpiausia odio reikme, ypa kultr tos alies, kuri yra mokinio tvyn. Savarankiko veiklumas principui galutinis tikslas ir btina bet kokio mokymo slyga. Ne tik mokyti apsk ritai, bet net atskir ini negalima praneti. Kad jas perimt, mokiniai turi tempti savj mstym, turi aktyviai veikti j protas. 4. Dorovs ugdymas pagal J. A. Komensk. 4 vertybs: 1. imintingumas; 2. saikingumas; 3. vyrikumas; 4. tvirtumas. Mokyti: pavyzdiu, pasakymu, pamokymu, patarimu. Visus mokyti nuo gimimo. eimos nariai tai turi daryti. Visk ugdyti vienu metu. 5. Dorovinis ugdymas pagal J. H. Pestaloc. Svarbiausia iugdyti harmoningai isivysius mog, kuris ateityje turs bti naudingas visuomens gyvenimui. Vaiko dorovingumas iugdomas, nuolat pratinant j dirbti tai, kas duoda naudos kitiems. Paprasiausias dorovinio ugdymo elementas vaiko meil motinai; ji atsiranda, tenkinant kasdienines vaiko reikmes. eimoje dedami dorovingo elgesio pagrindai. Toliau vaiko dorovins jgos turi bti ugdomos mokykloje, kur mokytojo santykiai su vaikais grindiami jo meile mokiniams. Mokykloje smarkiai isipleia vaiko socialini santyki ratas, todl mokytojo udavinys juos organizuoti, remiantis veiklia mokinio meile viskam, su kuo jis umezga glaudius santykius. Dorovingas vaik elgesys formuojamas ne pamokslaujant, o ugdant j dorovinius jausmus ir diegiant dorovinius polinkius. Svarbiausia dorovinio ugdymo priemone jis laiko vaik pratinim elgtis dorovingai, nes tai reikalauja savitvardos, itverms, ugdo vali. Dorovin ugdym siejo su religiniu. Jeigu mogus myli Diev, tai jis myls ir visus mones, kurie, kaip to paties tvo vaikai, yra jo broliai ir seserys. Jausmas, praktin veiklas, refleksija. 7. Eksperimentin kryptis. Udavinys rasti naujus metodus, leidianius tirti vaik. Pradininkas E. Meimanas visi pedagogikos klausimai turi bti sprendiami eksperimentais ir bandymais, nes tik eksperimentiniai mokslai yra tiksls. Lietuvoje su eksperimentine pedagogika buvo susipain: J. Vabalas-Gudaitis, atrijos Ragana. ymesni eksperimentins pedagogikos metodai: anketin apklausa, vaik krini tyrimas, laboratorinis ir natralus eksperimentas. 8. Europins vietimo sistemos susidarymas Lietuvoje. Jzuit vietimo sistemos kryptys. Siekta tvirt ini. Skatino moksleivius rungtyniauti. Planuotas mokymas. 1569 m. Vilniuje steigiamai kolegijai vadovauti vyskupas V. Protaseviius pakviet jzuitus. 1570 m. joje jau buvo mokomasi pagal visuotinai nustatyt Europos jzuit kolegij mokymo model Ratio studiorum. 1579 m. Vilniaus jzuit kolegija perorganizuota akademij, popieius Grigalius XIII jai suteik visas Europos universitet privilegijas ir teises. Lietuvoje pradjo veikti visa institucinio vietimo sistema. Baigiantis XVII a. reformat mokyklos silpo, vietimo sistemoje daugiausia gali bei takos gijo jzuit mokyklos ir mokymo bdas. Universitete mokslai dstyti lotyn kalba, ji 1

vis dar vyravo literatroje, diplomatijoje, buvo paplitusi tarp viesuomens atstov. Lenk kalb jzuitai laik valstybs ir vieojo gyvenimo kalba, lietuvi kalbos reikjo religijai platinti pamokslams sakyti ir valstieiams suprantamai skelbti Dievo od. 9. Gimtosios kalbos reikms samprata XIX a. pedagoginje literatroje. M. Dauka Postil iveria lietuvi kalb Kalba yra bendras meils ryys, vienybs motina, pilietikumo tvas, valstybs sargas. J. A. Komenskis gimtosios kalbos mokykla. J. H. Pestalocis forma, skaiius, odis. A. Dystervgas vaikas turi raikiai kalbti, kiriuoti. K. Uinskis kalba yra sukurta paios tautos, yra geriausia supanios gamtos ir gyvenimo aukltoja, sieja mirusias, esamas ir bsimas tautas, dvasinis tautos iedas (ilaiko tradicijas, paproius). 10. Graik ugdymo tipai. Pati ugdymo pradi pradia. Sparta paplit vergoviniai santykiai. Vaikus aukljo eimose, nuo 7 m. atiduodami valstybines aukljimo staigas agelas, kur moksi iki 18 met. Dmesys fizin parengim, karinms, gimnastinms pratyboms bgti, grumtis, okinti, eiti imtyni. Moksi dain, religini oki. Karinis + meninis ugdymas. Pagrindin forma diskusija. Tikslas patriotikumas, kad kalbt tiksliai, aikiai. 18-20 m. efeb grup karin tarnyba. Moterys ugdomos individualiai, moksi valdyti ginklus. Atnai moterys ginkijos moksi vesti k, valdyti ginklus. mogaus idealas fizikai ir dorovikai graus mogus. Protinis + dorovinis + estetinis aukljimas. Prieinama tik privilegijuotiems. Iki 7 m. vaikai mokomi eimose, nuo 7 m. berniukai mokyklas. Gramatisto mokykla skaitymas, raymas, skaiiavimas. Kitaristo mokykla lavinama estetikai. Nuo 13-14 m. palestra kovos mokykla fizins pratybos pagal penkiakov. Pasiturintys tsdavo mokslus gimnazijose filosofija, politika, literatros analiz, kno lavinimas. Iki 20 m. pereidavo efeb karinis ir politinis parengimas. Neturtingj vaikams amatai. Sokratas pagrindinis aukljimo tikslas dorovs tobulinimas. Platonas idealios valstybs tikslas priartti prie aukiausios grio idjos. Ugdymas svarbiausia. Aukljimas turi atitikti interesus. Aristotelis visus pilieius ugdyti vienodai. Demokratas saugotis blogo pavyzdio, darbas aukljamoji priemon. 11. Institucinio ugdymo pradia Lietuvoje. Jzuit vietimo sistemos kryptys. Institucinio Lietuvos vietimo krimosi pradia laikytinas XIV a.: yra ilik 1397 m. raytini liudijim apie mokykl, veikusi prie Vilniaus katedros. Vidurami Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, vietimas priklaus Banyios globojamai kultros sriiai. Krikionybs vedimo aktas paskelbtas 1387 m. Krikionyb Lietuv atjo vliau nei kitas Europos alis. Institucinio vietimo sistema savo ruotu taip pat krsi vliau ir buvo skirta pirmiausia dvasininkams rengti. Pagrindinis lavinimo vaidmuo teko neinstituciniams vietimo idiniams Didiosios Kunigaiktysts dvarui, didik, bajor dvarams, veikianioms valstybs institucijoms - seimams, seimeliams, teismams. Neinstitucinis vietimas ugd gana brandi jaunimo rato kultr. Tai liudija faktas, jog lietuviai studijavo usienio universitetuose. XV a. laikytinas mokykl tinklo uuomazg Lietuvoje imtmeiu. Vilniaus katedros mokykla minima 1397, Naujj Trak mokykla - 1409, Senj Trak - 1472, Varni katedros mokykla - apie 1469, Kauno - apie 1473 m. Institucin vietim tada sudar I pakopos, t.y. parapin (pradin) mokykla. Parapins mokyklos lygis buvo nepakankamai auktas pasirengti universitetinms studijoms, taiau student lietuvi usienio universitetuose daugjo. XVI amiuje, Renesanso epochoje, Lietuvoje buvo sukurta visa vietimo sistema: pradin mokykla (I pakopa), auktesnioji mokykla (II pakopa), universitetas. Buvo kuriamas parapini mokykl tinklas. Vilniaus vyskupystje, be Vilniaus miesto, veik 30 mokykl. Mokykl krimsi slygojo naujas visuomeninis, religinis, kultrinis sjdis reformacija, didjanti katalik ir reformat konkurencija siekiant ugdyti jaunim pagal savo pairas. Didjo poreikis ventojo Rato ties vaik us mokyti gimtja kalba. 12. Intelekto sutrikim turini moksleivi mokymosi veiklos ypatumai. Esminiai j ugdymo organizavimo principai: ugdymo turinys, socialin adaptacija. Mstymas kitoks negali logikai mstyti. Atmintis kitokia. Kalba skurdus odynas. Inertikas dmesys. 13. J. A. Komenskio pedagogikos filosofiniai, psichologiniai pagrindai. Filosofija apibendrintas pasaulio supratimas. Pasaul sudaro: gamta (viesa, mediaga, dvasia), mogus, Dievas. Gimimas etapas, pasiruoti ijimui. Psichologija apie mogaus psichik, galimybes. Pastam pasaul klausa, rega, uosle. Indukcija nuo daikto iki apibendrinimo. 14. J. H. Pestalocio demokratins idjos ir j taka ugdymo raidai. 2

Mokyti visus vaikus. Dirbant kartu mokytis (eimoje, bendrj dalyk). Mokymas turi laiduoti geresn gyvenim. 15. J. H. Pestalocio elementariojo lavinimo teorijos esm. Forma, skaiius, odis (kalba). Galios: protin (protas) (inojimas), fizin (ranka) (mokjimas), dorovin (irdis) (norjimas). irdis svarbiausia. 17. K. Uinsko mogaus kaip aukljimo objekto samprata. Akcentavo pagarb mogui, gyn jo teises, kad ir koki padt is uimt visuomenje, pabr laisvos, savarankikos ir aktyvios asmenybs aukljimo svarb. pirm viet kl tikslingo aukljimo (aukljimo siaurja prasme) svarb, apsaugant mones nuo blogybi. Pedagogika ne atskiri siauri pedagogikos klausimai ar taisykls, bet mogaus sielos, visos jo buities klausimas. Nurodydamas, kad vaik auklja eima, visa aplinka, mokykla, kad daug lemia vaiko prigimtis, pabr, kad daugiausia takos turi mokykla, visa atmosfera, mokytojas. Todl taip svarbu aukltojo asmens kryptingumas, jo pozicijos, sitikinim aikumas. Jis turi vaik gerai painti, ir suprasti. Jeigu pedagogika nori auklti mog visais poiriais, tai ji turi pirmiausia painti j irgi visais poiriais. Todl pedagogas turi tirti vaiko prigimt ir aplink, kurioje jis gyvena ir kuri j veikia. Aukltojas turi stengtis painti mog tok, koks jis i tikrj yra, visas jo silpnybes ir vis jo didingum, visas jo kasdienines smulkias reikmes ir visus didiuosius dvasinius poreikius. Skatino domtis vaiko psichika, j atsivelgti. Skirdamas pagrindin dmes asmenybs formavimui, jis kartu pabr, kad mokymasis yra pagrindin vaiko veikla. mogaus asmenyb labiausiai formuoja veikla, todl mokymas pagrindin aukljimo priemon. 18. Kalb mokymas pagal J. A. Komensk. Grietai pasisak prie formal, mechanin kiim mokini galva frazi, posaki, mini, irinkt i vairi raytoj veikal, pabr, kad mokyti reikia i daikt, gyvenimo. Kalb mokymas turi eiti kartu su painimu. Man, kad neugdant kalbos ir mstymo, negalima iugdyti isilavinusio mogaus ir tam btinas: 1. tikslus daikt atitikimas odiams ir odi daiktams; 2. mokymas gimtja kalba. Gimtajai kalbai mokyti sil skirti daugiau laiko, motyvuodamas tuo, kad gimtoji kalba glaudiausiai yra susijusi su daiktais, kurie pamau atsirado ms painime ir, kad gimtoji kalba mogui bus naudinga vis gyvenim kaip bendravimo priemon, kaip gilesnio svetim kalb supratimo priemon. Vis pirma mogus turi pradti mokytis gimtosios kalbos, o tik po to mokytis svetim. Ikl teigin, kad kalbas reikia mokyti ne tobulai, o tiek, kiek reikia gyvenime. Metoda s supaindinti mokinius su atskiromis raidmis ir po to pradti skaityti pieinli pavadinimus: tokiu bdu bt galima ivengti skiemenavimo pratim ir vliau skaityti tekstus po pieinliais. Tekstai parayti gimtja ir lotyn. is sinchroninis paveiksllio stebjimas ir teksto, atspindinio io paveiksllio turin, skaitymas yra dabartinio audiovizualinio kalb mokymo bdo prototipas. Tekstai turi bti doms, nes tokie tekstai stimuliuoja mokini atminties veikl. Reikalavo, kad skirting taut vaikai turi bti mokomi skirtingai, nes kiekviena kalba skirtingai santykiauja su usienio kalba ir tuos santykius reikia pabrti, kad vaikas geriau suprast usienio kalbos ypatybes. Pasisako prie svetimal mokytoj, nemokant mokinio gimtosios kalbos. 19. Kultros pedagogikos kryptis. Pastant pasaul ir ugdant asmenyb svarbiausia jausmai ir igyvenimai, o ne protas ir mstymas. Asmenybs dvasin raid lemia kultrinis palikimas. Lietuvoje nuo XIX a. keliama mintis, kad kultra mog turi ugdyti nacionaliniam isivadavimui, visuomenei ir monijai. Vydnas kurdamas kultr mogus tobulja. Tobuldamas jis pereina 3 stadijas: mogus sau, mogus tautas, mogus pasauliui. S. alkauskis kultros pedagogika neatsiejama nuo mogaus sampratos. A. Maceina tautos kultra kyla tada, kai mokyklas lanko visas jaunimas, ir kai lavinimas trunka tiek, kiek to reikia tautos kultros paangai. 20. L. Tolstojaus pedagogins veiklos charakteristika. Pedagogin veikla prasidjo 1849 metais, kai jis Jasnaja Polianoje mok rato valstiei vaikus. Tolstojus ketino steigti vietimo draugij. Jos udavinys valstiei mokykl steigimas, mokytoj joms parinkimas, mokymo kurso sudarymas ir pagalba mokytojams j darbe. iuo laikotarpiu jis man, kad pakanka skaitymo, raymo , aritmetikos, tikybos. Nuolat pats iekojo ir reikalavo, kad kiekviena mokykla bt savotika laboratorija. 1861 1862 steigta Jasnaja Polianos mokykla. Buvo dstoma skaitymas, raymas, dailyratis, gramatika, tikyba, rus istorijos apsakymai, aritmetika, elementarios gamtos painimo ir geografijos inios, pieimas ir dainavimas. Nustatyto mokymo plano, mokymo programos ir pastovaus pamok tvarkaraio nebuvo. Tolstojus pripaino, kad aukljimas prievartauja vaiko asmenyb, o tai neleistina, todl man, jog reikia apsiriboti tik lavinimu. I esms jis pasisak ne prie aukljim apskritai, o prie to meto mokykl aukljim prie mutr ir vaik engim. Tolstojaus aukljimo pagrindu m savo tolstojik religij pripainim, kad mogus pats savyje neioja 3

Diev, visuotin moni meil, atleidim visiems, nuolankum. Jis pripasta, kad anksiau klydo, atskyrs aukljim nuo lavinimo, ir mano, kad vaikus ne tik galima, bet ir reikia auklti. Lavinimas ir aukljimas neatskiriami. Negalima auklti neteikiant ini, o bet koks inojimas auklja. Neverta laikytis kurio nors vieno metodo, nes nra tokio, kuris turt universalias savybes. Ypating viet skyr gyvam mokytojo odiui. 21. Lietuvos vietimo reformos XX a. pr. Carins okupacijos palikimas buvo menkas: 1923 m. 32,64% Lietuvos gyventoj buvo beraiai. Tad reikjo mainti neratingum, kelti bendrj isilavinim. Pradini mokykl mokytojai, jaunimo organizacijos, vietimo draugijos organizavo kursus, lavinimosi brelius, laik knygynlius, skaityklas, kr vakarines mokyklas. kinink vietimu rpinosi ems kio rmai. Nuo 1929 m. pradti steigti jaunj kinink rateliai. Darbo rmai reng kursus darbininkams. Organizuotas vietimas kariuomenje. Liaudies universitetus steig vairios draugijos. 1939 m. parengtas Suaugusij vietimo statymas, bet nespta jo priimti. 1918 m. besikurianti Lietuvos valstyb savo inion perm 8 gimnazijas ir 11 progimnazij. 1920 m. sausio pradioje jau buvo 16 gimnazij, 22 progimnazijos, 16 vidurini mokykl, 15 i j privaios. Orientuotasi krato poreikius. 3-io deimtmeio viduryje sukurtas mokykl tinklas jau tenkino visuomens ir valstybs poreikius. Buvo steigiamos vadinamos specialins mokyklos mikinink, sodininkysts ir darininkysts, pienininkysts, policijos, karo, karo aviacijos, meno, muzikos, komercins prekybos ir amat. Kuriant mokykl tinkl, pertvarkant ugdymo turin, leidiant vadovlius, rengiant mokytojus siekta: veikti rus kalbos tak, remtis usienio ali vietimo patirtimi, iekoti savo kelio atsivelgiant krato socialin, ekonomin bkl, tautos tradicijas. vietimo krimo darbai teisinti juridiniais dokumentais, kurie priimti tik vieai aptarus su visuomene. 1922 m. Steigiamasis Seimas prim Pradios mokykl statym. Patvirtinta 4 met pradios mokykla, privaloma visiems mokyklinio amiaus vaikams. Mokyklos steigtos ten, kur susidarydavo 30-ies vaik grup. Privalomojo mokslo prievol pradta vykdyti 1927 1928 m. m., visuotinai vesta 1930 m. Ikimokyklini vaik ugdymu pirmaisiais valstybs krimosi metais daugiausia rpinosi draugijos, vienuolijos, buvo privai dareli. 1936 m. ikimokykliniu ugdymu m rpintis Lietuvos vietimo ministerija, rengtasi ikimokyklin vietim jungti bendr vietimo sistem kaip parengimo pradiniam mokslui pakop. 1918 - 1925 m. vietimo pertvarka reformavo ne tik mokykl tinkl, bet ir ugdymo turin. Rpintasi vadovli leidimu. Buvo perspausdinami pataisyti ankstesnieji, veriami i usienio kalb nauji, raomi lietuviki originals, vis pirma gimtosios kalbos ir Lietuvos istorijos vadovliai. Pltojosi naujas poiris ugdymo tikslus ir udavinius, sklido naujos didaktins pairos ir pedagogikos europietikos naujovs. P.Maiotas sil individualizuoti mokym auktesnij klasi moksleiviams suteikti galimyb mokomuosius dalykus pasirinkti pagal savo polinkius ir interesus. Didaktikos kaita: raginta atsisakyti scholastinio mokymo tradicij, verbalini mokymo metod, pradta domtis vairiomis reformistinmis srovmis, naujojo aukljimo, arba naujosios mokyklos idjomis, pripastaniomis pedocentrizm, vaiko ugdym remiantis jo paties fiziniu ir dvasiniu aktyvumu. Formavosi nauji didaktiniai principai: mokymas siejamas su gyvenimu, didels reikms skirta vaizduotei, prieinamumui, diferencijuoto mokymo idjai, aukljimui atsivelgiant vaiko prigimt, psichikos ypatumus. 1936 m. reforma. Diskutuota dl ugdymo turinio, koedukacijos, tikybos dstymo, mokyklos politizavimo, kritikuotos ministerijos monopolistins teiss vietimo sistemoje. Daug dmesio skirta mokykl demokratikumo idjai tv teisms, mokini savivaldai ir kt. Pedagogikos mokslininkai, jau anksiau pagrind ugdymo turinio pateikimo koncentratais princip, sil kurti vietimo sistem, paremt integracijos ir diferenciacijos principais, mokym individualizuoti. Pltotos diskusijos dl mokyklos bendruomens pasauliros: siekta, kad ji bt neutrali. Nustatyti 5 gimnazij tipai: humanitarin gimnazija (sustiprintas lotyn kalbos mokymas); realin gimnazija (sustiprintas gamtos ir matematikos moksl mokymas),gimnazija, kurioje sustiprintai mokoma usienio kalb; gimnazija, kurioje dstomi komercijos dalykai; klasikin gimnazija (sustiprintas senj kalb dstymas). Pradtos steigti 6-eri met pradins mokyklos. 22. Lietuvos vietimo sistema nepriklausomoje Lietuvoje. Lietuvoje udarytos jzuit mokyklos. Edukacin komisija rpinosi pradini mokykl steigimu, pirmoji mokytoj seminarija. Br mokslininkus, kad parengt vadovlius. Stengsi kurti spaustuv ir ileisti pirm elementori. Ileisti nuostatai, juos gaudavo kiekviena mokykla. Mokytojams rengti apygardins mokyklos. Suformuluotos mokytoj pasauliei gyvenimo taisykls. VU pavaldios 4 apygard 4 apygardins mokyklos, joms pavaldios emesns grandies mokyklos. Bandoma atsisakyti fizini bausmi. 23. Maosios Lietuvos mokykla ir pedagogin mintis XIV-XIX a. Banytini mokykl bta jau XIII a. Nepaisant bandym udrausti lietuvi kalb, visuomens veikj pastangomis pavykdavo j ilaikyti. Lietuvyb kai kuriais laikotarpiais net buvo toleruota arba net globota valstybs. Ilaikant lietuvyb daug reikms turjo reformacija. XVI a. apie 20 parapijini mokykl. 1737 m. 4

Prsijos karalius ileido privalomojo mokslo statym 7-14 m. vaikai turjo lankyti mokyklas. Iki 1740 m. Prsijoje veik 1160 pradini mokykl, 275 lietuvi gyvenamosiose apskrityse. Beveik visi XVI-XVIII a. lietuviki ratai ileisti u valdios pinigus. Lietuvinink labai sumajo po maro epidemijos 1709-1711 m., o j gyvenamosiose vietose pradjo kurtis kolonistai. XIX a. pirmoje pusje veik Lietuvi kalbos seminaras. 1872 m. germanizacija svarbiausias politikos siekis. I mokykl istumta lietuvi kalba. Protestantai steig konfesines mokyklas. Vaikus mok poteri, tikjimo ipainimo, 10 dievo sakym, skaityti, rayti, giedoti. Mokyklas kr reformatai, staiatikiai, katalikai. 1544 m. Karaliauiaus universitetas, i ia sklido reformacijos idjos. Reformat mokyklos kurtos dvaruose, reikalauta, kad apylinki 9-15 m. vaikai jas lankyt. XVII a. reformat mokyklos silpo, daugiausia gali gijo jzuit mokyklos ir mokymo bdas. 26. Naujojo aukljimo kryptis. Naujojo aukljimo pedagogika ugdymo ieities taku laik vaik ir velg j kaip aukljimo ir mokymo subjekt. i kryptis band pakeisti mokymo ir aukljimo program, organizuoti nenutrkstam mokym, organizuoti vaik menin veikl ir taip mokym suderinti su vaik interesais bei individualiomis galimybmis. Programuotas mokymas: idja kilo atsiradus kibernetikai. 1918-1940 m. Lietuvos pedagogin mintis naujojo aukljimo teorijoms skyr daug dmesio. J. Lauikas tvirtina, kad savivaldybje mokini veikla sudaro palankias slygas ugdyt j savivarankikum, padeda mokytojui su jeis bendrauti. Jis pasil sudaryti skirtingas mokymo programas kaimui ir miestui, padar ivadas apie judesio reikm dirbant su protikais, fizikai atsilikusiais ir sunkiai aukljamais vaikais. Siekdami iugdyti visapusik asmenyb, menkai pastame pat objekt, neturime tinkamo rankio eiti asmenybs vidaus pasaul. Z. Kuzmickis vis savo krybins veiklos laikotarp jis paskyr Lietuvos vietimui: jaunimui auklti ir mokyti. jis buvo prieingas tradiciniam mokymui: didiausia blogybe laik, tai kad mokinys savarankikai nedirba. Mokytojo pastangos turi paveikti mokini iniaciatyv, vaizduot, emocijas, prisiderinti prie j suvokimo galimybi. 27. Nuolatinio mokymo esm, principai. Nuolatinio mokymosi psichologinis modelis. Nuolatinio mokymosi sistema tai vis individo gyvenim trunkantis ir mokymsi nuo gimimo iki gyvenimo pabaigos laiduojantis formalusis ir neformalusis vietimas, ji grindiama vidiniu asmenybs poreikiu mokytis, painti, suprasti, tyrinti, geisti grio ir groio, tobulinti savo asmenyb, siekiant saviaktualizacijos, laidu oja galimyb mokytis visiems to norintiems, neatsivelgiant j isilavinim, lyt ami, kalba, sveikatos bkl ar specifines gyvenimo aplinkybes ir ugdyti savo asmenyb taip, kad mogus galtu tinkamai panaudoti savo intelektines ir krybines galias, tobulinti specialybs inias, mokjimus ir gdius, atnaujinti umirta informacija, keisti ir tobulinti kvalifikacija. Nuolatinio mokymosi sistemos krimo Lietuvoje btinum nulemia jos visuomenin, demokratin, ekonomine ir kultrin raida, mokslo ir technikos paanga, tarptautinis bendradarbiavimas apimantis visas visuomens gyvenimo sritis (ekonomine, kultrin, socialin), moni tarpusavio santykius. Kuriant nuolatinio mokymosi sistem, svarbu monms sudaryti slygas tobulti kaip asmenybms, integruotis i pasaulio kultr, ilaikant savo unikalum ir tautin identitet. Nuolatinio mokymosi sistemos tikslas: garantuoti kuo visapusikesn mogaus fizini ir psichini galiu pltot, sudaryti galimybes mokytis bei per saviaukl tobulti, ugdytis savo asmenyb bet kurio amiaus, isilavinimo ir sveikatos bkls monms. Nuolatinio mokymosi sistemos udavinys: padti mogui perimti iuolaikinius Europos ir viso pasaulio mokslo bei kultros pagrindus, sudaryti jam slygas gyti, keisti ir tobulinti savo kvalifikacij, prisitaikyti nuolat kintaniame profesins veiklos pasaulyje. Nuolatinio mokymosi sistema padeda ugdyti asmenybe keiiantis ekonominms, kultrinms, politinms ir kitoms visuomens egzistavimo slygoms. Lietuvoje kuriamos nuolatinio mokymosi sistemos struktra yra tokia: 1. ikimokyklinis ugdymas; 2. bendrasis lavinimas: a) trij pakop bendrojo lavinimo mokykla: pirmoji pakopa - I-IV klass (pradin mokykla), antroji pakopa - V-X klass (pagrindin mokykla), treioji pakopa - XI-XII klass (vidurin mokykla); b) gimnazija; c) jaunimo mokykla; 3. profesinis rengimas profesinse, auktesniosiose ir auktosiose mokyklose; 4. suaugusij vietimas; 5. papildomasis ugdymas. Nuolatinio mokymosi sistema grindiama tokiais principais: 1) mokymo tstinumo ir perimamumo (principas laiduoja galimyb toliau tsti moksl neatsivelgiant turim isilavinim; 2) nuolatinio mokymosi sistemos lankstumo, ini ir gdi; 3) nacionalumo 4) mokymo humanikumo; 5) mokymo demokratikumo; 6) mokymo individualizavimo ir diferencijavimo. 28. Patristinio ugdymo bruoai. Palestinoje. Pagrind mokosi 40-50-meiai. Krikionybs mokymas eimos reikalas. Aukljo Biblijine dvasia (krikionyb i judaizmo). Pabriama asmens vert (veringesnis nei valstyb). Personalistin kultra. Analizuojami socialiniai klausimai. Skurstantys, luoiai pagrindiniai pavyzdiai. Akcentai: mokytojai mok i meils, mokiniai mokosi antgamtikai paaukti. Ugdomosios vertybs sutampa su tiesa, 10 Dievo sakym. 5

Katechumenatai bendruomen, kuri moko krikionik pagrind, ties. Tikslai: tvirtinti krikionikj visuomen. Formavosi pradins mokyklos, elementariosios. Mok berniukus, ruo kunigystei. Mokyklos parapijos, banyi patalpose. Mok skaitymo, giedojimo, retai raymo. Trukdavo 5 ir daugiau met. Kno bausms. Mokymas diferencijuotas: vaikai, suaugusieji. Auktesnio tipo mokyklos vienuolyno, teologijos. Vienuolyno: vidins (berniukams, kurie nordavo tarnauti), iorins (galdavo ateiti ir parapijieiai). Teologijos mokyklose mok graik, lotyn kalb, gramatikos, nedaug istorijos. 29. Pedagogin mintis Renesanso laikotarpiu Lietuvoje. XVI a., Renesanso epochoje, Lietuvoje buvo sukurta visa vietimo sistema: pradin mokykla (I pakopa), auktesnioji mokykla (II pakopa), universitetas. Buvo kuriamas parapini mokykl tinklas. Vilniaus vyskupystje, be Vilniaus miesto, veik 30 mokykl; ilik liudijim, kad vairiais laikotarpiais veik dar 54 mokyklos. Mokykl krimsi slygojo naujas visuomeninis, religinis, kultrinis sjdis reformacija, didjanti katalik ir reformat konkurencija siekiant ugdyti jaunim pagal savo pairas. Didjo poreikis ventojo Rato ties vaikus mokyti gimtja kalba. Institucins mokyklos darsi vis svarbesns. Protestantai steig konfesines mokyklas prie savo parapij, dvaruose, kuri savininkai rm protestantiksias idjas. Mok vaikus poteri, tikjimo ipainimo ir 10 Dievo sakym, skaityti, rayti, skaiiuoti, giedoti. Skmingiausia su katalik vietimu varsi reformat vietimas institucinis ir neinstitucinis. Mokyklas kr ir staiatikiai. 1545 - 1563 m. vyko visuotinis Banyios Tridento susirinkimas, davs pradi kontrreformacijai. vietimas tapo svarbiu idjini gin rankiu. Lietuvoje buvo stiprinamos katalik mokyklos. Prie savo vienuolyn jas steig prancikonai, dominikonai, benedektinai, bernardinai, augustinai, karmelitai. Kur nebuvo vienuolyn, vyskupai mokyklas kurti ir globoti paved parapij kunigams. 1569 m. Vilniuje steigiamai kolegijai pakviesti jzuitai. 1570 m. joje jau buvo mokomasi pagal visuotinai nustatyt Europos jzuit kolegij mokymo model Ratio studiorum. Auktj isimokslinim lietuviai vis dar gydavo usienio universitetuose. 1544 m. kurtas Karaliauiaus universitetas. I ia, kaip ir i kit Vokietijos universitet, sklido reformacijos idjos. Katalikams reikjo atsvaros. 1579 m. Vilniaus jzuit kolegija perorganizuota akademij, suteiktos visos Europos universitet privilegijos ir teiss. Lietuvoje pradjo veikti visa institucinio vietimo sistema. Iki XVII a. vidurio reformatai, stengdamiesi atsilaikyti prie kontrreformacij, aktyviai kr mokyklas. Baigiantis XVII a. reformat mokyklos silpo, vietimo sistemoje daugiausia gali bei takos gijo jzuit mokyklos ir mokymo bdas. Universitete mokslai dstyti lotyn kalba, ji vis dar vyravo literatroje, diplomatijoje, buvo paplitusi tarp viesuomens atstov. Lenk kalb jzuitai laik valstybs ir vieojo gyvenimo kalba, lietuvi kalbos reikjo religijai platinti pamokslams sakyti ir valstieiams suprantamai skelbti Dievo od. akademij patekdavo ir emiausi luom miesteln ir valstiei atstov, vadinam burs. 30. Profilinio mokymo esm ir modelio taikymo galimybs. Profilinio mokymo esm mokymas, kur sudaro daugelio dalyk pagrindai ir moksleivio smoningai pasirinkto profilio dalykai, reikalingi pasirengti studijoms auktojoje mokykloje bei rengimuisi ateities profesijai. Profilinio mokymo udaviniai: 1. utikrinti, kad kuo daugiau jaunuoli gyt kokybik vidurin isilavinim ir ita ip kelti visuomens isilavinimo lyg; 2. gilinti demokratinius bei humanistinius mokyklos pagrindus, diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo proces; 3. rengti moksleivius mokytis vis gyvenim siekiant prisitaikyti prie spartjanios visuomens gyvenimo kaitos ir sociokultrini globalizacijos proces; daugiau dmesio skirti moksleivi bendrj gebjim ugdymui atsivelgiant besikurianios ini visuomens poreikius; 4. pltoti vietimo valdymo decentralizavim, sudarant slygas dal ugdymo turinio formuoti paiai mokyklai atsivelgiant savo raidos vizij, turimus iteklius, moksleivi ir regiono poreikius. Svarbiausi profilinio mokymo udaviniai yra ie: 1. sudaryti slygas harmoningai asmenybei ugdyti. 2. sudaryti kiekvienam moksleiviui galimyb ri nktis savo gabumus, polinkius ir poreikius atitinkant mokymosi keli. 3. ivengti pernelyg dideli mokymosi krvi; 4. gyti papildom ini ir gebjim; 5. diferencijuoti bei individualizuoti ugdym; 6. daryti ugdym prieinamesn specialij poreiki vaikams. Bendrojo lavinimo mokyklose profilinis mokymas gyvendinamas nuo vienuoliktos klass. Privalomas ugdymo turinys gimnazijos 1-2 klasse turi bti toks pat kaip pagrindins mokyklos 9-10 klasse. gyvendinami profiliavimo pradmenys: moksleiviams sudaromos slygos apsisprsti dl tolesnio mokymosi, pasirinkti mokymosi profil. Moksleivis renkasi vien i i profili: humanitarin, realin, technologin, menin. Galimi du skirtingi to paties mokomojo dalyko kursai bendrasis ir iplstinis. Dalyko pasirenkamj moduli programose daugiau dmesio skiriama kritiniam mstymui, problem velgimui ir sprendimui bei fakt interpretavimui, skirting dalyk ini ir metod integravimui, dalyko ini taikymui bsimoje profesinje veikloje. 31. Renesanso ugdymo pobdis. 6

Formavosi busimieji kapitalistai. Dideli technikos mokslo laimjimai, plito pasaulio painimas. Pradedamos spausdinti knygos. Domimasi mogaus painimu, veiklumu. Vystsi vairs mokslai. Ugdomas demokratikumas: krybingo mogaus ugdymas. Svarbs mokinio interesai. Nebelieka kno bausmi. Svarbu meninis lavinimas, gamtos mokslai. Plinta humanistin idja. Kinta mokymo turinys, metodai. Kuriamos naujos mokyklos, universitetai. Mokyklose atsigriama vaik. Kritikuojamas vidurami mokymas. 32. Slaptasis mokymas XIX a. pab. vietimo problemos ypa suaktyvjo po 1863 1864 m. sukilimo, kuriame aktyviai dalyvavo i Lietuvos kil moksleiviai, bei studentai. Spaudos raidyn udraudimas ir kitos carizmo represijos smukd liaudies vietim. Udraustas lietuvikas ratas, j pakeit rusika kirilica. Pagal 1864 m. rugsjo 11 d. nuostatus mokyklas kurti ir ilaikyti turjo savivaldybs, bet j prieira atiduodama valstybs rankas. Nevalstybins mokyklos buvo udaromos. Mokykl Lietuvoje labai sumajo, taiau buvo steigiamos liaudies ir cerkvins mokyklos. Steigti naujas mokyklas vyko sunkiai, nesutarimai su valstieiais, visur kildavo, nes jie reikalavo mokyti gimtja kalba. Tvai protestavo prie prievartins asimiliacijos priemones, pravoslavinim mokykloje. Materialin mokykl padtis Lietuvoje buvo taip pat bloga. Mokyklas teko ilaikyti patiems valstieiams. Valstieiai nebuvo suinteresuoti materialiai remti savo mokymo. 1871m. gruod paskelbtas caro sakas dl privalomo mokymo skaityti ir rayti rusikai. Nuo 1872 m. kaip privalomas dalykas tapo valstybin kalba. Vadovliai vaidino pagrindin vaidmen pateikiant mokymo turin. XIX a. pab. labiau akcentuojamas amat ir ems kio mokymas pradinse mokyklose. Mokymo tikslas ugdyti piliet, savo krato patriot. Prieinimasis reakcinei carizmo vietimo politikai: slaptasis mokymas, knygneyst, tautinis atgimimas. Tvai slapta mok vaikus namie, organizavo slaptas mokyklas. Slaptas mokyklas skatino senj udarymas, draudimas mokyti gimtja kal ba. Slaptos mokyklos paprastai dirbdavo 3-8 mn. per metus, pasibaigus lauk darbams. Mokyta skaityti, rayti gimtja kalba, kartais skaiiuoti, mald. Slaptos mokyklos buvo labai persekiojamos. XIX a. pab. nelegalioji lietuvika spauda daug dmesio skyr slaptam mokymui, skatino plsti slaptsias mokyklas, tobulinti jo mokymo turin ir metodik. Slaptoji mokykla pirmiausia turjo bti priemon katalikybei stiprinti, kovoti prie prievartin asimiliacij. Nors daugumos slaptj mokykl mokymo lygis buvo emas, jos suvaidino didel vaidmen keliant liaudies ratingum Rus valdia pasiryusi surusinti vis Lietuv, udar parapijines mokyklas. Rus valdia pradjo spausdinti lietuvikas knygas rusikomis raidmis, kai kurie lietuviai i pradi tam nesiprieino, taiau vliau M. Valanius tokias knygas paskelb esant priekatalikikas ir pradjo kov prie rusikas raides. Til buvo lietuvikos spaudos centras. 33. Sociologins pedagogikos kryptis. ios krypties pedagogai Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, pabr visuomenin mogaus prigimties ir raidos pobd. Vakar Europoje sociologins koncepcijos siejosi su racionalizmo ir iracionalizmo filosofinmis kryptimis, pasireik vairiomis atmainomis nuo liberalizmo iki nacionalizmo. Sociologin kryptis Lietuvoje taip pat buvo nevienalyt. Neretai ji susijusi su opozicija valdaniajai partijai, reik nepasitenkinim kit krypi atstovais, nes man, kad kultra ir vietimo reformos socialini negerovi nepanaikins ir mogaus ugdymo problem neisprs. Taryb Sjungoje sociologin kryptis pedagogikoje buvo pasiekusi kratutinum: mogus ten buvo vertinamas pagal socialin kilm. Kitas kratutinumas buvo hitlerin Vokietija ten mogaus vert lm priklausymas vokiei tautai. Taiau Lietuva turjo ym sociologins krypties atstov A. erkn. A. erknas idst modern poir mokini tarpusavio bendravim klasje, j santykius su pedagogais ir tvais. Jo darbuose buvo ikelta normali socialini santyki reikm ugdymui. 1918-1940 m. mokymo turinys formuotas remiantis savo krato specifika, itin akcentuojant dvasines vertybes, visuomenin ugdomos asmenybs orientacij savo taut. 34. Socialinis pedagogas bendrojo lavinimo mokykloje. Socialinis pedagogas asmuo, kuris dirba socialinse institucijose. Turi pedagogin isilavinim ir geba sudaryti slygas vaiko socializacijai, ankstyvajai prevencijai bei socialiniai pedagoginiai reabilitacijai. Socialins pedagogins pagalbos paskirtis padedant vaikui gyvendinti jo teis moksl, utikrinti jo saugum mokykloje: alinti prieastis, dl kuri vaikas negali lankyti mokyklos ar vengia tai daryti, sugrinti mokykl j palikusius vaikus, kartu su tvais (globjais) padti vaikui pasirinkti mokykl pagal protines ir fizines galias ir joje adaptuotis. Socialinis pedagogas nuolat informuoja mokyklos vadov apie vaik socializacijos problemas mokykloje, rengia programas bei projektus, susijusius su vaik nusikalstamumo prevencija, laisvalaikio organizavimu. Darbo tikslas tiesioginmis paslaugomis ir socialinio darbo veikla vertinti ir sprsti problemas, susijusias su vaiko pagrindini reikmi tenkinimu, saugumo ir socialins adaptacijos utikrinimu. 7

35. Specialiosios pedagogikos istorin raida pasaulyje ir Lietuvoje. Specialiosios pedagogikos prad ininkai, svarbiausi j darbai. Be teiss gyventi Sparta, Atnai, Senovs Roma, Indija, Tibetas, faistin doktrina. Viduramiais siejama su antgamtiniu pasauliu, inaudojami, tyiojamasi. Pirmieji globos namai Bethlehem. Krikionyb nebeleidia skriausti. G. Itard, E. Seguin, S. Howe, T. Gallaudet, M. Montessori. Lietuvoje: gailestingumo broliai, M. Valanius. Sovietai udaro internatus. 36. Svarbiausios J. Lauiko pedagogins idjos, j vaidmuo formuojant mokykl. Nagrindamas mokymo tobulinimo klausimus, jis atsivelgdavo tai, kad kiekvienas mokinys yra individualyb, todl ir reikalavo kiekvien visapusikai painti. Monografijoje apie mokini painim ir mokymo diferencijavim pateikiamas svarbiausi mokini painimo srii turinys ir jo metodai. Akcentuodamas vaiko asmenybs visumos svarb organizuojant mokym, silo painti mokinio fizins ir psichins savybes tokias, kokios jos yra tam tikru metu, suinoti, kaip jos isivyst ir kaip toliau vystosi: koks j lygis ir kokios tendencijos. vaik velgdamas humanisto akimis ir tikdamas kiekvieno vaiko jgomis, reikalauja, kad mokymo procese bt sudaromos kiekvienam slygos engti priek pagal savo jgas, kiekvienam pltoti savo igales. Todl siloma plaiau taikyti vidin (arba didaktin) diferencijavim per pamok. Tokio diferencijavimo tikslas pltojant vis gebjimus ir polinkius, sudaryti kuo geresnes slygas vis mokini raidai ir tuo skatinti visus kuo skmingiau mokytis. Tam tikslui taikytini vairs mokymo metodai, ypa tie, kuri esm sudaro savarankikas mokini darbas. Mokymasis sudaro pagrindin pedagoginio proceso grand. I to darytina ivada, kad mokyklos darbo esm ir jos veiklos turin sudaro mokymas ir mokymasis. Mokslo ini pagrindai reikalingos jaunajai kartai tobulti ir pasirengti visuomeninei veiklai. Perimant mokslo ini pagrindus mokymo procese, sprendiamas visas kompleksas udavini, ugdomos fizins ir psichins asmenybs savybs, protiniai gebjimai, dorovinis smoningumas ir elgesys, estetin pasauljauta ir krybikumas, darbinis veiklumas bei gdiai, gebjimas savarankikai mokytis. Kitaip sakant, mokymo procese ne tik mokoma, bet ir lavinama bei aukljama toks poiris visikai atitinka iandieninius mokyklai keliamus reikalavimus. 37. vieiamojo laikotarpio pedagogins kryptys. Judjimas prie feodalin santvark. Pranczijoje revoliucijos iraika laisv, lygyb, brolyb. Filosofijos kaip mokslo paanga, vairios kryptys: racionalizmas, empirizmas, klasicizmas, kriticizmas, deizmas, ateizmas, ulitarizmas, universalizmas. Didel mokslo taka. I. Niutonas 3 mechanikos dsniai, traukos dsnis. Atsigrimas gamt. Nepasitenkinimas jzuit mokyklomis. 1759 m. jzuitai itremiami i Portugalijos, 1762 i Pranczijos, sugriaunama vietimo sistema, nes nieks neprisiima j atsakomybs. Vliau atsakomyb u prieir prisim Pranczijos parlamentas. Universitetai vykdo visus ugdymo reikalus. vietimo planas visos mokyklos apjungiamos vien aukljimo organizacij. Tikslas telkti taut, esm hierarchiniai priklausomybs ryiai. Atsakingiausia staiga universitetas, jam pavaldios vidurins, o joms pradins. Mokyklas lanko bet kokio luomo, bet kokios lyties vaikai. Vadovliams rayti valstybiniai konkursai. vietimo plane dorovs, fizinio lavinimo dalykai. Mokomieji dalykai: gimtoji kalba, matematika, gamtos mokslai, dail, amatai. Konstitucijoje ufiksuojama visuotin mokykla nemokama visiems pradin, vidurin, institutai, licjai (po 4 m.). atskiriamos kaimo (ekonomika) ir miesto (amatai, ekonomika) mokyklos. Nemokama tikybos. Vokietijos universitetai stengsi ilaikyti autonomij, nes juos ilaik pasaulieiai. Universitetuose galingos laboratorijos, bibliotekos. Dstoma gimtja kalba. J. Bazedovas filantropinis judjimas. 4 tom Elementarusis veikalas vadovautasi mokymo programoms. Jo dka krsi mokyklos daug ssaj su gamta. Filantropinse mokyklose tvarka, drausm, dstoma: geografija, istorija, anatomija, astronomija, chemija. Anglijoje norima i banyi ivaduoti mokyklas. Mokymas ir aukljimas esm. 38. vietimas Lietuvoje soviet okupacijos metais. 1940 m. birelio mn. Lietuva buvo prijungta prie Taryb Sjungos, tad pirmoji eiamei pradinuk laida nebaig moksl. Drausta dstyti tikyb. Universitetui ir mokykloms nubraukti j turti vardai, visos mokyklos sunumeruotos. I bibliotek, skaitykl ir staig sakyta paalinti patriotin, religin ir kitoki literatr, susiaurintas lietuvi literatros kursas, vesta rus kalba. I mokykl paalinti tautiniai simboliai, Lietuvos veikj paveikslai, atleista ir perkelta i vienos vietos kit didel dalis mokytoj. Visa vietimo sistema buvo keiiama orientuojantis Taryb Sjung. Mokyklose buvo steigiami pionieri ir komjaunimo breliai. Mokytoj sekimas ir nipinjimas baigsi trmimais. Lietuva buvo okupuota vokiei armijos ir laikinoji vyriausyb per eias savaites buvo nualinta. vietimo srityje pavyko susigrinti penki met pradin mokykl. Vokieiai i vietimo vadybos pareikalavo: 1. Lietuvos mokykl priartinti Vokietijos tvarkai ir padidinti vokiei kalbos pamok skaii, mokytojams organizuoti atostog metu kursus vokiei kalbai tobulinti; 2. sumainti gimnazines klases. Abu 8

universitetai pradjo, taiau studijuoti leista tik atlikusiems darbo prievol. 1943 m. udrausta priimti gimnazijas mokinius, vyresnius negu penkiolika met ir neatlikusius darbo prievols. 1943-1944 met iem karui pakrypus vokiei nenaudai abu universitetai ir dalis mokykl buvo udaryti. Gimnazij mokytojai ir universitet profesoriai mok privaiai. 1944 m. vasar Lietuva buvo ivaduota i vokiei okupacijos, ir vl gro prie tai buv rus okupantai. Pokario metais vl grinta mokyklos struktra (10 met vidurin mokykla), steigiamosios pionieri ir komjaunuoli organizacijos, intensyviai mokama rus kalbos. Nuo 1949- 1950 m. keiiasi mokyklos struktra 11 met vidurin mokykl. 1955 m. galutinai pereita prie bendro berniuk ir mergaii mokymo. 1957 m. pereita prie mokslo met sutvarkymo trimestrais, o ne ketviriais. 1957 m. Lietuvos vyriausyb prim nutarim steigti internatines mokyklas, kurias buvo priimami po karo lik vaikai nalaiiai, karo, darbo invalid ir veteran vaikai, vieni mam vaikai ir vaikai i daugiavaiki eimos. Beveik kiekviename kaime buvo pradin mokykla. Iskirtinis Lietuvos kaimo mokykl bruoas buvo tas, kad jos beveik visos buvo maakomplekts. Kaimo pradin mokykla buvo ne tik ugdymo institucija, bet ir kultros idinys: daniausiai ia buvo ir biblioteka, ir kultros namai, ir kino sal, ir medicinos punktas. 1969-1972 m. pradini mokykl skaiius m spariai mati dl gyventoj klimosi centrines kolki gyvenvietes. Auktosios mokyklos po karo igyveno sunkius laikus. Kadangi jos buvo sikr didiuosiuose miestuose, tai labiau nukentjo nuo karo, buvo apgriautos. Respublikai atsigaunant po karo gerjo ir auktojo mokslo padtis, buvo skiriama daugiau l. Atsirado naujos specialybs, organizuojamas neakivaizdinis ir vakarinis mokymas. 39. vietimo epochos idjos Lietuvoje. Mokykl pertvarkymas. Lietuvoje udarytos jzuit mokyklos. Edukacin komisija rpinosi pradini mokykl steigimu, pirmoji mokytoj seminarija. Br mokslininkus, kad parengt vadovlius. Stengsi kurti spaustuv ir ileisti pirm elementori. Ileisti nuostatai, juos gaudavo kiekviena mokykla. Mokytojams rengti apygardins mokyklos. Suformuluotos mokytoj pasauliei gyvenimo taisykls. VU pavaldios 4 apygard 4 apygardins mokyklos, joms pavaldios emesns grandies mokyklos. Bandoma atsisakyti fizini bausmi. 40. vietimo kokybs samprata, kai kurie rodikliai. Pradini slyg, proceso, rezultat, tolimesni pasekmi kokyb, pridtin vert. Pamatavimas: atitikimas standartams, susitarimas (tv ir mokyklos), klient pasitenkinimas. 41. vietimo pertvarka atkrus Lietuvos nepriklausomyb. Mokslas trunka 12 met, pamokos prasideda nuo 8 valandos, mokosi penkias dienas lietuvi kalba, Dabar mokymasis yra prieinamas visiems. steigta daug mokykl, universitet, main program su usienio alimis. Ileisti tobulesni vadovliai, patobulintos vis mokymo dalyk programos. Mokyklose dirbama pagal naujas mokymosi programas, kurios itobuljo per ilg laik. Naujos programos: a) vestos universalios ugdymo programos (kalbos; dorinio; pilietinio; ekologinio; sveikatos ugdymo; etnins kultros); b) ikimokyklinio ugdymo programa; c) projektai. steigti nauji padaliniai reikalingi vietimo sistemai: informatikos prognozavimo centras, mokykl psichologins tarnybos centras, vaik su vystimosi sutrikimais diagnostikos tarnyba. Socialins pagalbos vaikams, moksleiviams ir studentams teikimas: a) vaik globos nam darbo reorganizavimas; b) socialins pagalbos teikimas besimokantiems; c) pedagogins prieiros vaikams i socialiai apleist ir daugiavaiki eim teikimas. 42. vietimo vadybos samprata, raida pasaulyje ir Lietuvoje. vietimo vadyba veikla, kuria organizuotai siekiama usibrt vietimo sistemos ar vietimo organizacij tiksl. 43. Tautikumo ir gimtosios kalbos svarba ugdymui pagal K. Uinsk. Kalba, sukurta tautos, ugdo vaiko dvasioje gali, kuri sukuria moguje od ir kuri atskiria mog nuo gyvulio: ugdo dvasi. Kalba yra neatsieta nuo mstymo ugdymo: kalbos dovana remiasi daugiausia mogaus login sielos galia, jos galia atsieti nuo konkrei vaizdini ir tuos konkreius vaizdinius sutelkti bendras svokas, tas svokas skirstyti ir kombinuoti, rasti j panaius ir skirtingus poymius, sujungti jas vien bendr sprendim. gimtasis odis yra bet kokio protinio lavinimo pagrindas ir vis ini lobynas: nuo jo prasideda bet koks supratimas, per j pereina ir per j sugrta. Gimtj kalb pradinje mokykloje laik pagrindiniu dalyku. Gimtosios kalbos mokym glaudiai siejo su mstymo lavinimu ir mokini paindinimu su aplinka bei elementari gamt os, geografijos ir visuomens istorijos ini suteikimu. Pabr tautikum ir tvyns meil, laik j aukiausiu ir tviriausiu jausmu. Jis nurod, kad uvus viskam, kas tauru, tvyns meils jausmas moguje sta paskutinis. Tvirtindamas, kad tautikumas yra visiems bendras gimtas ir pastoviausias polinkis, sil j puoselti ir juo remtis aukljant, 9

iekant rakto mogaus ird. Nurod, kad gilia ir tyra meile tvyn myli tik darbo liaudis. Todl mokykla turi bti liaudika, ji turi ugdyti pagarb ir meil paprastam mogui, tautos tradicijoms, gimtajai kalbai. Graiausiu gimtosios kalbos pavyzdiu laik tautosak: patarles, prieodius, msles, pasakas. Btent gimtojoje kalboje tauta saugo visus savo gyvenimo dvasinius pdsakus. Tautosakoje atsispindi liaudies imintis, gyvenimo prasms supratimas, teikiantis mediagos vaik protui, jausmams, vaizduotei lavinti. 44. Ugdymas senovs Romoje. Graikika kultra ilieka. 2 laikotarpiai: tradicinis, helenistinis. Pastaruoju laikotarpiu atsiranda laisvo idealistinio isilavinusio mogaus idealas, dirbantis visuomens labui. mogus kosmopolitas. Ugdymas rmsi paproi iauktinimu, tautiniu ugdymu, eimos gerbimu. Lavinimas: skaitymas, raymas, 12 statymo lenteli, tautin poezija. Rmsi privaia iniciatyva. Paskirti cenzoriai, kad nepaklit netinkam paproi. Valstyb ugdym nesikio. Ugdymas grietas. Mokydavosi dalyvaudami praktinje veikloje. Pirmosios mokyklos pradia susijusi su kultu. Pirmieji mokytojai kunigai. Paprastai mokyklos privaios. Mokinys mokytojui ne vertyb. Plintant mokykloms atsiranda konkurencija. Dstantys kalbas mokytojai gauna daugiau. Susiformuoja mokymo planai. Gimnastinis, mzinis, matematinis, filosofinis lavinimas, retorika. Pamokos ne ilgiau nei 6 h. Vasar atostogos 4 mn. mokyklos skirstomos pagal turtingum: elementariosios (miestuose, abejom lytim, maai pajam gaunantiems), auktosios vidurins, gimnazijos: retorika, lotyn, graik kalbos. Retorikos mokyklos mokoma tapti oratoriais. 45. Ugdymo kilm. Pirmyki kultr rys, ugdymo jose bruoai. Nuo gimimo iki 3 m. jokios institucijos vaiko gyvenime nra., bet ugdymas vyksta mokosi kalbti, vaikioti. Idealistinis ugdymas biologins ir psichologins mogaus savybi suabsoliutinimas. Materialistinis ugdymas mogaus svarbiausias jam vystytis yra darbas. Ugdymui pirmyktje bendruomenje bdinga: 1. asimiliacija (vaikai imoksta visk, k moka suaugusieji); 2. buitikumas (vaikai mokomi tik su buitimi susijusi dalykus)(ugdymo turinys); 3. tradicikumas (stengiamasi pakartoti tai, kas buvo kitose kartose); 4. gamtikumas (mokosi painti aplink)(ugdymo turinys). Iniciacijos paauglystje vaikai ventinami suaugusiuosius. Visuomens santvarkos vert: 1. vaikai, 2. pilnaveriai, pilnateisiai nariai; 3 pagyven mons ir seniai. Pirmyki kultr tipai: 1. pagrindo (vienoda vyro ir moters pozicija eimoje, berniukai mokosi vyrik darb, mergaits - mergaitik); 2. totemistin (amatai, gaminai dirbiniai, kurie tampa main pagrindu, herbai, vyras eimos galva patriarchalin sistema); 3. nomadin (klajokliai, eimai svarbu palikuonys). Vergovins sistemos laikotarpiu Ryt alyse buvo kuriamos mokyklos, privilegija turtingiems monms. Daniausiai kuriamos prie ventykl. Mokiniai buvo mokomi stebti gamt, domtis jos periodikumu. Mokyklos kvalifikuojamos: 1. emesnio tipo susijusios su bendruomeniniu gyvenimu, tradicij puoseljimu; 2. auktesnio tipo mok skaitymo, raymo, hieroglif, astronomijos, studijavo poet krinius. 46. Ugdymo sistemos pradmenys K. Uinsko pedagogikoje. Jungia ugdymo reikinius: tikslus. Remiasi psichologija. Mokymo tikslas padaryti mokin laiming. Aukljimas svarbiausias tikslas, o mokymas priemon. Aptaria mokymo metodus atsisako aidim. Sokratikas metodas iekoti tiesos. Suformulavo pricipus: nuoseklumas, vaizdumas. Aukljimo turinys mogaus charakteris tautikumas. Svarbiausia tautikumas ir gimtoji kalba. 47. Ugdymo sistemos XX a. Pedagogins srovs. M. Montessori buvo sitikinusi, kad asmenyb subrsta praktinje veikloje. Ikimokyklinse ugdymo staigose, organizuotose pagal jos program, vaikai greitai imokdavo skaityti ir rayti. Teigiamas pedagogikos bruoas yra tas, kad ji pripaino vaiko teis laisv. Aukljimo tikslas laisvos, savarankikos asmenybs vystimasis, panaudojant dvasines, proto ir fizines jgas. M. Montessori ugdymo sistemai bdinga laisvs ir drausms sveika. Ypa vertingais laikomi gyvenimo praktikos pratimai, kurie padeda vaikui pasiruoti tolesniam painimui. Didel reikm teikia asmens poji lavinimui. Ioriniai veiksmai stimuliuoja vidin vaiko raid. Svarbi vieta skiriama individualiai vaiko veiklai. Valdorfo pedagogika remiasi nuoseklia filosofija antroposofija. Tai isamus mogaus kno, sielos ir dvasios painimas. Tai detali amiaus tarpsni teorija, teigianti, kad mogus vystosi vis gyvenim, ir nagrinjanti vaikysts amiaus tarpsni ssajas su suaugusio mogaus gyvenimo laikotarpiais. Valdorfo pedagogikoje viskas pateikiama, atsivelgiant vaiko amiaus tarpsni ypatumus. i filosofija akcentuoja tris mogaus sielos veiklos ris mstym, jausmus ir vali. Harmoningo mogaus visi trys sielos aspektai veikia darniai. Jei vienas aspektas dominuoja slopindamas kitus, mogus tampa vienpusikas. Valdorfo pedagogika tai vientisa vaik ugdymo sistema, taikoma ikimokyklinse institucijose ir bendrojo lavinimo mokyklose. Valdorfo pedagogikoje 10

pagrindiniai akcentai tenka trims aspektams: 1. sveikam vaiko asmenybs vystymuisi, amiaus tarpsni dsningumams; 2. vaiko individualumui, vaiko stebjimui, pedagoginiams psichologiniams tyrimams ir j analizei; 3. Harmoningo socialinio klimato tarp suaugusij ir tarp vaik sukrimui. Valdorfo pedagogikos poiriu, kiekvienas vaikas yra gabus ir unikalus, o pedagogas jam tik padeda atskleisti savo potencijas. i pedagogika stengiasi isaugoti ir puoselti svarbius vaiko sugebjimus, kaip pasitikjimas savimi ir aplinkiniais, iniciatyvumas, krybingumas, nuoirdus noras painti ir prasmingai elgtis su pasauliu. 48. Ugdymo sistem samprata. Dalyko apimtis. Pagrindiniai altiniai. Ugdymo sistemos: mokymas, aukljimas, lavinimas, formavimas, vietimas. Idjinis tikslas kad perimt ugdym ir paverst ugdimsi. Ugdymo sistemos mogaus mokymas ir mokymasis mikro ir makro edukacinse aplinkose nuo gyvenimo pradios iki pabaigos. Apimtis: edukacins raidos raida pasaulyje, institucij ugdymo patirtis, ugdymo sistemos kaita, ugdymo paradigm kaita. 49. Ugdymo srovs Vakar Europoje ir Lietuvoje. Lietuvoje iskiriamos 5 ugdymo srovs: 1. prigimties ir aplinkos; 2. eksperimentins pedagogikos (sudaryti palankiausias slygas ugdimuisi, mokytojas turi sudominti mokin eksperimentiniu bdu); 3. naujojo aukljimo (siejama su veikla, ugdymo patirtimi, remiasi Kerteino idjos); 4. kultros pedagogikos (akcentuoja mogaus dvasin ugdym); 5. sociologin kryptis (skirta mogaus veiklai visuomenje irykinti). Ugdymo tikslai: l. prigimties ir aplinkos tikslas ugdyti visapusik mog. Rengti mog aminam gyvenimui; 2. eksperimentiniais gebjimais painti ugdytin kaip visapusik asmenyb; 3. kompleksikai ugdyti visuomens mog, atskleisti poir, kad dirbdamas jis gali tapti asmenybe; 4. ugdyti pilnutin asmenyb, dorovin piliet, estetin ugdym; 5. ugdyti visuomenin, politin piliet, rengti mog visuomenei. Ugdymo principai: 1. tautikumo, individualumo, humanikumo, demokratikumo, vaizdumo; 2. individualumo, mokslikumo, nuoseklumo; 3. savarankikumo, ryio su gyvenimu, smoningumo, vaizdumo, individualumo; 4. kultrins pedagogikos ir tautikumo asmenybs universalumo, demokratikumo, atsinaujinimo; 5. socialin kryptis kolektyvikumo, visuomenikumo, humanikumo. Ugdymo institucijos: 1. eima, mokykla, banyia, visuomen; 2. mokykla, eima. Jei ugdymo institucija apima vis socium kolektyvistin ugdymo sritis. Jei yra tik keletas ugdymo veiksni, poymi, tai jis priskiriamas prie individualistins krypties. 50. Ugdymo tikslai, principai, organizavimo formos ir metodai J. A. Komenskio Didiojoje didaktikoje. Tikslai: pasiruoti ijimui, painti pasaul ir save, verimasis prie Dievo, valdyti pasaul ir save. Principai: gamtikumo, atsirmimas prigimt, ryys su gyvenimu. Formos: pamoka. Metodai: pasakojimas, aktyvus dalyvavimas, praktiniai metodai. 52. Vakar Europos ali vietimo sistem modeliai. Europoje yra iskiriamos ios vietimo sistemos: 1. institucin centralizuota vietimo sistema; 2. institucin decentralizuota sistema; 3. individuali vietimo sistema; 4. vietimo sistema, kuri sureikmina darbin mokym. D.Britanijos vietimo sistema decentralizuota. Jos vietimo sistema skirta gabiausiems Anglijos ir Velso studentams. Baigus privalom mokym (15-16 m.) galima mokytis vidurinje mokykloje. Mokiniai gali rinktis vairias kolegijas. Kiekviena mokykla turi savo turin, program, mokinys nordamas keisti program turi laikyti test. Baigs vidurin mokykl 18 m. moksleivis laiko egzaminus. Panau kotijoje. Centralizuota Belgijos vietimo struktra turi daug trkum ir privalum. Trukumas norint patekti auktj mokykl btini egzaminai. Btina payma apie vidurins mokyklos baigim. vedijos vietimo sistema pereina prie decentralizacijos. Centralizuota sistema Suomijos, vedijos. Duali Portugalijos, 2 dali. Joje aikiai ireiktas universitetinis ir profesinis ugdymas. Kvalifikacijos tobulinimas nekoordinuojamas. Portugalijos sistema baigiasi magistro studijomis, pai aukiausi laipsni nra, bet suteiktos slygos ivykti usien. Dualios isiskyrimas matomas nuo 7 kl. Norintys studijuoti universitete derina moksl su darbu pramonje. 54. Vidurami ugdymo bendroji charakteristika. Svarbu simboliai, alegorijos. Teologin mstysena. Udaras, asketinis gyvenimas. Nedaug rating moni, svarbiausia verslas, o ne mokslas. Kilmingos mergaits mok ydavosi vienuolynuose. Pirmosios mokyklos prie parapij (VIII a.), reng dvasiniam gyvenimui, mok katechizmo. Mokydavo kunigai. Vienuolyno mokyklos. Katechizmo mokyklos. Mok lotyn kalba. Vadovli nebuvo. Scholastinis mokymas. Nesvarbu, ar mokytojai sugeba imokyti. IX a. miesto mokyklos. Amatai praktika. Gabius moksleivius surinkdavo jzuit ordinas. XII a. atsiranda universitetai. Seniausias Bolonijos (Italija). 4 fakultetai: men, teiss, teologijos, medicinos. Atsiranda diskusijos. 11

55. Vilniaus universiteto steigimas, jo reikm Lietuvos kultrai. 1579 m. Moksi tokie mons kaip: S. Daukantas (istorikas), A. Mickeviius, v. Andrius Babola, T. ebrauskas (kr observatorij), M. K. Sarbievijus (teologijos daktaras), K. Sirvydas (pamoksl knyga lietuvi k.). 15791641 m. buvo tokie fakultetai: filosofijos, teologijos, teiss. 56. Visuotinio mokymo teorija J. A. Komenskio Didiojoje didaktikoje. Jis ikl ir atkakliai gyn visuotinio mokymo idj. Reikalavo, kad mokytsi visi vaikai: turtingi ir vargai, kilmingi ir nekilmingi, mano, kad visuotinis mokymas padeda klestti banyiai, valstybei ir kiui. Visi vaikai, nepaisant j kilms, turi vienodas galimybes. Keldamas ir gindamas visuotinio mokymo idj, reikalavo, kad bt mokomi abiej lyi vaikai. Visuotin ugdym plaija prasme jis suprato kaip mokslin (protin), dorovin, religin, darbin, fizin ir estetin aukljim. ios sritys sudaro visapusikai isilavinusios asmenybs ugdymo pagrind. Didiosios didaktikos visuotinio mokymo pagrindin idja ta, kad teisingas aukljimas visa kuo turi derintis prie gamtos. 57. XXI a. vietimo reforma Lietuvoje. Strategins kryptys. 1991 m. spal paskelbta Lietuvos vietimo reformos programa. 1992 m. parengta ir paskelbta Lietuvos vietimo koncepcija. 1994 m. paskelbti Bendrj program projektai. 1997 m. paskelbtos I - X klasi Bendrosios programos ir Valstybiniai isilavinimo standartai. Koncepcija skelbia esminius Lietuvos vietimo principus humanikum, demokratikum, nacionalum, atsinaujinim. Naujas strategikai svarbus ugdymo turinio politikos poskis: ugdymo turinys decentralizuojamas. Kartu rengiami valstybiniai isilavinimo standartai rezultat, kuri tikimasi i mokyklos, orientyras. Ugdymo turinys integruojamas, pateikiamas koncentratais, kurie dera su nauja mokyklos struktra: 4+(4+2)+2. Paskutinje mokyklos pakopoje mokiniai gali pasirinkti mokymsi pagal savo poreikius ir polinkius mokymas profiliuojamas. Mokytojams paliekama teis kurti individualias programas atsivelgiant bendruosius ugdymo tikslus, isilavinimo standartus, bendrsias programas, moksleivi poreikius. Mokymas individualizuojamas. Su bendraisiais ugdymo siekiais siejami ir ugdymo metodai: tetiniai (pateikiamieji) keiiami euristiniais (atrandamaisiais). Esminis metod bruoas mokytojo ir vaiko abipusis bendravimas. Tais paiais principais organizuotas tautini maum vietimas. Kuriamos sekmadienins negausi tautini maum mokyklos. Per pirmj reformos deimtmet krsi nauj tip mokyklos. m kurtis gimnazijos. Buvo atidarytos Lietuvoje dar neprastos jaunimo mokyklos, skirtos mokiniams, daugiausia paaugliams, kuriems trksta mokymosi motyvacijos. iuo metu kuriamos ir privaios ugdymo staigos. Profesinis isilavinimas gyjamas pagrindinio profesinio mokymo staigose (profesin mokykla), auktesnij studij staigose (auktesniosios mokyklos), auktosiose neuniversitetinse staigose (kolegijos, kitos neuniversitetins auktosios mokyklos), darbo rinkos profesinio mokymo staigose (profesinio mokymo centrai). Pertvarkomos auktesniosios studijos. auktesnisias mokyklas priimami tik vidurin isilavinim turintys asmenys, studijos trunka 2 - 3 metus. Organizuojamas neformalusis suaugusij vietimas. Vienas bdingiausi Lietuvos vietimo sistemos bruo valdymo ir savivaldos derinimas. I pedagog reikalaujama profesins kompetencijos. Pradta mokytoj rengimo pertvarka. Naujas struktras teisina auktj pedagogini mokykl statutai (bakalauro, magistro, doktoranto studijos), pertvarkomi mokymo planai, programos, reorganizuojamos auktesniosios pedagogins mokyklos. Rengiami pedagog atestacijos dokumentai, teisinamos mokytojo, vyresniojo mokytojo, mokytojo eksperto kvalifikacins kategorijos, gytos po atestacijos. Koreguojami seniau ileisti vadovliai, veriami Vakar Europos, Skandinavijos ali, raomi originals lietuviki vadovliai, vis pirma lietuvi kalbos ir literatros, Lietuvos istorijos. Pradtas mokymo pagal profilius eksperimentas 36 bendrojo lavinimo ir profesinse mokyklose. Numatyta pertvarkyti mokykl tinkl, t.y. mokyklas didinti ir modernizuoti - rengti ir kompiuterizuoti bibliotekas, modernius kabinetus. Pradta vietimo monitoringo sistema. gyvendinamas specialij poreiki vaik integravimo bendr ugdymo sistem principas. Pertvarkoma brandos egzamin sistema. Ji modernja, derinama su auktj mokykl stojimo slygomis, su mokymu pagal profilius. kurtas Nacionalinis egzamin centras. 58. . . Ruso pedagogins idjos. Dmes skyr aukljimo problemoms. Ruso atgaivinta, idealiai pagrsta laisvs sistema, dar skatina siekti kuo daugiau padaryti liaudies labui. Norint atrasti tikrj prigimt, dert sivaizduoti ikivisuomenin padt be jokio socialinio bendravimo ir net kalbos. Taigi institucijos turi dvejop poveik: jos riboja ir gadina mogaus elges, bet kartu leidia isivaduoti nuo socialini ryi. (Todl Ruso sil atstatyti prigimtin laisv visuomens sutartimi.) Jis buvo u visuotin lygyb, reikalavo kad visi dirbt. Teig, kad auklti vaik reikia ne sugedusioje visuomenje, o toli nuo civilizacijos, gamtos prieglobstyje. Aukljant reikia derintis prie vaiko prigimties, atsivelgti jo 12

amiaus ypatybes. Jis man, kad aukljim vaikai gauna i 3 altini: gamtos, aplinkini moni ir daikt. Aukljimas bus tinkamas tada, kai visi faktoriai veiks viena kryptimi. Laisvasis aukljimas yra susijs su natraliuoju. Svarbiausia mogaus teis yra laisv. Ruso reikalavo gerbti vaiko asmenyb atsivelgiant jo interesus ir poreikius. Jis ra, kad kiekvienas vaikas gimsta savit temperament, kuris lemia jo sugebjimus ir charakter, kur reikia keisti arba ugdyti ir tobulinti. Pabria vaizdumo princip. Darbas visuomenin laisvo mogaus pareiga, drauge ir aukljimo priemon. Tarp dorovinio aukljimo yra tokie udaviniai: ugdyti gerus jausmus, gerus sprendimus ir ger vali. 59. enkliausi XX a. vietjai Lietuvoje ir j idjos. A. Paplauskas- Ramnas ymus ieivijos pedagogas ir filosofas, daugiausia dmesio skyrs lyginamosios pedagogikos ir Lietuvos pedagogikos istorijos klausimams. mokymo planus trauk naujas disciplinas lyginamj pedagogik, lyginamj lingvistik, lyginamj kalb gramatik. P. Maldeikis pedagogas, ieivijos lituanistinio vietimo organizatorius, pedagogins spaudos bendradarbis. P. Maldeikio pedagoginiai akiraiai buvo kaip reta plats domjosi mogaus bties ir ugdymo problemomis, ikiliomis tautos asmenybmis, ieivijos lietuvi jaunuomens vieta jo tautinei prigimiai svetimoje aplinkoje. P. Maldeik jaudino kontraversiki mogaus bties klausimai melas ir teisingumas, inteligencija ir intelektas, valia ir silpnumas. P. Maldeikis pabria aukljamj pamokos atvilg, kad mokyklos turi aikias programas ir aikius planus, taiau neturi jokio aikaus plano auklti mokini bd. Mokini bdas vertinamas kaip tvirtos valios turjimas, sugebjimas nepaisant joki klii veikti ir susivaldyti. A. Jovaia mano, kad aukljimas tsiasi vis gyvenim. mogus nuolat grta prie t pai vertybi, kurias gyja jaunystje, nes gyvenimo skersvjai ipusto daug k gera, kas gldi jo sieloje. Dvi savybs monikumas ir kit laisvs gerbimas yra pedagoginio paaukimo erdis, apie kuri turi suktis visos ugdomosios veikms priemons. Pedagogas, bdamas humanistas ir demokratas, turi padti brsti mokini ir tv atsakingumui u j pai ateit. Kad asmenyb galt harmoningai vystytis, reikia: ideal; kultros lobi; aktyvaus gyvenimo. J. Vabalas-Gudaitis pedagogas psichologas. Tyr psichini reakcij latentin laik, sukr neverbalini darbingumo test, originali pedagogikos bei etikos teorij, pagrst sveikos principu, ikl grtamojo ryio tarp mokinio ir mokytojo reikm mokymo skmei. Propagavo ateistines, materialines idjas. Taip pat ra ir apie visapusik bei vienpusik ugdym, socialin, moralin, estetin, seksualin aukljim, mokymo ir aukljimo vienov. 60. mogaus prigimties ir aplinkos poveikio kryptis. mogus gimsta su atitinkamais paveldtais ir gimtais pradmenimis, kurie lemia jo vystimsi ir ugdym. I tv paveldimi morfologiniai (kno forma, aki, plauk spalva), fiziologiniai (pavyzdiui, mediag apykaitos specifika), biopsichiniai (organizme vykstani chemini reakcij eiga ir seka) bei ontogenezs (vaisiaus vystimosi trukm) ypatumai. gimtais pradmenimis laikytini instinktai. Taigi mogaus fizin ir psichin vystimsi lemia gimtiniai pradmenys. Jei jie yra nenormals, gali bti sutriks fizinis ar psichinis v ystimasis. Bet ir tuo atveju, sudarius atitinkamas slygas ir skiriant didel dmes kryptingam vystimuisi, galima pasiekti neblog rezultat. Sveiko mogaus psichikos vystimasis taip pat priklauso nuo paveldt ir gimt pradmen, kurie nulemia vadinamj virutin rib. Kiek mogui pavyksta prie tos ribos priartti, priklauso ir nuo ugdymo, ir nuo aplinkos, ir nuo paties mogaus aktyvumo. Aplinka yra paslaptingasis ugdymo veiksnys. Paslaptingasis todl, kad jos informacijos srautui mogaus siel mokslikai itirti nemanoma, nes neinoma, kaip pirmoji informacija bus perdirbama. Lavinimo ir aukljimo tikslus atspindi turinys. Taiau ne inios yra ugdymo tikslas, ne mokjimas veikti ugdymo prasm, bet asmenyb yra tikslas ir prasm. dvasin kultr orientuota vairiapus veikla glaudiai siejasi su pagrindinmis gyvenimo formomis, brandinaniomis asmenyb gyvenimui.

13

Вам также может понравиться