5. ATSTOVAVIMO SVOKA IR RYS. ATSTOVO PROCESIN PADTIS, GALINIM FORMINIMAS Prof. V.

Nekroius atstovavim apibdina kaip procesin teisin santyk, kurio vienas dalyvis atstovas, teisme kito asmens (atstovaujamojo) vardu ir jo interesais atlieka tam tikrus procesinius veiksmus, teikia atstovaujamajam teisin pagalb gindamas jo materialisias subjektines teises ar statym saugomus interesus ir kartu padeda vykdyti teisingum civilinse bylose3 Vadovaujantis CPK 51 straipsnio 1 dalimi, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima i jo teiss turti ioje byloje atstov, taiau atstovo atvykimas teismo posd laikomas tinkamu byloje dalyvaujanio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posdyje, iskyrus atvejus, kai teismas pripasta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra btinas (CPK 51 str. 2 d.). Tik konkreiais statymo nustatytais atvejais asmuo privalo turti atstov advokat (CK 2.115 str. 3 d., 2.126 str. 3 d. ir kt.). Taigi, i i norm darytina ivada, kad galimi tokie variantai: asmuo civiliniame procese gali dalyvauti pats asmenikai; pats visai nedalyvauti, o procesinius veiksmus atlikti pavesti atstovui; procese dalyvauja ir atstovas, ir atstovaujamasis. Atstovavimas civiliniame procese gali bti klasifikuojamas ris pagal vairius kriterijus. 1. Pagal atstovaujamj subjekt: 1.1. Atstovavimas fiziniams asmenims; 1.2. Atstovavimas juridiniams asmenims. Pagal CPK 55 straipsnio 1 dal juridini asmen bylas teisme veda j organai ar dalyviai, veikiantys pagal statymus ar steigimo dokumentus, jiems suteiktas teises ir pareigas. iais atvejais laikoma, kad byl veda pats juridinis asmuo. Taigi, atstovavimas juridiniams asmenims bus tuomet, kai juridin asmen teisme atstovaus jo darbuotojai (apeliacins instancijos teismuose turintys auktj universitetin teisin isilavinim) arba advokatai ar advokat padjjai, turintys j praktikai vadovaujanio advokato raytin leidim atstovauti konkreioje byloje. Kartu su aukiau nurodytais asmenimis juridiniam asmeniui gali atstovauti ir kiti asmenys neteisini srii specialistai (auditoriai, buhalteriai, mokesi konsultantai, patentiniai patiktiniai ir kt.) (CPK 55 str. 2 d., 3 d.). 2. Pagal atstovavimo teisini santyki atsiradimo pagrind: 2.1. Atstovavimas pagal statym; statyminis atstovavimas atsiranda statymuose numatytais pagrindais. Pvz., tvai yra savo nepilnamei vaik atstovai, globjai neveiksni asmen atstovai, rpintojai ribotai veiksni asmen atstovai ir pan. Byloje turiniam dalyvauti mirusio ar paskelbto mirusiu fizinio asmens pdiniui, jeigu palikimo dar niekas neprim, atstovauja paskirtasis palikimo turtui saugoti ir tvarkyti testamento vykdytojas arba palikimo administratorius (CPK 53 str.). 3 Lauikas E., Mikelnas V., Nekroius V., Civilinio proceso teis. T. 1., Vilnius: Justitia, 2003, P. 284. 10 2.2. Atstovavimas pagal sutart. Sutartinio atstovavimo atsiradimo pagrindas yra atstovo ir atstovaujamojo sudaryta sutartis. Daniausiai atstovavimas atsiranda pavedimo sutarties pagrindu, taiau gali atsirasti ir darbo sutarties, jungtins veiklos sutarties pagrindais ir kt. CPK 56 straipsnyje nurodyta, kas gali bti atstovais pagal pavedim: 1) advokatai; 2) advokat padjjai, turintys j praktikai vadovaujanio advokato raytin leidim atstovauti konkreioje byloje; 3) vienas i bendrinink kit bendrinink pavedimu; 4) asmenys, turintys auktj universitetin teisin isilavinim, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaiiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui); 5) profesins sjungos, jeigu jos atstovauja profesins sjungos nariams darbo teisini santyki bylose. 3. Pagal atstovavimo teisini santyki privalomum: 3.1. Savanorikas atstovavimas. Jis yra tuomet, kai asmeniui nra privaloma turti atstov, o tai yra jo teis. 3.2. Privalomas atstovavimas. Paprastai jis kartu yra ir statyminis atstovavimas. iuo atveju kalbama apie asmens pareig turti atstov. Pagrindinis atstovavimo teisme, skirtingai nuo atstovavimo materialiojoje teisje, tikslas vesti byl kito asmens vardu ir ginti jo interesus. Todl visi atstovo veiksmai yra atliekami atstovaujamojo vardu ir teisinius padarinius sukelia btent jam. Kad atstovas galt atstovauti atstovaujamj, turi bti tinkamai forminti jo galinimai. Pagal CPK 52 straipsn fizini asmen atstovai pagal statym privalo pateikti teismui dokumentus, patvirtinanius j teises ir pareigas, pvz., vaiko gimimo liudijim, teismo nutart skirt asmen globju ar rpintoju. Byloje turiniam dalyvauti fiziniam asmeniui, nustatyta tvarka pripaintam neinia kur esaniu, atstovauja jo turto administratorius (laikinasis administratorius), paskirtas neinia kur esanio fizinio asmens turtui saugoti ir tvarkyti. Apie tai jis pateikia teismui atitinkam dokument. Testamento vykdytojas arba palikimo administratorius pateikia teismui

dokument apie jo paskyrim testamento vykdytoju arba palikimo administratoriumi. Atstovai pagal statym atstovaujamj vardu atlieka visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teis priklauso atstovaujamiesiems, iskyrus statym numatytas iimtis (CPK 54 str. 1 d.). Jie taip pat gali pavesti byl vesti teisme kitam j pasirinktam atstovui. Kai atstovaujama pagal sutart, atstovo galinimai forminami pavedimo sutartimi arba darbo sutarties pagrindu iduotu galiojimu, patvirtintu atitinkamo juridinio asmens organo. Advokato arba advokato padjjo teiss ir pareigos bei j mastas patvirtinami raytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos irau (CPK 57 str. 3 d.). Fizini asmen duodami galiojimai patvirtinami notarine tvarka, iskyrus Civiliniame kodekse (toliau CK) nurodytus atvejus, kai galiojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimui. Kai civiliniame procese atstovauja vienas i bendrinink kit bendrinink pavedimu arba asmenys, turintys auktj universitetin teisin isilavinim, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaiiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui), atstovo teiss taip pat gali bti ireikiamos teisme odiniu galiotojo pareikimu, kuris turi bti raytas teismo posdio protokol, jei protokolas raomas. Pagal CPK 59 straipsn galiojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teis atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, iskyrus iimtis, nurodytas galiojime. galiojimas atstovui pareikti iekin ir prieiekin, atsisakyti pareikto iekinio ir j pripainti, sudaryti taikos sutart, pergalioti, gauti vykdomj rat ir pateikti j vykdymui, gauti turt, paduoti praym dl proceso atnaujinimo turi bti atskirai aptarti galiojime. CPK 60 straipsnyje nurodyta, kad atstovais teisme negali bti: teisjai, iskyrus atvejus, kai jie yra atstovai pagal statym; prokurorai, iskyrus atvejus, kai jie yra atstovai pagal statym arba byloje dalyvauja kaip prokuratros galiotiniai; asmenys, kuriems nustatyta globa ar rpyba; asmenys, kuriems toki teis riboja statymai.