1 TEMA PRIEVOLI TEISS SAMPRATA IR SISTEMA Prievoli teiss reguliavimo dalykas yra asmen turtiniai ir asmeniniai neturtiniais santykiai.

Prievoli teis yra civilins teiss poak, kuri sudaro sistema teiss norm, reguliuojani asmen turtinius santykius ir su iais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius. Prievoli teiss sistema yra tokia pati kaip ir civilins teiss sistema. Prievoli teisje yra iskiriama bendroji ir ypatingoji dalys. Bendrj prievoli teiss dal sudaranios civilins teiss normos taikomos visiems prievoliniams santykiams ir yra patalpintos C !etosios knygos " dalyje #$.% & $.%'( straipsniai). !ios normos reglamentuoja prievols samprat, prievoli atsiradimo pagrindus, prievoli r*is, prievoli vykdym ir nevykdymo teisines pasekmes, kreditoriaus interes gynim, prievoli vykdymo u+tikrinim, asmen pasikeitim prievolje, prievoli pa,aig ir restitucij. -patingajai prievoli teiss daliai priskiriamos civilins teiss normos, reglamentuojanios atskiras prievolini santyki r*is, kurie yra santykinai savarankiki pagal savo prigimt, atsiradimo pagrindus. -patingosios dalies normos patalpintos C !etosios knygos ""."/ dalyse. Prievol yra teisinis asmen santykis, kurio viena alis (skolininkas) privalo atlikti kitos alies (kreditoriaus) naudai tam tikr veiksm arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teis reikalauti i skolininko, kad is vykdyt savo pareig. 0smuo, turintis reikalavimo teis1 vadinamas 2 kreditoriumi 3, o asmuo, kuris turi pareig atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo j susilaikyti vadinamas 2 skolininku 3. "skiriami ie prievoli teisiniu santykius c4arakteri5uojantys ,ruo+ai6 Prievols subjekt apibr tu!as reikia, kad prievoliniame santykyje dalyvauja konkret*s su,jektai, kurie turi grie+tai api,r+tas teises ir pareigas. Prievols "i#a!i$ku!as slygotas to, kad prievol yra ekonomins apyvartos, kuri yra la,ai dinamika, teisin 7orma. Prievols turi#io apibr tu!as %privalo!u!as& rei$kia' ka" prievolin teis nesuteikia su,jektui teiss veikti kaip jis nori, o suteikia tik teis1 reikalauti, kad skolininkas atlikt tam tikrus veiksmus ar,a susilaikyt nuo toki veiksm, kurie sudaro prievols turin. Prievols $ali subjekti#i teisi ()#i!as reikia, kad a,iej i prievols ali su,jektins teiss yra ginamos teisme. Prievols tiksli#(u!as rei$kia' kad prievoliniai teisiniai santykiai atsiranda dl to, kad kreditorius ar skolininkas vienokiu ar kitokiu ,*du nori patenkinti savo poreikius ,ei interesus. 8urodyti prievolini santyki po+ymiai skiria prievolinius santykius nuo daiktini.

PRIEVOLI ATSIRA*IMO PA+RI,*A

C $.9 straipsnis numato, kad prievols atsiranda i sandori ar,a kitoki juridini 7akt, kurie pagal galiojanius statymus sukuria prievolinius santykius. !i norma turi ,*ti sistemikai aikinama su C %.%($ straipsniu & jame pateikiamas sraas juridini 7akt, su kuriais statymas sieja civilini teisi ir pareig atsiradim. Pateikiamas sraas nra ,aigtinis. Paprastai skiriami ie prievoli atsiradimo pagrindai6

Prievoli atsiradimo pagrindas gali ,*ti tiek vienaaliai, tiek dvialiai ar,a daugiaaliai sandoriai #sutartys). :utartys yra vienas i plaiausiai paplitusi prievoli atsiradimo pagrind. Plaija prasme deliktu yra laikomas neteistas veiksmas. ;aiau toks api,r+imas ,*t per platus api,*dinant delikt kaip prievols atsiradimo pagrind <ietuvos teisje. ;radicikai deliktas suprantamas siauriau & kaip neteistas asmens veiksmas, kurio pagrindu atsiranda prievol tarp asmen, iki tol nesusijusi teisiniu santykiu. Prievols, kuri atsiradimo pagrindas yra deliktas, dar vadinamos deliktinmis prievolmis. =eliktas gali ,*ti susij1s ir su sutartiniais santykiais. C $.9>' straipsnio > dalyje deliktin atsakomy, api,r+iama kaip turtin prievol, atsirandanti dl +alos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, iskyrus atvejus, kai statymai nustato, kad deliktin atsakomy, atsiranda ir dl +alos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pavy5d+iui, kai +ala padaroma keleiviui, kuris yra ve+amas pagal keleivio ve+imo sutart, ve+jo atsakomy, dl keleivio asmeniui padarytos +alos yra deliktin ir nustatoma pagal $.9$(&$.9?% straipsni taisykles #C $.@9( str.). ;radicikai dar nuo :enovs Aomos laik prie kvazisutartini #lot. quasi & tarytum) prievoli priskiriami kito asmens reikal tvarkymas ,e pavedimo, nepagrstas praturtjimas ar,a turto gijimas ,e pagrindo. Boms ,*dingi ie po+ymiai6 %) prievolinis santykis ali valia nesuderintasC 9) prievols atsiradimo pagrindu esantis veiksmas yra teistas. statymas, kaip savarankikas prievols atsiradimo pagrindas, iskiriamas tais atvejais, kai prievol1 statymas nustato ,e kokio nors asmens sikiimo. ;iesiog statymas nustato juridini 7akt sudt, kuriai esant tam tikri asmenys gyja tam tikras tarpusavio teises ir pareigas. Pavy5d+iui, tvai privalo ilaikyti savo nepilnameius vaikus #C (.%?9 str.), vaikai turi ilaikyti savo nedar,ingus ir paramos reikalingus tvus #C (.9D' str.) ir pan. PRIEVOLI R-./S Pagal dalyko dalum prievols skirstomos dalomsias ir nedalomsias. !iai klasi7ikacijai turi reikms ne tik prievols dalyko savy,s & tai, kad jis pagal savo prigimt yra nedalus, taiau ir statymas ar,a ali susitarimas. =alomosiomis yra laikomos visos prievols, iskyrus statym numatytus atvejus, taip pat kai dl prievols dalyko prigimties prievol yra nedaloma nei 7i5ine, nei a,strakia prasme #C $.9> str.). Pavy5d+iui, daikt pirkimo&pardavimo sutartis isimoktinai #C $.>%% str.) ir kt. 8edalomosiomis yra laikomos prievols, kuri

dalykas dl savo prigimties yra nedalus, ar,a jeigu prievols alys susitar dl tokio jos vykdymo ,*do, kuriuo vykdyti prievol1 dalimis nemanoma #C $.9' str.). Pagal dalyko api,r+tum prievols skirstomos 6 a) konkreisiasC ,) altenatyvisiasC c) fakultatyvisias. Konkreio i yra tokia prievol, kurios dalykas yra konkretus veiksmas. Pavy5d+iui, gr+inti pasiskolint pinig sum. !lternatyvio i yra tokia prievol, kai skolininkas turi atlikti vien i dviej ar,a i daugiau skirting veiksm savo, kreditoriaus ar treiojo asmens pasirinkimu. Pavy5d+iui, kreditavimo sutartimi alys susitaria, kad kreditas gali ,*ti gr+intas litais, eurais ar,a B0/ doleriais pagal nustatyt kurs. "akultatyvi a laikoma prievol, jeigu ji turi tik vien pagrindin dalyk. ;aiau jei prievols negalima vykdyti pagrindiniu ,*du, j galima vykdyti ir kitu pagrindiniam vykdymo ,*dui neprietaraujaniu ,*du. Pavy5d+iui, paskolos sutartimi ilgam terminui skolininkui ,uvo perduota tam tikra lit suma. !alys susitar, kad paskola turi ,*ti gr+inta litais, taiau jeigu to padaryti ,us nemanoma dl to, kad <ietuvai stojus Europos :jung litas ,us iimtas i apyvartos, paskola ,us gr+inta eurais. 0lternatyvij ir 7akultatyvini prievoli ypatumai reglamentuojami C $.9$&$.9? straipsniuose. Prievols taip pat gali ,*ti neapi#r$to termino ir terminuotos. 8eapi,r+to termino prievols yra tokios, kuri pa,aiga ar,a vykdymas j atsiradimo momentu nra siejamas su kokiu nors terminu. B vykdymo ypatumus nustato C $.'( straipsnis. ;erminuot prievoli pa,aiga ar,a vykdymas priklauso nuo tam tikro termino. ;erminas gali ,*ti nurodomas kalendorine data, metais, mnesiais, savaitmis, dienomis, valandomis ar,a vykiu. ;erminuotos prievols taip pat skirstomos 6 a) atidedamo o termino prievolesC ,) naikinamo o termino prievoles. 0tidedamojo termino prievole yra laikoma eg5istuojanti prievol, kuri nevykdytina tol, kol nesujo tam tikras terminas ar,a ne,uvo tam tikros aplinky,s. 8aikinamojo termino prievole yra laikoma prievol, kurios trukm1 api,r+ia statymai ar,a ali susitarimai ir kuri ,aigiasi iam terminui sujus. ;erminuot prievoli ypatumai reglamentuojami C $.((&$.(' straipsniuose. %olidari a prievole yra vadinama tokia prievol, kurios kreditori ir skolinink reikalavimai ,ei skolinink ir kreditori pareigos yra solidar*s. :olidarusis kreditori reikalavimas reikia, kad kiekvienas kreditorius turi teis1 pareikti skolininkui reikalavim tiek dl visos skolos, tiek ir dl jos dalies #C $.%@ str. % d.). :olidarioji skolinink pareiga reikia, jog kreditorius turi teis1 reikalauti, kad prievol1 vykdyt tiek visi ar keli skolininkai ,endrai, tiek ,et kuris i j skyriumi, ,e to, tiek j vis, tiek jos dal #C $.$ str. > d.). :olidarioji skolinink pareiga pre5iumuojama, jeigu prievol susijusi su paslaug teikimu, jungtine veikla ar,a keli asmen veiksmais padarytos +alos atlyginimu. :olidarij prievoli vykdymo ypatumai reglamentuojami C $.$&$.9( straipsniuose. %u#sidiari a vadinama prievol, kai vykdyti prievol1 papildomai su pagrindiniu skolininku yra pareigotas papildomas skolininkas, ,et tik t dal, kurios nevykd pagrindinis skolininkas. Pavy5d+iui, C $.?9 straipsnio % dalis nustato, kad garanto prievol yra su,sidiari ir j ri,oja garantijoje nustatyta suma. &aline vadinama tokia prievol, kurioje dalyvauja keli kreditoriai ar,a keli skolininkai, ir kiekvienas i kreditori turi teis1 reikalauti vykdyti dal prievols, o kiekvienas i skolinink turi pareig vykdyti dal prievols. ;eisikai reikmingas yra pinigini prievoli iskyrimas #C $.($ ir $.(F str.). Pavy5d+iui, praleid1s pinigins prievols vykdymo termin skolininkas privalo mokti u+ termino praleidim sutari ar,a statym nustatytas pal*kanas #C $.9$% str.). Piniginmis yra laikomos prievols, kuri turin sudaro pareiga perduoti pinigus #litus ar,a u+sienio valiut). Prievol yra slygin, kai jos atsiradimas, pasikeitimas ar pasi,aigimas siejamas su tam tikros aplinky,s ,uvimu ar ne,uvimu ateityje. Prievols skirstomos sutartines ir nesutartines. :utartins prievols pagrindu yra sutartis. ;uo tarpu nesutartins & kiti prievoli atsiradimo pagrindai6 deliktas ir kt. ;eisinje literat*roje pateikiama ir kit klasi7ikacij. Pavy5d+iui, pagal savo turin prievols gali ,*ti skirstomos teigiamo ir neigiamo turinio prievoles. Esant teigiamo turinio prievolms, skolininkas privalo atlikti kreditoriaus naudai tam tikr veiksm ar,a veiksmus. Esant neigiamo turinio prievolms, skolininkas privalo susilaikyti atlikti tam tikr veiksm ar,a veiksmus. Pagal dalyk prievols skirstomos 6 a) prievoles, kuri dalykas yra k nors duoti #dare)C ,) prievoles, kuri dalykas yra k nors daryti #fa'ere)C c) prievoles, kuri dalykas yra ko nors nedaryti #non fa'ere). !i klasi7ikacija yra reikminga, pavy5d+iui, prievols nevykdymo pasekmms #C $.$D ir $.$% str.). Pagal tai, kaip teiss ir pareigos yra susijusios su prievols su,jektais, prievols skirstomos asmenines ir neasmenines. 0smenine prievole vadinama prievol, kurios kreditorius ar,a skolininkas gali ,*ti tik tas, o ne ,et kuris kitas asmuo. Prievols gali ,*ti pagrindins ir papildomos Pagrindin prievol galioja ir ,e papildomos prievols, tuo tarpu papildoma prievol priklauso nuo pagrindins. Pavy5d+iui, laidavimas yra papildoma prievol. ai ,aigiasi pagrindin prievol ar,a ji pripa+stama negaliojania, ,aigiasi ir laidavimas #C $.F$ str. 9 d.). Papildomas teises pagrindins prievols likimas itinka ir perleidus reikalavim #C $.%D% str. 9 d.). 0 TEMa PRIEVOLI V/1*/MO SAMPRATA Prievolje skolininkas privalo atlikti kreditoriaus naudai tam tikr veiksm ar,a susilaikyti nuo jo, o kreditorius turi teis1 reikalauti, kad skolininkas savo pareig vykdyt. Ggyvendindamos savo su,jektines teises ir pareigas alys atlieka prievols dalyk sudaranius veiksmus. !ie veiksmai yra vadinami prievols vykdymu. /eiksmai, kuriuos asmuo turi atlikti vykdydamas prievol1, gali ,*ti vair*s6 daikt perdavimas, paslaug atlikimas, dar, re5ultato perdavimas, pinig sumokjimas ir t. t. /is j nemanoma aprayti, todl statymas tvirtina ,endro po,*d+io reikalavimus, kurie yra taikomi vykdant prievoles. !ie reikalavimai teisinje literat*roje da+niausiai vadinami prievoli vykdymo principais.

Pro7esin1 veikl vykdantys asmenys turi elgtis ypa atid+iai ir r*pestingai. Biems keliami grie+tesni atidumo ir r*pestingumo, kvali7ikacijos standartai. !alis, kuriai prievols vykdymas kartu yra ir pro7esin veikla, turi vykdyti prievol1 taip pat pagal tai pro7esinei veiklai taikomus reikalavimus #C $.(@ str. 9 d.). 8uostatos, kad pro7esin1 veikl vykdaniam asmeniui taikomi grie+tesni reikalavimai, laikomasi ir teism praktikoje6 Pavy5d+iui, <ietuvos 0ukiausiasis ;eismas 9DD% m. lapkriio %> d. nutartyje civilinje ,yloje (. ). %andien v. Kauno *audono o Kry$iaus ligonin, 8r. ( &(&%%>DH9DD%, nurod6 I=arytina ivada, kad pacient ir gydytoj #sveikatos prie+i*ros staig) sieja prievol, kurios turin sudaro gydytojo pareiga u+tikrinti, kad i prievol ,*t vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. u+tikrinant maksimal atidumo, r*pestingumo, atsargumo ir kvali7ikuotumo laipsn. ;aigi sprend+iant dl gydytoj kalts ,*tina atsakyti klausim, ar tikrai medicinins paslaugos ,uvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, r*pestingumo, dmesingumo, atsargumo pastangas. !iuo tikslu turi ,*ti remiamasi ne tik teiss akt, reglamentuojani medicinini paslaug teikim, ,et ir gydytoj pro7esins etikos nuostatomis. ompleksika j anali5 patvirtina, kad atidumo, dmesingumo, r*pestingumo, atsargumo, kvali7ikuotumo stoka, pro7esins etikos taisykli pa+eidimas pro7esins atsakomy,s atveju yra tolygu pro7esionalo kaltei2. inkamo prievols vykdymo principas tvirtintas C $.(@ straipsnio % dalyje. Bis reikia, kad alies atliekami veiksmai turi tiksliai atitikti prievols slygas pagal su,jekt, ,*d, viet, terminus, jos o,jektui keliamus koky,s, kiekio, asortimento, komplektikumo reikalavimus ,ei kitus statym ir sutarties nurodymus. Beigu ios slygos nra aptartos, prievol turi ,*ti vykdoma laikantis ,endrj teiss princip. Bendra ali pareiga vykdyti prievol1 kuo ekonomikiau nustatyta C $.(@ straipsnio ( dalyje, taip pat $.9DD straipsnio ( dalyje. Ekonomikumo principas reikia, kad prievols alys privalo pasirinkti tok vykdymo ,*d, kuris ekonominiu po+i*riu ,*t racionaliausias ir pareikalaut ma+iausi ilaid. Aeikalavimas prievol1 vykdyti kuo ekonomikiau konkreti5uojamas specialiose normose. Pavy5d+iui, rangovas atsako u+ netinkam med+iagos sunaudojim, jeigu dar,as atliekamas i u+sakovo ar,a i dalies i u+sakovo med+iagos #C $.$>@ str. ( d.). !ali pareiga ,endradar,iauti vykdant prievol1 tvirtinta C $.(@ straipsnio ( dalyje. !ali bendradarbiavimas #kooperavimasis) & tai j veiksmai padedant viena kitai gyvendinti su,jektines teises ir vykdyti pareigas. !ie veiksmai gali ,*ti neaptarti ali susitarimu ir nenumatyti prievols atsiradimo momentu, taiau tampa ,*tini dl to, kad prievol ,*t vykdoma ilaikant tiek kreditoriaus, tiek skolininko interes pusiausvyr. !alys prievoli vykdymo princip negali savo susitarimu pakeisti. !ie reikalavimai yra imperatyv*s ir negali ,*ti apri,oti. Prievols turi ,*ti vykdomos s+iningai, protingai ir teisingai. !ie principai taikomi kaip ,endrieji teiss principai #C %.' str., $.> str., $.(@ str.). PRIEVOLS 2V/1*/MO S345E1TAI Prievols alys yra kreditorius ir skolininkas . Paprastai ie asmenys yra ir prievols vykdymo su,jektai. Prievols vykdyme, tiek kaip asmenys, kuriems vykdoma prievol, tiek ir kaip prievol1 vykdantys gali dalyvauti ir tretieji asmenys. PRIEVOLS 2V/1*/MAS TRE6IA5AM ASME,I3I7 <aikoma, kad prievol vykdyta tinkamai, jeigu ji vykdyta kreditoriaus paskirtam asmeniui #C $.>> str. % d.). Pavy5d+iui, pirkjas ir pardavjas pirkimo&pardavimo sutartimi susitar, kad nupirktas prekes pardavjas perduos pirkjo nurodytam ve+jui, kuris pristatys jas pirkjui. Prievol taip pat laikoma vykdyta tinkamai, kai vykdoma asmeniui, kuris statym ar,a teismo yra pareigotas priimti prievols vykdym #C $.>> str. % d.). C $.>> straipsnio 9 dalyje nustatytos iimtys, tinkamu taip pat pripa+stant vykdym asmeniui, neturiniam teiss priimti jos vykdym, jeigu kreditorius patvirtina tok vykdym ar,a 7aktikai gauna vis vykdym i to asmens. +reio o asmens prievols vykdymas. Gstatymas nustato ,endr taisykl1, kad prievol1 visikai ar,a i dalies gali vykdyti treiasis asmuo #C $.'D str. % d.). ;aiau ne,us laikoma, kad treiasis asmuo prievol1 vykd tinkamai, jeigu asmenin1 skolininko pareig vykdyti prievol1 nustato ali susitarimas ar,a tai lemia paios prievols esm #C $.'D str. % d.). Bendrosios C $.'D straipsnyje nustatytos taisykls iimtis gali numatyti ir specialios statymo normos. Pavy5d+iui, mokslinio tyrimo dar,us vykdytojas privalo atlikti pats #C $.FD@ str. % d.), pagal pavedimo sutart galiotinis privalo vykdyti pavedim asmenikai, iskyrus sutartyje nustatytas iimtis ,ei atvejus, kai statymas leid+ia pergaliojim #C $.F$D str. 9 d.). reditorius negali priimti prievols vykdymo i treiojo asmens, jeigu skolininkas prane kreditoriui prietaraujs tokiam vykdymui #C $.'D str. 9 d.). ;aiau kreditorius negali atsisakyti priimti prievols vykdymo net ir gav1s skolininko prietaravim, jeigu jis nukreip iekojim skolininko turt ir dl to treiasis asmuo gali netekti tam tikr teisi t turt. ;okiu atveju treiasis asmuo turi teis1 patenkinti kreditoriaus reikalavim. ;okia pat teis priklauso valdaniam turt asmeniui, jeigu is dl iiekojimo gali prarasti turto valdymo teis1 #C $.'% str.). ;reiasis asmuo, vykd1s u+ skolinink prievol1, gyja regreso teis1 reikalauti i skolininko. PRIEVOLS V/1*/MO O45E1TAS Prievols vykdymo objektu yra laikoma ta vertyb, kuri kreditorius gauna skolininkui vykd!ius prievol. =a+niausiai prievols vykdymo o,jektas yra daiktai ir pinigai, taiau gali ,*ti ir intelektins veiklos re5ultatai, paslaugos #veiksmai) ,ei kiti civilini teisi o,jektai #C %.?F str.). J,jektui keliami reikalavimai nustatomi ali susitarimu, o kai tokio susitarimo nra & remiantis statymais ar,a ,endraisiais teiss principais. !ie reikalavimai gali ,*ti susij1 su prievols o,jekto koky,e, kiekiu, asortimentu ir kt. Prievols ,vykdymo koky#. Aeikalavimas, kad prievol ,*t vykdyta tinkamai, taikomas visoms prievolms & tai kreditoriaus reikalavimai dl atliekam dar, ar,a paslaug, perduodam daikt, intelektins veiklos re5ultat koky,s ir pan. oky,s reikalavimai paprastai nustatomi vadovaujantis vairiais tec4niniais reglamentais, 4igienos normomis, standartais, taisyklmis ir pan. :kolininkas turi vykdyti prievol1 taip, kaip aptarta sutartyje ar,a statymuose. !ios pareigos skolininkas privalo laikytis nepaisydamas prievols ,vykdymo #-do verts #C $.(? str. % d.). Prievols vykdymo ,*do pakeitimo negalima tapatinti su vienos prievols pakeitimu kita #novacija) & tai pirmj daro pasi,aigusi #C $.%>% str.). Pirmuoju atveju prievols ,*do pakeitimas lemia prievols pa,aig, taiau nauja prievol neatsiranda. ;uo tarpu novacijos atveju tarp ali atsiranda nauja prievol. Prievols vykdymo vieta yra laikoma ta vieta, kurioje turi ,*ti atlikti veiksmai pagal prievol1. Prievols vykdymo vieta6

gali ,*ti nurodyta sutartyje , statymuose ar,a j gali lemti prievols esm PRIEVOLS V/1*/MO TERMI,AI Prievols vykdymo terminas yra tam tikras laikas, kai prievol turi ,*ti vykdyta. !is laikas paprastai tapatinamas ne su tam tikru momentu, o su laiko tarpu, per kur prievol turi ,*ti vykdyta. ;erminas gali ,*ti api,r+iamas kalendorine data, tam tikru laikotarpiu, vykiu, kai prievol turi ,*ti vykdyta, ar pan. ;erminas gali ,*ti nustatytas statymu , sutartimi ar,a teismo sprendimu . :kolininkas turi teis1 vykdyti pinigin1 prievol1 ne tiesiogiai kreditoriui, o sumokdamas skol notaro, ,anko ar kitos kredito staigos depo5itin1 sskait ir toks vykdymas laikomas tinkamu. ;aiau ia teise skolininkas gali pasinaudoti tik tuomet, kai6 %) vietoje, kurioje turi ,*ti vykdyta prievol, nra kreditoriaus ar kito priimti prievols vykdym galioto asmensC 9) kreditorius yra neveiksnus ir neturi glo,joC () kreditorius vengia priimti prievols vykdymC >) kreditorius neaikus dl to, jog vyksta keli asmen ginas dl teiss priimti prievols vykdym. Beigu prievols dalykas yra daiktas, o kreditorius atsisako priimti vykdym, skolininkas turi pasi*lyti kreditoriui priimti vykdyt prievol1 ir nustatyti termin, kada ji ,*t priimta. Beigu per nustatyt termin kreditorius prievols vykdymo nepriima, laikoma, kad jis pa+eid prievol1. !iuo atveju skolininkas daikt perduoda saugoti kreditoriaus sskaita. =aikto atsitiktinio +uvimo ar sugedimo ri5ika tokiu atveju pereina kreditoriui. Beigu daiktas yra greitai gendantis, skolininkas gali j reali5uoti, o gaut sum mokti depo5itin1 sskait. Beigu sutartins prievols vykdymas yra prieprieinis, o prievols alis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievols nevykdo ar,a yra aiku, jog nustatytu terminu jos nevykdys, kita prievols alis turi teis1 susta,dyti priepriein savo prievols vykdym ar,a apskritai atsisakyti j vykdyti, apie tai praneti kitai aliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. PRIEVOLS ,E2V/1*/MO TEISI,S PASE1MS .eigu skolininkas ne,vykdo prievols perduoti pagal individualius po$ymius api#-dinam daikt kreditoriui nuosavy,s ar patikjimo teise ar,a naudotis, tai kreditorius turi teis1 reikalauti, kad skolininkas daikt perduot #C $.$D str. % d.). !i norma turi ,*ti aikinama sistemikai su kitomis C normomis, pirmiausia su C $.9%( straipsnio 9 dalimi. ;odl reikalavimas vykdyti prievol1 nat*ra negals ,*ti patenkintas, jeigu sutartin1 prievol1 vykdyti nat*ra nemanoma teisikai ar,a 7aktikai #pv5., daikt yra gij1s s+iningas gijjas). :kolininkui nevykdant pareigos perduoti daikt, kreditorius taip pat turi alternatyvi teis1 reikalauti nuostolius atlyginti, o ne vykdyti prievol1 nat*ra #C $.9>' str.). Beigu sutartis numato netesy,as, tai kreditorius turi teis1 savo pasirinkimu reikalauti ar,a sumokti netesy,as, ar,a perduoti pagal individualius po+ymius api,*dinam daikt #C $.$D str. 9 d. ir $.F( str. 9 d.). Pasekms, kai skolininkas ne,vykdo prievols atlikti tam tikr dar#, aptariamos C $.$% straipsnyje. Beigu skolininkas nevykdo prievols atlikti tam tikr dar,, kreditorius turi teis1 reikalauti atlyginti nuostolius ar,a atlikti dar, u+ skolininko pinigus. !iuo atveju kreditorius taip pat turi teis1 kreiptis teism ir reikalauti, kad skolininkas avansu sumokt dar,ui atlikti reikalingas sumas. ;okia teise kreditorius negali pasinaudoti, jeigu statymai ar,a sutartis numato kitas pasekmes. editorius turi atlikti dar, per proting termin ir u+ proting kain. Beigu prievol yra susijusi su skolininko asmeniu, t. y. jeigu skolininkas nevykdo prievols atlikti tam tikr dar, ar,a veiksmus, kuriuos atlikti gali tik jis pats, tai kreditorius turi teis1 kreiptis teism ir reikalauti netesy, & ,audos. Baudos dyd nustato teismas. "iekoma ,auda gali ,*ti vienkartin ar,a mokama u+ kiekvien praleist dien, kol skolininkas vykdys prievol1 #C $.$% str. 9 d.). !ia teise kreditorius negali pasinaudoti, kai pa+eistas jo teises galima ginti kitais ,*dais, pavy5d+iui, iiekoti nuostolius, sutartines netesy,as, taip pat kai vykdyti prievol1 tampa nemanoma ne dl skolininko kalts. &vial e sutarty e alys turi ir teises ir pareigas, todl svar,u nustatyti toki prievoli ne,vykdymo pasekmes reglamentuojanias taisykles. Beigu viena alis ne,egali vykdyti prievols pagal dvial1 sutart dl tokios aplinky,s, u+ kuri neatsako n viena i ali, o kitko nenumato statymai ar,a sutartis, tai n viena i ali neturi teiss reikalauti, kad kita alis sutart vykdyt. !iuo atveju taikoma restitucija, t. y. alys turi gr+inti viena kitai visa, k jos vykd ,e atitinkamo prieprieinio vykdymo. Beigu viena alis prievols pagal dvial1 sutart ne,egali vykdyti dl tokios aplinky,s, u+ kuri ji atsako, pavy5d+iui, rangovas negali perduoti o,jekto dl to, kad +uvo, antra alis turi teis1 atsisakyti sutarties ir reikalauti gr+inti visa, k ji vykd, taip pat atlyginti dl nevykdytos sutarties patirtus nuostolius. !ia teise kreditorius negali pasinaudoti, jeigu kitaip numato statymai ar,a sutartis. Kali ,*ti, kad viena i prievols ali negali vykdyti savo pareigos dl tokios aplinky,s, u+ kuri atsako antra alis. Pavy5d+iui, rangovas negali atlikti dar,o, nes u+sakovas nepateik med+iag, kaip ,uvo sutarta rangos sutartyje. ;okiu atveju pirmoji alis turi teis1 reikalauti i antrosios vykdyti prievol1 ir atlyginti nuostolius, kuriuos skaitoma tai, k i sutaup dl negaljimo vykdyti savo prievol1 #C $.$9 str. ( d.). !aliai, kuri pateikia teismui reikalavim dl prievols pa+eidimo, tenka procesin pareiga rodinti prievols pa+eidimo 7akt. ;odl kad ,*t apsaugotos kreditoriaus teiss, materialiosios civilins teiss normos nustato pre5umpcijas, kada skolininkas laikomas pa$eidusiu prievol/. !ios pre5umpcijos idstytos C $.$( straipsnyje. :kolininkas laikomas pa+eidusiu prievol1, jeigu6 %) nevykdomos ar,a netinkamai vykdomos sutartyje numatytos slygosC 9) skolininkas praleid+ia prievols vykdymo terminC () kreditorius teisminiu ar neteisminiu ,*du pagrstai reikalauja, kad skolininkas vykdyt prievol1C >) kreditorius reikalavo vykdyti prievol1 ir nustat proting jos vykdymo termin, o skolininkas prievols per termin nevykdC ') skolininkas dar nesi,aigus prievols vykdymo terminui pranea kreditoriui, kad jis prievols nevykdysC $) prievols ne,egalima vykdyti dl skolininko kalts. 0tvejai, kai kreditorius laikomas pa$eidusiu prievol/, ,ei tokio pa+eidimo pasekms nustatyti C $.$> straipsnyje. reditorius yra laikomas pa+eidusiu prievol1, jei6 %) skolininkas negali vykdyti prievols dl nela,ai glaudaus kreditoriaus ,endradar,iavimo su skolininku ar,a dl kitokios kreditoriaus kalts. Pavy5d+iui, sutartyje ,uvo nurodyta, kad skolininkas pinigin1 prievol1 vykdys sumokdamas pinigus kreditoriaus sskait ,anke, taiau kreditorius nei pats, nei skolininko praomas nenurodo sskaitos, kuri turi ,*ti sumokti pinigai, rekvi5itC 9) kreditorius dl savo kalts nevykdo pareig skolininkui ir dl to skolininkas pagrstai susta,do prievols vykdym. Pavy5d+iui, u+sakovas neperduoda rangovui med+iag, kurios pagal rangos sutart turi ,*ti panaudotos rangos o,jektui. 8TEMA 1RE*ITORIA3S I,TERES +/,IMAS

C !etosios knygos "/ skyriuje iskiriamos trys teisins priemons, kurias gali panaudoti kreditorius gindamas savo interesus.

!'tio Pauliana institutas leid+ia kreditoriui imtis priemoni prie nes+ining skolinink, kuris, vengdamas prievols vykdymo perleido savo turt kitiems asmenims #da+niausiai savo giminms, pa+ystamiems ar pan.). !'tio Pauliana & tai teis ginyti skolininko sudarytus sandorius, kuri pastarasis sudaryti neprivaljo, jeigu ie sandoriai pa+eid+ia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai +inojo ar,a turjo +inoti. C $.$$ straipsnio anali5 leid+ia teigti #ir tai pripa+inta teism praktikoje . pv5. <ietuvos 0ukiausiojo ;eismo 9DD' m. rugsjo 9$ d. nutartis civilinje ,yloje 0!12&is'a 1alti'a2 v. 0!12Panev$io #alsas2 8r.( .(.>9DH9DD'), kad a'tio Pauliana taikymui ,*tinos ios slygos6 %) skolininkas sudar sandor, kurio sudaryti neprivaljoC 9) is sandoris pa+eid+ia kreditoriaus teisesC () tretysis asmuo, sudar1s sandor su skolininku, ,uvo nes+iningas, t.y. +inojo ar turjo +inoti, kad sandoris pa+eid+ia skolininko teisesC <ietuvos 0ukiausiasis ;eismas, aikindamas %?$> met C 'F% straipsn, kuris yra analogikas 9DDD met C $.$$ straipsnyje nurodytam pagrindui, yra pasisak1s kaip turi ,*ti suprantamas privaljimas sudaryti sandor6 I Privaljimas sudaryti sandor yra vienas i imperatyv, apribojan"i sutar"i sudarymo laisv. okia b#tinyb sudaryti sandor gali b#ti numatyta statymu arba atsirasti i kit susitarim,. Pavy$d!iui, ikisutartiniai santykiai, vieas konkursas ir t.t%& #Lr.<ietuvos 0ukiausiojo ;eismo 9DDD m. ,aland+io ' d. nutart civilinje ,yloje 3.1a#arskis v. 4.1ogueviius ir kt., 8r.( .(.>9'H9DDD, ,yl kategorija >9, taip pat <ietuvos 0ukiausiojo ;eismo 9DD% m. gruod+io ' d. nutartis civilinje ,yloje 3ilniaus apskrities 3) v. +.*ozovskis, 8r.( .(.%9'(H9DD%, ,yl kategorija (%.$.%). :andoris pa!eid!ia kreditoriaus teises, jeigu dl jo skolininkas tampa nemokus ar,a ,*damas nemokus suteikia pirmeny,1 kitam kreditoriui, ar,a kitaip pa+eid+iamos kreditoriaus teiss. ;reiasis asmuo, sudar1s sandor su skolininku, laikomas nes!iningu , jeigu +inojo ar turjo +inoti, kad sandoris pa+eid+ia skolininko kreditoriaus teises. Civilinje teisje eg5istuoja s+iningumo pre5umpcija. ;odl turto gijjas laikomas s+iningu gijju, kol nerodyta prieingai #C >.9$ str.). ;reiojo asmens nes!iningum b#tina rodyti #<ietuvos 0ukiausiojo ;eismo 9DD> m. lapkriio 99 d. nutartis civilinje ,yloje 10!12Pamario langai2 v. 0!12Palangos staty#a2, !.Kuisys, 8r.( .(.$($H9DD>, ;eism praktika 8r.9(, 9DD'). ;aiau C $.$$ straipsnyje numatytos nes+iningumo pre5umpcijos, kurios perkelia s+iningumo rodinjimo pareig gijjui6 %) skolininkas sudar sandor su savo sutuoktiniu, vaikais, tvais ar kitais artimaisiais giminaiiaisC 9) skolininkas sudar sandor su juridiniu asmeniu, kurio vadovas, valdymo organo narys ar,a dalyvis, nuosavy,s teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantis ma+iausiai penkiasdeimt procent juridinio asmens akcij #pajaus, na ir pan.), yra skolininko sutuoktinis, vaikas, tvas #motina) ar kiti artimieji giminaiiai, ar,a kai jiems visiems kartu priklauso ma+iausiai penkiasdeimt procent to juridinio asmens akcij #pajaus, na ir pan.)C () skolininkas & juridinis asmuo sudar sandor su 7i5iniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys ar,a io asmens sutuoktinis, vaikas, tvas #motina) ar kitas artimasis giminaitisC >) vykdymo, kur pagal t sandor turjo atlikti skolininkas, vert +ymiai virija kitos sandorio alies pateikt vykdym #prieprieini sipareigojim disproporcija)C ') sandoris sudarytas dl skolos, kurios mokjimo terminas dar ne,uvo suj1s, mokjimoC $) skolininkas & juridinis asmuo sudar sandor su 7i5iniu asmeniu, kuris pats ar,a jo sutuoktinis, vaikai, tvai ar kiti artimieji giminaiiai, ar,a kartu su jais yra to juridinio asmens dalyviai, nuosavy,s teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantys ma+iausiai penkiasdeimt procent juridinio asmens akcij #pajaus, na ir pan.)C F) skolininkas & juridinis asmuo sudar sandor su kitu juridiniu asmeniu, kur skolininkas kontroliuoja, ar,a kai vienos i sandorio ali vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tvais ar artimaisiais giminaiiais turintis nuosavy,s teise ma+iausiai penkiasdeimt procent kito juridinio asmens akcij #paj, na ir pan.) ar,a a,iej juridini asmen akcij #paj, na ir pan.)C ,etiesio(i#is ie$ki#)s reglamentuotas C $.$@ straipsnyje6 reditorius, turintis nea,ejotin ir vykdytin reikalavimo teis1 skolininkui, turi teis1 priverstinai gyvendinti skolininko teises pareikdamas iekin skolininko vardu, jeigu skolininkas pats i teisi negyvendina ar,a atsisako tai daryti ir dl to pa+eid+ia kreditoriaus interesus. Pagrindin netiesioginio iekinio paskirtis . apsaugoti kreditori nuo nes+iningo skolininko veiksm tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas gyvendinti savo teis1. 8etiesioginio iekinio taikymui ,*tinos ios slygos6 8etiesioginio iekinio instituto taikymas yra speci7ikas. reditorius gali pareikti netiesiogin iekin, jeigu yra ios slygos6 %) kreditorius turi nea,ejotin ir vykdytin reikalavimo teis1, 9) skolininkas negyvendina savo teisi ar,a atsisako tai daryti, () skolininko neveikimas pa+eid+ia kreditoriaus interesus,

'eabejotina ir vykdytina reikalavimo teis reikia, kad prievol turi ,*ti galiojanti, iki iekinio pareikimo turi ,*ti suj1s prievoli vykdymo terminas, neturi ,*ti suj1s prievols naikinamasis terminas, prievol neturi ,*ti pasi,aigusi kitais prievoli pa,aigos pagrindais. :kolininko neveikimas gali pasireikti vairiai6 gali ,*ti delsiama, stokojama iniciatyvos gyvendinti savo teises, pikty,ikai vengiama jas gyvendinti ar,a gyvendinamos netinkamomis priemonmis. reditoriaus interes pa!eidimas reikia, kad skolininkas nevykdo savo prievols kreditoriui. !iuo atveju prie+astys nra svar,ios. ;ai gali ,*ti dl to, kad skolininkas tapo nemokus, jam ikelta ,ankroto ,yla ar pan. C $.$? straipsnyje nustatyta kreditoriaus teis pasinaudoti daikto sulaikymo teise , kol skolininkas nevykdys prievols. !i teis nustatomas pagal C etvirtosios knygos, reglamentuojanios sulaikymo teis1, nuostatasM%N. 9 TEMA PRIEVOLI 2V/1*/MO 3:TI1RI,IMO SAMPRATA Prievoli ,vykdymo u$tikrinimo #-dais laik)ti#os spe;ialios prie!o#s' kurios u tikri#a pa(ri#"i#s prievols <v)k")!= ir skati#a skoli#i#k= ti#ka!ai v)k")ti savo prievol>7 Prievoli vykdymo u+tikrinimo ,*dai atlieka dvi 7unkcijas6 a5 skatinamj ir #5 u!tikrinamj. Prievoli vykdymo u+tikrinimo ,*dai yra vardijami <ietuvos C $.FD str., 6

itais sutartyje numatytais prievoli vykdymo u+tikrinimo ,*dais gali ,*ti vairios poveikio skolininkui priemons, tiek statymo atskirai reglamentuojamos, pavy5d+iui, 7aktoringas #C $.?D( str. 9 d.), atpirkimo teiss nustatymas pirkimo.pardavimo sutartyje #C $.>%F & $.>%@ str.), tiek ir ne, kaip, pavy5d+iui, susitarimas dl didesni nei statymo numatyt pal*kan mokjimas u+ naudojim pinigais pa+eidus pinigins prievols vykdym, ir kt. LAI*AVIMAS (aidavimo samprata ir atsiradimo pagrindai (aidavimas 6 tai sutartis, kuria laiduotojas u+ atlyginim ar neatlygintinai sipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jei asmuo, u+ kur laiduojama, nevykdys visos savo prievols ar jos dalies #C $.F$ str.). <aidavimas yra asmeninis #in personam) prievoli vykdymo u+tikrinimo ,*das. Bo esm ta, kad kreditorius papildomai gyja solidari #o laidavimo sutartyje numatytais atvejais . su,sidiari) reikalavimo teis1 treij asmen & laiduotoj, jeigu skolininkas nevykdys pagrindins prievols ar j vykdys i dalies. <aidavimas yra turtin prievol, taiau laiduotojas neatsako konkreiu turtu, todl laidavimas nelaikoma prievole in rem. ;ai konsensualin, vienaal #ar,a dvial & kai laidavimas atlygintinis) sutartis, kuri gali ,*ti tiek atlygintin, tiek ir neatlygintin, terminuota ar,a neterminuota. :avo teisine prigimtimi laidavimas yra papildoma prievol. ;odl pasi,aigus laidavimu u+tikrintai prievolei ar,a j pripa+inus negaliojania, negalioja ir laidavimas #C $.F$ str. 9 d.). 9DDD met Civilinis kodeksas ipleia laidavimo atsiradimo pagrindus. Pagal %?$> met C laidavimas atsirasdavo tik i sutarties, tuo tarpu naujasis C nustato, kad laidavimas atsiranda pagal sutart, ar,a ,statym ar teismo sprendimo pagrindu #C $.FF str.). %utartis yra la,iausiai paplit1s laidavimo pagrindas. <aidavimo sutartis gali ,*ti 7orminta tiek atskiru dokumentu, tiek ir sutartyje, i kurios kilo laidavimo u+tikrinama prievolM%N. ;uo tarpu pagal ,statym laidavimas atsiranda grie+tai api,r+tais atvejais. Pavy5d+iui, esant skolinink daugetui prievolje, kai prievol yra iimtinai vieno i ,endraskoli interesais ar,a nevykdyta dl vieno i skolinink kalts, tai toks skolininkas atsako kitiems ,endraskoliams u+ vis skol, o ie ,endraskoliai laikomi to skolininko laiduotojais #C $.? str. ' d.). +eismo sprendimo pagrindu laidavimas atsiranda taip pat tik statymo nustatytais atvejais. ;aiau, skirtingai nuo laidavimo atsiradimo statymo pagrindu, kai laidavimo santykiai vykus atitinkamiems juridiniams 7aktams atsiranda per se, iuo atveju reikalingas teismo sprendimas. ;eisminio laidavimo atvejais C komentare nurodomi pavy5d+iai6 teismas, spr1sdamas dl ,uvusi sutuoktini tarpusavio ilaikymo, gali pareikalauti i ,uvusio sutuoktinio, privalanio teikti ilaikym kitam sutuoktiniui, pateikti adekvat ios prievols vykdymo u+tikrinim #C (.F9 str. F d.)C kai, dalijant sutuoktini ,endrj jungtin1 nuosavy,1, sutuoktinis pateikia adekvat aretui ar turto administravimui kito sutuoktinio ar kreditori reikalavim u+tikrinim #C (.%99 str.)M9N. <aidavimas gali atsirasti neatsi+velgiant tai, ar asmuo, u+ kurio prievol1 laiduojama, prao u+tikrinti prievol1, taip pat tai, ar tas asmuo +ino apie laiduotoj #C $.FF str. 9 d.). <aidavimo santykiai atsiranda tarp laiduotojo ir kreditoriaus, taip pat tarp laiduotojo ir skolininko. <aiduotojais gali ,*ti veiksn*s 7i5iniai ir juridiniai asmenys, iskyrus tuos, kuriems statymas tai draud+ia. Pv5., vieieji juridiniai asmenys negali ,*ti laiduotojais, jei tai prietarauja j specialiam teisnumui #C 9.F> str. 9d.). <ietuvos Aespu,likos valsty,s ir savivaldy,s moni statymo %( str. ? d. nustato, kad mons turtu negali ,*ti u+tikrinamas kit asmen prievoli vykdymas. !is draudimas reikia taip pat draudim valsty,s ir savivaldy,s monms sudaryti laidavimo sutartis u+tikrinant kit asmen prievoles. Lr. <ietuvos 0ukiausiojo ;eismo teisj :enato %??' m. gruod+io 9D d. nutarimo 8r.%@ 2=l statym taikymo teism praktikoje nagrinjant civilines ,ylas, kuriose paskolos sutari vykdymas u+tikrintas keitimo, laidavimo ,ei garantijos sutartimis,

api,endrinimo re5ultat3 %' punkt. ;eism praktika, 8r. 9, /ilnius, %??'. p.%%>. Kali ,*ti laiduojama tiek u+ pagrindin skolinink, tiek ir u+ laiduotoj #C $.FF str. ( d.). ;oks atvejis vadinamas dvigu,u laidavimu. reditorius turi teis1 reikalauti, kad laiduotojas ,*t konkretus jo nurodomas asmuo. Beigu tokio reikalavimo kreditorius nepareikia, skolininkas laiduotoju turi pasi*lyti pakankamai turto prievolei vykdyti turint asmen #C $.FF str. > d.). Kinus dl to, ar pakanka laiduotojo turto, sprend+ia teismas #C $.FF str. $ d.). ;eis1 pakeisti laidavim kitu adekvaiu prievols vykdymo u+tikrinimo ,*du skolininkas gyja tik tuomet, kad laidavimas atsiranda statymo ar teismo sprendimo pagrindu. 0dekvaiu gali ,*ti pripa+intas ,et kuris i prievols vykdymo u+tikrinimo ,*d6 garantija, keitimas ir kt. Esant nesutarimui dl to ar pateiktas prievols vykdymo u+tikrinimo ,*das yra adekvatus, ginus sprend+ia teismas #C $.FF str. $ d.). Gstatymas neri,oja laidavimu u+tikrinam prievoli. Pagrindins prievols gali ,*ti atsiradusios tiek i paskolos, tiek i pirkimo.pardavimo ar kit santyki. <aidavimu gali ,*ti u+tikrinamos tiek sutartins, tiek deliktins ar kitais pagrindais atsiradusios prievols. <aidavimu gali ,*ti u+tikrinamos tiek pinigins, tiek ir nepinigins prievols #pv5. paslaug, dar, atlikimo ir pan.). ;aiau laidavimu negali ,*ti u+tikrinamos prievols, kurias pagal j prigimt gal vykdyti tik pats skolininkas, pv5. asmenins, individualiais po+ymiais api,*dintos daikto perdavimas. O+tikrinama gali ,*ti tiek esamos, tiek ir ,*simos prievols vykdymas. ;aiau u+tikrinant ,*sim prievol1 ji turi ,*ti pakankamai api,*dinta #C $.F@ str. % d.). Pagal ,endr taisykl1 laiduotojas atsako visa pagrindins prievols, taip pat papildom prievoli #pv5., netesy, ir pan.) apimtimi #C $.F@ str. ( d.C $.@% str. 9 d.). ;aiau sutartyje gali ,*ti nustatyta, kad laiduotojas atsako tik u+ dal prievols #C $.F$ str. % d., $.F@ str. 9 d.). Pavy5d+iui, sutartyje laiduotojas ir kreditorius susitaria, kad laiduotojas atsakys tik u+ pagrindins prievols vykdym. <aidavimo apimtis negali viryti sumos, kuri yra skolingas skolininkas. Beigu laiduojama suma virija skol, tai ji turi ,*ti suma+inta iki skolos dyd+io #C $.F@ str. 9 d.). Lai"avi!o sutarties ?or!a <aidavimo sutartis turi ,*ti raytin. Aaytins 7ormos nesilaikymas laidavimo sutart daro negaliojani #C $.F? str.). 0ikinant ios taisykls turin turi ,*ti atsi+velgiama ir C %.F( str. 9 d. ;odl laidavimo sutartis galima tiek suraant vien dokument ir j alims pasiraant, tiek ir apsikeiiant atskirais dokumentais. Aatu sudarytai laidavimo sutariai taip pat prilyginami ali pasirayti dokumentai, perduoti telegra7inio, 7aksimilinio ryio ar kitokiais telekomunikacij galiniais renginiais, jeigu yra u+tikrinta teksto apsauga ir galima identi7ikuoti para. Lai"uotojo teiss ir parei(os <aiduotojas6 %) turi teis/ reikalauti, kad kreditorius suteikt laiduotojui in7ormacij apie pagrindins prievols turin ir slygas, taip pat jos vykdym #C $.@D str. % d.)C 9) turi teis/ reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreipt iiekojim konkret skolininko turt, iskyrus atvejus, kai laiduotojas ios teiss yra aikiai atsisak1s. !ia teise laiduotojas negali pasinaudoti solidarios atsakomy,s atveju #C $.@D str. 9 d.)C () pareikti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galt reikti skolininkas, net ir tuo atveju., kai skolininkas atsikirsti atsisako ar,a pripa+sta savo prievol1 #C $.@9 str. 9 d.)C >) turi teis/ gyvendinti visas kitas teises, kuriomis gali naudotis skolininkas #ginyti skol, taikyti skaitym, susta,dyti prievols vykdym ir t. t.), iskyrus tas, kurios iimtinai susijusios su skolininko asmeniu #C $.@9 str. ( d.)C ') turi teis/ atsisakyti patenkinti kreditoriaus reikalavim, jeigu pagrindinis skolininkas turi skaitymo teis1 #C $.%(' str.)C $) vykd1s prievol1 kreditoriui, turi teis/ reikalauti, kad is perduot visus reikalavim skolininkui patvirtinanius dokumentus, taip pat reikalavim u+tikrinanias teises #C $.@( str. > d.)C F) privalo atsakyti kreditoriui, jeigu skolininkas nevykdo laidavimu u+tikrintos prievols ar jos dalies #C $.F$ str. % d.)C @) privalo traukti skolinink ,yl, kai kreditorius pareikia iekin laiduotojui #C $.@9 str. % d.)C 8urodytoms laiduotojo teisms ir pareigoms koresponduojanias pareigas ir teises atitinkamai turi ir kreditorius. Bendra taisykl . skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenumato laidavimo sutartis #C $.@% str.). ;ai viena i savy,i, skiriani laidavim nuo garantijos. ai laidavimo sutartyje nustatyta su,sidiari laiduotojo atsakomy,, jis turi teis1 reikalauti, kad kreditorius pirmiausiai isiiekot i pagrindinio skolininko turto, ne,ent tokios savo teiss laiduotojas ,*t atsisak1s #C $.@D str. 9 d.). Bei kreditorius nepasinaudoja tokiu laiduotojo nurodymu ir pirmiausiai nenukreipia iiekojimo laiduotojo nurodyt pagrindinio skolininko turt, tai jam tenka pagrindinio skolininko nemokumo ri5ika tokio dyd+io, kokia ,uvo laiduotojo nurodyto turto vert, t.y. laiduotojo atsakomy, suma+ja ,*tent nurodyto turto verte. Kali ,*ti atvejai, kai u+ skolinink ,endrai laiduoja keli laiduotojai. ;okiu atveju, jei sutartyje nenumatyta kas kita, j atsakomy, kreditoriui yra solidarioji, jei ko kita nenustato laidavimo sutartis #C $.@% str. ( d.). <aidavimo sutartis gali taip pat numatyti, kad kiekvienas laiduotojas laiduoja tik u+ atitinkamos dalies prievols vykdym. ai prievols vykdym laidavo keli laiduotojai, kiekvienas i j turi teis1 regreso ,*du reikalauti i skolininko savo sumoktos sumos #$.@( str. ( d.). !iuo atveju taip pat taikomos regresinio reikalavimo apimties taisykls, nustatytos C $.@( straipsnio %.9 dalyse6 . kai laidavimas atsirado skolininko praymu ar jo sutikimu, laiduotojas turi teis1 reikalauti vis su laidavimu susijusi nuostoli atlyginimo, taip pat pal*kan u+ kreditoriui sumokt sum net ir tuomet, kai pagrindin prievol nenustato pal*kanC . jeigu laidavimas atsirado ,e skolininko +inios, laiduotojas turi teis1 reikalauti tik to, k skolininkas ,*t privalj1s sumokti ,e laidavimo, skaitant nuostolius Beigu tos paios prievols vykdym laidavo keli laiduotojai ir vienas i j prievol1 vykd, jis gyja teis1 reikalauti i kit laiduotoj gr+inti sumokt sum proporcingai kiekvieno i j daliai, jei tos sumos negali ,*ti iiekotos i skolininko #C $.@> str.). C $.@' straipsnyje nustatyta vykd+iusio laidavimu u+tikrint prievol1 skolininko pareiga tuoj pat praneti apie tai laiduotojui. Prieingu atveju laiduotojui, savo ruo+tu vykd+iusiam prievol1, paliekama atgr1+tinio #su,rogacijos) reikalavimo skolininkui teis. !iuo atveju skolininkas turi teis1 iiekoti i kreditoriaus tik tai, k is ,e pagrindo gavo. !ios taisykls apsaugo laiduotojo teises ir u+kerta keli nepagrstam kreditoriaus praturtjimui. (aiduoto o atleidimo nuo atsakomy#s kreditoriui pagrindai

ai kreditorius atsisako savo pirmeny,s teiss patenkinti reikalavim ar kito jo naudai nustatyto prievols u+tikrinimo, laiduotojas atleid+iamas nuo atsakomy,s, jeigu kreditorius ,*t galj1s patenkinti savo reikalavim pasinaudodamas teismis, kuri atsisak #C $.@$ str.). Lai"avi!o pabai(a Paprastai laidavimas pasi,aigia skolininkui vykd+ius laidavimu u+tikrint prievol1. ;aiau laidavimas gali ,aigtis ir kitais pagrindais. !ie pagrindai iskiriami C $.@F straipsnyje. <aidavimas pasi,aigia6 %) pasi,aigus juo u+tikrintai prievoleiC 9) laiduotojui mirusC () kai skolininkas ir laiduotojas sutampa. Bet jei kreditorius suinteresuotas, kad laidavimas ilikt, laidavimas lieka galiotiC >) kai i esms pasikeiia prievol ir dl to ,e laiduotojo sutikimo padidja jo atsakomy,C ') kai skola pagal laidavimu u+tikrint prievol1 yra perkeliama kitam asmeniui, o laiduotojas nedav sutikimo laiduoti u+ kit skolininkC $) jei kreditorius ,e pagrindo atsisako priimti skolininko ar laiduotojo pasi*lyt tinkam prievols vykdym. !iuo atveju laiduotojas turi rodyti, kad ,uvo si*loma kreditoriui priimti tinkam vykdym, kad si*lomas vykdymas tikrai ,uvo tinkamas ir kad tokio tinkamo vykdymo kreditorius atsisak. Be nurodyt pagrind laidavimo pa,aiga taip pat priklauso nuo to, ar laiduota ,uvo tik tam tikram laikui ar,a u+tikrinta terminuota prievol #terminuotas laidavimas 7 8K 9.::str.) ar nenustatytam laikui #neterminuotas laidavimas 7 8K 9.:;str.). Pagal C $.@@ str. terminuotas laidavimas pasi,aigia, jei kreditorius per ( mnesius nuo tos dienos, kuri sujo laidavimo terminas ar prievols vykdymo terminas, nepareikia laiduotojui iekinio, o jeigu laidavimu u+tikrinta ,*sima prievol, tai terminuotas laidavimas ,aigiasi sujus laidavimo terminui, jeigu prievol iki io termino pa,aigos neatsirado. 8urodytas trij mnesi terminas yra naikinamasis. <eterminuotas laidavimas yra kai laidavimo terminas nenustatytas ar,a kai laidavimu u+tikrinta prievol, kurios vykdymo terminas neapi,r+tas ar,a api,r+tas pareikalavimo terminu. ;oks laidavimas pasi,aigia sujus dviems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jei kreditorius per termin nepareikia iekinio laiduotojui , o jei neterminuotu laidavimu u+tikrinama ,*sima prievol, tai laidavimas gali ,*ti panaikintas prajus trims metams po jo atsiradimu vienaaliu laiduotojo pareikimu, jei per iuos tris metus prievol neatsirado. #C $.@?str.) +ARA,TI5OS SAMPRATA IR REI1.M Karantija teisje naudojama keliomis reikmmis. Karantijos kaip u+tikrinimo ,*do samprata pateikiama C $.?D str. % d.6 (arantija laikomas vienaalis garanto sipareigojimas garantijoje nurodyta suma visikai ar i dalies atsakyti kitam asmeniui ) kreditoriui, jeigu asmuo ) skolininkas prievols nevykdys ar j vykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis slygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais) " pateiktos statymins garantijos sampratos matyti, kad garantija yra vienaalis sandoris. ;ai esminis po+ymis, kuris skiria 9DDD met C tvirtint garantijos samprat nuo %?$> met C reglamentuotos garantijosM%N. Karantija reglamentuota C $.?D.$.?F straipsniuose. %??' m. gruod+io %% d. ,uvo priimta Bungtini ;aut konvencija dl nepriklausom garantij ir re5ervini akredityv #Onited 8ations Convention on "ndependent Kuarantees and :tand.,y <etters o7 Credit)M9N. !i konvencija sigaliojo 9DDD m. sausio % d. Karantijos plaiai naudojamos komercinje veikloje, todl garantij reglamentavimo suvienodinimo msi ir nevyriausy,ins organi5acijos. ;arptautiniai preky,os r*maiM(N pareng ir %?F@ metais ileido Bendrsias taisykles dl sutartini garantij #"CC Oni7orm Aules 7or Contract Kuarantees, pu,lication 8o6(9')M>N. %??9 metais ,uvo ileistos Bendrosios taisykls dl garantij pagal pareikalavim #"CC Oni7orm Aules 7or =emand Kuarantees, pu,lication 8o.>'@)M'N, o %??( metais . Bendrosios taisykls dl sutartini garantij #Oni7orm Aules o7 Contract Bond, pu,lication 8o6'9>)M$N. "CC pareng ileido dar vien ,ankinms garantijoms taikom dokument & Bank garantijos tarptautinje preky,oje #Bank Kuarantees in "nternational ;rade, pu,lication 8o6'>F). "CC parengti aktai yra soft la=, todl privalomais alims tampa tik tuomet, kai tai nurodoma paioje garantijoje. Karantija gali ,*ti atlygintin ir neatlygintin. Banko garantija visuomet yra atlygintin. O+ ,anko garantijos suteikim skolininkas moka garantui skolininko ir ,anko sudarytoje sutartyje nustatyt atlyginim #C $.?( str. 9 d.). Pagal garantijos ry su ja u+tikrinama prievole garantijas galima skirstyti dvi pagrindines grupes6

%lyginms garantijoms ,*dinga tai, kad garanto pareiga mokti garantijoje nurodyt sum atsiranda tik tuomet, jeigu pagrindinis skolininkas nevykd prievols. ;okiais atvejais vis pirma turi pareiktas reikalavimas pagrindiniam skolininkui, o garantui pateikiami rodymai, kad pagrindin prievol nevykdytaMFN. Karanto prievols pagal garantij pagal pareikalavim yra nepriklausoma nuo pagrindins prievols net ir tuomet, kai ta prievol yra nurodyta garantijoje. Pagal toki garantij garantas privalo imokti garantijoje nurodyt sum, gav1s kreditoriaus reikalavim ir pridtus dokumentus, jeigu toki dokument pateikimas ,uvo nurodytas garantijoje kaip mokjimo slyga. Pokjimo pagal toki garantij slyga paprastai garantijoje ireikiama & Imokti pagal pirm pareikalavim ,e joki prietaravim2M@N. Pagrindins prievols negaliojimas ar pasi,aigimas kitais pagrindais nra garantijos pagal pareikalavim pa,aigos slyga. C $.?D straipsnio 9 dalyje numatyta, kad garantija nepriklauso nuo pagrindins prievols, kurios vykdymui u+tikrinti iduota garantija, net ir tais atvejais, kai garantijoje ta prievol nurodyta. !i taisykl teisinga tik garantij pagal pirm pareikalavim # first demand guarantee) atveju. 8epriklausomumas nuo pagrindins prievols reikia, kad garantija ilieka galioti ir garantas yra pareigotas vykdyti

garantijos slygas net ir tais atvejais, kai pagrindin prievol yra vykdoma ar ji negalioja. B*tent garantija pagal pirm pareikalavim dl santykio su pagrindine prievole yra ypatingas prievoli vykdymo u+tikrinimo ,*das. Karantijos ir ja u+tikrinamos prievols santykio ypatumai leid+ia atri,oti ir garantij nuo kit prievoli vykdymo u+tikrinimo ,*d, nes garantija pagal pirm pareikalavim nepasi,aigia net ir tuomet, kai ja u+tikrinta prievol vykdyta, pripa+inta negaliojania ar pasi,aig kitais pagrindais, pavy5d+iui, ,uvo nutraukta. 8epriklausomumas nuo pagrindins garantijos taip pat reikia, kad garantas kreditoriui gali pareikti tik tokius atsikirtimus, kurie nustatyti paioje garantijoje. Pavy5d+iui, jeigu garantijoje numatyta, kad kartu su pareiktu reikalavimu turi ,*ti pateikti ir tam tikri dokumentai, i dokument nepateikimas garantui yra pagrindas atsisakyti vykdyti savo prievol1, taiau garantas negali atsisakyti mokti motyvuodamas tuo, kad pagrindin prievol yra vykdyta ar negalioja. ;okius argumentus garantas gali pateikti tik slygini garantij atveju. +ara#tijos ?or!a ir turi#)s Karantija turi ,*ti raytin. !io reikalavimo nesilaikymas daro garantij negaliojania #C $.?% str.). C nenumato speciali reikalavim garantijos turiniui, taiau reikalavimus jam galima nustatyti atsi+velgiant garantijos samprat ,ei jos paskirt. "CC Bendrj taisykli dl garantij pagal pareikalavim ( straipsnis numato, kad tokioje garantijoje turi ,*ti nurodyta6 %) :kolininkasC 9) reditoriusC () KarantasC >) 8uoroda pagrindin1 sutart, kurioje nurodyta ,*tiny, iduoti garantijC ') Paksimali suma, kuri turi ,*ti sumokta ir mokjimo valiutaC $) ;erminas kuriam iduota garantija, ar,a vykis, kuriam vykus garantija pasi,aigiaC F) Pokjimo vykdymo slygosC @) :lygos, nustatanios pagal garantij imokamos sumos suma+inim. Karanto prievol1 ri,oja garantijoje nustatyta suma ir tai aikiai ireikta C $.?D straipsnio % dalyje pateikiamoje garantijos sampratoje6 I4aranti a laikomas vienaalis garanto ,sipareigo imas garantijoje nurodyta suma visikai ar i dalies atsakyti kitam asmeniui>2. ;aiau C $.?9 straipsnio 9 dalis numato atvejus, kai garanto atsakomy, gali viryti garantijos sum & jeigu garantas nevykdo ar,a netinkamai vykdo savo prievol1 pagal garantij, jo atsakomy,s kreditoriui u+ io patirtus nuostolius dl garantijos pa+eidimo neri,oja garantijoje nurodyta suma. :utarties laisvs principas leid+ia taip pat garantijoje nustatyti slygas, kurios apri,oja garanto prievol1M?N. 4aranti os pa#aiga :lygins garantijos pa,aiga priklauso nuo garantijos slyg, pavy5d+iui, joje nustatyto galiojimo termino ar,a nuo pagrindins prievols. Banko garantijos pa,aigos pagrindai pateikiami C $.?$ straipsnyje. !i norma mutatis mutandis taikytina ir paprastai garantijai.M%DN Prievol/ u$ skolinink ,vykd$iusio garanto atgr/$tinio reikalavimo teis skolininkui Karantui, vykd+iusiam u+ skolinink prievol1, pereina kreditoriaus teiss regreso tvarka #C $.?D str. ( d.). Banko atgr1+tinio reikalavimo teis aptariama C $.?F straipsnyje. RA,1PI,I+IAI *ankpinigi samprata ir reikm *ankpinigiais laikoma pinig suma, kuri viena sutarties alis pagal sudaryt sutart jai priklausani mokti sum sskaita duoda antrajai aliai, kad rodyt sutarties eg5istavim ir u+tikrint jos vykdym #C $.?@ str. % d.). Kramatinis C $.?@ straipsnio % dalyje pateiktos rankpinigi sampratos aikinimas #>pagal sudaryt sutart,>) leid+ia daryti ivad, kad rankpinigiais gali ,*ti u+tikrinama tik esama sutartis. !i nuostat papildomai tvirtina C $.?@ straipsnio 9 dalies imperatyvas, draud+iantis rankpinigiais u+tikrinti preliminarij sutart, taip pat sutart, kuriai pagal statymus privaloma notarin 7ormaM%N. "ki <ietuvos 0ukiausiojo ;eismo 9DDD m. vasario 9 d. nutarties civilinje ,yloje ?.%tankeviius v. @.8Aadakeviius *+, rankpinigiai gana plaiai ,uvo naudojami preliminariuose santykiuose, ,*tent tokia neteisinga praktika ir paskatino statym leidj aikiai ireikti mintus draudimus. =raudimas u+tikrinti preliminari sutart seka ir i ios sutarties esms. Preliminarioji sutartis yra susitarimas dl sutarties sudarymo ateityje, tai nra atlygintin sutartis, todl nra ir priklausani atlikti pagal j mokjim. =l ios prie+asties preliminarios sutarties u+tikrinimas neatlikt rankpinigi sampratoje tvirtintos mokamosios 7unkcijos, kuri rankpinigi sampratoje ireikta +od+iais6 IQ ai priklausani mokti sum sskaita duodaQ2. Preliminariosios sutarties vykdym alys gali u+tikrinti kitais prievoli u+tikrinimo ,*dais #pv5., netesy,omis), o taip pat ir nenumatytais C ,*dais #C $.FD str. )M(N. Aankpinigi sutartis laikytina dviale, realine. Aankpinigiai akcesorin prievol ir jais gali ,*ti u+tikrinama tik galiojanti sutartis. Pagrindins sutarties negaliojimas lemia ir susitarimo dl rankpinigi pa,aig. ;uo tarpu rankpinigiai netakoja pagrindins prievols. Aankpinigi sumokjimas nelemia pagrindins prievols likimo. Pagal C $.?@ straipsn rankpinigiai atlieka tris 7unkcijas6

%) )okamo i funk'i aB Aankpinigiai mokami priklausani mokti sum sskaita ir skaitomi atsiskaitymo sum. 9) rodomo i funk'i aB Bie skirti sutarties eg5istavimui rodyti. !i 7unkcija iskiria rankpinigius i kit prievoli vykdymo u+tikrinimo ,*d tuo, kad jais negali ,*ti u+tikrinta ,*sima prievol. () 0$tikrinamo i funk'i aB Aankpinigiais u+tikrinamas sutarties vykdymas. ;ik susitarimas, kuris turi visus mintus 7unkcinius elementus, gali ,*ti laikomas rankpinigiais. Beigu ,ent vieno nra, tokia sutartis nelaikoma rankpinigiais.

Aankpinigiai yra pana*s avansin mokjim, ,et nra jam tapatus. B*tent tik rankpinigiams ,*dingas trij 7unkcij #mokamosios, rodomosios ir u+tikrinamosios) visetas leid+ia atskirti juos nuo avansinio mokjimo. 0vansas, kaip ir rankpinigiai, atlieka mokjimo 7unkcij #skaitomas ,*simus mokjimus), gali atlikti rodomj 7unkcij #tiek galiojaniam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutart ateityje). Bet skirtingai nuo rankpinigi, avansas niekada neatliks u+tikrinamosios 7unkcijos, t.y. alis, sumokjusi avans, turi teis1 reikalauti j gr+inti visais sutartini sipareigojim nevykdymo atvejais, o alis, gavusi avans, jokiomis aplinky,mis neturi jo gr+inti dvigu,ai. M>N %usitarimo dl rankpinigi forma :usitarimas dl rankpinigi, neatsi+velgiant j dyd, turi ,*ti raytinis. Aaytins 7ormos nesilaikymas daro susitarim dl rankpinigi negaliojant #C $.?? str.). Ra#kpi#i(iais u tikri#tos sutarties #e<v)k")!o pasek!s Beigu u+ sutarties nevykdym atsako davusi rankpinigius alis, sumokti rankpinigiai lieka antrajai aliai. Bei u+ prievols nevykdym atsako gavusi rankpinigius alis, ji privalo sumokti antrajai aliai dvigu, rankpinigi sum. Aankpinigi sumokjimas neatleid+ia nuo likusi nuostoli atlyginimo. @TEMA Prievoli pa,aiga yra reikminga vertinant vairias teisines situacijas su prievolini santyki anali5e. ;ai ,endro po,*d+io tema, kurios med+iaga sudaro dal ,a5ini +ini ,*tin tinkamam gyt +ini apie prievoli teis1 pritaikymui. Prievoli pa#aigos samprata ir pagrindai Prievol ,aigiasi, kai jos alis nustoja sieti teiss ir pareigos. Pasi,aigus prievolei kreditorius netenka teiss gyvendinti prievols nustatytas teises, o skolininkas & atitinkamai neturi pareigos atlikti tai, kas ,uvo nustatyta prievols. Prievoli pa,aiga reglamentuota C !etosios knygos "R skyriuje. !iame skyriuje pateikiami ,endrieji prievoli pa,aigos pagrindai6 %) prievol baigiasi jos vykdymu #$.%9( str.)C 9) sujus naikinamajam terminui #$.%9> str.)C () alims susitarus #$.%9' str.)C >) alims sutapus #$.%9$ str.)6 ') kai nemanoma prievols vykdyti #$.%9F str.)C $) mirus -i$iniam asmeniui arba likvidavus juridin asmen #$.%9@ str.)C F) skolinink atleidus nuo prievols vykdymo #$.%9? str.)C @) skaitymu #$.%(D&$.%>D str.)C ?) nova.ija #C $.%>%&$.%>> str.). Prievol ,aigiasi, kai tinkamai vykdoma #C $.%9( str.). ;inkamas prievols vykdymas & skolininko veiksmai, prievolje tiksliai atitinkantys prievols slygas pagal o,jekt, vykdymo laik, ,*d, viet ,ei kitus reikalavimus, kuriuos nustato statymas ar,a sutartis. ;inkamo vykdymo kriterijus nustato imperatyvios teiss normos, sutartys, o jei tai nenumatyta nei statyme, nei sutartyje & dispo5ityvios teiss normos. Prievol taip pat ,aigiasi, kai kreditorius vietoje reikiamo vykdymo priima kitos r*ies vykdym #$.%9( str. % d.). reditoriui, primusiam vykdym, tenka rodinjimo pareiga, kad prievol nevykdyta ar,a vykdyta netinkamai #$.%9( str. 9 d.). ai prievol ,aigiasi tinkamai j vykd+ius, ,aigiasi ir visos i ios prievols atsiradusios papildomos teiss ir pareigos #C $.%9( str. ( d.). Prievol ,aigiasi sujus naikinamajam terminui , kuris yra prievols pa,aigos slyga. 8aikinamuoju terminu vardijamas terminas, kuriam pasi,aigus inyksta tam tikra civilin teis ar,a pareiga. 8aikinamieji terminai negali ,*ti teismo ar,a ar,itra+o sprendimu atnaujinti #C %.%%F str. $ d.). 8aikinamuosius terminus gali nustatyti statymai ar,a sutartis. Prievol gali visikai ar i dalies baigtis jos ali susitarimu . ;oks susitarimas gali ,*ti ,et kokios 7ormos, iskyrus atvejus, kai susitarimas, pagal kur atsiranda prievol, privalo ,*ti raytins ar notarins 7ormos. Prievol gali ,aigtis vienaaliu prievols alies pareikimu tik statym ar sutarties numatytais atvejais. ;oks susitarimas dl prievols pa,aigos gali ,*ti ,et kokios 7ormos, iskyrus atvejus, kai susitarimas, pagal kur atsiranda prievol, privalo ,*ti raytins ar,a notarins 7ormos. Prievol ,aigiasi, kai skolininkas ir kreditorius sutampa . ai sutapimas ,aigiasi, prievol atsinaujina, jeigu nra pasi,aigusi kitais pagrindais. Prievol ,aigiasi, kai jos vykdyti nemanoma dl nenugalimos jgos, u+ kuri skolininkas neatsako. !iuo pagrindu prievol ,aigiasi tik tuo atveju, jeigu nenugalima jga atsirado iki tol, kol skolininkas nepa+eid prievols. 8enugalimos jgos 7akt turi rodyti skolininkas. Beigu ne,emanoma vykdyti tik dalies prievols, prievol ,aigiasi, kai skolininkas vykdo t prievols dal, kuri vykdyti dar manoma Prievol ,aigiasi mirus -i$iniam asmeniui arba likvidavus juridin asmen . ai skolininkas mirta, prievol ,aigiasi, jeigu ji negali ,*ti vykdyta nedalyvaujant paiam skolininkui ar,a kitokiu ,*du yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu. ai kreditorius mirta, prievol ,aigiasi, jeigu ji turjo ,*ti vykdyta asmenikai jam ar,a kitokiu ,*du yra neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu. ai juridinis asmuo #kreditorius ar,a skolininkas) likviduojamas, prievol ,aigiasi, iskyrus statym nustatytus atvejus, kai prievol1 turi vykdyti kiti asmenys. /ai likviduojama dl bankroto individuali (personalin) mon, kuri yra neribotos .ivilins atsakomybs asmuo ( 0/ +.12 str. 3 d.) ir nra io juridinio asmens dalyvio turto, kur gali b#ti nukreiptas iiekojimas tenkinant ios mons kreditori reikalavimus, laikytina, jog ios mons savininko (dalyvio) prievols prie mons kreditorius pasibaigia (0/ 4.5+6 str. 7 d.).8 *5, 7 Prievol ,aigiasi, kai kreditorius atleid!ia skolinink nuo jos vykdymo ar,a pareikia, kad prievol neeg5istuoja, jeigu atleidimas nuo prievols vykdymo nepa+eid+ia treij asmen teisi kreditoriaus turt. Prievol pasi,aigia skaitymu esant ioms pagrindinms slygoms6 %) kreditoriaus ir skolininko reikalavimai vienas kitam turi ,*ti prieprieiniaiC 9) prieprieiniai reikalavimai turi ,*ti vienar*iai, t.y. reikalavim o,jektai turi ,*ti api,r+ti vienar*iais po+ymiaisC () pagal kiekvien priepriein reikalavim turi ,*ti suj1s vykdymo terminas, kuris gali ,*ti api,r+tas konkreia data, vykiu, pareikalavimu, ar,a kurio terminas nenustatytas. Gskaitymui pakanka vienos prievols alies pareikimo. =raud+iama skaityti6

%) reikalavimus, kurie ginijami teismeC 9) reikalavimus, atsiradusius i sutarties dl turto perleidimo su slyga ilaikyti iki gyvos galvosC () reikalavimus, kuri vykdymas susij1s su konkretaus kreditoriaus asmeniuC >) dl sveikatos su+alojimo ar gyvy,s atmimo atsiradusius reikalavimus atlyginti +alC ') reikalavimus valsty,ei, taiau valsty, turi teis1 taikyti skaitymC $) kai prievols dalykas yra turtas, kur negalima nukreipti iiekojimoC F) statym numatytus kitokius reikalavimus. :kolininkas neturi skaitymo teiss, jeigu jis privalo atlyginti savo tyiniais veiksmais padaryt +al. Prievol ,aigiasi, jeigu alys vietoj esamos prievols savo susitarimu sukuria pradin1 prievol1 pakeiiani nauj prievol1, turini skirting negu ankstesnioji prievol dalyk ar skirting vykdymo ,*d # nova.ija ). 8ovacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai pradin skolinink kreditorius atleid+ia nuo prievols vykdymo. !iuo atveju novacija galima ,e pradinio skolininko sutikimo. 8ovacija laikomi ir tie veiksmai, kai pagal nauj sutart naujas kreditorius pakeiia ankstesnj, o skolininkas atleid+iamas nuo prievols vykdymo ankstesniam kreditoriui Gkeitimo teis #4ipoteka) ir kitos papildomos #alutins) teiss, atsirandanios i pradins prievols, novacijos atveju pasi,aigia, iskyrus atvejus, kai alys susitaria ias teises isaugoti ATEMA S3TAR6I TEISS VIETA BIVILI,5E TEIS5E :utari teis i dalies yra savarankikas civilins teiss institutas, turintis savo ,endrsias nuostatas, kurios yra taikomos visoms sutartims atsi+velgiant sutari prigimt ir atskiras sutari r*is. <ietuvos teiss sistema priskiriama monistinms privatins teiss sistemomsM%N. Bendrosios sutari teiss nuostatos patalpintos pagrindinio privatins teiss altinio . <ietuvos Aespu,likos civilinio kodekso #toliau . C ) etosios knygos "" dalyje. !i dalis susijusi su C Pirmosios knygos nuostatomis, reglamentuojaniomis ,endruosius civilins teiss klausimus. ;aip pat su 0ntrja knyga I0smenys2, ,ei su !etosios knygos " dalimi, kurioje patalpintos viso prievoli teiss ,endrosios nuostatos. :utari teisei reikminga ir kodekso etvirtoji knyga, reglamentuojanti daiktin1 teis1, ;reioji knyga & I!eimos teis2 ir Penktoji knyga & IPaveldjimo teis2, taip pat special*s statymai, kuriuose yra sutartiniams santykiams taikom nuostatM9N. S3TARTIES SAMPRATA IR REI1.M :utarties svoka yra pateikiama C $.%'> straipsnio % dalyje. Bame sutartis api,r+iama kaip dviej ar,a daugiau asmen susitarimas sukurti, pakeisti ar,a nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar,a keli asmenys sipareigoja kitam asmeniui ar,a asmenims atlikti tam tikrus veiksmus #ar,a susilaikyti nuo j atlikimo), o pastarieji gyja reikalavimo teis1. Pateiktoje sutarties svokoje sutartis api,r+iamas kaip susitarimas, taiau kal,oje naudojamos svokos Isutartis2 ir Isusitarimas2 ne visada turi t pai reikm1. :utartis, kaip galima matyti i pateikto api,r+imo, visuomet yra teisikai pareigojantis susitarimas, t.y. susitarimas, kurio privalu laikytis ir kurio nesilaikymas ginamas teisinmis priemonmis. ;oks susitarimas atitinka C %.$( straipsnyje pateikiam sandorio reikm1, t.y. alys sutartimi siekia civilini teisini santyki atsiradimo, pakeitimo ar pa,aigos. ;uo tarpu ne kiekvienas susitarimas yra sutartis. Beigu alys susitarimu nesiek teisini pasekmi, t.y. nesiek civilini teisini santyki atsiradimo, pakeitimo ar pa,aigos, toks susitarimas nelaikomas sutartimi ir jo nesilaikymas nesukelia teisini pasekmi. ;okios susitarimo nesilaikymo pasekms yra tik moralinio po,*d+io. ;aigi esminis sutarties, kaip susitarimo, po+ymis yra ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas, pagal kriterij sutartis atri,ojama nuo kit teisikai nepareigojani susitarim, kuriais nesiekiama teisini padarini. S3TAR6I TEISS .ALTI,IAI :utari teiss altiniai6

:utari teiss altiniais yra 7undamental*s morals ir teiss prin'ipai & teisingumas, protingumas ir s+iningumas. !ie principai ,endrja reikme tvirtinti C %.' straipsnyje. /isi civilini teisini santyki su,jektai, gyvendinami savo teises ,ei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir s+iningumo reikalavimus. ;ais atvejais, kai statymai nedraud+ia asmenis sudaryti sutartis, nustatydamos tarpusavio teises ir pareigas alys turi veikti vadovaujamosios teisingumo, protingumo ir s+iningumo reikalavimais. !i reikalavim nesilaikymas sukelia vairias pasekmes. Pavy5d+iui, sutartis gali ,*ti pripa+inta negaliojania #apgauls ir kt. pagrindais), pakeista ar nuo jos atsisakyta #esant esminei ali nelygy,ei) ir pan. Pint reikalavim alys turi laikytis ir ikisutartiniuose santykiuose. 8es+iningas dery, vedimas taip pat gali ,*ti pagrindu civilinei atsakomy,ei kilti ir kaltoji alis gali ,*ti pareigota atlyginti nuostolius. Bendraisiais teiss principais teisingumo, protingumu ir s+iningumu turi ,*ti vadovaujamais ir tais atvejais, kai u+pildomos sutari spragos, t.y. nustatomos sutari slygos, ,*tinos sutarties vykdymui, kai dl j nesusitar alys. Bendrieji teiss principai taikomi ir teiss analogijos atvejais, t.y. tuomet, kai susiduriama su teiss spraga. 8esant panaius santykius reglamentuojani civilini statym, taikomi ,endrieji teiss principai. Bendraisiais teiss principais pripa+stami ir kiti principai, pv5. leC retro non agit #statymas atgal negalioja), leC posterior derogat priori #vlesnis statymas apri,oja ankstesnj) ir leC spe'ialis derogat generalis #specialus statymas apri,oja ,endrj) ir kt. +arptautins sutarties api,r+imas pateikiamas <ietuvos Aespu,likos tarptautini sutari statymo % straipsnyje6 2<ietuvos Aespu,likos tarptautin sutartis . tarptautins teiss princip ir norm reglamentuotas susitarimas, kur ratu sudaro <ietuvos Aespu,lika su u+sienio valsty,mis ir tarptautinmis organi5acijomis, nesvar,u, koks sutarties pavadinimas ir ar sutart sudaro vienas, du ar keli tarpusavyje susij1 dokumentai2. <ietuvos Aespu,likos onstitucijos %(@ straipsnio ( dalyje yra nustatyta, kad tarptautins sutartys, kurias rati7ikavo <ietuvos Aespu,likos :eimas, yra sudedamoji <ietuvos Aespu,likos teisins sistemos dalis. Bei sigaliojusi rati7ikuota <ietuvos Aespu,likos tarptautin sutartis

nustato kitokias normas negu <ietuvos Aespu,likos statymai, kiti teiss aktai, galiojantys ios sutarties sudarymo metu ar,a sigalioj1 po ios sutarties sudarymo, taikomos <ietuvos Aespu,likos tarptautins sutarties nuostatos. Aati7ikavimo proced*ra ,*tina toms sutartims, kurios pagal <ietuvos Aespu,likos onstitucij, ;arptautini sutari statym ar pai tarptautin1 sutart turi ,*ti rati7ikuotos. itos tarptautins sutartys gali ,*ti patvirtintos <ietuvos Aespu,likos /yriausy,s nutarimu. <ietuvos 0ukiausiojo ;eismo praktikoje pripa+stama, kad tiek rati7ikuotos tarptautins sutartys, tiek <ietuvos Aespu,likos /yriausy,s patvirtintos sutartys turi vienod teisin1 gali ir turi vireny,1 prie <ietuvos Aespu,likos statymus2M%N. :utartiniams santykiams taikomos tarptautins sutartys6%. %?@D met Bungtini ;aut /ienos onvencija dl tarptautinio preki pirkimo pardavimo sutari9. %?'$ met Lenevos onvencija dl tarptautinio krovini ve+imo keliais sutarties konvencija(. %?9? met /aruvos konvencija dl tam tikr taisykli, susijusi su tarptautiniais ve+imais oru, uni7ikavimo,ir kt. Duropos % ungos teiss normos yra sudedamoji <ietuvos Aespu,likos teisins sistemos dalis. Beigu tai kyla i sutari, kuriomis grind+iama Europos :junga, Europos :jungos teiss normos taikomos tiesiogiai, o teiss norm koli5ijos atveju jos turi vireny,1 prie <ietuvos Aespu,likos statymus ir kitus teiss aktus #9DD> m. liepos %( d. onstitucijos papildymo onstitucinis aktas I=l <ietuvos Aespu,likos narysts Europos :jungoje2 ir <ietuvos Aespu,likos onstitucijos %'D straipsnio papildymo statymo % straipsnio 9 dalis.). Bendroji Europos :jungos sutari teis eg5istuoja 7ragmentikai. Eil direktyv skirtos silpnosios sutarties alies . vartotojo teisi apsaugaiM9N, ali teis1 uni7ikuojanti direktyva dl agentM(N, vlesni mokjim komerciniuose sandoriuoseM>N ir elektronins komercijosM'N ir kt. (ietuvos *espu#likos ,statymuose ir po,statyminiuose aktuose yra did+ioji dalis sutari teiss norm. Pagrindinis statymas yra <ietuvos Aespu,likos onstitucija. ;iesiogiai onstitucija taikoma tuomet, kai santykio nedetali5uoja kiti norminiai aktai . statymai ar postatyminiai aktai, neprietaraujantys onstitucijai. <ietuvos Aespu,likos civilinis kodeksas yra pagrindinis sutari teiss aktas. Beigu yra kodekso ir kit statym prietaravim, taikomos kodekso normos, iskyrus atvejus, kai civilinis kodeksas pirmeny,1 suteikia kit statym normoms. Postatyminiai aktais yra laikomi norminio po,*d+io valsty,s valdymo institucij aktai ./yriausy,s nutarimai ir kiti valsty,s valdymo institucij aktai. Bie turi ma+esn1 gali nei statymai ir sutartiniams santykiams taikomi tik tiek, kiek statym nustatyta. Paproiai sutartiniams santykiams taikomi tik tiek, kiek statymai ar sutartys nustato. Pavy5d+iui, C $.%'$ straipsnio $ dalis numato paproi taikym u+pildant sutarties spragas. =a+nai verslo su,jektai, sudarydami tarptautinio preki pirkimo pardavimo sutartis, jose nurodo pirkimo slygas pagal "8CJ;EAP:M$N, kurie yra laikomi surayt paproi rinkiniu. Paproiai netaikomi, jeigu jie prietarauja imperatyvioms statymo normoms, s+iningumo, protingumo ar teisingumo principams. =idel1 reikm1 sutari teisei turi teism praktika. Pagal <ietuvos Aespu,likos civilinio proceso kodekso > straipsn teismai, taikydami teis1, atsi+velgia <ietuvos Aespu,likos teism statymo nustatyta tvarka paskel,tose kasacine tvarka priimtose nutartyse esanius teiss taikymo iaikinimus. <ietuvos 0ukiausiojo ;eismo ,iuletenyje I;eism praktika2 skel,iamos civilini ,yl skyriaus plenarini sesij nutartys, taip pat trij ir iplstini septyni teisj kolegij nutartys, dl kuri paskel,imo pritar dauguma skyriaus teisj. G paskel,tose nutartyse esanius statym ir kit teiss akt taikymo iaikinimus atsi+velgia valsty,s ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos paius statymus ir kitus teiss aktus. Beigu <ietuvos 0ukiausiajame ;eisme nagrintos ,ylos nutartis yra paskel,ta ,iuletenyje I;eism praktika2, kitose ,ylose, kurios pagal ratio de'idendi *9, yra analogikos inagrintai, sprendimas turi precedento reikm1, t.y. nagrinjama ,yla turi ,*ti sprend+iama taip pat. :utari teisei la,ai reikminga yra ir teiss doktrina . teiss mokslo dar,ai, kuriuose atskleid+iamos teiss aikinimo ir taikymo slygos ,ei metodai, anali5uojantys ir api,endrinantys teiss taikymo praktik. ;eiss doktrinos taikymas yra gana da+nas reikinys teism praktikojeM@N. ;eiss doktrinai priskiriami ir du reikmingi ,endr sutari teiss taisykli rinkiniai . O8"=AJ"; tarptautini komercini sutari principai #O8"=AJ"; Principles o7 "nternational Commercial Contracts) ,ei Europos sutari teiss principai #Principles o7 European Contract <aS . PEC<). 0,u ie aktai yra soft la= *:, , todl alims tiesiogiai taikomi tik tuomet, kai ios savo sutartyje numato, jog savo santykiuose vadovausis vienu ar kitu taisykli rinkiniu. 8ema+ai O8"=AJ"; tarptautini komercini sutari princip nuostat yra perkelta <ietuvos 9DDD met Civilinio kodekso etosios knygos "" dal, todl aikinant ar taikant atitinkamas C normas turi ,*ti atsi+velgiama ir tarptautin1 princip aikinimo ir taikymo praktik. S3TAR6I TEISS PRI,BIPAI :utari teisei taikomi C %.9 straipsnyje tvirtinti ,endrieji civilini teisini santyki principai #su,jekt lygiateisikumo, nuosavy,s nelieiamumo, sutarties laivs, teisinio api,r+tumo, proporcingumo ir teist l*kesi, nesikiimo privaius reikalus, neleistinumo piktnaud+iauti teise, visokeriopos civilini teisini santyki teismins gyny,os), taip pat C %.' straipsnyje tvirtinti ,endrieji teiss principai & teisingumo, s+iningumo ir protingumo. Be ,endrj teiss ,ei civilins teiss yra iskiriami ir pagrindiniai sutari teiss principai6 sutarties laisvs principas sutarties privalomumo principas konsensuali5mo principas silpnosios alies gynimo sutartiniuose santykiuose principas s+iningumas ir s+ininga dalykin praktika :utarties laisvs principas paprastai suprantamas kaip ali teis laisvai sudaryti sutartis ir savo nuo+i*ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti sutartis, nors ir statymo nenumatytas, ,et jam neprietaraujanias. :utarties laisvs principas reikia, kad niekas negali versti kit asmenin sudaryti sutart. ;aiau i taisykl nra a,soliuti. Bi netaikoma tais atvejais, kai priverstinis pareigojimas sudaryti sutart yra pateisinamas siekiant teisingumo. Pavy5d+iui, C $.%$% straipsnyje nustatyta, kad visiems paslaugas ar prekes parduodantis juridinis asmuo #verslininkas) privalo sudaryti sutart su ,et kuriuo asmeniu, kai is kreipiasi, iskyrus statym nustatyta tvarka patvirtintas iimtis #vieoji sutartis). 0kcij, dali ar paj pirkimo pardavimo sutart gali ,*ti pareigotas sudaryti juridinio asmens dalyvis, kurio veiksmai prietarauja juridinio asmens veiklos tikslamsM%N. Priverstinis pareigojimas sudaryti sutart gali ,*ti numatytas ir specialiuose statymuose. :udarydamos sutart alys negali pakeisti imperatyvi #privalom) statymo taisykli. :utartis, kuri prietarauja imperatyvioms statymo normoms, yra niekin ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento. :utartis taip pat negali prietarauti gerai moralei ar viejai tvarkai.

%utarties privalomumo prin'ipas #pa'ta sunt servanda *+, ) tvirtintas C $.%@? straipsnyje, kuriame nustatyta, kad teistai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos alims statymo gali. !alys negali vienaalikai atsisakyti sutarties ar jos dalies ne sutartyje ar statyme numatytu pagrindu. :utarties nesilaikymas lemia civilin1 atsakomy,1. aip ir kiti sutari teiss principai, sutarties privalomumo principas nra a,soliutus, nes is principas derintinas su kitais ,endraisiais civilins teiss principais. :utartis gali ,*ti nutraukta ar pakeista, jeigu vykdyti sutart vienai aliai tampa sudtingiau nei kitai aliai kai i esms pakeiiama sutartini prievoli pusiausvyra #re#us si' stanti#us *7, ). :utarties nutraukimo ar pakeitimo slygas ,ei tvark nustato C $.9D> straipsnis. Pagal C $.9%F straipsnio % dal alis gali nutraukti sutart, jei kita alis sutarties nevykdo ar,a netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pa+eidimas. !iuo atveju alis gali nutraukti sutart nesikreipdama teism. !alis taip pat gali nutraukti sutart, jeigu iki sutarties vykdymo termino pa,aigos i konkrei aplinky,i matyti, kad kita alis pa+eis sutart i esms #C $.9%? str.). !alis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos slygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos slyga nepagrstai suteik kitai aliai perdt pranaum #$.99@ str. %d.). :utarties nevykdymas yra pateisinamas ir esant tam tikroms aplinky,ms. !ios aplinky,s kontinentinje teisje vadinamos for'e ma eure #nenugalima jga) aplinky,mis. Panai sutarties nevykdymo doktrina ,endrosios teiss alyse yra +inoma kaip frustration. =a+nai ji dar vadinama I+lugusio tikslo2 doktrina. onsensuali5mo principas reikia, kad sutartis yra jos ali 'onsensus ad idem *3, . :utarties sudarymo 7aktui 7ormal*s reikalavimai neturi turti takos, jeigu jie nra nustatyti statymu ar tokiems reikalavimams reikms nra suteik1 sutarties alys. onsensuali5as prieingas 7ormali5mui, nes 7ormali5mas teikia prioritet ne ali valiai, o tos valios iorinei 7ormai . dokumento suraymui, notarinei 7ormai ir pan. /ertinant istorikai, sutari teisei gana ilgai ,uvo ,*dingas 7ormali5mas #sutart antspauduoti, paliudyti liudytoj paraais ir pan.), taiau iuolaikinei sutari teisei ,*dingas ne 7ormali5mas, ,et konsensuali5mas. %ilpnosios alies gynimo sutartiniuose santykiuose prin'ipas reikia, kad kai kurie teisini santyki dalyviai dl skirtingo pro7esinio statuso, materialins padties ar kit prie+asi gali ,*ti pernelyg nelygioje padtyje lyginant su kita alimi, todl statym leidjas nustato gana daug taisykli, kuriomis siekiama apginti silpnj sutarties al. Pavy5d+iui, C $.%@@ straipsnyje nustatytos nes+iningos vartojimo sutari slygos, C $.%?( straipsnis reglamentuoja sutari aikinimo taisykles kai jas sudaro vartotojas, C $.99@ straipsnis numato galimy,1 atsisakyti nuo sutarties dl esmins ali nelygy,s ir kt. :+iningumo principas, C %.' straipsnyje virtintas ,endrja norma, detali5uojamas ir kitose kodekso normose. C $.%'@ straipsnis nustato, kad kiekviena sutarties alis turdama sutartini santyki, privalo elgtis s+iningai. :+ininga dalykin praktika reikia s+iningum o,jektyvija prasme . 2veikim pagal protingus sutartini santyki standartus3. Pareigos elgtis s+iningai alys savo susitarimu negali pakeisti ar panaikinti. :+iningas elgesys taip pat reikia, kad gyvendindami savo civilines teises jie negali ne pagal statymus ri,oti konkurencij ar piktnaud+iauti dominuojania padtimi rinkoje #C %.%(F str. > d.). :+iningai alys privalo elgtis net tik vykdydamos sutart, ,et ir ikisutartiniuose santykiuose. =ery, alis, pradjusi dery,as ar jas vedusi nes+iningai #pavy5d+iui, net nesiekusi sutarties sudarymo, o turjusi kit tiksl), privalo atlyginti kitai aliai nuostolius. S3TAR6I R-./S :utari teiss teorijoje sutartys yra suskirstomos atskiras grupes. ;okio skirstymo pagrindai gali ,*ti vair*s6 teisi ir pareig atsiradimo momentas, atlygintinumas, teisi ir pareig pasiskirstymas tarp sutarties ali ir pan. :utari skirstymas leid+ia sugrupuoti sutartis pagal ,endr po+ym, kuris tam tikrose teisinse situacijose turi reikms kvali7ikuojant teisinius santykius ir taikant teiss normas. =l to sutari klasi7ikacija iskiriama ne tik teisinje mokslinje literat*roje, ,et yra tvirtinta ir C $.%$D straipsnyje. Pagrindin sutari klasi7ikacija dic4otomijosM%N pagrindu6

!tlygintins yra sutartys, kuriose a,i alys viena i kitos gauna tam tikr prieprieini turtinio po,*d+io reikalavim patenkinim #pinigus, daiktus, paslaugas ir pan.), #pv5. pirkimas.pardavimas, mainai). <eatlygintin yra sutartis, kurios viena alis i kitos gauna turtin1 naud, o kita negauna i kontra4ento jokio prieprieinio patenkinimo #pv5., panauda, dovanojimas ir kt.). !i sutari klasi7ikacija yra reikminga, pavy5d+iui, savininkui ,e jo valios praradus ir vliau ireikalaujant daikt i s+iningo svetimo daikto valdytojo #vindikacija). ;okiu atveju, jeigu daikt tretysis asmuo daikt gijo pagal neatlygintin1 sutart, savininkas j gali ireikalauti visais atvejais. ;uo tarpu ireikalaujant pagal atlygintin1 sutart gyt daikt taikomi statyme numatyti apri,ojimai. Konsensualin yra sutartis, kuri laikoma sudaryta nuo ali susitarimo momento #pv5., pirkimas.pardavimas). *ealine yra sutartis, kuri laikoma sudaryta nuo tam tikr veiksm atlikimo, paprastai & daikto ar kito sutarties o,jekto perdavimo #pv5., paskola, dovanojimas). ;odl, pavy5d+iui, alims net ir pasiraius dokument, kuris ,us pavadintas I=ovanojimo sutartimi2 apdovanotasis negals reikalauti perduoti dovanos. Bis tik gals reikalauti nuostoli, susijusi su pasirengimu priimti dovan, atlyginim, jeigu dovanotojas atsisak sudaryti dovanojimo sutart dl nepateisinam prie+asi. 3ienaalmis vadinamos sutartys, kuriose viena alis turi tik teises, o kita alis & tik pareigas #pv5., paskola, dovanojimas). &vial e sutarty e alis sieja prieprieins teiss ir pareigos #pv5., pirkimas.pardavimas, mainai). Pavy5d+iui, jeigu sutartis yra dvial, tai jos alis

gali susta,dyti savo prievols vykdym, kol kita sutarties alis nevyks savosios. ;arkime, pagal pirkimo pardavimo sutart, jeigu kitaip nenumatyta, pirkjas turi teis1 sulaikyti apmokjim u+ prekes, kol ne,us perduotos preks. G a#ipusmis dery#omis ir prisi ungiant sudaromas sutartis jos skirstomos pagal sudarymo ,*d. =a+nai sutartys sudaromos po prie tai vykusi dery,. ;okiais atvejais, kilus neaikumui dl sutarties slyg aikinimo, nei viena i ali neturi pranaumo aikinant neaiki sutarties slyg. ;aiau, iuolaikinje verslo praktikoje yra naudojama daug standartini sutari, t.y. sutari prie kuri kita alis tegali prisijungti akceptuojant pasi*lytas slygas. ;okiu ,*du, pavy5d+iui, da+niausiai sudaromos draudimo sutartys. ;oki sutari slygos gali ,*ti neaikios ir, reikalui esant, pasi*liusioji slygas alis gali aikinti jas sau palankia prasme. ;aiau, aplinky,, kad sutartis ,uvo sudaryta prisijungimo ,*du, suteikia pranaum prisijungusiajai aliai ir neaiki slygas ,us aikinama jos naudai. <ietuvos 0ukiausiasis ;eismas yra pasisak1s kad tais atvejais, kai sutartis sudaroma prisijungimo ,*du pagal vienos alies parengtas standartines sutarties slygas, ios slygos yra sudtine sutarties dalimi ir privalomos kitai aliai tik tuo atveju, jeigu standartines sutarties slygas parengusi alis tinkamai supa+indino su jomis kit al. 0plinky,1, kad su standartinmis sutarties slygomis kita sutarties alis ,uvo tinkamai supa+indinta, turi rodyti standartines sutarties slygas parengusi alisM9N. 3ienkartinio ,vykdymo sutartis pasi,aigia vykdyta vienu veiksmu #pavy5d+iui, perduodamas parduotas daiktas, gr+inama visa paskolos suma vienu mokjimu ir pan.). +/stinio vykdymo sutartys yra tokios, kurios vykdomos keliais veiksmais, paprastai per tam tikr sutartyje nustatyt period #pv5., kredito gr+inimas, atliekant periodinius mnesinius mokjimus, rentos mokjimas tam tikrais periodais ir pan.). G rizikos ir ekvivalentines sutartys skirstomos pagal gaunamos naudos api,r+tum. *izikos sutartysekonkreiai nenustatytas naudos gavimas ar ali pareigos dydis ar,a tai priklauso nuo tam tikro vykio ,uvimo ar ne,uvimo #pv5., draudimo sutartis). Dkvivalentinse sutartyse j sudarymo metu konkreiai nurodoma gaunama nauda ir jos dydis ar ali pareig dydis #pv5., pirkimo pardavimo sutartis). Pavy5d+iui, jeigu, sudarant draudimo sutart, yra +inoma, kad draudiminis vykis vyks ar yra vyk1s, tokia sutartis yra niekin, nes neatitinka draudimo sutarties sampratos. Pagal savarankikum sutartys skirstomos pagrindins ir papildomas. Pagrindins sutartys galioja ir j vykdymas nepriklauso nuo papildom. ;uo tarpu papildomos sutarties vykdymas, o paprastai & ir galiojimas, priklauso nuo pagrindins sutarties. Pv5., papildomomis sutartimis yra laikomi susitarimai dl netesy,, laidavimo ir pan. 3arto imo sutartimi yra laikoma sutartis dl preki ar paslaug sigijimo, kuri 7i5inis asmuo #vartotojas) su preki ar paslaug pardavju #tiekju) sudaro su vartotojo verslu ar pro7esija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, eimos, nam *kio poreikiams tenkinti #C %.(? str.). <aikoma, kad tokiose sutartyse silpnoji alis yra vartotojas, todl statym leidjas vairiomis statymuose nustatytomis priemonmis siekia silpnajai aliai suteikti lygiavert1 padt. Pavy5d+iui, statymu nustatytos nes+ining vartojimo sutari slygos, kurios gali ,*ti pripa+intos negaliojaniomis ir pan. 3ieo i sutartis & tai sutartis, kuri sudaro juridinis asmuo #verslininkas), teikiantis paslaugas ir parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi #transporto, ryi, elektros, ilumos, duj, vandentiekio ir kt. organi5acijos) #C $.%$% str.). :utartys taip pat skirstomos sutartis, kurios sudaromos treiojo asmens naudai ir kontra4ento naudai sudaromas sutartisC u#errimae fidei principu grind+iamas sutartis ir kt. C TEMA S3TARTIES S3*AR/MAS Paprastai sutartis sudaroma vienai aliai pateikiant pasi*lym, o kitai aliai pasi*lym priimant. !i klasikin sutarties sudarymo tvarka sutari teisje, o kartais ir neteisinje kal,oje, +inoma kaip o7erta ir akceptas. ;aiau kartais sutartis sudaroma po ilgalaiki dery,, kai nemanoma nustatyti, kas pateik pasi*lym, o kas akceptavo. artais alys sutart sudaro pas notar, kuris alims pasi*lo kai kurias savo naudojamas standartines sutarties slygas. ;okiais atvejais taip pat ,*t sudtinga taikyti o7ertos ir akcepto taisykles. ;odl m*s statymas #C $.%$9 str. % d.) numato, kad sutartis sudaroma pateikiant pasi*lym #o7erta) ir priimant pasi*lym #akceptas) ar,a kitais ali susitarim pakankamai rodaniais veiksmais. :utartis galioja, kai alys susitaria dl vis esmini sutarties slyg, nors susitarimas dl antraeili slyg ir atidtas. Pavy5d+iui, alims susitarus dl tam tikr preki pardavimo ir j kainos, pripa+intina, kad sutartis sudaryta, nors nra aptartas preki pristatymo terminas. Beigu alys nesusitaria dl antraeili slyg, jas nustato teismas, atsi+velgdamas dispo5ityvisias statymo normas, ali ketinimus, sutarties tiksl ir esm1, s+iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. :antykiai tarp ali slyginai gali ,*ti suskirstyti dvi dalis6 ikisutartinius santykius ir sutart. "kisutartiniams santykiams paprastai priskiriamos dery,os ir preliminarioji sutartis. !alys turi teis1 laisvai pradti dery,as ,ei dertis ir neatsako u+ tai, jog nepasiekiamas ali susitarimas. ;aiau dery,ose alys privalo elgtis s+iningai. !alis, kuri pradeda ar veda dery,as dl sutarties sudarymo nes+iningai, privalo atlyginti kitai aliai padarytus nuostolius. 8es+iningu dery, pradjimu ar vedimu pripa+stamas dery, pradjimas ar vedimas neturint tikslo sudaryti sutart, taip pat kiti veiksmai, kurie neatitikt s+iningumo kriterij. !alys taip pat privalo atskleisti viena kitai joms +inom in7ormacij, turini esmins reikms sutariai sudaryti. :+iningas elgesys dery, metu reikia ir tai, kad dery, metu su+inojusi kon7idenciali in7ormacij alis privalo neatskleisti ar nenaudoti savo tikslams neteistu ,*du nepaisant to, ar sutartis sudaryta, ar ne. !i pareig pa+eidusi alis privalo atlyginti kitai aliai nuostolius. =ery, metu alys pasirao vairius dokumentus, 7iksuojanius dery, pasiekimus. ;okie dokumentai da+niausiai vadinami ketinim protokolais. etinim protokolas, kuriame yra 7iksuojama dery, eiga, ,et jame nra ireikto sipareigojimo sudaryti pagrindin1 sutart ateityje, nra teisikai pareigojantys. Bie gali turti reikms tik sprend+iant klausim dl s+iningo dery, vedimo ir i to iplaukiani pasekmi & atsakomy,s. ;aiau gali ,*ti, kad ketinim protokole ar kitaip pavadintame dokumente yra aikiai ireikta ali valia sudaryti ateityje sutart dokumente nurodytomis slygomis. ;uomet toks dokumentas yra pripa+intinas preliminarij sutartimi. Preliminarioji sutartis yra da+nai naudojama praktikoje. Bi padeda alims tvirtinti savo ketinimus tais atvejais, kai dl koki nors prie+asi jos dar negali sudaryti pagrindins sutarties. Pavy5d+iui, +ems sklypo savininkas, ketinantis jame statyti preky,os centr ir j inuomoti, negali sudaryti pagrindins nuomos sutarties, nes dar nra jos o,jekto & pastato. ;aiau jis gali sudaryti preliminari nuomos sutart u+sitikrindamas, kad pastaius preky,os centr jis ,us inuomotas ir duos pajamas. Preliminariosios sutarties samprata pateikiama C $.%$' straipsnyje6 Preliminari a sutartimi laikomas ali susitarimas, pagal kur jame aptartomis slygomis alys sipareigoja ateityje sudaryti kit ) pagrindin ) sutart.

Preliminarioji sutartis privalo ,*ti sudaryta ratu ir io reikalavimo nesilaikymas daro preliminari sutart negaliojani. Preliminariojoje sutartyje turi ,*ti nurodytas terminas pagrindinei sutariai sudaryti, taiau termino nenurodymas nedaro preliminariosios sutarties negaliojania. ai terminas nenurodytas pagrindin sutartis turi ,*ti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Preliminariosios sutarties pa+eidimas lemia civilins atsakomy,s atsiradim. Beigu preliminarij sutart sudariusi alis nepagrstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindin1 sutart, ji privalo atlyginti kitai aliai padarytus nuostolius. ;ai vienintel kreditoriaus teisi gynimo priemon, nes reikalauti vykdyti preliminari sutart nat*ra negalima. ;odl, pavy5d+iui, ,*simam pardavjui atsisakius ar vengiant vykdyti preliminarij sutart ,*simas pirkjas negali reikalauti pareigoti sudaryti pirkimo pardavimo sutart ar kitaip reikalauti perduoti t o,jekt dl kurio pirkimo ,uvo tartasi. 8ukentjusioji alis gali reikalauti tik nuostoli atlyginimo. Preliminarij sutari vykdymas gali ,*ti u+tikrintas numatant netesy,as, garantija ar naudojant kitas kreditoriaus teises u+tikrinanias priemones. 8uo naujo Civilinio kodekso sigaliojimo teism praktikoje gana da+nai kildavo pro,lemos dl preliminariosios sutarties atskyrimo nuo pagrindins sutarties, taip pat dl nuostoli, kuri atlyginimo galima reikalauti dl preliminariosios sutarties pa+eidimo, dyd+io. !iuos klausimus <ietuvos 0ukiausiojo ;eismo Civilini ,yl skyriaus teisj plenarin sesija iaikino 9DD$ m. lapkriio $ d. nutarime. ;eismas nurod, kad pagrindin preliminariosios sutarties slyga, skirianti j nuo pagrindins sutarties, & aikiai ireiktas ar akivai5d+iai #aikiai) numanomas ali sipareigojimas ateityje sudaryti pagrindin1 sutartM%N. !iame teismo nutarime ,uvo iplsta ir atlygintin nuostoli samprata. "ki tol tiek <ietuvos teiss teorijoje, tiek teism praktikoje dominavo nuomon, jog dl preliminarios sutarties pa+eidimo atlyginamos tik tiesioginiai nuostoliai, t.y. turtos ilaidos. ;okia situacija neu+tikrino nukentjusiosios alies interes ir skatino preliminarij sutari nesilaikym, ypatingai nekilnojamojo turto rinkoje spariai kylant jo kainoms. <ietuvos 0ukiausiojo ;eismo Civilini ,yl skyriaus teisj plenarin sesija pasisak, kad dl preliminarios sutarties pa+eidimo nukentjusioji alis tam tikrais ikisutartini prievoli pa+eidimo atvejais gali reikalauti ne tik tiesiogini ilaid atlyginimo, ,et ir prarastos galimy,s pinigins verts, pagrstos realiomis, rodytomis, neivengiamomis, o ne tiktinomis #4ipotetinmis) pajamomis ar ilaidomis, priteisimo. Be to, kai nes+ininga ikisutartini santyki alis i savo neteisto elgesio gauna naudos, s+ininga i santyki alis galt reikalauti pripa+inti i naud jos nuostoliais, nes 7aktikai nes+iningos alies gauta nauda ir yra s+iningos alies patirti nuostoliai. =a+nai sutartis sudaroma teikiant pasi*lym #ofert) ir pasi*lym kitai aliai akceptuojant. C $.%$F straipsnyje pateikiamas toks o7ertos api,r+imas6 oferta laikomas pasi*lymas sudaryti sutart, jeigu jis pakankamai api,*dintas ir ireikia o7erento ketinim ,*ti sutarties saistomam ir sipareigojaniam akcepto atveju. " io api,r+imo iskiriamos dvi ,*tinos pasi*lymui slygos, kad jis ,*t pripa+intas o7erta6 %) o7erta turi ,*ti pakankamai api,*dintaC 9) o7erta turi ireikti o7erento ketinim ,*ti saistomam ir sipareigojaniam akcepto atveju. J7ertos pakankamas api,*dinimas reikia, kad o7ertoje turi ,*ti nurodytos esmins sutarties slygos, nes o7ertos akcepto atveju taikoma ,endra sutarties sudarymo taisykl & sutartis galioja, jeigu alys susitar dl vis esmini sutarties slyg. ;odl, pavy5d+iui, parduodant prekes, pasi*lyme turi ,*ti pakankamai duomen leid+iani ias prekes identi7ikuoti, taip pat i preki kainaM9N. J7erta pripa+stamas tik pasi*lymas, kuriame ireiktas o7erento ketinimas ,*ti saistomam ir ,sipareigo aniam akcepto atveju. ;uo o7erta skiriasi nuo kvietimo pradti dery,as #angl. invitation to treat). Pasi*lymo pripa+inimui o7erta taikomas o,jektyvusis metodas. ;ai reikia, kad o7erta yra pripa+stamas pasi*lymas, kur protingas +mogus tokioje pat situacijoje ,*t suvok1s kaip pasi*lym sudaryti sutart. J,jektyvusis metodas ne,us taikomas, jeigu akceptantas +inojo, kad o7erentas neketina sudaryti sutarties. Pavy5d+iui, o7erta negalima laikyti tokio pasi*lymo6 2 a pasireng/s parduoti savo #ut u$ EFF FFF lit3. ;oks pareikimas tik nusako asmens pasirengim, taiau neireikia galutins jo valios atlikti pardavimo akt. J7erta sigalioja nuo momento, kai j gauna akceptantas #$.%$@ str. %d.). ;erminai 2panaikinti3 ir 2ataukti3 turi skirting reikm1. 2Panaikinti3 galima tik toki o7ert, kuri dar nesigaliojo. ;uo tarpu 2ataukti3 galima jau sigaliojusi o7ert. :var,u, tik, kad ji ne,*t neataukiama #neataukiamomis laikomos o7ertos, jeigu6 #a) o7ertoje nurodant tam tikr termin jai akceptuoti ar kitokiu ,*du nustatyta, kad ji neataukiamaC #,) akceptantas turjo proting pagrind manyti, kad o7erta yra neataukiama ir, remdamasis ja, atitinkamai veik). J7ert galima ataukti, jeigu praneim apie ataukim akceptantas gauna prie isisdamas akcept. ;iek panaikinus o7ert, tiek j ataukus ji netenka galios ir akceptantas neturi teiss ja remtis. J7erta netenka galios, kai atsisakym j akceptuoti gauna o7erentas ar,a per nustatyt termin negauna atsakymo. J7erta gali ,*ti pateikta tiek konkreiam asmeniui, tiek ir neapi,r+tam asmen ratui. Pastaroji o7erta vadinama vie a oferta. /ieja o7erta laikomas visiems skirtas pasi*lymas sudaryti sutart, taip pat preki pa+ymtomis kainomis idstymas parduotuvs vitrinoje ar lentynoje ar,a atlyginimo pa+adjimas u+ tam tikr veiksm atlikim. /ieja o7erta nelaikomi kainoraiai, prospektai, katalogai, tari7ai ir kita in7ormacin med+iaga, iskyrus statym nustatytas iimtis. ;okia iimtis yra vartojimo pirkimo.pardavimo sutartims. C $.('9 straipsnyje numatyta, kad daikt nurodymas reklamoje, visiems skirtuose kataloguose ar apraymuose laikomas vieja o7erta, jeigu yra nurodytos esmins pirkimo.pardavimo sutarties slygos. =aikt idstymas vitrinose, ant prekystalio ar kitose j pardavimo vietose, taip pat daikt demonstravimas ar,a in7ormacijos apie parduodamus daiktus pateikimas #apraymai, katalogai,nuotraukos ir kt.) j pardavimo vietoje laikomi vieja o7erta nepaisant to, ar nurodytadaikt kaina ar,a kitos pirkimo&pardavimo sutarties slygos, iskyrus atvejus, kai pardavjas aikiai ir nedviprasmikai nurodo, kad tam tikri daiktai nra skirti parduoti. J7erta savaime nesukelia joki teisini pasekmi. ;am, kad sutartis ,*t sudaryta pasi*lymui turi pritarti j gav1s asmuo. ;okia ivada darytina i sutarties kaip ali suderintos valios & konsensuso sampratos. !k'eptu yralaikomas akceptanto pareikimas ar,a kitoks jo elgesys, kuriuo pareikiamas o7ertos primimas. 0kceptas sukelia teisines pasekmes, t.y. sutartis laikoma sudaryta nuo to momento kai j gauna o7erentas. 8e kiekvienas pasi*lym gavusio ir jam pritarusio asmens elgesys ,us laikomas akceptu. Bam taikomos kelios slygos6 %) akceptas turi ,*ti ireiktas reikalaujama 7orma, 9) akceptas turi ,*ti ,e ilyg, () akceptas turi ,*ti pareiktas per o7ertoje ar statyme nustatyt termin. Beigu akceptanto sutikimas su pasi*lymu neatitinka i reikalavim, jo sutikimas nelaikomas akceptu, o tik nauja o7erta. ;okiu atveju sutartis nra sudaryta. Bi ,us laikoma sudaryta, jeigu nauj o7ert akceptuos j gav1s asmuo #,uv1s o7erentas). 0kceptanto elgesio kaip teisikai pareigojanio sutikimo #akcepto) vertinimui yra svar,i jo iraikos 7orma. Paprastai tyljimas ar,a neveikimas nelaikomas akceptu. ;aiau tyljimas ir neveikimas ,us laikomi akceptu, jeigu o7ertoje numatyta galimy, j akceptuoti nepraneant apie tai o7erentui #tyljimu ar konkliudentiniais veiksmais) ar,a tokia ivada darytina atsi+velgiant eg5istuojanius ali santykius ar,a paproius. ;okiais atvejais akceptas sukelia teisines pasekmes nuo atitinkam akceptanto vali reikiani veiksm atlikimo.

:utartis taip pat ne,us laikoma sudaryta, jeigu pasi*lymas ne,us akceptuotas per reikiam laiko tarp. ai akceptavimo terminas nurodytas paioje o7ertoje, ji turi ,*ti akceptuojama per o7erento nurodyt termin, o kai jis nenurodytas, & per proting termin, atsi+velgiant konkreias aplinky,es, tarp j & ir ali naudojam ryio priemoni galimy,es. Beigu pasi*lymas sudaryti sutart yra +odinis, jis turi ,*ti akceptuojamas nedelsiant, jeigu atsi+velgiant konkreias aplinky,es nedarytina kitokia ivada. ai akceptas pateikiamas pavluotai, jis galioja, jeigu o7erentas nedelsdamas apie gavim pranea akceptantui ar,a nusiunia jam atitinkam patvirtinim. Kali ,*ti, kad o7erentas gauna pavluot akcept. ;okios situacijos sureguliuotos C $.%F$ straipsnyje. Beigu akceptas pavluoja, jis galioja tik tuo atveju, jeigu o7erentas nedelsdamas apie gavim pranea akceptantui ar,a nusiunia jam atitinkam patvirtinim. Pavluotas akceptas taip pat laikomas galiojaniu, jeigu i laiko ar kito raytinio praneimo, kuriuo atsiuniamas pavluotas akceptas, galima nustatyti, jog jis isistas laiku, ir normaliomis aplinky,mis o7erentas j ,*t gav1s laiku, o o7erentas nedelsdamas nepranea akceptantui, kad jo o7erta neteko galios. 8et ir isiunt1s akcept akceptantas gali j ataukti. 0kceptas netenka galios, jeigu praneim apie jo ataukim o7erentas gauna anksiau ar,a tuo paiu momentu, kai akceptas sigalioja. 0kceptas turi ,*ti pilnas. Beigu akcepte yra papildym, ilyg ar pakeitim, laikoma, kad o7erta atmesta ir toks akceptas yra priepriein o7erta. !i taisykl netaikoma tik tuo atveju, jeigu tokiame akcepte yra o7ertos slyg esms nekeiiani papildom ar skirting slyg ir o7erentas, gav1s atsakym, nedelsdamas nepareikia prietaraujs tokiems papildymams ar pakeitimams. Kali ,*ti, kad a,i sutart ketinanios sudaryti alys naudoja savo standartines slygas. ;okiu atveju, taikant klasikin1 o7ertos ir akcepto taisykl1, tekt pripa+inti, kad alys nepasiek susitarimo. :iekiant ivengti toki pasekmi statyme #C $.%F? str.) yra nustatyta, kad, jeigu a,i alys sudaro sutart apsikeisdamos standartinmis sutarties slygomis, tai sutartis laikoma sudaryta pagal i esms sutampanias standartines sutarties slygas, iskyrus atvejus, kai viena alis i anksto aikiai nurodo, jog ji nesutinka su kitos alies pasi*lytomis standartinmis slygomis, ar,a apie tok nesutikim nedelsdama pranea tas slygas gavusi. %tandartinmis laiko!os s=l)(os' kurias be#"ra! #evie#karti#ia! #au"oji!ui i$ a#ksto pare#(ia vie#a $alis #e"eri#"a!a j su kita $ali!i ir kurios be "er)b su kita $ali!i taiko!os su"aro!ose sutart)se7 !iuolaikinje verslo praktikoje standartins sutarties slygos la,ai paplitusios. Bos padeda operatyviau sudaryti sutartis. :var,i reikm1 turi sutarties sudarymo momento ir vietos nustatymas, nes nuo to priklauso koki teis1 taikyti sutarties aikinimui, tai apsprend+ia teismingumo klausimus, iekinio senaties termino skaiiavimo prad+i ir pan. :utarties sudarymo moment ir viet reglamentuoja C $.%@% str. :kiriamos dvi sutarties sudarymo moment aikinanios teorijos . emisijos ir recepcijos. Pagal pirmj sutartis laikoma sudaryta nuo to momento kai akceptantas isiunia akcept. Pagal recepcijos teorij sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai o7erentas gauna akcept #praneimas apie sutikim jam teikiamas ar,a apie j jis su+ino kitokiu ,*du).C $.%@% str. % d. nustatyta, kad sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai o7erentas gauna akcept, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. ;aigi <ietuvos teisje tvirtinta recepcijos principas. %utarties sudarymo vieta yra o7erento gyvenamoji ar verslo vieta, jeigu sutartyje nenumatyta kas kita #C %@% str. 9 d.). ai sutartis sudaroma prisijungimo ,*du pagal kitos alies pasi*lytas standartines slygas, prisijungianioji alis turi teis1 reikalauti j nutraukti ar pakeisti, jeigu sutarties standartins slygos nors ir neprietarauja statymams, taiau atima i jos paprastai tokios r*ies sutari suteikiamas teises ar galimy,es, panaikina ar apri,oja sutarties standartines slygas parengusios alies civilin1 atsakomy,1 ar,a nustato sutarties ali lygy,s ,ei j interes pusiausvyros principus pa+eid+ianias slygas, ar,a prietarauja protingumo, s+iningumo ar teisingumo kriterijams. ;ais atvejais, kai standartinms slygoms prietarauja individualiai aptartos slygos, turi ,*ti taikomos individualiai aptartos slygos. :tandartins sutarties slygos privalomos kitai aliai tik tuo atveju, jeigu jai ,uvo sudaryta tinkama galimy, su tomis slygomis susipa+inti. Gstatymas nustato susipa+inimo pre5umpcijas moni #verslinink) sudarytoms sutartims. <aikoma, kad supa+indinimo pareiga tinkamai vykdyta, jeigu6 %) sutarties standartines slygas parengusi alis teikia jas kitai aliai ratu iki sutarties pasiraymo ar j pasiraantC 9) iki sutarties pasiraymo pranea kitai aliai, kad sutartis ,us sudaroma pagal sutarties standartines slygas, su kuriomis kita alis gali susipa+inti standartines sutarties slygas parengusios alies nurodytoje vietojeC () pasi*lo kitai aliai, jei i pageidaut, atsisti t slyg kopij. %iurprizins #netiktos) sutari standartins slygos yra tokios, kuri kita alis negaljo protingai tiktis ,*siant sutartyje. Pavy5d+iui, netikta slyga galima ,*t laikyti smulkiu ri7tu parayt ilyg dl sutart pasi*liusios alies atsakomy,s apri,ojimo ar panaikinimo, nurodom standartinje sutartyje, jeigu akceptantas atitinkamomis aplinky,mis protingai negaljo jos tiktis, o kita alis jos neatskleid. 8etiktomis #siurpri5inmis) nelaikomos sutarties slygos, su kuriomis alis aikiai sutiko, kai jos tai aliai ,uvo tinkamai atskleistos. /artotoj teisi apsaugos tikslais statym leidjas C $.%@@ str. nustato nes+ining vartojimo sutari slyg pre5umpcijas. 8es+iningos slygos vartotojo reikalavimu gali ,*ti pripa+intos negaliojaniomis. D TEMA S3TAR6I +ALIA IR EORMA :utari teiss principas pa'ta sunt servanda ireiktas C $.%@? straipsnyje6 %. Teistai su"ar)ta ir (alioja#ti sutartis jos $ali!s turi <stat)!o (ali=7 :utarties galia jos alims nra sua,soliutinama. !alis gali nutraukti sutart statyme ar sutartyje nustatytais pagrindais. Pavy5d+iui, sutartis gali ,*ti nutraukta esant esminiam sutarties pa+eidimui #C $.9%F str.), kai sutartis nevykdoma per nustatyt papildom termin #C $.9D? str.), kai sutarties vykdymas pasunkja pasikeitus aplinky,ms #C $.9D> str.) ir kt. !alis taip pat turi teis1 susta,dyti prieprieins pareigos vykdym, jeigu kita sutarties alis nevykd savosios #C $.9DF str.) ir pan. 0smens valia sudaryti sutart tampa +inoma kitai aliai tik tuomet, kai ji ireikiama iorn. !ios valios iraikos iorn ,*das yra laikomas sutarties 7orma. :utartys gali ,*ti sudaromos +od+iu, ratu ar,a konkliudentiniais veiksmaisM%N. Lod+iu gali ,*ti sudaromos visos sutartys, kurioms statymai ar ali susitarimas nenustato raytins 7ormos. C %.F( straipsnyje pateikiamas ,endras sraas sutari, kurios privalomai turi ,*ti sudaromos ratu. ;okiomis sutartimis yra pv5., 7i5ini asmen sutartys, kai sutarties suma sudarymo metu yra didesn kaip penki t*kstaniai lit, iskyrus sutartis, kurios ir vykdomos sudarymo metuC juridini

asmen steigimo sutartysC preki pirkimo.pardavimo isimoktinai sutartysC draudimo sutartysC ar,itra+iniai susitarimaiC kilnojamojo daikto nuomos ilgesniam nei vieneri met terminui sutartysC preliminarins sutartys ir kt. :pecialiose statymo normose taip pat gali ,*ti numatyta, kad tam tikra sutartis turi ,*ti sudaryta ratu. Pavy5d+iui, C $.'%( straipsnyje numatyta, kad transporto priemoni nuomos teikiant vairavimo ir tec4nins prie+i*ros paslaugas sutartis nepaisant jos termino turi ,*ti raytin. Gstatym reikalaujamos raytins 7ormos nesilaikymas sukelia dvejopas pasekmes. :utartis negalioja tais atvejais, kai statymas sakmiai nurodo, jog 7ormos reikalavim nesilaikymas daro sutart negaliojania. Pavy5d+iui, C $.F? straipsnis numato6 I(aidavimo sutartis turi #-ti raytin. ;aytins -ormos nesilaikymas laidavimo sutart daro negaliojan"i 2. itais atvejais paprastos raytins 7ormos apri,oja ali teis1, kai kyla ginas dl sutarties sudarymo ar vykdymo 7akto, remtis liudytoj parodymais. Pavy5d+iui, C $.F9 straipsnis numato6 I%usitarimas dl netesy# turi #-ti raytinis2). ai kurioms sutartims statymas nustato privalom raytin1 notarin1 7orm. 8otarine 7orma turi ,*ti sudaromos, pavy5d+iui, nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartys, 4ipotekos sutartys ir kt. Beigu alys nesilaiko statymo nustatyto privalomo reikalavimo sudaryti sutart notarine 7orma, tokia sutartis yra niekin ir alims teisi ir pareig nesukuria. /isi sutarties pakeitimai ar,a papildymai turi ,*ti tokios pat 7ormos, kokios turjo ,*ti sudaryta sutartis, iskyrus statym ar sutarties nustatytus atvejus. Beigu alys raytinje sutartyje nustat, kad ji gali ,*ti pakeista, papildoma ar nutraukiama tik ratu, tai ji ir turi ,*ti pakeista, papildoma ar nutraukiama tik ratu. itokia 7orma ireikta asmens valia nesukelia joki teisini pasekmi. !alys savo susitarimu gali nustatyti, kad j sudaroma sutartis ,us laikoma sudaryta tik tuomet, kai ,us ireikta sutarta 7orma, nors pagal statymus tai sutari r*iai tokia 7orma neprivaloma. S3TARTIES RE+ISTRABI5A VIE.AME RE+ISTRE IR 5OS REI1.M7 Gstatymai gali numatyti, kad kai kurios sutartys turi ,*ti registruojamos vieuose registruose. <ietuvoje yra tokie pagrindiniai vieieji registrai, kuriuose registruojamos sutartys6 sutari registrasC nekilnojamojo turto registrasC 4ipotekos registras. :utari registre registruojamos trij r*i sutartys6 pirkimo.pardavimo isimoktinai, pirkimo.pardavimo su atpirkimo teise sutartys ir li5ingo #7inansins nuomos) sutartys. 8ekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo, nuomos, main, dovanojimo, rentos ir kitos sutartys, kuriomis keiiamas nekilnojamojo daikto teisinis re+imas. Tipotekos registre registruojamos sutartys #4ipotekos laktas), kuri pagrindu nustatoma 4ipoteka ar keitimas. !ias sutartis nuo kit aukiau mint iskiria tai, kad teiss ir pareigos pagal jas alims atsiranda ne nuo j sudarymo momento, o nuo registravimo 4ipotekos registre momento. ;ai paaikinama tuo, kad keitimas suteikia kreditoriui teis1 nukreipti iiekojim keist turt ir patenkinti j pirmiau u+ kitus kreditorius, jeigu skolininkas nevykdo savo sipareigojim, pv5. laiku negr+ina paskolos. ;okia teis praktikai reali5uojama prie treiuosius asmenis, kurie, savo ruo+tu, turi ,*ti in7ormuoti apie kito asmens teises konkret daikt. !is in7ormavimas reali5uojamas registruojant keitimo teis1 4ipotekos registre, kuriame ,et kuris suinteresuotas asmuo gali gauti in7ormacij apie tai, ar konkretus daiktas nra apsunkintas keitimu. Beigu statymas nustato, kad tam tikra sutartis turi ,*ti registruota vieame registre, tai io reikalavimo nesilaikymas sandorio nedaro negaliojanio. ;okia sutartis yra galiojantis ir privaloma sutarties alims, taiau jos negali panaudoti sutarties prie treiuosius asmenis. Pavy5d+iui, neregistravus pirkimo pardavimo isimoktinai sutarties sutari registre, pirkjo ,ankroto atveju pardavjas negals ireikalauti jam nuosavy,s teise priklausani daikt i ,ankrutuojanio asmens, o tik gals pareikti pinigin reikalavim, kuris ,us patenkintas pagal <ietuvos Aespu,likos ,ankroto statyme nustatyta kreditori reikalavim tenkinimo tvark. Beigu t pat daikt ar daiktines teises #keitim, 4ipotek ar kt.) gijo keli asmenys, taiau vienas asmuo sandor registravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daikt ar daiktines teises gijo sandor registrav1s asmuo. Beigu n vienas asmuo sandorio neregistravo, laikoma, kad teises gijo pirmasis sandor sudar1s asmuo. Beigu tas paias teises daikt ar daiktines teises registravo keli asmenys, taikoma prior tempore, potior iure *5, taisykl, t.y. laikoma, kad teises gijo pirmasis sandor registrav1s asmuo. F TEMA S3TAR6I T3RI,/S :utart sudaro jos slygos, kuriose ireikiamos ali teiss ir pareigos. :utarties slygos yra klasi7ikuojamos kiekvienai slyg grupei suteikiant atitinkam teisin1 reikm1. :utarties slygos gali ,*ti vairios6 #%) esmins ir antraeilsC #9) aikiai nurodytos ir numanomosC ir kt. Dsmins yra tokios sutarties slygos, ,e kuri negali ,*ti pripa+stamas sutarties sudarymo 7aktas. ;uo tarpu antraeils slygos, t.y. slygos, kurios ,*tinos sutarties vykdymui, taiau nedaranios sutarties negaliojania gali ,*ti u+pildomos teismo. Pavy5d+iui, preki pristatymo terminas paprastai nelaikomas esmine sutarties slyga. !alims nesusitarus dl jo, sutartis galios, o kilus ginui, termin nustatys teismas. Esmine sutarties slyga visoms sutartims pripa+stama slyga dl sutarties dalyko. Pavy5d+iui, pirkimo.pardavimo sutartyje turi ,*ti nurodytas perleid+iamas daiktas ar kitas o,jektas. Esminmis taip pat pripa+stamos slygos, kurios tiesiog tokiomis nurodomos statyme, pavy5d+iui, gyvenamojo namo ar ,uto pirkimo pardavimo sutariai taikomame C $.>DD straipsnyje yra numatyta6 3 esmin slyga yra asmen, kurie pagal ,statymus ar sutartis isaugo teis/ naudotis gyvenam a patalpa ir pasikeitus os savininkui ivardi imas Gsraas5 ir teiss naudotis parduodama gyvenam a patalpa turinys3. Esmin sutarties slyga gali ,*ti ireikiama aikiu statymo imperatyvu. Pavy5d+iui, C $.(?F straipsnis nustato6 2<ekilno amo o daikto pirkimo6pardavimo sutarty e privalo #-ti nurodyta parduodamo nekilno amo o daikto kaina3. Esmin sutarties slyga gali ,*ti nustatoma ir vienos i ali pareikimu. Pavy5d+iui, alis gali pareikti, kad preki pristatymo terminas iki tam tikros kalendorins datos yra esmin sutarties slyga ir, jeigu pardavjas ios slygos nepriims, sutartis ne,us laikoma sudaryta.

0pie esmine sutarties slygas ne kart yra pasisak1s ir <ietuvos 0ukiausiasis ;eismas. Pavy5d+iui, vienoje i ,yl jis nurod6 I&raudimo sutartis sudaroma standartini sutarties slyg 6 draudimo r-ies taisykli pagrindu prisi ungimo #-du. &raudimo r-ies taisyklse, #e kit reikalavim, turi #-ti numatyti draudiminiai ir nedraudiminiai ,vykiai. <edraudiminiai ,vykiai yra esmin draudimo sutarties slyga, todl nedraudiminiai ,vykiai ose turi #-ti api#r$ti aikiai ir nedviprasmikai, o ei yra a#e oni, draudimo sutarties slygos turi #-ti aikinamos sutart, prisi ungimo #-du sudariusios alies naudai G8K 9.E;H straipsnio I dalis5 2M%N. :utarties slygos pagal j iraik skirstomos aikiai nurodytas ir numanomas. 0ikiai nurodytos slygos ireikiamos sutarties tekste ratu ar aikiai ireikiamos +od+iu. 8umanomos slygos nra ratu aptartos, dl j alys nesusitar ir +od+iu, taiau, atsi+velgiant sutarties esm1 ir tiksl, ali santyki po,*d, s+iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, protinga ,*t laikyti, kad jos yra sutarties turinio dalimi. ilus ginui tarp ali dl numanomos slygos, j aikina teismas. artais sutartimi alys sprend+ia ir atsakomy,s dl sutarties pa+eidimo klausimus, pv5. numato, kad atsakomy, ,us apri,ota ar,a visai netaikoma. ;okios sutarties slygos, atsi+velgiant sutarties prigimt ,ei kitas aplinky,es turi ,*ti s+iningos, kitaip jos ,us negaliojanios. /isais atvejais taip pat negalioja sutarties slygos dl civilins atsakomy,s u+ nuostolius #+al), padarytus dl skolininko tyios ar didelio neatsargumo, u+ sveikatos su+alojim, gyvy,s atmim ar neturtin1 +al netaikymo ar jos dyd+io apri,ojimo. Pagal 9DDD met C sutarties kaina, ,endrja reikme, nra laikoma esmine sutarties slyga. !alims nesusitarus dl kainos gali ,*ti nustatyta taikant C $.%?@ straipsnio taisykles.<aikoma, kad alys turjo omenyje kain, kuri sutarties sudarymo metu toje verslo srityje ,uvo prasta imti u+ tok pat vykdym atitinkamomis aplinky,mis, o jeigu i kaina neeg5istuoja, & atitinkani protingumo kriterijus kain. ;ais atvejais, kai kain nustatyti turjo viena alis ir ji aikiai neatitinka protingumo kriterij, tai sutarties kaina turi ,*ti pakeista protingumo kriterijus atitinkania kaina. ai kain turi nustatyti treiasis asmuo, ,et jis to nedaro ar negali padaryti, laikoma, kad protingumo kriterijus atitinkanti kaina yra sutarties kaina. Beigu kaina turi ,*ti nustatyta remiantis kriterijais, kuri nra ar kurie inyko ar,a negali ,*ti nustatyti, tai kaina nustatoma remiantis artimiausios reikms kriterijais. 1G TEMA S3TAR6I AI.1I,IMAS Pasitaiko, kad sutartyje yra slyga, kuri nevienareikmikai suprantama, neaiki ar,a nepakankamai api,r+ta, tai yra kai ikarto negalima daryti ivados dl aikios reikms. ;okiu atveju teismas nustato sutarties slygos reikm1 ir tai vadinama sutarties aikinimu. 0ikinimas yra ,*tinas ir tuomet, kai sutarties slygos, kurios atrodo aikios, prietarauja viena kitai, ar,a nustoja ,*ti aikiomis, kai atsi+velgiama ,endrj sutarties reikm1. ;eiss teorijoje pripa+stama, kad aikinant sutart gali ,*ti taikomi du metodai6 o,jektyvusis ir su,jektyvusis. ;aikant o,jektyvj metod aikinant sutartis pa,r+iama gramatin sutarties teksto iraika, o ne ali tikrj #vidini) ketinim nustatymas. ;okiu atveju sutarties 7orma turi pranaum prie tikrj sutarties ali vali. ;uo tarpu su,jektyvusis metodas reikalauja, kad aikinant sutartis ,*t nustatyti tikrieji, t. y. su,jektyv*s ali, ketinimai. <ietuvoje, kaip ir daugumoje vakar valsty,i taikomas su,jektyvusis sutarties aikinimo metodas. 8ustatant tikruosius #ir ,endrus) ali ketinimus taikomi ir o,jektyv*s & s+iningumo ir protingumo kriterijai. :utartys turi ,*ti aikinamos s$iningai ir, jeigu ali tikr ketinim negalima nustatyti, tai sutartis turi ,*ti aikinama atsi+velgiant tai, koki prasm1 jai tokiomis pat aplinky,mis ,*t suteik1 analogiki alims protingi asmenys. ;eismas, aikindamas sutarties slygas privalo atsi+velgti 6 %. sutarties slyg tarpusavio ryC 9. sutarties esm1 ir tikslC (. sutarties sudarymo aplinky,esC >. prastines slygas, nors jos sutartyje ir nenurodytasC '. dery,as iki sutarties sudarymoC $. ali tarpusavio santyki praktikC F. ali elges po sutarties sudarymoC @. paproius. Beigu a,ejojama dl sutartyje naudojam svok, kurios gali turti kelias reikmes, ioms svokoms priskiriama priimtiniausia, atsi+velgiant tos sutarties prigimt, esm1 ,ei jos dalyk, reikm. 0ikinant sutart taikoma taip vadinama 'ontra proferentem taisykl, t.y., jeigu a,ejojama dl sutarties slyg, jos aikinamos tas slygas pasi*liusios alies nenaudai ir jas primusios alies naudai. /isais atvejais sutarties slygos turi ,*ti aikinamos vartotoj naudai ir sutart prisijungimo ,*du sudariusios alies naudai. Beigu sutartis sudaryta dviem ar daugiau kal, ir kiekvienas sutarties tekstas turi toki pat teisin1 gali, ,et skirtingomis kal,omis surayti sutarties tekstai neatitinka vienas kito, tai pirmeny, suteikiama pirmiausia suraytam tekstui. Beigu alys neaptar tam tikr sutarties slyg, reikaling sutariai vykdyti, tai ias sutarties spragas vienos i ali reikalavimu gali paalinti teismas, nustatydamas atitinkamas slygas, atsi+velgdamas dispo5ityvisias teiss normas, ali ketinimus, sutarties tiksl ir esm1, s+iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. 11 TEMA S3TARTIES V/1*/MO PRI,BIPAI :utartis turi ,*ti vykdoma tinkamai ir s+iningai, alims ,endradar,iaujant ir kuo ekonomikesniu kitai aliai ,*du. ;aigi teiss teorijoje iskiriami ie pagrindiniai sutarties vykdymo principai6

Ti#ka!o sutarties vykdymo principas reikia, kad alies atliekami veiksmai turi tiksliai atitikti sutarties slygas pagal su,jekt, ,*d, viet, terminus, jos o,jektui keliamus koky,s, kiekio, asortimento, komplektikumo reikalavimus ,ei kitus statym ar sutarties nurodymus. Beigu slygos nra aptartos, sutartis turi ,*ti vykdoma laikantis ,endrj teiss princip. S= i#i#(o sutarties vykdymo principas yra logika ,endro reikalavimo elgtis s+iningai sutartiniuose santykiuose idava. :+iningumas plaija prasme reikia ir ali pareigas vykdyti sutart tinkamai ir ekonomikai, alims ,endradar,iaujant. !ali be#"ra"arbiavi!as %kooperavi!asis& & tai j veiksmai vykdant sutart padedant viena kitai gyvendinti su,jektines teises ir vykdyti pareigas. !ie veiksmai gali ,*ti neaptarti ali susitarimu ir nenumatyti prievols atsiradimo momentu, taiau tampa ,*tini dl to, kad prievol ,*t vykdoma ilaikant tiek kreditoriaus, tiek skolininko interes pusiausvyr. Eko#o!i$ku!o principas reikia, kad sutarties alys privalo pasirinkti tok vykdymo ,*d, kuris ekonominiu po+i*riu ,*t racionaliausias ir pareikalaut ma+iausi ilaid. <aikydamasi ekonomikumo principo alis neturi pa+eisti kitos alies interes. ;okiu atveju prievol turi ,*ti vykdoma ne tik ekonomikai, ,et ir tinkamai, protingai. :utartis yra privaloma jos alims, i to darytina ivada, kad sutart turi vykdyti jos alis. ;aiau pripa+stama, kad sutart visikai ar i dalies gali vykdyti treiasis asmuo, iskyrus atvejus, kai ali susitarimas ar sutarties esm reikalauja, kad skolininkas j vykdyt asmenikai. reditorius taip pat negali priimti sutarties vykdymo i treiojo asmens, jeigu skolininkas prane kreditoriui prietaraujs tokiam vykdymui. ;aip yra siekiama ivengti nes+ining treij asmen, kurie, vykd1 sutart, gyt teises skolinink ir galt jas panaudoti nes+iningais tikslais, pv5., siekdami gyti ekonominio spaudimo svertus. %utartis turi #-ti ,vykdyta o e nustatytomis slygomis. Jr tik ypatingais atve ais, sutarties ne,vykdymas yra pateisinamas. Pavyzd$iui, pasikeitus aplinky#ms, dl kuri vienai i ali ,vykdyti sutart, tampa i esms sudtingiau, t.y. kai i esms pakeiia sutartini prievoli pusiausvyraB i esms padid a ,vykdymo kaina ar i esms suma$ a gaunamas ,vykdymas, sutartis gali #-ti nutraukta ar os slygos pakeistos ,statym nustatyta tvarka G8K 9.KFI str.5. Gstatymas specialiai sureguliuoja situacij kai sutarties vykdymas yra susij1s su valsty,s leidimo gavimu. Pavy5d+iui, u+sakovas ir rangovas sudaro rangos sutart dl gyvenamojo namo staty,os. Pagal <ietuvos Aespu,likos staty,os statym toks gyvenamasis namas gali ,*ti pradtas statyti tik u+sakovui gavus leidim staty,ai. ;ok leidim turi gauti u+sakovas #statytojas). ai statymas nustato, kad sutarties galiojimui ar vykdymui reikms turintis valsty,s institucijos leidimas yra ,*tinas ir, jeigu statyme ar sutartyje nenustatyta kitaip, tai tok leidim privalo gauti valsty,je, kurios statymai nustato tok reikalavim, esanti sutarties alis. Beigu a,i sutarties alys yra <ietuvoje, tai tok leidim turi gauti alis, kuriai i pareig nustato statymai #pv5. leidim staty,ai turi gauti statytojas #u+sakovas). 0,i sutarties alys turi teis1 nutraukti sutart, jeigu leidimas negaunamas nepaisant ,*tin pastang. ai reikalingas leidimas yra susij1s tik su sutarties dalies vykdymu, o likusioje dalyje sutartis gali ,*ti protingai vykdoma, toje dalyje sutartis lieka galioti. Beigu atsisakoma iduoti sutarties galiojimui takos turint leidim, sutartis negalioja. ai leidimas lieia tik dal sutarties slyg, likusioje dalyje sutartis galioja, jeigu sutarties alys sutart ,*t sudar1 ir ,e negaliojani slyg. :utartis gali ,*ti nutraukta ar pakeista, jeigu vykdyti sutart vienai aliai tampa sudtingiau nei kitai aliai kai i esms pakeiiama sutartini prievoli pusiausvyra #re#us si' stanti#us *5, ). ;okiu atveju taikomos C $.9D> straipsnyje nustatytos slygos. 8ustatant ar sutarties vykdym suvar+iusios aplinky,s gali pateisinti sutarties nevykdym, turi ,*ti atsi+velgta ias aplinky,es6 %) tos aplinky,s atsiranda ar,a nukentjusiai aliai tampa +inomos po sutarties sudarymoC 9) t aplinky,i nukentjusi alis sutarties sudarymo metu negaljo protingai numatytiC () t aplinky,i nukentjusi alis negali kontroliuotiC >) nukentjusi alis ne,uvo prisimusi t aplinky,i atsiradimo ri5ikos. 10 TEMA S3TARTIES ,E2V/1*/MO TEISI,S PASE1MS :utarties nevykdymu laikomas ,et kokios i sutarties atsiradusios prievols nevykdymas, skaitant netinkam vykdym ir vykdymo termino praleidim. =a+nai, kal,ant apie sutarties nevykdym, naudojama sutarties Ipa+eidimo2 svoka. :utarties pa+eidimas ir sutarties nevykdymas C prasme i esms yra lygiareikms svokos. iekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. 0smuo, nevykd1s ar netinkamai vykd1s savo sutartin1 prievol1, privalo atlyginti kitai sutarties aliai ios patirtus nuostolius, sumokti netesy,as #,aud, delspinigius). :utarties nevykdymas pateisinamas tik esant nenugalimos jgos aplinky,ms. ;okiomis slygomis nekyla sutarties nevykd+iusios alies civilin atsakomy,. 8enugalimos jgos aplinky,s da+nai vadinamos for'e ma eure aplinky,mis. Panai sutarties nevykdym pateisinanti doktrina #+lugusio tikslo doktrina) ,endrosios teiss teiss sistemoje #jai priklauso 0nglija, B0/ ir kt.) yra vadinama frustration. ;am, kad aplinky,s ,*t pripa+intos for'e ma eure, jos turi atitikti ias slygas6 alis i aplinky,i negaljo kontroliuoti ,ei protingai numatyti sutarties sudarymo metuC negaljo u+kirsti kelio i aplinky,i ar j pasekmi atsiradimui. 8enugalima jga #for'e ma eure) nelaikoma tai, kad rinkoje nra reikaling prievolei vykdyti preki, sutarties alis neturi reikiam 7inansini itekli ar,a skolininko kontra4entai pa+eid+ia savo prievoles.

8enugalimos jgos aplinky,s #C $.9%9 str.) skiriasi nuo sutarties vykdymo suvar+ymo #C $.9D> str.) tuo, kad esant vykdymo suvar+ymui sutarties vykdymas yra galimas, taiau vienai aliai jis yra per sunkus, atsi+velgiant gaut pagal sutart naud. ;uo tarpu esant nenugalimos jgos aplinky,ms sutarties vykdymas yra nemanomas 7aktikai ar teisikai. 1RE*ITORIA3S TEISI +/,IMO 4-*AI S1OLI,I,13I PA:EI*3S S3TART2 /ienai sutarties aliai pa+eidus sutart, kita alis, priklausomai nuo aplinky,i, gali panaudoti gyny,os priemones

;eis reikalauti prievols <v)k")!o #atHra gali ,*ti gyvendinama priklausomai nuo prievols r*ies. !alis visuomet turi teis1 reikalauti, kad pinigin prievol ,*t vykdyta nat*ra. ;uo tarpu nepinigins prievols negali reikalauti vykdyti nat*ra, jeigu6 %) sutartin1 prievol1 vykdyti nat*ra nemanoma teisikai ar,a 7aktikaiC 9) sutartins prievols vykdymas nat*ra la,ai komplikuot skolininko padt ar,a ,rangiai kainuotC () turinti teis1 gauti vykdym sutarties alis gali protingai gauti vykdym i kito altinioC >) turinti teis1 gauti vykdym sutarties alis nereikalauja vykdyti prievols per proting termin po to, kai ji su+inojo ar turjo su+inoti apie sutarties nevykdymC ') nevykdyta prievol yra iimtinai asmeninio po,*d+io. Beigu skolininkas nevykdo teismo sprendimo vykdyti prievol1 nat*ra, teismas skiria skolininkui ,aud #C $.9%' str.). :kiriant ,aud jos dydis nustatomas atsi+velgiant konkreias aplinky,es. Bauda gali ,*ti nustatyta konkreia pinig suma ar,a procentais u+ kiekvien u+delst dien. !i C numatyta ,auda skiriasi nuo Civilinio proceso kodekse numatytos ,audos, kuri teismas, antstolio praymu, skiria skolininkui u+ antstolio reikalavim nevykdym. C $.9%' str. numatyta ,auda iiekoma kreditoriaus naudai. ai skolininkas nevykdo sutartins prievols nat*ra per nustatyt termin, kreditorius gali taikyti kitus savo teisi gynimo ,*dus. Beigu sutartins prievols vykdymas yra prieprieinis, o prievols alis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievols nevykdo ar,a yra aiku, jog nustatytu terminu jos nevykdys, kita prievols alis turi teis1 sustab")ti prie$prie$i#< savo prievols v)k")!= ar,a apskritai atsisakyti j vykdyti, apie tai praneti kitai aliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. :utartis gali ,*ti #utraukta sutartyje ir statyme numatytais atvejais. =l kitos sutarties alies kalts sutartis gali ,*ti nutraukta vienaalikai joje numatytais atvejais, esant esminiam sutarties pa+eidimui, taip pat po to, kai skolininkas nevykdo prievols per nustatyt papildom termin sutariai vykdyti. itai sutarties aliai pa+eidus sutart nukentjusioji alis turi teis1 reikalauti #uostoli atl)(i#i!o. 8uostoliais yra laikomas asmens turto netekimas ar,a su+alojimas, turtos ilaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo ,*t gav1s, jeigu sutartis ne,*t pa+eista. 8uostoliais taip pat gali ,*ti pripa+inta ir atsakingo asmens i neteist veiksm gauta nauda. Beigu kartu pareikiamas reikalavimas atlyginti nuostolius ir sumokti netesy,as, netesy,os skaitomos nuostolius. :iekiant ivengti nuostoli rodinjimo pro,lem, tais atvejais kai nevykdyta prievol yra pinigin, statymas numato tam tikro dyd+io pal*kanas. Bos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Civilinis kodeksas numato, kad termin vykdyti pinigin1 prievol1 praleid1s skolininkas privalo mokti penki procent dyd+io metines pal*kanas u+ sum, kuri sumokti praleistas terminas, jeigu statymai ar sutartis nenustato kitokio pal*kan dyd+io. ai a,i sutarties alys yra verslininkai ar privat*s juridiniai asmenys, tai u+ termino praleidim mokamos ei procent dyd+io metins pal*kanos, jeigu statymai ar sutartis nenustato kitokio pal*kan dyd+io. omerciniams santykiams pal*kanas numato ir specialus statymas . <ietuvos Aespu,likos mokjim, atliekam pagal komercinius sandorius, vlavimo prevencijos statymas. Bame numatyta, kad u+ pavluotus mokjimus pagal komercinius sandorius skolininkas moka vieno mnesio /"<"BJA pal*kan normos padidintos F procentiniais punktais dyd+io pal*kanas. Gstatyme ir sutartyje numatytais atvejais, jeigu kita sutarties alis pa+eid+ia sutart taip, kad jos vykdymu teikiama kontra4entui nauda yra ma+esn, nei is ,*t gav1s sutart vykd+ius tinkamai, kreditorius turi teis1 reikalauti kai#os su!a i#i!o. Pavy5d+iui, C $.(9% str. $ d. numatyta, kad kai pardavjas pa+eid+ia pareigas in7ormuoti apie treij asmen teises ir preten5ijas, panaikinti 4ipotek #keitim), areto ne,uvim ir vieosios teiss pa+eidim ar apri,ojim, kurie gali turti takos pirkjo nuosavy,s teisei t daikt, pirkjas turi teis1 reikalauti suma+inti kain ar,a nutraukti sutart, jeigu pardavjas nerodo, kad pirkjas +inojo ar,a turjo +inoti apie treij asmen teises daiktus ar i teisi suvar+ym. ;aikant kelis kreditoriaus teisi gynimo ,*dus turi ,*ti atsi+velgiama j suderinamum. Pavy5d+iui, nemanoma nutraukti sutart ir taip pat reikalauti vykdyti prievol1 nat*ra. ;aikom gynimo ,*d ri,ojimai gali ,*ti nustatyti ir statymo. Pavy5d+iui, nustaius papildom termin sutariai vykdyti, nukentjusioji alis gali iam terminui susta,dyti savo prievoli vykdym ir pareikalauti atlyginti nuostolius, taiau negali taikyti kit gynimo ,*d #C $.9D? str. 9 d.). 18 TEMA S3TARTIES ,3TRA31IMAS :utarties nutraukimas reikia civilini teisi ir pareig, kylani i sutarties pasi,aigim. ;okiu atveju alys atleid+iamos nuo sutarties vykdymo. :utari teisje taikomas favor 'ontra'tus principas, kuris reikia, kad alys turi imtis maksimali pastang siekdamos isaugoti sutart, todl sutarties nutraukimas yra kratutin priemon, todl sutartis gali ,*ti nutraukta tik sutartyje ar statymuose numatytais atvejais. !alys yra laisvos susitarti tiek dl sutarties nutraukimo ,e kurios nors alies kalts, tiek ir esant alies kaltei dl sutarties pa+eidimo. ;oks susitarimas galimas nepriklausomai nuo padaryto pa+eidimo reikms, taiau tokia slyga negali prietarauti imperatyvioms statymo normoms, viejai tvarkai ar gerai moralei. Pavy5d+iui, gali ,*ti pripa+inta negaliojania vartojimo sutarties slyga, kuri suteikia pardavjui ar paslaug teikjui teis1 vienaalikai nutraukti sutart, o i teis vartotojui nesuteikiama, nes tai yra nes+ininga slyga, numatyta C $.%@@ str. 9 d. $ p. Gstatymo ar sutartyje nustatytais atvejais ,*tina laikytis ir sutarties nutraukimo 7ormos. Pavy5d+iui, raytin sutartis, kurioje yra ilyga, kad sutart nutraukti galima tik ratu, negali ,*ti nutraukta kitokiu ,*du. Gstatymas numato atvejus, kada sutartis gali ,*ti nutraukiama net ir tuomet, kai tokia galimy, nra numatyta sutartyje. Pavy5d+iui, C $.%@$ str. ( d. #prisijungimo ,*du sudaryta sutartis), $.%?? str. #sutartis neapi,r+tam terminui), $.9D( str. #leidimo neidavimas), $.9D> str. #sutarties vykdymo suvar+ymas) ir kt.

:utartis gali ,*ti nutraukta ali susitarimu, vienaaliu praneimu, taip pat kreipiantis teism. !ali laisvs principas lemia alims teis1 susitarti dl sutarties nutraukimo ,et kuriuo sutarties galiojimo metu. ;oks susitarimas gali ,*ti sudaromas nepriklausomai ar nutraukimo pagrindu yra sutarties pa+eidimas ar ne. Gstatymo numatytais atvejais sutartis gali ,*ti nutraukta teismo keliu. Pavy5d+iui, esant sutarties vykdymo suvar+ymui #C $.9D> str.) teismas gali nutraukti sutart nustatydamas nutraukimo dat ,ei slygas. !alys taip pat gali numatyti sutartyje, kad sutartis tam tikrais atvejais gali ,*ti nutraukiama tik teismo keliu. /ienaaliu praneimu sutartis gali ,*ti nutraukta sutarties ir statymo numatytais atvejais. Pavy5d+iui, esant esminiam sutarties pa+eidimui alis gali nutraukti sutart nesikreipdama teism nustatyta tvarka. S3TARTIES ,3TRA31IMO PA+RI,*AI :utartis gali ,*ti nutraukta6 %. joje numatytais pagrindais, 9. statyme numatytais pagrindais. Gstatyme numatyti pagrindai gali ,*ti skiriami bendruosius ir spe.ialiuosius . 1endrie i sutarties nutraukimo pagrindai taikomi visoms sutari r*ims ir yra numatyti ,endrose sutari teiss nuostatose #C !etosios knygos "" dalyje). :utartis gali ,*ti nutraukta6 %. sudarius sutart prisijungimo ,*du #C %.%@$ str.), 9. neapi,r+tam terminui sudaryta sutartis #C $.%?? str.), (. kai, nepaisant alies ,*tin pastang, per proting termin negaunamas valsty,s institucijos leidimas, turintis reikms sutarties galiojimui ar jos vykdymui #C $.9D( str.), >. sutarties vykdymo suvar+ymo atveju #C $.9D> str.), '. po nustatyto papildomo termino sutariai vykdyti #C $.9D? str.), $. nenugalimos jgos #for'e ma eure) atveju #C $.9%9 str.), F. esant esminiam sutarties pa+eidimui #C $.9%F ir $.9%? str.). %pe'ialie i sutarties nutraukimo pagrindai numatyti specialiose atskiras sutari r*is reglamentuojaniose normose6 %. daikto pirkimo & pardavimo sutartis su slyga naudoti daikt tam tikram tikslui gali ,*ti nutraukta, jeigu pirkjas nevykdo ios slygos #C $.(%9 str.), 9. daikto pirkimo & pardavimo sutartis gali ,*ti nutraukta, jeigu tretieji asmenys pareikia daikt teises ar nuosavy,s teis daikt yra suvar+yta #C $.(9% str. $ d.), (. pirkjas, nupirk1s netinkamos koky,s daikt, turi teis1 nutraukti sutart #C $.((> str. ir $.($( str.), >. kitais statymo numatytais atvejais. ai sutartis nutraukiama joje numatytais atvejais, nutraukimo tvarka gali ,*ti aptariama paioje sutartyje. ai sutartis nutraukiama statyme numatytais pagrindais, nutraukimo tvarka paprastai numatyta statyme. Pavy5d+iui, nutraukiant sutart dl esminio sutarties pa+eidimo C $.9%@ straipsnis nustato, kad esminio pa+eidimo atveju apie sutarties nutraukim privaloma i anksto praneti kitai aliai per sutartyje nustatyt termin, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, & prie trisdeimt dien. adangi nutraukus sutart i jos kylanios ali teiss ir pareigos pasi,aigia, nutraukus sutart a,i alys atleid+iamos nuo sutarties vykdymo. ai sutartis nutraukiama dl vienos i ali kalts, nukentjusioji alis turi teis1 reikalauti nuostoli atlyginimo ir netesy, sumokjimo #civilin atsakomy,). :utarties nutraukimas taip pat neturi reikms sutarties slygoms, kurios nustato gin nagrinjimo tvark ir kitoms sutarties slygoms, jeigu jos pagal savo esm1 lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. ai sutartis nutraukta, taikoma restitucija, t.y. alys gr+inamos t padt, kurioje ,uvo iki sutarties sudarymo. Beigu sutarties vykdymas yra t1stinis ir dalus, galima reikalauti gr+inti tik tai, kas ,uvo gauta po sutarties nutraukimo. Aestitucija taikoma laikantis C $.999C $.%>'.$.%'( straipsniuose nustatyt taisykli. S3TARTIES PA1EITIMAS :utartis gali ,*ti pakeista ali susitarimu ar,a statyme ,ei sutartyje numatytais atvejais. Pakeitimo slygos reglamentuotos C $.99( str. A4SOLI3T3S IR SA,T/1I,IS S3TARTIES ,E+ALIO5IMAS :udarydamos sutartis alys siekia konkrei teisini pasekmi. Pavy5d+iui, pirkimo pardavimo sutartimi siekiama nuosavy,s teiss turt perdavimo, nuomos sutartimis nuomininkas nori gauti turt naudoti ir pan. ;aiau ne kiekviena ali sudaryta sutartis yra galiojanti ir sukelia tas teisines pasekmes, kuri norjo j alys. =l vairi sutarties element yd gali ,*ti pripa+inta negaliojania statym numatytais pagrindais. Bendrieji negaliojimo pagrindai idstyti C Pirmojoje knygoje, taiau jie gali ,*ti numatyti ir kitose C normose. Pavy5d+iui, C $.$$ yra numatyta, kad sandoris, skolininko sudarytas pa+eid+iant kreditoriaus interesus gali ,*ti pripa+intas negaliojaniu #a'tio Pauliana) ir kt. Teisi#je literatHroje i$skiria!os tokios sutarties (alioji!o s=l)(osI %.7i5inis asmuo turi ,*ti veiksnus, o juridinis asmuo turi turti atitinkam teisnumC 9.valios iraika turi atitikti sutarties dalyvio tikrj valiC (.sutarties turinys turi neprietarauti imperatyvioms statymo normoms, vieajai tvarkai ar gerai moraleiC >.sutartis turi ,*ti ireiktas statyme reikalaujama 7orma. Beigu ,ent vienos i i slyg nra, sutartis gali ,*ti pripa+inta negaliojania. Gstatyme iskiriami tokie sandori negaliojimo pagrindai6 %. imperatyvioms statymo normoms prietaraujantis sandoris #C %.@D str.)C 9. vieajai tvarkai ar gerai moralei prietaraujantis sandoris #C %.@% str.)C (. juridinio asmens teisnumui prietaraujantis sandoris #C %.@9 str.)C >. statym nustatyta tvarka neregistruoto ar licencijos verstis tam tikra veikla neturinio juridinio asmens vardu sudarytas sandoris #C %.@( str.)C '. neveiksnaus 7i5inio asmens sudarytas sandoris #C %.@> str.)C $. 7i5inio asmens, kurio veiksnumas apri,otas dl piktnaud+iavimo alko4oliniais grimais ar,a narkotinmis med+iagomis #C %.@' str.)C F. tariamas sandoris #C %.@$ str.)C @. apsimestinis sandoris #C %.@F str.)C ?. nepilnameio nuo %> iki %@ met sudarytas sandoris #C %.@@ str.)

%D. savo veiksm reikms negaljusio suprasti 7i5inio asmens sudarytas sandoris #C %.@? str.)C %%. dl suklydimo sudarytas sandoris #C %.?D str.)C %9. dl apgauls, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dl alies atstovo piktavaliko susitarimo su antrja alimi ar dl susidjusi sunki aplinky,i sudarytas sandoris #C %.?% str.)C %(. galiojimus virijusio atstovo sudarytas sandoris #C %.?9 str.C 9.%(( str.). %>. sandoris, sudarytas nesilaikant statym reikalaujamos notarins 7ormos #C %.?( str. ( d.). Pripa+inus sutart negaliojania6 sutartis nustoja galioti #a# initio *5, ar,a eC nun' *+, )C alys atstatomos pradin1 padt #restitucija) ar,a restitucija netaikomaC pakeiiamas teisinis santykis #pakeiiama prievol). aliai, kaltai dl negaliojanio sandorio sudarymo, kyla civilin atsakomy,. Pripa+stant negaliojania tik dal sutarties, laikoma, kad vienos i sutarties slyg negaliojimas nedaro negaliojanios visos sutarties, iskyrus atvejus, kuriais alys ,e tos slygos ne,*t sudariusios sutarties. ;eis1 pareikti iekin dl a,soliutaus sutarties #niekins) negaliojimo turi visi asmenys, kuri teises ar teistus interesus tokia sutartis pa+eid. ;okios sutarties negaliojimo 7akt ir jo teisines pasekmes gali konstatuoti teismas eU o77icio #savo iniciatyva). ;ai reikia, kad iekinyje ne,*tina yra kelti savarankik reikalavim dl sutarties pripa+inimo negaliojania. ;aiau iuo atveju reikminga yra tai, kad niekins sutartys skirstomos yra akivaizd$iai niekines ir neakivaizd$iai niekines. Pastarosioms pripa+inti negaliojaniomis reikalingas rodinjimo procesas, tai reikia, kad turi ,*ti pareiktas savarankikas reikalavimas dl tokios sutarties pripa+inimo negaliojania. +eis/ pareikti iekin, dl santykinio sutarties Gnugini amos5 negalio imo turi s$ininga sutarties alis, kuri nukent o dl sutarties sudarymo, ar#a treiasis asmuo, kurio naudai sutartis #uvo sudaryta, ar asmuo, kurio teises ar#a teistus interesus ta sutartis pa$eid. Pagal pasekmes sutarties negaliojim la,ai panaus atsisakymo nuo sutarties institutas. Bis reglamentuotas C $.99@ straipsnyje. 0tsisakyti nuo sutarties ar jos dalies alis gali tik tuomet, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos slyga nepagrstai suteik kitai aliai perdt pranaum. :uteikdamas galimy,1 vienaalikai atsisakyti nuo sutarties, statym leidjas taip gina silpnosios sutarties alies, kurios vali sudarant sutart takojo paaliniai veiksniai dl ko, sutartimi gauta nauda yra neproporcinga ja perduotai. ;odl atsisakant nuo sutarties turi ,*ti atsi+velgiama ir tai, jog viena alis nes+iningai pasinaudojo tuo, kad kita alis nuo jos priklauso, turi ekonomini sunkum, neatidliotin poreiki, yra ekonomikai silpna, nein7ormuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi dery, patirties, taip pat atsi+velgiant sutarties prigimt, tiksl ir kitas reikmingas aplinky,es. <kirtingai nuo sutarties pripa!inimo negaliojan"ia, atsisakant nuo sutarties nereikia kreiptis teism . ;iesiog silpnoji alis apie atsisakym pranea kitai aliai. ;ik tuo atveju, jeigu teis1 atsisakyti sutarties turinti alis nenori sutarties atsisakyti, o tik pakeisti sutart ar jos slyg, ji turi teis1 kreiptis teism ir prayti teismo atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskira jos slyga atitikt s+iningumo ir protingus s+iningos verslo praktikos reikalavimus. ;eismas taip pat gali pakeisti sutart ar atskiras jos slygas ir alies, gavusios praneim apie sutarties atsisakym, praymu, jeigu i alis po praneimo gavimo nedelsdama apie savo praym teismui prane kitai aliai ir pastaroji sutarties dar neatsisak. ASME, PASI1EITIMAS PRIEVOL5E 0smen pasikeitimui prievolje taikomos C $.%D%.$.%%> straipsniai #reikalavimo perleidimas ir su,rogacija) ,ei C %%'.%99 straipsniai #skolos perklimas). Pagal C $.%D% str.6 reditorius turi teis1 ,e skolininko sutikimo perleisti vis reikalavim ar jo dal kitam asmeniui, jeigu tai neprietarauja statymams ar sutariai ar,a jeigu reikalavimas nesusij1s su kreditoriaus asmeniu. Aeikalavimo teiss perleidimas neturi pa+eisti skolininko teisi ir la,iau suvar+yti jo prievols. Perleid+iant reikalavim taikoma pagrindin taisykl6 reikalavimas gali b#ti perleistas be skolininko sutikimo. :kolininko sutikimas reikalingas tik tuomet, kai kreditoriaus asmuo skolininkui turi esmins reikms. :u,rogacija yra reikalavimo perjimas treiajam asmeniui, iam vykd+ius prievol1 u+ skolinink. :kolos perklimas gali ,*ti atliktas dviem ,*dais6 pagal treio o asmens sutart, su kreditoriumi ir pagal skolininko ir skolos perm o sutart. B*tina skolos perklimo slyga6 turi b#ti kreditoriaus sutikimas

19 TEMA PIR1IMOJPAR*AVIMO S3TARTIES SAMPRATA' REI1.M' TEISI,IO RE+3LIAVIMO .ALTI,IAI Pirkimo&pardavimo sutartis priskiriamos prie prievoli, kuri dalykas yra k nors duoti # dare). Pagrindinis pirkimo&pardavimo santyki teisinio reguliavimo altinis yra C . !etosios jo knygos RR""" skyriuje idstytos specialiosios normos, reglamentuojanios pirkim&pardavim. Be io civilinio statymo, pirkimo&pardavimo santykiams taikomi ir kiti statymai, tarptautins sutartys ,ei kiti teiss altiniai6 . %?@D m. /ienos konvencija dl tarptautinio preki pirkimo&pardavimo sutariC . %??$ m. ,ir+elio 9D d. <ietuvos Aespu,likos onstitucijos >F straipsnio antrojoje dalyje numatyto +ems sklyp sigijimo nuosavy,n su,jekt, tvarkos, slyg ir apri,ojim konstitucinis statymas 8r. "&%(?9C . 9DDF m. sausio %@ d. <ietuvos Aespu,likos 7inansini priemoni rink statymas 8r.R.%D9>C . %??$ m. rugpj*io %( d. <ietuvos Aespu,likos viej pirkim statymas 8r. ".%>?%C . %??@ m. gegu+s %9 d. <ietuvos Aespu,likos valsty,s ir savivaldy,i turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo statymas 8r. /"""& F9?C . 9DD% m. liepos ( d. <ietuvos Aespu,likos +ems sklyp sigijimo ir nuomos u+sienio valsty,i diplomatinms atstovy,ms ir konsulinms staigoms tvarkos ,ei slyg statymo pakeitimo statymas 8r. "R&>%@ . ir kt. Pirkimo&pardavimo sutartimi viena alis # par"avjas ) sipareigoja perduoti daikt #prek1) kitai aliai # pirkjui ) nuosavy#s ar,a

patik imo teise, o pirkjas sipareigoja priimti daikt #prek1) ir sumokti u+ j nustatyt pinig sum # kain ) #C $.(D' str.). Pirkimo pardavimo sutarties esm & kitam asmeniui perleid!iama daiktin #nuosavy#s ar,a patik imo) teis j . Pirkimo&pardavimo sutartis visuomet yra konsensualin. Bi laikoma sudaryta , kai alys susitaria dl esmini sutarties slyg #C $.%$9 str. 9 d.), o statymuose ar,a sutartyje numatytais atvejais susitarim ireikia atitinkama -orma #C $.%'? str.). Pirkimo&pardavimo sutartis yra dvial. 0,iales teises ir pareigas gyja tiek pardavjas, tiek ir pirkjas, pirkjas u+ gaunam sutarties dalyk turi pareig perduoti materialin ekvivalent & pinig sum. Pirkimo&pardavimo sutartis yra atlygintin. Piniginio ekvivalento sumokjimas pagal pirkimo&pardavimo sutart skiria j nuo main sutarties, pagal kuri mainais u+ daikt perduodamas daiktas. PIR1IMOJPAR*AVIMO S3TARTIES .AL/S' *AL/1AS' T3RI,/S IR EORMA7 Lalys. Pirkimo&pardavimo sutarties alys yra pirkjas ir pardavjas . Bais gali ,*ti fiziniai ir uridiniai asmenys. C $.(D@ straipsnis numato ,endrus draudimus, kas negali ,*ti pirkimio pardavimo sutarties alimis. Pirma, daikto pirkju #tiesiogiai ar per tarpininkus) negali b#ti asmuo, kuriam pavesta parduoti kito asmens daikt #pv5., galiotinis), ar,a administratorius, iskyrus statymo numatytas iimtis. Pavy5d+iui, administratorius gali sigyti administruojam turt nuosavy,n, kai tai leid+ia naudos gavjas ar,a teismas #C >.9>( str. > d.). 0ntra, administratorius #egali parduoti jam priklausan"io turto, jeigu u! j mokama i administruojamo turto . :u pirkimo&pardavimo su,jekt teisnumu susij1 draudimai gali ,*ti nustatyti ir kituose statymuose. Pavy5d+iui, ;a,ako kontrols statymo %D straipsnyje nustatyta, kad <ietuvos Aespu,likoje verstis ta,ako auginimu, ta,ako gamini gamy,a, didmenine ir ma+menine preky,a leid+iama tik turint nustatyta tvarka iduotas licencijas. Pirkimo&pardavimo sutarties alims taikoma ,endra taisykl, jog par"avju turi bHti "aikto savi#i#kas arba as!uo' val"a#tis "aikt= turto patikji!o teise7 ;aiau statymo ar,a sutarties numatytais atvejais pardavju gali ,*ti ir asmuo, kuris nra parduodamo daikto savininkas. Pavy5d+iui, kai turt parduoda prekybos agentas #C 9.%'9 str.), komisionierius #C $.F@D str.), administratorius #paprastas administravimas & C >.9>D str., visikas administravimas & C >.9>% str.), kaito turtojas , kai iiekojimas nukreipiamas keist kilnojamj daikt #C >.9%? str. ' d.) ir kitais atvejais. C reglamentuoja daikto pardavim, kai asmuo neturi teiss perleisti daikto ir nra jo savininko atstovas6 A78GC straips#is7 Par"avjui #epriklausa#Kio "aikto par"avi!as %. Pirkimo&pardavimo sutartis, pagal kuri pardavjas parduoda jam nepriklausant daikt neb#damas daikto savininko galiotas ar neturdamas tam teiss pagal statymus, (ali bHti pripa i#ta #e(alioja#Kia pagal daikto savininko, valdytojo ar,a pirkjo iekin. 9. ;okia pirkimo & pardavimo sutartis nra negaliojanti, jeigu pardavjas pirkimo & pardavimo sutarties vykdymo metu tapo parduodamo daikto savininku . (. Beigu sutartis negaliojania pripa+inta io straipsnio % dalyje numatytu pagrindu, daiktas gr+inamas savininkui, iskyrus atvejus, numatytus io kodekso 3.:4 straipsnyje. &alykas. Pirkimo&pardavimo sutarties dalyku gali ,*ti i apyvartos neiimti kilno amie i ir nekilno amie i daiktai. Pavy5d+iui, pirkimo&pardavimo sutarties dalyku negali ,*ti c4eminis ginklas #C4eminio ginklo u+draudimo statymoM%N ( str.) ar,a turtas, iimtine nuosavy,s teise priklausantis valsty,ei6 valsty,ins reikms vidaus vandenys, mikai, parkai, keliai, istorijos, arc4eologijos ir kult*ros o,jektai # onstitucijos >F str.). Pirkimo)pardavimo sutarties slyga dl sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leid!ia nustatyti daikto (preks) pavadinim ir kiek (0/ 724 str. 3 d.). C $.(D' straipsnyje pateiktoje pirkimo&pardavimo sutarties sampratoje +od+iai Idaiktai #preks)2 turi ,*ti aikinami pleiamai. ;okia ivada darytina i kit kodekso norm. Pavy5d+iui, C $.>9'&$.>9F straipsniai taikomi teisi pirkimo&pardavimo sutariai, C $.>9@ straipsnis & verty,ini popieri ir valiutos pirkimo&pardavimo sutariai ir t. t. Gstatymai gali ri,oti ne tik tam tikr o,jekt pardavim, ,et ir tam tikro j kiekio apyvart, pavy5d+iui, draud+iama parduoti cigaretes, cigariles ir papirosus vienetais #;a,ako kontrols statymoM9N %> str. ' d. % p.). :utarties dalykas gali ,*ti api,*dintas tiek pagal individualius po+ymius, tiek pagal r* #C (D$ str. ( d.). :utarties dalyku gali ,*ti ir prieauglis, derlius ar,a kiti atsirandantys daiktai #C (D$ str. 9 d.). :utarties dalyku gali ,*ti daiktai, kuriuos pardavjas jau turi ir kurie gali ,*ti sukurti ar,a pardavjo gyti ateityje #C $.(D$ str. % d.). +urinys. Pirkimo&pardavimo sutarties turin sudaro slygos, dl kuri pirkjas ir pardavjas susitaria. Es!i# sutarties slyga yra ali susitarimas dl dalyko , taip pat kitos slygos , kurias numato statymas ar,a kurios laikytinos esminmis atsi!velgiant pirkimo&pardavimo sutarties pob#d . Pavy5d+iui, nekilnojamojo daikto pirkimo&pardavimo sutartyje privalo ,*ti nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto kaina. Beigu kaina nenurodyta, sutartis laikoma nesudaryta #C $.(?F str. % d.). =aikt pirkimo&pardavimo isimoktinai #kreditan) sutartyje privalo ,*ti nurodyta daikto kaina ir periodini mok dydis, periodini mok mokjimo terminai ir atsiskaitymo tvarka #C $.>%( str. 9 d.). :lygos dl sutarties dalyko perdavimo ir primimo nuosavy,n #patikjimo teise) u+ tam tikr kain taip pat yra esmin pirkimo& pardavimo sutarties slyga. !i slyga skiria pirkimo pardavimo sutart nuo kit sutari #pv5. nuomos). Pirkimo&pardavimo sutartyje pardavjas gali nustatyti slyg, kad tas daiktas turi ,*ti naudojamas tam tikram tikslui nepa+eid+iant kit asmen teisi ir teist interes. Beigu pirkjas nevykdo tokios slygos, tai pardavjas teismo tvarka turi teis1 reikalauti, kad slyga ,*t vykdyta ar,a kad ,*t nutraukta sutartis, daiktas gr+intas jam ir atlyginti nuostoliai #C $.(%9 str.). aina nra esmin pirkimo&pardavimo sutarties slyga, iskyrus statymo numatytus atvejus. Pavy5d+iui, kaina yra esmin nekilnojamojo daikto pirkimo&pardavimo sutarties slyga #C $.(?F str.). ;odl pirkimo&pardavimo sutartis galioja ir nesant susitarimo dl kainos.

/ai kaina nra nustatyta, taikomos 0/ 4.5:6 straipsnyje nustatytos taisykls. !alys gali nustatyti tiek konkrei pirkimo&pardavimo sutarties kain, tiek ir jos nustatymo tvark. Gstatymo numatytais atvejais ali teis1 susitarti dl kainos gali ri,oti statymas. ;oks apri,ojimas, pavy5d+iui, taikomas energijos pirkimo&pardavimo sutartyse #C $.(@' str. > d.)M(N. "orma. Pirkimo&pardavimo sutarties 7orm nustato ,endros sandori sudarymo taisykls. 0tskiroms pirkimo&pardavimo sutari r*ims statymai gali nustatyti specialisias j sudarymo taisykles #C $.(%% str.). Pavy5d+iui, nekilnojamojo daikto pirkimo&pardavimo sutartis turi ,*ti notarins 7ormos. !ios 7ormos nesilaikymas daro sutart negaliojan"i #C $.(?( str. % ir 9 d.). Preki pirkimo&pardavimo isimoktinai sutartis turi ,*ti sudaryta ratu #C $.>%( str. % d.). ;aiau iuo atveju 7ormos nesilaikymas nedaro sutarties negaliojan"ios , o apri,oja ali galimy,es rodinjant sutarties sudarymo ar,a vykdymo 7akt #C %.?( str. 9 d.). ai pardavjas sipareigoja parduoti daikt kartu perduodamas daikt ,*simajam pirkjui valdyti, tai laikoma to daikto pirkimu&par. davimu. Pinig sumos sumokjimas parduoti daikt sipareigojusiam asmeniui pripa+stamas dalies kainos sumokjimu #avansu), jeigu alys nra susitarusios kitaip. Beigu sipareigoj1s pirkti ar parduoti daikt asmuo atsisako 7orminti sutart statym nustatyta 7orma, kita alis turi teis1 teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarym #C $.(D? str.). 4E,*ROSIOS PAR*AV5O PAREI+OS IR TEISS Pagrindin pardavjo pareiga yra perduoti daiktus pirkjui nuosavybs (patikjimo) teise #C $.(%F str. % d.). <aikoma, kad pardavjo pareiga perduoti daiktus vykdyta, kai pardavjas perduoda daiktus pirkjui valdyti ar,a sutinka, kad pirkjas pradt daiktus valdyti, ir kai paalintos ,et kokios pirkjo valdymo teiss kli*tys #C $.(%F str. > d.). Pardavjas privalo patvirtinti nuosavybs teis daiktus #C $.(%F str. % d.). Pirma , pardavjas privalo patvirtinti, kad perduodamus daiktus tretie i asmenys neturi oki teisi ir pretenzi , iskyrus atvejus, kai pirkjas i anksto sutiko priimti daiktus, kurie yra toki teisi ar,a preten5ij o,jektai, o pardavjas apie jas tinkamai prane pirkjui. =ntra , pardavjas privalo patvirtinti pirkjui, kad perduodami daiktai nearetuoti ir kad nra teisminio gino dl , taip pat, kad pardavjo teis disponuoti daiktais neatimta ar neapri#ota. Pavy5d+iui, teismo nutartimi dl laikinj apsaugos priemoni taikymo pardavjui ,uvo u+drausta parduoti, inuomoti, keisti daikt paliekant galimy,1 j naudoti ar,a kitaip juo disponuoti. re"ia , nekilnojamojo daikto pardavjas privalo patvirtinti pirkjui, kad nra joki vieosios teiss pa$eidim ar#a apri#o im, kurie galt turtti ,takos pirk o nuosavy#s teisei , t daikt. Pardavjas privalo stoti byl pirkjo pusje , eigu tretysis asmuo pareikia iekin, dl daikto pamimo. Beigu ios pareigos pardavjas nevykdo, jis netenka teiss rodinti, kad pirkjas netinkamai atliko procesinius veiksmus #C $.(99 str. ( d.). Beigu daiktas, kuris ,uvo pirkimo&pardavimo sutarties dalykas, teismo atiteisiamas i pirkjo dl pagrind, atsiradusi iki sutarties vykdymo, pardavjas privalo pirkjui gr$inti sumokt kain ir atlyginti nuostolius. !i taisykl netaikoma, jeigu pardavjas rodo, kad pirkjas apie tokius pagrindus +inojo ar,a turjo +inoti #C $.(9( str. % d.). !ali susitarimas panaikinti ar,a apri,oti pardavjo atsakomy,1 teismui ireikalavus daikt negalioja, jeigu pardavjas, +inodamas, kad treiasis asmuo turi teisi parduodam daikt, nespja apie tai pirkjo. Pardavjas privalo saugoti parduotus daiktus ir neleisti jiems pa,logti, kai nuosavy,s #patikjimo) teis pereina pirkjui iki daikt perdavimo #C $.(9$ str. % d.). Beigu pardavjas ios pareigos nevykdo, jis privalo atlyginti pirkjui dl io pa+eidimo patirtus nuostolius. Pardavjas privalo perduoti sutarties slygas atitinkan"ius daiktus pagal kokyb, kiek ar kitus kriterijus #C $.(9F str.). :udarydamas sutart pardavjas privalo patvirtinti daikt koky#/ #C $.(%F str. % d.). Bis taip pat privalo perduoti pirkjui daiktus, kuri koky, atitinka pirkimo&pardavimo sutarties slygas ,ei daikt koky,1 nustatani dokument reikalavimus #C $.((( str. % d.). (arantijos terminas ) tai laiko tarpas, per kur daiktas turi b#ti tinkamas naudoti pagal paskirt . Karantiniai terminai gali ,*ti nustatyti statymo ar,a sutarties #C $.((' str. % d.). Karantijos terminas pradedamas skaiiuoti nuo daikt perdavimo, jeigu sutartis nenumato ko kita #C ((' str. 9 d.). 8uo daikt koky,s garantijos termin reikia skirti daikt tinkamumo naudoti terminus. >aikt tinkamumo naudoti terminai ) tai statym arba kit teiss akt nustatyti terminai, kuriems prajus atitinkami daiktai laikomi netinkamais naudoti pagal j paskirt #C $.(($ str. % d.). Pardavjas privalo perduoti pirkjui daiktus, kurie atitinka pirkimo&pardavimo sutarties slyg, nustatani daikt komplektikum , reikalavimus #C $.((? str. % d.). omplektikumo reikalavimas paprastai taikomas, kai parduodamas sudtingas daiktas, pavy5d+iui, renginiai, transporto priemons ir pan. Beigu sutartyje daikt komplektikumas neaptartas, pardavjas privalo perduoti daiktus, sukomplektuotus taip, kad jie atitikt preky,os paproi ir prastai keliamus reikalavimus. Pardavjas privalo perduoti pirkjui daiktus su tara ir supakuotus , iskyrus atvejus, kai daikt dl j po,*d+io nereikia perduoti su tara ar supakuot #C $.(>9 str. % d.). 4E,*ROSIOS PIR15O PAREI+OS IR TEISS Pagrindin pirkjo pareiga yra sumokti kain per sutarty e ar#a ,statyme nustatytus terminus ir nustatyto e vieto e . Beigu sutartyje nenumatyta ko kita, pirkjas privalo i karto sumokti vis kain #C $.(%> str. > d.). Pirkjas privalo priimti am perduotus daiktus, iskyrus atvejus, kai pirkjas turi teis1 reikalauti juos pakeisti ar,a nutraukti sutart #C $.(>$ str. % d.). Pirkjas privalo tinkamai saugoti daiktus , jei pagal statymus ar,a sutart jis turi teis1 jam perduotus daiktus gr+inti pardavjui. !iuo atveju pirkjo pareiga saugoti daiktus ilieka iki daikt gr+inimo #C $.(>F str. % d.). Pirkjas privalo traukti pardavj byl , jeigu treiasis asmuo pareikia iekin dl daikto pamimo #C $.(99 str. % d.). Pirkjas taip pat privalo praneti pardavjui apie sutarties slyg, nustatan"i daikt kokyb, kiek, asortiment, komplektikum, tar ir pakuot, pa!eidim per statym ar,a sutarties nustatyt termin, o jei tokio nra & per proting termin #C $.(>@ str. % d.). Pirkjas privalo neparduoti daikto arba kitaip juo nedisponuoti , jei nuosavy,s teis daikt ilieka pardavjui, kol pirk as visikai atsiskaito ar#a ,vykdo kitas slygas, iskyrus atvejus, kai sutarties ar daikt prigimtis ir savy,s lemia k kita #C $.(>? str. % d.). PIR1IMO PAR*AVIMO S3TARTIES V/1*/MAS IR TEISI +/,IMO 4-*AI' TAI1OMI PA:EI*3S S3TART2

Pirkimo pardavimo sutartis laikoma vykdyta, kai vykdytos jos slygos & perduotas daiktas ir sumokta kaina. Pa+eidus pirkimo pardavimo sutart nukentjusioji alis turi teis1 panaudoti prie skolinink prievolinius pa+eist teisi gynimo ,*dus. !i ,*t taikymas ir pasirinkimas priklauso nuo pa+eidimo po,*d+io ir reglamentuoti C !etosios knygos $.(%F.$.(>? straipsniuose. Pa+eidimo pasekms taip pat reglamentuojamos ,endrosiomis prievoli teiss ir sutari teiss nuostatomisM%N. Beigu pardavjas nepagrstai atsisako perduoti daiktus pirkjui, is turi teis1 atsisakyti vykdyti pirkimo&pardavimo sutart ir reikalauti atlyginti nuostolius #C $.(9> str. % d.). Bei pardavjas atsisako perduoti pagal individualius po+ymius api,*dinam daikt, pirkjas gali reikalauti prievol1 vykdyti nat*ra C $.$D ir $.9%( straipsni nustatytomis slygomis. Bei pirkjas nepriima ar atsisako priimti daiktus, pardavjas gali savo nuo+i*ra reikalauti, kad pirkjas priimt daiktus, ar,a atsisakyti vykdyti sutart #C $.(%> str. $ d. ir $.(>$ str. ( d.). /isais atvejais nukentjusioji alis turi teis1 reikalauti nuostoli atlyginimo. VARTO5IMO PIR1IMOJPAR*AVIMO S3TAR6I /PAT3MAI /artojimo sutartis yra viena i sutari r*i, kuriai reglamentuoti ,*dingi silpnosios alies & vartotoj teisi gynimo prioritetai. Europos :jungoje vartotoj teisms 4ori5ontaliuose santykiuose ginti skirtos kelios direktyvosM%N. Pa(al vartoji!o pirki!oLpar"avi!o sutart< par"avjas L as!uo' kuris verKiasi prek)ba' par"avjo atstovas <siparei(oja par"uoti prek> L kil#oja!=j< "aikt= pirkjui L ?iMi#ia! as!e#iui jo as!e#i#ia!s' $ei!os arba #a! Hkio poreikia!s' #esusijusie!s su verslu ar pro?esija' te#ki#ti' o pirkjas <siparei(oja su!okti kai#= %B1 A78@G str7 1 "7&7 /artojimo pirkimo&pardavimo santykius reguliuoja /yriausy,s 9DD% m. ,ir+elio %% d. nutarimu 8r. $?F I=l ma+menins preky,os taisykli patvirtinimo2 patvirtintos ma+menins preky,os taisyklsM9N. /artojimo pirkimo&pardavimo sutartyje pardavjas visuomet yra juridinis asmuo ar,a verslininkas, taip pat i asmen atstovas, o pirkjas visuomet yra -i$inis asmuo . Pa+ymtina, kad galimi atvejai, kai sutart pasirao juridinis asmuo, pavy5d+iui, daugia,uio gyvenamojo namo savinink ,endrija, atstovaujanti gyventojams. !iuo atveju kvali7ikuojant sutart kaip vartojimo sutart svar,u, kas yra galutinis preki ir paslaug vartotojas ir kokiems tikslams preks ir paslaugos gytos. "r vien ta aplinky,, kad sutart pasira ne 7i5inis asmuo, o jam atstovaujantis juridinis asmuo, nra pagrindas nelaikyti sutarties vartojimo sutartimi. 0pie vartojimo sutari teisin kvali7ikavim +r.6 <ietuvos 0ukiausiojo ;eismo 9DD( m. gegu+s %9 d. nutartis civilinje ,yloje 8r. ( &(&'F?H9DD( KMN7o i &<%1 v 0!1 O3ilniaus vandenys2 ir 0!1 O3ilniaus energi a2, kat. (F.%C >D.9. /artojimo pirkimo&pardavimo sutartyse negali ,*ti slyg, pasunkinani pirkjo padt ar,a panaikinani ar suvar+ani vartotojo teis1 pareikti iekin pardavjui dl sutarties slyg pa+eidimo #C $.('D str. 9 d.). 8es+ining vartojimo sutari slyg pre5umpcijos nustatytos 0/ 4.566 straipsnyje . C $.('D str. ( d. nustato draudimus pardavjui6 (. Pardavjui vartojimo pirkimo&pardavimo sutarties atveju draud+iama6 %) nustatyti, kad pirkimo&pardavimo sutartis sudaroma tik tuo atveju, jei tuo pat metu ar kitomis slygomis nuperkamas tam tikras daikt kiekisC 9) suteikti teis1 pirkjui i karto ar per tam tikr termin po sutarties sudarymo gauti dovan ar pried prie daikto, iskyrus reklaminius priedus ar nusipirkto daikto priklausiniusC 8& veikti pirkjus <k)riai siHla#t "aiktus ar paslau(as' #uro"a#t kai#ora$Kiuose' kai# etiketse' par"uotuvi vi"aus ir la#(o vitri#ose taria!= kai# su!a i#i!= bei kitais (erai !oralei ir vie$ajai tvarkai prie$tarauja#Kiais bH"ais ar prie!o#!is7 Kindamas savo pa+eistas teises, vartotojas gali kreiptis ir teism , ir vartotoj teises ginan"ias institu.ijas , kurios gali taikyti pardavjams administracines sankcijasM(N. /artojimo pirkimo&pardavimo sutartims taikomos vieosios ofertos slygos. !ios slygos yra grie+tesns pardavjo at+vilgiu nei C $.%F% straipsnyje numatytos ,endrosios vieosios o7ertos slygos. ?artojimo pirkimo&pardavimo sutartyse vieja o-erta yra laikomas daikt nurodymas reklamoje, visiems skirtuose kataloguose ar,a apraymuose, jeigu yra nurodytos esmins pirkimo&pardavimo sutarties slygos. =aikt idstymas vitrinose, ant prekystalio ar,a kitose j pardavimo vietose, taip pat daikt pavy5d+i demonstravimas ar,a in7ormacijos apie parduodamus daiktus pateikimas #apraymai, katalogai,nuotraukos ir kt.) j pardavimo vietoje laikomi vieja o7erta nepaisant to, ar nurodytadaikt kaina ar,a kitos pirkimo&pardavimo sutarties slygos, iskyrus atvejus, kai pardavjas aikiai ir nedviprasmikai nurodo, kad tam tikri daiktai nra skirti parduoti #C $.('9 str.). Pardavjas parduodam daikt etiketse ar,a kitokiu ,*du privalo suteikti pirkjui ,*tin, teising ir visapusik in7ormacij apie parduodamus daiktus6 j kain #skaitant visus mokesius), koky,1, vartojimo ,*d ir saugum, koky,s garantijos termin, tinkamumo naudoti termin ,ei kitas daikt ir j naudojimo savy,es, atsi+velgdamas daikt po,*d, j paskirt, vartotojo asmen ,ei ma+menins preky,os reikalavimus #C $.('( str. % d.). Lenklinimo ir kain nurodymo taisykles nustato<ietuvos Aespu,likos *kio ministro 9DD9 m. gegu+s %' d. sakymu 8r. %FD patvirtintos <ietuvos Aespu,likoje parduodam daikt #preki) +enklinimo ir kain nurodymo taisyklsM>N. C , atsi+velgdamas pirkjo, kaip silpnosios sutarties alies, padt vartojimo pirkimo&pardavimo sutari atveju, atskirai reglamentuoja speci7inius vartojimo sutari atvejus6 daikt pardavim pagal pavy5d+ius #C $.('$ str.), preki pardavim ne preky,ai skirtose patalpose #C $.('F str.), pardavim naudojant automatus #C $.('@ str.), daikt pardavim su slyga pristatyti juos pirkjui #C $.($D str.), nuomos&pardavimo sutart #C $.($9 str.), daikt pardavimo pagal sutartis, sudaromas naudojant ryio priemones #C $.($$&$.($F str.), teiss tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis pirkim #C $.($?&$.(FD str.). *I*ME,I,IO PIR1IMOJPAR*AVIMO S3TAR6I /PAT3MAI =idmeninio pirkimo&pardavimo sutartis nuo vartojimo sutarties skiriasi subjektais ,ei tikslais . Pa(al "i"!e#i#io pirki!oLpar"avi!o sutart< par"avjas L as!uo' kuris verKiasi prek)ba' par"avjo atstovas <siparei(oja #ustat)tu laiku per"uoti savo pa(a!i#tus arba <si()tus "aiktus pirkjui #uosav)bs teise %patikji!o teise& pastarojo verslo poreikia!s arba

kitokie!s su as!e#i#iais' $ei!os ar #a! Hkio poreikiais #esusijusie!s poreikia!s te#ki#ti' o pirkjas <siparei(oja su!okti kai#= %B1 A78C1 str7&7 =idmeninio pirkimo&pardavimo sutarties, kitaip nei vartojimo pirkimo&pardavimo sutarties atveju, pirkjas gali ,*ti ir 7i5inis, ir juridinis asmuo. ;aiau ie asmenys yra komercins veiklos su,jektai, t. y. mons ar,a verslininkai. Tai ko!er;i# sutartis, sudaroma ne asmeniniams, o verslo poreikiams tenkinti, :utartis gali ,*ti ilgalaik, jei preks perduodamos atskiromis partijomis #C $.(F9 str.). Beigu tokioje sutartyje nenumatyti preki perdavimo terminai, daikt partijos turi ,*ti perduodamos kas mnes lygiomis dalimis, jeigu kitokia ivada nedarytina atsi+velgiant preky,os paproius ar,a prievols esm1. Beigu per tam tikr termin pardavjas neperdav vis daikt, tai per likus termin #terminus) pardavjas privalo perduoti laiku neperduotus daiktus, iskyrus atvejus, kai sutartis numato k kita #C $.(F9 str. 9 d.). &aikt pristatymas. Prekes turi pristatyti pardavjas, jeigu kitaip nenustatyta didmeninio pirkimo&pardavimo sutartyje. Beigu sutartyje neaptarta, kokiu transportu ir kokiomis slygomis pardavjas turi atga,enti daiktus pirkjui, tai transporto r* ir preki ga,enimo slygas pasirenka pardavjas, jeigu kitokia ivada nedarytina atsi+velgiant preky,os paproius ir prievols esm1 #C $.(F( str. % d.). :utartyje gali ,*ti numatyta pirkjo pareiga atsiimti daiktus pardavjo verslo ar,a kitoje vietoje #sandlyje, gele+inkelio stotyje ir t. t.). &aikt primimas. Pirkjas privalo imtis ,*tin priemoni, kad perduoti daiktai ,*t tinkamai priimti per sutartyje nustatyt termin, o jeigu jis nenustatytas, & per proting termin ir sutartyje numatyta tvarka ,ei ,*dais patikrinti daikt kiek, koky,1 ir nedelsdamas praneti pardavjui apie nustatytus j de7ektus ir kiekio tr*kum #C $.(F> str. % d.). Bei daiktus pirkjas turi atsiimti i transporto organi5acijos, jis privalo patikrinti, ar daiktai atitinka ga,enimo dokumentuose nurodyt in7ormacij, ir daiktus priimti pagal tos transporto r*ies taisykles. <epriimt daikt saugo imas. Pirkjas, nepa+eisdamas sutarties, gali atsisakyti priimti daiktus dl vairi prie+asi. ;aiau jis privalo saugoti daiktus, jeigu atsisak juos priimti, ,ei nedelsdamas praneti pardavjui apie tai. Pardavjas, gav1s praneim, per proting termin turi atsiimti daiktus ar,a praneti pirkjui, k daryti su daiktais. Beigu tokio praneimo nra, pirkjas gali daiktus parduoti ar,a gr+inti pardavjui. " gautos u+ parduotus daiktus pinig sumos pirkjas atlygina pardavimo ,ei saugojimo ilaidas, o likusi sum gr+ina pardavjui. Kreitai gendanius daiktus pirkjas gali parduoti nelaukdamas atsakymo i pardavjo #C $.(F' str. ' d.). =idmeninio pirkimo&pardavimo sutartis gali b#ti nutraukta vienaalikai , kai viena i ali j i esms pa!eid!ia . Pardav o padarytas sutarties pa$eidimas laikomas esminiu, jeigu perduoti daiktai yra netinkamos koky,s ir j tr*kum nemanoma per pirkjui priimtin termin paalinti ar,a pardavjas daugiau kaip du kartus pa+eid daikt perdavimo termin, kai daiktai pagal ilgalaik1 sutart turjo ,*ti perduodami nustatytais terminais #C $.(F? str. 9 d.). Pirk o padarytas sutarties pa$eidimas laikomas esminiu, jeigu jis daugiau kaip du kartus laiku nesumokjo u+ daiktus, kai jie per nustatytus terminus ,uvo perduodami, ar,a daugiau kaip du kartus neatsim daikt, kai jie per nustatytus terminus ,uvo perduodami #C $.(F? str. ( d.). VIE.O5O PIR1IMOJPAR*AVIMO S3TART/S Pa(al vie$ojo pirki!oLpar"avi!o sutart< valst)bs ar savival")bs i#stitu;ija arba valst)bs ar savival")bs <!o#' <stai(a ar or(a#iMa;ija u valst)bs' savival")bs' Valst)bi#io so;iali#io "rau"i!o ?o#"o biu" eto ir kit valst)bs ar savival")bs ?o#" l$as perka "aiktus arba !oka u "arbus ar paslau(as %<skaita#t #uo!=& valst)bs arba savival")bs ar j i#stitu;ij' <!o#i' <stai( bei or(a#iMa;ij poreikia!s te#ki#ti7 Pardavjas pagal vieojo pirkimo&pardavimo sutart yra 7i5inis ar,a juridinis asmuo, o pirkjas & valsty,s ar savivaldy,s valdymo institucija ar,a valsty,s ar savivaldy,s mon, staiga ar organi5acija, kuri u+ valsty,s, savivaldy,s, /alsty,inio socialinio draudimo 7ondo ,iud+eto ir kit valsty,s ar savivaldy,s 7ond las perka daiktus, moka u+ dar,us ar,a paslaugas. :utarties dalykas yra daiktai, paslaugos ir dar,ai. /ieojo pirkimo&pardavimo sutartys sudaromos konkurso tvarka , jeigu statymai nenustato kitaip. C nuostatos vieojo pirkimo&pardavimo sutariai taikomos tiek, kiek kiti statymai nenumato ko kita. /ieojo pirkimo&pardavimo sutari ypatumus iuo metu reglamentuoja %??$ m. rugpj*io %( d. /iej pirkim statymas M%N. @nergijos pirkimoApardavimo sutartys Pa(al e#er(ijos %ar e#er(ijos i$tekli& pirki!oLpar"avi!o sutart< e#er(ijos tieki!o <!o# <siparei(oja patiekti abo#e#tui %vartotojui& per priju#(t= e#er(ijos tieki!o ti#kl= sutart)je #u!at)tos rH$ies e#er(ijos kiek<' o abo#e#tas %vartotojas& <siparei(oja u patiekt= e#er(ij= su!okti ir laik)tis sutart)je #u!at)to jos vartoji!o re i!o' u tikri#ti ja! priklausa#Ki e#er(ijos tieki!o ti#kl eksploatavi!o sau(u!= bei #au"oja! prietais ir <re#(i#i tvarki#(u!= %B1 A78D8 str7 1 "7&7 C !etosios knygos 9( skyriaus normos taikomos, kai elektros, ilumos energija, dujos ir na7tos produktai, vanduo ir kit r*i energija tiekiama per j tinklus, jei statymai nenustato ko kita ar,a kitokia ivada nedarytina atsi+velgiant prievols esm1 #C (.(?% str.). Energijos pirkimo&pardavimo sutartinius santykius reglamentuoja C , Energetikos statymasM9N, !ilumos *kio statymasM(N ir kiti norminiai teiss aktai. Energijos pirkimo&pardavimo sutartis priskiriama vieosioms, o jei pirkjas yra 7i5inis asmuo, perkantis energij savo, eimos ar,a *kio poreikiams tenkinti, & ir vartojimo sutartims. Bei a,onentas & 7i5inis asmuo, vartotojas, naudojantis energij savo ,uitinms reikmms, taikoma supaprastinta sutarties sudarymo tvarka, o sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo rengini prijungimo prie energijos tiekimo tinkl. :ilpnosios alies & vartotojo teisi gyny,os prioritetai pripa+stami ir teism praktikojeM>N. Energijos pirkimo&pardavimo sutarties dalykas priskiriamas prie daikt. ;ai speci7inis o,jektas, reikalaujantis ir atitinkamo reguliavimo. :utarties kaina paprastai nustatoma statym nustatyta tvarka, o ne ali susitarimu. Pirkjas turi6 %) pri+i*rti tec4nin1 rengini ,*kl1C 9) u+tikrinti jam priklausani tiekimo tinkl, kitoki rengini ir prietais ,*kl1 ir j eksploatavimo saugumC () laikytis nustatyto energijos vartojimo re+imoC >) nedelsdamas praneti energijos tiekimo monei apie avarij, gaisr, apskaitos prietais gedimus ir kitokius pa+eidimus. ,E1IL,O5AMO5O *AI1TO PIR1IMO PAR*AVIMO S3TARTIS ,ekil#oja!ojo "aikto pirki!oLpar"avi!o sutarti!i vie#a $alis %par"avjas& <siparei(oja per"uoti #ekil#oja!=j< "aikt= kitai $aliai %pirkjui& #uosav)bs teise' o pirkjas <siparei(oja prii!ti #ekil#oja!=j< "aikt= pa(al per"avi!oLpri!i!o akt= ir su!okti u j<

#ustat)t= pi#i( su!= %kai#=& :utartis yra konsensualin & yra laikoma sudaryta nuo to momento, kai alys susitaria dl vis esmini slyg ir susitarim ireikia notarine 7orma #C $.(?( str.). :utartis yra atlygintin, dvial. :utarties alimis gali ,*ti ,et kurie civilins teiss su,jektai & <ietuvos Aespu,likos ir u+sienio 7i5iniai ar,a juridiniai asmenys, turintys nekilnojamj daikt nuosavy,s ar,a patikjimo teise, iskyrus tam tikras statym nustatytas iimtis dl +ems sklyp sigijimo u+sienio 7i5iniams ar,a juridiniams asmenims. 8ekilnojamojo daikto pirkimo&pardavimo sutartis turi ,*ti notarins -ormos . ;ai imperatyvi statymo nuostata ir 7ormos reikalavim nesilaikymas sutart daro negaliojani #C $.(?( str.). Esminmis nekilnojamojo daikto pirkimo&pardavimo sutarties slygomis laikomos slygos dl pirkimo&pardavimo sutarties dalyko, kainos ir pirkjo teisi +ems sklyp aptarimas, taip pat slygos, nustatytos statymais, ,ei slygos, kurias kaip esmines nustato alys. Esmin gyvenamojo namo, ,uto ar,a j dalies pirkimo&pardavimo sutarties slyga, kai parduodamame name ar,a ,ute gyvena asmenys, kurie pagal statymus ar,a sutartis isaugo teis1 naudotis gyvenamj patalpa ir pasikeitus jos savininkui, yra i asmen ivardijimas #sraas) ir j teiss naudotis gyvenamj patalpa turinys #C $.>DD str.). 8ekilnojamojo daikto pirkimo&pardavimo sutarties dalykas & nekilnojamasis daiktas. :utarties dalyku gali ,*ti tik neiimti i apyvartos, realiai #7i5ikai) eg5istuojantys nekilnojamieji daiktai, kurie priklauso pardavjui nuosavy,s #ar patikjimo) teise, turintys ekonomin1 vert1. 8ekilnojamieji daiktai gali ,*ti apyvartoje tik tada, kai jie yra nustatyta tvarka registruoti 8ekilnojamojo turto registre. 2MO,S PIR1IMASJPAR*AVIMAS ;eisiniuose aktuose svoka Imon2 vartojama dviem reikmmis6 ji gali reikti civilini teisini santyki subjekt ar,a objekt . Pagal C mon yra verslu u+siimaniam asmeniui priklausantis turto ir turtini ,ei neturtini teisi, skol ir kitoki pareig visuma #C %.%%D str.). Civiliniame kodekse mon iskiriama kaip atskiras subjektikumo neturintis teisi objektas . Bmon 0/ prasme negali b#ti aikinama kaip subjektas . Gmons pirkim&pardavim reglamentuoja C !etosios knygos RR""" skyriaus devintasis skirsnis. Pa(al <!o#s pirki!oLpar"avi!o sutart< par"avjas <siparei(oja per"uoti pirkjui #uosav)bs teise vis= <!o#> kaip turti#< ko!pleks= arba jos es!i#> "al<' i$sk)rus teises ir parei(as' kuri par"avjas #eturi teiss per"uoti kitie!s as!e#i!s' o pirkjas <siparei(oja tai prii!ti ir su!okti kai#= %B1 A79G0 str7 1 "7&7 Gmons pirkimo&pardavimo sutartis yra konsensualin, nes alims teiss ir pareigos atsiranda nuo to momento, kai alys sudaro sutart. :utartis atlygintin. 0tlygintinumas pasireikia tuo, kad mons pirkjas privalo sumokti kain pardavjui. !is sutarties po,*dis nesikeiia ir tuomet, kai mon yra neigiamo ,alanso, t. y. perkamas i esms ne aktyvas, o pasyvas. :utartis yra dvial, nes tiek pardavjas, tiek pirkjas turi ir teises, ir pareigas. %utarties dalykas. Gmon yra vientisas turtinis kompleksas, apimantis visas turto r*is, naudojamas pelnui gauti, & pastatus, kit nekilnojamj turt, renginius, +aliavas, pusgaminius, +ems nuomos ar,a panaudos teis1 ir kitas turtines teises, taip pat teises 7irmos vard, preks +enkl, gamy,ines ir komercines paslaptis #kno=6Ao=) ir kt. ;aigi sandori su mone o,jektu tampa turtinio ir neturtinio po,*d+io dalykai, kuri prigimtis reikalauja skirtingo perleidimo re+imo. mon/ reikia skirti nuo kito panaaus objekto ) turtinio komplekso #C %.%%D str. 9 d.). ;urtin kompleks sudaro tik daiktai, kuriuos vienija ,endra *kin paskirtis. G turtinio komplekso sudt neeina skolos, iimtins ir kitos turtins ,ei neturtins teiss, todl turtinio komplekso pardavimui ,mons pirkim6pardavim reglamentuo anios normos netaikomos. Pagal mons pirkimo&pardavimo sutart, jeigu joje nra numatyta kitaip, pirkjui taip pat pereina teis 7irmos vard, preki ar paslaug +enkl ar,a kitus pardavj ar jo prekes, ar teikiamas paslaugas identi7ikuojanius +ymenis, taip pat teises, kurios pardavjui priklauso pagal licencin1 sutart #C $.>D9 str. 9 d.). Pagal mons pirkimo&pardavimo sutart negali b#ti perleid!iamos teiss , kurios yra neatskiriamai susi usios su asmeniu. Pagal leidimus #licencijas) gytos teiss gali ,*ti perleistos tik tais atvejais, kai tokio perdavimo galimy, numatyta statymuose ar,a leidime #licencijoje). "orma. Bmons pirkimo)pardavimo sutartis sudaroma ratu ant vieno dokumento ir turi b#ti patvirtinta notaro . :utarties priedai nustatyti C $.>D> straipsnio 9 dalyje6 mons turto inventori5avimo aktasC mons ,alansasC nepriklausomo auditoriaus ivada apie mons turto sudt ir jo kainC mons skol sraas, kuriame nurodytas skolos dydis, vykdymo terminas, prievoli u+tikrinimo r*is, kreditoriai ir j adresai. Beigu sutartis neatitinka 7ormos reikalavim, ji yra negaliojanti #C $.>D( str. 9 d.). Gmons pirkimo&pardavimo sutartis ir jos pakeitimai turi ,*ti registruojami juridini asmen registre. :utarties neregistravimas nedaro jos negaliojanios, t. y. ji privaloma sutarties alims, taiau neregistruota sutartis negali ,*ti panaudota prie treiuosius asmenis. +urinys. Gmons pirkimo&pardavimo sutartyje turi ,*ti nurodyta parduodamos mons turto sudtis ir mons kaina, taip pat asmuo, kuriam ,us sumokta ir kuris atsiskaitys su mons kreditoriais. !ios slygos yra esmins mons pirkimo&pardavimo sutarties slygos. Lalys. Gmons pardavju ir pirkju gali ,*ti fizinis ar,a uridinis asmuo. *AI1T PIR1IMASJPAR*AVIMAS I.SIMO1TI,AI Pa(al "aikt pirki!oLpar"avi!o i$si!okti#ai sutart< par"avjas <siparei(oja par"uoti "aikt= pirkjui' o par"avjas L "aikt= prii!ti ir su!okti u j< kai#= laika#tis sutart)je #ustat)t ter!i#7 Pagal daikt pirkimo&pardavimo isimoktinai sutart pardavjui ilieka nuosavy,s teis parduodamus daiktus tol, kol pirkjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip #C $.>%% str.). Pirkju pagal sutart gali ,*ti tiek fizinis asmuo, tiek ir uridinis asmuo.

Bei pirkjas yra 7i5inis asmuo, sigyjantis daikt asmeniniams, eimos, nam *kio poreikiams tenkinti #vartotojas), sutariai taikomos vartotoj teises ginanios teiss normos #C $.%@@ str. ir kt.). :utartis turi ,*ti sudaryta raytine forma. Dsmins ios sutarties slygos yra sutarties dalykas, daikto kaina ir periodini mok dydis, periodini mok mokjimo terminai ir atsiskaitymo tvarka. Pirkimo&pardavimo sutarties isimoktinai dalyku gali ,*ti kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai. Bei sutarties dalykas yra nekilnojamieji daiktai, sutariai taikomos ir nekilnojamj daikt pirkim&pardavim reglamentuojanios normos. Bei nuosavy,s teis daikt ilieka pardavjui, o pirkjas nesilaiko sutartyje nustatyt mok mokjimo termin, pardavjas turi teis1 pareikalauti sumokti vis kain i karto ar,a atsiimti parduot daikt. Pirkjas turi teis1 reikalauti gr+inti savo mokas, jeigu sutartyje nenumatyta ko kito. !ia teise pardavjas negali pasinaudoti, jeigu pirkjas yra sumokj1s daugiau kaip pus1 daikt kainos, iskyrus atvejus, kai sutartis numato kitaip. " gr+intin mok atskaitomos sutartyje numatyto daikto nusidvjimo ir naudojimosi daiktu ilaidos. Beigu nuosavy,s teis pereina pirkjui nuo daikto perdavimo, laikoma, kad is daiktas yra keistas priverstine 4ipoteka #ar,a keitimu) pardavjui u+tikrinant pirkjo prievoles pagal sudaryt sutart, iskyrus atvejus, kai sutartis nustato kitaip #C $.>%> str. 9 d.). Pardavjas turi teis1 reikalauti, kad pirkjas nedelsdamas sumokt likusi kainos dal, jeigu pirkjas ,e pardavjo sutikimo perleid+ia daiktus kitam asmeniui ar,a daiktai dl neteist pirkjo veiksm aretuojami. Bei pardavjas atsiima daikt dl to, kad sutartis ,uvo nutraukta, jis privalo registruotos sutarties registracij panaikinti per dvideimt dien, o jei sutarties dalykas yra nekilnojamasis daiktas, & per eiasdeimt dien. Bei daiktai pagal pirkimo&pardavimo isimoktinai sutart sigyti teikti paslaugoms ar,a mons verslui, aplinky,, kad nusipirkt neregistruojam daikt nuosavy,s teis ilieka pardavjui, gali ,*ti panaudota prie treiuosius asmenis tik tuomet, kai sutartis registruota :utari registreM%N. PIR1IMASJPAR*AVIMAS S3 ATPIR1IMO TEISE Pa(al pirki!oLpar"avi!o su atpirki!o teise sutart< par"avjas <siparei(oja par"uoti "aikt= pirkjui kartu <()"a!as teis> par"uot= "aikt= atpirkti' o pirkjas <siparei(oja "aikt= val")ti' #au"oti ir juo "ispo#uoti taip' ka" par"avjas (alt <()ve#"i#ti atpirki!o teis> %B1 A791C str7&7 Pardavjas atpirkimo teis1 turi ne ilgiau kaip penkerius metus. Beigu sutartyje alys numat ilgesn termin, taikomas penkeri met terminas #C $.>%F str. ( d.). aip ir pirkimo&pardavimo isimoktinai sutartis, pirkimo&pardavimo su atpirkimo teise sutartis, kai neregistruojami daiktai perkami paslaugoms teikti ar,a mons verslui, gali ,*ti panaudota prie treiuosius asmenis tik tuo atveju, jeigu ji registruota :utari registre. Pirkimo&pardavimo su atpirkimo teise sutartys paplitusios ,ank veikloje & prekiaujant verty,iniais popieriais. <ietuvos ,anko valdy,os 9DDD m. kovo ? d. nutarimu 8r. (% ,uvo patvirtintos 0tpirkimo sandori tarp <ietuvos ,anko ir ,ank sudarymo ir vykdymo taisyklsM%N. *AI1T PAR*AVIMAS A31BIO,O 4-*3 *aikt pirki!asLpar"avi!as auk;io#o bH"u rei$kia' ka" "aiktai siHlo!i pirkti kelie!s as!e#i!s per tarpi#i#k= L auk;io#o ve"j=' o sutartis laiko!a su"ar)ta su tuo pirkju L auk;io#o "al)viu' kuris pasiHlo "i" iausi= kai#= u par"uo"a!= "aikt= %B1 A791F str7&7 0ukcionas gali ,*ti savanorikas ir priverstinis. Priverstinis aukcionas, pavy5d+iui, yra var+ytyns. B vykdymo ypatumus nustato CP . /alsty,ei ir savivaldy,ei nuosavy,s teise priklausantiems daiktams parduoti aukciono ,*du C nuostatos taikomos tiek, kiek kiti statymai nenumato ko kita. :utartis laikoma sudaryta nuo plaktuko d*+io ar,a kitokio aukciono vedjo prasto veiksmo. 0ukciono dalyvis neturi teiss ataukti savo pasi*lymo. TEISI PIR1IMASJPAR*AVIMAS ;eisi pirkimui&pardavimui taikomos ,endrosios pirkimo&pardavimo sutart reglamentuojanios normos. ;eiss gali ,*ti pirkimo&pardavimo dalyku, jeigu tai neprietarauja teisi prigimiai ir esmei. 0tskirai C nustato paveldjimo teisi ,ei ginijam teisi pardavimo taisykles. Paveldjimo teisi pardavimo atveju pardavjas6 a) privalo garantuoti pirkjui savo, kaip pdinio, statusC ,) privalo perduoti pirkjui visus i palikimo gautus vaisius ir pajamas, visas reikalavimo teises ir u+ parduotus daiktus, sudarius palikimo dal, gaut kain. Kinijam teisi pardavimo atveju6 a) teis yra gino o,jektas, jeigu j ginija asmuo pareikdamas iekin ar,a jeigu yra reali tikimy,, kad toks iekinys gali ,*ti pareiktasC ,) advokat, teisj, notar, teismo antstoli, j eimos nari ir artimj giminaii sudarytos ginijam teisi pirkimo&pardavimo sutartys negalioja. 1ITO1I PIR1IMOJPAR*AVIMO S3TAR6I /PAT3MAI 3erty#ini popieri ir valiutos pirkimo6pardavimo sutartis. /erty,ini popieri ir valiutos sutari ypatumus reglamentuoja special*s statymai. Pavy5d+iui, %??? m. kovo %$ d. Veki statymasM%N ir /ekseli statymasM9N, 9DDF m. sausio %@ d. <ietuvos Aespu,likos 7inansini priemoni rink statymasM(N, 9DDD m. liepos %( d. 0kcini ,endrovi statymasM>N, %??( m. liepos F d. O+sienio valiutos <ietuvos Aespu,likoje statymasM'N, %??> m. kovo %F d. <ito patikimumo statymasM$N ir kt. Paprastai verty,inio popieriaus patvirtinta teis gali ,*ti perleista kitam asmeniui tik tuo atveju, jei perleid+iamas pats verty,inis popierius. /erty,iniai popieriai perleid+iami perdavimu, juos indosuojant #C %.%D% str. ( d.). Pirkimo6pardavimo sutarties sudarymas konkurso #-du. Pirkimo&pardavimo sutart sudaro konkurso ,*du pardavjas su pirkju, kur konkurso komisija nustato pagal konkurso slygas, pirkimo&pardavimo sutarties sudarym konkurso ,*du reglamentuoja C ir konkurso taisykls. Bas tvirtina konkurso organi5atorius ar,a kitas jo galiotas asmuo. Pirkimo6pardavimo sutari sudarymas #ir$o e. Pirkimo&pardavimo sutari sudarym preki ar,a verty,ini popieri ,ir+oje reglamentuoja ,ir+ veikl nustatantys statymai ir preky,os ,ir+ose taisykls. Bendrosios pirkimo&pardavimo sutari sudarymo taisykls ,ir+oje sudaromoms pirkimo&pardavimo sutartims taikomos tiek, kiek jos neprietarauja ,ir+ veikl reglamentuojantiems statymams ar,a sutarties esmei.

Pirkimo6pardavimo sutartis su ilyga dl nuosavy#s teiss. Pagal pirkimo&pardavimo sutart su ilyga dl nuosavy,s teiss nuosavy,s teis parduodam daikt ilieka pardavjui tol, kol pirkjas nevykdo sutartyje nurodyt slyg. Pagal pirkimo&pardavimo sutart su ilyga dl nuosavy,s teiss pirkjas neturi disponavimo parduodamu daiktu teiss tol, kol nevykdo sutartyje nurodyt slyg. 1@ TEMA MAI, S3TARTIES SAMPRATA Pagal !ai# sutart< viena alis sipareigoja perduoti kitai aliai nuosavy,s teise vien daikt mainais u+ kit daikt #C $.>(9 str.). Pagal savo teisin1 prigimt main sutartis yra la,ai panai pirkimo.pardavimo sutart. Pain sutariai taikomos pirkimo.pardavimo sutartis reglamentuojanios normos #C RR""" skyrius), jeigu tai neprietarauja main esmei. Pain sutartis nuo pirkimo pardavimo sutarties skiriasi iais po+ymiais6 %) main sutartyje viena alis gauna ne pinigin ekvivalent #kaip tai yra pagal pirkimo & pardavimo sutart), ,et kit daikt . <0; yra pa+ymj1s, kad Imainai ir pirkimas.pardavimas turi ,endr ,ruo+, ,et tai & ne tapat*s sandoriai. 8ors a,iej sandori atveju vyksta turto perdavimas, taiau main esm yra apsikeitimas daiktais, o pirkimo.pardavimo sutartimi daiktas perduodamas kito asmens nuosavy,n u+ sutart pinig sum #kain). ;ai esminis main skirtumas nuo pirkimo.pardavimo2 #<0; 9DD' m. kovo ? d. nutartis civilinje ,yloje *. 1ali-nien v. <. Limanauskien, 8r. ( .(.%$'H9DD', kategorija >$, (D.?.%). 9) pagal pirkimo & pardavimo sutart viena alis yra pirkjas, o kita alis yra pardavjas, tuo tarpu pagal main sutart a,i alys tuo pat metu yra ir pirkjas, ir pardavjas. Pain sutarties bruo ai #C $.>(9 & $.>(' str.)6 onsensualin, dvial, atlygintin sutartis, sinalagmatin, pasi+yminti prieprieini reikalavim po,*d+iu. ;ai sutartis dl daikt perdavimo. <0; yra pasisak1s dl i main sutarties po+ymi6 Istatymo leidjo naudojama svoka Iperleidimas2 yra api,endrinanti, civilinje teisje reikianti nuosavy,s teiss perdavim kitam asmeniui, o taip pat vienas i ,*d gyvendinti savininkui savo disponavimo teis1 tiek u+ atlyginim, tiek ir neatlygintinai. Perleidimo teis gali ,*ti reali5uota per vairias sandori r*is6 pirkimo.pardavimo, dovanojimo, main ir kt. Pain sutartis savo esme yra turto perleidimo sutarties r*is. ;ai sinalagmatin sutartis, kuri yra atlygintin a,iems sandorio alims ir joms a,iems sukuria teises ir pareigas. #<0; 9DD( m. vasario %F d. nutartis civilinje ,yloje 0!1 korpora'i a O(ietverslas2 v. D. 4rakauskas, 8r. ( .(.%%(H9DD(, kategorija6 %'.9.%.%C %'.9.9.@C 9%.9.9.%C 9%.$C 99.%C >%C ?>.%C %D(). :utarties tikslas & perduoti alims daikt nuosavy,s teise mainais u+ kit daikt, perduodam nuosavy,s teise. 1ai#a pagal main sutart yra kiekvieno keiiamo daikto vert. C yra nustatyta daikt l)(iaverti$ku!o preMu!p;ija . Beigu ko kita nenumato main sutartis, pre5iumuojama, kad daikt kaina yra vienoda ir jais keiiamasi ,e joki priemok #C $.>(( str. % d.). ai sutartyje numatyta, kad mainom daikt kaina skiriasi, tai alis, kuri privalo perduoti ma+esns kainos daikt nei kitos alies perduodamo daikto kaina, #eprivalo kitai aliai !okti kai# skirtu!o, jeigu ko kita nenustato sutartis. MAI, S3TARTIES .AL/S' *AL/1AS' T3RI,/S IR EORMA :utarties $al)s gali ,*ti tiek 7i5iniai, tiek juridiniai asmenys, tiek valsty, ir savivaldy,s. Aeikia atsi+velgti ,endrsias asmen teisnum ir veiksnum reglamentuojanias nuostatas, pv5., asmenys iki %> met gals mainyti tik tokius daiktus, kurie atitiks smulki sandori samprat. ;aip pat ,*tina atsi+velgti viej juridini asmen specialaus teisnumo taisykl1. 0tsi+velgiant tai, kad main sutariai yra taikomos pirkimo pardavimo sutarties taisykls, main sutarties atveju abi main sutarties $al)s laiko!os ir perduodamos preks pardavju, ir gaunamos preks pirkju. :utarties alimi gali ,*ti tik tie 7i5iniai ir juridiniai asmenys, kurie turi mainomus daiktus nuosavy,s ar patikjimo teis1. Pain sutarties atveju mainomas dalykas perduodamas nuosavy,nC kiekvienai i sutarties ali nuosavy, pereina tuo paiu metu po to, kai a,i alys vykd savo sipareigojimus. <0; yra pa+ymj1s, kad Ikitas skiriamasis main ir pirkimo.pardavimo po+ymis yra nuosavy,s teisi daikt atsiradimo momentas. 8uosavy,s teis daikt pirkimo.pardavimo atveju atsiranda nuo jo perdavimo #C $.(?( str. > d., C $.(%F str. % d.), o imainytus daiktus & a,iejoms main sutarties alims tuo pat metu, t. y. kai prievol1 perduoti daiktus vykdo a,i alys #C $.>(> str.)2 #<0; 9DD' m. kovo ? d. nutartis civilinje ,yloje *. 1ali-nien v. <. Limanauskien, 8r. ( .(.%$'H9DD', kategorija >$, (D.?.%). :utarties es!i# s=l)(a & dalykas. Pain sutarties slyga dl sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leid+ia nustatyti daikto pavadinim ir kiek #C $.(D$ str.). Pain sutarties dalyku gali ,*ti daiktas, kitas turtas, skaitant ir turtines teises. ;eism praktikoje su7ormuluotas teiginys, kad Imain sutarties esmins slygos yra mainomi daiktai #sutarties dalykas), taip pat tai, kad jie perduodami mainais kitam asmeniui nuosavy,n #sutarties turinys)2 #(!+ KFFE m. gegu$s KH d. nutartis #ylo e !.).*agelien v. !.Popelien , <r. HK7H79KKQKFFE5. :utarties turi#)s7 Pain sutarties ali teiss ir pareigos yra a#alo(i$kos pirkjo ir pardavjo teisms ir pareigoms, taiau pagal main sutart a,i alys yra ir pirkjas, ir pardavjas tuo paiu metu, todl main teisinio santykio su,jektas tuo paKiu !etu turi abiej pirkimo & pardavimo su,jekt teises ir parei(as. Pain sutarties ali pareigos yra vienodos a,iems sutarties alims. Pagrindin main sutarties ali pareiga yra per"uoti "aikt= #uosav)b# kitai aliai. C nustato prievols perduoti daiktus vykdymo moment . a,i alys savo prievol1 perduoti daiktus turi <v)k")ti kartu, taiau i norma yra dispo5ityvi ir alys gali sutartyje nustatyti ir kitokias taisykles. C numato alims apsaugines nuostatas, jei mainomas daiktas ireikalaujamas pagal treiojo asmens reikalavimus, taip pat jei alis perdavusi daikt nra jo savininku #C $.>(' str.). :utarties ?or!ai taikomos ,endros sutari sudarymo taisykls. 0tsi+velgiant tai, kad sutariai yra taikomos pirkimo.pardavimo sutarties taisykls, taikomi ir reikalavimai, numatyti pirkimo.pardavimo sutarties 7ormai. Pavy5d+iui, nekilnojamojo daikto pirkimo.pardavimo sutartis turi ,*ti notarins 7ormos, todl i taisykl ,us taikoma ir main sutarties 7ormai. *OVA,O5IMO S3TARTIES SAMPRATA

Pagal "ova#oji!o sutart< viena alis #dovanotojas) neatlygintinai perduoda turt ar turtin1 teis1 #reikalavim) kitai aliai #apdovanotajam) nuosavy,s teise ar,a atleid+ia apdovanotj nuo turtins pareigos dovanotojui ar treiajam asmeniui #C $.>$' str.). =ovanojimas pagal dovanojimo tiksl gali ,*ti skirstomas 6 dovanojim, vykdom vieno ko#kretaus as!e#s interesais, ir dovanojim, vykdom #eapibr to as!e# rato interesais, tam tikram naudingam tikslui & t.y. auka #parama ar la,dara). :utarties tikslas & perduoti turt ar turtin1 teis1 kito asmens nuosavy,n neatlygintinai. <0; vienoje ,yloje pasisak6 Idovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo io sandorio alys smoningai siekia tam tikro tikslo . dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turt kito asmens nuosavy,n, o apdovanotasis nori j neatlygintinai gauti. ;am, kad ,*t sudaryta dovanojimo sutartis la,ai svar,i reikm1 turi paties +mogaus #dovanotojo) vidin valia, kuriai susi7ormuoti jam reikia turti motyvus ir tiksl. ;eisin1 reikm1 turi tiktai tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio alys j sudarydamos, o nuo to ir priklauso to sandorio teisin prigimtis, todl reikia nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norjo ir siek neatlygintinai perduoti savo turt apdovanojamajam jo nuosavy,n. ;okiam sandoriui sudaryti yra ,*tina, kad dovanotojas savo tikrj vali atiduoti turt neatlygintinai kitam asmeniui jo nuosavy,n, ireikt vieai ir statyme numatyta 7orma. !iuo atveju, iorinis valios ireikimas turi atitikti vidin . tikrj valios turin. "kreiptai iorikai ireikus tikrosios #vidins) valios turin gali ,*ti sudarytas ne tas sandoris, kur norjo ir siek sudaryti sandorio alys2 #<0; %??? m. kovo %' d. nutartis civilinje ,yloje .. !domaitis ir kt. v. P. Padelskas ir kt., ,ylos 8r. ( .F. $H%???, kategorija >?). itoje ,yloje <0; pa,r+ia ,*tiny,1 aikintis dovanotojo vali perleisti turt kito asmens nuosavy,n neatlygintinai6 Idovanojimo sutartis yra valinis aktas, kuriuo alys smoningai siekia vieningo tikslo & nuosavy,s teisini santyki turt pasi,aigimo dovanotojui ir atsiradimo apdovanotajam. 0smuo, dovanojantis turt, paprastai turi turti tokio savo elgesio motyv ir tiksl. Tikslu galima ,*t vardinti savo turto perdavim kitam asmeniui nuosavy,n, o !ot)vu & paskatas, dl kuri turtas perduodamas. Potyvo anali5 ios ,ylos atveju leid+ia teismui sua,ejoti, ar apskritai dovanojimo sutart sudariusi iekov #dovanos davja), sudarydama toki sutart, suprato tokios sutarties teisines pasekmes ir spr1sti, koki pasekmi ji siek. "ekov, padovanodama i esms vertingiausi savo turt . ,ut, kuris yra ,*tinas ir jai paiai naudotis, negalt jo neatlygintinai atsisakyti. 0pie tai, kad iekov po dovanojimo sutarties sudarymo ,utu nesinaudos, neteig netgi iekov. "ekovs senyvas am+ius #sutarties sudarymo metu jai ,uvo FF metai) taipogi teismui leido patikti pastarosios aikinimu apie ketinim savo turt perleisti atsakovei tik po savo mirties. WQX 0pygardos teismas pagrstai iekovs ,uto dovanojimo sutarties sudarym pripa+ino kaip sandor, sudaryt suklydimo, turinio esmin1 reikm1, takoje2 #<0; E;;; m. rugs o 9 d. nutartis 'ivilin e #ylo e !. (iu$inait v. 3. (iu$inait, <r. HK7H7M;HQE;;;, kategori a IK5. =ovanojimo sutarties po )!iai Aealin, vienaal, neatlygintin sutartis =ovanojimo sutartis yra reali#, nes laikoma sudaryta nuo turto ar turtins teiss #reikalavimo) perdavimo ,ei apdovanotojo atleidimo nuo turtins pareigos dovanotojui ar treiajam asmeniui. !ios sutarties su"ar)!as ir v)k")!as suta!pa. Pa a"as pa"ova#oti turt ar turtin1 teis1 ar,a atleisti nuo turtins pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi #C $.>$' str. 9 d.). C Gsigaliojimo statymo >@ str. 9 d. numato, kad C $.>$' str. 9 d. dl pa+ado dovanoti taikoma tik po C sigaliojimo duotiems pa+adams padovanoti turt ar turtin1 teis1. Pa+adas padovanoti turt vertintinas kaip ikisutarti#iai ali santykiai. "kisutartiniuose santykiuose statymas nustato ali pareig elgtis s+iningai #C $.%$( str.). =l nes+iningo alies elgesio ikisutartiniuose santykiuose gali kilti atsakomy,. !ie principai atsispindi ir dovanojimo sutarties reglamentavime. C $.>$' straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, kad asmuo, kuriam ,uvo pa+adta k nors padovanoti ateityje, turi teis1 #uostoli, susijusi su pasirengimu priimti dovan, atlyginim, jeigu dovanotojas atsisak sudaryti dovanojimo sutart "l #epateisi#a! prie+asi. !i sutartis yra vie#a$al, nes dovanojimo sutarties ali nesieja prieprieins teiss ir pareigos, t.y.6 apdovanotasis joki pareig negyja #iskyrus iimt numatyt C $.>$F str., kai dovanotojas nustato s=l)(=, kad padovanotas turtas turi ,*ti naudojamas tam tikram tikslui. ;okiu atveju apdovanotasis privalo dovanot turt panaudoti sutartyje nustatytam tikslui, o jeigu jis ios slygos nevykdo, dovanotojas teismo tvarka turi teis1 reikalauti, kad slyga ,*t vykdyta ar,a kad ,*t panaikinta sutartis ir turtas gr+intas)C apdovanotasis neatsako u+ dovanotojo skolas #iimtis yra numatyta C $.>F> str.), dovanotojas taip pat negyja joki teisi. =ovanojimo sutartis yra #eatl)(i#ti# visais atvejais, kadangi dovanotojas u+ savo turto perdavim i apdovanotojo negauna jokio prieprieinio patenkinimo. Bei alys dovanojimo sutartyje numato prieprieines apdovanotojo pareigas dovanotojo at+vilgiu, sutartis negali ,*ti laikoma dovanojimo sutartimi & tokie santykiai kvali7ikuotini kaip main, pirkimo.pardavimo, rangos sutartis, priklausomai nuo sutartyje nustatyt slyg. <0; yra pasisak1s, kad Ivienas pagrindini dovanojimo sutarties po+ymi yra jos #eatl)(i#ti#u!as. ;aiau nagrinjamu atveju ali sudaryta dovanojimo sutartis yra atlygintin, nes vietoj padovanot gyvenamj patalp iekovai gijo turtin1 teis1 & gyvenamosios patalpos nuomos teis1. Esant tokioms aplinky,ms, ali dovanojimo sutartis kvali7ikuotina kaip main sutartis2 #<0; 9DD% m. gruod+io %D d. nutartis civilinje ,yloje !.%trainys v. !1 O(ietuvos energi a2 8r. ( .(.%9?'H9DD%, kat. (F.$C >%). <0; yra pa+ymj1s, kad Idauguma civilini sandori yra atlygintiniai, o dovanojimo sutarties kvali7ikuojantis po+ymis yra #eatl)(i#ti#u!as. !is dovanojimo sandorio elementas yra es!i#is. WQX :lyga dovanojimo sutartyje suteikti param ar kitokia 7orma atsilyginti dovanotojui yra negalima, nes tai prietarauja io sandorio, kaip neatlygintinio, prigimiai2 #<0; 9DD% m. vasario 9% d. nutartis civilinje ,yloje .. )ontvilo vardo (enk kult-ros funda'i a v. *. Kupinskas, 8r. ( .(.9D$H9DD% m., kategorija %'.9.9.$, >>). itoje ,yloje <0; nurod, kad Idovanojimo sutartimi viena alis & dovanotojas neatlygintinai perduoda kitai aliai & apdovanojamajam turt nuosavy,n. !i sutartis yra reali#, taip pat #eatl)(i#ti#7 WQX =ovanojimo sutartis yra valinis aktas, kuriuo asmuo & dovanotojas nesiekia sau naudos, taiau, antra vertus, nesiekia ir sau +alos2 #(!+ E;;; m. gruod$io KK d. nutarty e 1. +rukonien v !. %kuas, 4. Pakeryt, <r. HK7H7;;IQE;;;, kategori a IK5. =ovanojimas & vienaal sutartis, taiau dvialis sandoris =ovanojimas yra "vi$alis sa#"oris. =ovanojimo sutartyje yra dvi alys & dovanotojas ir apdovanotasis. !iai sutariai sudaryti reikalinga dviej ali suderinta valia. 8epakanka tik dovanotojo vienaalio valios ireikimo daikt padovanoti . apdovanotasis taip pat turi ireikti savo vali dovan priimti. /ienoje ,yloje <0; konstatavo6 Idovanojimo sandoris yra realinis WQX Sutarti# tokio sandorio kilm pasireikia tuo, kad padovanoto namo perdavimui reikalingas apdovanotojo sutikimas, nors da+niausiai pre5iumuojama, kad toks sutikimas ,us gautas. Beigu apdovanotasis atsisako priimti dovan, dovanojimo sutartis nutraukiama2 #<0; 9DD% m. vasario 9% d. nutartis civilinje

,yloje .. )ontvilo vardo (enk kult-ros funda'i a v. *. Kupinskas, 8r. ( .(.9D$H9DD% m., kategorija %'.9.9.$, >>). Aeikt patikslinti teism praktikos su7ormuluot teigin . jeigu atsisakoma dovan priimti, tai dovanojimo sutartis yra laikoma nesudaryta . 0pdovanotasis turi teis1 atsisak)ti prii!ti dovan. ;ai jis gali padaryti ,et kuriuo momentu iki "ova#os per"avi!o jam #C $.>$@ str. % d.). ;aiau jeigu dovanojimo sutartis ,uvo raytin, tai dovanotojas turi teis1 reikalauti i apdovanotojo, nepagrstai atsisakiusio priimti dovan, atlyginti dl atsisakymo atsiradusius nuostolius #C $.>$@ str. 9 d.). 0pdovanotojo teis atsisakyti priimti dovan kyla i ikisutartini teisini santyki, o ne i paios dovanojimo sutarties. Beigu asmuo atsisako priimti dovan dar iki jos perdavimo, galima teigti, kad jis neduoda akcepto sudaryti sutart, nes perdavus daikt sutartis ,*t jau sudaryta. =ovanojimui taikomi tam tikri apriboji!ai, susij1 su paveldjimu, ,endrosios jungtins nuosavy,s dovanojimu ir kt. speci7iniais atvejais #C $.>$$ str., $.>F% str.). C neleid+ia sudaryti toki dovanojimo sutari, kad turtas pereit apdovanotajam dovanotojo !irties atveju. C nustato, kad sutartis, pagal kuri dovana pereina apdovanotajam nuosavy,s teise po dovanotojo mirties, negalioja. !iems santykiams taikomos paveldjimo teisinius santykius reglamentuojanios normos. Patvarkymas dl turto mirties atveju 7orminamas testamentu #C '.%? str.). *OVA,O5IMO S3TARTIES .AL/S' *AL/1AS' T3RI,/S IR EORMA =ovanojimo sutarties "al)kasI daiktai, pinigai, verty,iniai popieriai, kitas turtas, turtins teiss #reikalavimai), apdovanotojo atleidimas nuo turtins pareigos dovanotojui apdovanotojo atleidimas nuo turtins pareigos treiajam asmeniui. =ovanojimo sutarties dalyku gali ,*ti tik tas turtas, kur dovanotojas jau turi nuosavy,s teises dovanojimo sutarties sudarymo metu. :utarties dalyku negali ,*ti turtas, kuris dovanotojo ,us sukurtas ar gytas ateityje. C imperatyviai nustato, kad turto, kurio nra sutarties sudarymo metu ar kuris ,us sukurtas tik ateityje, dovanojimo sutartis #e(alioja. =ovanojimo sutarties es!i#s s=l)(os6 slyga dl sutarties dalyko, dl sutarties neatlygintinumo, dl jos dalyko perdavimo.primimo nuosavy,n. =ovanojimo sutarties $al)s vadinamos6 dovanotoju ir apdovanotuoju. !alimis gali ,*ti 7i5iniai, juridiniai asmenys, valsty,, savivaldy,s, kurie yra dovanojamo turto savininkai ar j galioti asmenys. *ova#otoju gali ,*ti tik tas asmuo, kuris valdo, naudoja turt ar disponuoja juo nuosavy,s ar patikjimo teise. C nustato, kad dovanojimo sutartis negalioja, jeigu dovanotojas ne,uvo dovanos savininkas ar,a ne,uvo tinkamai galiotas sudaryti toki sutart #C $.>FD str. ( d.). C nustato, kad dovanotojas #e(ali bHti #eveiks#us asmuo. 8eveiksnaus asmens glo,jui draud+iama dovanoti neveiksnaus asmens turt pastarojo vardu, iskyrus sim,olines dovanas, kuri vert nevirija vieno minimalaus gyvenimo lygio dyd+io sumos. Ribotai veiks#aus asmens galimy, sudaryti dovanojimo sutart reglamentuojama C 9.@ straipsnio 9 dalimi ,ei 9.%% straipsnio 9 ir ( dalimis. 0ptariant dovanojimo sutarties al . dovanotoj, ,*tina atskirai aptarti vie$j juri"i#i as!e# & valsty,s ir savivaldy,i institucij #moni, staig, organi5acij) galimy,1 #su,jektikum) sudaryti dovanojimo sutart. !i juridini asmen su,jektikum, kiek tai susij1 su valsty,s ,ei savivaldy,i turto valdymu, naudojimu, disponavimu juo, reglamentuoja <ietuvos Aespu,likos valsty,s ir savivaldy,i turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo statymas, kurio %F straipsnis numato tokio turto perdavimo ,*dus kit asmen nuosavy,n, kartu numatydamas galimy,1 atitinkamus ,*dus reglamentuoti ir kituose statymuose. ;aiau nei is statymas, nei kiti statymai #e#ustato (ali!)bs "ova#oti valst)bs ar savival")bs turt= kitie!s as!e#i!s . Ap"ova#otuoju gali ,*ti 7i5inis ar juridinis asmuo, taiau statyme taip pat yra nustatyti tam tikri apri,ojimai ir draudimai. 8eveiks#ia! as!e#iui skirtas dovanas turi teis1 priimti tik jo glo,jas, iskyrus sim,olines dovanas, kuri vert nevirija vieno minimalaus gyvenimo lygio dyd+io sumos. =ovanojimo sutarties turi#)s C nustato ias "ova#otojo parei(as6 %) dovanotojas pagal sutart privalo perduoti dovanojam turt ,e teiss j suvar+ym, kurie trukdyt apdovanotajam naudotis ar disponuoti turtu ar,a j valdyti #iskyrus atvejus, kai tokie suvar+ymai aptarti sutartyje ir apdovanotasis sutinka priimti suvar+yt daikt)C 9) dovanotojas perduoda tik tas su dovanojamu turtu susijusias teises, kurias jis turiC () dovanotojas apmoka sutarties sudarymo ir vykdymo ilaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. C $.>$F straipsnyje numatytu atveju ap"ova#otasis <()ja parei(= vykdyti dovanotojo nustatyt s=l)(= padovanot turt naudoti tam tikram tikslui. Beigu apdovanotasis ios slygos nevykdo, dovanotojas teismo tvarka turi teis1 reikalauti6 kad slyga ,*t vykdyta ar,a kad ,*t panaikinta sutartis ir turtas gr+intas. :utarties ?or!a priklauso nuo sutarties kainos ir dalyko. :utartis, kai dovanojama "i"es# kaip @GGG lit suma, turi ,*ti ra$)ti#s 7ormos. ,ekil#oja!ojo daikto dovanojimo sutartis turi ,*ti #otari#s 7ormos. =ovanojimo sutartis, kurios suma "i"es# kaip @G GGG lit, turi ,*ti #otari#s 7ormos. 8ekilnojamojo daikto ar daiktins teiss j dovanojimo sutartis teisines pasekmes tretiesiems asmenims sukelia tik tuo atveju, jei sutartis <re(istruota vieame registre. *OVA,O5IMO PA,AI1I,IMAS

Pagal ,endr taisykl1 dovanojimo sutartis, nustatanti dovanotojo teis1 vie#a$aliu sprendimu atsii!ti dovanot turt ar turtin1 teis1, #e(alioja %C $.>$' str. ( d.). =ovanotojo teis kreiptis teism dl dovanojimo sutarties panaikinimo yra numatyta tik i$i!ti#iais atvejais. =ovanotojas pagal C $.>F9 str. turi teis1 kreiptis teism dl dovanojimo sutarties pa#aiki#i!o, jeigu apdovanotasis pasiksina dovanotojo ar jo giminaii gyvy,1, ar tyia juos su+aloja ar atlieka kitus neleistinus veiksmus, taip pat jei apdovanotasis su turtu, turiniu didels neturtins reikms, elgiasi taip, kad jam kyla reali to turto +uvimo grsm. =ovanotojas turi teis1 teismine tvarka pagal C $.>$F str. reikalauti v)k")ti s=l)(as ar nutraukti sutart, jei apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje numatytos slygos. *OVA,OTO5O IR AP*OVA,OTO5O ATSA1OM/4S /PAT3MAI 0pdovanotasis turi teis1 reikalauti #uostoli atl)(i#i!o i dovanotojo, jeigu patyr ilaid, susijusi su teiss turt suvar+ym panaikinimu ar tr*kum alinim, jei dovanotojas tai +inodamas, nepranea apdovanotojamC :al=, padaryt apdovanotojo gyvy,ei, sveikatai ar turtui dl dovanoto turto tr*kum, atlygina dovanotojas ,endrais pagrindais, jeigu rodoma, kad turto tr*kumai atsirado iki turto perdavimo apdovanotajam ir ne,uvo akivai5d*s, o dovanotojas, +inodamas apie juos, apdovanotojo nespjo. =ovanotojas neatsako u+ paslptus dovanojamo turto tr*kumus, jeigu apie juos jis ne+inojo ar neturjo. 0pdovanotasis atsako u+ tas dovanotojo skolas, kurios neatsiejamai susij1 su dovana . i norma yra dispo5ityvi, todl sutartis gali nustatyti ir kitas taisykles. A31A %PARAMA AR LA4*ARA& Auka laikomas turto ar turtins teiss dovanojimas tam tikram naudingam tikslui, kur nurodo aukotojas #C $.>F$ str. % d.). 0uka . atskira dovanojimo sutarties r*is. 0ukos specialus po+ymis . dovanojimo tikslas, kuris yra tam tikras naudingas tikslas #,endra nauda). <a,daros ir paramos statymo 9 straipsnyje yra nustatyta, kad visuomenei naudingais tikslais iame statyme laikoma6 veikla tarptautinio ,endradar,iavimo, +mogaus teisi apsaugos, ma+um integracijos, kult*ros, religini ir etini verty,i puoseljimo, vietimo, mokslo ir pro7esinio to,ulinimo, ne7ormalaus ir pilietinio ugdymo, sporto, socialins apsaugos ir dar,o, sveikatos prie+i*ros, nacionalinio saugumo ir gyny,os, teistvarkos, nusikalstamumo prevencijos, gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir ,*sto pltros, autori teisi ir gretutini teisi apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudikomis pripa+stamose srityse. 0ukai taikomos ,endrosios dovanojimo sutarties taisykls iskyrus tas, kurios prietarauja auk reglamentuojanioms nuostatoms. 0ukai priimti nereikalingas joks leidimas ar sutikimas #C $.>F$ str. 9 d.). 0ukos atveju visa"a e(Mistuoja apdovanotojo pareiga . naudoti turt #au"i#(ie!s tiksla!s. Beigu turtas naudojamas ne tam, kam jis ,uvo paaukotas, tai aukotojas ar jo teisi permjai turi teis1 reikalauti teismo tvarka at$aukti auk= %C $.>F$ str. ' d.). !i taisykl netaikoma ,uitinio po,*d+io ir nedidels verts aukoms. Beigu aukos gavjas . juri"i#is as!uo L jis turi parei(= tvarkyti vis operacij, susijusi su paaukoto turto naudojimu, apskait= %C $.>F$ str. ( d.). !ios apskaitos tvark reglamentuoja <a,daros ir paramos statymas. !i pareiga u+tikrina paaukoto turto naudojimo kontrol1. S1OLOS PA*E,+IMO S3TARTIS Pagal skolos pa"e#(i!o sutart< skolininkas perduoda savo turt, kuris kreditoriui nekeistas, kreditoriui nuosavy,s teise kaip u+mokest u+ savo pinigin1 ar kit turtin1 skol #C $.>($ str. % d). C $.>(F str. numato apri,ojim alims i anksto susitarti dl skolos padengimo & sutarties slyga, pagal kuri kreditoriui ,*t suteikiama neataukiama teis tapti skolininko turto savininku ar,a teis iuo turtu disponuoti, jeigu skolininkas nevykdo savo prievols, negalioja. Aealin, atlygintin, vienaal sutartis. :utartis reali#, nes laikoma sudaryta tuo momentu, kai turtas perduodamas kreditoriui #C $.>($ str. ( d.) !iai sutariai taikomos pirki!oJpar"avi!o sutari taisykls & asmeniui, kuris yra skolininkas ir kuris perduoda turt pagal i sutart, tenka visos pardavjo pareigos #C $.>($ str. 9 d.). =l skolos padengimo sutarties <0; yra pasisak1s ,yloje6 Iteismai padar pagrst ivad, kad tarp ali susiklost1 teisiniai santykiai nra grynai tik paskoliniai, pagal kuriuos paskolos davjas perduoda paskolos gavjo nuosavy,n tam tikr pinig sum, o is sipareigoja gr+inti toki pai pinig sum #%?$> m. C 9?% straipsnio % dalis, 9DDD m. C $.@FD straipsnio % dalis), taiau su tam tikromis ilygomis, (ali!)be paskol= (r= i#ti ne atitinkama pinig suma, ,et perlei" ia#t paskolos "avjo #uosav)b# #ekil#oja!=j< turt= WQX ;eismai nustat, kad iekov atsakovui paskol gr+ino turtu #,utu). WQX asatoriaus teigimas, kad, paskol dengiant turtu, ,*t sudarytos ne turto pirkimo.pardavimo, o paskolos padengimo sutartys, numatytos C $.>($ straipsnyje, nepaneigia 7aktins aplinky,s, jog u+ paskol ,uvo atsiskaityta nekilnojamuoju turtu. 8otarikai patvirtintose pirkimo.pardavimo sutartyse esanios slygos, kad pinigus u+ perleid+iam turt gavo prie sudarant sutartis, nepaneigia aplinky,s, jog tie pinigai ,uvo perduodami kaip paskola 9DDD m. sausio %( d. sudarytos paskolos sutarties ir vlesni jos papildym pagrindu. Be to, ,yloje nra duomen ir kasatorius j nenurod, kad gaudamas nekilnojamj turt nuosavy,n pagal sudarytas pirkimo.pardavimo sutartis ,*t mokj1s sutartyse nurodytus pinigus2 #<0; 9DD' m. spalio 9$ d. nutartis civilinje ,yloje *. %vito ien v. 3. Kra'Amalis, 8r. ( .(.'%%H9DD', kategorijos >9.@C $(.%). T3RTO PERLEI*IMO 3: RE,TN S3TARTIS Pagal turto perlei"i!o u re#t= sutart< nekilnojamojo daikto nuomotojas perduoda io daikto nuosavy,s teis1 daikto nuomininkui mainais u+ rent. Aent sipareigoja mokti nuomininkas #C $.>(@ str.). !alis i prad+i sieja nuomos teisiniai santykiai, kurie trans7ormuojasi nuosavy,s teiss perleidimo ir rentos mokjimo teisinius santykius. !i norm taikymo sritis & tik #ekil#oja!j "aikt nuomos atvejai. 8uomotojas perduoda inuomoto daikto nuosavy,s teis1 nuomininkui. ;aiau skirtingai nei tai yra pirkimo.pardavimo sutarties atveju, nuomininkas ne i karto sumoka daikto kain, o sipareigoja mokti rent. !alys sutartyje turi aptarti moktinos rentos dyd, 7orm, mokjimo terminus. 8uomotojas tampa rentos gavju, o nuomininkas & rentos moktoju. Aenta nuo sutarties galiojimo prad+ios mokama pinigais ar,a nat*ra kiekvien met pa,aigoje, jeigu sutartis nenustato kitaip.

Be to, papildomai nuomininko ir nuomotojo santykiams taikomos atitinkamos pirkimo.pardavimo ir turto perleidimo su slyga mokti ilaikym sutari taisykls #C $.>(@ str. ' d.). 1A TEMA RE,TOS S3TARTIES SAMPRATA Pagal re#tos sutart< viena alis . rentos moktojas #skolininkas) sipareigoja neatlygintinai ar,a mainais u+ kapitalo perdavim jam nuosavy,s teise periodikai mokti kitai aliai . rentos gavjui sutartyje numatyt pinig sum #rent) ar,a kitaip ilaikyti rentos gavj #C $.>(? str.). Aentos sutartis yra ilgalaikio, t1stinio, sta,ilaus po,*d+io. Vie#a$al' reali#' atl)(i#ti# arba #eatl)(i#ti#' riMikos sutartis . Aentos sutartis yra vie#a$aliai pareigojanti, nes, j sudarius, pareigos atsiranda tik rentos moktojui, o rentos gavjas savo pareig mainais u+ rent perduoti kapital rentos moktojui nuosavy,s teise vykdo sudarydamas sutart. Aentos sutartis yra #eatl)(i#ti# tais atvejais, kai rentos gavjas u+ rentos moktojo sipareigojim mokti rent neperduoda jam jokio kapitalo. Aentos sutartis yra atl)(i#ti# tais atvejais, kai rentos gavjas perduoda kapital rentos moktojui mainais u+ io sipareigojim mokti rent. Aemiantis ,endrosiomis sutari nuostatomis . C $.%$D straipsnio ( dalis visas sutartis pagal gaunamos naudos api,r+tum skirsto 6 riMikos sutartis #jose konkreiai nenustatytas naudos gavimas ar,a ali pareigos dydis ar,a tai priklauso nuo tam tikro vykio ,uvimo ar ne,uvimo) ir ekvivale#ti#es sutartis #jose sudarymo metu konkreiai nurodoma gaunama nauda ir jos dydis ar ali pareig dydis). Aentos sutariai ,*dingas riMikos ele!e#tas & sudarant rentos sutart, eg5istuoja ri5ika, kad rentos 7orma imokam imok dydis ,us didesnis ar,a, atvirkiai, ma+esnis u+ perduodam daikt. Aentos sutarties tikslas yra6 tiek nuosavy,s teiss perleidimas, tiek paios rentos mokjimas rentos gavjui, kuris paprastai siejamas su rentos gavjo ilaikymu, kaip vieninteliu jo pragyvenimo altiniu. Aenta gali ,*ti #ustato!aI sutartimi, testamentu #vienaaliu sandoriu), teismo sprendimu ar,a statymu. Pavy5d+iui, C (.F9 str. % ir @ d. numato, kad teismas, priimdamas sprendim dl santuokos nutraukimo, priteisia ilaikym ,uvusiam sutuoktiniui & ilaikymas priteisiamas nustatyto dyd+io vienkartine pinig suma ar,a periodinmis imokomis # re#ta), mokamomis kas mnes. RE,TOS S3TARTIES .AL/S' *AL/1AS' TERMI,AS' T3RI,/S IR EORMA Aentos sutarties "al)kas6 rentos moktojui nuosavy,s teise per"uo"a!as kapitalas, kuriuo gali ,*ti kilnojamieji, nekilnojamieji daiktai ar tam tikra pinig suma, pati renta, t.y. tam tikra periodikai !oka!a pi#i( su!a ar kitoks rentos gavjui teikiamas ilaikymas. Sutarties ter!i#as #C $.>>9 str.). Aenta gali ,*ti nustatyta ir mokama6 iki rentos gavjo gyvos galvos, neterminuotai ar tam tikr laik. /isais atvejais rentos terminas ne ilgesnis kaip %DD met. Aentos $al)s & rentos moktojas ir rentos gavjas. Aenta gali ,*ti nustatyta ir treKiojo as!e#s #au"ai #C $.>>% str.). <0; yra pasisak1s dl galimy,s sudaryti rentos sutart treiojo asmens naudai6 I%??' m. rugsjo %> d. WQX ,uvo sudaryta turto perleidimo su slyga ilaikyti iki gyvos galvos sutartis, kuria turto perleidjas 0.V. perdav turto gijjai 8.:. jam priklausant ,ut, o turto gijja sipareigojo slaugyti turto perleidj 0.V. ir jo +mon J.V., pirkti maist u+ j pinigus, skal,ti, tvarkyti ,ut, leisti jiems nemokamai naudotis ,utu iki gyvos galvos. aip matyti i sutarties turinio, turto gijja 8.:. sipareigojo ilaikyti iki gyvos galvos ne tik turto perleidj 0.V., ,et ir jo +mon J.V., tai yra prisim prievol1 dviej asmen at+vilgu. WQX Prievols nevykdymas nors vieno i sutartyje nurodyt asmen at+vilgiu ipso fa'to vertintinas kaip turto gijjo nevykdymas sutartimi prisiimt pareig. Pa+ymtina, kad statymas nedraud+ia turto perleidjui sudaryti sutart treiojo asmens naudai2 #<0; 9DD% m. vasario 9@ d. nutartis civilinje ,yloje !. Rerne'ko teisi perm a v. <. %a#aliauskait, 8r. ( .(.9%@H9DD%, ,yl kategorija >(.>) Re#tos sutarties $ali teiss ir parei(os. Pagrindin rentos moktojo6 teis & gauti i rentos gavjo ar treiojo asmens sutart kapital, jei sutartis atlygintin, pareiga & laiku ir tinkamai mokti sutart rent ar teikti kitok sutart ilaikym rentos gavjui. Pagrindin rentos gavjo6 teis & gauti rent, pareiga & perduoti sutart kapital rentos moktojui nuosavy,s teise. !i jo pareiga reali5uojama sudarant sutart. Es!i#s rentos slygos & tai ali susitarimas6 "l "al)ko, t.y. dl konkretaus kapitalo perdavimo rentos moktojo nuosavy,n,

 dl re#tos !okji!o ir jos apimties, jeigu rentos moktojui perduodamas kilnojamasis daiktas ar pinig suma & esmin slyga yra rentos moktojo pareiga pateikti savo prievols <v)k")!o u tikri#i!= ar,a apdrausti savo civilin1 atsakomy,1 u+ rentos sutarties nevykdym ar netinkam vykdym #C $.>>' str. 9 d.) :utarties ?or!a & #otari# visais atvejais. J jeigu pagal i sutart perduodamas nekilnojamas daiktas, tai sutartis prie treiuosius asmenis gali ,*ti panaudota tik sutart <re(istravus vieame registre. ,E1IL,O5AMO5O *AI1TO' TEISS 2 13R2 S3VAR:/TOS RE,TA' PERLEI*IMO PASE1MS Bei perduodamas su slyga mokti rent nekilnojamas daiktas, laikoma, jog teiss daikt yra suvar )tos renta. ;aigi rentos moktojo gyta nuosavy,s teis yra suvar+yta. Aemiantis ,endrosiomis daiktins teiss normomis . "aikti#s teiss suvar )!ai kartu su daiktu perlei" ia!i #aujaja! daikto savininkui #C >.? str. 9 d.). Aentos moktojui daikt perleidus, is daiktins teiss suvar+ymas renta ilieka ir tai reikia, kad prievol mokti rent pereina daikto gijjui #C $.>>> str.). Be to, siekiant u+tikrinti rentos gavjo interesus, pirmasis rentos moktojas ir naujasis savininkas, kuriam perleistas renta suvar+ytas nekilnojamasis daiktas, kartu atsakys pagal rentos gavjo reikalavimus #su,sidiari ar,a solidarin atsakomy,). Aentos sutarties r*ys ,ETERMI,3OTA %,3OLATI,& RE,TA' 5OS +AV5AI' EORMA' */*IS #C $.>>? & $.>'' str.) Aentos (avjai6 7i5iniai asmenys ir pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie veriasi glo,a, jei tai neprietarauja statymams ir j veiklos dokumentams. ;ai vienintel rentos r*is, kurioje rentos gavju gali ,*ti juridinis asmuo ir kurios tikslas . u+tikrinti ne,*tinai asmeniniai ar ,uitinius rentos gavjo interesus. Beigu sutartis ar statymai nenustato ko kita6 rentos gavjo teiss gali ,*ti perduotos reikalavi!o perlei"i!o ,*duC rentos gavjo teiss gali ,*ti pavel"i!osC jeigu rentos gavjas juridinis asmuo & teis gauti rent gali pereiti reor(a#iMavus juridin asmen. :utarties ter!i#as & pareiga mokti rent nra ri,ojama konkreiu terminu, t.y. ji nustatoma neterminuotam laikotarpiui. /iena i es!i#i neterminuotos #nuolatins) rentos sutarties slyg & mokamos rentos 7orma ,ei dydis. Aentos mokjimo ?or!a6 Aenta paprastai mokama pi#i(ais. Aentos ")"is nustatomas sutartyje. Aentos sutartyje gali ,*ti nustatyta, kad rent galima mokti perduodant daiktus, atliekant dar,us ar teikiant paslaugas, kuri kaina atitinka rentos dyd pinigais. Pokama perio"i#iais mokjimais, nustatytais sutartyje, o jeigu sutartis to nenumato, tai kiekvieno mnesio pa,aigoje. Aentos dydis i#"eksuoja!as atsi+velgiant teiss akt nustatyt minimali mnesin1 alg. ,ETERMI,3OTOS %,3OLATI,S& RE,TOS I.PIR1IMAS IR PASI4AI+IMAS Aenta gali ,*ti iperkama tiek rentos moktojo, tiek ir rentos gavjo reikalavimu. Aentos i$pirki!o kai#a numatoma sutartyje. Beigu sutartyje kaina nenumatyta, tai jos dydis priklauso nuo to, ar turtas rentos moktojui ,uvo perduotas atlygintinai, ar neatlygintinai6 jeigu perduotas atl)(i#ti#ai & turtas iperkamas tokia kaina, kuri lygi metinei rentos sumaiC jeigu perduotas #eatl)(i#ti#ai & turtas iperkamas kaina, kuri lygi metinei rentos ir perduoto turto verts sumai. 8eterminuotos #nuolatins) rentos sutartis pasibai(iaI mirus rentos moktojuiC likvidavus rentos moktojC nutraukus sutart ali susitarimuC nutraukus rentos sutart vienaaliu alies pareikimu esant esminiams sutarties pa+eidimams #is sutarties nutraukimas susij1s su rentos gavjo ir rentos moktojo teismis reikalauti ipirkti nuolatin1 rent) ;urto, kuris perduotas kaip renta, atsitikti#io uvi!o ar su(e"i!o riMika. !i ri5ika paskirstoma priklausomai nuo to, ar turtas rentos moktojui ,uvo perduotas atlygintinai ar neatlygintinai6 jeigu turtas perduotas #eatl)(i#ti#ai & ri5ika tenka rentos moktojuiC jeigu turtas perduotas atl)(i#ti#ai & turtui atsitiktinai +uvus ar j sugadinus, rentos moktojas turi teis1 reikalauti ar,a nutraukti jo prievol1 mokti rent, ar,a pakeisti rentos sutarties slygas. RE,TA I1I +/VOS +ALVOS' 5OS +AV5AI' */*IS %B1 A79@A L A79@F str7& Aentos (avjas6 tik 7i5inis asmuo6 juo gali ,*ti pats turt perdav1s asmuoC ar,a kitas asmuo, kuri nurodo turt perdav1s asmuo. gali ,*ti keli 7i5iniai asmenys & tokiu atveju nustatoma lygi dali pre5umpcija. :utarties alys negali nustatyti, kad teis gauti rent pereis rentos gavjo pdiniams po jo mirties #iskyrus atvejus, kai renta nustatoma i karto keli asmen naudai & taiau ir iuo atveju prievol mokti rent pasi,aigia po paskutinio rentos gavjo mirties #C $.>'$ str. ( d.)).

Aentos "al)kas & kilnojami ir nekilnojami daiktai. Aentos ?or!a6 renta nustatoma pinig suma, periodikai mokama vis rentos gavjo gyvenimC sutartyje nustatomas moktin sum dydisC nurodomas mokjimo da+numas & jei jis sutartyje neaptartas, renta turi ,*ti mokama kas mnes iki ateinanio mnesio pirmos dienos. Aentos iki gyvos galvos sutarties ter!i#as & rentos gavjo gyvenimo trukm. !alys negali kitaip nustatyti ios sutarties termino #pv5., negali numatyti, kad renta ,us mokama deimt met ar,a tiek met, kiek tarnaus perduotas turtas ir pan.). RE,TOS I1I +/VOS +ALVOS S3TARTIES PASI4AI+IMAS Aentos iki gyvos galvos sutartis bai(iasi6 mirus rentos gavjui, jeigu ,uvo keli rentos gavjai & mirus paskutiniam i j. :utarties #utrauki!as Beigu rentos moktojas i$ es!s pa ei" ia sutart, rentos gavjas turi teis1 reikalauti6 kad rentos moktojas ipirkt rent ar,aC nutraukti rentos sutart ir atlyginti nuostoliusC jeigu turtas ,uvo perleistas neatlygintinai & reikalauti gr+inti t turt. O+ rent iki gyvos galvos perduoto turto atsitikti#io uvi!o ar su(e"i!o riMika Beigu perduotas u+ rent turtas atsitiktinai +*na ar,a yra sugadinimas & i aplinky, neatleid+ia rentos moktojo nuo jo sutartini sipareigojim vykdymo, t.y. jis privalo ir toliau mokti rent sutartyje numatytomis slygomis #C $.>'? str.). I.LAI1/MO I1I +/VOS +ALVOS S3TARTIES SAMPRATA %B1 A79AG L A79A9 str7& Pagal i$laik)!o iki ()vos (alvos sutart< rentos gavjas & 7i5inis asmuo perduoda jam priklausant gyvenamj nam, ,ut, +ems sklyp ar kit nekilnojamj daikt rentos moktojui nuosavy,s teise, o rentos moktojas sipareigoja ilaikyti rentos gavj ir #ar,a) io nurodyt asmen iki gyvos galvos #C $.>$D str. % d.). :avo es!e ilaikymo iki gyvos galvos sutartis yra rentos iki gyvos galvos por*is, todl jai taikomos C numatytos rentos iki gyvos galvos taisykls. "laikymo iki gyvos galvos sutartis yra ?i"u;iari#, kadangi rentos gavjui paprastai yra svar,ios asmens, teikianio jam ilaikym, savy,s. !i sutartis grind+iama ali tarpusavio pasitikjimu. !ios sutarties tikslas & perduoti nekilnojamj turt rentos moktojui nuosavy,s teise u+ io sipareigojim ilaikyti daikt perdavus asmen iki gyvos galvos. <0; yra pasisak1s dl ,*tiny,s ai$ki#tis tikruosius sutarties $ali keti#i!us, siekiant teisingai kvali7ikuoti santykius, kuriuos ,uvo siekiama sukurti sutartimi6 Inagrinjant ,yl teisme pagal reikalavimus pripa+inti pirkimo.pardavimo sutart negaliojania ir vertinti j kaip turto perleidimo su slyga ilaikyti iki gyvos galvos sutartimi, sudarytoji sutartis, vadinama pirkimo.pardavimo sutartimi, turi ,*ti aikinama ir vertinama pagal tikruosius ali ketinimus. Aeikalavimai rodo, kad iekov nesiek visikai panaikinti sudaryto sandorio, nereikalavo sugr+inti jai sutartimi perduot turt, ,et siek u+sitikrinti ilaikym iki gyvos galvos, tik netiksliai su7ormulavo reikalavim dl ilaikymo. 0peliacins instancijos teismas vertino, kad susitarimas dl namo dalies pardavimo ,uvo sudarytas iekovei neklystant, o klydimas dl to, kad susitarim netrauktos nuostatos dl naudojimosi namu ir ilaikymo ar prie+i*ros yra klydimas dl sandorio sudarymo motyvo. ;oks argumentas netinkamas. Sa#"orio !ot)vas yra prie+astis ar veiksnys, kurio skatinamas asmuo sudaro susitarim. Perleid+iant dal namo kito asmens nuosavy,n paskata sudaryti sutart gali ,*ti tikjimasis gauti ilaikym vairiais pavidalais #gyvenamosios patalpos, pagal,os, paramos teikimu). Beigu alis i paskat paskel,ia sutarties sudarymo metu ir sandorio alys dl jos susitaria, t.y. suderina savo vali, tai sandorio sudarymo motyvas gali virsti sandorio turinio dalimi. itas klausimas, ar is susitarimas yra ireiktas statymo nustatyta 7orma #ar yra dl to galiojantis), ar is susitarimas yra rodomas, taikant rodinjimui skirtus apri,ojimus #kai nesilaikyta statymo reikalaujamos raytins sandorio 7ormos). Byloje alys teik paaikinimus, kad iki pirkimo.pradavimo sutarties sudarymo tarsi dl tolesnio naudojimosi namo dalimi, dl paramos teikimo ,uvusiai namo dalies savininkei. Pagal tai teisikai kvali7ikuotini ie ali veiksmai2 #<ietuvos 0ukiausiojo ;eismo 9DD9.D?.%@ nutartis civilinje ,yloje !. )a$ulien v. !. 1artkien, 8r. ( .(.%D9DH9DD9, ,yl kategorija %'.9.9.$, >(.>) !ios sutarties spe;i?ik= atspindi jos dalykas & t.y. rentos moktojui nuosavy,s teise gali ,*ti perduodamas tik nekilnojamasis daiktas #gyvenamasis namas, ,utas, +ems sklypas ar kitas nekilnojamas turtas). <0; iuo klausimu yra pasisak1s, nurodydamas, kad Iturto perleidimo su slyga ilaikyti iki gyvos galvos sutarties )pat)b ta, kad turto perleidjas perduoda turto gijjui tik #ekil#oja!=j< turt= #gyvenamj nam, ,ut, +em1 ir panaiai), o turto gijjas sipareigoja teikti turto perleidjui tam tikr statymu numatyt ilaikym6 apr*pinim gyvenamja patalpa, maistu, o esant reikalui pri+i*rti turto perleidj #ligos atveju ir panaiai)2 #<ietuvos 0ukiausiojo ;eismo 9DD%.D9.9@ nutartis civilinje ,yloje !. Rerne'ko teisi perm a v. <. %a#aliauskait, 8r. ( .(.9%@H9DD%, ,yl kategorija >(.>) =ar vienas sutarties ypatumas . rentos (avju gali ,*ti tik 7i5inis asmuo6 pats asmuo, kuris perduoda jam priklausant nekilnojamj daiktC asmuo, kur nurodo daikt perduodantis asmuo. "laikymo ?or!a6 pagal ,endr taisykl1 ilaikymas iki gyvo galvos teikiamas #atHra, t.y. rentos gavjo apr*pinimu gyvenamja patalpa, dra,u+iais, maitinimu, prie+i*raC sutartyje gali ,*ti 7iksuojama viso i$laik)!o vert & tokiu atveju vieno mnesio trukms ilaikymo vert negali ,*ti ma+esn u+ vien minimali mnesin1 algC ilaikymas nat*ra gali ,*ti pakeistas perio"i#iais !okji!ais, mokamais iki rentos gavjo gyvos galvos. <0; yra pasisak1s dl ilaikymo iki gyvos galvos sutarties ypatum6 Ii$laik)!o iki ()vos (alvos sutartis & rentos por*is, kuriai ,*dingi ,endrieji rentos sutarties po+ymiai ir r*iniai rentos iki gyvos galvos po+ymiai #C $.>$D str. 9 d.). "laikymo iki gyvos galvos sutarties skiria!ieji po )!iai6 rentos moktojui u+ rent perleid+iamas ne ,et koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktasC rentos 7orma & rentos gavjo poreiki tenkinimas atsi+velgiant jo poreikius gali ,*ti tiek materialaus, tiek nematerialaus po,*d+io & apr*pinimas gyvenamja

patalpa, apranga, maitinimas, prie+i*raC kai sutartimi api,r+iama ilaikymo vert, ji turi ,*ti ne ma+esn nei nustatyta statyme #C $.>$% str. 9 d.)C sutartyje gali ,*ti nustatyta ir rentos moktojo pareiga padengti rentos gavjo laidojimo ilaidasC galimy, ilaikym nat*ra pakeisti periodinmis mokomis i esms yra iimtin, ji gali ,*ti taikoma atsi+velgiant sutarties po,*d ir konkreias aplinky,es, vadovaujantis protingumo kriterijais. 0tsi+velgiant ivardytus po+ymius ir sutarties esm1, galima daryti ivad, kad ilaikymo iki gyvos galvos sutartis isiskiria so;iali#e reik$!e. Pagal i sutart rentos gavjas gyja teis1 gauti reikiamas paslaugas ir priemones ,*tiniausiems, gyvy,ikai svar,iems poreikiams tenkinti. Aentos moktojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas ilaikymo prievol1 pagal ilaikymo iki gyvos galvos sutart, gali padaryti didel1 ir nepataisom +al rentos gavjo sveikatai, kitiems teistiems jo interesams2 #<0; 9DD$ m. lapkriio 9 d. nutartis civilinje ,yloje %. J. Gteisi perm ai 6 ). (., !. (. ir *. !.5 v. !. L., 8r. ( .(.9DFH9DD$ #:), kategorija >@.>). *ispo#avi!as ir #au"oji!asis perleistu turtu Aentos moktojas disponuoti jam nuosavy,n perduotu turtu, suvar+yti teis1 j gali tik iankstiniu rentos gavjo raytiniu ir notaro patvirtintu sutikimu. I.LAI1/MO I1I +/VOS +ALVOS S3TARTIES PASI4AI+IMAS Pagal ,endr taisykl1 prievol ilaikyti asmen iki gyvos galvos ,aigiasi po rentos (avjo !irties. Aentos gavjas turi teis1 reikalauti #utraukti rentos sutart tais atvejais, kai rentos moktojas i$ es!s pa ei" ia sutart & tokiu atveju rentos moktojas privalo6 o ar,a gr+inti perduot nekilnojamj daikt, o ar,a sumokti iperkamj daikto kain. =l (ali!)bs #utraukti ilaikymo iki gyvos galvos sutart yra pasisak1s <0;6 Isutartis dl turto perleidimo su slyga ilaikyti iki gyvos galvos gali ,*ti nutraukiama, kai turto gijjas nevykdo sutartimi prisiimt pareig #C 9@? str. % dalis, %?$> m. statymo redakcija). Pagrindin turto gijjo pareiga teikti turto perleidjui apr*pinim iki gyvos galvos #C 9@> str.). Pagal i sutart materialinis apr*pinimas ,ei kitas ilaikymas, kur gijjas sipareigoja teikti perleidjui, nra ekvivalentikas perleid+iamo turto vertei, jo dyd+io negalima nustatyti, ir jis teikiamas ne pinigais, o nat*ra. Ggijjas apr*pina perleidj gyvenamuoju plotu, maistu, j pri+i*ri, teikia reikiam pagal, ligos ir kitais ,*tinais atvejais2. #<ietuvos 0ukiausiojo ;eismo 9DD9.D>.9> nutartis civilinje ,yloje .. 1artelien v. &. La#leviius, 8r. ( .(. $'>H9DD9, ,yl kategorija >(.>). /ienoje i ,yl ,uvo sprend+iamas klausimas "l pro;esi#i teisi per!i!o ,yloje dl i$laik)!o iki ()vos (alvos sutarties #utrauki!o. 0tsakovas teig, kad mirus iekovei, reikalavusiai gr+inti pagal rentos sutart perleist turt, yra negalimas materialini ir procesini teisi permimas. 0peliacins instancijos teismas taip pat nurod, kad ilaikymo iki gyvos galvos teis yra asmenin, ios teiss negalima nei perleisti, nei paveldti ir kad rentos sutartis dl ilaikymo iki gyvos galvos ,aigiasi mirus rentos gavjui. ;aiau <0; teisj kolegija su tokia ivada nesutiko ir konstatavo, kad Iiekov pareik iekin "l re#tos sutarties #utrauki!o ir pareigojimo gr+inti u+ rent perleist turt, t.y. ireik vali susigr+inti nuosavy,n atsakovui perleist turt. adangi reikalavimas gr+inti u+ rent perleist turt yra turti#io pobH" io ir tokia turtin reikalavimo teis pagal 8K M.E straipsnio 9 dal (ali bHti pavel"i!a, tai iuo atveju galimas tiek materialini, tiek procesini teisi permimas2 #<0; 9DD' m. sausio %D d. nutartis civilinje ,yloje %. Jvakeviien v. !. Luipys, 8r. ( .(.9%H9DD', kategorija ?'.'). C $.>$> straipsnio 9 dalyje tvirtinta rentos (avjo teis #utraukti sutart<, jei rentos !oktojas i$ es!s pa ei" ia sutart. <0; yra pasisak1s, kad klausimas, ar konkretus ilaikymo iki gyvos galvos sutarties pa+eidimas i esms pa+eid+ia ilaikymo sipareigojimus, sprend+iamas vertinant anksiau aptartus ios sutarties ypatumus6 Iesant ,logai rentos gavjo sveikatos ,*klei ar turtinei padiai, laiku nepatenkinus jo poreikio gauti reikiam materialin1 param ar paslaugas, rentos gavjo interesams gali ,*ti padaryta didel +ala, todl tuo konkreiu atveju tai ,*t sutarties pa+eidimas i esms. Byloje nustatyta, kad ali sudaryta sutartimi atsakovas u+ gautus +ems sklypus sipareigojo ilaikyti j iki gyvos galvos6 maitinti, skal,ti dra,u+ius ir patalyn1, pirkti reikalingus daiktus, vaistus, slaugyti ligos atveju, jai pareikalavus & suteikti gyvenamsias patalpas. ;okio po,*d+io sipareigojimai & kasdiens prie+i*ros prievol, kuri ,*tina vykdyti nuolat, o ne epi5odikai. ;eismai, vertin1 ,yloje esanius rodymus, konstatavo, kad atsakovas netinkamai vykd sutartin1 prievol16 nors iekovei ,uvo reikalingos kasdiens paslaugos, WQX neu+tikrino visaverio maitinimo, nepakankamai r*pinosi dra,u+i, patalyns skal,imu, netinkamai vykd pareig pirkti vaistus, iekovei susirgus, nevykd sipareigojimo j slaugyti. WQX 0tsakovui nevykdant sutartimi prisiimt sipareigojim, kai j vykdymas iekovei tapo gyvy,ikai svar,us, ,uvo pa+eisti iekovs teisti sutarties vykdymo re5ultat l*kesiai ir jos interesai, prarastas pasitikjimas iekovu, kuris 7iduciarinio po,*d+io, t.y. pagrstuose ali pasitikjimu, ilaikymo iki gyvos galvos teisiniuose santykiuose yra ,*tinas. olegija konstatuoja, kad, atsi+velgiant ilaikymo iki gyvos galvos sutarties ypatumus, jos pa+eidimai, padaryti atsakovo, laikytini esminiais, todl teismai pagrstai tenkino iekin ir sutart nutrauk2. #<0; 9DD$ m. lapkriio 9 d. nutartis civilinje ,yloje %. J. Gteisi perm ai 6 ). (., !. (. ir *. !.5 v. !. L., 8r. ( .(.9DFH9DD$ #:), kategorija >@.>). C $.>$> straipsnio nustatyti i$laik)!o iki ()vos (alvos sutarties #utrauki!o pa(ri#"ai6 prievol ilaikyti ,aigiasi, kai mirta rentos gavjas ar,a kai rentos moktojas i esms pa+eid+ia sutart, ji gali ,*ti nutraukta rentos gavjo reikalavimu. /ienoje ,yloje rentos gavja ,uvo pareikusi iekin nutraukti ilaikymo iki gyvos galvos sutart ,ei gr+inti pagal sutart rentos moktojui perduotus +ems sklypus, taiau, nepasi,aigus teismo procesui, iekov mir. Aentos moktojas teig, kad rentos sutartis nutr*ko dl rentos gavjos mirties, todl ne,eliko pagrindo sutart nutraukti teismo sprendimu. ;aiau <0; su tokia rentos moktojo nuomone nesutiko ir nurod6 Isutarties pa,aigos dl rentos gavjo mirties pasek!s prie$i#(os pasekmms, atsirandanioms nutraukus ilaikymo iki gyvos galvos sutart dl jos pa+eidimo #C $.>$> str. 9 dalis), todl, rentos gavjui pareikus reikalavim nutraukti sutart ir mirus dar neinagrinjus ,ylos, sutarties pa,aigos pagrind konstatuoja tik teismas, priimdamas ,yloje sprendim. olegija konstatuoja, kad, rentos gavjui pareikus iekin dl ilaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo rentos moktojui i esms pa+eidus sutart, rentos gavjui mirus, sutartis negali ,*ti laikoma pasi,aigusia rentos gavjo mirties pagrindu, kol ne,us ispr1stas sutarties nutraukimo dl rentos moktojo kalts klausimas. ;uo atveju, jei reikalavimas nutraukti rentos sutart ,*t atmestas, sutartis ,*t laikoma pasi,aigusia nuo rentos gavjo mirties momento2 #<0; 9DD$ m. lapkriio 9 d. nutartis civilinje ,yloje %. J. Gteisi perm ai 6 ). (., !. (. ir *. !.5 v. !. L., 8r. ( .(.9DFH9DD$ #:), kategorija >@.>). 1C TEMA ,3OMOS S3TARTIES SAMPRATA' *AL/1AS' TERMI,AI IR EORMA

,uo!os sutarti!i viena alis #nuomotojas) sipareigoja duoti kitai aliai #nuomininkui) daikt laikinai valdyti ir naudotis juo u+ u+mokest, o nuomininkas sipareigoja mokti nuomos mokest ir gr+inti daikt pasi,aigus sutariai #C $.>FF str. % d.). =l nuomos sutarties esms ir jos ,ruo+ <0; yra pasisak1s 9DD% m. ,aland+io %@ d. nutartyje, priimtoje civilinje ,yloje O0B I0lksnyn2 v. ,endra <ietuvos./okietijos mon O0B ITolvita2, 8r. ( .(.>'%H9DD%. ;ai "vi$al, atl)(i#ti#, ko#se#suali# sutartis. 8uomojamas turtas nuomininkui perduodamas naudotis ir valdyti, taiau #uosav)bs teis nuomojam daikt #eper"uo"a!a. 8uomos sutarties "al)kas gali ,*ti6 ,et kokie nesunaudojamieji daiktai. t.y. ,et kokie daiktai, kurie j naudojimo procese i esms nepraranda savo verts ir paskirties #C >.' str. 9 d.)6 +ems sklypai, mons, statiniai, rengimai, transporto priemons ir kt. Gstatymai gali nustatyti daikt, kuri nuoma draud+iama ar,a ri,ojama, r*is. !ali susitarimas dl dalyko yra es!i# sutarties slyga, ,e kurios sutartis laikoma nesudaryta. Sutarties $al)s7 8uomos sutarties alys yra6 nuomotojas ir nuomininkas. 8uomotojas gali ,*ti6 daikto savininkas ar,a atitinkamus galiojimus gav1s i savininko asmuo. 8uomos sutarties ?or!a ir sutarties re(istravi!as7 8uomos sutartis ilgesniam kaip vieneri met terminui turi ,*ti raytin. :tatini, pastat nuomos sutartis turi ,*ti raytin, nepriklausomai nuo termino #C $.'(% str. % d.). /artojimo nuomos sutartys gali ,*ti sudaromos ir kitokia 7orma #kvitas, +etonas ir kt.) #C $.'D$ str.). 8otarin sandorio 7orma privaloma, sudarant il(alaiks #uo!os #emp4yteusis) nekilnojamj daikt sutart #C %.F> str. % d. % p.). 8ekilnojamj daikt nuomos sutartys, sudarytos ilgesniam nei vieneri met terminui, gali ,*ti panaudotos prie treiuosius asmenis, jeigu statymo nustatyta tvarka registruotos vieame registre #C $.>F@ str. 9 d.). ;ik registruota sutartis galioja daikto perjimo kitam savininkui atveju #C $.>?> str. % d.). 0tskir nuomos sutari r*i 7ormai nustatytos specialios taisykls #pv5., gyvenamj patalp nuomos sutarties 7orm reglamentuoja C $.'F? str.). 8uomotojas, parduodamas nuomojam daikt kitiems asmenims ar,a j keisdamas, privalo praneti6 daikto pirkjui apie nuomos sutart, o nuomininkui & apie daikto pardavim #C $.>?' str.). 8uomos sutarties ter!i#as. Pagal nuomos sutart daiktas perduodamas nuomininkui laiki#ai naudotis. 8uomos sutarties terminas nustatomas $ali susitari!u. Gstatymas nedraud+ia sudaryti nuomos sutart, nenurodant nuomos termino. ;okiais atvejais nuomos sutartis pripa+stama #eter!i#uota sutartimi. !alys turi teis1 nutraukti neterminuot nuomos sutart ,et kada6 o spjusi apie tai kit al prie$ vie#= !#es< iki nutraukimo, o o kai nuomojami nekilnojamieji daiktai & prie$ tris !#esius iki nutraukimo. Kyvenamj patalp nuomos sutari nutraukimui nustatyti special*s terminai #C $.$%> str.). ;aigi, nuomos sutartys gali ,*ti terminuotos ar,a neterminuotos, taiau visais atvejais sutarties terminas negali ,*ti ilgesnis kaip %DD met #C $.>F? str. % d.). ,3OMOS S3TARTIES .ALI TEISS IR PAREI+OS Pagrindins nuomotojo pareigos6 %) per"uoti nuomininkui tinkamos ,*kls daikt, atitinkant sutarties slygas ,ei daikto paskirt #C $.>@( str. % d.), ir perduoti daikto dokumentus ir priedus #C $.>@( str. ( d.)C 9) (ara#tuoti, kad daiktas ,us tinkamas naudoti pagal paskirt, kuriai jis inuomojamas, vis nuomos termin #C $.>@( str. % d.)C () sutartyje nurodyti daikto tr*kumus #jeigu j yra). 8uomotojas atsako u "aikto trHku!us, kurie visikai ar i dalies trukdo naudoti daikt pagal paskirtC >) jeigu nuomos sutartimi daikto tr*kumai ne,uvo aptarti, j ap+i*rint ir priimant daikt, nuomininkas nepaste,jo ir ,e papildomo tyrimo paste,ti negaljo, nuomotojas privalo #eatl)(i#ti#ai $iuos trHku!us pa$ali#ti ar,a nedelsiant pakeisti inuomot daikt tinkamuC ') nuomotojas savo sskaita privalo daryti inuomoto daikto kapitali#< re!o#t= #C $.>?9 straipsnis), jeigu statymai ar sutarties alys nenumato kitaipC $) prie nuomos sutarties sudarym pra#e$ti nuomininkui apie visas treKij as!e# teises daikt #keitim, servitut, u5u7rukt ir kt.) #C $.>@$ str. 9 d.)C F) pra#e$ti nuomininkui apie inuomoto daikto par"avi!= ar kitok perleidim tretiesiems asmenims #C $.>?' str.)C @) ra$tu pra#e$ti nuomininkui apie jo teis> su"ar)ti nuomos sutart #auja! ter!i#ui #C $.>@9 str. 9 d.)C ?) prii!ti inuomot daikt i nuomininko, kai is, sutariai pasi,aigus, j gr+ina. 8uomotojo teiss6 %) tikri#ti, ar nuomininkas tinkamai naudojasi inuomotu daiktu #C $.>@? str. ' d.)C 9) laiku (auti #uo!os !okest< #C $.>@F str. % d.). 8uomininkas turi ias pagrindines pareigas6 %) #au"otis isinuomotu daiktu pa(al sutart< ir "aikto paskirt< #C $.>@? str. % d.)C 9) #au"otis isinuomotu daiktu taip, kad #etruk")t juo naudotis kitiems teistiems to daikto naudotojams #C $.>@? str. 9 d.)C () laiku !okti #uo!os !okest<' kuris nustatomas ali susitarimu ar,a teismo pagal C $.>@F str. taisyklesC

>) laikyti isinuomot daikt tvarking ir atlyginti daikto ilaikymo ilaidas, savo sskaita daryti ei#a!=j< re!o#t=, jeigu statymai ar sutartis nenustato kitaip #C $.>?( str. % d.)C ') i#?or!uoti nuomotoj apie ,*tiny,1 daryti kapitalin remont #C $.>?( str. 9 d.)C $) nuomos sutariai pasi,aigus, (r= i#ti nuomotojui daikt tokios ,*kls, kokios gavo, atsi+velgiant nat*ral nusidvjim ar,a sulygtos sutartyje ,*kls #C $.>?? str. % d.). 8uomininko teiss6 %) gavus raytin nuomotojo sutikim ar i anksto tai aptarus sutartyje, sub#uo!oti inuomot daiktC 9) gavus raytin nuomotojo sutikim ar i anksto tai aptarus sutartyje, <keisti, kitaip suvar+yti, perleisti savo #uo!os teis>C () gauti daikto pa(eri#i!o bHti# i$lai" atl)(i#i!=, jei daiktas pagerintas su nuomotojo sutikimu ar teis1 daikto pagerinimus, jei jie padaryti ,e nuomotojo sutikimo, tais atvejais, kai juos galima ,e +alos atskirti nuo inuomoto daikto. Beigu nuomotojas neperduoda daikto, tai nuomininkas turi teis16 o ireikalauti t daikt ir iiekoti dl u+delsimo vykdyti sutart atsirandanius nuostolius ar,a o atsisakyti sutarties ir dl sutarties nevykdymo gauti nuostoli atlyginim. Beigu nuomotojas nevykdo pareigos paalinti daikto tr*kumus, nuomininkas turi teis16 reikalauti atlyginti tr*kum paalinimo ilaidas #jeigu pats tr*kumus paalino) ar,a naudotis daiktu su tr*kumais, jeigu tai galima, ,et reikalauti ma+inti nuomos mokestC tr*kum paalinimo ilaidos gali ,*ti iskaiiuotos i nuomos mokesioC nuomininkas turi teis1 nutraukti sutart prie terminC visais atvejais nuomininkui atsiranda teis nuostoli atlyginim. Beigu nuomotojas nevykdo pareigos daryti daikto kapitalin remont, nuomininkas teismo leidimu gyja teis16 atlikti kapitalin remont ir iiekoti remonto kain i nuomotojoC ar,a skaityti patirtas ilaidas nuomos mokestC ar,a nutraukti sutart ir iiekoti dl sutarties nevykdymo atsiradusius nuostolius. Beigu nuomininkas nemoka nuomos mokesio, nuomotojas turi teis1 nutraukti sutart prie termin . taiau, jeigu ko kito nenumatyta sutartyje, nuomotojas i teis1 turt reali5uoti prie tai pareikalav1s, kad nuomininkas per nustatyt termin i anksto sumokt nuomos mokest #C $.>@F str. $ d.). ,3OMOS S3TARTIES PA4AI+A ". :utartis gali pasi,aigti $ali susitari!u. "". :utartis ,aigiasi pasibai(us jos ter!i#ui. Pagal ,endr taisykl1 . sujus nuomos sutarties terminui, sutartis ,aigiasi. ;aiau pasi,aigus nuomos prievoliniams santykiams, yra galimy, juos atnaujinti. C tvirtina toki taisykl1 . jeigu pasi,aigus sutarties terminui nuomininkas "au(iau kaip 1G "ie# toliau naudojasi turtu, o nuomotojas tam #eprie$tarauja, tai laikoma, kad sutartis tomis pat slygomis tapo #eter!i#uota. 8uomininkas, tvarkingai vykd1s pagal nuomos sutart prisiimtas pareigas, pasi,aigus sutarties terminui turi pir!e#)bs teis> palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutart. "ki nuomos sutarties termino pa,aigos, nuomotojas privalo ratu praneti nuomininkui apie jo pir!e#)bs teis> sudaryti sutart naujam terminui. artu gali ,*ti si*lomos naujos nuomos slygos. Beigu nuomotojas atsisako sudaryti su nuomininku sutart naujam terminui, tai i esms jis metus laiko nuo nuomos sutarties pasi,aigimo negali sudaryti naujos nuomos sutarties dl to paties daikto su kitu asmeniu, iskyrus tuos atvejus, kai ,uv1s nuomininkas atsisak atnaujinti sutart ar,a neatsiliep pasi*lym atnaujinti nuomos sutart. Beigu nuomotojas atsisak sudaryti nuomos sutart su nuomininku naujam terminui ir, neprajus vieneriems metams nuo nuomos pa,aigos, neprane1s ,uvusiam nuomininkui, sudaro nauj nuomos sutart su kitu asmeniu, tai ,uv1s nuomininkas gali reikalauti perleisti jam nuomininko teises ir pareigas pagal nauj sutart ar,a reikalauti atlyginti nuostolius dl atsisakymo atnaujinti nuomos sutart naujam terminui. """. ,eter!i#uota sutartis ,aigiasi nutraukus j vienos i ali reikalavimu <spjus prie statymo ar sutarties numatytus terminus. "/. :utartis ,aigiasi #utraukus j= prie$ ter!i#= teis!e vie#os i$ $ali reikalavi!u . ,uo!otojas turi teis1 reikalauti teisme nutraukti nuomos sutart, kai nuomininkas j pa+eid+ia #C $.>?F str.), t.y.6 naudojasi daiktu ne pagal paskirtC tyia ar dl neatsargumo ,logina daikto ,*kl1, nemoka nuomos mokesio ir kt. ;aiau prie kreipdamasis teism, nuomotojas privalo nusisti nuomininkui raytin spjim apie ,*tinum vykdyti prievol1, pv5., mokti mokest ar paalinti pa+eidimus per proting termin, pv5., gyvenamj patalp naudoti gyvenimui joje, o ne ,iuro reikmms. Beigu nuomininkas, gav1s spjim, nepaalina pa+eidim ir nevykdo sutartins prievols, nuomotojas turi teis1 reikalauti nutraukti sutart. :utarties nutraukimas prie termin #uo!i#i#ko reikalavimu galimas, esant pagrindams, susijusiems su inuomoto daikto ,*kle ar,a daikto neperdavimu #C $.>?@ str.), pv5.6 daiktas tampa netinkamas naudotiC nuomotojas nedaro kapitalinio remonto ir pan. /. :utartis ,aigiasi, kai ,et kuri i ali reali5uoja savo teis1 atsisak)ti sutarties. /ienaalis sutarties atsisakymas galimas, jeigu tai numatyta statyme ar sutartyje. /". :utartis ,aigiasi #utraukus j vienaalikai "l es!i#io pa ei"i!o. I.PER1AMO5I ,3OMA Gstatym ar nuomos sutarties nustatytais atvejais, inuomotas daiktas gali pereiti nuomininkui nuosavy,s teise #pasi,aigus nuomos sutarties terminui ar,a iki termino pa,aigos), jeigu nuomininkas sumoka vis sutartyje numatyt kain %i$perka!oji #uo!a& #C $.'D( str. % d.).

8uomos sutarties alys gali susitarti dl daikto ipirkimo6 tiek sudarydamos nuomos sutart, tiek nustatydamos daikto ipirkimo slyg vliau papildomu susitarimu #C $.'D( str. 9 d.). "perkamosios nuomos sutarties tikslas & nuomininkas siekia gyti nuosavy,s teis1 nuomojam daikt #taiau ne vien verslo tikslais, kaip tai ,*t li5ingo sutarties atveju), o nuomotojas siekia reali5uoti daikt. Pokdamas nuomos mokest, nuomininkas kaskart sumoka daikto pardavimo kainos dal. :utarties "al)kas & ,et kokie nesunaudojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai. C $.@@$ str. 9 d. numato, kad pirkimo.pardavimo isimoktinai #iperkamosios nuomos) ar kita panaaus po,*d+io sutartis, kai daiktai vartotojo nuosavy,s pereina per sutartyje nustatyt termin sumokjus daikto kain, kredito pal*kanas ir kitus mokesius, laikoma vartoji!o kre"ito sutarti!i. VARTO5IMO ,3OMA Pagal vartoji!o #uo!os sutart< nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas . daikt nuoma, sipareigoja duoti nuomininkui #vartotojui) kilnojamj daikt laikinai valdyti ir juo naudotis u+ u+mokest nuomininko ar jo eimos asmeniniams, nam *kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar pro7esija, tenkinti, o nuomininkas sipareigoja mokti nuomos mokest #C $.'D> str.). :pecial*s su,jektai6 nuomotojas . asmuo, kurio nuolatinis verslas . daikt nuoma. nuomininkas . vartotojas. ;ai vartojimo sutartis. :utarties objektas . tik kil#oja!ieji daiktai #iskyrus transporto priemones). /artojimo nuomos sutarties ter!i#as negali ,*ti ilgesnis kaip vieneri metai. !ios nuomos r*ies slygos yra sta#"arti#s, kurias ,endram nevienkartiniam naudojimuisi i anksto parengia nuomotojas, nederindamas su nuomininku. Eor!a & raytin ar kitaip specialiai nustatyta #kvitas, +etonas ir pan.). 8uomininkas ,et kada ios sutarties gali atsisakyti & statymas nustato special spjimo termin & nuomotojas turi ,*ti sptas ne vliau kaip prie deimt dien iki sutarties atsisakymo. 8uomininkas neturi teiss savo teis pagal i sutart perleisti, keisti ar inuomot daikt su,nuomoti. 8uomotojas turi daryti tiek einamj, tiek kapitalin inuomoto daikto remont. 8uomotojas atsako u+ daikto tr*kumus. 8uomininkas atsako tik u+ tuos daikto tr*kumus, kurie atsirado dl naudojimosi daiktu taisykli pa+eidimo. 8uomininkas pagal i sutart neturi pirmeny,s teiss atnaujinti sutart ir iai sutariai netaikoma taisykl dl sutarties tapimo neterminuota, nuomininkui toliau naudojantis daiktu po sutarties pasi,aigimo. TRA,SPORTO PRIEMO,I ,3OMA ;ransporto priemoni nuomos sutarties r*ys6 Pagal transporto priemoni nuomos teikia#t vairavimo ir tec4nins prie+i*ros paslaugas sutart nuomotojas sipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudotis u+ u+mokest transporto priemon1 ir suteikti tos transporto priemons vairavimo ir tec4nins prie+i*ros paslaugas, o nuomininkas sipareigoja mokti nuomos mokest #C $.'%9 str.). Pagal transporto priemons nuomos #eteikia#t vairavimo ir tec4nins prie+i*ros paslaug sutart nuomotojas sipareigoja suteikti u+ u+mokest transporto priemon1 nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas sipareigoja mokti nuomos mokest #C $.'99 str.). ;ransporto priemoni nuomai teikiant vairavimo ir tec4nins prie+i*ros paslaugas ir transporto priemoni nuomai ,e i paslaug teikimo ,*dingi kvali7ikaciniai po+ymiai, kurie sudaro pagrind ios r*ies nuom iskirti i kit nuomos santyki6 %) nuomos dalykas & transporto priemonC 9) speci7inis ios r*ies nuomos santyki tikslas & perve+imasC () ios nuomos sutarties 7orma, nepriklausomai nuo termino, turi ,*ti raytinC >) nuomininkas, pasi,aigus sutarties terminui, negali toliau naudoti transporto priemons ir negyja pirmeny,s teiss atnaujinti sutart. ;ransporto priemoni nuoma teikiant vairavimo ir tec4nins prie+i*ros paslaugas skiriasi nuo transporto nuomos ,e i paslaug. Pirmiausia, nuomininkas, kuriam teikiamos paslaugos, transporto priemone gali tik laikinai naudotis, o esant transporto priemons nuomai ,e i paslaug, nuomininkas transporto priemon1 gali ir valdyti. ;eikiant vairavimo ir tec4nins prie+i*ros paslaugas, nuomotojas daro ios priemons einamj ir kapitalin remont, apdraud+ia transporto priemon1 ir kaip valdytojas atsako u+ +al, padaryt nuomojama transporto priemone tretiesiems asmenims, asmenys, vairuojantys inuomot transporto priemon1, turi ,*ti nuomotojo dar,uotojai, kuriems dar,o u+mokest moka nuomotojas, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip #C $.'%' str. 9.> d.). ai transporto priemon inuomojama ,e vairavimo ir tec4nins prie+i*ros paslaug teikimo, nuomininkas privalo tec4nikai pri+i*rti transporto priemon1, u+tikrinti reikiam jos ,*kl1, atlikti einamj ir kapitalin remont, mokti draudimo mokas, atsakyti u+ +al, padaryt nuomojamu transportu tretiesiems asmenims. PASTAT' STATI,I IR 2RE,+I,I ,3OMA Pagal pastat' stati#i ar <re#(i#i #uo!os sutart< nuomotojas sipareigoja u+ u+mokest perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ar,a laikinai naudoti pastat, statin ar rengin, o nuomininkas sipareigoja mokti nuomos mokest #C $.'(D str.). Pastatas, statinys ar renginys perduodamas ir priimamas pagal primimo.perdavimo akt, kuris turi ,*ti pasiraomas a,iej ali. Pastat, statini ir rengini nuomos sutarties ypatumus lemia nuomos dalykas . pagal i sutart kartu su nuomos dalyku per"uo"a!os ir teiss #au"otis t pastat, statini ir rengini u+imamu e!s skl)pu, ,*tinu jiems naudoti pagal paskirt. Beigu pastat nuomotojas yra ir +ems sklypo savininkas, tai inuomojamas ne tik pastatas, ,et ir +ems sklypas. Beigu pastat nuomotojas nra +ems sklypo savininkas, tai pastat nuoma ,e +ems sklypo savininko sutikimo neleid+iama, jeigu ko kito nenumato statymai ar pastat savininko sutartis su +ems sklypo savininku.

 Beigu teiss +ems sklyp pastat nuomos sutartyje neaptartos, tai laikoma, kad pastat nuomininkas visam nuomos laikui turi teis1 #eatl)(i#ti#ai naudotis +ems sklypu, ant kurio yra inuomotas pastatas. :utartis turi ,*ti raytin. Pasikeitus +ems sklypo savininkui, pastato nuomininkui teis naudotis iuo sklypu ilieka, jeigu nuomos sutartis ,uvo registruota vieame registre #C $.'(( str.). 2MO,S ,3OMA Pagal <!o#s #uo!os sutart< nuomotojas sipareigoja u+ u+mokest perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti mon1 kaip turtin kompleks, naudojam verslui, o nuomininkas sipareigoja mokti nuomos mokest #C $.'($ str.). Turti#io ko!plekso, naudojamo verslui, sudtis #C $.'($ str. % d.)6 nekilnojami daiktai, kilnojami daiktai, turtins teiss ir pareigos, intelektualin nuosavy,, reikalavimo teiss ir skolos. 8uomotojo teiss, gytos jam iduoto leidimo #licencijos) pagrindu, pagal mons nuomos sutart negali ,*ti perduotos nuomininkui, iskyrus statym ar sutarties numatytas iimtis. 0pie sutarties sudarym turi ,*ti in7ormuojami kreditoriai. Eor!a & vienas raytins 7ormos dokumentas. Prie treiuosius asmenis gali ,*ti panaudota tik registruota vieame registre ir juridini asmen registre. :EMS ,3OMA Pagal e!s #uo!os sutart< viena alis #nuomotojas) sipareigoja perduoti u+ u+mokest kitai aliai #nuomininkui) sutartyje nurodyt +ems sklyp laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatyt paskirt ir naudojimo slygas, o nuomininkas sipareigoja mokti sutartyje nustatyt +ems nuomos mokest #C $.'>' str.). Lems nuomos "al)kas yra privaios ar,a valsty,ins +ems sklypas, ar,a jo dalis, su7ormuota pagal patvirtint +emtvarkos projekt ar,a kit detal teritorijos planavimo dokument, ir registruotas vieame registre #C $.'>$ str.). Eor!a & raytins 7ormos su C $.'>F str. numatytais +ems sklypo dokumentais6 prie sutarties turi ,*ti pridta +ems sklypo sc4ema & jeigu sutartis sudaryta laikotarpiui iki trej met, ar,a planas & jeigu sutartis sudaroma ilgesniam terminui. Prie treiuosius asmenis gali ,*ti panaudota tik registruota vieame registre :utarties ter!i#as. :utartis gali ,*ti6 ;erminuota6 privaios +ems nuomos sutarties terminas nustatomas ali susitarimuC valsty,ins +ems sklypo nuomos terminas ne ilgesnis kaip ?? metai. 8eterminuota. C ir atskiri statymai numato specialus reikalavimus valsty,ins +ems sklypo nuomai, pv5. +ems inuomojimas aukciono ,*du ir pan. Lems nuomos sutarties su,jektai6 %) nuomotojas & privaios +ems savininkas, valsty,ins +ems savininkas ar,a valdytojasC 9) nuomininkas & <ietuvos Aespu,likos ir u+sienio valsty,i 7i5iniai ir juridiniai asmenys. LIOI,+AS %EI,A,SI, ,3OMA& Pagal liMi#(o %?i#a#si#s #uo!os& sutart6 viena alis #li5ingo davjas) sipareigoja sigyti nuosavy,n li5ingo gavjo nurodyt daikt i pardavjo ir perduoti t nupirkt daikt li5ingo gavjui valdyti ir naudoti verslo tikslais u+ u+mokest, su slyga, kad sumokjus vis sutartyje nustatyt kain, daiktas pereis li5ingo gavjo nuosavy,n, jeigu ko kita nenumato sutartis. <i5ingo sudaroma ko!er;i#iais tikslais . tai skiria i sutart nuo pirkimo.pardavimo isimoktinai. Beigu sutart sudaro 7i5iniai asmenys, sigyjantys daikt savo asmeniniams ar nam *kio poreikiams, tokiems santykiams turt ,*ti taikomos daikt pirkimo.pardavimo isimoktinai taisykls #C $.>%% str.). <i5ingu vadinami tik tie atvejai, kai asmuo daikt sigyja savo verslo poreikiams. <0; yra pasisak1s dl li5ingo pri(i!ties ir tiksl6 Ikadangi li5ingas yra viena i #uo!os sa#t)ki rH$i, kai daiktas sutarties laikotarpiu valdomas ir naudojamas ne savininko, o nuomininko, kaip valdytojo, tai tinkamas daikto perdavimas yra slyga tinkamai vykdyti prieprieines prievoles. Prievols perduoti daikt tinkamas vykdymas li5ingo santykiuose reikia, kad li5ingo gavjas gali nekliudomai naudoti inuomot ir jau perduot turt verslo tiksla!s. <i5ingas savo prigimtimi yra ?i#a#si# i#vesti;ija, tikslu gyti naujas tec4nologijas, rang ir jas panaudojant kurti produkt, teikti paslaugas. ;eisto li5ingo santyki su,jekt l*kesio . gauti peln . reali5avimui prielaidos sudaromos, kai turtas naudojamas pagal paskirt & verslui2 #<0; 9DD> m. vasario %@ d. nutartis, priimta civilinje ,yloje 0!1 O31 (izingas2 v. !.%. stomatologi os ,mon O&entesta2, 8r. ( .(.%9(H9DD>, kategorija >'.@. Pu,likuota6 9DD> m. I;eism praktika2 8r. 9%). <0; yra pasisak1s dl liMi#(o sutarties es!s6 IW...X li5ingo, kaip iuolaikins #nacionalins) prievolins, sutari teiss, taip pat tarptautins privatins teiss, instituto ,ei u+sienio valsty,se, diegianiose rinkos ekonomikos principus, e7ektyviai 7unkcionuojanio 7inansavimo mec4ani5mo, suteikianio galimy,1 7i5iniams asmenims ir monms tam tikriems poreikiams, da+niausiai verslo interesams, tenkinti gauti operatyv ir lankst 7inansavim, vykdomai *kinei.7inansinei veiklai reikalingas investicijas, savo esme apimanio pirkimo. pardavimo, ilgalaiks nuomos, kreditavimo, pavedimo sutartini santyki elementus WQX3 #<0; 9DD% m. ,ir+elio 9% d. nutartis, priimta civilinje ,yloje 0!1 O31 lizingas2 v. *. 1agvilas, 8r. ( .F.>>DH9DD%, kategorija >'.@). :utarties alys6 li5ingo davjas #nuomotojas)C

 li5ingo gavjas #nuomininkas). <i5ingo "avjas & tik ,ankas ar kitas pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris savo ar skolintomis lomis vykdydamas li5ingo sutart gyja nuosavy,n daikt ir pateikia j kaip li5ingo o,jekt u+ tam tikr u+mokest, tam tikram laikui ir tam tikromis slygomis. <i5ingo (avjas & ,et kuris 7i5inis ar juridinis asmuo, kuris pagal sutarties slygas u+ tam tikr u+mokest verslo tikslais gauna tam tikr turt, su slyga, kad sumokjus vis sutartyje nurodyt kain, daiktas pereis li5ingo gavjui nuosavy,s teise. <i5ingo sutartyje svar,us ir par"avjas, t.y. 7i5inis ar juridinis asmuo, kuris pagal pirkimo.pardavimo sutart su li5ingo davju perduoda li5ingo gavjui li5inguojam daikt. ;aiau pardavjas nra li5ingo sutarties alis. <0; yra pasisak1 dl liMi#(o kaip "vi$alio sa#"orio ir li5ingo sutarties sa#t)kio su pirki!oJpar"avi!o sutarti!i li5ingo teisini santyki atveju6 Ili5ingo davjas, kuris li5ingo sutarties sudarymo momentu nra daikto #ios sutarties dalyko) savininkas, turi daikt sigyti i treiojo asmens. !is sigijimas privalomas, todl ir tokio turto pirkimo.pardavimo sutartis li5ingo davjui privaloma. Pirki!oJ par"avi!o sa#"oris li5ingo santykiuose yra ''l)"i#tisP sa#"oris, sudaromas vykdant li5ingo sutart, ir dl tokios savo paskirties turi tam tikr speci7ini ,ruo+ palyginus su atskira pirkimo.pardavimo sutartimi. ;okios pirkimo.pardavimo sutarties vykdymo speci7ika yra ta, kad li5ingo davjo gytas turtas perduodamas ne pirkjui, o tiesiogiai li5ingo gavjui, kuris ne,*damas sutarties alis, turi teis1 pardavjui reikti preten5ijas dl netinkamo turto perdavimo, pv5., dl daikto koky,s, komplektikumo, perdavimo termin ir kita. <i5ingo gavjas neperima vis pirkjo teisi ir pareig jis negali nutraukti pirkimo.pardavimo sutarties ,e li5ingo davjo sutikimo. =aikto perdavimo vietos nustatymas pas li5ingo gavj, taip pat tam tikr pirkjo teisi ir pareig suteikimas li5ingo gavjui, pirkimo.pardavimo ir li5ingo sutari #epa"aro tri$ali. !ie sandoriai yra savara#ki$ki "vi$aliai sa#"oriai su atiti#ka!a spe;i?ika, kuri atsiranda dl li5ingo davjo ir pirkjo sutapties ,ei atitinkam li5ingo gavjo teisi ir pareig pagal pirkimo.pardavimo sutart, kurios alis jis nra2. #<0; 9DD> m. vasario %@ d. nutartis, priimta civilinje ,yloje 0!1 O31 (izingas2 v. !.%. stomatologi os ,mon O&entesta2, 8r. ( .(.%9(H9DD>, kategorija >'.@. Pu,likuota6 9DD> m. I;eism praktika2 8r. 9%). <i5ingo "al)kas gali ,*ti ,et kokie #esu#au"oja!ieji6 kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, iskyrus +em1 ir gamtos iteklius #C $.'$@ str.). <i5ingo dalyk tiesiogiai li5ingo (avjui per"uo"a par"avjas, nes li5ingo davjas, pirkdamas daikt pranea, kad j gaus li5ingo gavjas #C $.'$? str.). Pardavjas atsako pagal visus pirkjo #iuo atveju . li5ingo gavjo) pareikalavimus, kurie gali atsirasti i pirkimo. pardavimo #daikto koky,, perdavimo terminas, komplektikumas ir kita). <0; yra nurod1s6 Ili5ingo "avjui, kaip daikto pirkjui ir jo savininkui, i$lieka parei(a u tikri#ti, kad gytas turtas bus ti#ka!ai per"uotas val")ti ir #au"oti verslo tikslams #C $.'$F straipsnio % dalis). 8ors preten5ijas dl daikto perdavimo li5ingo gavjas turi teis1 reikti pardavjui, li5ingo davjui ilieka atsakomy, u+ li5ingo sutartyje numatyto tikslo pasiekim & daikto, reikalingo li5ingo gavjo verslui, tinkam perdavim pastarajam, o jei tokia prievol tinkamai nevykdoma dl aplinky,i, u+ kurias atsako li5ingo davjas & li5ingo gavjas turi teis1 nutraukti li5ingo sutart, reikalauti atlyginti nuostolius ar naudotis teise susta,dyti periodini mok mokjim #C $.'FD str. 9 ir ( d.)2 #<0; 9DD> m. vasario %@ d. nutartis, priimta civilinje ,yloje 0!1 O31 (izingas2 v. !.%. stomatologi os ,mon O&entesta2, 8r. ( .(.%9(H9DD>, kategorija >'.@. Pu,likuota6 9DD> m. I;eism praktika2 8r. 9%). <i5ingo sutartis gali ,*ti #utraukta li5ingo davjo reikalavimu, jei li5ingo gavjas pa+eid+ia sutart, pv5., nemoka periodini mok, su,nuomoja li5ingo dalyk ,e li5ingo davjo sutikimo, ner*pestingai ilaiko li5ingo dalyk ir kita. !ia teise li5ingo davjas gali pasinaudoti, prie tai pareikalav1s li5ingo gavj nutraukti pa+eidim per proting termin. 8utraukus li5ingo sutart, li5ingo davjas turi teis1 reikalauti nuostoli atlyginimo, kuris reikt toki padt, kokia ,*t sutarties vykdymo atveju. =aikto su(e"i!o ir atsitikti#io uvi!o riMikos pasekms tenka tam, pas k yra daiktas tokio vykio metu & t.y. i ri5ika pereina li5ingo gavjui nuo daikto perdavimo jam, jei sutartis nenumato kitaip. Pagrindiniai li5ingo sutarties )patu!ai lyginant su kit r*i nuomos sutartimis6 %. <i5ingo davjas nra daikto savininkas, todl turi gyti nuosavy,n daikt i pardavjo. 9. 0ktyvus vaidmuo, kuris paprastai nra ,*dingas nuomos santykiuose, li5ingo sutartyje priklauso li5ingo gavjui, todl davjas yra atleid+iamas nuo kokios nors atsakomy,s u+ li5ingo o,jekto ir pardavjo parinkim, jeigu sutartis nenumato ko kita #C $.'$F str. 9 d.). (. =aikt pagal sutart paprastai perduoda pardavjas #,et ne li5ingo davjas) gavjui. Bet u+ ios pareigos nevykdym ar netinkam vykdym yra atsakingas davjas #C $.'FD str. 9 d.). C $.'F% str. reglamentuoja li5ingo sutarties registravimo ,ei neregistravimo pasekmes. LiMi#(o sutarties $ali teiss ir parei(os <i5ingo davjo pareigos6 %. Ggyti nuosavy,s teise i treiojo asmens li5ingo gavjo nurodyt daikt. 9. Perduoti li5ingo dalyk gavjui valdyti ir naudoti. (. Praneti pardavjui, kad daikt perka turdamas tiksl perduoti j li5ingo slygomis konkreiam li5ingo gavjui. <i5ingo davjo teiss6 %. Perleisti tretiesiems asmenims visas ar dal savo teisi, susijusi su li5ingo sutartimi ir jos dalyku. 9. Kavus li5ingo gavjo sutikim, perduoti naudotis li5ingo sutarties dalyku ar kitoki i li5ingo sutarties atsirandani teis1 tretiesiems asmenims. (. Kavus li5ingo davjo sutikim, keisti li5ingo dalyk. <i5ingo gavjo teiss ir pareigos yra ,eveik tapaios prastoms nuomininko teisms ir pareigoms. <i5ingo gavjas privalo6 %. <aiku ir tinkamai mokti li5ingo mokas, 9. Priimti li5ingo dalyk, (. A*pestingai j ilaikyti. >. 8audotis, palaikant jo ,*kl1, atitinkani normal nusidvjim. '. Padengti ilaidas daikto ilaikymui ir remontui. <i5ingo gavjas turi teis16 %. Perleisti li5ingo dalyk naudotis tretiesiems asmenims . tik gav1s iankstin li5ingo davjo sutikim. 9. <i5ingo gavjas neturi teiss nutraukti pirkimo.pardavimo sutarties ,e li5ingo davjo sutikimo. Pagrindiniai li5ingo sutarties ali atsako!)bs bruo ai6

%. ai daiktas #li5ingo sutarties dalykas) neperduodamas li5ingo gavjui per sutartyje nustatyt ar proting termin, li5ingo gavjas turi teis1 nutraukti li5ingo sutart ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu daiktas laiku neperduotas dl aplinky,i, u+ kurias atsako li5ingo davjas #C $.'FD str. 9 d.). <i5ingo gavjas turi teis1 susta,dyti periodini mok mokjim tol, kol li5ingo davjas tinkamai vykdo savo prievol1 perduoti daikt #C $.'FD str. ( d.). 9. <i5ingo gavjas turi teis1 pareikti tiesiogiai pardavjui visus reikalavimus, atsirandanius i li5ingo dalyko pirkimo.pardavimo sutarties #dl turto koky,s ir komplektikumo, perdavimo termin ir kt.) #C $.'F( str. % d.). (. ai li5ingo gavjas i esms pa+eid+ia sutart, li5ingo davjas turi ratu pareikalauti, kad per proting termin li5ingo gavjas pa+eidim paalint, jeigu atsi+velgiant konkreias aplinky,es tai yra manoma. Beigu li5ingo gavjas to nepadaro, li5ingo davjas turi teis1 reikalauti sumokti periodines mokas prie termin ar,a nutraukti li5ingo sutart ir reikalauti gr+inti jam sutarties dalyk ,ei iiekoti i li5ingo gavjo nuostolius pagal C $.'F> str. <0; yra pasisak1s dl "rau"i!o ir liMi#(o sutarKi sa#t)kioI Idraudimin apsauga atsiranda dl draudimo sutarties sudarymo ir taikoma draudiminio vykio atvejais. ;arp draudiko O0B ,,<ietuvos +ems *kio ,anko draudimas3 ir O0B ,,Jlegas ir s*nus3 draudimo sutartis sudaryta, naudos gavju pagal i sutart yra li5ingo davjas O0B ,,<ietuvos +ems *kio ,anko li5ingas3. <i5ingo davjas su li5ingo gavju susitar, kad li5ingo o,jektas gali ,*ti su,nuomojamas su raytiniu li5ingo davjo sutikimu #sutarties '.%.9 punktas). !alys sutartyje numat tokio pa+eidimo nesilaikymo pasekmes, t.y. sutartin1 atsakomy,1. Pagal li5ingo sutarties @.%.> punkt ,uvo numatyta li5ingo davjo teis vienaalikai nutraukti sutart, jei li5ingo o,jektas ,e li5ingo davjo ratiko sutikimo perduotas valdyti ar naudotis tretiesiems asmenims. 0utomo,ilio inuomojimas ,e li5ingo davjo sutikimo pa+eid ne draudimo, ,et li5ingo sutart. ;ai sukl civilin1 atsakomy,1 pagal sutart, ,et nereikia kit sutari negaliojimo. =l li5ingo sutarties pa+eidimo draudimo sutartis nelaikytina praradusia teisin1 gali. =raudimo sutartis sudaryta treiojo asmens & li5ingo davjo & naudai. ;eikiant draudimin1 apsaug yra saugomi ne tik li5ingo gavjo, ,et ir li5ingo davjo interesai. G tai turi ,*ti atsi+velgta. =raudimin apsauga taikoma apdrausto turto savininkui ar teistam valdytojui. <i5ingo davjas yra turto savininkas, todl jam draudimin apsauga galioja2 #<0; 9DD( m. kovo $ d. nutartis, priimta civilinje ,yloje 0!1 OSlegas ir s-nus2 v. 0!1 O(ietuvos $ems -kio #anko draudimas2, 8r. ( .F.%F'H9DD( m., kategorija >'.@C $F #dl draudimo imokos priteisimo). +/VE,AMOSIOS PATALPOS ,3OMOS S3TARTIES 4E,*ROSIOS ,3OSTATOS +)ve#a!osios patalpos #uo!os sutartimi nuomotojas sipareigoja suteikti u+ mokest gyvenamj patalp nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti j gyvenimui, o nuomininkas sipareigoja naudotis ia patalpa pagal paskirt ir mokti nuomos mokest #C $.'F$ str.). Atl)(i#ti#' "vi$al' ko#se#suali# sutartis :utarties "al)kas gali ,*ti tik6 tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras ,utas ar,a i5oliuota gyvenamoji patalpa i vieno ar keli kam,ari. Bei inuomojama gyventi kitokia patalpa & *kinis pastatas, vasarnamis, gamy,in patalpa, tai laikoma, kad alys sudar ne gyvenamj patalp, o turto nuomos sutart. Kyvenamosios patalpos nuomos "al)kas #e(ali bHti6 kam,ario dalis, pereinamieji kam,ariai, pagal,ins patalpos #virtuvs, koridoriai, sandliai ir pan.). 8uomotojas privalo perduoti patutint, tinkam gyventi gyvenamj patalp. Patalpa netinkama, jeigu yra ,*kls, kelianios grsm1 nuomininko ar jo eimos nari sveikatai ir saugumui. Beigu nuomininkas naudoja patalp ne pagal paskirt, nuomos sutartis su juo gali ,*ti nutraukta. :utarties $al)s6 nuomotojas nuomininkas. ,uo!i#i#kas . 7i5inis asmuo kuris savo vardu ir dl savo, savo eimos ,ei ,uvusi eimos nari interes sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutart. Pagal ,endr taisykl1 nuomininkai yra tik 7i5iniai asmenys. Buridiniams asmenimis gyvenamoji patalpa (ali bHti suteikta valdyti ir #ar,a) naudotis nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, ,et tokia gyvenamja patalpa juridinis asmuo gali naudotis tik pagal paskirt . ?iMi#i as!e# ap()ve#"i#i!ui. ,uo!i#i#ko $ei!os #ariai yra kartu gyvenantys6 o sutuoktinis #sugyventinis), o j nepilnameiai vaikai, o nuomininko tvai o nuomininko sutuoktinio tvai. iti asmenys6 pilnameiai vaikai, glo,jai ir glo,otiniai, artimieji giminaiiai, kiti ilaikytiniai ir kt. asmenys gali ,*ti pripa+inti eimos nariais pagal C $.'@@ str. taisykles. B teiss ir pareigos numatytos C $.'@? &'?D str. ,uo!otojas & 7i5inis asmuo, valsty, ar savivaldy,, taip pat juridiniai asmenys. 8uomotojas & tik patalp savininkas ar kitaip teistu pagrindu patalpas valdantis asmuo. Pasikeitus patalp savininkui, sutartis lieka galioti, jei ,uvo registruota vieame registre. 8uomotojais gali ,*ti gyvenamj patalp savininkai6 7i5iniai asmenys, juridiniai asmenys, valsty, ir savivaldy,. Priklausomai nuo nuomotojo, skiriasi sutarties su"ar)!o pa(ri#"ai. %. /alsty, ar savivaldy,s sutart sudaro, esant teiss taikymo aktui & atitinkamam j institucij sprendimui. 9. Buridiniai asmenys sudaro ias sutartis su savo dar,uotojais, jeigu tai numatyta kolektyvinse sutartyse, o jeigu toki sutari nra sudaryta, . administracijos ir dar,uotoj susitarimu. omerciniais tikslais gyvenamj patalp nuomos sutartis sudaroma juridini ir 7i5ini asmen susitarimu. (. Yi5ini asmen nuosavy,e esantys gyvenamieji namai, ,utai, kam,ariai, inuomojami ali susitarimu. 8uomotojai neturi teiss atsisakyti sudaryti gyvenamosios patalpos sutart, j prat1sti, papildomai suvar+yti nuomininko teises6 dl to, kad nuominink yra nia moteris,

 dl to, kad asmuo turi nepilnamet vaik #C $.'F@ str. > d.). Kyvenamosios patalpos nuomos sutarties ?or!a Beigu nuomotojas . valsty, ar savivaldy,, juridinis asmuo, sutartys sudaromos ra$tu. 8uomos sutartis tarp ?iMi#i as!e# gali ,*ti ir o"i#, i$sk)rus ter!i#uotas, kurios visada turi ,*ti sudaromos ra$tu #C $.'F? str. ( d.). Aaytin nuomos sutartis gali ,*ti registruota vieame registre . registruotos sutartys gali ,*ti panaudotos prie treiuosius asmenis. Pareig mokti nuomos mokest nuomininkas turi vykdyti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. 8uomos mokest alys nustato susitarimu. <A civilinis kodeksas "rau" ia nuomotojui reikalauti i nuomininko mokti nuomos mokest i$ a#ksto, iskyrus nuomos mokest u+ pirmj nuomos mnes. 8uomos mokest galima perskaiiuoti, keisti, ,et ne daugiau kaip kart= per !etus. 8egalioja nuomos sutarties slygos, kurios suteikt nuomotojui teis16 vienaalikai perskaiiuoti nuomos mokest ar,a reikalauti jo perskaiiavimo neprajus dvylikai mnesi po nuomos sutarties sudarymo ar,a perskaiiuoti nuomos mokest daugiau kaip kart per metus. /alsty,s ir savivaldy,s gyvenamj patalp nuomos mokest nustato /yriausy,. Pokestis u+ vanden, energij ir komunalines paslaugas #ra #uo!os !okestis, todl tokie mokesiai mokami atskirai ar,a tokia tvarka, kokia susitaria nuomos sutarties alys. :utarties ter!i#as & sutarties gali ,*ti neterminuota ar,a terminuota. +/VE,AMOSIOS PATALPOS ,3OMOS S3TARTIES .ALI TEISS IR PAREI+OS 8uomotojo pareigos6 a) perduoti nuomininkui laisv, tinkam gyventi gyvenamj patalp, nurodyt sutartyjeC ,) u+tikrinti tinkam gyvenamojo namo, kuriame yra inuomota gyvenamoji patalpa, naudojimC c) teikti nuomininkui u+ mokest sutartyje numatytas ,*tinas komunalines paslaugas ar,a u+tikrinti j teikimC d) u+tikrinti daugia,uio namo ,endro turto ir komunalini paslaug teikimo rangos, esanios name, remontC e) daryti kapitalin gyvenamosios patalpos remont. Prireikus kapitalikai remontuoti ar rekonstruoti valsty,s, savivaldy,i moni, staig ar organi5acij savo dar,uotojams inuomotas gyvenamsias patalpas, kuri remontuoti negalima neiklus gyventoj, ir jei po remonto gyvenamoji patalpa ilieka, nuomotojas si*lo nuomininkui su eimos nariais patalpos remonto laikui persikelti kit gyvenamj patalp pagal C $.$D$ str. 8uomotojos teiss6 a) nutraukti sutart ir nuominink ,ei jo eimos narius ikeldinti pagal C $.$%% str., jei nuomininkas i esms pa+eid+ia sutart, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalposC ,) ikeldinti i patalp savavalikai ias patalpas u+musius asmenisC c) patikrinti patalp ,*kl1 po sutarties pasi,aigimo ar nutraukimo. 8uomininko pareigos6 a) laiku ir tinkamai mokti nuomos mokest ,ei kitus su naudojimusi patalpomis susijusius mokesiusC ,) naudoti patalpas pagal paskirt ir tinkamai jas pri+i*rtiC c) isikelti i patalp pasi,aigus nuomos sutariai ar j nutraukus. 8uomininko teiss6 a) pirmeny,s teis prat1sti sutart pagal C $.$DF str.C ,) nutraukti sutart pagal C $.$D? str.C c) su,nuomoti patalpas, gavus eimos nari ir nuomotojo sutikim pagal C $.'?' str.C d) gavus nuomotojo ir eimos nari sutikim, leisti naudotis patalpomis laikiniesiems gyventojams pagal C $.'?$ str. Papildomos nuomininko teiss savivaldy,s ,ei valsty,s nuomojamas patalpas6 a) teiss naudotis gyvenamja patalpa isaugojimas laikinai ivykus eiems mnesiams ar visam ivykimo laikui pagal C $.'?% str. taisykles, dl laikinai ivykusi nuominink yra pasisak1s <ietuvos 0ukiausiasis ;eismas KFFF m. kovo HF d. nutarty e, priimto e J. Re#otariova v. ). Re#otariovas #ylo eT #ylos <r.HK7N7KKHQKFFF m., kategori a :, nutartis paskel#ta 1iuleteny e <r.EI, psl. :K7:NC ,) teis patalpos re5ervavim ivykus ilgesniam nei ei mnesi laikotarpiui pagal C $.'?( str. taisyklesC c) pertvarkyti ,ei perplanuoti i savivaldy,s ,ei valsty,s nuomojamas patalpas pagal C $.$D' str.C d) keistis nuomojamomis patalpomis pagal C $.$D@ str. taisykles. 8uomininkas turi teis1 sub#uo!oti gyvenamj patalp, jeigu6 su tuo ra$ti$kai sutinka kartu su juo gyvenantys eimos nariai ir nuomotojas. 8uomininkas ir jo eimos nariai, tarpusavyje susitar1, i anksto prane1 nuomotojui, gali leisti gyvenamojoje patalpoje apsigyventi laiki#ie!s ()ve#toja!s6 o nesudarydami su jais su,nuomos sutarties ir o neimdami mokesio u+ naudojimsi patalpa. <aikin gyventoj naudojimosi patalpomis trukm statymu nesureguliuota, taiau pats j apsigyvenimo patalpoje pagrindas suteikia teis1 nuomininkui, jo eimos nariams ,et kada pareikalauti isikelti ir iuos reikalavimus laikinasis gyventojas turi vykdyti nedelsiant. O+ laikinj gyventoj veiksmus nuomotojui atsako #uo!i#i#kas. " principo . nuomininkas turi pir!e#)bs teis> prat1sti nuomos sutart #C $.$DF str.). ;aiau tokia teis jam suteikiama tik tuo atveju, jei jis tinkamai vykd sutarties slygas. 8uomotojas prie$ 8 !#esius iki nuomos sutarties pa,aigos privalo ratu nuominink spti6 ar,a apie pasiHl)!= su"ar)ti #auj= sutart tokiomis pat ar kitomis slygomisC ar,a apie atsisak)!= prat>sti nuomos sutart, jeigu jis nenumato nuomoti t patalp ne trumpiau kaip vienerius metus.

Beigu nuomotojas atsisako prat1sti sutart ir t pai patalp neprajus vieneriems metams po sutarties pasi,aigimo inuomoja kitam asmeniui tokiomis pat slygomis, tai nuomininkas turi teis1 reikalauti pripa+inti t sutart negaliojania. +/VE,AMOSIOS PATALPOS ,3OMOS S3TARTIES PA1EITIMAS 8uomos sutarties slygas galima pakeisti6 ali susitarimu ar,a vienos i ali reikalavimu. :utartis gali ,*ti pakeista teismo sprendimu #C $.'?@ str.). 8uomotojas turi teis1 perkeldinti nuominink gyvenamosios patalpos kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos laikui pasi*lyt patalp, kuri turi atitikti sanitarinius ir tec4ninius reikalavimus. 8uomojamos patalpos kapitalinis remontas ar rekonstrukcija nenutraukia nuomos sutarties, ,et tuo laiku, kai patalpa nesinaudojama, mokestis mokamas tik u+ naudojamas patalpas. Beigu patalpa po rekonstrukcijos ilieka, nuomininkas turi teis1 t1sti nuomos santykius. ;okia teise jis gali naudotis, jeigu rekonstruota patalpa padidjo ar suma+jo. Beigu dl gyvenamosios patalpos pasikeitimo t1sti nuomos santykius nuomininkas nesutinka, nuomotojas suteikia kit tinkamai rengt gyvenamj patalp. ;okia pareiga nuomotojui tenka, ir kai gyvenamoji patalpa po rekonstrukcijos neilieka. C $.$D$ straipsnio %.> dalyse numatytas nuomininko teises kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos laiku garantuoja valsty,s ar savivaldy,s atitinkamos institucijos j inuomot patalp nuomininkams ,ei juridiniai asmenys savo dar,uotojams. Beigu gyvenamosios patalpos inuomotos juridini ir 7i5ini asmen 7i5iniam asmeniui komercinmis slygomis, sutarties ali teiss ir pareigos patalpos kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos atveju numatomos j susitarimu. C $.'?@ & $.$D( str. numato valsty,s ir savivaldy,s sudaryt nuomos sutari pakeitimo slygas, padalijant ,ut, kai viena gyvenamoji patalpa keiiama kelias, nuomininkams susijungus vien eim, dl kito eimos nario pripa+inimo nuomininku, perdavus patutint kam,ar. C $.$D> str. taip pat numato nuomos sutarties pakeitimo slygas nuomininkui nutraukus dar,o sutart. +/VE,AMOSIOS PATALPOS ,3OMOS S3TARTIES PA4AI+A IR EIOI,I ASME, I.1EL*I,IMAS Kyvenamosios patalpos nuomos sutarties pabai(a6 ". :utartis ,aigiasi, pasi,aigus jos terminui. "". Kyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali ,*ti nutraukiama #uo!i#i#ko reikalavimu . ia teise nuomininkas gali pasinaudoti, nenurodydamas tokio veiksmo prie+asi, ,et visais atvejais prie$ !#es< apie sutarties nutraukim ratu <spj>s nuomotoj. """. Kyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali ,*ti nutraukiama #uo!otojo reikalavimu6 a) jeigu nuomininkas #e !a iau kaip 8 !#esius #e!oka #uo!os !okesKio. !is terminas sutartyje gali ,*ti ilgesnis, ,et ne trumpesnisC ,) jeigu nuomininkas ar jo eimos nariai ar"o ar (a"i#a patalpasC c) jeigu patalpos naudojamos #e pa(al paskirt<C d) jeigu nuomininkas ar jo eimos nariai #eti#ka!u el(esiu su"aro #e<!a#o!as s=l)(as kitie!s kartu ar greta gyventi. "/. 8eterminuotos sutarties atveju, juridini ir 7i5ini asmen nuomojam komercinmis slygomis gyvenamj patalp nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu gali ,*ti nutraukta nuominink ratu spjus prie$ $e$is !#esius. /. Beigu dl stic4ini nelaimi, gaisro ar tec4ninio susidvjimo valsty,s, savivaldy,i ar juridini asmen gyvenamoji patalpa gresia sugri*ti ar,a tampa netinkama gyventi, 7i5iniai asmenys i j ikeldinami pagal prokuroro sankcij ir jiems suteikiama kita tinkamai rengta gyvenamoji patalpa . tokiais atvejais ankstesn nuomos sutartis laikoma pasi,aigusia. 8uomos sutarties #utrauki!as . tai sutarties ali veiksmai, dl kuri pasi,aigia nuomos teisiniai santykiai ir nuomininkas praranda teis1 valdyti ,ei naudotis gyvenamja patalpa. I$kel"i#i!as yra nuomos sutarties nutraukimo pasekm, kai ,uv1s nuomininkas, pasi,aigus nuomos sutariai ar ios sutarties nesudarius #nesant nuomos sutarties, asmuo neteistai sikl gyvenamj patalp), atsisako j patutinti. I$kel"i#i!as gali ,*ti ir negaliojanios nuomos sutarties pasekm. I$kel"i#i!as & nuomos sutarties pasi,aigimo, nutraukimo ar,a pripa+inimo negaliojania pasekm. "keldinimas gali vykti tik teis!i#e tvarka, iskyrus atvejus, kai ikeldinama pagal prokuroro sankcij. <0; yra pasisak1s dl <spji!o apie #uo!os sutarties #utrauki!= 6 Iteismai iekovs :. :. iekin paliko nenagrint, remdamiesi CP 9>' straipsnio % punktu. ;eismai pripa+ino, kad iekov nesilaik iankstins neteisminio ,ylos nagrinjimo tvarkos, nes iekov atsakovo. nuomininko nespjo apie ,*tinum vykdyti prievol1 #sumokti nuomos mokesius) per proting termin, kaip tai yra numatyta C $.>?F straipsnio ( dalyje. :utikti su tokia teism ivada nra pagrindo, nes C $.>?F straipsnio ( dalyje numatyt nuomininko spjim siekiant su juo nutraukti terminuot nuomos sutart prie termin teismai klaidingai pripa+ino privaloma iankstine neteismine io gino sprendimo tvarka. ;oks mintos teiss normos aikinimas yra neteisingas, nes C $.>?F straipsnio ( dalyje yra nustatyta ne privaloma iankstin neteismin gino sprendimo tvarka, o vie#a i$ bHti# s=l)(, kuriai esant gyvenamosios patalpos nuomos sutarties aliai atsira#"a teis vie#a$ali$kai #utraukti nuomos sutart prie$ ter!i#=. 8urodyto reikalavimo laikymasis daro tak ne asmens procesinei teisei kreiptis teism, ,et asmens materialinei teisei iekinio patenkinim2 #<0; 9DD> m. ,aland+io F d. nutartis, priimta civilinje ,yloje %. %tun$nien v. Paras ra ono savivaldy# ir ..@.3erikas, 8r. ( .(.9FDH9DD>, kategorija (F.@.C >'.?.%). TAR,/4I,S +/VE,AMOSIOS PATALPOS Tar#)bi#s patalpos . tai gyvenamosios patalpos, kurias "arb"av)s skiria apgyvendinti "arbuotojui #tarnautojui) dl dar,o #tarny,os) po,*d+io tokiam laikotarpiui6 kol tas dar,o #tarny,os) po,*dis nepasikeis ar,a kol nenutr*ks dar,o #tarny,os) santykiai, ar kol neinyks statym numatytos slygos. Pasi,aigus dar,o sutariai, dar,uotojai #tarnautojai), j eimos nariai privalo isikeldinti i tarny,ini patalp. +/VE,AM5 PATALP ,3OMA 4E,*RA436I3OSE 4e#"rabuKiai yra dar,uotoj, tarnautoj, student, moksleivi apgyvendinimui j dar,o ar mokymosi laiku specialiai pastatyti ar iam tikslui rengti gyvenamieji namai. Bendra,ui suteikimo ir naudojimosi tvarka nustatoma administracijos ir dar,uotojo susitarimais ar,a kolektyvinse sutartyse, mokslo staigose . i staig valdymo organ sprendimais. " ,endra,ui ikeldinama teis!o tvarka. 8uomininkai ,endra,uiuose neturi teiss su,nuomoti ,ei apgyvendinti laikinuosius gyventojus.

VIE.436IAI' ,A1V/,S ,AMAI IR +/*/MO 4EI SOBIALI,S +LO4OS I,STIT3BI5 PATALPOS Vie$buKiai . juridini ar 7i5ini asmen nuosavy,s teise valdomos gyvenamosios patalpos, kurios specialiai rengtos laikinai atvykusiems asmenims apgyvendinti. ,akv)#s #a!ai & tai gyvenamoji patalpa, kuri asmenims suteikiama nemokamai. ;okie namai skirti paramos reikalingiems asmenims. B steigj veikl numato atitinkami teiss aktai, reguliuojantys la,dar ,ei specialios nakvyns nam taisykls. +)")!o ar (lobos %rHp)bos& i#stitu;ij patalpose gyvenantys asmenys nra nuomininkai. B teisinius santykius reguliuoja atitinkami gydymo ir glo,os statymai, sudaromos paslaug sutartys. 1D TEMA PA,A3*OS S3TARTIES 4E,*ROSIOS ,3OSTATOS Pa#au"os sutarti!i viena alis #panaudos davjas) perduoda kitai aliai #panaudos gavjui) nesunaudojamj daikt laiki#ai ir #eatl)(i#ti#ai val")ti ir juo #au"otis, o panaudos gavjas sipareigoja gr+inti t daikt tokios ,*kls, kokios jam ,uvo perduota, atsi+velgiant normal susidvjim ar,a sutartyje numatytos ,*kls. ;ai viena i sutari dl daikt perdavimo laikinam naudojimuisi r*i. Panaudos sutartis skiriasi nuo nuomos sutarties tuo, kad jos pagrindu daiktu naudojamasi #eatl)(i#ti#ai. =l neatlygintinumo panaudos sutartis panai dovanojimo sutart, taiau dovanojimo sutartimi daiktas perduodamas neatlygintinai nuosavy,n. =l panaumo nuom panaudos sutartims taikomos nuomos santykius reguliuojanios teiss normos dl6 sutarties dalyko, sutarties 7ormos, sutarties termino, tolesnio naudojimosi daiktu pasi,aigus sutarties terminui, naudojimosi daiktu pagal paskirt, daikto pagerinimo. C nustato su,jektins sudties riboji!= . pelno siekiantys juridiniai asmenys neturi teiss perduoti daikto neatlygintinai naudotis savo dalyviams, steigjams ar valdymo organo nariams #C $.$(D str.). Panaudos davjai gali ,*ti 7i5iniai ir juridiniai asmenys6 daikto savininkai, kiti statymo galioti asmenys & pv5., jeigu glo,jas nori perduoti glo,otinio nekilnojamj daikt neatlygintinai naudotis tretiesiems asmenims, reikalingas iankstinis teismo leidimas #C (.9>> str. ( d.)C kiti daikto savininko galioti asmenys . pv5., nuomininkas turi teis1 perduoti isinuomot daikt kitam asmeniui neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutart tik turdamas raytin nuomotojo sutikim #C $.>?D str. ' d., % d.). Panaudos gavjai gali ,*ti juridiniai ir 7i5iniai asmenys. Panaudos "al)kas6 nesunaudojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai. Panaudos sutarties ter!i#as =aikto panauda gali ,*ti terminuota ar neterminuota, ,et ne ilgesn kaip %DD met #C $.>F? str. % d., $.$9? str. 9 d). :utarties ?or!a priklauso nuo6 termino & jei ilgesniam kaip vieneri met terminui & raytin. Beigu sudaroma ilgesn nei vieneri met nekilnojamj daikt panaudos sutartis & prie treiuosius asmenis ji gali ,*ti panaudota, tik jei ,uvo registruota vieame registre. Panaudos sutartis nekeiia treij asmen teisi daikt. 8eatlygintin, realin, dvial sutartis Panaudos sutartis #eatl)(i#ti#, nes daiktas perduodamas laikinai valdyti ir naudotis juo, nereikalaujant u+ tai turtinio ekvivalento. !i sutartis yra reali#I C $.$9? str. % d. vartojamas terminas Iperduoda2, o ne Isipareigoja perduoti2 & viena alis #panaudos davjas) perduoda kitai aliai #panaudos gavjui) nesunaudojamj daikt laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotisC C $.$(% str. & pa+ado perduoti nevykdymas ,e pakankamo pagrindo suteikia gavjui teis1 ilaid, susijusi su daikto perdavimu, atlyginim, taiau nesuteikia teiss reikalauti daikt perduoti. Panaudos sutarties alys turi teises ir pareigas, todl sutartis "vi$al7 PA,A3*OS S3TARTIES .ALI TEISS IR PAREI+OS Pagal ,endr taisykl1 panaudos davjas atsako u+ perduoto daikto tr*kumus, jeigu6 jis tyia ar dl didelio neatsargumo j neaptar sutarties sudarymo metu. Panaudos davjas #eatsako u+ daikto tr*kumus, jeigu6 ie tr*kumai ,uvo aptarti panaudos sutartyje ar,a ie tr*kumai panaudos gavjui ,uvo +inomi iki sutarties sudarymo ar,a gavjas tr*kumus turjo paste,ti daikto perdavimo, ap+i*ros ar i,andymo metu. Panaudos davjas, sudarydamas sutart, privalo <spti panaudos gavj apie visas treij asmen teises #pv5., servitut, keitim ir pan.) perduodam daikt #C $.$(' str. 9 d.). =aikto atsitikti#io uvi!o ar su(e"i!o riMika !i ri5ika tenka panaudos "avjui, jeigu6 panaudos gavjas daiktu naudojasi normaliai pagal sutartyje numatyt paskirt. !i ri5ika tenka panaudos (avjui, jeigu6

 daiktas naudojamas ne pagal sutartyje numatyt paskirtC daiktas perduodamas treiajam asmeniui ,e panaudos davjo raytinio sutikimoC panaudos gavjas naudojasi daiktu pasi,aigus sutarties terminuiC panaudos gavjas galjo igel,ti daikt, tam tikslui panaudodamas savo daikt, taiau to nepadar. PA,A3*OS S3TARTIES PA4AI+A :utartis gali ,*ti nutraukta prie termin panaudos "avjo reikalavi!u, jeigu panaudos gavjas6 naudoja daikt ne pagal paskirt, nevykdo pareigos ilaikyti ir saugoti daikt, i esms ,logina jo ,*kl1, perduoda daikt treiajam asmeniui ,e davjo sutikimo, jeigu daiktas tapo reikalingas paiam savininkui. :utart gali ,*ti nutraukta prie termin panaudos (avjo reikalavi!u' jeigu6 nustatomi daikto tr*kumai, dl kuri naudotis daiktu nemanoma ar la,ai sunkuC negalima daiktu naudotis pagal paskirt dl aplinky,i, nepriklausani nuo panaudos gavjo, panaudos davjas nespjo apie treij asmen teises daiktC panaudos davjas neperdav daikto priklausini ar dokument. 8eterminuota sutartis gali ,*ti nutraukta ,et kurios alies reikalavimu, spjus kit al prie$ 8 !#esius apie numatom nutraukim #sutartyje gali ,*ti nustatyti kitokie terminai). Be to, terminuot panaudos sutart gavjas turi teis1 nutraukti spj1s prie$ 1 !#es<. Panaudos davjui mirus ar j reorgani5avus, jo teiss ir pareigos pereina teisi permjams. <0; yra pasisak1s dl pa#au"os sutarties #utrauki!o6 Iatsakov da,ar gyvena iekovei nuosavy,s teise priklausaniame name ir juo naudojasi pagal neterminuot panaudos sutart, nes namu naudojasi neatlygintinai #C $.$9? str. % d.). WQX gyvenamosios patalpos nuomos ir panaudos teisiniai santykiai pagal savo kilm1 yra pana*s #giminingi), o nuomos ir panaudos sutari nutraukimo slygos i esms turi vienodus reikalavimus, kuri pagrindin slyga, norint nutraukti neterminuotas nuomos ar panaudos sutartis, yra nuomotojo ar panaudos davjo duotas prie tam tikr laik <spji!as apie sutarties su nuomininku ar panaudos gavju nutraukim. Aemiantis C $.$>9 straipsnio % dalimi, kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties alis ,et kada turi teis1 nutraukti neterminuot panaudos sutart, spjusi apie tai kit al prie tris mnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. !ioje ,yloje yra nustatyta, kad iekov #namo savinink ir panaudos davja) 9DD9 m. rugsjo > d. pareikimu, paduotu notar ,iurui, spjo atsakov1 daugiau kaip prie tris mnesius, kad nutraukia su ja neterminuot panaudos sutart ir pakartotinai prao iki 9DD( m. vasario 9 d. isikelti i jai priklausanio namo ir *kinio pastato. ;okio iekovs spjimo apie neterminuotos sutarties nutraukim pakanka, kad panaudos sutartis ,*t nutraukta pagal C $.$>9 straipsnio % dal #kitoks spjimo terminas ne,uvo nustatytas) ir atsakov su nepilnameiu vaiku ,*t ikeldinta i iekovei priklausani nuosavy,s teise pastat, nes pagal C >.?@ straipsnio nuostatas savininkas gali reikalauti paalinti ,et kuriuos jo teiss pa+eidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu2 #<0; 9DD> m. gegu+s ' d. nutartis, priimta civilinje ,yloje 3. *asimaviien v. D. %taneli-nien ir (. %taneli-nas, 8r. ( .(.(D(H9DD> m., kategorija 9'.@.9. 1F TEMA Ra#(os sutarties sa!prata Ra#(os sutarti!i viena alis #rangovas) sipareigoja atlikti tam tikr dar, savo ri5ika pagal kitos alies #u+sakovo) u+duot ir perduoti io dar,o re5ultat u+sakovui, o u+sakovas sipareigoja atlikt dar, priimti ir u+ j sumokti #C $.$>> str.). Beigu atliekam dar, po,*dis ir vert palyginti su pagaminto, perkamo ar perdir,to daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripa+stama ne rangos, o pirkimo. pardavimo sutartimi. Aangos sutarties teisi# ;Qarakteristika6 >vial =tlygintin kadangi a,i alys turi ir teises, ir pareigas kadangi kiekviena alis patenkina kitos alies prieprieinius turtinio po,*d+io reikalavimus #rangovas perduoda dar, re5ultatus, o u+sakovas sumoka atlyginim /onsensualin kadangi laikoma sudaryta nuo susitarimo momento

:utarties turin sudaro slygos, dl kuri alys susitaria. Esmins sutarties slygos6 %) dalykas C 9) vykdymo terminai #dar, prad+ios ir pa,aigos, tarpiniai terminai). <utarties kaina nelaikoma esmine slyga, iskyrus kai kurias rangos sutari r*is #pv5., staty,os rang ar,a rangos dar,us, 7inansuojamus i valsty,s ar savivaldy,s ,iud+eto). Ra#(os sutarties $ali teiss ir parei(os7 Ra#(ovas Parei(os %) dar# rezultato perdavimo #C $.$>' str. % d.)C 9) informa'i os atskleidimo iki sutarties sudarymo #C $.$>' str. % d.)C () u+sakovo patikto turto saugo imo #C $.$'F str.)C >) termin laikymosi #C $.$'9 str.)C ') u$sakovo ,sp imo apie svar,ias aplinky,es #C $.$'? str.)C $) dar# koky#s u$tikrinimo #C $.$$( str.)C 3 sakovas %) kainos sumok imo #C $.$'' str.)C 9) pagal#os rangovui #C $.$$D str.)C () apr-pinimo med$iagomis #jei taip ,uvo susitarta) #C $.$>@ str.)C >) atlikt dar# primimo #C $.$$9 str.).

F) dar# koky#s garanti os #C $.$$> str.)C @) privalom dar# reikalavim laikymosi #C $.$$( str. 9 d.)C ?) aktualios informa'i os perdavimo kartu su dar, re5ultatu #C $.$$@ str.)C %D) turto gr$inimo u$sakovui #C $.$FD str.). Teiss %) su#rangov pasitelkimo #C $.$'D str.)C 9) atlyginimo u$ atlikt dar# iieko imo #C $.$'$ str.)C () dar# neprad imo Gsusta#dymo5, jeigu u+sakovas nevykdo savo pareig ar,a kliudo rangovui vykdyti sutart #C $.$$% str.). %) dar# tikrinimo #C $.$'@ str. % d.)C 9) sutarties atsisakymo dl rangovo delsimo #C $.$'@ str. 9 d.)C () termino tr-kumams paalinti nustatymo #C $.$'@ str. ( d.)C >) sutarties atsisakymo dl svar#i prie$asi, kartu sumokant rangovui atlyginim u+ atlikt dar,o dal ir atlyginant nuotolius, padarytus dl sutarties nutraukimo #C $.$'@ str. > d.)C ') tr-kum alinimo ilaid iskaitymo jeigu #C $.$'@ str. ' d.)C $) kit rangov pasitelkimo #jeigu generalinis rangovas sutinka) #C $.$'D str. ' d.)C F) teiss nekoky#ik dar# atve u #C $.$$' str.).

Bendros ali pareigos6 %) konfiden'ialumo laikymosi #C $.$$? str.)C 9) ekspert pasitelkimo6 jeigu tarp rangovo ir u+sakovo kyla ginas dl dar,o tr*kum, kiekviena alis turi teis1 reikalauti skirti eksperti51 #C $.$$9 str. ' d.). Ra#(os sutarties $ali atsako!)bs pa(ri#"ai7 ;angovo atsakomyb Pa(ri#"ai Atsako u I C $.$>F, $.$>@, $.$'9, $.$'@, $.$$9, $.$$', $.$FD, $.$F% str. . nekoky,ikus, nustatytu terminu neatliktus atliktus dar,usC . nekoky,ikas med+iagasC . dar, neatlikimC . viryt dar, smat. . reikalauti netesy, sumokjimoC . reikalauti nuostoli atlyginimoC . reikalauti tr*kum paalinimo ar,a kito daikto pagaminimoC . pavesti treiajam asmeniui dar, pataisyti rangovo sskaitaC . atsisakyti priimti dar,usC . nutraukti sutart. C!sakovo atsakomyb C $.$'$, $.$$D.$.$$9 str. . prieprieini pareig nevykdymC . sipareigojimo sumokti atlyginim nevykdymC . atsisakym teikti pagal, rangovui #jei tokia pareiga nustatyta sutartyje)C . vengim priimti atlikt dar,. . reikalauti nuostoli atlyginimoC .reikalauti prievoli vykdymoC . atsisakyti nuo sutartiesC . vengiant priimti dar,us, dar,o re5ultato atsitiktinio +uvimo ar sugadinimo ri5ika pereina u+sakovui

1itos $alies teiss pa ei"i!o atveju

=ar,o tr*kumai gali ,*ti nustatyti per (ara#ti#< ter!i#=, o jeigu jis nenustatytas & per proting termin, ne ilgesn kaip "veji !etai nuo re5ultato perdavimo #C $.$$$ str.). Aeikalavimams, kylantiems dl atlikt dar, tr*kum, nustatomas vie#eri !et ie$ki#i#s se#aties ter!i#as. :enaties terminai skaiiuojami pagal C $.$$F str. taisykles. VARTO5IMO RA,+A Pagal vartojimo rangos sutart rangovas, ,esiveriantis tam tikru verslu, sipareigoja pagal 7i5inio asmens #vartotojo) u+sakym atlikti tam tikr ,uitinius ar,a asmeninius u+sakovo ar jo eimos poreikius tenkinant dar,, o u+sakovas sipareigoja priimti dar,o re5ultat ir u+ j sumokti. .al)s6 %) rangovas , u+siimantis versluC 9) u!sakovas & vartoto as . 7i5inis asmuo, u+sak1s dar,, skirt tenkinti #uitinius ar asmeninius poreikius. /artojimo rangai taikomos rangos ,endrosios nuostatos tiek, kiek jos neprietarauja specialiosioms vartojimo rangos nuostatoms, taip pat mutatis mutandis C normos, reglamentuojanios vartojimo pirkim.pardavim ir nes+iningas vartojim sutari slygas. ;aikytini ir kiti su vartotoj teisi gynimu susij1 statymai. /artojimo rangos atveju grie+iau reglamentuoti rangovo ir u+sakovo santykiai, papildomos u+sakovo, kaip silpnesniosios alies, garantijos #C $.$F( str.). Aangovo pareiga suteikti u+sakovui in7ormacij apie si*lomus dar,us #C $.$F> str.). C $.$F@ str. numato speci7ines atsakomy,s slygas, siekiant apsaugoti vartotojo saugum, jei tai kelia grsm1 u+sakovo ar kit asmen gyvy,ei ar sveikatai. Aeikalavimai dl neatlygintinio dar,o tr*kum paalinimo gali ,*ti pareikti per du, o jeigu sutarties dalyku ,uvo pastatas, renginys ar kitoks statinys & per deimt met nuo dar, re5ultato primimo momento. C taip pat numato papildomas rangovo teises, jei u+sakovas vengia priimti dar,o re5ultat #C $.$F? str.). STAT/4OS RA,+A :taty,os rangos sutarties dalykas . moni, pastat, gyvenamj nam ir kitoki statini staty,a ar rekonstrukcija, taip pat montavimas, paleidimas ar kitoks dar, atlikimas. :utartyje gali ,*ti numatyta rangovo pareiga u+tikrinti pastatyto o,jekto aptarnavim po jo primimo per sutartyje nustatyt termin.

Beigu pagal staty,os rangos sutart dar,ai atliekami 7i5inio asmens #vartotojo) asmeniniams, eimos ar nam *kio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar pro7esija, tenkinti, sutariai taikomos vartojimo rangos sutarties taisykls. :peci7inis rangovas & juo gali ,*ti <ietuvoje steigtas juridinis asmuo, u+sienio valsty,je steigtas juridinis asmuo ar kita u+sienio organi5acija, kuri pagal ios valsty,s teiss aktus turi teis1 savo alyje u+siimti staty,a, pateikusi i teis1 patvirtinanius dokumentus, staty,os in+inierius # :taty,os statymo %' str. % d.). Sutarties es!i#s s=l)(os6 susitarimas dl dalyko , termin ir kainos . :utartyje privalo ,*ti nurodyta su ja susijusi dokument sudtis #normatyviniai staty,os dokumentai). :utartyje taip pat privalo ,*ti nurodyta, kuri alis ir per kokius terminus turi pateikti tam tikrus normatyvinius staty,os dokumentus. .ali teisi ir parei( spe;i?ika <pe.i-ins rangovo teiss ir pareigosD <pe.i-ins u!sakovo teiss ir pareigosD %) pre5umpcija, kad rangovas privalo pats atlikti visus %) u+sakovo pareiga laiku suteikti +ems sklyp staty,ai #staty,viet1) #C $.$@@ dar,us #C $.$@> str. ( d.)C str. % d.)C 9) rangovas privalo vykdyti staty,os dar,us pagal 9) u+sakovo pareiga perduoti rangovui naudotis pastatus ar renginius, teikti normatyvini staty,os dokument nustatytus krovini ve+imo paslaugas, rengti laikinus energijos ar vandens tiekimo tinklus, reikalavimus ir sutart #sutarties dokumentus) #C gauti reikalingus leidimus, suteikianius teis1 atlikti rangovui tam tikrus dar,us, $.$@> str. % d.)C ,ei teikti kitas sutartyje numatytas paslaugas #C $.$@@ str. 9 d.)C () paprastai rangovas privalo staty, apr*pinti () u+sakovo teis kontroliuoti ir pri+i*rti atliekam staty,os dar, eig ir koky,1, med+iagomis, rengimais, detalmis ir kitokiomis staty,os dar, gra7iko laikymsi, rangovo tiekiam med+iag koky,1, u+sakovo konstrukcijomis #C $.$@$ str. % d.)C perduodam med+iag naudojim pagal C $.$@? str.C >) rangovo teis reikalauti perskaiiuoti sutarties kain, >) u+sakovo teis pasitelkti projektuotoj ir kitus asmenis #in+inieri, jeigu dl ne nuo jo priklausani aplinky,i 7aktika konstruktori, konsultant ir kt.) #C $.$?D str.)C staty,os dar, kaina padidjo daugiau kaip %' procent ') u+sakovo pareiga sumokti u+ visus iki konservavimo atliktus dar,us, taip pat #C $.$@' str. 9 d.)C atlyginti ilaidas, susijusias su dar, nutraukimu ir o,jekto konservavimu #C ') rangovo pareiga laikytis aplinkos apsaugos ir dar, $.$?( str.). saugumo reikalavim #C $.$?9 str.). =ar, perdavimas ir primimas #C $.$?> str.) 7orminamas aktu, kur pasirao a,i alys. Beigu viena i ali atsisako pasirayti akt, jame daroma +yma apie atsisakym ir akt pasirao kita alis. /ienaalis perdavimo aktas gali ,*ti teismo pripa+intas negaliojaniu, jeigu teismas pripa+sta, kad kita alis atsisak pasirayti akt pagrstai. Atsako!)bs spe;i?ika #C $.$?'.$.$?@ str.). Aangovas atsako u+sakovui u+ nukrypimus nuo normatyvini staty,os dokument reikalavim, taip pat u+ tai, kad nepasiek iuose dokumentuose ar sutartyje numatyt staty,os dar, rodikli #mons gamy,ini pajgum, atsparumo ir kt.). ai statiniai ir renginiai rekonstruojami, rangovas atsako u+ statinio ar renginio patikimumo, patvarumo ar atsparumo suma+jim ar netekim. O+ statinio sugriuvim ir tuo padaryt +al atitinkamai atsako rangovas, projektuotojas ir staty,os tec4ninis pri+i*rtojas, jeigu o,jektas sugriuvo dl projektavimo, konstrukcij ar staty,os dar, de7ekt ar netinkamo +ems grunto. *arb kok)bs (ara#tija. Aangovas, projektuotojas ir staty,os tec4ninis pri+i*rtojas atsako u+ de7ektus, nustatytus per garantin termin, jeigu nerodo, kad jie atsirado dl o,jekto ar jo dali normalaus susidvjimo, jo netinkamo naudojimo ar u+sakovo ar,a jo pasamdyt asmen netinkamai atlikto remonto ar,a dl u+sakovo ar jo pasamdyt asmen kitoki kalt veiksm. Karantiniai terminai6 a) ' metaiC ,) %D met . esant paslpt statinio element #konstrukcij, vam5dyn ir kt.)C c) 9D met . esant tyia paslpt de7ekt. 8ustatyti terminai pradedami skaiiuoti nuo dar, re5ultato atidavimo naudoti dienos. PRO5E1TAVIMO IR T/RI,5IMO *AR4 RA,+A Projektavi!o ir t)ri#ji!o "arb sutarti!i rangovas #projektuotojas, tyrintojas) sipareigoja atlikti pagal u+sakovo u+duot tyrinjimo ir projektavimo dar,us, parengti tec4ninius dokumentus ar sukurti kitok dar, re5ultat ir perduoti j u+sakovui, o u+sakovas sipareigoja priimti dar, re5ultat ir sumokti u+ atlikt dar, #C $.FDD str.). :utarties "al)kas & k*ry,ins veiklos re5ultatas, 7orminamas projektiniais smatiniais dokumentais, reikalingais tam tikram o,jektui statyti ar,a rengti. C $.FD9 ,ei $.FD> straipsniai numato speci7ines rangovo ,ei u+sakovo pareigas. Projektuotojo %t)ri#tojo& atsako!)bs spe;i?ika #C $.FD( str.)6 =tsako u!D . netinkam tec4nini dokument parengim ar tyrinjimo dar, atlikimC . statinio staty,os dar, perdir,im dl netinkamai atlikt projektavimo #tyrinjimo) dar, ar,a netinkamai parengt tec4nini dokumentC . nustatytus dar, #dokument) tr*kumus. . pareiga u+sakovo reikalavimu neatlygintinai itaisyti tec4nini dokument tr*kumus ar i naujo atlikti tyrinjimo dar,usC ir . pareiga atlyginti u+sakovui nuostolius.

Pa!eidim pasekmsD

RA,+OS *AR4AI' EI,A,S3O5AMI I. VALST/4S AR SAVIVAL*/4S 4I3*:ETO *al)kas . staty,os, projektavimo ar tyrinjimo dar,ai, taip pat arc4itekt*rin ir in+inerin veikla ,ei su ja susijusios tec4nins konsultacijos valsty,s ar savivaldy,i reikmms. !ie rangos dar,ai vykdomi valsty,s ar savivaldy,s #vieosioms5 reikmms valsty,s ar,a savivaldy,s institucij u$sakym pagrindu. Bie paprastai vykdomi pagal rangos sutartis, sudaromas konkurso tvarka. Beigu rangos sutartis ,uvo sudaryta konkurso tvarka, sutarties turinys nustatomas pagal paskel,tas konkurso slygas ir konkurso metu pateiktus rangovo, laimjusio konkurs, pasi*lymus. MO1SLI,IO T/RIMO 4A,*OMIE5I 1O,STRAVIMO IR TEBR,OLO+I,IAI *AR4AI

=vi sutartys6 pagal !oksli#io t)ri!o "arb atliki!o sutart< viena alis #vykdytojas) sipareigoja pagal kitos alies #u+sakovo) tec4nin1 u+duot atlikti mokslinius tyrimus, o pagal ba#"o!j' ko#stravi!o ar te;Q#olo(i#i "arb sutart< . parengti naujo gaminio pavy5d ar,a jo gamy,os konstrukcijos dokumentus ar nauj tec4nologij, o u+sakovas sipareigoja priimti dar, ir u+ j sumokti #C $.FDF str. % d.). :utarties teisin c4arakteristika6 >vial =tlygintin kadangi a,i alys turi ir teises, ir pareigas kadangi kiekviena alis patenkina kitos alies prieprieinius turtinio po,*d+io reikalavimus #vykdytojas perduoda dar, re5ultatus, o u+sakovas sumoka atlyginim) /onsensualin kadangi laikoma sudaryta nuo susitarimo momento

.al)sI %) vykdytojas A 7i5inis, juridinis asmuo, paprastai specialios mokslo staigos, organi5acijos #institutai, universitetai)C 9) u!sakovas & 7i5inis, juridinis asmuo, valsty, ar savivaldy,s. :utarties "al)kas & dar, re5ultatas, susij1s su intelekte ir k*ry,ine asmens, vykdanio u+duot, veikla #sutarties sudarymo metu dar, re5ultatas ne visuomet gali ,*ti tiksliai api,r+tas, ne visuomet yra +inoma, ar re5ultatas apskritai yra pasiekiamas). Bei tinkamai vykdant sutart re5ultatas nepasiekiamas, tai nra laikoma sutarties pa+eidimu. Eor!ai taikomos ,endros sandorio sudarymo taisykls #C %.$(.%.FF str.). ;.y. ios sutartys gali ,*ti sudaromos $od$iu, raytine forma ar,a konkliudentiniais veiksmais. .ali teiss ir parei(os6 Pagrindins vykdytojo pareigosD %) dar,us atlikti pagal suderint su u+sakovu tec4nin1 u+duot ir laiku perduoti dar, re5ultatus u+sakovuiC 9) suderinti su u+sakovu statymo saugom intelektins veiklos re5ultat, priklausani tretiesiems asmenims, panaudojimo ,*tinum ,ei teisi j naudojim sigijimC () savo jgomis ir lomis paalinti dl savo kalts padarytus dar, tr*kumus, pa+eid+ianius sutarties ar tec4nins u+duoties slygasC >) nedelsdamas praneti u+sakovui, kad negali gauti norim re5ultat ar,a kad dar,us t1sti netikslingaC ') garantuoti u+sakovui, kad jam perduodami atlikt dar, re5ultatai nepa+eid+ia kit asmen iimtini teisiC $) kon7idencialumo pareiga ir kitos C numatytos pareigos. Pagrindins u!sakovo pareigosD %) perduoti vykdytojui sutartyje numatyt ,*tin dar,ams atlikti in7ormacijC 9) priimti atlikt dar, re5ultatus ir juos apmoktiC () perduoti vykdytojui tec4nin1 u+duot ir suderinti su vykdytoju dar, program ar tematik #jei sutartyje numatyta)C >) kon7idencialumo pareiga ir kitos C numatytos pareigos.

.ali atsako!)b #C $.F%' str.). /ykdytojas atsako u+sakovui u+ sutarties pa+eidim, jeigu nerodo, kad sutartis ,uvo pa+eista ne dl vykdytojo kalts ir privalo atlyginti u+sakovui dl dar, tr*kum padarytus nuostolius pagal atlikt dar, vert1, jeigu taip nustato sutartis. 8egautos pajamos atlyginamos tik sutartyje numatytais atvejais. 0tliekant mokslinio tyrimo dar,us, u+sakovas privalo sumokti vykdytojui u+ dar,us, kurie ,uvo atlikti, jeigu paaikjo, kad norim re5ultat nemanoma gauti dl nepriklausani nuo vykdytojo aplinky,i #C $.F%( str.). 0tliekant ,andymus, konstravimo ar tec4nologinius dar,us, u+sakovas privalo sumokti vykdytojui sutartyje nustatytos kainos dal, proporcing atlikt dar, daliai, taip pat apmokti kitas protingas ilaidas, kurias rangovas yra padar1s nordamas vykdyti dar,, jeigu paaikja, kad ne dl vykdytojo kalts nemanoma ar netikslinga j t1sti #C $.F%> str.). 0G TEMA 4E,*ROSIOS PASLA3+ S3TARTIES ,3OSTATOS Paslau( sutarti!i viena alis #paslaug teikjas) sipareigoja pagal kitos alies #kliento) u+sakym suteikti klientui tam tikras nematerialaus po,*d+io #intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus o,jekto suk*rimu #atlikti tam tikrus veiksmus ar,a vykdyti tam tikr veikl), o klientas sipareigoja u+ suteiktas paslaugas sumokti #C $.F%$ str.). %. :utarties teisin c4arakteristika6 >vial =tlygintin kadangi a,i alys turi ir teises, ir pareigas kadangi kiekviena alis patenkina kitos alies prieprieinius turtinio po,*d+io reikalavimus #paslaug teikjas suteikia paslaugas, o klientas sumoka atlyginim) /onsensualin kadangi laikoma sudaryta nuo susitarimo momento

.al)s & paslaug tiekjas ir klientas , kuri nesieja dar,o ar kitokie pavaldumo #su,ordinacijos) santykiai. !alimis gali ,*ti ,et kuris civilins teiss su,jektas & tiek 7i5inis, tiek juridinis asmuo. Paslaug teikjams atsi+velgiant teikiam paslaug po,*d taikomi special*s reikalavimai, da+niausiai susij1 su paslaug teikjo kvali7ikacija, g*d+iais, patirtimi. ai kurioms paslaugoms teikti ,*tina ir licencija. Paslaug tiekjas turi teis1 laisvai pasirinkti sutarties vykdymo ,*dus ir priemones ,ei pasitelkti treiuosius asmenis, taiau ir iuo atveju u+ tinkam vykdym jis lieka atsakingas klientui.

Eor!ai taikomos ,endros sandorio sudarymo taisykls #C %.$(.%.FF str.). ;.y. ios sutartys gali ,*ti sudaromos $od$iu, raytine forma ar,a konkliudentiniais veiksmais. *al)kas & nematerialaus po,*d+io ar,a kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus o,jekto suk*rimu #audito, konsultacini, asmens sveikatos prie+i*ros, veterinarijos, in7ormacijos, mokymo, turi5mo ir kitos paslaugos). Pagrindiniai dalyko po!ymiai 6 %) nematerialus paslaug po#-dis, nesusij1s su materialaus o,jekto suk*rimuC 9) negal imas garantuoti, jog sutartis ,us vykdyta C $.F%@ straipsnis numato kliento interes prioriteto prin.ip , ,et jei kliento nurodymai prietarauja statymams, nusistovjusioms pro7esins veiklos taisyklms, standartams, pro7esins veiklos etikai ar sutarties slygoms, paslaug teikjas turi teis1 atsisakyti vykdyti tokius nurodymus ir sutart nutraukti. 1ai#a nustatoma ali susitarimu. ainos apmokjimo tvark nustato C $.F9D straipsnis. lientas turi teis1 vienaalikai nutraukti sutart pagal C $.F9% straipsn, nepaisydamas to, kad paslaug teikjas jau pradjo j vykdyti. !iuo atveju klientas privalo sumokti kainos dal, proporcing suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas paslaug teikjo patirtas protingas ilaidas. ;uo tarpu paslaug teikjas turi teis1 vienaalikai nutraukti sutart tik dl svar#i prie$asi, visikai atlygindamas kliento patirtus nuostolius. Paslaug teikjo pagrindins pareigos 6 %) suteikti klientui paslaugC 9) suteikti klientui isami in7ormacij, susijusi su paslaugomis ir turini takos kliento apsisprendimui sudaryti sutart #C $.F%? str.)C () klieno reikalavimu pateikti klientui vis in7ormacij ar ataskait apie paslaug suteikim ar teikimo eig #C $.F99 str.)C >) perduoti klientui visk, k teikdamas paslaugas gavo kliento naudai. Pagrindin kliento pareiga & sumokti u+ suteiktas paslaugas #C $.F9D str.). Paslaug sutartims tiek, kiek tai neprietarauja C $.F%$&$.F9( straipsniams ir paslaug sutarties dalyko ypatumams, taikomos ir C normos, nustatanios ,endrsias rangos sutarties nuostatas #$.$>>&$.$F% str.) ,ei reglamentuojanios vartojimo rang #$.$F9&$.$@D str.), Paslaug teikimo sutarties skirtumai nuo kit panai sutari6 'uo darbo sutartiesI %) tarp paslaug sutarties ali nra pavaldumo ar,a kitoki priklausymo santykiC 9) da+niausiai paslaug sutartys sudaromos dl konkrei paslaug, o dar,o sutartys sudaromos ilgesniam terminuiC () dar,uotojai negali nukrypti nuo dar,o sutartyje nustatyt 7unkcij, o paslaug teikjas gali pasirinkti sutarties vykdymo ,*dus ir priemonesC >) paslaug teikju gali ,*ti ne tik 7i5inis, ,et ir juridinis asmuo. Aangos sutarties dalyk sudaro tam tikro dar,o materialus re5ultatas, o paslaug dalykas & nematerialaus po,*d+io paslaugos, nesusijusios su materialaus o,jekto suk*rimu. ;.y. rangos atveju svar,iausias yra materialus o,jektas, o paslaug atveju & atliekami veiksmai.

'uo rangos sutartiesI

C reglamentuojami kelios atskiros atlygintin paslaug teikimo sutari r*ys6 asmens sveikatos prie!i#ros paslaug sutartis ,ei turi$mo paslaug sutartis . it atlygintin paslaug sutari ypatumus reglamentuoja atskiri statymai #pv5., Pato statymas, ;elekomunikacij statymas ir kiti statymai). ASME,S SVEI1ATOS PRIE:I-ROS PASLA3+ S3TARTIS =smens sveikatos prie!i#ros paslaug sutartimi savo pro7esins ar verslo veiklos dka turintis teis1 teikti sveikatos prie+i*ros paslaugas asmuo #sveikatos prie+i*ros paslaug teikjas) sipareigoja teikti kitai aliai #pacientui) sutartyje numatytas sveikatos prie+i*ros paslaugas, o pacientas sipareigoja sumokti sveikatos prie+i*ros paslaug teikjui sutart kain #C $.F9' str.). :utarties "al)kas . asmens sveikatos prie$i-ros paslaugos, t.y. veikla, skaitant tyrimus ir su asmeniu tiesiogiai susijusius patarimus, kuria stengiamasi asmen igydyti, apsaugoti nuo susirgimo ar vertinti jo sveikatos ,*kl1. !i svoka taip pat apima paciento slaug ir su ja susijusi prie+i*r ,ei tiesiogin paciento materialin apr*pinim, kuris yra reikalingas asmens sveikatos prie+i*ros veiklai vykdyti, iskyrus 7armacin1 veikl. C $.F9' str. ( dalis numato atvejus, kokiai veiklai ios sutarties nuostatos netaikomos. .al)sI %) paslaug tiekjas . pro7esins ar verslo veiklos dka turintis teis1 teikti sveikatos prie+i*ros paslaugas asmuoC 9) klientas & 7i5inis asmuo, sulauk1s %$ met am+iaus #dl nepilnamei sutari sudarymo C $.F9$ str. numato specialias taisykles). (. Pagrindin paslaug teikjo pareiga & suteikti sutartas paslaugas ,ei tinkamai vykdyti sutart, u+tikrinant tok r*pestingumo laipsn, kokio tikimasi i s+iningo asmens sveikatos prie+i*ros paslaug teikjo #C $.F(9 str.). C numato imperatyv reikalavim asmens sveikatos prie+i*ros paslaug teikjui pagal C $.F9F str. in7ormuoti pacient jam suprantama 7orma, paaikindamas specialius terminus, apie jo sveikatos ,*kl1, ligos diagno51, galimus gydymo ,*dus, gydymo progno51 ,ei kitas aplinky,es, kurios gali turti takos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti si*lomo gydymo, taip pat apie pasekmes, jeigu si*lomo gydymo atsisakyt. Pa+ymtina, jog minta in7ormacija, paprastai neturi ,*ti pacientui pateikta prie jo vali. Paciento valia turi ,*ti aikiai pareikta ir patvirtinta parau. Pa;ie#to parei(os6 %) sumokti sutartimi sulygt atlyginimC 9) kiek stengdamas suteikti asmens sveikatos prie+i*ros paslaug teikjui in7ormacijos ir pagal,os, kuri pagrstai yra reikalinga norinti vykdyti sutart. 0smens sveikatos prie+i*ros paslaug teikjas negali jokiems kitiems asmenims ,e paciento sutikimo suteikti in7ormacijos apie pacient ar,a sudaryti slyg gauti o7iciali dokument, nurodyt C , kopijas, iskyrus atvejus, numatytus C $.F($ str. :utarties kaina nustatoma ali susitarimu, iskyrus atvejus, kai sveikatos prie+i*ros paslaug teikjas u+ savo dar, gauna atlyginim pagal statym ar,a kokiu nors kitu pagrindu, kaip tai nustatyta sutartyje #C $.F>D str.). 0smens sveikatos prie+i*ros paslaug teikjo atsakomy, negali ,*ti apri,ota ar,a panaikinama. T3RIOMO PASLA3+ TEI1IMO S3TARTIS uri$mo paslaug teikimo sutartimi viena alis . turistins kelions organi5atorius . sipareigoja u+ atlyginim kitai aliai . turistui . u+tikrinti i anksto organi5uot turistin1 kelion1, kuri t1siasi ilgiau kaip 9> valandas, skaitant nakvyn1, ,ei suteikti ma+iausiai dar dvi

paslaugas6 ve+imo ir apgyvendinimo ,ei esmin1 turistins kelions dal sudarani paslaug, nesusijusi su ve+imu ar apgyvendinimu. ;uristas sipareigoja sumokti u+ suteiktas paslaugas #C $.F>F str.). .al)sI %) kelions organi$atorius A t.y. asmuo, kuris statym nustatyta tvarka ir slygomis veriasi turi5mo verslu ir tiesiogiai ar,a per tarpininkus #kelioni pardavimo agentus) savo vardu vieai si*lo teikti turi5mo paslaugas ,et kuriam asmeniui ar,a tam tikrai asmen grupeiC 9) turistasD & 7i5inis asmuo, kuris su kelions organi5atoriumi sudaro turi5mo paslaug teikimo sutart # sutart, pasira/s asmuo)C ar,a . ,et kuris kitas 7i5inis asmuo, kurio vardu sutart pasira1s asmuo perka turistin1 kelion1 ir prisiima visas teises ir pareigas pagal sutart #kiti naudos gav ai)C ar,a . ,et kuris asmuo, kuriam sutart pasira1s asmuo ar,a ,et kuris naudos gavjas perleid+ia savo teises kelion1. C $.F>@ str., numato specialius reikalavimus kelioni organi5atoriui dl in7ormacijos apie teikiamas paslaugas teikimui. !alys turi teis1 atsisakyti nuo sutarties, taiau skirtingomis slygomis ir tvarka, kuri nustato C $.F'D.$.F'% str. Be to, turistas turi teis1, likus iki kelions prad+ios ne ma+iau kaip F dienoms pagal C $.F'( str. tvark, perleisti savo teis1 kelion1 treiajam asmeniui, kuris vykdys visas sutarties slygas. Beigu kelions organi5atorius dl savo nemokumo ar kit prie+asi negali tinkamai vykdyti sutarties, jis privalo imtis priemoni, kad jo pareigas perimt kitas asmuo. Beigu turistas jau atvyko paskyrimo viet, kelions organi5atorius ,et kuriuo atveju privalo u+tikrinti turisto sugr+im atgal. ;uristini paslaug teikimo sutartis turi ,*ti raytin , kurioje turi ,*ti nurodyti C $.F>? str. numatyti rekvi5itai. !i sutartis viea ir da+niausiai sudaroma prisijungimo b#du prie vienos i sutarties ali & kelions organi5atoriaus & parengt standartini sutarties slyg . C $.F'9 str. suteikia kelioni organi5atoriui galimy,1 dl svar,i prie+asi keisti sutarties slygas. C $.F'' str. draud+ia ri,oti ar panaikinti kelioni organi5atoriaus atsakomy,1 u+ +al, atsiradusi dl turisto mirties ar jo sveikatos su+alojimo. elions organi5atorius privalo vykdyti sutart atsi+velgdamas turisto protingus l*kesius, kuri pagal sutarties ir teikiam paslaug po,*d turistas galjo turti. Prieingu atveju jis turi atlyginti turistui nuostolius ,ei neturtin1 +al, iskyrus atvejus, numatytus C $.F'> str. 01 TEMA PAVE*IMO S3TARTIS Pave"i!o sutarti!i viena alis #galiotinis) sipareigoja kitos alies #galiotojo) vardu ir lomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su treiaisiais asmenimis #C $.F'$ str.). 0tstovo #galiotinio) veikimas pavedimo sutarties pagrindu yra viena i atstovavimo 7orm, todl pavedimo sutart reglamentuojanios normos aikinamos ir taikomos mutatis mutandis neatsiejamai kartu su C 0ntrosios knygos """ dalimi I0tstovavimas2. <utarties teisin .Earakteristika 6 /onsensualin kadangi laikoma sudaryta nuo susitarimo momento =tlygintin ar,a neatlygintin >vial ar,a vienaal kai yra neatlygintin, t.y. kai tik galiotinis prisiima vienaalius sipareigojimus atlikti teisinius veiksmus kai galiotiniui atlyginimas nemokamas #neatlygintinumas pre5iumuojama, jei alys 7i5iniai asmenys, iskyrus atvejus, kai galiotinio kito asmens vardu atliekami teisiniai veiksmai yra galiotinio pro7esin ar verslo veikla) kai yra atlygintin jei galiotiniui galiotojas moka atlyginim #atlygintinumas pre5iumuojamas, jei alys verslininkai)

:utarties "al)kas . teisiniai veiksmai , sukeliantys galiotojui teisines pasekmes ir susij1 su galiotojo gynimu, galiotojo viso ar dalies turto administravimu, procesini veiksm atlikimu galiotojo vardu teismo ir kitose institucijose, ,ei kitokie teisiniai veiksmai #sandori sudarymas ir pan.). ;aiau pavedimo sutarties dalyku negali ,*ti teisiniai veiksmai, kurie neatsiejamai susij1 su galiotojo asmeniu #pv5., sudaryti santuok, testament), taip pat taikytini kiti C 9.%(>.9.%($ str. numatyti atstovo teisi sudaryti sandorius ri,ojim atvejai. Eor!ai taikomos ,endros sutari sudarymo taisykls, t.y. i sutartis gali ,*ti sudaroma $od$iu, ratu ar,a konkliudentiniais veiksmais. Be to, asmens sutikimas priimti jam duot pavedim gali ,*ti ireiktas aikiai ar,a, atsi+velgiant konkreias aplinky,es, . tyljimu. Ggaliojimas visais atvejais turi ,*ti raytins formos #C 9.%(F str.), o C 9.%(@ str. % d. nurodytais atvejais & ir patvirtintas notarine tvarka. .al)s . galiotinis ir galiotojas & veiksn*s ir teisn*s 7i5iniai asmenys, taip pat juridiniai asmenys. ;aiau statymai gali nustatyti ir apri,ojimus #pv5., CP '$, $D str.). Fali teiss ir pareigos B Pagrindins galiotinio pareigos (0/ 4.942 str.)D %) vykdyti jam duot pavedim pagal ,galioto o nurodymus #teis nukrypimus . C $.F'? str.)C 9) vykdyti pavedim asmenikai #iskyrus galimus pergaliojimo atvejus), s$iningai ir r-pestingai, kad vykdymas geriausiai atitikt galiotojo interesus, ,ei vengti savo asmenini interes kon7likto su galiotojo interesaisC () suteikti galiotojui vis in7ormacij apie pavedimo vykdymo eig, ,ei praneti galiotojui ir pateikti ataskait, kai ,aigia vykdyti pavedimC Pagrindins galiotojo pareigos (0/ 4.945 str.)D %) ,endradar,iauti su galiotiniu, kai is vykdo pavedim #galiotojo nurodymai privalo ,*ti teisti, vykdomi ir konkret*s)C 9) priimti i galiotinio visa, k is vykd pagal pavedimo sutartC () apr*pinti galiotin priemonmis, reikalingomis pavedimui vykdyti, atlyginti galiotiniui ,*tinas ilaidas, o esant reikalui . imokti avans, ,*tin ilaidoms padengtiC

>) visk, k gavo vykdydamas pavedim, tuojau pat perduoti galiotojui.

>) sumokti galiotiniui atlyginim, jeigu sutartis yra atlygintinC ') atlyginti galiotiniui io patirt vykdant pavedim +al, jeigu paties galiotinio veiksmuose nra kalts ir +alos neprivalo atlyginti kiti u+ j atsakingi asmenys.

Pavedimo sutartis, ,e kit prievoli pasi,aigimo pagrind, taip pat ,aigiasi, kai6 a) galiotinis panaikina galiojimC ,) galiotinis atsisako galiojimoC c) ,aigiasi galiojimo terminasC d) mirta viena i sutarties aliC e) likviduojama viena i pavedimo sutarties aliC 7) vienai i ali ikeliama ,ankroto ,ylaC g) viena i ali pripa+stama neveiksnia, ri,otai veiksnia ar ne+inia kur esania. Pavedimo sutarties pa,aigos teisines pasekmes reglamentuoja C $.F$> str. Ggaliotinis turi teis1 perduoti pavedimo vykdym kitam asmeniui # pergaliojimas ) tik C 9.%>' str. nustatytais atvejais ir tvarka. omerciniam atstovavimui taikomos specialios taisykls #C 9.%'9.9.%$@ str.). Pavedimo sutarties skirtumai nuo kit panai sutari6 'uo darbo sutartiesI %) galiotojo ir galiotinio nesieja pavaldumo santykiaiC 9) pavedimo sutartis gali ,*ti ir neatlygintinC () galiotiniu gali ,*ti ne tik 7i5inis, ,et ir juridinis asmuo.

'uo rangos sutartiesI Aangos sutarties dalyk sudaro faktinio po#-d$io veiksmai, o pavedimo atveju atliekami teisinio po#-d$io veiksmai. 'uo komiso sutartiesI %) komisionierius sandorius sudaro savo vardu, o galiotinis sandorius sudaro galiotojo vardu 9) komiso sutartis yra atlygintin. ERA,.IOS S3TARTIS Era#$iMs sutarti!i viena alis #teisi turtojas) sipareigoja perduoti u+ atlyginim kitai aliai #naudotojui) tam tikram terminui ar,a neterminuotai teis1 naudotis verslo tikslais iimtini teisi, priklausani teisi turtojui, visuma #teise 7irmos vard, teise preki ar paslaug +enkl, teise saugom komercin1 #gamy,in1) in7ormacij ir kt.), o kita alis sipareigoja u+ tai mokti sutartyje nustatyt atlyginim #C $.F$$ str.). <utarties teisin .EarakteristikaD /onsensualin kadangi jos sudarymo momentas nra siejamas su tam tikr iimtini teisi perdavimo momentu & u+tenka tik susitarimo >vial =tlygintin kadangi a,i alys turi a,ipuses teises ir pareigas kadangi u+ suteiktas teises naudotojas moka tam tikr u+mokest

Era#$iMs sutarKi rH$)s6 %) sutartys dl paslaug -rai$avimo C 9) sutartys dl gamybos -rai$avimo C () sutartys dl platinimo -rai$avimo . .al)s & tik ,mons Gverslininkai5, kadangi i sutartis yra komercin sutartis. ;.y. alimis gali ,*ti tiek 7i5iniai asmenys, kurie vykdo versl, tiek ir juridiniai asmenys, kuriems nra apri,ota teis u+siimti komercine veikla. :utarties tikslas & perduoti laikinai naudotis civilini teisi o,jektus ir padti rinkoje sitvirtinti tam tikroms prekms, paslaugoms. 8audotojas paprastai yra pirkjas preki ar paslaug, kurios yra plaiai ireklamuotos. =rauge su prekmis naudotojas gauna ir teis1 naudoti j individuali5avimo atri,utus, neilaidaudamas reklamai, kas ,*t ,*tina kuriant analogik savo versl. ;eisi turtojas, savo ruo+tu, didina savo pardavimus, u+tikrina savo ateities teis1 ateityje naudotojui parduoti naujas preki partijas. Yrani5s sutarties "al)kas . iimtini teisi visuma #intelektins teiss, pramonins nuosavy,s teise saugomas o,jektas #preks +enklai, di5ainas, patentai, kno=7Ao=) ir pan.), dalykin reputa'i a, komer'in patirtis, kuri naudojama tam tikru mastu, tam tikroje teritorijoje, tam tikroje verslo srityje, kuri visumos panaudojimas sudaro galimy,es j naudotojui vykdyti tam tikr *kin1 veikl. Yrani5s sutartis turi ,*ti ra$)ti#. Aaytins 7ormos nesilaikymas sutart daro negaliojani. ;retiesiems asmenims sutartis gali ,*ti panaudota tik registravus 7rani5s sutarties sudarymo 7akt juridini asmen registre ir atitinkamoje institucijoje, registruojanioje pramonins nuosavy,s teiss o,jektus ir teises juos pagal C $.F$F str. <ub-ran"i$s sutarties ypatumus reglamentuoja C $.F$@ str. 8audotojas turi mokti teisi turtojui sutartyje nustatyt atlyginim, kuris nustatomas vienkartinis 7iksuotas ir #ar,a) mokamas periodikai, darant sutartyje nustatyto dyd+io atskaitymus i naudotojo gaunam pajam, ar,a apskaiiuojamas kitu sutartyje nustatytu ,*du. Fali pareigosD eisi turtojo pareigosD %) perduoti naudotojui tec4ninius ir komercinius dokumentus ir suteikti kit ,*tin in7ormacij, taip pat instruktuoti naudotoj ir jo dar,uotojusC 9) iduoti naudotojui sutartyje numatytas licencijas ir u+tikrinti j 7orminim nustatyta tvarkaC () atlikti kitas pareigas, numatytas C $.FFD str. 9 dalyje, jeigu sutartis nenustato kitaip. 'audotojo pareigosD %) sutartyje nustatytu ,*du savo veikloje naudoti teisi turtojo 7irmos vard, preki ir paslaug +enklC 9) u+tikrinti pagal 7rani5s sutart gaminam preki, atliekam dar, ar teikiam paslaug tinkam koky,1C () laikytis teisi turtojo nurodym ir instrukcij dl 7rani5s sutartyje nustatytos veiklos slygC >) teikti pirkjams #u+sakovams) papildom paslaug, kuri jie galjo

protingai tiktis sigydami #u+sakydami) prekes #dar,us, paslaugas) tiesiai i teisi turtojoC ') neatskleisti kitiems asmenims i teisi turtojo gaut komercini #gamy,ini) paslapi ar kitos kon7idencialios in7ormacijosC $) sudaryti su,7rani5s sutart, jeigu tokia jo pareiga nustatyta 7rani5s sutartyjeC F) in7ormuoti pirkjus #u+sakovus) akivai5d+iausiu jiems ,*du apie tai, kad naudotojas veikia pagal 7rani5s sutart. :utarties alys gali sutartyje numatyti tik tokias konkurencij ri,ojanias slygas, kuri nedraud+ia konkurencijos teis ir numato C $.FF9 str. Es!i#s $ali atsako!)bs tretiesie!s as!e#i!s s=l)(osI . teisi turtojas su#sidiariai atsako pagal naudotojui pareiktus reikalavimus dl preki #dar,, paslaug), naudotojo parduot pagal 7rani5s sutart, koky,sC . pagal reikalavimus, pareiktus naudotojui, kaip teisi turtojo preki #produkcijos) gamintojui, teisi turtojas atsako solidariai su naudotoju. Era#$iMs sutartis bai(iasi6 %) neterminuotos sutarties atveju . ,et kurios i ali pageidavimu, praneus apie tai kitai aliai prie eis mnesius, jeigu sutartis nenustato ilgesnio terminoC 9) jeigu teisi turtojas netenka teiss 7irmos ar preki #paslaug) +enkl ir vietoj jos negyja naujos analogikos teissC () jeigu teisi turtojui ar naudotojui ikeliama ,ankroto ,yla. Grani$s sutarties skirtumai nuo kit panai sutar"iD 'uo li.en.ins sutartiesI %) 7rani5s sutarties dalykas yra platesnis, apimantis ne tik iimtines teises, ,et ir tam tikras taisykles, rekomendacijas ir kit in7ormacijC 9) licencinms sutartims ne,*dingas privalom rekomendacij davimas. %) distri,ucijos sutartimi neperduodamos iimtins teissC 9) distri,ucijos sutartims ne,*dingas privalom rekomendacij davimas.

'uo distribu.ijos (platinimo) sutartiesI 1OMISO S3TARTIS

1o!iso sutarti!i viena alis #komisionierius) sipareigoja kitos alies #komitento) pavedimu u+ atlyginim sudaryti vien ar kelis sandorius savo vardu, ,et komitento lomis #$.F@D str.). <utarties teisin .EarakteristikaD /onsensualin kadangi ji laikoma sudaryta nuo susitarimo momento >vial =tlygintin kadangi a,i alys turi a,ipuses teises ir pareigas kadangi komisionieriui komitentas moka tam tikr u+mokest

Kali ,*ti tiek terminuota, tiek neterminuota. :utarties "al)kas & paslaugos, kurios pasireikia tam tikr teisini re5ultat suk*rimu & sandori sudarymu. :utarties $al)s & komitentas ir komisionierius . teisn*s ir veiksn*s 7i5iniai asmenys, juridiniai asmenysC komisionierius da+niausiai yra verslininkas ar verslu u+siimanti mon. ai komiso sutarties alys yra mons #verslininkai), komiso sutartyje gali ,*ti numatytos tik tokios konkurencij ri,ojanios slygos, kuri nedraud+ia konkurencijos teis. :utarties ?or!= nustato ,endros sandori sudarymo taisykls. omiso sutartis visada atlygintin #C $.F@% str. ,ei $.%?@ str.). :utarties ,ruo+as, skiriantis j nuo pavedimo & komisionieriaus pareiga sudaryto sandorius savo vardu komitento lomis. Pagal komisionieriaus sudaryt sandor su treiaisiais asmenimis teises ir pareigas gyja pats komisionierius. ;aiau komisionierius neatsako komitentui, jei tretieji asmenys nevykdo savo sipareigojim, iskyrus atvejus, kai komisionierius u+ juos laiduoja ar,a neparodo pakankamo apdairumo, rinkdamasis sandorio al. =aiktai, kuriuos gauna komisionierius i komitento ar,a gyja komitento lomis, yra komitento nuosavy, nuo j perdavimo momento. <utarties ali teiss ir pareigos B 1o!ite#to 1o!isio#ieriaus PareigosD %) apr*pinti komisionieri visomis reikalingomis %) vykdyti pavedim naudingiausiomis komitentui slygomisC priemonmisC 9) pateikti ataskait, kai vykdomas pavedimasC 9) priimti i komisionieriaus visa, kas vykdyta () saugoti komitento jam perduot turt #C $.F@@ str.)C pagal pavedimC >) perleisti gyt turt arHir reikalavimo teis1 nepriklausomai nuo toki teis1 () ap+i*rti daikt, kur gijo i komisionieriaus ir ri,ojani susitarim su treiaisiais asmenimisC praneti apie tr*kumusC ') jei treiasis asmuo nevykdo sandorio, perduoti reikalavimo teis1 komitentui >) atleisti komisionieri nuo sipareigojim ir surinkti ,*tinus rodymusC treiajam asmeniuiC $) atlyginti komitentui kainos skirtum, jei parduoda daikt ma+esne kaina, jei ') atlyginti komisionieriui jo turtas ,*tinas nerodo, kad ne,uvo galima parduoti daikto nurodyta kaina ir taip ,uvo pavedimo vykdymo ilaidas, jei kitaip nenumatyta apsisaugota nuo dar didesni nuostoli. sutartyjeC $) per proting termin praneti komisionieriui, jei nenori priimti i jo daikto, nupirkto didesne, nei sutarta, kaina.

eissD

Bet kada atsisakyti komiso sutarties pagal C $.F(? str. taisykles.

%) nukrypti nuo komitento nurodym, jei tai ,*tina komitento interesais ir negalima gauti i anksto ar per proting laik komitento pritarimoC 9) sulaikyti daikt, jei komitentas nevykdo savo sipareigojim, iskyrus komitento nemokumo atvejus #C $.F@$ str. ( d.)C () iskaityti pagal komiso sutart jam priklausanias sumas i vis sum, kurias gauna komitento sskaita, laikantis komitento kreditori interes apsaugos taisykli #C $.F@F str. 9 d.).

1o!iso sutartis bai(iasi6 %) komitentas atsisako komiso sutartiesC 9) komisionierius atsisako komiso sutarties statymo ar sutarties numatytais atvejais #C $.F?> & $.F?' str.)C () komisionierius mirta, pripa+stamas neveiksniu, ri,otai veiksniu ar ne+inia kur esaniu, likviduojamas ar,a tampa nemokus #ikeliama ,ankroto ,yla)C >) jeigu komisionieriui ikeliama ,ankroto ,yla, visos teiss ir pareigos pagal komitento nurodymu sudaryt sandor pereina komitentui. C $.F@> str. reglamentuoja subkomiso ypatumus. Atskir ko!iso sutarties rH$i )patu!ai. :peci7ins komiso sutari r*ys yra konsigna.ija , sutartys su draudimo brokeriu , -inans makleriu , kuri ypatumus reguliuoja atskiri teiss aktai, pv5., <ietuvos Aespu,likos draudimo statymas, <ietuvos Aespu,likos 7inans priemoni rink statymas, verslo praktikos paproiai ir kt. *ISTRI43BI5OS S3TARTIS *istribu;ijos sutarti!i viena alis . distri,utorius . sipareigoja tam tikr laik ar neterminuotai savo vardu ir lomis pirkti i kitos alies . gamintojo #tiekjo) . prekes #paslaugas) ir parduoti jas galutiniam vartotojui ar kitiems distri,utoriams ,ei atlikti kitus su preki #paslaug) perpardavimu susijusius dar,us, o gamintojas #tiekjas) sipareigoja parduoti prekes #paslaugas) distri,utoriui ,ei atlikti kitus su preki #paslaug) paskirstymu susijusius dar,us #C $.F?$ str.). :udarius distri,ucijos sutart, susiklosto dvejopo po,*d+io santykiai6 %) pirkimo7pardavimo & kadangi distri,utorius prekes perka savo vardu ir lomisC 9) santykiai dl tam tikr dar#, tiesiogiai susijusi su preki pirkimu.pardavimu, atlikimo. <utarties teisin .EarakteristikaD /onsensualin kadangi ji laikoma sudaryta nuo susitarimo momento >vial =tlygintin kadangi a,i alys turi a,ipuses teises ir pareigas kadangi distri,utorius perka i tiekjo prekes #paslaugas)

.al)s & distributorius ir tiekjas . tik ,mons Gverslininkai5, t.y. tiek 7i5iniai asmenys, kurie vykdo versl, tiek ir juridiniai asmenys, kuriems nra apri,ota teis u+siimti komercine veikla. >istributorius yra nepriklausoma mon #verslininkas), savo vardu ir lomis perkanti prekes i gamintojo ar kito distri,utoriaus ir perparduodanti jas galutiniam vartotojui ar kitiems distri,utoriams. Ter!i#as & terminuota ar,a neterminuota. Eor!a . raytin. !io reikalavimo nesilaikymas sutart daro negaliojani. *istribu;ijos sutarKi rH$)s %B1 A7DGG str7&I %) iimtins . gamintojas #tiekjas) sipareigoja parduoti sutartyje nurodytas perparduoti skirtas prekes tik vienam distri,utoriui konkreioje distri,utoriui iimtinai priskirtoje teritorijoje ar,a konkreiai distri,utoriui iimtinai paskirtai pirkj grupeiC 9) pasirinktins . gamintojas #tiekjas) sipareigoja parduoti skirtas perparduoti prekes tik tam tikriems distri,utoriams, kurie atitinka gamintojo #tiekjo) nustatytus tec4ninius, kvali7ikacinius ir kitokius kriterijus. C $.@D% str. numato apri,ojimus alims sutartyje numatyti slygas, ri,ojanias konkurencij, iskyrus iame straipsnyje numatytus atvejus. Fali teiss ir pareigosD >istributoriaus pareigosD %) parduoti prekes tik sutartyje nustatytoje teritorijoje ar sutartyje nustatytiems asmenimsC 9) u+tikrinti e7ektyv preki paskirstymC () organi5uoti gamintojo #tiekjo) preki reklam ir reklamines kampanijasC >) u+tikrinti tinkam preki saugojim ir sandliavim, nuolatin j atsarg papildym sandliuose, steigti ir ilaikyti preky,os sandli tinklC ') negaminti preki, kurios konkuruoja su sutartyje nustatytomis prekmisC $) pasi,aigus sutariai, gr+inti gamintojui #tiekjui) visus i jo gautus dokumentus, med+iagas, preki pavy5d+ius ir kt.C F) kitos C $.@D9 str. ( d. ivardintos pareigos. (amintojo (tiekjo) pareigosD %) parduoti tinkamos koky,s prekes ir garantuoti j koky,1, parduoti prekes sutartyje nustatytais terminais ir mastuC 9) parduoti sutartas prekes tik distri,utoriui ir neparduoti preki tiesiai vartotojamsC () apmokyti distri,utoriaus dar,uotojusC >) apr*pinti distri,utori reklamine med+iagaC ') mokti distri,utoriui sutartyje nustatyt atlyginim u+ distri,utoriaus teikiamas papildomas paslaugas.

Bet kuri alis turi teis1 neterminuot sutart prie termin pranedama apie tai ratu kitai aliai ne vliau kaip prie tris mnesius iki numatomo sutarties nutraukimo, jeigu sutartyje nra nustatytas ilgesnis spjimo terminas. 8utraukus terminuot sutart, atsiranda C $.@D> str. numatytos pasekms.

C $.@D$ str. numato distri,utoriaus ir gamintojo #tiekjo) atsakomy,1 tretiesiems asmenims u+ padaryt +al. =istri,ucijos sutarties slygos, nustatanios, kad gamintojas #tiekjas) neatsako u+ +al, padaryt vartotojams jo gaminamomis #teikiamomis) prekmis #paslaugomis), negalioja. 00 TEMA Ve i!o sutarKi rH$)s 6 Pagal keli ir transporto priemones6 Pagal ve$imo o# ekt6 Pagal teritori 6 Pagal tai, kiek transporto r-i dalyvau a ve$ime6 Pagal sutarties #uvim6 Pagal atlygintinum6 sausumos #gele+inkeliu ar keliais), j#ros , vidaus vanden , oro , vam$dyn , galimas ir mirus (tiesioginis kombinuotas) susisiekimas krovini, keleivi, baga!o, pato . vietiniai (na.ionaliniai) ir tarptautiniai . tiesioginio susisiekimo , vietinio susisiekimo ,ei tiesioginio kombinuoto (miraus) susisiekimo sutartiniai ir nesutartiniai . atlygintiniai ir neatlygintiniai .

C $.@99 str. taip pat numato ve!im organi$avimo sutar"i galimy,1, jeigu kroviniai ve+ami nuolat ir reikia nustatyti transporto priemoni ir krovini pateikimo terminus ir tvark. /e+imo slygas nustato C , atskir transporto ak kodeksai ir kiti statymai, <ietuvos Aespu,likos tarptautins sutartys ,ei kiti transporto teiss aktai. Pagal krovi#io ve i!o sutart< ve+jas sipareigoja siuntjo jam perduot krovin nuga,enti paskirties punkt ir iduoti turiniam teis1 gauti krovin asmeniui #gavjui), o siuntjas #gavjas) sipareigoja u+ krovinio ve+im sumokti nustatyt u+mokest. :utarties sudarymas patvirtinamas va!tara"iu ar kitokiu dokumentu. Ve i!as vie$uoju %be#"rojo #au"oji!o& tra#sportuI juridinis asmuo #verslininkas), teikiantis ve+imo paslaugas, pripa+stamas teikianiu vieojo transporto paslaugas, jeigu jis pagal statym ar,a leidim #licencij) privalo ve+ti krovinius ar keleivius ,et kurio asmens pageidavimu nustatytais marrutais ir nustatytu laiku. ;ai vieo i sutartis. <utarties teisin .EarakteristikaD /onsensualin kadangi ji laikoma sudaryta nuo susitarimo momento >vial =tlygintin ar,a neatlygintin kai ve+jui atlyginimas nemokamas kadangi a,i alys turi a,ipuses teises ir pareigas kai ve+jui sumokamas atlyginimas

rovinio ve+imo sutarties sudarymas da+niausiai patvirtinamas va!tara"iu #j*ros transporte & konosamentu ) ar kitokiu dokumentu. /e+imo "al)kas & paslaugos, kurias suteikia ve+jas, ga,endamas krovin. /e+imo $al)s6 %) ve!jas . juridinis asmuo, turintis atitinkam licencij #leidim) ve+ti krovinius tam tikru transportuC 9) krovinio siuntjas . 7i5inis ar juridinis asmuo, perduodantys ve+ti krovin jo nurodytam gavjui. /e+imo sutartis gali ,*ti laikoma sutartimi treiojo asmens #gavjo) naudai, kadangi da+niausiai krovinio siuntjas su gavju sutartyje nesutampa. /e+imo terminas ir u+mokestis u+ ve+im nustatomas ali susitarimu, iskyrus statymo nustatytus atvejus #pv5., krovini ve+imas gele+inkelio transportu, kai sudaroma vieoji ve+imo sutartis). Fali teiss ir pareigosD Pagrindins ve!jo pareigosD %) pateikti transporto priemon1C 9) laiku paimti krovin ir nuga,enti j paskirties punkt per nustatyt ar proting terminC () iduoti j turiniam teis1 j gauti asmeniuiC >) apsaugoto krovin ve+imo metuC ') laikytis siuntjo nurodym ir kt. Pagrindins siuntjo pareigosD %) sumokti u+ ve+imC 9) laiku perduoti ve+jui sutart krovinC () paprastai siuntjo pareiga tinkamai ir laiku pakrauti krovin ir pan.

.ali atsako!)bs )patu!ai. O+ ve+imo sutarties nevykdym ar netinkam vykdym alys atsako ve+imo sutarties, C , taip pat atskir transporto ak kodeks ir kit statym nustatytais pagrindais ir tvarka. /patu!ai6 %) ve+jo atsakomy, & sutartin , o ve+jas & specialus su,jektas, kurio veiksmai #neveikimas) turi atitikti grie+tesnius r*pestingo ir atsargaus elgesio standartusC 9) ribota atsakomyb , kuri paprastai ri,ojama keliais ,*dais6 a) atlyginami tik teigiami #po5ityv*s) nuostoliai, o negautos pajamos nekompensuojamosC ,) atlygintini nuostoliai ri,ojami tam tikru dyd+iuC c) tam tikrais atvejais nustatant iimtines netesy,asC () ve+jo atsakomy,ei pagal sutart atsirasti paprastai netaikomas kalts prin.ipas , o sutarties slygos, panaikinanios ar ri,ojanios ve+jo civilin1 atsakomy,1, negalioja, iskyrus statymo nustatytas iimtisC >) preten$in nuostoli atlyginimo tvarka . atskir transporto ak kodeksai ar kiti statymai gali nustatyti privalom preten5ij ve+jui pareikim prie kreipiantis teismC ') ve+jas i esms atsako u+ transporto priemons ir krovinio nepateikim #C $.@%@ str.), jo neisaugojim #praradim, tr*kum, su+alojim) #C $.@9D str.), pavluot krovinio pristatym #$.@%? str.)C

$) siuntjas atsako u+ krovinio nepateikim ve+ti, netinkam krovinio pakrovim, neatsiskaitym su ve+juC pa+eidus sutart siuntjas turi atlyginti ve+jui nuostolius, ,e to, netinkamai pakrovus krovin, pre5iumuojama, jog dl krovinio ve+imo metu atsiradusi krovinio de7ekt kaltas siuntjas, ve+jas turi teis1 sulaikyti krovinius, kol siuntjas su juo neatsiskaitys, jei sutartis ar statymas nenustato ko kitaC F) C , atskiri statymai ir tarptautins konvencijos ,ei susitarimai numato atvejus, kuomet ve+jas irHar siuntjas atleid+iami nuo atsakomy,s, i kuri esmins slygos6 nenugalima jga, krovini ve+imo nutraukimas ar apri,ojimas tam tikrais marrutais ,ei kitos nuo ve+jo valios nepriklausiusios aplinky,s. 1rovi#i ve i!as (ele i#keli tra#sportu a) reglamentuoja <ietuvos Aespu,likos gele+inkeli transporto kodeksasC ,) gele+inkelio mon #ve+jas) ir krovini siuntjas #gavjas) sudaro krovini ve+imo ir #ar) ve+im organi5avimo sutartisC c) gele+inkelio mon sipareigoja siuntjo jai perduot krovin nuga,enti paskirties punkt ir iduoti turiniam teis1 gauti krovin asmeniui #gavjui), o siuntjas #gavjas) sipareigoja u+ krovinio ve+im sumokti nustatyt mokest #sutarties sudarymas patvirtinamas va+taraiu)C d) krovinio pristatymo terminus nustato rovini ve+imo taisykls, jei alys nesusitaria kitaip, u+ nuve+im imamas sutartyje numatytas mokestis, krovini ve+imo tari7us nustato gele+inkelio monC e) krovinio perdavimas ve+jui patvirtinamas va+taraiu #u+djus pradins stoties antspaud ar,a apskaitos mainos spaud) ,ei krovinio kvituC 7) galinje stotyje #paskirties punkte) gele+inkelio mon privalo gavjui iduoti va+tarat ir krovinC g) gele+inkelio mon turi teis1 krovin reali5uoti, jeigu siuntjas #gavjas) neatsiskaitoC 4) ve+jo atsakomy,s ypatumai pana*s kaip ir krovini ve+imo keli transportu atveju. 1rovi#i ve i!as sausu!os keli tra#sportu a) reglamentuoja <ietuvos Aespu,likos keli transporto kodeksasC ,) ve+jas pagal priimt u+sakym sipareigoja priimti krovin, pateikti transporto priemon1, pagal va+tarat nuve+ti jam patikt krovin paskirties punkt ir iduoti j gavjui, o siuntjas sipareigoja pateikti krovin ir u+ jo ve+im sumokti sutartyje nustatyt mokestC c) ve+jas privalo sutartu laiku pateikti transporto priemones kroviniui pakrauti, o u+sakovas & krovin #krovinio perdavimas patvirtinamas va+taraiu, kur u+pildo ir u+ duomen teisingum atsako siuntjas)C d) paprastai krovin pakrauna siuntjas, o ikrauna gavjasC ve+jas privalo patikrinti pakrovimo tinkamumC e) atve+1s krovin ve+jas privalo j perduoti gavjui kartu su antruoju va+taraio eg5emplioriumiC krovinys laikomas atiduotu nuo gavjo pasiraymo va+taratyje momentoC 7) ve+jas neatsako u+ krovinio praradim, tr*kum ar,a su+alojim, jeigu siuntjas #gavjas) nerodo jo kalts, kai6 %) krovinys atve+tas tec4nikai tvarkinga keli transporto priemone su nepa+eistomis siuntjo plom,omis, o vienetinis krovinys . su tvarkingomis krovinio siuntjo ar,a gamintojo apsauginmis +ymomis, ,anderolinmis plom,omisC 9) krovinio tr*ksta ar,a jis su+alotas dl nat*rali prie+asi, susijusi su krovinio ve+imu transporto priemonmis #nud+i*vimo, koro5ijos, nu,yrjimo ir pan.)C () krovinys ,uvo lydimas siuntjo ar gavjo atstovoC >) krovinio tr*kumas nevirijo nat*ralaus suma+jimo norm ar leistin paklaidos matavimo priemonmis ri,, taikom ve+ant keli transporto priemonmis. 1rovi#i ve i!as jHra a) reglamentuoja <ietuvos Aespu,likos preky,ins laivy,os statymas T ,) krovini ve$imo -ra sutartis . susitarimas, pagal kur ve+jas sipareigoja siuntjo jam perduot krovin nuga,enti j*ra paskirties uost ir iduoti turiniam teis1 gauti krovin asmeniui #gavjui), o siuntjas #gavjas) sipareigoja u+ krovinio ve+im sumokti nustatyt 7rac4tC c) krovinio ve+imo j*ra sutarties sudarymo 7aktas ir jos turinys patvirtinamas laivo fra'Atavimo sutartimi Garteriu5, konosamentu, kurie gali ,*ti vardiniai, orderiniai, pareiktiniai, ar kitu dokumentuC d) laivo fra'Atavimo sutartis Garteris5 . susitarimas, pagal kur laivo valdytojas #7rac4tininkas) sipareigoja kitai aliai #7rac4tuotojui) u+ mokest leisti naudotis laivu ar jo dalimi kroviniams, keleiviams ar ,aga+ui ve+ti #gali ,*ti sudaroma terminuota 7rac4tavimo sutartis ar,a laivo 7rac4tavimo sutartis laivo reisui)C e) ypatumas & jeigu alys nra susitarusios kitaip, u+mokesio u+ ve+im #7rac4to) dydis nustatomas pagal normas, taikomas krovini pakrovimo laiv uoste j pakrovimo laiv dienC 7) Preky,ins laivy,os statymo 9'.9$ str. numatyti speci7iniai sutarties nutraukimo atvejai, kai sutartis gali ,*ti nutraukta vienos i ali pageidavimu sumokant ar nesumokant atitinkamo atlyginimoC g) Preky,ins laivy,os statymas taip pat numato ir ali atsakomy,s ypatumusC 4) laivo nuomos #e ,gulos sutartis G#are#oat 'Aarter5 . terminuotas susitarimas, pagal kur laivo nuomininkas turi teis1 valdyti laiv, skaitant nuomininko teis1 paskirti laivo kapiton ir laivo gul nuomos laikotarpiuiC i) #endro i avari a . nuostoliai, kai smoningai ir pagrstai padaromos ilaidos ar,a aukojimai, kad ,*t igel,tas nuo ,endro pavojaus laivas, 7rac4tas ir laivu ve+ami kroviniai. Bendrosios avarijos paskirstymo ypatumus reglamentuoja Preky,ins laivy,os statymo >$ & 'D str.C 1rovi#i ve i!as oro tra#sportu a) reglamentuoja <ietuvos Aespu,likos aviacijos statymasir eleivi, ,aga+o, pato ir krovini ve+imo orlaiviais taisyklsC ,) krovinio ve$imo orlaiviu sutartis & susitarimas, kuriuo oro ve+jas sipareigoja siuntjo jam perduot krovin nuve+ti orlaiviu paskirties viet ir iduoti turiniam teis1 gauti krovin asmeniui #gavjui), o siuntjas #gavjas) sipareigoja u+ krovinio ve+im sumokti nustatyt u+mokestC c) oro ve$ as& oro transporto mon, turinti licencij oro susisiekimui vykdyti, faktinis oro ve$ as & asmuo, kuris pagal oro ve+jo galiojim vykdo vis ar,a dal ve+imoC

d) pagrindins ve$imo slygos & in7ormacija apie registravimo skryd+iui prad+ios ir pa,aigos laik, ivykimo ir atvykimo galutin1 paskirties viet laikC 7aktin oro ve+j ar oro ve+jus nepriklausomai nuo to, su kuriuo oro ve+ju keleivis sudar keleivio ve+imo sutartC pagrindines ,ilieto tari7o slygas #,ilietas gr+inamas ar neC keiiamas ar neC ,*tinosios gr+inimo ir keitimo slygos), ,aga+o turiniui ir kiekiui taikomus apri,ojimus, oro ve+jo atsakomy,s ri,as, ,*tinus keleivio kelions dokumentus, draud+iam ,aga+e ve+ti daikt sraC e) krovinio ve+imo oru sutarties sudarym patvirtina va+taratis, kuris gali ,*ti pakeistas ,et kokiu kitu dokumentu, kuriame rayta apie numatom vykdyti ve+im. Beigu naudojami kiti dokumentai, ve+jas siuntjo pareikalavimu pateikia gavjui krovinio kvit, leid+iant identi7ikuoti siunt ,ei pasinaudoti in7ormacija, saugoma kit dokument raeC 7) krovini ve+imo slygas, oro ve+jo atsakomy,1 ir kitus ypatumus reglamentuoja eleivi, ,aga+o, pato ir krovini ve+imo orlaiviais taisykls. 4uks)ravi!o jHra sutartis a) #uksyravimo -ra sutartis . susitarimas, kuriuo laivo valdytojas sipareigoja u+ atlyginim ,uksyruoti kit laiv ar kitok plaukiant o,jektC ,) sutarties dalykas & plaukiojanio o,jekto vilkimo ar,a st*mimo paslaugosC c) alys & laiv #uksyruo anio laivo valdyto as ir #uksyruo amo laivo ar#a kito plaukio anio o# ekto valdyto asC d) ,uksyravimo j*ra sutarties ypatumus reglamentuoja Preky,ins laivy,os statymo >>&>' str. 1ROVI,I E1SPE*IBI5A 1rovi#i ekspe"ijavi!as . krovini ve+imo organi5avimas ir su tuo susij1 veiksmai, numatyti krovini ekspedijavimo sutartyje. 1rovi#i ekspe"i;ijos sutarti!i viena alis #ekspeditorius) sipareigoja u+ atlyginim kitos alies . u+sakovo #u+sakovo kliento) . lomis teikti ar,a organi5uoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovini ve+imu #C $.@9> str. ( d.). :utarties teisin c4arakteristika6 /onsensualin kadangi ji laikoma sudaryta to momento, kai ekspeditorius patvirtina gaut u+sakym, t.y. nuo susitarimo momento >vial =tlygintin kadangi a,i alys turi a,ipuses teises ir pareigas kadangi ekspeditoriui sumokamas atlyginimas

.al)s 6 %) ekspeditorius . juridinis asmuo #verslininkas), sudar1s krovini ekspedijavimo sutart su u+sakovu ir sipareigoj1s u+sakovo #u+sakovo kliento) lomis, jo ar savo vardu ga,enti jam priklausant krovin ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmusC 9) u!sakovas & ,et kuris 7i5inis ar juridinis asmuo. :utarties "al)kas & krovini ekspedijavimo paslaugos, t.y. krovini ve+imo organi5avimas ir su tuo susij1 veiksmai. C $.@9> str. '.$ d. numato, kokios pareigos ,ei papildomos paslaugos gali ,*ti numatytos sutartyje. Ve i!o ir ekspe"ijavi!o sutarKi atriboji!o kriterijai 6 %) sutartyje numatyti ali sipareigojimai & jeigu sutartyje ve+jas vadinamas ve+ju ir atitinkamai api,*dinamos jo teiss ,ei pareigos, sutartis siuntjo sutikimu turt ,*ti pripa+stama ve+imo sutartimiC 9) sutarties kaina & jeigu pagal sutart mokam mokjim sudaro ve+imo kaina, mokama ve+jui, ,ei atitinkamas komisinis mokestis, mokamas ekspeditoriui, tokia sutartis da+niausiai ,us laikoma ekspedijavimo sutartimi. Panytina, kad tais atvejais, kai ekspeditorius pats atlieka ir ve+jo 7unkcijas, tarp ali susiklosto ir ve+imo, ir ekspedijavimo santykiai. rovini ekspedicijos sutartis gali ,*ti terminuota ar,a neterminuota. iekviena alis turi teis1 nutraukti sutart, spjusi kit al prie vien mnes, taiau kartu privalo atlyginti jai nuostolius. Eor!a . raytin ar,a sudaroma pateikiant u$sakym tam tikromis ryio priemonmis. Be to, krovini ekspedijavimo sutartimi gali ,*ti laikomas ir ekspeditoriaus u+pildytas krovinio ve+imo va+taratis, pasiraytas u+sakovo #u+sakovo kliento). Bei reikia, ekspeditoriui iduodamas galiojimas. Pa(ri#"i# u sakovo parei(a . pateikti ekspeditoriui dokumentus ir ,*tin in7ormacij, kad ekspeditorius galt tinkamai vykdyti savo prievoles. Ekspeditorius turi teis1 susta,dyti sutarties vykdym, iki tokia in7ormacija ,us pateikta. O+sakovas #u+sakovo klientas) atsako u+ nuostolius, kuriuos patyr ekspeditorius dl to, kad u+sakovas #u+sakovo klientas) nevykd mintos pareigos. Pato siunt ekspedicijos sutarties ypatumus ,ei ryi moni atsakomy,1 reglamentuoja <ietuvos Aespu,likos pato statymas ir kiti teiss aktai. 08 TEMA Pasau(os sutarti!i viena alis #saugotojas) sipareigoja saugoti kitos alies #davjo) perduot kilnojamj daikt ir gr+inti j isaugot, o davjas sipareigoja sumokti atlyginim, jeigu tai nustatyta sutartyje #C $.@(D str.). %. :utarties teisin c4arakteristika6 ;ealin =tlygintin ar,a neatlygintin kai saugotojui nemokamas atlyginimas >vial ar,a vienaal kai neatlygintin kai atlygintin kadangi sutartis laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo saugotojui momento kai saugotojui mokamas atlyginimas

Eor!a . raytin, jeigu sudaryta tarp 7i5ini asmen ir daikto #daikt) vert virija penkis t*kstanius lit, ar,a jeigu pasaugos sutartis numato saugotojo pareig priimti daikt saugoti ateityje. C $.@(% str. ( d. numato atvejus, kai atitinkama sutarties 7orma pripa+stama raytine #kvitas ar kitas dokumentas, +etonas #numeris) ar kitoks +enklas). ;aiau 7ormos nesilaikymas neatima i ali teiss remtis liudytoj parodymais kilus ginui dl perduoto saugoti ir gr+into daikto tapaty,s. .al)sI %) pasaugos davjas . perduodamo turto savininkas ar,a teistas jo valdytojasC 9) saugotojas & ,et kuris veiksnus 7i5inis ar juridinis asmuo. >. :utarties "al)kas & paslaugos davjui teikiamos saugojimo paslaugos, o paslaug o# ektas & paprastai kilnojamieji daiktai. ;aiau specialios pasaugos r*ies & sekvestracijos o,jektu gali ,*ti ir nekilnojamieji daiktai #C $.@$( str. 9 d.). Ter!i#as & turi ,*ti terminuota ar,a, jei terminas nenustatytas, laikoma, jog sudaryta iki pareikalavimo. .ali teiss ir parei(os. Sau(otojo PareigosD %) imtis vis jam prieinam priemoni u+tikrinti jam perduoto daikto isaugojimC 9) laikyti daikt sutartyje ar,a pagal C $.@($ str. numatytomis slygomis, u+tikrinti statym ar kit teiss akt nustatyt saugojimo priemoni laikymosi reikalavimus #priegaisrins saugos, sanitarinius ir kt.)C () r*pintis saugomu daiktu taip pat kaip savo daiktais, jeigu pasauga neatlygintinC >) nedelsiant praneti davjui, jeigu ,*tina pakeisti daikto saugojimo slygas, ir gauti io nurodymusC ') gr+inti daikt davjo reikalavimu, nepaisant to, kad nra pasi,aig1s sutartyje nustatytas saugojimo terminas, ir apmokti daikto gr+inimo ilaidas, jeigu sutartis atlygintinC $) saugotojas neturi teiss reikalauti, kad davjas ar,a asmuo, kuriam turi ,*ti daiktas gr+intas, rodyt, kad yra saugomo daikto savininkai ar,a turi kitoki teis1 t daiktC eissD Pasau(os "avjo %) sumokti saugotojui atlyginim, o jei sutartis neatlygintin . atlyginti saugotojui ,*tinsias ir C $.@>9 str. numatytais atvejais ypatingsias saugojimo ilaidasC 9) laiku atsiimti daikt #C $.@>( str.) ir jei pasaugos sutartis ,uvo neatlygintin & apmokti daikto gr+inimo ilaidas.

%) naudoti saugojam daikt ar leisti juo naudotis kitiems asmenims tik Pagrindin teis . reikalauti ,et kada gr+inti perduot davjo sutikimu, jeigu sutartis nenustato ko kitaC saugoti daikt. 9) reikalauti, kad atsiimantis daikt asmuo pateikt kvit ar kit dokument, patvirtinant pasaugos sutarties sudarym ir asmens teis1 atsiimti daiktC () atsisakyti priimti saugoti daikt, jeigu jis jam ne,uvo perduotas per sutartyje nustatyt terminC >) pakeisti saugojimo slygas pagal C $.@(F str., o jeigu saugojami deg*s, sprogstamieji ar kitokie pavojingi daiktai, tai kilus pavojui, turi teis1 juos sunaikinti ar nukenksminti pagal C $.@(@ str.C ') sulaikyti perduot jam saugoti daikt tol, kol davjas su juo neatsiskaitys.

.ali atsako!)b7 Pasaugos davjo atsakomybD <augotojo atsakomybD %) davjas privalo atlyginti saugotojui nuostolius, kuriuos is :augotojo atsakomy, priklauso nuo6 patyr dl to, kad davjas neperdav daikto saugoti per sutartyje %) sutarties atlygintinumo #jei atlygintin & atsako visada, iskyrus, kai nustatyt termin, jeigu sutartis nenustato ko kitaC tai vyko dl nenugalimos jgos, o kai neatlygintin & tik esant saugotojo 9) davjas privalo atlyginti nuostolius, jeigu dl pavojing daikt kaltei)C saugojimo jie ,uvo padaryti saugotojui ir tretiesiems asmenims, o 9) saugotojo pro-esionalumo #pro7esionalas atsako visada, iskyrus, kai apie pavojingas daikt savy,es pasaugos davjas saugotojo tai vyko dl nenugalimos jgos)C nespjoC () sutarties termino #po termino pa,aigos saugotojas atsako tik esant jo () davjas privalo atlyginti dl saugomo daikto savy,i padarytus tyiai ar dideliam neatsargumui). saugotojui nuostolius, jeigu saugotojas, priimdamas daikt saugoti, :augotojas privalo atlyginti davjui visus nuostolius, taiau jeigu sutartis apie tas savy,es ne+inojo ir negaljo +inoti, o davjas apie jas neatlygintin & saugotojo atsakomy, apri,ojama daikto ar jo tr*kstamos +inojo ar,a turjo +inoti. dalies verte #u+ praradim ar tr*kum) ir daikto verts suma+jimo suma #u+ sugedim). C $.@>? str. numato, kad bHti#a pasau(a atsiranda tais atvejais, kai dl nenumatyt ir neivengiam ekstremali aplinky,i #avarija, stic4in nelaim ir kt.) asmuo yra priverstas patikti savo turt saugoti kitam asmeniui. B*tinos pasaugos atveju saugotojas atsako taip pat kaip ir saugotojas pagal neatlygintin1 pasaugos sutart. Pre5iumuojama, kad ligonio daikt atidavimas sveikatos prie+i*ros ar glo,os #r*py,os) institucijai yra ,*tina pasauga. SA,*LIAVIMO /PAT3MAI :peciali pasaugos r*is yra sa#"liavi!as #C $.@'%&$.@$9 str.) Pagal preki sa#"liavi!o sutart< preki sandlis #saugotojas) sipareigoja u+ atlyginim saugoti preki savininko #davjo) jam perduotas prekes ir isaugotas gr+inti nurodytam asmeniui.

a) preki sandlis (saugotojas) . juridinis asmuo #verslininkas), kurio pagrindin veiklos r*is yra saugoti prekes ir teikti kitas su preki saugojimu susijusias paslaugasC ,) preki sandliavimo sutartis 7orminama sandliavimo dokumentu 6 dvigu,u sandliavimo liudijimu, paprastu sandliavimo liudijimu ar,a sandlio kvitu #C $.@'$ str.)C c) sandliai gali ,*ti skiriami dvi grupes6 %) bendrojo naudojimo sandlis , kuris privalo priimti prekes saugoti i ,et kurio preki savininko #tokia sutartis laikoma viea)C 9) spe.ialios paskirties sandliai , kurie aptarnauja tam tikr veikl vykdanius su,jektus #pv5., muitins, licencijavimo sandliai)C d) C taip pat reglamentuoja preki tikrinim #C $.@'( str.), preki saugojimo slyg pakeitim #C $.@'> str.), gr+inam preki tikrinim #C $.@'' str.)C e) jeigu statymas ar sutartis nustato preki sandlio teis1 disponuoti saugomomis prekmis, tai ali santykiams taip pat taikomos paskolos sutart reglamentuojanios taisykls #C R<""" skyrius), taiau preki gr+inimo vieta ir laikas nustatomas pagal io skyriaus taisykles. 1ITOS SPEBIALIOS PASA3+OS R-./S C $.@$(&$.@$? str. reglamentuojas ir kitas spe;ialias pasau(os rH$is6 a) daikt, esan"i gin"o objektu, laikinj pasaug (sekvestra.ij) & pasaugos sutart, kuria du ar daugiau asmen, tarp kuri yra kil1s ginas dl teiss daikt, perduoda t daikt j pasirinktam treiajam asmeniui #saugotojui), o is asmuo sipareigoja po gino isprendimo gr+inti daikt tam asmeniui, kuriam ,us pripa+stama teis t daikt #dalyku gali ,*ti nekilnojamasis ar,a kilnojamasis daiktas). ,) daikt saugojim lombarde & viej sutart, kuri patvirtinama davjui #7i5iniam asmeniui) iduotu vardiniu kvitu #lom,ardui perduodami daiktai kainojami ali susitarimu)C c) daikt saugojim viebu"iuose . vie,utis ,e specialaus susitarimo su vie,utyje apsigyvenusiu asmeniu atsako kaip saugotojas u+ io asmens daikt praradim, tr*kum ar sugadinim ir privalo priimti saugoti jame apsigyvenusi asmen pinigus, ,rangeny,es ir kitas verty,es, iskyrus daiktus, kurie kelia pavoj aplinkiniams ar,a dl savo la,ai dideli ga,arit ar did+iuls verts gali sudaryti dideli nepatogum vie,uiui ir jo gyventojams #$.@$' str. taisykls taip pat taikomos daikt saugojimui moteliuose, poilsio namuose, pensionuose, sanatorijose ir kitose panaiose staigose)C d) daikt saugojim banke . ,ankas turi teis1 priimti saugoti verty,inius popierius, ,rangiuosius metalus ir ,rangakmenius, kitas verty,es ,ei dokumentus, o sutart patvirtina ,anko iduotas vardinis saugojimo dokumentasC e) vertybi saugojim individualiame banko sei-e #sei7o skyriuje, i5oliuotoje ,anko patalpoje) & pasaugos sutart, kuri teis1 klientui paiam padti sei7 verty,es ir jas i sei7o paimti #sutartis taip pat gali numatyti kliento teis1 dir,ti ,anke su individualiame sei7e saugomomis verty,mis). lientui ,ankas iduoda sei7o rakt ir klient identi7ikuojani kortel1 ar,a kitok dokument, patvirtinant kliento teis1 eiti ,anko saugykl, kurioje yra jo individualus sei7as, ir sei7 atrakintiC 7) daikt saugojim transporto moni saugojimo kamerose & viej sutart, kuria patvirtina davjui iduotas kvitas ar,a +etonas #iskyrus automatines kameras)C g) daikt saugojim drabu!inse & taip pat apima tuos atvejus, kai 7i5iniai asmenys palieka virutinius dra,u+ius, galvos apdangalus ir kitus panaius daiktus monse, staigose, organi5acijose ar transporto priemonse tam skirtose vietose ,e specialaus j perdavimo saugoti. 09 TEMA Paskolos sutarti!i viena alis #paskolos davjas) perduoda kitos alies #paskolos gavjo) nuosavy,n pinigus ar,a r*ies po+ymiais api,*dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavjas sipareigoja gr+inti paskolos davjui toki pat pinig sum #paskolos sum) ar,a tok pat kiek tokios pat r*ies ir koky,s kit daikt ,ei mokti pal*kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita #C $.@FD str.). <utarties teisin .EarakteristikaD ;ealin ?ienaal =tlygintin ar,a neatlygintin kai pal*kanos nemokamos #neatlygintinumas pre5iumuojamas, jei paskolos dalykas r*ies po+ymiais api,*dinti suvartojamieji daiktai) OPaskolos sutartis U...V priskiriama realiniams sandoriams, nes iai sutariai sudaryti neu$tenka vien ali susitarimo dl esmini os slyg, o #-tina pagal t susitarim perduoti ir daikt 7 sutarties dalyk. Kadangi pagal paskolos sutart, paskolos dav as perduoda pinigus Gar kitus daiktus5 paskolos gav ui, sudarydamas sutart,, tai i sutartis am pareig nesukuria, o is tik ,gy a teis/ reikalauti, kad paskolos gav as ,vykdyt savo pareig ir gr$int am toki pat pinig sum Gar kitus paskolintus daiktus5. Paskolos sutarties sudarymo teisins pasekms pasireikia tuo, kad paskolos sutarties dalykas Giuo atve u pinigai5 perduodami paskolos gav ui sutarties sudarymo metu ir nuo perdavimo momento pereina paskolos gav o nuosavy#n ir paskolos sutartis laikoma sudaryta2 G(!+ E;;; m. gruod$io KK d. nutartis <r. HK7H7;NHQE;;;5. :utarties "al)kas & pinigai ar,a r-ies po$ymiais api,*dinti suvarto ami daiktai, perduodami paskolos gavjo nuosavy,n . =alyku negali ,*ti individualiais po+ymiais api,*dinami daiktai. .al)s & paskolos davjas ir gavjas & ,et kurie 7i5iniai ir juridiniai asmenys. ;aiau asmenys, kurie nra kredito staiga, negali sistemingai iduoti atlygintinas paskolas, kadangi tai ,*t laikoma kreditavimo veikla, kuri yra privaloma tvarka licencijuojama. Eor!a . raytin, jeigu paskolos suma virija du t*kstanius lit. Beigu paskolos davjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi ,*ti raytin visais atvejais. ;aiau 7ormos nesilaikymas nedaro sutarties negaliojania. Aaytins 7ormos reikalavimus atitinka paskolos gavjo pasiraytas paskolos ratelis ar,a kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavim paskolos gavjui. Es!i#s paskolos sutarties s=l)(os6 %) paskolos dalyko #pinig sumos ar,a daikt) perdavimas paskolos gavjui nuosavy,nC ir 9) paskolos gavjo sipareigojimas gr!inti paskolos davjui toki pat pinig sum ar daiktus. :utarties atlygintinumas pasireikia pal*kan mokjimu, kuri dyd ir mokjimo tvark nustato alys savo susitarimu. Bei dl to alys nesusitaria, pal*kanos nustatomos pagal paskolos davjo gyvenamosios ar verslo vietos komercini ,ank vidutin1 pal*kan norm, galiojusi paskolos sutarties sudarymo momentu, ir yra mokamos kas mnes iki paskolos suma ,us gr+inta. kadangi paskolos sutartis pripa+stama sudaryta nuo pinig ar,a daikt perdavimo momento kadangi po sutarties sudarymo pereigas turi tik paskolos gavjas kai mokamos pal*kanos #atlygintinumas pre5iumuojamas, jei paskolos dalykas yra pinigai)

Pa(ri#"i# paskolos (avjo parei(a & laiku ir nustatyta tvarka gr+inti paskol. Bei alys dl to nesusitaria, paskola gr+inama pagal C $.@F( str. <aiku negr+inus paskolos, paskolos gavjas privalo mokti $.9%D str. nustatytas pal*kanas. C $.@F' str. suteikia paskolos davjui teis1 ginyti paskolos sutart, jeigu jis paskolos 7aktikai negavo ar gavo ma+iau #turi reikms raytins 7ormos laikymasis). Paskolos sutarKi tipaiI %) tikslin paskola #C $.@FF str.) & kai sutartyje nustatyta slyga, kad paskolos gavjas naudos paskolos sum tam tikram tiksluiC 9) paskola, iduodant veksel . dokument, kuriuo j iraantis asmuo ,e ilyg sipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokti tam tikr pinig sum vekselyje nurodytam asmeniui ar,a kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. ;aikomas <ietuvos Aespu,likos sakomj ir paprastj vekseli statymas. /ekselis gali ,*ti6 a) ,sakomasis #trata) . vekselis, kurio davjas sako kitam asmeniui, kad is vekselyje rayt sum sumokt jame nurodytam asmeniuiC ,) paprastasis #solo) . vekselis, kurio davjas ,e slyg sipareigoja vekselio turtojui sumokti vekselyje rayt sum. () paskola, ileid!iant ir parduodant obliga.ijas . verty,inius popierius, patvirtinanius j turtojo teis1 gauti i o,ligacijas ileidusio asmens per o,ligacijose nurodyt termin o,ligacij nominalios verts dyd+io sum ar kitok turtin ekvivalent. J,ligacija taip pat suteikia jos turtojui teis1 gauti joje nurodytas pal*kanas nuo nominalins o,ligacijos verts ar,a kitas turtines teises. >) skolos pakeiti!as %#ova;ija& paskolos prievole J $ali susitarimu skola, kilusi i pirkimo&pardavimo, nuomos ar kitokios sutarties, gali ,*ti pakeista paskolos prievole pagal C $.%>%&$.%>> str. nustatytas taisyklesC ') kreditavimo sutartis . 1RE*ITAVIMO S3TARTIS 1re"itavi!o sutarti!i ,ankas ar kita kredito staiga #kreditorius) sipareigoja suteikti kredito gavjui sutartyje nustatyto dyd+io ir nustatytomis slygomis pinigines las #kredit), o kredito gavjas sipareigoja gaut sum gr+inti kreditoriui ir mokti pal*kanas #C $.@@% str.). reditavimo sutartis yra giminika paskolos sutariai, neretai laikoma savarankiku paskolos sutarties por*iu. ;odl kreditavimo santykiams taikomos paskolos normos, ,et tik tiek, kiek tai neprietarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialiosioms normoms. <utarties teisin .EarakteristikaD /onsensualin kadangi laikoma sudaryta nuo susitarimo momento >vial =tlygintin kadangi ir kreditorius turi sipareigojim & suteikti kredito gavjui kredit kadangi visais atvejais mokamos pal*kanos

Eor!a . raytin. !io reikalavimo nesilaikymas kreditavimo sutart daro negaliojani. *al)kas & pinigins los. C $.@@> str. numato kreditavim prekmis. .al)sI %) kreditorius & ,ankas ar kita kredito staiga, kuri turi licencij verstis ir veriasi indli ar kit gr+intin l primimu i nepro7esionali rinkos dalyvi ir j skolinimu ar,a elektronini pinig ileidimu ir tvarkymuC 9) kredito gavjas . 7i5inis ar juridinis asmuo. '. .ali teiss ir parei(os. Pagrindin kreditoriaus pareiga & suteikti kredit laikantis kreditavimo sutartyje nustatyt slyg ir termin. Pagrindins kredito gavjo pareigos 6 %) gr+inti kreditC 9) sumokti pal*kanas. /reditavimo sutarties ir paskolos sutarties atribojimo kriterijaiD 1re"itavi!o sutartis subjektai dalykas teisin .Earakteristika -orma reditoriumi gali ,*ti tik kredito staiga ;ik pinigai, iskyrus kreditavim prekmis onsensualin, dvial ir visuomet atlygintin Aaytins 7ormos nesilaikymas daro sutart negaliojania Paskolos sutartis Paskolos davju gali ,*ti ,et kuris civilins teiss su,jektas Pinigai ar,a r*ies po+ymiais api,*dinti suvartojami daiktai Aealin, vienaal, atlygintin ar,a neatlygintin Aaytins 7ormos nesilaikymas nedaro sutarties negaliojania

reditini santyki ypatumas, palyginti su paskolos santykiai, . vienpusio atsisakymo vykdyti sudaryt kreditavimo sutart, teis , priklausanti tiek kreditoriui, tiek ir kredito gavjui #C $.@@( str.). C $.@@' str. reglamentuoja ko!er;i#< kre"itavi!=. ;okiu atveju kreditas gali ,*ti suteikiamas kreditas gali ,*ti suteikiamas avans, iankstin apmokjim, preki, dar, ar paslaug apmokjim atidedant ar idstant. reditorius & ne ,ankas, o ,et kuris *kins veiklos dalyvis. VARTO5IMO 1RE*ITAS Vartoji!o kre"ito sutarti!i kredito davjas suteikia ar sipareigoja suteikti kredito gavjui 7i5iniam asmeniui #vartotojui)6 %) kredit atidto apmokjimo, taip pat mokjimo idstymo #apmokjimo dalimis) ,*duC 9) kreditus, skaitant einamosios sskaitos kredit, ,endrosios vienkartins sumos kredit ir daiktui ar paslaugai pirkti teikiam kredit. /artojimo kredito sutartis yra viena i vartojimo sutari, kuri slyg ypatumus reglamentuoja C $.%@@ str., r*i. Fios sutarties ypatumai 6 a) vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo.pardavimo isimoktinai #iperkamosios nuomos) ar kita panaaus po,*d+io sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavy,n pereina per ioje sutartyje nustatyt termin sumokjus daikto kain, kredito pal*kanas ,ei kitus sutartyje nustatytus mokesiusC ,) kredito gavju gali ,*ti tik 7i5inis asmuo #vartotojas), o kredito davju & ne tik kredito staigos, ,et ir asmuo ar grup asmen, kurie statym nustatyta tvarka ir atvejais dl savo komercins, pro7esins veiklos turi teis1 teikti vartojimo kredit #pv5., li5ingo kompanijos)C c) vartojimo kredito sutarties dalyku gali ,*ti ne tik pinigai, ,et ir daiktai ar,a paslaugosC

d) 7orma & raytin. eliami reikalavimai sutarties turiniui #C $.@@F str.)C e) kredito davjas turi teis1 nutraukti kredito sutart tik C $.@@? str. numatytais atvejais #vluojant mokti)C 7) kredito gavjas turi teis1 kredit gr+inti nesi,aigus jo gr+inimo laikui, taiau sumoka iki kredito gr+inimo dienos priskaiiuotas pal*kanas ir kitus mokesius. 0@ TEMA 4A,1O I,*LIO S3TARTIS 4a#ko i#"lio sutarti!i %"epoMitu& viena alis #,ankas ar kita kredito staiga) sipareigoja priimti i kitos alies #indlininko) ar,a, gavusi kitai aliai pervest pinig sum #indl), sipareigoja gr+inti indl ir sumokti u+ j pal*kanas sutartyje nustatytomis slygomis ir tvarka #C $.@?9 str.). <utarties teisin .EarakteristikaD /onsensualin kadangi kredito staiga sipareigoja priimti indl jau po sutarties pasiraymo ?ienaal =tlygintin kadangi sipareigojimus turi tik kredito staiga, o indlininkas yra la,iau ginamas kadangi kredito staiga indlininkui privalo mokti pal*kanas

Banko indlio sutartis turi ,*ti raytin. Aaytine sutarties 7orma pripa+stama indlininko knygel, depozito sertifikatas ar,a kitoks #anko ar kitos kredito ,staigos iduotas dokumentas. Beigu raytins 7ormos nesilaikoma, ,anko indlio sutartis negalioja. Sutarties $al)sI %) kredito staiga & mon, kuri turi licencij verstis ir veriasi indli ar kit gr+intin l primimu i nepro7esionali rinkos dalyvi ir j skolinimu ar,a elektronini pinig ileidimu ir tvarkymuC 9) indlininkas & <ietuvos ar u+sienio 7i5inis asmuo ar,a juridinis asmuo. Banko indlio sutartis, kai indlininkas yra 7i5inis asmuo, pripa+stama viea sutartimi. ;eis1 priimti indlius turi tik ,ankai ar kitos kredito staigos, turinios tam iduot licencij. C $.@?' str. numato ias i#"li rH$is6 %) indlis iki pareikalavimo . nustatant ,anko ar kitos kredito staigos pareig imokti indl pagal pirm pareikalavimC 9) terminuotas indli . nustatant ,anko ar kitos kredito staigos pareig imokti indl prajus tam tikram terminui. 8epaisant indlio r*ies, ,ankas ar kita kredito staiga privalo imokti vis ar dal indlio pagal pirm indlininko pareikalavim #prieinga sutarties slyga negalioja). "ndlis gali ,*ti dtas ,ank ar kit kredito staig treio o asmens naudai #C $.?DD str.). .ali atsako!)bs )patu!ai. Beigu indl prim asmuo, neturintis tam teiss, ar,a indlis ,uvo priimtas pa+eid+iant nustatytas ,ank veiklos taisykles, indlininkas turi teis1 reikalauti nedelsiant jam gr+inti visas moktas sumas, statymo nustatytas pal*kanas ir nuostolius, kiek j nepadengia pal*kanos #C $.@?( str. 9.( d.). ;okias pat teises indlininkas turi ir jeigu ,ankas ar kita kredito staiga nevykdo savo pareigos u+tikrinti indlio gr+inim, taip pat praradus u+tikrinim ar,a jam pa,logjus #C $.@?@ str. ( d.). EA1TORI,+O S3TARTIS Eaktori#(o sutarti!i viena alis #7inansuotojas) perduoda ar,a sipareigoja perduoti kitai aliai #klientui) pinigus mainais u+ kliento #kreditoriaus) pinigin reikalavim, susijus su preki pardavimu, dar, atlikimu ar paslaug teikimu, treiajam asmeniui #skolininkui), o klientas perleid+ia ar,a sipareigoja perleisti 7inansuotojui pinigin reikalavim skolininkui #7inansavimas su slyga perleisti pinigin reikalavim) ir mokti sutartyje nustatyt atlyginim #C $.?D( str.). /onsensualin kadangi laikoma sudaryta nuo susitarimo momento >vial =tlygintin kadangi a,i alys turi prieprieines teises ir pareigas kadangi klientas moka 7inansuotojui atlyginim

Pavy5dinis 7aktoringo realus veikimas6 7 klientas Gpardav as, paslaug teik as, rangovas5 pagal sutart, parduoda prekes, suteikia paslaugas ar#a atlieka dar#us treia am asmeniui ir ,gy a reikalavimo teis/ , , Gtreiasis asmuo tampa skolininku5T 7 vienas kliento skolininkui iraomos sskaitos7fakt-ros egzempliorius pateikiamas faktoringo ,monei Gfinansuoto ui5T 7 finansuoto as per K ar#a H dienas sumoka klientui faktoringo avans GNF7;F pro'. kainos5 pagal ak'eptuotas sskaitas7fakt-rasT 7 per HF7;F dien finansuoto as i skolininko pagal sskaitas7fakt-ras gauna EFF pro'. sskaitos7fakt-ros sumosT 7 finansuoto as sumoka klientui rezerv GGHF7EF pro'. kainos5. 1vali?ikuoja#t)s ?aktori#(o po )!iaiI piniginis perleid$iamo reikalavimo po#-disC iankstinis apmok imasC finansuoto as turi turti teis/ vykdyti faktoringo veikl . .al)s6 %) -inansuotojas (-aktorius) . ,ankas ar,a kitas pelno siekiantis juridinis asmuo, statym nustatyta tvarka turintys teis1 vykdyti 7aktoringo veiklC 9) klientas (kreditorius) . ,et kuris asmuo, ,et daugumoje atvej & komercins organi5acijos. 8ors iuose santykiuose dalyvauja ir dar vienas su,jektas & skolininkas, taiau jis susij1s tik su klientu, o ne su 7aktoringo sutartimi. ;aiau skolininkas turi tam tikrus sipareigojimus & sumokti pinig sumas 7inansuotojui, jei yra tinkamai in7ormuotas apie reikalavimo perleidim. :utarties "al)kas & piniginis reikalavimas, perleid+iamas tikslu gauti 7inansavim #reikalavimas turi ,*ti pakankamai identi7ikuotas). C $.?D( str. skiria dvi 7aktoringo sutarties dalyko r*is6 piniginis reikalavimas, kuriam mokti sujo terminas # esamas)C ,ei kuriam nesujo

terminas ##-simas). Be to, 7aktoringo sutartis gali nustatyti 7inansuotojo pareig tvarkyti kliento veiklos ,u4alterin1 apskait, teikti klientui 7inansines paslaugas, susijusias su piniginiais reikalavimais, esaniais perleidimo dalyku. C $.?DF str. numato speciali taisykl1 . draudimo perleisti pinigin reikalavim negaliojim. C $.?D@ str. numato draudim 7inansuotojui perleisti jam perleist pinigin reikalavim. Eor!ai taikomos ,endros sandori sudarymo taisykls. ;aiau C ?D' str. 9 d. 7ormuluot leid+ia daryti ivad, kad 7aktoringo sutartis turi ,*ti raytins 7ormos. C $.?D? & $.?%9 str. reglamentuoja santykius tarp 7inansuotojo ir skolininko. Eaktori#(o sutarties skirtu!ai #uo reikalavi!o perlei"i!o sutarties 6 %) 7aktoringo atveju 7inansuotoju gali ,*ti tik api,r+tas asmen ratasC 9) kitaip nei 7aktoringo, reikalavimo perleidimo sandoris gali ,*ti neatlygintinisC () 7aktoringo sutarties dalykas yra tik piniginis reikalavimasC >) reikalavimo teis kitam asmeniui gali pereiti statym pagrindu #C $.%D% str. > d.), 7aktoringo atveju & tik sutartimi. Eaktori#(o sutarKi rH$)s6 %) Pagal tai, kur yra faktoringo santyki dalyviai6 a) vidaus (vietinio) -aktoringo & visi trys 7aktoringo santyki dalyviai yra vienoje alyjeC ,) tarptautinio -aktoringo & kai vienas i 7aktoringo santyki dalyvi re5iduoja kitoje alyje6 . eksporto faktoringo & klientas yra eksport vykdanti mon, o skolininkai re5iduoja kitose alyseC . importo faktoringo & klient & ne re5ident reikalavim rinkimas i skolinink 7aktoriaus alyje. 9) Pagal pardav o informavimo fakt6 a) atviro -aktoringo & skolininkas yra in7ormuojamas apie teiss jo skol perdavim 7aktoriui6 . sskait administravimas Gsurinkimas5 & susitarimas tarp 7aktoriaus ir kliento, kai 7aktorius gyja reikalavimo teis1 pats ne7inansuodamas pardavjo #avansas nemokamas), tik administruojami skolininko mokjimaiC . #endro faktoringo & sudaroma ne tarp dviej ali, o tarp 7aktoriaus, kliento ir skolininkoC . varto imo faktoringo & susitarimas tarp 7aktoriaus ir kliento, kai klientas sudaro su skolininkais standartines preki ar,a suteikiam paslaug isimoktinai sutartis, kuriose nurodyta, kad reikalavimo teis yra perleista ir pirkjas turi mokti 7aktoriuiC ,) u!darojo (tyliojo) -aktoringo & susitarimas tarp 7aktoriaus ir kliento, kai n vienas i skolinink nra in7ormuojamas apie 7aktoringo operacij #C $.?D? str. nuostatos eliminuoja u+darojo 7aktoringo galimy,1 <ietuvoje)6 . sskait diskontavimo sutartis Gavanso faktoringas5 & susitarimas, kuriuo pardavjas perleid+ia reikalavimo teis1 7aktoriui ,e skolininko +iniosC skolininkas moka kliento jam iraomose sskaitose nurodyt speciali #diskontuojam sskait) ,anko sskait, atidaryt 7aktoriausC . mokesi faktoringo & 7aktoriaus ir kliento susitarimas, kuriuo 7inansuojamos klientui gr+intinos P/P sumos. () Pagal ali prisiimam rizikos laipsn,6 a) -aktoringo be regreso teiss & kai klientas, parduodamas 7aktoriui reikalavimo teis1 skolinink, nesipareigoja padengti galim 7aktoriaus nuostoli dl skolininko nemokumoC ,) -aktoringas su regreso teise & klientas atsako u+ skolininko neapmoktas sskaitas, t.y. jis sipareigoja jas apmokti ar,a perpirkti i 7aktoriaus. 4A,1O SNS1AITOS S3TARTIS 4a#ko s=skaitos sutarti!i ,ankas sipareigoja priimti ir skaityti pinigus kliento #sskaitos savininko) atidaryt sskait, vykdyti kliento nurodymus dl tam tikr sum pervedimo ir imokjimo i sskaitos ,ei atlikti kitokias ,anko atliekamas operacijas, o klientas sipareigoja apmokti ,ankui u+ suteiktas paslaugas ir operacijas #C $.?%( str.). /onsensualin kadangi laikoma sudaryta nuo susitarimo momento >vial =tlygintin kadangi a,i alys turi prieprieines teises ir pareigas kadangi klientas apmoka ,ankui

Bankas privalo sudaryti ,anko sskaitos sutart su klientu, kuris kreipsi su praymu atidaryti sskait, pagal ,anko paskel,tas tam tikros sskaitos r*ies atidarymo slygas, turinias atitikti statym ir ,ank veikl nustatani teiss akt reikalavimus. :udar1s sutart, ,ankas atidaro klientui sskait. Bankas neturi teiss atsisakyti atidaryti sskait, jeigu jos atidarymo galimy, yra nustatyta statyme. G sskait net l savininku tampa ,ankas, taiau savo ruo+tu ,ankas pakeiia ra kliento sskaitoje, kuris +ymi kliento reikalavimo teiss ,anko at+vilgiu dyd #t.y. klientas gyja reikalavimo teis1 ,ank). :skaitos mec4ani5mas taip pat aikinamas kaip ,anko ir kliento tarpusavio sipareigojim skaiiavimo priemon. Eor!ai taikomos ,endros sandori sudarymo taisykls. ;aiau siekiant gyvendinti vairius statymo reikalavimus #pv5., supa+indinti klient su standartinmis slygomis) sutartis turt ,*ti raytins 7ormos. :utarties $al)s6 %) bankas & kredito staiga, kuri turi licencij verstis ir veriasi indli ar kit gr+intin l primimu i nepro7esionali rinkos dalyvi ir j skolinimu ir prisiima su tuo susijusi ri5ik ,ei atsakomy,1C 9) klientas & <ietuvos ar u+sienio 7i5inis asmuo ar,a juridinis asmuo. Fali teiss ir pareigosD Pagrindins banko pareigosD %) atidaryti klientui ,anko sskait #C $.?%> str.)C 9) skaityti sskait pinig sumas, kurias klientui perveda kiti asmenys ar,a pats klientasC () vykdyti kliento sipareigojimus dl sskaitoje esani l, t.y. atlikti operacijasC >) mokti klientui pal*kanas u+ naudojimsi sskaitoje Pagrindins kliento pareigosD %) apmokti u+ ,anko suteiktas paslaugas ir atliktas operacijasC 9) in7ormuoti ,ank apie kliento duomen pasikeitim.

esaniomis lomis, jeigu sutartis nenustato ko kitaC ') in7ormuoti klient apie sskaitos tvarkymo slygas ir j pasikeitim, likuius sskaitose, atliktas operacijas ir pan.C $) saugoti ,anko paslapt, t.y. garantuoti ,anko sskaitos, indlio, vis su jais susijusi operacij ir kliento slaptum. L$ #ura$)!as. <os i sskaitos nuraomos kliento nurodymu, taip pat gali ,*ti nuraomos teismo sprendimu ir kitais statymo ar ,anko sskaitos sutarties numatytais atvejais. < nuraymo eilikumas nurodomas C $.?9( str. 4a#ko atsako!)b. Beigu ,ankas ne laiku skaito gautas las kliento sskait ar,a jas nepagrstai nurao i sskaitos, taip pat jei nevykdo kliento nurodym dl l pervedimo ar imokjimo i sskaitos, ,ankas privalo mokti klientui ,anko sskaitos sutartyje nustatytas pal*kanas, o jeigu jos nenustatytos, & C $.9%D str. nustatytas pal*kanas #C $.?9> str.). Be to, jeigu ,ankas atskleid+ia ,anko paslapt, klientas turi teis1 reikalauti, kad ,ankas atlygint tuo padarytus nuostolius. &l #ank veiklos pagrind santykiuose su klientais ir #anko atsakomy#s (!+ yra pasisak/s KFFF m . gruod$io EH d. nutarty e #ylo e 0!1 ,,3ilekaW v. !1 #ankas ,,%norasW, <r. HK7H7EHIMT KFFE m . #ir$elio EH d. nutarty e #ylo e !.+okAadze v. !1 #ankas 2%norasW, <r. HK7H79IM, KFFK m . vasario KF d. nutarty e #ylo e ?.Lapalas v. !1 2(ietuvos taupomasis #ankasW, <r. HK7H7H;F. 0pi,endrinant gali ,*ti iskirti tokie ba#ko atsako!)bs )patu!ai6 a) ,anko civilin1 atsakomy,1 lemia ,et kuri, net ir pati lengviausia ,anko kalts 7ormaC ,) ,anko civilin atsakomy, gali kilti ir dl to, kad ,ankas pa+eid ,endrj ,anko pareig u+tikrinti paankam savo vykdomos veiklos patikimum, e7ektyvum ir saugum tam, kad +ala #nuostoliai) neatsirastC c) savo atsakomy,1 ,ankas gali paalinti visikai ar,a i dalies, jeigu rodo, kad ,ankas tinkamai vykd mint pareig, ar,a jeigu rodo, kad nuostoliai ar j dalis atsirado dl paties kliento kalts #pv5., kod, slapta+od+i atskleidimo ar kt.) ar,a dl nenugalimos jgos. liento pareikimu ,anko sskaitos sutartis gali ,*ti nutraukta ,et kada. Banko reikalavimu ,anko sskaitos sutartis gali ,*ti nutraukta tik C $.?9F str. 9 d. numatytais atvejais. ATSIS1AIT/MAI Eg5istuoja du atsiskaitym ,*dai6 grynaisiais pinigais ir negrynaisiais pinigais . 0tsiskaitymai dalyvaujant 7i5iniams asmenims, kurie nesiveria *kine komercine veikla, gali ,*ti atliekami a,iem mintais ,*dais. 0tsiskaitymai tarp juridini asmen, taip pat atsiskaitymai dalyvaujant 7i5iniams asmenims, u+siimantiems *kine komercine veikla, vykdomi negrynaisiais pinigais, o statym nustatytais atvejais ir tvarka . ir grynaisiais pinigais. 0tsiskaitant negrynaisiais pinigais atsiranda savarankiki atsiskaitymo santykiai ir j dalyviu tampa ,ent vienas ,ankas, kuris nra prievols, vykdomos atsiskaitant negrynaisiais pinigais, dalyvis. Pagrindu atsiskaityti gali ,*ti vairios prievols, kylanios i sutartini #pv5., pirkimo.pardavimo), ir i nesutartini #pv5., dl +alos padarymo) santyki. 0tsiskaitymai negrynaisiais pinigais atliekami naudojant mokjimo pavedimus, akredityvus, "ekius, vekselius, inkaso ir kitas statym nustatytas atsiskaitym priemones. !alys turi teis1 pasirinkti ir nustatyti ,et kuri tarpusavio atsiskaitym priemon1. 0tsiskaitymus ekiais ir vekseliais atitinkamai reglamentuoja atitinkamai <ietuvos Aespu,likos eki statymas ir <ietuvos Aespu,likos sakomj ir paprastj vekseli statymas. Atsiskait)!ai !okji!o pave"i!ais 0tsiskaitant mokjimo pavedimais ,ankas sipareigoja pagal moktojo pavedim pervesti nurodyt sum i moktojo sskaitos kit moktojo nurodyt sskait tame paiame ar,a kitame ,anke per statym ar statym nustatyta tvarka nustatytus terminus, jeigu trumpesni terminai nra nustatyti ,anko sskaitos sutartyje ar ,anko veiklos taisyklse. 0tsiskaitymus mokjimo pavedimais reglamentuoja statymai ir ,ank veiklos taisykls. Poktojo pavedim ,ankas vykdo, jeigu moktojo sskaitoje yra pinig, jeigu ko kita nenustato sutartis. Pokjimo pavedimai vykdomi laikantis C $.?9( str. nustatytos l nuraymo eils. Beigu mokjimo pavedimas nevykdomas ar netinkamai vykdomas dl kito ,anko, kuris ,uvo pasitelktas tam tikroms operacijoms atlikti, kalts, moktojui atsako ,ankas, prim1s mokjimo pavedim, jeigu statymas ar sutartis nenustato ko kita. Beigu dl atsiskaitym taisykli pa+eidimo ,ankas neteistai sulaik las, tai ,ankas privalo mokti C $.9%D str. nustatytas pal*kanas Akre"it)vas 0tsiskaitant akre"it)vais, ,ankas, atidar1s akredityv ir veikiantis moktojo praymu ,ei nurodymu ar,a savo vardu #,ankas emitentas), sipareigoja sumokti pinigus l gavjui ar,a akceptuoti ir apmokti sakomj veksel, irayt l gavjo, ar,a galioja kit ,ank #vykdantj ,ank) sumokti pinigus l gavjui ar,a akceptuoti ir sujus mokjimo terminui apmokti sakomj veksel, ar,a galioja kit ,ank pirkti dokumentus #negocijuoti), jeigu pateikti dokumentai atitinka akredityvo slygas. 0kredityvai skirstomi6 %) ataukiamas akredityvas #C $.?($ str.) . kur gali pakeisti ar,a panaikinti ,ankas emitentas ,e iankstinio l gavjo spjimo. 0kredityvo pakeitimas ar ataukimas l gavjui nesukelia joki ,anko emitento prievoli. 9) neataukiamas akredityvas #C $.?(F str.) . kuris negali ,*ti pakeistas ar panaikintas ,e ,anko emitento, tvirtinaniojo ,anko #jei toks yra) ir l gavjo sutikimo #C $.?(F str. > d. nustato neataukiamo akredityvo pre5umpcij). 8eataukiamas akredityvas gali ,*ti6 a) nepatvirtintas & l gavjas dokumentus pateikia ir apmokjim gauna i ,anko emitento #l gavjui tenka dokument siuntimo ri5ika)C ,) patvirtintas & kai ,anko emitento praymu kitas ,ankas, atliekantis akredityvines operacijas, patvirtina neataukiam akredityv, t.y. tvirtinantysis ,ankas papildomai alia ,anko emitento prievols sipareigoja atlikti mokjim ar kitas operacijas pagal akredityvo slygas. O+ akredityvo slyg pa+eidim moktojui atsako ,ankas emitentas, o ,ankui emitentui & tvirtinantysis ,ankas #jei toks yra) ir #ar,a) vykdantysis ,ankas, iskyrus C $.?>D str. nustatytas iimtis. C $.?>% str. numato akredityvo u+darymo atvejus.

I#kaso I#kaso reikia operacijas, kurias atlieka ,ankas #instruktuojantis ,ankas) su dokumentais pagal kliento pavedim, turdamas tiksl gauti apmokjim ir #ar,a) apmokjimo akcept ar,a iduoti dokumentus #gav1s apmokjim ir #ar,a) apmokjimo akcept ar,a kitomis slygomis). "nstruktuojantis ,ankas, gav1s kliento pavedim, jam vykdyti gali pasitelkti kit ,ank #inkasuojant ,ank). "nkaso operacijos vykdomos su ekiais, vekseliais, de,eto pervedimais. 0tsiskaitymus inkaso reglamentuoja statymai ir ,anko veiklos taisykls. "nkaso pavedimo vykdym reglamentuoja C $.?>( str. 0A TEMA VIE.AS ATL/+I,IMO PA:A*5IMAS Vie$u atl)(i#i!o pa a"ji!u asmuo vieu skel,imu u+ skel,ime nurodyt teist veiksm per skel,ime nurodyt termin #surasti prarast daikt ir kt.) sipareigoja ,et kuriam asmeniui, kuris t veiksm atliko, sumokti atlygim. /ieo atlyginimo pa+adjimo po )!iai6 %) atlyginti turi ,*ti pa+adama vieai, t.y. pa+adas turi ,*ti skirtas neapi,r+tam asmen ratuiC 9) vieai +adamas atlyginimas turi ,*ti turtinisC () vieo atlyginimo pa+adjimo skel,ime turi ,*ti nurodomas siekiamas rezultatas #surasti daiktus ir t.t.)C >) skel,ime nurodytas veiksmas turi ,*ti teistasC ') vieas atlyginimo pa+adjimas turi leisti nustatyti asmen, Gasmenis5, kurie t atlyginim pa+adjo. ?ieas atlyginimo pa!adjimas & tai neapi,r+tam asmen ratui skirtas pa+adas sumokti pinigin ar,a kitokio turtinio po,*d+io atlyginim u+ teistai atlikt veiksm tam, kas pasieks skel,ime nurodyt re5ultat. :avo teisine prigimtimi tai yra vienaalis slyginis sandoris, kadangi io teisinio santykio dalyviams teiss ir pareigos atsiranda nuo skel,ime nurodyto tikslo pasiekimo momento. /ieas atlyginimo pa+adjimas gali ,*ti ireiktas #et kokia forma #+od+iu, ratu, per +iniasklaidos priemones ir pan.). 0smuo, atsiliep1s vie pa+adjim, turi teis1 reikalauti, kad pa+adas ,*t patvirtintas ratu. Beigu vieame skel,ime atlyginimo dydis nenurodytas, jis nustatomas ali susitarimu, o joms nesusitarus, & teismo sprendimu. 0smuo, vieai pa+adj1s sumokti atlyginim, turi teis1 j tokiu pat ,*du, kokiu jis ,uvo paskel,tas, ataukti, iskyrus C $.?>$ str. nurodytus atvejus. /ieo pa+adjimo sumokti atlyginim ataukimas nepanaikina j paskel,usio asmens pareigos atlyginti nuostolius asmenims, kurie juos patyr rengdamiesi atlikti skel,ime nurodyt veiksm. ;aiau atlygintin nuostoli dydis negali viryti pa+adto atlyginimo sumos. VIE.AS 1O,13RSAS Vie$as ko#kursas . asmens #konkurso rengjo) vieas pa+adjimas sumokti special atlyginim #premij) u+ geriausi tam tikro dar,o atlikim ar,a kitok re5ultat #konkurso paskel,imas). onkursu taip pat yra pripa+stamas asmens vieas pa+adjimas suteikti speciali teis1 u+ geriausi tam tikros teiss gyvendinimo projekt #C $.?>F str.) /ieo konkurso skel,jais ir dalyviais gali ,*ti tiek 7i5iniai, tiek juridiniai asmenys. /ieas konkursas gali ,*ti6 %) atviras , kai konkurso organi5atoriaus pasi*lymas dalyvauti konkurse skiriamas visiems norintiems jame dalyvauti ir paskel,iamas spaudoje ar kitose visuomens in7ormavimo priemonseC 9) u!daras , kai pasi*lymas dalyvauti konkurse siuniamas tik tam tikriems asmenims konkurso organi5atoriaus pasirinkimu. /ieas konkursas gali ,*ti skel,iamas tik norint pasiekti tam tikr vie ar privat tiksl, neprietaraujant gerai moralei ar vieajai tvarkai. Paskel,iant konkurs turi ,*ti idstyta u+duotis, jos vykdymo terminas, atlyginimo #premijos) dydis ar suteikiama speciali teis, dar, ar projekt pateikimo vieta, j vertinimo tvarka ir laikas #privalomosios slygos), taip pat gali ,*ti nurodytos ir kitos konkurso slygos. Pakeisti konkurso slygas ar,a j ataukti leid+iama tiktai nustatyto dar,ams pateikti termino pirmojoje pusje pagal C $.?>@ str. reikalavimus. 8utarimas mokti atlyginim #premij) ar suteikti speciali teis1 turi ,*ti priimamas ir praneamas konkurso dalyviams paskel,iant konkurso nustatytus terminus ,ei tvark. C $.?>? str. numato specialias atlyginimo paskirstymo taisykles, jei konkurso nugaltojais pripa+inti du ar daugiau asmen. Paskel,1s vie konkurs asmuo privalo gr+inti konkurso dalyviams dar,us ar projektus, u+ kuriuos neskirtas atlyginimas #premija) ar nesuteikta teis, jei ko kita nenumatyta skel,iant konkurs. Beigu paskel,1s konkurs asmuo nesilaiko paskel,tos dar, ar projekt vertinimo tvarkos ar termin, pateikto ir atitinkanio kitus konkurso reikalavimus dar,o ar projekto autorius gyja teis1 gauti jam padaryt nuostoli atlyginim. Beigu konkurso nugaltojui nesuteikiama speciali teis #teiss), jam turi ,*ti atlyginti nuostoliai. T3RTO PATI15IMAS Turto patikji!o sutarti!i viena alis #patiktojas) perduoda kitai aliai #patiktiniui) savo turt patikjimo teise tam tikram laikui, o kita alis sipareigoja t turt valdyti, naudoti ir juo disponuoti patiktojo ar jo nurodyto asmens #naudos gavjo) interesais #C $.?'( str.). <utarties teisin .EarakteristikaD ;ealin =tlygintin ar,a neatlygintin jeigu patiktiniui atlyginimas nemokamas >vial ar,a vienaal kai neatlygintin kai atlygintin kadangi laikomas sudaryta perdavus turt jeigu patiktiniui mokamas atlyginimas

;urto patikjimo teiss turi#)s & patiktinio teis patiktojo nustatyta tvarka ir slygomis valdyti, naudoti perduot turt ir juo disponuoti #statymas ar sutartis gali nustatyti apri,ojimus).

Patikjimo teiss objektais gali ,*ti nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, verty,iniai popieriai ar kitoks turtas. ;urtas, perduotas patiktiniui patikjimo teise, turi ,*ti atskirtas nuo patiktojo ir patiktinio turto ,ei turi ,*ti tvarkomas pagal C $.?$% str. reikalavimus. .al)s6 %) patikjimo teiss steigjas (patiktojas) & juo gali ,*ti turto savininkas ar,a kitas statymo nustatytas toki teis1 turintis asmuoC 9) patiktinis . juo gali ,*ti 7i5inis ar juridinis asmuo. Patiktiniu negali ,*ti statymo nustatyti asmenys, taip pat vienintelis naudos gavjas pagal turto patikjimo sutart. C $.?'? str. % d. numato esmines turto patikjimo sutarties slygas. ;urto patikjimo sutartis negali ,*ti sudaroma ilgesniam kaip 9D met terminui, taiau statymas gali nustatyti ir ilgesnius maksimalius sutarties galiojimo terminus. Eor!a & raytin, o nekilnojamojo daikto patikjimo sutartis . notarins 7ormos #prie treiuosius asmenis ji gali ,*ti panaudota tik registravus j vieame registre). :utarties 7ormos reikalavim nesilaikymas turto patikjimo sutart daro negaliojani. Fali teiss ir pareigos. Pagrindins patiktinio pareigosD %) laikantis statymo ir sutarties, gyvendinti savininko teises jam perduot patikjimo teise turtC 9) sutartyje nustatyta tvarka ir terminais pateikti patiktojui ir naudos gavjui savo veiklos ataskaitC () vykdyti sutart paiam ar pavesti kitam asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus pagal C $.?$> str.C >) sudarant sandorius nurodyti, kad veikia turto patikjimo teise. Pagrindins patiktinio teissD %) ginti patikjimo teis1 tokiais pat ,*dais, kokiais yra ginama valdymo ir nuosavy,s teisC 9) teis sutartyje nustatyt atlyginim ir ,*tin ilaid atlyginim i jam perduoto turto duodam pajam, jeigu ko kita nenustato sutartis.

:avininkas turi teis1 ,et kada kontroliuoti patiktinio veikl. C $.?$' str. reglamentuoja patiktinio atsakomy,1 u+ nesir*pinim perduotu turtu ,ei kitus sutarties pa+eidimus . turi atlyginti naudos gavjui ar,a patiktojui nuostolius ir negautas pajamas. C $.?$F str. numato turto patikjimo sutarties pasi,aigimo atvejus. Be to, alis, norinti atsisakyti sutarties, privalo apie tai ratu praneti kitai aliai prie $ mnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Pasi,aigus turto patikjimo sutariai, patiktinis privalo gr+inti turt patiktojui, jeigu sutartis nenustato ko kita. TAI1OS S3TARTIS Taikos sutarti!i alys tarpusavio nuolaidomis isprend+ia kilus teismin gin, u+kerta keli kilti teisminiam ginui ateityje, isprend+ia teismo sprendimo vykdymo klausim ar,a kitus ginytinus klausimus #C $.?@( str.). %. :utartis turi ,*ti raytin ir atitikti kitus C reikalavimus. Yormos nesilaikymas sutart daro negaliojania. 9. ;eismo patvirtinta taikos sutartis jos alims turi galutinio teismo sprendimo # res udi'ata) gali. ;eismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. (. 8egalioja taikos sutartis dl asmen teisinio statuso ar veiksnumo, dl klausim, kuriuos reglamentuoja teiss imperatyvios normos, taip pat dl klausim, susijusi su vieja tvarka. ;aikos sutarties pripa+inimo negaliojania atvejus numato C $.?@$ str. 0C TEMA 53,+TI,S VEI1LOS S3TARTIES SAMPRATA' EORMA IR .AL/S 5u#(ti#s veiklos %part#er)sts& sutarti!i du ar daugiau asmen #partneri), kooperuodami savo turt, dar, ar +inias, sipareigoja veikti ,endrai tam tikram, neprietaraujaniam statymui tikslui ar,a tam tikrai veiklai #C $.?$? str.). Beigu jungtins veiklos #partnerysts) tikslas nra susij1s su pelno siekimu, tokia jungtins veiklos sutartis # paprasto i partnerysts) vadinama aso.ia.ijos sutartimi . O+simimas komercine *kine veikla #siekimas pelno), remiantis jungtins veiklos sutartimi, vadinamas kvali-ikuota partneryste . 17 Sutarties teisi# ;QarakteristikaI /onsensualin =tlygintin kadangi laikoma sudaryta nuo susitarimo momento kadangi alys nea turt ir naudojasi ,endru turtu & jungtins veiklos re5ultatu

>vial (sinalagmatin) kadangi visoms alims sukuria prieprieines teises ir pareigas Bi yra daugiaalis sandoris #kai j sudaro daugiau negu du asmenys). Be to, tai -idu.iarin (pasitikjimo) sutartis, nes pagrsta j dalyvi tarpusavio pasitikjimu. Eor!a6 i sutartis turi ,*ti raytin, o statymo numatytais atvejais #pv5., kai nau yra nekilnojamasis daiktas) . notarins 7ormos. Beigu sutarties 7ormos reikalavim nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. .al)s & partneriai , kurie gali ,*ti tiek 7i5iniai, tiek juridiniai asmenys. Bungtins veiklos sutartis gali numatyti, kad partneris #partneriai) negali ,*ti atskleistas tretiesiems asmenims #neviea partneryst) #C $.?@9 str.). 0tskiri statymai gali nustatyti tam tikrus reikalavimus ar,a apri,ojimus jungtins veiklos #partnerysts) sutarties su,jektams :utartis gali ,*ti terminuota ar,a neterminuota. ESMI,S S3TARTIES SNL/+OS

%) bendras tikslas & jis turi ,*ti teistasC 9) naai jungtin veikl . visa, k partneriai nea ,endr veikl & pinigai, kitoks turtas, pro7esins ir kitos +inios, g*d+iai, dalykin reputacija ir dalykiniai ryiai. Gnaai vertinami pinigais ir pre5iumuojama, kad jie yra lyg*s. Gnaai yra vis partneri ,endroji dalin nuosavy,, jeigu ko kita nenustato statymas ar jungtins veiklos sutartis #C $.?F% str.)C () sutarties dalykas & partneri ,endra veikla, kuria sukuriamas tam tikras re5ultatas. ;ai turtinis re5ultatas, kurio ,uvo siekiama sudarant sutart #pv5., namas, paslaug teikimas ar kt.). .ALI TEISS IR PAREI+OS Pagrindins partneri pareigosD Pagrindins partneri teissD

%) neti ,*tinuosius naus pagal C %) pelno, gauto i jungtins veiklos, dalC $.?FD str. ir dalyvauti veikloje, siekiant 9) ,endrosios dalins nuosavy,s dalC ,endro tiksloC () dalyvauti tvarkant ,endrus reikalus, susipa+inti 9) padengti ,endras ilaidas ir nuostolius su ,endr reikal tvarkymo dokumentais ir gauti proporcingai savo dalies dyd+iuiC kit in7ormacijC () atsakyti u+ ,endras skolas ir prievoles >) atsisakyti toliau ,*ti neterminuotos jungtins tretiesiems asmenims #C $.?F' str.)C veiklos sutarties dalyviu ar,a nutraukti terminuot >) atsakyti kitiems partneriams u+ ,endrai jungtins veiklos sutart. veiklai ar,a ,endram turtui padarytus nuostoliusC ') tvarkyti ,endrus reikalus s+iningai, protingai ir teisingaiC $) suteikti kitiems partneriams isami in7ormacij apie ,endr reikal tvarkym ir ,endr turtC F) neatskleisti kon7idencialios in7ormacijos apie ,endr veikl tretiesiems asmenims. F. ;varkydami ,endrus reikalus, kiekvienas i partneri turi teis1 veikti vis partneri vardu, jeigu jungtins veiklos sutartis nenustato, kad ,endrus reikalus tvarko vienas i partneri ar,a visi partneriai kartu. ;okiu atveju partneri atsakomy, nustatoma pagal C $.?F9 str. @. Bendr ilaid ir ,endr nuostoli, susijusi su jungtine veikla, paskirstym nustato jungtins veiklos sutartis ar,a C $.?F> str. :usitarimas, kuris visikai atleid+ia vien i partneri nuo ,endr ilaid ar nuostoli padengimo, negalioja. ?. Pelnas, gautas i jungtins veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno j indlio ,endr veikl vertei, jeigu ko kita nenustato jungtins veiklos sutartis. :usitarimas nualinti kur nors i partneri, skirstant peln, negalioja. %D. Bungtins veiklos sutartis ,aigiasi C $.?F@ str. numatytais atvejais. %%. Partneris, norintis atsisakyti neterminuotos jungtins veiklos sutarties, turi apie tai praneti kitiems partneriams ne vliau kaip prie tris mnesius iki numatomo pasitraukimo, jeigu statymai ar sutartis nenustato ko kita. %9. C $.?@D str. numatytais atvejais vienas i partneri turi teis1 nutraukti savo sudaryt su kitais partneriais terminuot ar sudaryt tam tikram tikslui jungtins veiklos sutart. %(. C $.?@% str. reglamentuoja partnerio, nutraukusio jungtins veiklos sutart, atsakomy,1. 8umatytas ,endras principas, jog asmuo, kuris ne,ra jungtins veiklos sutarties dalyvis, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, atsiradusias jam esant jungtins veiklos sutarties dalyviu, taip, kaip jis atsakyt ,*damas partneriu. %>. Bungtins veiklos sutartimi taip pat kuriamos *kins ,endrijos. !i sutartis yra *kins ,endrijos pagrindinis steigimo dokumentas ir veiklos pagrindas. ;okios sutarties ypatumus reglamentuoja <ietuvos Aespu,likos *kini ,endrij statymas. 0D TEMA *RA3*IMO S3TARTIES 4E,*ROSIOS ,3OSTATOS *rau"i!o sutarti!i viena alis #draudikas) sipareigoja u+ sutartyje nustatyt draudimo mok #premij) sumokti kitai aliai #draudjui) ar,a treiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, statyme ar draudimo sutartyje nustatyt draudimo imok, apskaiiuot statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu vyksta statyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis vykis #C $.?@F str.). Pagrindin draudimo veikl reglamentuojanti teisin ,a5 . C ir <ietuvos Aespu,likos draudimo statymas. =raudimo sutarties teisin c4arakteristika6 /onsensualin =tlygintin kadangi sutartis sudaroma draudikui akceptuojant draudjo pasi*lym kadangi u+ draudimin1 apsaug mokamos mokos

>vial (sinalagmatin) kadangi visoms alims sukuria prieprieines teises ir pareigas =raudimo sutartis yra ri$ikos sutartis, nes jos sudarymo metu gaunamos naudos dydis ne+inomas. =raudimo sutarties sudarymo metu a,i draudimo sutarties alys ne+ino ir neturi +inoti, kad draudiminis vykis ,*tinai vyks. Be to, tai -idu.iarin sutartis, kuri suponuoja s+ining sutarties ali elges. *rau"i!o ?or!os6 privalomasis ir savanorikas draudimas. *rau"i!o $akos6 gyvybs ir ne gyvybs draudimas. Kyvy,s draudimo akai priskiriamos ios grups6 sutuoktuvinis ir gimim draudimas, gyvy,s draudimas, kai investavimo ri5ika tenka draudjui, tontinos, pensij kaupimo veikla ir kitoks gyvy,s draudimas. 8e gyvy,s draudimo akai priskiriamos ios grups6 draudimas nuo nelaiming atsitikim, draudimas ligos atvejui, sausumos transporto priemoni, gele+inkelio transporto priemoni draudimas, ve+am krovini draudimas, turto draudimas nuo gaisro ar gamtini jg ir kitoks draudimas, numatytas =raudimo statymo F str. ( d. 0tsi+velgiant draudimo akas, draudimo sutartys gali ,*ti skirstomos gyvybs ir ne gyvybs draudimo sutartis #apima turto draudimo, 'ivilins atsakomy#s draudimo ,ei sveikatos draudimo sutartis). 0tsi+velgiant draudimo imokos po,*d, draudimo sutartys skirstomos6

%) nuostoli draudimo & apima turto draudimo, 'ivilins atsakomy#s draudimo, taip pat ir sveikatos draudimo sutartis, pagal kurias draudikas sipareigoja vykus draudiminiam vykiui imokti draudimo imok, lygi patirtiems nuostoliamsC 9) sum draudimo . gyvy#s draudimo sutartys, taip pat ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas sipareigoja vykus draudiminiam vykiui imokti draudimo imok, lygi draudimo sumai ar jos daliai. *rau"i!o objektas & turtiniai interesai, susij1 su asmens gyvy,e, sveikata, turtu ar civiline atsakomy,e. >raudimo interesas & nuostolis, kur gali patirti draudjas, apdraustasis ar,a naudos gavjas vykus draudiminiam vykiui. *rau"i!o <!oka %pre!ija& & draudimo sutartyje nurodyta pinig suma, kuri draudjas draudimo sutarties slygomis moka draudikui u+ draudimo apsaug. *rau"i!o i$!oka & pinig suma, kuri vykus draudiminiam vykiui draudikas privalo imokti draudjui ar kitam asmeniui, turiniam teis1 draudimo imok, ar,a kita draudimo sutartyje nustatyta imokos mokjimo 7orma. *rau"i!o su!a & draudimo sutartyje nurodyta pinig suma ar,a pinig suma, kuri apskaiiuojama draudimo sutartyje nustatyta tvarka, kuri, iskyrus draudimo sutartyje nustatytus atvejus, yra lygi maksimaliai draudimo imokai, galimai imokti pagal draudimo sutart. *rau"i!i#is <v)kis & draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam vykus draudikas privalo mokti draudimo imok. =raudimo sutarties $al)s6 %) draudikas & draudimo mon, turinti leidim verstis ia veiklaC 9) draudjas & 7i5iniai ir juridiniai asmenys. :u draudimo sutartimi gali ,*t susij1 ir kiti dalyviai6 perdraudjai, perdraudikai, draudimo tarpininkai #,rokeriai), tretieji asmenys . naudos gavjai. Eor!a . raytin, kuri patvirtina draudimo liudijimas (polisas) , kurio turinys nurodytas C $.??% str. =raudimo sutartis sudaroma prisijungimo ,*du. Beigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo r*ies taisykles, kurios yra sudtin sutarties dalis ir laikomos standartinmis sutarties slygomis. =l draudimo sutarties sudarymo, jos turinio, esms yra pasisak1s <ietuvos 0ukiausiasis teismasG(!+ KFFK m. gegu$s KN d. nutartis, priimta 0!1 2.unestaWv. !1 2(ietuvos draudimasW #ylo eT #ylos <r.HK7H7NNNQKFFKm., kategori a 9NT KFFF m. gegu$s KK d. nutartis, priimta %. (isovskis v. !1 2(ietuvos draudimasW #ylo eT #ylos <r.HK7H7M:EQKFFFm., kategori a IHT5. =raudimo sutartis sudaroma draudikui akceptuojant draudjo pasi*lym #praym), pateikt draudikui, ar,a draudjui akceptuojant draudiko pasi*lym sudaryti sutart. =raudimo sutartis, jeigu joje nenustatyta ko kita, sigalioja nuo to momento, kai draudjas sumoka vis ar pirm draudimo mok #premij), o jei nesumoka & sutartis nutr*ksta #C $.??$ str.). =raudimo sutarties es!i#s s=l)(os6 %) draudiminiai, nedraudiminiai ,vykiaiC 9) draud$iamas interesas #turtin ar,a neturtin verty,)C () draudimo sumaC >) draudimo sutarties terminasC ') draudimo ,mokos Gpremi os5 sumok imas. .ALI TEISS IR PAREI+OS *rau"jo PareigosD %) atskleisti draudikui in7ormacij apie draudiminio vykio atsitikimo tikimy,1 ir galim nuostoli dyd pagal C $.??( str.C 9) sumokti draudimo mokC () praneti draudikui apie draudimo ri5ikos padidjim ir suma+jimC >) per nustatyt termin praneti apie draudimin vyk pagal C $.%D%9 str.C ') imtis priemoni +alai suma+inti pagal C $.%D%( str. eissD %) gavus draudiko sutikim, pakeisti apdraust asmen kitu, taip pat pakeisti draudimo sutartyje nurodyt naudos gavj kituC 9) ,et kada nutraukti sutartC () suma+jus draudimo ri5ikai, reikalauti pakeisti sutarties slygas ar suma+inti draudimo mokC >) papildomai apdrausti likusi neapdraust turto dal ar ri5ikos #draudimo) vert1 pagal C $.%DDD str. #papildomas draudimas). *rau"iko %) sudaryti slygas vieai susipa+inti su draudimo r*ies taisyklmis ir, prie sudarydamas draudimo sutart, teikti j kopijas draudjuiC 9) suteikti draudjui in7ormacij apie save, draudimo sutarties slygas ir kt. pagal C $.??( str. ,ei kitus specialius statymusC () atsitikus draudiminiam vykiui, imokti draudimo imok, iskyrus C $.%D%9&$.%D%> str. atvejus.

%) vertinti draudimo ri5ik pagal C $.??> str.C 9) gavus atitinkam institucij leidim, perleisti savo teises ir pareiga pagal draudimo sutart kitiems draudikamsC () padidjus draudimo ri5ikai, reikalauti pakeisti draudimo slygasC >) pagal C $.%D%' str. reikalauti imokt draudimo imok i atsakingo u+ +al asmens, jei kitaip nenumatyta sutartyjeC ') visikai ar i dalies apdrausti draudimo imokos imokjimo ri5ik pagal C $.%D%$ str. #perdraudimas).

C $.%DD? str. numato atvejus, kai draudimo sutartis gali ,*ti nutraukta prie termin. C $.%D%> str. reglamentuoja atleidim nuo draudimo imokos mokjimo. =raudikas atleid+iamas nuo imokos mokjimo, jeigu draudiminis vykis vyko dl draudjo, apdraustojo ar naudos gavjo tyios, iskyrus mintame straipsnyje numatytus atvejus. Beigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, imokjusiam draudimo imok, pereina teis reikalauti imokt sum i atsakingo u+ padaryt +al asmens # subroga.ija ). :u,rogacijos nuostatos reglamentuojamos C $.%D%' str. C $.%D%F str. numato galimy,1 7i5iniams ir juridiniams asmenys drausti turtinius interesus savitarpio pagrindu, sujungiant iam draudimui reikalingas las savidraudos draugijose. C taip pat numato specialius draudimo atvejus6 . nevisik draudim #C $.??? str.)C . papildom draudim #C $.%DDD str.)C . draudim nuo skirting ri$ik #C $.%DD9)C . bendrj draudim #C $.%DD( str.)C . perdraudim #C $.%D%$ str.).

=l ,endrojo draudimo ir perdraudimo yra pasisak1s (ietuvos !ukiausiasis +eismas KFFK m. #ir$elio KI d. nutarty e, priimto e !&1 2PreventaW v. 0!1 &K 21alti' PolisW #ylo eT #ylos <r.HK7H7;FHQKFFKm., kategori a MI, 9N, :N.E5. *rau"i!o tarpi#i#kavi!as & *kin komercin veikla, susijusi su supa+indinimu su galimy,e sudaryti draudimo sutart, pasi*lymu sudaryti draudimo sutart ar kitokiu parengiamuoju dar,u, kurio tikslas & sudaryti draudimo sutart, taip pat *kin komercin veikla, susijusi su draudimo sutarties sudarymu, pagal,a administruojant ar vykdant sudarytas draudimo sutartis ar,a administruojant draudiminius vykius. 0F TEMA BIVILI,S ATSA1OM/4S SAMPRATA Civilin atsakomy, . turtin prievol, atsiradusi asmeniui, pa+eidusiam vie ar,a privat interes. /iena tokios prievols alis #pa+eidjas) u+ pa+eidim patiria statymuose numatytas sankcijas, kita alis #nukentjusysis) gali taikyti ias sankcijas ar,a reikalauti, kad jas taikyt atitinkama valsty,in ar visuomenin institucija #teismas, ar,itra+as ir kt). ;aigi, civilin atsakomy, yra papil"o!a pa+eidjo prievol nukentjusio asmens naudai, kurios vykdymas pasireikia pa+eidjo turto suma+inimu . Bivili# atsako!)b J tai turti# prievol' kurios vie#a $alis turi teis> reikalauti atl)(i#ti #uostolius % al=& ar su!okti #etes)bas %bau"=' "elspi#i(ius&' o kita $alis privalo atl)(i#ti pa"ar)tus #uostolius % al=& ar su!okti #etes)bas %bau"=' "elspi#i(ius&7 % B1 A709@& Civilin atsakomy, yra viena i teisins atsakomy,s r*i. ,uo bau" ia!osios atsako!)bs civilin atsakomy, skiriasi iais aspektais6 skirtingi atsakomybs tikslai 6 civilins atsakomy,s tikslai yra kompensaciniai, j pritaikius siekiama nukentjusij al atstatyti iki pa+eidimo ,uvusi padt. Baud+iamosios atsakomy,s tikslai & nu,austi pa+eidj, j perauklti. skirtingi atsiradimo pagrindai . civilin atsakomy, atsiranda pa+eidus privat interes, o ,aud+iamoji & atlikus statyme numatytas ,aud+iamsias veikas. skirtinga kalts samprata ir jos rodinjimo tvarka & civilinje atsakomy,je skolininko kalt pre5iumuojama, ,aud+iamojoje teisje galioja prieinga taisykl & nekaltumo pre5umpcija. skirtinga atsakomybs taikymo tvarka . civilin atsakomy, taikoma civilinio proceso tvarka, o ,aud+iamoji & ,aud+iamojo proceso tvarka. skirtingi iekinio senaties terminai. Bivili# atsako!)b )ra vie#a i$ ;ivili#i teisi#i sa#k;ij rH$i S1T Civilins teisins sankcijos apima visas statymo numatytas turtins priveriamojo po,*d+io priemones, teismo taikomas pa+eidjui, siekiant kompensuoti turtinius kreditoriaus nuostolius, sukelianios skolininkui nepalankius turtinius padarinius dl pa+eidimo.M9N ;aigi, civilin atsakomy, visada yra sankcija dl teiss pa+eidimo, taiau ne kiekviena civilin sankcija yra civilin atsakomy,.B*tina atskirti civilin1 atsakomy,1 nuo kit statyme numatyt civilini teisi gynimo ,*d, toki kaip teisi pripa+inimas, pareigojimas vykdyti prievol1 nat*ra, ginijamo sandorio pripa+inimo negaliojaniu ir kt. Pagal ,endr taisykl1 kiti ;ivili#i teisi ()#i!o bH"ai (ali bHti taiko!i kartu su ;ivili#e atsako!)be , ne,ent statyme ,*t numatyta kitaip. Bi yra retrospekt)vi#io pobH" io ir gali ,*ti taikoma tik u+ jau vykus pa+eidim. iti teisi gynimo ,*dai da+nai reali5uoja prevencin1 7unkcij ir naudojami dar iki teiss pa+eidimo padarymo ar,a siekiant susta,dyti neteistus veiksmus. Be to, civilinje teisje pasitaiko ir kon7iskacini sankcij & pavy5d+iui, 0utori teisi ir gretutini teisi statymo FF str. % dalies @ punktas numato, kad asmuo, gindamas savo teises, statym nustatyta tvarka turi kreiptis teism ir reikalauti perduoti nukentjusiajam jo praymu ar,a sunaikinti pa+eidjo lomis neteist k*rini, kompiuteri program, audiovi5ualini k*rini #7ilm) ir 7onogram kopijas ,ei gamy,os priemones ar rang, kuri ,uvo naudojama platinimui skirtoms neteistoms kopijoms gaminti ar tira+uoti.M(N ;aiau tai iimtiniai atvejai. Civilinje atsakomy,je vyrauja iimtinai ko!pe#sa;i#s sa#k;ijos, kuriomis siekiama asmens, kurio su,jektin teis ,uvo pa+eista, padties atstatymo iki pa+eidimo ,uvusi padt. Pa(ri#"i#s ;ivili#s atsako!)bs sa#k;ijos . netesy,os ir nuostoli atlyginimas. Bivili#s atsako!)bs )patu!aiI Bivili# atsako!)b )ra vie#as i$ pa eistos teiss ()#)bos bH"7 Spe;i?i#is jos bruo as J turti#is pobH"is7 4Hti#a atskirti ;ivili#s atsako!)bs prie!o#es #uo kit <stat)!e #u!at)t ;ivili#i teisi ()#i!o bH"' toki kaip teisi pripa i#i!as' <parei(oji!as <v)k")ti prievol> #atHra' (i#Kija!o sa#"orio pripa i#i!o #e(alioja#Kiu ir kt7 Bivili#s atsako!)bs rH$)s Pa(al atsira"i!o pa(ri#"us skiriamos ios civilins atsakomy,s r*ys & sutartin ir deliktin. Sutarti# ;ivili# atsako!)b yra turtin prievol, kuri atsiranda dl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena alis turi teis1 reikalauti nuostoli atlyginimo ar netesy, #sumokti ,aud, delspinigius), o kita alis privalo atlyginti dl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo padarytus nuostolius ar,a sumokti netesy,as #,aud, delspinigius) #C $.9>' str. 9d.) *elikti# ;ivili# atsako!)b yra turtin prievol, atsirandanti dl +alos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iskyrus atvejus, kai statymai nustato, kad deliktin atsakomy, atsiranda ir dl +alos, susijusios su sutartiniais santykiais#C $.9>' str. (d.). Pa(al atsako!)bs api!t< ir tvark civilins atsakomy, skirstoma dalin/ #C $.' str.), solidari #C $.$ str.) ir su#sidiari #C $.9>' str. ' d.). *ali# atsako!)b J kai kiekvienas i skolinink atsako kreditoriui ta dalimi, kuri jam numatyta statyme ar,a sutartyje. =alin atsakomy, yra ,endro po,*d+io taisykl, todl taikoma tuo atveju, kai statymas ar sutartis nenustato solidarios ar su,sidiarios atsakomy,s. 0tsakomy,s dalys pripa+stamos lygiomis, jei statymas ar sutartis nenumat kitoki dali #C $.' str.). Pavy5d+iui, namo ,endrasavininkiai atsako u+ parduoto namo tr*kumus priklausomai nuo j dalies ,endrojoje nuosavy,je dyd+io.M%N Soli"arioji atsako!)b 6 taikoma, jei numatyta sutartyje ar statyme. ;okiu atveju kreditorius gali pareikti iekin ,et kuriam i ,endraskoli pilna apimtimi, ar,a dl dalies #C $.$ str). :olidarioji atsakomy, nepre5iumuojama. "imt sudaro atvejai, jei prievol susijusi su paslaug teikimu, jungtine veikla ar keli asmen veiksmais padarytos +alos atlyginimu.M9N

Subsi"iarioji atsako!)b 7 atsiranda statymo numatytais atvejais ar,a sutarties pagrindu. Pavy5d+iui, asmuo, perdav1s nekilnojamj daikt, teiss kur suvar+ytos renta, kitam asmeniui nuosavy,s teise, pagal rentos gavjo reikalavimus dl rentos sutarties pa+eidimo atsako su,sidiariai su naujuoju daikto savininku # C $.>>> str. 9d.). ai juridinis asmuo negali vykdyti prievols dl juridinio asmens dalyvio nes+ining veiksm, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievol1 savo turtu su,sidiariai. #C 9.'D str. (d.) B*tinas ios r*ies atsakomy,s ,ruo+as, kad pir!iausiai turi bHti reikalauja!a i$ pa(ri#"i#io skoli#i#ko, pa+eidusio prievol1, tik po to reikalavimas yra nukreipiamas su,sidiariai atsaking skolinink. #C $.9>'str 'd.). 8uo su,sidiarios atsakomy,s reikia skirti skolininko atsakomy,1 u+ treij asmen veiksmus & iuo atveju tikrasis atsakomy,s su,jektas yra ne 7aktikai pa+eid1s prievol1 asmuo, o asmuo, kurio tiesiogin pareiga atlyginti +al u+ neteistus veiksmus atlikus asmen kyla i statymo ar sutarties. Pavy5d+iui, C $.9'F str.6 :kolininkas, pasitelk1s prievolei vykdyti treiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai prievol nevykdyta ar netinkamai vykdyta dl i treij asmen kalts, jeigu statymai ar sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas. BIVILI,S ATSA1OM/4S SNL/+OS Pagal ,endr taisykl1, civilin atsakomy, atsiranda esant keturioms civilins atsakomy,s slygoms & neteistiems veiksmams, +alai, prie+astiniam ryiui tarp j ir kaltei. "ekovas turi rodyti pirmas tris slygas, o atsakovo kalt pre5iumuojama. Bivili#s atsako!)bs s=l)(os #eteisti veiks!ai L B1 A709AU prie asti#is r)$)s L B1 A709C str7 kalt L B1 A709D str7 #t)Kia ar #eatsar(u!as %paprastas ir "i"elis&& ala ir #uostoliai L B1 A709F str7 ,eteisti veiks!ai Civilin atsakomy, atsiranda nevykd+ius statymuose ar sutartyje numatytus pareigos, atlikus veiksmus, kuriuos statymas ar sutartis draud+ia, ar,a pa+eidus ,endro po,*d+io taisykl1 elgtis atid+iai ar r*pestingai.M%N <ietuva laikosi generalinio delikto principo, perimto i Pranc*5ijos civilins atsakomy,s doktrinos. /adovaujantis iuo principu, ,et koks kito asmens su,jektins teiss pa+eidimas nesant tam teisinio pagrindo, yra neteistas. :utartinei teisei veiksm neteistumo slyga nra la,ai svar,i, nes ,et koks sutarties pa+eidimas a priori laikomas neteistu. :utartins civilins atsakomy,s atsiradimo pagrindas & prievols nevykdymas ar,a jos netinkamas vykdymas ar,a sutarties vykdymo termino praleidimas. Visi$kas sutarties #e<v)k")!as & kai sutarties alis i esms negauna to, k ji tikjosi gauti pagal sutart. Esminis sutarties pa+eidimas yra 7akto klausimas. =a+niausiai tai ,us pagrindini sutarties slyg nesilaikymas & nuompinigi nemokjimas pagal nuomos sutart, daikto neperdavimas pirkjui pagal pirkimo . pardavimo sutart, kt. ,eti#ka!as sutarties <v)k")!as & kai sutartis vykdoma nesilaikant vis sutarties slyg, ne pagal verslo paproius, taiau tai nra esminis sutarties pa+eidimas. Pavy5d+iui, daikto perdavimas vliau, nei ,uvo susitarta, ar,a preks koky,s ir kieky,s nedidelis neatitikimas sutariai ,us laikomi netinkamu sutarties vykdymu. ;ermino praleidimas pagal ,endr taisykl1 laikomas netinkamu sutarties vykdymu, taiau tam tikrais atvejais tai gali ,*ti sutartyje numatyta esmin slyga. :ala Lala & ,*tina slyga visais atvejais. Bei nra +alos ar,a nuostoli, civilin atsakomy, ne,us taikoma. /isos kitos civilins atsakomy,s slygos ne visada yra ,*tinos civilinei atsakomy,ei atsirasti. 8eteisti veiksmai ne visada yra ,*tina slyga, nes statymas gali numatyti, kada atlyginama +ala padaryta teistais veiksmais. 8ors kalt yra ,endroji civilins atsakomy,s taisykl, taiau statymai numato ir atsakomy,1 ,e kalts. ;aip pat ne visada ,*tinas prie+astinis ryys tarp +alos #nuostoli) ir neteist veiksm. 8etiesiogins atsakomy,s atveju +al atlygina asmuo, atsakingas u+ +al padariusiojo asmens veiksmus. :ala L tai teiss sau(o! as!e#i#i ir turti#i vert)bi su#aiki#i!as ar pake#ki!as #eteistais veiks!ais' sukl>s #ei(ia! pasek!i' kurias pa(al <stat)!= (ali!a <verti#ti pi#i(i#e i$rai$ka7 ;aiau +ala nra siejama su ekonomine o,jekto verte, nes ji padaroma teiss ginamoms verty,ms. :alos po )!iai )ra $ieI Poveikis as!e#i#!s irVarba turti#!s vert)b!sU Poveikis pa"aro!as #eteistais veiks!ais Poveikio reMultatas )ra #ei(ia!as #uke#tjusia!U 5< (ali!a <verti#ti pi#i(i#e i$rai$ka Su $iais juri"i#iais ?aktais <stat)!as sieja prievol> atl)(i#ti al=7 Lala yra asmens turto netekimas ar,a su+alojimas, turtos ilaidos #tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo ,*t gav1s, jeigu ne,*t ,uv1 neteist veiksm. Pinigin +alos iraika yra nuostoliai. Beigu alis nuostoli dyd+io negali tiksliai rodyti, tai j dyd nustato teismas. # Lr.C $.9>?, $.9'D str.) :alos %#uostoli& rH$)sI Pa(al vert)bi pobH"<I Pa(al #eteisto veiki!o ir alos sa#t)k<I 17 ala turtuiU 07 ala as!e#iuiU 87 #eturti# ala7 ?ala turtui padaroma turt sunaikinant ar suma+inant jo vert1. ?ala asmeniui padaroma sveikatos su+alojimu, gyvy,s atmimu, +eminant jo ger vard. 17 tiesio(i# ala %realioji&U 07 #etiesio(i# ala %#uostoliai& ir #e(autos paja!os7

<eturtin $ala ir os nustatymo kriteri ai. <eturtin $ala yra padaroma neturtinm statymo saugomoms verty,ms ir pasireikia kaip asmens 7i5inis skausmas, dvasiniai igyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrtimas, emocin depresija, pa+eminimas, reputacijos pa,logjimas, ,endravimo galimy,i suma+jimas ir kita, teismo vertinti pinigais. ,eturti# ala atl)(i#a!a tik <stat)!u #u!at)tais atvejais7 8eturtin +ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dl asmens gyvy,s atmimo. 8eturtins +alos atlyginimo galimy, numatyta vis neturtini verty,i pa+eidim atvejais. 8eturtins +alos atlyginimo srityje netaikomas visiko +alos atlyginimo principas # restitutio ir integrum). 8ustatinjant neturtins +alos dyd svar,us tiek su,jektyvus nukentjusiojo situacijos vertinimas, tiek visuomeninis konkretaus neturtini verty,i pa+eidimo vertinimas. ;uri ,*ti atsi+velgta pai ginam neturtini verty,i speci7ik ir j tarpusavio santyk 8eturtins +alos dyd nustato teismas, atsi+velgdamas iuos kriterijus6 17 Patirtos alos ")"<U 07 :alos sukeltas pasek!esU 87 :al= pa"ariusio as!e#s kalt>U 97 :al= pa"ariusio as!e#s turti#> pa"t<U @7 Pa"ar)tos turti#s alos ")"<U A7 1itas turi#Kias reik$!s b)lai apli#k)besU C7 Teisi#(u!o' proti#(u!o ir s= i#i#(u!o pri#;ipus7 Pagal neteisto veikimo ir +alos santyk skiriama tiesiogin $ala Grealio i5 ir netiesiogin $ala #nuostoliai)Hnegautos pajamos. Aealioji +ala atsiranda dl ,etarpiko neteisto poveikio ir pasireikia turto sugadinimu ar sunaikinimu #C $.9>? str. % d.) ;iesioginiai nuostoliai yra +aling pasekmi ,etarpikai slygotos ir dl to ,*tinos ilaidos pakenkimui paalinti #C $.9>? str. % d., pv5., ilaidos gydymui, prie+i*rai, rea,ilitacijai). <etiesiogin $ala . dl neteist veiksm daromos ilaidos ar turto suma+jimas, kurie atsiranda kaip +alos padarymo papildomas re5ultatas, ar,a yra ,*tinos, siekiant gauti +alos atlyginim. ;ai negautos pajamos #C $.9>? str. % d.), ilaidos +alos prevencijai ar suma+inimui, nuostoli vertinimui ir civilins atsakomy,s taikymui, nuostoli iiekojimui ne teismo tvarka #C $.9>? str. > d.). <egautos pa amos 7 kreditoriaus numatytos ir realiai tiktinos gauti sumos, kurias gauti sutrukd skolininko neteisti veiksmai.0r patirti nuostoliai gali ,*ti vertinami kaip negautos pajamos, turi ,*ti sprend+iama pagal tokius kriterijus6 %) ar pajamos ,uvo numatytos gauti i ankstoC 9) ar pagrstai tiktasi jas gauti esant normaliai veiklaiC () ar jos negautos dl skolininko neteist veiksm. :alos atl)(i#i!o )pat)bsI 17Visi$kas alos atl)(i#i!o pri#;ipas %restitutio in integrum&' i$sk)rus <stat)!o #u!at)tus atvejus7 07 :alos atl)(i#i!o turti#is pobH"is L ala' <verti#a!a pi#i(ais' su"aro #uostolius7 87 :ala sveikatai ir ()v)bei' turtui atl)(i#a!a pa(al spe;ialaus "elikto tais)kles %B1 A70D8 str7' A70D9 str7 ir kt7& rie asti#is r)$)s Lala turi ,*ti tiesiogiai susijusi su neteistais veiksmais & turi ,*ti prie+astinis ryys tarp +al padariusiojo asmens neteist veiksm ir nukentjusiojo +alos. ;oks prie+astinis ryys vadinamas ?akti#iu prie asti#iu r)$iu %;o#"itio si#e Wua #o#&. ;aiau 7aktinis #nat*ralus) prie+astinis ryys gali sujungti teisiniu po+i*riu pernelyg nutolusius reikinius. ;odl teiss doktrina pasitelkdama vairias prie+astinio ryio teorijas siekia atri,oti nat*ral prie+astin ry nuo teisikai reikmingo. Civilin atsakomy, kyla 7aktinio prie+astinio ryio pagrindu, ,et tik tuo atveju, jei 7aktinis prie+astinis ryys pripa+stamas teisikai reikmingu. 1a" teiss pa ei"jui atsirast ;ivili# atsako!)b' ?akti#is prie asti#is r)$)s turi bHti teisi$kai reik$!i#(as7 <ietuvoje nra pripa+intos vienos prie+astinio ryio doktrinos. /akar jurisprudencijoje taip pat eg5istuoja nema+ai prie+astinio ryio teorijM%N, nes nei viena j neapima vis teisei reikming prie+astinio ryio aspekt. Pagrindins prie+astinio ryio teorijos yra ios6 iesiogins pasekms teorija & civilin atsakomy, taikoma tik u+ +al, padaryt tiesioginiais +al padariusiojo asmens veiksmais. /isi kiti veiksmai laikomi teisikai nereikmingais. Lalingos pasekms dl neteist veiksm turi atsirasti i karto ar,a po la,ai trumpo laiko tarpo nuo neteist veiksm atlikimo. Pavy5d+iui, pagal i teorij, 7armacins kompanijos atsakomy, u+ +al sveikatai neatsirast, jei +alingos vaist vartojimo pasekms kilt po daugelio met ir ,*t slygota dar ir nesveiko gyvenimo ,*do. =rtimiausios prie!asties teorija & pagal i teorij teisikai reikmingas ryys eg5istuoja tik tarp +alos ir artimiausios prie+asties. !i teorija reikminga tuo, kad padeda atri,oti vieno asmens veiksm sukeltas pasekmes nuo kito asmens veiksm pasekmi. Pavy5d+iui, jei +ala gali ,*ti dviej savarankik neteist veik pasekme, teisikai reikmingas ,us prie+astinis ryys tarp pirmj neteist veiksm ir +alos. Pavy5d+iui, asmuo ,*t mir1s nuo apsinuodijimo, ,et mir nuo aplaidaus c4irurg dar,o. =dekvataus prie!astinio ryio teorija & prie+astinis ryys yra tada, kai asmens veiksmai padidina +alos atsiradimo galimy,1 i esms. !i teorija leid+ia iskirti vien pagrindin1 prie+ast, nulmusi +alos atsiradim. /isada teisikai reikmingas yra tiesio(i#is prie asti#is r)$)s, kai +ala atsiranda i neteist veiksm kaip tiesiogin ir ,etarpika neteist veiksm pasekm. ;am tikrais atvejais #etiesio(i#is prie asti#is r)$)s irgi gali ,*ti teisikai reikmingas. 8etiesioginis prie+astinis ryys yra tada, kai dl neteist veiksm susidaro palankios slygos +alai atsirasti. <0; civilinje ,yloje A.<evandauskas v. /G Aegistr centras yra pasisak1s, kad taikant deliktin1 atsakomy,1, netiesioginis prie+astinis ryys pripa+stamas tinkama civilins atsakomy,s slyga, jeigu neteisti veiksmai padjo +alai #nuostoliams) atsirasti ar jiems padidtiM9N. Teisi$kai reik$!i#(as prie asti#is r)$)sI Tiesio(i#is ,etiesio(i#is Prie+astiniam ryiui nustatyti ,*tina iaikinti ir vertinti visum slyg, dl kuri atsirado +ala, nustatyti, kad neteisti veiksmai ,uvo vienintel ar,a pagrindin +alos atsiradimo slygaC nustatyti, kad neatlikus i veiksm, +ala ne,*t atsiradusi, ne,uvo kit prie+astin ry keiiani ar nutraukiani aplinky,i. <0; yra pasisak1s dl prie+astinio ryio nustatymo tvarkos6 IPagal teiss doktrin ir teism praktik prie$astinio ryio nustatymo 'ivilin e #ylo e pro'es slygikai galima padalyti du etapus. Pirma, nustatomas faktinis prie$astinis ryys, kai sprend$iama, ar $alingi padariniai kyla i neteist veiksm, t. y. nustatoma, ar $alingi padariniai #-t atsirad/, eigu ne#-t #uv/ neteisto veiksmo. !ntra, nustatomas teisinis prie$astinis ryys, kai sprend$iama, ar padariniai

teisikai nra pernelyg nutol/ nuo neteisto veiksmo. +aigi tam, kad #-t konstatuotas prie$astinio ryio #uvimas ar ne#uvimas, #-tina visapusikai analizuoti atsakovo veiksmus ir #ylos faktines aplinky#esG...5. 1e to, reikia turti omeny e tai, kad prie$astinis ryys yra teisin, o ne #iologin ar fizikin kategori a.G...5 tai, yra ar ne prie$astinis ryys, sprend$ia teismas, visapusikai ,vertin/s visus #ylos faktus, o ne ekspertai. &l to, sprend$iant klausim, yra ar ne prie$astinis ryys io e #ylo e, negalima apsiri#oti vien ekspert ivada, o #-tina ,vertinti visus #ylo e esanius ,rodymus. Kasa'inis teismas taip pat pa$ym o, kad io e #ylo e ekspertai kategorikai nei patvirtino, nei paneig, dl koki prie$asi iekov tapo invalide. &l to tokia ekspert ivada turi #-ti vertinama itin atid$iai ir i negali nulemti teismo ivad dl teisinio prie$astinio ryio2 G<ietuvos 0ukiausiojo ;eismo Civilini ,yl skyriaus teisj kolegijos 9DD' m. lapkriio ? d. nutartis, priimta civilinje ,yloje A. B. v. /ilniaus universiteto :antariki klinikosC ,ylos 8r. ( .(.''$H9DD'5. 1alt Civilin atsakomy, atsiranda tik esant skolininko kaltei, iskyrus statym ar sutarties numatytus atvejus, kai galima atsakomy, ,e kalts. Civilinje teisje kalt suprantama kaip asmens veiksm iorinis vertinimas pagal o,jektyvius elgesio standartus. altas asmens elgesys . tai nesuge,jimas u+tikrinti reikiamo atidumo, r*pestingumo ir apdairumo, kuris ,uvo ,*tinas konkreiose slygose. Civilinje atsakomy,je skolininko kalt yra pre5iumuojama.M%N ;aiau tam tikrais atvejais galima ir atsako!)b be kalts #C $.9>@ str.) . grie+ta atsakomy, #atsakomy,1 iuo atveju gali paalinti tik nenugalima jga ar,a nukentjusiojo kalt). Pavy5d+iui, atsakomy,e ,e kalts pripa+stama padidinto pavojaus altinio valdytojo #autotransporto priemons valdytojo) atsakomy,. 1alts ?or!osI ty"ia ir neatsargumas. 'eatsargumas ) paprastas ir didelis. Paprastas neatsargumas & tai r*pestingumo gyvendinant savo civilines teises ir pareigas stoka. =idelis neatsargumas & elementari, visiems suprantam elgesio taisykli nesilaikymas ar asmeniui nea,ejotinai +inom saugaus elgesio reikalavim ignoravimas. ai kuri asmen #gydytoj, notar, advokat, auditori, arc4itekt atsakomy, ir pan.), kuriems taikomi ypatingi pro7esinio atidumo reikalavimai, atsakomy,1 lemia menkiausio laipsnio neatidumas, klaida ar net neapsi+i*rjimas. y"ia L tai asmens elgesys, kuriuo siekiama padaryti +al kitam asmeniui BIVILI,S ATSA1OM/4S ,ETAI1/MO IR ATLEI*IMO ,3O BIVILI,S ATSA1OM/4S PA+RI,*AI Lalos padarymo 7aktas dar savaime nereikia, kad ,us taikoma civilin atsakomy,. 8etgi ir nustaius visas civilins atsakomy,s slygas, civilin atsakomy, ,us negalima, jei eg5istavo 7aktinio po,*d+io aplinky,s, su kuriomis statymas sieja civilins atsakomy,s netaikym ar atleidim nuo jos # i dalies ar visikai). C $.9'( straipsnis numato, kad civilin atsakomy, netaikoma, taip pat asmuo gali ,*ti visikai ar i dalies atleistas nuo civilins atsakomy,s iais pagrindais6 ,e#u(ali!a j(a %-or.e majeure)H Valst)bs veiks!aiU TreKiojo as!e#s veiklaU ,uke#tjusiojo veiks!aiU 4Hti#asis reikali#(u!asU 4Hti#oji (i#tisU Savi()#a7 ;aip pat civilins atsakomy,s netaikymo ar atleidimo nuo jos pagrindus gali numatyti ir kiti statymai ar,a ali susitarimai. 8e kiekvienas ali susitarimas dl civilins atsakomy,s netaikymo ar ri,ojimo galios. !alys savo susitarimu negali pakeisti imperatyvij teiss norm, nustatani civilin1 atsakomy,1, jos 7orm ar dyd. 8egalios ir ali susitarimas dl civilins atsakomy,s u+ nuostolius padarytus dl skolininko tyios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dyd+io apri,ojimo. ;aip pat draud+iama apri,oti ar panaikinti civilin1 atsakomy,1 u+ sveikatos su+alojim, gyvy,s atmim ar neturtin1 +al. ,e#u(ali!a j(a <enugalima ga #"or'e ma eure5 . alis atleid+iama nuo civilins atsakomy,s, jeigu ji rodo, kad +alos padarymo metu eg5istavo aplinky,s, kuri ji negaljo kontroliuoti ,ei protingai numatyti, ir kad negaljo u+kirsti kelio i aplinky,i ar j pasekmi atsiradimui. 8e ,et kokie nenumatyti vykiai yra pripa+stami nenugalima jga. Bie turi atitikti iuos po+ymius6 0plinky,s privalo ,*ti iskirtinio po,*d+io, kuri ne,uvo galima protingai numatyti 8epaalinamos skolininko jgomis 0plinky,s turi ,*ti iorinio po,*d+io # nepriklausyti nuo skolininko valios ) Pavy5d+iui, nenugalima jga nelaikoma tai, kad rinkoje nra reikaling prievolei vykdyti preki, sutarties alis neturi reikiam 7inansini itekli ar,a skolininko kontra4entai pa+eid+ia savo prievoles. lasikiniai nenugalimos jgos pavy5d+iai yra gamtos reikiniai . potvyniai, gaisrai, +ems dre,jimai. ;aip pat nenugalima jga gali ,*ti pripa+inti ir socialiniai reikiniai & karai, perversmai, nusikaltimai. Lr. C $.9%9 str.. atlei"i!as #uo ;ivili#s atsako!)bs u sutarties #ev)k")!= C C $.9'( str. 9 d. & ;ivili#s atsako!)bs #etaik)!as ar atlei"i!as #uo ;ivili#s atsako!)bs . Valst)bs veiks!ai 3alsty#s veiksmai & C $.9'( str. ( d.6 tai privalomi ir nenumatyti valsty,s institucij veiksmai #aktai), dl kuri vykdyti prievol1 nemanoma ir kuri alys neturjo teiss ginyti. /alsty,s veiksmai yra viena i nenugalimos jgos r*i, todl turi atitikti jos po+ymius. /alsty,s veiksmai ,us atsakomy,1 alinanti aplinky,, tik jei ji negaljo ,*ti skolininko numatyta ir galiojo vis prievols vykdymo termin. Pavy5d+iui, teisinio reguliavimo eksporto srityje pasikeitimas ,us atsakomy,1 alinanti aplinky,, tik jei skolininkas negaljo jos numatyti ,ei draudimas galiojo vis sutarties galiojimo termin. ;aiau valsty,s veiksmai ne,us pripa+inti atsakomy,1 alinania aplinky,e, jei valsty,s institucijos akt skolininkas turjo galimy,1 sksti, ,et to nepadar. TreKiojo as!e#s veiks!ai

+reio o asmens veiksmai. ;reiojo asmens veikla . tai asmens, u+ kur nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai #veikimas, neveikimas), dl kuri atsirado nuostoli. #C $.9'( str.> d.) ;reiojo asmens veiksmai nutraukia prie+astinio ryio grandin1 tarp skolininkoH+al padariusiojo asmens neteist veiksm ,ei +aling pasekmi, todl ir pareiga atlyginti +al neatsiranda. B*tina slyga, kad treiojo asmens veiksmai alint skolininko atsakomy,1 yra ta, kad tretysis asmuo negali ,*ti nei teisikai, nei 7aktikai susij1s su skolininku # pavy5d+iui, skolininko atsakomy,s nealins jo atstovo atlikti neteisti veiksmai).;eisikai reikmingi treiojo asmens veiksmai gali pasireikti tiek veikimu tiek neveikimu. ,uke#tjusiojo as!e#s veiks!ai <ukent usio o asmens veiksmai & veiksmai, dl kuri kaltas pats nukentj1s asmuo ir dl kuri jam atsirado +ala ar padidjo nuostoliai. ;ai gali ,*ti nukentjusio asmens sutikimas, kad jam ,*t padaryta +alos, ar,a ri5ikos prisimimas. !is nukentjusio asmens sutikimas gali ,*ti pagrindas atleisti nuo civilins atsakomy,s tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir +alos padarymas neprietarauja imperatyviosioms teiss normoms, vieajai tvarkai, gerai moralei, s+iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.#C $.9'( str. ' d.) 8ukentjusiojo sutikimas yra nukentjusiojo asmens veiksmai kuriais jis aikiai sutinka patirti +al #pavy5d+iui, ,oksininkas ringe ar 7ut,olininkas stadione). 8e ,et koks sutikimas patirti +al alina ar ri,oja civilin1 atsakomy,1 & jis privalo ,*ti galiojantis pagal visas sandori sudarymo taisykles. Ai5ikos prisimimas yra realaus +alos atsiradimo pavojaus vertinimas ir apsisprendimas veikti esant didelei +alos atsiradimo galimy,ei. !iuo atveju svar,u nustatyti, ar asmuo, prisiimdamas ri5ik turjo galimy,1 vertinti pavojaus realum ir mst, taip pat ar jo apsisprendimas ,uvo ,e valios tr*kum. ;aiau ri5ikos prisimimo pagrindu ne,us ri,ojama dar,davio ar rengini organi5atoriaus atsakomy,, nes u+tikrinti saugi aplink yra pastarj pareiga. Pavy5d+iui, <0; nutartyje #c.,. 8r. ( .(.($>H9DD>) pa+ymjo, tuo atveju, kai nukentjusiojo nuostoli atsiradimas ar padidjimas daugiausiai slygoti jo paties neteist veiksm, ri5ikos prisimimas yra civilin1 atsakomy,1 alinanti aplinky,6 I Pagal 8K 9.KMH str. M d. nukent usio o asmens veiksmai, dl kuri kaltas pats nukent usysis asmuo ir dl kuri am atsirado ar padid o nuostoliai, yra 'ivilin/ atsakomy#/ alinanti aplinky#. Kadangi pinigin prievol 6 konkretaus mokesio permoka ir pareiga gr$inti ar ,skaityti 6 atsirado dl neteist nukent usio o veiksm 6 siekimo pavaizduoti ger ,mons padt,, ataskaitos klasto imo ir nepagr,sto mokesio mok imo, o vliau ne#uvo galima ,skaityti mokesio permokos dl #ankroto, kuris pripa$intas tyiniu,7 tai nukent usio o nuostoli atsiradimas ir did imas daugiausia yra susi /s su o paties neteistais veiksmais siekiant sau naudos.2 4Hti#asis reikali#(u!as 1-tinasis reikalingumas M%N. tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti +alos dl to, kad siekia paalinti jam paiam, kitiems asmenims ar j teisms, visuomens ar valsty,s interesams gresiant pavoj, ivengdamas gresianios didesns +alos atsiradimo +al patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu +alos padarymas tomis aplinky,mis ,uvo vienintelis ,*das ivengti didesns +alos. ;eismas, atsi+velgdamas ,ylos aplinky,es ,ei s+iningumo ir teisingumo kriterijus, gali pareigoti atlyginti +al asmen, kurio interesais veik +al padar1s asmuo. #C $.9'( str. $ d.) S=l)(osI Realus pavojus as!e#iui ar jo turtuiU Pavojaus #ei$ve#(ia!u!asU Pavojaus' kurio siekia!a i$ve#(ti' s=l)(ota ala "i"es# arba ekvivale#ti$ka7 Pavojus gali pasireikti vairiomis 7ormomis & tai gali ,*ti ir kit asmen veiksmai, gyv*nai ,ei gamtos jgos. Pavy5d+iui, gel,stint vien asmen padaroma +ala kito asmens turtui, ar,a gel,stint vieno asmens turt, apgadinamas kito asmens turtas. /eiksmai, atlikti ,*tinojo reikalingumo slygomis, yra teisti, todl +al padariusiajam asmeniui civilin atsakomy, neatsiranda. ;aiau, atsi+velgiant s+iningumo ir teisingumo principus ,ei ,ylos aplinky,es al= atl)(i#ti (ali bHti <parei(otas as!uo' kurio i#teresais veik j= pa"ar>s as!uo & pavy5d+iui, kaimynas, gesindamas gaisr vieno kaimyno name, apgadino kito kaimyno tvor. !iuo atveju +al atlyginti gali ,*ti pareigotas kaimynas, kuriam priklauso deg1s namas. 4Hti#oji (i#tis 1-tino i gintis . tai veiksmai, kuriais siekiama gintis ar,a ginti kit asmen, nuosavy,1, ,*sto nelieiamy,1, kitas teises, visuomens ar valsty,s interesus nuo pradto ar tiesiogiai gresianio neteisto pavojingo ksinimosi, jeigu jais ne,uvo per+engtos ,*tinosios ginties ri,os. #C $.9'( str. F d. ) 4Hti#osios (i#ties po )!iaiI 3 puoli!as ar ksi#i!asis #ukreiptas < as!e#<' #uosav)b>' bHsto #elieKia!)b>' kitas teises' visuo!e#s ar valst)bs i#teresus U 3 puoli!as ar ksi#i!asis turi bHti realus arba #ei$ve#(ia!as' o akt)vi ()#)ba turi bHti vie#i#telis bH"as i$ve#(ti alosU 3 puoli!as ar ksi#i!asis turi bHti #eteistas Pa#au"oti ()#)bos bH"ai turi bHti a"ekvatHs' propor;i#(i u puoli!o ")" iui ir pavoji#(u!ui7 0r ,*tinosios ginties ri,os ne,uvo per+engtos, sprend+iama pagal u+puolimo laik, viet, u+puolik skaii, +alos grsm1, ,ei kitas aplinky,es. 4Hti#oji (i#tis (ali!a tik #uo #eteist veiks!' tuo ji skiriasi #uo bHti#ojo reikali#(u!o7 Savi()#a %avigynos samprata. <A C $.9'( str. @d. numato, kad savigyna . tai asmens veiksmai, kuriais jis teistai priverstinai gyvendina savo teis1, kai nemanoma laiku gauti kompetenting valsty,s institucij pagal,os, o nesimus savigynos priemoni teiss gyvendinimas tapt negalimas ar,a i esms pasunkt. :avigyna . tai su,jektin1 teis1 turinio asmens 7aktiniai veiksmai, numatyti statyme, skirti apsaugoti materialines ir nematerialias verty,es. Savi()#a realiMuoja!a teistai esa#t $io!s s=l)(o!sI +i#a!a tik reali teisU :ala' pa"ar)ta realiMuoja#t teis> < savi()#a turi atitikti arba bHti !a es# u (ali!ai atsirasia#Ki= al=U Savi()#os bH"ai #eturi per e#(ti veiks!' bHti# jie!s realiMuoti' rib7 M%N :var,u6 Panaudoti savigyn galima tik C numatytais atvejais. Preve#;i#is ie$ki#)s

Pagal ,endr taisykl1, civilin atsakomy, +al padariusiajam asmeniui taikoma tik esant visoms keturioms civilins atsakomy,s slygoms & neteistiems veiksmams, prie+astiniam ryiui, kaltei ir +alai ir tik retrospekt)viai. ;aiau i civilini teisi gynimo priemon yra nepakankama, nes tam tikrais atvejais, nors +ala dar nra atsiradusi ir todl civilins atsakomy,s negalima taikyti, yra visos prielaidos teigti, kad +ala atsiras ateityje. ;odl C $.9'' numato papildom civilini teisi gynimo priemon1 & teismo draudim atlikti tam tikrus veiksmus, jei yra didel tikimy,, kad atlikus iuos veiksmus +ala atsiras. ;odl, realus pavojus, kad ateityje gali ,*ti padaryta +alos, yra pagrindas preven'iniam iekiniui pareikti. Prevenciniu iekiniu laikomas iekinys, kuriuo siekiama u+drausti atlikti veiksmus, sukelianius reali +alos padarymo ateityje grsm1. Beigu +alos padaryta eksploatuojant mon1, rengin ar dl kitokios *kins ar ne*kins veiklos ir yra realus pavojus, jog dl ios veiklos vl gali ,*ti padaryta +alos, tai teismas iekovo praymu gali pareigoti atsakov susta,dyti ar nutraukti toki veikl. ;eismas gali atsisakyti tenkinti praym dl tokios veiklos susta,dymo ar nutraukimo, jeigu veiklos nutraukimas ar susta,dymas prietaraut vieajai tvarkai. ;eismo atsisakymas tenkinti prevencin iekin neatima teiss reikalauti atlyginti dl tos veiklos atsiradusi +al. # C $.9'' str.) 8G TEMA Sutarti#s atsako!)bs )patu!ai :utartin ir deliktin atsakomy, turi nema+ai ,endr ,ruo+6 a,i yra turtins prievolsC a,i atlieka t pai kompensacin1 7unkcijC j taikymas nepaalina galimy,s taikyti ir kitus civilini teisi gynimo ,*dus ,ei kitas teisins atsakomy,s r*isC a,i atsiranda kaip naujos prievols jau eg5istuojanios sutartins prievols ar,a delikto at+vilgiuC a,iej r*i taikymo atveju skolininkas patiria neigiamo po,*d+io turtinius praradimus. TaKiau jos turi ir es!i#i skirtu! J skirtingi atsakomy,s pagrindai, skirtingi iekinio senaties terminaiC skirtingas atsakomy,s dydis ir 7ormos ,ei skirtinga kalts reikm ir jos rodinjimas. Skirti#(as atsira"i!o pa(ri#"as & sutartins atsakomy,s atveju pa+eista sutartis, deliktins & padaryta +ala nesant sutartini santyki. Skirti#(i ie$ki#io se#aties ter!i#ai L reikalavimams dl sutartini prievoli C %.%9' straipsnis numato %D met iekinio senaties termin, o reikalavimams dl +alos atlyginimo & ( met iekinio senaties termin. Skirti#(as atsako!)bs ")"is L sutartins atsakomy,s atveju alys i anksto paios gali numatyti atsakomy,s dyd & pavy5d+iui, numatydamos sutartyje minimalius nuostolius, ar,a gali susitarti netaikyti netaikyti civilins atsakomy,s, deliktins atsakomy,s atveju tokie susitarimai negalimi.M%N 81 TEMA *ELI1TI,S ATSA1OM/4S SAMPRATA =l +alos padarymo atsiranda turtinio po,*d+io teisinis santykis & civilin atsakomy,. >eliktin .ivilin atsakomyb )ra turti# prievol' atsira#"a#ti "l alos' kuri #esusijusi su sutarti#iais sa#t)kiais' i$sk)rus atvejus' kai <stat)!ai #u!ato' ka" "elikti# atsako!)b atsira#"a "l alos' susijusios su sutarti#iais sa#t)kiais7 S1T Pavy5d+iui, atsakomy, u+ +al, atsiradusi dl netinkamos koky,s produkt ir paslaug laikytina deliktine atsakomy,e, nors ji atsiranda i sutartini #pirkimo.pardavimo) santykiM9N. Lal padaryt asmeniui, turtui, o statym numatytais atvejais ir neturtin1 +al privalo atlyginti j padar1s asmuo. Lala turi ,*ti atlyginama visikai, is principas negalioja neturtinei +alai, dl speci7inio neturtinio verty,i, kurioms padaroma +ala, po,*d+io. *elikti#s atsako!)bs subjektai =eliktins prievols alys yra kreditorius ir skolininkas. Skoli#i#kas yra +alos atlyginimo prievols dalyvis, kuriam pagal statym ar sutart tenka pareiga atlyginti +al #C $.% straipsnis). :kolininkas ne visada yra 7aktikai +al padar1s asmuo & tam tikrais statyme numatytais atvejais +al privalo atlyginti asmuo, atsakingas u+ +al padariusiojo asmens veiksmus ar,a asmuo, atsakingas u+ jo valdom daikt padaryt +al. 1re"itorius yra +alos atlyginimo prievols dalyvis, kuriam priklauso teis reikalauti atlyginti +al #C $.% straipsnis). ;oki teis1 suteikia statymas ar sutartis. reditoriaus ir skolininko teiss ir pareigos gali atsirasti tiesiogiai ar netiesiogiai. Tiesio(iaiI pats nukentjusysis yra kreditorius dl jo su,jektins teiss, iplaukianios i statymo ar sutarties, pa+eidimoC pats +al padariusysis asmuo privalo atlyginti +al. ,etiesio(iai I reikalavimo teis kitam asmeniui pereina sandorio #C %.$( straipsnio % dalis) ar kitokiu teistu pagrindu #C %.%($ straipsnis)C pareiga atsakyti u+ +al tenka ne +al padariusiam asmeniui, o kitam, atsakingam u+ +al pagal statym #C $.9>$ straipsnio 9 dalis). Pavy5d+iui, visuomens in7ormavimo priemon atlygina turtin1 ir neturtin1 +al, kai asmens reputacij +eminanius ir tikrovs neatitinkanius duomenis paskel, jos dar,uotojai. Lal atlygin1s asmuo gyj regreso teis1 +al padarius asmen, jeigu statymas nedraud+ia reikti tok reikalavim #pv5. Civilinio kodekso $.9F$, $.9F@ ir kt.). reditorius ir skolininkas gali ,*ti vienas asmuo ar,a j daugetas. 1re"itori "au(etas7 Pagal ,endr taisykl1 & kreditoriai gali reikti dalin reikalavim lygiomis dalimis #C $.%F straipsnis)."imtis . statymas ar ali sutartis nustato solidarj kreditori reikalavim #C $.%@ straipsnis).

Skoli#i#k "au(etas7 Bendra taisykl & su keli asmen veiksmais padarytu +alos atlyginimu pre5iumuojama solidarioji skolinink pareiga #C $.$ straipsnio ( dalis) . jeigu +ala galjo atsirasti dl keli asmen skirting veiksm ir ie asmenys yra atsakingi u+ +alos atlyginim, taiau nustatoma, kad i tikrj +ala atsirado tik dl vieno i t asmen veiksm, tai visi asmenys atsako kartu #C $.9F? straipsnio ( dalis)."imtis & jeigu asmuo, kuris yra atsakingas u+ +alos atlyginim su kitais asmenimis, rodo, kad +ala, galjusi atsirasti dl keli asmen skirting veiksm, negaljo ,*ti vykio #veiksm), u+ kur jis atsakingas, re5ultatas #C $.9F? straipsnio ( dalis). Prievols "l alos atl)(i#i!o "al)kas & tai prievols dalyvi veiksmai gyvendinant teises ir pareigas, susijusias su +alos atlyginimu. Prievols "l alos atl)(i#i!o objektas yra daiktas ar pinigai. C $.9@% straipsnis numato, kad teismas gali pareigoti +al padarius asmen atl)(i#ti j= #atHra #pateikti tos pat r*ies ir koky,s daikt, pataisyti su+alot daikt ir pan.) ar,a visi$kai atl)(i#ti pa"ar)tus #uostolius7 Sa!"a#Kio "arbuotojus as!e#s atsako!)b u al=' atsira"usi= "l jo "arbuotoj kalts :amdantis dar,uotojus asmuo privalo atlyginti +al, atsiradusi dl jo dar,uotoj, einani savo dar,ines pareigas, kalts. #C $.9$> straipsnio % dalis). :amdanio dar,uotojus atsakomy, atsiranda nustaius ,endrsias civilins atsakomy,s slygas6 neteistus veiksmus, +al ir nuostolius, prie+astin ry tarp j ir kalt1 ,ei specialias slygas6 =ar,o #tarny,os) 7aktC Lalos padarymas ryium su dar,o #tarny,os) pareig atlikimu. =ar,uotoj svoka apima ne tik asmenis, dir,anius dar,o sutarties, ,et ir civilins sutarties pagrindu, taip pat tuo atveju, kai jie veikia atitinkamo asmens nurodymu ir jo kontroliuojami #C $.9$> straipsnio 9 dalis.) Pavy5d+iui, <ietuvos 0ukiausiasis ;eismas 9DD' m. kovo 9( d. civilinje ,yloje . B. /. v. O0B IP*kas2 ir kitiC ,ylos 8r. ( .(. 9D'H9DD' pa+ymjo, kad ir tuo atveju, kai duomenis apie iekov paskel,usi radijo laidos vedja nra radijo stoties dar,uotoja, radijo stotis privalo atlyginti +al, atsiradusi dl paskleist +ini. ;eismas pa+ymjo, kad I aptariamuo u atve u ,statyme nustatyta netiesiogin visuomens informavimo priemons 'ivilin atsakomy# 6 pareiga atlyginti os dar#uoto o padaryt $al, todl taikant nurodyt 8K K.KI straipsnio M dalies nuostat atsi$velgtina , 8K 9.K9I straipsnio K daly e ,tvirtint dar#uoto o samprat. Pagal 8K 9.K9I straipsnio K dal, dar#uoto ais laikomi asmenys, atliekantys dar# ne tiktai dar#o sutarties, #et ir 'ivilins sutarties pagrindu, eigu ie veikia atitinkamo uridinio ar fizinio asmens nurodymu ir o kontroliuo ami. Kasa'inis teismas konstatavo, kad eigu visuomens informavimo priemon turi teis/ pagal autorin/ sutart, dir#aniam asmeniui duoti tam tikrus nurodymus ir tam tikra apimtimi kontroliuoti o veikl, toks asmuo taikant 8K K.KI straipsnio M dal, gali #-ti laikomas dar#uoto u.2 Atsako!)b u kit as!e# pa"ar)t= al= %B1 A70A@ str7& Beigu asmuo, kuris nra dar,uotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nra jo dar,davys, duot nurodym, padaro +alos, tai a,u ie asmenys atsako solidariai. #C $.9$' straipsnio % dalis). 0tsakomy, atsiranda esant ,endrosioms slygoms #+ala, neteisti veiksmai, prie+astinis ryys, kalt), nustaius ias specialisias slygas6 As!e# #epaval"u!as vie#as kita!U ,uro")!o atlikti ta! tikrus veiks!us ?aktas7 0tstovaujamasis atsako u+ savo atstovo, vykdanio pavedim, padaryt +al solidariai #C $.9$> straipsnio 9 dalis). 0tsakomy, atsiranda esant ,endrosioms slygoms #+ala, neteisti veiksmai, prie+astinis ryys, kalt), nustaius ias specialisias slygas6 Atstovavi!o ?aktasU :alos pa"ar)!as r)$iu! su pave"i!o v)k")!u7 Savi#i#ko %val")tojo& atsako!)b u jo val"o! "aikt pa"ar)t= al= Lal, padaryt dl pastat, statini, rengini ar kitoki konstrukcij sugriuvimo ar kitoki tr*kum, atlygina i o,jekt savininkas #valdytojas) #C $.9$$ straipsnio %dalis). Pre5iumuojama, kad pastat, statini, rengini ar kitoki konstrukcij savininkas #valdytojas) yra asmuo, vieame registre nurodytas kaip j savininkas #valdytojas). #C $.9$$ straipsnio 9 dalis). 0tsakomy, u+ +al, padaryt dl pastat, statini, rengini ar kitoki konstrukcij sugriuvimo ar kitoki tr*kum atsiranda be kalts6 tik esant +alai, neteistiems veiksmams ir prie+astiniam ryiui. Atsako!)b> $ali#a#Kios apli#k)bs yra ios6 #e#u(ali!a j(a' #uke#tjusiojo as!e#s t)KiaU #uke#tjusiojo as!e#s "i"elis #eatsar(u!as %B1 A70AA straips#io 1 "alis' A70CG straips#io 1 "alis&7 ;aip pat ir namini gyv*n ar asmens +inioje esani laukini gyv*n padaryt +al atlygina j savininkas #valdytojas) #C $.9$F straipsnio % dalis). aip ir atsakomy,s u+ statini padaryt +al atveju, atsakomy, atsiranda be kalts, o tik esant +alai, neteistiems veiksmams ir prie+astiniam ryiui. 0tsakomy,1 alinanios aplinky,s taip pat tik nenugalima jga, nukentjusiojo asmens tyia ir nukentjusiojo asmens didelis neatsargumas. <aukini +vri padaryta +ala atlyginama statym nustatyta tvarka #C $.9$F straipsnio 9 dalis). ;vark numato <aukini kanopini +vri padarytos +alos +ems *kio pasliams ir mikui atlyginimo tvarka, patvirtinta /yriausy,s %??> m. gruod+io %? d. nutarimu 8r. (?F. Atsako!)b u savo veiks! reik$!s #e(ali#Kio suprasti ?iMi#io as!e#s pa"ar)t= al= /eiksnus 7i5inis asmuo, padar1s +al tokios ,*senos, kai jis negaljo suprasti savo veiksm reikms ar j valdyti, u+ padaryt +al neatsako. #C $.9$@ straipsnio % dalis). ;aiau civilin atsakomy, asmeniui, negaliniam suprasti savo veiksm, netaikoma tik esant ioms slygoms6 :alos pa"ar)!o #esuprato savo veiks! reik$!s ir #e(aljo j val")tiU Tokios bHse#os tapo #e "l alkoQoli#i (ri!' #arkoti#i' psi;Qotropi#i !e" ia( vartoji!o ar kitokiu bH"u7 ;aiau i taisykl taip pat turi iimi . teismas gali priteisti +al asmens gyvy#ei ar sveikatai, padaryt asmens, kuris negaljo suprasti savo veiksm reikms ir j valdyti, visikai ar i dalies #C $.9$@ straipsnio 9 dalis). 0tsakomy, atsiranda esant visom keturioms ,endrosioms slygoms #+alai, neteistiems veiksmams, prie+astiniam ryiui, kaltei).

0smens, pripa$into ri#otai veiksniu dl piktnaud$iavimo alkoAoliu ar#a narkotinmis ar psi'Aotropinmis med$iagomis , padaryta +ala atlyginama ,endrais pagrindais 0tsakomy, taikoma +al padariusiam asmeniui ,endrais pagrindais#esant +alai, neteistiems veiksmams, prie+astiniam ryiui, kaltei). Beigu +alos padar asmuo, kuris savo veiksm reikms suprasti ar j valdyti negaljo dl psic4ins ligos ar kitokio psic4ikos sutrikimo, tai teismas gali pareigoti atlyginti +al kartu su iuo asmeniu gyvenant jo sutuoktin, tvus ar pilnameius jo vaikus, kurie +inojo apie toki +al padariusio asmens psic4ikos ,*kl1, taiau nesim priemoni, kad tas asmuo ,*t pripa+intas neveiksniu. #C $.9$@ straipsnio > dalis). 0tsakomy, atsiranda esant ,endrosioms slygoms #+ala, neteisti veiksmai, prie+astinis ryys, kalt). ;aip pat turi ,*ti nustatytos ios aplinky,s6 %) +alos padarymo metu asmuo ,uvo tokios ,*senos, kad nesuprato savo veiksm reikms ir negaljo j valdytiC 9)tokios ,*senos ,uvo dl psic4ins ligos ar kitokio psic4ikos sutrikimoC ()ne,uvo imtasi priemoni dl pripa+inimo neveiksniu #C 9.%D straipsnis). 0tsakomy, taikoma asmenims, kurie +alos padarymo metu gyvena kartu su +al padariusiuoju asmeniuC +inojo apie +al padariusiojo asmens psic4ikos ,*kl1, ,et nesim priemoni, kad tas asmuo ,*t pripa+intas neveiksniu. *i"es#io pavojaus $alti#io val")tojas atl)(i#a al=' pa"ar)t= "i"es#io pavojaus $alti#io 0smuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams #transporto priemoni, mec4ani5m, elektros ir atomins energijos, sprogstamj ir nuoding med+iag naudojimas, staty,os ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus altinio padaryt +al, jeigu nerodo, kad +ala atsirado dl nenugalimos jgos ar,a nukentjusio asmens tyios ar didelio neatsargumo. 0tsakovas pagal straipsn yra didesnio pavojaus altinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis altin nuosavy,s, patikjimo teise ar kitokiu teistu pagrindu #panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal galiojim ir t. t.). #C $.9FD straipsnio % dalis). C nepateikia didesnio pavojaus altini isamaus srao. 8ustatant, ar konkreti veikla ar o,jektas priskirtini didesnio pavojaus altinio kategorijai, ir todl jo valdytojas turi atsakyti u+ padaryt +al ,e kalts, remiamasi ri5ikos teorija. 0smuo, vykdantis statymais neu+draust, visuomenikai nauding, socialiai verting, pelning, ,et ri5iking veikl ir $i veikla ar valdomas objektas dl o,jektyvi savy,i kelia didesn1 grsm1 aplinkiniams ir ios grsms negalima paalinti net laikantis vis manom atsargumo priemoni, privalo prisiimti neigiamus ios veiklos ar valdomo o,jekto padarinius. =idesnio pavojaus altinio valdytojo svoka & tai asmuo, valdantis didesn pavojaus altin nuosavy,s, patikjimo teise ar kitokiu teistu pagrindu #C $.9FD straipsnio 9 dalis). Teis! praktika su?or!ulavo tais)kl>' ka" "i"es#io pavojaus $alti#io val")toju laik)ti#as as!uo (av>s teistai ?akti$kai #au"oti auto!obil< #e "l "arbo sa#t)ki7I O!utomo#ilio savininkas gali realizuoti nuosavy#s teis/ valdydamas am priklausant, turt, uo naudodamasis ir disponuodamas. 3aldymas, kaip daiktin teis, reikia uridikai turti daikt savo $inio e, daryti am fizin, ar -kin, poveik,. J io valdymo api#r$imo matyti, kad automo#ilio savininkas, realizuodamas valdymo teis/, gali veikti ir kaip automo#ilio valdyto as, t.y. asmuo, kurio veikla susi usi su didesniu pavo umi aplinkiniams asmenims. %avininkas, perleid/s nuosavy#s teis/, kartu nau a am savininkui perleid$ia ir automo#ilio valdym. %avininkas gali sudaryti sandorius dl savo turto ir ,statymo nustatyta tvarka leisti naudotis automo#iliu kitiems asmenims. <uo perleidimo momento automo#ilio savininkas nenusto a savo daiktins valdymo teiss, taiau 8K I;H str. prasme tai nra svar#u, nes ne ios teiss turto as yra atsakingas u$ $al asmuo. 'uo -aktinio teisto automobilio perleidimo, nesusijusio su darbo santykiais, kitam -i$iniam asmeniui momento automobilio savininkas nelaikytinas asmeniu, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims. .uo tampa fizinis asmuo, gav/s teistai faktikai naudoti automo#il, ne dl dar#o santyki.2 <0; CB: iplstins teisj kolegijos 9DDD m. kovo ? d. nutartis civilinje ,yloje 8r. ( .F.9((H9DDD ). Kaminskis v. <. !rlauskien ir kt., kategorija FC ;P 8r. %(C *arbuotojas #ra laiko!as pa"i"i#to pavojaus $alti#io val")toju ir atsako!)b u jo pa"ar)t= al= k)la "arb"aviui7 IKai didesnio pavo aus altinis yra transporto priemon, tai os valdyto as yra asmuo, kuris vykdo veikl su ta transporto priemone. 3ykdyti veikl didesnio pavo aus altiniu nereikia tik vairuoti ar kitaip te'Anikai valdyti transporto priemon/ . >l to moni darbuotojai ar asmenys, kuriems mon patikjo savo transporto priemon mons interesais ar jos u!duotims vykdyti, nra laikomi didesnio pavojaus altinio valdytojais. veiklos vykdym didesnio pavo aus altiniu ,eina os naudo imas -kinei veiklai, pa am i os gavimas, #et kartu tai yra rizikos prisimimas dl os pavo ingumo ir i to galinti atsirasti 'ivilin atsakomy#. Kasa'inis teismas pa$ym o, kad 'ivilin atsakomy# didesnio pavo aus altinio valdyto ui priskiriama kaip asmeniui, kuris u$siima teista, ekonomikai ir so'ialiai vertinga ir pelninga veikla, taiau rizikinga dl didesns tikimy#s padaryti $al aplinkiniams asmenims. !r asmuo yra transporto priemons kaip didesnio pavo aus altinio valdyto as, sprend$iama pagal tai, ar is vykd veikl transporto priemone, ar transporto priemon #uvo o $inio e, ar o interesais i #uvo naudo ama.I G(ietuvos !ukiausio o +eismo 8ivilini #yl skyriaus teis kolegi os KFFM m. kovo HF d. nutartis, priimta 'ivilin e #ylo e 0!1 ODrgo (ietuva2 v. %.&. ir kitiT #ylos <r. HK7H7KEHQKFFM5. 5ei as!uo val"o auto!obil< su val")tojo sutiki!u' bet #eteistai' jie abu atsako tretiesie!s as!e#i!s u pa"ar)t= al= soli"ariai7I I/aldytojas, kuris leido naudotis didesnio pavojaus altiniu kitam asmeniui, pa+eisdamas teiss akt nustatyt tvark #ne7ormin1s dokument, pasi,aigus j galiojimo laikui ir pan.), ir asmuo, naudoj1s transporto priemon1 su valdytojo sutikimu, taiau pa+eisdamas teiss akt nustatyt j perdavimo tvark #,e dokument 7orminimo, pasi,aigus dokument galiojimo laikui ir pan.), atsako u+ padaryt +al solidariai #C %@F, >?> str.)2.M%N *i"es#io pavojaus $alti#io val")tojo atsako!)b> $ali#a#Kios apli#k)bs )ra #e#u(ali!a j(a' #uke#tjusiojo as!e#s t)Kia bei #uke#tjusiojo as!e#s "i"elis #eatsar(u!as7 =idesnio pavojaus altinio valdytojo atsakomy,1 gali paalinti valdymo praradimas #C $.9FD straipsnio ( dalis), esant ioms slygoms6 didesnio pavojaus altinio valdymas prarastas dl kito asmens neteist veiksm ir dl valdymo praradimo nra ,uvusiojo valdytojo kalts. Teis! praktikos su?or!uluota tais)kl' ka" # eteisto tra#sporto prie!o#s u val")!o atveju turi bHti #ustat)ta' jo( auto!obiJ lio val")tojas #eper"av tra#sporto prie!o#s #au"otis kita! as!e#iui' #elei"o ja #au"otis' taip pat jokiu kitu bH"u #ei$rei$k pritari!o' ka" tra#sporto prie!o#e #au"osis kitas as!uo. I+reio o asmens veiksmai pasinaudo ant kito asmens transporto priemone turi #-ti prieingi teisei ir valdyto o valiai, kuri aikiai irei7 kia o nenor perduoti automo#il, naudotis kitam asmeniui G8ivilinio kodekso I;H straipsnis5. Lias aplinky#es turi ,rodyti didesnio pavo7 aus altinio valdyto as, nurodantis neteist automo#ilio u$valdym kaip atsikirtim pagrind G8ivilinio pro'eso kodekso M: straipsnis5.2 <0; CB: teisj kolegijos 9DD% m. vasario 9@ d. nutarties civilinje ,yloje 8r. ( .(.99%H9DD% E. antauskas v. /. /ilkas ir kt., kategorija (?.(C ;P 8r. %'. Turti# ala' pa"ar)ta "l keli "i"es#io pavojaus $alti#i s=veikos $i $alti#i val")toja!s' esa#t kaltei' atl)(i#a!a taipI

a) kai dl keli didesnio pavojaus altini sveikos kaltas vienas i valdytoj, tai +al, padaryt kito valdytojo turtui, turi atlyginti kaltasis didesnio pavojaus altinio valdytojas. ,) kai dl keli didesnio pavojaus altini sveikos +ala padaroma tik kaltojo valdytojo turtui, kitas valdytojas jam +alos neatlygina. c) kai dl didesnio pavojaus altini sveikos kalti keli t altini valdytojai, tai j turtui padaryt +al turi atlyginti kaltieji valdytojai priklausomai nuo kiekvieno i j kalts laipsnio, ireikto procentais. =idesnio pavojaus altinio valdytojo kalt nustatoma pagal tai, ar transporto priemon1 vairav1s asmuo pa+eid eli eismo taisykles. ?r. (ietuvos !ukiausio o +eismo senato KFFF m . #ir$elio E9 d. nutarimo 2&l ,statym taikymo teism praktiko e, nagrin ant 'ivilines #ylas dl atlyginimo turtins $alos, padarytos eismo ,vykio metuW EF punktas. +P <r. EH. Atsako!)b u al= "l val" ios i#stitu;ij #eteist veiks! O+ +al, padaryt valsty,s ar savivaldy,s vald+ios institucij neteistais aktais, atlygina atitinkamai valsty, ar savivaldy,, nepaisant dar,uotoj kalts #C $.9F% straipsnio % dalis). Valst)bs ar savival")bs ;ivili# atsako!)b u atsako!)b be kalts al=' pa"ar)t= valst)bs ar savival")bs val" ios i#stitu;ij #eteistais aktais L

/alsty,s ar savivaldy,s civilin atsakomy, atsiranda nustaius kitas ,endrsias civilins atsakomy,s slygas6 +al, neteistus veiksmus ir prie+astin ry tarp j. 8eteisti veiksmai pasireikia kaip vald+ios institucij dar,uotoj neveikimas taip, pagal statymus ios institucijos ar j dar,uotojai privaljo veikti #C $.9F% straipsnio > dalis). Prie+astinis ryys yra ne tarp konkreios institucijos ar jos pareig*no neteisto veikimo, o valsty,s organ sistemos netinkamo veikimo ir +alingo re5ultato. Be ,endrj civilins atsakomy,s ,e kalts slyg, turi ,*ti nustatytos specialiosios slygos6 ala turi bHti pa"ar)ta val" ios aktu7 0ktas reikia ,et kok veikim ar neveikim, kuris tiesiogiai daro takos asmen teisms, laisvms ar interesams #valsty,s ar savivaldy,s institucij priimami teiss ar individual*s aktai, administraciniai aktai, 7i5iniai aktai ir t. t., iskyrus teismo nuosprend+ius, sprendimus ir nutartis). #C $.9F% straipsnio ( dalis). val" ios aktas turi bHti atliktas valst)bs val" ios i#stitu;ijos7 val" ios aktai turi bHti prii!ti v)k"a#t tar#)bos parei(as7 0r konkretus veiksmas atitinka val" ios akto po )!ius, nustatoma pagal iuos kriterijus6 %) aktai turi ,*ti privalomi vykdytiC 9) jie turi ,*ti priimti institucij ar pareig*n, kurie panaudojo jiems suteiktus valdingus galiojimus spr1sti ar,a nepanaudojo t galiojim, kai ,uvo ,*tina juos panaudoti. Lala gali ,*ti padaroma ir #eveiki!u. <0; civilinje ,yloje 8r. ( .(.$(9H9DD9 yra pasisak1s6 I%iekdamas teist savo teisi ir interes gynimo, iekovas #uvo priverstas nevienkartiniai kreiptis , vietos savivaldos #ei 'entrines vald$ios institu'i as ir akivaizdu, kad #e turtins patyr ir moralin/ $al, nes atsakovas o interesus gana ilg laik ignoravo.2 (!+ 81% teis kolegi os KFFK m . #aland$io KI d. nutartis .. Reponis v. Kauno miesto savivaldy#s valdy#a 'ivilin e #ylo e <r. HK7H79HKQKFFK, kategori a H;.9.K.H. Val" ios i#stitu;ija api,*dinama kaip ,et kuris vieosios teiss su,jektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis vald+ios 7unkcijas #valsty,s ar savivaldy,s institucija, pareig*nas, valsty,s tarnautojas ar kitoks i institucij dar,uotojas ir t. t.), taip pat privatus asmuo, atliekantis vald+ios 7unkcijas #C $.9F% straipsnio 9 dalis). <ietuvos 0ukiausiojo ;eismo Civilini ,yl skyriaus teisj kolegija yra konstatvusi, kad nepriklausomai nuo to, kokio asmens & privataus ar vieojo #valsty,s institucijos ar pareig*no) . neteistais veiksmais padaroma +ala, tarp ali susiklosto civiliniai teisiniai santykiai dl +alos atlyginimo, kuriuos reguliuoja civilins teiss normos. Lala, padaryta neteistais mokesi administratoriaus ar jo pareig*n veiksmais ar neveikimu, turi ,*ti atlyginama pagal civilins atsakomy,s taisykles. (!+ 81% teis kolegi os E;;; m . #aland$io K9 d. nutartis !. Paskinas v. 3isagino miesto valsty#in mokesi inspek'i a 'ivilin e #ylo e <r. HK7H7 ;KQE;; ;, kategori a N. /alsty, ar savivaldy,, atlyginusi +al, padaryt dl kalt valsty,s ar savivaldy,s dar,uotoj veiksm, gyja regreso teis1 kaltus asmenis #C $.9@D straipsnis, Lalos, atsiradusios dl vald+ios institucij neteist veiksm atlyginimo statymo ' straipsnis). Atsako!)b u al=' atsira"usi= "l ikiteis!i#io t)ri!o parei(H#' prokuroro' teisjo ir teis!o #eteist veiks! Lal, atsiradusi dl neteisto nuteisimo, neteisto sumimo kardomosios priemons taikymo tvarka, neteisto sulaikymo, neteisto procesins prievartos priemoni pritaikymo, neteisto administracins nuo,audos & areto & paskyrimo, atlygina valsty, visikai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareig*n, prokurat*ros pareig*n ir teismo kalts. #C $.9F9 straipsnio %dalis). AtvejaiI #eteistas #uteisi!asU #eteistas su!i!as kar"o!osios prie!o#s taik)!o tvarkaU #eteistas sulaik)!asU #eteistas pro;esi#s prievartos prie!o#i pritaik)!asU #eteistas a"!i#istra;i#s #uobau"os L are$to L pask)ri!as7 !iais atvejais valsty,s civilin atsakomy, atsiranda ,e kalts, nustaius kitas ,endrsias civilins atsakomy,s slygas . +al, neteistus veiksmus ir prie+astin ry tarp j. 0r veiksmai neteisti, sprend+iama pagal tai, ar ,uvo pagrindas atlikti tam tikrus veiksmus, ar nustatyta tvarka jie ,uvo atliekami. <0; 9DD% m. sausio 9? d. nutartimi civilinje ,yloje 8r. ( .(.(>H9DD% P. <arkeviius v. (ietuvos *espu#likos teisingumo ministeri a yra pa+ymj1s, kad Ivien iteisinamo o nuosprend$io primimas nra #eslyginis pagrindas iteisinta am asmeniui atlyginti $al. eis !alos atlyginim turi asmenys, jeigu juos sulaikant ar suimant buvo vykdyti neteisti veiksmai . statymo K straipsnio I daly e iaikinta, kas yra neteisti veiksmai ir kokiu pro'esiniu aktu ie turi #-ti nustatyti. ai siteisjusiu teismo pro.esiniu sprendimu (nuosprendis, nutartis) nustatyti baud!iamojo pro.eso norm pa!eidimai, kuriuos padar kvotjas, prokuroras, tardytojas, teismas (teisjas), priimdami sprendim asmen, sulaikyti, suimti. !smens sulaikymo ar sumimo teistumas, vertinamas na'ionalini ,statym ir Duropos $mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konven'i os prasme.2 Lal, atsiradusi dl neteist teisjo ar teismo veiksm nagrinjant civilin1 ,yl, atlygina valsty, visikai, jeigu +ala atsirado "l teisjo ar kito teis!o parei(H#o kalts. #C $.9F9 straipsnio 9 dalis). Valst)bs ;ivili# atsako!)b atsira#"a #ustaKius visas be#"r=sias ;ivili#s atsako!)bs s=l)(asI al=' #eteistus veiks!us' prie asti#< r)$< ir kalt>7

;eismo veiksm ir jo priimt procesini dokument teistumas tikrinamas specialia instancine tvarka, t.y. skund+iant priimt teismo sprendim ar nutart auktesns instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka . O+ik apelia'ins ar kasa'ins instan'i os teismas, nagrindamas #yl apelia'ine ar kasa'ine tvarka, gali konstatuoti, og skund$iamas $emesns instan'i os teismo sprendimas ar nutartis yra neteisti. 4alio antys ,statymai nenumato okios kitos teismo veiksm teistumo kontrols formos. +eismo sprendim ir nutari teistumo vertinimas kitokia, nei instan'in, tvarka pa$eist Konstitu'i os EF; straipsny e ,tvirtint teism nepriklausomumo prin'ip.2 ?r. (!+ 81% teis kolegi os KFFF m . spalio I d. nutartis 'ivilin e #ylo e <r. HK7H7;K9QKFFF 0!1 2<S*&7KW v. (ietuvos *espu#likos 3yriausy# ir kt., kategori a NT /alsty,s kalt pasireikia kaip teisjo ar kito teismo pareig*no kalt. /alsty,s regresiniai reikalavimai ikiteisminio tyrimo, prokurat*ros ar teismo pareig*nams, teisjams galimi tik valsty,ei atlyginus +al, i asmen padaryt tyia #C $.9F9 straipsnio > dalis).Be turtins +alos, atlyginama ir neturtin +ala. Atsako!)b u #epil#a!eKi as!e# pa"ar)t= al= Atsako!)b u #epil#a!eKi iki keturiolikos !et pa"ar)t= al=7 O+ nepilnameio iki keturiolikos met padaryt +al atsako jo tvai ar glo,jai, jeigu nerodo, kad +ala atsirado ne dl j kalts. Beigu nepilnametis iki keturiolikos met padaro +al tuo metu, kai jis yra mokymo, aukljimo, sveikatos prie+i*ros ar glo,os #r*py,os) institucijos pri+i*rimas, u+ t +al atsako i institucija, jeigu nerodo, kad +ala atsirado ne dl jos kalts. %B1 A70C@ straips#is&7 0tsakomy, atsiranda esant visoms ,endrosioms slygoms #+ala, neteisti veiksmai, prie+astinis ryys, kalt). 1alts )patu!aiI ,epil#a!eKio as!e#s kalt L #epaka#ka!as ati"u!as ir ap"airu!as' tv %(lobj& kalt J tai #eti#ka!as auklji!as ar #epaka#ka!a prie iHra' i#stitu;ij J #epaka#ka!a prie iHra7 ;vai #glo,jai) ir institucijos negyja regreso teiss nepilnamet. Atsako!)b u #epil#a!eKio #uo 19 iki 1D !et pa"ar)t= al=7 8epilnametis nuo keturiolikos iki atuoniolikos met u+ savo padaryt +al atsako ,endrais pagrindais. ;ais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki atuoniolikos met neturi turto ar u+dar,io, kurio pakakt jo padarytai +alai atlyginti, atitinkam +alos dal turi atlyginti jo tvai ar r*pintojas, jeigu nerodo, kad +ala atsirado ne dl j kalts. #C $.9F$ straipsnio % .9 dalis). Bendra taisykl & u+ savo padaryt +al atsako pats nepilnametis. ;vai, r*pintojas, ar,a mokymo, aukljimo, sveikatos prie+i*ros ar glo,os #r*py,os) institucijos, jeigu nepilnametis +alos padarymo metu j pri+i*rimas atsako tik papildomai#C $.9F$ straipsnio 9 dalis). Papil"o!os % subsi"iarios& atsako!)bs (alioji!o s=l)(aI #epil#a!etis #eturi turto ar u "arbio' paka#ka!o alai atl)(i#ti7 0tsakomy, atsiranda esant ,endrosioms slygoms #+ala, neteisti veiksmai, prie+astinis ryys, kalt). ;v, r*pintojo, ar,a mokymo, aukljimo, sveikatos prie+i*ros ar glo,os #r*py,os) institucij parei(a atl)(i#ti al= pasibai(ia nepilnameiui sulaukus pilnametysts, irHar nepilnameiui asmeniui gijus turto ar u+dar,, pakankam +alai atlyginti. Atsako!)b u pripa i#to #eveiks#iu ?iMi#io as!e#s pa"ar)t= al= O+ pripa+into neveiksniu 7i5inio asmens padaryt +al atsako jo glo,jas ar,a j pri+i*rti privalanti institucija, jeigu nerodo, kad +ala atsirado ne dl j kalts. Bendra taisykl & u+ +al atsako jo glo,jas ar neveiksniu pripa+int asmen pri+i*rti privalanti institucija #C $.9F@ straipsnio % dalis). 0tsakomy, atsiranda esant ,endrosioms slygoms #+ala, neteisti veiksmai, prie+astinis ryys, kalt). alt suprantama kaip nepakankama prie+i*ra. Klo,jo ar atitinkamos institucijos pareiga atlyginti +al nepasi,aigia ir tuo atveju, kai +al padar1s asmuo po jos padarymo pripa+stamas veiksniu. ;aiau teismas gali iiekoti +al i neveiksniu pripa+into asmens turto #C $.9F@ straipsnio ( dalis), esant ioms slygoms6 5ei(u ala pa"ar)ta as!e#s sveikatai ar ()v)beiU 5ei(u (lobjas #e(ali atl)(i#ti $ios alos "l savo !irties ar turto #eturji!oU 5ei(u al= pa"ar>s #eveiks#iu pripa i#tas as!uo turi paka#ka!ai l$7 :ALOS ATL/+I,IMO */*:IO PA1EITIMAS7 :ALOS ATL/+I,IMO MO15IMAS7 2PAREI+OTO ATL/+I,TI :ALN EIOI,IO ASME,S MIRTIES AR 53RI*I,IO ASME,S PASI4AI+IMO TEISI,S PASE1MS Atl)(i#i!o ")" io pakeiti!as #uke#tjusio as!e#s reikalavi!u7 " dalies netek1s dar,ingumo nukentj1s asmuo turi teis> bet ka"a reikalauti i$ atsaki#(o u al= as!e#s atiti#ka!ai pa"i"i#ti alos atl)(i#i!=' jeigu jo dar,ingumas dl sveikatos su+alojimo paskiau suma+jo palyginti su tuo dar,ingumu, kuris jam ,uvo lik1s tuo metu, kai priteistas +alos atlyginimas, iskyrus atvejus, kai +ala ,uvo atlyginta priteisiant konkrei vienkartin1 pinig sum. Atl)(i#i!o ")" io pakeiti!as as!e#' i$ kuri priteistas alos atl)(i#i!as' reikalavi!u7 0smuo, i kurio priteistas dl suluoinimo ar kitokio sveikatos su+alojimo atsiradusios +alos atlyginimas, turi teis> reikalauti atiti#ka!ai su!a i#ti priteist= atl)(i#i!=' jeigu nukentjusio asmens dar,ingumas, palyginti su tuo, kuris jam ,uvo lik1s tuo metu, kai priteistas +alos atlyginimas, padidja, iskyrus atvejus, kai +ala ,uvo atlyginta priteisiant konkrei vienkartin1 pinig sum. # C $.9@F str.) :alos atl)(i#i!o !okji!as Lala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu +ala atsirado vliau, & nuo +alos atsiradimo dienos. #C $.9@@ straipsnis). :alos atl)(i#i!as' kai pasibai(ia <parei(otas atl)(i#ti al= juri"i#is as!uo ar !ir$ta <parei(otas ?iMi#is as!uo7 Po pareigoto atlyginti su 7i5inio asmens sveikatos su+alojimu ar gyvy,s atmimu susijusi +al juridinio asmens reorgani5avimo reikalavimai atlyginti +al pareikiami juri"i#io as!e#s teisi per!jui. Po valsty,s ar savivaldy,s mons ar staigos likvidavimo parei(a atl)(i#ti al= perei#a valst)bei ar savival")bei7 ai <parei(otas as!uo !ir$ta' reikalavi!ai atl)(i#ti al= parei$kia!i jo <p"i#ia!s .

Beigu pareigotas atlyginti dl 7i5inio asmens sveikatos su+alojimo ar gyvy,s atmimo atsiradusi +al juridinis asmuo likviduojamas, +alos atlyginimo sumos kaupiamos statym nustatyta tvarka iiekant konkrei sum i karto ar,a sudarant draudimo sutart. %B1 A70DF straips#is7& Teis! praktikos su?or!uluota tais)klI X 3ykdant privatizuo am ,moni reorganiza'i Giskaidym5 , smulkesnius o# ektus, kurie gali veikti kaip atskiros ,mons, $alos atlyginimo mok imo prievol pereina ,gi ams Gnau iems savininkams5. <au savinink dal, io e prievol e nustato reorganizavimo komisi a savo sprendimu, o nenustaius ios prievols dalies ir vienam i nau savinink savanorikai mokant $alos atlyginim nukent usia am, laikytina, og i prievol/ sau prisim vienas i nau savinink.2 J dl +alos atlyginimo mokjimo po mons privati5avimo L <0; CB:teisj kolegijos %??? m. gegu+s %? d. nutartis (. %veikauskas v. 0!1 X*amunX civilinje ,yloje 8r. ( .(. %'9H%???, kategorija