Civilinė Teisė, Prievolių Teisė

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS
Dangut Ambrasien, Egidijus Baranauskas, Danguol Bublien, Solveiga Cirtautien, Rolandas Galvnas, Kstutis Laurinaviius, Algis Norknas, Leonas Virginijus Papirtis, Antanas Rudzinskas, ivil Skibarkien, Janina Stripeikien, Daivis virinas, Vadimas Toloko, Jrat Usonien
CIVILIN TEIS
PRIEVOLI TEIS
Vadovlis
Treioji laida
Vilnius 2006
UDK 347(075.8) Ci287
2003 m. gruodio 19 d. Nr. A-185 Auktj mokykl bendrj vadovli leidybos komisijos rekomenduota
Vadovlio autoriai:
1, 2, 625, 27, 40, 43, 48, 55 skirsni doc. dr. Dangut Ambrasien 26 skirsnio doc. dr. Dangut Ambrasien (kartu su Algiu Norknu) 3, 4, 5, 34 (iskyrus 34.5) skirsni dr. Egidijus Baranauskas 35, 37 skirsni Danguol Bublien 36, 42, 45, 47, 57 skirsni Solveiga Cirtautien 34.5, 56 skirsni Rolandas Galvnas 50, 52, 53 skirsni Kstutis Laurinaviius 28, 29, 30 skirsni Algis Norknas 31, 54 skirsni doc. dr. Leonas Virginijus Papirtis 32, 33 skirsni doc. dr. Antanas Rudzinskas 51 skirsnio ivil Skibarkien 38, 39 skirsni Janina Stripeikien 44, 46 skirsni dr. Daivis virinas 49 skirsnio dr. Vadimas Toloko 41 skirsnio dr. Jrat Usonien Moksliniai redaktoriai : doc. dr. Dangut Ambrasien dr. Egidijus Baranauskas
Recenzavo: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas dr. Virgilijus Valanius; Prof. habil. dr. Prancikus Vitkeviius Vadovlis svarstytas Lietuvos teiss universiteto Teiss fakulteto Civilins ir komercins teiss katedros 2003 m. birelio 16 d. posdyje (protokolo iraas Nr. 1CKK-14) ir rekomenduotas spausdinti Mykolo Romerio universiteto vadovli, monografij, mokslini, mokomj, metodini bei kit leidini aprobavimo spaudai komisija 2004 m. gruodio 2 d. posdyje (protokolas Nr. 2L-3) vadovl patvirtino spausdinti
Visos leidinio leidybos teiss saugomos. is leidinys arba kuri nors jo dalis negali bti dauginami, taisomi ar kitu bdu platinami be leidjo sutikimo. ISBN 9955-563-72-9 ISBN 9955-563-55-9 (bendras)
Mykolo Romerio universitetas, 2006
Turinys
TURINYS
Pratarm 11 I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS... 12 1 skirsnis. Prievoli teiss ir prievols samprata....13 2 skirsnis. Prievols dalykas, subjektai, turinys.. 16 3 skirsnis. Prievoli atsiradimo pagrindai...19 4 skirsnis. Prievoli rys. 23 5 skirsnis. Prievoli vykdymas ir j nevykdymo teisins pasekms. 27 5.1. Prievoli vykdymo samprata... 27 5.2. Tinkamas prievols vykdymas. 30 5.3. Prievols vykdymo subjektai.. 31 5.4. Prievols vykdymo objektas....35 5.5. Prievols vykdymo bdas....39 5.6. Prievols vykdymo vieta..40 5.7. Prievols vykdymo terminai... 42 5.8. Prievols ali bendradarbiavimas. 43 5.9. Prievols vykdymo ekonomikumas.. 44 5.10. Kiti prievoli vykdymo ypatumai.. 45 5.11. Prievols nevykdymo teisins pasekms. 46 6 skirsnis. Kreditoriaus interes gynimo bdai.. 53 6.1. Kreditoriaus teis ginyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana) 53 6.2. Netiesioginis iekinys... 59 6.3. Sulaikymo teis.60 7 skirsnis. Prievoli vykdymo utikrinimas....64 7.1. Prievoli vykdymo utikrinimo bdai....64 7.2. Netesybos.. 66 7.3. Laidavimas 69 7.4. Garantija... 73 7.5. Banko garantija 74 7.6. Rankpinigiai. 75
Turinys
8 skirsnis. Asmen pasikeitimas prievolje 77 8.1. Samprata... 77 8.2. Reikalavimo perleidimas. 78 8.3. Skolos perklimas. 85 8.4. Reikalavimo perleidimas treiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija).. 86 9 skirsnis. Prievoli pabaiga. 88 9.1. Prievols pabaigos samprata ir pagrindai.. 88 9.2. Prievols pabaiga j vykdius. 89 9.3. Prievols pabaiga sujus naikinamajam terminui. 90 9.4. Prievols pabaiga alims susitarus.. 90 9.5. Prievols pabaiga alims sutapus 91 9.6. Prievols pabaiga, kai nemanoma jos vykdyti. 91 9.7. Prievols pabaiga mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridin asmen.. 93 9.8. Prievols pabaiga atleidus skolinink nuo prievols vykdymo. 94 9.9. Specials prievols pabaigos ir prievols pakeitimo atvejai. 95 9.9.1. Prievols pabaiga j skaiius.. 95 9.9.2. Prievols pabaiga novacijos bdu... 97 10 skirsnis. Restitucija.. 101 II skyrius. SUTARI TEIS 105 11 skirsnis. Sutari vieta civilinje teisje.106 12 skirsnis. Sutari teiss principai....109 12.1. Sutari laisvs principas...110 12.2. Sutari privalomumo principas... 112 12.3. Konsensualizmo principas.113 12.4. Silpnosios alies gynimo sutartiniuose santykiuose principas 114 13 skirsnis. Sutarties samprata ir reikm.. 116 14 skirsnis. Bendra sutari sudarymo tvarka....118 15 skirsnis. Sutari rys 126 16 skirsnis. Vieosios sutartys.. 132 16.1. Samprata. 132 16.2. Vieosios sutarties alys. 133 16.3. Vieosios sutarties sudarymas... 134 17 skirsnis. Vartojimo sutartys.135 17.1. Samprata. 135 17.2. Sutarties alys..135 4
Turinys
18 skirsnis. Ikisutartiniai santykiai, preliminariosios sutartys...138 19 skirsnis. Sutari galia ir forma.. 145 19.1. Sutari galia.. 145 19.2. Sutari forma.... 146 20 skirsnis. Sutarties alys. Sutartis ir tretieji asmenys.. 150 20.1. Sutarties alys. 150 20.2. Sutartis ir tretieji asmenys. 151 21 skirsnis. Sutari aikinimas... 155 22 skirsnis. Sutari turinys. 159 23 skirsnis. Sutari vykdymas.165 24 skirsnis. Sutarties pakeitimas ir nutraukimas....168 25 skirsnis. Sutarties negaliojimas...174 III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB. 177 26 skirsnis. Bendrosios nuostatos....178 26.1. Civilins atsakomybs samprata... 178 26.2. Sutartins ir deliktins atsakomybs panaumai ir skirtumai 180 26.3. Civilins atsakomybs slygos... 181 26.3.1. Neteisti veiksmai.. 182 26.3.2. Prieastinis ryys 184 26.3.3. Kalt....187 26.3.4. ala ir nuostoliai....191 26.4. Neturtins alos atlyginimas..193 26.5. alos dydio nustatymas....197 26.6. Civilins atsakomybs netaikymo ir atleidimo nuo civilins atsakomybs pagrindai.. 198 26.6.1. Nenugalima jga 198 26.6.2. Valstybs veiksmai. 199 26.6.3. Treiojo asmens veikla.. 200 26.6.4. Nukentjusio asmens veiksmai. 200 26.6.5. Btinasis reikalingumas 201 26.6.6. Btinoji gintis. 202 26.6.7. Savigyna.. 203 27 skirsnis. Sutartin atsakomyb... 205 27.1. Sutartins atsakomybs formos.205 27.1.1. Nuostoli atlyginimas 205 27.1.2. Netesyb iiekojimas (sumokjimas). 208 27.1.3. Palkanos u sutartini prievoli nevykdym....208 5
Turinys
27.1.4. Kitos sutarties paeidimo teisins pasekms...210 28 skirsnis. Deliktin atsakomyb... 212 28.1. Prievols dl alos padarymo svoka... 212 28.2. Atskiros deliktins atsakomybs rys. 213 28.2.1. Samdanio darbuotojus asmens atsakomyb u al, atsiradusi dl jo darbuotoj kalts. 213 28.2.2. Atsakomyb u kit asmen padaryt al. 215 28.2.3. Atsakomyb u daiktais, esaniais asmens inioje, padaryt al.. 216 28.2.4. Atsakomyb u didesnio pavojaus altinio padaryt al.. 219 28.2.5. Valstybs ir savivaldybs atsakomyb u j institucij ir pareign neteistais veiksmais padaryt al 225 28.2.6. Atsakomybs u al, padaryt nepilnamei iki 14 met veiksmais, ypatumai. 233 28.2.7. Atsakomybs u al, padaryt nepilnamei nuo 14 iki 18 met veiksmais, ypatumai... 235 28.2.8. Atsakomybs u al, padaryt neveiksni asmen veiksmais, ypatumai... 236 28.2.9. Riboto veiksnumo asmens civilins atsakomybs ypatumai. 237 28.2.10. Atsakomybs u al, padaryt fizinio asmens, negalinio suprasti savo veiksm reikms, veiksmais, ypatumai... 238 28.2.11. Atsakomyb u al, padaryt dl sveikatos sualojimo ar gyvybs atmimo.. 239 29 skirsnis. Atsakomyb u al, padaryt dl netinkamos kokybs produkcijos (paslaug) 249 30 skirsnis. Atsakomyb u al, padaryt klaidinania reklama 255 IV skyrius. KITAIS PAGRINDAIS ATSIRANDANIOS PRIEVOLS.. 261 31 skirsnis. Kito asmens reikal tvarkymas 262 32 skirsnis. Prievols dl nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo. 267 33 skirsnis. Loimai ir laybos. 271 V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.. 274 34 skirsnis. Pirkimopardavimo sutartis. 275 6
Turinys
34.1. Pirkimopardavimo sutarties samprata... 275 34.2. Pirkimopardavimo sutarties ali teiss ir pareigos..283 34.3. Vartojimo pirkimopardavimo sutartis....298 34.4. Didmeninio pirkimopardavimo sutartis.302 34.5. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis 304 34.5.1. Atskir nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutari ri ypatumai. 321 34.5.1.1. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis isimoktinai 321 34.5.1.2. Nekilnojamojo daikto pirkimaspardavimas su atpirkimo teise... 322 34.5.1.3. Nekilnojamj daikt pardavimas aukciono bdu 323 34.5.1.4. Nekilnojamojo daikto, esanio eimos turtu, pirkimopardavimo sutartis. 323 34.5.1.5. Nekilnojamj kultros vertybi pirkimo pardavimo sutartis. 324 34.5.1.6. Bsimo gyvenamojo namo arba buto pirkimo pardavimo sutartis. 325 34.5.1.7. ems sklyp pirkimopardavimo sutartys 326 34.5.1.7.1. ems, vidaus vanden ir mik sigijimo Lietuvos Respublikoje slygos Lietuvos subjektams... 327 34.5.1.7.2. ems, vidaus vanden ir mik sigijimo Lietuvos Respublikoje slygos usienio subjektams... 331 34.5.1.7.3. ems kio paskirties ems sigijimo slygos.. 334 34.6. mons pirkimopardavimo sutartis.339 34.7. Kitos pirkimopardavimo sutari rys..344 35 skirsnis. Mainai 352 36 skirsnis. Renta..359 36.1. Bendrosios nuostatos. 359 36.2. Neterminuota (nuolatin) renta... 363 36.3. Renta iki gyvos galvos 364 36.4. Ilaikymas iki gyvos galvos.364 37 skirsnis. Dovanojimas..367 37.1. Aukos (parama ar labdara)... 379 7
Turinys
38 skirsnis. Nuoma....383 38.1. Bendrosios nuostatos. 383 38.2. Nuomos sutarties ali teiss ir pareigos. 389 38.3. Nuomos sutarties pabaiga. 394 38.4 Atskir ri nuomos sutari teisinio reguliavimo ypatumai.. 396 38.4.1. Vartojimo nuoma...396 38.4.2. Transporto priemoni nuoma.. 397 38.4.3. Pastat, statini ir rengini nuoma. 399 38.4.4. mons nuoma....400 38.4.5. ems nuoma.401 38.4.6. Lizingas (finansin nuoma).. 403 38.4.7. Gyvenamj patalp nuoma.407 38.4.7.1. Bendrosios nuostatos 407 38.4.7.2. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pabaiga 412 38.4.7.3. Tarnybins gyvenamosios patalpos..416 38.4.7.4. Gyvenamj patalp nuoma bendrabuiuose 417 38.4.7.5. Viebuiai, nakvyns namai ir gydymo bei socialins globos institucij patalpos... 417 39 skirsnis. Panauda. 419 40 skirsnis. Rangos sutartis.. 421 40.1. Bendrosios nuostatos. 421 40.2. Atskiros rangos sutari rys...430 40.2.1. Vartojimo ranga.431 40.2.2. Statybos ranga 432 40.2.3. Projektavimo ir tyrinjimo darb ranga.. 437 40.2.4. Rangos darbai, finansuojami i valstybs arba savivaldybs biudeto 438 41 skirsnis. Mokslinio tyrimo, bandomieji, konstravimo ir technologiniai darbai.... 441 42 skirsnis. Atlygintinos paslaugos.. 446 42.1. Bendrosios nuostatos. 446 42.2. Atskiros atlygintin paslaug, sutari rys...449 42.2.1. Asmens sveikatos prieiros paslaug sutartis... 450 42.2.2. Turizmo paslaug sutartis. 451 43 skirsnis. Pavedimas.. 454 44 skirsnis. Franiz..464 45 skirsnis. Komisas..474 8
Turinys
46 skirsnis. Distribucija 481 47 skirsnis. Krovini ir keleivi veimas. Ekspedicija... 486 47.1. Krovini veimas 486 47.2. Atskir veimo ri ypatumai..... 493 47.2.1. Krovini veimas sausumos keli transportu. 494 47.2.2. Krovini veimas geleinkeliu.. 496 47.2.3. Krovini veimas jra 496 47.2.4. Buksyravimo jra sutartis. 499 47.2.5. Krovini veimas oro transportu..500 47.2.6. Keleivi ir bagao veimas 501 47.2.7. Krovini ekspedicija.. 504 48 skirsnis. Pasauga.. 507 48.1. Bendrosios pasaugos sutarties nuostatos. 507 48.2. Sandliavimas. 513 48.3. Specialios pasaugos rys.. 515 49 skirsnis. Paskola. Kreditavimas.. 517 49.1. Bendrosios nuostatos. 517 49.2. Kreditavimas...522 49.2.1. Atskiri kreditavimo sutari tipai.525 49.2.2. Komercinis kreditavimas...526 49.2.3. Vartojimo kreditas.526 50 skirsnis. Banko indlis. 530 51 skirsnis. Faktoringas 541 52 skirsnis. Banko sskaita...549 53 skirsnis. Atsiskaitymai. 561 53.1. Bendrosios nuostatos. 561 53.2. Atsiskaitymai mokjimo pavedimais 562 53.3. Atsiskaitymai akredityvais. 564 53.4. Atsiskaitymai inkaso.. 567 54 skirsnis. Vieas konkursas... 569 55 skirsnis. Vieas atlyginimo paadjimas 574 56 skirsnis. Jungtins veiklos (partnerysts) sutartis. 577 56.1. Sutarties samprata..577 56.2. Sutarties elementai.578 56.3. Esmins jungtins veiklos (partnerysts) sutarties slygos.580 56.4. Sutarties turinys..581 56.5. Partneri bendr reikal tvarkymas. 582 56.6. Bendros partneri ilaidos ir nuostoliai... 583 9
Turinys
56.7. Partnerysts sutarties pabaiga...584 57 skirsnis. Draudimo sutartis. 587 57.1. Bendrosios nuostatos. 587 57.2. Sutarties poymiai, sutarties sudarymas...588 57.3. Sutarties alys..590 57.4. Sutarties turinys..591 57.5. Sutarties pakeitimo, pabaigos ir nutraukimo pagrindai. 593 57.6. Draudimo formos, akos, grups, specials draudimo atvejai. 594 57.7. Civilins atsakomybs draudimas. 597 Literatra...599
10
I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.
PRATARM
Civilins teiss raida Lietuvoje pastarj deimtmet buvo netiktinai sparti. Modifikavosi ne tik teiss mokslinink ir teisinink praktik poiris civilins teiss paskirt, jos reikm, bet i esms buvo atnaujinta ir privai santyki reglamentavimo sistema. Per kelerius metus parengtame ir 2001 m. liepos 1 d. sigaliojusiame Civiliniame kodekse atsispindjo ne tik Lietuvos civilins teiss mokslinink darbo rezultatai, bet ir moderni, unifikuot tarptautinio masto akt, toki kaip UNIDROIT tarptautini komercini sutari principai, Europos Sjungos direktyvos, reglamentuojanios bendrovi status ir veikl, vartotoj teisi apsaug, nuostatos bei idjos. Pagrindinis civilins teiss aktas yra novatorikas ir aikinant j btinas geras sisteminis atskir civilins teiss klausim supratimas. Pradin priemon siekiant io tikslo ir yra vadovlis. ioje knygoje skaitytojas supaindinamas su viena i reikmingiausi civilins teiss poaki prievoli teiss sistema, atskirais jos elementais. Mokymo mediaga pateikiama nuosekliai ir paprastai dl to ji turt bti gana lengvai simenama. Pirmajame vadovlio skyriuje dstomos bendrosios prievoli nuostatos. Aptariamos prievoli teiss ir prievols sampratos, prievoli atsiradimo pagrindai, atskleidiami prievols elementai, prievoli rys, j vykdymo ir nevykdymo teisins pasekms, kreditoriaus interes gynimas, prievoli utikrinimas, asmen pasikeitimas bei prievoli pabaigos pagrindai ir restitucija. Antrajame skyriuje dstoma bendroji sutari teiss dalis. Treiasis vadovlio skyrius skirtas civilinei atsakomybei aptariami bendrieji civilins atsakomybs klausimai ir atskirai sutartin ir deliktin atsakomyb. Ketvirtajame skyriuje nagrinjamos kitais pagrindais atsirandanios prievols. Penktajame skyriuje idstytos atskiros sutari rys. Tikims, kad is vadovlis bus naudingas ne tik teiss studentams, teisininkams praktikams, bet ir visiems, besidomintiems civiline teise.
11
CIVILIN TEIS. II dalis.
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
12
1 skirsnis. PRIEVOLI TEISS IR PRIEVOLS SAMPRATA

Fiziniai bei juridiniai asmenys dalyvauja civilinje apyvartoje atlikdami vairius juridinius veiksmus: sudaro vairius sandorius, atlygina nuostolius arba al, perleidia vieni kitiems savo teises ir pareigas ir t. t. Tarp teiss subjekt atsiranda turtinio ir neturtinio pobdio santykiai. ie santykiai, sureguliuoti teiss normomis, vadinami prievoliniais santykiais. Jie labai skirtingi, bet turi tam tikrus juridinius poymius, leidianius skirstyti prievolinius santykius tam tikras grupes. Teisinje literatroje prievoli teis daniausiai apibdinama kaip civilins teiss poakis, kur sudaro civilins teiss norm sistema. Remiantis civilini santyki teisinio reguliavimo principais, ios normos reguliuoja dinamikus turtinius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius, susiklosiusius tarp teiss subjekt dl turto perdavimo nuosavybn, patikjimo teise arba laikinai naudoti, dl darb atlikimo arba paslaug teikimo, alos padarymo asmeniui, turtui ir pan.1 Prievols svoka2 buvo inoma jau senovs romn teiss doktrinoje ir teisje. Joje buvo skiriama asmens daiktin teis teis daiktui ir asmens asmenin teis teis asmeniui. Tokie pagrindiniai civilins teiss poakiai daiktin ir prievolin teis iliko iki i dien. Prievoli teiss reglamentuojama santyki gausa neatsiejama nuo rinkos ekonomikos. Ekonomins apyvartos santykiams bdinga tai, kad jie yra susij su materialini vertybi judjimu: daikt, pinig, paslaug ir pan. Pavyzdiui, parduodamas daiktas pereina i pardavjo pirkjui. Nuomos atveju nuomojamas turtas pereina laikinai naudoti nuomininkui ir pan. Teisikai sureguliuoti ekonomins apyvartos santykiai gyja teisin form ir tampa prievoliniais teisiniais santykiais. Taigi prievoli teis yra ekonomini santyki teisin iraika.
1
345.
Civilin teis. Vadovlis / Ats. redaktorius V. Staskonis. Kaunas: Vijusta, 1997, p. odis prievol yra kils i lotyn kalbos odio obligatio sipareigojimas.
13
Prievolins teiss taip pat yra pagrindas asmeninms neturtinms bei daiktinms teisms atsirasti. Prievols yra glaudiai susijusios su nuosavybs teisiniais santykiais. Antai kai daikto savininkas, disponuodamas jam priklausaniu turtu, sudaro pirkimopardavimo sutart, i kurios atsiranda prievoliniai santykiai tarp savininko (pardavjo) ir pirkjo, pirkjas, priimdamas daikt i savininko, pats tampa jo savininku. Tuo tarpu prievoliniai teisiniai santykiai ir nuosavybs teisiniai santykiai skiriasi i esms. Nuosavybs teisiniai santykiai apima materialini vertybi gijimo nuosavybn proces, parodo subjekt santykius dl daikto ir dl to yra absoliutaus pobdio. Prievols teisiniai santykiai apima materialini vertybi judjim i vieno asmens kitam, todl jie susiklosto tarp grietai nustatyt asmen, t. y. gyja santykin pobd. Prievol nesukuria pareig kitiems asmenims, kurie nra prievolinio teisinio santykio subjektai. Pavyzdiui, pirkimopardavimo sutartis sukuria pirkjo ir pardavjo, o ne kit asmen teises ir pareigas. Tik statymuose arba sutartyje numatytais atvejais prievol gali sukurti treij asmen teises vienai ar abiem prievolinio teisinio santykio alims. Taigi prievoliniai teisiniai santykiai skiriasi nuo daiktini iais esminiais bruoais: 1) prievol tai asmeninio pobdio teisinis santykis tarp kreditoriaus ir skolininko, o daiktinio teisinio santykio subjekt ratas nra apibrtas; 2) daiktiniams santykiams bdingas absoliutumas, prievoliniams santykinumas; 3) daiktinio santykio objektas yra daiktai, o prievolinio valiniai veiksmai; 4) prievoli teisei bdingi specifiniai paeist teisi gynybos bdai: pareigojimas vykdyti prievol natra, netesyb iiekojimas, restitucija, sutarties nutraukimas, pakeitimas ir kt. (CK 1.138 str.)3. Svoka prievol Lietuvos teiss doktrinoje ir teiss aktuose vartojama skirtingomis prasmmis. Pavyzdiui, prievol kaip skolininko pareiga atlikti tam tikrus veiksmus kreditoriui, prievol kaip teisinis santykis arba kaip dokumentas, kuriame nurodyta skolininko pareiga, pavyzdiui, vekselis. CK 6.1 straipsnis pateikia prievols samprat. Prievol tai teisinis santykis, kurio viena alis (skolininkas) privalo atlikti kitos alies (kreditoriaus) naudai tam tikr veiksm arba susilaikyti nuo tam tikro veiks3 Isamiau apie daiktins ir prievoli teiss skirtumus r.: V. Mikelnas. Prievoli teis. Vilnius: Justitia, 2002, 1 dalis, p. 4046.
14
mo, o kreditorius turi teis reikalauti i skolininko, kad is vykdyt savo pareig. Prievol yra viena i civilini teisini santyki ri, todl jai bdingi visi civilini teisini santyki bruoai. Kartu prievolms bdingi ir specifiniai poymiai. Prof. V. Mikelno teigimu, i romn teiss atjs prievols apibrimas reikmingas tuo, kad atskleidia tris pagrindinius prievols poymius: pirma, prievol yra dviej asmen kreditoriaus ir skolininko civilinis teisinis santykis; antra, kreditori ir skolinink sieja tarpusavio teiss ir pareigos; treia, u pareig nevykdym skolininkui taikomos civilins teisins sankcijos4. Remiantis prievols svoka galima daryti ivad, kad prievol, kaip teisinis santykis, turi poymius, leidianius apibdinti prievoli teis kaip vientis, glaudiai tarpusavyje susijusi sistem, kuri pagal jai bdingus bruous galima atriboti nuo kit teisini santyki. Teisinje literatroje nurodoma, kad prievolinius teisinius santykius apibdina ie bruoai: 1) prievols subjekt apibrtumas (konkrets subjektai turi konkreias grietai apibrtas teises ir pareigas); 2) prievols dinamikumas (prievol yra dinamikos ekonomins apyvartos dalis); 3) prievols turinio apibrtumas (konkretus kreditoriaus reikalavimas ir konkreios skolininko pareigos); prievols ali subjektini teisi gynimas; 4) prievols tikslingumas (tam tikr tiksl, norint patenkinti skolininko arba kreditoriaus poreikius, siekimas)5.
Kontroliniai klausimai:
1. Kas sudaro prievoli teis? 2. Ar prievoli teis yra savarankika teiss aka? 3. Kuo skiriasi prievoliniai teisiniai santykiai nuo daiktini teisini santyki? 4. Kas yra prievol? 5. Kokie bruoai apibdina prievolinius teisinius santykius?
4 5
Mikelnas V. Prievoli teis, p. 1617. r., pavyzdiui: Civilin teis, p. 349350.
15
2 skirsnis. PRIEVOLS DALYKAS, SUBJEKTAI, TURINYS

Kiekviena prievol turi konkret dalyk, t. y. tai, dl ko alys susitar (perduoti daikt, teikti paslaugas, neatlikti tam tikr veiksm ir pan.). Jei nra prievols dalyko arba jis yra neaikus, tai nra ir prievols. Bet prievols dalyku gali bti ne visi valiniai asmen veiksmai. Prievols dalykas turi bti teistas. Tai konkreiai vardyta CK 6.3 straipsnio 1 dalyje nurodant, kad prievoli dalyku gali bti bet kokie veiksmai (veikimas ar neveikimas), kuri nedraudia statymai ir kurie neprietarauja vieajai tvarkai arba gerai moralei. Antai neteisti yra susitarimai riboti konkurencij, susitarimai dl mokesi slpimo. Negalioja susitarimai, ribojantys civilin atsakomyb u sveikatos sualojim (CK 6.252 str. 1 d.), ali susitarimai, keiiantys imperatyvias normas, numatanias civilin atsakomyb (CK 6.250 str. 2 d.), ir pan. Teisinje literatroje danai galime rasti ir prievols objekto apibdinim ir nuorodas tai, kad prievols objektu gali bti daiktai, veiksmai, veiksm rezultatai, kurie prievolinio teisinio santykio forma pereina i vien asmen kitiems. Kaip pagrstai nurodo prof. V. Mikelnas, daiktas (turtas) plaiuoju poiriu yra objektas, dl kurio susitaria alys, o prievols dalykas yra veiksmas, kur skolininkas privalo atlikti arba, atvirkiai, nuo kurio privalo susilaikyti. Prievols dalyku pripainti ne daikt, o prievols ali veiksmus yra svarbu. Kai prievols dalyku pripastamas veiksmas, pabriamas subjektyvusis, o ne objektyvusis prievols vykdymo aspektas6. Daniausiai prievols dalykas yra vienas konkretus veiksmas, bet tam tikrais atvejais gali bti ir keli veiksmai. Prievol, kuriai bdingi keli dalykai, vadinama sudtingja7. Prievol galios ir bus teisikai pareigojanti, jeigu jos dalykas yra aikiai apibrtas. Jei nra galimybs nustatyti prievols dalyko, nra ir
6 7
Mikelnas V. Prievoli teis, p. 48. Isamiau apie prievoles esant dalyk daugetui r.: ten pat, p. 157178.
16
prievols. Skirting prievoli dalyko apibrtumas yra skirtingas. Todl prievols atsivelgiant j dalyko apibrtum skirstomos individualias, alternatyvias, fakultatyvias, dalomas ir nedalomas. Be to, prievols gali bti skirstomos terminuotas ir neterminuotas, slygines, pinigines ir t. t. CK 6.3 straipsnio 2 dalis numato, kad prievols dalyku gali bti bet koks turtas, taip pat ir tas, kuris bus sukurtas ateityje, apibdintas pagal r ar kiek arba kur galima apibdinti pagal kitus kriterijus. Taigi daikto nebuvimas, pavyzdiui, pirkimopardavimo sutarties sudarymo metu, savaime nereikia prievols neapibrtumo (pvz., galima sudaryti bsimo namo pirkimopardavimo sutart (CK 6.401 str.). Svarbu, kad bt galima apibdinti bsim daikt pagal nurodytus poymius. CK 6.196 straipsnio 1 dalis iskiria dviej ri slygas aikiai nurodytas ir numanomas. Prof. V. Mikelnas pagrstai paymi ios sutarties slyg klasifikacijos reikm dalyko apibrtumui. Pasak jo, prievols dalykas pripaintinas apibrtu, net jei daikto poymiai nra aikiai apibrti sutartyje, taiau i sutarties esms, tikslo, jos sudarymo aplinkybi, ketinim galima nustatyti kriterijus, pagal kuriuos prievols dalyk galima apibrti8. Prievols dalyku negali bti tai, kas nevykdoma (CK 6.3 str. 4 d.). Taigi prievolms yra keliamas manomumo vykdyti reikalavimas. Negalimumas gali bti fizinis (pardavjas parduoda nam, kuris pardavimo momentu yra sudegs) arba teisinis (pvz., pagal CK 6.102 str. 2 d. draudiama perleisti reikalavim teisjui, prokurorui, advokatui, kurie dl io reikalavimo ikeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas). Tam tikrais atvejais prievol galima vykdyti tik i dalies. Pavyzdiui, alys susitar dl namo ir kinio pastato pirkimopardavimo, bet kinis pastatas sudeg. iuo atveju manoma vykdyti prievols dal dl ilikusio objekto taikant tokius pirkjo gynybos bdus kaip kainos sumainimas ir kt. Prof. V. Mikelno teigimu, prievols dalykas turi tenkinti kreditoriaus interes tai grindiama protingumo principu, o jeigu kreditorius neturi jokio teisinio intereso prievols dalyku, tai nra ir prievols9. Prievols, kaip ir bet kurio kito teisinio santykio, atveju dalyvauja maiausiai du asmenys. Vienas j, turintis reikalavimo teis, vadinamas
8 9
Mikelnas V. Prievoli teis, p. 50. Ten pat, p. 5354.
17
kreditoriumi, kitas, turintis pareig vykdyti reikalavimo teis, vadinamas skolininku. Jei kiekviena i ali viena kitos atvilgiu turi ir teises, ir pareigas, tai kiekviena j viena kitos atvilgiu yra ir kreditorius, ir skolininkas. Antai pirkimopardavimo sutartyje pardavjas pirkjo atvilgiu yra kreditorius, nes turi gauti pinigus u parduot daikt, ir tuo pat metu skolininkas, nes privalo perduoti parduot daikt. Bet tam tikrais atvejais prievolje gali bti ir keli kreditoriai arba keli skolininkai. Jei skolininkai yra du arba daugiau asmen (bendraskoli), tai kiekvienas j privalo vykdyti prievol lygiomis dalimis (dalin prievol), iskyrus statym arba ali susitarimu numatytus atvejus (CK 6.5 str.). Taigi statymas tvirtina dalins prievols bei dalins prievols ali dali lygybs prezumpcij. CK 6.6 straipsnyje nurodyta, kad gali atsirasti ir solidarioji skolinink atsakomyb, taiau tik tais atvejais, kai tai numatyta statymu arba ali susitarimu, taip pat kai prievols dalykas yra nedalus10. Jeigu kreditorius yra du arba daugiau asmen, tai kiekvienas i j turi teis reikalauti lygios dalies, iskyrus statym arba ali susitarimu numatytus atvejus (CK 6.17 str.). Taigi kaip ir skolinink daugeto, taip ir kreditori daugeto atveju egzistuoja dalins prievols prezumpcija, i kurios iimtis gali nustatyti tik statymas arba sutartis. Prievols turin sudaro kreditoriaus ir skolininko veiksmai, kuriais jie gyvendina savo subjektines teises ir pareigas, atsirandanias i prievols. Pagal prievols ali teisi ir pareig gyvendinim prievols gali bti teigiamo turinio (kai skolininkas gali vykdyti savo subjektines pareigas atlikdamas pozityvius veiksmus perduoti daikt, atlikti darbus ir pan.), ir neigiamo turinio (kai skolininkas turi susilaikyti nuo tam tikr veiksm, pavyzdiui, nedaryti alos naudojamam daiktui ir pan.).
1. 2. 3. 4. 5. 6.
10
Kas yra prievols dalykas? Kokia prievol vadinama sudtingja? Ar galima parduoti daikt, kuris yra uvs? Ar galioja prievol, jeigu jos dalykas tik numanomas? Kaip vadinami prievols subjektai? Kas sudaro prievols turin?
Isamiau apie solidarisias prievoles r.: V. Mikelnas. Prievoli teis, p. 129155.
18
3 skirsnis. PRIEVOLI ATSIRADIMO PAGRINDAI

Prievol yra teisinis asmen santykis. Kaip ir kiekvienas teisinis santykis, ji atsiranda i juridinio fakto prievols atsiradimo pagrindo. Dar Senovs Romoje Gajus savo institucijose dst: omnis enim obligatio vel ex contractu nascitur vel ex delicto11. Tiesa, jau tuomet buvo aiku, kad pateikiama klasifikacija neisami12. Prajus keturiems amiams Justiniano institucijose prievoli pagrindai, be ex contractu ir ex delicto, buvo papildyti dar dviem quasi ex contractu ir quasi ex delicto13. i klasifikacija, iek tiek modifikuota, i esms atsispindi ir CK. Kaip nurodo prof. V. Mikelnas, sistemin CK analiz leidia daryti ivad, jog yra penki prievoli atsiradimo pagrindai: vienaaliai sandoriai, daugiaaliai sandoriai (sutartys), deliktai, kvazisutartys ir statymai14. CK 6.2 straipsnis numato, kad prievols atsiranda i sandori arba kitoki juridini fakt, kurie pagal galiojanius statymus sukuria prievolinius santykius. i norma turi bti sistemikai aikinama su CK 1.136 straipsniu jame pateikiamas sraas juridini fakt, su kuriais statymas sieja civilini teisi ir pareig atsiradim. Pateikiamas sraas nra baigtinis. Prievols atsiradimo pagrind iskyrimas turi svarbi teisin reikm. Nuo to, kokia aplinkyb bus pripainta prievolinio santykio atsiradim lmusiu juridiniu faktu, priklauso ir tinkamas teiss norm taikymas. Kartais nustatyti prievols prigimt ir taikyti reikiamas normas yra
Kiekviena prievol kyla i sutarties arba i delikto. Gajus. Institucijos, 3 knyga, 88 paragrafas. 12 Gajus teig, kad contractus indebiti nra sutartin prievol: sed haec species obligationis non videtur ex contractu consistere (taiau i prievols ris vyksta ne i sutarties). Gajaus institucijos, 3 knyga, 91 paragrafas. 13 Sequens diuisio in quattuor species diducitur: aut enim ex contractu sunt aut quasi ex contractu aut ex maleficio aut quasi ex maleficio (kitas skirstymas yra keturias ris: i sutari, i kvazisutari, i delikt, i kvazidelikt). Justinianas. Institucijos, 3 knyga, XIII skyrius, 2 paragrafas. 14 Mikelnas V. Prievoli teis, p. 60.
11
19
visikai paprasta, kartais sunku, todl tinkamas prievoli pagrind supratimas teisininkui turi ir didel praktin reikm. Sandoriai. Prievoli atsiradimo pagrindas gali bti tiek vienaaliai, tiek dvialiai arba daugiaaliai sandoriai (sutartys). Sutartys yra vienas i plaiausiai paplitusi prievoli atsiradimo pagrind. Jos yra neatskiriama kiekvieno asmens gyvenimo dalis. mons, mons, staigos ir kiti asmenys reiau arba daniau tampa prievolini santyki dalyviais pirkdami pirkinius parduotuvse, parduodami prekes, nuomodami turt, remontuodami automobilius ir pan. Kai prievols atsiradimas siejamas su sutarties sudarymu, paprastai tai lengva nustatyti. Sutartimi alys gyja teises ir prisiima pareigas, kurios sudaro prievols turin. Sudtingiau yra, kai kalbama apie prievoles, atsirandanias vienaali sandori pagrindu. Teisinje literatroje tokiais atvejais paprastai pateikiami testamento, galiojimo, kit vienaali sandori pavyzdiai. Taiau reikia paymti, kad pats savaime vienaalis sandoris ne visuomet sukuria prievol, kuri, kaip ir bet kuris kitas teisinis santykis, turi sieti maiausiai du asmenis. Todl, pavyzdiui, testamento pagrindu neatsiras prievolinis santykis, jeigu testamentinis pdinis nepriims palikimo. Taiau prims palikim testamentinis pdinis, pavyzdiui, gali bti pareigotas vykdyti koki nors prievol kito asmens naudai (CK 5.23 str.). Deliktai. Plaija prasme deliktu yra laikomas neteistas veiksmas. Taiau toks apibrimas bt per platus apibdinant delikt kaip prievols atsiradimo pagrind Lietuvos teisje. Tradicikai deliktas suprantamas siauriau kaip neteistas asmens veiksmas, kurio pagrindu atsiranda prievol tarp asmen, iki tol nesusijusi teisiniu santykiu. Prievols, kuri atsiradimo pagrindas yra deliktas, dar vadinamos deliktinmis prievolmis. Kartais deliktas gali bti susijs ir su sutartiniais santykiais. Todl CK 6.245 straipsnio 4 dalyje deliktin atsakomyb apibriama kaip turtin prievol, atsirandanti dl alos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, iskyrus atvejus, kai statymai nustato, kad deliktin atsakomyb atsiranda ir dl alos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pavyzdiui, automobilio vairuotojui, eismo nelaims metu sualojusiam psij, kyla pareiga atlyginti padaryt al. Aiku, kad iki eismo nelaims nukentjusiojo su vairuotoju nesiejo jokie sutartiniai santykiai. iek tiek kitaip yra, kai ala padaroma, pavyzdiui, autobuso keleiviui, kuris yra veamas pagal keleivio veimo sutart (CK 6.809 str.). Nors tokiu atveju nukentjusj keleiv su veju, dl kurio kalts vyko eismo nelaim, 20
sieja sutartiniai santykiai, vejo atsakomyb dl keleivio asmeniui padarytos alos yra deliktin ir nustatoma pagal 6.2636.291 straipsni taisykles (CK 6.823 str.). Kvazisutartys. Tradicikai dar nuo Senovs Romos laik prie kvazisutartini (lot. quasi tarytum) prievoli priskiriami kito asmens reikal tvarkymas be pavedimo, nepagrstas praturtjimas arba turto gijimas be pagrindo. Joms bdingi ie poymiai: 1) prievolinis santykis ali valia nesuderintas; 2) prievols atsiradimo pagrindu esantis veiksmas yra teistas. Kadangi kvazisutartiniai santykiai atsiranda be suderintos ali valios, tai ioms prievolms negali bti taikomi formos reikalavimai. Pavyzdiui, kito asmens reikalus tvarkaniam asmeniui utenka atlikti tokio tvarkymo turin sudaranius veiksmus ir ie veiksmai, papildomai niekaip neforminti, taps pagrindu prievolei atsirasti. Nors kito asmens reikal tvarkymas be pavedimo ir nepagrstas praturtjimas arba turto gijimas nra sutartins prievols, joms taikytina vienaali ir dviali prievoli klasifikacija. Pavyzdiui, kito asmens reikal tvarkymas be pavedimo yra dvial prievol. Taip yra todl, kad abi ios prievols alys gali turti ir teises, ir pareigas. Asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, turi pareig juos tvarkyti taip, kad tai atitikt asmens, kurio reikalai tvarkomi, interesus (CK 6.299 str. 1 d.). Tuo tarpu asmuo, kurio reikalai buvo tvarkomi, turi sumokti atlyginim, jeigu reikal tvarkymas dav jam teigiam rezultat (CK 6.233 str. 4 d.). Nepagrsto praturtjimo arba turto gijimo prievol yra vienaal, nes pareig grinti tai, k gijo be pagrindo, turi tik viena i ali. Prie kvazisutari taip pat priskiriami loimas ir laybos15. statymai. io prievoli atsiradimo pagrindo iskyrimas teisinje literatroje lm teiss mokslinink diskusijas. I ties, jeigu statymas pripasta prievols privalomum, tai galbt galima teigti, kad prievol visuomet atsiranda i statymo? statymas, kaip savarankikas prievols atsiradimo pagrindas, iskiriamas tais atvejais, kai prievol statymas nustato be kokio nors asmens sikiimo. Tiesiog statymas nustato juridini fakt sudt, kuriai esant tam tikri asmenys gyja tam tikras tarpusavio teises ir pareigas16. Pavyzdiui, tvai privalo ilaikyti savo nepilnameius vaikus (CK 3.192
15 16
Mikelnas V. Prievoli teis, p. 63. Ten pat, p. 63.
21
str.), vaikai turi ilaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tvus (CK 3.205 str.) ir pan.
1. Kokie prievoli atsiradimo pagrindai yra plaiausiai paplit? 2. Kokie prievoli atsiradimo pagrindai nurodomi teisinje literatroje? 3. Kokias prievoli atsiradimo pagrind grupes iskiria CK? 4. Kas yra vadinama deliktu? 5. Prie koki pagrind grupi priskiriamas kito asmens reikal tvarkymas? 6. Kokie vienaalio sandorio, kaip prievols atsiradimo pagrindo, ypatumai? 7. Kokie statymo, kaip prievols atsiradimo pagrindo, ypatumai?
22
4 skirsnis. PRIEVOLI RYS

Prievoli suskirstymas atskiras grupes padeda ilaikyti darni j sistem, iskirti specifinius, tik tam tikrai grupei bdingus poymius. Prievols gali bti skirstomos pagal turin, atsiradimo pagrindus, dalyk ir kt. Tokia prievoli klasifikacija gyja ne tik teorin, bet ir praktin reikm. Pagrindins prievoli rys tvirtintos CK etosios knygos II skyriuje. Pagal dalyko dalum prievols skirstomos dalomsias ir nedalomsias. iai klasifikacijai turi reikms ne tik prievols dalyko savybs tai, kad jis pagal savo prigimt yra nedalus, taiau ir statymas arba ali susitarimas. Dalomosiomis yra laikomos visos prievols, iskyrus statym numatytus atvejus, taip pat kai dl prievols dalyko prigimties prievol yra nedaloma nei fizine, nei abstrakia prasme (CK 6.24 str.). Pavyzdiui, daikt pirkimopardavimo sutartis isimoktinai (CK 6.411 str.) ir kt. Nedalomosiomis yra laikomos prievols, kuri dalykas dl savo prigimties yra nedalus, arba jeigu prievols alys susitar dl tokio jos vykdymo bdo, kuriuo vykdyti prievol dalimis nemanoma (CK 6.25 str.). Pagal dalyko apibrtum prievols skirstomos : a) konkreisias; b) alternatyvisias; c) fakultatyvisias. Konkreioji yra tokia prievol, kurios dalykas yra konkretus veiksmas. Pavyzdiui, grinti pasiskolint pinig sum. Alternatyvioji yra tokia prievol, kai skolininkas turi atlikti vien i dviej arba i daugiau skirting veiksm savo, kreditoriaus ar treiojo asmens pasirinkimu. Pavyzdiui, kreditavimo sutartimi alys susitaria, kad kreditas gali bti grintas litais, eurais arba JAV doleriais pagal nustatyt kurs. Fakultatyvija laikoma prievol, jeigu ji turi tik vien pagrindin dalyk. Taiau jei prievols negalima vykdyti pagrindiniu bdu, j galima vykdyti ir kitu pagrindiniam vykdymo bdui neprietaraujaniu bdu. Pavyzdiui, paskolos sutartimi ilgam terminui skolininkui buvo perduota tam tikra lit suma. alys susitar, kad paskola turi bti grinta litais, taiau jeigu to padaryti bus nemanoma dl to, kad Lietuvai stojus Europos Sjung litas bus iimtas i apyvar23
tos, paskola bus grinta eurais. Alternatyvij ir fakultatyvini prievoli ypatumai reglamentuojami CK 6.266.29 straipsniuose. Prievols taip pat gali bti neterminuotos ir terminuotos. Neterminuotos prievols yra tokios, kuri pabaiga arba vykdymas j atsiradimo momentu nra siejamas su kokiu nors terminu. Neterminuot prievoli vykdymo ypatumus nustato CK 6.53 straipsnis. Terminuot prievoli pabaiga arba vykdymas priklauso nuo tam tikro termino. Terminas gali bti nurodomas kalendorine data, metais, mnesiais, savaitmis, dienomis, valandomis arba vykiu. Terminuotos prievols taip pat skirstomos : a) atidedamojo termino prievoles; b) naikinamojo termino prievoles. Atidedamojo termino prievole yra laikoma egzistuojanti prievol, kuri nevykdytina tol, kol nesujo tam tikras terminas arba nebuvo tam tikros aplinkybs. Naikinamojo termino prievole yra laikoma prievol, kurios trukm apibria statymai arba ali susitarimai ir kuri baigiasi iam terminui sujus. Terminuot prievoli ypatumai reglamentuojami CK 6.336.35 straipsniuose. Teisikai reikmingas yra pinigini prievoli iskyrimas (CK 6.36 ir 6.37 str.). Pavyzdiui, praleids pinigins prievols vykdymo termin skolininkas privalo mokti u termino praleidim sutari arba statym nustatytas palkanas (CK 6.261 str.). Piniginmis yra laikomos prievols, kuri turin sudaro pareiga perduoti pinigus (litus arba usienio valiut). Teisin reikm turi ir kitos prievoli klasifikacijos, kurios CK nra iskiriamos ris, taiau vienaip ar kitaip jame atsispindi joms suteikiama atitinkama teisin reikm. Klasikin klasifikacija yra prievoli skirstymas pagal j dalyk : a) prievoles, kuri dalykas yra k nors duoti (dare); b) prievoles, kuri dalykas yra k nors daryti (facere); c) prievoles, kuri dalykas yra ko nors nedaryti (non facere). i klasifikacija yra reikminga, pavyzdiui, prievols nevykdymo pasekmms (CK 6.60 ir 6.61 str.). Teisikai svarbus ir prievoli skirstymas solidarisias ir subsidiarisias. Solidarija prievole yra vadinama tokia prievol, kurios kreditori ir skolinink reikalavimai bei skolinink ir kreditori pareigos yra solidars. Solidarusis kreditori reikalavimas reikia, kad kiekvienas kreditorius turi teis pareikti skolininkui reikalavim tiek dl visos skolos, tiek ir dl jos dalies (CK 6.18 str. 1 d.). Solidarioji skolinink pareiga reikia, jog kreditorius turi teis reikalauti, kad prievol vykdyt tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris i j skyriumi, be to, tiek j 24
vis, tiek jos dal (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji skolinink pareiga preziumuojama, jeigu prievol susijusi su paslaug teikimu, jungtine veikla arba keli asmen veiksmais padarytos alos atlyginimu. Solidarij prievoli vykdymo ypatumai reglamentuojami CK 6.66.23 straipsniuose. Subsidiarija vadinama prievol, kai vykdyti prievol papildomai su pagrindiniu skolininku yra pareigotas papildomas skolininkas, bet tik t dal, kurios nevykd pagrindinis skolininkas. Pavyzdiui, CK 6.92 straipsnio 1 dalis nustato, kad garanto prievol yra subsidiari ir j riboja garantijoje nustatyta suma. Papildomas subsidiaraus skolininko pareigos pobdis lemia ir kai kuriuos jo atsakomybs ypatumus. Kreditorius neturi teiss reikalauti atlyginti nuostolius i subsidiariai atsakingo skolininko, jeigu savo reikalavim jis gali patenkinti skaitydamas priepriein pagrindinio skolininko reikalavim. Subsidiariai atsakingas skolininkas, prie atlygindamas kreditoriui nuostolius, privalo apie tai spti pagrindin skolinink. Jeigu subsidiariai atsakingam skolininkui pareiktas iekinys dl nuostoli atlyginimo, tai jis turi patraukti dalyvauti byloje ir pagrindin skolinink. Prieingu atveju pagrindinis skolininkas regresiniam subsidiaraus skolininko reikalavimui turi teis pareikti visus atsikirtimus, kuriuos jis bt turjs teis reikti kreditoriui (CK 6.245 str. 6 d.). Pagal tai, kaip teiss ir pareigos yra susijusios su prievols subjektais, prievols skirstomos asmenines ir neasmenines. Asmenine prievole vadinama prievol, kurios kreditorius arba skolininkas gali bti tik tas, o ne bet kuris kitas asmuo. Asmeninmis daniausiai bna prievols, kylanios dl intelektins veiklos rezultat, taip pat prievols, kuri dalykas yra paslaugos, kai reikmingos kreditoriui yra paslaug teikjo profesins kvalifikacijos savybs. Pavyzdiui, asmuo susitaria su dailininku, kad is nutapys jo portret. Neasmenins prievols yra tokios prievols, kuriose skolininko arba kreditoriaus veiksmus gali atlikti bet kuris asmuo. Pavyzdiui, paskol kreditoriui gali grinti ne tik pats skolininkas, bet ir kitas asmuo. Prievols gali bti pagrindins ir papildomos (teisinje literatroje dar vadinamos alutinmis, akcesorinmis). Pagrindin prievol galioja ir be papildomos prievols, tuo tarpu papildoma prievol priklauso nuo pagrindins. Pavyzdiui, laidavimas yra papildoma prievol. Kai baigiasi pagrindin prievol arba ji pripastama negaliojania, baigiasi ir lai25
davimas (CK 6.76 str. 2 d.). Papildomas teises pagrindins prievols likimas itinka ir perleidus reikalavim (CK 6.101 str. 2 d.). Pagal teisi ir pareig pasiskirstym tarp ali prievols skirstomos vienaales ir dviales. Vienaals yra tokios prievols, kuri viena i ali turi tik teises, o kita tik pareigas. Dviali prievoli atveju abi alys turi ir teises, ir pareigas. i prievoli klasifikacija taip pat teisikai reikminga. Dviali prievoli vykdymas turi savo ypatum. Pavyzdiui, 6.58 straipsnio 5 dalis numato, kad teis sustabdyti dvials prievols vykdym baigiasi, kai kita prievols alis pateikia adekvat savo prievols vykdymo utikrinim. Teisinje literatroje pateikiama ir kit klasifikacij. Pavyzdiui, pagal savo turin prievols gali bti skirstomos teigiamo ir neigiamo turinio prievoles. Esant teigiamo turinio prievolms, skolininkas privalo atlikti kreditoriaus naudai tam tikr veiksm arba veiksmus. Esant neigiamo turinio prievolms, skolininkas privalo susilaikyti atlikti tam tikr veiksm arba veiksmus.
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Koki reikm turi prievoli klasifikacija? Ar CK pateikiama prievoli klasifikacija? Kaip prievols skirstomos pagal dalyko dalum? Kaip prievols skirstomos pagal dalyko apibrtum? Kokios prievols vadinamos asmeninmis? Kokia prievoli skirstymo pagrindines ir papildomas reikm? Pagal k prievols skirstomos vienaales ir dviales? Kokios prievols vadinamos teigiamo turinio prievolmis?
26
5 skirsnis. PRIEVOLI VYKDYMAS IR J NEVYKDYMO TEISINS PASEKMS
5.1. Prievoli vykdymo samprata

Prievolje skolininkas privalo atlikti kreditoriaus naudai tam tikr veiksm arba susilaikyti nuo jo, o kreditorius turi teis reikalauti, kad skolininkas savo pareig vykdyt. Kai prievol yra sudtinga, t. y. jos turin sudaro abiej ali teiss ir pareigos, kurios neatskiriamai susijusios ir lemia viena kit, atitinkamus veiksmus atlikti arba susilaikyti nuo j privalo abi alys. Pavyzdiui, pagal pirkimopardavimo sutart pardavjas privalo perduoti sutarties dalyk, o pirkjas turi j priimti ir sumokti nustatyt pinig sum (CK 6.305 str. 1 d.). gyvendindamos savo subjektines teises ir pareigas alys atlieka prievols dalyk sudaranius veiksmus. ie veiksmai yra vadinami prievols vykdymu. Daniausiai prievols vykdymas yra aktyvs asmens veiksmai. Pavyzdiui, paskolos gavjas privalo grinti pasiskolint pinig sum ar ries poymiais apibdintus suvartojamuosius daiktus (CK 6.870 str. 1 d.), asmuo, vieai paadjs sumokti atlyginim, privalo j sumokti asmeniui, atlikusiam veiksm, u kur buvo paadtas atlyginimas (CK 6.945 str. 1 d.), saugotojas turi saugoti kitos alies (davjo) perduot kilnojamj daikt ir grinti j isaugot (CK 6.830 str. 1 d.), rentos moktojas moka rent ar kitaip ilaiko rentos gavj (CK 6.439 str. 1 d.) ir pan. Taiau prievolje skolininkas gali bti pareigotas ir susilaikyti nuo tam tikr veiksm. Pavyzdiui, saugotojas neturi teiss be davjo leidimo naudoti saugom daikt ar leisti juo naudotis kitiems asmenims, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.832 str. 2 d.), kaito turtojas neturi teiss naudotis kilnojamuoju daiktu, kai is jam perduodamas saugoti pagal keitimo sutart, jeigu ko kita nenustato statymas ar sutartis (CK 4.214 str.). Tokiais atvejais prievols vykdymu laikytinas pasyvus pareigoto asmens elgesys neveikimas. 27
Savo prigimtimi skolininko veiksmai vykdant prievol yra valiniai. Atlikdamas juos skolininkas siekia nusimesti tuos teisinius panius, kurie pareigoja atitinkamai elgtis ir taip pasunkina jo bt. Jei is elgesys yra teistas, atitinka statymo arba sutarties reikalavimus, skolininko veiksmai yra juridiniai faktai, su kuriais siejama prievols pabaiga. Todl galima teigti, kad skolininko veiksmai vykdant prievol yra sandoriai. Tokiems veiksmams taikomi bendrieji visiems sandoriams taikomi reikalavimai. Taiau ie reikalavimai nebtinai sutampa su paiai prievolei keliamais reikalavimais. Pavyzdiui, su raytins sutarties vykdymu susij sandoriai gali bti sudaromi odiu, jeigu tai neprietarauja statymams arba sutariai (CK 1.72 str. 2 d.). Veiksmai, kuriuos asmuo turi atlikti vykdydamas prievol, gali bti vairs: daikt perdavimas, paslaug atlikimas, darb rezultato perdavimas, pinig sumokjimas ir t. t. Vis j nemanoma aprayti, todl statymas tvirtina bendro pobdio reikalavimus, kurie yra taikomi vykdant prievoles. ie reikalavimai teisinje literatroje daniausiai vadinami prievoli vykdymo principais. Prievols turi bti vykdomos siningai, protingai ir teisingai. ie principai taikomi kaip bendrieji teiss principai (CK 1.5 str., 6.4 str., 6.38 str.). Prievols taip pat turi bti vykdomos: a) tinkamai (CK 6.38 str. 1 d.); b) ekonomikai (CK 6.38 str. 3 d.); c) bendradarbiaujant (CK 6.38 str. 3 d.). Teisinje literatroje savarankiku principu kartais nurodomas realus prievols vykdymas17. Jo esm ta, kad skolininkas subjektin pareig turi vykdyti natra. Taiau realaus prievols vykdymo iskyrimas savarankik princip vargu ar yra reikmingas, nes tinkamas vykdymas visada yra ir realus vykdymas, taiau ne kiekvienas realus vykdymas bus tinkamas. Pavyzdiui, kai skolininkas vykdo prievol, taiau paeidia jos vykdymo termin. Kartais prievols vykdymas asmeniui yra kartu ir jo profesin veikla. Pavyzdiui, gydytojas teikia medicinos paslaugas pagal asmens sveikatos prieiros paslaug sutart, advokatas teikia teisines konsultacijas pagal teisins pagalbos sutart, turto arba verslo vertintojas nustato preki ar kito turto vert, antstolis vykdo iiekojim pagal sutart su iiekotoju ir pan. Klientai, kurie kreipiasi tokius asmenis, tikisi, kad jie turi speciali ini ir atliks savo darb, kaip dera profesionalams. Todl profesin veikl vykdantys asmenys turi elgtis ypa atidiai ir r17
Civilin teis, p. 418.
28
pestingai. Jiems keliami grietesni atidumo ir rpestingumo, kvalifikacijos standartai. alis, kuriai prievols vykdymas kartu yra ir profesin veikla, turi vykdyti prievol taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.38 str. 2 d.). Kai kuri asmen profesin veikl reglamentuoja j organizacij savivaldos institucij priimti aktai: profesins etikos taisykls, kodeksai ir pan.18 Nors ie aktai daniausiai skiriami atitinkamos profesijos asmens etikos klausimams ir nustato jo santykius su klientais, profesins organizacijos savivaldos institucijomis, kolegomis, taiau jie taip pat gali nustatyti ir tam tikrus reikalavimus, kuri privalo laikytis profesionalas, atlikdamas savo pareig. Pavyzdiui, Advokat profesins etikos kodekso 17 straipsnio 12 punktas nustato, kad advokatas negali priimti pavedimo bylai, kai byla yra sudtinga, ir advokatas suvokia, kad tinkamai atlikti pavedim nesugebs, Turto vertintojo profesins etikos kodekso 3.3 straipsnis nustato, kad turto vertintojas tik tada gali imtis vykdyti usakym, kai turi reikiam ini ir patirties. Nuostatos, kad profesin veikl vykdaniam asmeniui taikomi grietesni reikalavimai, nuosekliai laikomasi ir teism praktikoje19.
Pavyzdiui, Advokat profesins etikos kodeksas, patvirtintas 1999 m. gegus 21 d. Lietuvos Respublikos advokat konferencijoje. Antstoli profesins etikos kodeksas, priimtas 2003 m. kovo 7 d. Antstoli susirinkime ir paskelbtas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandio 1 d. sakymu Nr. 83 // Valstybs inios. 2003. Nr. 341447. Turto vertintojo profesins etikos kodeksas, patvirtintas Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto tarybos 2000 m. rugsjo 14 d. nutarimu Nr. 277 // Valstybs inios. Informaciniai praneimai. 2001. Nr. 23. 19 Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiasis Teismas 2001 m. lapkriio 14 d. nutartyje civilinje byloje L. M. Sandien v. Kauno Raudonojo Kryiaus ligonin, Nr. 3K3 1140/2001, nurod: Darytina ivada, kad pacient ir gydytoj (sveikatos prieiros staig) sieja prievol, kurios turin sudaro gydytojo pareiga utikrinti, kad i prievol bt vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. utikrinant maksimal atidumo, rpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsn. Taigi sprendiant dl gydytoj kalts btina atsakyti klausim, ar tikrai medicinins paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rpestingumo, dmesingumo, atsargumo pastangas. iuo tikslu turi bti remiamasi ne tik teiss akt, reglamentuojani medicinini paslaug teikim, bet ir gydytoj profesins etikos nuostatomis. Kompleksika j analiz patvirtina, kad atidumo, dmesingumo, rpestingumo, atsargumo, kvalifikuotumo stoka, profesins etikos taisykli paeidimas profesins atsakomybs atveju yra tolygu profesionalo kaltei.
18
29
5.2. Tinkamas prievols vykdymas

Tinkamo prievols vykdymo principas tvirtintas CK 6.38 straipsnio 1 dalyje. Jis reikia, kad alies atliekami veiksmai turi tiksliai atitikti prievols slygas pagal subjekt, bd, viet, terminus, jos objektui keliamus kokybs, kiekio, asortimento, komplektikumo reikalavimus bei kitus statym ir sutarties nurodymus. Jeigu ios slygos nra aptartos, prievol turi bti vykdoma laikantis bendrj teiss princip. Visi veiksmai, kuriuos turi atlikti skolininkas, yra reikmingi kreditoriui, todl jie gauna lygiavert vaidmen vertinant, ar prievol vykdyta tinkamai. Tik tuomet, kai atlikti veiksmai (ar neveikimas) tiksliai atitinka teisin prievols turin ali teises ir pareigas, laikoma, kad prievol vykdyta tinkamai. Tinkamai vykdyta prievol bei i ios prievols atsiradusios papildomos teiss ir pareigos pasibaigia (CK 6.123 str.). Tam, kad prievols vykdymas bt ufiksuotas ir alys ivengt galim gin dl to, ar tinkamai buvo vykdyta prievol, primimo fakt svarbu fiksuoti dokumentikai. Fiksavimo tvarka reglamentuojama CK 6.65 straipsnyje. Kreditorius, priimdamas prievols vykdym, privalo duoti skolininkui pakvitavim apie visik arba dalin prievols vykdym, jeigu sutartis nenumato ko kita. Tokio pakvitavimo forma nra nustatyta, taiau dl to, kad prievols vykdymas yra laikomas sandoriu, darytina ivada, jog pakvitavimui turi bti taikomos bendros raytin sandori form reglamentuojanios taisykls (CK 1.73 str.). Tai gali bti, pavyzdiui, kreditoriaus ranka paraytas ratelis, kurio turinys leist padaryti ivad dl prievols vykdymo tinkamumo. Pakvitavimui taip pat prilygsta raas apie prievols vykdym grinamame skolos dokumente (CK 6.65 str. 2 d.). Pakvitavimo turinys turi svarbi reikm, nes i jo galima sprsti, ar skolininkas vykd vis prievol, ar jos dal, ar prievol vykdyta tinkamai, ar ne. Pavyzdiui, pagal paskolos sutart kreditorius metams buvo paskolins 10 000 lit su 6 proc. metinmis palkanomis. Prajus metams skolininkas grino kreditoriui 10 000 lit. Pakvitavime kreditorius nurod, kad skolininkas grino 9400 lit skolos bei 600 lit palkan ir skolininkas prim tokio turinio pakvitavim. Taigi pakvitavimo primimas reikia ir sutikim su jo turiniu, vadinasi, ir likusios 600 lit skolos dalies negrinim su visomis i to iplaukianiomis pasekmmis (pvz., nuo ios sumos skaiiuojamos sutartos palkanos ir pan.). Taiau jeigu kreditorius bt idavs pakvitavim, kad 30
skolininkas grino 10 000 lit skolos, pareikus reikalavim dl palkan, rodinjimo pareiga, kad palkanos nebuvo sumoktos, tekt kreditoriui, nes pakvitavimo dl pagrindins sumos sumokjimo idavimas preziumuoja ir palkan bei kitoki ilaid sumokjimo fakt (CK 6.65 str. 5 d.). Jei skolininkas kreditoriui yra idavs prievolei patvirtinti skolos dokument, tai kreditorius, priimdamas vis prievols vykdym, privalo t dokument skolininkui grinti, o jei tokios galimybs nra, nurodyti tai pakvitavime. Pavyzdiui, priimdamas paskolos grinim, kreditorius turi atiduoti ir paskolos sutarties sudarym patvirtinant dokument. Taiau i taisykl nebus taikoma, jei paskolos sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, kuri po vien turi abi sutarties alys. Tokiu atveju paskolos grinimo faktas gali bti paymtas skolininko egzemplioriuje ir toks raas taps paskolos grinim patvirtinaniu rodymu. Jeigu vykdoma ne visa prievol arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisms gyvendinti (pvz., palkan, netesyb ar pan.), jis turi teis pasilikti skolos dokument, taiau privalo skolininkui duoti pakvitavim. Jei kreditorius atsisako duoti pakvitavim, grinti skolos dokument arba paymti pakvitavime, kad negali io dokumento grinti, skolininkas turi teis sustabdyti prievols vykdym iki jam bus iduotas dokumentas, patvirtinantis prievols vykdym. Tokiu atveju laikoma, kad prievol paeid kreditorius (CK 6.64 str.). Kartais prievol yra tstin, neapsiriboja vienu veiksmu. Tuomet svarbu patvirtinti kiekvien veiksm. Taiau statymas (CK 6.65 str. 4 d.) nustato prezumpcij, jog pakvitavimas apie du paskutinius veiksmus patvirtina, kad atlikti ir ankstesni veiksmai, iskyrus atvejus, kai sutartyje arba pakvitavime numatyta kas kita.
5.3. Prievols vykdymo subjektai

Prievols alys yra kreditorius ir skolininkas. Paprastai ie asmenys yra ir prievols vykdymo subjektai. Taip bna, kai skolininkas asmenikai vykdo prievol kreditoriui. Taiau kartais prievol turi bti vykdyta kitam asmeniui, nes taip ali buvo susitarta arba tai nustato statymas, arba nusprend teismas. Gali bti, kad prievol vykdo ne pats 31
skolininkas, o treiasis asmuo. Tokiais atvejais svarbu nustatyti, ar prievol bus laikoma vykdyta tinkamai, ar ne. Tai priklauso nuo vairi aplinkybi, kurios ir aptariamos iame skyriuje. Prievols vykdymas treiajam asmeniui. I prievols sampratos iplaukia bendroji taisykl: prievol turi bti vykdyta kreditoriui. Taiau tik tokio vykdymo pripainimas tinkamu pasunkint civilin apyvart, o kai kuriais atvejais ir ribot j, todl statymas ipleia asmen, kuriems vykdymas pripastamas tinkamu, rat. Bendrosios tokio vykdymo taisykls idstytos CK 6.446.47 straipsniuose. Teisikai reikmingus veiksmus asmenys gali atlikti ir dalyvaudami asmenikai, ir per savo atstovus. i taisykl taikoma ir vykdant prievol. Kreditorius gali veikti per savo atstov, todl prievol bus laikoma vykdyta tinkamai, kai vykdym priims atstovas (CK 6.44 str. 1 d.). Gali pasitaikyti atvej, kai prievols objektas turi bti perduotas kitam asmeniui, ir toks tiesioginis perdavimas yra kreditoriui naudingesnis arba dl koki nors kit prieasi priimtinesnis. Laikoma, kad prievol vykdyta tinkamai, jeigu ji vykdyta kreditoriaus paskirtam asmeniui (CK 6.44 str. 1 d.). Pavyzdiui, pirkjas ir pardavjas pirkimo pardavimo sutartimi susitar, kad nupirktas prekes pardavjas perduos pirkjo nurodytam vejui, kuris pristatys jas pirkjui. Tokiu atveju bus laikoma, jog pirkimopardavimo sutartis vykdyta tinkamai, jeigu pardavjas prekes perdav, kaip tai ir nustat sutartis, nepaisant to, kad vejas preki pirkjui dl koki nors prieasi (pvz., dl eismo nelaims, kurios metu preks buvo sunaikintos) nepristat. Prievol taip pat laikoma vykdyta tinkamai, kai vykdoma asmeniui, kuris statym arba teismo yra pareigotas priimti prievols vykdym (CK 6.44 str. 1 d.). Taip teismo nutartimi paskirtas neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens turto administratorius (CK 3.245 str. 1 d.) pareigojamas, pavyzdiui, priimti ir tokiam asmeniui priklausanio inuomoto nekilnojamojo turto nuomos mokest. Paprasiausias atsargumas reikalauja, kad vykdydamas prievol treiajam asmeniui skolininkas sitikint, ar is turi teis priimti vykdym. Todl skolininkas gali reikalauti, jog asmuo, kuriam vykdoma prievol, pateikt rodymus, patvirtinanius teis priimti vykdym (galiojim, teismo nutart, asmens dokument ar pan.). Jeigu is asmuo toki rodym nepateikia ir skolininkas turi pakankam ir proting pagrind abejoti, ar asmuo turi teis priimti vykdym, skolininkas turi teis sustabdyti prievols vykdym (CK 6.46 str. 1 d.). 32
Kartais kreditoriui gali bti priimtina, kad prievol vykdoma ne jam, ne jo paskirtam ir ne statymo arba teismo nustatytam asmeniui. Pavyzdiui, skolininkas perduoda skol ne kreditoriui, o asmeniui, kuris kreditoriaus atvilgiu yra kreditorius pagal kit paskolos sutart. Toks vykdymas, nors ir netinkamam asmeniui, maina kreditoriaus sipareigojimus (pasyv), todl yra naudingas ir priimtinas. Bt neteisinga teigti, kad prievol vykdoma netinkamai ir tada, kai kreditorius gauna faktin vykdym ne tiesiogiai i skolininko, o i kito asmens, kuris be jokio pagrindo prim vykdym ir vis perdav kreditoriui. Pavyzdiui, skolininkas, atvyks pas kreditori namus grinti skolos, jo nerado, todl perdav pinigus kartu gyvenaniai kreditoriaus motinai, o i atidav juos sugrusiam namus snui (kreditoriui). Siekdamas sureguliuoti tokius ir panaius santykius statym leidjas CK 6.44 straipsnio 2 dalyje numat io straipsnio 1 dalies iimtis, tinkamu taip pat pripaindamas vykdym asmeniui, neturiniam teiss priimti jos vykdym, jeigu kreditorius patvirtina tok vykdym arba faktikai gauna vis vykdym i to asmens. Kad prievol treiajam asmeniui, kuris neturi teiss priimti vykdymo, vykdyta tinkamai, gali bti pripainta ir dl subjektyvi kriterij. Tokie atvejai reglamentuojami CK 6.45 straipsnyje. Skolininkas atleidiamas nuo prievols vykdymo kreditoriui esant dviej slyg visetui: 1) skolininkas pagrstai ir siningai mano, kad prievol vykdo tikrajam kreditoriui; 2) dl tokios skolininko klaidos yra kaltas kreditorius. Subjektyvus taikom kriterij pobdis lemia ir procesin skolininko rodinjimo pareig. Todl skolininkas atleidiamas nuo prievols tik tuomet, jeigu rodo, kad suklydo siningai. Sprendiant apie tokios padties teisines pasekmes vadovaujamasi taisykle, jog niekas negali praturtti i kito asmens nuostolio. Todl ireikalaujant prievols vykdym i tariamo kreditoriaus taikomos nepagrst praturtjim arba turto gavim reglamentuojanios normos (CK etosios knygos XX skyrius). Treiojo asmens prievols vykdymas. statymas nustato bendr taisykl, kad prievol visikai arba i dalies gali vykdyti treiasis asmuo (CK 6.50 str. 1 d.). Taiau kad treiasis asmuo prievol vykd tinkamai, nebus laikoma, jeigu asmenin skolininko pareig vykdyti prievol nustato ali susitarimas arba tai lemia paios prievols esm (CK 6.50 str. 1 d.). Pavyzdiui, pirkjui nra svarbu, kas perduos pagal pirkimopardavimo 33
sutart gyt daikt pats pardavjas ar kitas asmuo. Tokiu atveju pirkjas suinteresuotas gauti daikt, dl kurio perdavimo susitar, perduodantis asmuo ia neturi reikms. Pardavjas bus asmenikai pareigotas perduoti sutarties objekt tik tuomet, jeigu tokia jo pareiga bus nustatyta sutartimi. Taiau kai kurios prievols pagal savo esm negali bti laikomos tinkamai vykdytos, jeigu jas vykdo kitas asmuo. Paprastai tai prievols, kuri dalyk sudaro veiksmai, reikalaujantys atitinkamos kvalifikacijos. Taip atlygintin paslaug teikjas privalo paslaugas teikti pats, jeigu ko kita nenustato paslaug sutartis (CK 6.717 str. 1 d.). Pavyzdiui, klientas sudaro su advokatu teisins pagalbos sutart, pagal kuri pastarasis sipareigoja pateikti teisin ivad dl kliento rengiamos pasirayti su kitu asmeniu sutarties projekto. Tokiu atveju advokatas privalo ivad pateikti asmenikai, o ne pasitelks kitus asmenis, nebent sutartis nustatyt kitaip. Bendrosios CK 6.50 straipsnyje nustatytos taisykls iimtis gali numatyti ir specialios statymo normos. Pavyzdiui, mokslinio tyrimo darbus vykdytojas privalo atlikti pats (CK 6.708 str. 1 d.), pagal pavedimo sutart galiotinis privalo vykdyti pavedim asmenikai, iskyrus sutartyje nustatytas iimtis bei atvejus, kai statymas leidia pergaliojim (CK 6.760 str. 2 d.). Nors esant prievoliniam santykiui skolinink slegia pareiga vykdyti prievol, jis ne visuomet yra suinteresuotas, kad i prievol u j vykdyt treiasis asmuo. Susiklosius atitinkamai faktinei padiai, nesiningas treiasis asmuo gali bti suinteresuotas vykdyti prievol u skolinink ir taip gijs tiesiogin reikalavimo teis pat skolinink panaudoti j kaip spaudimo priemon siekdamas koki nors tiksl. Kartais toks reikalavimo permimas gali turti ir papildom teisin reikm. Pavyzdiui, nulemti bankroto bylos iklimo iniciatyvos teis ar pan. Skolininkui tokia ir panaios situacijos gali bti nepriimtinos, todl statymas saugo jo interesus numatydamas, kad kreditorius negali priimti prievols vykdymo i treiojo asmens, jeigu skolininkas prane kreditoriui prietaraujs tokiam vykdymui (CK 6.50 str. 2 d.). Taiau kreditorius negali atsisakyti priimti prievols vykdymo net ir gavs skolininko prietaravim, jeigu jis nukreip iekojim skolininko turt ir dl to treiasis asmuo gali netekti tam tikr teisi t turt. Tokiu atveju treiasis asmuo turi teis patenkinti kreditoriaus reikalavim. Tokia pat teis priklauso valdaniam turt asmeniui, jeigu is dl iiekojimo gali prarasti turto valdymo teis (CK 6.51 str.). Pavyz34
diui, nuomininkas, pasikeitus nekilnojamojo daikto savininkui, gali prarasti teises daikt, jeigu nuomos sutartis dl koki nors prieasi nebuvo registruota (CK 6.494 str. 1 d.). Tokiu atveju jis gali bti suinteresuotas vykdyti prievol, pavyzdiui, sumokti skol u nuomotoj, o vliau skaityti savo regresin reikalavim nuomotojo nuomos mokesio reikalavim ir taip isaugoti daikto nuomos teis. Treiasis asmuo, kaip ir skolininkas, gali vykdyti prievol ne tik tiesiogiai kreditoriui, taiau taip pat mokdamas pinigus notaro, banko ar kitos kredito staigos depozitin sskait (CK 6.56 str.) arba skaitydamas prieprieinius reikalavimus (CK 6.1306.140 str.). Treiasis asmuo, vykds u skolinink prievol, gyja regreso teis reikalauti i skolininko.
5.4. Prievols vykdymo objektas

Prievols vykdymo objektu yra laikoma ta vertyb, kuri kreditorius gauna skolininkui vykdius prievol. Daniausiai prievols vykdymo objektas yra daiktai ir pinigai, taiau gali bti ir intelektins veiklos rezultatai, paslaugos (veiksmai) bei kiti civilini teisi objektai (CK 1.97 str.). Objektui keliami reikalavimai nustatomi ali susitarimu, o kai tokio susitarimo nra remiantis statymais arba bendraisiais teiss principais. ie reikalavimai gali bti susij su prievols objekto kokybe, kiekiu, asortimentu ir kt. Prievols vykdymo kokyb. Reikalavimas, kad prievol bt vykdyta tinkamai, taikomas visoms prievolms tai kreditoriaus reikalavimai dl atliekam darb arba paslaug, perduodam daikt, intelektins veiklos rezultat kokybs ir pan. Tinkamas prievols vykdymas reikia, kad prievols dalykas atitikt kokybs reikalavimus, kurie yra nustatyti normini teiss akt arba sutarties. Vertinant prievols kokyb, kuri nra sureguliuota nei norminiais teiss aktais, nei sutartimi, remiamasi bendraisiais teiss principais. Kokybs reikalavimai paprastai nustatomi vadovaujantis vairiais techniniais reglamentais, higienos normomis, standartais, taisyklmis ir pan. Vieni i j, pavyzdiui, techniniai reglamentai, higienos normos, taisykls turi teiss normos gali ir yra privalomi net ir nesant nuorodos 35
juos20. Kiti, pavyzdiui, standartai, taikomi savanorikai, iskyrus atvejus, kai teiss aktuose pateikta iskirtin nuoroda standartus (Standartizacijos statymo21 7 str. 1 d.). Taiau civilin apyvarta yra nuolat besipltojanti, jos objektais tampa vis nauji ir nauji daiktai, paslaugos, darbai, intelektins veiklos rezultatai ir kt., todl nemanoma reglamentuoti ir numatyti vis prievoli kokybini charakteristik. Dl ios prieasties statym leidjas pasirenka ir prieing teisinio reglamentavimo metod nustatydamas, kada yra laikoma, jog prievol bus vykdyta netinkamai. Taip CK 6.294 straipsnyje pateikiama produkt ir paslaug netinkamos kokybs samprata. Pagal i norm produktas (paslaugos) yra prastos kokybs, jeigu jis neatitinka saugos reikalavim, kuri protingai gali tiktis vartotojas. iame straipsnyje taip pat nurodomos aplinkybs, kurias turi bti atsivelgiama nustatant, ar produkto (paslaugos) kokyb buvo gera, ar bloga (nurodomos produkto savybs, laikas, kada jis buvo pagamintas, ir kt.). Kokybs reikalavimus nustato ne tik teiss aktai jie gali bti reglamentuojami ir ali sutartimi. Pavyzdiui, pirkjas ir pardavjas numat, kad pirkimopardavimo sutarties objektas bus audini atraios. Daniausiai btent sutartiniuose santykiuose kokybs reikalavimai yra labai reikmingi. Todl skolininko pareiga gerai atlikti prievol tinkamai paymima vairiuose tarptautiniuose ir vidaus aktuose. Pavyzdiui, UNIDROIT Tarptautini komercini sutari princip 5.6 straipsnis nustato, kad jeigu sutarties dalyko kokyb nei sutartyje, nei statymuose nra nustatyta, sutarties alis turi vykdyti sutart atsivelgdama konkreias aplinkybes: sutarties vykdymo kokyb turi bti protinga ir ne blogesn u vidutin. Tokia pat taisykl pateikiama ir CK 6.197 straipsnyje. CK 6.41 straipsnyje nustatyti bendrieji prievols, kai jos dalykas yra pareiga perduoti daikt, kokybs reikalavimai. Kai prievols dalykas yra
20 Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos kio ministro 2001 m. kovo 28 d. sakymu Nr. 110 patvirtinti trys duj cilindr reglamentai // Valstybs inios. 2001. Nr. 471638; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 5 d. sakymu Nr. V64 patvirtinta higienos norma HN 71:2003 Soliariumai. rengimas ir eksploatavimas // Valstybs inios. 2003. Nr. 21918; Lietuvos Respublikos valdymo reform ir savivaldybi reikal ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. spalio 13 d. sakymu Nr. 63/578 patvirtintos Specialaus apgyvendinimo paslaug teikimo taisykls // Valstybs inios. 1998. Nr. 922565 ir kt. 21 Valstybs inios. 2000. Nr. 35972.
36
pareiga perduoti pagal ries poymius apibdint daikt, skolininkas turi perduoti tokios pat ries, bet ne prastesns kokybs u vidutin toki daikt kokyb daikt, jeigu statymai arba sutartis nenumato ko kita. Kai prievols dalykas yra pareiga perduoti individualiais poymiais apibdint daikt, skolininkas atsako u bet kok to daikto kokybs pablogjim dl skolininko kalts. Jei prievols dalyk sudarantys veiksmai yra tstiniai, asmuo privalo nebloginti kokybs per vis laik, kol jie atliekami. Pavyzdiui, gydytojo pareiga yra ne tik gerai atlikti operacij, taiau ir rpintis pacientu pooperaciniu laikotarpiu, net ir ivykus i ligonins22. Tinkamas prievols vykdymas nebtinai turi reikti tinkamos kokybs prievols objekt. alys sutartimi gali nustatyti, kad prievols objektas bus btent neatitinkantis kokybs reikalavim daiktas. Pavyzdiui, pirkjas perka i gamintojo nestandartin (blogos kokybs) prek, kuri po to sutaiso taip, kad ji atitikt visus kokybs reikalavimus, ir parduoda jau kitam pirkjui. Tokioje prievolje tinkamu vykdymu bus laikomas btent netinkamos kokybs preks perdavimas, nes taip buvo susitarta sutartyje. Prievols vykdymo kiekis. Reikalavimas dl prievols vykdymo kiekio tai reikalavimas, kad skolininkas vykdyt vis prievol. Sutartinje prievolje jos objekto kiekis gali bti ireiktas svorio, kiekio, trio ar kitais matais arba pinigais. Paprastai susitarimas dl kiekio yra esmin sutarties slyga. Pavyzdiui, jeigu i pirkimopardavimo sutarties turinio ir j aikinant nemanoma nustatyti perduotin daikt kiekio, laikoma, kad sutartis nesudaryta (CK 6.329 str. 2 d.). Jeigu skolininkas vykdo ne vis prievol, laikyti, jog prievol vykdyta tinkamai, negalima. Taiau galimi atvejai, kai nepaisant kreditoriaus valios prievol baigiasi anksiau dl to, kad buvo skaityti prieprieiniai vienariai reikalavimai (CK 6.130 str.), kai nemanoma jos vykdyti dl nenugalimos jgos, u kuri skolininkas neatsako (CK
Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiasis Teismas civilinje byloje L. M. Sandien v. Kauno Raudonojo Kryiaus ligonin, Nr. 3K31140/2001 pareik: prievol, atsiradusi tarp gydytojo (sveikatos prieiros staigos) ir paciento, baigiasi tik baigus gydymo kurs ir atitinkamai nesibaigia atlikus operacij, jeigu reikalinga pooperacin prieira arba kontrol. Taigi pareiga rpintis pacientu nesibaigia pacientui ivykus i ligonins. Gydytojas privalo domtis paciento bkle ir pooperaciniu laikotarpiu. Kilus pooperacinms komplikacijoms, gydytojas privalo operatyviai ir kvalifikuotai reaguoti paciento skundus.
22
37
6.127 str.), kai mirta skolininkas arba likviduojamas juridinis asmuo (CK 6.128 str.). Prievol gali bti nevykdyta iki galo ir dl kreditoriaus valios. Pavyzdiui, jis gali atleisti skolinink nuo prievols vykdymo (CK 6.129 str.). Jeigu dl pasikeitusi aplinkybi vykdyti prievol vienai aliai tampa sunkiau negu kitai aliai, nutraukti jos vykdym gali ir teismas (CK 6.204 str.). Jei skolininkas yra sipareigojs perduoti individualiais poymiais apibdinam daikt, jis turi bti perduotas visas. statymas nustato skolininko pareig saugoti t daikt iki jo perdavimo, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.43 str.). Kiti prievols objektui keliami reikalavimai. Kokyb bei kiekis nra vieninteliai prievols objektui keliami reikalavimai. Komplektikumas taip pat yra ta kategorija, kuri vairiose prievolse turi bti atsivelgiama vertinant, ar prievol vykdyta tinkamai. Komplektikumu yra laikoma visuma daikt, kurie pagal sutart arba statym yra laikomi sudtinmis prievols vykdymo objekto dalimis arba kurie dl savo savybi turi bti naudojami kartu. Pavyzdiui, elektrinis prietaisas negali bti naudojamas pagal paskirt, jeigu nebus sukomplektuotas kartu su kitukiniu elektros laidu. Taip pirkimopardavimo sutartimi pardavjas privalo perduoti pirkjui daiktus, kurie atitinka pirkimo pardavimo sutarties slyg, nustatani daikt komplektikum, reikalavimus. Jeigu tokie reikalavimai neaptarti, pardavjas privalo perduoti daiktus, sukomplektuotus taip, kad jie atitikt prekybos paproi ir prastai reikiamus reikalavimus (CK 6.339 str.). Vykdant pirkimo pardavimo sutartis reikmingas yra ir asortimentas. Asortimentu yra laikoma preki sudtis pagal r, model, dyd, spalv arba kitus daiktus, apibdinanius poymius. Jeigu sutartis nustato, kad pardavjas privalo perduoti tam tikro asortimento daiktus, tai pardavjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie atitinka ali suderint daikt asortiment. Jeigu nei asortimentas, nei jo nustatymo tvarka nra aptarta, taiau i sutarties turinio ir esms matyti, kad daiktai turi atitikti tam tikr asortiment, tai pardavjas privalo perduoti pirkjui tokio asortimento daiktus, kurie atitikt pardavjui inomus sutarties sudarymo metu pirkjo poreikius, arba turi teis sutarties atsisakyti (CK 6.331 str.).
38
5.5. Prievols vykdymo bdas

Skolininkas turi vykdyti prievol taip, kaip aptarta sutartyje arba statymuose. ios pareigos skolininkas privalo laikytis nepaisydamas prievols vykdymo bdo verts (CK 6.39 str. 1 d.). Pavyzdiui, pagal rangos sutart sipareigojs sumokti rangovui u atlikt darb usakovas negali uuot umokjs rangovui atsiskaityti su juo daiktais. Tokiu atveju nesvarbu, ar pasilyti daiktai yra tos paios verts kaip ir sutartas umokestis, ar net didesns. Taiau gali bti atvej, kai kreditoriui toks arba panaus atsiskaitymo bdas yra priimtinas. Todl statymas, pripaindamas sutarties laisvs princip bei gindamas kreditoriaus interesus, nustato bendr taisykl, kad prievol laikoma vykdyta, jeigu kreditorius sutiko, jog prievol bus vykdyta kitokiu bdu (CK 6.39 str. 2 d.). Jeigu skolininkas atlieka ne t veiksm, kuris sudaro prievols dalyk, arba jo neatlieka, ir dl to kreditorius nesutinka, prievol negali bti laikoma tinkamai vykdyta, o tarp ali atsiranda kitas civilins teisins atsakomybs santykis. Prievols vykdymo bdo pakeitimo negalima tapatinti su vienos prievols pakeitimu kita (novacija) tai pirmj daro pasibaigusi (CK 6.141 str.). Pirmuoju atveju prievols bdo pakeitimas lemia prievols pabaig, taiau nauja prievol neatsiranda. Tuo tarpu novacijos atveju tarp ali atsiranda nauja prievol. Pavyzdiui, asmuo buvo skolingas kreditoriui tam tikr pinig sum, taiau abi alys susitar, kad skolininkas skolos negrins u j jis atliks remonto darbus. Taip pakeitus prievol perduoti pinigus prievole atlikti tam tikr darb vietoje paskolinio santykio tarp ali atsirado rangos teisinis santykis. Sudtingo turinio prievolse prieprieines pareigas skolininkas ir kreditorius turi vykdyti tuo paiu metu, jeigu statymai, sutartis ar prievols esm nenumato ko kita. Pavyzdiui, pirkjas turi sumokti pinigus, o pardavjas perduoti daikt. Taiau pirkimopardavimo sutartimi alys gali susitarti, kad daiktas bus perduotas anksiau, o pinigai sumokti po keli dien, arba alys gali sutartimi nustatyti kit prieprieini pareig vykdymo tvark. Prievol turi bti vykdyta i karto. Kreditorius turi teis nepriimti prievols, jei i vykdyta dalimis (CK 6.40 str. 1 d.). ia teise kreditorius gali pasinaudoti net ir tuomet, kai prievols objektas yra dalus. i taisykl pagrsta tuo, kad priimti prievol dalimis kreditoriui gali bti nenaudinga, sunku ir nepriimtina. Pavyzdiui, usakovui, primusiam pa39
gal rangos sutart statomo statinio dal, tenka ir tos dalies atsitiktinio uvimo rizika, jeigu tai vyko ne dl rangovo kalts (CK 6.694 str. 3 d.), ir pan. Taiau gali bti, kad dalimis vykdyt prievol kreditoriui apsimoka priimti, piniginse prievolse kreditoriui taip sumaja rizika dl galimo visiko prievols nevykdymo tai jam bt nenaudinga. Todl visikai suprantama, kai, pavyzdiui, kreditorius grinam paskol priima dalimis. Kreditoriaus teis atsisakyti priimti dalimis vykdyt prievol gali bti apribota jo ir skolininko sutartimi arba statymu. Pavyzdiui, vekselio turtojas negali atsisakyti priimti vekselio sumos dalies mokos (sakomj ir paprastj vekseli statymo 41 str. 2 d.)23. Jeigu tarp ali yra kils ginas dl dalies prievols, kreditorius privalo priimti t prievols dal, kuri yra neginijama (CK 6.40 str. 2 d.). Pavyzdiui, tarp kredito sutarties ali kyla ginas dl to, kiek palkan skolininkas yra sumokjs. Tokiu atveju kreditorius negali atsisakyti priimti nustatytais terminais grinam kredit arba jo dal (ir atitinkamai skaiiuoti nuo jo palkanas) motyvuodamas tuo, kad nepriims grinamo kredito tol, kol skolininkas nesutiks su jo paskaiiuotomis palkanomis.
5.6. Prievols vykdymo vieta

Prievols vykdymo vieta yra laikoma ta vieta, kurioje turi bti atlikti veiksmai pagal prievol. Nors slyga dl prievols vykdymo vietos nra esmin, j nustatyti svarbu dl vairi prieasi. Prievols vykdymo vieta gali turti takos ilaid pasiskirstymui tarp ali, lemti, kurios valstybs teis turi bti taikoma, ir pan. Prievols vykdymo vieta gali bti nurodyta sutartyje, statymuose arba j gali lemti prievols esm. Yra prievoli, kai sutartimi btina nustatyti ir tinkamo prievols vykdymo viet. Pavyzdiui, krovinio siuntjas nurodo vejui, kur turi bti pristatytas krovinys, kad j galt priimti gavjas. Usakovas pagal statybos rangos sutart turi nurodyti ir viet, kurioje bus statomas statinys, ir pan. Taiau yra prievoli, kai vietos nebtina nurodyti, nes jos atsivelgiant j esm kitoje vietoje ir negali bti vykdytos. Pavyzdiui, atlikti tam tikrus darbus pagal subrangos sutart subrangovas gali tik tame pastate, kur stato rangovas, ir
23
Valstybs inios. 1999. Nr. 30851.
40
pan., prievols vykdymo viet gali nustatyti ir statymas. CK 6.318 straipsnis reglamentuoja pagal pirkimopardavimo sutart parduot daikt perdavim, kai pardavjas nepareigotas perduoti daikt konkreioje vietoje. Jei prievols vykdymo vieta nenumatyta nei sutartyje, nei statyme, nei apie j galima sprsti i prievols esms, taikomos CK 6.52 straipsnio 2 dalies taisykls. Jos nustatytos atsivelgiant tai, kas sudaro vykdytinos prievols dalyk. Jeigu prievols dalykas yra pagal individualius poymius apibdinto daikto perdavimas, tai toks daiktas turi bti perduotas daikto buvimo vietoje prievols atsiradimo momentu. Pavyzdiui, pirkjas apirjo automobil automobili salone, sudar sutart ir po keli dien sumokjo pinigus. Tokiu atveju pardavjas privalo perduoti nupirkt automobil pardavimo vietoje. Nekilnojamasis daiktas turi bti perduodamas jo buvimo vietoje. Jei skolininkas yra sipareigojs perduoti pagal ries poymius apibdint daikt, daikt jis privalo perduoti savo gyvenamojoje arba verslo vietoje. Pinigin prievol skolininkas turi vykdyti kreditoriaus gyvenamojoje arba verslo vietoje i karto, kai tik baigiasi prievols vykdymo terminas. Jeigu kreditoriaus gyvenamoji arba verslo vieta atsiradus prievolei pasikeit ir dl to skolininkas, vykdydamas prievol, turjo papildom ilaid, kreditorius privalo skolininkui ias ilaidas atlyginti. Kreditoriaus reikalavimu pinigin prievol gali bti vykdyta ir kitoje valstybs, kurioje yra kreditoriaus gyvenamoji arba verslo vieta mokjimo metu, ar valstybs, kurioje buvo kreditoriaus gyvenamoji vieta prievols atsiradimo momentu, teritorijoje. Taiau jeigu toks kreditoriaus reikalavimas i esms pasunkint skolininko padt, skolininkas gali atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavim ir vykdyti prievol kreditoriaus gyvenamojoje arba verslo vietoje prievols atsiradimo momentu (6.52 str. 2 d. 5 p.). Visos kitos prievols turi bti vykdytos skolininko gyvenamojoje arba verslo vietoje prievols vykdymo termino sujimo momentu (6.52 str. 2 d. 5 p.). Kai kuri prievoli vykdymo viet gali nulemti j specifins savybs. Pavyzdiui, krovinio veimo geleinkelio transportu idavimo vieta gali bti tik geleinkelio stotis, krovinio gabenimo jros transportu uostas ir pan. 41
5.7. Prievols vykdymo terminai

Prievols turi bti vykdomos ne tik nustatytoje vietoje, bet ir laikantis nustatyt termin. Prievols vykdymo terminas yra tam tikras laikas, kai prievol turi bti vykdyta. is laikas paprastai tapatinamas ne su tam tikru momentu, o su laiko tarpu, per kur prievol turi bti vykdyta. I ties bt sunku vykdyti prievol tam tikru sekundi, minui, valand, o kartais ir dien tikslumu. Pagal tai, ar vykdymo terminas yra nustatytas, prievols gali bti skirstomos terminuotas ir neterminuotas prievoles. Pastarosios savo ruotu gali bti skirstomos prievoles, kuri vykdymo terminas nenustatytas, ir prievoles, kuri vykdymo terminas apibrtas reikalavimo j vykdyti momentu. Terminas gali bti apibriamas kalendorine data, tam tikru laikotarpiu, vykiu, kai prievol turi bti vykdyta, ar pan. Terminas gali bti nustatytas apibriant ne tik prievols vykdymo pabaig, bet ir jos pradi. Danai prievols pradedamos vykdyti sigaliojus prievolei, taiau jis gali prasidti ir prajus tam tikram laikui po jos sigaliojimo. Taigi prievols vykdymo termin galima apibrti kaip moment arba laikotarp, per kur skolininkas turi atlikti prievols dalyk sudaranius veiksmus. Terminas gali bti nustatytas statymu, sutartimi arba teismo sprendimu. Taip statymas (CK 6.357 str. 9 d.) numato, kad pirkjui atsisakius vartojimo pirkimopardavimo sutarties, sudarytos ne prekybai skirtose patalpose, pardavjas, gavs praneim apie nutraukim, per penkiolika dien privalo atsiimti pirkjo grint daikt ir grinti pirkjui u daikt sumokt pinig sum. statymas gali numatyti, kad skolininkas turi teis vykdyti prievol anksiau nustatyto termino. Pavyzdiui, vartojimo kredito gavjas turi teis kredit grinti nesibaigus jo grinimo laikui sumokdamas iki kredito grinimo dienos priskaiiuotas palkanas ir kitus mokesius (CK 6.888 str. 2 d.). Jeigu prievols vykdymo terminas nenustatytas arba apibrtas reikalavimo j vykdyti momentu, tai kreditorius turi teis bet kada pareikalauti j vykdyti, o skolininkas turi teis bet kada j vykdyti. Prievol skolininkas privalo vykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kuri kreditorius pareikalavo j vykdyti. is terminas netaikomas, jeigu pagal statymus arba sutarties esm aikus kitas prievols vykdymo terminas. Tokiais atvejais prievols vykdymo terminas turi bti protin42
gas ir sudaryti slygas skolininkui tinkamai vykdyti prievol. Jeigu prievols prigimtis, jos vykdymo bdas arba vykdymo vieta reikalauja tam tikro termino, tokios prievols vykdymo termin gali nustatyti teismas vienos i ali reikalavimu. CK 6.53 straipsnio 3 dalis nustato bendr taisykl, kad skolininkas turi teis vykdyti prievol prie termin, jeigu to nedraudia statymai, sutartis arba jeigu prievols vykdymas prie termin neprietarauja jos esmei.
5.8. Prievols ali bendradarbiavimas

ali bendradarbiavimas (kooperavimasis) tai j veiksmai padedant viena kitai gyvendinti subjektines teises ir vykdyti pareigas. ie veiksmai gali bti neaptarti ali susitarimu ir nenumatyti prievols atsiradimo momentu, taiau tampa btini dl to, kad prievol bt vykdoma ilaikant tiek kreditoriaus, tiek skolininko interes pusiausvyr. ali pareiga bendradarbiauti vykdant prievol tvirtinta CK 6.38 straipsnio 3 dalyje. Tai bendro pobdio reikalavimas. Pripaindamas ypating ali bendradarbiavimo reikm atskirose prievolse statym leidjas danai papildomai j pabria bei nustato ir ios pareigos nevykdymo pasekmes: kreditorius laikomas paeidusiu prievol, jeigu skolininkas negali vykdyti prievols dl per mao kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku (CK 6.64 str. 1 d. 1 p.); pirkjas privalo sumokti daikto kain pardavjui, jeigu daiktas, kur pardavjas privaljo perduoti pagal sutart, taiau neperdav pirkjui dl to, kad pastarasis per maai bendradarbiavo su pardavju, uvo arba sugedo (CK 6.320 str. 4 d.); sutarties vykdymo metu bendradarbiauti privalo statybos rangos sutarties alys (CK 6.691 str. 1 d.); pacientas kiek stengdamas turi suteikti asmens sveikatos prieiros paslaug teikjui informacijos ir pagalbos, kuri pagrstai reikalinga norint vykdyti sutart (CK 6.731 str.); galiotojas privalo bendradarbiauti su galiotiniu, kai is vykdo pavedim (CK 6.761 str.), ir kt. Prievols ali bendradarbiavimo pareiga paymima ir tarptautiniuose aktuose. Pavyzdiui, UNIDROIT Tarptautini komercini sutari princip 5.3 straipsnyje nustatyta: Kiekviena alis turi viena su kita bendradarbiauti vykdydamos sutart, kai tokio bendradarbiavimo galima protingai tiktis. 43
Bendradarbiavimo principas danai pabriamas ir teism praktikoje. Jis aikinamas kaip ali pareiga praneti kitai aliai apie gyvenamosios vietos, galioto asmens, sskait pakeitim, atstovo galiojimo pabaig ar panaikinim, apie ketinim atsisakyti sutarties, laiku reaguoti kitos alies praneimus, keistis informacija, btina tam, kad prievol bt vykdoma tinkamai, informuoti viena kit apie papildomas, sutartyje aikiai neireiktas slygas, susijusias su sutarties vykdymu, ir pan.24
5.9. Prievols vykdymo ekonomikumas

Bendra ali pareiga vykdyti prievol kuo ekonomikiau nustatyta CK 6.38 straipsnio 3 dalyje, taip pat 6.200 straipsnio 3 dalyje. Ekonomikumo principas reikia, kad prievols alys privalo pasirinkti tok vykdymo bd, kuris ekonominiu poiriu bt racionaliausias ir pareikalaut maiausi ilaid. Reikalavimas prievol vykdyti kuo ekonomikiau konkretizuojamas specialiose normose. Pavyzdiui, rangovas atsako u netinkam mediagos sunaudojim, jeigu darbas atliekamas i usakovo arba i dalies i usakovo mediagos (CK 6.648 str. 3 d.). Laikydamasi ekonomikumo principo alis neturi paeisti kitos alies interes. Tokiu atveju prievol turi bti vykdoma ne tik ekonomikai, bet ir tinkamai, protingai, prieingu atveju pernelyg ekonomikai veikusiai aliai tenka kompensuoti dl to patirtus kitos alies praradimus. Pavyzdiui, kai rangovo faktins ilaidos yra maesns negu buvo numatyta nustatant atliekam darb kain, rangovui ilieka teis gauti atlyginim, numatyt rangos sutartyje, jeigu usakovas nerodo, kad ekonomija turjo neigiamos takos sutartyje numatytai darbo kokybei (CK 6.654 str.). Ekonomikumo principas apima ne tik skolininko pareig vykdyti prievol kuo ekonomikiau, bet ir kreditoriaus pareig elgtis taip, kad skolininko ilaidos bt kuo maesns. Todl eismo nelaims metu su24 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. birelio 18 d. nutartis civilinje byloje G. erniovait v. E. Medonio individuali paruo mon Beil, Nr. 3K3704/2001, kat. 45.5.; Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. spalio 10 d. nutartis civilinje byloje ilvino Budros individuali mon Skms sistemos v AB Lietuvos telekomas, UAB Lietuvos telekomo verslo sprendimai, Nr. 3K3927/2001, kat. 31.4; 37.6; 37.7; Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. spalio 17 d. nutartis civilinje byloje SPAB Naujamiesio bstas v. V. Martiauskas, Nr. 3K3932/2001, kat. 31.4; 31.5; 37.8. ir kt.
44
gadinto automobilio savininkas suremontuoti automobil gali ne bet kokiomis slygomis, o tomis, kurios yra protingos ir btinos. Ekonomikumo principas reikalauja, kad kreditorius imtsi vis priemoni nuostoliams sumainti. Kartais tokia pareiga nustatoma statymu, pavyzdiui, vykus draudiminiam vykiui, draudjas turi imtis jam prieinam proting priemoni galimai alai sumainti (CK 6.1013 str.). Ekonomikumo principo reikm pripastama ir teism praktikoje25.
5.10. Kiti prievoli vykdymo ypatumai

Skolininkas privalo atlikti prievols dalyk sudaranius veiksmus kreditoriui arba kitam asmeniui, kuris turi teis priimti vykdym pagal susitarim, kreditoriaus nurodym arba statym. Taiau gali bti taip, kad nra asmens, kuris turi priimti vykdym, arba tas asmuo vykdymo nepriima, arba negali priimti dl kit prieasi. Tokiu atveju kai kuri prievoli vykdymo ypatumus nustato statymas (CK 6.56 str.). Skolininkas turi teis vykdyti pinigin prievol ne tiesiogiai kreditoriui, o sumokdamas skol notaro, banko ar kitos kredito staigos depozitin sskait ir toks vykdymas laikomas tinkamu. Taiau ia teise skolininkas gali pasinaudoti tik tuomet, kai: 1) vietoje, kurioje turi bti vykdyta prievol, nra kreditoriaus ar kito priimti prievols vykdym galioto asmens; 2) kreditorius yra neveiksnus ir neturi globjo; 3) kreditorius vengia priimti prievols vykdym; 4) kreditorius neaikus dl to, jog vyksta keli asmen ginas dl teiss priimti prievols vykdym. vykds prievol tokiu bdu skolininkas atleidiamas nuo palkan arba kitoki mok mokjimo ateityje. Taiau palkanos arba kitos sumos, apskaiiuotos nuo pinig sumokjimo depozitin sskait dienos, priklauso kreditoriui, iskyrus atvej, kai skolininkas tokiu bdu vykd prievol siekdamas, kad atitinkam priepriein pareig jam vykdyt ir kreditorius. Tuomet gautos palkanos ir kitokios sumos priklauso skolininkui, kol kreditorius atsiims mok.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. rugsjo 6 d. nutartis civilinje byloje AB aldytuv kis v. V. Vygelio individuali paruo mon Vygis, Nr. 3K3761/2000, kat. 43.
25
45
Sskaitos turtojo bankroto atveju depozitinje sskaitoje esanios pinigins los netraukiamos bankrutuojanio banko arba kitos kredito staigos turt, i kurio tenkinami kreditori reikalavimai. Notaras, bankas arba kita kredito staiga, kurios depozitin sskait sumokti pinigai, per proting termin turi apie tai praneti kreditoriui. depozitin sskait sumoktas sumas skolininkas gali atsiimti tik iki tol, kol kreditorius neprim vykdymo. Jeigu skolininkas atsiima i depozitins sskaitos mok, laikoma, kad jis nevykd prievols. Jeigu pinigai depozitin sskait mokti teismo proceso metu, skolininkas mok gali atsiimti tik teismui leidus. Be to, skolininkas neturi teiss atsiimti mok, jeigu tai paeist treij asmen arba solidarij pareig turini skolinink ar laiduotoj interesus. Jeigu prievols dalykas yra daiktas, o kreditorius atsisako priimti vykdym, skolininkas turi pasilyti kreditoriui priimti vykdyt prievol ir nustatyti termin, kada ji bt priimta. Jeigu per nustatyt termin kreditorius prievols vykdymo nepriima, laikoma, kad jis paeid prievol. iuo atveju skolininkas daikt perduoda saugoti kreditoriaus sskaita. Daikto atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika tokiu atveju pereina kreditoriui. Jeigu daiktas yra greitai gendantis, skolininkas gali j realizuoti, o gaut sum mokti depozitin sskait.
5.11. Prievols nevykdymo teisins pasekms

Justiniano teiginys obligatio est iuris vinculum26 ir iais laikais yra aksioma teisje. Draudiama vienaalikai atsisakyti vykdyti prievol arba vienaalikai pakeisti jos vykdymo slygas, iskyrus statym arba sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). draudim paeidiantys veiksmai arba neveikimas yra pagrindas atsirasti civilinei atsakomybei. Nustatydamas bendr draudim statym leidjas pasilieka teis sau ir prievols alims nustatyti ios taisykls iimtis. Pavyzdiui, CK 6.204 straipsnyje numatyta sutarties alies galimyb kreiptis kit al arba teism pakeisti sutart, jeigu vykdyti sutart jai tampa sudtingiau negu kitai aliai; CK 6.217 straipsnyje numatyta alies galimyb vienaalikai nutraukti sutart, jeigu kita alis sutarties nevykdo arba j vykdo netin26
Prievol yra teisiniai paniai. r.: Justinianas. Institucijos, 3.13.
46
kamai, nes tai yra esminis sutarties paeidimas; CK 6.721 straipsnis nustato kliento teis vienaalikai nutraukti paslaug sutart, nors paslaug teikjas jau pradjo j vykdyti; CK 6.793 straipsnyje numatyta komitento teis bet kada atsisakyti komiso sutarties panaikinant komisionieriui duot pavedim ir t. t. Prievols alys bet kada gali susitarti dl prievols nutraukimo arba jos slyg pakeitimo. Tiesa, i taisykl taip pat turi iimi, kurios pagrstos kita teiss aksioma alys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti arba panaikinti imperatyvij teiss norm galiojimo arba taikymo (CK 6.157 str. 1 d.). Pavyzdiui, CK 3.26 straipsnio 3 dalis numato, kad sutuoktiniai susitarimu negali atsisakyti teisi arba panaikinti pareig, kurios pagal statymus atsiranda kaip santuokos pasekm. Jeigu skolininkas nevykdo prievols, atsiranda teisins pasekms, kurios statymo yra nustatytos atsivelgiant prievols dalyk. Nevykdytos prievols, kurios dalykas yra individualiais poymiais apibdinamo daikto perdavimas, pasekms reglamentuojamos CK 6.60 straipsnyje. Jei skolininkas nevykdo prievols atlikti tam tikr darb, taikomas CK 6.61 straipsnis. Prievols perduoti pagal individualius poymius apibdinam daikt nevykdymo pasekms. Jeigu skolininkas nevykdo prievols perduoti pagal individualius poymius apibdinam daikt kreditoriui nuosavybs ar patikjimo teise arba naudotis, tai kreditorius turi teis reikalauti, kad skolininkas daikt perduot (CK 6.60 str. 1 d.). i norma turi bti aikinama sistemikai su kitomis CK normomis, pirmiausia su CK 6.213 straipsnio 2 dalimi. Todl reikalavimas vykdyti prievol natra negals bti patenkintas, jeigu sutartin prievol vykdyti natra nemanoma teisikai arba faktikai (pvz., daikt yra gijs siningas gijjas). Jeigu natra vykdoma prievol labai komplikuot skolininko padt arba brangiai kainuot, turinti teis gauti vykdym sutarties alis gali protingai gauti vykdym i kito altinio ir kitais mintame straipsnyje nurodytais atvejais. Skolininkui nevykdant pareigos perduoti daikt, kreditorius taip pat turi alternatyvi teis reikalauti nuostolius atlyginti, o ne vykdyti prievol natra (CK 6.245 str.). Abi ios kreditoriaus teiss, kaip alternatyvos, tvirtinamos ir specialiose normose. Pavyzdiui, CK 6.324 straipsnis numato pirkjo teis atsisakyti vykdyti pirkimopardavimo sutart ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu pardavjas nepagrstai atsisako perduoti daiktus pirkjui, pirkjas taip pat gali pasinaudoti ir 47
savo teise reikalauti vykdyti prievol natra, kai pardavjas atsisako perduoti pagal individualius poymius apibdinam daikt. Kreditorius negali pasinaudoti savo teise reikalauti perduoti pagal individualius poymius apibdinam daikt, jeigu daiktas jau perduotas kitam tos paios ries teis turiniam kreditoriui. Tokiu atveju kreditoriaus teis reikalauti vykdyti prievol natra inyksta, taiau ilieka kreditoriaus teis reikalauti atlyginti nuostolius. Gali bti, kad reikalavim perduoti daikt gyja keli kreditoriai, nors n vienam i j daiktas dar nra perduotas. Pavyzdiui, pardavjas pardav daikt vienam pirkjui, taiau jo dar neperdav. Po kurio laiko kitam pirkjui pasilius geresn kain, pardavjas pardav daikt pastarajam. Tokiu atveju pirmenyb priklauso tam kreditoriui, kurio naudai prievol atsirado pirmiau, o jei to nustatyti negalima, pirmiau iekin pareikusiam kreditoriui. iuo atveju negalintis gyvendinti savo teiss natra kreditorius turi teis reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.60 str. 1 d.). Jeigu sutartis numato netesybas, tai kreditorius turi teis savo pasirinkimu reikalauti arba sumokti netesybas, arba perduoti pagal individualius poymius apibdinam daikt (CK 6.60 str. 2 d. ir 6.73 str. 2 d.). Prievols atlikti tam tikr darb nevykdymo pasekms. Pasekms, kai skolininkas nevykdo prievols atlikti tam tikr darb, aptariamos CK 6.61 straipsnyje. Jeigu skolininkas nevykdo prievols atlikti tam tikr darb, kreditorius turi teis reikalauti atlyginti nuostolius arba atlikti darb u skolininko pinigus. iuo atveju kreditorius taip pat turi teis kreiptis teism ir reikalauti, kad skolininkas avansu sumokt darbui atlikti reikalingas sumas. Tokia teise kreditorius negali pasinaudoti, jeigu statymai arba sutartis numato kitas pasekmes. statymas (CK 6.61 str. 1 d.) draudia piktnaudiauti kreditoriui savo teise nustatydamas, kad kreditorius turi atlikti darb per proting termin ir u proting kain. Taigi tvirtinamas prievols vykdymo ekonomikumo principas. Protingai nustatytas terminas padeda ivengti neapibrtumo, kada prievol bus vykdyta, taip ginamas skolininko interesas. Protingos kainos taisykl taip pat nustatyta siekiant ilaikyti prievols ali interes pusiausvyr. Jeigu prievol yra susijusi su skolininko asmeniu, t. y. jeigu skolininkas nevykdo prievols atlikti tam tikr darb arba veiksmus, kuriuos atlikti gali tik jis pats, tai kreditorius turi teis kreiptis teism ir reikalauti netesyb baudos. Baudos dyd nustato teismas. Iiekoma bauda 48
gali bti vienkartin arba mokama u kiekvien praleist dien, kol skolininkas vykdys prievol (CK 6.61 str. 2 d.). ia teise kreditorius negali pasinaudoti, kai paeistas jo teises galima ginti kitais bdais, pavyzdiui, iiekoti nuostolius, sutartines netesybas, taip pat kai vykdyti prievol tampa nemanoma ne dl skolininko kalts. Atsakomyb u nevykdyt prievol pagal dvial sutart. Dvialje sutartyje alys turi ir teises ir pareigas, todl svarbu nustatyti toki prievoli nevykdymo pasekmes reglamentuojanias taisykles. Bendrosios taisykls idstytos CK 6.62 straipsnyje. Jeigu viena alis nebegali vykdyti prievols pagal dvial sutart dl tokios aplinkybs, u kuri neatsako n viena i ali, o kitko nenumato statymai arba sutartis, tai n viena i ali neturi teiss reikalauti, kad kita alis sutart vykdyt. iuo atveju taikoma restitucija, t. y. alys turi grinti viena kitai visa, k jos vykd be atitinkamo prieprieinio vykdymo. Jeigu viena alis prievols pagal dvial sutart nebegali vykdyti dl tokios aplinkybs, u kuri ji atsako, pavyzdiui, rangovas negali perduoti objekto dl to, kad uvo, antra alis turi teis atsisakyti sutarties ir reikalauti grinti visa, k ji vykd, taip pat atlyginti dl nevykdytos sutarties patirtus nuostolius. ia teise kreditorius negali pasinaudoti, jeigu kitaip numato statymai arba sutartis. Gali bti, kad viena i prievols ali negali vykdyti savo pareigos dl tokios aplinkybs, u kuri atsako antra alis. Pavyzdiui, rangovas negali atlikti darbo, nes usakovas nepateik mediag, kaip buvo sutarta rangos sutartyje. Tokiu atveju pirmoji alis turi teis reikalauti i antrosios vykdyti prievol ir atlyginti nuostolius, kuriuos skaitoma tai, k i sutaup dl negaljimo vykdyti savo prievol (CK 6.62 str. 3 d.). Atvejai, kai skolininkas laikomas paeidusiu prievol. aliai, kuri pateikia teismui reikalavim dl prievols paeidimo, tenka procesin pareiga rodinti prievols paeidimo fakt. Todl kad bt apsaugotos kreditoriaus teiss, materialiosios civilins teiss normos nustato prezumpcijas, kada skolininkas laikomas paeidusiu prievol. ios prezumpcijos idstytos CK 6.63 straipsnyje. Skolininkas laikomas paeidusiu prievol, jeigu: 1) nevykdomos arba netinkamai vykdomos sutartyje numatytos slygos; 2) skolininkas praleidia prievols vykdymo termin; 49
3) kreditorius teisminiu ar neteisminiu bdu pagrstai reikalauja, kad skolininkas vykdyt prievol; 4) kreditorius reikalavo vykdyti prievol ir nustat proting jos vykdymo termin, o skolininkas prievols per termin nevykd; 5) skolininkas dar nesibaigus prievols vykdymo terminui pranea kreditoriui, kad jis prievols nevykdys; 6) prievols nebegalima vykdyti dl skolininko kalts. Skolininko pareiga atlyginti nuostolius atsiranda nuo to momento, kai skolininkas laikomas paeidusiu prievol. Nuostoliai negali bti ireikalauti, jeigu skolininkas nuo prievols vykdymo atleidiamas. Jeigu prievols vykdymo terminas nebuvo nustatytas, skolininkas laikomas paeidusiu prievol nuo to momento, kai kreditorius ratu pareikalavo vykdyti prievol ir nustat vykdymo termin, o skolininkas per termin prievols nevykd. Gali bti, kad skolininkui paeidus prievol, vliau jos nebemanoma vykdyti. Pavyzdiui, gaisro metu sunaikinamas pagal individualius poymius apibdintas pirkimopardavimo objektas ir dl to praleids perdavimo termin pardavjas negali daikto perduoti pirkjui. Tokiais atvejais skolininkas atsako u visas pasekmes, susijusias su tuo, kad po paeidimo prievols vykdyti nebemanoma, iskyrus atvejus, kai prievols nemanoma vykdyti dl kreditoriaus kalts. Skolininkas atsakingas net ir tuo atveju, jeigu vliau prievols negalima vykdyti dl aplinkybi, u kurias skolininkas neatsako, pavyzdiui, force majeure. Jei paeids prievol skolininkas silo kreditoriui vykdyti prievol natra, kreditorius turi teis atsisakyti priimti skolininko silym vykdyti prievol, jeigu skolininkas kartu nesilo atlyginti dl prievols paeidimo kreditoriaus patirtus nuostolius. Atvejai, kai kreditorius laikomas paeidusiu prievol. Prievolje atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo j pareigotas yra skolininkas. Taiau kartais skolininkas negali vykdyti savo pareigos dl to, kad netinkamai elgiasi kreditorius. Atvejai, kai kreditorius laikomas paeidusiu prievol, bei tokio paeidimo pasekms nustatyti CK 6.64 straipsnyje. Kreditorius yra laikomas paeidusiu prievol, jei: 1) skolininkas negali vykdyti prievols dl nelabai glaudaus kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dl kitokios kreditoriaus kalts. Pavyzdiui, sutartyje buvo nurodyta, kad skoli50
ninkas pinigin prievol vykdys sumokdamas pinigus kreditoriaus sskait banke, taiau kreditorius nei pats, nei skolininko praomas nenurodo sskaitos, kuri turi bti sumokti pinigai, rekvizit; 2) kreditorius dl savo kalts nevykdo pareig skolininkui ir dl to skolininkas pagrstai sustabdo prievols vykdym. Pavyzdiui, usakovas neperduoda rangovui mediag, kurios pagal rangos sutart turi bti panaudotos rangos objektui. Kai kreditorius paeidia prievol, skolininkas laikomas jos nepaeidusiu. i prezumpcija tsiasi tol, kol tsiasi prievol paeidiantys kreditoriaus veiksmai (neveikimas). Kreditoriui paeidus prievol, skolininkas taip pat gali kreiptis teism ir prayti visikai arba i dalies, numatant slyg ar beslygikai atleisti j nuo prievols vykdymo. Jeigu skolininkas patyr nuostoli dl to, kad kreditorius paeid prievol, jis turi teis reikalauti juos atlyginti.
1. Kas yra prievoli vykdymas? 2. Ar prievols vykdymu gali bti laikomas pasyvus pareigoto asmens elgesys? 3. Kokie prievoli vykdymo principai? 4. Ar prievols vykdymui turi reikms aplinkyb, kad prievols vykdymas kartu yra ir profesin veikla? 5. Kokios yra tinkamo prievols vykdymo pasekms? 6. Koki statymo prezumpcij reikia pakvitavimo apie pagrindins skolos sumokjim idavimas? 7. Kokia statymo prezumpcija nustatyta vykdant tstin prievol? 8. Ar tretysis asmuo gali vykdyti prievol u skolinink? 9. Kokiais atvejais laikoma, kad prievol vykdyta tinkamai, nors vykdym prim ne kreditorius? 10. Kada kreditorius negali priimti prievols vykdymo i treiojo asmens? 11. Kokiu pagrindu atsiranda vykdiusio prievol treiojo asmens teis reikalauti i skolininko? 51
12. Kokiais atvejais leidiama atsisakyti vykdyti prievol? 13. Kokios yra prievols atlikti tam tikr darb nevykdymo pasekms? 14. Kokie yra prievols nevykdymo pagal dvial sutart ypatumai? 15. Kokias skolininko paeidimo prezumpcijas nustato statymas? 16. Nuo kokio momento atsiranda skolininko pareiga atlyginti nuostolius?
52
6 skirsnis. KREDITORIAUS INTERES GYNIMO BDAI

Paeistos kreditoriaus teiss prievolje gali bti apgintos ne tik universaliais, bet ir specialiais bdais, kuriuos numato CK straipsniai, reglamentuojantys bendruosius prievoli nuostatus. Skolininkas, nevykdantis arba netinkamai vykdantis savo prievoles kreditoriui, atsako sutartyje arba statymuose nustatyta tvarka. Tuo pat metu CK yra daug norm, kurios savo esme negalt bti laikomos subjektini teisi gynimo bdais. Bet tam tikrais atvejais jos gali bti panaudotos civilinms teisms ginti. Be prievoli utikrinimo bd, kuri paskirtis garantuoti prievols vykdym, CK numato specialius kreditoriaus interes gynimo bdus, tvirtintus CK etosios knygos IV skyriuje, pavadintame Kreditoriaus interes gynimas ir numataniame tris specifinius gynimo bdus actio Pauliana (CK 6.666.67 str.), netiesiogin iekin (CK 6.68 str.) ir sulaikymo teis (6.69 str.).
6.1. Kreditoriaus teis ginyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana)

Actio Pauliana (Pauliaus iekinio)27 instituto tvirtinim lm poreikis ukirsti keli nesiningiems skolininkams, vengiantiems vykdyti prievoles ir todl perleidusiems turt kitiems asmenims (daniausiai savo sutuoktiniams, giminms, kitiems asmenims). Actio Pauliana tai teis ginyti skolininko sudarytus sandorius, kuri pastarasis sudaryti neprivaljo, jeigu ie sandoriai paeidia kreditoriaus teises, o skolininSenovs Romoje paskutiniaisiais respublikos laikotarpio amiais inyko XII lenteli statym sistema, pagal kuri neigalint skolinink bausdavo mirties bausme arba parduodavo vergov svetur. J pakeit privatus (nam) kalinimas ir ypa iiekojimas i turto nustatant skund, kuris Digestose buvo vadinamas Pauliaus skundu (actio Pauliana). Iekinio pavadinimas yra kils i senovs Bizantijos teisininko Pauliaus vardo. r.: P. F. Girard. Romn teis. 1932. T. 2, p. 5053.
27
53
kas apie tai inojo arba turjo inoti. Taigi actio Pauliana institutas skirtas kreditoriaus teisms apginti nuo tokio nesiningo skolininko, kuris, perleids savo turt treiajam asmeniui, tampa nemokus, todl negali vykdyti savo prievols kreditoriui ir taip paeidia kreditoriaus teises. Actio Pauliana ir yra kreditoriaus reikalavimas, kad skolininko sudarytas sandoris dl turto perleidimo treiajam asmeniui bt pripaintas negaliojaniu. Tokio iekinio pasekm restitutio in integrum. Dl to skolininkas vl galt vykdyti savo prievol kreditoriui. Recepuojant romn teis, actio Pauliana, kaip vienas i kreditoriaus teisi gynimo institut, paplito vairiose alyse. is institutas buvo inomas ir Lietuvoje. 1931 m. buvo priimtas Kreditoriams kenksming skolininko akt ginijimo statymas28, kuris reglamentavo skolininko sudaryt sutari ir kitoki akt pripainim negaliojaniais kreditoriaus reikalavimu, jeigu jie paeidia kreditoriaus interesus. Okupacijos laikotarpiu actio Pauliana instituto nebuvo. Tik 1998 m. 1964 m. CK 571 straipsnyje tvirtintas actio Pauliana institutas, kuris buvo nurodytas CK skirsnyje, reglamentuojaniame sandori negaliojimo pagrindus. 2000 m. CK actio Pauliana reglamentuotas atskirame kreditori interes gynimo skyriuje. iuo institutu siekiama ginti kreditori nuo nesining skolininko veiksm, kuriais mainamas skolininko mokumas ir kartu mainama galimyb, kad kreditoriaus reikalavimas bt patenkintas. Kreditorius, reikdamas actio Paulino, pirmiausia siekia atkurti paeist skolininko mokum sugrinant tai, k skolininkas nesiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Atkrus paeist skolininko mokum padidja kreditoriaus galimybs, jog skolininkas visikai arba bent i dalies vykdys savo prievol.
statymo 1 straipsnyje buvo nurodoma, kad iuo statymu gali bti iiekomja tvarka ginijamos sutartys ir kitokie teiss aktai, kurie pakenk skolininko kreditoriams: 1) aktai, kuriuos skolininkas yra sudars per pastaruosius deimt met prie atskiram kreditoriui pareikiant iekin arba prie paskelbiant skolinink neigaliniu, jeigu skolininkas norjo tokiu aktu pakenkti savo kreditoriams ir jeigu asmuo, su kuriuo arba kurio naudai sudarytas aktas, inojo t skolininko nor; 2) neatlygintini aktai, kuriuos skolininkas yra sudars per pastaruosius penkerius metus prie atskiram kreditoriui pareikiant iekin arba prie paskelbiant skolinink neigaliniu, jeigu skolininkas norjo tokiu aktu pakenkti savo kreditoriams, nors asmuo, su kuriuo arba kurio naudai sudarytas aktas, ir neinojo to skolininko noro; 3) neatlygintini aktai, kuriuos skolininkas yra sudars per pastaruosius dvejus metus prie atskiram kreditoriui pareikiant iekin arba prie paskelbiant skolinink neigaliniu, net jeigu skolininkas ir nenorjo tokiu aktu pakenkti savo kreditoriams.
28
54
Norint tinkamai taikyti actio Pauliana institut btina isiaikinti iuos jo ypatumus: 1) taikant actio Pauliana institut btina, kad kreditorius turt neabejotin ir galiojani reikalavimo teis skolininkui, t. y. jis taikomas, kai skolininkas nra vykds visos arba dalies prievols kreditoriui arba vykds j netinkamai; 2) btina nustatyti, jog ginijamas sandoris paeidia kreditoriaus teises. CK numato, jog sandoris paeidia kreditoriaus teises, jeigu dl jo skolininkas tampa nemokus arba bdamas nemokus suteikia pirmenyb kitam kreditoriui, arba kitaip paeidiamos kreditoriaus teiss; 3) ginijamas sandoris gali bti pripaintas negaliojaniu, jei skolininkas jo sudaryti neprivaljo. Privaljimas sudaryti sandor yra vienas i imperatyv, apribojani sutari sudarymo laisv. Tam tikrais atvejais btinyb sudaryti sandor gali bti nustatyta statymu arba atsirasti i kit susitarim, pavyzdiui, ikisutartini susitarim, vieojo konkurso atvejais ir t. t. Skolininkui gali bti privalu sudaryti sandorius vykdant teismo sprendim arba nutart29. Tam, kad ginijamas sandoris bt pripaintas negaliojaniu, btina nustatyti skolininko nesiningum, t. y. skolininkas inojo arba turjo inoti, kad sudarydamas sandor paeidia kreditoriaus teises. CK 6.67 straipsnis tvirtina nesiningumo prezumpcij ir vardija atvejus, kai preziumuojamas skolininko nesiningumas. Nesiningumo prezumpcija tai konkrets CK 6.67 straipsnyje nurodyti atvejai, kai skolininkas laikomas nesiningu sudarius sandor, kurio jis neprivaljo sudaryti, nebent bt rodyta prieingai. Taigi lengviau rodyti skolininko nesiningum kaip btin actio Pauliana instituto taikymo slyg, nes rodyti skolininko nesiningum pagal bendras rodinjimo taisykles turt kreditorius, o esant nuostatoms dl skolininko nesiningumo prezumpcijos kreditorius turi tik nurodyti, jog sandoris sudarytas su asmenimis, nurodytais CK 6.67 straipsnyje, o rodinjimo nata, jog sandoris sudarytas nesiekiant ivengti atsiskaityti su kreditoriumi, tenka
29 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. gegus 5 d. nutartis civilinje byloje Vilniaus apskrities VM v T. Rozovskis, Nr. 3K31253, kat. 31.6.1; Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. balandio 5 d. nutartis civilinje byloje V. Babarskis v V. Bogueviius, Nr. 3K3425, kat. 42.
55
skolininkui30. i nuostata i esms skiria Pauliaus iekin nuo panaaus sandorio negaliojimo pagrindo, kuris buvo numatytas 1964 m. CK 571 straipsnyje, nes i norma nesiejo atlygintinio sandorio pripainimo negaliojaniu su sandorio ali nesiningumu, taip pat netvirtino nesiningumo prezumpcij31. Civilinje teisje egzistuoja siningumo prezumpcija. Turto gijjas laikomas siningu gijju, kol nerodyta prieingai (CK 4.26 str.). Tuo tarpu CK 6.67 straipsnyje tvirtinta io principo iimtis nesiningumo prezumpcija. Paymtina, jog CK 6.67 straipsnis numato atuonis atvejus, kada preziumuojamas kreditoriaus interesus paeidianio sandorio ali nesiningumas. iuos atvejus galima skirstyti tris grupes: 1) kai treiasis asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas palaikyti sudarant sandor skolinink (CK 6.67 str. 13, 68 p.); 2) kai sandorio, kur pagal t sandor turjo atlikti skolininkas, vykdymo vert labai virija kitos sandorio alies pateikt vykdym (aikiai nenaudingi sandoriai) (CK 6.67 str. 4 p.); 3) kai sandoris sudarytas dl skolos, kurios mokjimo terminas dar nebuvo sujs, mokjimo (privilegij ir pirmumo teiss teikimas kitam kreditoriui) (CK 6.67 str. 5 p.). CK tvirtint atvej, kai alies nesiningumas preziumuojamas, sraas yra baigtinis. Todl jei nra 6.67 straipsnyje vardyt atvej, sandor sudar asmenys laikytini siningais ir j siningumo prezumpcij turi paneigti sandorius ginijantis kreditorius32.
30 Paymtina, kad minto 1931 m. Lietuvos kreditoriaus kenksming skolinimo akt ginijimo statymo 2 straipsnyje taip pat buvo tvirtinti nesiningumo prezumpcijos atvejai, jei skolininkas sudar sutartis 1) su savo sutuoktiniu susituokiant ar susituokus; 2) su savo arba savo sutuoktinio tiesiogins auktutins arba emutins linijos giminmis; 3) su savo arba savo sutuoktinio tviais arba sniais; 4) su savo arba savo sutuoktinio broliais arba seserimis tikraisiais (to paties tvo, tos paios motinos), snytais arba suvestiniais; 5) su nurodyt 24 punktuose asmen sutuoktiniu. Iki bus rodyta prieingai, tariama, kad asmuo, su kuriuo arba kurio naudai jis sudar akt, inojo skolinink norjus pakenkti savo kreditoriams // Valstybs inios. 1931. Nr. 367. 31 Dl ios prieasties Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. balandio 9 d, prim nutarim Dl Lietuvos Respublikos 57 (1) straipsnio 3 ir 4 dali atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kuriame konstatavo, kad teismas privalo sprsti, ar treiasis asmuo, sudarydamas sandor su skolininku, buvo siningas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas turi ginti ne tik kreditoriaus, bet ir siningo treiojo asmens teises. 32 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. birelio 3 d. nutartis civilinje byloje Bankrutuojanti AB Litimpex bankas v UAB Pajrio paslaptys ir kt., Nr. 3K3710, kat. 15.2.1.1.
56
CK taip pat tvirtinta, jog ginijamas atlygintinis dvialis sandoris gali bti pripaintas negaliojaniu tik tuo atveju, jeigu kita sandorio alis (treiasis asmuo) buvo nesininga. Neatlygintinis sandoris gali bti pripaintas negaliojaniu nepaisant treiojo asmens siningumo arba nesiningumo. Taikant CK 6.66 straipsn svarbu laikytis kreditoriaus ir skolininko interes pusiausvyros principo, todl kreditoriaus teiss neturt bti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturt bti suteikiamos privilegijos skolininko ir treiojo asmens atvilgiu. Dl ios prieasties CK ir yra tvirtinta imperatyvi nuostata dl treiojo asmens nesiningumo. Paymtina ir tai, jog nustatant ginijamo sandorio ali siningum io turinys konkreioje situacijoje gali skirtis. Tai priklauso nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokiomis aplinkybmis asmenys veikia33. Kai kyla ginas dl sudaryto sandorio negaliojimo dl galimo kreditoriaus interes paeidimo, tai aplinkyb, ar sandorio alis, pavyzdiui, turto gijjas, buvo siningas, nustatoma pagal tai, ar gijjas inojo arba turjo inoti, kad sandoris paeidia skolininko kreditoriaus teises. Teisikai reikminga, ar sutarties alis turi duomen (ino), ar privalo inoti (jam nustatyta pareiga pasidomti), kad kita sutarties alis yra skolininkas, t. y. asmuo, turintis kreditori. Tokie duomenys gali bti gaunami i pokalbio su turt parduodaniu asmeniu arba jo atstovu, i registr, i kit altini (oficiali arba privai). Informacija gali bti iniose apie teismines bylas, sudarytas sutartis, turto aret, apie antstolio atliekamus vykdymo veiksmus, taip pat kiti duomenys ir altiniai, kurie rodyt, kad asmuo gali bti skolingas. Svarbu taip pat vertinti, ar sandorio sudarymas objektyviai nepaeis kreditoriaus teisi. Sudarant kiekvien sandor turto gijjas yra suinteresuotas neturti problem dl gyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad jis nebt ireikalaujamas. Tai reikia, kad turto gijjas taip pat suinteresuotas civilini teisini santyki stabilumu. Jis pats privalo tuo pasirpinti, protingai elgdamasis jis neturt sudaryti sandorio, kai yra duomen, jog ateityje gali prarasti pagal sutart gaunam turt. Vadinasi, elgdamasis apdairiai, jis, prie sudarydamas sutart, turi pasidomGana isamiai siningumo nustatymo kriterijai atskleisti, pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. birelio 19 d. nutartyje civilinje byloje A. Safonovas v. T. Safonova ir kt., Nr. 3K3898/2002, kat. 31.6.1.
33
57
ti, ar patikima kita sandorio alis, ar ji elgiasi siningai. I bsimos sandorio alies pagrsta reikalauti paaikinimo ir kit duomen, ar ji neturinti skolinink, kuri interesams gali bti padaryta ala dl sandorio sudarymo. Jeigu asmuo gauna ini apie galimo kontrahento kreditori, tai privalo svarstyti, ar gydamas skolininko turt nepaeis kreditoriaus interes. Protingu ir apdairiu gali bti laikomas tas gijjas, kuris jam prieinamomis priemonmis pasidomjo, ar sandor ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditori ir ar sudarant sandor nebus paeisti j interesai. Tai daroma i dalies jo paties interesais, todl i turto gijjo pagal sandor gali bti reikalaujama domtis kita sandorio alimi ir jos turtine padtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandor nepaeidiant statym. Vadinasi, tai pripaintina jo pareiga. Turto pagal bsim sandor gijjas, siekdamas nepaeisti galimo kreditoriaus interes, turi bti apdairus: 1) protingomis priemonmis isiaikinti, ar bsimoji sandorio alis yra skolininkas; 2) konkreioje situacijoje vertinti, ar sandoris nepaeis skolininko kreditoriaus interes. Iekinys dl sandorio pripainimo negaliojaniu gali bti pareikiamas per vieneri met iekinio senaties termin. is terminas pradedamas skaiiuoti nuo tos dienos, kuri kreditorius suinojo arba turjo suinoti apie jo teises paeidiant sandor. Remiantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi, pripainus pagal kreditoriaus iekin skolininko sudaryt sandor negaliojaniu, iiekojimas kreditoriaus reikalavimu yra nukreipiamas perduot pagal t sandor turt arba jo vert tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Toki nuostat lemia actio Pauliana kompensacinis pobdis. Kitaip nei kitais sandori pripainimo negaliojaniais atvejais, sandorio pripainimas negaliojaniu nra pagrindinis iekinio tikslas. Sandorio pripainimas negaliojaniu yra tik priemon atkurti skolininko paeist mokum ir sugrinti skolinink ankstesn turtin padt. Tam tikr ypatum actio Pauliana instituto taikymas turi atskir kategorij, pavyzdiui, moni bankroto bylose. Nors specialiai tokie ypatumai CK nra aptarti, bet yra pripainti teism praktikoje34.
Dl actio Pauliana instituto taikymo bankroto bylose nuomon yra pareiks ir Lietuvos Aukiausiasis Teismas 2001 m. vasario 21 d. nutartyje civilinje byloje AB Turto bankas v BAB Rimeda, Nr. 3K3201, kat. 15.2.1.1.
34
58
6.2. Netiesioginis iekinys

Kreditorius, turintis neabejotin ir vykdytin reikalavimo teis skolininkui, turi teis priverstinai gyvendinti skolininko teises pareikdamas iekin skolininko vardu, jeigu skolininkas pats t teisi negyvendina arba atsisako tai daryti ir dl to paeidia kreditoriaus interesus (netiesioginis iekinys) (CK 6.68 str. 1 d.). Taigi tai iekinys, kur u skolinink gali pareikti jo kreditorius. Aikinant ir taikant netiesioginio iekinio institut, kuris yra palyginti naujas, nes tokio kreditoriaus interes gynimo bdo ankstesnis CK nenumat, btina atsivelgti io instituto esm ir tiksl. Pagrindin io instituto paskirtis apsaugoti kreditori nuo nesiningo skolininko veiksm tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas gyvendinti savo teis, nes kreditorius j nukreips iiekojim, arba dl kit prieasi. Netiesioginio iekinio instituto taikymas yra specifikas. Tam, kad kreditoriaus iekinys bt tenkintinas, reikia nustatyti ias aplinkybes: 1) kreditoriaus neabejotin ir vykdytin reikalavimo teis, t. y. prievol turi bti galiojanti, iki iekinio pareikimo turi bti sujs prievoli vykdymo terminas, neturi bti sujs prievols naikinamasis terminas, prievol neturi bti pasibaigusi kitais prievoli pabaigos pagrindais; 2) skolininkas negyvendina savo teisi arba atsisako tai daryti. Skolininko neveikimas gali pasireikti vairiai: gali bti delsiama, stokojama iniciatyvos gyvendinti savo teises, piktybikai vengiama jas gyvendinti arba gyvendinamos netinkamomis priemonmis. Taiau kreditorius neturi teiss reikalauti gyvendinti tas skolininko teises, kurios iimtinai susijusios su skolininko asmeniu; 3) skolininko neveikimas paeidia kreditoriaus interesus, t. y. kreditoriui btina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam ikelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais). Skolininko teis, kurios jis negyvendina, neturi bti asmenin (pvz., teis alos, padarytos dl sveikatos sualojimo, atlyginim). Kita vertus, skolininko bei jo kreditoriaus naudojimosi savo teismis galimybs nra beribs, nes yra priklausomos nuo galim treij asmen teist interes. Antai pagal CK 6.129 straipsnio 1 dal kreditorius negali atleisti skolininko nuo prievols vykdymo, jei tai paeidia treij asmen interesus kreditoriaus turt. Todl jei yra pareiktas 59
netiesioginis iekinys, skolininkas, kurio vardu reikiamas netiesioginis iekinys, negalt sudaryti taikos sutarties su savo skolininku arba padovanoti jam skol, jei tai paeist kreditoriaus, reikianio iekin skolininko vardu, teistus interesus. Netiesioginio iekinio instituto pobdis lemia tai, jog patenkinus netiesiogin iekin ireikalautas turtas, kitaip nei taikant actio Pauliana institut, skaitomas skolininko turt ir naudojamas vis skolininko kreditori reikalavimams tenkinti35.
6.3. Sulaikymo teis

CK 6.69 straipsnio 1 dalis numato, jog kreditorius turi teis naudotis daikto sulaikymo teise kaip vienu i savo teisi gynimo bd tol, kol skolininkas vykdo prievol. Teisinje literatroje sulaikymo teis suprantama ir kaip viena i prievoli vykdym utikrinani priemoni, ir kaip daiktin teis36. Sulaikymo teiss gyvendinimo tvark nustato daiktins teiss normos (Ketvirtosios knygos XIII skyriaus nuostatos). Taiau i kreditoriaus teis neatsiejama nuo skolininko prievols kreditoriui, nes sulaikymo teise kreditorius gali pasinaudoti tik jei skolininkas nevykdo prievols kreditoriui ir tik jei sujs reikalavimo vykdymo terminas. Nagrinjant sulaikymo teiss, kaip kreditoriaus interes gynimo bdo, gyvendinimo ribas, paymtina, jog daikto sulaikymo teis laikoma savigynos teise, todl atsivelgiant siek ukirsti keli galimiems piktnaudiavimo ia teise atvejams taikyti mint institut reikia atsivelgiant CK nuostatas, reglamentuojanias savigynos taikymo galimybes ir apribojimus, t. y. sistemikai taikyti CK 1.139 straipsn, kuris skelbia, kad taikant sulaikymo teis btina gerbti mogaus teises ir laisves, taikyti sulaikymo teis protingai, laikantis siningumo principo ir pan.
35
Teisinje literatroje ir teism praktikoje kyla klausimas, kas gi yra laikytinas iekovu byloje netiesioginio iekinio atveju kreditorius ar skolininkas. Tai problema, kurios sprendimas per suformuot teism praktik daug nulems taikant netiesioginio iekinio institut. 36 Isamiau r.: A. Dambrauskait. LTU temini straipsni rinkinys Prievoli vykdymo utikrinimo teisins problemos. 2001, p. 5868.
60
CK nekonkretizuoja objekt, galini bti sulaikytais, srao. Taiau vadovaujantis CK sistemine analize sulaikymo teiss objektas gali bti ne tik daiktai siaurja prasme, bet ir pinigai, vertybiniai popieriai ir kitas turtas, t. y. bet kurie daiktins teiss objektai. Paymtina, kad, be bendr norm, numatyt savarankikame institute, CK yra ir speciali straipsni, numatani civilini teisi santyki dalyvi teis sulaikyti pas juos esanius skolininko daiktus. CK 2.161 straipsnis numato, jog prekybos agentas turi teis sulaikyti turimus atstovaujamojo daiktus ir teises tuos daiktus patvirtinanius dokumentus tol, kol atstovaujamasis su juo atsiskaitys. Pagal CK 4.238 straipsnio 2 dal, jeigu su administratoriumi laiku neatsiskaitoma, jis turi teis i naudos gavjui grintin l pasilikti sau sum kaip umokest u atliktas administravimo paslaugas arba, kol bus su juo atsiskaityta, sulaikyti turt. Pagal CK 6.758 straipsnio 4 dal, jeigu galiotinis veikia kaip komercinis galiotojo atstovas, jis turi teis sulaikyti privalomus perduoti galiotojui daiktus, kol galiotojas su juo visikai atsiskaitys. Komisionierius turi teis sulaikyti turimus daiktus, kuriuos jis privalo perduoti komitentui arba jo nurodytam asmeniui, jeigu komitentas nevykdo savo prievoli komisionieriui (CK 6.786 str. 2 d.). Vejas turi teis sulaikyti jam perduotus krovinius ir baga, kol nebus sumoktas jam priklausantis veimo umokestis ir kitos sumos, jeigu statymas arba veimo sutartis nenustato ko kita (CK 6.813 str. 4 d.). Viebutis turi teis sulaikyti apsigyvenusio jame asmens daiktus tol, kol asmuo nevykdys viebuiui savo prievoli, susijusi su atlyginimu u viebuio suteiktas paslaugas (CK 6.865 str. 1 d.). Pagal CK 6.656 straipsn, jeigu usakovas nevykdo savo sipareigojimo sumokti rangos sutartyje nustatyt atlyginim arba kitoki sutarties ali sutart sum, rangovas turi teis iiekoti jam pagal sutart priklausanias sumas u atlikt darb i usakovui priklausani rengini, likusi mediag ir kito usakovui priklausanio turto, kol usakovas visikai su juo neatsiskaitys, arba gali sulaikyti darb rezultat tol, kol usakovas tinkamai nevykdys savo prievols. Yra ir speciali norm, ribojani prievols ali sulaikymo teis, pavyzdiui, panaudos gavjas neturi jam perduoto daikto sulaikymo teiss, iskyrus atvejus, kai prievol pasireikia daiktui isaugoti btin ir neatidliotin ilaid kompensavimu (CK 6.640 str.). Diskutuotina, ar pasaugos sutariai esant neatlygintinai pasaugos gavjas turi teis sulaikyti daikt net ir nekompensavus jam ilaid, susijusi su daikto 61
saugojimu37. Paymtina, kad specialios nuostatos dl sulaikymo teiss, vardytos atskiras sutari ris reglamentuojaniuose nuostatose, nereikia, jog daikto sulaikymo teise negalima pasinaudoti kitoki prievoli alims. Btent CK 6.69 straipsnis suteikia kreditoriui teis pasinaudoti daikto sulaikymo teise ne tik specialiais statyme numatytais, bet ir kitais atvejais. CK 6.69 straipsnis nenurodo, kokius reikalavimus turdamas kreditorius gali pasinaudoti sulaikymo teise, t. y. CK nra apribojim arba nuorod reikalavimo teiss ry su sulaikytuoju daiktu. Todl galima bt daryti ivad, kad Lietuvoje daikto sulaikymo taikymo sritis yra labai plati, nors, pavyzdiui, Rusijos CK 359 straipsnyje tvirtinta taisykl, jog sulaikymo teis turi tik kreditoriai, kuri reikalavimo teis susijusi su apmokjimu u daikt arba su ilaid (nuostoli), susijusi su daiktu, atlyginimu. gyvendinant daikto sulaikymo teis btina inoti, jog ios teiss gyvendinimas nra absoliutus. CK 4.229 straipsnio 1 dalis numato, jog daikt sulaikyti gali tik teistas daikto valdytojas, turintis reikalavimo teis daikto savinink. Kai valdytojas praranda valdymo teis, iskyrus atvejus, kai daikto savininkui (skolininkui) sutikus daiktas inuomojamas arba keiiamas kitiems asmenims, daikto sulaikymo teis baigiasi. Be to, atkreiptinas dmesys, jog daikto sulaikymo teis yra paprastai tik priemon kreditoriui paskatinti (priversti) skolinink patenkinti jo reikalavim, nes kreditorius i esms negali sulaikyto daikto parduoti ir isiiekoti i jo skol. Toks kreditoriaus teisi apribojimas susijs su kit skolinink kreditori reikalavimo teisi gyvendinimu. Daikto sulaikymo teis turintis asmuo gali pasilikti tik sulaikyto daikto duodamus vaisius ir taip patenkinti savo reikalavimus pirmiau u kitus kreditorius. Sulaikyto daikto sulaikymo teis turintis asmuo negali inuomoti, keisti, kitaip daikto suvaryti arba naudoti pagal tikslin paskirt, iskyrus tok naudojim, kuris btinas daiktui isaugoti, jeigu statymas nenustato, ar daikt sulaiks asmuo ir daikto savininkas nesusitar kitaip (CK 4.232 str. 2 d.).
37 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. lapkriio 12 d. nutartis civilinje byloje S. Krivicko firma Fasma v. B Auktelkai, Nr. 3K31242/2002, kat. 56.3.
62
1. Kokie specials kreditoriaus interes gynimo bdai numatyti CK? 2. Kokia actio Pauliana esm? 3. Kokios slygos yra btinos norint taikyti actio Pauliana? 4. Ar sandorio pripainimas negaliojaniu actio Pauliana turi takos sining treij asmen teisms? 5. Per kok termin turi bti pareiktas actio Pauliana? 6. Kokia yra netiesioginio iekinio esm? 7. Kokios yra netiesioginio iekinio tenkinimo slygos? 8. Kuo skiriasi actio Pauliana ir netiesioginio iekinio tenkinimo pasekms? 9. Ar kreditorius gali pasinaudoti daikto sulaikymo teise, jeigu nra sujs prievols vykdymo terminas? 10. Kokius galite nurodyti atvejus, kai statymas specialiai nustato kreditoriaus teis sulaikyti skolininko daiktus? 11. Kokius galite nurodyti atvejus, kai statymas draudia pasinaudoti sulaikymo teise? 12. Ar sulaikymo teise pasinaudojs kreditorius turi pirmumo teis prie kitus kreditorius patenkinti savo reikalavim i sulaikyto daikto verts?
63
7 skirsnis. PRIEVOLI VYKDYMO UTIKRINIMAS

Prievoli vykdymo utikrinimas tradicinis civilins teiss institutas. Rankpinigiai, netesybos, keitimas, laidavimas buvo inomi dar romn teisje. J btinum lm tai, jog kreditorius yra i esms suinteresuotas bti tikras, kad prievol bus vykdyta ir kad bus utikrinta jo interes apsauga, jei prievol bt nevykdyta. Siekiant apsaugoti kreditoriaus interesus atskir valstybi teiss sistemose numatomos skirtingos priemons, utikrinanios, kad skolininkas savo prievol vykdys. Vieni prievoli utikrinimo bdai, pavyzdiui, netesybos (bauda, delspinigiai), skatina skolinink vykdyti prievol, o kiti garantuoja kreditoriui, kad prievol skolininkui esant nemokiam, vykdys kitas asmuo, pavyzdiui, laiduotojas arba kaito davjas38. Prievoli utikrinimo bdais laikytinos specialiosios priemons, garantuojanios pagrindins prievols vykdym ir skatinanios skolinink tinkamai vykdyti savo prievol. ali pasirinktas prievoli utikrinimo konkretus bdas turi bti ratu ufiksuotas arba paioje prievolje, kurios vykdymui utikrinti jis yra skirtas, arba papildomame susitarime.
7.1. Prievoli vykdymo utikrinimo bdai

Lietuvos CK 6.70 straipsnis numato, kad esam ir bsim prievoli vykdymas gali bti utikrinamas pagal sutart arba statymus netesybomis, keitimu (hipoteka)39, laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais bdais. CK nepateikia baigtinio prievoli utikrinimo srao. Todl asmenys gali pasirinkti ir kitokius jiems priimtinus bei statymams, teiss principams, vieajai tvarkai ir gerai moralei neprietaraujanius prievoli vykdymo utikrinimo bdus. Paymtina,
r.: Civilin teis, p. 389. Hipoteka (keitimas) yra daiktiniai prievoli utikrinimo bdai, todl iame vadovlyje nra atskirai nagrinjama.
39 38
64
kad, be tradicini prievoli utikrinimo bd, paios CK nuostatos reglamentuoja du naujus utikrinimo bdus: banko garantij (CK 6.93 str.) bei daikto sulaikymo teis, kuri tvirtinta kaip kreditoriaus interes gynimo bdas (CK 6.69 str.)40. Kadangi prievoli vykdymas utikrinamas kreditoriaus interesais, tai daikto sulaikymas gali bti laikomas ir prievoli utikrinimo bdu. Prievoli utikrinimo bdai taip pat galt bti, pavyzdiui, prieprieinis reikalavim vykdymas; pinig pervedimas depozit, kredit draudimas41 ir pan. Jei utikrinamas bsimos prievols vykdymas, ali teiss ir pareigos atsiranda tik atsiradus pagrindinei prievolei, todl utikrinamoji prievol iuo atveju yra slygin. Kok konkret prievols utikrinimo bd pasirinkti, danai priklauso nuo sutarties pobdio. Pavyzdiui, paskolos arba kreditavimo sutariai utikrinti daniausiai pasirenkamas keitimas (hipoteka), banko garantija arba laidavimas; darb arba paslaug atlikimo sutartims netesybos. Bet kuriuo bdu utikrinant sutartin prievol toks utikrinimas taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir treiojo asmens santykius. Bet tai ypatingos ries prievoliniai santykiai, kuri specifik lemia tai, kad jie yra priklausomi nuo pagrindins prievols. Prievols utikrinimo bdai, iskyrus garantij, palyginti su pagrindine prievole, yra papildomos, alutins prievols. Prievoli utikrinimo susitarimams, kaip papildomiems susitarimams, bdingi ie bruoai: 1) pripainimas negaliojania pagrindins sutarties daro negaliojani ir papildom. Pavyzdiui, pripainus negaliojania paskolos sutart, negalios ir laidavimas, kuriuo utikrintas paskolos sutarties vykdymas. Bet papildomos prievols pripainimas negaliojania nedaro negaliojanios pagrindins prievols; 2) prievols utikrinimo sutart itinka pagrindiDaikto sulaikymas daiktini teisi institutas, reglamentuojamas CK Ketvirtosios knygos nuostat, taip pat minimas kaip kreditoriaus interes gynimo bdas (CK 6.69 str.) Bet pagal savo prigimt, esm, formuluot tai gali bti ir prievoli utikrinimo bdas. Plaiau apie sulaikymo teis, kaip prievoli vykdymo utikrinimo priemon r.: A. Dambrauskait. LTU temini straipsni rinkinys Prievoli vykdymo utikrinimo teisins problemos. 2001, p. 5868. 41 Kredit draudimo atveju draudikai garantuoja, kad draudjo pirkjui tapus nemokiam prievol bus vykdyta, t. y. draudjas gaus draudimo imok ir nepatirs nuostoli. iuo metu kredit draudimo sritis labai plati: draudiamos vienkartins, ilgalaiks, vietins, tarptautins, investavimo, finansins nuomos sutartys.
40
65
ns sutarties likimas. Pavyzdiui, kreditorius turi teis perleisti reikalavim (CK 6.101. str.). Tokiu atveju reikalavimo gijjui pereina ir teiss, nustatytos prievols vykdymui utikrinti, bei kitos papildomos teiss (CK 6.101 str. 2 d.); 3) pagrindins prievols pabaiga paprastai reikia ir utikrinimo pabaig.
7.2. Netesybos
Netesybos tai statym, sutarties arba teismo nustatyta pinig suma, kuri skolininkas privalo sumokti kreditoriui, jeigu prievol nevykdyta arba vykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.70 str. 1 d.). Netesyb prigimtis yra dvejopa, jos yra ir prievoli utikrinimo bdas, ir sutartins civilins atsakomybs forma (CK 6.258 str.)42. Netesybos yra bene daniausiai praktikoje naudojamas prievoli utikrinimo bdas, kuriam bdingi ie bruoai: 1) atsakomybs u prievols paeidim dydio nustatymas, kuris alims inomas jau sudarant sutart; 2) galimyb iiekoti netesybas u pat paeidimo fakt nereikalaujant rodinti nuostolius; 3) galimyb alims savo nuoira formuluoti susitarimo dl netesyb slygas, dyd, santyk su nuostoliais, skaiiavimo tvark ir pan. Netesybos gali bti ireiktos procentais nuo sutarties sumos arba jos nevykdytos dalies, konkreia suma ir pan. Netesyb rys tai bauda ir delspinigiai. Netesybos (bauda) i anksto statymu arba sutartimi nustatyta konkreti suma arba tam tikra procentin iraika nuo paeistos prievols sumos. Netesybos (delspinigiai) statymais arba sutartimi nustatyta pinig suma u paeist prievols vykdymo termin. Jos numatomos u konkreius laiko terminus (u kiekvien praleist dien, savait, mnes ir pan.). Netesybos yra numatytos statymo ir sutartins (numatytos ali susitarimu). statymo numatytos netesybos taikomos neatsivelgiant tai, ar alys jas numat. Bet svarbu, kokia teiss norma tokias netesybas numato. Jei netesybas numato imperatyvi teiss norma, jos yra taikomos beslygikai, o jei dispozityvi taikomos tiek, kiek alys nenumat kitokio dydio. Be to, netesybas gali nustatyti ir teismas. Pavyzdiui, CK 6.215 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas nevykdo tei42 Apie netesybas, kaip sutartins civilins atsakomybs form, r. skyriuje Sutartin atsakomyb.
66
smo sprendimo, pareigojanio vykdyti sutartin prievol natra, teismas skiria skolininkui baud. Teisinje literatroje iskiriamos skaitins, iimtins, baudins ir alternatyvios netesybos43. skaitins netesybos (bauda, delspinigiai) yra tokios, kai u nevykdyt arba netinkamai vykdyt prievol nustatytos netesybos ir susidar kreditoriui nuostoliai yra atlyginami tiek, kiek j nepadengia netesybos. Pavyzdiui, iiekota 5000 lit netesyb, o kreditoriaus nuostoliai yra 9000 lit. Tokiu atveju kreditoriui skolininkas privalo sumokti dar 4000 lit, t. y. toki nuostoli dal, kurios nepadengia netesybos. Iimtins netesybos yra tokios, kai u nevykdyt arba netinkamai vykdyt prievol leidiama i skolininko iiekoti netesybas, bet negalima iiekoti nuostoli. Baudins netesybos yra tokios, kai u nevykdyt arba netinkamai vykdyt prievol leidiama iiekoti i skolininko ne tik netesybas, bet ir nuostolius, kurie susidar kreditoriui dl nevykdomos arba netinkamai vykdomos prievols. Alternatyvios netesybos yra tokios, kai kreditoriaus pasirinkimu gali bti iiekomos arba netesybos, arba nuostoliai suteikiant kreditoriui teis pasirinkti44. 2000 m. CK 6.73 straipsnis nenumato galimybi taikyti baudini netesyb, t. y. alys negali susitarti, kad bus iiekomos ir netesybos, ir visi nuostoliai neskaitant iiekot netesyb. Netesyb forma. Susitarimams dl netesyb reikalinga raytin forma (CK 6.72 str.), t. y. susitarimas dl netesyb turi bti raytinis, nors pagrindin sutartis sudaryta kita forma. Bet formos reikalavimo paeidimas nedaro susitarimo dl netesyb negaliojanio. Tokiais atvejais alys, nesilaikanios paprastos raytins formos, praranda teis kilus ginui remtis liudytoj parodymais fakt rodyti (CK 1.93 str. 2 d.). Taiau susitarim dl netesyb galima rodinti kitais raytiniais rodymais, netiesiogiai patvirtinaniais susitarimo dl netesyb fakt (pvz., laikais, susirainjimo dokumentais ir pan.) arba kitokiomis faktinmis aplinkybmis. Jei yra kitoki raytini, nors ir netiesiogini rodym, patvirtinani susitarim dl netesyb, teismas tokio susitarimo
43 44
2 d.
r.: Civilin teis, p. 396397. Iimtins, baudins ir alternatyvios netesybos buvo numatytos 1964 m. CK 228 str.
67
sudarymo fakt, jo turin gali nustatinti ir remdamasis liudytoj parodymais. J parodymus btina vertinti atsivelgiant raytini rodym turin, faktin sandorio ali elges, paproius, teisingumo, siningumo ir protingumo reikalavimus45. CK 6.73 straipsnyje yra nustatytas netesyb ir prievols vykdymo natra santykis. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jei nustatytos netesybos, tai kreditorius negali reikalauti i skolininko kartu ir netesyb, ir realiai vykdyti prievol, iskyrus atvejus, kai skolininkas praleidia prievols vykdymo termin. ali susitarimas, numatantis kitokias taisykles, negalioja. Kai pareikiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos skaitomos nuostoli atlyginim. Jeigu netesybos yra aikiai per didels arba prievol vykdyta i dalies, teismas gali netesybas sumainti (CK 6.73 str. 2 d.). Teismas tai gali daryti arba savo iniciatyva, arba kreditoriaus praymu, atsivelgdamas konkreias bylos aplinkybes. Netesybos mainamos, jei jos yra neprotingai didels, nes negali bti priemon nepagrstai praturtti kitos alies sskaita46. Teismas, atsivelgdamas konkreias bylos aplinkybes, turi teis mainti tiek pagal sutart, tiek pagal statym atsiradusias netesybas. ios teismo teiss prievols alys negali apriboti arba panaikinti, todl ali susitarimai, kad teismas negali sumainti netesyb, negalioja47. Taiau sumaintos netesybos negali tapti maesns u nuostolius, patirtus dl nevykdomos arba netinkamai vykdomos prievols. Jei netesybos yra jau sumoktos, jos negali bti mainamos. Kartu CK 6.73 straipsnio 3 dalis numato, kad iame straipsnyje numatytos taisykls netaikomos, jeigu dl atskir ri sutari CK numato k kita. Taigi tik CK, o ne kiti statymai gali numatyti 6.73 straipsnyje suformuluot taisykli iimtis. Antai pagal bendr taisykl, tvirtint CK 6.73 straipsnyje, jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti kartu ir netesyb, ir realiai vykdyti prievol. Bet pagal CK 6.365 straipsn pirkjas vartojimo pirkimopardavimo sutartyje gali reikalauti i pardavjo ir sumokti netesybas, ir vykdyti prievol natra.
CK komentaras. Pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, 2001, p. 208. r., pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutart civilinje byloje B. Roin v V. Percovskij, Nr. 3K3218/2003. 47 CK komentaras. etoji knyga. 2003, p. 117.
46
45
68
7.3. Laidavimas
Laidavimas tai sutartis, kuria laiduotojas u atlyginim arba neatlygintinai sipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jei asmuo, u kur laiduojama, nevykdys visos ar dalies savo prievols (CK 6.76 str. 1 d.) Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutart arba statym ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 str. 1 d.). Daniausiai laidavimas atsiranda laidavimo sutarties pagrindu, t. y. laiduotojas sipareigoja kreditoriui laiduoti u skolinink, jei is nevykdys savo prievols. Laidavimas gali atsirasti ir pagal statym, pavyzdiui, CK 6.9 straipsnio 5 dalis numato, kad jei prievol atsirado iimtinai vieno i bendraskoli interesais arba prievol nevykdyta tik dl vieno i skolinink kalts, tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams u vis skol. iuo atveju kiti bendraskoliai yra laikomi to skolininko laiduotojais. Laidavimas gali atsirasti ir teismo sprendimo pagrindu, pavyzdiui, kai teismas, sprsdamas klausim dl buvusi sutuoktini tarpusavio ilaikymo, gali pareikalauti i buvusio sutuoktinio, privalanio teikti ilaikym kitam sutuoktiniui, pateikti tapat ios prievols vykdymo utikrinim (CK 3.72 str. 7 d.). Laidavimu gali bti utikrinama tiek esama, tiek bsima prievol, bet pastaroji turi bti aikiai apibdinta (CK 6.78 str. 1 d.). Bsimos prievols utikrinimas daniausiai taikomas kreditavimo sutari atveju, nes bankas, prie suteikdamas kredit, daniausiai prao pateikti laidavimo sutart. Asmuo gali laiduoti tiek u pagrindin skolinink, tiek ir u jo laiduotoj. Laidavimas yra konsensualin, vienaal sutartis. Ji gali bti ir atlygintin, ir neatlygintin, terminuota arba neterminuota. Laiduotojai gali bti bet kurie veiksns asmenys, iskyrus tuos, kuriems statymas tai draudia. Pavyzdiui, vieieji juridiniai asmenys negali bti laiduotojais, jei tai prietarauja j specialiam teisnumui (CK 2.74 str. 2 d.). Laidavimas yra papildoma prievol, todl pasibaigus pagrindinei prievolei arba pripainus j negaliojania baigiasi ir laidavimas (CK 6.76 str. 2 d.). Tuo laidavimas skiriasi nuo garantijos. Kreditoriaus ir laiduotojo santykiai yra reglamentuoti CK 6.80 straipsniu, kuris pareigoja kreditori laiduotojo reikalavimu suteikti iam informacij apie pagrindins prievols turin ir slygas, taip pat apie prievols vykdym. Tokia informacija laiduotojui yra reikalinga todl, kad laiduotojas, vykds prievol u skolinink, perima kreditoriaus teises (CK 6.83 str.). Kredito69
riaus atsisakymas teikti laiduotojui informacij pastarojo reikalavimu gali bti vertinamas kaip kooperavimosi pareigos paeidimas (CK 6.38 str.) suteikiant laiduotojui teis reikalauti atlyginti dl tokio atsisakymo patirtus nuostolius. CK 6.77 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo gali laiduoti tiek u pagrindin skolinink, tiek ir u laiduotoj. Toks atvejis vadinamas dvigubu laidavimu. CK 6.78 straipsnio 2 dalyje iskiriamas visas ir dalinis laidavimas. Laidavimu gali bti utikrinta ir dalis pagrindins prievols. Bet laidavimo dydis negali viryti sumos, kuri yra skolingas skolininkas. CK taip pat iskiria terminuot (CK 6.88 str.) ir neterminuot laidavim (CK 6.89 str.). Laidavimo sutarties forma. Laidavimo sutartis turi bti sudaryta raytine forma. Raytins formos nesilaikymas daro laidavimo sutart negaliojani (CK 6.79 str.). Laidavimo sutartis gali bti sudaroma atskirai, bet gali bti ir pagrindins sutarties dalis. Pirmuoju atveju sutart pasirao kreditorius ir laiduotojas, antruoju kreditorius, laiduotojas ir skolininkas. Laidavimo pabaiga. Paprastai laidavimas baigiasi skolininkui vykdius laidavimu utikrint prievol. Laidavimo pabaigos pagrindai nurodyti CK 6.87 straipsnyje. Laidavimas baigiasi: 1) tuo paiu metu kaip ir juo utikrinama prievol; 2) laiduotojui mirus. Taigi laiduotojo pdiniai nepaveldi laiduotojo pareigos. Taiau jeigu jau egzistuoja laiduotojo skola, pavyzdiui, jau yra pareiktas laiduotojui iekinys iki laiduotojo mirties, tai jo skolos bus paveldimos bendrais pagrindais48; 3) jei skolininkas ir laiduotojas sutampa. Bet jei kreditorius suinteresuotas, kad laidavimas ilikt, laidavimas lieka galioti; 4) jei i esms pasikeiia prievol ir dl to be laiduotojo sutikimo padidja jo atsakomyb (pvz., pratsiamas pagrindins prievols vykdymo terminas ir dl to padidja palkanos arba netesybos) arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekms. Tuomet btina keisti laidavimo sutart arba jei laidavimo sutartyje tokie atvejai yra numatyti, laidavimas dl pagrindins prievols slyg pasikeitimo nepasibaigs; 5) jei skola pagal laidavimu utikrint prievol yra perkeliama kitam asmeniui, o laiduotojas nedav sutikimo laiduoti u kit skolinink; 6) jei kreditorius be pagrindo atsisako priimti skolininko ar laiduotojo pasilyt tinkam prievols vykdym.
48
CK komentaras. etoji knyga, p. 128.
70
iuo atveju laiduotojas turi rodyti, kad buvo siloma kreditoriui priimti tinkam vykdym, kad silomas vykdymas tikrai buvo tinkamas ir kad tokio tinkamo vykdymo kreditorius atsisak. Tuo pat metu laidavimo pabaigos ypatumai priklauso ir nuo to, ar laidavimas yra terminuotas ar neterminuotas. Terminuotu laidavimu laikomas toks laidavimas, kai laidavimo sutartyje nurodomas tam tikras laikas, kuriam yra laiduojama, pavyzdiui, 3 mnesiai. Pagal CK 6.88 straipsn terminuotas laidavimas baigiasi, jei kreditorius per 3 mnesius nuo laidavimo termino pabaigos dienos nepareikia laiduotojui iekinio. Jeigu laidavimu utikrinta bsima prievol, tai jis baigiasi sujus laidavimo terminui, jei prievol iki io termino pabaigos neatsirado. is trij mnesi terminas yra naikinamasis ir teismo negali bti atnaujinamas, nes paprastai apdairus laiduotojas laiduoja u skolinink tik sitikins io mokumu ir finansiniu pajgumu vykdyti prievol, o per ilgesn nei 3 mnesi termin skolininko padtis gali i esms pasikeisti, gali atsirasti aplinkybi, u kurias laiduotojas neketino laiduoti49. Neterminuotu laidavimu laikomas toks laidavimas, kai laidavimo terminas nenustatytas arba kai laidavimu utikrinta prievol, kurios vykdymo terminas neapibrtas arba apibrtas pareikalavimo terminu. Toks laidavimas baigiasi sujus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jei kreditorius per termin nepareikia iekinio laiduotojui, o jei neterminuotu laidavimu utikrinama bsima prievol, tai laidavimas gali bti panaikintas prajus trejiems metams po jo atsiradimo vienaaliu laiduotojo pareikimu, jei per iuos trejus metus prievol neatsirado (CK 6.89 str.). Laiduotojo atsakomyb. Jeigu prievol nevykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenumato laidavimo sutartis. Solidariosios atsakomybs prezumpcija numatyta CK 6.81 straipsnyje. Atsakomybs solidarumas atskiria laidavim nuo garantijos, nes garanto atsakomyb yra subsidiari. Bet alys gali laidavimo sutartyje numatyti, kad laiduotojo atsakomyb yra subsidiari, t. y. laiduotojas turi teis reikalauti, kad kreditorius pirmiausia iiekot i pagrindinio skolininko turto, nebent tokios savo teiss laiduotojas bt atsisaks (CK 6.80 str. 2 d.). Taiau laiduotojo nurodytas turtas turi bti toks, i kurio kreditorius gali reikalauti iiekojimo, t. y. nurodytas turtas neturi bti apsunkintas (keistas, aretuojas ir pan.). Jei kreditorius
49
71
nepasinaudoja tokiu laiduotojo nurodymu ir pirmiausia nenukreipia iiekojimo laiduotojo nurodyt pagrindinio skolininko turt, jam tenka pagrindinio skolininko nemokumo rizika tokio dydio, kokia buvo laiduotojo nurodyto turto vert, t. y. laiduotojo atsakomyb sumaja btent nurodyto turto verte. Laiduotojas atsako tiek pat, kiek skolininkas, t. y. atsako ir u palkan, netesyb sumokjim, ir u nuostoli atlyginim. Bet laidavimo sutartyje gali bti numatyta, kad laiduojama, pavyzdiui, tik u pagrindin prievol. Tuomet laiduotojo visikos atsakomybs prezumpcija paneigiama. Galimi atvejai, kai u skolinink laiduoja keli laiduotojai. Tuomet, jei sutartyje nenumatyta ko kita, j atsakomyb kreditoriui yra solidarioji (CK 6.6 str.). Taiau laidavimo sutartis gali numatyti, kad kiekvienas laiduotojas laiduoja tik u atitinkamos prievols dalies vykdym (CK 6.5 str.). vykdiusiam prievol laiduotojui pereina visos kreditoriaus teiss pagal i prievol, t. y. laiduotojas gyja teis reikti iekin skolininkui (CK 6.83 str. 1 d.). Jei u skolinink laidavo keli asmenys, j tarpusavio santykiai ir santykiai su skolininku pagrsti dalins prievols principais. Kiekvienas laiduotojas gali reikalauti i skolininko tik savo dalies. Taiau jei esant keliems laiduotojams vienas i laiduotoj vykdo prievol, tai is laiduotojas turi teis reikalauti i skolininko visos sumos, o negaldamas jos iiekoti i skolininko, jis gali reikalauti skolos i kit bendralaiduotoj atskaiius jam paiam tenkani dal (CK 6.84 str.). Laidavimas yra akcesorin prievol, todl jis galioja tol, kol galioja pagrindin prievol ir baigiasi drauge su ja. Taiau sutartyje alys gali susitarti, kad laidavimas gali baigtis anksiau u pagrindin prievol. Laiduotojas gali bti atleistas nuo atsakomybs, jei kreditorius atsisako savo pirmenybs teiss patenkinti reikalavim arba kito jo naudai nustatyto prievols utikrinimo, jeigu kreditorius bt galjs patenkinti savo reikalavim pasinaudodamas teismis, kuri atsisak (CK 6.86 str.). Bet jei kreditorius savo teisi neatsisak, o negaljo jomis pasinaudoti dl nuo jo nepriklausani prieasi, minta CK nuostata netaikoma. Pavyzdiui, prievols vykdymas buvo utikrintas ne tik laidavimu, bet ir keitimu, o kreditorius atsisak savo pirmenybs teiss patenkinti savo reikalavim i keisto turto. Tokiu atveju laiduotojas atleidiamas nuo atsakomybs, jeigu rodo, kad kreditorius turjo pirmumo teis visikai patenkinti savo reikalavim i keisto turto, kad tokia galimyb realiai egzistavo ir kad kreditorius ios savo teiss atsisak. 72
7.4. Garantija
Garantija vienaalis sipareigojimas garantijoje nurodyta suma visikai arba i dalies atsakyti kitam asmeniui kreditoriui, jeigu asmuo skolininkas prievols nevykdys arba j vykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis slygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais) (CK 6.90 str. 1 d.). Garantija yra vienaalis sandoris. Garantu gali bti bet kuris veiksnus asmuo, iskyrus statymo nustatytus atvejus50. Garantija gali bti atlygintin ir neatlygintin. Vienas i pagrindini garantijos bruo yra tas, kad garanto prievol kreditoriui nepriklauso nuo pagrindins prievols, t. y. ji yra savarankika, todl garantija utikrintos prievols negaliojimas, kitaip nei laidavimas, nedaro garantijos automatikai negaliojanios. Jeigu garantas suino, kad garantija utikrinta pagrindin prievol vykdyta arba baigsi kitais pagrindais, arba pripainta negaliojania, tai jis turi nedelsdamas praneti kreditoriui ir skolininkui. Jeigu kreditorius, gavs toki informacij, pateikia garantui rodym, kad prievol nra vykdyta arba pasibaigusi, garantui lieka prievol pagal garantijos sutart (CK 6.92 str. 5 d.). Esant ginui, garantas turi teis kreiptis teism dl garantijos pripainimo negaliojania bendrais sandori negaliojimo pagrindais. Garanto atsakomyb yra subsidiari. Garantui, vykdiusiam u skolinink prievol, pereina kreditoriaus teiss regreso tvarka. Atsakomybs subsidiarumas yra poymis, skiriantis j nuo laidavimo. Garantij riboja garantijos nustatyta suma. Bet CK 6.92 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kai garanto atsakomyb gali viryti garantijos sum jeigu garantas nevykdo arba netinkamai vykdo savo prievol pagal garantijos sutart, tai garanto atsakomyb u kreditoriui padarytus nuostolius gali viryti garantijos sum, nes garantas privals atlyginti ir kreditoriui u jo patirtus nuostolius dl garantijos paeidimo. Garantas turi teis atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavim, jeigu kreditoriaus reikalavimas arba prie jo pridti dokumentai 1) neatitinka garantijos slyg arba 2) pateikti pasibaigus garantijos terminui. Apie atsisakym tenkinti reikalavim garantas turi nedelsdamas praneti kreditoriui (CK 6.92 str. 4 d.). Forma. Garantija turi bti raytin. io reikalavimo nesilaikymas
50 Pavyzdiui, pagal CK 2.74 str. 2 d. garantai negali bti vieieji juridiniai asmenys, jeigu tai prietarauja j civiliniam teisnumui.
73
daro garantij negaliojani. Garantijos pabaiga. CK 6.96 straipsnyje nurodomi banko garantijos pabaigos pagrindai. i norma mutatis mutandis taikytina ir paprastai garantijai51.
7.5. Banko garantija

Banko garantija vienaalis banko arba kitos kredito staigos sipareigojimas sumokti skolininko kreditoriui nustatyt pinig sum pagal kreditoriaus reikalavim. Banko garantija yra specifin garantijos ris, kuri apibdina ie ypatumai: 1) subjektin sudtis (garantas gali bti bankai ar kitos kredito staigos52; 2) kitaip nei paprasta garantija, kuri gali bti atlygintin ir neatlygintin, banko garantija yra tik atlygintin (CK 6.93 str. 2 d.); 3) bankas negali ataukti savo garantijos, jeigu joje nenumatyta ko kita (CK 6.94 str.); 4) kreditorius neturi teiss perduoti kitam asmeniui banko garantija utikrintos reikalavimo teiss, nebent garantijoje bt nurodyta prieingai (CK 6.95 str.); 5) banko garantija sigalioja nuo jos suteikimo, jeigu garantijoje nenumatyta ko kita (CK 6.93 str. 3 d.); 6) kreditoriaus reikalavimas vykdyti sutart bankui turi bti pateiktas ratu nurodant, kaip skolininkas paeid garantija utikrint pagrindin prievol, ir prie jo pridti visi reikiami dokumentai (CK 6.93 str. 4 d.); 7) kitaip nei esant paprastai garantijai, bankui arba kredito staigai negalioja taisykl dl atgrtinio reikalavimo teiss skolininkui, tvirtinta CK 6.90 straipsnio 3 dalyje, nes bankas ir skolininkas turi sutartyje nustatyti banko, sumokjusio garantijoje nustatyt pinig sum kreditoriui, regreso teis skolininkui (CK 6.97 str. 1 d.). Be i ypatum, banko garantijai taip pat mutatis mutandis taikomos paprastos garantijos taisykls. Banko garantijos pabaiga. Banko garantija baigiasi, kai: 1) bankas sumoka kreditoriui garantijoje nurodyt sum; 2) sueina garantijoje nurodytas garantijos terminas, 3) kreditorius atsisako savo teisi pagal garantij ir grina j bankui arba ratu apie atsisakym pranea bankui (CK 6.96 str.). Be to, banko garantija gali bti pripainta negaliojania bendrais sandori pripainimo negaliojaniais pagrindais.
CK komentaras. etoji knyga, p. 135. Kredito staigos samprata pateikta 2002 m. rugsjo 10 d. Finans staig statymo 2 ir 4 str. // Valstybs inios. 2002. Nr. 913891.
52 51
74
7.6. Rankpinigiai
Jau senovs Romoje rankpinigiais buvo laikoma pinig suma arba kita vertyb, perduodama vienos alies kitai sudarant sutart. Rankpinigiai vaidino sutarties sudarymo rodymo vaidmen, taip pat atliko baudin funkcij, kurios tikslas paskatinti skolinink vykdyti savo prievol. Jei prievols nebuvo vykdomos, skolininkas prarasdavo ustat, o kreditorius, atsisaks vykdyti sutart, turdavo grinti dvigub ustato sum. Pagrindiniai rankpinigi ypatumai iliko tiek kontinentins teiss sistemoje, tiek ir bendrosios teiss sistemoje. Rankpinigiais laikoma pinig suma, kuri viena sutarties alis pagal sudaryt sutart jai priklausani mokti sum sskaita duoda antrajai aliai, kad rodyt, jog sutartis egzistuoja ir utikrint jos vykdym (CK 6.98 str. 1 d.). Rankpinigi sutartis laikytina dviale, realine. Jeigu u nevykdyt sutart atsako davusi rankpinigius alis, sumokti rankpinigiai lieka antrajai aliai. Jei u sutarties nevykdym atsako gavusi rankpinigius alis, ji privalo sumokti antrajai aliai dvigub rankpinigi sum. iuo atveju rankpinigiai yra laikomi minimaliais ios alies nuostoliais. Bet jeigu u nevykdyt prievol neatsako n viena alis, t. y. prievols negalima vykdyti dl force majeure arba prievol baigiasi ali susitarimu dar prie sueinant jos vykdymo terminui, gautus rankpinigius alis privalo grinti juos davusiai aliai (CK 6.125, 6.127 str.). Pagal CK 6.98 straipsn rankpinigiai atlieka tris funkcijas: 1) skirti sutarties sudarymui rodyti; 2) skirti sutarties vykdymui utikrinti; 3) mokamj mokami bsim mokjim sskaita. Rankpinigiai yra panas mokjim avansu, bet nra jam tapats. Btent tik rankpinigiams bdingas trij funkcij (rodomosios, utikrinamosios ir mokamosios) visetas leidia atskirti juos nuo mokjimo avansu. Avansas, kaip ir rankpinigiai, atlieka mokjimo funkcij (skaitomas bsimus mokjimus), gali atlikti rodomj funkcij (tiek galiojaniam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutart ateityje). Bet, kitaip nei rankpinigiai, avansas niekada neatlieka utikrinamosios funkcijos, t. y. alis, sumokjusi avans, turi teis reikalauti j grinti visais sutartini sipareigojim nevykdymo atvejais, o alis, gavusi avans, jokiomis aplinkybmis neturi jo grinti dvigubai53.
53
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutartis civilinje byloje
75
Rankpinigiais negali bti utikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal statymus privaloma notarin forma. Tad rankpinigiais gali bti utikrinamos sutartys, kurioms privaloma notarin forma nenumatyta: rangos, nuomos, subnuomos ir pan. alys, sudarydamos preliminarij sutart, gali toki sutart utikrinti kitais bdais (pvz., netesybomis), taip pat ir nenumatytais CK (CK 6.70 str.)54. Susitarimas dl rankpinigi, neatsivelgiant j dyd, turi bti raytinis. Raytins formos nesilaikymas daro susitarim dl rankpinigi negaliojant (CK 6.99 str.).
1. Kokius prievoli vykdymo utikrinimo bdus galite nurodyti? 2. Ar gali bti utikrinamas bsim prievoli vykdymas? 3. Ar visi prievoli vykdymo utikrinimo bdai yra papildomos prievols? 4. Ar netesybomis gali bti pripainti daiktai? 5. Kokios yra netesyb rys? 6. Kokios netesybos laikomos nustatytomis statymo pagrindu? 7. Ar galioja odinis susitarimas dl netesyb? 8. Kokiais atvejais teismas gali mainti netesybas? 9. Kokiais pagrindais atsiranda laidavimas? 10. Ar laidavimu gali bti utikrinama dalis prievols? 11. Kokia forma turi bti sudaryta laidavimo sutartis? 12. Kada baigiasi laidavimas? 13. Kokia laiduotojo atsakomyb laikoma subsiadiaria? 14. Kokia garantijos samprata? 15. Kokia forma turi bti sudaryta garantija? 16. Kokie ypatumai apibdina banko garantij? 17. Kada baigiasi banko garantija? 18. Kokia rankpinigi samprata? 19. Ar rankpinigiai gali bti duodami daiktais? 20. Kokias funkcijas atlieka rankpinigiai? 21. Ar rankpinigiais gali bti utikrinama preliminarioji sutartis?
. Stankeviius v. H. Chadakeviius, Nr. 3K723/2000, kat. 43. 54 Ambrasien D. Rankpinigiai kaip prievols vykdymo utikrinimo bdas // Justitia. 2000. Nr. 45, p. 3639.
76
8 skirsnis. ASMEN PASIKEITIMAS PRIEVOLJE

8.1. Samprata
Asmen pasikeitimas prievolje paprastai teiss moksle apibdinamas kaip naujo asmens stojimas vietoje buvusio kreditoriaus arba skolininko55. Iki 2000 m. CK sigaliojimo buvo nurodomi du asmen pasikeitimo prievolje bdai: 1) reikalavimo perleidimas; 2) skolos perklimas. Be to, 1964 m. CK 495 straipsnis reglamentavo asmens, atlyginusio al, padaryt kito asmens, regreso teis al padarius asmen. Ankstesnje teisinje praktikoje reikalavimo perleidimo ir skolos perklimo institutai buvo naudojami beveik iimtinai tarp fizini asmen. Atkrus Lietuvoje nepriklausomyb, pltojantis ekonominiams santykiams, padidjo cesijos reikm. Tai lm ir subjektins i institut sudties pasikeitimus, ir platesn taikym. 2000 m. CK aptariami trys asmen pasikeitimo prievolje bdai kreditoriaus pasikeitimas prievolje (reikalavimo perleidimas), skolininko pasikeitimas (skolos perklimas) ir subrogacija (prievols vykdymas treiojo asmens, kuris tuo pat metu gyja kreditoriaus teises). Reikalavimo perleidimas (cessio) ir skolos perklimo (cessio debitis) institutai buvo inomi dar romn teisje. Kai vietoje natrinio kio atsirado prekin gamyba, prievols tapo reikminga daugelio romn turto dalimi, todl reikjo didesnio lankstumo gyvendinant prievolinius santykius. Tuoj po novacijos atsirado cesija kaip kreditoriaus prievolje pakeitimo bdas. Kitaip nei novacija, jis tapo bdu kreditoriui pasikeisti nesugriaunant paios prievols. Cedento (kreditoriaus, norinio perleisti reikalavimo teis) ir cesionarijaus (asmens, kuriam perleidiama reikalavimo teis) santykiai pradioje buvo grindiami pavedimo sutartimi. Vliau cesionarijaus teisi apsauga buvo stiprinama. Bet teorikai romn teis niekuomet nepripaino i prievols iplaukiani teisi perleidimo, cesionarijui buvo suteikta tik teismin jo interes apsauga. Cesijos bdu perleidiam teisi katalogas buvo isamus. Ulpianas ra55
77
: Nemo plus iuris ad alium transferre potest quam ipse habet (Niekas negali perleisti kitam daugiau teisi, negu jis pats turi). Tai principas, iliks iki i dien, prireikus pradin skolinink pakeisti nauju (expromissio) reikalauta kreditoriaus sutikimo taip yra ir ms dienomis56. Nors 2000 m. CK atskirose etosios knygos normose reglamentuojami reikalavimo perleidimo (VI skyrius) ir skolos perklimo (VIII skyrius) institutai, paymtina, kad atskira asmen pasikeitimo prievols rimi laikytinas taip pat susitarimas, kuriuo perleidiamas reikalavimas ir perkeliama skola tuo paiu metu. Be to, CK XLV skyriuje reglamentuota faktoringo sutartis specifin subjektins sudties ir turinti specifines slygas komercin sutartis, skirta piniginiam reikalavimui perleisti. i sutartis laikytina cesijos rimi.
8.2. Reikalavimo perleidimas

CK 6.101 straipsnis leidia perleisti vis reikalavim arba jo dal kitam asmeniui be skolininko sutikimo, jeigu tai neprietarauja statymams ar sutariai arba jeigu reikalavimas nesusijs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teiss perleidimas neturi paeisti skolininko teisi ir labiau suvaryti jo prievoles. Taigi kreditoriaus reikalavimo teis yra savarankikas civilini teisini santyki objektas, todl gali bti perleista kitam asmeniui bendrais pagrindais (CK 1.112 str.). Reikalavimo perleidimas teisinje literatroje yra vadinamas cesija. Pradinis kreditorius, perleidiantis savo reikalavimo teis, yra vadinamas cedentu, o naujasis kreditorius, perimantis perleidiam teis, cesionarijumi. Reikalavimo perleidim reglamentuojanios normos nenumato reikalavimo perleidimo pagrind. Todl danai cesijos sandor teisini santyki dalyviai laiko abstrakiu sandoriu, neturiniu pagrindo, arba nuo to pagrindo (tikslo) nepriklausaniu, t. y. egzistuojaniu savaime. Romn teisje cesija buvo pripastama abstrakiu sandoriu, t. y. buvo laikoma, kad jos galiojimas nepriklauso nuo pagrindo, dl kurio reikalavimas buvo perleistas. Nuomoni, kad cesija turt bti laikoma abstrakiu sandoriu, pareikta ir io meto teisinje literatro56
Nekroius I., Nekroius V., Vlyvis S. Romn teis. Vilnius: Justitia, 1999, p. 226.
78
je57. Bet jei laikytums nuomons, kad cesija yra abstraktus sandoris, tai cesijos atveju reikalavimo teis pereis naujam kreditoriui, net jei niekada nebus pasiektas tikslas, kurio alys siek tokio reikalavimo perleidimu. Toks supratimas nebt pagrstas. Tai, kad cesija nra abstraktus savarankikas sandoris, o susijs su pagrindiniu asmen pasikeitimo sandoriu, rodo ie faktai: 1) CK etosios knygos VI skyriuje Reikalavimo perleidimas reglamentuojami daugiausia santykiai tarp skolininko ir naujojo bei senojo kreditoriaus ir daug menkiau santykiai tarp senojo ir naujojo kreditoriaus; 2) reikalavimo perleidimo sutarties forma susijusi su pagrindins prievols forma, t. y. reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei; 3) cesijos sandoriai gali bti atlygintiniai ir neatlygintiniai, vienaaliai ir dvialiai, kai kada realiniai, kai kada konsensualiniai, todl cesija nra nurodoma kodekso skyriuose, reglamentuojaniuose atskiras sutari ris, t. y. nra iskirta kaip savarankika sutartis (iskyrus faktoring, kuris turi aikius i sutart kvalifikuojanius poymius). Kaip nurodo M. Braginskis, tokia amorfin cesijos bsena panaikina galimyb j laikyti savarankika sutartine konstrukcija58. Cesijos sutartimi cedentas perduoda cesionarijui tam tikr teis sutarties arba statymo pagrindu. Taigi pirmuoju atveju paties teisi perdavimo pagrindas, siejantis cedent ir cesionarij, yra sutartis, o antruoju statymas. Jei teiss perduodamos pagal sutart, tai ta sutartis yra ne cesija, kaip danai manoma, o sutartis, pagal kuri perleidiami reikalavimai, t. y. sutartis, sudaranti cesijos esm (pagrind). Reikalavimas niekada neperleidiamas savaime, tik tam, kad ankstesnis kreditorius perduot reikalavim naujajam. alys, sudarydamos reikalavimo perleidimo susitarim, visada turi kok nors tiksl (vykdyti prievol, atsiradusi i pirkimopardavimo sutarties reikalavimo perleidimu padovanoti reikalavimo teis, grinti reikalavimo perleidimu skol ir pan.). Paymtina, kad reikalavimo perleidimo sutartimi perleidiamas ne daiktas, o reikalavimo teis. Todl vertinant cesijos teisinius santykius btina atskirti 3 dalykus: 1) prievol, i kurios atsirado teiss reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandor, kuriuo remdamasis pradinis kreditorius perduoda naujajam
57 58
Pavyzdiui, tokia nuomon yra i esms isakyta Civilinje teisje, p. 187; 374375.
. . . . . . , 2000, c. 446.
79
kreditoriui reikalavimo teis reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindas); 3) pat cesijos sandor, kuriuo perleidiamas reikalavimas (atsisakoma reikalavimo teiss)59. Reikalavimo perleidimo sandorio tikslas (pagrindas) egzistuoja visada, nors ir ne visada matomas. Be to, nra reikalaujama praneant skolininkui apie reikalavimo perleidim informuoti j apie perleidimo pagrindus. Bet perleidimo pagrindas (tikslas) yra svarbus bei vertintinas drauge su paiu cesijos sandoriu ir gali nulemti tokio sandorio teistumo ir pagrstumo vertinim60. Cesija gali bti vykdoma vairiausi sandori pagrindu. Daniausiai cesija vyksta pagal pirkimopardavimo sutart, bet gali bti taip pat ir pagal main, dovanojimo ir kitas sutartis. Nors cesijos pagrindo (tikslo) sutartyje nenurodymas nedaro cesijos negaliojanios, neabejotinai cesijos tikslas yra reikmingas, nes jei perleidimo tikslas nepasiektas, perleidjas turi turti teis reikalauti i naujojo kreditoriaus jo be pagrindo gyto turto. Nuo reikalavimo perleidimo btina skirti atvejus, kai kreditorius nenori perleisti savo reikalavimo teiss, o tik nurodo treij asmen kaip subjekt, kuriam turi bti pateiktas vykdymas. Pavyzdiui, pagal sutart viena mon parduoda prekes kitai, o pastaroji u prekes pardavjo nurodymu sumoka treiajam asmeniui. Tokiu atveju tai yra vykdymo peradresavimas treiajam asmeniui, kuris kildintinas i pirkimo pardavimo sutarties ir negali bti laikomas reikalavimo perleidimu. Paprastai cesija vertinama kaip ankstesnio ir naujojo kreditoriaus sutartis. Sistemin norm analiz leidia daryti ivad, jog vienaaliko kreditoriaus pareikimo, kad jis perleidia reikalavim, neutenka, reikia, kad su tuo sutikt naujasis kreditorius. Skolininkas informuotinas, bet reikalavimo teisi perjimas naujajam kreditoriui paprastai nesiejamas su momentu, kai apie tai suino skolininkas. CK 6.109 straipsnis tik pateikia nuorod reikalavimo perleidimo fakto panaudojimo prie treiuosius asmenis moment ir sieja tai arba su skolininko sutikimu,
59 Isamiau apie tai r.: D. Ambrasien. Asmen pasikeitimas prievolje (kai kurie teoriniai ir praktiniai aspektai) // Jurisprudencija. Vilnius, 2002, t. 28(20), p. 96103. 60 Paymtina, kad teism praktikoje laikomasi nuostatos, jog reikalavim perleidimo institutas negali bti naudojamas paeidiant siningumo, teisingumo bei protingumo princip, ypa moni bankroto atveju. r., pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. spalio 2 d. nutart civilinje byloje LAB Tauro bankas v AB Vilniaus Vingis, Nr. 3K31123/2002, kat. 18.2.
80
arba su momentu, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo rodym. CK 6.104 straipsnyje reikalaujama, kad pradinis kreditorius naujajam kreditoriui perduot dokumentus, patvirtinanius reikalavimo teis bei papildomas teises. ios pareigos nevykdymas nereikia cesijos nebuvimo, nes cesija vyko, ir naujasis kreditorius turi teis reikalauti dokument perleistai teisei gyvendinti. CK 6.103 straipsnyje nurodoma, kad reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Formos nesilaikymo teisiniai padariniai yra tie patys kaip ir sandori formos nesilaikymo teisiniai padariniai (CK 1.711.77 str.). Pagal bendr taisykl kreditorius turi teis perleisti reikalavim be skolininko sutikimo, bet sutartis arba statymas gali numatyti tokio sutikimo btinum (CK 6.101 str. 1 d.). T. y. jei ko kita statymas nenustato, niekas nedraudia alims traukti sutart slyg, pagal kuri kreditorius netenka teiss perleisti reikalavim treiajam asmeniui. Jei tokios slygos sutartyje nra, kreditorius gali perleisti savo reikalavimo teis neatsiklausdamas skolininko. Bet be skolininko sutikimo kreditoriui draudiama perleisti reikalavim, jeigu skolininko asmuo turi kreditoriui esmins reikms (CK 6.101 str. 5 d.). Pavyzdiui, bankas arba kita kredito staiga sipareigoja teikti las sutartyje numatytomis slygomis ir dydiais. Kredito staiga iame etape pagal kreditavimo sutart yra skolinink. Toki prievol ji prisiima konkretaus asmens, kurio mokumas nekelia abejoni, atvilgiu. Tarp ali iame etape egzistuoja fiduciariniai santykiai, todl perleisti reikalavim be kredito staigos sutikimo negalima. Arba sutartyje gali bti numatyta slyga, kad skolininkas sudaro sutart btent tik su tam tikru kreditoriumi, todl kreditoriaus asmuo iuo atveju yra esmin sutarties slyga, pavyzdiui, autorius sipareigoja parayti knyg konkreiai leidyklai. Reikalavimo perleidimas bet kuriuo atveju neturi paeisti skolininko teisi. Naujasis kreditorius negali, pavyzdiui, gyti daugiau teisi, nei j turjo pradinis kreditorius. CK, pripaindamas reikalavimo perleidimo teis kaip bendr taisykl, kartu tiesiogiai nurodo atvejus, kai reikalavim perleisti draudiama: 1) draudiama perleisti reikalavim, kurio atvilgiu negalimas iiekojimas (CK 6.102 str. 1 p.). Pavyzdiui, jei akivaizdu, kad kreditorius praleido iekinio senaties termin reikalauti i skolininko grinti skol, draudiama jo reikalavim, kylant i paskolos sutarties, perleisti 81
naujajam kreditoriui; 2) draudiama perleisti reikalavim teisjui, prokurorui arba advokatui, kurie dl io reikalavimo ikeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas (CK 6.102 str. 2 p.); 3) draudiama perleisti reikalavim, neatsiejamai susijus su kreditoriaus asmeniu (reikalavim ilaikyti, reikalavim atlyginti al, padaryt dl sveikatos sualojimo arba gyvybs atmimo, ir t. t.) (CK 6.102 str. 3 p.). Pastarajai reikalavim grupei turt bti priskirtini ir reikalavimai dl pensij, paalp, nes kreditori pasikeitimas tokiose prievolse prietarauja j prigimiai. Taiau, kaip nurodo prof. V. Mikelnas, i norma draudia perleisti reikalavimo teis vienaalikai, sutari laisvs principas leidia alims, t. y. kreditoriui ir skolininkui, susitarti dl reikalavimo teiss perleidimo ir mintais atvejais61. Nors CK 6.102 straipsnyje ivardyti tik trys atvejai, kai draudiama perleisti reikalavim, bet io srao negaltume laikyti baigtiniu, nes specials statymai gali numatyti specialius reikalavimo perleidimo draudimo ar ribojimo atvejus arba tai turi iplaukti i statym nuostat arba sutarties esms aikinimo. Pavyzdiui, CK 6.449 straipsnis nurodo subjektus, galinius bti neterminuotos (nuolatins) rentos gavjais. Tai tiktai fiziniai asmenys ir pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie usiima globa. Neterminuotos (nuolatins) rentos gavjo teiss gali bti perduotos reikalavimo perleidimo forma tiktai iems subjektams. Be to, CK aptarti specials atvejai, kai reikalavim perleisti negalima, reglamentuojant atskiras sutari ris. Pavyzdiui, CK 6.536 straipsnio 2 dalis draudia mons nuomos atveju perleisti nuomininkui nuomotojo teises, gytas licencijos pagrindu, taip pat CK 6.783 straipsnio 3 dalis nurodo galimyb perleisti komitentui reikalavimo teis, nors komisionieriaus ir treiojo asmens sandoris draudia arba riboja tok perleidim, jeigu treiasis asmuo nevykdo sandorio, sudaryto su komisionieriumi, ir kt. CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog reikalavimo gijjui pereina ir prievols vykdymui utikrinti nustatytos teiss bei kitos papildomos teiss. Tai reikia, kad tokios teiss pereina reikalavimo gijjui, net jeigu sutartyje tai ir nra nurodyta. (Ypatinga procedra numatyta tik keitimu utikrinto reikalavimo perleidimo, nes pagal CK 6.104 straipsnio 2 dal tokio reikalavimo perleidimas turi bti paymimas hipotekos registre.) Bet CK nedraudia alims sutartyje numatyti, kad
61
82
perleidiamas tik pagrindinis reikalavimas. Prof. V. Mikelno teigimu, tokiu atveju reikalavimas perleidiamas tik i dalies. Bet jeigu papildoma prievol neatsiejamai yra susijusi su pagrindine, reikalavimo teiss, kylanios i papildomos prievols, negalima perleisti atskirai nuo reikalavimo teiss, kylanios i pagrindins prievols62. CK 6.101 straipsnio 4 dalies nuostatos nurodo reikalavim perjimo statym pagrindu atvejus: 1) kai kreditoriaus teiss perimamos universaliu bdu (tai aikintina kaip paveldjimas fizinio asmens atvilgiu arba reorganizavimas juridinio asmens atvilgiu); 2) kai teismo sprendimu kreditoriaus teiss perkeliamos kitam asmeniui, jeigu toki galimyb numato statymai; 3) kai skolininko laiduotojas arba kaito davjas, kurie nra utikrintos prievols alys, prievol vykdo u skolinink; 4) kai regreso tvarka draudimo monei pereina kreditoriaus teiss, susijusios su skolininku, atsakingu u draudimin vyk; 5) kitais statym nustatytais atvejais. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dal galima perleisti vis reikalavim arba jo dal. Tai natralu ir pateisinama, jei kalbama apie pinigus arba riniais poymiais apibrtus daiktus. Ankstesnis kreditorius tokiu atveju netenka reikalavimo teiss perleistoje dalyje, t. y. toje dalyje jis i prievols pasitraukia, j pakeiia naujasis kreditorius. Skolininko padtis nesikeiia, nes nesikeiia skolos suma. Yra nuomoni, kad perleidiant reikalavimus pagal vadinamsias tstines sutartis (produkcijos tiekimas dalimis per metus, energijos tiekimas ir kt.) kreditorius turi pasikeisti visikai ir beslygikai, nes negalima perleisti teiss gauti i pirkj (vartotoj) tik dal skolos neperkeliant kartu vis i sutarties kylani pareig. Bet tokiai nuomonei vargu ar bt galima pritarti, nes statyme nra tvirtinta taisykl, kad kreditorius, perleisdamas savo teises pagal dvial sutart, btinai turi perleisti ir savo pareigas naujajam kreditoriui. Atvirkiai, atskir kodekso norm analiz leidia daryti prieing ivad. Antai pagal CK 6.490 straipsnio 6 dal subnuomos arba panaudos atveju nuomotojui pagal nuomos sutart atsakingas yra nuomininkas. Todl reikia pritarti tiems autoriams, kurie nurodo, jog sutarties tstinumas neturi takos galimybms perleisti reikalavim arba jo dal63.
62 63

. . o . , 1999, c. 466.
83
CK 6.104 straipsnis pareigoja ankstesn kreditori perduoti naujajam kreditoriui dokumentus, patvirtinanius reikalavimo teis bei papildomas teises, skaitant ir teis palkanas. Skolininkas turi teis reikti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turjo teis reikti ankstesniam kreditoriui tuo metu, kai gavo praneim apie reikalavimo perleidim (CK 6.107 str. 1 d.). Pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui u iam perduoto reikalavimo negaliojim, bet neatsako u tai, kad skolininkas io reikalavimo nevykdo, iskyrus atvejus, kai ankstesnis kreditorius laiduoja naujajam kreditoriui u skolinink (CK 6.105 str. 1 d.). Taigi ankstesnis kreditorius atsako naujajam, jeigu, pavyzdiui, reikalavimo negalima gyvendinti pasibaigus iekinio senaties terminui arba skolininkas jau yra vykds prievol ir pan. Tuomet naujasis kreditorius gali reikalauti i pradinio kreditoriaus atlyginti nuostolius. Jeigu reikalavimo teis yra perleista neatlygintinai, laikoma, kad reikalavimo teis perleids kreditorius patvirtina, jog reikalavimo teiss egzistuoja ir priklauso jam, nors sutartyje toks patvirtinimas nenurodytas (garantija pagal statym), iskyrus atvejus, kai naujasis kreditorius gyja reikalavimo teis savo rizika arba reikalavimo teiss perleidimo metu inojo arba turjo inoti apie neapibrt reikalavimo teiss pobd (CK 6.105 str. 2 d.). Jeigu reikalavimo teis perleidiama atlygintinai, tai pradinis kreditorius atsako tik u perleidimo metu buvus skolininko nemokum ir tik tiek, kiek gavo u perleidim (CK 6.105 str. 3 d.). Taigi kadangi naujasis kreditorius sumoka pradiniams kreditoriui u reikalavimo perleidim, tai jei skolininkas yra nemokus jau perleidiant reikalavimo teis, pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui u tai, kad skolininkas nevykdo prievols. Taiau iuo atveju i pradinio kreditoriaus negalima iiekoti daugiau, nei jis gavo i naujojo kreditoriaus u reikalavimo teiss perleidim. Reikalavimo perleidimo faktas yra siejamas su momentu, kai skolininkas sutiko, jog reikalavimas bt perleistas, arba su momentu, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidim patvirtinanio dokumento kopij. Jei skolininko buvimo vieta neinoma, apie reikalavimo perleidim gali bti praneta vieu skelbimu (CK 1.65 str.). Praneus skolininkui apie reikalavimo perleidim laikoma, kad skolininkas turi vykdyti prievol naujajam kreditoriui. CK nenumato praneimo skolininkui formos reikalavim. Todl laikytina, kad tai gali bti padaryta ir ratu, ir odiu, telekomunikacijos priemonmis. Bet alys gali bti sutartyje 84
aptarusios speciali tokio praneimo form. Praneimas apie reikalavimo perleidim yra neataukiamas, todl pradinis kreditorius netenka reikalavimo teiss skolininkui, nebent naujasis kreditorius patvirtint, kad skolininkas turi vykdyti prievol ne jam, o kitam asmeniui. Naujasis kreditorius, nordamas, kad skolininkas vykdyt prievol jam, turi rodyti skolininkui turs reikalavimo teis. Cesijos ris faktoringo sutartis, turinti kvalifikuojanius poymius, kurie leidia laikyti i cesijos r savarankika sutartimi64. Faktoringo teisiniais santykiais siekiama t pai tiksl kaip ir paprastos cesijos atveju perleisti reikalavimo teis. Todl nors CK 45 skyriuje, kuris reglamentuoja faktoring, ir nra nuorod cesij reglamentuojanias normas, jos taikomos mutatis mutandis. Faktoringas nedubliuoja cesijos instituto, nes turi sav specifik. Kvalifikuojantys faktoringo poymiai (palyginti su cesija) yra: 1) piniginis perleidiamo reikalavimo pobdis; 2) iankstin mokjimo forma; 3) finansuotojas gali bti tik bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis asmuo, statym nustatyta tvarka turintis teis vykdyti faktoringo veikl. Jei nra bent vieno i i poymi, nra ir faktoringo.
8.3. Skolos perklimas

Skolos perklimas yra prievols pasyviosios puss skolininko pakeitimas kitu65. Atskiros skolos perklimo instituto normos ir reikalavimo perleidimo nuostatos yra tapaios. Antai kadangi abiem atvejais kinta subjektin prievols sudtis, bet nekinta pati prievol, naujasis skolininkas, kaip ir reikalavim perleidimo atveju, gali reikti kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, pagrstus kreditoriaus ir pirminio skolininko prievoli santykiu (CK 6.119 str. 1 d.). Principinis skolos perklimo ir reikalavimo perleidimo skirtumas skolos perklimo atveju visada reikia gauti kreditoriaus sutikim (CK 6.116 str. 1 p.). Toks reikalavimas tvirtintas dl to, kad nuo skolininko asmens priklauso, ar sutarties sipareigojimas bus vykdytas realiai ir tinkamai. Numatyti
Faktoringo sutartis nuodugniau aptariama nagrinjant atskiras sutari ris. Paymtina, kad, be CK etosios knygos VIII skyriaus nuostat, reglamentuojani skolos perklimo pagrindus, skola kitam asmeniui taip pat pereina universaliojo teisi ir pareig permimo atveju skolininkui mirus arba j reorganizavus (CK 2.96, 5.1, 6.122 str.).
65 64
85
skirtingi reikalavimo perleidimo ir skolos perklimo formos reikalavimai. Skolos perklimo form CK numato raytin (6.118 str.), o reikalavimo perleidimo atveju formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei (6.103 str.). Perkelti skol, kaip ir perleisti reikalavim, galima ne visais atvejais. Pavyzdiui, negalima perkelti skolos, jeigu tai draudia statymas, negalima perkelti skolos, neatsiejamai susijusios su skolininko asmeniu (pvz., mokti ilaikym). Perklus skol baigiasi laidavimas arba treiojo asmens duotas turto keitimas pagal sutart, jeigu laiduotojas arba kaito davjas aikiai nepareikia sutikimo atsakyti u naujj skolinink (CK 6.120 str. 2 d.). Kai skolininkas pasikeiia, papildomos teiss, kurios nra neatsiejamai susijusios su pradinio skolininko asmeniu, lieka nepakitusios (CK 6.120 str. 1 d.). Bet iimtis yra daroma skolos, kurios grinimas utikrintas hipoteka, perklimui. Tokiu atveju keitimo teis skolininko turt lieka galioti (CK 6.117 str.). Bet jei prievols vykdymas utikrintas svetimo turto hipoteka (keitimu), treiojo asmens duotas keitimas baigiasi, jeigu kaito davjas aikiai nepareikia sutinks atsakyti u naujj skolinink. Tos paios nuostatos taikomos ir treiojo asmens laidavimui (CK 6.120 str. 2 d.).
8.4. Reikalavimo perleidimas treiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)

2000 m. CK etosios knygos VII skyrius reglamentuoja reikalavimo perjim treiajam asmeniui regreso66 (subrogacijos) tvarka. Pavyzdiui, kreditorius pareikalauja, kad prievol vykdyt ne skolininkas, o laiduotojas. Tokiu atveju laiduotojas, vykds prievol, tampa kreditoriumi skolininko atvilgiu, t. y. gyja regreso teis. Regreso teis tai asmens teis reikalauti i skolininko to, k jis u skolinink sumokjo skolininko kreditoriui. Regreso teisei atsirasti reikalingi trys asmenys kreditorius, skolininkas ir treiasis asmuo, sumokjs kreditoriui u skolinink. Jei regreso tvarka asmeniui atsiranda teis reikalauti i skolininko atlyginti nuostolius, kuriuos jis atlygino kreditoriui, toks regreso atsiradimo atvejis vadinamas subrogacija67. Pavyzdiui, draudimo kom66 67
Lot. regressus atgalinis judjimas, grimas. Lot. subrogare pakeisti kitu.
86
panija, imokjusi draudimo atlyginim, perima kreditoriaus teis reikalauti imoktos sumos i skolininko, atsakingo u draudimin vyk (CK 6.1015 str. 1 d.). Pagal CK 6.111 straipsn reikalavimas regreso tvarka gali pereiti treiajam asmeniui 1) raytins sutarties arba 2) statym pagrindu, o CK 6.112 straipsnis reglamentuoja reikalavimo perjimo regreso tvarka atvejus. Subrogacija yra labai panai reikalavim perleidim (ilieka tas pats skolininkas, tie patys sutartins prievols utikrinimo bdai, tos paios palkanos). Bet ios dvi formos anaiptol nra tapaios, principinis regreso ir cesijos skirtumas yra paioje atitinkamos teiss esmje: regreso atveju atsiranda teis, o cesijos atveju perduodama jau atsiradusi (esama) teis. Cesijos atveju cesionarijus siekia gyti teis, kuri priklauso cedentui, o subrogacijos paalinti kreditori i prievols. Reikalavimo perleidim reglamentuojanios normos subrogacijos atveju taikomos tiek, kiek ko kita nenumato subrogacijos skirsnio nuostatos.
1. Kokiais bdais pasikeiia asmenys prievolje? 2. Ar perleidiant reikalavim reikalingas naujojo kreditoriaus pritarimas? 3. Kokiais atvejais reikalavimo perleidimui reikalingas skolininko sutikimas? 4. Kokias atvejais draudiama perleisti reikalavim? 5. Kada reikalavimas pereina statymo pagrindu? 6. Kokie nepraneimo skolininkui apie perleist reikalavim padariniai? 7. Kokiais bdais gali bti perkelta skola? 8. Ar perkeliant skol btinas kreditoriaus sutikimas? 9. Kas yra regresas? 10. Kokias pagrindais reikalavimas pereina regreso tvarka? 11. Kokie yra reikalavimo perjimo regreso tvarka atvejai? 12. Kuo skiriasi regresas ir cesija?
87
9 skirsnis. PRIEVOLI PABAIGA

9.1. Prievols pabaigos samprata ir pagrindai
Prievols pabaigos samprata. Prievol baigiasi, kai jos subjektus nustoja sieti teiss ir pareigos, atsiradusios i konkreios prievols. Tai reikia, kad kreditorius, remdamasis prievole, nebetenka teiss reikti skolininkui reikalavimus. Baigiasi ali atsakomyb pagal i prievol; alys negali perleisti i prievols atsiradusi teisi ir pareig tretiesiems asmenims ir t. t. Teisinje literatroje prievols pabaiga suprantama kaip skolininko ir kreditoriaus veiksmai arba susilaikymas nuo j, vykiai, poelgiai, t. y. juridiniai faktai arba sudtys, su kuriais statymai, sutartys sieja kreditoriaus ir skolininko subjektini teisi ir pareig pabaig prievolje. Be to, pateikiama prievols pabaigos pagrind klasifikacija pagal vali, kuri ireikdamas skolininkas arba kreditorius nutraukia savo subjektines teises ir pareigas. Vadovaujantis valios kriterijumi visi prievoli pabaigos pagrindai suskirstyti dvi grupes: 1) prievols, pasibaigianios dl juridini fakt arba j sudi, priklausani nuo ali valios; 2) prievols, pasibaigianios dl juridini fakt arba j sudi, nepriklausani nuo ali valios68. Pavyzdiui, prievols pabaiga ali susitarimu yra priklausoma nuo j valios, bet prievols pabaiga, kai jos nemanoma vykdyti dl force majeure aplinkybi, yra juridinis faktas, nepriklausantis nuo ali valios. Prievoli pabaigos pagrindai. Prievol gali baigtis ne tik tada, kai pasiektas tikslas, nurodytas prievolje, bet ir tada, kai tai dar nevyko, taip pat tada, kai prievols tikslo pasiekti nemanoma. Prievoli pabaiga reglamentuota CK etosios knygos IX skyriuje, kuriame aptarti bendrieji prievoli pabaigos pagrindai, t. y. nurodyti juridiniai faktai, kuriems esant prievol baigiasi: prievols pabaig vykdius (6.123 str.), sujus naikinamajam terminui (6.124 str.), alims susitarus (6.125 str.), alims sutapus (6.126 str.), kai nemanoma prievo68
88
ls vykdyti (6.127 str.), mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridin asmen (6.128 str.), skolinink atleidus nuo prievols vykdymo (6.129 str.). CK taip pat reglamentuoja specialius prievoli pabaigos bdus: prievols pabaig j skaiius (6.1306.140 str.), taip pat prievols pabaig novacijos pagrindu (CK 6.1416.144 str.). Apskritai prievoli pabaigos pagrind sraas CK etosios knygos IX skyriuje nelaikytinas baigtiniu, nes prievoli pabaiga galima ir kitais pagrindais, kurie numatyti paiame CK (pvz., pripainus sandor negaliojaniu, sujus senaties terminui (teisin prievol baigiasi ir virsta prigimtine) ir kt.), kituose teiss aktuose arba ali sutartyje. Kai kuriuose CK straipsniuose numatyti specifiniai prievoli pabaigos pagrindai, pavyzdiui, turto patikjimo sutarties pabaigos atvejai, ivardyti 6.967 straipsnyje.
9.2. Prievols pabaiga j vykdius

Prievol baigiasi, kai tinkamai vykdoma (CK 6.123 str.). Tinkamas prievols vykdymas skolininko veiksmai, prievolje tiksliai atitinkantys prievols slygas pagal objekt, vykdymo laik, bd, viet bei kitus reikalavimus, kuriuos nustato statymas arba sutartis. Tinkamo vykdymo kriterijus nustato imperatyvios teiss normos, sutartys, o jei tai nenumatyta nei statyme, nei sutartyje dispozityvios teiss normos. Taigi prievol paprastai baigiasi tinkamai j vykdius, nes tik tada visikai patenkinami ali interesai. Netinkamas prievols vykdymas taip pat gali bti prievols pabaigos pagrindas (pvz., vietoje pinig pagal paskolos sutart atsiskaitoma tokios pat verts daiktais), bet tada gali atsirasti prievol atlyginti nuostolius, sumokti netesybas, taip pat reikalauti prievol tinkamai vykdyti. Prievol taip pat baigiasi, kai kreditorius vietoje reikiamo vykdymo priima kitos ries vykdym (6.123 str. 1 d.). Kreditoriui, primusiam vykdym, tenka rodinjimo pareiga, kad prievol nevykdyta arba vykdyta netinkamai (6.123 str. 2 d.). Kai prievol baigiasi tinkamai j vykdius, baigiasi ir visos i ios prievols atsiradusios papildomos teiss ir pareigos (CK 6.123 str. 3 d.)69.
69
Isamiau apie tinkam prievoli vykdym r. 5.2 skirsn.
89
9.3. Prievols pabaiga sujus naikinamajam terminui

Prievol baigiasi sujus naikinamajam terminui, kuris yra prievols pabaigos slyga (6.124 str.). Termin samprata, pradia ir pabaiga, skaiiavimas, teisin reikm bei rys yra reglamentuota CK Pirmosios knygos IV dalyje. Naikinamuoju terminu vardijamas terminas, kuriam pasibaigus inyksta tam tikra civilin teis arba pareiga. Naikinamieji terminai negali bti teismo arba arbitrao sprendimu atnaujinti (CK 1.117 str. 6 d.). Konkrets naikinamieji terminai nustatomi statyme arba sutartyje. Pavyzdiui, vieneriems metams sudaryta nuomos sutartis baigiasi iam terminui sujus, jeigu alys jos neatnaujina (CK 6.496 str.) ir neatlieka kit veiksm, kurie yra pagrindas nuomos santykiams tstis (CK 6.481 str.).
9.4. Prievols pabaiga alims susitarus

Prievols gali visikai arba i dalies pasibaigti alims susitarus (CK 6.125 str. 1 d.). Tai yra sutarties laisvs principo pasireikimas, leidiantis alims ne tik laisvai sudaryti sutartis, bet ir laisvai panaikinti savo prievoles susitarimu. Toks susitarimas dl prievols pabaigos gali bti bet kokios formos, iskyrus atvejus, kai susitarimas, pagal kur atsiranda prievol, privalo bti raytins arba notarins formos. Pavyzdiui, jei yra sudaryta nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis, kuriai statymas numato notarin form, tai ir susitarimas dl prievols pabaigos turi bti sudarytas notarins formos, prievol gali baigtis vienaaliu prievols alies pareikimu tik statym arba sutarties numatytais atvejais. Pavyzdiui, gali bti, kad skolininkui skola dovanojama, t. y. skolininkas yra atleidiamas nuo pareig vykdymo. Todl tokiu atveju sistemikai taikytinos CK 6.465 straipsnis ir kitos nuostatos, reglamentuojanios dovanojimo sutart. Paymtina, kad skol dovanoti neleidiama, jei tai paeidia kit asmen teises. Pavyzdiui, bankrutuojantis juridinis asmuo, jei jis yra kreditorius, negali dovanoti skolos savo skolininkui, nes tai paeist jo kreditori interesus.
90
9.5. Prievols pabaiga alims sutapus

Kiekvienoje prievolje yra dvi alys kreditorius ir skolininkas. Be to, ir kreditoriaus, ir skolininko pusje yra galimas asmen daugetas. Prievol baigiasi, kai kreditorius ir skolininkas sutampa viename asmenyje (CK 6.126 str.). Sutapimas gali atsirasti dl vairi prieasi. Pavyzdiui, mirus vienai aliai antroji paveldi savo prievol arba susijungia du juridiniai asmenys, susij tarpusavio prievolmis. Tokiais atvejais visada nelieka antrojo prievols subjekto, todl baigiasi ir teisinis santykis. Paymtina, kad tiek paveldjimo, tiek ir reorganizavimo atvejais gali nustoti egzistuoti tik prievols dalis, bet ne visa prievol. Pavyzdiui, palikimo dalis pereina pdiniams, kurie nebuvo susij su palikju prievoliniais teisiniais santykiais, arba jei ne visos susijungusi juridini asmen teiss ir pareigos pereina naujai susikrusiam juridiniam asmeniui. Bet ali sutapimu prievol negali baigtis, jeigu reikalavimas yra susijs su skirtingu vienas nuo kito atskirtu turtu. Kai sutapimas baigiasi, prievol atsinaujina, jeigu nra pasibaigusi kitais pagrindais. Pavyzdiui, pripainus juridini asmen reorganizavim sujungimo bdu negaliojaniu, iuos juridinius asmenis siejanios prievols atsinaujins, jeigu nebus pasibaigusios dl kit prieasi (pvz., iekinio senaties ir pan.). ali sutapimas neturi turti takos treij asmen teisms. Laidavimo atveju kreditoriui ir skolininkui sutapus laidavimas baigiasi. Bet laiduotojo ir kreditoriaus arba laiduotojo ir skolininko pagal pagrindin prievol sutapimas nra pagrindas pagrindinei prievolei pasibaigti. Jei solidariojoje prievolje sutampa kreditorius ir vienas i skolinink, tai yra pagrindas baigtis tik atitinkamo skolininko ir kreditoriaus prievols daliai. keitimas (hipoteka) baigiasi, kai sutampa hipotekos kreditorius ir keisto turto savininkas. Taiau jeigu turtas i kreditoriaus yra ireikalaujamas dl prieasi, u kurias skolininkas neatsako, keitimas (hipoteka) atsinaujina.
9.6. Prievols pabaiga, kai nemanoma jos vykdyti

Teisinje literatroje nurodomos vairios nemanomumo vykdyti prievol rys: fizinis ir juridinis, subjektyvus ir objektyvus, iankstinis ir paskesnis70. Bet CK 6.127 straipsnyje nurodyti tik paskesnio nemano70
. ., . . , c. 456.
91
mumo vykdyti prievol atvejai, nes jei yra iankstinis nemanomumas vykdyti prievol, tai tokia prievol tiesiog neatsiras, nes tai, ko nemanoma vykdyti, negali tapti prievols dalyku. Nemanomumas gali bti tiek faktinis, tiek ir juridinis. Juridinis nemanomumas gali atsirasti, pavyzdiui, kai valdios institucijos aktu udraudiamas tam tikr preki importas arba eksportas, panaikinama juridinio asmens veiklos licencija ir kt. Faktinis nemanomumas atsiranda tada, kai, pavyzdiui, gaisro metu sudega mon, kuri vienintel gamino tokios kategorijos prekes, ir pan. CK 6.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prievol baigiasi, kai jos vykdyti negalima dl nenugalimos jgos, u kuri skolininkas neatsako. is CK straipsnis yra aikintinas atsivelgiant nuostatas, tvirtintas CK 6.253 straipsnio 2 dalyje ir 6.212 straipsnyje. Esant nenugalimos jgos aplinkybms prievol baigiasi, tik jei nenugalima jga atsirado iki tol, kol skolininkas nepaeid prievols; nenugalimos jgos fakt rodinja skolininkas; skolininkas grina kitai aliai visa, k buvo i jos gavs, ir netenka teiss reikalauti to, ko dar nra gavs pagal sutart. Jei prievols vykdyti nemanoma dl neteist valstybins valdios ar vietos savivaldos akt, alys gali reikalauti nuostolius atlyginti i valstybs ar savivaldybs biudeto. Pavyzdiui, primus neteist akt, panaikinant veiklos licencij, vykdyti sutartin prievol pasidaro nemanoma. Kai toks aktas teismo pripastamas negaliojaniu, prievol atsinaujina, jeigu ko kita nenumato ali sutartis arba nelemia prievols esm arba jeigu kreditorius dar nra prarads intereso (CK 6.127 str. 3 d.). Negaljimas vykdyti prievols gali bti visikas arba dalinis. Jei prievols nemanoma vykdyti tik i dalies, tai CK 6.127 straipsnio taisykls taikomos tik prievols daliai, kurios vykdyti nemanoma, o kita prievols dalis turi bti vykdoma bendrais pagrindais. Jeigu prievol, kurios nemanoma vykdyti, yra dvial ir kita alis yra skolininkui k nors perdavusi, tai is, nebegaldamas vykdyti prievols, turi grinti visk, k gavo, kreditoriui, nes gavo be pagrindo (CK 6.237 str.). Savo ruotu skolininkas negali reikalauti, kad kita alis jam vykdyt savo prieprieines pareigas.
92
9.7. Prievols pabaiga mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridin asmen
Prievol baigiasi mirus fiziniam asmeniui, jeigu ji negali bti vykdyta nedalyvaujant paiam skolininkui arba jei prievols vykdymas yra neatsiejamas nuo asmens (CK 6.128 str. 1 ir 2 d.). Todl prievol baigiasi mirus: 1) skolininkui jeigu prievol negali bti vykdyta nedalyvaujant paiam skolininkui arba kitu bdu neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu; 2) kreditoriui jeigu prievol turjo bti vykdyta asmenikai jam arba kitokiu bdu neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu. Taigi jeigu kreditorius nort, kad prievol jam vykdyt skolininko pdiniai, jis turt rodyti, kad prievol nra grynai asmeninio pobdio. Kreditoriui mirus, jo pdiniai taip pat turt rodinti, kad prievol nebuvo neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu. Atskiruose CK straipsniuose, reglamentuojaniuose atskiras sutari ris, nurodoma sutarties pabaiga mirus vienai i sutarties ali, pavyzdiui, CK 6.763 straipsnio 1 dalies 4 punktas nurodo, kad pavedimo sutartis baigiasi mirus vienai i ali; 6.792 straipsnio 1 dalies 3 punktas apie komiso sutarties pabaig mirus komisionieriui, 6.978 straipsnio 1 dalies 3 punktas jungtins veiklos sutarties pabaiga mirus vienam i partneri ir kt. Kai kuriais atvejais mirusio fizinio asmens pdiniams gali atsirasti tam tikros prievols. Pavyzdiui, mirus galiotiniui, jo pdiniai privalo praneti galiotojui apie sutarties pabaig ir imtis priemoni, btin galiotojo turtui arba dokumentams apsaugoti, o vliau perduoti turt bei dokumentus galiotojui. Likvidavus juridin asmen (kreditori arba skolinink), prievol baigiasi, iskyrus statyme nustatytus atvejus, kai prievol gali vykdyti kiti asmenys (CK 6.128 str. 3 d.). Taigi pagal bendr taisykl prievol baigiasi, nesvarbu, kas likviduotas kreditorius ar skolininkas. Bet tam tikrais statymo numatytais atvejais gali bti nurodyta, kad juridinio asmens likvidavimo atveju prievol gali vykdyti kiti asmenys. Pavyzdiui, pagal CK 6. 289 straipsnio 2 dal, jei pareigotas atlyginti al, susijusi su fizinio asmens sualojimu ar gyvybs atmimu, juridinis asmuo yra likviduojamas, alos atlyginim sumos kaupiamos statymo nustatyta tvarka iiekant konkrei sum i karto arba sudarant draudimo sutart. 93
9.8. Prievols pabaiga atleidus skolinink nuo prievols vykdymo

Prievol baigiasi, kai kreditorius atleidia skolinink nuo prievols vykdymo arba pareikia, kad prievol neegzistuoja, jeigu atleidimas nuo prievols vykdymo nepaeidia treij asmen teisi kreditoriaus turt (CK 6.129 str. 1 d.). Atleidimas nuo prievols gali bti atlygintinis arba neatlygintinis. Atleidiama nuo visos prievols vykdymo, iskyrus atvejus, kai kreditorius aikiai nurodo, kad atleidia tik nuo prievols dalies. Preziumuojama, kad kreditorius atleidia skolinink nuo prievols vykdymo, jeigu kreditorius savanorikai grina skolininkui skolos dokument ir nra kitoki aplinkybi, leidiani daryti ivad, kad skolos dokumentas buvo grintas skolininkui, kai is prievol vykd. Skolininkui adresuotas kreditoriaus pasilymas atleisti j nuo prievols vykdymo u atlyginim pripastamas priimtu, jeigu j gavs skolininkas nedelsdamas neatmet. Jei prievol solidarioji, vieno i skolinink atleidimas nuo prievols vykdymo kitus bendraskolius atleidia tik nuo jos dalies. Vieno i solidarij reikalavimo teis turini kreditori pareiktas skolininko atleidimas nuo prievols vykdymo atleidia skolinink tik nuo to kreditoriaus reikalavimo dalies. Kreditoriaus pareiktas keitimo (hipotekos) arba kitokio prievols vykdymo utikrinimo atsisakymas nra pagrindas pripainti, kad kreditorius atleido skolinink nuo pagrindins prievols. Jeigu prievol yra dvial, skolininko atleidimas nuo prievols neatleidia kreditoriaus nuo savo pareig skolininkui. CK nenustato atleidimo nuo prievols formos, todl kreditoriaus valia gali bti ireikta tiek odiu, tiek ratu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, iskyrus atvejus, kai toki form nustato statymas arba sutartis. Taiau visais atvejais kreditoriaus valia turi bti aikiai ireikta.
94
9.9. Specials prievols pabaigos ir prievols pakeitimo atvejai

9.9.1. Prievols pabaiga j skaiius Prievol baigiasi, kai skaitomas prieprieinis vienaris reikalavimas, kurio terminas sujs arba kurio terminas nenurodytas ar apibdintas pagal pareikalavimo moment (CK 6.130 str. 1 d.). Taigi CK numato slygas, kurioms prievol gali baigtis j skaiius: 1) prievol galima skaityti, kai abi alis sieja abipuss teiss ir pareigos, t. y. skolininkas yra ir kreditorius, o kreditorius ir skolininkas; 2) ali reikalavimai turi bti vienariai. Samprata vienariai reikalavimai yra taikoma ne prievols riai, o prievols objektui, pavyzdiui, abu reikalavimai turi bti piniginiai. Bet negalima skaityti, jei vienos alies pareiga yra perduoti pinigus, o kitos teikti paslaugas; 3) vienas reikalavimas turi visikai arba i dalies padengti kit. Jeigu vienas reikalavimas yra didesnis u kit, galimas tik dalinis skaitymas; 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi bti vykdytini; 6) ali reikalavimai turi bti prieprieiniai; 7) abu reikalavimai turi galioti ir bti apibrti71. Prievols pabaiga j skaiius yra prievols pabaigos bdas, naudojamas privatinje teisje, gyjantis vis didesn ekonomin reikm, nes tai leidia ivengti grynj pinig panaudojimo bei paprasiau likviduoti kio subjekt tarpusavio skolas. Bet skaitymo institutas inomas ir vieojoje teisje72. Taigi pats paprasiausias skaitymo bdas, kai esant dviem prievolms abiej dalykai yra vienariai, pavyzdiui, abiej prievoli dalykas yra perduoti tam tikr pinig sum. Dvials sutarties atveju skaitymas yra galimas, kai kiekviena i ali tuo pat metu yra ir kreditorius, ir skolininkas. Bet nra klii skaityti reikalavimus, atsirandanius i skirting sutari, arba i sutarties ir prieprieinio vienario nesutartinio reikalavimo. Pavyzdiui, CK 6.921 straipsnis leidia skaityti banko ir kliento piniginius reikalavimus, susijusius su sskaitos kreditavimu, banko paslaug apmokjimu, palkan mokjimu, jei banko sskaitos sutartis nenumato ko kita.
CK komentaras. etoji knyga, p. 172173. Pavyzdiui, Mokesi administravimo statymas numato galimyb skaityti reikalavimus, susijusius su mokesi mokjimu // Valstybs inios. 1995. Nr. 611525.
72 71
95
Be reikalavimo, susijusio su prievoli vienarikumu, numatytas reikalavimas, kad prievols terminas bt sujs, jei prievol terminuota. Taip pat galimas skaitymas esant neterminuotai prievolei arba terminas yra apibdintas pagal pareikalavimo moment. Yra numatytos specialios skaitymo taisykls reikalavimo perleidimo atveju. CK 6.136 straipsnis numato, kad kai reikalavimas yra perleistas, skolininkas turi teis skaityti naujojo kreditoriaus reikalavim patenkinti savo reikalavim, turim ankstesniam kreditoriui, jeigu skolininko reikalavimo terminas sujo iki praneimo apie reikalavimo perleidim gavimo arba jeigu tas terminas nenurodytas arba apibdintas pagal pareikalavimo moment, iskyrus CK 6.108 straipsnyje nustatytas iimtis. CK 6.108 straipsnis numato, kad skolininkas, turintis priepriein reikalavim pradiniam kreditoriui, turi teis skaityti naujojo kreditoriaus reikalavim, iskyrus atvejus, kai prieprieinio reikalavimo gijimo metu jis inojo apie reikalavimo perleidim arba iiekojimo pagal reikalavim senaties terminas sujo po to, kai jis suinojo apie reikalavimo perleidim, arba po to, kai baigsi iiekojimo pagal perleist reikalavim senaties terminas. skaitymas arba atsisakymas skaityti neturi takos siningo treiojo asmens gytoms teisms (CK 6.130 str. 2 d.). skaitymui utenka vienos prievols alies pareikimo (CK 6.131 str. 1 d.), bet apie tai reikia praneti kitai prievols aliai. Praneimas laikomas negaliojaniu, jeigu skaitymas daromas su tam tikra slyga arba nurodant jo termin (CK 6.131 str. 2 d.). Aplinkyb, kad prievol turi bti vykdyta kitoje vietoje, nepanaikina skaitymo teiss (CK 6.133 str. 2 d.). CK numato atvejus, kai skaitymas apskritai yra draudiamas. Tai imperatyvios normos, kuri alys negali netaikyti savo susitarimu. skaitymo draudim tikslas utikrinti silpnosios alies interesus sutartiniuose santykiuose, taip pat sining treij asmen interesus. Draudiama skaityti: 1) reikalavimus, kurie ginijami teisme; 2) reikalavimus, atsiradusius i sutarties dl turto perdavimo numatant slyg ilaikyti iki gyvos galvos; 3) reikalavimus, kuri vykdymas susijs su konkretaus kreditoriaus asmeniu; 4) dl sveikatos sualojimo arba gyvybs atmimo atsiradusius reikalavimus atlyginti al; 5) reikalavimus valstybei, taiau valstyb turi teis taikyti skaitym; 6) kai prievols dalykas yra turtas, kur negalima nukreipti iiekojimo; 7) statym numatytus kitokius reikalavimus (CK 6.134 str. 1 d.) Taigi skaitymo draudim 96
sraas yra pavyzdinis, bet nra baigtinis, nes CK 6.134 straipsnio 7 punktas numato kitokius reikalavimus, kuriuos skaityti draudiama, bet tik statymo nustatytais atvejais. Skolininkas neturi skaitymo teiss, jeigu jis privalo atlyginti savo tyiniais veiksmais padaryt al (CK 6.134 str. 2 d.). Treiojo asmens naudai prisims prievol asmuo neturi teiss skaityti j reikalavim, kur jis turi kitai prievols aliai (CK 6.139 str.), nes paeist treij asmen interesus. Kai skolininkas tampa nemokus, kreditoriai gali skaityti savo reikalavimus, nors j terminas ir nesujs, jeigu statymai nenustato ko kita (CK 6.140 str.)73. Be to, nors moni bankroto statyme nra tiesiogins nuorodos apie negalimum skaityti reikalavimus moni bankroto atveju, bet tokios nuostatos yra sitvirtinusios teism praktikoje74. Gali kilti klausimas dl skaitymo, kai yra keli kreditoriai arba keli skolininkai. Tokiu atveju solidarij prievol turintis skolininkas negali reikalauti skaityti tai, k kreditorius yra skolingas kitam bendraskoliui, iskyrus pastarojo solidariosios skolos dal (CK 6.137 str. 1 d.). Skolininkas tiek solidariojoje, tiek ir dalomojoje prievolje negali reikalauti vienam i solidariojo reikalavimo teis turini kreditori skaityti tai, k skolininkui yra skolingas kitas kreditorius, iskyrus pastarojo solidariojo reikalavimo dal (CK 6.137 str. 2 d.). 9.9.2. Prievols pabaiga novacijos bdu Novacija75 tai sutartis, kuria esama prievol panaikinama ir vietoje jos nustatoma nauja. Pavyzdiui, bankas su klientu sudar bendr kreditavimo sutart sujungdamas visus kliento kreditus vien; patalp nuomininkas sudar pirkimopardavimo sutart ir gijo patalpas nuosavybn. Novacijos samprat pateikia CK 6.141 straipsnis. Jo analiz leidia daryti ivad, kad novacijai bdinga: 1) alys vietoje esamos prievols savo susitarimu sukuria pradin prievol pakeiiani nauj prievol, turini skirting negu ankstesnioji prievol dalyk ir skirting
Pavyzdiui, tokia iimtis yra numatyta moni restruktrizavimo statymo 9 str. 1 d. 3 punkte. 74 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. kovo 13 d. nutartis civilinje byloje Lietuvos bankas v LAB Tauro bankas, Nr. 3K795/2001 ir kt. 75 Lot. novatio pakeitimas.
73
97
vykdymo bd (tai skiriamasis novacijos ir reikalavimo teiss perleidimo bei skolos perklimo bruoas); 2) novacijos atveju btina, kad ir pradin, ir nauja prievol bt galiojanios. Jei pradin prievol bt pripainta negaliojania, reikt pripainti negaliojania ir nauj prievol. Jei negaliojania bt pripainta nauja prievol, novacija bt laikoma nevykusia, taigi ir alys likt susijusios prievoliniais santykiais i pradins prievols; 3) ankstesns prievols pabaiga; 4) pabaiga vis papildom prievoli, kuriomis buvo utikrinta ankstesn prievol, jei alys, sudarydamos nauj susitarim, nesusitar kitaip; 5) atsiradimas tarp t pai ali naujos prievols, turinios kit dalyk ir kit vykdymo bd; 6) pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai kreditorius atleidia pradin skolinink nuo prievols vykdymo. iuo atveju novacija galima be pradinio skolininko sutikimo; 7) pagal nauj sutart naujas kreditorius pakeiia ankstesnj, o skolininkas atleidiamas nuo prievols ankstesniam kreditoriui. Novacija nra preziumuojama, todl turi bti aiki ir neabejotinai ireikta (CK 6.141 str. 2 d.). Taip yra todl, kad novacija yra iimtinis atvejis, nes pagal bendr taisykl prievol turi bti vykdoma ir negali bti pakeista (CK 6.59 str.). Taigi alys, nordamos pakeisti vien prievol kita, privalo aikiai, nedviprasmikai ireikti savo vali ir nurodyti, kad vien prievol keiia kita. Novacij draudiama taikyti prievolms atlyginti al, padaryt dl sveikatos sualojimo arba gyvybs atmimo, taip pat iimtinai su ali asmeniu susijusioms prievolms (CK 6.141 str. 4 d.). Tai imperatyvi norma, kuri nekeistina ali susitarimu. CK 6.142 straipsnis numato, kokie veiksmai nra novacija, nors panas novacij. Tai: 1) prievols vykdymo termino pratsimas arba sutrumpinimas; 2) prievols dokumento idavimas arba io dokumento pakeitimas; 3) papildomos prievols modifikavimas. Novacijos taka papildomoms (alutinms) prievolms aptarta CK 6.143 straipsnyje. keitimo teis (hipoteka) ir kitos papildomos (alutins) teiss, atsirandanios i pradins prievols, novacijos atveju baigiasi (CK 6.143 str. 1 d.). Bet tai netaikytina garantijai, nes ji yra savarankika, t. y. garanto prievol kreditoriui nepriklauso nuo pagrindins prievols (CK 6.90 str. 2 d.). Taiau alys, pakeisdamos vien prievol kita, gali susitarti, kad papildomos prievols lieka galioti. Jeigu yra kreditoriaus ir vieno i solidarij pareig turini skolinink novacija, pagal kuri kiti bendraskoliai atleidiami nuo prievols, 98
tai keitimo teis (hipoteka) ir kitos papildomos (alutins) teiss, atsirandanios i pradins prievols, gali bti isaugotos tik to skolininko, kuris sukuria su kreditoriumi nauj prievol, turtui (CK 6.143 str. 2 d.). Jeigu novacija yra pradinio skolininko pakeitimas nauju skolininku ir pirmasis atleidiamas nuo prievols, tai keitimas (hipoteka), kuriuo buvo utikrintas prievols vykdymas, negali bti perkeltas naujojo skolininko turtui. Nuo prievols atleisto pradinio skolininko turto keitimas (hipoteka) tokiu atveju gali ilikti tik tuomet, kai buvs pradinis skolininkas sutinka. Kai naujasis skolininkas i pradinio skolininko gyja daikt, teiss kur suvarytos dl keitimo (hipotekos), tai keitimas (hipoteka) ilieka, jeigu su tuo sutinka naujasis skolininkas (6.143 str. 3 d.). Jei novacija yra ankstesnio skolininko pakeitimas nauju, tai naujasis skolininkas negali pareikti kreditoriui t atsikirtim, kuriuos jis bt galjs reikti pradiniams skolininkui, taip pat atsikirtim, kuriuos pradinis skolininkas turjo kreditoriui. Taiau skolininkas gali reikalauti pripainti negaliojaniu sandor, i kurio atsirado jo prievol. Jei yra kreditoriaus ir pagrindinio skolininko novacija, skolininko laiduotojas nuo prievols vykdymo atleidiamas. Bet jeigu kreditorius reikalauja, kad atnaujinant paad dalyvaut laiduotojas, o is atsisako, tai prievol iuo pagrindu nesibaigia (CK 6.144 str.).
1. Kokios vykdytos prievols pasekms? 2. Kokie yra prievoli pabaigos pagrindai? 3. Koks prievols vykdymas yra laikomas tinkamu? 4. Koks terminas vadinamas naikinamuoju? 5. Kokie reikalavimai keliami susitarimo dl vykdytos prievols pabaigos formai? 6. Kokia prievols pabaigos sutapus alims esm? 7. Kokios nemanomumo vykdyti prievol rys iskiriamos teisinje literatroje? 8. Kokiais atvejais prievol mirus skolininkui nesibaigia? 9. Ar visuomet prievol baigiasi likvidavus juridin asmen skolinink? 99
10. Ar atleidimas nuo prievols vykdymo utikrinimo reikia ir atleidim nuo prievols? 11. Kokios yra prievols pabaigos j skaiius slygos? 12. Ar prievols pabaigai j skaiius btinas abiej ali susitarimas? 13. Kokius reikalavimus draudiama skaityti? 14. Ar kreditorius gali skaityti reikalavim, jeigu skolininkas tapo nemokus? 15. Kas yra novacija? 16. Kuo novacija skiriasi nuo prievols pabaigos alims susitarus? 17. Kokie veiksmai nra laikomi novacija, nors yra panas? 18. Kokios yra novacijos pasekms?
100
10 skirsnis. RESTITUCIJA
Restitucijos76 taikymo pagrindai yra tvirtinti CK 6.145 straipsnio 1 dalyje, kur nurodoma, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grinti kitam asmeniui turt, kur jis gavo neteistai arba per klaid, arba dl to, kad sandoris, pagal kur jis gavo turt, pripaintas negaliojaniu ab initio, arba dl to, kad prievols negalima vykdyti dl nenugalimos jgos. Restitucija yra civilins teiss gynybos bdas, kai aliai grinama tai, k ji perdavusi kitai aliai, o i nepagrstai gijusios alies iiekoma tai, k ji perdavusi kitai aliai. Taigi restitucija yra ali grinimas status quo. Teisinje literatroje nra vienos nuomons dl restitucijos teisins prigimties ir restitucinio reikalavimo savarankikumo. Vieni autoriai j laiko prievoliniu teisiniu santykiu ir tuo pat metu civilins atsakomybs u padaryt paeidim priemone77. Kiti mano, kad restitucija nelaikytina savarankika, ypatinga gynimo priemone, besiskiriania nuo kit civilini gynimo bd, ir laiko restitucij rine, sudtine svoka, kiekvienu konkreiu atveju reikiania vien arba kit apsaugin teisin santyk (vindikacin, alos atlyginimo ir pan.)78. Dar kiti neigia galimyb pateikti vindikacinius iekinius, kai sandoris pripaintas negaliojaniu, nes tokiu atveju turto likimas sprendiamas pagal restitucijos taisykles79. Lietuvos CK nuostat sistemin analiz leidia daryti ivad, kad restitucija laikytina savarankiku prievoliniu paeist teisi gynimo b76 Lot. restitutio grinimas ankstesn padt. Termin iuolaikins teiss sistemos perm i klasikins romn teiss. Restitucija reik ypating pretorins gynybos priemon formuliariniame procese. Naudodamas restitucij pretorius atkurdavo buvusi civilini santyki padt. Pavyzdiui, apgauls bdu sudarius sandor nukentjusioji alis galjo kreiptis pretori, kurio tikslas buvo grinti al pradin padt, t. y. t, kurioje ji buvo iki sudarant sandor. 77 r., pavyzdiui: . . . . , 2001, c. 136. 78 79
. . . , 1999, c. 158. . . . , 2002,
c. 32.
101
du, kuriam galima taikyti subsidiariai nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo nuostatas. Susiklosiusi teismin praktika pareigoja teism, pripainus sandor negaliojaniu ab initio, restitucij taikyti ex officio net ir nesant alies reikalavimo80. Restitucija paprastai taikoma natra. Bet iimtiniais atvejais gali bti, kad restitucijos natra vykdyti nemanoma. Pavyzdiui, pripainus pirkimopardavimo sutart negaliojania negalima taikyti restitucijos, jeigu daikt, kuris turi bti grintas, tretieji asmenys gijo siningai (CK 6.153 str. 2 d.). Teismas gali pakeisti restitucijos bd arba jos apskritai netaikyti, jeigu dl jos taikymo vienos i ali padtis nepagrstai ir nesiningai pablogt, o kitos atitinkamai pagert. Teismas, atsivelgdamas bylos aplinkybes, gali vietoje restitucijos natra, kuri galt sudaryti dideli nepatogum, alims taikyti pinigin kompensacij arba perkelti reikalavimo teis kitam asmeniui. Jei vietoje restitucijos natra yra taikoma pinigin kompensacija, piniginis ekvivalentas yra skaiiuojamas pagal tas kainas, kurios galiojo tuo metu, kai skolininkas gavo tai, k privalo grinti. Bet jei grintinas turtas sunaikintas arba perleistas, tai galimi tokio piniginio ekvivalento skaiiavimo bdai: 1) pagal turto vert jo gavimo metu; 2) pagal turto vert jo sunaikinimo arba perleidimo metu; 3) pagal turto vert, kuri galiojo restitucijos taikymo metu. Nustatant tokio grintino turto vert atsivelgiama tai, kuriuo metu ta turto vert buvo maiausia. Bet ios nuostatos taikomos tik tuomet, jei skolininkas buvo siningas, taigi tokiu atveju restitucija taikoma ne dl jo kalts. Bet jei skolininkas buvo nesiningas arba restitucija taikoma ne dl jo kalts, tai jis privalo atlyginti didiausi turto vert. Jei turtas sunaikintas dl nenugalimos jgos, restitucija netaikoma, taiau skolininkas privalo perleisti kreditoriui reikalavim dl kompensacijos u uvus turt arba perduoti kreditoriui jau gaut kompensacij u sunaikint turt. Pavyzdiui, jeigu daiktas buvo apdraustas, skolininkas privalo kreditoriui perduoti teis gauti draudimo atlyginim arba jau gaut draudimo atlyginim81. Bet jei skolininkas yra nesiningas arba restitucija taikoma dl jo kalts, jis privalo imokti kreditoriui pinigin kompensacij, nebent rodyt, kad daiktas bt uvs net ir
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 rugsjo 30 d. nutartis civilinje byloje BUAB DK Hermis draudimas v AB lifavimo stakls, Nr. 3K31107/2002, kat. 15.2.1. 81 CK komentaras. etoji knyga, p. 188.
80
102
valdomas kreditoriaus. Tokiu atveju skolininkas nuo pinigins kompensacijos mokjimo yra atleidiamas (CK 6.148 str. 2 d.). Galimi atvejai, kai turtas sunaikintas i dalies arba yra sumajusi jo vert. Tuomet restitucija taikoma i dalies natra, o sumajusi verts dalis kompensuojama pinigais (CK 6.149 str.). Siningas skolininkas, taikant restitucij, gali reikalauti ilaid, susijusi su grintino turto prieira ir saugojimu (CK 6.150 str.), be to, jam lieka i turto gauti vaisiai ir pajamos (pvz., gyvuli prieaugis, palkanos ir pan.), taiau praranda teis reikalauti i kreditoriaus atlyginti turtas ilaidas vaisiams ir pajamoms (CK 6.151 str. 1 d.). Bet jei konstatuojamas skolininko nesiningumas arba restitucija taikoma dl jo kalts, skolininkas neturi teiss turto duotus vaisius ir pajamas. Jis gali reikalauti, kad kreditorius atlygint jam turtas btinas ilaidas vaisiams ir pajamoms gauti (CK 6.151 str. 2 d.). Taikant restitucij alys gali turti papildom ilaid, susijusi su restitucijos taikymu, pavyzdiui, ekspertizs atlikimu, daikt gabenimu, verts nustatymu ir pan. Kas ir kaip apmoka restitucijos ilaidas, taip pat priklauso nuo ali siningumo. Pagal bendr taisykl alys, jei abi siningos, apmoka restitucijos ilaidas lygiomis dalimis, jeigu nra susitarusios kitaip. Bet jei viena alis nesininga arba restitucija taikoma dl jos kalts, visas restitucijos ilaidas turi atlyginti i alis (CK 6.152 str.). CK 6.153 straipsnyje nustatyta, kad restitucija neturi takos sining treij asmen teisms, kurios gytos daikt restitucijos objekt. Tokio daikto, gyto pagal atlygintin sandor, i siningo gijjo negalima ireikalauti, iskyrus CK 4.96 straipsnyje numatytas iimtis. Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dal i siningo gijjo bt galima ireikalauti nekilnojamj daikt, jeigu tok daikt savininkas prarado dl kit asmen padaryto nusikaltimo. Kilnojamj daikt i siningo gijjo galima ireikalauti tik jei daiktas yra savininko arba asmens, kuriam savininkas buvo perdavs j valdyti, pamestas arba i kurio nors i j pagrobtas, arba kitaip be j valios nustojo bti j valdomas (CK 4.96 str. 1 d.). Bet jei kilnojamasis arba nekilnojamasis daiktas neatlygintinai gytas i asmens, kuris neturjo teiss jo perleisti nuosavybn, tai savininkas turi teis ireikalauti daikt visais atvejais (CK 4.96 str. 3 d.). Daiktas negali bti ireikalautas, jei jis perduotas arba kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (pvz., parduotas i vary103
tini), nebent bt rodytas turto gijjo varytinse nesiningumas82. Nuosavybs teis turt, pereinant teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, atsiranda i tam tikr juridini fakt, kurie savo visete sukuria gijjui teisines pasekmes, kai turto i jo negalima ireikalauti. Vienas i toki fakt gijjo siningumas, t. y. konstatavimas fakto, kad gijjas neinojo, neturjo ir negaljo inoti, jog perleidiamo turto jis gyti negali. Nepaneigus gijjo siningumo prezumpcijos, turtas laikomas teistai gytu ir ne tik sudaryto sandorio, bet ir statymo (CK 4.96 str. 4 d.) pagrindu.
1. 2. 3. 4. 5. Kada taikoma restitucija? Kokia yra restitucijos teisin prigimtis? Kokie yra restitucijos bdai? Kaip apskaiiuojamas piniginis ekvivalentas? Kaip restitucijos atveju ginamos sining treij asmen teiss?
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. gruodio 19 d. nutartis civilinje byloje AB Lietuvos ems kio bankas v. Teismo antstoli kontora prie Kauno miesto apylinks teismo, Nr. 3K71188/2002, kat. 15.2.1.1.
82
104
II skyrius. SUTARI TEIS.
II SKYRIUS
SUTARI TEIS
105
11 skirsnis. SUTARI VIETA CIVILINJE TEISJE

Sutartys yra viena seniausi teisini form, naudojam kelet tkstantmei. Pagrindin sutari paskirtis reguliuoti asmen tarpusavio santykius nurodant galimo ir privalomo elgesio ribas, taip pat atitinkam sipareigojim nevykdymo teisines pasekmes. Reguliuojamoji sutari funkcija priartina sutart prie statymo. Bet sutarties slygos skiriasi nuo teiss normos dviem esminmis ypatybmis: 1) sutartis ireikia jos ali vali, o norminis aktas j ileidusios valstybs institucijos; 2) sutartis yra skirta tik jos dalyvi elgesiui reguliuoti, ji sukuria teises ir pareigas jos alims, o teiss aktas paprastai yra bendra visiems elgesio taisykl. alys, sudarydamos sutart, turi suderinti sutarties slygas, nustatanias ali teises ir pareigas. Be to, alys, suderinusios sutarties slygas, yra saistomos ir t teisi bei pareig, kurios yra numatytos statyme, nes sutarties slygos negali prietarauti imperatyvioms teiss normoms. alys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti arba panaikinti imperatyvij teiss norm galiojimo ir taikymo, nesvarbu, kokia teis nacionalin ar tarptautin ias normas nustato (CK 6.157 str.). Pavyzdiui, CK 6.252 straipsnis draudia ali susitarimus dl civilins atsakomybs u nuostolius (al), padarytus dl skolininko tyios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydio apribojimo. Be to, CK ir specialiuose statymuose gali bti nustatytos ali teiss ir pareigos, kurias alys, jei nenumat j savo sutartyje, turi vykdyti statymo pagrindu. Pavyzdiui, pagal CK 6.314 straipsnio 5 dal, jei pirkjas laiku nesumoka u jam perduotus daiktus, pardavjas turi teis reikalauti i pirkjo ne tik sumokti kain, bet ir mokti statym ar sutarties numatytas palkanas. Taigi jei palkanos sutartyje nra numatytos, pardavjas turi teis reikalauti CK 6.210 straipsnyje nurodyt statymo nustatyt palkan. CK sutari teisei skirta etosios knygos II dalis. Taiau neabejotinai svarbu suvokti sutari teis ir jos viet bendroje CK sistemoje. Sutari teis i dalies yra savarankikas civilins teiss institutas, turintis savo bendrsias nuostatas, kurios yra taikomos visoms sutartims at106
sivelgiant sutari prigimt (CK 6.155 str. 1 d.) ir atskiras sutari ris (etosios knygos IV dalis). Kartu i dalis sistemikai susijusi su CK Pirmosios knygos nuostatomis, reglamentuojaniomis bendrsias civilins teiss nuostatas (CK 6.154 str. 2 ir 3 d.), su Antrja knyga Asmenys, taip pat su etosios knygos I dalimi, reglamentuojania bendruosius prievoli nuostatus. Sutari teisei reikminga ir kodekso Ketvirtoji knyga, reglamentuojanti daiktin teis, Treioji knyga eimos teis ir Penktoji knyga Paveldjimo teis, taip pat vairs specials statymai, kuriuose yra sutari teiss nuostat (CK 6.155 str. 2 d.). Sistemin sutari teiss analiz turi svarbi teorin ir praktin reikm. Teorin reikm pasireikia tuo, kad: 1) sutari teis yra prievoli teiss bei civilins teiss dalis, ji turi bendrus civilins teiss ir prievoli teiss poymius. Tai leidia sutari teisiniams santykiams taikyti bendrsias CK nuostatas; 2) sutari teiss sistema turi poymi, kurie skiria j nuo kit civilins teiss posistemi; 3) sutari teiss sistema susideda i daugybs element (sutari tip, ri ir pan.), kuri kiekvienas, turdamas bendrsias sutari savybes, kartu turi sav specifik, reikaling ypatingo teisinio reguliavimo. Praktin reikm pasireikia tuo, kad: 1) bet kuriam teisiniam santykiui arba ginui taikytinos tiek bendrosios, tiek ir specialiosios normos. Paprastai jos yra taikomos drauge: bendrsias konkretizuoja specialiosios. Jei bendrosios normos prietarauja specialiosioms, taikomos specialiosios, nes btent jos atspindi reguliuojam santyki specifik; 2) tam, kad bt galima tiksliai nustatyti, kokias konkreias normas taikyti teisiniam santykiui, reikia j teisikai kvalifikuoti. Neretai vienas teisinis santykis turi kelis sutari poymius. Todl atsiranda poreikis taikyti vairi sutari nuostatas; 3) civilini teisini sutari sistema nuolat pltojasi; atsiranda nauj sutari. Nes daugeliu atvej jos neprietarauja statymams, reikia sprsti klausim, kokiomis teiss normomis jas reglamentuoti. alys gali laisvai modeliuoti sutartis. Vienintelis reikalavimas nevardytai statymuose sutariai pripainti jos turinys neturi prietarauti imperatyvioms teiss normoms, vieajai tvarkai ir gerai moralei. Jei kurios nors sutarties negalima priskirti prie statymuose nustatyt tip, vadinasi, tai nauja sutartis, kuri tol, kol negavo teisinio reglamentavimo, reglamentuojama bendrosiomis prievoli teiss normomis, o jei j neutenka artimiausi sutari taisyklmis (pagal statymo analogij). 107
CK 6.156 straipsnio 6 punkte numatyta, kad kai sutarties slygos nra nustatytos nei statymu, nei ali susitarimu, tai jas gino atveju nustato teismas, remdamasis paproiais, teisingumo, protingumo ir siningumo kriterijais, statymu ir teiss analogija. Pavyzdiui, iki 2000 m. CK sigaliojimo praktikoje buvo sudaromos lizingo (finansins nuomos), faktoringo, distribucijos ir kitos sutartys, kuri nebuvo 1964 m. CK. i nauj sutari turiniui atskleisti buvo taikomos atitinkamai nuomos, pirkimopardavimo, panaudos, pavedimo ir kit galiojani sutari nuostatos.
1. Kuo skiriasi sutartis ir norminis teiss aktas? 2. Kokios CK normos priskiriamos sutari teisei? 3. Ar sutarties slygomis yra laikomos tik tos slygos, dl kuri susitaria alys? 4. Ar gali asmenys sudaryti sutartis, kuri nenumato statymai?
108
12 skirsnis. SUTARI TEISS PRINCIPAI
Civilini teisini santyki subjektai, patys nusistatantys tarpusavio teises ir pareigas, tarpusavio santykius privalo reglamentuoti nepaeisdami civilins teiss princip, principams pasitarnaujantys subjekt susitarimai negali bti ginami ir priverstinai gyvendinami teismine tvarka, nes negalioja (CK 1.801.81 str.). O jei alys sutartyje neaptar tam tikr klausim, sutarties spragas btina upildyti taikant civilins teiss principus. CK 1.2 straipsnyje tvirtinti bendrieji civilini teisini santyki reguliavimo principai: subjekt lygiateisikumo, nuosavybs nelieiamumo, sutarties laivs, teisinio apibrtumo, proporcingumo ir teist lkesi, nesikiimo privaius reikalus, neleistinumo piktnaudiauti teise, visokeriopos civilini teisini santyki teismins gynybos. CK 1.5 straipsnyje tvirtinti principai yra bendrieji teiss principai teisingumo, siningumo ir protingumo. Tai pamatins teisins vertybs, kuri taikymo btinumas specialiai pabriamas ir konkreiuose sutartinius santykius reglamentuojaniuose straipsniuose, pavyzdiui, CK 6.188, 6.200, 6.240, 6.253, 6.744, ir kituose straipsniuose. Bendrieji civilini teisini santyki reguliavimo principai ir bendrieji civilins teiss principai taikytini ir sutari teiss institutui. Tuo tarpu sutartiniams santykiams bdingi ir specifiniai principai sutarties laisvs principas, kuris tuo pat metu vardytas ir kaip bendrasis teisini santyki reguliavimo principas, sutarties privalomumo, konsensualizmo, silpnosios alies gynimo sutartiniuose santykiuose. Bet ie principai gali bti taikomi tik gyvendinant civilini santyki reguliavimo, teisingumo, protingumo bei siningumo principus, nes prieingu atveju sutarties laisvs ir kiti specifiniai sutari teiss principai bt tik fikcija.
109
12.1. Sutari laisvs principas

is principas yra taip pat ir vienas i civilini santyki teisinio reguliavimo princip. Sutari laisvs principas ali valios pasireikimas. Jei alis priversta sudaryti sutart paeidiamas laisvs principas. Sutari laisvs principas civiliniuose santykiuose gali pasireikti keturiais aspektais: 1) laisve sudaryti sutart; 2) laisve atsisakyti sudaryti sutart; 3) laisve nustatyti sutarties turin (iskyrus imperatyvias normas), taip pat laisve sudaryti sutartis, kuri statymas nenumato, jei tokia sutartis neprietarauja teisei, vieajai tvarkai ir gerai moralei. Laisv sudaryti sutart pasireikia tuo, kad asmuo sutart sudaro kada nori ir su kuo nori, iskyrus statymo nustatytus atvejus. Antai negalioja sutartis, sudaryta dl apgauls, smurto, ekonominio spaudimo arba realaus grasinimo (CK 1.91 str.). alys taip pat turi teis atsisakyti sudaryti sutart. Bet tam tikrais atvejais valstyb siekia nustatyti tam tikras sutarties laisvs ribas, pavyzdiui, drausdama atsisakyti sudaryti sutartis monms monopolininkms, jei toks atsisakymas riboja sining konkurencij. Tarkime, valstyb draudia atsisakyti sudaryti sutartis juridiniams asmenims, teikiantiems arba parduodantiems vieas, gyvybikai svarbias paslaugas arba prekes (CK 6.161 str.). alys turi teis laisvai sudaryti sutartis ir savo nuoira nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). is sutarties laisvs principo aspektas klasikinje sutari teisje buvo gyvendinamas be klii. Sutarties laisvs principas suformuluotas XIX a. atspindint tuo metu vyravusi nuomon, kad valstyb neturi teiss kitis privaius asmen reikalus, o teisins gynybos priemons negali bti suteikiamos aliai vien todl, kad sutarties slygos jai yra per grietos arba neteisingos. Bet ilgainiui buvo atskleidiami socialiai alingi padariniai, kurie gali atsirasti dl neribotos sutari laisvs. Todl iuolaikinje teisje sutarties turin kai kuriais atvejais kontroliuoja valstyb, drausdama sutarties slygas, prietaraujanias statymui, gerai moralei, siningumo ir protingumo principams. Todl CK yra nuostata, kad sutarties slygas alys nustato savo nuoira, iskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties slygas nustato imperatyvios teiss normos (CK 6.156 str. 4 d.). Sutarties ali laisv nustatyti sutarties turin riboja ir vieosios tvarkos bei visuomens morals princip reikalavimai. Negalioja sutarties slygos, prietaraujanios vieajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.). 110
Neabejotina, kad realiame gyvenime mogus nra visikai izoliuotas ir laisvas, jis yra visuomens dalis. Todl nustatomi tam tikri apribojimai. Bet valstyb gali kitis sutartinius santykius tik esant pakankamam pagrindui apsaugoti silpnesns alies, visuomens, kreditoriaus interes, viej tvark ir kt.. M. Braginskis visus galimus sutari laisvs ribojimus skirsto dvi grupes: negatyviuosius ir pozityviuosius ribojimus. Negatyvieji statymo nustatyti atvejai, tarp koki subjekt ir kokios sutartys negali bti sudaromos. Pozityvieji privalomi sutari sudarymo atvejai ir/arba privalomas tam tikr slyg numatymas sutartyse. Tiek negatyvieji, tiek ir pozityvieji ribojimai yra galimi ir pagal subjektus, ir pagal objektus83. Ribojimai pagal subjektus reikia, pavyzdiui, kad tam tikr ri sutartis (lizingo, franizs, faktoringo ir kt.) gali sudaryti tik verslininkai. Gali bti apribotos atskir juridini asmen galimybs sudaryti tam tikras sutartis, pavyzdiui, normos, draudianios sudaryti tam tikras sutartis bankams, draudimo monms ir pan. Tam tikri ribojimai galimi dl atskir subjekt veiklos licencijavimo. Kai kuriose sutartyse (gyvenamosios patalpos nuomos) alimi gali bti tik fizinis asmuo. Subjektams taikom reikalavim nesilaikymas gali bti pagrindas pripainti sutart negaliojania (niekine arba nuginijama) arba taikyti tokiai sutariai kitoki sutari modelius ar bendrsias nuostatas (pvz., jeigu pirkjas sutartyje yra juridinis asmuo, bet gyja prekes ne verslo poreikiams, nebus galima taikyti nei vartojimo pirkimopardavimo, nei didmeninio pirkimopardavimo sutari nuostat, o reiks taikyti bendrsias pirkimopardavimo sutari nuostatas). Tam tikrais atvejais statymo leidjas numato privalomas sutarties slygas, pavyzdiui, lizingo sutarties dalykas gali bti bet kokie nesunaudojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, bet negali bti em ir gamtos itekliai (CK 6.568 str. 1 d.). Pozityvieji sutari laisvs ribojimai, kaip minta, pasireikia tuo, kad sudaryti sutart arba traukti j tam tikr slyg btina vienai arba abiem sutarties alims. Pavyzdiui, CK 6.161 straipsnio 2 dalis numato juridinio asmens (verslininko) pareig sudaryti sutart su bet kuriuo asmeniu, kuris kreipiasi; vieosiose sutartyse numatomos preki ir paslaug kainos bei kitos slygos turi bti vienodos visiems tos kategorijos vartotojams (CK 6. 161 str. 4 d.). Be to, CK 6.156 straipsnio 1 dalyje
83
. ., . . , c. 161.
111
numatyta ali teis laisvai sudaryti sutartis tuo pat metu sieja tai su neprietaravimu statymui. Tad jei statymas numato konkreius sutarties turinio reikalavimus, tai jie ir turi atsispindti sutartyje. Sutari laisvs principas kinta kintant istorinms slygoms, bet lieka svarbiausiu sutari teiss principu.
12.2. Sutari privalomumo principas

Sudarytos sutarties alys negali vienaalikai atsisakyti. CK 6.189 straipsnyje tvirtinta nuostata, jog teistai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos alims statymo gali. Sutarties nesilaikymas arba kitoks paeidimas lemia civilin atsakomyb. Bet, kaip ir kiekvienas principas, sutarties privalomumo principas (pacta sunt servanda) nra absoliutus, nes derintinas su kitais bendraisiais civilins teiss principais. Jau kanon teis suformulavo princip rebus sic stantibus (esminis aplinkybi sudarius sutart pasikeitimas pateisina jos nevykdym). Taigi bt neteisinga ir nesininga versti sutarties al vykdyti sutart, jei antroji alis paeidia savo sutartinius sipareigojimus, j nevykdo arba, tarkime, paaikja, kad viena i ali buvo nesininga sudarydama sutart, pasinaudojo antrosios alies silpnumu, neimanymu, nepatyrimu ir pan. Todl sininga alis turi teis sutarties atsisakyti. CK 6.217 straipsnio 1 dalis numato, kad alis gali nutraukti sutart, jei kita alis sutarties nevykdo arba netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties paeidimas. iuo atveju alis gali nutraukti sutart nesikreipdama teism. Pavyzdiui, jei ilaikymo iki gyvos galvos sutarties atveju rentos davjas nevykdo savo pareig pagal sutart, rentos gavjas turi teis laikyti tai esminiu sutarties paeidimu ir nutraukti sutart. alis gali nutraukti sutart, jeigu iki sutarties vykdymo termino pabaigos i konkrei aplinkybi matyti, kad kita alis paeis sutart i esms (CK 6.219 str.). Pavyzdiui, statybos rangos sutarties atveju akivaizdu, kad rangovas iki sutartyje numatyto termino pabaigos neubaigs numatyt statybos darb. alis gali atsisakyti sutarties arba atskiros jos slygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis arba atskira jos slyga nepagrstai suteik kitai aliai perdt pranaum (6.228 str. 1 d.). Pavyzdiui, pardavjas, pasinaudodamas pirkjo neinformuotumu apie gaminam rang ir tuo, kad pirkjui rangos nedelsiant reikia tam, kad vykdyt savo sutartinius sipareigojimus pagal pirkjo sudaryt 112
sutart su treiuoju asmeniu, parduoda jam pasenusi technologij rang u toki kain, u kuri tas pats pardavjas parduoda naujausi technologij rang. Tokiu atveju pirkjas turi teis atsisakyti sutarties arba prayti teism pakeisti sutarties slyg dl rangos kainos. vairi ali teiss doktrinos ir praktika sukr vairias teorijas, pateisinanias sutarties nevykdym. Bendrosios teisins sistemos alyse sukurta frustracijos (frustration) doktrina. Kontinentinje teisje panai doktrina vardijama kaip nenugalimos jgos (force majeure) institutas (Lietuvos CK 6.212 str.).
12.3. Konsensualizmo principas

Sutarties esm ali susitarimas, j valios iraika. Susitarimo (valios iraikos) faktui kiti veiksniai neturi turti takos. Tokios nuostatos komerciniams santykiams reguliuoti yra tvirtintos 1980 m. Jungtini Taut konvencijos dl tarptautinio preki pirkimopardavimo sutari 11 straipsnyje ir UNIDROIT tarptautini komercini sutari princip 1.2 straipsnyje. Konsensualizmas84 prieingas formalizmui, nes formalizmas teikia prioritet ne ali valiai, o tos valios iorinei formai dokumento suraymui, notarinei formai ir pan. Vertinant istorikai, sutari teisei bdingas formalizmas (sutart antspauduoti, paliudyti liudytoj paraais ir pan.). Bet iuolaikinei teisei bdingas ne formalizmas, o konsensualizmas. Prof. V. Mikelnas nurodo, kad formals reikalavimai pateisinami vienu atveju, t. y. kai jie btini siningos alies ir vieajam interesui apsaugoti. Visais kitais atvejais formalizmas vertintinas kaip nepagrstas valstybs kiimasis privaius ali santykius ir j valios reikms menkinimas85. Konsensualizmas reikalauja atskleisti tikruosius ali ketinimus, o ne tik nagrinti sutarties tekst. Konsensualizmo prioritetas pabriamas vairiuose CK straipsniuose. Pavyzdiui, CK 6.193 straipsnis numato, kad aikinant sutart pirmiausia turi bti nagrinjami tikrieji sutarties ali ketinimai, o ne vien remiamasi paodiniu sutarties teksto aikinimu. Jei ketinim negalima nustatyti, vadovaujamasi protingumo kriterijumi; CK 6.195 straipsnyje numatyta teismo teis paalinti sutarties spragas vienos i ali reikalavimu. Teismas
84 85
Lot. consensus ad idem sutikimas dl to paties dalyko, bendra nuomon. Mikelnas V. Sutari teis // Justitia. 1996, p. 46.
113
atsivelgia dispozityvisias teiss normas, ali ketinimus, sutarties tiksl ir esm, siningumo, protingumo, teisingumo kriterijus ir kt.
12.4. Silpnosios alies gynimo sutartiniuose santykiuose principas

Norint gyvendinti princip reikia formaliai atsisakyti civilini teisini santyki dalyvi lygybs principo bei sutarties laisvs, nes suteikiant silpnajai aliai papildom teisi atitinkamai jos kontrahentui suteikiama papildomai pareig. Kartais teisinje literatroje tai tapatinama su kreditoriaus interes gynimu. Bet tai nra visikai tapatu kalbant apie silpnosios alies gynim plaija prasme. Teisini santyki dalyviai dl j skirtingo profesinio statuso, materialins padties arba kit prieasi gali bti absoliuiai nelygs. Pavyzdiui, akivaizdiai nelygias galimybes turi pagal banko indlio sutart komercinis bankas ir fizinis asmuo indlininkas. Jei nebt imamasi teisinio reguliavimo lygmeniu atitinkam priemoni, stiprioji prievols alis turt visikai paklusti silpnajai aliai. Todl gana daug CK norm skirta silpnajai aliai ginti. Vienas i tokio gynimo pavyzdi yra vartotoj teisi gynimas, pateiktas CK 6.188 straipsnyje, reglamentuojaniame vartojimo sutari sudarymo ypatumus, CK 6.193 straipsnyje, reglamentuojaniame sutari aikinimo taisykles, CK 6.228 straipsnyje dl esmins ali nelygybs ir kt. Nuo 7-ojo deimtmeio beveik vis Europos valstybi statymai grindiami idja, kad vartotojas, kaip silpnoji alis, turi bti ginamas nuo sutari slyg, kurias primeta stiprioji alis verslininkas. Bet paymtina, kad vien tik, pavyzdiui, ali nelygiavert turtin padtis arba vienos i ali neapdairumas negali bti pagrindas pripainti sutart negaliojania. Tam, kad sutartis arba atskiros jos slygos bt pripaintos negaliojaniomis, reikia nustatyti, jog stipresnioji alis, sudarydama sutart, pasinaudojo silpnesniosios alies padtimi, o pastaroji dl tokio elgesio nepajgi daryti tak sutarties turiniui.
114
1. 2. 3. 4. 5. Kokie principai taikomi sutari teisje? Kokia yra sutari laisvs principo esm? Ar sutari laisvs principas yra absoliutus? Kokiais atvejais alis gali vienaalikai nutraukti sutart? Kokiais atvejais alis gali atsisakyti sutarties arba atskiros jos slygos? 6. Kokia yra konsensualizmo principo esm? 7. Kaip ginamos silpnosios alies sutartiniuose santykiuose teiss?
115
13 skirsnis. SUTARTIES SAMPRATA IR REIKM

Terminas sutartis civilinje teisje turi vairi reikmi. Sutartimi suprantamas ir juridinis faktas, esantis prievols pagrindu, ir pati sutartin prievol, ir raytinis dokumentas, kuriame tvirtinta sutartin prievol. Sutartis (kaip juridinis faktas) yra dviej arba daugiau asmen susitarimas sukurti, pakeisti arba nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas arba keli asmenys sipareigoja kitam asmeniui arba asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (arba susilaikyti nuo j atlikimo), o pastarieji gyja reikalavimo teis (CK 6.154 str. 1 d.). Sutartis yra labiausiai paplitusi sandori ris. Tik vienaaliai sandoriai (pvz., testamentas) nelaikytini sutartimis. Sutartims taikomos kodekso normos, reguliuojanios dvialius ir daugiaalius sandorius. Kaip ir bet kuris sandoris, sutartis yra jos ali valios iraika. Bet is valios aktas turi specifini bruo, atskiriani civilin sutart nuo kit juridini fakt, ireikiani vali, pavyzdiui, susitarimo arba sutikimo. Svokos sutartis ir susitarimas savo apimtimi ne visada sutampa. Sutartis tai susitarimas, taiau ne kiekvienas susitarimas yra sutartis. Sutarties svokoje, be susitarimo, pabriamas ir kitas momentas: sukrimas, pakeitimas arba nutraukimas civilini teisini santyki. Jei io poymio nra, nra ir sutarties. Esminis sutarties, kaip susitarimo, poymis yra ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas, pagal kriterij sutartis atribojama nuo kit susitarim, nesukuriani teisini padarini. CK taip pat yra svoka sutikimas. i svoka vartojama alies valios iraikai paymti, pavyzdiui, disponavimas bendrja daline nuosavybe bendraturi sutikimu, t. y. sutart sudaro vienas asmuo, o sutikim duoda visi. Taigi treiojo asmens sutikimas yra juridinis faktas kaip btina slyga sandoriui sudaryti. Sutari reikm. Sutartis yra viena reikmingiausi priemoni jos ali tam tikriems interesams suderinti. Sutartimis yra forminami turtiniai ir kai kurie neturtiniai fizini asmen, juridini asmen bei fizini ir juridini asmen santykiai. Daniausiai sutartys sudaromos siekiant sukurti teisinius santykius, reiau juos pakeisti arba panaikinti. Sutar116
tis yra operatyviausia ir lanksiausia priemon gamintojo ir vartotojo tarpusavio santykiuose; sutarties pagrindu fiziniai asmenys disponuoja savo turtu, gyja materialines vertybes, tenkina dvasinius poreikius. Sutartys yra verslo pagrindas, visuomens materialini vertybi naudojimo pagrindas ir t. t. Tuo pat metu sutarties vertybs egzistuoja tiek, kiek sutartyje yra atspindta jos ali laisva valia, tikrieji ketinimai.
1. Kokiomis reikmmis civilinje teisje vartojamas terminas sutartis? 2. Kaip suprantama sutartis kaip juridinis faktas? 3. Kuo skiriasi sutartis nuo susitarimo? 4. Koks sutarties ir sandorio santykis? 5. Kokia yra sutari reikm?
117
14 skirsnis. BENDRA SUTARI SUDARYMO TVARKA

Sutarties sudarymo modelis sukurtas seniai. Tradicikai yra susiklost du savarankiki sutari sudarymo bdai: sutari sudarymas su dalyvaujaniais ir su nedalyvaujaniais asmenimis. Sutari sudarymui su nedalyvaujaniais bdinga tai, kad egzistuoja laiko atotrkis tarp ali valios iraikos sudaryti sutart, nes alys yra skirtingose vietovse. Tokio atotrkio nra, kai abi alys dalyvauja drauge. CK isamiai reglamentuota sutari sudarymo tvarka (CK etosios knygos XII skyrius). Pagal sudarymo bd sutartys gali bti sudaromos: 1) abipusi deryb bdu, kai abi alys pateikia slygas ir jas suderina; 2) prisijungimo bdu derybos nevyksta, standartines slygas parengia viena i ali. Atsivelgiant tai numatytas skirtingas teisinis reglamentavimas. Jei sutartis sudaroma prisijungimo bdu, taikytinos CK 6.185, 6.186 ir 6.187 straipsni taisykls, kurios netaikomos sudarant sutartis abipusi deryb bdu. Bet kuriuo atveju tam, kad alys galt pasiekti susitarim ir sudaryti sutart, btina, kad viena alis pasilyt sudaryti sutart, o kita alis sutikt su iuo pasilymu. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad sutartis yra sudaroma pateikiant pasilym (ofert) ir priimant pasilym (akcept) arba kitais ali susitarim pakankamai rodaniais veiksmais. Taigi sutariai sudaryti btinas vienos alies pasilymas ir kitos alies pritarimas jam. Todl sutarties sudarymas yra dviej stadij. Pirmoji silymas sudaryti sutart oferta, antroji sutikimas su pasilymu akceptas86. Atitinkamai asmuo, pasils sudaryti sutart oferentas, sutiks su tokiu pasilymu akceptantas. Paymtina, kad kai kuriais atvejais neutenka tik pateikti pasilym arba sutikti su juo, bet
86 Kai kurie autoriai, pavyzdiui, S. Denisovas, nurodo, kad sutarties sudarymo procese yra ir treioji stadija, t. y. ne tik pasilymo (ofertos) pateikimas ir to pasilymo akceptavimas, bet ir oferento akcepto gavimas. Autoriaus nuomone, dviej sutarties sudarymo stadij iskyrimas paneigia teisikai reikming akcepto gavimo fakt. r.: . .
. . . , 1999, c. 246.
118
reikia taip pat perduoti daikt, atlikti teisin registracij, jei su tuo statymas sieja sutarties sudarymo moment. Bet tokie veiksmai ne visada btini, kad sutartis bt sudaryta. Todl daikt perdavimas ir teisin sutarties registracija yra laikytinos fakultatyvinmis sutarties sudarymo stadijomis. Be to, nurodytos sutarties sudarymo stadijos negali bti visos apimties taikomos bet kurioms sutartims. iek tiek kitokia sutari sudarymo tvarka taikytina, pavyzdiui, daugiaalms sutartims, tokioms kaip steigimo, jungtins veiklos (partnerysts) ir kt. Tokios sutartys dl j specifikos ne visada sudaromos pateikiant pasilym ir j akceptuojant. Kai kurios sutartys turi bti sudaromos specialia statymuose nustatyta forma, kurios nesilaikymas daro sutart negaliojani (pvz., nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis yra ali pasiraytas ir notaro patvirtintas dokumentas). Ikisutartiniai ali santykiai dl toki sutari sudarymo (pasilymo pateikimas, jo primimas) neturi tos teisins reikms, t. y. atskiros toki sutari stadijos negyja ofertos ir akcepto prasms. Tokiais atvejais kiekviena alis tampa teisikai pareigota tik sudarius sutart statymo reikalaujama forma. Paymtina ir tai, kad i pirmo vilgsnio paprasta sutarties sudarymo schema (ofertos pateikimas ir jos primimas) nra tokia paprasta, nes vairiose valstybse oferta ir akceptas bei sutarties sudarymo momentas suvokiami skirtingai87. Pagal CK sutartis laikoma sudaryta, kai oferentas gauna akcept, jei sutartyje nenumatyta kas kita (CK 6.181 str. 1 d.). alys turi susitarti dl vis esmini sutarties slyg. Jei dl maiau svarbi slyg nesusitarta, ginas gali bti sprendiamas teisme (CK 6.162 str.). Oferta tai pasilymas, turintis kai kuri individualizuojani poymi ir sukeliantis statymo numatytus teisinius padarinius tiek asmeniui, pateikianiam t pasilym (oferentui), tiek ir asmeniui, kuriam pasilymas yra skirtas (akceptantui). Kadangi teisiniai padariniai yra labai reikmingi abiem alims, statymas kelia ofertai grietus reikalavimus, kuri nesilaikant neatsiranda joki teisini padarini arba bent jau toki, kuriuos statymas sieja su ofertos pareikimu. Oferta yra valios iraikos aktas, kuriame ireikta valia asmens, norinio sudaryti sutart su vienu arba keliais konkreiais asmenimis, kuriems adresuo87 Apie sutarties sudarymo stadij reglamentavim vairi valstybi teiss sistemose r.: V. Mikelnas. Sutari teis, p. 247290.
119
jamas pasilymas sudaryti sutart. Taigi oferta turi bti pareikta ketinant sukurti teisin santyk. Oferentas turi suvokti teisinius padarinius. Paprastas pasilymas, tarkime, pokalbio metu nebus savaime teisikai pareigojantis, nors ir sudomint t asmen, kuriam pasilymas yra skirtas. Pavyzdiui, jei asmuo pokalbio metu pareikia, kad jis parduot savo automobil kam nors u 1000 lit, tai nereikia, kad jo panekovas, nors ir susidomjs tokiu silymu, turt teis reikalauti parduoti automobil u toki kain. Ofertai taikytini reikalavimai. Teisin ofertos prigimtis tai vienaalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti civilines teises ir pareigas88. Ofertos padariniai jei konkretus adresatas atsilieps ir ta ar kita forma pareik sutinks sudaryti sutart ofertoje nurodytomis slygomis, sutartis turi bti pripainta sudaryta. CK numato ofertai taikytinus reikalavimus: 1) pakankamas ofertos apibrtumas (pasilymas turi bti aikiai apibdintas (CK 6.167 str. 1 d.). Apibrtumas reikia, kad oferentas tvirtai apsisprend ir laiko save saistomu savo pasilymu, jei jis bus akceptuotas. Nelaikytinas oferta atvejis, kai oferentas pasilieka sau teis galutinai sprsti adresatui atsakius. Ofertos neapibrtumo atveju tai aikinama akceptanto naudai; 2) oferta ireikia oferento ketinim bti sutarties saistomam ir pareigotam akcepto atveju, t. y. adresatas, gavs pasilym, turi mokti padaryti ivad, kad jam utenka ireikti sutampani su oferentu vali; 3) ofertoje turi bti nurodytos esmins sutarties slygos: a) pasilymas turi apimti visas esmines konkreios sutarties slygas. Kokios slygos yra laikytinos esminmis, priklauso nuo konkreios sutarties ries; b) pasilymo slyg skaiius yra maksimalus, t. y. adresatui primus pasilym be ilyg, oferentas negals keisti ofertos slyg. Bet tai vis dlto neturt reikti, kad jei kuri nors slyga, bdama esmine tos sutarties ries slyga, ofertoje nenurodyta, tai oferta visais atvejais yra negaliojanti. Pavyzdiui, jei ofertoje nra aptarta parduodamo daikto kokyb, tai vadovaujamasi CK 6.327 straipsniu, kuriame paymima, kad jei sutartyje nra nurodym dl kokybs, ji turi atitikti prastus reikalavimus. Be to, jei sutartis sudaroma su asmenimis, su kuriais jau buvo
88 Teisinje literatroje bt galima surasti dvejop nuomon dl ofertos teisins prigimties. Vieni ofert ir akcept laiko vienaaliais sandoriais (A. G. Aleksandrovas, V. Ansonas ir kt.), kiti (pvz., V. Gavze'as) kategorikai prietarauja tokiam ofertos vertinimui ir laiko tai dvials sutarties sudtinmis dalimis.
120
seniau sudaromos sutartys, ankstesns sutartys gali bti reikmingos ofertos turiniui (pvz., jei tarp ali yra susiklost ilgalaikiai komerciniai ryiai dl konkrei preki pirkimopardavimo, tai net ir nesant ofertoje nurodytos kainos gali bti remiamasi tomis kainomis, kurios egzistavo ankstesnse sutartyse tarp t pai ali). Jei ofertoje nra kuri nors esmini slyg, ji galios, jei joje bus nurodyta, kad oferentas leidia akceptantui nustatyti t slyg savo nuoira ir i anksto su tuo sutinka. Sudtingesnms sutartims (pvz., statybos rangos) neutenka tik pasilymo, reikia pridti ir technin dokumentacij; 4) paprastai oferta turi turti aik adresat. Adresato aikumas suvokiamas skirtingai. Labai paplitusi buvo nuomon, kad oferta visada turi bti adresuota konkreiam asmeniui. Tai kildinama i romn teiss principo ad incertam personum, t. y. ofertos negalima numesti miniai89. iuo metu yra paplit vairaus pobdio viei kvietimai sudaryti sutartis, todl CK tvirtinta vieosios ofertos galimyb isaugant visus kitus reikalavimus ofertai (CK 6.171 str.). Vieja oferta laikomas visiems skirtas pasilymas sudaryti sutart, taip pat preki paymtomis kainomis idstymas parduotuvs vitrinoje ar lentynoje arba atlyginimo paadjimas u tam tikrus atliktus veiksmus. Taigi vieajai ofertai yra bdingi ie poymiai: 1) pagal bendr taisykl joje turi bti nurodytos visos esmins sutarties slygos; 2) ji adresuojama neapibrtam asmen ratui90. Vieja oferta nelaikomi kainoraiai, prospektai, katalogai, tarifai ir kita informacin mediaga, iskyrus statymo numatytas iimtis (CK 6.171 str. 3 d.). Tokia iimtis, pavyzdiui, padaryta CK vartojimo pirkimopardavimo sutariai, pagal kuri daikt nurodymas reklamoje, visiems skirtuose kataloguose ir apraymuose laikomas vieja oferta, jeigu yra nurodytos esmins pirkimopardavimo sutarties slygos (CK 6.352 str.). Oferta sigalioja ne nuo pateikimo momento, o nuo momento, kai j gauna akceptantas (CK 6.168 str. 1 d.), t. y. iki to momento arba tuo
89 90
ios koncepcijos alinink pozicijos nagrinjamos: . ., -
Paymtina, kad vieas atlyginimo paadjimas (CK 6.945 str.), vieas konkursas (CK 6.947 str.) nra laikytini pasilymais neapibrtam asmen ratui vieosios ofertos prasme, nes ia teisins pasekms atsiranda ne i sutarties, o i vienaalio sandorio (paado). ie santykiai nra sutartiniai jau vien todl, kad veiksmai, u kuriuos paadtas atlyginimas, premija ir pan., gali bti atlikti net ir neinant, kad paadtas atlyginimas, tuo tarpu sutariai reikia, kad pasilymas bt akceptuotas.
. . , c. 197.
121
momentu, kai j gavo akceptantas, oferentas turi teis ofertos atsisakyti (CK 6.168 str. 2 d.). Svarbu ir tai, ar oferentas ofertoje nurod akceptavimo termin, ar ne. Jei terminas nurodytas, tai vis termin ofertos ataukti negalima, t. y. jei, pavyzdiui, per t laik oferentas susitaria su kitu asmeniu, akceptantas nepraranda teiss reikalauti oferento vykdyti sutart arba atlyginti nuostolius. Jei akceptavimo terminas nra nurodytas, akceptavimo terminu laikytinas protingas terminas atsivelgiant konkreias aplinkybes, tarp j ir ali naudojam ryio priemoni galimybes. Jei oferta odin, ji turi bti akceptuojama nedelsiant, nebent konkreios aplinkybs leist daryti prieing ivad (CK 6.174 str.). Oferta tampa saistania ne nuo jos pasiuntimo, o nuo to momento, kai adresatas j gavo91. Taigi iki to momento oferentas gali atsisakyti ofertos. Be to, ofert, net ir neataukiam, oferentas gali panaikinti, jeigu praneim apie ofertos panaikinim adresatas gauna anksiau negu ofert arba kartu su ja (CK 6.168 str. 2 d.). Kol sutartis nesudaryta, ofert galima ataukti, jeigu praneim apie jos ataukim akceptantas gauna prie isisdamas akcept. Bet oferta negali bti ataukta, jeigu ofertoje nurodant jos akceptavimo termin ar kitokiu bdu yra nustatyta, kad ji neataukiama arba jei akceptantas turjo proting pagrind manyti, kad oferta yra neataukiama, ir remdamasis ja atitinkamai veik (CK 6.169 str. 2 d.). Sutartyse, sudaromose prisijungimo bdu, oferentas visada yra standartines sutarties slygas silanti alis. Ofertos teisin galia baigiasi, jei: 1) per nurodyt ofertoje termin (per proting termin, jei terminas nenurodytas) oferentas negauna sutikimo su jo pasilymu; 2) oferentas gauna neigiam atsakym jo pasilym; 3) oferentas gauna i adresato sutikim sudaryti sutart kitomis slygomis; 4) atsakymas apie sutikim sudaryti sutart bus isistas vliau nei per termin, kuris nurodytas ofertoje (iskyrus atvejus, kai oferentas apie tai, kad akceptas gautas pavluotai, pranea akceptantui arba nusiunia jam atitinkam patvirtinim CK 6.176 str. 1 d.).
Gavimo momentas reikmingas ir nustatant, nuo kada skaiiuotinas akceptavimo terminas. ia prasme apskritai i dviej konstrukcij, egzistuojani vairi valstybi teisinje praktikoje, praneimo gavimo ir praneimo isiuntimo Lietuvos CK 6.175 str., kitaip nei, pavyzdiui, Rusijos CK, pasirinktas isiuntimo, o ne gavimo momentas. O tai reikia, kad oferentas neatsako u tai, kas vyko nuo ofertos isiuntimo iki jos gavimo (pavluoto pristatymo ir pan.).
91
122
Akceptui taikytini reikalavimai: 1) akceptas, kaip ir oferta, yra valios iraika taip ireikiamas sutikimas su pateiktu pasilymu92. Juridin reikm turi tik visas akceptas, t. y. pritarimas visai ofertai. Akceptu nelaikomas tik praneimas, kad gauta oferta. Atsakymas keliant kitas slygas nra akceptas, o tik nauja oferta, t. y. jei sutikimas sudaryti sutart pateiktas silant kitas, nei nurodyta ofertoje, slygas, tai toks atsakymas laikytinas atsisakymu akceptuoti, t. y. nauja oferta (iskyrus CK 6.178 str. 2 d. numatytus atvejus). iuo atveju alys pasikeiia vietomis: akceptantas tampa oferentu su visais ofertai taikomais reikalavimais; 2) jei ofertoje nurodytas jos akceptavimo terminas, akceptas turi bti isistas laikantis io termino; 3) akceptavimas gali bti atliktas odiu, ratu, konkliudentiniais veiksmais, tyljimu. Akceptas turi bti atliktas ratu, jei pagal statym raytins sutarties formos nesilaikymas daro j negaliojani arba jei akceptas galt bti ireiktas odiu, bet oferentas prao atsakyti ratu. odinio akcepto utenka, jei statymas arba ali susitarimas nereikalauja raytins formos. Ypatingas yra tyljimo reglamentavimas: tyljimas ir neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Tai prezumpcija. Todl pagal bendr taisykl laikytina, kad jei akceptantas neatsako pateikt ofert, tai jis atsisako sudaryti sutart. Bet jeigu ofertoje nurodyta galimyb j akceptuoti nepraneant apie tai oferentui (tyljimu arba konkliudentiniais veiksmais) arba tokia ivada darytina atsivelgiant egzistuojanius ali santykius arba paproius, tai akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai baigiami atlikti atitinkami akceptanto vali ireikiantys veiksmai (CK 6.173 str. 3 d.). Be to, CK yra nuostat, kai tyljimas pripastamas sukurianiu teisines pasekmes, pavyzdiui, nuomotojo ir nuomininko tyljimas pasibaigus nuomos sutarties terminui reikia jos pratsim (CK 6.481 str.) ir kt. Tyljim reikia skirti nuo neveikimo, nes neveikimas visada yra adresato valios nebuvimas. Kitaip nei tyljimas, neveikimas reikia atsisakym, jei statymas numato atlikti tam tikrus veiksmus. Pavyzdiui, nekilnojamojo daikto pirkimaspardavimas turi bti formintas pardavjo ir pirkjo pasiraytu primimoperdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. Jei viena alis vengia pasirayti sutartyje nurodyt perdavimo dokument, laikoma, kad pirkjas atsisako priimti, o pardavjas atsisako perduoti daikt (CK 6.398 str.); akceptas gali bti ireiktas konkliudentiniais veiksmais, rodaniais akceptanto vali; pa92
Savo teisine prigimtimi akceptas, kaip ir oferta, laikytinas vienaaliu sandoriu.
123
vyzdiui, daikt palikimas viebuio numeryje arba kitoje skirtoje vietoje reikia perdavim saugoti viebuiui ir pan.; 4) oferta turi bti akceptuojama per oferento nurodyt termin, o jei terminas nenurodytas per proting termin93 atsivelgiant konkreias aplinkybes, tarp j ir ali naudojam ryio priemoni galimybes (CK 6.174 str. 1 d.). odin oferta akceptuotina nedelsiant, jei atsivelgiant konkreias aplinkybes nedarytina kitokia ivada (CK 6.174 str. 2 d.). Akceptantas turi teis ataukti savo akcept. Akceptas netenka galios, jeigu praneim apie jo ataukim oferentas gauna anksiau arba tuo paiu metu, kai akceptas sigalioja (CK 6.177 str.). Sutarties sudarymo momentas ir vieta. Svarbi reikm turi sutarties sudarymo momento ir vietos nustatymas, nes nuo to priklauso, koki teis taikyti sutarties aikinimui, tai lemia teismingumo klausimus, iekinio senaties termino skaiiavimo pradi ir pan. Sutarties sudarymo moment ir viet reglamentuoja CK 6.181 straipsnis. Sutarties sudarymo momentas kai oferentas gauna akcept, jei statymuose arba sutartyje nenumatyta ko kita (CK 6.181 str. 1 d.). Kitokios taisykls taikomos realinms sutartims, kuri sudarym lemia daikto perdavimas. Kai pagal statymus arba ali susitarim turt btina perduoti, sutartis bus laikoma sudaryta nuo atitinkamo turto perdavimo (CK 6. 181 str. 5 d.). Be to, kai kurioms sutartims numatytos specialios taisykls, nurodanios sutarties sudarymo moment, pavyzdiui, energijos pirkimopardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartojimo rengini prijungimo prie energijos tiekimo tinkl) (CK 6.384 str. 1 d.). Teisinje literatroje diskutuojama, nuo kokio momento laikoma, jog sutartis sudaryta, jei oferta patvirtinta konkliudentiniais veiksmais nuo momento, kai atliekami tie veiksmai, ar nuo momento, kai oferentas suinojo, jog jie atlikti. Pagal ms CK nuostatas sutartis bus laikoma sudaryta nuo momento, kai atliekami konkliudentiniai veiksmai, bet, pavyzdiui, M. Braginskio nuomone, reikt nustatyti, jog sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai apie atliktus konkliudentinius veiksmus suino oferentas kitaip oferentas gali atsidurti keblioje padtyje, nes gali ilgai neinoti, kad sutartis yra galiojanti ir teisikai pa93 Svoka protingas terminas reikia termin, reikaling ofertai gauti ir j atsiliepti, taip pat laik gautam pasilymui vertinti, jei reikia, susipainti su reikiamais dokumentais, atsakymui parengti ir j isisti. Todl protingas laikas priklauso nuo konkrei aplinkybi, skaitant ir susiklosiusios tarp ali sutartins praktikos analiz.
124
reigojanti94. Jei deryb metu viena i ali pareikia, kad sutarties ji nelaikys sudaryta, kol nebus susitarta dl tam tikr slyg, arba tol, kol susitarimas nebus atitinkamai formintas, sutartis laikoma nesudaryta tol, kol alys dl t slyg nesusitaria arba savo susitarimo reikiamai neformina (CK 6.181 str. 3 d.). Sutarties sudarymo vieta yra oferento gyvenamoji arba verslo vieta, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita (CK 181 str. 2 d.), sutarties sudarymo vieta vis pirma svarbi nustatant, kokia teis taikytina sutariai, jei alys dl to nesusitar (CK 1.37 str.). Be to, sutarties sudarymo vieta gali bti reikminga sprendiant kitus i sutarties kylanius klausimus. Antai pagal CK 6. 313 straipsn kainai pirkimopardavimo sutartyje nustatyti, jei alys jos nenurod, yra svarbi sutarties sudarymo vieta; pagal 1956 m. Tarptautinio krovini veimo keliais konvencijos 23 straipsn nustatant vejo prarast krovinio ar jo dalies vert remiamasi jo verte toje vietoje ir tuo laiku, kai krovinys buvo priimtas veti. Sutarties sudarymo vieta yra svarbi ir j vykdant (CK 6.52 str.). Pagaliau sutarties sudarymo vieta kilus ginui yra svarbi sprendiant teismingumo klausim. Pavyzdiui, iekinys dl sutari, kuriose nurodyta vykdymo vieta, gali bti pareikiamas pagal sutarties vykdymo viet (CPK 30 str. 9 p.).
1. Kokiais bdais sudaromos sutartys? 2. Kas yra oferta? 3. Kokius reikalavimus turi atitikti oferta? 4. Kas yra laikoma vieja oferta? 5. Nuo kokio momento oferta tampa saistania? 6. Kokios yra ofertos ataukimo taisykls? 7. Kas yra akceptas? 8. Kokius reikalavimus turi atitikti akceptas? 9. Kokiomis formomis akceptas gali bti ireiktas? 10. Kaip nustatomas sutarties sudarymo momentas ir vieta?
94
. ., . . , c. 206.
125
15 skirsnis. SUTARI RYS

Civilins sutartys turi ne tik bendr, bet ir skirting bruo, leidiani atskirti vienas sutartis nuo kit. Sutartis, kad bt galima tinkamai susiorientuoti didiulje j vairovje, prasta skirstyti ris. Tokio skirstymo pagrindas gali bti vairiausi kriterijai tai priklauso nuo to, koki tiksl siekiama. Sutari skirstymas turi svarbi ne tik teorin, bet ir praktin reikm, nes leidia civilini santyki dalyviams surasti ir panaudoti savo veikloje esmines vienos arba kitos sutari ries savybes, panaudoti praktikoje tok sutarties model, kuris geriausiai atitinka siekius ir poreikius. Bet koki svok skirstymas yra j padalijimas tam tikras grupes pagal tam tikrus kriterijus. Civilini sutari skirstymo tikslas yra pagal teisingai iskirtus kriterijus suskirstyti sutartis grupes, jungianias sutartines prievoles, turinias panai teisin reglamentacij ir atskirti skirtingai teisikai reglamentuojamas sutartines prievoles. CK 6.160 straipsnyje pateikiama pavyzdin sutari klasifikacija, kuri daniausiai buvo ir yra nurodoma ir teiss doktrinoje. CK 6.160 straipsnio 1 dalis nurodo, kad sutartys gali bti dvials ir vienaals, atlygintins ir neatlygintins, konsensualins ir realins, vienkartinio ir tstinio vykdymo, vartojimo sutartys ir kitos. Sutari skirstymas turi aikiai atsakyti klausim, kas yra bdinga vienai ar kitai sutari riai ir kodl savo teisiniu reglamentavimu ta ris skiriasi nuo kit. Sutartis skirstyti galima dviem bdais. Pirmasis yra dichotomija, arba padalijimas dvi dalis95. Svokos dalijamos dvi dalis, viena i j turi atitinkam dalyk, o kita ne. Sutari dichotomija turi dvejop reikm: padeda suvokti pagrindinius sutari ypatumus bei naujus bdus sudaryti sutartis. Pavyzdiui, atlygintinumo poymis turi savarankik reikm dalijant sutartis atlygintines ir neatlygintines, kiti poymiai neturi reikms.
Dichotomija (gr. dichotomia) padalijimas kurios nors vienos dvi dalis, o tam tikru atveju kiekvienos i j vl dvi dalis. r.: V. Vaitkeviit. Tarptautini odi odynas. Vilnius, 1999, p. 258.
95
126
Svarbiausia sutari skirstymo dichotomija paremta vienu i trij pagrind: 1) prieprieiniai reikalavimai; 2) sutarties sudarymo momentas; 3) ali pasiskirstymas pareigomis. i pagrind panaudojimas leidia iskirti atlygintines ir neatlygintines, realines ir konsensualines, vienaales ir dviales sutartis. Vienaals tai tokios sutartys, kai viena alis turi tik teises, o kita alis tik pareigas (pvz., paskola, pavedimas, dovanojimas). Dviali sutari alis sieja prieprieins teiss ir pareigos. Vienaales ir dviales sutartis reikia skirti nuo vienaali ir dviali sandori, nes pastarieji vienaalius ir dvialius yra skirstomi ne pagal tarpusavio teisi ir pareig pobd, o pagal tai, keli ali valia yra ireikta sudarant sandor (CK 1.63 str.). Atlygintins yra sutartys, kai tam tikru bdu (pinigais, daiktais, paslaugomis ir pan.) viena alis patenkina kitos alies prieprieinius turtinio pobdio reikalavimus. Neatlygintin sutartis, kai viena alis nepatenkina joki kitos alies prieprieini reikalavim (panaudos, dovanojimo ir kt.). Tokia klasifikacija ne visada pastovi ir vienareikm. Atskiros sutartys gali atsirasti ir kitose grupse, pavyzdiui, pasauga gali bti atlygintin ir neatlygintin (CK 6.830 str. 2 d.), pavedimas dvialis, atlygintinis ir neatlygintinis (CK 6.758 str. 1 d.). Toks dichotominis dalijimas leidia iskirti atskir sutari teisin status. Pavyzdiui, ali pareigos dvialse sutartyse yra abipuss, pareig likimas vienareikmis. Pavyzdiui, jei individualiais poymiais apibrtas daiktas iki j perduodant pirkjui uvo dl nenugalimos jgos, tai pardavjo pareigos inyksta. Kartu baigiasi pirkjo pareiga priimti daikt ir apmokti jo vert. Civilinje teisje egzistuoja atlygintinumo prezumpcija, i kurios iimtis gali bti tiek sutartis, tiek ir specialios normos. Praktikoje tai reikia, kad sutartis gali bti kvalifikuota kaip neatlygintin, tik tuo atveju, jei paalintos visos abejons dl jos atlygintinumo. Sutari skirstymas atlygintines ir neatlygintines sukelia vairias teisines pasekmes, taip pat tokias, kurios yra u prievolins teiss rib. Antai vindikacinio iekinio, adresuoto siningam gijjui, patenkinimas priklauso nuo to, ar valdymo teiss atsiradimo pagrindas buvo atlygintin, ar neatlygintin sutartis (CK 4.96 str. 2 ir 3 d.). Konsensualin tai sutartis, kurios ali teiss ir pareigos atsiranda nuo ali susitarimo momento. Realin tai sutartis, kurios ali teiss 127
ir pareigos atsiranda nuo tam tikr veiksm atlikimo (daikt perdavimo, prisijungimo prie elektros tiekimo tinkl ir kt.). Yra sutari, kurios gali bti ir konsensualins, ir realins (pvz., vartojimo kredito sutartis). Skirstant sutartis realines ir konsensualines preziumuojamas sutari konsensualizmas. Taip yra dl to, kad susitarimas (konsensusas) yra btinas sutartini santyki minimumas, o realumas (daikto perdavimas) yra paprastai konsensuso papildymas. Bet alys negali savo valia transformuoti statyme imperatyviai nurodytos konsensualios sutarties realin ir atvirkiai. Jei taip vykt, sutariai bt taikoma statymo arba teiss analogija. Kadangi realin sutartis yra valios iraika ir daikto perdavimas, tai jei alis, ireikusi sutikim perduoti daikt, jo vis dlto neperduos, sutartis nebus sudaryta, ir sutikimas j sudaryti nebus teisikai pareigojantis. O tai reikia, kad alis negals kreiptis reikalauti vykdyti toki sutart per teism. Civilini teisini santyki specifika lemia, kad dauguma sutari yra dvials, atlygintins, konsensualins. Pagal sudarymo bd sutartys skirstomos sudaromas abipusmis derybomis ir prisijungiant sudaromas sutartis (CK 6.160 str. 2 d.). Abipusmis derybomis sudaromos sutartys, kai alys aptaria ir suderina j turin. Prisijungimo sutari esm, kad j slygas formuluoja viena i ali, o antroji gali tik visikai prisijungti prie pasilytos sutarties. Tai pagrindinis ios sutari ries poymis arba sutik su viskuo, kas ia parayta, arba sutarties nebus. Taigi sutarties esm viena alis diktuoja savo slygas kitai. Paprastai toki sutari slygos yra standartins, kurias bendram, nevienkartiniam naudojimui i anksto parengia viena alis nederindama j su kita alimi ir kurios be deryb su kita alimi taikomos sudaromose sutartyse (CK 6.185 str. 1 d.). Kadangi prisijungimo bdu sudarom sutari slyg antroji alis nederina, tai prisijungusios alies interesus reikia ginti papildomais bdais. CK egzistuoja specialios normos, taikomos btent iam tikslui. Prisijungimo bdu sudaromos vairios vieosios sutartys (energijos pirkimopardavimo ir kt.), draudimo ir kt. Daniausiai prisijungimo bdu sudaromos vartojimo sutartys. Todl CK 6.188 straipsnis numato galimyb vartotoj teisi gynimo institucijoms kontroliuoti sutari standartines slygas vartojimo sutartyse; CK 6.193 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad visais atvejais sutarties slygos aikinamos vartotoj naudai ir sutart prisijungimo bdu sudariusios alies naudai. CK 6.228 straipsnio 1 dalis suteikia ga128
limyb aliai atsisakyti sutarties arba atskiros jos slygos, jei sutarties sudarymo metu sutartis arba atskira jos slyga nepagrstai suteik kitai aliai perdt pranaum ir kt. Pagal vykdymo trukm sutartys skirstomos vienkartinio vykdymo ir tstinio vykdymo sutartis. Vienkartinio vykdymo sutartis baigiasi tinkamai atlikta vienu veiksmu (pvz., perduodamas parduotas daiktas, grinama visa paskolos suma vienu mokjimu ir pan.). Tstinio vykdymo sutartys yra tokios, kurios vykdomos keliais veiksmais, paprastai per tam tikr sutartyje nustatyt laikotarp (pvz., grinamas kreditas, atliekami periodiniai mnesiniai mokjimai, mokama renta tam tikrais laikotarpiais ir pan.). Pagal gaunam naud sutartys skirstomos rizikos ir ekvivalentines. Ekvivalentinse sutartyse (pvz., pirkimopardavimo, main, rangos ir kt.) alys pasikeiia tam tikrais ekvivalentais, kuri vert ir nauda inoma jau sudarant sutart. Sudarant rizikos sutart (pvz., draudimo) bsima nauda neinoma, nes nauda ir jos dydis priklauso nuo to, ar tam tikras vykis vyks96. Be nurodyt klasifikacij, praktin reikm gali turti ir kitokios dichotomijos pagrindu iskirtos sutari grups: 1) Pagrindins ir papildomos sutartys. Tokio padalijimo esm yra ta, kad antrosios grups sutari likim lemia pirmoji grup. Ir atvirkiai, pagrindins sutartys nepriklauso nuo papildom. Labiausiai paplitusia papildom sutari rimi laikytinos netesybos, laidavimas, rankpinigiai ir keitimas, banko garantija. Papildomos sutartys yra i dalies savarankikos, nes pripastamos galiojaniomis nuo susitarimo momento. I santykinai savarankikos papildomos sutarties iplaukia, kad nra btinumo sudaryti j specialia forma. T. y. papildomos sutarties slygos gali bti trauktos pagrindin sutart. Bet ir tokiu atveju bus kalbama apie dvi sutartis. 2) Sutartys sudaromos kontrahent naudai ir treij asmen naudai. Tokio skirstymo esm kas gali reikalauti vykdyti sutart.
96
Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. birelio 24 d. nutartyje civilinje byloje UAB draudimo kompanija Baltic Polis v UADB Preventa ir kt., Nr. 3K3 903/2002 konstatuota, kad jei bent viena draudimo sutarties alis ino apie draudiminio vykio neivengiamum, tokia draudimo sutartis prietarauja draudiminio vykio sampratai (CK 6.897 str.). Atsitiktinumas draudime suponuoja sining sutarties ali elges.
129
Paprastai sutartys sudaromos j kontrahent naudai, ir teis reikalauti vykdyti sutart turi jos alys. Bet yra sutari, kurias vykdyti gali reikalauti tretieji asmenys (pvz., jei nuomininkas sudar nuomojamo pastato draudimo sutart savininko naudai, teis reikalauti draudimo imokos atsitikus draudiminiam vykiui turi pastato savininkas, nors jis ir nra sutarties alis. Ir tik jei treiasis asmuo atsisako teiss, kuri jam suteikia sutartis, nuomininkas gali pasinaudoti ia teise, jei tai neprietarauja statymams, kitiems teiss aktams arba sutariai)97. Sutartis treij asmen naudai reikia skirti nuo sutari, kurios yra vykdomos tretiesiems asmenims. ios sutartys nesuteikia tretiesiems asmenims joki subjektyvi teisi, todl treiasis asmuo negali reikalauti, kad sutartis bt vykdyta. Pavyzdiui, pirkjas sudar pirkimopardavimo sutart ir paved parduotuvei pristatyti daikt treiajam asmeniui kaip dovan sukakties proga. 3) Pagrindins ir preliminarios sutartys. Tok skirtum lemia j tikslai. Pagrindins sutartys tiesiogiai sukuria ali teises ir pareigas, susijusias, pavyzdiui, su materiali vertybi perdavimu, paslaug suteikimu ir pan. Preliminari sutartis tai susitarimas dl sutarties sudarymo ateityje. 4) Daiktins ir prievolins sutartys. 5) vardytos ir nevardytos sutartys. Kitais, ne dichotomijos, pagrindais sutartys taip pat gali bti skirstomos, pavyzdiui: 1) darb, 2) paslaug, 3) pinig perdavimo, 4) turto perdavimo sutartys. Atskirai iskiriamos steigimo sutartys, kuri tikslas steigti juridin asmen, jungtins veiklos sutartys dl kins bendrijos steigimo. Teiss moksle egzistuoja ir kiti sutari skirstymo pagrindai. Pavyzdiui, J. Romancevas pagrindiniu sutari skirstymo principu laiko j galutin ekonomin bei teisin rezultat, kurio siekia sutarties dalyviai. Pagal poym jis visas civilines sutartis skirsto 7 grupes: 1) sutartys, kuri tikslas perduoti turt nuosavybn (pirkimaspardavimas, dovanojimas, rentos ir ilaikymas iki gyvos galvos); 2) sutartys, kuri
97 Tokia teism praktikos taisykl dl nekilnojamojo daikto draudimo sutari, kaip sutari treiojo asmens naudai, vertinimo yra suformuluota Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 birelio 2 d. nutartyje UAB DK Baltic Polis v V.Ramanauskas, Nr. 3K3 643/2003, kat. 67.
130
tikslas perduoti naudotis civilini teisi objektais (nuoma, panauda); 3) darb ir paslaug sutartys didiausia grup (vairs darbai, veimas, krovini ekspedicija, pasauga, pavedimas, komisas ir kt.); 4) turtini rizik draudimo sutartys; 5) sutartys, kuri tikslas atidti tokio pat kiekio ir tokios pat ries turto grinim arba mokjimo atidjimas (paskola, kreditavimas, banko indlis); 6) sutartys, kuri tikslas pasiekti visiems dalyviams bendr rezultat (steigimo sutartys, jungtins veiklos (partnerysts sutartys); 7) sutartys, kuri tikslas asmen pakeitimas prievolje (cesija, finansavimo sutartys ir kt.)98.
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Kokiais pagrindais skirstomos sutartys? Kokios sutartys vadinamos vienaalmis ir dvialmis? Kokios sutartys vadinamos atlygintinmis ir neatlygintinmis? Kokios sutartys vadinamos realinmis ir konsensualinmis? Kokie yra prisijungimo bdu sudarom sutari ypatumai? Kokios sutartys vadinamos rizikos ir ekvivalentinmis? Kokios sutartys vadinamos pagrindinmis ir papildomomis? Kokias galite nurodyti kitas sutari klasifikacijas?
98
. . , 2002, c. 45.
131
16 skirsnis. VIEOSIOS SUTARTYS

16.1. Samprata
Vieoji sutartis tai sutartis, kuri sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ir parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryi, elektros, ilumos, duj, vandentiekio ir kt. organizacijos) (CK 6.161 str.). Vieosios sutarties atsiradim CK lm ta aplinkyb, kad Lietuvos kyje veikia ne viena natrali monopolija, o valstyb specialiai reglamentuoja tam tikras kio akas, kuriose nra pakankamos konkurencijos99. Vartotojai, sudarydami sutartis su monopolistais, patys tiesiogiai sutarties slyg nenustato. Tai daro valstyb, ileisdama teiss aktus ir numatydama monopolistui tam tikras elgesio taisykles. Todl vieoji sutartis laikytina sutari laisvs principo iimtimi, joje atsispindi vieas interesas, kuris skatina valstyb sikiti toki sutari sudarymo proces siekiant apginti sutartinio santykio silpnesnij, palyginti su rinkos monopolininku, al. Kita vertus, bt galima daryti ivad, kad valstyb per ileidiamus teiss aktus ireikia vartotojo, kaip visuomens nario, pozicij monopolininko atvilgiu. CK 6.161 straipsnyje nurodyti keli vieajai sutariai bdingi poymiai: 1) viena ios sutarties alis yra juridinis asmuo arba verslininkas, usiimantis tam tikra kine veikla teikiantis transporto, ryi arba kitokias paslaugas, parduodantis ilumos, elektros energij ir kt.; 2) is juridinis asmuo arba verslininkas teikia paslaugas arba parduoda prekes kiekvienam besikreipianiam asmeniui; 3) juridinis asmuo arba verslininkas turi utikrinti vienodas slygas preki pardavimo arba paslaug teikimo atitinkamos kategorijos klientams; 4) tokio asmens veikla yra valstybs kontroliuojama reguliuojant preki ir paslaug kainas ir kitas sutarties slygas. Taigi jei konkrei sutart statymo leidjas vardija kaip viej sutart arba toki ivad galima padaryti nagrinjant konkreios sutarties nuostatas, vadinasi, vartotojas turi teis reikalauti i savo bsimo kontrahento sudaryti su juo sutart (CK 6.161 str. 2 d.),
99
132
kurios slygos, taip pat preki ir paslaug kainos, turi bti vienodos visiems tos paios kategorijos vartotojams, iskyrus statymo nustatyta tvarka patvirtintas iimtis bei statym nustatytus atvejus, kai atskir kategorij vartotojams gali bti taikomos lengvatins slygos (CK 6.161 str. 3 ir 4 d.). Tokios lengvatins slygos suteikiamos atskir kategorij vartotojams (invalidams, daugiavaikms eimoms ir pan.) speciali statym nustatyta tvarka. Taigi valstyb per viesias sutartis kiasi sutartinius santykius siekdama apginti silpnesn al sutartiniuose santykiuose. Paprastai vartotojui ekonomikai silpnesnei aliai, reikalingos preks arba paslaugos, kurias teikia ekonomikai daug stipresnis rinkos dalyvis. i nelygyb statymo leidjas gali paalinti sukurdamas silpnesniajai aliai papildomas garantijas. CK 6.161 straipsnyje numatytas bendrosios viej sutari nuostatos, kurias konkretizuoja atskiros sutari rys. Tai vartojimo pirkimo pardavimo sutartis (CK 6.350 str.), energijos pirkimopardavimo sutartis (CK 6.383 str.), banko indlio sutartis (CK 6.892 str.)100 ir kitos sutartys. Prie viej sutari taip pat priskirtinos viebui paslaug teikimo sutartis (CK 6.626 str.), sandliavimo sutartis, sudaryta su bendro naudojimo sandliu (CK 6.852 str.), privalomojo draudimo sutartis (CK 6.988 str. 3 d.) ir kt.
16.2. Vieosios sutarties alys

Vienas i esmini vieosios sutarties poymi yra tas, kad viena jos alis yra juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ir parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi. Bet toks asmuo yra ne bet koks juridinis asmuo ir ne bet koks verslininkas, o tik toks, kuris savo veiklos pobdiu atlieka tam tikr vie funkcij. Toks asmuo veikia srityse, kurios valstybje yra gyvybikai svarbios, turinios vieo intereso poym (transportas, ryiai, dujos, elektra ir pan.). Be to, is poymis atsispindi paiame sutarties pavadinime, o atitinkam sutari vieum paymi atskiras sutartis reglamentuojanios teiss normos. Pavyzdiui, veimo vieuoju (bendro naudojimo) transportu sutartis yra vieoji (CK 6.812 str. 2 d.), o asmeniu, teikianiu vieojo transporto paslaugas, yra
Teisinje literatroje yra pareikta nuomoni, kad banko indlio sutartis nelaikytina viea dl to, jog sutarties slygas suderina alys. r.: . . , . .
. , c. 253.
100
133
pripastamas juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis veimo paslaugas, jeigu jis pagal statym arba leidim (licencij) privalo veti keleivius arba krovinius bet kurio asmens pageidavimu nustatytais marrutais ir nustatytu laiku (CK 6.812 str. 2 d.). Kita vieosios sutarties alimi gali bti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Vieoji sutartis, kurios alis yra fizinis asmuo (vartotojas), tuo pat metu yra ir vartojimo sutartis. Antai vartojimo pirkimopardavimo sutarties subjektas yra tik fizinis asmuo (CK 6.350 str. 1 d.). Energijos pirkimopardavimo sutartyje nra nuorodos, kas gali bti abonentu (vartotoju), bet CK 6.383 straipsnio nuostat analiz leidia daryti ivad, kad vartotojai pagal i sutart gali bti ne tik fiziniai asmenys.
16.3. Vieosios sutarties sudarymas

CK 6.184 straipsnis reglamentuoja vieosios sutarties sudarymo ypatumus. Jeigu pagal statymus alis, kuriai yra nusista oferta, privalo sudaryti sutart, tai per keturiolika dien nuo ofertos gavimo ji turi atsisti kitai aliai praneim apie akceptavim arba atsisakym akceptuoti, arba apie akceptavim kitomis slygomis (nesutarim protokol). alis, isiuntusi ofert ir gavusi akcept su nesutarim protokolu, turi arba priimti akcepte nurodytas slygas, arba per keturiolika dien nuo nesutarim protokolo gavimo kreiptis teism dl gino isprendimo. Jeigu privalanti sudaryti sutart alis vengia tai padaryti, kita alis turi teis kreiptis teism dl gino isprendimo. Vieoji sutartis yra vienintelis atvejis, nurodomas CK etojoje knygoje, kai teismas gali pareigoti asmen sudaryti sutart101.
1. 2. 3. 4. 5.
Kas lm viej sutari reglamentavim? Kas yra vieoji sutartis? Kokie poymiai bdingi vieajai sutariai? Kas yra vieosios sutarties alys? Kokie vieosios sutarties sudarymo ypatumai?
101 Paymtina, kad priverstinis akcij (dali, paj) pardavimas teismine tvarka yra numatytas CK Antrosios knygos 9 skyriuje.
134
17 skirsnis. VARTOJIMO SUTARTYS

17.1. Samprata
CK 6.160 straipsnio 1 dalyje iskiriamos vartojimo ir kitos sutartys. Tai reikia, kad vartojimo sutartys yra iskirtos i kit sutari ri. Vartojimo sutartys yra specifikos tuo, kad jose numatytas specialus sutarties silpnesns alies gynimas, mat valstybs neremiamas vartotojas nepajgus rinkos kyje bti lygiaveriu pasilos atstov gamintoj ir pardavj partneriu, nes neturi tiek galimybi. Kartais vartotoj teisi ir interes gynimas yra prilyginamas mogaus teisi gynimui apskritai, kartais yra nurodomi vartotoj teisi gynimo ir darbuotoj teisi gynimo pagal darbo teis panaumai, nes abiem atvejais ginama silpnesn alis siekiant utikrinti jai palankiausias slygas102. Vartojimo sutarties samprata pateikta CK 1.39 straipsnyje. Jame nurodyta, kad vartojimo sutartimi laikoma sutartis dl preki ir paslaug sigijimo, kuri fizinis asmuo (vartotojas) su preki arba paslaug pardavju (tiekju) sudaro su vartotojo profesija, verslu nesusijusiu tikslu, t. y. asmeniniams vartotojo poreikiams tenkinti. Vartojimo sutartys daniausiai sudaromos prisijungimo bdu, daugum toki sutari vartotojas sudaro dl btinybs (pirkti btiniausius produktus, nuomotis gyvenamsias patalpas, naudotis gyvybikai svarbiomis paslaugomis). Vartotojas, kaip silpnesn alis, yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento silomos sutarties slygas. Todl valstyb turi pagrind nustatyti special toki sutari teisin reglamentavim.
17.2. Sutarties alys

Sutarties alys yra vartotojas ir preki arba paslaug pardavjas (tiekjas). Teiss aktuose bei doktrinoje vartotoju daniausiai laikomas
102
Weatherill S. EC Consumer Law and Policy. London and New York, 1997, p. 9.
135
neprofesionalus fizinis asmuo, gyjantis prekes ir paslaugas asmeniniams poreikiams103. CK nuostatos, reglamentuojanios atskiras vartojimo sutarties ris, apibria vartotoj kaip fizin asmen, kuris perka prekes arba naudojasi paslaugomis asmeniniams, eimos ar nam kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (CK 6.350, 6.504, 6.672 ir kt. str.). Taigi CK vartojimo sutari subjektas vartotojas atskiriamas pagal dviej poymi viset: 1) tai fizinis asmuo, kuris 2) perka prekes arba naudojasi paslaugomis asmeniniams ar nam kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija104. 1993 m. buvo priimta Europos Sjungos direktyva dl sutari su vartotojais nesining slyg 93/13 EEB (toliau Direktyva). Aikinant vartojimo sutartis reikia remtis taip pat ir Europos Teisingumo Teismo bei kit Europos Sjungos valstybi nari teism praktika. Direktyva reikalauja, kad valstybs nars savo nacionaliniuose statymuose numatyt, jog nesiningos slygos vartotojui nra privalomos. Direktyvos 3 straipsnyje nurodoma, kad slyga laikoma nesininga, jei prietaraudama geros valios reikalavimui ji sukuria didel sutartini teisi ir pareig disbalans vartotojo nenaudai. Direktyvos priede nurodytas pavyzdinis sraas slyg, kurios gali bti laikomos nesiningomis. CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalyje, atsivelgiant Direktyvos nuostatas, nurodyta 18 nesiningomis laikytin vartojimo sutari slyg, kuri sraas nra baigtinis, nes teismui suteikiama teis pripainti nesiningomis ir kitokias vartojimo sutarties slygas, jeigu jos atitinka CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytus kriterijus (CK 6.188 str. 3 d.). Visas nesiningas vartojimo slygas, nurodytas CK 6.188 straipsnyje, galima suskirstyti tris grupes: 1) slygos, kurios nustato pardavjo arba paslaug teikjo galias vienaalikai priimti sprendimus (pvz., pardavjo ar paslaug tiekjo teis vienaalikai nutraukti sutart arba
r., pavyzdiui, 1993 m. balandio 5 d. Europos Tarybos direktyv 93/13/EEB European Community Consumer Law. 717 July. Legislation and Documents. Vol. I, Vol. II, 1998; 2000 m. rugsjo 19 d. Lietuvos Respublikos vartotoj teisi gynimo statymo pakeitimo statymas Nr. VIII1946 // Valstybs inios. 2000. Nr. 102581. 104 Teism praktikoje nurodoma, kad tam tikrais atvejais teisikai kvalifikuojant sutartis negalima sureikminti, jog sutart pasira juridinis asmuo, pavyzdiui, daugiabuio namo savinink bendrija. Btina vertinti, kas faktikai naudojasi perkama preke ir kas u j sumoka. r., pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. gegus 17 d. nutart civilinje byloje 257-oji daugiabuio namo savinink bendrija v UAB Vilniaus vandenys, Nr. 3K3579, kat. 37.1.
103
136
vienaalikai pratsti terminuot sutart, arba vienaalikai keisti sutarties slygas); 2) slygos, nustatanios neproporcingas pareigas (pvz., panaikina ar apriboja pardavjo ar paslaug teikjo civilin atsakomyb u al, padaryt atmus vartotojui gyvyb, sualojus sveikat, arba u al, padaryt vartotojo turtui; panaikina arba apriboja vartotojo teises, susijusias su pardavju, paslaug teikju arba kita alimi tuo atveju, kai pardavjas ar paslaug teikjas visikai arba i dalies nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinius sipareigojimus; panaikina arba suvaro vartotojo teises pareikti iekin ar pasinaudoti kitais paeist teisi gynimo bdais; nustato neproporcingai didel vartotojo civilin atsakomyb); 3) informacijos pateikimo vartotojui trkumai (pvz., vartotojo pareigojimas vykdyti sutarties slygas, su kuriomis jis neturjo galimybs susipainti iki sutarties sudarymo, be teiss j atsisakyti). Teismo pripainta nesininga sutarties slyga (slygos), negalioja nuo sutarties sudarymo momento (ab initio). Be to, vartotojas, kurio interesai paeidiami dl nesining slyg taikymo, turi teis kreiptis vartotoj teises ginanias institucijas105. Toks kreipimasis nepanaikina i vartotojo teiss kreiptis teism dl sutarties slygos (slyg) arba visos sutarties pripainimo negaliojania. Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dal visais atvejais, kai abejojama dl sutarties slyg, jos turi bti aikinamos vartotoj naudai.
1. 2. 3. 4. Kokia sutartis yra laikoma vartojimo sutartimi? Kas lm vartojimo sutari teisin reglamentavim? Kas yra vartojimo sutarties alys? Ar visos fizini asmen sudaromos sutartys yra vartojimo sutartys? 5. Kokios vartojimo sutari slygos laikomos nesiningomis?
105 Vartotoj teises ginanios institucijos turi teis tikrinti sudaryt sutari slygas ir reikti iekinius dl tam tikr slyg pripainimo negaliojaniomis. 2000 m. rugsjo 19 d. Vartotoj teisi gynimo statymo pakeitimo statymo Nr. VIII1946 13 str. // Valstybs inios. 2000. Nr. 852581.
137
18 skirsnis. IKISUTARTINIAI SANTYKIAI. PRELIMINARIOSIOS SUTARTYS

Paprastai sutarties sudarymas prasideda derybomis, t. y. alys siekia suderinti savo reikalavimus viena kitai bei galimas bsimos sutarties slygas. Derybos yra vienas i sutarties sudarymo bd ir laisvosios rinkos iraika. 1964 m. CK nebuvo norm, reglamentuojani ikisutartinius santykius ir preliminarisias sutartis106, o teiss doktrina siejo sutari sudarymo pradi su ofertos pareikimu.107 Iki 2000 m. CK primimo bdavo gin dl ali teisi ir pareig, kylani i ketinim protokol ir kitoki ali ikisutartini veiksm, vertinimo, nebuvo vienovs teism praktikoje dl to, ar galima reikalauti per teism priversti al sudaryti sutart, kuri ji sipareigojo sudaryti ali suraytame ketinim protokole, ar tokiu atveju galima reikalauti atlyginti tik nuostolius. 2000 m. CK upild ikisutartini santyki reguliavimo srityje spragas, atsiradusias aptariant ali pareigas ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163164 str.), taip pat reglamentuojant preliminariosios sutarties sudarymo tvark, form, turin, teisines nevykdymo pasekmes (CK 6.165 str.). CK 6.163 straipsnyje reglamentuojamos ali pareigos esant ikisutartiniams santykiams. alys turi teis laisvai pradti derybas bei dertis ir neatsako u tai, jog ali susitarimas nepasiekiamas (CK 6.163 str. 2 d.). ali siningumas ikisutartiniuose santykiuose yra preziumuojamas. alis, kuri pradeda arba veda derybas dl sutarties sudarymo nesiningai, privalo atlyginti kitai aliai padarytus nuostolius. Nesiningu deryb pradjimu arba vedimu pripastamas deryb pradjimas arba
106 Paymtina, kad priekario Lietuvos dalyje galiojs Rusijos civilini statym X tomo 1 d. numat upardavimo sutart, kuri laikytina viena i preliminari sutari ri. Upardavimo sutartis, kuria viena alis apsiima parduoti antrajai aliai sutartu laiku kilnojamj arba nekilnojamj turt. Upardavimo sutartyje nurodoma ir pati kaina, kuria turi bti parduotas turtas, ir per kur laik viena alis perduoda kitai turt, ir netesjimo baudos dydis, jeigu alys irast aptikrinti jja savo sutart (1679 str.). 107 Civilin teis, p. 386.
138
vedimas neturint tikslo sudaryti sutart, taip pat kiti siningumo kriterij neatitinkantys veiksmai (CK 6.163 str. 3 d.)108. CK 6.163 straipsnio 4 dalyje tvirtinta btinyb atskleisti informacij. Ar informacija svarbi, nustatoma atsivelgiant sutarties prigimt. Pavyzdiui, vienos i ali, sudarani akcij pirkimopardavimo sutart (kai sutartis sudaroma tarp juridini asmen), inojimas, kad akcij kaina po 1 mnesio padids, nelaikytinas svarbios informacijos nuslpimu, nes antroji alis turjo galimybi pasidomti rinkos pokyiais, bet to nepadar (abi alys verslininkai, todl yra profesionalai, veikia rizikuodami), bet jei profesionalus kolekcionierius antikvarin paveiksl savininkui (fiziniams asmeniui) silo pirkti daug maesne kaina pasinaudodamas, jog pirkjas neino tikrosios paveikslo verts, tai galt bti laikoma esmin reikm turinios informacijos nuslpimu. Bet kuriuo atveju, jei sutarties alis yra vartotojas, kitos alies pareiga atskleisti informacij vartotojui yra didesn. Vienas i deryb ali siningumo element konfidencialumas. CK 6.164 straipsnyje nurodyta, kad jei viena alis deryb metu suteikia kitai aliai konfidenciali informacij, tai kita alis, suinojusi arba gavusi toki informacij, privalo jos neatskleisti arba nenaudoti savo tikslams neteistu bdu nepaisydama to, ar sutartis yra sudaryta, ar ne. Kad atitinkama informacija yra konfidenciali, gali bti nurodyta, o jei nenurodyta, galioja prezumpcija, kad ji nra konfidenciali. Taiau informacijos konfidencialumas gali bti aikus net ir nenurodius, kad ji konfidenciali. Toki ivad gali lemti arba sutarties pobdis, arba vienos alies (advokato, gydytojo, auditoriaus ir pan.) profesins veiklos ypatumai, sakykime, pareiga saugoti profesin paslapt109. Konfidencialumo pareig paeidusi alis privalo atlyginti kitai aliai padarytus nuostolius. Minimals nuostoliai dl konfidencialumo pareigos paeidimo yra tokio dydio, kokia yra gauta nauda, ireikta pinigais (CK 6.164 str. 2 d.). Taigi net nepatyrusi reali nuostoli arba tais atvejais, kai alys i anksto nesusitar dl netesyb u tok paeidim (alys gali tai numatyti preliminarioje sutartyje), alis gali isiiekoti
UNIDROIT tarptautini komercini sutari principuose taip pat paymima deryb laisv, reikianti, kad alis nra atsakinga, jei sutarimas nebuvo pasiektas. Bet tai neeliminuoja ali atsakomybs dl nesiningumo vedant derybas. Atsakomyb tokiu atveju gali pasireikti nuostoli atlyginimu. Isamiau apie siningum esant ikisutartiniams santykiams r.: V. Mikelnas. Sutari teis, p. 122170. 109 CK komentaras. etoji knyga, p. 209.
108
139
i konfidencialumo pareig paeidusios alies naud, gaut neteistai naudojant konfidenciali informacij. CK nra speciali nuostat, reglamentuojani deryb proces bei ali atsakomyb u ioje stadijoje padarytus paeidimus. Todl atsakomyb u al (nuostolius) dl nesining deryb yra nustatytina pagal deliktins atsakomybs, taikytinos ikisutartiniuose santykiuose, principus. Nuostatos dl deliktins atsakomybs taikymo ikisutartini santyki paeidimo atveju yra suformuluotos tiek teiss doktrinoje110, tiek ir teism praktikoje111. Preliminariosios sutarties samprata, turinys, forma, sudarymo terminai. Remiantis CK 6.165 straipsniu, preliminarioji sutartis yra susitarimas, pagal kur jame aptartomis slygomis alys sipareigoja ateityje sudaryti kit pagrindin sutart preliminariojoje sutartyje aptartomis slygomis. Nustatant, k reikia svoka aptartos slygos, reikt remtis sisteminiu poiriu preliminariosios sutarties institut ir jo viet sutartini santyki sistemoje. Ir nors preliminariosios sutarties sampratoje to ir nra nurodyta, tarp aptariam preliminariosios sutarties slyg neabejotinai turt atsispindti sutarties dalykas, nes btent dl jo (daikto perdavimo, darb atlikimo, paslaug teikimo ir pan.) vyksta derybos ir sudaromos sutartys112. Daugeliu atvej alys preliminariosios sutarties turinyje paios nurodo j poiriu svarbiausias aplinkybes. Bet tam tikrais atvejais tas slygas nurodo statymo leidjas. Pavyzdiui, CK 6.401 straipsnio, reglamentuojanio gyvenamojo namo arba buto pirkimopardavimo sutartis, 2 dalyje nurodoma, kokios slygos privalo bti nurodytos preliminariojoje sutartyje. Preliminariosios sutarties forma raytin, formos nesilaikymas daro sutart negaliojani (CK 6.165 str. 2 d.).
110 111
r., pavyzdiui: V. Mikelnas. Civilins atsakomybs problemos, p. 50; . .
, . . . , c. 236.
r., pavyzdiui: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. gruodio 12 d. nutartis civilinje byloje . Semenejeva v 553 GNSB ir kt., 3K71156/2002. 112 Pavyzdiui, Rusijos Federacijos CK 429 str. taip pat yra tvirtintas preliminariosios sutarties institutas nurodant, kad alys sipareigoja ateityje sudaryti pagrindin sutart dl turto perdavimo, darb atlikimo arba paslaug teikimo pagal slygas, numatytas preliminariojoje sutartyje.
140
Preliminariojoje sutartyje nurodomas pagrindins sutarties sudarymo terminas. termin gali nustatyti paios alys. Prireikus jos gali sutart termin pratsti. Jei toks terminas nenurodytas, pagrindin sutartis turi bti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 str. 3 d.). is terminas laikytinas naikinamuoju. Jei alis, sudariusi preliminari sutart, nepagrstai vengia arba atsisako sudaryti sutart, ji privalo kitai aliai atlyginti padarytus nuostolius. Paymtina, kad pagal CK 6.165 straipsnio 4 dal atsisakiusios arba vengianios sudaryti sutart alies negalima priversti sudaryti pagrindins sutarties, taigi iuo atveju nukentjusiosios alies interesas ginamas taikant nuostoli atlyginimo institut. Tokias ilaidas gali sudaryti alies ilaidos iki preliminariosios sutarties sudarymo (kelions ilaidos, advokato honoraras, dokumentacijos parengimas ir pan.), taip pat pasirengimo sudaryti pagrindin sutart nuostoliai (pvz., partneri bsimai pagrindinei sutariai vykdyti paieka ir pan.). Bet tokiais atvejais nuostolius neskaitomos negautos pajamos, t. y. tos, kurias nukentjusioji alis bt gavusi, jei sutartis bt sudaryta113. Sudarant preliminarij, kaip ir kitas, sutart, turi bti susitariama dl vis esmini sutarties slyg. Jei bent viena sutartyje nenurodyta, kontrahentas praranda teis reikalauti i antrosios alies, atsisakiusios sudaryti pagrindin sutart, atlyginti nuostolius. Teisinje literatroje diskutuojama, ar gali bti laikoma, kad alys, sudarydamos preliminarij sutart, susitar dl esmini slyg, jeigu joje yra nurodyta, kad kontrahentui pavedama nustatyti t slyg sudarant pagrindin sutart. Reikt sutikti su M. Braginskio nuomone, jog tokiu atveju preliminariosios sutarties slyga laikytina tinkama, nes ji nustato tik aptart slyg gyvendinimo bd114. Paymtina, kad suderinti esmines slygas svarbu tik preliminariosios sutarties atvilgiu. Sudarant pagrindin sutart, bet koks vienos i ali pasilymas, kuris pakeiia arba papildo slygas, tvirtintas preliminariojoje sutartyje, nra laikytinas nauja preliminariosios sutarties esmine slyga. Todl slyg papildymai gali bti, jeigu antroji alis su tuo sutinka. Jeigu ne, pagrindin sutartis turi bti sudaroma preliminariojoje sutartyje aptartomis slygomis. Taigi pagrindins sutarties sly-
113 114
Isamiau r.: V. Mikelnas. Sutari teis, p. 122170.

. ., . . , c. 234.
141
gos, aptartos preliminariojoje sutartyje, yra ne tik privalomos, bet ir pakankamos transformuoti preliminarij sutart pagrindin. Lyginant pagrindins ir preliminariosios sutarties nevykdymo teisines pasekmes konstatuotina, jog jos skiriasi tuo, kad preliminariosios sutarties nevykdymo atveju galima reikalauti, kad bt atlyginti nuostoliai dl neigiamo intereso (intereso sudaryti sutart), o antruoju atveju (pagrindins sutarties nevykdymo) dl pozityvaus intereso, kad kontrahentas vykdyt sutartinius sipareigojimus. Todl neabejotinai nuostoli dydis dl preliminariosios sutarties nevykdymo bus maesnis nei dl pagrindins sutarties nevykdymo. Taigi ir rizika nevykdyti preliminariosios sutarties yra maesn nei nevykdyti pagrindins sutarties. Nustatant, koki reikm preliminarioji sutartis turi kuriant sutartinius santykius, btina vertinti, kaip jau minta, ali derybas, jeigu tokios vyko, prie sudarant preliminarij sutart. Tai ypa svarbu, jei kyla ginas dl tikrosios sutarties ali valios preliminariojoje sutartyje. Tokiu atveju svarbus tampa ir ali susirainjimas, vyks iki preliminariosios sutarties sudarymo, ir vairs dokumentai, ir kitos aplinkybs, padedanios isiaikinti tikruosius ali ketinimus. Preliminariosios sutarties ypatumas tas, kad jei pagrindin sutartis buvo sudaryta taip, kaip numatyta preliminariojoje, nuo pagrindins sutarties sudarymo momento preliminarioji sutartis netenka teisins galios. Bet tai nereikia, kad ji netenka savo faktins reikms, nes ji naudotina kaip rodomoji priemon aikinant sutartis (CK 6.193 str. 5 d.). Preliminarioji sutartis gali bti sudaroma susitariant sudaryti ateityje ir konsensualin, ir realin sutart. Todl nepaisant to, kad realin sutartis siejama ne tik su susitarimo momentu, bet ir su realiu turto perdavimu (pvz., paskolos sutartis), sutartis dl pagrindins sutarties ateityje sudarymo bus teisikai pareigojanti ir jei alis atsisakys sudaryti pagrindin sutart preliminarioje sutartyje nurodytomis slygomis, ji turs atlyginti tokiu atsisakymu padarytus antrajai aliai nuostolius115. Preliminarioji sutartis pagal jos samprat, kuri pateikta CK 6.165
Pavyzdiui, paadas padovanoti turt ar turtin teis arba atleisti nuo turtins pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 str. 2 d.). Bet tai gali bti traktuojama kaip preliminarioji sutartis, ir asmuo, kuriam buvo paadta padovanoti k nors ateityje, turi teis nuostoli, susijusi su pasirengimu priimti dovan, atlyginim, jeigu dovanotojas atsisak sudaryti sutart dl nepateisinam prieasi.
115
142
straipsnio 1 dalyje, yra laikytina dviale sutartimi, nors teisinje literatroje yra nuomoni, kad gali bti ir vienaals preliminariosios sutartys, nepaisant to, jog pagrindin sutartis yra dvial, t. y. vienaale sutartimi pardavjas gali sipareigoti parduoti arba pirkjas sipareigoti nupirkti116. Svarbi reikm turi preliminariosios sutarties taka treij asmen teisms ir pareigoms. CK tiesiogiai neatsako, kaip bt, jei sudarius preliminarij sutart terminui sudaryti pagrindin sutart nepasibaigus pardavjas parduot daikt treiajam asmeniui. Preliminarios sutarties prigimtis yra ta, kad ji pareigoja alis tik sudaryti sutart. Dl to pirkjas pagal preliminarij sutart negalt reikti iekinio dl pardavjo sudarytos su treiuoju asmeniu pirkimopardavimo sutarties pripainimo negaliojania. Potencialus pirkjas negali reikti ir vindikacinio iekinio treiajam asmeniui. Vadinasi, galima reikalauti i potencialaus pardavjo atlyginti nuostolius. Preliminarioji sutartis yra viena i civilini sutari ri, todl i esms jai bdingi visi sutari riniai poymiai bei sudarymo tvarka. Bet tuo pat metu preliminariajai sutariai bdingos kai kurios ypatybs. Vis pirma ji yra sudaroma raytine forma, kurios nesilaikymas daro j negaliojani, nors jei bt sudaroma pagrindin sutartis dl tam tikr objekt, statymas reikalaut kitokios ios sutarties formos (pvz., nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutart reikt patvirtinti notarikai, be to, yra sutari, kurioms raytin forma nra privaloma)117. Antra, kyla klausimas, ar galima preliminariajai sutariai taikyti CK nurodytus sutartini prievoli utikrinimo bdus, nes, pavyzdiui, pagal CK 6.98 straipsnio 2 dal preliminarioji sutartis negali bti utikrinama rankpinigiais. Remiantis tuo, kad preliminariajai sutariai taikytinos tokios pat taisykls kaip ir sudarant pagrindin sutart, darytina ivada, kad preliminarij sutart galima utikrinti tais sutari utikrinimo bdais, kuri nedraudia statymas. Tokia linkme yra formuojama ir teism praktika118.
. ., . . . , 1954, c. 144.
117 116
Kai kuriose valstybse (pvz., Rusijos CK 429 str. 2 d.) nurodyta, kad preliminarioji sutartis sudaroma tokia forma, kokia yra numatyta pagrindinei sutariai, o jei pagrindins sutarties forma nra numatyta, tai turi bti sudaroma ratu. 118 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutartis civilinje byloje . Stankeviius v H. Chadakeviius, Nr. 3K723/2000 // Teism praktika. 2001. Nr. 14.
143
1. Ar CK reglamentuoja ikisutartinius santykius? 2. Kokiais atvejais alis ikisutartiniuose santykiuose gali bti priversta atlyginti kitai aliai nuostolius? 3. K reikia konfidencialumo pareigos paeidimas? 4. Kokia atsakomybs preliminariuose santykiuose prigimtis? 5. Kokia sutartis vadinama preliminarija? 6. Kokia forma turi bti sudaryta preliminarioji sutartis? 7. Koks preliminariosios sutarties galiojimo terminas? 8. Ar preliminarioji sutartis gali bti priverstinai vykdyta natra? 9. Kokios preliminariosios sutarties paeidimo pasekms? 10. Ar preliminariosios sutarties vykdymas gali bti utikrintas netesybomis ar kitais prievoli vykdymo utikrinimo bdais?
144
19 skirsnis. SUTARI GALIA IR FORMA

19.1. Sutari galia
Teistai sudaryta ir galiojanti sutartis turi statymo gali sutarties alims (CK 6.189 str. 1 d.). Tai reikia, kad kaip visi asmenys privalo laikytis statym, nustatani visiems privalomas elgesio taisykles, taip ir alys privalo laikytis savo sudarytos sutarties, joje numatyt taisykli. alys sutartyje nustato tik sau privalomas elgesio taisykles, bet negali nustatyti arba apriboti kit asmen, nesani sutarties alimis, teisi ir pareig, iskyrus statymo numatytas. Taiau tam tikrais atvejais sutartis gali turti takos treij asmen teisms ir pareigoms. CK 6.190 straipsnio 1 dalis numato, kad kai viena sutarties alis mirta arba yra likviduojama, i sutarties atsiradusios teiss ir pareigos pereina jos pdiniams (teisi permjams), jeigu tai manoma pagal sutarties prigimt, statymus arba sutart. Ne visos mirusios alies teiss yra paveldimos. Nepereina pdiniams teiss ir pareigos, jei jos susijusios su mirusios alies asmeniu. Pavyzdiui, pagal ilaikymo iki gyvos galvos sutart rentos moktojo prievol mokti ilaikym baigiasi rentos gavjo mirtimi (CK 6.464 str. 1 d.). Kilus ginui dl sutartins prievols pobdio, jei kreditorius nort, kad i sutarties kylanios pareigos pereit skolininko pdiniams, turt rodyti, kad sutartin prievol nra grynai asmeninio pobdio. Galimi atvejai, kai nors prievol yra asmeninio pobdio (pvz., rentos mokjimas iki gyvos galvos), bet sutartyje gali bti numatyta, kad mirus rentos gavjui renta mokama rentos gavjo pdiniui arba kitam asmeniui (CK 6.442 str. 3 d.). Tuomet pagal sutart pdinis arba kitas asmuo tampa rentos gavjo teisi permju. Jei sutartin prievol nra asmenin, tai ji yra paveldima, jei alys nesusitar kitaip. Tokiu atveju, jei pdiniai manyt, kad sutartin prievol nra grynai asmenin, jiems tekt rodinjimo nata dl sutartins prievols pobdio. Galimi atvejai, kai viena i sutarties ali nurodo, kad tam tikrus veiksmus pagal sutart vykdys treiasis asmuo. Kadangi treiasis asmuo 145
nra sutarties alis, tai jo neatliktus sutartyje nurodytus veiksmus privalo atlikti ta sutarties alis, kuri tai paadjo (CK 6.190 str. 2 d.). Paprastai ali teiss ir pareigos pagal sudaryt sutart atsiranda nuo jos sudarymo momento arba nuo momento, kuris nurodytas sutartyje ir paprastai orientuotas ateit. Bet alys gali nustatyti, kad sutartis yra taikoma iki jos sudarymo atsiradusiems santykiams (CK 6.189 str. 2 d.). Pavyzdiui, sudariusios rengini nuomos sutart alys gali nustatyti, kad jos nuostatos yra taikomos ir t rengini, kurie buvo laikomi pirkjo sandliuose, atvilgiu. Bet jei alys numato sutarties nuostatas taikyti praeities santykiams, tai treij asmen teiss, jei jie jas buvo gij prie sudarydami sutart, neturi bti paeidiamos. Paprastai sutartis baigiasi tinkamai j vykdius. Bet sutartyje arba statymuose gali bti numatyta, kad sutarties galiojimo termino pabaiga reikia ir ali prievoli pabaig pagal sutart (CK 6. 189 str. 3 d.), t. y. alys gali ir nesieti sutarties pabaigos su jos vykdymu, o susieti su galiojimo termino pabaiga arba tokio termino pabaiga gali bti numatyta statyme. Pavyzdiui, valstybins ems nuomos sutarties terminas negali bti ilgesnis kaip devyniasdeimt devyneri metai (CK 6.549 str. 2 d.).
19.2. Sutari forma

Norint sudaryti sutart reikia suderinti visas jos esmines slygas tam tikra ali sutarta arba statymo reikalaujama forma. Kadangi sutartys yra viena i sandori ri, tai j formai taikomos bendros CK 1.71 1.77 straipsnyje numatytos taisykls, reglamentuojanios sandori form. Todl sutartys gali bti sudaromos odiu, ratu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Sutartys, kurioms statymas ar ali susitarimas nenustato raytins formos, gali bti sudaromos odiu (CK 1.72 str. 1 d.). Jei pagal statymus arba ali susitarim sutartis turi bti paprastos raytins formos, ji gali bti sudaroma tiek suraant vien ali pasirayt dokument, tiek ir pasikeiiant ratais, faksimilinio ryio praneimais arba kitokiais telekomunikacij galiniais renginiais perduodama informacija, jeigu yra utikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti j siuntusios alies para. Raytinei sutari formai prilyginama ir j sudarymas internetu. Sutart gali pasirayti j sudars asmuo arba tinka146
mai galiotas sutart sudariusio asmens atstovas. Sutart sudarius naudojant telekomunikacij galinius renginius turi utekti duomen sutarties alims nustatyti119. Notarine forma turi bti sudaromos sutartys, nurodytos CK 1.74 straipsnyje. Reikalaujama, kad notarins formos bt sutartys, kurios yra svarbios jas sudarantiems asmenims ir visuomenei. Tokiu atveju sutartis yra sudaroma ratu ir patvirtinama notaro. Notarin forma kaip privaloma yra nustatyta nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartims (CK 6.393 str.), nekilnojamojo daikto dovanojimo sutariai, taip pat dovanojimo sutariai, kurios suma didesn kaip penkiasdeimt tkstani lit (6.469 str. 2 d.), nekilnojamojo daikto main (CK 6.432 str.), turto patikjimo (CK 6.960 str.), partnerysts (kai steigiama kin bendrija) sutartims ir kt. Sutartys, kurias statymas leidia sudaryti odiu, taip pat gali bti paprastos raytins ar notarins formos. Sutartys, kurioms statymas numato paprast raytin form, taip pat gali bti sudaromos notarine forma. alys gali susitarti dl tam tikr papildom raytins sutarties formos reikalavim (tam tikr asmen paraai, sutarties antspaudavimas, sutarties suraymas specialia forma ir pan.) bei numatyti toki reikalavim teisines pasekmes, kurios alims tampa privalomos. Sutarties pakeitimai ir papildymai turi bti tokios formos, kokios turi bti sutartis, bet statymas arba sutartis gali numatyti, kad sutarties pakeitimas arba papildymas gali bti sudarytas kita forma. Pavyzdiui, statymas numato, kad skolos perklimo sutarties forma turi bti raytin (CK 6.118 str.), nors, tarkime, pati sutartis (pvz., paskolos) buvo sudaryta notarine forma. Tam tikroms sutartims statymas numato teisin registracij (ems, pastat, statini perleidimo, ilgalaiks nuomos, gyvenamosios patalpos nuomos ir kt.). Tokiu atveju alys, neregistravusios tokios sutarties, negali pagal toki sutart gyt teisi ir pareig panaudoti prie treiuosius asmenis ir rodinti savo teisi prie treiuosius asmenis
2000 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos elektroninio parao statymas Nr. VIII1822 skelbia, kad saugus elektroninis paraas, sukurtas saugia parao formavimo ranga ir patvirtintas galiojaniu kvalifikuotu sertifikatu, elektroniniais duomenimis turi toki pat teisin gali kaip ir paraas raytiniuose dokumentuose ir yra leistinas kaip rodinjimo priemon teisme // Valstybs inios. 2000. Nr. 611827.
119
147
remdamosi kitais rodymais. Bet statymo nustatytas reikalavimas teisikai registruoti sutart jos nedaro negaliojanios, ji galioja sutarties alims, j teiss ir pareigos atsiranda nuo to momento, kuris yra nustatytas statymu arba ali susitarimu, jeigu statymas nesieja j atsiradimo su sutarties registravimu, nes, pavyzdiui, i servituto kylanios teiss ir pareigos atsiranda tik registravus servitut, iskyrus atvejus, kai servitut nustato statymas (CK 4.124 str. 2 d.). Paymtina, kad 2000 m. CK teikia visikai kitoki teisins sandorio registracijos prasm nei 1964 m. CK. Pastarasis sutarties, kuriai buvo numatyta privaloma teisin registracija, sigaliojim (taip pat teisi ir pareig alims atsiradim) siejo ne tik su sutarties sudarymu statymo nustatyta forma, bet ir su tokios sutarties teisine registracija, todl per statymo nustatyt termin neregistruota sutartis bdavo pripastama negaliojania. CK 6.192 straipsnio 3 dalis numato, kad sutartis gali bti sudaroma priimant vykdyti usakym. Toks sutarties sudarymo bdas danai taikomas prekybos ir paslaug srityje. Pavyzdiui, danai usakymo primimo forma sudaromos krovini veimo sutartys. Jeigu alys susitar dl sudaromos sutarties formos, sutartis laikoma sudaryta tik tuo atveju, kai yra tokios formos, kuri yra numatyta sutartyje, nors pagal statymus tokia tos sutarties forma neprivaloma. Antai alys gali sutarti, kad sutart kuri pagal statym galima sudaryti odiu, pakeisti, papildyti arba j nutraukti galima tik ratu. Tokiu atveju i sutartis negali bti papildyta, pakeista arba nutraukta kitokiu bdu (CK 6.183 str. 1 d.). Bet 2 to paties straipsnio dalis numato ilyg, pagal kuri galima nepaisyti io reikalavimo, jei abi alys savo konkliudentiniais veiksmais parodo, kad tos slygos jos atsisako. Pavyzdiui, sudaryta pirkimopardavimo sutartis dl preki pristatymo iki sutartyje nurodyto termino, taip pat nurodyta, kad i sutarties slyg galima pakeisti tik alims susitarus ratu. Bet jei pardavjas, nepasils ratu susitarti dl kitokio termino, pristato prekes prie ar po sutartyje nurodyto termino, o pirkjas jas priima, tam neprietarauja arba pritaria odiu, tuomet yra pakankamas pagrindas teigti, kad alys atsisak sutarties slygos dl pristatymo termino pakeitimo forminimo ratu. Bet notarins formos sutartis gali bti pakeista nutraukta arba papildyta tik notarine forma (CK 6.183 str. 3 d.). Tokiu atveju CK 6.183 straipsnio 2 dalis netaikoma. 148
Taiau ali susitarimai dl formos negali paeisti imperatyvi statymo nuostat. Antai alys negali susitarti dl paprastos raytins formos nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties, nes statymas reikalauja notarins toki sutari formos. Konkliudentiniais veiksmais galima sudaryti tik tokias sutartis, kuri konkreios formos statymas nenumato. statymas tokios formos nenumato odiniams susitarimams. Bet negalima konkliudentiniais veiksmais sudaryti sutarties, kurias statymas numato raytin notarin form. Konkliudentiniai veiksmai sudarant sutartis gana danai naudojami pareikiant ofert (pvz., vieosios ofertos atveju CK 6.171 str.). Galimi ir kiti sutari sudarymo konkliudentiniais veiksmais atvejai, pavyzdiui, pasaugos sutarties sudarymas gali bti patvirtinamas etono (numerio) arba kitokio enklo idavimu (CK 6.831 str. 3 d. 2 p.); kai kuriais atvejais konkliudentiniais veiksmais pripastamas sutarties pratsimas (pvz., CK 6.481 str. numatyta, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip deimt dien naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprietarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota).
1. Nuo kokio momento alims atsiranda teiss ir pareigos pagal sutart? 2. K reikia nuostata, kad sutartis turi statymo gali jos alims? 3. Ar sutartims taikomos bendrosios sandori form reglamentuojanios normos? 4. Kokias sutartis privaloma sudaryti notarine forma? 5. Kokia yra sutarties registracijos reikm jos galiojimui? 6. Kokia yra sutarties registracijos reikm tretiesiems asmenims?
149
20 skirsnis. SUTARTIES ALYS. SUTARTIS IR TRETIEJI ASMENYS

Sutartis yra pagrindinis civilini teisini santyki modelis. Todl jos alimis gali bti visi civilini teisini santyki dalyviai: tiek fiziniai, tiek vieieji bei privatieji juridiniai asmenys. Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis j subjekt lygiateisikumo, sutarties laisvs ir kitais civilini teisini santyki reglamentavimo principais, tvirtintais CK 1.2 straipsnyje, todl visi nurodyti subjektai i esms turi vienodas galimybes pasirinkti vienok ar kitok sutarties model. Kadangi sutartis yra ali suderintos valios iraika, tai tikrj savo vali gali ireikti tik teisns ir veiksns asmenys. Teisnumo ir veiksnumo turin konkreiuose sutartiniuose santykiuose lemia civilini teisini santyki subjekt vairov. Taigi teisnumo ir veiksnumo turinys priklauso nuo to, ar sutartiniuose santykiuose dalyvauja fizinis ar juridinis asmuo; savo ruotu kalbant apie juridini asmen teisnumo turin svarbu, ar tai vieas ar privatus juridinis asmuo, ar tai pelno siekiantis ar nesiekiantis juridinis asmuo ir pan. Tam tikrais atvejais tai lemia ir subjekt gebjim bti vienoki ar kitoki sutartini santyki dalyviais. Pavyzdiui, privatieji juridiniai asmenys gali sudaryti bet kokias sutartis, iskyrus tas, kurias gali sudaryti tik fizinis asmuo (CK 2.74 str. 1 d.), tuo tarpu vieieji juridiniai asmenys, turintys specialj teisnum, gali sudaryti tik tokias sutartis, kurios neprietarauja j steigimo dokumentams ir veiklos tikslams120. statymo leidjas dl vairi prieasi gali riboti vien arba kit subjekt galimybes bti konkreios sutarties dalyviu. Tai priklauso nuo sutarties ries, turinio, tiksl. Kai kuriais atvejais sutarties alimi gali bti tik fiziniai asmenys. Pavyzdiui, tik fizinis asmuo gali bti gyvenamosios patalpos nuominin120 Fizini asmen teisnumas ir veiksnumas isamiau aptartas knygoje: J. Kirien, V. Pakalnikis ir kt. Civilin teis. Bendroji dalis. Vilnius, 2004, t. 1, p. 133154.
150
ku (CK 6.578 str. 3 d.), nuomininku pagal vartojimo nuomos sutart (CK 6.504 str. 1 d.), vartojimo kredito (CK 6.886 str. 1 d.), rentos iki gyvos galvos (CK 6.456 str.), ilaikymo iki gyvos galvos (CK 6.460 str.) gavjais ir t. t. Kitais atvejais tik juridiniai asmenys gali bti sutarties alimis. Pavyzdiui, tiktai bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis asmuo gali bti lizingo (finansins nuomos) davju (CK 6.567 str. 3 d.); tiktai mons (verslininkai) gali bti franizs sutarties alimis (CK 6.766 str. 3 d.); tik mons (verslininkai) gali bti distribucijos sutarties alimis (CK 6.796 str. 3 d.); tik bankas arba kitas pelno siekiantis asmuo gali bti finansuotoju pagal faktoringo sutart (CK 6.904 str.) ir t. t. Be to, statymo leidjas, atsivelgdamas tai, kas yra konkreios sutarties alys, gali daryti ir kitokias iimtis jos subjektams: suteikti papildom teisi arba, atvirkiai, numatyti tam tikr apribojim. Antai energijos pirkimopardavimo sutart vienaalikai gali nutraukti tik abonentas fizinis asmuo; papildomas teises ir garantijas turi vartotojai pagal visas vartojimo sutartis (CK 6.188 str.).
20.2. Sutartis ir tretieji asmenys

Treiasis asmuo tai asmuo, kuris nebdamas sutarties alimi savo veiksmais vienaip ar kitaip daro tak teisini santyki raidai ir yra susijs teisiniais ryiais su viena i ali arba su abiem. Treij asmen svoka plaiai vartojama tiek civiliniame procese, tiek ir materialinje teisje. Kadangi sutartis nuo jos sudarymo momento yra civilins teisins apyvartos dalis, tai kiekviena sutartis gali bti priepastatyta visai kitai civilinei apyvartai. Taigi tretieji asmenys visi kiti, nesantys sutarties alimi. Atskiruose CK straipsniuose yra nuostat, skirt tretiesiems asmenims, pavyzdiui, CK 6.506.51 straipsniuose numatyta treiojo asmens teis vykdyti prievol, CK 6.190 straipsnyje reglamentuota sutarties galia tretiesiems asmenims, CK 6.191 straipsnyje apibdinta sutartis treiojo asmens naudai, CK 6.112 straipsnyje reglamentuotas reikalavimo perjimas treiajam asmeniui regreso tvarka, pagal CK 6.66 6.67 straipsnius taikomas actio Pauliana institutas negali bti taikomas siningiems tretiesiems asmenims; neregistravusios statymo nustatyta tvarka sutarties, kuriai statymas numato privalom teisin registracij, 151
alys negali panaudoti sandorio fakto prie treiuosius asmenis Atskir ri sutartyse taip pat minimi tretieji asmenys: pagal CK 6.321 straipsn ir pardavjas pareigotas spti pirkj apie treiojo asmens teises parduodam daikt; nuomininkas, tvarkingai vykds pagal nuomos sutart prisiimtas pareigas, turi pirmenybs teis, palyginti su kitais asmenimis, pratsti nuomos sutart (CK 6.482 str.); CK 6.486 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad daikto inuomojimas nepanaikina ir nepakeiia treij asmen teisi daikt; rangovas pagal projektavimo ir tyrinjimo darb rangos sutart neturi teiss be usakovo sutikimo perduoti darbo rezultato tretiesiems asmenims (CK 6.702 str. 2 d.); asmens sveikatos prieiros paslaug teikjas negali jokiems kitiems asmenims be paciento sutikimo suteikti informacijos apie pacient (CK 6. 736 str. 1 d.) ir t. t. Taigi sutarties ali ryiai su treiaisiais asmenimis yra labai vairs. Teisinje literatroje bandyta skirstyti treij asmen status pagal j dalyvavimo teisiniame santykyje pobd121. M. Braginskis paymi, kad sukurti vieno lygio skirstym bt sunku, todl silo vairi lygmen skirstym. Pirmiausia tretieji asmenys teisiniuose santykiuose dalyvauja savo vardu arba sutarties alies vardu. Tolesnis skirstymas asmen, dalyvaujani sutartyje savo vardu, priklauso nuo ali numatyto tikslo kriterij. Tai leidia vis pirma iskirti sutartis treiojo asmens naudai. Jei treiasis asmuo dalyvauja sutartyje kitos alies vardu, sutartis galime skirstyti pagal tai, su kuria i ali tretieji asmenys yra susij: su pasyvija, t. y. skolininku, ar aktyvija, t. y. kreditoriumi. Dalyvauti pasyviosios alies pusje galima dviem bdais: treiasis asmuo gali bti sutartins prievols vykdytojas arba skolininko pagalbininkas. Aktyviosios alies pusje treiasis asmuo gali priimti vykdym vietoje kreditoriaus arba apie treiojo asmens adresuot vienai i sutarties ali reikalavim vykdyti sutart122. Paymtina ir tai, kad pagrindiniai sutari nuostatus unifikuojantys dokumentai 1980 m. Jungtini Taut konvencija dl tarptautins preki pirkimopardavimo sutarties bei UNIDROIT tarptautiniai komercini sutari principai nereguliuoja sutarties takos tretiesiems asmenims, o galimi treij asmen teisiniai ryiai su sutar121 Bandymus skirstyti treij asmen santykius su ali sudaroma sutartimi aprao M. Braginskis. r.: . . , . . . , c.
361362.
122
Ten pat, p. 362363.
152
timi ir jos alimis vairiose valstybse reglamentuojami skirtingai123. Ypa reikminga yra sutartis treiojo asmens naudai. Ji i esms skiriasi nuo vis kit sutari, kurios susijusios su treiaisiais asmenimis. i sutartis reglamentuojama CK 6.191 straipsnyje. Pagrindin ios sutarties ries prasm kad tokia sutartis suteikia treiajam asmeniui savarankiko reikalavimo teis, nors sudarant sutart treiasis asmuo nedalyvavo. Pavyzdiui, pagal veimo sutart vejas sipareigoja siuntjo jam perduot krovin nugabenti paskirties punkt ir iduoti turiniam teis gauti krovin asmeniui (gavjui) (CK 6.808 str. 1 d.). Krovinio gavjas (treiasis asmuo) turi vairi teisi, taip pat ir pareikti pretenzijas bei reikalavimus vejui, su kuriuo tiesiogiai sutarties nesudar. Sutartys treiojo asmens naudai yra paplitusios taip pat draudimo ir kreditavimo santykiuose (gyvybs draudimo, slygini indli kredito staigose ir panaios sutartys). Sutartimi treiojo asmens naudai yra laikytina sutartis, kurioje viena i sutarties ali ilygsta i kitos sutarties alies, kad atsiradusi prievol bt vykdyta treiajam asmeniui. Tokiu atveju prievol vykdyti turi teis reikalauti tiek sutart sudars asmuo, tiek ir treiasis asmuo, kurio naudai ilygtas prievols vykdymas. Taigi nors sudarant sutart treiasis asmuo arba jo atstovas nedalyvauja (nra sutarties alis), taiau jis gyja savarankik reikalavimo teis. CK 6.191 straipsnio 2 dalis sieja sutart treiojo asmens naudai su jo sutikimu priimti jam suteikt sutartimi teis. Jei treiasis asmuo jos atsisako, tai ia teise gali pasinaudoti sudars sutart asmuo, iskyrus atvejus, kai tai prietarauja statymams, sutariai arba prievols esmei. Paymtina, kad sutartis treiojo asmens naudai treiajam asmeniui sukuria ne tik reikalavimo teis, bet gali sukurti ir tam tikras pareigas. Pavyzdiui, CK 6.1007 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad treiasis asmuo naudos gavjas, gali bti pareigotas vykdyti prievol. Taigi sutariai treiojo asmens naudai bdingi maiausiai trys elementai: 1) pirmin sutartis sukuria treiajam asmeniui teises, o ne pareigas124; 2) treiasis asmuo visada yra kreditorius kurios nors sutarties
Sutarties ir treij asmen teisinio reglamentavimo problematik isamiai aptaria V. Mikelnas. r.: Mikelnas V. Sutari teis, p. 509541. 124 Kaip jau minta, tam tikrais atvejais treiasis asmuo gali bti pareigotas atlikti tam tikras prievoles, bet tokios jo pareigos gali atsirasti tik kaip susijusios su naudos gavimu.
123
153
alies atvilgiu; 3) treiajam asmeniui atsisakius savo teiss j paprastai gali gyvendinti pats sutarties kontrahentas, esantis kreditoriumi. Kad treiasis asmuo prievolje tapt kreditoriumi, btini maiausiai du juridiniai faktai: 1) atitinkamos sutarties sudarymas ir 2) treiojo asmens sutikimas priimti aptart jo naudai teis (pvz., draudimo sutartyse treiasis asmuo turi ireikti savo vali vykus draudiminiam vykiui); Sutarties treiojo asmens naudai ypatyb yra ir ta, kad galimi atvejai, kai konkretus tretysis asmuo sutartyje nra vardytas (pvz., atsakomybs u padaryt al draudimas: didesnio pavojaus altinio valdytojas draudia savo atsakomyb prie potencialius nukentjusiuosius; notaras, advokatas draudia savo veiksmus nuo potenciali klaid ir pan.). Sutartis treiojo asmens naudai reikia skirti nuo vykdytos prievols treiajam asmeniui, nes prievol vykdant treiojo asmens naudai gavjas pagal sutart joki teisi negyja, o dalyvauja teisiniame santykyje kaip faktinis vykdymo gavjas. iuo atveju skolininkas kreditoriaus nurodymu turi vykdyti prievol treiajam asmeniui, ir toks vykdymas yra laikomas tinkamu. Treiojo asmens naudai padariusi ilyg sutarties alis gali ataukti treiojo asmens teis iki to momento, kol is asmuo pareikia i teis priimsis (CK 6.191 str. 3 d.).
Kontroliniai klausimai: 1. Kas gali bti sutarties alimis? 2. Kas yra tretieji asmenys sutartiniuose santykiuose? 3. Kurios i prievols ali pusje gali veikti tretieji asmenys? 4. Kokie sutarties treiojo asmens naudai ypatumai? 5. Ar treiasis asmuo gali bti pareigotas vykdyti prievol? 6. Ar treiojo asmens naudai padariusi ilyg alis turi teis ataukti treiojo asmens teis?
154
21 skirsnis. SUTARI AIKINIMAS

Poreikis aikinti sutartis atsiranda dl ne visikai aiki atskir sutarties slyg arba jei yra ginijamas sutarties egzistavimas apskritai, arba sutarties svok reikm. Teismas aikina sutartis tada, kai tarp ali kyla ginas dl sutarties esms arba atskir jos slyg. Atsitinka taip, kad sutarties tekstas skiriasi nuo tikrj ali ketinim arba netinkamai juos atspindi. Pasitaiko, kad vienos sutarties teksto nuostatos prietarauja kitoms. Gali bti taip, kad alys, sudarydamos sutart, neaptar kai kuri slyg, dl kuri kyla ginas. Pagaliau gana danai sutartys, ypa tada, kai jas sudaro skirting valstybi fiziniai arba juridiniai asmenys, sudaromos dviem ar daugiau kalb, o tekstai neatitinka vienas kito, todl klausimas, kokiam i sutarties tekst teiktinas prioritetas. Visa tai susij su sutari aikinimu, reglamentuojamu CK 6.193 6.195 straipsniuose. Pasaulyje nra visuotinai priimt sutarties aikinimo princip. Taiau galima iskirti du vyraujanius sutarties aikinimo metodus subjektyvj ir objektyvj. Subjektyvusis metodas reikalauja, kad aikinant sutartis bt nustatyti tikrieji, t. y. subjektyvs ali, ketinimai. Objektyvusis metodas nurodo, kad aikinant sutartis pabriama gramatin sutarties teksto iraika, o ne ali vidini ketinim nustatymas125. Sutartis, kaip sandoris, lemia teisinio santykio turin, kuris yra ali valios padarinys. Tai ypatumas, atskiriantis sutart nuo kit juridini fakt, toki kaip kitam asmeniui padaryta ala, neteistas praturtjimas ir kt. is poymis bdingas visiems sandoriams vienaaliams, dvialiams ir daugiaaliams. Visada, kai kalbama apie sandor ir j r sutart, turimi galvoje du sandorio elementai valia ir valios iraika. Kyla klausimas, kas svarbiau valia ar jos iraika? Valios poiriu teisinje literatroje yra vairi nuomoni. Vieni mano, kad kai galima nustatyti tikrj vali, kilus ginui privalu remtis valia, o ne jos iraika (valios teorija). Kiti mano, kad btina vadovautis valios iraika, nes jei valia nebuvo tinkamai pareikta, negalima sprsti
125
Mikelnas V. Sutari teis, p. 353.
155
apie jos turin126. Treti mano, kad valia ir valios iraika tas pats ir neverta gilintis atskirus elementus. Skirtingose valstybse sutari aikinimo metodai skiriasi. Pavyzdiui, JAV, Anglijoje, vedijoje, Rusijoje pirmenyb teikiama ali valios iraikai sutartyje (objektyviajam sutarties aikinimo metodui)127, veicarijoje, Pranczijoje tikrajai ali valiai128. Istorikai ankstesnis yra sutarties aikinimas teikiant prioritet valios irakai. is metodas buvo inomas dar Senovs Romoje. Cum in verbis nulla ambiquitas est non debet admitti volintatatis quaestio (Jei odiuose nra dviprasmybs, neleidiama aikintis valios turinio Justinianas). Pavyzdiui, pagal klasikin romn teis testamentas buvo pripastamas negaliojaniu, jei eimininkas palieka vis turt vergui, bet pamirta dovanoti jam laisv. Paveldjimas ir ilaisvinimas i vergijos buvo laikomi dviem skirtingais sandoriais, todl nebuvo leidiama aikinti, kad paliekant testamentu turt buvo turimas galvoje ir ilaisvinimas i vergijos. Skirtingi sutarties aikinimo principai lm bandymus unifikuoti sutarties aikinimo taisykles. Vienas i toki dokument, kuriuose bandyta suvienodinti sutari aikinimo taisykles, yra 1980 m. Jungtini Taut konvencija dl tarptautinio pirkimopardavimo sutari. Konvencijos 8 straipsnio pirma dalis nustato, kad pareikimai arba kitoks alies elgesys aikinami pagal jos ketinim, jeigu kita alis inojo arba negaljo neinoti, koks tas ketinimas buvo129. Teorinis valios ir valios iraikos atribojimas nereikia, kad abu metodai taikomi atskirai, nes kiekvienu atveju reikmingos yra konkreios aplinkybs. UNIDROIT tarptautini komercini sutari princip 4.1 straipsnyje teigiama: Sutart reikia aikinti pagal bendr ali vali (ketinimus), bet tik tuomet, kai ta valia nustatyta. Jeigu to padaryti nemanoma, sutart reikia aikinti pagal t reikm, kuri protingi asmenys, veikdami kaip sutarties alys, suteikt sutariai analogikomis aplinkybmis.
. . . , 1917, c. 62.
127 126
Antai Rusijos CK 431 str. nurodoma, kad aikinant sutarties slygas teismas atsivelgia faktin sutarties odi ir posaki reikm. 128 Pavyzdiui, Pranczijos CK 1156 str. reikalauja, kad teismas, aikindamas sutart, atsivelgt bendr ali ketinim, o ne literatrin (gramatin) reikm. 129 Valstybs inios. 1995. Nr. 1022283.
156
Sutari konsensualizmo principas reikalauja, kad teismas, aikindamas sutart, prioritet teikt tikrajai ali valiai, j tikriesiems ketinimams sudarant sutart. Ta paia dvasia reglamentuotas ir CK 6.193 straipsnis Sutari aikinimo taisykls. iame straipsnyje nurodyti ie pagrindiniai sutari aikinimo principai: 1) siningumas aikinant sutart; 2) pirmenybs teikimas tikriesiems ali ketinimams, o ne vien paodiniam sutarties tekstui (taigi valia yra lemianti); 3) nesant galimybs nustatyti ali tikrj ketinim aikinama atsivelgiant protingo mogaus kriterij; 5) visos sutarties slygos aikintinos atsivelgiant j tarpusavio ry, sutarties esm, tiksl bei jos sudarymo aplinkybes; 6) jei abejojama dl svok, atsivelgiama sutarties prigimt, esm, dalyk; 7) abejojant dl sutarties slyg jos aikintinos tas slygas pasiliusios alies nenaudai; 8) visais atvejais sutarties slygos aikintinos vartotojo naudai ir sutart prisijungimo bdu sudariusios alies naudai; 9) atsivelgiama ir ali derybas iki sutarties sudarymo, ali tarpusavio santyki praktik, ali elges po sutarties sudarymo ir paproius. Aikinant sutart ypa svarbu nustatyti teisin jos prigimt, nuo kurios daniausiai priklauso vairs klausimai, susij su sutarties ali tarpusavio santykiais. Yra atvej, kai sutarties ali teisini santyki kvalifikacij lemia ne ali pavartota terminologija, o t santyki turinys, kad ir kaip tuos santykius alys vardyt130. Sutartiniams teisiniams santykiams valios iraikos klausimas yra itin svarbus, nes apie potencialaus kontrahento vali dalyviai sprendia pagal jos iraik ir tai orientuoja savo veiksmus. Aikinant sutartis nustatyti tikruosius ali ketinimus ypa svarbu pripastant sandorius (sutartis) tariamais arba apsimestiniais. Pirmuoju atveju valios apskritai nra (sutartis sudaroma dl aki, nesiekiant teisini padarini), antruoju valia paslpta (sutartis sudaroma siekiant pridengti kit sutart). Nustatyti tikrj ali ketinimus taip pat labai svarbu ginijant per klaid sudaryt sutart (klaid gali bti labai vairi131) ar pripastant sutart, sudaryt apgaule, smurtu, ekonominiu spaudimu arba realiu grasinimu.
r., pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutart civilinje byloje . Stankeviius v. H. Chadakeviius, Nr. 3K723/2000, kat. 43 // Teism praktika. Nr. 14, p. 1520. 131 Pavyzdiui, dl kontrahento asmens sudarant sandorius, kuriems vykdyti svarbi turtin atitinkamo asmens padtis, r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 1999 m. gegus 24 d. nutart civilinje byloje J. Kruait v A. Jurkeviien, Nr. 3K3157/1999, kat. 42.
130
157
CK 6.194 straipsnis numato, kad jeigu sutartis yra sudaryta dviem ar daugiau kalb, tai kiekvienas sutarties tekstas turi toki pai teisin gali, bet jei skirtingomis kalbomis surayti sutarties tekstai neatitinka vienas kito, tai pirmenyb teikiama pirmiausia suraytam tekstui132. Pavyzdiui, jei sutartis yra sudaryta lietuvi ir angl kalbomis, tai abu jos tekstai turi vienod juridin gali. Bet jei lietuvi kalba surayta sutartis, kuri vliau iversta angl kalb, tai esant teksto neatitiktims turi bti vadovaujamasi lietuvikuoju sutarties tekstu. Jei alys neaptar tam tikr sutarties slyg, reikaling sutariai vykdyti, tai ias sutarties spragas vienos i ali reikalavimu gali paalinti teismas, nustatydamas atitinkamas slygas. Upildant teiss spragas teismas atsivelgia : 1) ali ketinimus; 2) sutarties tiksl ir esm; 3) siningumo, protingumo, teisingumo kriterijus133.
1. 2. 3. 4. 5.
Kas vadinama sutarties aikinimu? Kokie sutarties aikinimo metodai vyrauja? K reikia subjektyvusis sutarties aikinimo metodas? K reikia objektyvusis sutarties aikinimo metodas? Kokie yra pagrindiniai sutarties aikinimo principai Lietuvos teisje? 6. Kokios yra sutarties aikinimo taisykls, kai sutartis sudaryta dviem ar daugiau kalb? 7. Kokios yra sutarties sprag upildymo taisykls?
132 133
CK 194 str. norma pakartoja UNIDROIT princip 4.7 str. is straipsnis pakartoja UNIDROIT princip 4.8 str.
158
22 skirsnis. SUTARI TURINYS

Sudarydamos sutart alys susitaria dl vairi tarpusavio teisi ir pareig. Sutartyje alys numato sutarties objekt, kain, aptaria kokybs klausimus, atsiskaitymo tvark, gin sprendimo bdus ir t. t., t. y. paios sau susikuria normas, kuri privalo laikytis. Tai yra sutarties slygos. Sutarties slygos Teiss doktrinoje sutarties slygas prasta skirstyti esmines, prastines ir atsitiktines. Esmins slygos yra tokios slygos, kurios btinos ir pakankamos tam, kad sutartis bt sudaryta ir sukurt alims teises ir pareigas. Sutartis nebus laikoma sudaryta, kol nebus suderintos visos esmins sutarties slygos. Todl labai svarbu nustatyti, kokios konkreios sutarties slygos yra esmins. Pirma, esmine kiekvienos sutarties slyga yra laikytinas jos dalykas. Jei dl jo alys nesusitar, nra ir sutarties. Pavyzdiui, negalima sudaryti pirkimopardavimo sutarties, jei jos alys nesusitar, kokie daiktai bus parduoti. Bet vien tik dalyko nurodymas sutartyje ne visada yra pakankamas pagrindas pripainti sutart galiojania. Antra, esminmis sutarties slygomis yra laikytinos slygos, kurios statyme arba kitame teiss akte nurodytos kaip esmins. Pavyzdiui, keitimo sutarties (lakto) analiz leidia daryti ivad dl keleto esmini slyg, kurios nurodytos CK 4.210 straipsnyje. Arba, pavyzdiui, nuomos sutarties analiz leidia daryti ivad, kad nuomos mokestis yra esmin ios sutarties slyga. Kaina nurodyta ir kaip esmin nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties slyga (CK 6.397 str. 1 d.); CK 6.959 straipsnis yra pavadintas Esmins turto patikjimo sutarties slygos paymint, kad ioje sutartyje turi bti nurodyta: turtas, perduodamas patikjimo teise; patiktojas, patiktinis, o jei sutartis sudaryta treiojo asmens (naudos gavjo naudai) naudos gavjas; patiktinio atlyginimas ir jo mokjimo tvarka bei sutarties galiojimo terminas. 159
Treia, esminmis slygomis pripastamos sutarties slygos, kurios yra privalomos konkreioms sutari rims, be kuri tokios sutartys negalt egzistuoti. Antai jungtins veiklos (partnerysts) sutarties negalima sivaizduoti, jei nenurodyta veiklos ris. Esmin tam tikr sutari slyga gali bti kiekis. Pavyzdiui, elektros energijos tiekimo sutartyje energijos kiek lemia faktinis abonento sunaudojamas kiekis. Ketvirta, esmini sutarties slyg rimi galima laikyti subjektyviai egzistuojanias esmines slygas, t. y. tokias, be kuri alis nenori sudaryti sutarties. Jos neturi prietarauti statymui. Pavyzdiui, laiduotojas pagal CK 6.81 straipsnio 2 dal atsako tiek pat, kiek skolininkas, jei ko kita nenumato laidavimo sutartis. Bet, pavyzdiui, laiduotojas gali nepageidauti mokti palkanas ir pareikalauti tai rayti sutartyje. Arba preki pirkjas gali reikalauti specialaus pakavimo slygos, kuri bus pripainta esmine pirkimopardavimo sutarties slyga. CK specialiai aptarta sutarties dalyko kokybs slyga. CK 6.197 straipsnyje nurodyta, kad jeigu sutarties dalyko kokyb neaptarta sutartyje ir nenustatyta statymuose, tai ji turi atitikti proting ir ne blogesn u vidutin kokyb, atsivelgiant konkreias aplinkybes134. CK 6.197 straipsn reikia aikinti ir taikyti sistemikai su CK 6.41 straipsniu, kuriame numatytos analogikos taisykls, taikomos sutarties vykdymo kokybei135. Paymtina, kad kokybs slyga, ne taip, kaip dalykas ir kiekis, pati savaime nra esmin. Kokybs reikalavimai gali bti nustatyti ali sudarytoje sutartyje arba statymuose, bet jei ji nenustatyta, tuomet kokybs reikalavimams taikytini CK 6.197 straipsnyje nurodyti principai. Atskiros CK normos pateikia tam tikras kokybs reikalavimo charakteristikas ir kriterijus. Tai tarptautiniai standartai, nacionaliniai kriterijai, norminiai standartizacijos aktai ir kt. Bet jei alys tvirtino sutartyje didesnius nei norminiuose aktuose kokybs standartus tai ali susitarimo reikalas. Kitais atvejais normos dl kokybs, tvirtintos teiss aktuose, yra imperatyvas. Daugelyje sutari labai svarbi slyga yra kaina. i slyga bdinga atlygintinms sutartims apskritai, nes egzistuoja sutari atlygintinumo prezumpcija, t. y. bet kuri sutartis yra laikytina atlygintine, jei ko kita nenumatyta statyme, kitame teiss akte arba neiplaukia i sutarties turinio arba jos esms. Kaina gali bti nustatyta ali, norminiais aktais,
134 135
is straipsnis pakartoja UNIDROIT princip 5.6 str. CK komentaras. etoji knyga, p. 258.
160
pagal kitus galimus kriterijus (pvz., CK 6.313 str. kaina pirkimo pardavimo sutartyje). Daniausiai alys sutartyje aptaria sutarties kain, bet jei dl kuri nors prieasi kaina nra nustatyta ir nra nuorodos tai, kad kaina yra esmin konkreios sutarties slyga, laikoma, kad alys turjo omenyje kain, kuri nustatoma pagal CK 6.198 straipsnyje nurodytus kriterijus136. is CK straipsnis tvirtina pagrindinius kainos nustatymo principus: 1) jei kaina sutartyje neaptarta, laikoma, kad alys turjo omeny prast kain, o jei tokios nra proting kain. prasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo prasta mokti u tok pat vykdym atitinkamomis aplinkybmis. Pavyzdiui, prastin krovini, Lietuvos vej gabenam Europos valstybes, 1 km veimo kaina yra 2 litai, o krovini, gabenam i Olandijos Lietuv, prastin kaina gali bti kitokia, jei veimo paslaugas usako Olandijos usakovas. Taiau atsivelgiant konkreias aplinkybes prastin veimo kaina gali bti sumainta arba padidinta. Pavyzdiui, didesn nei prastin gali bti nustatoma pavojing arba greitai gendani krovini veimo kaina, nes tai susij su didesne vejo rizika. Ta kaina gali bti didesn ir dl to, kad vejas turjo atlikti papildomus darbus, pavyzdiui, pakrauti ir ikrauti krovin. Protinga kaina nustatoma atsivelgiant vairias aplinkybes, bet jos esm ta, kad viena alis neturt nepagrstai praturtti kitos alies sskaita; 2) galimyb tikslinti sutarties kain, jei j nustatyti turi teis viena alis, ir jos nustatyta kaina aikiai neprotinga. Pavyzdiui, jei auditorius u jau suteiktas paslaugas nustat kain, kuri aikiai neatitinka suteiktos paslaugos kokybs arba labai pranoksta prastines toki pai paslaug kainas toje vietovje, teismas gali tikslinti sutarties kain; 3) jei kain pavesta nustatyti treiajam asmeniui, bet jis to nedaro arba negali padaryti (pvz., mir arba jo gyvenamoji vieta alims tapo neinoma, arba jis tiesiog atsisako tai daryti) ir jei paios alys dl kainos nesusitar, tai suinteresuotas asmuo gali prayti teism nustatyti kain, atitinkani protingumo kriterijus; 4) jei kaina turi bti nustatyta remiantis tam tikrais kriterijais (pvz., rinkos kaina, biros kaina ir pan.), kuri nra, tai jie pakeiiami artimiausiais kriterijais (pvz., prasta tokio daikto kaina atitinkamoje vietovje). Sutarties terminas taip pat viena i pagrindini sutarties slyg. Tai paios sutarties laiko ribos, taip pat neperengiant t rib vykdytin
136
CK 6.198 str. pakartoja UNIDROIT princip 5.7 str.
161
teisi ir pareig etapai. Atskiros sutari rys reikalauja traukti sutart jos termin kaip esmin slyg, pavyzdiui, draudimo sutartys. alys gali numatyti vairias sutarties termin slygas vykdymo, pabaigos, nutraukimo termin ir kt. Sutarties vykdymo terminas yra ribojimas laiko atvilgiu: tik pasibaigus terminui kreditorius gyja reikalavimo teis, o skolininkas vykdymo pareig. Taigi vykdymo terminas lyg ir subrandina ali teises ir pareigas pagal sutart. Paymtina, kad sukakus vykdymo terminui ne tik skolininkas turi vykdyti sutart, bet ir kreditorius turi priimti vykdym. i aplinkyb verta aptarti dl prievols, vykdytos prie termin, fakto. Pagal bendr taisykl sutartini prievoli vykdymas per sutartyje nurodytus terminus turt atitikti abiej ali interesus. Turima galvoje, kad kreditorius gali bti nesuinteresuotas vykdyti prievol prie termin, nes pats negals vykdyti savo prieprieini sipareigojim laiku. Pavyzdiui, pateiktai produkcijai dar neinuomoti sandliai. Be to, kreditorius gali neturti intereso, kad sutartis bt vykdyta prie termin, pavyzdiui, bankas suteik paskolas u palkanas, o dl paskolos grinimo prie termin netenka dalies pajam. Bet visais atvejais sutartys, kai jas leidiama vykdyti prie termin, laikytinos vykdytomis tinkamai. Atitinkamai vykdymo gavimas prie termin negali bti traktuojamas kaip nepagrstas kreditoriaus praturtjimas, nors dl vykdymo prie termin kreditorius i ties praturtt. Gali bti sudaryta sutartis apibrtam arba neapibrtam terminui. CK 6.199 straipsnis137 aptaria neapibrtam terminui sudarytos sutarties nutraukimo taisykl galima nutraukti neapibrtam terminui sudaryt sutart spjus antrj al per proting termin. Tai bendra norma, kuri taikoma tada, kai specialios normos nenustato kitoki taisykli, nes kai kurios atskiros sutari rys numato j nutraukimo terminus (pvz., CK 6.614 str. neterminuotos gyvenamj patalp nuomos sutarties nutraukimas spjus nuominink ratu prie eis mnesius). Kitaip nei esmins sutarties slygos, prastins ir atsitiktins slygos neturi tiesiogins takos sutarties sudarymui. Maa to, prastini slyg nra net ir poreikio traukti sutart, nes jos suformuluotos statyme arba kitame norminiame akte. Atsitiktins slygos taip pat neturi
137
UNIDROIT princip 5.8 str.
162
reikms sutarties sudarymui, bet jos, kitaip nei prastins, kurios sutartyje nebtinai turi bti, sutartyje turi bti, t. y. alys turi jas traukti. Gali kilti klausimas: jei atsitiktines slygas taip pat btina traukti sutart, kad jos tapt sutarties slygomis, kuo gi jos skiriasi nuo esmini? Teisinje literatroje vienovs iuo klausimu nra. Vieni autoriai nurodo, kad, kitaip nei esmini sutarties slyg nebuvimas, atsitiktins slygos nebuvimas sutartyje tik tada turs teisini padarini, jei suinteresuota alis rodys, kad ji reikalavo toki slyg suderinti. Prieingai, sutartis bus laikoma sudaryta be atsitiktins slygos. Kaip pavyzd jie nurodo, jog preki pristatymo btent oro transportu slyga gali atsirasti sutartyje, tik jei viena alis reikalaus j traukti, o kita su tuo sutiks138. Kiti autoriai, kritikuodami toki nuomon, nurodo, kad toks atsitiktins slygos apibdinimas kaip tik leidia j laikyti esmine139. 2000 m. CK pateiktas taip pat sutari slyg skirstymas aikiai nurodytas ir numanomas (CK 6.196 str. 1 d.)140. Aikiai nurodytos sutarties slygos yra tokios, kurios nurodytos raytinje sutartyje, arba tokios, dl kuri alys susitar odiu. Numanomos yra tokios sutarties slygos, kurios nors sutarties ali raytinje sutartyje nenurodytos arba odiu neaptartos, nustatomos atsivelgiant sutarties esm, tiksl, ali santyki pobd, teisingumo, protingumo ir siningumo kriterijus (CK 6. 196 str. 2 d.). Kokios slygos yra laikytinos numanomomis, vis pirma priklauso nuo konkreios sutarties. Pavyzdiui, nors pirkimo pardavimo sutartyje alys neaptar kokybs slygos, bet pardavjas visais atvejais turi garantuoti parduodamo daikto kokyb. Arba pagal medicinos prieiros sutart atsiranda pareiga pacient visapusikai informuoti, nors sutart ji gali bti nerayta. Be to, kokios slygos konkreioje sutartyje laikytinos numanomomis, gali bti sprendiama pagal nusistovjusi tarp ali sutari sudarymo praktik, prekybos paproius ir pan. CK 6.182 straipsnis mini sutartis, kuriose yra neaptart slyg141, t. y. nurodo, kad jeigu alys, ketindamos sudaryti sutart, specialiai paliko aptarti tam tikras slygas tolesni deryb metu arba paved jas nustaty / . . ., . . : , 1, c. 499500. 139 . ., . . , c. 302.
138
iame CK straipsnyje pakartota UNIDROIT princip 5.15.2 sutarties slyg klasifikacija. 141 UNIDROIT princip 2.14 str.
140
163
ti tretiesiems asmenims, tai sutartis laikoma sudaryta. Sutarties galiojimui neturi takos ta aplinkyb, jog alys vliau dl t slyg nesusitar arba j nenustat tretieji asmenys, jeigu yra kit priemoni arba bd, kuriais galima tas slygas nustatyti. io straipsnio nuostatos skiriasi nuo CK 6.162 straipsnio 2 dalies, pagal kuri alys dl tam tikr neesmini sutarties slyg negali susitarti. CK 6.182 straipsnyje numatytu atveju alys dl sutarties slyg net nesitaria, specialiai atideda tai ateiiai, o CK 6.162 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kai alys dl antraeili slyg tariasi, bet joms nepavyksta susitarti. Tokiu atveju gin gali sprsti teismas, atsivelgdamas sutarties pobd, dispozityvias teiss normas, paproius, teisingumo, protingumo ir siningumo kriterijus.
1. Kas sudaro sutarties turin? 2. Kokios slygos vadinamos esminmis, prastinmis ir atsitiktinmis? 3. Kokia slyga yra btina kiekvienoje sutartyje? 4. Ar kaina yra btina sutarties slyga? 5. Kokios slygos yra vadinamos aikiai nurodytomis ir numanomomis? 6. Ar slyga dl sutarties galiojimo termino yra btina sutarties slyga? 7. Kokios slygos vadinamos neaptartomis?
164
23 skirsnis. SUTARI VYKDYMAS

Aikinant sutari vykdym sistemikai yra taikytinos CK normos, reglamentuojanios prievoli vykdym (CK etosios knygos 1 dalies III skyrius)142. CK II dalies XVIXVII skyriuose yra nuostatos, kurios specialiai skirtos vienai i prievoli ri sutartinms prievolms vykdyti. Sutarties vykdymas yra sutarties slyg gyvendinimas, kai sutarties alys pasiekia t rezultat, kurio tikjosi sudarydamos sutart. Kaip nurodo V. Mikelnas, nagrinjant sutarties institut svarbu nustatyti: 1) kokie yra sutarties vykdymo principai; 2) ar sutart turi vykdyti pati alis, ar tai gali padaryti ir kitas asmuo; 3) kaip nustatyti sutarties vykdymo viet ir laik, jeigu alys i klausim sutartyje neaptar; 4) pagal kokius kriterijus nustatoma parduodam daikt bei suteikiam paslaug ir atliekam darb kokyb, jeigu alys i klausim sutartyje neaptar; 5) kokia valiuta gali alys vykdyti tarpusavio atsiskaitymus; 6) ar gali alis sustabdyti savo sutartini prievoli vykdym, jeigu kita sutarties alis savo prievoli nevykdo; 7) ar galima atsisakyti vykdyti sutart, jeigu j sudarius i esms pasikeiia aplinkybs ir vykdyti sutart darosi sunku arba apskritai nemanoma143. CK 6.200 straipsnyje tvirtinti sutari vykdymo principai: 1) tinkamo ir siningo vykdymo; 2) bendradarbiavimo (kooperacijos); 3) ekonomikumo; 4) maksimali pastang sutariai vykdyti, koki bt msis tokiomis pat aplinkybmis protingas asmuo. Pagal bendr taisykl alys turi vykdyti sutart i karto, t. y. tuo paiu metu. Bet i statymo, ali sudarytos sutarties, paios sutarties prigimties arba konkrei aplinkybi gali ieiti, kad sutartis vykdytina dalimis. Pavyzdiui, neterminuota renta mokama kiekvieno mnesio pabaigoje (CK 6.451 str.); alys, sudarydamos pirkimopardavimo sutart, gali susitarti, kad pirkjas atsiskaitys dalimis per tam tikr laiko tarp; kaina pagal lizingo (finansins nuomos) sutart yra mokama etapais;
142 143
r. skyri apie prievoli vykdym ir j nevykdymo teisines pasekmes. Mikelnas V. Sutari teis, p. 420.
165
atsiradus force majeure aplinkybms, sutarties vykdymas gali bti atidtas tam tikram laikotarpiui (CK 6.212 str. 2 d.). Tam tikroms sutartims sudaryti gali bti reikalingi atitinkamos valstybs institucijos leidimai, licencijos, be kuri sutartis negali bti vykdoma. Svoka valstybs institucij leidimas aikintina plaiau ir apima atitinkam tiek valstybs, tiek ir savivaldos institucij iduodamus privalomus leidimus, licencijas ir kitus dokumentus tam tikriems veiksmams ar darbams atlikti144. Pavyzdiui, statybos rangos sutariai vykdyti reikalingas statybos leidimas. ali teises ir pareigas, susijusias su privalomais leidimais, btinais sutariai sudaryti, reglamentuoja CK 6.202 straipsnis, tvirtinantis iuos pagrindinius principus: 1) jei yra btinas atitinkamos valstybins institucijos leidimas tok leidim privalo gauti alis, esanti valstybje, kurios statymai nustato tok reikalavim; 2) jei abi sutarties alys yra Lietuvoje leidim privalo gauti alis, kuriai i pareiga yra nustatyta statymuose; 3) leidim arba leidimus sutarties alis privalo gauti laiku ir iai aliai tenka visos su privalomo leidimo gavimu susijusios ilaidos. ios normos yra idstytos dispozityviai, paliekant galimyb alims paioms susitarti, kuri privalo gauti leidim, nebent statyme bt nurodyta, kuri i sutarties ali tok leidim turi gauti. CK 6.203 straipsnis reglamentuoja leidimo neidavimo teisines pasekmes, kuri esm yra ta, kad tokiu atveju abi sutarties alys turi teis nutraukti sutart, nebent privalomas leidimas bt susijs tik su kai kuriomis sutarties slygomis ir dl to nutraukti vis sutart bt neprotinga. Antai vykdant statybos darbus leidimai gali bti reikalingi vairiems atskiriems statybos darb etapams, todl laiku negavus leidimo atlikti kuriuos nors darbus, tarkime, tiesti duj tras, bt neprotinga nutraukti statybos rangos sutart, kai kiti darbai yra atlikti arba atliekami. Tam tikrais atvejais vykdant sutart gali atsirasti sunkum, dl kuri sutarties vykdymas joje numatytomis slygomis prietaraut protingumo, siningumo, teisingumo arba ali (vienos i j) teist lkesi principams. Pavyzdiui, asmuo sigijo ems sklyp gyvenamojo namo statybai. Sudarius sutart paaikjo, kad dl sklype esani poemini vanden nebus galima kasti namo pamat ir pan. Jei pirkjas apie tokias aplinkybes bt inojs sudarydamas sutart, jis tokios sutarties nebt sudars. Bet sutarties vykdym varanios aplinkybs turi ne tik
144
166
i esms sunkinti sutarties vykdym, bet ir atitikti keturis CK 6.204 straipsnyje nurodytus kriterijus: 1) aplinkybs, dl kuri sutart vykdyti tampa labai sudtinga ar nemanoma, atsiranda arba nukentjusiajai aliai tampa inomos sudarius sutart; 2) t aplinkybi nukentjusioji alis sutarties sudarymo metu negaljo protingai numatyti; 3) t aplinkybi nukentjusioji alis negali kontroliuoti; 4) nukentjusioji alis nebuvo prisimusi t aplinkybi atsiradimo rizikos.
1. 2. 3. 4. 5. Kaip yra suprantamas sutarties vykdymas? Kokie yra sutari vykdymo principai? Kokia tvarka turi bti vykdoma sutartis? K reikia svoka valstybs institucij leidimas? Kokios aplinkybs laikomos sutarties vykdymo suvarymu?
167
24 skirsnis. SUTARTIES PAKEITIMAS IR NUTRAUKIMAS

Pagal bendr taisykl sudarytos sutartys turi bti vykdomos taip, kaip alys susitar. Bet gali atsitikti, kad sutartis nutraukiama arba pakeiiamos jos slygos. Sutarties pakeitimas arba jos nutraukimas yra galimas tik ali tarpusavio sutarimu. Pavyzdiui, alys, sudariusios nuomos sutart penkeriems metams, gali susitarti j nutraukti bet kuriuo metu. Be to, sudarytos sutarties nutraukimo arba jos pakeitimo galimyb gali numatyti ir statymas. Antai pagal CK 6.599 straipsn pilnametis nuomininko eimos narys turi teis sudaryti atskir gyvenamosios patalpos nuomos sutart (padalyti but), jeigu su tuo sutinka nuomotojas, nuomininkas, kiti pilnameiai eimos nariai. Jei sutartis nutraukiama arba pakeiiama ali susitarimu ar statyme numatytais atvejais, teismo sprendimas nereikalingas. Suteikimas alims teiss vienaalikai nutraukti sutart yra tiesioginis sutari laisvs principo atspindys, rodantis ali vali tiek laisvai sudaryti sutart ir nustatyti jos slygas, tiek ir susitarti dl jos nutraukimo arba slyg pakeitimo. CK 6.217 straipsnis numato atvejus, kai alis gali nutraukti sutart, jeigu kita sutarties alis sutarties nevykdo arba vykdo netinkamai ir tai yra esminis sutarties paeidimas. Tuomet nukentjusioji alis gali nutraukti sutart nesikreipdama teism (CK 6.218 str. 1 d.). inoma, tai neatima kitos alies teiss kreiptis teism siekiant rodyti, kad sutartis negaljo bti vienaalikai nutraukta, nes paeidimas ness esminis. Esminiu sutarties paeidimu reikt laikyti tok vienos i ali vykdyt paeidim, kuris i esms atima antrajai sutarties aliai galimyb tiktis, kad sudaryta sutartis bus tinkamai vykdyta145. Pavyzdiui, esminiu pirkimopardavimo sutarties paeidimu pripaintinas preki su trkumais, kuri negalima paalinti apskritai arba paalinti per proting laik, pateikimas.
Galimyb vienaalikai nutraukti sutart, kai antroji alis paeidia j i esms, numatyta taip pat ir Vienos konvencijoje dl tarptautins preki pirkimopardavimo sutarties, taip pat UNIDROIT princip 7.3.1 str.
145
168
Su esminiu sutarties paeidimu siejama keletas teisini padarini: alis gali vienaalikai, nesikreipdama teism, nutraukti sutart (CK 6.217 str. 1 d., CK 218 str.), kreiptis teism dl priverstinio sutarties pakeitimo (CK 6.223 str. 2 ir 3 d.), pareikalauti pakeisti technikai sudting ir brangi prek (CK 6.363 str. 6 d.) neleisdama itaisyti padaryt trkum (CK 6.208 str.) ir t. t. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nustatant, ar sutartis paeista i esms, ar ne, turi bti atsivelgiama iuos kriterijus: 1) ar i esms nukentjusioji alis negauna to, ko tikjosi gauti i sutarties, iskyrus atvejus, kai kita sutarties alis nenumat arba protingai negaljo numatyti tokio rezultato (pvz., nusipirktos preks negali bti naudojamos pagal tikslin paskirt ir pan.); 2) ar pagal sutarties esm grietas prievols laikymasis turi esmins reikms (pvz., pagal sutart prekes kontrahentas pristat anksiau sutarto termino, nors buvo inoma, kad prekms saugoti sandliai isinuomoti tik nuo tos dienos, kuri tos preks turjo bti pristatytos); 3) ar prievol nevykdyta tyia ar dl didelio neatsargumo (tai yra fakto klausimas, leidiantis, be kita ko, atsivelgti ir tai, ar i ties tai sukl kreditoriui i esms neigiamas pasekmes); 4) ar vykdymas yra pagrindas nukentjusiajai aliai nesitikti, kad sutartis bus vykdyta ateityje (pvz., sudaryta pirkimopardavimo sutartis, pagal kuri pardavjas sipareigojo pagaminti ir parduoti pirkjui iki tam tikro termino vaikik sportini bateli partij, tuo tarpu akivaizdu, kad pardavjas neturi nei mediag nei rangos tokioms prekms gaminti; 5) ar sutarties nevykdiusi alis, kuri rengsi vykdyti arba vykd sutart, patirt labai dideli nuostoli, jeigu sutartis bt nutraukta (pvz., pardavjas, sipareigojs gaminti ir parduoti vaikik sportini bateli siunt, usak rang ir mediagas bateliams gaminti, investavo tai daug l. Nors pardavjas laiku nepradjo gamybos, bet nutraukti sutart jam bt labai nuostolinga, nes t nuostoli jam niekas neatlygint, todl tokiu atveju sutarties nutraukimas prietaraut siningumo, protingumo ir teisingumo principams). CK 6.217 straipsnio 3 dalyje numatyta nukentjusiosios alies teis nutraukti sutart, kai sutarties paeidimas pasireikia termino praleidimu, kur kreditorius papildomai suteikia skolininkui, kaip tai numatyta CK 6.209 straipsnyje. Paymtina, kad kai termino praleidimas pats savaime yra esminis paeidimas, tuomet kreditorius gali nutraukti sutart ir nesuteikdamas skolininkui papildomo termino (CK 6.209 str. 3 d.). 169
CK 6.217 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas aplinkybi, kurias atsivelgiama nustatant, ar sutartis paeista i esms, sraas yra baigtinis. Kitais, iame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutart galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuoto asmens iekin. Galimyb vienaalikai nutraukti sutart yra numatyta ir kai kuriose specialiose imperatyviose teiss normose, pavyzdiui, draudimo sutarties nutraukimas prie termin (CK 6.1009 str. 1 d.); komiso sutarties nutraukimas (CK 6.793 str. 1 d.) ir kt., bet tai nra susij su esminiu sutarties paeidimu, numatytu CK 6.217 straipsnyje. Be to, sutartyje alys paios gali numatyti galimyb vienaalikai nutraukti sutart joje numatytais atvejais, nesikreipiant dl to su iekiniu teism (CK 6.217 str. 5 d.). Jei nukentjusioji alis nutraukia sutart vienaalikai, esant esminiam jos paeidimui arba sutartyje numatytais atvejais, apie tok sutarties nutraukim privaloma praneti i anksto per sutartyje nustatyt termin, o jei toks terminas sutartyje nenurodytas prie trisdeimt dien (CK 6.218 str. 1 d.). Nukentjusioji alis negali pasinaudoti teise vienaalikai nutraukti sutart, jei sutart i esms paeidusi alis iki sutarties nutraukimo buvo pasiliusi j vykdyti, taiau is pasilymas buvo pareiktas pavluotai arba dl kit prieasi neatitinka sutarties reikalavim, jeigu nukentjusioji alis per proting termin nepranea kitai aliai apie sutarties nutraukim po to, kai ji suinojo ar turjo suinoti apie pasilym vykdyti sutart, arba jeigu toks pasilymas neatitinka tinkamo sutarties vykdymo (CK 6.218 str. 2 d.). CK 6.219 straipsnis reglamentuoja i anksto numatom sutarties nevykdym. Tai leidia aliai, kuri pagal konkreias aplinkybes turi pagrindo manyti, kad kita alis paeis sutart i esms, nutraukti toki sutart. Pavyzdiui, pagal statybos rangos sutart rangovas sipareigojo iki lapkriio 10 d. ubaigti statybos darbus, ir tai yra esmin sutarties slyga, taiau spalio 15 d. ie darbai dar nebuvo pradti, o pagal statybos darb apimt akivaizdu, kad jie negali bti ubaigti laiku. Bet jei usakovui nra pakankamai akivaizdu, jog sutartis nebus vykdyta laiku, jis gali i rangovo pareikalauti patvirtinimo, kad statybos darbai tikrai bus atlikti iki nurodyto termino, o jei negauna per proting termin rangovo patvirtinimo, kad sutartis bus vykdyta laiku, usakovas turi teis sutart nutraukti (CK 6.220 str.). Sutarties nutraukimas atleidia abi alis nuo sutarties vykdymo, o sutart nutraukusi alis turi teis reikalauti nuostoli, atsiradusi dl 170
nevykdytos sutarties, atlyginimo, taip pat netesyb (CK 6.221 str. 1 ir 2 d.). Svarbu nustatyti, nuo kurio momento sutartis laikoma nutraukta. Sutarties nutraukimo momentas nustatomas atsivelgiant jos nutraukimo bd. Sutartis, nutraukiama teismo tvarka, laikoma nutraukta siteisjus teismo sprendimui j nutraukti, jei sprendime nenurodyta konkreti jos nutraukimo data. Sutartis, nutraukiama ali susitarimu, laikoma nutraukta alims sudarius susitarim, jeigu ko kita nenumatyta paioje sutartyje. Vienaalikai nutraukiama sutartis laikoma nutraukta nuo praneime apie jos nutraukim nurodytos dienos146. Paymtina, kad negalima nutraukti arba pakeisti jau vykdytos sutarties, nes sutartis ir sutartins prievols baigiasi jas tinkamai vykdius. Todl negalima pakeisti arba nutraukti to, kas jau nebeegzistuoja. Antai ali sudarytos, notaro patvirtintos ir vykdytos buto pirkimo pardavimo sutarties pakeisti arba nutraukti negalima, nes ji yra vykdyta. alys, nordamos sukurti kitokius teisinius santykius, turt sudaryti naujas sutartis, pavyzdiui, naujasis buto savininkas tapt jam priklausanio pagal ankstesn pirkimopardavimo sutart buto pardavju ir pan. Nutraukus sutart taikoma restitucija, kurios taikymo tvark ir slygas reglamentuoja CK 6.1456.153 ir 6.222 straipsniai. Vykdant jau sudaryt sutart neretai atsiranda poreikis j arba atskiras jos slygas pakeisti. Vadovaudamosi sutari laisvs principu alys gali pakeisti sutart savo susitarimu (CK 6.223 str. 1 d.). Sutartis, alims nepavykus susitarti dl jos pakeitimo, gali bti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties alis i esms paeid sutart; 2) kitais sutarties arba statym nustatytais atvejais (CK 6.223 str. 2 d.). Taigi alys gali aptarti sutarties pakeitimo galimybes paioje sutartyje. Atskirais CK ir kituose statymuose nustatytais atvejais gali bti nurodyti sutarties pakeitimo atvejai (pvz., dl esmins ali nelygybs tai tvirtinta CK 6.228 str.). Iekinys dl sutarties pakeitimo gali bti pareiktas tik po to, kai kita alis atsisako pakeisti sutart arba per trisdeimt dien i jos negautas atsakymas pasilym pakeisti sutart, jeigu sutartis arba statymai nenumato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos (CK 6.223 str. 3 d.). Taigi tvirtinta ikiteismin procedra, kuri yra privaloma tam, kad bt galima ginti savo paeist teis teisme, nebent statymai arba pati sutartis numatyt k kita.
146
171
Kad bt utikrinta ali interes pusiausvyra, CK 6.228 straipsnis numato galimyb aliai atsisakyti sutarties arba atskiros jos slygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis arba atskira jos slyga nepagrstai suteik kitai aliai perdt pranaum. V. Mikelnas nurodo, kad ali tarpusavio prievoli neatitiktis turi bti esmin j padtis turi bti tokia nelygi, kad okiruot, t. y. protingas mogus sutarties tokiomis slygomis niekada nebt sudars147. Sprendiant, ar sutarties ali nelygyb yra esmin, btina atsivelgti tai, jog viena alis nesiningai pasinaudojo tuo, kad kita alis nuo jos priklauso arba turi ekonomini sunkum, neatidliotin poreiki, yra ekonomikai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi deryb patirties, taip pat atsivelgiant sutarties prigimt ir tiksl (CK 6.228 str. 1 d.). ios statyme pateiktos aplinkybs leidia daryti ivad, kad nuostatos dl esmins ali nelygybs paprastai yra taikytinos vartojimo, o ne verslo sutartims, nes verslo santyki subjektai veikia savo rizika ir turi bti gantinai apdairs, jiems taikomi grietesni atsakomybs kriterijai148. Atsisakyti sutarties, esant esminei ali nelygybei, galima vienaalikai, nesikreipiant teism, bet i anksto ratu praneant apie atsisakym antrajai aliai pagal CK 6.218 straipsn nurodytas taisykles. Jei turinti teis atsisakyti sutarties alis siekia pakeisti sutart arba atskir jos slyg, ji turi kreiptis teism, jei kita alis nesutinka keisti sutarties arba jos slygos. Tuomet yra taikytinos CK 6.223 straipsnio nuostatos, reglamentuojanios sutarties pakeitim. Kreiptis teism dl sutarties pakeitimo gali ir kita sutarties alis, gavusi nukentjusiosios alies praneim apie sutarties atsisakym, jei nukentjusioji alis nesutinka keisti sutarties (CK 6.228 str. 3 d.).
CK komentaras. etoji knyga, p. 305. Dl grietesni elgesio standart verslo santyki subjektams taikymo r.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. rugsjo 30 d. nutartis civilinje byloje AB lifavimo stakls v UAB DK Hermisdraudimas, Nr. 3K31107/2002; 2002 m. spalio 2 d. nutartis civilinje byloje LAB Tauro bankas v AB Vilniaus Vingis, Nr. 3K31123/2002 ir kt.
148
147
172
1. Kokie yra sutarties nutraukimo pagrindai? 2. Koks paeidimas laikytinas esminiu? 3. kokius kriterijus turi bti atsivelgiama nustatant, ar sutarties paeidimas yra esminis? 4. Kaip nustatomas sutarties nutraukimo momentas? 5. Kokie yra sutarties pakeitimo pagrindai? 6. Kokia yra sutarties pakeitimo kilus ginui tvarka?
173
25 skirsnis. SUTARTIES NEGALIOJIMAS

Sutartis yra viena i sandori ri, todl ji gali bti pripainta negaliojania bendrais pagrindais, kurie aptarti CK Pirmosios knygos 4 skyriuje149. Be to, CK ir kiti statymai gali nustatyti specifinius tam tikr sutari negaliojimo pagrindus. Pavyzdiui, tokie pagrindai yra nurodyti CK 6.307 straipsnyje, 6.394 straipsnio 2 dalyje, 6.984 straipsnyje ir kituose straipsniuose. Civilins teiss moksle visada buvo iskiriamos dvi negaliojani sutari rys: 1) absoliuiai negaliojanios (niekins) sutartys, kurios nesukuria pagal statym joki teisini pasekmi, tarsi alys nebt atlikusios joki teisikai reikming veiksm; tokios sutartys negalioja savaime, nesvarbu, ar pareiktas iekinys pripainti sutart negaliojania, ar ne; 2) santykinai negaliojanios (nuginijamos) sutartys, kurios, kitaip nei niekins, sukuria teisines pasekmes, o negaliojaniomis gali bti pripaintos tik pagal suinteresuoto asmens iekin. Tokia sutartis yra laikoma galiojania tol, kol ji nebus nuginyta150. Negaliojani sutari skirstymas absoliuiai ir santykinai negaliojanias, ilgai egzistavs tik teiss doktrinoje ir teism praktikoje, iuo metu tvirtintas CK 6.225 straipsnyje, reglamentuojaniame absoliut ir santykin sutari negaliojim. Sutartis yra absoliuiai negaliojanti (niekin), jeigu j sudarant buvo paeisti pagrindiniai sutari teiss principai ir dl to paeisti ne tik sutarties alies, bet ir vieieji interesai. Todl teis pareikti iekin dl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kuri teises ir teistus interesus tokia sutartis paeid (CK 6.227 str. 1 d.). Be to, absoliutaus sutarties negaliojimo fakt ir jo teisines pasekmes gali konstatuoti teismas ex officio (CK 6.227 str. 2 d.). i teismo teis paaikinama tuo, kad teismas privalo ginti viej interes,
149 Sandori pripainimo negaliojaniais pagrindai, nurodyti CK Pirmojoje knygoje, ia isamiai nenagrinjami. 150 Apie negaliojani sandori (sutari) skirstym niekines ir nuginijamas r.: .
teis, p. 198.
. . . , 1911, c. 178; . . . . , 1900; Civilin
174
o niekin sutartis j ir paeidia. Todl jei teismas, nagrindamas byl, nustato, kad joje esanti sutartis prietarauja imperatyvioms teiss normoms, jis gali pripainti toki sutart negaliojania ir taikyti restitucij. Bet tam, kad teismas ex officio sprst byloje dl sutarties ar atskiros jos slygos negaliojimo, turi bti akivaizdus ir neabejotinas tokios sutarties ar jos slygos prietaravimas statymui. Teism praktikoje suformuluota taisykl, kad ex officio, nesant gino alies reikalavimo, teismas pripasta sandor niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisines pasekmes tik tada, kai nagrinjant byl pagrindas pripainti sandor niekiniu tampa akivaizdus. Todl jei sandoris nra akivaizdiai niekinis, teismas imtis nagrinti ir sprsti proceso ali gin dl aplinkybi, suponuojani kokio nors sandorio negaliojim, bei tirti su tuo susijusius rodymus gali tik esant alies reikalavimui pripainti tok sandor negaliojaniu151. Taigi sutari pripainimo niekinmis arba nuginijamomis bdai yra skirtingi. Kitaip nei niekini sutari, nuginijam sutari teismas negali pripainti negaliojaniomis savo iniciatyva, o tai galima padaryti tik esant iekiniui dl sutarties pripainimo negaliojania. Teis pareikti iekin dl santykinio sutarties negaliojimo turi sininga sutarties alis, kuri nukentjo dl sutarties sudarymo, arba treiasis asmuo, kurio naudai sutartis buvo sudaryta, arba asmuo, kurio teises arba teistus interesus ta sutartis paeid (CK 6.227 str. 3 d.). Teisinje literatroje nurodoma, kad svarbi teorin ir praktin reikm turi negaliojani sutari slyg (pagrind) skirstymas dvi grupes: 1) slygos (pagrindai), kuriems esant sutartys pripastamos niekinmis; 2) slygos (pagrindai), kurioms esant sutartis gali bti nuginyta. Tai tolesns negaliojani sutari pagrind klasifikacijos pagrindas152. Negaliojanti (absoliuiai ar santykinai) gali bti tiek visa sutartis, tiek ir jos dalis arba atskira sutarties slyga. Vienos i sutarties slyg negaliojimas nedaro negaliojanios visos sutarties, iskyrus atvejus, kai alys be tos slygos sutarties nebt sudariusios (CK 6.226 str. 1 d.). i norma atspindi statym leidjo siekius isaugoti sutartinius ali santykius, kiek tai neprietarauja protingumo, teisingumo ir siningumo
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. gruodio 10 d. nutartis civilinje byloje P. Vilkis v E. Vilkien ir kt., kat. 15.1; 15.2.1.1; 2002 m. rugsjo 30 d. nutartis civilinje byloje AB lifavimo stakls v UAB DK Hermisdraudimas, Nr. 3K31107/2002, kat. 15.2.2.1. 152 r., pavyzdiui: . . . . , 2000, c.
5556.
151
175
principams. Vienos ar kitos sutarties slygos pripainimas negaliojania gali neturti takos paios sutarties galiojimui apskritai, ir neprotinga bt pripainti negaliojania vis sutart, kuri gali galioti ir be ios slygos.
1. Kokiais pagrindais sutartys gali bti pripaintos negaliojaniomis? 2. Kokios sutartys vadinamos niekinmis? 3. Kokios sutartys vadinamos nuginijamomis? 4. Ar alys gali patvirtinti niekin sutart? 5. Ar gali bti pripainta negaliojania dalis sutarties?
176
III skyrius. CIVILIN ATSAKOMYB.
III SKYRIUS
CIVILIN ATSAKOMYB
177
26 skirsnis. BENDROSIOS NUOSTATOS

26.1. Civilins atsakomybs samprata
Teisin atsakomyb gali bti apibdinama kaip prievol, atsiradusi asmeniui, paeidusiam vie arba privat interes. Viena tokios prievols alis (paeidjas) u paeidim patiria statymuose numatytas sankcijas, kita alis (nukentjusysis) gali taikyti ias sankcijas arba reikalauti, kad jas taikyt atitinkama valstybin arba visuomenin institucija (teismas, arbitraas ir kt.). Civilin atsakomyb yra viena i teisins atsakomybs ri, ji taikoma tada, kai prievol nevykdoma arba vykdoma netinkamai, prievols paeidimas daro al ne tik kreditoriui, bet danai ir platesniam asmen ratui, nes pareig nevykdymas vienoje civilins apyvartos grandyje gali sukelti nesklandum didesnje prekins ir pinigins apyvartos grandyje. Paprastai civilin atsakomyb nagrinjama parodant civilins ir baudiamosios atsakomybs skirtumus: 1) skirtingi tikslai: civilins atsakomybs tikslai yra kompensaciniai (kompensuoti nuostolius), o baudiamosios atsakomybs tikslai nubausti paeidj, j perauklti bei prevenciniai; 2) skirtingi atsiradimo pagrindai: civilin atsakomyb paprastai atsiranda paeidus privat interes (esant sutarties paeidimui arba deliktui), o baudiamoji u statyme numatytas pavojingas visuomenei veikas; 3) skirtinga kalts samprata ir skirtinga jos rodinjimo tvarka: civilinje atsakomybje skolininko kalt preziumuojama, o baudiamojoje egzistuoja nekaltumo prezumpcija; 4) skirtinga taikymo tvarka: civilin atsakomyb taikoma civilinio proceso norm pagrindu ir tvarka, baudiamoji baudiamojo proceso tvarka; 5) skirtingi iekinio senaties terminai taikant atsakomyb. CK 6.245 straipsnyje yra pateikta civilins atsakomybs samprata, pagal kuri civilin atsakomyb suprantama kaip turtin prievol, kurios viena alis turi teis reikalauti atlyginti nuostolius (al) arba sumokti netesybas (baud, delspinigius), o kita alis privalo atlyginti pa178
darytus nuostolius (al) arba sumokti netesybas (baud, delspinigius). Civilin atsakomyb yra vienas i paeistos teiss gynybos bd. Specifinis jos bruoas turtinis pobdis. Paymtina, kad btina atskirti civilins atsakomybs priemones nuo kit statyme numatyt civilini teisi gynimo bd, toki kaip teisi pripainimas, pareigojimas vykdyti prievol natra, ginijamo sandorio pripainimas negaliojaniu ir kt., kurie nra laikomi civiline atsakomyb ir gali bti taikomi drauge su civiline atsakomybe, iskyrus statymo numatytas iimtis153. Atsivelgiant atsakomybs atsiradimo pagrindus, CK iskiriama sutartin ir nesutartin atsakomyb (CK 6.245 str. 2 d.). Be to, civilins atsakomyb gali bti skirstoma pagal kitokius kriterijus. Pavyzdiui, jei kalbame apie keli asmen atsakomyb (skolinink daugetas), iskiriame dalin, solidarij ir subsidiarij atsakomyb. Dalin kai kiekvienas i skolinink atsako kreditoriui ta dalimi, kuri jam numato statymas arba sutartis. Apskritai dalin atsakomyb yra bendro pobdio taisykl, taikoma tuo atveju, kai statymas arba sutartis nenustato solidariosios arba subsidiariosios atsakomybs. Atsakomybs dalys pripastamos lygiomis, jei statymas arba sutartis nenumato kitoki dali (CK 6.5 str.), pavyzdiui, namo bendraturiai proporcingai savo daliai bendrojoje dalinje nuosavybje atsako u parduoto namo trkumus. Solidarioji atsakomyb taikoma, jei numatyta sutartyje arba statyme. Tuomet kreditorius gali pareikti iekin bet kuriam i bendraskoli visos apimties arba dl dalies (CK 6.6 str.). Subsidiaroji atsakomyb atsiranda statymo numatytais atvejais (pvz., garanto atsakomyb yra subsidiarioji) arba sutarties pagrindu. Btinas ios ries atsakomybs bruoas, kad pirmiausia turi bti reikalaujama i pagrindinio skolininko, paeidusio prievol, tik tada reikalavimas nukreipiamas subsidiariai atsaking skolinink (CK 6.245 str. 5 d.). Be to, subsidiariosios ir solidariosios atsakomybs atvejai numatyti atskiroms sutari rims, pavyzdiui, CK 6.773 straipsnio 1 dalyje teiss turtojo subsidiarioji atsakomyb pagal naudotojui pareiktus
Pavyzdiui, CK 6.258 str. 2 d. draudiama kartu reikalauti vykdyti prievol natra ir sumokti netesybas, iskyrus atvejus, kai skolininkas praleidia prievols vykdymo termin.
153
179
reikalavimus dl preki, naudotojo parduot pagal franizs sutart, kokybs, CK 6.773 straipsnio 2 dalyje solidarioji teisi turtojo bei naudotojo atsakomyb pagal reikalavimus, pareiktus naudotojui, kaip teiss turtojo preki gamintojui ir kt. Nuo subsidiariosios atsakomybs reikia skirti skolininko atsakomyb u treij asmen veiksmus (CK 6.50 ir 6.51 str.). Jei i statymo, sutarties arba prievols neiplaukia, kad skolininkas privalo vykdyti prievol pats, kreditorius privalo priimti vykdym i treiojo asmens. Bet negali priimti vykdymo, jei skolininkas tam prietarauja. Pavyzdiui, pristatyti pirkjui produkcij tiekjas gali pareigoti gamintoj. Savo ruotu sumokti u pristatytas prekes pirkjas gali pareigoti preki gavj. Bet atsakomyb u pavluot pristatym arba trkumus tenka ne gamintojui, o tiekjui; atsakomyb u sumokjim ne laiku tenka ne gavjui, o pirkjui. Rangos atveju u subrangovo veiksmus atsako rangovas. Skolininkas, pasitelks prievolei vykdyti treiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai prievol nevykdyta arba netinkamai vykdyta dl treij asmen kalts, jeigu statymai arba sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas (CK 6.257 str.).
26.2. Sutartins ir deliktins atsakomybs panaumai ir skirtumai

Sutartins ir deliktins atsakomybs rys turi bendr bruo ir esmini skirtum. Bendri bruoai: 1) abi rys yra turtins prievols; 2) abi atsakomybs rys atlieka toki pai kompensacin funkcij; 3) bet kurios i i civilins atsakomybs ri taikymas nepaalina galimybs taikyti ir kitus civilini teisi gynimo bdus bei kitas teisins atsakomybs ris; 4) ir sutartin, ir deliktin atsakomyb atsiranda kaip naujos prievols jau egzistuojanios sutartins prievols arba delikto atvilgiu; 5) taikant abi atsakomybs ris skolininkas patiria turtini nuostoli. Pagrindiniai skirtumai: 1) skirtingas atsiradimo pagrindas: sutartins atsakomybs atveju paeista sutartis, deliktins padaryta ala; 2) skirtingi iekinio senaties terminai CK 1.125 straipsnis numato taikyti bendr 10 met iekinio senaties termin, o reikalavimams dl pa180
darytos alos sutrumpint 3 met termin; 3) nevienodas atsakomybs dydis bei jos nustatymo principai: sutartins atsakomybs atveju atsakomybs dyd gali nustatyti alys arba susitarti dl atsakomybs netaikymo, o deliktins atsakomybs atveju tokie susitarimai negalimi.
26.3. Civilins atsakomybs slygos

Kaip ir bet kuri prievol, civilin atsakomyb atsiranda esant tam tikriems juridiniams faktams, j visetui. Tai vadinama civilins atsakomybs slygomis (bendrosios teiss sistemos valstybse vartojama iek tiek kitokia svoka iekinio pagrindas (cause of action). Beje, bendroji teis pabria objektyvij civilins atsakomybs pus al, prieastin ry ir pareigos nevykdym. Nors kalt ir pripastama, bet ji nurodoma tik kalbant apie deliktin atsakomyb. Teisinje literatroje danai civilins atsakomybs pagrindu nurodomas civilins teiss paeidimas. Bet, kaip pagrstai teigia V. Mikelnas, tokia samprata nra visikai tiksli, nes civilin atsakomyb gali atsirasti ne tik paeidus civilins teiss normas (pvz., civilinis iekinys baudiamojoje byloje). Be to, teiss paeidimo, jo sudties svoka paprastai vartojama baudiamojoje teisje. CK reglamentuojamos civilins atsakomybs atsiradimo slygos. Tai neteisti veiksmai (CK 6.246 str.), prieastinis ryys (CK 6.247 str.), kalt kaip civilins atsakomybs slyga (CK 6.248 str.), ala ir nuostoliai (CK 6.249 str.). ala yra btinasis civilins atsakomybs pagrindas, nes nesant alos arba nuostoli civilins atsakomybs teisinis santykis nemanomas. Neteisti veiksmai ne visada yra btinas civilins atsakomybs pagrindas. statymai gali numatyti, kad ala yra atlyginama, jei ji padaryta teistais veiksmais. Atsakomyb dl kalts yra bendroji civilins atsakomybs taisykl, taiau numatyta ir atsakomyb be kalts. Prieastinis ryys tarp alos (nuostoli) ir neteist veiksm ne visada yra btinas. Netiesiogins civilins atsakomybs atveju al atlygina asmuo, kuris yra atsakingas u al padariusio asmens veiksmus. Kiekvienas i nurodyt civilins atsakomybs pagrind pasiymi savitu turiniu ir poymiais.
181
26.3.1. Neteisti veiksmai Neteistumas civilinje teisje i esms skiriasi nuo neteistumo sampratos kitose teiss akose baudiamojoje, administracinje. Civilins teiss dispozityvumas leidia teisinio santykio subjektams patiems nustatyti savo privalomo arba galimo elgesio ribas. Ir pagrindinis teisini santyki subjekt tarpusavio teisi ir pareig nustatymo bdas yra sutartis. Todl neteistais civilinje teisje laikomi ali veiksmai, paeidiantys ne tik statymo nuostatas, bet ir sutarties slygas. Beje, jei ali elgesio nenustato nei statymas, nei sutartis, j elgesys turi atitikti mogikuosius kriterijus siningumo, teisingumo, protingumo, ger paproi, geros morals. Taigi mogikj princip nesilaikymas taip pat yra neteistas ir padarius al sukelia civilin atsakomyb. Baudiamojoje teisje neteistumo ribos daug siauresns. ia numatytas baigtinis veik sraas, utraukiantis baudiamj atsakomyb. Ir veikos, kuri neapima is sraas, nra neteistos baudiamosios teiss poiriu, taiau bet kuris nusikaltimas yra neteistas ir civilins teiss poiriu, t. y. jei asmuo nuteistas u nusikaltim, tai jo veiksm neteistumo faktas negali bti kvestionuojamas civilinje byloje dl alos atlyginimo. Be to, baudiamojoje teisje neteistumas glaudiai susijs su kalte, kitaip tariant, jei nra kalts, nra ir nusikaltimo. O civilinje teisje neteistumas gali bti siejamas vien su alos padarymo faktu, pavyzdiui, CK 6.270 straipsnyje atsakomyb u didesnio pavojaus altinio padaryt al, atsirandanti ir nesant kalts. Civilin atsakomyb atsiranda nevykdius statymuose arba sutartyje nustatytos pareigos, atlikus veiksmus, kuriuos statymas arba sutartis draudia, arba paeidus bendro pobdio taisykl elgtis atidiai ir rpestingai. alos padarymo poiriu veiksm neteistumas yra svetimos subjektins teiss paeidimas nesant tam svaraus teisinio pagrindo. Tai vadinamasis generalinio delikto principas. Pavyzdiui, asmens laisvs atmimas objektyviai yra alingas. Vykdomas savavalikai, jis yra neteistas, darantis al ir draudiamas veiksmas. Tuo tarpu laisvs atmimas statymo numatytais atvejais ir tvarka yra teistas, leidiamas ir nesukelia civilins atsakomybs u asmens laisvs atmim. Veiksm neteistumas reikia asmeniui nustatytos teisins pareigos paeidim. Ji gali bti nustatyta kaip draudimas, nurodymas, leidimas, suvarymo rib nustatymas ar dar kitaip. Teisin pareiga gali bti 182
paeidiama suteikta teise naudojantis ne pagal paskirt arba perengiant leistinas teiss ribas, t. y. piktnaudiaujant teise. Teisin pareiga gali bti konkreti arba bendro pobdio, pavyzdiui, kiekvienas asmuo turi elgtis siningai. Tai bendro pobdio pareiga, ji reikalauja elgtis atidiai ir rpestingai, nedaryti alos. Savininkas privalo turt naudoti, valdyti ir juo disponuoti taip, kad nepaeist kit asmen teisi bei teist interes. Tai bendroji kiekvieno savininko pareiga. Civilins atsakomybs nuostat poiriu ji reikia, kad gyvendinant savininko teises neturi bti daroma alos kitam asmeniui. Kiekvienas asmuo turi vykdyti statymuose arba sutartyje nustatytas konkreias pareigas. Pavyzdiui, kiekvienam asmeniui privaloma tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, draudiama atlikti veiksmus, kuriuos statymai arba sutartis draudia. statymas nurodo kiekvienam asmeniui laikytis tokio elgesio taisykli, kad savo veiksmais nepadaryt alos kitam asmeniui. Neteisti veiksmai pasireikia neteistu veikimu, kai asmuo veikia aktyviai, arba neveikimu, kai asmuo veikia pasyviai. Deliktin atsakomyb atsiranda, kai egzistuojant tam tikrai teisinei pareigai pareigotas asmuo jos nevykdo arba vykdo netinkamai ir taip padaro al kitam asmeniui. Deliktin civilin atsakomyb sukeliantys neteisti veiksmai arba neveikimas yra asmens elgesys tiek paeidiant bendruosius teiss principus, draudianius daryti al kitiems, tiek ir neatitinkantys speciali statymo reikalavim ir todl lemiantys al. Deliktai gali bti skirstomi pagal vairius kriterijus: pagal tai, kam ala padaryta deliktus asmeniui arba deliktus turtui (kilnojamam ir nekilnojamam); pagal kalts form: tyiniai, neatsargs arba nerpestingi deliktai ir kt. Sutartinei atsakomybei atsirasti veiksm neteistumo slyga nra taip svarbi. Utenka pasakyti, kad bet koks sutarties nevykdymas ar netinkamas vykdymas yra a priori teiss norm paeidimas. Be to, nustatant veiksm prieingum teisei sutartiniuose santykiuose gali bti situacij, kai skolininkas paeidia sutarties slyg, niekaip nesureguliuot nei dispozityvia norma bei komerciniu paproiu, nei prastai reikiamais reikalavimais, nes alys gali reguliuoti savo tarpusavio santykius iimtinai sutarties nuostatomis, sudaryti statymuose neapartas sutartis. Tokiu atveju sunku bt nustatyti, k gi skolininkas konkreiai paeid. Todl veiksm neteistum ia reikt vertinti kaip sutarties slygos paeidim apskritai. Juk nagrinjant gin teisme kreditoriui visikai 183
nesvarbu, kokius teisei prieingus veiksmus skolininkas atliko. Jam svarbu, kad sutartis paeista. Daugeliu atvej sutartins atsakomybs veiksm prieingumas teisei preziumuojamas. Ir tik jei skolininkas rodo, kad negaljo vykdyti sutartinio sipareigojimo arba nra kaltas dl paeidimo, prieingumas teisei gyja juridin reikm. Neteistumas civilinje teisje daugeliu atvej yra reliatyvi svoka, priklausanti nuo konkrei aplinkybi. Tas pats veiksmais tam tikrais atvejais gali bti pripaintas teistu, kitais neteistu, pavyzdiui, gydytojo prasti arba nerpestingi veiksmai gali bti ir teisti, ir neteisti, t. y. gali bti pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti arba ne. Btina fakultatyvin civilins atsakomybs slyga neigiam pasekmi atsiradimas asmens, kurio turtins teiss paeistos, atvilgiu. Tai faktikai sutampa su nuostoli svoka teisine prasme. Sutartins atsakomybs atsiradimo pagrindas prievols nevykdymas arba jos netinkamas vykdymas (CK 6.256 str. 2 p.) ir sutarties vykdymo termino praleidimas (CK 6.260 str.). Esant konkreioms sutari rims ie paeidimai pasireikia nevienodai: vienokie jie yra, tarkime, nuomos sutarties, kitokie pirkimopardavimo sutari atvejais. Visiku sutarties nevykdymu reikt laikyti jos esmini slyg nesilaikym, pavyzdiui, nuompinigi nemokjim pagal nuomos sutart; pardavjo atsisakym perduoti daikt pagal pirkimopardavimo sutart ir pan., t. y. alis visikai negauna to, k ji tikjosi gauti pagal sutart. Netinkamas sutarties vykdymas i esms apima ir termino praleidim, taip pat kitokius sutarties paeidimus, pavyzdiui, perduodamo daikto kokybs trkumus ir pan. CK 6.256 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad jeigu sutarties vykdymas vienai i ali yra kartu ir profesin veikla, i alis privalo vykdyti sutart ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Taigi jei toki reikalavim nesilaikoma, sutartis gali bti pripainta vykdoma netinkamai. 26.3.2. Prieastinis ryys Prieastinis ryys atspindi dviej objektyvios tikrovs reikini prieasties ir pasekms ssaj. Reikinys arba j grup, sukelianti naujus reikinius, yra prieastis. Reikinys, atsirandantis veikiant prieasiai, yra pasekm. Tas pats reikinys vienu atveju gali bti prieastis, kitu atveju pasekm. Civilinje atsakomybje tai ryys tarp neteist 184
veiksm, kaip prieasties, ir alos arba nuostoli, kurie turi bti ios prieasties pasekm. Civilins atsakomybs tvarka atlyginami nuostoliai, kurie yra susij su veiksmais, nulmusiais skolininko civilin atsakomyb. Taigi nuostoliai pagal j ir civilins atsakomybs prigimt gali bti laikomi skolininko veiksm rezultatu (CK 6.247 str.). Civilins atsakomybs slyga yra btinas prieasties ir pasekmi ryys. Jis yra konkretus, egzistuoja objektyviai ir taikant atsakomyb turi bti rodytas. Teisinei atsakomybei taikyti nustatytas konkretus ryys yra vadinamas teisikai reikmingu. Prieastinis ryys yra teisikai reikmingas, jeigu dl asmens veiksm alos atsiradimo galimyb virsta tikrove arba neigiam pasekmi abstrakti galimyb konkreia galimybe. Teisikai nereikmingas prieastinis ryys yra atsitiktinis. Teisikai reikmingu pripastamas ir tiesioginis, ir netiesioginis prieastinis ryys. Tiesiogin prieastis yra tada, kai ala (nuostoliai) atsiranda i neteist veiksm kaip tiesiogin neteist veiksm pasekm. Kai dl neteist veiksm susidaro palankios slygos alai (nuostoliams) atsirasti, tai laikoma netiesioginiu prieastiniu ryiu. Tiesioginis prieastinis ryys visada reikmingas taikant civilin atsakomyb. Tai nereikia, kad civilin atsakomyb taikoma tam asmeniui, kurio neteisti veiksmai ir ala susij tiesioginiu prieastiniu ryiu. statym numatytais atvejais atsakomyb nustatyta ne patiems al padariusiems asmenims, o kitiems, pavyzdiui, privalantiems juos priirti subjektams. Dl to prieastinio ryio pobdis ir jo reikm taikant netiesiogin atsakomyb smarkiai pakinta. iuo atveju tarp neteist veiksm ir alos yra tam tikras ryys. Paeidj privalantys priirti, bet nepriirintys arba netinkamai j aukljantys asmenys sudaro konkretesn galimyb al padaryti (pvz., kad vaikas arba paauglys padarys alos). Pastarieji savo neteistu elgesiu tik inaudoja netinkamai besielgiani tv arba globj sudarytas galimybes. Egzistuoja vairios prieastinio ryio teorijos154. Kiekviena i j turi teigiam ir neigiam ypatum. N viena i teorij visapusikai nepaaikina vis teisei reikming prieastinio ryio aspekt. Vienos teorijos susiaurina teisins atsakomybs taikym, kitos atvirkiai, j ipleia.
154 Isamiau apie prieastinio ryio teorijas r.: V. Mikelnas. Civilins atsakomybs problemos: lyginamieji aspektai. Vilnius: Justitia, 1995, p. 201218.
185
Tiesiogins pasekms teorija teigia, kad al padars asmuo atsako tik u al, kuri yra tiesiogin jo veiksm pasekm, prieastinis ryys egzistuoja tik tuomet, kai tarp veiksm ir alos yra tiesioginis ryys. Atsakingas asmuo negali bti atsakingas u al, jeigu ryys yra netiesioginis. Pagal i teorij civilins atsakomybs taikymas yra apribojamas tik tiesioginiais al padariusio asmens veiksmais. Kitokio pobdio ryiu su pasekmmis susij asmens veiksmai teisikai yra nereikmingi. Tiesiogins pasekms teorija skelbia, kad tarp veiksm ir atsiradusios alos turi bti trumpas laiko tarpas arba alingos pasekms turi atsirasti i karto. Ji nra veiksminga, kai neteistos veiklos pasekms atsiranda ne i karto. Pavyzdiui, jei asmuo dl sualojimo tapt nedarbingas, tai ios teorijos poiriu prieastinis ryys negalt bti pripaintas. Pagal artimiausios prieasties teorij teisinis ryys egzistuoja tik tarp alos ir artimiausios prieasties (laiko, tarpini grandi prasme), suklusios konkreias pasekmes. Visi kiti nuo aling pasekmi nutol veiksmai ir vykiai negali bti laikomi j prieastimi. Teorija vertinga atribojant vieno asmens veiksm sukeltas pasekmes nuo kito asmens veiksmais sukelt pasekmi. Pamintos teorijos susiaurina civilins atsakomybs taikym. Jos nepaaikina netiesiogins civilins atsakomybs taikymo. Prie toki galima priskirti ir btinos pasekms, ir ekvivalentinio prieastinio ryio teorijas. Kitos teorijos leidia iplsti civilins atsakomybs taikym. Jos taip pat gali bti i dalies taikomos, kai reikia iskirti vien i keli prieasi arba nustatyti prieasi tak pasekmi atsiradimui. Pavyzdiui, adekvataus prieastinio ryio teorija pripasta prieastin ry esant tada, kai asmens veiksmai padidina alos atsiradimo galimyb. Jeigu asmens neteisti veiksmai kartu su kitomis prieastimis alos atsiradimo tikimyb paveria tikrove, laikoma, kad tarp neteist veiksm ir alos egzistuoja adekvatus ryys, nes jie alos atsiradimo rizik padidina. ala turi bti pripastama natralia veiksm pasekme. i teorija leidia i daugelio prieasi iskirti vien pagrindin, nulmusi alos atsiradim. Nebtinai tai yra artimiausia arba tiesiogin prieastis. Pakankamos prieasties teorija skelbia, kad prieastinis ryys egzistuoja tarp pasekms ir tos jos prieasties, kuri stipriausiai veik, turjo sukaupusi daugiausia energijos, suklusios pasekm. ioje teorijoje 186
pernelyg daug vartojama vertinamj termin, todl sunku visuotinai j pritaikyti praktikoje. Ji leidia vertinti daug prieasi, iplsti civilins atsakomybs ribas. ios teorijos postulatai vertingi, kai reikia individualizuoti keleto al padariusi asmen indl alos atsiradim. Teiss teorijoje inomos pasekmi numatymo, teiss veikimo srities, lygybs teorijos. Jos yra teiss doktrinos rezultatas, taip pat teism praktikos analizs idavos. Taiau teism praktikoje tiesiogiai nesivadovaujama n viena prieastinio ryio teorija. Pagal atsakomybs prigimt ir bylos aplinkybes nustatomas konkretus prieastinis ryys, btinas civilinei atsakomybei, atsivelgiant siningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimus. Prieastinis ryys leidia iplsti arba susiaurinti civilins atsakomybs ribas. Neteisinga bt jas pernelyg susiaurinti, nes tik tiesioginio prieastinio ryio pripainimas ne visada utikrins tinkam atsakomybs taikym, pernelyg platus prieastinio ryio traktavimas nebt siningas, nes u padaryt al gali bti veriamas atsakyti asmuo, kurio neteisti veiksmai bt pernelyg nutol nuo neigiam pasekmi155. Prieastin ry btina nustatyti tiek sutartins, tiek deliktins atsakomybs atvejais. Bet prieastinio ryio nustatymas ir vertinimas sutartins ir deliktins atsakomybs atvejais skiriasi. Nustatyti prieastin ry btina paeidus sutartinius santykius, tik kai sprendiamas nuostoli atlyginimo klausimas. Jei yra kitos atsakomybs formos bauda, delspinigiai, atsakomyb u pinigins prievols nevykdym prieastinis ryys yra antraeilis dalykas ir teisin reikm gyja tik tada, kai teismas sprendia klausim dl i ri atsakomybs sumainimo. Todl iiekaniam netesybas kreditoriui utenka rodyti tik pat sutartinio sipareigojimo nevykdymo arba netinkamo vykdymo fakt. Jei skolininkas pateikia abejoni dl pernelyg dideli, palyginti su nuostoliais, netesyb, pateikia toki rodym, teismas gali (bet neprivalo) atsivelgti ir prieastinio ryio aplinkybes. 26.3.3. Kalt Civilin atsakomyb atsiranda tik esant skolininko kaltei, iskyrus statym arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilin atsakomyb atsiranda be kalts.
155 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. balandio 17 d. nutartis civilinje byloje B. Leskauskas ir kt. v S. Bylinskien ir kt., Nr. 3K3614/2002, kat. 39.2.2.
187
Civilinje teisje kalt suprantama kaip asmens veiksm iorinis vertinimas pagal objektyvius elgesio standartus. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsivelgiant prievols esm bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis slygomis buvo btina (CK 6.249 str. 3 d.). Kalte pripastama tai, kad asmuo nesugebjo elgtis taip, kaip bt galima protingai i jo tiktis. I asmens tikimasi elgesio, kaip atitinkamomis aplinkybmis elgtsi rpestinga eimos galva (bonus pater familias). Asmens elgesys konkreioje situacijoje turi atitikti statymuose, kituose teiss aktuose arba teiss altiniuose esanius nurodymus ir protingumo reikalavimus. Asmuo gali bti pripaintas kaltu dl padarytos alos, jeigu nesugebjo elgtis taip, kaip jo vietoje turjo elgtis arba bt pasielgs protingas mogus. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokjimas utikrinti reikiamo atidumo, rpestingumo ir apdairumo, kuris buvo btinas konkreiomis slygomis. Turi bti atsivelgiama asmeniui tenkanios prievols pobd, reikalaujamo i jo rpestingumo laipsn ir kitas aplinkybes. Prievols pagal skolininko pareigos pobd skirstomos prievoles pasiekti tam tikr rezultat, prievoles utikrinti tam tikr apdairumo, uolumo, atidumo ir rpestingumo laipsn ir prievoles k nors garantuoti, pavyzdiui, bet kuriam asmeniui nurodyta elgtis taip, kad kitam asmeniui nepadaryt alos (CK 6.246 str. 1 d. ir 6.263 str. 1 d.). Pavyzdiui, vejo prievol pagal veimo sutart yra nugabenti krovinius arba keleivius paskirties viet. Tai prievol pasiekti tam tikr rezultat. Prievol utikrinti tam tikr atidumo, rpestingumo laipsn reikalauja, kad skolininkas vykdyt prievol jam priimtiniausiomis priemonmis, utikrindamas maksimal rpestingumo ir atidumo laipsn, taiau jis neprivalo garantuoti rezultato. Pavyzdiui, gydytojas, teikdamas medicinos paslaugas, turi elgtis rpestingai, kvalifikuotai, stengtis padaryti visa, ko i jo reikalauja teiss aktai ir profesin etika. Taiau i gydytojo nereikalaujama, kad jis utikrint arba garantuot tam tikr rezultat156.
156 Gydytojo atsakomybs nuostatos ir reikalavimai nustatant jo, kaip skolininko, kalt suformuluoti Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. lapkriio 14 d. nutartyje civilinje byloje L. M. Sandien v. Kauno Raudonojo Kryiaus ligonin, Nr. 3K31140/2001, kat. 39.6.2.12.
188
Prievol k nors garantuoti vykdoma intensyviai. Skolininkas pagal sutart arba statym turi garantuoti arba utikrinti prievols vykdym. Pavyzdiui, daikto pardavjas pagal statym garantuoja daikto kokyb ir nuosavybs teis, draudjo pareiga imokti draudimo imok esant draudiminiam vykiui ir kt. Kalts formos yra tyia arba neatsargumas. Pastarasis skirstomas paprast ir didel neatsargum. Tyia pasireikia kaip siekimas padaryti al. Neatsargumas pasireikia kaip atsargumo, atidumo, uolumo ir rpestingumo stoka. Dideliu neatsargumu laikytinas paprast, visiems suprantam elgesio taisykli nesilaikymas arba asmeniui neabejotinai inom saugaus elgesio reikalavim ignoravimas numatant alos atsiradim. Civilinei atsakomybei atsirasti kalts forma paprastai neturi reikms. Bet kalts forma reikminga sprendiant atleidimo nuo civilins atsakomybs, jos ribojimo ir kitus klausimus. Teisikai reikmingos kalts formos civilinje atsakomybje yra tyia ir didelis neatsargumas (CK 6.252 str. 1 d., 6.270 str. 1 d. ir kt.). Kai kuri asmen, kuriems yra taikomi ypatingi profesinio atidumo reikalavimai, atsakomyb lemia maiausias neatidumas, neapsiirjimas arba net klaida157. Civilinje atsakomybje skolininko kalt yra preziumuojama. Tai prieinga nei baudiamojoje teisje prezumpcija. Apskritai civilinje teisje galioja bet kurio asmens siningumo prezumpcija (CK 4.26 str.). Civilinje atsakomybje yra tvirtinta ios prezumpcijos iimtis (CK 6.248 str. 1 d. nurodoma, kad skolininko kalt preziumuojama, iskyrus statym numatytus atvejus). Taigi i iimtis yra taikoma ne bet kuriam asmeniui, o skolininkui. Tai asmuo, kuris kreditoriaus nurodytas atsakingu u al. Be to, kreditoriaus rodyta, kad is asmuo yra atliks neteistus veiksmus, susijusius su ala arba nuostoliais teisikai reikmingu prieastiniu ryiu. Skolininkas privalo rodyti, kad jis nekaltas dl padarytos alos arba nevykdytos prievols. ala arba nuostoliai gali atsirasti ne tik kaip skolininko veiksm rezultatas, taiau ir dl kreditoriaus ar nukentjusiojo kalts arba dl
Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis civilinje byloje L. Kazlauskien v. Vilniaus m. 12-jo notar biuro notar D. Jungeviien ir kt., Nr. 3K3398/1999. Bank kalts ypatumai nurodyti Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. gruodio 13 d. nutartyje civilinje byloje Bendroji mon Vileka v. AB bankas Snoras, Nr. 3K31345/2000, kat. 43 // Teism praktika. Nr. 15.
157
189
i asmen bendros su skolininku kalts. Kreditoriaus arba nukentjusiojo asmens kalt yra pagrindas sumainti civilin atsakomyb arba nuo jos visikai atleisti (CK 6.248 str. 4 d., 6.259 str., 6.282 str. 1 d.). Jeigu prievol nevykdoma arba ala atsiranda vien dl kreditoriaus ar nukentjusiojo asmens kalts, tai alos atlyginimas gali bti sumainamas arba reikalavimas atlyginti al arba nuostolius gali bti atmetamas. Jeigu ala arba nuostoliai atsirado dl kreditoriaus kalts, o skolininko kalts nra, tai pastarojo atsakomyb negalima, jei jis neatsako be kalts. Pavyzdiui, jeigu sutartis nevykdyta dl kreditoriaus kalts, o skolininko kalts nra, tai skolininkas neatsako. Jei ala yra padaryta didesnio pavojaus altiniu, kurio valdytojas atsako be kalts, tai jam gali bti taikoma civilin atsakomyb atsivelgiant nukentjusiojo kalts form. Jeigu nukentjusiojo kalt pasireik tyia arba dl didelio neatsargumo, tai yra pagrindas didesnio pavojaus altinio valdytoj atleisti nuo civilins atsakomybs. Jeigu nukentjusiojo kalt pasireikia kaip paprastas neatsargumas, tai didesnio pavojaus altinio valdytojui turi bti taikoma civilin atsakomyb. Didelis nukentjusiojo neatsargumas gali padti alai atsirasti arba jai padidti. Tai pagrindas alos atlyginimo dyd sumainti arba reikalavim atlyginti al atmesti. nukentjusio asmens kalt neatsivelgiama, jei iiekoma dl maitintojo gyvybs atmimo atsiradusi ala arba atlyginamos laidojimo ilaidos. Esant miriai kaltei palyginamos ir vertinamos kiekvienos alies kalts formos, konkrets kalti veiksmai ir kiti faktai. Atsivelgiant ali kalts santyk nustatomas atsakomybs dydis. Teism praktikoje suformuluotos kelios svarbios taisykls, susijusios su kreditoriaus ir nukentjusio asmens kalte. Nukentjusiojo kalt nra preziumuojama. J turi rodyti asmuo, kuris i aplinkyb nurodo kaip savo reikalavim arba atsikirtim pagrind158. Kreditoriaus kalt sudaranios aplinkybs turi bti nustatytos ir itirtos, nes tai gali turti reikms skolininko atsakomybs dydiui159.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2000 m. birelio 16 d. nutarimo Nr. 27 Dl statym taikymo teism praktikoje nagrinjant civilines bylas dl atlyginimo turtins alos, padarytos eismo vykio metu 20 punktas. 159 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. sausio 24 d. nutartis civilinje byloje likviduojama AB Tauro bankas v. UAB Kaiiadori agrofirma, Nr. 3K3101/2001, kat. 36.2, 32.1, 115, 95.1 // Teism praktika. Nr. 15.
158
190
statymas arba sutartis gali numatyti atvejus, kai skolininkas atsako nesant jo veiksmuose kalts (CK 6.248 str. 1 d.). Tai grieta atsakomyb. J taikant nesvarbu, ar atsakingas u al be kalts asmuo elgsi rpestingai, apdairiai ir atidiai. Netgi nustaius, kad jis laiksi vis manom rpestingumo ir atidumo reikalavim, nebt pagrindo atleisti j nuo civilins atsakomybs, nes su skolininko kalte susijusios aplinkybs nra teisikai reikmingos. Civilin atsakomyb skolininkui, atsakaniam be kalts, gali bti netaikoma tais pagrindais, kuriuos numato statymas arba sutartis. Pavyzdiui, didesnio pavojaus altinio valdytojas be kalts atsako u dl didesnio pavojaus altinio padaryt al, statinio savininkas (valdytojas) atsako u al, kuri padar grivantis statinys. J atsakomyb panaikina tik nenugalima jga, nukentjusiojo tyia arba didelis neatsargumas. Civilinei atsakomybei atsirasti reikia nustatyti atitinkamos prievols arba delikto atveju btinus atsakomybs pagrindus. Be bendrj apvelgt pagrind yra specials pagrindai, numatyti konkreiose prievolse arba deliktuose. Civilin atsakomyb gali bti taikoma, jei nra aplinkybi, kurios visikai panaikina civilin atsakomyb arba nuo jos atleidia. ie juridiniai faktai gali turti reikms civilins atsakomybs dydiui. 26.3.4. ala ir nuostoliai ala civilins teiss moksle apibdinama kaip teiss saugom asmenini ir turtini vertybi sunaikinimas arba pakenkimas neteistais veiksmais, sukls neigiam pasekmi, kurias pagal statymus galima vertinti turtine iraika. ala nesiejama su ekonomine objekto verte, ji padaroma teiss ginamoms vertybms. alos darymas reikia konkreios subjektins teiss paeidim, o taikant civilin atsakomyb alos atlyginimas visada yra turtinis. Jeigu asmens subjektini teisi paeidimas paeidia asmens turtinius arba neturtinius interesus, tai reikia nustatyti, ar yra ala kaip civilins atsakomybs pagrindas. alos (nuostoli) poymiai civilins atsakomybs prasme yra ie: 1) tai poveikis asmeninms ar/ir turtinms vertybms; 2) is poveikis padaromas neteistais veiksmais; 3) poveikio rezultatas nukentjusiajam yra neigiamas; 4) j galima vertinti turtine iraika; 5) su iais juridiniais faktais statymas sieja prievol atlyginti al. 191
ala arba nuostoliai pasireikia kaip asmens turto netekimas arba sualojimas, jo turtos ilaidos, negautos pajamos, kurias asmuo bt gavs, jeigu nebt buv neteist veiksm. Teismas gali pripainti nuostoliais atsakingo asmens i neteist veiksm gaut naud. Pinigin alos iraika yra nuostoliai. iuos alos padarymo atvejus numato statymas (CK 6.249 ir 6.250 str.)160. ala ir nuostoliai yra skirstomi vairiais pagrindais. alos (nuostoli) rys. Pagal vertybi pobd ala skirstoma al turtui, asmeniui ir neturtin al. ala turtui padaroma j sunaikinant, sugadinant, kitaip sumainant jo vert. ala asmeniui padaroma atimant jam gyvyb, sualojant jo psichin arba fizin sveikat, eminant jo garb arba orum, paeidiant mogaus darbo, ekonomines, socialines ir kitas teises. Neturtin ala padaroma asmeninms arba neturtinms vertybms ir pasireikia kaip dvasinio pobdio netektys arba nuostoliai, kurie gali bti vertinami pinigais ir kompensuojami. Juridinio asmens gali bti paeidiama dalykin reputacija. Pagal neteisto veikimo ir alos santyk skiriama tiesiogin ir netiesiogin ala (nuostoliai). Tiesiogin ala dar vadinama realija. Realioji ala atsiranda dl tiesioginio poveikio ir pasireikia turto sugadinimu arba sunaikinimu. Tiesioginiai nuotoliai yra aling pasekmi tiesiogiai nulemtos ir dl to btinos ilaidos nuostoliui paalinti (pvz., turtiniai praradimai, gydymo, prieiros, reabilitacijos ilaidos ir kt.). Netiesiogin ala (nuotoliai) yra dl neteist veiksm patiriamos ilaidos arba turto sumajimas. Ji atsiranda kaip padarytos alos papildomas rezultatas arba yra btina siekiant alos atlyginimo. Tai negautos pajamos (CK 6.249 str. 1 d.), alos prevencijos arba sumainimo, nuostoli vertinimo ir civilins atsakomybs taikymo, nuostoli iiekojimo ne teismo tvarka protingos ilaidos (CK 6.249 str. 4 d.). Negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tiktinos gauti sumos, kurias gauti sutrukd neteisti skolininko veiksmai. Jie atsiranda dl alos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba dl pareigos nedelsiant atlyginti padaryt al nevykdymo. Ar patirti nuostoliai gali bti vertinami kaip negautos pa160 Teismai, remdamiesi nurodytais kriterijais, nuostoliais pripasta ir kitus teisi paeidimo atvejus. Pavyzdiui, daiktins keitimo teiss praradimas teismo yra pripaintas asmens nuostoliais. r.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. birelio 13 d. nutartis civilinje byloje A. Skuas v. G. Pakeryt, Nr. 3K7645, kat. 39.2.3.
192
jamos, turi bti sprendiama pagal iuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti i anksto; 2) ar pagrstai tiktasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar jos negautos dl neteist skolininko veiksm. Pavyzdiui, dl fizinio asmens sualojimo gali bti netenkama pajam pagal darbo sutart arba verslo sandorius, o dl jo ties gali bti netenkama ilaikymo. Bet negautos pajamos negali bti tapatinamos su mons pelnu161. Nuostoliai pagal galimyb tiksliai juos apskaiiuoti skirstomi bendruosius ir specialiuosius. Bendrieji nuostoliai yra tie, kurie priteisiami u al, kai jos dydio nemanoma tiksliai apskaiiuoti pinigais (CK 6.249 str. 1 d.). Jeigu neigiamas poveikis padaromas asmeninms neturtinms vertybms, u kurias statymas numato civilin atsakomyb, tai nuostoli dydis objektyviai negali bti patvirtintas rodinjimo priemonmis. Bendrj nuostoli dydis nerodinjamas. Iekovas turi rodyti alos poymius ir bendriesiems nuostoliams nustatyti reikalingus kriterijus, j kiek, pobd ir svarb. Jei rodomi alos poymiai, preziumuojama, jog padaryti bendrieji nuostoliai. J dyd nustato teismas pagal statyme esanius kriterijus vadovaudamasis tuo, kiek jie konkreioje byloje rodyti (CK 6.250 str. 2 d.). Specialiaisiais nuostoliais laikomi tokie nuostoliai, kai alos dyd galima tiksliai apskaiiuoti pinigais ir rodyti. Iekovas turi rodyti specialij nuotoli dyd, pavyzdiui, sunaikinto turto vert, turtui pataisyti reikiam sum, gydymo, slaugymo ilaidas ir kt. Atlyginus nuostolius atkuriama iki paeidimo buvusi nukentjusiojo turtin padtis, o ne atlyginami prarasto turto sigijimo katai162.
26.4. Neturtins alos atlyginimas

Neturtin ala savarankika civilins atsakomybs ris. Atskiruose statymuose (pvz., Konstitucijos 30 str., 2000 m. rugpjio 29 d. Visuomens informavimo statyme ir kt.) vartojama svoka moralin
r., pavyzdiui: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. lapkriio 4 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K31274/2002 L. Gukonien ir kt. v UAB Promosportas ir kt., kat. 39.6.2.12. 162 r.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 1999 m. birelio 23 d. nutartis R. Bartuseviius v. A. Binka byloje, Nr. 3K3344/1999, kat. 43.
161
193
ala. CK 6.250 straipsnis numato neturtins alos atlyginim. Taigi iuo metu galiojaniuose statymuose yra vartojamos dvi svokos moralin ala bei neturtin ala. Be turtins ir neturtins alos sampratos, dar pasitaiko ir asmenins alos svoka, kuri vartojama paymint, kad ala yra padaryta asmeniui jo gyvybei, sveikatai, dvasinei bsenai. Pastarojo meto teisinje literatroje nurodoma, kad svoka neturtin ala yra tikslesn ir priimtinesn nei svoka moralin ala, nes vis pirma moral yra filosofin kategorija, reikianti visum pair tai, kas gera ir bloga, teisinga ir neteisinga, dora ir nedora. Todl ala negali bti padaroma moralei, kaip ir negali bti padaroma teisei. Antra, civilin atsakomyb u al atsiranda tik kai ala yra individuali. Teis saugo ir gina konkreius objektus, o ne apskritai moralines vertybes. Treia, teis taip pat gina ir saugo objektus, kuri atvilgiu moral gali bti indiferentika arba kuriems morals kategorija apskritai nevartotina. Pavyzdiui, teis gina firmos vard, kur paeidus gali pablogti geras mons vaizdis (reputacija). Taigi svoka neturtin ala yra tikslesn jau vien dl to, kad neturtin ala gali bti padaroma ne tik fiziniam, bet ir juridiniam asmeniui, kurio atvilgiu moralins alos svoka nevartotina. Ketvirta, neturtin ala atsiranda ne tik paeidus asmenines neturtines vertybes, bet ir padarius turtin al, pavyzdiui, sunaikinus mogaus turt padaroma ne tik turtin ala, bet nukentjusysis patiria didesn arba maesn dvasin traum163. Neturtin ala laikytina savarankiku teisi gynimo bdu ir yra atlyginama nepaisant to, ar turtin ala atsirado, ar ne, jos slygas (prieikum teisei, kalb, prieastin ry ir al) taip pat reikia rodyti. Paprastai neturtins alos aikinimas yra teiss doktrinos bei teism praktikos ivad rezultatas, t. y. per teism praktik i svoka atskleidiama, detalizuojama. 2000 m, primus CK, Lietuva tapo viena i nedaugelio valstybi, kurios statymuose pateikiama neturtins alos samprata. Tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai igyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrtimas, emocin depresija, paeminimas, reputacijos pablogjimas, bendravimo galimybi sumajimas ir kt. (CK 250 str. 1 d.). Taigi statymo leidjas nepateikia baigtinio srao neturtins alos pasireikimo atveju palikdamas teis teismui vertinti konkreias aplinkybes.
163 Mikelnien D., Mikelnas V. Neturtins alos kompensavimas // Justitia. 1998. Nr. 2, p. 34.
194
Kadangi Lietuva priklauso prie t valstybi, kuriose neturtin ala atlyginama tik statym nustatytais atvejais, todl ji negali kilti i sutarties164. Nra visikai vienodos nuomons dl neturtins alos atlyginimo prigimties, t. y. dl objekt, u kuri paeidim gali bti reikalaujama neturtins alos, specifikos, j turtins verts neturjimo, nra bendros nuomons, koki tiksl siekiama neturtins alos atlyginimu. Ar civilins teiss kompensacin funkcija ilieka ir atlyginant neturtin al, ar neturtins alos atlyginimu siekiama ir kit tiksl? Neturtins alos atlyginimo galimyb numat jau pirmieji inomi teiss altiniai165. I romn teiss atjs principas, pasireiks actio injuriarium aestimatoria, Vakar Europoje iliko iki XIX a. pradios. iuo iekiniu nukentjusysis galjo reikalauti atlyginti al pinigais, kuri konkrei sum nustatyti privaljo teisjas, vertins visas bylos aplinkybes. Ilgainiui baudiamoji ir civilin teis buvo atribotos. Pripainus bausms, kaip baudiamosios sankcijos, ir nuostoli atlyginimo, kaip civilins atsakomybs formos, skirtum atsirado kita problema btinyb atriboti turtin ir neturtin al166. Kol atsakomyb u padaryt neturtin al pasireik baudos taikymu, tol neturtins alos dydio klausimas nebuvo aktualus. U tam tikrus atvejus buvo numatytos fiksuoto dydio baudos, dar vliau buvo numatyta galimyb nukentjusiajam prayti atlyginti al, kurios konkret dyd pinigais nustato teisjai. Tokios nuostatos XIX a. buvo tvirtintos Austrijos, Olandijos ir kit valstybi CK. Bet buvo ir neturtins alos atlyginimo pinigais prieinink. Pavyzdiui, vienas i ymi Rusijos civilist G. ereneviius, kritikuodamas Rusijos statym svado I dalies 670 straipsn, numatant nuostoli atlyginim, nurod esant i norm amorali167. Vliau nei164 Tokios pat nuostatos yra ir Vokietijos CK 253 str.; veicarijos prievoli kodekso 47, 49 str. reglamentuota, kad neturtin ala atlyginama sveikatos sualojimo ir gyvybs atmimo atveju, taip pat asmenini neturtini teisi paeidimo atvejais. Pagal Austrijos CK 1325 str. sualotas fizinis asmuo, atsivelgdamas tam tikras aplinkybes, gali reikalauti pinigins kompensacijos u patirt skausm ir kanias. 165 Pavyzdiui, Dvylikos lenteli statymai numat mirties bausm u meiikik ir eidiani dain krim ir atlikim, o u kno sualojim, be taliono principo, turjo bti taikomos ir pinigins baudos. iuo atveju pinigin bauda atliko dvejop funkcij ir nubausti al padarius asmen, ir kompensuoti padaryt al. 166 Mikelnien D., Mikelnas V. Neturtins alos kompensavimas // Justitia. 1998. Nr. 2, p. 5. 167
. . . , 1995,
c. 392.
195
giamas poiris neturtins alos atlyginim sitvirtino tarybinje teisje. Todl nieko keisto, kad iki iol atskir valstybi teisje, teiss doktrinoje ir teism praktikoje, taikant neturtins alos atlyginim, paymimi ir kompensacinis, ir baudinis tikslai. Ir vis dlto daugeliu atvej, nors teiss doktrinoje ir pasitaiko nuomoni, kad neturtins alos atlyginimu siekiama ir nubausti paeidj, taiau teism praktikoje tokia nuomon atmetama susitelkiant ties pagrindiniu kompensavimo ir atlyginimo tikslu168. Neturtin ala statym numatytais atvejais turi bti atlyginama tokio dydio, kad kiek manoma teisingiau bt atlyginta nukentjusiajam. Taip pat daug dmesio kreipiama paeidjo neteist veiksm motyvacij. Apskritai pokario Lietuvoje pirm kart neturtins (vadinamos moraline) alos atlyginimas buvo numatytas 1990 m. Spaudos ir kit masini informavimo priemoni statyme, kur primus 1964 m. CK buvo papildytas 71 straipsniu, o 1992 m., primus Konstitucij, teis neturtins alos atlyginim tapo konstitucin (30 str. 2 d. numato ir moralins alos atlyginim). Vliau moralins alos atlyginimas buvo tvirtintas ir 1964 m. CK 486 straipsnyje, numataniame alos, padarytos neteistais kvotos, parengtinio tardymo, prokuratros ir teismo veiksmais, u autoriaus teisi paeidim (539 str.), 1994 m. Vartotoj teisi gynimo statyme, 1994 m. Sveikatos apsaugos statyme. 1964 m. CK 485 straipsnyje buvo tvirtintas nuo 300 iki 5000 lit moralins alos atlyginimas, numatytas dl alos, padarytos fiziniam asmeniui neteistais valstybs ar savivaldos institucij veiksmais. Pagal neturtins alos apibdinim 2000 m. CK 6.250 straipsnyje neturtins alos dyd pinigais vertina teismas, ji negali bti nustatyta ali susitarimu. Nustatydamas neturtins alos dyd teismas atsivelgia : 1) alos pasekmes; 2) al padariusio asmens kalt; 3) al padariusio asmens turtin padt; 4) ar padaryta turtin ala, padarytos turtins alos dyd; 5) kitas turinias reikms bylai aplinkybes; 6) siningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterij, kuriuos reikia atsivelgti nustatant neturtins alos dyd, sraas nra baigtinis. Kitos reikms bylai turinios
V. Mizaras nurodo, kad neturtins alos atlyginimu siekiama dviej tiksl: kompensuoti patirt neturtin al ir atlyginti skriaud. r.: V. Mizaras. Autori teiss: civiliniai gyvenimo bdai. Vilnius: Justitia, 2003, p. 128.
168
196
aplinkybs yra nustatomos kit statym (pvz., 2002 m. alos, atsiradusios dl valdios institucij neteist veiksm, atlyginimo statymas) ar pripaintos teismo169.
26.5. alos dydio nustatymas

ala apskaiiuojama pagal kainas, galiojanias teismo sprendimo primimo dien, jeigu statymai arba prievols esm nereikalauja taikyti kain, buvusi alos padarymo ar iekinio pareikimo dien. Pavyzdiui, alos atlyginimo dydis dl transporto priemons sunaikinimo nustatomas pagal sunaikintos transporto priemons rinkos vert alos padarymo metu170. Padaryta ala arba nuostoliai turi bti visikai atlyginti. Tai visiko nuostoli atlyginimo principas. Jis reikia, kad turi bti atlyginta ala, tiesiogins ir netiesiogins ilaidos, negautos pajamos (CK 6.251 str. 1 d.). Visiko nuostoli atlyginimo principas turi iimi. Jis turi bti derinamas su nuostoli sumainimo doktrina. Ji sako, kad nukentjusysis privalo kiek manydamas stengtis, kad ivengt nuotoli arba neleist jiems padidti. Pavyzdiui, teismas gali sumainti nuostoli (negaut pajam) sum, jeigu nustato, kad kreditorius nesim vis priemoni transporto priemon suremontuoti nedelsiant ir taip prisidjo prie nuostoli (negaut pajam) padidjimo171. alos atlyginimo dydis nustatomas atsivelgiant : 1) ali susitarimus dl civilins atsakomybs apribojimo (CK 6.252 str.); 2) civilins atsakomybs netaikym i dalies arba visik atleidim nuo civilins atsakomybs (CK 6.253 str.); 3) kreditoriaus kalt (CK 6.259 str.); 4) nukentjusiojo kalt (CK 6.282 str. 1 d.); 5) al padariusiojo asmens turtin padt (CK 6.282 str. 3 d.)
169 r., pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutart Nr. 3K3371 N. ungailien v SP UAB Vilniaus troleibusai ir ADB Preventa, kat. 39.2.4; 39.6.2.2. 170 Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2000 m. birelio 16 d. nutarimo Nr. 27 Dl statym taikymo teism praktikoje nagrinjant civilines bylas dl atlyginimo turtins alos, padarytos eismo vykio metu 17 punktas. 171 Ten pat, 19 punktas.
197
26.6. Civilins atsakomybs netaikymo ir atleidimo nuo civilins atsakomybs pagrindai

alos padarymas ne visada reikia, kad gali bti taikoma civilin atsakomyb. Ar civilin atsakomyb bus taikoma konkreiu alos padarymo atveju, priklauso ne tik nuo to, ar bus nustatytos civilins atsakomybs slygos (pagrindai). Net ir nustaius reikiamus civilins atsakomybs pagrindus btina patikrinti, ar nra fakt, dl kuri skolininko civilin atsakomyb negalima. Faktinio pobdio aplinkybs, su kuriomis statymas sieja civilins atsakomybs netaikym ar atleidim nuo jos visikai arba i dalies, yra civilins atsakomybs netaikymo arba atleidimo nuo civilins atsakomybs pagrindai. Civilin atsakomyb pagal CK 6.253 straipsn netaikoma, taip pat asmuo visikai arba i dalies gali bti atleidiamas nuo civilins atsakomybs dl nenugalimos jgos, valstybs veiksm, treiojo asmens veiksm, nukentjusiojo asmens veiksm, btinojo reikalingumo, btinosios ginties, savigynos. Be to, civilins atsakomybs netaikymo arba atleidimo nuo civilins atsakomybs papildomus pagrindus gali numatyti specialios normos, atskiri statymai arba ali susitarimai (pvz., CK 6.298 str. yra numatyti specials gamintojo atleidimo nuo civilins atsakomybs u al, padaryt netinkamos kokybs produkcija, atvejai). Sutartyse numatyti atleidimo nuo civilins atsakomybs pagrindai turi bti teisti, nepaeisti imperatyvi statymo nuostat, atitikti siningumo reikalavimus. Negalioja susitarimas, kad civilin atsakomyb netaikoma arba jos dydis ribojamas, kai ala padaryta tyia arba dl didelio neatsargumo. alims neleidiama numatyti atleidimo jokiu pagrindu nuo civilins atsakomybs dl visos arba dalies alos, padarytos sveikatai, dl gyvybs atmimo arba neturtins alos. 26.6.1. Nenugalima jga Nenugalima jga (force majeure) apibdinama kaip neivengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepaalinamos aplinkybs, kurios nebuvo ir negaljo bti numatytos (CK 6.212 str. 1 d.). Jei skolininkas rodo, kad sutartis nevykdyta dl aplinkybi, kuri jis negaljo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negaljo 198
ukirsti kelio ioms aplinkybms ir j pasekmms atsirasti, tai jis nuo atsakomybs atleidiamas. Nenugalimos jgos poymiai yra ie: 1) nenumatomumas. Jis reikia, kad aplinkyb nebuvo numatyta ir protingai negaljo bti skolininko numatyta i anksto; 2) neivengiamumas. Jis reikia, kad vykio atsiradimas buvo objektyvus, jo ir jo pasekmi paalinimas nepriklaus nuo skolininko valios. Nenugalima jga siaurja prasme suprantama kaip vykis, nepriklausantis nuo mogaus valios (atsitikimas). I pradi j suprantant siaurja prasme nenugalimos jgos aplinkybmis buvo laikomos stichins jgos (potvyniai, gaisrai, ems drebjimai ir pan.). iuo metu teiss teorijoje nenugalima jga yra suprantama ir plaija prasme kaip aplinkyb, susijusi ne tik su gamtos, bet ir su socialiniais reikiniais (karai, masiniai neramumai, riaus, netgi smurtiniai nusikaltimai, kuriems neprotinga prieintis ir kt.). Nenugalimos jgos aplinkybi ipltimas yra esminis instituto pokytis. Jis padarytas traktuojant tuos paius anksiau nurodytus nenugalimos jgos poymius. Aplinkybs privalo bti ypatingo pobdio, nepaalinamos skolininko jgomis ir pasireikti kaip iorinis poveikis. Nenugalima jga nepripastama tai, kad rinkoje nra reikiam preki, kad sutarties alis neturi reikiam finansini itekli arba skolininko kontrahentai paeidia savo prievoles (CK 6.212 str. 1 d.). Nenugalima jga yra pagrindas netaikyti ir sutartins, ir deliktins atsakomybs. Negaljimas vykdyti prievol reikia jos pabaig. Jei kreditorius toliau reikia iekin dl alos atlyginimo, skolininkas gali gintis motyvuodamas nenugalima jga. 26.6.2. Valstybs veiksmai Valstybs veiksmai tai privalomi vykdyti ir nenumatyti valstybs institucij veiksmai arba aktai, dl kuri vykdyti prievol nemanoma ir kuri alys neturi teiss ginyti (CK 6.253 str. 3 d.). Valstybs institucij arba j pareign veiksmai gali bti vertinami kaip civilin atsakomyb alinanti aplinkyb, jeigu jie negaljo bti skolininko numatyti sudarant sutart ir galioja vis prievols vykdymo laik. Kitu atveju valstybs institucij aktai neturt bti pripainti atsakomybs netaikymo pagrindu. Dl valstybs veiksm vykdyti prievol bt nemanoma, pavyzdiui, jei bt udraustas tam tikr preki eksportas arba importas. Bet jeigu valstybs veiksmus sudaryt institucijos aktas, kuris gali bti skundia199
mas, skolininkas nuo atsakomybs neturt bti atleidiamas. Pavyzdiui, jei asmuo neginijo valstybs institucijos priimto akto, nors galjo tai daryti teismo arba administracine tvarka, jis negali bti atleidiamas nuo civilins atsakomybs. 26.6.3. Treiojo asmens veikla Treiojo asmens veikla tai asmens, u kur nei skolininkas, nei kreditorius neatsako, veiksmai, dl kuri atsirado nuostoli (CK 6.253 str. 4 d.). Treiasis asmuo turi bti su kreditoriumi ir skolininku teisikai ir faktikai nesusijs. Paaliniu asmeniu negali bti skolininko arba kreditoriaus atstovai, prievolei vykdyti pasitelkti asmenys arba asmenys, veik pagal kreditoriaus arba skolininko nurodym. Pagal statym u tokius treiuosius asmenis atsako skolininkas arba kreditorius (CK 6.258, 6.264 ir kt. str.). Teisikai reikmingi yra treiojo asmens veiksmai, pasireikiantys veiksmais ar neveikimu. Dl to turi atsirasti nuostoli. Nustaius tokio pobdio treiojo asmens veiksmus, susijusius teisikai reikmingais prieastiniais ryiais su nuostoliais, paneigiamas civilins atsakomybs taikymas skolininkui, prievols vykdymas tampa negalimas dl aplinkybi, kurios nuo ali nepriklauso. 26.6.4. Nukentjusio asmens veiksmai Nukentjusio asmens veiksmai tai veiksmai, dl kuri kaltas pats nukentjusysis ir dl kuri jam atsirado arba padidjo nuostoliai (CK 6.253 str. 5 d.). Nukentjusio asmens veiksmai, kaip pagrindas netaikyti arba visikai ar i dalies atleisti nuo civilins atsakomybs, yra dvejopo pobdio: 1) nukentjusio sutikimas; 2) nukentjusio rizikos prisimimas. Nukentjusio sutikimas yra nukentjusio asmens veiksmai, kuriais jis aikiai ireikia savo siekim patirti alos. Nukentjusio sutikimas patirti alos nra pagrindas protingam asmeniui daryti kitam al. Dl padarytos tokiomis aplinkybmis alos civilin atsakomyb gali bti i dalies arba visikai netaikoma. Sutikimas turi bti aikus ir galiojantis, duotas veiksnaus asmens. Asmens sutikimas ir alos padarymas neturi prietarauti imperatyvioms teiss normoms, vieajai tvarkai, gerai moralei, siningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. 200
Rizikos prisimimas suprantamas kaip realaus alos atsiradimo pavojaus vertinimas ir apsisprendimas laisva valia elgtis savo pasirinktu bdu, numatant alos atsiradimo galimyb, bet neatsisakant savo ketinim. Asmuo neparodo, jog siekia alos, taiau suvokia elgesio arba padties pavojingum. Turi bti vertinta, ar pavojus buvo i anksto numatomas, ar jis galjo bti realiai suvoktas ir vertintas, ar asmuo laisvai pasirinko tolesn elges, kuris jam buvo alingas. Pavyzdiui, negali bti vertinamas kaip rizikos prisimimas darbuotojo sutikimas dirbti kenksmingomis darbo slygomis arba pavojingoje aplinkoje. Darbo sutarties ali padtis nra lygiavert. Pirma, darbuotojas yra priverstas rinktis darb kenksmingomis sveikatai slygomis, nordamas gauti l pragyventi. Antra vertus, sudaryti saugias darbo slygas yra darbdavio pareiga. 26.6.5. Btinasis reikalingumas Btinasis reikalingumas yra civilins atsakomybs netaikymo arba atleidimo nuo civilins atsakomybs aplinkyb, kai asmuo priverstinai atlieka alos veiksmus siekdamas ivengti didesns alos atsiradimo al patyrusiam arba kitam asmeniui. alos darymas atitinka btinojo reikalingumo situacij, jeigu yra ios slygos: 1) pavojaus realumas; 2) pavojaus neivengiamumas; 3) daromos alos ekvivalentikumas gresianiai alai. Pavojus pasireikia kaip grsm asmeniui, jo turtui arba teisms, kitam asmeniui arba jo teisms, valstybs arba visuomens interesams. Pavojaus realumas yra daroma asmeniui ar jo turtui ala, jo teisi paeidimas arba neivengiamai gresianti atsirasti ala. Realum patvirtina esantis pavojaus altinis. altinio prigimtis arba pobdis reikms neturi. Tai gali bti gamtos jgos, gyvnai, mogaus veiksmai, kiti veiksniai. Pavojus yra neivengiamas, jei asmuo neturi kitos alternatyvos, o tik daryti al ir taip ivengti dar didesns alos. Jeigu ala nebt daroma, tai dl neveikimo atsirast dar didesn ala. Sakykime, gelbstint turt reikia sugadinti jo dal arba gadinti kit turt, ilaisvinant asmen reikia supjaustyti renginius ir pan. Kad tokiomis aplinkybmis daroma ala atitikt btinj reikalingum, ji turi bti ne didesn u t, kurios siekiama ivengti. Btinojo reikalingumo situacijoje padaryta ala yra vertinama kaip padaryta teistais veiksmais. Teismas, atsivelgdamas bylos aplinkybes 201
bei siningumo ir teisingumo kriterijus, gali pareigoti atlyginti al asmens, kurio interesais veik al padars asmuo. Nuo btinosios ginties skiriasi tuo, kad siekiama ivengti alos padarant al treiajam asmeniui, bet ne upuolikui. 26.6.6. Btinoji gintis Btinoji gintis tai veiksmai, kuriais siekiama ginti save arba kit asmen, nuosavyb, bsto nelieiamyb, kitas teises, valstybs arba visuomens interesus nuo pradto arba tiesiogiai gresianio neteisto pavojingo ksinimosi, jeigu jais nebuvo perengtos btinosios ginties ribos. Ar yra btinosios ginties situacija, ar nevirytos jos ribos, sprendiama pagal iuos poymius: 1) ar upuolimu arba ksinimusi siekiama paeisti svarbius interesus; 2) ar upuolimas arba ksinimasis yra realus ar neivengiamas; 3) ar upuolimas arba ksinimasis yra neteistas; 4) ar gynyba ekvivalentika ksinimuisi pagal bd, tiksl, priemones, intensyvum, vykdymo aplinkybes. alos padarymas dl btinosios ginties pateisinamas, jei siekiama ginti svarbius interesus besiginantj arba kit fizin asmen, nuosavyb, bsto nelieiamyb, kitas teises (pvz., laisv, sveikat, garb, orum, privatum), valstybs arba visuomens interesus. Upuolimas arba ksinimasis turi bti realus, jau gali bti pradtas vykdyti arba matytsi jo neivengiamumas. ie veiksmai turi bti neteisti, prieinimasis teistiems veiksmams negali bti pripaintas btinja gintimi. Ar btinosios ginties ribos nebuvo virytos, sprendiama pagal upuolimo laik, viet ir aplinkybes, upuolik skaii ir pajgum, naudojamas priemones, j veikimo aplinkybes, veiksm intensyvum ir kt., taip pat besiginanio asmens galimybes atremti upuolim. Btinoji gintis panai btinj reikalingum. ios teisins situacijos skiriasi keliais aspektais. Btinojo reikalingumo atveju vienintelis elgesio bdas ivengti didels alos yra ekvivalentikos alos padarymas. Btinosios ginties atveju besiginantysis gali ir kitaip elgtis, ne tik daryti al upuolikui, pavyzdiui, jis gali bgti. Taiau jam leidiama daryti upuolikui al nevirijant btinosios ginties rib. Btinasis reikalingumas gali atsirasti kaip asmens teist arba neteist veiksm pasekm. Tuo tarpu btinoji gintis susidaro tik dl neteist veiksm. Btinojo reikalingumo atveju daryti al reikia dl jau susiklosiusi aplinkybi. Jeigu tai susij su neteistais veiksmais, tai jie jau gali bti 202
vykdyti, pavyzdiui, dl padegimo kils gaisras ir j gesinant daroma ala kitam turtui, t. y. gelbstint turt dalis jo sunaikinama. Tuo tarpu btinosios ginties atveju siekiama atremti neteist ksinimsi, pavyzdiui, sualojamas turt vagiantis asmuo. statymai nepateikia aiki, visais atvejais taikytin kriterij, kuriais bt galima nustatyti btinosios ginties buvim ar nebuvim. Kiekvienu konkreiu atveju tai sprendia teismas. 26.6.7. Savigyna Savigyna yra savarankikas atleidimo nuo civilins atsakomybs pagrindas. Nuo btinosios ginties ji skiriasi tuo, kad ginties atveju yra apsiginama nuo ksinimosi arba pavojaus, taiau asmuo nesiekia gyvendinti savo teiss. Savigynos atveju asmuo tam tikromis slygomis pats priverstinai gyvendina savo teis. Ji apibdinama kaip asmens veiksmai, kuriais jis teistai priverstinai gyvendina savo teis, kai nemanoma laiku gauti kompetenting valstybs institucij pagalbos, o nesimus savigynos priemoni teiss gyvendinimas tapt negalimas arba i esms pasunkt. Tai teisti prievartinio pobdio asmens veiksmai, kuriais siekiama gyvendinti teis. J atlikimo slygos yra: 1) nemanoma laiku gauti valstybs institucij pagalbos; 2) nesimus priemoni teiss gyvendinimas tapt negalimas arba i esms pasunkt. Panaudoti savigyn leidiama tik CK numatytais atvejais. Savigynos bdai ir priemons turi atitikti teiss paeidimo pobd ir neperengti savigynos rib. Naudojant savigyn btina gerbti mogaus teises ir laisves bei laikytis statym reikalavim. CK numato daikto sulaikym kaip savigynos priemon.
1. Kas yra civilin atsakomyb? 2. Kuo skiriasi civilin atsakomyb nuo baudiamosios? 3. Kokios yra atsakomybs rys? 4. Kokie yra sutartins ir deliktins atsakomybs panaumai? 5. Kokie yra sutartins ir deliktins atsakomybs skirtumai? 6. Kokios yra civilins atsakomybs slygos? 203
7. Kas yra laikoma visiku sutarties nevykdymu? 8. Kas yra laikoma netinkamu sutarties vykdymu? 9. Kas yra vadinama tiesioginiu prieastiniu ryiu? 10. Kas yra vadinama netiesioginiu prieastiniu ryiu? 11. Kaip civilinje teisje suprantama kalt? 12. Ar galima atsakomyb be kalts? 13. Kaip civilinje atsakomybje pasireikia bonus pater familias etalono taikymas? 14. Kokia kalts form reikm civilinje atsakomybje? 15. Ar preziumuojama nukentjusiojo kalt? 16. Kokie yra alos poymiai? 17. Kas sudaro nuostolius? 18. Kaip yra skirstoma ala (nuostoliai)? 19. Kas yra neturtin ala? 20. Kada atlyginama neturtin ala? 21. kokias aplinkybes teismas turi atsivelgti nustatydamas neturtins alos dyd? 22. Kokie yra civilins atsakomybs netaikymo ir atleidimo nuo civilins atsakomybs pagrindai?
204
27 skirsnis. SUTARTIN ATSAKOMYB

27.1. Sutartins atsakomybs formos
Civilins teiss moksle yra nurodomos vairios sutartins atsakomybs formos. Be tradicini nuostoli atlyginimo ir netesyb, kai kurie autoriai iskiria rankpinigi praradim, specialias atsakomybs ris atskirose prievolse. Pavyzdiui, jei preks isiuniamos iki sumokjimo u jas, pardavjas gali pareikalauti akredityvins atsiskaitymo formos. Akredityvo atidarymas gana brangus ir negarantuoja tinkamos preki kokybs, todl kai kurie autoriai priskiria tok atsiskaitymo bd net prie sankcij pirkjui, nes pirkjas netenka teiss reikalauti ikrauti prekes be neataukiamo akredityvo atidarymo. CK 6.258 straipsnis iskiria dvi sutartins atsakomybs ris nuostoli atlyginim ir netesybas172. 27.1.1. Nuostoli atlyginimas Nuostoli atlyginimas yra ypatinga sutartins atsakomybs ris, nes j galima taikyti bet kuriuo atveju, iskyrus retus atvejus, kurie gali bti numatyti statyme arba sutartyje. Todl nuostoli atlyginimas universali (bendra) civilins atsakomybs ris, taikoma esant bet kuriems prievoli paeidimams. Svoka nuostoliai, vartojama civilinje teisje, skiriasi nuo tapai svok, vartojam ekonomikos moksle ir realioje kinje praktikoje, nes nuostoliai, suvokiami kaip ekonomin kategorija, nebtinai yra
Ankstesnio laikmeio teisinje literatroje sutartin atsakomyb gali bti skirstoma : 1) nuostoli atlyginim; 2) netesybas (bauda, delspinigiai); 3) konfiskacinio pobdio priemones (neatlygintinis nekikai laikomo turto pamimas ir kt.); 4) kitas netipikos atsakomybs ris (pareigojimas alies, be pagrindo naudojusios svetimus pinigus, sumokti kitai aliai palkanas u naudojimosi laik ir kt.). Bet konfiskavimas negali bti laikomas nei civilini teisi gynimo bdu, nei civilins atsakomybs forma, nes tokios priemons nebdingos civilinei atsakomybei, o turto pamimas numatytas tik atlygintinai, pavyzdiui, CK 4.47 ir 4.66 str.
172
205
neteist veiksm padarinys, tuo tarpu juridine prasme nuostoliai yra neteistais veiksmais sukeltos neigiamos pasekms nukentjusiojo turtinei sriiai. Svok nuostoliai skiriasi nuo svokos ala, nes pastaroji vartojama esant deliktinei atsakomybei. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad sutartin atsakomybs atveju alis turi teis reikalauti nuostoli atlyginimo arba netesyb. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktins civilins atsakomybs atveju atsiranda turtin prievol dl alos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iskyrus atvejus, kai statymai nustato, kad deliktin atsakomyb atsiranda ir dl alos, susijusios su sutartiniais santykiais. Kadangi CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pinigin alos iraika yra nuostoliai, tai svoka nuostoliai gali bti vartojama tiek paymint sutartins atsakomybs formos skirtum nuo deliktins, tiek ir kaip svoka, kuria vardijamas alos atlyginimas pinigine iraika. Nuostoli atlyginimui bdinga tai, kad prievol paeids asmuo sumoka pinigus arba perduoda kreditoriui kok nors turt. Todl nuostoli atlyginimas visada yra turtinio pobdio. Tradicikai civilinei teisei bdingas visiko nuostoli atlyginimo principas. is principas tvirtintas ir CK 6.251 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad nuostoliai turi bti atlyginti visikai, iskyrus atvejus, kai statymai arba sutartis nustato ribot atsakomyb. Bet CK 6.251 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad atsivelgdamas civilins atsakomybs prigimt, ali turtin padt, j tarpusavio santykius teismas gali sumainti nuostoli atlyginimo dyd, jeigu dl visiko nuostoli atlyginimo atsirast nepriimtin ir sunki pasekmi. Taiau sumaintas nuostoli atlyginimas negali bti maesnis u draudimo sum, kuriai skolininko civilin atsakomyb buvo arba turjo bti privalomai apdrausta. Atsakomyb nuostoli atlyginimo forma atsiranda tada, kai asmuo, patyr nuostoli dl civilinio teisinio santykio paeidimo, t. y. patyr neigiam pasekmi savo turtinje srityje. ie nuostoliai gali susidti i dviej dali. Pirmj dal sudaro reals nuostoliai, kurie yra realaus turto sumajimas arba praradimas. Tokiems nuostoliams priklauso ilaidos, kurias turjo al patyrs asmuo atkurdamas savo paeist teis, prarast arba sugadint turt. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje i nuostoli dalis vardijama kaip tiesioginiai nuostoliai. Kit nuostoli dal sudaro negauta nauda (negautos pajamos), apimanti negautas pajamas, kurias asmuo bt gavs, jei nebt neteist veiksm. Tiesiogini nuostoli ir negaut pajam dyd turi rodyti nuostolius patyrs asmuo. Bet jeigu 206
alis nuostoli dydio negali rodyti tiksliai, j dyd nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Be to, be tiesioginio nuostolio ir negaut pajam, nuostolius taip pat skaiiuojamos: 1) protingos ilaidos, panaudotos alos prevencijai arba jos sumainimui; 2) protingos ilaidos, susijusios su civilins atsakomybs ir alos vertinimu; 3) protingos ilaidos, susijusios su nuostoli neteisminiu iiekojimu (CK 6.249 str. 4 p.). Be to, jeigu alis nutrauk sutart dl to, kad kita alis j paeid, ir per proting termin sudar nutraukt sutart pakeiiani sutart, ji turi teis reikalauti i sutart paeidusios alies kain skirtumo bei kit vliau atsiradusi nuostoli atlyginimo (CK 6.258 str. 5 d.)173. Nuostoli atlyginimo dydis yra susijs su tuo, kokios kainos imamos kaip pagrindas. Antai infliacijos procesuose danai nuostoli dydis labai skiriasi dl skirting kain, esam sutarties sudarymo dien bei prievols vykdymo termino dien. Dl to skolininkas gali atsidurti daug palankesnje padtyje nei kreditorius arba, atvirkiai, kreditorius galt nepagrstai praturtti skolininko sskaita, o tai prietarauja kompensaciniam civilins atsakomybs pobdiui. Todl CK 6.249 straipsnio 5 dalis nurodo nuostoli apskaiiavimo taisykles: ala apskaiiuojama pagal kainas, esamas teismo sprendimo primimo dien, jei statymas arba prievols nereikalauja taikyti kain, buvusi alos padarymo ar iekinio pareikimo dien. Ypatingas dmesys atkreiptinas ikisutartinius nuostolius, kai priteisiami nuostoliai ne u sutartins prievols paeidim, o u netinkam arba nesining alies elges sudarant sutart, t. y. pagal deliktins atsakomybs principus174. CK yra tvirtintas ir minimali nuostoli institutas, kuris naudojamas tada, kai kreditorius yra i esms teisus, bet negali rodyti savo reali nuostoli. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleids pinigins prievols vykdymo termin skolininkas privalo mokti u termino praleidim sutari arba statymo numatytas palkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. statymo numatytas palkanas nustato CK
Dl CK 6.258 str. 5 d. taikymo slyg r.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. gruodio 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K31177/2003, V Valstybs turto fondas v UAB Banduiai, kat. 39.2.3. 174 r., pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. gruodio 12 d. nutart Nr. 3K71156/2002, . Semenejeva v 553 GNSB, kat. 31.4.
173
207
6.210 straipsnis, numatantis penki proc. dydio metines palkanas, o jei sutarties alys yra verslininkai arba privats juridiniai asmenys ei proc. metins palkanos nuo sumos, kuri sumokti praleistas terminas, jeigu statymai arba sutartis nenumato ko kita. 27.1.2. Netesyb iiekojimas (sumokjimas) Netesybos yra dvejopo pobdio: tai vienas i prievoli utikrinimo bd, kurio esm statymu arba sutartimi numatyti pinig sum, kuri skolininkas turi sumokti kreditoriui u nevykdyt arba netinkamai vykdyt prievol, taip pat ir atsakomybs ris. alys, raydamos netesybas sutart, pirmiausia siekia skatinti j tinkamai vykdyti. Kiek tai susij su statyme numatytomis netesybomis, jos negali bti traktuojamos kaip prievols utikrinimo bdas, nes nra susijusios su konkreia prievole arba konkreiais asmenimis. Todl statymo nustatytos netesybos traktuotinos tik kaip civilins atsakomybs priemon, bet nelaikytinos prievoli utikrinimo bdu. Netesyb taikymas drauge su nuostoli atlyginimu, kaip turtin atsakomyb, ikelia nuostoli ir netesyb tarpusavio santykio problem, nes j taikymas, nepriklausomai vienas nuo kito, lemt civilins atsakomybs princip paeidim. Civilins atsakomybs tikslas atkurti paeistas kreditoriaus teises, bet ji negali bti kreditoriaus praturtjimo altinis. Nuostoli ir netesyb santyk apibria CK 258 straipsnio 2 dalis jei nustatytos netesybos, tai kreditorius negali reikalauti i skolininko kartu ir netesyb, ir realiai vykdyti prievol, iskyrus atvejus, kai skolininkas praleidia prievols vykdymo termin. ali susitarimas, numatantis kitokias taisykles, negalioja. Pareikus reikalavim dl nuostoli atlyginimo, netesybos skaitomos nuostolius. 27.1.3. Palkanos u sutartini prievoli nevykdym CK 6.258 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad palkanos u nuostolius skaiiuojamos nuo prievols nevykdymo momento, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita, o CK 6.261 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas, praleids termin vykdyti pinigin prievol, privalo mokti u termino praleidim sutari arba statym nustatytas palkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. 208
CK 6.37 straipsnio 1 dalis numato, kad palkanas pagal prievoles gali numatyti statymai arba ali susitarimai, o io straipsnio 2 dalis tvirtina skolininko pareig mokti statymo nustatyto dydio palkanas u priteist sum nuo bylos iklimo teisme iki teismo sprendimo visiko vykdymo. Pastarosios palkanos teism praktikoje vadinamos procesinmis palkanomis. J paskirtis skatinti skolinink kuo greiiau vykdyti prievol, iekoti bd atsiskaityti su kreditoriumi dar iki iam kreipiantis teism ir taip ivengti prievols mokti ias palkanas175. Kyla klausimas, kokia yra palkan, nurodyt CK 6.37 ir 6.261 straipsniuose, prigimtis? Ar tai netesyb ris, ar skolos dalis? Nes jei ias palkanas laikysime ne netesybomis, o skolos dalimi, tai joms neturi bti taikomos nei netesyb mainimo taisykls, nei sutrumpinti iekinio senaties terminai (CK 1.125 str. numato netesyboms sutrumpint 6 mnesi iekinio senaties termin, o pagrindinei skolai bt taikomas 10 met iekinio senaties terminas). UNIDROIT tarptautini komercini sutari principuose, reglamentuojaniuose palkanas u pinigins prievols nevykdym, nurodoma, kad kai alis nevykdo savo pinigins prievols, nukentjusioji alis turi teis reikalauti palkan nuo laiku nesumoktos sumos, skaiiuojam nuo prievols nevykdymo momento iki jos vykdymo, nepaisant to, ar ji vykdoma, ar ne. Palkanas sudaro vidutin bank iduodam trumpalaiki paskol palkan norma, taikoma pirminiams paskol gavjams ir galiojanti mokjimo valiutai prievols vykdymo vietoje, arba jei tokios palkan normos toje vietoje nra, tokia pati palkan norma, galiojanti mokjimo valiutos valstybje. Nesant tokios palkan normos mintose vietose, palkanos skaiiuojamos pagal atitinkam mokjimo valiutos valstybs statymais nustatyt palkan norm. Jeigu palkanos nepadengia vis kreditoriaus patirt nuostoli dl skolos negrinimo, tai kreditorius turi teis papildom nuostoli atlyginim (7.4.9 str.). UNIDROIT princip komentare nurodoma, kad nuostoliams, kurie atsirado udelsus sumokti tam tikr pinig sum, taikomas specialus teisinis reimas. statymo nustatytos palkanos atlieka kompensavimo funkcij. ios palkanos turi bti sumoktos bet kuriuo atveju, kai vluojama sumokti. Kitaip tariant, kreditoriui nereikia rodinti, kad jis galjo investuoti t sum ir gauti didesnes pal175 r., pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. rugsjo 18 d. nutart civilinje byloje AB bankas HansaLTB v. A. Survila, Nr. 3K7751/2003, kat. 27.5.4.
209
kanas, o skolininkui nereikia rodinti, kad tos palkanos bt kreditoriui daug maesns. Taigi darytina ivada, kad statymo nustatytos palkanos yra mokestis u naudojimsi kapitalu176. Pinigai, kaip ypatingas civilini teisi objektas, naudojami nepraranda savo savybi, atvirkiai, pinigams bdingas augimas. Todl pinigini prievoli negalima nevykdyti, o tai kad skolininkas neturi l, jokiais atvejais, net ir esant aplinkybms, kurios gali bti laikomos nenugalima jga, nebus atleidimo nuo civilins atsakomybs pagrindas u nevykdyt pinigin prievol. Todl palkanos ir turt bti laikomos ypatinga civilins atsakomybs rimi, bet ne netesybomis. Specialios nuostatos dl statymo nustatyt palkan mokjimo tvirtintos CK straipsniuose, reglamentuojaniuose atskiras sutari ris. Antai CK 6.858 straipsnyje tvirtinta, kad palkan u naudojimsi paskola sum, dyd ir mokjimo tvark nustato alys savo susitarimu. Jei alys nra susitarusios dl palkan dydio, palkanos nustatomos pagal paskolos davjo gyvenamosios vietos arba verslo vietos komercini bank nustatyt vidutin palkan norm, galiojusi paskolos sutarties sudarymo momentu. CK 6.876 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jei palkan dydis sutartyje (banko indlio) neaptartas, bankas moka vidutin palkan norm, galiojusi sutarties sudarymo dien indlininko gyvenamojoje vietoje. 27.1.4. Kitos sutarties paeidimo teisins pasekms Anksiau aptartos atsakomybs formos (nuostoliai ir netesybos) nra vienintels poveikio priemons. Jei kalbtume apie kitas (ne turtinio pobdio) poveikio priemones, kurios gali bti taikomos sutarties paeidimo atveju (nepretenduodami aptarti j vis), sutarties nevykdymo arba netinkamo vykdymo pasekmes galtume suskirstyti ias grupes: 1) suteikimas kreditoriui teiss imtis priemoni (taip pat pateikti atitinkamus reikalavimus teisme), kad prievol bt vykdyta natra, pavyzdiui, CK 6.319 straipsnis suponuoja pirkjo teis reikalauti
Tai, kad CK 6.210 str. nurodytos palkanos yra atlygis kreditoriui u naudojimsi jo pinigais, nurodyta Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartyje civilinje byloje B. Roin v V. Percovskij, Nr. 3K3218, Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. rugsjo 22 d. nutartyje civilinje byloje A. moiukas v AB bankas NORD/LB, Nr. 3K3830, kat. 27.5.4.
176
210
perduoti jam parduot daikt; CK 6. 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas netinkamos kokybs daiktas turi bti pakeistas tinkamu ir t. t.; 2) suteikimas kreditoriui papildom teisi, nenumatyt sutartimi, jei skolininkas nevykdo arba netinkamai vykdo sutartinius sipareigojimus. Tai bna tada, kai siekiama ne priversti tinkamai vykdyti sutart, o sumainti kreditoriaus nuostolius ir atkurti interes pusiausvyr (pvz., CK 6.66 6.68 str.); 3) suteikimas kreditoriui teiss reikalauti, kad sutartis bt vykdyta prie termin: pavyzdiui, CK 6.883 straipsnio 3 dalyje ir bank bei kredito staig praktikoje naudojama banko teis nutraukti sutart prie termin, jei paskola naudojama ne pagal paskirt; 4) operatyvaus poveikio priemons, taikomos, kai sutartis nevykdoma arba vykdoma netinkamai: a) kreditoriaus teis atsisakyti sutarties. CK 6.217 straipsnis numato alims galimyb vienaalikai nutraukti sutart esant esminiams paeidimams, kurie nustatomi atsivelgiant iame straipsnyje ivardytus pagrindus; b) kreditoriaus teiss sustabdyti sipareigojim vykdym. Pavyzdiui, pagal CK 6.661 straipsn rangovas turi teis sustabdyti vykdomus darbus, jei usakovas laiku nepristato mediagos, technikos ir pan. Kai kuriose sutartyse numatyta kreditoriaus teis atsisakyti pateikt preki, paslaug, darb.
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Kokios yra civilins atsakomybs formos? Koks yra svok ala ir nuostoliai santykis? Kas sudaro nuostolius? Kas yra minimals nuostoliai? Koks yra netesyb ir nuostoli tarpusavio santykis? Kokia yra palkan prigimtis? Kokios yra kitos sutarties paeidimo teisins pasekms?
211
28 skirsnis. DELIKTIN ATSAKOMYB

28.1. Prievols dl alos padarymo svoka
Deliktin civilin atsakomyb yra turtin prievol, atsirandanti dl alos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iskyrus atvejus, kai statymai numato, kad deliktin atsakomyb atsiranda dl alos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pavyzdiui, atsakomyb u al, atsiradusi dl netinkamos kokybs produkt ir paslaug, laikytina deliktine atsakomybe, nors ji atsiranda i sutartini (pirkimopardavimo) santyki. Kiekvienas asmuo turi pareig laikytis toki elgesio taisykli, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadaryt kitam asmeniui alos (CK 6.263 str. 1 d.) Dl padarytos alos atsiranda turtinio pobdio teisinis santykis civilin atsakomyb. al, padaryt asmeniui, turtui, o statym numatytais atvejais ir neturtin al privalo visikai atlyginti j padars asmuo. Visikas nuostoli atlyginimas reikia nukentjusiojo grinim toki padt, kokia bt nepadarius alos. Visikai atlyginti reikia tik turtin al, nes neturtin ala yra atlyginama tik statymo numatytais atvejais. Prievols dl alos padarymo alys yra kreditorius ir skolininkas. Kreditorius yra alos atlyginimo prievols dalyvis, kuriam priklauso teis reikalauti atlyginti al (CK 6.1 str.). Skolininkas yra al padars asmuo. Delikto atveju tai gali bti asmuo, kuris padar al, arba asmuo, kuriam statymas numato atsakyti u kito asmens veiksmus arba u jo valdom daikt padaryt al. Pavyzdiui, didesnio pavojaus altinio valdytojas atsako u didesnio pavojaus altinio padaryt al (CK 6.270 str.). Prievols dl alos atlyginimo dalykas tai prievols dalyvi veiksmai gyvendinant teises ir vykdant pareigas, susijusias su alos arba nuostoli atlyginimu. Kreditorius turi teis reikalauti atkurti sunaikint ar sualot turt natra arba sumokti nuostolius (CK 6.281 str.). Skolininkas turi parei212
g veikti, kad bt atlyginta ala tokiu bdu, kur numato statymas (pateikti tos paios ries ir kokybs daikt, pataisyti sualot daikt, visikai atlyginti padarytus nuostolius ar kt.) ir kuris pasirinktas alos atlyginimo prievolei tinkamai vykdyti. Prievols dl alos atlyginimo dalykas turi bti gantinai tiksliai apibrtas, teistas, manomas vykdyti ir atitikti kreditoriaus interes. Prievols dl alos atlyginimo objektas yra daiktas arba pinigai. Daiktas perduodamas, atkuriamas, pataisomas arba pagaminamas alai atlyginti natra. Pinigai sumokami nuostoliams atlyginti.
28.2. Atskiros deliktins atsakomybs rys

28.2.1. Samdanio darbuotojus asmens atsakomyb u al, atsiradusi dl jo darbuotoj kalts ala, padaryta samdom darbuotoj, turi bti atlyginama specialaus delikto slygomis pagal CK 6.264 straipsn. Civilin atsakomyb u al atsiranda esant bendrosioms civilins atsakomybs slygoms (alai, neteistiems veiksmais, kaltei, prieastiniam ryiui) bei specialiosioms slygoms. Prievols ali ypatumai. Prievols pagal special delikt kreditorius yra asmuo, kuriam priklauso reikalavimo teis. Skolininkas yra asmuo, kuris statymu paskirtas atsakingu u al, samdantis darbuotojus asmuo. Tai nra tiesiogiai al padars, taiau pagal statym u j tiesiogiai atsakingas asmuo. Tiesiogiai al padars darbuotojas arba vykdytojas pagal civilin sutart io delikto slygomis tiesiogiai neatsako. J atsakomyb yra regresin. Jis regreso tvarka yra atsakingas samdaniajam, al atlyginusiam asmeniui. Samdantysis asmuo yra juridinis arba fizinis asmuo, kuris darbo arba civiline sutartimi samdo darbuotoj. Tai gali bti vis ri juridiniai asmenys (biudetins organizacijos, vieosios staigos, akcins arba udarosios akcins bendrovs, kooperatyvai, individualios mons, kins bendrijos ir kt.), taip pat fiziniai asmenys, pasamd darbuotojus. Atsakomybs slyg ypatumai. Ypatum turi prieastinis ryys, nes tai yra netiesiogin atsakomyb. Prieastinis ryys yra dvejopas. Jis turi bti nustatytas tarp darbuotojo veiksm ir alos vykdant darbo arba civilin sutart, ir tarp samdanio asmens ir al padariusio asmens. 213
Be bendrj civilins atsakomybs slyg, yra dvi specialios: 1) darbo pagal sutart faktas; 2) alos padarymas vykdant darbo funkcij pagal sutart. Darbo sutartis yra darbdavio ir darbuotojo susitarimas, pagal kur darbdavys sipareigoja utikrinti darbo slygas, mokti darbuotojui darbo umokest, o darbuotojas sipareigoja atlikti tam tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijos darb arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas vidaus darbo tvarkai. Kai darbuotojas su darbdaviu susitaria dl btinj darbo sutarties slyg, darbo sutartis laikoma sudaryta (Darbo kodekso177 99 str. 1 d.) ir turi bti forminta. Neturi reikms, ar darbo sutartis laikina, ar terminuota, ar numatytas bandomasis laikotarpis, ar sutartis forminta, ar ne. Esant visoms atsakomybs slygoms, deliktin atsakomyb samdaniam asmeniui turi bti taikoma ir nelegalaus darbo atveju. Civilin sutartis turi bti tokia, kad susitariama dl asmens darbo jgos panaudojimo. Tai gali bti rangos, paslaug teikimo arba kitokia sutartis. Jos poymis yra darbo jgos panaudojimas. Atsakomyb taikoma asmeniui, samdaniam dirbti asmenis pagal civilin sutart, jeigu: 1) veikiama samdaniojo asmens nurodymu; 2) veikiama samdaniajam asmeniui kontroliuojant. Turi bti atsivelgiama ali sudaryt sutart, jos pobd ir vykdym. Jeigu pasamdytas vykdytojas (rangovas, paslaug teikjas ar kt.) veik savarankikai, tai samdaniam asmeniui atsakomyb negalt bti taikoma. Antra, specialioji slyga yra ala, padaryta einant tarnybines pareigas. Pirmiausia tai atvejai, kai darbuotojas veikia pagal tiesiogines pareigas. Jei darbdavys neteistai paveda dirbti darbo sutartimi nesulygt darb, kai darbuotojas veikia be konkretaus darbdavio nurodymo, taiau samdaniojo interesais, civilin atsakomyb samdaniam asmeniui gali bti taikoma. Tai gali bti ala, padaryta nebtinai darbuotojo darbo vietoje, samdaniojo asmens monje. Vieta, kur padaryta ala, neturi reikms. Svarbu, ar tuo metu ir toje vietoje samdaniojo asmens darbuotojas vykd veiksmus su samdaniojo inia (ne savavalikai) arba bent jo interesais. Regresinio reikalavimo ypatumai. Juos lemia samdantj asmen su darbuotoju (vykdytoju) siejanti sutartis. Jeigu regresiniai reikalavimai
177
214
kilo i darbo sutarties, tai darbuotojas atsako tokiu dydiu ir slygomis, kiek tai nustato Darbo kodeksas ir kiti darbo statymai. Jei samda buvo pagal civilin sutart, tai darbuotojo regresins atsakomybs slygas ir tvark nustato sutartis, atitinkamai sutariai taikytinos prievolins teiss nuostatos arba bendrosios sutari teiss nuostatos. 28.2.2. Atsakomyb u kit asmen padaryt al CK 6.265 straipsnis numato dvi alos atlyginimo prievoles. Viena yra dl atlyginimo alos, padarytos duodant nurodym ir j vykdant. Antra prievol yra dl alos, padarytos atstovo ir atstovaujamojo veiksmais. Prievols ali ypatumai. Prievols skolininkais gali bti nurodymus davs asmuo, nurodymus vykds asmuo, atstovas, atstovaujamasis. Nurodymus davs asmuo yra faktikai kitam asmeniui nurods veikti asmuo. al iuo atveju tiesiogiai padaro nurodymus vykds asmuo. Atstov ir atstovaujamj sieja teisiniai atstovavimo santykiai, susiklostantys sandorio, statymo, teismo sprendimo administracinio akto pagrindu (CK 2.132 str. 2 d.). Atsakomybs slyg ypatumai. Civilin atsakomyb atsiranda esant visoms bendrosioms civilins atsakomybs slygoms (alai, neteistiems veiksmams, kaltei ir prieastiniam ryiui). Veiksm neteistum lemia nurodym pobdis. Teisei prieingo nurodymo davimas ir vykdymas yra neteisti veiksmai, kaip civilins atsakomybs slyga, jeigu atsirado alos (nuostoli). Turi bti nustatyta, kad nurodymas atitinkamai veikti prietarauja statymui. Nurodym davjo (atstovaujamojo) kalt yra per maas atsargumas ir rpestingumas, pasireiks netinkamai duotu nurodymu. Tai gali bti netikslumai, prietaringumas statym reikalavimams arba susitarimams ir kt. Tiesioginio vykdytojo (atstovo) veiksmai gali bti neteisti tuo, kad jis veik pagal neteist nurodym arba nukrypdamas nuo tiksli ir aiki nurodym. U neteist nurodym ir jo vykdym atsako nurodym davs asmuo ir neteist nurodym vykd asmenys solidariai. Jei nurodymas buvo aikus ir teistas, bet vykdytojas (atstovas) neveik pagal duotus nurodymus, tai atstovaujamasis gali rodinti, kad ala i tikrj atsirado ne dl jo duoto nurodymo, o vien tik dl netinkamo nurodymo vykdymo (CK 6.279 str. 4 d.). Bendra taisykl kad asmenys atsako solidariai, bet tai gali bti nuneigta. 215
Atsakomyb u atstovo veiksmus yra atsakomyb u svetim kalt. Atsakingas asmuo davs nurodymus, atstovaujamasis gali bti kaltas, bet gali bti ir nekaltas. Nukentjusiajam jis atsako su al padariusiuoju solidariai pagal statym. Kalts pasiskirstymas turi takos regresiniam reikalavimui. Tada turi bti atsivelgiama kiekvieno i j kalt. Jei nurodymai buvo teisti, o ala padaryta vien dl vykdytojo kalts, tai nurodymus davs asmuo (atstovaujamasis) gali prisiteisti vis imokt al. Prieingu atveju gali bti nustatyta miri atsakomyb. 28.2.3. Atsakomyb u daiktais, esaniais asmens inioje, padaryt al CK 6.266 straipsnis reglamentuoja statini savininko (valdytojo) atsakomyb, o CK 6.267 straipsnis atsakomyb u gyvn padaryt al. ala, padaryta asmens inioje esani tam tikr daikt arba gyvn, atlyginama be kalts, nes vykdoma rizikinga veikla. ios atsakomybs itakos yra dar romn teisje, kai buvo numatyta namo eimininko atsakomyb. Ji buvo laikoma kvazideliktine (tarsi i delikt) prievole. Tai prievol, kilusi i teisei prieing veiksm, nepatenkani delikt sra. Bet kuris asmuo turjo teis pareikti actio popularis namo, prie kurio kas nors blogai padaryta arba pakabinta ir dl to grs realus pavojus, jog gali bti padaryta ala eimininkui178. Iskyrus tai, kad civilin atsakomyb atsiranda be kalts, kiti civilins atsakomybs pagrindai (neteista veika, ala, prieastinis ryys) turi bti nustatyti ir jie esmini ypatum neturi. Neteista veika iuo atveju yra laikomas pats alos padarymo faktas. Iekovas privalo rodyti j, taip pat jam padarytos alos arba nuostoli dyd. Prievols ali ypatumai. Prievols subjektas skolininkas yra savininkas (valdytojas). Pirmiausia tai asmuo, kuriam priklauso daiktin teis valdyti turt. Ji gali priklausyti kaip nuosavybs teiss sudtin dalis arba kaip savarankika daiktin teis. Savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kurio vardu atitinkamas turtas yra registruotas. Savininko (valdytojo) prezumpcija gali bti nuneigiama bendra tvarka,
178
263.
Nekroius I., Nekroius V., Vlyvis S. Romn teis. Vilnius: Justitia, 1999, p.
216
t. y. rodius, kad statinys, pastatas, renginys, konstrukcija yra perleista kitam asmeniui teiss akt nustatyta tvarka nuosavybn arba valdymui. Atsakovas, kaip savininkas, pagal CK 6.266 straipsn gali atsirasti tada, kai pastatas, statinys, renginys ar kitokios konstrukcijos yra sukurtas ir formintas kaip daiktini teisi objektas. Jis sukuriamas laikantis teiss akt nustatytos tvarkos. Atsakomybs slyg ypatumai. Neteisti veiksmai pasireikia padaryta ala. ala turi bti padaryta pastato, statinio, konstrukcijos ar kitokio panaaus objekto sugriuvimu ar kitokiais j trkumais. Statiniai yra pastatai, priestatai, teisiniai (inineriniai tinklai, keliai ir panas objektai) visa tai, kas pastatyta, sumontuota arba nutiesta naudojant statybines mediagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir tvirtai sujungta su eme. Tai gali bti vairios paskirties pastatai (gyvenamieji, gamybiniai, administraciniai, komerciniai, kultros, sporto ir kt.), statiniai (tiltai, viadukai, psij perjos, tuneliai, boktai, rezervuarai ir pan.), renginiai (karusels, baseinai, hidrotechnikos renginiai, utvankos ar kt.), kitokios konstrukcijos (keliai, vamzdynai, estakados, skulptros, paminklai, paminkliniai akmenys ir pan.). Didesn atsakomyb savininkui (valdytojui) atsiranda tuomet, kai al padaro nurodyt objekt sugriuvimas arba kitokie j trkumai dalies statinio sugriuvimas arba deformacija, kitokie veiksmai. Gyvn savininkas (valdytojas) atsako u savo namini gyvn ir jo inioje esani laukini gyvn padaryt al be kalts net ir tuo atveju, kai tie gyvnai pabga. Gyvnai asmeniui gali priklausyti nuosavybs arba valdymo teise, jis juos gali priirti nuolat arba laikinai. Namini gyvn padaryta ala atlyginama tiek gyvnams esant savininko (valdytojo) inioje, tiek joje nesant. Laukiniai gyvnai yra asmens inioje, jeigu jie mogaus prijaukinti, laikomi jo tikslais arba interesais (verslo, pramog, dl pomgi ir kt.). statymai numato, kad gali bti atlyginama laukini gyvn padaryta ala. Ji numatyta atlyginti pagal Lietuvos Respublikos laukins gyvnijos179, Mediokls180 ir kitus statymus bei teiss aktus. Atlyginama mediojamj vri padaryta ala ems kio pasliams, mikui, hidrotechnikos renginiams bei laukini gyvn padaryta ala ems, miko ir vandens telkiniams.
179 180
Valstybs inios. 1997. Nr. 1082726. Valstybs inios. 2002. Nr. 652634.
217
Prievols ali ypatumai. Kreditorius gali bti ems kio pasli, miko savininkas (eimininkas), hidrotechnini rengini, vandens telkinio savininkas. Skolininkas gali bti mediokls plot naudotojas, jeigu medioti gyvnus yra neudrausta, arba valstyb, jeigu medioti yra udrausta arba ala padaryta ret ir nykstani ri laukini gyvn. Mediokls plot naudotojai yra fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie nuomoja mediokls plotus ir kuriems suteikta teis jais naudotis arba kuriems priklauso mediokls plotai nuosavybs teise. Jeigu medioti udrausta, tai i aplinkyb vertinama kaip valstybs veiksmai, kurie alina alos atlyginimo prievols skolininko atsakomyb u al (CK 6.253 str. 3 d.). U tai alos atlyginim yra prisimusi valstyb. ala atlyginama i savivaldybs gamtos apsaugos fondo l. Jomis disponuoja savivaldybs valdyba. Atsakomybs pagrind ypatumai. Neteisti veiksmai, kaip atsakomybs pagrindas, pasireikia tuo, kad mediokls plot naudotojai neutikrina normalaus mediojamj gyvn skaiiaus arba valstyb draudia medioti gyvnus ir neleidia mainti al darani laukini gyvn skaiiaus, arba siekia isaugoti retas bei nykstanias gyvn ris ir neleidia j naikinti. Tam tikras mediojam gyvn arba kit laukini gyvn skaiius yra leistinas ir jie nepadaro tiek alos, kad ji negrtamai paveikt aplink arba j reikt atlyginti savininkams. Kol nra gyvn pertekliaus, nuo gyvn keliamos grsms apsisaugoti galima normaliomis priemonmis. Gyvnai, kai susidaro didelis j perteklius, gyvajai gamtai, pasliams arba renginiams gali padaryti didels alos. al padariusi gyvn skaiius yra preziumuojamas kaip nenormalus. Remiamasi tuo, kad padaroma ala gamtai, augalijai, renginiams yra didesn negu paprastai, t. y. negu esant normaliam gyvn skaiiui. Mediojamj gyvn padaryt al ems, miko ir vandens telkini sklyp, kuriuose nra udrausta medioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dl ems kio pasli, miko ir hidrotechnikos rengini paeidimo atlygina asmenys, turintys teis tose teritorijose naudoti mediojamj gyvn iteklius. ala atlyginama, kai: 1) alos ems kio pasliams arba hidrotechnikos renginiams padaro kanopiniai vrys arba bebrai, jeigu juos medioti nra udrausta itisus metus; 2) kanopiniai vrys arba bebrai padaro alos mikui, jeigu juos medioti nra udrausta itisus metus ir jeigu pagal Aplinkos ir ems kio mi218
nisterij patvirtint Mediojamj gyvn padarytos alos ems kio pasliams ir mikui apskaiiavimo metodik181 apskaiiuota smarkiai paeist bei uvusi tikslins ries medeli jaunuolynuose dalis virija 20 proc. arba vyresnio amiaus medynuose smarkiai paeist perspektyvi tikslins ries medi dalis virija 10 procent. Aplinkos apsaugos rmimo programos statymo182 ir Savivaldybs gamtos apsaugos fondo nuostat183 nustatyta tvarka valstybs vardu savivaldos institucijos atlygina laukini gyvn padaryt al: 1) ems, miko ir vandens telkini sklyp, kuriuose neudrausta medioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams, jei al, pakenkdami ems kio pasliams, mikui ir hidrotechnikos renginiams, padar kanopiniai vrys ir bebrai ir ios alos neprivalo atlyginti laikins gyvnijos itekli naudotojai pagal Laukins gyvnijos statymo 24 straipsnio 5 dal; 2) ems, miko ir vandens telkini savininkams, valdytojams ir naudotojams, jei alos pakenkdami ems kio pasliams, mikui ir hidrotechnikos renginiams padar ret ir nykstani ri laukiniai gyvnai. 28.2.4. Atsakomyb u didesnio pavojaus altinio padaryt al Didesnio pavojaus altinio padaryta ala yra iskiriama specialj delikt dl specifini civilins atsakomybs slyg. Tai atsakomyb be kalts. Pagal CK 6.270 straipsn asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus altinio padaryt al, jeigu nerodo, kad ala atsirado dl nenugalimos jgos, nukentjusio asmens tyios arba didelio neatsargumo. i atsakomyb atsiranda nepriklausomai nuo kalts, todl yra grietesn, palyginti su paprasta civiline teisine atsakomybe. Vienose alyse ji vadinama grieta atsakomybe, kitose absoliuia arba didesne184. Tiksliausia j bt vertinti kaip griet, nes yra paprastesns jos taikymo slygos. Padidjusi arba grieta didesnio pavojaus altinio valdytojo atsakomyb nereikia didesnio alos atlyginimo dydio.
Valstybs inios. 2002. Nr. 974303. Valstybs inios. 2000. Nr. 922872. 183 Valstybs inios. 1991. Nr. 31829. 184 Mikelnas V. Civilins atsakomybs problemos: lyginamieji aspektai. Vilnius: Justitia, 1995, p. 228.
182 181
219
al privalo atlyginti asmuo, kurio veikla kelia didesn grsm padaryti al. Ar asmens vykdoma veikla atitinka iuos reikalavimus, turi bti vertinama pagal iuos kriterijus: 1) itin didel rizika; 2) negalimumas j paalinti atsargumo priemonmis. Itin didel rizika suprantama kaip objektyvus negalimumas visikai kontroliuoti al darant veiksn. Dl to gali bti padaroma didel ala. Negalimumas paalinti rizik atsargumo priemonmis reikia, kad numatant ir laikantis manom atsargumo priemoni alos negali bti ivengta. Sakykime, judanios transporto priemons energija negali bti visikai suvaldyta dl greiio, mass arba dl gendani technini rengini. Transporto priemons manevringumas yra ribotas, todl ne visada klities gali bti ivengta. Didesnio pavojaus altiniai yra naudojamos transporto priemons, mechanizmai, elektros ir atomin energijas, sprogstamosios ir nuodingosios mediagas ir kt. statymas nepateikia baigtinio srao. Pagal nurodytus kriterijus teismas sprendia, ar ala gali bti laikoma kaip padaryta didesnio pavojaus altinio. Reikia vadovautis tuo, ar ala atsirado kaip itin pavojingo, negalimo visikai kontroliuoti ir atsargumo priemonmis nepaalinamo veiksnio pasekm. Atsakomybs be kalts pagrindas yra rizikos teorija. Jos esm sudaro tai, kad asmuo naudoja pavojing objekt arba vykdo kit pavojing veikl, kurios nepajgia visikai kontroliuoti. Nebt pagrsta reikalauti laikytis atsargumo taisykli, nes ir j laikantis iliks realus alos pavojus. Be to, veikla negali bti udrausta, nes yra labai naudinga visuomenei. iuolaikin rizikos teorijos kryptis JAV kiens doktrina185. Rusijos teisje pltojamos objekto ir veiklos teorijos. Pagal veiklos teorij didesnio pavojaus altinis yra tam tikros ries veikla, susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams. Objekto teorija sako, kad didesnio pavojaus altinis yra materialaus pasaulio daiktai, turintys aplinkiniams pavojing savybi, kurios negali bti mogaus visikai kontroliuojamos186. io specifinio delikto poiriu didesnio pavojaus altiniu negali bti veikla, nesusijusi su ypatingu materialiniu objektu, lygiai kaip negali
Mikelnas V. Civilins atsakomybs problemos: lyginamieji aspektai. Vilnius: Justitia, 1995, p. 229.
186 185
. 2, c. 3839.
220
bti didesnio pavojaus altiniu objektas, su kuriuo asmens veikla nesusijusi. Vienais atvejais didesn pavojingum lemia objekto pobdis (tada bet kokia veikla su juo yra labiau pavojinga nuodingosios, radioaktyviosios, sprogstamosios mediagos ir kt.), kitais atvejais veiklos pobdis su objektu, kuris yra ypatingesnis, bet ne visada kelia didesn grsm (didesn pavoj kelia tik tam tikros ries veikla su tuo objektu transporto priemoni naudojimas ir kt.). Didesnio pavojaus altiniai gali bti skirstomi vairiai. statymas nurodo bendruosius bruous, kurie priskiriami didesn pavoj aplinkiniams kelianioms veiklos rims arba objektams, ivardija pavyzdin sra. Rusijos prof. O. A. Krasavikovas didesnio pavojaus altinius skirst pagal energijos form, kuri turi materials objektai187. Jis iskyr pagrindines keturias didesnio pavojaus altini grupes: 1) fiziniai didesnio pavojaus altiniai: 4.1. mechaniniai (transporto priemons ir kt.); 4.2. elektriniai (auktos tampos renginiai, perdavimo linijos, generatoriai ir kt.); 4.3. iluminiai (katilins, gar tiekiantys renginiai ir kt.). 2) fizikiniaicheminiai (radioaktyviosios mediagos, jas naudojantys renginiai ir kt.). 3) cheminiai didesnio pavojaus altiniai: 4.1. nuodijantys (nuodingos, stipriai veikianios mediagos ir kt.); 4.2. sprogstamosios (dujos, sprogstamosios mediagos ir kt.); 4.3. ypa degios mediagos (benzinas, kitos ypatingos kuro rys ir kt.). 4) biologiniai didesnio pavojaus altiniai: 4.1. zoologiniai (laukiniai gyvnai, atskiros namini gyvn rys ir kt.); 4.2. mikrobiologiniai (mikroorganizm tamai ir kt.). Gali bti, kad tam tikras objektas nepaklius n vien i i klasifikacij. Ji yra slygin. Objektas arba veikla, turinti kelis poymius, gali bti priskiriama kelioms klasifikacijoms. Atsakomyb u veikl, keliani didesn pavojingum aplinkiniams, yra grieta. Ypatingos alos atlyginimo taisykls gali bti taikomos tik tada, kai al aplinkiniams padar tos pavojingos objekto savybs, dl
. . , . , 1966.
187
221
kuri jis priskiriamas prie didesnio pavojaus altinio. Transporto priemon laikoma didesnio pavojaus altiniu todl, kad automobilio judjimo energija negali bti mogaus visikai valdoma. Atsakomyb u al, kaip padaryt didesnio pavojaus altinio, atsiras tada, kai ala bus kaip nesuvaldomos transporto priemons judjimo energijos rezultatas. Paymtina, jog atsakomyb u judjimo energij gali atsirasti dl veikimo (eksploatuojant transporto priemon ja vaiuojant, j stumiant ir pan.) arba neveikimo (neutikrinant jos tinkamo stovjimo, kad ji nepadaryt alos pajudjusi savaime ir pan.). Taiau u al, padaryt transporto priemons, nebus taikoma atsakomyb kaip u didesnio pavojaus altinio padaryt al, jei ala atsiras ne dl transporto priemons judjimo energijos poveikio, o dl kit veiksni. Pavyzdiui, kai palikta be vies kelyje transporto priemon sudarys klit kitoms transporto priemonms, jei ji usidegs ir pan. Jei ala padaroma vykdant veikl, susijusi su didesnio pavojaus altiniu, taiau ne dl jo pavojing savybi poveikio, tai civilin atsakomyb u padaryt al atsiranda bendrais pagrindais. Didesnio pavojaus altinio valdytojo svoka. Atsakingu asmeniu u al, padaryt didesnio pavojaus altinio, statymas numato esant didesnio pavojaus altinio valdytoj. CK 6.270 straipsnio 2 dalis apibria, kad tai asmuo, valdantis didesn pavojaus altin nuosavybs, patikjimo teise arba kitokiu teistu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal galiojim ir kt.). Teism praktika i esms sutinka su tokiu valdytojo traktavimu atkreipdama dmes, kad valdytojas io specialaus delikto prasme nereikia tik daiktins valdymo teiss gyvendinimo, kaip nuosavybs teiss sudtins dalies, ar valdymo, kaip savarankikos daiktins teiss, ar valdymo patikjimo teise. Valdymas reikia ir valdymo, kaip prievolins teiss pagrindu atsirandanios teiss, gyvendinim faktin daikto savo valdioje turjim ir galjim daryti jam kin, ekonomin arba teisin poveik. Teisinis valdymo pagrindas tai daiktin arba prievolin teis, kurios pagrindu asmuo veikia teistai turi teis naudotis, eksploatuoti daikt, naudoti jo naudingas savybes. i teis suponuoja pareig atsakyti pagal statym u al, kuri atsiranda dl tokios veiklos. Tai teism praktikos pripainta nuostata188.
188 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. kovo 9 d. nutartis civilinje byloje M. Kaminskis v. N. Arlauskien, Nr. 3K7233/2000, kat. 7 // Teism praktika. Nr. 13.
222
Valdytojas ne visada reikia asmen, technikai arba fizikai valdant (vairuojant ar kt.) didesnio pavojaus altin. Fizin valdym gyvendinantis asmuo ne visada yra didesnio pavojaus altinio valdytojas io specialaus delikto prasme. Asmuo, kuris darbo teisini santyki pagrindu (pagal darbo, tarnybos, samdos, narysts ir kt. sutart) naudoja transporto priemon (vairuotojas, pilotas, operatorius, mainistas ar kt.), nra didesnio pavojaus altinio valdytojas ir u padaryt al tiesiogiai nukentjusiajam neatsako. Didesnio pavojaus altinio valdytojas atsako ir tada, kai ala padaryta ne darbo vietoje, ne darbo laiku, neatliekant darbo pareig ar uduoi189. Valdym, kaip veikl, asmuo pradeda gyvendinti nuo tada, kai gyja atitinkam daiktin arba prievolin teis. Su ja gyjama atitinkama pareiga atsakomyb u al, padaryt didesnio pavojaus altinio. i veikla ir valdytojo civilin atsakomyb baigiasi daiktins arba prievolins teiss pabaigos atveju. Didesnio pavojaus altinio valdytojo atsakomyb nesibaigia neteisto perleidimo atveju, t. y. kai jis valdym perleidia ne teiss akt numatytais pagrindais arba tvarka. Tada yra buvusio didesnio pavojaus altinio valdytojo atsakomybs (nes ji nesibaig) ir didesnio pavojaus altinio naujojo valdytojo atsakomybs (ji atsirado dl faktinio pavojingesns aplinkiniams asmenims veiklos vykdymo) pagrindas. Toki taisykl suformulavo teism praktika190. Taip pripastama, kad didesnio pavojaus altinio padaryt al gali atlyginti asmuo, valdantis didesnio pavojaus altin ir teistu pagrindu, ir neteistu pagrindu, bet faktikai. Paymtina, kad tokia nuostata buvo suformuluota iki naujojo CK primimo, o ankstesniame statyme nebuvo didesnio pavojaus altinio valdytojo apibrimo ir nebuvo pabriama, jog galima atsakomyb tik valdymui esant teistam. Pagal CK 6.270 straipsn pripastama ir neteisto didesnio pavojaus altinio valdytojo atsakomyb. Didesnio pavojaus altinio valdytojo atsakomyb baigiasi dl neteisto altinio uvaldymo, t. y. kai valdytojas rodo, jog galimyb valdyti
Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2000 m. birelio 16 d. nutarimo Nr. 27 Dl statym taikymo teism praktikoje nagrinjant civilines bylas dl atlyginimo turtins alos, padarytos eismo vykio metu 4 punktas. 190 Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2000 m. birelio 16 d. nutarimo Nr. 27 Dl statym taikymo teism praktikoje nagrinjant civilines bylas dl atlyginimo turtins alos, padarytos eismo vykio metu 5 punktas.
189
223
didesnio pavojaus altin jis prarado dl kit asmen neteist veiksm. Valdymo pabaigos slygos iuo atveju yra tokios: 1) valdytojas neteko galimybs naudotis (eksploatuoti, tvarkyti) didesnio pavojaus altiniu; 2) tai vyko dl kit asmen neteist veiksm (prieing teisei ir valdytojo valiai); 3) tai vyko nesant didesnio pavojaus altinio valdytojo kalts. Esant tokioms slygoms u didesnio pavojaus altinio padaryt al atsako asmuo, neteistai uvalds didesnio pavojaus altin. Tuo statymas daro iimt i CK 6.270 straipsnyje pateiktos bendros taisykls, kad valdytojas yra tik asmuo, valdym, kaip veikl, gyvendinantis tik teistu pagrindu. Teism praktikoje nustatyti kriterijai neteistam didesnio pavojaus altinio uvaldymui apibdinti. Tai automobilio valdytojo neperdavimas transporto priemons naudotis kitam asmeniui, neleidimas ja naudotis, taip pat jokiu kitu bdu neireikimas pritarimo, kad transporto priemone naudotsi kitas asmuo. Treiojo asmens veiksmai naudojantis kito asmens transporto priemone turi bti prieingi teisei ir valdytojo valiai, kuri aikiai ireikia jo nenor perduoti automobil naudotis kitam asmeniui191. Transporto priemoni nuomos atveju yra skirtumas, ar nuoma vykdoma teikiant vairavimo ir technins prieiros paslaugas, ar j neteikiant. Pirmuoju atveju u al, padaryt nuomojama transporto priemone, atsako nuomotojas, o kitu nuomininkas (CK 6.520 ir 6.528 str.). alos, padarytos dl didesnio pavojaus altini sveikos, atlyginimas. Jei ala padaroma tretiesiems asmenims dl keli didesnio pavojaus altini sveikos, valdytojai atsako solidariai. Asmenys, atsakingi u al, privalo j atlyginti tokios pat apimties, kaip ir esant vieno valdytojo atsakomybei. iuo atveju nesvarbu, dl kurio i valdytoj kalts vyko sveika. Kalts klausimas yra svarbus skolinink tarpusavio reikalavim sprendimui. Tuomet didesnio pavojaus altinio valdytojai nustatinja kalt dl sveikos. Iki to ala treiajam asmeniui turi bti atlyginta.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. vasario 28 d. nutartis civilinje byloje E. Kantauskas v. V. Vilkas ir kt., Nr. 3K3221/2001, kat. 39.3, 39.6.2.2, 94.3 // Teism praktika. Nr. 15.
191
224
ala, padaryta dl keleto didesnio pavojaus altini sveikos j valdytojams, atlyginama bendrais pagrindais. Tai reikia, kad j atlygina kaltasis didesnio pavojaus altinio valdytojas. Didesnio pavojaus altinio valdytoj atsakomybs taikymo princip patvirtina teism praktika. Atsakomyb yra nustatoma taip: 1) al, padaryt valdytojui dl kito valdytojo kalts, atlygina kaltasis valdytojas; 2) ala, padaryta kaltajam valdytojui, neatlyginama; 3) esant abiej valdytoj kaltei, alos atlyginimas nustatomas pagal didesnio pavojaus altini valdytoj kalts laipsn192. Kadangi ala yra atlyginama esant kaltei, tai nesant n vieno i valdytoj kalts civilin atsakomyb neatsiranda. 28.2.5. Valstybs ir savivaldybs atsakomyb u j institucij ir pareign neteistais veiksmais padaryt al Santykius tarp privai asmen, taip pat ir santykius dl civilins atsakomybs taikymo, reguliuoja privatin teis. al gali padaryti ne tik privatus asmuo, bet ir kiti teiss subjektai. Tarp toki yra vieieji asmenys valstyb, savivaldyb, j institucijos bei tarnautojai. Viej asmen santykius, grindiamus valdia ir pavaldumu, reguliuoja vieoji teis, o santykius, kurie perengia ias ribas, privatin teis. Valstybei ir savivaldybei, j institucijoms ir pareignams gyvendinant numatytas funkcijas gali bti padaroma ala kitiems asmenims. Ji gali bti padaroma dl asmeniui neteistai taikyt sankcij, dl pareign netinkamai vykdom pareig, dl vieojo asmens priimt sutartini sipareigojim nevykdymo ir dl kit prieasi. Kai ala padaroma dl vieojo asmens veiklos (veikimo arba neveikimo), kyla klausimas, ar atsiranda vieojo asmens civilin atsakomyb u al, o jeigu ji atsiranda, tai kokiomis teiss normomis vieosios ar privatins teiss reikia vadovautis sprendiant alos atlyginimo klausim. XX a. pradioje imta atsisakyti valstybs absoliutaus imuniteto nacionalinje teisje, t. y. santykiuose tarp valstybs ir piliei. Pripainta, kad valstyb bei jos institucijos turi atsakyti u padaryt al. Valstybs
Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2000 m. birelio 16 d. nutarimo Nr. 27 Dl statym taikymo teism praktikoje nagrinjant civilines bylas dl atlyginimo turtins alos, padarytos eismo vykio metu 10 punktas.
192
225
imuniteto ribos buvo siaurinamos vairiais aspektais ir pripainta, kad valstyb turi atsakyti u al, padaryt dl sutartini prievoli paeidimo, delikto atveju, pradta taikyti tiesiogin atsakomyb u al, padaryt neteistais veiksmais, kai nenustatoma konkrei institucij arba pareign kalt193. al, atsiradusi dl valstybs valdios institucij, savivaldybs valdios institucij neteist akt, privalo atlyginti atitinkamai valstyb arba savivaldyb i savo biudeto, nepaisydama konkretaus valstybs tarnautojo, kito valstybs valdios institucijos arba savivaldybs darbuotojo kalts. Prievols ali ypatumai. Prievols dl alos atlyginimo skolininkas yra valstyb ir savivaldyb. Valstyb ar savivaldyb yra tiesiogiai atsakinga u savo institucij arba pareign padaryt al. Valdios institucija yra bet koks vieosios teiss subjektas (valstybs ar savivaldybs institucijos, pareignai, valstybs tarnautojai, kitokie i institucij darbuotojai). Jai prilyginami privats asmenys, vykdantys valdios funkcijas, pavyzdiui, policijos rmjai. Vieosios teiss subjektai yra valdios ir valdymo srityje veikianios institucijos. Atsakomybs pagrind ypatumai. Valstybs ir savivaldybs atsakomyb atsiranda esant alai (nuostoliams), neteistiems veiksmams, prieastiniam ryiui, kaip bendrosioms civilins atsakomybs slygoms, ir specialiosioms slygoms. Jas apibdina tai, kad ala padaryta gyvendinant valdios galias. ala, atsiradusi dl neteist valdios institucij veiksm, atlyginama valstybs ar savivaldybs. Turi bti atlyginama tiesiogiai padaryta ala, ilaidos, negautos pajamos. Neturtins alos, padarytos valdios institucij ir pareign neteistais veiksmais, atlyginim nustato Vieojo administravimo statymo 39 straipsnis194. Taigi yra atlyginama ir turtin, ir neturtin ala. Atlyginant neturtin al remiamasi CK 6.250 straipsnyje numatytais neturtins alos poymiais ir dydio nustatymo kriterijais. Taikant atsakomyb u al, padaryt neteistais valdios aktais, galioja prezumpcija, kad valdios aktas laikomas teistu, taip pat ir tas, kuriuo kam nors yra padaryta ala. Pats alos padarymo faktas nereiMikelnas V. Civilins atsakomybs problemos: lyginamieji aspektai. Vilnius: Justitia, 1995, p. 370, 371. 194 Valstybs inios. 1999. Nr. 601945; 2002. Nr. 1235557.
193
226
kia neteistumo. Vadovaujamasi tuo, kad ala padaroma veiksmais, kuri teistumas patikrinamas ne vien pagal civilins teiss, bet ir pagal kit teiss ak normas administracins, baudiamosios, baudiamojo proceso teiss, tarptautini teiss akt reikalavimus ir visuotinai pripaintas teiss nuostatas. Valstybs valdios, savivaldybs valdios organai arba pareignai, vykdydami savo pareigas ir gyvendindami valstybs ar savivaldybs kompetencij, privalo veikti pagal specialius aktus, numatanius j veikimo turin (k jie turi veikti) ir veikimo form (kokia tvarka jie turi tai atlikti). Valdios aktai, kuriais yra padaryta ala pilieiui arba kitam asmeniui, laikomi neteistais tada, kai paeisti specials teiss aktai, numatantys valdios institucij veikimo turin ir form. Neteisti veiksmai yra padaryti, jei valdios institucijos arba j darbuotojai neveik taip, kaip pagal statym privaljo veikti. Generalinio delikto sistema, tvirtinta civilinje teisje, ir valdios akto teistumo klausimas tarpusavyje konkuruoja kaip bendrojo ir specialaus principo taikymas teisje. Jei neteistum atitinkamu atveju numato specialios normos (pagal kurias turi bti gyvendinama valdia, pvz., baudiamojo proceso taisykls), tai jos ir taikomos, o bendroji taisykl (kad vien alos padarymas yra neleidiamas) netaikoma. Prieastinio ryio ypatybs yra tai, kad ala valdios gyvendinimo srityje daniausiai atsiranda kaip keli institucij arba j pareign veiksm (neveikimo) neatskiriamas rezultatas. Tai paaikinama valstybins valdios ir valdymo organ sudarymo ir veiklos sistema. al neretai lemia neteisti konkrei pareign veiksmai ir netinkama kontrol. Dl to sunku nustatyti, kurio konkretaus asmens veiksmai lm al. Prieastinis ryys pasireikia tarp netinkamai veikianios valstybs institucij sistemos ir alingo rezultato. Civilin atsakomyb u al, padaryt valdios aktais, taikoma be kalts. Be nurodytj bendrj civilins atsakomybs slyg, yra ios specialiosios atsakomybs slygos: 1) ala turi bti padaryta valdios aktu; 2) valdios aktas turi bti atliktas valstybs valdios institucijos; 3) valdios aktai turi bti priimti (atlikti) vykdant tarnybines pareigas. Valdios aktais ireikiami valdingi galiojimai. Jais ireikti nurodymai yra privalomi visiems asmenims, kuriems jie skirti. Tai norminiai ir individuals aktai, teisinio ir fizinio pobdio, vienasmeniai ir kolegials pagal sprendimo form. Akt svok apibria CK 6.271 straips227
nio 3 dalis. Tai bet koks valdios institucijos arba jos darbuotoj veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro takos asmen teisms, laisvms arba interesams (teiss ir individuals aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir kt. Aktais nelaikomi teismo institucij sprendimai, priimti gyvendinant teisingum (teismo nuosprendiai, sprendimai, nutartys). Jais padaryta ala atlyginama specialiomis slygomis. Norminiai aktai nustato visiems privalomas elgesio taisykles. Ne norminiai, o individualaus pobdio aktai yra skirti arba taikomi konkretiems asmenims. Teisinio pobdio aktai yra vienasmenikai arba kolegialiai priimami teiss aktai (nutarimai, sprendimai, sakymai, nurodymai ir kt.). Fiziniai aktai atliekami valdios galiojimus turini pareign, tarnautoj arba darbuotoj (pasiklausymo organizavimas ne statym nustatyta tvarka, neskelbtin duomen paskelbimas, fizins jgos, specialij priemoni ar bd panaudojimas ir kt.). Jie gali pasireikti neveikimu, jei negyvendinami suteikti valdingi galiojimai ir dl to atsiranda ala. Pavyzdiui, neutikrinama pavaldi asmen kontrol, nesprendiamas pareikjo klausimas nustatytais terminais ir tvarka ir taip padaroma ala. Ar aktai priskirtini valdios aktams, sprstina pagal iuos poymius: 1) aktai turi bti privalomi vykdyti; 2) jie turi bti priimti institucij arba pareign, kurie panaudojo jiems suteiktus valdingus galiojimus arba nepanaudojo t galiojim, kai buvo btina juos panaudoti. Valdios institucija reikia bet kok vieojo administravimo subjekt (valstybs arba savivaldybs institucij, pareign, valstybs tarnautoj arba kitok i institucij darbuotoj), taip pat privat asmen, atliekant valdios funkcijas. Valstybs institucijos yra Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausyb, Lietuvos bankas, ministerijos, departamentai, policijos, mokesi, valstybs kontrols, valstybs saugumo, prokuratros, muitins staigos, kitos tarnybos ir inspekcijos. Valdios institucij valdios aktai turi bti priimti gyvendinant valdios galias. Jos gyvendinamos veikimu arba neveikimu. Veikimu valdios galios gyvendinamos netinkamai panaudojant galiojimus (atliekant veiksmus be pagrindo, virijant suteiktus galiojimus, priimant neteistus sprendimus ir kt.). Neveikimu padaroma ala, jei valdia nepanaudojama tuomet, kai turi bti panaudojama. Jei ala yra padaryta dl veikos, nesusijusios su valdios gali gyvendinimu, ji bus atlyginama kitais alos atlyginimo pagrindais (pvz., kaip samdanio darbuotojus 228
asmens). Tam reikia patikrinti institucijos, pareigno arba darbuotojo pareiginius galiojimus. Juos numato statymai, statai, nuostatai, statutai, kodeksai. Valdios aktai gali bti atlikti vykdant valdingus galiojimus ne darbo metu, ne darbo vietoje ir pan. ala yra atlyginama i valstybs arba savivaldybs biudeto. al, padaryt dl valstybs valdios institucij neteist akt, tiesiogiai privalo atlyginti valstyb i valstybs biudeto. Valstybei atstovauja Vyriausyb arba jos galiota institucija (CK 6.273 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausyb 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932 galiojo valstybs institucijas (valstybinio administravimo subjektus), dl kuri arba dl kuri pareign, valstybs tarnautoj arba kit darbuotoj neteist akt atsirado ala, atstovauti valstybei bylose dl alos atlyginimo, o Teisingumo ministerij kai ala atsirado dl teisjo ar teismo neteist veiksm195. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra galiota atstovauti valstybei bylose dl alos atlyginimo valstybini socialinio draudimo senatvs pensij gavjams, turjusiems iki 2002 m. lapkriio 26 d. draudiamj pajam196. Neteismin alos kompensavimo tvark numato alos, atsiradusios dl valdios institucij neteist veiksm, atlyginimo statymas197. al, atsiradusi dl savivaldybs valdios institucij neteist akt, privalo atlyginti savivaldyb i savivaldybs biudeto, o teisme savivaldybei atstovauja institucija, dl kurios neteist veiksm atsirado ala (CK 6.271 str. 1 d., 6.273 str. 2 d.). Valstyb arba savivaldyb, atlyginusios al, turi padarius al asmen tarnautoj ar darbuotoj regresinio reikalavimo teis. alos, padarytos neteistais ikiteisminio tyrimo institucij, prokuror, teisj ir teismo veiksmais, atlyginimo ypatumai. ala, padaryta asmeniui procesine institucij veikla arba pareign veiksmais baudiamosiose, administracinse ir civilinse bylose, valstybs atlyginama specialiomis statymo numatytomis slygomis. ala atlyginama visikai. J gali sudaryti prarastas darbo umokestis arba kitos su darbu susijusios imokos, kuri asmuo neteko dl neteist veiksm (atlyginimas, premija ar kitokia imoka u metinio darbo rezultatus); paalpos, pensijos ar kitos darbo pajamos, kuri asmuo neteko; baudos, iiekotos teismo nuo195 196
Valstybs inios. 2001. Nr. 662415. Valstybs inios. 2003. Nr. 10362. 197 Valstybs inios. 2002. Nr. 562228.
229
sprendiu; teismo ilaidos; sumos, priteistos nuosprendiu, nukentjusij teisinei pagalbai apmokti; turto konfiskavimu padaryta ala. Be tiesiogini nuostoli, atlyginami ir netiesioginiai, t. y. kitos ilaidos ir negautos pajamos: nuostoliai dl sulugdyt sandori, palikimo praradimas dl negaljimo jo priimti arba imtis jo apsaugos priemoni, pajamos u indl, vertybinius popierius ir pan. Asmeniui turi bti atkuriamos darbo ir profesins teiss. Priteisiant neturtin al turi bti atsivelgiama kaltinimo sunkum, paskirtos bausms arba nuobaudos dyd, neteisto laisvs atmimo, neteisto kardomojo kalinimo (sumimo), neteisto sulaikymo arba neteistos administracins nuobaudos areto laik, informacijos apie neteist nuteisim, neteist kardomj kalinim (sumim), neteist sulaikym, neteist procesini prievartos priemoni pritaikym arba neteistos administracins nuobaudos areto paskyrimo vie paskelbim ir kitas neturtins alos pasekmes, kitas bylos aplinkybes. Neteisti veiksmai, kaip pagrindas atlyginti al valstybei, yra specialij akt nuostat paeidimas administraciniame arba baudiamajame procese. Turi bti nustatyta, kad institucijos arba pareignai veik neturdami pakankamo pagrindo arba paeisdami nustatyt tvark ir dl to atsirado ala. Teism praktika pripasta, kad neteisti veiksmai yra nustatomi pagal tai, ar yra baudiamojo proceso norm paeidim, kuriuos padar kvotjas, prokuroras, tardytojas arba teismas, priimdami sprendim asmen sulaikyti arba suimti198. I administraciniame procese padaryt veiksm tik neteistas administracinio areto paskyrimas utraukia valstybei visik civilin atsakomyb pareig atlyginti turtin ir neturtin al. Kitokie neteisti veiksmai administraciniame procese gali utraukti valstybs arba savivaldybs institucijos atsakomyb pagal CK 6.271 straipsn. Neteisti veiksmai baudiamajame procese, t. y. tiriant nusikaltimus ir vykdant baudiamj persekiojim arba taikant baudiamj atsakomyb, kuriais padaryt al atlygina valstyb, yra ie: neteistas nuteisimas (nesant nusikaltimo vykio, nesant nusikaltimo sudties, nerodius asmens dalyvavimo darant nusikaltim);
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. sausio 29 d. nutartis civilinje byloje P. Narkeviius v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Nr. 3K334/2001, kat. 39.6.2.3 // Teism praktika. Nr. 15.
198
230
neteistas sumimas kardomosios priemons taikymo tvarka; neteistas sulaikymas; neteistas procesins prievartos priemoni pritaikymas (krata, asmens krata, daikt pamimas, atvesdinimas ir kt.); administracinio teiss paeidimo bylos nutraukimas nesant administracinio teiss paeidimo vykio, administracinio teiss paeidimo sudties, taip pat esant kitoms aplinkybms, dl kuri procesas administracinio teiss paeidimo byloje negalimas (ATPK 250 str.). Bylos nutraukimas nereabilituojaniais pagrindais (amnestijos aktas, atsakomybs taikymo senatis, kaltinamojo mirtis ir kt.) nesudaro pagrindo atlyginti al. Gali bti atsisakyta atlyginti al arba alos atlyginimo dydis sumainamas, jei asmuo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme save apkalbjo arba kitaip kliud nustatyti ties, slapstsi ir taip prisidjo prie alos atsiradimo arba jos padidjimo. Jeigu asmuo save apkalbjo dl smurto ar neteist tardymo veiksm, tai neturi bti taikomas atleidimas nuo civilins atsakomybs. Teism praktikoje suformuluota taisykl, kad savs apkalbjimo faktas pats savaime neatima teiss alos atlyginim, jei tai vyko dl teissaugos institucijos neteist veiksm. Tuomet savs apkalbjimas vertinamas ne kaip atsakomyb alinanti aplinkyb, o kaip aplinkyb, prisidedanti prie alos atsiradimo arba j padidinanti199. Pagal 2001 m. liepos 26 d. nutarim Nr. 932 valstybei bylose dl alos atlyginimo atstovauja Teisingumo ministerija200. alos, padarytos nagrinjant civilin byl, atlyginimo ypatybs. Valstyb visikai atlygina teismo arba teisjo neteistais veiksmais padaryt al civilinje byloje bendraisiais pagrindais. Turi bti nustatyta ala, neteisti veiksmai, prieastinis ryys ir kalt. Atsakomybs slyg ypatumai. ala atlyginama visikai, todl j sudaro reali ala, tiesiogins ir netiesiogins ilaidos, negautos pajamos, neturtin ala. Neteisti veiksmai turi bti atlikti nagrinjant civilin byl. Civilins bylos nagrinjimas apima iekinio primim, laikinj apsaugos
199 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. kovo 27 d. nutartis civilinje byloje J. Ragelis v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Nr. 3K3155/2001, kat. 39.6.2.3 // Teism praktika. Nr. 16. 200 Valstybs inios. 2001. Nr. 662415.
231
priemoni taikym, teismo sprendimo primim, vykdym, civilins bylos ubaigim nenagrinjus iekinio i esms (iekinio palikim nenagrinto, bylos nutraukim). Teismo priimto procesinio dokumento civilinje byloje teistumas gali bti patikrinamas i naujo nagrinjant teismo sprendimus, nutartis arba nutarimus pagal apeliacinius, atskiruosius ir kasacinius skundus. Pavyzdiui, turto areto kaip neteisto panaikinimas turi bti siejamas su statymo paeidimu, o ne su iekovo atsisakymu nuo iekinio, iekininio reikalavimo pakeitimu arba su kitomis aplinkybmis. Kalt, kaip atsakomybs pagrind, sudaro teisjo arba kito teismo pareigno padarytas statymo paeidimas arba reikalavim nevykdymas, reikiamo atidumo arba rpestingumo laipsnio neutikrinimas. ala, padaryta dl teismo tarnautojo kalt veiksm, atlyginama ne io delikto slygomis. Tai gali bti teismo, kaip samdanio darbuotojus asmens, atsakomyb ar kt. Kalt gali bti konstatuota baudiamajame ar civiliniame procese, drausmins atsakomybs taikymo tvarka arba tiesiogiai ikelta civilinje byloje dl alos atlyginimo ir ia nustatinjama. Kalts forma valstybs civilinei atsakomybei taikyti neturi reikms. Tai gali bti tyia, didelis arba paprastas neatsargumas. Ji gali pasireikti nusikaltimu, drausminio pobdio nusiengimu. Ar kaltajam teisjui arba teismo pareignui buvo taikyta individuali atsakomyb, valstybs civilins atsakomybs taikymui neturi takos. Prieastinis ryys valstybs civilinei atsakomybei taikyti yra ssaja tarp teismo darbuotoj neteist veiksm teisjo ir kito teismo pareigno bei atsiradusios alos. Turi bti nustatyta, kad teisjo arba kito teismo pareigno neteisti veiksmai yra alos atsiradimo prieastis. Regresins prievols ypatumai. Valstyb, atlyginusi dl ikiteisminio tyrimo pareigno (kvotjo, tardytojo), prokuratros ar teismo pareigno, teisjo tyini veiksm (akt) atsiradusi al, gyja regreso (atgrtinio reikalavimo) teis teismo tvarka iiekoti i i asmen statym nustatyto dydio sumas. Valstybs regreso teis isamiai numatyta alos, atsiradusios dl valdios institucij neteist veiksm, atlyginimo statymo 5 straipsnyje201. Valstyb, atlyginusi kit valdios institucij pareign, valstybs tarnautoj arba kit darbuotoj kaltais veiksmais (aktais) padaryt a-
201
232
l, gyja regreso (atgrtinio reikalavimo) teis teismo tvarka iiekoti i i asmen statym nustatyto dydio sumas. Valstyb, atlyginusi al, gyja regreso (atgrtinio reikalavimo) teis asmen, melagingai praneus apie nusikaltim, melagingai asmen skundus, kad is padar nusikaltim arba administracin teiss paeidim, arba asmen, davus melagingus parodymus, melaging eksperto arba revizoriaus ivad, melaging specialisto paaikinim ar ivad arba atlikus inomai neteising vertim, jeigu iais veiksmais toks asmuo padar nusikaltim, kuris nustatytas siteisjusiu teismo nuosprendiu. Regresinje prievolje valstybei atstovauja institucija, dl kurios pareigno, valstybs tarnautojo arba kito darbuotojo neteist veiksm (akt) atsirado ala. Jei ala atsirado dl teismo pareigno, teisjo ar teismo veiksm (akt), valstybei atstovauja Teisingumo ministerija, kuri privalo pareikti iekin dl alos iiekojimo regreso (atgrtinio reikalavimo) tvarka, jei ala atsirado dl i pareign tyini veiksm (CK 6.272 str. 4 d.). 28.2.6. Atsakomybs u al, padaryt nepilnamei iki 14 met veiksmais, ypatumai Atsakyti pagal deliktin prievol gali tik asmenys, kurie sugeba valdyti savo veiksmus ir teisingai vertinti j galimas pasekmes. Toki galimyb fizinis asmuo gyja sulauks 14 met amiaus. Iki 14 met asmuo negali savarankikai atsakyti pagal deliktines prievoles, taiau jo padaryta ala turi bti atlyginama. Prievols subjekto ypatybs. CK 6.275 straipsnis numato, kad u al, padaryt nepilnameio iki 14 met amiaus, atsako jo tvai arba globjai, jeigu nerodo, kad ala atsirado n dl j kalts. Jeigu toks nepilnametis padaro al tuo metu, kai jis yra mokymo, aukljimo, sveikatos prieiros globos (rpybos) institucijos priirimas, u toki al atsako i institucija, jeigu nerodo, kad ji atsirado ne dl jos kalts. Tvai yra biologiniai vaiko tvai ir kiti asmenys, kuri tvyst patvirtina civilins bkls akto raas apie vaiko kilm (CK 3.138 str.; 3.280 str. 1 d.) vaiko dokumentuose. Civilins atsakomybs prievolje skolininkas gali bti nepilnameio tvu raytas asmuo, kol statymo nustatyta tvarka nenuginytas raas dl tvysts. Be tv globos likusiems arba 233
esant btinumui ginti vaiko teises nepilnameiui iki 14 met nustatoma globa. Ji gali bti laikina arba nuolatin, teikiama eimos, eimynos arba globos institucijos. Nepriklausomai nuo globos ri ir form globjas atsako u nepilnameio iki 14 met asmens padaryt al. Mokymo, aukljimo, sveikatos prieiros, globos (rpybos) arba kitos institucijos (mokyklos, vaik dareliai, ligonins, sanatorijos, vaik globos namai ir kt.) gali bti skolininkai tik esant slygai, jeigu nepilnametis iki 14 met asmuo alos padarymo metu buvo j priirimas. Atsakomybs pagrind ypatumai. Civilins atsakomybs pagrindas yra kalt. Tv ir globj kalt suprantama kaip netinkama maamei prieira, neatsakingas poiris j aukljim, nepanaudojimas arba neveiksmingas tv valdios panaudojimas, sudars slygas neteistam, alingo pobdio vaik elgesiui. Tvai ir globjai, rodindami, jog nra j kalts, turi pateikti labai svarius rodymus ir argumentus, jog nra j kalts u vaiko padaryt al dl to, kad tvai arba globjai objektyviai ilg laik negaljo auklti vaik (dl ligos, ivykimo, kito tvo neteisto elgesio ir pan.). Padaryt al turi atlyginti abu tvai, taip pat ir tas, kuris negyvena kartu su vaiku. Abiej tv teiss auklti vaikus yra lygios, jie privalo rpintis savo vaikais, todl kartu negyvenantis tvas gali bti atleistas nuo civilins atsakomybs tik tuo atveju, jeigu dl kito tvo arba kit asmen kalts, su kuriais vaikas gyvena, jis neturjo galimybs prisidti prie vaiko aukljimo. Tvai, kuri valdia apribota dl j kalts, atsako u nepilnamei vaik padaryt al bendrais pagrindais, jeigu nepilnamei vaik veiksmai yra netinkamo tv valdios gyvendinimo pasekm. Jeigu nepilnameiui yra paskirtas globjas arba rpintojas, tvai, kuri valdia apribota, neatsako. Tv valdia gali bti apribojama, jei vengiama pareigos auklti vaikus, piktnaudiaujama tv valdia, iauriai elgiamasi su vaikais, daroma jiems alinga taka amoraliu elgesiu, nesirpinama jais (CK 3.180 str.). Kit institucij, kurios priiri nepilnamet, kalt pasireikia kaip nepakankama nepilnameio prieira alos padarymo metu. ie asmenys neatsako u netinkam mokym ir aukljim. Gali bti, kad kalt pasireik priirinios institucijos vykdoma nepakankama nepilnameio prieira, bet delikto aplinkybs bus tokios, jog rodys, kad ala padaryta ne tik dl prieiros stokos, bet ir dl netinkamo aukljimo, kur tu234
rjo utikrinti tvai arba globjai. Tokiu atveju dalins atsakomybs tvarka atsakomyb turi atsirasti tvams arba globjams ir atitinkamai prieiros institucijai. Kai u al, padaryt keli maamei, atsako j tvai, globjai ar priirinios institucijos, atsiranda dalin i asmen atsakomyb, nes jie patys alos nepadaro, tik netinkamai aukldami ir nepakankamai priirdami vaikus sukuria prielaidas alai atsirasti. ala iems asmenims paskirstoma atsivelgiant j kalts dal. Maamei kalt iuo atveju dl delikto neturt bti vertinama, nes tokio asmens kalt teisikai nemanoma ir nereikminga. Tv, globj, kit institucij atsakomyb u nepilnamei padaryt al atsiranda dl i asmen kalts, todl prievol atlyginti al nesibaigia tuomet, kai nepilnametis sulaukia pilnametysts ar kai jie gyja turto, kurio utenka alai atlyginti. Ypatybi turi prieastinis ryys. Jis yra dvejopo pobdio. Pirma, turi bti konstatuota, kad yra prieastinis ryys tarp nepilnameio veikimo ar neveikimo ir aling pasekmi. Tokio ryio nenustaius, neatsiranda civilin atsakomyb u nepilnamet atsakantiems asmenims. Antra, turi bti nustatytas prieastinis ryys tarp tv, globj arba institucijos veikimo (neveikimo) ir alos. Teisikai reikmingas prieastinis ryys tarp neteist atsakov veiksm ir alos nra tiesioginis. j siterpia nepilnameio netinkami veiksmai, taiau jie nenutraukia prieastinio ryio, o yra tik sudtin prieastinio ryio grandins dalis. 28.2.7. Atsakomybs u al, padaryt nepilnamei nuo 14 iki 18 met veiksmais, ypatumai Prievols subjekt ypatumai. Nepilnameiai nuo 14 iki 18 met yra i dalies veiksns. Deliktinje atsakomybje tai reikia, jog jie gali savarankikai atsakyti u al. Dl nepilnameio nuo 14 iki 18 met asmens padarytos alos civilins atsakomybs prievolje tiesioginis skolininkas yra pats nepilnametis asmuo. Netinkamas nepilnamei elgesys yra nulemtas tv, rpintoj aukljimo, i asmen ir kit institucij prieiros. Kita vertus, tokio amiaus nepilnameiai daniausiai negali atlyginti alos, nes neturi turto. Tai sudaro pagrind nustatyti papildom (subsidiari) atsakomyb tvams, rpintojams arba kitoms institucijoms. Papildomi skolininkai dl nepilnameio asmens nuo 14 iki 18 met padarytos alos gali bti 235
nepilnameio tvai, rpintojai, j priirinios mokymo, aukljimo, sveikatos prieiros, globos (rpybos) institucijos, jeigu nepilnametis nuo 14 iki 18 met neturi turto arba udarbio, kurio utekt alai atlyginti. Papildomi skolininkai atsako ta dalimi, kuria negali atsakyti nepilnametis. J pareiga atlyginti al baigiasi dl al padariusio asmens pilnametysts, taip pat kai jis iki pilnametysts gyja turto arba l, kuri utenka alai atlyginti. Tuomet inyksta papildomos civilins atsakomybs taikymo prielaidos. Jeigu ala yra padaryta bendrais keleto nepilnamei veiksmais, tai jie atsako solidariai. J tvai, globjai ir kitos institucijos tiesiogiai arba papildomai atsako dalins atsakomybs tvarka pagal savo kalts laipsn. 28.2.8. Atsakomybs u al, padaryt neveiksni asmen veiksmais, ypatumai Asmenys negali bti civilini teisini santyki subjektai, jei jie statymo nustatyta tvarka yra pripainti neveiksniais. Tai reikia, kad jie negali bti civilins teisins atsakomybs subjektai. ie asmenys turi bti priirimi ir taip utikrinama, kad jie niekam nepadaryt alos. Jeigu ji padaryta, tai yra pagrindas taikyti civilin atsakomyb prieiros pareigas netinkamai vykdantiems asmenims. Atsakomybs u neveiksniu pripainto asmens padaryt al pagrindus ir tvark nustato CK 6.278 straipsnis. Jis taikomas tada, kai alos padarymo metu yra teismo sprendimas dl asmens pripainimo neveiksniu. Jei tokio sprendimo nra, tai atsakomyb taikoma kitais pagrindais (kaip u savo veiksm reikms negalinio suprasti asmens padaryt al ar kt.). Prievols subjekto ypatumai. Pripainto neveiksniu fizinio asmens padaryt al atlygina globjas arba institucija, privalanti j priirti. Neveiksniu fizin asmen pripasta teismas ir nedelsdamas paskiria globj. Globju gali bti fizinis asmuo arba gydymo, aukljimo ar globos institucija, kurioje yra neveiksnus asmuo. Pripaint neveiksniu fizin asmen iki nuolatins globos jam paskyrimo privalo priirti gydymo, aukljimo arba globos institucija. Atsakomybs pagrind ypatumai. Atsakomyb taikoma esant kaltei. Globjo arba neveiksniu pripaint fizin asmen privalanios priirti institucijos kalt suprantama kaip nevykdymas prieiros arba kaip nepakankamas, arba aplaidus jos vykdymas, sudars slygas alingiems asmens veiksmams pasireikti. Jeigu globjas arba priirinti institucija 236
rodys, kad jie msi vis protingai manom atsargumo priemoni arba toki priemoni negaljo gyvendinti dl svarbi prieasi, tai jie gali bti atleisti nuo civilins atsakomybs. Neveiksniu pripainto asmens globjo arba j priirinios institucijos atsakomybs u neveiksnaus asmens padaryt al pagrindas yra j pai kalt, todl alos atlyginimo prievol nesibaigia dl to, kad neveiksnus asmuo vliau yra pripastamas veiksniu. CK 6.278 straipsnio 3 dalis numato, kad atsakomyb u pripainto neveiksniu asmens padaryt al tam tikrais atvejais gali bti perkelta paiam neveiksniam al padariusiam asmeniui. Jeigu neatlyginta sveikatai arba turtui padaryta ala dl globjo mirties arba jam neturint l, o al padars asmuo turi utektinai l, teismas gali iiekoti al i neveiksnaus asmens turto atsivelgdamas : 1) neveiksnaus asmens turtin padt; 2) nukentjusio asmens turtin padt; 3) kitas bylai svarbias aplinkybes. Prieastinis ryys turi ypatybi. Jis yra dvejopo pobdio. al arba nuostolius tiesiogiai sukelia neveiksniu pripainto asmens veikimas arba neveikimas. Nenustaius io asmens veikos ir prieastinio ryio tarp nurodyto asmens veikos ir alos (nuostoli), neatsiranda civilin atsakomyb u j atsakantiems asmenims. Taip pat turi bti nustatytas prieastinis ryys tarp prieir privalani vykdyti asmen veikimo (neveikimo) ir atsiradusi neigiam pasekmi. 28.2.9. Riboto veiksnumo asmens civilins atsakomybs ypatumai Asmens veiksnumas statymo nustatyta tvarka gali bti apribotas. Tai yra asmens veiksnumo susiaurinimas tam tikrose srityse siekiant ginti turtinius jo arba eimos interesus. Veiksnumo ribojimas sukelia konkreias pasekmes apriboja veiksnum dl sandori sudarymo arba atliekant tam tikrus teisikai reikmingus veiksmus (CK 2.11 str. 2 d.). Dalies veiksnumo netekimas nedaro takos io asmens veiksnumui deliktini prievoli vykdymo srityje. Riboto veiksnumo asmuo yra visateisis civilins atsakomybs subjektas, todl turi vykdyti prievol dl alos atlyginimo. CK 6.268 straipsnio 3 dalis numato, kad asmenys, pripainti ribotai veiksniais dl piktnaudiavimo alkoholiu arba narkotinmis, arba psichotropinmis mediagomis, padaryt al atlygina bendrais pagrindais. io asmens rpintojas neprivalo ribotai veiksnaus asmens priirti, todl rpintojui neatsiranda prievol atlyginti al. 237
28.2.10. Atsakomybs u al, padaryt fizinio asmens, negalinio suprasti savo veiksm reikms, veiksmais, ypatumai al gali padaryti fiziniai asmenys, esantys jos padarymo metu tokios bkls, kai jie nesupranta savo veiksm reikms arba negali j valdyti. Baudiamojoje teisje tokia padtis apibriama kaip nepakaltinamumo bkl ir yra pagrindas netaikyti baudiamosios atsakomybs. Civilinje teisje yra tvirtinta tokia pat bendra taisykl, kad veiksnus fizinis asmuo, padars al tokios bsenos, kai jis negaljo suprasti savo veiksm reikms arba j valdyti, u padaryt al neatsako (CK 6.268 str. 1 d.). Numatytos ios bendrosios taisykls iimtys. Pirma. Asmuo neatleidiamas nuo atsakomybs, jeigu tokios bsenos jis tapo pavartojs alkoholini grim, narkotini, psichotropini mediag arba kitokiu bdu (CK 6.268 str. 1 d.). Atsakomybs pagrindas iuo atveju yra asmens kalt. Teiss teorijoje ji vadinama iankstine202. Asmens kalt grindiama tuo, kad asmuo, vartodamas atitinkamo poveikio mediagas arba veikdamas kitokiu bdu, privalo numatyti galimas bsimas pasekmes. Tai turi apimti galimyb padaryti al. Asmuo, vartodamas alkoholinius grimus, narkotines, psichotropines mediagas, prisiima alos padarymo rizik ir nra pagrindo jam atsakomybs netaikyti. Antra. Jei ala padaryta ypa svarbiam objektui, teismui leidiama priteisti visik arba dalin alos atlyginim i asmens, kuris alos padarymo metu negaljo suprasti savo veiksm reikms arba j valdyti. CK 6.268 straipsnio 2 dalyje nurodytos ios slygos: 1) ala turi bti padaryta asmens sveikatai arba gyvybei; 2) nukentjusio asmens turtin padtis turi bti sunki; 3) al padariusio asmens turtin padtis leist pareigoti j atlyginti al; 4) tai bt manoma pagal teisingumo, protingumo ir siningumo kriterijus ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Treia. alos atlyginimo prievol gali bti perkeliama nuo al padariusio asmens kitiems asmenims (CK 6.268 str. 4 d.). i iimtis taikoma tais atvejais, kai ala padaryta asmens, nesugebanio suprasti savo veiksm reikms ir j valdyti dl psichikos ligos arba kitokio psichikos
202
. 3, c. 17.
238
sutrikimo. Tai reikia, kad ala nra susijusi su paties al padariusio asmens veiksmais, o jo bkl yra nulemta objektyvi aplinkybi. Gali bti perkeliama atsakomyb kitiems subjektams, atitinkantiems iuos reikalavimus: 1) jie kartu gyvena su al padariusiu asmeniu; 2) jie yra susij statymo numatytais giminysts ryiais arba santykiais tvai, pilnameiai vaikai, sutuoktinis; 3) jie inojo apie al padariusio asmens psichikos bkl, taiau nesim priemoni pripainti j neveiksniu. i asmen atsakomybs pagrindas yra j pai kalt. Kaltei nustatyti btini duomenys, jog jie inojo ir suvok asmens psichin bkl, o nesiimdami priemoni pripainti asmen neveiksniu faktikai sudar slygas niekam neatsakyti u jo padaryt al. Jei sutrikusios psichikos asmeniu arba ligoniu bt pasirpinta, tai pareiga atlyginti al tekt jo globjui arba priiriniai institucijai pagal CK 6.278 straipsn. Nepasirpinimas kartu gyvenaniu psichikai nesveiku asmeniu, sudarant slygas ivengti galimo alos atlyginimo, yra pagrindas udti jiems prievol atsakyti u i asmen padaryt al. Regreso ypatybs. Tvai, globjai, rpintojai, 6.275, 6.276 ir 6.278 straipsniuose nurodytos prieiros institucijos (mokymo, aukljimo, sveikatos prieiros, globos (rpybos) ir kt.), atlygin al, padaryt nepilnameio arba pripainto neveiksniu fizinio asmens, neturi regreso teiss iuos asmenis. Pirmiausia todl, kad jiems taikyta atsakomyb dl j pai kalts, antra, al padar asmenys nra teiss, taip pat ir deliktini teisini santyki, subjektai ar visateisiai subjektai. 28.2.11. Atsakomyb u al, padaryt dl sveikatos sualojimo arba gyvybs atmimo Asmens sveikatos sualojimas arba gyvybs atmimas sukuria prievol atlyginti al. Dl savo specifini bruo ji isiskiriama specialj delikt. Tai reikia, kad ala, padaryta asmeniui dl jo sveikatos sualojimo arba gyvybs atmimo, atlyginama pagal specialias taisykles. Bendrsias alos, padarytos sualojus asmens sveikat arba atmus jam gyvyb, atlyginimo taisykles numato CK. Jos taikomos tuo atveju, jei nra specialij norm, nustatani CK bendrj taisykli iimtis. CK 6.283, 6.284 straipsniai numato alos atlyginim u fizinio asmens suluoinim, kitok jo sveikatos sualojim arba gyvybs atmim tada, kai nu239
kentjs asmuo nra apdraustas nuo nelaiming atsitikim darbe socialiniu draudimu. Jei asmuo yra apdraustas nuo nelaiming atsitikim darbe socialiniu draudimu, tai ala pirmiau atlyginama pagal specialiuosius statymus juose numatytais pagrindais, dydiu ir tvarka. mogaus gyvyb ir sveikata yra absoliuios vertybs, todl bet koks j paeidimas yra neteistas. Tik iimtiniais atvejais, kai padaryti al leidia statymas arba nustato tokios alos padarymo bd ir tvark ir jos yra laikomasi arba kai statymas pateisina padaryt al, neatsiranda prievol j atlyginti. Prievol atlyginti al dl sualotos sveikatos arba atimtos gyvybs atsiranda esant alai, neteistai veikai, prieastiniam ryiui tarp neteistos veikos ir alos, su kalte arba be kalts. ala pasiymi didiausia specifika. Fiziniam asmeniui gali bti pakenkiama fizikai arba dvasikai. Kenkiant asmeniui fizikai daroma ala jo fizinei arba psichinei sveikatai. Fizin ala pasireikia kaip kno vientisumo paeidimas (funkcij arba organ netekimas), kno nelieiamumo paeidimas (sumuimas, sualojimas, injekcija ir kt.), laikinas arba nuolatinis darbingumo netekimas (dl sualojimo, susargdinimo, ligos isivystymo ir kt.), gyvybs atmimas. Kenkiant asmeniui dvasikai daroma ala jo psichinei sveikatai. Ji pasireikia dvasiniu sukrtimu, oku, tampa, nemiga, irzlumu, smons netekimu, padanjusiais ligos priepuoliais ir kitaip. ala, padaryta dl sveikatos arba dl gyvybs atmimo, vertinta pinigais, sudaro nuostolius. Sualota sveikata arba atimta gyvyb gali bti neigiam ir teigiam nuostoli prieastis. Neigiami nuostoliai dl sveikatos sualojimo yra negautos pajamos, kurias nukentjs asmuo bt gavs, jei jo sveikata nebt sualota. Dl atimtos gyvybs negautos pajamos yra prarastas ilaikymas arba teis gauti ilaikym. Teigiamus nuostolius sudaro ilaidos dl nukentjusiojo sualojimo arba jo gyvybs atmimo. Dl fizinio asmens sualojimo negautos pajamos yra nuostoliai dl prarasto darbingumo. Darbingumo netekimas yra bkl, kai mogus yra nedarbingas dl pakenktos fizins arba psichins sveikatos. Darbingumas yra paprastas ir profesinis. Paprastas darbingumas yra mogaus gebjimas ir galimyb dirbti darbus, nereikalaujanius speciali ini, kvalifikacijos ir gdi. Profesinis darbingumas tai mogaus gebjimas ir galimyb atlikti savo profesijos darb, reikalaujant speciali ini, kvalifikacijos, darbo praktikos (gdi). Vertinant profesin darbingum atsivelgiama mogaus gebjim bei galimybes dirbti pritai240
kant gytas inias, kvalifikacij ir gdius, panai profesij darbus, imokti naujos profesijos. Darbingumo netekimas pagal trukm yra laikinas nedarbingumas ir invalidumas. Laikinas nedarbingumas trunka, kol asmuo pasveiksta arba kol jam nustatomas invalidumas. iuo laikotarpiu asmuo yra visikai nedarbingas. Invalidumas yra ilgalaikis arba nuolatinis. Tai mogaus bkl, kai jis dl aiki organizmo funkcijos sutrikim ilg laik arba nuolat negali dirbti prastinmis arba specialiomis darbo slygomis, kai darbingumo negalima grinti protezavimu, kompensacine technika ir kitomis reabilitacijos priemonmis. Invalidumas pagal trukm yra terminuotas arba neterminuotas (nuolatinis). Terminuotas invalidumas yra ilgalaikis nedarbingumas. Nustatant invalidum nurodoma, kuriam laikui netekta darbingumo. Nuolatinis invalidumas nustatomas nenurodant termino. Invalidumo grup suteikiama terminuotai arba neterminuotai, atsivelgiant sualojimo pobd, anatominius trkumus ir kt. Invalidumas, kitaip nei laikinasis nedarbingumas, pagal darbingumo netekimo apimt gali bti visikas ir dalinis. Darbingumo netekimo apimtis nurodoma procentais. Nuo darbingumo prarastos dalies priklauso nuostoli dydis. Jeigu asmuo neteko viso darbingumo, tai jo nuostolius dl sualotos sveikatos sudaro visos turtos ir dl sualojimo negaunamos pajamos. Jei jis neteko dalies darbingumo, tai al sudaro atitinkama prarast pajam dalis. Pavyzdiui, jeigu asmuo neteko 60 proc. darbingumo, tai reikia, kad jo netektos pajamos dl sualojimo yra 60 proc. negaut pajam. Nedarbingumas nustatomas taikant specialias inias, t. y. ekspertizs bdu. Invalidum nustato Valstybs socialins ekspertizs komisija. Jos nuostatai patvirtinti 1992 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu Nr. 123. Komisija nustato asmens invalidumo fakt. Pobd, prieast, atsiradimo laik, invalidumo grup ir termin, taip pat bendrojo ir profesinio darbingumo netekimo laipsn203. Civilinje byloje darbingumo netekimo klausimus gali nustatyti teiss medicinos ekspertiz. Invalidumo nustatymo klausimai reguliuojami sveikatos apsaugos ministro ir socialins apsaugos ir darbo ministrs 2000 m. balandio 28 d. sakymu Nr. 226/49 patvirtinta Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarka204.
203 204
241
Nuostoliai dl prarasto darbingumo pasireikia kaip asmens negautos pajamos. Tai netekimas galimybs paiam dalyvaujant darbo arba verslo rinkoje usidirbti. Negautos pajamos dl prarasto darbingumo tai mokjimai, kurie jam priklaus pagal darbo, civilines arba kitokias sutartis arba i kitos statymais nedraudiamos veiklos (pagal verslo liudijim, patent, i autorysts, iradim ir pan.) ir kurie nebuvo gauti dl sualotos sveikatos. Jeigu asmuo dl sualojimo (sumuimo, kno sualojimo arba kitokio pakenkimo) neprarado darbingumo ir neigiam nuostoli neturjo, tai jam gali bti atlyginami turti teigiami nuotoliai (gydymo ir kt.), taip pat neturtin ala. Dl fizinio asmens gyvybs atmimo kitiems asmenims gali bti padaroma nuostoli arba neturtins alos. J nuostoliai pasireikia ilaikymo netekimu, nes jie netenka maitintojo asmens, kuris teik arba privaljo teikti ilaikym. Teis alos atlyginim turi asmenys, kurie buvo mirusiojo ilaikomi arba jo mirties dien turjo teis gauti i jo ilaikym. Tai gaunantys ilaikym arba turintys teis j gauti asmenys. Jais gali bti nepilnameiai mirusiojo vaikai, skaitant gimusj po jo mirties, sutuoktinis, nedarbingi tvai ir kiti nedarbingi asmenys, kurie faktikai buvo mirusiojo ilaikomi. Teis ilaikym turi mirusiojo nedarbingi tvai. Nedarbingumas nustatomas pagal j invalidum, pensin ami. Teis alos atlyginim dl maitintojo netekimo turi kiti faktiniai nedarbingi ilaikytiniai. Giminysts arba tarpusavio santyki pobdis su iais asmenimis nesvarbus. Turi bti nustatyta, kad mirusysis teik param, kuri buvo esminis ir pagrindinis pragyvenimo altinis. Tai gali pasireikti pinig davimu, produkt tiekimu, rpinimusi, prieira ir kitaip. Neturi reikms, kiek laiko iki mirusiojo mirties toks ilaikymas truko, svarbu, ar jis buvo mirties dien. Asmens nedarbingumo ir ilaikymo, gauto i mirusiojo, fakt visuma sukuria teis alos atlyginim netekus maitintojo. Dl fizinio asmens sveikatos sualojimo arba jo mirties yra patiriama ilaid, kurios apibdinamos kaip teigiami nuostoliai. Sveikatos sualojimo atveju tai gydymo, papildomo maitinimo, vaist sigijimo, sualoto asmens prieiros arba slaugymo, kitos sveikatai grinti skirtos ilaidos, protezavimo, kompensacins technikos, specialij transporto priemoni sigijimo ilaidos. Gali bti reikalingos papildomos ilaidos dl sualoto asmens, kuris lieka ne visikai susigrins sveikat, siliejimo visuomen ( darbo, socialin veikl). Jam gali reikti per242
sikvalifikuoti, pertvarkyti gyvenamj viet arba transporto priemon (pritaikyti j invalido poreikiams) ir kt. Fizinio asmens mirties atveju teigiamus nuostolius sudaro laidojimo ilaidos. Tai btinumo ir protingumo kriterijus atitinkanios ilaidos, reikalingos mirusiajam palaidoti. Jas sudaro geduling piet, transporto, religini apeig, fotografo ir kitos ilaidos. Prie laidojimo ilaid priskiriamos kapo sutvarkymo ilaidos. alos dydio nustatymas. Dl darbingumo netekimo patirti nuostoliai nustatomi pagal iuos duomenis: 1) asmens vidutin darbo umokest arba kitas nuolatines pajamas iki sualojimo arba darbingumo netekimo; 2) asmens netekto darbingumo dal. Dirbanio asmens darbo umokestis yra nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. gegus 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinta Darbuotojo ir valstybs tarnautojo vidutinio darbo umokesio apskaiiavimo tvarka205. Jis nustatomas i trij paskutini kalendorini mnesi umokesi vidurkio, skaitant visas darbo apmokjimo ris, mnesines pensijas ir kt. Jeigu darbuotojas yra dirbs maiau kaip 3 mnesius, tai pagal faktikai dirbt laik turi bti apskaiiuojamas jo dienos udarbis, o pagal j vidutinis mnesio darbo umokestis. Kitos nuolatins pajamos gali bti i individualios veiklos, sutari arba i verslo gautos pajamos. Nuostolius sudaro darbo umokesio arba kit nuolatini pajam dalis, atitinkanti asmens netektojo darbingumo dal. Pagal asmens gautas pajamas ir darbingumo netekimo procent nustatoma, kokios pajam sumos nukentjusysis neteko. Kai sualojamas nedirbantis asmuo, tai jo netektos pajamos gali bti nustatytos naudojant atitinkamos darbinink ar valdinink kategorijos udarbio dyd. Bet kokiu atveju i suma neturi bti maesn u Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtint darbo umokesio minimal dyd. Jei sualojamas asmuo iki 14 met, tai atlyginam nuostoli rys priklauso nuo to, ar asmuo turjo savarankik pajam. Jeigu jis turjo savarankik pajam, tai jam turi bti atlyginta tokio dydio ala, kiek savarankik pajam jis neteko dl sualojimo. Jei savarankik pajam fizinis asmuo, neturintis 14 met, neturjo, tai jam atlyginami tik
205
243
nuostoliai dl sualotos sveikatos (gydymo, protezavimo, prieiros ir kt.). Kai nukentjusiajam asmeniui sueina 14 met, jam turi bti atlyginama ir neigiami nuostoliai (susij su darbingumo netekimu arba sumajimu). Jie nustatomi pagal: 1) nepilnameio turtus sugebjimus; 2) jo tv turtin padt; 3) al padariusio (atsakingo u al) asmens turtin padt; 4) kitas reikms turinias aplinkybes. Teism praktikoje yra suformuluotos taisykls, kokia tvarka apskaiiuojamas nuostoli dydis dl asmens sveikatos sualojimo: 1) nustatoma pajam suma, kurios netekta dl sualojimo. Ji atitinka netekto darbingumo procentus; 2) i gautos sumos atimama suma, atitinkanti nukentjusiojo kalts laipsn, jeigu yra nustatyta nukentjusiojo kalt; 3) i gautos sumos atimamas dl sualojimo mokamos socialinio draudimo imokos (nedarbingumo, invalidumo paalpos ir kt., jeigu teiss aktai numato, kad tai atsivelgiama)206. Fizinio asmens mirties atveju nuostolius sudaro ilaikymo netekimas ir laidojimo ilaidos. Ilaikymas yra mirusiojo asmens pajam dalis, kuri ilaikytiniai arba turintys teis gauti ilaikym asmenys gavo arba turjo teis gauti mirusiajam esant gyvam. Prie pajam, gaut i darbo, verslo arba veiklos, netektam ilaikymui apskaiiuoti turi bti priskirtos nuolatins imokos, i kuri buvo arba galjo bti teikiamas ilaikymas. Tai pensija (invalidumo, senatvs ar kt.), alos atlyginimo periodiniai mokjimai, gautos nuolatinio ilaikymo sumos i kit asmen ir pan. Jeigu asmuo jau gavo i mirusiojo ilaikym, tai jam priklauso tokio paties dydio alos atlyginimas. Asmuo, kuris turjo teis gauti mirusiojo ilaikym, gauna atitinkam mirusiojo pajam dal, kuri tekt jam. Ta dalis nustatoma visas mirusiojo pajamas dalijant i ilaikytini skaiiaus ir pridedant vien (dal, tekusi paiam mirusiajam). Ilaikymo netekimo dydis yra nustatomas tokia tvarka: nustatoma, kokio dydio mirusiojo pajam dalis tenka kiekvienam ilaikytiniui (arba turjusiam teis j gauti); i gautos sumos atimama socialinio drau206 Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 Dl statym taikymo teism praktikoje, nagrinjant civilines bylas dl atlyginimo alos, padarytos asmen sualojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atmus gyvyb 21 punktas // Teism praktika. 1996. Nr. 56.
244
dimo imoka, mokama gyvybs atmimo atveju (maitintojo netekimo paalpa ar kt.). Atlygintin laidojimo ilaid dyd kontroliuoja teismas, atsisakydamas priteisti dal j arba visas, jei jos neatitinka protingumo kriterij. Laidojimo ilaidos gali bti mainamos iais bdais: 1) skaitant laidojimo paalp statymo numatytais atvejais; 2) nustaius, kad jos ne visa apimtimi buvo btinos; 3) nustaius, kad jos neatitinka teisingumo ir protingumo kriterij207. alos atlyginimo dydiui gali turti reikms nukentjusiojo kalt, pagal statym alos atlyginim skaitytinos sumos, al padariusio asmens turtin padtis, kai ala padaryta netyia, ir civilin atsakomyb i dalies panaikinanios aplinkybs. Jeigu yra nustatyta, jog nukentjusysis buvo labai neatsargus, tai kalt yra miri. Atlygintinos alos dydis nustatomas atsivelgiant nukentjusiojo kalts laipsn, ireikt procentais208. Teisikai reikmingas didelis nukentjusiojo neatsargumas, o paprastas neatsargumas reikms neturi (CK 6.282 str.). nukentjusiojo asmens kalt neatsivelgiama, kai iiekoma ala, atsiradusi netekus maitintojo, ar atlyginamos laidojimo ilaidos. atlygintinos alos dyd turi bti skaitomos socialinio draudimo imokos, mokamos sveikatos sualojimo ar gyvybs atmimo atveju (CK 6.290 str. 1 d., 6.291 str. 2 d.). Turi bti nustatyta: 1) imok pobdis; 2) j ryys su sveikatos sualojimu arba gyvybs atmimu. Paprastai tai yra laikinojo nedarbingumo paalpa, invalidumo pensija, laidojimo paalpa, kurios mokamos arba paskirtos sualojus asmens sveikat arba jam mirus. Neskaitomos sumos, kurios nesusijusios su socialiniu draudimu (savanorikojo draudimo imokos, asmens po sualojimo gaunamas darbo umokestis arba kitokios pajamos).
Pavyzdiui, teism praktika pripasta, kad turi bti atlyginama vidutinio brangumo paminklo pastatymo kaina. Neatlygintinos ilaidos alkoholiniams grimams, suvartotiems per gedulingus pietus, ir kitais atvejais. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 Dl statym taikymo teism praktikoje, nagrinjant civilines bylas dl atlyginimo alos, padarytos asmen sualojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atmimus gyvyb 26, 27 punktai // Teism praktika. 1996. Nr. 56. 208 Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 Dl statym taikymo teism praktikoje, nagrinjant civilines bylas dl atlyginimo alos, padarytos asmen sualojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atmimus gyvyb 21 punktas // Teism praktika. 1996. Nr. 56.
207
245
Atlygintinos alos dydis gali bti mainamas atsivelgiant al padariusio asmens sunki turtin padt. Mainti atlygintinos alos dyd negalima, jeigu ala padaryta tyia. alos atlyginimo dydio pakeitimo pagrindai. alos atlyginimo dydio pakeitimas galimas dl vaiko gimimo po maitintojo mirties (CK 6.284 str. 3 d.), dl fizinio asmens darbingumo pasikeitimo (CK 6.286, 6.287 str.). Asmens nedarbingumas gali didti arba mati tai priklauso nuo sveikatos bkls, pakenkimo pobdio ir kit aplinkybi. Jeigu asmens darbingumas sumajo, palyginti su tuo, kuris buvo alos priteisimo metu, ir darbingumo majimas yra buvusio sualojimo pasekm, tai nukentjusysis turi teis reikalauti, kad periodinmis imokomis mokamas alos atlyginimas bt atitinkamai padidintas. Jeigu nukentjusiojo asmens darbingumas, palyginti su tuo, kuris jam buvo liks tuo metu, kai priteis atlyginti al, padidjo, tai asmuo, mokantis alos atlyginim periodinmis imokomis, turi teis reikalauti atitinkamai sumainti priteist alos atlyginim. Atlyginimo dydio pakeitimai iuo pagrindu negalimi, jeigu ala buvo atlyginta priteisiant vienkartin sum. alos atlyginimas mokamas nuo jos padarymo dienos, o jei ala atsirado vliau, tai nuo alos atsiradimo dienos. Pavyzdiui, invalidumas gali isivystyti vliau, nei asmeniui buvo fizikai pakenkta. Jeigu dl alos atlyginimo kreipiamasi prajus trejiems metams nuo jos padarymo dienos, tai atlyginimas mokamas nuo kreipimosi dienos. alos atlyginim dl sualojimo ar gyvybs atmimo sudaranios sumos negautos pajamos ir netektas ilaikymas mokamos periodikai arba tai gali bti vienkartin imoka. Vienkartin imoka tai viso alos atlyginimo dydio suma. Ji imokama tuomet, kai statymas nustato vienkartinio mokjimo dyd arba kai yra manoma nustatyti periodini mokjim pabaig (pvz., iki nepilnameiui sukaks pilnametyst). Jei alos atlyginimas buvo nustatytas konkreia vienkartine suma, tai pakeisti alos atlyginimo dyd negalima. Laikoma, jog alos atlyginimo prievol baigsi tinkamai j vykdius. Periodiniais mokjimais mokamas alos atlyginimas turi bti indeksuojamas. Veikos neteistumas, kaip bendra alos atlyginimo prievols slyga, suprantamas kaip alos padarymas. Pats alos padarymo faktas yra neteistas. Jeigu atsakovas rodyt, kad statymas leido padaryti al tam tikromis slygomis ir j buvo laikytasi, tai paneigt veikos neteis246
tum. Pavyzdiui, nelaikomi neteistu asmens sualojimas arba gyvybs jam atmimas atremiant neteist ksinimsi (btinoji gintis pagal CK 6.269 str. 1 d.), neatsiranda prievol atlyginti al statymo nustatyta tvarka atlikus intervencij mogaus kn, paalinus jo kno dalis arba organus (teis kno nelieiamum ir vientisum pagal CK 2.25 str.). statymas gali numatyti, kad atlyginama asmens sveikatai teistai padaryta ala. Tai numat, pavyzdiui, Pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo statymas209. Kalt gali bti taikoma kaip bendroji civilins atsakomybs slyga. Jei sveikata sualota arba gyvyb atimta veikiant didesnio pavojaus altiniui arba kito specialaus delikto slygomis, kai kalts nereikalaujama (dl statinio sugriuvimo, gyvn padaryta ala, dl netinkamos kokybs produkt arba paslaug ir kt.), tai kalt nebus btina civilins atsakomybs slyga. Kalt, kai ji reikalinga kaip atsakomybs slyga u al, padaryt asmens gyvybei ar sveikatai, yra preziumuojama. Skolininkas turi rodyti, kad asmuo buvo sualotas, suluointas arba jam buvo atimta gyvyb ne dl jo kalts (pvz., kad organo asmuo neteko ne dl atsakovo veikos, kad mirt lm kitos prieastys ir pan.). Kalt patvirtina duomenys apie paeidimus (saugi darbo slyg nesudarymas, atitinkam taisykli, nurodym, reikalavim arba instrukcij paeidimas, ufiksuotas tyrimo dokumentuose nustatyta tvarka). Prieastinis ryys, kaip civilins atsakomybs taikymo slyga, yra specifikas dl dvejopo ryio. Pirma, turi bti nustatytas prieastinis ryys tarp neteisto veikimo ir fizinio asmens sveikatos sualojimo arba gyvybs atmimo. Antra, turi bti prieastinis ryys tarp nukentjusiojo sveikatos sualojimo arba jo mirties ir alos (negauto udarbio dalies, gydymo, laidojimo ilaid ir pan.). Draudimo imokas imokjusios socialinio draudimo staigos turi regreso teis al padarius asmen, iskyrus atvejus, kai draudimo mokas u nukentjusj mokjo al padars asmuo.
209
247
1. Kas yra prievols dl padarytos alos alys? 2. Kokie yra samdanio darbuotojus asmens civilins atsakomybs ypatumai? 3. Kas yra atsakomybs u kit asmen padaryt al subjektai? 4. Kokie yra statini savininko (valdytojo) atsakomybs ypatumai? 5. Kas yra atsakomybs u gyvn padaryt al subjektai? 6. Kokios aplinkybs atleidia statinio, gyvn savinink (valdytoj) nuo civilins atsakomybs? 7. Kokias inote didesnio pavojaus altinio prigimties teorijas, kas jas sieja? 8. K reikia valdyti didesnio pavojaus altin? 9. Kaip atlyginama dl keleto didesnio pavojaus altini sveikos padaryta ala j valdytojams? 10. Kokios yra bendrosios ir specialiosios valstybs ir savivaldybs civilins atsakomybs slygos? 11. Kaip pasireikia tv, globj, vaikus priirini institucij kalt u nepilnamei padaryt al? 12. Ar atlyginama ala, padaryta teistai ginantis? 13. Ar atlyginama ala, padaryta btinojo reikalingumo atveju? 14. Kas sudaro nuostolius sualojus asmens sveikat arba jam mirus?
248
29 skirsnis. ATSAKOMYB U AL, PADARYT DL NETINKAMOS KOKYBS PRODUKCIJOS (PASLAUG)

ala, padaryta asmens gyvybei, sveikatai arba turtui, atsirandanti dl netinkamos kokybs produkt ar paslaug, specialj delikt iskirta naujajame CK. Anksiau civilin atsakomyb buvo taikoma bendraisiais pagrindais ir specialiuose statymuose dl vartotoj teisi gynimo. ala, padaryta dl netinkamos preki ir paslaug kokybs, yra nesutartin prievol tarp atsakingo u al asmens ir nukentjusiojo. Nesutartiniam prievols pobdiui neturi reikms tai, kad gamintojas arba paslaugos teikjas gali bti susijs sutartiniais santykiais. Turi bti aikiai atskirta, kokios yra j teiss ir pareigos vykdant sutart ir kokios teiss ir pareigos juos sieja tarpusavyje dl nesutartini santyki. Sutartini santyki dalyje gamintojas (paslaug teikjas) ir vartotojas turi teises ir pareigas, susijusias su sutarties vykdymu. U parduot netinkamos kokybs daikt arba suteikt netinkam paslaug vartotojui atsiranda teis reikalauti, kad padaryti nuostoliai bt atlyginti, jeigu vartotojui prek pardav gamintojas arba produkt realizavs asmuo, kuris laikomas gamintoju. ias teises numato CK bendrosios pirkimo pardavimo sutarties nuostatos (CK 6.3336.338) ir vartojimo pirkimopardavimo sutari ypatumai dl daikt kokybs (CK 6.363 str.). Tai sutartins teiss ir jos gyvendinamos pagal pirkimopardavimo sutari taisykles. Jeigu dl pirktos preks netinkamos kokybs vartotojo sveikatai, gyvybei arba turtui padaroma ala, tai ali santykiai ioje dalyje nra sutartiniai. Jie kvalifikuojami kaip deliktiniai alos atlyginimo santykiai. CK etosios knygos XXII skyriaus 4 skirsnio taisykls taikomos tik vartojimo sutartims, kai ala yra padaryta produktus (paslaugas) sigyjant vartojimo, o ne verslo tikslais. Prievols ali ypatumai. ios prievols alys yra: 1) netinkamos kokybs produkt arba paslaug teiks asmuo gamintojas; 2) nukentju249
sysis (produkto arba paslaugos vartotojas, kitas turintis teis reikalauti atlyginti al asmuo). Gamintojas yra: 1) galutinio produkto gamintojas, pagamins kilnojamj daikt (turt), skaitant pirminius ems kio produktus ir vrien (pauktien), elektros energij, paymjs j savo vardu, preks enklu arba kitu skiriamuoju enklu; 2) gaminio dalies arba aliav gamintojas, paymjs juos savo vardu, preks enklu arba kitu skiriamuoju enklu; 3) asmuo, vykdantis veikl, tenkinani konkreius materialius ir nematerialius vartotojo poreikius, paymdamas paslaug savo vardu, preks enklu arba kitu skiriamuoju ymeniu; 4) kitas asmuo, kuris, paymdamas produkt savo vardu, preks enklu arba kitu skiriamuoju ymeniu, nurodo save kaip gamintoj (kvazigamintojas). Gamintojui gali bti prilyginamas: 1) asmuo, dl savo verslo importuojantis Europos ekonomins erdvs valstybi teritorij netinkamos kokybs produkt, kad galt j parduoti, inuomoti ar kitaip paskirstyti (importuotojas); 2) asmuo, pardavs produkt, jei produkto gamintojo nemanoma nustatyti (pardavjas). Pardavjas laikomas gamintoju, jei gamintojo nemanoma nustatyti. Jei pardavjas pranea apie gamintoj arba produkt pateikus asmen, jis nelaikomas gamintoju. Gamintojas gali bti fizinis ir juridinis asmuo. Vartotojas tai asmuo, kuris faktikai sunaudoja produkt arba gauna paslaugas asmeniniais, eimos, nam kio tikslais, nesusijusiais su verslu arba profesija. Tai nebtinai pirkjas gali bti bet koks kitas asmuo, kuris suvartojo produkt arba pasinaudojo paslaugomis (darb usakovas arba asmuo, kuriam vliau buvo perleistas produktas, ar kitaip nukentjs nuo netinkamos kokybs produkto ar suteiktos paslaugos asmuo. Pavyzdiui, asmuo, vartojs netinkamus maisto produktus ir apsinuodijs, nors j nepirko, sudegusio televizoriaus savininkas). Nukentj asmenys gali bti vartotojai ir kiti asmenys, kurie faktikai nukentjo. Atsakomybs slyg ypatumai. Tai grietos atsakomybs atvejis, kai ala atlyginama be kalts. Civilinei atsakomybei atsirasti btinos slygos yra: 1) ala; 2) neteisti veiksmai; 3) prieastinis ryys tarp neteist veiksm ir alos. Atlygintin al io delikto atveju sudaro dl gyvybs atmimo arba sveikatos sualojimo atsiradusi ala, skaitant neturtin, ir ala nukentjusio asmens turtui. 250
Asmeniui dl sveikatos sualojimo padaryt al sudaro negautos pajamos, kurias nukentjs asmuo bt gavs, jei jo sveikata nebt buvusi sualota; su sveikatos grinimu susijusios ilaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaist sigijimo, protezavimo, prieiros ir kt.); neturtin ala. Dl fizinio asmens gyvybs atmimo padaryt al sudaro: 1) netekta mirusiojo pajam dalis, kuri gavo arba turjo teis gauti mirusiojo ilaikytiniai arba turjusieji teis gauti ilaikym; 2) laidojimo ilaidos; 3) neturtin ala. Pagal io delikto taisykles atlyginama ala, padaryta nukentjusio asmens turtui, skirtam asmeniniams poreikiams tenkinti. Tai turtas, kuris paprastai skirtas ir daugiausia vartojamas arba naudojamas privaiai. Jeigu daiktas arba paslaugos yra sigyti verslo tikslais, tai dl netinkamos kokybs padaryta ala turi bti atlyginama bendraisiais pagrindais, t. y. nustaius kalt. Atlygintina ala neapima paiam netinkamos kokybs daiktui padarytos alos, branduolins alos ir maesns negu 500 eur atitinkanios sumos, apskaiiuotos pagal statym nustatyta tvarka skelbiam oficial euro ir lito santyk. i ilyga netaikoma alai, kuri atsirado dl netinkamos kokybs paslaug. Paiam netinkamos kokybs daiktui padaryta ala ir maesn negu 500 eur atitinkani sum sudaranti ala turtui atlyginama bendraisiais arba kit statym numatytais pagrindais210. Neteisti veiksmai pasireikia kaip tinkamos produkt arba paslaug kokybs neutikrinimas. Gamintojo neteisti veiksmai pasireikia netinkamos kokybs gaminio pagaminimu ir realizavimu. Paslaugos teikjo neteisti veiksmai pasireikia netinkamos kokybs paslauga. Jeigu atsako ne gamintojas, o produkt realizavs asmuo, tai jis, realizuodamas produkt, kurio importuotojo ir gamintojo neino, prisiima atsakomyb u j neteistus veiksmus ir tai tampa jo didesns atsakomybs pagrindu.
210 Plaiau r.: Europos Bendrij Tarybos 1985 m. liepos 25 d. direktyva Nr. 85/374/EEB dl valstybi nari statym, kit teiss akt ir administracini nuostat dl atsakomybs u netinkamos kokybs gaminius. Branduolins energijos statymas // Valstybs inios. 1996. Nr. 1192771.
251
Produktas (paslauga) yra netinkamos kokybs, jeigu jis neatitinka saugos reikalavim, kuri protingai gali tiktis vartotojas. Jis turi pagrindo tiktis kokybs, kuri atitinka j reglamentuojanius dokumentus bei protingai tam produktui arba paslaugai keliamus reikalavimus, kad produktas arba paslauga bt saugs ir patikimi. Ar kokyb yra tinkama, nustatoma atsivelgiant : nurodomas produkto savybes; ar produkt galima naudoti pagal paskirt; produkto (paslaug) ileidimo apyvart laik; produkto (paslaug) konstrukcinius, receptinius ir kitus trkumus; kitas aplinkybes. Negalima laikyti produkto netinkamos kokybs tik dl to, kad vliau apyvart ileistas geresnis produktas. Kokybs lygio kriterijus produkto saugumas, kurio protingai pagrstai tikimasi. Jis turi bti toks, kad prastinmis arba nustatytomis vartojimo slygomis esant nedaryt alos gyvybei, sveikatai, turtui. Neatitinkani i reikalavim produkt gaminimas ir paslaug teikimas yra neteistas veikimas, sudarantis pagrind gamintojo (paslaug tiekjo) civilinei atsakomybei be kalts. Neteistus veiksmus sudaro pareigos informuoti vartotoj apie produkto savybes arba saug vartojim nevykdymas. Informacija apie produkto savybes vartotojui turi bti pateikta valstybine kalba. Nurodymai apie saug vartojim apima reikalavim spti arba informuoti vartotoj apie saugius vartojimo bdus ir pasekmes. Jos gali bti lemiamos produkto ar paslaug specifikos ir atsirasti dl naudojimo ypatum. Nurodymai dl vartojimo turi bti aiks ir konkrets, kad vartotojas suprast, kaip juos gyvendinti. Informacija apie galimus kenksmingus vartojimo padarinius turi bti konkreti, kad vartotojas spjim vertint rimtai. Prieastinis ryys. Civilin atsakomyb atsiranda tada, kai egzistuoja netinkamos kokybs ir nuostoli ryys. Tai reikia, kad nukentjusysis turi rodyti, jog produktas (paslauga) yra netinkamos kokybs ir tai lm arba sudar slygas nuostoliams atsirasti. Atsakomybs taikymo ypatumai. Nustaius civilins atsakomybs atsiradimo slygas reikia atkreipti dmes iekinio senaties termin skaiiavim ir taikym. Iekiniai dl nuostoli, atsiradusi vartojant netinkamos kokybs produktus, gali bti pareikiami per 3 metus nuo tos dienos, kai nukentjusiajam tapo inoma, ar jis turjo suinoti apie al, trkum ir kas yra gamintojas. Suinojimas arba turjimas suinoti apie al ar trkum gali nesutapti su alos ikilimo aiktn momentu, nes reikalingi tyrimai alos 252
atsiradimo prieastims nustatyti, trkumams vertinti ir tai gali utrukti (pvz., tik ekspertizmis ir tyrimais galima nustatyti, kad gaisras kilo dl netvarkingo televizoriaus). inodamas alos prieastis, trkum esm nukentjusysis gali vluoti pareikti iekin neinodamas, kas yra gamintojas. Produkto arba paslaugos garantinis terminas neturi takos iekinio senaties termino eigai iekiniams dl alos, atsiradusios dl vartotojui netinkamos kokybs produktais arba paslaugomis padarytos alos atlyginimo211. Teis pareikti iekin inyksta ir civilin atsakomyb negali bti taikoma, jei prajo 10 met nuo tos dienos, kai produkto gamintojas ileido alos padarius produkt apyvart (CK 6.300 str.). Atleidimo nuo civilins atsakomybs specials pagrindai. Gamintojas tam tikromis slygomis atleidiamas nuo civilins atsakomybs, jeigu rodo aplinkybes, kurios statymo nustatytos kaip atleidimo nuo civilins atsakomybs slygos: 1) ne jis ileido produkcij apyvart. Taip bt paneigta gamintojo prezumpcija. Ji numatyta asmeniui, kurio vardu, preks enklu arba kitu ymeniu paymtas produktas arba paslauga. Gamintojo vardas, preks enklas gali bti suklastoti arba neteistai pavartoti; 2) ileidimo apyvart metu daiktas buvo tinkamos kokybs, t.y. atsivelgiant aplinkybes yra pagrindas manyti, kad produktas ileidimo apyvart metu nebuvo netinkamos kokybs arba kad kokyb pablogjo po ileidimo. Gamintojui utenka rodyti tiktin, bet ne kategorik nuostat, kad produkto ileidimo metu kokyb buvo tinkama; 3) produktas nebuvo gamintas verslikai paskirstyti (pvz., tai buvs bandomasis gaminys), pagamintas ir realizuotas ne kaip gamintojo kins veiklos rezultatas; 4) kokyb pablogjo dl valstybs institucij privalom nurodym laikymosi. Turi bti rodyta, kad ala atsiradusi dl valstybs veiksm privalom nurodym, kuriuos subjektas turjo vykdyti ir negaljo ginyti;
Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodio 20 d. nutarimu Nr. 39 patvirtinta Lietuvos Respublikos teism praktikos, taikant iekinio senat reglamentuojanias statym normas, apibendrinimo apvalga // Teism praktika. Nr. 18, p. 198199.
211
253
5) mokslo ir technini ini lygis produkto ileidimo apyvart metu nebuvo toks, kad leist nustatyti netinkam kokyb. Gamintojas turi rodyti, kad ileidimo metu inom mokslini ir technini kriterij pagrindu produktas buvo vertinamas kaip saugus vartoti; 6) produktas buvo galutinio produkto sudtin dalis, bet ala atsirado dl kito komponuoto produkto konstrukcijos arba dl viso produkto gamintojo pateikt vartojimo taisykli. Taip gamintojas paneigia prieastin ry tarp jo pagamintos produkto dalies ir nuostoli. io gamintojo pagamintos produkto dalies kokyb turi bti tinkama. al turi lemti konstrukcijos ypatumas arba tinkamos produkto dalies ypatingos vartojimo slygos. Paslaug teikjui statymai gali nustatyti ir kitas atleidimo nuo civilins atsakomybs slygas. Gamintojas gali bti atleistas nuo atsakomybs, jei yra nukentjusio asmens kalt. Nukentjusio arba kito asmens, u kur nukentjusysis atsako, kalt (tyia ir neatsargumas) yra pagrindas sumainti al arba iekin atmesti. Dl paties nukentjusiojo veiksm, kurie prisidjo prie alos padidjimo, ala gali bti mainama arba iekinys atmetamas.
1. Kas yra atsakomybs u al, padaryt netinkamos kokybs produkcija (paslaugomis), subjektai? 2. Kas yra laikomas gamintoju ir kokie asmenys jam prilyginami? 3. Ar kalt yra btina atsakomybs u al, padaryt netinkamos kokybs produkcija (paslaugomis) slyga? 4. Kokie yra specials atleidimo nuo atsakomybs u al, padaryt netinkamos kokybs produkcija (paslaugomis), pagrindai? 5. K reikia ala atsakomybs u al, padaryt netinkamos kokybs produkcija (paslaugomis), atvejais? 6. Koks yra iekinio senaties terminas taikant atsakomyb u al, padaryt netinkamos kokybs produkcija (paslaugomis)?
254
30 skirsnis. ATSAKOMYB U AL, PADARYT KLAIDINANIA REKLAMA

io specialaus delikto paskirtis apginti paeistas teises specifinje srityje informacijos apie parduodamas prekes ir paslaugas teikimo srityje. Viena vertus, taip ginama vartotoj teis gauti tinkam informacij apie parduodamus daiktus, produktus, gaminius arba suteikiamas paslaugas. Antra vertus, siekiama utikrinti rinkos dalyvi siningum konkuruojant. Turtin atsakomyb taikoma tuomet, kai nesiningai skleidiama ir naudojama tam tikra informacijos dalis reklama padaro alos. Skirtumas nuo atsakomybs dl netinkamos kokybs paslaugomis arba produkcija padarytos alos atlyginimo yra tas, kad klaidinania reklama gali bti padaroma alos nepriklausomai nuo preki kokybs reikalavim paeidim. Atsakomyb atsiranda ne dl preki arba paslaug kokybs, o dl to, kad ikraipoma informacija apie prek arba paslaug, teikiam vartotojui, ir ikraipymas nesiningai palenkia vartoti t produkt arba paslaugas. Dl to vartotojas ir rinkos dalyviai gali patirti alos arba kilti nuostoli. Prievols subjekt ypatumai. Kreditorius yra asmuo, kuriam padaryta ala dl klaidinanios reklamos poveikio. Tai gali bti preks vartotojas arba komercins veiklos dalyvis. Kreditorius yra preks vartotojas, kuriam dl klaidinanios reklamos apie gamin (paslaug) atsirado ala vartotojas buvo nesiningai informuotas ir palenktas vartoti arba sigyti prekes, paslaugas. Kreditorius yra komercins veiklos dalyvis, kuriam dl klaidinanios reklamos padaromi nuostoliai, kaip nesiningos konkurencijos pasekm. ala dl klaidinanio reklamos poveikio daroma, pavyzdiui, tuomet, kai vieno gamintojo preks ir paslaugos netinkamai gretinamos (lyginamos) su kito konkurencins veiklos dalyvio prekmis arba paslaugomis (CK 6.301 str. 3 d. 4 p.). Prievols skolininkas yra reklamos, kaip informacijos skleidimo, dalyvis, veikiantis ne pagal statymus. Tai gali bti reklamos davjas, gamintojas, skleidjas arba reklamos tarpininkas. Reklamos davjas yra asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (usakoma, gaminama, skleidiama) reklama. Paprastai tai yra 255
prekes arba paslaugas realizuojantis (parduodantis) asmuo. Preki arba paslaug pardavimas yra btinas reklamos davjo poymis. Reklamos davjas kelia pateikiamos informacijos apie prekes reikalavimus: nustato preki, apie kurias reikia informacijos, rat, asortiment, informacijos apie prekes reikalavimus; pateikia reikiamus faktinius duomenis reklaminei informacijai parengti; suderina informacij apie prekes (paslaugas), tikrina, ar jo reikalavimus atitinka usakymo dl reklamos vykdymas ir vykdo sutartinius sipareigojimus tolesniems reklamos proceso dalyviams. Reklamos gamintojas yra reklamins informacijos gamybos paslaugas teikiantis asmuo. Paprastai tai reklamos gamybos agentros, bet gali bti ir bet kurie kiti asmenys, faktikai pagamin reklamos priemon (informacijos apie prek (paslaug) perteikimo vaizdin, grafin, garsin arba kitoki priemon). Reklamos skleidjas tai bet kokiomis informacijos perteikimo priemonmis reklam skleidiantis asmuo. Reklamos skleidjas platina informacij apie prekes (paslaugas) konkreiam arba neapibrtam ratui moni ne savo, o reklamos davjo interesais. Skleisdamas informacij is asmuo vykdo savarankik kin veikl, nes informacijos skleidimas sudaro jo kins veiklos esm (pvz., laikrai, urnal leidyba), o skleisdamas reklam, t. y. informacij apie prekes (paslaugas) skatinant pirkti, jis veikia ir kaip reklamos skleidjas. Reklamos tarpininkas tai asmuo, tarpininkaujantis usakant reklamos skleidimo arba reklamos gamybos ir skleidimo paslaugas. ie asmenys reklamos procese gali dalyvauti visi arba ne, sutapti arba ne. Prievols pagrind ypatumai. ala, padaryta klaidinania reklama, atlyginama bendraisiais pagrindais, t. y. esant alai, neteistiems veiksmams, kaltei, prieastiniam ryiui tarp neteist veiksm ir alos. ala gali bti padaroma juridinio arba fizinio asmens turtui arba asmenybei, taip pat gali bti paeisti turtiniai asmens interesai, kurie vertintini kaip nuostoliai. Ji gali pasireikti materialaus arba nematerialaus pobdio paeidimais dl klaidinanios reklamos skatinimo sigyti ir vartoti tam tikras prekes. Klaidinania reklama gali bti padaryta turtin ir neturtin ala. Ji gali bti atlyginama, jei dl klaidinanios reklamos i ala atsirado asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.). Neteisti veiksmai pasireikia tuo, kad reklamos proceso dalyviai paeidia informacijos vartotojo teises teising, isami ir visapusik 256
informacij apie gamin (paslaugas, produkcij). Reklama yra klaidinanti, jeigu ji dl neteisingumo, neisamaus pobdio arba bet kaip kitaip, skaitant informacijos pateikimo form ir bd, klaidina arba gali klaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia ir dl savo klaidinamo pobdio gali paveikti reklamos vartotoj ekonomin elges arba dl i prieasi pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybms konkuruoti. Reklamos vartotojo apsisprendim pirkti tam tikras prekes (turt, daiktus, gaminius), naudotis paslaugomis lemia ne tikrosios daikt arba paslaug savybs, o ikreipta informacija apie jas. Veiksm neteistumo kriterijus yra klaidinantis reklamos pobdis. Klaidinanti reklama yra bet kokios formos ir bet kokiomis perdavimo priemonmis skleidiama su kine komercine, finansine ir profesine veikla susijusi informacija, kuria siekiama skatinti preki arba paslaug, skaitant nekilnojamuosius daiktus, teises ir pareigas, pardavim (teikim), kai ji bet kokiu bdu, skaitant ir jos pateikimo bd, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kai dl jos klaidinamo pobdio atsiranda ala. Klaidinanios reklamos poymiai: tai yra statymo apibrt ri informacija; ji skleidiama konkreiu tikslu; daro arba gali daryti neigiam poveik; dl klaidinamo pobdio atsiranda ala. Informacija yra faktinio pobdio duomenys inios, faktai, teiginiai apie prekes, daiktus arba paslaugas. Ar reklamoje priskiriamos preks ar paslaugos savybs i tikrj egzistuoja, gali bti patikrinta ir rodyta. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2001 m. lapkriio 29 d. nutarimu Nr. 13/b klaidinania reklama pripaino skelbt informacij apie medienos droli ploktes. Buvo reklamuojama, jog jos tinka fasadams, atsparios oro slyg takai (drgmei, aliui). Patikrinimo metu ios savybs nebuvo nustatytos212. Reklamin informacija turi bti susijusi su kine komercine, finansine arba profesine veikla. Klaidinanios informacijos skleidimas, kai inios ir duomenys susij su kit ri veikla, nesudaro io delikto sudties. Informacija pripastama reklamine, jeigu ji skleidiama turint tiksl skatinti parduoti prekes (daiktus) arba teikti paslaugas. Kai tam tikri duomenys pristatomi kaip informacin mediaga (mons ikaboje, informaciniame leidinyje ar kt.), reikia isiaikinti, ar informavimo tikslas yra vienintelis. Skatinti pirkti tai siekti paveikti informacijos vartotojo
212
257
ekonomin elges, kad jis ne tik suinot apie prekes, daiktus, gaminius, paslaugas, bet ir apsisprst sigyti daiktus arba paslaugas dl j deklaruojam savybi (kainos, kokybs ar kt.). Ar informacija apie prekes (paslaugas) klaidinanti, sprendiama pagal iuos kriterijus: ar informacija teisinga; ar informacija visapusika; ar jos pateikimo aplinkybs neikraipo duomen teisingumo ir visapusikumo. Reklamoje skelbiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davjas negali j teisingumo pagrsti reklamos skelbimo metu, turint galvoje konkreias duomen skleidimo aplinkybes (CK 6.301 str. 2 d. 1 p.). Reklamos skleidiami teiginiai turi atitikti tikrsias preki ir paslaug savybes. i informacija turi bti susijusi ne tik su daikt vartojamosiomis savybmis, bet ir su j pagaminimo slygomis bei aplinkybmis, kokybs reikalavimais ir j laikymusi, gijimo ir vartojimo slygomis, teisinga lyginamja informacija su analogikomis prekmis arba paslaugomis. Informacijos neteisingumas gali bti susijs su reklamos davju arba kitais asmenimis, su kuriais siejama informacija gali labiau paveikti eilin reklamos vartotoj ir nulemti jo pasirinkim pirkti ir vartoti gamin (CK 6.301 str. 2 ir 3 d.). Faktinio pobdio duomenys yra vertinami kaip neatitinkantys tikrovs, jeigu informacijos teikjas nepateik rodym apie j tikrum arba teismas pateiktus duomenis pripaino neisamiais. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2001 m. gegus 18 d. nutarimu Nr. 7/b klaidinania reklama dl duomen neteisingumo pripainta informacija apie preparat Super Line double Action, kuris yra unikalus lieknjimo metodas, pads netekti vidutinikai 410 kilogram per mnes, liemuo susiaurs keliais centimetrais, inyks riebal klosts ant klub ir laun, bus patobulinta figra be valios pastang, be sporto ir specialios dietos, prarasti kilogramai jau nebegr213. Reklamos bdu skleidiama informacija yra nevisapusika, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kuri paskelbti, atsivelgiant kit toje reklamoje esani informacij, btina, kad nebt suklaidintas reklamos vartotojas (CK 6.301 str. 2 d. 2 p.). Visapusikumas susijs su ta informacijos dalimi, kuri vartotojui, skatinamam pirkti konkreias prekes (paslaugas), yra btina, kad jis galt apsisprsti. Reklamins informacijos visapusikumas nereikia, kad apie gamin turi bti pateik213
258
ta apskritai isami informacija. Ji turi bti isami t aspekt poiriu, kurie pasirinkti kaip pardavim skatinantys veiksniai. Informacija turi bti visa apie tas savybes arba slygas, kurios pristatomos konkreioje reklaminje informacijoje kaip patrauklus pardavim skatinantis veiksnys. Reklama turi bti pateikiama tokiu bdu ir forma, kad jos vartotojai galt suvokti reklamoje esant numanom klaidinant teigin (CK 6.301 str. 2 d. 3 p.). ie informacijos elementai reikalauja faktinius duomenis pateikti taip, kad informacijos tikrumas ir isamumas dl pasirinkt pateikimo metod nenukentt ir neklaidint reklamos vartotojo, netrukdyt jam susidaryti objektyvaus vaizdo apie perkam prek (paslaug), jos savybes, sigijimo slygas ir kitas esmines aplinkybes, susijusias su sigijimu ir vartojimu. Neteisti veiksmai pasireikia aktyviais veiksmais (tiesiogiai pateikiant neteising teigin, pasirenkant konkreius informacijos pateikimo bdus arba metodus, kurie ikraipo faktinius duomenis, netinkamai lyginant keli gamintoj gaminius ar paslaugas) arba neveikimu (neteikiant visapusikos informacijos, nevykdant statymo arba gamintojo reikalavim dl informacijos visapusikumo). Kalt yra civilins atsakomybs slyga. Ji gali pasireikti tyia arba neatsargumu. Reklamos (informacijos) davjas visos informacijos apie prek (produkt) poiriu turi rodyti, kad jis elgsi taip, jog klaidinimo bt ivengta. Reklamos gamintojas, tarpininkas ir platintojas turi rodyti, kad jie teisingai perteik t informacij apie prekes, turt, gamin, produkcij arba paslaugas, kuri jiems buvo suteikta ir kurios protingai galima i j tiktis reklamuojant konkreias prekes (paslaugas), ir kad jie turt informacij paskleid jos turinio neikraipaniais bdais ir formomis. Jie atsako u al, jei inojo arba turjo inoti, kad reklama yra klaidinanti, arba jei reklamos vartotojai klaidinami ne dl reklamos davjo, o dl gamintojo, tarpininko ar skleidjo veiksm gaminant ar skelbiant reklam arba kai reklamos gamintojas, tarpininkas ar skleidjas nerodo, kas yra reklamos davjas. Prieastinis ryys tarp alos ir neteist veiksm gali bti tiesioginis arba netiesioginis, prieastinis ryys gali bti pripaintas egzistuojant, kai alingas pasekms sietinos su vartojama informacija, o ne tik su paslaugos arba preki vartojimu. Jei dl klaidinanios informacijos apie prek reklamos vartotojui padaryta ala, tai turi bti nustatyta, ar yra 259
prieastinis ryys tarp apsisprendimo pirkti btent ias prekes (paslaugas) ir reklamos, ar is ryys yra ne atsitiktinis, o teisikai reikmingas. statymas numato specialius asmen teisi gynimo bdus. Teismas, nagrinjantis alos atlyginimo byl, gali: udrausti atsakovams toliau skleisti klaidinani reklam; udrausti skleisti parengt, bet dar nepaskleist klaidinani reklam; pareigoti klaidinani reklam vieai ir adekvaiai paneigti. Reikalavimai udrausti toliau skleisti arba skleisti dar nepaskleist klaidinani reklam gali bti pareikti prevenciniu iekiniu.
1. Kas yra atsakomybs u al, padaryt klaidinania reklama, subjektai? 2. Kaip pasireikia neteisti veiksmai? 3. Ar kalt yra btina atsakomybs u al, padaryt klaidinania reklama, slyga? 4. Ar, siekiant udrausti toliau skleisti arba skleisti dar neatskleist klaidinani reklam, gali bti pareikiamas prevencinis iekinys?
260
IV skyrius. KITAIS PAGRINDAIS ATSIRANDANIOS PRIEVOLS.
IV SKYRIUS
KITAIS PAGRINDAIS ATSIRANDANIOS PRIEVOLS
261
31 skirsnis. KITO ASMENS REIKAL TVARKYMAS

Kito asmens reikal tvarkymas reglamentuojamas CK 6.2296.236 straipsniuose. io instituto esm yra ta, kad vienas asmuo, neturintis tokios pareigos, kito reikalus tvarko savanorikai ir be jokio pavedimo, nurodymo ar iankstinio sutikimo juos tvarkyti. Reikalai turi bti tvarkomi taip, kad atitikt asmens, kurio reikalai tvarkomi, interesus. 1964 m. CK io prievoli teiss instituto nebuvo. Taiau jis jau buvo inomas ir naudojamas romn teisje ir lotynikai buvo vadinamas negotiorum gestio. statyme is terminas pas mus dabar nevartojamas, taiau romn teiss pavyzdiu asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus be pavedimo, vadinamas gestoriumi (negotorium gestos), o asmens, kurio reikalai buvo tvarkomi reikal eimininku (dominus negotii). i veiksm turin sudaro teistas elgesys, taiau ia nra ireiktos abiej ali valios, nra susitarimo. Tuo jie skiriasi nuo sutartini santyki. Prievoliniai santykiai dl kito asmens reikal tvarkymo atsiranda tiek dl faktini, tiek dl juridini veiksm (pvz., dl nelaims remontuojamas arba saugomas kito asmens turtas, gelbjama mogaus gyvyb arba kaimynas u kaimyn vykdo prievol tretiesiems asmenims ir pan.). Abiem atvejais veikiama kito asmens interesais be pavedimo ir asmeniui, kurio interesais veikta, atsiranda civilin prievol. Todl prievols, atsirandanios dl kito asmens reikal tvarkymo be pavedimo, apibriamos kaip nesutartins prievols, atsirandanios dl vieno asmens savanorikai, faktikai arba juridikai atlikt veiksm kito asmens naudai ir interesais. Senovs romnai teig, kad nors tai yra prievols, atsirandanios nesant tarp ali sutarties, bet jos savo turiniu ir pobdiu primena prievoles, kylanias i sutari, jos ir buvo vadinamos prievolmis tarytum i sutari (obligationes quasi ex contractus). Todl jos ir vadinamos kvazisutartimis. Kvazisutari pagrindu atsiranda tiek vienaals, tiek dvials prievols, o j atsiradimo pagrindas yra arba vienaalis sandoris, arba kiti veiksmai, kuri negalima laikyti sutartimi. Kito asmens reikal tvarkymas be pavedimo yra dvials prievols pavyzdys, kylantis i vienaalio sandorio arba kitokio veiksmo. 262
Taiau kito asmens reikal tvarkymas be pavedimo, i kurio gali kilti tam tikros teiss ir pareigos, galimas tik tuo atveju, jeigu atliekami veiksmai atitinka tam tikras slygas. Pirma. Kito asmens reikal tvarkymas privalo bti savanorikas ir be jokio pavedimo, nurodymo arba iankstinio kito asmens sutikimo. Savanorikum lemia tik moralins pareigos ir j mogus vykdo skatinamas vidini sitikinim ir supratimo. Kito asmens reikalai tvarkomi tvarkaniojo asmens iniciatyva, taiau jis nra saistomas statymais, kurie nustatyt sankcij u moralins pareigos nevykdym. Asmuo negali turti joki odini arba raytini nurodym arba iankstinio sutikimo asmens, kurio interesais tvarkomi reikalai. Be to, asmuo neturi bti pareigotas kito asmens reikal tvarkyti statymu arba kitu norminiu aktu. Paprastai asmuo, kurio naudai tvarkomi reikalai, apie tai neino. Tai daniausiai susij su laikino asmens nebuvimu, liga ir panaiai. Dl to negalima buvo gauti sutikimo tvarkyti reikalus. Pagaliau asmuo, kurio naudai tvarkomi reikalai, gali ir inoti apie jo interesais atliekamus veiksmus, taiau dl objektyvi prieasi negali ireikti arba pareikti savo valios ir suteikti atitinkam galiojim veikti. Antra. Tvarkant kito asmens reikalus turi bti aikiai matoma atliekam veiksm nauda. Jie turi atitikti asmens, kurio interesais atliekami veiksmai, akivaizdius arba tiktinus lkesius. Vadinasi, atliekami veiksmai turi bti objektyviai naudingi. Nauda turi bti aiki kiekvienam protingam civilini santyki dalyviui. Ji gali bti labai vairi. alos atsiradimo asmens sveikatai arba turtui ukirtimas, prievols vykdymas arba kitas neprietaraujanio teisei veiksmas. Tai btinosios medicinos pagalbos suteikimas arba vjo iverstos tvoros atstatymas, rinkliavos sumokjimas u kaimyn arba gyvnlio, kol sugr eimininkas, prieira. Taigi kito asmens reikalai privalo bti tvarkomi taip, kaip tokius veiksmus atlikt pats asmuo, kurio naudai tvarkomi reikalai. Taiau jei aplinkybs leidia sprsti, jog asmuo nenori imtis priemoni, kad jo turtas bt apsaugotas, arba neketina vykdyti prievols treiajam asmeniui, tai kito asmens reikal tvarkymas iuo atveju turt bti vertinamas kaip pateisinamas veikimas prie to asmens vali. Treia. Asmuo, kuris ketina tvarkyti kito asmens reikalus, neturi tuo metu turti galimybs gauti asmens sutikim atlikti tam tikrus veiksmus. Daniausiai taip bna, kai asmens, kurio interesais atliekami veiksmai, arba nebna vykio vietoje, arba asmuo bna bejgis, o aplinkybs veria veikti skubiai ir neatidliotinai. Taiau, jeigu asmuo, be 263
pavedimo tvarkantis kito asmens reikalus, turjo galimyb susiinoti arba informuoti asmen apie savo veiksmus, atliekamus kito asmens interesais, prievoliniai santykiai ios kvazisutarties pagrindu neatsiranda. Ketvirta. Asmuo, atliekantis veiksmus kito asmens naudai, turi suvokti atliekam veiksm kryptingum ir nesiekti, kad atsirast kitokio pobdio prievols. Jeigu asmuo klaidingai man, kad veikia savo interesais (gelbsti svetim turt, nors mano, kad savo) ir dl to kitas asmuo nepagrstai praturtjo, tai tokio santykio dalyviams taikomos nuostatos, reguliuojanios prievoli atsiradim dl nepagrsto praturtjimo. CK 6.236 straipsnis tai vardija kaip tariam kito asmens reikal tvarkym. Nagrinjam santyki pagrindu atsiranda prievol. O tai yra teisinis santykis su jam bdingais elementais subjektu, dalyku, turiniu. Aptariamos prievols subjektams statymas nenustato joki ypating reikalavim. I CK 6.1 straipsnio pateiktos prievols sampratos akivaizdu, kad alis, turinti reikalavimo teis, yra aktyvioji alis ir vadinama kreditoriumi. Prievols alis, turinti pareig, yra pasyvioji alis ir yra vadinama skolininku. Taigi asmuo, tvarks kito asmens reikalus be pavedimo, yra kreditorius, turintis reikalavimo teis, o asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi, atsiranda pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, jis yra skolininkas. Tiek kreditorius, tiek skolininkas gali bti ir fizinis, ir juridinis asmuo. Anksiau minta, kad tvarkant kito asmens reikalus gali bti atliekami faktiniai arba juridiniai veiksmai. Faktinio pobdio veiksmus gali atlikti tiek veiksns, tiek ir neveiksns asmenys. Daugeliu atveju faktinius veiksmus reikt vertinti kaip juridinius poelgius, o ne kaip sandorius. Juridiniai poelgiai yra veiksnaus arba net ir neveiksnaus asmens veiksmai, kuriais jis nesiekia specialiai sukurti civilini subjektini teisi ir pareig, taiau dl j atlikt veiksm atsiranda teisiniai padariniai (pvz., turt arba asmen igelbsti nepilnametis). Sandori sudarymas ms nagrinjamu atveju yra juridinis veiksmas, tad io santykio dalyviams taikomos bendros veiksnumo taisykls. Prievoli, atsirandani dl kito asmens reikal tvarkymo be pavedimo, dalykas yra faktiniai arba juridiniai veiksmai. ie veiksmai neapsiriboja vien turtini santyki sritimi, jie sukuria prievol ir tada, kai yra nukreipti asmeninius neturtinius interesus sveikatos apsaug, gyvybs igelbjim ir panaiai. Prievols turin sudaro jos ali kreditoriaus ir skolininko teiss bei pareigos. Taiau, kitaip nei kituose teisiniuose santykiuose, ia teis yra 264
reikalavimo, o pareiga skolos formos. Bet tai nereikia, kad asmuo, savanorikai pradjs tvarkyti kito asmens reikalus be pavedimo, neturi jokio sipareigojimo. Prieingai, statymas nustato iuos pareigojimus: Pirma. Asmuo, pradjs tvarkyti kito asmens reikalus, privalo juos tvarkyti tol, kol tas kitas asmuo pats gals rpintis savo reikalais arba kol bus paskirtas to asmens globjas, rpintojas ar turto administratorius, o jeigu tas asmuo mirta, kol jo pdiniai perims reikal tvarkym (CK 6.229 str. 1 d.). Antra. Formuluojamas reikalavimas, kad apie visk, k yra atliks asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, privalo pastarajam kaip manoma greiiau praneti ir pateikti ratu isami gaut pajam, ilaid bei nuostoli ataskait (CK 6.229 str. 3 d.). Treia. Atsivelgdamas konkreias aplinkybes, jis turi veikti rpestingai ir apdairiai. statymas nustato, kad pagal ios prievols turin asmuo, tvarks kito asmens reikalus be pavedimo, turi teis reikalauti, kad jam bt atlyginti nuostoliai ir turtos ilaidos, iskyrus atvejus, kai asmuo kito asmens reikalus tvarko prie pastarojo vali tai inodamas; tokiu atveju jis pats privalo atlyginti savo veiksmais padarytus nuostolius asmeniui, prie kurio vali veik (CK 6.233 str. 2 d.). Ir pagaliau asmens, kurio reikalai buvo tvarkomi, pareiga yra tuos nuostolius atlyginti, apmokti ilaidas ir statymo nustatytais atvejais sumokti atlyginim. Taiau tvarkytojas privalo grinti dl i veiksm gyt turt, skaitant vaisius ir pajamas. Kito asmens reikal tvarkym be pavedimo reikia skirti nuo atstovavimo nepamirtant, kad atstovavimo atveju atstovas veikia galiotas atstovaujamojo ir jam inant. To iame ms nagrinjamame institute nra.
1. Prie koki prievoli atsiradimo pagrind priskiriamas kito asmens reikal tvarkymas? 2. Kokie yra kito asmens reikal tvarkymo poymiai? 3. Kokie veiksmai laikomi faktiniais tvarkant kito asmens reikalus? 4. Kokie veiksmai laikomi teisiniais tvarkant kito asmens reikalus? 5. Ar gali bti tvarkomi kito asmens reikalai prie jo vali? 6. Kokios yra asmens, tvarkanio kito asmens reikalus, pareigos? 265
7. Kokios yra kito asmens vardu ir interesais sudaryto sandorio teisins pasekms? 8. Kokios taisykls taikomos, jeigu asmuo, kurio reikalai buvo tvarkomi, vliau tokius veiksmus patvirtina? 9. Kaip atlyginamos tvarkiusio reikalus asmens ilaidos? 10. Kam priklauso vaisiai ir pajamos gauti tvarkant kito asmens reikalus? 11. K reikia tariamas kito asmens reikal tvarkymas?
266
32 skirsnis. PRIEVOLS DL NEPAGRSTO PRATURTJIMO AR TURTO GAVIMO

Prievols, atsiradusios dl nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo, yra nesutartins prievols, t. y. atsiranda kitais pagrindais be sutarties, delikto, statymo, administracinio akto ir pan. CK etosios knygos XX skyrius yra skirtas reglamentuoti santykius, atsirandanius dl nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo. Nepagrstas praturtjimas ar turto gavimas suprantamas kaip vienos alies (skolininko) veiksmais ar kitokiu bdu gytas turtas arba kitoks praturtjimas kitos alies (kreditoriaus) sskaita nesant teisinio pagrindo. CK normos, nustatanios santykius, kurie atsiranda tarp subjekt dl nepagrsto praturtjimo arba turto gavimo, kitaip nei prie tai galiojusiame 1964 m. redakcijos CK, reglamentuojamos isamiai. CK 6.237 straipsnio 5 dalyje nurodoma kad XX skyriaus normos dar taikomos, jeigu prievol susijusi ne su daikto perdavimu, o tik su tam tikr paslaug teikimu, reikalavimas susijs su daikto ireikalavimu i svetimo neteisto valdymo, su vykdymo pagal negaliojant sandor grinimu, alos atlyginimu, prievols ali tarpusavio atsiskaitymais arba paslaug teikimu. Prievolei dl nepagrsto praturtjimo arba turto gavimo atsirasti btinos ios slygos: 1) asmuo gyja turt arba praturtja kito asmens sskaita; 2) asmuo gyja turt arba praturtja nesant teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo gytas turtas, inyksta vliau. Prievolei dl nepagrsto praturtjimo arba turto gavimo atsirasti nra reikminga, ar be teisinio pagrindo gytas turtas atsiranda dl paties turt gijusio asmens veiksm, ar dl asmens, kurio turtas sumajo, veiksm (kreditoriaus), ar dl treij asmen veiksm. Pastaruoju atveju asmuo gali gyti turt be teisinio pagrindo neatlikdamas joki veiksm, net ir neinodamas apie tok praturtjim. Pavyzdiui, banko darbuotojas, pervesdamas pinigus i sskaitos sskait, suklydo mok267
jimo pavedime prie 100 lit priraydamas du nulius ir perved asmeniui 10 000 lit. Prievols dl nepagrsto praturtjimo arba turto gavimo subjektai yra: asmuo, kuris be teisinio pagrindo gijo turt arba nesiningai praturtjo (skolininkas); asmuo, kuris turi reikalavimo teis gauti i skolininko be teisinio pagrindo sigyt turt (kreditorius). Termin nepagrstas praturtjimas galima apibdinti kaip veiksm, kuriuo gyjamas turtas, taip pat ir kaip galutin veiksmo rezultat (idav), kad turtas gautas arba gytas be pagrindo. Prievols vykdymo bdai. Prievols dl nepagrsto praturtjimo arba turto gavimo turinys yra skolininko veiksmai grinant be teisinio pagrindo gyt turt kreditoriui. Taigi pagrindin skolininko pareiga ioje prievolje yra perdavimas kreditoriui turto, kuris buvo be teisinio pagrindo gytas arba gautas. Grinimas kreditoriui vyksta arba natra, arba pinigais ir atlyginami su turto netekimu susij nuostoliai. Toks prievoli vykdymas numatytas CK 6.237 straipsnio 3 dalyje. Skolininkas, vykdydamas prievol natra, privalo perduoti kreditoriui tok kiek tos ries daikt, koks buvo be teisinio pagrindo gytas arba gautas. Taip pat prievol bus laikoma vykdyta natra, jei vietoje individualiai apibrto daikto grinamas ne tas pats daiktas, o jam lygiavertis atitikmuo. Jeigu galimybi grinti turt kreditoriui natra (turtas uvs, sualotas arba tai nemanoma dl prievols prigimties, kai prievol atsiranda dl teikiam paslaug) nra, skolininkas-gijjas privalo atlyginti buvusi daikt vert gijimo metu, taip pat ir nuostolius, kurie atsirado dl vliau pasikeitusios turto verts. Skolininkas taip pat turi atlyginti turto trkum, sumajim dl netinkamos jo prieiros, jeigu tai vyko po to, kai asmuo, gijs turt, suinojo arba turjo suinoti, kad turt privalo grinti neatsivelgdamas kalts laipsn. Jeigu asmuo neinojo, kad turt gyja be teisinio pagrindo, tokiu atveju jis atsako tik u tyi arba didel neatsargum. Turto gijjas turi grinti arba kompensuoti visas pajamas, kurios buvo arba turjo bti gautos i be teisinio pagrindo gyto turto nuo tada, kai asmuo suinojo arba turjo suinoti apie gyt turt. Jeigu asmuo be teisinio pagrindo gyja pinig sum, tai jis u naudojimsi gyta pinig suma turi mokti 5 proc. metines palkanas, skaiiuojamas nuo 268
to momento, kai asmuo suino ar turjo suinoti apie nepagrstai gautus arba sutaupytus pinigus (CK 6.240 str. 1 d.). CK normos, nustatanios nepagrsto turto sigijimo ir grinimo taisykles, numato ir tam tikras garantijas skolininkui. Jeigu asmuo, gydamas turt be teisinio pagrindo, siningai klydo, tai jis i turto savininko gyja teis ilaid, kurias patyr ilaikydamas kreditoriaus turt, atlyginim. Turtas, kurio negalima ireikalauti. CK 6.241 straipsnyje yra numatyti keturi atvejai, kai negali bti ireikalautas kaip be pagrindo gytas: 1) turtas, perduotas prievolei vykdyti iki vykdymo termino pabaigos, jeigu ios prievols pagrindas nenumato ko kita. iuo atveju turtas, perduotas iki prievols vykdymo pabaigos, pagrstas paia prievole, t. y. teisiniu pagrindu. Galima situacija, kai skolininkas, nesulauks termino, kai jis turi vykdyti prievol, pabaigos, tai padaro anksiau, o vliau persigalvoja ir nusprendia susigrinti i kreditoriaus perduot turt. Taiau iuo atveju turto, kaip gyto be teisinio pagrindo, i kreditoriaus isireikalauti negalima; 2) turtas, perduotas prievolei vykdyti pasibaigus iekinio senaties terminui. Kai baigiasi iekinio senaties terminas, skolininkas praranda galimyb priverstin paeist teisi gynyb. Taiau jeigu skolininkas net neinodamas vykdo kreditoriui prievol pasibaigus iekinio senaties terminui ir vliau suino, kad galjo prievols nevykdyti, jis negali susigrinti to, k jau buvo perdavs pagal prievol; 3) turtas, kur perdav asmuo, inojs, kad jis neprivalo vykdyti prievols, arba asmuo, kuris nors ir neprivaljo prievols vykdyti, taiau j vykd, ir jeigu tai atitiko geros morals nuostatas. tai, pavyzdiui, asmuo, besigindamas nuo upuoliko, padaro pastarajam turtin al (suplo drabuius) ir sulauo rank, taiau yra atleidiamas nuo civilins atsakomybs, nes turtin ala padaryta nevirijant btinosios ginties rib. Asmuo, nors ir inodamas, kad neprivalo atlyginti upuolikui alos, vis dlto j atlygina. Vliau, kit asmen pagdintas, kam jis sumokjo pinigus upuolikui, nusprendia pinigus susigrinti, bet remdamasis iuo punktu upuolikas gali ir nevykdyti upultojo asmens praymo; 4) sumos, be pagrindo imoktos kaip dl sveikatos sualojimo ar dl gyvybs atmimo atsiradusios alos atlyginimas, darbo umokestis ir jam prilygintos imokos, pensija ir ilaikymas, jeigu gavjas veik siningai arba nebuvo padaryta sskaitybos klaidos. Perteklins anksiau nurodytos sumos turi bti grintos, jeigu j gavjas veik nesiningai 269
(pateik fiktyvi paym apie vaik skaii ir taip gavo didesn pajam mokesio lengvat) arba buvo padaryta sskaitybos klaida. Pamintas sraas yra baigtinis ir plaiai neaikinamas, taiau kodekse yra ir kit straipsni, kuriuose numatyti atvejai, kai perduoto turto negalima ireikalauti. tai negalima ireikalauti turto i tokio asmens, kuris be teisinio pagrindo priima ne jam skirt turt ir perduoda juos neatlygintinai treiajam asmeniui (CK 6.239 str.) arba klaidingai perduoda pinigus kitam asmeniui manydamas, kad jis turi teis juos gauti (CK 6.241 str. 2 d.), nes iuo atveju turt galima isireikalauti tik i siningo gijjo (CK 4.96 str. 3 d.). CK 6.238 straipsnis yra specialioji norma, kuri numato, kada negalima ireikalauti turto i kreditoriaus. Jeigu kreditorius gavo pinigus be teisinio pagrindo, t. y. skola buvo vykdyta i ne tikro, o i tariamojo skolininko ir vliau sunaikina skolos dokument, tai tariamasis skolininkas gali reikalauti sumoktos sumos tik i tikrojo skolininko, o ne i kreditoriaus.
1. Kokia yra nepagrsto praturtjimo arba turto gavimo samprata? 2. Ar galima reikalauti grinti turt, jeigu jis yra perduotas treiajam asmeniui? 3. Koks turtas negali bti ireikalaujamas kaip be pagrindo gytas? 4. Kokio dydio palkanos skaiiuojamos u be pagrindo gyt pinig sum? 5. Ar galima ireikalauti turt, kuris buvo perduotas prievolei vykdyti pasibaigus iekinio senaties terminui?
270
33 skirsnis. LOIMAI IR LAYBOS

Visuomenini santyki, atsirandani dl loimo ir layb, 1964 m. redakcijos CK nereglamentavo. Dabartiniame CK 6.243 straipsnyje tvirtinta imperatyvi nuostata, jog loimo ir layb pagrindu prievols atsiranda tik statym nustatytais atvejais. iuo metu Lietuvoje galioja Azartini loim statymas214, priimtas 2001 m., kurio paskirtis nustatyti tik azartini loim organizavimo slygas ir tvark. statymo 2 straipsnyje pateiktas azartinio loimo apibrimas. Tai toks aidimas arba abipuss laybos pagal nustatyt reglament, kuri dalyviai, nordami iloti pinig, savo noru rizikuoja netekti moktos sumos, o laimjim arba pralaimjim lemia atsitiktinumas, kokio nors vykio arba sporto varyb rezultatas. Iskiriamos ios azartini loim rys: loimas automatu, bingas, stalo loimai (rulet, loimas kortomis arba kauliukais), totalizatorius, laybos. Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. liepos 1 d. prim dar vien svarb teiss akt Loterij statym, kuris reguliuoja loterij organizavimo tvark, utikrina loterij organizatori teisi ir interes apsaug ir is statymas sigaliojo nuo 2004 m. liepos 1 d.215 Loterija suprantama kaip aidimas, kuris vyksta pagal nustatytas taisykles, o aidjai i anksto sigyja bilietus ir loia piniginius arba daiktinius laimjimus. Iskiriamos ios loim rys: didioji ir maoji loterija, skaitmenin, momentin, klasikin, sportin, tiesioginio ryio kompiuterin loterija, netiesioginio, telefoninio ir internetinio ryi loterijos. Lietuvos Respublikos Vyriausyb 2003 m. gruodio 9 d. prim nutarim Nr. 1550 Dl didij ir maj loterij licencijavimo taisykli patvirtino, kuriuo nustat didij ir maj loterij licencijavimo taisykles, suteikianias teis organizuoti didisias ir masias loterijas,
214 215
271
licencij idavimo, panaikinimo, galiojimo sustabdymo slygas ir tvark216. Lietuvos Respublikos Vyriausyb steig speciali valstybs institucij Valstybin loim prieiros komisij, kuri priiri ir kontroliuoja azartini loim, didij loterij veiklos organizavim, utikrina loimo bei loterij organizatori, loj ir aidj interes bei teisi apsaug ir atlieka kitas funkcijas217. Prievoli, atsirandani dl loimo ir layb, kurios pagal statymus draudiamos, ypatyb yra ta, jog asmen reikalavimai, paeidus j teises dalyvaujant ir rengiant loterijas ir laybos, neginami. Reikalavim, susijusi su loimu ir laybomis, negynimas teisme pai prievoli nedaro negalim vykdyti, nes jeigu pagal statym loimas arba laybos draudiamos, pralaimjusi alis negali sumoktos sumos isireikalauti (CK 6.243 str. 2 d.). Taip pat reikia paymti, jog statymo leidjas yra nustats ir kitus atvejus, kai reikalavimai, atsirandantys dl prievoli vykdymo, teismo neginami, taiau prievol gali bti vykdyta savanorikai. Antai negali bti ireikalautas turtas, perduotas prievolei vykdyti pasibaigus iekinio senaties terminui. Imperatyvi nuostata, jog reikalavimai, susij su loimu ir laybomis, teisme neginami, turi ir iimi. Reikalavimai teisme ginami, jeigu: a) prie pralaimjusj buvo panaudota prievarta, grasinimas, apgaul, nesiningi veiksmai arba alis buvo nepilnametis; b) prievols dl loterijos arba kit aidim atsirado statym nustatyta tvarka. Loterij, layb ir kit aidim, grindiam rizika arba atsitiktinumu, organizatoriai privalo laikytis taisykli, kurias paskelb prie rengdami loim. Loimai vykdomi esant dalyvi ir organizatori sutariai, kuriai prilyginami bilietai, kvitai, kuponai arba kiti dokumentai. Loterij ir kit aidim organizatoriai privalo: a) vieai paskelbti taisykles; b) taisyklse nurodyti aidimo laik, laimjimo nustatymo tvark, dyd, imokjim; c) surengti aidim nustatytu laiku ir pagal taisykles; d) paskelbti nugaltoj vadovaujantis nustatytomis taisyklmis;
216 217
Valstybs inios. 2003. Nr. 1165264. Valstybs inios. 2001. Nr. 531875; 2003. Nr. 1165266.
272
e) imokti nustatyto dydio ir formos (piniginis ar natros) laimjim; f) imokti laimjim laiku, o jeigu terminas nenurodytas per 1 mnes nuo rezultat nustatymo; g) atlyginti loimo dalyvi reikalavimu patirtus realius nuostolius, jeigu loimas nesurengiamas laiku arba atidedamas; h) atlyginti laimtojo patirtus nuostolius dl neimokto laimjimo.
1. 2. 3. 4. 5. Kokia yra azartinio loimo samprata? Kokia yra layb samprata? Kokia yra loterijos samprata? Ar atsiranda prievols loimo ir layb pagrindu? Kokie asmenys turi teis ireikalauti sumokt sum?
273
V SKYRIUS
ATSKIROS SUTARI RYS
274
V skyrius. ATSKIROS SUTARI RYS.
34 skirsnis. PIRKIMOPARDAVIMO SUTARTIS
34.1. Pirkimopardavimo sutarties samprata

Pirkimopardavimo sutartis yra viena i labiausiai paplitusi civilini sutari. Jos priskiriamos prie prievoli, kuri dalykas yra k nors duoti (dare). Pagal i sutart perduodamas ne tik daiktas, bet ir kitam asmeniui perleidiama daiktin teis j. Pagrindinis pirkimo pardavimo santyki teisinio reguliavimo altinis yra CK. etosios jo knygos XXIII skyriuje idstytos specialiosios normos, reglamentuojanios pirkimpardavim. Be io civilinio statymo, pirkimopardavimo santykiams taikomi ir kiti statymai, tarptautins sutartys bei kiti teiss altiniai218. Pirkimopardavimo sutartimi viena alis (pardavjas) sipareigoja perduoti daikt (prek) kitai aliai (pirkjui) nuosavybs arba patikjimo teise, o pirkjas sipareigoja priimti daikt (prek) ir sumokti u j nustatyt pinig sum (kain) (CK 6.305 str.). Sudarius pirkimo pardavimo sutart atsiranda teisinis prievolinis pirkimopardavimo santykis. Pirkimopardavimo sutartis taip pat yra pagrindas pirkjui gyti daiktin teis (nuosavybs arba patikjimo) nupirkt daikt (prek).
Pirkimopardavimo sutartims taikomi: 1980 m. Vienos konvencija dl tarptautinio preki pirkimopardavimo sutari; 1996 m. birelio 20 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto ems sklyp sigijimo nuosavybn subjekt, tvarkos, slyg ir apribojim konstitucinis statymas Nr. I1392; 2001 m. gruodio 17 d. statymu Nr. IX655 patvirtinta nauja Lietuvos Respublikos vertybini popieri rinkos statymo redakcija; 1998 m. gegus 12 d. Lietuvos Respublikos valstybs ir savivaldybi turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo statymas Nr. VIII729; 2001 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos ems sklyp sigijimo ir nuomos usienio valstybi diplomatinms atstovybms ir konsulinms staigoms tvarkos bei slyg statymo pakeitimo statymas Nr. IX418 ir kt.
218
275
Pirkimopardavimo sutartis visuomet yra konsensualin. Ji laikoma sudaryta, kai alys susitaria dl esmini sutarties slyg (CK 6.162 str. 2 d.), o statymuose arba sutartyje numatytais atvejais susitarim ireikia atitinkama forma (CK 6.159 str.). Pavyzdiui, nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartyje privalo bti nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto kaina (CK 6.397 str. 1 d.), o pati sutartis turi bti notarins formos (CK 6.393 str.). Sutarties dalyko perdavimas neturi takos jos sigaliojimui. Todl net ir tais atvejais, kai faktikai dalyko perdavimas sutampa su sutarties sudarymo momentu (pvz., mamenins prekybos monse), laikoma, kad sutartis tuo paiu metu vykdoma, o ne sigalioja. Pirkimopardavimo sutartis yra dvial. Abiales teises ir pareigas gyja tiek pardavjas, tiek ir pirkjas, pirkjas u gaunam sutarties dalyk turi pareig perduoti materialin ekvivalent pinig sum. Taigi pirkimopardavimo sutartis yra atlygintin. Piniginio ekvivalento sumokjimas pagal pirkimopardavimo sutart skiria j nuo main sutarties, pagal kuri mainais u daikt perduodamas daiktas. Pirkimopardavimo sutartimi pirkjui perleidiama nuosavybs arba patikjimo teis. Todl daikto pirkimpardavim galima vadinti daiktiniu prievoliniu santykiu. Tokia miri pirkimopardavimo prigimtis lemia bendrosios taisykls iimt, kad esant konkurencijai tarp daiktins ir prievolins teiss pranaum turi daiktin subjektin teis. Pavyzdiui, pirkjui nesumokjus sutartos kainos pardavjas gali atsisakyti sutarties ir ireikalauti i pirkjo iam perduot daikt net ir tuomet, kai nuosavybs teis jam buvo perleista (CK 6.345 str.). Taip pat ir pirkjas gali reikalauti vykdyti sipareigojim perduodi daikt net ir tuomet, kai nuosavybs teiss daikt pardavjas dar nra perleids (CK 6.213 str.). Prievoliniame pirkimopardavimo santykyje esantis daikto savininkas prie treiuosius asmenis gali gintis daiktinmis paeist teisi gynimo priemonmis (CK 4.95 4.98 str.). Pirkimopardavimo sutarties dalykas. Sutarties dalykas yra esmin pirkimopardavimo sutarties slyga, todl nesusitarus dl dalyko laikoma, kad sutartis nra sudaryta. Taiau dalykui apibdinti utenka minimalaus susitarimo. Todl statymas nustato, kad pirkimopardavimo sutarties slyga dl sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidia nustatyti daikto (preks) pavadinim ir kiek (CK 306 str. 4 d.). Btina paymti, kad CK 6.305 straipsnyje pateiktoje pirkimopardavimo sutarties sampratoje odiai daiktai (preks) turi 276
bti aikinami plaiau. Tokia ivada darytina i kit kodekso norm. Pavyzdiui, CK 6.4256.427 straipsniai taikomi teisi pirkimopardavimo sutariai, CK 6.428 straipsnis vertybini popieri ir valiutos pirkimopardavimo sutariai ir t. t. Pirkimopardavimo sutarties dalyku gali bti i apyvartos neiimti kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai. Pavyzdiui, pirkimopardavimo sutarties dalyku negali bti cheminis ginklas (Cheminio ginklo udraudimo statymo219 3 str.) arba turtas, iimtine nuosavybs teise priklausantis valstybei: valstybins reikms vidaus vandenys, mikai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultros objektai (Konstitucijos 47 str.). statymai gali riboti ne tik tam tikr objekt pardavim, bet ir tam tikro j kiekio apyvart, pavyzdiui, draudiama parduoti cigaretes, cigariles ir papirosus vienetais (Tabako kontrols statymo220 14 str. 5 d. 1 p.). Sutarties dalykas gali bti apibdintas tiek pagal individualius poymius, tiek pagal r (CK 306 str. 3 d.). Sutarties dalyku gali bti ir prieauglis, derlius arba kiti atsirandantys daiktai (CK 306 str. 2 d.). Pirkimopardavimo sutarties dalykas yra turtins teiss. Vienas turtines teises galima parduoti, kitas, pavyzdiui, susijusias su asmeniu (pvz., teis ilaikym), ne. Todl turtini teisi pirkimuipardavimui CK taikomas tiek, kiek neprietarauja i teisi prigimiai ir esmei. Btina atkreipti dmes tai, kad turtini teisi pirkimaspardavimas yra ne kas kita kaip atlygintin cesija. Todl io objekto pirkimuipardavimui vis pirma taikomos reikalavimo perleidim reglamentuojanios normos (CK 6.1016.110 str.). Sutarties dalyku gali bti daiktai, kuriuos pardavjas jau turi ir kurie gali bti sukurti arba pardavjo gyti ateityje (CK 6.306 str. 1 d.). alys. Pirkimopardavimo sutarties alys yra pirkjas ir pardavjas. Jais gali bti fiziniai ir juridiniai asmenys. statymas gali nustatyti apribojimus tai priklauso nuo konkretaus asmens teisnumo ir veiksnumo, taip pat nuo perduodamo turto teisinio reimo. Taip CK 6.308 straipsnis numato bendrus draudianius imperatyvus. Pirma, daikto pirkju (tiesiogiai ar per tarpininkus) negali bti asmuo, kuriam pavesta parduoti kito asmens daikt (pvz., galiotinis), arba administratorius, iskyrus statymo numatytas iimtis. Pavyzdiui, administratorius gali sigyti
219 220
277
administruojam turt nuosavybn, kai tai leidia naudos gavjas arba teismas (CK 4.243 str. 4 d.). Antra, administratorius negali parduoti jam priklausanio turto, jeigu u j mokama i administruojamo turto. Su pirkimopardavimo subjekt teisnumu susij draudimai gali bti nustatyti ir kituose statymuose. Pavyzdiui, Tabako kontrols statymo 10 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje verstis tabako auginimu, tabako gamini gamyba, didmenine ir mamenine prekyba leidiama tik turint nustatyta tvarka iduotas licencijas. Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies gyvendinimo konstitucinis statymas iki stojimo ES ribojo usienio subjekt teises sigyti tam tikros ries em (statymo 9 str.)221. Todl ems sklypo pirkju negali bti, pavyzdiui, fizinis asmuo ne Lietuvos Respublikos pilietis. Kai kuri subjekt sudaromos pirkimopardavimo sutartys reglamentuojamos specialiais statymais. Pavyzdiui, Viej pirkim statymo222 nustatyta tvarka vykdomi preki pirkimai, atliekami valstybs ar savivaldos valdymo institucij bei kit io statymo 3 straipsnyje nurodyt asmen. Pirkimopardavimo sutarties alims taikoma bendra taisykl, jog pardavju turi bti daikto savininkas arba asmuo, valdantis daikt turto patikjimo teise. Taiau statymo arba sutarties numatytais atvejais pardavju gali bti ir asmuo, kuris nra parduodamo daikto savininkas. Taip yra, kai turt parduoda prekybos agentas (CK 2.152 str.), komisionierius (CK 6.780 str.), administratorius (paprastas administravimas CK 4.240 str., visikas administravimas CK 4.241 str.), kaito turtojas, kai iiekojimas nukreipiamas keist kilnojamj daikt (CK 4.219 str. 5 d.) ir kitais atvejais. Galima situacija, kai daikt parduoda asmuo, kuris neturi nuosavybs arba patikjimo teiss daikt, nra savininko galiotas arba neturi tam teiss pagal statymus. Tokios sutarties sudarymo pasekms nustatytos CK 6.307 straipsnyje. iuos atvejus reikia skirti nuo toki, kai sudaroma sutartis dl daikto, kuris bus sukurtas arba gytas ateityje (CK 6.306 str. 1 d.). Pastaruoju atveju teis perleisti daikt pardavjas gis ateityje. Tuo tarpu CK 6.307 straipsnio 1 dalis turt bti taikoma, kai pardavjas ir neketino gyti teiss daikt ateityje. Pavyzdiui, pardavjas parduoda savininko prarast daikt. Tokiu atveju pirkimopardavi221 222
278
mo sutartis gali bti pripainta negaliojania pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkjo iekin. Taiau ir tokiu atveju statymas palieka galimyb tokiai sutariai galioti. Ji galioja, jeigu pardavjas pirkimo pardavimo sutarties vykdymo metu tapo parduodamo daikto savininku (CK 6.307 str. 2 d.). Kai sutartis pripastama negaliojania nurodytu pagrindu, daiktas grinamas savininkui, iskyrus atvejus, kai daikt gijo siningas gijjas (CK 4.96 str.). statymas, atsivelgdamas sutarties r, taip pat gali nustatyti ir subjektams keliamus reikalavimus. Pavyzdiui, pardavju didmeninio pirkimopardavimo sutartyje gali bti tik asmuo, kuris veriasi prekyba (CK 6.371 str.), energijos pirkimopardavimo sutartyje pardavju gali bti tik mon (CK 6.383 str.), vartojimo pirkimopardavimo sutarties alimi pirkju gali bti tik fizinis asmuo (CK 6.350 str.) ir t. t. Forma. Pirkimopardavimo sutarties form nustato bendros sandori sudarymo taisykls. Atskiroms pirkimopardavimo sutari rims statymai gali nustatyti specialisias j sudarymo taisykles (CK 6.311 str.). Pavyzdiui, nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis turi bti notarins formos. ios formos nesilaikymas daro sutart negaliojani (CK 6.393 str. 1 ir 2 d.). Preki pirkimopardavimo isimoktinai sutartis, nepaisant to, kas yra jos subjektai, turi bti sudaryta ratu (CK 6.413 str. 1 d.). Taiau iuo atveju formos nesilaikymas nedaro sutarties negaliojanios, o apriboja ali galimybes rodinjant sutarties sudarymo arba vykdymo fakt (CK 1.93 str. 2 d.). Jei statymas numato privalom pirkimopardavimo sutarties registracij, alims sutartis galioja, nors ir nra registruota, taiau tokiu atveju alys neregistruotos sutarties fakto negali panaudoti prie treiuosius asmenis ir rodinti savo teisi prie treiuosius asmenis remdamosi kitais rodymais (CK 1.75 str. 2 d.). Kai pardavjas sipareigoja parduoti daikt kartu perduodamas daikt bsimajam pirkjui valdyti, tai laikoma to daikto pirkimupardavimu. Pinig sumos sumokjimas parduoti daikt sipareigojusiam asmeniui pripastamas dalies kainos sumokjimu (avansu), jeigu alys nra susitarusios kitaip. Jeigu sipareigojs pirkti ar parduoti daikt asmuo atsisako forminti sutart statym nustatyta forma, kita alis turi teis teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarym (CK 6.309 str.). Turinys. Pirkimopardavimo sutarties turin sudaro slygos, dl kuri pirkjas ir pardavjas susitaria. Esmin sutarties slyga yra ali su279
sitarimas dl dalyko, taip pat kitos slygos, kurias numato statymas arba kurios laikytinos esminmis atsivelgiant pirkimopardavimo sutarties pobd. Taip nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartyje privalo bti nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto kaina. Jeigu kaina nenurodyta, sutartis laikoma nesudaryta (CK 6.397 str. 1 d.). Daikt pirkimopardavimo isimoktinai (kreditan) sutartyje privalo bti nurodyta daikto kaina ir periodini mok dydis, periodini mok mokjimo terminai ir atsiskaitymo tvarka (CK 6.413 str. 2 d.). Kiekviena sutartimi alys siekia tam tikr teisini pasekmi. is j siekis taip pat turi bti aikiai ireiktas sutartyje. Pirkimopardavimo sutartimi pardavjas siekia perduoti nuosavybs teis (ar patikjimo teis) pirkjui ir gauti kain, o pirkjas siekia gyti nuosavybs teis daikt. Jeigu sutartyje nra slyg, kuriose ireikti ie ali tikslai, tai taip pat negalima laikyti, kad sutartis yra sudaryta, nes susitarimas dl dalyko ir piniginio ekvivalento (kainos) gali bti ir kitoki (pvz., nuomos) sutari slygomis. Vadinasi, slygos dl sutarties dalyko perdavimo ir primimo nuosavybn (patikjimo teise) u tam tikr kain taip pat yra esmin pirkimopardavimo sutarties slyga. Pirkimopardavimo sutartyje pardavjas gali nustatyti slyg, kad tas daiktas turi bti naudojamas tam tikram tikslui nepaeidiant kit asmen teisi ir teist interes. Jeigu pirkjas nevykdo tokios slygos, tai pardavjas teismo tvarka turi teis reikalauti, kad slyga bt vykdyta arba kad bt nutraukta sutartis, daiktas grintas jam ir atlyginti nuostoliai (CK 6.312 str.). Kaina. Pirkimopardavimo sutarties kaina nustatoma ali susitarimu. Kaina turi bti nurodyta pinigais litais arba usienio valiuta, kiek tai nedraudia statymai. alys gali nustatyti tiek konkrei pirkimopardavimo sutarties kain, tiek ir jos nustatymo tvark. Pavyzdiui, grd pirkimopardavimo sutartimi alys susitar, kad pirkjas perka tiek grd, kiek telpa jo transporto priemon, ir sumoks po 430 lit u ton. Kaina gali bti nustatoma ir sudtingesne tvarka, susijusia su vairiais parduodamo daikto rodikliais, pavyzdiui, kokybs ar pan. statymo numatytais atvejais ali teis susitarti dl kainos gali riboti statymas. Toks apribojimas, pavyzdiui, taikomas energijos pirkimopardavimo sutartyse (CK 6.385 str. 4 d.)223.
223
Energetikos statymo 15 str. nustato, kad energetikos sektoriuje yra sutartins ir
280
Kaina nra esmin pirkimopardavimo sutarties slyga, iskyrus statymo numatytus atvejus. Pavyzdiui, kaina yra esmin nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties slyga (CK 6.397 str.). Todl pirkimopardavimo sutartis galioja ir nesant susitarimo dl kainos. Atsivelgiant tai, ar alys visikai neaptar kainos, jos nustatytos tvarkos ar paved kain nustatyti vienai i ali arba treiajam asmeniui, taikomos atitinkamos taisykls. Pirma, jei pirkimopardavimo sutartyje kaina nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenustatyta arba nenurodyta jos nustatymo tvarka ir alys nra susitarusios kitaip, laikoma, kad alys turjo omenyje kain, kuri sutarties sudarymo metu buvo toje prekybos srityje prastai mokama u tokius pat daiktus, parduodamus atitinkamomis aplinkybmis, o jeigu i kaina neegzistuoja, protingumo kriterijus atitinkanti kaina. Antra, jeigu kain turi nustatyti viena alis ir taip nustatyta kaina aikiai neatitinka protingumo kriterij, tai nepaisant ali susitarim sutarties kaina turi bti pakeista atitinkania protingumo kriterijus kaina. Treia, kai kain turi nustatyti treiasis asmuo, bet jis to nedaro arba negali padaryti, laikoma, kad protingumo kriterijus atitinkanti kaina yra sutarties kaina. Ketvirta, kai kaina turi bti nustatyta remiantis kriterijais, kuri nra arba kurie inyko arba negali bti nustatyti, kaina nustatoma remiantis artimiausios reikms kriterijais. Penkta, jeigu sutartyje numatyta, kad kaina turi bti keiiama atsivelgiant tam tikrus kainai takos turinius rodiklius (savikain, ilaidas ir t. t.), taiau nenurodyta kainos pakeitimo tvarka, tai kaina nustatoma atsivelgiant i rodikli santyk sutarties sudarymo ir daikto perdavimo metu. Kai pardavjas praleidia daikto perdavimo termin, kaina nustatoma atsivelgiant i rodikli santyk sutarties sudarymo ir daikto perdavimo metu, numatytu sutartyje. eta, kai kaina turi bti nustatyta pagal daikt svor, ji nustatoma pagal neto224 svor, jeigu alys nra susitarusios kitaip. Daikt atsitiktinio uvimo arba sugedimo rizika. Pagal pirkimo pardavimo sutart pardavjas sipareigoja perduoti jos dalyk pirkjui, o is sumokti sutart kain. Kyla klausimas, ar pardavjas turi atlyginti
valstybs reguliuojamos kainos. Kainos reguliuojamos tvirtinant paslaugos arba energijos kainas, nustatant j virutines ribas arba reguliavimo tvark. Valstybs reguliuojam kain nomenklatra ir reguliavimo principai nustatomi energetikos sektori statymuose // Valstybs inios. 2002. Nr. 562224. 224 Preks svoris be pakuots.
281
pirkjui nuostolius, jeigu daiktas uvo ar buvo sugadintas, ar pirkjas turi sumokti kain net ir tuomet, jeigu negavo daikto dl to, kad is uvo? Tokie atvejai sprendiami vadovaujantis CK 6.320 straipsnyje nustatytomis daikt atsitiktinio uvimo arba sugedimo rizikos paskirstymo taisyklmis. ios taisykls grindiamos ne nuosavybs teiss perleidimo momentu, o galimybe utikrinti daikt saugum dl to, kad jie yra valdomi arba juos turi kiti, su viena ar kita alimi susij asmenys. Vis pirma daikt atsitiktinio uvimo arba j sugedimo rizik alys gali nustatyti sutartimi. Tokiu atveju i rizika gali bti siejama tiek su daikto perdavimo pirkjui arba jo nurodytam asmeniui momentu, tiek su nuosavybs teiss perjimo momentu, tiek su kitomis daikto saugumui svarbiomis aplinkybmis. Jeigu pirkimopardavimo sutartyje daikt atsitiktinio uvimo arba j sugedimo rizika nra numatyta, taikoma bendra taisykl ji pereina pirkjui nuo to momento, nuo kurio pagal statymus arba sutart pardavjas laikomas tinkamai vykdiusiu savo pareig perduoti daiktus neatsivelgiant nuosavybs teiss perjimo moment. Kai daiktai perduoti juos gabenti, atsitiktinio uvimo arba sugedimo rizika pereina pirkjui nuo pirkimopardavimo sutarties sudarymo, jeigu sutartis ar prekybos paproiai nenumato ko kita. i taisykl netaikoma, o sutarties slyga, kad daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika pereina pirkjui nuo daikt perdavimo pirmam vejui, pirkjo reikalavimu gali bti pripainta negaliojania, jeigu pirkimopardavimo sutarties sudarymo metu pardavjas inojo arba turjo inoti, kad daiktai prarasti arba suged, taiau apie tai pirkjui neprane. Kai daiktas ne dl pardavjo kalts va arba sugadinamas jau perduotas pirkjui, pirkjas privalo sumokti pardavjui. Pirkjas privalo sumokti ir tuomet, jei pardavjas negaljo perduoti daikto pirkjui dl to, kad pastarasis per maai bendradarbiavo su pardavju ir taip paeid sutart. Kai sutarties dalykas yra pagal ries poymius apibdinti daiktai ir pirkjas nepriima daikt arba kitaip paeidia sutart, j atsitiktinio uvimo arba sugedimo rizika pereina pirkjui nuo to momento, kai pardavjas konkreiai vardija (individualizuoja) daiktus ir apie tai pranea pirkjui. Jeigu pirkjas pareikia pagrst iekin dl sutarties pripainimo negaliojania arba daikto pakeitimo, tai daikt atsitiktinio uvimo arba sugedimo rizika tenka pardavjui. 282
Jeigu daikt atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika tenka pardavjui ir juos perdavus pirkjui, tai pardavjas atsako u daikt uvim arba sugedim, nors tai bt atsitik dl pirkjo veiksm. Taiau pirkjas nuo to momento, kai jis protingai galjo numatyti, kad privalo grinti daiktus pardavjui, atsako u j saugojim kaip atidus saugotojas.
34.2. Pirkimopardavimo sutarties ali teiss ir pareigos

Pirkimopardavimo sutarties ali teiss ir pareigos nustatomos sutarties turinyje, t. y. jos slygose. Vienas i j alys gali nustatyti savo pasirinkimu, kitos privalomai nustatomos statymo, dar kitos ali gali bti neaptartos, taiau nustatytos dispozityvi statymo norm. Pirkimopardavimo sutartis yra dvialis sandoris, todl jo ali teises ir pareigas galima suskirstyti dvi grupes: pirmajai priklauso pardavjo teiss ir pareigos, antrajai pirkjo. Aptarsime tik bendrsias pirkimopardavimo sutarties ali teises ir pareigas. Pardavjo teiss ir pareigos. Pagrindin pardavjo pareiga yra perduoti daiktus pirkjui nuosavybs (patikjimo) teise (CK 6.317 str. 1 d.). Jeigu pardavjas nepagrstai atsisako perduoti daiktus pirkjui, is turi teis atsisakyti vykdyti pirkimopardavimo sutart ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.324 str. 1 d.). Jei pardavjas atsisako perduoti pagal individualius poymius apibdinam daikt, pirkjas gali reikalauti prievol vykdyti natra CK 6.60 ir 6.213 straipsni nustatytomis slygomis. Jei sutartis nenumato ko kita, pardavjas privalo perduoti daiktus kartu su priklausiniais ir priedais tokios bkls, kokia buvo sudarant pirkimopardavimo sutart. Jei pardavjas neperduoda arba atsisako perduoti pirkjui priedus ir priklausinius, pirkjas gali nustatyti proting termin iai prievolei vykdyti, o nevykdius atsisakyti priimti daikt, jei ko kita nenumatyta sutartyje (CK 6.325 str.). Pardavjas neprivalo perduoti daiktus, jeigu pirkimopardavimo sutartis numato, kad pirkjas sumoka tik daiktus perdavus, o sudarius sutart jis tapo nemokus (CK 6.317 str. 6 d.). Pavyzdiui, pardavjas pagal sutart privaljo pristatyti prekes bendrovei per vien mnes po 283
sutarties sudarymo, taiau per t mnes bendrovei buvo ikelta bankroto byla. Tokiu atveju pardavjas neprivalo vykdyti savo pareigos taip apsisaugodamas nuo galim su pirkjo nemokumu susijusi nuostoli. Su pardavjo pareiga perduoti daiktus susijusios ir koresponduojanios pardavjo pareigos pareiga atlyginti daikt pristatymo, j svrimo ir perskaiiavimo (kiekio patikrinimo) ilaidas (CK 6.310 str. 2 d.) bei daikt perdavimo ilaidas (CK 6.317 str. 5 d.), jeigu alys nra susitarusios kitaip. statymo arba sutarties numatytais atvejais pardavjas kartu su daiktais privalo perduoti su jais susijusius dokumentus ir nuosavybs teis daiktus patvirtinanius dokumentus. Jeigu ie dokumentai reikalingi paiam pardavjui kitoms su parduodamais daiktais nesusijusioms teisms gyvendinti, tai pardavjas privalo perduoti pirkjui nustatyta tvarka patvirtintas dokument kopijas (CK 6.318 str. 1 d.). Jei pardavjas neperduoda arba atsisako perduoti pirkjui mintus dokumentus, pirkjas gali nustatyti proting termin iai prievolei vykdyti, o nevykdius atsisakyti priimti daikt, jei ko kita nenumatyta sutartyje (CK 6.325 str.). Laikoma, kad pardavjo pareiga perduoti daiktus vykdyta, kai pardavjas perduoda daiktus pirkjui valdyti arba sutinka, kad pirkjas pradt daiktus valdyti, ir kai paalintos bet kokios pirkjo valdymo teiss klitys (CK 6.317 str. 4 d.). Vertinant, ar pardavjas vykd pareig perduoti daiktus, reikminga yra nustatyti j perdavimo moment. Pavyzdiui, su perdavimu siejama daikt atsitiktinio sugedimo arba uvimo rizika. Daikt perdavimo momentas gali bti apibrtas sutartyje nustatant perdavimo viet ir asmen, kuriam turi bti perduoti daiktai. Jei sutartis nepareigoja pardavjo perduoti daiktus konkreioje vietoje ir nenustato asmens, kuriam turi bti perduoti daiktai, taikomos CK 6.318 straipsnyje nustatytos taisykls. Pirma, jei pirkimopardavimo sutartis numato daikt gabenim, daikt perdavimu laikomas daikt teikimas pirmam vejui, kad is juos perduot pirkjui. Antra, jei gabenti daiktus nenumatyta, o daiktus reikia paimti i tam tikr atsarg arba pagaminti ir alys, sudarydamos sutart, apie tai inojo, daikt perdavimu laikomas j pateikimas pirkjui arba jo nurodytam asmeniui disponuoti jais daikt atsarg buvimo arba gaminimo vietoje. Treia, jei netaikomi pirmieji du atvejai, daikt perdavimu laikomas j pateikimas pirkjui toje vietoje, kurioje sutarties sudarymo metu buvo pardavjo verslo arba gyvenamoji vieta arba kurioje daiktai pateikiami pirkjo nurodytam asmeniui. 284
Nuo daikto perdavimo momento pirkjas gyja teis daikto duodamus vaisius ir pajamas (CK 6.318 str. 3 d.). Pardavjas privalo perduoti daiktus pirkjui pirkimopardavimo sutartyje numatytu laiku (CK 6.319 str. 1 d.). Jeigu perdavimo terminas sutartyje nenurodytas, daiktai turi bti perduoti per proting termin po sutarties sudarymo. iuo atveju taikomos CK 6.53 straipsnyje numatytos bendrosios prievoli vykdymo termin nustatanios taisykls. Slyga dl daikt perdavimo termino gali bti numanoma. Laikoma, kad pirkimopardavimo sutartyje yra slyga j vykdyti tiksliai nustatytu laiku, jeigu i sutarties turinio aikiai matyti, kad paeidus termin pirkjo sutartis nebedomina. Jeigu tokia slyga yra, pardavjas turi teis vykdyti sutart iki termino pabaigos arba jam pasibaigus tik tai atvejais, kai pirkjas sutinka (CK 6.319 str. 2 d.). Pardavjas privalo patvirtinti nuosavybs teis daiktus (CK 6.317 str. 1 d.). Daiktai turi bti laisvi nuo treij asmen teisi arba pretenzij, neapsunkinti hipoteka arba keitimu, pardavjo teis disponuoti daiktais neturi bti apribota bei neturi bti kit aplinkybi, kurios gali turti takos sutarties vykdymui. ios reikmingos aplinkybs paprastai inomos tik pardavjui, todl statymas nustato jam atitinkamas pareigas. Pirma, pardavjas privalo patvirtinti, kad perduodamus daiktus tretieji asmenys neturi joki teisi ir pretenzij, iskyrus atvejus, kai pirkjas i anksto sutiko priimti daiktus, kurie yra toki teisi arba pretenzij objektai, o pardavjas apie jas tinkamai prane pirkjui. Antra, pardavjas privalo patvirtinti pirkjui, kad perduodami daiktai nearetuoti ir kad nra teisminio gino dl j, taip pat, kad pardavjo teis disponuoti daiktais neatimta ar neapribota. Pavyzdiui, teismo nutartimi dl laikinj apsaugos priemoni taikymo pardavjui buvo udrausta parduoti, inuomoti, keisti daikt paliekant galimyb j naudoti arba kitaip juo disponuoti. Treia, nekilnojamojo daikto pardavjas privalo patvirtinti pirkjui, kad nra joki vieosios teiss paeidim arba apribojim, kurie galt turtti takos pirkjo nuosavybs teisei t daikt. Pirkjas negali remtis aplinkybe, kad pardavjas paeid nurodytas pareigas, jeigu pardavjas tinkamai prane pirkjui apie treij asmen teises perduodamus daiktus arba i teisi suvarym sutarties sudarymo metu, taip pat jei treij asmen teiss ar j suvarymas buvo registruoti vieame registre. Pavyzdiui, turto aretas yra registruojamas turto areto akt registre ir pan. Jeigu parduodamas daiktas suvarytas hipotekos arba keitimo, pardavjas privalo panaikinti iuos 285
suvarymus neatsivelgdamas, ar jie registruoti hipotekos registre, ar ne. is reikalavimas netaikomas, jei pirkjas, i pardavjo gavs tinkam informacij, sutinka pirkti keistus daiktus. Jeigu pardavjas paeidia savo pareigas spti apie treij asmen teises ir pretenzijas daiktus, j keitimus, teisminius ginus, aretus arba kitus disponavimo teisi apribojimus, o nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo atveju apie vieosios teiss paeidimus ir apribojimus, tai pirkjas turi teis reikalauti sumainti kain arba nutraukti sutart, jeigu pardavjas nerodo, kad pirkjas inojo arba turjo inoti apie treij asmen teises daiktus arba i teisi suvarym. Pardavjas privalo stoti byl pirkjo pusje, jeigu tretysis asmuo pareikia iekin dl daikto pamimo. Jeigu ios pareigos pardavjas nevykdo, jis netenka teiss rodinti, kad pirkjas netinkamai atliko procesinius veiksmus (CK 6.322 str. 3 d.). Jeigu daiktas, kuris buvo pirkimopardavimo sutarties dalykas, teismo atiteisiamas i pirkjo dl pagrind, atsiradusi iki sutarties vykdymo, pardavjas privalo pirkjui grinti sumokt kain ir atlyginti nuostolius. i taisykl netaikoma, jeigu pardavjas rodo, kad pirkjas apie tokius pagrindus inojo arba turjo inoti (CK 6.323 str. 1 d.). ali susitarimas panaikinti arba apriboti pardavjo atsakomyb teismui ireikalavus daikt negalioja, jeigu pardavjas, inodamas, kad treiasis asmuo turi teisi parduodam daikt, nespja apie tai pirkjo. Pardavjas privalo saugoti parduotus daiktus ir neleisti jiems pablogti, kai nuosavybs (patikjimo) teis pereina pirkjui iki daikt perdavimo (CK 6.326 str. 1 d.). Jeigu pardavjas ios pareigos nevykdo, jis privalo atlyginti pirkjui dl io paeidimo patirtus nuostolius. Pardavjas privalo perduoti sutarties slygas atitinkanius daiktus pagal kokyb, kiek ar kitus kriterijus (CK 6.327 str.). Jei sutartyje ie kriterijai nra aptarti, jie turi atitikti prastus reikalavimus. ios pirkjo pareigos tinkamas vykdymas siejamas su nuosavybs teiss perjimo momentu. Pardavjas atsako u bet koki mint reikalavim neatitikt, kuri buvo nuosavybs teiss perjimo momentu, net jeigu ta neatitiktis paaikjo vliau. Taiau pardavjas neatsako, jeigu sudarydamas sutart pirkjas inojo arba negaljo neinoti apie daikt neatitikt. Pardavjas taip pat atsako, jeigu daikt neatitiktis atsirado po nuosavybs teiss perjimo momento kaip bet kokios pardavjo prievols paeidimo pasekm, skaitant garantijas, kad tam tikr laik preks bus tinkamos naudoti pagal j prast arba specialiai nurodyt paskirt arba 286
ilaikys aptartas savybes arba charakteristikas, paeidim. Pavyzdiui, pagal pirkimopardavimo sutart pirkjui nuosavybs teis perjo jam sumokjus kain, o pardavjas privaljo saugoti daiktus iki perdavimo pirkjui momento, taiau dl netinkamo saugojimo daikt kokyb pablogjo. Tokiu atveju pardavjas privalo atlyginti pirkjui dl tokio pablogjimo atsiradusius nuostolius arba pasinaudoti kitomis CK 6.334 straipsnyje numatytomis teismis. Pirkjas taip pat netenka teiss remtis daikt ir sutarties arba prast reikalavim neatitiktimi, jeigu jis per proting laik po to, kai neatitikt pastebjo ar turjo pastebti, apie tai nepranea pardavjui ir nenurodo, koki reikalavim daiktas neatitinka (CK 6.327 str. 5 d.). Pirkjas privalo perduoti pirkimopardavimo sutartyje svorio, kiekio, trio arba kitais matais arba pinigais nustatyt daikt kiek. Sutarties slyga dl daikt kiekio gali bti ali suderinta numatant sutartyje tik kiekio nustatymo tvark. Jeigu sutartis pradta vykdyti, laikoma, kad ji sudaryta dl tokio daikt kiekio, kiek j pirkjas faktikai prim. Sutarties slyga dl kiekio yra esmin, todl jeigu i pirkimopardavimo sutarties turinio ir j aikinant nemanoma nustatyti perduotin daikt kiekio, laikoma, kad sutartis nesudaryta (CK 6.329 str. 2 d.). Sutarties slygos dl daikt kiekio paeidimo teisins pasekms numatytos CK 6.330 straipsnyje. Kai perduodamas maesnis daikt kiekis, pirkjas turi teis, jeigu kas kita nenumatyta sutartyje, arba reikalauti perduoti jam trkstamus daiktus, arba atsisakyti priimti daiktus ir sumokti kain, o jei kaina jau sumokta, reikalauti j grinti ir atlyginti nuostolius. Jei pardavjas perduoda pirkjui daugiau, negu sutartyje nurodyta, daikt, pirkjas privalo apie tai praneti pardavjui per statymuose ar sutartyje numatyt termin, o jei terminas nenustatytas, per proting termin. Jeigu tok pirkjo praneim gavs pardavjas per proting termin nenurodo, k daryti, tai pirkjas, jeigu kas kita nenumatyta sutartyje, turi teis priimti visus daiktus arba atsisakyti priimti tuos, kurie virija sutartyje nustatyt kiek. Jei pirkjas priima daiktus, kuri kiekis virija sutartyje nurodyt kiek, tai u papildomai priimtus daiktus mokama tokia pat kaina, kuri nustatyta sutartyje, jeigu alys nra susitarusios kitaip. Pirkimopardavimo sutartimi gali bti nustatyta, kad pardavjas privalo perduoti atitinkamo asortimento (tam tikros ries, modelio, dydio, spalvos arba pagal kitokius poymius apibdinamus daiktus) daiktus. Tokiu atveju pardavjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie 287
atitinka ali suderint daikt asortiment. Gali bti taip, kad sutartyje nra aptartas nei daikt asortimentas, nei jo nustatymo tvarka, taiau i sutarties turinio ir esms matyti, kad daiktai turi atitikti tam tikr asortiment. iuo atveju pardavjas privalo perduoti pirkjui tokio asortimento daiktus, kurie atitikt pardavjui inomus sutarties sudarymo metu pirkjo poreikius, arba turi teis sutarties atsisakyti. Daikt asortimento slygos paeidimo teisins pasekms, kiek j nenustato pirkimopardavimo sutartis, numatytos CK 6.332 straipsnyje. Pagal paeidimo pobd galimos dvi situacijos, kai paeidiama daikt asortimento slyga: kai perduoti daiktai neatitinka asortimento ir kai perduodama daugiau daikt, taip pat ir tie, kurie atitinka asortiment. Jei pardavjas perduoda pirkjui daiktus, neatitinkanius pirkimo pardavimo sutartyje numatyto asortimento, pirkjas turi teis atsisakyti juos priimti ir u juos mokti, o jeigu jau sumokta, pareikalauti grinti sumokt kain. Jei pardavjas kartu perduoda pirkjui ir daiktus, kurie atitinka asortiment, ir daiktus, kurie neatitinka asortimento, pirkjas turi teis: priimti asortiment atitinkanius daiktus ir atsisakyti priimti asortimento neatitinkanius daiktus; atsisakyti priimti visus daiktus; pareikalauti pakeisti asortimento neatitinkanius daiktus daiktais, numatytais sutartyje; priimti visus perduotus daiktus. Jei pirkjas atsisako priimti asortimento neatitinkanius daiktus arba pareikalauja juos pakeisti, jis turi teis atsisakyti u iuos daiktus mokti, o jeigu jau sumokta, reikalauti, kad jam bt grinta sumokta kaina. Laikoma, kad asortimento neatitinkantys daiktai priimti, jeigu pirkjas per proting termin po j gavimo nepranea pardavjui, kad atsisako priimti daiktus. Jeigu pirkjas neatsisako priimti asortimento neatitinkani daikt, tai jis privalo u juos sumokti su pardavju suderint kain. Jeigu pardavjas dl savo kalts per proting termin nesuderino kainos su pirkju, tai pirkjas turi sumokti u daiktus t kain, kuri sutarties sudarymo metu prastai buvo mokama atitinkamomis aplinkybmis u analogikus daiktus. Sudarydamas sutart pardavjas privalo patvirtinti daikt kokyb (CK 6.317 str. 1 d.). Jis taip pat privalo perduoti pirkjui daiktus, kuri kokyb atitinka pirkimopardavimo sutarties slygas bei daikt kokyb nustatani dokument reikalavimus (CK 6.333 str. 1 d.). Pardavjas 288
atsako u daikt trkumus, jeigu pirkjas rodo, kad jie atsirado iki daikt perdavimo arba dl prieasi, atsiradusi iki daikt perdavimo. statymai arba sutartis gali numatyti pardavjo pareig garantuoti pirkjui, kad daiktai atitinka sutarties slygas ir kad sutarties sudarymo metu nra paslpt daikt trkum, dl kuri daikto nebt galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkjas j ketino naudoti, arba dl kuri daikto naudingumas sumat taip, kad pirkjas, tuos trkumus inodamas, arba apskritai nebt to daikto pirks, arba nebt u j tiek mokjs. Taiau pardavjas neprivalo garantuoti, kad nra paslpt trkum, jeigu apie juos pirkjas ino arba jie yra tokie akivaizds, kad bet koks atidus pirkjas bt juos pastebjs be jokio specialaus tyrimo. Pardavjas, garantuodamas daikt kokyb, atsako u daikt trkumus, jeigu nerodo, kad jie atsirado po daikt perdavimo pirkjui dl to, kad pirkjas paeid daikto naudojimo ar saugojimo taisykles arba dl treij asmen kalts ar nenugalimos jgos. Daikto kokybs garantij taip pat privalo duoti daikt gamintojas, platintojas, tiekjas, importuotojas arba bet koks kitas asmuo, savo vardu skirstantis daiktus. Daikt kokyb sutartyje gali bti neaptarta. Tokiais atvejais pardavjas privalo perduoti pirkjui tokios kokybs daiktus, kad juos bt galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Taiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkjas prane pardavjui apie konkret tiksl, kuriam jis perka daiktus, tai pardavjas privalo perduoti pirkjui tokios kokybs daiktus, kad jie tikt tam konkreiam tikslui. Jei sutartis sudaryta pagal pavyzd, model arba apraym, pardavjas privalo perduoti pirkjui daiktus, kurie atitinka pavyzd, model arba apraym, iskyrus sutartyje aptartas iimtis. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybs reikalavim, jeigu jie neturi t savybi, kuri pirkjas galjo protingai tiktis, t. y. kurios btinos daiktui, kad j bt galima naudoti pagal prastin arba speciali paskirt. Daiktai taip pat neatitinka sutarties reikalavim, jeigu perduot daikt kiekis, dydis arba svoris neatitinka sutarties slyg arba perduotas kitos ries, negu numatyta sutartyje, daiktas. Specialiai reglamentuojama situacija, kai daiktai parduodami teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Tokiu atveju pardavjas neprivalo garantuoti j kokybs, o pirkjas negali remtis tuo, kad pardavjas pardav netinkamos kokybs daikt, iskyrus atvejus, kai apie parduodamo daikto trkumus pardavjas inojo (CK 6.333 str. 8 d.). 289
Parduodamas paveldjimo teise ir nenurodydamas konkretaus turto pardavjas privalo garantuoti tik tai, kad jis yra pdinis. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybs reikalavim, pirkjas turi teis pasirinkti vien i keli galimybi savo paeistai teisei apginti (CK 6.334 str.). Jis turi teis reikalauti, kad daiktas, sutartyje apibdintas pagal r, bt pakeistas tinkamos kokybs daiktu, iskyrus atvejus, kai trkumai yra nedideli arba jie atsirado dl pirkjo kalts; kad bt atitinkamai sumainta pirkimo kaina; kad pardavjas neatlygintinai per proting termin paalint daikto trkumus arba atlygint pirkjo ilaidas jiems itaisyti, jei trkumus manoma paalinti; grinti sumokt kain ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybs daikto pardavimas yra esminis sutarties paeidimas. Pardavjas privalo grinti pirkjui sumokt kain, jeigu dl daikto kokybs paslpto trkumo, buvusio pirkimopardavimo sutarties sudarymo metu, nupirktas daiktas va. Jei apie tok trkum pirkjas inojo arba turjo inoti, tai jis privalo ne tik grinti pirkjui sumokt kain, bet ir atlyginti nuostolius. Jei netinkamos kokybs daikto uvimo prieastis nra jo kokyb, o daiktas uvo dl nenugalimos jgos arba pirkjo kalts, pardavjas privalo atlyginti pirkjui daikto verts uvimo momentu ir daikto kainos skirtum. Sutarties slygos, panaikinanios arba apribojanios pardavjo atsakomyb u daikt trkumus, negalioja, iskyrus atvejus, kai jis pirkjui atskleid daikto trkumus, kurie pardavjui buvo arba turjo bti inomi, taip pat atvejus, kai pirkjas savo rizika pirko daiktus i asmens, kuris nra profesionalus pardavjas. Svarbi reikm pirkimopardavimo santykiuose turi daikt kokybs garantijos terminai. Garantijos terminas tai laiko tarpas, per kur daiktas turi bti tinkamas naudoti pagal paskirt. Garantiniai terminai gali bti nustatyti statymo arba sutarties (CK 6.335 str. 1 d.). Garantijos terminas pradedamas skaiiuoti nuo daikt perdavimo, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 335 str. 2 d.). Jei daiktas yra sudtingas, garantija galioja visoms daikt sudtinms dalims, jeigu ko kita nenustatyta statymuose arba sutartyje. Komplektuojamj detali kokybs garantijos terminas yra toks pat kaip pagrindinio gaminio ir pradedamas skaiiuoti kartu su pagrindinio gaminio kokybs garantijos terminu, jeigu sutartis nenumato ko kita. Jei pardavjas pakeiia daikt arba jo komplektuojamj detal per nustatyt kokybs garantijos termin, tai naujam daiktui arba naujai 290
komplektuojamai detalei taikomas toks pat kokybs garantijos terminas, koks buvo nustatytas ir pateiktam daiktui arba komplektuojamai detalei, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.335 str. 1, 5 ir 6 d.). Jeigu pirkjas negali naudotis daiktais, kuriems yra nustatytas kokybs garantijos terminas, dl nuo pardavjo priklausani klii, tai garantijos terminas neskaiiuojamas tol, kol pardavjas tas klitis paalina. Garantijos terminas taip pat pratsiamas tokiam laikui, kur pirkjas negaljo daikto naudoti dl trkum, jeigu jis tinkamai prane pardavjui apie pastebtus trkumus, jeigu ko kita sutartyje nenustatyta (CK 6.335 str. 3 ir 4 d.). Nuo daikt kokybs garantijos termin reikia skirti daikt tinkamumo naudoti terminus. Daikt tinkamumo naudoti terminai tai statym arba kit teiss akt nustatyti terminai, kuriems prajus atitinkami daiktai laikomi netinkamais naudoti pagal j paskirt (CK 6.336 str. 1 d.). Pavyzdiui, pienas tinka naudoti pagal paskirt tik tam tikr laikotarp, kuris nustatomas pagal jo kokybs standartus. Tinkamumo naudoti terminas nustatomas nurodant daikto pagaminimo dien ir nuo ios dienos skaiiuojam laiko tarp, kur daiktas tinkamas naudoti, arba nurodant konkrei kalendorin dat, iki kurios daiktas tinkamas naudoti. Kokybs garantijos ir tinkamumo naudoti termin paskirtis lemia, kad kokybs garantijos terminas negali bti ilgesnis nei tinkamumo naudoti terminas. Jei daiktams yra nustatytas tinkamumo naudoti terminas, gamintojas, importuotojas, pardavjas arba kitas asmuo, savo vardu paskirstantis daiktus, privalo j aikiai nurodyti (CK 6.336 str. 1 d.). Daikt, kuriam nustatytas tinkamumo naudoti terminas, pardavjas privalo perduoti pirkjui tokiu laiku, kad pirkjas turt reali galimyb panaudoti daikt iki jo tinkamumo naudoti termino pabaigos. statymai arba pirkimopardavimo sutartis gali nustatyti privalom daikt kokybs patikrinim ir jo tvark bei terminus (CK 6.337 str. 1 d.). Jeigu terminai ir tvarka nenustatyti, tai daikt kokyb turi bti patikrinta per proting termin ir pagal prastai taikomas daikt kokybs patikrinimo slygas bei prekybos paproius. Jei statym arba sutarties yra nustatyta, kad patikrinti daikt kokyb privalo pardavjas, tai jis privalo kartu su daiktais perduoti pirkjui dokumentus, patvirtinanius, kad daikt kokyb patikrinta. Pirkjas gali pasinaudoti savo teismis, kai nupirkti daiktai turi trkum, tik tuomet, jeigu ie trkumai buvo nustatyti per sutarties ar291
ba statymo nustatyt laiko tarp. is laiko tarpas yra vadinamas terminu reikalavimams dl parduot daikt trkum pareikti. Jo taikymo taisykls nustatytos CK 6.338 straipsnyje. Jei daikto kokybs garantijos arba tinkamumo naudoti terminas nenustatytas, pirkjas reikalavimus dl daikto trkum gali pareikti per proting termin, bet ne vliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu statymai arba sutartis nenumato ilgesnio termino. Terminas reikalavimams dl gabenam arba patu siuniam daikt trkum pareikti skaiiuojamas nuo daikt atgabenimo paskirties viet dienos. Jei yra nustatytas daikto kokybs garantijos terminas, reikalavimai dl daikto trkum gali bti reikiami, jeigu trkumai nustatyti per garantijos termin. Jeigu komplektuojamajai detalei taikomas trumpesnis negu pagrindinio gaminio kokybs garantijos terminas, reikalavimas dl komplektuojamosios detals trkum gali bti pareiktas per pagrindinio gaminio kokybs garantijos termin. Jeigu komplektuojamajai detalei taikomas ilgesnis negu pagrindinio gaminio kokybs garantijos terminas, reikalavimas dl komplektuojamosios detals trkum, kurie pastebti per garantijos termin, gali bti pareiktas neatsivelgiant tai, kad pagrindinio gaminio kokybs garantijos terminas pasibaigs. Reikalavimus dl daikto, kuriam nustatytas tinkamumo naudoti terminas, trkum pirkjas gali pareikti, jeigu jie nustatyti per daikto tinkamumo naudoti termin. Jei sutartyje nustatytas trumpesnis nei dveji metai daikto kokybs garantijos terminas ir daikto trkumai nustatyti pasibaigus iam terminui, taiau neprajus daugiau kaip dvejiems metams nuo daikto perdavimo dienos, pardavjas atsako u daikto trkumus, jeigu pirkjas rodo, kad trkumas atsirado iki daikto perdavimo arba dl iki daikto perdavimo atsiradusi prieasi, u kurias atsako pardavjas. Pardavjas privalo perduoti pirkjui daiktus, kurie atitinka pirkimopardavimo sutarties slyg, nustatani daikt komplektikum, reikalavimus (CK 6.339 str. 1 d.). Komplektikumo reikalavimas paprastai taikomas, kai parduodamas sudtingas daiktas, pavyzdiui, renginiai, transporto priemons ir pan. Jeigu sutartyje daikt komplektikumas neaptartas, pardavjas privalo perduoti daiktus, sukomplektuotus taip, kad jie atitikt prekybos paproi ir prastai keliamus reikalavimus. 292
CK iskiriamos dvi savarankikos svokos: daikt komplektikumas ir daikt komplektas. Daikt komplektu laikomas tam tikras daikt, susijusi bendra paskirtimi, rinkinys. Kitaip nei sudtingo daikto komplektikumas, daikt komplekto reikm yra ta, kad pardavjas privalo perduoti sukomplektuot sudting daikt net jei tai nra atskirai aptarta sutartyje. Tuo tarpu daikt komplektas, kaip objektas, privalo bti aptartas sutartyje. Jeigu pirkimopardavimo sutartis numato pardavjo pareig perduoti pirkjui daikt komplekt, laikoma, kad pardavjas vykd savo prievol tik tais atvejais, kai jis perduoda visus komplekto daiktus. Visus komplekto daiktus pardavjas privalo perduoti pirkjui vienu metu, jeigu pagal sutart arba prievols pobd sutartis negali bti vykdoma kitaip (CK 6.340 str.). Pasekms, kai pardavjas paeidia sutarties slyg dl daikt komplektikumo ir parduoda nekomplektikus daiktus, numatytos CK 6.341 straipsnyje. Pirkjas turi teis savo pasirinkimu reikalauti sumainti daikto kain arba kad pardavjas per proting termin sukomplektuot daiktus. Jeigu pardavjas per proting termin nesukomplektuoja daikt, tai pirkjas turi teis reikalauti pakeisti nekomplektikus daiktus komplektikais arba atsisakyti vykdyti sutart ir reikalauti grinti sumokt kain, jei is paeidimas yra esminis. Tokios paios taisykls taikomos ir tada, kai pardavjas paeidia pareig perduoti pirkjui daikt komplekt, iskyrus atvejus, kai pagal sutart arba prievols pobd j negalima taikyti. Pardavjas privalo perduoti pirkjui daiktus su tara ir supakuotus, iskyrus atvejus, kai daikt dl j pobdio nereikia perduoti su tara ar supakuot (CK 6.342 str. 1 d.). K kita gali numatyti sutartis arba nulemti prievols prigimtis. Tara ir pakuots reikalingos tam, kad daiktai bt saugs nuo galimo kenksmingo iorinio poveikio ar dl savo savybi. Pavyzdiui, akivaizdu, kad gabenami stiklo gaminiai yra lengvai paeidiami, todl prasta, kad jie bt atitinkamai pakuojami. Pakuot ne tik apsaugo daikt nuo galimo kenksmingo poveikio, bet ir yra prekinio vaizdio dalis. Nesupakuot arba blogai supakuot preki realizuojamoji vert gali bti maesn, nei tinkamai supakuot. Ypa tai svarbu mameninje prekyboje. Perduodamas daiktas dl savo fizini savybi turi turti atitinkam tar. Pavyzdiui, sieros rgtis turi bti perduodama supilta udar tar, kurios negali paveikti pati rgtis, ir pan. 293
Todl jei sutartis nenumato reikalavim dl daikt taros ir pakuots, perduodami daiktai turi bti supakuoti taip, kaip tokiems daiktams prasta, o jei tara arba pakuot gali bti vairi, taip supakuotus arba su tokia tara, kad bt utikrintas tokios ries daikt tinkamumas juos laikant ar gabenant prastinmis slygomis (CK 6.342 str. 2 d.). Jeigu privalomus reikalavimus dl daikt taros arba pakuots nustato statymai arba kiti teiss aktai, tai pardavjasverslininkas privalo perduoti pirkjui daiktus, kuri tara ir pakuot atitinka statym arba kit teiss akt nustatytus reikalavimus (CK 6.342 str. 3 d.). Pirkjo pareigos perduoti tinkamai supakuotus ir su tinkama tara daiktus paeidimo pasekms nustatytos CK 6.343 straipsnyje. Jei pardavjas paeidia i pareig ir perduoda pirkjui nesupakuotus ar be taros arba netinkamai supakuotus ar su netinkama tara daiktus, pirkjas turi atsisakyti juos priimti ir reikalauti, kad pardavjas daiktus supakuot arba pateikt juos su tara arba pateikt pakuot ar tar, jeigu ko kita nenumato sutartis arba nelemia prievols ir preki pobdis. Jeigu sutartis nenumato ko kita, pirkjas taip pat turi teis pareikti tokius reikalavimus kaip ir gijus netinkamos kokybs daikt (CK 6.334 str.). Pirkimopardavimo sutartis gali nustatyti pardavjo pareig apdrausti daiktus. Jeigu tokios pareigos pardavjas nevykdo, pirkjas turi teis apdrausti daiktus ir pareikalauti atlyginti j draudimo ilaidas arba atsisakyti vykdyti sutart (CK 6.316 str.). Pirkjo teiss ir pareigos. Pagrindin pirkjo pareiga yra sumokti kain per sutartyje arba statyme nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. Jeigu sutartyje nenumatyta ko kita, pirkjas privalo i karto sumokti vis kain (CK 6.314 str. 4 d.). U pavlavim sumokti kain pirkjas privalo mokti palkanas, kurios pradedamos skaiiuoti nuo daikto perdavimo arba ali sutarto termino, jeigu sutartis arba statymai nenumato ko kita (CK 6.314 str. 5 d., 6.344 str. 2 d.). ios palkanos gali bti nustatytos ali susitarimu arba statymo (CK 6.37 str. 1 d.). Pavyzdiui, jeigu pirkjas ir pardavjas yra verslininkai arba privats juridiniai asmenys ir dl palkan dydio nra susitarta, pirkjas privalo mokti ei metini procent dydio palkanas (CK 6.210 str.). Pareiga sumokti kain pagal sutarties arba statymo nustatytus reikalavimus lemia ir kitokias teisines pasekmes, kurios yra numatytos CK 6.314 ir 6.345 straipsniuose. Jei kilnojamieji daiktai jau perduoti pirkjui, o jis kainos nesumokjo, pardavjas turi teis atsisakyti sutar294
ties, ratu apie tai pranedamas pirkjui, ir ireikalauti daiktus i pirkjo. Jeigu nesumokta tik dalis kainos, o daiktas yra dalusis, pardavjas gali ireikalauti tik nesumokt daikto kainos dal. Teise ireikalauti daiktus pardavjas negals pasinaudoti jeigu: a) daiktai igabenti i j perdavimo vietos valstybs teritorijos arba b) jie atlygintinai perleisti treiajam asmeniui, arba c) jie yra keisti, arba d) jiems nustatyta uzufrukto teis. Pardavjas taip pat negals ireikalauti daikt i nemokaus pirkjo, jeigu per proting termin pirkjo administratorius pasilo sumokti kain arba pateikia ios prievols vykdymo utikrinim. Nustatant, ar pirkjas tinkamai vykdo savo pareig sumokti daikt kain, svarbu nustatyti ir jos sumokjimo viet bei laik. ios problemos nra, jei sutartis nustato, kada ir kur turi bti sumokta kaina. Tuo tarpu jei pirkjas nepareigotas sumokti kain konkreioje vietoje, jis privalo sumokti j pardavjui daikt perdavimo vietoje (CK 6.314 str. 1 d.). Jeigu pirkjas nepareigotas sumokti u daikt konkreiu laiku, jis privalo u juos sumokti, kai pardavjas pagal sutart arba kodeks perduoda pirkjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus (CK 6.314 str. 2 d.). Jei pirkjas atsisako sumokti u daiktus, pardavjas gali savo nuoira reikalauti sumokti u juos arba atsisakyti vykdyti sutart (CK 6.314 str. 6 d.). Jei pardavjas pagal sutart turi perduoti pirkjui ne tik daiktus, u kuriuos pirkjas dar nesumokjo, bet ir kitus daiktus, i daikt perdavim pardavjas gali sustabdyti, kol pirkjas visikai sumoks u anksiau perduotus daiktus, jeigu statymai arba sutartis nenumato ko kita. Pirkjas privalo sumokti ne tik u daiktus, bet ir kitas sutartyje arba statymuose numatytas pirkimopardavimo sutarties sudarymo ilaidas (CK 6.310 ir 6.344 str. 3 d.). Pirkjui taip pat tenka daikt primimo, daikt perdavimoprimimo dokumento sudarymo ilaidos (CK 6.310 str.). statymas nustato kainos mokjimo pagal privalomai notarikai tvirtinamas ir vliau registruojamas vieame registre sutartis tvark. Jeigu ali susitarimas nenustato kitaip, pirkjas, pasiraydamas toki sutart, privalo pinigus sumokti notaro depozitin sskait, o pardavjui pinigus notaras perduoda po sutarties registravimo vieame registre (CK 6.344 str. 4 d.). Pirkjas neprivalo sumokti u darb, kol jis neturjo galimybs patikrinti j, iskyrus atvejus, kai ali susitarimas numato k kita (CK 295
3.14 str. 3 d.). Pirkjas taip pat turi teis sustabdyti pinig mokjim, jeigu turi pagrind manyti, kad dl pardavjo kalts jam bus pareiktas iekinys dl parduodam daikt ireikalavimo arba teisi juos suvarymo, iskyrus atvejus, kai pardavjas utikrina, jog galimi pirkjo nuostoliai bus atlyginti (CK 6.344 str. 5 d.). Pirkimopardavimo sutartimi gali bti nustatyta pirkjo pareiga vis arba dal kainos sumokti iki daikt perdavimo (iankstinis mokjimas). Tokiu atveju pirkjas privalo kain sumokti sutartyje nustatytu laiku (CK 6.315 str. 1 d.). Jeigu pirkjas i anksto kainos nesumoka, pardavjas turi teis sustabdyti sutarties vykdym. Jei iankstin mok gavs pardavjas nustatytu laiku neperduoda pirkjui daikt, is turi teis reikalauti, kad pardavjas perduot jam daiktus arba grint sumokt sum. Pardavjas tokiu atveju u gaut sum taip pat privalo mokti statym arba sutarties nustatytas palkanas, jeigu ko kita nenumato sutartis. Palkanos pradedamos skaiiuoti nuo tos dienos, kai daiktai faktikai perduodami pirkjui arba jam grinama sumokta kaina (CK 6.314 str. 3 ir 4 d.). Antroji svarbi pirkjo pareiga yra pareiga priimti jam perduotus daiktus, iskyrus atvejus, kai pirkjas turi teis reikalauti juos pakeisti arba nutraukti sutart (CK 6.346 str. 1 d.). Pavyzdiui, jei parduotas daiktas neatitinka kokybs reikalavim, pirkjas turi teis reikalauti, kad daiktas bt pakeistas tinkamos kokybs daiktu arba sutarties atsisakyti (CK 6.334 str. 1 d. 1 ir 4 p.). Pirkjas taip pat privalo imtis toki priemoni ir atlikti tokius veiksmus, kurie pagal prastus reikalavimus btini, kad daiktai bt tinkamai perduoti ir priimti (CK 6.346 str. 2 d.). Jei pirkjas nepriima ar atsisako priimti daiktus, pardavjas gali savo nuoira reikalauti, kad pirkjas priimt daiktus, arba atsisakyti vykdyti sutart (CK 6.314 str. 6 d. ir 6.346 str. 3 d.). Pirkjas privalo tinkamai saugoti daiktus, jei pagal statymus arba sutart jis turi teis jam perduotus daiktus grinti pardavjui. iuo atveju pirkjo pareiga saugoti daiktus ilieka iki daikt grinimo (CK 6.347 str. 1 d.). Pirkjas taip pat turi daikt sulaikymo teis, iskyrus atvejus, kai pardavjas atlygina pirkjo ilaidas. Jei grintinus daiktus pirkjas gavo atgabenus paskirties viet, pirkjas daiktus privalo grinti savo lomis, iskyrus atvejus, kai paskirties vietoje yra pardavjas ar jo atstovas arba jei dl to pirkjui bt dideli nepatogum ar ilaid (CK 6.347 str. 2 d.). Jei grintini yra greitai gendantys daiktai, pirkjas 296
turi teis parduoti juos (CK 6.347 str. 3 d.) ir i gaut pinig iskaityti btinas saugojimo ilaidas. Pirkjas privalo traukti pardavj byl, jeigu treiasis asmuo pareikia iekin dl daikto pamimo (CK 6.322 str. 1 d.). Jei pirkjas ios pareigos nevykdo, pardavjas atleidiamas nuo atsakomybs pirkjui, jeigu rodo, kad bt galjs ukirsti keli parduoto daikto pamimui i pirkjo, pirkjas privalo atlyginti pardavjui btinas daikto saugojimo ilaidas, jei pagal pirkimopardavimo sutart nuosavybs teis pirkjui pereina iki daikt perdavimo (CK 6.326 str.). Pirkjas taip pat privalo praneti pardavjui apie sutarties slyg, nustatani daikt kokyb, kiek, asortiment, komplektikum, tar ir pakuot, paeidim per statym arba sutarties nustatyt termin, o jei tokio nra per proting termin (CK 6.348 str. 1 d.). i pareiga pirkjui kyla tada, kai buvo arba atsivelgiant daikt pobd ir paskirt turjo bti nustatytas atitinkamos slygos paeidimas. Jeigu pirkjas nevykdo ios pareigos, pardavjas turi teis atsisakyti visikai arba i dalies patenkinti pirkjo reikalavimus pakeisti, perduoti trkstamus daiktus, paalinti daikt trkumus, sukomplektuoti, supakuoti arba pateikti daiktus su tara, arba pakeisti tar ar pakuot, jeigu rodo, kad pirkjui paeidus savo pareig nemanoma vykdyti reikalavim arba kad t reikalavim vykdymas pareikalaut labai dideli pardavjo ilaid, palyginti su tomis, kuri pardavjas bt turjs, jei pirkjas bt tinkamai pranes pardavjui, kad sutartis paeista. Pirkjas privalo neparduoti daikto arba kitaip juo nedisponuoti, jei nuosavybs teis daikt ilieka pardavjui, kol pirkjas visikai atsiskaito arba vykdo kitas slygas, iskyrus atvejus, kai sutarties ar daikt prigimtis ir savybs lemia k kita (CK 6.349 str. 1 d.). Jei nevykdomos pirkimopardavimo sutarties slygos, su kuriomis sutartis sieja nuosavybs teiss daiktus perjim pirkjui, pardavjas turi teis ireikalauti daiktus i pirkjo, jeigu sutartis nenumato ko kita. Jei pirkimopardavimo sutartis nustato pirkjo pareig apdrausti daiktus, o tokios pareigos pirkjas nevykdo, pardavjas turi teis apdrausti daiktus ir pareikalauti atlyginti j draudimo ilaidas arba atsisakyti vykdyti sutart (CK 6.316 str.).
297
34.3. Vartojimo pirkimopardavimo sutartis

Vartojimo sutartis yra viena i sutari ri, kuriai reglamentuoti bdingi silpnosios alies vartotoj teisi gynimo prioritetai. Europos Sjungoje vartotoj teisms horizontaliuose santykiuose ginti skirtos kelios direktyvos225. Pagal vartojimo pirkimopardavimo sutart pardavjas asmuo, kuris veriasi prekyba, pardavjo atstovas sipareigoja parduoti prek kilnojamj daikt pirkjui fiziniam asmeniui jo asmeniniams, eimos arba nam kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o pirkjas sipareigoja sumokti kain (CK 6.350 str. 1 d.). Sutartinius vartojimo pirkimopardavimo santykius reguliuoja ir Vyriausybs 2001 m. birelio 11 d. nutarimu Nr. 697 Dl mamenins prekybos taisykli patvirtinimo patvirtintos mamenins prekybos taisykls226. Vartojimo pirkimopardavimo sutartyje pardavjas visuomet yra juridinis asmuo arba verslininkas, taip pat i asmen atstovas, o pirkjas visuomet yra fizinis asmuo227. Vartojimo pirkimopardavimo sutartyse negali bti slyg, pasunkinani pirkjo padt arba panaikinani ar suvarani vartotojo teis pareikti iekin pardavjui dl sutarties slyg paeidimo (CK 6.350 str. 2 d.). Vartojimo sutari slyg ypatumai nustatyti CK 6.188 straipsnyje. Vartotojas yra silpnoji sutarties alis. Todl CK 350 straipsnio 3 dalyje nustatyti pardavjo veiksm, galini paeisti vartotoj interesus, draudimai. Pardavjui draudiama: nustatyti, kad pirkimopardavimo
225 Pavyzdiui, 1993 m. balandio 5 d. Tarybos direktyva dl nesining vartojimo sutari slyg 93/13/EEB, 1985 m. gruodio 20 d. Tarybos direktyva, skirta apsaugoti vartotojui, kai sutartys sudaromos netarnybinse patalpose 85/577/EEB. 1997 m. gegus 20 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva dl vartotoj teisi apsaugos nuotolins prekybos sutari atvilgiu 97/7/EC. 226 Valstybs inios. 2001. Nr. 511778. 227 Paymtina, kad galimi atvejai, kai sutart pasirao juridinis asmuo, pavyzdiui, daugiabuio gyvenamojo namo savinink bendrija, atstovaujanti gyventojams. iuo atveju kvalifikuojant sutart kaip vartojimo sutart svarbu, kas yra galutinis preki ir paslaug vartotojas ir kokiems tikslams preks ir paslaugos gytos. Ir vien ta aplinkyb, kad sutart pasira ne fizinis asmuo, o jam atstovaujantis juridinis asmuo, nra pagrindas nelaikyti sutarties vartojimo sutartimi. Apie vartojimo sutari teisin kvalifikavim r.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. gegus 12 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K3579/2003 257-oji DNSB v UAB Vilniaus vandenys ir UAB Vilniaus energija, kat. 37.1; 40.2.
298
sutartis sudaroma tik tuo atveju, jei tuo pat metu arba kitomis slygomis nuperkamas tam tikras daikt kiekis; suteikti teis pirkjui i karto ar per tam tikr termin po sutarties sudarymo gauti dovan arba pried prie daikto, iskyrus reklaminius priedus arba nusipirkto daikto priklausinius; veikti pirkjus kyriai silant daiktus arba paslaugas, nurodant kainoraiuose, kain etiketse, parduotuvi vidaus ir lango vitrinose tariam kain sumainim bei kitais gerai moralei ir vieajai tvarkai prietaraujaniais bdais arba priemonmis. Gindamas savo paeistas teises, vartotojas gali kreiptis ir teism, ir vartotoj teises ginanias institucijas, kurios gali taikyti pardavjams administracines sankcijas228. Paprastai vartojimo pirkimopardavimo sutartis sudaroma pirkjui ireikus savo vali konkliudentiniais veiksmais. Jeigu statymai arba sutartis nenumato ko kita, laikoma, kad vartojimo pirkimopardavimo sutartis sudaryta nuo to momento, kai pirkjas isirenka perkam daikt arba kitokiu bdu pareikia savo vali (CK 6.351 str.). Vartojimo pirkimopardavimo sutartims taikomos vieosios ofertos slygos. Taiau ios slygos yra grietesns pardavjo atvilgiu nei CK 6.171 straipsnyje numatytos bendrosios vieosios ofertos slygos. Vartojimo pirkimopardavimo sutartyse vieja oferta yra laikomas daikt nurodymas reklamoje, visiems skirtuose kataloguose arba apraymuose, jeigu yra nurodytos esmins pirkimopardavimo sutarties slygos. Daikt idstymas vitrinose, ant prekystalio arba kitose j pardavimo vietose, taip pat daikt pavyzdi demonstravimas arba informacijos apie parduodamus daiktus pateikimas (apraymai, katalogai, nuotraukos ir kt.) j pardavimo vietoje laikomi vieja oferta nepaisant to, ar nurodyta daikt kaina arba kitos pirkimopardavimo sutarties slygos, iskyrus atvejus, kai pardavjas aikiai ir nedviprasmikai nurodo, kad tam tikri daiktai nra skirti parduoti (CK 6.352 str.). Pardavjo pareigos. Pardavjas parduodam daikt etiketse arba kitokiu bdu privalo suteikti pirkjui btin, teising ir visapusik informacij apie parduodamus daiktus: j kain (skaitant visus mokesius), kokyb, vartojimo bd ir saugum, kokybs garantijos termin, tinkamumo naudoti termin bei kitas daikt ir j naudojimo savybes,
Administracini sankcij taikym reglamentuoja Vartotoj teisi gynimo statymas // Valstybs inios. 2000. Nr. 852581 bei Administracini teiss paeidim kodeksas.
228
299
atsivelgdamas daikt pobd, j paskirt, vartotojo asmen bei mamenins prekybos reikalavimus (CK 6.353 str. 1 d.). Pardavjas, paeids i pareig, turi atlyginti dl to pirkjo patirtus nuostolius. enklinimo ir kain nurodymo taisykles nustato Lietuvos Respublikos kio ministro 2002 m. gegus 15 d. sakymu Nr. 170 patvirtintos Lietuvos Respublikoje parduodam daikt (preki) enklinimo ir kain nurodymo taisykls229. Vartojimo pirkimopardavimo sutartyse reikia iskirti du aspektus, kai pirkjas gali kreiptis pardavj dl nusipirkt daikt ir gyvendinti statym jiems suteiktas teises. Pirma, pirkjas turi teis reikalauti pakeisti daiktus arba juos grinti, jei nra j trkum, pagal vartojimo pirkimopardavimo sutart. Jeigu pirkjui nepatinka nusipirktos preks forma, dydis, spalva, modelis arba komplektikumas, pirkjas turi teis j pakeisti (CK 6.362 str.). Pirkjas turi teis per keturiolika dien nuo ne maisto daikt perdavimo jam, jeigu pardavjas nra nustats ilgesnio termino, pakeisti nusipirktus daiktus pirkimo arba kitoje pardavjo nurodytoje vietoje tapaiais kitoki matmen, formos, spalvos, modelio ar komplektikumo daiktais. Jeigu keiiant daiktus susidaro kain skirtumas, pirkjas su pardavju privalo atsiskaityti pagal perskaiiuotas kainas. Jeigu pardavjas neturi pakeisti tinkam daikt, pirkjas turi teis per keturiolika dien grinti daiktus pardavjui ir atgauti u juos sumokt kain. Pirkjo reikalavimas pakeisti daiktus tenkinamas, jeigu daiktai nebuvo naudojami, nesugadinti, isaugotos j vartojamosios savybs bei neprarad prekins ivaizdos ir pirkjas turi rodym, patvirtinani, kad jis daiktus pirko i to pardavjo. Antra, pirkjo teiss ginamos, jei parduodama netinkamos kokybs prek. Preki grinim ir keitim reglamentuoja Lietuvos Respublikos kio ministro 2001 m. birelio 29 d. sakymu Nr. 217 patvirtintos Daikt grinimo ir keitimo taisykls230. Pagal ias taisykles, jeigu pirkjui buvo parduota netinkamos kokybs ne maisto prek ir pardavjas su pirkju neaptar jos trkum, pirkjas turi teis savo pasirinkimu i pardavjo reikalauti: pakeisti netinkamos kokybs prek tinkamos kokybs preke; atitinkamai sumainti preks kain; per proting termin neatlygintinai paalinti preks trkumus; atlyginti preks trkum paalinimo ilai229 230
300
das, jeigu pardavjui per proting termin j nepaalinus trkumus paalino vartotojas pats arba treij asmen padedamas; vienaalikai nutraukti pirkimopardavimo sutart ir pareikalauti grinti u prek sumoktus pinigus. Jeigu pirkjui buvo parduota netinkamos kokybs maisto prek, kol nesibaig preks tinkamumo naudoti terminas arba is terminas jau buvo pasibaigs, pirkjas savo pasirinkimu turi teis: reikalauti, kad prek bt pakeista toki pat tinkamos kokybs prek; atitinkamai sumainti kain; grinti prek pardavjui ir reikalauti grinti u prek sumoktus pinigus. Preks keiiamos arba grinamos preks pirkimo vietoje arba kitoje pardavjo nurodytoje, pirkjui patogioje vietoje. Pirkjas pardavjui pateikia ratik praym, kuriame nurodo preks trkumus ir pirkjo pasirinkt vien i reikalavim. Prie praymo pridedami kasos aparato kvitas arba pirkimopardavimo kvitas, arba kitas preks pirkim pardavim i io pardavjo patvirtinantis dokumentas ir garantinis dokumentas (jeigu parduotai prekei nustatytas kokybs garantijos terminas). Jeigu pirkjas nepateikia kasos aparato kvito arba kito nustatyta tvarka iduodamo preks pirkimpardavim i io pardavjo patvirtinanio dokumento, prek keiiama arba vykdomi kiti pirkjo reikalavimai tik pardavjui sutikus. Kilus nesutarimams tarp pirkjo ir pardavjo dl preks kokybs, pardavjas, gavs ratik pirkjo praym, privalo ne vliau kaip per 3 darbo dienas ratu kreiptis Valstybin ne maisto produkt inspekcij prie kio ministerijos dl preks kokybs vertinimo ir gavs i jos ratu pateiktas ivadas nedelsdamas apie tai praneti pirkjui. CK, atsivelgdamas pirkjo, kaip silpnosios sutarties alies, padt vartojimo pirkimopardavimo sutari atveju, atskirai reglamentuoja specifinius vartojimo sutari atvejus: daikt pardavim pagal pavyzdius (CK 6.356 str.), preki pardavim ne prekybai skirtose patalpose (CK 6.357 str.), pardavim naudojant automatus (CK 6.358 str.), daikt pardavim su slyga pristatyti juos pirkjui (CK 6.360 str.), nuomos pardavimo sutart (CK 6.362 str.), daikt pardavimo pagal sutartis, sudaromas naudojant ryio priemones (CK 6.3666.367 str.), teiss tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis pirkim (CK 6.369 6.370 str.).
301
34.4. Didmeninio pirkimopardavimo sutartis

1964 m. redakcijos CK didmeninio pirkimopardavimo sutartis buvo vadinama tiekimo sutartimi. Didmeninio pirkimopardavimo sutartis nuo vartojimo sutarties skiriasi subjektais bei tikslais. Pagal didmeninio pirkimopardavimo sutart pardavjas asmuo, kuris veriasi prekyba, pardavjo atstovas sipareigoja nustatytu laiku perduoti savo pagamintus arba sigytus daiktus pirkjui nuosavybs teise (patikjimo teise) pastarojo verslo poreikiams arba kitokiems su asmeniniais, eimos ar nam kio poreikiais nesusijusiems poreikiams tenkinti, o pirkjas sipareigoja sumokti kain (CK 6.371 str.). Taigi didmeninio pirkimopardavimo sutarties, kitaip nei vartojimo pirkimopardavimo sutarties atveju, pirkjas gali bti ir fizinis, ir juridinis asmuo. Taiau ie asmenys yra komercins veiklos subjektai, t. y. mons arba verslininkai. Tai komercin sutartis, sudaroma ne asmeniniams, o verslo poreikiams tenkinti, todl pirkjui taikomi grietesni reikalavimai. Taiau odis verslas didmeninio pirkimopardavimo sutarties sampratoje neturi bti aikinamas plaiai, pagrindinis atribojimo kriterijus nuo kit pelno siekianio juridinio asmens sudarom sutari yra tas, kad didmeninio pirkimopardavimo sutartimi pirkjas sigyja prekes naudoti ne pagal paskirt, o verslo tikslais. Sutartis, pagal kuri juridinis asmuo perka daikt naudoti pagal paskirt, pavyzdiui, paveiksl, kur pakabins firmos deryb su klientais patalpoje, nebus didmeninio pirkimo pardavimo sutartis, o jai bus taikomos bendrosios pirkimopardavimo santykius reglamentuojanios normos. Sutartis gali bti ilgalaik, jei preks perduodamos atskiromis partijomis (CK 6.372 str.). Jeigu tokioje sutartyje nenumatyti preki perdavimo terminai, daikt partijos turi bti perduodamos kas mnes lygiomis dalimis, jeigu kitokia ivada nedarytina atsivelgiant prekybos paproius arba prievols esm. Jeigu per tam tikr termin pardavjas neperdav vis daikt, tai per likus termin (terminus) pardavjas privalo perduoti laiku neperduotus daiktus, iskyrus atvejus, kai sutartis numato k kita (CK 6.372 str. 2 d.). Daikt pristatymas. Prekes turi pristatyti pardavjas, jeigu kitaip nenustatyta didmeninio pirkimopardavimo sutartyje. Jeigu sutartyje neaptarta, kokiu transportu ir kokiomis slygomis pardavjas turi atgabenti daiktus pirkjui, tai transporto r ir preki gabenimo slygas pasirenka pardavjas, jeigu kitokia ivada nedarytina atsivelgiant 302
prekybos paproius ir prievols esm (CK 6.373 str. 1 d.). Sutartyje gali bti numatyta pirkjo pareiga atsiimti daiktus pardavjo verslo arba kitoje vietoje (sandlyje, geleinkelio stotyje ir t. t.). Daikt primimas. Pirkjas privalo imtis btin priemoni, kad perduoti daiktai bt tinkamai priimti per sutartyje nustatyt termin, o jeigu jis nenustatytas, per proting termin ir sutartyje numatyta tvarka bei bdais patikrinti daikt kiek, kokyb ir nedelsdamas praneti pardavjui apie nustatytus j defektus ir kiekio trkum (CK 6.374 str. 1 d.). Jei daiktus pirkjas turi atsiimti i transporto organizacijos, jis privalo patikrinti, ar daiktai atitinka gabenimo dokumentuose nurodyt informacij, ir daiktus priimti pagal tos transporto ries taisykles. Nepriimt daikt saugojimas. Pirkjas, nepaeisdamas sutarties, gali atsisakyti priimti daiktus dl vairi prieasi. Taiau jis privalo saugoti daiktus, jeigu atsisak juos priimti, bei nedelsdamas praneti pardavjui apie tai. Pardavjas, gavs praneim, per proting termin turi atsiimti daiktus arba praneti pirkjui, k daryti su daiktais. Jeigu tokio praneimo nra, pirkjas gali daiktus parduoti arba grinti pardavjui. I gautos u parduotus daiktus pinig sumos pirkjas atlygina pardavimo bei saugojimo ilaidas, o likusi sum grina pardavjui. Greitai gendanius daiktus pirkjas gali parduoti nelaukdamas atsakymo i pardavjo (CK 6.375 str. 5 d.). Jei pirkjas atsisako priimti daiktus be statymuose ir sutartyje numatyto pagrindo, taikomos taisykls, analogikos bendrajai pirkimo pardavimo sutari taisyklei, t. y. pardavjas turi teis reikalauti sumokti kain (CK 6.375 str. 4 d.). Jeigu pagal sutart pirkjas daiktus turi atsiimti pardavjo verslo ar kitoje vietoje, atsiimdamas daiktus j perdavimo vietoje pirkjas privalo patikrinti j kiek ir kokyb, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.376 str. 1 d.). Jeigu pirkjas per sutartyje nustatyt termin, o jei jis nenustatytas, per proting termin po to, kai pardavjas prane, kad daiktus galima atsiimti, j neatsim, pardavjas turi teis atsisakyti vykdyti sutart arba reikalauti u daiktus sumokti ir atlyginti j saugojimo ilaidas. Jeigu pirkjas privalo nurodyti, kokius daiktus jis perka, t. y. apibdinti j dyd, form ir pan., taiau to per proting termin to nepadaro, itai gali padaryti pardavjas, atsivelgdamas jam inomas pirkjo reikmes. Pirkjas privalo savo lomis grinti pardavjui daugkartinio naudojimo tar ir pakuot, jei ko kito nebuvo numatyta sutartyje (CK 6.377 str. 1 d.). Kita tara grinama tik sutartyje numatytais atvejais. 303
Jei pardavjas perduoda netinkamos kokybs ar nekomplektikus daiktus, pirkjas turi teis jam pareikti io kodekso 6.334 ir 6.341 straipsniuose numatytus reikalavimus (CK 6.378 str.). Taiau tokiais atvejais pardavjas, gavs pirkjo praneim, turi prioritetin teis nedelsdamas pakeisti netinkamos kokybs daiktus tinkamais arba juos sukomplektuoti. Jei pardavjas itaip itaiso sutarties paeidimus, pirkjas negali pasinaudoti kitomis savo teismis. Didmeninio pirkimopardavimo sutartis gali bti nutraukta vienaalikai, kai viena i ali j i esms paeidia, pardavjo padarytas sutarties paeidimas laikomas esminiu, jeigu perduoti daiktai yra netinkamos kokybs ir j trkum nemanoma per pirkjui priimtin termin paalinti arba pardavjas daugiau kaip du kartus paeid daikt perdavimo termin, kai daiktai pagal ilgalaik sutart turjo bti perduodami nustatytais terminais (CK 6.379 str. 2 d.), pirkjo padarytas sutarties paeidimas laikomas esminiu, jeigu jis daugiau kaip du kartus laiku nesumokjo u daiktus, kai jie per nustatytus terminus buvo perduodami, arba daugiau kaip du kartus neatsim daikt, kai jie per nustatytus terminus buvo perduodami (CK 6.379 str. 3 d.).
34.5. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis

Sutarties samprata. Paskelbus Lietuvos Respublikos nepriklausomyb butai, gyvenamieji namai ir kiti nekilnojamieji daiktai privaion nuosavybn daugiausia buvo gyjami privatizavimo bdu arba atkuriant nuosavybs teis ilikus nekilnojamj turt. Kasmet vis daugjo nekilnojamj daikt pirkimopardavimo sutari tarp privai asmen, atsirado nauj pirkimopardavimo ri, irykjo nekilnojamj daikt pirkimopardavimo sutari specifika, todl rengiant naujojo CK projekt objektyviai atsirado poreikis iskirti nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutart reguliuojanias teiss normas. Atskir nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutari taisykli nustatym lm kelios aplinkybs, pirmiausia daugumos nekilnojamj daikt pastat ir statini neatsiejamumas nuo ems sklyp, kuriuose jie yra, antra, didesns nekilnojamj daikt, palyginti su kitais daiktais, vert tai reikalauja ginti specialius ir pirkjo, ir pardav304
jo interesus, treia, dl tikslins paskirties ir ypatingos daugelio nekilnojamj daikt socialins verts statymais yra nustatomi tam tikri apribojimai dalyvauti civilinje apyvartoje ir, ketvirta, nekilnojamieji daiktai yra individualiais poymiais apibrti ir nepakeiiami daiktai, tai irgi lemia tam tikr teisini santyki, susijusi su jais, specifin reguliavim. Btent dl anksiau ivardyt aplinkybi naujajame CK atsirado naujas skirsnis, reglamentuojantis nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartis (CK etosios knygos IV dalies XXIII skyriaus atuntasis skirsnis). CK yra nurodytos io skirsnio taikymo ribos io skirsnio normos taikomos emei, pastatams, gyvenamiesiems namams, butams ir kitokiems nekilnojamiesiems daiktams pirktiparduoti (CK 6.392 str. 1 d.). io skirsnio normos taip pat taikomos monms, kaip nekilnojamajam daiktui, pirktiparduoti tiek, kiek io skyriaus devintojo skirsnio normos (CK 6.4026.410 str.) nenustato ko kita. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties apibrimas CK nra pateiktas. Taiau remdamiesi bendruoju pirkimopardavimo sutarties apibrimu, pateikiamu CK 6.305 straipsnyje, ir atsivelgdami specialisias teiss normas, idstytas CK etosios knygos IV dalies XXIII skyriaus atuntajame skirsnyje (Nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartys), nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutart apibrtume taip: nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartimi viena alis (pardavjas) sipareigoja perduoti nekilnojamj daikt kitai aliai (pirkjui) nuosavybs teise, o pirkjas sipareigoja priimti nekilnojamj daikt pagal perdavimoprimimo akt ir sumokti u j nustatyt pinig sum (kain). Sutartis yra konsensualin yra laikoma sudaryta nuo to momento, kai alys susitaria dl vis esmini slyg ir susitarim ireikia notarine forma (CK 6.393 str.). Sutartis yra abipusikai pareigojanti (sinalagmatin), atlygintin, dvial. Sutartis gali bti slygin (su atidedamja arba naikinamja slyga). Pirkimopardavimo sutarties tikslas perduoti daikt kito asmens nuosavybn ir u tai gauti nustatyt pinig sum. Susitarimas dl parduodamo daikto sutarties objekto perdavimoprimimo nuosavybn u sutart kain yra svarbiausias kriterijus, leidiantis atriboti pirkimopardavimo sutart nuo kit sutari. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis yra viena i pirkimopardavimo sutari ri, todl jai taikomos nekilnojamojo daik305
to pirkimopardavimo sutari normos (CK 6.3926.401 str.), o klausimams, kuri nereglamentuoja anksiau nurodyt straipsni normos, taikomos bendrosios pirkimopardavimo sutari nuostatos CK 6.3056.349 straipsniai. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartims taip pat taikomos nuosavybs ir patikjimo teises reglamentuojanios teiss normos (CK Ketvirtoji knyga), eimos teiss normos, reglamentuojanios naudojimsi ir disponavim eimos turtu (CK Treioji knyga), kitos teiss normos. ems sklyp pirkimui ir pardavimui taikomas ems statymas, kiti specialieji statymai ir su jais susij teiss aktai. Valstybs ir savivaldybi turto pirkimopardavimo sutartis (privatizavim) reglamentuoja Valstybs ir savivaldybi turto privatizavimo statymas, kiti specials statymai ir su jais susij teiss aktai. Sutarties alys. CK normos, reguliuojanios nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties teisinius santykius, neapibria subjektins dalyvi sudties. ios sutarties alimis (subjektais, dalyviais) gali bti bet kurie civilins teiss subjektai Lietuvos Respublikos ir usienio fiziniai arba juridiniai asmenys, turintys nekilnojamj daikt nuosavybs arba patikjimo teise, iskyrus tam tikras statym nustatytas iimtis dl ems sklyp sigijimo usienio fiziniams arba juridiniams asmenims. Visikai veiksnus fizinis asmuo Lietuvos Respublikos pilietis yra laisvas sudaryti bet kokias nekilnojamj daikt pirkimopardavimo sutartis. Visikai veiksnus asmuo tai asmuo, sulauks pilnametysts, taip pat jaunesnis nei atuoniolikos met, susituoks (kai statymai tai leidia) bei emancipuotas asmuo, t. y. vis civilin veiksnum turintis asmuo. Asmenys iki keturiolikos met sandori su nekilnojamaisiais daiktais sudarinti neturi teiss. Iimtinai dl toki asmen interes ir j vardu mintus sandorius sudaro tvai arba globjai. Nepilnameiai nuo keturiolikos iki atuoniolikos met amiaus sandorius su nekilnojamaisiais daiktais sudaro turdami tv arba globj notarins formos sutikim. Pripainto neveiksniu asmens vardu sandorius sudaro jo globjas. Jis turi veikti iimtinai neveiksnaus asmens interesais ir nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutart gali sudaryti tik teismui leidus. Ribotai veiksnaus asmens vardu nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutart sudaro rpintojas, taiau tokiai sutariai sudaryti taip pat reikalingas iankstinis teismo leidimas (CK 3.244 str.). Iankstinis teismo leidimas ir rpintojo sutikimas reikalingas ir tuomet, kai ribotai veiksnus asmuo pats sudaro nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo 306
sutart. Veiksnus asmuo, kuriam jo praymu dl sveikatos bkls nustatoma rpyba, ir rpintojas sudaro pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikjimo teise sutart, kuri nustato rpintojo teises ir pareigas, susijusias su asmens turto valdymu, naudojimu bei disponavimu juo, todl CK 3.244 straipsnis yra taikomas tiek, kiek neprietarauja rpintojo ir veiksnaus asmens sudarytai sutariai (CK 3.279 str. 5 d.). Atstovavimas sudarant nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis taip pat gali bti savanorikas (sutartinis). Savanoriko (sutartinio) atstovavimo atveju atstovui suteikiamos teiss, apibriamos galiojime. Notaro turi bti patvirtinami galiojimai sudaryti sandorius, kuriems btina notarin forma (tarp j nekilnojamj daikt pirkimo pardavimo sutartims), taip pat galiojimas nekilnojamuosius daiktus valdyti, jais naudotis arba disponuoti, jei galiojim iduoda fizinis asmuo (CK 2.138 str.). Lietuvos Respublikos ir usienio valstybi juridiniai asmenys turi teis sudaryti bet kokias nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis, iskyrus tam tikras statym nustatytas iimtis dl ems sklyp sigijimo usienio juridiniams asmenims. Juridini asmen vardu nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis (kaip ir visus kitus sandorius) sudaro j steigimo dokumentuose numatyti asmenys arba atitinkamus galiojimus turintys atstovai, nors sutarties alis yra pats juridinis asmuo. Juridinio asmens duodam galiojim sudaryti sandorius, kuri forma turi bti notarin, privalu patvirtinti notarikai. Jeigu nekilnojamojo daikto pardavjas yra patikjimo teise valdanios, naudojanios ir disponuojanios valstybs arba savivaldybi turtu valstybs arba savivaldybs institucijos, staigos ir organizacijos, valstybs arba savivaldybs mons, be savininko sutikimo jos neturi teiss priimti sprendim, susijusi su nekilnojamojo daikto perleidimu kit asmen nuosavybn, jei statymai nenumato kitaip (Valstybs ir savivaldybi turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo statymo 911 str.). Jeigu nekilnojamojo daikto pardavjas yra akcin (arba udaroji akcin) bendrov, tai pagal 2003 m. gruodio 11 d. Akcini bendrovi statymo pakeitimo statymo Nr. IX1889 13 straipsn dvejus metus nuo akcins bendrovs steigimo nekilnojamj turt sigyjant i akcins bendrovs steigjo kiekvienas toks sandoris, kai sandorio arba bendra toki sandori suma per finansinius metus yra ne maesn kaip deim307
tadalis akcins bendrovs statinio kapitalo dydio, turi bti visuotinio akcinink susirinkimo patvirtintas kvalifikuota bals dauguma, kuri negali bti maesn kaip du tredaliai susirinkime dalyvaujani akcinink akcij suteikiam bals. Be to, is turtas iki visuotinio akcinink susirinkimo turi bti vertintas nepriklausomo turto vertintojo teiss akt, reglamentuojani turto vertinim, nustatyta tvarka. Turto vertinimo ataskaitoje, be kita ko, turi bti ivada, ar akcins bendrovs sigyjamo turto vert atitinka mokam u j sum. Be to, akcins bendrovs valdyba priima sprendimus dl ilgalaikio turto, kurio balansin vert didesn kaip dvideimtadal bendrovs statinio kapitalo, investavimo, perleidimo (skaitant ir pardavim), nuomos (skaiiuojama atskirai kiekvienai sandorio riai) bei sprendimus sigyti (skaitant ir pirkim) ilgalaikio turto u kain, didesn kaip dvideimtadal bendrovs statinio kapitalo. Akcins bendrovs statuose gali bti numatyta, kad valdyba, prie priimdama anksiau nurodytus sprendimus, turi gauti visuotinio akcinink susirinkimo pritarim. Visuotinio akcinink susirinkimo pritarimas nepanaikina valdybos atsakomybs u priimtus sprendimus (2003 m. gruodio 11 d. Akcini bendrovi statymo pakeitimo statymo Nr. IX1889 34 str. 4 p.). Sutarties forma. statymas tvirtina nuostat, jog notarine forma turi bti sudaromi daiktini teisi nekilnojamj daikt perleidimo ir daiktini teisi bei nekilnojamojo daikto suvarymo sandoriai (CK 1.74 str.). Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis turi bti notarins formos. Tai imperatyvi statymo nuostata ir formos reikalavim nesilaikymas sutart daro negaliojani (CK 6.393 str.). Tam tikr ypatum dl formos turi nuosavybs teiss nekilnojamuosius daiktus gijimas turto pardavimo i varytini ir turto perdavimo iiekotojui akt pagrindais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau CPK) nustatyta vykdymo proceso tvarka. Paymtina, kad minti dokumentai neprivalo bti notarins formos, juos surao teismo antstoli kontoros antstolis, o tvirtina apylinks teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisjas (CPK 702, 724725 str.). Turto pardavimo i varytini bei turto perdavimo iiekotojui aktas yra prilyginamas notarikai patvirtintai pirkimopardavimo sutariai, o jo nuoraas yra nuosavybs teis patvirtinantis dokumentas nustatyta tvarka registruojant pirkimopardavimo sutart. Naujajame CPK i akt (turto pardavimo be varytini akto nebelieka) tvirtinimo tvarka pakito, teisjo rezoliucija arba nutartimi patvirtintas turto pa308
rdavimo i varytini arba perdavimo iiekotojui aktas yra nuosavybs teis patvirtinantis dokumentas (CPK 725 str. 8 d.). Specifin yra ir nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis moni bankroto teisiniuose santykiuose. 2001 m. kovo 20 d. moni bankroto statymo 33 straipsnyje nustatyta, jog bankrutuojanios ir bankrutavusios mons nekilnojamieji daiktai parduodami i varytini Vyriausybs nustatyta tvarka, o neparduotas turtas gali bti perduotas kreditoriams. iame straipsnyje tvirtinta nuostata, jog nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis arba perdavimo aktas yra prilyginami notaro patvirtintai sutariai ir yra nuosavybs teis patvirtinantys dokumentai registruojant nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis. Kolizijos problema iuo atveju nekyla, nes LR moni bankroto statymo 33 straipsnio 1 dalies nuostata, prilyginanti bankrutuojanios (bankrutavusios) mons administratoriaus pasirayt ios mons nekilnojamojo turto pirkimopardavimo sutart arba perdavimo akt notaro patvirtintai sutariai, imperatyvioms CK normoms neprietarauja, nes nepaneigia kodekse tvirtinto reikalavimo sandorius dl nuosavybs teisi nekilnojamj turt perleidimo sudaryti notarine forma. Atsivelgiant tai, darytina ivada, jog bankrutuojanios (bankrutavusios) mons nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai atitinka CK nustatyt notarins formos reikalavim, todl papildomai tvirtinti i sandori notarine tvarka nebereikia. Tokia ivada darytina, atsivelgiant ir (...) CK normas, tam tikr pareign patvirtintus sandorius prilyginant notaro patvirtintiems (pvz., CK 2.138 str. 2 d., 5.28 str. 1, 6 d.)231. Teisin sandori registracij reglamentuoja CK 1.75 straipsnis, kuriame tvirtinta galimyb statymu nustatyti privalom atitinkam sandori teisin registracij. Jei tokia registracija nustatyta, taiau sandoris neregistruotas, alims jis vis tiek galioja. Asmen teiss ir pareigos atsiranda ne nuo teisins registracijos, o nuo momento, kuris yra nustatytas statymu arba ali susitarimu. Sandorio neregistravimas ukerta keli alims panaudoti sandorio fakt prie treiuosius asmenis bei rodinjant savo teises remtis kitais rodymais, praktikoje asmenys, sudarydami atitinkamus sandorius, danai juose nustato teisi gijjo pareig per proting termin registruoti sandor vieame registre, o
231 Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2001 m. spalio 29 d. konsultacija // Teism praktika. 2001. Nr. 16, p. 375376.
309
nepagrstai vengiant atlikti teisin registracij numato pareig atlyginti kitos alies dl to patirtus nuostolius. Sandorio registracija yra reikminga ir tuo atveju, jei t pat daikt sigijo keli asmenys, taiau vienas j sandor registravo, o kitas ne, tuomet laikoma, kad daikt sigijo sandor registravs asmuo. Btent teisin registracija ir yra kriterijus nustatant daikto ir nuosavybs teiss j gijj anksiau nurodytoje situacijoje. Jei sandorio neregistravo n vienas asmuo, laikoma, kad nuosavybs teis j gijo pirmasis sandor sudars asmuo. O jei nuosavybs teis registravo keli asmenys, teiss gijju laikomas pirmasis sandor registravs asmuo. Pavyzdiui, galima situacija, kai pirkjui neregistravus nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutarties nesiningas pardavjas t pat nekilnojamj daikt parduoda antrajam pirkjui, jei is pirmiau registruot sutart Nekilnojamojo turto registre. Tokiu atveju pirmasis pirkjas, nors ir jam buvo perjusi nuosavybs teis nekilnojamj daikt, i siningo antrojo pirkjo neturt teiss isireikalauti daikto, o galt pareikti iekininius reikalavimus tik pardavjui. Nuosavybs teiss registracija yra nekilnojamajam daiktui bdingo teisinio reimo poymis, iskiriantis nekilnojamj daikt sandorius i kit sandori, nors naujasis CK nenustato reikalavimo ir kartu konkretaus termino, per kur registruojama nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartis, taiau praktikoje, neregistravus ios sutarties, nekilnojamojo daikto savininkas neturs teiss to daikto perleisti, keisti arba atlikti bet koki kit teisini veiksm, kurie susij su j, kaip juridini fakt, registravimu Nekilnojamojo turto registre. Specifika pasiymi ems sklyp pirkimopardavimo sutari teisins registracijos reglamentavimas. ems statymo 14 straipsnyje yra nustatyta, kad visi ems sandoriai per tris mnesius turi bti registruojami Nekilnojamojo turto registre statym nustatyta tvarka. sigaliojus CK buvo pertvarkytas Nekilnojamojo turto registras. Btent sandoriai dl nuosavybs teiss nekilnojamuosius daiktus perleidimo yra vienas i Nekilnojamojo turto registre registruojam juridini fakt. Nekilnojamojo turto registro statymo 17 straipsnis reglamentuoja informacijos apie sudaryt ir patvirtint nuosavybs teisi nekilnojamj daikt perleidimo sandor perdavim Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. U mint duomen pateikim yra atsakingas notaras, kuris, patvirtins nuosavybs teiss perleidimo sandor, ne vliau kaip per 310
24 valandas nuo sandorio patvirtinimo privalo perduoti pagrindinius sandorio duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o is, gavs tok praneim, per vien darbo dien padaro atitinkam ym, jog yra sudarytas ir notaro patvirtintas nuosavybs teisi konkret daikt perleidimo sandoris. Taiau notaras Nekilnojamojo turto registrui tik pranea apie jo patvirtint pirkimopardavimo sutart, o asmuo, nusipirks nekilnojamj daikt, iame registre turi pats registruoti nuosavybs teiss perjimo fakt, t. y. nupirkt daikt registruoti savo vardu. Sandorio sudarymas dar nereikia, kad asmuo gijo nuosavybs teis nekilnojamj daikt, ji atsiranda tik nuo daikto perdavimoprimimo akto pasiraymo. Todl sandorio sudarymas yra juridinis faktas, kuris gali bti registruojamas Nekilnojamojo turto registre. io fakto registravimas turi visuotins reikms, nes kilus ginui asmuo negals teisintis neinojs vieame registre esani duomen apie sudaryt nuosavybs teisi perleidimo sandor. Sutarties turinys. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo (kaip ir bet kuri kit prievoli) sutarties turinys negali prietarauti imperatyvioms statym normos, vieajai tvarkai arba gerai moralei (CK 6.3 str.). Esminmis nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties slygomis laikomos slygos dl pirkimopardavimo sutarties dalyko, kainos ir pirkjo teisi ems sklyp aptarimas, taip pat slygos, nustatytos statymais, bei slygos, kurias kaip esmines nustato alys. Esmin gyvenamojo namo, buto arba j dalies pirkimopardavimo sutarties slyga, kai parduodamame name arba bute gyvena asmenys, kurie pagal statymus arba sutartis isaugo teis naudotis gyvenamj patalpa ir pasikeitus jos savininkui, yra i asmen ivardijimas (sraas) ir j teiss naudotis gyvenamj patalpa turinys (CK 6.400 str.). Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties dalykas nekilnojamasis daiktas. Sutarties dalyku gali bti tik neiimti i apyvartos, realiai (fizikai) egzistuojantys nekilnojamieji daiktai, kurie priklauso pardavjui nuosavybs (ar patikjimo) teise, turintys ekonomin vert. Nekilnojamieji daiktai gali dalyvauti apyvartoje tik tada, kai jie yra nustatyta tvarka registruoti Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties dalyku negali bti Konstitucijos 47 straipsnio 4 dalyje nurodyti i apyvartos iimti daiktai, iimtins nuosavybs teise priklausantys tik Lietuvos Respublikai (CK 4.7 str. 2 d.) ir negalintys bti privaios nuosavybs teiss ob311
jektais, pavyzdiui, valstybins reikms vidaus vandenys, valstybins reikms mikai ir parkai, valstybins reikms keliai, valstybins reikms istorijos, archeologijos, kultros objektai ir kiti ems statyme ivardyti objektai. Tai ypatingos reikms objektai, kuri tinkamas naudojimas bei apsauga turi svarbi reikm valstybs politiniam, ekonominiam bei kultriniam gyvenimui. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartyje privalo bti nurodyti duomenys apie nekilnojamj daikt, kur pardavjas privalo pagal sutart perduoti pirkjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame ems sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte. i slyga yra imperatyvi ir jeigu anksiau nurodyt duomen nra, tai sutartis negali bti notaro tvirtinama, o patvirtina negalioja (CK 6.396 str. 2 d.). Praktikoje duomenys apie daikto viet atitinkamame ems sklype daniausiai nurodomi prie sutarties pridedamame ems sklypo plane. Vyriausybs 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 Dl naudojam valstybins ems sklyp pardavimo ir nuomos ne ems kio paskiriai (veiklai) ir ems kio ministro 2002 m. gruodio 21 d. sakyme Nr. 512 Dl nekilnojamojo turto objekt rib paymjimo kadastro emlapyje taisykli nustatyta, kad pridedamame ems sklypo plane turi bti paymtos sklypo rib tak koordinats ir jame esani pastat kontr arba pastat centr koordinats valstybinje geodezini koordinai sistemoje, iskyrus nam vald ems sklypus, kuri naudojamo ems sklypo plotas gali bti paymtas plane i technins apskaitos bylos, ir kaimo vietovje esanius ems sklypus, kuri ems sklypo planas gali bti parengtas pagal ems reformos emtvarkos projekt. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartyje pastat ir statini vieta ems sklype paymima raant pastatui arba statiniui suteikt indeks, nurodyt ems sklypo plane, esaniame technins apskaitos byloje. Toks isamus ir tikslus susistemintos informacijos raymas nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutart leidia tiksliai identifikuoti parduodam objekt ir jo viet ems sklype. Duomenimis apie parduodamo nekilnojamojo daikto viet kitame nekilnojamajame daikte paprastai laikomi sukonkretinantys duomenys (indeksai). Sutartyse turi bti nurodyti duomenys apie parduodam nekilnojamj daikt, rayti valstybins mons Registr centras iduot paymjim (rekomenduotina duomenis nurodyti pagal valstybins mons Registr centro paym, iduodam sandoriui sudaryti, 312
ir galiojani 30 dien) apie Nekilnojamojo turto registre registruotus statinius (butus, patalpas) ir teises juos (pvz., butui unikalus numeris, kambari skaiius, bendras plotas, tikslus adresas (gatv, namo numeris, buto numeris, miestas), Nekilnojamojo turto registre registruojant but suteiktas rao numeris, kadastro duomen bylos numeris, statinio, kuriame yra butas, unikalus numeris ir paymjimas plane. Tokia pati informacija yra nurodoma ir parduodant gyvenamj nam alia anksiau ivardyt duomen raomi ems sklypo kadastriniai duomenys. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties dalyku, atsivelgiant Nekilnojamojo turto registro statymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus dl nekilnojamj daikt registracijos Nekilnojamojo turto registre, gali bti ie nekilnojamieji daiktai, jeigu jie yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris: 1) ems sklypai; 2) statiniai; 3) daugiabui nam butai; 4) patalpos. Atskirais nekilnojamojo turto objektais, kartu ir nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties dalyku pagal Nekilnojamojo turto kadastro statymo 9 straipsnio 2 dal negali bti: 1) ems sklypo priklausiniai; 2) patalpos individualiuose gyvenamuosiuose namuose ir butuose, kuri negalima pertvarkyti atskirus nekilnojamojo turto objektus; 3) bendro naudojimo patalpos, renginiai ir rsiai; 4) kio pastatai, priestatai, kurie pagal panaudojim arba kins veiklos bd yra tiesiogiai susij su pastatu, butu arba patalpa, suformuoti kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas; 5) kito nekilnojamojo turto objekt (statini) priklausiniai: inineriniai renginiai, kurie pagal savo funkcijas yra tiesiogiai susij su ems sklypu ar statiniu, jau suformuotu kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (keliai, geleinkeliai, uosto renginiai ir pan.); kiemo renginiai, jei negalima nustatyti aikios j tikslins priklausomybs, paskirties arba neapibrtas i objekt naudojimo ar kins veiklos bdas; tvoros, sienos, ems dangos, sankasos, geleinkelio pabgiai ir bgiai, riboenkliai ir kiti rengi313
niai, kuri funkcijos yra tiesiogiai susijusios su ems sklypu arba pastatu, suformuotu kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties dalyku taip pat gali bti nekilnojamojo daikto idealiosios dalys (pvz., 75/100 dalys) perkant nekilnojamj daikt i vieno bendraturio, turinio nekilnojamj daikt bendrosios dalins nuosavybs teise, arba perkant dal nekilnojamojo daikto. Jeigu nekilnojamais daiktas pardavjui priklauso bendrosios dalins nuosavybs teise, jis privalo ratu per notar praneti kitiems bendraturiams apie ketinim parduoti savo dal ne bendraturiui ir kartu nurodyti kain bei kitas slygas, kuriomis parduoda savo dal, tam, kad kiti bendraturiai galt pasinaudoti pirmenybs teise pirkti parduodam daikto dal (CK 4.79 str.). CK 1.109 straipsnyje tvirtinta nuostata, kad civilini teisi objektu gali bti identifikuotas bei statym nustatyta tvarka registruotas ems sklypas, t. y. suformuota teritorijos dalis, nustatytos jos ribos atlikus kadastrinius matavimus, pagrindin tikslin ems naudojimo paskirtis, ems naudojimo ir kins veiklos pobdis, plotas ir kiti duomenys, nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro statymo 24 straipsnio 1 dalyje. Vadinasi, ems sklypas, kaip civilini teisi objektas, turi bti identifikuotas ir registruotas. ems sklypas turi bti suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas raant jo btinus duomenis, nustatytus Nekilnojamojo turto kadastro statyme, Nekilnojamojo turto kadastr ir registravus sklyp Nekilnojamojo turto registre. Tik atlikus iuos veiksmus, ems sklypas gali tapti civilini teisi objektu ir dalyvauti civilinje apyvartoje kaip sandorio objektas. Civilini teisi objektas yra ne tik konkretus, apibdintas pagal individualius poymius ems sklypas, bet ir kitas su juo susijs neatskiriamas turtas: sklype esantys vandens telkiniai ir mikas, medi ir krm eldiniai, daugiameiai sodiniai. Sutartyje privalo bti nurodyti ie duomenys apie nekilnojamj daikt: objekto pavadinimas, nekilnojamojo daikto tipas (pastatas, renginys ir kt.), adresas, trumpas apraymas (pvz., gyvenamasis namas), daikto paskirtis (pvz., administracins patalpos ir pan.). Sutarties kaina. Pirkimopardavimo sutartyse privalomai nurodoma ali susitarimu nustatyta daikto kaina. Jeigu kaina sutartyje nenurodyta, sutartis laikoma nesudaryta (CK 6.397 str.). Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartims netaikomos bendrosios pirkimo 314
pardavimo sutartims nustatytos taisykls (CK 6.313 str. 26 d.), leidianios pirkimopardavimo sutartyse kain nustatyti remiantis protingumo kriterijais arba pripainti, kad alys turjo omenyje kain, kuri sutarties sudarymo metu buvo prasta toje prekybos srityje. Sudarant nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutart, kaip ir bet koki kit pirkimopardavimo sutart, verts dsnis reikalauja, kad nustatant kain bt atsivelgta daikto vert rinkoje, nes pirkimo pardavimo sutartimi paprastai siekiama gauti daikto vert atitinkant pinigin ekvivalent. Akivaizdu, kad tokiu atveju daikto kaina turi atitikti mogaus kinius ir buitinius poreikius ir turi neprietarauti atlygintinio sandorio prigimiai ir protingumo principui. Kaina nustatoma pinigais ali susitarimu (CK 6.313 str. 1 d.). Remiantis Usienio valiutos Lietuvos Respublikoje statymu, teista mokjimo priemon yra ne tik litai, bet ir kitos usienio valiutos atliekant mokjimus negrynaisiais pinigais, o eurai ir grynaisiais, jei alys tarpusavio susitarimu dl to susitar. Vadinasi, alys nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartyje kain gali nurodyti ne tik litais, bet ir kita usienio valiuta. Atitinkamai alims susitarus mokjimas taip pat gali bti vykdomas bet kokia valiuta, jei atsiskaitoma pavedimu, o litais arba eurais galima atsiskaityti ir grynaisiais. parduodamo ems sklypo kain eina ir jame esani pastat, statini ir kit objekt kaina, jeigu ko kita nenustato statymai arba sutartis (CK 6.397 str. 2 d.). alys savo susitarimu (arba statymas) gali i nuostat pakeisti, pavyzdiui, numatyti, kad savininkas parduoda tik ems sklyp, o jame stovinius pastatus pasilieka sau. statym leidjas teisingu kainos nurodymu laiko tiek tiksl visos kainos paraym, tiek daikto ploto arba kitokio jo dydio vieneto kainos nurodym sutartyje, po to viso daikto kaina nustatoma pagal faktik pirkjui perduodamo nekilnojamojo daikto dyd (CK 6.397 str. 3 d.). Kainos sumokjimo tvarka nra isamiau aptarta skirsnyje, reglamentuojaniame nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutart, taiau iuo atvilgiu remiamasi CK 6.313 straipsnio 4 dalimi, t. y. jei sutartyje nenumatyta ko kita, pirkjas privalo i karto sumokti vis kain. Be to, CK 6.344 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu statymai nustato, jog pirkimopardavimo sutart btina sudaryti notarins formos ir po to registruoti vieame registre, tai pirkjas kain sutarties pasiraymo metu privalo sumokti notaro depozitin sskait, o pardavjui pinigus notaras perduoda sutart registravus vieame registre, 315
iskyrus atvejus, kai ali susitarimas numato kitoki atsiskaitymo tvark. Kadangi nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties notarin forma yra privaloma, io straipsnio nuostata turt bti taikoma ir perkant nekilnojamj daikt. Tai bendroji taisykl, taiau alys gali susitarti dl kitokios apmokjimo tvarkos. Beje, praktikoje beveik nepasitaiko atvej, kai i bendroji taisykl realiai taikoma, nes alys arba atsiskaito grynais, arba perveda pinigus tiesiai pardavjo sskait. Usienio valstybse atsiskaityti u nusipirkt nekilnojamj daikt daniausiai atidaroma slyginio deponavimo sskaita, i kurios pinigai sumokami pardavjui, kai yra vykdomos tam tikros pirkimopardavimo sutartyje nustatytos slygos. Tokia praktika vis daniau pradedama taikyti ir Lietuvoje, ypa santykiuose tarp verslo subjekt. Pirkjo teiss ems sklyp (arba pastatus, statinius, renginius ir kitus objektus). Viena i esmini nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties slyg yra pirkjo teisi ems sklyp, kur uima parduodamas daiktas ir kuri btina jam naudoti pagal paskirt, aptarimas. Sutartis, kurioje neaptartos pirkjo teiss ems sklyp, negali bti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, yra negaliojanti (CK 6.394 str. 2 d.). CK normos reglamentuoja ias situacijas: Jeigu parduodamo pastato arba kitokio nekilnojamojo daikto savininkas yra ir ems sklypo savininkas, tai em, esanti po tuo pastatu arba kitokiu nekilnojamuoju daiktu, gali bti perduodama pirkjui: nuosavybs teise; nuomos teise; ustatymo teise. Jeigu parduodamo pastato arba kitokio nekilnojamojo daikto savininkas nra ems sklypo, kuriame yra tas daiktas, savininkas, tai pastat arba kitok nekilnojamj daikt jis gali parduoti be ems sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jei tai neprietarauja statym ir (ar) sutarties nustatytoms to ems sklypo naudojimo slygoms. Jei toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkjas gyja teis naudotis atitinkama ems sklypo dalimi tokiomis pat slygomis kaip ir nekilnojamojo daikto pardavjas (CK 6.394 str. 2 d.). Jeigu parduodami pastatai stovi ant valstybei nuosavybs teise priklausanios ems, notarai paprastai reikalauja apskrities virininko sutikimo. Manytume, kad kai parduodami pastatai, pastatyti ant valstybei nuosavybs teise priklausanios ems, ir t pastat savininkas buvo 316
pasiras valstybins ems nuomos sutart su valstybei atstovaujania institucija, apskrities virininko sutikimas nra reikalingas. Akivaizdu, kad tokiu atveju naudojimasis valstybins ems sklypu neprietaraut statym (arba sutarties) nustatytoms ems sklypo naudojimo slygoms, todl naujasis pastato savininkas turt gyti teis naudotis mintu ems sklypu tokiomis pat slygomis kaip ir ankstesnis savininkas. Toki teis jam suteikia CK 6.551 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad valstybin em inuomojama ne aukciono bdu, jeigu ji ustatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybs teise priklausaniais pastatais, statiniais arba renginiais. Btent taip i CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostat aikina ir Nacionalin ems tarnyba prie ems kio ministerijos, pasiremdama Teisingumo ministerijos nuomone, jog CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostata reikia, kad teis naudotis atitinkama ems sklypo dalimi tokiomis pat slygomis suponuoja tai, kad nekilnojamojo daikto pirkjas gyja visas teises ir/ar pareigas, kurios kyla i atitinkamos sutarties dl naudojimosi ems sklypu, kuri pardavjas buvo sudars su ems sklypo savininku, proporcingai ems sklypo dalies dydiui, jeigu alys (ems sklypo savininkas, nekilnojamojo daikto pardavjas ir pirkjas) nesusitaria kitaip. Nekilnojamojo daikto pardavimas savaime nenutraukia ems sklypo, kuriame yra tas nekilnojamasis daiktas, nuomos sutarties232. Atsivelgiant tai, kad ems sklypo savininkui nuosavybs teise priklauso virutinis ems sklypo sluoksnis, ant ems sklypo esantys statiniai bei j priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu statymo arba sutarties nenustatyta kitaip (CK 4.40 str. 1 d.), t. y. statiniai pripastami ems sklypo, kuriame tie statiniai yra, priklausiniais, todl parduodant ems sklyp btina aptarti pirkjo teises pastatus, statinius, renginius ir kitus objektus. Jeigu ems sklypas, kuriame yra pardavjui nuosavybs teise priklausani pastat arba kitoki nekilnojamj daikt, parduodamas neperduodant pirkjui nuosavybs teiss tuos nekilnojamuosiuos daiktus, tai pardavjui paliekama teis naudotis ta ems sklypo dalimi, kuri uima nekilnojamieji daiktai ir kuri yra btina j naudojimui ustatymo arba kitokia pirkimopardavimo sutartyje numatyta teise ir slygomis. Jeigu sutartyje pardavjo teis naudotis ems sklypu neaptarta,
232 Nacionalins ems tarnybos prie ems kio ministerijos 2003 m. vasario 28 d. ratas Nr. 3B-(3.1)355.
317
tai pardavjui nustatomas servitutas t ems sklypo dal, kuri uima nekilnojamasis daiktas ir kuri btina jo naudojimui pagal jo paskirt (CK 6.395 str.). iame straipsnyje taip pat yra nustatyta bendra taisykl jeigu parduodant ems sklyp, kuriame yra pastat, statini, rengini, sodini arba kitoki objekt, sutartyje nuosavybs teiss iuos daiktus klausimas nra aptartas, laikoma, kad nuosavybs teis juos perjo ems sklypo pirkjui. i nuostata turt bti ypa svarbi pardavjui tais atvejais, kai parduodamame ems sklype yra pastat, kuri pardavjas nra registravs Nekilnojamojo turto registre ir neketina j parduoti (pvz., nebaigti statyti pastatai, savavalika statyba ir pan.). ali teiss ir pareigos. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartyje pardavjo ir pirkjo teiss ir pareigos yra sutarties turinio vidin forma. Jos detalizuoja pardavjo ir pirkjo tarpusavio santykius, numato j konkreias galimo ir privalomo elgesio ribas. Atsivelgdami tai, kad nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties pardavjo ir pirkjo teises ir pareigas nustato bendrosios pirkimopardavimo sutari nuostatos, apvelgsime tik svarbiausias i j, pasiyminias tam tikra specifika. Pagrindin pardavjo pareiga perduoti nekilnojamj daikt pirkjo nuosavybn. Bendroji nuostata tiek dl kilnojamj, tiek dl nekilnojamj daikt yra ta, jog nuosavybs teis gyjama nuo daikt perdavimo momento, jei statymas arba sutartis nenustato kitaip (pvz., sutartyje gali bti nustatoma, jog nuosavybs teis pereina pirkjui tik tada, kai jis vykdo tam tikr sutartyje nustatyt slyg). Pagal sandorius nuosavybs teis nekilnojamj daikt gyjama nuo statymo nustatyto momento (CK 4.49 str. 2 d.). Kitaip nei sigyjant kilnojamuosius daiktus, asmenys pirkimopardavimo sutartimi negali nustatyti nuosavybs teiss nekilnojamj daikt kitokio gijimo momento, nei nustato statymas ia daikto perdavimoprimimo momentas yra nuosavybs teiss perjimo momentas. Taigi asmenys, tik pasira ir notarikai patvirtin pirkimopardavimo sutart dl nuosavybs teiss nekilnojamj daikt perleidimo, jos negyja. Nuosavybs teis nekilnojamj daikt pirkjui pereina nuo daikto perdavimo (CK 6.393 str. 4 d.). Nekilnojamojo daikto, esanio pirkimopardavimo sutarties dalyku, perdavimas ir primimas yra forminamas pardavjo ir pirkjo pasiraytu primimoperdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. 318
CK 6.398 straipsnis numato nekilnojamojo daikto perdavimo taisykles, kurios i esms skiriasi nuo bendrj taisykli: pastato perdavimasprimimas turi bti forminamas raytiniu dokumentu, kuriame pasirao abi alys; statymas nereikalauja, kad is dokumentas bt notarikai patvirtintas (nors alys tarpusavio susitarimu gali susitarti ir dl perdavimoprimimo akto notarinio patvirtinimo); jeigu viena sutarties alis vengia pasirayti sutartyje nurodyt perdavimoprimimo dokument, laikoma, kad pirkjas atsisako priimti, o pardavjas perduoti daikt. Sutarties sudarymo ir daikto perdavimo momentai gali sutapti tik tuomet, kai asmenys paioje nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartyje nurodo, jog sutartis kartu yra ir nekilnojamojo daikto primimoperdavimo aktas. Tokiu atveju nebereikia jokio atskiro dokumento. Asmenys ne tik sudaro sutart, bet kartu ir perduoda daikt, o su juo ir nuosavybs teis j, t. y. pirkjas pirkimopardavimo sutarties sudarymo metu tampa nekilnojamojo daikto savininku. Primimoperdavimo aktas gali bti nuosavybs teiss perdavimo dokumentu, nesvarbu, kaip is dokumentas pavadintas, jeigu jame yra paymima apie nuosavybs teiss perdavim i vieno asmens kitam. Jeigu dokumente nekalbama apie nuosavybs teiss perdavim, tai yra techninio pobdio dokumentas, kuris atspindi, kad tam tikras nekilnojamasis daiktas faktikai pereina i vieno asmens kitam. Nuosavybs teiss perjimui to neutenka. Jeigu techninio pobdio dokumente nekalbama apie nuosavybs teiss perdavim, tai nuosavybs teisei perduoti turi egzistuoti atskiras dokumentas, kuris nurodyt apie nuosavybs teiss perdavim233. Jeigu pardavjas nevykdo prievols perduoti nekilnojamj daikt pirkjui nuosavybs teise, tai pirkjas turi teis reikalauti, kad pardavjas daikt perduot. i teis inyksta, jeigu daiktas jau perduotas kitam tos paios ries teis turiniam pirkjui. Jeigu daiktas dar neperduotas, pirmenyb priklauso tam pirkjui, kurio naudai prievol atsirado pirmiau, jei to negalima nustatyti, pirmiau iekin pareikusiam pirkjui. Negalintis gyvendinti savo teiss reikalauti prievol vykdyti natra
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. rugsjo 12 d. nutartis, priimta Vilniaus miesto valdyba v. UAB Seta, ems ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybs mons Vilniaus filialas byloje, Nr. 3K3804/2001, kat. 28.
233
319
pirkjas turi teis reikalauti tik atlyginti nuostolius. Jeigu nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis numato netesybas dl daikto neperdavimo, tai pirkjas turi teis savo pasirinkimu reikalauti arba sumokti netesybas, arba perduoti nekilnojamj daikt (CK 6.60 str.). Svarbi pardavjo pareiga perduoti tinkamos kokybs nekilnojamj daikt. Aplinkyb, kad pirkjas prim nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutarties slyg neatitinkant nekilnojamj daikt, nra pagrindas atleisti pardavj nuo atsakomybs u netinkam sutarties vykdym net ir tais atvejais, kai tokia neatitiktis buvo aptarta nekilnojamojo daikto perdavimo dokumente (CK 6.398 str. 4 d.). Prims netinkamos kokybs daikt pirkjas turi teis savo pasirinkimu pagal CK 6.334 straipsn pareikalauti: kad bt atitinkamai sumainta pirkimo kaina; kad pardavjas neatlygintinai per proting termin paalint daikto trkumus arba atlygint pirkjo ilaidas jiems itaisyti, jei trkumus manoma paalinti; grinti sumokt kain ir atsisakyti sutarties, jei netinkamos kokybs daikto pardavimas yra esminis sutarties paeidimas. CK 6.399 straipsnis numato iimt i CK 6.334 straipsnio, pirkjas neturi teiss reikalauti netinkamos kokybs daikt pakeisti tinkamu. i iimtis pagrsta tuo, kad nekilnojamasis daiktas individualiais, o ne riniais poymiais apibdinamas daiktas, todl j pakeisti kitu nemanoma. Pardavjo pareiga sudarant nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutart spti pirkj dl vis treij asmen teisi nekilnojamj daikt, t. y. pardavjas privalo patvirtinti, kad perduodamus daiktus tretieji asmenys neturi joki teisi arba pretenzij, iskyrus atvejus, kai pirkjas i anksto sutiko priimti daiktus, kurie yra toki teisi arba pretenzij objektai, o pardavjas apie ias teises arba pretenzijas tinkamai prane pirkjui. Pardavjas taip pat privalo panaikinti perduodam daikt keitim (hipotek) nepaisydamas, ar keitimas (hipoteka) buvo registruotas, ar ne, iskyrus atvejus, kai pirkjas, i pardavjo gavs tinkam informacij, sutinka pirkti daiktus, teiss kuriuos yra suvarytos tokiu bdu. Pardavjas privalo patvirtinti pirkjui, kad perduodami daiktai nearetuoti ir kad jie nra teisminio gino objektas, taip pat kad pardavjo teis disponuoti daiktais neatimta arba neapribota. Nekilnojamojo daikto pardavjas privalo patvirtinti pirkjui, kad 320
nra joki vieosios teiss paeidim arba apribojim, kurie galt turti takos pirkjo nuosavybs teisei t daikt (CK 6.321 str.). Jei pardavjas yra tinkamai pranes pirkjui apie treij asmen teises perduodamus daiktus arba i teisi suvarym sutarties sudarymo metu, taip pat jei treij asmen teiss arba j suvarymas buvo registruoti vieame registre, pirkjas negali remtis aplinkybe, kad pardavjas paeid savo pareigas. Jei pardavjas paeidia anksiau nurodytas savo pareigas, pirkjas turi teis reikalauti sumainti kain arba nutraukti sutart, jeigu pardavjas nerodo, kad pirkjas inojo arba turjo inoti apie treij asmen teises daiktus arba i teisi suvarym. Pagrindins pirkjo pareigos yra tokios pat, kaip ir bet kuri kit pirkimopardavimo sutari ri priimti jam perduot nekilnojamj daikt pagal perdavimoprimimo akt ir sumokti u j nustatyt pinig sum (kain) per sutartyje ar statymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 ir 6.346 str.). Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties sudarymo ilaidos tenka pirkjui, jeigu alys nesusitaria kitaip (CK 6.310 str. 1 d.). alys gali susitarti, kad sutarties sudarymo ilaidas (paprastai tai bna atlyginimas u sutarties notarin patvirtinim, sutarties teisin registracij) jos apmoks lygiomis (ar kitomis) dalimis arba kad apmoks pardavjas. 34.5.1. Atskir nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutari ri ypatumai 34.5.1.1. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis isimoktinai Esminis nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties isimoktinai (CK 6.4116.416 str.) ypatumas yra tas, kad pirkjui nuosavybs teis pereina nuo to daikto perdavimo u tam tikr pinig sum momento, kitaip tariant pardavjui nuosavyb lieka iki to momento, kol pirkjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos (CK 6.411 str.), jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. statymas sutartyje leidia alims susitarti ir kitaip nuosavybs teis susieti tik su daikto perdavimu. iuo atveju, remiantis CK 6.414 straipsnio 2 dalimi, nuo nekilnojamojo daikto perdavimo iki visiko atsiskaitymo yra laikoma, kad ie daiktai keisti 321
pardavjui utikrinant pirkjo prievoles pagal sudaryt sutart (priverstin hipoteka), jeigu sutartis nenumato ko kito. Svarbu paymti, kad priverstin hipoteka galioja tik tuomet, jei ji statymo nustatyta tvarka yra uregistruota hipotekos registre. 34.5.1.2. Nekilnojamojo daikto pirkimaspardavimas su atpirkimo teise Pirkimopardavimo sutartimi su atpirkimo teise pardavjas sipareigoja parduoti daikt pirkjui kartu gydamas teis parduot daikt atpirkti, o pirkjas sipareigoja daikt valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavjas galt gyvendinti atpirkimo teis (CK 6.417 str. 1 d.). Atpirkimo teis negali tstis ilgiau nei penkerius metus. Jeigu sutartis numato ilgesn ios teiss termin, jis sutrumpinamas iki penkeri met. Pardavjas, nordamas pasinaudoti atpirkimo teise, turi apie tai informuoti pirkj arba bet kur kit asmen, kurio atvilgiu jis ada pasinaudoti atpirkimo teise. Jei daiktas yra nekilnojamasis, toks praneimas turi bti paskelbtas vieai ne vliau kaip prie eiasdeimt dien iki atpirkimo teise pasinaudojimo dienos. Jeigu sutartis buvo registruota, apie pageidavim pasinaudoti atpirkimo teise turi bti praneta ir vieo registro staigai. Pardavjas, gyvendindamas atpirkimo teis, daikt atsiima atgal be joki apribojim (iskyrus atvejus, jeigu buvo perduota pirkjui su jais) arba papildom mokjim ir atlygi pirkjui, jei praneimas apie ketinim pasinaudoti atpirkimo teise buvo paskelbtas anksiau nustatyta tvarka. Jeigu pirkjas, sigijs neatskiriamo turto dal, kuriai gali bti taikoma atpirkimo teis, sigyja kit neatskiriam turto dal, jis gali pareikalauti, kad pardavjas, gyvendindamas atpirkimo teis, nupirkt ir pirkjo sigyt kit turt. Jeigu daikt pardav keli pardavjai bendrai pagal vien sutart ir jie nori atpirkti daikt arba atpirkimo teis nori gyvendinti keli pardavjo pdiniai, tai pirkjas turi teis reikalauti, kad vienas pardavjas arba pdinis nupirkt ne tik savo dal, bet ir vis daikt.
322
34.5.1.3. Nekilnojamj daikt pardavimas aukciono bdu Nekilnojamj daikt pardavimas aukciono bdu pasiymi tam tikrais ypatumais (CK 6.4196.424 str.). Aukcionas gali bti savanorikas arba priverstinis. Varytini, kaip priverstinio aukciono (taip pat ir nekilnojamojo daikto), ypatumus nustato CPK. Per 10 dien nuo nekilnojamojo daikto pardavimo aukcione pardavjas ir pirkjas turi sudaryti statym reikalaujamos formos sutart (CK 6.421 str. 3 d.). Aukcione parduodami nauji valstybs ems sklypai. Valstybs ir savivaldybi turtas taip pat gali bti privatizuojamas aukciono bdu. 34.5.1.4. Nekilnojamojo daikto, esanio eimos turtu, pirkimopardavimo sutartis CK tvirtinta imperatyvi nuostata, kad eimos turtas turi bti naudojamas tik bendriems eimos poreikiams tenkinti (CK 3.84 str. 1 d.), pareigoja atsivelgti bendrus eimos poreikius sudarant atitinkamus sandorius. eimos turtas yra turtas, nuosavybs teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams (CK 3.84 str.). eimos turtu esanti eimos gyvenamoji patalpa turi bti suprantama kaip bet kuris gyvenamosios paskirties statinys gyvenamasis namas, butas, kambarys bendrabutyje. Paymtina, kad jei eima turi kelet gyvenamosios paskirties statini (nam, but), eimos turtu gali bti pripastama tik viena eimos gyvenamoji patalpa. Nekilnojamojo daikto, priskirto eimos turtui, teisinis reimas ypatingas tuo, kad leidia apsaugoti eimos interesus, utikrinti btiniausi eimos poreiki tenkinim. Negalima iiekoti i eimos turto pagal kreditori reikalavimus, jei ie inojo arba turjo inoti, kad sandorio sudarymas prietarauja eimos interesams ir nra susijs su eimos bendr poreiki tenkinimu (CK 3.85 str. 3 d.). Atsivelgdamas tai CK nustato special teisin reim sudarant sandorius su nekilnojamuoju daiktu, kuris yra eimos turtas, tam, kad bt apgintos nepilnamei vaik bei kito sutuoktinio teiss ir teisti interesai. Nekilnojamojo daikto, esanio eimos turtu, savininkas gali parduoti nekilnojamj daikt tik gavs kito sutuoktinio raytin galiojim. Taiau jei sutuoktiniai turi nepilnamei vaik, nekilnojamojo daikto, kuris yra eimos turtas, pirkimopardavimo sutartims sudaryti btinas teismo leidimas (CK 3.85 str. 2 d.). 323
CK taip pat numato galimyb teis gyvenamj patalp ilaikyti ne tik esamiems, bet ir buvusiems eimos nariams jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavyb, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufrukt ir palikti joje gyventi kit sutuoktin, jeigu su juo nutraukus santuok lieka gyventi nepilnameiai vaikai (CK 3.71 str. 1 d.). Uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametysts. CK normose, reglamentuojaniose uzufrukt, yra nustatyta, kad pasikeitus daikto, kuriam nustatytas uzufruktas, savininkui, uzufruktas ilieka (CK 4.142 str. 4 d.). Vadinasi, net ir pardavus gyvenamj patalp, kuriai nustatytas uzufruktas, joje gyvenantys asmenys, turintiems uzufrukto teis, ilaiko teis gyventi iose patalpose, o nustatytasis uzufruktas tampa privalomas naujajam pirkjui. Taiau svarbu pabrti, kad i uzufrukto kylanios teiss daikt, kuriam privaloma teisin registracija, ir pareigos subjektams atsiranda tik registravus uzufrukt (CK 4.147 str. 2 d.). Uzufrukto teisins registracijos btinyb iuo atveju lemia ir reikalavimas gyvenamosios patalpos pirkimopardavimo sutartyje ivardyti asmenis, isaugojusius teis parduodam gyvenamj patalp net ir pasikeitus savininkui. Akivaizdu, kad tik uzufrukto registravimas Nekilnojamojo turto registre tiek pirkjui, tiek notarui, tvirtinaniam sandor, suteikia reikiam informacij apie isiskyrusios eimos nari teis t gyvenamj patalp. 34.5.1.5. Nekilnojamj kultros vertybi pirkimopardavimo sutartis Nekilnojamj kultros vertybi kultrins verts ir visuomenins reikms statini, j priklausini bei kompleks, ansambli ir vietovi savininkai, nordami parduoti ias vertybes, privalo spti bsimus savininkus apie i vertybi status ir apsaugos reglamento reikalavimus (Nekilnojamj kultros vertybi statymo 29 str.). Naujiems nekilnojamj kultros vertybi savininkams pereina visos ios kultros vertybi savininkui nustatytos pareigos ir teiss. Jeigu nekilnojamosios kultros vertybs bkl sandorio metu neatitinka ufiksuotosios apsaugos reglamente, turi bti patikslintas apsaugos reglamentas. Nekilnojamj kultros vertybi apsaugos statyme nustatyta, kad sandoriai dl registruot nekilnojamj kultros vertybi turi bti notarikai patvirtinti ir per tris mnesius registruoti Kultros vertybi apsaugos departamento. 324
34.5.1.6. Bsimo gyvenamojo namo arba buto pirkimopardavimo sutartis Preliminarija sutartimi laikomas ali susitarimas, pagal kur jame aptartomis slygomis alys sipareigoja ateityje sudaryti kit pagrindin sutart (CK 6.165 str. 1 d.). Preliminariosios sutarties esm sipareigojimas ateityje sudaryti pagrindin sutart. CK preliminariajai sutariai skirti 2 straipsniai: jau mintas CK 6.165 straipsnis bei 6.401 straipsnis, reguliuojantis bsimo gyvenamojo namo arba buto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo klausimus. Bsimo gyvenamojo namo arba buto pirkimopardavimo sutartis CK reglamentuojama grieiau, palyginti su bendra preliminarij sutari reglamentacija, nustatant jai daugiau privalom reikalavim. CK 6.401 straipsnis tai specialioji teiss norma, reglamentuojanti tik nepastatyt statini gyvenamj nam ir but preliminarij pirkimo pardavimo sutari sudarym ir teisines j pasekmes. Bsimo gyvenamojo namo arba buto preliminariajai sutariai taip pat yra taikomi bendrieji reikalavimai, nurodyti CK 6.165 straipsnyje dl sutarties formos, pagrindins sutarties sudarymo termino, teisini pasekmi vengiant ar atsisakant sudaryti pagrindin sutart, taip pat jos nesudarius. Pirkjas fizinis asmuo gali sudaryti preliminarij nepastatyto gyvenamojo namo arba buto pirkimopardavimo sutart, pagal kuri pardavjas juridinis asmuo sipareigoja pats arba pasitelks kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatyt gyvenamj nam arba but ir sudaryti su pirkju gyvenamojo namo arba buto pirkimo pardavimo sutart, o pirkjas sipareigoja pastatyt gyvenamj nam arba but nupirkti u preliminariojoje sutartyje nurodyt kain (CK 6.401 str. 1 d.). Preliminariojoje sutartyje dl bsimo namo arba buto pirkimo pardavimo privalo bti nurodyta pirkjo teis per deimt dien nuo sutarties sudarymo dienos atsisakyti preliminariosios sutarties (CK 6.401 str. 2 d. 1 p.). Nutraukus preliminarij sutart per deimt dien, pardavjo teis reikalauti i pirkjo atlyginti nuostolius apribojama nuostoli dydis negali viryti 1/5 proc. pirkimopardavimo sutartyje nurodytos nekilnojamojo daikto kainos (CK 6.401 str. 3 d.). Bsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo pardavimo sutartyje taip pat privalo bti nurodyta statomo gyvenamojo namo arba buto 325
kaina ir jos patikslinimo arba pakeitimo slygos; sutarties dalyko apraymai ir darbai, kuriuos privalo atlikti pardavjas; gyvenamojo namo arba buto statybos terminai; teiss gyvenamj nam arba but suvarymai (tiek esami, tiek bsimi); rangovas, architektas, ininierius ir kiti statyb bei jos prieir atliksiantys asmenys; ems sklypo, kuriame bus statomas namas arba butas, teisinis statusas ir nusipirkusio gyvenamj nam arba but pirkjo teiss ems sklyp (CK 6.401 str. 2 d.). Neatskiriama preliminariosios sutarties dalis yra gyvenamojo namo arba buto projektas, jo smata arba kiti dokumentai. Kai pirkjas finansuoja objekto statyb, o pardavjas atlieka usakovo funkcijas, visika nuosavybs teis nekilnojamj daikt gyjama sumokjus sutartyje numatyt kain (CK 6.401 str. 5 d.). Viena i sutarties ali gali keisti nepastatyt gyvenamj nam arba but tik tuomet, kai kita alis ratu sutinka, jeigu preliminarioji sutartis nenumato ko kita (CK 6.401 str. 6 d.). Nors bsimo gyvenamojo namo arba buto pirkimopardavimo sutartis neturi bti privalomai registruojama Nekilnojamojo turto registre, taiau bsimo gyvenamojo namo arba buto pirkjui, siekianiam geriau apsaugoti savo interesus, patartina to reikalauti, kai tik pastatas (ar nebaigta statyba) bus teisikai registruotas, kad ivengt situacij, kai nesiningas statytojas sudaro preliminarij sutart dl to paties gyvenamojo namo arba buto su dar vienu asmeniu. Pagal bsimo gyvenamojo namo arba buto pirkimopardavimo sutart pardavjas (statytojas) pastato bei registruoja pastatyt gyvenamj nam arba but savo vardu Nekilnojamojo turto registre ir tik tada parduoda pagal notarikai tvirtinam pirkimopardavimo sutart t nekilnojamj daikt pirkjui. 34.5.1.7. ems sklyp pirkimopardavimo sutartys ems sklyp pirkimopardavimo sutari sudarymo bendrsias taisykles, be CK, nustato ems statymas, ems reformos statymas, Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies gyvendinimo konstitucinis statymas, savivaldybi funkcijoms vykdyti reikaling ems sklyp sigijimo ir perleidimo statymas, kiti specialieji statymai (Mik, Vandens, ems gelmi ir kt.) bei j gyvendinim reglamentuojantys Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimai, kiti teiss aktai. 326
34.5.1.7.1. ems, vidaus vanden ir mik sigijimo Lietuvos Respublikoje slygos Lietuvos subjektams Lietuvos Respublikos pilieiams kaip privaios nuosavybs teiss objektai gali priklausyti em, vidaus vandenys ir mikai. Visi Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys gali sigyti bet kokios paskirties ems, vidaus vanden ir mik tokiomis paiomis slygomis kaip ir Lietuvos Respublikos pilieiai. ems sklypai ems kio paskiriai (veiklai) parduodami fiziniams asmenims Lietuvos Respublikos pilieiams Vyriausybs nustatyta tvarka (ems reformos statymo 8 str. 2 d.) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. vasario 18 d. nutarim Nr. 236 Dl valstybins ems sklyp pardavimo ir nuomos ems kio paskiriai (veiklai). Lietuvos Respublikos teiss aktai atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 Dl naudojam valstybins ems sklyp pardavimo ir nuomos ne ems kio paskiriai (veiklai) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1999 m. birelio 2 d. nutarimas Nr. 692 Dl nauj valstybins ems sklyp pardavimo ir nuomos ne ems kio paskiriai (veiklai) nustato skirting tvark parduodant naujus valstybins ems sklypus bei naudojamus valstybins ems sklypus ne ems kio paskiriai (veiklai). Naujais valstybins ems sklypais ne ems kio paskiriai (veiklai) laikomi pagal teritorij detaliojo planavimo dokumentus atitinkamos paskirties veiklai suplanuoti ir Nekilnojamojo turto registre registruoti valstybins ems sklypai, kuriuose: 1) nra fiziniams, juridiniams asmenims ar kitoms usienio organizacijoms nuosavybs teise priklausani pastat, rengini ar kit statini. ems sklypai, kuriuose nutiesti tik inineriniai tinklai arba (ir) pastatyti tik neturintys aikios funkcins priklausomybs ar apibrto naudojimo, ar kins veiklos pobdio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam pastatui, renginiui ar kitam statiniui arba jo priklausiniui, priskiriami naujiems ems sklypams; 2) yra fiziniams, juridiniams asmenims ar kitoms usienio organizacijoms priklausani laikinj statini, kuri naudojimo laikas pasibaigs; 327
3) yra valstybei arba akcinms bendrovms, kuri 100 proc. akcij nuosavybs teise priklauso valstybei, nuosavybs teise priklausani pastat, rengini ir kit statini, numatom ikelti pagal patvirtintus detaliuosius planus. Anksiau nurodyti nauji ems sklypai parduodami arba inuomojami aukcione Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1999 m. birelio 2 d. nutarime Nr. 692 Dl nauj valstybins ems sklyp pardavimo ir nuomos ne ems kio paskiriai (veiklai) nustatyta tvarka, iskyrus atvejus, numatytus CK, ems reformos statyme ir kituose statymuose. Kovo 11-osios akto signatarams ne aukciono bdu parduodamas vienas naujas ems sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai j pageidaujamame mieste (iskyrus Neringos miest) Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 Dl naudojam valstybins ems sklyp pardavimo ir nuomos ne ems kio paskiriai (veiklai) nustatyta tvarka. Jei pagal patvirtintj teritorijos detalj plan joje nenumatyta (negalima) suformuoti nauj ems sklyp, laisvos valstybins ems sklypai, nevirijantys 0,04 ha, siterp tarp privai ems sklyp ir teritorijose, kuriose pagal teritorij planavimo dokumentus numatyta gyvenamj nam statyba, ir 0,5 ha teritorijose, kuriose tokia statyba nenumatyta, savivaldybi taryboms pritarus apskrities virininko sprendimu gali bti parduodami ne aukciono bdu greta j esani Nekilnojamojo turto registre registruot privaios ems sklyp savininkams, jeigu jie sutinka su ems sklyp pardavimo kaina. i ems sklyp pardavimo kaina turi bti nustatoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatyt tvark. Valstybins ems pirkimopardavimo sutartyje turi bti nurodyta, kad parduodamas siterps ems sklypas per 6 mnesius nuo sutarties sudarymo turi bti sujungtas su pagrindiniu ems sklypu vien ems sklyp. Nustatytuoju laiku nesujungus ems sklyp, valstybs institucija, teiss akt nustatyta tvarka galiota parduoti ems sklypus, privalo reikalauti vykdyti sutarties slyg arba inicijuoti valstybins ems pirkimopardavimo sutarties nutraukim statym nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 Dl naudojam valstybins ems sklyp pardavimo ir nuomos ne ems kio paskiriai (veiklai) patvirtint Naudojam valstybins ems sklyp pardavimo ir nuomos ne ems kio paskiriai 328
(veiklai) tvark, t. y. ne aukciono bdu, parduodami toliau nurodyti valstybins ems sklypai, naudojami ne ems kio paskiriai (veiklai), ems sklypai individuali gyvenamj nam, skirt Kovo 11-osios Akto signatarams, statybai, sodinink bendrij nari sodo sklypai ir kita sodo bendrij em. Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, usienieiai, usienio juridiniai asmenys ir kitos usienio organizacijos, nurodyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies gyvendinimo konstituciniame statyme, pagal i tvark ne aukciono bdu sigyti nuosavybn turi teis: 1) naudojamus nam vald ems sklypus, nepriklausomai nuo juos naudojani asmen nuolatins gyvenamosios vietos. Nam vald ems sklypams priskiriami ir ems sklypai prie daugiabui nam. ie ems sklypai parduodami bendrosios dalins nuosavybs teise. Jeigu ne visi daugiabuio namo butai privatizuoti, vienas ems sklypo, suformuoto prie tokio namo, bendraturtis yra valstyb; 2) naudojamus sodinink bendrij nari sodo sklypus. Parduodamo sodo sklypo ribos nustatomos pagal sodinink bendrijos sodo plan, bet sodo sklypo plotas negali bti didesnis kaip 0,12 ha. Sodo sklypai parduodami tik tiems asmenims, kuri vardu jie forminti. Jeigu sodo namelis yra pastatytas sodinink bendrijos sodo teritorijoje, bet u sodo sklypo rib, vienam asmeniui gali bti parduodami du sodo sklypai, kuri bendras plotas negali sudaryti daugiau kaip 0,12 ha; 3) ems sklypus prie individuali automobili gara ar gara statybos ir eksploatavimo bendrij gara (iskyrus ems sklypus prie metalini gara). ems sklypai prie gara statybos ir eksploatavimo bendrij gara parduodami bendrosios dalins nuosavybs teise. Prie nustatytja tvarka leist statyti individuali automobili gara parduodami ne didesni kaip 0,01 ha ems sklypai vieno individualaus automobilio garaui; 4) suteiktus iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. kitose vietovse ems sklypus individualiems gyvenamiesiems namams statyti, taip pat apylinki taryb sprendimu iki 1993 m. liepos 28 d. suteiktus ems sklypus individualiems gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovse; 329
5) ems sklypus, kuri reikia sigytiems arba sigyjamiems pastatams, renginiams arba kitiems statiniams eksploatuoti pagal j pardavimo metu buvusi tiesiogin paskirt (iskyrus nuosavybs teise priklausani pastat, rengini ir kit statini, taip pat privai pastat ir kit statini uimtus ems sklypus kaimo vietovje, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statym yra grinami savininkams); statym nustatyta tvarka suteiktus ir naudojamus ems sklypus, paymtus teritorij planavimo dokumentuose, taip pat technins apskaitos byl planuose paymtus nam vald ems sklypus, jei technins apskaitos byloje nurodytos ems sklypo ribos atitinka nam valdos eksploatavimo reikalavimus; 6) kaimo vietovse ir po 1995 m. birelio 1 d. miestams priskirtose teritorijose nuosavybs teise priklausani pastat, rengini ir kit statini, taip pat privai pastat ir kit statini uimtus ems sklypus, jeigu jie pagal Piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statym nra grinami ems savininkams. Prie nuosavybs teise priklausani pastat, rengini ir kit statini parduodami tik tie ems sklypai, kuri ribos ir plotai paymti detaliuosiuose planuose, ems reformos emtvarkos projektuose (kaimo vietovje), ems sklyp rib specialiuosiuose planuose arba ems sklyp planuose, ir tik tokio dydio, kuris btinas esamiems pastatams, renginiams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal j tiesiogin paskirt. Saugomose teritorijose prie nuosavybs teise priklausani pastat, rengini ir kit statini ems sklypai parduodami laikantis statym nustatyt ems, mik ir vandens telkini naudojimo apribojim, slyg ir reikalavim, saugom teritorij nuostat ir i teritorij tvarkymo plan (planavimo schem) nustatyt reikalavim. ems sklypai, kuriuose nutiesti tik inineriniai tinklai arba (ir) pastatyti tik neturintys aikios funkcins priklausomybs ar apibrto naudojimo, ar kins veiklos pobdio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam pastatui, renginiui ar kitam statiniui arba jo priklausiniui, taip pat ems sklypai, kuriuose yra valstybei arba akcinms bendrovms, kuri 100 proc. akcij nuosavybs teise priklauso valstybei, nuosavybs teise priklausantys pastatai, renginiai ir kiti statiniai, numatomi ikelti pagal patvirtintus detaliuosius planus, parduodami aukcione Lietuvos 330
Respublikos Vyriausybs 1999 m. birelio 2 d. nutarimo Nr. 692 Dl nauj valstybins ems sklyp pardavimo ir nuomos ne ems kio paskiriai (veiklai) nustatyta tvarka. Parduodamos ems sklypo kain nustato atitinkamas emtvarkos skyrius, kuriam suinteresuotas asmuo pateikia praym sigyti naudojam valstybins ems sklyp. ems vert apskaiiuojama remiantis teiss akt nustatyta ems vertinimo metodika, atsivelgiant kelet kriterij ir koeficient, apibdinani ems sklyp. Parduodant valstybin em valstybei atstovauja ir valstybins ems pirkimopardavimo sutart pasirao atitinkamos apskrities virininkas arba jo galiotas apskrities virininko administracijos atstovas. ems sklyp pardavimo dokumentus rengia apskrities virininko administracijos ems tvarkymo departamento emtvarkos skyrius. Savivaldybi funkcijoms vykdyti reikaling ems sklyp sigijimo ir perleidimo statymas nustato savivaldybi funkcijoms gyvendinti reikaling ems sklyp pirkimopardavimo slygas ir tvark. I Lietuvos Respublikos piliei arba i nacionalini ar usienio subjekt ems sklypus, jeigu sklypai pagal teritorij planavimo dokumentus bus naudojami savivaldybi funkcijoms vykdyti reikaling pastat ir rengini statybai ir eksploatavimui, savivaldybs gali sigyti pagal pirkimo pardavimo sutartis, pritaikius Viej pirkim statymo nustatytas pirkimo procedras, parengus sklypo detalj plan ir gavus apskrities virininko leidim. 34.5.1.7.2. ems, vidaus vanden ir mik sigijimo Lietuvos Respublikoje slygos usienio subjektams 2003 m. vasario 24 d. sigaliojus Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimams, 2003 m. kovo 20 d. Seimas prim Konstitucijos 47 straipsnio antroje dalyje numatyto ems sklyp sigijimo nuosavybn subjekt, tvarkos, slyg ir apribojim konstitucinio statymo (dabar pavadinto Konstitucijos 47 str. 3 d. gyvendinimo konstitucinio statymu) nauj redakcij, kuri sigaliojo 2003 m. balandio 9 d. is konstitucinis statymas skirtas reglamentuoti tvark, slygas ir apribojimus, kuriais remiantis ne ems kio paskirties em Lietuvoje gali sigyti usienio subjektai usienieiai (fiziniai asmenys) ir usienio juridiniai asmenys, taip pat kitos usienio organizacijos. Kitaip nei iki 2003 m. balandio 9 d. galiojusi tvarka, is konstitucinis statymas netai331
komas nacionaliniams subjektams Lietuvoje steigtiems juridiniams asmenims, nepaisant juos investuoto kapitalo kilms. Tai reikia, kad nuo jo sigaliojimo visi Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys gali sigyti ems, vidaus vanden ir mik tokiomis paiomis slygomis kaip ir Lietuvos pilieiai. Nuo 2003 m. balandio 9 d. jiems nebetaikoma iki tol galiojusi leidim, kuriuos iduodavo apskrii virinink administracijos, sigyti ems nuosavybn tvarka, taip pat draudimas sigyti specialios paskirties arba tam tikroms teritorijoms priskirtos ems, kaip antai mik kio paskirties ems, kurort, rekreacijos ar poilsio teritorij ems, taip pat ems laisvosiose ekonominse zonose ir pan. Iki 2003 m. balandio 9 d. galiojusi tvarka draud usienio subjektams (tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims) tiesiogiai sigyti ems Lietuvoje, o konstitucinis statymas usienio subjektams suteik teis tiesiogiai sigyti ems, vidaus vanden ir mik Lietuvoje, t. y. nesteigiant Lietuvoje mons, atstovybs ar filialo arba neregistruojant Lietuvoje kitokios kins veiklos. iame statyme yra nustatyti usienio subjektams taikytini europins ir transatlantins integracijos kriterijai, t. y. tiesiogiai sigyti ems, vidaus vanden ir mik Lietuvoje gali tik tie usienio juridiniai asmenys, taip pat kitos organizacijos, kurios yra steigtos vienoje i i usienio valstybi: valstybse Europos Sjungos (toliau ES) narse arba valstybse, sudariusiose Europos sutart (Asociacijos sutart) su Europos bendrijomis bei j alimis narmis; valstybse Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacijos, iaurs Atlanto sutarties organizacijos narse bei valstybse Europos ekonomins erdvs susitarimo dalyvse, kuriomis yra visos ES nars bei dalis Europos laisvos prekybos asociacijos (ELPA) valstybi nari Islandija, Lichtenteino Kunigaiktyst bei Norvegija. Usienieiai fiziniai asmenys laikomi atitinkaniais europins ir transatlantins integracijos kriterijus ir turi teis sigyti ems, vidaus vanden ir mik Lietuvoje, jei jie yra anksiau nurodyt valstybi pilieiai ir i valstybi nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybs. Europins ir transatlantins integracijos kriterij neatitinkantys usienio subjektai negali sigyti nuosavybs teise ems, vidaus vanden ir 332
mik Lietuvoje, taiau gali juos valdyti ir naudoti (pvz., nuomotis) statym nustatyta tvarka. Atsivelgdamas bsim Lietuvos naryst ES konstitucinis statymas usienio subjektams numat skirting ems sigijimo tvark iki Lietuvos stojimo ES bei nuo tos dienos, kai Lietuva taps visateise ES nare. Taiau tiek iki, tiek ir po stojimo ES usienio subjektai, norintys nuosavybs teise sigyti Lietuvoje ems, vidaus vanden ir mik, privalo atitikti anksiau nurodytus kilms reikalavimus. Iki Lietuvos stojimo ES dienos usienio subjektai turjo teis nuosavybs teise sigyti tik toki ne ems kio paskirties em, kuri yra reikalinga j steigimo dokumentuose nurodytai veiklai skirtiems arba esamiems pastatams ar renginiams eksploatuoti arba tokiems pastatams ar renginiams statyti ir eksploatuoti. Be to, iki narysts ES usienio subjektai, nordami sigyti ne ems kio paskirties ems sklypus, skirtus mintai veiklai, privaljo gauti atitinkamos apskrities virininko administracijos (pagal ems sklypo buvimo viet) leidim sigyti em. Iki stojimo ES usienio subjektams buvo draudiama tiesiogiai sigyti Lietuvoje tam tikros specialios paskirties ar tam tikroms teritorijoms priskirtos ems valstybini park, rezervat, draustini teritorijos ems, kurort, rekreacijos arba poilsio teritorij ems, taip pat ems laisvosiose ekonominse zonose ir kitos ems, nurodytos konstitucinio statymo 9 straipsnyje. Lietuvai tapus ES nare, usienio subjektai, atitinkantys europins ir transatlantins integracijos kriterijus, turi teis sigyti nuosavybs teise bet kokios paskirties ems, mik ir vidaus vanden ta paia tvarka ir tomis paiomis slygomis kaip ir Lietuvos Respublikos pilieiai ir juridiniai asmenys, t. y. be joki papildom apribojim, iskyrus iimtis, susijusias su ems ir mik kio paskirties ems sigijimu. Konstitucinis statymas numato papildom apribojim usienio subjektams sigyti ems ir mik kio paskirties ems Lietuvoje. Jis taikomas ir Lietuvai stojus ES usienio subjektai neturs teiss sigyti ems ir mik kio paskirties ems Lietuvoje iki 7 met pereinamojo laikotarpio, kuris pradedamas skaiiuoti nuo Lietuvos stojimo ES, pabaigos. Anksiau nurodytas apribojimas netaikomas iems usienio subjektams: usienieiams (fiziniams asmenims), kurie ne maiau kaip 3 metus Lietuvoje nuolat gyveno ir vertsi ems kio veikla; 333
usienio juridiniams asmenims bei kitoms organizacijoms, steigusioms Lietuvoje atstovybes arba filialus. ie usienio subjektai nuo Lietuvos stojimo ES dienos turs teis sigyti ems ir mik kio paskirties ems remdamiesi ta paia tvarka ir slygomis, kurios taikomos Lietuvos Respublikos pilieiams ir juridiniams asmenims. ems kio paskirties ems sigijimo tvark Lietuvoje reglamentuoja specialus statymas, t. y. 2003 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos ems kio paskirties ems sigijimo laikinasis statymas Nr. IX 1314, numatantis papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti fiziniai ir juridiniai asmenys tam, kad galt sigyti nuosavybs teise ems kio paskirties ems. Usienio valstybi diplomatinms ir konsulinms staigoms ems parduodama pagal ems sklyp sigijimo ir nuomos usienio valstybi diplomatinms ir konsulinms staigoms tvarkos ir slyg statymo nustatyt tvark. 34.5.1.7.3. ems kio paskirties ems sigijimo slygos ems kio paskirties ems sigijimo tvark Lietuvoje reglamentuoja specialus statymas, t. y. 2003 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos ems kio paskirties ems sigijimo laikinasis statymas Nr. IX 1314. iuo statymu nustatyti reikalavimai, taikomi sigyjant ems kio paskirties em pirkimo ir kitais statymui neprietaraujaniais bdais, iskyrus paveldjim, dovanojim artimiesiems giminaiiams (tvams ir vaikams, seneliams ir vaikaiiams, broliams ir seserims), mainus ir nuosavybs teisi atkrim. Paymtina, kad is statymas yra vertinamas labai prietaringai ir kelia pagrst abejoni, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucij. is statymas, dar kitaip perkeltine prasme vadinamas saugikli statymu, turjo nustatyti papildomus ems kio paskirties ems sigijimo apribojimus, nes prie tai padaryta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio pataisa iplt asmen, turini teis sigyti em Lietuvoje, rat. is statymas buvo priimtas tiek siekiant ivengti spekuliacijos eme, tiek norint apriboti usienio subjekt galimybes sigyti ems Lietuvoje. Taiau jau po ems kio paskirties ems sigijimo laikinojo statymo sigaliojimo buvo priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies gyvendinimo konstitucinis statymas, kuris nustat su Lietuvos Respublikos stojimo 334
Europos Sjung sutartimi suderintas nuostatas dl pereinamojo septyneri met laikotarpio. Taigi stengiantis apsaugoti lietuvikas emes nuo usienio investuotoj, ems kio paskirties ems sigijimo laikinuoju statymu buvo suvarytos ir Lietuvos Respublikos piliei teiss, nes iki pereinamojo 7 met laikotarpio po Lietuvos stojimo Europos Sjung pabaigos jis, atsivelgiant tam tikras iimtis, bus taikomas tik nacionaliniams subjektams. iuo metu ems kio paskirties em Lietuvoje gali sigyti: fiziniai asmenys Lietuvos Respublikos pilieiai; juridiniai asmenys, steigti Lietuvos Respublikoje, neatsivelgiant juos investuoto kapitalo kilm. Be to, anksiau nurodyti asmenys taip pat turi atitikti slygas, nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies gyvendinimo konstituciniame statyme. ems kio paskirties ems sigijimo laikinuoju statymu buvo nustatyti ie papildomi reikalavimai dl ems kio paskirties ems sigijimo subjektams, pageidaujantiems sigyti ems Lietuvos Respublikoje: fizinis asmuo turi bti (i) teiss akt nustatyta tvarka registravs kininko k arba (ii) turi turti teiss akt nustatyta tvarka iduot kvalifikacin pasirengimo kininkauti paymjim. Kvalifikacinis pasirengimo kininkauti paymjimas iduodamas asmenims, turintiems daugiau kaip dvej met ems kio veiklos patirt ir ems kio isimokslinimo Lietuvoje arba ES alyse diplom, paymjim, arba asmenims, turintiems daugiau kaip 5 met ems kio veiklos patirt ir Vyriausybs nustatyta tvarka ilaikiusiems kvalifikacijos egzamin. Visi ioje dalyje nurodyti reikalavimai netaikomi, jei fizinis asmuo sigyja ne daugiau kaip 3 hektarus ems. Be kita ko, fizinis asmuo, pagal statym sigijs nuosavybs teise ne maesn kaip 10 hektar ems kio paskirties ems plot, privalo: (i) per 1 metus nuo ems sigijimo persikelti gyventi apskrit, kurioje yra kininkavimui naudojama em, (ii) sigyti arba gauti leidim statyti kio veiklai reikalingus kinius pastatus bei (iii) per 2 metus nuo ems sigijimo registruoti kininko k; juridinis asmuo per pastaruosius 2 metus turi gauti ne maiau kaip 50 proc. pajam i ems kio veiklos, kuri apima augalininkysts, gyvulininkysts, pauktininkysts, vrininkysts, biti335
ninkysts ir vidaus vanden uvininkysts produkt gamyb ir apdorojim, savo kyje pagamint ir apdorot ems kio produkt perdirbim ir realizavim, taip pat paslaug ems kiui teikim. Taiau ems kio veikla nelaikoma maisto produkt gamyba ne i savo kyje arba monje pagamint ir apdorot ems kio produkt. Paymtina, kad ie nurodyti reikalavimai juridiniams asmenims yra netaikomi valstybei, savivaldybms, sodinink bendrijoms, sigyjanioms i bendrij nuomojam valstybin em, taip pat bankams ir kitoms kredito staigoms, kurie perima nuosavybn statym nustatyta tvarka nerealizuot jiems keist em. iomis nuostatomis yra i esms apribojama asmens konstitucin teis nuosavyb, nes yra ribojamas ratas asmen, kurie gali sigyti ems kio paskirties em, taip pat neproporcingai varomos pardavjo teiss parduoti savo nuosavyb, nes rinka negali pasilyti konkurencing paklausos slyg. Be to, reikalavimas, kad asmuo, turintis daugiau kaip 10 ha ems kio paskirties ems, persikelt gyventi atitinkam apskrit, riboja ne tik teis sigyti ems skirtingose apskrityse, bet ir asmens teis pasirinkti gyvenamj viet. Be kita ko, pasibaigus 7 met pereinamajam laikotarpiui, i slyga ribos ir usienio subjekt galimybes sigyti ems kio paskirties ems Lietuvoje. ems kio paskirties ems sigijimo laikinasis statymas nustato iuos maksimalius galimus sigyti ems kio paskirties ems kiekius: fiziniam asmeniui iki 300 hektar, taiau i riba gali bti viryta registruojant santuok dl abiej sutuoktini turimos ems kiekio arba jei em buvo sigyta iki 2003 m. vasario 24 d.; ems kio bendrovei iki 2000 hektar; kooperatyvui ar kitam juridiniam asmeniui iki 1000 hektar. ems kio paskirties em gali bti parduodama iais bdais: aukciono bdu (i) asmenims, neturintiems pirmumo teiss pirkti valstybins ems sklypo, arba (ii) keliems asmenims, turintiems vienod pirmumo teis pirkti t pat valstybins ems sklyp ir n vienam i j nesant pageidaujamo sigyti sklypo nuomininku; ne aukciono bdu, sudarant pirkimopardavimo sutart, (i) pirmumo teis pirkti valstybin ems sklyp turintiems asmenims numatant slyg, kad keli asmenys neturi vienodos pirmumo teiss pirkti t pat ems sklyp, o jeigu ir turi pirmumo teis, tai 336
vienas i asmen yra pageidaujamo sigyti sklypo nuomininkas; (ii) parduodant privaius ems sklypus. Asmen, kurie turi pirmumo teis sigyti ems kio paskirties ems, pirmumo teiss gyvendinimo tvarka yra nustatyta statymu ir, priklausomai nuo to, ar ems sklypas priklauso privaiam asmeniui, ar valstybei, tam tikrais Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimais 2003 m. balandio 29 d. Vyriausybs nutarimu Nr. 528 Dl pirmumo teiss pirkti parduodam privaios ems kio paskirties ems sklyp gyvendinimo taisykli patvirtinimo ir 2003 m. vasario 18 d. Vyriausybs nutarimu Nr. 236 Dl Valstybins ems sklyp pardavimo ir nuomos ems kio paskiriai (veiklai). Pirmumo teis sigyti valstybin em turi (i) asmeninio kio ems naudotojai, jeigu jie sigyja ems reformos emtvarkos projektuose suformuotus ems sklypus, (ii) kininkai, t.y. fiziniai asmenys, kurie veriasi ems kio veikla ir kuri kis yra registruotas kinink ki registre, (iii) daugiau kaip 5 metus i eils em naudojanios ems kio bendrovs. Tuo tarpu asmenis, kurie turi pirmumo teis sigyti privai em, galima slyginai suskirstyti dvi grupes: (i) valstyb ir apskrities virininko administracija (sigyjant em valstybiniais ir visuomeniniais tikslais) ir (ii) kaimynai, jei jie veriasi ems kio veikla; bendraturiai; ems sklypo naudotojai, naudoj em ne maiau kaip dvejus metus ir kininkai, jei parduodamas ems sklypas eina kininko kio racionalios emvaldos ribas (iuo atveju yra akivaizdus siekis stambinti emvaldas). Paymtina, kad tik valstybin em gali bti parduodama abiem anksiau nurodytais bdais, tuo tarpu privati em yra parduodama tik ne aukciono bdu. Privaios ir valstybins ems pardavimo ne aukciono bdu tvarka skiriasi. Norint sigyti valstybins ems kio paskirties ems sklyp reikia kreiptis su praymu ir kitais dokumentais atitinkamos apskrities, kurioje yra parduodamas ems sklypas, virininko administracij. Apskrities virininko administracijos emtvarkos skyrius parengia ems pirkimopardavimo sutarties projekt ir j derina su pirkju. Suderintas projektas su atitinkamais dokumentais yra pateikiamas apskrities virininkui, kuris priima sprendim tenkinti ar ne praym parduoti ems sklyp. Praym patenkinus, pirkjas turi sumokti avansu vis arba dal sutarties kainos ir tuomet yra pasiraoma ems sklypo pirkimo pardavimo sutartis. Paymtina, kad asmenims, turintiems pirmumo 337
teis pirkti valstybins ems sklyp, sklypas turi bti parduodamas ne didesne kaina kaip vidutin toje vietovje parduot ems sklyp kaina. Nors ir valstybins, ir privaios ems pardavimo atveju yra nustatytos pirmumo eils, parduodant privat ems kio paskirties ems sklyp taikoma daug nepatogesn tvarka nei parduodant valstybin em. Vis pirma yra nustatytas reikalavimas, kad pardavjas apie numatom ems kio paskirties ems sklypo pardavim paskelbt vietos laikratyje pagal ems sklypo viet nurodydamas tam tikras sutarties bei informacines slygas (pvz., ems sklypo kain, plot, kontaktinius duomenis ir kt.). Jeigu ems sklypas priklauso bendrosios nuosavybs teise, kitas bendraturtis pagal CK privalo bti informuotas per notar, taip pat apie numatom ems sklypo pardavim turi bti vieai paskelbta vietinje spaudoje anksiau nurodyta tvarka. Jeigu per vien mnes niekas nepareikia pageidavimo sigyti ems sklypo pirmumo teismis ir nepateikia pirmumo teis rodani dokument, pardavjas gali parduoti ems sklyp bet kuriam asmeniui, taiau tokiomis slygomis, kokios buvo paskelbtos praneime. Jei paskelbus skelbim laikratyje yra keiiamos ems sklypo pardavimo slygos, ta pati informavimo procedra turi bti pakartota i naujo. Be kita ko, pirmenybs teiss vedimas galt bti traktuojamas kaip dar vienas saugiklis, taiau ne prie spekuliacij ems kio paskirties eme, o prie usienio subjektus. ems kio paskirties ems sigijimo laikinuoju statymu yra sukurtas toks mechanizmas, kad iki septyneri met po stojimo Europos Sjung pabaigos nemaai ems kio paskirties ems bt supirkta nacionalini subjekt, o vliau, parduodant privat ems kio paskirties ems sklyp, teis j sigyti pirmiausia turt valstyb arba jau esami kaimynini sklyp ems savininkai, kuri dauguma, inoma, bus nacionaliniai subjektai. Tokiomis prevencinmis priemonmis yra sudaromos netiesiogins prielaidos varyti laisv kapitalo judjim ir abejotina, ar ios nuostatos galios pasibaigus 7 met po Lietuvos stojimo Europos Sjung pereinamajam laikotarpiui. Atkreiptinas dmesys, kad teiss akt reikalavimus atitinkantys asmenys, sigydami ir valstybins, ir privaios ems sklypus, turi teis gauti valstybs param.
338
34.6. mons pirkimopardavimo sutartis

mons pirkimopardavimo sutarties samprata. Teisiniuose aktuose svoka mon vartojama dviem reikmmis: ji gali reikti civilini teisini santyki subjekt arba objekt. Pagal CK mon yra verslu usiimaniam asmeniui priklausantis turto ir turtini bei neturtini teisi, skol ir kitoki pareig visuma (CK 1.110 str.). Taigi kodekse mon iskiriama kaip atskiras subjektikumo neturintis teisi objektas. Btent ia prasme mon ir turi bti suprantama aptariant jos pirkim pardavim. mons pirkimopardavimo sutartis CK yra naujiena. 1964 m. CK nei tokio civilini teisi objekto, nei atskiros sutari ries nereglamentavo. mon yra sudtingas materialaus ir nematerialaus turto bei neturtini teisi junginys, todl visikai suprantama, kad jos pripainimas civilins apyvartos objektu lm btinum nustatyti tokio objekto perleidimo teisin reim. mons pirkimpardavim reglamentuoja CK etosios knygos XXIII skyriaus devintasis skirsnis. Pagal mons pirkimopardavimo sutart pardavjas sipareigoja perduoti pirkjui nuosavybs teise vis mon kaip turtin kompleks arba jos esmin dal, iskyrus teises ir pareigas, kuri pardavjas neturi teiss perduoti kitiems asmenims, o pirkjas sipareigoja tai priimti ir sumokti kain (CK 6.402 str. 1 d.). mons pirkimopardavimo sutartis yra konsensualin, nes alims teiss ir pareigos atsiranda nuo to momento, kai alys sudaro sutart. Sutartis atlygintin. Atlygintinumas pasireikia tuo, kad mons pirkjas privalo sumokti kain pardavjui. is sutarties pobdis nesikeiia ir tuomet, kai mon yra neigiamo balanso, t. y. perkamas i esms ne aktyvas, o pasyvas. Sutartis yra dvial, nes tiek pardavjas, tiek pirkjas turi ir teises, ir pareigas. Sutarties dalykas. mon yra vientisas turtinis kompleksas, apimantis visas turto ris, naudojamas pelnui gauti, pastatus, kit nekilnojamj turt, renginius, aliavas, pusgaminius, ems nuomos arba panaudos teis ir kitas turtines teises, taip pat teises firmos vard, preks enkl, gamybines ir komercines paslaptis (knowhow) ir kt. Taigi sandori su mone objektu tampa turtinio ir neturtinio pobdio dalykai, kuri prigimtis reikalauja skirtingo perleidimo reimo. Pavyzdiui, viena alaus darykla, gaminanti al, parduodam su vyturio preks enklu, ir kita alaus darykla, gaminanti al, parduo339
dam su Utenos alaus preks enklu, yra dvi vienai akcinei bendrovei priklausanios alaus daryklos. Kiekviena i j sudaro atskir funkcionavimo prasme kompleks, kuris neturi subjektikumo, taiau turi kit svarbi savyb duoda pajamas veikdamas kaip vientisas kompleksas, kur sudaro pastatai, statiniai, aliavos, atsargos, renginiai, produkcija ir kita. Su iuo kompleksu susij ir jo savininko akcins bendrovs turima teis naudotis ems sklypu, ant kurio stovi alaus darykla, reikalavimai ir skolos, atsiradusios dl io komplekso veiklos, teis preks enkl bei kitos turtins ir neturtins teiss. Toks santykinai savarankikas gamyb vykdantis ir pajamas duodantis turtinis kompleksas tampa patraukliu verslo objektu. mons pirkimopardavimo sutartis taip pat suteikia teisin galimyb individuali (personalini) moni savininkams perleisti savo mon kitam asmeniui. Iki naujojo CK sigaliojimo individuali mon galjo bti paveldima, taiau negaljo bti parduodama, nes nebuvo tam reikiamo teisinio reglamentavimo. iuo metu savininkas tokios problemos neturi. Jis gali perleisti mon kitam asmeniui sudarydamas sandor. Parduodamas individuali mon savininkas parduoda ne mon kaip subjekt, o mons turt bei skolas ir gauna pinig sum. Pirkimopardavimo sutartis personalins mons subjektikumui takos neturi, pardavjas lieka individualios mons savininkas. mon reikia skirti nuo kito panaaus objekto turtinio komplekso (CK 1.110 str. 2 d.). Turtin kompleks sudaro tik daiktai, kuriuos vienija bendra kin paskirtis. turtinio komplekso sudt neeina skolos, iimtins ir kitos turtins bei neturtins teiss, todl turtinio komplekso pardavimui mons pirkimpardavim reglamentuojanios normos netaikomos. Pagal mons pirkimopardavimo sutart, jeigu joje nra numatyta kitaip, pirkjui taip pat pereina teis firmos vard, preki ar paslaug enkl arba kitus pardavj ar jo prekes, ar teikiamas paslaugas identifikuojanius ymenis, taip pat teises, kurios pardavjui priklauso pagal licencin sutart (CK 6.402 str. 2 d.). Pagal mons pirkimopardavimo sutart negali bti perleidiamos teiss, kurios yra neatskiriamai susijusios su asmeniu. Tokiomis yra laikomos pagal licencijas gytos teiss, nes jos yra juridinio asmens teisnumo dalis. Todl mons pirkimopardavimo sutariai taikoma bendra taisykl, kad negali bti perduotos pardavjo teiss, kurias jis gijo pagal leidimus (licencijas). 340
Pagal leidimus (licencijas) gytos teiss gali bti perleistos tik tais atvejais, kai tokio perdavimo galimyb numatyta statymuose arba leidime (licencijoje). Tuo tarpu pardavjo pareigos, kurias jis gyja vykdydamas licencijuojam veikl, gali bti perduotos mons pirkimopardavimo sutartimi. Taiau dl to, kad pirkjas, neturdamas atitinkamos licencijos, gali neturti galimybs vykdyti gyt prievoli, statymas neatleidia pardavjo nuo atsakomybs kreditoriams u toki prievoli nevykdym. iais atvejais u nevykdytas prievoles mons kreditoriams pardavjas ir pirkjas atsako solidariai (CK 6.402 str. 3 d.). Forma. mons pirkimopardavimo sutartis sudaroma ratu ant vieno dokumento ir turi bti patvirtinta notaro. Reikalavim, kad sutartis bt viename dokumente, lemia tai, jog mon yra nedalus civilini teisi objektas. is dokumentas papildomai turi turti priedus, kuriuose idstoma informacija apie mon sudarant turt, skolas, kreditorius bei kita reikminga informacija. ie priedai nustatyti CK 6.404 straipsnio 2 dalyje. Tai yra: mons turto inventorizavimo aktas; mons balansas; nepriklausomo auditoriaus ivada apie mons turto sudt ir jo kain; mons skol sraas, kuriame nurodytas skolos dydis, vykdymo terminas, prievoli utikrinimo ris, kreditoriai ir j adresai. Jeigu sutartis neatitinka formos reikalavim, ji yra negaliojanti (CK 6.403 str. 2 d.). mons pirkimopardavimo sutartis ir jos pakeitimai turi bti registruojami juridini asmen registre. Sutarties neregistravimas nedaro jos negaliojanios, t. y. ji privaloma sutarties alims, taiau neregistruota sutartis negali bti panaudota prie treiuosius asmenis. Turinys. mons pirkimopardavimo sutartyje turi bti nurodyta parduodamos mons turto sudtis ir mons kaina, taip pat asmuo, kuriam bus sumokta ir kuris atsiskaitys su mons kreditoriais. ios slygos yra esmins mons pirkimopardavimo sutarties slygos. alys. mons pardavju ir pirkju gali bti fizinis arba juridinis asmuo. Fizinis asmuo sutarties alimi, pavyzdiui, yra tuomet, kai parduodama individuali (personalin) mon. mons pirkimopardavimo sutariai bdinga tai, kad sutariai vykdyti alys privalo pasitelkti treij asmen. iam asmeniui pavedama atsiskaityti su kreditoriais ir juo gali bti tik bankas, kita kredito staiga arba draudimo mon. ali teiss ir pareigos. Sudarant mons pirkimopardavimo sutart teisikai reikminga tampa ikisutartin stadija. ioje stadijoje pareigo341
tas asmuo yra pirkjas, kuris privalo ne maiau kaip prie dvideimt dien iki sutarties sudarymo ratu praneti visiems mons skol srae nurodytiems mons kreditoriams, kad mon numatyta parduoti. Jeigu pirkjas ios pareigos nevykdo, pardavjo kreditoriai turi teis savo reikalavimus pareikti tiesiogiai pirkjui apie numatom mons pirkimpardavim (CK 6.405 str. 1 d.). Pirkjui nereikia apie mons pardavim praneti kreditoriams, jeigu u mon mokama pinigais ir ios pinig sumos utenka visikai atsiskaityti su visais mons kreditoriais. Pirkjas privalo sumokti kain. Dal sutartyje numatytos kainos pirkjas sumoka sutartyje nurodytam asmeniui, kuriam pavedama atsiskaityti su mons kreditoriais (bankui arba kitai kredito staigai, draudimo monei), o likusi sum pardavjui. Jeigu pirkjas tinkamai vykdo savo pareigas praneti kreditoriams, jog mon parduodama, bei sumoka kain, kreditoriai netenka teiss reikti jam arba parduotos mons turtui joki reikalavim. Tinkamas pirkjo pareig vykdymas neturi takos kreditori reikalavimams pardavjui. Jeigu pirkjas netinkamai atlieka savo pareigas praneti kreditoriams, jog mon parduodama bei sumokti kain, mons pardavimo faktas negali bti panaudotas prie mons kreditorius, kuri reikalavimo teis atsirado iki mons pirkimopardavimo sutarties sudarymo. i taisykl netaikoma, jeigu pirkjas patenkina kreditori reikalavimus sumokdamas nusipirktos mons turto vert. mons pirkjas ir pardavjas solidariai atsako u asmens, kuriam buvo sumokta kaina ir kuris turjo atsiskaityti su kreditoriais, veiksmus, taiau pirkjo atsakomyb yra ne didesn u jo nusipirktos mons turto vert. Kreditorius savo reikalavim gali pareikti per vienerius metus nuo tos dienos, kuri jis suinojo arba turjo suinoti apie mons pardavim, bet ne vliau kaip po trej met po mons pardavimo (CK 6.406 str. 2 d.). Pirkjas gali ivengti gana ilgos paruoiamosios stadijos, visiems mons kreditoriams pateikdamas priimtin reikalavim vykdymo utikrinimo bd. Toks utikrinimas, pavyzdiui, gali bti banko garantija. Pardavjas privalo perduoti mon pirkjui. mon paruoti perdavimui, parengti perdavimoprimimo akt privalo pardavjas savo lomis, jeigu sutartis nenumato ko kita. mon perduodama pagal per342
davimoprimimo akt. Akte turi bti nurodomi duomenys apie mon ir jos turt, turto bkl, ali sipareigojimai mons kreditoriams ir j vykdymas (CK 6.407 str. 1 d.). mons perdavimo momentu pripastamas perdavimoprimimo akto pasiraymo momentas. Nuo io momento pirkjui pereina mons turto atsitiktinio uvimo arba sugedimo rizika. Nuosavybs teis mon pirkjui pereina nuo perdavimo primimo akto pasiraymo momento, jeigu kitaip nenustato sutartis. Jei sutartis numato, kad nuosavybs teis mon ilieka pardavjui tol, kol pirkjas nesumoka visos kainos arba kol nevykdomos kitokios aplinkybs, tai pirkjas, kol jam pereis nuosavybs teis mon, turi teis naudotis mons turtu ir su susijusiomis teismis tiek ir tokiu bdu, kiek tai reikalinga tam, kam mon sigyta (CK 6.407 str. 5 d.). Jei pirkjui perduota mon, kuri neatitinka sutartyje aptart kokybs ir kitoki reikalavim, pirkjas gali gyvendinti CK 6.3216.323, 6.330, 6.334, 6.341 straipsniuose numatytas teises. Taiau i taisykl netaikoma, jeigu k kit numato sutartis, taip pat jei: 1) mon perduota ir priimta pagal perdavimoprimimo akt, kuriame nurodyti mons arba jos turto trkumai, pirkjas turi teis reikalauti sumainti kain, jeigu pagal sutart kitoki reikalavim tokiu atveju jis neturi teiss pareikti; 2) pirkjas turi teis reikalauti sumainti kain, jeigu jam buvo perduotos sutartyje arba jos perdavimoprimimo akte nenurodytos pardavjo skolos (prievols), iskyrus atvejus, kai pardavjas rodo, kad pirkjas apie tas skolas (prievoles) inojo arba turjo inoti sutarties sudarymo ir mons perdavimo metu; 3) jeigu pardavjas gauna pirkjo praneim, kad yra nustatyta perduoto turto trkum arba tam tikro sutartyje numatyto turto apskritai nra, pardavjas turi teis nedelsdamas pakeisti netinkamos kokybs turt tinkamu arba pasilyti pirkjui trkstam turt. Jeigu dl mons trkum, u kuriuos atsako pardavjas, mons nemanoma panaudoti sutartyje nurodytam tikslui ir j nemanoma paalinti arba pardavjas j nepaalino per nustatytus terminus, pirkjas turi teis teismo tvarka reikalauti nutraukti arba pakeisti sutart ir atlyginti nuostolius. Treij asmen veiksmai. Treiaisiais asmenimis mons pirkimo pardavimo sutartyje laikomi kreditoriai ir asmuo, kuriam pavedama atsiskaityti su mons kreditoriais. Kreditoriais yra laikomi tie asmenys, kurie turi su mone susijusius reikalavimus pardavjui. Nei kreditoriai, 343
nei asmuo, kuriam pavedama atsiskaityti su kreditoriais, nra sutarties alys, taiau j veiksmai turi takos sutarties vykdymui ir pasekmms, todl statymas nustato tam tikras taisykles, kuri ie asmenys privalo laikytis. mons kreditorius, gavs pirkjo praneim apie mons pardavim, per dvideimt dien nuo jo gavimo privalo ratu praneti pirkjui apie savo reikalavimo dal ir pobd (CK 6.405 str. 2 d.). Asmuo, kuriam pavedama atsiskaityti su mons kreditoriais, per dvideimt dien nuo kainos sumokjimo parengia ir isiunia mons kreditoriams kainos paskirstymo parduodamos mons skoloms padengti akt (CK 6.405 str. 4 d.). Jeigu per dvideimt dien nuo akto gavimo mons kreditorius (kreditoriai) pareikia prietaravimus dl kainos paskirstymo akto, asmuo, kuriam buvo sumokta kaina, turi kreiptis teism, kad is nustatyt kreditori reikalavim tenkinimo eil ir tvark. Jei aktas neginijamas, kreditoriams imokama kainos dalis, proporcinga j reikalavim dydiui (CK 6.405 str. 5 d.).
34.7. Kitos pirkimopardavimo sutari rys

Vieojo pirkimopardavimo sutartis. Pagal vieojo pirkimopardavimo sutart valstybs ar savivaldybs institucija arba valstybs ar savivaldybs mon, staiga ar organizacija u valstybs, savivaldybs, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto ir kit valstybs ar savivaldybs fond las perka daiktus arba moka u darbus ar paslaugas (skaitant nuom) valstybs arba savivaldybs ar j institucij, moni, staig bei organizacij poreikiams tenkinti. Pardavjas pagal vieojo pirkimopardavimo sutart yra fizinis arba juridinis asmuo, o pirkjas valstybs ar savivaldybs valdymo institucija arba valstybs ar savivaldybs mon, staiga ar organizacija, kuri u valstybs, savivaldybs, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto ir kit valstybs ar savivaldybs fond las perka daiktus, moka u darbus arba paslaugas. Sutarties dalykas yra daiktai, paslaugos ir darbai. Vieojo pirkimopardavimo sutartys sudaromos konkurso tvarka, jeigu statymai nenustato kitaip. CK nuostatos vieojo pirkimopardavimo sutariai taikomos tiek, kiek kiti statymai nenumato ko kita. Vieojo pirkimopardavimo su344
tari ypatumus iuo metu reglamentuoja 1996 m. rugpjio 13 d. Viej pirkim statymas 234. Energijos pirkimopardavimo sutartis. Pagal energijos (ar energijos itekli) pirkimopardavimo sutart energijos tiekimo mon sipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungt energijos tiekimo tinkl sutartyje numatytos ries energijos kiek, o abonentas (vartotojas) sipareigoja u patiekt energij sumokti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo reimo, utikrinti jam priklausani energijos tiekimo tinkl eksploatavimo saugum bei naudojam prietais ir rengini tvarkingum (CK 6.383 str. 1 d.). CK etosios knygos 23 skyriaus normos taikomos, kai elektros, ilumos energija, dujos ir naftos produktai, vanduo ir kit ri energija tiekiama per j tinklus, jei statymai nenustato ko kita arba kitokia ivada nedarytina atsivelgiant prievols esm (CK 3.391 str.). Energijos pirkimopardavimo sutartinius santykius reglamentuoja CK, Energetikos statymas235, ilumos kio statymas236 ir kiti norminiai teiss aktai. Energijos pirkimopardavimo sutartis priskiriama vieosioms, o jei pirkjas yra fizinis asmuo, perkantis energij savo, eimos arba kio poreikiams tenkinti, ir vartojimo sutartims. Jei abonentas fizinis asmuo, vartotojas, naudojantis energij savo buitinms reikmms, taikoma supaprastinta sutarties sudarymo tvarka, o sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo rengini prijungimo prie energijos tiekimo tinkl. Silpnosios alies vartotojo teisi gynybos prioritetai pripastami ir teism praktikoje237.
234 Nauja statymo redakcija: Valstybs inios. 2002. Nr. 1185296. is statymas suderintas su iais Europos Sjungos teiss aktais: Tarybos 1992 m. birelio 18 d. direktyva 92/50/EEB Dl viej paslaug sutari sudarymo tvarkos koordinavimo; Tarybos 1993 m. birelio 14 d. direktyva 93/36/EEB Dl vieojo tiekimo sutari sudarymo tvarkos koordinavimo; Tarybos 1993 m. birelio 14 d. direktyva 93/38/EEB Dl moni, vykdani veikl vandens, energetikos, transporto ar telekomunikacij srityje, vieojo pirkimo procedr koordinavimo; Europos Parlamento ir Tarybos 1998 m. vasario 16 d. direktyva 98/4/EB, i dalies pakeiianti direktyv 93/38/EEB, koordinuojani moni, vykdani veikl vandens, energetikos, transporto ar telekomunikacij srityje, vieojo pirkimo procedras, ir kt. 235 Valstybs inios. 2002. Nr. 562224. 236 Valstybs inios. 2003. Nr. 512254. 237 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinje byloje SP AB Vilniaus ilumos tinklai v. B. Giedraitien Nr. 3K31137/2002, kat. 40.2; 40.4; 40.5;
345
Energijos pirkimopardavimo sutarties dalykas priskiriamas prie daikt. Tai gana specifinis objektas, reikalaujantis ir atitinkamo reguliavimo. Sutarties kaina paprastai nustatoma statym nustatyta tvarka, o ne ali susitarimu. Pirkjas turi: 1) priirti technin rengini bkl; 2) utikrinti jam priklausani tiekimo tinkl, kitoki rengini ir prietais bkl ir j eksploatavimo saugum; 3) laikytis nustatyto energijos vartojimo reimo; 4) nedelsdamas praneti energijos tiekimo monei apie avarij, gaisr, apskaitos prietais gedimus ir kitokius paeidimus. Daikt pardavimo isimoktinai sutartis. Pagal daikt pirkimopardavimo isimoktinai sutart pardavjas sipareigoja parduoti daikt pirkjui, o pardavjas daikt priimti ir sumokti u j kain laikantis sutartyje nustatyt termin. i sutartis dar vadinama pirkimopardavimo kreditan sutartimi. Pagal daikt pirkimopardavimo isimoktinai sutart pardavjui ilieka nuosavybs teis parduodamus daiktus tol, kol pirkjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip (CK 6.411 str.). Pirkju pagal sutart gali bti tiek fizinis asmuo, tiek ir juridinis asmuo. Jei pirkjas yra fizinis asmuo, sigyjantis daikt asmeniniams, eimos, nam kio poreikiams tenkinti (vartotojas), sutariai taikomos vartotoj teises ginanios teiss normos (CK 6.188 str. ir kt.). Vartojimo pirkimopardavimo isimoktinai sutartyje atsitiktinio daikto uvimo arba sugedimo rizika tenka pardavjui. Kitais atvejais i rizika tenka pirkjui, jeigu sutartis nenumato ko kita. Sutartis turi bti sudaryta raytine forma. Esmins ios sutarties slygos yra sutarties dalykas, daikto kaina ir periodini mok dydis, periodini mok mokjimo terminai ir atsiskaitymo tvarka. Pirkimopardavimo sutarties isimoktinai dalyku gali bti kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai. Jei sutarties dalykas yra nekilnojamieji daiktai, sutariai taikomos ir nekilnojamj daikt pirkimpardavim reglamentuojanios normos. Daikto kainos mokjimas idstomas sutartyje periodinmis mokomis nustatant mokjimo terminus ir atsiskaitymo tvark. Sutartyje
2003 m. gegus 12 d. nutartis civilinje byloje 257-oji DNSB v UAB Vilniaus vandenys ir UAB Vilniaus energija, kat. 37.1; 40.2.
346
taip pat gali bti numatyta pirkjo pareiga mokti palkanas, jeigu pirkjas praleidia mok mokjimo termin. Tokiu atveju palkanos skaiiuojamos nuo termino pabaigos iki mok sumokjimo (CK 6.415 str.). Jei nuosavybs teis daikt ilieka pardavjui, o pirkjas nesilaiko sutartyje nustatyt mok mokjimo termin, pardavjas turi teis pareikalauti sumokti vis kain i karto arba atsiimti parduot daikt. Pirkjas turi teis reikalauti grinti savo mokas, jeigu sutartyje nenumatyta ko kito. ia teise pardavjas negali pasinaudoti, jeigu pirkjas yra sumokjs daugiau kaip pus daikt kainos, iskyrus atvejus, kai sutartis numato kitaip. I grintin mok atskaitomos sutartyje numatyto daikto nusidvjimo ir naudojimosi daiktu ilaidos. Jeigu nuosavybs teis pereina pirkjui nuo daikto perdavimo, laikoma, kad is daiktas yra keistas priverstine hipoteka (arba keitimu) pardavjui utikrinant pirkjo prievoles pagal sudaryt sutart, iskyrus atvejus, kai sutartis nustato kitaip (CK 6.414 str. 2 d.). Pardavjas turi teis reikalauti, kad pirkjas nedelsdamas sumokt likusi kainos dal, jeigu pirkjas be pardavjo sutikimo perleidia daiktus kitam asmeniui arba daiktai dl neteist pirkjo veiksm aretuojami. Jei pardavjas atsiima daikt dl to, kad sutartis buvo nutraukta, jis privalo registruotos sutarties registracij panaikinti per dvideimt dien, o jei sutarties dalykas yra nekilnojamasis daiktas, per eiasdeimt dien. Jei daiktai pagal pirkimopardavimo isimoktinai sutart sigyti teikti paslaugoms arba mons verslui, aplinkyb, kad nusipirkt neregistruojam daikt nuosavybs teis ilieka pardavjui, gali bti panaudota prie treiuosius asmenis tik tuomet, kai sutartis registruota Sutari registre238. Pirkimopardavimo su atpirkimo teise sutartis. Pagal pirkimo pardavimo su atpirkimo teise sutart pardavjas sipareigoja parduoti daikt pirkjui kartu gydamas teis parduot daikt atpirkti, o pirkjas sipareigoja daikt valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavjas galt gyvendinti atpirkimo teis (CK 6.417 str.). Civilini santyki
Sutari registro nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 1158 Dl sutari registro steigimo ir sutari registro nuostat patvirtinimo // Valstybs inios. 2002. Nr. 743157.
238
347
stabilumui utikrinti statymas apribojo pardavjo atpirkimo teis, pardavjas atpirkimo teis turi ne ilgiau kaip penkerius metus. Jeigu sutartyje alys numat ilgesn termin, taikomas penkeri met terminas (CK 6.417 str. 3 d.). Kaip ir pirkimopardavimo isimoktinai sutartis, pirkimopardavimo su atpirkimo teise sutartis, kai neregistruojami daiktai perkami paslaugoms teikti arba mons verslui, gali bti panaudota prie treiuosius asmenis tik tuo atveju, jeigu ji registruota Sutari registre. Pirkimopardavimo su atpirkimo teise sutartys paplitusios bank veikloje prekiaujant vertybiniais popieriais. Lietuvos banko valdybos 2000 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 31 buvo patvirtintos Atpirkimo sandori tarp Lietuvos banko ir bank sudarymo ir vykdymo taisykls239. Daikt pardavimas aukciono bdu. Daikt pirkimaspardavimas aukciono bdu reikia, kad daiktai silomi pirkti keliems asmenims per tarpinink aukciono vedj, o sutartis laikoma sudaryta su tuo pirkju aukciono dalyviu, kuris pasilo didiausi kain u parduodam daikt (CK 6.419 str.). Aukcionas gali bti savanorikas ir priverstinis. Priverstinis aukcionas, pavyzdiui, yra varytyns. J vykdymo ypatumus nustato CPK. Valstybei ir savivaldybei nuosavybs teise priklausantiems daiktams parduoti aukciono bdu CK nuostatos taikomos tiek, kiek kiti statymai nenumato ko kita. Sutartis laikoma sudaryta nuo plaktuko dio arba kitokio aukciono vedjo prasto veiksmo. Aukciono dalyvis neturi teiss ataukti savo pasilymo. Teisi pirkimaspardavimas. Teisi pirkimuipardavimui taikomos bendrosios pirkimopardavimo sutart reglamentuojanios normos. Teiss gali bti pirkimopardavimo dalyku, jeigu tai neprietarauja teisi prigimiai ir esmei. Nes teiss yra specifinis apyvartos objektas, j pardavimui taip pat taikomos teisi perleidim reglamentuojanios normos. Atskirai CK nustato paveldjimo teisi bei ginijam teisi pardavimo taisykles. Paveldjimo teisi pardavimo atveju pardavjas: a) privalo garantuoti pirkjui savo, kaip pdinio, status; b) privalo perduoti pirkjui visus i palikimo gautus vaisius ir pajamas, visas reikalavimo teises ir u parduotus daiktus, sudarius palikimo dal, gaut kain.
239
348
Ginijam teisi pardavimo atveju: a) teis yra gino objektas, jeigu j ginija asmuo pareikdamas iekin arba jeigu yra reali tikimyb, kad toks iekinys gali bti pareiktas; b) advokat, teisj, notar, teismo antstoli, j eimos nari ir artimj giminaii sudarytos ginijam teisi pirkimopardavimo sutartys negalioja. Vertybini popieri ir valiutos pirkimopardavimo sutartis. Vertybini popieri ir valiutos sutari ypatumus reglamentuoja specials statymai. Pavyzdiui, 1999 m. kovo 16 d. eki statymas240 ir Vekseli statymas241, 1996 m. sausio 16 d. Vieosios apyvartos statymas242, 2000 m. liepos 13 d. Akcini bendrovi statymas243, 1993 m. liepos 7 d. Usienio valiutos Lietuvos Respublikoje statymas244, 1994 m. kovo 17 d. Lito patikimumo statymas245 ir kt. Paprastai vertybinio popieriaus patvirtinta teis gali bti perleista kitam asmeniui tik tuo atveju, jei perleidiamas pats vertybinis popierius. Vertybiniai popieriai perleidiami perdavimu, juos indosuojant (CK 1.101 str. 3 d.). Pirkimopardavimo sutarties sudarymas konkurso bdu. Pirkimo pardavimo sutart sudaro konkurso bdu pardavjas su pirkju, kur konkurso komisija nustato pagal konkurso slygas, pirkimopardavimo sutarties sudarym konkurso bdu reglamentuoja CK ir konkurso taisykls. Jas tvirtina konkurso organizatorius arba kitas jo galiotas asmuo. Pirkimopardavimo sutari sudarymas biroje. Pirkimopardavimo sutari sudarym preki arba vertybini popieri biroje reglamentuoja bir veikl nustatantys statymai ir prekybos birose taisykls. Bendrosios pirkimopardavimo sutari sudarymo taisykls biroje sudaromoms pirkimopardavimo sutartims taikomos tiek, kiek jos neprietarauja bir veikl reglamentuojantiems statymams arba sutarties esmei. Pirkimopardavimo sutartis su ilyga dl nuosavybs teiss. Pagal pirkimopardavimo sutart su ilyga dl nuosavybs teiss nuosavybs teis parduodam daikt ilieka pardavjui tol, kol pirkjas nevykdo
240 241
Valstybs inios. 1999. Nr. 30852. Ten pat. 242 Nauja statymo redakcija // Valstybs inios. 2001. Nr. 1124074. 243 Valstybs inios. 2000. Nr. 641914. 244 Valstybs inios. 1993. Nr. 28640. 245 Valstybs inios. 1994. Nr. 24378.
349
sutartyje nurodyt slyg. Pagal pirkimopardavimo sutart su ilyga dl nuosavybs teiss pirkjas neturi disponavimo parduodamu daiktu teiss tol, kol nevykdo sutartyje nurodyt slyg.
Kaip apibriama pirkimopardavimo sutartis? Ar pirkimopardavimo sutartis gali bti realin? Kas gali bti pirkimopardavimo sutarties dalyku? Kas bdinga turtini teisi pirkimopardavimo sutartims? Ar pirkimopardavimo sutarties dalyku gali bti vienariais poymiais apibriami daiktai? 6. Kokias teises turi pardavjas, jeigu pirkjas nesumoka sutartos kainos? 7. Kokias teises turi pardavjas, jeigu pirkjas nepriima pardavimo dalyko? 8. Kokias teises turi pirkjas, jeigu pardavjas neperduoda sutarties dalyko? 9. Kokios pirkimopardavimo sutarties slygos yra laikomos esminmis? 10. Ar galioja pirkimopardavimo sutartis, jeigu alys nesusitar dl kainos? 11. Ar galioja svetimo daikto pirkimopardavimo sutartis? 12. Kokia forma sudaromos pirkimopardavimo sutartys? 13. Kaip paskirstoma daikto atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika? 14. Kokias teises turi pirkjas, jeigu sutarties dalykas yra netinkamos kokybs? 15. Kokios yra parduodam daikt asortimento paeidimo teisins pasekms? 16. Kokius terminus pareikti reikalavimus dl parduot daikt trkum nustato statymas? 17. Kuo skiriasi garantiniai ir tinkamumo naudoti terminai? 18. Ar pirkjas gali disponuoti pagal sutart gautais daiktais, jeigu nuosavybs teis jam dar nra perjusi? 19. Kokius galite nurodyti vartojimo pirkimopardavimo sutarties ypatumus? 350
1. 2. 3. 4. 5.
Kontroliniai klausimai
20. Kokie draudimai yra nustatomi pardavjui vartojimo pirkimopardavimo sutartyse? 21. Kaip apibriama didmeninio pirkimopardavimo sutartis ir kokie jos ypatumai? 22. Ar fizinis asmuo gali bti pardavju pagal didmeninio pirkimopardavimo sutart? 23. Kas yra vieojo pirkimopardavimo sutarties subjektai? 24. Ar visos energijos pirkimopardavimo sutartys yra vieosios sutartys? 25. Kokia forma sudaromos nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartys? 26. Kokie nekilnojamj daikt duomenys turi bti nurodyti sutartyje? 27. Kokios yra nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo ypatybs monei bankrutavus? 28. Nuo kurio momento pirkjui pereina nuosavybs teis nekilnojamj daikt? 29. Kokie yra nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo isimoktinai ypatumai? 30. Kokia yra nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo su atpirkimo teise esm? 31. Kokie yra nekilnojamojo daikto pardavimo aukciono bdu ypatumai? 32. Kokiais ypatumais pasiymi nekilnojamojo daikto, priskirto eimos turtui, teisinis reimas ir sutarties sudarymo tvarka? 33. Kokie yra bsimojo gyvenamojo namo arba buto sutarties ypatumai? 34. Kas yra mons pirkimopardavimo sutarties objektas? 35. Kokia yra kreditori teisi apsauga pagal mons pirkimopardavimo sutart? 36. Koks yra atpirkimo teiss terminas pagal pirkimopardavimo su atpirkimo teise sutart? 37. Ar galioja pardavimo i varytyni aktas, jeigu varytyni laimtoju paskelbtas asmuo, kuris sumoka maesn kain, taiau trumpesniu terminu? 38. Ar pirkimopardavimo objektu gali bti dalis paveldjimo teisi?
351
35 skirsnis. MAINAI
Bendrosios nuostatos. Main sutarties samprata. Pagal main sutart viena alis sipareigoja perduoti kitai aliai nuosavybs teise vien daikt mainais u kit daikt (CK 6.432 str.). Main sutartis monijos istorijoje inoma anksiau nei pirkimo pardavimo sutartis. Taiau atsiradus pinigams, kaip ekvivalentui, main sutarties reikm visuomens gyvenime labai sumajo. Main sutartis nra nauja sutartis, ji buvo reglamentuota ir 1964 m. CK. iame CK main sutariai buvo skirtas tik vienas straipsnis. Naujajame CK main sutarties reglamentavimas i esms atitinka 1964 m. CK, tik isamiau reglamentuojami kai kurie su main sutartimi susij aspektai: nustatoma mainom daikt lygiavertikumo prezumpcija, prezumpcija dl ilaid, susijusi su daikto perdavimu ir primimu, padengimo, nustatoma prievols perduoti daiktus vykdymo vienu metu pareiga, mainais sigyt daikt pamimo teisins pasekms. Be to, paymtina, kad main sutarties isamus reglamentavimas pasireikia ir per pirkimopardavimo sutarties isamesn reglamentavim. Sutarties poymiai, sutarties sudarymas. Kiekvienos main sutarties tikslas yra perduoti antrajai aliai turt nuosavybn. Taigi savo teisine prigimtimi main sutartis yra labai panai pirkimopardavimo sutart. CK yra nustatyta, kad main sutariai taikomos pirkimo pardavimo sutartis reglamentuojanios normos (CK etosios knygos XXIII sk.), jeigu tai neprietarauja io skyriaus (main sutart reglamentuojanioms) normoms ir main esmei. Paymtina, kad kitaip nei 1964 m. CK, kuriame reglamentuojant main sutart buvo pateikiamos konkreios nuorodos pirkimo pardavimo sutart reguliuojanius straipsnius, naujajame CK atsivelgiant ir naujojo kodekso dvasi, parengimo technik, pirkimo pardavimo sutarties reglamentavimo platum, yra nustatyta bendra formuluot, t. y. pirkimopardavimo sutart reglamentuojanios nuostatos taikomos mutatis mutandis (taikomos tiek, kiek neprietarauja main sutarties esmei). 352
Main sutartis nuo pirkimopardavimo sutarties skiriasi iais poymiais: 1) main sutartyje viena alis gauna ne pinigin ekvivalent (kaip tai yra pagal pirkimopardavimo sutart), o kit daikt. inoma, kyla klausimas, kokia sutartis bt, jei mainom daikt verts nesutapt ir turt bti mokamas kainos skirtumas pinigais. Ar tokia sutartis laikytina main sutartimi, ar pirkimopardavimo sutartimi, ar miraus pobdio sutartimi. Teisinje literatroje inomos vairios nuomons iuo klausimu vieni laiko toki sutart main sutartimi, kiti miria sutartimi. I CK 6.433 straipsnio analizs galima teigti, kad kodeksas leidia pagal main sutart mokti kainos skirtum pinigais, dl to i norma laikytina bdinga main sutariai, todl net ir mokant kain skirtum pinigais sutartis bt laikytina main sutartimi. Taiau tokiu atveju galima teigti, kad toje main sutarties dalyje, kiek sumokama pinigais u mainomo daikto dal (t. y. padengiamas kain skirtumas), inyksta esminis skirtumas tarp main sutarties ir pirkimopardavimo sutarties, bet tuomet reikt atkreipti dmes sutarties ali tiksl, t. y. perduoti ir gauti daikt, o ne pinigus. inoma, atitinkamai kyla klausimas ir kai mainom daikt vert nesutampa ir nra nustatomas kainos ekvivalentas, t. y. mainomas maesns verts turtas didesns verts turt. iuo atveju tokios sutartys turi main ir dovanojimo sutari element; 2) pagal pirkimopardavimo sutart viena alis yra pirkjas, o kita alis pardavjas, tuo tarpu pagal main sutart abi alys tuo pat metu yra ir pirkjas, ir pardavjas. Reikia atkreipti dmes tai, kad ne bet kokie turto mainai yra laikomi main sutartimi ir reikia atskirti iorikai panaius santykius main sutartinius teisinius santykius nuo main sutartini santyki. Main sutartimi nebus laikomi santykiai, susiklost pirkimopardavimo sutarties pagrindu, jei alis (pirkjas) pagal i sutart turi teis reikalauti, kad daiktas bt pakeistas tinkamos kokybs daiktu (CK 6.334 str. 1 d. 1 p.) arba nekomplektikus daiktus pakeisti komplektikais daiktais (CK 6.341 str. 2 d. 1 p.). iuo atveju pirkjo teis iplaukia i pirkimopardavimo sutarties ir atsiranda galimyb pasinaudoti tokia teise kitai aliai paeidus i sutart, todl nra sukuriami nauji teisiniai santykiai, bet yra galimyb taikyti atitinkamas gynimo priemones. Taip pat CK numatytas keitimasis gyvenamosiomis patalpomis, kai jos priklauso valstybei arba savivaldybei, nelaikytinas sutartiniais main san353
tykiais (CK 6.608 str.), nes iuo atveju turto savininkas (juo lieka valstyb arba savivaldyb) nepasikeiia, o keiiasi tik nuomos sutarties objektas. Main sutartis yra konsensualin, dvial, atlygintin. Sutarties forma. Atsivelgiant tai, kad sutariai taikomos pirkimopardavimo sutarties taisykls, reikalavimai taikomi ir pirkimo pardavimo sutarties formai. CK 6.311 straipsnis numato, kad pirkimo pardavimo sutarties form nustato sandori sudarymo formos taisykls. Taiau iuo atveju atkreiptinas dmesys ir atskiras pirkimopardavimo sutarties ris, pavyzdiui, nekilnojamojo turto pirkimopardavimo sutart reglamentuojanias nuostatas, nustatanios, kad nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartis turi bti notarins formos. Taigi ios taisykls taikomos ir main sutarties formai. Main sutarties terminas nra specialiai reglamentuotas, taigi taikomos pirkimopardavimo sutarties taisykls ir alys gali nustatyti joms priimtin termin. Kaina pagal main sutart yra kiekvieno keiiamo daikto vert. CK yra nustatyta daikt lygiavertikumo prezumpcija, t. y. nurodyta, kad jeigu ko kita nenumato main sutartis, preziumuojama, jog daikt kaina yra vienoda ir jais keiiamasi be joki priemok (CK 6.433 str. 1 d.). Pagal main sutart nebtina nurodyti keiiam daikt pinigins verts, nes preks kaina pagal i sutart yra kita prek, kuri yra mainoma. Todl alys, sutartyje aptarusios sutarties dalyk, kartu nustato ir jo kain (tik natrine iraika). Be abejons, alys turi teis nustatyti mainom daikt kain. Siekiant ivengti bsim gin dl tokios padties, kai alys nustato kain arba fiksuoja, jog ta kaina yra skirtinga, CK nustatyta, kad kai sutartis numato, jog mainom daikt kaina skiriasi, tai alis, kuri privalo perduoti maesns kainos daikt nei kitos alies perduodamo daikto kaina, neprivalo kitai aliai mokti kain skirtumo, jeigu ko kita nenustato sutartis. i CK norma yra dispozityvi ir jei alys sutartyje nenumatys alies, kuri perduoda maesns verts daikt, pareigos sumokti kain skirtum, bus taikoma CK nuostata. Kainos alys neprivalo nustatyti net ir tais atvejais, kai pagal pirkimopardavimo sutart reglamentuojanias nuostatas kaina yra esmin pirkimopardavimo sutarties slyga (CK 6.397 str. 1 d.). Net ir iuo atveju alys neprivalo nustatyti piniginio daikt vertinimo, nes, kaip ir minta, tai prietaraut main sutarties, pagal kuri yra gaunami ne pinigai, o kitas daiktas, esmei. 354
Sutarties alys. Gali bti bet kuris civilins teiss subjektas juridiniai arba fiziniai asmenys. inoma, reikia atsivelgti bendrsias asmen teisnum ir veiksnum reglamentuojanias nuostatas, pavyzdiui, asmenys iki 14 met gals mainyti tik tokius daiktus, kurie atitiks smulki sandori samprat. Taip pat btina atsivelgti viej juridini asmen specialaus teisnumo taisykl. Aptariant main sutarties alis btina atskirai aptarti viej juridini asmen valstybs ir savivaldybi institucij (moni, staig, organizacij) galimyb (subjektikum) sudaryti main sutart. i juridini asmen subjektikum, kiek tai susij su valstybs bei savivaldybi turto valdymu, naudojimu, disponavimu juo, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybs ir savivaldybi turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo statymas246. io statymo 18 straipsnis nustato, kad pagal main sutart valstybs ar savivaldybs institucijos, valstybs ir savivaldybs mons, staigos ir organizacijos turi teis perleisti kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims patikjimo teise valdom lygiavert (iki 5 proc. besiskiriant) ilgalaik ir trumpalaik materialj turt, jeigu sigyjamas pagal main sutart turtas reikalingas valstybs ar savivaldybi funkcijoms gyvendinti. Paymtina, kad iki 2002 m. gegus 23 d. statymo Nr. IX900 (kuris buvo nauja Valstybs ir savivaldybi turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo statymo redakcija)247 primimo i viso mainai tarp valstybs ir savivaldybi moni, staig, organizacij ir kit fizini arba juridini asmen buvo negalimi. Sutarties alimi gali bti tik tie fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi mainomus daiktus nuosavybs arba patikjimo teis. Iimtis bt atvejis, jei mainus vykdyt komisionierius. Taiau atkreiptinas dmesys, kad pagal 2000 m. CK komiso sutartis yra laikytina netiesioginiu (paslptu) atstovavimu248 ir kad nors komisionierius prie treiuosius asmenis veikia savo vardu, nuosavybs teis jis gyja komitentui (CK 6.786 str. 1 d.). Atsivelgiant tai, kad main sutariai yra taikomos pirkimo pardavimo sutarties taisykls, main sutarties atveju abi main sutarties alys laikomos ir perduodamos preks pardavju, ir gaunamos preks pirkju.
246 247
Valstybs inios. 1998. Nr. 54492. Valstybs inios. 2002. Nr. 602412. 248 CK komentaras. Antroji knyga. 2002, p. 263.
355
Sutarties dalykas. Slyga dl main sutarties dalyko yra vienintel esmin main sutarties slyga. Main sutarties slyga dl sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidia nustatyti daikto pavadinim ir kiek (CK 6.306 str.). I CK 6.432 straipsnio formuluots ieina, kad main sutarties dalyku gali bti daiktas. Bet pagal CK 6.306 straipsn pirkimopardavimo sutarties dalyku gali bti neiimti i apyvartos daiktai, kuriuos pardavjas jau turi arba kurie gali bti sukurti arba pardavjo gyti ateityje, taip pat vertybiniai popieriai ir kitokie daiktai bei turtins teiss. Pirkimo pardavimo sutarties dalyku gali bti ir prieauglis, derlius, kiti atsirandantys daiktai. Atsivelgiant tai, kad main sutariai taikomos pirkimopardavimo sutarties taisykls ir kad tai neprietarauja main sutarties esmei, main sutarties dalyku galt bti ne tik daiktai, bet ir kitas turtas, skaitant ir turtines teises. Main sutarties dalykas turi dvigub paskirt: jis yra ir perduodamas daiktas pagal main sutart, ir ekvivalentas u kit daikt. Sutarties turinys. Main sutarties ali teiss ir pareigos yra tokios paios kaip ir pirkjo bei pardavjo teiss ir pareigos, taiau pagal main sutart abi alys yra ir pirkjas, ir pardavjas tuo paiu metu, todl main teisinio santykio subjektas tuo paiu metu turi abiej pirkimo pardavimo subjekt teises ir pareigas. Kaip minta, main sutarties ali pareigos yra vienodos abiems sutarties alims. Pagrindin main sutarties ali pareiga yra perduoti daikt nuosavybn kitai aliai. Paymtina, kad CK 6.432 straipsnyje apibriant main sutart nurodoma, kad alys sipareigoja perduoti kitai aliai nuosavybs teise. Tuo tarpu CK 6.305 straipsnis, reglamentuodamas pirkimopardavimo sutarties samprat, numato, kad daiktas (prek) yra perduodamas nuosavybs ar patikjimo teise. iuo atveju kyla klausimas, ar mint main sutart reglamentuojani nuostat reikt vertinti kaip main sutarties ypatum (nuostata bdinga main sutarties esmei), ar galima bt taikyti ir pirkimo pardavimo sutart reglamentuojanias nuostatas. Taiau atsivelgiant tai, kad i nuostata nra susijusi su esminiu main sutarties skirtumu nuo pirkimopardavimo sutarties, bei tai, kad main sutarties alys gali bti ir valstybs ar savivaldybs institucijos, taip pat asmenys, valdantys, naudojantys arba disponuojantys turtu pagal patikjimo sutart, manytina, kad daiktas gali bti perduodamas tiek nuosavybs, tiek patikjimo teise. 356
CK nustato prievols perduoti daiktus vykdymo moment abi alys savo prievol perduoti daiktus turi vykdyti kartu, taiau i norma yra dispozityvi, todl alys sutartyje gali nustatyti ir kitokias taisykles. Paymtina, kad i main sutarties kylanios prievols perduoti daiktus vykdymo momento reglamentavimas atitinka ir bendrus prievoli ir sutari teiss vykdymo reglamentavim (CK 6.39 ir 6.201 str.). Main sutariai taip pat bt taikomos pirkimopardavimo sutarties ali teiss ir pareigos, susijusios su perduodamo dalyko kokybe, kiekiu, asortimentu, komplektikumu, tara ir pakuote. inoma, bt taikomi ir i slyg paeidimo teisiniai padariniai, iskyrus tas normas, kurios prietarauja main sutarties esmei ir yra susijusios su ali teise reikalauti sumainti kain (CK 6.334 str. 1 d. 2 p.), nes tokiu atveju tekt keisti sutarties dalyk. Paymtina, kad CK normos, reglamentuojanios main sutart, atskirai neaptaria nuosavybs teiss perjimo momento ir atsitiktinio daikto uvimo arba sugedimo rizikos klausim. Tokiu atveju bt taikomos CK normos, reglamentuojanios pirkimopardavimo sutart, taip pat ir atitinkamai ketvirtosios bei pirmosios knyg nuostatos. Su daikt perdavimu, be abejons, yra susijs ilaid atlyginimo klausimas. iuo atveju CK straipsnis numato prezumpcij, kad daikt perdavimo ir primimo ilaidas turi apmokti ta alis, kuri atitinkamai privalo perduoti ir priimti daiktus (CK 6.433 str. 1 d.). Taigi i esms galima daryti ivad, kad kiekviena i ali pati turi padengti sutarties dalyko perdavimo ilaidas, jei alys nesusitar kitaip. I CK 6.435 straipsnio galima daryti ivad, kad main alys turi pareig perduoti daiktus, kuriuos tretieji asmenys neturi joki teisi arba daiktins teiss juos nra kitaip apsunkintos ar suvarytos. Be abejons, i pareiga vykdoma atsivelgiant ir CK 6.3216.323 straipsnius. Taiau CK nustato mainais sigyt daikt pamimo teisines pasekmes, jeigu i alies, sigijusios daiktus mainais, jie paimami pagal treiojo asmens reikalavim. Tokiu atveju ta main sutarties alis, i kurios buvo paimtas mainytas daiktas pagal treiojo asmens reikalavim, turi vien i i teisi: 1) teis reikalauti i kitos alies atlyginti nuostolius; 2) teis reikalauti i kitos alies grinti jai perduotus daiktus. Be to, CK 6.435 straipsnio 2 dalis aptaria padt, kai pagal main sutart viena main sutarties alis (daikt primusi main sutarties alis) dar nra vykdiusi sutarties ir suino, kad daiktus perdavusi alis nebuvo j savininkas. Tokiu atveju daiktus primusi main alis turi teis tuos 357
daiktus grinti juos perdavusiai aliai. Atsivelgiant tai, kad daiktus primusi alis dar nra vykdiusi savo pareigos, kylanios i main sutarties, perduoti daikt, kita main sutarties (nesininga) alis galt reikalauti, kad kita alis (daikt primusi main sutarties alis) vykdyt pareig perduoti daikt pagal main sutart. Taiau iuo atveju CK gina sining sutarties al ir nustato, kad i daiktus grinusios alies kita (nesininga) alis negali reikalauti perduoti jai priklausiusius daiktus (kurie jai bt priklaus pagal main sutart).
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Kas yra main sutarties objektas? Ar main sutartimi perduodama nuosavybs teis daikt? Kokia forma sudaroma main sutartis? Kokia yra main sutartis konsensualin ar realin? Kokios yra esmins main sutarties slygos? Kokie yra main ir pirkimopardavimo sutari skirtumai? Ar keitimasis gyvenamosiomis patalpomis yra laikytina main sutartimi? 8. Ar gali bti main sutarties dalyku turtins teiss?
358
36 skirsnis. RENTA
36.1. Bendrosios nuostatos
Pagal rentos sutart viena alis rentos moktojas (skolininkas) sipareigoja neatlygintinai arba mainais jam nuosavybs teise u perduot kapital periodikai mokti kitai aliai rentos gavjui sutartyje numatyt pinig sum (rent) arba kitaip ilaikyti rentos gavj. Tokia rentos samprata pirm kart tvirtinta tik 2000 m. CK (CK 6.439 str.). 1964 m. CK 283 straipsnis numat sutarties dl turto perleidimo su slyga ilaikyti iki gyvos galvos sudarymo galimyb, t. y. reglamentavo tik vien i rentos ri. i sutartis galjo bti sudaryta tik tarp fizini asmen, i kuri viena alis rentos gavjas galjo bti tik dl amiaus arba sveikatos nedarbingas asmuo. Taigi io instituto taikomumas iki 2000 m. CK sigaliojimo buvo labai apribotas. Rentos sutartis yra vienaalikai pareigojanti, nes j sudarius pareigos atsiranda tik rentos moktojui, o rentos gavjas savo pareig mainais u rent perduoti kapital rentos moktojui nuosavybs teise vykdo sudarydamas sutart. Taigi rentos sutartis laikytina realine, gali bti tiek atlygintin, tiek neatlygintin. Kai kuri autori nuomone, i sutartis yra konsensualin arba gali bti tiek realin, tiek konsensualin tai priklauso nuo to, kokio pobdio kapitalas perduodamas rentos moktojui. Savo nuomon autoriai grindia tuo, kad rentos sutartis turi bti notarins formos, o jei rentos moktojui perduodamas nekilnojamasis turtas, ji turi bti registruojama vieajame registre. Taiau, kaip matyti i pateikto rentos sutarties apibrimo, i sutartis formuluojama kaip realin, t. y. sutartis laikoma sudaryta tik perdavus tam tikr kapital. Prieingu atveju i rentos gavjo, kuris daniausiai yra silpnesn alis, reikalinga materialinio ar kitokio aprpinimo, ir kurio interesu sudaroma tokia sutartis, rentos moktojas sudarius sutart turt teis reikalauti perduoti jam mainais u rent sutart turt, o tai prietaraut paios rentos sutarties esmei bei protingumo, siningumo ir teisingumo principams. Taigi rentos gavjas iki turto perdavimo momento visais atvejais isaugo teis atsisakyti sudaryti sutart. 359
Rentos sutartis yra savarankika civilin teisin sutartis, nuo kit sutari, toki kaip pirkimopardavimo, dovanojimo, main ir pan., besiskirianti subjektais, galiojimo terminais, pabaigos pagrindais, tikslais bei dalyku. Renta savo prigimtimi yra nekomercin sutartis, vienas i jos tiksl, kaip ir pirkimopardavimo sutarties, nukreiptas turto ir kito kapitalo perleidim nuosavybn, taiau pirkimopardavimo sutarties atveju, perleidus turt kitos alies nuosavybn, sutartis laikoma vykdyta. Tuo tarpu rentos atveju tik perleidus rentos moktojui turt arba kit kapital jo nuosavybn, rentos sutartis laikoma sudaryta ir rentos moktojui atsiranda pareiga mokti rent. Rentos sutarties tikslas yra tiek nuosavybs teiss perleidimas, tiek paios rentos mokjimas rentos gavjui, kuris paprastai siejamas su rentos gavjo ilaikymu, kaip vieninteliu jo pragyvenimo altiniu. Taigi rentos dalyk sudaro tiek rentos moktojui nuosavybs teise perduodamas kapitalas, kuriuo gali bti kilnojamieji, nekilnojamieji daiktai arba tam tikra pinig suma, tiek pati renta, t. y. tam tikra periodikai mokama pinig suma arba kitoks rentos gavjui teikiamas ilaikymas. Rentos sutartis yra ilgalaikio, tstinio, stabilaus pobdio. Mokamos rentos ios sutarties atveju negalima bt vardyti kaip atlyginimo u nuosavybn perduot kapital, nes jos dydio i anksto numatyti negalima nei rentos moktojas, nei rentos gavjas i anksto neino, ar mokamos rentos dydis galiausiai virys nuosavybn rentos moktojui perduoto turto arba kito kapitalo vert. Tai reikia, kad rentai, kitaip nei main ar pirkimopardavimo sutartims, nebdingas ekvivalentikumas, dl to rentos sutartis dar vadinama rizikos sutartimi. Rentos sutarties alys. ios sutarties alys rentos moktojas ir rentos gavjas. Rentos moktoju paprastai gali bti bet koks veiksnus fizinis arba juridinis asmuo. Ilaikymo iki gyvos galvos sutarties atveju rentos gavjui paprastai svarbi paties rentos gavjo asmenyb, todl tokia sutartis dar vadinama tarpusavio pasitikjimo sutartimi, todl rentos moktojo teis perleisti, keisti arba kitokiu bdu suvaryti teis perduot jam mainais u ilaikym iki gyvos galvos nekilnojamj daikt suvaryta, t. y. toki teis jis gali gyvendinti tik turdamas iankstin raytin ir notaro patvirtint rentos gavjo sutikim. Kitais atvejais rentos moktojui perleidus nekilnojamj turt, kur jis gauna mainais u rent, pareiga mokti rent pereina naujajam turto savininkui (gijjui). Todl jeigu nekilnojamasis daiktas perduotas su slyga mokti rent, laikoma, kad teiss daikt suvarytos renta, t. y. tokiai rentai bdin360
gas sekimo paskui daikt poymis. Be to, CK 6.448 straipsnis suteikia rentos moktojui teis perduoti savo pareig mokti rent draudimo monei, turiniai teis verstis tokia veikla, sumokdamas jai rentos vert. iuo atveju draudimo monei pereina visos rentos moktojo teiss ir pareigos. Rentos gavju paprastai gali bti bet koks tiek veiksnus, tiek nesulaiks pilnametysts arba neveiksnus fizinis asmuo. Toks fizinis asmuo turi bti rentos moktojui perduodamo kapitalo savininkas, iskyrus tuos atvejus, kai rentos gavjas yra treiasis asmuo, o ne asmuo, kapital rentos moktojui perduodantis nuosavybs teise. Tuomet laikoma, jog sudaryta rentos sutartis treiojo asmens naudai (rentos gavjui), o pareiga mokti rent tenka skolininkui, kuris, rentos gavjui primus rentos gavimo teis, atsisakyti nuo sutarties nebegals (CK 6.191 str.). Esant neterminuotai (nuolatinei) rentai rentos gavju gali bti ir pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie veriasi globa (rpyba), jeigu tai neprietarauja statymams ir j veiklos dokumentams. Tokie ribojimai paaikinami paios rentos, kaip nekomercins sutarties, prigimtimi bei tikslais. Rentos sutarties sudarymas bei forma. Renta gali bti nustatoma sutartimi, testamentu (vienaalis sandoris), teismo sprendimu arba statymu. Teismas nustato ilaikymo prievol. Esmins rentos slygos, sudaranios sutarties turin: ali susitarimas dl dalyko, t. y. dl perdavimo konkretaus kapitalo rentos moktojo nuosavybn bei rentos mokjimo ir jos apimties. Jeigu pagal rentos sutart rentos moktojui perduodamas kilnojamasis daiktas arba pinig suma, tai esmin sutarties slyga yra ir rentos moktojo pareiga pateikti savo prievols vykdymo utikrinim arba apdrausti savo civilin atsakomyb u nevykdyt arba netinkamai vykdyt rentos sutart. Jei nekilnojamasis daiktas perduodamas su slyga mokti rent, rentos gavjui keitimo teis t nekilnojamj daikt atsiranda kaip rentos moktojo prievols vykdymo utikrinimas (priverstin hipoteka) (CK 6.445 str. 1 d.). Sutarties forma notarin, jei perduodamas nekilnojamasis daiktas. Sutartis gali bti panaudota prie treiuosius asmenis tik sutart registravus vieajame registre. Renta gali bti nustatyta ir mokama iki rentos gavjo gyvos galvos, neterminuotai arba tam tikr laik. Visais atvejais rentos terminas ne ilgesnis kaip 100 met. Sutartyje gal bti numatyta, jog mirus rentos 361
gavjui renta mokama rentos gavjo pdiniui arba kitam asmeniui, taiau turi bti laikomasi CK 6.442 straipsnyje nustatyt taisykli. Rentos sutarties ali teiss ir pareigos. CK reglamentuojamos dispozityviomis normomis, taiau yra ir nemaai imperatyvi norm siekiant utikrinant rentos gavj interes apsaug, mokjimo utikrinim bei rentos stabilum (CK 6.4456.447 str.). Pagrindin rentos moktojo teis gauti i rentos gavjo arba treiojo asmens sutart kapital, jei sutartis atlygintin, o pareiga laiku ir tinkamai mokti sutart rent arba teikti kitok sutart ilaikym rentos gavjui. U rentos mokjimo termin paeidim rentos moktojas jos gavjui moka statym arba sutarties nustatytas palkanas. Paymtina, jog CK 6.447 straipsnis numato rentos gavjo interesus utikrinani nuostat, draudiani aretuoti rentos moktojo las, kaupiamas rentai mokti, pagal rentos moktojo kreditori reikalavimus ir jas nukreipti iiekojim. Rentai bdinga ir tai, kad perduoto mainais u rent kapitalo atsitiktinio uvimo rizika tenka paiam rentos moktojui, o tai reikia, jog rentos moktojo nuosavybn perduoto turto uvimas arba jo sualojimas neatleidia rentos moktojo nuo pareigos mokti rent ir nesuteikia teiss atsisakyti nuo sutarties arba j nutraukti, iskyrus nuolatins rentos atvejus, kai atsitiktinai va arba sugadinamas turtas, kuris buvo perduotas atlygintinai kaip renta. Tokiu atveju rentos moktojas turi teis reikalauti arba nutraukti jo prievol mokti rent, arba pakeisti rentos mokjimo slygas. Pagrindin rentos gavjo teis gauti rent, o pareiga perduoti sutart kapital rentos moktojui nuosavybs teise. i jo pareiga gyvendinama sudarant sutart. Rentos sutartis gali bti nutraukiama ali susitarimu. Vienaalio ios sutarties nutraukimo ypatumai priklauso nuo atskiros rentos ries. Atskir rentos ri reglamentavimo ypatumai. CK numato kelias rentos ris: neterminuot (nuolatin) rent (CK 6.4496.455 str.), rent iki gyvos galvos (6.4566.459 str.) bei ilaikym iki gyvos galvos (CK 6.4606.464 str.). Be to, iskiriama atlygintin ir neatlygintin renta. Atlygintins ir neatlygintins rentos skyrimas svarbus nustatant ali teises ir pareigas, rentos ipirkimo kain ir pan.
362
36.2. Neterminuota (nuolatin) renta

Neterminuota renta paprastai sudaroma perduodant rentos moktojui nuosavybs teise nekilnojamj turt (em arba pastatus), nors i esms joki apribojim rentos dalykui statymai nenumato. Tai vienintel rentos ris, kai rentos gavju gali bti ne tik fiziniai asmenys, bet ir pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie veriasi globa (rpyba), jeigu tai neprietarauja statymams ir j veiklos dokumentams. Neterminuotos (nuolatins) rentos gavjo teiss gali bti perduotos reikalavimo perleidimo arba paveldjimo bdu arba reorganizuojant juridin asmen, jeigu sutartis arba statymai nenustato ko kita. Rentos moktoju gali bti bet kokie tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Viena i esmini neterminuotos (nuolatins) rentos sutarties slyg mokamos rentos forma bei dydis. Renta paprastai mokama pinigais, taiau rentos sutartyje gali bti nustatyta, kad rent galima mokti perduodant daiktus, atliekant darbus arba teikiant paslaugas, kuri kaina atitinka rentos dyd pinigais. Neterminuota (nuolatin) renta mokama periodiniais mokjimais, nustatytais sutartyje, o jeigu sutartis to nenumato, tai kiekvieno mnesio pabaigoje. Be to, paprastai rentos dydis indeksuojamas atsivelgiant teiss akt nustatyt minimali mnesio alg. Rentos sutarties galiojimas baigiasi mirus arba likvidavus rentos moktoj. Be to, ji gali bti nutraukta ali susitarimu. Vienaaliu alies pareikimu rentos sutartis paprastai gali bti nutraukta tik esant esminiams sutarties paeidimams. Be to, toks sutarties nutraukimas susijs su rentos gavjo ir rentos moktojo teismis ipirkti nuolatin rent sutartyje numatyta rentos ipirkimo kaina. Jei kaina sutartyje nenumatyta, ji iperkama CK 6.454 straipsnyje nustatyta kaina. CK rentos moktojui suteikia teis nutraukti rentos sutart j iperkant. Taiau prie tai rentos moktojas turi praneti rentos gavjui, jog atsisako sutarties, ne vliau kaip prie tris mnesius iki rentos mokjimo nutraukimo arba per ilgesn sutartyje numatyt termin. Taiau ir iuo atveju prievol mokti rent nesibaigia tol, kol rentos gavjas negauna visos rentos ipirkos sumos, jeigu ko kita nenustatyta sutartyje. Paymtina, jog rentos sutarties slyga, panaikinanti rentos moktojo teis ipirkti rent, yra niekin ir negalioja. Rentos gavjas turi teis atsisakyti ipirktos sutarties tik esant tam tikroms slygoms, t. y. kai: 1) rentos moktojas praleidia mokjimo 363
termin daugiau kaip vienerius metus, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita; 2) rentos moktojas paeidia savo prievol utikrinti rent; 3) rentos moktojas pripaintas nemokiu arba atsirado kit aplinkybi, akivaizdiai patvirtinani, kad rentos moktojas nesugebs nustatytais terminais mokti sutartyje numatyto dydio rentos; 4) kaip renta perduotas nekilnojamasis daiktas perjo keliems asmenims bendrosios nuosavybs teise; 5) kitais sutartyje numatytais atvejais.
36.3. Renta iki gyvos galvos

ios sutarties atveju rentos gavju gali bti tik fizinis asmuo, perdavs turt su slyga mokti rent jam arba jo nurodytam asmeniui arba keliems asmenims (pvz., sutuoktiniams). Rentos moktojui joki apribojim CK nenumato. Rentos dalykas tiek kilnojamieji, tiek ir nekilnojamieji daiktai. U rent iki gyvos galvos perduoto turto atsitiktinis uvimas ar sugadinimas neatleidia rentos moktojo nuo prievols mokti rent sutartyje numatytomis slygomis. Renta paprastai nustatoma pinig suma, periodikai mokama vis rentos gavjo gyvenim. Rentos iki gyvos galvos sutartis gali bti nutraukta ali susitarimu. Jeigu rentos iki gyvos galvos moktojas i esms paeidia rentos sutart, tai rentos gavjas turi teis reikalauti, kad rentos moktojas ipirkt rent CK nustatytomis slygomis arba reikalauti nutraukti sutart ir atlyginti nuostolius. Jeigu u rent iki gyvos galvos butas, gyvenamasis namas arba kitas turtas perleistas neatlygintinai ir rentos moktojas i esms paeid rentos sutart, tai rentos gavjas turi teis reikalauti grinti t turt. iuo atveju to turto vert skaitoma rentos ipirkimo kain.
36.4. Ilaikymas iki gyvos galvos

Savo esme ilaikymo iki gyvos galvos sutartis tai rentos iki gyvos galvos poris, todl jai taikomos CK numatytos rentos iki gyvos galvos taisykls. ios sutarties specifik atspindi jos dalykas t. y. rentos moktojui nuosavybs teise perduodamas gyvenamasis namas, butas, ems sklypas arba kitas nekilnojamasis turtas u jo arba nurodyto as364
mens ilaikym iki gyvos galvos bei rentos gavjo ar treiojo asmens ilaikymas, pasireikiantis natra, t. y. rentos gavjo aprpinimu gyvenamja patalpa, drabuiais, maitinimu ir pan. Nors CK numato, kad ilaikymas natra gali bti pakeistas periodiniais mokjimais. Kadangi rentos gavjui ioje sutartyje paprastai svarbios asmens, teikianio jam ilaikym, savybs, t. y. atsivelgiant tai, kad i sutartis yra fiduciarin, grindiama pasitikjimu, rentos moktojas disponuoti jam nuosavybn perduotu turtu gali tik rentos gavjo raytiniu ir notaro patvirtintu sutikimu. Paprastai prievol ilaikyti asmen iki gyvos galvos baigiasi rentos gavjui mirus. Rentos moktojui i esms paeidus sutart, rentos gavjas turi teis nutraukti sutart ir reikalauti, kad perduotas turtas bt grintas arba ipirktas. Tokiu atveju rentos moktojas neturi teiss jo turt ilaid atlyginim.
1. Ar turto perleidimo u rent sutarties objektu gali bti kilnojamasis daiktas? 2. Kokia forma sudaroma turto perleidimo u rent sutartis? 3. Kokia yra rentos sutarties samprata? 4. Ar rentos sutartis yra realin ar konsensualin? 5. Kodl rentos sutartis yra laikytina rizikos sutartimi? 6. Kas yra rentos sutarties alys? 7. Kokia forma sudaroma rentos sutartis? 8. Ar rentos sutartis gali bti sudaryta treiojo asmens naudai? 9. Ar rentos moktojo pareiga mokti rent gali bti perduota kitam asmeniui? 10. Ar renta gali bti mokama ne pinigais? 11. Koks turtas gali bti perduotas rentos moktojui pagal rentos sutart? 12. Kada pagal rentos sutart mokamos palkanos? 13. Ar rentos moktojas gali perleisti pagal rentos sutart gaut turt kitiems asmenims? 14. Kaip suvaromas pagal rentos sutart perduotas turtas? 15. Kam tenka perduoto mainais u rent kapitalo atsitiktinio uvimo rizika? 365
Kontroliniai klausimai
16. 17. 18. 19. 20.
K reikia renta seka paskui daikt? Kaip gali baigtis neterminuota renta? Kada rentos gavjas gali atsisakyti neterminuotos rentos? Kokia yra ilaikymo iki gyvos galvos sutarties samprata? Kuo skiriasi rentos iki gyvos galvos sutartis nuo ilaikymo iki gyvos galvos sutarties?
366
37 skirsnis. DOVANOJIMAS
Bendrosios nuostatos. Dovanojimo sutarties svoka pateikta CK 6.465 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad pagal dovanojimo sutart viena alis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turt arba turtin teis (reikalavim) kitai aliai (apdovanotajam) nuosavybs teise arba atleidia apdovanotj nuo turtins pareigos dovanotojui ar treiajam asmeniui. Dovanojimo sutartis nra nauja, ji buvo ir 1964 m. CK, bet jame buvo reglamentuota siauriau (jai buvo skirti 3 straipsniai). 2000 m. CK pakeit dovanojimo sutarties samprat, iplt dovanojimo sutarties dalyk, atsirado nemaai kit nauj dovanojimo sutarties reglamentavimo nuostat, kurios ir bus aptartos nagrinjant dovanojimo sutarties poymius, sutarties sudarym, alis, dalyk ir turin. Dovanojimas pagal dovanojimo tiksl gali bti skirstomas dovanojim, vykdom vieno asmens interesais, ir dovanojim, vykdom neapibrto asmen rato interesais, tam tikram naudingam tikslui, auka (parama arba labdara). Sutarties poymiai, sutarties sudarymas. Dovanojimas yra dvialis sandoris249, nes dovanojimo sutartyje ir kita alis apdovanotasis taip pat ireikia savo vali dovan priimti. Dovanojimo sutartis yra realin, vienaal, neatlygintin. Dovanojimo sutartis yra realin, nes laikoma sudaryta nuo turto arba turtins teiss (reikalavimo) perdavimo bei apdovanotojo atleidimo nuo turtins pareigos dovanotojui arba treiajam asmeniui, t. y. ios sutarties sudarymas ir vykdymas sutampa. Jeigu CK bt nustatyta, kad paadas padovanoti arba susitarimas perduoti ateityje turt yra laikomas dovanojimo sutartimi (tai apimt dovanojimo sutarties samprata), bt paTeisinje literatroje dl dovanojimo sutarties, kaip dvialio sandorio (sutarties), buvo diskutuojama ir dovanojimas buvo laikomas ne sutartimi, o vienaaliu sandoriu (dovanotojo aktu), nes buvo laikoma, kad dovanojimas, pasireikiantis dovanos perdavimu apdovanotajam, nesukuria jam jokios prievols. Plaiau r.: ,
2, c. 117118.
249
367
grindas dovanojimo sutart laikyti ir konsensualine sutartimi. Tuo tarpu CK yra tiesiogiai nurodyta, kad paadas padovanoti turt ar turtin teis arba atleisti nuo turtins pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi. Tai atitinka ir realins sutarties poymius. Paadas padovanoti arba susitarimas perduoti turt ateityje galt bti vertinami kaip ikisutartiniai ali santykiai (derybos). Naujasis CK reglamentuoja ikisutartinius santykius nustato atitinkamas ali pareigas (CK 6.163 str.). Atsakomyb ikisutartiniuose santykiuose gali kilti dl nesiningo alies elgesio. ie principai atsispindi ir reglamentuojamoje dovanojimo sutartyje. CK 6.465 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam buvo paadta k nors padovanoti ateityje, turi teis nuostoli, susijusi su pasirengimu priimti dovan, atlyginim, jeigu dovanotojas atsisak sudaryti dovanojimo sutart dl nepateisinam prieasi. Pateisinam prieasi nebuvimas ir gali rodyti dovanotojo nesiningum. i sutartis yra vienaal, nes dovanojimo sutarties ali nesieja prieprieins teiss ir pareigos, t. y. apdovanotasis joki pareig negyja (iskyrus iimt, numatyt CK 6.467 str.), taip pat jis neatsako u dovanotojo skolas (iimtis numatyta tik CK 6.474 str.). Dovanotojas taip pat negyja joki teisi. ios taisykls iimtis yra CK 6.467 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, dovanodamas turt, gali nustatyti slyg, kad is turtas turi bti naudojamas tam tikram tikslui nepaeidiant kit asmen teisi ir teist interes (dovanojimo numatant slyg sutartis). Paymtina, kad tokia sutarties slyga (turto panaudojimo tikslas) turi bti teista. Jeigu tokia slyga yra neteista, tai ir pati dovanojimo sutartis yra negaliojanti (CK 1.80 ir 1.81 str.). Tokiu atveju apdovanotasis privalo dovanot turt panaudoti sutartyje nustatytam tikslui, o dovanotojas teismo tvarka turi teis reikalauti, jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos slygos, kad slyga bt vykdyta arba kad bt panaikinta sutartis ir turtas grintas. Kit teisi dovanotojas pagal dovanojimo sutart negyja. Dovanojimo sutartis, numatanti apdovanotojo pareig sumokti skolas arba vykdyti kitokias prievoles, kurios dar neegzistuoja sutarties sudarymo momentu, negalioja, iskyrus atvejus, kai bsima skola arba prievol sutartyje tiksliai apibrta. Dauguma civilini sutari yra atlygintins, kai kurios gali bti ir atlygintins, ir neatlygintins, bet tik nedaugelis sutari visais atvejais yra neatlygintins. Viena i j dovanojimo sutartis, kuri yra neatlygintin visais atvejais. i sutartis yra neatlygintin, nes dovanotojas u savo 368
pareig vykdym (turto ar turtins teiss (reikalavimo) perdavim arba atleidim nuo turtins pareigos dovanotojui ar treiajam asmeniui) i apdovanotojo negauna jokio prieprieinio patenkinimo. Neatlygintinumas, kaip dovanojimo sutart kvalifikuojantis poymis, nereikia, kad apdovanotasis yra laisvas nuo bet koki turtini pareigojim. Taigi atlygintinumu nebt laikoma dovanojimo numatant slyg sutartis, kai apdovanotajam nustatomi tam tikri pareigojimai turi bti vykdomi ne dovanotojui, o tretiesiems asmenims. Taiau atkreiptinas dmesys, kad dovanotojas turi teis dovanojimo sutartyje nustatyti slygas ir sau. Pavyzdiui, asmuo, dovanodamas nam, gali pasilikti teis nemokamai nuolat naudotis vienu i dovanoto namo kambari. Taiau tokia sutartis netampa atlygintine, nes dovanotojas joki teisi, t. y. to, ko jis neturt iki ar po dovanojimo sutarties, negyja. Iki dovanojimo sutarties ios teiss priklaus dovanotojui, todl apdovanotasis jokio savo turto dovanotojui neperduoda. Dovanotojas taip pat joki teisi negyja, o tik laikinai pasilieka tas, kurias turjo. Galima teigti, kad ios teiss apskritai nebuvo trauktos dovanojimo sutarties dalyk ir todl negali bti perduotos atgal kaip ekvivalentas250. Atlygintinumu taip pat nelaikytini tie atvejai, kai apdovanotasis simbolikai perduoda dovanotojui monet laikydamasis tam tikros tradicijos arba tam tikr prietar. Toks prieprieinis ekvivalentas yra ne kas kita kaip tik simbolinis veiksmas, neturintis jokios teisins reikms dovanojimo sutarties prasme. Dovanojimo sutarties neatlygintinumo nereikt painioti su dovanojimo sutarties sudarymo prieastimi (motyvu). Dovanojimo motyvai gali bti labai vairs: padka, pagalba apdovanojamajam arba kiti. Tokios prieastys neturi teisins reikms251. Taiau motyvas, taps sutarties slyga, gali sukelti vairi pasekmi, pavyzdiui, jei sutartyje bt nustatyta slyga, kad apdovanotasis turi perduoti kit atitinkam turt, toks sandoris bt laikomas apsimestiniu (CK 6.466 str. 3 d.). Dovanojimo sutartis turi ir kit poymi, pavyzdiui, dovanojimo sutarties neterminuotumas, apdovanotojo turto padidjimas, dovanotojo turto sumajimas. ie poymiai yra bdingi dovanojimo sutariai,
250 251
. 2, c. 120. () / . . . a. : , 1998, c. 160161.
369
taiau jie susij su pagrindiniu sutarties poymiu neatlygintinumu, todl jie neturi savarankikos reikms252. Dovanojimo sutart reikia skirti nuo kit panai j sandori (sutari). Jau pats CK nustato sandorius, kurie nelaikomi dovanojimu (CK 6.466 str.). CK neleidia sudaryti toki dovanojimo sutari, kad turtas pereit apdovanotajam dovanotojui mirus. CK nustato, kad sutartis, pagal kuri dovana pereina apdovanotajam nuosavybs teise po dovanotojo mirties, negalioja. iems santykiams taikomos paveldjimo teisinius santykius reglamentuojanios normos. Taigi pats CK atriboja dovanojimo sutart nuo paveldjimo teisini santyki. Patvarkymas dl turto mirties atveju forminamas testamentu (CK 5.19 str.). Testamentas nuo dovanojimo sutarties skiriasi iais poymiais: 1) testamentas yra vienaalis, o dovanojimo sutartis dvialis sandoris (sutartis); 2) dovanojimo sutarties atveju dovanotojas perduoda turt bdamas gyvas, todl sumaja jo turtas, tuo tarpu testamentas jo turtinms teisms takos neturi; 3) testamentas gali bti pakeistas arba panaikintas (CK 5.35 str.) bet kuriuo metu, o dovana pagal bendr taisykl negali bti susigrinta atgal (CK 6.465 str. 3 d.). Dovanojimo sutartis savo neatlygintinumo poymiu yra panai panaud, kuri taip pat visais atvejais yra neatlygintin, taiau panaudos atveju turtas yra perduodamas laikinam naudojimui (CK 6.629 str.), o dovanojimo sutarties atveju turtas yra perduodamas nuosavybn. Skiriasi ir i sutari dalykas: panaudos sutarties dalykas yra nesunaudojamieji daiktai (CK 6.629 str. 2 d. ir 6.477 str.), o dovanojimo sutarties dalykas yra platesnis ir gali bti ne tik daiktai, bet ir turtins teiss, atleidimas nuo pareigos. CK taip pat nustato, kad beslyginis asmens atsisakymas palikimo arba dar negyto nuosavybs teise turto, arba turtins teiss nelaikomas dovanojimu. Tai pagrsta tuo, kad galima dovanoti tik tai, kas priklauso nuosavybs teise. To, ko dar neturima, dovanoti negalima. i nuostata atitinka ir CK 6.470 straipsnio 3 dal. Jei alys dovanojimo sutartyje numato prieprieines apdovanotojo pareigas dovanotojui, sutartis negali bti laikoma dovanojimo sutartimi. Tokia sutartis yra main, pirkimopardavimo, rangos ar pan. tai priklauso nuo to, kokios slygos bus nustatytos sutartyje. CK nustato, kad jeigu abi dovanojimo sutarties alys viena kitai perduoda tam tikr
252
, c. 120121.
370
turt arba turtines teises, arba prieprieines prievoles, tai tokia sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi. iuo atveju atsiranda apsimestini sandori teisins pasekms. Kitaip nei 1964 m. CK, 2000 m. CK taip pat reguliuoja padt, kai, pavyzdiui, vienai aliai yra parduodamas daiktas, u kur yra mokama maiau, negu jo tikroji vert. Taiau tokie atvejai ne visada bus laikomi dovanojimo sutartimi. CK nustatyta, kad kai vienas asmuo perduoda turt arba turtin teis kitam asmeniui u atlyginim, dovanojimo sutartis gali bti pripainta sudaryta tik dl tos turto ar turtins teiss dalies, kuri virija atlyginimo vert, jeigu prievols esm neleidia daryti kitokios ivados (CK 6.466 str. 3 d.). Taigi vertinant tokius sutartinius santykius turi bti atsivelgiama sutarties esm, pavyzdiui, matyt, nebt laikoma dovanojimo sutartimi tas atvejis, kai main sutarties alys maino skirtingos verts daiktus vertindamos juos kaip lygiaverius. Sutarties alys. Pagal dovanojimo sutart alys yra vadinamos dovanotoju ir apdovanotuoju. Dovanotojas nustoja nuosavybs teiss savo turt, o apdovanotasis gyja nuosavybs teises. Paymtina, kad 2000 m. CK, palyginti su 1964 m. CK, nustato daugiau reikalavim, susijusi su dovanojimo sutarties alimis. Dovanotoju gali bti tik tas asmuo, kuris valdo, naudoja turt arba disponuoja juo nuosavybs ar patikjimo teise. CK nustato, kad dovanojimo sutartis negalioja, jeigu dovanotojas nebuvo dovanos savininkas arba nebuvo tinkamai galiotas sudaryti toki sutart (CK 6.470 str. 3 d.). Dovanotoju gali bti fizinis arba juridinis asmuo. Didel tak fizinio bei juridinio asmens galimybei sudaryti dovanojimo sutart turi j veiksnumas. iuo atveju reikia atsivelgti CK nustatytus reikalavimus dovanotojui kaip fiziniam asmeniui ir viej juridini asmen specialj teisnum. CK nustato, kad dovanotojas negali bti neveiksnus asmuo. Neveiksnaus asmens globjui draudiama dovanoti neveiksnaus asmens turt pastarojo vardu, iskyrus simbolines dovanas, kuri vert nevirija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydio sumos. Ribotai veiksnaus asmens galimyb sudaryti dovanojimo sutart reglamentuojama CK 2.8 straipsnio 2 dalimi bei 2.11 straipsnio 2 ir 3 dalimis. Aptariant dovanojimo sutarties al dovanotoj btina atskirai aptarti viej juridini asmen valstybs ir savivaldybi institucij 371
(moni, staig, organizacij) galimyb (subjektikum) sudaryti dovanojimo sutart. i juridini asmen subjektikum, kiek tai susij su valstybs bei savivaldybi turto valdymu, naudojimu, disponavimu juo, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybs ir savivaldybi turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo statymas253, kurio 17 straipsnis numato tokio turto perdavimo bdus kit asmen nuosavybn, taip pat galimyb atitinkamus bdus reglamentuoti ir kitais statymais. Taiau nei is statymas, nei kiti statymai nenustato galimybs dovanoti valstybs ar savivaldybs turt kitiems asmenims. ie subjektai negali teikti net ir aukos (labdaros ar paramos)254. Apdovanotuoju gali bti fizinis arba juridinis asmuo, taiau statyme nustatyti ir tam tikri apribojimai bei draudimai. CK nustato, kad neveiksniam asmeniui skirtas dovanas turi teis priimti tik jo globjas, iskyrus simbolines dovanas, kuri vert ne didesn u vieno minimalaus gyvenimo lygio dydio sum CK 6.470 str. 1 d.). Kai kurie CK nustatyti draudimai ir dovanojimo ribos apdovanotiesiems yra susij su j profesine veikla arba specialiu statusu visuomenje. Tokie draudimai yra nustatyti atsivelgiant viej interes, etikos principus, siek ukirsti keli piktnaudiavimams. CK yra nustatyti draudimai priimti dovanas sveikatos prieiros, gydymo arba globos (rpybos) institucij vadovams, kitiems darbuotojams ir politikams, valstybs, savivaldybi pareignams ir kitokiems valstybs tarnautojams bei j artimiesiems giminaiiams, taiau ie draudimai nra beslygiki. CK 6.470 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad draudiama priimti dovanas sveikatos prieiros, gydymo arba globos (rpybos) institucij vadovams ir kitiems darbuotojams i asmen, kurie iose institucijose gydosi ar yra ilaikomi, bei j artimj giminaii, iskyrus simbolines dovanas, kuri vert ne didesn nei vieno minimalaus gyvenimo lygio dydio suma. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad draudiama priimti dovanas politikams, valstybs ir savivaldybi pareignams bei kitokiems valstybs tarnautojams ir j artimiesiems giminaiiams, jei tai susij su politiko, pareigno, valstybs tarnautojo tarnybine padtimi arba tarnybinmis pareigomis.
253 254
372
Kalbant apie juridini asmen galimyb bti dovanotuoju arba apdovanotuoju reikia atskirai aptarti vieuosius juridinius asmenis. Kaip minta, vieieji juridiniai asmenys turi special teisnum. J veiklos tikslas tenkinti vieuosius interesus, o j dalyviai tokio juridinio asmens steigimu negali siekti ir negali gauti naudos sau255. Taigi bet kokia sudaryta dovanojimo sutartis neturi prietarauti tokiems tikslams. Manytina, kad dovanojimo sutartis tokio vieojo juridinio asmens dalyvio interesais prietaraut tokio juridinio asmens esmei. Dovanoti tokiam dalyviui bt manoma nebent kita aukos (labdaros ar paramos) forma ir tai neturi prietarauti tokio juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytam tikslui (vieojo intereso tenkinimui). Aptariant dovanojimo sutarties alis atkreiptinas dmesys, kad CK nustato atitinkamus ypatumus pagal tai, kas yra dovanojimo sutarties alis, bei ypatumus, susijusius su tinkamu alies valios ireikimu. Paymtina, kad CK nedraudia dovanojimo sutari tarp sutuoktini, tik numato, kad kai dovanojimo sutarties alys yra sutuoktiniai, taikomos ne tik dovanojimo sutart reglamentuojanios normos, bet ir io kodekso Treiosios knygos normos (CK 6.465 str. 4 d.). Ypatumai yra susij su turto statusu, t. y. priklauso nuo to, koks turtas bus dovanojamas: ar turtas, priklausantis asmenins nuosavybs teise, ar bendrosios jungtins nuosavybs teise. Turt, kuris yra bendroji jungtin nuosavyb, galima dovanoti tik vis bendraturi raytiniu sutikimu (CK 6.471 str. 1 d.). Tai atitinka CK 4.88 straipsn, pagal kurio 1 dal turtas, esantis bendrosios jungtins nuosavybs teiss objektu, valdomas, naudojamas bei juo disponuojama tik esant bendraturi sutikimui. Paymtina, kad CK 6.471 straipsnio 1 dalis netaikoma turtui, esaniam bendrosios dalins nuosavybs teiss objektu. Dovanojimo sutarties atveju net nebt taikoma pirmenybs teiss taisykl (CK 4.79 str.). Patikjimo teise tvarkom turt galima dovanoti tik turto savininko raytiniu sutikimu, taiau statymai arba sutartis gali nustatyti ir kitas taisykles. iuo atveju statym leidjas, matyt, turjo omenyje valstybs bei savivaldybs institucijas atsivelgdamas tai, kad valstybs arba savivaldybs turto savinink atitinkamai yra valstyb ar savivaldyb, ir su tuo susijusius galimus ypatumus.
255
CK komentaras. Antroji knyga. 2002, p. 9699.
373
Dovanojimo sutarties atveju labai svarbu, kad dovanotojas aikiai ireikt savo vali dl sutarties dalyko ir apdovanotojo. Tai svarbu ir tada, kai sudarant sutart alis (dovanotojas) yra atstovaujama kito asmens. CK nustato imperatyvias galiojimo turinio nuostatas, kai galiotinis yra galiojamas sudaryti dovanojimo sutart. galiojime dovanojimo sutariai sudaryti btinai turi bti nurodytas sutarties dalykas ir apdovanotasis. Jei tai nenurodyta, toks galiojimas negalioja. Dovanojimo sutartis gali bti pripainta negaliojania pagal dovanotojo arba jo pdini iekin, jeigu sutarties sudarymo metu dovanotojas sirgo sunkia nepagydoma liga, dl kurios jis negaljo pareikti savo tikrosios valios. Tokiu atveju dovanojimo sutartis bt pripainta negaliojania pagal CK 1.89 straipsnio nustatytas taisykles. Kalbant apie valstybs arba savivaldybs galimyb bti apdovanotuoju kyla klausimas, ar tai galt bti dovanojimo sutartis, ar tai turt bti auka (parama). Turint omenyje, kad valstyb bei savivaldybs yra specifiniai juridiniai asmenys, t. y. valstyb ir savivaldybs veikia tik atsivelgdamos vieuosius (visuomens) interesus, traktuoti, jog priima dovan tik paisydamas vieno asmens interes, bt nelogika. Dovanojimo sutarties forma. Sutarties form lemia sutarties kaina ir dalykas. Sutartis, kai dovanojama didesn kaip penki tkstani lit suma, turi bti raytins formos. Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma yra didesn kaip penkiasdeimt tkstani lit, turi bti notarins formos. Nekilnojamojo daikto arba daiktins teiss j dovanojimo sutartis teisini pasekmi tretiesiems asmenims turi tik tuo atveju, jei sutartis registruota vieajame registre (CK 6.469 str.). Toks registras pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro statymo pakeitimo statym256 yra nekilnojamojo turto registras. Neregistravus tokios dovanojimo sutarties vieajame registre apdovanotasis yra padovanoto turto savininkas tik pats sau, prie treiuosius asmenis nekilnojamojo daikto arba daiktins teiss j dovanojimo sutartis gali bti panaudota ir sukels jiems teisini pasekmi tik registruota257. Atkreiptinas taip pat dmesys, kad kai dovanojamos reikalavimo teiss, taikomos CK 6.103 straipsnio taisykls, pagal kurias reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pa256 257
Valstybs inios. 2001. Nr. 551948. CK komentaras. Pirmoji knyga, p. 172174.
374
grindinei prievolei. Taip pat kai dovanojimas yra prievols treiajam asmeniui vykdymo u apdovanotj arba apdovanotojo skolos treiajam asmeniui primimo iraika, taikomi CK 6.118 straipsnio reikalavimai, numatantys, kad skolos perklimo sutartis turi bti raytin. Sutarties dalykas. Naujasis CK labai iplt sutarties dalyk. Sutarties dalyku gali bti daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, kitas turtas. Pagal naujj CK dovanojimo sutarties dalyku gali bti net ir turtin teis (reikalavimas) bei apdovanotojo atleidimas nuo turtins pareigos dovanotojui arba treiajam asmeniui. Taiau gali kilti klausimas, ar dovanojimo sutarties dalyku negalt bti ir kiti civilini teisi objektai, pavyzdiui, darbas, paslaugos. Manytina, kad negalt ir, matyt, ne tik dl to, kad j, kaip dovanojimo sutarties dalyko, CK nenumato. Teisinje literatroje pateikta nuomon, kad toks dovanojimo sutarties dalykas negalt bti, nes sunku bt sivaizduoti paties darbo proceso dovanojim. Dovanojimo sutarties dalyku galt bti daiktas kaip atitinkamo darbo rezultatas. Tas pat pasakytina ir apie atlygintinas paslaugas, kuri naudingumas pasireikia paioje paslaug teikjo veikloje258. Atsivelgiant tai, kad atlygintin paslaug sutartis yra konsensualin sutartis, galt bti dovanojama turtin teis (reikalavimas), kylantis i tokios sutarties. Dovanojimo sutarties dalykas turi bti aikiai identifikuotas. Atsivelgiant tai, kad dovanojimo sutartis yra realin, dovanojimo sutarties dalykas yra identifikuojamas perduodant turt apdovanotajam, t. y. jau sudarant dovanojimo sutart. Kaip minta, jei dovanojimo sutartis yra sudaroma per atstov, galiojime btinai turi bti nurodytas sutarties dalykas. Dovanojimo sutarties dalyku gali bti ne bet koks turtas, bet tik tas, kur dovanotojas jau turi nuosavybs teises dovanojimo sutarties sudarymo metu. Taigi sutarties dalyku negali bti turtas, kuris dovanotojo bus sukurtas arba gytas ateityje. CK imperatyviai nustato, kad turto, kurio nra sutarties sudarymo metu arba kuris bus sukurtas tik ateityje, dovanojimo sutartis negalioja (CK 6.470 str. 6 d.). Dovanojimo sutarties dalyku gali bti bet koks turtas, neiimtas i civilins apyvartos. Jei dovanojimo sutarties dalykas yra turtas, ribotai esantis apyvartoje, reikia laikytis ir atitinkam teiss akt reikalavim, nustatani i daikt naudojimo special reim, pavyzdiui, dovano258
, c. 125126.
375
jant ginkl (Ginkl ir audmen kontrols statymo259 11 str. 2 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai ir Lietuvos Respublikoje registruoti juridiniai asmenys turi teis sigyti audmen ginklams, kuriuos jie turi teis turti). Turtins teiss gali bti tiek daiktins, tiek prievolins teiss, tiek teiss, atsirandanios i intelektins veiklos rezultat (CK 1.112 str.). Taiau reikia turti omenyje ir kai kuri turtini teisi specifik, pavyzdiui, negals bti perduodamas reikalavimas dl ilaikymo; turtins teiss, kylanios i vertybini popieri, negals bti perduodamos neperduodant paties vertybinio popieriaus ir pan. Turtinius reikalavimus tretiesiems asmenims galima dovanoti tik reikalavimo perleidimo (cesijos) bdu. Tokiu atveju bt taikomi ir CK etosios knygos VI skyriaus reikalavimai (CK 6.471 str. 3 d. nustatyta, kad dovanojant reikalavimo teis privaloma laikytis io kodekso 6.101 6.104 ir 6.107 str. nustatyt reikalavim). Jei turtin pareiga yra nukreipta prie pat dovanotoj, tai cesijos taisykls netaikomos. Kai dovanojimas pasireikia prievols u apdovanotj vykdymu treiajam asmeniui arba apdovanotojo skolos treiajam asmeniui primimu, turi bti laikomasi io kodekso 6.50, 6.115, 6.116, 6.118 ir 6.119 straipsniuose nustatyt reikalavim. Taigi iuo atveju turi bti laikomasi CK norm, reglamentuojani skolos perklimo taisykles. Sutarties turinys. Dovanojimo sutarties turin sudaro ios esmins slygos: slygos dl sutarties dalyko, dl sutarties neatlygintinumo, dl jos dalyko perdavimoprimimo nuosavybs ar patikjimo teise. Kaip minta, atsivelgiant tai, kad dovanojimo sutartis yra realin, dovanojimo sutarties dalykas yra identifikuojamas perduodant turt apdovanotajam, t. y. jau sudarant dovanojimo sutart. Dl i prieasi ir esmin slyga dl turto perdavimoprimimo vykdoma sudarant sutart, nes sutarties dalyko perdavimas yra vienas i btin sutarties sudarymo veiksm, reikiani ir sutarties vykdym. Neatlygintinumo ir turto perdavimo nuosavybs arba patikjimo teise slygos yra btinos, nes nesant i slyg sudaromos ne dovanojimo, o kitos sutartys, pavyzdiui, panaudos, pirkimopardavimo ar main sutartys. Dovanojimo sutartis, atsivelgiant tai, kad ji yra realin, paprastai nesukuria joki prievolini teisini santyki. Dovanojimo sutartis laikoma sudaryta daikto perdavimo momentu, todl, kaip minta, jos su259
376
darymas su vykdymu sutampa, taigi prievolinis teisinis santykis (sutartinis dovanojimo teisinis santykis) bna tik sutarties sudarymo metu, o j sudarius baigiasi. Todl dovanojimo sutartis yra didesnis pagrindas kilti apdovanotojo nuosavybs teisms. CK nustato ias dovanotojo pareigas: 1) dovanotojas pagal sutart privalo perduoti dovanojam turt be sutartyje nenumatyt teiss j suvarym, kurie trukdyt apdovanotajam naudotis turtu, juo disponuoti arba j valdyti. Dovanotojas gali perduoti tik tas su dovanojamu turtu susijusias teises, kurias jis turi; 2) dovanotojas apmoka sutarties sudarymo ir vykdymo ilaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Kaip minta, dovanotojas turi teis dovanojimo sutartyje nustatyti slyg (CK 6.467 str.). iuo atveju dovanotojas taip pat turi teis, jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos slygos, kreiptis teism su reikalavimu, kad slyga bt vykdyta arba kad bt panaikinta sutartis ir turtas grintas. CK nustato ir kitus atvejus, kai dovanotojas turi teis kreiptis teism dl dovanojimo panaikinimo. Paymtina, kad dovanojimo sutariai yra bdingas negrintinumas. CK yra nustatyta, kad dovanojimo sutartis, nustatanti dovanotojo teis vienaaliu sprendimu atsiimti dovanot turt arba turtin teis, negalioja. Todl ir dovanotojo teis kreiptis teism dl dovanojimo sutarties panaikinimo yra numatyta tik iimtiniais atvejais. i dovanotojo teis ir jos gyvendinimo slygos yra susijusios su esminiu dovanojimo sutarties poymiu neatlygintinumu ir bdingos iimtinai dovanojimo sutariai. Taigi dovanotojas turi teis kreiptis teism dl dovanojimo sutarties panaikinimo iais atvejais (be anksiau nurodyto atvejo slygins dovanojimo sutarties atveju): 1) kai apdovanotasis pasiksina dovanotojo arba jo artimj giminaii gyvyb ar tyia juos sunkiai sualoja, taip pat kai, atsivelgiant dovanos pobd, dovanojimo sutarties ali asmenines savybes ir j tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka dovanotojo atvilgiu tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai grietai smerktini geros morals poiriu. Kai apdovanotasis tyia nuudo dovanotoj, teis pareikti iekin dl dovanojimo panaikinimo turi dovanotojo pdiniai (CK 6.472 str. 1 d.); 2) jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turiniu dovanotojui didel neturtin reikm, elgiasi taip, kad kyla reali to turto u377
vimo grsm (CK 6.472 str. 2 d.). iuo atveju dovanotojas turi rodyti, kad apdovanotajam yra inoma, jog padovanotas turtas dovanotojui turi svarbi neturtin reikm ir dl to apdovanotasis turi atsargiai elgtis su daiktu bei utikrinti jo saugum. Siekiant utikrinti civilini teisini santyki stabilum bei civilins atsakomybs priemoni taikymo adekvatum CK nustatyta, kad tokia nurodyta dovanotojo teis kreiptis teism dl dovanojimo sutarties panaikinimo negalima, jei dovana buvo buitinio pobdio ir nedidels verts (CK 6.472 str. 5 d.). CK nustato special iekinio senaties termin kreipimuisi teism dl dovanojimo sutarties panaikinimo mintais pagrindais. Dovanotojas arba jo pdiniai reikalauti panaikinti dovanojim gali per vieneri met iekinio senaties termin, skaiiuojam nuo tos dienos, kuri jie suinojo arba turjo suinoti apie tokio pagrindo atsiradim. CK nustato ir dovanojimo sutarties panaikinimo teisines pasekmes kai dovanojimas panaikinamas, apdovanotasis privalo grinti dovanot turt, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra iliks, dovanotojui pagal CK normas, reglamentuojanias restitucij. Apdovanotasis turi teis atsisakyti priimti dovan. Tai jis gali padaryti bet kuriuo momentu iki dovanos perdavimo jam. Tokio jo veiksmo nelemia jokios prieastys. Apdovanotasis nra statymu pareigotas nurodyti kokias nors atsisakymo prieastis (motyvus), taigi jis yra laisvas apsisprsti. Nors, kita vertus, u nepagrst atsisakym priimti dovan apdovanotojui kyla atsakomyb. Paymtina, kad apdovanotojo teis atsisakyti priimti dovan galima ikisutartini santyki etape, galima sakyti, kad apdovanotasis neduoda akcepto sudaryti sutart, nes perdavus daikt sutartis bt jau sudaryta. Dovanojimo sutarties ali atsakomyb dovanojimo sutarties pagrindu paprastai neatsiranda. Taiau galimi jos atsiradimo atvejai yra nulemti io sutarties neatlygintinumo poymio. Paymtina, kad CK numato apdovanotojo atsakomyb dl atsisakymo priimti dovan. Jeigu dovanojimo sutartis buvo raytin, dovanotojas turi teis reikalauti i apdovanotojo, nepagrstai atsisakiusio priimti dovan, atlyginti dl atsisakymo atsiradusius nuostolius. Atsivelgiant tai, kad apdovanotojas turi teis atsisakyti dovanos iki turto perdavimo, o dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo turto perdavimo, galima teigti, kad i apdovanotojo atsakomyb kyla i ikisutartini dovanojimo teisini santyki, o ne i paios dovanojimo sutarties teisini 378
santyki. Todl i nuostata turt bti taikoma vertinant ir CK 6.163 straipsnio nuostatas. Apdovanotojo atsakomyb u dovanotojo skolas atsiranda tik u tas dovanotojo skolas, kurios neatsiejamai susijusios su dovana. i norma yra dispozityvi, todl sutartis gali nustatyti ir kitas taisykles. Kitas taisykles gali nustatyti ir statymai. Dovanotojo atsakomyb gali kilti dl CK dovanotojui numatytos pareigos pagal sutart perduoti dovanojam turt be sutartyje nenumatyt teiss j suvarym, kurie trukdyt apdovanotajam naudotis, disponuoti turtu arba j valdyti, paeidimo. Tokiu atveju apdovanotasis gali i dovanotojo reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu apdovanotasis turjo ilaid, susijusi su teiss turt suvarym panaikinimu arba jo trkum paalinimu, o dovanotojas apdovanotojam neprane apie jam inomus arba privalomus inoti suvarymus arba trkumus. Atsivelgiant tai, kad sutartis yra neatlygintin, negalima dovanotojui pateikti reikalavimo dl dovanoto turto kokybs. Toks turtas gali bti netinkamos kokybs, bet neturi padaryti alos. Todl CK yra nustatyta, kad al, padaryt apdovanotojo gyvybei, sveikatai arba turtui dl dovanoto turto trkum, atlygina dovanotojas bendrais pagrindais, jeigu rodoma, kad turto trkumai atsirado iki turto perdavimo apdovanotajam ir nebuvo akivaizds, o dovanotojas, inodamas apie juos, apdovanotojo nespjo. Dovanotojas neatsako u paslptus dovanojamo turto trkumus, jeigu apie juos jis neinojo ar neturjo inoti.
37.1. Aukos (parama arba labdara)

Auka laikomas turto arba turtins teiss dovanojimas tam tikram naudingam tikslui. Auka yra naujas civilins teiss institutas CK ir yra atskira dovanojimo sutarties ris. Paymtina, kad labdaros ir paramos santykius reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos statymo pakeitimo statymas260, taiau jo reguliavimo tikslas yra kitoks. Labdaros ir paramos santykius iuos statymas reguliuoja vieosios, o ne civilins teiss aspektu. io statymo 1 straipsnyje nustatyta, kad statymas nustato labdaros ir paramos teikim ir gavim, jos teikimo ir gavimo tikslus, teikjus ir gavjus, labdaros ir paramos teikimo ir gavimo
260
379
kontrol bei apskait, kai labdaros ir (arba) paramos teikjai ir (arba) gavjai naudojasi statym nustatytomis mokesi ir muit lengvatomis. I aukos reglamentavimo CK galima daryti ivad, kad aukai taikomos bendrosios dovanojimo sutarties taisykls, iskyrus tas, kurios prietarauja auk reglamentuojanioms nuostatoms. Aukos ypatumai yra lemiami aukos dalyko ir aukos tikslo. Taigi specialiu aukos poymiu statym leidjas laiko dovanojimo tiksl, kuris yra tam tikras naudingas tikslas (bendra nauda). Aukos dalykas yra siauresnis negu apskritai dovanojimo sutarties. Aukos dalyku negali bti atleidimas nuo turtins pareigos dovanotojui arba treiajam asmeniui. Tai paaikinama tuo, kad atleidimas nuo pareigos dovanotojui arba treiajam asmeniui visada yra vykdomas tenkinant konkretaus asmens interesus ir tai neatitinka esminio aukos poymio dovanojim vykdyti atsivelgiant neapibrto asmen rato interesus, t. y. tam tikram naudingam tikslui. Aukai priimti nereikalingas joks leidimas arba sutikimas. Vienas i pagrindini argument (motyv) dovanojimo sutart priskirti prie dviali sandori yra tas, kad dovanai priimti reikalingas apdovanotojo sutikimas, taigi reikia, kad ir kita alis ireikt savo vali. Aukos atveju, nors ir i sutartis yra dovanojimo sutarties ris, tokio sutikimo nereikia. Tuomet kyla klausimas, ar galima apskritai auk laikyti sutartimi ir ar tai nra vienaalis sandoris. Teisinje literatroje pareikta nuomon, kad nors sutikimo nereikia, taiau tai nra pagrindas laikyti vienaaliu sandoriu, nes daikto perdavimas yra kaip silymo aukoti akceptas, ir sutartis laikoma sudaryta perdavus turt261. Paymtina, kad CK nepateikia aukos tikslo naudingo tikslo apibrimo. Taiau atkreiptinas dmesys tai, jog minto Labdaros ir paramos statymo 3 straipsnyje nustatyta, kad visuomenei naudingais tikslais iame statyme laikoma veikla tarptautinio bendradarbiavimo, mogaus teisi apsaugos, maum integracijos, kultros, religini ir etini vertybi puoseljimo, vietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo, neformalaus ir pilietinio ugdymo, sporto, socialins apsaugos ir darbo, sveikatos prieiros, nacionalinio saugumo ir gynybos, teistvarkos, nusikalstamumo prevencijos, gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir bsto pltros, autori teisi ir gretutini teisi apsaugos, aplinkos apsaugos
(), c. 171172.
261
380
ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudikomis pripastamose srityse. Taip pat nustatyta, kad labdaros dalykai iame statyme nurodytiems labdaros gavjams teikiami j minimaliems, socialiai priimtiniems poreikiams tenkinti, sveikatos prieirai utikrinti, padti likviduoti karo ir gaivalini nelaimi, gaisr, ekologini katastrof, ukreiamj lig protrki bei epidemij pasekmes. Taigi vertinant nauding tiksl galima bt atsivelgti ir minto statymo nuostatas (sprendiant mokestinius ginus, be abejo, tai ir btina). Taiau CK nustato, kad aukos tikslas gali bti ireikiamas aukotojo nurodymu arba aukos gavjo praymu ar veiksmais. Auka turi bti naudojama tam, kam buvo paaukota. Jeigu dl pasikeitusi aplinkybi naudoti paaukoto turto pagal nurodyt tiksl nebemanoma, tai kitiems tikslams jis gali bti naudojamas tik aukotojo sutikimu, o jeigu aukotojas mir (baigsi), tik teismui leidus. Aukoje visada egzistuoja apdovanotojo pareiga naudoti turt naudingiems tikslams. Jeigu turtas naudojamas ne tam, kam jis buvo paaukotas, tai aukotojas arba jo teisi permjai turi teis reikalauti teismo tvarka ataukti auk. i taisykl netaikoma buitinio pobdio ir nedidels verts aukoms. CK taip pat nustatyta apdovanotojo aukos gavjo juridinio asmens pareiga tvarkyti vis operacij, susijusi su paaukoto turto naudojimu, apskait. Kaip minta, ios apskaitos tvark reglamentuoja Labdaros ir paramos statymas. i pareiga utikrina paaukoto turto naudojimo kontrol. Aukoms netaikomas CK 6.467 straipsnis. is straipsnis reglamentuoja dovanojimo numatant slyg sutart. Kaip minta, i slyga skirta vieno asmens, tuo tarpu auka neriboto asmen skaiiaus interesams tenkinti.
1. 2. 3. 4. 5. 6. Ar dovanojimo sutartis gali bti konsensualin? Kokias teisines pasekmes sukuria paadas padovanoti? Ar dovanojimo sutartimi gali bti perduotas piniginis reikalavimas? Ar dovanojimo sutartimi gali bti perduotos paveldjimo teiss? Ar testamentas yra dovanojimo sutartis? Kas yra dovanojimas numatant slyg? 381
7. Kokia forma sudaroma dovanojimo sutartis? 8. Kokie yra turto, esanio bendrja nuosavybe, dovanojimo ypatumai? 9. Ar valstyb gali bti dovanojimo sutarties alimi? 10. Ar dovanojimo sutartis gali bti atlygintin? 11. Ar gali dovanotojas panaikinti dovanojim? 12. Ar apdovanotasis atsako u dovanotojo skolas? 13. Kokie yra aukos poymiai?
382
38 SKIRSNIS. NUOMA
Nuomos sutartimi viena alis (nuomotojas) sipareigoja duoti kitai aliai (nuomininkui) daikt laikinai valdyti ir naudotis juo u umokest, o nuomininkas mokti nuomos mokest, grinti daikt pasibaigus sutariai (CK 6.477 str. 1 d.). Tai dvialis, atlygintinis, konsensualinis sandoris. Tai vienas i klasikini sandori, inomas civilistikoje nuo romn laik. Skirtumas tarp nuomos (localioconductio) ir pirkimo pardavimo (emptio et venditio), kur nurodydavo romn juristai, yra tas, kad pirkdamas daikt asmuo gydavo nuolatin daikto valdymo teis, o nuomos pagrindu daiktu naudodavosi laikinai. Asmenims vienokiems arba kitokiems poreikiams tenkinti reikia vairi daikt. sigyti nuosavybs teis daikt ne visuomet btina ir tikslinga ekonominiu poiriu. Tokie poreikiai gali bti tenkinami laikinai pasinaudojant turtu u tam tikr atlyginim. Dl i prieasi nuomos santykius reguliuojanios vairi ali teiss normos isaugo romn teisje tvirtint nuomos santyki paskirt daikt perdavim laikinai naudotis u umokest. Atskir ali, pavyzdiui, Vokietijos, veicarijos, teis nuom pripasta kaip turto nuom. Angl ir amerikiei teis nuomos sutartis skiria pagal tai, koks daiktas kilnojamasis (hire) ar nekilnojamasis (lease) inuomojamas. is skirtumas lemia, kad nekilnojamojo daikto nuomos pagrindu sukuriama ribota daiktin teis, o kilnojamojo daikto nuoma sukuria prievolinius teisinius santykius262. Nuomos santykiai (lease) JAV reguliuojami Vieningu komerciniu kodeksu (Uniform ommercial ode). XX a. viduryje iplito finansins nuomos sutartys. io tipo sutartys sujung nuomos ir pirkimopardavimo sutari elementus, nes finansins nuomos kompanija suteikia lizingo gavjui galimyb u atlyginim naudotis fabrikais, renginiais, transporto priemonmis ir t. t., o pasibaigus sutariai lizingo gavjas gali lengvatinmis
. / . . . . . , 1992, c. 336.
262
383
slygomis, skaitant visus mokjimus, atlygins finansins nuomos objekto likutin vert gyti j nuosavybn. Lietuvos civilinje teisje nuomos santyki reguliavimo kaita priklaus nuo visuomenini santyki bei nuo to, koki paskirt nuomos teisei numatydavo statym leidjas263. 1964 m. CK reguliavo nuomos sutarties bendrsias nuostatas bei gyvenamj patalp nuom264. Atskiras nuomos sutarties ris reguliavo specials statymai, pavyzdiui, ems nuomos statymas265. 2000 m. CK tvirtina plat ir isam teisini nuomos santyki reguliavim. Nuoma klasikinis prievolins teiss institutas. Nuomos sutarties esminiai poymiai: nuomojamas turtas nuomininkui perduodamas naudotis ir valdyti arba tik naudotis, nuosavybs teis nuomojam daikt neperduodama. Nuomininkas pripastamas teistu daikto valdytoju, kol nesibaigia nuomos sutartis. Teist valdytoj nuo treij asmen paeidim gina daiktin teis, todl nuomininkas turi teis reikti vindikacin iekin (ireikalauti nuomos objekt i treij asmen neteisto valdymo) ir negatorin iekin, jei paeidimas nesusijs su daikto netekimu. Teisto valdytojo statusas nuomininko teisi apsaugai suteikia kit daiktinei teisei bding poymi: nuomos teis seka paskui daikt, nuomos teis paveldima, nuomininkas gali nuomos teis keisti, pats nuomojam daikt inuomoti treiajam asmeniui (subnuomos teis). Ilgalaik nuoma (emphyteusis) pripastama daiktine teise ir gali bti bdas utikrinti prievoli vykdym. Jeigu ilgalaik nuom nustatantis aktas nenustato kitaip, nuomininkas naudojasi inuomotu nekilnojamuoju daiktu kaip savininkas, tik i esms nedidina jo verts. Akivaizdu, kad nuoma, kaip prievolins teiss institutas, turi daiktinms teisms bding poymi, nes nuomos santyki turinys apima ne tik naudojimsi, bet ir daikto valdym. Nuomos teisiniai santykiai CK sureguliuoti isamiai, pirmiausia nurodant visiems nuomos santykiams bendras nuostatas ir toliau atskirai reglamentuojant atskir nuomos ri ypatumus. Toks detalus nuomos sutari reguliavimas nepaneigia sutari laisvs principo. Dauguma i teiss norm yra dispozityvaus pobdio ir veikia, jeigu sutarties alys nesusitaria kitaip. Tai svarbu sudarant nuomos sutartis, nes alims nereikia sutarties te263 264
Tarybin civilin teis. Vilnius: Mintis, 1988, 2 dalis, p. 6396. CK. Vilnius: Teisins informacijos centras, 1998. 265 Lietuvos Respublikos ems nuomos statymas // Valstybs inios. 1994. Nr. 341.
384
kst perkelti statymo nuostat, numatani santyki reguliavim, o sutartyje nurodomos slygos, dl kuri alys konkreiu atveju susitar kitaip, nei numatyta statymuose. CK numatytos nuomos sutari rys yra iskirtos atsivelgiant nuomos objekt. Toks ri sraas nra baigtinis ir visk apimantis atskir nuomos ri reguliavimo metodas, todl neretai tenka taikyti tik bendrsias nuostatas, pavyzdiui, negyvenamj patalp, nebaigtos statybos nuomos ir kitais atvejais. Nuomos sutarties dalykas gali bti bet kokie nesunaudojamieji daiktai. CK nra ivardyta, kokie daiktai gali bti nuomojami, taiau i vis nuomos instituto norm aiku, kad tai gali bti bet koks daiktas, kuris jo naudojimo procese i esms nepraranda savo natrali savybi ir savo verts (CK 4.5 str. 2 d.). Tai ems sklypai, gamtos objektai, mons, statiniai, renginiai, transporto priemons ir kita. CK 6.477 straipsnio 2 dalis nurodo, kad statymai gali nustatyti daikt, kuri nuoma draudiama arba ribojama, ris. Prie toki draudiani statymo norm galima priskirti, pavyzdiui, CK 4.7 straipsn. Nuomos sutartyje turi bti nurodomi daikt individualizuojantys poymiai. Individualizavimo laipsnis priklauso nuo nuomojamo daikto prigimties. Grietesni reikalavimai keliami tokiems nuomojamiems daiktams kaip transporto priemons, nekilnojamasis turtas, mons. statyme isamiai nurodomi toki objekt apibdinimo kriterijai ir nustatoma i objekt individualizavimo procedra. Nekilnojamasis turtas turi unikal numer kadastro ir registro monje kaip kadastrins ir technins apskaitos rezultat. Nuomojamas ems sklypas turi bti suprojektuotas. Nuomojamas daiktas savo juridine prigimtimi negali bti pakeiiamas, nes nuomos santykiams pasibaigus reikia grinti t pat daikt. Btina sutarties slyga nuomos sutartyje nurodyti nuomojamj daikt arba tokius jo poymius, pagal kuriuos galima j identifikuoti. Jeigu tokie poymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais poymiais, nuomos sutartis laikoma nesudaryta (CK 6.477 str. 3 d.). Lietuvos civilin teis numato tik daikt, o ne turtini teisi, paslaug arba darb nuom. i nuostata svarbi teisiniam santyki kvalifikavimui atskiriant nuomos, atlygintini paslaug teikimo, rangos santykius. Sutarties alys. Nuomos sutarties alys yra nuomotojas ir nuomininkas. Nuomotoju gali bti daikto savininkas arba asmuo, kurio teis nuomoti svetim daikt numato statymas arba kuris atitinkamus galiojimus yra gavs i savininko. ios nuostatos reikia, kad nuomotojas yra 385
tas asmuo, kuris gali daikt valdyti. i teis, be abejo, pirmiausia turi daikto savininkas. statymu tokias teises gyja visi daikto valdytojai. Jeigu statymas teiss nuomotis nenumato, tai turt valdantys asmenys toki teis gali gyti savininkui specialiai taip nutarus. Bendra taisykl, kad nuomotoju ar nuomininku gali bti bet kuris civilins teiss subjektas tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys komercins ir nekomercins organizacijos, taip pat valstybs, valstybins valdios institucijos. Specialius reikalavimus atskiriems i santyki subjektams numato atskiras nuomos ris nustatanios normos. Daug papildom reikalavim keliama subjektams, nuomojantiems valstybin ir municipalin (savivaldybi) turt, pavyzdiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. gruodio 14 d. nutarime Nr. 1524 Dl valstybs ilgalaikio materialiojo turto nuomos. Nuomos sutarties forma ir sutarties registravimas. Sandorio forma tai sandor sudarani asmen valios iorins iraikos bdas. CK 6.478 straipsnio 1 dalis numato, kad ilgesns kaip vieneri met nuomos sutartis turi bti raytin. ios bendros nuomos teiss normos reikalavimas sandorio formai taikomas ne visais nuomos atvejais, nes yra susijs su nuomos santyki trukme266. Nuomos sutarties formos ypatumus, atsivelgiant nuomos dalyk, subjektus, nustato atskiras nuomos ris numatanios teiss normos. Pavyzdiui, statini, pastat nuomos sutartis turi bti raytin nepriklausomai nuo termino (CK 6.531 str. 1 d.), vartojimo nuomos sutartys gali bti sudaromos ir kitokios specialiai nustatyta forma (kvitas, etonas ir kt.) (CK 6.506 str.). Jei nuomos sutartis sudaroma trumpesniam nei vieneri met laikotarpiui, taikomi CK 1.721.77 straipsniai, nustatantys sandori formos reikalavimus. CK 1.77 straipsnis numato, kad sandoriai, kuriuos statymas leidia sudaryti odiu, taip pat gali bti sudaromi paprasta raytine arba notarine forma. Sandoriai, kuriems statymas nustato paprast raytin form, gali bti ir notarins formos. Notarin sandorio forma privaloma sudarant ilgalaik nekilnojamojo daikto nuomos sutart (CK 1.74 str. 1 d. 1 p.). CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimas daiktini teisi nekilnojamj daikt perleidimo ir suvarymo sandorius sudaryti notarine forma plaiau neaikinamas ir nekilnojamj daikt nuomos sutartys, nesanios ilgalaiks nuomos (emphyteusis) sutartimis, sudaromos pa266 Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis 2003 m. lapkriio 19 d. civilinje byloje Nr. 3K3111/2003, A. Pauien v UAB Gold Ceramic Group, kat. 45.5.
386
prasta raytine forma, nors ir yra susijusios su valdymo teisi perleidimu267. Todl galima teigti, kad CK 6.478 straipsnio 1 dalies nuostatos numato nuomos sutarties paprast raytin form. statymo reikalaujamos paprastos raytins formos nesilaikymo pasekmes numato CK 1.93 straipsnio 2 dalis. Raytins formos nesilaikymas, jeigu statymas nenustato ko kito, nedaro sandorio negaliojanio, taiau kilus ginui dl sandorio sudarymo ir jo vykdymo fakto negalima remtis liudytoj parodymais. ie faktai rodinjami raytiniais rodymais, iskyrus atvejus, kai teismas nutaria mint sandorio formos nesilaikymo pasekmi netaikyti (CK 1.93 str. 6 d.). Teisin sandori registracija reikminga civilins apyvartos stabilumui. Asmuo turi galimyb suinoti apie kit asmen teises daikt, jeigu tos teiss yra registruotos vieame registre. Nuomos teis nenumato privalomo sandori registravimo (ioje vadovlio dalyje nenagrinjama ilgalaik nuoma (emphyteusis), kuri yra daiktins teiss institutas). CK 1.75 straipsnyje numatytos bendros teisins registracijos nuostatos nuomos santykiams taikomos tik esant galimybei nuomos sutarties fakt panaudoti prie treiuosius asmenis. Taisykl, kad nuomos sutartys, sudarytos ilgesniam nei vieneri met terminui, gali bti panaudotos prie treiuosius asmenis, jeigu statymo nustatyta tvarka registruotos vieajame registre, taikoma nekilnojamj daikt nuomai (CK 6.478 str. 2 d.). Jei sutartis statyme numatyta kaip registruotina, tik registruota sutartis lieka galioti daikto perjimo kitam savininkui atveju (CK 6.494 str. 1 d.)268. Nepriklausomai nuo to, ar nuomos sutartis registruota, ar ne, nuomotojas, parduodamas arba kitaip perduodamas nuomojam daikt, arba j keisdamas, arba kitaip suvarydamas nuosavybs teis, privalo praneti daikto pirkjui ar kitokios sutarties aliai apie nuomos sutart, o nuomininkui apie daikto pardavim arba kitok perleidim, arba teiss j suvarym (CK 6.495 str.). i teiss norma yra imperatyvi. Toki imperatyvin pareig praneti apie treij asmen teis inuomojam daikt nuomotojas bsimajam nuomininkui turi vykdyti iki sutarties sudarymo (CK 6.496 str.). Nuomos sutarties terminas. Pagal nuomos sutart daiktas perduodamas nuomininkui laikinai naudotis, todl tokios sutarties galiojimas
CK komentaras. Pirmoji knyga, p. 171. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. balandio 8 d. nutartis civilinje byloje iauli bankas v UAB Kailena ir kt.
268 267
387
laiko poiriu yra esmin jos slyga. Be to, nuo sutarties termino priklauso ir jos forma bei registracija. Nuomos sutarties terminas nustatomas ali susitarimu. statymas nedraudia sudaryti nuomos sutart nenurodant nuomos termino. Tokiais atvejais nuomos sutartis pripastama neterminuota sutartimi. Teisins neterminuotos sutarties sudarymo pasekms kiekviena alis turi teis nutraukti nuomos sutart bet kada, spjusi apie tai kit al prie vien mnes iki nutraukimo, o jei nuomojami nekilnojamieji daiktai prie tris mnesius iki nutraukimo. Sutartimi alys gali numatyti ir ilgesnius spjimo terminus. spjimo forma statyme nenurodyta, j sandorio alis gali pasirinkti savo nuoira atsivelgdama numatom btinyb rodinti spjimo fakt. Taigi nuomos sutartys gali bti terminuotos arba neterminuotos, taiau visais atvejais sutarties terminas negali bti ilgesnis kaip vienas imtas met (CK 6.479 str. 1 d.). Atskiroms nuomos sutari rims statymas nustato kitokius terminus. Pavyzdiui, vartojimo nuomos sutarties terminas negali bti ilgesnis kaip vieneri metai (CK 6.505 str. 1 d.). Sujus nuomos sutarties terminui sutartis baigiasi. Prievoliniams nuomos santykiams reikmingos i santyki atnaujinimo galimybs. CK 6.481 straipsnis numato, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip 10 dien toliau naudojasi turtu, o nuomotojas tam neprietarauja, tai laikoma, kad sutartis tomis pat slygomis tapo neterminuota. Nuomotojui paprietaravus nuomos sutartis baigiasi, jeigu nuomininkas nepasinaudoja statyme tvirtinta pirmenybs teise atnaujinti nuomos sutart. Nuomos sutarties, sudarant j naujam terminui, slygos ali susitarimu gali bti pakeistos. Nuomotojas, prietaraujantis, kad nuomininkas toliau naudotsi daiktu tomis paiomis slygomis neterminuotai, bet numatantis toliau j nuomoti, ratu pranea nuomininkui apie jo pirmenybs teis sudaryti sutart naujam terminui, kartu gali bti silomos naujos nuomos slygos. praneim nuomotojas siunia nuomos sutartyje numatytu terminu. Jeigu nuomos sutartyje nenumatyta per proting termin iki nuomos sutarties pabaigos. Protingas terminas iuo atveju turt bti toks, kad nuomininkas galt apsisprsti, ar gals sutikti su naujomis slygomis, dalyvauti derybose dl nauj slyg ir kita. Toks ratikas pasilymas turi lemiam rodomj reikm nustatant, ar nuomotojas nepaeid nuomininko pirmenybs teiss atnaujinti nuomos sutart. Jeigu nuomotojas atsisako sudaryti su nuomininku sutart naujam terminui, tai i esms jis metus laiko nuo nuomos sutarties pabaigos negali sudaryti naujos nuomos sutarties 388
dl to paties daikto su kitu asmeniu, iskyrus atvejus, kai buvs nuomininkas atsisako atnaujinti sutart arba neatsiliepia pasilym atnaujinti nuomos sutart. Jeigu nuomotojas atsisako sudaryti nuomos sutart su nuomininku naujam terminui ir, neprajus vieneriems metams nuo nuomos pabaigos, nepranes buvusiam nuomininkui sudaro nauj nuomos sutart su kitu asmeniu, buvs nuomininkas gali reikalauti perleisti jam nuomininko teises ir pareigas pagal nauj sutart arba reikalauti atlyginti nuostolius dl atsisakymo atnaujinti nuomos sutart naujam terminui.
38.2. Nuomos sutarties ali teiss ir pareigos

Nuomos teisini santyki turin sudaro veiksmai, kuriuos alys atlieka gyvendindamos teises ir vykdydamos pareigas, atsiradusias i sutarties. Vienos nuomos sutartini santyki alies teiss atitinka kitos pareigas ir atvirkiai. CK nustato ias pagrindines nuomotojo pareigas: 1) perduoti nuomininkui tinkamos bkls daikt, atitinkant sutarties slygas bei daikto paskirt (CK 6.483 str. 1 d.). Tai reikia, kad daiktas turi bti perduotas nuomininkui valdyti, juo naudotis pagal paskirt, taiau juo disponuoja nuomotojas. Daiktas turi bti perduotas laikantis sutartyje nustatyto termino nurodytoje vietoje. Nuomotojas perduoda daikto dokumentus ir priedus, btinus daiktui naudoti. Sutartyje turi bti nurodyti daikto trkumai, jeigu j buvo. Jeigu nuomotojas neperduoda daikto, dokument arba pried, nuomininkas turi teis ireikalauti t daikt ir iiekoti dl pavluotai vykdytos sutarties atsirandanius nuostolius arba atsisakyti sutarties ir dl nevykdytos sutarties gauti atlyg u nuostolius; 2) nuomotojas atsako u daikto trkumus, kurie visikai arba i dalies trukdo naudoti daikt pagal paskirt. i daikto savininko pareiga, susijusi su daikto kokybe, turi bti vykdoma neatsivelgiant tai, ar nuomotojas, sudarydamas sutart, tuos trkumus inojo (CK 6.485 str. 1 d.). Nuomotojui pareiga atsakyti u daikto trkumus gali neatsirasti, jeigu apie nuomos objekto trkumus nuomininkas turjo inoti, t. y. be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo arba daikto perdavimo metu trkumai turjo bti pastebti. Nuomotojas neatsako u daikto trkumus, kuriuos aptar sutarties sudarymo metu. Jeigu nuomos sutartimi daikto trkumai nebuvo aptarti, apirdamas ir priimdamas daikt 389
j nuomininkas nepastebjo ir be papildomo tyrimo pastebti negaljo, nuomotojas privalo neatlygintinai iuos trkumus paalinti arba nedelsdamas pakeisti inuomot daikt tinkamu. Jeigu nuomotojas ios pareigos nevykdo, nuomininkas turi teis reikalauti atlyginti trkum paalinimo ilaidas (jeigu pats trkumus paalino) arba naudotis daiktu su trkumais, jeigu tai galima, bet reikalauti mainti nuomos mokest. Trkum paalinimo ilaidos gali bti iskaiiuotos i nuomos mokesio. Nuomininkas turi teis nutraukti sutart prie termin. Visais atvejais nuomininkui atsiranda teis nuostoli atlyginim. Nuostoliai mainami atlygintomis trkum paalinimo ilaidomis ir nuomos mokesio sumainimo dydiu; 3) nuomotojas privalo atlikti inuomoto daikto kapitalin remont (CK 6.492 str.), jeigu statymai arba sutarties alys nenumato kitaip. Nuomotojas remont daro savo sskaita. Kapitalinio remonto metu nuomininkui apribojama nuomos teis, nes jis negali naudotis inuomotu daiktu. Todl CK 6.492 straipsnio 4 dalis numato, kad nuomotojas turi rodyti, jog inuomoto daikto kapitalinis remontas yra btinas ir neatidliotinas. Kad bt galima apriboti nuomininko teis naudotis daiktu, ie reikmingi faktai privalo bti nustatyti abu. Jeigu remontas nra neatidliotinas, o tik btinas ir nuomininkas nesutinka laikinai atsisakyti teiss naudotis daiktu, nuomotojas, nordamas atlikti kapitalin remont, privalo gauti teismo leidim apriboti i nuomininko teis. Visais atvejais, kai nuomininko teiss naudotis daiktu apribojamos, turi bti mainamas nuomos mokestis arba kitaip kompensuojama. Kapitalinis remontas suteikia teis nuomininkui nutraukti nuomos sutart prie termin. Jeigu nuomotojas nevykdo pareigos daikt kapitalikai suremontuoti, nuomininkas teismo leidimu gyja teis suremontuoti j pats. iuo atveju svarbi teismin kontrol, nes turi bti objektyviai nustatoma, ar remontas yra btinas ir neatidliotinas, t. y. ar nuomos dalykas ne tik atitinkamai nusidvjs, bet ir kelia pavoj jo naudotojui, aplinkiniams, tolesn jo naudojim draudia atitinkamos eksploatavimo taisykls ir pan., todl kapitalin remont btina atlikti nedelsiant. Nuomininkas, atliks kapitalin remont, pateikia nuomotojui remonto darb smat ir sskait, prao atlyginti remonto ilaidas arba skaityti patirtas ilaidas nuomos mokest; 4) nuomotojas privalo priimti inuomot daikt i nuomininko, kai is sutariai pasibaigus j grina. Jeigu nuomotojas ios pareigos ne390
vykdo, nuomininkas turi teis ireikalauti i jo visas daikto ilaikymo, saugojimo ir kitokias ilaidas; 5) nuomotojo pareiga praneti apie nuomos sutart reikia jo prievol informuoti treiuosius asmenis pirkjus, kaito turtojus, rentos gavjus ir kitus, bei nuominink apie numatom disponavimo, valdymo ar kitokius teisi inuomot daikt suvarymus bei pasikeitimus. Prie sudarydamas nuomos sutart nuomotojas privalo praneti nuomininkui apie visas treij asmen teises t daikt, nes daikto inuomojimas nepanaikina ir nepakeiia i asmen teisi inuomojam daikt (CK 6.486 str.). Jeigu nuomotojas ios pareigos nevykdo, nuomininkas turi teis reikalauti sumainti nuomos mokest arba nutraukti nuomos sutart bei atlyginti nuostolius. Pagrindins nuomininko teiss ir pareigos. Nuomininkas turi ias pagrindines pareigas: 1) naudotis ir valdyti isinuomot daikt atsivelgiant nustatytas slygas ir turto paskirt. Isinuomotu daiktu nuomininkas naudojasi ir j valdo pats. Jeigu nuomininkas leidia daiktu naudotis tretiesiems asmenims be nuomotojo sutikimo, jis paeidia CK 6.490 straipsnio reikalavimus. Nuomojamo daikto naudojimo ir valdymo slygos turi bti nustatytos sutartyje, prieingu atveju daiktas naudojamas pagal tiesiogin paskirt, prastu tokios paskirties daiktui naudojimosi bdu, laikantis ekonomikumo principo, kartu netrukdant juo naudotis kitiems teistiems to daikto naudotojams. Nors CK 6.489 straipsnis neapibria nuomininko atsakomybs rib u ios pareigos nevykdym, taiau tvirtintas nuomininko atsakingumo nuomotojui principas suteikia nuomotojui teis reikalauti naudotis inuomotu daiktu tinkamai, u ios pareigos nevykdym reikalauti atlyginti nuostolius arba nutraukti sutart prie termin (CK 6.497 str. 1 d. 1 p.)269;
269 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. kovo 18 d. nutartyje, priimtoje Kauno miesto savivaldyb v UAB Trimitas, UAB Liandrija byloje Nr. 3K3456/2002, konstatavo, kad nuomininko pareiga naudoti daikt pagal paskirt, kaip ir pareiga grinti daikt nuomotojui, perkeliama subnuomininkui, nes subnuomos teis yra ivestin i nuomos teiss. ioje byloje nustatyta, kad UAB Trimitas buvo ne inuomot patalp savininkas, o nuomininkas ir subnuomojo dal inuomot patalp be nuomotojo sutikimo bei pakeit patalp naudojimo paskirt vietoje drabui siuvyklos leido subnuomininkui rengti barkavin. UAB Trimitas paeid terminuot nuomos sutart ir sudar pagrind nuomotojo nuostoliams atsirasti, todl iekovas nuomotojas turjo teisin pagrind reikalauti nutraukti nuomos sutart, prie tai spjs nuominink ir subnuominink.
391
2) nuomininkas privalo laiku mokti nuomos mokest. Nuomos mokestis, jo forma, dydis, mokjimo tvarka ir slygos nustatomos ali susitarimu. CK 6.487 straipsnio 3 dalyje nurodyti bdai nra vieninteliai ir privalomi, todl sutarties alis gali nustatyti ir kitok nuomos mokesio apskaiiavimo bd. Jeigu sutartyje nenustatytas konkretus mokesio dydis arba jo apskaiiavimo metodika, abi alys turi teis kreiptis teism su praymu nustatyti nuomos mokesio dyd. Nuomos mokestis gali bti skaitytas daikto kain, kurios sumokjimas sudaryt pagrind nuomai pasibaigti, o inuomot daikt gyti nuosavybn (iperkamoji nuoma, lizingas (finansin nuoma)). Jei ko kita nenumatyta nuomos sutartimi, nuomos mokestis gali bti ali susitarimu keiiamas j suderintais terminais, bet ne daniau kaip du kartus per metus (CK 6.487 str. 5 d.). Atsisakymas keisti nuomos mokest ir jo mokjimo slygas nesudaro alims pagrindo nutraukti nuomos sutart arba pareikti atitinkam iekin teisme, nes toki teisini pasekmi CK nenumatyta, nebent alys susitart kitaip. Nuomos mokesi nemokjimas suteikia teis nuomotojui nutraukti sutart prie termin, taiau, jeigu ko kito nenumatyta sutartyje, i teis jis turt gyvendinti prie tai pareikalavs, kad nuomininkas per nustatyt termin i anksto sumokt nuomos mokest (CK 6.487 str. 6 d.); 3) nuomininkas privalo laikyti isinuomot daikt tvarking, atlyginti daikto ilaikymo ilaidas, savo sskaita daryti einamj remont, jeigu statymai arba sutartis nenustato kitaip. Einamasis remontas atliekamas daikto trkumams paalinti, bet nekeiiant pagrindini konstrukcij, vamzdyn ir pan. Einamasis remontas paprastai nedidina inuomoto daikto verts ir nepaalina natralaus jo nusidvjimo. statym leidjas skiria pareig atlikti einamj remont nuo pareigos palaikyti daikt tvarkingos bkls. Nuomininkas, naudodamasis daiktu, gali pagerinti jo bkl. Tokio pagerinimo teisins pasekms priklauso nuo to, ar jis padarytas nuomotojo leidimu, ar be jo, pirmuoju atveju nuomininkas turi teis reikalauti atlyginti ilaidas, patirtas dl turto pagerinimo, o antruoju jei turto pagerinimo negalima atskirti be alos turtui ir nuomotojas nesutinka atlyginti nuomininkui ilaid, daikto pagerinimo vert neatlyginama (CK 6.501 str.)270. Nuomininkas atsako
270 Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis civilinje byloje Kauno miesto savivaldyb v UAB Trimitas.
392
u daikto pabloginim, jei nerodo, kad daikto vert sumajo ne dl jo kalts (CK 6.500 str.); 4) nuomos sutariai pasibaigus, nuomininkas privalo grinti nuomotojui daikt tokios bkls, kokios gavo (atsivelgiama natral nusidvjim arba sulygt sutartyje bkl). Jeigu nuomininkas ios pareigos nevykdo, nuomotojas turi teis reikalauti atlyginti to daikto vert, sumokti nuomos mokest ir atlyginti kitus patirtus nuostolius arba ireikalauti daikt ir atlyginti dl daikto negrinimo laiku patirtus nuostolius; 5) gavs raytin nuomotojo sutikim nuomininkas turi teis isinuomot daikt subnuomoti. Nuomotojo sutikimas gali bti ireiktas nuomos sutartyje papildomai arba vienaaliku raytiniu pareikimu. Nuomotojas, duodamas sutikim, gali nustatyti subnuomos slygas. Nuomotojo atsisakymas duoti sutikim subnuomoti turt turi bti protingai motyvuotas, nes nemotyvuotas atsisakymas suteikia teis nuomininkui nutraukti sutart prie termin. Nuomininkas daniausiai siekia subnuomoti daikt paaikjus, kad naudoti dal arba vis daikt per numatyt sutartyje termin jam nebereikia. Subnuomos atveju nuomotojui atsakingas nuomininkas, o jeigu prievoli pagal nuomos sutart nevykdo nuomotojas, reikalavimus jam nuomininko vardu gali pareikti ir subnuomininkas. Subnuom itinka nuomos likimas, t. y. jeigu negalioja nuomos sutartis, negalioja ir subnuomos. Nutraukus nuomos sutart nutrksta ir subnuomos santykiai; 6) nuomininko teis valdyti inuomot daikt reikia jo teis perleisti nuomos teises ir pareigas, keisti nuomos teis arba perduoti i teis kaip turtin na arba kitaip j suvaryti. i nuomininko teis negali bti sutapatinta su savininko valdymo teise, nes nuomininkas valdo nuomos dalyk, perleidia arba suvaro nuomos teis tik gavs iankstin raytin nuomotojo (savininko) sutikim. Nuomininko pareigos naudotis daiktu pagal paskirt, grinti j savininkui pasibaigus nuomos santykiams ir mokti nuomos mokest yra imperatyvios, o kitos pareigos dispozityvios. Nuomos sutarties galiojimas keiiantis alims. Pasikeitus inuomoto daikto savininkui, sutartis galioja naujam savininkui, jeigu i nuomos sutarties atsiradusi teis buvo registruota vieajame registre. Nuomos sutartis galioja, jeigu keiiasi vieosios nuosavybs teises gyvendinantys subjektai. Kai nuomininkas fizinis asmuo mirta, jo nuomos teis paveldi pdiniai, jeigu statymai arba konkreti nuomos sutar393
tis nenustato ko kito. Jeigu nuomos sutarties sudarym lm nuomininko asmenins savybs, toki teisi nuomininko pdinis nepaveldi, nes tokia nuomos teis traktuotina kaip grynai asmenin turtin teis ir kitiems asmenims neperduotina271.
38.3. Nuomos sutarties pabaiga

Nuomos sutartis baigiasi, kai tam yra pagrindas, atitinkamu bdu ir statymo arba sutarties numatytomis slygomis bei tvarka. Sutarties pabaigos pagrindai ir tvarka priklauso nuo sutarties nutraukimo bdo. Nutraukimo bdai: ali susitarimu, vienos i sutarties ali reikalavimu, atsisakymu nuo sutarties. Priklausomai nuo sutarties nutraukimo bdo, kinta sutarties nutraukimo tvarka. ali susitarimas nutraukti sutart sudaromas tokia pat forma, kokia buvo sudaryta pati sutartis. Sutarties nutraukimas prie termin vienos alies reikalavimu gyvendinamas pareikus iekin, laikantis ikiteismini gino sureguliavimo procedr. Jeigu alims pavykt susitarti dl sutarties nutraukimo, teism nuomotojui dl sutarties nereikt kreiptis. Jeigu nuomininkas nevykdo ar netinkamai vykdo nuomos sutart ir tai yra esminis paeidimas (CK 6.217 str. 2 d.), nuomotojo reikalavimu sutartis gali bti nutraukta vienaalikai, nesikreipiant teism. Nutraukiant sutart vienaalikai, nesikreipiant teism, turi bti laikomasi CK 6.217 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.218 straipsnyje numatytos tvarkos. Atsisakant sutarties, btinas raytinis kontrahento spjimas. Pagrindinis sutarties pabaigos bdas yra ali susitarimas, jeigu toks susitarimas nepaeidia treij asmen teisi ir teist interes. Sutarties pabaig ali susitarimo pagrindu nustatanios normos reguliuoja ne susitarimo teistumo teisin vertinam, o tokios sutarties pabaigos pasekmes272. Kitas nuomos sutarties pabaigos bdas nutraukti sutart prie termin teisme vienos i ali reikalavimu. Nutraukti sutart tokiu bdu galima, jei vienos alies veiksmai kvalifikuotini kaip i esms paeidiantys sutart. CK 6.497 straipsnio 1 dalies 13 punktai numato paMikelnas V. Prievoli teis, p. 8081. Pavyzdiui, r.: Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. balandio 7 d. nutartis civilinje byloje UAB Ortopedijos paslaugos v Kredyt Bank SA, Nr. 3K7379/2003.
272 271
394
grindus, kada nuomotojas turi teis reikalauti, kad teismas nutraukt nuomos sutart, jei nuomininkas j paeidia. CK 6.497 straipsnio 3 dalyje nustatyta tam tikra ikiteismin stadija prie nuomotojui pateikiant iekin teismui. Nutraukti sutart prie termin nuomotojas gali reikalauti tik nusiunts nuomininkui raytin spjim apie btinum vykdyti prievol, pavyzdiui, mokti mokest arba paalinti paeidimus per proting termin, tarkime, gyvenamojoje patalpoje gyventi, o ne naudoti j biuro reikmms. Jeigu nuomininkas, gavs spjim, paeidim nepaalina ir sutartins prievols nevykdo, nuomotojas turi teis reikalauti nutraukti sutart. Sutarties nutraukimas prie termin nuomininko reikalavimu galimas esant CK 6.498 straipsnio 15 punktuose numatytiems pagrindams. ie pagrindai susij su inuomoto daikto bkle arba daikto neperdavimu, todl nuomininko teiss nutraukti sutart iais pagrindais statym leidjas nesuvar pareigojimais papildomai spti nuomotoj. Teismine tvarka nuomos sutartis gali bti nutraukta vienos i ali reikalavimu esant pagrindams, numatytiems nuomos sutartyje. ie pagrindai ali nustatomi sudarant sutart. Teisminiu bdu sutartis gali bti nutraukta vienos i ali reikalavimu esant pagrindams, numatytiems nuomos sutartyje. Nesant i pagrind, vienaalikai nutraukdama sutart alis paeist sutarties privalomumo princip273. Treiasis sutarties pabaigos bdas kai bet kuri i ali gyvendina savo teis atsisakyti sutarties. Vienaalis sutarties atsisakymas galimas, jeigu tai numatyta statyme arba sutartyje. Pavyzdiui, sutartis pasibaigus terminui atnaujinama neribotam laikui, jeigu nuomininkas toliau naudojasi inuomotu daiktu. Toki atnaujint sutart gali atsisakyti vykdyti bet kuri i ali, prie tai spjusi kit al. Nuomos sutari pabaigai taikomos bendros sutari pabaig nustatanios CK etosios knygos II dalies XVIII skyriaus nuostatos, jeigu ko kita nenustato tos paios knygos IV dalies XXVIII skyriaus treiojo skirsnio nuostatos arba atskiras nuomos ris reguliuojanios normos (pvz., CK 6.5626.565 str.)274.
273 Lietuvos Aukiausio Teismo 2002 m. gegus 13 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K3720/2002 R. Gaidinas v Lietuvos Respublikos kariuomen. 274 r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. birelio 29 d. nutart civilinje byloje Nr. 3KP346/2004 J. Zolotoriovas v UAB Baldas, kat. 37.8.
395
38.4. Atskir ri nuomos sutari teisinio reguliavimo ypatumai

Atskir nuomos sutari ri sureguliavimas CK nra paremtas kokiais nors bendrais klasifikavimo kriterijais. statymo leidjas numat atskiras nuomos ris pirmiausia siekdamas nustatyti konkreios nuomos sutarties ypatumus, palyginti su bendromis nuomos sutart nustataniomis teiss normomis. Pavyzdiui, vartojimo nuoma svarbi kaip verslo ris; ems, statini, pastat nuoma dl nuomojam objekt reikmingumo civiliniuose santykiuose; lizingas dl sutartini santyki sudtingumo. Vis kodekse iskirt nuomos ri santykiai panas, nes jiems bdingi esminiai nuomos poymiai, t. y. daiktai duodami laikinai valdyti ir jais naudotis (arba tik naudotis) u umokest, o pasibaigus nuomos sutariai daiktas grinamas savininkui arba teistam valdytojui. Bendrosios nuom reguliuojanios CK nuostatos mutatis mutandis taikomos ir teisikai reguliuojant atskiras nuomos ris, jeigu t nuomos r reglamentuojanios teiss normos nesureguliavo kitaip. Atskir nuomos r reglamentuojanios teiss normos yra specialios teiss normos. 38.4.1. Vartojimo nuoma CK 6.504 straipsnio 1 dalis nustato, kad vartojimo nuoma tokie sutartiniai santykiai, kai nuomotojas, daikt nuoma besiveriantis kaip verslu, sipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamj daikt laikinai valdyti ir juo naudotis u umokest nuomininko arba jo eimos asmeniniams, nam kio poreikiams, nesusijusiems su verslu arba profesija, tenkinti, o nuomininkas sipareigoja mokti nuomos mokest. statyme nustatyta vartojimo nuomos samprata atspindi specifinius ios nuomos sutarties poymius. Specialus subjektas nuomotojas yra asmuo, kurio verslas daikt nuoma. odis verslas reikia, kad i veikla turi bti nuolatin nevienkartin. Fizinis asmuo turi turti atitinkam leidim verstis tokiu verslu, o juridiniam asmeniui btinas tokios veiklos ries tvirtinimas jo statuose. Sutarties objektas tik kilnojamieji daiktai (iskyrus transporto priemones). Vartojimo nuomos tikslas vartojimas, nesusijs su nuomininko arba jo eimos verslu ar profesine 396
veikla. Be mint ypatum, numatyt vartojimo nuomos svokoje, iai sutarties riai bdingi ie specifiniai poymiai: 1) vartojimo nuomai taikomos vartojimo sutari taisykls, numatytos CK 6.188 straipsnyje. ios nuomos ries slygos yra standartins, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui i anksto parengia nuomotojas nederindamas su nuomininku ir kurios be deryb su nuomininku taikomos sudaromoje sutartyje. Standartins slygos suteikia galimyb vartojimo sutartis sudaryti ne tik raytine, bet ir kitokia forma (pvz., kvitas, etonas ir kt.); 2) vartojimo nuomos sutartys negali bti sudaromos ilgesniam nei vieneri met laikotarpiui; 3) nuomininkas negali nuomos teiss keisti, perduoti kaip turtin na, sudaryti kilnojamojo daikto panaudos ar subnuomos sutari arba kitaip perduoti savo teises ir pareigas pagal vartojimo nuomos sutart kitam asmeniui (CK 6.511 str.); 4) nuomos mokestis nustatomas sutartyje pinig suma. CK 6.510 straipsnis nenumato galimybs ios sutarties atveju nuomos mokest nustatyti kitais CK 6.487 straipsnio 3 dalyje nurodytais bdais; 5) daikto perdavimas susijs su btinumu iaikinti naudojimosi daiktu taisykles. Nuomotojo pareiga perduoti nuomininkui daikto dokumentacij, kuri suteikia jam galimyb inoti daikto naudojimo technines slygas; 6) nuomotojas daro inuomojamo daikto kapitalin ir einamj remont, atsako u daikto trkumus. Nuomininkas atsako tik u tuos daikto trkumus, kurie atsirado dl naudojimosi daiktu taisykli paeidimo. 38.4.2. Transporto priemoni nuoma Transporto priemoni nuoma teikiant vairavimo ir technins prieiros paslaugas yra specifin nuomos sutari ris, nes, be kilnojamojo daikto nuomos, kartu silomos paslaugos tuo daiktu naudotis tai nebdinga kit daikt nuomos santykiams275. Transporto priemoni nuomai teikiant vairavimo ir technins prieiros paslaugas ir transpor275
. . . : , 1999, c.
159.
397
to priemoni nuomai be i paslaug bdingi specifiniai poymiai, kuriais remiantis ios ries nuoma iskiriama i kit nuomos santyki: 1) nuomos dalykas transporto priemon paprastai yra sudtingas techninis taisas ir jo naudojimas sukelia didel pavoj aplinkiniams asmenims bei j turtui. Svoka transporto priemon labai plati ir apima vairius objektus, kuri paskirtis veti keleivius, krovinius, baga, t. y. pradedant dviraiu ir baigiant vis ri jros laivais276; 2) specifinis ios ries nuomos santyki tikslas veimas; 3) ios nuomos sutarties forma, neatsivelgiant termin, turi bti raytin; 4) nuomininkas, pasibaigus sutarties terminui, negali toliau naudoti transporto priemons ir negyja pirmenybs teiss atnaujinti sutart. Transporto priemoni nuoma teikiant vairavimo ir technins prieiros paslaugas skiriasi nuo transporto nuomos be i paslaug. Nuomininkas, kuriam teikiamos mintos paslaugos, transporto priemone gali tik naudotis, o esant transporto priemons nuomai be i paslaug transporto priemon galima ir valdyti. Teikdamas vairavimo ir technins prieiros paslaugas nuomotojas daro ios priemons einamj ir kapitalin remont, apdraudia transporto priemon ir kaip valdytojas atsako u al, padaryt nuomojama transporto priemone tretiesiems asmenims; asmenys, vairuojantys inuomot transporto priemon, turi bti nuomotojo darbuotojai, kuriems darbo umokest moka nuomotojas, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip (CK 6.515 str. 24 d.). Jei transporto priemon inuomojama be vairavimo ir technins prieiros paslaug, nuomininkas privalo technikai priirti transporto priemon, utikrinti reikiam jos bkl, atlikti einamj ir kapitalin remont, mokti draudimo mokas, atsakyti u al, padaryt nuomojamu transportu tretiesiems asmenims ir u nuomojamos transporto priemons praradim277.
276 Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2000 m. birelio 16 d. nutarimas Nr. 27 // Teism praktika. Nr. 13, p. 233. 277 r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. rugsjo 8 d. nutart civilinje byloje Nr. 3K3787/2003 V. Malania v J. Kudreviiaus firma Jaundon.
398
38.4.3. Pastat, statini ir rengini nuoma Pastat, statini ir rengini nuomos sutarties ypatumus lemia nuomos dalykas. iuolaikins teiss literatroje pateikiama pastat, statini ir rengini samprata278, nors pastatas, renginys nra juridin definicija. Teisje svarbu pastatus, statinius ir renginius atskirti nuo statini arba kito nekilnojamojo turto, kuriam negali bti taikomos pastat, statini ir rengini nuom nustatanios teiss normos, pavyzdiui, nebaigtos statybos statiniai, pastato dalis ir kt. Atskiriant iuos objektus, teisikai reikmingas poymis yra tas, kad pastatai, statiniai yra sukurti moni. Pagal poym jie atskiriami nuo objekt, kurie yra susiformav natraliai (kalnai, kalvos ir kt.). Pastatai, statiniai turi bti susij su eme (ant jos ir jos gelmse). i objekt ryys su eme pamatinis, nes j atskirti nepadarant alos pastatams arba statiniams negalima. iuo poymiu jie skiriasi nuo kit statini ir konstrukcij (kiosk, paviljon ir pan.). Pastatai, statiniai yra baigti ir atskiri objektai, tuo jie skiriasi nuo patalp, kurios yra pastato dalis. Pastat, statini ir rengini nuomos ypatumai susij su teise ems sklyp. Pagal i nuomos sutart kartu su nuomos dalyku perduodamos ir teiss naudotis t pastat, statini ir rengini uimamu ems sklypu, btinu jiems naudoti pagal paskirt. Jeigu ems sklypo savininkas yra nuomotojas, tai inuomojamas ne tik pastatas, bet ir ems sklypas. Jeigu ems sklypo savininkas yra ne pastat nuomotojas, tai pastatus nuomoti be ems sklypo savininko sutikimo neleidiama, jeigu ko kita nenumato statymai arba pastat savininko sutartis su ems sklypo savininku. Jeigu teiss ems sklyp pastat nuomos sutartyje neaptartos, tai laikoma, kad pastat nuomininkas visam nuomos laikui turi teis neatlygintinai naudotis ems sklypu, ant kurio yra inuomotas pastatas. Pasikeitus ems sklypo savininkui, pastato nuomininkui teis naudotis iuo sklypu ilieka, jeigu nuomos sutartis buvo registruota vieajame registre (CK 6.533 str.). pastat nuomos mokest traukiamas mokestis u naudojimsi ems sklypu, jeigu ko kita nenumato sutartis. Sutartis turi bti raytin. Pastatas, statinys arba renginys perduodami ir priimami pagal perdavimoprimimo akt. Jeigu viena i
. . / . . . . . 1997, 2, c. 219.
278
399
ali vengia pasirayti akt, tai laikoma, kad nuomotojas atsisako vykdyti savo prievol perduoti nuomos dalyk, o nuomininkas atsisako j priimti. 38.4.4. mons nuoma mons nuomos sutartimi nuomotojas sipareigoja u mokest perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis mon kaip turtin kompleks, naudojam verslui, o nuomininkas sipareigoja mokti nuomos mokest, pasibaigus nuomai grinti mon nuomotojui. Turtinio komplekso sudt numato CK 6.536 straipsnio 1 dalis. turtin kompleks, naudojam verslui, patenka nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, turtins teiss ir pareigos, intelektin nuosavyb, perleidiamos reikalavimo teiss ir perkeliamos skolos. Iimtis yra nuomotojo teiss, gytos jam iduoto leidimo (licencijos) pagrindu, nors ir susijusius su mons veikla. Jeigu ios teiss bus perduotos, nuomotojas, o ne nuomininkas privals vykdyti prievoles, kuri nuomininkas negali vykdyti be t leidim arba licencij. mons nuomos sutarties specifik lemia objekto ypatumai. Nuomininkui perduodami ne vien daiktai, bet ir teiss bei reikalavimai tretiesiems asmenims, taip pat skolos. mons nuomos sutariai taikomos statini, pastat, rengini nuom reglamentuojanios teiss normos. Kad mons nuomos sutartis nebt pripastama tik statini, pastat arba rengini nuoma, mons nuomos sutartis turi bti vienas raytinis dokumentas, kuriame turi bti nurodyta visa turtinio komplekso sudtis. mons nuomos sutarties formos nesilaikymas i sutart daro negaliojani (CK 6.538 str. 2 d.). Tokios pasekms dl formos nesilaikymo nenumatytos bendrosiose nuomos sutart reguliuojaniose teiss normose. mons naudojimo teis yra specifin, nes vyksta jos, kaip turtinio komplekso, keitimasis, todl mons nuomininkas turi teis be nuomotojo sutikimo parduoti, keisti, perduoti laikinai naudotis inuomotos mons turtui priklausanias aliavas, atsargas, pagamint produkcij, taip pat jas subnuomoti ir perduoti savo teises bei pareigas ias vertybes. Nuomininkas turi gauti nuomotojo sutikim rekonstruoti, modernizuoti, technikai pertvarkyti mon ir atlikti kitus pakeitimus. Jis utikrina tinkam mons technin bkl, daro mons einamj ir kapitalin remont. ios mons nuomininko teiss ir pareigos gali bti keiiamos nuomos sutartimi. CK 6.536 straipsnio 1 dalis numato mo400
ns nuomininko teis valdyti turt, kuris yra kito asmens nuosavyb, taip pat ems sklyp bei gautus iteklius ir jais naudotis, bet laikantis tokio turto valdymo ir naudojimo tvark nustatani teiss norm. CK 6.537 straipsnis numato mons kreditori teises mons nuomos atveju. ios sutarties pagrindu skola perkeliama pagal skolininko (nuomotojo) ir skolos permjo (nuomininko) susitarim. vyksta asmen pasikeitimas prievolje279. Toks susitarimas galimas, kai kreditorius sutinka (CK 6.116 str.). Kreditorius apie savo sutikim pranea ratu (6.537 str. 1 ir 2 d.) ir gali j duoti i anksto. Iankstinio sutikimo ataukti kreditorius negali (CK 6.116 str. 2 d.). Jeigu kreditorius, iki mons inuomojimo gavs praneim ratu apie skolininko sprendim inuomoti mon, ratu nepranea, jog sutinka perkelti skol, tai per 3 mnesius nuo praneimo gavimo dienos kreditorius gali nutraukti savo sutart su nuomotoju, prayti j vykdyti prie termin ir atlyginti nuostolius. Jeigu kreditoriui nebuvo praneta apie mons inuomojim, tokiomis pat teismis jis gali pasinaudoti per vienerius metus nuo tos dienos, kai suinojo arba turjo suinoti apie fakt. Jeigu nuomininkui skolos buvo perkeltos be kreditoriaus sutikimo, tai nuomotojas ir nuomininkas solidariai atsako u mons skolas, perkelti skol neleidiama, jeigu skolininko (nuomotojo) subjektin prievol yra susijusi su skolininko asmeniu. mon nuomininkui perduodama pagal primimo perdavimo akt. Paruoti mon perduoti privalo nuomotojas. Nuomininkas toki pareig gyja, kai pasibaigus nuomos santykiams grina mon. 38.4.5. ems nuoma ems nuomos sutartimi nuomotojas sipareigoja perduoti ems sklyp nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatyt paskirt ir naudojimo slygas, o nuomininkas sipareigoja mokti ems nuomos mokest, laikytis naudojimo slyg, ems sklyp naudoti pagal paskirt ir pasibaigus nuomos sutariai grinti nuomotojui. ems nuomos dalykas yra privaios arba valstybins ems sklypas (arba jo dalis), suformuotas pagal patvirtint emtvarkos projekt
279
401
arba kit isam teritorijos planavimo dokument ir registruotas vieajame registre (CK 6.546 str.). ems nuomos sutarties subjektai: 1) nuomotojas privaios ems savininkas, valstybins ems savininkas arba valdytojas; 2) nuomininkas Lietuvos Respublikos ir usienio valstybi fiziniai ir juridiniai asmenys. ems nuomos sutartis raytin, prie sutarties turi bti pridta ems sklypo schema jeigu sudaryta ne ilgesn kaip trej met sutartis, arba planas jeigu sudaroma ilgesnio laikotarpio sutartis. Privaios ems nuomos sutarties terminas nustatomas ali susitarimu, valstybins ems nuoma gali trukti ne ilgiau kaip devyniasdeimt devynerius metus. ems nuomos sutarties turin sudaro ali aptartos slygos, teiss ir pareigos. CK 6.550 straipsnis numato ems nuomos sutarties reikalavimus, i kuri svarbiausi yra: tikslin ems naudojimo paskirtis, naudojimo slygos naudojimo apribojimai, specialiosios slygos, ant ems esani statini, pastat, rengini, keli, vandens telkini, mik naudojimo slygos, servitutai ir kitos daiktins teiss. Dauguma reikalavim, CK 6.550 straipsnyje nustatyt ems nuomos sutarties turiniui, yra dispozityvs, taiau nustatytos imperatyvios normos saugo em kaip ypating nuomos santyki objekt. ems nuomos slygos neturi prietarauti iems imperatyvams aplinkos apsaugos reikalavimams, nepaeisti gretim ems sklyp savinink ir naudotoj teisi bei teist interes ir visuomens interes. Privaios ems nuomininkas neturi teiss keisti pagrindins tikslins ems naudojimo paskirties, atstovauti ems savininkui disponuojant eme arba kitu joje esaniu nekilnojamuoju turtu. alys susitarimu neturi teiss keisti, riboti arba panaikinti imperatyviose teiss normose nustatyt ems nuomos sutarties slyg, teisi, pareig ir prievoli280. Valstybin em inuomojama aukciono bdu, kitais bdais i em inuomojama speciali teiss akt numatyta tvarka ir slygomis. ems sklypo nuomininkas turi teis ems sklyp arba jo dal subnuomoti. Jis turi pirmumo teis atnaujinti ems nuomos sutart, gauti kompensacij u ems nuomos sutartyje numatytus ir pastatytus pastatus, statinius ir renginius, jam mirus nuomos teis pereina jo pdiniams. ios nuomininko teiss nra
280
Monkeviius E. ems teis. Vilnius: Justitia, 2000, p. 131.
402
absoliuios. J gyvendinimo slygos numatomos statyme, taip pat gali bti numatytos sutartyje arba papildomais raytiniais susitarimais (CK 6.5566.558 str.). Pasikeitus ems nuomotojui, teis nuomojam ems sklyp nuomininkui ilieka, jeigu sutartis buvo registruota vieajame registre. Nuomotojas turi teis reikalauti nugriauti pastatus, statinius, renginius, jeigu ems sklype jie pastatyti be leidimo ar susitarimo, ir gauti atlyg u nuostolius, jeigu nuomininko pdiniai atsisako paveldti nuomos teis. Nuomotojas negali inuomoti keisto ir aretuoto ems sklypo, privalo apie nuomos sutart praneti prie sklyp parduodamas, keisdamas ar kitaip perleisdamas, ar suvarydamas teises j (CK 6.560 str.). ems nuomos sutartis baigiasi: 1) pasibaigus nuomos terminui; 2) mirus ems nuomininkui, jeigu pdiniai neperm su nuomos sutartimi susijusi teisi ir pareig arba nra pdini nei pagal testament, nei pagal statym; 3) likvidavus mon, staig, organizacij sutarties al; 4) nuomojam em pardavus, dovanojus arba kitaip perleidus nuomininkui; 5) nutraukus ems nuomos sutart CK 6.5636.565 straipsniuose numatytais pagrindais; 6) ali susitarimu. ems nuomos sutarties nutraukimas vienos i ali reikalavimu galimas, jeigu ratu spjama kita alis. CK 6.564 straipsnio 2 dalyje ir 6.565 straipsnio 1 dalyje nustatyti minimals spjimo terminai, kurie gali bti ilgesni, bet ne trumpesni. 38.4.6. Lizingas (finansin nuoma) Pagal lizingo (finansins nuomos) sutart lizingo davjas sipareigoja sigyti nuosavybn lizingo gavjo nurodyt daikt i pardavjo ir perduoti t nupirkt daikt lizingo gavjui laikinai valdyti ir naudoti verslo tikslais u umokest. i lizingo svoka artima ios sutarties sampratai, suformuluotai 1988 m. Otavoje (Kanada) priimtoje Konvencijoje dl tarptautinio finansinio lizingo. Lizingo davjas siekia pelno inuomodamas las, o lizingo gavjas, nordamas sigyti daikt, bet neturda403
mas tam l, gauna jas ir daikt nuomos pagrindu. CK 6.567 straipsnio 1 dalis numato, kad sumokjus vis lizingo sutartyje numatyt kain daiktas pereina lizingo gavjui nuosavybs teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Lizingo davju gali bti ir turto savininkas. Tokiu atveju lizingo sutartis turi iperkamosios nuomos poymi. Be nuomos sutarties element, lizingo sutartis turi pirkimopardavimo sutarties poymi ar kit nuosavybs teiss sigijimo bd. Taiau lizingo sutartis arba pirkimopardavimo sutartis nra trialiai sandoriai. Pirkimaspardavimas yra su lizingo sutartimi susijs ir privalomas sandoris, jeigu lizingo davjas neturi nuosavybs teise valdomo daikto, kur siekia isinuomoti lizingo gavjas281. Lizingo davju gali bti bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis subjektas, arba turto savininkas. Lizingo gavju gali bti kiekvienas fizinis arba juridinis asmuo. Lizingo dalyku gali bti bet kokie nesunaudojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, iskyrus em ir gamtos iteklius (CK 6.568 str.). Rusijoje lizingo dalykas yra kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai282. JAV, Kanadoje lizingo dalykas yra kilnojamieji daiktai283. Lizingo sutarties turinys skiriasi nuo prastins nuomos sutari, pirmiausia skiriasi lizingo davjo pareigos: 1) pirkimopardavimo bdu gyti nuosavybn i pardavjo lizingo gavjo nurodyt daikt; 2) utikrinti nupirkto lizingo dalyko perdavim lizingo gavjui; 3) lizingo davjas neturi teiss be lizingo gavjo ratiko sutikimo keisti lizingo dalyko. Be pagrindini pareig, gali bti ir papildomos pareigos, vadinamosios papildomos paslaugos. Lizingas su iomis papildomomis paslaugomis teisinje literatroje vadinamas visa apimaniu lizingu (wet leasing), o be papildom paslaug variu lizingu (net leasing). Dalinis lizingas kai sutarties alys pasiskirsto pareigomis, aptarnaujant inuomot daikt. Lizingo davjas sudaro ne tik lizingo sutart, bet ir kitus sandorius: pirkimopardavimo, kuris yra privalomas lizingo sutariai gyvendinti. Papildomai taip pat gali bti sudaromi kreditorinio
r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutart civilinje byloje Nr. 3K3123/2004 UAB VB Lizingas v Stomatologin mon Dentesta, kat. 45.8. 282 Rusijos Federacijos civilinio kodekso komentaras. , 1999, c. 238. 283 Kvebeko civilinis kodeksas. 1994, p. 280281; JAV vieningas prekybos kodeksas. 1996, p. 107.
281
404
draudimo, paskolos, laidavimo ir kiti susitarimai. Tokie papildomi susitarimai galimi kaip lizingo operacijos elementai, bet netraukiami lizingo sutart ir sudaromi atskira sutartimi. Lizingo gavjas privalo laiku ir tinkamai mokti lizingo mokas, priimti lizingo dalyk, rpestingai j ilaikyti, naudotis, priirti, kad jo bkl atitikt normal susidvjim, padengti daikto ilaikymo ir remonto ilaidas, o perleisti lizingo dalyk naudotis tretiesiems asmenims tik gavs iankstin lizingo davjo sutikim. Lizingo dalyk tiesiogiai lizingo gavjui perduoda pardavjas, nes lizingo davjas, pirkdamas daikt, pranea, kad j gaus lizingo gavjas (CK 6.569 str.). Pardavjas atsako pagal visus pirkjo (iuo atveju lizingo gavjo) pareikalavimus, kurie gali atsirasti i pirkimopardavimo (daikto kokyb, perdavimo terminas, komplektikumas ir kt.). Lizingo davjas ir lizingo gavjas turi solidariosios prievols kreditoriaus teises ir pareigas pardavjui. Jeigu lizingo davjas pasirinko pardavj arba turjo takos lizingo dalyko parinkimui lizingo gavjui, solidariai atsako lizingo davjas ir pardavjas. Jeigu pardavjas daikto per nustatyt termin (o jeigu nenustatytas per proting termin) neperduoda lizingo gavjui, pastarasis turi teis nutraukti lizingo sutart ir reikalauti lizingo davj atlyginti nuostolius arba sustabdyti periodin mok mokjim. Pirkimopardavimo sutarties dl daikto neperdavimo lizingo gavjas nutraukti negali, jeigu tokios teiss jam neperdav pirkjas (lizingo davjas). Lizingo sutartis gali bti nutraukta lizingo davjo reikalavimu, jei lizingo gavjas paeidia sutart, pavyzdiui, nemoka periodini mok, subnuomoja lizingo dalyk be lizingo davjo sutikimo, nerpestingai ilaiko lizingo dalyk ir kt. ia teise lizingo davjas gali pasinaudoti, prie tai pareikalavs lizingo gavj nutraukti paeidim per proting termin. Nutraukus lizingo sutart, lizingo davjas turi teis reikalauti atlyginti nuostolius tai reikt toki padt, kokia bt vykdius sutart284. Daikto sugedimo ir atsitiktinio uvimo rizikos pasekms tenka tam, pas k yra daiktas tokio vykio metu.
284 r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. birelio 21 d. nutart civilinje byloje Nr. 3K7440/2001 UAB Lizingas v R. Bagvilo mon, kat. 45.8.
405
1. Nuo kokio momento atsiranda nuomos sutarties ali teiss ir pareigos? 2. Kokios yra nuomotojo teiss ir pareigos? 3. Kokios yra nuomininko teiss ir pareigos? 4. Ar nuomos sutarties objektu gali bti suvartojamieji daiktai? 5. Ar nuomos sutarties objektu gali bti turtins teiss? 6. Ar valstybs ir valdios institucijos gali bti nuomos sutarties alimi? 7. Kada nuomos sutartis turi bti sudaroma ratu? 8. Kokiam terminui gali bti sudaryta nuomos sutartis? 9. Kokie reikalavimai keliami subnuomai? 10. Ar nuomos teis yra daiktin teis? 11. Ar nuomos sutartis baigiasi pasikeitus nuomojamo daikto savininkui? 12. Kada baigiasi nuomos sutartis? 13. Kokia vartojimo nuomos sutarties samprata? 14. Kokiam terminui gali bti sudaryta vartojimo nuomos sutartis? 15. Kuo skiriasi ali teiss ir pareigos, kai transporto priemons nuomojamos teikiant vairavimo ir technins prieiros paslaugas, nuo ali teisi ir pareig, kai transporto priemons nuomojamos neteikiant i paslaug? 16. Ar leidiama pastato nuoma nesant ems, ant kurios pastatas stovi, savininko sutikimo? 17. Koks yra ems nuomos sutarties terminas? 18. Kokia yra valstybins ems nuomos tvarka? 19. Kuo skiriasi lizingo ir pirkimopardavimo isimoktinai sutartys? 20. Kas yra lizingo sutarties objektas? 21. Ar lizingo (finansins nuomos) sutartis gali bti sudaryta su vartotoju?
406
38.4.7. Gyvenamj patalp nuoma 38.4.7.1. Bendrosios nuostatos Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas sipareigoja suteikti u mokest gyvenamj patalp nuomininkui laikinai valdyti ir joje gyventi, o nuomininkas sipareigoja naudotis ia patalpa pagal paskirt ir mokti nuomos mokest bei pasibaigus sutariai gyvenamsias patalpas grinti nuomotojui. i nuoma yra turto nuomos ris. Svarbiausi, specifiniai jos poymiai, skiriantys j nuo kit nuomos ri, yra sutarties dalykas, subjektai, paskirtis. Sutarties dalyku gali bti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas arba jo dalis, atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa i vieno arba keli kambari. Jei inuomojama gyventi kitokia patalpa kinis pastatas, vasarnamis, gamybin patalpa, laikoma, kad alys sudar ne gyvenamj patalp, o turto nuomos sutart. Gyvenamosios patalpos nuomos dalyku negali bti kambario dalis, pereinamieji kambariai, pagalbins patalpos (virtuvs, koridoriai, sandliai ir pan.). Sutarties alys nuomotojas ir nuomininkas. Nuomininkai yra tik fiziniai asmenys. Juridiniams asmenimis gyvenamoji patalpa gali bti suteikta valdyti ir (arba) naudotis nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, bet tokia gyvenamja patalpa juridinis asmuo gali naudotis tik pagal paskirt fiziniams asmenims apgyvendinti. Nuomotojais gali bti gyvenamj patalp savininkai: fiziniai, juridiniai asmenys, valstyb ir savivaldyb. Priklausomai nuo nuomotojo, skiriasi sutarties sudarymo pagrindai. 1. Valstyb arba savivaldyb sutart sudaro esant teiss taikymo aktui atitinkamam j institucij sprendimui. 2. Juridiniai asmenys sudaro tokias sutartis su savo darbuotojais, jeigu tai numatyta kolektyvinse sutartyse, o jeigu tokios sutartys nesudarytos, administracijos ir darbuotoj susitarimu. Komerciniais tikslais gyvenamj patalp nuomos sutartis sudaroma juridini ir fizini asmen susitarimu285.
285 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. vasario 21 d. nutartyje Nr. 3K3 174/2000 UAB Lietuvikas midus v N. Roien nurod, kad buto nuomos sutartis komercinmis slygomis monje, organizacijoje gali bti sudaroma su nedirbaniais toje monje asmenimis.
407
3. Fizini asmen nuosavybe esantys gyvenamieji namai, butai, kambariai inuomojami ali susitarimu. Nuomotojai neturi teiss atsisakyti sudaryti gyvenamosios patalpos sutart, j pratsti, papildomai suvaryti nuomininko teises dl tam tikr aplinkybi: dl to, kad nuominink yra nia moteris, asmuo turi nepilnamet vaik (CK 6.578 str. 4 d.). Nuomininkas sudaro nuomos sutart savo vardu, bet savo eimos bei buvusi eimos nari interesais. Jeigu nuomotojas valstyb arba savivaldyb, juridinis asmuo, sutartys sudaromos ratu. Fizini asmen nuomos sutartis gali bti ir odin, iskyrus terminuotas, kurios visada turi bti sudaromos ratu (CK 6.579 str. 3 d.). Raytin nuomos sutartis gali bti registruota vieajame registre, tokios sutartys gali bti panaudotos prie treiuosius asmenis. Terminas sutartyse gali bti apibrtas laiku, vykiu. Jeigu vykis nevyksta, sutartis tampa neterminuota. Pareig mokti nuomos mokest nuomininkas turi vykdyti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Nuomos mokest alys nustato susitarimu. Valstybs ir savivaldybs gyvenamj patalp nuomos mokest nustato Vyriausyb, kuri, be to, nustato moni, staig, organizacij ir fizini asmen komercinmis slygomis inuomojam gyvenamj patalp maksimal nuomos mokest. Nuomos mokest galima keisti, bet ne daugiau kaip kart per metus. Mokestis u vanden, energij ir komunalines paslaugas nra nuomos mokestis, todl tokie mokesiai mokami atskirai arba tokia tvarka, kokia susitaria nuomos sutarties alys. ios sutarties ali teiss ir pareigos atsiranda sudarius sutart ir funkcionuoja kaip gyvenamosios patalpos nuomos teisinio santykio elementai. Tokio teisinio santykio ypatumus lemia nuomotojo ir nuomininko subjektini teisi ir pareig gyvendinimo specifika. Pirma, jei su nuomininku gyvena ir jo eimos nariai, teisinis santykis yra prievol su asmen daugetu. CK 6.588 straipsnio 6 dalis leidia teigti, kad i prievol yra ne dalin, o solidarioji. Nuomotojas turi teis reikalauti, kad pareigas, atsirandanias i sutarties, vykdyt ne tik nuomininkas, bet ir visi, ar kuris nors vienas pilnameio eimos narys. Nuomininko eimos nari samprata (CK 6.588 str. 1, 2, 4 d.) skiriasi nuo eimos sampratos, nustatytos CK Treiojoje knygoje. Nuomininko eimos nariai pagal statym yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), j nepilnameiai vaikai, nuomotojo ir jo sutuoktinio tvai. Pilnameiai vaikai ir vaikaiiai priskiriami prie eimos nari, jeigu jie turi bendr k su nuomininku. Artimieji giminaiiai (CK 3.135 str.), kiti 408
ilaikytiniai, igyven kartu su nuomininku, jo eimos nariais arba vienu i j ne maiau kaip vienerius metus ir bendrai tvark nam k, gali bti teismine tvarka pripainti nuomininko eimos nariais286. Pilnameiai vaikai ir j sutuoktiniai nuomojamoje patalpoje gali apsigyventi tik nuomininko ir jo eimos nari sutikimu ir jeigu jie buvo vardyti nuomos sutartyje. Teisiniai nuomos santykiai atsiranda apsigyvenimo pagrindu ir i santyki subjekt ratas pleiasi tai priklauso nuo nuomotojo leidimo, sutikimo ir nuo gyvenani patalpoje nuomininko bei jo eimos nari valios. Antra, gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai nra grynai prievoliniai. Jie turi daiktinei teisei bdingus poymius. Gyvenamosios patalpos savininkas nuomos sutartimi perduoda nuomininkui tam tikram laikui savo valdymo, naudojimosi patalpa teis. Nuomininkas tampa teistu gyvenamosios patalpos valdytoju ir gali, kaip ir savininkas, apginti savo paeistas teises daiktins teiss gynimo bdais vindikaciniu ir negatoriniu iekiniais. Nuomotojas privalo perduoti tui, tinkam gyventi patalp. Patalpa netinkama, jeigu jos bkl kelia grsm nuomininko arba jo eimos nari sveikatai ir saugumui. Nuomotojas negali atsisakyti sudaryti sutart ir j pratsti, jeigu nuomininkas nia moteris ar turintis nepilnamei vaik asmuo, negali udrausti apsigyventi kartu su nuomininku jo eimos nariams, nurodytiems CK 6.588 straipsnio 1 dalyje. Nuomotojas negali udrausti nuomininkui didinti eimos nari skaiiaus, riboti turtines teises, susijusias su nuomos dalyku. Nuomininkas turi teis naudotis nuomojama gyvenamja patalpa. i teis yra tikslinio pobdio. Jeigu nuomininkas naudoja patalp ne pagal paskirt, nuomos sutartis su juo gali bti nutraukta. Nuomininkas turi teis subnuomoti gyvenamj patalp, jeigu su tuo ratikai sutinka kartu su juo gyvenantys eimos nariai ir nuomotojas. Nuomininkas ir jo eimos nariai, tarpusavyje susitar, i anksto prane nuomotojui, gali leisti gyvenamojoje patalpoje apsigyventi laikiniems gyventojams nesu286 Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje 2002 m. rugsjo 4 d. civilinje byloje . Mickeviius v Vilniaus m. valdyba, bylos Nr. 3K3950/2002, paymjo, kad nuomininko eimos nario teisinis statusas gali bti pripaintas ir po to, kai gyvenamosios patalpos nuomininkas mirs. Toks vykis kaip nuomininko mirtis reikia, kad buv bendro kio tvarkymo ir gyvenimo kartu faktai liovsi egzistav (jei jie tssi iki mirties), bet mirties vykis nepaneigia iki to buvusio gyvenimo kartu trukms ir tarpusavio santyki pobdio kaip juridini fakt, reikaling teisei kilti.
409
darydami su jais subnuomos sutarties ir neimdami mokesio u naudojimsi patalpa. Laikin gyventoj naudojimosi patalpomis trukm statymu nenustatyta, taiau pats j apsigyvenimo patalpoje pagrindas suteikia teis nuomininkui, jo eimos nariams bet kada pareikalauti isikelti ir iuos reikalavimus laikinasis gyventojas turi vykdyti nedelsdamas. U laikinj gyventoj veiksmus nuomotojui atsako nuomininkas. Nuomininkas turi pirmenybs teis pratsti nuomos sutart (CPK 6.607 str.). Nuomotojas prie 3 mnesius privalo ratu nuominink spti, jog atsisako pratsti nuomos sutart, jeigu numato nenuomoti patalp ne trumpiau kaip vienerius metus, arba tokia pat tvarka pateikti pasilym ratu dl sutarties pratsimo arba nauj sutarties sudarymo slyg. Jeigu nuomininkas nesutinka su nuomotojo silymu, jis privalo per vien mnes nuo praneimo gavimo dienos ratu praneti, jog nesutinka nutraukti sutart. Nuomininkui statymo nustatyta tvarka pareikus, kad nesutinka su pasilytomis sutarties pakeitimo slygomis, nuomotojas, nordamas pratsti sutart naujomis slygomis, per vien mnes nuo nuomininko praneimo gavimo dienos gali kreiptis teism dl nuomos sutarties slyg nustatymo. Jeigu jis to nepadaro, laikoma, kad sutartis pratsiama ankstesnmis slygomis. Pilnametis nuomininko eimos narys ir buvs eimos narys turi teis sudaryti atskir nuomos sutart (padalyti but), jeigu su tuo sutinka visi pirmins nuomos sutarties santykio dalyviai: nuomotojas, nuomininkas, kiti eimos nariai. CK 6.601 straipsnis numato nuomininko teis tomis pat slygomis sujungti atskiras nuomos sutartis (sujungti butus) sudarius vien eim. Nuomininkas ir jo eimos nariai gali susitarimu pirmin nuominink pakeisti kitu. Praktikoje is atvejis galimas nuomininkui mirus, jeigu nuomininko eimos nariai ir toliau gyvena gyvenamojoje patalpoje ir per du mnesius apie nuomininko mirt informuoja nuomotoj. Jeigu nuomininkas, apsigyvens valstybs ir savivaldybs gyvenamojoje patalpoje, laikinai ivyksta, jam paliekama teis naudotis ia patalpa. i teis ilieka, jeigu nuomininkas ivyksta ne ilgiau kaip 6 mnesiams ir per ivykimo laik vykdo prievol mokti mokesius. CK 6.591 straipsnio 2 dalis numato ios taisykls iimtis, kuri esm ta, jog asmeniui dl svarbi prieasi laikinai negalint naudotis gyvenamja patalpa ilgiau nei 6 mnesius teis i valstybs arba savivaldybs nuomojam patalp paliekama visam ivykimo laikui, o ioms prieastims inykus teis naudotis gyvenamja patalpa ilieka dar 6 mnesius. 410
Be CK 6.591 straipsnio 2 dalyje numatyt aplinkybi, teismas ir kitas aplinkybes gali pripainti svarbia prieastimi, dl kurios nuomininkas negali laikinai naudotis gyvenamja patalpa, todl nurodytoje normoje pateiktas negaljimo naudotis patalpa atvej sraas nra baigtinis. Jeigu nuomininkas, jo eimos narys arba visi nuomininko eimos nariai ivyksta kit vietov arba usien ilgiau kaip eiems mnesiams, jo nuomojama valstybs arba savivaldybs gyvenamoji patalpa gali bti rezervuojama. Nuomos sutarties alies atsisakymas rezervuoti patalpas gali bti nuginijamas teisme. CK 6.593 straipsnio paskirtis ekonomikai naudoti vieja nuosavybs teise valdom gyvenamj fond. Sprendim, kad konkreti patalpa bus rezervuojama, priima valstybs ir savivaldybs atitinkama institucija, kuri sprendia patalp panaudojimo rezervavimo laiku klausim, nuomos mokesio mokjimo ir kitas rezervavimo slygas bei tvark. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimas. Nuomos sutarties slygas galima pakeisti ali susitarimu arba vienos i ali reikalavimu. Sutartis gali bti pakeista teismo sprendimu (CK 6.598 str.). Jeigu sutartis raytin ir joje yra ilyga, kad sutart pakeisti, papildyti arba j nutraukti galima tik ratu, tai tokiu bdu sutartis ir tegali bti keiiama, pildoma arba nutraukiama (CK 6.183 str.). Nuomos sutarties slyg keitimo pagrindai ir tvarka priklauso nuo nuomotojo teiss gyvenamj patalp. Valstybs arba savivaldybs gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bti pakeista CK 6.5996.603 straipsniuose numatytais atvejais. Juridini asmen gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su darbuotojais keiiama kolektyvinje sutartyje arba administracijos ir darbuotoj susitarimo numatytais atvejais. Jeigu juridiniai ir fiziniai asmenys nuomoja gyvenamsias patalpas komerciniais tikslais, sutartis keiiama tik nuomininko ir nuomotojo susitarimu, jei atskir pakeitim nereguliuoja statymas. Pavyzdiui, negalima keisti nuomos mokesio daugiau nei vien kart per vienerius metus (CK 6.583 str. 6 d.). Pakeisti nuomos sutart, kai nuomotojas valstyb arba savivaldyb, galima, jei pilnametis nuomininko eimos narys reikalauja sudaryti su juo atskir gyvenamosios patalpos nuomos sutart, nuomininkams susijungus vien eim, pakeitus pirmin nuominink kitu eimos nariu, atsisakius virploio, pakeitus vien gyvenamj patalp keliomis, prijungus tui kambar, pertvarkius ar perplanavus gyvenamsias patalpas. Pakeitimai galimi, jeigu nepaeidiamos nuomininko ir jo eimos nari arba buvusi eimos nari teiss ir teisti interesai. Kita pa411
keitim slyga nuomininko ir kit nuomininko eimos nari sutikimas. Jeigu juridinis asmuo sudar gyvenamosios patalpos nuomos sutart su darbuotoju, o pastarasis nutrauk darbo santykius, tai juridinis asmuo turi teis pakeisti nuomos sutart. CK 6.604 straipsnio 1 dalis draudia darbdaviui pasibaigus darbo santykiams nutraukti nuomos sutart. i norma numato sutarties pakeitimo pagrind, bet nereguliuoja sutarties pakeitimo slyg, kurios gali bti numatytos kolektyvinse sutartyse arba darbuotojo ir juridinio asmens administracijos susitarimuose. Nuomotojas turi teis perkeldinti nuominink gyvenamosios patalpos kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos laikui pasilyt patalp, kuri turi atitikti sanitarinius ir techninius reikalavimus. Nuomojamos patalpos kapitalinis remontas arba rekonstrukcija nenutraukia nuomos sutarties, bet tuo laiku, kai patalpa nesinaudojama, mokestis mokamas tik u naudojamas patalpas. Jeigu patalpa po rekonstrukcijos ilieka, nuomininkas turi teis tsti nuomos santykius. Tokia teise jis gali naudotis, jeigu rekonstruota patalpa padidjo arba sumajo. Jeigu pasikeitus gyvenamajai patalpai tsti nuomos santykius nuomininkas nesutinka, nuomotojas suteikia kit tinkamai rengt gyvenamj patalp. Tokia pareiga nuomotojui tenka ir jeigu gyvenamoji patalpa po rekonstrukcijos neilieka. CK 6.606 straipsnio 14 dalyse numatytas nuomininko teises kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos laiku garantuoja valstybs arba savivaldybs atitinkamos institucijos j inuomot patalp nuomininkams, o juridiniai asmenys savo darbuotojams. Jeigu gyvenamosios patalpos inuomotos juridini ir fizini asmen fiziniam asmeniui komercinmis slygomis, sutarties ali teiss ir pareigos patalpos kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos atveju numatomos j susitarimu. 38.4.7.2. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pabaiga Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties negaliojimas. Kiekvieno sandorio btini elementai yra subjektai, valia, valios ireikimas, turinys, kur sudaro slygos, suformuluotos ireikiant vali, ir forma287.
287
412
Jeigu bent vienas sandorio elementas neatitinka statymo reikalavim, sandoris laikomas negaliojaniu. Nuomos sutartis gali bti pripainta negaliojania visikai, gali bti pripastamos negaliojaniomis tik kai kurios nuomos sutarties slygos. Nuomos sutartis gali bti pripainta negaliojania CK Pirmosios knygos IV skyriuje numatytais pagrindais. CK 6.586 straipsnis numato gyvenamj patalp nuomos sutarties pripainimo negaliojania ypatumus ir papildomai nustato iuos sutarties pripainimo negaliojania pagrindus: a) jeigu nuomininkui pateikti tikrovs neatitinkantys duomenys apie nuomotojo teis gyvenamsias patalpas. Pavyzdiui, nuomotojas inuomojam patalp neturi, jas prarado arba jo nuosavybs teis ias patalpas suvaryta arba kitaip apsunkinta; registro staigos duomenys neisams arba visikai neatitinka tikrovs ir pan.; b) jeigu nuomos sutartimi paeistos kit asmen pagrstos teiss i gyvenamj patalp. Pavyzdiui, laikinai nesinaudojani gyvenamja patalpa asmen teiss buvo paeistos, nes j patalpa buvo inuomota kaip patutinta; c) jeigu pareign veiksmai, susij su gyvenamosios patalpos sutarties sudarymu, buvo neteisti; d) valstybs arba savivaldybs, juridini asmen administracijos aktai dl nuomos sutarties sudarymo pripainti neteistais. CK 6.586 straipsnio 2 dalis numato nuomos sutarties pripainimo negaliojania ypatumus, jeigu sutartis sudaryta su neveiksniu nuomininku arba su asmeniu, kuris dl savo bkls nesuprato savo veiksm reikms. CK 1.84 straipsnio 2 dalis ir 1.89 straipsnio 2 dalis taikoma nuomos santykiams tik tuo atveju, jeigu nuomotojas apie nuomininko bkl neinojo. CK Pirmojoje knygoje numatyt bendr sandori negaliojimo pagrind taikymas susiaurintas siekiant apginti toki asmen teis nuom. Jeigu valstybs arba savivaldybs gyvenamosios patalpos buvo inuomotos paeidiant kit asmen interesus, bet apie toki asmen teises nuomos dalyk nuomininkas neinojo ir negaljo inoti, pripainus nuomos sutart negaliojania mintu pagrindu tokiam nuomininkui CK 6.586 straipsnio 4 dalyje nurodyta statymu numatyta garantija, kad jam turi bti suteikta kita gyvenamoji patalpa. 413
Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pripainimui negaliojania taikomi ne CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatyti, o sutrumpinti iekinio senaties terminai. Sutartis gali bti pripainta negaliojania per trej met termin, kuris skaiiuojamas nuo sutarties sudarymo dienos (CK 6.586 str. 5 d.). CK 6.580 straipsnio 4 dalis nustato gyvenamosios patalpos nuomos sutarties slygas, kurios negalioja. ios teiss normos paeidimas sutarties slygas padaro niekines ir j nevykdymas nesukelia alims joki teisini pasekmi. Jeigu tokios slygos buvo vykdomos, tai nuostolius patyrusi alis gali i kitos alies isireikalauti juos atlyginti. Nuomos sutarties slygos, paeidianios sutarties laisvs, siningumo ir siningos dalykins praktikos principus, prietarauja teiss normoms ir yra niekins. Pavyzdiui, sutarties slygos, kurios nustato nuomininko atsakomyb be kalts arba prievol atlyginti didesn, nei faktikai padaryta, al, suteikia teis nuomotojui vienaalikai keisti nuomos slygas, reikalauti i karto sumokti nuomos mokest u vis nuomos termin. Teismas gali pripainti negaliojaniomis ir kitas, nei nurodyta CK 6.580 straipsnio 4 dalyje, slygas. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas ir nuomininko ikeldinimas. Nuomos sutarties nutraukimas ir nuomininko ikeldinimas nra tapats nuomos teiss institutai. Nuomos sutarties nutraukimas tai sutarties ali veiksmai, dl kuri baigiasi teisiniai nuomos santykiai ir nuomininkas praranda teis valdyti bei naudotis gyvenamja patalpa. Ikeldinimas yra nuomos sutarties nutraukimo pasekm, kai buvs nuomininkas, pasibaigus nuomos sutariai ar ios sutarties nesudarius (nesant nuomos sutarties, asmuo neteistai sikl gyvenamj patalp), atsisako j patutinti. Ikeldinimas gali bti ir negaliojanios nuomos sutarties pasekm. Ikeldinama gali bti tik teismine tvarka, iskyrus atvejus, kai tai atliekama pagal prokuroro sankcij. Svarbu atkreipti dmes tai, kad reikalavimas ikeldinti i neteistai uimt negyvenamj patalp yra daiktinis teisinis reikalavimas (paeistas subjektins teiss gynimo bdas), o reikalavimas priteisti nuomos mokest ir patalp eksploatavimo ilaidas turi prievolinio teisinio reikalavimo bruo. Daiktinius teisinius reikalavimus nuo prievolini (sutartini) teisini reikalavim btina skirti, nes jiems taikomos skirtingos teiss normos. Daiktiniai teisiniai reikalavimai yra tokie, kuriuos daiktins teiss subjektas pareikia remdamasis jam priklausania daiktine teise. Juos galima pareikti, kol egzistuoja daiktin teis. Tokie 414
materialiniai teisiniai reikalavimai pareikiami tiems paeidjams, kurie nra su daiktini teisi savininku sutartiniuose arba kituose prievoliniuose teisiniuose santykiuose. Prievoliniu teisiniu reikalavimu laikytinas subjekto materialinis teisinis reikalavimas, grindiamas atitinkama prievoline teise. J pareikia subjektas teiss paeidjui, esaniam su juo sutartiniuose arba kituose prievoliniuose santykiuose, reikalaudamas grinti pagal sutart perduot daikt, atlyginti nuostolius ir pan.288. Nuomos sutarties nutraukimas nuomininko reikalavimu. ia teise nuomininkas gali pasinaudoti nenurodydamas tokio veiksmo prieasi, bet visais atvejais prie mnes apie sutarties nutraukim ratu spjs nuomotoj. Nuomininkas gali ataukti spjim, jeigu nuomotojas per t laik nesudar naujos nuomos sutarties su kitu nuomininku. CK 6.609 straipsnio 3 dalis numato vien i nuomos sutarties nutraukimo atvej kai nuomininkas ir jo eimos nariai ivyksta gyventi kitur. Tuomet nuomininkui taip pat taikytinas reikalavimas spti nuomotoj, kad is galt priimti nuomos dalyk, inuomoti gyvenamsias patalpas kitiems asmenims. Nuomos sutarties nutraukimas nuomotojo reikalavimu. CK 6.611 straipsnis numato tokio sutarties nutraukimo pagrindus: a) jeigu nuomininkas ne maiau kaip 3 mnesius nemoka nuomos mokesio. is terminas sutartyje gali bti ilgesnis, bet ne trumpesnis; b) jeigu nuomininkas arba jo eimos nariai ardo arba gadina patalpas; c) jeigu patalpos naudojamos ne pagal paskirt; d) jeigu nuomininkas arba jo eimos nariai netinkamu elgesiu sudaro nemanomas slygas kartu arba alia gyventi kitiems. ie nuomos sutarties nutraukimo pagrindai atsiranda kaip kalt veiksm pasekm, todl jais nutraukus nuomos sutart kalti asmenys ikeldinami nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Jeigu ikeldinti tenka esant kitiems pagrindams, kurie nesietini su nuomininko kalte, i grsiani sugriti nam, kai namas, kuriame yra gyvenamoji patalpa, turi bti nugriautas, kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos, perplanavimo atvejais, nuomininkui turi bti suteikiama kita tinkama gyventi patalpa.
288 r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. balandio 18 d. nutart Nr. 3K3 451/2001 UAB Alksnyn v UAB Holvita.
415
Jei gyvenamoji patalpa inuomota komercinmis slygomis, nuomotojo reikalavimu nutraukiant neterminuot nuomos sutart nuomotojas turi nuominink ratu spti prie 6 mnesius (CK 6.614 str. 1 d.). 38.4.7.3. Tarnybins gyvenamosios patalpos Gyvenamosios patalpos, kurias darbdavys skiria apgyvendinti darbuotojui (tarnautojui) dl darbo (tarnybos) pobdio tok laikotarp, kol tas darbo (tarnybos) pobdis nepasikeis arba kol nenutrks darbo (tarnybos) santykiai, arba kol neinyks statym numatytos slygos, yra priskiriamos prie tarnybini patalp. Patalp priskyrimas (ibraukimas) prie tarnybini patalp, darbuotoj (tarnautoj), kuriems tokios patalpos gali bti suteiktos, sraai nustatomi valstybs valdios arba valdymo institucij, savivaldybs tarybos, juridinio asmens valdymo organo sprendimu. io sprendimo pagrindu sudaroma nuomos sutartis. CK 6.618 straipsnio 2 dalyje ivardyti subjektai prie tarnybini patalp gali priskirti tik tas patalpas, kurios jiems priklauso nuosavybs (patikjimo) teise. Tarnybini patalp apskaitos ir naudojimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 878. i patalp nuomos sutarties nutraukimo ir ikelti i j ypatumai susij su patalp paskyrimo tikslu. Pasibaigus darbo sutariai darbuotojai (tarnautojai), j eimos nariai privalo isikelti i tarnybini patalp. Ikeldinti i tarnybini patalp nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos negalima asmens, kurio darbo santykiai pasibaig dl to, kad jis tapo pirmos arba antros grups invalidu dl su darbu susijusi prieasi, taip pat asmens, kuris uvo arba dingo be inios dl darbo (tarnybos), eimos nari. Ikeldinamiems asmenims suteikiamos kitos gyvenamosios patalpos neturi bti priskirtos prie tarnybini, bet privalo atitikti sanitarinius bei techninius reikalavimus, bti toje paioje gyvenamojoje vietovje289.
289 r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. gegus 29 d. nutart civilinje byloje Nr. 3K3782/2002 Lietuvos kariuomen v P. Urba, kat. 45.5.
416
38.4.7.4. Gyvenamj patalp nuoma bendrabuiuose Bendrabuiai yra darbuotojams, tarnautojams, studentams, moksleiviams apgyvendinti j darbo arba mokymosi laiku specialiai pastatyti arba iam tikslui rengti gyvenamieji namai. Bendrabuiai gali bti lov tipo arba kambari tipo tai priklauso nuo to, kas inuomojama kambarys ar tik lova kambaryje. Bendrabui suteikimo ir naudojimosi tvarka nustatoma administracijos ir darbuotojo susitarimais arba kolektyvinse sutartyse, mokslo staigose i staig valdymo organ sprendimais. Nustaius, kad asmuo naudojasi bendrabuiu paeisdamas bendrabuio taisykles, trukdydamas juo naudotis kitiems gyventojams, teismo sprendimu jis gali bti ikeldinamas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos290. 38.4.7.5. Viebuiai, nakvyns namai ir gydymo bei socialins globos institucij patalpos Viebuiai juridini arba fizini asmen nuosavybs teise valdomos gyvenamosios patalpos, kurios specialiai rengtos laikinai atvykusiems asmenims apgyvendinti. Jie steigiami ir veikia komercins veiklos slygomis. Fiziniai asmenys, gyvenantys viebuiuose ilgiau, negu buvo susitarta, arba nesumokj u gyvenim viebutyje, arba paeid naudojimosi viebuiais tvark, administracijos teikimu ikeldinami pagal prokuroro sankcij nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nakvyns namai tai gyvenamoji patalpa, kuri asmenims suteikiama nemokamai. Tokie namai skirti paramos reikalingiems asmenims. J steigj veikl numato atitinkami teiss aktai, reguliuojantys labdar, bei specialios nakvyns nam taisykls. Gydymo arba globos (rpybos) institucij patalpose gyvenantys asmenys nra nuomininkai. J teisinius santykius reguliuoja atitinkami gydymo ir globos statymai, sudaromos paslaug sutartys.
290 r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. gegus 15 d. nutart civilinje byloje Nr. 3K3731/2002, Vilniaus m. savivaldybs valdyba v A. Jaselien ir kt., kat. 45.5.
417
1. Ar juridinis asmuo gali bti nuomininku pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutart? 2. Kas gali bti gyvenamosios patalpos nuomos sutarties objektu? 3. Ar pasikeitus patalp savininkui lieka galioti nuomos sutartis? 4. Kokie yra gyvenamosios nuomos sutarties pripainimo negaliojania ypatumai? 5. Kas yra nuomininko eimos nariai? 6. Ar artimi giminaiiai, kiti ilaikytiniai gali bti pripainti nuomininko eimos nariais? 7. Kokios yra gyvenamosios patalpos subnuomos slygos? 8. Ar nuomininkas turi teis pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamj patalp? 9. Kokios yra keitimosi gyvenamosiomis patalpomis slygos? 10. Koks aktas gali bti ikeldinimo i gyvenamosios patalpos pagrindas? 11. Kas yra tarnybin gyvenamoji patalpa? 12. Kokie yra ikeldinimo i tarnybini gyvenamj patalp ypatumai? 13. Kas yra bendrabutis? 14. Ar galima subnuomoti gyvenamsias patalpas bendrabuiuose? 15. Kokio akto pagrindu gali bti ikeldinti fiziniai asmenys, gyvenantys viebuiuose ilgiau, negu buvo sutarta? 16. Kas yra nakvyns namai?
418
39 skirsnis. PANAUDA
ia sutartimi viena alis (panaudos davjas) perduoda kitai aliai (panaudos gavjui) nesunaudojamj daikt laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavjas sipareigoja grinti t daikt tokios bkls, kokios jam buvo perduotos, atsivelgiant normal susidvjim. Panaudos sutartis skiriasi nuo nuomos sutarties tuo, kad jos pagrindu daiktu naudojamasi neatlygintinai. Dl neatlygintinumo panaudos sutartis panai dovanojimo sutart, taiau dovanojimo sutartimi daiktas perduodamas neatlygintinai nuosavybn. Dl panaumo nuom panaudos sutartims taikomos nuomos santykius reguliuojanios teiss normos (CK 6.477 str. 2 ir 3 d., 6.478 str., 6.479 str., 6.481 str., 6.489 str. 1 ir 2 d. ir 6.501 str.). Panaudos santykiai draudiami tarp pelno siekiani juridini asmen ir j dalyvi, steigj arba valdymo organo nari (CK 6.630 str.). Panaudos davjai gali bti fiziniai ir juridiniai asmenys, daikto savininkai arba kitokia teise daikt teistai valdantys asmenys ar daikto savininko galioti asmenys291. Panaudos gavjais gali bti juridiniai ir fiziniai asmenys. Panaudos dalykas nesunaudojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai. Panaudos davjas atsako u daikto trkumus, nebent ie trkumai bt aptarti panaudos sutartyje arba panaudos gavjui jie buvo inomi iki sutarties sudarymo, arba turjo bti jo pastebti daikto perdavimo, apiros ar ibandymo metu. Daikto panauda gali bti terminuota arba neterminuota, bet ne ilgesn kaip 100 met (CK 6.479 str. 1 d. ir 6.629 str. 2 d). Sutarties forma priklauso nuo daikto perdavimo neatlygintinai naudotis termin ir ali susitarimo. Ji gali bti registruota vieajame registre. Panaudos sutartis nekeiia treij asmen teisi daikt. Panaudos gavjui nesuteikta teis daikt sulaikyti. i sutartis yra realin, vienaal. Sutartis baigiasi bendrais prievoli pabaigos pagrindais. Sutartis gali bti nutraukta prie termin panaudos davjo reikalavimu, jeigu panaudos gavjas naudoja daikt ne pagal paskirt, nevykdo pareigos ilaikyti ir saugoti
291 r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutart civilinje byloje Nr. 3K3138/2004, Generalin prokuratra v Vilniaus m. savivaldyb ir kt., kat. 37.6.
419
daikt, i esms blogina jo bkl, jeigu daiktas tampa reikalingas paiam savininkui. Panaudos gavjas sutart gali nutraukti prie termin: a) jeigu nustatomi daikto trkumai, kurie naudojimsi daiktu daro nemanom arba labai sunk; b) dl aplinkybi, nepriklausani nuo panaudos gavjo, negalima daiktu naudotis pagal paskirt; c) panaudos davjas nespjo apie treij asmen teises daikt; d) panaudos davjas netinkamai perdav arba visai neperdav daikto. Neterminuota sutartis gali bti nutraukta bet kurios alies reikalavimu spjus kit al apie tokius ketinimus prie 3 mnesius. Sutartimi galima nustatyti kitus terminus. Panaudos davjo teiss ir pareigos, jam mirus arba j reorganizavus, pereina teisi permjams.
1. Ar panaudos sutarties objektu gali bti riniais poymiais apibrti daiktai? 2. Panaudos sutartis yra vienaal ar dvial? 3. Kuo skiriasi panaudos sutartis nuo dovanojimo, nuomos sutari? 4. Koks panaudos sutarties terminas? 5. Kokia forma sudaroma panaudos sutartis? 6. Kada nekilnojamj daikt panaudos sutartis gali bti panaudota prie treiuosius asmenis? 7. Kokios yra panaudos sutarties nutraukimo taisykls?
420
40 skirsnis. RANGOS SUTARTIS

Rangos sutartimi viena alis (rangovas) sipareigoja atlikti tam tikr darb savo rizika pagal kitos alies (usakovo) uduot ir perduoti io darbo rezultat usakovui, o usakovas sipareigoja atlikt darb priimti ir u j sumokti (CK 6.644 str. 1 d.). CK numato bendrsias rangos sutart reglamentuojanias teiss normas, apibrianias rangos sutarties esminius bruous, ali teises ir pareigas, j atsakomyb. Atskiruose CK skirsniuose reglamentuojami rangos sutari ri, atsivelgiant rangos ali bei dalyko pobd, ypatumai (pvz., statybos, vartojimo ranga ir pan.). Btina paymti, jog CK bendrosios rangos sutart reglamentuojanios nuostatos mutatis mutandis taikomos ir atskiroms rangos sutari rims reglamentuoti, jeigu t sutarties r nustatanios teiss normos nesureguliavo kitaip. Atskiras rangos sutarties ris nustatanios teiss normos yra specialios teiss normos, kurios bus aptartos vliau. Sutarties poymiai, dalykas, sutarties sudarymas. i sutartis konsensualin, dvial, atlygintin. CK nenumato speciali sudaromo sandorio formos reikalavim, todl sudarant rangos sutart reikia vadovautis bendromis sandori sudarymo taisyklmis (CK 1.631.77 str.), iskyrus atvejus, kai specialios normos, reglamentuojanios atskir rangos ri ypatumus, numato kitaip. Sutarties slygos nustatomos ali susitarimu, taiau tam, kad sutartis bt laikoma sudaryta, alys turi susitarti dl esmini jos slyg, t. y. dl sutarties dalyko. Esmine rangos sutarties slyga laikomas ir ali susitarimas dl rangos vykdymo termin, t. y. sutartyje turi bti nustatoma darb atlikimo pradia ir pabaiga, taip pat gali bti susitarta ir dl tarpini termin. Sutarties kaina nelaikoma rangos sutarties esmine slyga, iskyrus kai kurias rangos sutari ris, pavyzdiui, statybos rang arba rangos darbus, finansuojamus i valstybs ar savivaldybs biudeto. Sutarties kaina nustatoma arba apskaiiuojama pagal CK 6.653 straipsnio reikalavimus. rangos sutartyje 421
nurodyt kain eina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turt ilaid kompensavimas. Jei alys dl kainos nesusitaria, taikomos bendros sutari kain nustatanios taisykls (CK 6.198 str.). Rangos sutartimi nustatomai atlyginimo u atliekamus rangos darbus mokjimo tvarkai bdinga tai, kad jeigu pagal rangos sutart nenumatyta atliekam darb arba atskir j etap apmokti i anksto, usakovas privalo sumokti rangovui sutartyje nustatyt kain po to, kai yra priimtas darb rezultatas, numatant slyg, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku arba usakovo sutikimu anksiau nustatyto termino. Rangovas turi teis reikalauti imokti jam avans arba rankpinigius tik rangos sutartyje numatytais atvejais. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikr darbo rezultat arba atlikti kitokius darbus, kuri metu sukurtas rezultatas perduodamas usakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materiali iraik. Tai gali bti naujo daikto sukrimas arba nauj savybi jau esaniam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Visais atvejais sutartimi btina nustatyti, kok darb atliks ir kok rezultat perduos rangovas usakovui. Paymtina ir tai, jog nuosavybs teis rangovo sukurt rezultat pereina usakovui tik nuo io rezultato perdavimo usakovui momento. Iki tol jis laikomas rangovo nuosavybe. Rangos dalykui bei paiai rangos sutariai bdinga ir tai, kad paprastai rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankikai nustato usakovo uduoties vykdymo bdus. Tai lemia, jog rangos rezultato atsitiktinio uvimo arba sugedimo rizika tenka rangovui, t. y. rangovas tokiais atvejais neturi teiss reikalauti i usakovo nei umokti u atliktus darbus, nei atlyginti nuostolius. Taiau praleidus darb rezultato perdavimo arba primimo termin minta rizika tenka termin praleidusiai aliai. Nuo rangovo darb atlikimo savo rizika reikia skirti atsitiktinio mediag uvimo rizik (CK 6.649 str.). Rangos sutariai bdinga ir tai, kad sutartyje numatytus darbus rangovas paprastai atlieka i savo mediagos, savo priemonmis ir jgomis, jeigu ko kita nenumato sutartis. Jei rangovas darb atlieka i savo mediagos, jis atsako u jos kokyb. Atsitiktinio mediag arba rengini, perduot darbams atlikti, uvimo arba sugedimo rizika tenka j davusiai aliai. Jei rangovo mediaga atliekant darb va, rangovas neturi teiss reikalauti atlyginti u sunaudot mediag. Savo ruotu usakovas neturi teiss reikalauti atlyginti jo perduotos rangovui ir atsitiktinai uvusios mediagos vert. Jeigu 422
darbas atliekamas visikai arba i dalies i usakovo mediagos, tai rangovas atsako u netinkam tos mediagos sunaudojim. Rangovas privalo pateikti usakovui mediagos sunaudojimo ataskait ir mediagos likut grinti arba, jeigu usakovas sutinka, sumainti darb kain atsivelgdamas likusi nesunaudot mediag vert. Be to, tokiais atvejais rangovas privalo imtis vis manom priemoni usakovo jam patikto turto saugumui utikrinti ir atsako u io turto praradim arba sualojim (CK 6.657 str.). Rangos sutartis turi nemaai bendr bruo su darbo, pirkimo pardavimo, tiekimo, paslaug teikimo sutartimis. Taiau kiekvien i j skiria tam tikri specifiniai poymiai. Su darbo sutartimi rangos sutart sieja tai, kad pagal abi sutartis yra atliekamas tam tikras darbas. Taiau nuo darbo sutarties rangos sutart pirmiausia skiria tai, kad sutarties ali rangovo ir usakovo, prieingai nei darbo santykiuose, nesieja pavaldumo arba kitokie priklausymo santykiai. Rangovas rangos sutarties atveju pats organizuoja darb ia svarbu, kad darbas bt atliktas laiku ir atitikt sutarties slygas. Rangovas darb atlieka savo rizika. Todl atsitiktinai uvus rangos objektui jis negali gauti sutartimi sulygto atlyginimo. Rangos sutarties dalykas yra ne pats darbo procesas, o darbo rezultatas, kuris perduodamas usakovui. Asmuo, dirbantis pagal darbo sutart, atlieka darb, atitinkant jo pareigyb, kvalifikacij, jis pavaldus mons arba staigos administracijai, jam privalomos vidaus darbo tvarkos taisykls. Danai darbo atlyginimas mokamas neatsivelgiant darbo rezultat, o jeigu darbo atlyginimas priklauso nuo darbo rezultato, jis darbuotojui mokamas net jei darbo rezultatas va ne dl darbuotojo kalts. Be to, darb pagal darbo sutart atlieka fiziniai asmenys. Nuo pirkimopardavimo sutari rangos sutart daniausiai skiria tai, kad pirkimopardavimo sutarties sudarymo metu alims aiku, koks daiktas parduodamas ir jis daniausiai i karto perduodamas kitos alies nuosavybn. Tuo tarpu rangos atveju tam tikras materialus rezultatas dar nra sukurtas, pagamintas ir alys susitaria vis pirma dl jo pagaminimo, pataisymo ar pan. ir tik galiausiai dl perdavimo usakovo nuosavybn, t. y. rangos atveju daikto perdavimas kitos alies nuosavybn niekada nesutampa su sutarties sudarymo momentu. Taigi rangos sutariai vertingas yra ne vien rezultatas, bet ir tam rezultatui pasiekti atliekami darbai, j pobdis. Taiau jeigu atliekam darb pobdis ir vert, palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte, yra 423
nedideli, tai sutartis pripastama ne rangos, o pirkimopardavimo sutartimi (CK 6.645 str. 4 d.). Be to, rangos sutartimi sukurtas rezultatas visuomet yra individualaus pobdio, tuo tarpu pirkimopardavimo sutartimi kito asmens nuosavybn gali bti perduodami ne tik individualiais, bet ir riniais poymiais apibrti daiktai. Nuo tiekimo sutari rangos sutartis pirmiausia skiria tai, kad tiekimo sutarties dalykui bdingi riniai poymiai, o rangos sutarties dalykui individuals. Atliekant rangos darbus usakovas turi teis kontroliuoti darb eig, kokyb, duoti nurodymus dl darb atlikimo. Tuo tarpu tiekimo sutari atveju toki teisi pirkjas neturi. Nuo paslaug sutari ri rangos sutartis skiriasi tuo, kad ios sutarties dalyk sudaro tam tikro darbo rezultatas, tuo tarpu paslaug dalykas nematerialaus pobdio paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukrimu. Rangos sutarties atveju visuomet sukuriamas vienoks arba kitoks materialus objektas, kuris ios sutarties atveju atlieka svarbiausi vaidmen. Paslaug sutarties atveju svarbiausi yra atliekami veiksmai teikiamos paslaugos, kai joks materialus rezultatas nesukuriamas. Sutarties alys. alys rangovas bei usakovas, kuri nesieja darbo, pavaldumo (subordinacijos) ar kitokie priklausomybs santykiai. Bendra taisykl, jog rangovu ir usakovu gali bti bet kuris civilins teiss subjektas tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Taiau atkreiptinas dmesys tai, jog rangovams, atsivelgiant atskiros rangos sutarties r, taikomi specials reikalavimai, daniausiai susij su rangovo kvalifikacija, gdiais, patirtimi. Tam tikrus rangos darbus gali atlikti tik asmenys, turintys tam valstybs iduot licencij ir pan. Rangos sutariai bdinga tai, kad rangovas turi teis pasitelkti savo prievolms vykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu statymai arba rangos sutartis nenustato, kad uduot privalo vykdyti pats rangovas. Jeigu uduoiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai j atvilgiu rangovas tampa generaliniu rangovu. Jei rangovas sutariai vykdyti pasitelk subrangovus paeisdamas statym arba sutarties nustatytas taisykles, jis atsako usakovui u nuostolius, kuriuos padar vykdydami sutart subrangovai. Generalinis rangovas atsako usakovui u subrangov nevykdytas arba netinkamai vykdytas prievoles, o subrangovams u usakovo nevykdytas arba netinkamai vykdytas prievoles. Jeigu ko kita nenustato statymai arba sutartis, usakovas ir subrangovas neturi teiss reikti vienas kitam pinigini reikalavim, susijusi su sutar424
i, kiekvieno i j sudaryt su generaliniu rangovu, paeidimu. Jeigu generalinis rangovas sutinka, usakovas turi teis sudaryti sutartis su kitais asmenimis dl atskir darb. Tokiu atveju ie asmenys u nevykdyt arba netinkamai vykdyt sutart atsako tiesiai usakovui. Rangos sutarties ypatumus, kai darbus atlieka keli asmenys, nustato CK 6.651 straipsnis: jeigu darbus atlieka du ar daugiau asmen, tai, jei prievols dalykas yra nedalus, visi jie usakovui turi solidariosios prievols skolinink ir kreditori teises bei pareigas; jei prievols dalykas yra dalus, tai io straipsnio numatyt asmen teiss ir pareigos usakovui atsiranda tik dl atitinkamos dalies (dalin prievol), jeigu sutartis nenustato ko kita. ali teiss ir pareigos. Rangos sutarties specifika ta, kad paprastai rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankikai nustato usakovo uduoties vykdymo bdus, be to, atlieka sutartyje sulygt darb i savo mediagos, savo priemonmis ir jgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis. CK 6.654 straipsnis nustato rangovo ekonomijos paskirstymo princip, pagal kur rangovui ilieka teis gauti atlyginim, numatyt rangos sutartyje, jeigu rangovo faktins ilaidos yra maesns, negu buvo numatyta nustatant atliekam darb kain, ir jeigu usakovas nerodo, kad ekonomija turjo neigiam tak sutartyje numatytai darbo kokybei. Bet alys gali susitarti ir dl kitokios ekonomijos paskirstymo tvarkos. Rangovo pareigos: a) iki sutarties sudarymo suteikti usakovui vis reikiam informacij, susijusi su atliekamais darbais, taip pat informacij apie darbui atlikti btinas mediagas bei darbui atlikti reikaling laik. i informacija reikalinga tam, kad usakovas, prie sudarydamas sutart, galt adekvaiai vertinti rangovo galimybes atlikti konkreius darbus, patirtinas ilaidas ir kitas snaudas, taigi i informacija leidia usakovui apsisprsti, ar tikslinga sudaryti sutart; b) imtis vis manom priemoni usakovo jam patikto turto saugumui utikrinti, nes rangovas atsakingas u io turto praradim arba sualojim. Rangovas turi naudotis sutartyje numatytais jam usakovo perduoto turto saugojimo bdais, jei to nenumato sutartis. Bdamas rpestingas, rangovas privalo pats protingai pasirinkti perduoto turto saugojimo bdus ir priemones; 425
c) laiku vykdyti sutart ir baigti darbus. Tai reikia, kad rangovas, vykdydamas sutart, turi atlikti darbus iki numatyto galutinio termino pabaigos, o jei sutartyje numatyta darb vykdymo dalimis slyga, kiekviena dalis turi bti baigta laikantis tarpini termin; d) CK 6.659 straipsnyje numatytais atvejais apie aplinkybes, sudaranias grsm darbo tinkamumui, arba tvirtumui, saugumui, privalo nedelsdamas spti usakov ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darb: jei usakovo pateikta netinkama mediaga, turtas, dokumentai, usakovo nurodymai kelia grsm darbo rezultatui ar yra kitoki nuo rangovo nepriklausani aplinkybi, pagrindiani darbo sustabdym; e) atlikti darbus, kad j kokyb atitikt rangos sutarties slygas, o jeigu sutartyje kokybs slygos nenustatytos, prastai tokios ries darbams keliamus reikalavimus (CK 6.663 str.); f) jeigu statymas arba rangos sutartis nustato darb rezultato kokybs garantin termin, pateikti darb rezultat, atitinkant nustatytus kokybs reikalavimus vis garantin termin; g) jeigu statymas arba rangos sutartis nustato atliekam darb privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo t reikalavim laikytis. Rangovas turi rpintis darb dokumentacija, neatlikti statymo draudiam veiksm; h) rangovas privalo kartu su darb rezultatu perduoti usakovui informacij apie rangos sutarties dalyko naudojim, jeigu tokia rangovo pareiga nustatyta rangos sutartyje arba informacijos pobdis yra toks, kad be jos nemanoma naudoti darb rezultato pagal sutartyje nustatyt paskirt. i) jeigu usakovas nutraukia rangos sutart remdamasis kodekso 6.658 straipsnio 2 dalyje ir 6.665 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais, rangovas privalo grinti usakovui jo perduotas mediagas ir kitok turt, o jeigu to padaryti nemanoma atlyginti j vert pinigais. Rangovo teiss: a) pasitelkti savo prievolms vykdyti kitus asmenis (subrangovus) pagal CK 6.650 straipsn, jei statymai arba sutartis nenumato ko kita. Pasitelks subrangovus rangovas tampa generaliniu rangovu; 426
b) jeigu rangovas nepasiek sutartyje numatyto rezultato arba dl jo trkum daiktas negali bti naudojamas pagal paskirt dl usakovo perduot mediag trkum, tai rangovas turi teis reikalauti, kad jam bt sumokta u atlikt darb, taiau jis turi rodyti, kad mediag trkum nebuvo galima pastebti jas priimant i usakovo; c) teis nepradti darb arba sustabdyti pradtus darbus, jeigu usakovas nevykdo rangos sutartyje numatyt savo prieprieini pareig arba kliudo rangovui vykdyti sutart, arba yra kit aplinkybi, akivaizdiai patvirtinani, kad usakovas savo pareig laiku nevykdys. Usakovo teiss ir pareigos: a) laiku sumokti rangovui sutartyje nustatyt kain, jei mokjimo terminas nenustatytas primus darb rezultat. Btina slyga darbai turi bti atlikti tinkamai ir laiku arba usakovo sutikimu nepasibaigus nustatytam darb terminui; b) rangos sutartyje numatytais atvejais ir tvarka teikti rangovui pagalb atliekant darbus. Jei sutartis numato, sumokti rangovui avans, pateikti projektin dokumentacij ir kt., t. y. rangovui sudaryti normalias darbo slygas. i usakovo pareiga sietina su ali bendradarbiavimo ir abipusio veikimo principo gyvendinimu; c) aprpinti usakov reikiamu kiekiu ir tinkamos kokybs mediaga darbams atlikti, jei buvo susitarta, kad darbai bus atlikti i usakovo mediag; d) rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apirti ir priimti atlikt darb (jo rezultat), o pastebjus nukrypim nuo sutarties slyg, bloginani darb rezultato kokyb, arba kit trkum nedelsiant apie tai praneti rangovui pagal CK 6.662 straipsn. Jei sutartis nenumato ko kita, usakovas, prims darb jo nepatikrins, netenka teiss remtis darbo trkum, kurie realiai galjo bti nustatyti normaliomis slygomis priimant darb, faktu; e) bet kuriuo metu tikrinti darb atlikimo eig ir kokyb nesikiant rangovo kin komercin veikl. Tiek viena, tiek kita alis viena kitos atvilgiu turi elgtis diskretikai, privalo saugoti konfidencialia informacija laikomas komercines paslaptis, kit sutartyje numatyt neskelbtin informacij. Atkreiptinas 427
dmesys, kad nurodyt ali teisi ir pareig sraas anaiptol nra baigtinis. alys, atsivelgdamos rangos specifik, viena kitai keliamus reikalavimus, tarpusavio pasitikjimo laipsn, sutartyje gali numatyti ir daugiau abipusi teisi ir pareig tam, kad kiekviena i ali bt saistoma kontrahento interes. Kiekviena vienos alies turima subjektin teis atitinka kitos alies pareig. aliai nevykdius arba netinkamai vykdius pareigas kyla sutartins atsakomybs klausimas kontrahento atvilgiu. ali atsakomyb. Rangovas atsako u netinkamos kokybs, pavluotai atliktus (per nustatyt termin neatliktus) arba neatliktus darbus, netinkamos kokybs mediagas, viryt darb smat. Rangovo atsakomybs dydis priklauso nuo sutarties paeidimo sunkumo ir suteikia teis usakovui reikalauti iiekoti nuostolius, netesybas, paalinti trkumus arba pareigoti rangov pagaminti kit daikt, teis pavesti treiajam asmeniui darb pataisyti rangovo sskaita, taip pat teis atsisakyti priimti darbus ir teis vienaalikai nutraukti sutart. Rangovo atsakomyb reglamentuoja CK 6.647, 6.648, 6.652, 6.658, 6.662, 6.665, 6.670, 6.671 straipsniai. Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dal esant neesminiams darbo trkumams dl netinkamos kokybs darbo usakovas turi teis reikalauti i rangovo: neatlygintinai paalinti trkumus per proting termin arba atitinkamai sumainti darb kain, arba atlyginti trkum alinimo ilaidas. Jei nurodyt veiksm rangovas neatlieka arba trkumai yra esminiai ir nepaalinami, usakovas turi teis nutraukti sutart ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 str. 3 d.). iuo pagrindu usakovui nutraukus vienaalikai sutart rangovas privalo grinti usakovui jo perduotas mediagas ir kitok turt, jei to padaryti nemanoma atlyginti j vert pinigais (vienaal restitucija). Esminiu darbo trkumu laikytini ir tie trkumai, kuriuos paalinti manoma, taiau tam padaryti reikalingos neprotingai didels ilaidos. Atsakomyb dl netinkamos kokybs darbo rangovui kyla, kai gautas darbo rezultatas savo savybmis neatitinka sutartyje sulygto darbo rezultato arba atliktas darbas turi toki trkum, kurie kliudo panaudoti t darbo rezultat tai paskiriai, kuri numatyta sutartyje, arba prastinei paskiriai. Darbo trkumai gali bti nustatyti per garantin termin, o jeigu jis nenustatytas per proting termin, ne ilgesn kaip dveji metai nuo rezultato perdavimo (CK 6.666 str.). Reikalavimams, kylantiems dl atlikt darb trkum, nustatomas vieneri met iekinio senaties terminas, iskyrus CK nustatytas iimtis. 428
Senaties terminai skaiiuojami pagal CK 6.667 straipsnio taisykles. Rangovas, pasiraydamas sutart, tampa atsakingas u tai, kad visi darbai bt atlikti laiku, t. y. per sutartyje numatyt termin, arba kad atskiri darbai bt atlikti dalimis per numatytus tarpinius terminus. Galutinio termino praleidimo pasekms yra nustatytos CK 6.652 straipsnio 4 dalyje: tokiu atveju usakovas turi teis atsisakyti priimti atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius i usakovo tik tuomet, kai dl termino praleidimo prievols vykdymas usakovui praranda prasm. Tai reikia, kad termino praleidimo formalus pobdis automatikai nesukelia rangovo atsakomybs, jei dl tokio termino praleidimo faktikai nenukenia usakovo turtiniai interesai. Paprastai i taisykl taikytina dl neymiai praleisto termino, kai usakovo padtis nepablogja dl tokio rangovo delsimo vykdyti prievol. Neabejotina, kad atliekant darbus gali atsirasti nauj aplinkybi, galini sutrukdyti arba pasunkinti rangovo uduot atlikti darbus per numatytus terminus (tai priklauso nuo darb sudtingumo ir j trukms). Taiau jei rangovas darbus atlieka neapdairiai ltai arba nerpestingai, tokie kalti rangovo veiksmai nra pateisinami. Pagal CK 6.658 straipsnio 2 dal, jei rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darb taip ltai, kad j baigti iki termino pabaigos tampa aikiai nemanoma, usakovas turi teis atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Tokiu atveju taikomos CK 6.670 ir 6.671 straipsni restitucijos slygos: rangovas privalo grinti usakovui jo perduot turt, jei tai nemanoma, atlyginti turto vert pinigais, usakovas privalo sumokti u faktikai atliktus darbus. Sutarties ali bendradarbiavimo, rangovo veikimo usakovo interesais ir ekonomikumo principai lemia rangovo atsakomyb u netinkam usakovo perduotos mediagos darbams atlikti panaudojim (CK 6.648 str.). Netinkamas mediagos naudojimas gali bti suprantamas kaip mediagos (aliavos) sunaudojimas ne pagal paskirt, jos sugadinimas naudojant kitoms reikmms, neprotingai didelio mediagos kiekio sunaudojimas, mediagos dali arba likuio neisaugojimas (pasisavinimas) ir pan. Rangovas turi pateikti mediagos panaudojim pateisinani ataskait, grinti likut. Prieingu atveju usakovas turi teis likuio verts dydiu sumainti rangovui mokam darb kain. CK 6.648 straipsnio 5 dalis numato dispozityvi norm, kad rangos sutartyje gali bti numatytos mediag sunaudojimo normos, likui ir pagrindini atliek grinimo terminai, rangovo atsakomyb u i pareig nevykdym. Jei rangovo faktins ilaidos maesns nei nustatytoji darb 429
kaina, rangovui ilieka teis gauti nustatyt atlyginimo dyd, jeigu toks sutaupymas neturjo takos darb kokybei. ia norma statym leidjas daro rangov suinteresuot racionaliai atlikti darbus, rasti optimal darb kainos ir kokybs santyk. Usakovas atsako u tai, kad nevykdo savo prieprieini pareig (nepateikia mediag, rengini, dokument), sipareigojimo sumokti rangos sutartyje nustatyt atlyginim, atsisako teikti pagalb rangovui, jei tokia pareiga nustatyta sutartyje, vengia priimti atlikt darb. Usakovo atsakomybs slygas numato CK 6.656, 6.6606.662 straipsniai. Rangovas iuo atveju turi teis reikalauti atlyginti nuostolius, vykdyti prievoles arba atsisakyti sutarties atsivelgdamas tai, kaip usakovas paeidia sutart. CK 6.660 ir 6.661 straipsniai numato usakovo atsakomyb u sutartyje nurodyt ali bendradarbiavimo pareig nevykdym. Rangovas turi teis imtis iuose straipsniuose nurodyt teisini priemoni, kai usakovas neteikia pagalbos rangovui, nevykdo usakovui tenkani prieprieini pareig, daro klitis rangovui atlikti sutartyje numatyt uduot arba laiku nevykdo kit sutartyje numatyt pareig. Dl toki usakovo veiksm rangovas turi teis reikalauti proporcingos kompensacijos arba nukelti darbo pabaigos termin, arba vienaalikai nutraukti sutart. Jeigu usakovas nevykdo savo sipareigojimo sumokti rangos sutartyje nustatyt atlyginim arba kitoki sutarties ali sutart sum, rangovas turi teis iiekoti jam pagal sutart priklausanias sumas u atlikt darb i usakovo perduoto rangovui turto arba pasinaudoti darb rezultato sulaikymo teise pagal CK 6.656 straipsn. Jei usakovas nevykdo prievols priimti darbus pasibaigus sutarties terminui, tai rangovas, du kartus per mnes spjs usakov, turi teis parduoti darb rezultat tretiesiems asmenims ir uskaityti sau priklausanius mokjimus. Be to, vengiant priimti darbus, darbo rezultato atsitiktinio uvimo ar sugadinimo rizika tenka usakovui.
40.2. Atskiros rangos sutari rys

Atskiros rangos sutari rys: CK reglamentuoja vartojimo rangos (CK 6.6726.680 str.), statybos rangos (CK 6.6816.699 str.), projektavimo ir tyrinjimo darb rangos (CK 6.7006.704 str.), rangos darb, 430
finansuojam i valstybs ir savivaldybi biudeto (CK 6.7056.706 str.), ypatumus. 40.2.1. Vartojimo ranga Pagal vartojimo rangos sutart rangovas, besiveriantis tam tikru verslu, sipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) usakym atlikti tam tikr buitinius arba asmeninius usakovo ar jo eimos poreikius tenkinant darb, o usakovas sipareigoja priimti darbo rezultat ir u j sumokti. Vartojimo rangai taikomos rangos bendrosios nuostatos tiek, kiek jos neprietarauja specialiosioms vartojimo rangos nuostatoms, taip pat mutatis mutandis CK normos, reglamentuojanios vartojimo pirkimpardavim ir nesiningas vartojim sutari slygas. Vartojimo rangai neatsiejamai taikytini ir kiti su vartotoj teisi gynimu susij statymai. Vartojimo rangos sutariai bdingos alys: rangovas, usiimantis verslu, ir usakovas vartotojas (fizinis asmuo), usaks buitinius arba asmeninius poreikius tenkinant darb. Tokia subjektin sudtis lemia, kad alys yra nelygiaverts, dl to statym leidjas skiria daugiau dmesio vartotojo, esanio silpnesnija sutarties alimi, teist interes apsaugai. Vartojimo rangos sutartis priskirtina vieosioms sutartims, dl to paprastai usakovai sudaro sutartis prisijungimo bdu. Tai reikia, kad tokias sutartis pagal standartines slygas rangovas privalo sudaryti su bet kuriais vartotojais, atskiroms j grupms arba konkretiems asmenims neteikti tam tikr privilegij arba, atvirkiai, diskriminuoti vartotoj. Vartojimo rangos skirsnyje grieiau reglamentuoti rangovo ir usakovo santykiai, taikomos papildomos usakovo garantijos (CK 6.673 str.). Rangovas neturi teiss reikalauti, kad vartojimo rangos sutart bt traukti papildomas darbas arba paslaugos, usakovas turi teis atsisakyti sumokti u tokius atliktus darbus. i norma nepanaikina galimybs rangovui silyti usakovui atlikti naujus darbus arba paslaugas. Usakovas (vartotojas) turi teis bet kada iki darb primimo vienaalikai nutraukti sutart sumokjs dal kainos, proporcingos atlikt darb vertei. CK numato rangovo pareig suteikti usakovui btin ir teising informacij apie silomus darbus. Usakovas turi teis nutraukti sutart nesumokdamas u atliktus darbus bei reikalauti atlyginti nuostolius, jei dl rangovo pateiktos informacijos trkumo arba netikslumo buvo 431
sudaryta sutartis atlikti darb, pagal savo savybes neatitinkant to, k usakovas turjo omenyje (CK 6.674 str.). Btina informacija laikytini duomenys apie esmines darb savybes, ypatumus, kain, atsiskaitym tvark ir kt. Teisinga informacija yra tokie reali tikrov atitinkantys duomenys, kurie nurodomi paioje sutartyje arba kituose atliekam darb dokumentuose, rangovas gali pateikti toki informacij ir odine forma, jei tai numato sutartis. CK 6.667 straipsnis numato, kad rangovas, perduodamas darb rezultat usakovui, privalo spti usakov apie darb rezultato naudojimo slygas ir nurodyti usakovui reikalavimus, kuri btina laikytis naudojant darb rezultat, bei galimas toki reikalavim nesilaikymo pasekmes usakovui ir kitiems asmenims. CK 6.678 straipsnis numato specifines atsakomybs slygas siekiant apsaugoti vartotojo saugum, jei tai kelia grsm usakovo arba kit asmen gyvybei ar sveikatai. Reikalavimai dl neatlygintinio darbo trkum paalinimo gali bti pareikti per du, o jeigu sutarties dalykas buvo pastatas, renginys ar kitoks statinys per deimt met nuo darb rezultato primimo momento. ie reikalavimai pareikiami nepaisant trkum iaikjimo momento, taip pat ir tuomet, kai trkumai iaikjo pasibaigus garantiniam darb terminui. Atsivelgtina tai, ar egzistuoja prieastinis ryys tarp atsiradusi trkum ir rangovo atlikt darb, btent is kriterijus lemia tokio reikalavimo pagrstum. CK taip pat numato papildomas rangovo teises, jei usakovas vengia priimti darbo rezultat (CK 6.679 str.). Prajus dviem mnesiams po ratiko spjimo apie usakovo pareig priimti darb rezultatus, rangovas turi teis parduoti sutarties dalyk u proting kain, skaityti sau priklausanius mokjimus ir likusi sum mokti depozit. Ratik spjim rangovas turi sisti tinkamu usakovo gyvenamosios vietos adresu. Per nurodyt termin usakovui neatsiliepus, rangovas gali parduoti darb rezultat (daikt), esant sutarties dalyku, u reali rinkos kain ir taip kompensuoti savo pagal sutart neatlygintas ilaidas bei negaut atlyginim u darb. 40.2.2. Statybos ranga Bendrieji sutarties bruoai, poymiai. Statybos rangos sutartimi rangovas sipareigoja per sutartyje nustatyt termin pastatyti pagal usakovo uduot statin arba atlikti kitus statybos darbus, o usakovas sipareigoja sudaryti rangovui btinas statybos darbams atlikti slygas, 432
priimti darb rezultat ir sumokti sutartyje nustatyt kain (CK 6.681 str.). Statybos rangos sutartis turi sav ypatum, iskiriani i sutart i kit rangos ri ir lemiani jos atskir reglamentavim292: darbai ios sutarties pagrindu atliekami tiesiogiai objekto buvimo vietoje; specifinis ios sutarties dalykas, subjektin sudtis (sutarties alys investicins veiklos dalyviai, statybins organizacijos ir kt.); sutartini santyki tarp usakovo ir rangovo tstinumas; aktyvus ali bendradarbiavimas vykdant sutart; danai pasitaikantis generalini rangov ir subrangov dalyvavimas; speciali normini akt, reguliuojani statybos rangos teisinius santykius, sistema (Lietuvoje statybos rang reglamentuoja galiojantis CK, 2001 m. lapkriio 8 d. Statybos statymas293, 2002 m. vasario 26 d. Vyriausybs nutarimas Nr. 280 Dl Lietuvos Respublikos statybos statymo gyvendinimo294, kiti postatyminiai aktai). Statybos rangos sutarties pagrindu atliekami statybos darbai yra vienas pagrindini nekilnojamojo turto sukrimo ir gerinimo priemoni. Be to, statyb metu sukurti objektai yra individualaus pobdio, paprastai skirti ilgalaikiam naudojimui (eksploatacijai). Objekt statyba yra technikai sudtingas, ilgai trunkantis, nemaai l kainuojantis ir su ali rizika susijs procesas. Todl alis turi atidiai pasirinkti kontrahent ir aikiai, isamiai sureguliuoti tarpusavio teises bei pareigas sudaromoje statybos rangos sutartyje. Sutarties dalykas moni, pastat, gyvenamj nam ir kitoki statini statyba arba rekonstrukcija, taip pat montavimas, paleidimas arba kitokie darbai. Sutarties alys. alys yra usakovas ir rangovas. gyvendinant konkreius statybos projektus, be usakovo ir statybos organizacij (rangovo), paprastai dalyvauja ir kiti asmenys (projektuotojai, architektai, ininieriai ir kt.). Usakovu statybos rangos sutartyje gali bti bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, galintis gyvendinti savo statytojo teis: pagal Statybos statymo 3 straipsnio reikalavimus nuosavybs teise ar kitais teistais pagrindais valdo ems sklyp, yra parengtas ir suderintas statybos projektas bei nustatyta tvarka gautas leidimas statybai. Jei pagal statybos rangos sutart usakovas yra fizinis asmuo vartoto292
. . . . , 2000. 2, 1, c.
540.
293 294
433
jas ir statybos darbai atliekami siekiant patenkinti asmeninius, eimos ar nam kio poreikius, nesusijusius su jo verslu ar profesija, sutariai taikomos vartojimo rangos sutarties nuostatos. Rangovu gali bti Lietuvoje registruota mon, kurios statuose numatyta statyba kaip veiklos ris, taip pat fizinis asmuo, turintis statybos darb patent, bei usienio valstybs statybos mon, turinti savo alies institucij iduotus atestavimo dokumentus (Statybos statymo 15 str.). Kai visi arba ne visi statybos darbai atliekami ne rangovo asmenikai, o pasitelkiant kitus asmenis (subrangovus), usakovas sudaro statybos rangos sutart su generaliniu rangovu, kuris atskirus statybos darbus paveda atlikti subrangovams, jei to nedraudia statybos rangos sutartis. U subrangovams pavestus atlikti darbus usakovui atsakingas generalinis rangovas. Sutarties sudarymas, esmins slygos: susitarimas dl dalyko (objekto pastatymo, rekonstravimo ar remonto), termin ir kainos. Sutartyje privalo bti nurodyta su ja susijusi dokument sudtis (normatyviniai statybos dokumentai), taip pat kuri alis ir per kokius terminus turi pateikti tam tikrus normatyvinius statybos dokumentus. Statybos rangos sutarties dokumentus paprastai sudaro pati sutartis, jos smata, statinio projektas bei kiti parengti ir ali suderinti techniniai dokumentai. Specifins rangovo teiss ir pareigos: a) preziumuojama, kad rangovas privalo pats atlikti visus darbus, numatytus normatyviniuose statybos dokumentuose, nebent sutartis numato k kita; b) rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvini statybos dokument nustatytus reikalavimus ir sutart (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darb kaina bei statinio (darb) kokybs reikalavimai. Rangovui statybos metu padarius ivad, kad btina atlikti papildomus statybos darbus, nenumatytus techniniuose dokumentuose, ir dl to padidinti sutarties kain, privalo nedelsdamas apie tai praneti usakovui ir laukti jo nurodym. Usakovui nepateikus atsakymo, rangovas turi teis sustabdyti darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius; c) rangovas privalo pristatyti statybai reikalingas mediagas, renginius, detales ir kitokias konstrukcijas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tai daryti yra usakovo pareiga; 434
d) rangovas turi teis reikalauti perskaiiuoti sutarties kain, jeigu dl ne nuo jo priklausani aplinkybi faktika statybos darb kaina padidjo daugiau kaip 15 proc.; e) rangovas, vykdydamas statybos bei su ja susijusius darbus, privalo laikytis statym ir normatyvini statybos dokument nustatyt aplinkos apsaugos ir darb saugumo reikalavim. Specifins usakovo teiss ir pareigos: a) usakovas privalo laiku suteikti ems sklyp statybai (statybviet); b) sutartyje numatytais atvejais ir tvarka usakovas taip pat privalo perduoti rangovui naudotis pastatus arba renginius, teikti krovini veimo paslaugas, rengti laikinus energijos arba vandens tiekimo tinklus, gauti reikalingus leidimus, suteikianius teis atlikti rangovui tam tikrus darbus, bei teikti kitas sutartyje numatytas paslaugas; c) usakovas turi teis kontroliuoti ir priirti atliekam statybos darb eig ir kokyb, statybos darb grafiko laikymsi, rangovo tiekiam mediag kokyb, usakovo perduodam mediag naudojim pagal CK 6.689 straipsn. gyvendindamas i teis usakovas neturi teiss kitis rangovo kin komercin veikl (rangovo nepavaldumo usakovui principas). Statybos statymo 30 straipsnis numato, kad statinio statybos technin prieira yra privaloma, iskyrus atvejus, kai atliekamas statinio paprastesnis remontas, nes kitaip rangovas, netinkamai vykds sutart, gali remtis aplinkybe, kad usakovas nevykd statybos darb kontrols ir prieiros (CK 6.689 str.); d) usakovas, vykdydamas savo pareigas bei gyvendindamas teises, susijusias su statybos prieira ir kontrole, pasitelkia projektuotoj ir kitus asmenis (ininieri, konstruktori, konsultant). Taigi usakovas, padedamas kvalifikuot asmen, gali kontroliuoti, kaip vykdomas statinio projektas, gyvendinama statinio architektra; e) usakovas privalo sumokti u visus iki konservavimo atliktus darbus, taip pat atlyginti ilaidas, susijusias su darb nutraukimu ir objekto konservavimu, skaitant jas naud, kuri rangovas gavo arba galjo gauti dl nutraukt darb. Taigi statinio konservavimo darbai faktikai atliekami usakovo l435
omis. Toks btinumas stabdyti darbus kyla dl vairi prieasi, ne visuomet dl vienos i ali valios, pavyzdiui, dl valstybs institucijos, teismo sprendimo ir kt. Inykus tokioms aplinkybms, statyba gali bti atnaujinta sutartyje numatytomis slygomis. Abi sutarties alys privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Siningas ali bendradarbiavimas reikia padjim viena kitai gyvendinti teises ir pareigas, taigi kontrahentui utikrinama galimyb vykdyti sipareigojimus. Pagal CK 6.694 straipsn gavs rangovo praneim apie pasirengim perduoti atlikt darb rezultat usakovas privalo nedelsdamas paprastai savo lomis pradti priimti darbus. Atsivelgiant statybos rangos darb pobd prie priimant rezultat turi bti atliekami bandymai ir kontroliniai matavimai (CK 6.694 str. 5 d.). Darb perdavimas ir primimas forminamas aktu, kur pasirao dvi alys. Jeigu viena i ali atsisako pasirayti akt, jame raoma atsisakymo yma ir akt pasirao kita alis. Vienaalis perdavimo aktas gali bti teismo pripaintas negaliojaniu, jeigu teismas pripasta, kad kita alis atsisak pasirayti akt pagrstai. Atsakomybs specifika. Rangovas atsako usakovui u nukrypimus nuo normatyvini statybos dokument reikalavim, taip pat u tai, kad nepasiek iuose dokumentuose arba sutartyje numatyt statybos darb rodikli (mons gamybini pajgum, atsparumo ir kt.). Jei statiniai ir renginiai rekonstruojami, rangovas atsako u statinio arba renginio patikimumo, patvarumo ar atsparumo sumajim ar netekim. U netinkamos kokybs atliktus darbus rangovui kyla atsakomyb taikant mutatis mutandis CK 6.665 straipsnio taisykles. Rangovas neatsako u smulkius nukrypimus nuo normatyvini statybos dokument reikalavim. Dl t nukrypim kilus ginui, rodinjimo nata, kad nukrypimai neturjo takos darb kokybei, tenka rangovui (6.695 str. 3 d.). Statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika, kol j priims usakovas, pagal CK 6.682 straipsn tenka rangovui. Nuo atskir darb etap primimo momento usakovui pereina tos darb dalies uvimo arba sugedimo rizika, iskyrus atvejus, kai tai atsitinka dl rangovo kalts. Rangovas neatsako u statybos objekto arba jo dalies uvim (sugedim) vieninteliu atveju esant usakovo kaltei, kai tai atsitinka dl usakovo mediag netinkamos kokybs ar dl usakovo netinkam nurodym tuomet rangovas turi teis reikalauti sumokti 436
sutartyje numatyt darb kain avansu. Statybos rangos sutartis gali numatyti alies, kuriai tenka objekto atsitiktinio uvimo (sugedimo) rizika, pareig apdrausti statybos objekt arba pai sutarties al civilins atsakomybs draudimu u kitiems asmenims padaryt al (CK 6.683 str. 1 d.). Statinio projektuotojo ir rangovo civilin atsakomyb draudiama privalomuoju draudimu visais atvejais (Statybos statymo 37 str. 1 d.). U statinio sugriuvim ir dl to padaryt al atitinkamai atsako rangovas, projektuotojas ir statybos techninis priirtojas, jeigu objektas sugriuvo dl projektavimo, konstrukcij ar statybos broko arba dl netinkamo ems grunto. Rangovas, projektuotojas arba statybos techninis priirtojas atsako u objekto sugriuvim ar defektus, jeigu objektas sugriuvo arba defektai buvo nustatyti per iuos statyme (CK 6.698 str.) numatytus ir ia vardytus garantinius terminus nuo darb perdavimo momento: 1) per penkerius metus; 2) per deimt met esant paslpt statinio element (konstrukcij, vamzdyn ir kt.); 3) per dvideimt met esant tyia paslpt trkum. Nustatyti terminai pradedami skaiiuoti nuo darb rezultato atidavimo naudoti dienos. 40.2.3. Projektavimo ir tyrinjimo darb ranga Projektavimo ir tyrinjimo darb sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrintojas) sipareigoja atlikti pagal usakovo uduot tyrinjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus arba sukurti kitok darb rezultat ir perduoti j usakovui, o usakovas sipareigoja priimti darb rezultat ir sumokti u atlikt darb (CK 6.700 str.). Sutarties dalykas krybins veiklos rezultatas, forminamas projektiniais smatiniais dokumentais, reikalingais tam tikram objektui statyti arba rengti. Sutarties alys tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Sutarties formos statymas nedetalizuoja, dl to taikytini bendrieji sandori formos reikalavimai. CK 6.702 ir 6.704 straipsniai numato specifines rangovo bei usakovo pareigas, pagal i sutart usakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinjimo darb uduot bei kitus techniniams dokumentams parengti btinus duomenis; bendradarbiauti su rangovu jam vykdant u437
duot; sumokti rangovui sutartyje numatytomis slygomis darb kain; darb rezultat naudoti sutartyje aptartiems tikslams. Rangovas privalo atlikti darbus pagal uduoties ir kit pradini duomen nustatytus reikalavimus ir gali nuo j nukrypti tik jeigu usakovas sutinka; atlikdamas uduot turi bendradarbiauti su usakovu, saugoti perduot konfidenciali informacij; parengtus techninius dokumentus ir atliktus darbus suderinti su usakovu ir, jeigu tai btina, su atitinkamomis valstybs institucijomis, tuomet juos perduoti usakovui. Technini dokument parengimas apima projektavimo dokument, konstrukcij brini, schem, vietovs plan ir pan. parengim. Tyrinjimo darbai atliekami nagrinjant tam tikrus aplinkos veiksnius, pavyzdiui, siekiant nustatyti naudingj ikasen viet, kiek, gyl, kitus parametrus, taip pat sitikinti tam tikros tolesns veiklos tikslingumu, objekto statybos galimybmis ir t. t. Atsakomybs specifika. Pagal sutart projektuotojas (tyrintojas) atsako u netinkamai parengtus techninius dokumentus arba netinkamai atliktus tyrinjimo darbus, taip pat u perdarytus statybos darbus dl netinkamai atlikt projektavimo (tyrinjimo) darb arba netinkamai parengt technini dokument bei u darb (dokument) trkumus, kurie buvo nustatyti darb pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu arba priimant tyrinjimo darb rezultat, arba naudojant i darb pagrindu sukurt objekt. Technini dokument trkumai gali bti vardijami juose padarytomis skaiiavimo, grafinmis klaidomis, tyrinjimo darb trkumai yra tuomet, kai tie darbai atlikti netinkamai, nra isams, jais remiantis negalima padaryti ivad, dl kuri tie darbai buvo atliekami, ir pan. Jeigu nustatomi technini dokument arba tyrinjimo darb trkumai, rangovas privalo usakovo reikalavimu neatlygintinai itaisyti technini dokument trkumus arba i naujo atlikti tyrinjimo darbus bei atlyginti usakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita. 40.2.4. Rangos darbai, finansuojami i valstybs arba savivaldybs biudeto ie rangos darbai vykdomi valstybs arba savivaldybs (vieosioms) reikmms valstybs arba savivaldybs institucij usakym pagrindu. Darbai vykdomi pagal rangos sutartis, sudaromas konkurso tvarka, iskyrus statym nustatytas iimtis. CK nuostatos joms sudaryti taiko438
mos, jei kiti specials statymai nenumato ko kita. i taisykl nulemta to, kad valstybs bei savivaldybi institucijos turi specialj teisnum, dl to rangos santykiuose ie vieieji asmenys dalyvauja statymuose, nuostatuose, kituose j steigimo dokumentuose numatytomis slygomis. Galimi atvejai, kai rangos darbai atliekami i valstybs arba savivaldybi biudeto ne konkreios institucijos naudai, taiau visuomet rangos darbus kontroliuoja ir valstybei arba savivaldybei atstovauja tam galiota institucija (pvz., finansuojamas i valstybs biudeto keli tiesimas, tilt statyba). Galima situacija, kai darbai finansuojami i keli altini, pavyzdiui, dalimis i valstybs biudeto, i savivaldybs biudeto ir kit usakov komercini subjekt arba fond lomis. Jeigu rangos sutartis buvo sudaryta konkurso tvarka, sutarties turinys nustatomas pagal paskelbtas konkurso slygas ir konkurso metu pateiktus rangovo, laimjusio konkurs, pasilymus. Savo ruotu konkurso rengjas (valstybs ar savivaldybs institucija) tampa pareigotas pats ar per galiotas kitas institucijas sudaryti sutart su konkurso laimtoju.
1. Kodl rangos sutartis yra konsensualin? 2. Kodl rangos sutartis yra dvial? 3. Kokios yra esmins rangos sutarties slygos? 4. Ar sutartis dl darb atlikimo gali bti pripastama pirkimo pardavimo sutartimi? 5. Kuo skiriasi rangos ir darbo sutartys? 6. Kuo skiriasi rangos sutartis nuo paslaug sutari? 7. Kokiais atvejais rangov atsakomyb yra solidari? 8. Kas gali bti rangos sutarties alimis? 9. Kokios yra usakovo pareigos? 10. Kokios yra rangovo pareigos? 11. Kaip paskirstoma mediag, rengini, darb rezultato arba tarpinio darb etapo rezultato atsitiktinio uvimo arba sugedimo rizika? 12. Koks iekinio senaties terminas taikomas reikalavimams dl atlikt darb trkum? 13. Kas yra rangovo ekonomija? 439
14. Kokia yra vartojimo rangos sutarties samprata? 15. Kokia yra statybos rangos sutarties samprata? 16. Kokia yra projektavimo ir tyrinjimo rangos sutarties samprata? 17. Kokie yra garantiniai statybos rangos sutarties terminai? 18. Kaip sudaromos rangos sutartys valstybs arba savivaldybs institucij usakym pagrindu?
440
41 skirsnis. MOKSLINIO TYRIMO, BANDOMIEJI, KONSTRAVIMO IR TECHNOLOGINIAI DARBAI

Pagal mokslinio tyrimo darb sutart viena alis (vykdytojas) sipareigoja pagal kitos alies (usakovo) technin uduot atlikti mokslinius tyrimus, o pagal bandomj, konstravimo ar technologini darb sutart parengti naujo gaminio pavyzd arba jo gamybos konstrukcijos dokumentus ar nauj technologij, o usakovas sipareigoja priimti darb ir u j sumokti (CK 6.707 str.). iame CK straipsnyje vardytos dvi sutari rys: sutartis dl mokslinio tyrimo darb ir sutartis dl bandomj, konstravimo arba technologini darb. Sutartys daug kuo panaios, todl jos reguliuojamos viename kodekso skyriuje. ios sutartys yra 2000 m. CK naujov, 1964 m. CK tokios sutari ries neiskyr. ios sutartys turi bendr bruo su rangos sutartimi. Vis dlto specifinis sutari turinys leidia iskirti atskir sutari r. Nagrinjam sutari, kaip ir rangos sutari, dalykas yra darb rezultatas. Rangos sutartyje darbo rezultatas yra konkretus ir realiai pasiekiamas. Mokslinio tyrimo darb ir bandomj, konstravimo arba technologini darb sutartyse darb rezultatas susijs su krybins uduoties vykdymu, dl to sutarties sudarymo metu darb rezultatas ne visuomet gali bti tiksliai apibrtas, ne visuomet yra inoma, ar rezultatas apskritai yra pasiekiamas. Jei tinkamai vykdant sutart rezultatas nepasiekiamas, tai nra laikoma sutarties paeidimu (pvz., vykdant sutart, kurios tikslas patobulinti gamybos technologij, paaikja, kad to padaryti nemanoma). Sutarties dalyku esantys darb rezultatai yra susij su intelektine ir krybine asmens, vykdanio uduot, veikla, todl nustatant i sutari slygas turi bti laikomasi statym dl intelektins nuosavybs (Patent, Dizaino, Autori teisi ir gretutini teisi bei kit statym). Pavyzdiui, sutartyje negalima numatyti slygos, kuria vykdytojas perduoda neturtines teises krin, esant darbo rezultatu, usakovui. Tokia sutarties slyga prietaraut Autori teisi ir gretutini teisi statymo 38 441
straipsnio 4 daliai, numataniai, kad neturtins autori teiss negali bti perduodamos. Mokslinio tyrimo darb ir bandomj, konstravimo arba technologini darb sutartys turi panaum ir su autorine krinio usakymo sutartimi. Vis dlto tai yra skirtingos sutartys: autorine krinio usakymo sutartimi siekiama, kad bt sukurtas krinys ir usakovas sutartyje nustatytu bdu galt juo naudotis, tuo tarpu mokslinio tyrimo darb ir bandomj, konstravimo arba technologini darb sutari tikslas yra vykdyti konkrei mokslin technin uduot, o darbo rezultatas nebtinai yra autori teiss saugomas objektas. Nagrinjamos sutartys yra dvials, konsensualins, atlygintins. Sutari formai specials reikalavimai nra keliami, todl sudarant ias sutartis turi bti laikomasi bendrj sandori formai keliam reikalavim. alimis pagal sutart gali bti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Praktikoje vykdytoju tokiose sutartyse neretai bna mokslo staigos (institutai, universitetai). ali teiss ir pareigos pagal mokslinio tyrimo, bandomj, konstravimo ir technologini darb sutartis nustatytos CK 6.7116.712 straipsniuose. Pagal sutart dl mokslinio tyrimo darb vykdytojas pagal kitos alies technin uduot sipareigoja atlikti mokslinius tyrimus, o pagal bandomj, konstravimo ar technologini darb sutart parengti naujo gaminio pavyzd arba jo gamybos konstrukcijos dokumentus, arba nauj technologij. Vykdytojas privalo atlikti darbus pagal suderint su usakovu technin uduot bei sutartyje nustatytu laiku perduoti darb rezultat usakovui. Darb pobdis pagal mokslinio tyrimo darb sutart yra krybikesnis, susijs su konkretaus asmens sugebjimais, todl vykdytojas privalo atlikti darbus pats. Bandomiesiems, konstravimo arba technologiniams darbams atlikti vykdytojas, kitaip nei pirmosios sutarties atveju, gali pasitelkti treiuosius asmenis. ios nuostatos nra imperatyvios, todl sutarties alys gali kitaip sureguliuoti vykdytojo teis sutariai vykdyti pasitelkti treiuosius asmenis. Jei sutariai vykdyti pasitelkiami tretieji asmenys, sutarties ali ir treij asmen santykiams taikomas CK 6.650 straipsnis, skirtas rangovo ir subrangovo santykiams sureguliuoti. Dl sutarties dalyko pobdio galima situacija, kad norimas darb rezultatas nra pasiekiamas. Jei vykdant sutart dl mokslinio tyrimo 442
darb norim rezultat pasiekti nemanoma, usakovas privalo sumokti vykdytojui u darbus, kurie buvo atlikti iki kol paaikjo, kad darb atlikti nemanoma. Jei vykdant bandomj, konstravimo arba technologini darb sutart paaikja, kad darb vykdyti nemanoma arba juos tsti nra tikslinga, usakovas privalo sumokti sutartyje nustatytos kainos dal, proporcing atlikt darb daliai, taip pat apmokti kitas protingas ilaidas, kurias vykdytojas padar vykdydamas darb. Taigi abiej sutari atveju negaljimo gauti norim darb rezultat rizika tenka usakovui, o ne rangovui, kaip tai yra rangos sutartyje. Vykdytojui statymas nustato pareig nedelsiant informuoti usakov, kad darbo rezultat nebus galima pasiekti arba kad darbus atlikti netikslinga. Vykdytojas privalo savo lomis ir jgomis paalinti dl jo kalts padarytus darb trkumus, paeidianius sutarties arba technins uduoties slygas. Vykdytojas, kaip asmuo, turintis speciali ini, privalo praneti usakovui, kad darbui atlikti btina panaudoti tretiesiems asmenims priklausanius intelektins veiklos rezultatus bei suderinti su usakovu teisi intelektins veiklos rezultatus sigijim. Teisi intelektins veiklos rezultatus sigijimas paprastai lemia papildomas usakovo ilaidas, todl jo informavimas ir sutikimas yra btinas. Su nagrinjama vykdytojo pareiga susijusi ir kita pareiga garantuoti, kad usakovui perduodam darb rezultatai nepaeidia treij iimtini asmen teisi. Jei usakovas, naudodamas darb rezultat, paeist treij asmen teises dl to, kad vykdytojas netinkamai vykd anksiau mintas pareigas, jis, atlygins al treiajam asmeniui, gyt regresinio reikalavimo teis vykdytoj. Pagrindins usakovo pareigos pagal abi sutartis yra perduoti vykdytojui sutartyje numatyt btin darbams atlikti informacij, priimti darb ir u j sumokti. Usakovas sutartimi gali sipareigoti perduoti vykdytojui technin uduot ir suderinti su vykdytoju darb program arba tematik. Darb primimo procesas turt bti sukonkretintas sutartyje. Darbai gali bti perduodami etapais arba perduodamas visas darbas vienu metu. Jei darbai atlikti netinkamai, usakovas gali darb nepriimti. Tuomet ali santykiams taikomas CK 6.715 straipsnis, primus darbus atsiranda usakovo pareiga u juos sumokti. Kaip jau minta, usakovas u darbus privalo sumokti ir tuomet, kai norimas darb rezultatas nebuvo pasiektas dl nepriklausani nuo vykdytojo aplinkybi. 443
Sutarties kaina nustatoma ali susitarimu. Paprastai kain sudaro ilaidos, kurias patyr vykdytojas, ir atlyginimas vykdytojui u darb. Sutarties kaina, kaip ir rangos sutartyse, neretai fiksuojama smatoje. Sutarties terminas nustatomas ali susitarimu. Gali bti sudaryta viso darbo arba atskir jo dali sutartis. Kadangi sutarties dalykas yra susijs su intelektine veikla, informacija, susijusi su sutartimi, yra konfidenciali. alys gali nustatyti, koki konkreiai informacij jos laiko konfidencialia. Konfidenciali informacija gali bti skelbiama tik su kitos alies sutikimu. Jeigu sutartis yra vykdoma, atlikt darb rezultatus sutarties alys turi teis naudoti pagal sutart. Jei sutartyje atlikt darb naudojimo klausimas nra aptartas, usakovas turi teis naudoti jam perduotus darb rezultatus, o vykdytojas gali naudoti rezultatus tik savo reikmms, t. y. usakovo teis naudoti darb rezultatus yra platesn. Galima situacija, kai vykdant nagrinjamas sutartis sukuriamas statym saugomas intelektins veiklos rezultatas. Intelektini teisi tok objekt klausimas turi bti isamiai sureguliuotas sutartyse, nes nei CK, nei specials statymai nepreziumuoja intelektini teisi perjimo usakovui pagal mokslinio tyrimo, bandomj, konstravimo ir technologini darb sutartis. CK atskirai reguliuojamas vykdytojo atsakomybs u nagrinjam sutari paeidim klausimas (CK 6.715 str.). Vykdytojas atsako u sutarties paeidim tik tuo atveju, jei nerodo, kad sutartis buvo paeista ne dl vykdytojo kalts. T. y. jei vykdytojas rodo, kad atsivelgdamas prievols esm bei kitas aplinkybes jis buvo rpestingas ir apdairus tiek, kiek atitinkamomis aplinkybmis buvo btina, jis neatsako u sutarties paeidim. Taigi vykdytojo atsakomyb pagal sutart dl mokslinio tyrimo darb bei bandomj, konstravimo arba technologini darb sutart yra apribota (pagal bendr sutari teiss princip sutarties alis atleidiama nuo atsakomybs pagal sutart tik esant nenugalimai jgai). Ribojamas ir vykdytojo atsakomybs dydis: vykdytojas privalo atlyginti usakovui dl darb trkum padarytus nuostolius pagal atlikt darb vert. Tik tuomet, jei tai buvo numatyta sutartyje, usakovui atlyginamos ir negautos pajamos.
444
1. Kas yra mokslini tyrimo darb atlikimo sutarties objektas? 2. Mokslinio tyrimo darb atlikimo sutartis yra konsensualin ar realin? 3. Kuo mokslinio tyrimo darb atlikimo sutartis skiriasi nuo rangos sutarties? 4. Kas yra bendra tarp mokslinio tyrimo darb atlikimo sutarties ir autorins krinio usakymo sutarties ir kuo jos skiriasi? 5. Kokios yra pagrindins vykdytojo pareigos? 6. Kokios yra pagrindins usakovo pareigos? 7. Ar sutartimi gali bti pakeista atsitiktinio negaljimo vykdyti sutart rizika? 8. Kokie yra vykdytojo atsakomybs u sutarties paeidim ypatumai?
445
42 skirsnis. ATLYGINTINOS PASLAUGOS

Atlygintin paslaug sutartimi viena alis (paslaug teikjas) sipareigoja pagal kitos alies (kliento) usakym suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobdio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikr veikl), o klientas sipareigoja u suteiktas paslaugas sumokti (CK 6.716 str.). Atlygintin paslaug sutartis 2000 m. CK (CK 6.7166.755 str.) tvirtinta pirm kart, nors atskiros jos rys buvo reglamentuojamos ir senajame CK (pvz., pavedimo sutartis) bei atskirais statymais (turizmo paslaug sutartis ir kt.). Naujasis CK numato bendrsias atlygintin paslaug sutarties nuostatas, apibrianias paslaug sutarties esminius bruous bei taikymo ribas. Atskiruose CK skirsniuose reglamentuojami paslaug teikimo sutari, atsivelgiant teikiam paslaug pobd, ri ypatumai (asmens sveikatos prieiros paslaugos bei turizmo paslaugos). Kadangi paslaug teikimas savo prigimtimi susijs su daugeliu sutari, statym leidjas atlygintin paslaug sutari dalyku vardija pirmiausia tik atlygintinas nematerialaus pobdio arba kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukrimu, pavyzdiui, audito, konsultacini, asmens sveikatos prieiros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo arba kitokias atlygintinas paslaugas. Sutarties poymiai, sutarties sudarymas. Paslaug sutartis yra konsensualin, dvial, atlygintin. CK atlygintin paslaug sutarties bendrosios nuostatos nenumato speciali sudaromo sandorio formos reikalavim, todl sudarant paslaug sutart reikia vadovautis bendromis sandori sudarymo taisyklmis (CK 1.631.77 str.). Sutarties slygos nustatomos ali susitarimu, nors CK numato klientui ir papildom gynimo priemoni. CK 6.719 straipsnyje tvirtintas reikalavimas paslaug teikjui suteikti klientui isami informacij, susijusi su teikiam paslaug prigimtimi, j teikimo slygomis, paslaug kaina, paslaug 446
teikimo terminais, galimomis pasekmmis, bei kitoki informacij, turini takos kliento apsisprendimui sudaryti sutart. Jeigu teikiamos paslaugos yra vieos arba j teikimas yra paslaug teikjo verslas, t. y. jei paslaug sutartys sudaromos prisijungimo bdu pagal vienos i ali (paslaug teikjo) parengtas sutarties standartines slygas, turi bti sudarytos slygos vieai susipainti su teikiamomis paslaugomis paslaug teikjo buveinje ar kitoje kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje. Kainos sumokjimo tvark bei jos keitimo galimybes nustato CK 6.720 straipsnis, tvirtinantis bendr taisykl, jog po sutarties sudarymo ali sutartyje nustatyta kaina gali bti keiiama tik iimtiniais atvejais ir tik sutartyje nustatyta tvarka bei atvejais. Sutarties alys. alys paslaug teikjas ir klientas, kuri nesieja darbo arba kitokie pavaldumo (subordinacijos) santykiai. Bendra taisykl, jog paslaug teikjas ir klientas gali bti bet kuris civilins teiss subjektas tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Paymtina, jog paslaug teikimo sutartims bdinga tai, kad paslaug teikjams atsivelgiant teikiam paslaug pobd taikomi specials reikalavimai, daniausiai susij su paslaug teikjo kvalifikacija, gdiais, patirtimi. Tam tikras paslaugas teikti gali tik asmenys, turintys tam valstybs iduot licencij ir pan. Paslaug teikimo sutarties specifika yra ta, kad i sutart paprastai privalo vykdyti pats teikjas (CK 6.717 str.). Jis turi teis pasitelkti treiuosius asmenis, taiau ir iuo atveju u tinkam vykdym lieka atsakingas klientui. Sutarties dalykas. Sutarties dalykas nematerialaus pobdio arba kitokios paslaugos, nesusijusias su materialaus objekto sukrimu, t. y. audito, konsultacini, asmens sveikatos prieiros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo, ryi ir kitos paslaugos. Teiss doktrinoje skiriami du pagrindiniai paslaug sutarties dalyko poymiai, leidiantys i sutart atskirti nuo kit panaaus pobdio sutari. Tai nematerialus paslaug pobdis, nesusijs su materialaus objekto sukrimu, bei negaljimas garantuoti, jog paslaug sutartis bus vykdyta. Pavyzdiui, repetitoriaus ruoiamas mokinys, iklauss kurs, siekia ir tikisi stoti universitet, taiau tokio rezultato repetitorius garantuoti negali, nes teikiamos paslaugos ini pateikimas bei j sisavinimas priklauso jau ne tik nuo repetitoriaus kvalifikacijos, bet ir nuo paties mokinio sugebjim, dmesio bei pastang. Paymtina, jog rezultatas, jeigu jis sukuriamas teikiant atlygintinas paslaugas (pvz., dant gydytojui gydant bei protezuojant dantis), neatsiejamas nuo atliekam veiksm arba jau 447
yra u teikiam paslaug sutarties veikimo rib. Tam tikrais atvejais alys gali susitarti dl teikjo pareigos pasiekti tam tikr rezultat (CK 6.718 str. 5 d.), taiau u tam tikr rezultat paslaug teikjui paprastai mokamas papildomas atlyginimas. Paslaug sutarties dalyko bei ali tarpusavio santyki ypatumai leidia i sutart atskirti nuo kit panaaus pobdio sutari, pavyzdiui, rangos bei darbo sutari. Nuo darbo sutari paslaug sutartys skiriasi tuo, kad tarp sutarties ali nra pavaldumo santyki, daniausiai paslaug sutartys yra sudaromos dl konkrei paslaug. Darbo sutartys sudaromos ilgesniam terminui, darbo funkcijos nustatomos sutartimi, nuo kuri darbuotojas negali nukrypti. Tuo tarpu paslaug teikjas, vykdydamas sutart, turi teis laisvai pasirinkti sutarties vykdymo bdus bei priemones. Esminis poymis, skiriantis paslaug teikimo sutartis nuo rangos sutari, yra tas, kad rangos sutarties atveju visuomet sukuriamas vienoks arba kitoks materialus objektas, kuris ios sutarties atveju atlieka svarbiausi vaidmen. Paslaug sutarties atveju svarbiausi yra atliekami veiksmai teikiamos paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukrimu. Sutarties turinys. Sutarties turin sudaro sutarties ali tarpusavio teiss ir pareigos. Kalbant apie ali teises ir pareigas btina atkreipti dmes tai, jog sutarties vykdymas pagrstas CK 6.718 straipsnyje tvirtintu kliento interes prioriteto principu, kuris teikj pareigoja veikti siningai ir protingai, kad tai labiausiai atitikt kliento interesus, iskyrus atvejus, kai kliento nurodymai prietarauja statymams, nusistovjusioms profesins veiklos taisyklms, standartams, profesins veiklos etikai arba sutarties slygoms. Tokiu atveju paslaug teikjas turi teis atsisakyti vykdyti tokius nurodymus ir sutart nutraukti. Pagrindin paslaug teikjo pareiga suteikti paslaug, o kliento sumokti atlyginim. Paslaug teikjas taip pat privalo klieno reikalavimu pateikti klientui ataskait apie suteiktas paslaugas arba j teikimo eig bei vykds sutart perduoti klientui visk, k teikdamas paslaugas gavo kliento naudai. Sutartis paprastai baigiasi tinkamai j vykdius. Kitaip nei kit sutari atvejais, ioje sutartyje nekalbama apie atsitiktin daikto uvimo rizik bei rizikos paskirstym tarp ali, taiau nagrinjami atvejai, kai sutarties vykdyti nemanoma. Jei sutarties vykdyti nemanoma dl kliento kalts, klientas privalo sumokti vis sutartyje nustatyt kain, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.720 straipsnio 5 dalis numato, kad 448
jeigu sutarties nemanoma vykdyti dl aplinkybi, u kurias n viena i sutarties ali neatsako, klientas privalo atlyginti paslaug teikjui tik faktikai io teikjo turtas ilaidas, jeigu sutartis nenustato ko kita. iuo atveju klientas taip pat privalo atlyginti paslaug teikjui io turtas ilaidas dl paslaugos suteikimo tiek, kiek t ilaid nepadengia paslaug kaina. Klientas taip pat privalo atlyginti paslaug teikjo patirtus nuostolius, atsiradusius teikiant paslaugas susidarius nenumatytoms ypatingoms aplinkybms, u kurias paslaug teikjas neatsako. Taiau, jeigu tam tikr paslaug teikimas yra j teikjo profesin veikla (verslas), tai io teikjo patirtus nuostolius klientas privalo atlyginti tik tuo atveju, jei jie atsirado dl ypating aplinkybi, kurioms negalima priskirti normalios rizikos, bdingos atitinkamai profesijos arba verslo riai. Prie termin i sutartis gali bti nutraukta ali susitarimu. Klientas turi teis vienaalikai nutraukti sutart pagal CK 6.721 straipsn nepaisydamas to, kad paslaug teikjas jau pradjo j vykdyti. Atsisakyti sutarties paslaug teikjas gali tik dl svarbi prieasi. Klientui mirus paslaug sutartis nenutrksta, iskyrus atvejus, kai paslaug teikimo sutartis buvo susijusi tik su to kliento asmeniu arba kai paslaugas teikti po kliento mirties tampa nemanoma arba beprasmika. Paslaug teikjo mirtis arba neveiksnumas nutraukia paslaug sutart, iskyrus atvejus, kai analogikas paslaugas turi teis ir gali taip pat kvalifikuotai teikti paslaug teikjo teisi permjai (CK 6.723 str.).
42.2. Atskiros atlygintin paslaug sutari rys

CK reglamentuojami keli atlygintin paslaug sutari ypatumai: tai asmens sveikatos prieiros paslaug sutartis bei turizmo paslaug sutartis. Kit atlygintin paslaug sutari ypatumus reglamentuoja atskiri statymai, pavyzdiui, ryi paslaugos reglamentuojamos Pato, Telekomunikacij ir kitais statymais. Btina paymti, jog CK bendrosios paslaug sutartis reglamentuojanios nuostatos mutatis mutandis taikomos ir atskir paslaug sutari rims reglamentuoti, jeigu t sutarties r nustatanios teiss normas nesureguliavo kitaip. Atskir paslaug sutarties r nustatanios teiss normos yra specialios teiss normos. 449
42.2.1. Asmens sveikatos prieiros paslaug sutartis Asmens sveikatos prieiros paslaug sutartimi savo profesins arba verslo veiklos dka turintis teis teikti sveikatos prieiros paslaugas asmuo (sveikatos prieiros paslaug teikjas) sipareigoja teikti kitai aliai (pacientui) sutartyje numatytas sveikatos prieiros paslaugas, o pacientas sipareigoja sumokti sveikatos prieiros paslaug teikjui sutart kain (CK 6.725 str.). i sutartis dvial, atlygintin, konsensualin. Sutarties dalykas asmens sveikatos prieiros paslaugos, t. y. veikla, skaitant tyrimus ir su asmeniu tiesiogiai susijusius patarimus, kuria stengiamasi asmen igydyti, apsaugoti nuo ligos arba vertinti jo sveikatos bkl. i svoka taip pat apima paciento slaug ir su ja susijusi prieir bei tiesiogin paciento materialin aprpinim, kuris yra reikalingas asmens sveikatos prieirai vykdyti, iskyrus farmacin veikl. ios sutarties alys paslaug teikjas, profesins arba verslo veiklos dka turintis teis teikti sveikatos prieiros paslaugas asmuo, ir klientas fizinis asmuo, sulauks 16 met amiaus, nors statymai gali numatyti atvejus, kai asmens sveikatos prieiros paslaug sutarties alimi gali bti tik pilnametis asmuo. Sutartis sudaroma ali susitarimu. Sutarties kaina taip pat nustatoma ali susitarimu, iskyrus atvejus, kai sveikatos prieiros paslaug teikjas u savo darb gauna atlyginim pagal statym arba kokiu nors kitu pagrindu, kaip tai nustatyta sutartyje. Pagrindin paslaug teikjo pareiga suteikti sutartas paslaugas bei tinkamai vykdyti sutart. Vykdydamas savo veikl asmens sveikatos prieiros paslaug teikjas turi utikrinti tok rpestingumo laipsn, kokio tikimasi i siningo asmens sveikatos prieiros paslaug teikjo. Jo veikla turi bti grindiama atsakomybe, kuri nustato ne tik statymai, kiti teiss aktai, bet ir sveikatos prieiros paslaug teikj profesijos standartai. CK numato imperatyv reikalavim asmens sveikatos prieiros paslaug teikjui pagal CK 6.727 straipsn informuoti pacient jam suprantama forma, paaikinant specialius terminus, apie jo sveikatos bkl, ligos diagnoz, galimus gydymo bdus, gydymo prognoz bei kitas aplinkybes, kurios gali turti takos paciento apsisprendimui sutikti arba atsisakyti silomo gydymo, taip pat apie pasekmes, jeigu silomo gydymo atsisakyt. Paymtina, jog minta informacija 450
paprastai neturi bti pacientui pateikta prie jo vali. Paciento valia turi bti aikiai pareikta ir patvirtinta parau, pacientas negali bti gydomas arba jam teikiama kita asmens sveikatos prieira ar (ir) slauga prie jo vali, jeigu statym nenustatyta kitaip. Asmens sveikatos prieiros paslaug teikjas negali jokiems kitiems asmenims be paciento sutikimo suteikti informacijos apie pacient arba sudaryti slyg gauti oficiali dokument, nurodyt CK, kopijas, iskyrus specialiai CK 6.736 straipsnyje numatytus atvejus. Paciento pareiga sumokti sutartimi sulygt atlyginim. Be to, pacientas kiek stengdamas turi suteikti asmens sveikatos prieiros paslaug teikjui informacijos ir pagalbos, kuri pagrstai yra reikalinga norinti vykdyti sutart. Jeigu pacientas nra sukaks eiolikos met, taip pat pacientas, nors ir yra sukaks eiolika met, taiau negali bti laikomas sugebaniu protingai vertinti savo interesus, pagal CK 6.744 straipsn sveikatos prieiros paslaug teikjo pareigos atsiranda paciento tvams arba paciento globjui (rpintojui). Pacientas turi teis bet kada nutraukti sutart. Paslaug teikjas be svarbi prieasi nutraukti sutarties negali. Asmens sveikatos prieiros paslaug teikjo atsakomyb negali bti apribota arba panaikinta. 42.2.2. Turizmo paslaug teikimo sutartis Turizmo paslaug teikimo sutartimi viena alis turistins kelions organizatorius sipareigoja u atlyginim kitai aliai turistui utikrinti i anksto organizuot turistin kelion, o turistas sipareigoja kelioni organizatoriui sumokti u suteiktas paslaugas (CK 6.747 str.). i sutartis dvial, atlygintin, konsensualin. Turizmo paslaug teikimo sutarties alys kelions organizatorius ir turistas. Kelions organizatorius yra asmuo, kuris statym nustatyta tvarka ir slygomis veriasi turizmo verslu ir tiesiogiai arba per tarpininkus (kelioni pardavimo agentus) vieai silo teikti turizmo paslaugas bet kuriam asmeniui arba tam tikrai asmen grupei; turistas yra fizinis asmuo, kuris su kelions organizatoriumi sudaro turizmo paslaug teikimo sutart (sutart pasiras asmuo), arba bet kuris kitas fizinis asmuo, kurio vardu sutart pasiras asmuo perka turistin kelion ir prisiima visas teises ir pareigas pagal sutart (kiti naudos gavjai), arba bet kuris asmuo, kuriam sutart pasiras asmuo ar bet kuris naudos gavjas perleidia savo teis kelion. Turizmo paslaug pobdis bei 451
alys lemia tai, jog i sutartis viea ir daniausiai sudaroma prisijungimo bdu prie vienos i sutarties ali kelions organizatoriaus parengt standartini sutarties slyg. Turistini paslaug teikimo sutartis turi bti raytins formos, taiau joje turi bti CK 6.749 straipsnyje numatyti rekvizitai: 1) kelions organizatoriaus rekvizitai (pavadinimas, adresas, telefonas ir kt.); 2) turisto asmens duomenys ir gyvenamoji vieta; 3) ivykimo, grimo vieta, data ir laikas bei lankomos vietos arba alys nurodant datas, kada jas atvykstama ir ivykstama; 4) kelionje teikiamos turizmo paslaugos ir j apibdinimas, specials turisto pageidavimai; 5) turizmo paslaug umokestis (jo keitimo ir grinimo slygos), mokjimo bdai ir terminai nurodant, kad kelions paslaug kain skaiiuojamos visos paslaugos; 6) sutarties slyg keitimo ir sutarties nutraukimo atvejai, sveikatos draudimo tvarka, finansins garantijos; 7) sutarties numeris ir sudarymo data, pretenzij pareikimo terminas. Pagrindin kelioni organizatoriaus pareiga suteikti sutartimi sulygtas paslaugas. CK 6.748 straipsnis numato specialius reikalavimus kelioni organizatoriui dl informacijos apie teikiamas paslaugas teikimo, t. y. kelions organizatorius, vieai reklamuodamas savo teikiamas paslaugas, privalo teikti teising statym nustatytos formos ir turinio informacij. Kelions organizatorius privalo vykdyti sutart atsivelgdamas protingus turisto lkesius, kuri pagal sutarties ir teikiam paslaug pobd turistas galjo turti, prieingu atveju jis turi atlyginti turistui nuostolius bei neturtin al, iskyrus atvejus, numatytus CK 6.754 straipsnyje. Jeigu kelions organizatorius dl savo nemokumo arba kit prieasi negali tinkamai vykdyti sutarties, jis privalo imtis priemoni, kad jo pareigas perimt kitas asmuo. Jeigu turistas jau atvyko paskyrimo viet, kelions organizatorius bet kuriuo atveju privalo utikrinti turisto sugrim atgal. CK 6.752 straipsnis suteikia kelioni organizatoriui galimyb dl svarbi prieasi keisti sutarties slygas. Turizmo paslaug teikimo sutarties prigimtis, j pobdis bei ali ypatumai lemia tai, jog riboti arba panaikinti kelioni organizatoriaus atsakomyb u al, atsiradusi dl turisto mirties ar jo sveikatos sualojimo, taip pat u al, padaryt turistui, jeigu ala padaroma dl kelions organizatoriaus tyios arba didelio neatsargumo, draudiama (CK 6.755 str.). Jeigu ala, iskyrus al, atsiradusi dl turisto mirties ar jo sveikatos sualojimo, turistui padaroma teikiant sutartyje numatyt paslaug, taiau t paslaug teikia ne pats kelions organizatorius, 452
tai kelions organizatoriaus atsakomyb u toki al gali bti ribojama triguba kelions kaina. Pagrindin turisto, kaip sutarties alies, pareiga sumokti kelioni organizatoriui u suteiktas paslaugas. Kelioni organizatorius turi teis atsisakyti sutarties tik dl svarbi prieasi, taiau net ir tokiu atveju privalo imtis vis galim priemoni turistui pasilyti nauj tokios pat arba geresns kokybs kelion. Prieingu atveju jis privalo atlyginti turistui nuostolius pagal CK 6.751 straipsn. Turistas turi teis bet kada atsisakyti sutarties, taiau dl aplinkybi, u kurias jis atsako, privalo atlyginti kelioni organizatoriui jo patirtus nuostolius, negalinius viryti maksimalios vienos kelions kainos. Be to, turistas turi teis pagal CK 6.753 straipsnyje nurodyt tvark perleisti savo teis kelion treiajam asmeniui, kuris vykdys visas sutarties slygas.
1. Kokia yra paslaug sutarties samprata? 2. Kas yra paslaug sutarties dalykas? 3. Kokie paslaug sutarties dalyko poymiai leidia atskirti j nuo kit panai sutari (rangos, darbo, nuomos ir pan.)? 4. Kokia forma turi bti sudaryta atlygintin paslaug sutartis? 5. Ar nutrksta paslaug sutartis klientui mirus? 6. Kas gali bti sveikatos prieiros paslaug sutarties alimis? 7. Ar paslaug teikjas turi teis pasitelkti treiuosius asmenis joms teikti? 8. Ar pacientas gali nutraukti sveikatos prieiros paslaug sutart be kontrahento sutikimo? 9. Kokia yra turizmo paslaug teikimo sutarties samprata? 10. Kas yra turizmo paslaug teikimo sutarties alys? 11. Kokios formos turi bti sudaryta turizmo paslaug sutartis? 12. Ar gali turistas savo teises perleisti tretiesiems asmenims?
453
43 skirsnis. PAVEDIMAS
Sutarties samprata. Pavedimo sutarties teisinis reguliavimas atskleistas CK etosios knygos XXXVI skyriuje. statymikai pavedimo sutartis apibriama CK 6.756 straipsnio 1 dalyje. Pavedimo sutartimi viena alis (galiotinis) sipareigoja kitos alies (galiotojo) vardu ir lomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus tretiesiems asmenims. Tai reikia, kad atlikdamas pagal sutart galimus juridin reikm turinius veiksmus galiotinis tais veiksmais sukelia teisines pasekmes galiotojui. Pavedimo sutartimi alys nustato tarpusavio santyki slygas (vidinis atstovavimo aspektas), o veikdamas galiotojo vardu galiotinis santykiuose su treiaisiais asmenimis naudojasi galiojimu, patvirtinaniu konkreias galiotinio turimas teises (iorinis atstovavimo aspektas). Dl to pavedimo sutart reglamentuojanios normos aikinamos ir taikomos mutatis mutandis neatsiejamai kartu su CK Antrosios knygos III dalimi Atstovavimas (r. vadovlio skyri apie atstovavim ir jo atskiras formas). Btent viena i atstovavimo form yra atstovo (galiotinio) veikimas pavedimo sutarties pagrindu. Sutarties alims bdingi fiduciariniai (asmeninio pasitikjimo) abipusiai santykiai, grindiami ali siningumu ir gebjimu vykdyti prievoles. Realiame gyvenime teisiniai pavedimo santykiai danai susiklosto sudarant sandorius tarp juridini asmen, taip pat tarp fizini asmen, kai atstovaujamojo galimybs paiam atlikti teisinius veiksmus yra ribotos dl objektyvi ir subjektyvi prieasi (pvz., gantinai dideli atstumai iki vietos, kur turi bti atlikti konkrets juridiniai veiksmai; atstovaujamojo liga; atstovaujamojo teisinis nekvalifikuotumas ir pan.). Pavedimo arba teisins pagalbos sutarties pagrindu atliekami procesiniai veiksmai, susij su galiotojo subjektini teisi gynimu teismuose, kitose institucijose. Sutarties poymiai, santykis su kitomis sutartimis. Pavedimo sandoris yra dvialis, nes sandorio alys yra dvi, taiau pavedimo sutartis yra vienaal, nes sutarties ali nesieja abipusiai sipareigojimai. Pagal sutart vienaalius sipareigojimus atlikti teisinius veiksmus prisiima galiotinis. CK 6.761 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies normos, nustatanios galiotojo pareigas aprpinti galiotin reikiamomis priemonmis, su454
mokti avans ir padengti jo turtas ilaidas vykdant pavedim, sumokti atlyginim galiotiniui tinkamai vykdius pavedim, yra dispozityvaus pobdio, dl to galima pavedimo sutartis, kurioje nenumatytos ivardytos galiotojo pareigos. Sutartis konsensualin, nes sigalioja nuo galiotinio sipareigojimo momento neperengiant suteikt galiojim atlikti teisinius veiksmus. Tai reikia, jog tam, kad sutartis pradt galioti, reikmingas yra ali susitarimas, esantis btina ir pakankama slyga sutariai sigalioti. Pavedimo sutartis gali bti terminuota, kai nurodomas konkretus laikotarpis, data arba vykis, iki kuri sujimo galiotinis turi teis veikti galiotojo vardu, arba neterminuota. Abiem atvejais pagal pavedimo sutart iduoto galiojimo terminas negali bti neribotas. Kitaip nei 1964 m. CK, nustaiusio maksimal trej met galiojimo termin, 2000 m. priimtas CK maksimalaus termino nenustato, taiau CK 2.142 straipsnio 1 dalis tvirtina taisykl, pagal kuri nenurodyto termino galiojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. CK 2.142 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad galiojimas, kuriame nenurodyta jo sudarymo data, negalioja. Notaro patvirtintas veiksmams usienyje atlikti galiojimas, kuriame nenurodytas galiojimo laikas, galioja, kol j panaikina galiojim idavs asmuo (CK 2.142 str. 2 d.). Pagal CK 6.758 straipsnio 1 dal pavedimo sutartis gali bti atlygintin arba neatlygintin. Pastarajai slygai sutartyje esant neapibrtai, CK 6.758 straipsnio 2 dalis numato prezumpcijas: jei sutarties alys yra fiziniai asmenys, preziumuojama, kad sutartis neatlygintin. Jei galiotinio kito asmens vardu atliekami teisiniai veiksmai yra galiotinio profesin ar verslo veikla arba jei bent viena sutarties ali yra verslininkai, preziumuojama, kad sutartis atlygintin. Jei pavedimo sutartis yra atlygintin, tai galiotiniui tinkamai vykdius pavedim galiotojas privalo sumokti sutart atlyginim tiek esant tarp ali paprastiems pavedimo santykiams, tiek komercinio atlygintino atstovavimo santykiams. Jeigu imoktino atlyginimo dydis nei sutartyje, nei statyme nenustatytas, atlyginimas nustatomas atsivelgiant paproius, rinkos kainas, suteikt paslaug pobd ir trukm, atitinkamas paslaugas teikiani asmen profesini susivienijim rekomendacijas ir kitas aplinkybes (CK 6.761 str. 4 d., 6.758 str. 3 d.). Jei pavedimo sutartis neatlygintin, galiotojui pareiga sumokti atlyginim neatsiranda. Taiau bet kuriuo atveju galiotiniui veikiant galiotojo lomis galiotojas privalo atlyginti galiotiniui turtas ilaidas, susijusias su pavedimo vykdymu (pvz., kelions, 455
nakvyns, dokument forminimo ilaidas). Komercinio atstovavimo atveju sutartis yra atlygintin, atlyginimo dydis ir mokjimo tvarka numatyta CK 2.159 ir 2.160 straipsniuose. Egzistuoja tam tikri pavedimo sutarties poymiai, leidiantys iskirti i savarankik sutart i kit sutari. Pavedimo sutartis turi tam tikr bendr panaum su rangos sutartimi, nes rangovas vadovaujasi usakovo duotais nurodymais, taiau i sutari skirtumas yra tas, kad pagal pavedimo sutart atliekami teisiniai veiksmai, o pagal rangos sutart darbai, t. y. faktinio pobdio veiksmai. Kitaip nei komiso sutarties atveju, galiotinis pagal pavedimo sutart atlieka teisinius veiksmus galiotojo vardu sukurdamas, keisdamas arba panaikindamas galiotojo civilines teises ir pareigas, o komiso sutartimi komisionierius komitento pavedimu sudaro sandorius savo vardu. Tam tikr panaum galime pastebti pavedimo sutart lygindami su darbo sutartimi, pavyzdiui, juridinio asmens teisininkas atlieka teisinius veiksmus to juridinio asmens vardu. Atsisakyti atlikti iuos veiksmus, kurie yra sulygti darbo sutartyje, darbuotojas negali, o pavedimo sutarties atveju galiotinis gali bet kuriuo metu atsisakyti galiojimo i aplinkyb yra vienas i pavedimo sutarties pabaigos pagrind (CK 6.763 str. 1 d. 2 p. ir 2.146 str.). Skiriasi taip pat darbo sutarties sudarymo tvarka, subjektai, j statusas, darbo sutartis yra atlygintin, o pavedimo sutartis gali bti ir neatlygintin. Teism praktikoje yra suformuluotas precedentas, kuriuo pavedimo ir darbo sutartys buvo atribotos juridinio asmens administracijos vadovo ir to juridinio asmens santykius priskyrus pavedimo teisiniams santykiams295. Sutarties formos reikalavimai, sutarties sudarymas. Kadangi CK XXXVI skyriuje, reglamentuojaniame pavedimo sutart, nenumatyti specials sutarties formos reikalavimai, sutariai taikomos bendrosios CK sandori formos nustatymo taisykls. CK 6.757 straipsnio 2 dalis nurodo, kad asmens sutikimas priimti jam duot pavedim gali bti ireiktas aikiai arba, atsivelgiant konkreias aplinkybes, tyljimu. i nuostata reikia, jog galimas tiek odinis, tiek raytinis susitarimas sudaryti sutart, taip pat sutartis gali bti sudaryta ali konkliudentini veiksm pagrindu arba alies, priimanios pavedim, tyljimu (neveiLietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. spalio 16 d. nutartis V. Palinas v. Radvilikio rajono savivaldyb, UAB Radvilikio autobus parkas civilinje byloje Nr. 3K7 760/2001 // Teism praktika. Nr. 16, p. 206.
295
456
kimu), pavedimo sutartinius santykius patvirtina galiotojo iduotas galiojimas, kur priimdamas vykdyti tokiu bdu sutart akceptuoja galiotinis. Esant ginui dl pavedimo santyki egzistavimo fakto, rodymu, patvirtinaniu esamus pavedimo teisinius santykius, laikytinas galiojimas. Atkreiptinas dmesys, kad nepaisant pavedimo sutarties formos statymas imperatyviai numato, kad galiojimas turi bti raytins formos (CK 2.137 str.), o CK 2.138 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais galiojimas turi bti patvirtintas notarine tvarka. Sutarties alys. Pavedimo sutarties subjektais gali bti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Viena sutarties alis gali bti fizinis asmuo, kita alimi juridinis asmuo. Skirtingai nuo statyminio atstovavimo, kai atstovaujamaisiais gali bti civilinio teisinio veiksnumo neturintys asmenys (teismo pripainti neveiksniais, nepilnameiai asmenys), o j atstovai yra globjai, tvai, tviai arba vaikintojai, pavedimo sutart sudaryti gali tik veiksns asmenys, t. y. galintys gyti civilines teises ir pareigas. ia prasme galima situacija, kai neveiksnaus asmens interesais atlikti tam tikrus teisinius veiksmus pagal pavedimo sutart treiajam asmeniui (galiotiniui) paveda to neveiksnaus asmens statymo numatytas atstovas (globjas). Tokiu atveju pavedimo sutarties alys yra galiotojas neveiksnus asmuo, kurio vali ireikia globjas, bdamas statyminiu atstovu ir veikdamas kartu su galiotuoju sudarant pavedimo sutart, bei galiotinis asmuo, kuriam suteikiami galiojimai atlikti galiotojo vardu teisinius veiksmus. Sutart sudarantys asmenys yra globjas ir galiotinis. i padtis teisinje literatroje vadinama dvigubu atstovavimu296. Kiekvienu atveju atstovas negali perduoti kitam asmeniui daugiau galiojim, kiek t galiojim jis pats yra gavs. Atkreiptinas dmesys, kad ne visi turintys civilin veiksnum asmenys gali bti atstovais atliekant tam tikrus teisinius veiksmus. Pavyzdiui, CPK 56 straipsnis apibria asmen, galini bti teisme atstovais pagal pavedim, rat, todl nepatenkantys iame straipsnyje nurodyt sra asmenys eliminuojami bti atstovais teisme pagal pavedimo sutart. Kartu CPK 60 straipsnis pateikia baigtin sra asmen, kurie negali bti atstovais teisme civilinje byloje. Sutarties dalykas. Pavedimo sutartimi galiotinis sipareigoja atlikti teisinius veiksmus, sukelianius galiotojui teisines pasekmes, t. y. atsto . ., . . . , 2002, 3, c. 297.
296
457
vaujamam galiotojui tiesiogiai sukuriamos, pakeiiamos arba panaikinamos civilins teiss ir pareigos (CK 6.757 str. 1 d.). Taigi pavedimo sutarties dalykas yra sipareigojimas atlikti vairius sandorius ir kitus juridin reikm turinius veiksmus (pvz., atstovauti galiotojui teisme). Pavedimo sutarties dalyko apimtis lemia, kad vienais atvejais yra iduodamas vienkartinis galiojimas, kuriame nurodomi konkrets atliktini teisiniai veiksmai ir kuriuos atlikus toks galiojimas, kartu ir pavedimo sutartis, baigiasi; kitais atvejais iduodamas generalinis galiojimas, nustatantis tstinio pobdio plaius galiojimus veikti galiotojo vardu. Kitaip nei teisin reikm turintys veiksmai, faktiniai veiksmai nra pavedimo sutarties dalykas, taiau tie faktiniai veiksmai gali bti kitoki sutari dalyku (pvz., remonto darb atlikimas rangos sutarties dalykas, daikto saugomas pagal pasaugos sutart ir pan.). Taiau siekiant konkrei teisini veiksm, pavyzdiui, sudaryti sandor, neabejotinai atliekami ir faktinio pobdio veiksmai (galiotinio nuvykimas sandorio sudarymo viet, daikto, esanio sandorio dalyku, apira ir kt.), kurie teisinius veiksmus daro gyvendinamus. Atkreiptinas dmesys tai, kad ne visi teisiniai veiksmai gali bti pavedimo sutarties dalyku. galiotinis galiotojo vardu neturi teiss atlikti t juridin reikm turini veiksm, kurie neatsiejamai susij su galiotojo asmeniu (pvz., sudaryti santuok, testament). Taip pat taikytini kiti CK 2.1342.136 straipsniuose numatyti atstovo teisi sudaryti sandorius ribojim atvejai. Sutarties ali teiss ir pareigos. galiotinis privalo pats asmenikai vykdyti prisiimtus sipareigojimus atlikti konkreius teisinius veiksmus pagal galiotojo nurodymus (atstovauti galiotojui teisme, sudaryti sandorius, paimti i banko sskaitos igrynint pinig sum ir kt.). CK 6.759 straipsnio 1 dalis numato, kad galiotojo nurodymai turi bti teisti, vykdomi (esamomis faktinmis aplinkybmis manomi vykdyti) ir konkrets (gantinai aikiai ir vienareikmikai apibrti), prieingu atveju galiotinis neprivalo vykdyti pavedimo. galiotinis privalo vykdyti jam duot pavedim siningai ir rpestingai, kad vykdymas geriausiai atitikt galiotojo interesus, bei vengti asmenini ir galiotojo interes konflikt (CK 6.760 str. 1 d.). i statymo norma reikia, kad bdamas protingas ir atidus galiotinis turi vykdyti pavedim taip, kaip prastomis slygomis elgtsi galiotojas, t. y. galiotinis gyvendinti pagal sutart gautus galiojimus turi tarsi veikdamas pats u save (savo interesais). Dl to galiotinis gautais galiojimais negali piktnaudiauti siekdamas sau naudos galiotojo sskaita. ia pra458
sme CK 2.134 straipsnio 1 dalis numato draudim atstovui sudaryti sandorius su paiu savimi, su savo artimaisiais giminaiiais, taip pat su asmeniu, kurio atstovu tuo metu jis yra. Veikdamas tiksliai pagal atstovaujamojo nurodymus atstovas savarankikai gyvendina galiojimus pasirinkdamas j gyvendinimo bdus, priemones. iam tikslui atstovaujamojo interesais atstovas gali pasitelkti treiuosius asmenis, padedanius vykdyti turimus galiojimus. Treiuosius asmenis atstovas gali pasirinkti savo nuoira neatsiklauss atstovaujamojo, taiau u i asmen veiksmus neperengiant atstovo galiojim atsakingas pats atstovas, jis privalo atlyginti t asmen veiksmais padarytus galiotojui nuostolius (CK 6.760 str. 6 d.). Atstovas pagal pavedimo sutart privalo atlikti teisinius veiksmus neperengdamas sutartyje ir galiojime numatyt galiojim. Jei sutarties vykdymo metu atsiranda sutartyje nenumatyt aplinkybi, trukdani vykdyti gautus galiojimus, tai atstovas privalo kreiptis atstovaujamj pranedamas apie atsiradusias klitis ir laukti atstovaujamojo papildom nurodym arba galiojim. galiotinis turi teis nukrypti nuo galiotojo nurodym, jeigu atsivelgiant konkreias aplinkybes tai btina galiotojo interesais, o galiotinis negaljo i anksto atsiklausti galiotojo arba per proting termin negavo atsakymo savo paklausim. iuo atveju galiotinis privalo praneti galiotojui apie nukrypimus, kai tik manoma tai praneti (CK 6.759 str. 2 d.). Jei galiotinis neprane galiotojui apie nukrypimus nuo galiojim ir negavo joki nurodym i galiotojo veikti savo nuoira, tai atliks perengdamas galiojimus veiksmus galiotinis nebus atsakingas galiotojui tik tuo atveju, jei su tais veiksmais sutiks galiotojas. Pagal CK 2.136 straipsnio 1 ir 2 dalis sandoris, kur kito asmens vardu sudaro neturintis teiss sudaryti sandor asmuo arba atstovas, virijantis suteiktas teises, sukuria, pakeiia ir panaikina atstovaujamojo teises ir pareigas tik tuo atveju, kai atstovaujamasis vliau pritaria visam iam sandoriui arba virijaniai teises jo daliai, paskesnis atstovaujamojo pritarimas yra neataukiamas ir sandor padaro galiojant nuo jo sudarymo. Toks sutikimas gali bti ireiktas atstovaujamajam tiesiogiai pareikiant apie jo duodam sutikim arba iaikti kitais bdais, pavyzdiui, dl sandorio, sudaryto virijant galiojimus, atstovaujamojo pritarimas sandoriui gali paaikti i jo veiksm vykdant i sandorio kylanius sipareigojimus. Prieingu atveju dl veiksm, padaryt nesant galiotojo sutikimo, ir i i veiksm kilusios alos (nuostoli) galiotojui ir tretiesiems asmenims atsakingas galiotinis (CK 2.136 str. 459
3 d.). Sandoris, sudarytas veikiant be galiojim arba perengiant juos, negalioja, iskyrus privataus juridinio asmens valdymo organ sudarytus sandorius, kurie prietarauja to juridinio asmens statams, jei kita sandorio alis neinojo, jog valdymo organas perengia kompetencijos ribas297. Veikdamas atstovaujamojo vardu atstovas privalo atstovaujamojo reikalavimu, o jei susiklosto konkreios aplinkybs, ir be reikalavimo suteikti galiotojui vis informacij apie pavedimo vykdymo eig (CK 6.760 str. 3 d.). i atstovo pareiga skirta tam, kad keiiantis aplinkybms pavedimo vykdymo metu atstovaujamasis galt kontroliuoti atstovo veiksmus, duoti jam nurodymus bei kitais bdais gyvendinti savo interesus. Kita vertus, atstovo pareiga atstovaujamajam teikti informacij suponuoja atstovaujamojo pareig pasidomti, kaip pavedimas vykdomas, bendradarbiauti su atstovu. Komercinio atstovavimo santykiuose prekybos agentas turi pareig saugoti atstovaujamojo komercines paslaptis (CK 2.156 str. 1 d. 3 p.). ia prasme prekybos agentas turi bti diskretikas atstovaujamojo atvilgiu, utikrinti atstovaujamojo interesais neskelbtinos tretiesiems asmenims informacijos konfidencialum. Visa, k gavo vykdydamas pavedim, atstovas privalo perduoti atstovaujamajam (CK 6.760 str. 5 d.). Tai reikia, kad atstovas nedelsdamas turi perduoti atstovaujamajam gautus daiktus, pinigus, kitok turt arba turtines teises, dokumentus. Pagal CK 6.760 straipsnio 4 dal vykds pavedim atstovas privalo apie tai praneti atstovaujamajam, pateikti pavedimo vykdymo, turt ilaid ataskait, kartu su pateisinamaisiais dokumentais ir grinti galiojim, jei sutartis nenumato ko kita. galiotojas savo ruotu privalo pasirpinti priemonmis tikslui pasiekti ir kompensuoti galiotinio turtas protingas ilaidas, susijusias su pavedimo atlikimu. CK 6.758 straipsnio 4 dalis numato veikianiam kaip komerciniam atstovui galiotiniui teis pasinaudoti prievols utikrinimo bdu: kol galiotojas visikai atsiskaitys, galiotinis turi teis sulaikyti privalomus perduoti galiotojui daiktus. galiotojas privalo priimti tuojau pat i galiotinio visa, k is vykd pagal pavedimo sutart, ir jei pavedimas tinkamai vykdytas, sumokti atlyginim, jei tai numato sutartis (CK 6.761 str. 2 ir 4 d.). Principas tas, kuris veikia per galiojim, veikia pats lemia CK 6.761 straipsnio 5 dalyje numatyt galiotojo
297
CK komentaras. Antroji knyga, p. 188, 272.
460
pareig atlyginti galiotiniui io patirt vykdant pavedim al, jeigu paties galiotinio veiksmuose nra kalts ir alos neprivalo atlyginti kiti u j atsakingi asmenys. Pergaliojimas, t. y. atvejai, kai galiotinis perduoda galiojimus kitam asmeniui, numatyti CK 2.145 straipsnyje: pergaliojimas galimas, kai toki teis suteikia gautasis galiojimas arba kai galiotinis dl susidariusi aplinkybi priverstas tai padaryti, kad apsaugot galiotojo interesus (pvz., galiotinio ligos atveju). Asmuo, kuris perduoda galiojimus kitam asmeniui, turi apie tai praneti galiotojui ir pateikti jam reikiamus duomenis apie asmen, kuriam perduodami galiojimai. Atstovaujamasis, vertins padt, gali nesutikti su pergaliojimu ir j ataukti. Jei galiotinis ios pareigos perduoti informacij apie pergaliojim nevykdo, jis atsako u to asmens, kuriam galiojimus perdav, veiksmus kaip u savo veiksmus (CK 2.145 str. 4 d.). Pergaliotas asmuo turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir atstovas, t. y. pagal pergaliojim asmuo negali gyti daugiau galiojim, nei j turjo pradinis atstovas (pergaliotojas) pagal pavedimo sutart santykiuose su atstovaujamuoju ir treiaisiais asmenimis. Savo ruotu pradinis atstovas, pergaliotojui suteikdamas teises ir pareigas, isaugo turtus galiojimus j neprarasdamas, pergaliojimo forma ir terminas turi atitikti pradinio galiojimo form ir galioti ne ilgiau u galiojimo, kuriuo remiantis duodamas pergaliojimas, termin (CK 2.145 str. 2 ir 3 d.). Pergaliojimo idavimas nenutraukia galiojimo, kuriuo remiantis sudarytas pergaliojimas, galios, taiau pasibaigus galiojimui netenka galios ir pergaliojimas (CK 2.147 str. 2 d.). Pavedimo sutarties pabaiga. Pavedimo sutartis baigiasi bendraisiais prievoli pabaigos pagrindais ir specialiaisiais pagrindais, vardytais CK 6.763 straipsnio 1 dalyje, kai: 1) galiotojas panaikina galiojim; 2) galiotinis atsisako galiojimo (CK 2.146 str.); 3) baigiasi galiojimo terminas; 4) mirta viena i sutarties ali; 5) likviduojama viena i pavedimo sutarties ali; 6) vienai i ali ikeliama bankroto byla; 7) viena i ali pripastama neveiksnia, ribotai veiksnia arba neinia kur esania. galiotojas gali bet kada panaikinti galiojim, galiotinis atsisakyti galiojimo. Taiau pavedimo sutartis, jos pagrindu iduotas galioji461
mas arba statymai gali numatyti neataukiamo galiojimo atvejus (CK 2.146 str.). Vienaaliko pavedimo sutarties nutraukimo pasekmes numato CK 6.764 straipsnio 1 ir 2 dalys: jeigu galiotojas dl nesvarbi prieasi nutraukia pavedimo sutart iki pavedimo visiko vykdymo, jis privalo atlyginti galiotiniui io turtas vykdant pavedim ilaidas bei imokti jam atlyginim atsivelgdamas pavedimo dalies vykdym. Savo ruotu galiotinis atsako u al, kuri patiria galiotojas dl to, kad galiotinis atsisak galiojimo be svarbi prieasi arba netinkamu laiku. Komercinio atstovavimo atveju taikomos specialiosios atstovavimo sutarties vienaaliko nutraukimo taisykls: pagal CK 2.166 ir 2.165 straipsnius apibrto arba neapibrto termino sutart kiekviena i ali gali nutraukti esant svarbioms prieastims. Neterminuot sutart viena i ali turi teis nutraukti be svarbi prieasi spjusi kontrahent likus iki nutraukimo tiek laiko, kiek proporcingai ilgai truko neterminuota sutartis. Kadangi pavedimo sutartimi patikti galiotiniui galiojimai veikti galiotojo vardu gali bti gyvendinti santykiuose su treiaisiais asmenimis galiotiniui pateikus iduot atitinkam galiojim, tai galiojimo termino pabaiga taip pat yra savarankikas pavedimo sutarties pabaigos pagrindas. Kaip minta, galiojimo terminas nra neribotas, dl to sujus terminui baigiasi teisiniai pavedimo santykiai tarp ali. galiotojo iduotas neterminuotas galiojimas sujus metams nuo sudarymo dienos netenka galios nuo to momento laikytina, kad pavedimo teisiniai santykiai yra nutrk. Fiduciarinis pavedimo teisini santyki pobdis lemia, kad inykus vienai i sutarties ali (mirus ar paskelbus fizin asmen mirusiu, likvidavus juridin asmen), taip pat pripainus fizin asmen neinia kur esaniu, neveiksniu arba ribotai veiksniu, juridiniam asmeniui iklus bankroto byl pavedimo sutartis baigiasi. iais atvejais galiotinio pdiniai arba globjas, taip pat buvusio galiotiniu juridinio asmens bankroto administratorius arba likvidatorius privalo imtis priemoni, btin galiotojo turtui arba dokumentams apsaugoti, o vliau perduoti turt bei dokumentus galiotojui (CK 6.765 str. 1 d.).
462
1. Kam sukuria teises ir pareigas galiotinis atlikdamas teisinius veiksmus su treiaisiais asmenimis pavedimo sutarties pagrindu? 2. Kokios formos sudaroma pavedimo sutartis? 3. Pavedimo sutartis yra atlygintin ar neatlygintin? 4. Kas yra generalinis galiojimas? 5. Kokie poymiai pavedimo sutart skiria nuo kit (pvz., komiso) sutari? 6. Kokie teisiniai veiksmai negali bti pavedimo sutarties dalyku? 7. Ar galiotiniu gali bti juridinis asmuo? 8. Ar galiotinis turi teis nukrypti nuo galiotojo nurodym? 9. Kokios yra pagrindins galiotojo pareigos? 10. Ar galiotinio teiss ir pareigos pagal pavedimo sutart pereina pdiniams? 11. Ar galiotinis turi teis perleisti savo teises ir pareigas pagal pavedimo sutart tretiesiems asmenims? 12. Kas yra galiojimas? 13. Kokios yra pergaliojimo slygos? 14. Kada baigiasi pavedimo sutartis?
463
44 skirsnis. FRANIZ
Sutarties samprata. Franizs sutartis reglamentuoja ali santykius, kurie atsiranda franizs davjui (teisi turtojui) perduodant, o franizs gavjui (naudotojui) perimant ir naudojant tam tikr iimtini teisi kompleks, reikaling verslui pltoti (prekms gaminti ir platinti, paslaugoms teikti ir kt.) bei mokant teisi turtojui atlyginim u naudojimsi iomis teismis. Franizs sutartimi viena alis (teisi turtojas) sipareigoja perduoti u atlyginim kitai aliai (naudotojui) tam tikram terminui arba neterminuotai teis naudotis verslo tikslais iimtini teisi, priklausani teisi turtojui, visuma (teise firmos vard, teise preki ar paslaug enkl, teise saugom komercin (gamybin) informacij ir kt.), o kita alis sipareigoja u tai mokti sutartyje nustatyt atlyginim (CK 6.766 str. 1 d.). Franizs sutarties, kaip ji suprantama ir aikinama iuo metu, populiarumas pradjo didti po Antrojo pasaulinio karo. Ypa spariai franizs sutartimi grindiamas verslas buvo pltojamas JAV. Franizs sutartis suteikia galimyb naudotojui, neturiniam atitinkamo verslo pltojimo patirties, pradti ir skmingai pltoti versl naudojant pagal franizs sutart gaut teisi turtojo sukaupt komercin patirt (paslaug ar preki platinimo standartus, kokybs kontrols pricipus ir kt.), sukurtus intelektins nuosavybs produktus (plaiai inomus preks enklus, patentus ir kt.), kit verslui svarbi informacij, taip pat dalykin reputacij ir kartu liekant pagal franizs sutart vykdomo verslo bei iame versle naudojamo turto savininku. Tuo tarpu teisi turtojas, sudarydamas franizs sutart, gyja galimyb dar labiau iplsti savo versl, parduoti daugiau preki arba suteikti daugiau paslaug, sustiprinti preks enklo vaizd, taip pat pasinaudoti masto ekonomijos pranaumais neatlikdamas ypa dideli investicij, nes jis suteikia naudotojui tik jo turimas iimtines teises, o teisi naudotojas prastai atlieka visas kitas investicijas (patalp ir kito turto sigijimas, darbuotoj darbinimas ir kt.), reikalingas franizs sutarties pagrindu vykdomam verslui pltoti. 464
Apibendrinant galima pasakyti, kad franizs sutartis tai abipusikai naudingo bendradarbiavimo tarp iimtini teisi turtojo ir naudotojo, kuris turi galimyb ir nor veiksmingai pasinaudoti iomis iimtinmis teismis, formos tvirtinimas. Franizs sutartis yra konsensualin sutartis, nes jos sudarymo momentas nra siejamas su tam tikr iimtini teisi perdavimo momentu utenka ir paado, kad tam tikros iimtins teiss ateityje bus perduotos sutartyje aptartomis slygomis ir vykdomi kiti sipareigojimai. Franizs sutartis daniausiai yra dvial sutartis, kurios alys turi abipuses teises ir pareigas, taiau jei tam tikra dalis iimtini teisi, sudarani franizs sutarties dalyk, priklauso kitiems asmenims arba sudarius sutart ios teiss perleidiamos kitiems asmenims, franizs sutarties alimi toje teisi ir pareig dalyje gali bti ir kiti asmenys. Franizs sutartis yra atlygintin, t. y. u suteiktas teises naudotojas moka tam tikr mokest. Franizs sutari rys. Slyginai galima iskirti tris franizs sutari ris. Tai sutartys dl paslaug franizavimo, kai naudotojas, naudodamasis jam suteiktomis iimtinmis teismis ir remdamasis pateiktais teisi turtojo nurodymais, teikia paslaugas, sutartys dl gamybos franizavimo, kai naudotojas pats pagal teisi turtojo pateiktus nurodymus gamina prekes ir vliau ias prekes, prastai paenklintas teisi turtojo preks enklu, parduoda, ir sutartys dl platinimo franizavimo, kai naudotojas parduoda prekes (daniausiai ios preks pagamintos teisi turtojo arba sigytos i teisi turtojo nurodyt asmen) konkreioje preki parduotuvje, paymtoje teisi turtojo preks enklais. Franizs sutarties elementai. Nagrinjant franizs sutarties elementus, konkreiai ios sutarties ries subjekt charakteristik, svarbi CK 6.766 straipsnio 1 dalyje tvirtinta nuostata, kad pagal franizs sutart iimtins teiss suteikiamos verslo tikslais. i nuostata akivaizdiai pabria, jog franizs sutartis yra komercin sutartis. Be to, nurodoma, kad franizs sutarties alimis gali bti tik mons (verslininkai) (CK 6.766 str. 3 d.). i nuostata apriboja fizini asmen, kurie statym nustatyta tvarka neusiima verslu, galimyb bti franizs sutarties alimi. Apibendrinant galima teigti, kad franizs sutarties alimis gali bti tiek fiziniai asmenys, kurie vykdo versl, tiek ir juridiniai asmenys, kuriems nra apribota teis usiimti komercine veikla. Labai svarbu atkreipti dmes tai, kad nors formaliai sutarties alys yra ati465
tinkamai teisi turtojas arba turtojai ir naudotojas, taiau netiesiogiai franizs sutarties santykiuose dalyvauja ir kiti franizs tinklo dalyviai, kurie naudojasi teisi turtojo suteiktomis teismis. Nuo i franizs tinklo dalyvi elgesio, t. y. nuo sipareigojim pagal franizs sutart laikymosi, labai priklauso konkreios franizs sutarties naudotojo skm. Jeigu vienas ar keletas franizs sutari naudotoj nesilaikys privalom standart ir taip darys al franizs tinklo reputacijai, nukents kiti franizs tinklo dalyviai, gali kilti problem vykdant konkrei franizs sutart. Btinas franizs sutarties elementas yra raytin franizs sutarties forma. Raytins formos nesilaikymas franizs sutart daro negaliojani (CK 6.767 str. 1 d.). Kitas reikmingas reikalavimas, susijs su sutarties forma, yra nustatytas CK 6.767 straipsnio 2 dalyje. iame straipsnyje nurodyta, kad tretiesiems asmenims sutartis gali bti panaudota tik registravus franizs sutarties sudarymo fakt statym nustatyta tvarka juridini asmen registre, kuriame yra registruotas teisi turtojas. ios taisykls iimtis taikoma tuomet, kai teisi turtojas yra registruotas usienio valstybje iuo atveju franizs sutarties sudarymo faktas turi bti registruojamas juridini asmen registre, kuriame registruotas naudotojas. Speciali taisykl yra nustatyta tiems atvejams, kai franizs sutarties dalykas (aut. pastaba: turt bti suprantama kaip sudtin dalyko dalis) yra pramonins nuosavybs teise saugomas objektas. iuo atveju franizs sutartis tretiesiems asmenims gali bti panaudota tik franizs sutarties sudarymo fakt registravus statym nustatyta tvarka atitinkamoje institucijoje, registruojanioje pramonins nuosavybs objektus ir teises juos (CK 6.767 str. 3 d.). CK nuostatos, reguliuojanios franizs sutarties sudarym, nenustato alims pareigos registruoti franizs sutart preki enkl registre, kai franizs sutarties sudtin dalis yra preks arba paslaugos enklas. Franizs sutarties dalykas turt bti suprantamas kaip iimtini teisi visuma, kuri suformuoja tam tikr verslo format. Iimtinmis teismis, sudaraniomis franizs sutarties dalyk, gali bti preks enklai, pramoninis dizainas, patentai, know how, autorins teiss, proces valdymo apraymai ir kitos iimtins teiss, kuri visumos panaudojimas sudaro galimybes j naudotojui vykdyti tam tikr kin veikl. 466
Franizs sutarties atskyrimas nuo kit sutari ri. Aptariant franizs sutart tikslinga atriboti i sutart nuo kit sutari ri. Franizs sutarties atribojimas nuo kit sutari ri sudaro galimyb tinkamai aikinti ir taikyti franizs sutart reglamentuojant ali tarpusavio santykius bei tinkamai atskleisti franizs sutarties esm. Franizs sutartis savo esme yra panai licencin sutart, o tam tikrais atvejais gali turti distribucijos (platinimo) sutarties poymi. Licencine sutartimi tam tikr iimtini teisi turtojas suteikia teis kitam subjektui naudotojui naudotis tomis teismis verslo tikslais ir iuo aspektu tiek franizs sutartis, tiek ir licencin sutartis yra labai panaios. Nors abiej sutari dalykai yra labai panas, taiau franizs sutarties atskyrimo nuo licencins sutarties pagrindinis kriterijus vis dlto turt bti i sutari dalyk palyginimas ir tolesnio ali bendradarbiavimo apimties, gyvendinant tiek licencin sutart, tiek ir franizs sutart, skirtingumas. Franizs sutarties dalykas yra slyginai platesnis u licencins sutarties dalyk. Jis galt bti apibdinamas kaip tam tikr iskirtini teisi, kuriomis remiantis sukuriamas tam tikras verslo formatas, turintis individualius ir unikalius poymius, visuma. Tai reikia, kad pagal franizs sutart ne tik suteikiamos iskirtins teiss, bet ir pateikiamos taisykls, rekomendacijos ir kita informacija, kuri nurodo, kaip tos iimtins teiss gali bti panaudojamos geriausiai (verslo formatas). Paymtina taip pat, kad tolesnis ali bendradarbiavimas gyvendinant franizs sutart pagrstas tuo, jog naudotojas yra pareigotas laikytis atitinkam naudojimosi iimtinmis teismis ir suteikta informacija taisykli ir rekomendacij. Licencin sutartis prastai nepateikia rekomendacij, juo labiau privalom, kaip turi bti vykdoma kin veikla, kurioje naudojamasi pagal licencin sutart suteiktomis teismis, pavyzdiui, jeigu pagal licencin sutart naudotojui yra suteikta teis teikti tam tikr teisi turtojo irast vaist gamybos technologij, tai naudotojas i technologij paprastai taiko savo nuoira ir neprivalo laikytis tam tikr standart arba taisykli parduodamas pagal licencijos sutart sukurtus medikamentus. Tokia franizs sutartis, kai teisi turtojas naudotojui taip pat parduoda prekes, kurias naudotojas platina gyvendindamas franizs sutart, yra panai distribucijos (platinimo) sutart, nes, kaip ir distribucijos sutartis, sudaro galimybes platinti (parduoti) tam tikras prekes. Pagrindinis distribucijos sutarties ir franizs sutarties skirtumas yra tas, 467
kad pagal distribucijos sutart distributoriui nra perduodamos tam tikros intelektins nuosavybs arba kitos iskirtins teiss, kartu sudaranios tam tikr verslo format, kuris utikrint skming preki platinim. Prieingai, sudarydamas distribucijos sutart preki gamintojas arba tiekjas yra daniausiai suinteresuotas, kad distributorius veikt kaip visikai savarankika mon, kuri turi ini ir patirties, reikalingos platinant prekes pagal distribucijos sutart. Distributorius daniausiai turi sukrs savo preki platinimo metodus ir standartus ir neprivalo laikytis preki gamintojo ar tiekjo nurodym dl preki pardavimo bdo ir kit taisykli. Tiesa, atskiriant franizs ir distribucijos sutartis reikia atkreipti dmes, kad tam tikrais atvejais preki gamintojas arba tiekjas suteikia distributoriui teis naudoti preks arba paslaugos enkl, kurio panaudojimas palengvina preki platinim. Vis dlto toki teisi suteikimas distributoriui nepaneigia anksiau isakyt franizs ir distribucijos sutarties atskyrimo kriterij tinkamumo. Franizs sutarties turinys. CK 6.770 straipsnio 1 dalis, apibrdama teisi turtojo pareigas, numato, kad teisi turtojas privalo perduoti naudotojui techninius ir komercinius dokumentus ir suteikti kit informacij, kuri yra btina naudotojui, kad is galt gyvendinti jam suteiktas pagal franizs sutart teises, taip pat instruktuoti naudotoj ir jo darbuotojus visais klausimais, susijusiais su perduot teisi gyvendinimu; iduoti naudotojui sutartyje numatytas licencijas ir utikrinti j forminim nustatyta tvarka. Reikia atkreipti dmes tai, kad i nuostata neturt bti suprantama kaip reikalavimas arba btinyb alims papildomai pasirayti licencines sutartis, jeigu franizs sutarties dalyko sudtin dalis yra patentai, preki enklai, autorins teiss arba kitos iimtins teiss, kuri perleidimas arba suteikimas naudotis yra tvirtinamas pasiraant licencines sutartis. Franizs sutartis btent ir tvirtina toki iimtini teisi perdavim naudotojui naudotis. Toki ivad slyginai patvirtina ir CK 6.767 straipsnio 3 dalis, kuri pareigoja registruoti franizs sutart atitinkamoje institucijoje, registruojanioje pramonins nuosavybs teises, jeigu franizs sutarties dalyk sudaro pramonins nuosavybs teise saugomas objektas. Pagal CK 6.770 straipsnio 2 dal teisi turtojas, jeigu franizs sutartis nenustato kitaip, taip pat pareigotas utikrinti franizs sutarties registravim; teikti naudotojui nuolatin konsultacin pagalb, padti mokyti naudotojo darbuotojus; kontroliuoti naudotojo pagal franizs sutart gaminam preki, atliekam darb arba teikiam paslaug kokyb. Papildant ir patikslinant 468
CK nuostatas, apibrianias teisi turtojo pareigas, galima paymti, kad neretai teisi turtojas taip pat sipareigoja teikti pagalb pasirenkant preki pardavimo arba paslaug teikimo viet, vedant derybas dl patalp nuomos arba sigijimo, vertinant patalp tinkamum veiklai, teikia pagalb parengiant patalpas veiklai vykdyti. Vliau, kai naudotojas pradeda vykdyti veikl, teisi turtojas turt utikrinti, kad jo komanda galt tinkamai vykdyti naudotojo veiklos stebsen, nurodyti naudotojo veiklos trkumus, vykdyti papildomus mokymus, nuolat tobulinti verslo metodus, kurti naujus produktus ir paslaugas tai utikrint verslo konkurencingum, vykdyti reklamos ir kitas rinkodaros priemones, kurios utikrint franizs tinklo, naudojam preki enkl identiteto palaikym ir stiprinim, reputacijos stiprinim ir kt. Be jokios abejons, teisi turtojas privalo utikrinti, kad jo suteiktos naudotojui teiss bt galiojanios, j galiojimas reikalui esant atnaujinamas. CK 6.771 straipsnis nustato, kad naudotojas, atsivelgdamas veiklos pobd ir ypatumus bei franizs sutarties slygas, privalo: franizs sutartyje nustatytu bdu savo veikloje naudoti teisi turtojo firmos vard, preki ir paslaug enkl; utikrinti pagal franizs sutart gaminam preki, atliekam darb arba teikiam paslaug tinkam kokyb; laikytis teisi turtojo nurodym ir instrukcij dl teisi naudojimo, naudotojo komercini patalp vidaus ir iors apipavidalinimo ir kitokios franizs sutartyje nustatytos veiklos slyg; teikti pirkjams (usakovams) papildom paslaug, kuri jie galjo protingai tiktis sigydami (usakydami) prekes (darbus, paslaugas) tiesiai i teisi turtojo. i naudotojo pareig tinkamas gyvendinimas yra ypa svarbus, nes nesilaikant tam tikr bendr preki arba paslaug kokybs standart, visuotin instrukcij ir nurodym griaunamas franizs tinklo vientisumas, silpninamas jo identitetas, ala daroma ne tik teisi turtojui, jo reputacijai, bet ir kitiems franizs tinklo nariams. Naudotojas taip pat pareigojamas neatskleisti i teisi turtojo gaut komercini (gamybini) paslapi arba kitos konfidencialios informacijos; sudaryti subranizs sutart, jeigu tokia jo pareiga nustatyta franizs sutartyje; informuoti pirkjus (usakovus) akivaizdiausiu jiems bdu, kad naudotojas veikia pagal franizs sutart ir naudoja teisi turtojo firmos vard, preki ir paslaugos enkl arba kitok teisi turtoj individualizuojant simbol. Dar viena esmin naudotojo pareiga, tvirtinta CK 6.769 straipsnio 1 dalyje bei prastai detalizuojama franizs sutartyje, mokti teisi turtojui sutartyje nustatyt atlyginim. Franizs sutarties alims yra su469
teikta teis savarankikai nustatyti atlyginimo dyd ir jo nustatymo tvark. ali teisi apribojimai. Kadangi pagal franizs sutart yra perduodamos tam tikros iimtins teiss, teisi turtojas siekia nustatyti franizs sutartyje tam tikrus apribojimus naudotojui, kurie skirti apsaugoti ioms iimtinms teisms bei teisi turtojo franizs verslui. Franizs sutartyje nustatomi ribojimai naudotojui gali turti takos ir konkurencijos teiss reglamentuojamiems santykiams, tam tikrais atvejais riboti konkurencij. CK 6.772 straipsnio 1 dalis sakmiai nurodo, kad alys sutartyje gali nustatyti tik tokias konkurencij ribojanias slygas, kuri nedraudia konkurencijos teis. i norma yra blanketinio pobdio ir nukreipia konkurencijos teis, reglamentuojani teisinius konkurencijos santykius. Vertinant, ar franizs sutarties nuostatos, ribojanios naudotojo teises, nepaeidia konkurencijos teiss norm, reikia laikytis pagrindinio pricipo, kuris pasireikia tuo, kad jeigu ie ribojimai yra btini iimtinms teisms (know how, patentams ir kt.) ir teisi turtojo identitetui bei reputacijai apsaugoti, jie yra galimi ir nepaeidia konkurencijos teiss norm. Tokie ribojimai gali pasireikti naudotojo pareiga sigyti prekes, platinamas pagal franizs sutart tik i teisi turtojo, kuris jas gamina, nevykdyti jokios veiklos, konkuruojanios su teisi turtojo vykdoma, skaitant ribojim sigyti teisi turtojo konkurento kontrol, prekes pardavinti tik pagal teisi turtojo nurodymus rengtose parduotuvse ir kt. Vis dlto nors pateikti naudotojo teisi ribojimo pavyzdiai paprastai nepaeidia konkurencijos teiss norm, taiau tikslus i ir kit ribojim vertinimas gali bti atliktas tik kiekvienu atveju vertinant konkreios franizs sutarties nuostatas remiantis konkurencijos teiss normomis. Naudotojas, prie praddamas franizs sutartimi grindiam versl, taip pat neretai suinteresuotas, kad tam tikra apimtimi bt apribotos teisi turtojo teiss, o tokie ribojimai atitinkamai gali lemti ir konkurencijos ribojim. alims tariantis dl tam tikr ribojim nustatymo teisi turtojui taip pat reikia laikytis CK 6.772 straipsnio 1 dalies nuostat, kurios sakmiai nurodo, kad alys sutartyje gali nustatyti tik tokias konkurencij ribojanias slygas, kuri nedraudia konkurencijos teis. Daniausi teisi turtojo teisi apribojimai yra tvirtinti CK 6.772 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Jie gali pasireikti teisi turtojo prievole nesuteikti kitiems asmenims analogik iimtini teisi visumos naudoti toje paioje teritorijoje kaip ir naudotojas arba teisi turtojo prievo470
le paiam nevykdyti analogikos veiklos toje paioje teritorijoje. Reikalavim taikyti tokius teisi turtojo teisi apribojimus naudotojas vis pirma gali grsti tuo, kad jis atlieka tam tikras investicijas, reikalingas franizs sutartimi grindiamam verslui pradti, moka franizs sutartyje nustatyt mokest ir franizs sutartimi pagrsto verslo skm daugiausia priklausys nuo to, su kokia konkurencija susidurs naudotojas. Nesant toki garantij naudotojas gali apskritai nesudaryti franizs sutarties. Aptarti teisi turtojo teisi ribojimai paprastai neriboja konkurencijos, nepaeidia konkurencijos teiss norm ir yra leidiami, taiau tiksliai vertinti ias ir kitus teisi turtojui nustatomus ribojimus galima tik kiekvienu atveju vertinant konkreios franizs sutarties nuostatas remiantis konkurencijos teiss normomis. CK 6.772 straipsnio 4 dalis nurodo atvejus, kai iame straipsnyje nurodyti teisi ribojimai visada draudiami konkurencijos teiss. Tai ribojimai, susij su kain fiksavimu arba minimalios kainos nustatymu ir dalijantys teritorijas pagal pirkj (usakov) kategorijas arba draudiantys parduoti prekes pirkjams ar usakovams, gyvenantiems ne franizs sutartyje nustatytoje teritorijoje. CK 6.772 straipsnio 4 dalies nuostatos yra perkeltos i konkurencijos teiss. Taikant CK 6.772 straipsnio 4 dalies nuostatas teorikai gali kilti sunkum pritaikyti vardytas CK normas tuo atveju, kai pagal konkurencijos teis tokie ribojimai franizs sutartyje yra galimi. Tokiu atveju tarpusavyje konkuruot atitinkamos konkurencijos teiss normos bei vardytos CK normos ir turt bti taikomos konkurencijos teiss normos, tvirtintos kituose konkurencijos teiss normas tvirtinaniuose teiss aktuose, o ne CK. ali pasikeitimas. Svarbi naudotojo teisi apsaugos garantija, utikrinanti franizs santyki stabilum ir tstinum, teisi turtojui perleidus savo iimtines teises tvirtinta CK 6.777 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad jeigu viena arba daugiau iimtini teisi, esani franizs sutarties dalyku, pereina kitam asmeniui, franizs sutartis lieka galioti ir naujas teisi turtojas tampa franizs sutarties alimi toje teisi ir pareig dalyje, kuri susijusi su jam perjusiomis iimtinmis teismis. Tinkamam tolesniam franizs sutarties vykdymui yra svarbu, kad nauja sutarties alis tinkamai vykdyt jai tenkanius sipareigojimus, susijusius su jos perimtomis iimtinmis teismis, nes naudotojui yra svarbi galimyb tinkamai naudotis iimtini teisi kompleksu kaip visuma ir gauti reikiam pagalb gyvendinant t iimtini teisi kompleks. 471
CK 6.777 straipsnio 2 dalis numato, kad mirus teisi turtojui arba naudotojui j teiss ir pareigos pagal franizs sutart pereina pdiniui, jeigu jis yra verslininkas ir tsia versl arba pradeda versl per eis mnesius po palikimo atsiradimo. Sutarties ali pasikeitimas neabejotinai turi takos tolesniam franizs sutarties vykdymui, nes ne visada nauja sutarties alis turs reikiam patirt ir iteklius, utikrinanius tolesn tinkam franizs sutarties vykdym. Todl tiktina, kad franizs sutarties alys sieks nustatyti sutartyje tam tikras nuostatas, leidianias joms apsaugoti savo interesus alies pasikeitimo atveju, pavyzdiui, tvirtins nuostatas, leidianias nutraukti franizs sutart pasikeitus kitai franizs sutarties aliai ir pan. CK nereglamentuoja t atvej, kai, pavyzdiui, pasikeiia mons, pasiraanios franizs sutart, dalyviai ar vadovas. alys turt paios franizs sutartyje aptarti tokius atvejus ir j tak franizs sutarties tolesniam galiojimui. Franizs sutarties pabaiga. CK 6.776 straipsnio 3 ir 4 dalys nustato specialius sutarties pabaigos atvejus. CK normos, reglamentuojanios franizs sutart, nevardija pagrind, kai terminuota franizs sutartis vienos i ali iniciatyva gali bti nutraukta prie termin. Kadangi CK nenustato speciali franizs sutarties nutraukimo prie termin pagrind, franizs sutartis gali bti nutraukiama prie termin bendrais sutari nutraukimo pagrindais. CK 6.778 straipsnis reglamentuoja franizs sutarties galiojim tais atvejais, kai pasikeiia teisi turtojo firmos vardas arba preki (paslaug) enklas, kurie yra franizs sutarties dalykas. Taip pat numatyta, kad jeigu baigiasi iimtins teiss, kuri yra franizs sutarties dalykas, galiojimo terminas arba jeigu i teis baigiasi kitais pagrindais, franizs sutartis galioja, iskyrus tas jos slygas, kurios susijusios su pasibaigusia teise (CK 6.779 str.) Teisi turtojo atsakomyb pagal naudotojui pareiktus reikalavimus. Teisi turtojo atsakomybs pagal naudotojui pareiktus reikalavimus pobd tvirtina CK 6.773 straipsnis. is straipsnis iskiria du skirtingus teisi turtojo atsakomybs pagal naudotojui pareiktus reikalavimus atvejus. Numatyta, kad teisi turtojas subsidiariai atsako pagal naudotojui pareiktus reikalavimus dl preki (darb, paslaug), naudotojo parduot pagal franizs sutart, kokybs (CK 6.773 str. 1 d.). Taiau pagal reikalavimus, pareiktus naudotojui, kaip teisi turtojo preki (produkcijos) gamintojui, teisi turtojas atsako solidariai 472
su naudotoju (CK 6.773 str. 2 d.). Aptart teiss norm konstrukcija leidia manyti, kad franizs sutarties alys savo susitarimu negali pakeisti vardyt teiss norm, tvirtinani teisi turtojo atsakomyb. Vertinant CK 6.773 straipsnio 1 dal svarbu vertinti tai, kad tam tikrais atvejais pagal franizs sutart parduodamos preks gali bti gaminamos ir tiekiamos ne teisi turtojo, o kit subjekt, ir teisi turtojas gali neturti takos i preki kokybei. Taiau pagal CK 6.773 straipsnio 1 dal tai nebt slyga netaikyti teisi turtojo atsakomybs. Vertinant CK 6.773 straipsnio 2 dal svarbu atsivelgti tai, kad teisi turtojo atsakomybei neturi takos, ar naudotojui pareikti reikalavimai yra susij iimtinai su naudotojo netinkamu veikimu, ar t reikalavim atsiradimas taip pat buvo nulemtas teisi turtojo tam tikr veiksm. Nagrinjant atsakomybs klausimus svarbu vertinti, kad teisi turtojo atsakomyb pagal naudotojui pareiktus reikalavimus atsiranda nepaisant to, kad naudotojas, kaip franizs sutarties alis, veikia kaip savarankika mon arba verslininkas kit asmen atvilgiu.
1. Ar fizinis asmuo gali bti franizs sutarties alimi? 2. Ar sutartis yra realin ar konsensualin? 3. Kokios gali bti franizs sutarties rys? 4. Ar franizs sutartis gali bti neatlygintin? 5. Ar piniginio reikalavimo teis gali bti franizs sutarties dalyku? 6. Kuo skiriasi franizs sutartis nuo kit panai sutari (licencins, distribucijos)? 7. Ar franizs sutartis gali bti patvirtina notaro? 8. Kas yra subfraniz? 9. Ar ali teisei nustatyti konkurencij ribojanias slygas taikoma konkurencijos teis? 10. Kada baigiasi neterminuota franizs sutartis? 11. Ar mirus teisi naudotojui teiss ir pareigos pagal franizs sutart gali pereiti pdiniui? 12. Kada baigiasi terminuota franizs sutartis?
473
45 skirsnis. KOMISAS
Sutarties samprata. Komiso sutartimi viena alis (komisionierius) sipareigoja kitos alies (komitento) pavedimu u atlyginim sudaryti vien arba kelis sandorius savo vardu, bet komitento lomis (CK 6.780 str. 1 d.). Atsivelgiant tai, kad sudarydamas sutart komisionierius veikia savo vardu, pagal komisionieriaus su treiuoju asmeniu sudaryt sandor teises ir pareigas gyja komisionierius, nors komitentas buvo nurodytas treiajam asmeniui arba vykdant sandor turjo tiesiogini santyki su treiuoju asmeniu (CK 6.780 str. 2 d.). Tiesa, tam tikr ypatum atsiranda nustatant pagal komiso sutart gyjam arba perleidiam preki nuosavybs teiss klausimus. Komiso sutarties sudarymas prastai lemia tai, kad nors teiss ir pareigos, kaip buvo vardyta, pagal sutart atsiranda komisionieriui, taiau sutarties nevykdymo rizika tenka komitentui, nes komisionierius veikia tik savo vardu, bet komitento lomis. ios taisykls iimtis yra galima tuomet, kai komisionierius laiduoja, kad treioji alis vykdys sandor, arba veikia neapdairiai, pasirinkdamas treij asmen, kaip sandorio al. Komiso sutart alys sudaro ketindamos pirktiparduoti vairius daiktus, skaitant vertybinius popierius, taip pat turdamos tiksl pradti daiktus platinti naujose rinkose ir kt. Atsivelgiant tai, kad sudarydamas sandor komisionierius veikia savo vardu, sudarius komiso sutart ir j vykdant susiklosto trejopo pobdio santykiai: tai vis pirma santykiai tarp komisionieriaus ir komitento; santykiai tarp komisionieriaus ir treij asmen, su kuriais komisionierius sudaro atitinkamus sandorius; santykiai tarp komitento ir treij asmen, pavyzdiui, tais atvejais, kai treiasis asmuo nevykdo sandorio su komisionieriumi ir komisionierius perleidia komitentui reikalavimo teis, atsiradusi pagal komisionieriaus sudaryt sandor su treiuoju asmeniu. Komiso sutarties alys ir forma. Komiso sutarties alimis gali bti ir mons (verslininkai), ir fiziniai asmenys. Tuo atveju, kai komiso sutarties alys yra mons (verslininkai), alys turi vertinti papildomus reikalavimus, nustatytus komiso sutarties slygoms (CK 6.780 str. 7 d.). 474
Komiso sutarties formai turt bti taikomos bendros civilins teiss nuostatos, reglamentuojanios sutari form. Komiso sutarties santykis su kitomis sutari rimis. Komiso sutartis savo prigimtimi yra panai pavedimo sutart, pagrindinis pavedimo ir komiso sutarties skirtumas pasireikia tuo, kad pagal pavedimo sutart galiotinis veikia galiotojo vardu ir lomis, prieingai nei komiso sutartyje, pagal kuri komisionierius veikia savo vardu ir komitento lomis. Komiso sutarties turinys. Komisionierius, sudars komiso sutart, vis pirma sipareigoja veikti iimtinai komitento interesais, t. y. komitento pavedim vykdyti naudingiausiomis komitentui slygomis ir pagal komitento nurodymus. Be to, jeigu alys nesusitaria kitaip, tais atvejais, kai komisionierius sudaro sandor naudingesnmis komitentui slygomis, nei buvo sutarta, visa i sandorio gauta papildoma nauda tenka komitentui (CK 6.782 str. 1 ir 2 d.). Komisionierius turi teis nukrypti nuo komitento reikalavim tik jeigu tai buvo btina komitento interesais, o komisionierius negaljo i anksto gauti komitento pritarimo arba jo negavo per proting laik po savo paklausimo isiuntimo (CK 6.785 str. 1 d.). Ypa svarbu, kad komisionierius pagal komiso sutart laikytsi komitento nurodym dl kainos. Reikalavimai, susij su kaina, gali bti dvejopo pobdio tai priklauso nuo to, ar komisionierius pagal komitento pavedim parduoda daiktus, ar perka. Jeigu komisionierius parduoda daiktus, jis negali parduoti daikto maesne kaina, nei buvo sutars su komitentu. Paeids sipareigojim privalo atlyginti komitentui kain skirtum (CK 6.785 str. 3 d.). ios taisykls iimtis yra galima, jeigu daikto pardavimas maesne kaina leidia komitentui ivengti dar didesni nuostoli. Situacija, kai komisionierius yra priverstas parduoti daikt maesne kaina, nei komitento nurodyta, gali susidaryti tuomet, kai rinkoje dl tam tikr prieasi (politini vyki, finansins krizs ir kt.) kainos staigiai maja ir nepardavimas daikt maesne kaina lemia dar didesnius komitento nuostolius. Be to, komiso sutartyje esant netvirtintai komisionieriaus teisei parduoti daiktus maesne kaina, negavus komitento leidimo, komisionierius turi rodyti, kad neturjo galimybs i anksto gauti tokio leidimo. Panaaus pobdio sipareigojimai ir atsakomybs ribos komisionieriui yra nustatytos tais atvejais, kai komisionierius perka daiktus didesne kaina, nei buvo sutarta su komitentu. Komitentas, per proting 475
termin pranes, kad atsisako priimti daikt, kuris nupirktas didesne kaina, turi teis nupirkto daikto nepriimti. Tuomet visos teiss ir pareigos pagal daikto pirkimo i treiojo asmens sutart turt tekti komisionieriui. Utikrinant komiso sutarties ali interes pusiausvyr CK 6.785 straipsnio 4 dalyje vis dlto nustatyta, kad jeigu komisionierius savo lomis sutinka padengti kain skirtum, komitentas neturi teiss atsisakyti sudarytos sutarties. CK 6.785 straipsnio 2 dalis nustato bendros taisykls iimt, susijusi su komisionieriaus teise nukrypti nuo komitento nurodym be iankstinio leidimo. Toki teis komiso sutartyje galima numatyti ir apibrti tuomet, kai komisionierius komiso sutarties tikslais veikia kaip mon (verslininkas). CK tiesiogiai nereglamentuoja komisionieriaus atsakomybs, jei komisionierius pagal komitento pavedim parduoti daiktus parduoda iuos daiktus treiajai aliai isimoktinai ir vliau treioji alis nesumoka u daiktus dl to komitentas patiria nuostoli, nes galioja bendras principas, kad komisionierius veikia komitento lomis. Neabejotina, kad alys komisionieriaus teis parduoti tretiesiems asmenims daiktus isimoktinai gali atskirai aptarti komiso sutartyje. Komisionieriaus atsakomybs klausimas, kai jis parduoda daiktus tretiesiems asmenims isimoktinai, nors i galimyb sutartyje neaptarta, ir dl to komitentas patiria nuostoli, turt bti sprendiamas remiantis pagrindiniu komisionieriaus veiklos pagal komiso sutart principu pavedim vykdyti naudingiausiomis komitentui slygomis bei atsivelgti tai, kad pagal CK 6.783 straipsnio 1 dal komisionierius yra pareigotas veikti apdairiai, pasirenkant treij asmen kaip sandorio al. Svarbi komitento teisi apsaugos garantija yra nustatyta tvirtinant komisionieriaus pareig atsakyti u pas j esani komitento daikt praradim, trkum arba sualojim. CK 6.788 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad komisionierius atsako komitentui u pas j esanio komitento daikto praradim, trkum arba sualojim, jeigu nerodo, kad tai vyko ne dl jo kalts. Rizik, susijusi su galimu daikt praradimu, trkumu arba sualojimu, pavyzdiui, kai daiktai sualojami dl stichini nelaimi, tyini treij asmen veiksm arba kit prieasi, alys gali perleisti draudimo monms sudarydamos atitinkamas draudimo sutartis. Dl ios prieasties sutarties alys turi galimyb komiso sutartyje iplsti komisionieriaus atsakomybs ribas ir numatyti jo atsakomyb ir nesant jo kalts. 476
Komisionierius taip pat turi pareig imtis priemoni, kad komitento interesai bt apsaugoti komisionieriui priimant komitentui gaut daikt i treij asmen (CK 6.788 str. 2 d.). Kita svarbi komisionieriaus pareiga teikti pavedim vykdymo ataskait. vykds pavedim komisionierius privalo pateikti komitentui ataskait ir perduoti jam visa, k gavo pagal vykdyt pavedim, taip pat komitento reikalavimu perduoti visas teises, kurias komitentas gijo treiajam asmeniui ir kurios kyla i komisionieriaus sudaryto sandorio (CK 6.789 str. 1 d.). Komisionieriui tinkamai vykdius pavedim, komitentas turi pareig priimti tinkam pavedimo vykdym (priimti i komisionieriaus visa, kas vykdyta pagal pavedim; apirti daikt, kur jam gijo komisionierius, ir tuojau praneti apie pastebtus to daikto trkumus, atleisti komisionieri nuo sipareigojim, kuriuos is, vykdydamas pavedim, prisim treiajam asmeniui) (CK 6.790 str.). Kita svarbi komitento pareiga mokti komisionieriui komisin atlyginim, o jei komisionierius laiduoja, kad treiasis asmuo vykdys sandor, komitentas taip pat privalo sumokti komisionieriui sutartyje nustatyt ir papildom atlyginim (CK 6.781 str.). Daniausiai komisinis atlyginimas apskaiiuojamas procentine iraika nuo bendros verts daikt, kurie perkami arba parduodami vykdant komitento pavedim. Atskira papildoma komitento pareiga, susijusi su mokjimais komisionieriui, yra nustatyta CK 6.791 straipsnyje. Pagal straipsn komitentas privalo atlyginti komisionieriui io turtas btinas pavedimo vykdymo ilaidas, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Tokias komisionieriaus ilaidas gali sudaryti preki transportavimo, draudimo ir kitos ilaidos. CK 6.791 straipsnio 2 dalyje statym leidjas daro ios taisykls ilyg ir nurodo, kad komisionierius neturi teiss reikalauti atlyginti esanio pas j komitento daikto pasaugos ilaid, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Komiso sutarties pabaiga. Komiso sutarties pabaigos pagrindus vardija CK 6.792 straipsnis. statym leidjas nustato iek tiek skirting tvark reglamentuodamas ali teis atsisakyti komiso sutarties. Galioja bendra taisykl, kad komitentas turi teis bet kada atsisakyti komiso sutarties panaikindamas komisionieriaus duot pavedim (CK 6.793 str. 1 d.). Kitokia taisykl galioja komisionieriaus galimybei atsisakyti komiso sutarties. CK 6.794 sutarties 1 dalyje nustatyta, kad jeigu ko kita nenustatyta sutartyje, komisionierius neturi teiss atsisakyti vykdyti prisiimt pavedim, iskyrus tuos atvejus, kai atsisakoma dl to, kad 477
pavedimo negalima vykdyti arba kad komitentas paeid sutart. Pasibaigus sutariai komitentas visais atvejais privalo duoti nurodymus dl esanio pas komisionierius savo turto. ali teisi apsauga. Komiso sutarties esm lemia tai, kad komitentui tenka gana didel verslo rizika, nes komisionierius, panaudodamas komitento las, sudaro su treiaisiais asmenimis sutartis, pagal kurias teises ir pareigas gyja komisionierius, o ne komitentas. Svarbi komitento teisi apsaugos garantija tvirtinta CK 6.786 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad daiktai, kuriuos komisionierius gauna i komitento arba gyja komitento lomis, yra komitento nuosavyb nuo perdavimo momento. ios CK nuostatos formuluot nra visikai aiki. Svarbu atkreipti dmes, kad vardyta nuostata tvirtina dvi skirtingas situacijas daikt nuosavybs teiss priklausomyb, kai komitentas perduoda komisionieriui daiktus, ir daikt nuosavybs teiss priklausomyb, kai komisionierius gyja daiktus pagal sutartis su treiaisiais asmenimis. Jei komisionierius daiktus gyja pagal komitento pavedim, vardyta CK nuostata neatsako klausim, ar komitentas daikt nuosavybs teis gyja nuo i daikt perdavimo jam momento ar nuo to momento, kai tretieji asmenys daiktus perduoda komisionieriui. Atsivelgiant svarb tinkamai apsaugoti komitento teises pagal komiso sutart, CK 6.786 straipsnio 1 dal reikt aikinti taip: komitentui perdavus komisionieriui daiktus, kad is juos parduot tretiesiems asmenims, daikt nuosavybs teis lieka komitentui, o komisionierius gyja pareig juos tinkami saugoti; jei komisionierius gyja daiktus komitento lomis, daikt nuosavybs teis komitentui pereina nuo to momento, kai daiktus tretieji asmenys perduoda komisionieriui arba tiesiai komitentui. i komitento teisi apsaugos garantija ypa svarbi tais atvejais, kai tretieji asmenys nukreipia iiekojim komisionieriaus turt arba komisionieriui yra ikeliama bankroto byla. CK 6.792 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad jeigu komisionieriui ikeliama bankroto byla, visos teiss ir pareigos pagal komitento nurodymu sudaryt sandor pereina komitentui. Svarbi komitento teisi apsaugos garantija tvirtinta CK 6.783 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Numatyta, kad jeigu treiasis asmuo nevykdo sandorio, sudaryto su komisionieriumi, komitento reikalavimu komisionierius privalo perleisti jam reikalavimo teis pagal sandor, net jeigu tok perleidim ir draudia arba riboja komisionieriaus sutartis su treiaisiais asmenimis. 478
Komisionierius, siekdamas vykdyti komiso sutart, turi teis sudaryti subkomiso sutart su kitu asmeniu, taiau u subkomisionieriaus veiksmus prie komitent atsako komisionierius (CK 6.784 str.). CK taip pat nustatytos dvi svarbios komisionieriaus teisi apsaugos garantijos. Viena i j tvirtinta CK 6.786 straipsnio 2 dalyje. Joje nustatyta, kad komisionierius turi teis sulaikyti turimus daiktus, kuriuos jis privalo perduoti komitentui arba jo nurodytam asmeniui, jeigu komitentas nevykdo savo prievoli komisionieriui (komisinio atlyginimo nesumokjimas, pavedimo vykdymo ilaid nepadengimas ir kt.). ios komitento teiss gyvendinimo ypatumus komitento nemokumo atveju nustato CK 6.786 straipsnio 3 dalis. Kita komisionieriaus teisi apsaugos garantija nustatyta CK 6.787 straipsnyje, pagal kur komisionieriui yra suteikta teis iskaityti pagal komiso sutart jam priklausanias sumas i vis sum, kurias jis gauna komitento lomis. ali teiss laisvai nustatyti sutarties slygas ribojimas. CK 6.780 straipsnyje nustatyta, kad kai komiso sutarties alys yra mons (verslininkai), komiso sutartyje gali bti numatytos tik tokios konkurencij ribojanios slygos, kuri nedraudia konkurencijos teis. Komiso sutarties ypatumas, pasireikiantis tuo, kad komisionierius pagal komiso sutart privalo veikti pagal komitento nurodymus ir nuo j nenukrypti, lemia, kad ir komiso sutarties nuostatos, pavyzdiui, pareigojanios komisionieri parduoti daiktus u nustatyt kain, pagal konkurencijos teis turi bti vertinamos atsivelgiant ypatum. Kitas svarbus aspektas, turintis takos komiso sutarties slyg vertinimui pagal konkurencijos teis, yra tas, kad paprastai pagrindinis komisionieriaus interesas yra sudaryti sutart pagal komitento nurodymus, nes komisionieriaus atlyginimui daniausiai neturi takos tai, ar komisionierius parduos daiktus u didesn kain, ar nupirks juos u maesn kain. Visais atvejais, kai komiso sutarties alys yra mons (verslininkai), komiso sutarties nuostatos turi bti vertinamos pagal konkurencijos teis ir turi bti vertinamos kiekvienu konkreiu atveju.
479
1. Ar komitentas turi teis atsisakyti komiso sutarties? 2. Kas gyja teises ir pareigas pagal komisionieriaus sudaryt sandor su treiaisiais asmenimis? 3. Ar komisionierius atsako komitentui, jei tretieji asmenys nevykdo savo sipareigojim? 4. Kokius galite nurodyti pagrindinius komiso ir pavedimo sutari skirtumus? 5. Ar komiso sutartis gali bti neatlygintin? 6. Nuo kokio momento alims atsiranda teiss ir pareigos pagal komiso sutart? 7. Kokios ries sandorius komisionierius gali sudaryti su treiaisiais asmenimis? 8. Kas yra komiso sutarties dalykas? 9. Ar komiso sutartis gali bti sudaryta odiu?
480
46 skirsnis. DISTRIBUCIJA
Sutarties samprata. Distribucijos santykiai tarp ali atsiranda tuomet, kai preki gamintojas arba asmuo, kuris perparduoda prekes, neturi sukrs ir ipltojs jam priklausanio platinimo tinklo, leidianio jo gaminamas arba parduodamas prekes pateikti galutiniams preki vartotojams, arba siekia sukurti papildom platinimo tinkl. Tokia padtis labai dana ir j gali lemti vairs veiksniai: mons strateginis sprendimas savo iteklius, energij ir patirt naudoti prekms gaminti, o platinim perleisti kitiems subjektams; nenoras vykdyti dideles finansines investicijas kuriant nuosav platinimo tinkl ir kt. Dl i prieasi kio subjektams, ypa tiems, kurie neturi savo platinimo tinklo, reikia pasirinkti tam tikr platinimo bd. Vienas i toki platinimo bd yra distribucijos sutarties sudarymas su nepriklausoma mone (verslininku), kuri savo vardu ir lomis perka prekes i gamintojo arba kito preki pardavjo ir perparduoda jas galutiniam vartotojui arba kitiems distributoriams. Toks platinimo bdas yra gantinai veiksmingas, nes distributorius, bdamas nepriklausoma mon, yra suinteresuotas kuo efektyviau platinti prekes ir gauti peln i tokios veiklos. Pagal distribucijos sutart viena alis distributorius sipareigoja tam tikr laik arba neterminuotai savo vardu ir lomis pirkti i kitos alies gamintojo (tiekjo) prekes (paslaugas) ir parduoti jas galutiniam vartotojui arba kitiems distributoriams bei atlikti kitus su preki (paslaug) perpardavimu susijusius darbus, o gamintojas (tiekjas) sipareigoja parduoti prekes (paslaugas) distributoriui bei atlikti kitus su preki (paslaug) paskirstymu susijusius darbus (CK 6.796 str. 1 d.). Vertinant pateikt distribucijos sutarties apibrim galima iskirti dvejopo pobdio santykius, kurie susiklosto sudarius distribucijos sutart. Vis pirma tai pirkimopardavimo santykiai, nes distributorius prekes perka savo vardu ir lomis, bei santykiai dl tam tikr darb, kurie tiesiogiai susij su preki pirkimupardavimu, atlikimo. Distribucijos sutartis yra konsensualin sutartis, nes jos sudarymo momentas nra siejamas su tam tikr preki nupirkimu arba darb atlikimu, utenka ir sipareigoti, kad tai bus padaryta ateityje. Distribuci481
jos sutartis daniausiai yra dvial sutartis, kurios alys turi abipuses teises ir pareigas. Distribucijos sutari rys. Ir teiss teorijoje, ir CK 6.800 straipsnio 1 dalyje iskiriamos dvi distribucijos sutari rys iimtins ir pasirinktins distribucijos. Iimtine distribucijos sutartimi gamintojas (tiekjas) sipareigoja parduoti sutartyje nurodytas perparduoti skirtas prekes tik vienam distributoriui konkreioje distributoriui iimtinai priskirtoje teritorijoje arba konkreiai distributoriui iimtinai paskirtai pirkj grupei (CK 6.800 str. 2 d.). Iimtins distribucijos sutartys neretai sudaromos, kai platinamos technikai sudtingos ir brangios preks, kuri parduodama nedaug ir kurias platinti, esant atitinkamoje rinkoje daugiau nei vienam distributoriui, bt nenaudinga arba net nuostolinga. Iimtins distribucijos sutartys danai pasiraomos ir tada, kai platinama nauja atitinkamoje rinkoje neinoma prek ir kai jos populiarinim btina daug investuoti. inoma, galimi ir kiti atvejai, kai nusprendiama sudaryti iimtins distribucijos sutart. Pasirinktine distribucijos sutartimi gamintojas (tiekjas) sipareigoja parduoti skirtas perparduoti prekes tik tam tikriems distributoriams, kurie atitinka gamintojo (tiekjo) nustatytus techninius, kvalifikacinius ir kitokius kriterijus (CK 6.800 str. 3 d.). Distributori atrankos pasirinktins distribucijos sutariai sudaryti kriterijus dar galima slyginai skirstyti kokybinius ir kiekybinius kriterijus. Daniausiai preki gamintojas arba pardavjas siekia pasirayti pasirinktins distribucijos sutartis tada, kai platinamos technikai sudtingos preks (automobiliai, elektroniniai prietaisai, laikrodiai, kompiuteriai ir kt.), taip pat preks, kuri preks enklo vaizdis ir jo palaikymas yra labai svarbus (parfumerijos gaminiai, stalo indai, aukso ir sidabro juvelyriniai dirbiniai ir kt.). Distribucijos sutarties elementai. Pagal CK 6.796 straipsnio 2 dal distribucijos alimi gali bti tik mons (verslininkai). Distributorius prastai yra savarankika mon, turinti tam tikr patirt ir iteklius, leidianius savarankikai vykdyti veikl. Distributorius savarankikai pasirenka veiksmingiausius bdus ir priemones, reikalingas prekms (paslaugoms) platinti. Gamintojas (tiekjas) prastai yra savarankika mon, suinteresuota parduoti prekes distributoriui, kad is jas perparduot. Btinas distribucijos sutarties elementas yra raytin distribucijos sutarties forma. Raytins formos nesilaikymas distribucijos sutart daro negaliojani (CK 6.798 str.). 482
Distribucijos sutarties dalyku gali bti ir preks, ir paslaugos. Distribucijos sutarties atskyrimas nuo kit sutari ri. Vertinant distribucijos sutart galima teigti, kad ios sutarties poymiai ir reglamentuojami santykiai yra labai panas didmenins prekybos sutart ir jos reglamentuojamus santykius. Abiej sutari sudarymo atveju tarp sutarties ali susiklosto pirkimopardavimo santykiai. Vis dlto i sutari sutapatinti negalima ir jos neatsitiktinai iskirtos dvi atskiras sutari ris. Distribucijos sutartis yra sudaroma distributoriui turinti tiksl perparduoti i gamintojo (tiekjo) nupirktas prekes, o gamintojui (tiekjui) turint tiksl parduoti perpardavimui skirtas prekes. Didmeninio pirkimopardavimo sutartis prastai yra sudaroma ne siekiant perparduoti prekes arba paslaugas, o jas panaudoti, pavyzdiui, kitoms prekms gaminti arba paslaugoms teikti ar kitais verslo tikslais. Dl ios prieasties pagal distribucijos sutart susiklostani tarp ali santykiai yra platesni nei didmeninio pirkimopardavimo sutarties atveju ir taip pat apima distributoriaus pareig atlikti tam tikrus su preki platinimu susijusius darbus. Gamintojas (tiekjas) daniausiai pats neusiima platinimu, todl jam svarbu, kad distributorius atlikt ir tam tikrus tolesnio parduodam preki ir paslaug populiarinimo, vaizdio krimo, pardavim didinimo ir kt. darbus. Tiesa, btina atkreipti dmes, kad didmeninio pirkimopardavimo sutartis reglamentuojanios CK normos nedraudia pagal pirkimo pardavimo sutart nupirkt daikt perparduoti, dl to tam tikrais atvejais gali kilti sunkum atskiriant ias dvi sutari ris. Distribucijos sutarties atskyrimo nuo franizs sutarties kriterijai yra pateikiami analizuojant franizs sutarties atskyrim nuo kit sutari ri. Sutarties turinys. Pavyzdinis distributoriaus pareig sraas yra nustatytas CK 6.802 straipsnio 3 dalyje ir i esms skirtas veiksmingam preki paskirstymui bei klient aptarnavimui po preki pardavimo bei preki populiarinimui utikrinti, preks enklo vaizdiui palaikyti ir stiprinti. alys distribucijos sutartyje gali nustatyti ir kitas distributoriaus pareigas arba atleisti distributori nuo tam tikr pareig, vardyt CK 6.802 straipsnio 3 dalyje. Pavyzdinis gamintojo (tiekjo) pareig sraas vardytas CK 6.803 straipsnio 2 dalyje. alys distribucijos sutartyje gali nustatyti ir kitas gamintojo (tiekjo) pareigas arba atleisti gamintoj nuo tam tikr pareig, vardyt CK 6.803 straipsnio 2 dalyje. 483
Apibriant distribucijos ali teises ir pareigas arba nustatant kuriai nors aliai tam tikrus apribojimus btina utikrinti, kad tam tikr teisi suteikimas arba apribojim nustatymas neprietaraut konkurencijos teisei. CK 6.801 straipsnio 1 dalyje tvirtinta nuostata, kad distribucijos sutartyse alys gali numatyti tik tokias konkurencij ribojanias slygas, kuri nedraudia konkurencijos teis. i nuostata i esms pareigoja alis vis pirma vertinti, ar atitinkama sutarties slyga neriboja konkurencijos, ir jei riboja, tai pareigoja vertinti, ar toks ribojimas nra draudiamas konkurencijos teiss, nes ne kiekvienas konkurencijos ribojimas yra draudiamas. domu atkreipti dmes, kad jau pats iimtins arba pasirinktins distribucijos sutarties, kuria ribojamas distributori skaiius, sudarymas pagal konkurencijos teis formaliai gali bti vertinamas kaip konkurencij ribojantis susitarimas. Konkurencijos teis prastai draudia riboti distributoriaus teis laisvai nustatyti preks perpardavimo kain, iskyrus atvejus, kai nustatoma maksimali arba rekomenduojama kaina pasirinktins distribucijos sutartyje draudia riboti distributoriaus teis vykdyti pasyvius arba aktyvius pardavimus galutiniams vartotojams, pasirinktins distribucijos tinklo distributori tarpusavio tiekimus ir kt. Kadangi CK 6.801 straipsnio 1 dalyje tvirtinta norma yra blanketinio pobdio ir nukreipia konkurencijos teis, tai konkreti distribucijos sutartis arba jos nuostatos konkreiai gali bti vertinamos tik remiantis konkurencijos teiss nuostatomis. Tuo paiu principu turt bti vertinama ir CK 6.801 straipsnio 3 dalyje nustatyta nuostata dl preki perpardavimo kainos arba kitoki iimtini slyg nustatymo. Tretiesiems asmenims distributorius ir gamintojas (tiekjas) u padaryt al atsako bendrais pagrindais, o u al, padaryt vartotojui, atsakomyb atsiranda pagal CK 6.2926.300 straipsni taisykles. Distribucijos sutarties nutraukimas. Distribucijos sutariai nutraukti turi bti taikomi bendri sutari nutraukimo pagrindai. CK 6.804 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nutraukus prie termin terminuot sutart distributorius turi teis reikalauti atlyginti negautas kito sutarties galiojimo termino pajamas, jeigu sutartis buvo nutraukta dl gamintojo (tiekjo) kalts. ios CK normos formuluot leidia daryti ivad, kad alys savo susitarimu negali pakeisti ios nuostatos. Be to, jei sutartis nutraukta dl gamintojo (tiekjo) kalts, distributorius taip pat tur teis atlyginim u suteiktas papildomas paslaugas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Kita vertus, CK 6.804 straipsnio 2 dalyje nusta484
tyta, kad kai sutartis nutraukiama dl distributoriaus kalts, gamintojas (tiekjas) turi teis reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu sutartis nenumato ko kita.
1. Kokio pobdio teisiniai santykiai susiklosto tarp subjekt sudarius distribucijos sutart? 2. Distribucijos sutartis yra realin ar konsensualin? 3. Kuo skiriasi iimtin ir pasirinktin distribucija? 4. Kokios formos yra sudaroma distribucijos sutartis? 5. Kas gali bti distribucijos sutarties dalykas? 6. Kuo distribucijos sutartis skiriasi nuo didmenins prekybos sutarties? 7. Kuo distribucijos sutartis skiriasi nuo franizs sutarties? 8. Kaip distribucijos sutartis yra susijusi su konkurencijos teise? 9. Kokios yra sutarties nutraukimo slygos?
485
47 skirsnis. KROVINI IR KELEIVI VEIMAS. EKSPEDICIJA

Veimo sutartys teisinje doktrinoje skirstomos pagal: 1) keli ir transporto priemones: sausumos (geleinkelio, keli transporto), jros, vidaus vanden, oro, vamzdyn. Iskirtinas ir veimas miriu transportu, kur CK vardija kaip mir susisiekim (CK 6.811 str.). Kiekviena transporto ris pasiymi savo techniniais, ekonominiais ir organizaciniais ypatumais bei veimo santyki teisiniu reguliavimu; 2) veimo objekt: keleivi, bagao, krovini, pato veimus; 3) teritorij: vietinius (nacionalinius) ir tarptautinius. Veimai pagal tai, kiek transporto ri traukta veim, skirstomi : tiesioginio susisiekimo, vietinio susisiekimo bei tiesioginio miraus susisiekimo (pastarasis reglamentuojamas atskiru CK 6.811 str.) veimus. Be to, kiekviena veim ris skiriama nesutartinius ir sutartinius veimus, o pastarieji atlygintinus bei neatlygintinus. CK 6.822 straipsnis taip pat numato veim organizavimo sutari sudarymo galimyb, jeigu kroviniai veami nuolat ir reikia nustatyti transporto priemoni bei krovini pateikimo terminus ir tvark.
47.1. Krovini veimas

Bendrosios nuostatos. Pagal krovinio veimo sutart vejas sipareigoja siuntjo jam perduot krovin nugabenti paskirties punkt ir iduoti turiniam teis gauti krovin asmeniui (gavjui), o siuntjas (gavjas) sipareigoja u krovinio veim sumokti nustatyt umokest (CK 6.807 str.). Kroviniai gali bti veami sausumos (geleinkeliu arba keliais), vandens, oro, vamzdyn transportu. CK reglamentuoja bendrsias nuostatas. Atskir veimo sutari ypatumus pagal tai, kokiu transportu krovinys veamas, reglamentuoja atskiri statymai, kodeksai arba tarptautins sutartys (konvencijos). 486
Krovini veimo sutartis paprastai esti dvial, atlygintin. Krovinio veimo sutartis daniausiai patvirtinama vataraiu (sudarant jros transporto sutart konosamentu) arba kitokiu dokumentu. Vataratis atsivelgiant Lietuvos nacionalinje teisje ilg laik vyravusi nuostat, jog veimo sutartis yra tik realin, t. y. ali teiss ir pareigos atsiranda tik nuo krovinio perdavimo vejui momento, ir tai, jog jis laikomas vienintele ios sutarties forma, neretai prilyginimas paiai veimo sutariai. Vataratis paprastai laikomas rodymu prima facie, patvirtinaniu veimo sutarties sudarym, jos slygas bei krovinio perjim vejo dispozicijon. Taiau paymtina, jog, pavyzdiui, krovini sausumos keli transportu veimo tarptautins CMR konvencijos298 4 straipsnis numato, jog vataraio nebuvimas, pametimas arba neteisingas upildymas neturi takos nei sutariai, nei jos veikimui. Be to, veimo sutarties alys krovinio veimo slygas daniausiai suderina prie suraydamos vatarat. Derybos dl krovinio veimo daniausiai prasideda siuntjo usakymu, gaunamu faksu arba telefonu, ir baigiasi pasiraant sutart, kuria vejas sipareigoja pateikti siuntjui transporto priemon, nugabenti siuntjo jam patikt krovin paskirties punkt ir iduoti j turiniam teis gauti asmeniui (gavjui), o siuntjas sipareigoja pateikti krovin bei u krovinio veim sumokti nustatyt umokest. Taigi sutartiniai ali sipareigojimai danai atsiranda anksiau, nei vejui perduodamas krovinys ir suraomas vataratis. Todl veimo sutartis danai yra konsensualin, kurios forma gali bti ir raytin, ir odin. Veimo terminas ir umokestis u veim paprastai nustatomas ali susitarimu, taiau kai kuri krovini veimo tam tikromis transporto priemonmis bei tam tikrais bdais atvejais veimo terminas, ypa umokestis, gali bti nustatomas krovini veim atskiromis transporto rimis reglamentuojaniomis taisyklmis (pvz., krovini veimas geleinkelio transportu, kai sudaroma vieoji veimo sutartis ir pan.). Veimo sutarties dalykas. Veimo sutarties dalykas paslaugos, kurias suteikia vejas, gabendamas krovin. Tai ne tik paties krovinio veimas, bet ir jo saugojimas, o kai kuriais atvejais ir pakrovimas, ikro298 enevos 1956 m. Tarptautinio krovini veimo keliais sutarties konvencija (CMR) yra vienas svarbiausi krovini veimo tarptautiniais marrutais dokument, prie kurio Lietuva prisijung 1993 m. kovo 5 d. Vyriausybs potvarkiu Nr. 169 p. // Valstybs inios. 1998. Nr. 1072932.
487
vimas, primimas idavimas ir pan. Kiekviena i i paslaug gali bti ir kit sutari dalyku, pavyzdiui, rangos, pasaugos, taiau perveimo esm ir prigimt lemia jo tikslas saugiai ir laiku nuveti krovin paskirties punkt, todl btent toks veimo rezultatas ir sudaro veimo sutarties dalyk. Veimo sutarties alys. Viena i veimo sutarties ali laikomas krovinio siuntjas fizinis arba juridinis asmuo, perduodantys veti krovin jo nurodytam gavjui. Veimo sutart galima vardyti kaip sutart treiojo asmens (gavjo) naudai, nes krovinio siuntjas su gavju sutartyje nesutampa. Kita sutarties alis vejas juridinis asmuo, turintis atitinkam licencij (leidim) veti krovinius tam tikru transportu. Taigi vejui bdinga tai, jog tai yra kins komercins veiklos subjektas, kurio tikslas veti krovinius ir siekti pelno. Paymtina, jog paprastai veju laikoma sutarties alis, kuri organizuoja veim neatsivelgdama tai, ar ji vea krovin pati (jai priklausaniomis transporto priemonmis), ar per kitus asmenis subvejus (agentus), nes, pavyzdiui, CMR konvencijos 3 straipsnis numato, jog vejas atsako ne tik u savo veiksmus ir klaidas, bet ir u veiksmus bei klaidas savo agent ir vis kit asmen, kuri paslaugomis veimo procese jis naudojasi, kai ie agentai ir kiti asmenys vykdo jo sipareigojimus. Veju gali bti ir juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis vieojo transporto paslaugas, t. y. kai jis pagal statym arba leidim (licencij) privalo veti krovinius arba keleivius bet kurio asmens pageidavimu nustatytais marrutais ir nustatytu laiku. Tokiu atveju veimo vieuoju transportu sutartis yra vieoji sutartis. Identifikuojant vej danai kyla problem, kai tarp siuntjo ir vejo siterpia ekspeditorius. CK 6.8246.829 straipsniai reglamentuoja ekspedijavimo santykius, leidianius atskirti vej bei ekspeditori krovini veimo metu. Bendras principas, padedantis atskirti vej nuo ekspeditoriaus, yra tas, kad ekspeditorius pats nevea krovini, o tik veikia kaip profesionalus tarpininkas tarp krovinio siuntjo arba gavjo ir vejo (nors ekspeditorius sutartyse danai vardijamas kaip vejas). Taiau kai kuriais atvejais ekspeditorius veikia kaip vejas (visame krovinio veimo procese arba jo dalyje) ir tada ekspedijavimo ir veimo sutartis atskirti sunku. Tokias atvejais reikt atsivelgti iuos kriterijus: 1) sutartyje numatytus ali sipareigojimus. Jeigu sutartyje vejas vadinamas veju ir atitinkamai apibdinamos jo teiss 488
ir pareigos, sutartis siuntjo sutikimu turt bti pripastama veimo sutartimi; 2) sutarties kain. Jeigu mokjim, kuris mokamas pagal sutart, sudaro veimo kaina, mokama vejui, bei atitinkamas komisinis mokestis, mokamas ekspeditoriui, tokia sutartis daniausiai bus laikoma ekspedijavimo sutartimi. ali teiss ir pareigos. Veimo sutarties ali teiss ir pareigos sudaro ios sutarties turin, pagrindins ali teiss ir pareigos atsispindi krovinio veimo sutarties apibrime, kitos nustatomos atitinkamais CK, kit kodeks bei stat straipsniais, taip pat ali susitarimu. Pagrindins vejo pareigos: a) pateikti transporto priemon; b) laiku paimti krovin ir nugabenti j trumpiausiu keliu paskirties punkt per nustatyt arba proting termin; c) iduoti j turiniam teis gauti asmeniui; d) apsaugoti veam krovin; e) laikytis siuntjo nurodym ir kt. i pareig pobd lemia j paskirtis utikrinti, kad veimo sutartis bt vykdyta laiku bei tinkamai. Pagrindins siuntjo pareigos: a) sumokti u veim; b) laiku perduoti vejui sutart krovin; c) tinkamai ir laiku pakrauti krovin ir kt. Vienos veimo sutarties alies pareigos atitinka kitos sutarties alies teises, todl kiekviena i veimo sutarties ali pirmiausia turi teis patikrinti, kaip kita alis vykdo reikalavimus, pavyzdiui, vejas turi teis patikrinti krovinio bkl bei su kroviniu susijusius dokumentus ir pan. ali atsakomybs pagal veimo sutartis ypatumai. U nevykdyt arba netinkamai vykdyt sutart alys atsako veimo sutarties, CK, taip pat atskir transporto ak kodeks ir kit statym nustatytais pagrindais ir tvarka. ali atsakomybs reglamentavimas yra gana specifikas, pirmiausia ali atsakomyb susijusi su veimo sutarties nevykdymu arba netinkamu vykdymu, pavyzdiui, dalies arba viso krovinio praradimu arba jo sualojimu bei pavlavimu pristatyti krovin sutartu laiku, taigi ali atsakomyb u sutarties paeidim yra sutartin. Civilins sutartins atsakomybs, kaip turtins prievols, kylanios dl netinkamo sutarties vykdymo arba nevykdymo, pagrindin funkcija ir paskirtis kompensuoti nukentjusiajai aliai patirt al, kuri sutartinje atsakomybje gali pasireikti dviem formomis: nuostoli atlyginimu ir netesybomis. Bendras civilins atsakomybs principas reikia, kad nuostoliai sutartins atsakomybs atveju turi bti atlyginti visikai. Taiau veimo santykiuose ali atsakomyb specifika tuo, kad ji yra ribota, t. y. netaikomas visikos atsakomybs principas. Atsakomyb 489
paprastai ribojama keliais bdais: a) kai krovinys sualojamas arba prarandamas, gali bti atlyginami tik teigiami (pozityvs) nuostoliai, o negautos pajamos nekompensuojamos; b) gali bti atlyginami tik nevirijantys tam tikro dydio teigiami nuostoliai krovinio sualojimo ir praradimo atvejais bei nevirijantys tam tikro dydio nuostoliai, jei krovinys vluojamas pristatyti, pirmasis nuostoli atlyginimo apribojimas susijs su galimybe isiiekoti i vejo nuostolius, nevirijanius krovinio verts, umokesio u veim, muit rinkliav ir mokesi bei kit su krovinio veimu susijusi ilaid, kai krovinys sualojamas arba prarandamas. Antrasis vejo atsakomybs ribojimas susijs su galimybe iiekoti tik nustatyto maksimalaus dydio pozityvius nuostolius krovinio sualojimo arba praradimo atvejais. Pavyzdiui, toks apribojimas numatytas CMR konvencijos, reglamentuojanios tarptautinio pobdio krovini veim sausumos keliais, 23 straipsnio 3 dalyje, t. y. nuostoliai u visik arba dalies krovinio praradim bei sualojim, kad ir kokiu dydiu jie bt vertinti, negali bti didesni kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto u kiekvien trkstam kilogram bruto svorio. Tam tikrais atvejais atsakomyb gali bti ribojama nustatant ir iimtines netesybas, t. y. kai atsakomyb nustatoma baudomis, delspinigiais, leidiama iiekoti tik netesybas, o ne nuostolius. Treiasis veimo sutarties ali atsakomybs ypatumas yra tas, kad vejo, kaip sutarties alies, atsakomybei pagal sutart atsirasti paprastai netaikomas kalts principas. Be to, paties vejo atsakomyb paprastai nustatoma u atskirus veimo prievols paeidimus imperatyviomis normomis, todl bet kokios veimo sutarties slygos, panaikinanios arba ribojanios vejo civilin atsakomyb, negalioja, iskyrus statymo nustatytas iimtis, pavyzdiui, veant krovinius jra tam tikrais atvejais alys turi teis susitarti dl atsakomybs ypatum. Paymtinas ir ketvirtasis atsakomybs reglamentavimo ypatumas, t. y. pretenzin nuostoli atlyginimo tvarka paprastai prie pareikiant iekin vejui, kylant i veimo sutartini santyki paeidimo, reikalaujama pareikti jam pretenzij. Pretenzij pareikimo ir atsakym juos tvarka nustatoma atskir transporto ri kodeksais bei statymais. Esminiai veimo sutarties paeidimai pasireikia transporto priemoni nepateikimu ir j nepanaudojimu, krovinio neisaugojimu (praradim, trkum, sualojim) bei pavlavimu j pristatyti. Vejas u transporto priemoni nepateikim, o siuntjas u krovini nepateikim arba u pateikt transporto priemoni nepanaudo490
jim atsako veimo sutarties arba statym nustatytais pagrindais ir tvarka. CK 6.818 straipsnis numato, jog vejas ir siuntjas atleidiami nuo atsakomybs u transporto priemoni nepateikim arba j nepanaudojim, jeigu tai vyko dl: 1) nenugalimos jgos; 2) krovini veimo nutraukimo arba apribojimo tam tikrais marrutais transporto statym nustatyta tvarka; 3) kitais atskir transporto ak kodeks arba kit statym numatytais atvejais. CK 6.820 straipsnis numato, jog vejas atsako u krovinio neisaugojim (praradim, trkum, sualojim) po krovinio primimo iki j idavimo gavjui arba kitam galiotam asmeniui, t. y. vejas atsako u krovin tuo laikotarpiu, kai jis yra jo inioje. Krovinio arba bagao praradimu laikomas j nepristatymas nustatytu laiku paskirties viet, trkumu jo kiekio sumajimas, o sualojimu jo kokybini savybi pablogjimas. Krovinio neisaugojusio vejo kalt preziumuojama, taiau tam tikrais atvejais, susijusiais su krovinio arba jo pakuots pobdiu, taip pat tais atvejais, kai krovinys buvo pakrautas paties siuntjo ir pan. (pvz., KTK 51 str.). Tokiais atvejais vejo atsakomyb gali bti mainama arba jis i viso atleidiamas nuo atsakomybs. CK ir atskir transporto ri kodeksai bei statymai paprastai taip pat numato atvejus, kai vejas neatsako u krovinio visik ar dalin praradim arba sualojim dl aplinkybi, kuri vejas negaljo ivengti ir kuri paalinimas nuo jo nepriklauso (pvz., nenugalimos jgos atveju ir pan.). Antai pagal CMR konvencijos, reglamentuojanios tarptautinius krovini veimus sausumos keli transportu, 17 straipsnio 2 punkt vejas atleidiamas nuo atsakomybs u krovinio praradim, sualojim ar pavluot pristatym, jei jis rodo bent vien i mintame straipsnyje nurodyt pagrind, t. y. jei tai vyko: dl iekovo netinkam veiksm ar aplaidumo; dl iekovo duot nurodym, o ne dl vejo netinkam veiksm ar aplaidumo (netinkamos perveti transporto priemons usakymas laikytinas nurodymu). Vejas atleidiamas nuo atsakomybs ir tada, jei rodo, kad reikalingi (btini) nurodymai apskritai nebuvo pateikti. Bet jei nurodymai buvo netiksls arba neaiks, o vejas nepapra j paaikinti, vejas gali bti pripaintas atsakingu dl krovinio paslpt trkum. Tokiu atveju nustatinjama, kad buvo trkum, prastinmis slygomis nebding tokio pobdio kroviniams. Vejas turi rodyti, kad jis tinkamai, kaip prasta, rpinosi kroviniu; dl aplinkybi, kuri vejas negaljo numatyti, o pasekmms dl i ap491
linkybi negaljo ukirsti kelio. iuo atveju vejas turi rodyti btent tokias aplinkybes ir pasekmes, taip pat prieastin ry tarp aplinkybi ir krovinio praradimo, sugadinimo arba pavlavimo pristatyti299.. Paymtina, jog tam tikrais atvejais vejui negali bti taikomos nuostatos, atleidianios j nuo atsakomybs arba j ribojanios, arba atsakomyb perkelianios antrajai aliai, jei nustatoma, kad vejas al padar smoningai, tyia (pvz., atliekant veimus pagal CMR konvencij). Tarptautinje praktikoje tyiniams veiksmams prilyginamas didelis aplaidumas (neatsargumas). Pavyzdiui, kitaip nei esant sutartiniams sipareigojimams, perdav krovin negaliotam asmeniui; ala, padaryta kroviniui kontrabandos atveju; veimas inomai perkrauto krovinio; palikimas krovinio nakt be prieiros; vairavimas transporto priemon pervargus, nepailsjus, kai dl to buvo paeistos saugaus eismo taisykls, ir pan.300. Kaip jau minta, vejo atsakomyb u krovinio neisaugojim yra ribota, todl vejas u nevykdyt arba netinkamai vykdyt pareig paprastai atsako krovinio verte ir veimo mokesio dydiu, jei jis nra skaitomas krovinio vert. Nenurodyti teigiami nuostoliai ir negautos pajamos neatlyginamos. Vejas taip pats atsako u pavluot krovinio pristatym. U pavlavim pristatyti krovin nustatomos netesybos (bauda, delspinigiai), paprastai nustatomos tam tikru procentu nuo veimo mokesio. Daniausiai tai bna iimtins netesybos. i atsakomyb taip pat atsiranda tik esant vejo kaltei. Avarija veant jra. Nuo turtins atsakomybs u krovinio praradim, trkum, sualojim reikia skirti galim ilaid rizikos paskirstym tarp veimo ali krovinio veimo metu. Vienu i toki atvej laikoma avarija, t. y. nuostoliai, padaryti laivui arba kroviniui gelbstint laiv, fracht ar krovinius dl kokio nors vykio. Lietuvos Respublikos prekybins laivybos statymas skiria bendrj avarij, t. y. nuostolius, kai smoningai ir pagrstai padaromos ilaidos arba aukojimai, kad bt igelbtas nuo pavojaus laivas, frachtas ir laivu veami kroviniai. Bendrajai avarijai priskiriama: 1) nuostoliai dl krovini arba laivo pri299 r. 2001 m. birelio 15 d. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarim Nr. 31 Dl Lietuvos teism praktikos, taikant enevos 1956 m. Tarptautinio krovini veimo keliais sutarties konvencij (CMR) // Teism praktika. 2001. Nr. 15. 300 r. ten pat.
492
klausini imetimo u laivo borto, taip pat nuostoliai dl laivo arba krovini sualojimo, dl vandens prasiskverbimo triumus per liukus, atidarytus, kad bt galima imesti laivo priklausiusius arba krovinius, arba per kitas iam tikslui laive padarytas angas; nuostoliai, padaryti laivui arba kroviniams gesinant gaisr laive, tarp j nuostoliai, padaryti utvindius degant laiv; nuostoliai, padaryti laivui arba kroviniams smoningai uplukdant laiv ant seklumos, taip pat nutempiant laiv nuo seklumos; ilaidos, kurios susidar laivui priverstinai plaukus prieglobsio viet arba grus ivykimo uost dl nelaimingo atsitikimo, arba koki nors kit nepaprast aplinkybi, dl kuri prireik priverstinai plaukti arba grti laivo ivykimo uost saugios laivybos tikslais; ilaidos, susijusios su laivo, veanio pradinius krovinius arba j dal, iplaukimu i laivo prieglobsio vietos arba i laivo ivykimo uosto, kur laivas buvo priverstas grti; kiti nuostoliai bei ilaidos, ivardyti Prekybins laivybos statymo 47 ir 48 straipsniuose. Bendrosios avarijos nuostoliai paskirstomi tarp laivo, frachto ir krovini proporcingai j vertei. Nuostoliai, nepriskiriami bendrajai avarijai, laikomi daline avarija (nuostoliai dl dm arba ilumos poveikio gaisro metu; nuostoliai, susidar nukertant laivo dali nuolauas arba laivo dalis, kurios anksiau buvo nugriautos arba pamestos dl nelaimingo atsitikimo; kiti nuostoliai, ivardyti PLV 49 str.). Tokie nuostoliai nedalijami proporcingai laivo, krovini ir frachto vertei. Jie tenka tam, kas juos patyr, arba tam, kas yra u juos atsakingas.
47.2. Atskir veimo ri ypatumai

Atskiras veimo sutari slygas nustato CK, atskir transporto ak kodeksai ir kiti statymai, Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys bei kiti transporto teiss aktai: Lietuvos geleinkeli transporto kodeksas (1996 m. birelio 4 d., Nr. I1361); Keli transporto kodeksas (1996 m. lapkriio 19 d., Nr. I1628); Vidaus vanden transporto kodeksas (1996 m. rugsjo 24 d., Nr. I1534); Prekybins laivybos statymas (1996 m. rugsjo 12 d., Nr. I1513); Aviacijos statymas (2000 m. spalio 17 d., Nr. VIII2066) ir susisiekimo ministro 2002 m. gegus 9 d. sakymu Nr. 3204 patvirtintos taisykls Dl keleivi, bagao, pato ir krovini veimo oro transportu. 493
Kadangi veim srityje itin svarbus yra taisykli suvienodinimas tarptautiniu mastu, tarptautins konvencijos egzistuoja visoms transporto rims, iskyrus vidaus vanden transport, pavyzdiui, 1929 m. spalio 12 d. Varuvos konvencija dl tam tikr taisykli, susijusi su tarptautiniais veimais oru, unifikavimo; enevos 1956 m. tarptautinio krovini veimo keliais sutarties konvencija (CMR); 1995 m. Lietuva prisijung prie Tarptautinio veimo geleinkeliais sutarties (COTIF), o 1997 m. ios sutarties taikymo reim geleinkeliuose iplt iki 634 km. Lietuva yra pasiraiusi sutart dl prisijungimo prie transeuropinio geleinkelio (TER) projekto. Lietuvos Respublikoje jr transporto veikl reglamentuoja Tarptautins jr organizacijos SOLAS 74/78, MARPOL 73/78, LL 66, COLREG 72, STCW 78/95, CSC 72, TONNAGE 69, SALVAGE 89, CLC 92, FUND 92, SAR 79, FAL 65 konvencijos. 47.2.1. Krovini veimas sausumos keli transportu Krovinio veimo sutartyje vejas pagal priimt usakym sipareigoja priimti krovin, pateikti transporto priemon, pagal vatarat nuveti jam patikt krovin paskirties punkt ir iduoti j gavjui, o siuntjas sipareigoja pateikti krovin ir u jo veim sumokti sutartyje nustatyt umokest. Sutartis atlygintin, dvial, konsensualin. Veimo kaina ir krovinio pakrovimo, veimo ir ikrovimo terminai nustatomi ali susitarime. Vejas privalo sutartu laiku pateikti transporto priemones kroviniui pakrauti, o usakovas krovin. Krovinio perdavimas patvirtinamas vataraiu, kur upildo siuntjas. Siuntjas atsako u raom vatarat krovin duomen teisingum. Jei dl to, kad ie duomenys buvo klaidingi, netiksls arba ne visi, vejas arba tretieji asmenys patyr nuostoli, siuntjas turi juos atlyginti. Jei sutartyje nenurodyta kitaip, krovin pakrauna siuntjas, o ikrauna gavjas. Vejas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio idstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovini veimo slygas. Vejas privalo pristatyti krovin paskirties punkt sutartyje nustatytu laiku. Jeigu toks terminas nebuvo nustatytas, krovinys turi bti nuvetas gavjui per tam reikaling ir prast tokio pobdio veimuose termin. Atves krovin paskirties viet vejas privalo j perduoti gavjui kartu su antruoju vataraio egzemplioriumi. 494
Krovinys laikomas atiduotu nuo gavjo pasiraymo vataratyje momento. Vejas, prims nustatyta tvarka i siuntjo krovin arba baga, atsako nuo jo primimo iki idavimo u al, padaryt dl krovinio arba bagao praradimo, trkumo arba sualojimo, jeigu nra rodym, kad ala atsirado ne dl jo kalts. Vejas u padaryt al kroviniui atlygina vertinto turto suma, jeigu nra rodym, kad i suma virija siuntjui padarytos alos tikrj dyd. Jeigu sutartyje nenurodyta kitaip, krovinio vert nustatoma pagal krovinio primimo vietoje ir krovinio arba bagao primimo metu galiojusias kainas preki biroje arba pagal atitinkamas rinkos kainas, o jeigu toki kain nra, pagal to paties asortimento ir kokybs preki vert. Kompensacija u prarast krovin arba jo trkum negali viryti 1956 m. enevos tarptautinio krovini veimo sutarties konvencijos nustatyt maksimali nuostoli atlyginimo rib. Vejas, paeids krovinio veimo terminus, privalo atlyginti krovinio siuntjui arba gavjui turtus nuostolius, atsiradusius dl transporto priemons vlavimo, jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomyb netesybomis. Negautos pajamos neatlyginamos. Vejas neatsako u al dl krovinio praradimo, trkumo arba sualojimo, jeigu nra rodym, kad imtasi vis reikiam priemoni alai ivengti arba kad jis negaljo toki priemoni panaudoti. Jei vejas rodys, kad krovinio siuntjo arba gavjo veiksmai buvo ios alos atsiradimo prieastis ar turjo takos alai atsirasti arba jai padidti, tai atsivelgiant to asmens kalts laipsn alos atlyginimo dydis gali bti sumaintas arba vejas gali bti atleistas nuo atsakomybs. Vejas taip pat neatsako u krovinio praradim, trkum arba sualojim, jeigu siuntjas (gavjas) nerodo jo kalts, kai: 1) krovinys atvetas technikai tvarkinga keli transporto priemone su nepaeistomis siuntjo plombomis, o vienetinis krovinys su tvarkingomis krovinio siuntjo arba gamintojo apsauginmis ymomis, banderolinmis plombomis; 2) krovinio trksta arba jis sualotas dl natrali prieasi, susijusi su krovinio veimu transporto priemonmis (nudivimo, korozijos, nubyrjimo ir pan.); 3) krovinys buvo lydimas siuntjo arba gavjo atstovo; 4) krovinio trkumas nevirijo natralaus sumajimo norm arba leistin paklaidos matavimo priemonmis rib, taikom veant keli transporto priemonmis.
495
47.2.2. Krovini veimas geleinkeliu Kroviniams veti sudaromos krovini veimo ir veimo organizavimo sutartys. Pagal krovinio veimo sutart geleinkelio mon sipareigoja siuntjo jam perduot krovin nugabenti paskirties punkt ir iduoti turiniam teis gauti krovin asmeniui (gavjui), o siuntjas (gavjas) sipareigoja u krovinio veim sumokti nustatyt umokest. Krovinio veimo sutarties sudarymas patvirtinamas vataraiu. Jeigu kroviniai gabenami nuolat ir reikia nustatyti veimo priemoni ir krovini pateikimo terminus bei tvark, geleinkelio mon ir krovini siuntjas sudaro ilgalaik veimo organizavimo sutart. Veimo organizavimo sutartyse nustatomas veimo priemoni ir krovini kiekis, j pateikimo terminai, atsiskaitymo tvarka ir kitos slygos. Krovinio pristatymo terminus nustato Krovini veimo taisykls, jeigu siuntjas ir geleinkelio mon nesusitaria kitaip. Krovinio veimo laikas pradedamas skaiiuoti nuo 24 valandos tos dienos, kuri krovinys priimtas veti. U krovini veim ir geleinkelio mons suteiktas kitas paslaugas imamas krovini veimo arba veimo organizavimo sutartyje numatytas umokestis. Krovini veimo tarifus nustato geleinkelio mon. Krovinio perdavimas vejui patvirtinamas vataraiu bei krovinio kvitu. Vataratis tampa krovini veimo sutarties sudarymo ir jos turinio rodymu udjus pradins stoties antspaud arba apskaitos mainos spaud. Galinje stotyje (paskirties punkte) geleinkelio mon privalo gavjui iduoti vatarat ir krovin. Siuntjas (gavjas) sumoka nustatyt krovinio veimo umokest bei umokest u geleinkelio mons suteiktas kitas paslaugas krovinio veimo sutartyje nustatyta tvarka bei slygomis. Kadangi geleinkelio monei pagal krovini veimo sutart priklausantis atlyginimas utikrinamas veamu kroviniu, geleinkelio mon turi teis krovin realizuoti, jeigu siuntjas (gavjas) neatsiskaito su geleinkelio mone. Vejo atsakomybs ypatumai panas vejo, gabenanio krovinius keli transportu, atsakomybs reglamentavim. 47.2.3. Krovini veimas jra i ali santykius daugiau reglamentuoja dispozityvios normos, todl krovini veimo jra sutarties sudarymo, jos turinio, ali atsa496
komybs ypatumai iek tiek skiriasi nuo krovini veimo kitomis transporto priemonmis reglamentavimo. Krovini veimo jra sutartis yra susitarimas, pagal kur vejas sipareigoja siuntjo jam perduot krovin nugabenti jra paskirties uost ir iduoti turiniam teis gauti krovin asmeniui (gavjui), o siuntjas (gavjas) sipareigoja u krovinio veim sumokti nustatyt fracht. Krovinio veimo jra sutarties sudarymo faktas ir jos turinys patvirtinamas laivo frachtavimo sutartimi (arteriu) bei konosamentu arba kitu dokumentu. Laivo frachtavimo sutartis susitarimas, pagal kur laivo valdytojas (frachtininkas) sipareigoja kitai aliai (frachtuotojui) u mokest (fracht) leisti naudotis laivu arba jo dalimi kroviniams veti. arteris yra konsensualin, dvial ir atlygintin sutartis. Gali bti sudaroma terminuota laivo frachtavimo sutartis arba laivo frachtavimo sutartis laivo reisui. Laivo frachtavimo sutartis sudaroma ratu. Laivo frachtavimo sutartyje turi bti nurodytos sutarties alys, laivo pavadinimas, frachto dydis, numatomas veti krovinys. ali susitarimu laivo frachtavimo sutart (arter) gali bti raomos ir kitos slygos. Laivo frachtavimo sutart (arter) pasirao laivo valdytojas ir frachtuotojas arba j atstovai, pagal laivo frachtavimo sutart laivo valdytojas frachtuotojui laiv suteikia kartu su gula. Frachtuotojas laivo kapitonui turi teis duoti nurodymus dl laivo naudojimo laivo frachtavimo sutartyje (arteryje) numatytiems tikslams, taiau frachtuotojas laivo kapitonui neturi teiss duoti nurodym dl tvarkos laive, laivo gulos sudarymo, taip pat dl laivo valdymo. Krovini veimo jra sutartis, sudaryta be slygos duoti vis laiv, jo dal arba laivo patalpas, paprastai forminama konosamentu, kuris gali bti vardinis, orderinis, pareiktinis. Jis iduodamas ir veant krovinius arteriu. Konosamento teisin reikm trejopa: 1) juo patvirtinamas krovinio veimo jra sutarties sudarymo faktas ir sutarties slygos; 2) tai yra rodymas, kad pervejas prim krovin; 3) jis yra disponavimo kroviniu dokumentas. Umokesio u veim (frachto) dydis nustatomas krovini veimo jra sutarties ali susitarimu. Jeigu tokio susitarimo nebuvo, frachto dydis nustatomas pagal normas, taikomas krovini pakrovimo laiv uoste j pakrovimo laiv dien. Tuo veimas jra skiriasi nuo veimo 497
kit ri transportu. Jei nesumokami vatapinigiai, veimo jra udelsti negalima. Taiau vejas turi teis krovini neiduoti krovini gavjui tol, kol nesumoktas frachtas ar kiti vejui priklausantys mokjimai arba kol nepateiktos mokjimo garantijos. Veimo jra sutariai bdinga ir tai, kad Prekybins laivybos statyme numatyti specifiniai sutarties nutraukimo atvejai. iame statyme numatytais atvejais sutartis gali bti nutraukta vienos i ali pageidavimu sumokant ar nesumokant atitinkamo atlyginimo (25 ir 26 str.). Prie pateikdamas laiv kroviniams pakrauti, taip pat vedamas krovinius vejas privalo pasirpinti, kad: 1) laivas bt tinkamas plaukioti; 2) laivas bt tinkamai rengtas ir sukomplektuota laivo gula; 3) laivo triumai, refrieratori, aldytuv bei kitos laivo patalpos, kuriose veami kroviniai, bt pritaikyti kroviniams priimti, veti ir saugoti. Kroviniai laive sukraunami laivo kapitono nuoira. Kroviniai iduodami paskirties uoste: 1) pagal vardin konosament krovini gavjui, nurodytam konosamente, arba asmeniui, kuriam konosamentas buvo perduotas pagal vardin perdavimo ra arba kitokia forma, laikantis taisykli, nustatyt skoliniam reikalavimui perduoti; 2) pagal orderin konosament krovini siuntjui arba gavjui atsivelgiant tai, ar konosamentas suraytas siuntjo sakymu ar gavjo sakymu, o esant konosamente perdavimo raams asmeniui, nurodytam paskutiniame perdavimo rae; 3) pagal pareiktin konosament konosamento pateikjui, prie iduodant krovinius, krovini gavjas arba vejas turi teis reikalauti patikrinti krovinius. Su tokiu krovini patikrinimu susijusias ilaidas apmoka io tikrinimo reikalavs asmuo. Vejas atsako u krovini neisaugojim (praradim, trkum, sualojim), taip pat pavluot pristatym, jeigu aplinkybs, dl kuri kroviniai buvo neisaugoti ir (ar) pavluotai pristatyti, atsirado tada, kai kroviniai buvo vejo inioje, t. y. nuo j pakrovimo laiv momento iki ikrovimo i laivo momento. U prarastus krovinius arba j trkstant vejas atsako prarast arba trkstam krovini verts dydiu, o krovinius sualojus sumos, kuria sumajo j vert, dydiu. Vejas taip pat turi grinti gaut fracht, jeigu jis neeina prarasto arba trkstamo krovinio kain. Jeigu kroviniai, veti pagal konosament, nebuvo vertinti ir j vert nebuvo rayta konosament, atlyginimas u prarast arba sualot krovinio vienet negali viryti 700 lit. Jeigu konosamente nenurodytas krovini, sukraut konteiner arba kit rengin, 498
naudojam kroviniams veti jra, krovini vienet skaiius, laikoma, kad juose yra vienas krovinys arba vienas krovinio vienetas. Vejas neatsako u al, jei ji atsirado dl: 1) nenugalimos jgos; 2) moni, laiv ir krovini gelbjimo; 3) gaisro, kilusio ne dl vejo kalts; 4) valstybs institucij veiksm arba sprendim, sukliudiusi vejui laiku pristatyti krovinius; 5) karo veiksm ir riaui; 6) krovini siuntjo arba krovini gavjo veiksm ar aplaidumo; 7) krovini nematom trkum, krovini kilms arba j savybi; 8) netinkamos krovini taros ir pakuots; 9) krovini enklinimo trkum; 10) streik arba kit nuo vejo nepriklausani aplinkybi, dl kuri visikai arba i dalies sustojo ar buvo apriboti darbai uoste arba laive. Vejas taip pat neatsako u krovini trkum, jeigu: 1) kroviniai buvo veami atskirose laivo patalpose, sudti konteinerius arba kitus renginius, naudojamus kroviniams veti, ir nebuvo paeistos krovini siuntjo plombos; 2) kroviniai atveti nepaeidus pakuots arba kroviniams skirtuose renginiuose be atidarymo veimo metu ymi; 3) veamus krovinius lydjo krovini siuntjo arba gavjo palydovas. Sudarius frachtavimo sutart frachtuotojo atsakomyb numatoma laivo frachtavimo sutartyje. Frachtuotojas atsako u nuostolius, susijusius su suteikto laivo gelbjimu, sualojimu arba timi, jeigu tie nuostoliai atsirado dl frachtuotojo kalts, taip pat atsako pagal prievoles, atsirandanias dl naudojimosi suteiktu laivu. Jeigu suteiktas laivas va, frachtas sumokamas u laik iki laivo uvimo dienos, o jeigu tos dienos nustatyti negalima, iki tos dienos, kai buvo gauta paskutin inia apie laivo uvim. 47.2.4. Buksyravimo jra sutartis Buksyravimas naudojamas kroviniams transportuoti (kai velkamas (stumiamas) laivas, bara su kroviniais ir pan.) arba kai velkami plaukiojantys kranai, dokai ir kiti plaukiojantys objektai laivams manevruoti. Buksyravimo jra sutartis susitarimas, kuriuo laivo valdytojas sipareigoja u atlyginim buksyruoti kit laiv arba kitok plaukiant objekt. Sutarties dalykas plaukiojanio objekto vilkimo arba stmimo paslaugos. Sutarties alys laiv buksyruojanio laivo valdytojas ir buksyruojamo laivo arba kito plaukiojanio objekto valdytojas. i 499
syruojamo laivo arba kito plaukiojanio objekto valdytojas. i sutartis dvial, atlygintin, konsensualin. Buksyravimo jra sutartis gali bti sudaroma ratu arba odiu, taiau visais atvejais susitarimas dl pavedimo buksyruojanio laivo kapitonui vadovauti buksyravimui gali bti rodomas tik raytiniais dokumentais. Kiekviena buksyravimo jra sutarties alis privalo i anksto tinkamai parengti savo laiv arba kit objekt buksyruoti. Buksyruojanio laivo valdytojas taip pat privalo laiku pristatyti laiv buksyruoti, per nustatyt termin nugabenti plaukiojant objekt paskirties punkt arba atlikti kit sutart manevr. Buksyruojamo objekto valdytojas privalo sumokti sutart mokest u suteiktas paslaugas. Buksyravimo sutarties ali atsakomyb dl alos, padarytos buksyruojamam objektui ir buksyruojaniam laivui, priklauso nuo to, kurio buksyruojamo ar buksyruojanio objekto kapitonas vadovauja buksyravimui. Atsakomyb u al, padaryt buksyruojamam laivui, kitam plaukiojaniam objektui arba juose esaniam turtui, kai buksyruojanio laivo kapitonas vadovauja buksyruojamam laivui arba kitam plaukiojaniam objektui, jei nra kitokio ali susitarimo, tenka buksyruojanio laivo valdytojui, jeigu jis nerodo, kad jo kalts nebuvo. Atsakomyb u al, padaryt buksyruojaniam laivui arba jame esaniam turtui, kai buksyruojamo laivo arba kito plaukiojanio objekto kapitonas vadovauja buksyruojaniam laivui, jei nra kitokio ali susitarimo, tenka buksyruojamo laivo arba kito plaukiojanio objekto valdytojui, jeigu jis nerodo, kad jo kalts nebuvo. 47.2.5. Krovini veimas oro transportu Krovinio veimo oru sutartis susitarimas, kuriuo vejas (mon, turinti galiojant vejo paymjim, t. y. dokument, patvirtinant, kad vejas turi profesini ir organizacini pajgum saugiai verstis vejo paymjime nurodyta veikla) sipareigoja siuntjo jam perduot krovin nugabenti orlaiviu paskirties punkt ir iduoti turiniam teis gauti krovin asmeniui (gavjui), o siuntjas (gavjas) sipareigoja u krovinio veim sumokti nustatyt umokest. Krovinio veimo oru sutarties sudarym patvirtina vataratis, kuriame turi bti nurodyta: ivykimo ir paskirties punktai; bent vienas sustojimo punktas, jei vienas arba keli i 500
j numatyti kitos valstybs teritorijoje, o ivykimo ir paskirties punktai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje; krovinio svoris. Krovinio vataratis, kol nebus rodyta prieingai, yra sutarties sudarymo, krovinio primimo ir jame nurodyt veimo slyg patvirtinimas. Vatarat pildo siuntjas. Jis atsako u al, kuri dl jo paties arba jo vardu pateikt neteising, netiksli arba ne vis duomen ir informacijos patyr vejas arba kuris nors kitas asmuo. Prireikus atlikti muitins bei valstybs sienos apsaugos ir kitas panaias procedras, i siuntjo gali bti papildomai reikalaujama pateikti dokumentus, kuriuose apraytas krovinio pobdis. Susisiekimo ministras nustato krovini veimo slygas ir tvark. Krovini veimo tarifus bei j taikymo tvark paprastai nustato vejas. Krovini veimo pagal usakomj skrydi (arterio) sutart tarifai nustatomi ios sutarties ali susitarimu. Kroviniai daniausiai veami tiesioginiais reisais ir trumpiausiu marrutu. Atsivelgiant transporto ypatumus veimo taisyklse numatomos sutrukdymo aplinkybs, dl kuri veimo terminas laikomas nepaeistu (pvz., dl meteorologini slyg ir pan.). Tokiais atvejais veimo termino eiga sustabdoma. Siuntjas, jei jis laikosi vis veimo sutartyje numatyt sipareigojim, turi teis disponuoti kroviniu pasiimdamas j i ivykimo arba atvykimo oro uosto arba sustabdydamas j pakeliui, arba duodamas nurodymus apie jo idavim paskirties punktui ar pakeliui kitam asmeniui, ne krovinio vataratyje nurodytam gavjui, arba reikalaudamas sugrinti krovin ivykimo oro uost. Naudojantis ia teise neturi bti padaroma ala vejui arba kitiems siuntjams ir privalu atlyginti visas su tuo susijusias ilaidas. 47.2.6. Keleivi ir bagao veimas Pagal keleivio veimo sutart vejas sipareigoja nuveti keleiv paskirties punkt, o jeigu keleivis perdav baga, nugabenti baga paskirties punkt ir iduoti turiniam teis j gauti asmeniui; keleivis sipareigoja sumokti u veim nustatyt umokest, o jeigu perduotas bagaas, ir u bagao veim. Keleivio veimo sutarties sudarymas patvirtinamas bilietu, o bagao perdavimas bagao kvitu arba kitokiu dokumentu, numatytu transporto teiss aktuose. Atskir transporto ri kodeksai bei staty501
mai isamiai apibdina keleivi ir bagao veimo skirtingu transportu ypatumus. Paprastai vis transporto ri, iskyrus oreivysts, bilietuose j gavj vardai nenurodomi. Keleivi ir bagao veimo sutartys konsensualins, dvials, atlygintins. Sutarties dalykas keleivi ir/ar bagao veimo paslaugos. alys: keleivis (fizinis asmuo) bei vejas keleivi ir bagao veimo verslu usiimantis juridinis asmuo (verslininkas). Veimo kaina nustatoma ali susitarimu, iskyrus keleivi veim vieuoju transportu, kai veimo tarifai nustatomi teiss aktais. Veimo mokestis paprastai mokamas i anksto, t. y. perkant biliet. Vejas turi teis sulaikyti jam perduotus krovinius ir baga, kol nebus sumoktas jam priklausantis veimo umokestis ir kitos sumos, jeigu statymas arba veimo sutartis nenustato ko kita. Veimo sutartis laikoma atlygintina net jeigu tam tikr kategorij keleiviai arba bagaas veami nemokamai arba u maesn nei prasta kain, t. y. kai nustatytos keleivi veimo mokesio lengvatos. Tuomet su veimu susijusios vej ilaidos kompensuojamos statym nustatyta tvarka. Keleivi veimo sutartyse paprastai numatomos tik pagrindins ali teiss ir pareigos: vejo veti keleiv ir nugabenti baga paskirties punkt sutartyje arba teiss aktuose nustatytais terminais, keleivio sumokti u jo ir bagao veim. Kitos teiss ir pareigos nustatomos CK bei atskirais statymais. Lietuvos Respublikos keli transporto kodekse reglamentuojamos papildomos keleivio pareigos: saugoti biliet ir bagao kvit iki kelions pabaigos; pateikti juos kontrolieriui; laikytis nustatytos tvarkos ir kt. Pagrindins reglamentuojamos keleivio teiss: 1) uimti nurodyt biliete viet; 2) keleivi ir bagao veimo taisykli nustatyta tvarka nemokamai vetis nustatyto svorio ir dydio baga; 3) nemokamai vetis du iki 7 met vaikus, jei jie neuima atskiros sdimos vietos, reguliari reis vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo marrut autobusais ir troleibusais bei tolimojo susisiekimo marrut autobusais; 4) vaiuoti to paties vejo arba j susitarimu kitomis transporto priemonmis su tuo paiu bilietu t pat paskirties punkt, jei biliete nurodyta transporto priemon dl koki nors prieasi negali vaiuoti, ir nemokti priemokos u pakeist patogesn transporto priemon, taiau gauti bilieto kainos skirtum, jeigu transporto priemon pakeista maiau patogi, nei buvo nurodyta keleivio biliete, o vejui nepateikus kitos transporto 502
priemons gauti atitinkam kompensacij Keleivi ir bagao veimo taisykli nustatyta tvarka; 5) iki ivykimo nutraukti keleivio ir bagao veimo sutart, grinti biliet ir gauti u j sumoktus pinigus arba j dal Keleivi ir bagao veimo taisykli nustatyta tvarka. Vejas/ekipaas turi teis: 1) ilaipinti keleivius, atsisakiusius sumokti u vaiavim; 2) nepriimti arba ilaipinti neblaivius, su nevariais drabuiais, su draudiamu veti bagau arba kitaip paeidianius Keleivi ir bagao veimo taisykles keleivius artimiausioje bet kurio tipo stotelje; 3) laikinai nutraukti marrutini autobus eism nepalankiomis kelio bei meteorologinmis slygomis arba per stichines nelaimes, apie tai pranes eismo tvarkaratyje nustatytoms stotims ir leidim aptarnauti keleivius idavusiai tarnybai. Vejas privalo: 1) utikrinti saug keleivi ir bagao veim; 2) kelions metu turti ekipao dokumentus; 3) laikytis veikiani marrut ir eismo tvarkarai; 4) nepaeisdamas talpos norm paimti kito vejo vetus keleivius, jeigu jo transporto priemon sugedo kelyje arba dl kit prieasi nebegali pristatyti keleivi paskirties stot arba stotel. Paeids savo sipareigojimus vejas turi atlyginti keleivi patirtus nuostolius. Vejo atsakomyb paprastai nustatoma u vlavim pateikti transporto priemon veimui, taip pat vlavim atveti keleiv paskirties punkt per sutartus arba statym nustatytus terminus. Nuostoli atlyginimas veant keleivius ir baga ribojami statym nustatytomis netesybomis (delspinigiais arba bauda). Pavyzdiui, jeigu veanti keleivius transporto priemon nustatytu laiku neivyksta arba pavluoja atvykti paskyrimo viet (iskyrus miesto ir priemiestinio susisiekimo transporto priemones), vejas moka keleiviui transporto statym nustatytas netesybas. Vejas taip pat atsako u priimto veti bagao praradim, trkum ir sualojim, taip pat u pavlavim j atveti, jeigu nerodo, kad dl to nra vejo kalts. Vejas atleidiamas nuo atsakomybs, jeigu rodo, kad prievols buvo paeistos dl nenugalimos jgos, transporto priemons gedimo, gresianio keleivi sveikatai arba gyvybei, alinimo arba kitoki nuo vejo nepriklausani aplinkybi. Bet kuriuo atveju, jei dl transporto priemons vlavimo keleivis atsisako veimo sutarties, vejas privalo grinti keleiviui jo sumokt veimo mokest. Vejas taip pat atsako u al, padaryt keleivio sveikatai arba gyvybei veimo metu. Vejas atsako u al, padaryt keleiviui keli transporto priemonje arba sdimo ar ilipimo i jos metu nepaisyda503
mas, ar keli transporto priemon ve keleiv, ar ne. Vejas, kaip didesnio pavojaus altinio valdytojas, privalo atlyginti keleiviui al, padaryt didesnio pavojaus altinio, jeigu nra rodym, kad ala atsirado dl nenugalimos jgos arba nukentjusio asmens tyios, arba didelio neatsargumo. ala, padaryta atmus keleivio gyvyb arba sualojus sveikat atlyginama pagal deliktin atsakomyb reglamentuojanias teiss normas (CK XXII skyriaus treiojo skirsnio 6.2636.291 str.), jeigu statymas arba veimo sutartis nenustato didesns vejo civilins atsakomybs. Veimo sutarties slygos, panaikinanios arba ribojanios vejo civilin atsakomyb, negalioja, iskyrus statymo nustatytas iimtis. 47.2.7. Krovini ekspedicija Krovini gabenimo procese gana danai dalyvauja ne tik asmuo, tiesiogiai gabenantis krovin, bet ir ekspeditoriai pagal krovini ekspedijavimo sutartis. Ekspedijavimo paslaug teikimas statym lygiu pirm kart reglamentuotas 2000 m. CK 6.8246.829 straipsniuose. Krovini ekspedicijos sutartimi viena alis (ekspeditorius) sipareigoja u atlyginim kitos alies usakovo (usakovo kliento) lomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovini veimu. Sutartis konsensualin, dvial ir atlygintin (iskyrus sutartis dl kai kuri pato paslaug). Krovini ekspedicijos sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai ekspeditorius patvirtina gaut usakym. Sutarties alys ekspeditorius ir usakovas. Ekspeditorius juridinis asmuo (verslininkas), sudars krovini ekspedijavimo sutart su usakovu ir sipareigojs usakovo (usakovo kliento) lomis jo arba savo vardu gabenti jam priklausant krovin ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus; bei usakovas bet kuris fizinis arba juridinis asmuo. Ekspedicijos sutarties dalykas krovini ekspedijavimo paslaugos, t. y. krovini veimo organizavimas ir su tuo susij veiksmai, numatyti krovini ekspedijavimo sutartyje. Sutartis sudaroma ali susitarimu. Krovini ekspedicijos sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai ekspeditorius patvirtina gaut usakym. Krovini ekspedicijos sutartyje gali bti numatytos ekspeditoriaus pareigos organizuoti krovini veim ekspeditoriaus arba kliento pasirinktu transportu ir marrutu, ekspeditoriaus pareiga savo arba 504
kliento vardu sudaryti veimo ir kitas sutartis, utikrinti krovini isiuntim, pakrovim arba ikrovim, taip pat kitos su krovini veimu susijusios pareigos. Krovini ekspedicijos sutartyje gali bti numatyta, kad ekspeditorius teikia papildomas paslaugas: gauna i atitinkam staig krovinio eksporto arba importo dokumentus, atlieka muitins ir kitus formalumus, tikrina krovinio kiek ir bkl, ikrauna ir pakrauna krovinius, sumoka rinkliavas, mokesius bei kitas sumas, kurias privalo mokti usakovas (usakovo klientas), saugo, sandliuoja krovin, bei teikia kitas paslaugas. Sutarties forma raytin arba sudaroma pateikiant usakym tam tikromis ryio priemonmis. Be to, krovini ekspedijavimo sutartimi gali bti laikomas ir ekspeditoriaus upildytas krovinio veimo vataratis, pasiraytas usakovo (usakovo kliento). Krovini ekspedicijos sutartis gali bti terminuota arba neterminuota. Kiekviena alis turi teis nutraukti sutart spjusi kit al prie vien mnes, taiau kartu privalo atlyginti jai nuostolius. Sutarties kaina, terminai bei tarpusavio sipareigojimai nustatomi ali susitarimu. Ekspeditorius paprastai turi vykdyti prievol pats arba turi teis pasitelkti ir treiuosius asmenis, jeigu sutartis nenustato, kad sutart ekspeditorius privalo vykdyti asmenikai. Taiau sutarties vykdymo visikas arba dalinis perdavimas tretiesiems asmenims neatleidia ekspeditoriaus nuo atsakomybs usakovui (usakovo klientui) u sutarties vykdym. Ekspeditorius u nevykdyt arba netinkamai vykdyt krovini ekspedicijos sutart atsako sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu ekspeditorius rodo, kad ekspedicijos sutartis paeista dl to, kad veimo sutartis buvo nevykdyta arba vykdyta netinkamai, tai ekspeditoriaus atsakomyb usakovui (usakovo klientui) nustatoma pagal tas paias taisykles, pagal kurias ekspeditoriui atsako atitinkamas vejas. Pagrindin usakovo pareiga pateikti ekspeditoriui dokumentus ir kitoki informacij apie krovinio savybes, jo veimo slygas, taip pat kit btin informacij, kad ekspeditorius galt tinkamai vykdyti savo prievoles. Jeigu usakovas nepateikia btinos informacijos, ekspeditorius turi teis sustabdyti sutarties vykdym, kol tokia informacija bus pateikta, be to, usakovas privalo atlyginti ekspeditoriui dl savo pareig nevykdymo ekspeditoriaus patirtus nuostolius. 505
1. Pagal kokius kriterijus ir kokias ris gali bti skirstomos veimo sutartys? 2. Kas yra vataratis? 3. Kaip vadinamas krovini veimo jra vataratis? 4. Kas gali bti veama pagal veimo sutart? 5. Kas gali bti veju? 6. Kokios yra pagrindins vejo pareigos? 7. Kokios yra pagrindins siuntjo pareigos? 8. Koks veimas laikomas tarptautiniu? 9. Koks pagrindinis veimo ir frachtavimo sutarties skirtumas? 10. Kokia yra krovini veimo jra sutarties samprata? 11. K reikia terminas bendroji avarija? 12. Kokia yra vejo atsakomyb u sutarties paeidim? 13. Kas yra buksyravimo jra sutarties dalykas? 14. Kokios yra keleivio ir bagao veimo sutari ypatybs? 15. Kokia yra krovini ekspedicijos sutarties samprata? 16. Kas yra ekspeditorius? 17. Kaip atriboti krovini ekspedicijos sutart nuo krovini veimo sutarties? 18. Ar galioja odiu sudaryta krovini ekspedicijos sutartis? 19. Kokios yra ekspeditoriaus pareigos? 20. Kokios yra usakovo pareigos pagal ekspedicijos sutart?
506
48 skirsnis. PASAUGA
48.1. Bendrosios pasaugos sutarties nuostatos
Pasaugos sutartimi viena alis (saugotojas) sipareigoja saugoti kitos alies (davjo) perduot kilnojamj daikt ir grinti j isaugot, o davjas sipareigoja sumokti atlyginim, jeigu tai nustatyta sutartyje (CK 6.830 str.). Pasaugos sutartis paprastai yra realin, nes laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo momento (CK 6.830 str. 4 d.). Saugotojo pareigos saugoti daikt ir grinti j isaugot atsiranda tik nuo to momento, kai daiktas perduodamas. Pasaugos sutartis gali bti ir konsensualin. Konsensualine sutartimi profesionalus saugotojas sipareigoja priimti i davjo daikt per sutartyje nustatyt termin. Tokia pareiga gali bti numatyta ir juridinio asmens steigimo dokumentuose (6.830 str. 3 d.), profesionaliu saugotoju laikomas juridinis asmuo (verslininkas), kurio viena i veiklos srii yra saugojimas. Pasaugos sutarties pripainimas realine ir konsensualine nra naujiena301. Atlygintin konsensualin pasaugos sutartis yra dvial, nes abi alys turi prieprieines teises ir pareigas. Saugotojas sipareigoja priimti daikt i davjo, isaugoti j ir grinti, o davjas sipareigoja sumokti atlyginim. Pasaugos sutartis gali bti atlygintin arba neatlygintin (CK 6.830 str. 2 d.). Neatlygintins pasaugos sutartys yra ir vienaals, nes davjas nesipareigoja atsilyginti (sumokti) u saugojim, pasaugos sutarties priskyrimas vienai i i ri turi teisin reikm, pavyzdiui, neatlygintins pasaugos saugotojo atsakomyb yra velnesn. Saugotojas priTeisinje literatroje ir teism praktikoje paprastai laikomasi nuomons, kad pasaugos sutartis gali bti ir realin, ir konsensualin. r.: Tarybins civilin teis. Antra dalis / Ats. red. P. Vitkeviius. Vilnius, 1988, p. 195. Taip pat Lietuvos Aukiausiojo Teismo 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinje byloje A. Janonis v. UAB Garliavos autotransportas Nr. 3K325/1999, kat. 43. Tokia samprata visikai atitiko 1964 m. redakcijos CK 434 str. pateikt pasaugos sutarties samprat.
301
507
valo rpintis saugomu daiktu taip pat kaip savo daiktais (CK 6.836 str. 3 d.). Tuo tarpu sutartyje atlygintins pasaugos atveju saugotojas privalo laikytis vis sutartyje nustatyt saugojimo slyg, o jei jos nenustatytos arba nustatytos ne visos, saugotojas privalo saugoti daikt tokiomis slygomis, kurios maksimaliai utikrint daikto isaugojim (CK 836 str. 2 d.). Pasaugos sutartis turi bti raytins formos, jei j sudaro fiziniai asmenys ir daikto arba daikt vert yra didesn nei penki tkstaniai lit. Ratu privalo bti sudaryta ir konsensualin pasaugos sutartis, numatanti saugotojo pareig priimti daikt saugoti ateityje (CK 6.831 str. 2 d.). Raytins pasaugos sutarties sudarym, kai daiktas perduodamas saugotojui, patvirtina saugotojo iduotas davjui kvitas arba kitas dokumentas, taip pat etonas arba kitoks enklas (CK 6.831 str. 3 d.). Taiau formos nesilaikymas nedaro pasaugos sutarties negaliojanios ir neatima i ali teiss remtis liudytoj parodymais kilus ginui dl perduoto saugoti ir grinto daikto tapatybs. Pasaugos sutarties alys yra pasaugos davjas ir saugotojas. Davjas turi bti perduodamo turto savininkas arba asmuo, valdantis daikt kitais pagrindais. Pasaugos sutartis yra prievol, kurios dalykas yra veiksmai (facere). Saugotojas sipareigoja saugoti jam perduotus daiktus ir imtis vis prieinam priemoni jiems isaugoti, pasaugos sutarties dalykas yra pasaugos davjui teikiamos saugojimo paslaugos. Pasaugos objektas paprastai yra kilnojamieji daiktai (CK 6.830 str. 1 d.). Taiau specialios pasaugos ries sekvestracijos objektu gali bti ir nekilnojamieji daiktai (CK 6.863 str. 2 d.). Jei pasaugos sutartyje numatytais atvejais priimti saugoti daiktai sumaiomi su kitais tos paios ries ir kokybs daiktais, kuriuos saugoti yra perdav kiti asmenys, davjui grinamas sutartyje numatytas tokios pat ries ir kokybs daikt kiekis (CK 6.835 str.). Pasaugos sutartis gali bti terminuota ir neterminuota. Jei sutartis neterminuota, laikoma, jog ji sudaryta iki pareikalavimo, paimti daikt turi teis pasaugos davjas arba kitas toki teis turintis asmuo, pavyzdiui, pasaugos davjo atstovas. ali teiss ir pareigos. Saugotojas privalo imtis vis jam prieinam priemoni utikrinti jam perduoto daikto isaugojim. Saugotojas neturi teiss be pasaugos davjo naudoti saugom daikt arba leisti juo naudotis kitiems asmenims, jeigu ko kita nenustato sutartis (CK 6.832 str. 2 d.). 508
Saugotojas privalo saugoti daikt laikydamasis sutartyje nustatyt saugojimo slyg. Jeigu saugojimo slygos sutartyje nenustatytos arba nustatytos ne visos, saugotojas privalo saugoti daikt tokiomis slygomis, kurios maksimaliai utikrint daikto isaugojim (CK 6.836 str.). Saugodamas daikt saugotojas privalo utikrinti statym arba kit teiss akt nustatyt saugojimo priemoni laikymosi reikalavimus (priegaisrins saugos, sanitarinius ir kt.). Neatlygintins pasaugos atveju saugotojas privalo rpintis saugomu daiktu taip pat kaip savo daiktais (CK 6.836 str. 3 d.). Saugotojas privalo nedelsdamas praneti davjui apie tai, kad btina pakeisti saugojimo slygas ir gauti io nurodymus. Saugotojas turi teis keisti saugojimo bd, viet ir kitas slygas be davjo nurodym, jei saugojimo slygas btina nedelsiant pakeisti, kad daiktas net arba nesugest (CK 6.837 str. 1 d.). Saugotojas taip pat turi teis parduoti daikt arba jo dal saugojimo vietovs rinkos kaina, jeigu ikyla grsm, kad daiktas us, arba daiktas atiduodamas saugoti jau sugadintas, taip pat jei atsiranda kit aplinkybi, neleidiani utikrinti daikto saugumo, o ir negalima tiktis, kad davjas imsis neatidliotin priemoni. Tokiu atveju saugotojas turi teis reikalauti atlyginti ilaidas, susijusias su daikto pardavimu, jeigu nurodytos aplinkybs vyko dl prieasi, u kurias saugotojas neatsako. Saugotojas privalo grinti daikt davjo reikalavimu. i saugotojo pareiga nepriklauso nuo to, ar sutartyje nustatytas saugojimo terminas yra pasibaigs, ar ne. Saugotojas turi teis reikalauti, kad atsiimantis daikt asmuo pateikt kvit arba kit dokument, patvirtinant pasaugos sutart ir asmens teis atsiimti daikt, taiau neturi teiss reikalauti, kad davjas arba asmuo, kuriam daiktas turi bti grintas, rodyt, kad yra saugomo daikto savininkas arba turi kitoki teis t daikt (CK 6.832 str. 3 ir 5 d.). Jei pasaugos sutartis konsensualin, sipareigojs priimti daikt saugoti saugotojas neturi teiss reikalauti, kad daiktas bt perduotas jam saugoti. Taiau saugotojas turi teis reikalauti, kad davjas, neperdavs daikto saugoti per sutartyje nustatyt termin, atlygint saugotojui nuostolius, kuriuos is patyr dl to, kad daiktas saugoti nebuvo perduotas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pasaugos davjas neatlygina nuostoli, jeigu apie savo atsisakym perduoti daikt saugoti pranea saugotojui per proting termin (CK 6.833 str.). Saugotojas pagal kon509
sensualin sutart turi teis atsisakyti priimti saugoti daikt, jeigu jis nebuvo perduotas per sutartyje nustatyt termin. Pavojing (degi, sprogstamj, chemikai agresyvi ir pan.) daikt saugojimas reikalauja ypating saugojimo priemoni bei slyg. Todl saugotojas turi bti informuojamas apie tai, kad saugoti perduoti daiktai yra pavojingi. Jei tokios informacijos pasaugos davjas nesuteikia, jam tenka neigiam pasekmi rizika. Saugotojas turi teis bet kuriuo metu padaryti nekenksmingas arba sunaikinti degius, sprogstamuosius ar kitus pavojingus daiktus (CK 6.838 str.). Dl to atsirad nuostoliai davjui neatlyginami, jeigu davjas, perduodamas pavojingus daiktus saugoti, nespjo saugotojo apie pavojingas t daikt savybes. Jei pavojingi daiktai buvo perduoti saugoti profesionaliam saugotojui, tai is dl neutralizavimo arba sunaikinimo patirtus pasaugos davjo nuostolius privalo atlyginti tik tais atvejais, jei tokie daiktai buvo perduoti saugoti neteisingai nurodius j pavadinim ir saugotojas, juos priimdamas ir iorikai apirdamas, negaljo nustatyti pavojing daikt savybi (CK 6.838 str. 2 d.). Jei pavojingus daiktus saugotojas priima saugoti inodamas apie pavojingas daikto savybes, tai kilus grsmei saugotojo ar aplinkini gyvybei arba turtui saugotojas turi teis tuos daiktus padaryti nekenksmingus arba sunaikinti ir davjui nuostoli neatlyginti, jeigu saugotojo reikalavimo nedelsiant juos atsiimti davjas nevykd. Tokiais atvejais pasaugos davjas neatsako saugotojui ir tretiesiems asmenims u j nuostolius, patirtus dl toki daikt saugojimo (CK 6.838 str. 4 d.). Saugotojas privalo saugoti daiktus pats, jeigu ko kita nenustato pasaugos sutartis arba nra pasaugos davjo sutikimo, iskyrus atvejus, kai dl susiklosiusi aplinkybi btina apsaugoti davjo interesus, o gauti davjo sutikim saugotojas neturi galimybi (CK 6.839 str.). Tokiu atveju perdavs saugoti daiktus treiajam asmeniui saugotojas privalo apie tai nedelsdamas praneti pasaugos davjui. Daikt perdavimas saugoti treiajam asmeniui neturi takos pasaugos sutarties galiojimui. U treiojo asmens veiksmus pasaugos davjui atsako saugotojas. Saugotojas neturi teiss atlyginim ir privalo grinti sumokt atlyginim, jei pasaugos sutartis baigiasi dl aplinkybi, u kurias jis atsako (CK 6.840 str. 3 d.). Saugotojas privalo grinti t pat daikt, kuris buvo priimtas saugoti, iskyrus atvejus, kai pasaugos sutartis leido sumaiyti riniais poymiais apibdintus daiktus (CK 6.844 str. 1 d.). Daiktas turi bti grin510
tas tokios pat bkls, kokios ir buvo atiduotas saugoti, atsivelgiant jo normal susidvjim, amortizacij arba pokyius dl natrali jo savybi. Kartu su daiktu saugotojas privalo grinti ir jo vaisius bei pajamas, jeigu ko kita nenustato sutartis. Saugotojas taip pat privalo sumokti daikto grinimo ilaidas, jeigu sutartis yra atlygintin ir nenustato kitaip. Saugotojo atsakomyb. Saugotojas privalo atlyginti pasaugos davjui nuostolius, kuriuos is patyr dl to, kad perduoti daiktai buvo prarasti, j trko arba jie sugedo. Jeigu pasaugos sutartis yra atlygintin arba jei saugotojas yra profesionalus saugotojas, tai ie nuostoliai turi bti atlyginti visais atvejais, iskyrus nenugalimos jgos atvejus. Jei pasaugos sutartis neatlygintin, saugotojas atsako tik esant jo kaltei (CK 6.845 str. 2 d.). U daikto praradim, trkum arba sugedim po to, kai atsirado davjo pareiga atsiimti daikt, saugotojas atsako tik esant jo tyiai arba dideliam neatsargumui. Jeigu saugotojo pdinis arba atstovas pagal statym saugom daikt parduoda neinodamas ir neturdamas inoti, kad jis nepriklauso saugotojui, tai pdinis arba atstovas pagal statym privalo grinti tik tai, k jis gavo pardavs daikt, arba perleisti reikalavimo teis davjui, jeigu siningas pirkjas u daikt dar nra sumokjs (CK 6.846 str. 5 d.). Saugotojas privalo atlyginti pasaugos davjui visus nuostolius, susijusius su daikto praradimu, trkumu arba sugedimu. Jei pasaugos sutartis buvo neatlygintin, saugotojas privalo atlyginti tik tiesioginius nuostolius. Tokiu atveju jis atsako: 1) u daikto praradim arba trkum daikto arba jo trkstamos dalies verte; 2) u daikto sugedim daikto verts sumajimo suma. Jeigu dl daikto sugadinimo, u kur saugotojas atsako, daikto vert sumajo taip, kad jo nebegalima naudoti pagal ankstesn paskirt, tai davjas turi teis atsisakyti atsiimti daikt ir reikalauti, kad saugotojas atlygint daikto vert ir visus nuostolius, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pasaugos davjo teiss ir pareigos. Jei pasaugos sutartis atlygintin, t. y. sutartyje nustatyta pasaugos davjo pareiga sumokti atlyginim, jis privalo saugotojui sumokti atlyginim pasibaigus saugojimui. Atlyginimas gali bti mokamas ir dalimis (periodikai). Jei pasaugos davjas nesumoka atlyginimo daugiau kaip u vien laikotarp, saugotojas turi 511
teis atsisakyti sutarties ir reikalauti, kad pasaugos davjas paimt daikt (CK 6.840 str. 2 d.). i taisykl nra imperatyvi, j alys gali pakeisti sutartimi. Jei pasaugos sutartis baigiasi prie joje nustatyt termin dl aplinkybi, u kurias saugotojas neatsako, jis turi teis atlyginimo dal, kuri atitinka saugojimo trukm. Jeigu sutartis baigsi dl to, kad perduoti saugoti pavojingi daiktai, apie kuriuos saugotojas nebuvo sptas, buvo sunaikinti arba neutralizuoti, saugotojas turi teis vis atlyginim. Pasaugos davjas privalo mokti atitinkam atlyginim u tolesn daikto saugojim, jeigu pasibaigus pasaugos sutartyje numatytam daikto atsimimo terminui arba pasaugos sutarties terminui jis daikto neatsiima. Pasaugos davjas privalo atlyginti saugotojui btinsias ilaidas, jeigu kitaip nenustato statymas arba sutartis. Jei sutartis atlygintin, ios ilaidos yra skaitomos atlyginim (CK 6.841 str.). Pasaugos davjas privalo atlyginti ypatingas pasaugos ilaidas, jeigu davjas leido daryti tokias ilaidas arba jas patvirtino vliau, taip pat kitais pasaugos sutartyje numatytais atvejais. Ypatingomis pasaugos ilaidomis laikomos ilaidos, kurios virija normalias tokios ries saugojimo ilaidas ir kuri pasaugos sutarties sudarymo momentu alys negaljo numatyti (CK 6.842 str. 1 d.). Pasaugos davjas privalo laiku atsiimti daikt. Daikto atsimimo terminas gali bti nustatytas sutartimi arba siejamas su sutarties termino pabaiga. Jeigu pasaugos davjas laiku neatsiima daikto, saugotojas turi teis, jeigu ko kita nenustato pasaugos sutartis, ratu spjs davj savarankikai parduoti saugom daikt u saugojimo vietovs rinkos kain. Jeigu saugomo daikto vert didesn nei du tkstaniai lit, saugotojas turi teis j parduoti tik aukciono bdu. Suma, gauta u parduot daikt, atskaiius saugotojui priklausanias sumas perduodama davjui. Saugotojo teis parduoti daikt gali bti apribota pasaugos sutartimi. Pasaugos davjas privalo atlyginti daikto grinimo ilaidas, jei pasaugos sutartis yra neatlygintin (CK 6.844 str. 4 d.). Saugotojas turi teis sulaikyti perduot saugoti daikt, kol davjas nesumoks priklausanio atlyginimo u saugojim arba neatlygins saugojimo ilaid, jeigu kitaip nenustato pasaugos sutartis. Jei pasaugos sutartis konsensualin, pasaugos davjas, neperdavs daikto saugoti per sutartyje nustatyt termin, turi atlyginti saugotojui nuo512
stolius, kuriuos is patyr dl to, kad daiktas saugoti nebuvo perduotas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.833 str. 1 d.). Pasaugos davjas privalo atlyginti nuostolius, jeigu dl pavojing daikt saugojimo jie buvo padaryti saugotojui ir tretiesiems asmenims, o apie pavojingas daikt savybes pasaugos davjas saugotojo nespjo (6.838 str. 1 d.). Pasaugos davjas taip pat privalo atlyginti dl saugomo daikto savybi padarytus saugotojui nuostolius, jeigu saugotojas, priimdamas daikt saugoti, apie tas savybes neinojo ir negaljo inoti, o davjas apie jas inojo arba turjo inoti (CK 6.847 str.). Pasaugos davjas turi teis reikalauti bet kada grinti perduot saugoti daikt (CK 6.848 str.).
48.2. Sandliavimas
Sandliavimo sutartis yra speciali pasaugos sutarties ris. Pagal preki sandliavimo sutart preki sandlis (saugotojas) sipareigoja u atlyginim saugoti preki savininko (davjo) jam perduotas prekes ir isaugotas grinti nurodytam asmeniui (CK 6.8516.862 str.) Saugotojas yra juridinis asmuo (verslininkas), kurio pagrindin veiklos ris yra saugoti prekes ir teikti kitas su preki saugojimu susijusias paslaugas. Sandliai gali bti skiriami dvi grupes: bendrojo naudojimo ir specialios paskirties. Sandlis pripastamas bendrojo naudojimo sandliu, jeigu jis pagal statym arba savo veiklos dokumentus privalo priimti prekes saugoti i bet kurio preki savininko. Preki sandliavimo bendrojo naudojimo sandlyje sutartis pripastama vieja sutartimi (CK 6.852 str.). Specialios paskirties, pavyzdiui, muitins, licencijavimo ir kt., sandliai aptarnauja tam tikr veikl vykdanius subjektus. Be CK, sandliavimo sutartims taikomi ir kiti teiss aktai. Pavyzdiui, Licencijuojam sandli ir sandliavimo dokument statymas302, Muitins sandli steigimo ir veiklos taisykls303 ir kt. Preki primimas ir grinimas. Priimdamas prekes preki sandlis privalo savo sskaita patikrinti prekes priimdamas jas saugoti ir nusta302 303
513
tyti preki kiek (skaii, tr, svor ir kt.) bei j iorin bkl. i saugotojo pareiga gali bti pakeista arba panaikinta sandliavimo sutartimi. Saugojimo metu preki sandlis privalo sudaryti galimyb preki savininkui apirti saugomas prekes, imti preki mginius bei imtis kit priemoni, btin preki saugumui utikrinti. Saugotojas taip pat turi teis savarankikai imtis reikiam priemoni, jeigu preki saugumui utikrinti btina pakeisti j saugojimo slygas. Jei dl to tenka i esms pakeisti nustatytas sandliavimo sutartyje saugojimo slygas, preki sandlis privalo apie tai praneti preki savininkui (CK 6.854 str. 1 d.). Nustaius, kad preks pasikeit ir tokie pokyiai nra numatyti sandliavimo sutartyje, saugotojas privalo surayti akt ir praneti apie tai t pai dien preki savininkui. Preks grinamos asmeniui, sudariusiam sandliavimo sutart su sandliu, arba kitam teis paimti prekes turiniam asmeniui (pvz., atstovui, sandliavimo liudijimo turtojui ir pan.). Preki gavjas ir preki sandlis turi teis reikalauti apirti grinamas prekes ir patikrinti j kiek. Tikrinimo ilaidas apmoka alis, reikalaujanti apirti arba patikrinti prekes. Preki patikrinimas turi reikms pareikiant reikalavimus sandliui dl preki sugadinimo arba stokos. Jeigu preks, jas atsiimant, nebuvo patikrintos, raytinis pareikimas apie preki stok arba sugadinim turi bti pateiktas atsiimant prekes arba per tris dienas nuo j atsimimo, jeigu trkumas ar sugadinimas negaljo bti pastebti normaliai apirint prekes. Tokiu atveju preki stokos arba sugadinimo rodinjimo pareiga tenka preki gavjui. Jeigu pareikimas nra pateikiamas, galioja prezumpcija, kad preks buvo perduotos pagal sandliavimo sutarties slygas. Sandliavimo sutartis sudaroma ratu. Sutartis patvirtinama saugotojo iduodamu dvigubu sandliavimo liudijimu, paprastu sandliavimo liudijimu arba sandlio kvitu. Dvigubas sandliavimo liudijimas yra nuosavybs teis patvirtinantis dokumentas, suteikiantis teis disponuoti prekmis. is liudijimas susideda i dviej dali sandliavimo liudijimo ir keitimo liudijimo. Tiek sandliavimo liudijimas, tiek jo dalys pripastami vertybiniais popieriais (CK 6.856 str. 3 d.). Sandliavimo ir keitimo liudijimas gali bti perduoti kitam asmeniui kartu arba atskirai juos indosuojant. Kiekviena i dvigubo sandliavimo liudijimo dali patvirtina atitinkamas jo turtojo teises saugomas prekes. Sandliavimo liudijimo, atskirto nuo keitimo liudijimo, turtojas turi teis disponuoti prekmis, 514
taiau neturi teiss atsiimti j i preki sandlio tol, kol nebus grintas kreditas, kurio grinimas utikrintas keitimo liudijimu. keitimo liudijimo turtojas turi keitimo teis prekes tokios verts, kokia atitinka pagal keitimo liudijim iduoto kredito ir palkan u j dyd. Apie preki keitim paymima sandliavimo liudijime. Pagal dvigub sandliavimo liudijim perduotos saugotojui preks gali bti iduotos tik pateikus abi liudijimo dalis. keitimo liudijimo neturiniam asmeniui preks gali bti iduotos, jei jis sumokjo vis skol ir preki sandliui pateik sandliavimo liudijim bei dokument, patvirtinant, jog skola sumokta. Paprastas sandliavimo liudijimas yra pareiktinis dokumentas, suteikiantis teis atsiimti prekes j pateikusiam asmeniui. is liudijimas, kaip ir dvigubas sandliavimo liudijimas, yra vertybinis popierius. Taiau, kitaip nei dvigubo sandliavimo liudijimas, kuris yra vardinis vertybinis popierius, paprastas sandliavimo liudijimas yra pareiktinis vertybinis popierius.
48.3. Specialios pasaugos rys

CK etosios knygos XLII skyriaus antrame skirsnyje reglamentuojamos specialios pasaugos sutarties rys: daikt, esani gino objektu, laikinoji pasauga (sekvestracija) (CK 6.863 str.), daikt saugojimas lombarde (CK 6.864 str.), daikt saugojimas viebuiuose (CK 6.865 str.), daikt saugojimas banke (CK 6.866 str.), vertybi saugojimas individualiame banko seife (CK 6.867 str.), daikt saugojimas transporto moni saugojimo kamerose (CK 6.868 str.), daikt saugojimas drabuinse (CK 6.868 str.). CK 1.101 straipsnio 10 dalis taip pat numato, kad tuo atveju, kai ileidiami nematerials vertybiniai popieriai ir statymai nenustato kitaip, pagal CK laikoma, kad vertybini popieri savininkas yra patikjs juos saugoti sskaitas tvarkaniam asmeniui pagal pasaugos sutart.
515
1. Ar pasaugos dalyku gali bti nekilnojamieji daiktai? 2. Jeigu alys nesusitar dl atlyginimo, pasaugos sutartis yra atlygintin ar neatlygintin? 3. Ar pasaugos sutartis gali bti sudaryta odiu? 4. Ar alims pagal pasaugos sutart atsiranda teiss ir pareigos, jeigu pasaugos dalykas nra perduotas saugoti? 5. Ar pasaugos davjas turi teis reikalauti grinti daikt, jeigu pasaugos terminas nra pasibaigs? 6. Ar pasaugos davju gali bti juridinis asmuo? 7. Ar pasaugos sutartis gali bti neterminuota? 8. Ar pasaugos davju gali bti asmuo, valdantis daikt patikjimo teise? 9. Ar statymai riboja pasaugos termin? 10. Kokios yra daikto neatsimimo pasekms, jeigu baigiasi pasaugos sutarties terminas arba saugotojo nustatytas terminas, per kur turi bti atsiimtas daiktas? 11. Ar pasaugos sutartis gali bti pripainta vieja sutartimi? 12. Koks yra saugotojo atsakomybs dydis, jeigu sutartis buvo neatlygintin? 13. Koks yra saugotojo atsakomybs dydis, jeigu sutartis buvo atlygintin? 14. Ar statymas gali bti pasaugos prievols atsiradimo pagrindu? 15. Kas yra sandliavimas? 16. Kaip forminama sandliavimo sutartis? 17. Ar sandliavimo sutart patvirtinantis dokumentas gali bti civilini teisi objektu? 18. Kuo paprastas sandliavimo liudijimas skiriasi nuo dvigubo sandliavimo liudijimo? 19. Kas yra sekvestracija? 20. Kas yra lombardas? 21. Kokie yra daikt saugojimo viebuiuose ypatumai? 22. Kokie yra vertybi saugojimo individualiame banko seife ypatumai? 23. Kokie yra daikt saugojimo transporto moni saugojimo kamerose? 24. Kokie yra daikt saugojimo drabuinse ypatumai? 516
49 skirsnis. PASKOLA. KREDITAVIMAS

Paskolos sutartis formina ekonominius santykius, kurie savo prigimtimi artimi kredito sutariai bei faktoringui. Visais iais atvejais kalbama apie atlygintin tam tikro turto perdavim numatant slyg grinti perduoto turto ekvivalent (paprastai drauge su tam tikru atlygiu), kitaip tariant apie kredito suteikim ekonomine prasme. Todl paskolos sutart galima laikyti viena i civilini teisini kreditavimo form. Pagal paskolos sutart viena alis (paskolos davjas) perduoda kitos alies (paskolos gavjo) nuosavybn pinigus arba ries poymiais apibdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavjas sipareigoja grinti paskolos davjui toki pat pinig (paskolos) sum arba tok pat kiek tokios pat ries ir kokybs kit daikt bei mokti palkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinig arba daikt perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.), o tai reikia, kad paskolos davjo nemanoma priversti duoti paskol, nes paadas suteikti paskol neturi juridins galios (btent is paskolos sutarties bruoas ir lm kreditavimo sutarties atsiradimo btinyb). Taigi savo juridine prigimtimi paskolos sutartis yra klasikinis realins ir vienaals sutarties pavyzdys. Paskolos sutarties elementai. CK normos, reguliuojanios paskolos sutarties teisinius santykius, neapibria subjektins dalyvi sudties. Paskolos sutarties alimis (subjektais, dalyviais) gali bti bet kurie civilins teiss subjektai fiziniai arba juridiniai asmenys. Veiksns fiziniai asmenys gali sudaryti paskolos sutartis savarankikai arba per sutartinius atstovus, o riboto veiksnumo arba neveiksns fiziniai asmenys per statymo nustatytus savo atstovus (tvus, globjus, rpintojus). Juridiniai asmenys gali sudaryti paskolos sutartis, jei: a) paskol gavimo arba idavimo tos kategorijos juridiniams asmenims nedraudia statymai; b) juridinio asmens statai nedraudia iduoti ir gauti paskolas; c) gauta paskola panaudojama statiniais tikslais. 517
Svarbu paymti, kad nei fiziniai, nei juridiniai asmenys (kurie nra kredito staiga) negali sistemingai iduoti atlygintinas paskolas (kreditavimo veikla privaloma tvarka licencijuojama). Paskolos sutarties dalyku gali bti pinigai ir ries poymiais apibdinami kilnojamieji daiktai (maisto produktai, akmens anglis, statybins mediagos). Paskolos sutarties dalyku negali bti individualiais poymiais apibdinami daiktai, t. y. daiktai, kuriuos pagal tam tikrus poymius galima iskirti i kit toki pat daikt visumos. Pavyzdiui, paskolos sutarties dalyku negali bti transporto priemons, nes jos turi individualius poymius variklio, vaiuokls, kbulo numerius ir pan. Pabrtina, kad riniais poymiais apibdinami daiktai, esantys paskolos sutarties dalyku, privalo bti suvartojami. Sandoriai dl nesuvartojam daikt perdavimo numatant slyg grinti forminami panaudos arba nuomos, bet ne paskolos sutartimi. Daikto suvartojamumu laikoma t daikto savybi, kurios ir sukuria jo vert, negrtamo panaudojimo galimyb. Paprastai tai fizins daikt savybs (pvz., pieno, benzino, audeklo, akmens anglies), taiau kartais tai gali bti ir juridiniai poymiai (pvz., masini emisij vertybini popieri paskolos atveju). Kitaip tariant, paskolos gavjas turi grinti ne pat pasiskolint daikt (kaip panaudos arba nuomos sutarties atveju), o jo ekvivalent (kokybine ir kiekybine prasme). Paskolos dalyk sudarantis turtas nuo jo perdavimo paskolos gavjui momento tampa paskolos gavjo nuosavybe. is turtas gali bti paskolos gavjo kreditori iiekojimo objektu. Paskolos davjas praranda bet kokias teises paskolint turt ir gali reikalauti, kad bt grintas tik ekvivalentikas, o ne konkretus paskolintasis turtas. Paskolos sutartis turi bti sudaryta paprasta raytine forma tais atvejais, kai paskolos davjas yra juridinis asmuo, arba kai paskolos sutarties, sudarytos fizini asmen, suma yra didesn nei du tkstaniai lit. iuos formos reikalavimus atitinka paskolos gavjo pasiraytas paskolos ratelis arba bet kuris kitas skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavim paskolos gavjui. Fizini asmen paskolos sutartys, nevirijanios dviej tkstani lit sumos, gali bti sudaromos ir odiu. Paskolos sutarties turinys. Paskolos sutartis priskiriama prie vienaali sutari, nes pareigos, iplaukianios i ios sutarties, tenka tik paskolos gavjui, o paskolos davjas paskolos sutarties pagrindu gyja 518
reikalavimo teis (susigrinti paskolinto turto ekvivalent su arba be atlygio u paskol). Pirmoji paskolos gavjo pareiga grinti gaut paskol paskolos davjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d.). Jeigu paskolos grinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi bti grinta pagal pareikalavim, paskolos grinimo paskolos gavjui terminas trisdeimt kalendorini dien nuo tos dienos, kai paskolos davjas pareikalavo vykdyti sutart, jeigu sutartis nenustato kitaip. Paskolos gavjas gali vykdyti paskolos sutart ir prie termin, taiau tik neatlygintins paskolos atveju. Atlygintins paskolos atveju paskol grinti prie termin manoma tik paskolos davjui sutikus. Jeigu sutartis nenumato kitaip, paskolos suma pripastama grinta nuo jos perdavimo paskolos davjui arba jos skaitymo paskolos davjo sskait banke momento (taigi tokiu momentu negalima laikyti paskolos sumos nuraymo nuo paskolos gavjo sskaitos arba sumos pervedimo korespondentin banko, aptarnaujanio paskolos davj, sskait momento). Iki io momento paskolos gavjo pareigos paskolos davjui ilieka visos, skaiiuojami delspinigiai ir kt. Paskolos santykiai gali bti atlygintiniai arba neatlygintiniai. Jeigu konkreti paskolos sutartis io klausimo nereglamentuoja, preziumuojama, kad paskolos sutartis, kurios dalykas pinigai, yra atlygintin, o paskolos sutartis, kurios dalykas ries poymiais apibdinami daiktai, yra neatlygintin. Taigi antroji paskolos gavjo pareiga sumokti palkanas u naudojimsi atlygintins paskolos dalyku. Palkan u naudojimsi paskolos suma dydis ir mokjimo tvarka paprastai nustatoma paskolos sutartyje. Palkan dydis nustatomas kaip paskolos sumos dalis (procentas). Jeigu sutartyje nra nustatytas palkan dydis ir mokjimo tvarka, palkanos nustatomos pagal paskolos davjo gyvenamosios arba verslo vietos komercini bank vidutin palkan norm, galiojusi paskolos sutarties sudarymo momentu; palkanos mokamos kas mnes, kol grinama paskolos suma. Pabrtina, kad jeigu sutartyje nenumatyta kitaip, palkanos mokamos ne iki sutartyje numatyto paskolos grinimo termino, o iki faktinio pinigins prievols vykdymo dienos (kaip tik todl atlygintins paskolos gavjas gali grinti paskol prie termin tik paskolos davjui sutikus). Sankcijos u nevykdyt paskolos sutart. Praleids paskolos grinimo terminus paskolos gavjas paskolos davjui moka palkanas 519
pagal CK 6.210 straipsnyje nustatytas bendras taisykles, numatanias palkanas u termino vykdyti bet kuri pinigin prievol praleidim (t. y. penki procent metines palkanas u sum, kuri sumokti praleistas terminas, o jei abi sutarties alys yra verslininkai arba privats juridiniai asmenys, ei procent metines palkanas), jeigu sutartis nenustato kitokio palkan dydio. Palkanos, kaip sankcija u praleist termin, skaiiuojamos tik nuo pagrindins paskolos sumos ir tik tais atvejais, kai tai numatyta paskolos sutartyje taip pat ir nuo palkan u naudojimsi paskola. Taigi pagal bendr taisykl bendr sum, kuri paskolos gavjas, praleids paskolos grinimo termin, privalo sumokti paskolos davjui, sudaro: paskolos suma; palkanos, kaip sankcija u praleist paskolos grinimo termin, skaiiuojamos nuo dienos, kai paskola turjo bti grinta, iki jos faktinio grinimo dienos; palkanos u naudojimsi paskola apskaiiuojant viso faktinio naudojimosi paskola laikotarpio palkanas. Palkanos, kaip sankcija u praleist termin, mokamos nepaisant to, ar paskolos gavjas, praleids pagrindins paskolos sumos grinimo termin, mokjo palkanas u naudojimsi paskola, laikydamasis tvarkos ir termin, nustatyt paskolos sutartyje arba statyme. Jeigu paskolos alys sutartyje susitaria dl skolos grinimo dalimis, paskolos gavjui laiku nesumokjus eilins paskolos sumos dalies, paskolos davjas gyja teis reikalauti grinti vis likusi sumos dal prie termin drauge su priklausaniomis palkanomis (CK 6.874 str. 2 d.). I ios nuostatos neaiku, ar paskolos gavjas privalo sumokti viso paskolos sutartyje numatyto naudojimosi paskola laikotarpio, ar faktinio naudojimosi paskola laikotarpio palkanas. Bendra taisykl teigia, jog mokamos laikotarpio, kuriuo naudojamasi paskola, palkanos, taiau teism praktika rodo, jog tokiais atvejais pirmiausia ginami paskolos davjo interesai. Savaime suprantama, anksiau idstyti principai taikomi vis pirma pinigins paskolos atveju, nes pinigin paskola sukuria pinigin prievol ir, jeigu paskolos alys nesusitaria kitaip, ji laikoma atlygintina. Pagal bendr taisykl daiktin paskola laikoma neatlygintina ir pinigins prievols nesukuria. Todl jei daiktins paskolos sutarties alys susitaria dl jos atlygintinumo, jos privalo sutartyje nustatyti ir atlygio u 520
naudojimsi paskola dyd, ir paskolos grinimo termino praleidimo padarinius. Iimt sudaro tik situacija, kai pagal atlygintin paskolos sutart daiktins paskolos davjui numatytas piniginis atlygis tai sukuria pinigin prievol paskolos gavjui. iuo atveju galioja visi anksiau idstyti principai. Paskolos sutarties vykdymas gali bti utikrinamas specialiomis priemonmis, pavyzdiui, keitimu, bankine garantija arba laidavimu. Jeigu paskolos gavjas nevykdo paskolos sutartyje numatytos prievols pateikti savo prievoli vykdymo utikrinim arba pateiktas utikrinimas prarandamas (pvz., bankrutuoja laiduotojas), arba jo slygos pablogja dl aplinkybi, u kurias paskolos davjas neatsako (pvz., nuvertja keistas turtas), jis turi teis reikalauti grinti paskolos sum prie termin drauge su priklausaniomis palkanomis (CK 6.876 str.). Paskolos sutarties uginijimas. Paskolos gavjas gali uginyti paskolos sutart rodydamas, kad jis faktikai negavo pinig ar daikt arba gavo maiau, nei nurodyta paskolos sutartyje. iuo atveju ypa svarbu, ar sudarant paskolos sutart laikytasi formos reikalavim. Jeigu paskolos sutartis turjo bti raytin, pagal bendr taisykl ginyti paskolos sutart remiantis liudytoj parodymais neleidiama (iskyrus atvejus, numatytus CK 1.93 str., taip pat jei sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dl paskolos gavjo atstovo piktavaliko susitarimo su paskolos davju, arba dl susiklosiusi sunki aplinkybi). Jeigu rodoma, kad paskolos sutarties dalykas nebuvo perduotas paskolos gavjui, paskolos sutartis laikoma nesudaryta. Jei rodoma, kad paskolos gavjas gavo maiau pinig arba daikt, paskolos sutartis laikoma sudaryta tik dl faktikai gautos pinig sumos arba daikt. Atskiri paskolos sutari tipai. CK numato galimyb sudaryti tikslins paskolos sutart, kuri nustato paskolos panaudojimo grietai nustatytais tikslais slyg (kitaip tariant, tikslins paskolos sutarties atveju, be prievoli grinti paskol ir sumokti palkanas, paskolos gavjas gyja ir trei pareig panaudoti paskol sutartyje nustatytais tikslais). iam tipui priklauso paskolos sutartys, sudaromos konkreiam turtui (bstui, ems sklypui, automobiliui ar kt.) sigyti. iuo atveju sutartyje numatomos priemons, kuriomis naudodamasis paskolos davjas gali kontroliuoti, ar paskolos gavjas tikslingai naudoja paskol (o paskolos gavjas gyja ketvirt prievol suteikti paskolos davjui tikslingo paskolos panaudojimo kontrols galimyb). Jeigu paskolos gavjas trukdo 521
paskolos davjui naudotis iomis priemonmis, taip pat jeigu paskola naudojama ne pagal tikslin paskirt, paskolos gavjas gyja teis reikalauti, kad paskolos gavjas grint paskolos sum prie termin drauge su priklausaniomis palkanomis, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.877 str.). Paskolos sutartis gali bti sudaroma paskolos davjui iduodant veksel, pagal kur paskolos gavjas sipareigoja sujus nurodytam terminui sumokti gaut paskolos sum. statym numatytais atvejais paskolos sutartis gali bti sudaryta ileidiant ir parduodant obligacijas, kuri turtojas gyja teis per nurodyt termin gauti i obligacij ileidusio asmens (emitento) nominaliosios obligacijos verts dydio sum (arba kit turtin ekvivalent) ir nurodytas palkanas. iais atvejais paskol reglamentuojanios teiss normos reguliuoja ali santykius tiek, kiek jos neprietarauja specialiems teiss aktams. ali susitarimu skola, kylanti i pirkimopardavimo, nuomos ar kitokios sutarties, gali bti pakeista paskolos prievole pagal novacijos taisykles ir laikantis paskolos sutarties sudarymo formos reikalavim. Tokiu atveju tarp ali egzistav santykiai nutraukiami, o j vietoje atsiranda nauja paskolos prievol, skolininkas pagal ankstesn sandor tampa paskolos gavju, o kreditorius paskolos davju.
49.2. Kreditavimas
Kreditavimo sutarties samprata. Kreditavimo sutartimi bankas arba kita kredito staiga (kreditorius) sipareigoja suteikti kredito gavjui sutartyje nustatyto dydio ir nustatytomis slygomis pinigines las (kredit), o kredito gavjas sipareigoja gaut sum grinti kreditoriui ir mokti palkanas (CK 6.881 str. 1 d.). Taigi kreditavimo sutartis neabejotinai giminika paskolos sutariai (neretai laikoma savarankiku paskolos sutarties poriu). i aplinkyb leidia kreditavimo santykiams taikyti paskolos sutart reglamentuojanias teiss normas, taiau tik tiek, kiek tai neprietarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialiosioms normoms. Paskolos ir kreditavimo sutari skirtumai nulemti sutarties dalyvi, dalyko ir pai sutari juridins prigimties. Paskolos davju gali bti bet kuris fizinis arba juridinis asmuo. Tuo tarpu pagal kreditavimo sutart kreditoriais yra bankai ir kitos kredito sutartys (iimt sudaro 522
komercinis kreditas). Paskolos sutarties dalyku gali bti pinigai ir ries poymiais apibdinami daiktai, o kreditavimo sutarties dalykas paprastai bna pinigai (iimt sudaro prekinis kreditas). Paskolos sutartis sigalioja nuo pinig arba daikt perdavimo momento; ji yra realin ir vienaal (nemanoma priversti paskolos davjo perduoti paskolos gavjui adtus daiktus arba pinigus); gali bti atlygintin arba neatlygintin. Tuo tarpu kreditavimo sutartis sigalioja nuo jos pasiraymo momento (t. y. alims susitarus dl vis slyg), dar prie pinig perdavim kredito gavjui; pagal juridin prigimt ji yra dvial ir konsensualin (jos sudarymas pareigoja kreditori suteikti kredito gavjui kredit laikantis sutartyje nustatyt termin ir slyg); kreditavimo sutartis yra atlygintin. Vienaalis/realus paskolos sutarties pobdis kaip tik ir lm dvials konsensualins kreditavimo sutarties atsiradimo btinyb, nes paskolos santykiuose paskolos gavjas nra utikrintas dl to, kad reikiamu momentu paskolos davjas suteiks reikiamo (net jei ir adto) dydio paskol. Kreditavimo sutarties elementai. Kaip jau minta, kreditavimo sutartis skiriasi nuo paskolos sutarties subjektine sudtimi: kreditoriaus vaidmen gali atlikti tik bankai arba kitos kreditins staigos, kuri statuose ir specialioje Lietuvos banko iduotoje licencijoje numatytas kreditavimo operacij vykdymas. Kiti civilins teiss subjektai gali veikti tik kaip paskolos davjai. Kredito gavju gali bti bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, kuriam statymai arba statai tiesiogiai nedraudia gauti kreditus (statuose numatytai veiklai vykdyti). Jei kreditorius sutinka, kreditavimo santykiuose manomas skolininko pakeitimas. Kreditavimo sutarties dalyku gali bti tik pinigins los, o ne daiktai. Be to, absoliuti dauguma kredit iduodama negrynaisiais pinigais, todl kreditini santyki dalyku tampa reikalavimo teiss, o ne grynieji pinigai piniginmis kupiromis (arba pinigai kaip daiktai). Taigi kreditavimo sutarties taikymo sritis ir subjektins sudties, ir dalyko poiriu yra siauresn nei paskolos sutarties. Be to, jos forminimo reikalavimai yra grietesni. Kreditavimo sutartis, nepriklausomai nuo kredito sumos, privalo bti raytin. io reikalavimo nesilaikymas kreditavimo sutart daro negaliojani. Kreditavimo sutarties turinys. Kitaip nei paskolos sutartis, kreditavimo sutartis yra dvial, numatanti abiej ali teises ir pareigas. Kreditoriaus pareiga suteikti kredit laikantis kreditavimo sutartyje nustatyt slyg ir termin. 523
Kredito gavjas turi teis reikalauti, kad is kreditorius sipareigojim vykdyt. Visos kreditavimo sutartys nustato dvi kredito gavjo pareigas: grinti kredit; sumokti palkanas. Kaip ir paskolos sutartys, kreditavimo sutartys gali nustatyti ir papildomas kredito gavjo pareigas: panaudoti kredit sutartyje nustatytu tikslu ir sudaryti galimybes kreditoriui kontroliuoti tikslin kredito panaudojim; utikrinti sutarties vykdym specialiomis priemonmis (pvz., keitimu, bankine garantija arba laidavimu) ir garantuoti j kokybs isaugojim. Vis i sipareigojim vykdymo tvarka, terminai ir kitos slygos tipins visiems paskolos santykiams (nes nuo pinigini l perdavimo momento tarp kreditoriaus ir skolininko atsiranda paskolos santykiai), todl reguliuojamos bendr norm dl paskolos gavjo prievoli pagal paskolos sutart vykdymo (skaitant CK nuostatas dl paskolos palkan, paskolos/kredito sumos grinimo, sutarties vykdymo utikrinimo priemoni, sankcij praleidus termin ir t. t.). Nors kreditavimo sutartis sigalioja nuo jos pasiraymo momento, palkanos u naudojimsi kreditu skaiiuojamos nuo kreditini l patekimo kredito gavjo sskait momento, o ne nuo sutarties sudarymo datos arba momento, kai kreditorius pagal sutart privaljo suteikti kredit. Kitaip tariant, kaip ir paskolos atveju, palkanos mokamos u realaus naudojimosi kreditinmis lomis laik. Kreditini santyki ypatumas, palyginti su paskolos santykiais, vienpusio atsisakymo vykdyti sudaryt kreditavimo sutart (t. y. suteikti arba priimti kredit) teis, priklausanti tiek kreditoriui, tiek ir kredito gavjui. i aplinkyb susilpnina konsensualin kreditavimo sutarties pobd priartindama j prie realins paskolos sutarties. Kreditorius turi teis atsisakyti visikai arba i dalies suteikti kredito gavjui sutartyje numatyt kredit, jeigu paaikja aplinkybs, akivaizdiai patvirtinanios, kad suteiktas kreditas nebus laiku grintas. Tokiomis aplinkybmis gali bti kredito gavjo nemokumas arba didelis mokjim balanso pablogjimas (pvz., kredito gavjui sumainus statin kapital). Jeigu kreditorius atsisako suteikti kredit ir nestengia rodyti aplinkybi, kurios patvirtint, kad kreditas nebus grintas lai524
ku, kreditorius privalo kompensuoti kredito gavjo nuostolius ir sumokti netesybas, jeigu tai numatyta kreditavimo sutartyje. Vienaalio atsisakymo vykdyti kreditavimo sutart teis kreditoriui priklauso ir tuomet, jei kredito gavjas nesilaiko sutartyje nustatytos tikslinio kredito panaudojimo pareigos (arba negarantuoja galimybs kontroliuoti tikslin kredito panaudojim). Kreditorius, kaip ir paskolos gavjas, paskolos santykiuose turi teis atsisakyti toliau kredituoti sutartyje nustatyt kredito tikslinio panaudojimo pareig paeidus kredito gavj ir pareikalauti grinti suteikt kredit prie termin. Kredito gavjas turi teis atsisakyti visikai arba i dalies priimti kredit (pvz., jeigu turtas pinigini l poreikis sumajo arba inyko) pranedamas apie tai kreditoriui iki sutartyje nustatyto kredito suteikimo termino, jeigu kreditavimo sutartis nenustato ko kito. Informuodamas kreditori apie atsisakym priimti kredit, kredito gavjas neprivalo savo atsisakymo motyvuoti. Kitaip nei kreditoriaus teis atsisakyti vykdyti kreditavimo sutart, kredito gavjo teis kreditavimo sutartyje gali bti udrausta arba apribota (kreditavimo sutartyje gali bti numatyta atsisakiusio priimti kredit kredito gavjo pareiga kompensuoti kreditoriui dl kreditavimo sutarties nutraukimo arba pakeitimo patirtus nuostolius). 49.2.1. Atskiri kreditavimo sutari tipai kinje veikloje gali ikilti btinyb laikinai pasiskolinti ne pinigines las, o statybines mediagas, aliav arba kitus daiktus. Gavjas suinteresuotas toki paskolos santyki stabilumu to negali utikrinti realin ir vienaal paskolos sutartis. Tokiais atvejais naudojamasi kreditavimo prekmis sutartimi, kuri nustato kreditoriaus pareig suteikti kitai sutarties aliai kredit, taiau ne pinigais, o daiktais, apibdinamais ries poymiais. Antras svarbus kreditavimo prekmis sutarties skirtumas nuo prast kreditavimo sutari neapribota subjektin sutarties sudtis: kaip kreditoriai iuo atveju gali veikti bet kokie paskolos santyki subjektai, tuo tarpu bank, kaip kreditoriaus, veikla pagal toki sutart labiau teorin, reta iimtis (i esms apsiribojanti kreditavimu vertybiniais popieriais). Kitaip nei paskolos sutartis, kreditavimo prekmis sutartis yra dvial, konsensualin ir atlygintin. Perduodam daikt kiekis, asortimentas, kokyb, komplektikumas, tara ir pakuot nustatomi pagal taisykles, reguliuojanias pirkimopardavimo sutartis, 525
jeigu ko kita nenustato kreditavimo sutartis ir tai neprietarauja jos esmei. Visais kitais aspektais kreditavimo prekmis sutariai taikomos kreditavimo sutarties normos, nebent pati sutartis nustato k kita. 49.2.2. Komercinis kreditavimas Komercinis kreditavimas laikytinas ne savarankiku paskolos tipo sandoriu, o atlygintins sutarties slyga. Bet kurioje tokioje sutartyje (pvz., pirkimopardavimo, nuomos, rangos, veimo ar kt.) tiekjo (paslaug teikjo) interesais gali bti nustatyta slyga dl tiekiamo turto arba teikiam paslaug visiko iankstinio apmokjimo arba avanso (dalinio apmokjimo), arba, prieingai, gavjo interesais nustatyta atidto apmokjimo arba apmokjimo dalimis slyga. I esms abiem atvejais kalbama apie kredito suteikim, taiau kreditorius ia ne bankas, o bet kuris kins veiklos dalyvis. Be to, komercinis kreditavimas vyksta ne pagal speciali kredito/paskolos sutart, o vykdant preki realizavimo, darb atlikimo arba paslaug suteikimo sipareigojimus, numatytus kitoje sutartyje. Jeigu sutartyje nra nuostatos dl kredito gavjo pareigos sumokti palkanas u naudojimsi komerciniu kreditu, sutartis laikoma neatlygintine (nors paprastai komercinis kreditavimas bna atlygintinas). Tipiku tokio kreditavimo pavyzdiu galima laikyti preki pirkimo pardavimo sutart numatant avanso mokjimo slyg. Komercinio kreditavimo santykiams taikomos kredit reguliuojanios teiss normos, jeigu ko kita nenustato ali susitarimas ir jeigu tai neprietarauja sutarties esmei. 49.2.3. Vartojimo kreditas Vartojimo kredito samprata. Vartojimo kredito sutartimi kredito gavjas suteikia arba sipareigoja suteikti kredito gavjui fiziniam asmeniui (vartotojui): 1) kredit atidto apmokjimo, taip pat mokjimo idstymo (apmokjimo dalimis) bdu; 2) kreditus, skaitant einamosios sskaitos kredit, bendrosios vienkartins sumos kredit ir daiktui arba paslaugai pirkti teikiam kredit (CK 6.886 str. 1 d.). Vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimopardavimo isimoktinai (iperkamosios nuomos) arba kita panaaus pobdio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybn per526
eina per ioje sutartyje nustatyt termin sumokjus daikto kain, kredito palkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesius. Vartojimo kredito sutartimi nelaikoma kredito sutartis, jei: kreditas suteikiamas keiiant nekilnojamj daikt; vartotojas nemoka joki palkan ar kit mokesi; vartotojas sipareigoja grinti kredit per ne ilgesn kaip trij mnesi laikotarp arba kai kredito suma ne didesn kaip 1000 lit; u tam tikr nuolat teikiam paslaug vartotojas apmoka dalimis paslaugos teikimo metu. Vartojimo kredito sutartis labai panai kredito sutart, bet turi ir tam tikr esmini skirtum, kuriuos lemia sutarties dalyvi dalykas ir pai sutari juridin prigimtis. Vartojimo kredito sutartis yra viena i vartojimo sutari, kuri slyg ypatumus reglamentuoja CK 6.188 straipsnis, ri. Kaip ir vis vartojimo sutari, vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas tenkinti asmeninius vartotojo (fizinio asmens) poreikius bei suteikti vartotojui papildom apsaug nuo nesiningo paslaugos teikjo. Vartojimo kredito sutarties elementai. Vartojimo kredito sutartis skiriasi nuo kredito sutarties subjektine sudtimi: vartojimo kredito gavju pagal vartojimo kredito sutart gali bti tik fizinis asmuo, o kreditoriaus vaidmen gali atlikti ne tik bankai ir kitos kreditins staigos, kuri statuose ir specialioje Lietuvos banko iduotoje licencijoje numatytos kredito operacijos, bet ir kiti asmenys arba grup asmen, kurie statym nustatyta tvarka ir atvejais dl savo komercins, profesins veiklos turi teis teikti vartojimo kredit (pvz., lizingo (iperkamosios nuomos) kompanijos). Kaip jau minta, vartojimo kredito sutarties dalyku gali bti ne tik pinigai, bet ir daiktai arba paslaugos. Taigi vartojimo kredito sutartis ir savo subjektine sudtimi, ir dalyku turi platesn taikymo srit nei kredito sutartis. Nuo paskolos sutarties vartojimo kredito sutartis skiriasi tuo, kad j yra dvial, atlygintin ir konsensualin, sudaroma tik su fiziniais asmenimis ir nepaisant kredito sumos privalo bti raytin. Vartojimo kredito sutarties turinys. Vartojimo kredito sutartis yra dvial, numatanti abiej ali teises ir pareigas.
527
Tam, kad bt papildomai apsaugotas vartotojas nuo nesiningumo, kitaip nei kreditavimo atveju, silant vartotojui sudaryti kredito sutart (taip pat ir reklamoje) privaloma nurodyti metin kredito grinimo norm, o raytiniame pasilyme nurodomas bendros kredito sumos apskaiiavimo pavyzdys. Sudarant vartojimo kredito sutart kreditorius papildomai pareigojamas sutarties sudarymo metu ratu informuoti kredito gavj apie: teikiamo kredito apribojimus, jei toki yra; metin palkan norm ir mokesius, taikomus nuo sutarties sudarymo, slygas, kurioms esant jie gali bti keiiami, bei sutarties pakeitimo procedr. CK atskirai pareigoja kreditori teikti vien vartojimo sutarties egzempliori kredito gavjui (vartotojui) ir kilus ginui rodyti fakt. Be to, sutarties galiojimo metu kredito gavjas privalo bti informuojamas apie kiekvien metins palkan normos arba panai ilaid pasikeitim tuo metu, kai tokie pokyiai vyksta. Kitaip nei paskolos ir kredito sutari sudarymo reglamentavimas, CK aikiai nustato privalom vartojimo kredito sutarties turin. Vartojimo kredito sutartyje turi bti nurodyta: kredito suma arba kredito limitas, metin kredito grinimo norma, palkan norma, mokesiai ir kitos su kredito gavimu bei naudojimu susijusios kredito gavjo ilaidos, kredito grinimo terminas arba kiekvienos mokos suma ir mokjimo laikas, daikto (paslaugos) kaina ir bendra kredito suma (kai kreditas skirtas daiktui arba paslaugai pirkti), kredito draudimo vert ir slygos, kuriomis draudimo suma bus pervesta kredito davjui (kai kredito gavjas privalo pateikti kredito draudim), kredito gavjo teis grinti kredit nesibaigus jo grinimo laikui pagal CK 6.888 straipsnio nuostatas; metins kredito grinimo normos keitimo slygos ir tvarka numatant slyg, kad kredito davja vienaalikai pakeitim daryti negali. Vartojimo kredito sutarties atsisakymo ir nutraukimo ypatumai. Kredito gavjas (vartotojas) turi teis grinti kredit nesujus jo grinimo terminui be papildom mokesi, taiau turi sumokti iki faktiko kredito grinimo dienos priskaiiuotas palkanas bei kitus mokesius. Kredito gavjas, pastebjs kad vartojimo kredito sutartyje statymo numatytos privalomos slygos nenurodytos arba nurodyta informacija yra klaidinga, turi teis sutarties atsisakyti. iuo atveju kredito gavjas (vartotojas) turi kredit grinti, bet neprivalo mokti sutartyje nustatyt palkan ir kit mokesi. Jeigu vartotojas ir kreditorius sudaro sutart dl tam tikr daikt (paslaugos) pirkimo finansavimo, o tarp kreditoriaus ir daikto pardav528
jo (paslaug tiekjo) yra sudaryta sutartis dl i daikt pardavimo arba paslaug tiekjas ir pardavjas ar paslaug tiekjas nevykdo arba netinkamai vykdo savo sutartinius sipareigojimus, vartotojas turi teis kreiptis pardavj arba paslaug teikj su praymu tinkamai vykdyti sutart, taiau jeigu per proting termin po tokio kreipimosi sutarties slygos nevykdomos, turi teis sustabdyti savo prievols pagal vartojimo kredito sutart vykdym ir reikalauti, kad kreditorius grint jam sumoktas mokas. Kredito davjui, noriniam nutraukti vartojimo kredito sutart prie termin, numatyti papildomi reikalavimai. Vartojimo kredito sutartis gali bti nutraukta prie termin ne tik vykdius bendruosius reikalavimus dl kredito sutarties nutraukimo prie termin, bet ir jeigu mokjimas pagal vartojimo kredito sutart yra udelstas daugiau kaip vien mnes, jo suma yra ne maesn kaip deimt procent bendros kredito sumos ir nebuvo sumokta per dvi savaites nuo papildomo praneimo teikimo kredito gavjui (vartotojui).
1. Kas yra paskolos sutarties alys? 2. Ar paskolos sutarties dalyku gali bti individualiais poymiais apibrtas daiktas? 3. Kokios formos turi bti paskolos sutartis? 4. Ar gali bti mokamos palkanos pagal paskolos sutart? 5. Paskolos sutartis yra konsensualin ar realin? 6. Paskolos sutartis yra atlygintin ar neatlygintin? 7. Ar skolai pagal pirkimopardavimo sutart gali bti taikomos paskolos sutart reglamentuojanios normos? 8. Ar paskolos gavjas privalo grinti gautus pagal sutart pinigus, jeigu tokia sutartis pripastama negaliojania? 9. Kokios yra paskolos sutarties ginijimo taisykls? 10. Ar paskolos sutart galima laikyti turto perleidimo sutartimi? 11. Kreditavimo sutartis yra vienaal ar dvial? 12. Ar kreditavimo sutarties dalyku gali bti ne pinigai? 13. Ar kredito davju gali bti fizinis asmuo? 14. Kokios formos turi bti kreditavimo sutartis? 15. Ar kreditorius gali atsisakyti vykdyti kreditavimo sutart? 16. Kokia yra komercinio kreditavimo samprata? 529
50 skirsnis. BANKO INDLIS

Sutarties reikm. Pagal banko indlio sutart (CK 6.8926.902 str.) viena i ali indlininkas siekia perduoti pinig sum (indl) kredito staigai. Kredito staiga jai perduot pinig sum gali panaudoti savo nuoira, u tai mokdama indlininkui atlyginim palkanas. Sujus sutarties terminui arba indlininkui pareikalavus grinti indl, kredito staiga privalo grinti toki pat pinig sum ir sumokti palkanas sutartyje nustatytomis slygomis ir tvarka. Banko indli reglamentavimas statymuose priklauso nuo visuomens ekonominio isivystymo lygio, poreikio ginti banko indlio sutarties ali interesus. Iki sigaliojant 2000 m. CK normoms, reglamentuojanioms banko indlius304, iuos santykius reguliavo 1964 m. CK 4681, 4682, 4691, 4692 ir 471 straipsniai305. Pasikeits teisinis reguliavimas nelm i esms naujos banko indlio sutarties teisins prigimties arba ekonomins jos paskirties. 2000 m. CK isamiau reglamentuoja kai kurias sutarties ali, ypa indlininko, teises. Sutarties samprata. Banko indlio sutarties samprata pateikiama CK 6.892 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis kodeksu, banko indlio sutartimi (depozitu) viena alis (bankas arba kita kredito staiga) sipareigoja priimti i kitos alies (indlininko) arba gavusi kitai aliai pervest pinig sum (indl) sipareigoja grinti indl ir sumokti u j palkanas sutartyje nustatytomis slygomis ir tvarka. Kaip matyti i apibrimo, kredito staiga sipareigoja priimti indl jau pasiraiusi banko indlio sutart, todl sutartis nelaikytina realine. Kita vertus, apibrime neminimos indlininko pareigos. Ar tai reikia, kad indlininkas neturi joki pareig bankui, kartu banko indlio sutartis yra vienaal sutartis? Reikt atkreipti dmes dvi aplinkybes.
r. CK patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statym // Valstybs inios. 2000. Nr. 742262. Tam tikrais atvejais 2000 m. kodekso normos gali bti taikomos ir sutartims, sudarytoms sigaliojus kodeksui. r., pavyzdiui, CK patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymo 41 str. 2 d., 47 str. 1 d. 305 Dauguma i straipsni buvo priimti CK papildymo 4681, 4682, 4683, 4691, 4692 str. ir 469 str. pakeitimo statymu // Valstybs inios. 1998. Nr. 591651.
304
530
Pirma, statyme nra imperatyvi norm, draudiani banko indlio sutarties alims susitarti, kad indlininkas per sutartyje numatyt laikotarp privalo perduoti kredito staigai pinig sum (indl), o jeigu jo neperduoda, privalo, pavyzdiui, sumokti netesybas (baud). Antra, aikinant i sutart reglamentuojanias kodekso normas privalu atsivelgti tai, jog sutarties ali padtis yra nelygi, todl indlininko, kaip silpnesns alies, interesai turi bti labiau ginami306. Sutartis yra atlygintin, nes kredito staiga u naudojimsi jai perduota pinig suma indlininkui privalo sumokti sutartyje nustatyto dydio palkanas. O jeigu sutartyje palkan dydis yra neaptartas (tai maai tiktina), kredito staiga moka vidutin palkan norm, galiojusi sutarties sudarymo dien sutarties sudarymo vietoje (CK 6.896 str. 3 d.). Jeigu indlininkas yra fizinis asmuo, banko indlio sutartis laikoma vieja sutartimi (CK 892 str. 2 d.). iais atvejais turi bti taikomas CK 6.161 straipsnis, pagal kur kredito staiga privalo sudaryti banko indlio sutart su bet kuriuo asmeniu, jei is ireikia tok pageidavim307. Labai svarbu tai, kad sudarydama banko indlio sutartis su fiziniais asmenimis kredito staiga neturi teiss kuriems nors fiziniams asmenims suteikti privilegij, sutari slygos turi bti vienodos. i reikalavim iimtis gali nustatyti tik statymai (CK 6.161 str. 24 d.)308. Taiau aplinkybes, kad galima taikyti statymo numatyt iimt, rodyti turi kredito staiga. Taip pat neleidiama iimtis numatyti kredito staigos vidaus dokumentuose. Tam tikras gaires dl galimybs taikyti skirtingas palkan normas pateikia CK 6.896 straipsnio 2 dalis leidiama numatyti skirtingas palkanas skirtingoms indli rims, taip pat leidiama skirstyti palkanas pagal indlio sum, termin. Lygiai taip pat neleistinomis turt bti laikomos banko indlio sutari slygos, numatanios skirting indli atsimimo ir pan. tvark pagal asmenines, tarnybines
Apie tai daugiau r. poskyr Sutarties alys. inoma, is reikalavimas negali bti laikomas absoliuiu. Kredito staiga turi teis nustatyti protingus, nediskriminuojanius apribojimus, reikalingus normaliai kredito staigos veiklai utikrinti. Pavyzdiui, statymas nenurodo, kokia valiuta kredito staiga privalo priimti indlius i fizini asmen ir sudaryti banko indlio sutart. Normalios konkurencijos slygomis kredito staigos siekia kuo daugiau patenkinti savo klient interesus, taiau, inoma, jos negali bti pareigotos priimti indlius bet kokia, net ir Lietuvoje itin maai naudojama valiuta. 308 Viej sutari sudarymo tvarka isamiau reglamentuojama CK 6.184 str.
307 306
531
arba kitas indlinink savybes. Banko indlio sutarties slygos, paeidianios anksiau nurodytus reikalavimus, laikytinos niekinmis (CK 1.80 str.). Teisin sutarties prigimtis309. Pakeiiam daikt (pvz., pinig) saugojimo sutartis buvo inoma nuo senovs laik. Nors, pavyzdiui, pasaugos sutartimi (depositum) Romos teisje saugoti paprastai buvo perduodami individuals daiktai (arba individualizuoti, pvz., monetos krepelyje), buvo inomi atvejai, kai pinigai buvo perduodami j neindividualizavus. Tada turjo bti grinama tik tokia pati pinig suma, o ne tos paios monetos, nes pinigai buvo sumaiomi su saugotojo pinigais, nuosavybs teis pinigus buvo perduodama saugotojui, taigi tos paios monetos negaljo bti sugrinamos310. Romos teisininkai pripaino, kad toks atvejis perengia inomas pasaugos ribas311. Vlesni Romos teiss tyrintojai pavadino tai depositum irregulare. Nesutarta ir dl teisins tokios sutarties prigimties. Vieni pabr panaum paskol (nuosavybs teis perduodama saugotojui), kiti atkreip dmes skirtingus sutarties ali interesus paskola tenkina skolininko interesus, tuo tarpu depositum irregulare kreditoriaus. CK, reglamentuodamas pasaug, numato pakeiiamj daikt pasaug 6.835 straipsnyje, taiau is straipsnis apima tik atvejus, kai keliems pasaugos davjams priklausantys daiktai yra sumaiomi. Saugotojas neturi teiss sumaiyti daikt su savaisiais312, todl banko indliams tokios taisykls negali bti taikomos. Koks banko indlio sutarties santykis su paskolos sutartimi? Viena vertus, abiem atvejais nuosavybs teis pinigus perduodama skolininkui313. Ir paskolos gavjas, ir kredito staiga gyja teis panaudoti gaut
Banko indlio sutarties santykis su banko sskaitos sutartimi aptariamas skyriuje Banko sskaita. 310 r., pavyzdiui, Alfenus D. 19, 2, 31. 311 Papinian D. 16, 3, 24. 312 r. kodekso 6.844 str., pagal kur saugotojas privalo grinti t pat daikt, iskyrus 6.835 str. nurodyt atvej. Teis disponuoti saugomomis prekmis gali bti suteikiama preki sandliui, tada taikomos paskolos sutarties taisykls (6.862 str.). 313 inoma, paskolos sutartimi galima perduoti ir kitus ries poymiais apibdintus suvartojamuosius daiktus (6.870 str. 1 d.). Tai gali nebent liudyti tai, jog banko indlis yra speciali paskolos sutarties ris. Tas pat pasakytina apie tai, kad banko indlis yra konsensualin, o paskola realin sutartis (kreditavimas, kuris daniausiai yra konsensualin sutartis, taip pat yra speciali paskolos sutarties ris), bei tai, kad pagal banko indlio sutart skolininku tampa kredito staiga, o pagal paskolos sutart nebtinai.
309
532
pinig sum, t. y. perduoti gautus pinigus savo prievolms vykdyti ir t. t. Kreditorius (indlininkas arba paskolos davjas) neisaugo joki daiktini teisi konkreius banknotus ar monetas, perduotas skolininkui314. Skolininkas turi tik prievol grinti kreditoriui toki pat pinig sum (banko indlio atveju su palkanomis, paskolos atsivelgiant ali susitarim). Tai, jog indlininkas turi teis disponuoti savo indliu (pvz., pareikalauti grinti), nereikia, jog jis disponuoja tais paiais banknotais arba monetomis, perduotomis kredito staigai. Indlis kredito staigoje tai naujas (ypatingas) civilini teisi objektas (teisine prigimtimi prievolin teis), kuriuo disponuoja indlininkas. Kita vertus, tai, jog indlininkas yra silpnesn sutarties alis, lemia ypating banko indlio sutarties reglamentavim. Pavyzdiui, CK suteikia indlininkui teis pareikalauti grinti indl, net jeigu ir buvo susitarta dl indlio termino (6.895 str. 3 d.). Jau minta, kad banko indlio sutartis, kai indlininkas yra fizinis asmuo, yra vieoji sutartis. Taigi banko indlio sutartis gali bti laikoma itin specifine paskolos sutarties rimi. I esms negalima atmesti subsidiaraus paskolos taisykli taikymo banko indliams, taiau kai banko indliai gana isamiai reguliuojami statymu, toks banko indlio sutarties kvalifikavimas turi daugiau teorin reikm. Sutarties alys. Banko indlio sutarties alys yra kredito staiga ir indlininkas. Indlininkas, kaip jau minta, yra laikomas ekonomikai silpnesne sutarties alimi, negalinia i esms turti takos sutarties slygoms (jei indlininkas yra fizinis asmuo, neleidiama nustatyti atskiriems indlininkams skirting sutarties slyg). CK siekia itaisyti padt isamiai reglamentuodamas kai kuriuos banko indlio sutarties aspektus. tai kodekso 6.895 straipsnio 3 dalis sakmiai nurodo, kad nepaisant indlio ries kredito staiga privalo imokti vis arba dal indlio pagal pirm indlininko pareikalavim. Kitaip nustatanti sutarties slyga yra niekin (CK 1.80 str.). Itin isamiai reglamentuojamas palkan skaiiavimas ir mokjimas. Paymtina, kad palkan skaiiavimas nuo kitos dienos po indlio primimo dienos iki dienos, einanios prie dien, kuri indlis buvo imoktas (nuraytas), ne visikai palankus indlininkui. Taiau statymas nedraudia alims susitarti, kad bus mokamos ilgesnio laikotarpio palkanos. Kodekso 6.898 straipsnio 1 dalis yra nukreipiamoji norma, nes mini privalom indli draudim
314
Apie negrynj pinig perdavim kredito staigai r. skyri Banko sskaita.
533
statym numatyta tvarka. iuo metu indli draudim reguliuoja Indli ir sipareigojim investuotojams draudimo statymas315. Kadangi indlininkas banko indlio sutart gali sudaryti tik sutikdamas su kredito staigos pasilytomis slygomis, laikytina, jog sutartis yra sudaroma prisijungimo bdu, taigi taikomi CK 6.185 ir 6.186 straipsniai. Indlininkui turi bti suteikta galimybi susipainti su standartinmis banko indlio sutarties slygomis. Jei indlininkas yra juridinis asmuo, utenka, pavyzdiui, pateikti standartines slygas pasiraant sutart (CK 6.185 str. 3 d.). Taiau jeigu sutartis sudaroma su fiziniu asmeniu (ne verslininku), indlinink interesai gali bti maksimaliai apsaugomi suteikiant galimyb i anksto susipainti su standartine banko indlio sutartimi (paskelbiant internete, klient aptarnavimo vietose ar pan.). Sutarties slygos, ikilus dl j abejoni, turi bti aikinamos indlininko naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Kuo maesn galimyb susipainti su standartinmis sutarties slygomis turjo indlininkas, tuo daugiau jo naudai turi bti aikinamos sutarties slygos316. CK nra nuorodos, kad banko indlio sutartis, kai indlininkas yra fizinis asmuo, laikytina ne tik vieja, bet ir vartojimo sutartimi. Todl tokioms sutartims bus taikomi daugelis kodekso straipsni, suteikiani vartotojams tam tikras teises, pavyzdiui, teis kreiptis teism dl nesining sutarties slyg pripainimo negaliojaniomis. Vartojimo sutartis apibriama kodekso 1.39 straipsnio 1 dalyje. Tai bet kokia sutartis dl paslaug sigijimo, j fizinis asmuo sudaro siekdamas tenkinti savo, eimos arba nam kio poreikius. Banko indlio sutartis tiesiogiai nesudaroma dl paslaug teikimo, ia sutartimi, kaip minta, indlininkas perduoda kredito staigai nuosavybs teis pinig sum, o kredito staiga sipareigoja grinti i sum kartu su palkanomis. Taiau, ms nuomone, tokia vartojimo sutarties svoka bt pernelyg siaura. Reikt manyti, jog esminis vartojimo sutarties poymis yra tas, kad sutartis sudaroma tarp fizinio asmens, veikianio su verslu arba profesija nesusijusiais tikslais, ir kito asmens, veikianio verslo arba profesijos tikslais317. Daniausiai fizinio asmens interesai ginami banko indlio sutart pripastant vieja draudiama diskriminacija dl indlininko
Valstybs inios. 2002. Nr. 652635. Taip pat r.: CK komentaras. etoji knyga, p. 234. 317 r. pardavjo ir paslaugos teikjo apibrim 1993 m. balandio 5 d. Tarybos direktyvose dl nesining vartojimo sutari slyg 93/13/EEB 2(c) str. [1993] OJ L 095.
316 315
534
asmenini, tarnybini ir kit savybi, draudiama atsisakyti sudaryti sutart. Indlininkui suteikiama teis atsiimti indl pagal pirm pareikalavim ir kt. Taiau reikt atkreipti dmes tai, kad fizinis asmuo vien tik dl banko indlio sutarties (kuria, pvz., siekia investuoti asmenines santaupas) sudarymo fakto netampa verslininku, imananiu statymus ir galiniu deramai vertinti rizikas. Toks fizinis asmuo turi turti teis reikalauti teismine tvarka pripainti negaliojaniomis nesiningas banko indlio sutarties slygas (pavyzdinis toki slyg sraas pateikiamas CK 6.188 str.). Kai kuriais atvejais kodeksas daro iimt ir, pavyzdiui, numato, jog kredito staiga turi teis vienaalikai pakeisti palkan, mokam u indlius iki pareikalavimo, dyd. Apie palkan sumainim privalu praneti prie vien mnes, jeigu ko kita nenustato sutartis (6.896 str. 4 d.)318. Indlininkais gali bti tiek Lietuvos, tiek usienio valstybs fiziniai ir juridiniai asmenys. CK pripasta, jog usienio pilieiai ir asmenys, neturintys pilietybs, Lietuvos Respublikoje turi tok pat civilin teisnum kaip ir Lietuvos Respublikos pilieiai (CK 1.15 str.). Usienio juridini asmen ir kit organizacij civilinis teisnumas nustatomas pagal valstybs, kurioje ie juridiniai asmenys ar organizacijos yra steigti, teis (CK 1.19 str.). Taiau kredito staigos gyja licencij verstis kredito staigos veikla tik Lietuvos Respublikoje ir, jeigu jos nra gavusios leidimo verstis tokia veikla ir kitose valstybse, verstis kredito staigos veikla kitoje valstybje (taip pat priimti indlius i fizini arba juridini asmen kitoje valstybje) gali bti draudiama pagal tos valstybs statymus319. Ar galima diferencijuoti banko indlio sutarties slygas atsivelgiant tai, ar indlininkas yra Lietuvos ar usienio valstybs fizinis ar juridinis asmuo? Jeigu indlininkas yra fizinis asmuo (Lietuvos arba usienio), sutartis yra vieoji, todl diferenciacija neleistina. Taiau usienio juridiniai asmenys taip pat neturt bti diskriminuojami. Tik siekiant sitikinti, jog usienio fizinis ar juridinis asmuo (juridinio asPlg. CK 6.188 str. 2 d. 10 p. Atsivelgiant iuolaikinje bankinje praktikoje naudojamas technologijas (internetin bankininkyst ir t. t.) kartais gali bti sunku nustatyti, ar paslauga teikiama kitoje valstybje, ar ne. Pavyzdiui, gali bti naudojamasi su prievole labiausiai susijusios teiss kriterijumi ir pan. Daugiau r.: Dalhuisen J. H. Dalhuisen on International Commercial, Financial and Trade Law. Oxford and Portland, Oregon: Hart Publishing, 2000, p. 789 et seq.
319 318
535
mens valdymo organas, fizinio arba juridinio asmens atstovas) turi teis sudaryti banko indlio sutart, gali bti reikalaujama tam tikr, specifini, dokument. Banko indlio sutart turi teis sudaryti ir nepilnameiai. Toki teis jie, inoma, gyja, jeigu iki 18 met sudaro santuok (CK 2.5 str. 2 d.) arba statym nustatyta tvarka pripastami veiksniais (emancipuotais) (CK 2.9 str.). statymas nenurodo, ar banko indlio sutart turi teis sudaryti nepilnameiai iki 14 met. Prieingai, kodeksas nepilnameiams nuo 14 iki 18 met suteikia teis padti kredito staigas indlius ir jais disponuoti (CK 2.8 str. 4 d.). Indlis kredito staigai gali bti perduodamas ir treiojo asmens naudai (CK 6.900 str.). Tokios sutartys gali bti, pavyzdiui, sudaromos siekiant eimos nario naudai padti indl, kad is vliau tokia teise galt pasinaudoti. Jeigu banko indlio sutartimi nenustatyta kitaip, sutartyje vardytas treiasis asmuo indlininko teises gyja nuo pirmojo pareikalavimo momento arba nuo ketinimo naudotis indlininko teismis ireikimo kitu bdu (CK 6.900 str. 1 d.). Kita banko indlio sutarties alimi gali bti tik kredito staiga, turinti licencij usiimti tokia veikla (CK 6.893 str. 1 d.). statymai grietai reglamentuoja kredito staig sisteigim, btina gauti special leidim (licencij) usiimti kredito staigos veikla320. Neturint kredito staigos licencijos, kiekviena veikla, kuria siekiama pridengti indli primim i neprofesionali rinkos dalyvi, yra neteista. Jeigu indl priima tokios teiss neturintis asmuo, indlininkas turi teis reikalauti nedelsiant jam grinti visas moktas sumas, statymo nustatytas palkanas ir atlyginti nuostolius, kiek j nepadengia palkanos (CK 6.893 str. 2 d.). Sutarties forma. Banko indlio sutarties formai keliami grieti reikalavimai sutartis privalo bti raytins formos, o jeigu io reikalavimo nesilaikoma, sutartis negalioja, yra niekin (CK 6.894 str. 1 ir 3 d.).
r., pavyzdiui, Lietuvos Respublikos finans staig statymo 2 str. 23 d., pagal kuri kredito staiga yra Lietuvos Respublikos mon arba staiga, arba usienio valstybs mons padalinys, veikiantis Lietuvos Respublikoje, kurie turi licencij verstis ir veriasi indli ir kit grintin l primimu i neprofesionali rinkos dalyvi bei pinigini paskol teikimu, taip pat kai kuria kita veikla. Taip pat r.: statymo 2 str. 17 d., 3 str. 4 d. // Valstybs inios. 2002. Nr. 913891; 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyv dl kredito staig steigimosi ir veiklos 2000/12/EB [2000] OJ L 126/1.
320
536
Sutart leidiama sudaryti iduodant indlininko knygel (CK 6.901 str.), depozito sertifikat (CK 6.902 str.) arba kit kredito staig veiklos taisyklse nustatyt dokument (CK 6.894 str. 2 d.). iuolaikinje praktikoje kredito staigos gali pasitelkti vairias technines priemones, leidianias banko indlio sutart sudaryti per atstum, pavyzdiui, naudojantis internetu. Ar taip sudaryta banko indlio sutartis atitiks CK reikalavimus? Kodekso normos, reglamentuojanios raytin sandori form, nurodo, jog raytins formos dokumentui prilyginami ali pasirayti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryio arba kitokiais telekomunikacij galiniais renginiais, jeigu utikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti para (CK 1.73 str. 2 d.). Reikalavim dl galimybs identifikuoti para reikt aikinti taip, jog turi bti identifikuotos banko indlio sutarties alys, t. y. pagal naudojamas technines priemones turi bti aiku, kuris asmuo yra indlininkas321. iam tikslui galima naudotis elektroniniu parau322. Taiau elektroninis paraas neturt bti laikomas vienintele galima priemone banko indlio sutariai sudaryti naudojantis telekomunikacijomis. alys banko sskaitos sutartyje gali susitarti naudoti elektronines mokjimo priemones remdamosi duomenimis, patvirtinaniais, kad nurodym dav toki teis turintis asmuo (CK 6.915 str. 3 d.). Tarp toki operacij gali bti numatoma sudaryti ir banko indli sutartis. Jeigu kredito staigos klientas turi teis naudodamasis telekomunikacijomis atlikti mokjimus tretiesiems asmenims, neturi bti ribojamas ir banko indlio sutari sudarymas iomis priemonmis, pasinaudojant lomis, esaniomis banko sskaitoje323. Taigi gali bti atliekami ir kiti veiksmai sudarius banko indlio sutart reikalaujama grinti indl arba jo dal prie termin ir kt. Sutarties ali teiss ir pareigos. Kaip minta, banko indlio sutartimi kredito staiga sipareigoja priimti indl, grinti j ir sumokti palkanas. Indlininko reikalavimui grinti indl netaikoma iekinio senatis (CK 1.134 str. 2 p.). Jeigu numatyta sutartyje, indlininkas pri321 Taip pat r. CK 1.76 str. 2 d.: jeigu sandoris buvo sudarytas naudojantis telekomunikacij galiniais renginiais, tai visais atvejais turi utekti duomen sandorio alims nustatyti. 322 r. Lietuvos Respublikos elektroninio parao statym // Valstybs inios. 2000. Nr. 611827. 323 Dl galimo subsidiaraus banko sskaitos sutart reglamentuojani taisykli taikymo banko indliams r. 52 skirsn.
537
valo perduoti indl per nustatyt laik kredito staigai. Tam tikros kredito staigos pareigos atsiranda taikant CK 6.892 straipsnio 3 dal, pagal kuri iems santykiams subsidiariai gali bti taikomos ir banko sskaitos sutart reglamentuojanios taisykls (pvz., CK 6.925 str.324). Indlis indlininkui grinamas sujus sutartyje nustatytam terminui, vykus sutartyje nurodytai slygai arba indlininko reikalavimu. Pinig suma grinama sutartyje nustatyta tvarka pavyzdiui, imokama grynaisiais arba skaitoma indlininko sskait, atidaryt pagal banko sskaitos sutart toje kredito staigoje. Banko indlio sutartimi kredito staiga taip pat sipareigoja mokti sutartyje nustatyto dydio palkanas. Minta, jog palkan dyd leidiama diferencijuoti tik atsivelgiant indlio r, sum, termin. Jeigu kitaip nenustato banko indlio sutartis, neleidiama mainti palkan sutarties galiojimo metu, iskyrus palkanas u indlius iki pareikalavimo. Apie palkan sumainim privaloma praneti i anksto (CK 6.896 str. 4 ir 5 d.). Sutartyje turt bti nurodyta, kaip indlininkams bus praneama apie palkan dydio pakeitimus. Kodekso 6.897 straipsnis nustato gantinai aiki palkan apskaiiavimo ir mokjimo tvark. Jeigu pinig sumas indlininko sskait moka ne pats indlininkas, o tretieji asmenys, kredito staiga privalo ias sumas priimti ir atitinkamai pakeisti ra indlininko sskaitoje (CK 6.899 str.). CK nenurodo, ar indlininkas turi teis duoti kredito staigai nurodym pervesti jo indl arba indlio dal treiajam asmeniui. Ar gali alys banko indlio sutartimi numatyti toki indlininko teis? Manytina, jog alys taip gali susitarti. Taiau tai jau nebus tik banko indlio sutartis, o turs banko sskaitos sutariai bding element kredito staigos prievol vykdyti kliento nurodymus dl sskaitoje esani l325. Kredito staigos atsakomyb pagal banko indlio sutart atsiranda, jeigu laiku negrinamas indlis (arba jo dalis, taip pat palkanos). Tokiu atveju, jeigu sutartis nenumato kitaip, turi bti mokamos statym palkanos, nustatytos 6.210 straipsnyje. Taip pat turt bti atlyginami nuostoliai, kiek j nepadengia palkanos. Tokia pati kredito staigos atsakomyb ikyla, jeigu indlio primimu paeidiamos bank veiklos taisykls (CK 6.893 str. 3 d.). Specialus atvejis pamintas kodekso 6.898
Banko pareiga saugoti banko paslapt aptariama skyriuje Banko sskaita. Daugiau apie banko indlio ir banko sskaitos sutari santyk r. skyri Banko sskaita.
325 324
538
straipsnio 3 dalyje jei indlio grinimas neutikrinamas, indlininkas turi teis pareikalauti grinti indl ir sumokti palkanas bei atlyginti nuostolius. Neatleidiama kredito staiga nuo atsakomybs ir tada, kai indlis grinamas ne indlininkui, o juo apsimetusiam asmeniui arba tariamam indlininko juridinio asmens valdymo organui, atstovui. Kredito staiga, imokdama indl, privalo patikrinti gavjo tapatyb, dokumentus, rodanius gavjo teis indl. Jei pareiga vykdoma nelabai atidiai, indl teistam jo savininkui gali tekti imokti antr kart. Banko indli rys. Pirmiausia reikia pabrti, kad statymai nenurodo isamaus ir baigtinio banko indlio ri srao. Tais atvejais, kai minimos tam tikros rys, yra tik pavyzdinis skirstymas. Siningos konkurencijos slygomis kredito staigos savo iniciatyva silo vairi ri indlius siekdamos kuo geriau patenkinti indlinink interesus. Indliai gali bti iki pareikalavimo, kai kredito staiga privalo imokti indl pagal pirm pareikalavim, terminuotieji, kai indlis imokamas prajus tam tikram terminui (CK 6.895 str.). Atsivelgiant indlinink indliai gali bti skirstomi fizini asmen ir juridini asmen indlius. iuo atveju fizinio asmens sudaryta banko indlio sutartis laikoma vieja sutartimi (CK 6.892 str. 2 d.). Taip pat minta, jog galimi indliai treiojo asmens naudai. Banko indlio sutartys gali bti sudaromos numatant slyg, jog indlis bus imokamas vykus tam tikram vykiui (tam tikram asmeniui sudarius santuok ir pan.). CK tvirtina itin svarbi nuostat nepaisydama indlio ries kredito staiga privalo imokti vis arba dal indlio pagal pirm indlininko pareikalavim. Prieingai numatanti sutarties slyga negalioja, yra niekin (CK 6.895 str. 3 d.). statymas leidia tik tikslinti palkan norm, jeigu anksiau nustatyti atsiimami indliai (iskyrus indlius iki pareikalavimo) (CK 6.895 str. 4 d.).
1. Kokia yra banko indlio sutarties samprata? 2. Ar banko indlio sutartis gali bti sudaryta odiu? 3. Ar palkanos gali bti nustatomos atsivelgiant indlininko asmen? 4. Kokios gali bti bank indli rys? 5. Ar gali banko indlio sutart sudaryti nepilnameiai asmenys? 539
6. Kaip banko indlio sutartis susijusi su paskolos sutartimi? 7. Ar banko indlio sutartis gali bti sudaryta treiojo asmens naudai? 8. Ar indlio sertifikatas gali bti pirkimopardavimo sutarties objektu? 9. Kokia yra kredito staigos atsakomyb paeidus sutart?
540
51 skirsnis. FAKTORINGAS
Faktoringo samprata ir teisin charakteristika. Ekonomin padtis, kai rinkos dalyviams trksta apyvartini l, didja moni skolos kredito staigoms, stringa moni tarpusavio atsiskaitymai, reikalauja netradicini finansavimo priemoni. Viena i toki faktoringas, kuris utikrina monms stabilius pinig srautus bei palengvina j planavim, sumaina valdymo ir administracines snaudas, eliminuoja su blogomis debitorinmis skolomis susijusi rizik. Visa tai leidia monms skirti daugiau l savo pagrindinei veiklai. Nors faktoringo paslaugos egzistavo jau XVIXVII a., taiau ms alyje tai gantinai naujas institutas. Faktoringo sutartys Lietuvoje sudarinjamos jau nuo 1998 m., taiau teisikai reglamentuoti iuos santykius pradta tik 2001 m. liepos 1 d., sigaliojus CK. Anglikas terminas factoring yra tarptautinis terminas (kils i lotynikojo facere veikti, vykdyti), universaliai vartojamas daugelyje kalb, todl ir lietuvi kalboje nra savito jo atitikmens. CK 6.903 straipsnis pateikia toki faktoringo samprat: Faktoringo sutartimi viena alis (finansuotojas) perduoda arba sipareigoja perduoti kitai aliai (klientui) pinigus mainais u kliento (kreditoriaus) pinigin reikalavim, susijus su preki pardavimu, darb atlikimu ar paslaug teikimu, treiajam asmeniui (skolininkui), o klientas perleidia arba sipareigoja perleisti finansuotojui pinigin reikalavim skolininkui (finansavimas numatant slyg perleisti pinigin reikalavim) ir mokti sutartyje nustatyt atlyginim. Remiantis iuo apibrimu pavyzdin faktoringo real veikim galima aprayti taip: Klientas (pardavjas, paslaug teikjas, rangovas) pagal su kontrahentu sudaryt sutart parduoda prekes, suteikia paslaugas arba atlieka darbus treiajam asmeniui ir gyja reikalavimo teis j (treiasis asmuo tampa skolininku). Vienas kliento u parduotas prekes, suteiktas paslaugas arba atliktus darbus skolininkui iraomos sskaitos-faktros egzempliorius pateikiamas faktoringo monei (finansuotojui). 541
Finansuotojas per 2 arba 3 dienas sumoka klientui faktoringo avans (7090 proc. pirkimo kainos) pagal akceptuotas sskaitas-faktras. Per 3090 dien finansuotojas i skolininko pagal sskaitas-faktras gauna 100 proc. sskaitos-faktros sumos. Finansuotojas sumoka klientui rezerv (3010 proc. pirkimo kainos). Tai pati paprasiausia faktoringo veikimo schema vykdant vietin faktoring. Akivaizdu, kad faktoringo sutartyje yra keli CK reglamentuojam sutari ri elementai. Pirmiausia pakinta prievolinis santykis prievols alys pasikeiia (reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarties elementai, taip pat finansuotojas, dalyvauja faktoringo santykiuose pirkdami reikalavim (atsiranda pirkimopardavimo sutarties elementai). CK 6.906 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu finansuotojas pareikalauja vykdyti jam perleist pinigin reikalavim, o skolininkas jo nevykdo ar vykdo netinkamai, tai klientas neatsako u tokius skolininko veiksmus, jeigu sutartis nenustato ko kita. Kodeksas tvirtina bendrj norm, kad faktoringas paprastai vykdomas be regreso, t. y. klientas su reikalavimu perduoda ir skolininko nemokumo rizik. Taiau paliekama galimyb faktoringo sutarties alims susitarti, kad toki rizik prisiims klientas tokiu atveju faktoringo sutartyje atsiranda ir laidavimo sutarties element. Kaip matyti i anksiau pateiktos faktoringo sutarties sampratos, faktoringo sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai alys susitaria dl svarbiausi jos slyg, taigi sutartis yra konsensualin. Faktoringo sutartis yra dvial, abipusikai pareigojanti, nes ir finansuotojas (faktorius), ir klientas (kreditorius) turi vienas kitam ir pareig, ir teisi. Sutartis yra atlygintin, nes u teikiam finansavim klientas (kreditorius) moka faktoriui faktoringo palkanas, praktikoje faktoringo palkanos yra nustatomos atsivelgiant klientui pagal sutart pervedamo avanso dyd. Daniausiai klientas faktoriui moka dar ir komisin mokest u sskait-faktr ir su jomis susijusi dokument tvarkym, kontroliavim, administravim. Faktoringo sutarties alys. Faktoringo sutarties alys yra finansuotojas (tarptautinje praktikoje paplits faktoriaus pavadinimas) ir klientas (kreditorius). Nors iuose santykiuose dalyvauja ir dar vienas subjektas skolininkas, taiau jis susijs tik su klientu, o ne su faktoringo sutartimi. 542
Klientas su skolininku paprastai bna sudars pirkimopardavimo, paslaug teikimo arba darb atlikimo sutart, pagal kuri klientas pardavjas (paslaug teikjas) turi reikalavimo teises skolinink pirkj. ios teiss faktoringo sutartimi ir yra perleidiamos faktoriui. Nors skolininkas ir nra faktoringo sutarties alis, vis dlto jis turi tam tikrus sipareigojimus sumokti pinig sumas finansuotojui, jei yra tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidim. Paprastai skolininkai apie reikalavimo perleidim informuojami klientui jo u prekes (paslaugas) iraomoje sskaitoje-faktroje darant special ra (klijuojant nustatytos formos lipduk), kuriame nurodoma, kad reikalavimas yra perleistas ir turi bti mokama finansuotojo sskait. Klientas, kaip rodo praktika, daniausiai vidutinio dydio mons, kurios turi slyginai didel metin apyvart, taiau kurioms laiku partneri nesumoktos skolos sukelia nemaai sunkum ir j galimybs maomis snaudomis naudotis kreditiniais itekliais yra ribotos. Tokios mons taip pat gali nenorti arba nepajgti rpintis sav klient mokumo tikrinimu, nori sutaupyti apskaitos bei sutari vykdymo kontrols ilaidas, perduoti abejotin skol rizik kitiems asmenims ir pan.326 Finansuotoju gali bti tik bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis asmuo, statym nustatyta tvarka turintis teis vykdyti faktoringo veikl (CK 6.904 str.). statym leidjas, taip formuluodamas finansuotojo svok, nurodo, kad tokia veikla gali usiimti ne bet kuris juridinis asmuo, taiau iuo metu nra n vieno galiojanio teiss akto, nustatanio reikalavimus faktoringo veikla usiimantiems juridiniams asmenims (jei jie nra bankai). i veikla kol kas nra licencijuojama, nors rengiant CK projekt tai buvo numatyta. iuo metu yra priimtas Finans staig statymas327, kuriame faktoringas apibdinamas kaip skolinimas ir priskiriamas prie finansini paslaug (minto statymo 3 str.). iame statyme asmeniui, kuris veriasi finansini paslaug teikimu, keliami tam tikri reikalavimai: jis turi gauti licencij teikti finansines paslaugas, turti tinkam apskaitos, vidaus kontrols sistemas, tinkam personal, technines, informacines, technologines apsaugos utikrinimo priemones ir patalpas, valdymo ir organizacin struktr, turto draudim. Siekiama, kad finansuotoju galt bti tik finansikai patikimos, tam tikro dydio kapital turinios bendrovs ir bankai.
326 327
Sdius V. Sutartys: principai ir praktika. Vilnius, 1991, p. 98. Valstybs inios. 2002. Nr. 913891.
543
Faktoringo sutarties forma. Faktoringo sutarties forma CK nra specialiai aptarta, nes faktoringo sutartimi pirmiausia yra perleidiamas reikalavimas, o reikalavimo perleidimo sutarties formai turt bti taikomi reikalavimai, kurie taikomi pagrindinei prievolei. CK 6.905 straipsnio 2 dalis nurodo, kad Faktoringo sutarties dalyku esantis piniginis reikalavimas privalo bti apibrtas finansuotojo ir kliento sudarytoje sutartyje taip, kad faktoringo sutarties sudarymo momentu bt galima identifikuoti esam reikalavim, o bsim reikalavim ne vliau kaip jo atsiradimo momentu. Tokia kodekso nuostata leidia daryti ivad, kad faktoringo sutartis turi bti raytins formos. Faktoringo sutarties dalykas yra tik piniginis reikalavimas. Perleidiamo piniginio reikalavimo: mokjimo terminas gali bti jau sujs (esamas reikalavimas); arba teis gauti pinigines sumas gali atsirasti ateityje (bsimas reikalavimas). CK 6.905 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad Perleidiant bsim pinigin reikalavim pripastama, kad jis perjo finansuotojui po to, kai atsirado teis reikalauti sutartyje numatyt pinig sum i skolininko. Jeigu piniginio reikalavimo perleidimas siejamas su tam tikru vykiu, perleidimas pripastamas vykusiu, kai tas vykis vyksta. Tokiais atvejais papildomai forminti piniginio reikalavimo perleidim nereikia. Taiau kodekse nieko nekalbama apie esamo reikalavimo perleidimo moment tai alys gali numatyti sutartyje. Faktoring galima suprasti kaip reikalavimo teiss pirkim, taiau faktoringo sutartis skiriasi nuo reikalavimo perleidimo sutarties: faktoringo sutarties alimi finansuotoju gali bti tik apibrtas asmen ratas (CK 6.904 str.); 2) kitaip nei faktoringo sutartis, reikalavimo perleidimo sandoris gali bti neatlygintinis; 3) faktoringo sutarties dalykas yra tik piniginis reikalavimas; 4) reikalavimo teis kitam asmeniui gali pereiti statym pagrindu (CK 6.101 str. 4 d.), faktoringo atveju reikalavimo teis perduodama tik sutartimi ir kt. Faktoringo sutarties turinys susideda i finansuotojo ir klient teisi ir pareig komplekso, gali bti labai vairus alys paios tariasi dl vis sutarties slyg. Sutarties turinys gali kisti tai priklauso nuo faktoringo sutarties ries. Pavyzdiui, CK 6.903 straipsnio 3 dalis nurodo, kad alys gali susitarti, jog finansuotojas privals tvarkyti kliento veiklos buhalterin apskait, teikti klientui finansines paslaugas, susijusias su 544
piniginiais reikalavimais, esaniais perleidimo dalyku. Paprastai faktoringo sutarties alys prisiima ias pareigas: klientas sutartimi sipareigoja perleisti galiojant (esant arba bsim) reikalavim, o finansuotojas j perimti; finansuotojas sipareigoja sumokti klientui atlyginim u perleidim daniausiai 7090 proc. reikalavimo sumos (pirkimo kainos dal); klientas u imokt sum privalo mokti palkanas, o skolininkui patenkinus reikalavim klientas gauna kit pirkimo kainos dal (rezerv), i kurios iskaiiuojami komisiniai finansuotojui; jei faktoringo sutarties alys nesusitaria kitaip, finansuotojas prisiima skolininko prievols nevykdymo (nemokumo) rizik, t. y. skolininkui nevykdius piniginio reikalavimo finansuotojas neturi teiss reikalauti, kad tai vykdyt klientas (vadinamasis faktoringas be regreso arba tikrasis faktoringas); finansuotojas arba klientas ratikai privalo informuoti skolinink apie piniginio reikalavimo perleidim. Klientas sipareigoja pateikti faktorizuoti vis kliento apyvart arba jo dal, o ne tik sskaitas, iraytas nepatikimiems pirkjams (paslaug gavjams). Prekybos praktikoje sutartis sudaranios alys danai susitaria dl reikalavimo, kylanio i sutarties perleidimo, negalimumo pactum de non cedento slygos. Toks susitarimas utikrina iimtinai skolininko (pirkjo, paslaug gavjo) interesus, o kreditorius iuo atveju susiduria su apribojimais disponuoti savo turtu. Todl iuo metu galiojantis CK, kitaip nei anksiau galiojs CK, leidia kreditoriui perleisti reikalavim, net jei tai udrausta jo sutartimi su skolininku toks perleidimas nedaro jo negaliojanio (CK 6.907 str.). Taiau i slyga nereikia, kad kreditorius atleidiamas nuo atsakomybs skolininkui u sutarties, kurioje buvo numatytas reikalavimo perleidimo draudimas, paeidim. Jei j tarpusavio sutartyje u tok kreditoriaus sipareigojim nevykdym yra numatytos sankcijos, kreditorius turs atsakyti skolininkui u sutarties paeidim. Faktoringo sutarties rys. Teorijoje ir praktikoje vyrauja faktoringo sutari vairov. Atsivelgiant rinkos dalyvi poreikius, spariai besivystanius verslo santykius tvirtinama vis daugiau nauj faktoringo sutarties ri. 545
Pagrindiniai ios sutarties sudarymo principai, formos reikalavimai, turinys yra vienodi visoms rims, taiau kiekviena faktoringo sutarties ris turi sav ypatum. Visame pasaulyje labiausiai paplitusios ir itobulintos vidaus (vietinio) faktoringo sutartys. Galima tokia faktoringo sutari klasifikacija: I. Pagal tai, kur yra faktoringo santyki dalyviai: 1. Vidaus (vietinio) faktoringo sutartis visi trys faktoringo santyki dalyviai yra vienoje alyje. Atsivelgiant faktoriaus gebjim laisvai vykdyti savo veikl tam tikrame regione vienos alies svoka gali bti prapleiama (pvz., Baltijos alys arba kitas regionas). 2. Tarptautinio faktoringo sutartis kai vienas i faktoringo santyki dalyvi reziduoja kitoje alyje: 2.1. eksporto faktoringo sutartis klientas yra eksport vykdanti mon, o skolininkai reziduoja kitose alyse; 2.2. importo faktoringo sutartis klient ne rezident reikalavim rinkimas i skolinink faktoriaus alyje. II. Pagal pardavjo informavimo fakt: 1. Atviro faktoringo sutartis skolininkas yra informuojamas apie teiss jo skol perdavim faktoringo paslaugas teikianiai monei: 1.1. sskait administravimas (surinkimas) (angl. collection service) susitarimas tarp faktoriaus ir kliento, kai faktorius gyja reikalavimo teis pats nefinansuodamas pardavjo (avansas nemokamas). iuo atveju tik administruojami skolininko mokjimai. Faktoringo paslaug teikjas pagal sskaitas-faktras veda skolininko laiku ir tinkamai pervedam vis sum buhalterin apskait; 1.2. bendro faktoringo sutartis sutartis, sudaroma ne tarp dviej ali, kaip yra prasta faktoringo sutartims, o tarp faktoriaus, kliento ir skolininko. Tai trial sutartis; 1.3. vartojimo faktoringo sutartis susitarimas tarp faktoriaus ir kliento, kai klientas sudaro su pirkjais (skolininkais) standartines preki arba suteikiam paslaug isimoktinai sutartis, kuriose nurodyta, kad reikalavimo teis yra perleista ir pirkjas turi mokti faktoriui. 2. Udaro (tyliojo) faktoringo sutartis susitarimas tarp faktoriaus ir kliento, kai n vienas i kliento kontrahent nra informuoja546
mas apie faktoringo operacij. Labiausiai paplitusios ios sutartys: 2.1. sskait diskontavimo sutartis (avanso faktoringas) (angl. nonnotification invoice discounting) faktoriaus ir kliento susitarimas, kuriuo pardavjas perleidia reikalavimo teis faktoringo monei be skolininko inios. Skolininkas moka kliento jam iraomose sskaitose nurodyt speciali (diskontuojam sskait) banko sskait, atidaryt faktoriaus; 2.2. mokesi faktoringo sutartis faktoriaus ir kliento susitarimas, kuriuo finansuojamos klientui grintinos pridtins verts mokesio (toliau PVM) sumos. Paprastai iuos santykius yra traukiamas dar vienas dalyvis mokesi konsultantas (tarpininkas), su kuriuo faktorius turi sudars bendradarbiavimo sutart ir kuris suteikia garantij dl su klientu susijusios finansins rizikos. Vykstant tokiam finansavimui, mokesi administratorius grina pridtins verts mokest kliento mokesi faktoringo banko sskait, i kurios pinigai pavedimu pervedami finansuotojo banko sskait. Tik finansuotojas turi uzufruktoriaus teis gauti plaukas i kliento mokesi faktoringo sskaitos. Paymtina, kad CK 6.909 straipsnio 1 dalies nuostata, jog skolininkas privalo sumokti finansuotojui tik jei yra gavs raytin praneim apie reikalavimo perleidim, nepagrstai eliminuoja udaro faktoringo galimyb. Ir udaras, ir atviras faktoringas gali bti vykdomas tiek vietiniu, tiek tarptautiniu mastu. III. Pagal ali prisiimam rizikos laipsn: 1. Faktoringo sutartis be regreso teiss faktoriaus ir kliento susitarimas, kai klientas, parduodamas faktoriui reikalavimo teis skolinink, nesipareigoja padengti galim faktoriaus nuostoli dl skolininko nemokumo. Faktorius turi teis atmesti nepatikimus, emo kreditingumo kliento pirkjus (paslaug gavjus), be to, komisinis mokestis vykdant faktoring be regreso yra didesnis, kartu operacija yra brangesn. 2. Faktoringas su regreso teise klientas atsako u skolininko neapmoktas sskaitas, t. y. jis sipareigoja jas apmokti arba perpirkti i faktoriaus (faktorius reikalavimo teis pagal neapmoktas sskaitasfaktras perleidia atgal klientui). Taip faktorius panaikina savo finansin rizik. 547
Pateikta faktoringo sutari ri klasifikacija yra slygin, nes kiekviena nurodyt sutari nebtinai turi turti visus mintus elementus, arba vykdoma grietai laikantis nurodytos tvarkos. Daniausiai sutari modeliai yra pritaikomi prie alyje egzistuojanios teisins, mokestins bazs. Lietuvoje yra teikiamos tiek vidinio, tiek tarptautinio faktoringo paslaugos, taip pat sskait administravimas, diskontavimas, vartojimo faktoringas su tam tikromis modifikacijomis.
1. Kokia yra faktoringo sutarties samprata? 2. Kas gali bti faktoringo sutarties alys? 3. Ar faktoringo sutartimi gali bti perleidiamas bsimas reikalavimas? 4. Koki civilini sutari elementai yra faktoringo sutartyje? 5. Ar sutartis yra realin ar konsensualin? 6. Kokia ios sutarties forma? 7. Kas yra faktoringo sutarties dalykas? 8. Kuo faktoringas skiriasi nuo reikalavimo perleidimo (cesijos)? 9. Kas yra vidaus faktoringo sutartis? 10. Kas yra tarptautinio faktoringo sutartis ir kokios jos rys? 11. Kas yra atviro faktoringo sutartis? 12. Kas yra udarojo (tyliojo) faktoringo sutartis? 13. Kuo skiriasi faktoringo sutartis be regreso teiss nuo faktoringo sutarties su regreso teise?
548
52 skirsnis. BANKO SSKAITA

Sutarties samprata. Tarp fizinio arba juridinio asmens ir banko gali susiklostyti gana vairs santykiai asmuo gali padti indl bank, gali imti paskol i banko, atsiskaityti su treiaisiais asmenimis naudodamasi banko paslaugomis ir t. t. Didel dalis i operacij vienaip arba kitaip susijusios su sskaita ar keliomis sskaitomis, kurias klientui atidaro ir imasi tvarkyti bankas. CK atskirai reguliuoja banko sskaitos sutart, kurios pagrindinis tikslas ir yra sskaitos banke atidarymas ir tvarkymas (CK etosios knygos XLVI skyrius). Banko sskaitos sutarties samprat pateikia CK 6.913 straipsnio 1 dalis banko sskaitos sutartimi bankas sipareigoja priimti ir skaityti pinigus kliento (sskaitos savininko) atidaryt sskait, vykdyti kliento nurodymus dl tam tikr sum pervedimo ir imokjimo i sskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas, o klientas sipareigoja apmokti bankui u suteiktas paslaugas ir operacijas. Sutartis laikytina konsensualine, nes tam, kad sutartis bt laikoma sudaryta ir atsirast ali teiss ir pareigos, nebtina pinigus perduoti. Sutart sudariusiam bankui ikyla pareiga priimti las kliento sskait, laikyti banko paslapt, klientas privalo mokti bankui atlyginim u operacijas ir pan. Sutartis dvial ir bankas, ir klientas yra sipareigojs vienas kitam bankas privalo atlikti operacijas, klientas privalo jas apmokti. Kita vertus, klientas perduoda bankui pinigus, o bankas, jeigu tai numatyta sutartyje, moka klientui palkanas. Pagal kodekso 6.914 straipsnio 2 ir 3 dalis bankas privalo sudaryti banko sskaitos sutart ir atidaryti sskait to pageidaujaniam klientu, jeigu statymai, banko veiklos dokumentai arba banko licencija nenustato kitaip328. Kai kurie autoriai banko sskaitos sutart laiko vieja
328 Bank pareiga sudaryti sutart su klientu pripastama tik kai kuriose usienio valstybse ir gana ribotai. r., pavyzdiui: B. Geva. Bank Collections and Payment Transactions: Comparative Study of Legal Aspects. Oxford University Press, 2001, p. 26 et seq. Vokietijoje vyraujanti doktrina atmeta asmens teis banko sskait. H. Herrmann. BankCustomer Relationship in German Law and Practice // N. Horn (ed.). German Banking Law and Practice in International Perspective. Berlin, New York: Walter de Gruyter, 1999, p. 9798.
549
sutartimi329. I tikrj, vienas i viej sutari poymi yra preki pardavimas arba paslaug teikimas visiems, kas tik kreipiasi (CK 6.161 str. 1 d.). Taiau, kitaip nei banko indlio sutarties atveju (CK 6.892 str. 2 d.), CK tiesiogiai nenurodo, jog banko sskaitos sutartis bt laikoma vieja sutartimi. Bet kokiu atveju tikslinga kodekso normas aikinti taip, jog jos suteikia teis bankui savarankikai nustatyti sskait atidarymo ir tvarkymo slygas (CK 6.914 str. 2 d.), taip pat prireikus jas vienaalikai pakeisti. Jeigu klientas pageidauja sudaryti banko sskaitos sutart pagal ias slygas, bankas privalo j sudaryti. Kaip alternatyva galt bti vienodos vis bank bendrosios sskait atidarymo ir tvarkymo slygos. Banko sskaitos sutartims gali bti taikomos ir CK taisykls dl standartini sutari slyg bei prisijungimo sutari. Jeigu klientas yra fizinis asmuo, jis gali bti laikomas ir vartotoju, taigi jis gyja teis kreiptis teism su reikalavimu pripainti negaliojaniomis nesiningas sutarties slygas. Kebli padtis gali susiklostyti, kai klientai yra juridiniai asmenys. Kai kurie j, vertindami pasilytas standartines sutarties slygas, gali pasitelkti pagalb kvalifikuot specialist, taiau kadangi slygos standartins, galimybi dl j dertis maai. Bt netikslinga visikai drausti individualiai tikslinti banko sskaitos sutarties slygas, kai jos netampa diskriminacins kit banko klient atvilgiu. Taiau esant nesiningoms sutarties slygoms gali sikiti vartotoj teisi gynimo organizacijos arba net teismas. Jeigu kitaip nenurodyta sutartyje, sutartis sudaroma neribotam laikui. Taiau ji gali bti nutraukiama kliento pageidavimu330. Teisin sutarties prigimtis. Kaip ir banko indlio sutarties atveju, kai bankui perduodami grynieji pinigai (banknotai arba monetos), klientas neisaugo joki teisi konkreius banknotus ir monetas, nuosavybs teis iuos objektus pereina bankui. Savo ruotu bankas pakeiia ra kliento sskaitoje, kurioje nurodoma, kad klientas turi atitinkamai daugiau negrynj pinig. Toks raas ymi kliento reikalavimo teiss banko atvilgiu dyd. reikalavim bankas patenkina grindamas klientui toki pat sum grynj pinig arba pervesdamas negrynuosius pinigus tretiesiems asmenims arba kliento sskaitas kituose bankuose.
329 330
CK komentaras. etoji knyga, p. 202. r. poskyr Sutarties nutraukimas.
550
I esms panai padtis susiklosto negrynj pinig pervedimo bank atveju. Pinigai, kuriuos klientas savo sskait banke perveda i savo sskaitos kitame banke arba kuriuos klientui perveda tretieji asmenys, tiesiogiai nepatenka kliento sskait. Konkreti pinig suma papildo klient aptarnaujanio banko korespondentin sskait valstybs centriniame banke arba kitame banke. Dl ios prieasties padidja bendras banko turtas. Taiau kartu padidja banko sipareigojimas klientui, is padidjimas paymimas kliento sskaitoje. Kadangi kliento sskaitoje ymimas banko sipareigojimo klientui dydis331 (kaip minta, tai kliento prievolin teis banko atvilgiu), bankas nedisponuoja ioje sskaitoje esaniais pinigais, lomis. iuo turtu disponuoja klientas, duodamas nurodymus bankui pervesti pinig sum tretiesiems asmenims. Bankas disponuoja tais pinigais, kurie plauk jo paties korespondentin sskait kitame banke. Todl CK 6.913 straipsnio 2 dalis, pagal kuri bankas gali disponuoti kliento sskaitoje esaniomis lomis, jeigu utikrina kliento teis netrukdomai disponuoti tomis lomis (vadinamasis dvigubas disponavimas), nra tiksli. i norm reikt aikinti taip: bankas privalo utikrinti, jog joms uteks savo turto tam, kad kliento nurodymai bt vykdyti. Btent savo turtu bankas utikrina, kad bus vykdomi sipareigojimai klientui332. Panaudojs savo turt bankas sumaina savo sipareigojim dyd klientui pakeisdamas ra kliento sskaitoje. Klientas, pervesdamas grynuosius pinigus bank, gaudamas las i treij asmen arba pervesdamas jas i kito banko, i esms skolina pinigus bankui. Bankas iuos pinigus gali panaudoti savo reikmms, jis privalo tik utikrinti, kad klientui pareikalavus jo nurodymai bus vykdyti. Taiau kliento sskaitoje l gali nebti, be to, sutartyje numatyta tvarka bankas gali imokti pinigus i kliento sskaitos, nors sskaitoje
Sskaitos mechanizmas taip pat aikinamas kaip banko ir kliento tarpusavio sipareigojim skaiiavimo priemon. Kiekvien kart, kai pakeiiamas raas sskaitoje, atliekamas naujas balansas, atspindintis skolinio sipareigojimo dyd tarp ali. r. : B. Geva. Collections and Payment Transactions: Comparative Study of Legal Aspects, p. 106 et seq. 332 Papildomai banko sipareigojim vykdymas utikrinamas indli (taip pat ir l banke pagal banko sskaitos sutart) draudimu. r. Lietuvos Respublikos indli ir sipareigojim investuotojams draudimo statymo 2 str. 8 d., 3 str. 1 d. ir kt. // Valstybs inios. 2002. Nr. 652635. inoma, pirmiausia stabili bank veikla utikrinama grietai reguliuojant j steigimsi ir veikl, nustatant veiklos rizik ribojanius normatyvus.
331
551
pinig nra tada jau bankas gali tapti kreditoriumi (CK 6.918 str.). Todl banko ir kliento santykiai nra vien tik paskoliniai santykiai, taip perengiamos, pavyzdiui, banko indlio sutartimi sukuriam teisini santyki ribos. Banko sskaitos sutartimi bankas taip pat i anksto sipareigoja vykdyti kliento nurodymus dl sskaitoje esani l, skaityti pinig sumas kliento sskait, atlikti kitas operacijas. ios operacijos vykdomos i anksto sutartomis (daniausiai banko nustatytomis) slygomis. tai bankas numato, kokio dydio mokesius ims u klientui atliekamas operacijas, per kiek laiko ios operacijos bus vykdytos. Sutarties sudarymas. CK nekelia speciali banko sskaitos sutarties formos reikalavim, taiau siekiant gyvendinti vairius statymo reikalavimus (pvz., supaindinti klient su standartinmis slygomis) sutartis turt bti sudaroma ratu333. Nebtina pasirayti bendr dokument, prieingai, danai sutart traukiamos nuorodos kitus dokumentus, pavyzdiui, banko nustatytas ir paskelbtas standartines sskait tvarkymo slygas, skaitant operacij kainius. Sudarius sutart klientui arba jo nurodytam asmeniui atidaroma sskaita (CK 6.914 str. 1 d.). rodinjimo, kad klientas susipaino arba kad jam buvo suteikta galimyb susipainti su standartinmis slygomis, nata tenka bankui. Reikia manyti, jog tos sskaitos aptarnavimo slygos, kurios yra idstytos CK (pvz., CK 6.921 str. 1 d.) arba kituose statymuose, neprivalo bti trauktos sutart. Kitos slygos turi bti pateiktos klientui arba sudaryta galimyb su jomis susipainti, arba bent jau nurodyta, jog sutartis sudaroma pagal tam tikras vieai paskelbtas standartines slygas. Taiau jeigu klientas yra fizinis asmuo, reikalavimai turt bti grietesni, reikt suteikti kuo daugiau galimybi susipainti su silomomis slygomis, visos abejons tenka kliento naudai (CK 6.185 ir 6.186 str., 6.193 str. 4 d.)334. Banko sskaitos sutarties sudarymo metu arba ir vliau alys gali susitarti dl specifini banko paslaug teikimo sudarydamos specialias sutartis, pavyzdiui, dl informacijos perdavimo elektroniniu bdu.
Taip pat r. Lietuvos Respublikos finans staig statymo 2 str. 35 d. ir 31 str. 2 d. // Valstybs inios. 2002. Nr. 913891. 334 Apie reikalavimus informuoti vartotoj teikiant finansines paslaugas naudojantis ryio priemonmis r. 2002 m. rugsjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyv 2002/65/EB dl nuotolinio finansini paslaug teikimo vartotojams ir pakeiianios Tarybos direktyv 90/619/EEB ir direktyvas 97/7/EB ir 98/27/EB [2002] OJ L 271/16.
333
552
Kaip minta, bankas neturi teiss atsisakyti sudaryti banko sskaitos sutart, jeigu to nenumato statymai, banko veiklos dokumentai arba bankui iduota licencija (CK 6.914 str. 3 d.). Sutarties alys. Viena i sutarties ali yra banko klientas. Juo i esms gali bti bet koks fizinis arba juridinis asmuo, skaitant usienio fizinius ir juridinius asmenis bei kitas organizacijas. Fiziniai asmenys patys gali sudaryti banko sskaitos sutart, jeigu jiems jau sujo 18 met arba iki to laiko jie yra sudar santuok, arba statym nustatyta tvarka pripainti veiksniais (emancipuotais) (CK 2.5, 2.9 str.). U nepilnameius iki 14 met sandorius, taip pat ir banko sskaitos sutart, gali sudaryti j vardu tvai arba globjai (CK 2.7 str. 1 d.). Kadangi naudojantis banko sskaita gali bti atliekama daug operacij, bet kokie veiksmai vykdant sutart turi bti atliekami taip pat veiksnaus asmens, todl nepilnameiams iki 14 met banko sskaitos sutartis nra itin patogi priemon. Nepilnameiai nuo 14 iki 18 met jau turi teis patys padti indlius335 kredito staigas ir jais disponuoti. Taiau CK numato tik apskritai toki teis, jos gyvendinimo detales turt nustatyti kiti teiss aktai (CK 2.8 str. 4 d.). Atsivelgiant tai, jog statymas fizinio asmens visiko veiksnumo nesieja su 14 met sukaktimi, teiss aktai gali numatyti tam tikrus apribojimus disponuoti indliais kredito staigose nepilnameiams nuo 14 iki 18 met, pavyzdiui, riboti sumas, kurias per tam tikr laikotarp nepilnametis turi teis savarankikai (be tv ar rpintoj sutikimo) panaudoti. Juridiniai asmenys banko sskaitos sutart sudaro per savo organus, galiotus darbuotojus. Priklausomai nuo to, ar juridinis asmuo yra privatus, ar vieasis, skiriasi teisins pasekms, jeigu banko sutart valdymo organai sudar paeisdami savo kompetencij (CK 2.83 ir 2.84 str.). Apribojimus gali nustatyti ir statymai336. Banko sskaitos sutartis, pagal kuri atidaroma speciali sskaita steigiamo juridinio asmens daNors CK indliu tiesiogiai vadina tik pinig sum, perduot kredito staigai pagal banko indlio sutart (CK 6.892 str. 1 d.), nra klii i svok 2.8 str. iplsti taip, jog ji apimt ir bet kokias kitas sumas kredito staigose, taigi ir las sskaitoje, atidarytoje pagal banko sskaitos sutart. Paymtina, kad kituose statymuose indlis taip ir suprantamas, pavyzdiui, Finans staig statymo 2 str. 16 d. // Valstybs inios. 2002. Nr. 91 3891. 336 r., pavyzdiui, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fond statymo 9 str. 1 d. 1 p. // Valstybs inios. 1996. Nr. 32787.
335
553
lyvi mokoms kaupti, gali bti sudaroma iki juridinio asmens registravimo. Tokiu atveju steigiamam juridiniam asmeniui atstovauja steigimo dokumentuose nurodyti asmenys337. Kaip nurodo CK 6.913 straipsnio 1 dalis, kita sutarties alis yra bankas. Finans staig statymas teis priimti indlius (taip pat pinigus pagal banko sskaitos sutart) ir kitas grintinas las i neprofesionali rinkos dalyvi suteikia kredito staigoms338. Bank veikl iuo metu reguliuoja Bank statymas339. Sutarties ali teiss ir pareigos. Sudars banko sskaitos sutart bankas privalo klientui atidaryti sskait. i sskait bankas privalo skaityti pinig sumas, kurias klientui perveda kiti asmenys arba pats klientas i kitos savo sskaitos. Kaip minta, klientui pervedamos los patenka paties banko korespondentin sskait kitame banke, tada bankas atitinkamai padidina ra kliento sskaitoje. Tam, kad bankas galt atlikti veiksm, l pervedimo dokumentuose (parengiamuose kliento arba jo skolininko, gavusio nurodymus i kliento) turi bti sukaupta pakankamai informacijos apie galutin l gavj, pavyzdiui, kliento vardas ir pavard arba pavadinimas, banko sskaitos numeris. Bankas taip pat sipareigoja vykdyti kliento nurodymus dl sskaitoje esani l imokti grynais, pervesti kit kliento sskait arba tretiesiems asmenims, atlikti kitas operacijas, kurias numato statymai, kiti teiss aktai, bankininkysts paproiai (CK 6.916 str.). Paprastai bankas mokjimus vykdo tik tuo atveju, jeigu sskaitoje netrksta l, taiau alys gali susitarti ir prieingai, tada jau bankas tampa kreditoriumi, o klientas skolininku (CK 6.918 str.). U ias operacijas klientas privalo sumokti bankui banko nustatytus mokesius (CK 6.919 str.). Apie iuos mokesius klientas turi bti informuojamas i anksto, aikia forma340. Banko ir kliento reikalavimai, kylantys dl palkan
337 Pavyzdiui, Akcini bendrovi statymo 9 str. 6 d., 10 str. 5 d., 11 str. 1 d. // Valstybs inios. 2000. Nr. 641914. Taiau, pavyzdiui, steigiant finans staig sskaita atidaroma steigj vardu. r. Finans staig statymo 27 str. 2 d. // Valstybs inios. 2002. Nr. 913891. 338 Finans staig statymo 2 str. 16, 17 d., 3 str. 4 d. 1 p. // Valstybs inios. 2002. Nr. 913891. 339 Valstybs inios. 2004. Nr. 541832. 340 Savaime suprantama, iuos mokesius, kaip ir kitas standartines sskait tvarkymo slygas, bankas turi teis keisti. Taiau sutarties slygos, kurios nesuteikia klientui teiss nutraukti sutarties pakeitus tam tikras standartines slygas, gali bti laikomos nesiningomis ir pripastamos negaliojaniomis.
554
mokjimo, atlyginimo u operacijas, gali pasibaigti skaitymo bdu (CK 6.921 str.). Taip pat klientas turi bti informuojamas apie kitas sskaitos tvarkymo slygas periodin sskaitos tvarkymo mokest (jeigu toks nustatomas), operacij vykdymo terminus ir kt. Nustatydamas (taip pat vliau keisdamas) standartines sskait tvarkymo slygas bankas privalo vengti nesining, nepagrstai kliento teises ribojani, nebding bankinei praktikai, akivaizdiai paeidiani sutarties ali lygyb slyg. Sudarydamas sutart ir vykdydamas j bankas privalo tinkamai nustatyti kitos sutarties alies ir lomis sskaitoje disponuojanio asmens tapatyb. Jeigu klientui atstovauja kitas asmuo arba jeigu klientui teises ir pareigas sukuria jo valdymo organas, jo narys, steigimo dokumentuose nurodytas asmuo, privalu nustatyti, ar toks asmuo turi teis sudaryti sutart, disponuoti lomis pareikalauti galiojimo ar kit dokument. Daniausiai tokie dokumentai pateikiami sudarant banko sskaitos sutart. Klientas privalo informuoti bank, jeigu ataukiami iduoti galiojimai, pasikeiia juridinio asmens valdymo organ nariai, taip pat jeigu pasikeiia asmeniniai duomenys (adresas ir kt.), prieingu atveju jam gali tekti nuostoli atsiradimo rizika. Disponuodamas lomis klientas pateikia bankui nustatytos formos upildytus dokumentus (pvz., mokjimo pavedimus)341. Bankas patikrina, ar dokumentus pasira galiotas asmuo. Elgdamasis nelabai rpestingai bankas rizikuoja atsakyti klientui u jo patirtus nuostolius. Reikalavim nustatyti kliento ir jo atstovo tapatyb numato ir statymai pinig plovimo prevencijos tikslais342. Klientas taip pat turi teis nurodyti, jog los i sskaitos gali bti nuraomos pagal treiojo asmens reikalavim (CK 6.915 str. 2 d.). Pavyzdiui, taip galima atsiskaityti u nuolat teikiamas komunalines, telekoali susitarimu nurodymai bankui gali bti perduodami ir elektroniniu bdu. r. CK 6.915 str. 3 d. Tokie nurodymai, pavyzdiui, gali bti patvirtinti elektroniniu parau. r. Lietuvos Respublikos elektroninio parao statymas // Valstybs inios. 2000. Nr. 61 1827. Taip pat r. skyri Banko indlis. 342 Pinig plovimo prevencijos statymas // Valstybs inios. 1997. Nr. 641502; 2002. Nr. 331255. Taip pat r. Lietuvos banko valdybos 2002 m. spalio 24 d. nutarim Nr. 134 Dl Pinig plovimo prevencijos metodini rekomendacij kredito staigoms // Valstybs inios. 2002. Nr. 1084803. Apie rekomendacijos dl dokument, kuriuos reikt gauti i klient jiems atidarant sskaitas, r. General Guide to Account Opening and Customer Identification. Attachment to Basel Committee publication No. 85 Customer due diligence for banks (http://www.bis.org/publ/bcbs85annex.htm, aplankyta 200304 14).
341
555
munikacij ir kitas paslaugas. Jeigu kitaip nenurodyta banko sskaitos sutartyje arba kituose dokumentuose, bankas privalo beslygikai vykdyti tokius kliento nurodymus, todl jeigu kliento nurodytas asmuo nepagrstai pateik reikalavim nurayti las ir bankas j vykd, pretenzijas reikt pareikti ne bankui, o asmeniui, kur nurod klientas. Klientas gali apriboti tokio treiojo asmens teises numatyti maksimalias sumas, kurias leidiama nurayti. Su tokiu apribojimu sutiks bankas privals utikrinti, kad jo bt laikomasi. Kadangi los sskaitoje priklauso klientui, bankas privalo utikrinti neribot disponavim jomis (CK 6.913 str. 3 d., 6.926 str.). Iimtis gali nustatyti statymai (pvz., los banko sskaitoje aretuojamos) arba banko sskaitos sutartis. Klientas bet kuriuo metu turi teis pateikti bankui nurodym pervesti sskaitoje esanias las, atlikti kitas operacijas. Bankas, laikydamasis i anksto paskelbt operacij vykdymo termin343, privalo vykdyti kliento nurodym. Kliento nurodym privalu vykdyti taip, kad tai geriausiai atitikt kliento interesus (pvz., kai klientas perveda las gavjui, esaniam usienio valstybje, operacijos ilaidos turt bti kuo maesns, ji turt bti atliekama kuo spariau, atsivelgiant kliento papildomus nurodymus, jeigu toki buvo). U l likut sskaitoje bankas privalo klientui mokti palkanas, jeigu ko kita nenumato banko sskaitos sutartis (CK 6.920 str.). Paprastai ios palkanos yra maesns nei palkanos u terminuotj indl. Apie likuius sskaitoje, l nuraymus, skaitymus, mokesius, priskaiiuotas palkanas, kitas atliktas operacijas bankas informuoja klient sutartyje nustatyta tvarka nustatytu periodikumu siuniamos ataskaitos arba suteikiama galimyb klientui su jomis susipainti. Sutartimi taip pat gali bti nustatomas laikotarpis, per kur klientas gali pareikti bankui pretenzijas dl nepagrstai nurayt l, kit neatitikim.
343 statymai daniausiai nurodo tik minimalius reikalavimus, keliamus tam tikr operacij (pvz., l pervedimo) terminams. Isamius terminus nustato bankas, laikydamasis statym reikalavim. r., pavyzdiui, CK 6.917, 6.931, 6.933 str., Lietuvos Respublikos mokjim statym // Valstybs inios. 1999. Nr. 972775. Reikia paminti, jog CK (6.917 str.) nustato dispozityvias taisykles, kurias alys savo susitarimu gali pakeisti. Taiau atsivelgiant btinum nustatyti siningas sskait tvarkymo slygas ali susitarimas turt atspindti praktines galimybes (paprastai reikaling tokiai operacijai atlikti laik). Taip pat r. skyri Atsiskaitymai.
556
Kliento sskait tvarkantis, jo nurodymus dl sskaitoje esani l vykdantis bankas turi itin isami informacij apie kliento veikl. Siekdamas apsaugoti kliento interesus CK pareigoja bank saugoti duomenis apie klient, jo sskait, indl, atliekamas operacijas344. Paslaptimi gali bti laikomi vairs duomenys apie klient, kuriuos jis pateik bankui siekdamas sudaryti ir sudars sutart, duomenys apie sskaitos bkl, atliktas operacijas, net ir apie pat sskaitos buvimo fakt. Kitiems asmenims tokia informacija gali bti atskleidiama tik statym nustatytais atvejais ir tvarka (CK 6.925 str.). Tokie statymai turi numatyti informacijos teikimo pagrindus bei tvark345. Banko sskaitos sutarties nutraukimas negali bti laikomas banko paslapties pabaigos pagrindu. Banko paslaptimi nelaikytini duomenys apie klient, sskait, jeigu ie duomenys yra vieai skelbiami (pvz., kliento sskaitos rekvizitai ratuose, kituose dokumentuose). Tam tikrais atvejais banko paslaptis gali bti atskleidiama paties banko interesams apsaugoti, pavyzdiui, kai bankas siekia iiekoti i kliento las u sskaitoje suteikt kredit, reikia atskleisti duomenis apie atliktas operacijas kliento sskaitoje. L nuraymas i banko sskaitos. CK tvirtina griet taisykl los i sskaitos gali bti nuraomos tik esant tvirtam pagrindui kliento nurodymu, teismo sprendimu, kitais statym arba banko sskaitos sutarties numatytais atvejais (CK 6.922 str.). Pavyzdiui, sutartimi klientas duoda sutikim nurayti las, jeigu negrinamas kreditas bankui, ir pan. Sutartyje taip pat gali bti aptariamas klausimas dl klaidingai sskait skaityt sum nuraymo tvarkos. Kadangi gali bti pateikiamas ne vienas nurodymas (tiek kliento, tiek kit asmen, pvz., teismo), statymas nustato l nuraymo eilikum los nuraomos pagal dokument gavimo kalendorin eilikum, jeigu sskaitoje yra pakankamai l ir jeigu statymai nenustato kitos tvarkos (CK 6.923 str. 1 d.). Jeigu l neutenka, skolininkas pareigojamas nurodyti las nurayti tokia tvarka: pirmiausia pagal vykdomuosius dokumentus dl aDl duomen apie fizinius asmenis apsaugos taip pat r. CK 2.23 str., Asmens duomen teisins apsaugos statym // Valstybs inios. 1996. Nr. 631479; 2003. Nr. 15 597. 345 r., pavyzdiui, Pinig plovimo prevencijos statymo 12 str. // Valstybs inios. 1997. Nr. 641502; 2002. Nr. 331255.
344
557
los, padarytos sualojus sveikat arba atmus gyvyb, atlyginimo ir ilaikymo iiekojimo; antra pagal vykdomuosius dokumentus dl imok, kylani i darbo ir autorini sutari; treia mokjimai valstybs, savivaldybi ir socialinio draudimo biudetus; ketvirta pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; galiausiai pagal kitus mokjimo dokumentus kalendorinio eilikumo tvarka (CK 6.923 str. 2 d.). Kaip matyti, i reikalavim laikymsi privalo utikrinti skolininkas (klientas) pateikdamas nurodymus bankui. Taiau l nuraym vykdymo proceso, bankroto ir kitais atvejais reglamentuoja kiti statymai346 (CK 6.923 str. 4 d.). Banko atsakomyb. Banko ir kliento tarpusavio santykiams bdinga tai, jog klientas, pasitikdamas banku, perveda las sskait, paveda bankui atlikti tam tikras operacijas. Bankui tenka pareiga rpestingai ir siningai vykdyti kliento nurodymus, atlikti kitus veiksmus pagal banko sskaitos sutart laikantis aukiausi profesins veiklos standart (CK 256 str. 3 d.347). Usiimdamas profesine veikla bankas atsako u maiausi klaid arba neapsiirjim, civilin atsakomyb lemia bet kokia banko kalts forma (per maas atidumas, klaida ir t. t.)348. Banko atsakomybs ypatumus taip pat lemia ypatinga kliento padtis. Daniausiai klientas banko sskaitos sutart sudaro prisijungimo bdu, maai takos jis turi nustatant sutartines slygas, todl reikia vertinti, ar banko vienaalikai nustatytos, pavyzdiui, atsakomybs slygos yra siningos kliento atvilgiu. Galiausiai bankai naudojasi ypatingu visuomens pasitikjimu, veiksminga ir stabili bank veikla yra svarbus valstybs finans sistemos ramstis. Jau minta, kad bankas privalo tinkamai supaindinti klient su visomis jam taikomomis sutarties slygomis, skaitant papildomus dokumentus, netrauktus pat banko sskaitos sutarties tekst (standartines sskait tvarkymo slygas ir pan.). Jeigu su tam tikromis slygomis klientas nebuvo supaindintas arba nebuvo sudaryta galimyb su tokiomis slygomis susipainti, bankas netenka teiss pareikti atsikirtim
Pavyzdiui, CPK 689 str. 5 d. Taip pat r.: A. Norknas. Kalt kaip civilins atsakomybs pagrindas // Jurisprudencija. 2002. Nr. 28(20), p. 116. 348 r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. gruodio 13 d. nutart civilinje byloje UAB Vileka v. AB bankas Snoras, Nr. 3K31345/2000, kat. 43 // Teism praktika. 2001. Nr. 15; Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. birelio 13 d. nutart civilinje byloje A. Tokhadze v. AB bankas Snoras, Nr. 3K3645/2001, kat. 58.
347 346
558
pagal ias slygas. Be to, rodinjimo, jog klientas susipaino arba turjo galimyb susipainti su tam tikromis slygomis, nata tenka bankui. CK atskirai aptaria tam tikr banko pareig nevykdymo teisines pasekmes jeigu bankas nepriima l kliento sskait, nurao jas be pagrindo arba nevykdo kliento nurodym dl disponavimo sskaitoje esaniomis lomis, jis privalo mokti banko sskaitos sutartyje nustatytas palkanas, o jeigu jos nenustatytos kodekso 6.210 straipsnyje nurodytas palkanas. Kliento patirti nuostoliai atlyginami tiek, kiek j nepadengia palkanos349. Banko ir kliento tarpusavio santykiai vykdant pareigas turi bti pagrsti ali bendradarbiavimu. Todl jeigu, pavyzdiui, klientas nevykdo savo pareig arba ne itin rpestingai informuoja bank, kitaip nesudaro tinkam slyg bankui vykdyti savo pareigas, banko atsakomyb gali bti mainama arba jis i viso gali bti atleidiamas nuo atsakomybs, pavyzdiui, jeigu pats klientas sudar galimyb kitiems asmenims susipainti su banko paslapt sudarania informacija (atskleidia slaptaodius, kodus, kuriais naudojantis galima suinoti vairius duomenis apie sskait, atliktas operacijas), taip pat kai klientas neinformuoja banko asmen, galiot veikti kliento vardu, galiojim ataukim, klientas neteisingai nurodo savo sskaitos duomenis moktojui ir t. t. (CK 6.259 str.). Sutarties nutraukimas. Banko sskaitos sutarties nutraukimo tvarka specialiai reglamentuojama statymu. Pagal CK 6.927 straipsn klientas turi teis nutraukti sutart bet kuriuo metu, o bankui tokia teis suteikiama dviem atvejais kai l sskaitoje sumaja iki nustatytos sumos ir per vien mnes nuo banko praneimo klientas jos nepapildo, taip pat kai daugiau kaip metus nebuvo atliekamos jokios su sskaita susijusios operacijos (ir jeigu sutartis nenustato ko kita). Visais iais atvejais kreiptis teism ir reikalauti nutraukti sutart nra btina. Nutraukus banko sskaitos sutart sskaita udaroma, taiau kliento prievols, kylanios i suteikto kredito sskaitoje, ilieka. Banko sskait rys. Banko sskait rys gali bti skirstomos pagal vairius kriterijus, pagal klient fiziniam asmeniui arba juridiniam asmeniui gali bti atidarytos sskaitos, tada gali skirtis galiot disponuoti lomis asmen paskyrimas, skirtingi reikalavimai gali bti taikomi ir paiai banko sskaitos sutariai, jeigu klientas laikomas vartoto349
559
ju. Fizini asmen vardu atidarytos sskaitos gali bti skirtingai tvarkomos atsivelgiant tai, ar jiems jau sujo 18 met. Sskaitos gali bti atidaromos vieno, dviej arba daugiau asmen (pvz., partneri) vardu. Pastaruoju atveju banko sskaitos sutartyje arba kituose dokumentuose turt bti aptarta, kurie asmenys turi teis disponuoti sskaitoje esaniomis lomis arba i teis gyvendinti gali tik visi sskaitos savininkai kartu. Pagal sskaitos tiksl gali bti skiriamos tam tikros specifins sskait rys kaupiamoji sskaita steigiamo juridinio asmens kapitalui kaupti, korespondentin sskaita, kuri bankas atidaro kitam bankui. statymai numato kit specifin sskait depozitin, paprastai skirt kit asmen mokoms kaupti350. statymai nedraudia bankams nustatyti ir kitoki ri sskaitas bei skirtingas toki sskait tvarkymo slygas.
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9.
Kas yra banko sskaitos sutartis? Ar i sutartis yra konsensualin, ar realin? Ar tai yra vieoji sutartis? Kas yra pervest bank l savininkas? Ar ali santykiai pagal sutart yra paskol pobdio? Kokia forma sudaroma sutartis? Kokia yra banko atsakomybs klientui specifika? Kokia yra sutarties nutraukimo tvarka? Kokios yra banko sskait rys?
CPK 101 str., 563 str., CK 6.56 str. ir kt. Paymtina, jog CK 6.56 str. 8 d. siekiama utikrinti l depozitinje sskaitoje saugum, taiau, kaip jau minta, sskaitose paymimas banko sipareigojimo klientui dydis, tuo tarpu banko kreditoriai reikalavimus nukreipia paties banko turt (pvz., las korespondentinse sskaitoje), kurio los, esanios depozitinje sskaitoje, neiskirtos. Taiau jeigu bankas turi depozitin sskait kitame banke, toks atskyrimas manomas.
350
560
53 skirsnis. ATSISKAITYMAI
Vykdydamas pinigines prievoles skolininkas kreditoriui privalo perduoti tam tikr pinig sum. Tai jis gali padaryti ir perduodamas grynuosius pinigus (banknotus, monetas), ir atsiskaitydamas negrynaisiais pinigais. Grynieji pinigai naudojami ali susitarimu nustatyta tvarka (taip pat atsivelgiant teiss aktus, reglamentuojanius kasos operacijas), negrynaisiais pinigais atsiskaitoma pagal CK bei kitus statymus351. Atsiskaitoma valiuta, kuri pasirenka alys ir kuria yra leidiami atsiskaitymai atitinkamoje valstybje. Atsiskaitydamos negrynaisiais alys gali vykdyti pinigin prievol pasinaudodamos mokjimo pavedimu, akredityvu, ekiu ar kitais statym nustatytais mokjimo bdais. Atsiskaitymas negrynaisiais pinigais leidia sumainti perduodam pinig vagysts ir pametimo rizikas. Atsiskaitymas akredityvais utikrina, jog pinigai bus perduoti tik tada, kai galiotam bankui bus pateikti nustatyti dokumentai (pvz., krovinio vataratis). Atsiskaitant grynaisiais pinigais savarankik atsiskaitym santyki neatsiranda, perduodamas grynuosius pinigus skolininkas vykdo pinigin prievol, kylani i pirkimopardavimo, paslaug teikimo ar kitos sutarties arba atsiradusi kitu statymo numatytu pagrindu (pvz., dl padarytos alos), kreditoriui. Negrynaisiais pinigais paprastai atsiskaitoma per bank arba kit kredito staig. Fizinis arba juridinis asmuo, turdamas sskait, atidaryt pagal banko sskaitos sutart, turi teis duoti bankui nurodym pervesti las i sskaitos kit to paties asmens sskait arba treiajam asmeniui, taip pat duoti nurodym atlikti kit operacij, kuri numato statymai, kiti bank veiklos teiss aktai, bankininkysts paproiai, jeigu banko sskaitos sutartis nenumato ko kita (CK 6.916 str.)352. Jei skolininkas nurodo savo bankui pervesti tam tikr pinig sum kreditoriui,
351 352
CK 6.929 ir 6.930 str., Mokjim statymas // Valstybs inios. 1999. Nr. 972775. Isamiau r. skyri Banko sskaita.
561
pervedus las kreditoriaus bankas tampa sipareigojs kreditoriui. Taigi skolininkas vykdo savo pinigin prievol kreditoriui, kuris, pavyzdiui, gali reikalauti, kad jo bankas pinig sum imokt grynaisiais arba pervest kitam asmeniui. ia los sskaitose atlieka pinig, kaip mokjimo priemons, funkcij. Taigi atsiskaitant negrynaisiais pinigais atsiranda savarankiki atsiskaitymo santykiai ir j dalyviu tampa bent vienas bankas, kuris nra prievols, vykdomos atsiskaitant negrynaisiais pinigais, dalyvis. Pagrindu atsiskaityti gali bti vairios prievols, kylanios ir i sutartini (pvz., pirkimopardavimo), ir i nesutartini (pvz., dl alos padarymo) santyki.
53.2. Atsiskaitymai mokjimo pavedimais

Kliento mokjimo pavedim dl sskaitoje esani l vykdymas yra svarbi banko pareiga pagal banko sskaitos sutart. Pagal moktojo pavedim bankas sipareigoja pervesti tam tikr sum i moktojo sskaitos kit sskait tame paiame arba kitame banke (CK 6.931 str. 1 d.). L gavjas gali bti tiek pats moktojas (pervedantis savo las i vienos sskaitos kit), tiek bet kuris kitas asmuo, kuriam moktojas vykdo prievol353. L pervedimo terminai nustatomi statymu arba statym nustatyta tvarka, trumpesni terminai gali bti numatomi ali susitarimu banko sskaitos sutartyje arba banko veiklos taisyklse. Nordamas disponuoti sskaitoje esaniomis lomis (pervesti kitam asmeniui ir pan.) moktojas pateikia bankui nustatytos formos dokument mokjimo pavedim. io dokumento turinio ir formos reikalavimus nustato statymai ir banko veiklos taisykls (CK 6.932 str. 1 d.). Reikia pateikti tiek duomen, jog bankas galt vykdyti mokjim. Mokjimo pavedimas gali bti pateikiamas ratu, taiau gali bti perduodamas bankui elektroninmis, taip pat kitomis abiem alims priimtinomis priemonmis. Tokiomis pat priemonmis gavjo bankas gali informuoti gavj apie jam pervest pinig sum arba sutartu periodikumu pateikti duomenis apie sskaitos bkl.
353 L gavjo bankas, sskaitos numeris, kitos reikalingos mokjimui vykdyti detals paprastai moktojui pateikiamos i anksto sutartyje, kituose dokumentuose. Nesant aikaus ar numanomo kreditoriaus sutikimo priimti mokjim banko sskait, mokjimas gali bti laikomas ir tinkamai nevykdytu.
562
Atsiskaitymas gali vykti viename banke, kai moktojo ir gavjo sskaitos yra tame paiame banke. Tokiu atveju bankas, gavs moktojo nurodym, nurao las i moktojo sskaitos ir skaito atitinkam pinig sum gavjo sskait. Jei moktojo ir gavjo sskaitos yra skirtinguose bankuose, moktojo bankas turi pervesti moktojo nurodyt pinig sum gavjo bankui. Moktojo bankas gali pasinaudoti esamais korespondentiniais ryiais su gavjo banku, pavyzdiui, moktojo bankas turi savo sskait gavjo banke. Nuo ios sskaitos gavjo bankas nurao pinig sum ir skaito j gavjo sskait. Jeigu abu bankai yra vienos atsiskaitym sistemos (valdomos treio komercinio banko, centrinio banko ir pan., kurioje centralizuotai vykdomi mokjimo pavedimai tarp sistemos dalyvi) dalyviai, gali bti mokama per i sistem. Nesant speciali moktojo nurodym, moktojo bankas, atsivelgdamas kliento interesus, parenka, per kokius bankus, atsiskaitym sistemas bus mokama. Tam, kad moktojo bankas galt pervesti las gavjo bankui, moktojo bankas taip pat pateikia mokjimo pavedim tarpiniam bankui (is savo ruotu perveda las toliau, kol galutinis mokjimo pavedimas pasiekia gavjo bank) arba tiesiogiai gavjo bankui. Gavjo bankas, kuriam moktojo bankas perved pinig sum, nurodydamas, jog i suma turi bti skaityta konkretaus gavjo sskait, tampa sipareigojs gavjui. Jeigu atsiskaitoma valiuta, kuri nra moktojo banko ar gavjo banko buvimo vietos valstybs valiuta, tiktina, jog mokjimui vykdyti bus panaudoti korespondentiniai bankai mokjimo valiutos valstybje. Siekiant nustatyti, ar moktojas tinkamai vykd prievol gavjui, reikia vertinti, ar mokjimas yra vykdytas. Tam, kad galt vykdyti savo prievol gavjui pervesdamas pinigus per bank, moktojas turi turti reikiam pinig sum savo sskaitoje ir pateikti mokjimo pavedim savo bankui. Gavjas siekia, jog i pinig suma bt skaityta jo sskait banke. CK 6.933 straipsnis nurodo, jog bankas, prims mokjimo pavedim, privalo pervesti nurodyt pinig sum gavjo bankui. Gavjo bankas toki sum perveda gavjo sskait. Apie tai, kad pavedimas vykdytas, bankas privalo nedelsdamas praneti moktojui, kai is pareikalauja. Kadangi moktojas, vykdydamas pinigin prievol gavjui, pasitelkia kitus asmenis (bankus), kuriuos paprastai pasirenka jis pats, moktojas turt prisiimti ir atsakomyb bei rizik u i asmen veiksmus. Todl jeigu moktojo bankas udelsia vykdyti moktojo pavedim, 563
moktojas gali bti laikomas tinkamai nevykdiusiu savo prievols gavjui. Tuo tarpu gavjo bank paprastai pasirenka gavjas, todl jam gali tekti gavjo banko nemokumo rizika, taip pat jam tenka prisiimti nuostolius, kurie atsiranda, jeigu gavjo bankas netinkamai vykdo savo sipareigojimus, pavyzdiui, delsia skaityti gavjo sskait las. Lietuvos Respublikos mokjim statymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai moktojas ir gavjas turi sskaitas tame paiame banke, mokjimo pavedimas laikomas vykdytu, kai los raomos gavjo sskait. Jei moktojo ir gavjo sskaitos skirtinguose bankuose, mokjimo pavedimas laikomas vykdytu, kai moktojo bankas perveda las gavjo bankui. vykdius mokjimo pavedim baigiasi moktojo pinigin prievol. Moktojo bankas taip pat atsako moktojui u kito banko, pasitelkto mokjimo pavedimui vykdyti, veiksmus, taiau kitokios taisykls gali bti nustatytos statymu arba sutartimi (CK 6.934 str. 2 d.). Jeigu bankas nevykdo arba netinkamai vykdo mokjimo pavedim, taikomos bendrosios sutartins civilins atsakomybs taisykls (CK 6.934 str. 1 d.). Tai reikia, kad bankas privalo atlyginti moktojui jo patirtus nuostolius, sumokti netesybas, jeigu jos buvo nustatytos. Jeigu udelsiama vykdyti mokjimo pavedim arba skaityti gavjo sskait las, atitinkamai moktojui arba gavjui mokamos palkanos (CK 6.934 str. 3 d., 6.210 str.). Be to, atsivelgdami bank veiklos ypatumus ir reikm valstybs finans sistemai bankai privalo laikytis aukt profesins veiklos standart, t. y. banko atsakomyb ikyla esant ir nedidelei banko klaidai354.
53.3. Atsiskaitymai akredityvais

Jei sutarties alys gerai nepasta viena kitos, o sutartis yra labai vertinga, gali bti rizikinga pasikliauti vien kitos alies mokumu. Pavyzdiui, pardavjas siekia gauti pinigus u prekes ne vliau kaip iki preki isiuntimo, o pirkjas pageidauja mokti ne anksiau. ie klausimai gali bti isprendiami atidarius akredityv. Daugiausia naudojamasi dokumentiniais akredityvais pardavjui utenka bankui pateikti preki isiuntimo arba kitus nustatytus dokumentus ir apmokjimas u prekes yra utikrinamas. Atsiskaitymai akredityvais paplit vykdant tarptautinio preki pirkimopardavimo sutartis.
354
Isamiau r. skyri Banko sskaita.
564
Atsiskaitant akredityvais, bankas, atidars akredityv ir veikiantis moktojo praymu bei nurodymu arba savo vardu (bankas emitentas), sipareigoja sumokti l gavjui arba akceptuoti ir apmokti sakomj veksel, irayt l gavjo, arba galioja kit (vykdantj) bank sumokti pinigus l gavjui arba akceptuoti ir sujus mokjimo terminui apmokti sakomj veksel, arba galioja kit bank pirkti dokumentus, jeigu pateikti dokumentai atitinka akredityvo slygas (CK 6.935 str. 1 d.)355. Apmokjimas pagal akredityv vyksta tiesiogiai pinigais arba bankui akceptuojant ir apmokant sakomj veksel, irayt l gavjo. Nordamos atsiskaityti akredityvais alys tai nurodo sudaromoje (pvz., pirkimopardavimo) sutartyje. Joje turt bti nurodoma, per kur laik atidaromas akredityvas nedelsiant, per tam tikr laikotarp ir kt., koks akredityvas turi bti atidarytas (ataukiamas arba neataukiamas). Pardavjas (l gavjas) gali reikalauti, kad akredityv patvirtint gavjo bankas. Vadovaudamasis iomis sutarties slygomis pirkjas arba kitas asmuo, privalantis vykdyti mokjim, pateikia praym savo bankui (bankui emitentui) ileisti (atidaryti) dokumentin akredityv. Apie tai bankas emitentas gali informuoti tiesiogiai gavj, taiau daniausiai informuojamas gavjo bankas, jis savo ruotu apie tai pranea gavjui. iuo atveju gavjo bankas veikia tik kaip praneantis bankas, jis neturi savarankik pinigini prievoli, kylani i akredityvo, gavjui. Gavjas isiunia pirkjui prekes arba atlieka kitus nustatytus veiksmus ir akredityve nurodytus dokumentus pateikia apie akredityv praneusiam bankui ar bankui emitentui, bankas emitentas patikrina, ar dokumentai atitinka akredityvo slygas, ir privalo gavjui sumokti akredityve nurodyt pinig sum (arba akceptuoti ir apmokti gavjo irayt sakomj veksel). Dokumentai i gavjo nepriimami, jeigu gavjas juos pateikia vliau negu nustatyta akredityvo slygose, t. y. kai akredityvas jau udarytas.
355 Akredityve gali bti nurodoma, jog yra taikomos Tarptautini prekybos rm parengtos unifikuotos dokumentini akredityv taisykls Uniform Customs and Practice for Documentary Credits UCP 500 (iuo metu galioja 1993 m. Parengta redakcija). Neatmestina galimyb ias taisykles taikyti ir kaip nusistovjusius tarptautins prekybos paproius, nors ne visi autoriai su tuo sutinka. r., pavyzdiui: Sattelhak G. Payment Terms: Letters of Credit // N. Horn (ed.). German Banking Law and Practice in International Perspective. Berlin, New York: Walter de Gruyter, 1999, p. 168.
565
Akredityvai skirstomi ataukiamus ir neataukiamus. Ataukiam akredityv bankas emitentas gali bet kuriuo metu pakeisti arba panaikinti i anksto l gavjo nespjs (CK 6.936 str. 1 d.). Taigi toks akredityvas nra palankus l gavjui (pardavjui), kuris jau gali bti patyrs tam tikr ilaid, susijusi su preki gamyba, saugojimu ir pan. Neataukiamas akredityvas negali bti nei pakeistas, nei panaikintas be banko emitento, tvirtinaniojo banko (jeigu toks yra) ir l gavjo sutikimo (CK 6.937 str. 1 d.). Toks akredityvas yra palankesnis l gavjui. Jam tereikia pateikti nustatytus dokumentus ir mokjimas bus vykdytas neatsivelgiant moktoj. ia atsiranda banko emitento (slygin) pinigin prievol gavjui356. Neataukiamas akredityvas gali bti patvirtintas ir nepatvirtintas. Jeigu neataukiamas akredityvas nepatvirtintas, l gavjas dokumentus pateikia ir apmokjim gauna i banko emitento. Tada l gavjui tenka dokument siuntimo rizika (bankas emitentas danai yra moktojo valstybje). Taiau bankas emitentas gali paskirti kit bank (pvz., bank korespondent l gavjo buvimo vietos valstybje), kuris priima dokumentus ir sumoka pinigus. Toks paskirtasis bankas savarankikos pinigins prievols gavjui neturi, net jeigu ir priima dokumentus i gavjo. Mokjimas atliekamas tik banko emitento vardu. Neataukiamas akredityvas gali tapti patvirtintas, jeigu banko emitento praymu kitas bankas (pvz., gavjo bankas) j patvirtina. Tokiu atveju tvirtinantysis bankas sipareigoja atlikti mokjim arba kitas operacijas pagal akredityvo slygas. Jeigu tvirtinantysis bankas mokjim atliko grietai pagal akredityvo slygas, bankas emitentas privalo jam atlyginti ilaidas ir sumokti mokest. Jeigu kitaip nenurodyta akredityve, akredityvas laikomas neataukiamu (CK 6.937 str. 4 d.)357. Kaip minta, atsiskaitant negrynaisiais pinigais atsiranda savarankiki atsiskaitymo santykiai. Atsiskaitant akredityvais is santyki savarankikumas itin pabriamas atribojant banko pareig sumokti gavjui (jeigu is pateikia akredityvo slygose nurodytus dokumentus) nuo
356 UCP 500 9(a) str. Taip pat r. CK 6.940 str. 2 d.: jeigu bankas emitentas nepagrstai atsisako imokti las gavjui pateikus akredityvo slygas atitinkanius dokumentus, tai jis atsako l gavjui. 357 Taip pat UCP 500 6(c) str.
566
pagrindins sutarties, kuri vykdant ileidiamas akredityvas. Banko, sipareigojusio mokti gavjui, nesaisto jokie reikalavimai arba atsikirtimai, kuriuos pareikjas (moktojas) gali turti banko emitento ar l gavjo atvilgiu358.
53.4. Atsiskaitymai inkaso

Pagal CK 6.942 straipsnio 1 dal inkaso reikia operacijas, kurias atlieka bankas (instruktuojantis) su dokumentais pagal kliento pavedim turdamas tiksl gauti apmokjim ir (arba) apmokjimo akcept arba iduoti dokumentus (gavs apmokjim ir (arba) apmokjimo akcept arba kitomis slygomis). iais veiksmais bankas siekia gauti mokjim savo klientui. Inkaso operacijos danai vykdomos su ekiais ir vekseliais. Pastaruoju metu populiarja debeto pervedimai, kai mokjim inicijuoja ne moktojas, o gavjas. CK nurodo, jog atsiskaitymus inkaso reglamentuoja statymai ir banko veiklos taisykls. Inkaso operacijas taip pat reglamentuoja Tarptautini prekybos rm parengtos unifikuotos taisykls Uniform Rules for Collections URC 522 (iuo metu galioja 1995 m. parengta redakcija). Inkaso bdinga tai, kad klientas (l gavjas) pateikia bankui (instruktuojaniam bankui) pavedim gauti (inkasuoti) pinig sum i moktojo arba gauti sutikim sumokti pinig sum (mokjimo akceptas). Pavedim vykdo pats instruktuojantis bankas (pvz., kai tas pats bankas aptarnauja tiek moktoj, tiek gavj) arba pastarasis pasitelkia kit bank (inkasuojant bank), pavyzdiui, bank pirkjo (moktojo) buvimo vietos valstybje, kai pirkjas ir pardavjas yra skirtingose valstybse. Jeigu kitaip nenumato kliento ir banko sutartis, u kliento nevykdyt arba netinkamai vykdyt pavedim atsako instruktuojantis bankas (CK 6.942 str. 3 d.). L gavjas, pateikdamas pavedim, perduoda ir dokumentus, pavyzdiui, preki vatarat, ir nurodo juos perduoti moktojui (moktojo bankui). Gautus i kliento dokumentus instruktuojantis bankas
358 r. UCP 500 3 str. Tam tikrais iimtiniais atvejais bankas turi sustabdyti mokjim gavjui, pavyzdiui, kai suino apie gavjo apgaul (moktojas pateikia tai rodanius dokumentus). Sattelhak G. Payment Terms: Letters of Credit // N. Horn (ed.) German Banking Law and Practice in International Perspective, p. 178.
567
(arba inkasuojantis bankas) pateikia moktojui. Jeigu dokumentai turi bti apmokami juos pateikus, inkasuojantis bankas turi pateikti juos apmokti kai tik gauna inkaso pavedim. Jeigu dokumentai apmokami per tam tikr laik, inkasuojantis bankas dokumentus turi pateikti moktojo akceptui, kai tik gauna inkaso pavedim, o reikalavim apmokti turi pareikti ne vliau kaip per dokumente nurodyt mokjimo termin (CK 6.943 str. 3 ir 4 d.). Inkasuotas pinig sumas inkasuojantis bankas perduoda instruktuojaniam bankui ir is jas skaito kliento sskait. Jeigu moktojas atsisako mokti arba akceptuoti, inkasuojantis bankas apie tai nedelsdamas pranea instruktuojaniam bankui. Instruktuojantis bankas apie tai pranea klientui, o is turi pateikti nurodymus dl tolesni veiksm (CK 6.944 str.). Gavjas (klientas) gali pateikti papildomus dokumentus (pvz., moktojas nurod, jog tam tikr dokument trksta) arba ataukti pavedim.
1. Kokie yra atsiskaitym negrynaisiais pinigais ypatumai? 2. Kaip yra vykdomi atsiskaitymai mokjimo pavedimais? 3. Kokios teisins pasekms atsiranda bankui netinkamai vykdius mokjimo pavedim? 4. Kas yra dokumentinis akredityvas? 5. Kuo skiriasi ataukiamas ir neataukiamas akredityvas? 6. Kokiu atveju neataukiamas nepatvirtintas akredityvas gali tapti patvirtintu? 7. Kas yra bdinga atsiskaitymams inkaso?
568
54 skirsnis. VIEAS KONKURSAS

CK vie konkurs reglamentuoja etosios knygos 49 skyriaus 6.9476.951 straipsniai. odis konkursas kildinamas i lotyniko odio concurrere, reikianio rungtis, varytis, konkuruoti. Civilinje teisje vieas konkursas suprantamas kaip konkurso rengjo vieas pasiadjimas sumokti special atlyginim (premij) u geriausiai atlikt tam tikr darb arba kitok rezultat asmeniui, kurio darbas arba kitoks rezultatas pagal konkurso slygas bus pripaintas nugaltoju, bei sumokti paadt premij. Konkursu taip pat pripastamas asmens vieas pasiadjimas suteikti speciali teis u geriausi tam tikros teiss gyvendinimo projekt. Vieas pasiadjimas pareigoja konkurso rengj suteikti speciali teis asmeniui, kurio projektas buvo pripaintas geriausiu. Pokyiai vairiose gyvenimo srityse natraliai padidino ir vie konkurs reikm. Laisvos rinkos slygomis akivaizdiai didja technologij, mediag, produkt, paslaug ir kitoki dalyk pasila. Kartu didja ir paklausa, btinyb tinkamai panaudot investicijas, finansin turt ir pan. Taigi vieo konkurso rengjas turi savo tikslus, finansines galimybes ir pagal nustatomas tam tikras konkurso slygas kvieia varytis, kas geriausiai atliks tam tikr darb arba pasieks kitok rezultat. Kitaip sakant, tokiu bdu vieo konkurso rengjas naudojasi galimybe rinktis. Civilins teiss reglamentuojamus vieus konkursus reikia skirti nuo kit teiss ak reglamentuojam konkurs. Todl patartina nepamirti CK 1.1 straipsnio ir kit pirmojo skyriaus straipsni nuostat, tvirtinani civilins teiss altini ir j reglamentuojamus santykius. Pavyzdiui, konkursas inomas ir kaip darbo teiss institutas. Darbo kodekso 101 straipsnis nustato, kaip konkurso bdu asmenys skiriami vadovaujani darbuotoj arba specialist pareigas, kas nustato konkurs tvark, ir pan. Taiau akivaizdu, kad toks konkursas nra civilins teiss reguliavimo dalykas. 569
Konkurso teisinio santykio dalyviai. statymais neribojamas asmen ratas, galintis skelbti vie konkurs. statym leidjas vartoja svok asmuo (asmens vieas pasiadjimas). Tad vieo konkurso skelbjais gali bti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Asmuo, paskelbs vie konkurs, pranea apie savo tikslus ir sipareigojimus. Konkurso vieumas skatina ir tam tikra prasme garantuoja rungtynikum bei konkurencij tarp konkurso dalyvi. Tokia pati yra ir vieo konkurso dalyvi, atsiliepusi paskelbt konkurs ir dalyvaujani iose varybose, padtis. Jais pagal savo galimybes taip pat gali bti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Konkurso skelbimas. Konkurso rengjo skelbiamas renginys yra vieas. Jis ir vadinamas vieu konkursu. Taiau jis gali bti atviras arba udaras. Atviru konkursu laikomas konkurso rengjo pasilymas dalyvauti jame visiems norintiems. J skelbia spauda arba kitos visuomens informavimo priemons. Udaro konkurso ypatyb yra ta, kad pasilymas dalyvauti konkurse siuniamas tik tam tikriems asmenims konkurso rengjo pasirinkimu. Tiek atviras, tiek udaras vieas konkursas skelbiamas norint pasiekti tam tikr vie arba privat tiksl, neprietaraujant gerai moralei ir vieajai tvarkai (CK 6.947 str. 2, 3 d.). Taigi vieo konkurso paskelbimas yra pirminis ir svarbiausias juridinis faktas, kurio pagrindu toliau rutuliojasi teisiniai santykiai. Btent konkurso, jo slyg paskelbimas atveria galimyb norintiems ir galintiems jame dalyvauti. i galimyb gyvendinama dalyvaujant paskelbtame konkurse, vykdant slygas, nurodytas konkurso skelbime: konkurso rengjams pateikiant projektus, darbus ir pan. Taiau konkurso paskelbimo negalima vertinti kaip vieosios ofertos, t. y. pasilymo sudaryti sutart su nenustatytu asmen skaiiumi. Konkurso paskelbimas yra vienaalis sandoris. Konkurso slygos. CK 6.4947 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skelbiant konkurs turi bti numatyta: uduotis; jos vykdymo terminas; atlyginimo (premijos) dydis arba suteikiama speciali teis; darb arba projekt pateikimo vieta, j vertimo tvarka ir laikas; gali bti nurodytos ir kitos slygos. 570
Tai leidia daryti ivad, kad yra privalomos ir neprivalomos (fakultatyvios) vieo konkurso slygos. Todl jeigu vieo konkurso skelbime privalomos slygos nenurodytos arba nenurodoma bent viena i privalom slyg, konkursas laikomas nepaskelbtu. Kaip suprantamos pagrindins vieo konkurso slygos? Jas trumpai galima apibdinti taip: Uduotis yra nurodymas, koks darbas ir kaip jis turi bti atliktas. Uduoties detalizacija priklauso nuo skelbiamo konkurso tikslo ir pobdio. Taip vienokie reikalavimai bus keliami, pavyzdiui, architektros, statybos darbams, o kitokie muzikos arba literatros kriniams sukurti. Uduoties vykdymo terminas yra kartu ir atlikto darbo pateikimo terminas konkurso rengjui. Pats terminas taip pat gali bti nustatomas vairiai, atsivelgiant vieo konkurso pobd. Gali bti nurodytas laiko tarpas arba konkreti data, iki kurios pateikiamas konkursinis darbas. Konkurso rengjas gali nustatyti ir vairi tarpini darb pateikimo terminus. Svarbu viena terminai turi bti reals ir nustatyti atsivelgiant reikalavim pobd ir sudtingum. Nustatytu terminu neatliks uduoties konkurso dalyvis praranda teis dalyvauti konkurse. Teis atlyginim (premij) konkurso dalyviui atsiranda tada, kai jo darbas pagal konkurso slygas pripastamas vertas apdovanojimo. Atlyginimo (premijos) dydis paprastai nustatomas konkreia pinig suma arba kita materialia vertybe (namu, sklypu ir pan.). Premij skaiius, j dydis priklauso nuo konkurso svarbos, konkurso rengjo galimybi ir pan. Atkreiptinas dmesys vien aplinkyb. statym leidjas pabria asmens vie pasiadjim sumokti special atlyginim (premij). Tai reikia, kad paskelbto vieo konkurso nugaltojas u atlikt darb arba kitok rezultat, nepriklausomai nuo jo teiss gauti kit atlyg u savo darb, gauna vieo konkurso rengjo nustatyt special atlyginim (premij). vairs kitokie paskatinimai (diplomai, taurs, medaliai ir pan.) vertinami kaip papildomi priedai prie specialaus konkursinio atlyginimo. Konkurso nugaltojui gali bti suteikta speciali teis. Tai gali bti ir teis dalyvauti naujame konkurse, kurio dalyviams keliami tam tikri kvalifikaciniai reikalavimai, teis sudaryti sutartis, dalyvauti gyvendinant tam tikrus projektus. Konkurso skelbime nurodoma, kur ir kam pateikiami darbai arba projektai. Jeigu tai siejama su kitokiu rezultatu, pavyzdiui, vokalist, 571
pianist konkursas, nurodoma vieta, kur vyks konkursas. Visos ios aplinkybs yra svarbios ir visuomenei, nes konkurso tikslas danai yra vieas. Akivaizdu, kad tokie atlikjai vis pirma siekia visuomens klausytoj pripainimo. Darbo arba kito rezultato pateikimas rengjui yra juridinis faktas. Todl kai darbas arba kitoks rezultatas pateikiamas konkurso rengjui, atsiranda reliatyvs teisiniai dalyvio ir rengjo santykiai, iki tol buv absoliutaus pobdio. Daniausiai konkursui pateikiami darbai arba kitokie rezultatai vertinami specialiai tam sudaryt komisij (iuri). J vertinimo kriterijai taip pat priklauso nuo konkurso pobdio. Svarbu, kad vertinimo kriterijai bt nustatyti kiek manoma aikiau. Apie konkurso rezultatus konkurso rengjas paprastai paskelbia tokiu pat bdu kaip skelbdamas konkurs arba ratu informuoja visus konkurso dalyvius arba laimtojus. Nuo to momento, kai paskelbiami rezultatai, konkurso nugaltojas gyja teis konkurso rengjo nustatyt special atlyginim (premij) arba speciali teis. Kaip matome i CK 6.947 straipsnio 2 dalies, statymo leidjas leidia nustatyti ir kitas slygas, kurios vardytos kaip nepagrindins. Daniausiai tai bna pateikiamiems darbams keliami formos, apipavidalinimo reikalavimai, atlyginimo (premijos) imokjimo laikas ir terminai, pateikiam darb arba projekt, u kuriuos neskirtas atlyginimas (premija) arba nesuteikta speciali teis, darb grinimo konkurso dalyviams slygos ir pan. Reikia paminti, kad danai konkurso rengjai reikalauja nurodyti konkurso dalyvi pseudonimus (autoriaus pavard nurodoma voke). Konkurso slyg pakeitimas arba konkurso ataukimas. Nustatyta, kad pakeisti konkurso slygas arba j visai ataukti leidiama tiktai nustatyto darbams pateikti termino pirmoje pusje ir ta paia kaip buvo paskelbtas vieas konkursas tvarka. Taiau tai nereikia, kad konkurso rengjas negali keisti konkurso slyg. Be abejo, slyg keitimas, konkurso ataukimas gali sukelti nepatogum ir bti nuostolingas konkurso dalyviams, todl konkurso rengjas privals juos atlyginti. Jeigu konkurso rengjas pakeiia konkurso slygas, o kakas i konkurso dalyvi jau pirmoje nustatyto darbams pateikto termino pusje yra pateiks konkurso rengjui darb, konkurso dalyvis pagal pirmines konkurso slygas vis tiek negali reikalauti i rengjo leisti jam dalyvauti konkurse. 572
Teisiniai konkurso rengjo ir konkurso dalyvio santykiai atsiranda tik konkurso dalyviui pateikus darb ar kit rezultat konkurso rengjui. Konkurso rengjas, paskelbdamas konkurs, sukuria tik tam tikras savo dalyvavimo bsimuose teisiniuose santykiuose prielaidas. Taiau akivaizdu ir tai, kad paskelbdamas konkurs rengjas prisiima tam tikrus sipareigojimus (asmens vieas pasiadjimas sumokti () pareigoj asmen () CK 6.947 str. 1 d.). Pagaliau per uduoties vykdymo termin, jei slygos nepakeistos arba jei konkursas ataukiamas, konkurso rengjas negali atsisakyti priimti konkursui teikiamus darbus. Primus darb arba kit rezultat atsiranda teisiniai konkurso rengjo ir konkurso dalyvio santykiai. Konkurso dalyviui atsiranda teis reikalauti, kad konkurso rengjas vertint pateikt darb (rezultat). CK 6.950 straipsnis nustato, kaip naudojamasi pagal konkurs premijuotais mokslo, literatros, meno ir architektros kriniais. io straipsnio pagrindu konkurso rengjas gyja pirmenybs teis sudaryti su konkurso nugaltoju sutart dl sukurto krinio panaudojimo ir atlyginimo u t krin autoriui mokjimo, jeigu konkurso slygos nenustato ko kita. Konkurso rengjas privalo grinti konkurso dalyviams darbus arba projektus, u kuriuos neskirtas atlyginimas (premija) arba nesuteikta speciali teis, jei ko kita nenumatyta skelbiant konkurs. Jeigu paskelbs konkurs asmuo nesilaiko konkurso taisykli arba paskelbtos darb arba projekt vertinimo tvarkos, arba termin, pateikto ir atitinkanio kitus konkurso reikalavimus darbo ar projekto autorius gyja teis gauti jam padaryt nuostoli atlyginim. O jei konkurso nugaltojui pagal konkurso slygas nesuteikiama speciali teis, jam turi bti atlyginti nuostoliai (CK 6.952 str.). Nuostoli dydis nustatomas atsivelgiant darbo kiek ir kokyb, mediagas ir pan. Kil ginai sprendiami teismine tvarka.
1. 2. 3. 4. 5. 6. Kas yra vieas konkursas? Kas gali bti konkurso teisinio santykio dalyviais? Kokie yra skirtumai tarp atviro ir udaro konkurso? Kas yra nurodoma konkurso slygose? Ar galima konkurso slygas keisti? Kokios teisins pasekms atsiranda, jei konkurs paskelbs asmuo nesilaiko jo taisykli? 573
55 skirsnis. VIEAS ATLYGINIMO PAADJIMAS

Samprata ir poymiai. Teisiniai santykiai, atsirandantys dl vieo atlyginimo paadjimo, sureguliuoti 2000 m. CK pirm kart. Seniau teisinje literatroje vieas atlyginimo paadjimas buvo traktuojamas kaip vienaalis sandoris, kuriam buvo taikomos sandorius reglamentuojanios teiss normos. Bet praktikoje is institutas buvo gantinai populiarus. Paprastai konkretiems darbams atlikti arba paslaugoms suteikti sudaromos atitinkamos sutartys, pagal kurias j vykdytojams sumokama i anksto arba vliau. Bet kai kuriais atvejais, siekiant paspartinti tam tikrus darbus, reikia pasitelkti daug daugiau asmen ir vieai paadti sumokti atlyginim u atlikt skelbime nurodyt veiksm359. Bet ne kiekvienas vieas paadas sumokti atlyginim turi teisin reikm ir sukuria teisinius santykius. Vieas atlyginimo paadjimas, kad tapt teisikai pareigojantis, turi atitikti iuos poymius: 1) atlyginti turi bti paadama vieai, t. y. paadas turi bti skirtas neapibrtam asmen ratui. Jeigu atlyginti adama vienam asmeniui arba asmen grupei, tai tokie santykiai gyja sutartin pobd; 2) vieai adamas atlyginimas turi bti turtinis (piniginis arba kit vertin iraik turintis, pvz., daiktai). Jei vieame skelbime atlyginimo dydis nenurodytas (pvz., nurodyta, kad bus atsilyginta nevardijant konkreios sumos), atlyginimo dydis bus nustatomas ali susitarimu, o joms nesusitarus teismo sprendimu (CK 6.945 str. 3 d.). Atlyginimo, neturinio turtins iraikos, paadjimas (pvz., apdovanoti padkos ratu), vieas atlyginimo paadjimas CK XLVIII skyriaus prasme; 3) vieo atlyginimo paadjimo skelbime turi bti nurodomas siekiamas rezultatas (surasti daiktus, nurodyti nusikaltlio poymius ir t. t.); 4) skelbime nurodytas veiksmas turi bti teistas, t. y. negali bti adamas vieas atlyginimas u atlikim veiksm, prietaraujani teisei,
Pavyzdiui, gana danai iniasklaidoje arba skelbim lentose skaitome apie dingusius automobilius, gyvnus ir pan. Suradusiems arba k nors inantiems adama atsilyginti.
359
574
vieajai tvarkai arba gerai moralei; 5) vieo atlyginimo paadjimas turi leisti nustatyti asmen (asmenis), kurie t atlyginim paadjo. Asmuo, atsilieps vie atlyginimo paadjim, gali reikalauti paad patvirtinti ratu. Vieas atlyginimo paadjimas tai neapibrtam asmen ratui skirtas paadas sumokti pinigin arba kitokio turtinio pobdio atlyginim u teistai atlikt veiksm tam, kas pasieks skelbime nurodyt rezultat. Vieas atlyginimo paadjimas gali bti ireiktas bet kokia forma (ratu, odiu, per iniasklaidos priemones ir pan.). Svarbu, kad toks paadjimas bt prieinamas neapibrtam asmen ratui, kurie prireikus gali pareikalauti, kad paadas bt patvirtintas ratu (CK 6.945 str. 2 d.). Savo teisine prigimtimi vieas atlyginimo paadjimas yra vienaalis sandoris. Teisiniame santykyje dl vieo atlyginimo paadjimo kiekvienas, paadjs atlyginim, jei jo nurodytas skelbime rezultatas yra pasiektas, tampa skolininku, o kiekvienas, atsilieps pasilym, kreditoriumi, kai pasiekia paadjime nurodyt rezultat. Btent skelbime nurodyto tikslo pasiekimas yra momentas, nuo kurio teisinio santykio dalyviams atsiranda teiss ir pareigos. Kadangi vieas atlyginimo paadjimas yra vienaalis sandoris, jis nesukuria joki teisi nei pareig tiems, kam yra adresuotas. Tokios teiss jiems atsiranda tik pasiekus skelbime nurodyt tiksl, pats asmuo, kuris vieai paada atlyginim, gyja pareigas taip pat tik tuo atveju, jei kas nors atliks veiksm, u kur paadtas atlyginimas. Todl vieas atlyginimo paadjimas laikytinas vienaaliu slyginiu sandoriu. Vie atlyginimo paadjim reikia skirti nuo ofertos, nes jis skirtas ne konkreiam asmeniui ir yra slyginis. Skelbime nurodyto tikslo pasiekimas nelaikytinas akceptu, nes norim rezultat gali pasiekti ne vienas asmuo, o vienu metu keletas asmen. Be to, kai nemanoma nustatyti, kuris i asmen veiksm atliko pirmas, arba kai vienu metu tai atliko keli asmenys, atlyginimas iems asmenims mokamas lygiomis dalimis, jeigu ko kita nenumatyta j susitarimu (CK 6.945 str. 5 d.). Prievols turinys. Asmuo, vieai paadjs atlyginim u atlikt tam tikr veiksm, privalo tok atlyginim sumokti. Darytina taip pat ivada, kad esant vieam atlyginimui siekiama vienintelio aikaus tikslo. Pavyzdiui, konkretus pasiklyds uo gali bti surastas arba nesurastas, bet vietoje jo negali bti surastas kitas. Ar atliktas veiksmas tikrai atitinka skelbime nurodytas slygas, nustato atlyginim vieai paadjs 575
asmuo, jeigu skelbime nenumatyta kitaip. Tarp asmen kilus gin sprendia teismas (CK 6.945 str. 6 d.). Terminas, per kur turi bti pasiektas norimas rezultatas, nra esmin vieo atlyginimo paadjimo slyga. Jei toks terminas yra nurodytas, tai jis turi bti atliktas per t termin, ir asmuo, paadjs vie atlyginim, yra saistomas savo paado iki nurodyto termino. Asmuo, vieai paadjs atlyginim u tam tikr rezultat, turi teis j tokiu pat bdu, kokiu jis buvo paskelbtas, ataukti. Bet tam tikrais statyme nustatytais atvejais toks ataukimas nra galimas: 1) jei paiame skelbime buvo nurodyta, kad paadas yra neataukiamas; 2) jei savo esme paadas yra neataukiamas; 3) iki ataukimo vienas arba keletas asmen atliko skelbime nurodyt veiksm. Vieo paadjimo sumokti atlyginim ataukimas nepanaikina j paskelbusio asmens pareigos atlyginti nuostolius asmenims, kurie juos patyr rengdamiesi atlikti skelbime nurodyt veiksm. Tokios ilaidos turi bti protingos ir reikiamai rodytos. Taiau atlygintin nuostoli dydis negali viryti paadto atlyginimo sumos. Pareiga atlyginti nuostolius taikytina taip pat ir tais atvejais, kai asmuo, vieai paadjs atlyginim, keiia paado slygas, pavyzdiui, sutrumpina termin arba sumaina paadto atlyginimo dyd.
1. Kokius poymius turi atitikti vieas atlyginimo paadjimas, kad jis tapt teisikai pareigojaniu? 2. Kokia forma daromas vieas atlyginimo paadjimas? 3. Kodl tai vienaalis slyginis sandoris? 4. Kas sudaro vieo atlyginimo paadjimo prievols turin? 5. Kokiu bdu asmuo gali ataukti vie atlyginimo paadjim? 6. Kokiais atvejais ataukimas nra galimas?
576
56 skirsnis. JUNGTINS VEIKLOS (PARTNERYSTS) SUTARTIS

56.1. Sutarties samprata
Jungtins veiklos (partnerysts) sutartimi du arba daugiau asmen (partneri), kooperuodami savo turt, darb arba inias, sipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprietaraujaniam statymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.). Jeigu jungtins veiklos (partnerysts) tikslas nra susijs su pelno siekimu (t. y. kai sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti, pavyzdiui, pastatyti tam tikr pastat, rengti keli ir pan.), tokia jungtins veiklos sutartis (paprastoji partneryst) vadinama asociacijos sutartimi. Usimimas komercine kine veikla (siekimas pelno), remiantis jungtins veiklos sutartimi, vadinamas kvalifikuota partneryste. Paprastai komercine kine veikla pagal jungtins veiklos sutart usiimama registravus mon. Anksiau galiojusiame CK (1994 m. gegus 17 d. redakcija) buvo tvirtinta nuostata, kad usiimti komercine kine veikla, remiantis jungtins veiklos sutartimi, leidiama tik registravus mon. Primus naujj CK io reikalavimo neliko, todl fiziniai asmenys, kurie veriasi individualia veikla, kaip ji apibrta Gyventoj pajam mokesio statyme, turi teis usiimti komercine kine veikla pagal jungtins veiklos sutart neregistruodami mons, iskyrus tas komercines arba gamybines veiklos sritis, kuriomis verstis statymai nustato reikalavim steigti mones. Pagal jungtins veiklos sutart yra kuriamos tikrosios arba komanditins kins bendrijos. kins bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas yra jungtins veiklos sutartis, kuri gali sudaryti fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys (kini bendrij statymas). Advokatai, partnerysts pagrindais nesteig juridinio asmens, veikia sudar jungtins veiklos (partnerysts) sutart ir kr advokat darbo viet (Advokatros statymo 27 str. 1 d.). iose jungtins veiklos 577
(partnerysts) sutartyse paprastai nurodoma: advokat, veikiani partnerysts pagrindais, vardai ir pavards, kuris i advokat (partneri) atstovaus partneriams palaikant santykius su Lietuvos advokatra, partneri teiss ir pareigos, sprendim primimo tvarka, partneri dalys bendrojoje nuosavybje, darbo pasidalijimas arba jo pasidalijimo principai, pajam ir ilaid pasidalijimas arba j pasidalijimo principai, nauj advokat primimo kontor slygos ir tvarka, prisijungimo prie partnerysts sutarties slygos ir tvarka, partnerysts sutarties nutraukimo slygos ir tvarka, gin sprendimo tvarka ir kt. (Advokatros statymo 27 str., Advokatros statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. spalio 1 d. sakymu Nr. 288, 20 p.). Jungtins veiklos (partnerysts) sutartis yra konsensualin. Ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai alys susitaria dl vis esmini slyg ir t susitarim ireikia raytine arba notarine sutarties forma. Sutartis yra atlygintin, taiau jos atlygintinumas yra ne toks kaip kit sutari. i sutart vykdanios alys neperduoda viena kitai prieing ekvivalent, o siekdamos bendro tikslo nea turt ir, priklausomai nuo savo na dydio, naudojasi bendru turtu jungtins veiklos rezultatu. Sutartis yra fiduciarin (pasitikjimo), nes pagrsta j dalyvi tarpusavio pasitikjimu. Sutartis yra sinalagmatin, nes visoms sutari alims sukuria prieprieines teises ir pareigas. Jungtins veiklos (partnerysts) sutartis daniausiai sudaro du, trys ir daugiau asmen, todl jos paprastai yra daugiaaliai sandoriai.
56.2. Sutarties elementai

CK normos, reguliuojanios jungtins veiklos (partnerysts) sutarties teisinius santykius, neapibria subjektins dalyvi sudties. ios sutarties alimis (subjektais, dalyviais) gali bti bet kurie civilins teiss subjektai Lietuvos Respublikos ir usienio fiziniai arba juridiniai asmenys. Jungtins veiklos sutartis gali numatyti, kad partneris (partneriai) negali bti atskleistas tretiesiems asmenims (neviea partneryst). Tokiai sutariai taikomos tos paios taisykls kaip ir kitoms jungtins veiklos sutartims, iskyrus paioje sutartyje nustatytas iimtis ir tai, kad esant santykiams su treiaisiais asmenimis kiekvienas i nevie partneri atsako visu savo turtu pagal visus sandorius, kuriuos jis savo vardu su578
dar vis partneri interesais, o visos prievols, atsiradusios tarp partneri, jiems bendrai veikiant, yra dalins (CK 6.982 str.). Atskiri statymai gali nustatyti tam tikrus reikalavimus arba apribojimus jungtins veiklos (partnerysts) sutarties subjektams. Pagal Advokatros statym tik advokatai turi teis sudaryti jungtins veiklos (partnerysts) sutart dl advokat veiklos pagal i sutart nesteigus juridinio asmens. Vliau veikiani advokat kontor kiti advokatai priimami remiantis jungtins veiklos (partnerysts) sutartyse nurodyta tvarka, t. y. esantys advokat kontoros partneriai sprendia, ar nauj advokat priimti partnerius, ar su individualiai veikianiais advokatais susitarti dl bendro paslaug teikimo (Advokatros statymo 27 str. 3 d., Advokatros statuto, patvirtinto teisingumo ministro 1999 m. spalio 1 d. sakymu Nr. 288, 24 p.). Savivaldybi statymas nustato, kad bendriems tikslams savivaldyb gali sudaryti jungtins veiklos sutartis su valstybs institucijomis ir (arba) kitomis savivaldybmis. Tikrosios ir komanditins kins bendrijos jungtins veiklos sutartis turi bti sudaroma notarine forma (kini bendrij statymo 3 str. 1 d.). Advokatros statymas jungtins veiklos (partnerysts) sutariai nenustato privalomos notarins formos reikalavim, todl jungtins veiklos (partnerysts) sutartis tarp advokat turi bti sudaroma paprasta raytine forma. Jeigu vienas i partnerio na jungtin veikl yra nekilnojamasis daiktas, jungtins veiklos (partnerysts) sutartis privalo bti patvirtinta notaro. Be to, tokiu atveju taip pat taikomi teisins sandori registracijos reikalavimai (CK 1.75 str.). Jeigu jungtins veiklos (partnerysts) sutarties formos reikalavim nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti (CK 6.969 str. 4 d.). Jungtins veiklos (partnerysts) sutarties terminas priklauso nuo jos tikslo. Pasiekus baigtinio pobdio tiksl sutarties galiojimas baigiasi (taip pat, kaip ir slyginiai sandoriai, turintys naikinamj slyg). Jungtins veiklos (partnerysts) sutartyje gali bti nustatomas ir konkretus jos galiojimo terminas. Jeigu jungtins veiklos (partnerysts) sutartyje jos galiojimo terminas nenurodytas arba nesiejamas su tikslu, turiniu baigtin pobd, sutartis yra neterminuota.
579
56.3. Esmins jungtins veiklos (partnerysts) sutarties slygos

Esminmis jungtins veiklos (partnerysts) sutarties slygomis laikomos slygos dl bendro tikslo, dl na jungtin veikl ir dl partneri bendros veiklos, kuria sukuriamas tam tikras rezultatas (t. y. sutarties dalykas). Jungtins veiklos (partnerysts) sutarties alys turi vien bendr tiksl, kuriam pasiekti ia sutartimi alys sipareigoja suvienyti savo pastangas ir atitinkamai organizuoti savo tarpusavio santykius. Jungtin veikla gali bti vykdoma bet kokiam teistam tikslui (tiek komerciniam, tiek nekomerciniam) pasiekti. Jeigu jungtins veiklos (partnerysts) sutarties alys yra juridiniai asmenys, turintys specialj teisnum, tai jungtins veiklos tikslas turi atitikti t asmen veiklos tikslus. Jungtins veiklos sutartis paprastai sudaroma tada, kai vienas asmuo nesugeba arba negali pasiekti usibrto tikslo. Tokiu atveju abiej sutarties ali interesai yra nukreipti bendram tikslui pasiekti, o sutarties dalykas ir yra ta j jungtin veikla, kurios rezultatas sutartimi numatytas tikslas. Partneriai negali bti skirstomi aktyvi ir pasyvi alis. Tikslas, kurio siekia partneriai naais jungtin veikl, tokiu atveju yra ne tstinio, o baigtinio pobdio (pvz., pastatyti daugiabut gyvenamj nam, nutiesti keli ir t. t.). Bendras tikslas lemia ir tai, kad kiekvienas partneris turi teises ir pareigas, nukreiptas kit partneri atvilgiu, todl kiekvienas i j kit partneri atvilgiu yra ir kreditorius, ir skolininkas. Partneri teiss ir pareigos nra prieprieins, nes jomis gyvendinamas bendras tikslas. Btent dl ios prieasties jungtins veiklos sutarties dalyviai ir yra vadinami partneriais. Jungtins veiklos sutartimi partneriai yra tarpusavyje pareigojami ir kiekvienas i j yra savarankika sutarties alis. Jungtins veiklos (partnerysts) sutarties dalyk sudaro turtinis rezultatas, kurio buvo siekiama sudarant sutart. Daniausiai tai bna koks nors nekilnojamasis daiktas (daugiabutis gyvenamasis namas, administracinis pastatas ir pan.). Taiau siekiamu rezultatu gali bti ir tam tikr paslaug teikimas norint udirbti peln. Viena i jungtins veiklos (partnerysts) sutarties esmini slyg yra ta, kad partneri naai paprastai tampa vis partneri daline bendrja nuosavybe. 580
naai yra skirti jungtins veiklos materialinei bazei sukurti. Partnerio nau pripastama visa, kuo jis prisideda prie bendros veiklos pinigais, kitokiu turtu, profesinmis ir kitomis iniomis, gdiais, dalykine reputacija ir dalykiniais ryiais (CK 6.970 str. 1 d.). Sutartyje gali bti nustatyta, kad viena i ali prie bendros veiklos neprisideda jokiu materialiu turtu, taiau joje dalyvauja savo darbu ir kitokiais sipareigojimais, pavyzdiui, darbu, reikalingu parengti tam tikro kartu statomo objekto projektin-statybin dokumentacij bei statybos leidimo gavimu. Tokiu atveju kitos alies naas gali bti pinigai ir jo pagrindu galt bti finansuojama sutarto objekto statyba. Pastaius objekt, alys tapt jo bendraturiais, proporcingai sutarties ali susitarimu pinigais vertintam na dydiui. Preziumuojama, kad partneri naai yra lygs, jeigu jungtins veiklos sutartis nenustato ko kita, t. y. sutartyje gali bti nurodyta tiksli kiekvieno partnerio nao vert. naas vertinamas pinigais vis partneri susitarimu. Partneri naas, buvs j nuosavybe, taip pat jungtins veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra vis partneri bendroji dalin nuosavyb, jeigu ko kita nenustato statymas arba jungtins veiklos sutartis. Teis naudotis jungtins veikos rezultatais grindiama bendrosios dalins nuosavybs teiss normomis. Jeigu naas nebuvo partnerio nuosavyb, o juo partneris naudojasi kitokiu pagrindu, is turtas yra naudojamas vis partneri interesais ir taip pat yra pripastamas bendrai vis partneri naudojamu turtu, jeigu statymas nenustato ko kita. U bendro turto apskait atsakingas vienas i partneri, paskirtas vis partneri bendru sutarimu. Bendras turtas naudojamas, valdomas ir juo disponuojama vis partneri bendru susitarimu. Kilus ginui, bet kurio i partneri reikalavimu i tvark nustato teismas. Partneri pareigas, susijusias su bendro turto ilaikymu, taip pat kitoki ilaid padengimu, nustato jungtins veiklos sutartis (CK 6.971 str.).
56.4. Sutarties turinys

Partneris turi teis: 1) pelno, gauto i jungtins veiklos, dal; 2) bendrosios dalins nuosavybs dal; 3) prisidti prie bendr reikal tvarkymo; 581
4) susipainti su bendr reikal tvarkymo dokumentais ir gauti kit informacij apie bendr reikal tvarkym; 5) atsisakyti toliau bti neterminuotos jungtins veiklos sutarties dalyviu arba nutraukti terminuot jungtins veiklos sutart. Atsivelgdamas fiduciarin jungtins veiklos sutarties pobd partneris neturi teiss perduoti (perleisti) savo teiss dalyvauti jungtins veiklos sutartyje be vis kit partneri sutikimo. Partneris privalo: 1) prisidti naais prie jungtins veiklos; 2) padengti bendras ilaidas dl bendro turto ilaikymo; 3) atsakyti u bendrus nuostolius; 4) atsakyti u bendras skolas ir prievoles tretiesiems asmenims visu savo turtu; 5) atsakyti kitiems partneriams u bendrai veiklai arba bendram turtui padarytus nuostolius; 6) tvarkyti bendrus reikalus siningai, protingai ir teisingai; 7) suteikti kitiems partneriams isami informacij apie bendr reikal tvarkym ir bendr turt; 8) neatskleisti konfidencialios informacijos apie bendr veikl tretiesiems asmenims. Jungtins veiklos (partnerysts) sutartimi gali bti nustatytos ir kitos partneri teiss ir pareigos.
56.5. Partneri bendr reikal tvarkymas

Tvarkydami bendrus reikalus kiekvienas i partneri turi teis veikti vis partneri vardu, jeigu jungtins veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalus tvarko vienas i partneri arba visi partneriai kartu. Jeigu reikalus gali tvarkyti tik visi partneriai kartu, kiekvienam sandoriui sudaryti reikia vis partneri sutikimo. Esant santykiams su treiaisiais asmenimis, partnerio teis sudaryti sandorius vis partneri vardu patvirtinama kit partneri iduotu galiojimu arba jungtins veiklos sutartimi. Esant santykiams su treiaisiais asmenimis, partneriai negali remtis sandor sudariusio partnerio teisi veikti vis partneri vardu apribojimu, iskyrus atvejus, kai jie rodo, kad sandorio sudarymo metu treiasis asmuo inojo arba turjo inoti apie tokius apribojimus. Partneris, sudars sandor virydamas jam suteiktus galiojimus vis partne582
ri vardu arba vis partneri interesais sudars sandor savo vardu, turi teis reikalauti i kit partneri atlyginti savo padarytas ilaidas, jeigu rodo, kad tie sandoriai buvo btini norint apsaugoti kit partneri interesus. Partneriai, dl toki sandori patyr nuostoli, turi teis reikalauti, kad partneris, sudars sandor, iuos nuostolius atlygint. Sprendimai, susij su bendrais partneri reikalais, priimami bendru partneri sutarimu, jeigu jungtins veiklos sutartis nenustato ko kita. Pavyzdiui, siekiant utikrinti atskiros sutarties alies interesus sutartyje galima numatyti ir iimtis, susijusias su atitinkam klausim sprendimu (CK 6.972 str.). Kiekvienas partneris turi teis susipainti su bendr reikal tvarkymo dokumentais, nesvarbu, galiotas jis ar ne tvarkyti bendrus reikalus. Susitarimai, kurie i teis apriboja arba panaikina, negalioja (CK 6.973 str.).
56.6. Bendros partneri ilaidos ir nuostoliai

Bendr ilaid ir bendr nuostoli, susijusi su jungtine veikla, paskirstym nustato jungtins veiklos sutartis. Jeigu tokio susitarimo nra, kiekvienas partneris atsako u bendras ilaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydiui. Susitarimas, kuris visikai atleidia vien i partneri nuo bendr ilaid arba nuostoli padengimo, negalioja (CK 6.974 str.). Jeigu jungtins veiklos sutartis nra susijusi su komercine kine partneri veikla, kiekvienas partneris atsako pagal bendras sutartines prievoles visu savo turtu proporcingai jo dalies dydiui. Pagal bendras nesutartines prievoles partneriai atsako solidariai (CK 6.975 str.). Jeigu jungtins veiklos sutartis susijusi su komercine kine partneri veikla, visi partneriai pagal bendras prievoles atsako solidariai, kad ir koks bt i prievoli atsiradimo pagrindas. Partnerio kreditoriai turi teis reikalauti atidalyti partnerio dal i bendro turto pagal CK Ketvirtosios knygos nustatytas taisykles (CK 6.977 str.). Pelno paskirstymas. Pelnas, gautas i jungtins veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno j indlio bendr veikl vertei, jeigu ko kita nenustato jungtins veiklos sutartis. Susitarimas nualinti kur nors i partneri skirstant peln negalioja (CK 6.976 str.). 583
56.7. Partnerysts sutarties pabaiga

Jungtins veiklos sutartis baigiasi (CK 6.978 str.): 1) pripainus vien i partneri neveiksniu, ribotai veiksniu arba neinia kur esaniu, jeigu jungtins veiklos sutartis ar vlesnis kit partneri susitarimas nenustato isaugoti jungtins veiklos sutart tarp likusi partneri, iskyrus atvejus, kai jungtins veiklos sutartis galioja ir be io partnerio; 2) iklus vienam i partneri bankroto byl, jeigu jungtins veiklos sutartis ar vlesnis kit partneri susitarimas nenumato isaugoti jungtins veiklos sutart tarp kit partneri, iskyrus atvejus, kai jungtins veiklos sutartis galioja ir be io partnerio; 3) vienam i partneri mirus ar j likvidavus, ar reorganizavus, jeigu jungtins veiklos sutartis ar vlesnis kit partneri susitarimas nenustato isaugoti jungtins veiklos sutart tarp kit partneri arba pakeisti mirus (likviduot ar reorganizuot) partner jo teisi permjais; 4) vienam i partneri atsisakius toliau bti neterminuotos jungtins veiklos sutarties dalyviu, jeigu jungtins veiklos sutartis arba vlesnis kit partneri susitarimas nenustato isaugoti jungtins veiklos sutart tarp kit partneri, iskyrus atvejus, kai jungtins veiklos sutartis galioja ir be io partnerio; 5) vieno i partneri reikalavimu nutraukus terminuot jungtins veiklos sutart, jeigu jungtins veiklos sutartis ar vlesnis kit partneri susitarimas nenustato isaugoti jungtins veiklos sutart tarp kit partneri, iskyrus atvejus, kai jungtins veiklos sutartis galioja ir be io partnerio; 6) pasibaigus jungtins veiklos sutarties terminui; 7) atidalijus vieno i partneri dal i bendro turto pagal jo kreditori reikalavim, jeigu jungtins veiklos sutartis arba vlesnis kit partneri susitarimas nenustato isaugoti jungtins veiklos sutart tarp kit partneri, iskyrus atvejus, kai jungtins veiklos sutartis galioja ir be io partnerio. Atsivelgiant tai, kad sutartis, sukrusi civilin teisin santyk, neperengdama teiss norm nustatyt rib reguliuoja jos sukurto teisinio santykio dalyvio elges tol, kol bus pasiektas sutartimi numatytas baigtinio pobdio tikslas, vienu i jungtins veiklos sutarties pabaigos pagrind yra ir pasiektas tikslas. 584
Partneris, norintis atsisakyti neterminuotos jungtins veiklos sutarties, apie tai turi praneti kitiems partneriams ne vliau kaip prie tris mnesius iki numatomo pasitraukimo, jeigu statymai arba sutartis nenustato ko kita. Susitarimai, nustatantys partneri teiss atsisakyti neterminuotos jungtins veiklos sutarties apribojimus arba i teis panaikinantys, negalioja (CK 6.979 str.). Vienas i partneri turi teis nutraukti savo su kitais partneriais sudaryt terminuot arba sudaryt tam tikram tikslui jungtins veiklos sutart, jeigu (CK 6.980 str.): 1) kiti partneriai j i esms paeidia; 2) norintis sutart nutraukti dl svarbi prieasi nebegali jos vykdyti. Partneris, nutrauks sutart, turi atlyginti kitiems partneriams dl sutarties nutraukimo padarytus tiesioginius nuostolius. Vienam i partneri sutart nutraukus, sutartis lieka galioti kitiems partneriams, jeigu jungtins veiklos sutartis arba vlesnis kit partneri susitarimas nenustato isaugoti jungtins veiklos sutart tarp kit partneri, iskyrus atvejus, kai jungtins veiklos sutartis galioja ir be io partnerio. Jeigu jungtins veiklos sutartis buvo nutraukta vienam i partneri atsisakius toliau bti sutarties dalyviu arba vieno i j reikalavimu, asmuo, kuris nebra jungtins veiklos sutarties dalyvis, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, atsiradusias jam esant jungtins veiklos sutarties dalyviu, taip, kaip jis atsakyt bdamas partneriu (CK 6.981 str.). Pasibaigus jungtins veiklos sutariai, visiems partneriams bendrai naudoti perduoti daiktai grinami juos perdavusiems partneriams be atlyginimo, jeigu ko kita nenustato ali susitarimas. Nuo jungtins veiklos sutarties pabaigos momento jos dalyviai solidariai atsako tretiesiems asmenims pagal nevykdytas bendras prievoles. Turtas, esantis bendrja partneri nuosavybe, pasibaigus jungtins veiklos sutariai, padalijamas pagal CK Ketvirtosios knygos nustatytas taisykles, taikomas bendrosios dalins nuosavybs teise turt valdantiems bendraturiams. Partneris, nes individualiais poymiais apibdint daikt, pasibaigus jungtins veiklos sutariai, turi teis reikalauti grinti jam t daikt, jeigu dl to nebus paeisti kit partneri ir kreditori interesai.
585
1. Kokia yra jungtins veiklos sutarties samprata? 2. Kokia forma turi bti sudaroma jungtins veiklos sutartis? 3. Kokie yra paprastosios ir kvalifikuotos partnerysts skirtumai? 4. Ar partnerysts sutartis yra atlygintin? 5. Ar fiziniai asmenys gali bti jungtins veiklos sutarties alimis? 6. Kas yra jungtins veiklos sutarties dalykas? 7. Kokios mons steigiamos remiantis jungtins veiklos sutarties pagrindu? 8. Ar turtas, kur partneris valdo ne nuosavybs teiss pagrindu, gali bti nau bendr veikl? 9. Kam priklauso jungtins veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai? 10. Kaip paskirstomi bendros veiklos metu turti nuostoliai? 11. Kaip paskirstomas pelnas, gautas i bendros veiklos? 12. Kokiais atvejais ir pagal kokias prievoles partneriai atsako solidariai? 13. Kada baigiasi jungtins veiklos sutartis? 14. Kokie reikalavimai nustatyti partneriui, kuris nori atsisakyti neterminuotos jungtins veiklos sutarties? 15. Ar buvs partneris atsako pagal prievoles, kurios atsirado jam esant jungtins veiklos sutarties dalyviu? 16. K reikia neviea partneryst?
586
57 skirsnis. DRAUDIMO SUTARTIS

Draudimo sutartimi viena alis (draudikas) sipareigoja u sutartyje nustatyt draudimo mok (premij) sumokti kitai aliai (draudjui) arba treiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, statyme ar draudimo sutartyje nustatyt draudimo imok, apskaiiuot statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu vyksta statyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis vykis. Draudimo sutarties atsiradim lm btinumas iki minimumo sumainti nuostolius dl galimos alos moni turtui bei sveikatai. Teisinje literatroje priimta laikyti, jog draudimins veikos pagrindai susiformavo XVII a. pirkliams buriantis susivienijimus, siekiant savo kolegoms kompensuoti nuostolius, patirtus dl jrose paskendusi arba jros pirat apiplt laiv. iuolaikine prasme draudimine veikla laikoma kin komercin veikla, kuria draudimo sutarties pagrindu u draudimo mok prisiimama kit asmen nuostoli rizika arba kitaip siekiama apsaugoti i asmen turtinius interesus vykus draudiminiams vykiams, asmen turtini interes apsaugai naudojant draudimo skaiiuojamus draudimo techninius atidjimus. Taigi draudimo funkcija iki minimumo sumainti nuostolius, atsiradusius dl alos tiek materialaus, tiek nematerialaus pobdio vertybms. Pagrindin draudimo veikl reglamentuojanti teisin baz 2000 m. CK, Draudimo statymas360 ir kiti teiss aktai, reglamentuojantys atskir draudimo ri bei draudimo moni veiklos ypatumus. Draudimo objektai gali bti vairs turtiniai interesai, susij su: 1) asmens gyvenimo trukme, sutuoktuvmis, gimimu, kapitalo kaupimu; 2) kno sualojimais, taip pat su nelaimingais atsitikimais ir ligomis; 3) turto valdymu, naudojimu, disponavimu; 4) draudjo padaryta
360
587
ala fizinio asmens turtui arba tam fiziniam asmeniui, taip pat ala, padaryta juridiniam asmeniui. Visais atvejais draudiami gali bti tik statymo ginami interesai. Draudimo sutarties pagrindas draudiminis vykis, t. y. draudimo sutartyje arba Draudimo statymo nustatytas atsitikimas, kuriam vykus, draudjas, apdraustasis, naudos gavjas ar treiasis asmuo gyja teis draudimo imok. i sutartis tai atsitikimo rizikos draudimas. Draudimo sutarties sudarymo metu abi draudimo sutarties alys neino ir neturi inoti, kad draudiminis vykis btinai vyks361. Taigi draudimo veikla pagrsta draudiminio vykio atsitiktinumu bei draudimo rizika, t. y. tikimybe vykti draudiminiam vykiui, kuri nepriklauso nuo ali valios. ia sutartimi draudjas siekia iki minimumo sumainti nuostoli dyd tai priemon jam kompensuoti galimus nuostolius vykus draudiminiam vykiui. Jei tai yra kaupiamasis draudimas gauti dal pelno investavus las specialius kaupiamuosius draudimo fondus. Pagrindinis draudiko interesas gauti draudimo mokas bei jas investuoti specialius fondus. Draudimo veikla grindiama tuo, kad draudimo imoka sumokama ne visais atvejais, t. y. ne visais draudimo atvejais vyksta draudiminis vykis, dl kurio atsirast pagrindas imokti draudimo imok. Nuo draudimo intereso svarbos ir verts bei draudiminio vykio atsiradimo tikimybs priklauso pati galimyb apdrausti konkret objekt, draudimo mokos dydis, draudimo imokos imokjimo slygos bei tvarka.
57.2. Sutarties poymiai, sutarties sudarymas

Draudimo sutartis yra dvial, atlygintin ir daniausiai realin, nes sigalioja nuo to momento, kai draudjas sumoka vis arba pirm draudimo mok (premij), iskyrus atvejus, kai alys susitaria kitaip. Draudimo sutariai nebdingas ekvivalentikumas, t. y. jos sudarymo metu ali gaunamos naudos dydis neinomas, jis priklauso nuo to, vyks ar ne draudiminis vykis, todl draudimo sutartis laikoma rizikos sutartimi.
361 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. vasario 7 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K7351/2002, S. Maius v DB kio draudimas, kat. 39.4
588
Draudimo sutarties esmins slygos, dl kuri susitarus draudimo sutartis laikoma sudaryta: 1) draudiminiai, nedraudiminiai vykiai; 2) draudiamas interesas (turtin arba neturtin vertyb); 3) draudimo suma, t. y. turtini interes draudimo suma ir suma, kurios dydio draudimo imok (draudimo sum) draudikas sipareigoja imokti. Ne gyvybs draudimo atveju ji negali viryti draudiamo turto verts arba turtins rizikos verts (draudimo verts), kitais atvejais ji nustatoma ali susitarimu. Paymtina, jog sudaryta draudimo sutartis negali bti ginijama, iskyrus atvejus, kai draudikas, nepasinaudojs savo teise vertinti draudimo rizik, buvo apgautas dl to, kad buvo nurodyta inomai melaginga draudimo vert arba buvo padaryta aritmetin ar raybos klaida; 4) draudimo sutarties terminas, t. y. terminas, kuriam draudiamas tam tikras draudimo objektas. Nuo draudimo sutarties termino priklauso draudimo mok dydis, draudiminio vykio rizika, draudimo suma bei paties draudimo imokos dydis; 5) draudimo premijos (mokos) sumokjimas. Draudimo sutarties forma raytin. Draudimo sutartis sudaroma draudikui akceptuojant draudjo pasilym (praym), pateikt draudikui, arba draudjui akceptuojant draudiko pasilym sudaryti sutart. Sudarius draudimo sutart, raytinis draudjo praymas tampa sudtine draudimo sutarties dalimi. Draudimo sutarties sudarym patvirtina draudimo liudijimas (polisas). Jame turi bti nurodyti CK numatyti ie duomenys: draudimo liudijimo (poliso) numeris; draudiko pavadinimas ir buveins adresas; draudjo, apdrausto asmens ar naudos gavjo vardas, pavard ar pavadinimas; draudimo grup bei draudimo ries taisykli pavadinimas ir numeris; 5) draudimo objektas; 6) draudimo suma, iskyrus atvejus, kai tikslus draudimo sumos dydis nenustatomas; 7) draudimo moka ir jos mokjimo terminai; 8) draudimo ris; 9) draudimo sutarties galiojimo terminas; 10) raas, kad draudjas yra supaindintas su draudimo ries taisyklmis ir jam yra teikta j kopija; 11) draudiko, galioto sudaryti draudimo sutart, asmens paraas ir draudiko antspaudas arba j faksimils; 12) draudimo liudijimo (poliso) idavimo data. Jeigu draudimo liudijimas (polisas) neatitinka draudjo raytinio praymo turinio, o sutartis buvo sudaryta akceptuojant draudjo pasilym sudaryti sutart, pirmenyb suteikiama raytiniam draudjo praymui. 589
Draudimo sutartis daniausiai sudaroma laikantis standartini sutarties slyg draudimo ries taisykli prisijungimo bdu. Tokiais atvejais draudimo taisykls tampa draudimo sutarties dalimi ir draudikas, prie sudarydamas sutart arba j sudarydamas, privalo sudaryti slygas vieai susipainti su draudimo ries taisyklmis ir teikti j kopijas draudjui. Taigi draudjo sutikim su standartinmis draudimo sutarties slygomis galima konstatuoti tik tada, kai jos visos yra trauktos raytins sutarties tekst arba pateiktos kaip sutarties priedas atskiru dokumentu, arba pateiktos susipainti pasiraytinai iki sutarties sudarymo ar sutarties pasiraymo metu362. Pagal 2004 m. sausio 1 d. sigaliojusios Draudimo statymo redakcijos 77 straipsn draudimo taisykls privalo bti paskelbtos draudimo mons interneto tinklalapyje.

Draudimo sutarties alys draudikas ir draudjas. Draudikas juridinis asmuo (draudimo mon), turintis leidim verstis ia veikla. Su draudimo paslaug teikimu susijusias paslaugas turi teis teikti ir draudimo tarpininkai. Draudikui statymais suteikiama teis perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutart kitam ar kitiems draudikams draudimo sutartyje nustatyta tvarka gavus atitinkamos valstybs institucijos, vykdanios draudimo prieir, leidim. Draudjas bet kuris fizinis arba juridinis asmuo. Draudimo sutartis gali bti sudaroma net tik paties draudjo, bet ir kito asmens interesais. Apdraustasis draudimo sutarties atveju taip pat gali bti draudjo nurodytas ir draudimo sutartyje vardytas asmuo, kurio turtiniai interesai yra draudiami. Be to, draudimo sutartis gali bti sudaroma kito asmens naudai, t. y. draudimo sutartyje draudjas arba apdraustasis gali paskirti asmen, kuris draudimo sutartyje nustatytomis slygomis gyja teis draudimo imok. Teis draudimo imok vykus draudiminiam vykiui gali turti ir kitas treiasis asmuo, kurio draudjas nenurodo draudimo sutartyje, bet kuris draudimo ries taisyklse nurodytomis slygomis gyja teis draudimo imok (pvz., civilins atsakomybs
362 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. gegus 22 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K3581/2000, S. Lisovskis v Lietuvos draudimas, kat. 43.
590
draudimo sutarties atveju teis draudimo imok turi treiasis asmuo eismo nelaims metu nukentjs asmuo, kuriam buvo padaryta alos). Draudjas turi teis pakeisti draudimo sutartyje nurodyt naudos gavj kitu asmeniu, iskyrus statymuose ar sutartyje nustatytas iimtis, apie tai ratu pranedamas draudikui. Draudjas taip pat turi teis pakeisti apdraust asmen kitu asmeniu gavs raytin draudiko sutikim. Jeigu apdrausto turto nuosavybs teis i asmens, kurio interesais buvo sudaryta draudimo sutartis, pereina kitam asmeniui, tai teiss ir pareigos pagal draudimo sutart pereina naujajam apdrausto turto savininkui, iskyrus atvejus, kai turtas i pirminio savininko paimamas priverstine tvarka arba draudimo sutartis yra nustaiusi k kita. CK 6.1017 straipsnis pirm kart tvirtina galimyb fiziniams ir juridiniams asmenims drausti turtinius interesus savitarpio pagrindu sujungiant iam draudimui reikalingas las savidraudos draugijose. Savidraudos draugij veiklos reglamentavimo ypatumai turs bti numatyti specialiuose statymuose.
57.4. Sutarties turinys

Sutarties turin sudaro sutarties ali tarpusavio teiss ir pareigos. Draudimo sutarties ali tarpusavio teisi ir pareig specifika yra ta, kad i sutartis yra fiduaciarin, grindiama tarpusavio ali pasitikjimu, todl ji suponuoja siningo sutarties ali elgesio btinum. Prie sudarydamas sutart draudjas turi pareig atskleisti draudikui informacij apie draudiminio vykio atsitikimo tikimyb ir galim nuostoli dyd (CK 6.993 str.), o draudikas suteikti draudjui informacij apie draudiko pavadinim, draudiko mons r, adres, draudiko padalinio arba draudiko atstovo adres (jei draudimo sutartis sudaroma ne draudiko buveinje), i draudimo sutarties kylani arba su ja susijusi gin sprendimo tvark, draudiko elges, kai draudjas paeidia draudimo sutarties slygas, galimus draudimo rizikos padidjimo atvejus bei kit draudimo veikl reglamentuojaniose teiss normose numatyt informacij. Prie sudarydamas draudimo sutart draudikas turi teis apirti draudiam turt, o jeigu reikia, savo lomis paskirti ekspertiz jo vertei nustatyti. Jeigu draudimo interesas yra susijs su fizinio asmens gyvybe ir sveikata, draudikas turi teis reikalauti i draudjo dokument, 591
patvirtinani draudjo (apdraudiamo asmens) ami, sveikatos bkl, profesij bei kitas draudimo rizikai turinias reikms aplinkybes. Visais atvejais draudikas neturi teiss atskleisti informacijos, gautos jam vykdant draudimo veikl, apie draudj, apdraust asmen arba naudos gavj, j sveikatos bkl ir turtin padt bei kitos draudimo sutartyje nustatytos konfidencialios informacijos, iskyrus statym nustatytas iimtis. Paeids i pareig draudjas privalo atlyginti draudjui, apdraustam asmeniui arba naudos gavjui padaryt turtin ir neturtin al. Kad draudimo sutartis bt laikoma sudaryta, iskyrus atvejus, kai draudimo sutartis yra konsensualin, draudjas u draudiamj apsaug sutarties sudarymo metu privalo mokti draudikui draudimo sutartyje arba statyme nustatytais terminais nustatyto dydio pinig sum arba sumas (draudimo mok (premij). Draudimo sutartyje gali bti nustatyta, kad draudimo moka (premija) sumokama i karto arba mokama periodikai sutartyje nustatytais terminais. Draudjas arba naudos gavjas, jeigu jis ino apie jo naudai sudaryt draudimo sutart ir ketina pasinaudoti savo teise draudimo imok, suinojs apie draudimin vyk, privalo apie tai praneti draudikui per sutartyje nustatyt termin ir sutartyje nustatytu bdu. Be to, vykus draudiminiam vykiui, draudjas turi imtis jam prieinam proting priemoni galimai alai sumainti, laikydamasis draudiko nurodym, jeigu tokie nurodymai draudjui buvo duoti. Pagrindin draudjo pareiga, be to, kad turi suteikti draudikui statymu nustatyt informacij, draudimo imok imokti ne vliau kaip per 30 dien nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikminga nustatant draudiminio vykio fakt, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo imokos dyd. Jei vykis draudiminis, o draudjas ir draudikas nesutaria dl draudimo imokos dydio, draudjo pageidavimu draudikas privalo imokti sum, lygi ali neginijamai draudimo imokai, jei tikslus alos dydio nustatymas utrunka ilgiau kaip 3 mnesius. Draudjas turi teis nemokti draudimo imokos arba j sumainti, draudjui i esms paeidus savo sipareigojimus pagal sutart. Pavyzdiui, draudikui nevykdant pareigos tinkamai ir laiku praneti draudikui apie draudimin vyk, draudikas turi teis atsisakyti imokti draudimo imok arba j sumainti atsivelgdamas tai, ar draudjas savo pareigos nevykd tyia, ar dl neatsargumo, iskyrus atvejus, kai rodoma, kad apie draudimin vyk draudikas suinojo laiku arba kai ne592
praneimas apie draudimin vyk neturi takos draudiko pareigai imokti draudimo imok. Draudikas paprastai atleidiamas nuo alos atlyginimo, jeigu ala atsirado dl to, kad draudjas smoningai nesim jam prieinam proting priemoni iai alai sumainti arba ivengti. Draudikas, atsisakydamas mokti arba sumaindamas draudimo imok dl to, jog draudjas paeid draudimo sutarties slygas, visais atvejais privalo vertinti draudjo kalt, draudimo sutarties slyg paeidimo sunkum, prieastin jo ry su draudiminiu vykiu, alos, atsiradusios dl paeidimo, dyd. CK taip pat numato specialius atvejus, kai draudikas atleidiamas nuo draudimo imokos imokjimo (taiau tuomet draudikas privalo rodyti aplinkybes, atleidianias j nuo draudimo imokos imokjimo arba suteikianias teis sumainti draudimo imok): 1) jeigu draudiminis vykis vyko dl karo veiksm arba radioaktyviojo spinduliavimo poveikio; 2) jeigu ala atsirado dl turto konfiskavimo, areto arba jo sunaikinimo valstybs valdios institucij nurodymu; 3) kitais statym numatytais atvejais. Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, imokjusiam draudimo imok, pereina teis reikalauti imokt sum i atsakingo u padaryt al asmens (subrogacija). Jeigu ala buvo padaryta tyia, reikalavimo teis draudikui pereina, nors draudimo sutartis subrogacij draudia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaiming atsitikim, draudimo ligos atveju, civilins atsakomybs draudimo atveju, kitais statym numatytais atvejais. Pati reikalavimo teis, perjusi draudikui, gyvendinama laikantis taisykli, kurios nustato draudjo (naudos gavjo) ir u al atsakingo asmens santykius.
57.5. Sutarties pakeitimo, pabaigos ir nutraukimo pagrindai

Draudimo sutartis, laikantis CK 6.1010 straipsnio reikalavim, gali bti keiiama ali susitarimu, taip pat vienos i sutarties ali reikalavimu, padidjus ar sumajus draudimo rizikai. Draudimo sutartis paprastai baigiasi sujus draudimo sutarties terminui arba atsitikus draudiminiam vykiui ir imokjus draudimo imok (pvz., gyvybs draudimo atveju). 593
Prie termin draudimo sutartis gali bti nutraukta tik ali susitarimu arba draudjo reikalavimu. Jeigu draudjas nutraukia draudimo sutart prie termin, sumokta draudikui draudimo moka (premija) negrinama, jei draudimo sutartis nenustato ko kita. Draudimo sutartis taip pat gali bti nutraukta prie joje nustatyt jos galiojimo termin, jeigu sigaliojus sutariai inyko galimybs vykti draudiminiam vykiui arba draudimin rizika inyko dl aplinkybi, nesusijusi su draudiminiu vykiu (draudimo objektas uvo dl prieasi, nesusijusi su draudiminiu vykiu, ir kt.). Tokiu atveju draudikas turi teis dal draudimo mokos (premijos), kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui.
57.6. Draudimo formos, akos, grups, specials draudimo atvejai

Draudimo akos skiriamos pagal tai, kokios vertybs draudiamos. Tai gyvybs draudimas ir ne gyvybs draudimas. Ne gyvybs draudimo sutartys apima turto draudimo, civilins atsakomybs, draudimo bei sveikatos draudimo sutartis. Atsivelgiant draudimo imokos pobd draudimo sutartys skirstomos nuostoli draudimo bei sum draudimo sutartis. Sum draudimo sutartys yra gyvybs draudimo sutartys, taip pat ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas sipareigoja vykus draudiminiam vykiui imokti draudimo imok, lygi draudimo sumai arba jos daliai. Nuostoli draudimo sutartys yra turto draudimo, civilins atsakomybs draudimo, taip pat ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas sipareigoja vykus draudiminiam vykiui imokti draudimo imok, lygi patirtiems nuostoliams. Be to, draudimas skiriamas grupes: privalomj bei savanorikj draudim. Privalomojo draudimo ris ir pagrindines nuostatas nustato Lietuvos Respublikos statymai (pvz., Socialinio draudimo statymas, notar, advokat profesin veikl reglamentuojantys teiss aktai ir kt.). Tai gali bti civilins atsakomybs draudimas arba statymuose numatyt asmen gyvybs, sveikatos ar jiems priklausanio turto draudimas.
594
Savanorikasis draudimas vykdomas draudjo ir draudimo mons susitarimu, patvirtintu draudimo sutartimi. Teisinje literatroje skiriamas asmens bei turto draudimas. Turto draudimo riai priskiriami: turto draudimas, verslo rizikos draudimas bei civilins atsakomybs draudimas. Pagrindinis turto draudimo tikslas kompensuoti nuostolius, atsiradusios dl alos turtui, sveikatai, gyvybei arba jeigu tai verslo rizikos draudimas kompensuoti negautas planuotas pajamas ar nuostolius, atsiradusius dl nepasisekusio verslo (pvz., galimo derliaus draudimas ir pan.). Turto draudimo kompensacinis pobdis lemia tai, kad vykus draudiminiam vykiui draudimo imoka negali viryti reali faktini nuostoli sumos, be to, pats turtas draudiamas ne didesne nei turto vert draudimo suma. Todl turto draudimo atveju, kai draudikas imoka draudimo imok, lygi draudimo sumos daliai, draudiko prievol lieka galioti iki draudimo sutarties termino pabaigos likusiai draudimo sumos daliai, iskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje nustatyta, jog draudiko prievol lieka galioti visai draudimo sumai, neiskaiiuojant i jos imokt draudimo imok. alys gali susitarti ir dl maesns nei draudiamo turto vert draudimo sumos (nevisikas draudimas CK 6.999 str.). Tokiu atveju, iskyrus statym numatytas iimtis, vykus draudiminiam vykiui, draudikas privalo atlyginti draudjui (naudos gavjui) jo patirt nuostoli dal, proporcing draudimo sumos ir draudimo verts santykiui. Draudimo sutartyje gali bti nustatyta ir didesn draudimo imoka, bet ne didesn u draudimo vert. Jeigu yra apdrausta tik dalis turto arba rizikos (draudimo) verts, draudjas (naudos gavjas) turi teis papildomai juos apdrausti sudarydamas papildom draudimo sutart su tuo paiu arba kitu draudiku (papildomas draudimas CK 6.1000 str.). Taiau tuomet bendra draudimo suma pagal visas draudimo sutartis negali viryti draudimo verts, t. y. dvigubas draudimas statymais nra leidiamas. Turto draudimo atveju draudimo objektas gali bti draudiamas nuo skirting rizik sudarant vien arba kelias draudimo sutartis su tuo paiu arba su skirtingais draudikais (CK 6.1002 str.). iuo atveju leidiama, kad bendra draudimo suma pagal visas draudimo sutartis viryt draudimo vert. Asmens draudimui bdinga tai, kad jis gali bti ne tik kompensacinio, bet ir kaupiamojo pobdio (pvz., gyvybs draudimas). Be to, pati 595
draudimo imoka ir suma nra nulemta draudimo objekto verts. Tam tikrais atvejais draudimo imoka gali bti mokama ir periodikai. Asmens draudimas teisinje literatroje skiriamas rizikos (draudimas nuo nelaiming atsitikim) bei kaupiamj asmens draudim (gyvybs draudimas). CK numato specialius draudimo atvejus, kuriuos slyginai galima bt vadinti draudimo rimis: bendrj draudik (CK 6.1003 str.) bei perdraudim (CK 6.1016 str.). Bendrojo draudimo atveju draudimo objektas gali bti apdraustas pagal vien draudimo sutart bendrai keli draudik (bendrasis draudimas), t. y. bendrasis draudimas atlieka pirminio rizikos iskaidymo funkcij, kai keletas draudimo moni (pirmini draudik) kartu suteikia draudimin apsaug draudjui pagal vien draudimo sutart. io draudimo paskirtis lemia tai, kad jeigu draudimo sutartis nenumato kiekvieno i draudik teisi ir pareig, u draudimo imokos imokjim draudjui (naudos gavjui) visi draudikai atsako solidariai. Perdraudimo sutartimi draudikas gali visikai arba i dalies apdrausti draudimo imokos imokjimo rizik. Perdraudimas atlieka antrins rizikos iskaidymo funkcij, t. y. teisiniai santykiai tarp draudjo ir draudiko neatsiranda, todl pats perdraudimo faktas draudjui nra inomas. Perdraudimo esm yra ta, kad vienas draudikas, vadinamas pirminiu, kitam draudikui, vadinamam perdraudiku, perduoda vis i draudjo perimt individuali arba kolektyvini nuostoli tikimybin paskirstym ir tam tikr io tikimybinio nuostoli paskirstymo dal. Perdraudimo atveju draudimo rizika yra isklaidoma tarp pirminio draudiko ir perdraudj. Perdraudimo sutartis sudaroma ne draudjo, o draudik interesais, t. y. jos paskirtis apsaugoti pirmin draudik nuo turtini nuostoli, kuriuos is patirt vykdydamas sipareigojimus draudjams pagal draudimo sutartis. i sutartis nesuteikia draudjams joki papildom teisi ir sipareigojim. Tiesioginiai teisiniai draudjo ir perdraudik santykiai neatsiranda, ir tai skiria perdraudim nuo bendrojo draudimo363.
363 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. birelio 24 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K3903/2002, ADB Preventa v UAB DK Baltic polis, kat. 54.
596
57.7. Civilins atsakomybs draudimas

Civilins atsakomybs draudimas asmens turtini interes, susijusi su civiline atsakomybe u nukentjusiems tretiesiems asmenims arba j turtu padaryt al, draudimas, kai draudiko mokamos draudimo imokos dydis priklauso nuo nuostoli, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentjusiam treiajam asmeniui u padaryt al, dydio, taiau neturi viryti draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje. Civilins atsakomybs draudimo sutartimi siekiama sumainti atlygintinos alos neigiamus padarinius atsakingo u al asmens turtinei padiai. Draudimo pasekm asmuo, padars savo veiksmais al nukentjusiajam, turi teis reikalauti, kad i al atlygint draudimo mon (draudikas), taiau draudimo sutartis negali atleisti atsakingo u al asmens nuo prievols paiam tam tikrais atvejais atlyginti padaryt turtin al. Draudimo sutartimi siekiama ne tik sumainti atlygintinos alos neigiamus padarinius asmeniui, atsakingam u al, bet kartu siekiama apsaugoti ir nukentjusiojo turtinius interesus. iuo atveju nukentjusiojo interesai yra ginami remiantis tuo, kad draudimo sutartis, pareikus atitinkam reikalavim draudiko atvilgiu, suteikia nukentjusio asmens turtini interes papildom garantij, t. y. esant civilins atsakomybs draudimui nukentjusysis gyja du skolininkus: u atsiradusi al atsaking asmen, kurio pareiga atlyginti nuostolius kyla i delikto, taip pat draudik (draudimo mon), kurio pareiga atlyginti al (sumokti draudimo imok) kyla i sutarties364. Vienas labiausiai paplitusi privalomojo draudimo pavyzdi transporto priemoni savinink ir valdytoj civilins atsakomybs draudimas. iuo atveju draudimo objektas yra transporto priemoni savinink ir valdytoj civilin atsakomyb u autoavarijos metu padaryt al. Draudimo sutartimi apdraudiama draudjo ir kiekvieno asmens, teistai valdanio transporto priemon, civilin atsakomyb, kuri gali atsirasti valdant transporto priemoni savinink ir valdytoj civilins atsakomybs privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodyt transporto priemon.
364 Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 vasario 7 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K 7351/2002, S. Maius v kio draudimas, kat. 39.4.
597
1. Kokia yra draudimo reikm? 2. Kokia yra draudimo sutarties samprata? 3. Ar i sutartis yra realin, ar konsensualin? 4. Kokios yra draudimo formos? 5. Kokios yra draudimo akos? 6. Kokia forma turi bti sudaroma draudimo sutartis? 7. Kas yra draudimo polisas? 8. Kokiomis slygomis gali bti pakeistas draudjas? 9. Kas yra draudimo imoka? 10. Kas yra draudimo suma? 11. Kokiomis slygomis gali bti pakeistas draudikas? 12. Kas yra draudiminis vykis? 13. Kokiais atvejais draudikas atleidiamas nuo draudimo imokos mokjimo? 14. Kas yra subrogacija? 15. Ar draudimo sutartis gali bti sudaryta treiojo asmens naudai? 16. Kokia yra perdraudimo samprata ir esm?
598
Literatra
LITERATRA
1. Ambrasien D. Rankpinigiai kaip prievols vykdymo utikrinimo bdas // Justitia. 2000. Nr. 45. 2. Ambrasien D. Asmen pasikeitimas prievolje (kai kurie teoriniai ir praktiniai aspektai) // Jurisprudencija. 2002. T. 28(20). 3. Civilin teis. Vadovlis / Ats. redaktorius V. Staskonis. Kaunas, 1997. 4. Dalhuisen J. H. Dalhuisen on International Commercial, Financial and Trade Law. Oxford and Portland, Oregon: Hart Publishing, 2000. 5. Dambrauskait A. Prievoli vykdymo utikrinimo teisins problemos / LTU temini straipsni rinkinys. 2001. 6. EPayments in Europe: The Eurosystems Perspective. European Central Bank, 2002 (http://www.ecb.int/events/conf/other/ epayments/epayments.pdf). 7. General Guide to Account Opening and Customer Identification. Attachment to Basel Committee publication No. 85 Customer due diligence for banks (http://www.bis.org/publ/bcbs85annex.htm, aplankyta 2003 04 14). 8. Geva B. Bank Collections and Payment Transactions: Comparative Study of Legal Aspects. Oxford University Press, 2001. 9. Girard P. F. Romn teis. 1932. T. 2. 10. Kirien J., Pakalnikis V., Rukyt R.,Vitkeviius P. Civilin teis. Bendroji dalis. Vilnius, 2004. T. 1. 11. Herrmann H. BankCustomer Relationship in German Law and Practice // N. Horn (ed.). German Banking Law and Practice in In599
Literatra
ternational Perspective. Berlin, New York: Walter de Gruyter, 1999. 12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, 2001. 13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Vilnius: Justitia, 2002. 14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. etoji knyga. Vilnius: Justitia, 2003. T. 1. 15. Mikelnas V. Civilins atsakomybs problemos: lyginamieji aspektai. Vilnius: Justitia, 1995. 16. Mikelnien D., Mikelnas V. Neturtins alos kompensavimas // Justitia. 1998. Nr. 2. 17. Mikelnas V. Prievoli teis. Vilnius, 2002, 1 dalis. 18. Mikelnas V. Sutari teis. Vilnius: Justitia, 1996. 19. Mizaras V. Autori teiss: civiliniai gynimo bdai. Vilnius: Justitia, 2003. 20. Monkeviius E. ems teis. Vilnius, 2000. 21. Norknas A. Kalt kaip civilins atsakomybs pagrindas // Jurisprudencija. 2002. T. 28(20). 22. Nekroius I., Nekroius V., Vlyvis S. Romn teis. Vilnius, 1999. 23. Sattelhak G. Payment Terms: Letters of Credit // N. Horn (ed.). German Banking Law and Practice in International Perspective. Berlin, New York: Walter de Gruyter, 1999. 24. Sdius V. Sutartys: principai ir praktika. Vilnius, 1991. 25. Vaitkeviit V. Tarptautini odi odynas. Vilnius, 1999. 26. Weatherill S. EC Consumer Law and Policy. London and New York, 1997. 27. . ., . . . 1. , 2000. 600
Literatra
28. . ., . . . 3. , 2000. 29. / . . ., . . : , 1998, 1. 30. / . . ., . . : , 1998, 2. 31. / . . ., . . : , 1998, 3. 32. . . / . . . . . 1997, 2. 33. . / . . . . . , 1992. 34. . . . , 1900. 35. . . . . , 1999. 36. . . . , 2000. 37. / . . . . a. , 1998. 38. . . , . , 1996. 39. . . . , 2002. 40. . . . , 2001. 41. . ., . . . , 1954. 42. . . . , 1917. 43. . . , 2001. 601
Literatra
44. . . . . , 2000. . 2. 45. . . . , 1999. 46. . . . , 1995. 47. . . . , 1999. 48. . . 1999.
. ,
Praktin literatra
49. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. balandio 9 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos 57 (1) straipsnio 3 ir 4 dali atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 50. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. 2 Dl statym taikymo teism praktikoje, nagrinjant civilines bylas dl atlyginimo alos, padarytos asmen sualojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atmus gyvyb // Teism praktika. 1996. Nr. 56. 51. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2000 m. birelio 16 d. nutarimas Nr. 27 Dl statym taikymo teism praktikoje nagrinjant civilines bylas dl atlyginimo turtins alos, padarytos eismo vykio metu // Teism praktika. 2000. Nr. 13. 52. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2001 m. birelio 15 d. nutarimas Nr. 31 Dl Lietuvos teism praktikos, taikant enevos 1956 m. Tarptautinio krovini veimo keliais sutarties konvencij (CMR) // Teism praktika. 2001. Nr. 15. 53. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodio 20 d. nutarimas Nr. 39 Dl iekinio senat reglamentuojani statym norm taikymo teism praktikoje // Teism praktika. 2002. Nr. 18.
602
Literatra
54. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinje byloje A. Janonis v. UAB Garliavos autotransportas, Nr. 3K3 25/1999. 55. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 1999 m. gegus 24 d. nutartis civilinje byloje J. Kruait v A. Jurkeviien, Nr. 3K3157/1999, kat. 42. 56. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 1999 m. birelio 23 d. nutartis R. Bartuseviius v. A. Binka byloje, Nr. 3K3344/99, kat. 43. 57. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 1999 m. rugsjo 27 d. nutartis civilinje byloje L. Kazlauskien v. Vilniaus m. 12-ojo notar biuro notar D. Jungeviien ir kt., Nr. 3K3398/1999. 58. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutartis civilinje byloje . Stankeviius v H. Chadakeviius, Nr. 3K723/2000 // Teism praktika. 2001. Nr. 14. 59. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. kovo 9 d. nutartis civilinje byloje M. Kaminskis v. N. Arlauskien, Nr. 3K7233/2000, kat. 7 // Teism praktika. Nr.13. 60. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. balandio 5 d. nutartis civilinje byloje V. Babarskis v V. Bogueviius, Nr. 3K3425, kat. 42. 61. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. gegus 15 d. nutartis civilinje byloje pagal pareikjo AB Lietuvos ems kio bankas praym registruoti Kilnojamojo turto keitimo lakto pakeitim, Nr. 3K 3545/2000, kat. 14. 62. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. gegus 22 d. nutartis civilinje byloje S. Lisovskis v Lietuvos draudimas, Nr. 3K3 581/2000, kat. 43. 63. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. rugsjo 6 d. nutartis civilinje byloje AB aldytuv kis v. V. Vygelio individuali paruo mon Vygis, Nr. 3K3761/2000, kat. 43. 64. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 m. gruodio 13 d. nutartis civilinje byloje Bendroji mon Vileka v. AB bankas Snoras, Nr. 3K31345/2000, kat. 43 // Teism praktika. Nr.15. 603
Literatra
65. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. sausio 24 d. nutartis civilinje byloje Likviduojama AB Tauro bankas v. UAB Kaiiadori agrofirma, Nr. 3K3101/2001, kat. 36.2, 32.1, 115, 95.1 // Teism praktika. Nr. 15. 66. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. sausio 29 d. nutartis civilinje byloje P. Narkeviius v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Nr. 3K334/2001, kat. 39.6.2.3 // Teism praktika. Nr. 15. 67. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinje byloje AB Turto bankas v BAB Rimeda, Nr. 3K3201, kat. 15.2.1.1. 68. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. vasario 28 d. nutartis civilinje byloje E. Kantauskas v. V. Vilkas ir kt., Nr. 3K3221/2001, kat. 39.3, 39.6.2.2, 94.3 // Teism praktika. Nr. 15. 69. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. kovo 13 d. nutartis civilinje byloje Lietuvos bankas v LAB Tauro bankas, Nr. 3K795/2001 ir kt. 70. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. kovo 27 d. nutartis civilinje byloje J. Ragelis v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Nr. 3K3155/2001, kat. 39.6.2.3 // Teism praktika. Nr. 16. 71. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. gegus 5 d. nutartis civilinje byloje Vilniaus apskrities VM v T. Rozovskis, Nr. 3K31253, kat. 31.6.1. 72. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. birelio 13 d. nutartis civilinje byloje A. Tokhadze v. AB bankas Snoras, Nr. 3K3 645/2001, kat. 58. 73. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. birelio 18 d. nutartis civilinje byloje G. erniovait v. E. Medonio individuali paruo mon Beil, Nr. 3K3704/2001, kat. 45.5. 74. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. rugsjo 12 d. nutartis civilinje byloje Vilniaus miesto Valdyba v UAB Seta ir kt. Nr. 3K3 804/2001, kat. 28.
604
Literatra
75. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. spalio 10 d. nutartis civilinje byloje ilvino Budros individuali mon Skms sistemos v AB Lietuvos telekomas, UAB Lietuvos telekomo verslo sprendimai, Nr. 3K3927/2001, kat. 31.4; 37.6; 37.7. 76. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. spalio 16 d. nutartis civilinje byloje V. Palinas v. Radvilikio rajono savivaldyb, UAB Radvilikio autobus parkas, Nr. 3K7760/2001 // Teism praktika. Nr. 16. 77. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. spalio 17 d. nutartis civilinje byloje SPAB Naujamiesio bstas v. V. Martiauskas, Nr. 3K 3932/2001, kat. 31.4; 31.5; 37.8. ir kt. 78. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. lapkriio 14 d. nutartis civilinje byloje L. M. Sandien v. Kauno Raudonojo Kryiaus ligonin, Nr. 3K31140/2001. 79. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. gruodio 10 d. nutartis civilinje byloje P. Vilkis v E. Vilkien ir kt., kat. 15.1; 15.2.1.1. 80. Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis 2002 vasario 7 d. civilinje byloje S. Maius v kio draudimas, Nr. 3K7351/2002, kat. 39.4. 81. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. birelio 3 d. nutartis civilinje byloje Bankrutuojanti AB Litimpex bankas v UAB Pajrio paslaptys ir kt., Nr. 3K3710, kat. 15.2.1.1. 82. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. birelio 13 d. nutartis civilinje byloje A. Skuas v. G. Pakeryt, Nr. 3K7645, kat. 39.2.3. 83. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. birelio 19 d. nutartis civilinje byloje A. Safonovas v. T. Safonova ir kt., Nr. 3K3898/2002, kat. 31.6.1. 84. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. birelio 24 d. nutartis civilinje byloje UAB draudimo kompanija Baltic Polis v UADB Preventa ir kt., Nr. 3K3903/2002. 85. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 rugsjo 30 d. nutartis civilinje byloje BUAB DK Hermis draudimas v AB lifavimo stakls, Nr. 3K31107/2002, kat. 15.2.1. 605
Literatra
86. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. rugsjo 30 d. nutartis civilinje byloje AB lifavimo stakls v UAB DK Hermis draudimas, Nr. 3K31107/2002, kat. 15.2.2.1. 87. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. spalio 2 d. nutartis civilinje byloje LAB Tauro bankas v AB Vilniaus Vingis, Nr. 3K3 1123/2002, kat. 18.2. 88. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinje byloje SP AB Vilniaus ilumos tinklai v. B. Giedraitien, Nr. 3K 31137/2002, kat. 40.2; 40.4; 40.5. 89. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. lapkriio 12 d. nutartis civilinje byloje S. Krivicko firma Fasma v. B Aukteliai, Nr. 3K 31242/2002, kat. 56.3. 90. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. gruodio 12 d. nutartis civilinje byloje . Semenejeva v 553 GNSB ir kt., Nr. 3K71156/2002. 91. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. gruodio 19 d. nutartis civilinje byloje AB Lietuvos ems kio bankas v. Teismo antstoli kontora prie Kauno miesto apylinks teismo, Nr. 3K71188/2002, kat. 15.2.1.1. 92. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinje byloje B. Roin v V. Percovskij, Nr. 3K3218/2003. 93. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. gegus 12 d. nutartis civilinje byloje 257oji DNSB v UAB Vilniaus vandenys ir UAB Vilniaus energija, kat. 37.1; 40.2. 94. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. gegus 17 d. nutartis civilinje byloje 257oji daugiabuio namo savinink bendrija v UAB Vilniaus vandenys, Nr. 3K3579, kat. 37.1. 95. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 birelio 2 d. nutartis civilinje byloje UAB DK Baltic Polis v V. Ramanauskas, Nr. 3K3 643/2003, kat. 67. 96. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. rugsjo 18 d. nutartis civilinje byloje AB bankas HansaLTB v. A. Survila, Nr. 3K7 751/2003, kat. 27.5.4. 606
Literatra
97. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. rugsjo 22 d. nutartis civilinje byloje A. moiukas v AB bankas NORD/LB, Nr. 3K3830, kat. 27.5.4. 98. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinje byloje UAB Vilniaus lizingas v Stomatologin mon Dentesta, Nr. 3K3123 kat. 45.8. 99. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinje byloje Generalin prokuratra v Vilniaus m. savivaldyb ir kt., Nr. 3K3138, kat. 37.6. 100. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. birelio 29 d. nutartis civilinje byloje J. Zolotariovas v UAB Baldras, Nr. 3KP346/2004, kat. 37.8.
607
Doc. dr. Ambrasien Dangut, dr. Baranauskas Egidijus, Bublien Danguol, Cirtautien Solveiga, Galvnas Rolandas, Laurinaviius Kstutis, Norknas Algis, doc. dr. Papirtis Leonas Virginijus, doc. dr. Rudzinskas Antanas, Skibarkien ivil, Stripeikien Janina, dr. virinas Daivis, dr. Toloko Vadimas, dr. Usonien Jrat
Ci287
Civilin teis. Prievoli teis.: vadovlis: treioji laida. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2006. - 608 p. Bibliogr.: p. 599-607. ISBN 9955-563-72-9
Vadovlyje idstytos civilins teiss poakio Prievoli teis bendrosios nuostatos, sutari teiss bendrosios nuostatos, aptartos atskiros sutari rys, sutartin bei deliktin atsakomyb, taip pat kitais (ne sutari ir ne delikto) pagrindais atsirandanios prievols. Lyginamuoju teistyros metodu nagrinjami usienio valstybi civilins teiss institutai ir teiss teorijos. Teoriniai teiginiai iliustruojami pavyzdiais bei Lietuvos teism praktika. Vadovlis skirtas auktj mokykl studentams, studijuojantiems teis, bet jis gali bti naudingas ir kitas universitetini studij programas, pavyzdiui, versl, vadyb, finansus, pasirinkusiems studentams, teisininkams praktikams bei visiems kitiems, besidomintiems teise.
UDK 347(075.8)
Dangut Ambrasien, Egidijus Baranauskas, Danguol Bublien, Solveiga Cirtautien, Rolandas Galvnas, Kstutis Laurinaviius, Algis Norknas, Leonas Virginijus Papirtis, Antanas Rudzinskas, ivil Skibarkien, Janina Stripeikien, Daivis virinas, Vadimas Toloko, Jrat Usonien CIVILIN TEIS
PRIEVOLI TEIS
Vadovlis Treioji laida Redagavo ir korektr skait Jrat Balinien Rinko Rima Maryt Tumnien Maketavo Regina Bernadiien Virelio autor Stanislava Narkeviit SL 585. 2006 03 08. 31,92 leidyb. apsk. l. Tiraas 1500 egz. Usakymas . Ileido Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius. Tinklalapis internete www.mruni.lt El. patas leidyba@mruni.lt Spausdino UAB Baltijos kopija, Kareivi g. 13b, LT-09109 Vilnius. Tinklalapis internete www.kopija.lt El. patas info@kopija.lt

Civilinė Teisė, Prievolių Teisė

Загружено:

Сведения о документе

Авторское право

Доступные форматы

Поделиться этим документом

Поделиться или встроить документ

Параметры публикации

Этот документ был вам полезен?

Это неприемлемый материал?

Авторское право:

Доступные форматы

Civilinė Teisė, Prievolių Teisė

Загружено:

Авторское право:

Доступные форматы

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

UDK 347(075.8) Ci287

Mykolo Romerio universitetas, 2006

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

CIVILIN TEIS. II dalis.

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

1 skirsnis. PRIEVOLI TEISS IR PRIEVOLS SAMPRATA

CIVILIN TEIS. II dalis.

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

Mikelnas V. Prievoli teis, p. 1617. r., pavyzdiui: Civilin teis, p. 349350.

CIVILIN TEIS. II dalis.

2 skirsnis. PRIEVOLS DALYKAS, SUBJEKTAI, TURINYS

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

Mikelnas V. Prievoli teis, p. 50. Ten pat, p. 5354.

CIVILIN TEIS. II dalis.

Isamiau apie solidarisias prievoles r.: V. Mikelnas. Prievoli teis, p. 129155.

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

3 skirsnis. PRIEVOLI ATSIRADIMO PAGRINDAI

CIVILIN TEIS. II dalis.

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

Mikelnas V. Prievoli teis, p. 63. Ten pat, p. 63.

CIVILIN TEIS. II dalis.

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

4 skirsnis. PRIEVOLI RYS

CIVILIN TEIS. II dalis.

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

CIVILIN TEIS. II dalis.

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

5 skirsnis. PRIEVOLI VYKDYMAS IR J NEVYKDYMO TEISINS PASEKMS

5.1. Prievoli vykdymo samprata

CIVILIN TEIS. II dalis.

Civilin teis, p. 418.

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

CIVILIN TEIS. II dalis.

5.2. Tinkamas prievols vykdymas

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

5.3. Prievols vykdymo subjektai

CIVILIN TEIS. II dalis.

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

CIVILIN TEIS. II dalis.

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

5.4. Prievols vykdymo objektas

CIVILIN TEIS. II dalis.

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

CIVILIN TEIS. II dalis.

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

5.5. Prievols vykdymo bdas

CIVILIN TEIS. II dalis.

5.6. Prievols vykdymo vieta

Valstybs inios. 1999. Nr. 30851.

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

CIVILIN TEIS. II dalis.

5.7. Prievols vykdymo terminai

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

5.8. Prievols ali bendradarbiavimas

CIVILIN TEIS. II dalis.

5.9. Prievols vykdymo ekonomikumas

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

5.10. Kiti prievoli vykdymo ypatumai

CIVILIN TEIS. II dalis.

5.11. Prievols nevykdymo teisins pasekms

Prievol yra teisiniai paniai. r.: Justinianas. Institucijos, 3.13.

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS.

CIVILIN TEIS. II dalis.