Civilinė Teisė

ISSN 13926195 (print)
ISSN 20292058 (online)

JURISPRUDENCIJA
JURISPRUDENCE
2012, 19(2), p. 561583.
Jurisprudencija/Jurisprudence
Mykolo Romerio universitetas, 2012
Mykolas Romeris University, 2012
ISSN 13926195 (print), ISSN 20292058 (online)
http://www.mruni.eu/lt/mokslo_darbai/jurisprudencija/
http://www.mruni.eu/en/mokslo_darbai/jurisprudencija/
ATSAKOMYBS U PRELIMINARIOSIOS SUTARTIES
NEVYKDYM PROBLEMOS
Dangut Ambrasien
Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto
Civilins ir komercins teiss katedra
Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius, Lietuva
Telefonas (+370 5) 271 4587
Elektroninis patas d.ambrasiene@lat.lt
Indr Kryit
Verslo ir vadybos akademija
Jono Basanaviiaus g. 29A, LT-03109 Vilnius, Lietuva
Telefonas (+370 5) 213 3606
Elektroninis patas indre@vva.lt
Pateikta 2011 m. gruodio 6 d., parengta spausdinti 2012 m. balandio 29 d.
Anotacija. Straipsnyje lyginamuoju aspektu yra analizuojami probleminiai klausi-
mai, kylantys taikant civilin atsakomyb u preliminariosios sutarties nevykdym. Pirmoje
straipsnio dalyje aptariamas atsakomybs u preliminariosios sutarties nevykdym prigimties
klausimas. Deryb alims sudarius preliminarij sutart, j santykiai gyja tam tikr su-
tartiniams santykiams bding pobd, taiau negalimumas atlyginti negautos naudos, taip
pat reikalavimo vykdyti prievol natra netaikymas parodo, kad sutartin atsakomyb nra
taikoma visa apimtimi. Taigi vertinus i santyki specifk teigtina, kad atsakomyb u
preliminariosios sutarties nevykdym Lietuvoje turt bti kvalifkuojama kaip sui generis.
Antroje straipsnio dalyje analizuojama, kokie nukentjusiosios alies patirti nuostoliai eina
atlygintin nuostoli kategorij preliminariosios sutarties nevykdymo atveju: deryb ilaidos,
prarastos galimybs pinigin vert, o gal ir negauta nauda. Preliminariosios sutarties nevyk-
dymo atveju nra galimybs reikalauti negautos naudos pagal nesudaryt sutart atlyginimo,
Dangut Ambrasien, Indr Kryit. Atsakomybs u preliminariosios sutarties nevykdym problemos 562
nors atlikta Lietuvos teism praktikos analiz parod, kad lkesi nuostoliai yra atlyginami
dl netikslaus prarastos galimybs pinigins verts instituto netinkamo taikymo.
Reikminiai odiai: preliminarioji sutartis, prarastos galimybs pinigin vert, ikisu-
tartin atsakomyb, lkesi interesas, pasitikjimo nuostoliai.
vadas
iuolaikinje visuomenje sudtingjant bei aktyvjant civilinei apyvartai, sutari
teis neivengiamai pltojasi ir tampa ne tokia formalizuota, vis lankstesn, bet, i kitos
puss, ir sudtingesn. Paymtina, kad sutari sudarymo procesas yra daug kompli-
kuotesnis negu paprastas ofertos ir akcepto apsikeitimas tarp ali danai nra pasi-
lymo, kur kita alis turt akceptuoti. Tai greiiau laipsnikas procesas, kai susitarimas
pasiekiamas palaipsniui, per kelis raundus, paremtus projekt gausa
1
. Deryb alys
ikisutartini santyki metu danai pasirao teisini padarini sukelianius dokumen-
tus, vadinamus preliminariosiomis sutartimis, kuriose aptartomis slygomis sipareigoja
ateityje sudaryti pagrindin sutart (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau
CK) 6.165 str. 1 d.
2
). Todl natralu, kad, alims tiek daug investavusioms derybas
ir galiausiai nesudarius pagrindins sutarties, kyla klausimas: ar civilin teis numato
deryb metu nukentjusios alies teisi ir teist interes gynimo mechanizm ir ko-
kios apimties. Atsakymas pirmj klausim yra vienareikmis ubi ius, ibi remdium
(liet. kur teis, ten ir jos apsauga). Nukentjusij al gina ikisutartins atsakomybs
institutas. Taiau iki iol nra aikios pozicijos, kokie nuostoliai turt bti kompen-
suojami nukentjusiajai preliminariosios sutarties aliai, nors diskusij bta, taiau ne-
gausi
3
. iame straipsnyje, taikydami mokslins literatros analizs, lyginamj, prak-
tin, sintezs ir kitus metodus, apvelgsime teism praktikos vystymsi ir vertinsime
preliminariosios sutarties nevykdymo atveju atlygintin nuostoli rib. Atsivelgiant
plai nuostoli atlyginimo problematik, pagrindinis dmesys bus teikiamas prarastos
galimybs pinigins verts taikymo pagrind nustatymui ir io instituto paskirties pre-
liminariosios sutarties nevykdymo atveju ityrimui. Atlikta usienio ali praktikos ir
tarptautini privatins teiss derinimo altini analiz teikia pagrind abejoti io, dar
gana naujo Lietuvos teism praktikai teiss instituto tinkamu taikymu ikisutartiniuose
1 Farnsworth, E. A. Precontractual Liability and Preliminary Agreements: Fair Dealing and Failed Negotia-
tions [interaktyvus]. Columbia Law Review. 1987 [irta 2011-02-20]. <http://www.international.westlaw.
com>.
2 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas. Valstybs i-
nios. 2000, Nr. 74-2262.
3 Ambrasien, D.; Cirtautien, S. Ikisutartins atsakomybs kvalifkavimo problema: sutartin, deliktin ar sui
generis. Jurisprudencija. 2008, 10(112): 5263; Kirien, J.; Leonova, N. Qualifcation of pre-contractual
liability and the value of lost opportunity as a form of losses. Jurisprudencija. 2009, 1(115): 221246, Bit, V.
Udarosios bendrovs akcij pardavimas, kaip verslo perdavimo bdas. Vilnius: Mykolo Romerio Leidybos
centras, 2009, p. 5487.
Jurisprudencija. 2012, 19(2): 561583. 563
santykiuose. Preliminariosios sutarties nevykdymo atveju negalima apibrti atlygintin
nuostoli, nenustaius taikomos civilins atsakomybs prigimties. Tad pirmoje straips-
nio dalyje sieksime isiaikinti, kokios atsakomybs taisykls yra taikomos Lietuvoje
u preliminariosios sutarties nevykdym, kokia civilins atsakomybs forma ikisutarti-
niams santykiams taikoma usienio valstybse.
1. Atsakomybs u preliminariosios sutarties nevykdym prigimtis
Lietuvos CK 6.165 straipsnio 4 dalyje tvirtinta norma, numatanti, kad jeigu preli-
minarij sutart sudariusi alis nepagrstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindin sutart,
ji privalo atlyginti kitai aliai padarytus nuostolius. Vadinasi, santykiai, susiklost tarp
preliminarij sutart sudariusi ali, statymo leidjo vertinami kaip teisin reikm
turintys ir atitinkamai sukuriantys sutartinius prievolinius santykius tarp sutarties ali
CK 6.1 straipsnio prasme
4
. Taiau nei teiss doktrinoje
5
, nei teism praktikoje
6
nesama
vienos nuomons, kokiai civilins atsakomybs riai reikt priskirti atsakomyb u
preliminariosios sutarties nevykdym sutartinei, deliktinei ar tertium quid (treia at-
sakomybs ris, kurios negalime priskirti nei prie sutartins, nei prie deliktins aut.
past.).
Lietuvos teiss doktrinoje dar prie preliminariosios sutarties tvirtinim CK buvo
aikinama, kad, sprendiant klausim dl taikytinos civilins atsakomybs ries, kai
ikisutartini santyki metu vienai aliai padaroma ala, pagrindiniu kriterijumi turt
bti laikomas poymis, nusakantis, buvo ar nebuvo paeistos bendro pobdio teiss
normos, taikomos visiems teisiniams santykiams. Jei paeidiama pareiga elgtis si-
ningai ar nedaryti savo veiksmais alos kitam asmeniui, turt bti taikoma deliktin
atsakomyb, nes tokios bendro pobdio pareigo yra taikomos ir sutartiniams, ir ne-
sutartiniams santykiams. Taiau buvo atkreiptas dmesys fakt, kad tuo atveju, jei
alys ikisutartini santyki metu sipareigoja atlikti tam tikrus veiksmus arba j neatlikti
4 Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis civi-
linje byloje E. . v. UAB Pakruojo parketas (bylos Nr. 3K-3-82/2010 m.) bei Lietuvos Aukiausiojo
Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinje byloje R. J. v. UAB
Ginta ir partneriai (bylos Nr. 3K-3-72/2007 m.), Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus
teisj kolegijos 2010 m. balandio 6 d. nutartis civilinje byloje R. M. v. UAB Leidybos centras (bylos
Nr. 2A-98/2010 m.).
5 altiniuose (r. Kirien, J.; Leonova, N., supra note 3, p. 236; Bit, V., supra note 3, p. 7879) laikomasi
pozicijos, kad atsakomybs u preliminariosios sutarties nevykdym prigimtis yra sutartin, tad taikytina
sutartin atsakomyb, o kitos autors (r. Ambasien, D.; Cirtautien, S., supra note 3, p. 6063) atsakomyb
kvalifkuoja kaip sui generis.
6 Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2002 m. gruodio 12 d. nutartis
civilinje byloje . Semenejeva v. 553 GNSB (bylos Nr. 3K-7-1156/2002 m.) pasisakyta, kad atsakomyb
kvalifkuotina kaip deliktin, o Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos
2007 m. gegus 28 d. nutartis civilinje byloje N. V. v. R. K., S. K. (bylos Nr. 3K-3-209/2007 m.), Lietuvos
apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinje byloje
E. A. v. B. P. (bylos Nr. 2A-52/2007 m.) bei 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinje byloje UAB Auksinis
varnas v. R. M. (bylos Nr. 2A-249/2009 m.) pasisak, kad preliminariosios sutarties alims taikytina su-
tartin atsakomyb.
viena kitos atvilgiu, tai ala, padaryta paeidus iuos sipareigojimus, turt bti at-
lyginama jau pagal sutartins atsakomybs taisykles
7
. Lietuvos Aukiausiojo Teismo
(toliau LAT) praktika nustatant atsakomyb u preliminariosios sutarties nevykdym
nevienoda. 2002 m. gruodio 12 d. nutartyje LAT pasisak, kad jeigu bt nustatyta,
jog susitarimas dl bsimo buto pirkimo-pardavimo vertintinas kaip preliminarusis su-
sitarimas, iekovei . S. ala dl preliminariosios sutarties nevykdymo ir pagrindins
sutarties nesudarymo bt priteista vadovaujantis deliktins atsakomybs taisyklmis
8
.
Teismo nuomone, preliminariojo susitarimo nevykdymas paeidia pareig elgtis si-
ningai, t. y. bendro pobdio pareig. Paymtina, kad teisinis kriterijus vertinant si-
ningum ikisutartiniuose santykiuose nurodomas kaip pernelyg abstraktus, nes bendra
pareiga (elgtis siningai, nepadaryti alos kitam asmeniui) yra bdinga sutartiniams ir
nesutartiniams santykiams
9
.
Deliktins civilins atsakomybs atveju ali iki teiss paeidimo nesieja teisiniai
santykiai. Iskyrus statymo nustatytais atvejais, kai deliktin atsakomyb galima tai-
kyti ir tada, kai alis sieja sutartiniai santykiai
10
, taiau tokios statymo nuostatos prie
preliminariosios sutarties reglamentavimo nra. Vadovaudamiesi teismo iaikinimu,
turtume daryti ivad, kad preliminariosios sutarties ali nesieja jokie civiliniai san-
tykiai, iskyrus alos padarymo vyk. Manytina, jog tokia ivada prietaraut paiai
preliminariosios sutarties esmei: ali sutartis dl sutarties (pagrindins) sudarymo
11
.
Vadinasi, tarp preliminariosios sutarties ali teisiniai santykiai yra sukuriami, jas sieja
pasitikjimo prievoliniai teisiniai santykiai. Kitas svarbus argumentas, paneigiantis ga-
limyb preliminariosios sutarties nevykdymo atveju taikyti deliktin atsakomyb, bt
faktas, kad teismai, vertindami ali veiksmus ikisutartiniuose santykiuose, remiasi pre-
liminarija sutartimi
12
. Teismai aikina ali teises ir pareigas pagal pai ali laisva
valia sudaryt preliminarij sutart, tad darytina ivada, kad atsakomybs dydiai yra
paremti ne tik statymo normomis, bet ir sutarties ali susitarimu.
Lietuvos teismai pripasta galimyb preliminariosios sutarties alims susitarti dl
avanso ar prievols vykdymo utikrinimo priemoni (pvz.: keitimo, netesyb)
13
ir taip
7 Mikelnas, V. Civilins atsakomybs problemos: lyginamieji aspektai. Vilnius. Justitia, 1995, p. 4950.
civilinje byloje . Semenejeva v. 553 GNSB (bylos Nr. 3K-7-1156/2002 m.).
9 Kirien, J.; Leonova, N., supra note 3, p. 230.
10 Mikelnas, V., et al. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. etoji knyga. Prievoli teis (I).
Vilnius: Justitia, 2003, p. 335.
11 Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis civi-
linje byloje UAB Otega v. BAB Ekranas (bylos Nr. 3K-3-81/2011 m.).
12 Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. lapkriio 8 d. nutartis
civilinje byloje V. . v. UAB Ilgalaiki investicij kompanija (bylos Nr. 3K-3-435/2010 m.), 2010 m.
kovo 15 d. nutartis civilinje byloje E. . v. R. J. (bylos Nr. 3K-3-106/2010 m.), taip pat Lietuvos apeliacinio
teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. kovo 8 d. nutartis civilinje byloje UAB HC ir RIV
projektai v. R. S. (bylos Nr. 2A-226/2010 m.) ir kt.
13 Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis civi-
linje byloje E. A. v. B. P. (bylos Nr. 3K-3-308/2007 m.), 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinje byloje J.
N. v. T. M., V. M. (bylos Nr. 3K-7-304/2007 m.), 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinje byloje E. . v. R. J.
(bylos Nr. 3K-3-106/2010 m.) ir kt.
tik dar labiau sumaina deliktins atsakomybs alinink argument gaus, nes toki
susitarim leidimas ikisutartiniams santykiams suteikia sutartini santyki pobd. Ka-
dangi nra statymo numatyto draudimo alims susitarti dl papildom tinkamos pre-
liminariosios sutarties vykdymo garantij, reikt remtis sutari laisvs principu ir
leisti preliminariojoje sutartyje numatyti tiek CK 6.70 straipsnyje tvirtintus prievoli
vykdymo utikrinimo bdus, tiek netvirtintus CK, taiau neprietaraujanius impera-
tyvioms statymo normoms
14
, vieajai tvarkai bei gerai moralei.
Pagrindinis ir, manytina, pats stipriausias argumentas, kodl preliminariosios sutar-
ties nevykdymas turt lemti deliktins atsakomybs taikym, yra ikisutartins atsako-
mybs ginam interes prigimtis. Daugelis teiss tradicij skiria lkesi ir pasitikjimo
interesus, tik Pranczijos ir Belgijos teisje tokia interes prigimties skirtis nra taiko-
ma
15
. Sutari teis gina lkesi interes (angl. expectation interest), o deliktin teis
pasitikjimo interes (angl. reliance interest). Lkesio interesas suteikia iekovui
fnansin ekvivalent tam, k jis bt gavs, jei sutartis bt sudaryta, skaitant naud
i tokios sutarties. O pasitikjimo interesas reikia, kad iekovas gauna fnansin ekvi-
valent to, k bt turjs, jei derybos nebt vykusios
16
. Apibendrinant galima daryti
ivad, jog sutartins atsakomybs tikslas utikrinti, kad paadas bus gyvendintas, o
deliktins utikrinti status quo
17
. Teiss doktrinoje vyrauja nuomon, kad civilin atsa-
komyb u preliminariosios sutarties nevykdym gina pasitikjimo interes, dar vadina-
m negatyviuoju interesu
18
. Atsivelgiant preliminariosios sutarties instituto specifk,
negalima ginytis su tokia ginam interes prigimtimi. Tad nors ir patvirtiname, kad
preliminariosios sutarties nevykdymo atveju ginami nukentjusios alies pasitikjimo
interesai, taiau vien ginam interes prigimtis negali paneigti kit, anksiau idstyt,
skirtum, kurie yra nesuderinami su deliktins atsakomybs taisykli taikymu pasitik-
jimo interes sulugdiusiai aliai.
Deliktins atsakomybs taisyklmis, norint apsaugoti nukentjusios alies interesus
ikisutartiniuose santykiuose, yra vadovaujamasi Ispanijos teisje. Ispanijos CK 1902
straipsnis numato, kad bet kokia ala, tyia ar neatsargiai sukelta aliai, paeidus bend r
neminem laedere (liet. elgtis rpestingai) princip, yra pagrindas taikyti atsakomyb
19
.
Suomijoje teiss mokslininkai culpa in contrahendo nelaiko atskira doktrina, bet pripa-
sta kaip deliktins teiss dal, kuri taiko siekdami isprsti sutarties sudarymo procese
kylanius atsakomybs klausimus
20
. Pamintina, kad culpa in contrahendo doktrinos
gimtinje, Vokietijoje, dl deliktins atsakomybs teisinio reimo ypatum atsakomy-
14 CK 6.98 str. 2 d. draudia preliminarij sutart utikrinti rankpinigiais, todl i utikrinimo priemon negali
bti taikoma nagrinjamai sutariai.
15 Beale, H.; Hartkamp, A.; Ktz, H. Cases, materials and text on Contract law. Hart publishing, 2002, p. 259.
16 Ibid., p. 250251.
17 Selelionyt-Drukteinien, S. Deliktins ir sutartins atsakomybs konkurencija. Justitia. 2008, 1(67): 23.
18 Cartwright, J.; Hesselink, M. Precontractual Liability in European Private Law. Cambridge University
Press, 2008, p. 476; Ktz, H.; Flessner, A. European contract law. Oxford: Oxford University Press, 1997,
p. 37; Beale, H. Pre-contractual Obligations: The General Contract Law Background [interaktyvus]. Juridica
International. 2008, 1: 4250 [irta 2010-01-27]. <http://www.juridicainternational.eu/index>.
19 Cartwright, J.; Hesselink, M., op. cit., p. 53.
20 Ibid., p. 25.
b laikoma ne deliktins, bet sutartins prigimties. Vokietijos teismai pltoja abipusius
pasitikjimo santykius, kurie yra panas sutartinius santykius, o tai leidia teismams
taikyti sutartin reim culpa in contrahendo bylose
21
.
Lietuvos teism praktika palaipsniui buvo pltojama tolesnse bylose, kur kildavo
atsakomybs u preliminariosios sutarties nevykdym klausimas, taiau teismai nepa-
sisakydavo, kokios prigimties civilin atsakomyb taiko konkreiai situacijai. Daniau-
siai teismai pamindavo, kad prievols paeidimas yra pagrindas taikyti skolininkui
civilin atsakomyb
22
arba kaltai dl preliminariosios sutarties nevykdymo aliai gali
bti taikoma civilin atsakomyb
23
, taip pat 2006 m. lapkriio 6 d. priimtoje plenarins
sesijos nutarime LAT konkreiai nepasisak dl taikomos atsakomybs prigimties. Ne-
paisant to, vlesnje teism praktikoje galima rasti kelet byl, kur vis dlto teismas i-
sak savo pozicij dl atsakomybs u preliminariosios sutarties nevykdym prigimties.
2007 m. sausio 30 d. Lietuvos apeliacinis teismas (toliau LApT) nagrintoje byloje,
susijusioje su ems sklypo pirkimo-pardavimo preliminariosios sutarties nevykdymu,
pasisak, kad io ikisutartinio dokumento pasiraymas yra rimto ketinimo sudaryti su-
tart rodymas; jis sukelia rimtas teisines pasekmes ir pareigoja, todl jo nevykdymas
yra pagrindas taikyti sutartin atsakomyb
24
. LAT 2007 m. gegus 28 d. nutartyje tik
patvirtino LApT pozicij dl sutartins atsakomybs princip taikymo paymdamas,
kad pagal CK 6.165 straipsnio nuostatas ali sudaryta preliminarioji sutartis laikoma
alis teisikai pareigojania sudaryti pirkimo-pardavimo sutart, o jos nevykdymo atve-
ju kaltoji alis turi atlyginti kitai aliai padarytus nuostolius. Taigi, kad bt nustatytas
sutartins atsakomybs faktinis pagrindas pagal preliminarij sutart, btina konsta-
tuoti juridikai reikmingus faktus: sutarties alies nepagrsto vengimo ar atsisakymo
sudaryti pirkimo-pardavimo sutart fakt ir dl to kitos alies patirt nuostoli fakt
25
.
i teismo argumentacija buvo cituota ir kitoje nutartyje
26
. Taigi teism praktika nuo de-
liktins atsakomybs taisykli taikymo u preliminariosios sutarties nevykdym perjo
prie sutartins atsakomybs taikymo. Taiau toks vertinimas taip pat kelia abejoni.
Preliminariosios sutarties pagrindu atsirandantys teisiniai santykiai yra specifniai,
tad ir sutartins atsakomybs principai, numatantys atlygintin nuostoli apimt, nega-
li bti taikomi visa apimtimi. Neginijama, kad preliminariosios sutarties nevykdymo
atveju aliai yra kompensuojamos tiesiogins deryb ilaidos ir prarastos galimybs
pinigin vert, taiau tiek teismai, tiek teiss doktrina
27
sutaria, kad negauta nauda nu-
21 Beale, H., et al. Cases, materials and text on Contract law. Hart publishing, 2010, p. 385.
22 Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis civi-
linje byloje R. J. v. UAB Ginta ir partneriai (bylos Nr. 3K-3-72/2007 m.).
linje byloje A. J., A. K., et al. v. UAB Laivyno ininerijos centras (bylos Nr. 3K-3-40/2009 m.).
24 Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinje
byloje E. A. v. B. P. (bylos Nr. 2A-52/2007 m.).
25 Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. gegus 28 d. nutartis
civilinje byloje N. V. v. R. K., S. K. (bylos Nr. 3K-3-209/2007 m.).
26 Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinje
byloje UAB Auksinis varnas v. R. M. (bylos Nr. 2A-249/2009 m.).
27 Mikelnas, V., et al., supra note 10, p. 211; Ambrasien, D.; Cirtautien, S., supra note 3, p. 60; Bit, V.,
supra note 3, p. 7879, Selelionyt, S. Preliminarioji sutartis: nevykdymo pasekms [interaktyvus]. 2005
[irta 2010-12-20]. <http://www.verslobanga.lt/lt/patark.full/4346ac277560a.1> ir kt.
kentjusiai preliminariosios sutarties aliai negali bti atlyginama. Tik J. Kirien ir
N. Leonova, pagrsdamos savo pozicij, kad aliai turt bti taikoma sutartin atsako-
myb, kai sudaroma preliminarioji sutartis, nurodo, kad nukentjusi alis galt tiktis
patenkinti ir lkesi interes, t. y. kad jai bt priteistos negautos pajamos
28
. Nors Vo-
kietijoje nuostoliai yra priteisiami sutartins atsakomybs taisykli pagrindu, taiau tei-
sje laikomasi atsakomybs apimties ribojimo praktikos. Tok ribojim atspindi loginis
pagrindas, pagrstas ne alies susilaikymu nuo sutarties, bet sukuriamu teistu tikjimu
kita alimi, kad sutartis bus sudaryta. Nukentjusi alis turi bti grinta toki padt,
kurioje ji bt, jei inot apie kitos alies nenor sipareigoti. Tai reikia, kad turi bti
kompensuojamos btinosios ilaidos, patirtos dl nukentjusios alies pagrsto tikjimo-
si sudaryti sutart
29
. Dl preliminariosios sutarties specifkos, pasibaigus jos sudarymo
terminui, alies prievol vykdyti preliminarij sutart pasibaigia. Tad ios sutarties
atveju, jei alis nepagrstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindin sutart, tuo paeisda-
ma preliminariosios sutarties nuostatas, al pareigoti sudaryti pagrindin sutart yra
nemanoma
30
net teismine tvarka. Taigi nukentjusiai aliai lieka i esms vienintelis
paeistos teiss gynimo bdas nuostoli atlyginimas. Tuo remiantis teigtina, kad yra
fundamentali riba tarp preliminariosios sutarties ir pagrindins sutarties. Ir kol sutartis
nra sudaryta, sutartiniai lkesiai nra sukuriami ir teismas preliminariosios sutarties
nevykdymo atveju negali taikyti toki teisi gynimo priemoni, kurios netiesiogiai gina
bsim sutart.
Siekdami pagrsti sutartins atsakomybs netaikym preliminariosios sutarties ne-
vykdymo atveju, atsivelgiame preliminariosios sutarties instituto paskirt patvirtinti
ali vali sudaryti pagrindin sutart ateityje, preliminariojoje sutartyje sutartomis sly-
gomis. Vadinasi, alys smoningai siekia tokio teisinio savo santyki reguliavimo, kuris
bt siauresns apimties negu pagrindins sutarties atveju. Preliminariosios sutarties
pagrindu tarp ali sukuriamas teisinis ryys yra silpnesnis negu tarp pagrindins sutar-
ties ali. Todl ir atsakomybs apimtis turi bti siauresn negu pagrindins sutarties
pagrindu. Bt galima teigti, kad nevykdant preliminariosios sutarties nuostoliai yra
maesni nei paeidus pagrindin sutart
31
. Teiss mokslininkai danai pasisako, kad pre-
liminarios sutarties nevykdymo atveju atsakomybs prigimtis turt bti vertinama kaip
sutartin
32
, taiau jie plaiau nepaaikina, kokia tada turt bti atlygintin nuostoli
apim tis, kodl yra ginamas pasitikjimo interesas, grinantis nukentjusj toki pad-
t, kokia bt buvusi, jei deryb i viso nebt buv.
Inagrinjus galimybes preliminariosios sutarties nevykdymo atveju taikyti delikti-
n ir sutartin atsakomyb, prieiname prie ivados, kad, atsivelgiant preliminariosios
28 Kirien, J.; Leonova, N., supra note 3, p. 244.
29 Cartwright, J.; Hesselink, M., supra note 18, p. 36.
30 Pagal CK 6.401 str. preliminarij nepastatyto bsto pirkimo-pardavimo sudaryt sutart, skirtingai nei pre-
liminari sutart, sudaryt pagal CK 6.165 str., tam tikrais atvejais galima reikalauti vykdyti natra. ios
specifns sutarties ypatumai j leist laikyti paskiru tyrimo objektu, todl platesn ios sutarties analiz
iame straipsnyje nebus pateikiama.
31 Ambrasien, D.; Cirtautien, S., supra note 3, p. 60.
32 Kirien, J.; Leonova, N., supra note 3, p. 236; Mikelnas, V., supra note 7, p. 5051; Bit, V., supra note
3, p. 7879 ir kt.
sutarties pagrindu susiklosiusi teisini santyki tarp sutarties ali specifk, pasiti-
kjimo santykius sulugdiusiai aliai turt bti taikoma savarankikos atsakomybs
ris sui generis. Silym taikyti sui generis atsakomyb kaip tinkamiausi teiss
doktrinoje galima rasti ne tik Lietuvos
33
, bet ir kai kuri usienio autori darbuose
34
.
Atsakomyb u preliminariosios sutarties nevykdym kaip sui generis vertina ir
kai kurios kitos Europos valstybs. Graikijoje remiantis CK 198 straipsniu
35
nukent-
jusioms alims yra atlyginami ikisutartini santyki metu patirti nuostoliai. Graikijoje
vyrauja poiris, kad ikisutartin atsakomyb alia kit dviej ri sutartins ir de-
liktins formuoja individuali, trei, atsakomybs r. Taigi Graikijos teisje iki-
sutartin atsakomyb laikoma sui generis ir tai yra paremta autonominiu ikisutartins
atsakomybs Graikijos CK reguliavimu
36
. Graikijoje ikisutartins atsakomybs taikymo
galimybei pagrind suteikia ir palankus teisinis reglamentavimas, kadangi CK tvirtinta
trij dali sistema susidedanti i deliktins, ikisutartins ir sutartins atsakomybs
37
.
Nors Lietuvos CK numato deliktin ir sutartin atsakomyb, taiau ia nra tvirtinta,
kad kitokios prigimties atsakomyb negali bti taikoma tokiems teisiniams santykiams,
kuri prigimtis reikalauja individualaus reguliavimo. Teis yra dinamika, todl vien
ta aplinkyb, kad CK tvirtina tik dviej ri civilin atsakomyb
38
, neturt bti le-
miamas veiksnys kvalifkuojant atsakomyb u preliminariosios sutarties nevykdym.
Manytina, kad btina atsivelgti preliminariosios sutarties instituto specifk, kaip le-
miam veiksn.
veicarijos aukiausiasis teismas taip pat ne i karto pasisak, kad atsakomyb
turt bti laikytina sui generis. Ilg laik teismo praktika keitsi, i pradi atsako-
myb buvo vertinama kaip deliktin, vliau kaip sutartin
39
. Galiausiai pasisakyta, kad
culpa in contrahendo atsakomyb remiantis teise nra nei sutartin, nei deliktin, bet sui
generis atsakomyb, kuriai bdingas savas, individualus, reglamentavimas. Kiekvienam
atsakomybs taikymo neaikumui turi bti praktinis sprendimas, deliktins ar sutartins
atsakomybs taisykls turt bti taikomos kaip analogija tam, kad bt rastas tinkamas
sprendimas. Kaltei rodyti turi bti taikomos sutartins atsakomybs taisykls, palankios
nukentjusiai aliai
40
.
34 Beale, H., et al., supra note 21, p. 382; Markesinis, B. S.; Unberath, H.; Johnston, A. The German Law
of Contract: a Comparative Treatise. 2nd ed. Oxford: Hart Publishing, 2006, p. 92; Kucher, A. N. Pre-
contractual liability: protecting the rights of the parties engaged in negotiations [interaktyvus]. 2004 [irta
2011-02-20]. <http://centers.law.nyu. edu/jeanmonnet/fellowsforum/Kucher-paper.rtf>.
35 CK 198 str. nustato, kad alis, deryb metu dl savo kalts suklusi kitai aliai al, yra atsakinga u nuos-
toli atlyginim, net jei pagrindin sutartis nebuvo sudaryta.
36 Karasis, M. in Georgiadis and Stathopoulos, Commentary on the Greek Civil Code, I dalis, p. 319, cit. pagal:
Cartwright, J.; Hesselink, M., supra note 18, p. 38.
37 Beale, H.; Hartkamp, A.; Ktz, H., supra note 15, p. 264.
38 Dviej atsakomybs reim buvim, kaip vien pagrindini argument, kodl atsakomyb negali bti verti-
nama kaip sui generis, pateik V. Bit (r. Bit, V., supra note 3, p. 7879).
39 International Chamber of Commerce. Formation of contracts and precontractual liability. ICC Publishing,
1990, p. 70.
2. Atlygintin nuostoli u preliminariosios sutarties nevykdym
apimtis
Lietuvos CK 6.165 straipsnio 4 dalyje tvirtintas imperatyvas atlyginti kitai aliai
nuostolius, kurie padaromi nevykdant sipareigojimo sudaryti pagrindin sutart, taiau
statym leidjas tiesiogiai nenurodo, kokie nuostoliai turt bti atlyginami prelimina-
riosios sutarties nevykdymo atveju, tik nurodo, kad alis, nepagrstai vengianti ar atsi-
sakanti sudaryti pagrindin sutart, privalo atlyginti kitai aliai padarytus nuostolius
41
.
Taigi atlygintin nuostoli apimties taikymas paliktas teism praktikai ir teiss dokt-
rinai. Siekiant atlyginti nuostolius u pasitikjimo sulugdym, kyla neaikum dl
preliminariosios sutarties nevykdymo atveju alies patirt ir atlygintin nuostoli rib
apibrimo.
Teism praktika ir teiss doktrina sutaria, kad preliminariosios sutarties nevykdymo
atveju kaltoji alis turi atlyginti nukentjusios alies tiesiogines ilaidas (deryb ilaidas),
apimanias dokument rengim, keliones, advokat honorar. Taip pat manytina, kad
i nuostoli grup turt patekti ir ilaidos, patirtos atliekant darbus, kurie buvo tiesio-
giai susij su pasirengimu sudaryti pagrindin sutart, pvz.: pagrindins sutarties dalyko
bsimo remonto prieprojektiniai darbai ir parengti architektriniai sprendimai
42
. Toki
darb ar pasitikjimo investicij (angl. reliance costs), atliekam kitos alies praymu ar
sutikimu, kompensavimas yra numatytas Ispanijos, Danijos, Olandijos teisje
43
ir egzis-
tuojanios ES privatins teiss tyrim grups parengto Egzistuojanios ES privatins
teiss princip, dar vadinam Acquis principais
44
, komentaro autoriai. Taiau kyla
klausimas, ar i nuostoli atlyginimas maksimaliai tiksliai grina alis pradin padt
ir ar pasitikjimo nuostoliai yra apriboti tik iomis, alies patirtomis, ilaidomis. Deryb
ilaid atlyginimo galim nepakankamum esant tam tikroms faktinms ir teisinms
situacijoms teismai numat ir ved prarastos galimybs pinigins verts institut. Pirm
kart prarastos galimybs pinigins verts atlyginimo galimyb buvo paminta UAB
Vingio kino teatro v. UAB Eika byloje
45
, taiau ia nebuvo detalizuoti i nuostoli
atlyginimo atvejai, taip pat nebuvo nurodyta, kokiomis taisyklmis reikt vadovautis j
taikant. Lietuvos Aukiausiojo Teismo plenariniame nutarime buvo pasisakyta plaiau:
buvo nuodugniau aptartos slygos, kurias reikia rodyti, norint kaip nukentjusiosios
alies nuostolius priteisti prarastos galimybs pinigin vert: derybas be pakankamo
pagrindo nutraukusi alis savo elgesiu sukr siningai preliminariosios sutarties a-
41 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas. Valstybs i-
nios. 2000, Nr. 74-2262.
civilinje byloje UAB Eurovista ir Ko v. A. L. Baleviien (bylos Nr. 3K-3-673/2005 m.).
43 Lando, O.; Beale, H. Principles of European Contract Law. The Hague London Boston, Kluwer Law
International, 2002, p. 192.
44 Contract I. Precontractual obligations, conclusion of contract, unfair terms. Prepared by Research Group
on the Existing EC Private Law (Acquis Group). Sellier. European law Publisher, 2007, p. 75.
linje byloje UAB Vingio kino teatras v. UAB Eika (bylos Nr. 3K-3-38/2005 m.).
liai pagrst pasitikjim ir sitikinim, kad sutartis tikrai bus sudaryta, taip pat praras-
tos galimybs pinigin vert turi bti pagrsta realiomis, rodytomis, neivengiamomis,
o ne tiktinomis (hipotetinmis) pajamomis ar ilaidomis
46
. Teismas paminjo, kad
prarastos galimybs pinigin vert galt bti nustatoma taikant CK 6.258 straipsnio
5 dalyje nurodyt kain skirtumo princip, taiau nedetalizavo, kokiais atvejais taiky-
tinas is apskaiiavimo metodas, kokios kainos turt bti lyginamos. Toks neisamus
naujo teiss instituto vedimas sukl daug teisini neaikum ne tik preliminariosios
sutarties alims, kurios kiekvienu preliminariosios sutarties nevykdymo atveju pray-
davo prarastos galimybs pinigins verts kompensavimo, bet ir teismams, kurie i
nuostoli taikymo pagrindus aikindavo nevienodai.
Vienose bylose teismai, taikydami mint kain skirtumo princip, lygino prelimi-
nariosios sutarties nurodyt kain ir vliau pakilusi konkretaus objekto rinkos kain
47
.
Ilg laik nekilnojamojo turto rinkoje vyks kain kilimo, o paskui kritimo procesas
tapo pagrindu alims argumentuoti savo nuostolius ia objektyvia aplinkybe. Tokiems
reikalavimams atmesti teismas tvirtino, kad vien tik ie veiksniai neturt bti pagrin-
das reikalauti piniginio atlygio u prarast galimyb, taip pat vieninteliai kriterijai, nu-
statant pinigin prarastos galimybs vert
48
. Vliau is nekilnojamojo turto kain kili-
mas atitinkamu laikotarpiu teism buvo laikomas pripainta visiems inoma aplinkybe,
nereikalinga rodyti
49
.
Kitoje byloje teismas nurod, kad iekovas dl atsakovo kalts prarado galimyb
sigyti ems sklyp u preliminariojoje sutartyje nurodyt 20 000 Lt kain, dl to i
suma laikytina iekovo prarastos galimybs sudaryti pagrindin sandor (pirkimo-par-
davimo sutart) verte
50
. Teiss doktrinoje isakoma kritika dl ioje nutartyje ikreiptos
46 Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. lapkriio 6 d. nutarimas
civilinje byloje V. . v. A. N., A. N. (bylos Nr. 3K-P-382/2006 m.). Faktins aplinkybs: Iekovas V. . ir
atsakov A. N. 2004 m. kovo 7 d. sudar susitarim, pagal kur i sipareigojo parduoti iekovui jai ir atsako-
vui A. N. bendrosios jungtins nuosavybs teise priklausanio ems sklypo, t. y. 8 arus, u 32 000 Lt. alys
susitar sudaryti pirkimo-pardavimo sutart ne vliau kaip 2004 m. birelio 31 d. Iekovas sumokjo 2000 Lt
avans, o likusi kainos dal sipareigojo sumokti iki 2004 m. birelio 31 d. Atsakovai per nustatyt termin
nesutvark ems sklypo padalijimo dokument, todl alys 2004 m. liepos 2 d. pasira kit sutart, nusta-
tydamos nauj ems sklypo dokument parengimo ir pirkimo-pardavimo sutarties pasiraymo bei visiko
atsiskaitymo dat iki 2004 m. lapkriio 1 d. Iki io termino pabaigos ems sklypo atidalijimo dokumentai
taip pat nebuvo parengti. Kauno apskrities virininko 2005 m. balandio 19 d. sakymu atsakovams priklau-
santis ems sklypas buvo padalytas du 0,0800 ha ir 0,0898 ha ems sklypus, taiau atsakovai atsisak
sudaryti su iekovu 0,0800 ha sklypo pirkimo-pardavimo sutart, dl kurio perleidimo alys tarsi 2004 m.
kovo 7 d. susitarime ir 2004 m. liepos 2 d. sutartyje.
47 Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. kovo 10 d. nutartis civilinje
byloje S. J. v. T. B. ir D. B. (bylos Nr. 2A-140/2009 m.), 2008 m. gruodio 22 d. nutartis civilinje byloje
UAB Naujoji vara v. UAB Baltijos uolas (bylos Nr. 2A-478/2008 m.), Lietuvos Aukiausiojo Teis-
mo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinje byloje V. .v. A. N., A. N.
(bylos Nr. 3K-3-483/2008 m.) ir t. t.
48 Byla Nr. 3K-P-382/2006 m., supra note 46.
49 Byla Nr. 3K-3-483/2008 m., supra note 47, Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kole-
gijos 2009 m. rugsjo 7 d. nutartis civilinje byloje V. C. v. A. M. (bylos Nr. 2A-499/2009 m.).
50 Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. lapkriio 13 d. nutartis
civilinje byloje E. M. v. R. K. (bylos Nr. 3K-3-585/2006 m.). Faktins aplinkybs: 2004 m. sausio 9 d.
alys sudar preliminari sutart, pagal kuri atsakovas R. K. sipareigojo iki 2005 m. liepos 1 d. parduoti u
ir netinkamai taikomos prarastos galimybs pinigins verts
51
laikytina pagrsta, nes
teismas prarast galimyb laik preliminariojoje sutartyje nurodyt planuojamo sigyti
ems sklypo kain. Tokiu atveju aliai yra atlyginamas lkesi interesas, kuris iki-
sutartiniuose santykiuose nra ginamas. Todl teigtina, kad ioje byloje teismas, pri-
teisdamas tokio dydio nuostolius, preliminariosios sutarties ali tarpusavio santyk i
ikisutartinio transformavo sutartin.
Dar vlesnje byloje prarastos galimybs pinigin vert buvo skaiiuojama kaip
kain skirtumas, susidars dl kasatoriaus kalts iekovams praradus galimybes prelimi-
nariosiose sutartyse nustatytomis slygomis sigyti analogikas techniniais parametrais
bei patalp dislokacijos vieta gyvenamsias patalpas Klaipdos mieste tomis kainomis,
kokios buvo nustatytos preliminariosiose sutartyse ir turjo bti tvirtintos pagrindinse
sutartyse, bei t kain, kurios egzistavo ypa dinamikai besikeiianioje Klaipdos
miesto nekilnojamojo turto rinkoje, kasatoriaus nemotyvuoto 2007 m. gegus mn. pa-
silymo iekovams pirkti butus naujomis, daug didesnmis, nei buvo nustatyta prelimi-
nariosiose sutartyse pateikimo metu
52
. ioje byloje LAT pabr tai, jog aplinkyb, kad
kasatorius nespjo didesne kaina parduoti but tretiesiems asmenims, negali bti verti-
nama kaip pagrindas netaikyti CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostatos. Pastaroji nutartis
sukelia dar daugiau neaikum teism praktikoje. LAT prarastos galimybs pinigins
verts atlyginimui, taikant kain skirtumo metod, pasirinko kain, buvusi prelimina-
riojoje sutartyje, ir kain, kuri pasil dl preliminariosios sutarties nevykdymo kaltoji
alis. Mint kain pasirinkim LAT grindia CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostatomis,
taiau skaitant pai CK norm akivaizdu, kad kalbama apie paeistos sutarties kain ir
paeist sutart pakeiianios sutarties, kuri sudar nukentjusi alis, kain. Tad tampa
visikai neaikus teisinis argumentavimas, kodl kaip pagrindas kain skirtumui imama
kaina, kuri pasil kaltoji alis nukentjusiajai, ir kodl teismas vertina kaltosios alies
but pardavimo galimyb, kai remiamasi CK norma, kuri kalba apie nukentjusiosios
alies nutraukt sutart pakeiiani sutart.
Vlesn teism praktika nesivadovavo bylos Nr. 3K-3-40/2009 argumentacija ir
pateik kitokius kain skirtumo metodo apskaiiavimo pagrindus. Preliminariosios su-
tarties paeidimo atveju nurodyt statymo numatyt (CK 6.258 str. 5 d. aut. past.)
situacij atitikt atvejis, kai sininga preliminariosios sutarties alis po to, kai su ja
nebuvo sudaryta pagrindin sutartis, per proting termin sudar nesudaryt pagal preli-
minarij sutart pagrindin sutart pakeiiani sutart
53
. Nors teismas teisingai nurod,
kad turi bti sudaryta konkreti nevykdyt preliminarij sutart pakeiianti sutartis, ta-
iau kain skirtumo metodas vis tiek taikytas netinkamai: kain skirtumas, t. y. praras-
tos konkreios galimybs pinigin vert, nustatoma palyginant kain, kuria pagrindin
20 000 Lt, o iekovas E. M. pirkti u nurodyt kain 40 ar ems sklyp. Sutarties sudarymo metu ieko-
vas sumokjo atsakovui 4650 Lt avans. Sutarties 5.1 punkte nurodyta, kad atsakovui nevykdius siparei-
gojim ir nepagrstai vengiant sudaryti pirkimo-pardavimo sutart jis privalo grinti iekovui 4650 Lt avans
ir sumokti 100 000 Lt baud. Iki sutartyje nurodyto termino 2005 m. liepos 1 d. atsakovas nevykd
sipareigojimo parduoti nurodyt ems sklyp.
51 Ivanauskas, A. Prarastos galimybs pinigin vert. Justitia. 2007, 1(63): 48.
52 Byla Nr. 3K-3-40/2009 m., supra note 23.
sutartis bt buvusi sudaryta su nesininga preliminarij sutart paeidusia sutarties
alimi, ir nesudaryt sutart pakeiianios sudarytos pagrindins sutarties kain
54
. Tai-
kant tok kain skirtumo metod, nukentjusiajai aliai yra atlyginama prarasta galimy-
b pagal nesudaryt pagrindin sutart, taiau kyla klausimas, ar toki nuostoli atlygi-
nimas nepatenka sutari teiss saugomo lkesi intereso srit. Siekiant atsakyti
klausim, btina isiaikinti, ar CK 6.258 straipsnio 5 dalies norma turt bti taikoma
preliminariosios sutarties nevykdymo atveju ir tokios apimties, kaip teismai sil ana-
lizuotose nutartyse.
Siekiant suprasti prarastos galimybs pinigins verts atlyginimo preliminariosios
sutarties nevykdymo atveju paskirt ir tikslus, remiamasi UNIDROIT principais kaip
altiniu, kurio nuostatos laikytinos pagrindu prarastos galimybs pinigins verts ins-
tituto Lietuvos teism praktikoje taikymui ikisutartiniuose santykiuose. UNIDROIT
princip 2.1.15 straipsnis
55
Nesiningos derybos tvirtina, kad alis gali laisvai vesti
derybas ir ji nra atsakinga, kad nepavyks susitarti; taiau alis, kuri veda derybas ar jas
nutraukia nesiningai, atsako u kitos alies patirtus nuostolius. UNIDROIT princip
ofcialus komentaras apibria nuostoli, kuri galima reikalauti minto straipsnio pag-
rindu, rib. Nukentjusioji alis gali reikalauti atlyginti deryb metu patirtas ilaidas,
taip pat jai turt bti kompensuota prarastos galimybs pinigin vert sudaryti sutart
su treija alimi. ie nuostoliai vadinami pasitikjimo, arba negatyviaisiais, nuosto-
liais. 2009 m. UNIDROIT komentare atlygintin nuostoli apimtis yra labiau sukonk-
retinta. Teigiama, kad 2.1.15(2) straipsnyje numatyti nuostoliai apima visas pagrstas
ilaidas, patirtas dl pasitikjimo derybomis, skaitant kompensacij u reali prarast
galimyb sudaryti sutart su treija alimi (negatyvus interesas)
56
. iame komentare pa-
briama, kad prarastos galimybs pinigin vert turi bti reali tokios pozicijos laikosi
ir Lietuvos teiss doktrina
57
. Ankstesnio UNIDROIT komentaro autoriai, nordami pla-
iau paaikinti atlygintin nuostoli paskirt, pateikia iliustruojant pavyzd
58
(naujame
komentare yra nuoroda pavyzd, todl laikytina, kad jis atitinka i dien teisines
pozicijas aut. past.), kuris atskleidia, kad komentaro autoriai, kaip ir Lietuvos teis-
mai, savo praktikoje taiko kain skirtumo metod, taiau kainos, kurios yra lyginamos,
i esms skiriasi. Pagal UNIDROIT princip komentar prarastos galimybs pinigine
verte yra laikoma ne prarasta galimyb pagal nesudaryt pagrindin sutart
59
, kuri dl
nesiningos alies veiksm buvo negyvendinta, bet prarasta galimyb sudaryti reali
54 Byla Nr. 3K-3-82/2010 m., supra note 4; Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegi-
jos 2010 m. rugpjio 24 d. nutartis civilinje byloje P. D. v. B. M. (bylos Nr. 2A-562/2010 m.).
55 UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts [interaktyvus]. 2004 [irta 2011-02-15].
<http://www. unidroit.org/english/principles/contracts/principles2004/blackletter2004.pdf>.
56 Vogenauer, S.; Kleinheisterkamp, J. Commentary on the Unidroit Principles of International Commercial
Contracts (PICC). Oxford University Press, 2009, p. 306.
57 Bit, V., supra note 3, p. 82; Ivanauskas, A., supra note 51, p. 47.
58 A suino apie B ketinim parduoti restoran. A, neturdamas jokio rimto ketinimo sigyti parduodam
restoran, su B pradeda derybas, turdamas vienintel tiksl ukirsti keli restorano pardavimui A konkuren-
tui, C. C nusipirkus kit restoran, A nutraukia derybas. B vliau parduoda restoran u maesn kain nei
sil C. Tokioje situacijoje A turt atlyginti B nuostolius, kuriuos sudar kain skirtumas.
59 Lietuvos teism praktikoje yra atlyginama btent i prarasta galimyb, todl kyla abejoni dl teisingo pra-
rastos galimybs pinigins verts instituto paskirties supratimo, pvz., byla Nr. 3K-3-82/2010 m., supra note 4.
sutart su kita alimi, kuri nebuvo sudaryta dl kalt nesiningos alies veiksm (jos
pateikto pasilymo sudaryti preliminarij sutart). Graikijos teiss doktrinoje taip pat
sutinkama, kad negalima reikalauti kain skirtumo tarp preliminariosios sutarties su ne-
sininga alimi ir pagrindins sutarties kainos, nes tai reikt lkesio intereso gynim
ir grint al padt, kokioje ji bt buvusi, jei derybos tarp preliminariosios sutarties
ali bt baigusios pagrindins sutarties sudarymu
60
. veicarijoje prarasta galimyb
sudaryti sutart su treija alimi vadinama lucrum cessans
61
ir atlyginama vadovaujan-
tis mintu kain skirtumo principu, kaip ir kai kuriose kitose alyse
62
. Usienio teiss
specialistai taip pat prarastos galimybs pinigin vert aikina kaip nuostolius, patirtus
nukentjusios alies dl nesudarytos alternatyvios sutarties su treija alimi dl to, kad
dalyvavo derybose su nesininga alimi
63
. Darytina ivada, kad toks kain skirtumo
metodas, koks yra tvirtintas CK 6.258 straipsnio 5 dalyje, negali bti taikomas pao-
diui siekiant atlyginti prarastos galimybs pinigins verts nuostolius. Turi bti atsi-
velgiama ikisutartini santyki specifk bei preliminariosios sutarties tikslus, todl
kain skirtumo principas turi bti nustatomas palyginus kain, kuria pagrindin sutartis
bt buvusi sudaryta su treiaisiais asmenimis, jei nebt vykusios derybos su nes-
ininga preliminariosios sutarties alimi, ir sudarytos pagrindins sutarties kaina. i
kain skirtumo metodas turt bti diegtas Lietuvos teism praktikoje ir, manytina, kad
nra btina metod sieti su konkreia CK norma, pvz., CK 6.258 straipsnio 5 dalimi
64
,
kadangi toks siejimas normos, kuri taikoma sutartins atsakomybs atveju, esant suda-
rytai pagrindinei sutariai, veda daugiau neaikum ne tik teismams, kurie i norm
taiko paodiui ir tuo gina jau lkesio interesus, bet ir teisini santyki alims, kurios
ikisutartin atsakomyb laiko sutartine ir prao atlyginti nuostolius tokios apimties, tarsi
bt sudaryta pagrindin sutartis. Daugelyje ali i pasitikjimo nuostoli atlyginimas
yra paremtas teiss doktrinoje ar teism praktikoje suformuluotomis taisyklmis, o ne
konkreia teiss norma, kuri vliau interpretuojama, siekiant j pritaikyti atitinkamiems
ikisutartiniams santykiams.
Pirm kart kain skirtumo princip, atitinkant UNIDROIT princip komentaro i-
aikinimus ir usienio ali patirt, teismas taik 2009 m. balandio 3 d. byloje. Joje pa-
sisakyta, kad sininga preliminariosios sutarties alis, besiremianti iuo principu (CK
6.258 str. 5 d.), turi rodyti, kad dl deryb su nesininga preliminariosios sutarties a-
limi ji prarado galimyb sudaryti pagrindin sutart su kitais asmenimis palankesnmis
slygomis ir turjo sudaryti sutart su treiuoju asmeniu blogesnmis slygomis. Kain
skirtumas (t. y. prarastos konkreios galimybs pinigin verts vertinimo principas)
nustatomas lyginant kain, kuria pagrindin sutartis bt buvusi sudaryta su treiaisiais
61 International Chamber of Commerce, supra note 39, p. 71.
62 Suomijos, Vokietijos, Italijos, vedijos teisje, rodius visas btinas slygas, atlyginama prarasta galimyb
sudaryti sutart su treija alimi. Cartwright, J.; Hesselink, M., supra note 18, p. 2756.
63 Farnsworth, A. N. Farnsworth on contracts. Aspen Publisher, 2004, p. 390.
64 i CK norm atitinka UNIDROIT 7.4.5. str., taiau komentaro autoriai nepasirenka tokios pozicijos, kaip
Lietuvos teismai, ir netaiko ios normos ikisutartiniams santykiams kaip prarastos galimybs pinigins ver-
ts atlyginimo kain skirtumo metodo ir taip ivengia galimo teisinio neaikumo. Vogenauer, S.; Kleinheis-
terkamp, J., supra note 56, p. 299306, 889893.
asmenimis, jei nebt vykusios derybos su nesininga preliminariosios sutarties alimi,
ir sudarytos pagrindins sutarties kain
65
. Vadovaujantis tokiu kain skirtumo principu
alis bt grinta padt, tarsi deryb su nesininga alimi nebt buv. Italijos teis-
mas The Giuliana byloje suformulavo taisykl, kad prarasta galimyb sudaryti sutart
su treija alimi nebtinai turi bti galimyb sudaryti tokios paios ries sutart (ie-
kovas bt sudars laivo nuomos sutart, bet dl atsakovo pasilymo nupirkti laiv jis to
pasilymo atsisak aut. past.)
66
. sutari ri skirtum kritikavo prancz autorius
Fagella, kuris nepripaino tokio galimo sutari ri skirtumo. Taiau, iskyrus pran-
cz teis, iandien i sutari ri skirtyb teisinse sistemose yra prasta
67
. Lietuvos
teismai pripasta tok sutari ri galim skirtum, nes LAT 3K-3-279/2010 byloje
nepasisak, kad prarastos galimybs pinigin vert gali bti atlyginama tik tada, kai
prarandama galimyb sudaryti tokios paios ries sutart. Byloje alis savo prarastos
galimybs pinigin vert grind prarasta galimybe inuomoti preliminariosios pirkimo-
pardavimo sutarties patalpas
68
.
Siekdama rodyti prarastos galimybs pinigins verts nuostolius, nukentjusi alis
gali remtis ne tik kain skirtumo principu, bet ir kitais apskaiiavimo bdais. LAT ple-
narins sesijos nutarime kain skirtum pateik tik kaip vien i galim apskaiiavimo
bd. Kit bd, t. y. palkan netekim, LAT pateik 2007 m. liepos 18 d. nutartyje
69
.
Iekovas buvo susaistytas preliminarija sutartimi su atsakove, todl neturjo pagrindo
siekti sigyti ems sklypo i kito asmens. Esant tokioms aplinkybms iekovas i nu-
rodytos sumos (2 065 000 Lt jis nepanaudojo, nes i suma buvo skirta sumokti pagal
ems sklypo pirkimo-pardavimo sutart aut. past.) galjo gauti bent minimalias pal-
kanas ar nusipirkti kit ems sklyp pagal tuo metu buvusi rinkos kain. Toks teism
sprendimas priteisti nuostolius yra svarstytinas, kadangi teiss doktrinoje reikalaujama,
kad pati prarasta galimyb bt reali, o ne hipotetin, nes teis nustato tik tai, kas yra
manoma bei egzistuoja tikrovje (lot. ius impossibilitum est non iuris). Vadinasi, alis,
nordama remtis prarasta galimybe, turt rodyti, kad deryb metu ji galjo gauti ir
bt gavusi konkretaus dydio palkanas i konkretaus treio asmens, bet dl deryb
su nesininga alimi ir sukelto pagrsto pasikliovimo sutarties sudarymu mintos ga-
65 Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. balandio 3 d. nutartis civi-
linje byloje A. S. v. UAB Pajrio viebuiai (bylos Nr. 3K-3-126/2009 m.). Faktins aplinkybs: 2005 m.
rugpjio 24 d. iekov A.S. ir atsakovas UAB Pajrio viebuiai sudar susitarim-rezervavimo sutart
Dl ems sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kuriame buvo numatyta, kad u 942 480 Lt
atsakovas parduoda A. S. keturis ems sklypus. Iekov sipareigojo iki 2005 m. rugsjo 24 d. sumokti
atsakovui 40 000 Lt pradin na, likusi sum notarins sutarties pasiraymo dien, iki 2006 m. kovo
8 d. Iekov pradin na sumokjo, taiau notarin ems sklyp pirkimo-pardavimo sutartis, kuri turjo
bti sudaryta per deimt darbo dien iekovei praneus apie pasirengim pasirayti toki sutart, taip ir
nebuvo sudaryta. Vliau ios bylos iaikinimai buvo cituojami kitose bylose, pvz.: byla Nr. 2A-98/2010 m.,
supra note 4, Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. rugsjo 29 d.
nutartis civilinje byloje V. P. v. V. R., A. R. (bylos Nr. 3K-3-363/2009 m.).
66 Beale, H., et al., supra note 21, p. 402-403.
68 Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. birelio 22 d. nutartis
civilinje byloje UAB Autovygreda v. UAB Baltik vairas (bylos Nr. 3K-3-279/2010 m.).
limybs atsisak. Toki aplinkybi nustatymas yra fakto klausimas, todl LAT ioje
byloje plaiau nepasisak, koki aplinkybi nustatymas laikytinas pakankamu prarastos
galimybs pinigins verts rodymu.
Lietuvos Aukiausiasis Teismas savo praktikoje atlygintinus nuostolius ikisutar-
tiniuose santykiuose iplts dar viena galima nuostoli forma nesiningos alies
gauta nauda, nurod, kad kai nesininga ikisutartini santyki alis i savo neteisto
elgesio gauna naudos, sininga i santyki alis galt reikalauti pripainti i naud
jos nuostoliais, nes faktikai nesiningos alies gauta nauda ir yra siningos alies
patirti nuostoliai
70
. Tokios nuostoli formos taikymas preliminariosios sutarties nevyk-
dymo atveju kelia ne maiau abejoni, nei prarastos galimybs pinigins verts tinka-
mas atlyginimas teism praktikoje. Negautos naudos atlyginimo galimyb numatyta CK
6.249 straipsnio 2 dalyje. Remiantis teiss doktrina, i norma padeda atlyginti nuostolius
nukentjusiajai aliai tais atvejais, kai bna sudtinga rodyti tiksl nuostoli dyd
71
.
Taiau, kaip ir bet kuriuo kitu civilins atsakomybs atveju, turi bti rodytas alos
faktas, be kurio civilin atsakomyb apskritai negali kilti
72
. V. Mizaras teigia, kad tokiu
atveju turi bti skaiiuojama ne tik paeidjo faktikai gauta nauda, bet ir vertinama, ar
nukentjusysis pats bt gavs toki naud, t. y. turi bti rodytas prieastinis nuken-
tjusiojo negauto pelno ir paeidjo neteist veiksm ryys. Taigi jei nenustatoma,
kad nukentjusysis tos sumos, kuri gavo paeidjas, nei prarado, nei bt gavs, tai
joki nuostoli jis ir nepatyr
73
. O usienio ali praktikoje nesiningos alies netei-
stai gauta nauda yra atlyginama, net jei nukentjusioji alis nepatyr nuostoli (pvz.:
Vokietija, Austrija, veicarija ir pan.)
74
. Keliose bylose, kuriose alys rmsi ia teisine
galimybe (nesiningos alies gauta nauda kaip jos nuostoliais), buvo susiklosiusios
tapaios faktins situacijos
75
: tarp iekovo ir atsakovo buvo sudaryta preliminarioji su-
tartis, kuri buvo nevykdyta. Ir vliau atsakovas sudar pagrindin sutart su treiuoju
asmeniu dl to paties preliminariosios sutarties dalyko. Abiem atvejais iekovai savo
nuostolius grind nesiningos alies gauta nauda, kuri susidar tarp preliminariosios
sutarties kainos ir pagrindins sutarties kainos. N vienoje byloje teismas nepriteis
kitos alies gautos naudos kaip nukentjusiosios nuostolius: vienoje byloje nenustat
ryio tarp preliminariosios sutarties bei jos pagrindu egzistavusi abiej ali santyki
ir nesiningos preliminariosios sutarties alies gautos naudos
76
, o kitoje byloje nurod,
kad kaina gali bti vienas i rodym, patvirtinani gaut naud, bet tai savaime ne-
reikia, kad kita alis dl to patyr nuostoli. Kainos pokytis dar nereikia, kad pasikeit
70 Byla Nr. 3K-P-382/2006 m., supra note 46.
71 Mikelnas, V., et al., supra note 10, p. 342.
73 Mizaras, V., et al. iuolaikins civilins teiss raidos tendencijos ir perspektyvos. Vilnius: Justitia, 2007,
p. 72.
75 Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. birelio 17 d. nutartis
civilinje byloje UAB Iviltra v. R. Z., A. Z. (bylos Nr. 3K-3-333/2008 m.) ir byla Nr. 3K-3-126/2009 m.,
supra note 65.
daikto rinkos vert ir dl to iekovas negavo naudos
77
. Ianalizavus usienio ali patirt
teigtina, kad preliminariosios sutarties nevykdymo atveju tokia nuostoli forma
78
nra
taikoma. A. Ivanauskas velgia toki nuostoli atlyginimo galimybje slypint pavoj,
kad priteista nesiningos alies gauta nauda gali viryti net netiesioginius antrosios
alies nuostolius (negaut naud) ir taip i alis galt nepagrstai praturtt kaltosios
alies sskaita
79
. Ikisutartiniuose santykiuose nesiningos alies gauta nauda pripas-
tama nukentjusios alies nuostoliais tik tada, kai alis paeidia ikisutartin konfden-
cialumo pareig
80
. Toks reglamentavimas yra numatytas tarptautins privatins teiss
harmonizavimo altiniuose: UNIDROIT princip 2.1.16 straipsnyje bei PECL princip
2:302 straipsnyje. Todl laikytina, kad prarastos galimybs pinigins verts atlyginimas
maksimaliai tiksliai grina alis pradin padt, kuri bt buvusi, jeigu alys i viso
nebt pasiraiusios preliminariosios sutarties, o nesiningos alies gautos naudos pri-
teisimas nukentjusiajai galimas tik esant konfdencialumo pareigos paeidimui.
Siekiant ilaikyti aiki rib tarp ikisutartini ir sutartini santyki, nukentjusiajai
aliai dl preliminariosios sutarties nevykdymo nra atlyginama negauta nauda.
UNIDROIT tarptautini komercini sutari princip komentare pasisakoma, kad nu-
kentjusiajai aliai negali bti atlygintas lkestis, kur alis bt gavusi kaip naud i
sudarytos sutarties (positive interest)
81
. Usienio valstybi praktikoje yra nusistovjusi
ikisutartins atsakomybs apimties ribojimo praktika. Suomijoje negauta nauda ikisu-
tartiniuose santykiuose nra atlyginama, kadangi yra saugomas nukentjusios alies pa-
sitikjimo interesas interesas sudaryti pagrindin sutart, o ne lkesi interesas in-
teresas, kad kontrahentas vykdyt savo sutartin prievol. Toks pat atlygintin nuostoli
apimties pagrindimas yra aptinkamas ir Ispanijos teiss doktrinoje
82
. Graikijos teisje
taip pat galimas tik pasitikjimo intereso apsaugojimas, neapimantis negautos naudos
atlyginimo. Tokia pozicija yra grindiama argumentu, kad deryb alis negali gauti to,
k sutarties alys bt gavusios i sudarytos pagrindins sutarties
83
. Tiesa, kai kuriose
valstybse vis dlto manomas negautos naudos atlyginimas ikisutartiniuose santykiuo-
se. Tokia galimyb, remiantis teism praktika, buvo suteikta Olandijoje. Olandijos
Aukiausiasis Teismas (Hoge Raad) 1982 m. birelio 18 d. nutartyje byloje Plas v.
Valburg
84
pasisak, kad nra nemanoma, kad derybos dl sutarties sudarymo gali pa-
siekti aukiausi etap, kad j nutraukimas pats savaime bt laikomas siningumo
paeidimu tuo pagrindu, kad alys abipusikai pasitikjo, jog tam tikros ries sutartis
78 Bendrosios teiss sistemos alyse galima priteisti nuostolius kaip paeidjo gaut naud (ang. restitutionary
damages) net jei sutartis ir nebuvo sudaryta, taip draudiant aliai nepagrstai praturtti, taiau pagrindas
tokiems nuostoliams bna informacijos, gautos deryb metu, panaudojimas savo naudai, o ne deryb nutrau-
kimas r. Farnsworth, E. A., supra note 1.
79 Ivanauskas, A., supra note 51, p. 48.
80 Portugalijos, Italijos taip pat Olandijos teisje kompensuojami nukentjusios alies nuostoliai, kurie lygs
nesiningos alies gautai naudai.
81 Vogenauer, S.; Kleinheisterkamp, J., supra note 56, p. 306.
82 Cartwright, J.; Hesselink, M., supra note 18, p. 2527, 5354.
83 Ibid., p. 3940.
vis tiek bus sudaryta. Tokioje situacijoje bt teista pripainti kaltosios alies pareig
sumokti kompensacij u nukentjusios alies prarast naud. i byla atkreip ir kit
valstybi teiss specialist dmes, taiau tiek Farnsworthas, Sacco, tiek Van
Ommeslagheas nepritar tokiam teismo pasisakymui
85
. Reikt paminti, kad nors teis-
mas ir pripaino toki galimyb, taiau Olandijoje iki iol nebuvo bylos, kurioje lkes-
i nuostoliai (negautos pajamos) faktikai bt priteisti
86
. Nors ir netaikyta, vis dlto i
Aukiausiojo Teismo suformuota praktika vlesnje byloje (1996 m. De Ruiterij v.
Ruiters) io teismo buvo apribota. Teismas pasisak, kad alis nra visais atvejais atsa-
kinga, kai kita alis pagrstai tikjosi neivengiamo sutarties sudarymo, nes btina atsi-
velgti ir atsakingos u deryb nutraukim alies interesus. Be to, aplinkybs, nustaty-
tos deryb metu, gali pateisinti deryb nutraukim
87
. Teisinje literatroje taip pat pay-
mima, kad jei pagrindin sutartis nesudaryta, tai negali bti inoma, kokia sutartis bt
buvusi sudaryta ir ar ji bt vykdyta, taigi nra galimybs nustatyti prarastus lkes-
ius
88
. Taisykl, kad nukentjusi alis gali reikalauti atlyginti tik patirtas deryb ilaidas
ir pasitikjimo nuostolius, bet ne negaut naud, taip pat taiko PECL
89
, UNIDROIT
90

princip bei Egzistuojanios ES privatins teiss tyrim grups Acquis princip
91
ko-
mentar autoriai. Usienio ali praktikos analiz parod, kad net tose alyse, kuriose
ikisutartin atsakomyb laikoma sutartins prigimties, lkesi interesai praktikai nra
atlyginami, pvz.: Vokietijoje
92
. Lietuvos teiss doktrinoje taip pat tvirtinama, kad negau-
ta nauda negali bti atlyginama preliminariosios sutarties nevykdymo atveju, taiau kaip
tada reikt vertinti teism iaikinimus: nukentjusiai siningai aliai gali bti atlygi-
namos ne tik deryb ilaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias
asmuo (alis) bt gavs, jeigu nebt buv neteist veiksm (CK 6.249 str.)
93
; arba
prarasta galimyb tai netiesioginiai nuostoliai, kurie turi bti pagrsti realiomis, rody-
tomis, neivengiamomis, o ne tiktinomis (hipotetinmis) pajamomis ar ilaidomis.
Parei ga rodyti prarastos konkreios galimybs pinigins verts realum, t. y. patirtus
nuostolius negautos naudos forma, tenka nukentjusiai preliminariosios sutarties a-
liai
94
. Manytina, kad preliminariosios sutarties specifka neleidia sutarties alims net ir
iame ikisutartini santykiu etape gyti visik tikrum dl to, ar bus sudaryta ir vykdo-
ma pagrindin sutartis. Todl teisinio santykio alys turi prisiimti rizik, kad pagrindin
85 Beale, H.; Hartkamp, A.; Ktz, H., supra note 15, p. 264; Farnsworth, E. A., supra note 66, p. 386387.
86 Beale, H., et. al., supra note 21, p. 407.
88 Farnsworth, E. A., supra note 66, p. 386.
89 Europos sutari teiss komisija. Europos sutari teiss principai I ir II d. [interaktyvus]. [irta 2011-01-
19]. <http://frontpage.cbs.dk/law/commission_on_european_contract_law/PECL%20engelsk/engelsk_par- http://frontpage.cbs.dk/law/commission_on_european_contract_law/PECL%20engelsk/engelsk_par-
tI_og_II.htm> ir Lando, O.; Beale, H., supra note 43, p. 191193.
90 UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts, supra note 55; Vogenauer, S.; Kleinheister-
kamp, J., supra note 56, p. 306.
91 Contract I. Pre-contractual obligations, conclusion of contract, unfair terms, supra note 44, p. 75.
92 Plate, J. Das gesamte examensrelevante Zivilrecht: fr Studenten und Rechtsreferendare. 4 Aufage. Berlin:
Springer, 2009, p. 778.
94 Byla Nr. 2A-478/2008 m., supra note 47. Prarastos galimybs pinigin vert kaip netiesioginius nuostolius
nurodo ir byla Nr. 2A-499/2009 m., supra note 49.
sutartis gali bti ir nesudaryta. Veiklos rizikos prisimimas reikia, jog asmuo suvokia,
kad tam tikri reikiniai nra visikai prognozuojami, taiau sutinka prisiimti tam tikrus
sipareigojimus, neinodamas tikslios j baigties. O sprendiant, ar patirti nuostoliai gali
bti vertinami kaip negautos pajamos, vadovaujamasi kriterijais, ar ios pajamos numa-
tytos gauti i anksto, ar pagrstai tiktasi jas gauti esant normaliai veiklai, ar i pajam
negauta dl neteist kitos alies veiksm
95
. vertinus preliminariosios sutarties ali
specifn situacij, teigtina, kad n viena santyki alis negali pagrstai i anksto numa-
tyti gauti tam tikras pajamas, ji gali tik prognozuoti galim pajam gavim, taip pat nra
inoma, ar tokios pajamos bt buvusios net ir nesant neteist kitos alies veiksm (gal
bus objektyvi aplinkybi, dl kuri nebus pasirayta pagrindin sutartis, gal alys
bend ru sutarimus atsisakys sudaryti pagrindin sutart), o to nepakanka, kad bt paten-
kinti kriterijai, reikalingi nuostoliams vertinti kaip negautas pajamas. Courtney & Fair-
bair Ltd v. Tolaini Brothers (Hotels) byloje buvo akcentuota, kad joks teismas negali
apskaiiuoti nuostoli, kadangi niekas negali pasakyti, ar derybos bt skmingos, ar
nutrkt, o jei bt skmingos, tai koks bt rezultatas
96
. Todl darytina ivada, kad
preliminariosios sutarties nevykdymo atveju neleidiama nukentjusiajai aliai reika-
lauti atlyginti negaut pajam, nes tokiu bdu bt paneigta pati ikisutartini santyki
esm ir is teisinis institutas prarast savo potencialum ir patrauklum tarp civilins
apyvartos dalyvi. Taip pat paymtina, kad netikslus prarastos galimybs pinigins
verts perklimas Lietuvos teism praktik sudar slygas io instituto netinkamam
taikymui, jo sutapatinimui su negautomis pajamomis ir priskyrimui prie netiesiogini
nuostoli. Prarastos galimybs pinigin vert utikrina nukentjusiosios alies turtins
padties sugrinim ankstesn padt, tuo atlyginant pasitikjimo nuostolius. Btent
ginam interes prigimtis pasitikjimo intereso gynimas neleidia ios nuostoli
formos vienareikmikai priskirti prie netiesiogini nuostoli. Anksiau minta tarptau-
tins ali taikomos praktikos analiz bei UNIDROIT princip komentaro iaikinimai
patvirtina, kad prarastos galimybs pinigin vert, taikoma ikisutartiniuose santykiuose,
negina lkesio intereso ir nra priskiriama prie negautos naudos, o priskiriama prie
tiesiogini nuostoli kategorijos ir apibriama kaip kompensacija u prarast galimyb
sudaryti sutart su treija alimi. Vadinasi, kol sutartis nra sudaryta, sutartiniai lkes-
iai nra sukuriami ir teismas preliminariosios sutarties nevykdymo atveju negali taiky-
ti toki teisi gynimo priemoni, kurios netiesiogiai gina bsim sutart. Todl ir praras-
tos galimybs pinigins verts institut reikt vertinti kaip nuostoli form, priskirtin
u pasitikjimo intereso sulugdym atlyginamiems nuostoliams. Manytina, kad kiek
vienu atveju, kai sprendiama dl nuostoli, kilusi dl nepagrsto vengimo ar atsisaky-
mo sudaryti pagrindin sutart, turi bti atsivelgiama preliminariosios sutarties tikslus
bei sisteminius ryius su bendrosiomis civilin atsakomyb reglamentuojaniomis teiss
normomis
97
. Atlikta Lietuvos teism praktikos ir tarptautini privatins teiss harmoni-
zavimo altini analiz leidia teigti, kad teismai, atlygindami prarastos galimybs pini-
95 Byla Nr. 3KP382/2006 m., supra note 46.
96 Courtney & Fairbair Ltd v. Tolaini Brothers (Hotels) Ltd [1975] 1 WLR 297, 301; cit. pagal: Cartwright, J.;
Hesselink, M., supra note 18, p. 466467.
97 Byla Nr. 3K3126/2009 m., supra note 65.
gin vert, nepakankamai atsivelgia ikisutartini teisini santyki specifn pobd ir
pernelyg ipleia atlygintin nuostoli, kaip prarastos galimybs pinigin vert, dyd.
Pabrtina, kad prarastos galimybs pinigin vert gali bti atlyginama preliminariosios
sutarties nevykdymo pagrindu tik iimtiniais atvejais, kai yra nustatomos aplinkybs,
rodanios ne tik tai, kad kaltoji alis nepagrstai atsisak sudaryti sutart, yra prieastinis
ryys tarp neteist kaltosios alies veiksm ir nukentjusios nuostoli, bet ir kai nuken-
tjusi alis rodo, kad dl pasikliovimo nesininga alimi ji atsisak realios galimybs
sudaryti sutart su treiuoju asmeniu ir i galimyb buvo reali ir rodyta. Taigi tik nusta-
t byloje visas ias aplinkybes ir vertin, kad i nuostoli atlyginimo reikalauja teisin-
gumo, protingumo ir siningumo principai, teismai turt svarstyti galimyb atlyginti
nukentjusiai aliai prarastos galimybs pinigin vert. Nevertinus preliminariosios
sutarties nevykdymo nuostoli kompensavimo mechanizmo specifkos ir priteisiant
prarast galimyb skirtingais taikymo pagrindais, galimas prarastos galimybs pinigins
verts sutapatinimas su prarasta galimybe pagal nesudaryt pagrindin sutart, taip ap-
saugant pozityv nukentjusios alies interes. Tokiu atveju bt itrinta riba tarp ikisu-
tartini ir sutartini santyki.
Ivados
vertinus preliminariosios sutarties specifk, ginam interes prigimt, reikalavimo
vykdyti prievol natra netaikym, taip pat negautos naudos atlyginimo negalimum,
darytina ivada, kad tiek deliktins, tiek sutartins atsakomybs taisykls preliminario-
sios sutarties nevykdymo atveju negali bti taikomos. is atsakomybs individualumas
yra pagrindas vertinti j kaip savarankik atsakomybs r, t. y. sui generis.
Atlikta usienio ali praktikos ir tarptautini privatins teiss harmonizavimo al-
tini analiz leidia teigti, kad Lietuvos teismai pernelyg ipleia atlygintin nuostoli
dyd, tuo tenkindami nukentjusios alies pozityv interes, kuris ikisutartiniuose san-
tykiuose nra ginamas. Lkesi nuostoli atlyginimo prieastimi tampa prarastos gali-
mybs pinigins verts, kaip vieno i nuostoli vertinimo principo, t. y. kain skirtumo,
netinkamas taikymas. Todl, siekiant ivengti nepagrsto nukentjusios alies pratur-
tjimo, kain skirtumas turt bti nustatomas palyginus kain, kuria reali pagrindin
sutartis bt buvusi sudaryta su treiaisiais asmenimis, jei nebt vykusios derybos su
nesininga preliminariosios sutarties alimi, ir sudarytos pagrindins sutarties kain.
Lietuvos teism pasirinkta pozicija preliminariosios sutarties nevykdymo atveju
prarastos galimybs pinigin vert atlyginti taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje tvirtin-
t sutartins atsakomybs dydiui nustatyti skirt kain skirtumo metod nea teisinio
neaikumo, kurio bt galima ivengti palikus kain skirtumo principo taisykles pltoti
teism praktikai ir teiss doktrinai, nesiejant su konkreia statym nuostata.
Kol pagrindin sutartis nra sudaryta, sutartiniai lkesiai nra sukuriami ir teismas
preliminariosios sutarties nevykdymo atveju negali taikyti toki teisi gynimo priemo-
ni, kurios netiesiogiai gina bsim sutart, dl ios prieasties negauta nauda prelimina-
riosios sutarties nevykdymo atveju nra atlyginama. O stengdamiesi ilaikyti i aiki
rib tarp preliminariosios ir pagrindins sutarties, teismai neturt sutapatinti prarast
galimyb pagal nesudaryt pagrindin sutart (lkesi nuostolius) ir prarastos galimy-
bs pinigin vert kaip pasitikjimo nuostolius, taip ivengdami nepagrsto negautos
naudos atlyginimo.
Literatra
Ambrasien, D.; Cirtautien, S. Ikisutartins at-
sakomybs kvalifkavimo problema: sutarti-
n, deliktin ar sui generis. Jurisprudencija.
2008, 10(112): 5263.
Beale, H. Pre-contractual Obligations:
The General Contract Law Background
[interaktyvus]. Juridica International. 2008,
1: 4250 [irta 2010-01-27]. <http://
www.juridicainternational.eu/index>.
Beale, H.; Hartkamp, A.; Ktz, H. Cases,
materials and text on Contract law. Hart
publishing, 2002.
Beale, H., et al. Cases, materials and text on
Contract law. Hart publishing, 2010.
Bit, V. Udarosios bendrovs akcij pardavi-
mas, kaip verslo perdavimo bdas. Daktaro
disertacija. Socialiniai mokslai (teis). Vil-
nius: Mykolo Romerio universiteto Leidy-
bos centras, 2009.
Cartwright, J.; Hesselink, M. Precontractual
Liability in European Private Law.
Cambridge University Press, 2008.
Contract I. Precontractual obligations,
conclusion of contract, unfair terms.
Prepared by Research Group on the Existing
EC Private Law (Acquis Group). Sellier.
European law Publisher, 2007.
Europos sutari teiss komisija. Europos su-
tari teiss principai I ir II d. [interaktyvus].
[irta 2011-01-19]. <http://frontpage.cbs.
dk/law/commission_on_european_contract
_law/PECL%20engelsk/engelsk_partI_og_
II.htm>.
Farnsworth, E. A. Farnsworth on contracts.
Aspen Publisher, 2004.
Farnsworth, E. A. Precontractual Liability and
Preliminary Agreements: Fair Dealing and
Failed Negotiotions [interaktyvus]. Columbia
Law Review. 1987 [irta 2011-02-20].
<http://www.international.westlaw.com>.
German Civil Code, enacted 18 August 1896,
entered into force on January 1, 1900, last
version promulgated on 2 January 2002
[interaktyvus] 2002 [irta 2011-02-20].
<http://www.cis-legal-reform.org/civil-
code/deutschland/buergerliches-gesetzbuch-
index_ger. html>.
International Chamber of Commerce.
Formation of contracts and precontractual
liability. ICC Publishing, 1990.
Ivanauskas, A. Prarastos galimybs pinigin
vert. Justitia. 2007, 1(63): 4348.
Kirien, J.; Leonova, N. Qualifcation of
pre-contractual liability and the value
of lost opportunity as a form of losses.
Jurisprudencija. 2009, 1(115): 221246.
Ktz, H.; Flessner, A. European contract law.
Oxford: Oxford University Press, 1997.
Kucher, A. N. Pre-contractual liability:
protecting the rights of the parties engaged
in negotiations. [interaktyvus]. 2004 [irta
2011-02-20]. <http://centers.law.nyu.edu/
jeanmonnet/fellowsforum/Kucher-paper.rtf>.
Lando, O.; Beale, H. Principles of European
Contract Law. The Hague London Boston,
Kluwer Law International, 2002.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl sky-
riaus teisj kolegijos 2007 m. sausio 30 d.
nutartis civilinje byloje E. A. v. B. P. (bylos
Nr. 2A-52/2007 m.).
riaus teisj kolegijos 2008 m. gruodio 22
d. nutartis civilinje byloje UAB Naujoji
vara v. UAB Baltijos uolas (bylos
Nr. 2A-478/2008 m.).
riaus teisj kolegijos 2009 m. kovo 10 d.
nutartis civilinje byloje S. J. v. T. B. ir D. B.
(bylos Nr. 2A-140/2009 m.).
riaus teisj kolegijos 2009 m. rugsjo 7 d.
nutartis civilinje byloje V. C. v. A. M. (by-
los Nr. 2A-499/2009 m.).
riaus teisj kolegijos 2009 m. vasario 17 d.
nutartis civilinje byloje UAB Auksinis
varnas v. R. M. (bylos Nr. 2A-249/2009 m.).
riaus teisj kolegijos 2010 m. balandio 6 d.
nutartis civilinje byloje R. M. v. UAB Lei-
dybos centras (bylos Nr. 2A-98/2010 m.).
riaus teisj kolegijos 2010 m. kovo 8 d.
nutartis civilinje byloje UAB HC ir RIV
projektai v. R. S. (bylos Nr. 2A-226/2010 m.).
riaus teisj kolegijos 2010 m. rugpjio 24 d.
nutartis civilinje byloje P. D. v. B. M. (by-
los Nr. 2A-562/2010 m.).
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl
skyriaus teisj kolegijos 2002 m. gruodio
12 d. nutartis civilinje byloje . Semenejeva
v. 553 GNSB (bylos Nr. 3K-7-1156/2002 m.).
skyriaus teisj kolegijos 2005 m. gruodio
14 d. nutartis civilinje byloje UAB Eu-
rovista ir Ko v. A. L. Baleviien (bylos
Nr. 3K-3-673/2005 m.).
skyriaus teisj kolegijos 2005 m. sausio
19 d. nutartis civilinje byloje UAB Vingio
kino teatras v. UAB Eika (bylos Nr. 3K-
3-38/2005 m.).
skyriaus teisj kolegijos 2006 m. lapkriio
13 d. nutartis civilinje byloje E. M. v. R. K.
(bylos Nr. 3K-3-585/2006 m.).
6 d. nutarimas civilinje byloje V. . v. A. N.,
A. N. (bylos Nr. 3K-P-382/2006 m.).
skyriaus teisj kolegijos 2007 m. gegus
28 d. nutartis civilinje byloje N.V. v. R. K.,
S. K. (bylos Nr. 3K-3-209/2007 m.).
skyriaus teisj kolegijos 2007 m. liepos 18 d.
nutartis civilinje byloje E. A. v. B. P. (bylos
Nr. 3K-3-308/2007 m.).
skyriaus teisj kolegijos 2007 m. spalio 12 d.
nutartis civilinje byloje J. N. v. T. M., V. M.
(bylos Nr. 3K-7-304/2007 m.).
skyriaus teisj kolegijos 2007 m. vasario
26 d. nutartis civilinje byloje R. J. v. UAB
Ginta ir partneriai (bylos Nr. 3K-3-
72/2007 m.).
skyriaus teisj kolegijos 2008 m. birelio
17 d. nutartis civilinje byloje UAB Iviltra
v. R. Z., A. Z. (bylos Nr. 3K-3-333/2008 m.).
skyriaus teisj kolegijos 2008 m. spalio 22 d.
nutartis civilinje byloje V. . v. A. N., A. N.
(bylos Nr. 3K-3-483/2008 m.).
skyriaus teisj kolegijos 2009 m. balan-
dio 3 d. nutartis civilinje byloje A. S. v.
UAB Pajrio viebuiai (bylos Nr. 3K-3-
126/2009 m.).
skyriaus teisj kolegijos 2009 m. rugsjo
29 d. nutartis civilinje byloje V. P. v. V. R.,
A. R. (bylos Nr. 3K-3-363/2009 m.).
skyriaus teisj kolegijos 2009 m. sausio 27 d.
nutartis civilinje byloje A. J., A. K., et al.
v. UAB Laivyno ininerijos centras (bylos
Nr. 3K-3-40/2009 m.).
skyriaus teisj kolegijos 2010 m. birelio
22 d. nutartis civilinje byloje UAB Au-
tovygreda v. UAB Baltik vairas (bylos
Nr. 3K-3-279/2010 m.).
skyriaus teisj kolegijos 2010 m. kovo 15 d.
nutartis civilinje byloje E. . v. R. J. (bylos
Nr. 3K-3-106/2010 m.).
8 d. nutartis civilinje byloje V. . v. UAB
Ilgalaiki investicij kompanija (bylos
Nr. 3K-3-435/2010 m.).
skyriaus teisj kolegijos 2010 m. vasario
17 d. nutartis civilinje byloje E. . v.
UAB Pakruojo parketas (bylos Nr. 3K-3-
82/2010 m.).
skyriaus teisj kolegijos 2011 m. sausio 31 d.
nutartis civilinje byloje UAB Otega v.
BAB Ekranas (bylos Nr. 3K-3-81/2011 m.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvir-
tinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo staty-
mas. Valstybs inios. 2000, Nr. 74-2262.
Markesinis, B. S.; Unberath, H.; Johnston,
A. The German Law of Contract: a
Comparative Treatise. 2nd ed. Oxford: Hart
Publishing, 2006.
Mikelnas, V., et al. Lietuvos Respublikos ci-
vilinio kodekso komentaras. etoji knyga.
Prievoli teis (I). Vilnius: Justitia, 2003.
Mikelnas, V. Civilins atsakomybs proble-
mos: lyginamieji aspektai. Vilnius. Justitia,
1995.
Mizaras, V., et al. iuolaikins civilins teiss
raidos tendencijos ir perspektyvos. Moks-
lini straipsni rinkinys. Vilnius: Justitia,
2007.
Plate, J. Das gesamte examensrelevante Zi-
vilrecht: fr Studenten und Rechtsreferen-
dare. 4 Aufage. Berlin: Springer, 2009.
Selelionyt-Drukteinien, S. Deliktins ir su-
tartins atsakomybs konkurencija. Justitia.
2008, 1(67): 213.
Selelionyt, S. Preliminarioji sutartis: nevyk-
dymo pasekms [interaktyvus]. 2005 [irta
2010-12-20]. <http://www.verslobanga.lt/lt/
patark.full/4346ac277560a.1>.
UNIDROIT Principles of International
Commercial Contracts [interaktyvus].
2004 [irta 2011-02-15]. <http://www.
unidroit.org/english/principles/contracts/
principles2004/blackletter2004.pdf>.
Vogenauer, S.; Kleinheisterkamp, J.
Commentary on the Unidroit Principles
of International Commercial Contracts
(PICC). Oxford University Press, 2009.
PROBLEMS OF LIABILITY FOR BREACH OF A PRELIMINARY
AGREEMENT
Dangut Ambrasien
Mykolas Romeris University, Lithuania
Indr Kryit
Academy of Management & Business, Lithuania
Summary. Due to its specifcity, the legal institute of preliminary agreement poses a
number of questions. Tis pre-contractual agreement is not yet a contract. Terefore, the form
and scope of legal protection will not be the same as that guaranteed to contracting parties.
However, the European legal systems would claim that the relationships between the parties
during pre-contractual negotiations have to be regulated and protected by the law.
Te frst part of this article deals with the legal nature of pre-contractual liability: tort,
contractual or sui generis. Te question of determining the type of applicable civil liability
for breach of a preliminary agreement still remains a matter under debate in the Lithuanian
legal doctrine as well as in legal practice. Taking into account the specifc interest that may
be infringed and the fact that the aggrieved party cannot recover the expectations it had in
proft of the sought contract, including the remedy of the right of performance, there is no
sufcient reason to apply contractual legal regime for breach of the preliminary agreement
either. Hence, the special nature of the pre-contractual phase merits special treatment. In the
Lithuanian legal system, liability for breach of a preliminary agreement should therefore be
qualifed as a separate sui generis kind of liability.
In fact, the biggest problem is the scope of damages recoverable under the preliminary
agreement. As far as the tendencies of a legal doctrine and jurisprudence of Lithuania and
other countries are concerned, the aggrieved party should be compensated not only the direct
expenses incurred during the negotiations, but also the value of lost opportunity, which
must be based on real, proven, unavoidable income or expenses. It is not possible to claim
the proft which would have resulted had the main contract been concluded (the so-called
expectation damages). Recent tendencies show that the Lithuanian courts are prone to make
no distinction between the concept of the lost opportunity to conclude a transaction with a
third party (as reliance damages) and lost profts as expectation damages. Te reason for such
an interpretation is the fact that the value of lost opportunity can be determined by applying
the principle of price diference provided in Article 6.258(5) of the Lithuanian Civil Code,
which is used for contractual liability. Tis principle should be applied in accordance with
the Commentary on the UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts and
in the context of the nature of the preliminary agreement. Terefore, the aggrieved party may
claim compensation for damages in the amount of diference between the price of the contract
that has not been concluded with a third party and the price of the replacement contract.
Such an interpretation refects the compensatory function of the recovery of the value of the
lost opportunity.
Keywords: preliminary agreement, lost opportunity, pre-contractual liability,
expectation interest, reliance damages.
Dangut Ambrasien, Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Civilins ir komercins teiss
katedros profesor. Mokslini tyrim kryptys: sutari teis, civilin atsakomyb, prievoli teis.
Dangut Ambrasien, Mykolas Romeris University, Faculty of Law, Department of Civil and
Commercial Law, Professor. Research interests: contract law, civil liability, law of obligations.
Indr Kryit, Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Civilins ir komercins teiss katedros
absolvent; Verslo ir vadybos akademijos teisinink. Mokslini tyrim kryptys: civilin atsakomyb,
deliktin teis, sutari teis.
Indr Kryit, Mykolas Romeris University, Faculty of Law, Department of Civil and Commercial
Law, Graduate; Academy of Management & Business, Lawyer. Research interests: civil liability, tort
law, contract law.

Civilinė Teisė

Загружено:

Сведения о документе

Оригинальное название

Авторское право

Доступные форматы

Поделиться этим документом

Поделиться или встроить документ

Параметры публикации

Этот документ был вам полезен?

Это неприемлемый материал?

Авторское право:

Доступные форматы

Civilinė Teisė

Загружено:

Авторское право:

Доступные форматы

ISSN 13926195 (print)

ISSN 20292058 (online)

Вам также может понравиться