2013-08-27.

PIRMA PASKAITA
VADAS SUTARI TEIS
Sandorio nuo sutarties skirtumas yra apibrtas Civiliniame Kodekse (CK 1.63 str. 1
d. Ir 6.154 str.). Kuo skiriasi sandoris nuo sutarties? Skiriasi asmen skaiiumi - sutartis
yra dviej ar daugiau asmen susitarimas, tuo tarpu sandoryje gali bti tik vienas asmu
o. Tarkime, testamentas, tvysts ar vaiko pripainimas, mokjimo pavedimas ir pan. Sa
ndoriai i esms yra teisin reikm turintys asmen veiksmai.
Kaip vadinamos sutarties alys? Skolininkas ir kreditorius. I ito santykio galima dar
yti vien ivad - skolininkas paada, o kreditorius sutikdamas su tuo paadu, vienaip ar
kitaip yra tas asmuo, kuris pasitiki. Sutartis yra paado ir pasitikjimo santykis. Kur ia
yra problema? Paadai kartais yra nevykdomi. Kyla poreikis teisiniam reguliavimui, u
tikrinimo priemonms, valstybiniam reguliavimui ir pan. Kreditorius yra kaitas to, kuri
s dav paad.
Paado nevykdymas gali pasireikti dviem bdais: vykdymas utrunka ilgiau negu pa
adta; skolininkas, pasinaudojs spragom ar kitais dalykais, nevykdo sutarties arba vy
kdo maesne apimtimi negu paadta (laiko ir naudos asimetrija). O kodl taip atsitinka
? Gali bti, kad per tam tikr laik pasikeis skolininko finansin situacija (tikisi pajam,
bet j negauna tarkim), kitos pasikeitusios aplinkybs - t.y. ateities neapibrtumas. Gal
i dar bti ir apgaul skolininko pusje (oportunizmas - atsiradusios situacijos inaudojim
as savo naudai). Gali bti tokia situacija, kad nei aplinkybs pasikeitusios, nei, kad vien
a i ali nesininga. Paprasiausiai gali bti, kad alys viena kitos nesupranta. Kitas d
alykas yra turto specifikumas. Esant sandoriams dl tam tikro turto (unikalus meno kr
inys, unikals gebjimai), skolininkas paprastai specifikum inaudoja arba keldama
s kain, arba artjant vykdymo laikotarpiui ulaiko daikt.
Ko reikia, kad du ar daugiau moni susitart? Dviej ali suderintos valios. Kaip m
um nustatyti, kad buvo valia? Aikinantis sutart (CK 6.193 str.). Reikia sidmti ir tikr
uosius asmen ketinimus. Prioritetas teikiamas subjektyviajam elementui, o ne spausdin
tam tekstui. Valia gali bti ireikta ratu, odiu, veiksmais.
Skirtumas tarp 1.64 ir 6.193. Tam, kad bt sudarytas dvialis sandoris, yra reikaling
a dviej asmen suderinta valia. Tuo tarpu, ali susitarimui taikomas objektyvusis po
ymis. Vali privaloma ireikti kakokia objektyvia forma. Tikrieji ali ketinimai yra a
ntras etapas po to, kai yra pripastamas sutarties sudarymas.
Teistai sudaryta sutartis jos alims turi statymo gali. K tai reikia? U sutarties ne
vykdym gresia tam tikros sankcijos. Viena sutarties pus laikoma statymui sipareigoj
usi, o kita - turi teist lkest. Kokia yra procedra pakeisti ar panaikinti statym? ali
s savo nuoira negali atsisakyti vykdyti ar nevykdyti, ar sutart pakeisti.
CK 6.156 str. Dispozityvumo principas galioja civilinje teisje. Viskas yra leidiam
a, kas nra udrausta. is principas yra ireiktas ir per Sutarties Laisvs Princip.
ANTROJI PASKAITA

Bendrosios sutari teiss nuostatos (1).

Sutartis - tam tikras dvialis (ar daugiau ali) sandoris. Atitinkamai sutariai taikom
os sandori taisykls. Yra btina suderinta valia (sutartis - valios iraika). Valios suderi
namumas - tam tikras ali susitarimas, kai alys yra patenkintos gautu rezultatu. Proble
ma kyla, kai nevisikai aikiai yra susitariama arba vienas silo vien, o kitas sutinka su
tuo, bet padarydamas tam tikras ilygas, arba vienas pasilo vien, o kitas supranta visai
k kit ir pradedama aikintis tikroji valia.
mogui nra bdingas noras laisva valia prisiimti sipareigojimus. sipareigojimus m
es mainome tam tikr gaunam naud. Pats asmuo subjektyviai vertina duodamus sipa
reigojimus ir u juos gaunam naud.
Objektyvia prasme irint, jei automobilis kainuoja 10,000 Lt - tai automobilis tiek ir
kainuoja. Bet irint subjektyviai, pinig davjas pinigus vertina maiau nei automobili
o subjektyvi vert (pinigus ikeiia daikt). Atvirktin analogija taikoma automobili
o pardavjui.
ali ketinimai, norai yra labai subjektyvi kategorija. Su kuo sutinkama, kaip yra sup
rantamas pasilymas yra subjektyvus.
Laikas, kai valia turi bti suderinta - kad bt galima konstatuoti sutart, ali valia k
akada turi sutapti laike. Vienas silo sandor, o kitas su juo sutinka. Ir kakuriuo tai mo
mento oferta ir akceptas turi sutapti. Yra daug pavyzdi, kai silytojas ima ir apsigalvo
ja. Tuo tarpu tas, kuris sutinka, apie persigalvojim neino. Isiunia sutikim, bet dl
technini dalyk iame laike nerasime n vieno momento, kai valios sutampa, bet pagal
teis sutartis yra sudaryta.
Kokie reikalavimai yra keliami valiai? Aikiai, savanorikai ireikta veiksnaus asme
ns ir t.t.
CK 6.162 str. Kalba apie sutarties sudarym - duodama oferta bei priimamas akcepta
s ir tai yra sutartis. ie du terminai yra vienaalis sandoris (skirtingi sandoriai) - vienas s
andoris kak tai silo, o kitas sandoris pasilym priima. Atitinkamai kyla ir sandori
negaliojimo pagrindai.
Sutarties sudarymo momentas apibriamas 6.181 str. Bendroji taisykl Lietuvos teis
je tvirtina "Gavimo taisykl" - oferentas turi gauti akcept.
Kuo yra ypatingi ikisutartiniai santykiai? Tai planavimas sudaryti sutart kakada atei
tyje. Ketinimas dertis dl sutarties, jeigu mes susitarsime. Patys ikisutartiniai santykiai
gali bti laikomi sutarties ar sandorio forma, nes abi alys susitaria, kad jos dersis dl s
utarties. Culpa in contrahendo - ali pareiga elgtis siningai vienas kito atvilgiu egzis
tuoja nuo pat ikisutartini santyki pradios. Slygos yra idstytos 6.163 str. Paeidus
ias pareigas kyla atsakomyb.
Kaip forminami ikisutartiniai santykiai? Yra vairios preliminarios sutartys, ketinim
protokolai. Labai danas atvejis pastaruosius rayti tai, kad i sutartis neturi joki teis
ini gali, taiau jie atlieka svarbias funkcijas:
1. Nustato ali etap.

2. Apibria ali deryb ribas.

Kas yra oferta? Tai yra pasilymas. Koks jis turi bti? Ofertai keliami du reikalavima
i pagal 6.167 str.:
1. Pakankamas apibdinimas - ivardijamos visos esmins slygos (aikiai apibrtas
objektas, aikiai apibrta kaina; kainos mokjimo termino gali ir nebti, nes Kodeksas
numato 7 dienas);
2. Aikiai ireiktas oferento ketinimas bti sutarties saistomam ir sipareigojaniam
akceptanto atvilgiu.
Kas atsitinka ir k reikt mano veiksmas teisine prasme, jei a j nepakankamai apib
dinu arba neireikiu noro, kad jis mane saistyt? Ar tai gali bti prilyginama kvietimu
i dertis? Gali. Jei a tik paraau, kad noriu kak parduoti, to kako neapibdindamas tai bus kvietimas dertis (ikisutartini santyki pradia).
Kam gali bti adresuota oferta? Arba konkreiam asmeniui, arba neapibrtam ratui a
smen. Skirtumas tarp j tas, jeigu oferta duodama konkreiam asmeniui A, tai tik A j
gali ir priimti. Pvz., B silo A pirkti automobil. A sako, kad pagalvos. C sako, kad nori
nupirkti automobil. Klausimas, ar ia jau sudaryta sutartis, ar ne? Kaip paaikinti C sik
iim? Sutarties nra, nes ji buvo adresuota B. C gali tik pasiteirauti ar A tikrai parduod
a automobil. Tai yra kita oferta (pasilymas nupirkti).
O kaip su nenustatytu asmen skaiiumi? Tai speciali ofertos ris, vadinama vieja
oferta. Pavyzdys, skelbimas laikrat apie automobilio pardavim (su nuotrauka ir visom
s detalms). Tie, kurie atsilieps, i esms tursiu jiems j parduoti. 6.171 str. Vieoji ofer
ta gali bti ataukta vairiais bdais, bet ji laikoma negaliojanti tik tada, kai ji ataukiam
a tokia paia forma, kokia ji yra paskelbta.
odini sutari savybs - sakykim pasilau pirkti automobil B, kuris sako, kad pala
uk. U savaits B ateina ir sako, kad sutinka. Ar ia sutartis? 6.174 str. Nebus, nes ji turi
bti akceptuojama nedelsiant. Jeigu a sakau, kad gali pagalvoti savait - tai 6.174 str. n
egalios. Kuo bus pasakymas "pagalvojimas" - nauja oferta. Jeigu sutinku su "pagalvojim
u" - tai bus akceptas.
Kada sigalioja oferta? Kai akceptantas j gauna. Tol, kol akceptantas jos negauna, of
erta savo galios neturi.
Iki kada galioja terminuota oferta? Maiausias galiojimo terminas nustatytas 6.169 st
r. 2 d. 2 p. (protingumo terminas). Iki kol terminas nesujs, jos negalima ataukti (nust
atai termin akcepto gavimui). Terminui prajus, oferta gali bti ataukiama.
Iki kada galioja neterminuota oferta? Iki kol oferentas gaus atsakym; kol oferta bus
ataukta (ilguoju laikotarpiu galioja neterminuotai).
Kaip yra su juokais padarytomis ofertomis? Nra oferento valios. O kaip dl akcepta
nto puss? Juk jam susiformuoja teistas lkestis, kad sutartys bus vykdomos. Ar jo teis
s neturt bti ginamos? Ar galima panaudoti bonus pater familias standart i akcepta
nto puss? Jei jis supranta, kaip jumor - viena situacija, o jeigu nesupranta, kaip jumor
o - tai jau kita situacija.
Kokios ofertos panaikinamos, o kokios ataukiamos? Panaikinti galima apskritai visa

s ofertas, bet tik iki kada, kai jas gauna akceptantas. O ataukiamos jau gautos ir gytos j
uridin gali ofertos. 6.169 str., kol sutartis nesudaryta (nra gautas akceptas), tai ofert
galima ataukti, jeigu praneim apie ataukim, akceptantas j gauna prie isiuniant a
kcept. Jeigu vis tik akceptas yra isiuniamas - teisikai sutartis galioja (nors tikroji val
ia yra pasikeitusi). Pato duts taisykl - kada krenta pato dut, tada atsiranda tei
sins pasekms.
Kaip yra su paskelbimu laikratyje, kad parduodu automobil. Vien dien apsigalvoj
u, kaip ataukti? Kas atistiks, jei ateina pirkjas, norintis nupirkti automobil, a jam par
duodu. O kitas ateina, o automobilio nra? [vienu metu gaunu 5 vokus. Visi 5 su sutiki
mais. Paskutinis laikas anksiausiai isistas. Kam parduoti?] Po pardavimo reikt at
aukti skelbim. Realybj visiems pofik ant to. Kokios taikomos taisykls praneimo tei
kimui? Kas nutinka, jei praneimas neteiktas? Tarkim, isiuniu JAR adresu praneim
, bet jis neteikiamas. Ar jis turi gali?
Akceptas - bet kokia valios iraika gali bti laikoma akceptu. Apribojimai ataukti o
fert i esms reikia galimybes ataukti akcept irgi (vice versae).
Akceptavimo terminas yra veidrodinis ofertos atspindys, iskyrus kelet moment. S
kaiiavimo principai yra tokie patys, kokie yra nurodyti termin skaiiavimo taisyklse.
Kas atsitinka, jeigu akcept isiuniu, o jis gaunamas po ofertos termino pabaigos. Akce
ptas bus laikomas pavluotu, bet jeigu galima nustatyti, kad jis isistas laiku, tai laiko
ma, kad oferentas akcept gavo laiku. Pavluotas akceptas galios neturi. Terminas 3 die
nos. Pamatau 2-. Isiuniu. Gaunamas 4. Sutartis nesudaryta. Klausimas ar tai tuias l
aikas, ar turi koki gali? Tai nauja oferta.
Akcepto ataukimui galioja ta pati taisykl kaip ir ofertos.
Kaip yra su tyljimu? Jeigu ofertoje tai numatyta arba galima daryti toki ivad i a
li santyki ar paproi - tada tyljimas yra valios iraika. 1.64 str. Kokios turi bti ipi
ldytos slygos, kad tyljimas bt pripaintas akceptu? Ofertoje tai turi bti numatyta; j
eigu susitaria dl tyljimo.
Kas atsitinka, jeigu akceptuoju, bet numatau papildomas slygas? Tai akceptas su il
ygom. Ne kiekvien kart tai laikoma prieprieine oferta. Jeigu jos nekeiia ofertos es
ms - tai tyljimas laikomas sutikimu oferento. Prieingai, jeigu i esms keiiamos sly
gos - tai priepriein oferta. Ir pradinis oferentas turi galimyb rinktis - akceptuoti ar ne
akceptuoti.
Standartins sutartys - i anksto paruotos sutartys. Jeigu slygos yra visikai skirting
os jose, kas atsitinka? Kas nutinka su nesutampaniom slygom? Tarkim, siuniu Senu
kus standartin form su standartinmis slygomis. Usakymas priimamas ir perkeliama
s j standartin sutart. Atvaiavs atsiimu prekes ir viskas tvarkoj. Kokiom slygom ji
galios, jeigu slygos kardinaliai skiriasi? Pagal kieno slygas bus laikoma sudaryta suta
rtis?
TREIA PASKAITA

Du sutarties elementai iandien bus aptariami: sutarties tikslas ir sutarties dalykas. Ka

lbant apie sutarties tiksl, klausimas kyla kodl yra sudaroma sutartis, kodl prisiimami
sipareigojimai. Sutarties dalykas - konkretus veiksmas ar daiktas dl kurio yra susitaria
ma.
Kalbant apie dvial sandor. Automobilio pirkimas-pardavimas. Pardavjas ir pirkja
s. Pirkjo tikslas yra nusipirkti automobil. Jis yra u automobil links atiduoti pinigus (
dalykas). Pardavjo tikslas yra gauti sum pinig, sipareigodamas atiduoti automobil.
Kokia i to seka ivada? Vienos alies tikslas yra kitos alies dalykas ir atvirkiai.
ali valios nesuderinamumas reikia, kad kakurioje vietoje tikslas ir dalykas nesuta
mpa. Lygiai taip pat sandoris negalios, jeigu bent vienas i i element prietaraus imp
eratyviom statymo normoms, bonus mores ar vieajai tvarkai.
i doktrina pripasta, kad sutari laikymosi principas turi turti tam tikras ribas. No
rs romn laikais jis buvo ireiktas numatant galiojani sutari sra, bet sudtingj
ant socialiniams santykiams, buvo nueita nuo tos doktrinos ir buvo pradta iekoti bendr
esni princip.
Lietuvoje pats sutarties tikslas ar sutarties dalykas tiesiogiai teiss aktuose nra vardi
jamas arba vardijamas, bet labai ribotai. Nors Kvebeko CK, Pranczijos CK vardina ta
i labai tiesiogiai. Tikslo doktrina Lietuvoje yra paslpta tikslo doktrinoje, pavartojant o
d "siekiama". CK 1.63 str. 1 d.
Tam tikrose nuostatose kaip 1.81 str. 3 d. kalbant apie restitucij labai aikiai vardija
ma, kad ji yra galima, kai nebuvo pasiektas vieajai tvarkai ar geriems paproiams priet
araujantis tikslas. Pats apibrimas lemia, kad nesant tikslui ar ali siekiams prietarauj
ant, dl neteisto siekio atsiranda tam tikr sandorio negaliojimo pasekmi.
Kas nutinka, kai tikslas neteistas? Niekinis sandoris.
Kuo skiriasi niekinis nuo nuginijamo? Niekinis negalioja nuo sudarymo momento (j
o niekada nebuvo). Teismas tai konstatuoja ex officio. O nuginijamas yra teisme aliai
praant. J galima patvirtinti. Teism praktika yra ijusi iki akivaizdaus prietaravimo v
ieajai tvarkai ir gerai moralei.
Niekiniam sandoriui neprivalau kelti prieiekinio ar dl to mokti yminio mokesio
. Bet praktikoje teismas pasisakyt, jog tai nra labai jau akivaizdu ir ex officio bt rizi
kinga pareikti. Todl reikiamas atskiras reikalavimas.
Objektas. Jis yra paslptas 1.63 str. 1 d., susidedantis i dviej dali: "siekiamybs" ir
"veiksm". Tai atskiria teisinius sandorius nuo neteisini. K a turiu padaryti, siekdam
as kakokio tai tikslo. Ir atvirkiai.
Atitinkamai kaip ir tikslas, tai ir pats veiksmas, jeigu tikslas teistas, bet veiksmai yra
ydingi - tai sandoris negalios. Vieno elemento negaliojimas reikia kito elemento negali
ojim.
Reikalavimai dalykui: apibrtumas, teistumas, manomumas ir kreditoriaus ar trei
ojo asmens interesas.
Ketvirtoji paskaita

K reikia odis byla? Dokument rinkinys, bylinjimosi aktas, ginas. Pagal odyn
- byloti, nekti, ginytis. Tarmikai, buvimas, metas. Vienas paprastas odis gali turti
aib atskir reikmi. Hermeneutika tyrinja odi reikmes skirtingose aplinkose.
Kiekvienam odiui suprasti, paaikinti, reikia inoti kontekst.
Jeigu mes turime sutart, ji yra vykdoma - konfliktas ikyla kitoje aplinkoje (ateityje).
Sudarant sutart, tas kas prognozavo ateit, jis prajus tam tikram laikui, projektuotas sc
enartijus gali bti labai geras arba bti labai blogas.
Kokie yra privalumai subjektyvaus sutarties aikinimo metodo?
1. Labiau orientuotas mog, jo vidin bsen sutarties sudarymo metu. Jo slyg s
upratim, numatym slyg.
Kokie yra trkumai tokio metodo?
1. rodinjimo problema. Nordamas rodyti turin, turima rodyti ne vien tik tai, k t
u galvoji, bet reikia dar rodyti, k ketino sudarydamas sutart kitas asmuo arba koks bu
vo tikroji deryb aplinka, ypa kai kita pus visk neigs.
2. Negalima pasitikti sutarties tekstu. Jeigu tikrieji ketinimai yra kitokie nei sutarty
tvirtinta, tada sutartis netenka prasms.
Objektyviame sutarties aikinime didiausias akcentas krypta sutarties tekst.
Problema su objektyviuoju sutarties aikinimu? Galimyb stipresnei aliai piktnaudi
auti savo teismis. Pvz., atjus bank ir sudarant sutart a inau kada mokti ir kiek m
okti. Vis apribojim a neinau, nes tai beletristika. Klausiant ar galima pakeisti stand
artinse slygose, atsakymas i banko bt ne. Norint nenorint reikia pasitikti teisins s
istemos veikimu, kad ji gins tikrj ketinim.
Jeigu alys yra lygiaverts, derjosi, bet netvirtino kako - tai teismas gali atsivelgti
sutarties tekst.
Sutarties spraga - tai, kas neaptarta sutartyje, o tai buvo reikalinga sutariai vykdyti. 6
.195 str. Bet teismas nra sutarties alis. Didioji dalis teism nei apie versl labai nutuo
kia, nei gali gauti rodymus apie ali tikruosius ketinimus. T.y., teismas pagal savo siv
aizduojam protingum, praktik pasilys alims sprendimo variant. To varianto kokyb
priklauso nuo teisj kvalifikacijos. Antra vertus, spragos paalinimas vis dl to yra by
la (visi vykdymo veiksmai nusikelia dviem trim metam). Ar i viso yra manomos sutart
ies spragos? Kiekviena sutartis turi ne tik aikiai ireiktas slygas, bet ir numanomas s
lygas (turimos galvoje). Kiekvienas ms mintija, kad sutarties dalyvis turi elgtis sini
ngai, protingai ir ikilus nesklandumams, dertis siningai ir protingai. Atitinkamai vis
os tos spragos realiai upildomos elementariu protingumo, siningumo principu. Teism
ui j upildius kakokia slyga, atitinkamai pasiprieinusi alis slygai gali patirti kak
oki tai sankcij.
Contra proferentem - tam tikros doktrinins taisykls, kurios nesant pakankam rody
m apie ali tikruosius ketinimus, tikslus arba teismui neinant sutarties sprqagos upil
dymo, teismas gali pasinaudoti doktrina, pvz., sutartis aikinama to, kuris pasil nenau
dai (6.193 str. 4 d.).

I subjektyvaus poirio yra daug ivestini taisykli - sutarties pavadinimas neturi j

okios reikms. Nustaius tikruosius ketinimus tada aikinamasi sutarties ris. Turint k
onkret tekst, lietuvikam kontekste pasitikti odiais sutarties nelabai galima, nes tik
rj ali vali nustatins teismas. I ia gali kilti ir nesmagi pasekmi.
Sudarius sutart, ji alims gija statymo gali. Realiai nei viena i ali teiss j pakei
sti i esms galimybs neturi, iskyrus tam tikrus atvejus:
1. 6.223 str.
2. 6.192 str. 4 d.
3. 6.183 str. 1 d. ir 2 d.
4. Novacija/cesija.
Sutarties pakeitimas taip pat yra sandoris, kuriam yra taikomos tokios paios taisykl
s kaip ir sutariai. pakeitim reikia irti kaip elementar sandor.
Yra dar dvi galimybs ivengti atsakomybs arba sipareigojim vykdymo:
1. 6.212 str.
2. 6.204 str.
Kas yra sutarties nevykdymas? 6.205 str.
etoji paskaita
Pirkimo-pardavimo sutartis.
Dalis ms Kodekso nuostat atitinka Vienos konvencij dl tarptautini preki pirki
mo-pardavimo sutari nuostatas. Tokiai sutariai yra bdinga:
1. Konsensualumas - suderinta ali valia. Pirkimo pardavimo sutarties atsiradimo m
omentas yra skirtingas - nuo pinig sumokjimo/nuo daikto perdavimo/susitarimo reikal
as. Konsensualin ir apibdina tai, kad sudarius sutart sutartis yra laikoma sudaryta (nei
daikto perduoti, nei priimti nereikia tam, kad sutartis bt sudaryta, nes tai jau yra sutar
ties vykdymas, bet ne sudarymas).
2. Dvialumas - sudaroma tarp ali, kurioms tenka prieprieins teiss ir pareigos.
3. Atlygintinumas - btinai turi bti sumokta kaina.
4. Tiek vienkartinis, tiek tstinis vykdymas - gali bti tiesiog vien kart (parduodam
as butas), o gali bti ir taip, kad mnes sipareigoja tiekti nustatyt preki kiek.
5. Ekvivalentin - pardavjui yra svarbu gauti tiek, kiek daiktas vertas. Pirkjas nori a
titinkamos kokybs daikto u t pinig sum, kuri moka. alys i karto ino, kokios ve
rts yra daiktas.
6. Miri prigimtis - kai mes sakome, kad pirkimo-pardavimo sutartis reikia daikto pe
rdavim apie kok institut mes nekame? Daiktin teis. Taip pat nekame apie prievoli
teis, nes yra perduodama nuosavybs teis. Jeigu yra konfliktas kuri teis taikyti, tai
reikt taikyti daiktin. Net jeigu man kaip pirkjui perjo nuosavybs teis, bet jeigu tre
iasis asmuo pareikia iekin pardavjui, o pardavjas nesiningas, tai treiasis asmuo
turi teis isireikalauti t daikt i mans nepaisant to, kad nuosavyb priklauso man. Da
iktin teis yra viresn.

Pirkimo-pardavimo sutarties dalykas yra esmin sutarties slyga. Nors ji ir yra esmin
, statymas nereikalauja apibrti dalyko labai smulkmenikai ir labai konkreiai. Ute
nka minimalaus susitarimo dl daikto. Kas yra btina? Pavadinimas ir kiekis. Jeigu itus
du dalykus galima i paios sutarties nustatyti, to pakanka, kad sutartis bt laikoma su
daryta. Gali bti taip, kad pati sutarties specifika lemia tai, kad kakas turi bti papildo
mai nustatyta sutartyje. Tada jie privalo joje bti. Tarkim Nekilnojamo daikto pirkimo-p
ardavimo sutartyje yra labai svarbus dalyko tikslus vardijimas (numeris, registro numer
is etc.), turi bti btinai kaina traukta sutart.
Pardavjas privalo utikrinti, kad parduodamas daiktas yra parduodamas pagal paskir
t.
CK 6.306 str. numato, kurie daiktai negali bti sutarties dalyku.
Sutarties alys yra pirkjas ir pardavjas. Jei gali bti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo
. Tam tikroms sutartims (Energijos pirkimo-pardavimo), kad pardavjas turi bti btinai
juridinis asmuo. Vartojimo sutartyje pirkjas btinai yra fizinis asmuo.
Pirkimo pardavimo sutarties forma. Pirmiausiai galioja bendrosios sandori sudarym
o taisykls (1 knyga). Atskiroms ri sutartims taikomi kitokie reikalavimai. Nekilnoja
mam daiktui btinai turi bti sudaryta notarin sutartis. Kaina nra esmin sutarties sly
ga, o kokias atvejais iimtys? Gali bti numatyta konkreti slyga, kaip ta kaina bus nust
atoma. Jeigu to nra, nustatoma pagal rinkos kain sutarties sudarymo momentu, atsive
lgiant tai, kas yra alys, kok kiek perka-parduoda, kokiam tikslui, kas atsakingas u d
aikt perdavim ir t.t. Yra ir iimi - parduodant nekilnojamj daikt btina kaina, m
ons pirkimo atveju irgi turi bti kaina.
Pardavjo pagrindin pareiga perduoti daikt ir nuosavybs teis:
1. Faktinis daikto perleidimas. Gali bti, kad sudarius buto pirkimo-pardavimo sutart
viskas yra perduota, iskyrus tai, kad a lieku ten gyventi. Ar tai bus faktinis perdavima
s? Ne, nes a pirkjo teises apsunkino tuo bdu. Nebent alys susitaria kitaip.
2. Daikto valdymo perdavimas.
3. Priklausini, pried, susijusi dokument perdavimas. Taikomas daniausiai nekil
nojamiems daiktams, kai priklausiniai savarankikai negali bti parduodami (palp), ne
bent registruojamas Registr centre kaip atskiras. Tarkim, garaas (kadangi jis stovi an
t ems) be ems perdavimo negali bti perduotas.
Udavinys:
1. Kokie santykiai? Pirkimo-pardavimo. Buvo susitarta dl daikto perdavimo ir kaino
s u daikt sumokjimo (prieprieins pareigos). Sutartis yra sudaryta.
2. Ar pardavjas tinkamai vykd jam tenkani daikto perdavimo pareig, o pirkjas
- sumokti daikto kain? Pirma pareiga pardavjui kyla perduoti daikt ir nuosavybs te
is. Antra pareiga bt perduoti daikt atitinkant jam keliamus reikalavimus. Kokyb y
ra vienas i t reikalavim (j gali bti ir kiekis, asortimentas, komplektikumas, tinkam
umas naudoti). Daiktas buvo perduotas. Jis buvo perduotas per treij asmen. Dar vien
a i pareig, keliam pardavjui - pareiga tinkamai perduoti daikt. Situacija nesako, kai

p turi bti perduodamas daiktas.

Tinkamas daikto perdavimo mometas taikomas dl atsakomybs u uvim. Jeigu tin
kamai, pirkjas atsako u daikto uvimo rizik. Kai pirkjas pats tiesiogiai perka, daikta
s perduodamas pirkjui. Jeigu daiktas yra gabenamas per treij asmen, tai daikto suge
dimo ir uvimo rizika pereina nuo daikto perdavimo pirmajam vejui momento. ioje s
ituacijoje alys susitar, kad daiktas bus perduotas vejui (minta slyga negalios, kai v
ejas bus pardavjo vejas).
Jeigu bus perduota monei, kuri tiesiog paskirsto krovinius (patys nevea, bet priima
krovinius) ir yra sudsr sutartis su vejais, tai atsakomyb pereina paskirstytojui.
3. Klausimas dl kokybs. Vienas aspektas yra kokia yprasta daiktui keliama kokyb
? Galima iskirti du pagrindinius daikto kokybs nustatymo keliamus reikalavimus - krit
erijai ir slygos, kurioms esant, kad pardavjui atsirast atsakomyb dl netinkamos kok
ybs.
Pirmas kriterijus - daiktas nekokybikas pardavimo momentu.
Antras kriterijus - daiktas nekokybikas pirkimo momentu.
Pirmas i kriterij - pagal k galima nustatyti kokybs reikalavimus? Gali bti sutarti
s arba tam tikri dokumentai. Sutartyje tarkim standartas AC-200. Ar tai keiia standart,
jeigu mediena neatitinka standarto? Taip. Paeidiamas 6.233 str. 1 d. Jeigu atitinkama
s standartas dokumentuotas, reikia irti daikto kokyb.
Antras i kriterij - kokiam tikslui yprastai tas daiktas yra naudojamas? Momentas - a
r a galiu j suinoti dabar? Galbt, ne. Pasiirjus plika akimi gali ir nesimatyti. Parda
vjas turjo garantuoti kokyb, jo pareiga yra paeista dl to, kad daiktas neatitinka stan
dart keliam reikalavim ir negali bti naudojamas pagal prastin savo paskirt.
4. Atsakomybs aspektas. Tam, kad kilt atsakomyb pardavjui, k reikia vertinti?
Dl momento kada ta prek tampa nekokybika. Pirkimo-pardavimo momentu ta prek t
urjo bti nekokybika.
Dl pirkjo inojimo ar turjimo inoti apie nekokybik prek.
Pirkjas turi rodyti, kad daiktas neatitiko jam keliam kokybs reikalavim. Pagal sit
uacij - kokybs patikrinimo aktu.
Pardavjo inojimas arba neinojimas jokios atsakomybs neturi. Bet yra vienas aspe
ktas [prodolenyje sldjet].
5. Kokie teisiniai padariniai atsiranda pardavjui, paeidus pareig perduoti tinkam
daikt ir kokie yra teisi gynimo bdai? Pirkjas gali prayti daikt pakeisti tinkamu, ga
li prayti sumainti kain, paalinti daikto trkumus arba atsisakyti sutarties.
Reikalavimas sumainti kain. Pirmas kriterijus, kas yra svarbu - tai, kad nekokybik
os preks kaina dar nebuvo vertinta. Turi bti rodyta, kad tie 500 m3 medienos nra ka
ina jau vertinus trkumus. Antras kriterjus - ar pagrstas yra pirkjo reikalavimas? Yra
skaiiuojama daikto vert pardavimo momentu, kokia ji turi bti kaip kokybika ir daikt
o verts, kuria jis buvo parduotas skirtumas.
6. Termin klausimas. Taikomas ne daugiau kaip 2 met, jeigu nenustatytas kitoks te
rminas. Tarkim sutarty nustatyta, kad daikto garantija yra 1 metai. Tai reikia, kad per 1

metus galiu kreiptis pardavj su pretenzija dl netinkamo daikto. Kada tie 2 metai gali
oja? Yra protingas terminas. Priklauso nuo bylos aplinkybi (koks daiktas, ar manoma j
vietoje apirti, kas tikrino t daikt ir pan.). Jeigu terminas yra neprotingas, jis nebet
uri teiss ginti savo paeistas teises. Jeigu teismas pasako, kad viskas gerai, tai gina.
Jeigu teismas pasako, kad jis yra praleistas, bet pardavjas inojo, tai tas terminas nr
a svarbus. ioje byloje pardavjas inojo.
Kalbat i pirkjo puss, ar jis paeid savo pareig sumokti pinigus, ar nepaeid? T
aip, paeid, nes jis negali savavalikai nusprsti nemokti visos kainos. Pirkjas gali pr
ayti tik kainos sumainimo, bet ne atleidimo nuo visos kaino sumokjimo.
Tarkim, pareiga perduoti nevykdoma, ar galima reikalauti, kad bt perduotas daikta
s? Rinius daiktus. Jeigu daikto trkumai yra nedideli, tai negalima prayti pakeisti kit
u daiktu.
Atunta paskaita
Paslaug sutartys:
1. Medicinini paslaug sutartis.
2. Turizmo paslaug sutartis.
Paslaug sutartis bent jau lietuvikoje doktrinoje, suprantama kaip sutartis, kurios tik
slas yra teikti vairaus pobdio paslaugas (audito, konsultacines, asmens sveikatos, mo
kymo, turizmo ir kt. atlygintins paslaugos Kodekse minimos), kurios yra atlygintins.
Paslaug sutarties esm - objektas nra konkretaus daikto sukrimas. sipareigojama
tiesiog teikti paslaugas, negarantuojant pagal bendr taisykl konkretaus rezultato. Tradi
cikai laikoma, kad advokato su kliento sutartis yra pavedimo sutartis, bet i teism prak
tikos darytina ivada, kad priskiriama paslaug sutartims.
Kuo skiriasi nuo kit sutari?
1. Paslaug v. Darbas. - Pavaldumo teisinis santykis. Paslaug sutartyje nra pavaldu
mo. Paslaugos teikjas turt atsivelgti protingus paslaugos gavjo nurodymus, bet jis
nra pareigotas paklausti.
2. Paslaug v. Pavedimas. Darbo santykiai, bet civilins teiss kodekse, kai atstovas
vykdo atstovaujamojo pavedim. Bet kada abi alys gali atsisakyti tokios sutarties, pave
dimas baigiasi vienai i ali mirus, bankrutavus ir pan. Tai vis i savybi paslaug s
utartis neturi.
Kalbant apie Europin tendencij, EK yra usakiusi teorin Europos CK, kuris atspin
di bendrsias tendencijas. Nra aikaus atskyrimo tarp paslaug, rangos ir pavedimo sut
arties. Jos danai yra pristatomos kaip persipynanios viena su kita.
3. Ranga v. Paslaugos. Rangos sutarimi sipareigojama sukurti tam tikr rezultat, ta
m tikr material objekt. Tai pagrindinis skirtumas. Paslaug sutartyje - tinkam pasta
ng prievol.
Paslaug sutarties esminis dalykas nra kainos nustatymas. Kaina gali bti nustatyta
eigoje arba j nustatyti teismas.

Bendrosios teikjo pareigas:

1. Tinkamai teikti paslaugas. Rpestingumo laipsnis - privaloma vadovautis profesin
s veiklos standartais, turi vadovautis kliento teistais nurodymais. Vertinama sutarties s
lygos. Teikjas turi remtis kliento interes prioriteto principu.
2. Nors paslaugas turi teikti asmenikai paslaug teikjas, visgi numatyta teis pasitel
kti treiuosius asmenis paslaugos teikimui. U j klaidas atsako paslaugos teikjas. Gali
ma pasitelkti atstov atlikti visas prievoles, iskyrus neatsiejamai susijusias su kreditoria
us asmeniu. Tas pats taikytina ir paslaug teikimo atveju.
3. Pareiga informuoti paslaugos gavj.
Paslaug teikjo teiss:
1. Atsisakyti vykdyti nurodymus ir nutraukti sutartis, jeigu kliento nurodymai prietar
auja statymams, etikos taisyklms, sutarties slygoms ar veiklos standartams.
2. Galima nukrypti nuo nurodym ar sutarties slyg, jeigu tai btina kliento interesa
ms apsaugoti.
3. Kaip ir pavedimo sutartyje, paslaugos teikjas privalo gauti paslaugos gavjo sutik
imo. Gali pasinaudoti 1-2, jeigu negali greitai gauti sutikimo, bet po to jis turi praneti k
lientui apie tai.
Kliento pareigos:
1. Sumokti kain. Egzistuoja galimyb, kad vykdant sutart, kaina gali padidti. Taip
pat kyla pareiga, jeigu teikjas rodo, kad j buvo btina padidinti dl tinkamo sutarties
vykdymo ir to negalima buvo padaryti sutarties sudarymo momentu. Kaina turi bti su
mokta ir tuo atveju, jeigu sutarties negalima vykdyti dl kliento kalts.
Paslaugos gavjas visada isaugo teis atsisakyti nuo sutarties.
2. Atlyginti paslaug teikjo ilaidas. iuo aspektu labai panau pavedim. Gali bti
taip, kad sutarties kaina yra maesn u ilaidas, tai tada numatyta gavjo pareiga atlygi
nti ilaidas, kiek tai nepadengia kaina.
Atlyginamos ilaidos, padengianios teikjo nuostolius....
Teisi gynimo bdai paeidus pareigas:
1. Taikomi bendrj teiss paeidim gynimo bdai.
2. Jeigu paslaug teikia keli paslaugos teikjai, atsiranda jiems solidari prievol atlygi
nti al ar padengti nuostolius.
3. Svarbiausia gynimo priemon, jeigu sutartis i esms paeista yra sutarties nutrauk
imas. Yra specifiniai kliento teisi gynimo bdai, kurie i BTPGB nekyla:
a) vienaalikas sutarties nutraukimas bet kada; turi padengti tiktai faktikai patirtas t
eikjo ilaidas ir sumokti kain, proporcing suteikt paslaug daliai. Jeigu sutartis met
ams, o atsisakoma po puss met, atlyginama 6 mnesi atlyginimas.
b) teikjas gali nutraukti sutart tik esant svarbiom prieastim; atlyginamos visos klie
nto patirtos ilaidos, visi kliento nuostoliai.
c) jeigu teikjas sipareigoja pasiekti tam tikr rezultat, tai jo pareiga pasiekti rezulta
t j pareigoja, nebent rodo, kad ios pareigos nevykd dl nenugalimos ligos.

Vartotoj teisi apsauga. Direktyva dl vartotojui padarytos alos netinkamai padaryt

os produktais ir paslaugomis yra implementuota msu CK. Paslaug teikjas privalo atl
yginti atsiradusi al dl netinkamos kokybs produkt ar paslaug. 6.292 str. - 6.299 s
tr.
Sveikatos sistemos statymas.
Gydytojo medicinos praktikos statymas.
Sveikatos prieiros staig statymas.
Slaugos praktikos statymas.
Daug postatymini akt.
Pacient teisi ir alos atlyginimo statymas.
Devinta paskaita
RANGA.
Reikalavimai rangos sutariai:
1. Sandorio formai nra keliami specifiniai reikalavimai. Reikia vadovautis bendromi
s sandorio sudarymo nuostatomis 1.63 ir 1.77 str. Pakanka, kad sutartis dl tam tikr pri
easi bt raytin. Ko nepasakytume apie specifines rangos sutartis, tarkim, statybos
rang arba rang, finansuojam i savivaldybi-valstybi biudet.
2. Esmin slyga yra ta, kad turi susitarti dl rangos dalyko, t.y. atliekamo darbo ir jo
atlikimo termin.
Statybos rangos treioji esmin slyga yra darb atlikimo kaina, nes labai danai rang
ovas, ypa i biudeto finansuojamuose darbuose, yra pasirenkamas pagal maiausi pas
ilyt kain. Todl rangovas turi vertinti kokius darbus gals atlikti u pasilyt kain,
kad vliau nebt taip, kad kaina padidt.
CK 6.644 str. 1 d.
Rangos sutartis yra konsensualin, nes susitariame dl to, kas turi vykti ateityje.
Ranga p. Paslaug sutart? Rangos rezultatas - materialaus daikto sukrimas. Paslaug
rezultatas - nematerialaus pobdio paslaug teikimas.
Kuo skiriasi nuo pirkimo pardavimo sutarties? Vis pirma, skiriasi laiku. Pirkimo-par
davimo sutartyje susitarimas ir tam tikro produkto pateikimas sutampa laiko momente.
Nuosavybs teis tuo momentu pereina daikto pirkju. Rangos sutartyje susitariama dl
tam tikro materialaus rezultato pagaminimo, pertvarkymo ir t.t. Tai yra - ateityje. Rango
s sutariai svarbus ne tik pats darbo rezultatas, bet kaip ir jis yra atliekamas, koks darbo
pobdis ir kiti dalykai, susij su darbo atlikimu.
Tuomet, kai yra atliekami rangos darbai ir j rezultatas, vert naudojam mediag y
ra neenkli, tuomet yra pripastama, kad tai yra pirkimo-pardavimo sutartis. Pavyzdiui
, jeigu susitarsime dl pultelio patobulinimo, tai nebus rangos sutartis. Nes darbo katai
yra ymiai maesni negu pai naudot mediag, kurias naudojant buvo pagamintas d
aiktas.

Pirkimo sutartimi daiktai yra apibdinami tam tikrais riniais poymiais, o rangos unikaliais, individualiais poymiais.
Rangos v. Darbo sutartis. Rangos sutartyje nra pavaldumo, susitariama tik dl darbo
rezultato pagaminimo. Darbo santykiuose yra pavaldumo santykiai. Taiau usakovas g
ali nurodyti objektyvias kiimosi rangovo darb prieastis (tarkim, vluojama atlikti da
rb).
Rangos sutartimi susitariame dl konkreios uduoties atlikimo, o darbo santykiuose
- dl funkcij atlikimo.
Sutarties alys:
1. Rangovas [gali bti bet koks asmuo, bet tam tikrose rangos sutartyse yra keliami ta
m tikri specifiniai reikalavimai. Turi turti tam tikras licencijas, sertifikatus ar atitikti kit
us reikalavimus]
2. Usakovas [bet koks asmuo]
3. Subrangovas [kai rangovas nusamdo darbams atlikti tretj asmen]
Ar gali susiformuoti kitokie teisiniai santykiai, kai nusprendiama, kad generaliniu ra
ngovu bus A, bet interjero rengimui, pasisamdys B? Gali. 6.650 str. 5 d.
Jeigu susitariama dl kainos, tai j eina mediagos, priemons, mechanizmai etc. Je
igu nesusitarta kitaip, tai rangovas darbus atlieka savo mediagomis. Taiau galima susi
tarti, kad usakovas teiks mediagas. Jeigu dl nenumatyt prieasi kaina padidja, tai
6.653 str. 6 d.
Terminai yra viena i esmini rangos sutarties slyg. Susitariama kada bus pradti d
arbai ir kada bus pabaigiami darbai. alys gali susitarti dl tam tikr dalini darb ir ter
min, t.y. darbai bus atliekami tam tikrais etapais. Konstruktyvas priduodamas 2013-0901, stogas udengiamas 2014-01-01 ir t.t. Kai daug rangos darb atliekama, tai yra reko
menduotina.
Su tam tikr darb atlikimo terminu atsiranda atsakomyb (jeigu nespjame iki termi
no vieno darbo atlikti, tai gali bti ir taip, kad nespsime galutinio darbo atlikti). Rango
vui tarpiniai terminai svarbs dl mokjimo (atsiskaitoma u atliktus darbus).
Kainos nustatymo bdai:
1. Konkreti suma;
2. Susitariama nustatyti pagal kakok normatyv.
Tryliktoji paskaita
Vieasis konkursas (CK 6.947-6.952 str.)
Kodekse mes turime viso labo 6 straipsnius skirtus vieajam konkursui. alia j yra
VP. Didij dal uims vieieji pirkimai ir j procedros. VP konkursui yra taikomas

kaip teiss analogija net ir turint Koncesijos statym ir kitokius statymus. Nesvarbu, ar
skelbiamas konkursas darbo pozicijai arba turime koncesijos sutart, arba kaip privatus
UAB skelbsiu valymo ofiso konkurs - tai pagal teiss analogij gals bti taikoma ta sr
itis, kuri bus labiausiai reglamentuota ir dl kurios pasisako teism praktika.
Konkursas savo apibrimu i esms apima dvi sritis (du paadus). Viena vertus tai y
ra vieas paadjimas sumokti atlyginim u darbo atlikim arba rezultat (paadu 100
0 Lt u uniuko suradim arba paadu 1000 Lt tam, kas geriausiai nudays mano tvor).
Lygiai taip pat ir antra grup paad - suteikti speciali teis u geriausi teiss gyvend
inimo projekt (suteikiu tam, kuris pateikia geriausi vizij/matym kaip ta teis turi bt
i geriausiai gyvendinama, pvz., teis bti elektros tinkl valdytoju Lietuvoje).
Daniausias pritaikomumas yra vieajame sektoriuje. Yra reikalavimas pirkti vieo pi
rkimo bdu pagal VP. is reikalavimas nuleistas ir privatininkams, dirbantiems su ES p
inigais.
Valstybinis vieas sektorius turi yd dl tam tikro kreivo poirio vieuosius pirkim
us.
Patys konkursai gali bti dviej ri:
1. Atviras - kvieiami absoliuiai visi.
2. Udaras - tik tam tikras ribotas kiekis dalyvi.
Nebtinai konkursai turi bti atviri. Svarbu, kad bt ilaikyti viej pirkim ir vie
o konkurso principai (nediskriminavimo, skaidrumo ir t.t.).
Pats konkurso tikslas pagal Kodeks gali bti vieas arba privatus. Tai yra nebtinai s
kelbti vieo konkurso dl vieo intereso. Galiu skelbti ir dl privataus intereso. Niekas n
edraudia fiziniam asmeniui skelbti konkurs dl gyvenamojo namo statybos (dl jo vie
o pobdio turiu laikytis tam tikr princip). Taiau pats odis "vieas konkursas" visi
kai nesusijs su vieu interesu. Pats pobdis tokio pirkimo suponuoja tam tikr vie int
eres, bet tikslas gali bti privatus.
Tikslas turi neprietarauti gerai moralei ir vieai tvarkai. Turi bti siekiama geriausio
darb atlikimo, rezultato arba teiss gyvendinimo projekto. Jeigu a nusiperku t, kuris
neutikrina geriausio rezultato, tai tikslas nra pasiektas.
VP 3 str. Tikslas sudaryti pirkimo sutart <...> racionaliai naudojant tam skirtas las
. Ar sutampa geriausias su racionaliausiu? Kaina yra vienas i racionalumo kriterij, bet
ne vienintelis. K reikia racionalumas? K reikia geriausias darbas ir rezultatas? Racio
nalumas ir gerumas yra vertinamasis kriterijus. Sinonimas protingumo principo, kuris sp
rendiamas atsivelgiant aplinkybi visum. Vien kaina negali lemti racionalumo/geru
mo. Tame gali bti vairiausi kriterij ir vairiausi poreiki. Tokios vienos formuls a
pibrianios tai nra. Ji priklauso nuo konkurso tikslo. Jeigu statant aren tikslas yra su
rengti Europos empionat po puss met, tai racionalumas bt j pastatyti per pus m
et, bet u didesn kain. Ir atvirkiai, jeigu biudetas neleidia, tai racionalu bt u
maesn kain ir ilgiau statyti.
Tikslai yra iplsti. Pagal analogij taikomi vieiesiems konkursams. Imant viej pi
rkim tikslus yra vienas i jj utikrinti kokybik preki ir paslaug gavim, skatinti k

onkurencij ir rinkos pltr ir t.t. Kita vertus, bent vieno i j neutikrinamas automatik
ai gali lemti vieo konkurso negaliojim. Teismas visais atvejais turi patikrinti ar buvo s
iekiama i princip, ar ne.
Kai vieieji pirkimai vykdomi pagal VP tai vien tai, kad jis yra taikomas vieiesiems
finansams, tai suponuoja, kad bus vieasis interesas. Tokiose bylose teismas yra aktyvu
s, savarankikai rinkti rodymus, nukrypti nuo iekinio pagrindo rib ir pan. Tarkim, m
on skelbia mediag pirkim i privai l, tai vieojo intereso teismas gali ir nevel
gti. Nuo tiksl priklauso.
Principai (specials):
1. Lygiateisikumas ir nediskriminavimas. Reikia i esms tai, kad lygiaverios ar ta
paios situacijos turi bti vertinamos vienodai. Skirtingos situacijos negali bti vertinam
os tapaiai. Vienas i pagrindini princip dl kuri kartais nuvirsta visi dokumentai.
Kalbant apie vieuosius pirkimus tai ivestin taisykl yra ta, kad pirkimo dokumentu
ose btina nurodyti tik minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Turiu taikyti tik maiau
si standart, maiausi reikalavim, kvalifikacij, kad skatinant konkurencij, pas man
e ateit daug konkursant. A negaliu slygose nustatyti per daug aukt ar griet reika
lavim.
2. Abipusis pripainimas. Tarptautinje prekyboje is principas sumenkina nacionalin
i dokument svarb, turint tiekj/partner i ES valstybi. Visi dokumentai usienieti
ki yra pripastami ir Lietuvoje. Atitinkamai yra vice versae. Taigi, turiu teis dalyvauti
visuose konkursuose, skelbiamuose ES.
3. Proporcingumas. inomas i BTP. Kalbant apie vieuosius pirkimus tai tiek doku
ment apimtis, tiek sutari slygos, tiek utikrinimo slygos ir kiti reikalavimai yra net
uri bti tik tai minimals, bet ir proporcingi siekiamam tikslui. Tarkim, skelbdamas kon
kurs pastatyti treiler u 1000 Lt negaliu reikalauti, kad asmenys turt fizikini reikala
vim atitikt.
4. Skaidrumas. Lietuvikam kontekste labiausiai paeidiamas. Pagal j, vieoji organ
izacija privalo veikti skaidriai, utikrinti, kad bt visi dokumentai vertinami ir visos sl
ygos bt aikios, kad visi matyt ir prieit vieai prie informacijos. Vieas konkursas ir
dl to ir yra vieas, kad visi visk matyt. Slygose negali bti kakoki paslpt dalyk
, vieno ar kito dalyvio protegavimo. Skaidrumo principas reikia ir tai, kad perkanioji
organizacija negali nukrypti nuo paskelbt konkurso slyg. Visos slygos turi bti i a
nksto paskelbtos. Interpretavimas, nukrypstantis nuo prast slyg, yra negalimas.
5. T.t.
Vis i princip paeidimas glai bti dvejopo pobdio:
1. Objektyvus. Paeidimui konstatuoti visikai nesvarbios jokios alutins aplinkybs
. Perkanioji organizacija negali sakyti, kad pareikimas maareikmis. Tokie argument
ai yra niekiniai. Bet koks menkiausias paeidimas principo yra baudiamas pakankamai
grietai. Savo paeidimo negaliu pateisinti netgi didesne gaunama nauda.
2. Absoliutus. Reikia, kad nors ir maiausias principo paeidimas reikia organizacij
os veiksm neteistum. Paeidimai visais atvejais yra esminiai ir negali bti maareik

miai. Konkursas neteistas, kitais atvejais perkanioji organizacija turi atlyginti atsiradu
sias alas.
Konkurso vykdymo etapai:
1. Konkurso dokument rengimas. Tai yra didysis darbas, nes principai reikalauja, ka
d jie bt aiks, isams, nustatantys minimalius techninius reikalavimus.
2. Kreipimasis tiekjus. Paskelbimas turi bti objektyviai vieas ir aikus.
3. Susipainimas su gautais tiekj pasilymais.
4. Tiekj pasilym vertinimas.
5. Laimtojo nustatymas.
6. Sutarties sudarymas.
Pirkimo dokument rengimas. Tam tikri bendri reikalavimai idstyti CK, bet yra pa
gal VP. Tai nra vien pirkimo slygos - dokumentais vadinami ne tik slygos ir specifi
kacijos, bet ir skelbimas ir kiti duomenys, apibdinantys perkamj objekt bei perkani
osios organizacijos iaikinimai. Susirainjimai turi bti ivieinami visiems. Kiekvien
as odis, sakinys vieajame pirkime yra sudedamoji pirkimo dokument dalis. O jie sav
o ruotu yra pirkimo sutarties sudedamoji dalis. J aikinant, vykdant turiu vadovautis n
e tik ja, bet ir atskirais dokumentais.
Reikalavimai keliami dokumentams yra idstyti VP: aikumas, tikslumas, nedvipra
smikumas. ios normos paeidimas taip pat yra imperatyvios normos paeidimas. Gali
ma ginyti vien dl to, kad slygos yra neaikios ("Nesuprantu, k norima i mans nupi
rkti").
Nors atsakomyb u slyg prietaravim tenka perkaniajai organizacijai, bet tiekja
i negali luktelti ir tiktis, kad prajus pirkimui tik tada sks (pralaimjimo atveju). Tiek
jas privalo bti aktyvus (prayti paaikinti slygas ir jas sksti). Skundui pateikti termi
nai skaiiuojami dienomis.
Daniausiai kylantys ginai ir daugiausiai nesusipratim kyla dl technins specifika
cijos, kuri yra labai specifinis dokumentas ir i visos mass sudtingiausias paruoti.
Visais atvejais negalima aprainti arba reikalauti tiekti kakokio tai vieno tiekjo. N
egaliu aprainti, kad bt tinkamas vienas tiekjas. Turi visi tiekjai, tiekiantys tam tikr
obejekt, j ir silyti. statymas reikalauja vis laik nurodyti odius "arba lygiavertis
".
Lygiavertis pasilymas versus alternatyvus pasilymas. Kiekvienas daiktas gyvenime
turi tam tikr alternatyv (i tako A tak B galiu nueiti, nuvaiuoti dviraiu, nuvaiu
oti maina, nuskristi lktuvu ir t.t.). Bet lygiavertis i esms yra visikai skirtinga svoka
, nurodanti bendrsias technines specifikacijas ir kokybinius reikalavimus. Jeigu jau no
riu pirkti skrydius, tai siskaiiuoja ir laikas, atstumai ir pan. Bet negaliu silyti vietoje
lktuvo dviraio, nes tai nebus lygiavertis.
Vien odio "arba lygiavertis" nebuvimas tam tikrais atvejais gali bti pripastamas
esminiu paeidimu ir visas konkursas gali bti pripaintas niekiniu.

Pirkimo kaina. Jos nustatymas paprastai ar daniausiai bna esmini kriterij, kuriais
remiantis yra apsrendiamas pats laimtojas. Kainodaros taisykls yra pakankamai svar
bi vieojo pirkimo sudedamoji dalis. Metodiniai nurodymai yra vyriausybs nutarime...
Keturi bdai nustatymo:
1. Fiksuota kaina
2. Fiksuotas kainis
3. kainio baz. Galima numatyti, kad visiems plyt tiekjams moksiu po lit u plyt
plius dar u pristatymo kain.
4. Dalinis sutarties vykdymo ilaid padengimas.
Pirkimo kaina kaip taisykl beveik visose konkurso slygose leidiama perskaiiuoti
pagal indeksavimo taisykles arba kitokias taisykles.
Pasilym vertinimo kriterijai. Rengiant konkurso dokumentus btina nurodyti pasil
ym vertinimo kriterij. Nustatymui yra VPT metodins rekomendacijos.
I esms vertinimo kriterijai realiai yra du:
1. Maiausia kaina arba
2. Ekonomikai naudingiausias pasilymas.
Pirmu atveju, kas pasilo maiausi kain, tas ir laimi. Taiau tok kriterij rekomend
uojama naudoti tik tada, kai objekto kriterijus yra apraytas tiksliai arba visikai nesvarb
us. Bet, jeigu man svarbu spalva, estetins savybs, naudojamos mediagos, kokybiniai
reikalavimai, eksploatavimo ilaidos, tai kaina tra vienas i kriterij. Labai didelis krite
rijsu yra eksploatavimo slygos.
Rekomenduojama imti tokiu atveju 2 variant. iuos kriterijus turi bti nustatyti i an
ksto ir jie turi bti aiks. Jeigu priimsiu kriterij grau/negrau, tai gali bti pripainta,
kad jis prietaraus skaidrumo principui. Vertinant architektrinius konkursus, kur is kri
terijus sudaro didel dal vertinimo, yra pakankamai jautru ir sudtinga aprayti gro. T
iesiog sausais techniniais parametrais. Esti nemaai iki ir reikai labai gerai inoti pe
rkam objekt ir paiam gerai suprasti svarbias/nesvarbias objekto savybes. Taip pat nu
ssistatyti tuos kriterijus, kurie yra aktuals, nenustatinti nesusijusi arba nesvarbi daly
k.
Konkurso slygas i esms galima keisti, bet tam yra dideli apribojimai, nes tai susij
su konkurencijos skatinimu. Tai yra, jeigu skelbiu konkurs ir surinks visus praymus
pakeiiu slygas, tai galbt paeidiu kit dalyvi interesus. Perkanioji organizacija tur
i galvoti ne tik apie tuos tiekjus, kurie dalyvauja konkurse, bet ir apie tuos, kurie nedal
yvauja konkurse.
Ypa vieuosiuose pirkimuose konkurso slygas galiu tik paaikinti. Nordamas pake
isti slygas realiai turiu paskelbti nauj konkurs. Kodeksas leidia pakeisti konkurso s
lygas arba jas ataukti tik tai nustatyto darbams termino pirmoje pusje. Vieajame pirki
me - iki sutarties pasiraymo. Po to jau konkursas baigiasi sutartimi ir norint kak atau
kti reikia i naujo konkurs rengti.

Bet tokiu atveju konkurso organizatorius turiu atlyginti nuostolius.

Nustaius kain, kuri yra neprastai maa, perkanioji organizacija privalo pasiteiraut
i, kodl kaina yra tokia.
Vertinant pasilym ne tik kainos ar ekonomikos naudingumas, bet turi bti patikrint
a tiek kvalifikacija, tiek techninis ir finansinis gebjimas vykdyti sutart.
Vertinimo kriterijai turi bti orientuojami t maiausi standart. ES TT:
1. Susij su objektu
2. Konkrets\3. Paskelbti i ankto
4. Atitinkantys BTP.
Btina atsivelgti komercines paslaptis.
Pati kvalifikacija, prieingai nei bendra taisykl, vertinama nedalyvaujant tiekjo atst
ovams. Tai susij su tam tikr konfidenciali duomen pateikimu. Tai yra atliekama ud
arame posdyje, taiau patikrinimo rezultatas visais atvejais yra ivieinamas.
Visi atmetimo pagrindai idstyti VP. Vienas i j - neprastai maa kaina.
Ginyti perkaniosios organizacijos sprendimus i esms gali bet kas, turintis tam tikr
teisin suintereesuotum vieaisiais pirkimais.
Visais atvejais privalomas i ankstinis procesas. Perkanioji organizacija pirmiausia t
uri gauti pretenzij. Jos nesant teismas arba atsisakys priimti iekin arba byl nutrauks.
Terminai yra pakankamai skurds. Vis pirma trumpiausias manomas terminas yra 5
darbo dienos supaprastintam pirkimui arba 10 d. nuo paskelbimo. Maksimalus terminas
iekiniui, pretenzijoms pareikti yra 15 d. Visi kiti terminai - 1 mn. terminas, 6 mn. y
ra naikinamieji.
Visi ginai, kylantys i viej pirkim yra teismingi apygardos teismams.
Keturiolikta paskaita
Egzamino klausimai i Nerijaus bus skaidrs ir teism praktika.
Taikos sutartis - siekimas ivengti tarp ali kilus gin, darant kompromisus be teis
mo sikiimo. Taikos sutartis ikiteismo sudaroma ir ji patvirtinama teisme. K gauname
? Res iudicata gali taikos sutartis gis tik tada, kai ji bus patvirtinta teisme.
Teismo pareiga yra alis siekti civiliniame proceso sutaikyti. "Geriau yra maa taika,
negu didelis karas". Reikia siekti, kad bt ideali taikos sutartis. Taikos sutartis visada b
us tikroji, kai tiek viena alis, tiek kita alis kai k praras, bet kartu ir gaus. Nes, jeigu ti
k viena alis gauna, o kita praranda - tai ne taikos sutartis.
Taiau, nepriklausomai nuo to, ar taikos sutartis buvo sudaryta prie kilus ginui, gin
o metu ar ji buvo patvirtinta teisme, ar nepatvirtinta, ji vienaip ar kitaip yra privaloma s
utarties alims. Nevykdant, turi bti duodamas iekinys.
Pavyzdys. A pateikiu iekin dl 10 tkst. lit skolos, 50 Lt delspinigi, 5 proc. pal
kan ir bylinjimosi ilaid - 100 Lt advokatui. Yra keturi iekinio reikalavimai. Atsako

vas sako, kad skolingas. Kaip taikos sutartis turt atrodyti? alys susitaria, kad skol pr
ipasta, iekovas atsisako delspinig ir palkan. Atsakovas silo 1000 Lt po 10 mn.
1) Preambul, kurioje apibriami vien ar kit al;
2) Taikos sutarties sudarymo tikslas;
3) Atsakovas pripasta skol ir sipareigoja grinti skol bendroje 10,000 Lt skoloje
, kas mnes mokti 1000 Lt iki imoks skol. Jeigu atsakovas paeis taikos sutarties n
ustatyt mokjimo grafik, tai visi mokjimo terminai yra suj ir to pasekoje skola turi
bti grinama visa.
Iekovas atsisako delspinigi ir palkan.
Atsakovas pripasta bylinjimosi ilaidas ir kompensuoja 100 Lt bylinjimosi ilaid
.
4) Dar turime isprsti eil dalyk:
yminio mokesio grinimo klausimas. Tarkime, 75 proc. turi grinti valstyb, o li
kusius 25 proc. kas sumoks? Opcijos - atsakovas nekompensuoja arba kompensuoja.
Be ito, turime isisprsti bylinjimo ilaid klausim (jau isprendme). Viena kitai
gali kompensuoti, gali nekompensuoti nei viena alis arba atsakovas iekovui, bet ne ie
kovas atsakovui. Prieingu atveju, kas atsitiks pateikus teismui sutart? Reikia, bus i d
alies isprstas ginas ir gali bti tsiama byla.
Mes turime isprsti ir teismo turt ilaid klausimus. Kad nekompensuos tokios gal
imybs nra.
Kitas svarbus momentas - prievols vykdymo vieta (banko sskaita, perdavimas gry
naisiais).
Galima pritaikyti laikinsias apsaugos priemones, kurias taiko teismas (ikeltoje civil
inje byloje).
Sutarties sigaliojimo terminai nra labai privalomi, bet tai turima rayti taikos suta
rt arba praym, skirti teismui.
Kiek sutarties egzempliori ir kam yra jie teikiami.
Teikiant taikos sutart teismui patvirtinti, turime rayti praym. Kuriame reikia dar i
sprsti iuos klausimus:
1. Patvirtinti sudaryt TS;
2. Nagrinti nedalyvaujant;
3. Isisprsti dl yminio mokesio sugrinimo, nes j grina VMI. Neturdama teis
mo sprendimo, VMI negrins.
Draudimas. Tikslas sutarties - rizikos sumainimas arba rizikos perklimas kitai alia
i (tai yra draudikui).
Yra dvi sutarties alys - draudikas ir draudjas.
ios sutarties pagrindas yra tam tikras draudiminis vykis, kuris atsitiks ateityje.
Sutartis yra dvial. Greiiausiai tai yra konsensualin sutartis, kadangi mes susitaria
me dl tam tikr vyki, vyksiani ateityje. Ji sigalioja, kai sumokama pirmoji moka
arba visa moka, remiantis sutartimi.

Draudimo polise nustatomos esmins draudimo sutarties slygos, kuri yra 5:

1. Dl koki vyki susitariama (draudimini/nedraudimini);
2. Susitariama dl draudiamo intereso (turtins/neturtins teises)
3. Draudimo suma;
4. Sutarties terminas;
5. Draudimo mokos. Nuo j priklauso kokioms sumoms esame draudiami. Draudik
as skaiiuoja savo rizik. Kuo didesn rizika, tuo didesns sumos.
iuose santykiuose egzistuoja dar viena treioji alis. Specifinse sutartyse yra naudo
s gavjas. Sudaroma sutartis, kuria susitariama, kad vykus draudiminiam vykiui tam ti
kra imoka bus sumokta naudos gavjui (gyvybs draudimas).
LB didioji dalis draudimo teisini santyki draudimo taisykls yra patvirtintos, nes
ie produktai yra daugiau vartotojams skirti ir ios sutartys sudaromos pagal standartines
taisykles, skiriasi sumos, mokos ir mokjimo terminai. Advokatai, antstoliai, notarai ir
visi kiti asmenys privalo draustis privalomuoju civilins atsakomybs draudimu.
Nustatoma ir minimali suma, kuri nra apmokama (deductable).
Jungtin veikla. alys susikoperuoja tam tikram vienam bendram tikslui. Koperavima
sis - susitariama panaudoti bendram tikslui turimus naus (tiek materialius, tiek nemate
rialius), kuriais siekiama tam tikr rezultat, tarkime, pelno.
Sudaryti toki sutart anksiau galjo tik tai juridiniai asmenys. Dabar j gali sudaryti
tiek juridiniai asmenys, tiek ir fiziniai asmenys, vykdantys individuali veikl. Nebent
bt tokios veiklos rys, kurios neleist usiiminti tokiomis veiklomis fiziniams asme
nims (projektavimo darbai tam tikri, inineriniai darbai, alkoholini produkt prekyba ir
pan.).
Tokia partnetyst suprantama kaip kvalifikuota. Sudaroma JVS. Jeigu mes susitariam
e dl tam tikro tikslo, rezultato, nesusijusio su pelno siekimu, tai tokia partneryst supra
ntama kaip paprastoji partneryst. Sudaroma tam tikra asociacijos sutartis, kurios vienas
i tiksl yra tiksl siekiamas, nesusijusi su pelnu.
Sutartys gali bti vairi form, bet jai keliami formos reikalavimai. Notarin arba ra
ytin forma. Kai prisidedama nekilnojamuoju turtu, tai turi bti notarin. Advokatai, ne
steigi bendrijos, veikia JVS pagrindu, nes alys susitaria dl tam tikro bendro tikslo sie
kimo. kins bendrijos (tikrosios arba komanditins) pagal B 3 str. tokiai bendrijai ta
ikoma JVS, kuriai privaloma notarin raytin forma.
I esms i sutartis yra konsensualin, nes SUSITARIAMA suvienyti savo iteklius, s
iekiant bendro tikslo. Yra laikoma, kad ji yra sudaryta, kai susitariama dl esmins sutar
ties slyg. Kokios esmins sutarties slygos:
1. Svarbu apsibrti kokie yra ali naai;
2. Tikslas arba veiklos vykdymas (susitarimas dl to).
i sutartis yra atlygintin. Bet ji yra specifin, nes alys bendr veikl nea savo tur
t ir juo naudojasi bendrai. Taip pat veiklos rezultatu naudojasi bendrai. Atsakomyb pri
klauso atitinkamo turto dalims.

JVS yra daugiaalis sandoris. Minimum turi bti dvi alys. ali skaiius nra riboja
mas. Jisai gali bti ir tam tikrais atvejais dvialis.
RCAJA, tokiuose kaip UAB, susiformuoja tarp asmen susiformuoja fiduciariniai sa
ntykiai, kuri idavoje yra vykdoma veikla.
K partneriai turi neti? CK 6.970 str. 1 d.
JVS sudaroma paprastai, kad bt galima laimti/vykdyti tam tikrus konkursus, nes
vienas JA nra pajgus (arba neturi atitinkam leidim) dalyvauti ar sudaryti konkursine
s sutartis.
6.970 str. 2 d. na apskaitymas. Apsitariama ir nustatoma JVS. JV atveju priimtina
yra tai, kad yra nustatomas partneris, kuris veikia visos JV partneri vis vardu. "Senin
as".
Pelnas paskirstomas. Pelnas skirstomas proporcingai kiekvieno i partneri indli su
kurtai darbo vertei.
JVS sutinkama neviea partneryst. CK 6.982 str.
Dovanojimas. Vienaalis sandoris. Dovanoti - u dyk duoti (neatlygintinai perleidi
ama tam tikra nuosavyb kitam asmeniui). Kas virija 5,000 Lt - raytin, o kas virija 5
0,000 Lt dar ir notarins. Nekilnojamam turtui turi bti notarin forma.
Dovanoti galima tik tai egzistuojant turt, egzistuojani turtin teis arba atleisti nu
o tam tikros turtins pareigos. I esms atsiimti dovanos negalima, nebent tai buvo slyg
in dovana (nevykdant slygos). Kitu atveju - tik statyminiais pagrindais, t.y. veiksmais
, nukreiptais prie dovanotoj (smurtas, pasiksinimas gyvyb) arba netinkamas elgesy
s su dovana, kuri turi dovanotojui tam tikr neturtin tak (yra prisiris prie jo).
Kuo skiriasi nuo testamento? Testamentas sigalioja nuo palikjo mirties. Dovanojim
as nra testamentas, nes dovanojimas pereina nuo padovanojimo momento ir tokia sutar
tis yra realin.
Dovanojimas nra palikimo atsisakymas ar turto dalies atsisakymas.
Dovanojimas nra ir mainai.
Dovanojimas nuo aukos ar paramos? Dovanojimas gali bti ir be tikslo. Auka ar para
ma daroma siekiant tam tikro tikslo. JA aukoja dl mokesi mainimo (aukos sumose
galima atskaitymai, mainant peln).
Dovanojimu labai danai siekiama ivengti prievoli vykdymo kitiems asmenims. T
as, kuris dovanoja turt, realiai sumaina savo turto vert. Actio Pauliana 6.66 str. 2 d. P
akanka rodyti, kad buvo paeistos kreditoriaus teiss.