1. Kokie europos Sjungos teiss aktai ir kokiu mastu yra gyvendinti Lietuvos delikt teisje?

2. Kokios tarptautins sutartys laikomos Lietuvos delikt teiss altiniais? Ar jose reglamentuojami deliktins atsakomybs
atvejai yra siejami su Civiliniame kodekse nustatytomis bendrosiomis deliktins atsakomybs atsiradimo slygomis?
3. Kok interes lkesi ar tikrumo gina delikt teis? Koks io intereso turinys?
Delikt teis gina tkrumo interes. tikrumo interesas reikia, kad asmuo tikisi ilikti tokioje padtyje, kokioje yra, t. y. tikisi, kad
padtis nepablogs. Todl deliktins atsakomybs tikslas grinti asmen t padt, kurioje jis bt liks, jei nebt delikto.
4. Kokia tvarka delikt teiss ginamos vertybs gali bti idstomos hierarchinje i vertybi skalje? Kaip skiriasi
delikt teiss teikiamos apsaugos apimtis, atsivelgiant tai, koki viet ioje skalje uima konkreti vertyb?
Teis gyvyb, sveikat, laisv. Delikt teis vis pirmiausia gina ias absoliutines vertybes.
Teis nuosavyb. Dl savo pobdio maiau svarbi lyginant su anksiau ivardytomis.
Ekonominio pobdio interesai. Gynimas gali bti labiausiai ribojamas, nes pripastama, kad juos plaiai ginant bt stipriai
ribojama asmen veiklos laisv.
5. Ar galima teigti, kad delikt teisei bdinga baudin funkcija? Jeigu taip, kaip ji pasireikia ir koks jos santykis su
prevencine ir kompensacine funkcijomis?

6. Ar skiriasi iekinio senaties termin trukm, taikant sutartin ir deliktin atsakomyb?

Taip. Kodl neinaaaaau
? 7. Ar kalt ir neteisti veiksmai yra vienodai suprantami ir taikant sutartin, ir deliktin atsakomyb? Koks i civilins
atsakomybs slyg turinys?
Neteisti veiksmai ali veiksmai, paeidiantys statymo nuostatas, sutarties slygas arba mogikumo princip
( siningumo, teisingumo, protingumo, ger paproi, geros morals).
Kalt asmens veiksm iorinis vertinimas pagal objektyvius elgesio standartus.
6.248 str. 3d. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsivelgiant prievols esm bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rpestingas ir
apdairus, kiek atitinkamomis slygomis buvo btina.
8. Kokiais atvejais gali kilti sutartins ir deliktins atsakomybs konkurencija? Ar Lietuvos civilinje teisje ji yra
pripastama? Jeigu taip, kokios Civilinio kodekso nuostatos tai nustato? Jeigu ne, kodl?
Kai numatyti nevienodi iekinio senaties terminai, civilin atsakomyb sukelia skirtingas atsakomybs slyg visetas, alys gali
savo sutartin atsakomyb riboti arba susitarti dl jos netaikymo. Vienas i svarbi skirtum, bdingas visoms jurisdikcijoms,
susijs su ginam interes prigimtimi.
Lietuvos teiss moksle kol kas nra atlikta isami tyrim konkurencijos problematikos klausimais. Viename i dviej straipsni,
kuriuose buvo nagrinjama i problema, yra pareikta nuomon, kad Lietuvos delikt teisje nepripastama civilins
atsakomybs ri konkurencija. i nuomon grindiama CK 6.245 straipsnio 3 - 4 dalyse tvirtint norm analize, teigiant, kad
kodekse aikiai nurodoma, kada atsiranda sutartin, o kada deliktin civilin atsakomyb. Jeigu teigtume, kad CK 6.245
straipsnio 3 - 4 dalyse tvirtinta noncumul taisykl, reikt daryti ivad, kad tokiais atvejais visuomet turi bti taikoma sutartin
atsakomyb, nes minto CK straipsnio 4 dalyje pateiktas deliktins atsakomybs apibrimas reikalauja, kad ala nebt susijusi
su sutartiniais santykiais. Vis dlto mintame straipsnyje pats autorius pateikia ivad, kad kai kuriais atvejais, alai kilus i
sutartini santyki, yra taikoma deliktin atsakomyb, nors statymas to nenumato2368. Tai patvir-tina, kad deliktins ir
sutartins atsakomybs konkurencijos problema egzistuoja ir CK 6.245 straipsnio 3 - 4 dalyse tvirtintos normos nepateikia jos
sprendimo varianto.

9. Kokia cumul ir non-cumul taisykli samprata ir teisin reikm civilins atsakomybs konkurencijos kontekste?
Culum Non cumul (nekonkuravimo) - taisykl reikia, kad tuo atveju, kai iekov ir atsakov sieja sutartis, o iekovo atvilgiu atsakovo
atliktas paeidimas gali bti kvalifikuojamas ir kaip deliktas, ir kaip sutarties paeidimas, iekovas gali reikti iekin tik sutarties
pagrindu, t. y. iekovas neturi pasirinkimo teiss kokiu teisiniu pagrindu reikti iekin.
10. Kokia yra procesins civilins atsakomybs prigimtis ir kokiais jos slyg nustatymo ypatumais pasiymi i
atsakomybs ris?
11. Kaip sprendiama sutartins ir deliktins atsakomybs konkurencija procesins atsakomybs atvejais?
12. Kokios civilins atsakomybs ries taisykls yra taikytinos ginui dl antstolio veiksmais padarytos alos atlyginimo
sprsti?
Deliktins. Taikant deliktin atsakomyb asmens teiss apginamos, atlyginant nuostolius. Btinosios slygos iai atsakomybei
taikyti yra neteisti veiksmai, ala, prieastinis ryys tarp skolininko veiksm bei alos ir kalt (iskyrus statym numatytus
atvejus, kai civilin atsakomyb atsiranda be kalts).
? Valstybs ir savivaldybs atsakomyb u institucij ir pareign neteistais veiksmais padaryt al.
13. Kuriai civilins atsakomybs riai priskirtina sveikatos prieiros staigos atsakomyb u joje dirbani gydytoj
kaltais veiksmais teikiant sveikatos prieiros paslaugas pacientams padaryt al: sutartinei ar deliktinei?
Deliktin civilin atsakomyb (CK 6.283, 6.284 straipsniai).
14. Ar mokjimo u sveikatos prieiros paslaugas bdas (ar i privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto, valstybs ar
savivaldybi biudeto l, ar asmenikai paties paciento) turi takos sprendiant civilins atsakomybs taikymo klausim?

15. Ar vandens pramog parke besileisdamas vandens kalneliais alos patyrs asmuo turi teis reikalauti j atlyginti
remdamasis sutartins, ar deliktins atsakomybs taisyklmis? (taip, deliktins)
CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemoni,
mechanizm, elektros ir atomins energijos, sprogstamj ir nuoding mediag naudojimu, statybomis ir t. t.), privalo atlyginti
didesnio pavojaus altinio padaryt al, jeigu nerodo, kad ala atsirado dl nenugalimos jgos arba nukentjusio asmens tyios ar
didelio neatsargumo. Tai specialus deliktins civilins atsakomybs atvejis, kai skolininkas negali gintis, remdamasis atsikirtimais,
susijusiais su jo kalts nebuvimu.
16. Kurios ries civilin atsakomyb (sutartin ar deliktin) turt bti taikoma sutart pripainus negaliojania? Ar
sutarties pripainimo negaliojania pagrindas turi takos taikytinai civilins atsakomybs riai?
Sutart pripainus negaliojania , ala, padaryta dl sutarties pripainimo negaliojania, turi bti atlyginama pagal deliktins
atsakomybs normas, nes manoma, kad sutartini santyki tarp ali visai nebuvo.
17. Ar netesyb ir / ar palkan sumokjimas gali bti traktuojamas kaip deliktins atsakomybs forma?
+ Netesybos statym, sutarties ar teismo nustatyta pinig suma, kuri skolininkas privalo sumokti kreditoriui, jeigu prievol
nevykdyta arba netinkamai vykdyta (LR CK 6.71 str.) (taip)
- Palkanos mokestis u naudojimsi kito pinigais (ne)

18. Ar deliktin atsakomyb gali bti ribojama ali susitarimu? Kodl?

6.263 str. statym numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dl kito asmens veiksm atsiradusi al arba savo valdom daikt
padaryt al.
Jei yra ali susitarimas- gali bti ribojama.

19. Kam ir kokia apimtimi delikt teisje gali bti taikoma regreso teis? Ar susiklosius deliktiniams teisiniams santykiams
galima subrogacija? Jei taip, kaip ji atribojama nuo regreso teiss? Jei ne, kodl?

20. Kokios deliktins atsakomybs taisykls yra taikomos u keli asmen bendrai padaryt al? Pagal kokius kriterijus gali
bti apibriamas alos padarymas bendrai?
CK 6.279
21. Kokio pobdio deliktin atsakomyb (dalin ar solidari) taikytina, jeigu vieno asmens veiksmai buvo tiesiogin alos
atsiradimo prieastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turjo takos alai atsirasti?
Kasacinis teismas yra suformavs praktik, kad tais atvejais, kai atsakov veiksmus ir al siejanio prieastinio ryio pobdis yra
skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesiogin alos atsiradimo prieastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turjo takos
alai atsirasti, atsakov atsakomyb yra dalin.
22. Pagal kokios atsakomybs (dalins ar solidariosios) taisykles yra grindiami bendrai alos padariusi asmen tarpusavio
reikalavimai?

23. Kaip suprantamas generalinis deliktas? Ar Civilinis kodeksas ir / ar kiti teiss aktai j numato?
Kasatoriaus elgesys vertintinas kaip generalinis deliktas, t. y. CK 6.263 straipsnio 1 dalies normos, pagal kuri kiekvienas turi pareig
laikytis tokio elgesio taisykli, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadaryt alos kitam asmeniui, paeidimas.

24. Ar, remiantis generalinio delikto doktrina, kalt gali bti sutapatinama su neteistais veiksmais? Jei taip, kokios tokio
deliktins atsakomybs slyg tapatinimo teisins pasekms? Jei ne, tai kodl?

25. Ar grietos deliktins atsakomybs atvejais gali pasitaikyti situacij, kai alos padarymo faktas bus vienintel
atsakomybs atsiradimo slyga?
Civilin atsakomyb atsiranda esant tam tikriems juridiniams faktams ir jos atsiradimo ypatum lemia tai, kad vienas juridinis faktas
paprastai dar nra pakankamas pagrindas jai atsirasti.
26. Ar skirting delikt atvejais gali bti taikomi skirtingi bonus pater familias elgesio standartai? Ar jie turi kokios nors
reikms taikant objektyvij deliktin atsakomyb?
27. 1) Ar netiesiogins deliktins atsakomybs atvejais kalt nustatoma pagal al padariusio, ar pagal u al atsakingo asmens
elges? 2) Kokie prieastinio ryio nustatymo ypatumai bdingi tokiais atvejais? 3) Pateikite pavyzdi, remdamiesi
konkreiais deliktais.
1) LR CK 6.246 str. 2 d. yra nustatyta civilins atsakomybs ris, tvirtinanti nuostat, kad al privalo atlyginti asmuo, kuris tos alos
nepadar, bet yra atsakingas u al padariusio asmens veiksmus ir tai yra laikoma netiesiogine civiline atsakomybe.
2) Prieastiniam ryiui konstatuoti utenka rodyti, kad kaltininko elgesys yra pakankama nuostoli atsiradimo prieastis, nors ir ne
vienintel.
3) ???
28.Ar nuostoli numatymo taisykl, tvirtinta Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 4 dalyje, gali bti taikoma ir delikt teisje?
Taip. Deliktin atsakomyb gali pasireikti tik nuostoli u padaryt al atlyginimu.
29.Ar pagal Civilin kodeks gali bti atlyginama grynai ekonominio pobdio ala? Jeigu taip, kokiomis konkreiomis jo
nuostatomis tokiu atveju reikt remtis?

LR CK grynai ekonominio pobdio alos klausim nereglamentuoja, nes Lietuvos Respublikos delikt teis, sekant Pranczijos
teiss pavyzdiu, yra paremta generalinio delikto doktrina (CK 6.263 str. 1 d.) (Generalinio delikto principas reikia, kad alos faktas
apima asmens veiksm neteistumo ir kalts prezumpcij)
30.1) Kokios grynai ekonominio pobdio alos rys iskiriamos teiss doktrinoje? 2) Kokios j atlyginimo galimybs pagal
Civilin kodeks?
1) Grynai ekonominio pobdio alos rys: a) rikoetin, (tiesiogin, susijusi), b) perduota, c) ala, atsiradusi dl vieosios
infrastruktros paeidimo, eismo sutrikdymo ir kitose panaiose situacijose, d) ala, atsiradusi pasirmus neteisinga (netikslia)
informacija, ivada, patarimu arba dl netinkamai suteikt profesini paslaug.
2) ???
31.Kokios prieastinio ryio teorijos taikomos delikt teisje? Kurios i j yra pripastamos Lietuvos Aukiausiojo teismo
praktikoje?
ekvivalentinio prieastinio ryio teorija
32.Ar atskir delikt atvejais gali bti taikomos skirtingos prieastinio ryio teorijos?
Taip.
33. 1) Kaip suprantama prarastos galimybs doktrina ir kokia jos praktin reikm? 2) Ar Lietuvos teisje ji yra pripastama?
1) Jeigu nukentjusysis patyr al, kurios prieastis nra aiki, kompensacij galima gauti u prarast galimyb ivengti tos alos, jei
yra aikus prieastinis ryys tarp atsakovo veiksm ir prarastos galimybs
Prarastos galimybs doktrinos reikm - palengvina rodinjimo proces tam, kad bt galima priteisti iekovui tam tikr
kompensacij u patirt al.
2) Taip.
34.Ar taikant deliktin atsakomyb netiesioginis prieastinis ryys pripastamas tinkama civilins atsakomybs slyga?
Pripastamas tinkama civilins atsakomybs slyga, jeigu neteisti veiksmai padjo alai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidti.
35.Kaip suprantamas neaikus prieastinis ryys (angl. uncertain partial causation) ir neaikus prieastinis ryys, susijs su
nukentjusiuoju (angl. uncertain causes within the victims sphere)? Kuo skiriasi vardytos prieastinio ryio rys?
???
36. 1) Kaip nustatomas prieastinis ryys, kai alos padaroma bendrais keli asmen veiksmais? 2) Ar tokiais atvejais turi bti
remiamasi prieastinio ryio nustatymo stadijomis?
1) CK 6.279 str. 1 d. - prieastinis ryys
Konstatuojamas faktinio prieastinio ryio tarp kiekvieno i paeidj veiksm ir atsiradusios alos egzistavimas.
2) Prieastinio ryio nustatinjimo procesas skirstomas dvi stadijas: pirmoje stadijoje naudojant conditio sine qua non test
(ekvivalentinio prieastinio ryio teorija), nustatomas faktinio prieastinio ryio egzistavimas, pereinama antr stadij,
kurioje turi bti nustatytas teisinis prieastinis ryys.
Taip.
37.Kaip suprantama kiauinio lukto arba trapios kaukols doktrina (angl. eggshell skull rule or thin-skull rule) ir kokia jos
reikm nustatant atlygintinos alos dyd delikt teisje?
al padars asmuo turi priimti nukentjusj tok, koks jis yra (angl. the defendants must take their victims as they find them), ir
atlyginti tokio dydio al, koki patyr nukentjs asmuo, atsivelgiant jo fizines savybes (pvz., al padars asmuo negali remtis

argumentais, kad nukentjusysis bt patyrs maesn al, jeigu jo irdis nebt buvusi tokia silpna), vadinasi, ir neturtins alos
atlyginimo atveju, jei fizinis asmuo dl jam bding psichini savybi patyr daug didesn psichin sukrtim negu tokioje paioje
situacijoje bt patyrs kitas asmuo, turi btiatlyginta visa konkreiu atveju padaryta neturtin ala
Reikm: ???
38. 1) Kokiais atvejais alos dydis gali arba privalo bti nustatomas pagal alos apskaiiavimo metodikas? 2) Kokiais principais turi
bti remiamasi, taikant ias metodikas?
1) Kai kuri delikt atveju apskaiiuoti al praktikai gali bti labai sunku. Taip yra tada, kai ala padaroma sudtingiems pagal savo
pobd objektams (pavyzdiui, ala aplinkai, sveikatai, energetikos moni patiriama ala), taip pat nematerialiems objektams
(pavyzdiui, intelektinei nuosavybei). Tokiais atvejais alos dydis nustatomas pagal kompetenting institucij parengtas alos
apskaiiavimo metodikas.
2) CK 1. 5 straipsnyje tvirtintus protingumo, teisingumo ir siningumo principais. Dl to teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti
nuo metodikose nustatyt alos apskaiiavimo dydi ir sumainti priteistinos alos dyd, jeigu atsakovas patikimais rodymais
paneigia nurodytus dydius.
39. 1) Ar skolininkas gali pasirinkti alos atlyginimo bd? 2) Ar byla nagrinjant teisme skolininkas turi teis reikalauti, kad
kreditoriaus pasirinktas alos atlyginimo bdas bt pakeistas kitu? 3) Ar tokia teis ilieka primus teismo sprendim, t. y. ar
skolininkas gali atlyginti al kitu, nei nustat teismas, bdu?
1) CK 6.281 str. 1 d.
2) Turi?
3) Taip, CK 6.281 str. 2d. ??
40.Ar rizikos prisimimas gali bti traktuojamas kaip didelis nukentjusiojo neatsargumas Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1
dalies prasme?
Gali.