1 Tema. CPT kaip savarankika teiss aka.......................................................................................

7
Materialins ir proceso teiss santykis..........................................................................................7
CP samprata...................................................................................................................................7
CP stadijos:................................................................................................................................8
CP teisenos.................................................................................................................................8
2 Tema. Civilinio proceso teiss principai.........................................................................................8
Princip reikm:...........................................................................................................................8
Civilinio proceso teiss principai ir proceso modeliai...................................................................9
Princip klasifikavimas.................................................................................................................9
Pagal tak siningam procesui................................................................................................9
Pagal pripainimo laipsn..........................................................................................................9
Pagal j taikymo srit.................................................................................................................9
Siningo proceso principas ir jo turinys (ETPLAK 6 str. 1d.)................................................10
Kas turi utikrinti kad procesas bt siningas?....................................................................11
Siningo teismo proceso turin sudaro tokios nuostatos:.......................................................11
Praktiniai principo aspektai.....................................................................................................12
LKT praktika...........................................................................................................................13
ali procesinis lygiateisikumas................................................................................................13
Nepakankamas spendim motyvavimas......................................................................................13
Netinkamas teikimas..................................................................................................................13
odikumo principas...................................................................................................................13
CIVILINIAI PROCESINIAI TESINIAI SANTYKIAI..................................................................13
Subjektai......................................................................................................................................13
Procesinis teisnumas ir veiksnumas............................................................................................14
Procesinis teisnumas................................................................................................................14
Procesinis veiksnumas.............................................................................................................14
Procesins padties problema......................................................................................................14
Dalyvaujantys byloje asmenys....................................................................................................14
Teism kompetencija. CPK 22-36 str..............................................................................................15
Civilini byl priskirtinumas.......................................................................................................15
Civilini byl priskirtinumas.......................................................................................................16

LAT praktika................................................................................................................................16
Teigiama praktika:...................................................................................................................16
Teism klaidos:........................................................................................................................17
CIVILINI BYL TEISMINGUMAS...........................................................................................18
Skiriamos tokios teismingumo rys...........................................................................................18
Rinis teismingumas..................................................................................................................19
Civilin byla v. Administracin byla.......................................................................................19
LAT praktika:...............................................................................................................................19
Apylink v. Apygarda..................................................................................................................20
Teritorinis teismingumas.............................................................................................................21
alys (CPK 41-45 str.) Pagal program 5 tema...............................................................................22
ali poymiai.............................................................................................................................22
Tinkama ir netinkama alis..........................................................................................................23
Praktika- susijusi su netinkamos alies nustatymu ir jos keitimu................................................24
Procesinis bendrininkavimas (CPK 43-44 str.)................................................................................25
Tikslai:.........................................................................................................................................25
Rys...........................................................................................................................................25
Privalomojo bendrininkavimo taisykls:.....................................................................................26
Pavyzdiai................................................................................................................................26
Grups iekinio problema............................................................................................................27
Procesini teisi permimas (CPK 48 str.)......................................................................................27
Pagrindas.....................................................................................................................................28
Skirtumas nuo netinkamos alies pakeitimo:...............................................................................28
Teisi permimo negalimumo materialinje teisje padariniai...................................................29
Tretieji asmenys (CPK 46-47 str.)...................................................................................................29
Samprata......................................................................................................................................29
Instituto tikslai:............................................................................................................................30
Samprata......................................................................................................................................30
Pareikiantys savarankikus reikalavimus (CPK 46 str.).............................................................30
Nepareikiantys savarankikus reikalavimus (CPK 4t str.).........................................................30
Pavyzdiai....................................................................................................................................31

Teism praktika...........................................................................................................................31
Atstovavimas (pagal program 7 tema) CPK 51 60 str................................................................33
Privalomas atstovavimas.:...........................................................................................................33
Skirtumai nuo materialins teiss................................................................................................33
Samprata:.....................................................................................................................................34
Atstovavimo rys.......................................................................................................................34
Atstov teiss, galiojimai...........................................................................................................35
Negali bti atstovais (CPK 60 str.)..............................................................................................36
Advokato teisin padtis civiliniame procese.............................................................................36
1. Advokato ir kliento santykiai................................................................................................36
SANTYKIS ADVOKATAS-TEISMAS...................................................................................38
Santykis ADVOKATAS-ADVOKATRA.................................................................................38
ADVOKATAS-VISUOMEN....................................................................................................39
Teism praktika...........................................................................................................................39
8 tema. Prokuroro, valstybs ir savivaldybi institucij bei kit asmen, ginani vie interes,
dalyvavimas civiliniame procese..........................................................................................................................40
Prokuroras civiliniame procese...................................................................................................40
altiniai........................................................................................................................................40
Procesin padtis.........................................................................................................................41
Teism praktika:..........................................................................................................................41
Kit asmen ir valstybs institucij dalyvavimas ginant vie interes......................................43
Teism praktika...........................................................................................................................43
9 tema. Procesiniai terminai (CPK 72-78 str.).................................................................................43
Samprata ir rys.........................................................................................................................43
Pagal tai kas nustato termin...................................................................................................44
Termin skaiiavimo taisykls....................................................................................................44
Teism praktika...........................................................................................................................45
Bylinjimosi ilaidos.......................................................................................................................47
Bylinjimosi ilaid samprata.....................................................................................................47
Bylinjimosi ilaid rys (CPK 79)...........................................................................................47
yminis mokestis.....................................................................................................................48

Ilaidos susijusios su bylos nagrinjimu..................................................................................48

Ilaid paskirstymas................................................................................................................49
Procesiniai dokumentai (CPK 110-134 str.)....................................................................................50
Samprata......................................................................................................................................50
Reikm:......................................................................................................................................50
Rys:..........................................................................................................................................50
Forma ir turinys...........................................................................................................................50
Skaiius, kalba ir priedai.............................................................................................................50
Trkum alinimas......................................................................................................................51
Teismo praneimai ir aukimai....................................................................................................51
Procesini dokument teikimas..................................................................................................51
Reikm:..................................................................................................................................51
teikimo bdai (CPK 117 str.)..................................................................................................51
teikimo tvarka (CPK 118-132 str.).........................................................................................52
Ikinys (CPK 135-143 str.)............................................................................................................52
Iekinio samprata.........................................................................................................................52
Iekini rys...............................................................................................................................52
Iekinio elementai ir j keitimas..................................................................................................53
Bylos............................................................................................................................................54
Element keitimas (CPK 141 str.)...............................................................................................56
Bylos........................................................................................................................................57
Teis iekin...............................................................................................................................57
Materialinis aspektas teis iekinio patenkinim...............................................................58
Procesinis aspektas teis pareikti iekin/kreiptis teism..................................................58
Teis pareikti iekin..............................................................................................................58
rodymai ir rodinjimas..................................................................................................................59
Samprata......................................................................................................................................59
Procesiniai teiss aktai:................................................................................................................60
rodinjimo struktra:..................................................................................................................60
rodinjimo subjektai:..................................................................................................................61
rodinjimo tikslas:......................................................................................................................61

Tikimybi balansas:.....................................................................................................................62
Teismo vaidmuo:.........................................................................................................................63
Nerodintinos aplinkybs...........................................................................................................63
Civilins bylos iklimas.................................................................................................................64
Iekinio pareikimas....................................................................................................................65
Priedai......................................................................................................................................65
Teismo veiksmai gavus iekinio pareikim............................................................................65
Galimi trkumai:......................................................................................................................65
Atskiri pagrindai:.....................................................................................................................67
Civilins bylos iklimo teisiniai padariniai................................................................................69
Materialiniai teisiniai padariniai..............................................................................................69
Procesiniai teisiniai padariniai.................................................................................................69
Pasiruoimas civilins bylos nagrinjimui..................................................................................69
Teisjo veiksmai pasirengimo bylos nagrinjimui stadijoje....................................................70
Ypatumai atskirose byl kategorijose......................................................................................71
ali pareigos:.........................................................................................................................71
Pasirengimo civilins bylos nagrinjimui bdai:.....................................................................71
Bylos nagrinjimas teisme CPK 234-300 str...............................................................................72
Forma.......................................................................................................................................72
Teismo posdi skaiius........................................................................................................72
Teismo posdi sudedamosios dalys.....................................................................................72
Bylos nagrinjimas i esms........................................................................................................72
Baigiamosios kalbos (CPK 253-256 str.)....................................................................................72
Sprendimo primimas ir paskelbimas (CPK 257-258 str.)..........................................................73
Teismo posdio eigos fiksavimas (CPK 168-172 str.)...............................................................73
ali ir kit procese dalyvaujani asmen neatvykimo padariniai............................................73
Iekovo neatvykimas (CPK 256 str. 1 d.)................................................................................73
Atsakovo neatvykimas.............................................................................................................74
Treij asmen neatvykimas.................................................................................................74
Liudytoj, ekspert, vertjo neatvykimas (CPK 248 str.).......................................................74
Bylos nagrinjimo atidjimas (CPK 156 str.)..............................................................................74

Nutartis atidti bylos nagrinjim............................................................................................75

Civilins bylos sustabdymas (CPK 163-167 str.)........................................................................75
Skirtumas nuo atidjimo:.........................................................................................................75
Bylos sustabdymo rys..........................................................................................................75
Privalomas...............................................................................................................................75
Neprivalomas/fakultatyvus......................................................................................................75
Bylos ubaigimas neprimus teismo sprendimo: CPK 293-298 str............................................76
Nutraukimas CPK 293 str........................................................................................................77
Palikimas nenagrintu..............................................................................................................77
Pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys.......................................................................78
Procesini dokument rys........................................................................................................78
Teismo sprendimas:.....................................................................................................................79
Sprendimo turinys ir sprendimo primimo tvarka...................................................................79
Sprendimo trkum taisymas..................................................................................................80
Teismo sprendim siteisjimas...............................................................................................80
Teismo sprendim rys..........................................................................................................81
Apeliacija.........................................................................................................................................81
Apeliacijos rys:........................................................................................................................82
Principai:......................................................................................................................................82
KASACIJA (CPK 340-364 str.).......................................................................................................88
Proceso atnaujinimas.......................................................................................................................93
Ypatingoji teisena (CPK 442-582 str.).............................................................................................97
Ypatumai......................................................................................................................................97
Vykdymo procesas (CPK 583-779 str.)...........................................................................................97

Mikelno budjimo laikas ketvirtadieniais 8-9 val.

Kaupiamasis 20 proc.
Literatra CPT vadovlis, 2 tomai; CPK komentaras.
Mikelno tel. Nr. 865670085

1 TEMA. CPT KAIP SAVARANKIKA TEISS AKA

Materialins ir proceso teiss santykis.
CPT skirta apsaugoti ir priverstinai realizuoti materialins teiss nustatytas subjektyvias teises ir pareigas.
Materialin teis reglamentuoja statin prievols ali bsen. Ji sako kokias pareigas ir teises turi prievols alys.
Procesin teis reikalinga kilus problemai gyvendinti materialines teises. Kreditorius gali tokiu atveju panaudoti gynybos
bdus, kuriuos nustato materialin teis. Materialin teis gali bti gyvendinta:
Savigyna
Derybomis
Tarpininkaujant
Arbitrae sprendimas prilyginamas valstybs teismo sprendimui. Tai privatus privai gin
sprendimo bdas
Teisme.
Materialins ir proceso teiss santykis:
CPT materialins teiss tarnait
CPT negali skirtis nuo materialins teiss kadangi ji utikrina materialin. Tarp j yra glaudus ryys
Skiriasi norm galiojimas. Materialinje teisje galioja principas, kad statymas negalioja atgal. CP
teisje situacija kitokia kadangi procesas gali tstis ilgai, tai normos gali keistis n kart. Tokiu atveju
galioja tos taisykls, kurios galioja procesinio veiksmo atlikimo dien.
Institutus skirti svarbu, nes materialin teis nra tokia svarbi valstybei kaip procesin. alys gali pasirinkti
taikytin materialin teis. Procesins teiss pasirinkti negalima. Valstybs teismas visad nagrinja bylas pagal savo
valstybs teis.

CP samprata.
CP judjimas, eiga prasidedanti nuo suinteresuotos alies iniciatyvos. Valstyb savo iniciatyva negali
pradti civilins bylos, nes bt paeistas dispozityvumo principas.

Procesas:
Atsiranda iekovas, pareikia iekin teismui. Tame iekinyje vardijamas asmuo, kuris paeid teises
(skolininkas). Tas asmuo tampa atsakovu.
Proceso dalyviais gali bti tretieji asmenys. Jie gali bti abiejuose pusse., jie atsiranda i materialins
teiss santyki.
Procese reikia rodyti teiginius. Viena i rodinjimo priemoni yra fiziniai asmenys. ia gali atsirasti
liudytojai, ekspertai ir kiti asmenys.

CPT begali bti laikoma grynai privatine kadangi yra teismas. Iekovas ir atsakovas danai nevieninteliai
proceso dalyviai. I materialins teiss santyki atsiranda tretieji asmenys taip pat liudytojai, ekspertai, vertjai ir t.t.
CP teismo proceso dalyvi procesin veikla sprendiant ir nagrinjant ginus, vykdant ir priimant
sprendimus
CP yra labai formalizuota veikla, kuri turi vykti ingsnis po ingsnio. Bylos nagrinjimas turi pereiti
etapus, kurie vadinami stadijomis.

CP stadijos:

1.

2.
3.

I instancija
Civilins bylos iklimas (ioje stadijoje raomas iekinys). Baigiasi trejopai:
a. Pareikimo primimas
b. Atsisakymas priimti
c. Nustatomi trkumai
Pasirengimas bylos nagrinjimui (jei pareikimas priimtas)
Nagrinjimas (CPK tvirtintas idealas trukm 1 posdis. Daniausiai susideda i n posdi)
Baigiasi I instancija
II instancija apeliacija
o Terminas 30 d., atskiriems skundams 7 d.
Kasacija (kasacinio apskundimo terminas 3 mn.)
Proceso atnaujinimas (galimas 5 po teismo sprendimo primimo)
Vykdymas (pradedama vykdyt kai siteisja po apeliacijos ar prajus 30 d. po I instancijos. Jei buvo
apeliacija vykdomas po apeliacinio teismo nutarties primimo)

CP teisenos
1.
4.

Gino teisena (iekinio) bendra taisykl

Ypatingoji teisena speciali taisykl
Skiriasi byl priskyrimas teismam. Jei kilo ginas i privatins materialios teiss reglamentuojam
santyki jis yra nagrinjamas gino teisena. Ypatinga teisena tik CPK numatytais atvejais.

2 TEMA. CIVILINIO PROCESO TEISS PRINCIPAI

Teismo procesas turi utikrinti teising rezultat ir bti siningas bei efektyvus;
taip pat turi bti utikrinti protingi terminai ir katai bei adekvatus materialinis teism sistemos
aprpinimas. Teismo procesas nra karas ar aidimas. Jis sukurtas gyvendinti real teisingum
Lord`s Woolf Report
Civilinio proceso teis nra menas, advokato retorine kalba negali takoti fakt.
Principas v. Teiss norma teigiama, kad principas tvirtina bendro pobdio idj, veikiani visose
proceso stadijose ir teisenose, o teiss norma tvirtina konkrei taisykl, kuri paprastai veikia vienoje ar kitoje proceso
stadijoje
Proceso principai kultros, teiss tradicij, teiss doktrinos, teism praktikos ir statutins teiss
rezultatas.

Princip reikm:

Lemia proceso model. Pvz.: jei mes sakom, kad vienas i proceso princip teisjo aktyvaus
vaidmens principas, vadinasi toks proceso modelis reik, kad teisjas nesdi ir netyli, ir atvirkiai jei
sakom, kad nra tokio principo tai tuomet teisjas nesikia, ir tik pateikia atsakym vertins pateiktus
rodymus.
Padeda suprasti konkreias teiss normas. Kiekviena taisykl kuriama remiantis tos teiss akos
principais, ir tuo atveju jei inosime kokie principai bus lengviau suvokti ir norm.
Padeda rasti ir nustatyti ry tarp atskir teiss norm, paalinti kolizijas. Danai susiduriame su
keli norm prietaravimu, principai padeda isprsti toki problem.
Interpretacin funkcija. Jeigu konkreti taisykl nra pakankamai aiki, tai aikinimo rezultatas turi
bti toks, kad neprietaraut principams.

Teiss sprag upildymas. Spraga upildoma taikant statymo ar teiss analogija. Teiss analogija ir
reikia, kad teismas taiko bendruosius, civilinio proceso teiss principus. CPK 3 str. 5 d.
Kelrodis statym leidyboje (reglamentavimo funkcija). Pvz.: silymas LAT teisj atrankos
kolegijos sudt jungti visuomens atstov, bet toks silymas visikai prietarauja ms proceso
principams, mes neturim prisiekusij teismo, mes neturim visuomens dalyvavimo principo. Tam kad
padaryti tok pakeitim btina keisti konstitucij, kadangi pirmiausia principus tvirtina konstitucija

Civilinio proceso teiss principai ir proceso modeliai

Priklausomai nuo princip, galima skirti (teorikai) kelis proceso modelius:
Istorikai susiklost bendrosios teiss (tik ali reikalas) ir roman-kanon proceso modeliai;
Priklausomai nuo teisjo aktyvumo skiriami adversarinis (teisjas pasyvus) ir tardymo proceso (teisjas
aktyvus) modeliai.
Tai tik teoriniai modeliai, nes realybje nra grynai adversarinio ar grynai tardymo proceso, taip nra
grynai bendrosios teiss proceso ir grynai roman kanon modelio
1.
2.

Pagrindins iuolaikins CP problemos ir j sprendimas

1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.

Problemos:
Bylinjimosi trukm
Bylinjimosi katai
Specifin Lietuvos problema teisingumo deficitas
Sprendimo bdai:
Statutins teiss reforma
Teism reorganizavimas, j papildomas finansavimas;
Proceso kultros keitimas
1-3 kombinacija
ADR
Supaprastintas CP
IT naudojimas
Kt.

Princip klasifikavimas
Pagal tak siningam procesui

Fundamentals (j paeidimas reikia, kad procesas nebuvo siningas)

Paprasti (paeidimas automatikai nereikia kad procesas buvo nesiningas)
Dstytojas negali pasakyti kurie principai fundamentals o kurie paprasti ir dl to i klasifikacij ydinga.
Pagal tvirtinimo altin
Konstituciniai (109 119 str.)
o Teisingum vykdo tik teismas
o Teism nepriklausomumas
o Vieumas
o Valstybins kalbos
tvirtinti CPK (5 21 str. ir kt. str.)

Pagal pripainimo laipsn

Visuotinai pripainti (formals; aikiai tvirtinti statutinje teisje, bet ne visada realiai taikomi, pvz.:
trukm 1 posdis)
Reals (nors visuotinai nra pripainti, bet teismas juos taiko)

Bsimi (juos propaguoja kai kurie teiss doktrinos atstovai, jie inomi i lyginamosios teiss, bet nra
visuotinai pripainti ir teismai j visuotinai netaiko, pvz.: ali sutaikymo siekimo principas,
ikiteisminio rodymo atskleidimo principas (Anglija); nemokama teisingumo, dvigubo bylos
nagrinjimo principai (Pranczija))

Pagal j taikymo srit

Nustatantys teismo procesin padt

o Teisingum vykdo tik teismas (valdi dalomumo idjos iraika)
o Teism ir teisj nepriklausomumas. Du aspektai:
pirma, tai iorinis nepriklausomumas- negali bti takojami i iors statymo leidjo,
vykdomosios valdios ir t.t.;
antra, vidinis nepriklausomumas negali bti takojami teismo dalyvi, kit teisj ir
pan.
o Teisj nealikumas. Teisingas rezultatas byloje gali bti pasiektas tik kai ali gin sprendia
nesuinteresuotas treiasis asmuo. Jei jis turi interes bylos nagrinti negali. Tam yra teisj
nualinimo ar nusialinimo institutas.
o Teisjo vadovavimas procesui (gali bti suprantamas dvejopai priklausomai kok turin principui
suteiksime, tursime skirting model: arba adversarin arba tardymo)
o Teismo sprendimo privalomumas (inaudojus visas galimybes spendimui pakeisti ar panaikinti
sprendimas yra privalomas ir turi bti vykdomas). Sprendimas turs res judicata gali.
o Teismo pasitarimo slaptumas (sprendimas turi bti priimamas tokiom slygom, kad nebt
galimybi daryti taka sprendimui.)
Nustatantys ali procesin padt
o Dispozityvumas arba kitaip ali autonomija (civilin byla prasideda tik suinteresuoto asmens
kreipimusi, suinteresuota alis gali atsisakyti iekinio, alys sprendia k daryti sksti pirmosios
instancijos sprendim ar ne ir t.t.)
o Procesinis lygiateisikumas (procesas rungtyns tarp dviej ali su skirtingais interesais, tam
kad jos bt siningos naudojamos priemons turi bti lygiaverts. Privalu proces modeliuoti
taip, kad jei viena alis turi kako reikalauti tai atitinkamai kita alis turi turti adekvaia teis gintis)
o Teismins gynybos prieinamumas (procesas turi garantuoti paprast, greit teiss kreiptis
teism realizavimo tvark.)
o Teis bti iklausytam (kadangi yra dvi alys prieingais interesais teismas negali priimti
sprendimo neiklauss abiej ali)
o Draudimas piktnaudiauti procesu (kreipimosi teism teise turime naudotis siningai ir
naudoti tiesioginiam tikslams teisingumo gyvendinimui)
o Valstybs garantuota teisin pagalba (jeigu fizinis asmuo dl savo sunkios turtins padties
negali pasisamdyti advokato tokiu atveju advokato ilaidos apmokamos i valstybs biudeto
l, tai reglamentuoja atskiras statymas.)
Nustatantys civilins bylos nagrinjimo tvark
o Siningas teismo procesas
o Proceso vieumas
o Valstybin proceso kalba. Visi procesiniai dokumentai turi bti pateikiami lietuvi kalba, o jei
surayti usienio kalba, turi bti patvirtintas vertjo vertimas. Jei proceso dalyvis neino
valstybins klabos yra garantuojama teis turti vertj.
o odikumas
o Tiesioginis dalyvavimas. Nagrinjant byl teismo posdyje odiu reikia pranet proceso
dalyviams, kad jie galt atvykt.
o Proceso vientisumas (byla turi bti nagrinjama nuosekliai, dalyvaujant visiems proceso
dalyviams, Jei naujas dalyvis sijungia proces, byla turi bti nagrinjama i naujo.)
o Tinkamas praneimas (apie posdius, apie atliekamus procesinius veiksmus dalyvaujantys
asmenys turi bti informuoti i anksto. Bylos inagrinjimas nepraneus bylos sprendimo
naikinimo pagrindas.)
o Teismo ir ali kooperavimasis (byla sunkiai judt priek jei alys, teismas vienas kit
irt kaip prie, taigi alys turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu)
o Proceso operatyvumas (koncentruotumas)
Nustatantys rodinjimo tvark (pvz.: rungimosi principas)
o Rungimasis. rodinjimo pareiga tenka alims, teisjas tik vertina rodymus

Laisvas rodym vertinimas. Negalima i anksto nustatyti teisjui formali rodym vertinimo
taisykli.

Siningo proceso principas ir jo turinys (ETPLAK 6 str. 1d.)

Siningo teismo principas

Vieumas
Operatyvumas (protingi terminai)
Teismo nealikumas ir nepriklausomumas
Teis bti iklausytam

Siningo teismo proceso itakos:

Due process of law (JAV Konstitucijos 5 ir 14 pataisa)
Fair trail (ETK)
Tarptautiniai standartai (UNIDRIOT/) rekomendacinio pobdio altinis
Teisj nepriklausomumas, nealikumas
Teisj profesionalumas
Jurisdikcijos paisymas
ali procesinis lygiateisikumas
Teis turti advokat
Tinkamas praneimas
Teis bti iklausytam
Teismo kalba ir teis vertim
Teisjo vadovavimas procesui

Kas turi utikrinti kad procesas bt siningas?

Pirmiausia statutin teis. Deja statutin teis kartais turi sprag, kartais statutinis reguliavimas neatitinka
siningo teismo proceso principo ir susiduriama su problema, kai teismas turi nusprst kaip elgtis, pvz.:
iekovas kreipsi teism ir teismas atsisak priimti iekin tai iekovas gali apsksti atskiruoju skundu
apeliaciniam teismui. Pagal CPK atsakovas iuo atveju negali gintis, pareiki prieiekin, kai atsisakom j
priimti. Taigi ali padti pasidaro nelygiavert.
Teismas. Nors statutin teis gali visk sureguliuoti, taiau svarbu normas taikyti tinkamai. Teism praktikoj
toki atvej yra, kai is principas paeidiamas.
ali advokatai ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Tai labai svarbs subjektai nuo kuri i dalies priklauso
ar procesas bus siningas. Jei alis vilkins proces, dozuotai pateiks rodymus, ar kt. tai teismas susiduria su
problema, kad byla nebus inagrinta operatyviai.
Visuomen. Nuo visuomens taip pat i dalies priklauso proceso siningumas.

Siningo teismo proceso turin sudaro tokios nuostatos:

ali gin turi nagrinti nepriklausomas ir nealikas teismas (CPK 66, 71 str.)
Teismas turi bti sudarytas pagal statym (CPK 62 str., 329 str. 2 d, 366 str. 1 d. 8 p.). Pvz. negali nagrinti
bylos teisjas, kurio galiojimai pasibaig.
alimis, kitiems proceso dalyviams turi bti utikrinta teis teismo posdyje kalbti savo gimtja kalba ir
turti vertj (Konstitucijos 1 str.)
Bylos procesas turi vykti ne u udar dur, bet vieai (Konstitucijos 117 str.). Principas taikomas tik byloms
nagrinjamom odiu, raytiniam procesui negalioja
Teismas privalo iklausyti kiekvien al (CPK 266 str., 329 str. 2 d., 366 str. 1 d. 7 p. )
ali gin teismas privalo isprsti per protingai trump laik (CPK 7, 8 str), pvz.: Jucys v. Lietuva 2008 m
(8 m), etvertakas v.Lietuva, 2009 (6 m), Naugemys v. Lietuva 2009 (8 m), Igarien, Petrauskien v.
Lietuva 2009 (9 m), Aleksa v.Lietuva 2009 (9 m.): teigiama praktika 3k-7-7/2007 Teismas pasak, kad
byla i apeliacins instancijos pirm gali bti grinama tik iimtinais atvejais, nes tai galimyb vilkinti
proces. ; kritikuojama praktika 3k-3-453/2007 (byla tsias ilg laik 12 m., o LAT vl j grina I
instancij). Reikia pirmiausia atsivelgti bylos sudtingum, jei byla sudtinga, tokiu atveju nagrinjimo
terminai leistini ilgesni. Kitas kriterijus teismo ir kit institucij elgesys reikia irti ar teismas elgsi
aktyviai ar pasyviai. Treias kriterijus paties pareikjo elgesys.

Teismas privalo motyvuoti savo sprendim (CPK 270 str.). Jei sprendime nra motyv laikoma, kad apskritai
nra teismo sprendimo, o tai reikia, kad motyv nebuvimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas
Procese turi bti utikrintas procesinis ali lygiateisikumas (CPK 17 str.)
Kiekviena alis turi bti laiku ir tinkamai informuota apie teismo posdio viet ir laik, kit procesini
veiksm atlikimo viet ir laik bei kitos alies veiksmus (CPK 117 131 str.). Svarbu ne tik informuoti, bet
tai reikia padaryti ir laiku.
alims turi bti sudaryta galimyb vesti byl per atstov (CPK str. ). Tai teis turti advokat.
Byl turi nagrinti kvalifikuoti teisjai (Teism statymo 92, 93 str.)
Neigaliniai aliai valstyb privalo garantuoti teis nemokam teisin pagalb (CPK 99 str.).
alims turi bti suteikta teis apsksti, j manymu neteising ir nepagrst teismo sprendim. Pirm kart
sksti apeliaciniam teismui galima visada su maom iimtim, antr kart sksti kasacine tvarka galimybs yra
maesns, nustatyti didesni apribojimai. Tai kad alys pasibaigus teismo procesui gali kreiptis Strasbro
teismo nelaikoma sprendimo skundimu.
alims privalo bti sudarytos tinkamos slygos susipainti su visa bylos mediaga (CPK 42 str.). Procesas
nebus siningas, jei mediaga bus tik pas teisj ir dalyviai negals jos pairti.
Valstyb privalo garantuoti, kad siteisjus teismo sprendimui bt operatyviai vykdytas ir tokiu bdu bt
utikrintas ali santyki stabilumas ir paeistos teiss gynimo realumas.
Asmuo negali bti persekiojamas ar baudiamas u pagrst teism sprendim kritik. Jei teismas i tikrj
padar klaid tai dalyviai gali kritikuoti tiek vieai tiek ne. Teis kritikuoti nesuderinama su teismo
nepagarba, galima tik pagrsta kritika.
Teismo procesas turi vykti kultringai.

Praktiniai principo aspektai

Nepriklausomas ir nealikas teismas

o Agoudimos & Cefalloniain Sky Shipping co v. Greece (38703/97); Smokovit and others v.
Greece (46356/99) Forrer Niedenthal v. Germany (47316/99) statym kurie daro tak
teisme nagrinjam byl baigiai, primimas. Teismo nepriklausomum paeidia statymo
leidjas, kuomet byl proceso metu prim teiss akt pakeitimus, kurie turjo takos teisme
nagrinjam byl baigiai. Daniausiai tai susij su retrospektyvi teiss akt primimu. Pagal
EZTT jei statym leidjas daro pakeitimus, tai ta jo veikla neturi daryti takos nagrinjam
byl baigiai, teismo kompetencija pasakyti kaip byl isprsti.
o Malhous v. The Czech Republik (33071/96) vieo bylos nagrinjimo nebuvimas turto
restitucijos byloje
o Teismo pirmininkas prim dovan i vienos i ali. Ar tai nealikumo paeidimas? TAIP.
o Situacija, kai bylos alis yra paskolinusi teisjui pinig. Ar gali teisjas nagrinti toki byl kai
jis susijs sutartiniais santykiais su viena i bylos ali EZTT pasak, kad tokiu atveju
negalima laikyti, kad teismas nealikas. Nealikumo kriterijai: subjektyvus ir objektyvus.
Subjektyvus kai vertinama pagal proceso dalyvi poir it problem. Objektyvus k
pasakyt bet kuris kitas asmuo, kuris nra bylos dalyvis, jei jam situacija bt atskleista ar yra
abejoni teisjo alikumu ar nra?
o 3k-3-389/2007 - Pirmos instancijos teisja dirbo universitete, o aliai atstovavo to paties
universiteto dstytojas. LAT panaikino nutart, nes man, kad teisja turjo nusialinti nuo
tokios bylos nagrinjimo, nes buvo pavaldumo santykiai tarp jos, kaip dstytojos, ir advokato
katedros vedjo.
o 3k-3-675/2007 - Praktikai analogika situacija. Vienas kolegijos nari dirbo universitete, o al
atstovavo advokatas universiteto tos katedros vedjas. Byla baigs advokato to pergale. Buvo
apeliacija, nes objektyviai tai alikumas

Grsm nealikumui ir nepriklausomumui:

Teism kompetencijos nustatymas paprastais statymais, kuriuos lengva keisti
Pernelyg didelis teismo aktyvumas
Neskaidri teisj atrankos ir skyrimo tvarka
Neskaidri byl paskirstymo tvarka
Pernelyg didelis teisjo aktyvumas visuomeninje, kinje veikloje
Politini teisini institucij sprendimai
Valdi atribojimo principo negyvendinimas (LRKT 199711 nutarimas
sprendim vykdymo atidjimas statymu)

- byl nagrinjimo ir

Teismo sprendimu nevykdymas, j res judicata galios panaikinimas ar revizavimas ne instancine tvarka

LKT praktika

1997-11-13
1999-12-21. Santrauka.
2000-01-12
2001-07-12. Santrauka.
2006-03-28. Santrauka.
....

ali procesinis lygiateisikumas

Negaljimas susipainti su bylos mediaga, su rodymais, kuriais operuoja kita alis.

Bylos rodym neatskleidimas.
ali pusiausvyros panaikinimas

Nepakankamas spendim motyvavimas

Arba nebna motyv teismo sprendime, arba jie bna nepakankami, arba prietaringi.

Netinkamas teikimas

valstybs pralaimi, nes nebuvo utikrintas tinkamas informavimas apie teismo posd, ekspertizs
atlikimo viet ar laik, nebuvo teiktas teismo sprendimas

odikumo principas

procesas turt bti odikas, bent pirmose instancijose.

CIVILINIAI PROCESINIAI TESINIAI SANTYKIAI

Susiklosto tuomet, kai ikeliama civilin byla teisme. Arbitrae taip pat susiklosto procesiniai santykiai bet
ten nra teismo, yra arbitrai, kaip privats asmenys.
Procesini santyki ypatumai
Yra kreditorius ir skolininkas, kuriuos sieja materialinis teisinis santykis, vienai i ali pateikus iekin
teisme atsiranda procesiniai santykiai tarp iekovo ir atsakovo, tarp kuri yra teismas.
Btinas subjektas teismas. Gali bti atvej kai kontaktas tiesioginis tarp ali, bet ir tokiu atveju
teismas ilieka subjektu, nes jis kontroliuoja.
Specifiniai atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai (proceso teiss norma+ procesinis
teisnumas + procesinis veiksmas). Tai pasireikia, kad visi CP santykiai atsiranda, keiias, pasibaigia
remiantis konkreia procesine norma. btina slyga taip pat procesinis teisnumas, kuris kiek skirtingas
nuo materialins teiss. Taip pat btinas juridinis faktas. Procese toks juridinis faktas kaip vykis,
tiesiogiai i karto nesukelia procesini teisini padarini, btina atlikti veiksm. Pvz.: vykis viena i
proceso ali mirta, bet tai proceso savaime neubaigia, tam reikalinga teismo nutartis.
Nuoseklumas ir sistemingumas. is poymis susijs su ms aptartu klausimu proceso stadijomis.
Ryys su materialiniais teisiniais santykiais. Procesiniai teisiniai santykiai labai glaudiai susij su
materialiniais, tai paaikinama tuo, kad proceso teis skirta apsaugot materialin ir daugel proceso
teiss institut galime suvokti tik inodami tam tikrus materialins teiss institutus.

Subjektai
1.

Vaidmuo procese:
Nagrinjantys ir sprendiantys bylas. Nagrinja bylas teismas. Svoka teismas teisjas, kuris
nagrinja byl (ar keli teisjai, kolegialiai).
Dalyvaujantys byl nagrinjime
2.
Suinteresuotumas bylos baigtimi
Dalyvaujantys byloje asmenys. Jie turi teisin interes. Priskiriamos proceso alys, tretieji asmenys,
atstovai, kiti asmenys, kurie inicijuoja proces siekiant apginti vie interes.

Kiti proceso dalyviai. . Jie teisinio intereso neturi. Tai teismas, teismo pagalbinis personalas, vertjai,
liudytojai, ekspertai. Jei turi teisin interes jis negali uimti atitinkamos vietos byloje.
3.
Intereso pobdis:
Privatus interesas (iekovas atsakovas, tretieji asmenys ir t.t.)
Vieas interesas (prokuroras, kita valstybs institucija, siekianti apginti vie interes)

Procesinis teisnumas ir veiksnumas

Kategorijos inomos ir materialins teiss. Procesiniuose santykiuose tai taip pat svarbu. Samprata
procesiniuose santykiuose sutampa su samprata materialinje teisje teisnumas- galjimas turti teises ir pareigas,
veiksnumas galjimas paiam, savo veiksmais gyti ir gyvendinti teises ir pareigas.

Procesinis teisnumas
1.

Galjimas turti civilines procesines teises ir pareigas. Bendra taisykl teisns materialins teise prasme
asmenys turi ir procesin teisnum
2.
Iimtys
CPK 41 str. bti alimis gali tik organizacijos, turinios JA status. Tai reikia kad pvz., JA filialas, kuris
neturi JA statuso , negals bti iekovu ir atsakovu
Asmuo ibrauktas i advokat srao negali uimti advokato procesins padties CPK 60 str.
Kt., pvz., CPK 67 str.; 3k-3-218/2006 (advokatas negali dalyvauti byloje esant interes konfliktui)

Procesinis veiksnumas (CPK 38 str)

1.
2.

Bendra taisykl: procesinis veiksnumas materialini veiksnumas (taiau yra tam tikr iimi)
Fiziniai asmenys (vadovaujantis pirma taisykle)
Neveiksnus (sutampa su materialine teise, jei neveiksnus ten tai ir procese neveiksnus. Taip pat yra ir su
kitais 2 atvejais)
I dalies veiksns (toje dalyje kur yra veiksnus pagal materialin teis, jis turi procesin veiksnum )
Visikai veiksns
5.
Iimtys liudytoju gali bti ir maametis (CPK 189 str.); ivad CPK 49 str. tvarka gali pateikti
organizacija, neturinti juridinio asmens teisi; gali bti klausiama ir maameio vaiko nuomons.

Procesins padties problema

3k-3-465/2006 draudikas?
o Bendraatskovas?
o Atsakovas?
o Treiasis asmuo?
LAT konstatavo, jog pagal savo teisin prigimt civilins atsakomybs draudimo
sutartis yra sutartis treiojo asmens naudai, todl atsivelgiant konkrei situacij, iekinys gali
bti reikiamas: al padariusiam asmeniui (tada jo draudikas turi bti trauktas byl kaip
treiasis asmuo); tiesiogiai draudikui (tada al padars asmuo traukiamas byl kaip treiasis
asmuo); u al atsakingam asmeniui ir jo civilins atsakomybs draudikui iuo atveju jie bt
bendraatsakoviais. al patyrs asmuo gali reikalauti alos atlyginimo tiesiogiai draudiko, jeigu
draudjas ir draudikas nra susitar kitaip
Lietuvos Aukiausiojo Teismo , kat. 95.4.2 ; 95.4.1 ; 121.20 ;
altinis: (http://www.infolex.lt/tp/63527
Konkreioj byloj asmuo gali uimti konkrei, vien procesin padt. is pavyzdys rodo, kad kartais
teism praktikoj sudtinga nustatyti procesin padt, o nuo nustatymo priklauso procesini teisi apimtis

Dalyvaujantys byloje asmenys

alys gino teisenoje (iekovas, atsakovas)

Pareikjai ir suinteresuotieji asmenys ypatingoje teisenoje
Tretieji asmenys
Prokuroras ir kt. institucijos bei pareignai
Atstovai
CPK 50 str. 2 d. (alys dalyvauja pateikdamos ivad, bet jos nra laikomos dalyvaujaniais byloje
asmenimis)

Kai kurios alys turi tiek procesin tiek material interes, t.y. iekovas, atsakovas, kadangi sprendimas
turs reikms materialiniams santykiams, o pvz., prokuroras kiti asmenys turi tik procesin interes.

Teismo teisj vaidmuo, nualinimai ir pan. programoj savarankikai

TEISM KOMPETENCIJA. CPK 22-36 STR.

Teism kompetencijos samprata. odis kompetencija, kai kalbam apie tam tikr institucij tai turim
galvoj visum teisi ir pareig, t.y. k ta institucija gali ko negali daryt. CPT poiriu kompetencijos klausimas svarbus,
kadangi kai kyla ginas dl teiss tai kyla klausimas kur kreiptis dl gino isprendimo. Nors K sako kad asmuo kurio
teiss paeistos, turi teis kreiptis teism. Sakoma kad teis kreiptis teism plati ir neribojama, taiau teismas sprendia
ne visus klausimas. Pirma reikia atsakyti ar tai bus teismo ar ne teismo kompetencija. Konkreiai kalbant tai teism ir kit
valstybs institucij kompetencijos atribojimas., statym leidyba, vieais administravimas yra ne teism kompetencija.
Teism kompetencija yra gin sprendimas, todl sakoma kad teism kompetencija jurisdikcin. Isprendus klausim
kyla kitas o koks konkretus teismas konkret gin sprs. Efektas bus pasiektas tik kreipiantis tinkam teism, nes kitu
atveju iekinys bus atmestas. kiekvien klausim galima rasti atsakym CPK. Atsakymai prim klausim ar tai teism
ar kit institucij kompetencija atskleidia priskirtinumo , antru atveju teismingumo institutas

Civilini byl priskirtinumas

iuolaikinj valstybj pripastama, kad teismui turi bti priskirta vis gin dl teiss sprendimas, nebent
bt nustatyta iimtis, kuri bt galima pateisinti svariais argumentais. Kitas svarbus principas kompetencijos doktrina
teismas turi teis pats nustatyti kompetencij konkreiu atveju. Teismai turi patys rpintis kad j kompetencija nebt
varoma. iuo metu kai teismai apkrauti siekia atsikratyti dalies savo kompetencijos, taiau pamirta kad bus sunko j
susigrinti. Jei teismas susiduria su statymo iimtimi kuri sako, kad tam tikras atvejis nepriskirtinas teismui gali kilti
klausimas ar nepaeidiama konstitucija teisingum vykdo tik teismai, ar nepaeidiama ETK. Teismas turt kreiptis
konstitucin teism ir isiaikinti.
Teismas
Sprendia visus ginus dl teiss, nebent statymas numatyt k kita
Competence de la competence principas (CPK 24 str., 137 str. 2 d. 1 p.). teismas pats turi sprsti savo
kompetencijos klausimus. Prieingai kyla pavojus teism nepriklausomumui. Jei labai susiaurinsime
teismo kompetencij jis praras savo reikmingum. Patys teismai turi rpintis, kad j kompetencija
nebt varoma. 24.2 jei kyla abejon teismui sprendiant pareikimo priimtinum ar kyla kolizija,
tokiu atveju laikoma, kad ginas priklauso teism kompetencijai. Jeigu teismas susiduria su statymo
nustatyta iimtimi, kad io klausimo sprendimas nepriklauso teismo kompetencijai, teismas turi
suabejoti io statymo atitiktimi konstitucijai ir ETK ir sustabdyti byl bei kreiptis konstitucin
teism.
Kitos ginus dl teiss sprendianios institucijos
Pvz.: kolektyviniai darbo ginai, DK 71 str. (tai didiulis socialinis konfliktas, i vienos puss tarp
dirbanij i kitos darbdavi mass, turi dalyvauti ir valstyb.). Sprendia arbitraas sudaromas
paritetiniais pagrindais
Ikeldinimas i grsiani sugriti gyvenamj patalp ir viebui (CK 6.615; 6.626 str.) (iimtis
pateisinama visuomens saugumo sumetimais, ikeldinimas teismo tvarka gali ilgai utrukti ir per t
laik patalpos gali sugriti). Ikeldinama prokurorui davus sankcij.
Sprendiant priskirtinumo klausim reikia prisiminti, kad yra 2 teisenos gino ir ypatingoji
Gino (iekinio) teisena visi ginai, kylantys i privatins (plaija prasme) teiss reglamentuojam
santyki, priklauso teism kompetencijai (ETK 6 str. 1 d., K 30 str. 1 d., CPK 1, 22 str.). T.y. ginai dl
teiss priskirtini teism kompetencija pagal visuotin priskirtinumo taisykl.
2.
Ypatingoji teisena teism kompetencijai priklauso tik bylos, kurios numatytos statyme (CPK 442 str.),
t.y. srao taiykl. iais atvejais statymo leidjas laisvesnis, kam priskirti bylos nagrinjim, kadangi tai
yra nebe gino klausimas, o daugiau techniniai dalykai
1.

1.
2.

Klausimas nepriklauso teism kompetencijai jeigu:

Sprendiamas ne ginas dl teiss. Teismas nesprendia neteisini gin 3k-3-595/2007
statymas to klausimo sprendim priskiria kit institucij kompetencija.

3.

Suinteresuotas asmuo statymo nustatyta tvarka pasirinko alternatyv teismo procesui gino dl teiss
sprendimo bd (CPK 23 str. arbitraas, 3k-3-167/2008; 3k-3-62/2007 gerai parayta apie arbitrain
susitarim) Arbitraas privatus gino sprendimo bdas, kuriam suteikimas teismo sprendimo reikm
statymas teis kreiptis teism suteikia tik tam tikros kategorijos asmenims. Tais atvejais kai asmuo
kreipiasi neturdamas teiss to daryti teismas nenagrinja (CK 2.116, 2.215 str.; 3k-3-92/2007)

4.

Civilini byl priskirtinumas

LRKT 1997-10-01 nutarimas, santrauka, dl negaljimo sksti teismui tardytojo nutarim aretuoti turt.
Pripaino, kad nuostata draudianti kreiptis teism iuo klausimu, prietarauja K 30 str.
LRKT 2000-06-30 nutarimas, santrauka dl teiss alos padarytos neteistais teissaugos institucij
veiksmais, atlyginimo. K pasak, kad srao principas, kuriuo numatomos tik konkreios veikos dl kuri
galima kreiptis teism yra negalimas.
LRKT 2002-07-02 nutarimas, santrauka dl kariki teiss kreiptis teism. Numatyta buvo, kad ginai dl
karinio laipsnio ir pan. teisme nenagrinjami, K pripaino, kad tai nepagrstas asmens teisi ir teism
kompetencijos ribojimas.
LRKT 2004-08-17 nutarimas, santrauka dl negaljimo sksti teismui LRV nutarim ems sigijimo.
Reglamentavo nutarimas usienio asmen teis sigyti sklypus, numat, kad atsisakym leisti sigyti em
negalima sksti teismui, K nustat kad tai prietarauja K.
LRKT 2006-11-27 nutarimas, santrauka dl teisj teiss kreiptis teism. Pvz.: tais atvejais kai teisjas
atleidiamas i pareig, pasakyta buvo kad dekreto teistumas nepriklauso teismo kompetencijai, K pasak
kad teisjas turi teis kreiptis teism ir tokios bylos turi bti nagrinjamos teismuose. Tokiais atvejais
daniausiai teismas kreipiasi LRKT dl akto konstitucingumo ir taip isprendia klausim

LAT praktika:
Teigiama praktika:

3k-7-470/1999 - teisj teis kreiptis teism

Teism statyme nra aptariama teis ginyti atleidim i teisj pareig, tokio gino
tvarka, kompensacij klausimai ir kt. Kit speciali statym, reguliuojani toki pareign
darbo gin nagrinjim, nra. DS 42 str. 1 d., nenumatanti joki iimi, suteikia teis visiems
darbuotojams, kurie nesutinka su atleidimu i darbo, kreiptis teism dl darbo gino
inagrinjimo. ios nuostatos atvilgiu Teism statymas joki ypatum nenumato. Esant DK
241 str. 2 d. 1 p. ir DK 251 str. kolizijai su DS 42 str. 1 d., taikytina vlesn teiss norma - DS
42 str. 1 d., kuri atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. ir Konvencijos 6 str. 1 d.
bei tiesiogiai reguliuoja gino teisin santyk dl teiss kreiptis teism inagrinti tokio pobdio
darbo gin. Idstyti iekininio pareikimo primimo teisinio reguliavimo ypatumai leidia daryti
ivad, kad atleistas i teisjo pareig iekovas turi teis reikalauti grinti j ankstesnes
pareigas, ir is ginas inybingas teismui
3k-3-49/1999 teismo teis vertinti vieojo administravimo subjekt veiksm teistum
3k-3-384/1999 neleistinumas riboti teis kreiptis teism
3k-7-518/2002 neleistinumas riboti teis kreiptis teism.
inybingumas suprantamas kaip teiss normomis nustatyta institucij kompetencija
nagrinti vienokio ar kitokio pobdio ginus (kokiai institucijai priklauso nagrinti byl). Be to,
inybingumas nusako, kokio proceso tvarka nagrintina byla. Pirmuoju atveju atsisakoma priimti
iekinio pareikim kaip neinybing teismui ir nutartyje nurodoma, koki institucij pareikjui
reikia kreiptis. Antruoju atveju nurodoma, kokio proceso tvarka pareikjas gali kreiptis
teism ( CPK 150 str. 3 d.): CPK 26 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad teismams inybingi visi
ginai dl teiss, kylantys i civilini, eimos, darbo, restruktrizavimo ar bankroto teisini
santyki, taip pat finans teisini santyki, atsirandani teiss pagrindu. Teismai taip pat
nagrinja CPK 270 straipsnyje nurodytas ypatingosios teisenos bylas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 ir CPK 4 straipsni nuostatos garantuoja j
teis kreiptis teism, kad bt apgintos j paeistos teiss. Kita vertus, pareikjai
neatsivelgia tai, kad ias konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai,
baudiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai)
statymai. Konstitucijos nuostatos nustato tik teis kreiptis teism, bet ios teiss realizavimo
tvarkos nenustato. Teismo darbas vykdant teisingum yra procesin veikla ir priklausomai nuo
nagrinjam santyki prigimties jo veikl reglamentuoja baudiamieji, civiliniai ir
administraciniai statymai.

Teism klaidos:

3k-3-303/2005 bylos nutraukimas motyvuojant tuo, kad ginijamas LRV nutarimas. LAT pasak jei kyla
vyriausybs atitikties statymui ar K, tai nra klitis nagrinti byl, byla turi bti stabdoma ir kreipiamasi
LRKT
3k-3-90/2004 nepagrstas atsisakymas nagrinti gin tarp regbio klubo ir regbio federacijos. LAT tai
ginas kylantis i privatins teiss santyki, ginas dl teiss.
3k-3-734/2003 - nepagrstas atsisakymas nagrinti 2 advokat iekin dl advokat konferencijos sprendimo
panaikinimo. LAT visi teismai padar klaid, nurodydami kad toks ginas nepriklauso teismam, LAT
nurod, kad atsisakymas nepagrstas.
3k-3-355/2001 - nepagrstas atsisakymas nagrinti gin tarp krepinio aidjo ir krepinio federacijos dl
diskvalifikavimo. LAT tai yra byla kuri priklauso teism kompetencijai, kadangi federacijos sprendimas
gali turti reikm aidjo turtinms teism ir pan.

Priskirtinumo negalima painioti su procesine gino nagrinjimo tvarka:

Teism klaidos: - 3k-3-355/2006 nepagrstai pritaikytas CPK 137 str. 2 d. 1 p. teigiant, kad daikt
esani nusikalstamos veikos dalyku, grinimo klausimas sprstinas BPK, o ne CPK nustatyta tvarka. Teismas iuo
atveju atsisak priimti byl, nors turjo uvesti byl pagal BPK, o ne CPK kaip kreipsi alis. Reikia skirti priskirtinum
nuo teismingumo. io klausimo sprendimas priklauso teism kompetencijai, tik skiriasi kurio proceso tvarka klausimas
yra sprendiamas.
Priskirtinumas - teiss kreiptis teism btina prielaida. Jeigu klausimas nepriklauso teism
kompetencijai, asmuo neturi teiss kreiptis teism. Todl:
1.
Teismai c. b. iklimo stadijoje ex officio privalo tikrinti ar byla nagrintina teismuose ir jeigu
nenagrintina turi atsisakyti priimti pareikim CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu
2.
Paaikjus kad byla nepriklauso teism kompetencijai po c. b. iklimo, teismas turi j nutraukti CPK
293 str. 1 p. pagrindu
Nepagrstas atsisakymas priimti iekin CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu ar bylos nutraukimas CPK 293
str. 1 p. pagrindu:
3k-3-234/2006 nepagrstas atsisakymas priimti iekin dl socialins paramos skyriaus ivados apie
neatitikim globjo statusui
LAT konstatavo, kad tais atvejais, kai iekovas nesutinka su rpybos institucijos
ivada, jog jis netinka tapti pretendentu rpintojus, toki ivad, nepriklausomai nuo jos
forminimo, jis turi teis sksti, nes rpybos institucijos ratas sukelia teisinius padarinius i
institucija jo nesilys skirti rpintoju. Kadangi ivados dl asmens tinkamumo bti rpintoju
apskundimo statymas nereglamentuoja, o tinkamumo tapti rpintoju patikrinimo teisiniai
santykiai yra panas asmens pasirengimo vaikinti patikrinim, reglamentuojam CPK 490 str.,
tai io straipsnio nuostatos pagal analogij gali bti taikomos sprendiant ivados dl asmens
tinkamumo bti rpintoju apskundimo klausim.
3k-3-142/2007 priskirtinumas supainiojamas su teismingumu. CPK yra spec. norma, jei yra nustatoma
kad ginas neteismingas Lietuvos teismam, tokiu atveju pareikimas turi bti paliktas nenagrintas,
CPK 782 str. Skirtingi padariniai byl nutraukus ir palikus byl nenagrint. Kai byla nutraukiama, tai
prarandama teis pakartotinai kreiptis teism. Tai galioja tiek civiliniam tiek administraciniam teismui.
LAT
apeliacins
instancijos
teismo
nutart
paliko
nepakeist.
Iekov nurod, kad nuo 1992-03-01 dirbo vedijos Karalysts ambasadoje kultros ir informacijos projekt vadove.
vedijos karalysts ambasador 2005-12-30 prim sakym atleisti iekov i darbo nuo 2006-01-02. Iekov pra
teism pripainti jos atleidim i darbo neteistu. Pirmosios instancijos teismas byl nutrauk, apeliacins sprendim
paliko
nepakeist.
LAT konstatavo, kad vedijos Karalystei reikalaujant taikyti nagrinjamoje byloje valstybs imuniteto doktrin, teismai
pagrstai byl nutrauk. vertinant tai, kad iekov dirbo vedijos Karalysts ambasadoje kultros ir informacijos projekt
vadove, t. y. buvo administraciniotechninio diplomatins atstovybs personalo nar, teismai pagrstai nusprend, jog j ir
vedijos Karalysts ambasad siejo vieosios teiss reglamentuojami, t. y. vieosios tarnybos teisiniai santykiai. Tiek
Lietuvos Respublika, tiek vedijos Karalyst laikosi riboto valstybs imuniteto doktrinos, k patvirtina mint valstybi
veiksmai tarptautiniuose santykiuose bei i valstybi teism praktika. Pagal i doktrin valstyb ar jos vardu veikianti
institucija gali turti imunitet dl veiksm vieosios teiss reglamentuojamoje srityje, taiau tuomet, kai valstyb ar jos
institucija dalyvauja privatins teiss reglamentuojamuose santykiuose, valstyb negali remtis imunitetu nuo usienio
teism jurisdikcijos, nes iuose santykiuose valstyb dalyvauja tokiais paiais pagrindais kaip ir privats asmenys.
Kadangi ioje byloje buvo nustatyta, kad tarp ali susiklost teisiniai santykiai, reglamentuojami vieosios teiss
normomis, vedijos karalyst galjo remtis imunitetu nuo usienio valstybs jurisdikcijos.

Jei paaikja po bylos iklimo kad byla teisminga kitam teismui, tai teismas priima nutart perduoti kitam
teismui CPK 34 str. Jei teisjas abejoja yra CPK 36 str. speciali teismingumo kolegija.

ETK praktika (teis teim kreiptis garantuoja ETK 6 str. 1 d.)

Serghides and Christoforou v Greesce
Rozsa v. Hungary. 2009 m. rugsjo 24 d. teis kreiptis teism nesuteikimas likviduojamos bendrovs
akcininkui
Cgil, Cofferati v. Italy, 2009 m. rugsjo 24 d. parlamento imunitetas, kaip klitis pareikti iekin dl garb
ir orumo gynimo
K-Mendel v Sweden, 2009 negaljimas apsksti administracinio sprendimo-

CIVILINI BYL TEISMINGUMAS

Kiekvienoj valstybj yra ne vienas teismas, o egzistuoja teism sistema. Lietuvoj j sudaro KT (tai yra
klausimas ar KT teismas ar ne.), specializuoti teismai (administraciniai), bendrosios kompetencijos teismai.
Kiekvienu atveju isiaikiunus priklausomum reikia sprsti ir teismingumo klausim paskirstym byl
teismam.
Teismingumas teism kompetencijai priklausani nagrinti byl paskirstymas teismam

Skiriamos tokios teismingumo rys

Rinis ( CPK 25 28 str.) Atsako kurios ries teismas nagrins jei ne vienalyt sistema.
Teritorinis ( CPK 29-33 str.) Nustaius teismo r ir grand, reikia nustatyti, kuris konkreiai teismas turi
nagrinti byl
Funkcinis ( CPK 301, 340, 809 str.). Klausimas koks teismas nagrins byla kaip apeliacins instancijos
teismas.

Teismingumo reikm. Reikm susijusi su teiss kreiptis teism tinkamu realizavimu.

Tinkamas teismingumo klausimo isprendimas utikrina LR K 30 str. bei ETK 6 str. nustatytos teiss
kreiptis nepriklausom ir nealik teism gyvendinimas (LAT, Nr. 3k-3-608/2008). Visa tai reikalinga tam kad bt
tinkamai gyvendintos procesins teiss tai taip pat susij ir su materialins teiss padariniai (iekinio senatis sustoja tik
po tinkamo kreipimosi, o kreipimasis ne t teism nra tinkamas) ir tam kad asmuo i karto inot kur jam reikia
kreiptis.

Teismingumo nustatymas:
Esant bendrosios kompetencijos ir specializuotiems teismams, nustaius, kad ginas priklauso teism
kompetencija reikia atsakyti klausim:
o Ar gin nagrins bendrosios kompetencijos ar specializuoti teismai?
Kadangi kaip pirmosios instancijos teismai funkcionuoja ir apylinki ir apygard teismai (CPK 25 str.),
antras klausimas yra:
o Ar gin turi sprsti apylinks ar apygardos teismas? (t.y. antras ingsnis sprendiant teismingumo
klausim yra apylinks ir apygardos jurisdikcijos atskyrimas)
Lietuvoj yra 54 apylinki teismai ir 5 apygard teismai
Taigi treias ingsnis dl to nustatyti kur konkreiai apylinks teism, apygardos teikia paduoti iekin,
t.y. teritorinis teismingumas.

Danas iuokaikinis klausimas: Ar gin turi sprsti Lietuvos ar usienio valstybs teismas? T.y. skirting
valstybi teism sistem konkurencija (CPK 780-792 str.). Tai vadinama tarptautiniu teismingumu.

Teismingumo instituto aspektai:

Konstitucinis aspektas (viena i teiss tinkam teismo proces sudtini dali)
Teiss kreiptis teism tinkama realizavimo slyga
Teismo kaip valdios institucijos kompetencijos ribos (ultra/intra vires)
Teismo ex officio tikrinama slyga
Viena i atsakovo gynimosi priemoni
Valstybs suvereniteto elementas. Kiekvienam valstyb suinteresuota, kad jos institucij kompetencija bt
kuo platesn ir asmenims nereikt sprsti gin usienyje.

Teismo atsisakymas nagrinti byl, dl priklausomumo gali bti skundiamas atskiruoju skundu.
Teismingumas - teiss kreiptis teism tinkama realizavimo slyga. Todl:
1. Teismas c.b. iklimo stadijoje ex officio privalo tikrinti ar byla teisminga teismui ir jei neteisminga - CPK 137
str. 2 d. 2 p
2. Teismui kilus abejoni dl bendrosios kompetencijos ir administracini teism kompetencijos atribojimo, teismas
turi kreiptis teismingumo kolegij (CPK 36 str.). tik teismai gali kreiptis teismingumo kolegij. (kolegija
sudaro po 2 teisjus i LAT ir LVAT)
3. Paaikjus, kad byla nepriklauso teismo jurisdikcijai po c.b. iklimo teismas turi j perduoti pagal teismingum
CPK 34 str. 2 d. 4 p. pagrindu;
4. Paaikjus rinio teismingumo taisykli paeidimas absoliutus sprendimo negaliojimas CPK 329 str. 2 d. 6
p.

Rinis teismingumas

Nustatymo kriterijai: gino dalykas, gino subjekt tisins padties ypatumai, gino suma kt.
Nustatomas imperatyviomis teiss normomis, todl alys savo susitarimu negali keisti rinio teismingumo.
Padeda isprsti 2 udavinius: atriboja administracini ir bendrosios kompetencijos teism jurisdikcij bei
atriboja apylinks ir apygardos teism jurisdikcij.

Civilin byla v. Administracin byla

CPK 26 str. civili byl rinis teismingumas
1. Visas civilines bylas pirmja instancija nagrinja apylinks teismai, iskyrus bylas, nurodytas io Kodekso 27, 28
straipsniuose.

2. Jeigu byloje vienas i pareikt reikalavim yra susijs su individualaus pobdio administraciniu teiss aktu, kurio
teistumas ginijamas ioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrindamas byl, joje isprendia ir tokio akto
teistumo klausim.
3. atribojama pagal gino pobd. Jei klausimas susijs su privatine teise bendrosios kompetencijos jurisdikcija, jei su vieja
administracinio teismo kompetencija. Ji ginas mirus, tai tuomet taikomas absorbcijos principas teismingum lemia
pagrindinis gino klausimas. CPK 26, 36 str.

LAT praktika:

3k-3-608/2004
Kadangi alis sieja santykiai, kuriems bdinga subordinacija, iuose santykiuose
muitin veikia ne kaip privatus asmuo, o kaip vieojo administravimo subjektas, todl ginas yra
teismingas administraciniams teismams.
3k-3-179/2009
3k-3-588/2008
Taip pat LAT paymjo, kad, atsivelgiant iekinio priklausym bendrosios
kompetencijos teismams, paduotas prieiekinis, nors ir susijs su administraciniais teisiniais
santykiais (statybos leidim teistumo patikrinimu), nepakeit bylos rinio teismingumo, nes
iekinys, pagal kur pradta civilin byla, iliko teismingas bendrosios kompetencijos teismams,
todl teismai teisikai pagrstai prim ir inagrinjo prieiekin, nepaeisdami rinio
teismingumo taisykli.
3k-3-608/2008
3k-3-16/2009
LAT konstatavo, kad nagrinjamoje byloje atsakov prieiekiniu keliamas ginas dl
valstybs garantij suteikimo yra kils i administracini teisini santyki ir turjo bti
nagrinjamas administraciniame teisme. Todl atsakov prieiekiniui priimti nebuvo procesini
prielaid, nes egzistavo CPK 137 str. 2 d. 2 p. nustatytas pagrindas atsisakyti priimti iekin, o
prieingu atveju bt paeistos rinio teismingumo taisykls. Be to, atsakov prieiekinys
negaljo bti priimtas ir dl to, kad yra siteisjs administracinio teismo sprendimas nutraukti
byl dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4
p.). Taigi apeliacins instancijos teismas, be teisto pagrindo pripains atsakov teis reikti
byloje prieiekin ir grindamas byl nagrinti i naujo, paeid CPK 329 str. 1 d. nuostatas.
3k-3-45/2009

LAT konstatavo, kad praymas atkurti nuosavybs teises ir atnaujinti termin

dokumentams, patvirtinantiems nuosavybs teises bei giminysts ryius, turi bti paduotas
atitinkamoms institucijoms, atliekanioms vieojo administravimo veiksmus (LR piliei
nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo st. 17 str.), ir tik tada atsiranda teis
kreiptis teism. Nagrinjamoje byloje pareikja kreipsi tiesiogiai bendrosios kompetencijos
teism, taiau jos pareikimas nagrintinas ne civilinio proceso, o administracins teisenos
tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Be to, byl nagrinj teismai nustat, kad pareikja nesikreip
su praymu atnaujinti termin nuosavybs teisms atkurti ir pateikti dokumentus atitinkam
institucij, sprendiani klausimus dl nuosavybs teisi atkrimo, todl pareikja negaljo
kreiptis teism dl juridin reikm turinio fakto nustatymo
3k-3-28/2009
LAT konstatavo, kad atsakovs savo reikalavim turjo pareikti administraciniame
teisme, kadangi prieiekiniu buvo ginijamas savivaldybs administracijos priimtas sprendimas
(individualaus pobdio aktas). Be to, reikalavimai dl valstybs garantij suteikimo yra
priskirtini vieojo administravimo sriiai (Specialiosios teisj kolegijos 2006-09-27 nutartis)
netgi tais atvejais, kai ginas susijs su turto verts nustatymu(Specialiosios teisj kolegijos
2005-09-28 nutartis). Paymtina, kad prieiekinyje keliami reikalavimai nebuvo tiesiogiai
susij ir prieiniai iekovo reikalavimams, todl atsakovs iuo pagrindu prieiekinio taip pat
negaljo pareikti
3k-3-194/2004
3k-3-195/2009
3k-3-232/2009
LAT paymjo, kad apskrities virininko administracija, priimdama sprendimus dl
statybos taisykli paeidim ir savavalik statybos padarini alinimo, veikia ne vieojo
administravimo srityje, bet sprendia klausimus, susijusius su savininko teisi gyvendinimu, o
tai yra civilinio teisinio pobdio pareigojimai, turintys tiesiogins takos galbt neteistai
statomo statinio savininko nuosavybs teisms. Todl nagrinjamu atveju tarp ali kils ginas
dl reikalavimo nugriauti iekovo pastatytus pirt ir pavsin turjo bti nagrinjamas bendrosios
kompetencijos teisme.
3k-3-316/2009
Tuo metu kai teismas persiunia byla kitam teismui, teismas kuriam persista byla turi tirti byl ir j
nagrinti

Apylink v. Apygarda
27 straipsnis. Civilins bylos, teismingos apygardos teismams
Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinja civilines bylas:
1) kuriose iekinio suma didesn kaip vienas imtas tkstani lit, iskyrus eimos teisini santyki bylas dl turto
padalijimo;
2) dl autorini neturtini teisini santyki;
3) dl civilini vieo konkurso teisini santyki;
4) dl bankroto ir restruktrizavimo;
5) pagal banko laikinojo administratoriaus pareikim dl banko akcinio kapitalo sumainimo;
6) kuri viena alis yra usienio valstyb;
7) pagal iekinius dl priverstinio akcij (dali, paj) pardavimo;
8) pagal iekinius dl juridinio asmens veiklos tyrimo;
9) kitas civilines bylas, kurias pagal statymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinja apygardos teismai.
28 straipsnis. Civilins bylos, teismingos tik Vilniaus apygardos teismui
Tik Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinja civilines bylas:
1) dl gin, numatyt Lietuvos Respublikos patent statyme;
2) dl gin, numatyt Lietuvos Respublikos preki enkl statyme;
3) dl vaikinimo pagal usienio valstybi piliei praymus vaikinti Lietuvos Respublikos piliet, gyvenant Lietuvos
Respublikoje arba usienio valstybje;
4) kitas civilines bylas, kurias pagal galiojanius statymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinja tik Vilniaus
apygardos teismas.
LAT praktika
3k-3-588/2008
3k-3-608/2008

3k-3-311/2005 pagal CPK 27 str. 3 p. Bylas dl vieojo konkurso nagrinja apygard teismai. Teismas tris kartus
skirtingai iaikino kas nagrinja bylas dl vieo konkurso, ia apygard teismai, 3k-3-610/2008 taikomas tik viej
pirkim atveju,
3k-3-610/2008

LAT paymjo, kad CPK 27 str. 3 p. numatyta, jog civilins bylos dl civilini vieo
konkurso teisini santyki teismingos apygardos teismui kai pirmos instancijos teismui. Taiau
LAT formuoja praktik, jog is teismingumas taikomas tik tais atvejais, kai apie tai nurodyta
statyme (pvz., Viej pirkim) ar sprendiama dl CK 6.947-6.952 str. reglamentuojam
sandori, t. y. vie paslaug pirkimo. Kitus ginus, kilusius i civilini teisini santyki, kuriuose
nors ir vartojama konkurso svoka, pirmja instancija nagrinja apylinki teismai. Privatizavimo
sandori teisinio reglamentavimo tikslai, santyki pobdis ir prigimtis sudaro pagrind ivadai,
kad ie teisiniai santykiai yra panas viej pirkim santykius (siekiama sudaryti pirkj
konkurencij, kad parduodant valstybei ar savivaldybei priklausant turt privatizavimo sandoriai
bt sudaryti kuo naudingesnmis valstybei ir savivaldybei slygomis), todl ir kil ginai gali
bti nagrinjami analogikai. iuo atveju ginas kilo dl pareigojimo sudaryti savivaldybs turto
pirkimo-pardavimo sutart renmiantis savivaldybs turto privatizavimo vieo aukciono sandoriu,
todl jis priskirtinas prie gin dl civilini vieo konkurso teisini santyki ir nagrintinas
pirmja instancija apygardos teisme.

Teritorinis teismingumas

Tai kompetencijos paskirstymas tos paios grandies teismams

Pagal teritorin teismingum kompetencija paskirstoma apylinki ir apygard teism sistemos viduje
Jis nustatoma ikart ikeliant c.b., todl teismas privalo nagrinti byl toliau, nors j iklus teismingumas pasikeist.
Nustatymo kriterijai nra susij su bylos rimi, pvz.: atsakovo gyvenamoji vieta, daikto buvimo vieta ir t.t.
Teritorinis teismingumas skirstomas bendrj, alternatyvj, iimtin, sutartin:

Bendrasis byl nagrinja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje yra atsakovo gyvenamoji vieta ar buvein.
Kiekvienas teismas turi savo teritorij. Atsakovo gyvenamj viet nustatome pagal viej registr. alys
susitarimu gali j pakeisti. Tada tursim sutartin teismingum.
Alternatyvusis yra ne vienas teismas, o keli, kurie turi jurisdikcij nagrinti konkrei byl, o konkret
teism pasirenka iekovas. Kreipsis vien teism, iekovas praranda teis kreiptis kit teism. alys gali
savo susitarimu pakeisti teismingum. 3k-3-33/2007.
Pagal CPK 30 str. 5 d. iekinys civilinje byloje dl priteistos alos atlyginimo
periodini imok indeksavimo iekovo pasirinkimu gali bti pareikiamas pagal jo gyvenamj
viet, t. y. atitinkamam Vilniaus m. apylinks teismui. Taiau pagal CPK 35 str. siekiant, kad byla
bt inagrinta operatyviau ir ekonomikiau, galima byl perduoti kitam tos paios pakopos
teismui. Atsivelgiant tai, kad teikiamas praymas yra kils i prievolinio alos sveikatai
atlyginimo santykio, vertinus bylos tarptautin element, teismo sprendimo vykdymo usienio
valstybje teisinius aspektus, tai, kad vykdomas Kauno m. Panemuns rajono liaudies teismo
sprendimas, konstatuotina situacija, kuri leidia pripainti, jog iekinio pareikimas teismingas
tam paiam LR pirmosios instancijos teismui. Kadangi Panemuns liaudies teismo neiliko,
iekinio pareikimas yra teismingas Kauno m. apylinks teismui.
Iimtinis yra imperatyvia forma nustatyta konkretus teismas, kuris teismas turi jurisdikcij. alys savo
susitarimu negali keisti. Daniausiai tai ginai dl nekilnojamo daikto. Jei turi bti nagrinjami nekilnojamo
daikto buvimo vietoje. 3k-3-537/2007
Apeliacins instancijos teismas turjo pakankam pagrind sprsti, kad iekovo
reikalavimas susijs su daiktini teisi valstybei priklausanio ems sklypo suvarymu ir pagal
CPK 31 str. turi bti nagrinjamas nekilnojamojo daikto ar pagrindins jos dalies buvimo vietos
teismo
Sutartinis alys turi teis pasirinkti teism iskyrus rin teismingum bei iimtin teritorin. 3k-3196/2008
LAT paymjo, kad ali pasiraytos sutarties vokikame tekste nustatytas bylos
teismingumas Vilniaus m. teismams, taiau iekinio primimo klausim sprendusiems teismams
abejoni sukl tai, kad sutarties rusikame tekste nurodytas kitoks gin nagrinsiantis
subjektas arbitrao teismas. Tuo tarpu ali sutartyje nustatyta, kad kilus abejoni aikinant
atskiras sutarties slygas, turi bti vadovaujamasi sutarties tekstu vokiei, o ne rus kalba. Vis
dlto, vadovaudamiesi bendruoju teismingumu, teismai ioje byloje nustat, kad byla teisminga
Kauno apygardos teismui pagal atsakovo buvein. ios teism nutartys grstos abejonmis, nes
nenustatyta, kad ali susitarimas dl bylos teismingumo prietaraut statymui (CPK 32 str.)
arba Tarybos reglamentui (EB) Nr. 44/2001 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim civilinse ir
komercinse bylose pripainimo bei vykdymo utikrinimo.

o Prorogacinis konkreiai vardinamas teismas

o Derogacinis kad nenagrins tam tikri konkrets teismai
Keli tarpusavyje susijusi byl teismingumas. Kai vienos bylos teismingumas nulemia kitos bylos
teismingum. Kaip iekinio ir prieinio iekinio atveju. Prieinis pagal pagrindinio iekinio taisykles.
Seminaras: iekovais nepriklausomai nuo amiaus yra tas asmuo, tik nurodomas jo atstovas.
Bylos perdavimas i vieno teismo kitam teismui 34-35 str. patiems.

ALYS (CPK 41-45 STR.) PAGAL PROGRAM 5 TEMA.

ali samprata. Nepakanka pasakyti kad alimis yra iekovas ir atsakovas. alimis gali bti juridiniai ir
fiziniai asmenys. Juridinio asmens filialas negali bti alimi. Organizacijos gali bti alimi tik jei turi JA status. Tam
tikrais atvejais gali dalyvauti ir organizacijos neturinios JA statuso.
Materialine teisine prasme materialinio teisinio santykio, i kurio kilo ginas subjektai. T.y. procesikai
teisingai nustatyt kas yra iekovas kas atsakovas galima tik tada jei mes inom materialin teis, ir jos pagrindu
susiklosiusius santykius.
Dispozityvumas reikia kad teism kreipiasi asmuo kurio teiss paeistos, bet yra iimi, kai teism
gali kreiptis alys nesamtys materialinio santykio dalyviai, taiau turi interes. Todl pasakymas kad alys tai materialinio
gino subjektai ne visada gali bti teisinga. Pvz.: gali prokuroras inicijuoti byl, vieno i sutuoktinmo tvai, kitas
suinteresuotas asmuo jei mano kad jo interesai paeisti ir t.t. Tai reikia kad iekovu yra asmuo kuris nra materialinio
gino subjektas, bet procesas suteikia jam toki teis. Proceso teisje mes be bendros taisykls kad alimis yra
meaterialinio teisinio santykio, dl kurio kilo ginas subjektai turime ir taisykl, apibr-iam procesine teisine prasme.
Procesine teisine prasme amuo, inicijuojantis civilin byl ir asmuo, aukiamas teism atsakyti
pareikt reikalavim.
Tas subjektas, kuris kreipiasi teism vadinamas iekovu, kitai materialins teiss aliai, kuri yra
atsakovas. Procesikai teisingai atsakyti kas yra iekovas, kas atsakovas galime tik inodami materialin teis, koks
santykis egzistuoja. Bet yra iimi i bendros taisykls, kad gin inicijuoja materialinio teisinio santykio subjektas. Yra
iimi. Dispozityvumas reikia, kad asmuo kreipiasi, kuris mano, kad jo teiss paeistos, bet bna atveju kai gali kreiptis
asmenys, kurie nra materialinio teisinio santykio subjektai, bet jie gali turti procesin suinteresuotum arba jie gali turti
pareig kreiptis teism. Kaip kreipimasis teism dl santuokos pripainimo negaliojania. Tai reikia, kad byl
inicijuoja, iekovu yra asmuo, kuris nra gino materialinio santykio subjektas. Taip tas asmuo gyja procesin status
iekovo procesines teises ir pareigas. Todl procesinje teisje be bendros taisykls, kad alimis yra materialinio teisinio
santykio subjektai yra dar viena taisykl, kad alis ir procesine prasme subjektas. Antruoju atveju abu asmenys yra alimis
byloje. is skirtumas svarbus kalbant apie tinkamas ir netinkamas alis.
Procese turima dvejopa situacija kai alys ir materialine ir procesine prasme sutampa, ir atveju kai alys
skiriasi. it skirstym mes turime vis laik atsiminti ir jis bus reikmingas kai kalbsime apie tinkama ir netinkama
alis. Ta iimtis kad alimi yra ne materialinio teisinio gino subjektai - vadinama ex officio alimis (prokuroras, vaiko
teisi apsaugos institucija ir t.t.) Ex officio ali dalyvavimas procese kai iekovas inicijuoja byl ne dl to, kad jo
materialins teiss paeistos, o dl to, kad statymas jam suteikia teis, kartais ir pareig. Kaip prokuroras, vaiko teisi
apsaugos institucija, vartotoj teisi apsaugos taryba.

ali poymiai (pagal tai atribojama nuo kit byloje dalyvaujani asmen)
1. Gino materialinio teisinio subjektai (iskyrus ex officio alis, kurios alimis yra tik procesine teisine prasme).
Taigi pirmiausia turime aikintis materialin teisin santyk ir kas yra jo subjektai.
2. Civilins bylos personifikavimas. Kadangi alys inicijuoja proces tai procesas pavadinamas ali pavadinimais
(inicialais, o juridinio asmens pavadinimai ir pradedami nenurodyti).
3. Materialinis ir procesinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (ikyrus ex officio alis). alys turi ir
materialin ir procesin teisin suinteresuotum, tai reikia, kad atitinkamai siekia jog teismas priimt nauding
sprendim (procesine prasme) ir materialine prasme sprendimas turs tiesiogin tak ali teism ir pareigoms.
Ex officio alys turi tik procesin interes, jei j iekinys patenkinamas, teismo sprendimo poveikio ios alys
asmenikai nepatiria
4. Proceso eimininkai. alys gyvendina dispozityvumo princip, iekovo valia atsiranda civilin byla, nuo
ali veiksm priklauso kaip byla rutuliosis, galima pareikti prieiekin keisti iekinio pagrind, dalyk ir t.t.
5. Specifins teiss ir pareigos. Pvz.: keisti iekinio pagrind ar dalyk gali tik iekovas, kiti asmenys negali,
sudaryti taikos sutart gali tik alys ir t.t. alys turi plaiausias procesines teises. Savo ruotu alys turi toki
specifini pareig, kuri kitos alys neturi padengti bylinjimosi ilaidas.

Tinkama ir netinkama alis

I ali sampratos isiaikinom kad alimis daugumoje atvej yra materialinio teisinio santykio gino alys,
taiau sprendiant primimo klausim sprendiama tik procesins teiss klausimai, nesprendia ar iekovas ir asmuo kur
iekovas vardija atsakovu tikrai yra siejami materialinio teisinio santykio subjektai. tai galima atsakyti tik iklausius abi
alis, ityrus aplinkybes, ir tik tada gali paaikti kad iekovas neturi teiss pareikti iekin, ar atsakovas neturi pareigos
atsakyti. Taiau mintu atveju procesas yra jau prasidjs, vadinasi, negalima paneigti kad jie yra iekovas ir atsakovas,
bet mes nustatme kad nra turinio, ir materialine prasme nra jie iekovas ir atsakovas. Dl to turimas tinkamos
netinkamos alies institutas. Netinkam al galima apibrti kaip asmen uimant procesin padt kuris neturi pareigos
atsakyti ar neturi teiss pareikti reikalavim.
Netinkamas iekovas asmuo, inicijavs civilin byl nesantis materialinio santykio subjektu ir neturintis
reikalavimo teiss atsakov
Netinkamas atsakovas asmuo, iekovo vardintas atsakovu, bet nesantis materialinio teisinio santykio subjektu
ir neturintis pareigos atsakyti pagal iekovo reikalavim
ie klausimai nagrinjami tik po kai ikelta byla ir jie gij procesin ali teisin status. K daryti teismui
tokiu atveju? Paprasiausiai byla turt baigtis iekinio atmetimu ir byla baigiasi. alis turi teis paduoti byl i naujo,
taiau tinkamam asmeniui arba tinkamo asmens. iuo atveju bus turimos dvi bylos pirma, kuri sukosi tuiai ir antra
byla paduota po iekinio atmetimo tinkamam atsakovui ar tinkamo iekovo. Bet remiantis ekonomikumo principu galima
netinkama ali pakeisti tinkama ir ukirsti kelioms byloms ateityje. CPK yra pasirinks netinkamos alies pakeitim
tinkama (CPK 45 str.), ir taip sudarantis slygas ekonomikam procesui.
Pakeitimo taisykls:
Tik I-osios instancijos teisme iki priimant teismo sprendim (antroje arba treioje stadijoje). Apeliacinje
ar kasacinje instancijoje alies pakeitimas negalimas. Taigi jei pirmos instancijos teismas padaro klaid ir
nenustato kad alis yra netinkama, tai sprendimas naikinamas ir grinamas sprsti pirmos instancijos
teismui, kad bt isprstas netinkamos alies klausimas
Tik iekovo sutikimu. Tiek iekov tiek atsakov galima keisti tik iekovo sutikimu.
Atsakovo sutikimas nereikalingas. Dl tos prieasties kad pvz. ir reikiant iekin atsakovo sutikimas yra
nereikalingas.
Atidedant bylos nagrinjim ir pradedant nagrinjim i pradi, iskyrus jeigu naujai stojs asmuo prao
nagrinti toliau. Asmens pakeitimas reikia kad atsiranda naujas asmuo, tai gali vykti tuo atveju kai byla
nagrinjama i amsies ir dl to asmuo lyg praranda galimyb susipainti ir visapusikai dalyvauti procese,
todl numatyta kad byla turi bti atidedama ir pradta nagrinti i pradi, taiau jei alis prao nagrinti
toliau tai teismas nagrinja toliau.
Netinkamas iekovas (procedra)
1. Abu iekovai sutinka teismo nutartis pakeisti. Tinkamas iekovas turi surayti iekin ir laikytis visu
reikalavimu, kadangi ankstesnis iekinys buvo paduotas ne jo.
2. Tinkamas nori stoti, netinkamas nepasitraukia tinkamas stoja 3-iuoju asmeniu sus savarankikais
reikalavimai (2 iekiniai, netinkamo iekinys, ir treiojo iekinys). Teismas negali paalinti netinkamo iekovo,
bet tinkamas negali uimti bendraiekovio pozicijos, kadangi j pozicijos prieingos, todl tinkamam iekovui
tenka pasinaudoti treiojo asmens pareikti savarankikus reikalavimus statusu.
3. Tinkamas nestoja, netinkamas nepasitraukia byla nagrinjama toliau ir iekinys atmetamas. Prie asmens
vali negali teismas traukti proces.
4. Tinkamas nestoja, netinkamas pasitraukia byla nutraukiama. CPK 293 str. 4 d. nes nelieka bylos alies,
pasitraukimas reikia iekinio atsisakym.
Netinkamas atsakovas (procedra)
1. Iekovas sutinka nutartis pakeisti atsakov. Nutartimi netinkamas paalinamas, o tinkamas traukiamas.
2. Iekovas nesutinka byla nagrinjam toliau, iekinys atmetamas, nes pareiktas netinkamam atsakovui;
Atsakyti klausim ar alis tinkama ar ne mums atsakymo reikia
yra klausimas apie tai, ar asmuo turi reikalavimo teis ir ar asmuo turi pareig
1. CPK 603 str.
1.
2. CK 6.264 str.
2.
3. CK 6.116 str.
3.
4. CK 6.125 str.
4.
5. CK 6.270 str.
5.
6. CK 6.271-272 str.
6.
7. CK 6.780 str.
7.

iekoti materialinje teisje, kadangi tai

CK 2.27 str.
CK 3.38 str.
CK 6.38 str.
CK 3.147 str.
CK 3.151 str.
moni bankroto statymo 5 str.
Kt.

Praktika- susijusi su netinkamos alies nustatymu ir jos keitimu

3k-3-256/2005 (durpi byla kur kininkas ne vartotojas, o normos ginanios netinkam

produkcij gina vartotoj. LAT patvirtina kad tinkamos alies klausimas praktikoje pakankamai
aktualus)
3k-3-458/2005
3k-3-123/2006
3k-3-243/2006
CPK 45 str. nustatyta, kad netinkama alis gali bti keiiama tinkam al
vienos i ali motyvuotu praymu. Nagrinjamos kategorijos bylose, kuriose
sprendiamas privataus pobdio civilinis ginas, skirtingai nei kai kuri kit
kategorij bylose (pvz., eimos, darbo bylose, taip pat ypatingja teisena
nagrinjamose bylose, kuriose teismas turi bti iniciatyvus) teismas neturi pareigos
bti iniciatyvus, o nagrinja gin nevirydamas t rib, kokias nustato gino alys,
naudodamosi savo dispozityvine teise. ia teise pasinaudodamas, iekovas bylos
nagrinjimo metu atsisak savo anksiau reikt reikalavim mintiems fiziniams
asmenims, todl teismas neturjo pagrindo keisti atsakov.
3k-3-56/2007
Iekovas pra pripainti negaliojania, kaip sudaryt apgauls takoje,
kredito sutart ir priteisti alos atlyginim i j apgavusio atsakovo. Taiau ginydamas
i sutart, sudaryt tarp jo ir UAB, iekovas ios bendrovs atsakovu proces
netrauk, o teismui pasilius pakeisti ali procesin padt, nesutiko, kad atsakovas
bt pakeistas kitu asmeniu. Todl teismai iekin atmet.
LAT konstatavo, kad ginijam materialini teisini santyki dalyviai
nagrinjamu atveju yra iekovas (paskolos davjas) ir UAB (paskolos gavjas). Toki
ivad patvirtina ir ali elgesys po ginijamos kredito sutarties sudarymo: palkan
iekovui pagal i sutart mokjimas, iekovo, kaip galiotinio, dalyvavimas UAB
kreditori susirinkimuose, pasiskolint l panaudojimas UAB komercinei veiklai.
Todl iekovui nesutikus pakeisti atsakov, iekinys buvo atmestas pagrstai.
3k-3-100/2007
LAT paymjo, kad teismas, bylos nagrinjimo metu nustats, jog iekinys
pareiktas ne tam asmeniui, kuris turi pagal iekin atsakyti, gali vienos i ali
motyvuotu praymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradin atsakov tinkamu
atsakovu (CPK 45 str. 1 d.). Tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio
subjektui, teismas gali priimti sprendim, sukeliant tam asmeniui teisines pasekmes.
iuo atveju iekovas nepra ir net nenorjo treiojo asmens pakeisti atsakovu. Taiau
ioje byloje dalyvaujanio treiojo asmens procesin padtis lemia tai, ar gali bti
patenkinti iekovo pareikti reikalavimai, kadangi atsakovas pirkimo pardavimo
sutartimi perleido treiajam asmeniui paveldjimo teises. Tai pagrstai nustat
pirmosios instancijos teismas, kuris, iekovui nesutinkant atsakov pakeisti kitu
asmeniu, inagrinjo byl i esms. Kadangi savivaldyb iekin pareik gindama
viej interes (gino pastatas buvo naudojamas savivaldybs funkcijoms vykdyti),
todl pirmosios instancijos teismas, nustats, kad tretysis asmuo byloje turjo
dalyvauti kaip atsakovas, turjo priimti sprendim dl alies pakeitimo nepriklausomai
nuo to, jog iekovas nepareik tokio praymo.
3k-3-26/2008
3k-3-263/2009
3k-3-324/2009
Iekovas pra ikeldinti atsakovus i neteistai uimam patalp.
Iekovas nurod, kad 2004 m. jis su banku sudar finansinio lizingo sutart, todl jam
ilgalaiks iperkamosios nuomos pagrindu buvo perduoti gyvenamasis namas bei
kiemo statiniai. Iekovo teigimu, atsakovai yra neteistai um ias patalpas.
Pirmosios instancijos teismas iekin tenkino, apeliacins - atmet.
LAT paymjo, kad apeliacins instancijos teismas, panaikindamas
pirmosios instancijos teismo sprendim, tik formaliai vertino byloje pateiktus
rodymus bei 2005-01-20 ali sudaryt nuomos sutart, kadangi neanalizavo ios
sutarties turinio, jos ryio su kitais rodymais ir rodinjimo dalyku. Nagrinjamu atveju
taip pat nebuvo vertintos ios sutarties preambulje idstytos nuostatos dl to, jog
atsakovai yra gino namo nuomotojai, kurie vis nam bei statinius inuomojo ir
primimo-perdavimo aktu perdav naudotis iekovui; taip pat nebuvo svarstyta, ar
atsakovai ios sutarties pagrindu galjo tapti namo nuomininkais, kai nuomininkas

pagal byloje esani finansinio lizingo sutart yra iekovas, apskritai kokiu pagrindu
atsakovai tapo gino patalp nuomotojais.

PROCESINIS BENDRININKAVIMAS (CPK 43-44 STR.)

Tai nra tai, apie k kalba BT, tai yra atvejai, kai iekovo ar atsakovo pusje dalyvauja ne
vienas, o du ar daugiau asmen.
Litis cosortium tai atvejai, kai iekin pareikia keli iekovai arba iekinys pareikiamas
keliems atsakovams

Tikslai:

Materialins teiss gyvendinimo utikrinimas; Egzistuoja situacijos, kai materialinio teisinio

santykio subjekt pusje yra keli asmenys (asmen daugetas). Kai ginas kyla i tokio
materialinio teisinio santykio, procese reikia sudaryti galimyb byloje dalyvauti visiems iems
subjektams.
Proceso ekonomija ir operatyvumas, t.y. vietoj keli byl viena
Keli vienas kitam prietaraujani teismo sprendim ivengiamas

Rys
Procesinio bendrininkavimo situacijos (priklausomai nuo to kurios alies pusje yra asmen
daugetas):
Keli iekovai aktyvusis bendrininkavimas, raomas bendras iekinys
Keli atsakovai pasyvusis bendrininkavimas
Abiej ali pusje yra asmen daugetas
Svarbesn kvalifikacija priklausanti nuo to ar reikia traukti visus bendrininkus, ar galima
visus netraukti. Pagal bendrinink traukimo byl btinum skiriamos 2 bendrininkavimo rys:
Privalomasis
Neprivalomasis/fakultatyvusis
Privalomojo bendrininkavimo atveju negalimas bylos nagrinjimas, jei netraukti visi
bendrininkai. Negalimos atskiros bylos. Isprendus byl, netraukus asmens, kuris turi bti trauktas
privalomojo bendrininkavimo atveju yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas
Neprivalomojo bendrininkavimo atveju galimos kelios bylos. Ir tik vadovaujantis
procesins ekonomijos ir siekiant ivengti skirting sprendim bylos gali bti sprendiamos nagrinjant
vien bendr byl.
Atsakyti klausim kada turimas privalomas o kada fakultatyvus bendrininkavimas galima tik
gerai inant procesin teis. Procesinio bendrininkavimo prieastys slypi materialinje teisje. Materialin
teis ino kelet atvej, kada procesinis bendrininkavimas bus privalomas:
CK 3.109 str. (sutuoktini atsakomyb, bendraskoliai abu sutuoktiniai, tai ir byl btina
traukti abu sutuoktinius)
CK 4.73 str. (bendroji dalin nuosavyb)
CK 6.279 str. (jeigu alos padaro keli asmenys veikdami bendrai atsako solidariai)
CK 6.975 str. (ginai susij su partneryte, jungtine veikla)
Kt.
Jei bendrininkavimas privalomas ir iekovas nurodo tik vien atsakov, o kito nenurodo, tai
yra tuomet iekinio trkumas. Turi bti nurodyti visi solidars bendraskoliai. Teisjas turi nustatyti termin,
per kur iekovas pareikim/iekin turi papildyti, o to nepadars negals inicijuoti bylos. Jei ios aplinkybs
paaikja bylos nagrinjimo metu teismas taip pat turi pareigoti paalinti trkumus jei to nepadaro byla
paliekama nenagrinta.
Fakultatyvaus bendrininkavimo atveju nra privalomumo nurodyti galimus atsakovus.
Kadangi sprendimas netakos kit asmen teisi ir pareig

Privalomojo bendrininkavimo taisykls:

byl privalo bti traukti visi bendrininkai. traukimas nereikia traukimo kaip dalyvi.
Bendrininkavimo atvej, kadangi vis bendrinink interesas bendras, tai jie gali pavesti vienam i
bendrinink atstovauti j interesus. Svarbu kad pripaintas bt bendraatsakoviu ar bendraiekoviu. O
dalyvaus ar ne nesvarbu.
Dl vis bendrinink priimamas vienas teismo sprendimas (CPK 274 str.). Turi bti pasisakyta
sprendime dl vis bendraatsakovi ar bendraiekovi. Jei bendrininkavimas privalomas priteisiama
solidariai, o fakultatyvaus dalimis.
Sprendimas priimtas netraukus byl vis bendrinink absoliuiai negalioja (CPK 329 str. 2
d. 2 p.). Pvz. solidarumo atveju konstatuojam vieno atvilgiu kad jis turi atsakyt konstatuojam vis atvilgiu
kad jie turi atsakys, bet kadangi jei nedalyvavo tai negaljo bti iklausyti ir pan., dl to sprendimai yra
pripastami negaliojaniais, byla grta pirm instancij.
Vieno bendrininko dispozityvs veiksmai (pvz.: iekinio atsisakymas, iekinio pripainimas,
taikos sutarties sudarymas ir pan., t.y. veiksmai lemiantys vis padt) sukelia teisinius padarinius tik jeigu
jiems pritaria kiti bendrininkai, nebent jis veikia kaip vis bendrinink atstovas (CPK 53 str. 1 d. 3 p.).
fakultatyvaus bendrininkavimo atveju yra kitaip, jai yra dalin prievol tai kiekvienas asmuo sprendia k
daryti dl jo dalies.
Procesiniai veiksmai kurie naudingi visiems, pakanka, kad t veiksm atlikt vienas ir
padariniai sukeliami visiems. Pvz.: teismo sprendim apskundus vienam bendrininkui, laikoma, kad j
apskund ir kiti bendrininkai.

Pavyzdiai (susij su privalomuoju bendrininkavimu):

1.
2.

Turto dalies atidalijimas - visi bendraturiai (CK 4.90 str.)

Ikeldinimas i gyvenamosios patalpos visi nuomininko pilnameiai eimos nariai (CK
6.613 str.)
Solidari prievol visi solidars skolininkai ar solidars kreditoriai
Testamento pripainimas negaliojaniu visi testamentiniai pdiniai

3.
4.
3K-3-541/2008
LAT nustat, kad iekovo reikalavimo teis yra kilusi i atsakovo
individualios mons, pertvarkytos udarj akcin bendrov, sipareigojim. Tais
atvejais, kai pertvarkomas juridinis asmuo (JA), kurio dalyviai atsako pagal JA
prievoles, pertvarkomo JA dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal
pertvarkomo JA prievoles (CK 2.104 str. 2 d.). Taiau jei reikalavimas reikiamas
tokiam pertvarkytam JA, formuojant reikalavim, pertvarkytas JA turi bti nurodytas
kaip antrasis atsakovas, ir tokio papildomo skolininko pareiga atsakyti atsiranda tik
tada, kai prievols nevykdo pagrindinis skolininkas. ioje byloje iekovas pertvakytj
JA iekinyje nurod treiuoju asmeniu ir nereik jam reikalavim. Netinkamos alies
pakeitimas tinkama alimi procese galimas, kai teismas iekovo praymu pakeiia
byloje dalyvaujanio asmens procesin padt. Taigi pirmosios instancijos teismas,
vertindamas iekovo vali ioje byloje nuostoli atlyginimo reikalauti tik i pagrindinio
skolininko, neturjo teisinio pagrindo imtis procesini priemoni treiojo asmens
procesinei padiai pakeisti, o apeliacins instancijos teismas, teigdamas prieingai,
padar nepagrstas ivadas dl procesins teiss norm paeidimo

Grups iekinio problema CPK 49 str. 5 d. mirusi norma.

Gino isprendimas gali takoti didels grups interesus. Pvz.: koks nors TEO abonentas
parekia iekin dl telekomunikacij paslaug slygos pripainimo negaliojania nes ji nesininga. Tokios
bylos nagrinjimas turs takos visiems abonentams, nes tai turs takos visiems abonentams, nes slygos
standartins. K daryti tuo atveju teismui? Umerkti akis ar traukti milijona iekov?
Tokiais atvejais bendrininkavimo institutas vargiai gali mums padti nes susidursime su
dokument teikimo problema. CPK sako kad privalu teikti tiek kopij kiek yra byloje dalyvaujani
asmen.
Kita problema praneimo teikimas. Teismas nagrinja byl tik tuomet kai yra visiems
tinkamai praneta, t.y. ar visiems teiktas praneimas.
Jeigu byla nagrinjama odiu ji bus nagrinjama teismo posdio salje, o sal maa. Kur
sutalpinti visus kitus asmenis jei jie panors ateiti?
i problema kad konkretus ginas gali takoti daugybs asmen interesu buvo pastebta jau
19 a. Anglai ir amerikieiai sugalvojo grups iekinio institut, kuris leidia tokiais atvejais isprsti
pakankamai operatyviai tok gin:
Pirma identifikuojama grup kurios interesai ginami

 Iekin pareikia grups atstovas, vienas asmuo

Veda byl tik grups atstovas
Priimtas sprendimas taikomas visiems grups nariams.
Pvz.: jei kreipsi vienas abonentas kaip minta anksiau, sakom yra grup visi abonentai
sudar sutartis tokiom slygom, tas asmuo laikomas visos grups atstovu, jei teismas tenkint iekin
vadinasi visose sutartyse tas punktas negaliot.
Tais atvejais kai yra turtinis ginas, pvz.: aplink imetamos atliekos ir dl to nukenia
rajono gyventojai, pareikiamas iekinys ir priteisiami 5 milijonai. Taii tiek 5 milijonai paskirstomi ne
teisme, o steigiamas fondas, suma priskiriama fondui o fond paskirsto.
Rengiant CPK buvo pasakyta kad toks institutas gali bti ir pas mus. Tas buvo padaryta labai
netinkamai ir iandien mes turim tik vien norma 49 str. 5 d. Tai neved grups iekinio instituto, kadangi
CPK ir materialins teiss normos nesuderintos grups iekinio atveju.
Nepritaikytas dl i prieasi
Visiems turi bti teikti praneimai, ko nereikalauja grups iekinio instituto atveju.
Grupes iekinio atveju grupei atstovauja atstovas, daniausiai advokatas, o
bendrininkavimo atveju reikalaujama vis asmen traukimo byl
Pagal materialin teis, kai pvz. kalbam al reikalaujama kad kiekvienas iekovas rodyt
kiek jam padaryta alos ir teismas priteisia al kiekvienam asmeniui o ne grupei.
Res judicata institutas taikomas tik tiems kas buvo traukti byl
Buvo atliktas tyrimas pernai metais, ir buvo nustatyta kad grups iekinio institutas efektyvus,
taiau reiki padaryti daug pakeitim kad jis bt naudojamas Lietuvos teisje

PROCESINI TEISI PERMIMAS (CPK 48 STR.)

T.y. alies procesini teisni ir pareig, iai aliai pasitraukus i proceso, perjimas kitam
asmeniui.

Pagrindas teisi permimas materialinje teisje. Teisi perjimas priklauso nuo teisi ir
pareig perjimo materialinje teisje.
Universalus teisi permimas ipsso iure, pvz.: alies mirtis.
Savanorikas teisi perleidimas inter vivos, pvz.: reikalavimo teiss perleidimas, skolos
perklimas (CK 6.101, 6.115....)
Jeigu tokie atvejai vyksta materialiniuose teisiniuose santykiuose, i kuri kils ginas esantis
bylos nagrinjime, reikia sudaryti slygas teisi permjui stoti byl pasitraukusio asmens vietoje. Svarbu,
kad teisi permjas negali gyti daugiau teisi nei turjo asmuo, kurio teiss perimamos. Procesine prasme
tai reikia ir tai, kad jis negali kvestionuoti tai, kas jau atlikta byloje.

Skirtumas nuo netinkamos alies pakeitimo:

1.
2.
3.
4.

Vieno asmens teiss pereina kitam

Vienas pasitraukia, kitas stoja
Bet kurioje proceso stadijoje
Byla sustabdoma (CPK 163 str. 1 d.)

1.
2.
3.
4.

Teiss neperduodamos
Galimas abiej dalyvavimas
Tik
I-osios
instancijos
tesime
pasirengimo ir nagrinjimo stadijoje
Bylos nagrinjimas atidedamas.

Pavyzdiai:
3K-3-21/2005
LAT paymjo, kad nepaisant to, jog iekovs testamentinis pdinis
kreipsi teism dl iekovs procesini teisi permimo, apeliacins instancijos
teismas byl nutrauk dl neva negalimo procesini teisi permimo. i apeliacins
instancijos teismo ivada nepagrsta. Iekov pareik iekin dl rentos sutarties
nutraukimo ir pareigojimo grinti u rent perleist turt, t. y. ireik vali
susigrinti nuosavybn atsakovui perleist turt. Kadangi reikalavimas grinti u
rent perleist turt yra turtinio pobdio ir tokia turtin reikalavimo teis pagal CK
5.1 str. 2 d. gali bti paveldima, tai iuo atveju galimas tiek materialini, tiek
procesini teisi permimas.
3K-3-71/2006
Iekovas, Latvijos mon, su Banku sudar Perdavimo sutart, kuria
neatlygintinai perdav Bankui reikalavimo teis pagal visas pretenzijas skolininkams,

neatsivelgiant j pagrind, nuostatas ir slygas. Iekovo reikalavimus atsakovui

nagrinjs apeliacins instancijos teismas, gavs praneim apie iekovo likvidavim
ir iregistravim i Latvijos moni registro, bylos nesustabd, bet, remdamasis viena
cesijos sutartimi, pripaino kasatori iekovo teisi permju, o remdamasis
Perdavimo sutartimi, pasil Bankui stoti byl treiojo asmens, pareikianio
savarankik reikalavim, teismis. Tokiu bdu teismas padar procesins teiss
paeidim. Teismas turjo patikrinti, ar Bankui iliko reikalavimo teis atsakov pagal
Perdavimo sutart, nes i aplinkyb reikminga sprendiant dl galimo iekovo teisi
permimo civilinje byloje. Jeigu reikalavimo teiss Bankui neiliko, apie tai,
atsivelgiant likviduotos mons stat nuostatas, turjo bti praneta kitiems
asmenims, turintiems teis j perimti (kreditoriams, akcininkams).
3K-3-377/2006
3K-3-144/2007
LAT paymjo, kad iekovas, kreipdamasis teism su reikalavimu apginti
jo CK 4.79 str. 1 d. nustatyt ir paeist pirmenybs teis pirkti parduodam dal
bendrojoje nuosavybje, buvo sklypo bendrasavininkis ir turjo pagrind ginti savo
paeist pirmenybs teis. Taiau, pradjs teismin gin, iekovas dovanojimo
sutartimi vis turt savo nuosavybs teis ems sklypo dal perleido kitam
asmeniui, ne bendraturiui. Tai pakeit iekovo teisin status - jis nebra ems
sklypo bendraturtis, todl nebeturi ir gintinos nuo paeidimo pirmenybs teiss pirkti
parduodam dal, nes perleids nuosavybs teis ems sklypo dal jis perleido ir su
nuosavybe turtas teises. Dl to nra pagrindo konstatuoti iekovo turtins teiss
paeidimo, nes negali bti ginama asmens turta teis, kuri jis perleido kitam
asmeniui.
3K-3-312/2007
LAT konstatavo, jog nustats, kad iekov, netekusi akcininks statuso,
prarado materialin teisin interes byloje, apeliacins instancijos teismas nepagrstai
grino byl nagrinti pirmja instancija remdamasis tuo, kad is teismas netinkamai
taik atsakovo teisi permim reglamentuojanias normas. Atsivelgiant tai, kad
iekovs turtas akcijas pardavus i varytyni jos reikalavimas negali bti
tenkinamas, teismas turjo taikyti proceso koncentruotumo bei ekonomikumo
principus (CPK 7 str.) ir palikti galioti i esms teising pirmosios instancijos teismo
sprendim (CPK 328 str.).
3K-3-361/2008
Iekov, stojusi byl po pradins iekovs (savo motinos) mirties, pra
pripainti svarbiomis prieastis, dl kuri pradin iekov praleido statyme nustatyt
termin palikimui priimti, pratsti termin palikimui priimti ir pripainti negaliojaniais
atsakovui iduotus paveldjimo teiss bei nuosavybs teiss liudijimus. Teismai iekin
atmet.
LAT konstatavo, kad iekovs teiginys, jog ji pripaintina savo motinos
pdine, nes ireik vali priimti palikim stodama iekove byl, neturi materialinio
teisinio pagrindo ir prietarauja subjektini procesini teisi esmei. Asmuo gali gyti
subjektines procesines teises materialini teisi pagrindu, bet ne atvirkiai.
emesnij teism argumentas, kad iekov, neprimusi motinos palikimo, neturi ir
reikalavimo teiss ioje byloje, pripaintinas pagrstu. Taiau byloje yra duomen, kad
pradins iekovs palikim prim kitas asmuo (jos snus). Todl byl nagrinjs
teismas, turdamas informacijos apie galim mirusios pradins iekovs teisi
permj, turjo jos palikim primusiam asmeniui praneti apie galimyb stoti byl,
perimant pradins iekovs procesines teises.
3K-3-367/2008
Iekovas yra likviduotas ir ibrauktas i registro 2006-09-13 (byl
nagrinjant pirmosios instancijos teisme, dar iki priimant teismo sprendim). Fizinis
asmuo, siekiantis stoti byl kasaciniame teisme, nurod, kad iekovas dar iki
likvidavimo perdav jam atsakovo skol.
LAT konstatavo, kad likvidavus alimi byloje buvus juridin asmen, ios
bylos atveju iekov, arba iam perleidus turt reikalavim atsiranda teisinis
pagrindas ir pareiga sprsti dl teiss norm, reglamentuojani procesin teisi
permim taikymo. Nors CPK 48 str. 1 d. nustatyta, kad procesinis teisi permimas
galimas bet kurioje proceso stadijoje, taiau i teiss norma negali bti aikinama kaip
teisinanti tok teismin bylos nagrinjim, kai proceso alimi dalyvauja likviduotas
juridinis asmuo, be to, kaip teigia pareikjas (fizinis asmuo, teigiantis, jog yra iekovo

teisi permjas), dar ir perleids turt reikalavim. Procesinio teisi permimo

klausimas turt bti isprendiamas toje proceso stadijoje, kurioje vyko juridiniai
faktai, nulm alies pasitraukim i ginijamo teisinio santykio. Kadangi iekovas
buvo likviduotas ir ibrauktas i juridini asmen registro byl nagrinjant pirmosios
instancijos teisme, taiau dar neprimus teismo sprendimo, todl procesinis teisi
permimo klausimas turi bti isprendiamas pirmosios instancijos teisme.

Teisi permimo negalimumo materialinje teisje padariniai

Jei nustatoma, kad teisi permimas materialinje teisje negalimas, procesas tampa vienaalis
ir bylos nagrinjimo tsti negalima, byla nutraukiam CPK 293 str. 7, 8 p.
Jei nustatoma kad galima, reikia teismui pateikti rodymus kad jis yra permjas. Ir tam tikrais
atvejais pateikti praym kad jis nori tsti proces.

TRETIEJI ASMENYS (CPK 46-47 STR.)

Samprata.
Pirmiausia reikia atsakyti kodl apart ali (iekovo, atsakovo) mes turim dar ir treiuosius
asmenis? Atsakymo reikia iekoti materialinje teisje. Materialin teis ino daug sudting konstrukcij,
kai teisiniais santykiais susij ne tik kreditorius ir skolininkas, bet ir daug kit asmen.
Skolininkas vykdydamas prievol jei ji nra tokia asmenin, kad turi vykdyti pats, gali
pasitelkti treiuosius asmenis. Tarkim ranga. Rangovas sako viskas OK (dal dar subrangovas), iekovas
sako ne OK. Rangovas sako, kad darbus atliko subrangovas. Bet u treiuosius asmenis prie kreditorius
atsakingas asmenikai skolininkas. Klausimas ar gine turi dalyvauti subrangovas? Subrangovas turi interes
dalyvauti byloje, nes teismo sprendimas gali turti tiesiogin tak jo interesams. Rangovas irgi nori, kad
dalyvaut subrangovas, nes teismo sprendimu konstatuoti faktai gauna rodyto fakto gali (jei reik reikti
iekin subrangovui). Res iudicata galia taikoma visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Jei subrangovas
nebt byloje, sprendimas subrangovui negaliot. Todl subrangovui turi bti numatyta galimyb dalyvauti
kaip treiasis asmuo nepareikiantis savarankik reikalavim.
Kita situacija: gino objektas santuokini pastatytas namas. Iekovas nori namo nuosavybs
teiss jam skyryb () metu kaip bendrosios jungtins nuosavybs. Bet yra dar tvai, kurie sako, kad mes ia
finansavome, todl mums 1/3 nuosavybs. ia stoja treiasis asmuo, taiau turintis savarankik reikalavim
nukreipt gino objekt. Treiojo asmens reikalavimas nesutampa nei su iekovo, nei su atsakovo. Jei
pretenduoja treiasis asmuo, kurio interesai skiriasi, jis negali bti bendrininku ir jis gali stoti byl kaip
treiasis asmuo su savarankikais reikalavimais.

Instituto tikslai:

Sudaryti galimybes asmeniui nesaniam bylos alimi ginti savo teises i interesus
Ivengti sprendim keliose bylose
Proceso ekonomija

Samprata.
Tretieji asmenys dalyvaujantys byloje asmenys, kurie stoja ar yra traukiami jau
prasidjusi byl dl savo teisi ir interes, nesutampani su ali interesais, gynimo iose ar kitose
bsimose bylose.
Skiriamos dvi rys:
Pareikiantys savarankikus reikalavimus
Nepareikiantys savarankik reikalavim

Pareikiantys savarankikus reikalavimus (CPK 46 str.)

1.
2.

Turi tiesiogin interes ir reikalavim gino objekt

stoja tik savo iniciatyva iki baigiamj kalb I instancijos teisme. (jiems taikomas
dispozityvumo principas tik pats sprendia kaip jam elgtis). Negalima reikalauti stoti
trei al per prievart. Teismas gali tik tok asmen informuoti. Taiau asmuo
apsisprendimo teis turi ribot laik iki baigiamj kalb pabaigos I instancijos teisme.

Treio asmens stojimas reikia, kad ir iekovas ir atsakovas turi gintis nuo to asmens
reikalavimo, todl stojimo terminas ir ribotas.
stoja pareikdamas iekin nagrinjamoje byloje, t.y. stoja bendrais pagrindais, lygiai
taip pat kaip iekovas pradeda byl. Vienintel iimtis tai teismingumas, iekinys turi bti
reikiamas tame teisme, kuriame yra nagrinjama iekovo ir atsakovo byla. Turi sumokti ir
ymin mokest
Iekinio dalykas arba pagrindas skiriasi nuo iekovo iekinio.
Atsakovais yra gino alys
Interesai nesutampa su ali interesais
Nutartis neleisti stoti neskundiama

3.

4.
5.
6.
7.

Nepareikiantys savarankikus reikalavimus (CPK 4t str.)

1.
2.

Neturi savarankiko reikalavimo gino objekt. Todl stoja vieno i asmens pusje.
Nra gino santykio subjektai, bet susij teisiniais santykiais su viena i ali.
Nagrinjamoje byloje stojusio asmens teisi/pareig klausimas nenagrinjimas. Priimamas
sprendimas turs takos tam treiajam asmeniui takos turs tik ateityje. Pvz. darbuotojo
padaryta ala neteistais veiksmais.
Sprendimas gali turti takos teismis ir pareigoms ateityje. Treiojo asmens teisi ir
pareig klausimas nra sprendiamas. rodyt fakt jau nebereikia rodinti kitose bylose.
Asmenims, kurie netraukiami byl jiems negalioja res judicata galia (siteisjusio
sprendimo aplinkybi negalima ginyti, arba tomis aplinkybmis galima remtis).
stoja tiek savo iniciatyva, tiek gali bti traukti teismo ar ali iniciatyva iki
baigiamj kalb I instancijos teisme. Dispozityvumo principas jiems visa apimtimi nra
taikomas, kadangi gali atsirasti procese ir ne savo iniciatyva. Jei nori savo iniciatyva tai turi
pareikti praym teismui.
Nutartis neleisti stoti skundiama. Neleidimas asmeniui stoti reikia kad asmuo praranda
galimyb ginti savo teises. Nutartis skundiama atskiruoju skundu ir rodinti kad asmuo turi
bti trauktas byl.
Negali daryti takos bylos eigai. (negali pripainti iekinio, atsisakyti iekinio, sudaryti
sutart ir pan.). turi tik tas procesines teises kurios nesusij su disponavimu gino objektu.
i asmen teiss tik procesins teikti praymus, pateikti rodymus ir pan.
Negali veikti prie alies, kuries pusje dalyvauja, interesus. Jis turi padti aliai, kurios
pusje dalyvauja, kadangi yra tam tikras j interes bendrumas. i taisykl negali bti
suprantama absoliuiai, nes tokiu atveju tretysis asmuo tapt bendrininku ar atstovu. Gali
alies interesas nesutapti su treiojo asmens interesais ir tais atvejais mes negalime priversti
traiojo asmens tylti. Pvz.: alos padarytos neteistais darbuotojo veiksmai atlyginimo
byla, yra iekovas ir darbdavys, kurie nusprendia sudaryti taikos sutart, atlyginti turtin
al ir pus milijono neturtins, tretysis asmuo mano kad patirti sualojimai yra menki ir
pus milijono yra per didel suma. Jis puikiai supranta kad sudarius toki sutart darbdavys
gis regreso teis todl jis turi interes rodyti kad ala ymiai maesn. Tokiu atveju mes
turime suteikti asmeniui teis prietarauti.

3.

4.

5.
6.
7.

Res judicata jei sprendimas siteisja tai dalyvav asmenys negali ginyti siteisjusio
sprendimo taisykli. Res judicta taip pat reikia, kad siteisjusio sprendimo taisykls gali bti panaudojamos
kitoje byloje grindiant savo reikalavimus. Res judicata galioja tik bylos alims ir byl trauktiems
asmenims.

Pavyzdiai

CK 2.24 str. 5 d.
CK 2.145 str.
CK 6.38 str. 4 d.
CK 6.105 str.
CK 6.322 str.
CK 6.780 str.

3k-3-397/2006 treij asmen teis ginyti bylos ali sudaryt taikos sutart.
Teismas, esant ali sudarytai taikos sutariai, prie tvirtindamas j,
privalo sitinkinti, ar neprietarauja imperatyviosioms statymo normoms ar vieajam

interesui. teismas, tvirtindamas ali sudaryt taikos sutart, turi aikinti, ar taikos
sutartyje nustatytomis slygomis nepaeidiamos treij asmen teiss. Paymtina,
kad byloje nra duomen, ar tretiesiems asmenims apie ali pateikt taikos sutart
bei taikos sutarties turin praneta. Jeigu teismas, tvirtindamas ali sudaryt taikos
sutart, neisiaikina, ar byloje nra paeidiamos dalyvaujani treij asmen
teiss, arba patvirtina taikos sutart nedalyvaujant teismo posdyje treiajam
asmeniui, kuriam nebuvo praneta apie teismo posdio laik ir viet ir kuris nebuvo
informuotas apie sudarytos taikos sutarties slygas, toks procesins teiss normos
paeidimas pripaintinas paeidianiu viej interes.

Teism praktika
Daromos klaidos traukia asmen kai nra teisinio pagrindo, netraukia asmens kai tai reikia
padaryti ir t.t.
3k-3-391/2009 - notaro traukimas. Jei reikiamas iekinys dl notarine tvarka sudaryto
sandorio negaliojimo tai manoma kad reikia traukti visais atvejais notar, taiau nesiaikinama dl koki
aplinkybi reikalaujama pripainti negaliojaniu. Panai situacija su registr centru. J reikia traukti tik tada
kai manoma kad jis kak padar negerai bet ne dl to kad vliau gali reikti pakeisti registro ra)
3k-3-346/2009
LAT paymjo, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kai
teismas netraukia proces vis teisin suinteresuotum turini asmen, egzistuoja
ne visais atvejais, o tik tais, kai tai susij su statymo nurodytomis pasekmmis
sprendimu turi bti nusprsta ir dl toki asmen. statymin svoka ,,teismas
nusprend" suprantama kaip teisi ir pareig asmeniui nustatymas, pripainimas,
pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi takos netraukto dalyvauti
byloje asmens teisinei padiai. Kadangi nagrinjamu atveju emesni instancij
teismai neisiaikino reikming sprendiant dl netraukt bylos nagrinjim
asmen procesinio statuso pripainimo aplinkybi, o btent nenustat, pagal koki
sutart buvo vykdomas veimas, kuris i veimo procese dalyvavusi faktini vej
(agent) vykd veim tuo metu, kai buvo padaryta ala kroviniui, ar buvo veama
pagal viening sutart, ar treij asmen praymai dl traukimo byl nra
piktnaudiavimas procesu ir pan., negalima konstatuoti absoliutaus teismo sprendimo
negaliojimo pagrindo.
3k-3-2009/2009
LAT paymjo, kad negalima paneigti tam tikro iekovo kreditori
suinteresuotumo bylos baigtimi, bet j interesams nagrinjamoje byloje atstovauja
bankrutuojanios mons administratorius, kuris pagal moni bankroto statym gina
tiek bankrutuojanios mons, tiek jos kreditori interesus. Todl, nenustaius
aplinkybi, kurios lemt poreik kreditoriams tiesiogiai dalyvauti byloje ir ginti savo
interesus, bankrutuojanios mons kreditoriai iuo atveju neprivaljo bti traukti
byl treiaisiais asmenimis(LAT bylos nr. 3K-3-1042/2002, 3K-3-81/2004).
3k-3-161/2009
LAT paymjo, kad teismas, sprsdamas dl arbitrao sprendimo
pripainimo ir leidimo vykdyti, privalo ianalizuoti visus suinteresuoto asmens
faktinius ir teisinius argumentus, taip pat ex officio patikrinti, ar nra Niujorko
konvencijoje bei Komercinio arbitrao st. nustatyt atsisakymo pripainti sprendim
pagrind. Teismo nutartis, kuria isprendiama dl arbitrao sprendimo pripainimo ir
leidimo vykdyti, turi bti motyvuota. Tuo tarpu nagrinjamu atveju apskstos nutarties
turinys teikia pagrind pripainti, kad i byl nagrinjs teismas nesivadovavo
pirmiau nurodytomis nuostatomis. Teismas neanalizavo vis suinteresuoto asmens
atsiliepime idstyt argument ir dl j nepasisak. Dl to darytina ivada, kad
skundiama teismo nutartis nra reikiamai motyvuota, yra priimta paeidiant proceso
teiss normas. Neprotingai didels palkanos gali bti vertinamos kaip vieosios
tvarkos paeidimas, jeigu jos reikt lupikavimo teisinim. Nagrinjamoje byloje
teismas neanalizavo arbitrao sprendimais priteist netesyb (baud) dydio j
atitikties vieajai tvarkai aspektu, nors privaljo tai padaryti tiek fakto, tiek teiss
aspektais. Tai leidia daryti ivad, kad teismas tinkamai nevykd savo pareigos ex
officio patikrinti pirmiau nurodyt konvencijoje ir statyme nustatyt pagrind,
kuriems esant arbitrao sprendim gali bti atsisakoma pripainti ir leisti vykdyti,
buvimo. Be to, pagal CPK 812 str. 2 d. teismas gali pripainti ir tik dal usienio
arbitrao sprendimo.
3k-3-50/2009

Teismas trauk j treiuoju asmeniu, taiau vliau panaikino i procesin

padt. Teismams atmetus iekin, treiasis asmuo pateik kasacin skund.
LAT konstatavo, kad CPK 47 str. 1 d. nustatyta teismo teis traukti asmen
dalyvauti byloje treiuoju asmeniu, nepareikianiu savarankik reikalavim,
suponuoja ir teismo teis panaikinti toki jo procesin padt. Teismo nutartis, kuria
panaikinama treiojo asmens, nepareikianio savarankik reikalavim, procesin
padtis, reikia, kad iam asmeniui procesas ubaigiamas. Taigi, tokia teismo nutartis
gali bti skundiama atskiruoju skundu (CPK 290 str. 2 d., 334 str. 1 d. 2 p.).
Nagrinjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurod, kad jo priimta nutartis
neskundiama. Esant teismo nutartyje nustatytam draudimui, kasatorius neturjo
teiss j sksti apeliacine tvarka, t.y. negaljo ginti savo procesini teisi
3k-3-228/2008
LAT konstatavo, kad nors LAT formuoja praktik, kad pagal bendrj
taisykl bankrutuojanios mons akcininkai nra traukiami treiaisiais asmenimis
bankroto byl (2002 m. LAT byla Nr. 3K-3-282, 2003 m. LAT byla Nr. 3K-3-527 ir kt.),
taiau atskirais atvejais bankrutuojanios mons akcininkai gali dalyvauti bankroto
byloje treij asmen, nepareikiani savarankik reikalavim, statusu (2005 m.
LAT byla Nr. 3K-7-260). Nagrinjamoje byloje teismai nurodytas statymo ir teism
praktikos nuostatas taik vienpusikai ir nevertino pareikjos faktinio bei teisinio
suinteresuotumo dalyvauti bankroto procedroje. Tai reikia, kad teismai neatskleid
nagrinto procesinio klausimo esms. Taiau pirmosios instancijos teismas patenkino
pareikjos praym ir atnaujino proces civilinje byloje jau po kasacinio skundo
pateikimo. Tai reikia, kad teismas pripaino pareikjos, kaip treiojo asmens,
nepareikusio savarankik reikalavim, status bankroto byloje, ir klausimas dl jos
teiss stoti byl i esms yra isprstas. Tokioje procesinje situacijoje paeidimai,
kuriuos padar teismai nagrindami pareikjos traukimo bankroto byl klausim,
nesudaro CPK 346 str. numatyt skundiam teism sprendim perirjimo pagrind,
kadangi i paeidim itaisymas neturt takos teisingam bylos inagrinjimui.

ATSTOVAVIMAS (PAGAL PROGRAM 7 TEMA) CPK 51 60 STR.

Atstovavimui CPK skirta gana maai straipsni. Tai paaikinama tuo kad turime analogikus
institutus ir materialinje teisje. Kodl reikalingas is institutas ? bylinjimasis specifin veikla, ir byl
galima pralaimti ne dl to kad esi neteisus o dl to kad neinai procesini plonybi. Norint skmingai
bylintis reikalingos specialios inios. Bylintis be specialisto pagalbos yra labai rizikingas, nes teisjas turi
bti nealikas ir negali patarinti k reikia daryti, taip susidaryt alikumo spdis. Taip pat tai lemia ir
objektyvios prieastys, dl kuri alis ar kitas byloje dalyvaujantis asmuo negali asmenikai dalyvauti
procese (neveiksnumas ir kt.).
CPK 51 str. atstovo turjimas yra teis o ne pareiga, iskyrus privalomo atstovavimo atvejus.

Privalomas atstovavimas.:

CPK 347 str. (kasacinio proceso metu keliamos teisins problemos, kad ikelti toki
problem reikalingos specialios teisins inos)
CK 2.115 str. (bylos dl priverstinio akcij, dali pardavimo)
CK 2.126 str. (bylos dl juridinio asmens veiklos tyrimo)
CPK 398 str. atstovo turjimas neatleidia nuo pareigos asmenikai dalyvauti byloje

Skirtumai nuo materialins teiss

1.

2.
3.

Skiriasi asmenys galintys bti atstovais. Materialinje teisje atstovu gali bti bet kuris
veiksnus asmuo jei nra interes konflikto, o proceso metu tik CPK vardinti asmenys (CPK
56, 60 str.). toks ribojimas dl to, jog bylinjimasis specifin veikla reikalaujanti speciali
ini.
Skiriasi tikslai. Materialinje teisje tikslas padti gyvendinti materialines teises, procese
procesines teises
Skiriasi galiojim pobdis ir j forminimo tvarka (CPK 54, 59 str.). materialinje teisje
apiforminama daniausiai galiojimu, procese jei atstovas advokatas pateikiamas

susitarimas su klientu. CP atstovavimo faktas gali bti formintas net odiu kaip yra
bendrininkavimas ir pirmo posdio metu jie pareikia, kad paveda atstovauti j interesams
vienam bendrininkui. To utenka pakankama atsirasti atstovavimo tarp bendrinink
santykiams.
Materialins teiss procesiniam atstovavimui negalima taikyti. Procesinis atstovavimas
apibriamas arba bylos trukme (konkreioje byloje), arba nurodant, kad pavedama atstovauti visose bylose.
Kalbant apie atstovavim teisme, reikia atskirti:
Santykiai tarp atstovo ir atstovaujamojo, kuriuos reglamentuoja materialin teis.
Santykiai tarp atstovo ir teismo, kuriuos reglamentuoja proceso teis. Atstovas yra
dalyvaujantis byloje asmuo.

Samprata:

Procesin veikla, kai vienas asmuo atstovas, gyvendina kito asmens atstovaujamojo,
procesines teises ir pareigas.
Civilinio proceso teiss institutas.

Atstovavimo rys (ar alis gali pati vesti byl ar to daryti negali, ir privalo vesti byl per
atstov):
Privalomas (tada kai dl vienokiu ar kitoki prieasi dalyvaujantis asmuo negali pats ginti savo interes,
pvz.: alis yra neveiksnus asmuo, kasacinio skundo suraymas, JA atveju kai yra kolegialus organas)
Neprivalomas, kai pats asmuo gali savarankikai vesti byl, statymai nenumato privalomojo atstovavimo,
taiau nusprendia pats pasitelkti pagalb atstov. Kaip pvz. atstovavimas gali atsirasti darbo sutarties
pagrindu, draudjo ir draudiko sutarties pagrindu ir t.t.
Pagal tai kokiu pagrindu atsiranda atstovavimo santykiai skiriame:
statymas. Atvejai kai statymas nurodo jog vienas asmuo yra kito asmens atstovu be jokio
pavedimo, o vien dl to kad yra kakokie juridiniai faktai.
Sutartis. Sutartinis atstovavimas advokato kliento santykiai, darbo santykiai, ir kitoki
materialini teisini sutari pagrindu atsirad atstovavimo santykiai.
Teismo sprendimas (nutartis). Tai atvejai kuomet vieno asmens atstovu paskiria tam tikr
asmen. Pvz.: bankroto atveju administratoriaus paskyrimas; jei teismas paskiria vien asmen kito asmens
globju tai tokiu atveju globjas globojamo asmens atstovas ir tai atsiranda teismo pagrindu; kuratoriaus
paskyrimas.
Administracinis aktas. Pvz.: laikinoji globa, kuri nepilnameiui nustatoma savivaldybs
mero ar administracijos vadovo sprendimu ir iuo atveju laikinasis globjas/rpintojas yra laikinas atstovas
kol bus nustatyta nuolatin globa.
Naryst visuomeninje organizacijoje. Jei yra kakokia visuomenin organizacija kurios
viena i funkcij nari gynimas ir j atstovavimas teismuose tai tokiu atveju narysts faktas tokioje
organizacijoje yra pagrindas atstovauti. Rykiausias pvz. profesins sjungos. Kitas pvz.: - kolektyvini
autori teisi organizacijos (Lietuvoje LATGA) numatyta autorini ir gretutini teisi statymas.
Atstovavimas kaip matyti gali atsirasti paiu vairiausiu pagrindu ir kiekvienu konkreiu
atveju kai dalyvauja atstovas teismas turi nusprsti ar tikrai atstovavimo santykiai yra ir ar tam yra pagrindas,
tiksliau btina atstovo legitimacija. Koki dokument pagrindu galime pagrsti kad tai tikrai yra atstovas
rodymai skirtingi priklausomai nuo to kokiu pagrindu atsiranda atstovavimas, pvz.: jei statymu, tai reikia
pateikti rodymus patvirtinanius aplinkybes su kuriomis statymas sieja atstovavim, JA atstovavimo atveju
atstovauja JA organas ir reikia pateikti dokumentus patvirtinanius dokumentus kad atvyks organas yra JA
vadovas - dokumentai statatai, valdybos spendimo kopija patvirtinanti jo paskyrim tas pareigas.
Atstovai pagal pavedim
1.
Advokatai
2.
Advokat padjjai (1 m. praktika, vadovo sutikimas, tik I instancijoje).
Advokatas ar jo padjjas pateikia teismui susitarim dl teisini paslaug. Kadangi sutartis
konfidenciali tai pati sutartis teismui niekad nepateikiama. Todl rodymu yra susitarimas dl atstovavimo,
itrauka i teisinim paslaug sutarties, kurioje nurodyta kad asmuo paveda advokatui atstovauti. Skirtingai
nuo materialios teiss atstovavimas forminamas ne galiojimu o susitarimu dl teisins pagalbos teikimo.
ia netaikomos CK normos, kurios kalba apie galiojim, jo galiojim, nes ia taikomas susitarimo dl
teisins pagalbos institutas Teismai daro klaidas dl galiojim norm taikymo remiantis CK normomis
atstovavimo santykiams teismuose (3k-3-238/2007; 3k-3-406/2006). Susitarimo galiojimo laikas

apibriamas kitais kriterijais nei galiojimo. Danai apibriama kaip galjimu atstovauti visose
instancijose, vykdymo procesuose tai atstovavimas gali vykti gana ilgai.
3k-3-238/2007
LAT konstatavo, kad bendrovje privalo nuolat bti sudaryti ir veikti du
organai: aukiausias organas visuotinis akcinink susirinkimas, ir vienasmenis
valdymo organas bendrovs vadovas. Tai yra imperatyvios statym normos, nes,
nesant nurodyt organ, juridiniai asmenys negalt gyti civilini teisi, prisiimti
civilini pareig ir j gyvendinti, t. y. gyvendinti juridinio asmens teisnumo (CK 2.81
str. 1 d.). I bylos duomen matyti, kad, pasibaigus galiojim terminui, iekovo
direktorius faktikai toliau vykd gen. direktoriaus funkcijas, bendrovs akcininkai
savo veiksmais pripaino j gen. direktoriumi ir nereikalavo, jog pastarasis pagal CK
2.148 str. 3 d. grint galiojim. Be to, byloje nra duomen apie tai, kad iekovo
visuotinis akcinink susirinkimas bt msis veiksm irinkti nauj gen. direktori ir
suteikti jam naujus galiojimus. I sistemins AB nuostat analizs darytina ivada,
kad iekovo gen. direktoriaus galiojimai turt baigtis tada, kai visuotinis akcinink
susirinkimas irinks nauj bendrovs vadov ir is prads dirbti. Taip pat svarbu tai,
kad iekovo akcininkas (suinteresuotas asmuo) pradjo kvestionuoti io asmens
galiojimus tik apeliacins instancijos teisme. Toks elgesys traktuotinas kaip proceso
koncentracijos ir ekonomikumo principo paeidimas (CPK 7 str. 2 d.).
3k-3-406/2006
Nagrinjamoje byloje, iekovui tiek pirmosios, tiek apeliacins instancijos
teismuose be jo motinos kaip atstovs pagal pavedim, atstovavo ir advokatai. Vienas
i j taip pat dalyvavo teismo posdyje, kurio metu buvo pateiktas atsisakymas nuo
apeliacinio skundo. Kadangi iekovo motina galjo bti jo atstove teisme pagal
pavedim, nes atstovavo kartu su advokatu, ir galiojime esant atskirai aptartai jos
teisei atlikti visus procesinius veiksmus (CPK 59 str. 2 d.), LAT pripaino, kad
pateikdama
apeliacinio
skundo
atsisakym,
ji
procesin
atstovavim
reglamentuojani teiss norm nepaeid.
3.
Vienas i bendrinink. Tai iuo atveju specifika ta, kad atstovavimo santykiai gali bti
forminami odiniu susitarimu, atvykus teism ir pareikus kad paveda atstovauti tam ir
tam, toks pareikimas raomas posdio protokol ir joki papildom dokument
reikalauti nereikia.
4.
Turintys auktj teisin isilavinim atstovauti artimus giminaiius, sutuoktin
(sugyventin). Tai iimtis i taisykls kad atstovauti gali tik advokatai. iuo atveju
atstovavimo faktas turi bti formintas galiojimu, jos formai taikysime reikalavimus
numatytus CK, trukm nustatysim pagal tai kokie veiksmai pavesti atlikti.
5.
Profesins sjungos (savo narius). Tokiu atveju reikalinga pateikti kad atitinkamas asmuo
yra profesins sjungos narys, ir priklausomai kas veiks profesins sjungos vardu, jei
pirmininkas, tai pateikti rodymus kad btent jis yra irinktas pirmininkas, jei ne pats
vadovas profsjungos tai reikalingas profsjungos vadovo pasiraytas galiojimas, pvz.:
galiojamas profsjungos teisininkui. O jei sugalvoja pasitelkti pagalb advokat ta turi bti
pateiktas susitarimas su advokatu.

Atstov teiss, galiojimai.

Teisi ir galiojim apimtis priklauso ar atstovavimas kils statymo ar susitarimo pagrindu.
Jei statymo pagrindu tai sakom kad tai atstovas pagal statym, tokiais atvejais atstovavimas daniausiai
btinas ir tam kad galt tinkamai apginti atstovaujamj tai turi turti atstovas visas procesines teises ir
pareigas, kurias turt atstovaujamasis. Pvz.: vaiko atstovavimas, JA atstovavimas. Kai yra susitarimas tai
yra visikai kitaip, atstovaujamasis sprendia kiek suteikti teisi, visas ar dal atstovui.
Atstovo pagal pavedima (sutartinio atstovavimo atveju) teiss dvejopos:
teiss kurias automatikai gyja susitarus dl atstovavimo pvz.: teis susipainti su
byla, teis pateikti praymus, rodymus. Pirm blok sudaro procesins teiss kurios
nesusij su disponavimu gino objektu. i teisi susitarime ar kitame dokumente nereikia
aptarti, tai savaime atsiranda CPK pagrindu.
Antra grup tai tos procesins teiss kurias atstovas pagal pavedim turs , jei jos bus
patvirtintos ir nurodytos dokumente, kuriame susitariama dl atstovavimo, t.y. specialiai
aptartos:
o Teis pareikti iekin ir priein iekin
o Atsisakyti iekinio
o Pripainti iekin

o
o
o
o
o

Sudaryti taikos sutart

Pergalioti
Gauti vykdomj rat ir pateikti j vykdymui
Gauti turt
Prayti atnaujinti proces

Negali bti atstovais (CPK 60 str.)

Atstovavimas materialinje ir procesinje teisje skiriasi ir tuo kad materialinje teisje gali
bti beveik bet kuris asmuo o procese yra ymiai daugiau ribojim kas negali bti atstovais:
1.
Teisjai iskyrus atstovavim pagal statym
2.
Prokurorai iskyrus prokuratros atstovavim ir atstovavim pagal statym
3.
Asmenys kuriems nustatyta globa ar rpyba
4.
Advokatai advokatros statymo 23, 25, 43 str. atvejais

Advokato teisin padtis civiliniame procese

Suteikiama monopolija advokatrai, iskyrus atm tikras iimtis, t.y. atstovavim pagal
statym, JA atstovavim, turint auktj teisin isilavinim atstovauti artimam giminaiiui. Iki naujo CPK
primimo klestjo teisni paslaug teikimo mons ir galjo teikti teisines paslaugas nesiraydamas
praktikuojani advokat sraus. Advokatai saistomi profesins etikos reikalavim. Tikslas teisinant
advokatros monopolij buvo siekiama unadvokatavimo. . Bet taip problemos neisprend nes su
advokatros statymu nebuvo suderinti kiti statymai.
Kuo advokato padtis ypatinga?
Samprata. Nepriklausomas savo kliento patarjas ir atstovas teiss klausimais.
altiniai:
Advokatros statymas
CPK
Advokat profesins etikos kodeksas
ES advokat profesins etikos kodeksas
Kiti advokatros dokumentai
Advokato kaip atstovo veikla lyginant su kitais atstovais yra ymiai daugiau
reglamentuojama, jam taikomi tam tikri reikalavimai, jis laikomas profesionalu. Advokat siej santykiai su
advokatra, visuomene, klientu, teismu. Todl kalbant apie advokato teisin padt btina kalbti apie
kiekvien santyk atskirai:
1.
Advokato ir kliento santykiai. Atsiranda sudarius susitarim ir iems santykiams
yra bdinga:
Laisv ir nepriklausomumas , t.y. negalima tapatinti su klientu ir jo bylomis. Jei ginamas
sukius tai nereikia kad advokatas taip pat sukius.
Teistumas. Advokatas teisin pagalb teikti ir atstovauti tik teistomis priemonmis ir jei
klientas prao atlikti tokius veiksmus kurie yra neteisti advokatas aikiai turi pasakyti kad
to jam neleidia daryti profesin etika jie ir toliau prao tai advokatas turi kreiptis teism
ir nutraukti paslaug teikimo sutart.
Lojalumas klientui ir tarpusavio pasitikjimas. Tam kad bt galima kvalifikuotai teikti
pagalb tai klientas turi atsiverti, isakyti visk kaip klebonui. Advokatas turi garantuoti
konfidencialum ir patvirtinti kad niekas j pokalbio nesuinos ir t.t. danai lojalumo ir
tarpusavio pasitikjimo nebna, klientai dozuoja informacij ir dl to advokatas gali
atsidurti kvailio vietoje. Kartais lojalumo ir pasitikjimo nebna ne dl kliento bet ir dl
advokato, taip yra dl to kad advokatas pvz. bendrauja su prieinga alimi.
Interes konflikto vengimas. Tai tiesiogiai susij su lojalumu ir nepriklausomumu.
Negalima imtis kit byl kurios reikt interes konflikt. Negalima situacija kai atsakovu
tampa alis kuris buvo anksiau atstovaujamasis, kadangi advokatas gali turti daugiau
informacijos kuri gali bti konfidenciali.
Profesins etikos laikymasis. Teisin pagalba turi bti teikiama nepaeidiant etikos
kodekso ir advokatros statymo.

Konfidencialumas. Turi informacij laikyti saugiai, jos negali suinoti kiti, negalima
apklausti advokato kaip liudytojo, dl aplinkybi kurias suinojo kaip advokatas. Negali
bti daroma krata pomiai advokato kontoroje susij su jo veikla
Teikti paslaugas tik esant kliento nurodymui. Savo iniciatyva advokatas negali pradti
teikti teisini paslaug.
Konsultuoti tiksliai, siningai ir rpestingai. Advokatas negali pamirti kliento. Turi
bti nuolatinis kontaktas tarp advokato ir kliento. Advokatas neturi pykti ant kliento jei
paskambina 12 val.
Asmenin atsakomyb u pavedimo vykdym. Atsakys u padjj, pagalbinio
personalo klaidas atsako advokatas.
Nesiimti pavedimo jeigu nra kompetentingas. Prisiimdamas sipareigojimas advokatas
turi nustatyti ar jis yra kompetentingas.
Savalaikis informavimas. Reiki informuoti klient, rodyti dmes jam.
Gali atsisakyti teikti paslaugas tik dl uimtumo ar nekompetentingumo. Ta yra i
esms tik dvi slygos dl kuri advokatas gali atsisakyti teikti paslaugas. Latvijoj buvo
situacija kai reik ginti komunist lyder ir neatsirado n vieno advokato kuris nort ginti,
deja tai yra profesija ir taip nra galima.
Negaldamas teikti paslaug turi i karto informuoti klient. Jei advokatas suserga ar
pan. tai turi i karto informuoti klient. inoma advokatas turi teis nutraukti sutart jei
nemokamas honoraras.
Naudotis tik teistas priemons ir bdus.
Negali pats ar kito asmens ardu i kliento pirkti ar kitu bdu gyti turt ar turtini
teisi. Tai nesuderinama su advokato profesija, tai akivaizdus interes konfliktas.
Negalima susitarti del pactum de quota litis (susitarimas dl tam tikros sumos nuo
patenkintos sumos), iskyrus statymo iimtis. Laikoma kad tai prietarauja etikai.
Lietuvoje advokatros statymas atskirose bylose leidia tokius susitarimus.
Honoraras susitarimo reikalas, bet reikia atsivelgti bylos sudtingum, advokato
kvalifikacij, patirt, kliento finansin padt. Reikia paaikinti klientui kaip
apskaiiuojamas jo honoraras. Valandinis principas/konkreti suma
Draudimas savintis kliento las, kliento ir savo l atribojimas. Turi bti atskirtas
turtas ir apskaitomas atskirai.

Jei kils interes konfliktas. : (ATSTOVAVIMO RIBOJIMAI)

negalima vesti bylos prie savo tvus, sutuoktin, vaikus, brolius seseris, partner
negali bti savo tv, sutuoktinio, vaik, broli, seser, partneri... Nes taip neva
susitapatinama su klientu...
Negalima atstovauti abiej ali.
Negalima buvusiems teisjams 1 metus atstovauti tame teisme, kuriame dirbta teisju.
Draudimas vesti bylas teisme, kuriame teisju dirba sutuoktinis, vaikai, tvai, broliai,
seserys.
Jei anksiau buvo teisjas/prokuroras/arbitras byloje, kuri tuo metu nagrinjo ir
dabar jo praoma atstovauti toje byloje

Isiskiria interesai advokatas nra vasalas.

Jei klientas su juo neatsiskaito teisins paslaugos yra tstinio pobdio, bylos
negarinjimas gali tstis ir kelis metus. Galima gauti ir periodik atlyginim, galima gauti
atl. u konkrei procesini veiksm atlikim.

Kiti ribojimai:
o Draudimas reklamuotis. Tas draudimas nra absoliutus. Reklama nra laikoma
nuoroda vizitinje kortelje, kontoros ikabos. Drd apima reklaminius skelbimus
spaudoje, televizijoje. Reklama taip pat nra, jei kontora remia, teikia labdar.
o Civilins atsakomybs draudimas privalomai. Advokatas atsako pagal profesins
veiklos standartas.
o Draudimas imti komisin mokest u tai, kad atsiuniamas naujas klientas, etc.
U kliento perleidim ar nukreipim. Advokato veikla nra kin-komercin
veikla, tai profesin veikla.

Draudimas advokatui dirbti kitok darb, iskyrus adv.. nurodytus atvejus. Tik
mokslinis, krybinis, pedagoginis ir kt, numatyt adv.. (bet Vokietijoje advokatas
negali dirbti mokslinio/pedagoginio darbo, nes tai nevasuteikt tokiam advokatui
nepagrst pranaum). Taip pat advokatas gali bti bankroto administratoriumi.
Lietuvoje gal tik 2 advokatai dirba bankroto administratoriais, gal dl to lietuvos
bankroto teis tokia nevykusi. Adv gb valdymo organo nariu, bet jis negali gauti
atlyginimo u tai.
IMUNITETAS - Advokatas negali bti apklausiamas liudytoju apie tas aplinkybes,
kurias suinojo savo profesins veiklos metu.

SANTYKIS ADVOKATAS-TEISMAS.
Advokatas yra nepriklausomas teisins sistemos dalis. Advokatas turi veikti taip, kad teismui
netrukdyt atlikti savo funkcijos ir atvirkiai, A turi prisidti prie teismo veiklos tinkamo gyvendinimo.
USIENYJE (JAV, UK) yra teisinink asociacijos, kurios jungia ir advokatus ir teisjus, ir prokurorus.
(American bar asociacion). Lietuvoje mes turime situacij, kai teisininko profesija iskaidyta atskirus
staliukus (notarai, teisjai, advokatai) ir visi gyvena pagal savo etikos kodeksus ir taisykles. Gal dl to LT
teisininko profesija nuvertinta ir jais nepasitikima..?
Pagrindin advokato uduotis vedant CB laikytis CPK norm reikalavim
Neatlikti veiksm, kad ir kaip klientas prayt, vilkinti byl... ( 1 posd atvyksta advokatas,
o klientas neatvyksta. kit posd atvyksta klientas, o ne advokatas. 3 posd neatvyksta nei 1. O kartais,
jei klientas turtingas, gali pasisamdyti kelis advokatus
Neklaidinti teismo ir be reikalo teismo netrukdyti. Danai advokatai siekdami vilkinit ar tikti
klientui, pateikia aibes praym (ireikalauti status, tok ir tok dokument, atsakovo steigimo sutart)
Nesiginyti su teisju elgtis etikai ir taktikai. Advokatas pagyvenusiai teisjai sako Ak tu
klimaksine. Mandagumas ir taktikumas visgi nereikia, kad A turi umerkti akis, teisjo darbo
paeidimus. Jei teisjas paeidinja CPK, profesin etik, koliojasi, etc, A turi informuoti teisj taryb,
teisj etikos komisij... NEGALI advokatas kentti teisjo savivaliavimo.
Draudiama susitikinti su byl nagrinjaniu teisju, JEI APIE TAI NEPRANEAMA kitai
aliai ar jos atstovui. KONTAKTAS su teisju. A turi vengti i viso toki susitikim... Kartais mons,
vadinantys save advokatais, odinio proceso metu, gali pasakyti klientui palauk ia ir nueina pas teisj
kabinet (nors teisjo gali ten net nebti).
Pareiga bendradarbiauti su teisju. Advokatas turi planuoti savo darb toli priek metus ar
pan.!!! JEi advokatas susilauo koj, etc., turi bent telefonu praneti teisjui
Teismo kritika advokatas gali tai daryti, bet tai daryti turi argumentuotai. Kritika turi bti po
to, kai teismas inagrinjo byl... Kol byla eigoje, negalima kritikuoti vieai teisjo, nes tai gb palaikyta
bandymu daryti tak teisjui. YRA ETT byla prie Moldov, kai labai ariai.

Santykis ADVOKATAS-ADVOKATRA
Advokatas yra profesins korporacijos narys. Profesionalai jungiasi profesines korporacijas,
kurios reglamentuoja detaliau savo veikl viduje.
Pagrindin advokato profesins korporacijos pareiga ginti ios korporacijos presti ir
nekompromituoti savo profesins korporacijos. Tai bna tada, kai neilaikoma statym, profesins etikos.
Nemanoma veikti kaip advokatu netapus profesins korp nariu privaloma naryst.
Kiekvienas advokatas yra kitas kitam konkurentas. Jei klientas duoda sutikim, atsiranda
kooperacija, jei byla sudtinga. Kooperavimasis
Draudimas daryti siurprizus kolegoms. Nelaikyti kakokio praymo/argumento iki
paskutinio momento.
Jei nutraukiama atstovavimo byla ir atsiranda naujas advokatas, ie abudu turi
bendradarbiauti, senasis turi praneti ir informuoti naujj apie byl, etc.
Kolegikas gin sprendimas. Reikia perskaityti profesins etikos kodeks. Negalima
smurtauti, etc.
Nuolatinis kvalifikacijos klimas tam kad A profesija bt prestiin privalu, kad A bt
savo srities specialistais. Teisininko profesija tokia, jei nuolat netobulsi, niekada netapsi profesionalu.
Mikelnas kartais paklausia savo buvusi student : Ar to a tavs mokiau...?, kaip pamato, jog kalba
nesamones
Tinkama darbo vieta bent 3 izoliuotos patalpos (1 klientui priimti, 1 patalpa kur in cognito
tet-a-tet panekti su advokatu, 1 patalpa, kurioje saugoma visa dokumentacija. A privalo archyvuoti visus
dokumentus tam tikr termin. Ta patalpa turi bti saugoma.

LIETUVOJE, kaip ir daugelyje kit srii, advokatra neiveng daugybs statym leidj
intervencij. Nuo 1992 met priimtas Adv buvo nuolat keiiamas.
2004-04-06 2005-07-21 JUODASIS periodas, kada leista be kam, turiniam auktj
isilavinim ir turiniam 5 met teisinio darbo sta tapti advokatu. Advokatrai tai buvo didiulis smgis
atsirado daugyb nekvalifikuot, beviltik advokat. Tada buvo panaikintas kvalifikacinis egzaminas.
Tas pats buvo ir su teismais 1994 metais kai buvo sukurtos naujos teismo grandys

ADVOKATAS-VISUOMEN
Advokato profesija yra visuomenika profesija nuolatinis bendravimas su monmis.
Advokatas neturi umerkti aki ir turi imtis siekti/ginti teisingum kartais netgi pro bono. Nors ir yra
valstybs garantuojama teisin pagalba , tai negarantuojama, jog

Teism praktika advokatra jautri sritis.

LRKT :
1996 07 10 (santrauka) advokatas tik su Auktuoju UNIVERSITETINIU teisiniu
isilavinimu. iuo
2001-02-12 (santrauka) Advokatas negali vesti bylos teisme, kuriame dirba jo
sutuoktinis/partneris/ artimi giminaiiai. Apginta i nuostata.
3K-3-218/2006
Atsakovas apeliacins instancijos teismui pateik praym neleisti
konkretiems advokatams atstovauti pareikjui pagal pavedim civilinje byloje, nes
ie advokatai yra atstovav atsakovui. LAT paymjo, kad pirmasis kasatorius sudar
atstovavimo sutart su iekovu atstovauti jo interesams visose civilinse ir
baudiamosiose bylose. Vliau jis pasinaudojo kito tos paios advokat kontoros
advokato, atstovaujanio atsakov, turima informacija apie atsakov. Tokiu bdu
kasatorius paeid Advokatros st. 39 str. 1 d. 1 p., Advokat etikos kodekso 3 str. 3.2
p. nuostatas. Antrasis kasatorius, ioje byloje atstovaujantis treiajam asmeniui,
atstovavo atsakovui Rygos Tarptautiniame treij arbitrae byloje pagal treiojo
asmens iekin. Taip jis iurkiai paeid Advokatros st. imperatyvius reikalavimus,
nustatanius, kad advokatas, kuris yra ar buvo byloje vienos alies atstovu arba
gynju, negali bti ioje byloje kitos alies atstovu ar gynju (25 str. 2 d.).
3K-3-629/2006
Pagal sandorio sudarymo metu galiojusio Advokatros st. 37 str. 3 d.
advokatas pats ar kito asmens vardu neturjo teiss bet koki sandori pagrindu
sigyti i savo klient, kuriems jis atstovavo ar kuriuos gyn byloje, turto ar teisi
turt. Tokios sutartys negalioja. LAT taip pat paymjo, kad iuo atveju pagrstai buvo
taikyta restitucija, nes asmenys, kuriems main sutartimi advokat perleido
nuosavybs teises gino turt, negali bti pripainti siningais. Civilines teises ir
pareigas gyjantis asmuo gali bti pripaintas nesiningu ne tik dl to, kad atliko
kaltus ar prieingus teisei veiksmus. Asmens nesiningumas siejamas su inojimu ar
turjimu inoti apie kit asmen interesus ar galimas teisi gijimo klitis. Kadangi
turto gijjai turjo galimyb patikrinti gyjamo turto status, ie asmenys nra
siningi gijjai ir jiems negali bti taikomas siningo turto valdytojo statusas (CK
4.26 str.).
3K-3-54/2007
LAT konstatavo, kad advokatas klient teisme atstovauja teisini paslaug
sutarties, o ne galiojimo, ireikianio vienaal atstovaujamo asmens vali (CK 1.63
str. 3 d.), pagrindu, todl advokato galiojim terminas sprstinas pagal sutari
galiojim ir pasibaigim reglamentuojanias teiss normas. Pasibaigus sutariai dl
teisini paslaug teikimo, pasibaigia ir sutartyje nustatytos advokato teiss atlikti
konkreius veiksmus bylos procese. Dl to advokato teiss atstovauti klientui teisme ir
jo vardu atlikti procesinius veiksmus pabaiga sietina su teisini paslaug sutarties
pabaiga. Apeliacins instancijos teismas, neturdamas rodym, kad ginijama sutartis
yra nutraukta ar pasibaigusi, ir sprsdamas, kad atstovo galinimai pasibaig prajus
metams nuo sutarties sudarymo, netinkamai taik materialins teiss normas.
Negalima taikyti advokato/kliento susitarimui
Interes konfliktas - teismas nustat, kad advokatas, atstovaudamas 1 al, buvo prieingos
alies advokatas.
Negali advokatas painioti savo ir kliento turtini interes/teis. Honoraras negali bti
imokamas natra.

8 TEMA. PROKURORO, VALSTYBS IR SAVIVALDYBI INSTITUCIJ

BEI KIT ASMEN, GINANI VIE INTERES, DALYVAVIMAS CIVILINIAME
PROCESE
Prokuroras civiliniame procese.
Prokuratros pagrindin funkcija yra vykdyti baudiamj persekiojim. Pagal CPK
prokuroras dalyvavo itin aktyviai, o btent taip:
1.
Teis inicijuoti CB, jei man, jog paeidiamas valstybs, visuomens, asmens interesas. Tai
buvo iimtis i dispozityvumo principo.
2.
Prokuroras galjo stoti bet kuri civilin byl ir stojs byl pateikdavo teisin ivad
byloje ir savo nuomon, kok sprendim turt priimti teismas. Tai buvo neprivaloma
teismui, bet prokuroras galjo sksti auktesnei instancijai. P dalyvavimas bdavo tikrai
labai danas ir jie inicijuodavo daug byl.
ios 2 formos iliko iki 1994 met kol 1994-02-14 (santrauka) dien LRKT pasak, kad tokios
P teiss neatitinka K!. Negalima duoti ivad + negalima sksti bylos, jei ne prokuroras j iniciavo.
2001-02-22 (santrauka) Ar neprietarauja K prokuroro galimyb inicijuoti civilines bylas.
Dabar PROKURORAS TURI TEIS INICIJUOTI CIVILIN byl (CPK 49 str.). Kam tokia
teis yra reikalinga?
Yra daug situacij, kai pats asmuo negali inicijuoti civilins bylos (pvz., maametis,
neveiksnus) Arba globjai paeidinja globotinio interesus, j skriaudia...
Kolektyviniai interesai visuomens, valstybs interesas, kuriuos turi kakas ginti.
Daugelyje valstybi manoma, kad geriausias bdas tai gyvendinti yra i funkcij priskirti
prokurorui, nes :
o Prokurorai turi nepriklausomum
o Prokurorai yra teisin institucija.

altiniai
1.
CPK 49 str.
2.
Prokuratros statymas. 19 str. teis kreiptis su iekiniu/pareikimu
Pagrindin problema ar P gali reikti I bet kada, kada jis mano tai reikalinga, ar tai turt
bti RIBOJAMA nustatant sra byl , kurias P gali inicijuoti, nes visgi tai iimtis i dispozityvumo.
Neatitikimas tarp CPK 49 str. ir Prok 19 str. - i nuostata nenurodo, jog inicijuoti reikia tik
statym nustatytais atvejais. TEISM praktika eina taip, kad PROKURORAMS turi bti suteikiamos
plaios teiss ir garantijos. Srao principas ribot galimyb ginti viej interes.
Pagal prokuratros statym ir CPK prokuroras dalyvauja procese inicijuodamas civilini
proces pareikdamas iekin vieam interesui ginti. Yra neatitikimas tarp CPK 49 str. ir Prokuratros
statymo 19 str., kadangi prokuratros statymas aikina prokuroro galimyb dalyvauti CP aptakiau, bei
CPK. LAT iaikino i situacij prokuratros statymo naudai. Yra pakankami daug norm teiss aktuose
kur nurodoma kad prokuroras gali inicijuoti proces, kaip pvz.: CK 1.84, 1.85, 2.10, 2.11, 2.29, 2.114, 2.125,
2.126, 3.22, 3.32, 3.38, 3.39, 3.42, 3.44, 3.55, 3.163, 3.182, 3.185, 3.201, 3.203, 3.243, 3.246, 3.263, 6.763.
Kalbant apie prokuror civiliniame procese reikia prisiminti tai k kalbjome apie CP alis.
Prokuroras yra iekovas procesine prasme. Yra atleidiamas nuo yminio mokesio. i galimyb danai
panaudojama tiek fizini tiek juridini asmen kurie suinteresuoti civilini procesu, tokiu atveju paraomas
skundas ir prokuroras gali pradti proces.
Klausimas ar turi dalyvauti asmuo kurio interesus tiesiogiai takos sprendimas ir kuris yra
tiesiogiai gino santykio subjektas. CPK numato 2 galimybes:
Asmenys dalyvauja kaip bendraiekovai. Kai ginamas ir vieas ir kartu FA/JA interesas, tie
asmenys turi byloje dalyvauti kaip bendraiekoviai nes jie materialiniame teisiniame
santykyje su atsakovais ir teismo sprendimo padariniai bus jiems taikomi tiesiogiai.
Dalyvauja kaip treiasis asmuo be savarankik reikalavim. Daniausiai kartu su
prokuroru yra kai prokuroras pareikia iekin ginti valstybs interesus. Tada kokia nors
valstybs institucija stoja byl

Procesin padtis
Iekovas procesine prasme
Atleidiamas nuo yminio mokesio

Teism praktika:
3k-3-354/2005 - ioj byloj prokuroras kreipsi teism gindamas pensininko ir tuo paiu negalaus asmens
interes. Teismas pripaino kad prokuroras turjo teis inicijuoti proces.
Prokuroras iuo atveju turjo teis reikti iekin gindamas vie interes,
nes iekovs yra pensininks, be to, viena i j - treios grups invalid.
3k-3-677/2005 buvo sprendiamas klausimas kaip skaiiuoti termin kreiptis teism. Kai teism
kreipiasi prokuroras danai bna prajs terminas kreiptis teism. Pvz. ginijamas administracinis aktas dl
kurio galima kreiptis per 30 dien po atitinkam administracini procedr. Teismai iaikino, kad
prokuroras neino kada koks veiksmas atliekamas, jis apie tai suino tik gavs skund, be to turi atlikti ir
tyrim, kad sitikint ar reikalinga ginti vie interes ar ne. Teismai iaikin, kad tokiais atvejais terminas
turi bti skaiiuojamas nuo tyrimo pabaigos. Administracini teism praktikoje yra prieingai ir
administracini byl teisenos statymas taikomas labai formaliai.
Prokurorai nra subjektai, dalyvaujantys nuosavybs teisi atkrimo
procese, taiau teism su reikalavimu panaikinti sprendim dl nuosavybs teisi
atkrimo pagal analogijos princip jie gali kreiptis per 30 dien termin, kuris
skaiiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomen, leidiani
daryti ivad, kad is sprendimas paeidia viej interes.
3k-3-194/2006 ginant vie interes gali bti apgintas privatus. Ar prokurorui reikiant iekin turi bti
visada ginamas tik vieas interesas? Ar gali bti ginamas daugiau privatus interesas. LAT pasak kad ie
interesai persipina, privataus intereso paeidimas danai perauga vie.
LAT paymjo, kad faktas, jog vieojo administravimo subjekt priimti
sprendimai prietarauja imperatyvioms statymo normoms, vienareikmikai yra
pripastamas vieojo intereso paeidimu. Todl iekovas, nustats, kad primus
neteist administracin akt buvo paeisti Atkrimo st. 12 str. 4 ir 6 p., pagrstai
iniciavo civilin byl vieajam interesui apginti. Taiau neteistas valstybs institucijos
aktas taip pat paeid ir privaius treij asmen interesus. Aplinkyb, jog buvo
apginti ir privai asmen interesai, nepaneigia vieojo intereso ir jo gynimo btinybs
nagrinjamoje byloje.
3k-3-242/2006 terminas kreiptis teism skaiiuojami nuo tyrimo pabaigos
Prokuroras nra nuosavybs teisi atkrimo proceso subjektas, todl jo
atvilgiu terminas turi bti skaiiuojamas ne nuo sprendimo dl nuosavybs teisi
atkrimo primimo, o nuo to momento, kai yra surinkti duomenys, leidiantys daryti
ivad, kad is sprendimas paeidia viej interes.
3k-3-291/2006 vieo intereso egzistavimo klausimas sprendiamas bylos nagrinjimo metu. Negalima
atsisakyti priimti iekin dl to kad galbt nra vieo intereso, tai galima nustatyti tik inagrinjus byl i
esms. Jei prokuroras kreipsi, teismas turi patikrinti ar nra CPK 137 str. numatyt bylos primimo
atsisakymo prieasi. Prokurorui pralaimjus byl, iekovo turtos ilaidos atlyginamos i valstybs
biudeto. Prie kelet met buvo norima keisti prokuratros statym ir numatyti kad jei prokuroras pralaimi
byl dl vieo intereso tai prokuratra turt atlyginti nuostolius kitai aliai. Tokie projektai atsiranda dl to
kad prokurorai danai kai kam ulipa labai ant jautrios vietos.
LAT konstatavo, kad statym leidjas viej interes supranta plaiai ir
suteikia teis prokurorui teis sprsti, yra konkreiu atveju vieasis interesas inicijuoti
civilin byl ar ne. Atsivelgiant tai, kad VSDF utikrina valstybins socialins
apsaugos sistemos egzistavim, tinkamas ir operatyvus VSDF padarytos alos
atlyginimas tiesiogiai susijs su vis, mokani mokas socialinio draudimo fondui bei
turini teis gauti imokas i io fondo, interesais. Taigi socialinio draudimo staigos
turtos ilaidos yra vieojo intereso dalis. iomis aplinkybmis prokuroras turjo teis
kreiptis teism su iekiniu,
3k-3-666/2006 sraas nra baigtinis.
3k-7-229/2007 iekinys tenkintas.
Iekovas, generalinio prokuroro pavaduotojas, gindamas viej interes,
pra teismo pripainti neteista atsakovo Lietuvos vietimo darbuotoj profesins
sjungos (LDPS) nuosavybs teisi nekilnojamuosius daiktus teisin registracij ir
pripainti negaliojaniais io turto perleidimo sandorius. Iekovo nuomone, sandoriai
buvo sudaryti paeidiant statym reikalavimus ir siekiant ivengti neigiam teisini
pasekmi, todl asmenys, gij turt pagal iuos sandorius, negali bti laikomi
siningais gijjais.

3k-3-578/2007 termino atnaujinimas.

LAT paymjo, kad nagrinjama byla yra pavyzdys, kai kartais reikia
iekoti ne tik vieojo ir privataus intereso pusiausvyros, o tiesiog nustatyti keli
viej interes pusiausvyr arba rinktis, kurio vieojo intereso gynyba konkreiu
atveju yra prioritetin. ioje byloje prioritetinis vieasis interesas yra nuosavybs
teisi atkrimas tiems asmenims, kurie jas turjo, o ne tiems, kurie toki teisi
turjimo nerod statymo nustatyta tvarka. Dl nuosavybs teisi atkrimo masto
sudtinga visada tiksliai ir operatyviai nustatyti asmenis, neteistai pasinaudojusius
teise atkurti ias teises ir i teisi permjus, o gavus toki duomen j pagrindu
kreiptis teism per statymo nustatyt vieno mnesio termin. Atsivelgiant ias
prieastis, prokuroro iekinyje keliam klausim inagrinjimo svarb, ir tai, kad
praleistas terminas nra neprotingai ilgas, praleistas terminas atnaujintinas (CK 1.131
str. 2 d.).
3k-3-109/2008 Lietuvos duj interes gynimas. Keista byla kai ginamas tokio didelio asmens interesas,
Mikelno nuomon tai turt sugebti jis pats apsiginti. ioje byloje domi situacija dl to, kad buvo
reikalaujama dalies yminio mokesio i prokuroro, kadangi jis gyn valstybs interes ir kadangi valstyb
turi tik 19 proc. akcij tai buvo sakoma kad vieas interesas ginamas tik toje dalyje o kit dal reikia
sumokti, LAT nusprend kad t dal turi sumokti Lietuvos dujos.
LAT paymjo, kad gindamas AB Lietuvos dujos Vilniaus filialo
materialinius interesus, prokuroras reikia iekin ir viej interes gina tokiomis pat
procesinmis teismis kaip ir iekovas. is prokuroro procesinis statusas suteikia jam
tokias procesines teises ir pareigas kaip ir iekovui, kurio materialinio intereso
apsaugai pareiktas iekinys. Taigi prokuroras neturi materialinio intereso ir tuo
skiriasi nuo iekovo, kurio materialinio intereso apsaugai vyksta teismo procesas. Tas
faktas, kad prokuroras neturi materialinio suinteresuotumo, nesuteikia jam daugiau
teisi nei kitiems iekovams, nes bt paeistas teisinio apibrtumo principas.
Materialinio intereso neturinio iekovo institutas teiskroje vadinamas teisine fikcija.
Prokuroras kaip iekovas gali kreiptis teism, praydamas ginti viej interes,
taiau derindamas ir kit viej interes saugoti teisini santyki stabilum. Dl to
svarstytina, ar nra teisinio pagrindo treij asmen AB "Lietuvos dujos" statymo
nustatyta tvarka pakeisti bendraiekiu (CPK 44, 45 str.) ir pareikalauti sumokti
statymo nustatyt ymin mokest.
3k-3-279/2009 iekinys tenkintas
3k-3-307/2009 vieo intereso samprata
LAT paymjo, kad naikinamasis terminas, numatytas CPK 368 str. 2 d.,
praymui dl proceso atnaujinimo pateikti, gali bti atnaujinamas tuo atveju, kai jis
buvo praleistas esant iskirtinms, netoleruotinoms teisinms situacijoms (LAT 200404-14 nutartis bylos Nr. 3K-3-233/2004; 2006-05-17 nutartis bylos Nr. 3K-3-346/2006ir
kt.). Teismai pagrstai atnaujino praleist termin paduoti praymui dl proceso
atnaujinimo, kadangi nagrinjamoje byloje susidar iskirtin ir netoleruotina situacija
tuomet, kai teismas 2001 m. sprendimu nustat pareikjo praom juridin reikm
turint fakt
3k-3-319/2009 iekinys atmestas
Prie 4 metus buvo sudaryta darbo grup parengti vieo intereso civilinio ir administracinio
proceso tvarka. is projektas parengtas, taiau nra priimtas, nes nesutariama dl svok ir gynimo
galimybi. Jei is statymas bt priimtas, tai atitinkamai turt bti keiiamas CPK.

Kit asmen ir valstybs institucij dalyvavimas ginant vie interes

CPK 49 str. numato kad teis pareikti iekin vieam interesui ginti turi ne tik prokuroras bet
ir kitos institucijos statymuose numatytais atvejais. vairios valstybs institucijos pagal savo funkcij
greiiau nei prokuroras gali suinoti apie vieo intereso paeidim. Ir savo funkcijas gali atlikti tinkamai jei
gali be kit priemoni ir inicijuoti civilin byl. Skirtingai nuo prokuroro, valstybs institucijos procese
dalyvauja papildoma forma: jos gali ne tik inicijuoti bylas, bet gali savo ar teismo iniciatyva pateikti ivad
byloje jei nagrinjama byla susijusi su institucijos funkcijomis.
Dvi formos (CPK 49-50 str.):
Iekinio pareikimas statym numatytais atvejais.
Ivados pateikimas statym numatytais atvejais.

Kalbant apie civilins bylos iniciavim iuo atveju reikia pasakyti, kad tai galima daryti tik
konkreiais atvejais numatytais statymuose (statymas suprantamas plaiai), aikinti pleiamai negalima.
Antra forma ivados pateikimas galimas taip pat statym numatytais atvejais arba tais atvejais
kai nagrinjama byla tiesiogiai susijusi su tos institucijos veiklos sfera. Pateikiama ivada kaip teismas turt
isprsti gin. Ivada teismui nra privaloma. Tokiais atvejais teismas turi pateikti motyvacij kodl atmeta
toki ivad.
Pavyzdiai
Vaiko teisi apsaugos tarnyba (CK 3.38, 3.147, 3.182, 3.185 iekinys; CK 3.48, 3.80,
3.184 - ivada)
Vaiko teisi apsaugos kontrolierius
Valstybs vartotoj teisi apsaugos tarnyba
Globos ir rpybos institucijos (kaip taisykl tai savivaldybi struktriniai padaliniai
negali, neveiksni asmen apsauga). Reikiami iekiniai apginti neveiksni asmen
interesus, dalyvauja bylose kur sprendiamas neveiksnaus asmens teisi klausimas.
Profesins sjungos (ginant savo nari interesus)
LATGA
Vertybini popieri komisija (ginant emitent interesus)

Teism praktika
3k-3-333/2009 atmestas valstybins vartotoj teisi apsaugos tarnybos iekinys.
Problema susijusi su institucij dalyvavimu procese ivados pateikimo forma CPK 50.2 str.
sako, kad kai institucija dalyvauja pateikdama ivad, institucija neturi vis byloje dalyvaujanio asmens
teisi. Tokia institucija neturi teiss sksti sprendimus. ia padaryta klaida CPK ir toks ribojimas neleidia
ioms institucijoms pilnavertikai vykdyti savo funkcij.

9 TEMA. PROCESINIAI TERMINAI (CPK 72-78 STR.)

Samprata ir rys
Tam, kad byla bt inagrinta per trumpiausi manom laik, yra numatyti procesiniai
terminai. Taip utikrinamas proceso operatyvumo principas.
Procesinis terminas statymo ar teismo nustatytas laiko tarpas teismui, dalyvaujantiems
byloje asmenim ar kitiems proceso dalyviams atlikti tam tikr procesin veiksmas. Vienus terminus nustato
CPK, kiti statymai, o kitus teismas. Pvz.: jei teisjas nustato procesinio dokumento trkumus, tai nustato
termin tam trkumui itaisyti. Atskirais atvejais statymas nenustatydamas termin, bet suteikdamas teis
teismui nustatyti terminus kontroliuoja jo teis nustatydamas minimalias ar maksimalias ribas. Pvz.; trkum
alinimui nemaiau nei 7 dienos. I apibrimo galime daryti ivad kad procesiniai terminai nustatomi
visiems asmenims, et ir byloje nedalyvaujantiems, pvz.: terminas asmeniui pateikti vienokius ar kitokius
dokumentus. Procesiniai terminai nustatomi procesiniam veiksmui atlikti, o to veiksmo atlikimas gali bti
arba teis arba pareiga. Procesinis veiksmas gali bti skirtas tiek procesins teiss realizavimui tiek pareigos
vykdymui, pvz.: teis sksti ar ne spendim apeliacins instancijos teismui, pareiga pasiruoimo bylai
terminas, pareikimo primimo terminas.

Termin rys
Pagal tai kas nustato termin

statymo nustatyti terminai.

Teismo nustatyti terminai
i klasifikacija svarbi tuo kad statymo nustatyt termin negalima prailginti. Jei statymo
nustatyti terminai nra naikinamieji tai jie gali bti atnaujinti. Turi bti itin svarbios prieastys. Kokios
prieastys svarbios sprendia teismas. Jei termin nustats teismas tai jis turi teis termin prailginti.
Pagal tai ar galima atnaujinti ar ne:
Atnaujinamieji (tai tokie terminai kuriuos praleidus teismas turi teis sprsti dl j
atnaujinimo)
Naikinamieji (juos praleidus jei negali bti atnaujinami)

Pagal adresat:
Teismui (atlikti tam tikrus procesinius veiksmus)
Kitiems (alims, dalyviams, ar net procese nedalyvaujantiems asmenims)
Dar procesiniu terminus galima skirstyti priklausomai nuo to ar terminas nustatytas
procesinei teisei gyvendinti ar procesinei pareigai vykdyti.
Jei nustatyti terminai gyvendinti teisei tai j praleidus teis gyvendinti galima jei terminas atnaujinamasis ir
teismas j atnaujina.
Jei terminas procesinei pareigai vykdyti jo praleidimas nereikia, kad pareiga inyko, pareiga lieka,
privaloma j vykdyti tik u termino praleidim gali bti taikomos sankcijos, pvz.: teisjas neprim iekinio
pareikimo per 10 dien, jis privalo tai isprsti vliau, taiau iekovas gali parayti skund (teisj etikos ir
drausms komisijai) kad teisjas paeidinja CPK terminus. Jei kiti asmenys nevykdo pareig tai taip pat gali
patirti neigiam padarini, pvz.: jei nevyko pareigos pateikti rodym per tam tikr laik tai gali bti
laikoma kad faktas nerodytas, tam tikrais atvejais galima bauda.

Termin skaiiavimo taisykls

Tai svarbus klausimas, nes dl to jei neinoma kaip skaiiuoti terminus galima pralaimti byl.
Pagrindins taisykls:
1.
Jei terminai skaiiuojami dienomis tai kalendorinmis dienomis o ne darbo dienomis.
Vienintel lengvata kai paskutin termino diena poilsio/nedarbo diena, pvz.: 7 dien
terminas baigiasi sekmadien, vadinasi procesin veiksm btina atlikti pirmadien.
2.
Terminai skaiiuojami nuo 0 val. 0 min. O pabaiga 24 val. 00 min. Taisykl svarbi kai
procesin veiksm neprivalu atlikti teisme.

Teism praktika
3k-3-18/2005; 3k-3-143/2008 CPK 512 str. 90 d terminas naikinamasis, o 20 d. ne.
ioje byloje nustatytos faktins aplinkybs rodo, kad pareikjo nurodytos
termino praleidimo prieastys (teismo nurodym nevykdymas nustatytu terminu dl
kito asmens (antstolio) neveikimo) yra pakankamai svarbios konstatuoti, kad
praleistas deimties dien terminas paduoti skund dl antstolio veiksm turjo bti
atnaujintas. Teismai taip pat be jokio teisto pagrindo nusprend atmesti pareikjo
paduot skund, nors jo i esms nenagrinjo.
LAT paymjo, kad, pasibaigus CPK 512 str. nustatytam naikinamajam 30
d. terminui, suinteresuotas asmuo netenka teiss paduoti teismui skund dl antstolio
veiksm. Todl skundas, paduotas teismui praleidus termin, nenagrintinas teisme,
tok skund teismas turi atsisakyti priimti, jei i aplinkyb paaikja po skundo
primimo byl nutraukti.
3k-3-130/2006 imtinai. Su termin skaiiavimu. Jeigu iki tai skaitoma ir ta diena, kuri nurodyta.
LAT paymjo, kad pirmosios instancijos teismas termin apibr
kalendorine data, nurodydamas, kad apeliacinio skundo trkumai turi bti itaisyti iki
2005 m. birelio 15 d. Taiau teismas nenurod, kad trkumai turi bti itaisyti iki
nurodytos datos imtinai. Nepaisant to, kad pabriamojo odio imtinai teismas
nenurod, nustatytas laiko termino apibrimas aikintinas taip, jog procesinis
veiksmas gali bti atliktas ir teismo nurodyt dien, t. y. birelio 15 d. Apeliacins
instancijos teismas nustat, kad atsakovo apeliacinis skundas paduotas birelio 15 d.
ir laik, kad skundas paduotas praleidus teismo nustatyt termin. i teismo ivada
yra neteisinga, todl skundiamos teism nutartys naikintinos.
3k-3-638/2006 raytinio proceso atveju nuo teikimo, odinio nuo primimo. Skirta atskirj skund
padavimui. Jei procesas raytinis terminas atskirajam skundui paduoti yra nuo nutarties teikimo, jei
procesinis odinis nuo nutarties primimo 7d.
Taikant CPK 74 str. 5 d. ir aikinant joje vartojam svok "ne darbo
diena", turi bti vadovaujamasi DK 157 str. 4 p., 161 str. 1 d. ir LRV nutarimais, kuriais
perkeliamos poilsio (ne darbo) dienos. 2005-12-22 LRV nut. Nr. 1413 Dl poilsio dien
perklimo 2006 metais 1 p. nustatyta, kad LRV nutaria perkleti poilsio dienas monse,
staigose ir organizacijose, finansuojamose i valstybs biudeto ir savivaldybi
biudet, 2006 m. i vasario 11 d., etadienio, vasario 17 d., penktadien.

3k-3-50/2007 CPK 156 str. 1 d. (neatvykimo teism prieastis) netaikoma apeliacinio apskundimo
termino atnaujinimui.
LAT konstatavo, kad nuostata, jog neatvykimas teismo posd dl ligos
paprastai nelaikomas svarbia prieastimi (CPK 156 str. 1 d.), negali bti tiesiogiai
taikoma sprendiant ir dl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo. Jeigu dl
ios prieasties teismo posd neatvyko alis ar jo atstovas, teismo priimto
sprendimo teisingumas gali bti gyvendintas kitais bdais, tuo tarpu paneigus
apeliacinio skundo padavimo teis, civilinio proceso alis netenka teiss, kad priimtas
teismo sprendimas bt perirtas apeliacine tvarka. Kadangi atsakovas nedaug
praleido termin dl advokato ligos, ko jis negaljo numatyti, i prieastis pateisina
praleisto termino laikotarp. Todl terminas apeliaciniam skundui paduoti
atnaujintinas.
3k-3-110/2007; 3k-3-141/2007 praleidimas 1 d. Susijusi su protingumo principo taikymu. Sprendiant
termin atnaujinimo klausim, reikia aikintis ne tik praleidimo prieastis, bet atsivelgti ir praleidimo
laikotarp. Parastai vertinama ir ar atnaujinus termin, kakas toje byloje pasikeis (is aspektas naudojamas,
bet bylose neatsispindi).
LAT paymjo, kad, sprsdamas termino atnaujinimo klausimus, teismas
turi atsivelgti tinkamo proceso, teiss bti iklausytam ir kitus civilinio proceso
principus, reikalaujanius byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teis apsksti
auktesns instancijos teismui emesns instancijos teismo priimt procesin
sprendim. Toki nuostat patvirtina Europos Tarybos Ministr komiteto 1995 m.
vasario 7 d. rekomendacijos Nr. R (95)5 Dl apeliacijos sistem ir procedr civilinse
bei komercinse bylose vedimo ir j funkcionavimo tobulinimo. iuo atveju tai, kad
terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas viena diena, t. y. minimaliai, kad
atsakovui teisin advokato pagalba buvo suteikta tik likus kelioms dienoms iki termino
apeliaciniam skundui paduoti pabaigos ir kt. lemia, kad i esms siningai procesikai
elgsis atsakovas neturt prarasti vienos pagrindini procesini teisi teiss
apsksti pirmosios instancijos teismo sprendim apeliacine tvarka. Todl atsakovui
atnaujintinas terminas apeliaciniam skundui paduoti.
LAT paymjo, kad statymo nuostata, jog komandiruot paprastai
nelaikoma svarbia prieastimi, reikia, kad teismas kiekvienu atveju, atsivelgdamas
konkreias aplinkybes, turi vertinti, ar komandiruot laikytina svarbia ar nesvarbia
prieastimi. Apeliacins instancijos teismas, konstatuodamas, kad iekovo ivykimas
komandiruot nra svarbi prieastis atnaujinti praleist termin apeliaciniam skundui
paduoti, neatsivelg tai, kad komandiruot gali bti pripastama svarbia
prieastimi tiek pagal CPK 156 str. teismo posdiui atidti, tiek pagal CPK 78 str.
praleistam terminui atnaujinti. Atsivelgiant tai, kad terminas apeliaciniam skundui
paduoti yra praleistas viena diena, t. y. minimaliai, kad teismai nenustat, jog
iekovas piktnaudiavo procesinmis teismis, darytina ivada, kad i esms
siningai procesikai elgsis iekovas neturt prarasti vienos pagrindini procesini
teisi teiss apsksti pirmosios instancijos teismo sprendim apeliacine tvarka (LAT
nutartys bylose Nr. 3K-3-1486/2002, 3K-3-320/2004, 3K-3-110/2007).
3k-7-7/2007 ilga bylinjimosi trukm ir jos padariniai. Jei teismas negali tinkamai vadovauti procesui, gali
atsirasti valstybs atsakomyb u teiss proting bylos trukm paeidim.
Asmens teis manomai trumpesn proces suponuoja valstybs
atitinkam institucij ir j pareign pareig daryti visk, kad procesas vykt vengiant
nereikalingo delsimo. iuo atveju bylos sudtingumas nepateisina proceso trukms,
nes nuo 1998 m. iki 2004 m., kol sujo patraukimo baudiamojon atsakomybn
terminai, ikiteisminio tyrimo institucijos neleistinai dels perduoti iekovs byl
teismui. Nebuvo pasinaudota galimybe iskirti byl ir perduoti teismui, nors bylos
iskyrimas laiku gali ukirsti keli nepagrstam procesiniam delsimui (ETT byla G. K.
prie Lenkij). Taiau per ilgo ikiteisminio tyrimo padariniai darbo santykiams negali
bti vertinami per vis nualinimo laikotarp negauto atlyginimo dydiu, nes pareikus
kaltinimus nualinimas taikytas pagrstai.
3k-3-106/2009 nutartis dl procesinio termino atnaujinimo neskundiama. Jei atnaujinamas terminas
nutartis neskundiama. Jei terminas neatnaujinamas sprendim galima sksti.
LAT paymjo, kad asmeniui, kurio pareikimas (praymas) dl procesinio
termino atnaujinimo yra atmestas, statymas nustato teis paduoti atskirj skund
(CPK 334 str. 1d.). Taiau dl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo
atnaujintas praleistas procesinis terminas atskirajam skundui paduoti, dalyvaujantys

byloje asmenys paduoti atskirj skund teiss neturi, nors ir mano, kad teisinio
pagrindo atnaujinti praleist procesin termin nebuvo. Analogika ivada dl teiss
sksti teismo nutart, kuria atnaujintas praleistas procesinis terminas atskirajam
skundui paduoti, darytina ir tuo atveju, kai tokia nutartis, apeliacine tvarka perirjus
pirmosios instancijos teismo priimt nutart, yra priimta apeliacins instancijos teisme
(CPK 3 str. 7 d., 78 str. 6 d., 334 str. 1 d., 340 str. 5 d.). Apeliacins instancijos teismo
nutartis, kuria atnaujintas praleistas procesinis terminas atskirajam skundui paduoti,
atskirai nuo apeliacins instancijos teismo sprendimo (nutarties, kuria ubaigiamas
bylos nagrinjimas) negali bti skundiama ir kasacine tvarka, nes tokio apskundimo
atvejo statyme nenumatyta ir nutartis neukerta galimybs tolesnei bylos eigai (CPK
341 str.). Todl tokia apeliacins instancijos nutartis negali bti laikoma kasacinio
nagrinjimo objektu.
3k-3-297/2009 teismo paeidim taka procesiniam terminui. Atvejai kai teismas kak padar netinkamai.
Pvz.: nesura sprendimo per statymo nustatyt termin. Jeigu dl teismo padaryt paeidim alis negaljo
tinkamai gyvendinti savo teiss per tam tikr termin reikia atsivelgti tai sprendiant atnaujinimo
klausim.
Atnaujindamas termin atskirajam skundui paduoti, LAT paymjo, kad
antstolis apeliacijos teis prarado dl pirmosios instancijos teismo kalts, t.y. teismo
padaryto procesinio paeidimo - neteisingo antstolio adreso nurodymo, dl ko odinio
proceso tvarka priimta nutartis jam buvo teikta jau pasibaigus apskundimo terminui.
Teismo padarytas statymo paeidimas ir dl to pavluotas nutarties teikimas yra
svarbi procesinio termino praleidimo prieastis, sudaranti pagrind j atnaujinti.
3k-3-379/2009 raytinio proceso atveju apskundimo terminas skaiiuojamas nuo nutarties teikimo.
LAT konstatavo, kad apeliacins instancijos teismas, nutraukdamas
apeliacin proces pagal suinteresuoto asmens atskirj skund, kaip pateikt
praleidus atskirojo skundo padavimo termin, ir nenustats reikmingos faktins
aplinkybs pirmosios instancijos teismo nutarties nuorao teikimo suinteresuotam
asmeniui dienos, paeid procesini termin skaiiavim reglamentuojanias
proceso teiss normas (CPK 74, 335 str.). is paeidimas turjo takos neteistos
nutarties primimui, todl apeliacins instancijos teismo nutartis naikintina ir byla
perduotina i naujo nagrinti apeliacine tvarka.

BYLINJIMOSI ILAIDOS
Bylinjimosi ilaid samprata
Teismo procesas valstybs socialin paslauga teikiama asmenims kurie kilusius ginus negali
sprsti taikiai. Mes mokesi moktojai mokam vairius mokesius dl to atrodo kad visos valstybs turt
bti padengtos i mokesi moktoj l surinkt biudete, deja taip nra, kreipiantis teism reikia mokti
special mokest ymin mokest. i mokest nustato CPT, o ne mokesi teis, yminis mokestis nra
visos ilaidos, kurias bylos dalyviai gali patirti. Nagrinjant gin gali patirti kitoki ilaid mokti
ekspertui, padengti liudytoj ilaidas, padengti advokato pagalbos ilaidas, jei priimtas sprendimas reikalauja
priverstinio vykdymo, tuomet gali tekti kreiptis antstol, kurio paslaugos taip pat mokamos. Teisingumo
vykdymas kainuoja. Visos pinig sumos kurias sumoka alys, tretieji asmenys u tam tikr procesini
veiksm atlikim apibendrintai bylinjimosi ilaidos. Tai pinigins sumos kurias patiria dalyviai, ryium su
bylos iklimu, nagrinjimu ir vykdymu.
Kodl teisingumo vykdymas mokamas? Skiriamos kelios prieastys:
Teigiama kad teisingumo sistemos ilaikymas brangiai kainuoja, reikia kad teisjai bt kvalifikuoti, jiems
reikia mokti auktus ir konkurencingus atlyginimus
Daug kainuoja materialinis, techninis aprpinimas
Norint padengti visas ilaidas teigiama kad reikia imti mokesius. Statistika rodo kad valstyb
yminio mokesio sskaita padengia labai nedidel dal ilaid, kurios skiriamos teism sistemos ilaikymui.
Kasmet teism ilaikymui skiriama 150 mln., o yminio mokesio surenkama 2-3 mln.
Siloma apskritai atsisakyti yminio mokesio, nes valstyb kartais daugiau ileidia
turdama institut. Pvz.: gavus iekin tikrinama ar yra sumoktas yminis, tuo atveju jei nra, ar
sumoktas ne visas, iekinys grinamas trkum alinimui. Asmuo mano kad ten viskas gerai ir nieko
neprimoka. Po 14 priimamas teismo sprendimas iekin nenagrinti. Asmuo atskiruoju skundu kreipiasi
apeliacin teism ir t.t. Taigi turime situacij kai dl yminio mokesio uvedamas atskiras procesas ir
patiriamos didels ilaidos.

is institutas kartais sukelia daug problem. Teisjai kartais mano kad jei yra tarsi mokesi
inspekcija, tikrindami yminio dyd jie labai grietai iri. Buvo situacija kai atmet dl 1 ct trkumo.
Antras argumentas u, is institutas skatina alis isprsti gin ne teismo keliu. Taiau danai
is ekonominis kriterijus net nesvarstomas, suveikia kiti faktoriai sieidimas, principo reikalas ir t.t. Netgi
net jei ir labai bt dideli yminio tarifai visada atsirast moni, kuri tai nesustabdyt
Treias argumentas, dalis asmen teism kreipiasi be pakankamo pagrindo, jei panaikintume
yminio mokesio institut tai tuomet yra didel tikimyb kad teismus upls daug nepagrst iekini.
Geriausias pavyzdys neturtins alos atlyginimo bylos. Senasis kodeksas nenumat yminio u neturtins
alos atlyginim, dl to buvo reikalaujama dideli sum. Naujasis kodeksas numat ymin mokest u
neturtins alos atlyginim, maksimalus yminio dydis madaug 30 000 lt, reikalaujant 10 milijon gali
reikti sumokti labai daug, taiau teismas gali priteisti tik 5000 lt.
Kriterijai pateisinantys institut galui bti paneigti. Pvz.: Pranczija, Ispanija yra
atsisakiusios yminio mokesio instituto, kai kuriose alyse imamas tik simbolinis mokestis, pagrstas tik
minimaliom snaudom.

Bylinjimosi ilaid rys (CPK 79)

yminis mokestis
Ilaidos susijusios su bylos nagrinjimu

yminis mokestis
yminiu mokesiu laikoma statymo nustatyta pinig suma, kuri turi sumokti alys ar
tretieji asmenys u tam tikrus teismo atliekamus procesinius veiksmus.
yminis mokamas u:
iekinio pareikim,
teismo sakym idavim,
apeliacinius skundus,
kasacinius skundus
praymus dl sprendimo perirjimo u aki ir praymus atnaujinti proces. Paduodant
bet kok mint dokument kartu su juo turi bti dokumentai rodantys kad asmuo
sumokjs statym nustatyt ymin mokest. yminis mokestis mokamas avansu.
Mokestis mokamas valstybs biudet, mokant reikia inoti speciali sskait.
yminio mokesio dydis. Kodeksas nustato dvejop ymin mokest
nustatytas tvirta suma (u pareikimus ypatingosios teisenos tvarka mokas 100 lt mokestis)
proporcinis, taikomas turtiniuos santykiuos, priklauso nuo iekinio sumos. Jei reikalaujama
konkreios pinig sumos tuomet viskas paprasta, jei reikalaujama turto tai tuomet j reikia
kainoti.
o Iki 100 000 3 proc. bet nemaiau 50 lt
o Nuo 100 000 300 000 imama 3000 lt + 2 proc. nuo iekinio sumos, virijanios
vien imt tkstani lit.

Vir 300 000 -

7000 lt + 1 proc. nuo iekinio sumos, virijanios tris imtus

tkstani lit.
Maksimalus yminis 30 000

o
Visos yminio mokesio sumos yra indeksuojamos priklausomai nuo kain indeks
svyravimo. T.y. reikia sekti statistikos departamento skelbiamus kain indeksus.
Nra aiku ar sumokt ymin mokest susigrinsime. Tuo atveju jei laimsi byl galima bus
reikalauti kad pralaimjus alis atlygint.
Daugelis asmen negalt pasinaudoti teismine gynyba jei nebt iimi i pareigos
sumokti ymin:.
Pirma teismas nustato asmenis kurie atleidiami nuo yminio mokesio mokjimo pvz.:
darbuotojai darbo bylose, iekovai ilaikymo bylose CPK 83 str. pateikia ilg 13 punkt
sra kuriuose yra ivardinta kuriose bylose kas atleidiama nuo yminio mokesio
mokjimo. Gali bti is klausimas numatytas ir kituose statymuose.
Teismo diskrecijos teis sumainti moktin ymin mokest arba atidti jo sumokjim.
o Asmuo jei jis dl sunkios turtins padties negali sumokti yminio, jis gali prayti
sumainti ymin mokest. Teismas negali atleisti visikai nuo yminio mokesio
sumokjimo tai gali daryti tik statymas. Keik sumainti teismas yra laisvas pats
nusprsti, pagrindinis kriterijus prieastys dl kuri proceso dalyvis prao

sumainti. iuo atveju kartu su procesiniu dokumentu reikia pateikti praym dl

ymini sumainimo ir reikalavim pagrindianius rodymus.
o Taip pat asmuo gali prayti atidti yminio mokesio sumokjim. Reikalaujama
dl to kad iuo metu asmuo neturi atitinkamo dydio sumos. Toks praymas turi
bti argumentuotas, pagrstas rodymais. Pagrindas sunki turtin asmens padtis.
Teism praktikoj ie institutai naudojami gana danai, taiau ir danai jais yra
piktnaudiaujama. Teismai labai atidiai tikrin i reikalavim pagrind. Tai daroma danai ne dl valstybs
interes, o dl to, kad pvz. atjo sunki byla.

Ilaidos susijusios su bylos nagrinjimu

Antroji bylinjimosi ilaid ris yra piniginiai mokjimai kuriuos turi sumokti alys, kad
padengt kit asmen turtas ilaidas. Kas sudaro ias ilaidas ivardija CPK 88 str.
Skiriamos:
Ilaidos susijusios su liudytoj, ekspert, ekspertini staigoms ir vertj paslaugomis, bei
ilaidos, susijusius su vietos apira. Ilaid apskaiiavimo tvark detaliau reglamentuoja
2002 12 06 nr. 344 teisingumo ministro sakymas. ias ilaidas turi sumokti alis, kuris
prao atitinkam veiksm. Avansu, todl, kad jei to nereikalautume gali bti taip kad
inagrinjus byl asmen turtos ilaidos gali bti nekompensuojamos dl alies
nemokumo ir pan.
Atsakovo paiekos ilaidos
Ilaidos, susijusios su procesini dokument teikimu, nagrinjant byl suraoma daug
procesini dokument, ie dokumentai turi bti pateikiami teismui ir kitiems proceso
dalyviams, o tai kainuoja. Detaliau reglamentuoja mintas sakymas. Atlyginama pagal
princip pralaimjs moka.
Ilaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu. Kodeksas i ilaid nedetalizuoja, ias
ilaidas detalizuoja teisingumo ministro patvirtinta sprendim vykdymo instrukcija. i
instrukcija nustato ir vykdymo proceso ilaidas. Nuo pat antstoli instituto privatizavimo
(nuo 2002 01 01) vyksta ari diskusija dl vykdymo ilaid dydio.
Atlyginimo u kuratoriaus darb ilaidos. Kuratorius teismo paskirtas fizinis asmuo kuris
yra laikinas atstovas asmens kurio gyvenamoji vieta neinom. Kuratorius skiriamas tada
kai reikia teikti aukim ar kit procesin dokument bet asmens mes nerandame.
Kuratorius skiriamas labai retai.
Ilaidos advokato ar advokato padjjo pagalbai apmokti. Advokato atlygintins. Jei
laimima byla tai asmuo turi teis reikalauti ir pralaimjusios alies atlyginti advokato
ilaidas. Valstyb nereglamentuoja advokato darbo kaini. Kodekso 98 str. suteikia
teisingumo ministrui ir Lietuvos advokatrai sutarus patvirtinti rekomendacinius advokato
paslaug kainius. Tai yra ir padaryta. Yra rekomendacijos 2004 04 02 d. 1R-85. kainiai
siejami su minimalia mnesine alga. Pvz.: kasacinio skundo suraymas 3,5 MMA. iuo
metu ios rekomendacijos neatitinka realybs, kadangi rinka yra pasikeitusi. Dl to
prisiteisti realiai turtas ilaidas danai nemanoma, kadangi negalima prisiteisti didesni
sum nei numatytos rekomendacijos. Problem galima isprsti arba atsisakant
rekomendacij (suteikiant teismui teis mainti priteistinas ilaidas advokato pagalbai jei
ilaidos neprotingos), arba subsidiariai taikyti materialin teis.
Kitos btinos ir pagrstos ilaidos.

Ilaid paskirstymas. Reikia sprsti ar palikti kiekvienai aliai turtas bylinjimosi ilaidas,
ar suteikti laimjusiai aliai reikalauti patirt bylinjimosi ilaid atlyginimo i pralaimjusios alies. Du
principai:
Bylinjimosi ilaidos kiekvienos alies privatus reikalas, negalima reikalauti j priteisti
laimjusiai aliai. Taikoma bendrosios teiss valstybse su tam tikromis iimtimis.
Pralaimjs moka. Byla laimjusi alis turi teis reikalauti i pralaimjusios alies priteisti
patirtas ilaidas. Tai kontinentinje tradicijoje taikomas principas.
Ilaidos:
yminis mokestis.
Ilaidas susijusis su bylos nagrinjimu. Tiktis galima 100% atgauti iskyrus advokato
pagalbai skirtas ilaidas.

Jei byl alis laimi tik i dalies, tokiu atveju turtos bylinjimosi ilaidos paskirstomos
proporcingai priteist ir atmest reikalavim dydiui. Jei pralaimjusi byl alis atleista nuo bylinjimosi
ilaid atlygina valstyb.
Valstybs pagalba asmenims, kurie dl savo sunkios turtins padties negali pasinaudoti
teismo pagalba, tai yra negali pasisamdyti advokato. 2000 03 28 Valstybs garantuojamos teisins pagalbos
statymas, 2005 05 01 nauja jo redakcija. Jis nustato kategorijas asmen, kurie turi teis prayti, kad
advokato pagalbos ilaidas visikai ar i dalies kompensuot valstyb. Sprendia specialios institucijos
valstybs garantuojamos teisins pagalbos centrai veikiantys kiekvienoje apskrityje. statymas numat
pakankamai grietus kriterijus.

PROCESINIAI DOKUMENTAI (CPK 110-134 STR.)

Samprata. Procesiniai dokumentai tai teismo ir dalyvaujani byloje asmen valios
ireikimo iorin forma ratu.
Reikm:

valios ireikimo priemon

informacijos perdavimo priemon. Originalas teismui, kopijos byloje dalyvaujantiems
asmenims. Kopij skaiius kiek byloje dalyvauja asmen. Teismas kopijas persiunia
procesini veiksm atlikimo fakto rodymas
utikrina odinio ir raytinio proceso derinim

Rys:
1. pagal subjektus:
a. teismo (sprendimai, sakymai, nutartys, nutarimai, rezoliucijos, teismo posdio
protokolai, aukimai ir praneimai) tai proceso metu teismo priimti dokumentai ) (CPK
116, 259-300 str.)
b. dalyvaujani byloje asmen (kuriuos rengia alys, ali atstovai, tretieji
asmenys, institucijos kurios pateikia ivadas ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys)
(CPK 110-115 str.)

Dalyvaujani byloje asmen procesiniai dokumentai:

inicijuojantys proces (iekinio pareikimas, apeliacinis (atskirasis) skundas, kasacinis

skundas, kt.);
informaciniai (pvz.: apie adreso pakeitim)
paruoiamieji (pvz.: praymas priimti rodymus)
realizuojantys dispozityvumo princip (pvz.: pareikimas apie atsisakym nuo iekinio)

Forma ir turinys

bendra norma CPK 111 str.

specialios normos, pvz.: CPK 112, 135, 306, 433 str.

Bendra norma reikalauja, kad kiekviename procesiniame dokumente bt minimali

informacija tokia kaip teismo pavadinimas, kur kreipiamasi, jei dokumentas rengiamas esant ikeltai bylai
nurodomas numeris, dokumento pavadinimas, dalyvaujantys byloje asmenys (vardas, pavard, asmens
kodas jei FA, jei JA pavadinimas, kodas, sskaita), dokumento suraymo data, idstoma esm, nurodomos
aplinkybs, priedai ir paraas (asmens, kuris reng dokument). Kiekvienas dokumentas turi atitikti CPK 111
str. reikalavimus.
Yra specials reikalavimai taikomi konkreioms procesini dokument rims. Kaip iekinio
pareikimui papildomai taikomi 135 str. reikalavimai. Apeliaciniam skundui irgi yra specialios normos ir t.t.
Vis dokument forma laisva, tik pareikimo dl teismo sakymo idavimo yra teisingumo
ministro nustatyta speciali forma, kuri galima rasti internete.

Skaiius, kalba ir priedai

1. CPK 113, 114 str. originalai;
2. Skaiius pagal byloje dalyvaujani asmen skaii;
3. Valstybin kalba.
Bendras reikalavimas, kad teismui skirti dokumentai turi bti pateikiami kaip originalai. O
kiek pateikti kopij, apsprendia byloje dalyvaujani asmen skaiius. CPK daro iimt, jeigu pried labai
daug, tai byloje dalyvaujantis asmuo gali prayti leisti pateikti tik vien priedo kopij.
Valstybins kalbos principas reikalauja kad visi procesiniai dokumentai bt rengiami
valstybine kalba. Jei priedai ne valstybine kalba tai reikia patekti vertim, patvirtint vertjo. Jei toki
dokument daug, tai vertimas gali utrukti gana ilgai, dl to gali bti praoma pratsti termin.

Trkum alinimas
1. Bendra norma CPK 115 str. kartai praktikoje trkum institutu piktnaudiaujama, kai
teisjai nelabai nori nagrinti. Nesmon kai trkumu pripastama nenurodymas
procesiniu norm, kuriomis remiamasi to CPK nereikalauja. Trkumai gali bti:
Forma
Turinys sutinkami daniausiai ie trkumai.
Priedai
Skaiius
Valstybin kalba
2. Specialios normos pvz.: CPK 316 str. Taikomos atskir ri procesiniams
dokumentams.
Nutartis dl trkum alinimo:
a. Formos, turinio, yminio mokesio trkumai; (Teisjas tikrina ar procesinis
dokumentas atitinka forma, turin, ar pateikta pakankamai kopij, ar pateikti
priedai, ar pateikta valstybine kalba)
b. Neskundiama
c. Terminas ne maiau 7 d.
d. Laiku itaisius pradinio patekimo diena;
e. Laiku neitaisius nutartis grinti (skundiama atskiruoju skundu)

Teismo praneimai ir aukimai

1. Informuojama apie teismo posdio ar kito procesinio veiksmo atlikimo viet ir laik bei
teismo sudt;
2. Praneimas nepasiraytinas informavimas, kai dalyvavimas posdyje yra teis, o ne
pareiga. Nereikia, kad sugrt teism informacij, kad aukimas buvo teiktas adresatui.
3. aukimas pasiraytinas informavimas, kaip dalyvavimas teismo posdyje yra pareiga.
teism grta informacija, kuri patvirtina ar buvo teiktas aukimas, ar ne.
Teisingumo ministras yra patvirtins praneimo/aukimo form. 2003 m. sausio 17 d. Nr. 14 .
nurodoma bylos numeris, kas siuniama, duomenys apie teismo posd (kada vyks), procesin padtis.
aukimo atveju dokumentas teikiamas pasiraytinai ir jis susideda i dviej dali: aukimo ir aukimo
aknels, kuri grinama pasiraius teismui.

Procesini dokument teikimas

Reikm:
1. Teiss sining teismo proces dalis CPK 329 str. 3 d. 1 p.: bylos inagrinjimas
nesant dalyvaujaniam byloje asmeniui, kuriam nebuvo tinkamai praneta, yra absoliutus
sprendimo negaliojimo pagrindas;
2. CPK 810 str. 1 d. 3 p.: tinkamo praneimo nebuvimas yra sprendimo nepripainimo
pagrindas. ia tarptautinio civilinio proceso atveju (kai yra tarptautinis elementas).

teikimo bdai (CPK 117 str.)

Registruotu patu
Per antstol
Per kurjer
Per dalyvaujant byloje asmen. Neturi bti prieing interes tarp asmen.
Elektroniniu bdu. Jei dalyvaujantys byloje asmenys sutinka o teismas turi technines
galimybes.
Per kuratori (CPK 129 str.)
Vieojo paskelbimo bdu (CPK 130 str.)

teikimo tvarka (CPK 118-132 str.)

Jei FA Asmenikai gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kartu gyvenaniam pilnameiam

eimos nariui; Jei giminaitis neperduoda vis tiek tinkamai praneama. Atsisakymas
pasirayti prilyginamas teikimui.
Juridinio asmens buveinje vadovui ar kt. darbuotojui;
Namo (bendrijos) administracijai, seninui, darboviets administracijai;
Atstovui (CPK 118 str.)
Tarp advokat (CPK 119 str.). kai byla vedama per advokatus, tai teikimas vyksta tarp
advokat, t.y. pvz. advokatas teikia dokument teismui ir nurodo kad dokumento kopij
teik kitos alies advokatui.
Bendrininkui (CPK 120 str.)
Teisme pasiraytinai (CPK 127 str.)

teikimas saugos darbuotojui, kuris nra mons darbuotojas, pripastamas netinkamu

teikimu.

IKINYS (CPK 135-143 STR.)

Iekinio samprata.
statym nustatyta tvarka realizuojamas suinteresuoto (locus standi) asmens (iekovo)
kreipimasis teism reikiant konkreiomis aplinkybmis grindiam reikalavim kitam asmeniui dl
paeistos ar ginijamos subjektins teiss gynimo.
Iekin galima analizuoti keliomis prasmmis, pvz. kaip procesin veiksm: iekovo
pareikimas teismui iekinio, kuriame suformuluotas tam tikromis aplinkybmis grindiamas reikalavimas
atsakovui. Tai procesinis veiksmas, turintis bti formintas statymo nustatyta forma. Kreipimasis privalo
turti savo vidin turin. Dokumentas turi atitikti CPK 111, 135 str, reikalavimus ir specialius reikalavimus
atskiroms iekini rims. Iekinys formos ir turinio vienov. Turi bti tinkama procesin forma,
reikalavimo pagrindas (faktai) ir reikalavimas (gynimo bdas, k teismas turt padaryti).
Iekinys kaip teisin kategorija dvilypis reikinys, kuriam bdingas procesinis aspektas
(kreipimasis teism su procesiniu dokumentu) ir materialinis teisinis aspektas (nurodymas kad su atsakovu
sieja tam tikras materialinis santykis). iuos 2 aspektus reglamentuoja skirtingos teis akos. Procesin
aspekt reguliuoja proceso teis, o material materialin teis. is dualizmas paaikina daugel dalyk,
pvz.: kodl teisjas sprsdamas iekinio primimo klausim nesprendia ar reikalavimas pagrstas, netikrina
ar praleistas iekinio senaties terminas ar ne, ar tikrai reikalavimo teis turi iekovas. ie dalykai vlesni
teismo proceso stadij reikalas. Taip pat tai paaikina anksiau nagrintas kategorijas pvz.: tinkama alis.

Iekini rys

1.

inoma keletas kriterij

Pagal materialin teisin santyk (Kvalifikacija svarbi formuluojant iekinio dalyk. Ne
visada galima panaudoti bet kok gynybos bd.)
Actio in rem (kyla i daiktini teisi)
Actio in personam (kyla i prievolini teisini santyki)
Actio mixta (kai sujungiami tiek prievolinio teisinio pobdio tiek daiktinio teisinio
pobdio reikalava)

Ne visais atvejais galima panaudoti bet kok gynimo bd. Tiek daiktin tiek prievoli teis
gali turti specialius gynimo bdus. Pvz.: yra nuomos sutartis, jai pasibaigus daiktas negrinamas tai gali
bti reikiamas vindikacinis iekinys, bet kadangi tai susij su prievoliniu santykiu tai bus ginamasi prievoli
teisei bdingu bdu.
2.
Pagal iekinio dalyk
Dl pripainimo (pripainti tam tikr subjektin teis, iekinys dl tvysts nustatymo ir t.t.
iems iekiniams bdinga tai kad j patenkinus priimas sprendimas dl pripainimo ir toks
sprendimas nereikalauja priverstinio vykdymo, jis pats savaime sukuria teisinius
padarinius, tik iimtinais atvejais tok sprendim reikia vieai publikuoti ar registruoti kad
bt galima panaudoti prie visus asmenis. Pvz.: pripainta nuosavybs teis, tai savaime
tapae savininkais, taiau norint panaudoti tai prie treiuosius asmenis reiks tok fakt
registruoti RC. Dl tvysts nustatymo padaromas pakeitimas gimimo liudijime.)
Dl priteisimo (kuri dalyk sudaro reikalavimas talikti tam tikrus veiksmuas iekinys
dl netesyb priteisimo, dl prievols vykdymo natra, dl reikalavimo nutraukti
veiksmus, dl alos atlyginimo ir kt. Padarinius sukelia ne savaime, reikalaujama
vykdymo. Tokie sprendimai reikalauja vykdymo ir vadinamai vykdytinais sprendimais.
Dar vienas aspektas susijs su reikalavim nagrinjimo eilikumo, kai tarkim pareikti du
reikalavimai dl pripainimo ir dl priteisimo, tai laiko poiriu.. Pvz.: dl tvysts
nustatymo ir dl ilaikymo priteisimo pirmiausia nagrinjamas tvysts nustatymo
klausimas o po to tik ilaikymo klausim. Daniausiai tokie reikalavimai sujungiami ir
nagrinjami vienu metu. Sprendimas kuriuo tenkinamas iekinys dl pripainimo turi
prejudicin gali reikalavimams dl priteisimo)
Dl teisini santyki pakeitimo. Tokie iekiniai, kuri dalykas yra reikalavimas pakeisti
tarp ali egzistuojant teisin santyk, kaip iekinys dl sutarties slyg pakeitimo.
3.
Pagal kreditoriaus teisi gynimo bdus
Actio Pauliana
Actio indirecta
Actio directa
4.
Pagal prievolini teisini santyki pobd (i kokios prievols kils reikalavimas)
actio ex contractu
actio ex delicto
actio ex quasi contractu
6.
Pagal tai ar iekinio dalykas turtinio ar neturtinio pobdio (Pagal tai sprendiamas
yminio mokesio klausimas. Kai turtinio pobdio yminis mokestis nustatomas nuo
gino sumos. Iekinyje reikia nurodyti iekinio sum. Jei iekinys neturtinio pobdio
apmokestinimas tvirta suma -100 LT.):
turtinio pobdio iekiniai
neturtinio pobdio iekiniai

Iekinio elementai ir j keitimas

Tai iekinio sudtins dalys, ireikianios jo materialin teisin turin ir individualum.
Yra 2 iekinio elementai:
1.
Iekinio dalykas iekovo reikalavimas, kur iekovas per teism nukreipia atsakovui (CPK
135 str. 1 d. 4 p.). Labai svarbu tinkamai suformuluoti iekinio dalyk, kadangi procesas gali
bti ivis nepradtas, tiksliau pripainta kad iekinys turi trkum. Kartais bna kad iekinio
pareikimas ne kas kitas kaip tik pasiguodiama koks negeras atsakovas, bet
nesuformuluojama ko praoma. Iekinio dalykas apibria gino ribas.
2.
Pagrindas:
a. Faktinis aplinkybs, kuriomis iekovas grindia savo reikalavim (CPK 135 str. 1
d. 2 p.). Pvz.: iekinio dl alos atlyginimo faktinis pagrindas deliktas, t.y. faktas
kuris patvirtina kad buvo vykis. Pvz.: praoma priteisti netesybas bet nekalbama
apie susitarim ir pan. tokiu atveju teismas taip pat pripains kad iekinys turi
trkum.
b. Teisinis. Tam kad iekinys bt patenkintas nepakanka vien faktinio pagrindo.
Iekovas turi turti reikalavimo teis ir teis to reikalavimo patenkinim. Teisinio
pagrindo kodeksas nereikalauja nurodyti iekinyje. Konkreti teiss norma, ar
normos, kuriomis tas reikalavimas grindiamas nustatoma teismo, tai teismo
prerogatyva. Tokiu atveju jei ir nurodoma iekinio teisinis pagrindas tai nereikia

kad teismas iekin negrins tik nurodyt norm aspektu, jei teismas manys, kad turi
bti taikomos kitos normos nei nurodyta tai teismas jas ir taikys. Jau sen. romnai
sak duok man faktus a tau duosiu teis. Teisinis pagrindas yra kiekvienoje
byloje, nes teismas privalo motyvuoti savo sprendimus. Kvalifikacija skirtingos
instancijos teismuose gali skirtis (pvz.: pirma instancija sakys kad buvo sutartinis
santykis, o apeliacin - nebuvo)
Yra dar vienas svarbus klausimas pagal iekinio elementus nustatome iekinio tapatum.
Iekiniai tapats, jei sutampa:
1.
Dalykas
2.
Faktinis pagrindas
3.
alys
Tapataus iekinio negalima pareikti, tai yra tais atvejais kai t paia byl norime kelti antr
kart, arba yra atsisakoma iekinio ar pasiraoma taikos sutartis.
Teisinis iekinio pagrindas gali skirtis, taiau tokiu atveju paprastai skiriasi ir faktinis
pagrindas. Pvz.: esam inuomoj daikt ir norim nutraukti nuomos sutart ir pareikiam iekin nurodant kad
nuomininkas nesaugo turto, taiau nerodom ir iekinys atmetamas. Bet tai nereikia kad negalim reikalauti
kitu pagrindu pvz.: praom nutraukti nuomos sutart, jei daiktas tampa reikalingas paiam.

Bylos
3k-3-124/2005
LAT konstatavo, kad kai iekovas, iekinyje idsts faktin iekinio
pagrind, klaidingai nurodo materialins teiss norm, teismas turi pritaikyti norm,
atitinkani idstyt iekinio faktin pagrind. is teismo veiksmas negali bti
vertinamas kaip iekinio rib perengimas, nes nei iekinio dalykas, nei iekinio
pagrindas tokiu atveju nra keiiami. Teism ivada, kad iekinys ikeldinti atsakovus
negali bti tenkinamas, nes tarp gino ali susiklost neterminuoti gyvenamojo namo
ir ems sklypo panaudos santykiai, bet ne nuomos santykiai, o reikalavimo nutraukti
tokius santykius (panaudos), iekovas byloje nra pareiks, nepagrsta. I iekinio
pareikimo matyti, kad iekovas, nuosavybs teise valdydamas gyvenamj nam su
kiemo renginiais ir ems sklyp, siek ikeldinti atsakovus i gino namo. Akivaizdu,
kad iekovo reikalavimas ikeldinti atsakovus pagal savo turin apima ir reikalavim
nutraukti tarp ali susiklosiusius teisinius santykius, o juos kvalifikuoti yra teismo, o
ne iekovo pareiga.
3k-3-31/2006
LAT konstatavo, kad aplinkyb, jog kitose civilinse bylose i atsakovo yra
priteista nemaa delspinigi suma, pati savaime nra pagrindas atmesti iekin dl
delspinigi u iekovo praom laikotarp priteisimo. I bylos duomen matyti, kad yra
pareiktas iekinys dl sutarties slygos, numatanios delspinigi dyd (0,2 proc. u
kiekvien pradelst dien nuo neapmoktos sumos), pakeitimo. Patenkinus
reikalavim, sumainti delspinigiai bus skaiiuojami ateiiai nuo teismo sprendimo
siteisjimo dienos, o iki tol delspinigiai bus skaiiuojami vadovaujantis CK 6.73 str. 2
d., 6.258 str. 3 d. ir protingumo bei siningumo kriterijais.
3k-3-281/2006
Iekinio pagrind sudaro faktins aplinkybs, kuriomis remiantis keliami
reikalavimai atsakovui, o reikalavimas yra praymas, kad teismas isprst gin i
esms ir pasisakyt dl iekovo teises apginani ar atkuriani priemoni taikymo
atsakovo sskaita iekovo naudai. Jeigu bylos nagrinjimo metu pirmosios instancijos
teisme paaikja, kad iekinys neatitinka jo turiniui keliam reikalavim, tai yra
pagrindas pareikim palikti nenagrint (CPK 296 straipsnio 11 punktas). is punktas
gali bti taikomas, jeigu iekinio pareikime nenurodytas iekinio pagrindas ir iekinio
dalykas. Pagal CPK 296 straipsn teismas turi laikytis pareikimo palikimo nenagrinto
tvarkos. Pirmiausia teismas turi nustatyti termin iekinio pareikimo trkumams
paalinti (CPK 296 straipsnio 2 dalis). Iekinio pareikimo trkumai gali bti alinami
tik pirmosios instancijos teisme. Jeigu iekinio pareikime nenurodytas iekinio
pagrindas ar nesuformuluotas iekinio dalykas, tai, nepaalinus i trkum pirmosios
instancijos teisme, likt neatskleista bylos esm. Tokiu atveju pirmosios instancijos
teismas turi taikyti CPK 296 straipsnio 11 punkt ir 2 dal ir palikti pareikim
nenagrint.

3k-3-137/2007
3k-3-511/2007
Pareiga tinkamai suformuluoti iekinio dalyk ir pagrind neapima asmens
prievols nurodyti tuos faktus, kuri jis nepageidauja nurodyti ir nenurodo, ar reikti
tuos reikalavimus, kuri jis nenori reikti, o ie yra savarankiki ir be j ginas i
esms gali bti inagrintas. Nagrinjamu atveju iekovas rodinjo, kad buvo atliktas
neteistas veiksmas akcinink nesvarstyto ir nesuderinto turinio stat redakcijos
pateikimas registruoti ir registravimas, ir nebuvo keliamas stat pakeitim turinio
teistumo klausimas. Kadangi byloje iekovas nepageidavo pakeisti iekinio dalyko ar
pagrindo, todl apeliacins instancijos teismas gin turjo sprsti pagal iekovo
pozicij.
3k-3-34/2008
LAT konstatavo, kad apeliacins instancijos teismas nepagrstai sprend,
jog iekovas pirmosios instancijos teisme nenurod konkreios sklypo dalies, kurioje
bt nustatytas servitutas, o apeliacins instancijos teisme j vardijo ir pakeit
iekinio dalyk. Iekovas apeliacins instancijos teismui inter alia pateik nauj
rodym - servituto plan, kuriame paymta ginijama kelio atkarpa, jos koordinats,
ilgis, plotis ir plotas, taiau tai nesuteikia pagrindo teigti, kad iekovas pirmosios
instancijos teisme nenurod sklypo dalies, kurioje turt bti servitutas. I iekinio
pareikimo matyti, kad iekovas pra teismo nustatyti kelio servitut iekovs
sklype esani ir nuo seno naudojam kelio atkarp.
3k-3-181/2008
3k-3-338/2008
3k-3-376/2008
LAT konstatavo, kad pirmosios ir apeliacins instancijos teismai pagrstai
pripaino, jog iekinys, nors aikiai nesuformuluotas, taiau savo esme yra dl
daiktini teisi nekilnojamj turt, todl laikytinas turtiniu ginu ir turt bti
apmokestintas kaip turtinis ginas (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Iekovas iekin kildino i
civilini teisini santyki, kurie atsirado jam ir treiajam asmeniui sudarius ems
sklypo pirkimo-pardavimo sutart. I prie iekinio pridt dokument matyti, kad
ems sklype, kurio dal iekovas pirko, yra treiojo asmens vardu registruot pastat
bei statini, ir i statini nuosavybs teiss klausimai pirkimo-pardavimo sutartyje
neaptarti. Tai rodo, kad iekovas, praydamas pareigoti registruoti jo nuosavybs
teises dal treiojo asmens nuosavybs teismis registruot pastat bei statini,
siekia, kad CK 6.395 str. 1 d. pagrindu jam bt pripaintos ir registruotos nuosavybs
teiss dal treiojo asmens nuosavybs teise valdom pastat bei statini.
3k-3-380/2008
Iekov pateiktas patikslintas iekinys atitiko procesiniams dokumentams
keliamus reikalavimus ir teismai neturjo jo vertinti kaip naujo iekinio bei taikyti CPK
135 str. 1 d., nes iekovai nekeit nei iekinio dalyko, nei iekinio pagrindo, o tik
patikslino byloje dalyvaujani asmen sra. Pateiktame iekinyje iekovas turi
nurodyti, bet ne rodyti iekinio pagrind. Nagrinjamu atveju iekovai pateik
rodymus, pagrindianius pareikt reikalavim pagrstum, todl teismai nepagrstai
atsisak priimti iekin, motyvuodami rodym nepakankamumu. Apskritai, nors
preliminariai susipainti ir net vertinti rodymus iekinio primimo savo inion ir
parengiamojo teismo posdio stadijoje statymas nedraudia, taiau rodym
pakankamumo klausimas negali bti pagrindas atsisakyti priimti arba palikti
nenagrint iekinin pareikim.
3k-3-477/2008
3k-3-485/2008
LAT paymjo, kad iekovs praymas konstatuoti, jog bendrovs vadovas,
priimdamas sprendim sudaryti paskolos sutartis, paeid bendrovs ir jos, kaip
akcininks, teises, dar neapgina paeistos teiss ir nesukelia teisini padarini.
Neteist veiksm pripainimas yra civilins atsakomybs, kaip vieno i paeistos
teiss gynimo bd, sudties elementas, taiau, nepraant CK 1.138 str. nurodytais
bdais paeist teisi paalinimo, materialinio teisinio rezultato nesukuria. Kadangi

iekinyje, kur pateik iekov, nra nurodytas reikalavimas, galintis sukurti

objektyvius teisnius padarinius, toks reikalavimas negaljo bti nagrinjamas teisme.
3k-3-537/2008
LAT paymjo, kad teismai nepagrstai taik vieno mnesio iekinio
senaties termin, kuris yra nustatytas Administracini byl teisenos st., kadangi
iekovs ginijo ne atsakovo sprendim, kuriuo numatyta pradti procedr paimti j
sklypus visuomens reikmms, bet tai, kad atsakovas paeid j teises, delsdamas
pradti atitinkamas procedras. Taigi iekovs, siekdamos apginti savo kaip savininki
teises, pareik negatorin iekin, kuris yra civilinio pobdio reikalavimas, todl
turjo bti taikomas bendrasis deimties met iekinio senaties terminas (CK 1.125
str. 1 d.).
3k-3-29/2009
LAT konstatavo, kad iekinyje iekovas turi nurodyti iekinio dalyk, t. y.
materialj teisin reikalavim atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.) ir faktin iekinio
pagrind, t. y. aplinkybes, kuriomis grindia savo reikalavim atsakovui (CPK 135 str. 1
d. 2 p.). statymas nepareigoja iekovo nurodyti teisin iekinio pagrind, taiau ir
nedraudia. Nagrinjamu atveju iekovas aikiai idst gino aplinkybes ir i
aplinkybi pagrindu suformulavo aik reikalavim atsakovui - grinti 7700 Lt, todl
apeliacins instancijos teismas padar teisikai nepagrst ivad, kad iekovo
nurodytos kaip iekinio pagrindas aplinkybs prietarauja iekinio dalykui.
3k-3-89/2009
3k-3-94/2009
iekovas, siekdamas pripainti, jog tebra bendrovs akcij savininkas,
turjo nuginyti bendrovs akcinink visuotinio susirinkimo nutarimu patvirtint
sandor. Taiau, kadangi jis sandorio neginijo, o tik pra pripainti negaliojaniais
atsakov 1997 m. priimtus nutarimus, teismai, varomi draudimo perengti pareikt
reikalavim ribas, nesprend akcij perleidimo sandorio teistumo ir, laikydami j
galiojaniu, neturjo teisinio pagrindo pripainti pareiktus reikalavimus pagrstais.
3k-3-152/2009
LAT paymjo, kad teismai privalo pagal nustatytas faktines aplinkybes
teisikai kvalifikuoti gin, nepriklausomai nuo to, kokias teiss normas pateikia alys
reikdamos savo reikalavimus. Nagrinjamu atveju iekovei pareikalavus pripainti
1995 m. valstybinio ems sklypo pirkimo-pardavimo sutart galiojania, savo
reikalavimus ji grind CK 1.193 str. bei 6.309 str., nors sutarties sudarymo metu
galiojo 1964 m. CK, o valstybins ems pirkimo-pardavimo sutartis turjo bti
sudaroma pagal specialiuosius teiss aktus, todl iekovei netinkamai kvalifikavus
gin, byl nagrinjantis teismas turjo nustatyti tinkamas taikyti teiss normas.

Element keitimas (CPK 141 str.)

1.
2.

3.
4.
5.
6.

Tik vien element (arba dalyk arba pagrind, abiej negalima, nes tai jau bt naujas
iekinys)
Iki nutarties skirti byl nagrinti teismo posdyje primimo. Negalima leisti iekovui vien
i element iki sprendimo primimo, nes atsakovas bt neinioje ko bus reikalaujama.
Iekovas gali prayti keisi element iki pasibaigs antra stadija, t.y. iki bus pasirengta bylos
nagrinjimui teisme. Iimtinais atvejais galima ir vliau.
Raytiniu procesiniu dokumentu. Tokiu atveju atsakovas gali rayti nauj atsiliepim dl
pakeisto iekinio elemento.
Pagrindas atidti bylos nagrinjim.
Teismo teis atsisakyti tenkinti nutartis neskundiama (CPK 141 str. 3-4 d.)
Teismo teis (CPK 376, 405, 417 str.). Iekinio elementus suformuluoti ar juo keisti yra
iimtin iekovo teis. Taiau yra iimtys CPK 376, 405, 417 str. Tai ne dispozityvios bylos,
kur teismas turi ne tik teis, bet ir pareig bti aktyvus. Tokiose bylose teismas gali
koreguoti iekinio elementus.

Iekinio dalyko suformulavimas ir keitimas yra iimtinai iekovo teis, tai grindiama
dispozityvumo principu. Yra tam tikros nedispozityvios bylos, kuriose gali kitis teismas. Teismas gali
koreguoti iekinio elementus. Pvz.: gali priteisti tai ko iekovas neprao, pvz.: eimos bylos, jei teisjas mano
kad iekovo praomas ilaikymas yra per maas utikrinti vaiko interesus; tv valdios apribojimo bylose

jei praoma apriboti laikinai, o teismas mano kad tai nieko nepakeis gali apriboti neterminuotai; darbo bylose
teismas gali priteisti kompensacijas kuri neprao iekovas taiau jas numato statymas.
Nuo iekinio element pakeitimo instituto reikia skirti reikalavimo sumainim arba
padidinim.. Pvz.: pareikiam iekin 100 000, o vliau pamatom kad galim reikalauti daugiau, kaip pvz.:
palkan, tuomet padidinus reikalavim nra laikoma kad tai iekinio dalyko keitimas. Lygiai taip pat gali
plstis iekinio faktinis pagrindas galima pridti nauj aplinkybi. tai nebus iekinio dalyko keitimas

Bylos
3k-3-231/2007
Sprendiant dl iekovo paeist teisi gynimo pirmosios instancijos
teismas tinkamai taik CPK 417 str., reglamentuojant teismo teis viryti iekinio
dalyk ir pagrind. Net ir nesant proceso statym nustatyta tvarka suformuluoto
iekovo praymo dl jo grinimo (negrinimo) pirmesn darb bei nustaius
aplinkyb, kad iekovas yra darbo santykiuose su kitu darbdaviu, teismai turjo teisin
pagrind sprsti dl DK 297 str. 4 d. taikymo.
3k-3-498/2007
LAT konstatavo, kad apeliacins instancijos teismas, neturdamas
pakankamo teisinio pagrindo, sprend, jog su iekovs patikslinto iekinio primimu
susij
klausimai
turi
bti
sprendiami
vadovaujantis
CPK
nuostatomis,
reglamentuojaniomis iekinio dalyko arba iekinio pagrindo pakeitim, nes byloje
nra duomen, kad iekov bt siekusi pakeisti iekinio dalyk ar pagrind.
Apeliacins instancijos teismas savo nutartyje nenurod, kokios byloje nustatytos
aplinkybs leidia daryti ivad, kad iekovs pateikto patikslinto iekinio primimo
klausimas turi bti sprendiamas pagal CPK 141 str. (iekinio dalyko ar pagrindo
pakeitimas) taisykles. is teismas taipogi nevertino aplinkybs, kad iekov patikslint
iekin pateik vykdydama pirmosios instancijos teismo nutart dl iekinio trkum
alinimo.
3k-3-507/2007
LAT konstatavo, kad apeliacins instancijos teismas praplt bylos
nagrinjimo apeliacine tvarka ribas, neleistinai sprendime suformulavo nauj
apeliacinio skundo pagrind ir aikinosi aplinkybes, kuri apeliant nepra aikintis,
todl yra teisinis pagrindas grinti byl apeliacins instancijos teismui nagrinti i
naujo. Pirmosios instancijos teismas, nagrindamas byl, padar ivad, kad iekovo ir
atsakovs sudarytas sandoris nra tariamas sandoris ir todl prieiekin atmet. Tuo
tarpu apeliacins instancijos teismas nepasisak, ar bylos ali sudarytas sandoris yra
tariamas ar ne. Nors atsakov nei prieiekinyje, nei apeliaciniame skunde nepra
pripainti ginijamo sandorio dal negaliojania esminiai suklydus (CK 1.90 str.),
apeliacins instancijos teismas, padar ivad, kad atsakov u savo asmenines las
nupirkdama ir iekovo vardu formindama 1/2 dal gino turto, esminiai suklydo, todl
be teisto pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendim panaikino ir atsakovs
prieiekin patenkino.
3k-3-34/2008
Buvo

Teis iekin
Prisimenant iekinio dualizm, teis iekin susideda i 2 aspekt teis pareikti
iekin/teis kreiptis teism (procesinis aspektas) ir teis pareikto reikalavimo patenkinim (materialinis
aspektas). ie aspektai priklauso nuo skirting aplinkybi procesini ir materialini.

Materialinis aspektas teis iekinio patenkinim

1.
2.
3.
4.

Iekinio teisinis pagrstumas

Iekinio faktinis pagrstumas
Nra praleistas iekinio senaties terminas ir atsakovas nereikalauja jo taikyti
Terminuotos ar slygins prievols atveju termino ar slygos laikymasis

Negali teismas savo iniciatyva nepriimti iekinio dl senaties termino, kadangi reikalinga
atsakovo nuomon

Procesinis aspektas teis pareikti iekin/kreiptis teism

Du aspektai:
Ar apskritai i teis asmuo turi (teiss pareikti iekin prielaidos). Padariniai dvejopi
priklausomai kada aplinkyb iaikjo: bylos iklimo stadijoje atsisakoma priimti
pareikim; bylos nutraukimas jeigu paaikja, kad prielaidos nra po bylos iklimo.
2.
Asmuo, turintis i teis, j tinkamai realizuoja CPK 5 str. 2 d. (teiss pareikti iekin
tinkamo realizavimo slygos)
1.

Teis pareikti iekin

1.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.

1.
2.
3.
4.
5.

Asmuo turi teis pareikti iekin, jeigu

Jis turi procesin teisnum (CK 2.1 str.)
Ginas priklauso teism kompetencijai (CPK 137 str. 2 d. 1 p.)
Laikytasi statymo nustatytos gino iankstinio sprendimo tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).
statymas gali nustatyti kad prie kreipiantis teism reikia pirmiau kreiptis tam tikra
institucij.
Nra siteisjusios teismo ar arbitrao sprendimo dl tapataus iekinio (CPK 137 str. 2 d. 4
p.). jau kalbta kad iekini tapatumas svarbus tuo kad isprendus kart gin pakartotinai
kreiptis teism negalima, tai taikoma tiek teism sprendimams tiek arbitrao sprendimams.
Teismas nra prims nutarties nutraukti byl dl iekinio atsisakymo nuo iekinio (CPK
137 str. 2 d. 4 p.)
Teismas nra prims nutarties nutraukti byl dl ali taikos sutarties sudarymo (CPK 137
str. 2 d. 4 p.)
Teismo inioje nra bylos pagal tapat iekin (CPK 137 str. 2 d. 5 p.)
alys nra sudar arbitrainio susitarimo (CPK 137 str. 2 d. 6 p.)
Turi teisin interes (CPK 5 str. 1 d.). Turi bti locus standi kiekvienas suinteresuotas
asmuo gali kreiptis teism. Kiekvienu atveju teisinis interesas preziumuojamas, ir paaikja
tik ityrus visus rodymus. Kartais statymas gali nustatyti baigtin rat asmen kurie
statymo poiriu patenka suinteresuot asmen rat pvz.: ginyti paveldjimo teis gali
ginyt tik asmuo kuris gali butis statyminiu ar testamentiniu pdiniu.
inant prielaidas mes inosime kada galima atsisakyti priimti iekin arba nutraukti byl
Asmuo tinkamai realizuoja teis pareikti iekin, jeigu:
Yra veiksnus (137 str. 2 d. 7 p.)
Nepaeidia teismingumo taisykli (137 str. 2 d. 2 p.)
Tinkamai surao iekinio pareikim (CPK 111, 135-136 str.)
Sumoka ymin mokest (CPK 115, 135 str. 2 d. 138 str.)
Tinkamai formina atstovo galiojimus (CPK 137 str. 2 d. 8 p.)

Padariniai, jei nesilaikyta kakurios slygos. Jeigu netinkamai suraytas pareikimas,

nesumoktas yminis mokestis tai bus procesinio dokumento trkumai. Bus nutartis jiems alinti. Likusiais
atvejais bus atsiakyta priimti pareikim, bet juos itaisius, iekinys gals bus priimtas. Jeigu slygos
nesilaikymas paaikja po bylos iklimo pareikimas bus paliktas arba nenagrintas (neitaisys trkum),
jei byla neteisminga perduota pagal teismingum.

RODYMAI IR RODINJIMAS
Samprata. Teismo proces galime analizuoti kaip dviej blok institut, i vienos puss yra
teis, i kitos puss yra faktai. Pritaikius teiss norm faktams gauname teismo proceso rezultat, t.y. teismo
sprendim. Teis taiko teismas ir galioja principas, kad teisjai ino teis (iura novat curia), alims nereikia
rodinti, kad yra toks statymas, kuris buvo priimtas tada ir tada, buvo keistas. Teisjas neino fakt, kurie
yra vyk tarp ali. Bet kurioje CB mes susiduriame su praeities rekonstrukcija. Teisjui reikia sitikinti, kad
praeityje tam tikri faktai buvo. Teisjas nordamas isprsti sutartin gin turi isiaikinti, kad tarp ali
buvo sudaryta sutartis. alys privalo pateikti rodymus, kad faktai buvo, jiems reikia taikyti vienoki ar
kitoki norm. Jei teisjas bt liudytojas tam tikr aplinkybi jis negalt nagrinti bylos. i, faktin bylos
pus turi bti pateikta ali ir procesas, kurio metu yra nurodomi faktai, pateikiami fakt buvimo rodymai,
jie tiriami ir galiausiai vertinami vadinami rodinjimu.
rodinjimas yra procesin veikla, kurios metu CB nurodomi tam tikri faktai, tiriami ir
vertinami rodymai ir nustaius faktus pritaikoma teiss norma. I dalies tokia veikla yra procesin veikla,
kadangi j reglamentuoja proceso teiss normos, nustato kokia informacija kaip rodymais galime operuoti.
CPT normos nurodo kaip apklausti liudinink, surinkti raytinius rodymus ir t.t.

rodinjimas yra mstymo veikla, kadangi teisjas ir alys vertina pateiktus rodymus ir tai
susij su mogaus asmeniu. Vien CPT normomis rodinjimo apibrti negalima. Buvo bandym
rodinjimus ir apibrti viduramiais kunigo parodymai buvo svaresni nei vis pasauliei bendrai
parodymai.
Laisvo rodym vertinimo principas negali bti formali taisykli, kurios varyt teisj.
Reikia sutikti su teisjo pasirinktu rodymo vertinimu arba sprendim sksti apeliacine, kasacine tvarka.
rodinjimas i dalies yra ir login veikla. Negalimas to paties ir teigimas ir neigimas.

rodinjime svarbu materialin teis. Kai kuriose valstybse dauguma CPT norm yra
materialinje teisje. Ypa t, kur CK priimti XIX a. Ten bna atskira knyga, skirta rodymams (Pranczijos
CK). Lietuvoje rodinjimas yra reglamentuotas CPK, taiau materialinje teisje yra daug norm, kurios
svarbios rodinjimui (prezumpcijos). Jeigu faktas yra preziumuojamas, tai ta alis, kuri remiasi rodinjamu
faktu, neturi jo rodinti. Materialin teis yra svarbi rodinjimo priemoni leistinumo poiriu, materialin
teis nustato kaip forminti vien ar kit sandor, prievols vykdym. Materialin teis, nustatydama
reikalavimus sandorio formai, nurodo, kad i reikalavim btina paisyti. CP apribojama panaudojimo
priemoni galimyb. Norint laimti byla rodinjimo poiriu reikia gerai inoti ne tik procesin, bet ir
materialin teis.

Procesiniai teiss aktai:

1.
2.
3.
4.

CPK 176 224 str.;

2002-10-29 Teismo ekspertizs statymas;
Ekspertizi atlikimo Lietuvos teismo ekspertizs centre nuostatai;
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizi darymo valstybinje teismo
psichiatrijos tarnyboje prie sveikatos apsaugos ministerijos nuostatai, patvirtinti 2003-08-18
SAM sakymu Nr. V 499.

rodinjimo struktra:

1. Fakt nurodymas. Faktai yra nurodomi jau proceso pradioje, pirmasis procesinis dokumentas,
kuriame kalbama apie faktus yra iekinio pareikimas. Iekin sudaro iekinio dalykas ir iekinio
faktinis pagrindas. Nurodomas sutarties sudarymo faktas, slygos, slyg paeidimo fakt, nuostoli
faktas, kad dl paeidimo buvo patirti atitinkamo dydio nuostoliai. Atsakovas gavs iekinio
pareikim, jei su iekiniu nesutiks nurodys faktus. Jei ginsis, kad nra sutartini santyki, sakys,
kad sutartis i viso nra sudaryta. Jei nra sutarties, tai negalima paeisti nesanios sutarties. Jei
sutartis buvo sudaryta, tai sutartis buvo vykdyta tinkamai. Gali savo gynyb remti tuo, kad nors
paeid sutart, bet negaljo bti, kad iekovas patyr nurodyto dydio nuostolius. i fakt
nagrinjant byl gali daugti, pasiruoimo nagrinti byl metu alys gali nurodyti papildom fakt,

2.

3.

4.

5.

6.

tam tikri faktai gali bti eliminuojami kaip nesusij su byla. Jei alys fakt nerodys, tai procesas
negals vykt ir teisjas konstatuos, kad yra procesini dokument trkumas, tuomet nustatys
termin trkum alinimui.
rodym nurodymas. Nepakanka teigti, kad buvo tam tikras faktas, reikia pateikti rodymus.
Nepakanka pasakyti, kad sudarm sutart, reikia pateikti rodymus, kad toks faktas buvo. Tokiu
atveju teisjas gali iekin atmesti, kadangi iekovas nerod sutarties sudarymo fakto. rodymai
nurodomi tame procesiniame dokumente mes sudarme sutart, fakt patvirtina priedas Nr. 1,
kuris patvirtina sutarties sudarymo fakt, pateikiant sutarties kopij. Jei fakt pateikiant neturime
rodym, tai tokiu atveju turime nurodyti, jog iuo metu fakt patvirtinani rodym negaliu
pateikti, nes jie yra ten ir ten, juos turintis asmuo rodym man neiduoda, praau rengiantis bylos
nagrinjimui j ireikalauti. Jei nebus nurodyti rodymai, tai teisjas vl grins trkumams alinti.
rodym pateikimas. Jei turime fakt patvirtinant rodym, tai rodym pateikiame kartu su
procesiniu dokumentu, kur nurodome fakt ir j patvirtinanius rodymus. Prie iekinio pareikimo
pridedami tokie ir tokie priedai. Tai bna raytins sutarties, mokjimo, pavedimo, akto, plano kopija
ir t.t. Jeigu rodym asmuo neturi ir dl objektyvi prieasi j negali gauti, tai procesiniame
dokumente i karto turi formuluoti praym, kad teismas padt rodymus surinkti. rodym
pateikimas taip pat vyksta ir antrosios proceso stadijos metu ruoiantis bylos nagrinjimui. I
principo nauji rodymai, perjus trei bylos stadij neturt bti pateikiami, nes bylos nagrinjimas
yra skirtas byloje surinkt rodym tyrimui, analizei, j vertinimui. rodym pateikimas yra
negalimas apeliacins instancijos teisme, iskyrus du atvejus 1) jie paaikjo po bylos isprendimo
pirmosios instancijos teisme; 2) pirmos instancijos teismas nepagrstai atsisak rodymus priimti.
Teikiant rodymus aktyv vaidmen atlieka teisjas, nes teisjo pareiga yra patikrinti ar tikrai
praymas prijungti dokument prie bylos yra susijs su byla. Jei teisjas nekontroliuos, alys byl
gali prineti visokiausi popieri. Pavyzdiui, atnea 20 stat redakcij, nors stat ginijimo byloje
nra. Jei alis mano, kad nepagrstai buvo rodym traukimo atsisakyta, apeliaciniame skunde gali
tuo remtis.
rodym rinkimas. Fakt nurodymas, rodym pateikimas yra ali pareiga, teismas iuo atveju
savo iniciatyva kaip taisykl nedaro, bet teismas teikia pagalb alims, jei alys dl objektyvi
prieasi negali vienokio ar kitokio rodymo gauti. Teismas gali aliai iduoti liudijim,
nurodydamas, kad nagrinjama tokia ir tokia CB ir alis turi teis gauti tok ir tok rodym. Su
liudijimu asmuo eina institucij, pateikia liudijim ir institucija turi tai iduoti. Antra galimyb, kad
teismas pats ireikalauja rodym i asmens. Teismo reikalavimus privaloma vykdyti, u rodym
nepateikim numatyta atsakomyb CPK. rodym rinkimas vyksta antrojoje proceso stadijoje
pasiruoimo bylos nagrinjimo metu, ia paskiriama ekspertiz, jei teisjas mano, kad ji yra
reikalinga. rodymai turi bti surinkti, juos visus surinkus pereinama prie bylos nagrinjimo i
esms. Gali bti, kad prie rodym rinkimo bus grtama i treiosios proceso stadijos, bet posdio
nagrinjimo metu paaikjo, kad vieno ar kito svarbaus rodymo nra. Tuomet posdis gali bti
atidtas, rodymas reikalaujamas pakartotinai.
rodym tyrimas. Vyksta nagrinjant byl i esms laikantis odikumo, betarpikumo (kiekvienai
aliai turi bti sudaryta galimyb susipainti su visais byloje esamais rodymais, pateikti savo
nuomon) princip. Raytiniai rodymai yra perskaitomi balsu. Liudytoj parodymai gaunami
apklausoje, daikto tyrimo rodymai yra juos apirint, jei em galima ivykti viet ir apirti
vietoje kaip situacija yra susiklosiusi (suraomas vietos apiros protokolas, asmuo gali nurodyta
pastabas dl jo). rodym tyrimas yra j analiz.
rodym vertinimas vyksta nagrinjant byl i esms baigiamj kalb metu, kai kiekviena
alis pateikia savo nuomon ar vienas ir kitas rodymas patvirtina fakt, liudytoj parodymai
patikimi ar ne, galutin ir privalom rodym vertinim pateikia teismas, motyvuojamojoje
sprendim dalyje, kurioje teisjas turi aptrati visus byloje itirtus rodymus, liudytojas parod, kad
buvo taip ir taip, bet io liudytojo parodymais negalima tikti, nes tuo metu, kai mat vyk buvo
neblaivus. Teismas turi pasisakyti dl kiekvieno rodymo ir idstyti savo pozicij ar tas rodymas
patvirtina ar nepatvirtina t fakt, kuriuo rmsi alis. Teismo pateikt vertinim gali sugriauti tik
auktesns instancijos teismas, nagrindamas byl apeliacine ar kasacine tvarka. Danai apeliacinis
skundas pateikiamas, motyvuojant, jog teismas nepakankamai vertino rodymus.

rodinjimo subjektai:
1. alys (CPK 12,178 str.). Pagrindin funkcija yra nurodyti faktus, nurodyti rodymus ir juos pateikti.
Jeigu alys to nedarys, jos pralaims byl, jei iekovas nenurodys iekinio pagrindo, tai procesas
neprasids, jei nebus paalinti trkumai iekinys bus nepriimamas. Ne teismas turi nurodyti faktus ir
ne teismas turi pateikti rodymus;
2. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Tretieji su savarankikais reikalavimais turi taip pat teikti
faktus ir rodymus, tretieji be savarankik turi pateikti duomenis, kodl jie turi bti traukti bylos
nagrinjim;

3. Teismas. Turi vadovauti rodym tyrimui, esant reikalui padti alims teikti rodymus, vertinti ali
pateiktus rodymus ir priimti sprendim.
Jei bylos yra imperatyvios (ginamas vieasis interesas), tai teismas pats gali rinkti rodymus,
net jei alys to nereikalauja. Gali isireikalauti rodym savo iniciatyv, aikintis faktus, kuriais alys
nesiremia. Tai yra iimtis ir bendros taisykls, kad teismas pats rodym nerenka ir netiria fakt, kuriais alys
nesiremia. Kiti proceso dalyviai, kurie dalyvauja rodinjim procese nra laikomi rodinjim subjektais,
kadangi jie yra informacijos altiniais, liudytojo parodymai yra rodinjimo priemon. Tas pats pasakytina
apie ekspert.

rodinjimo tikslas:
1. Objektyvi (absoliuti) tiesa? LR KT 1995-12-06 (santrauka), 1999-05-11 (santrauka), 2000-09-19
(santrauka), 2003-01-24 (santrauka), 2004-03-21 (santrauka), 2006-01-16 (santrauka), 2006-03-28
(santrauka) nutarimai. Pasak, kad rodinjimo tikslas yra objektyvi tiesa. Objektyvi tiesa yra tokia
situacija, kai atgaminame situacij, kuri buvo praeityje (prie metus ar imt met). Visikai
rekonstruoti tai kas buvo praeityje nemanoma dl keleto prieasi:
a. Ne vis informacij galima panaudoti, ne vis informacij teismas priims (CK norma, jeigu
alys nesilaik imperatyvaus reikalavimo sudaryti raytin sandorio form, tai negalima
remtis liudytoj parodymais). Gal liudytojai mat, kaip pinigai buvo perduodami, bet nra
raytins sutarties;
b. CB kiekviena alis gina savo interes ir natralu, kad ji sakys tik tai, kas jai naudinga ir
nutyls tuos faktus, kurie jai yra nenaudingi, iuo atveju bus kakokios aplinkybs, kurios
teismui nra nurodytos;
c. Laiko faktorius. Bgant laikui rodymai gali bti prarasti (kilus gaisrui ir pan.).
CPK 176 str. sako, kad rodinjimo tikslas yra teismo sitikinimas, pagrstas byloje esani
tyrim rodymu ir vertinimu, kad tam tikras tikslas yra manomas ar nemanomas. Teisjo sitikinimas yra ne
objektyvi tiesa, o subjektyvus sitikinimas. Jei pirma instancija iekin atmet, kadangi iekovas nerod, tai
galima pasakyti, kad t rodym buvo pakankama iekiniui tenkinti. Yra skirtingi rodinjimo standartai
baudiamosiose civilinse bylose. Akivaizdus pavyzdys yra prezidento apkalta LR KT pasak, kad
iurkiai paeid Konstitucij, o LAT iteisino. LAT buvo nagrinjama baudiamoji byla, o LR KT ne
baudiamoji, taigi rodinjimo standartas yra visikai skirtingas.
2. Materialioji (santykin) tiesa. Suprantama kaip ali pateiktus rodymus juos pateikiant kaip
iekovo teiginius, atsakovo pateikti rodymai, jo teigini nepatvirtina. Teisjas sako, kad buvo
iekovo pateikti faktai, nes j tikino iekovo pateikti rodymai, o atsakovas savo pateikt rodym
pagalba jo netikino. ia galima laikyti, kad tai yra materialioji tiesa ta prasme, kad teisjas dirbo,
analizavo, tyr ir pateik savo argumentus.
3. Formalioji tiesa. Kai teisjas net nevertina rodym. Pareiktas iekinys, atsakovas nereaguoja,
sprendimo primimas u aki. Teisjas gali priimti sprendim remiantis tik vienos alies pateiktais
rodymais ir pateikiant j formal vertinim. Galima ir tais atvejais, kai iduodamas teismo sakymas
nra tiriami rodymai, paduodamas praymas iduoti teismo sakym, teisjas j iduoda i karto,
atsakovui suteikiama galimyb pareikti prietaravimus. Kai kalbame apie materialin ties, teisj
vidin sitikinim, kad faktas buvo, kur teisjas gali ramiai ieiti teisj pasitarimo kambar ir
priiimti sprendim. Ar turi bti 100% rodym patikimumas ar svarumas, ar gali bti santykinai
rodyta, teigiant, kad didesn tikimyb, jog buvo taip kaip sakoma.

Tikimybi balansas:
100% rodyta/-100% nerodyta. CPK 176 str. 1 d. sitikinimo laipsnis. Koks turi bti
sitikinimas, kad sprendimas bt tenkinamas?
Bylos fabula (3K-3-513/2004): naktis, Panevys, vaiuoja darb duonos kepyklos
apsaugininkas ir privaiuodamas prie gamyklos tvoros mato, kad eina dvi moteriks su krepiais (po didel
krep). Kyla tarimas, kad nea produkcij i kepyklos, klausia k ia darot. Jos meta krepius, bga stotel,
spja sst ir dingsta. Apsauginis prao surayti akt darbe, vliau pairi darbuotoj bylas, parao akte, kad
ne produkcij V.B. ir R.. Tie du asmenys yra atleidiami i darbo. Darbuotojos kreipiasi teism
sakydamos, jog j ten nebuvo, nieko nene. Pirma instancija iekin tenkina. Vertina rodymus: akte
apsaugos darbuotoj teigiama, kad jos buvo sulaikytos neusios produkcij. Teismas sako, kad tokiu atveju
reikjo praneti policijai, atlikti kitus veiksmus. Kadangi viso to nebuvo padaryta, tai nerodyta, kad iekovs
rod i darbdavio. Teismas nurod, kad apsaugininkas nepaino moteriki, kurios jo, kadangi buvo naktis.
Byla nukeliauja pagal darbdavio apeliacin skund apeliacin instancij ir ia isprendia
byl prieingai. Ten rao, kad yra suraytas aktas, ten konstatuota, kad yra gaminiai, kurie gaminti
gamykloje. Raytiniais rodymais yra tinkamai ufiksuotas faktas, todl iekinys yra atmetamas.

Kasacin instancija iekin vl tenkina. Vienintelis kasacijos pagrindas buvo CKP 176 str.
taikymo klausimas, koks turi bti teismo sitikinimas tos kategorijos byloje. ia yra rodym pakankamumo
problema. Kaip pateisinti savo priimt sprendim iekin tenkinti. Tokioje byloje rodinjimo nata tenka
darbdaviui, sprendiant ar darbdavys tinkamai rod, reikia atsivelgti rodinjimo pakankamumo CB
principus. Jis sprendiamas remiantis tikimybi pusiausvyros principu. Atsakymas: jei turime svarstykles, tai
jei turime 49% ir 51% tai civiliniame procese iuo atveju pakanka, galime priimti sprendim svarstykles
nusvrusios alies naudai. Vienose bylose taikomi grietesni, kitose liberalesni rodym vertinimo kriterijai.
Jei darbuotojas atleidiamas u vagyst, tai rodymai turi bti svaresni, darbdaviui nereikia, kad asmuo bt
nuteistas, pagal DK norm pakanka, kad yra tokie poymiai. Jei tinkamai ufiksuota, tai yra pagrindas
atleisti. DK 235 str. 2 d. 7 p. iuo atveju turi bti naudojami grietesni kriterijai. Darbdavys turjo pateikti
tokius rodymus, kur teisjas turjo apsiekti ne 51%, o 70-80% sitikinim. iuo atveju situacija buvo tokia,
kad abejons buvo labai didels. Jos iuo atveju yra sprendiamos darbuotojo naudai. Iekovs nebuvo
sulaikytos statymo nustatyta tvarka, nebuvo nustatyta kokiu bdu buvo ineta produkcija, apsaugos
darbuotojas abejojo dl jo sulaikyt moter tapatybs.
Bendra taisykl, kad rodym pakankamumo klausimas civiliniame procese
sprendiamas remiantis tikimybi pusiausvyros principu. is principas leidia teismui
pripainti fakt rodytu, jeigu pateikti rodymai suformuoja didesn fakto buvimo, negu
jo nebuvimo, tikimyb. Taiau princip btina taikyti atsivelgiant nagrinjamos
bylos materialin teisin pobd. Ginamo intereso ir gino materialinis teisinis pobdis
gali lemti, kad vienose bylose taikomi grietesni, kitose liberalesni rodym
pakankamumo nustatymo kriterijai.
Kiekvienu atveju teisjas klausim sprendia individualiai, svarbu, kad ianalizuoti visus
rodymus, pasisakyt dl vis rodym, jo argumentacija bt grindiama logika, paiuose motyvuose
nebt vidini prietaravim. Auktesn instancija gali rodymus vertinti kitaip ir tai yra natralus dalykas.
Vieni labiau patikls, kiti maiau patikls. Todl labai svarbus odikumo principas teismo procese. Ar
liudytojas kalba tvirtai, nuosekliai, ar blakosi. Jei teisjas yra patyrs mogus, tai vien pamaius mog
galima sprsti ar mogus sako ties ar meluoja. Dabar ms procesas yra ta linkme, kad odikumo principas
yra istumiamas i proceso. Tai yra labai blogai, nes sunku sprsti mogaus likim, kai jo paties nematai.
Kasaciniame teisme praktikai yra raytinis procesas, daug sunkiau nagrinti bylas. Siloma ir apeliacinje
instancijoje padaryti tik raytin proces, teisjo sitikinimui bus dar sunkiau susiformuoti.
rodinjimo dalykas faktai, kuriuos reikia nustatyti nagrinjant byl, kad galtume
tinkamai pritaikyti taikytin teiss norm toje byloje. rodinjimo dalyk apibria ali reikalavimai ir
atsikirtimai. rodinjimo dalyk didija dalimi formuoja gino alys, iekovas, pareikdamas iekin, nurodo
iekinio faktin pagrind, tai sudaro dal rodinjimo dalyko. Atsakovas gindamasis nuo iekinio taip pat
nurodo faktus ir jie eina rodinjimo dalyk. rodinjimo dalyk sudaro materialiniai teisiniai faktai su
kuriais materialin teis sieja tam tikr pareig atsiradim, pasibaigim ar pasikeitim. Norint laimti byl
alys turi inoti k joms reiks rodyti, kad laimt byl. Jei reikiama byla dl alos atlyginimo, tai reiks
rodyti atsakovo civilins atsakomybs slygas: atsakovas padar neteistus veiksmus, js patyrte al, tarp
veiksm ir alos yra prieastinis ryys. Jei atsakovas ginis, tai jam reiks nurodyti vien ar daugiau
aplinkybi, kurios alina jo atsakomyb. Be materialinio teisinio pobdio dalyko sudaro ir procesinio
teisinio pobdio faktai. Jeigu atsakovas ginasi nurodytas ne materialinius teisinius atsikirtimus, o
procesinius teisinius atsikirtimus, tai t reiks rodyti. Tuomet reiks pateikti rodymus, tarkime, jei byla jau
yra inagrinta ir isprstas klausimas, tai turs nurodyti byl.
Facta probanda:
1. Iekinio pagrind sudarantys faktai;
2. Prieinio iekinio/ atskirtim pagrind sudarantys faktai;
3. Procesinio pobdio faktai.

Teismo vaidmuo:
1. Turi kontroliuoti rodinjimo veiksmus, kad rodinjimo pagrindo neipst iki begalybs. Jei faktai
yra nesusij su nagrinjama byla, tai byloje bus daug informacijos, daug rodym. Jei teisjas mano,
kad iekinys pareiktas dl alos atlyginimo pagal tok delikt, kai statymas nustato atsakomyb be
kalts, o atsakovas teigia, kad nra jo kalts ir nurodo daugyb aplinkybi, tai teisjas padarys didel
klaid jei leidia rodinti, kad nra kalts. Tai yra u bylos rib ir neeina bylos dalyk. Teisjas
turi veikti kaip savotikas filtras atmesti tuos faktus, kurie su byla yra nesusij;
2. Teisjas turi teis klausti ali, o nedispozityviose bylose traukti vien ar kit fakt rodinjimo
dalyk, nors tuo faktu alys ir nesiremia; ne dispozityviose bylose teisjas turi savo iniciatyva
iplsti rodinjimo dalyk jeigu to reikalauja vieas interesas jei to reikalauja statymas. Darbo
bylose teisjas gali aikintis faktus, kuriais nesiremia nei darbuotojas, nei darbdavys ir pateikti
atitinkamus rodymus.

Nerodintinos aplinkybs
Reikmingas kalbant apie rodinjimo nat (pareig) ir rodinjimo dalyk. Bendra taisykl
sako, kad kiekviena alis turi rodyti tuos faktus, kuriais remiasi. Nerodintini faktai yra iimtys, nurodyta
CPK 182 str.:
1. Visiems inomi faktai. Tai tokios aplinkybs, kurias ino bet kuris suaugs asmuo, mokantis skaityti
ir rayti, pakanka bendro iprusimo. Pavyzdiui, 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurta LR
nepriklausomyb. Tai taip pat ir geografiniai faktai ir visa kas patenka protingumo princip kaip
visuotinai suprantami dalykai (common sense);
2. Preziumuojami faktai. Jas nustato materialin teis, j yra daugyb, ne visais atvejais jos yra
inomos, teism praktikoje dl to kartais daromos klaidos. Jeigu pareikiamas iekinys dl plagiato,
iekovas teigia, kad knygos autorius pavog jo rankrat ir savo vardu ileido knyg, prao pripainti,
kad knygos autorius yra iekovas. Autori teisi ir gretutini teisi statymas nurodo, jog
preziumuojama, kad autoryst priklauso autoriui;
3. Prejudiciniai faktai. Teismas yra nustats faktus, jau nagrinjs kit byl, nebtinai CB, gali bti
baudiamojoje byloje, administracinje byloje;
4. Pripainti faktai. alies pripainti faktai yra nerodinjami. Jei atsakovas pripasta k para
iekovas. Jeigu nagrinjant tvysts nustatymo byl atsakovas iki proceso pradios yra pripains,
jog yra vaiko tvas (reikia pateikti tokio pripainimo rodymus).
rodymai ir j rys savarankikai.
Kit kart apie civilins bylos iklim.
3k-3-564/09 nerodintinos aplinkybs, tai visiems inomos aplinkybs. ia LAT visiems
inoma aplinkybe pripaino finansin kriz.

CIVILINS BYLOS IKLIMAS

Kreipimosi teism tvarka. galioja dispozityvumo principas reikiantis, kad civilin byla gali
bti ikelta tik suinteresuoto asmens kreipimosi dka. Teismas savo iniciatyva civilins bylos ikelti negali.
Iimtis bylos dl globos ir rpybos, kurias teismas pradeda savo iniciatyva (CPK 505 str.). pripainus
asmen neveiksniu reikia i kart pradti nagrinti globjo nustatymo tam asmeniui byl. Tai vienintel
iimtis.
Prie pradedant bylintis reikia atsakyti iuos klausimus:
Tikimyb laimti/pralaimti? Iekinio atmetimas suteikia atsakovui teis patirt nuostoli
atlyginim.
Katai? Kreiptis ar ne negalima nusprsti remiantis emocijomis. Reikia visk vertinti
buhalterikai. K mes galime gauti ir k galime prarasti.
Laimjimo/pralaimjimo finansinis balansas?
Laiko faktorius?
Bylinjimosi taka ali tarpusavio santykiams?
Vieoji nuomon?
Psichologinis bylinjimosi efektas?
Teism praktikos nuspjamumas/nenuspjamumas?
NEMO JUDEX SINE ACTORE (iskyrus bylas dl globos ir rpybos, kurias teismas pradeda
savo iniciatyva (CPK 505 str.)).
Kreiptis teism reikia ratu. odinis kreipimasis nenumatytas.
Reikia surayti iekinio pareikim arba pavesti tai daryti atstovui. Jei atstovas surao
pateikiamas dokumentas patvirtinantis atstovo teises.
Procesas gali bti pradedamas ne tik nukentjusios alies bet ir kit asmen, toki kaip
prokuroras ir pan.
Yra supaprastintas nagrinjimas iduodant teismo sakym, tokiu atveju pateikiamas
pareikimas dl teismo sakymo idavimo.
1.

CPK 5 str.
Iekinio teisena
a. Iekovo (jo atstovo) iekinys
b. CPK 49 str. numatyt asmen iekinys
c. Kreditoriaus pareikimas dl teismo sakymo idavimo

15.

Ypatinga teisena
d. Suinteresuoto asmens pareikimas, praymas

Iekinio pareikimas
1.
16.
17.
18.

Procesin priemon civiliniam procesui pradti. Tinkamai jo nesuraius nepasieksim tikslo

ikelti civilin byl
Teisminio nagrinjimo dalyko nustatymo priemon. Iekinyje nurodomas iekinio pagrindas
ir dalykas ir taip apibriamas teisminio nagrinjimo dalykas, kuris gali isiplsti padavus
atsiliepim iekin
Informacijos perdavimo priemon. Atsakovui gavus ioekin jis suino kas j padav
teism, ko reikalauja ir pan.
Turinys: CPK 111, 135 str. bendros normos + specialios normos (CPK 382, 387, 396, 403,
420, 425 str.)

Priedai
1.
19.
20.
21.
22.

Iekinio kopijos. Kopij skaiius pagal byloje dalyvaujani asmen skaii. Taisykl
bendra visiems procesiniams dokumentams
Dokumentai patvirtinantys yminio mokesio sumokjim (jei reikia sumokti)
rodymai patvirtinantys, iekinio pagrind. Kai nra galima pridti nurodym, nurodoma
teismui iekinyje, kad dl tam tikr aplinkybi negalima rodym pridti prie bylos ir
pareikalauti juos ireikalauti.
Esant atstovui, reikalingi atstovavim patvirtinantys dokumentai
Bylose dl alos atlyginimo

Iekinys gali bti siuniamas patu arba gali bti nunetas teismo ratin. Kai iekinio
pareikimas paduodamas teismo ratinje ir udeda antspaud gauta teisme
Teisjo veiksmai susij su iekinio pareikimo primimu. Iekinio pareikimas yra procesinis
iekovo veiksmas. Bet procese privalomas santyki subjektas yra teismas. Reikia ne tik iekovo procesinio
veiksmo padarini nesukelia, reikia ir teismo procesinio veiksmo. Iekinio primimo/atmetimo klausim
sprendia teisjas. Priimti pareikim/nepriimti/konstatuoti trkumus teisjo kompetencija.

Teismo veiksmai gavus iekinio pareikim.

CPK 137 str. nustato teisjo veiksmus:
Ne vliau kaip per 10 d. nuo iekinio pareikimo registravimo teisme dienos (yra ir iimi, pvz.:
dl laikinj apsaugos priemoni taikymo - nedelsiant, bet ne vliau kaip per 3 d.):
Priimti rezoliucij
Nutartimi nustatyti termin trkumams paalinti (CPK 138 str.)
Nutartimi atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d.)
Teisjas turi patikrinti:
ar tinkamai suraytas pareikimas.?
ar yra visi priedai?
ar yra sumoktas yminis mokestis?
ar nra klii dl kuri apskritai negalima priimti tokio pareikimo?
Tai patikrins teisjas sprendia iekinio primimo/neprimimo, trkum klausim. Pirma, kai
nra klii priimama rezoliucija. Ant pirmo iekinio pareikimo lapo dedamas teisjo paraas ir data.
Rezoliucijos primimo momentas yra civilins bylos iklimo momentas
Antra. Esant trkumams, priimama nutartis (vardijama kuo trkumai pasireikia) ir
nustatomas terminas (ne trumpesnis nei 7 d.) trkumams paalinti (CPK 138 str.) bei nurodomi padariniai
trkum nepaalinus.

Galimi trkumai:
Turinio trkumai nenurodyta informacija, kuri reikalaujama.
Reikiamo skaiiaus pried nepateikimas
yminio mokesio nesumokjimas
Nutartis dl trkum paalinimo apeliacine tvarka neskundiama

Teism praktika
3k-3-498/2007, 3k-3-43/10 trkumas, kad netinkamai suformuluotas iekinio dalykas,
pasirinko ne tok gynimo bd, koks turjo bti. Pareikjas norjo, kad rayt advokat
padjjo sra, teismas man, kad reikia prayt pirm panaikint nerayt, tada prayt
rayt. LAT pasak, kad pirmos instancijos teismas pasielg per formaliai.
Iekov 2006-12-12 teismo posdyje, t. y. iki pasirengimo teisminiam bylos
nagrinjimui pabaigos, pateik iekin, papildyt dviem naujais reikalavimais. Dl io
iekinio pirmosios instancijos teismas 2006-12-13 nutartyje nurod, kad naujai
reikiamas reikalavimas turt bti patikslintas. LAT konstatavo, kad apeliacins
instancijos teismas, neturdamas pakankamo teisinio pagrindo, sprend, jog su
iekovs patikslinto iekinio primimu susij klausimai turi bti sprendiami
vadovaujantis CPK nuostatomis, reglamentuojaniomis iekinio dalyko arba iekinio
pagrindo pakeitim, nes byloje nra duomen, kad iekov bt siekusi pakeisti
iekinio dalyk ar pagrind. Apeliacins instancijos teismas savo nutartyje nenurod,
kokios byloje nustatytos aplinkybs leidia daryti ivad, kad iekovs pateikto
patikslinto iekinio primimo klausimas turi bti sprendiamas pagal CPK 141 str.
(iekinio dalyko ar pagrindo pakeitimas) taisykles. is teismas taipogi nevertino
aplinkybs, kad iekov patikslint iekin pateik vykdydama pirmosios instancijos
teismo nutart dl iekinio trkum alinimo.

3k-3-151/2005 rodym, pagrindiani turtins ir neturtins alos dyd nepateikimas su

iekiniu
LAT konstatavo, kad iekovas iekinyje privalo nurodyti visus rodymus,
kuriais ketina rodinti iekinio pagrind sudaranias aplinkybes, ir juos pridti, o jeigu
pateikti rodym negali, privalo tai nurodyti iekinyje ir suformuluoti praym teismui
juos ireikalauti. Tok praym iekovas privalo paremti pridedamais rodymais, t.y.
rodymais, patvirtinaniais, kad jis siek gauti reikaling pateikti teismui rodym,
taiau jo gauti negaljo. (2004 m. LAT Senato nut. Nr. 51, 2004 m. LAT byla Nr. 3K-3453). iuo atveju, paduodamas iekin iekovas nepateik rodym, patvirtinani jo
patirtos turtins alos fakt bei dyd, nors nurod konkrei praom priteisti sum.
3k-3-281/2006 trkumai alinami tik I instancijos teisme ir CPK 296 str. 11 p. negali bti
taikomas apeliacinje instancijoje. Nurodytas CPK punktas leidia palikti teismui byl
nenagrint jau iklus byl. Jei iekovas neitaisys trkum, teismas paliks nenagrint
pareikim.
Iekinio pagrind sudaro faktins aplinkybs, kuriomis remiantis keliami
reikalavimai atsakovui, o reikalavimas yra praymas, kad teismas isprst gin i
esms ir pasisakyt dl iekovo teises apginani ar atkuriani priemoni taikymo
atsakovo sskaita iekovo naudai. Jeigu bylos nagrinjimo metu pirmosios instancijos
teisme paaikja, kad iekinys neatitinka jo turiniui keliam reikalavim, tai yra
pagrindas pareikim palikti nenagrint (CPK 296 straipsnio 11 punktas). is punktas
gali bti taikomas, jeigu iekinio pareikime nenurodytas iekinio pagrindas ir iekinio
dalykas. Pagal CPK 296 straipsn teismas turi laikytis pareikimo palikimo nenagrinto
tvarkos. Pirmiausia teismas turi nustatyti termin iekinio pareikimo trkumams
paalinti (CPK 296 straipsnio 2 dalis). Iekinio pareikimo trkumai gali bti alinami
tik pirmosios instancijos teisme. Jeigu iekinio pareikime nenurodytas iekinio
pagrindas ar nesuformuluotas iekinio dalykas, tai, nepaalinus i trkum pirmosios
instancijos teisme, likt neatskleista bylos esm. Tokiu atveju pirmosios instancijos
teismas turi taikyti CPK 296 straipsnio 11 punkt ir 2 dal ir palikti pareikim
nenagrint.

3k-3-179/2007 dalyko nesuformulavimas

LAT paymjo, kad byloje pareiktas iekinio reikalavimas pareigoti
atsakov atkurti iki nuomos sutarties sudarymo buvusi padt reikia tai, kad iuo
iekiniu praoma isprsti kai kurias teisines pasekmes, kurios kilt pripainus i
sutart negaliojania, tuo tarpu sutartis yra galiojanti ir nra ginijama. Taigi, nra
pagrindinio reikalavimo, kur isprendus teismine tvarka bt galima i esms vertinti
ivestin iekinio reikalavim. Nors teismas, kaip gin dl teiss sprendianti
institucija, privalo bti nealikas, taiau tais atvejais, kai reikiamas tik ivestinis

reikalavimas, galintis bti nagrinjamas tik kartu su pagrindiniu, pirmosios instancijos

teismas turi pareikalauti i iekovo tikslinti iekinio dalyk, j aikiai suformuluojant.
Teisjas turi ir trei galimyb atsisakyti priimti iekinio pareikim (CPK 137 str. 2 d.).
Pagrind sraas yra isamus. Pareikim atsisakoma priimti tada kai iekovas neturi teiss pareiki iekin
arba netinkamai i teis realizuoja.
Teism praktikoje bna negerai, kai teisjas pastebjs trkum, ikart sda rayti nutarties,
toliau neskaitydamas, ir galimai nepastebi kit, toliau esani trkum. Dl ios prieasties danai nutartis
alinti trkumus priimama kelis kartus arba po trkumo alinimo priimama nutartis atsisakyti priimti nes
toliau aptiktas atsisakymo pagrindas.

Atskiri pagrindai:
CPK 137 str. 2d. 1 p.
Ginas nenagrintinas teisme (kai apskritai ginas nenagrintas teisme, nepatenka teism
kompetencij (pvz.: teism kreipiasi kunigas skundiantis sprendim j perkelti kit parapij ), antra,
kreipiamasi teism ne teisiniu klausimu (pvz.: filosofinis, mokslinis ginas)), treia, statymas nustato
locus stendi (yra reikalavimas, kad iekin gali pareikti tik apibrtas ratas asmen ir asmuo pareikiantis
iekin tokios teiss neturi)
is punktas netaikomas kai ginas nagrintinas administraciniuose teismuose. Nereikia
painioti teism kompetencijos ir teismingumo klausimo.
3k-3-175/1995
3k-3-335/2006 netinkamas taikymas motyvuojant BPK; Reikia tokiu atveju priimti
rezoliucij ir nurodyti priimti nagrinti BPK tvarka.
Teismai pagrstai atsisak priimti iekin CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu,
nes pareign patikrinimo metu nustaius automobilio kbulo numerio suklastojim jis
tapo nusikalstamos veikos dalyku. Pradjus ikiteismin tyrim pradeda veikti BPK
normos, reglamentuojanios visus klausimus, tarp j ir dl daikto grinimo
3k-3-234/2006 globjo tinkamumas reikjo taikyti ne 1 p., o 2 p.;
CPK 137 str. 2d. 2 p.
Teisjas turi sprsti ex officio
3k-3-303/2006 netinkamas taikymas dl subrogacijos. Teisjas turi nurodyti kuriam
teismui teismingas ginas.
LAT konstatavo, kad nagrinjamu atveju, nors prokuroras iekinio dalyk
apibdino kaip nusikaltimu padarytos alos atlyginim, teismai teisingai argumentavo,
kad Valstybins ligoni kasos naudai reikiamam iekiniui netaikytina CPK 30 str. 5 d.
tvirtinta teritorinio teismingumo taisykl, pagal kuri iekinys gali bti pareikiamas
pagal iekovo gyvenamj viet arba alos padarymo viet. Pagal CPK 29 str.
nustatyt bendrojo teritorinio teismingumo taisykl iekinys, ginant Valstybins ligoni
kasos interesus, atsakovui (draudimo bendrovei) gali bti reikiamas pagal io
juridinio asmens buvein arba, vadovaujantis CPK 30 str. 3 d., pagal atsakovo filialo,
kuriame buvo sudaryta draudimo sutartis, buvein.
CPK 137 str. 2d. 3 p.
Nesilaikyta statym nustatytos tai byl kategorijai iankstinio bylos sprendimo ne teisme
tvarkos. ios normos negalima tikyti formaliai (pvz. prie bylos nepridtas dokumentas, kuris patvirtina, kad
ginas nagrintas ikiteismine tvarka, tai tokiu atveju teismas negali taikyti ios normos, turi patikrinti ar
tikrai nesilaikyta nustatytos tvarkos. Turi nustatyti ar objektyviai buvo galima laikytis nustatytos tvarkos).
Tokiu atveju pareikimas paliekamas nenagrintas, jei ta tvarka dar yra galima pasinaudoti, o jie jau
nebegalima pasinaudoti byla nutraukiama.
Kaip pvz. spaudoj plaiai aprayta byla tarp Landsberio ir raytojo Petkeviiaus, kai
apygardos teisjas paliko pareikim nenagrint, nes nesilaikyta ikiteismins tvarkos, nes nebuvo prayta
paneigti tikrovs atitinkanios informacijos Garbs ir orumo bylose ikiteisminis gino nagrinjimas
nustatytas tuo metu kai tikrovs neatitinkanti informacija paskleista per visuomens informavimo priemones,
o ne knygose.
CPK 137 str. 2d. 4 p.
siteisjs teismo/arbitrao sprendimas dl tapataus iekinio.

Kai sprendimas siteisja jis gyja vis eil savybi kurios apibendrintai vadinasi res
judicata (reikalas isprstas) isprendus gin ir sprendimui siteisjus alys netenka teiss kelti to paties
gino pakartotinai.
Teismo sprendimas turi toki pai gali kaip ir arbitrao.
Taikant i norm reikia nustatyti 2 dalykus:
1.
Sprendimas yra siteisjs
23.
Iekinys yra tapatus.
Iekini tapatumas nustatomas pagal iekinio elementus ir alis. Dl ali nieko sudtingo.
Tapatumas ali atvilgiu yra ir tuomet kai asmens vardu veikia jo pdiniai, arba alys pasikeiia vietomis
pvz. atsakovas tampa iekovu.
Pvz.: yra inagrinta byla dl ilaikymo nepilnameiui vaikui. Po kurio laiko reikiamas
iekinys dl tvysts nuginijimo. Formaliai iekiniai nebus tapats, bet iuo atveju turime situacij, kai
teismas priimdamas sprendim byloje dl ilaikymo ir tenkindamas iekin tuo paiu pripasta, kad
iekovas yra vaiko tvas. Taigi sprendimas reikia patvirtini(m, kad atsakovas yra vaiko tvas, tai nebent
atsakovas turt inicijuoti atnaujinim proceso ilaikymo priteisimo byloje.
Jei teisjas nustato, kad yra siteisjus teismo nutartis kuria priimtas iekovo atsisakymas nuo
iekinio ir byla iuo pagrindu nutraukta. Jei atsisakoma nuo savo teiss tai reikia, kad tos teiss asmuo
neturi ir ateityje jos neturs. Pvz.: atsisakoma reikalavimo teiss skolininkas atleidiamas nuo prievols
vykdymo.
Daug geriau atsiimti iekin ir tada pareikimas paliekamas nenagrintas, jei jau pareikiamas
isistas atsakovui tai tuomet reiks atsakovo sutikimo. Iekinio atsimimo atveju reikalavimo teis ilieka,
prieingai nei iekinio atsisakymo atveju.
iuo atveju teiss turi isiaikinti ne tik kad yra nutartis bet kad ji yra tapati.
Jei yra siteisjusi teismo nutartis patvirtinti taikos sutart. Jei ginas ubaigiamas taikos
sutartimis tai tokiu atveju laikoma, kad ginas yra isprstas. To paties gino kelti negalima antr kart.
CPK 137 str. 2d. 5 p.
Teismo inioje yra byla pagal tapat iekin. Lis pendens taisykl utikrina, kad pagal tapat
iekin nebt ikeliamos kelios bylos.
CPK 137 str. 2d. 6 p.
alys sudariusios arbitrain susitarim. Gino sprendimas arbitrae prilygsta sprendimui
teisme. Arbitraas yra teismo alternatyva. Arbitrainiam susitarimui negalioja CPK 5.2 str., kur sakoma. Ne
visi ginai gali bti sprendiami arbitrae. Kaip darbo, eimos ginai. Juos apibria Komercinio arbitrao
statymas. Arbitrainio susitarimo sudarymas panaikina teismo kompetencij sprsti t gin. LAT byloje
pasak, kad arbitrainis susitarimas yra sutartis, o sutarties reikia laikytis. Tad galima tik nuginyti arbitrain
susitarim ir tik tada atsirast teis kreiptis teism.
3k-3-64/2010
LAT pabr, kad prie atsisakydamas priimti iekin CPK 137 str. 2 d. 6 p.
pagrindu, teismas turi isiaikinti, koks yra atsakovo apsisprendimas tuo atveju, kai
alys yra sudariusios arbitrain susitarim. Esant arbitrainiam susitarimui, atsakovas
turi teis pareikti savo vali dl gino priimtinumo dar iki iekinio padavimo teismui,
arba iki jo primimo klausimo isprendimo, arba po bylos iklimo, o teisjas privalo
isiaikinti atsakovo vali, ar jis neprietarauja gino nagrinjimui teisme ir ar
nereikalauja laikytis arbitrainio susitarimo.
CPK 137 str. 2d. 7 p.
Pareikim paduoda neveiksnus asmuo. Asmuo gali neturti procesinio veiksnumo dl
amiaus, neturi JA statuso, neturi asmuo veiksnumo materialiniuos santykiuose, teismo yra pripaintas
neveiksniu.
CPK 137 str. 2d. 8 p.
Pareikim paduoda atstovas, neturintis tinkam galiojim. Esant atstovavimui reikia prie
pareikimo pridti rodymus kas atstovaujantis asmuo turi galiojimus.
i norma negali bti aikinama pleiamai, negalima atsisakyti priimti pareikim dl atvej,
kuri i norma neataria. Nutartis atsisakyti priimti pareikim gali bti skundiama atskiruoju skundu per 7d.
nuo jos gavimo. i nutartis priimama raytinio proceso tvarka. kreipimasis teism gali usibaigti:

pareikimo primimu, teisjo konstatavimu, kad yra pareikimo trkum ir nutarties dl trukum alinimo
primimu (itaisomi trkumai ir laikoma, kad pareikimas priimtas nuo padavimo netaisymas trkum
[atskirasis skundas dl to]) ir pareikimo atmetimu.
i nutartis neukerta kelio paduoti pareikim i naujo.
Kreipimasis teism gali pasibaigti trejopai:
Pareikimo primimu
konstatavimu kad yra trkum ir nutarties trkumam alinti primimu
nutarties atsisakyti priimti pareikim.

Civilins bylos iklimo teisiniai padariniai

Iklimo momentas teisjo rezoliucijos priimti pareikim primimo momentas (CPK 137
str. 1 d.)
Civilins bylos iklimas nra paprastas veiksmas, tai juridinis faktas sukeliantis svarbius
teisinius padarinius:
1.
Materialinius teisinius
24.
Procesinius teisinius

Materialiniai teisiniai padariniai

Nutraukimas iekinio senaties terminas (CK 1.130 str. 1 d.)

Periodiniai mokjimai, pvz.: ilaikymas priteisiami nuo iklimo dienos, iskyrus statymo
nustatytas iimtis (CK 3.200 str.)
Siningas neteistas valdytojas turi grinti pajamas (CK 4.97 str.)
Palkanos priteisiamos iki kreipimosi teism dienos. Nuo kreipimosi teism dienos
priteisiamos procesins palkanos (CK 6.37 str. 2 d.)

Procesiniai teisiniai padariniai

Lis pendens taisykl (CPK 137 str. 2 d. 5 p.). Pareikus iekin nebegalima reikti tapataus
iekinio.
Prasideda antroji CP stadija ir atitinkam procesini termin eiga (CPK 413, 421 str.)
Alternatyvaus teritorinio teismingumo inykimas (CPK 30 str.).
Informavimo pareiga (CPK 137 str. 6 d.). Jei ginas dl registruotino daikto apie tokios
bylos iklim reikia informuoti atitinkam vie registr. Jei teisjas to nepadaro, gali
atsirasti valstybs atsakomyb u patirt al. Teisjas registr turi informuoti ne vliau
kaip kit darbo dien.

Pasiruoimas civilins bylos nagrinjimui

Iklus civilin byl teisjas negali i karto pradti jos nagrinti maiausiai dl 2 prieasi:
Pirmiausia, ino tik iekovo pozicij. Teismui nra inoma atsakovo pozicija. Reikia
iklausyti abi alis. Yra tam tikr iimi, kaip pvz.: pareikimas dl teismo sakymo
idavimo nagrinjas supaprastinta tvarka.
Antra, jei atsakovas ginasi, turime sudaryti galimyb ir iekovui apsiginti
Negalima negrinti bylos i karto ir dl kit prieasi. alys labai danai negali pateikti i
karot vis rodym, pagrindiani iekinio pagrstum, ar reikalinga specialist pagalba, ekspertiz ir t.t.
Gal gale ir teisjui reikalingas tam tikras laiko tarpas pasiruoti bylos nagrinjimui. Dl i prieasi
procese yra antroji CP stadija pasiruoimas civilins bylos nagrinjimui.
ioje stadijoje siekiama 4 pagrindini tiksl:
1.
Reikia apsisprsti kas sudarys bylos nagrinjimo dalyk. Bylos nagrinjimo dalyk sudaro
ali nurodyti reikalavimai ir t reikalavim pagrindimas.
25.
Apibriamas rodym ratas kuriuos reikia surinkti iki bylos nagrinjimo i esms.
26.
Ruoiantis bylai reikia galutinai apsisprsti dl dalyvaujani asmen rato. (ar neturt bti
procesinio bendrininkavimo? Ar alys tinkamos? Teisjas turi aikintis ar bylos nagrinjime
neturi dalyvauti asmenys atliekantys pagalbin vaidmen (vertjas ir pan.) Ir t.t.)

27.

28.

Ruoiantis bylos nagrinjimui reikia imtis priemoni utikrinti, kad apie bsim teismo
posd, kur byla bus nagrinjama i esms, bt tinkamai informuoti byloje dalyvaujantys
asmenys. is udavinys sprendiamas laiku isiuniant byloje dalyvaujantiems asmenims
aukimus ir praneimus.
Bandyti sutaikyti alis.

Teisjo veiksmai pasirengimo bylos nagrinjimui stadijoje.

Nusisti atsakovui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims iekinio pareikimo ir jo pried

kopijas atsiliepimui parengti (CPK 142 str. Terminas nuo 14 iki 30 d. + padariniai nesuraymo).
Atsakovas matydamas, kad jis nesps parengti per termin atsiliepim gali ratu prayti teisjo
termin pratsti. Terminas gali bti ilgesnis atsivelgiant konkrei situacij ilgesnis nei 30 d. jei
atsakovas atsiliepimo nesurays:
o Jeigu toje byl kategorijoje galima priimti sprendim u aki ir bus toks iekovo praymas,
teismas turi teis priimti sprendim u aki. Byla praktikai nepereis trei stadij. Iekinio
pareikime iekovas prayti gali priimti sprendim u aki.
o Kai negalima priimti sprendimo u aki, kaip santuokos nutraukimo bylose. Arba gali bti
byl kategorija kur galima, bet iekovas neprao. Tada negalima priimti sprendimo u aki,
bet atsiliepimo nepateikimas reikia, kad teismas gali nepriimti gynybos argument i
atsakovo kitoje bylos stadijoje.
Apsisprsti dl tolesnio pasirengimo bdo ratu ar odiu ne vliau kaip per 14 d. nuo atsakovo
atsiliepimo gavimo ar termino j gauti pabaigos.
ali praymu ar savo iniciatyva (nedispozityviose bylose) ireikalauja rodymus
Sprendia dl teismo ekspertizs skyrimo d. nuo atsakovo atsiliepimo gavimo ar termino j gauti
pabaigos.
ali praymu ar savo iniciatyva (nedispozityviose bylose) ireikalauja rodymus.
Sprendia dl teismo ekspertizs skyrimo 3k-3-436/2008. Ekspertizs darymas paprastai utrunka,
tai svarbu, kad pasirengimo stadijoje is klausimas bt isprstas.
Pareikalauja, kad alys patikslint savo reikalavimus, atsikirtimus ir j pagrind.
Sprendia dl byl, reikalavim sujungimo ar iskyrimo CPK 136 str. 3k-3-520/2008.
Sprendia dl laikinj apsaugos priemoni taikymo. Jei jos nebuvo pritaikytos iki bylos iklimo ir
praoma jas taikyti iekinyje, teisjas turi t sprsti.
Sprendia dl teismo pavedimo, rodym utikrinimo.
Kt. Sraas nra baigtinis, teisjui gali tekti daugyb kit procesini veiksm priklausomai nuo bylos
ir bylos kategorijos. Atskir byl pasirengimas turi savo specifik.

Terminai. Pasirengimo terminai nenustatyti. Nustatomi terminai tik atskiriems procesiniams

veiksmams atlikti. Iimtis:
CPK 413 str. 30 d. darbo bylose
CPK 421 str. 30 d. valdymo gynimo bylose
Tai, kad kitoms byl kategorijoms nra nustatyti terminai nereikia teisjo teiss rengti ja bet
kiek. Teisjas turi rengti byl nagrinjimui atsivelgiant proceso operatyvumo princip.

Ypatumai atskirose byl kategorijose

CPK 225-233 str. bendros normos
CPK 397, 404, 413, 421, 451, 456, 466, 471, 476, 483, 501, 506, 518, 528, 532, 572 str. + kiti
statymai, pvz. Bankroto.

ali pareigos:

Atskleidimo pareigia. Ji pagrindin.

o Dalyvaujantys byloje asmenys privalo ios stadijos metu privalo teismui nurodyti visus
faktus, argumentus, galutinai suformuluoti reikalavimus ir parteikti visus rodymus.
Nagrinjant byl i esms negali atsirasti nauja informacija byloje, negalima daryti
staigmenas siurprizus.
o ios pareigos nevykdymo padariniai CPK 159 str. 2 d.; 181 str. 2 d.; 227 str. 2d.; 245 str.
esm padarini: negaljimas remtis bylos nagrinjimo metu. Teisminio nagrinjimo stadijoje
teisjas turi teis nepriimti nauj rodym, argument ir t.t. Normas reikia taikyti protingai,
atsivelgiant situacij. Skirtingai turi bti vertinama jei al atstovauja advokatas ir kai alis

jo neturi ir pati veda byl. Tada teisjas neturt taikyti principo formaliai ir manydamas,
kad alis sininga, tada teisjas gali priimti nauj rodym, fakt teisminio nagrinjimo
metu.

Pasirengimo civilins bylos nagrinjimui bdai:

Ratu:
o Abi alis atstovauja advokatai, statymai nepareigoja teismo siekti sutaikyti alis ir nra
galimybs jas sutaikyti.
o iekovas rengia dublikat, t.y. atsiliepim atsakovo atsiliepim, atsakovas triplik, t.y.
atsiliepim iekovo dublikat. CPK 227 str. to turt utekti, bet teisjas gali nusprsti
kartoti procedr. Tik nebelieka pavadinim procesini dokument.
o Terminai ne daugiau 14 d. nuo teikimo, bet galima pratsti.
odiu:
o Parengiamasis posdis jeigu statymas pareigoja teism siekti sutaikyti alis arba yra tokia
galimyb (CPK 228 str.). Kai alis neturi advokato, ar tik viena alis turi advokat. Ar bus
advokatas suinoma i pareikimo ir atsiliepimo pareikim. Taip pat kai yra statyme
imperatyvi norma stengtis teismui alis sutaikyti. Treia kai susipains su iekiniu
teisjas, atsiliepimu j mato, kad ginas maareikmis ir pasikalbjus su alimis yra
tikimyb gin isprsti taikiai. Priklauso tai ir nuo teisjo ar jam bendrauti labiau patinka
su alimis, ar susirainti ratu.
o Nutartis dl parengiamojo posdio ne vliau kaip per 14 nuo atsakovo atsiliepimo gavimo
ar termino gauti pabaigos
o Parengiamasis posdis ne vliau kaip per 30 d. nuo nutarties j skirti dienos.
Skaiius 1 (CPK 229 str.), iskyrus iimtinius atvejus (antras ne vliau kaip per
30 d. po 1-ojo).
Neatvykus aliai sprendimas u aki esant visoms slygoms. Tai nra byl
kategorija kur toks sprendimas draudiamas, neatvykimas be svarbi prieasi ir
yra prieingos alies reikalavimas.
Jeigu neatvyksta abi alys iekinys paliekamas nenagrintas. Tokia nutartis gali
bti apsksta auktesnei instancijai.
Galimas perjimas bylos nagrinjimo stadij jeigu visikai pasirengta ir alys
sutinka (CPK 213 str. 5 d.). jeigu parengiamojo posdio metu paaikja, kad bylos
nagrinjimui yra visikai pasirengta, visi rodymai jau surinkti ir alys
neprietarauja, kad i karto bt pereita tame posdyje trei stadij, tokiu atveju
galima teismui pereiti bylos nagrinjim i esms. Jei bent viena alis nesutinka
to daryti negalima.
Pabaiga nutartis skirti byl nagrinti teismo posdyje (CPK 232 str.). Joje turi bti
konstatuotas bylos nagrinjimo dalykas, kuris yra galutinai sukonkretintas (koks ginas, reikalavimas, faktai,
rodymai ufiksuoti tai, kas surinkta pasirengimo stadijoje). Nutartyje nurodoma teismo posdio data ir
vieta kada byla bus nagrinjama i esms. Primus i nutart teismas turi tinkamai informuoti byloje
dalyvaujanius asmenis,

Bylos nagrinjimas teisme CPK 234-300 str.

Bylos nagrinjimo teisme forma. CPK 234-235 str. Tai treioji civilinio proceso stadija, kurios
metu, i anksto praneus dalyvaujantiems byloje asmenims, vadovaujantis odikumo, vientiso bylos
nagrinjimo, tiesioginio dalyvavimo, vieumo principu, byla inagrinjama i esms, t.y. tiriami rodymai,
iklausomos ali kalbos ir priimamas teismo sprendimas (arba byla ubaigiama neprimus sprendimo).
Forma. Bendra taisykl, kad bylos nagrinjamos teismo posdyje, tai yra odiu, iskyrus
(CPK 153, 154, 235 str.):
Bylos, kurios yra nagrinjamos raytinio proceso tvarka (CPK 153 str. 2 d.). Dokumentiniame
procese galimi tik raytiniai rodymai.
Esant ali raytiniam sutikimui (CPK 235 str. 4-5 d.). Sutikim iki posdio galima ataukti.

Teismo posdi skaiius

Idealus variantas byla inagrinjama i esms vieno posdio metu (CPK 7 str. 1d.)
Realyb bylos n skaiiaus teismo posdi.

Teismo posdi sudedamosios dalys

Parengiamoji teismo posdio dalis. Jos tikslas ar apskritai iandien galima nagrinti byl i esms.
o Paskelbiama, kokia byla bus nagrinjama (CPK 236, 238 str.)
o Vertjo pareig iaikinimas (CPK 240 str.)
o Patikrinama, kas i aukt asmen ir kas ne (CPK 239 str.). jeigu kas nors neatvyko,
sprendiama, ar (CPK 246 str. 248 str.)
Atidti bylos nagrinjim (CPK 156 str.)
Tsti bylos nagrinjim

Bylos nagrinjimas i esms

1.

Teisjo (pranjo) praneimas apie byl (CPK 249 str.) (daniausiai tai iekinio pareikimo
perskaitymas)
2.
ali pozicij aikinimasis (palaiko nepalaiko, pripasta - nepripasta)
3.
Taikos sutarties sudarymo galimybs
4.
rodym tyrimas CPK 250 str., 252 str. (liudytoj apklausa, raytini ir kt. rodym
ityrimas CPK 176-220 str.)
5.
Klausiama ar nra praym papildyti bylos mediag (CPK 251 str.)
Jei praym nra - teisjas skelbia, kad bylos nagrinjimas i esms baigtas ir pereinama prie
baigiamj kalb.

Baigiamosios kalbos (CPK 253-256 str.)

1.
2.
3.
4.

Iekovas (atstovas)
Treiasis asmuo, nepareiks savarankik reikalavim iekovo pusje
Atsakovas (atstovas)
Treiasis asmuo, nepareiks savarankik reikalavim atsakovo pusje

Jei kalba advokatas daniausiai pateikiama teisin analiz, o jei kalba ne teisininkas tai daniausiai vyrauja
emocijos. Baigiamj kalb laikas nenustatomas, taiau kontroliuojama, kad nebt pradta kalbti apie
bylai nereikmingus detales. Taip pat kiekvienam byloje dalyvaujaniam asmeniui suteikiama replikos teis,
paskutins replikos teis priklauso atsakovui. Baigiamj kalbu metu galima remtis tik tuo kas buvo itirta,
negalima remtis rodymais, ikelti nauj fakt, kurie nagrinjant byl i esms nebuvo ikelti ir nagrinti. Jei
atsitinka taip ir teisjas mano, jog baigiamj kalbu nurodytas rodymas yra itin svarbus tai teiss iklauss
vis dalyvaujani nuomones gali atnaujinti bylos nagrinjim i esms ir itirti naujus rodymus, o po to vl
baigiamosios kalbos.
1.
2.
3.
4.

Galima remtis tik parengiamaisiais procesiniai dokumentais (CPK 159 str. 2 d.) ir tik ta
mediaga kuri buvo itirta (CPK 253 str. 4 d. )
Negalima riboti trukms, bet btina kontroliuoti kalb ssajum (CPK 255 str.)
Replikos teis kiekvienam, o paskutin atsakovui (CPK 254 str.)
Galimyb atnaujinti nagrinjim i esms (CPK 256 str.)

Sprendimo primimas ir paskelbimas (CPK 257-258 str.)

1.
2.

I karto po teismo posdio sprendim primimo kambaryje beveik niekada

Atidedamas primimas ir paskelbimas ne ilgesniam kaip 14 d. terminui CPK 269 str.
prasta praktika
3.
Galimyb grti bylos nagrinjim i esms CPK 257 str.
Grti bylos nagrinjim i esms galima tiek i baigiamj kalb tiek i paskutins stadijos.

Teismo posdio eigos fiksavimas (CPK 168-172 str.)

1.
2.

29.

CPK 170 str. 3 d. gali bti stenografuojamas ar daromas garso raas. Daugelyje teism
daromas garso raas. Bet yra problemos su posdio eigos fiksavimu. Danai protokolas
neatspindi tikrosios posdio eigos.
CPK 168-170 str. teismo posdio protokolas (CPK 329 str. 2 f. 5 p. protokolo
nebuvimas absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas):
a. Suraytas ir pasiraytas ne vliau kaip kit dien po posdio
b. Pasirao teisjai ir sekretorius
Teis susipainti ir pareikti pastabas per 3 d. nuo pasiraymo. Problema: teisjai danai
atideda sprendimo primim. Tad tokiu atveju posdis dar nra pasibaigs, tai ketvirtoji

30.

posdio faz. Tad terminai protokolui skaiiuojamas nuo tos dienos, kai teisjas paskelb
sprendim
Pastabas teisjas nagrinja raytinio posdio tvarka, kai su jomis sutinka, o kai nesutinka
odinio proceso tvarka.

ali ir kit procese dalyvaujani asmen neatvykimo padariniai

Iekovo neatvykimas (CPK 256 str. 1 d.)
1.
2.
3.
4.
5.
6.

Jeigu nra duomen apie tinkam praneim posdis atidedamas, jeigu neturi atstovo
Jeigu turi atstov, bet nra duomen apie tinkam praneim atstovui ir abu neatvyksta posdi atidedamas
Jeigu yra praymas atidti, gautas iki posdio pradios ir neatvykimo prieastys svarbios posdis atidedamas.
Jeigu tinkamai praneta, nra praymo atidti, o neatvykimo prieastys nesvarbios
sprendimas u aki atsakovo praymu ir esant kitoms slygomis. Nra svarbios prieastys:
liga, atostogos, komandiruot, uimtumas.
Jeigu tinkamai praneta, nra praymo atidti, o neatvykimo prieastys nesvarbios, bet
atsakovas neprao priimti sprendimo u aki pareikimas paliekamas nenagrintu (CPK
296 str. 1 d. 5 p.)
Jeigu dalyvavimas buvo pripaintas btinu ir neatvykimo prieastys nesvarbios bauda iki
1000 LT. sankcij teismai taiko gana retai.

Atsakovo neatvykimas
Atsakovo neatvykimo padariniai i esms yra tokie patys kaip iekovo. Kai neatvyksta abi
alys, jei neatvykimo prieastys nesvarbios, praneta tinkamai, teismas gali palikti paareikim nenagrint.

Treij asmen neatvykimas

Tretieji asmenys su savarankikais reikalavimais analogiki padariniai kaip ir neatvykus
iekovui.
Tretieji asmenys be savarankik reikalavim:
Tinkamai nepraneta ir neturi atstovo posdis atidtas
Turi atstov, bet neatvyksta abu, o atstovui tinkamai nepraneta posdis atidedamas
Neatvykimo prieastys svarbios ir yra praymas iki posdio j atidti posdis atidedamas
Praneta tinkami, neatvykimo prieastys nesvarbios ar apskritai nra duomen apie jas
nagrinjama treiajam asmeniui nedalyvaujant
Be svarbi prieasi neatvykimas bauda iki 1000 lt
Jei piktnaudiauja advokatai neatvykdami baudos ir informuojama advokat taryba. U tai
gali bti ikelta drausms byla.

Liudytoj, ekspert, vertjo neatvykimas (CPK 248 str.)

1.

Iklausius dalyvaujani byloje asmen nuomons:

a. Posdis atidedamas, arba
b. Byla nagrinjama i esms
31.
U neatvykim be svarbi prieasi bauda iki 1000 LT, liudytojas + atvesdintas
Jeigu dl liudytoj neatvykimo posdis atidedamas, jeigu yra dalis atvykusi liudytoj ir visi
dalyvaujantys byloje asmenys, reikia apklausti tuos liudytojus, kurie atvyko.

Bylos nagrinjimo atidjimas (CPK 156 str.)

1.

Teismo posdio nuklimas kit, i anksto inom dien dl laikino pobdio prieasi,
kurias gali paalinti dalyvaujantys byloje asmenys ar teismas (taikoma ir apeliaciniame bei
kasaciniame procese CPK 302, 356 str.)

2.

CPK nepateikia atidjimo pagrind baigtinio srao. Prieastys yra laikino pobdio ir jas
galima paalinti teisjo ar dalyvaujani byloje asmen pastangomis. Todl i karto
skiriamas kitas teismo posdis.
Pavyzdiai:
a. Teisjo () nualinimas (CPK 68 str.)
b. Netinkamos alies pakeitimas tinkama (CPK 45 str.)
c. Bendrinink stojimas byl (CPK 43 str.)
d. Treiojo asmens su savarankikais reikalavimais stojimas byl (CPK 46 str.)
e. Treiojo asmens nepareikianio savarankik reikalavim stojimas ar traukimas
byl (CPK 47 str.)
f. Iekinio dalyko ar pagrindo keitimas (CPK 141 str.)
g. Teisjo pasilymas aliai pasirpinti atstovavimu (CPK 161 str.)
h. alies, kit dalyvaujani asmen ar kit proceso dalyvi neatvykimas posd
(CPK 246-248 str.)
i. Reikming rodym surinkimas (CPK 245 str.)

3.

Nutartis atidti bylos nagrinjim

Atidedama teismo nutartimi, kuri nra priimama kaip atskiras dokumentas, ji raoma
teismo posdio protokol (protokolin nutartis) (CPK 290 str. 2 d.)
Neskundiama apeliacine tvarka
Atvykusiems aukimai ir praneimai nesiuniami
Prie atidedant bylos nagrinjim, teismas gali apklausti liudytos, kad to nereikt daryti
vliau. Atvykusi liudytoj apklausa tik dalyvaujant visiems dalyvaujantiem byloje asmenims arba nesant
j dl svarbi prieasi.
Jeigu atidjim buvo labai daug, tai vliau sprendim skundiant apeliacine tvarka, galima
nurodyti tai kaip argument (nepagrst bylos atidjim pasekm drausms byl), aiau ne kaip atskir
skund.
Kitas posdis i pradi arba, jeigu alys neprietarauja nuo to procesinio veiksmo, kur
atlikus bylos nagrinjimas buvo atidtas.

Civilins bylos sustabdymas (CPK 163-167 str.)

Procesini veiksm atlikimo nutraukimas neapibrtam laikui dl nepriklausani nuo
dalyvaujani byloje asmen ar teismo valios aplinkybi. Jos gali force majeure, gali bti j eliminavimas
priklausomas nuo asmen, nedalyvaujani bylos nagrinjime. Tai savotikas moratoriumas.

Skirtumas nuo atidjimo:

Sustabdymas galimas tik statymo nustatytais pagrindais (CPK 163 str.), iskyrus CPK 164
str.;
Neinoma, kada bus atnaujintas bylos nagrinjimas
Neatliekami jokie procesiniai veiksmai, iskyrus LAP
Nutartis sustabdyti skundiama apeliacine tvarka, iskyrus CPK 165 str. numatytas iimtis
Sustabdymo institutas galimas ne tik I instancijos teisme, apeliaciniame, kasaciniame
procese, bet ir vykdymo stadijoje (CPK 626-627 str.)
Nutartis sustabdyti bylos nagrinjim suraoma kaip atskiras procesinis dokumentas.

Bylos sustabdymo rys

1.
2.

Privalomas (CPK 163 str.) (jei yra pagrindas privalo stabdyti)

Neprivalomas/fakultatyvus (CPK 164 str.) (esant pagrindui nra privaloma stabdyti)

Privalomas
1.
2.
3.
4.

alies pasibaigimas esant teisi permimo galimybei (jeigu teisi permimas negalimas
byla nutraukiama (CPK 293 str. 8p))
Veiksnumo netekimas (CPK 296 str. 1 d. 2 p jeigu pareik neveiksnus)
Kitos administracins, baudiamosios ar civilins bylos nagrinjimas;
Baudiamosios bylos nagrinjimas, kai atsakovui pareikti turtiniai reikalavimai

5.
6.

Bankroto/restruktrizavimo
reikalavimai.
Kt. i CPK

bylos

iklimas

atsakovui,

kuriam

pareikti

turtiniai

Neprivalomas/fakultatyvus CPK 164 str. priklauso nuo teismo diskrecijos net egzistuojant pagrindui.
Sraas ne baigtinis.
alis, kuri yra suinteresuota, kad procesas tstsi ilgai, stengiasi panaudoti institut. Kita
prieastis teisjo noras padaryti pertrauk. Sustabdyti byl nutartis skundiama atskiruoju skundu, iskyrus
atvejus kai kreipiamasi kitus teismus dl ivados.
3k-3-418/2009; 3k-3-581/2009 - praymo atnaujinti proces pateikimas nra pagrindas stabdyti
kasacin byl
LAT konstatavo, kad nagrinjamoje byloje dar tik buvo sprendiamas
praymo atnaujinti proces klausimas, t.y. nebuvo prasidjusi kita stadija pakartotinis bylos nagrinjimas pagal bendrsias CPK taisykles, todl civilins bylos
sustabdymas CPK 163 str. 3 p. pagrindu praymo atnaujinti proces nagrinjimo
stadijoje, kai dar neatnaujintas procesas, prietarauja ios normos taikymo paskiriai,
nedera su ETK 6 str. 1 d. reikalavimais bei juos aikinania ETT praktika dl teismo
pareigos utikrinti spart proces. Tik atnaujins bylos nagrinjim ir nagrindamas
byl pakartotinai pagal bendrsias CPK taisykles, taiau neperengdamas rib, kurias
apibria proceso atnaujinimo pagrindai, t.y. tik tikrindamas teismo sprendimo
(nutarties) teistum ir pagrstum, teismas galt sprsti bylos sustabdymo
klausim.

3k-3-238/2006; 3k-3-447/2007 - ikiteisminis tyrimas nra sustabdymo pagrindas. Teisingesn

praktika.
Civilins bylos nagrinjimas CPK 163 str. 3 p. pagrindu stabdomas tada,
kai tarp nagrinjamos bylos ir kitos bylos yra toks ryys, jog pirmosios bylos negalima
inagrinti tol, kol nebus inagrinta kita byla. Tokia situacija susiklosto tada, kai tarp
byl yra prejudicinis ryys, t.y. sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje
pagrindu. Todl vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (CPK
182 str. 2 p.). Taiau prejudicin gali turi tik teismo sprendimas ar nuosprendis, o ne
ikiteisminio tyrimo institucij procesiniai dokumentai. Kadangi civilins bylos
sustabdymo metu baudiamosios bylos, kuri bt nagrinjama teisme baudiamojo
proceso tvarka nebuvo, apeliacins instancijos teismo nutartis pripainta nepagrsta, ir
byla jam grinta nagrinti i esms.

3k-3-10/2007 prieinga praktika ikiteisminis tyrimas yra sustabdymo pagrindas. Ikiteisminio

tyrimo pareign procesiniai dokumentai neturi teismui prejudicins galios. Todl tokia praktika
nra tokia teisinga.
LAT konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas negali bti pagrindu
sustabdyti bylos nagrinjim pagal CPK 163 str. 3 p., nes i norma nustato privalom
civilins bylos nagrinjimo sustabdym tik tuo atveju, jei nagrinjama byla
baudiamja tvarka. Taiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti rodymai ir priimti
procesiniai sprendimai gali bti raytiniais rodymais civilinje byloje, todl,
atsivelgiant konkreios bylos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo atlikimas gali bti
pagrindu sustabdyti civilin byl pagal CPK 164 str. 4 p.

3K-3-71/2006.
Iekovo reikalavimus atsakovui nagrinjs apeliacins instancijos teismas,
gavs praneim apie iekovo likvidavim ir iregistravim i Latvijos moni registro,
bylos nesustabd, bet, remdamasis viena cesijos sutartimi, pripaino kasatori
iekovo teisi permju, o remdamasis Perdavimo sutartimi, pasil Bankui stoti
byl treiojo asmens, pareikianio savarankik reikalavim, teismis. Tokiu bdu
teismas padar procesins teiss paeidim. Teismas turjo patikrinti, ar Bankui iliko
reikalavimo teis atsakov pagal Perdavimo sutart, nes i aplinkyb reikminga
sprendiant dl galimo iekovo teisi permimo civilinje byloje. Jeigu reikalavimo
teiss Bankui neiliko, apie tai, atsivelgiant likviduotos mons stat nuostatas,
turjo bti praneta kitiems asmenims, turintiems teis j perimti (kreditoriams,
akcininkams).

Negalima stabdyti bankroto bylos iklimo stadijoje.

Bylos ubaigimas neprimus teismo sprendimo: CPK 293-298 str.

Civilin byla isprendiama priimant teismo sprendim (reikia, kad ginas isprstas i
esms, sprendimo buvimas byloje reikia, kad gine yra pateiktas atsakymas) CPK 259 str., iskyrus kai:
Po bylos iklimo paaikja, kad iekovas neturjo teiss pareikti iekin. i aplinkybi nenustat
teisjas, priimantis iekinio pareikim. Tokia aplinkyb galjo paaikti ir tik tada, kai byla jau
ikelta. Pvz. ginas kils i sutarties, kurioje yra arbitrain ilyga, taiau iekovas nenori sprsti
gino arbitrau. Tad jis nenurodo iekinyje ios aplinkybs. Teisjas, priimantis pareikim, gali
neinoti, kad yra tokia ilyga. Suinoti galima tik gavus iekovo atsiliepim iekin. Vadinasi bylos
toliau negali teismas nagrinti bylos, nes neturi jurisdikcijos. Bet byl reikia ubaigti ir naudojamas
ubaigimas nepriimant sprendimo.
Po bylos iklimo paaikja, kad iekovas netinkamai realizavo teis pareikti iekin. Teisjas,
priimdamas pareikim, turi tikrinti ar iekovas turi teis pareikti iekin ir ar t teis tinkamai jis
realizuoja. Pradioje tas gali bti nepastebta, bet pastebta vliau.
Po bylos iklimo atsiranda aplinkybs, dl kuri tolesnis bylos nagrinjimas tampa negalimas. Pvz.
viena i gino aliu, FA, mirta po to, kai jau ikelta byla. Teisjas mano, kad gino santykis yra
iimtinai susijs su mirusia alimi, teisi perjimas nra galimas, sustabdyti byl nra pagrindo,
vadinasi reikia byl ubaigti, nes nra vienos i ali. Kitas pvz. iekovas supranta, kad jo situacija
byloje beviltika ir silo atsakovui dl taikos sutarties ir alys skmingai susitaria (nebereikia teismui
sprsti gino); arba iekovas atsiako iekinio.
Grup aplinkybi, kurios slygoja bylos pabaig, kad nebebt naujo gino dl to pateis. Kita
grup aplinkybi kurios dabar trukdo reikti iekin, bet reikia palikti galimyb bylintis i naujo. Todl
procese yra dvi rys bylos ubaigimo nepriimant sprendimo:
Bylos nutraukimas CPK 293 str.
Pareikimo palikimas nenagrinto CPK 296 str.
Skirtumas byl nutraukus, pakartotinis kreipimasis teism su tapaiu iekiniu
negalimas, o palikus nenagrintu galimas.

Nutraukimas CPK 293 str.

Jeigu byla nenagrintina teisme. Negalima taikyti pagrindo io, kai nustatoma, kad byla
neteisminga. Prieingai bt painiojamas byl teismingumas ir teism kompetencijos apimtis.
Jei byla yra nutraukta negalima pakartotinai kreiptis. Nutartis privaloma visos kompetencijos
teismams.
Jeigu iekovas ar pareikjas, kurie kreipsi teism, yra nesilaik tos kategorijos byloms
nustatytos gino iankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima ia tvarka pasinaudoti.
Jeigu yra siteisjs teismo sprendimas, priimtas dl gino tarp t pai ali, dl to paties
dalyko ir tuo paiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti iekovo iekinio atsisakym ar
patvirtinti ali taikos sutart
Jeigu iekovas atsisak iekinio ir atsisakym teismas prim. Atsisakymas nuo iekinio reikia
ir atsisakym nuo iekovo materialins teiss. Todl gavus tok iekovo praym turi priimti
atsisakym (patikrinti ar tai ginas, kur iekovas gali laisvai disponuoti savo materialine teise;
teismas turi iaikinti iekovui tokio jo veiksmo padarinius) ir nutraukti byl.
Sudaryta taikos sutartis. Ne visur galima. Darbo bylose reikia ginti darbuotoj. Taip pat
ilaikymo bylose. Nedispozityviose bylose galima sudaryti taikos sutartis tik laikantis
imperatyvi statymo norm. Taikos sutarties patvirtinimas reikia, kad taikos sutarties slygos
perkeliamos teismo nutarties rezoliucin dal.
Yra siteisjs arbitrao sprendimas, priimtas dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir
tuo paiu pagrindu.
Jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena i bylos ali, atsivelgiant gino teisinius
santykius, neleidiamas teisi permimas. LAT dabar sprendia ar mirus iekovui, kuris buvo
pareiks iekin dl neturtins alos atlyginimo, atsiranda teisi permimas.
Jeigu likvidavus JA, kuris buvo viena i gino ali, atsivelgiant gino teisinius santykius,
neleidiamas teisi permimas.
Kt. CPK numatytais atvejais CPK 430 str.9 d.; 439 str. 7d

Palikimas nenagrintu

Jeigu iekovas ar pareikjas, kurie kreipsi teism nesikalik tos kategorijos byloms nustatytos
iankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti ia tvarka

Jeigu pareikim padav neveiksnus asmuo

Jeigu pareikim iekovo ar pareikjo vardu padav negaliotas vsti byl asmuo
Jeigu teisme nagrinjamas ginas tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu
Jeigu atsakovas neprao priimti sprendimo u aki io kodekso 246 str. 1d. nurodytu atveju
Jeigu abi alys neatvyksta teismo posd ir nra praymo priimti sprendim u aki
Kiti pagrindai numatyti CPK. Papildomai numatyti pagrindai CPK 431 str.3 d., 782 str. Pagrindai
gali bti ir CK numatyti. Byla paliekama nenagrinta, jei ji turi tarptautin element ir teismas
nustato, kad ji nepriklauso Lietuvos teism jurisdikcijai.
Tiek nutart nutraukti byl, tiek nutart palikti nenagrinta galima sksti atskiruoju skundu.
Institutas gali bti taikomas ne tik pirmos instancijos, bet ir apeliacins ar kasacins instancijos teismas.
3k-3-36/2010; 3k-3-543/2009; 3k-3-4/2010; 3k-3-541/2009; 3k-3-466/2009; 3k-3-357/2009;
3k-3-253/2009 nepagrsti nutraukimai
3k-3-4/2010
LAT konstatavo, kad teis reikalauti pripainti nuomininko eimos nariu yra
asmeninio pobdio ir tiesiogiai susijusi su vienu i gino materialiojo teisinio santykio
subjekto asmeniu, todl i teis pereiti kitiems asmenims negali (CK 5.1 str. 1 d.).
Atsivelgiant tai, kad pagal nagrinjamo gino teisinio santykio pobd ir byloje
pareikto pagrindinio reikalavimo ry su i bylos dl mirties pasitraukusio iekovo
asmeniu, nei materialij nei procesini teisi permimas negalimas, todl LAT
emesni instancij teism sprendim ir nutart dalyje, kurioje iekovas pripaintas
savo mirusio tvo eimos nariu bei buto nuomininku, o atsakovas pareigotas sudaryti
nauj raytin io buto nuomos sutart su iekovu, panaikino ir civilin byl ioje dalyje
nutrauk (CPK 359 str. 5 d.).
3k-3-541/2009
Vartojimo sutarties slyga, nustatanti, kad i jos kylantys ginai
sprendiami stipresniosios sutarties alies (iuo atveju - vejo) buveins valstybs
teismuose, apriboja vartotojo pasirinkim, pareigoja j bylintis paslaugos teikjo
valstybs teisme ir taip paeidia ali teisi ir interes pusiausvyr vartotojo
nenaudai, nepagrstai suvaro jo galimyb pareikti iekin, nes gali lemti neprotingus
tokio kreipimosi teism katus, ypa tais atvejais, kai kreipiamasi dl palyginti
nedidels standartins kompensacijos sumos, todl tokia vartojimo sutarties slyga
atitinka CK 6.188 str. 2 d. 18 p. nustatytus poymius ir laikytina nesininga. Tokiu
atveju gino teismingumas nustatytinas pagal 2000 m. Tarybos reglamento (EB) Nr.
44/2001 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim civilinse ir komercinse bylose
pripainimo ir vykdymo 5 str. 1 p. taisykles, kurios suteikia teis iekovui savo
pasirinkimu kreiptis dl kompensacijos priteisimo atsakovo buveins, centrins
administracijos arba pagrindins verslo vietos, lktuvo ivykimo arba atvykimo vietos
valstybs nars teism, nes visos ios valstybs yra susijusios su sutartins prievols
vykdymo (paslaugos teikimo) vieta.
3k-3-466/2009
Pirmosios instancijos teismas nepagrstai nutrauk byl (CPK 293
straipsnio 1 punktas). Byla nutraukta iuo pagrindu, nes iekovas (kasatorius), gijs
likviduojamos AB Lietuvos farmacija nekilnojamj turt, sutapo su atsakovu ir dl to
byla tapo nenagrintina teisme. Taciau byloje iliko kasatoriaus ir treiojo asmens V.
D. ginas dl j materialij teisi. Taigi, esant byloje dalyvaujani asmen ginui,
negalima formaliai remtis CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu bylos nutraukimo
pagrindu.

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAI IR NUTARTYS.

Procesini dokument rys. iais dokumentais pirmosios instancijos teismai formina
savo veiksmus.
Sprendimai procesinis dokumentas, kuriuo byla isprendiama i esms.
Teismo sakymai teismo sprendimo analogija bylose, kurios nagrinjamas pagal teismo sakymo
idavimo procedr.
Nutartis procesiniai dokumentai, kuriais sprendiami vairs procesiniai klausimai, kurie nra
susij su bylos isprendimu i esms.

Rezoliucijos tai net ne atskiras procesinis dokumentas, nes tai teisjo raas padarytas ant byloje
dalyvaujani asmen procesini dokument, kur teisjas nurodo savo sprendim, para ir dat. Ja
forminamas procesinis veiksmas tik statymo numatytais atvejais. Rezoliucija nra skundiama.
Taiau klaidingas procesinio dokumento pavadinimas negali i asmens atimti teiss. Jei klaidingai
priimta rezoliucija vietoj nutarties, turt bti leidiama sksti tok veiksm. Atskirieji skundai
bendra taisykl raytinio proceso tvarka.

Skirti, kada kas priimama yra svarbu, nes yra skirtinga apskundimo tvarka. sprendimas gali
bti skundiamas per trisdeimt dien apeliacine tvarka. nutartis gali bti skundiama ne visada, o tik tada
kai tai numato statymas. Nutariai apsksti yra septynios dienos, ji skundiama atskiruoju skundu.

Teismo sprendimas:

Isprendia gin i esms (CPK 259 str. 1 d.), iskyrus CPK 436, 504, 508, 513 str. Iimtys tai
teismo sakymas. Toliau bylos dl globos nustatymo bei bylos dl antstolio ir notaro veiksm. ia
problematikiau, nes priimama nutartis, o jos apskundimo nagrinjimo tvarka, terminai skiriasi.
Skundiama atskiruoju skundu ir bus raytinis procesas. Tai prietarauja, kad sprendiant vaiko
klausimus reikia iklausyti paties vaiko.
Valstybs valdios aktas CPK 259 str. 2 d.
Individualus motyvuotas teiss aikinimo ir taikymo aktas, atskirais atvejais sukeliantis ergo omnes
(bendro pobdio) teisinius padarinius.
Juridinis faktas, sukuriantis, keiiantis ar panaikinantis teisinius santykius.

Teismo sprendimas turi bti pagrstas, jame turi atsispindti bylos faktins puss analiz.
Kiekviena faktin ivada turi bti pagrsta itirtais rodymais.
Antra, teismo sprendimas turi bti teistas, is reikalavimas susijs su teisine bylos analize.
Teistas bus toks sprendimas, kai teismas teisingai kvalifikuoja gino santyk, teisingai nustato kokios
normos turi bti taikomos, teisingai iaikina taikytin teiss norm, nagrinjant byl nebuvo padaryta
procesini teiss paeidim. Jei padaryta procesini teiss paeidim priimant sprendim tuomet negalime
pripainti sprendimo teistu taip pat.
Treia, sprendimas turi bti beslyginis jo vykdymas neturi bti siejamas su kokios nors
slygos buvimu/nebuvimu. Jie sprendimas slyginis tai kyla problem ta sprendim realizuojant/vykdant. is
reikalavimas netaikomas tik preliminariems sprendimams dokumentinio proceso tvarka.
Doktrinoje vyksta diskusija ar turi bti taikomas ketvirtas reikalavimas kiekvienas teismo
sprendimas turi bti teisingas. Tai filosofinis klausimas. Sprendimas nebus teisingas jei mes taikom statutin
teis kuri nra teisinga, taiau teismas gali bti pasiteisinti tuo kad dalyti pakeitimus statutinje teisje yra
statymo leidjo prerogatyva. teismas turi siekti, jog rezultatas bt teisingas, nors formalus teiss taikymas
reikt neteisingum. Pvz.: buvo mokamos imokos eimai, kurios 1 nariui tenkamos pajamos buvo
maesns nei nustatytas minimumas, eimai buvo imokta apie 5000, taiau vliau SODRA patikrinusi
registr duomenis pamat jog vyras registravs individuali mon (tuo metu i slyga naikino galimyb
gauti imokas). SODRA pareikalavo grinti imokas. I instancija priteis imokas, apeliacin instancij
sprendim panaikino ir iekin atmet (nurod jog vis t laik kai buvo mokamos imokos jokia mons
veikla nebuvo vykdoma, mons likvidavimas susijs su papildomomis ilaidomis, eima pajam neturjo ir
t.t.). Formaliai reikalavimas buvo pagrstas, taiau socialiai neteisingas. Problema ar visada turi sprendimas
bti socialiai teisingas?

Sprendimo turinys ir sprendimo primimo tvarka

Sprendimas svarbiausias I instancijos priimamas dokumentas. Tai normalu kad jo turiniui ir
primimo tvarkai keliami dideli reikalavimai:
Sprendimas turi bti suraytas taip, kad jame aikiai galtume iskirti (CPK 270 str.):
o angin dal (koks teismas nagrinjo, sprendim prims teisja, vieta, data,
kokia byla nagrinjama, kaip sprendimas priimtas odinio/raytinio proceso
tvarka. Jei odinio nurodoma kas dalyvavo teismo posdyje).
o Apraomoji dalis apraoma gino esm. Paprastai i dal perkeliama iekinio
ir atsiliepimo iekin dalis. Apraomoji dalis turi atskleisti gino esm, kaip t
gin pateik alys.
o Motyvuojamoji teismo sprendimo dalis. ioje dalyje teismas turi aptarti
rodymus, kurie buvo surinkti ir itirti nagrinjant byl i esms, pateikti rodym

vertinim. Taip pat yra konstatuojama remiantis surinktais rodymais, kokie faktai
nustatyti, kokie faktai nebuvo rodyti bei pateikia teisin vertinim.
o Rezoliucin dalis. Nurodoma kuri iekinio dalis tenkinama, kuri dalis atmetama.
Jei buvo bendrininkavimas, tai turi bti pasisakyt dl vis bendrinink. ioje
dalyje turi atsispindti ne tik pagrindini bet ir alutini reikalavim vertinimas.
Toliau pasisakoma dl bylinjimosi ilaid, sprendiamas j priteisimo klausimo.
Rezoliucin dalis baigiasi tuo, jog nurodoma jog sprendimas per 30 d. gali bti
skundiamas apeliacine tvarka atitinkamam teismui.
Jei sprendimas nebus suraytas tinkamai, visada bus pasiejamos abejons, teismai bus laikomi
korumpuotais, papirktais ir pan.
Pagal CK 268 str. iki 2006 m. buvo kiek kitokia sprendimo suraymo tvarka bdavo teismo
posdio metu suraoma angin rezoliucin dalis, o kitos dalys vliau. Dabar yra kitaip, taiau CPK
nepakeistas ir CPK 268 str. 3 d. negali bti taikoma. Dl to CPK 269 str. kuris anksiau buvo speciali norma
dabar tapo bendrja norma ir yra taikoma beveik kiekvienoje byloje. KT aikinimas dl CPK 268 str. 3 d.
turjo minus, taiau turjo ir plius dalyviai i karto suinodavo teismo sprendim, rezultat laimta ar
pralaimta.

Sprendimo trkum taisymas

Neesmini trkum itaisymas. Yra 3 trys rys toki klaid:
Raymo, aritmetins, skaiiavimo klaidos. ios klaidos gali bti itaisomos teismo, kuris
prims sprendim, savo iniciatyva arba byloje dalyvaujani praymu.
Sprendimo turinio aikumo klaidos. Tokiu atveju susiduriama su btinumu aikinti teismo
sprendim. Galima aikinti iki tol kol sprendimas nra vykdytas. Gali bti aikinama tik
rezoliucin dalis, o ne motyvai.
Papildomo sprendimo primimas (CPK 277 str.). priimamas tik 3 atvejais jei teismas
neisprend bylinjimosi ilaid; kuris nors reikalavimas, dl kurio alys pateik rodymus
ir dav paaikinimus, sprendime yra neisprstas; isprends teiss klausim, nenurod
priteistos sumos dydio, perduotino turto ar veiksm, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba
nuo kuri jis privalo susilaikyti;
Esmini trkum itaisymui yra nustatyta kitokia tvarka instancin tvarka apeliacija
arba kasacija. Teismas prims sprendim nebegali jo keisti ar panaikinti. Koks yra tok.

Teismo sprendim siteisjimas

Teismui primus sprendim, teisiniai padariniai alims padariniai nuo primimo momento
neatsiranda. alims suteikiama teis sprendim sksti. Jei sprendimas sukelt teisinius padarinius i karto
nuo primimo susidurtume su situacija kai sprendimas priimamas, jis sigalioja, jis skundiamas, sprendimas
naikinamas su restitucijos galimybe ir pan. Teisinius padarinius tiek materialins tiek proceso teiss poiriu
sprendimo primimas sukelia tik prajus tam tikram laikui. siteiss sprendimas gyja res judicata gali.
Svarbu mums kada siteisja sprendimas ir kokios yra res jucicata sukeliamos savybs.
Pagal CPK 279 str. sprendimas siteisja jei per nustatyt termin (30 d./40 d.) nebuvo
apskstas apeliacine tvarka. Jeigu apeliacinis skundas paduodamas sprendimas siteiss nuo apeliacins
instancijos teismo nutartis primimo momento. Yra I instancijos teismo sprendimo kurie siteisja i karto,
kuri negalima sksti. Pvz.: jei ginas nedidelis, alys bylinjosi dl 100 lt ir pan. Iskyrus socialiai jautrias
bylas. Gali bti kad apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas, taiau tai nra naikinamasis terminas ir
jis gali bti atnaujintas. Jei terminas atnaujinamas tai nepaisant to jog bt praj 30 d. sprendimas laikomas
bt nesiteisjusiu.
Savybs. Dvejopo pobdio materialinio ir procesinio. Materialiniai padariniai atsiranda
nuo teismo sprendimo siteisjimo. Procesiniai
Res judicata reikia:
siteisjs sprendimas gyja vykdytinum (iimtis CPK 281, 283 str.). Gali bti
savanorikai, jei ne priverstinis vykdymas. Iimtis CPK 281-283 str., kurie numato
skub sprendim vykdym. Kaip sprendimai dl ilaikymo. Jei sprendimas nepaklin
iuos atvejus, tai sprendimas vykdomas tik nuo siteisjimo.
sprendimo prejudicialumas. siteisjus sprendimui, faktai nustatyti siteisjusiu sprendimu,
negali bti ginijami nagrinjant tolimesnes bylas.

Iimtinumas. siteisjus teismo sprendimui nebegalima reikti pakartotinio iekinio tuo

paiu pagrindu dl to paties dalyko. Ginas tarp ali isprstas negrtamai.
siteisjs teismo sprendimas gyja nenuginytinumo reikm. Apeliacine tvarka nuginyti
negalima.
Privalomumas. Reikia, kad siteisjus sprendimui jo teisin galia taikoma ne tik gino
alims bet ir visiems asmenims be joki iimi.
Jei sprendimas panaikinama kasacine tvarka, ar atnaujinus proces res judicata galia
prarandama, ir panaikinus sprendim yra taikomas teismo sprendimo vykdymo atgrimas.

Teismo sprendim rys

Sprendimai, reikalaujantys priverstinio vykdymo (pvz.: sprendimas priteisti skol)

Sprendimai, kurie nereikalauja priverstino vykdymo (pvz.: dl asmens pripainimo
neveiksniu)
Svarbiausia tos rys kurios numatytos CPK. Svarbiausia i t ri sprendimas u aki.
Sprendimas u aki tai toks sprendimas,. Kuriuo ginas isprendiamas i esms, taiau
tiek bylos nagrinjimas yra supaprastintas, nes aktyvi tik viena i gino ali (arba ji nesigina, arba nepalaiko
savo reikalavim). Sprendimo u aki prasm tam, kad nebt sudaryta galimyb vilkinti proces.
Sprendimas u aki gali bti priimamas kai:
Nesurao atsakovas atsiliepimo
Kai bet kuri alis nesurao paruoiamj dokument (dubliko, tripliko ir t.t.)
Kai alis neatvyksta parengiamj posd
Kai alis neatvyksta teisminio nagrinjimo posd
Papildomos slygos:
Turi bti tinkamai praneta. Turi bti rodymai, jog buvo praneta tinkamai.
Nra neatvykusios alies paraymo nagrinti nedalyvaujant
Neatvykimo prieastys nra svarbios
Yra atvykusios alies praymas priimti sprendim u aki
Ne kiekvienoje byloje galima priimti sprendim u aki. Yra tam tikros kategorijos (pvz.:
ypatingoje teisenoje, bylose dl eimos santyki ir t.t)

Savarankikai paskaityt atskir byl kategorij nagrinjimo ypatumai.

Programoj 22 tema. Skaityti ne visas kategorijas, o tik 2 dokumentinis procesas ir teismo
sakymo.

APELIACIJA
Apeliacija dalyvaujanio byloje asmens kreipimasis apeliacins instancijos teism dl
nesiteisjusio pirmos instancijos teismo sprendimo ar nutarties teistumo ar pagrstumo. I esms tai
nesutikimas su priimtu pirmos instancijos teismo sprendimu. Galima kreiptis tiek dl teisins ar faktins
puss praant nutart panaikinti arba pakeisti.
Pirma - toks kreipimasis galimas tik dalyvaujani byloje asmen. Negali objektu bti
asmenys, kurie nebuvo traukti byl. Tokie asmenys gali kreiptis dl proceso atnaujinimo, o ne sksti
sprendim apeliacine tvarka.
Antra tai kreipimasis auktesn teism. Treia apskundimo objektas yra nesiteisjs
teismo sprendimas arba nutartis. Jei terminas apeliacijai praleistas sprendimas ar nutartis siteisja ir
apeliacine tvarka negali bti skundiamas. Lietuvoje be apeliacijos negalima kreiptis kasacij. Ketvirta
apeliacine tvarka galima ginyti sprendim tiek teiss poiriu, tiek fakto aspektu. Kasaciniu skundu gali
bti keliamas tik teiss, ne fakto, klausimas.
Didiul teorin problema ar teis apeliacij yra sudtin teis kreiptis teism dalis. KT
2006-01-16 (santrauka); 2006-03-28 (santrauka); 2006-09 21 (santrauka) neribota apeliacija; 2007-10-02
galimi ribojimai.
ETPLAK 7 protokolo 2 str. 1d. kiekvienas asmuo, teismo pripaintas nusikaltimo
padarymu turi teis reikalauti, kad jo pripainim kaltu ir nuteisim perirt auktesn instancija. ia
nuostata remtis civiliniame procese negalima. ia kalbama apie baudiamj proces, ne civilin.

Atsakymas problem tai susitarimo dalykas.

Apeliacijos rys:

De novo (visika, neribota). De novo padavus apeliacin skund, procesas apeliacins

instancijos teisme yra pakartojamas.
Revisio prioris instantia. Pirmos instancijos revizija, ia nepakartojamas procesas, o
apeliacins instancijos teismas tik patikrina apskst sprendim. Tikrina tik tose ribose,
kiek yra nurodoma apeliaciniame skunde. Lietuvoje yra i apeliacijos ris. Lietuvoje
tarpinis variantas: bendras principas, kad draudiama teikti naujus rodymus apeliacinje
instancijoje, nebent esant statyme numatytoms iimtims. Tai susij su koncentruotumo
principu.
o Ribojant tik bylos mediagos analize
o Leidiant naujus rodymas

Nei vienos normos negalima aikinti formaliai, jei toks aikinimas gimdo neteist rezultat!!!

Principai:

Suspensyvinis efektas. Padavus apeliacin skund yra sustabdomas sprendimo, nutarimo

siteisjimas.
Tantum devolutum quantum appellantum
Non reformatio in pejus
Draudimas reikti naujus reikalavimus ir teikti naujus rodymus
Devoliucinis efektas.

Objektas nesiteisjs pirmos instancijos teismo sprendimai, iskyrus apeliacijos ribojimus:

Teismo sakymai (CPK 301 str., kur parayta sakymai sivlusi klaida.)
Sprendimai u aki (gali pateikti praym dl sprendimo perirjimo)
Preliminars sprendimai. Sprendimai kurie priimami dokumentinio proceso tvarka, galima
gintis pateikus prietaravimus.
Jei ginijama suma maesn nei 250 Lt, iskyrus CPK 303 str. iimtis;
Subjektai dalyvaujantys byloje asmenys. Ne tie asmenys kurie faktikai dalyvavo
posdiuose, o tie kurie buvo traukti byl ir gavo tam tikr procesin padt.
Terminas 30 (40) d. nuo skundiamo sprendimo primimo (terminas atnaujinamasis). 40 d.
terminas galioja usienio pilieiams. Atnaujinimui taikomos bendrosios termin atnaujinimo taisykls.
Naikinamasis terminas 6 mn. nuo skundiamo sprendimo primimo.
Teism praktika
Termino skaiiavimas ir atnaujinimas
3k-3-135/10
LAT paymjo, kad byloje nustatytos aplinkybs rodo, jog iekov su
atsakovu siej darbo santykiai nutrko: nagrinjamoje byloje nustatyta, kad iekov
buvo atleista i darbo pagal DK 129 str. 1 d. nepasibaigus statyme nustatytam keturi
mnesi spjimo terminui, sakymas dl jos atleidimo buvo priimtas 2008-02-02,
atleidimo i darbo dien nukeliant 2008-04-19; bylos duomenimis, po 2008-02-02
iekov savo buvusi darbini funkcij nevykd, su ja buvo atsiskaityta sakymo dl
atleidimo i darbo primimo dien. Dl to iekovs iekiniui dl ieitins paalpos
priteisimo, paduotam 2008-02-04, privaloma iankstin ikiteismin nagrinjimo tvarka
netaikytina.
3k-3-115/10
LAT paymjo, kad atsakovas nepagrstai teig, jog iekov praleido vieno
mnesio iekinio senaties termin kreiptis teism dl savo teisi gynimo, nes apie
atleidim i darbo iekovei buvo praneta 2007-08-02. Nagrinjamu atveju
anksiausia diena, kada iekov suinojo apie atleidim i darbo buvo 2007-10-29
(iekin pateik 2007-11-28), kai i Valstybins darbo inspekcijos gavo rat su

nurodytomis atleidimo i darbo prieastimis. Abstraktus praneimas darbuotojui apie

vykus atleidim i darbo nra pagrindas iekinio senaties terminui prasidti, kadangi
darbuotojas teisme savo teises gali ginti tik tada, kai ino konkreius atleidimo i
darbo pagrindus ir kitas su juo susijusias aplinkybes.
3k-3-64/10
3k-3-54/10
3k-3-40/2007
Jeigu apeliacinio apskundimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dl
tokios atsitiktinio pobdio aplinkybs kaip klaida, tai i esms siningai procesikai
elgsis proceso dalyvis vienos pagrindini procesini teisi teiss apsksti pirmosios
instancijos teismo sprendim ar nutart apeliacine tvarka neturt prarasti. iuo
atveju teismai nevertino aplinkybs, kad kurjeri tarnyba neudjo siuntos isiuntimo
dat patvirtinanio spaudo. Toks formalus apeliacinio skundo primimo klausimo
isprendimas vertintinas kaip vengimas ginti paeist teis.
3k-3-170/2007
LAT paymjo, kad atsakovas praleido atskirojo skundo padavimo
apeliacins instancijos teismui termin, o praymo atnaujinti termin nepareik,
todl apeliacins instancijos teismas turjo teisin pagrind apeliacin proces ioje
byloje nutraukti (CPK 315 str. 5 d.).
3k-3-141/2007
LAT paymjo, kad statymo nuostata, jog komandiruot paprastai
nelaikoma svarbia prieastimi, reikia, kad teismas kiekvienu atveju, atsivelgdamas
konkreias aplinkybes, turi vertinti, ar komandiruot laikytina svarbia ar nesvarbia
prieastimi. Apeliacins instancijos teismas, konstatuodamas, kad iekovo ivykimas
komandiruot nra svarbi prieastis atnaujinti praleist termin apeliaciniam skundui
paduoti, neatsivelg tai, kad komandiruot gali bti pripastama svarbia
prieastimi tiek pagal CPK 156 str. teismo posdiui atidti, tiek pagal CPK 78 str.
praleistam terminui atnaujinti. Atsivelgiant tai, kad terminas apeliaciniam skundui
paduoti yra praleistas viena diena, t. y. minimaliai, kad teismai nenustat, jog
iekovas piktnaudiavo procesinmis teismis, darytina ivada, kad i esms
siningai procesikai elgsis iekovas neturt prarasti vienos pagrindini procesini
teisi teiss apsksti pirmosios instancijos teismo sprendim apeliacine tvarka.
3k-3-110/2007
iuo atveju tai, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas
viena diena, t. y. minimaliai, kad atsakovui teisin advokato pagalba buvo suteikta tik
likus kelioms dienoms iki termino apeliaciniam skundui paduoti pabaigos ir kt. lemia,
kad i esms siningai procesikai elgsis atsakovas neturt prarasti vienos
pagrindini procesini teisi teiss apsksti pirmosios instancijos teismo sprendim
apeliacine tvarka. Todl atsakovui atnaujintinas terminas apeliaciniam skundui
paduoti.
3k-3-50/2007
LAT konstatavo, kad nuostata, jog neatvykimas teismo posd dl ligos
paprastai nelaikomas svarbia prieastimi (CPK 156 str. 1 d.), negali bti tiesiogiai
taikoma sprendiant ir dl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo. Jeigu dl
ios prieasties teismo posd neatvyko alis ar jo atstovas, teismo priimto
sprendimo teisingumas gali bti gyvendintas kitais bdais, tuo tarpu paneigus
apeliacinio skundo padavimo teis, civilinio proceso alis netenka teiss, kad priimtas
teismo sprendimas bt perirtas apeliacine tvarka. Kadangi atsakovas nedaug
praleido termin dl advokato ligos, ko jis negaljo numatyti, i prieastis pateisina
praleisto termino laikotarp. Todl terminas apeliaciniam skundui paduoti
atnaujintinas.
3k-3-638/2006
3k-3-130/2006

Skundiama suraius apeliacin skund. Tai procesinis dokumentas, kuriam reikalavimus

numato CK 306 str.
Padavimo tvarka:
1.
Paduodama skundiam sprendim primusiam I instancijos teismui;
32.
Primimo klausimas isprendiamas per 3 d.:
e. Priimamas
f. Atsisakoma priimti
g. Nustatomas terminas trkumams paalinti
33.
Byla su priimtu sprendimu per 7 d. nuo apeliacinio apskundimo termino pasibaigimo
isiuniama apeliacins instancijos teism.
1.
34.
35.

Nagrinjimo tvarka:
Kolegijos sudarymas ir posdio datos nustatymas
Pasirengimas
Nagrinjimas (raytinis ir odinis procesas)
Apeliacins instancijos teismo teiss
CPK 326 str.
326 straipsnis. Apeliacins instancijos teismo teiss
1. Apeliacins instancijos teismas, inagrinjs byl, turi teis:
1) pirmosios instancijos teismo sprendim palikti nepakeist;
2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim (vis ar i dalies) ir priimti nauj

sprendim;
3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendim;
4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim vis ar i dalies ir perduoti byl
pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo;
5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim (vis ar i dalies), o byl nutraukti arba
pareikim palikti nenagrint, jeigu nustatomos io Kodekso 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybs,
iskyrus io Kodekso 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus.
2. io straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu atveju priimamas teismo sprendimas, o 1, 3, 4 ir 5
punktuose numatytais atvejais teismo nutartis.
327 straipsnis. Apeliacins instancijos teismo teis panaikinti apskst teismo sprendim
ir perduoti byl nagrinti i naujo pirmosios instancijos teismui
1. Apeliacins instancijos teismas panaikina apskst teismo sprendim ir perduoda byl
pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo, jeigu:
1) nustatomi io Kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai;
2) neatskleista bylos esm ir pagal byloje pateiktus rodymus bylos negalima inagrinti i
esms apeliacins instancijos teisme.
2. Jeigu pirmosios instancijos teismas isprend ne visus byloje pareiktus reikalavimus,
apeliacins instancijos teismas gali neisprst reikalavim dalyje grinti byl pirmosios instancijos
teismui, o kitoje dalyje sprsti byl iame skirsnyje nustatyta tvarka.
Atskirieji skundai:
Skirtumai nuo bendros apeliacijos:
Objektas nesiteisjusi I instancijos teismo nutartis;
Terminas 7 d.
Nagrinjimo tvarka:
o Gali panaikinti pats teisjas, iskyrus CPK 334 str. iimtis.
o Raytinis procesas apeliacinje instancijoje
Apeliacine tvarka paduodant atskirj skund galima tik tada kai tai nurodyta tiesiogiai CPK
normoje ar kitame statyme.
Apeliacins instancijos teismas gali priimti vien i sprendim ar nutari numatyt CPK 326
str.:
1. Nutartimi gali atmesti apeliacin skund kaip nepagrst ir palikti skundiam sprendim nepakeist
jei nustato, kad jis yra teistas, pagrstas, nurodyti apeliacinio skundo pagrindai nepasitvirtino. Tai
reikia, kad apeliantas byl pralaimjo apeliaciniame teisme, bet jis dar gali bandyti laim sksdamas
kasacine tvarka;

2. Gali visikai ar i dalies patenkinti apeliacin skund ir skundiam pirmosios instancijos teismo
sprendim panaikinti vis ar jo dal ir priimti nauj sprendim, kuriuo byla isprendiama prieingai
nei isprendia pirmos instancijos teismas. Apeliacin instancija nesutinka su rodymu vertinimu,
tuos rodymus vertina prieingai, tuomet ir rezultatas bus prieingas. Sprendimas yra naikinamas ir
priimamas naujas arba dl to, kad jis yra neteistas (teiss klaida), arba nepagrstas (fakto klaida).
3. Gali panaikinti i dalies pirmosios instancijos teismo sprendim ir toje dalyje, kurioje naikina, j
pakeisti. Sprendimas nra visikai naikinamas, o yra daroma tik jo korekcija. alos atlyginimo
byloje pirmosios instancijos teismas iekin tenkino i dalies, priteis 70% iekovo praomos sumos.
Apeliacins instancijos teismas priteis i atsakovo maiau jei mano, kad pirmosios instancijos
priteis per daug. Arba pritaikys alos atlyginimo sumainim atsivelgiant atsakovo turtin padt.
Danai neturtins alos atlyginimo bylose apeliacins instancijos daro korekcij, keiia priteisin
neturtins alos dyd.
4. Gali panaikinti sprendim vis ar jo dal, o civilin byl nutraukti ar pareikim palikti nenagrintu
jei nustato bent vien i bylos nutraukimo ar palikimo nenagrinti pagrind. Jei nustato, kad
pirmosios instancijos teismas kak blogai padar. Nepainioti su apeliacinio proceso pabaiga.
Daroma iimtis, kad negali palikti apeliacins instancijos teismas pareikimo nenagrintu CPK 296
str. 1 d. 7,8, 11 p. pagrindais. T.y. atvejai, kai yra tam tikri iekinio trkumo pareikimai, bet juos gali
itaisyti apeliacins instancijos teismas.
5. Gali sprendim panaikinti visikai ar i dalies ir perduoti byl vis arba jos dal nagrinti pirmosios
instancijos teismui i naujo. Yra sunaikinama tai kas yra priimta, bet pats apeliacins instancijos
teismas neisprendia bylos, ji grta pirm instancij, ten ji bus nagrinjama i pradi nuo pat
pasirengimo bylos nagrinjimui stadijos. Kadangi apeliacin instancija gali piktnaudiauti ia teise,
tai CPK riboja apeliacins instancijos teismo galimybes perduoti byl nagrinti i naujo pirma
instancija Byla turi keliauti tik vir teism sistemos pakopomis, grti emesn instancij gali tik
iimtiniais atvejais. Jei byla i tikro yra sudtinga, tai trys teisjai gali pasimesti. Jei nebus ribojim
tai daugyb byl gali bti grinama pirm instancij. Tuo padeda CPK 327 str., kad apeliacinis
teismas ia savo galimybe naudotis gali tik dviem atvejais: 1) jeigu apeliacins instancijos teismas
nustato bent vien absoliut teismo sprendimo negaliojimo pagrind pagal CPK 329 str. 2 ir 3 d.; 2)
Dl antro pagrindo yra sudtingiau, bet taikant pirm pagrind gali bti piktnaudiaujama. Toks
pagrindas yra teismo sprendimo motyvo nebuvimas (paprastai nebna, kad n vieno sakinio
konstatuojamojoje dalyje to nra, tai yra vertinimo dalykas). Kartais tie ginai atkeliauja iki
aukiausio teismo, daugiau ar maiau i norma yra aiki. 2) Antras pagrindas yra ymiai
neaikesnis, kai neatskleista bylos esm. Pagal byloje esanius rodymus jos negalima inagrinti i
esms apeliacins instancijos teisme. ia yra absoliuiai vertinamasis kriterijus ar pirmosios
instancijos teismas atskleid bylos esm, ar tai gali padaryti apeliacin instancija esam byl
pagrindu. ioje vietoje yra pagrindas piktnaudiauti. Paprastai tokia apeliacins instancijos teismo
nutartis yra skundiama kasacine tvarka ir LAT sutinka su kasaciniu skundu pasakydamas, kad
nebuvo pagrindo perduoti nagrinti byl i naujo pirma instancija.
Kai nutartys naikinamos, grinama atgal apeliacin instancij:
3K-3-284/06.
CPK 327 str. pagrindu gali bti nagrinti i naujo pirmos instancijos teism tik iimtinais
atvejais. Tokia LAT pozicija yra teisinga. Paprastai reikia stengtis brok itaisyti patiems, o ne piktnaudiauti
bylos grinimu pirm instancij, nes tai reikia, kad procesas toje byloje enkliai pailgs.

ATSKIRIEJI SKUNDAI
Nutartis yra procesinis dokumentas, isprendiantis tarpin klausim (bet ja galima ubaigi
proces), bet nutartis nra toks svarbus procesinis dokumentas kaip teismo sprendimas. Todl logika, kad
nustatyti nutari apskundimui kitoki tvark nei sprendim apskundimui. Nutartys yra skundiamos ne
apeliaciniu skundu, o atskiruoju skundu. Be to, nutari apskundimui yra nustatytos ir kitos specialios
taisykls: yra skirtingas apskundimo objektas, apeliacijos objektas yra nesiteisjusi pirmos instancijos
teismo nutartis, bet kadangi nutari priimama daug ir vairi, tai statym leidjas turi apsisprsti ar visas
nutartis leidia sksti ar riboti. Jei leisime visas nutartis sksti, tai byla gali strigti, nes bet koki nutart sks.
Gali bti skundiamos nutartys 1) tiesiogiai numatytos statyme, pvz. Bankroto statyme.
Atsisak priimti teisjas iekin, surandame penkt dal dl teismo nutarties, kuria atsisakoma priimti iekin,
skundiama atskiruoju skundu. Teismai patys parao, kad galima sksti toki ir toki nutart. 2) atvejai, kai
statymas nors ir tiesiogiai nenurodo, kad dl nutarties gali bti paduotas atskirasis skundas, bet tos nutarties
pobdis yra toks, kad primus nutart civilin byla stringa. Nutartys, kai ukerta galimyb tolimesnei bylos
eigai. Reikia atsakyti klausim ar nutartis kliudo procesui, ar jis gali tstis toliau. ia vertinamasis poymis.
Klausimas ar nutartis yra apeliacinio apskundimo objektas ar nra.

Apskundimo terminas sutrumpintas 7 d. Terminas gali bti skaiiuojamas dvejopai,

praktikoje daroma daug klaid:
1. Jeigu nutartis buvo priimta raytinio proceso tvarka (tai reikia, kad nebuvo teismo posdio), byloje
dalyvaujantys asmenys teismo posd nebuvo kvieiami, tai iuo atveju septynios dienos yra
skaiiuojamos nuo teismo nutarties teikimo. Teismas, prims nutart raytinio proceso tvarka
nuora gali isisti visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Reikia neimesti voko, nes reiks
rodyti, kad nepraleistas septyni dien terminas.
2. Jeigu klausimas buvo sprendiamas odinio proceso tvarka, tai terminas skaiiuojamas nuo nutarties
primimo dienos. Viena alis prao teismo stabdyti civilin byl, jis ieina i sprendimo primimo
kambar, perskaito nutart sustabdyti civilin byl. Tuomet 7 d. nuo paskelbimo, nesvarbu, kad
galbt nedalyvavo teismo posdyje.
Skiriasi ir atskirj skund nagrinjimo tvarka, atskir skund galima nagrinti supaprastinta
tvarka. Kai paduodamas atskirasis skundas, o jis paduodamas tokia paia tvarka kaip apeliacinis skundas, tai
CPK 334 str. sako, kad teisjas, kurio priimta nutartis skundiama jei sutinka su atskiruoju skundu gali pats
panaikinti priimt nutart. Nebereikia sisti bylos apeliacin instancij, nes neliko objekto, kuris
skundiamas. Iimtis traukiama tik nutartims dl bylos nutraukimo tokias bylas privalo persisti su
atskiruoju skundu apeliacins instancijos teism. Jeigu teisjas nesutinka su atskiruoju skundu, mano, kad
jo priimta nutartis teista, pagrsta, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, kitiems byloje
dalyvaujantiems asmenims turi nusisti atskirojo skundo kopijas.
Nagrinjimas apeliacins instancijos teisme galioja atskiras principas atskirieji skundai kaip
taisykl nagrinjami raytinio proceso tvarka, nebent apeliacins instancijos teismas pripaint, kad reikia
paskirti odin posd (taip daro retai). Atskirieji skundai yra inagrinjami operatyviau nei apeliaciniai
skundai.
Teiss, nagrinjant atskiruosius skundus yra tapaios, gali panaikinti ir isprsti klausim i
esms, skundiama nutartis, kuria teisjas atsisako tenkinti dl yminio mokesio sumainimo. Gali
panaikinti ir perduoti nagrinti klausim i esms, t.y. atvejai, kai klausim gali isprsti pirmos instancijos
teismas. Jeigu skundiama nutartis priimti atsisakyti pareikim, tai apeliacin nagrins ir perduos klausim
nagrinti i naujo. Vlgi, gali pakeisti skundiam nutart, j realizuoti ir modifikuoti.
Skirtumai nuo bendros apeliacijos:
1. Objektas nesiteisjusi pirmos instancijos teismo nutartis;
2. Terminas 7 d.
3. Nagrinjimo tvarka:
a. Gali panaikinti pats teisjas, iskyrus CPK 334 str. iimtis;
b. Raytinis procesas apeliacinje instancijoje.
SEMINARAS
LR KT yra grietas nutarimas dl Neringos santvarkos. www.lrkt.lt yra praymai su bylomis,
motyvuoti, pairti dabar 9 bylos dl statyb leidim pasikreipus LR KT. LR KT 2006 m. rugsjo 21 d.
pasak, kad apeliacinse bylose ribojimo neturi bti dl Lt (<250 Lt). Yra apeliacinio skundo ribos, byl
nagrinjame skundo ribose, LR KT pasak, kad i skundo rib galima ieiti ir visose bylose, kur yra vieas
interesas, o kas tai yra doktrininis poiris. Bet po to nutarimo CPK nebuvo pakeitim. Apeliacins objektas
yra nesiteisjs, o kasacijos siteisjs.
Apeliacin ir kasacin skundus gali paduoti tik byloje dalyvaujantys asmenys. Ribojimai yra
isprsta LR KT, teismas pasak, kad gali bti negalima apeliacija 582 str. 6 d. iduoti leidim apeliacine
tvarka neskundiama (supaprastinta tvarka). ia kai yra nepilnamei vaik, reikia parduoti turt. Jei
neiduoda leidimo, tai einat pas kit teisj ir vl bandot, niekas neukerta kelio sksti. Tose bylose
apeliacija negalima.
Apeliacija negalima dl sprendimo u aki, preliminaraus sprendimo. Tada praoma
perirti, o apeliacija galima atskiruoju skundu. Apeliacinis skundas paraomas, pareiga parayti
atsiliepim. Taisykl, kad jei nepateikt atsiliepimo, tai galima neleisti kalbti apeliacinje instancijoje. Nes
kalba tik tai, kas nurodyta procesiniuose dokumentuose. Nauj reikalavim negalima kelti, nauj rodym
negali, jei atsisako be pagrindo, a paaikjo vliau.
Apeliacijoje pagrinde raytinis procesas, nebent alys prao odiu. Jei viena pus prao turi
bti odinis nagrinjimas. Praneimas siuniamas, neatvykimas netrukdo nagrinti bylos, nes alis turi
pareig domtis byla.
Buvo paimtas principas nuo 1998 m., kad pakanka isisti inomu adresu byloje. Yra
internetas, domkis bylos eiga, jei suvesi bylos numer, tai ateityje gal net nereiks praneim siuntim.
Vienas praneimas kainuoja 3 lt, aukimas dar daugiau. Kainuoja formalus dokument siuntinjimas.
Negalima priimti blogesnio sprendimo ukrauti daugiau pagrind, bet nesumainti teisi. Jei
abi alys prao, tai teisimo nesaisto.

Grinimas pirmosios instancijos teism nra blogesnio sprendimo primimas. Kai

neatskleista bylos esm, tai galima piktnaudiauti, bet vaistas, kad kasacinis gali pasakyti, jog apeliacinis
nagrint.
Udaviniai.
1. Parengiamasis posdis nra nagrinjimas i esms, nagrinjimui i esms turi bti protokoluojama.
Tai bus paeidimas, bet jei nedaro takos sprendimo primimui, tai nebus absoliutus negaliojimo
pagrindas.
2. Kaip apskaiiuoti iekinio sum, kai neaiku kiek bus su palkanomis? Apskaiiuojama pagal t
dien, kai teikiamas iekinys. CPK 315 str. 3 p. ribojimas, periodin imoka, kol nevykdyta. Pagal
nauj LAT doktrin galima, norma pripainta antikonstitucine. Kai periodins palkanos tai tada
galima nesvarbu kokia suma, formaliai reikia irti jei bus priteista, pats sprendimas yra tik dl
palkan. Iekinio suma nustatoma, kad jei yra periodins imokos, tai ne daugiau kaip vienerius
metus, tai suma iuo atveju 240 Lt. Pagal LR KT doktrin reikia priimti, taip paaikinti lengviausia.
3. Santykiuose neturi veiksnumo, nebuvo byloje dalyvaujaniu asmeniu. Jis gali prayti atnaujinti
proces, j turjo traukti byl. Jeigu bt padav skund i byloje dalyvavusi asmen, tai
nustaius tok dalyk bt absoliutus negaliojimo pagrindas, ieiti i skundo rib, panaikinti ir
grinti pirmos instancijos teism. Praktikoje ar jei vien tv ikeldina, tai ar atskirai sprsti dl
vaik ikeldinimo, paprastai jei ikelia vien, tai vaikai kartu. Tvai yra jo atstovai, bet jis byloje
turjo atstovauti vien i tv. Paprastai bylose yra traukiami visi asmenys, nurodoma, kad
ikeldinti. Pagal tai, kad jis yra kartu su tvais, tai eima turi rpintis vaikais. Nepilnamei bylose
turi traukti VVKT. Buvo senesn byl, kai nutrauk nuom ir negali ikeldinti, nes yra nepilnamei
vaik, ir tai nra pagrindas atsisakyti ikeldinti. Jei gyvenamoji vieta yra deklaruota kur nors kitur,
tai tuomet nereikt traukti byl.
4. CPK 326 str. 5 p. negali grinti naujam nagrinjimui. Teismas turi tsti ir priteisti ymin mokest.
5. Jam terminas 40 d. Termino atnaujinti nereikia, nes terminas nepraleistas, toks praymas
nesvarstomas.
6. Reikia irti mons buvein, tai jam 30 d. terminus iri liberaliai, terminas yra pakankamas.
7. Advokatui nereikia atskiro galiojimo, buvo pirmosios instancijos teisme kaip atstovas. galiojimo
reikia pareikti iekin, sudaryti taikos sutart, iduoti vykdomj dokument, atsisakyti iekin. Jei
advokatas atstovauja, tai jam atskiro galiojimo paduoti apeliacin skund (ir kasacin) nereikia. Jei
parayta, kad reikia vesti byl, tai jis gali visus dokumentus rayti. Toks atsisakymas yra
skundiamas atskiruoju skundu.
8. Trkumus alinti, jei nepaalins grinti skund.
9. Atstovo dalyvavimas yra tinkamos alies dalyvavimas, nebent asmeninsi dalyvavimas teismo bt
pripaintas btinu. Nra absoliutaus pagrindo, nes tinkamas alies dalyvavimas yra tinkamas
praneimas.
10. Apeliacinis skundas negalimas, netinkamas dalykas, skundia motyvus. Palkanos nra naujas
reikalavimas, bet jis negali duoti apeliacijos, kadangi pilnai patenkintas iekinys. Jis skelbia, kad
kelia nauj reikalavim, j gali pareikti atskiroje byloje, bet jam svarbi motyvuojamoji dalis, nes ten
svarbu, kad terminas nustatytas. Dl motyv bendras principas, kad jie negali bti skundiami, bet
ia yra pridtos ir palkanos. Palkanos yra atskiras reikalavimas, nebent bt priteistos palkanos ir
j dydis padidjo, tada galt prayti daugiau nebus naujas reikalavimas.
11. LAT buvo viena byla dl motyv prie 6 m. Jie gali bti prejudiciniai faktai kitoje byloje. Jei toks
skundas paduodamas, tai turt priimti, bet po to netenkinti. Galima irti per objekt, turi bti
nustatyti formals pagrindai nagrinjant apeliacins instancijos teisme. Kai rao, prao pakeisti
motyvuojani dal, tai ir atsisakymo stadijoje gali atsisakyti priimti. Sksti turi vis sprendim, o ne
motyvus. Negali bti objektu ir dl to atsisakyt priimti. ia yra apraomoji dalis, per
motyvuojamj Motyvuojamoji dalis gali turti reikm kitoje byloje (prejudiciniai faktai).
12. Solidari prievol galioja visiems, yra neteisus iekovas, teismas gali nagrinti, isprsti dl prievols
vis atvilgiu. Kuris iiekos, tai iiekojs gali kreiptis juos. Solidarioji palengvina kreditoriaus
situacij. Jei kas prisidjo prie veiksm, tai visi turt solidariai atsakyti taip einama praktikoje.
Lauikas yra dalins atsakomybs alininkas.
13. Vyr. Finansininkas negaljo pasirayti, nes turjo turti teisin isilavinim, mons vadovas yra
atstovas pagal statym, todl gali. Teisininkas turi dalyvauti jau paraant apeliacin skund.
14. Galima prayti atnaujinti termin, kadangi pats teismas yra kaltas. Skundas jau buvo priimtas ir
nusistas apeliacins instancijos teism, tada gali grinti trkumams alinti, nes nra dalyko. Kai
pataiso, tada viskas gerai. CPK 316 str. 3 d. Toks skundas neturt bti svarstomas, kas i tokio
skundo, kai sura greitai, gerai nesiskaits, argumentuotas, nes paeidim padar teismas.
15. Apgavyst, sekretor blogai pasak. Kai prajo naikinamasis terminas nieko negali padaryti, bet nra
pagrindo atnaujinti proces CPK 366 str. kakuris punktas.

KASACIJA (CPK 340-364 STR.)

Kasacija siteisjusi apeliacins instancijos teismo sprendim (nutari) teistumo

patikrinimas kasaciniame (aukiausiame) teisme.
Teiss ar fakto klausimas priklauso nuo konkretaus vertinimo.
Momentas nuo kurio prasideda iekinio senatis fakto klausimas, bet iekinio senat
reglamentuoja ir daug teiss norm, pvz.: kada nutraukiamas iekinio senaties termino skaiiavimas, tuomet
yra teiss klausimas.
Objektas siteisjs apeliacins instancijos teismo sprendimas (nutartis), iskyrus kasacijos
ribojimus:
Fakto klausimai;
Nutartys dl bankroto bylos iklimo, administratoriaus paskyrimo, pavadinimo ar
atstatydinimo (Bankroto statymo 10 str.);
Nutartys dl vaiko grinimo ir bendravimo su vaiku praktini nurodym pagal ES
Reglament 1347/2000;
Nutartys dl LAP (CPK 151 str. 5 d.);
Ginijama suma maesn nei 5000 LT, iskyrus CPK 341 str. iimtis;
3k-3-324/2006
LAT konstatavo, kad CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu (teismas nusprend
dl netraukt bylos nagrinjim asmen teisi ir pareig) procesas atnaujinamas
tada, kai teismo sprendimu nusprendiama dl byl netraukto asmens tam tikr
veiksm atlikimo bei pareig atsiradimo. Apeliacins instancijos teismas nepagrstai
nurod, kad pirmosios instancijos teismas, netrauks bylos nagrinjim notaro,
isprend jo teisi ir pareig klausim. Pirmosios ir apeliacins instancij teism
sprendime bei nutartyje nustatytos bylos aplinkybs nra pagrindas procesui
atnaujinti mintu pagrindu, nes teismai nesprend notaro teisi ir pareig klausimo.
Teismai nurod tik kai kuriuos nustatytus notaro darbo trkumus, kas nra sprendimas
dl asmens teisi ir pareig mintos normos prasme.
Kasacijos pagrindai CPK 346 str. 1 d.:
Materialins ar proceso teiss paeidimas, turintis esmins reikms vienodam teiss
aikinimui ir taikymui;
Jeigu teismas skundiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo LAT suformuotas teiss
taikymo ir aikinimo praktikos;
Jeigu LAT praktika ginijamu klausimu yra nevienoda.
CPK 347 str. kasacin skund surayti ir pasirayti turi advokatas. Iimtis JA darbuotojas jei
turi auktj universitetin teisin isilavinim, arba jei FA turi auktj universitetin teisin isilavinim.
Subjektai dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 342 str.).
Terminas 3 mn. nuo skundiamo sprendimo (nutarties) primimo (atnaujinamasis).
1 m. nuo skundiamo sprendimo (nutarties) primimo naikinamasis.
Ar atnaujinti praleist termin sprendia teisj atrankos kolegija.
Nagrinjimo tvarka aukiausiame teisme.
Jei kasacinis skundas priimamas, raoma tai sra ir alims isiuniami nuoraai. Per
mnesio laik turi bti pateikti atsiliepimai.
Bendra taisykl byla nagrinja 3 teisj kolegija.

Tam tikru atveju 7 teisj kolegija, taip pat gali byl nagrinji plenarin sesija (nemaiau nei
2/3 civilini byl skyri teisj)
LAT pirmininkas, Civilini byl skyriaus pirmininkas ar teisj kolegija nutartimi byl gali
perduoti nagrinti iplstinei septyni teisj kolegijai arba Civilini byl skyriaus
plenarinei sesijai, jeigu kasacinje byloje yra ikils sudtingas teiss aikinimo ar taikymo
klausimas.
Nors kodeksas nereglamentuoja, bet yra nerayta taisykl, tuo atveju jei reikia suformuoti
nauj precedenta kur buvo suformavusi 3 tisj kolegija, tokiu atveju byl reikt perduoti 7 teisj kolegijai
ar plenarinei sesijai.
Nagrinjimo bdas. Bendra taisykl civilin byla nagrinjama raytinio proceso tvarka.
posd dalyvaujantys asmenys nekvieiami, posdis vyksta teisjo kabinete. Taiau gali nusprsti byl
nagrinti odinio proceso tvarka, tada procesas vyksta panaiai kaip apeliacijoje.
Kokios prieastys nagrinti raytinio proceso tvarka
byla nagrinjama pagal joje esani mediaga (skundas, atsiliepimas skund),
nagrinjami tik teiss klausimai,
nagrinjant odinio proceso tvarka pailgt terminai
Operatyvumo prasme raytinis procesas labai gerai.
Atskiroji nuomon kartu su nutartimi nra skelbiama. Norint susipainti su atskirja nuomone
reikia nueiti pirmos instancijos teism, rayti praym susipainti su byla ir t.t.
Kasacinis teismas byl nagrinja kasacinio skundo ir atsiliepimo j ribose. Yra iimtys:
LAT turi teis perengti kasacinio skundo ribas, jeigu mano kad to reikalauja vieas
interesas
nustatomas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas
negali priimti kasatoriui blogesnio sprendimo, iskyrus ai skundiama abi alys, reikalauja
vieas interesas arba byla panaikinama i r perduodama nagrinti I instancijos teismui i
naujo.
Kasacinio teismo teiss yra panaios apeliacins instancijos, kadangi skundiamas
sprendimo teistumas, teismas gali:
1. Kasacin skund atmesti ir skundiam sprendim palikti nepakeist, jei nustato, kad skundiamas
sprendimas yra teistas, nra pagrindo j naikinti. Galima ikelti klausim kaip yra jei yra leidim
sistema, teisj atrankos kolegija atsirenka bylas, ar neturt toje byloje kakas keistis, ar gali bti,
kad kasacinis skundas atmetamas? Gal tuomet teisj kolegija suklydo, nereikjo skund priimti?
Gal tokiu atveju reikt nutraukti kasacin proces, nes nebuvo kasacini pagrind? Toks klausimas
nuolat kyla. is klausimas yra aktualus, LAT praktikoje yra pavyzdi kai teisj atrankos kolegija
prim kasacin skund, bet kita teisj kolegija, kuri nagrinjo byl nutrauk kasacin proces
pasakydama, kad nra kasacijos pagrind. Toki atvej yra nedaug todl, kad yra vidin problema.
Trys teisjai prim kasacin skund, o kiti trys sako, kad nebuvo pagrindo priimti. Prasideda
savotik trintis. Reikia turti omeny, kad primimui pakanka vieno teisjo balso, o nagrinjant byl
kasacine tvarka sprendimai priimami bals dauguma. Gali bti, kad tas vienas buvo neteisus. Kita
problema, kad kasacinio skundo primimo klausim teisj kolegija sprendia turdama tik kasacin
skund ir pirmos, apeliacins instancijos teismo sprendim ir nutart, neturi visos bylos, ji yra
pirmosios instancijos teisme. Turint kasatoriaus pozicij, sprendim ir nutart, ne visada yra
manoma absoliuiai tiksliai atsakyti klausim ar problema byloje rimta, ar ne. Kai kasacinis
skundas priimamas, pranejas su byla susipasta, jam gali susidaryti kitoks vaizdas, be to, gauti
atsiliepimai kasacin skund, kai kurie argumentai, kurie atrodys svarbs kolegijai. Tai gal geriau
priimti ir po to irti ar tenkinsim. Jei abejojame, tai abejons turi bti kasatoriaus naudai geriau
inagrinti byl ir pasakyti, kad kasaciniame skunde idstyti argumentai nepasitvirtino.
2. Kasacinis teismas sprendim ar nutart gali pakeisti, patenkinti visikai ar i dalies kasacin skund,
sprendim ar nutart nepanaikinti, bet pakeisti. Tai daroma, kai padaryta teiss taikymo ar aikinimo
klaida, bet tai nedaro sprendimo neteisto, reikia koreguoti tik kakuri teismo sprendimo dal.
Pavyzdiui, kokia buvo sutartis komercin, vartojimo, kokios palkanos turjo bti priteistos.
Kasacinis teismas nesutinka su aikinimu, todl palkanas reikia priteisti kitaip ir pakeiia priteist
palkan dyd. Pakeitimas daromas vienoje teismo sprendimo dalyje.
3. Gali panaikinti sprendim visikai ar i dalies ir priimti nauj sprendim. Istorikai kasacija tokios
galimybs neturjo. Grynoji Pranczikoji kasacija galjo tik sulauyti sprendim, perduoti i naujo

nagrinti pirmosios instancijos teismui. Vokikoji revizija veik lanksiau, leido naikinti, isprsti
byl kitaip. Dabar visi kasaciniai teismai gali patys isprsti byl i esms, revizija su kasacija
supanajo. LAT gali ispsti byl visikai skirtingai negraindamas jos nagrinti i naujo. Tai
daroma tik tuomet, kai neteisingai pritaikyta, iaikinta teiss norma ir nereikia i naujo tikrinti fakt,
nra padaryta paeidim, susijusi su rodinjimu, bet teismas pritaik ne t norm gino santykiui,
rezultatas yra visikai kitoks.
Pakeitimas nuo panaikinimo skiriasi, kad pirmu atveju daroma korekcija. Kai sprendimas
naikinamas, ai apskritai nelieka sprendimo, rezultatas gaunasi prieingas. Jei atmet iekin dl palkan
priteisimo, LAT pasako, kad norma pritaikyta neteisingai, iekovas turjo teis palkanas, iaikinus norm
tinkamai, palkanos priklauso. Tai toje dalyje teismas sprendim panaikins ir priims nauj sprendim. Tai
sakytume, kad ia sprendiamas fakt klausimas, bet mes negalime pasakyti Kin sienos tarp teiss ir fakt.
Klausimai ant tiek susij, kad isprend teiss klausim esame priversti fakto klausim sprsti kasaciniame
teisme. Ar bt logika pasakyti, kad palkanos priklauso, bet kadangi apskaiiuoti jas reikia gilintis faktus,
o tai jau yra fakto klausimas, tai griname byl apeliacin instancij, kad ten apskaiiuot ia turi
suveikti operatyvumo principas. LAT sprendia fakto klausim paskirstydamas bylinjimosi ilaidas. Tiek
kasacin skund, tiek atsiliepim turi parayti advokatas. Sprendia pagal rekomendacijas kiek sumainti
priteisiant bylinjimosi ilaidas. Tas atribojimas teiss ir fakt klausim yra daugiau teorijos. Praktikoje
suveikia racionalumo argumentai.
4. Panaikinti skundiam sprendim visikai ar i dalies, palikti pareikim nenagrintu arba civilin
byl nutraukti. iuo atveju kasacinis teismas pritaiko pagrindus, kai arba emesns instancijos
teismai nenustat, jog yra pagrindas ubaigti byl nepriimant sprendimo, arba pagrindai palikimo
nenagrinto yra atsirad seniau, kai byla pasiek LAT. Taikos sutart alys gali sudaryti bet kurioje
proceso stadijoje. Tokiu atveju jei byla nagrinjama LAT, tai LAT sprendimus emesns instancijos
teismo panaikins, o pai byl nutrauks. Civilins bylos nutraukimo nereikia painioti su kasacins
bylos nutraukimo institutu.
5. Panaikinti sprendim nutart ar i dalies ir palikti galioti kit sprendim ar nutart. Tokia LAT teis
egzistuoja, kad nesant tiesiogins kasacijos ar reikalaujant, kad byla pereit pirm, apeliacin
instancij tik po to pereit kasacij. Pirma instancija iekin atmeta, apeliacin panaikina skundim,
iekin patenkina. Byla keliauja LAT, kuris gali nustatyti, kad teisi buvo pirma instancija, o ne
apeliacija, tuomet naikinamas apeliacins instancijos sprendimas, paliekamas galioti pirmos
instancijos teismo sprendimas. Toki atvej bna pakankamai daug, kai LAT pasako, kad ne
apeliacin instancija buvo teisi, o pirmosios instancijos teismas. Kai svarstomas teisjo karjero
klausimas (apylinks teismo teisjo), vienas i kriterij yra sprendimo stabilumas, kartais tas
kriterijus neatspindi tikrosios situacijos, jei pairsime kiek panaikinta apeliacijoje ir neirsime ar
nutartis nebuvo skundiama kasacine tvarka ir buvo pripainta, kad pirmosios instancijos teismas
gerai inagrinjo byl. Seime laikas nuo laiko atsiranda CPK pakeitim statymo projektas, kur
siloma nustatyti kasacijos pagrind visais atvejais jei sprendimai pirmosios ir apeliacins
instancijos teismui bt skirtingi. Tai nra pagrsta, kadangi bna, kad apeliacin instancija teisi,
atrankos kolegija mato, kad apeliacij isprend gerai, nra pagrindo kasacijai.
6. Panaikinti skundiam sprendim visikai ar i dalies ir perduoti nagrinti byl i naujo apeliacins
instancijos teismui arba iimtiniais atvejais byla gali bti perduota nagrinti i naujo pirmosios
instancijos teismui. Bendra taisykl, jeigu pirmosios instancijos teismas pats negali isprsi
problemos, emesne instancija turi bti apeliacija instancija. Bendra taisykl, kad byla i LAT grta
arba apeliacin teism, arba apygardos teism. i taisykl nustatyta operatyvumo sumetimais jei
grinsime byl pirm instancij, tai procesas kartosis nuo pirmos, per apeliacij ir gal vl iki
kasacijos. I bendros taisykls yra iimtis, kuri nustato CPK 360 str. Ji nustatyta, kad kartais gali
bti nustatyta tokia problema, tokie paeidimai, padaryti byloje, kuri nemanoma paalinti grinus
byl nagrinti apeliacin instancij. Jeigu yra nustatoma, jog pirmoje instancijoje nebuvo tinkamai
praneta aliai apie teismo posdio viet ir laik, byla inagrinta jai nedalyvaujant, nesudarius
galimybs idstyti pozicijos odiu, bet LAT sutinka su kasaciniu skundu ir sako, kad paeisti
pagrindiniai proceso principai, ir jie paeisit pirmoje instancijoje, Jei grinsime byl nagrinti
apeliacin instancij, tai to paeidimo nepaalinsime, nes i tokio asmens bus atimta teis teising
bylos nagrinjim pirmosios instancijos teisme. Kasacinis teismas turi teis panaikins sprendim
perduoti nagrinti byl i naujo jei yra nustatomi absoliuts sprendimo negaliojimo pagrindai, kurie
buvo padaryti dar nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme, arba yra kitokie proceso teiss
paeidimai, kuri nagrinjant byl apeliacine tvarka nemanoma paalinti. LAT nagrindamas byl
nustato, kad viena i ali yra netinkama. Tokio paeidimo negalime itaisyti perdav byl
apeliacin instancij. LAT irgi gali piktnaudiauti grindamas byl nagrinti emesns instancijos
teismui vietoj to, kad liberaliau aikint teiss ir fakt klausim. Dar blogiau, kai perduoda nagrinti
pirmj instancij, nors nebuvo pagrindo to daryti. LAT turi galvoti apie kitus dalykus: bylos
trukm. Viena byla atkeliavo iki LAT antr kart, jau buvo atuoni metai. LAT vl naikina

sprendimus ir perduoda byl atgal pirm instancij. Galima 100%garantuoti, kad jei viena i ali
kreipsis Strasbro teism, tai Lietuva pralaims dl neprotingo bylinjimosi termino. Lietuvoje yra
buv apie 10 byl dl kuri ETT paskyr sankcijas dl ilgo proceso. Ilgai trunka bylos dl juridinio
fakto nustatymo (dl ems nusavinimo per okupacijas). LAT per norm aikinim gali ubaigti
byl, matydamas, kad byla sukosi, rodym pakankamumo taisykls nurodo, kad iuo atveju labiau
tiktina, jog buvo ar nebuvo ems savininkas. Kai yra apeliacins instancijos teismo nutartis
skundiama, kuria neisprend bylos i esms, bet panaikino pirmosios instancijos teismo sprendim
ir perdav byl nagrinti i naujo. Danai apeliacin instancija ntuo piktnaudiauja, apeliacinis
teismas pasako, kad nebuvo pagrindo grinti, pasako, kad patys turi inagrinti byl i esms,
nereikia perduoti pirm instancij. Dl neatskleista bylos esm LAT tramdo apeliacin, bet kartais
pats padaro tokiose bylose klaid. Kai LAT gauna skund dl apeliacins instancijos teismo nutarties
perduoti byl nagrinti pirm instancij, LAT panaikina apeliacins instancijos nutart ir vietoj to,
kad perduot pirmosios instancijos teismui, palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendim.
Turime situacij, kad byla buvo nagrinta tik du kartus pirmojoje instancijoje ir kasacine tvarka, o
apeliacija perokta. Mes i dalyvaujani byloje asmen atimame teis vien instancij. (Gali bti
egzamine ).
7. Nutraukti kasacin proces. Nepainioti civilins bylos nutraukimo ir kasacins bylos nutraukimo.
Nutraukus kasacin proces civilin byla lieka toje bklje, kokioje buvo pasibaigus apeliaciniam
procesui. Kasacinis procesas nutraukiamas todl kad apskritai negaljo prasidti (byla nagrinjanti
kolegija nustato, kad priimtas kasacinis skundas dl tokio sprendimo ar nutarties, kuris negali bti
kasacijos objektu). Atrankos kolegija atnaujina termin 3 mn., bet jo nebuvo galima atnaujinti, nes
buvo praj ilgiau nei 1 m. Kai nustatoma, kad teisj atrankos kolegija padar klaid kaip bebt
nemalonu iuo atveju vieni teisjai turi itaisyti kit koleg padaryt klaid.
Kasmet bna 10-15 kasacini byl nutraukiama. Gali bti ir dl to, kad nebuvo kasacini
pagrind, j nra ir dl to nereikjo priimti kasacinio skundo. Dl tokio pagrindo LAT nesutaria, vieni sako,
kad jei priimtas kasacinis skundas, tai kolegija nebeturi kvestionuoti io klausimo, nes prieingu atveju
nukentt LAT prestias (vieni pasak, kad yra pagrindai, kiti pasako, kad nra). Kasatorius tokiu atveju
pradeda skstis, rayti laikus Prezidentrai, Seimui. Kita pozicija sako, kad klysti gali bet kuris mogus,
vietoj to, kad nagrint byl kasacine tvarka ir priimt nutart atmesti kasacin skund, yra ymiai blogiau
nei pasakyti, kad nebuvo kasacijos pagrind.
Kasacine tvarka gali bti taikomas ir bylos sustabdymo institutas, kiti institutai. Jei asmuo
mirta, laukiamas teisi permjas, tai sustabdoma byla, kol praeis terminas jam apsisprsti ar stoti
proces. Gali bti bylos nagrinjimo atidjimas. Gali bti laikinos apsaugos priemons kasaciniame procese.
Specifin taikoma apsaugos priemon skundiamo sprendimo vykdymo sustabdymas. Labai danai
bandoma pasinaudoti kasacija, siekiant atitolinti sprendimo vykdym.
Kolegija inagrinjusi byl priima nutartis, jei plenarin sesija priima nutarim. Isprendus
byl angin ir rezoliucin dalis paskelbiama, o apraomajai ir konstatuojamai daliai surayti skiriama 20
dien. Inagrinjus byl LATe rezultat nesuinome, paskelbs nutart, susidedani i sudtini dali.
Teismas atidti sprendimo primim vl gali 20 dien. Tai yra todl, kad bylos sudtingos, jei kasacinis
skundas 20 psl. reikia atsakyti kasacinio skundo argumentus, dar 20 psl. atsiliepimo kasacin skund
argumentus, LAT nutartys yra ilgos. Istorikai internete skelbiamos nutartys nuo 1995 m. Pradioje buvo
vienas puslapis, nustat, inagrinjo, prim sprendim. Nutarties ilgumas nereikia jos kokybs. Danai
nutartyse prirayta nereikaling dalyk, reikia turti omenyje, kad LAT nutartis yra aukiausi teisin gali
turintis precedentas, pats teismas turi suvokti, kad jo nutari reikm yra didel, svarbu kokybikai nutart
surayti, kokybikai taisykl suformuluoti, nes kartais perskaitai nutart ir nesupranti, kur yra moralas . Kai
suklysta LAT, tai klaidos jau nebepataisysi, nebent Strasbro ar Liuksemburgo teismui pasisks. Na dar yra
proceso atnaujinimo institutas. Arba po keli met LAT nebyliai pripains, kad buvo neteisus ir analogik
byl isprs prieingai.
LAT lieka plonas segtuvlis, kuriame yra kasacinis skundas, atsiliepimas kasacin skund,
kasacin nutartis. Paios bylos nra, ji yra pirmoje instancijoje. Guli pirmoje instancijoje kelis metus kol
sueina terminas byl perduoti valstybs archyv.

PROCESO ATNAUJINIMAS

Proceso atnaujinimo esm. Bylos nagrinjimas i naujo, pradedant nuo pirmos instancijos. is
institutas egzistuoja dl keleto prieasi:

Instancine tvarka tikriname teismo sprendim teistum ir pagrstum. Ir nagrinjant byl

gali bti neinomos svarbios aplinkybs ir kurios paaikja tik perjus visas pakopas. Ir jie
bt ta aplinkyb bt inoma, tuomet sprendimas bt visikai kitoks.
Apeliacijos ir kasacijos subjektais gali bti tik dalyvaujantys asmenys. Gali bti taip jog
sprendimai takos ir kit asmen teises. Vadinasi tokiems asmenims turime utikrinti teises
gintis nuo toki sprendim. Dl ios prieasties asmuo gali prayti atnaujinti proces ir
traukti j proces.
Aplinkybs kad ne visi asmenys gali pasinaudoti instancine tvarka ir svarbs faktai paaikja
po bylos inagrinjimo pagrindia proceso atnaujinimo instituto reikalingum.
Proceso atnaujinimas galimas tik rodius kad yra konkretus atnaujinimo pagrindas. Baigtin
pagrind sra nustato CPK 366 str.
Kai kuriose bylos ribojamas proceso atnaujinimas, kadangi siekiama utikrinti stabilum tam
tikruose santykiuose.
Atnaujinti byl dl esmins teiss taikymo ir aikinimo klaidos galima tik tada, jei nra byla
perirta apeliacine tvarka.
Proceso atnaujinimo subjektas ir terminai. Prayti atnaujinti proces gali byloje dalyvaujantys
asmenys, netraukti byl asmenys, bet iuo atveju jie gali prayti tik vienu pagrindu, jei teismo sprendimas
takoj j teises, interesus. Taip pat Generalinis prokuroras turi teis kreiptis dl proceso atnaujinimo,
siekiant apginti vie interes.
Terminai. Proceso atnaujinimas galimas tik po to kai byla yra ubaiga ir ubaigta siteisjusiu
teismo sprendimu, nra galimybs apsksti instancine tvarka. CPK 368 str. nurodo , jog yra 3 mn. nuo
proceso atnaujinimo pagrindo suinojimo turi bti kreiptasi dl proceso atnaujinimo. Procesas negali bti
atnaujinamas jei nuo sprendimo siteisjimo dienos prajo daugiau kaip 5 m. 3 mn. nra naikinamasis, o 5
m. naikinamasis terminas ir jis negali bti atnaujintas. Yra keletas LAT nutari kur ignoruota i teiss
norma ir teismas atnaujino proces (3k-3-233/04; 3k-3-346/06).
3k-3-233/04
Pripaintini pagrstais pirmosios ir apeliacins instancij teism motyvai,
kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas, j praleidus, negali bti
atnaujintas. Taiau kasacinis teismas, gyvendindamas statyme nustatytus galiojimus
perirti siteisjusius teism sprendimus ir nutartis, atsivelgdamas tai, kad
proceso atnaujinimo instituto, kaip ir teism sprendim ir nutari perirjimo
apeliacinio ir kasacinio proceso tvarka, tikslas utikrinti, kad bt vykdytas
teisingumas, ir ioje konkreioje byloje matydamas iskirtin, netiktin teisin
situacij (gino suma, jos kilm, teismo sprendimo priverstinio vykdymo termin
klausimas ir kt.), turi daugiau teisi ir jas deleguoja emesni instancij teismams, kad
galt bti priimti procesiniai sprendimai dl atsakovs praleisto CPK 368 straipsnio 2
dalyje nustatyto termino atnaujinimo.
3k-3-346/06
LAT konstatavo, kad ioje konkreioje byloje vien tik naikinamojo termino
praleidimo pagrindu atsisakius tikrinti motyvuotus, raytiniais rodymais pagrstus
pareikjo argumentus dl jo nuosavybs teisi paeidimo teismo sprendimu, bt
pagrindas pripainti, jog formaliais procesinio pobdio argumentais atsisakoma
tikrinti pareikjo nurodom teisi paeidim. Juo labiau, kad pareikjo pateikti
rodymai teikia itin svar pagrind manyti, kad jis realiai gali pretenduoti nuosavybs
teisi atkrim. I bylos duomen matyti pareikjo teisikai nepriekaitingas elgesys
jo kreipimasis laiku valstybs galiot sprsti nuosavybs teisi atkrimo klausimus
institucij, institucijos reikalaujam dokument pateikimas.
Praktikoje pasitaiko vairiausi situacij, pvz.:
3k-3-184/06, pareikjas po bylos inagrinjimo suinojo, jog sodo sklypas sumajo keliais
kvadratais. i aplinkyb galjo bti inoma bylos nagrinjimo metu.
Pagal CPK 370 str. 3 d., prayme atnaujinti proces nurodytas pagrindas
teismo posdyje yra analizuojamas i esms, tiriami ir vertinami j patvirtinantys
rodymai. Atnaujinus proces, jo baigiamojoje stadijoje tikrinamas siteisjusio teismo
sprendimo teistumas bei pagrstumas, taiau kartu, atsivelgiant visas reikmingas
bylos aplinkybes, analizuojamas ir pareikime nurodytas pagrindas procesui atnaujinti.
Todl teismas, nustats, kad pareikjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas
nepasitvirtino (buvo klaidingai nurodytas arba yra nerodytas) siteisjusio teismo
sprendimo nepakeiia (CPK 370 str. 3 d., 4 d., 371 str. 1 d. 1 p.).

3k-3-44/07 naujai paaikjusia aplinkybe buvo nurodytas aktas dl 1972 m. priimto teismo
sprendimo lingvistinio aikinimo. i aplinkyb taip pat galjo bti inoma.
LAT paymjo, kad pagal SK 97 str. yra nustatoma pareiga broliams ir
seserims, turintiems pakankamai l, ilaikyti savo nedarbingus brolius ir seseris,
neturinius tv, sutuoktini ir vaik arba negalint gauti i j ilaikymo, t. y. nesant
galimybs gauti ilaikymo i asmen, kuriems pagal statym pirmiau nei broliams ir
seserims atsirast pareiga ilaikyti paramos reikaling asmen. Minta statymo
nuostata galiojo iki 2001 m. liepos 1 d., todl iki ios datos egzistuojant atitinkamoms
faktinms aplinkybms, tebesits teis paramos reikalingiems asmenims gauti
ilaikym, o statyme ivardytiems asmenims pareiga j teikti. Ilaikymo prievol,
mirus ilaikym teikusiam asmeniui, pereina jo pdiniams (1964 m. CK 252 str. 1 d.).
Tuo tarpu teismai, nagrindami i byl, nesprend, ar yra pagrindas tenkinti iekovo
pareikt reikalavim pagal jo nurodyt faktin pagrind, nenustatinjo toki
aplinkybi, kaip ilaikymo reikalaujanio asmens nedarbingumas, paramos
reikalingumas, broli ir seser materialin padtis, kit asmen, privalani teikti
ilaikym, egzistavimas, galimybs reikiam ilaikym gauti i j. Todl procesas
byloje atnaujintinas, kaip teismo sprendime padarius aiki teiss taikymo klaid (CPK
366 str. 1 d. 9 p.).
3k-3-198/07 (LAT fakto klaida) procesas atnaujintas po to kai byla usibaig kasacine
tvarka, pagrindas LAT padar fakto klaid, ji turi esmins reikms. ie pavyzdiai rodo, jog naujai
paaikjusios aplinkybs teism praktikoje suprantamos labai plaiai (net ir atvejai kai surandami nauji
rodymai, kaiiantys sprendim.
3k-3-102/10
3k-3-562/10
LAT konstatavo, kad teismai turjo pagrind atsisakyti priimti pareikim,
kaip neteisming Lietuvos teismams, kadangi juo buvo praoma itaisyti civilins
bkls akto ra, padaryt usienio valstybs institucijos, kuri turt dalyvauti byloje
suinteresuotu asmeniu, daugumos rodym buvimo vieta yra btent JAV, o priimt
teismo sprendim tekt pripainti ir vykdyti JAV, su kuria Lietuva nra sudariusi
dvials sutarties dl teisins pagalbos. LAT paymjo, kad pagal CPK 789 str. 1 ir 2 d.
civilins bkls akt itaisymo bylos, nagrinjamos ypatingosios teisenos tvarka,
nepriskirtos iimtinei Lietuvos Respublikos teism jurisdikcijai, todl teismas,
sprsdamas dl tarptautins jurisdikcijos (iskyrus ES) turi atsivelgti ali, rodym
buvimo viet, juridini fakt, sudarani reikalavimo pagrind, vykimo ar atsiradimo
viet bei kitas aplinkybes, i kuri nustatoma, ar byla turi ry su teismo vietos
valstybe. Jeigu asmuo, kuriam reikiamas reikalavimas, ir dauguma rodym, susijusi
su reikalavimu yra usienio valstybje, su kuria Lietuva nesudariusi dvials teisins
pagalbos sutarties, toki byl bt labai sudtinga inagrinti Lietuvos teisme, o
vliau ir vykdyti teismo sprendim usienio valstybje.
3k-3-275/09 - elementari klaida, nepairjus, kad yra tarptautin dvial sutartis.
LAT paymjo, kad siekiant nustatyti, kokios valstybs teismas yra
kompetentingas nagrinti i byl su tarptautiniu elementu, turi bti taikoma 199207-21 Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dl teisins pagalbos ir
teisini santyki civilinse, eimos ir baudiamosiose bylose. Kadangi pareikja yra
Rusijos Federacijos piliet, tai jos praymui dl juridin reikm turinio fakto
nustatymo isprsti yra taikoma Rusijos Fedracijos teis (Sutarties 31 str.) ir todl i
byla yra teisminga Rusijos teismams (Sutarties 32 str. 1 d.). Nors apeliacins
instancijos teismas pagrstai sprend, kok teiss akt taikyti bylos teismingumui
nustatyti, taiau neteisingai kvalifikavo nagrinjamos bylos teisinius santykius kaip
paveldjimo. Paymtina, kad tvysts nustatymu, kai spjamas vaiko tvas yra
mirs, siekiama nustatyti btent giminysts santykius tarp vaiko ir tvo, o tik po to
giminysts santykio pagrindu atsiranda kitos teiss, pvz., turtin teis paveldti po
tvo mirties likusio turto dal. Taigi apeliacins instancijos teismui neteisingai
kvalifikavus nagrinjamos bylos dalyk, netinkamai buvo isprstas ios bylos
teismingumo klausimas.
Proceso atnaujinimo pagrindai
Proces galima tik statymo nustatytais pagrindais. Sraas baigtinis.
1.
Jei Strasbro teismas pripasta kad paeista ETPLAK konvencija.
h. Atnaujint proces ar ne iuo pagrindu sprendia tik LAT

i.

iam pagrindui netaikomas 5 m. naikinamasis terminas. Dl to kad Strasbro teisme

pareikjo skundas gali bti nagrinjamas ilgiau nei 5 metus.
j. Ne bet kuris Strasbro teismo sprendimas yra pagrindas atnaujinti proces. Reikia
irti kuo pasireiki paeidimas. Pvz.: jei nusprendiama, kad paeista konvencija
dl to, jog per ilgai nagrinta, tai tokiu atveju procesas neatnaujinama, nes
paeidimo paalinti nemanoma.
Pernai metais tik viena byla buvo atnaujinta iuo pagrindu.
36.
Naujai paaikjusios aplinkybs.
a. Tos aplinkybs turjo egzistuoti bylos nagrinjimo metu
b. T aplinkybi pareikjas neinojo ir negaljo inoti. Jas suinojo tik po to kai buvo
inagrinta byla
c. Nuo sprendimo siteisjimo nra praj daugiau nei 5 metai. Nuo aplinkybi
paaikjimo turi bti praj ne daugiau nei 3 mn.
d. Naujai paaikjusios aplinkybs turi bti esmins. Daroma prielaida, jei jos bt
inomos bylos nagrinjimo metu, teismas bt prims kitok sprendim.
Visos ios aplinkybs turi bti rodytos, tam kad procesas bt atnaujintas.
Praktikoje pasitaiko vairiausi situacij, pvz.: 3k-3-184/06, pareikjas po bylos
inagrinjimo suinojo, jog sodo sklypas sumajo keliais kvadratais. i aplinkyb galjo bti inoma bylos
nagrinjimo metu. 3k-3-44/07 naujai paaikjusia aplinkybe buvo nurodytas aktas dl 1972 m. priimto
teismo sprendimo lingvistinio aikinimo. i aplinkyb taip pat galjo bti inoma. 3k-3-198/07 (LAT fakto
klaida) procesas atnaujintas po to kai byla usibaig kasacine tvarka, pagrindas LAT padar fakto klaid,
ji turi esmins reikms. ie pavyzdiai rodo, jog naujai paaikjusios aplinkybs teism praktikoje
suprantamos labai plaiai (net ir atvejai kai surandami nauji rodymai, kaiiantys sprendim).
37.
siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatyti inomai melagingi alies ar treiojo asmens
paaikinimai, liudytojo parodymai, inomai melaginga eksperto ivada, inomai neteisingas
vertimas, dokument arba daiktini rodym suklastojimas, dl kuri priimtas neteistas
arba nepagrstas sprendimas;
38.
siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujani byloje ar kit
asmen arba teisj veikos, padarytos nagrinjant t byl;
a. turi bti nuosprendis, kuriuo rodyta, jog byloje dalyvaujantis asmuo ateisjas
padar nusikaltim btent nagrindamas atitinkam byl;
39.
Panaikinamas kaip neteistas ar nepagrstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks
valstybs ar savivaldybi institucij individualaus pobdio aktas, kuris buvo pagrindas tam
sprendimui, nutariai ar nutarimui priimti;
a. statymo panaikinimas neturi grtamojo pagrindo.
40.
jeigu viena i ali proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal
statym;
41.
jeigu sprendime teismas nusprend dl netraukt bylos nagrinjim asmen teisi ar
pareig;
a. ar asmuo tikrai nebuvo trauktas byl
b. ar sprendimas tikrai takojo to asmens, kuri nebuvo trauktas, teises, pareigas,
interesus. Nra reikalaujama, kad tas asmuo sprendime bt pamintas. Perskaiius
sprendim turi bti akivaizdi taka. Pvz.: organizuotas konkursas, t konkurs
kakas laimjo, o pralaimjs asmuo ginija konkurs, laimtojo nenurodo atsakovu
ar treiuoju asmeniu. Savaime aiku kad toks sprendimas takoja laimtojo teises.
c. Teism praktikoje taip pat pripastama, kad is pagrindas turt bti taikomas ir tais
atvejais kai asmuo buvo trauktas byl, joje dalyvavo, taiau um ne t procesin
padt. Dl to negaljo tinkamai ginti savo teisi, o sprendimas takoja jo teises.
42.
jeigu byl inagrinjo neteistos sudties teismas;
a. teism praktikoje daromos klaidos kai is pagrindas suprantamas kaip teismingumo
tiesykli paeidimas.
b. iuo pagrindu procesas gali bti atnaujinamas tada, kai teisjas negaljo nagrinti
bylos, nes egzistavo nualinimo pagrindai, ar byl inagrinjo asmuo kuris neturjo
teisjo galiojim ar jie buvo pasibaig.
43.
jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiki teiss normos
taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo perirtas apeliacine tvarka. Lietuvos
Respublikos generalinis prokuroras praymus atnaujinti proces iame punkte numatytu
pagrindu taip pat turi teis paduoti ir dl teismo sprendim (nutari), kurie buvo perirti
apeliacine tvarka.
Proceso atnaujinimo tvarka. Paduodamas praymas, nurodomi pagrindai, pateikiami rodymai.
Praymas paduodamas per 3 mn. nuo aplinkybi paaikjimo. Bendra taisykl tokie praymai pateikiami

ir nagrinjami teismo, kuris prims sprendim kaip pirmos instancijos teismas. Jie tenkina praym
procesas atnaujinamas.
Iimtis nustatyta tik dl 1 proceso pagrindo, tokie praymai paduodami LAT. Dl paprastos
prieasties, kadangi kreipiantis Strasbro teism tik inaudojus visas galimybe Lietuvoje
Antra iimtis 8 pagrindas, - praymas paduodamas tam teismui, kuris inagrinjo neteistos
sudties.
Praymo nagrinjimo tvarka. Yra 4 stadijos:
1.
Kai teisme gaunamas praymas atnaujinti proces, teismas sprendia primimo klausim,
patikrindamas formalius dalykus ar teismas turi teis sprsti, ar asmuo veiksnus ir t.t. Jei
trkum nra, praymas priimamas.
44.
Tada isiuniami praymai alims ir jos gali pateikti atsiliepimus. Paskirimas teismo posdis,
ne anksiau nei 14 po praymo primimo.
45.
Posdis vyksta bendra tvarka. Posdyje sprendiamas esminis klausimas, ar yra pagrindas
atnaujinti proces. Analizuojama ar nra praleisti praymo padavimo terminai, o toliau
analizuojami pagrindai. ioje stadijoje rezultatas dvejopas:
Tenkina praym ir proces atnaujina
Netenkina ir atsisako atnaujinti proces
Nutartis dl proceso atnaujinimo neskundiama. Tuo tarpu nutartis atsisakyti atnaujinti
proces gali bti skundiama atskiruoju skundu. Sksti negalima tik tokiu atveju, jeigu klausim sprendia
apeliacins ar kasacins instancijos teism. Jei klausim sprend apeliacinis teismas duodamas kasacinis
skundas, o jei kasacinis teismas nutartis neskundiama.
46.
Jei procesas atnaujintas, byla nagrinjama pakartotinai, bet proceso atnaujinimo kontekste.
Inagrinjus byl teismas gali priimti vien i 3 galim sprendim:
a. Gali nusprsti, kad nra pagrindo keisti ar naikinti byloje priimto sprendimo ir
proceso atnaujinimo pagrindas nedaro jokios takos teismo sprendimui. Priimama
nutartis, kuriuo paliekamas sprendimas toks, koks buvs.
b. Teismas inagrinjs pakartotinai byl ir nustats kad aplinkybs, esanios
atnaujinimo pagrindu, keiia buvus sprendim. Anksiau buvs sprendimas
keiiamas arba naikinamas. Pakeiiamas bus tuomet, kai procesas atnaujinamas pvz.
dl teiss aikinimo ir taikymo klaidos, o tinkamai pritaikius teiss normas
sprendim reikia koreguoti.
c. Anksiau galiojs sprendimas naikinamas ir priimamas prieingas sprendimas. Jei
priimamas visiki prieingas sprendimas, reikia, kad byloje turim nauj situacij,
ankstesni sprendimai netenka galios. Naujas sprendimas gali bti skundiamas
instancine tvarka.

YPATINGOJI TEISENA (CPK 442-582 STR.)

iaip kodekso struktros prasme ypatinga teisena pakankamai platus institutas. Ypatingoji
teisena nra vienintelis terminas, kuriuo mes galime pavadinti byl nagrinjimo tvark, kai bylos
nagrinjamos ne gino teisena apsaugin teisena, ne gino teisena ir t.t.
Tai specialios teiss normos, nustatanios iimtis i gino teisenos, nagrinjant bylas, kurios
priskirtos nagrinti iai teisenai.
Ypatingosios teisenos byl yra gana daug, apie 30 proc. vis civilini byl. Didelis skaiius
todl, kad ypatingosios teisenos byloms statymas priskiria didelis byl kategorij skaiius.

Ypatumai
1.
47.
48.
49.
50.
51.

Priskirtinumas tik CPK 442 str. numatytos bylos (14 kategorij). Taikomas srao
principas. Visi kiti klausimai kurie nra nagrinjami gino teisena, rekia nepriskiriami
teismo kompetencijai, o negarinjami kita tvarka.
Teismo aktyvumas CPK 443 str. 8 d. Teisjas savo iniciatyva gali ikelti klausim dl
vieno ar kito fakto, gali reikalauti rodym, traukti byl suinteresuotais asmenimis kitus
asmenis ir t.t. Teisjas turi veikti kaip tardytojas.
Negalimas teismo sprendimas u aki CPK 443 str. 9 d.
yminis mokestis 100 Lt
Bylinjimosi ilaidos neatlyginamos, iskyrus CPK 443 str. 6 d. atvejus
Raytinis procesas, iskyrus kai kurias iimtis bei teismo diskrecija CPK 443 str. 5 d.

52.

Nra kai kuri gino teisenos institut (iekinio, ali ir kt.)

VYKDYMO PROCESAS (CPK 583-779 STR.)

Doktrinoje ginijamasi ar vykdymo procesas yra CP dalis
Reikia turti omenyje, jog ne visi teismo sprendimai reikalauja vykdymo. Priklausomai nuo
to, ar tas teismo sprendimas betarpikai sukelia teisinius padarius, ar ne. Pavyzdiui dl tvysts nustatymo
sprendimas sukelia padarinius savaime. Tuo tarpu teismo sprendimas dl ikeldinimo i patalp, reikalauja
priverstinio vykdymo, kad antstolis ikeldint
1.
53.

Be CPK svarbs altiniai

2002 m. Anstoli statymas
Sprendim vykdymo instrukcija, patvirtinta teisingumo ministro 2005-10-27 sakymu

Vykdymo pagrindas vykdomasis ratas ir kiti vykdomieji dokumentai (CPK 586 str.), kuri
pagrindu antstolis priverstinai vykdo CPK 584 str. numatytus vykdytinus dokumentus.
1.
54.
55.
56.
57.

Vykdymo proceso dalyviai

Anstolis
Iiekotojas
Skolininkas
Kt. (kviestiniai, ekspertai, vertjai, policija, asmenys, kuri teises paeidia anstolis)
Teismas vykdo antstolio veiklos kontrol ir atlieka kitus procesinius veiksmus.
Vykdymo ilaidos

Vykdymo ilaidas sudaro:

1.
Vykdomosios bylos administravimo ilaidos, kurios btinos kiekvienoje vykdomojoje byloje
privalomiems veiksmams atlikti
58.
Vykdomosios bylos administravimo papildomos ilaidos, patiriamos atliekant atskirus
veiksmus konkreioje vykdomojoje byloje
59.
Atlygis antstoliui u statym nustatyt vykdomj dokument vykdym, faktini
aplinkybi konstatavim teismo pavedimu, dokument perdavim ir teikim teismo
pavedimu.
Sprendimo priverstinis vykdymas antstolio taikymas priverstinio vykdymo priemoni (CPK
624 str.)
Vykdymo eiga:
Vykdomasis dokumentas teikiamas antstoliui (CPK 650 str.);
Antstolis, prims vykdomj dokument isiunia skolininkui raginim vykdyti sprendim
(CPK 655 str.) per 10 d. nuo raginimo teikimo, iskyrus statymo numatytas iimtis
61.
Turtinse bylose:
k. Skolininko turto paieka
l. Turto aretas
m. Turto realizavimas
1.
60.

Iiekot l paskirstymas. Atskaiius vykdymo ilaidas, likusios los paskirstomos

iiekotojams remiantis eilikumo ir proporcingumo principais.
Eilikumo principas reikia, jog iiekotojai paskirstomi kategorijas, eiles.
Eils (CPK 754 str.):
1.
Ilaikymas ir alos, padarytos sveikatos sualojimu ar maitintojo netekimu atlyginimas
62.
Darbuotoj reikalavimai i darbo santyki
63.
Visi lik
Proporcingumas proporcingai kiekvienam iiekotojui priklausaniai sumai (CPK 753 str.)
Skundai dl antstolio veiksm nagrinjami CPK 510-513 str. nustatyta tvarka.
Terminas skundui paduoti 20 d. nuo tos dienos, kai asmuo suinojo ar turjo suinoti apie
antstolio veiksm, bet ne vliau kaip per 90 d. nuo skundiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 str.).
20 d. terminas gali bti atnaujintas jei praleistas dl svarbi prieasi.

1.
64.
1.
65.
66.

Treij asmen teisi gynimas vykdymo procese:

Skundas dl antstolio veiksm
Iekinys dl areto turtui panaikinimo (CPK 603 str.)
Sprendimo vykdymo atgrimas (CPK 760 str.):
vykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka
vykdyto sprendimo panaikinimas ir bylos nutraukimas ar pareikimo palikimas nenagrinto
vykdyto sprendimo panaikinimas ir naujo sprendimo, kuriuo iekinys atmetamas
primimas.
Tam tikrais atvejais atgrimas negalimas, pvz.: ilaikymas.

TARPTAUTINIS CIVILINIS PROCESAS

Tarptautinio civilinio proceso samprata
Byla gali turti tarptautin element, tuomet kyla kolizijos problema. I materialins teiss
inome, kad kolizij problema kyla sprendiant klausim kurios valstybs materialin teis taikyti, kai ginas
turi tarptautin element. Pirmiausia kyla kolizija tarp valstybi teism jurisdikcij, reikia nustatyti, kurios
valstybs teismuose gin reikia sprsti. Kita kolizija kaip teikti teismo praneim ar aukim asmeniui,
kuris yra usienio valstybje, kaip surinkti rodymus, kaip Lietuvoje vykdyti usienio valtybje priimt
teismo sprendim. Susidr su byla, turinia tarptautin element negalime isiversti su bendromis
taisyklmis, reikalingos specialios taisykls, todl, kad reikia gerbti kit valstybi suverenitet, jei bus
sprendiama tik pagal nacionalins teiss sistem, tai gali kilti diplomatinis karas ir pan.
Byla usienio element gali turti dl keleto prieasi:
1. Usienio valstybje gali bti vienos i gino ali gyvenamoji vieta ar buvein, kit dalyvaujani
byloje asmen gyvenamoji vieta ar buvein;
2. Jeigu usienio valstybje yra gino objektas. Tarkim tarp ali kilo ginas dl nekilnojamojo daikto,
kuris yra ne LR teritorijoje;
3. Jeigu procesinius dokumentus reikia teikti asmenims, kurie nra LR;
4. Byla turs usienio ar tarptautin element jei bus nagrinjama Lietuvos teismuose, taiau rodymai
bus usienio valstybje;
5. Jei teismui reiks taikyti materialin usienio valstybs teis (iuva novat curia principas taikomas tik
nacionalinje teisje). Jeigu teismui tenka taikyti usienio valstybs teis jiems neivengiamai teks
prayti pagalbos, ypa jei jos taikym numato tarptautin privatin teis. Teismui teks prayti
pagalbos usienio valstybs institucij, tvark reglamentuoja tarptautins sutartys.
6. Vykdymo procese, kai Lietuvos teismo sprendim reiks vykdyti usienio valstybs teritorijoje arba
usienio valstybs teismo sprendimas turs bti vykdomas LR teritorijoje.
Turime taikyti tarptautinio civilinio proceso teiss taisykles. odis tarptautinis kartais
glumina, manoma, kad tai tarptautins teiss dalis. Bet taip nra, tarptautinio civilinio proceso teis yra
nacionalins ir tarptautins teiss miinys. Turime CPK 7 dal, kuri vadinasi tarptautinis civilinis procesas.
Be septintos dalies tarptautiniam civiliniam procesui priskiriame daug kit teiss altini, kurie nra
nacionalins teiss dalis, bet yra arba tarptautins arba ES teiss dalis.
Tarptautinis civilinis procesas nacionalins ir tarptautins teiss normos, reglamentuojanios
civilini byl su usienio (tarptautiniu) elementu nagrinjimo ir teismo sprendim vykdymo ypatumus.
Dabar alia svokos tarptautinis civilinis procesas yra nauja svoka ES civilinis procesas.
Tai nacionalin s ir ES teiss normos, reglamentuojanios byl, turini ES element nagrinjimo ir
sprendim vykdymo ypatumus.
Turime du blokus byl susijusi su usienio elementu. Pirmas blokas, kai bylos susijusios su
valstyb, kuri nra ES nar tuomet tarptautinis civilinis procesas. Antras blokas, kai byla susijusi su ES
alimi narje, viena i ali gyvena valstybje narje ar gino objektas yra valstybje narje.
Kiti tarptautinio ir ES civilinio proceso teiss altiniai:
1. 2008 lapkriio 13 d. LR civilin proces reglamentuojani ES ir tarptautins teiss akt
gyvendinimo statymas. statymas svarbus tuo, kad perkelia Lietuvos teis ES teiss aktus ir
numat kaip jie yra gyvendinami. Svarbus tuo, kad statymu buvo apsisprsta ES civilin proces
perkelti ne keiiant CPK, o priimant special statym. Primus atskir statym buvo pripainti
netekusiais galios CPK straipsniai, reglamentav klausimus susijusius su ES civiliniu procesu.
2. Dvials sutartys dl teisins pagalbos civilinse ir komercinse bylose su Armnija, Azerbaidanu,
Baltarusija, Estija ir Latvija (trial), Kazachstanu, Kinija, Lenkija, Moldova, Rusija, Turkija,
Ukraina, Uzbekistanu. Senas reglamentavimo bdas, daniausiai tarp kaimynini valstybi ar
valstybi, kurios artimai bendradarbiauja ekonominje, kultrinje srityje, ar yra kitaip artimai

susijusios (valstybje didel gyventoj dalis, kurie yra ieiviai i kitos valstybs). Dvials sutartys
reglamentuoja susitariani valstybi teism jurisidikcijos klausimus, nustato kurios valstybs
teismai turi nagrinti ginus pagal institutus (paprastai pagal byl kategorijas). Kriterijai nustatant
teismingum paprastai bna vienos i ali pilietyb (tvysts nustatymo bylos teismingos tos
valstybs teismams, kurios pilieiu yra vaikas) arba naudojamas gyvenamosios vietos, gino objekto
buvimo vietos kriterijus. Antra, ios sutartys nustato teisins pagalbos teikimo tvark (jei reikia
teikti procesin dokument asmeniui, kuris yra kitos susitarianios valstybs pilietis, nustatomas
mechanizmas kaip teismai bendradarbiauja; paprastai nustatoma centrin institucija per kuri teismai
siunia praymus dl teismins pagalbos suteikimo. CPT atveju Lietuvoje yra Teisingumo
ministerija, kai kur yra Aukiausieji teismai). Mechanizmas: Lietuvos teismas jei reikia gauti teisin
pagalb pagal dvial sutart surao praym dl teisins pagalbos ta kalba, kuri numatyta dvialje
sutartyje, j siunia Teisingumo ministerijoje, ji siunia usienio valstybs centrin staig, o ji
perduos atitinkamam teismui. Laiko prasme tai uima nuo keleto mnesi iki met ar daugiau
priklausomai nuo valstybs. Kai Lietuva tapo ES nare, tai su Latvija, Lenkija, Estija sutartys
taikomos tiek, kiek klausim nereglamentuoja ES teiss. teikiant procesin dokument asmeniui,
kuris yra Lenkijoje taikysime teis pagal ES civilin proces. ES teis turi prioritet prie dvial ES
valstybi nari sutart.
3. Daugiaals tarptautins sutartys (konvencijos) civilinio proceso teiss klausimais:
a. 1954 m. Hagos konvencija dl civilinio proceso. Reikminga, kad panaikino ustato institut
usienio valstybi pilieiams, kurie kreipiasi teismus. Ustatas buvo reikalingas tam, kad
jei byl iekovas pralaimt ir atsakovui bt priteistos bylinjimosi ilaidos, tai ilaidas
galt priteisti i sumos, kuri sumokta teismo depozitin sskait. Tokia sistema buvo
diskriminacin, nes pilieiai turjo nelygias galimybes kreiptis teism.
b. 1965 m. Hagos konvencija dl teismini ir neteismini dokument civilinse ir komercinse
bylose teikimo usienyje. Konvencija bus taikoma, kai valstyb, kurioje esaniam asmeniui
reikia teikti procesin dokument nra ES nar ir su ta valstybe nesudaryta dvial sutartis,
bet valstyb yra konvencijos dalyv.
c. 1968 m. Europos konvencija dl informacijos apie usienio teis. Kai taikoma ne ES teis, o
tarptautin teis. Konvencij inicijavo ES Taryba, jei reiks taikyti Mozambiko teis, tai i
konvencija nepads, nes ji skirta Europos valstybms.
d. 1970 m. Hagos konvencija dl rodym civilinse ir komercins e bylose rinkimo usienyje.
Bus taikoma, kai rodymai yra valstybje, kuri nra ES nar ir su ta valstybe nra dvials
sutarties dl teisins pagalbos.
e. Tarptautins konvencijos kitais klausimais, pvz., 1956 m. CMR konvencija. I konvencija
sprendia teismingumo klausimus krovini veimo keliais sutartimis. Kai reiks sprsti
tokios sutarties teismingumo klausimus, tai negalsime apsiriboti tik dvialmis sutartimis,
reiks analizuoti visas tarptautines sutartis, kurias Lietuva yra pasiraiusi.
4. Europos sjungos teis:
a. 1968 m. Briuselio konvencija;
b. 2007 m. Lugano konvencija;
c. 2000 m. gruodio 22 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dl jurisdikcijos ir sprendim
pripainimo bei vykdymo civilinse ir komercinse bylose. Pakeit Briuselio konvencij, jis
sutrumpintai vadinamas Briuselis vienas. Reglamentuoja pirma, civilini byl teismingumo
(bet ne vis byl) klausimus. Nereglamentuoja byl, susijusi su civiliniu teisiniu statusu,
globos nustatymo ir pan. Antra, nustato vienoje ES valstybje narje pripainimo ir
vykdymo tvark kitoje ES valstybje narje;
d. 2000 m. gegus 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dl bankroto byl.
Reglamentuoja bankroto byl ir jose priimt sprendim primim ir vykdym.
e. 2007 m. lapkriio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 dl teismo ir neteismini
dokument teikimo civilinse ir komercinse bylose. Jei reikia teikti dokument asmeniui,
kuris yra ES valstybje narje, tai taikysime reglament;
f. 2001 m. gegus 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 dl valstybi nari teism
bendradarbiavimo renkant rodymus civilinse ir komercinse bylose;
g. 2001 m. geguse 28 d. Tarybos sprendimas 2001/470/EB, sukuriantis Europos teismin
tinkl civilinse ir komercinse bylose. Sukurtas mechanizmas, kaip ES valstybi nari
teismai turi bendradarbiauti, dalintis informacija, sukurtas tinklapis, kur kiekvienos
valstybs nacionaline kalba pateikiama informacija, po to pateikiama angl kalba apie ES
teis CP srityje informacija.
Kolizinio klausimo sprendimo eiga:
Nustaius, kad susidurta su usienio/tarptautin lement turiniu procesiniu klausimu:

1. Nustatoma, ar to klausimo nereglamentuoja ES teis, ir jeigu taip, tai jis sprendiamas pagal ES
teis, o kiek jo ES teis nereglamentuoja pagal LR teis;
2. Jeigu to klausimo nereglamentuoja ES teis, nustatoma, ar jo nereglamentuoja dvial ar daugiaal
tarptautin sutartis, ir jeigu taip taikoma tarptautin teis, o kiek jo i teis nereglamentuoja LR
teis;
3. Jeigu klausimo nei ES, nei tarptautin teis nereglamentuoja, sprendiama pagal LR teis. Atskirais
atvejais gali tekti pajungti tarptautin viej teis (CPK nepateiks atsakymo, kai reikia teikti
procesin dokument asmeniui, kuris yra egzotikoje valstybje, su kuria Lietuva neturi dvials
sutarties, ji nra Hagos konvencij dalyv, bet valstybje gyvena byloje dalyvaujantis asmuo).
Tokiais atvejais Lietuvos teismas gali kreiptis URM praydamas diplomatins pagalbos. Tuomet
URM susisiekt su atitinkamos valstybs URM, bt apsikeista diplomatinio mandagumo gesais,
praant teikti tokiam ir tokiam asmeniui procesin dokument. Jei nra diplomatini santyki su
valstybe, tai toks bdas yra nepriimtinas, o TVT yra abipusikumo principas (kaip Tu man, taip a
Tau).
Daniausiai pirmasis klausimas bus teismingumo. Iekovas vienoje valstybje, atsakovas
kitoje. Iekovas turs nusprsti kurios valstybs teism reikia kreiptis. Jei iekovas Lietuvoje, o atsakovas
Vokietijoje, tai yra klausimas susijs su ES civiliniu procesu. Reikia aikintis ar ios bylos teismingumo
nenustato ES teis. Turime isiaikinti bylos kategorij, o po to analizuoti ar ES teis reglamentuoja ios
kategorijos byl teismingum, nes ne vis byl kategorin teismingum reglamentuoja. Jei atsakome
teigiamai, tai imame Briuselis vienas reglament ir irime pagal j.
Gali bti, kad Briuselio vienas reglamentas nenustato teismingumo konkreiai kategorijai, bet
t klausim gali sprsti trial sutartis su Latvija, Estija, tai tokiu atveju taikysime trial sutart. Gali bti,
kad sutartis dl teisins pagalbos klausimo irgi nereglamentuoja, tuomet tenka eiti nacionalin teis ir
iekoti atsakymo CPK. CPK Reglamentuoja klausimus tais atvejais, kai nereglamentuoja nei ES, nei
tarptautin teis. Gali bti, kad klausimas bus reglamentuojamas daugiaalse sutartyse.
Tarptautinis teismingumas:
1. Bendra taisykl byla teisminga atsakovo gyv. vietos/buveins valstybs teismams. Tiek
nacionalin, tiek tarptautin teis pripasta ali teis susitarti dl gino sprendimo vietos.
Daniausiai tai yra sutartiniuose ginuose, kai alys, skirting valstybi asmenys, sudarydamos
sutart susitaria kurios valstybs teismuose bus nagrinjamas ginas.
2. Pripastami ali susitarimai dl teismingumo, jeigu jie neprietarauja imperatyvioms normoms.
Nebus pripastamas susitarimas jei ginas dl nekilnojamojo daikto, o pagal nacionalin teis
nustatyta, akd ginai teismingi daikto buvimo vietos teismams;
3. Danai taikomos iimtys i bendros taisykls, pvz., vedamas pilietybs, taikytinos teiss, alos
padarymo vietos, nekilnojamojo daikto buvimo vietos ir kiti kriterijai.
66367166
Briuselis I:
1. Bendra taisykl teisminga atsakovo gyv. vietos/buveins valstybs teismai;
2. Iimtys:
a. Iekovo pasirinkimas (sutartiniai, deliktiniai ir kt. ginai). Alternatyvus teritorinis
teismingumas, kai gali bti teisminga keli valstybi teismams, bet suteikiama iekovui
pasirinkimo teis, kurios valstybs teismuose jis pareik iekin;
b. Keli tarpusavyje susij reikalavimai;
c. Specials atvejai, pvz., vartojimo, draudimo, darbo ginai;
d. Iimtinis teismingumas, pvz., ginai dl daiktini teisi nekilnojamj daikt.
Lis pendance taisykl. Jei teismas priima iekin, tai teis kreiptis teism yra realizuota, o jei
realizavote, tai teiss daugiau nebeturi, pakartotinai tokio paties iekinio teisme negali reikti. Tai galioja ir
tarptautiniame civiliniame procese, bet jo taikymas yra sudtingesnis nei nacionalinio civilinio proceso
atveju. Galima ir neinoti jei asmuo kreipiasi teism, o kitas padavs iekinius tris teismus. Tarptautiniame
civiliniame procese iekovai danai naudojasi forum shopping, kai iekoma kurios valstybs teismus
naudingiausia kreiptis bandant apeiti teismingumo taisykles. Tai susij su bylinjimosi ilaidomis ir t.t.
Problema dl res iudicata, teismo sprendimas gautas Lietuvoje nebus galimas panaudoti Rusijoje,
Baltarusijoje be specialaus pripainimo. Teismas prie nusprsdamas priimti iekin ar ne turi sitikinti ar
analogika byla nra pateikta nagrinjimui usienio teismuose. Bet tai patikrinti net ir ES atveju yra
sudtinga, praktika rodo, kad kartais uvedamos bylos Lietuvos teismuose nors analogika byla ikelta ir
kitoje ES valstybje.
Briuselis I sako, jei teismas turi duomen, kad yra ikelta byla kitoje ES valstybje narje,
teismas turi atsisakyti savo jurisdikcijos. Teismas turi atsisakyti priimti iekin, o jei aplinkyb irykja po
bylos iklimo, tai teismas turi palikti pareikim nenagrintu.

3K 3 102/2010.
Forum non convencience doktrina. Netinkamo forumo doktrina reikia, kad tarptautinio
teismingumo atveju teismas turi turti didesn diskrecijos teis sprendiant klausim ar byla teisminga ar ne,
nei nacionalinio teismingumo atveju. Teismas turi teis atsisakyti nagrinti byl jei ji nra susijusi su ta
valstybe, o susijusi su kita valstybe (vien iuo argumentu gali atsisakyti byl nagrinti). i doktrina
pripastama ir Lietuvos teiss doktrinoje ir teism praktikoje (3K 3 562/2010). Buvo praoma Lietuvos
teismo nustatyti juridin reikm turini fakt, o dokumentas buvo iduotas ne Lietuvoje, rodymai yra ne
Lietuvoje. Jei Lietuvoje bt priimtas sprendimas, tai j reikt vykdyti JAV, o Lietuva neturi dvials
sutarties su JAV, kilt pripainimo problema, todl teismas pasak, kad byla yra susijusi su JAV, o ne su
Lietuva, todl yra teisminga JAV teismams. Bet forum non convenience principas gali bti taikomas ne visais
atvejais. ES civiliniame procese Briuselis I ir Briuselis II reglamentai doktrinos nepripasta, jei pagal
reglamentus byla teisminga Lietuvos teismams, tai Lietuva negali taikyti forum non convencience doktrinos.
Tarptautinis civilinis procesas yra terra incognita Lietuvoje, nes iki 1990 m. klausimas buvo
neaktualus, dabartiniams teisjams ir advokatams sunku suvokti principus. Daromos elementarios klaidos:
3K 3 275/2009 (tik LAT pritaiko tarptautin dvial sutart ir pasako, kad byla neteisminga Lietuvos
teismams).
IMUNITETO KLAUSIMAS
Tarptautinio civilinio proceso atveju iekiniai gali bti reikiami ne visiems asmenims, jie
negali bti reikiami asmenims, kuriems taikomas imunitetas (diplomatinis ar valstybs). Iekiniai negali
bti reikiami usienio valstybi diplomatinms atstovybms, nes t draudia Vienos konvencija, prieingu
atveju bt galima suparalyuoti usienio valstybs atstovybs veikl, be to, imunitetu naudojasi valstyb
kaip JA jei ginas nra kils i privatins teiss reglamentuojam teisini santyki, o i vieosios teiss.
Valstyb, taip pat jos diplomatins atstovybs naudojasi trij ri imunitetu:
1. Jurisdikciniu (iekinys gali bti pareikiamas tik kur nra taikoma imuniteto doktrina);
2. Negali bti taikomos laikinos apsaugos priemons;
3. Imunitetas nuo usienio valstybs teism sprendim vykdymo. Imunitetai gali bti taikomi
skirtingai. Gali sutikti dalyvauti byloje atsakovu, galbt tikisi, kad laims byl, bet pralaimjimo
atveju gali pareikti, kad taikys imunitet dl sprendimo vykdymo. Tokiais atvejais bandoma
pripainti sprendimus kitose valstybse, kur valstyb turi turto. Yra buv atvej, kai usienio
valstybs uostuose aretuojami valstybje priklausantys laivai, bandoma aretuoti i usienio
valstybs atgabent paveiksl kolekcij (veicarijoje i Rusijos Ermitao). Valstyb negali remtis
imunitetu, kai veikia kaip privatus asmuo (parduoda, perka, skolinasi), bet remiasi TVT srityje.
Atriboti kur yra TPT, kur TVT yra sudtinga. Ginai tarp valstybs ir jos diplomatins atstovybs
darbuotoj yra sudtingi atriboti, ar tai darbo santykiai, ar valstybs tarnybos reglamentuojami
santykiai.
Kartais ginai persikelia tarptautini teism aren. Paskutinis sprendimas Psuda prie
Lietuv Strasbro byla inagrinta 2010 m., pripaino, kad Lietuva paeid ETK 6 str., kai Lietuvos
teismai atsisak priimti Lenkijos ambasados darbuotojos iekin dl jos grinimo darb. ETT pasak, kad
Lenkija negaljo reikalauti imuniteto, nes ginas nebuvo kils i TVT santyki, ji dirbo technin darb, tai
buvo privatins teiss reglamentuojami teisiniai santykiai, kur valstyb negali remtis imunitetu.
PROCESINI DOKUMENT TEIKIMAS
1. ES 2007 m. lapkriio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 dl teismo neteismini
dokument teikimo civilinse ir komercinse bylose. Nustato kaip teikti procesinius dokumentus,
kas t daro (priede yra sraas institucij), jei reiks teikti dokument Pranczijoje reiks ieiti
Europos teisminio tinklo tinklap, Pranczijos srit ir pairti kur kreiptis, kad procesinis
dokumentas bt teiktas Pranczijoje (konkreiai ten teikia antstoliai).
2. Dvials tarptautins sutartys. Jei valstyb nra ES nar siuniama bus per sutartyje nustatyt
centrin institucij (per j atsakymas ir grta);
3. 1965 m. Hagos konvencija dl teismini ir neteismini dokument civilinse ir komercinse bylose
teikimo usienyje. Jei nra dvials sutarties ir valstyb nra ES nar. Dalyvmis vir 50 valstybi
nari.
4. Diplomatiniai kanalai. Kai nra Hagos konvencijos dalyv, nra dvials sutarties, ne ES valstyb.
Gali kreiptis URM, kuri diplomatins teiss pagalba bandys padti.
rodym rinkimas:
1. ES 2001 m. gegus 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 dl valstybi nari teism
bendradarbiavimo renkant rodymus civilinse ir komercinse bylose. Galima rinkti tiesiogiai ar per

centrin institucij (institucijos nurodytos priede). Procesas trunka nuo keli mnesi iki keli met.
Bylos su tarptautiniu elementu paprastai nagrinjamos ilgiau nei bylos be tarptautinio elemento;
2. Dvials tarptautins sutartys;
3. 1970 m. Hagos konvencija dl rodym civilinse iri komercinse bylose rinkimo usienyje.
Konvencija numato kleis rodym rinkimo bdus. Kaip suinoti ar konkreti valstyb yra Hagos
konvencijos dalyv? Jeigu prie konvencij yra odis Haga, tai j reng Hagos konferencija
tarptautins privatins teiss klausimais, kurios buvein Hagoje. Reikia eiti per jos tinklap, prie
kiekvienos konvencijos yra sraas, kada valstyb tapo dalyv, taip pat ilyg sraas, kokios
valstybs padar ilygas prisijungdamos.
Lietuvos teismas gaus praym i usienio valstybs, tai apklausa vyks pagal ms CPK,
nebent prayme bus nurodyta taikyti praanios valstybs teiss norm jei ji neprietarauja Lietuvos vieajai
tvarkai.
ES VALSTYBI TEISM SPRENDIM PRIPAINIMAS IR VYKDYMAS
Lietuvoje priimtas sprendimas turi teisin gali tik Lietuvoje, kitoje valstybje reikia, kad bt
praeita pripainimo procedra, kad priimtas sprendimas bt vykdomas. Pripainimas yra btina vykdymo
priemon. Pripainimas reikia, kad usienio valstyb suteikia kitos valstybs teismo sprendimui toki pai
gali kaip ir j nacionalins teiss sistemos. Usienio valstybs pripainimas nereikia, kad byla nagrinjama
pakartotinai, teismai apsiriboja tuo, kad patikrina pagrindus ar sprendimas valstybje gali bti pripastamas.
Pripainim numato Briuselis I ir Briuselis II reglamentai.
1. Praymus nagrinja vienas Lietuvos apeliacinio teismo teisjas. Kreipiamasi su praymu (valstybs
pavadinimas) sprendim pripainti ir j vykdyti Lietuvoje. ES reglamento atveju kreipimosi
pagrindai yra riboti (prietaravimas vieajai tvarkai, jei pagrind nenustatoma, teisjas priima nutart,
kuria pripasta sprendim ir leidia j vykdyti). siteisja, kai praeina apskundimo terminas 3 teisj
kolegijai;
2. Jo nutart galima sksti 3 Lietuvos apeliacinio teismo teisj kolegijai;
3. Kolegijos nutart galima sksti kasacine tvarka LAT. Skundiant kasacine tvarka galima prayti
sustabdyti sprendimo vykdym, kadangi kasaciniame procese turime situacij apie siteisjusi
sprendim perir, o paprastai kreipiasi dl pripainimo apskundimo atsakovas;
4. Vykdomuosius ratus iduoda Lietuvos apeliacinis teismas;
5. Pripastama pagal dvial ar daugiaal tarptautin sutart, o jos nesant pagal CPK 810 str.
Kai kurie ES teism sprendimai nereikalauja pripainimo procedros, jie vykdomi
automatikai ir kitose valstybse be specialios pripainimo procedros. Tik nesutinkanti su sprendimu alis
gali kreiptis apeliacin teism ir prayti nepripainti sprendimo. Kai kuriems sprendimams sudarytas laisvas
sprendim judjimas. Tai yra, pavyzdiui, sprendimai dl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko
globos nurodym.
Jei praoma pripainti valstybs, kuri nra ES nar teismo sprendim, procedra yra tik
dviej. Kreipiamasi i karto trij teisj kolegij, jos sprendim galima apsksti per 1 mn. kasacin
teism. Tikrinama ar nra tarptautine sutartimi nustatyt nepripainimo pagrind. Jei nra dvials sutarties ir
valstyb nra daugiaals konvencijos dalyv, tai teismas turi patikrinti ar nra CPK 810 str. numatyt
nepripainimo pagrind, kuri yra numatyti 6. Lietuvos teis leidia pripainti usienio valstybi teismus ir
tuo atveju jei neturime pasira tarptautins sutarties, bet reikia turti omeny tarptautins vieosios teiss
abipusikumo princip, jeigu Lietuvos teismai nepripaint usienio valstybs teismo sprendimo dl
pagrind, kurie nra numatyti 810 str. galima susilaukti analogiko elgesio i kitos valstybs atitinkamos
institucijos, nes bus pritaikytas abipusikumo principas. Nukents iuo atveju ne tiek valstybs, kiek privats
asmenys.
Keista situacija, kai ES valstybs teismo sprendimo pripainimo procedra yra sudtingesn
nei pripastant ne ES valstybs teismo sprendim.
99% usienio valstybi teism sprendim Lietuvoje yra pripastami. 1% nepripastamas
arba dvialje sutartyje numatytais pagrindais, arba 810 str. numatytais pagrindais. Daniausiai jei
nustatoma, kad nagrinjant byl usienio valstybs teisme buvo paeistas teiss bti iklausytam principas.
Jei ateina sprendimas i musulmonikos alies, kurie pripainimas reikt, kad Lietuvoje bt pripainta
poligamin santuoka, tai bus paeidiama viea tvarka. Atskirais atvejais gali bti, kad Lietuvos teismas byl
inagrinjo anksiau, o usienio teismas byl inagrinjo prieingai.
Udaviniai bus i skirting institut. Kiekviename udavinyje bus po kelet problem,
priklausomai nuo to kiek j identifikuosime ir kaip igvildensime priklausys kiek gausime bal. I ms
reikalaujama teisins analizs, kad pastebt problem ianalizuotume teoriniu aspektu (ar procesiniai
terminai, ar teismingumas), teisingai parinktume norm problemai sprsti, kad bt matyti, jog inome
teorij, teism praktik ir t.t. Vertinimas inome koks yra . Palyginus su 1986 m. pasidar liberalesnis, bet

liberalu negali tapti, nes kai pamato nesmon procesiniame dokumente apima neviltis, kad tai buvo jo
studentas. Gyvenimas susideda ne i paymi, egzaminas kartais yra skms dalykas, koks udavinys
paklius. Viskuo galima naudotis, ir kompiuteriais. Jei mokoms ne visus metus, o tik tris dienas prie
egzamin, tai Mikelno nekeikti, kaltinti save. Ir Mikelno studij laikais CPT buvo skirta tiek pat valand,
gyvenimas pasikeit, reglamentavimas prasiplt, objektyviai visko idstyti nespjame. Kiek patys
pajgiame susirasti, tai yra ms naudai, kiek sukaupsime ini, tiek j ir pritaikysime dirbdami.
Kai ateina dirbti kontor baigs advokatas, paprao priedelio eskizo, pairi akademinius
paymius. Skms mums visokeriopos.
Iankstinei sesijai.
CPT udaviniai. I ypatingosios teisenos (apie antstolius), paveldjim (pra atnaujinti
termin palikimui priimti). Terminai, apeliacija, procesiniai dokumentai. Visuose udaviniuose atskiri
skundai. Teismingumas.
tai as ir rasiau, kad turejo priimti nutartis, bet ten matai buvo taip kad tas priimtas rezoliucijas
apskunde, o ju pagal CPK skust negalima, galima skusti tik nutartis, tai nzn kaip cia jam reikejo tiksliai
isprest
[21:36:00] Goda: paskaiciau, bet tikrai ne visas, pasinaudojau viena nutartim apie anstolius,
del termino paduoti skundui del antstoliu veiksmu, kad vienas terminas yra atnaujinamasis, o kitas
naikinamasis
pirma kazka padare, tada apskunde atskiruoju skundu. ir mazdaug klausia: ivertinkit teismu
veiksmus, ar ieskovas tinkamai gyne savo teises ir pan