CIVILIN TEIS (Specialioji dalis)

34 tema
34.1.Pirkimo-pardavimo sutarties svoka ir reikm:
i sutartis-viena pagrindini, nes susijusi su visomis kitomis. Reikm: nesuvartojamos preks yra
ilgai apyvartoje. i sutartis utikrina gamyb, realizavim ar apyvart. Ryys su:
-krovini perveimo sutartimi;
-pasaugos sutartimi (preks saugomos);
-komiso sutartimi (preks perkamos ir parduodamos komiso pagrindais).
Pirkimo pardavimo sutartis:
-konsensualin- laikoma sudaryta nuo to momento, kai alys susitaria dl vis jos slyg. statymu
ar sutartimi numatytais atvejais tas susitarimas ireikiamas statymo reikalaujama forma (pvz.
Nekiln. turto sutartis yra tvirtinama notarikai ir registruojama).
-dvial- abipusiai pareigojanti, nes abi alys (pirkjas ir pardavjas) turi teises ir pareigas;
-atlygintina u parduodam daikt mokamas piniginis ekvivalentas.
Atribojimas nuo kit sutari:
-nuo main sutarties- daiktas keiiamas daikt:
-nuo dovanojimo sutarties-taip pat perduodami daiktai, bet ji yra neatlygintina;
-nuo turto perdavimo iki gyvos galvos- rizikos sutartis
-nuo tiekimo tiekimo sutarties sudarymas niekada nesutampa su jos vykdymu, nes sudarymo
momentu tiektina produkcija daniausiai nebna pagaminta.
CK 253str.: Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavjas sipareigoja perduoti turt pirkjui
nuosavybn, o pirkjas sipareigoja priimti turt ir sumokti u j nustatyt pinig sum. Jeigu
pirkjas yra valstybin organizacija, tai jai atsiranda patikjimo teis turt.
Visos preks yra daiktai, bet ne visi daiktai yra preks. Tik skirti parduoti daiktai yra prek.
Pagl CK projekt pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali bti neiimti i apyvartos daiktai,
vertybiniai popieriai, bei turtins teiss. T.y. turtas plaija prasme.
Paskaita: Turtas materials daiktai, kuriuos asmuo turi kilnojami ir nekilnojami daiktai, pinigai,
reikalavimo teiss ir pareigos.
Pagal apibendrinimo apvalg (dl turto pardavimo varytinse), aprobuot Lietuvos
Aukiausiojo teismo senato 1999 06 18 nutarimu Nr.17: pirkimo-pardavimo sutartis
grindiama laisvs, siningumo, teisingumo bei privalomumo principais. Turto pardavimo i
varytini aktas, turto perdavimo iiekotojui aktas ir turto pardavimo be varytini aktas, kaip
sutartis, turi specifini bruo, valios atvilgiu nutolsta nuo klasikins pirkimo-pardavimo
sutarties sampratos. iuo atveju parduodamo turto savininko valia apribota priverstinio
vykdymo priemonmis, kurios yra viena i teismo ar kitos institucijos priimto sprendimo
gyvendinimo forma. Taiau priverstinis turto realizavimas nepaneigia sutari sudarymo laisvs
principo, nes gyvendindamas savo teises ir naudodamasis laisvmis mogus privalo laikytis
statym ir nevaryti lit moni laisvi ir teisi.
sandor galima prilyginti fiduciariniam (pasitikjimo), nes tarpinikaujant sprendim vykdaniam
asmeniui (teismo antstoliui) atsiranda prievoliniai teisiniai santykiai tarp skolininko ir pirkjonors skolininkas bei iiekotojas ir gauna informacij apie vykdymo eig, taiau neturi galimybs
kontroliuoti paties varytini ar kitokio turto realizavimo proceso, t.y. vidini sandorio
sudarymo taisykli. Todl reikmingas pasitikjimas antstoliu, jo siningumas ir kompetencija.
Konspektuose iskirtos Pirkimo-pardavimo rys:
1.vartojimo; Prekybos statymas: pirkimo-pardavimo sutartis apibrta kaip realin (prietara CK)sigalioja, kai sumokama. (sigalioja nuo daikto perdavimo momento). Kyla klausimas: kada
pasibaigia sutartis-kai gauna daikt, ar kai sumoka kain. Pardavjas, asmuo, usiimantis pirkimu
pardavimu sipareigoja perduoti prek, kilnojam daikt vienam asmeniui asmeniniams ar eimos
poreikiams. Paprastai yra vieoji oferta (preks parduotuvs lentynose, nurodyta kaina; pirkjas
isirenka- akceptuoja). Toliau-sutarties vykdymas: pirkjas sumoka kain, jam perduoda prek
(konsensualin sutartis). Problema: pvz.: sako: a perku, prek paleidia ir ji sudta. Kieno
daiktas, kam tenka atsitiktin daikto uvimo rizika.
2.didmenin;

3.vieojo; Vieojo pirkimo statymas-jei perkama savivaldybs ar valstybs interesais ir mokama i j

l ar valstybs garantuot paskol, tai pirkimas atliekamas pagal vieojo pirkimo-pardavimo
statym, kuris nustato konkursin vieojo pirkimo-pardavimo tvark. Konkurse gali dalyvauti visi
asmenys; sudaryta komisija, kuri vertina pasilymus, nustato laimjus. Kai perkami sudtingi
dalykai, technologijos, programin ranga, tai yra sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis apklausos
bdu (program krimo darbai); bendr deryb metu nustatomos sutarties slygos.
4.
nekilnojam daikt;
5.moni;
6.isimoktinai;
7.su atpirkimo teise;
8.aukcione;
9.teisi.
34.2. Pirkimo-pardavimo sutarties alys, turinys ir forma:
alys: pirkjas ir pardavjas. Jais gali bti visi civ.t. subjektai: teisns ir veiksns fiziniai asmenys,
juridiniai asmenys, asmenys neturintys juridinio asmens teisi. Taiau ne kiekvienas j gali pirkti ir
parduoti bet kok turt. (Praktika, pvz.: em Lietuvoje be ilyg gali pirkti tik Lietuvos pilieiai ;
Juridiniams asmenims perkant em reikia gauti Apskrities virininko administracijos leidim, o jam
gauti numatyta begal slyg; em perkant usienio ambasadai reikalinga usienio reikal
ministerijos nota (teisnumo reikalavimas); nepilnametis negali pirkti ems sklypo; nepilnametis jo
vardu esant nekilnojam turt gali parduoti dalyvaujant abiem tvams ir gavs Vaik teisi apsaugos
tarnybos sutikim, kad pardavimas neprietarauja jo interesams (veiksnumo reikalavimas) ir t.t.
Pardavjas pagal pirkimo-pardavimo sutart prisiima pareig perduoti pirkjui ne tik turt, bet ir
nuosavybs teis, todl jis paprastai turi bti to turto savininkas. Taiau kartais statymu leidiama
parduoti daiktus asmenims, kurie neturi juos nuosavybs teiss, pvz.transporto mons gali parduoti
nustatytu laiku neatsiimtus krovinius, komiso parduotuvs rbus, nam apyvokos daiktus,
lombardas u gaut paskol keistus, saugomus ir laiku neatsiimtus daiktus.
Turinys: Vadovlyje: esmins slygos, tos dl kuri pirkjas ir pardavjas susitaria. Paprastai
esminmis laikomos susitarimo slygos dl dalyko ir kainos, taip pat tos, kurias esminmis pripasta
alys, pvz. Pirkimo-pardavimo kreditan sutartimi btina susitarti ir dl termin.
Kiekviena sutartimi siekiama tam tikro teisinio rezultato. Todl alys btinai susitaria atlikti
veiksmus, kuriais bt pasiektas is rezultatas ir atsirast norimos pasekms. Todl esmine pirkimopardavimo sutarties slyga reikia laikyti ir susitarim dl parduodamo daikto - sutarties dalykoperdavimo ir primimo nuosavybn u nustatyt kain.
Konspektuose: Turinys- tai ali teiss ir pareigos. Paprastai nurodomos kiekvienos alies pareigos,
o teiss nenurodomos, nes vienos alies pareigos atitinka kitos alies teises.
Pagal apibendrinimo apvalg (dl turto pardavimo varytinse), aprobuot Lietuvos
Aukiausiojo teismo senato 1999 06 18 nutarimu Nr.17: pagrindiniai elementai dalykas ir
kaina.
Forma: CK 43 str. Bendrieji sandori formos reikalavimai: raytine forma turi bti sudaromi 1)
moni, staig ir organizacij tarpusavio sandoriai, ir j sandoriai su fiziniais asmenimis, iskyrus
sandorius, kurie vykdomi tuo paiu metu, kai jie sudaromi; 2) fizini asmen tarpusavio sandoriai,
kai sandorio suma yra didesn kaip 500 Lt iskyrus sandorius, kurie vykdomi tuo paiu metu, kai
jie sudaromi;
P-P sutartis pakeiama, papildoma tik ratu.
Konspektai: Taikomi bendri reikalavimai, nustatyti sandoriams: vir 500 lt.-raytin forma
(projekte>2000 Lt.); nepriklauso nuo sumos, jei sudaro sutarties metu odin..
CK 255str.: Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi bti notarikai patvirtinta ir per tris
mnesius registruota atitinkamoje turto registravimo staigoje, jeigu statymai nenustato kitokio
termino. Dl svarbi prieasi praleist termin gali atstatyti teismas. iame straipsnyje nustatyt
taisykli nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutart daro negaliojani. 255-1
straipsnis: Nekilnojamj kultros vertybi pirkimo-pardavimo sutartis turi bti notarikai
patvirtinta, per tris mnesius registruota kultros vertybi apsaugos staigoje ir, jei to reikalauja is
kodeksas, registruojama ir kitose turto registravimo staigose (255 straipsnis). 255-2 straipsnis: (LR
1999 m. balandio 8 d. statymo Nr. VIII-1134 (nuo 1999 m. balandio 23 d.) (in., 1999, Nr. 361064) redakcija: ems kio produkcijos pirkimo - pardavimo sutarties forma: ems kio

produkcijos supirkimo, perdirbimo, prekybos ir kit moni ems kio produkcijos pirkimo pardavimo sutartis su ems kio produkcijos gamintojais turi bti raytin ir atitikti Vyriausybs ar
jos galiotos institucijos patvirtintas tos ems kio produkcijos tipins sutarties slygas. iame
straipsnyje nustatyt taisykli nesilaikymas ems kio produkcijos pirkimo - pardavimo sutart daro
negaliojania.
Tarptautinse pirkimo pardavimo sutartyse btina nurodyti, kokie statymai bus taikomi
sprendiant ginus.
P-P sutartyse numatoma gin sprendim tvarka teismin ar arbitrain.
Numatomas ilaid paskirstymas vykdant sutart (kas moks muitus, kitas rinkliavas ir pan.)
Numatomas nenugalimos jgos turinys
Pardavimo terminai: numatomi sutarties vykdymo terminai (laiko tarpu; konkreiomis datomis,-net
valandomis; tam tikru vykiu)-ivengiama ilaid sandliavimui ir transportavimui, jei terminas
nenustatytas, bet numanomas, pirkjas gali prarasti interes.
34.3. Sutarties dalykas, kaina:
Esmins pirkimo-pardavimo sutarties slygos sutarties dalykas ir kaina.
Dalykas
Pagal CK dalykas Turtas.
Turtas siaurja prasme daiktai (kilnojami, nekilnojami, preks).
Turtas plaija prasme ne tik daiktai, bet ir nematerialus turtas: licenzijos, reikalavimo teis,
kitos turtins pareigos ir teiss.
Pagal CK projekt P-P sutarties dalyku gali bti:
Vadovly: P-P dalyku gali bti tik esantys apyvartoje daiktai, turintys individualius ir rinius
poymius.
Konspektai: CK Projekte-vertybiniai popieriai, valiutins vertybs. Neiimti i apyvartos daiktai (jei
apyvartoje yra ribotai, tai yra nustatytos tam tikros slygos), jau turimi pardavjo daiktai arba
bsiantys sukurti ar gyti ateityje, gyvuli prieaugis, derlius ir kiti atsirandantys daiktai, daiktai
apibrti tiek individualiais, tirk riniais poymiais.
Sutarties dalykas apibdinamas kiekiu ir kokybe.
Kaina. Konspektai: Tai esmin slyga. Pagal CK parduodamo turto kaina nustatoma ali sutarimu,
iskyrus atvejus, kai taikomos valstybs reguliuojamos kainos; Pagal Vienos Konvencij kainos
tiksliai apibrti nebtina. Jei kaina nustatyta pagal preks svor, tai nustatoma neto (svoris be
pakavimo); bruto-svoris su pakavimu.
Kain nustatymo bdai sutartyse:
tiksliai nustatyta;
numatyti kain svyravimai priklausomai nuo dalyko kokybs, atsivelgiant kain svyravimus
rinkoje (atskir komponent, mediag kain pasikeitim, darbo rinkos kain svyravimus ir pan.);
nurodant atsiskaitym valiut (LR teritorijoje atsiskaitymai vykdomi tik litais);
nustatoma etalonin kaina;
Jei kaina sutartyje neaptarta, tai ji g.b. nustatoma preki perdavimo momentu (pagal rink, biros
kain ir pan.). Projekte protinga kaina (ta, kuri toje vietoje ir tomis slygomis mokama)
CK 256 str.: Parduodamo turto kaina nustatoma ali susitarimu, iskyrus atvejus, kai taikomos
valstybs reguliuojamos kainos.
34.4. Pirkjo ir pardavjo teiss ir pareigos:
Pardavjo pareigos:
1) Perduoti pirkjui daikt ar prek; kur ir kaip (transporto organizacijai, ryi monei, parduotuvje
ir pan.) nustato sutartis ir paprotys. Jeigu pardavjas, paeisdamas sutart, neperduoda pirkjui
parduoto daikto, tai pirkjas turi teis reikalauti perduoti jam parduot daikt ir atlyginti nuostolius,
padarytus vykdymo udelsimu, arba atisakyti nuo sutarties ir pareikalauti atlyginti nuostolius.
Sutartyse paprastai nustatoma perdavimo vieta.
Perdavimo ilaidos paprastai tenka pardavjui.

2) perduoti nuosavybs teis; valstybins ir savivaldybs staigos, mons, organizacijos turt valdo
patikjimo teise. Jei fizinis asmuo perduoda joms daikt, nuosavybs teis gyja valstyb, o jospatikjimo teis.
Pagal CK nuosavybs teis pereina nuo daikto perdavimo momento, jei sutartis nenustato ko kita.
Nuosavybs teiss nekilnojamam daiktui pereina nuo daikto registravimo nekilnojamo turto
registre. Registracijos tikslas utikrinti treij asmen teises. Nuosavybs teis taip pat pereina
kai daiktas perduodamas treiajam asmeniui (pvz.: ryi ar transporto organizacijai), kai
perduodamas dokumentas, suteikiantis nuosavybs teis (konosamentai ir vataraiai). Jei krovinys
teikiamas perveti jra, duoda konosament-jis patvirtina sutart. Vataratis patvirtina, kad preks
priimtos saugoti. Jie abu suteikia nuosavybs teis. Su nuosavybs teiss perjimu susijusi atsitiktinio
daikto uvimo rizika (CK Projekte ne visada).
3) CK 258 str.: Kada nuosavybs teis arba patikjimo teis pereina pirkjui prie perduodant iam
parduot daikt (149 straipsnis), pardavjas privalo iki perdavimo daikt saugoti ir neleisti jam
pablogti. Tam reikalingas ilaidas pirkjas privalo pardavjui atlyginti, jeigu tai numato sutartis.
Teisiniai daikto trkumai.
4) Civilinis Kodeksas 257 str.: Sudarant pirkimo-pardavimo sutart, pardavjas privalo spti
pirkj apie visas treij asmen teises parduodam daikt (apie nuomininko teises, keitimo,
naudojimosi iki gyvos galvos teis ir pan.). ios taisykls nevykdymas suteikia pirkjui teis
reikalauti sumainti kain arba nutraukti sutart ir atlyginti nuostolius.
5) pareiga ginti pirkj prie treiuosius asmenis, jei tretieji asmenys pareikia reikalavimus
parduot daikt.
6) CK 267 str Jeigu parduotasis daiktas teismo, arbitrao ar treij teismo sprendimu i pirkjo
paimtas, tai pardavjas privalo pirkjui grinti sumoktj kain ir jam atlyginti jo turtus
nuostolius, iskyrus tuo atveju kai pirkjui nepatraukus pardavjo dalyvauti byloje, pardavjas
atleidiamas nuo atsakomybs pirkjui, jeigu rodys, kad, dalyvaudamas byloje, jis bt galjs
ukirsti keli parduoto daikto pamimui i pirkjo.
ali susitarimas panaikinti arba apriboti i pardavjo atsakomyb negalioja, jeigu pardavjas,
inodamas, kad treiasis asmuo turi teisi parduodam daikt, nespja apie tai pirkjo.
Projekte pardavjas privalo utikrinti pirkj, kad tretieji asmenys neturi teisi daikt.
CK 266 str. Jeigu treiasis asmuo, remdamasis pagrindu, atsiradusiu iki daikto pardavimo, pareikia
pirkjui iekin dl daikto pamimo, tai pirkjas privalo patraukti pardavj dalyvauti byloje, o
pardavjas privalo stoti t byl pirkjo pusje.
Pirkjui nepatraukus pardavjo dalyvauti byloje, pardavjas atleidiamas nuo atsakomybs pirkjui,
jeigu rodys, kad, dalyvaudamas byloje, jis bt galjs ukirsti keli parduoto daikto pamimui i
pirkjo.
Pardavjas, kuris buvo pirkjo patrauktas dalyvauti byloje, bet joje nedalyvavo, netenka teiss
rodinti, kad pirkjas netinkamai ved byl.
7) preki draudimas, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje.
Pirkjo pareigos:
1)sumokti preki kain nustatytais terminais ir vietoje, taip pat kitas ilaidas, nustatytas sutartyje.
Apmokjimo formos:
iankstinis apmokjimas;
apmokjimas po preki gavimo;
Preks gali bti parduodamos asmenims kreditan (isimoktinai). Preks kaina ir atsiskaitym
tvarka parduodant j kreditan nustatoma ali susitarimu.
akredityvinis apmokjimas: Pirkjas perveda bankui pinigus, nurodydamas kam ir pagal kokius
reikalavimus bankas turi sumokti. Tiekjas atkrauna prekes , formina visus btinus dokumentus
ir pateikia juos bankui. Bankas, gavs dokumentus, patikrina ar jie atitinka akredityvo
reikalavimus. Jeigu viskas tvarkoje perveda tiekjui pinigus. Trkumai: 1) pirkjas netenka
apyvartini l; 2) bankas patikrina tik dokumentus, bet nepatikrina fakto (kokybs ir pan.).
2)Priimti prekes; Pirkjas turi turti laiko patikrinti daikt. Preks priimtos, kai atliekamas
primimo veiksmas arba primimo faktas fiksuojamas dokumentuose. Pirkjas gali atsisakyti priimti
prekes, jei preks nekokybikos, ne visos, jei sutartyje nenurodyta kitaip.

CK 260 str.: Jeigu pirkjas, paeisdamas sutart, atsisako priimti pirkt daikt arba sumokti u j
nustatyt kain, tai pardavjas turi teis reikalauti, kad pirkjas priimt daikt ir sumokt kain, taip
pat atlygint nuostolius, padarytus vykdymo udelsimu, arba atsisakyti nuo sutarties ir pareikalauti
atlyginti nuostolius.
Preki primimas yra j kiekio ir kokybs patikrinimas.
Kiekis. Parduodamo daikto kiekis nustatomas svorio, trio, ilgio, ploto ir pan., skaiiumi. Sutartimi
gali bti aptarta galimyb mainti ar didinti daikto kiek; gali bti numatytas apytikris daikt
kiekis. CK projekte numatoma pirkjo teis atsisakyti priimti daikt dalimis.
Kokybs reikalavimai: CK 261 str.: Parduoto daikto kokyb turi atitikti sutarties slygas, o jeigu
sutartyje nra nurodym, - paprastai reikiamus reikalavimus. Prekybos mons parduodamas daiktas
turi atitikti tos ries daikt standart, technines slygas arba pavyzdius, jeigu tai pirkimopardavimo riai nebdinga kas kita. Kokyb turi atitikti sutarties slygas, o jeigu sutartyje nra
nurodym, - paprastai reikiamus reikalavimus (materialiniai reikalavimai): jei prek turi standart-tai
aiku, jei ne-preks kokyb turi bti aptarta sutartyje (prie sutarties gali bti pridedami pavyzdiai).
Prekybos mons parduodamas daiktas turi atitikti tos ries daikt standart, technines slygas arba
pavyzdius, jeigu tai pirkimo-pardavimo riai nebdinga kas kita. Minimalus kokybs reikalavimas
daiktas turi bti tinkamas naudoti pagal paskirt.
Pardavjas privalo spti pirkj apie kokybs trkumus.
Preki asortimentas ir komplektikumas.
Asortimentas-preki sraas pagal grupes (r, spalv...), nurodomas sudaromoje sutartyje. Jei
preks parduodamos ne to asortimento, pirkjas turi teis atsisakyti-tai sutarties nevykdymas. Jei
pirkjas priima tas prekes, tai turi sumokti. Komplektikumas-daikt sudaro daikt komplektas; tai
nra sudtins dalys (nebent automobilio, pvz.: atsarginis ratas, raktai, atsuktuvai); gali bti
nustatomas standartais arba ali susitarimu. Jei nustatytas standartais, alys vis tiek gali keisti savo
susitarimu. Jei preks pateiktos nekomplektikos, galima pareikalauti sukomplektuoti, atsisakyti nuo
sutarties ir reikalauti sumokti nuostolius ir (arba netesybas).
Garantinis terminas-nustato statymas, norminis aktas arba sutartis, t.y. laiko tarpas, per kurprek
keiiama, suremontuojama ar pan. Terminas reikia, jei prek suges, turs bti pataisyta arba
pakeista. Jei yra du garantiniai terminai (pvz.: komplektuojaniai daliai), susidaro problema;
terminas-nuo preks pardavimo. Jei antrasis terminas trumpesnis, tai reikalavimas gali bti pareiktas
per tarp, nustatyt pagrindiniam gaminiui, jei ilgesnis-per t termin.
Preks tinkamumo terminai:
-nustatant dat iki kurios naudoti;
-nurodant pagaminimo dat ir kiek laiko tinka vartoti; preks turi bti parduodamos dar nepasibaigus
terminui, taiau pirkjas gali atsisakyti pirkti, jei liko maas terminas (nors jis dar ir nepasibaig) ir
nebemanoma tinkamai panaudoti.
pakavimas ir tara-turi bti aptariami sutartyje; jei preks transportuojamos, taros pakavimas turi
utikrinti tinkam perveim, saugum. Jeigu sugenda dl taros trkum, atsako pardavjas.
Pirkjo teiss, pardavus jam netinkamos kokybs daikt.
Jeigu parduoto daikto trkumai nebuvo pardavjo aptarti, pirkjas, kuriam parduotas netinkamos
kokybs daiktas, turi teis, savo pasirinkimu, pareikalauti:
-arba kad daiktas, sutartyje apibrtas riniais poymiais, bt pakeistas tinkamos kokybs daiktu;
-arba kad bt atitinkamai sumainta perkamoji kaina;
-arba, kad pardavjas neatlygintinai paalint daikto trkumus ar atlygint pirkjo ilaidas jiems
itaisyti;
-arba, kad bt nutraukta sutartis ir pirkjui atlyginti nuostoliai.
Jeigu nekokybiko daikto gamintojas yra ne prekybos organizacija, iekinys dl netinkamos kokybs
daikto gali bti pareiktas pirkjo pasirinkimu arba prekybos organizacijai, arba gamintojui.
Jeigu parduoto daikto trkumai nebuvo pardavjo aptarti iki daikto perdavimo pirkjui, tai pirkjas
turi teis pareikti pardavjui pretenzij dl i trkum tuoj po to, kada juos pastebi, taiau ne
vliau kaip per eis mnesius nuo daikto pardavimo dienos, o dl namo trkum-ne vliau kaip per
vienerius metus nuo namo perdavimo pirkjui valdyti dienos; jeigu namo perdavimo dienos nustatyti
negalima arba jeigu nam pirkjas, vald iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo,- nuo sutarties
registravimo dienos.

Tais atvejais, kai daiktams, parduodamiems per mamenins prekybos organizacijas, yra nustatyti
garantiniai terminai, ie terminai skaiiuojami nuo mameninio daikt pardavimo dienos. Pirkjas per
garantin termin gali pareikti pardavjui pretenzij dl parduoto daikto trkum, kliudani
normaliai juo naudotis. Pardavjas privalo utikrinti neatlygintina daikto trkum paalinim, arba
pakeisti j tinkamos kokybs daiktu arba priimti j atgal ir grinti pirkjui sumokt u j sum, jeigu
nerodo, jog trkumai atsirado dl to, kad pirkjas paeid naudojimosi daiktu ar jo laikymo
taisykles.
Iekinys dl parduoto daikto trkum gali bti pareikiamas ne vliau kaip per eis mnesius nuo
pretenzijos pareikimo dienos, o jeigu pretenzija nepareikta arba jos pareikimo laiko negalima
nustatyti, -nuo tos dienos, kuria pasibaigia terminai, nustatyti pretenzijoms dl i trkum pareikti.
34.4. Pirkimo-pardavimo sutarties vykdymas ir ali atsakomyb u sutari paeidim:
aukiau minti (34.3) konspektai ir
CK 259 str.: Pardavjo nevykdymo pareigos perduoti daikt pasekms: Jeigu pardavjas,
paeisdamas sutart, neperduoda pirkjui parduoto daikto, tai pirkjas turi teis reikalauti perduoti
jam parduot daikt ir atlyginti nuostolius, padarytus vykdymo udelsimu, arba atsisakyti nuo
sutarties ir pareikalauti atlyginti nuostolius.
Jeigu daiktas perduotas kitam asmeniui, pirkjas gali reikalauti tik nuostoli atlyginimo.
CK 260 str.: Jeigu pirkjas, paeisdamas sutart, atsisako priimti pirkt daikt arba sumokti u j
nustatyt kain, tai pardavjas turi teis reikalauti, kad pirkjas priimt daikt ir sumokt kain, taip
pat atlygint nuostolius, padarytus vykdymo udelsimu, arba atsisakyti nuo sutarties ir pareikalauti
atlyginti nuostolius.
CK 262 str.: Pirkjo teiss, pardavus jam netinkamos kokybs daikt: Jeigu parduoto daikto
trkumai nebuvo pardavjo aptarti, pirkjas, kuriam parduotas netinkamos kokybs daiktas, turi
teis, savo pasirinkimu, pareikalauti: arba kad daiktas, sutartyje apibrtas riniais poymiais, bt
pakeistas tinkamos kokybs daiktu; arba kad bt atitinkamai sumainta perkamoji kaina; arba kad
pardavjas neatlygintinai paalint daikto trkumus ar atlygint pirkjo ilaidas jiems itaisyti; arba
kad bt nutraukta sutartis ir pirkjui atlyginti nuostoliai. Jeigu nekokybiko daikto gamintojas yra
ne prekybos organizacija, iekinys dl netinkamos kokybs daikto gali bti pareiktas pirkjo
pasirinkimu arba prekybos organizacijai, arba gamintojui.
CK 263 str.: Terminai pareikti pretenzijoms dl parduoto daikto trkum.
CK 264 str.: Pretenzijos dl daikt, kuriuos parduodant, nustatytas garantinis terminas, trkum.
CK 265 str.: Senaties terminai iekiniui dl parduoto daikto trkum.
CK 266 str.: Pardavjo pareigos, pareikus pirkjui iekin dl daikto pamimo Jeigu treiasis
asmuo, remdamasis pagrindu, atsiradusiu iki daikto pardavimo, pareikia pirkjui iekin dl daikto
pamimo, tai pirkjas privalo patraukti pardavj dalyvauti byloje, o pardavjas privalo stoti t byl
pirkjo pusje. Pirkjui nepatraukus pardavjo dalyvauti byloje, pardavjas atleidiamas nuo
atsakomybs pirkjui, jeigu rodys, kad, dalyvaudamas byloje, jis bt galjs ukirsti keli parduoto
daikto pamimui i pirkjo. Pardavjas, kuris buvo pirkjo patrauktas dalyvauti byloje, bet joje
nedalyvavo, netenka teiss rodinti, kad pirkjas netinkamai ved byl.
CK 267 str.: Pardavjo atsakomyb, parduot daikt atiteisus i pirkjo Jeigu parduotasis daiktas
teismo, arbitrao ar treij teismo sprendimu i pirkjo paimtas, tai pardavjas privalo pirkjui
grinti sumoktj kain ir jam atlyginti jo turtus nuostolius, iskyrus io kodekso 266 straipsnio
antrojoje dalyje numatyt atvej. ali susitarimas panaikinti arba apriboti i pardavjo atsakomyb
negalioja, jeigu pardavjas, inodamas, kad treiasis asmuo turi teisi parduodam daikt, nespja
apie tai pirkjo.
34.5 Mameninio pirkimo-pardavimo sutartis:
Mamenin prekyba yra prekybin veikla, kai preks parduodamos galutiniam vartotojui
asmeniniams bei nam kio poreikiams tenkinti. (Prekybos statymas).
Pirkimo ir pardavimo sutartis laikoma sudaryta:
1) kai pirkjas ireikia sutikim pirkti pardavjo pasilyt prek ir sumoka u j tuojau arba per
ali sutart termin;
2) kai pardavjas priima pirkjo usakym reklamuojamai prekei.
Pirkimo ir pardavimo sutartyje ali susitarimu gali bti numatomos papildomos pardavjo
pareigos - parduot preki apsauga, papildomas pakavimas, ekspedicijos ir kitos pareigos.

Mameninio pirkimo ir pardavimo sutartis yra vykdyta, kai pardavjas perdav prek pirkjui, o
pirkjas u j sumokjo. (Prekybos statymas).
Vadovlis: nuosavybs teis pereina nuo daikto perdavimo momento. Iki daikto perdavimo
momento pirkjas turi teis atsisakyti sutarties, tai yra j nutraukti. Jei pinigai jau sumokti, jie
grinami.
34.6. Preki pardavimas kreditan:
CK 268 str.: Preks gali bti parduodamos asmenims kreditan (isimoktinai). Preks kaina ir
atsiskaitym tvarka parduodant j kreditan nustatoma ali susitarimu. Jeigu alys sutartyje neaptar
atsiskaitym tvarkos, tai vlesnis parduot kreditan preki kainos pasikeitimas neturi takos ali
tarpusavio atsiskaitymams. Kreditan parduodam preki nuosavybs teis pirkjui atsiranda pagal io
kodekso 149 straipsnyje nustatytas taisykles. Preki pardavimo kreditan sutarties formai taikomos
io kodekso 43 straipsnio taisykls.
CK 149 str. Turto gijjui pagal sutart nuosavybs teis (patikjimo teis)- atsiranda nuo daikto
perdavimo momento, jei ko kita nenumato statymas arba sutartis. Jeigu sutartis, kuria perleidiamas
daiktas, turi bti registruojama, tai nuosavybs teis atsiranda registravimo momentu.
43 str. kalba apie raytin sandori form.
CK 269 str.: Atsiskaitym tvarka, pardavus prekes kreditan Neteko galios 1994 m. gegus 17 d.
statymu Nr. I-459
34.7. Nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas:
Jei reikalinga teorija Gerbiamieji- skaitykite aukiau- beveik viskas tinka.
O nekilnojamojo turto pirkimas - pardavimas, liaudikai tariant, yra toks:
1.Sugalvoju parduoti but.
2. Susirandu pirkj ir susitariu dl esmini sutarties slyg dalyko ir kainos.
3. Renku reikalingus dokumentus: ems ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybs
monje usakau paym sandoriui sudaryti, kuri galioja penkiolika dien; paimu visus pirminius
turto gijimo dokumentus - pirkimo pardavimo sutart- kaip a nusipirkau but (jei nepirkau, o kitaip
gavau dokumentas kaip gavau), inventorizacijos byl; jei turiu sutuoktin jis turi rioglintis kartu
arba parayti notarikai patvirtint sutikim; jei turiu nepilnamei vaik reikia paymos i Vaik
teisi apsaugos tarnybos, kad pardavimas neprietarauja vaik interesams(jei esu asociali eim
srae-toks sutikimas man nebus iduotas);
4. imu dokumentus, pas, ir kartu su pirkju, kol galioja payma pardavimui, varau notaro biur.
5. Sutartis paruoiama.
6. Man sumoka pinigus (gali sumokti ne visas i karto -kaip susitarme).
7. A ir pirkjas pasiraome sutart.
8. Notaras patvirtina. Man viskas buto neturiu, turiu pinig, einam gerti.
9. Pirkjas per tris mnesius t sutart turi registruoti tam paiam kadastre, kur a miau paym, ir
registravs gali vl usakyti paym, kad parduot kitiems. Prie pirkjui registruojant jis turi
apsilankyti mokesi inspekcijoje ir deklaruoti i kur gavo pinigus butui pirkti, jei butas brangesnis
nei 45000lit.
34.8. Pirkimo-pardavimo sutarties su usienio kontrahentais ypatybs: 34.9. SNO Vienos
konvencija ir tarptautini pirkimo-pardavimo sutari sudarymo taisykls: 34.10.
INCOTERMS kaip teiss altiniai, reglamentuojantys pirkimo-pardavimo sutari
sudarym: - per paskutin paskait sak, kad i tem nebus.
INCOTERMS slygos tai patvirtintos tarptautini prekybos rm tarptautini sutari sudarymo
taisykls. INCOTERMS taisykli paskutin redakcija (1990 m.) turi fakultatyvin pobd, jos
taikomos, jeigu sutartyje yra nuorodos ias slygas (pvz.: tarptautinje pirkimo-pardavimo
sutartyje fiksuojamos preks, j kaina ir nurodomos slygos CIF, ar DDP, ar kitos). Kiekvienas
simbolis reikia nuodugniai, smulkiai iraytas pirkjo bei pardavjo teises ir pareigas. Reikm
palengvina sutari rengim, kylani gin sprendim. Pvz.:
XW maiausiai pareig turi tiekjas (pardavjas). Pardavjo pareiga pateikti prekes savo
monje. Pardavjas padengia ilaidas iki preki perdavimo. Preki gabenimo ilaidos, muit
mokesiai, kitos rinkliavos, atsitiktinio preki uvimo rizika tenka pirkjui.
DDP daugiausiai pareig tenka tiekjui (pardavjui). Pardavjas pristato prekes ir apmoka visas
su tuo susijusias ilaidas pirkjo nurodyt viet.
FC; FAS; CIF; FOB ir t.t. vairios tarpins slygos.

Pasiskaitymui konspektas i JUNGTINI TAUT KONVENCIJOS DL TARPTAUTINIO

PREKI PIRKIMO- PARDAVIMO SUTARI: Nereikalaujama, kad pirkimo - pardavimo
sutartis bt sudaryta arba patvirtinta raytine forma, arba atitikt bet kok kit reikalavim formos
atvilgiu. Ji gali bti rodinjama bet kokiomis priemonmis, tarp j liudytoj parodymais. ios
Konvencijos tikslais "raytin forma" apima telegram ir praneim, siuniam teleksu.
14, 15, 16 straipsnis: (1) Pasilymas sudaryti sutart, adresuotas vienam ar keliems konkretiems
asmenims, yra oferta, jeigu jis yra pakankamai apibrtas ir ireikia oferento ketinim bti
sipareigojusiu akcepto atveju. Pasilymas yra pakankamai apibrtas, jeigu jame nurodytos
preks ir tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti preki kiekis ir kaina arba numatoma j nustatymo
tvarka.
(2) Pasilymas, kuris nra adresuotas vienam ar keliems konkretiems asmenims, yra laikomas
tiktai kvietimu pareikti ofertas, jeigu tik kas kita tiesiogiai nenurodoma asmens, padariusio
tok pasilym.
(1) Oferta sigalioja, kai j gauna ofertos adresatas.
(2) Oferta, net jeigu ji yra
neataukiama, gali bti atsiimta, jeigu ofertos adresatas praneim apie jos atsimim gauna
anksiau negu pai ofert arba tuo paiu metu. 17 straipsnis: Oferta, net jeigu ji yra neataukiama,
netenka galios, kai oferentas gauna praneim apie jos atmetim. Ir toliau daug straipsni apie t
pat.
PREKI PIRKIMAS - PARDAVIMAS 25 straipsnis:
Sutarties paeidimas, padarytas vienos i ali, yra esminis, jeigu jis padaro kitai aliai toki
al, kad ji ymia dalimi netenka to, ko ji turjo teis tiktis pagal sutart, iskyrus atvejus, kai
paeidusioji alis nenumat tokio rezultato ir tokio pat statuso protingas asmuo tokiomis
paiomis aplinkybmis jo nebt numats. 26 straipsnis: Pareikimas apie sutarties nutraukim
galioja tik tuo atveju, jeigu jis padarytas praneimo kitai aliai forma. 27 straipsnis: Jeigu ioje
Konvencijos dalyje nra tiesiogiai numatyta kitaip, tai atvejais, kai praneimas, praymas ar
kitokia inia yra perduoti ar padaryti alies pagal i dal ir tinkamomis toms aplinkybms
priemonmis, udelsimas ar klaida praneimo perdavime ar jo negavimas neatima i ios alies
teiss remtis tuo praneimu.
29 straipsnis: (1) Sutartis gali bti pakeista ar nutraukta paprastu ali susitarimu. (2) Raytin
sutartis, kurioje yra nuostata, reikalaujanti, kad bet koks sutarties pakeitimas ar nutraukimas ali
susitarimu bt atliekami raytine forma, negali bti pakeista arba nutraukta ali susitarimu
kitokiu bdu. Taiau alies elgesys gali ukirsti keli jai remtis tokia nuostata tokia apimtimi,
kokia kita alis pasikliov tokiu elgesiu.
34.11. Main sutartis.Jos svoka, reikm, turinys:
Civilinis Kodeksas tik vienas straipsnis apie mainus - 279 str.: Main sutartimi kiekviena i ali
sipareigoja perduoti turt antrajai aliai nuosavybn arba patikjimo teisn. Turto verts skirtumas
main atveju gali bti atlyginamas pinigais. Main sutariai atitinkamai taikomos io kodekso 253 255, 255-1, 257 - 267 straipsniuose nustatytos taisykls. iuo atveju kiekvienas i main sutarties
dalyvi laikomas jo duodamo turto pardavju ir jo gaunamo turto pirkju.
Vadovlis-main sutartis yra atlygintina, konsensualin, dvial. Nuo pirkimo-pardavimo sutarties
skiriasi tuo, kad main sutartimi sipareigojama u gaunam daikt sumokti ne atitinkam sum, o
perduoti kit daikt. Taiau, jei vienos alies mainomas turtas yra maesns verts, skirtumas gali
bti atlyginamas pinigais (Praktika- sutartyje raoma, kad turtas mainomas be priemokos, o jei su
priemoka- nurodoma kokia suma ir kaip sumokama). Tokiu atveju sudaromos mirios sutartys. Jos
turi ir main ir pirkimo-pardavimo sutari element. Be to pilieiai (-cha - praktika: t turi teis
daryti visi civ.teiss subjektai) turi teis mainyti didesns verts turt maesns verts be jokios
priemokos. Toki main sutartis turs main ir dovanojimo sutari element.
Jeigu sutartyje priemoka nenumatyta, jos negalima reikalauti.
Main sutartims netaikomas CK 125 str. reikalavimas (nra pirmenybs dal bendrojoje
nuosavybje, nes main objektas individualiais poymiais apibrtas daiktas). 125 str., t.y.
pirmenybs teis pirkti parduodamas dalis bendrosios nuosavybs teisje (jeigu dalis bendrosios
nuosavybs teisje parduodama paaliniam asmeniui, tai kiti bendrosios dalins nuosavybs teiss
dalyviai turi pirmenybs teis pirkti parduodam dal ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis

paiomis slygomis, iskyrus tuos atvejus, kai parduodama i viej varytini)-taikomas tik
pirkimo-pardavimo, o main sutartims netaikomas (praktika - dovanojimo sutartims irgi)
Daiktas gali turti savo biografij. Kokybs, vykdymo termin ir kiti reikalavimai tie patys, kaip ir
pirkimo-pardavimo sutartyje.
Konspektai: Mainai.
Istorikai yra 1-oji sutartis. Karo metu naudoti ne pinigai, o ekvivalentai (duona, grdai).
Kiekviena alis sipareigoja perduoti daikt-keiiamas daiktas daikt. Kartais turi reikm ne tik
materialin daikto vert, bet ir jo biografija. Jei keiiami nekilnojami daiktai, tai sutarties forma tokia
pat, kaip nekilnojam daikt pirkimo-pardavimo (naujam CK nebus, registruojami per 3 mn.).
Barteris tai preki mainai - pvz.: Lietuva teikia Baltarusijai elektr, o i nori atsiskaityti daiktais.
Barteris plaiai taikomas valstybse, kur trksta usienio valiutos, o nacionalin valiuta nepastovi.
Sudarant tokias sutartis, privaloma nustatyti teikiam preki kain (jei nenustatoma, tai nevykdius
sutarties, ikyla atlyginimo klausimas, neaiku, kiek iiekot).
34.12. Dovanojimo sutartis.Dovanojimo sutarties svoka, alys, turinys, dalykas, forma ir ali
atsakomyb:
Civilinis kodeksas tik trys straipsniukai:
CK 280 strs.: Dovanojimo sutartimi dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turt
nuosavybn.
Asmuo, dovanodamas turt, gali nustatyti slyg, kad iuo turtu turi bti naudojamasi tam tikram
tikslui nepaeidiant kit asmen teisi ir teist interes.
Jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos slygos, tai dovanotojas teismine
tvarka turi teis reikalauti, kad slyga bt vykdyta arba kad bt nutraukta sutartis ir turtas
grintas jam.
CK 281 str.: Dovanojimo sutartis laikoma sudaryta tuo momentu, kada turtas perduodamas
apdovanojamajam. Nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo jos registravimo
(255 straipsnis) momento.
CK 282 str.: Forma: Dovanojimo sutartis, kurios suma didesn kaip du tkstaniai lit, turi bti
raytins formos.
Nekilnojamojo turto ir pagrindini statybini mediag dovanojimo sutartys turi bti sudaromos
atitinkamai io kodekso 255 ir 255-1 straipsniuose (-notarikai patvirtinta) nustatyta forma.
Kilnojamojo turto, kurio vert didesn kaip trisdeimt tkstani lit, dovanojimo sutartys, taip pat
pinig, kuri suma didesn kaip trisdeimt tkstani lit, dovanojimo sutartys turi bti raytins
formos ir notarikai patvirtintos.
Konspektai: Pagal 280 str. dovanojimo sutartimi dovanotojas neatlygintinai perduoda
apdovanojamam turt nuosavybn.
Realin (sigalioja nuo turto perdavimo), vienaal (dovanotojas joki pareig neturi;
apdovanotasis gali turti pareig, jei dovanota su slygomis), neatlygintina sutartis.
Asmuo, dovanodamas turt, gali nustatyti slyg, kad iuo turtu turi bti naudojamasi tam tikram
tikslui nepaeidiant kit asmen teisi ir teist interes. Jeigu dovanojama su slyga kak gauti
sau, tai ne dovanojimas. Slyga gali bti nustatoma tik ne dovanotojo naudai. Neatlygintinumaspagrindinis bruoas. Dovanojimo motyvas neturi teisins reikms, jeigu motyvas savanaudikas
sutartis gali bti pripainta negaliojanti.
Jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos slygos, tai dovanotojas teismine
tvarka turi teis reikalauti, kad slyga bt vykdyta arba kad bt nutraukta sutartis ir turtas
grintas jam.
Usienio valstybi CK yra dovanojimo sutarties pripainimas negaliojania dl paskesnio elgesio
(apdovanotojo dovanotojo atvilgiu).
Dalykas. Perduoda turt-iek tiek socialistin samprata. Dalykas pagal CK tiek individualiais, tiek
riniais poymiais apibrti daiktai, kurie priklauso dovanotojui. Vakar Europoje dovanojama
daugiau nei daiktai, todl CK Projekte kita ios sutarties samprata: 480 str.turt ar turtin teis
(reikalavim) dovanoja arba atleidia apdovanotjnuo teisins pareigos prie save ar treij
asmen. Prievol taip pat dovanojama. Kai kuri teisi negalima perduoti: teisi alimentus,
atlyginim u sveikatos sualojim.

10

Su reikalavimo teise susij vertybiniai popieriai. Dovanojimo sutartimi laikoma, kai dovanotojas
vykdo prievol u apdovanotj (skolos perklimas-kreditoriai privalo treiojo asmens vykdym
priimti, iskyrus, kai nesutinka skolininkas).
Usienyje dovanojimo sutartis kai kur laikoma realin (CK Projekte taip pat), o kartais ir
konsensualin. Kai perduodami daiktai, problemos nra, bet perduodant teises-problema (kaip jas
perduoti realiai?) Jei yra tam tikras dokumentas, tai teis perduodama realiai. Realiai-tai: dokument
teikimas ar jo suraymas?
Paadas k nors padovanoti nelaikomas sutartimi, bet Projekto 468 str. asmuo, kuriam buvo
paadta ateity padovanot, turi teis atlyginim ilaid dl pasiruoimo priimti dovan, jei atauk
paad (nevykd) be svarbi prieasi (konsensualumo elementas). Usienio kai kuriose valstybse
paadas tokiu atveju turi bti raytine forma.
Skirtumas nuo pirkimo-pardavimo sutarties-neatlygintinumas. Neatlygintina yra ir panaudos sutartis,
bet pagal j nuosavybs teis lieka panaudos davjui.
Dovanojimo sutarties elementai:
Sutarties alys: dovanotojas ir apdovanotasis.
Gali bti privats asmenys (fiziniai, juridiniai asmenys, asmenys, neturintys juridinio asmens teisi)
bei vieieji asmenys. Vieieji asmenys gali bti dovanojimo sutari alimi tik statym nustatyta
tvarka.
U neveiksnius asmenis nedidels apimties dovanojimo sutartis sudaro globjas (projekto 465 str.iki 1 MGL). Asmuo, kurio veiksnumas apribotas, gali dovanoti tik buitinio pobdio nedideles
dovanas. Nuo 15m. gali disponuoti savo udarbiu, stipendija, kitais atvejais sutinkant tvams.
Sutuoktiniai gali dovanoti turt, kur turjo iki santuokos, kuris yra j asmenin nuosavyb.
ali atsakomyb.
Dovanotojas neatsako u paslptus dovanojamo daikto trkumus, jei apie juos neinojo ir negaljo
inoti.
Apdovanotasis gali reikalauti nuostoli atlyginimo dl dovanos trkum ar apsunkinimo paalinimo,
jei neinojo ir neprane.
Dovanotojas bendrais pagrindais atsako u dovanos padaryt al, jei inojo apie trkumus ir
nespjo. Dovanotojas apmoka sutarties sudarymo ir vykdymo ilaidas, jei sutartis nenustato kitaip.
34.13.Turto perleidimo su slyga ilaikyti iki gyvos galvos sutartis. Specifiniai ios sutarties
bruoai:
Konspektai: Renta ( rentos termino dabartiniame Civ. kodekse nra, renta numatyta
projekte) Dabar - Turto perleidimas su slyga ilaikyti iki gyvos galvos.
Dabar CK 283 str.: svoka: Sutartimi dl turto perleidimo su slyga ilaikyti iki gyvos galvos
perleidjas, kuris dl amiaus ar dl sveikatos bkls yra nedarbingas asmuo, perduoda gijjui
nuosavybn nekilnojamj turt (arba jo dal), o gijjas sipareigoja teikti perleidjui iki jo gyvos
galvos materialin aprpinim natra gyvenamosios patalpos, maisto, prieiros, reikiamos pagalbos
pavidalu.
Tai realin (perduoda), vienaal sutartis, nes pareig turi tik asmuo, kuris gauna turt, o kuris
perdav-neturi. Sutartis atlygintina: vienas duoda turt, kitas-ilaikym. Tai ne ekvivalentin, o
rizikos sutartis. Neaiku, kiek laiko reiks ilaikyti, jeigu sutartis nutraukiama, ilaikjo patirtos
ilaidos nekompensuojamos.
CK 284 str.: Sutarties esmins slygos: Sutartyje dl turto perleidimo su slyga ilaikyti iki gyvos
galvos turi bti nurodytas nekilnojamojo turto ir su juo perduodamo kito turto, pereinani gijjo
nuosavybn, kainojimas, nustatomas ali susitarimu. Sutartyje turi bti taip pat nurodyta, koki
ri materialin aprpinim gijjas teikia perleidjui.
CK 285 strs. Forma: Sutartis dl turto perleidimo su slyga ilaikyti iki gyvos galvos turi bti
sudaroma io kodekso 255 ir 255-1 straipsniuose nustatyta forma (-notarikai patvirtinta ir ir per tris
mn. registruota ).
gijjas gyja tik ribotas nuosavybs teises perleist nekilnojam turt. (CK 286 str.: Sutarties
galiojimo metu perleisti nekilnojamj turt, gaut i perleidjo pagal sutart dl turto perleidimo su
slyga ilaikyti iki gyvos galvos, gijjas neturi teiss).
CK 287 str.: Nekilnojamojo turto atsitiktinio uvimo pasekms: gijjo gauto i perleidjo
nekilnojamojo turto atsitiktinis uvimas gijjo neatleidia nuo jo prisiimt sutartimi pareig.

11

CK 288 strs: Turto grinimas perleidjui, mirus gijjui: Jeigu gijjas mirta, tai sutartis dl
turto perleidimo su slyga ilaikyti iki gyvos galvos pasibaigia ir jo gautas pagal sutart turtas
grinamas perleidjo nuosavybn.
CK 289 str.: Sutarties nutraukimas Sutartis dl turto perleidimo su slyga ilaikyti iki gyvos galvos
gali bti nutraukiama: 1) perleidjo reikalavimu, jeigu gijjas nevykdo sutartimi prisiimt pareig; 2)
gijjo reikalavimu, jeigu dl nepriklausani nuo jo aplinkybi materialin jo padtis tiek pasikeit,
kad jis nebegali teikti perleidjui sutarto ilaikymo, arba jeigu perleidjui visikai gro darbingumas.
CK 290 str.: Sutarties nutraukimo pasekms Jeigu sutartis dl turto perleidimo su slyga ilaikyti
iki gyvos galvos nutraukiama, remiantis io kodekso 289 straipsnyje nurodytais pagrindais, tai
perleidjo pagal sutart perduotas gijjui turtas turi bti grinamas perleidjui. io turto nebesant,
atlyginama jo vert. Perleidjo ilaikymo ilaidos, kurias turjo gijjas iki sutarties nutraukimo,
neatlyginamos.
Socialistiniai bruoai:
-sudaryti gali tik nedarbingi (buvo nustatyta, kad visi darbingi turi dirbti; jei nedirba-veltdis); dabar
niekas neprivalo dirbti, todl Projekte sutartis sudaryti gals ir darbingi;
-sutarties dalykas-tik nekilnojamas turtas (tai -socializmo atgyvena, nes tada nekilnojamas turtas
buvo vertingiausias turtas; projekte nurodoma, kad galima perduoti nuosavybn kilnojamj arba
nekilnojamj daikt ar pinig sum. Kam perduoti rent, kad gauti pinigus? Asmuo, kuris tuos
pinigus naudos, juos sunaudos, o jei perduos nenusenusiam, kuris gali pinigus investuoti-pinigai bus
dauginami. Tas, kas juos gaus - patenkintas, nes gaus peln ir duos rent tam, kuris jam perdav
pinigus.
CK projekte i sutartis apibriama kaip renta.
Pagal projekt rentos sutartis konsensualin, sutartis sigalioja nuo susitarimo dl sutarties
slyg momento: (CK proj. 434 str.: Rentos sutartimi viena alis rentos moktojas (skolininkas) ,
sipareigoja neatlygintinai arba mainais u turto perdavim jo nuosavybn, periodikai mokti kitai
aliai rentos gavjui sutartyje numatyt pinig sum (rent) arba kita forma ilaikyti rentos
gavj.).
Sutarties dalykas perduotinas turtas: tiek kilnojami, tiek nekilnojami daiktai, apibrti riniais ar
individualiais poymiais, arba pinigai.
Jei pagal rentos sutart perduodamas nekilnojamas daiktas, pripastama, kad is daiktas apsunkintas
renta; Jei toks daiktas perleidiamas, prievol mokti rent pereina daikto gijjui.
Projekte numatytas rentos mokjimo utikrinimas. Jei rentos gavjas perduoda kilnojam daikt, ar
pinig sum, tai rentos moktojas privalo pateikti rentos mokjimo utikrinim arba apdrausti savo
civilin atsakomyb u rentos sutarties nevykdym ar netinkam vykdym, jei ne, ir daiktas va,
rentos gavjas gali nutraukti sutart ir pareikalauti nuostoli atlyginimo.
Renta gali bti paveldima.
Sutarties alys projekte:
-rentos moktojas, kuris gali bti ir fizinis, ir juridinis asmuo;
-rentos gavjai- tiek darbingi, tiek nedarbingi; tiek veiksns, tiek neveiksns asmenys.
-tretieji asmenys - rentos sutartimi gali bti nustatyta, kad rentos gavju yra treiasis asmuo, o ne
asmuo, perduodantis rentos moktojo nuosavybn turt. Turt irgi gali perduoti tretieji asmenys.
Jeigu treiojo asmens naudai ir gavjas sutiko, tai treiasis asmuo negali ataukti.
Subjektai gali ir keistis: teis gauti rent gali bti paveldima (kai subjektai fiziniai asmenys); galimas
teisi permimas (kai subjektai juridiniai asmenys). CK Projekto 451-454 str. Ji gali bti mokama
keliems fiziniams asmenims (sutuoktiniams ir kitiems). Teis gauti rent jiems priklauso lygiomis
dalimis. Mirus vienam i j, dalis pereina kitiems gavjams, jeigu sutartis nenustato kitaip.
Sutartis gali bti tiek vienaal, tiek dvial, nes sipareigojimas mokti rent gali bti atlygintinis
ir neatlygintinis. Rentos mokjimas neatlygintinis vienaal sutartis. Renta sipareigojama mokti
mainais u turto perdavim dvial sutartis.
Sutarties terminai. Projekto 437 str. rentos sutartis:
-iki gyvos galvos;
-laiko tarpui;
-neterminuota.
Visais atvejais terminas negali bti ilgesnis nei 100 m. nuo sutarties sudarymo dienos (ia projekte !).

12

Termin galima apibrti data ar vykiu. Sutartis, kuria nustatomos rentos mokjimas mirusiam
asmeniui arba kuris mirta prajus ne daugiau kaip 30 d. nuo sutarties sudarymo, negalioja. Ta pati
taisykl taikoma, jeigu rentos mokjimas buvo nustatytas nesaniam sudarymo metu asmeniui,
iskyrus atvejus, kai sutarties sudarymo metu rentos gavjas buvo pradtas ir gim gyvas.
Sutarties forma: notarin turi bti registruojama nekilnojamo turto registre; nuo registravimo
pereina nuosavybn.
Atsakomyb.
440 str. Jei rentos gavjas perduoda kilnojam daikt, ar pinig sum, tai rentos moktojas privalo
pateikti rentos mokjimo utikrinim arba apdrausti savo civilin atsakomyb u rentos sutarties
nevykdym ar netinkam vykdym, jeigu rentos moktojas nevykdo i pareig ir daiktas va ar
esmingai pablogja, rentos gavjas turi teis nutraukti sutart ir reikalauti atlyginti nuostolius.
Pasibaigimas.
Nutraukiant rent ali susitarimu;
Numatyta rentos moktojo teis ipirkti rent: neterminuotos rentos ipirkimo kaina metins
rentos ir perduoto turto verts suma.
Neterminuotos rentos ipirkimas rentos gavjo reikalavimu:
a)
kai rentos moktojas praleidia mokjimo termin daugiau nei 1 metus;
b)
rentos moktojas paeidia savo prievole utikrinti rentos mokjim (apdrausti);
c)
rentos moktojas pripastamas nemokiu;
d)
nekilnojamas daiktas, perduotas kaip rentos mokjimas, perjo keli asmen bendrojon
nuosavybn.
Konspektai: Kai kuri sutari, kurios numatomos CK projekte, apraymai
pasiskaitynjimui:
mons pirkimo-pardavimo sutartis.
CK Projekte numatomos normos, kurios reguliuoja mons pirkim-pardavim. mon gali bti
suprantama kaip teisi objektas-tokia mon yra ypatinga turto ris.
mon suprantama:
kaip juridinis asmuo, arba asmuo, neturintis juridinio asmens teisi;
Kaip teisini santyki objektas, kaip vieningas turtinis kompleksas.
mon galima sigyti:
sigijus akcins bendrovs akcijas (iuo atveju pati bendrov turto nepraranda;
Pagal CK projekt dar ir nusipirkus pai mon, kaip turtin kompleks, kaip material
objekt. Pirkjas, sigijs turt, jo pagrindu gali steigti mon. Parduodant mon turi bti
isprstas skol ir kit turtini prievoli perklimo klausimas. Parduoda akcininkai (jeigu
parduodama akcin bendrov). Kreditoriai tokiam pardavimui turi duoti sutikim.
Bruoai:
-turtas, skirtas gamybai, prekybai ir pan.;
-turtas, priklausantis individualiam ar kolektyviniam asmeniui;
-turtas, atskirtas nuo kito turto;
-vieningas turtinis kompleksas, kur sudaro ne atskir daikt rinkinys-iuo poiriu mon
suprantama kaip vieningas daiktas;
-mon kaip nekilnojamas daiktas.
mon-verslininkui (individualiam ar kolektyviniam) priklausantis vieningas, atskiras nekilnojamas
turtinis kompleksas, naudojamas gamybai, prekybai ar kitokiai komerciniai veiklai.
iuo atveju mon-kaip teiss objektas, o ne subjektas.
Norint gyti kontrol monei, yra dvi galimybs:
-gyjamos akcijos (51% bals, o praktikoje dar maiau; svarbiausius klausimus-3/4;
-akcininkas, kuris turi 100 akcij-ar jis yra mons savininkas? Jis tik akcij savininkas, o mons
savininku ilieka AB.
Kada mon parduodama? AB nusprend parduoti mon. Akcininkas, kuris nupirko mon, tampa
savininku (akcininkai gali nusprsti parduoti savo mon). Ar ilieka AB, kuri pardav savo mon ?
Taip. Jie turi kapital ir pinigus, jie gali pereiti kit veikl. Pasikeisti savo status, jeigu reikia. Naujai
sigij mon, gali j registruoti kaip individuali (personalin0, gali ileist akcijas ir steigti AB, nes

13

yra materialusis pagrindas. mons pirkimo-pardavimo sutartis-konsensualin, dvial, atlygintin.

Sutarties alys:
-fizinis ar juridinis asmuo;
-Valstybs Turto Fondas (parduodant valstybs mon).
Parduodant mon, svarbu nustatyti jos turtin sudt; atliekama pilna inventorizacija-akt pasirao
sutarties alys. Atliekamas nepriklausomas auditas.
Materialusis turtas: patalpos, renginiai, ems sklypas, preki atsargos, aliavos, kasos pinig
atsargos....
Nematerialusis turtas: prievolinio pobdio teis ir pareigos; visos mons reikalavimo teiss ir
mons siskolinimas, taip pat iimtins teiss krybins veiklos produktus: patentai, teis iradim,
pramonin dizain; iimtins teiss, kurios individualizuoja mon: firmos vardas, preki enklai ir kt.
ios dalys pagal sutart pereina pirkjui, jei jos priklauso pardavjui. Nepereina pirkjui teiss pagal
specialius licenzinius leidimus ir suteikia teis usiimti tam tikra veikla (moni rejestro statyme
nurodyta, kokia veikla usiimant reikalinga licencija.
Sutarties dalyku gali bti ne tik mon, bet ir jos dalis) filialas, atskiras cechas. mons pastatai,
ranga parduodamos prastine pirkimo-pardavimo sutartimi. Kaip nustatyti, kada koki sutart
sudaryti? Jei parduodamas vieningas technologinis kompleksas su teismis ir pareigomis-tai mons
pirkimo-pardavimo sutartis.
Prievoli perdavimas reikia skolos perklim, parduodant mon, turi bti iaikinami visi kreditoriai
ir sudaromas skol sraas. Apie mons pardavim turi bti praneta kreditoriams. Jei mon
parduota, ir kreditori sra tam tikri asmenys netraukti, jiems solidariai atsako tiek pardavjas,
tiek pirkjas (nustatoma reikalavim patenkinimo tvarka ir terminai). mons kaina ir sutarties
terminai-ali susitarimu. Sutarties forma:
-raytin;
-notarin;
-registruojama nekiln. turto registre ir moni rejestre.
Be sutarties, sutartiniai dokumentai yra:
-inventorizacinis aktas;
-buhalterinis
-nepriklausomo auditoriaus ivada apie mons sudt ir kain;
-vis skol, kurios perduodamos pirkjui, sraas, nurodant kreditorius, skolos dyd ir termin
vykdyti.
Sutartis sigalioja registravus.
Pardavjo pareiga-perduoti nuosavybs teis mon pirkjui. Pardavjas privalo paruoti mon
pardavimui. Jis pateikia pirkjui pasirayti perdavimo akt, kur nurodoma mons sudtis, inios apie
kreditoriaus spjim apie mons perdavim, perduodamo turto trkumai. Nuo perdavimo akto
pasiraymo dienos mon laikoma perduota, atsitiktinio uvimo rizika nuo iol pirkjui; nuosavybs
teis-nuo sutarties registravimo. Jei nra tam tikr daikt jie nekokybiki, pirkjas gali reikalauti
pakeisti arba sumainti kain. Perduoda laisv nuo treij asmen. Kreditoriai, kurie nesutinka su
skolos perdavimu, gali pareikalauti atsiskaityti iki perdavimo arba pripainti j sutart negaliojani ir
atlyginti.
Pirkjo pareiga-sumokti kain. Atsiskaitoma pagal sutarties slygas, paprastai per bank, nes
mokamos didels sumos.
Faktoringas (Factorage).
Tarpininkavimas; CK Projekte yra. Sutartis, pagal kuri perduodamos reikalavimo teiss. Pirkimopardavimo ir komiso operacij ris. Pagal i sutart firma (faktorius) perka i savo klient
reikalavimo teise. Foktorius per 2-3 d. sumoka nuo reikalavimo sumos 70-90% sskaitos kaip
avans. Likusi sum sumoka, kai gauna sumas i t skolinink, ir sau atskaito tam tikrus pracentus.
Mokjimo terminas 1-3 mn. U skub apmokjim firma gauna 3% nuolaid.
SCONTA-sskait apmokjimas nedelsiant.
Faktoringo sistemos nauda:
- garantuoja apmokjim 70-80% per 2-3 d.;
- pardavjas gali sumainti buhalterijos personalo ilaidas, nes firma-faktorius daro apskait.

14

Faktoriai susij su bankais ar j dukterinmis firmomis. Faktoriai ino, koks tai klientas. Firmos
faktoriai turi tarpusavio ryius. Yra tarptautin organizacija-International Factors Gruop. Jie gali
skolininkams pareikti iekinius ir usienio valstybje per tos organizacijos narius.
Faktoringo rys:
1. Ramusis (udarasis).
Esm ta, kad klientas sudaro pirkimo-pardavimo sutart, nusiunia vis sskait kopijas faktoriui, o
pirkjas apie tai nieko neino. Faktorius klientui apmoka 70-80% sskait sumos, ir jei pirkjas
atsiskaito, tai bankas, gavs pinigus, atsiskaito su klientu palikdamas sau sutartus procentus. Jei
pirkjas sskaitos neapmoka per 60 d., Faktorius (bankas) sumoka likusi sum klientui ir imasi vis
priemoni gauti pinigus i pirkjo..
Sutarties kaina nustatoma sudarant sutart,-priklausomai nuo pirkim apimties.
2. Atvirasis.
Pardavjas sskaitose privalo nurodyti, kad mokjimo teis perleista firmai-faktoriui. Faktorius
garantuoja sskaitos apmokjim, priklausomai nuo sutarties-80% ikart apmoka. Jei pirkjas
sskaitos neapmoka per 90 d., faktorius perveda vis sum klientui (pardavjui) ir imasi iiekojimo
priemoni.
35 Tema. Tiekimo sutartis
35.1. Tiekimo sutarties svoka ir reikm
Tiekimo sutart apibria CK 270 str. Sutinkamai su juo Tiekimo sutartimi tiekjas sipareigoja
perduoti nustatytais terminais ar terminu pirkjui (usakovui) nuosavybn (patikjimo teisn)
numatyt produkcij, o pirkjas sipareigoja priimti produkcij ir sumokti valstybs institucij
reguliuojamomis kainomis ar sutartinmis kainomis.
Vadinasi tiekimo sutartis dvial, konsensualin, atlygintin.
Tiekimo sutartis Sovietinis reliktas, CK projekte tokios sutarties ries nra. Tiekim)o sutartis
suprantama kaip pirkimo-pardavimo sutarties atmaina, kur Tiekjas (Pardavjas) suprantamas
kaip gamintojas (daniausiai), tiekiantis (parduodavimas ne vienkartinis) pirkjui savo produkcij.
Pagal Aid pirkimo-pardavimo sutartis skiriasi nuo tiekimo sutarties tuo, kad tiekimo sutartis yra
planin?, sudarymas niekada nesutampa su jos vykdymu, nes sudarymo momentu tiektina
produkcija daniausiai nebna pagaminta.
CK projekte iskiriama didmeninio pirkimo-pardavimo sutartis.
35.2. Didmenin prekyba
(deja, nieko rasti nepavyko, kiek teko girdti paskaitose jis nedst, dieninink konspektuose ito
taip pat nra)
LR Prekybos statymo 2 str.: Didmenin prekyba yra prekybin veikla, susijusi su preki pardavimu
perpardavimui ar gamybinei veiklai
43 straipsnis. Didmeninio pirkimo ir pardavimo sutarties ypatybs
Didmeninio pirkimo ir pardavimo sutartis sudaroma tik ratu. Ji gali bti ilgalaik, trumpalaik,
vienkartin.
Didmeninio pirkimo ir pardavimo sutartyse turi bti nustatyta:
1) parduodam preki pavadinimas, asortimentas, kiekis, kokyb;
2) preki isiuntimo (perdavimo) terminai;
3) kaina.
Be i btin sutarties slyg, alys sutartyje gali numatyti:
1) preki perveimo (perdavimo) bd, atsiskaitymo tvark ir form;
2) preki taros ir pakavimo reikalavimus, taros grinimo tvark ir terminus;
3) atsakomyb u sutarties nevykdym arba netinkam vykdym;
4) kitas slygas.
Didmeninio pirkimo ir pardavimo sutartyse gali bti numatytos ir su prekybine veikla nesusijusios
pardavjo pareigos
(ruoini gaminimas, rengim nuoma, ekspedicija ir kt.).
Didmeninio pirkimo ir pardavimo sutartis laikoma vykdyta t dien:
1) kai preks isiuniamos nevietiniam gavjui;

15

2) kai preks perduodamos pirkjo arba pardavjo sandlyje.

ali susitarimu gali bti numatyta ir kitokia sutarties vykdymo tvarka.
CK projekto 6.366. str.: Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartimi pardavjas asmuo, usiimantis
prekybos verslu ar jo atstovas, sipareigoja nustatytu terminu perduoti jo pagamintas ar sigytas
prekespirkjui nuosavybn pastarojo verslo poreiki ar kitoki poreiki, nesusijusi su asmeniniais,
eimos ar nam kio poreikiais, tenkinimui, o pirkjas sipareigoja sumokti kain.
35.3. Tiekimo ryi struktra
(tas pats kaip ir su prie tai jusiu)
35.4. Tiekimo sutarties sudarymas, pakeitimas, nutraukimas
Taikomi tie patys principai, kaip ir sudarant bet koki kit civilin sutart. Laikomasi ali
lygiateisikumo principo. Etapai: oferta, akceptas. Formai taikomi bendrieji sutari formos
reikalavimai. Sutartis gali bti keiiama ali sutarimu. Pakeitimo tvarka gali bti numatyta paioje
tiekimo sutartyje. Nutraukiama arba abipusiu sutarimu, arba pasibaigus galiojimui, arba vienos puss
iniciatyva, laikantis sutartyje nustatyt taisykli, jeigu ko kita nenustato statymas. Btinas iankstinis
praneimas.
35.5. Tiekimo sutarties turinys
Sutartyse gali bti nustatomi garantiniai terminai, jeigu j nenumato standartai arba technins
slygos, taip pat ilgesni, negu standart arba technini slyg numatomi, garantiniai terminai.
Liaudies vartojimo prekms, parduodamoms per mamenins prekybos organizacijas, garantinis
terminas skaiiuojamas nuo daikto mameninio pardavimo dienos (CK 274 straipsnis).
Visa kita kaip pirkimo-pardavimo sutartyje.
35.6. Tiekimo sutarties vykdymas
Produkcija turi bti tiekiama sutartyje numatyto asortimento (CK 272 str.).
CK nustato, kad tiekiamos produkcijos kokyb turi atitikti standartus, technines slygas arba
pavyzdius (CK 273 str.). Sutartyje gali bti numatoma, kad turi bti tiekiama auktesns kokybs
produkcija, negu reikalauja standartai, patvirtintos technins slygos arba pavyzdiai.
Produkcijos kiekis, tiekjo nepatiektas ar pirkjo neatsiimtas sutartu terminu, turi bti patiekiamas
(atsiimamas) sutartyje numatyta tvarka bei terminais (CK 271 str.).
Produkcija turi bti tiekiama komplektikai, sutinkamai su standart, technini slyg arba
kainorai reikalavimais (CK 275 str.).
Jeigu komplektikumo nenustato standartas, patvirtintos technins slygos arba kainoratis, jis
reikiamais atvejais gali bti nustatomas sutartyje.
35.7. Preki ir produkcijos primimas pagal kiek ir kokyb
Visais atvejais preki ar produkcijos kiekis ir kokyb turi bti nustatyti ir aptarti tiekimo arba
pirkimo pardavimo sutartyje. Kartais to daryti nereikia, mat tiekiamai produkcijai taikytini bendri
tokios kategorijos produkcijai standartai. iuo atveju btinas produkcijos atitikimas nustatytiems
standartams.
Tuo atveju, kai patiekiama emesns kokybs produkcija, negu reikalauja standartas, patvirtintos
technins slygos arba pavyzdys, pirkjas gali atsisakyti produkcij priimti bei sumokti u j; o jeigu
pirkjas u produkcij jau yra sumokjs, tai jo mokta suma turi bti grinama.
Taiau, jeigu patiektos produkcijos trkumai gali bti paalinami, negrinant jos tiekjui, pirkjas
turi teis pareikalauti, kad tiekjas paalint trkumus produkcijos buvimo vietoje, arba paalinti juos
savo priemonmis, bet tiekjo sskaita.
Jeigu patiekta produkcija atitinka standartus arba technines slygas, bet yra emesns ries, negu
buvo sutarta, tai pirkjas turi teis priimti produkcij ir sumokti u j atitinkamos ries produkcijai
nustatyta kaina arba atsisakyti produkcij priimti bei sumokti u j.
Tais atvejais, kai patiekiama netinkamos kokybs arba nekomplektin produkcija, pirkjas gali
iiekoti i tiekjo sutartyje nustatytas netesybas (baud) ir tokiu tiekimu padarytus nuostolius,
neskaitant netesyb (baudos) (CK 276 str.).
Iekiniams, kylantiems i netinkamos kokybs produkcijos patiekimo, nustatomas ei mnesi
senaties terminas, skaiiuojamas nuo tos dienos, kuri pirkjas reikiama tvarka nustat patiektos
jam produkcijos trkumus.

16

Primimas pagal kiek atliekamas preki primimo perdavimo metu ir fiksuojamas

dokumentaliai.
CK 271 str.: Produkcijos kiekis, tiekjo nepatiektas ar pirkjo neatsiimtas sutartu terminu, turi bti
patiekiamas (atsiimamas) sutartyje nustatyta tvarka bei terminais.
Pirkjas turi teis, pranes tiekjui, atsisakyti priimti produkcij, kurios patiekimo terminas
praleistas, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Produkcija, kuri tiekjas pasiunt, prie gaudamas
praneim, pirkjas privalo priimti ir u j sumokti.
35.8. Tiekimo sutarties ali atsakomyb
Pirkjas turi teis, pranes tiekjui, atsisakyti priimti produkcij, kurios patiekimo terminas
praleistas, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Produkcij, kuri tiekjas pasiunt, prie gaudamas
pirkjo praneim, pirkjas privalo priimti ir u j sumokti.
Jeigu patiekiama nekomplektin produkcija, pirkjas privalo pareikalauti produkcij sukomplektuoti
arba nekomplektin produkcij pakeisti komplektine ir, kol ji bus sukomplektuota arba pakeista,
atsisakyti u j sumokti, o jeigu u produkcij jau sumokta, - pareikalauti grinti sumoktas u j
sumas.
Jeigu tiekjas produkcijos nesukomplektuoja per ali susitarimu nustatyt laik, pirkjas turi teis
atsisakyti nuo produkcijos.
U atskir, priklausani prie asortimento, ri produkcijos nepilnutin patiekim tiekjas moka
nustatytas netesybas, nors sutartyje numatytu terminu tiekimas pagal bendr produkcijos vert bt
vykdytas, jeigu dl asortimento skaitymo ir atsakomybs u nepilnutin patiekim ko kita
nenumatyta tiekimo sutartyje.
Produkcijai, skirtai ilgam naudojimuisi ar laikymui, standartai arba technins slygos gali numatyti
ilgesnius terminus, per kuriuos pirkjas turi reikiama tvarka nustatyti nurodytuosius trkumus
(garantiniai terminai) ir po to pareikti tiekjui pretenzinius reikalavimus dl i trkum paalinimo
arba dl produkcijos pakeitimo. Tiekjas privalo neatlygintinai itaisyti produkcijos, kuriai nustatytas
garantinis terminas, trkumus arba pakeisti j, jeigu nerodo, jog trkumai atsirado dl to, kad
pirkjas paeid naudojimosi produkcija ar jos laikymo taisykles.
Vien, priklausani prie to asortimento ri produkcijos patiekimas didesniu kiekiu, negu
numatyta sutartyje, neskaitomas nepilnutiniam kit ri produkcijos patiekimui padengti, iskyrus
tuos atvejus, kada taip patiekta pirkjo sutikimu.
Terminus ir tvark, kuriais pirkjas turi nustatyti patiektos jam produkcijos trkumus, kai jie negaljo
bti pastebti, produkcij prastiniu bdu priimant, ir pareikti tiekjui pretenzijas, kylanias i
netinkamos kokybs produkcijos patiekimo, nustato tiekimo sutartis, o jei sutartyje tai nenustatyta, pagal paprastai reikiamus reikalavimus (CK 274 straipsnis).
36 Tema. Aprpinimas energija ir dujomis
36.1. Aprpinimo elektros ir ilumine energija sutari svoka, i sutari reikm.
Sutinkamai su CK projekto 378 str. energij tiekianti mon sipareigoja pateikti abonentui
(vartotojui) per prijungt energijos tiekimo kanal sutartyje numatytos energijos ries kiek, o
abonentas sipareigoja pateikt energij apmokti.
Galimos tiekti pagal sutart energijos rys:
1) elektros energija;
2) ilumin energija;
3) dujos.
CK projekto normos reglamentuoja tik atvejus, kai ivardintos ries energija yra tiekiama per
tinklus (elektros tinklai, duj vamzdynai) ir kai savo tinklus turi vartotojas. Atvejais kai energija
perduodama ne per tinkl, civiliniai santykiai reguliuojami paprastos civilins pirkimo pardavimo
sutarties normomis (akumuliatoriaus baterijos, dujos fasuotos balionais).
Pati energija yra priskirtina prie CT dalyk, turini tam tikrus poymius. Tai suvartojama,
kilnojama, dalu, apibdinama riniais poymiais.
Energijos ir duj tiekimo sutartis yra konsensualin, atlygintin, dvial ir viea. CK Projekto
6.161 str.: Viea yra laikoma sutartis, kuri sudaro mon, teikianti paslaugas ar parduodanti
prekes neapibrtam asmen ratui. Viea sutartis nustato pardavjui tam tikras pareigas. T.y.

17

energija ir dujos turi bti tiekiami kiekvienam pageidaujaniam su slyga, kad jis tam yra pasiruos
(turi tinklus, utikrina tinkl prieir, aptarnavim)..
Sutarties sudarymas. mons Lietuvos energija, Lietuvos dujos ir j filialai yra pardavjai, su
kuriais pirkjas ir sudaro pirkimo pardavimo sutart.
Yra skirtumas tarp energijos vartojimo gamybiniais ir buitiniais tikslais. Pirmuoju variantu kainiai
yra didesni.
Specifika fiziniams asmenims: raytin aprpinimo energija sutartis su fiziniais asmenimis gali bti
ir nesudaryta; jeigu fiziniams asmenims tiekiama energija ir ie j vartoja, laikoma, kad
aprpinimo energija sutartis sudaryta. T.Y. buitiniams tikslams vartoti, sutartis gali bti sudaroma
konkliudentini veiksm pagrindu: prisijungiama prie tinklo ir gaunama atsiskaitymo knygel.
Sutarties slygos iuo atveju yra bendros.
Gamybiniams tikslams yra sudaroma raytin sutartis. Joje numatomas galiojimo laikas ir kitos
slygos. Numatoma, kad esant terminuotai energijos tiekimo sutariai, terminui pasibaigus vartotojui
nenutraukus energijos vartojimo, sutartis pratsiama galioti neribotam laikui.
Sutarties ypatybes apsprendia:
1) skirtingai nuo kit preki, energija, dujos yra tiekiamos per tinkl sistem, kurios pagrindin dalis
priklauso pardavjui, o likusi pirkjui; sutartyje numatoma, kad energija turi bti tiekiama vartotojo
tinklams; energija tampa vartotojo nuosavybe prajusi pro apskaitos prietaisus.
2) Aprpinimas energija ir dujomis turi bti nuolatinis (t.y. vis sutarties numatyt laik);
3) Energijos, duj tiekjas turi kontrols funkcijas, taip pat kontroliuoja apskaitos prietais sistem.
Kai kalba eina apie mones, tikrinamas personalas, kuris aptarnauja tiekimo prietaisus.
36.2. Sutarties subjektai, dalykas, terminai, kaina, ali teiss ir pareigos
Subjektai. I sutarties apibdinimo darytina ivada, kad aprpinimo energijos nejais sutarties
subjektai yra fiziniai ir juridiniai asmenys taip pat asmenys neturintys juridinio asmens statuso.
Pastarieji laikytini energijos nej pirkjais. Pardavju iuo atveju laikytina Valstybins mons
"Lietuvos energija" ir "Lietuvos dujos", parduodanios savo produkcija per vietos platintojus.
Sutarties dalyku laikytinas tas energijos nejas, dl kurio tiekimo yra sudaroma sutartis. Tai:
4) elektros energija;
5) ilumin energija;
6) dujos.
Terminai
Energijos perdavimo, gavimo ir vartojimo momentai sutampa. T.y. energija pereina per t.t. kontrols
prietaisus, po ko jos nuosavyb pereina vartotojui. Energijos ir duj pirkimo ir pardavimo atveju
vartotojas moka tik u energij, kuri suvartoja. Atsiskaitoma nustatytais terminais, tvarka ir tarifais.
Kaina
Dabartiniu metu yra nustatoma valstybs institucij normatyvine tvarka. Kainos yra nustatomos
atsivelgiant vartotoj grupes (Lietuvos energija monopolistas taigi daro k imano). Turt
bti kitaip. PVZ.: JAV tarif klausim sprendia kartu vartotojai, tiekjai ir ekspertai. Paprastai
nustatoma 10-15 % pelno norma. Tiekjai gali ginyti nustatyt tarif teisme. Dl tarifo pakeitimo
komisij gali kreiptis ne anksiau kaip po met.
Sutarties ali teiss ir pareigos.
Tiekjo teiss ir pareigos:
tiekti abonentui sutartyje numatytos energijos ries ir kokybs kiek (duj kiek);
kai vartotojas yra fizinis asmuo utikrinti energijos vartojimo apskaitos prietais technin
bkl.
ali teises ir pareigas apsprendia sutarties pobdis viea sutartis:
1)tiekjas privalo sudaryti sutart su bet kuriuo besikreipianiu asmeniu (jeigu yra slygos
energijai tiekti)
2) tiekjas neturi teiss suteikti privilegij vienam ar kitam asmeniui, iskyrus statymo nustatytus
atvejus;
3) kainos bei kitos slygos turi bti vienodos visiems vartotojams, iskyrus statymo nustatytus
atvejus, kuomet atskiroms vartotoj kategorijoms gali bti taikomos lengvatins slygos.
ali teises ir pareigas apsprendia preks tiekimo bdas energijos tiekimo tinklais, vamzdynais.:

18

Vartotojo teiss ir pareigos:

Vartotojas sipareigoja patiekt energij apmokti bei laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo
reimo;
Ryium su tinkl ir vamzdyn eksploatacija yra numatomos ali teiss ir pareigos.
Speciali vartotojo pareiga yra utikrinti saug ir tinkam sistemos funkcionavim. Netinkamas
sistemos eksploatavimas gali bti tiekimo nutraukimo prieastimi.
Vartotojas privalo leisti tiekjui tikrinti prietaisus bei vartotojo tiekimo sistem. Vartotojai privalo
informuoti tiekj apie gedimus, kurie vyksta tinkluose.
36.3. ali atsakomyb
Energij tiekianios mons atsakomyb u savo prievoles yra ribota: gali bti iiekoti tiesioginiai
nuostoliai atsirad dl sutarties paeidimo ir negali bti iiekotos negautos pajamos.
Nesavalaikis atsiskaitymas u energij yra pagrindas nutraukti energijos tiekim. Vadinasi energijos
pirkjas turi prievol laiku atsiskaityti u jam tiekiam energij.
36.4. Aprpinimo dujomis sutarties svoka, alys ir t.t. viskas tas pats.
37 Tema. Paskolos sutartis
37.1. Paskolos sutarties svoka ir reikm
Paskolos sutartimi paskolos davjas perduoda paskolos gavjui nuosavybn pinigus ar kitus
riniais poymiais apibrtus daiktus, o paskolos gavjas sipareigoja grinti paskolos davjui
toki pat pinig sum arba tiek pat ir tokios pat ries bei kokybs daikt. ( CK 291 str.). t.y. kol
neperduoda, sutarties nra! Realin sutartis.
Paskolos sutartyje paskolos davjas gali sipareigoti pinigus ar daiktus paskolos gavjui perduoti
ateityje. ( CK 291 str.). Konsensualin sutartis. Vileitos odiais teisikai neratingas
papildymas: turjo bti numatyta kokiais atvejais, tarp koki subjekt (mons, bankai ir pan.),
numatytos slygos kada skolintojas gali nevykdyti savo sipareigojimo (nemokumas ar pan.).
Paskolos sutartis konsensualin ir kartu realin. Realinei sutariai neutenka konsensuso
(asmen paprasto susitarimo), reikia ir pusi reali veiksm. Iki 1995 met, sutinkamai su tuo metu
galiojusiu CK (svok apibr apsiribojant tik pirmj dabartinio apibrimo dalimi) paskolos
sutartis buvo traktuojama tik kaip realin. Realumas atitiko tuometinius socialinius santykius, mat
fiziniai asmenys skolino tik smulkias sumas, o bankai paskolas teikdavo tik ypatingais atvejais ir ne
fiziniams asmenims.
1995 m. straipsnis buvo papildytas antrja dalimi, leidusia traktuoti paskolos sutart kaip
konsensualin. Pvz.: susitinka du draugai. Vienas prao paskolinti 10000 lit. Antrasis sutinka,
sipareigoja. Taiau mona skolinti neleidia. Vadinasi pirmajam atsiranda teis kreiptis teism
dl atsiradusi nuostoli atlyginimo.
CK projekte paskolos sutartis yra apibriama sekaniai:
Paskolos (kredito) sutartimi paskolos davjas perduoda paskolos gavjui nuosavybn pinigus ar
riniais poymiais apibrtus daiktus, o paskolos gavjas sipareigoja grinti paskolos davjui toki
pat pinig sum arba tiek pat tokios pat ries ir kokybs daikt. Paskolos sutartis laikoma sudaryta
pinig arba daikt perdavimo momentu, jeigu alys nesusitar kitaip (CK projektas 850 str.).
Pasaulio alyse is klausimas yra sprendiamas vairiai. Taip Vokietijoje paskolos sutartis g.b.
konsensualin. Taiau yra numatyti atvejai ir slygos, kad skolintojas gali nevykdyti sutarties: taip
galima nesilaikyti pirminio sipareigojimo jeigu pasikeit skolininko turtin padtis dl ko galima
manyti, kad jis nesugebs vykdyti savo skolini sipareigojim.
Vertinant paskolos sutart kaip realin, galima daryti ir ivad, kad ji yra ir vienaal. T.y. laikoma
sudaryta nuo daikto perdavimo, po ko skolintojas joki pareig nebeturi.
Vertinant paskolos sutart kaip konsensualin, galima daryti ivad, kad ji yra dvial (abiems
alims nustatomos teiss ir pareigos)
Sutartis gali bti tiek atlygintin, tiek ir neatlygintin.
37.2. Paskolos sutarties alys, dalykas, turinys ir forma
Paskolos sutarties alys
Paskolos sutarties alimis g.b. fiziniai ir juridiniai asmenys, asmenys neturintys juridinio asmens
statuso, taip pat Valstyb.

19

Paskolos sutarties dalykas

Paskolos sutarties dalyku g.b. tik suvartojami, riniais poymiais apibrti daiktai. Tai nebtinai t.b.
pinigai. G.b. maisto produktai, kuras.
Slyga, kad paskolos dalyku turi bti riniais poymiais apibrti daiktai yra slygojama paskolos
sutarties ypatybs, kad skolinamas daiktas pereina skolininko nuosavybn ir yra skirtas jo poreiki
tenkinimui. Grinama ne tas pats daiktas (tos paios kupiros ir pan.), o tos paios ries ir toks pat
kiekis daikt.
Pvz. Suteikiama paskola ir u j yra sigyjamas daiktas. Taiau skolintojas nuosavybs teiss t
daikt (nam) negyja. Skolinantis i banko tokiam paiam tikslui, statomas objektas yra forminamas
ipoteka. Jeigu skola negrinama, bankui nuosavybs teis t nam nepereina: jis tik gyja pirmumo
teis iiekant pagal skolininko prievoles.
Paskolos sutarties turinys
iuo atveju taikytini bendrieji sutari turinio nuostatai. Vadinasi ir paskolos sutarties atveju sutarties
turiniu laikytinos slygos, dl kuri susitaria sutarties alys. Slygos gali bti btinosios, papildomos
ir atsitiktins. Prie btin slyg iuo atveju priskirtina reikalavimas nurodyti sutarties dalyk (tai gali
bti tik riniais poymiais apibrti daiktai) Sutarties dalykas apibdinamas kiekiu ir kokybe.
Kadangi paskolos sutartis gali bti ir atlygintin ir neatlygintin, palkanos u paskolos suteikim
btina slyga nelaikytina.
Paskolos sutarties forma
Gali bti taikomos visos galimos sutarties sudarymo formos (odin, raytin, raytin notarin),
jeigu statymas nenustato spec. reikalavim t.t. atvejais.
Raytin paskolos sutarties forma reikalaujama kai sutartis sudaroma tarp juridini asmen ir tarp
juridini ir fizini asmen arba tarp fizini asmen, jeigu paskolos suma viryja 500 lt. (CK 43 str.).
Reikalaujamos raytins formos nesilaikymas nedaro sutarties negaliojania. iuo atveju alims
atimama teis remtis liudinink parodymais. Paskolos sutartys tarp fizini asmen daniausiai
forminamos pakvitavim (skolos rateli) bdu. Skolos ratelio buvimas pas skolinink preziumuoja
skolos grinim.
37.3. Paskolos sutari rys
Paskolos sutarties rys:
1.
buitin paskola tarp fizini asmen;
2.
paskola suteikta banko ar kitos kredito staigos.
CK projektas iskiria ir spec. paskolos r tikslin paskol. Projekte nurodoma, kad tikslins
paskolos atveju paskolos davjas turi teis kontroliuoti jos panaudojim. Tuo atveju, kai paskolos
gavjas naudoja paskol ne pagal paskirt arba trukdo paskolos davjui kontroliuoti paskolos
panaudojim, paskolos davjas turi teis reikalauti paskolos bei procent grainimo prie termin
(CK projektas 852 1d.).
Gali bti ir atlygintin ir neatlygintin. Kai sudaroma su bankais visais atvejais tai atlygintin sutartis.
Palkanos nra btinas paskolos sutarties poymis. Procent pagal paskolos sutart dydis gali bti
nustatytas ali susitarimu, jeigu ko kita nenustato statymai (CK projektas 851 str.).
37.4. Paskolos sutarties ali atsakomyb
ali pareigos yra apibriamos paskolos sutarties svokoje: paskolos davjas perduoda paskolos
gavjui nuosavybn pinigus ar kitus riniais poymiais apibrtus daiktus, o paskolos gavjas
sipareigoja grinti paskolos davjui toki pat pinig sum arba tiek pat ir tokios pat ries bei
kokybs daikt. ( CK 291 str.).
Vadinasi, paskolos gavjo pareiga yra grinti jam parduotus riniais poymiais apibriamus
daiktus sutartyje arba statymo nustatytu terminu.
U ne laiku vykdyt prievol sutartis ar statymas gali numatyti netesybas: baudas arba delspinigius.
Paskolos sutarties nuginijimas: Jeigu paskolos gavjas pinig ar kit daikt faktikai negavo arba
gavo j maiau, negu sutartyje nurodyta, tai jis turi teis nuginyti visos paskolos sutarties arba jos
dalies galiojim. Tais atvejais, kada paskolos sutartis turi bti sudaroma raytine forma, nuginyti j,
remiantis liudytoj parodymais, neleidiama, iskyrus baudiamaisiais statymais baudiam veik
atvejus (CK 293 str. ir CK projektas 852 str.).

20

Paskolos grinimas gali bti utikrinamas pagal statymus arba sutart keitimu, ipoteka, laidavimu,
garantija ir kitokiais bdais, kurie nors ir nra statymuose numatyti, bet pagal civilini statym
bendruosius pradmenis bei prasm gali bti naudojami kaip paskolos grinimo utikrinimas.
Bank ir kit kredito staig paskol operacijas reguliuoja CK kodeksas ir kiti statymai.
Paskolos sutarties terminai
Paskolos sutartyje alys gali numatyti grinimo terminus. Tokiu atveju skola turi bti grinta
sutartyje nustatytu terminu. Sutartis g.b. ir neterminuota. Tokiu atveju skolininkas privalo grinti
skol per 7 d. po kreditoriaus pareikalavimo ( bendra CK nuostata). Pasaulinje praktikoje ie
terminai labai skirtingi. Taip veicarijoje 6 mn. nuo pareikalavimo. Vokietijoje priklausomai nuo
sumos 1-3 mn.
Tik buities lygmenyje pirkimo pardavimo sutartyje yra svarbus daikt perdavimas. Galimi atvejai,
kai paskolos sutartis sudaroma nei skolininkui nei skolintojui preki (daikt) nematant. iuo atveju
teisine prasme svarbiausia yra nuosavybs teiss perjimas.
38 tema. Turto nuoma. Panauda.
38.1. Turto nuomos sutarties svoka ir rys.
Sutartys, pagal kurias daiktai perduodami laikinai pasinaudoti (ne nuosavybn):
Nuomos sutartis.
2. Gyvenamj patalp nuomos sutartis.
3. `Panaudos sutartis.
297 straipsnis. Nuomos sutarties svoka
Nuomos sutartimi nuomotojas sipareigoja duoti nuomininkui turt laikinai naudotis u umokest.
(Vileitos odiais nuomojamas DAIKTAS o ne TURTAS !!!)
Daiktas perduodamas laikinai naudotis, valdymo teis gali bti ir neperduodama.
Nuomos sutartis konsensualin (sutartis, kuri laikoma sudaryta nuo to momento, kai alys
susitaria dl esmini slyg ir nustatyta forma ireikia savo suderint vali); atlygintin
(nuomininkas u nuomojam daikt privalo mokti nuompinigius); dvial (kiekviena i ali turi
teises ir pareigas).
Nuomos sutartis seka paskui daikt, t. y. turi tam tikr daiktins teiss bruo.
311 straipsnis. Sutarties galiojimas, turtui perjus kitam savininkui
Inuomoto turto nuosavybs teisei perjus i nuomotojo kitam asmeniui, nuomos sutartis lieka
galioti naujam savininkui. Nuomos sutartis lieka galioti, ir turtui perjus i vienos
valstybins organizacijos (nuomotojo) kitai.
Usienio alyse skiriamos dvi nuomos sutari rys:
1.
nuomos sutartys,
2.
arendos sutartys.
Vokietijoje asmeniniams poreikiams tenkinti daiktas nuomojamas; komerciniams tikslams
arenduojamas.
Pranczijoje kilnojami daiktai nuomojami, nekilnojami arenduojami.
LR CK tokio nuomos sutari skirstymo nra. Galiojaniame CK skiriamos - nuomos sutartys
(bendras nuomos teisini santyki reguliavimas) ir atskiros nuomos sutari rys:
buitins nuomos sutartis (CK 317 str.);
gyvenamosios patalpos nuoma (CK XXX skirsnis).
LR CK projekte nuoma (bendrieji nuostatai) ir iskiriamos nuomos rys:
vartojimo nuoma;
transporto priemoni nuoma;
pastat, statini ar rengini nuoma;
mons nuoma;
ems nuoma;
lizingas (finansin nuoma);
gyvenamosios patalpos nuoma.
38.2. Turto nuomos sutari taikymo sfera ir j reikm.

21

Nuomos sutari reikm: nuomininkas gali patenkinti tiek verslo, tiek savo asmeninius poreikius
negydamas daikto nuosavybn; nuomotojas gauna pajamas neprarasdamas nuosavybs teisi
daikt.
Sfera?
38.3. Turto nuomos sutarties alys, dalykas, forma ir terminai.
Sutarties alys ne maiau dviej asmen: nuomotojas, nuomininkas. Nuomininkas tai sutarties
alis, kuri gauna turt laikinai naudotis u umokest. Nuomotojas tai sutarties alis, kuri duoda
turt laikinai naudotis u umokest. Nuomotoju ir nuomininku gali bti tiek fiziniai tiek juridiniai
asmenys, tiek mons, neturinios juridinio asmens teisi. Nuomotojas yra daikto savininkas ar jo
galiotas asmuo.
Sutarties dalykas bet koks nesuvartojamas individualiais poymiais apibrtas daiktas. statymas
gali riboti ar drausti kai kuri daikt nuomos teis. Toks ribojimas priklauso nuo daikt teisinio
reimo (iimti i apyvartos ar ribotai esantys apyvartoje daiktai, pvz: ginklai gali bti nuomojami tik
asmenims turintiems teis juos turti, transporto priemones tik asmenims turintiems vairuotojo
paymjim ir pan.).
Sutarties forma - 298 straipsnis. Sutarties forma
Nuomos sutartis ilgesniam kaip vieneri met terminui turi bti raytins formos. Nekilnojamojo
turto nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieneri met terminui, statym nustatytais atvejais
ir tvarka turi bti registruojama.
Kolizija ! Nekilnojamo turto registro statyme numatyta, kad registruojamos nuomos sutartys
sudarytos ilgesniam, nei 3 met terminui. Kodekso norma bendra, statymo speciali; statymas
sigaliojo vliau nei kodeksas, todl pirmenyb turt bti teikiama statymo normai. Registravimas
btinas siekiant apginti trei asmen interesus: jei nuomos sutartis registruota, pasikeitus daikto
savininkui ji privaloma naujam savininkui. Jeigu registracijos nebuvo, naujam savininkui ji bus
privaloma tiktam terminui, kuriam leidiama sudaryti neregistruotas nuomos sutartis, t. y. 3 m. nuo
sutarties sudarymo.
Sutarties terminas gali bti nurodytas (terminuota sutartis), gali bti nenurodytas ( neterminuota
sutartis).
299 straipsnis. Sutarties terminas
Nuomos sutarties terminas nustatomas ali susitarimu. Turto, kuris yra valstybin nuosavyb,
maksimalius nuomos terminus gali nustatyti Lietuvos Respublikos statymai.
300 straipsnis. Sutarties sudarymas nenurodant termino
Jeigu sudarytoje nuomos sutartyje nenurodytas jos terminas, sutartis laikoma sudaryta
neapibrtam terminui.
Jeigu pasibaigus nuomos sutarties terminui (terminuota sutartis) nuomininkas ir toliau naudojasi
daiktu, o nuomotojas tam neprietarauja, tai laikoma, kad sutartis redukavosi, t. y. sutartis laikoma
atnaujinta tomis paiomis slygomis neapibrtam laikui (tapo neterminuota).
301 straipsnis. Tolesnis naudojimasis turtu, pasibaigus sutarties terminui
Jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam
neprietarauja, tai sutartis laikoma atnaujinta neapibrtam terminui.
302 straipsnis. Nuomininko pirmenybs teis atnaujinti sutart
Nuomininkas, tvarkingai vykds nuomos sutartimi prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties
terminui, turi pirmenybs teis, lyginant su kitais asmenimis, atnaujinti sutart. Buitins nuomos
sutariai i taisykl netaikoma.
Sutarties kaina esmin nuomos sutarties slyga. Kaina nustatoma ali susitarimu. Dl kainos
nesusitarus, taikoma prastin rinkos kaina.
38.5. Sutarties pasibaigimas:
1. pasibaigus neterminuotai sutariai (300 straipsnis. kiekviena alis turi teis bet kada
atsisakyti sutarties, spjusi apie tai antrj al prie vien mnes, o kai nuomojami pastatai, taip
pat gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, - prie tris mnesius. Nuomos sutartyje gali bti
nurodyta ir kita sutarties atsisakymo tvarka.
2. pasibaigus terminuotai sutariai (sujus nustatytam terminui)

22

3. terminuot sutart nutraukus prie termin nuomotojo reikalavimu (312 straipsnis. Sutarties
nutraukimas prie termin nuomotojo reikalavimu. Nuomotojas turi teis pareikti teisme,
arbitrae arba treij teisme reikalavim nutraukti nuomos sutart prie termin:
1) jeigu nuomininkas naudojasi turtu ne pagal sutart ar turto paskirt;
2) jeigu nuomininkas tyia ar dl neatsargumo blogina turto bkl;
3) jeigu nuomininkas nesumoka nuompinigi per sutartyje ar statyme nustatyt termin;
4) jeigu nuomininkas nedaro kapitalinio remonto tais atvejais, kai jis pagal statym ar sutart
privalo j daryti.
4. terminuot sutart nutraukus prie termin nuomininko reikalavimu (313 straipsnis. Sutarties
nutraukimas prie termin nuomininko reikalavimu. Nuomininkas gali pareikti teisme, arbitrae
arba treij teisme reikalavim nutraukti nuomos sutart prie termin:
1) jeigu nuomotojas nedaro kapitalinio remonto, kur jis privalo daryti;
2) jeigu turtas dl aplinkybi, u kurias nuomininkas neatsako, pasidaro netinkamas naudotis.
38. 4. Sutarties dalyvi teiss ir pareigos (Sutarties turinys).
Nuomotojo pareigos: 1. 303 straipsnis. Nuomotojas privalo pateikti nuomininkui turt sutarties
slygas bei turto paskirt atitinkanios bkls. Nuomotojas neatsako u tuos turto trkumus, kuriuos
jis aptar, sudarant sutart.
T.y. trkumai turi bti aptarti; nuomotojas atsako u trkumus apie kuriuos inojo ir kuri neaptar
bei u trkumus kurie atsirado vykdant sutart;
- daiktas turi bti tinkamas naudoti pagal paskirt, su visais priklausiniais;
- daikto atsitiktinio uvimo, sualojimo rizika tenka jo savininkui;
- daiktas t. b. perduotas nustatu terminu ir nustatytoje vietoje (nuomininkas gali reikalauti udelsimu
patirtus nuostolius arba atsisakyti sutarties);
Nuomotojas privalo spti apie treij asmen teises daikt (keitim, uzufrukt, servitutus ir kt.).
Jeigu tretieji asmenys pareikia reikalavimo teis daikt, nuomotojas privalo stoti proces ginti
nuomininko teises;
2. 306 straipsnis. Nuomotojas privalo savo sskaita daryti kapitalin inuomoto turto remont,
jeigu ko kita nenumato statymas arba sutartis. Jeigu nuomotojas ios pareigos nevykdo,
nuomininkas gauna teis arba padaryti kapitalin remont, numatyt sutartyje ar neatidliojamai
reikaling, ir iiekoti remonto kain i nuomotojo ar skaityti t kain nuompinigi sskait,
arba nutraukti sutart (313 straipsnis) ir iiekoti nuostolius, padarytus jos nevykdymu.
- Apie kapitalin remont nuomininkas privalo spti nuomotoj.
3. Pasibaigus sutariai, nuomotojas privalo priimti daikt. Jeigu nuomotojas ios pareigos
nevykdo, nuomininkas turi teis reikalauti i jo visas turto ilaikymo, saugojimo ir kitokias ilaidas.
Nuomininko pareigos: 1. 305 straipsnis. Nuomininkas privalo naudotis nusinuomotu turtu pagal sutart ir turto paskirt.
309 straipsnis. Nusinuomoto turto duodamos pajamos, konkreiai imant, vaisiai, gyvuli prieauglis
ir pan., priklauso nuomininkui, jeigu ko kita nenustato sutartis.
2. 315 straipsnis. Jeigu nuomininkas pablogina nusinuomot turt, jis privalo nuomotojui atlyginti
tuo padarytus nuostolius, iskyrus tuos atvejus, kai rodo, kad turtas pablogjo ne dl jo kalts.
- T.y. atsako u turto sugadinim, net jeigu tai vyko dl treij asmen, kuriems buvo perdavs
daikt, kalts (eimos nariai, jeigu juridinis asmuo darbuotojai)
3. 310 straipsnis. Nuomininkas turi teis subnuomoti nusinuomot turt, tiktai gavs nuomotojo
sutikim.
- Subnuomos atveju nuomininkas atsako u daikto grinim nuomotojui.
- Subnuomininko teisi apimtis negali viryti nuomininko teisi (negali bti ilgesn, pasibaigus
nuomai, automatikai pasibaigia ir subnuoma, pripainus nuomos sutart negaliojani, negalios ir
subnuomos sutartis irt.t.)
4. 307 straipsnis. Nuomininkas privalo laikyti nusinuomot turt tvarking, savo sskaita daryti
einamj jo remont, jeigu ko kita nenustato statymas arba sutartis, ir padengti turto ilaikymo
ilaidas.
5. 308 straipsnis. Nuomininkas privalo laiku mokti nuompinigius u naudojimsi nusinuomotu
turtu. Jis turi teis reikalauti atitinkamai sumainti nuompinigius, jeigu dl aplinkybi, u kurias jis
neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi turtu slygos arba turto bkl esmingai pablogjo.

23

- CK projekte numatyta galimyb mokti u nuom ne tik pinigais, bet ir daiktais, paslaugomis,
atliekant darbus ir kt.
- Kaip ir kada mokti nuompinigius nustato sutartis (pasibaigus sutariai, nustatytais laiko
tarpais ir pan.), jeigu sutartyje neaptarta, vadovaujamasi paproiais.
6. 314 straipsnis. Nuomos sutariai pasibaigus, nuominkas privalo grinti nuomotojui turt tos
bkls, kurios j gavo, atsivelgiant normal susidvjim, arba sutartimi sulygtos bkls. Jeigu
nuomininkas pablogina nusinuomot turt, jis privalo nuomotojui atlyginti tuo padarytus nuostolius,
iskyrus tuos atvejus, kai rodo, kad turtas pablogjo ne dl jo kalts. 316 straipsnis. Jeigu
nuomininkas, nuomotojui leidus, nusinuomot turt pagerina, tai jis turi teis padaryt iam
tikslui btin ilaid atlyginim, iskyrus tuos atvejus, kai statymas arba sutartis numato k kita.
Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu jie atskiriami be alos
nusinuomotam turtui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti j verts, nuomininkas gali pasiimti.
Pagerinim, nuomininko padaryt be nuomotojo leidimo ir neatskiriam be alos nusinuomotam
turtui, vert neprivalo bti atlyginama.
Valstybei ir Savivaldybms priklausani statini, patalp nuoma vykdoma tik konkurso tvarka.
ems nuoma. (nors programoje nra, skait paskaitoje).
LR ems nuomos statymas. (Paskutin redakcija 1998 m.)
Nuomotojai: privaios ems ems savininkai; valstybins ems ems valdytojo funkcijas
atliekanti institucija.
4 straipsnis. ems nuomos sutartis
1. ems nuomos sutartimi nuomotojas sipareigoja leisti nuomininkui sutart laik ir sutartomis
slygomis naudotis eme pagal tikslin paskirt ir disponuoti i jos gautais produktais bei
pajamomis.
2. ems nuomos sutartis sudaroma ratu. Sutartis, sudaryta ilgesniam kaip 3 met laikotarpiui,
registruojama Nekilnojamojo turto registre.
3. Privaios ems nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip 3 met laikotarpiui, tvirtinama
notarikai.
4. Prie ems nuomos sutarties turi bti pridtas nuomojamo ems sklypo planas, o jeigu em
nuomojama iki 3 met, - ems sklypo schema.
5 straipsnis. ems nuomos sutarties terminas
1. Privaios ems nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu.
2. Valstybins ems nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne
ilgiau kaip 99 metams.
3. ems reformos metu valstybins ems valdytojas nuomoja em ne ilgesniam kaip 3 met
laikotarpiui. Ilgesniam kaip 3 met laikotarpiui valstybins ems valdytojo teikimu em nuomoja
apskrities virininkas, jeigu kiti statymai nenustato kitaip.
4. Jeigu pagal teritorij planavimo dokumentus ems sklypas numatytas naudoti visuomens
poreikiams, is ems sklypas inuomojamas tik iki to laiko, kol jis bus paimtas naudoti pagal
paskirt.
6 straipsnis. ems nuomos sutarties turinys
1. ems nuomos sutartyje turi bti nurodyta:
1) ems nuomotojas;
2) ems nuomininkas;
3) ems nuomos objektas su ems kadastro bei Nekilnojamojo turto registro duomenimis;
4) ems nuomos terminas;
5) pagrindin tikslin ems naudojimo paskirtis;
inuomojamoje emje esani ems savininkui ar kitiems asmenims nuosavybs teise
priklausani statini ir rengini naudojimosi slygos bei nauj pastat, statini statybos, keli
tiesimo, vandens telkini rengimo ir kitos slygos, taip pat, kam pastatai ar renginiai bus
naudojami pasibaigus ems nuomos terminui;
Paaikinimai:
Jeigu em nuomojama ems kio paskiriai, pastatai nestatomi;
Jeigu nuomojama ne ems kio paskiriai, sutartyje turi bti numatyta galimyb statyti pastatus,
jeigu tokia galimyb nenumatyta, nuomininkas neturi teiss statyti statinius;

24

Jeigu em inuomota tam, kad bt pastatyti statiniai, sutartyje turi bti nustatyta, kokie statiniai
bus pastatyti, laiko tarpas, per kur tie statiniai bus pastatyti, numatytas pastat likimas sutariai
pasibaigus:
a)
pastatai tampa ems savininko nuosavybe (primokant arba nemokamai),
b)
pastat savininkas pastatus nugriauna, sutvarko ems sklyp ir perduoda j nuomotojui,
c)
(13 str.) jeigu pastatai lieka buvusio ems nuomininko nuosavybe, nuomininkas turi teis
ems servitut, jeigu tai buvo numatyta ems nuomos sutartyje arba papildomame raytiniame
susitarime.
Bet servitutas galimas tik santykiuose tarp dviej ems savinink !!! Todl servituto neturt bti.
6) inuomojamoje emje esani poeminio bei pavirinio vandens, naudingj ikasen
(iskyrus gintar, naft, dujas ir kvarcin sml) naudojimo slygos, neprietaraujanios
statymams;
7) ems naudojimo specialiosios slygos;
8) ems naudojimo apribojimai;
9) ems servitutai;
10) umokestis u ems nuom. j skaitomas umokestis u melioracijos renginius, kelius,
tiltus, ininerinius renginius ir kita, taip pat umokesio indeksavimas, jeigu nuomojama valstybin
em;
11) kiti su nuomojamo ems sklypo naudojimu bei ems sklypo grinimu, pasibaigus ems
nuomos sutariai, susij nuomotojo ir nuomininko sipareigojimai;
12) atsakomyb u ems nuomos sutarties paeidimus.
18 straipsnis. ems nuomos sutarties pasibaigimas ems nuomos sutartis pasibaigia:
1) pasibaigus nuomos terminui;
2) mirus ems nuomininkui, jeigu pdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusi teisi ir
pareig arba pdini nra;
3) likvidavus mon, staig, organizacij, kurios buvo ems nuomininks;
4) nuomojam em pardavus, dovanojus ar kitaip perleidus nuomininkui;
5) nutraukus ems nuomos sutart
19 straipsnis. ems nuomos sutarties nutraukimas paimant em visuomens poreikiams
Kai inuomota em paimama visuomens poreikiams, ems nuomos sutartis nutraukiama ir
nuomotojui bei nuomininkui ala atlyginama statym ir Vyriausybs nustatyta tvarka.
20 straipsnis. ems nuomos sutarties nutraukimas prie termin nuomotojo reikalavimu
1.ems nuomos sutartis prie termin nuomotojo reikalavimu gali bti nutraukiama:
1) statym numatytais atvejais;
2) jeigu ems nuomininkas naudoja em ne pagal sutart ar pagrindin tikslin ems naudojimo
paskirt;
3) jeigu ems nuomininkas, nuomodamas privai em, ilgiau kaip 3 mnesius, o valstybin em
- ilgiau kaip 6 mnesius nuo ems nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesio sumokjimo
termino io mokesio nesumokjo;
4) jeigu ems nuomininkas nevykdo iame statyme ar nuomos sutartyje nustatyt reikalavim;
5) su usienio valstybi fiziniais ir juridiniais asmenimis, jeigu anuliuojamas leidimas usienio
investicijai;
2. Apie ems nuomos sutarties nutraukim nuomotojas privalo praneti ems kio paskirties
ems nuomininkams ratu ne vliau kaip prie 3 mnesius, o kitos paskirties ems nuomininkams
- prie 2 mnesius iki nuomos sutarties nutraukimo.
3. ems nuomos sutartis prie termin gali bti nutraukta pasikeitus valstybins ems
nuomotojui, privaios ems nuomininkui, jeigu reikalavimai nutraukti nuomos sutart prie
termin susij su ems reformos ir Piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt
atkrimo statym nuostatomis.
4. Jeigu ems kio paskirties ems nuomos sutartis nutraukiama prie laik nuomotojo
reikalavimu, t met derli nusiima nuomininkas arba nuomotojas atlygina nuomininkui su tuo
susijusius nuostolius.
21 straipsnis. ems nuomos sutarties nutraukimas prie termin nuomininko reikalavimu
ems nuomos sutartis prie termin nuomininko reikalavimu gali bti nutraukiama:

25

1) jeigu ems kio paskirties ems nuomininkas apie tai ems nuomotojui pranea ne vliau kaip
prie 3 mnesius, o kitos paskirties - prie 2 mnesius;
2) jeigu ems nuomotojas nevykdo io statymo 11 straipsnyje nurodyt pareig.
(Nuomotojo pareiga remontuoti melioracijos renginius, kelius, tiltus ir kitus ininerinius
renginius)
38.9. Lizingas. Lizingo svoka ir reikm. Bendri lizingo ir turto nuomos bei pirkimo pardavimo sutari bruoai. Lizingo davjo ir lizingo gavjo teiss bei pareigos. ali
atsakomyb.
Lizingo sutarties svoka numatyta CK projekte 6.562. str.:
2. Lizingo sutartimi viena alis lizingo davjas sipareigoja gyti nuosavybs teise i treiojo
asmens daikt, nurodyt kitos alies lizingo gavjo ir perduoti daikt lizingo gavjuivaldymui
ir naudojimui verslo tikslais u umokest su slyga, kad imokjus vis lizingo sutartyje numatyt
kain daiktas pereis lizingo gavjo nuosavybn.
3. Lizingo davjas pardavj ir daikt renkasi pagal lizingo gavjo nurodymus ir neatsako u
pardavjo ir nuomos dalyko parinkim, jeigu lizingo sutartis nenumato ko kita.
4. Lizingo sutartis gali bti sudaryta tik verslo tikslais.
5. Lizingo davju pagal sutart gali bti bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis asmuo,
turintis statymo nustatyta tvarka iduot licenzij usiimti lizingo veikla.
Esm pasibaigus nuomos teisei, daiktas pereina nuosavybn.
Lizingo sutartis konsensualin, dvial, atlygintin.
Lizingo sutartis apima pirkimopardavimo, nuomos ir kreditavimo sutari elementus.
Sudaroma Lizingo sutartis tarp lizingo gavjo ir lizingo davjo.
Lizingo davjas sudaro sutart su gamintoju usakydamas pagaminti lizingo gavjui reikaling
produkcij ir nurodydamas kam ji turi bti patiekta. Po to, kai lizingo gavjas pasirao produkcijos
primimo akt, o lizingo davjas umoka gamintojui u pagamint ir patiekt produkcij, santykiai
tarp lizingo davjo ir gamintojo pasibaigia.
Lizingo sutartyje tarp lizingo gavjo ir lizingo davjo nustatomas terminas, per kur turi bti
padengtos lizingo davjo ilaidos ir pelnas. Lizingo gavjas tampa savotiku nuomininku. Lizingo
gavjas naudodamas produkcij gauna pajamas i kuri padengia savo gamybos ilaidas ir Lizingo
bdu gytos produkcijos nuomos mokest tol, kol pilnai neatsiskaito. Tol, kol nesumokamas visas
sutartas mokestis, produkcijos savininkas lizingo davjas (nuomos sutarties elementai). Atsitiktin
daikto (produkcijos) uvimo rizika tenka lizingo gavjui (kitaip nei esant nuomos sutariai). Jeigu
lizingo gavjas bankrutuos, skolininkai negali nukreipti iiekojimo produkcij, nes nuosavybs
teiss produkcij, kol nevykdyta lizingo sutartis, priklauso lizingo davjui.
vykdius lizingo sutart, nuosavybs teises produkcij gyja lizingo gavjas (pirkimo-pardavimo
sutarties elementai).
Lizingo sutarties metu lizingo gavjas naudojasi produkcija, u kuri sumokjo lizingo davjas
(kreditavimo sutarties elementai).
Lizingo davjas gali nutraukti sutart, jeigu:
jeigu renginio pirkimo-pardavimo sutartis nutraukta dl renginio defekto;
lizingo gavjas paeidia renginio naudojimo slygas, nevykdo kit sutarties slyg;
lizingo gavjas nevykdo mokestini sipareigojim;
likviduojama lizingo gavjo mon.
38.6. Panaudos sutarties svoka, alys, dalykas, forma, ali teiss ir pareigos.
Panaudos sutarties svoka. 366 straipsnis. Panaudos sutartimi panaudos davjas perduoda turt
laikinai neatlygintinai naudotis panaudos gavjui, o is sipareigoja
grinti t turt.
Sutartis realin (perduoda turt, o ne sipareigoja perduoti), vienaal (panaudos davjas gavjo
atvilgiu neturi joki pareig, o tik teises), neatlygintin (tai pagrindinis jos skirtumas nuo nuomos
sutarties). Savo juridine prigimtimi panaudos sutartis panai turto nuomos sutart, todl tarp jos
ali atsirandantiems santykiams reguliuoti taikomos CK nuomos santykiams reguliuoti taikomos
taisykls.

26

alys. Panaudos davjai g.b. tik veiksns fiziniai asmenys (CK 13,14 str. numatyti atvejai, kai
nepilnameiai turi teis savarankikai sudarinti smulkius buitinius sandorius), juridiniai asmenys
(jeigu i teis numatyta statuose ar statymais) ir juridinio asmens teisi neturinios mons.
Dalykas. Panaudos sutarties dalygas gali bti: 1) turtas, turintis individualius poymius, 2)
nesuvartojamas turtas, 3) turtas, kuriuo tenkinami panaudos gavjo poreikiai.
Forma. (Bendros sandori ir nuomos sutari taisykls). Ratu, jeigu bent viena alis mon,
istaiga, organizacija. Tarp piliei - ratu, jeigu sudaroma ilgesniam, negu 1 m. laikotarpiui (jeigu
nekilnojamam turtui notarikai ir registruojama), arba kai panaudos dalyko vert didesn kaip 500
Lt.
Terminai. 367 straipsnis. Panaudos sutartis gali bti sudaroma apibrtam terminui,
terminui iki pareikalavimo ar nenurodant termino. Jeigu tokia sutartis sudaryta nenurodant
termino, taikomos io kodekso 300 straipsnyje nustatytos taisykls. (Jeigu sudarytoje sutartyje
nenurodytas jos terminas, sutartis laikoma sudaryta neapibrtam terminui. Tuo atveju kiekviena
alis turi teis bet kada atsisakyti sutarties, spjusi apie tai antrj al prie vien mnes, o kai
(sutarties dalykas) nuomojami pastatai, taip pat gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, - prie
tris mnesius). Pasibaigus nustatytam terminui, panaudos sutartis nebegalioja, nors n viena i ali
jos neatsisako. alys, nordamos pratsti sutartinius santykius, privalo sudaryti nauj sutart.
ali teiss ir pareigos. Panaudos davjas: 369 straipsnis. Panaudos davjas atsako u duoto
neatlygintinai naudotis turto trkumus, kuri jis tyia ar dl didelio neatsargumo neaptar,
perduodamas turt.
Panaudos gavjas: 370 straipsnis. Panaudos gavjas turi teis duoti gautj turt naudotis
treiajam asmeniui, tik gavs panaudos davjo sutikim, likdamas jam atsakingas. (Kitos teiss ir
pareigos, kaip nuomos sutartims).
38.7. Sutarties pasibaigimas. 373 straipsnis. Panaudos sutartis, be bendrj prievolms pasibaigti
pagrind, pasibaigia taip pat, mirus fiziniam asmeniui arba pasibaigus juridiniam asmeniui,
dalyvavusiems sutartyje.
Panaudos davjo reikalavimu: 1) jeigu (panaudos gavjas) naudojasi turtu ne pagal sutart ar turto
paskirt; 2) jeigu tyia ar dl neatsargumo blogina turto bkl; 3) taip pat tuo atveju, kai panaudos
gavjas gaut neatlygintinai naudotis turt be jo sutikimo duoda naudotis treiajam asmeniui.
372 straipsnis. Sutarties nutraukimas turto naujo savininko reikalavimu
Panaudos sutartis, sudaryta, nenurodant termino, gali bti nutraukiama asmens, kuriam perjo
duoto neatlygintinai naudotis turto nuosavybs teis ar patikjimo teis, reikalavimu.
38. 8. Turto nuomos ir panaudos sutarties ali atsakomyb ??? (SILAU PATIEMS I TO
KAS IDSTYTA. Vileita to neakcentavo).
39 TEMA. Gyvenamosios patalpos nuoma.
39.1. Gyvenamj patalp rys. 318 straipsnis. (pagal tai, kam) ios patalpos priklauso:
1) fiziniams asmenims;
2) gyvenamj nam, statybos ar eksploatavimo bendrijoms;
3) savivaldybms;
4) monms ir organizacijoms.
39.2. Teisinis gyvenamosios patalpos nuomos santyki reguliavimas.
1992 m. Aukiausioji Taryba, dar galiojant But Kodeksui, prim statym dl CK 30 skirsnio
pakeitimo: 318 straipsnis. iame skirsnyje reglamentuojama gyvenamj patalp nuomos sutari,
pagrst Gyventoj apsirpinimo gyvenamosiomis
patalpomis statymu, sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka. Kitoms patalpoms liko galioti But
Kodeksas. Taigi patalp nuom iki 1998 m. birelio mn. (panaikintas But Kodeksas) reglamentavo
du statymai: But Kodeksas ir CK 30 skirsnis. Problema: But Kodeksas draud ikeldinti
nuominink u nuompinigi nemokjim. Tokia situacija nenormali, todl 1998 m. But Kodekso
galiojimas panaikintas.
39.3. Teisini gyvenamosios patalpos nuomos santyki atsiradimo pagrindas.
Gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai yra sutartinio pobdio. Jie gali atsirasti tik
fiziniam asmeniui sudarius nuomos sutart su gyvenamosios patalpos savininku. Gyvenamosios
patalpos sutarties sudarymo teisiniai pagrindai skiriasi priklausomai nuo to, kam priklauso patalpos:

27

320 straipsnis. Savivaldybi gyvenamj patalp nuomos sutartys sudaromos remiantis

savivaldybs valdymo organo sprendimu; moni, organizacij savo darbuotojams nuomojam
gyvenamj patalp nuomos sutartys - kolektyvinje sutartyje, o organizacijoje, kurioje tokia
sutartis nesudaroma, - administracijos ir dirbanij susitarimu numatytais pagrindais ir tvarka.
moni, organizacij ir fizini asmen komercinmis slygomis nuomojam gyvenamj patalp
nuomos sutartys sudaromos alims susitarus.
39.4. Asmen, kuriems reikia valstybs paramos apsirpinant gyvenamosiomis patalpomis,
skaita. Gyvenamj patalp suteikimo tvarka.
Reglamentuoja Gyventoj apsirpinimo gyvenamosiomis patalpomis statymas:
9 straipsnis.
Teis valstybs param apsirpinti gyvenamosiomis patalpomis pilieiai turi, kai yra bent viena i
i slyg:
1) gyvena nuomojamame ar nuosavame name, bute, kuriame kiekvienam eimos nariui tenka ploto
maiau negu (10 kvadratini metr slyginio ploto, tenkanio vienam eimos nariui);
2) nuomoja gyvenamsias patalpas i fizini asmen arba komercinmis slygomis i moni,
organizacij, taip pat gyvena buvusiems savininkams grintuose namuose (butuose)
nepriklausomai nuo gyvenamosios patalpos dydio;
3) vienai eimai gyventi pritaikytame bute (name) gyvena dvi ar daugiau eim arba vieno
kambario bute gyvena trys ir daugiau asmen. Atskira eima taip pat laikomas neveds (netekjusi)
eimos narys nuo 18 met;
4) gyvena tarnybiniame bute, bendrabutyje;
5) grta ar yra gr i tremties ir neturi gyvenamojo ploto arba turi jo maiau nei nurodyta io
statymo 8 straipsnio pirmojoje dalyje.
Pilieiai, neturj teiss valstybs param, pablogin savo bsto slygas perleisdami, pakeisdami
turimas gyvenamsias patalpas ar persikeldami i gyvenamj patalp kitas, kuriose gyvenant
gali bti gyta teis valstybs param, teis bti rayti eil valstybs paramai gauti gyja
prajus 5 metams nuo bsto slyg pabloginimo.
10 straipsnis. Valstybs paramos formos
Pilieiai, turintys teis valstybs param apsirpinti gyvenamosiomis patalpomis, gali nustatyta
tvarka pasirinkti ir pasinaudoti viena i i paramos form:
1) gauti kredit lengvatinmis slygomis arba subsidijas gyvenamajam namui ar butui pasistatyti
arba nusipirkti;
2) isinuomoti savivaldybs gyvenamsias patalpas, taikant savivaldybi reguliuojamus nuomos
mokesio tarifus.
16 straipsnis. Piliei, pageidaujani gauti valstybs param, registravimas
Pilieiai, turintys teis valstybs param, registruojami ir parama jiems suteikiama savivaldybse
pagal gyvenamj viet.
Gavs pilieio praym, savivaldybs valdymo organas per mnes j inagrinja ir priima
sprendim - registruoti piliet valstybs paramai gauti ar neregistruoti.
17 straipsnis. Piliei eils valstybs paramai gauti
Valstybs paramai gauti sudaromos trys eils.
Visos eils sudaromos atsivelgiant piliei, turini teis gauti valstybs param, eimos nari
skaii, turim gyvenamj patalp kiekybin ir kokybin charakteristik, buvimo eilje laik ir
kitus kriterijus. Piliei eiles valstybs paramai gauti sudaro ir tvirtina savivaldybs meras
(valdyba).
Piliei eils valstybs paramai gauti yra vieos. Savivaldybs sudaro galimyb suinteresuotiems
asmenims su jomis susipainti.
39.5. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties svoka, rys, forma, terminai.
Svoka. 319 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas sipareigoja leisti
apsigyventi nuomininkui gyvenamojoje patalpoje, o nuomininkas sipareigoja naudotis ia patalpa,
mokti nuomos mokest. alys sipareigoja vykdyti ir kitas nuomos sutartyje numatytas slygas
(prievoles).
Sutartis dvial, atlygintin, konsensualin (jeigu nuomotojas patalpos neperduoda, nuomininkas turi
teis reikalauti perduoti patalp ir atlyginti udelsimu padarytus nuostolius).
Rys. 1 kriterijus: kam priklauso nuomojamos patalpos
fiziniams asmenims priklausani patalp nuomos sutartys;

28

savivaldybms priklausani gyvenamj patalp nuomos sutartys;

monms, istaigoms, organizacijoms priklausani gyvenamj patalp nuomos sutartys;
tarnybini gyvenamj patalp nuomos sutartys;
gyvenamj patalp bendrabuiuose nuomos sutartys;
gyvenamj patalp nakvyns namuose nuomos sutartys.
2 kriterijus: kaip nustatomos nuomos sutarties slygos:
slygos nustatomos ali susitarimu komercins sutartys;
pagrindines slygas nustato norminiai aktai.
Forma. 322 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra
savivaldyb, mon, or ganizacija, turi bti sudaroma ratu. J pasirao galiotasis pareignas ir
nuomininkas. Kylus ginui ir nesant sutarties galima remtis faktinmis aplinkybmis (mokjo
nuompinigius, nuompinigiai buvo priimami ir pan.) Nuomos sutartys tarp fizini asmen gali bti
sudaromos odiu. Terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nepriklausomai nuo to, kas
yra jos alis, turi bti sudaroma ratu. Sutartyje turi bti fiksuojamas terminas. Jeigu odiu bus
laikoma kad sudaryta neterminuota sutartis.
Terminai. 325 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bti neterminuota arba
terminuota. Esant neterminuotai nuomos sutariai nuomininkas gali nutraukti nuomos sutart spjs
nuomotoj prie 1 mnes arba sumokjs nuompinigius u 1 mnes priek. Nuomotojas gali
nutraukti nuomos sutart spjs nuominink prie 3 mnesius. Raytin nuomos sutartis laikoma
sudaryta, kai alys j pasirao, o odin - nuo ali susitarimo dl sutarties slyg arba leidimo
apsigyventi gyvenamojoje patalpoje dienos.
Terminuota sutartis, kurios terminas apibrtas vykio, tampa neterminuota, jei tas vykis nevyksta.
Kai vykis nutolsta, nustatytas sutarties terminas perkeliamas.
alys gali atnaujinti gyvenamosios patalpos terminuot nuomos sutart, sudarydamos nauj
terminuot arba neterminuot nuomos sutart.
Tarnybini gyvenamj patalp nuomos sutartis sudaroma tam laikui, kol nuomininkas dirba
nurodytose pareigose. Nuomos sutarties termin apibria darbo sutarties terminas. Pasibaigus iam
terminui nuomininkas fali bti ikeldinamas. Nuomos sutartis gali bti sudaryta mokymosi laikui.
39.6. Sutarties dalykas, sutarties alys.
Dalykas. 324 straipsnis. Savivaldybi ir moni, organizacij gyvenamj patalp nuomos
sutarties dalyku gali bti tik atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa i vieno ar keli
kambari ir su ja susijusi pagalbini patalp. (Izoliuota patalpa tokia, kuri galima patekti
nepereinant per kit kambar ir i kurio nepereinant galima patekti bendro naudojimo patalpas)
Negali bti savarankikos nuomos sutarties dalyku kambario dalis arba kambarys, susijs su kitu
kambariu bendru jimu (pereinamieji kambariai), taip pat pagalbins patalpos (virtuvs,
koridoriai, sandliukai ir pan.). Butuose, kurie nuomojami pagal atskiras nuomos sutartis keliems
nuomininkams, tokios pagalbins patalpos gali bti inuomojamos bendram naudojimui.
Fiziniams asmenims priklausani gyvenamj patalp nuomos sutarties dalyku gali bti ir
neizoliuotos patalpos ar net patalp dalys Palangoje, nakvyns namuose ir pan).
alys. 321 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties alys yra nuomotojas
ir nuomininkas.
Nuomotojas yra gyvenamj patalp savininkas ar asmuo, jas valdantis kitais pagrin dais.
Nuomotoju gali bti gyvenamj patalp nuomininkas, kuris statym nustatyta tvarka sudaro
subnuomos sutart.
Nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dl eimos bei buvusi eimos nari in teres
sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutart. Jeigu gyvenamojoje patalpoje liko nepilnametis,
neturintis tv arba negalintis gyventi kartu su jais, gyvenamj patalp nuomos sutart jo vardu
gali sudaryti statymo galiotas asmuo.
Kodl Nuomininkas yra fizinis asmuo ? Jeigu gyvenamasias patalpas nuomoja juridinis asmuo, tai
nuomos santykius reglamentuoja CK 29 skirsnis (Nuoma). Esm: juridiniams asmenims netaikomos
lengvatos nustatytos fiziniams asmenims.
39.7. Gyvenamosios patalpos nuomininko eimos nariai, j teisin padtis.

29

329 straipsnis. Nuomininko eimos nariai. Nuomininko eimos nariai yra kartu gyvenantys
sutuoktinis, j vaikai (vaikiai), nuomininko ir jo sutuoktinio tvai (tviai). Vaik sutuoktiniai ir
nuomininko vaikaiiai priskiriami prie eimos nari, jei jie su nuomininku turi bendr k.
Globjai ir globotiniai, apsigyven globjo arba globotinio gyvenamojoje patalpoje, negyja
globjo ar globotinio eimos nari teisi. Jeigu globai pasibaigus jie toliau kartu gyvena ir bendrai
tvarko nam k, tai bet kurio i j reikalavimu gali bti pripainti eimos nariu teismine tvarka.
Gimins, ilaikytiniai ir sugyventiniai, kartu su nuomininku, jo eimos nariais ar vienu i j
igyven ne maiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvark nam k, teismine tvarka gali
bti pripainti nuomininko eimos nariais.
Tvai ir pilnameiai vaikai, apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, gyja eimos nari teises, jei
jie su nuomininku turi bendr k ir jei nuomininkas bei jo eimos nariai su tuo sutinka.
Svarbu ! 1) Nuomininko eimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis, j vaikai (vaikiai),
nuomininko ir jo sutuoktinio tvai (tviai). Pvz.: moteris turi but, sudar santuok, bet vyro bute
nepriregistravo. is kreipsi teism, kad j keldint ir priregistruot, nes jis eimos narys. Teismas
atmet iekin, nes vyras nra nuomininko eimos narys, trksta esmins kodekse numatytos slygos
(vyras nebuvo priimtas ir apgyvendintas buto savininko).
2) Kiti straipsnyje minimi asmenys laikomi eimos nariais jeigu jie ne tik gyvena kartu su
nuomininku, bet ir su nuomininku turi bendr k.
3) Tvai ir pilnameiai vaikai, apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, gyja eimos nari teises, jei
jie su nuomininku turi bendr k ir jei nuomininkas bei jo eimos nariai su tuo sutinka. Jeigu
tokio sutikimo nebus, eimos nario teisi negys. Pvz.: Tvas apgyvendino pamot be pilnamei
sn sutikimo; kylus teisminiam ginui, pamot teismas ikeldino, nes nebuvo nuomininko eimos
nari sutikimo.
eimos nari teisin padtis.
330 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomininko eimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas,
kylanias i gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Svarbu kylus ginams
buto padalijimo ar kitais klausimais. Ivykus asmeniui, kuris sudar nuomos sutart (nuomininkui),
liko gyventi kiti asmenys. Jeigu jie nuomininko eimos nariai jie turi teis ias patalpas.
Fiziniai asmenys, nustoj bti nuomininko eimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje
patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo eimos nariai.
Pagal prievoles, kylanias i nuomos sutarties, pilnameiai nuomininko eimos nariai ir buv
eimos nariai atsako solidariai su nuomininku. Pvz.: jeigu nuomininkas nemoka nuomos mokesi,
jie gali bti iiekoti i bet kurio eimos nario.
331 straipsnis. Pagal nuomos sutart gyvenamojoje patalpoje turi teis apsigyventi tie nuomininko
eimos nariai ir buv eimos nariai, kurie yra vardyti sutartyje. Jei ie asmenys per eis mnesius
nuo sutarties sudarymo gyvenamojoje patalpoje neapsigyvena, teis apsigyventi joje praranda.
Laikinai ivykusiems is terminas pradedamas skaiiuoti nuo io kodekso 332 straipsnyje nustatyto
laiko pasibaigimo, (6 mn.) o jei ie asmenys sugro anksiau - nuo j sugrimo dienos.
Savivaldybs gyvenamosios patalpos nuomininkas ar pilnameiai jo eimos nariai, kitiems
pilnameiams eimos nariams sutinkant, nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turi teis
apgyvendinti sutuoktin, vaikus, savo ir sutuoktinio tvus. Nepilnameiams vaikams apgyvendinti
pas j tvus (tvius) io sutikimo nereikia.
moni, organizacij ir fizini asmen gyvenamj patalp, inuomojam komercinmis slygomis,
nuomininkas apgyvendinti io straipsnio antrojoje dalyje nurodytus asmenis turi teis tik
nuomotojui leidus. Tokio leidimo nereikia apgyvendinti nuomininko ar jo eimos nario sutuoktiniui
ir nepilnameiams j vaikams (vaikiams). Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje gali bti
numatomos ir kitos eimos nari apgyvendinimo slygos.
Apgyvendintas eimos narys gyja lygias su kitais nuomininko eimos nariais ir buvusiais eimos
nariais teises ir pareigas gyvenamj patalp, jei apsigyvendamas nebuvo kitaip susitars.
T.y. jeigu komercinmis slygomis inuomojate nuomininkui but, jis be leidimo gali apgyvendinti
sutuoktin ir nepilnameius vaikus. Tvams vus, vaikai ilaiko teis but, nes sutinkamai su LR
vaiko teisi apsaugos statymu nalaitis ar liks be globos vaikas negali bti ikeldintas i bsto.
Vaikai, net ir kartu su globju, iki pilnametysts gals gyventi bute nemokdami u j. Ribojama
privaios nuosavybs teis?

30

39.8. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties ali teiss ir pareigos.

2. Teis naudotis gyvenamja patalpa. Tai teis gyventi isinuomotoje patalpoje, arba, laikantis
nustatyt apribojim, naudoti j komercinei kinei veiklai. 1992 m. nutarimu priimtos Gyvenamj
patalp naudojimo komercinei kinei veiklai taisykls draudia rengti sprogstamj mediag
parduotuves, buitini paslaug mones, pirtis, stiklo taros supirktuves, viebuius ir kt..
2. Teis subnuomoti gyvenamj patalp. 336 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomininkas,
gavs kartu su juo gyvenani eimos nari ir nuomotojo sutikim, turi teis subnuomoti
gyvenamj patalp. Gyvenamosios patalpos subnuomos sutartis gali bti sudaroma tiek odiu,
tiek ratu, tiek terminuotam, tiek neter minuotam laikui.
Gyvenamosios patalpos subnuomos mokestis nustatomas ali susitarimu.
Pasibaigus subnuomos terminui, subnuomininkas neturi pirmumo teiss atnaujinti sutart ir
nuomininko reikalavimu turi atitutinti pagal nuomos sutart turt patalp. Jeigu subnuomos
sutartis sudaryta nenurodant termino, nuomininkas privalo prie
tris mnesius spti subnuominink apie subnuomos sutarties nutraukim.
Jeigu subnuomininkas atsisako atitutinti gyvenamj patalp, jis turi bti teismine tvarka
ikeldintas ir kita gyvenamoji patalpa jam nesuteikiama.
3. Teis apgyvendinti laikinus gyventojus. 337 str. Nuomininkas ir jo eimos nariai, tarpusavy
susitar, gali leisti gyvenamojoje patalpoje, kuria jie naudojasi, laikinai gyventi kitiems asmenims
(laikiniesiems gyventojams), nesudarydami su jais subnuomos sutarties ir neimdami mokesio u
naudojimsi patalpa.
Laikinieji gyventojai nuomininko arba jo eimos nari reikalavimu privalo tuojau isikelti i
patalpos. Jiems atsisakius isikelti i patalpos, nuomininkas ir jo eimos
nariai turi teis reikalauti teismine tvarka ikeldinti laikinus gyventojus nesuteikiant kitos
gyvenamosios patalpos. Laikinai gali tstis ir ilgai, pvz.: studentas pas dde apsigyvena 5 m.
4. Teis keistis gyvenamosiomis patalpomis. 348 straipsnis. Savivaldybi, moni, organizacij ir
fizini asmen gyvenamj patalp nuomininkas, gavs kartu su juo gyvenani pilnamei eimos
nari, skaitant laikinai ivykusius, ratik sutikim ir nuomotojui sutikus, gali keistis nuomojama
gyvenamja patalpa su kitu savivaldybi, moni, organizacij ir fizini asmen gyvenamj
patalp nuomininku.
Nuomotojo, iskyrus savivaldyb, atsisakymas sutikti keistis gyvenamosiomis patalpomis negali bti
nuginijamas. (Laikoma, kad savivaldybei tas pats, kas gyvens jos patalpose. Savivaldybs neusiima
komercija ir nuomoja ne pelno tikslais).
Keitimasis gyvenamosiomis patalpomis forminamas naujomis nuomos sutartimis. Keitimosi
sutartis sigalioja nuo paskutins naujos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo dienos,
o jeigu gin sprend teismas - nuo teismo sprendimo sigaliojimo dienos.
Jeigu eimos nariai nesusitaria dl keitimosi arba kai pakeitus gyvenamsias patalpas bt galimyb
likviduoti eimoje susidariusias konfliktines situacijas, tai bet kuris i eimos nari turi teis reikalauti
teismine tvarka prievarta pakeisti nuomojam gyvenamj patalp kit gyvenamj patalp arba
patalpas skirtinguose namuose (butuose).
5. Teis gyvenamj patalp laikinai ivykus tik Savivaldybs gyvenamosioms
patalpoms !!! 332 straipsnis. Nuomininkui, jo eimos nariui ar buvusiam eimos nariui laikinai
ivykus, teis savivaldybs gyvenamj patalp jiems paliekama eiems mnesiams. Jeigu
ivykdamas turjo tiksl ivykti nuolatos, teis gyvenamas patalpas prarandama nuo ivykimo
momento (ei mn. terminas neskaiiuojamas).
Nuomininkui, jo eimos nariui ar buvusiam eimos nariui laikinai ivykus, teis savivaldybs
gyvenamj patalp paliekama visam ivykimo laikui iais atvejais:
1) ivykus gydytis - vis gydymosi laik;
2) ivykus mokytis - vis mokymosi, studij laik;
3) ivykus ilgalaikn komandiruotn usien - vis
komandiruots laik;
4) ivykus eiti globjo ar rpintojo pareigas - vis j
jimo laik;
5) vaikus atidavus aukljimo staig, giminaiiams,
globjui ar rpintojui - vis j ten buvimo laik;

31

6) paaukus krato apsaugos tarnyb - statymo nustatyt

tarnybos laik;
7) sumus - vis tardymo ir teismo laik.
Pasibaigus io straipsnio antrojoje dalyje numatytoms aplinkybms, laikinai ivykusiam
nuomininkui, jo eimos nariui ar buvusiam eimos nariui teis nuomojam patalp ilieka dar
eis mnesius.
Pasibaigus iam terminui, laikinai ivyks nuomininkas, jo eimos narys ar buvs eimos narys
praranda teis nuomojam gyvenamj patalp.
Jei laikinai ivykusj, kuris gro po nustatyto termino, pasilik nuomininkas, pilnameiai eimos
nariai ir buv eimos nariai priima gyventi nuomojamoje patalpoje, jo prarastoji teis gyvenamj
plot laikoma atstatyta.
Laikinai ivykusiojo reikalavimu teismas gali pripainti jam teises nuomojam gyvenamj
patalp, jei bus nustatyta, kad iame straipsnyje nustatyt laik jis praleido dl svarbi prieasi.
Laikinai ivykusio fizinio asmens teis gyvenamj patalp pasibaigia ir anksiau iame
straipsnyje nustatyto laiko, kai nutraukiama savivaldybs gyvenamj patalp nuomos sutartis, jei
sutartyje nenustatyta kitaip.
333 straipsnis. Laikinai ivykusio savivaldybs gyvenamosios patalpos nuomininko, jo eimos nario
ar buvusio eimos nario patalpa turi teis naudotis pasilik eimos nariai ir buv eimos nariai. Jei
nuomininko, jo eimos nari ar buvusi eimos nari nelieka, tai ivyksts nuomininkas
gyvenamj patalp gali inuomoti pagal subnuomos sutart arba joje gali bti apgyvendinti
laikinieji gyventojai. Laikinai ivykusiajam sugrus, subnuomininkas ar laikinasis gyventojas turi
tuoj pat atitutinti gyvenamj patalp, o asmenys, neatitutin gyvenamosios patalpos, be jokio
iankstinio spjimo ikeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.
334 straipsnis. Savivaldybi gyvenamosios patalpos rezervavimas
Jeigu nuomininkas, jo eimos narys ar visi nuomininko eimos nariai ivyksta kit vietov ar
usien ilgesniam kaip ei mnesi laikui, jo nuomojama savivaldybs gyvenamoji patalpa gali
bti rezervuojama. Sprendim rezervuoti priima vietos savivaldos vykdomoji institucija.
Atsisakymas rezervuoti gali bti ginijamas teismine tvarka.
Gyvenamosios patalpos rezervavimas forminamas raytine sutartimi tarp vietos savivaldos
vykdomosios institucijos ir ivykstanij, sutinkant pasiliekantiems eimos nariams. Savo sutikim
pasiliekantieji duoda pasiraydami rezervavimo
sutartyje. Atsisakymas duoti sutikim gali bti ginijamas teismine tvarka.
335 straipsnis. Jeigu ivyksta ne visi eimos nariai, rezervuota savivaldybs gyvenamja patalpa
naudojasi pasilikusieji. Jeigu ivyksta nuomininkas ir visi jo eimos nariai, nuomininkas turi teis
palikti gyvenamj patalp naudotis pagal subnuomos sutart kitiems asmenims arba apgyvendinti
joje laikinus gyventojus. Rezervavimo sutartyje gali bti numatoma, jog savival dyb inuomosianti
gyvenamj patalp pagal terminuot nuomos sutart.
Sugrus rezervuotos gyvenamosios patalpos nuomininkui ar jo eimos nariui, j reikalavimu
asmenys, apgyvendinti toje gyvenamojoje patalpoje, turi tuoj pat j atitutinti nepriklausomai nuo
rezervavimo termino pasibaigimo. Asmenys, neatitutin rezervuotos gyvenamosios patalpos, be
jokio iankstinio spjimo ikeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.
Nuomininko pareigos.
2. Isaugoti ir tinkamai eksploatuoti gyvenamj patalp ir joje esanius renginius;
3. Mokti nuompinigius ir mokest u komunalines paslaugas.
326 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos mokestis
U gyvenamosios patalpos nuom nuomininkas moka nuomos mokest (buto nuompinigius).
Gyvenamosios patalpos nuomos mokest nuomininkas turi sumokti kas mnes, ne vliau kaip iki
kito, po igyventojo, mnesio dvideimtos kalendorins dienos (nedirbantieji pensininkai 30
kalendorins dienos), jeigu ali susitarimu nenumatytas kitas terminas.
Savivaldybi gyvenamj patalp nuomos mokestis apskaiiuojamas Lietuvos Respublikos
Vyriausybs nustatyta tvarka.
moni, organizacij savo darbuotojams nuomojam gyvenamj patalp nuomos mokestis
nustatomas kolektyvinje sutartyje, o organizacijoje, kurioje tokia sutartis nesudaroma administracijos ir dirbanij susitarimu.

32

moni, organizacij ir fizini asmen komercinmis slygomis inuomojam gyvenamj patalp

nuomos mokesio dydis nustatomas ali susitarimu.
327 straipsnis. Mokestis u alt ir kart vanden, elektros energij, dujas, ilumin energij ir
komunalines paslaugas
Mokestis u alt ir kart vanden, elektros energij, dujas, ilumin energij ir komunalines
paslaugas (iukli iveim, lift, bendro naudojimo patalp valym ir kitas), kai nuomojamos
savivaldybi gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigi. Mokestis u alt ir
kart vanden, elektros energij, dujas, ilumin energij ir komunalines paslaugas mokamas
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatyta tvarka iki io kodekso 326 straipsnio antrojoje dalyje
nustatyto termino.
Mokesio u komunalines paslaugas dydiai ir j mokjimo terminai bei tvarka, kai mons,
organizacijos nuomoja gyvenamsias patalpas savo dirbantiesiems, nustatomi kolektyvine
sutartimi, o jeigu organizacijose tokia sutartis nesudaroma, - administracijos ir dirbanij
susitarimu.
Jeigu mons, organizacijos ir fiziniai asmenys gyvenamsias patalpas inuomoja komercinmis
slygomis, mokesio u alt ir kart vanden, elektros energij, dujas, ilumin energij ir
komunalines paslaugas klausimai nustatomi ali susitarimu.
39.9. Sutarties pakeitimas ir nutraukumas.
339 straipsnis. Sutarties pakeitimas
Savivaldybs gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bti pakeista io kodekso 340-343
straipsniuose numatytais atvejais.
Jei nuomininkas, jo eimos nariai ar buv eimos nariai nesutinka keisti nuomos sutart
kolektyvinje sutartyje ar administracijos ir dirbanij susitarime numatytais pagrindais, ginas
tarp gyvenamosios patalpos nuomos sutarties ali sprendiamas teismine tvarka.
moni, organizacij ir fizini asmen komercinmis slygomis nuomojam gyvenamj patalp
nuomos sutart pakeisti galima tik nuomininkui su nuomotoju susitarus. Nuomotojo atsisakymas
keisti nuomos sutart negali bti nuginijamas.Nuomotojo ar nuomininko atsisakymas keisti
nuomos sutart gali bti ginijamas teismine tvarka.
Pakeitus gyvenamosios patalpos raytin nuomos sutart, sudaroma nauja raytin sutartis, kurioje
nurodomi senosios sutarties pakeitimai.
Tik savivaldybs gyvenamosioms patalpoms !!!:
340 straipsnis. Sutarties pakeitimas padalijant but
Pilnametis nuomininko eimos narys ir buvs eimos narys turi teis sudaryti atskir gyvenamosios
patalpos nuomos sutart (padalinti but), jeigu su tuo sutinka nuomotojas, nuomininkas ir kiti
pilnameiai eimos nariai. Tokiam eimos nariui,
atsivelgiant jam tenkani gyvenamojo ploto dal, gali bti inuomojama atskira izoliuota
gyvenamoji patalpa. Tokiu atveju su kiekvienu nuomininku sudaromos atskiros gyvenamj patalp
nuomos sutartys.
Nuomininkas, pilnameiai eimos nariai ar buv eimos nariai gali nustatyti nuomojamos
gyvenamosios patalpos naudojimosi tvark ir slygas, nekeisdami nuomos sutarties.
Ginai, kylantys dl buto padalijimo, nuomojamos gyvenamosios patalpos naudojimosi tvarkos ir
slyg nustatymo, sprendiami teismine tvarka.
341 straipsnis. Sutarties pakeitimas, kai viena gyvenamoji patalpa keiiama kelias
Savivaldyb, turdama galimybi ir nuomininkui, jo eimos nariams bei buvusiems eimos nariams
sutinkant, j nuomojam gyvenamj patalp gali pakeisti kelias, kiekvienam eimos nariui
suteikdama ne daugiau kaip 10 kvadratini metr slyginio
gyvenamosios patalpos ploto, turt gyvenamj patalp palikdama savivaldybei. Tuo atveju
nuomininkui, pilnameiams eimos nariams ar buvusiems eimos nariams pageidaujant, viena
savivaldybi gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bti
pakeista kelias.
Ginai dl sutarties pakeitimo vien gyvenamj patalp pakeiiant kelias sprendiami teismine
tvarka.
Naujas sutartis sudar nuomininkai ir j eim nariai, iki sutarties pakeitimo neturj teiss
valstybs param, toki teis gali gyti prajus penkeriems metams po sutarties pakeitimo.

33

342 straipsnis. Sutarties pakeitimas nuomininkams susijungus vien eim

Keliems nuomininkams pagal atskiras nuomos sutartis nuomojamame bute gyvenan tys pilieiai,
susijung vien eim, gali sudaryti vien nuomojam gyvenamj patalp nuomos sutart
(sujungti butus), jeigu j eimos nariai ir nuomotojas su tuo
sutinka. Sutartis sudaroma su susijungusi vien eim eimos nari silomu nuomininku.
Nuomotojo atsisakymas sudaryti vien nuomos sutart gali bti nuginijamas teismine tvarka.
343 straipsnis. Sutarties pakeitimas dl kito eimos nario pripainimo nuomininku
Nuomininkui ir jo eimos nariams susitarus, pirminis nuomininkas gali bti pakeistas kitu.
Tokia pat tvarka gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeiiama nuomininkui mirus.
Ginai, kylantys dl eimos nario pripainimo nuomininku, sprendiami teismine tvarka.
344 straipsnis. Sutarties pakeitimas perdavus atitutint kambar
Jeigu bute, kur savivaldyb kaip savininkas nuomoja pagal atskiras nuomos sutartis keliems
nuomininkams, atitutinamas gretimas, neizoliuotas nuo vieno i nuomininko gyvenamosios
patalpos kambarys, jis io nuomininko pageidavimu perduodamas jam naudotis.
Jeigu atitutinamas izoliuotas kambarys, jis perduodamas tam nuomininkui, kuris turi maiausiai
bendro naudingo ploto vienam eimos nariui, o iam nuomininkui atsisakius - kitam. Atsisakius
visiems nuomininkams, atitutinta gyvenamoji patalpa inuomojama kitiems nuomininkams.
Perdavus atitutint kambar kitam nuomininkui, pakeiiama ir gyvenamosios patalpos nuomos
sutartis.
345 straipsnis. moni, organizacij but fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties
pakeitimas nuomininkui nutraukus darbo santykius
Jeigu nuomininkas nutraukia darbo santykius su mone ar organizacija, kurios gyvenamj patalp
jis nuomoja, tai negali bti pagrindas nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutart.
iuo atveju mon ar organizacija gyvenamosios patalpos nuomos sutart gali pakeisti kolektyvinje
sutartyje, o organizacijoje, kurioje tokia sutartis nesudaroma, - administracijos ir dirbanij
susitarimu numatytais pagrindais ir tvarka. i taisykl netaikoma, jei su mone ar organizacija,
nuomojania gyvenamj patalp, darbo santykius nutraukia nuomininko eimos narys ar buvs
eimos narys. Ginas tarp mons ar organizacijos ir nuomininko, jo eimos nari ar buvusi
eimos nari dl tokio sutarties pakeitimo sprendiamas teismine tvarka.
Sutarties nutraukimas.
39.10. Fizini asmen ikeldinimo i uimam gyvenamj patalp pagrindai ir tvarka.
349 straipsnis. Nuomininko teis nutraukti sutart
Gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teis nutraukti nuomos sutart, prie mnes ratikai
spjs nuomotoj (arba sumokti u 1 mn. priek). Nuomininkui nevykdius io reikalavimo,
nuomotojas turi teis susidariusi nuostoli atlyginim.
Iki spjimo termino pasibaigimo nuomininkas gali ataukti spjim, jei nuomotojas su kitu
nuomininku nra sudars tos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties.
Nuomininkui, jo eimos nariams ir buvusiems eimos nariams ivykus gyventi kitur, gyvenamosios
patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo ivykimo dienos.
351 straipsnis. Sutarties nutraukimas nuomininkui paeidus nuomos sutarties slygas
Jei nuomininkas nuolat (ne maiau kaip 6 mnesius) nemoka buto nuompinigi ar mokesio u
komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo eimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys
ardo ar gadina gyvenamj patalp arba j naudoja ne pagal paskirt (ardymas ar gadinimas turi
bti tyinis), nuomos sutartis gali bti nutraukta ir asmenys ikeldinami i nuomojamos patalpos
nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Nuomininkas, jo eimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie savo netinkamu
elgesiu sudaro nemanomas slygas kitiems kartu arba greta gyventi (tik esant kaltei, jeigu
nemanomas slygas sukels psichinis ligonis, ikeldinti nebus galima), nuomotojo arba kit asmen,
kuriems trukdoma normaliai gyventi reikalavimu gali bti ikeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios
patalpos.
354 straipsnis. Gyvenamosios patalpos neterminuotos nuomos sutarties nutraukimas
moni, organizacij ir fizini asmen komercinmis slygomis nuomojam gyvenamj patalp
neterminuota nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu gali bti nutraukta nuominink ratu spjus
prie tris mnesius.

34

Pasibaigus iam terminui, nuomininkas, jo eimos nariai ar buv eimos nariai turi isikelti i
gyvenamosios patalpos, o neisikl i jos ikeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems
nesuteikiama.
Sutartis nutraukiama ir pripainus j negaliojamia (CK 328 str.)
Ikeldinimas. Ikeldinimas yra priverstinis gyvenamosios patalpos pamimas statym nustatyta
tvarka i asmens, kuris neteistai ja naudojasi.
350 straipsnis. Sutarties nutraukimo ir ikeldinimo tvarka
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bti pripainta negaliojania, ji gali bti nutraukta
bei fiziniai asmenys i gyvenamj patalp gali bti ikeldinami tik teismine tvarka, iskyrus io
kodekso numatytus ikeldinimo pagal prokuroro sankcij atvejus.
T. y. ikeldinimo tvarka yra dvejopa - teismin ir administracin (prokuroro sankcija). Administracin
ikeldinimo tvarka taikoma kai asmuo savavalikai uima gyvenamj patalp 352 straipsnis.
Savavalikai um, tai yra sikl gyvenamj patalp nesudar jos nuomos sutarties, pilieiai
ikeldinami pagal prokuroro sankcij ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.; (paprastai
prokuroras tokios sankcijos neduoda, jeigu nustato, kad kakas, nors ir neturdamas tokios teiss,
leido sikelti patalpas; jeigu kyla ginas sprendiama teismine tvarka); kai gyvenamajai patalpai,
kurioje gyvena nuomininkas, ikilusi grsm sugriti 355 straipsnis. Jeigu dl stichini nelaimi,
gaisro ar techninio susidvjimo gyvenamoji patalpa gresia sugriti arba tampa netinkama gyventi,
pilieiai i j ikeldinami pagal prokuroro sankcij ir jiems suteikiama kita tinkamai rengta
gyvenamoji patalpa. Toki patalp suteikia but fondo, kuriame yra gresianti sugriti arba
netinkama gyventi gyvenamoji patalpa, savininkas, o jeigu jis neturi galimybi - savivaldyb. ; ir
365-1 str. numatytu atveju ikeldinant asmenis i viebui.
Ikeldinimo atvejus galima skirstyti tris grupes: 1) ikeldinim nesuteikiant kitos gyvenamosios
patalpos; 2) ikeldinim suteikiant kit gyvenamj patalp; 3) ikeldinim suteikiant kit tinkamai
rengt gyvenamj patalp.
358 straipsnis. Ikeldinamiesiems suteikiama kita tinkamai rengta gyvenamoji patalpa
Suteikiama kita tinkamai rengta gyvenamoji patalpa turi bti toje paioje gyvenamojoje vietovje,
tinkamai rengta pagal tos vietovs slygas ir atitikti sanitarinius bei techninius reikalavimus.
Suteikiama kita tinkamai rengta gyvenamoji patalpa negali bti maesn u anksiau turtj.
Jeigu ankstesnje gyvenamojoje patalpoje slyginis plotas, tenkantis kiekvienam eimos nariui,
buvo maesnis u Lietuvos Respublikos statym nustatytj, ikeldinant negalima suteikti maesnio
ploto u nustatytj.
i patalpa turi bti tokia, kad viename kambaryje nebt apgyvendinti vyresni kaip devyneri met
skirtingos lyties asmenys, iskyrus sutuoktinius, ir atitikti ikeldinamj sveikatos bkl bei kitas
aplinkybes.
Nuomininko pageidavimu jam gali bti suteikta ir maesn gyvenamoji patalpa.
Teismo sprendime nutraukti nuomos sutart ir ikeldinti nuominink turi bti nurodyta gyvenamoji
patalpa, kuri suteikiama ikeldinamajam.
356 straipsnis. Sutarties nutraukimas ir piliei ikeldinimas suteikiant kit tinkamai rengt
gyvenamj patalp
Fiziniai asmenys gali bti ikeldinami i savivaldybi bei moni, organizacij savo dar
buotojams inuomot gyvenamj patalp ir jiems suteikiama kita tinkamai rengta
gyvenamoji patalpa, jeigu:
1) namas, kuriame yra gyvenamoji patalpa, turi bti nugriautas;
2) gyvenamoji patalpa neilieka po kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ar perplanavimo;
3) gyvenamosios patalpos pertvarkomos kitos paskirties patalpas.
4) gyvenamosios patalpos grinamos buvusiems savininkams.
Kit tinkamai rengt gyvenamj patalp suteikia but fondo savininkas arba kita mon,
organizacija, dl kurios interes gyvenamasis namas griaunamas, rekonstruojamas arba
perplanuojamas bei gyvenamosios patalpos pertvarkomos kitos paskirties patalpas.
Kitais atvejais ikeldinama nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos arba suteikiama kita gyvenamoji
patalpa (pvz. 363 str. Fiziniai asmenys, kurie gali bti ikeldinti i tarnybini gyvenamj patalp
tik suteikiant kit gyvenamj patalp), kuri turi bti toje pat gyvenamojoje vietoje, atitikti tik
sanitarinius ir techninius reikalavimus, iuo atveju gyvenamoji patalpa gali bti blogesns kokybs ir
maesnio ploto, nei ankstesn. 364 straipsnis. Kita gyvenamoji patalpa, suteikiama ikeldinamiems

35

fiziniams asmenims, turi bti toje pat gyvenamojoje vietovje ir turi atitikti sanitarinius bei
techninius reikalavimus.
39.11. Tarnybins gyvenamosios patalpos, j suteikimo tvarka. Ikeldinimas i tarnybini
patalp.
360 straipsnis. Tarnybins gyvenamosios patalpos
Tarnybins gyvenamosios patalpos skiriamos apgyvendinti darbuotojams, kurie pagal savo darbo
pobd privalo gyventi darboviets pastate arba arti jo. Tarnybins gyvenamosios patalpos turi bti
atskiri butai.
Prie tarnybini gyvenamoji patalpa priskiriama ir darbuotoj, kuriems gali bti suteiktos
tarnybins gyvenamosios patalpos, kategorij sraai nustatomi: vietos savival dybi
gyvenamuosiuose namuose - savivaldybs tarybos, moni ir organizacij namuose - mons ar
organizacijos valdymo organo, bendrij namuose - bendrijos nari susirinkimo sprendimu.
361 straipsnis. Tarnybini gyvenamj patalp suteikimo ir j naudojimo tvarka
Sprendim suteikti tarnybin gyvenamj patalp savivaldybs namuose priima savivaldybs
valdymo organas, moni ir organizacij namuose - mons ar organizacijos vadovas, bendrij
namuose - bendrijos nari ar j galiotini susirinkimas. Remiantis iuo sprendimu, sudaroma
tarnybins gyvenamosios patalpos nuomos sutartis.
Apgyvendintas asmuo turi inoti, kad gyvenamj patalp gauna kaip tarnybin.
362 straipsnis. Ikeldinimas i tarnybini gyvenamj patalp
Darbuotojai, nutrauk darbo santykius su tarnybini gyvenamj patalp nuomotoju, jam
reikalaujant, privalo isikelti i i patalp su kartu gyvenaniais asmenimis. Neisikl i
tarnybini gyvenamj patalp pilieiai ikeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama,
iskyrus io kodekso 363 straipsnyje numatytus atvejus.
363 straipsnis. Fiziniai asmenys, kurie gali bti ikeldinti i tarnybini gyvenamj patalp tik
suteikiant kit gyvenamj patalp
Suteikiant kit gyvenamj patalp i tarnybini gyvenamj patalp gali bti ikeldinti:
1) krato apsaugos ir policijos pareign, kuriems buvo suteikta tarnybin gyvenamoji patalpa ir
kurie uvo ar dingo be inios, gindami Lietuvos Respublik arba eidami kitokias tarnybos pareigas,
eimos nariai;
2) mirusio darbuotojo, kuriam buvo suteikta tarnybin gyvenamoji patalpa, eimos nariai;
3) tarnybins gyvenamosios patalpos nuomininkas, ijs senatvs pensij;
4) I ir II grups invalidai, taip pat darbuotojai, atleisti i darbo dl sveikatos bkls;
5) reabilituotas tarnybins gyvenamosios patalpos nuomininkas.
6) asmenys, atleisti i darbo likvidavus mon, staig, organizacij arba sumainus darbuotoj
skaii;
7) vienii asmenys, su kuriais kartu gyvena nepilnameiai
39.12. Naudojimasis gyvenamuoju plotu bendrabuiuose.
365 straipsnis. Bendrabuiai
Darbininkus, tarnautojus, studentus, moksleivius j darbo ar mokymosi metu galima
apgyvendinti bendrabuiuose. Bendrabuiai yra specialiai pastatyti ar iems tikslams
rengti gyvenamieji namai.
Bendrabui suteikimo ir naudojimosi tvarka nustatoma moni, staig, organizacij kolektyvinse
sutartyse, organizacijoje, kurioje tokia sutartis nesudaroma - administracijos ir dirbanij
susitarimu, o mokslo ir mokymo staigose - i staig kolegiali organ sprendimu.
Darbuotojai, pasibaigus darbo sutariai, i bendrabuio ikeldinami, iskyrus 363 straipsnyje
numatytus atvejus. Besimokantieji, pasibaigus mokslo metams, i bendrabuio ikeldinami.
Bendrabui gyventojai gali bti ikeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jei jie savo
netinkamu elgesiu sudaro nemanomas slygas kitiems kartu ar greta gyventi, taip pat jei jie nuolat
gadina gyvenamj patalp arba naudoja j ne pagal paskirt.
I bendrabui ikeldinama teismine tvarka.
365-1 straipsnis. Viebuiai
Juridiniai ir fiziniai asmenys turi teis turti viebuius - specialiai rengtas patalpas laikinai
atvykusiems asmenims apgyvendinti.
Viebuiai steigiami ir veikia komercins veiklos slygomis.

36

Fiziniai asmenys, gyvenantys viebuiuose ilgiau negu buvo susitarta arba nesumokj u gyvenim
viebutyje, arba paeid naudojimosi juose tvark, administracijos teikimu ikeldinami pagal
prokuroro sankcij, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
365-2 straipsnis. Nakvyns namai
Labdaros ar kitais pagrindais steigt nakvyns nam, kuriuose paramos reikalin giems fiziniams
asmenims nemokamai suteikiama nakvyn, veiklos ir naudojimosi taisykles nustato ir savivaldybje
jas registruoja steigjai. iomis taisyklmis vadovaujamasi nagrinjant ginus dl naudojimosi
tokiais namais ir dl ikeldinimo i j.
39.13. Gyvenamj patalp nuoma privatine nuosavybs teise priklausaniuose namuose.
Sutarties forma, terminai. Sutarties nutraukimo pargrindai ir tvarka (Viskas jau aprayta
pradioje !).
40 tema. Ranga
. Principe abi temas reikia skaityti kartu nes viena kit papildo
Rangos sutarties svoka ir reikm.
Rangos sutartimi rangovas sipareigoja savo rizika atlikti tam tikr darb pagal usakovo uduot i
jo ar savo mediagos, o usakovas sipareigoja atlikt darb priimti ir u j sumokti.
Didel reim gamyboje. Pagal i sutart gali bti pagaminti ir individualaus pobdio daiktai.
Gamybinis bus ir patalpos remontas, buitins technikos remontas, pertvarkymas ir t.t..
Rangos sutarties rys.
Konsensualins, dvials, atlygintins.
Konsensualiniu vadiname sandor, kuris laikomas sudarytu nuo to momento, kai alys tarpusavyje
susitar dl vis esmini jo punkt ir statymo nustatyta forma reikia suderint vali.
Dvialmis vadinamos tokios sutartys, kuriose abi alys turi reikalavimo teises ir jas atitinkanias
pareigas. itokioje sutartyje kiekviena i ali yra kartu ir kreditorius, ir skolininkas.
Atlygintini yra tie sandoriai, kuriais remdamasi viena alis atlieka kitai aliai tam tikrus veiksmus
(perduoda daikt, atlieka darbus ir t.t.), gaudama i jos materialin ekvivalent (atlyginim).
Rangos sutarties alys, forma ir slygos.
Sutarties alimis gali bti juridiniai asmenys, asmenys neturintys juridins asmens teisi vis ri
mons ( AB, UAB, individualios, kins bendrijos ir t.t.). Fizini asmen galimyb usiimti ranga
ribojama mokesi statymais, nes reguliariai turi gyti patentus.
Sutarties forma gali bti odin arba raytin forma ir prie sutarties pridedama smata bei briniai.
Buitinse sutartyse naudojami etonai, talonai (avalyns remontas). Notarin forma neprivaloma.
Rangovais gali bti tik specialiai registruoti asmenys. Lietuvos Respublikos statymai gali numatyti
atvejus, kai tam tikr ri darbai gali bti atliekami tik turint nustatyta tvarka iduot leidim
(licencij).
Sutarties turin sudaro dalykas, kaina, vykdymo terminai, tai ir yra esmins sutarties slygos.
Dalykas rangovo darbo rezultatas apibdinamas individualiais poymiais, taip pat egzistuojaniam
daiktui nauj svybi suteikimas bei atstatymas prarast svybi ( remontas ). Sutartis visuomet
numato kok darb atlieka ir kok rezultat perduoda rangovas usakovui.
377 straipsnis. Darbo atlikimas i rangovo mediagos ir jo priemonmis
Rangovas privalo atlikti sutartyje sulygt darb i savo mediagos ir savo priemonmis, jeigu ko
kita nenustato statymas ar sutartis.
Rangovas, atliekantis darb i savo mediagos, atsako u blog mediagos kokyb.
Jeigu i rangovo mediagos atliekamas darbas pagal fizini asmen buitini poreiki aptarnavimo
rangos sutart (buitinis usakymas), tai u mediag usakovas sumoka vis jos kain ar sutartyje
nurodyt tos kainos dal, sudarant sutart, o galutinai atsiskaitoma, usakovui gaunant rangovo
atlikt darb. Tipinse sutartyse numatytais atvejais mediag rangovas gali duoti kreditan
(isimoktinai). Paskesnis duotos kreditan mediagos kainos pasikeitimas neturi takos ali
tarpusavio atsiskaitimui.
378 straipsnis. Darbo atlikimas i usakovo mediagos
Jeigu darbas atliekamas pilnutinai ar dalinai i usakovo mediagos, tai rangovas atsako u
netinkam tos mediagos sunaudojim. Rangovas privalo pateikti usakovui mediagos sunaudojimo
ataskait ir grinti mediagos likut.

37

Jeigu i usakovo mediagos atliekamas darbas pagal buitinio usakymo sutart, tai kvite, kur
rangovas duoda usakovui, sudarant sutart, turi bti nurodytas tikslus mediagos pavadinimas ir jos
kainojimas, nustatytas ali susitarimu.
Konkreioje sutartyje, sudaromoje remiantis iuo straipsniu, gali bti numatytos mediag
sunaudojimo normos, j likui ir pagrindini atliek grinimo terminai, taip pat rangovo
atsakomyb u i pareig nevykdym ar netinkam j vykdym.
381 straipsnis. Atsitiktinio mediag uvimo rizika
Atsitikinio mediagos uvimo ar atsitiktinio jos sugedimo rizika tenka j davusiai aliai.
Kaina paprastai nustatoma ali susitarimu. Vieosios sutarties atveju kainos i anksto nustatomos
rangovo ir yra vienodos visiems usakovams ( kirpyklose ). Kai nesudtingi darbai nustatoma
bendra kaina, kai sudtingi nustatomos smatos: kokie darbai ir kokia kaina. Apmokjimo formos
vairios.
Sutartyje numatytiems darbams atlikti gali bti sudaroma tvirta ar apytikr smata.
Tvirtos paprastai nekintamos, bet jei reikia keisti privalo praneti, jei to nepadaro, praranda teis
smatos skirtumo atlyginim.
Apytikres galima neymiai viryti usakovui privalu apmokti.
Jeigu prireikia apytikr smat ymiai perviryti, tai rangovas privalo laiku spti apie tai usakov.
iuo atveju usakovas turi teis atsisakyti nuo sutarties, atlygindamas rangovui jo turtas ilaidas.
Jeigu rangovas apie smatos pervirijim usakovo nespja, tai jis privalo atlikti darb,
nereikalaudamas atlyginti virijani smat ilaid.
Sutarties kainos gali bti koreguojamos: mediag kaina gali pasikeisti, pabrangti ar atpigti darbo
jga. Tai ypa bdinga statybos darbams.
Vykdymo terminas nustatomas ali susitarimu. Gali bti galutinis terminas, laiko tarpas, konkreti
data, gali bti numatomi tarpiniai darb vykdymo terminai (siuvant rbus, pasimatavimo darbai),
tarpiniai gali bti tam, kad tam tikrus klausimus suderinti su usakovu, jei tarpiniai terminai
praleidiami, usakovas arba rangovas gali pratsti ar sutrumpinti galutin termin ir pan.
Rangos sutarties ali tiess ir pareigos.
Rangovo pareigos:
1) atlikti darb laiku, kokybikai ir rezultat atiduoti usakovui.
Rangovas atskir darb atlikim gali atiduoti subrangovui. U darbus, kuriuos atliko subrangovas,
atsako rangovas. Usakovas nra tiesiniuose santykiuose su subrangovu. Teisiniuose santykiuose su
subrangovu yra tik rangovas.
Rangovas operatyviai nepriklauso nuo usakovo, kuris gali kontroliuoti darbo atlikimo laik ir
nurodo dl darbo rezultato. Jei usakovas duoda netinkamus nurodymus, rangovas turi spti
usakov, jei rangovas to nepadar, negali remtis tuo, kad taip padar, nes usakovas pra,
usakovas nra tos srities specialistas.
2) saugoti jam patikt turt.
Rangovas privalo imtis vis priemoni usakovo jam patikto turto saugumui utikrinti ir atsako u
bet kok apsileidim, dl kurio tas turtas buvo prarastas arba sualotas.
3) spti usakov
Rangovas privalo laiku spti usakov:
- kad gauta i usakovo mediaga netinkama ar blogos kokybs;
- kad usakovo nurodym laikymasis sudaro grsm atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui;
- kad yra kit nuo rangovo nepriklausani aplinkybi, sudarani grsm atliekamo darbo
tinkamumui ar tvirtumui.
Usakovo pareigos:
1) sudaryti slygas rangovui atlikti darbus (buto remontui turi bti atlaisvintos patalpos).
2) savalaikiai vykdyti pagrstus rangovo reikalavimus.
383 straipsnis. Pasekms, kylanios, usakovui nevykdius rangovo reikalavim
Jeigu usakovas, nepaisydamas rangovo savalaikio ir pagrsto spjimo, atitinkamu terminu
nepakeiia netinkamos ar bloga kokybins mediagos tinkama, nepakeiia nurodym dl darbo
atlikimo bdo arba nepaalina kit aplinkybi, sudarani grsm atliekamo darbo tinkamumui ar
tvirtumui, tai rangovas turi teis, atsisakyti nuo sutarties ir iiekoti i usakovo savo turtus
nuostolius.
3) priimti rangovo atlikt darb

38

Usakovas privalo priimti rangovo pagal sutart atlikt darb, apirti j ir, pastebjs jame
nukrypim nuo sutarties slyg, ypatingai kokybs, ar kitoki trkum, pareikti apie juos rangovui.
4) sumokti atlyginim rangovui
Usakovas privalo sumokti u rangovo atlikt darb, perdavus vis darb, jeigu ko kita nenustato
statymas ar sutartis.
ali susitarimu atliekam darb kaina arba jos dalis gali bti sumokta sutarties sudarymo metu
arba gali bti duodamas avansas sutarties sudarymo metu, o visikai atsiskaitoma tada, kai usakovas
gauna rangovo atlikt darb.
384 straipsnis. Usakovo teiss darbo atlikimo metu
Jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darb taip ltai, kad j baigti iki
termino pabaigos pasidaro aikiai negalima, tai usakovas turi teis atsisakyti nuo sutarties ir
reikalauti atlyginti nuostolius.
Jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aiku, kad jis nebus tinkamai atliktas, tai usakovas turi teis
nustatyti rangovui atitinkam termin trkumams paalinti, o jeigu rangovas per nustatyt termin io
reikalavimo nevykdo, -atsisakyti nuo sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti
treiajam asmeniui darb pataisyti rangovo sskaita.
Esant svarbi prieasi, usakovas turi teis bet kada, prie darb pabaigiant, atsisakyti nuo
sutarties, kartu sumokdamas rangovui atlyginim u atlikt darbo dal ir atlygindamas jam
nuostolius, padarytus sutarties nutraukimu, skaiius tai, k rangovas sutaupo dl sutarties
nutraukimo.
388 straipsnis. Usakovo teiss, rangovui paeidus sutart
Jeigu rangovas nukrypsta nuo sutarties slyg ir dl to pablogja darbas arba jeigu rangovas padaro
darbe kitoki trkum, usakovas turi teis, savo pasirinkimu, reikalauti: neatlygintinai itaisyti
nurodytuosius trkumus per atitinkam laik, arba atlyginti btinas ilaidas, usakovo turtas,
itaisant darbo trkumus savo priemonmis, jeigu toki usakovo teis numato sutartis, arba
atitinkamai sumainti atlyginim u darb.
Esant darbe esmini nukrypim nuo sutarties slyg ar kitoki esmini trkum, usakovas turi
teis reikalauti nutraukti sutart ir atlyginti nuostolius.
Jeigu esminiai nukrypimai nuo sutarties slyg ar kitokie esminiai trkumai pastebti daikte,
pagamintame i usakovo mediagos pagal buitinio usakymo sutart, usakovas turi teis, savo
pasirinkimu, reikalauti arba pagaminti kit daikt i tokios pat ries ir kokybs mediagos, arba
nutraukti sutart ir atlyginti nuostolius.
387 straipsnis. ali tarpusavio atsiskaitymai, rangos dalykui uvus arba nesant galimybs darb
pabaigti
Jeigu rangos objektas, prie perduodant j usakovui, atsitiktinai va arba ne dl ali kalts
pasidaro negalima darb pabaigti, tai rangovas neturi teiss reikalauti atlyginimo u darb.
Jeigu rangos dalykas va ar pasidaro negalima pabaigti darb dl usakovo duotos mediagos
trkum ar dl jo nurodym apie darbo atlikimo bd arba jeigu tai vyko, usakovui praleidus
termin priimti atlikt darb, o rangovas laiksi io kodekso 382 ir 383 straipsniuose nustatyt
taisykli, tai rangovui paliekama teis gauti atlyginim u darb.
Rangos sutarties ali atsakomyb.
ali atsakomyb atsiranda esant sutarties slyg paeidimui ir sutarties ali pareig nevykdymui
arba j nesavalaikiam vykdymui. Nesant kalts nei viena i ali neturi teiss reikalauti atlyginimo,
atsitiktinai uvus daiktui, nesant galimybs atlikti darb.
Galimos pasekms:
1) nuostoli iiekojimas,
2) netesyb iiekojimas,
3) sutarties nutraukimas,
4) galutinio termino nuklimas,
5) darbo trkum itaisymas rangovo sskaita,
6) daikto pardavimas,
7) pareigojimas pagaminti kit daikt.
Rangovo atliktas darbas gali turti trkumus:
1) esminius, kurie neleidia daikto panaudoti pagal paskirt, arba j negalima paalinti, arba galima
paalinti su dideliomis ilaidomis,

39

2) neesminius, kurie nesunkiai paalinami.

389 straipsnis. Senatis iekiniuose dl rangovo atsakomybs
Iekin dl nukrypim nuo sutarties slyg, kurie pablogino darb, ar dl kitoki darbo trkum
usakovas gali pareikti per eis mnesius nuo darbo primimo dienos, o dl pastat ir rengini,
jeigu viena i ali yra pilietis, - per vienerius metus.
Jeigu rangos sutartyje numatytas garantinis terminas ir apie darbo trkumus pareikta garantinio
termino ribose, tai iekinins senaties termino eiga prasideda nuo pareikimo apie trkumus dienos.
390 straipsnis. Usakovo neatvykimo pasiimti pagaminto daikto pasekms
Jeigu usakovas neatvyksta pasiimti daikto, pagaminto pagal buitinio usakymo sutart, tai, prajus
eiems mnesiams nuo tos dienos, kuri pagal sutart daiktas turjo bti perduotas usakovui,
rangovas, po to du kartus spjs usakov, turi teis nustatyta tvarka daikt parduoti, o gaut sum,
atskaiius i jos visus rangovui priklausanius mokjimus, neti notar biuro depozit usakovo
vardu.
Atskir ri rangos sutarties taisykls gali bti nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybs
nustatyta tvarka.
41 tema. Kapitalins statybos ranga
Kapitalins statybos rangos svoka, rys ir reikm.
Statyba priskiriama materialins gamybos sferai.
Statyba - veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti), rekonstruoti, suremontuoti statin; i
svoka taip pat apima nekilnojamj kultros vertybi tvarkymo darbus;
Statinys - pastatas, priestatas, tiesinys (inineriniai tinklai, keliai ir pan.), statinio sklypas ir visa tai,
kas statoma (montuojama, tiesiama) ar pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines
mediagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra pastoviai tvirtai sujungta su eme.
Statytojas (usakovas) - fizinis arba juridinis asmuo, kuris investuoja kapital statyb ir kartu atlieka
usakovo funkcijas (ar jas perduoda kitam fiziniam arba juridiniam asmeniui);
Rangovas - juridinis asmuo - Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka registruota mon,
kurios statuose numatyta statybos veikla; fizinis asmuo, juridinio asmens teisi neturinti mon individuali (personalin), kin bendrija, nustatyta tvarka sigij patent iai veiklai; usienio
valstybs statybos firma.
Statinio projektas - normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatyta kompleksin
technin dokumentacija (tekstas, skaiiavimai, briniai), skirta statinio statybai teisinti ir statyti.
Statytojo teis Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei usienio valstybi fiziniai ir juridiniai
asmenys.
Statybos proceso dalyviai yra:
1) statytojas (usakovas);
2) projektuotojas;
3) statybos rangovas (toliau - rangovas);
4) statinio statybos techninis priirtojas;
5) statybos mediag bei statybos gamini gamintojas ir prekybininkas.
Statybos rangovu gali bti kiekviena Lietuvos Respublikoje registruota mon, kurios statuose
numatyta statybos veikla; fizinis asmuo, neturinti juridinio asmens teisi mon - individuali
(personalin), kin bendrija, nustatyta tvarka sigij patent; usienio valstybs statybos firma,
turinti savo alies institucij iduotus atestacijos dokumentus.
Ypatingos svarbos statinius, statyti gali tiktai Lietuvos Respublikoje registruota statybos verslo
mon ar usienio valstybs statybos firma, gavusios ios veiklos atestat Lietuvos Respublikos
Vyriausybs ar jos galiotos valstybs valdios institucijos nustatyta tvarka.
Statybos darbus gali atlikti pats asmuo, jeigu darbai nesudtungi. Reikia gauti leidimus, turti
projekt, j suderinti.
Smulkiau sekaniose ios temos dalyse.
Kapitalins statybos rangos santyki reguliavimas.
Projektavimo ir statybos rangos sutartys sudaromos pagal Statybos ir urbanistikos ministerijos
patvirtintus Statybos rangos sutarties nuostatus ir normatyvinius statybos dokumentus (reglamentus,
taisykles, rekomendacijas ir kita);

40

Sutartyse (arba j prieduose) turi bti nurodyta darb, kuriuos reikia atlikti u sutartyse rayt
kain, kokyb, sudtis, apimtis bei atlikimo terminai.
Sutartyse taip pat nustatoma finansavimo ir atsiskaitymo tvarka ir bdai, ali atsakomyb, sutari
pakeitimo, nutraukimo ir kitos slygos;
Kapitalins statybos rangos santykius reglamentuoja: CK; Statybos rangos sutarties nuostatai; LRV
nutarimas Dl statybos rangos sutari sudarymo ir vykdymo; Teritorij planavimo ir statybos
valstybins prieiros nuostatai; LR Statybos ir urbanistikos ministerijos sakymas Dl statybos
techninio reglamento STR 1.02.03:1997 patvirtinimo; Lietuvos Respublikos statybos statymas;
Lietuvos Respublikos moni saugos darbe statymas, pakeitimai ir papildymai; LRV nutarimas Dl
statybos valstybins prieiros; Organizacinis techninis reglamentas STR 1.09.01:1996 Statybos
specialij reikalavim valstybins prieiros tvarka; Organizacinis tvarkomasis statybos techninis
reglamentas; LR Statybos ir urbanistikos ministerijos sakymas Dl projektavimo ir statybos moni
atestavimo tvarkos; Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos sakymas Dl
statyb projektavimo prieiros laikinj nuostat patvirtinimo; LRV nutarimas Dl potencialiai
pavojing rengini ir pavojing darb (gamybos proces) srao tvirtinimo; Lietuvos Respublikos
vieojo pirkimo statymas ir t.t..
Kapitalins statybos rangos sutarties svoka ir reikm.
Kapitalins statybos rangos sutartimi rangovas sipareigoja savo jgomis bei priemonmis pastatyti
ir perduoti usakovui sutartyje numatyt objekt pagal projektin-smatin dokumentacij ir
nustatytu terminu, o usakovas sipareigoja suteikti rangovui statybos aiktel, perduoti jam
projektin - smatin dokumentacij, utikrinti laiku statybos finansavim, priimti ubaigtus statybos
objektus ir u juos sumokti.
ali susitarimu nustatoma, kuri sutarties alis privalo aprpinti statyb technologiniais,
energetiniais, elektrotechniniais, gamykliniais rengimais ir aparatra. alims susitarus, usakovas
privalo aprpinti statyb mediagomis.
Statybos rangos sutartis yra pagrindinis teisinis dokumentas, nustatantis usakov ir rangov
tarpusavio santykius, pareigas ir teises, turtin atsakomyb u sutartini sipareigojim nevykdym
bei nesutarim ir gin, kylani dl sutarties, sprendimo tvark.
Statybos rangos sutartis sudaroma tik po to, kai statybai pasirengta technikai, gautas leidimas
projektuoti ir statyti, turimas sklypas, numatytos los arba dl viso objekto statybos arba dl
technikai priimtinos darb grups arba darb dalies, sudarytos atsivelgus skirtas las.
Statybos rangos sutarties dokumentuose nurodoma objekto sudtis, kaina, darb apimtis ir
kokyb (techniniai reikalavimai darbams, mediagoms ir paslaugoms), draudimo bei finansavimo ir
atsiskaitymo u darbus tvarka ir bdai, ali atsakomyb, sutarties pakeitimo, nutraukimo ir kitos
slygos, taip pat ali sipareigojimai ir atsakomyb, atsiskaitym ir nuostoli atlyginimo tvarka, kai
sutartis nutrksta dl nenugalimos jgos.
Statybos rangos sutarties slygos gali bti keiiamos tik alims susitarus arba jeigu tai numatyta
statyme.
Statybos rangos sutarties dokument pagrindas yra rangovo pasilymas, parengtas pagal
usakovo reikalavimus ir jo aprobuotas, atlikus pirkim procedras Vieojo pirkimo statymo
nustatyta tvarka.
Statybos rangos sutarties dalykas - tai rangos gamybins veiklos rezultatas, statybins veiklos
baigta produkcija. Statybos rezultatas nekilnojamas objektas. Jei kilnojamas daiktas, ( pvz., kioskas
), reglamentuos paprasta rangos sutartis.
Prielaidos sutariai sudaryti:
1) turimas sklypas, sigytas nuosavybs, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos statym nustatyta
teise;
ems sklypai gali bti gyjami perkant i fizini asmen ar i valstybs. Gali bti ems sklypai
suteikti isimoktinai statyboms. Antras bdas ems sklypo nuoma, nuomos sutartyje turi bti
numatytas terminas, nuoma turi bti ilgalaik, nustatytas pastato likimas, pasibaigus ems sklypo
nuomos terminui (ar pereina ems savininkui ar nugriaunama).
2) yra nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas; Projekt sudaro:
- teritorijos planavimo dokumentas,
- statinio statybos pagrindimas,

41

- projektas (techninis sprendimas)

Projektas turi bti suderintas su atitinkamomis tarnybomis (elektros, duj, sanitarinmis ir t.t. )
3) nustatyta tvarka gautas leidimas statyti.
Statiniai Lietuvoje gali bti griaunami ir statomi, tik gavus apskrities virininko administracijos
statybos valstybins prieiros tarnybos leidim. Leidim duoda nustaius ar:
- statyba atitinka normini dokument reikalavimus,
- atitinka teritorijos planavimo reikalavimus
Usakovais gali bti visi fiziniai, juridiniai asmenys, juridinio asmens teisi neturintys asmenys.
Statybos rangos sutartis sudaroma visais atvejais ratu ir tai yra dokumentas, kuris apsprendia
ali santykius per vis darb laikotarp.
Projektin dokumentacija apsprendia, kaip daiktai atrodys, visais atvejais projektas turi bti.
Pagrindins sutarties slygos.
1) objekto kainos, nustatomos sutarties ali susitarimu.
Statybos rangos sutarties kaina - sutartyje rayta suma, u kuri rangovas sipareigoja atlikti
darbus;
Gali bti u visus darbus i karto kaina paskaiiuota arba gali bti u atskirus objektus. Sutartyje
gali bti numatytas kain perirjimas. Kai siekiant vykdyti sutart atsiranda btinyb viryti
sutarties kain, turi bti formintas papildomas ali susitarimas.
Kainos gali bti keiiamos sutartyje numatytais atvejais:
1) usakovui keiiant patvirtintus projektinius sprendimus,
2) usakovui pakeitus darb apimtis,
3) usakovui sustabdius daugiau kaip trim mnesiams arba nutraukus darbus,
4) sustabdius daugiau kaip trims mnesiams darbus dl nenugalimos jgos,
5) primus naujus statymus, kuriouose keiiamos sutarties vykdymo slygos,
6) rangovams pateikus racionalesnius pasilimus, mainant ilaidas:
2) Darb atlikimo terminai.
Nustatomas pradios, galutinis terminas ir gali bti atskir etap darb atlikimo terminai
Darbai pradedami, vykdomi ir baigiami sutarties dokumentuose nurodytais terminais. Gali bti
nurodyta:
- laikotarpis, per kur objektas turi bti pastatytas;
- vis sutartyje numatyt darb ubaigimo datos;
- bendri ir kiekvieno dalyvio atliekam darb ir paslaug terminai;
- kit sutartini sipareigojim vykdymo terminai.
Sutartyje nurodomos statybos pradios slygos, kurios gali bti:
- sutarties pasiraymas;
- leidimo statyti pateikimas;
- usakovo avanso pervedimas rangovui;
- statybos aiktels perdavimas rangovui;
- kitos slygos, veikianios darb atlikim ir ubaigim.
Jeigu atliekant darbus ne dl rangovo kalts atsiranda btinyb keisti terminus, tai atliekama
ratiku ali susitarimu ir, atsivelgus t pakeitim reikmingum, gali bti forminta papildomu
susitarimu, numatant kompensuoti rangovui dl to susidaranias papildomas ilaidas.
3) Atsiskaitymai ir mokjimai
Usakovo atsiskaitymo su rangovu terminai nustatomi sutartyje pagal ali susitarim.
Atsiskaitymai gali bti vykdomi pagal suderintus grafikus u:
- ubaigt darb grupes arba darb dalis;
- viso objekto statyb arba vis darb apimt;
- darb, atlikt per mnes, apimtis.
Rangovo apyvartinms loms formuoti sutartyje gali bti numatyti usakovo avansai.
Kapitalins statybos rangos sutarties rys.
Statybos rangos sutartis reikia usakovo ir rangovo ratu sudaryt sutart atlikti darbus. Sutarties
dokumentai - sutartis ir jos priedai. Statybos rangos sutartis - konsensualin, dvial, atlygintin.

42

Rangos sutartis yra pagrindinis teisinis dokumentas, nustatantis statytojo (usakovo) ir statybos
rangovo tarpusavio santykius, atsiskaitymo tvark ir formas, turtin atsakomyb ir sutartini
sipareigojim vykdym.
Kai statoma visuomens lomis, statybos rangos sutartys sudaromos Vyriausybs nustatyta
tvarka.
Sutartis usakovas sudaro su viena arba su dviem ir daugiau statybos moni, kurios turi teis
kaip generalinis rangovas subrangos sutartimi atskiras darb dalis pavesti atlikti specializuotoms
monms.
Su generaliniu rangovu gali bti sudaroma sutartis statyti baigos bdu, kai projektas, rengini
tiekimas ir visi statybos ir montavimo darbai kompleksikai atliekami generalinio rangovo.
Sutart rengim montavimo darbams atlikti usakovas sudaro arba su generaliniu rangovu, arba su
rengim tiekju.
Generalinio rangovo sutikimu, sutartis montavimo ir kitokiems specialiems darbams atlikti
usakovas gali sudaryti su montavimo ar kitokiomis specializuotomis organizacijomis.
Sutart rengini montavimo ir derinimo darbams atlikti usakovas sudaro su generaliniu rangovu
arba su rengini tiekju bei kitomis specializuotomis organizacijomis.
Usakovas gali nesudaryti sutarties su generaliniu rangovu; tuo atveju jis sudaro sutartis tiek
bendriesiems, tiek specialiesiems statybos darbams atlikti su vairiais rangovais, prisiimdamas sau
darb koordinavim bei atsakomyb u tai, kad visas darb kompleksas bt ubaigtas laiku. Tokiu
atveju jis privalo turti nustatyta tvarka atestuot statybos technin personal, galint vadovauti
statinio statybos darbams.
Usakovas sudaro sutartis tiekimams, kurie netraukti sutartis su generaliniais rangovais arba
rangovais. Sudaromos sutartys su tiekianiomis gamyklomis sudtingai ir individualiai usakomai
rangai ar specialioms mediagoms pirkti.
Gali bti, kad dal darb atlieka rangovas, o dal usakovas. Tai gali bti atskira savarankika
ranga ir liesti t pat objekt. Taip pat galima ranga ir subranga.
Gali bti, kad usakovas sudaro sutart su rangovu, kad atlikt visus darbus ir gali bti, kad
rangovas gali pasitelkti subrangovus, bet tuo atveju u kokyb atsako usakovo rangovas.
Subrangovas gali pasitelkti dar subrangov tai bus dviguba ranga.
ali tiess ir pareigos.
ali sipareigojimai, j atlikimo slygos nustatomos sutartyje, atsivelgus darb r, sudt ir
konkreias sutarties slygas.
Usakovas kontroliuoja ir techniniu atvilgiu priiri, ar atliekam darb apimtis, kaina ir kokyb
atitinka projektus ir smatas. Jis turi teis bet kuriuo metu tikrinti statybos ir montavimo darb eig
bei kokyb, taip pat naudojam mediag kokyb, taiau tik nesikidamas operatyvij-kin
rangovo veikl.
Usakovo teiss ir pareigos:
1. pateikti rangovui objektui statyti ems sklypo (trasos) dokumentacij, kurioje turi bti nurodyti
visi esami objektai ir sklypo tyrimo duomenys bei geodezinio ymjimo pagrindas;
2. nustatyti statybos darbus, j apimt ir atlikimo slygas;
3. pateikti projekt ir leidim, kuri reikia objektui statyti;
4. perduoti rangovui statybos aiktel visam darb atlikimo laikotarpiui iki statinio primimo naudoti
ir utikrinti rangovui galimyb laisvai ir saugiai patekti statybos aiktel per vis sutarties galiojimo
laik bet kuriuo metu arba sutartyje nurodytu laiku ir slygomis;
5. praneti, kas vykdys statybos technin ir autorin prieir;
6. perduoti rangovui renginius, mediagas ir gaminius bei teikti paslaugas, kurias pagal sutart
usakovas sipareigojo atlikti;
7. esant keliems rangovams, atsivelgdamas pasirayt sutari slygas, koordinuoti j darb;
8. priimti i rangovo baigtus statyti objektus arba darbus ir laiku u juos atsiskaityti;
9. atsivelgdamas pasirayt sutari slygas, skirti rangovui reikiam technin personal, kur
rangovas turi apmokyti priirti bei remontuoti pastatytus objektus ir dirbti su sumontuotais
renginiais;
10. gauti leidim prijungti nutiestas naujas komunikacijas prie esam;

43

11. jeigu remontuojant, rekonstruojant, pleiant arba kitaip pertvarkant veikianius objektus
negalima atskirti statybos aiktels, utikrinti priegaisrins saugos ir darbo saugos reikalavimus
pagal sutartyje numatytas slygas;
12. jeigu rangovas nukrypsta nuo patvirtinto projekto arba nesilaiko nustatytj statybos norm ir
taisykli, pareikalauti alinti trkumus, nemokti u prastai atlikt darb arba prireikus - sustabdyti
darbus, kol trkumai bus paalinti;
13. usakyti nustatytja tvarka padaryti nutiest ininerini tinkl ir komunikacij kontrolines
geodezines nuotraukas;
14. kitas teises ir pareigas.
Usakovas gali prisiimti dal rangovui priskirtin sipareigojim arba juos perduoti kitiems
rangovams, kartu prisiimdamas arba kitiems rangovams perduodamas vis atsakomyb u j
vykdym. Visa tai aptariama sutartyje, nustaius objekto sudt.
Rangovo teiss ir pareigos:
1. nustatytuoju laiku pradti, atlikti, ubaigti ir perduoti usakovui visus sutartyje nurodytus darbus
ir itaisyti defektus, nustatytus per statinio garantin laik;
2. rengti statybos teritorijoje visus laikinus statinius, kurie reikalingi darbams atlikti ir mediagoms
saugoti;
3. patiekti statybos aiktel, ikrauti, priimti ir sandliuoti darbams reikalingas statybines mediagas,
gaminius ir dirbinius, renginius, komplektuojanias detales ir statybos technik;
4. pateikti mediag pavyzdius, j ibandymo rezultatus (sertifikatus), supaindinti usakovo
technin personal, kaip eksploatuoti statin;
5. utikrinti higienos ir saugos darbe reikalavimus statybos aiktelje, jos priegaisrin apsaug ir
aplinkos ekologin apsaug;
6. informuoti usakov apie objekte dirbanius subrangovus ir subtiekjus;
7. nurodyti statinio garantin laik ir defekt, susijusi su netinkamu darb atlikimu, paalinimo
terminus;
8. naudoti statybos aiktel tik pagal paskirt;
9. pateikti usakovui statybini mediag bei rengini sunaudojimo ataskait ir grinti j likut,
jeigu visas darbas arba jo dalis buvo atliekama naudojant usakovo mediagas, gaminius, dirbinius ar
renginius;
10. grinti usakovui po ardymo darb gautas grtamas statybines mediagas, gaminius ir dirbinius,
jei usakovo nurodymu jos nebuvo panaudotos darbams;
11. laiku informuoti usakov apie statybos eig;
12. iki atlikt darb perdavimo usakovui saugoti juos ir perduotus darbams atlikti reikmenis nuo
sugadinimo ir vagysts, nuo meteorologini slyg ir gruntini vanden daromos alos;
13. perduoti usakovui geodezini enkl, pastatyt vykdant geodezinius ymjimo darbus statybos
metu ir saugom iki statybos pabaigos, idstymo schemas ir koordinai bei altitudi katalogus;
14. kitas teises ir pareigas.
Rangovas gali savarankikai perduoti dal objekto vykdyti kitiems juridiniams ir fiziniams
asmenims (subrangovams), sudarydamas atitinkamas sutartis, jeigu ito nedraudia su usakovu
sudaryta sutartis.
Darb atlikimo ar naudojam darbams mediag trkumus, kilusius dl rangovo (ar subrangovo)
kalts, turi paalinti rangovas savo sskaita.
Rangos sutartyje alys gali suderinti viso sutarties objekto arba savarankik darb dali
primimo stadijas, terminus, ali sipareigojimus ir atsakomyb rengiant ir atliekant primimo darbus
ir rengini ibandym.
Statinio garantinis laikas (kurio pradia skaiiuojama nuo statinio atidavimo naudoti dienos)
galioja toks, kaip numatyta sutartyje (sutarties slygose).
ali atsakomyb.
ali atsakomyb u kapitalins statybos rangos sutarties paeidim
U nevykdym ar netinkam vykdym pareig, kylani i kapitalins statybos rangos sutarties,
atsakingoji u tai alis moka nustatytas netesybas (delspinigius), taip pat atlygina nuostolius,
pasireikusius tuo, kad antroji alis turjo ilaid, neteko turto arba jos turtas buvo sualotas, taiau
tik t sum, kurios nepadengia netesybos.

44

Netesyb (delspinigi) sumos, rangovo sumoktos u termin atskiriems darbams atlikti

paeidim, rangovui grinamos, jeigu visi objekto darbai ubaigiami iki sutartyje nustatyto galutinio
termino.
ali atsakomyb nustatoma pagal statymus ir sutartyse.
Ikilus ginui dl sutarties vykdymo, alys turi j sprsti tarpusavio konsultacijose arba
tarpininkaujant tretiesiems asmenims. Jeigu itaip gino isprsti nepavyksta, alys perduoda gin
sprsti teismui ta tvarka, kuri jos yra numaiusios sutartyje arba dl kurios susitarusios vliau.
Rangovui tenka Lietuvos Respublikos statym nustatyta administracin, civilin ir baudiamoji
atsakomyb u blogai atlikt statybos darb padarinius statybos metu ir per rangos sutartyje
nustatyt statinio garantin laik (kurio pradia skaiiuojama nuo statinio atidavimo naudoti dienos),
bet ne trumpesn kaip:
1) statini - 5 metai;
2) paslpt statinio element (konstrukcij, vamzdyn) - 10 met.
Projektavimo ir tyrinjimo darb sutartis. ios sutarties svoka, alys, dalykas, sudarimo
tvarka.
Projektavimas - veikla, kurios tikslas, atlikus tyrimus, derinimus, parengti statinio projekt;
Projektavimo tyrinjimo darbai priskiriami prie rangos darb. Architektros kriniai (briniai,
planai) saugomi autorins teiss.
Prie pradedant projektuoti atliekami tyrinjimo darbai, duodama usakovo technin uduotis (koks
svarbiausias objektas, kokia jo paskirtis; kur tikslinga statyti; itirti pat sklyp geodezinius ir
geologinius tyrimus, t.y. itirti paviri ir grunt, poeminius vandenis).
Sutartis: konsensualin, dvial, atlygintin.
Sutarties alys.
Usakovu gali bti fizinis, juridinis asmuo, asmenys neturintys juridinio asmens teisi.
Rangovu gali bti projektuotojas - juridinis asmuo - Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka
registruota mon, kurios statuose numatyta statini projektavimo veikla; fizinis asmuo, juridinio
asmens teisi neturinti mon - individuali (personalin), kin bendrija, nustatyta tvarka sigij
patent iai veiklai; statybos mokslo staigos ir auktj mokykl statybos profilio padaliniai; usienio
valstybs projektavimo firma, turinti atestacijos paymjim..
Sutartis turi bti raytins formos.
Projektavimo stadijos:
1) projektavimo pasilymai tai uduotys projektuotojui, tikslai: pasilyti statinio urbanistin idj,
statybos viet, aliav apimtis, poveikio aplinkai apimt; preliminari kain kaina. Pagal projektavimo
pasilymus rengiamas techninis projektas.
2) techninis projektas parengiami sklypo sutvarkymo, apeldinimo, privaiavimo sprendimai,
suformuluojami pagrindiniai reikalavimai patalpoms, nustatomi pagrindiniai planai, fasadai, pjviai,
fasado reikalavimai.
3) darbo dokumentacija atliekami rangos inineriniai skaiiavimai, atskir objekt, parengiami
reikalingi briniai. Kai sudaroma sutartis, turi bti techninis projektas (darbo dokumentacija dar
gali bti ir nepilna).
Projektavimo kaina sutartin.
Statinio projektas rengimas:
1) vadovaujantis teritorij planavimo, normatyviniais statybos dokumentais ir normatyviniais
speciali reikalavim dokumentais;
2) vadovaujantis detaliu teritorijos planu;
3) vadovaujantis statybos sklypo registravimo dokumentais;
4) laikantis statinio projektavimo technini ir speciali slyg;
5) laikantis statytojo (usakovo) uduotyje ir projektavimo sutartyje nustatyt slyg;
6) vadovaujantis statinio statybos sklypo geodezini, geologini, hidrogeologini, aplinkos taros ir
kit tyrim duomenimis, o rekonstruojant, ipleiant ar pakeiiant statinio (jo patalp) paskirt, taip
pat paties statinio ir gretim statini, kuriems gali turti takos numatomi statybos darbai, tyrimo
duomenimis.
Projektavimo slygas nustato:

45

1) technines slygas - ininerini tinkl ir transporto komunikacij, prie kuri numatoma prijungti
statin ir statinio statybos sklyp, savininkai ar tuos tinklus ir komunikacijas eksploatuojanios
mons;
2) specialias slygas - speciali reikalavim valstybins prieiros institucijos ir savivaldos
vykdomosios institucijos.
Visos projektavimo slygos turi bti raytos statinio statybos kompleksin dokument, kur
statytojui (usakovui) iduoda savivaldos vykdomosios institucijos.
Statinio projekt tvirtina statytojas (usakovas).
Iki statinio projekto tvirtinimo projektas turi bti nustatyta tvarka suderintas su atitinkamomis
institucijomis ir subjektais.
Projektuotojo ir usakovo teiss ir pareigos.
Rangovo pagrindins pareigos:
1) atlikti projektavimo ir tyrinjimo darbus pagal sutarty ar uduoty nurodytus reikalavimus (ir
kituose dokumentuose);
2) suderinti parengt dokumentacij su usakovu, o statymo numatytais atvejais su atitinkamomis
valstybs institucijomis;
3) bendradarbiauti su usakovu atliekant darbus ir derinant dokumentuose;
4) saugoti konfidenciali informacij;
5) be usakovo neturi teiss perduoti parengt dokumentacij tretiesiems asmenims.
Projektuotojo pareigos ir teiss
Statinio projekt gali rengti kiekviena Lietuvos Respublikoje registruota mon, kurios statuose
numatyta statybos projektavimo veikla; fizinis asmuo, neturinti juridinio asmens teisi mon individuali (personalin), kin bendrija, nustatyta tvarka sigij patent iai veiklai; statybos mokslo
staigos ir auktj mokykl statybos profilio padaliniai; usienio valstybs projektavimo firma,
turinti savo alies institucij iduotus atestacijos dokumentus.
Statini (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtint sra), kuriuose vykus avarijoms
gali bti daug moni auk, taip pat kuriuose vyksta pavojinga moni sveikatai ir aplinkai veikla
(toliau - ypatingos svarbos statiniai) projektus gali rengti Lietuvos Respublikoje registruota
projektavimo verslo mon arba usienio valstybs projektavimo firma, gavusios ios veiklos atestat
Lietuvos Respublikos Vyriausybs arba jos galiotos valstybs valdios institucijos nustatyta tvarka..
Jo pa
Projektuotojas privalo:
1) paskirti statinio projekto vadov:
2) vykdyti sutartinius sipareigojimus, parengti statinio projekt taip, kad jis atitikt Lietuvos
Respublikos statym, teritorij planavimo dokument, statybos ir kit normatyvini dokument
privalomus reikalavimus ir nustatytas projektavimo technines ir specialias slygas;
3) suderinti statinio projekt nustatyta tvarka, pataiss j pagal statytojo (usakovo), projektavimo
technines ir specialias slygas nustaiusi institucij bei subjekt ir savivaldos vykdomj institucij
pastabas, jei jos pagrstos normatyvini statybos technini dokument reikalavimais;
4) pataisyti statinio projekt pagal privalomas ekspertizs pastabas;
5) usakovui pageidaujant, atlikti statinio statybos autorin prieir pagal sutart;
6) dalyvauti statin atiduodant naudoti;
7) atlyginti sutari alims, fiziniams ir juridiniams asmenims bei valstybei ar savivaldybei nuostolius,
atsiradusius dl projektuotojo kalts - dl sutartini sipareigojim nevykdymo (netinkamo
vykdymo), normatyvini dokument paeidimo, blogo projekto padarini, tyins arba neatsargios
veiklos (neveikimo), taip pat dl sutartini sipareigojim vykdymo vienaalio nutraukimo.
Projektuotojas (jo galiotas specialistas) statybos metu turi teis:
1) patekti statybos teritorij, patikrinti, kaip laikomasi projekto, ir apie tai rayti statybos darb
urnal;
2) reikalauti sustabdyti statybos ir montavimo darbus, jeigu ie darbai atliekami nesilaikant projekto
arba nustatoma avarijos grsm, ir praneti apie tai apskrities virininko administracijos statybos
valstybins prieiros tarnybai.
Usakovo pagrindins pareigos:
1) sumokti rangovui sutartyje nustatyt kain u vis darb arba dalimis;

46

2) naudoti darb rezultat tik sutartyje numatytais tikslai, neperduoti tretiesiems asmenims, neskelbti
informacijos be rangovo sutikimo (pvz., kaimynas nori tokio namo, bet be rangovo sutikimo
dokumentacijos negali perduoti autorins teiss dalykas);
3) bendradarbiauti su rangovu atliekant darbus;
4) atlyginti rangovui papildomas ilaidas, susijusias su pakeitimais, jei pakeitimai nesusij su rangovo
kalte (pakeitimai susij su technologijos progresu, su rinkos pokyiais, darant tyrim).
Statytojo (usakovo) pareigos ir teiss
Statytojas (usakovas) privalo:
1) gauti i savivaldos vykdomj institucij, kit institucij nustatytas projektavimo technines ir
specialias slygas;
2) atlikti statinio statybos sklypo ir gretim statini bei sklyp, kuriems statyba gali daryti neigiam
poveik, normatyvini dokument nustatytus tyrimus;
3) turti nustatyta tvarka parengt, suderint ir patvirtint statinio projekt (iki tvirtinimo atlikti
projekto privalom ekspertiz) pagal normatyvini statybos dokument reikalavimus;
4) esant btinybei (pasikeitus normatyvini statybos dokument reikalavimams) pataisyti statinio
projekt ir jo pakeitimus forminti nustatyta tvarka;
5) gauti apskrities virininko administracijos statybos valstybins prieiros tarnybos leidim statyti
statin;
6) organizuoti statinio statyb ir j finansuoti sutartyje numatytu laiku ir slygomis;
7) organizuoti ir atlikti statinio statybos technin prieir;
8) sudaryti sutart su projektuotoju atlikti autorin statinio statybos prieir (jei tai nustato
normatyviniai dokumentai);
9) usakyti nustatyta tvarka padaryti nutiest ininerini tinkl ir komunikacij kontrolines
geodezines nuotraukas;
10) atlyginti sutari alims, fiziniams ir juridiniams asmenims bei valstybei ar savivaldybei
atsiradusius dl statytojo (usakovo) kalts nuostolius: dl sutartini sipareigojim nevykdymo (arba
netinkamo vykdymo), projekto ir normatyvini dokument paeidimo, blogos statinio statybos
padarini, tyins arba neatsargios veiklos (neveikimo), taip pat dl vienaalio sutartini
sipareigojim vykdymo nutraukimo ir dl neteist veiksm (sprendim ir nurodym);
11) nustatyta tvarka organizuoti baigto statyti statinio primim naudoti;
12) teisikai registruoti priimt naudoti statin;
13) suteikti usienio valstybi firmoms (projektuotojams, rangovams) iki sutari pasiraymo su
jomis informacij apie ir kitus Lietuvos Respublikoje galiojanius su statyba susijusius statymus,
postatyminius aktus ir normatyvinius statybos techninius dokumentus.
Statytojas (usakovas) turi teis:
1) pasirinkti projektavimo bd (usakyti parengti statinio projekt projektuotojui arba rangovui) ir
statybos bd (rangos arba kio);
2) pasirinkti projektuotojus ir rangovus savo nuoira arba konkurso tvarka, o statiniams, kuri
statyba finansuojama visuomens lomis, Vyriausybs nustatyta tvarka;
3) nustatyti kartu su projektuotoju statinio projekto rengimo stadijas, projekto detalumo laipsn ir
parengimo terminus.
Sutarties ali atsakomyb.
Ginus dl statini projektavimo, statini statybos, j atidavimo naudoti, statini naudojimo,
nugriovimo ir statybos valstybins prieiros sprendia pagal savo kompetencij apskrities virininko
administracijos statybos valstybins prieiros tarnybos, Vyriausyb arba jos galiota valstybs
valdios institucija, teismas Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka.
Ginai tarp Lietuvos Respublikos ir usienio valstybi juridini ir fizini asmen sprendiami
Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos tarpvalstybinse ar
rangos sutartyse nenumatyta kitaip.
Projektuotojui tenka Lietuvos Respublikos statym nustatyta administracin, civilin ir
baudiamoji atsakomyb u blog projekt padarinius statybos metu ir per projektavimo sutartyje
nustatyt garantin laik (kurio pradia skaiiuojama nuo statinio atidavimo naudoti dienos), bet ne
trumpesn kaip:
1) statini - 5 metai;

47

2) paslpt statinio element (konstrukcij, vamzdyn) - 10 met.

43 TEMA. KROVINI VEIMAS.
43.1. Transporto reikm.
Transportas yra materialins gamybos sritis, susijusi su moni ir krovini perklimu i vienos vietos
kit skirtis palaikyti nenutrkstam ry tarp pramons ir ems kio, tarp atskir pramons ak,
aprpinti gyventojus ems kio produktais ir pramons gaminiais, tenkinti gyventoj perveim
poreikius ir pan. Skirtingai nuo kit kio ak, transportas negamina daiktins produkcijos.
Transportas yra savarankika gamybos aka. Nors jis ir negamina materialini vertybi, taiau
dalyvauja j krime.
43.2. Veimo rys ir teisinis jo reguliavimas.
Veimo rys pagal transporto ris:
1) geleinkelio;
2) automobili;
3) oro transporto;
4) vidaus vanden;
5) vamzdyn;
6) jros.
Veimo rys pagal tai, k pervea:
1) krovini;
2) bagao;
3) keleivi;
4) pato.
Veimo rys pagal tai, kiek transporto ri dalyvauja perveime:
1)
vietinio susisiekimo (atlieka viena transporto mon);
2)
tiesioginio susisiekimo (atlieka kelios tos paios transporto ries mons; perveimas
atliekamas pagal t pat dokument);
3)
tiesioginiai mirs arba kombinuoti (kelios mons skirting transporto priemoni ri, bet
pagal vien dokument).
Atskirai klasifikuojami perveimai jra :
1) usienio plaukiojimo perveimai (tarp skirting valstybi);
2) perveimai tarp tos paios valstybs uost - kabotainiai (Lietuvoje negalimi):
- didysis kabotaas (tarp valstybs uost, esani skirtingose jrose);
- maasis kabotaas (ta pati valstyb ir ta pati jra).
CK 446 454 str. nustato bendras visoms transporto rims krovini ir keleivi veimo taisykles.
CK 455 461 str. nustatytos krovini, keleivi ir bagao perveimo automobili transportu
ypatingos taisykls. Perveimus atskir ri transportu isamiai reguliuoja transporto statai
(kodeksai): LR vidaus vanden transporto kodeksas (VVTK), LR geleinkelio transporto kodeksas
(GK), LR keli transporto kodeksas (KTK)
Atskir transporto ri kodeksuose nustatytos pagrindins perveimo slygos detalizuojamos
atitinkam ministerij tvirtinamose perveim taisyklse ir slygose, tipinse sutartyse, tarifuose ir
instrukcijose.
Kodeksuose ir kituose norminiuose perveimo aktuose daniausiai bna duotos imperatyvinio
pobdio taisykls, todl ios krovini, keleivi ir bagao perveimo slygos paprastai negali bti
keiiamos ali susitarimu.
43.3 Veimo sutartys
Veimo sutartys pagal vairius poymius gali bti skirstomos ris. Pagal transporto ris sutartys
gali bti perveimo geleinkeliais, upmis, jromis, automobiliais ir oru. Pagal perveimo objektus
(atskirais atvejais ir subjektus) - krovinio, bagao, pato ir keleivi veimo sutartis. Priklausomais
nuo perveime dalyvaujani transporto ri ir transporto moni skaiiaus tiesioginio ir miriojo
perveimo sutartis, tiesioginio ir vietinio perveimo sutartis.
43.4. Krovini veimo sutarties svoka. Sutarties sudarymo tvarka.

48

Krovinio perveimo sutartimi pervejas sipareigoja pateikti transporto priemon, nugabenti

siuntjo jam patikt krovin paskirties punkt ir iduoti j turiniam teis gauti krovin asmeniui
(gavjui), o siuntjas sipareigoja u krovinio perveim sumokti nustatyt umokest (CK 446 str.)
Sutartis paprastai yra realin, nes laikoma sudaryta nuo to momento, kai siuntjas perduoda vejui
krovin nugabenti paskirties punkt.
Perveimuose jr transportu yra 2 sutartys (konosamentai- kai nedaug preki realin, arteris
kai suteikiamas visas laivas ar laivo dalis konsensualin sutartis).
alys krovini perveime.
Krovinio siuntjas ir gavjas. Gavju gali bti ir pats siuntjas (pvz.: mon pasiunt ekspeditori
nupirkti k nors, jis nupirko ir nurod savo adres).
Daugumoje atvej siuntjas ir gavjas nesutampa. Dl teisins gavjo padties yra trys pozicijos:
3)
Gavjas yra treiasis asmuo, kurio naudai sudaroma sutartis. Treiasis asmuo joki
pareig tokiu atveju neturi. Neigiant teigin, gavjas turi ne tik teises, bet ir pareigas (atsiimti
krovin, apmokti, t.y. atlikti tam tikrus veiksmus).
4)
Siuntjas ir gavjas viena alis, o kita alis pervejas. i teorija neigiama, nes teiss ir
pareigos siuntjo ir gavjo yra skirtingos, todl negalima j laikyti viena alimi.
5)
Gavjas sutarties dalyvis, turintis savo teises, tokiu atveju sutartis bus trial.
Perveimas pasikinkius gyvulius, karuius tai ne perveimo, o rangos sutartis (gyvulys
priemon, su kuria atliekamas darbas).
Krovini perveimo sutarties forma.
Sudaromi vataraiai, kvitai, konosamentai ir raytin sutartis, pvz., organizacin sutartis, kuri
numato Geleinkelio Kodekso 38 str. 2 dalis.Tai raytinis susitarimas tarp geleinkelio mons ir
siuntjo dl riedmen ir krovini pateikimo ir riedmen pakrovimo tvarkos. ias sutartis sudaro
mons, kurios reguliariai siunia savo produkcij (gali j atkrauti kasdien ir ne vienas vagon).
Kadangi yra pastovs ryiai tai organizacin sutartis (danai 1 mn.) nustatoma, kokius kiekius
siuntjas sis, kad geleinkelio mon inot, kokiomis dienomis, kam ir kiek reiks transporto
priemoni. Joje numatomi terminai (danai deimtadienis dekada) kokiomis savaits dienomis,
kiek sis. i sutartis ne krovini perveimo, kuri sudaroma tik perduodant krovin, nes realin.
43.6. Krovini veimo sutarties dalykas, krovinio veimo kaina, terminas.
Veimo sutarties dalykas yra paslaugos, kurias teikia vejas pergabendamas patiktas materialines
vertybes. Tai transporto veiklos rezultatas. ios paslaugos - ne tik krovinio perveimas, bet ir jo
saugojimas, kai kuriais atvejais pakrovimas, ikrovimas, primimas, idavimas ir pan. Kiekviena
i paslaug yra kitos sutarties (pasaugos, rangos ir pan.) dalykas. Veimo, kaip ir bet kurios kitos
sutarties, esm arba teisin prigimt lemia pagrindinis jos tikslas, o ne atsirandanios papildomos
pareigos. Pagrindinis perveimo sutarties tikslas - nugabenti krovinius, keleivius paskirties punkt,
todl is vejo veiklos rezultatas sudaro sutarties dalyk.
Perveimo sutarties atlygintinumas pasireikia tuo, kad siuntjas sipareigoja u krovinio
veim sumokti nustatyt mokest. Perveimo mokestis nustatomas normine tvarka tvirtinamais
tarifais arba ali susitarimu.
Pervejas privalo nugabenti krovin ar baga paskirties punkt transporto kodeksuose ar
nustatyta tvarka leidiamose taisyklse nustatytu terminu. Jei nustatyta tvarka nugabenimo terminas
nenurodomas, alys turi teis savo susitarimu nurodyti termin sutartyse. Kai kuriuose kodeksuose
numatyta perveimo pradios ir pabaigos nustatymo tvarka, pvz., perveimu geleinkeliu
nugabenimo terminas pradedamas skaiiuoti nuo krovinio primimo dienos 24 val.
43.7. Vejo ir krovinio siuntjo teiss ir pareigos.
I krovini veim visomis transporto rimis sutari jo dalyviams atsiranda tam tikros teiss ir
pareigos. ios teiss ir pareigos, t. p. jomis numatyti veiksm rezultatai sudaro sutarties turin.
Pagrindins sutarties ali teiss ir pareigos suformuluotos statyminiame krovini perveimo
sutarties apibrime (CK 446 str.), t. p. atitinkamuose CK, transporto kodeks straipsniuose.
Be pagrindins vejo pareigos nugabenti jam patikt krovin paskirties punkt ir iduoti j
turiniam teis gauti asmeniui ir krovinio siuntjo pareigos sumokti u perveim, alys turi ir
papildom pareig. J paskirtis utikrinti, kad perveimo sutartis bt vykdyta laiku ir kokybikai.
ios papildomos ali teiss ir pareigos i esms yra vienodos visose transporto ryse.

49

Papildomos vejo pareigos yra: laiku isisti priimtus perveti krovinius ir apsaugoti juos kelyje;
nugabenti trumpiausiu keliu.
Krovinio siuntjas privalo: atiduoti perveti nurodyt sutartyje krovin; pakrauti krovinius per
nustatytas laiko normas; laikytis krovinio taros ir pakavimo reikalavim.
Vienos veimo alies pareigos atitinka kitos alies teises. Vejas, esant laikui, turi teis patikrinti
duodamo perveti krovinio bkl, reikalauti atitinkam dokument, patvirtinani, kad krovin
galima perveti ia transporto rimi ir kt. Savo ruotu krovinio siuntjas gali reikalauti nugabenti
krovin paskirties punkt pervejui atliekant visus reikalingus veiksmus, nustatyta tvarka
peradresuoti krovinius ir pan.
43.8. Atskir krovini veimo ypatumai. Krovini veimas geleinkeliu, vidaus vanden
transportu, jra, oru ir autotransportu.
43.8.1. Krovini perveimo geleinkeliu sutartis.
Visiems perveimams, iskyrus jros, naudojama sutartis forma vataratis. Tai nustatytos formos
dokumentai, kuriais aprpina krovini siuntjas. Vataratis patvirtina sutarties sudarymo fakt. J
upildo siuntjas ir atsako u teising upildym
Sutarties sudarymas.
Siuntjas paruoia krovin, pakuoja, o pervejas turi teis tikrinti pakavim, - jei netinkamai,
atsisako perveti. Vatarat upildo krovinio siuntjas, paruoia krovin ir atgabena pervejui.
Geleinkelio mon patikrina krovin pagal vatarat, darbuotojas pasirao vataratyje ir spaudia
ant jo kalendorin spaud ir nuo io momento (kai priimtas krovinys) sutartis laikoma sudaryta.
Iduotas kvitas, patvirtina, kad pervejas prim krovin. Vataratis seka paskui krovin. Gavjas
priima krovin pagal vatarat ir j pasirao.
1. Geleinkelis krovinius pervea pagal tarifus (dl kainos nesitaria);
1. 2.Kroviniai perveami grietai pagal pateikimo eil.
Geleinkelis monopolistas, nra konkurencijos, todl jis nustato bendras slygas (perveimo
taisykls) ir joki iimi nedaro.
Pristatymo terminai
Krovinio pristatymo terminus nustato krovini veimo taisykls, jei siuntjas ir geleinkelio mon
nesutar kitaip. Krovinio veimo laikas pradedamas skaiiuoti nuo 24 val. tos dienos, kai prim
mokest pagal tarifus. Sumokama pradinje stotyje, bet gali bti ir galinje, be to apmokama ir u
papildomus darbus ( gavjas ir siuntjas).
Geleinkelio mon, atgabenus paskirties uost, turi informuoti gavj. Jei neatsiima per 24 val.,
moka monei. Galinje stotyje geleinkelio mon turi patikrinti plombas, vagonus, viet skaii. Jei
yra trkum, tai gavjas turi pareikalauti geleinkelio monms surayti akt - tai pagrindas
rodyti savo teises. Jei atsisako, tai gavjas surao vienaalik akt. Plombos vinins, danai viela
perveriama per udarymo sankabas, ji nukerpama ir perduodama gavjui.( j negalima imesti, nes
galima atlikti reikalui esant ekspertiz.)
Jei gavjas per 10 dien nuo praneimo apie jo vardu gaut krovin neatsiima jo ir nesudaro
sutarties dl krovini saugojimo, tai geleinkelio mon turi teis gavjo sskaita ikrauti krovin ir
j saugoti. Jei neranda gavjo, pranea siuntjui, ir jei per 10 dien neatsiliepia geleinkelio mon
turi teis ikrauti krovin ir j saugoti. Dar po 10 dien gali realizuoti ir dti depozitin mons
sskait.
ali teiss ir pareigos.
Siuntjas ( gavjas) turi teis:
- sulaikyti krovin;
- peradresuoti j;
- iduoti kitoje, nei vataratyje nurodyta, stotyje;
- grinti pradin stot.
Krovini siuntimas negali bti isklaidytas. Pagal vien vatarat negalima pateikti krovini,
kuriuos vien dal krauna geleinkelis, o kit siuntjas, ar kuri negalima veti su kitais kroviniais.
Krovinys turi bti pakuotas taip, kad bt apsaugotas pats, taip pat asmenys, riedmenys ir kiti
rengimai. Jei pakrauna siuntjas, negali viryti reikalaujamo siuntjo nurodym. Dl virsvorio
tarpinje stoty gali bti alinama, o pradinje net nepriimama.
43.8.2. Perveimai oru.

50

i krovini perveimo sutartis sudaroma tarp siuntjo ir pervejo oro transporto mons.
Krovinio perveimo sutartis forminama krovinio vataraiu. Vataratis - preks veimo, sutarties
sudarymo, preki primimo rodymas.Varuvos konvencijos 9 str. nustato reikalavimus pervejui.:
jei vejas priims prekes nesuraius vataraio ar ne su visais duomenimis, tai jis neatleidiamas
nuo atsakomybs.
Numatyta siuntjo teis disponuoti perveama preke: siuntjas gali atsiimti dar neiskridus ir
tarpiniuose aerouostuose. Gavjas turi apmokti ir atsiimti; vejas turi nedelsiant jam praneti apie
atveim, - jei per 7 dienas, kai turi bti pervetos, neatgabeno, gavjas gali reikalauti nuostoli
atlyginimo.
43.8.3. Krovini veimas jra
Du sutarties tipai, priklausomai nuo to, kokie kroviniai ir kiek gabenama:
1) realin, forminama konosamentu kai nedideli preki kiekiai;
2) konsensualin, forminama arteriu - perveamos didels krovini partijos (inuomojamas
laivas ar jo dalis jr teisje ne nuoma, o frachtas).
Konosamentas atlieka kelias funkcijas:
- tai dokumentas, kuris patvirtina sutarties sudarym;
- atlieka kvito funkcij; patvirtina, kad krovinys priimtas, leidia disponuoti perveamu
kroviniu( kaip vertybiniais popieriais)
Savininkas tas, kas turi konosament. Disponavimas konosamentu (jo perleidimas, keitimas)
reikia disponavim jame nurodytu kroviniu. Konosamentai skirstomi :
1) vardiniai; perduodami kaip vertybiniai popieriai.
2) orderiniai; perduodami darant ra (indosavim) kitoje pusje. Jie gali bti vardiniai ar
blankiniai. Pardavjas pasirao, o kam perdav, viet paliko tui - tas, kas j gavo, gali sirayti
savo pavadinim.
3) pareiktiniai, jokie raai nedaromi. Preks iduodamos tam, kas turi dokument.
Konosamente yra sekantys rekvizitai :
- laivo pavadinimas;
- vejas;
- siuntjas;
- gavjas;
- pakrovimo ir paskirties uostas;
- perveimo trukm;
- svoris, kiekis, ypatingos yms;
- frachtas ir kitos vejui priklausanios mokos;
- idavimo laikas, vieta, j kiekis( jei iduodamas ne vienas )
arteris susitarimas, kuriuo laivas savininkas sipareigoja suteikti vis laiv ar jo dal. Tai
konsensualin sutartis. Perveimo slygas nustato arteris, kur pasirao frachtininkas ir
frachtuotojas ar j atstovai.
arterio rys:
1)
reisinis; sutartis dl vieno reiso;
2)
generalinis; sutartis, pagal kuri atliekama eil reis, numatyt sutartyje;
3)
taimarteris; laivas suteikiamas tam tikram laiko tarpui ir per t laik
naudojamas( kroviniams, ekspedicijai, ekskursijai).
Siuntjas privalo perduodamas krovin informuoti vej apie krovinio pobd, jei ne atlygina
vejo nuostolius. Frachto dydis ali susitarimu. Yra frachto rinka ( t. y. kiekvienas uostas turi
atskir rink su savo kainomis) Vyksta konkurencija. Frachtui ir kitiems mokjimams atlyginti
galimas krovini keitimas. Siuntjas turi teis atsisakyti nuo sutarties sumokant dal frachto,
atskirais atvejais vis. Vejas turi teis nutraukti sutart neatlyginant:
1)
dl karo ar kit veiksm;
2)
jei laivas sulaikomas valstybs institucij;
3)
jei isiuntimo ar paskirties uostas blokuojamas;
4)
laivas paimamas specialiems valstybs reikalams;
5)
jei valdios institucija draudia iveti ar veti paskirties uost.
Turi bti nustatytas terminas jei nukrypimai dl aplinkybi, kurios yra statyme, nelaikomas
nukrypimu nuo termino.

51

43.8. 4. Krovini perveimas vidaus vanden transportu.

Vidaus vanden transportas kins veiklos sritis, kuri apima keleivi, krovini, bagao pato
veim, buksyravim vidaus vanden keliais.
Krovini perveimo vidaus vanden transportu sutartis taip pat forminama vataraiu. Krovinio
siuntjui iduodamas kvitas. Sutarties sudarymo tvarka ir iduodam dokument teisin reikme
yra tokia pat kaip ir geleinkelio transporte.
4.9. ali atsakomyb u krovini veimo prievols paeidim.
Vejas geleinkelio transporto mons atsako u perveamus krovinius, bet atsakomyb ribota.
Paprastai atlyginama prarasto krovinio vert, sualotos verts sumajimas, bet neatlyginamos
negautos pajamos; atlyginamos ir turtos ilaidos.
U termin paeidim pervejo atsakomyb ribota. Jei bus neribota atsakomyb, jis ymiai didins
mokesius u perveim visiems, o jei ne jis bankrutuos. GTK 60 str.:
- visikai u krovinio praradim, jei nerodo, kad praradimas ar sualojimas ne dl jo kalts.
61 str. nustato atvejus, kai neatsako u praradim, trkum, sualojim, jei krovinio siuntjas ar
gavjas nerodys prieingai:
1)
jei dl siuntjo ar gavjo kalts tai vyko;
2)
tai vyko dl natrali krovinio savybi;
3)
dl taros ar pakavimo trkum, kurie negaljo bti pastebti priimant krovin; jei trkumai
buvo pastebti ir vejas prim veti, u krovinio praradim, sualojim atsako geleinkelis;
4)
krovinio, bagao trkumas nevirijo natralaus sumajimo norm ir atvetas tvarkingu
konteineriu su siuntjo nepaeistomis plombomis(idista, nubyra);
5)
krovinys atvetas tvarkingais, atvirais vagonais, suenklintas;
6)
krovinys atvetas lydint palydovui;
7)
tai vyko dl gaivalins nelaims.
62 str. Kroviniai ir bagaas gali bti siuniami vertinti pervejas atlygina tik vertint sum, jei
vejas rodo, kad toji vert maesn, tai atlygina maesn.Jei siuntjas vertina krovin maesne
suma, tai geleinkelio mon atsako tik vertinta suma.
4.10. Bendroji ir atskiroji avarija veant jra.
Nuostoliai, padaryti laivui ar kroviniui gelbstint laiv, fracht arba krovinius dl kokio nors vykio ar
atsitikimo, vadinami avarija. Skiriamos dvi avarij rys: bendroji ir dalin. Bendrja avarija
laikomi nuostoliai, atsirad dl smoningai ir racionaliai padaryt nepaprast ilaid arba aukojim,
kad bt igelbtas nuo bendro pavojaus laivas, frachtas ir laivu perveami kroviniai.
Bendrajai avarijai btini ie poymiai:
1. buvimas bendro pavojaus laivui, kroviniui ir frachtui;
2. smoningi laivo administracijos veiksmai, kuriais gelbstimas laivas,
frachtas ir kroviniai;
3. ilaid arba aukojim nepaprastumas;
4. ilaid arba aukojim racionalumas.
Bendrosios avarijos nuostoliai paskirstomi tarp laivo, frachto ir krovini proporcingai j vertei.
Bendrosios avarijos fakt konstatuoja ir jos paskirstymo apskaiiavim (dispa) suinteresuot
asmen pareikimu daro dispaininkai.
Dalins avarijos atveju nuostoliai neskirstomi tarp laivo, frachto ir krovini. Jie tenka tam, kas
juos patyr arba tam, kas atsakingas u j padarym.
4.11. Krovini veimo tiesioginiu miriu susisiekimu sutartis.
Krovini veimas tiesioginiu miriu susisiekimu - tai krovinio nugabenimas paskirties punkt
pagal viening perveimo dokument keli ri transportu. iam krovini veimui bdinga:
1.
krovinius pervea dviej ar daugiau ri transporto mons(pvz. geleinkelio ir
vidaus vanden transporto, geleinkelio ir autotransporto ir pan.)
2.
krovinys nuo isiuntimo punkto iki paskirties punkto perveamas pagal viening
visam perveimui dokument. Perveimu tiesioginiu miriu susisiekimu nelaikomas krovini
nugabenimas, kai, perkraunant i vienos transporto ries mons kitos transporto ries mons
transporto priemones, suraomas kitas perveimo dokumentas. Vieningas visam perveimui

52

dokumentas yra nustatytos formos vataratis. Tai perveimo sutarties dokumentas. J suraius,
sutartis laikoma sudaryta ir atsiranda teisiniai santykiai tarp krovinio siuntjo ir pervejo.
Mokestis u krovini perveim tiesioginiu miriu susisiekimu nustatomas pagal kiekvienos
transporto ries tarifus.
Perveimo tiesioginiu miriu susisiekimu terminas nustatomas susumuojant vis krovin
perveani moni krovini perveimo terminus.
iuose perveimuose vienai prievols aliai pervejui atstovauja ne vienas, o keletas
asmen (asmen daugetas prievolje). Kiekviena perveimo procese dalyvaujanti transporto
organizacija privalo nugabenti krovin sutartyje numatyt dal atstumo. Perveusi krovin nustatyt
dal atstumo, ji perduoda j kitos transporto ries monei, kuri krovin gabena toliau. Perdavus
krovin perkrovimo punkte, pasibaigia vienos ries transporto mons pareiga ir prasideda kitos
transporto organizacijos perveimo prievol.
43.12 Buksyravimo sutartis.
Buksyravimo sutartis tai susitarimas, kuriuo viena alis laivo valdytojas sipareigoja u
atlyginim buksyruoti kit laiv arba kitok plaukiojant objekt tam tikr nuotol ar tam tikr laik
arba atlikti manevr, o kita alis, kuriai priklauso buksyruojamas objektas, sipareigoja u
buksyravim sumokti numatyt mokest.
Buksyravimo sutartis gali bti sudaryta raytine forma ar kitu ali pasirinktu bdu ( pasikeiiant
ratais, telefonogramomis, faksogramomis ir kt.). Buksyravimo sutartis yra dvial, atlygintina.
Buksyravimo dalykas plaukiojanio objekto vilkimu ar stmimu pasireikianios paslaugos.
Baigus buksyravimo sutartyje numatyt laivo vilkim, stmim ar manevr, sutarties alys surao
sutarties vykdymo akt ar padaro reikiamas ymas laivo buksyravimo dokumentuose. Jeigu
buksyravimo metu laivas sualotas i dalies arba visai prarastas laive esantis krovinys, apie tai
nurodoma sutarties atlikimo akte.
43.13 Keleivi ir bagao veimas
Keleivis tai fizinis asmuo, kuris pagal sutart arba kitu teisiniu pagrindu naudojasi transporto
priemone (vaiuoja ir vea baga), t. p. kitais vejo teikiamais patarnavimais. (KTK 17 str.)
Keleivi ir bagao perveimo sutartis tai susitarimas, kuriuo pervejas sipareigoja perveti
keleiv paskirties punkt, o jei keleivis turi baga ir j nugabenti paskirties punkt ir atiduoti
turiniam teis j gauti asmeniui, o keleivis sipareigoja sumokti nustatyt mokest u perveim ir
baga, jeigu jis buvo duotas.
Keleivio perveimo sutartimi pervejas sipareigoja perveti keleiv paskirties punkt, o jeigu
keleivis dav baga, taip pat nugabenti baga paskirties punkt ir iduoti j turiniam teis gauti
baga asmeniui; keleivis sipareigoja sumokti nustatyt umokest u perveim, o jeigu duotas
bagaas - ir u bagao perveim.
Sudarant sutart (vaiavimo troleibusu) yra vieoji oferta (nurodytas marrutas, kaina). Nuo kurio
momento sudaroma sutartis nuo lipimo momento; sutartis sudaroma konkliudentiniais veiksmais
lipdamas akceptuoja ir yra reikalavimas susimokti, jei ne paeidia sutart.
lipimas realus veiksmas, todl sutartis yra realin.
Keleivi perveimo sutartis yra dvial, atlygintina, konsensualin. Sutartis forminama vaiavimo
bilietu. Vis transporto ri, iskyrus oreivysts, biliete nenurodomas jos gijjas. Todl pradedant
vykdyti perveimo prievol, bilietas yra pareiktinis dokumentas. Perveimo oru keleiviams duodami
vardiniai bilietai.
Keleivio veimo sutartis laikoma galiojania ir tada, kai nra keleivio bilieto arba jis neteisingai
formintas, veant keleivius reguliariais reisais, keleivio bilietas yra btinas.
Keleivio perveimo sutartis gali bti vienkartin arba ilgalaik. Ilgalaiks sutartys
daniausiai sudaromos perveant keleivius miesto ir priemiestiniu transportu.
Pervejo atsakomyb u keleivio gyvybs atmim arba jo sveikatos sualojim nustatyta CK
454 str. U priimto perveti bagao praradim, trkum arba sualojim, t. p. pavluot jo
pristatym pervejas atsako tik esant jo kaltei. rodinjimo nata tenka pervejui.
Keleivio bagao veimo sutartyje vejas sipareigoja nuveti keleivio baga keleivio biliete ar
bagao kvite nurodyt paskirties punkt ir iduoti j keleiviui, o keleivis sipareigoja sumokti

53

sutartyje nustatyto dydio atlyginim. Keleivio bagao veimo sutart patvirtinantis dokumentas yra
keleivio bilietas arba bagao kvitas.
43.15 Ekspedicijos sutartis. Sutarties svoka, rys, dalykas.
Ekspedicijos sutartis tai susitarimas, kuriuo viena alis ekspeditorius sipareigoja kitos
alies kliento sskaita, jos arba savo vardu isisti klientui priklausanius krovinius (pat)
atitinkamu transportu arba i atitinkamo transporto organ priimti kliento vardu gautus krovinius
(pat) ir teikti kitas ekspedicines paslaugas, o klientas sipareigoja perduoti, isiusti ir priimti gautus
krovinius(pat) ir sumokti u suteiktas paslaugas.
Ekspedicijos sutartis yra dvial, atlygintina ir konsensualin, iskyrus sutartis dl kai kuri pato
paslaug( pvz. dl laiko)
Ekspedicijos sutari rys. Pagal sutarties objektus skiriamos:
1)
transporto ekspedicijos;
2)
pato mons ekspedicini paslaug sutartys.
Sutarties dalykas yra ekspeditoriaus teikiam paslaug ir atliekam darb, susijusi su krovini
isiuntimu ir gavimu, visuma. Jis gali bti pilnutinis ar dalinis. Pilnutinis kai ekspeditorius savo
vardu sudaro sandor kliento sskaita ir kliento naudai. Dalinis - kai ekspeditorius atlieka tik kai
kurias operacijas, susijusias su krovini isiuntimu ar gavimu ir veikia pagal kliento galiojim.
Sutarties turin sudaro:
b)
ekspeditoriaus pareigos siuniant krovinius;
c)
ekspeditoriaus pareigos gaunant krovinius;
d)
kliento pareigos.
a) sudaro organizacines sutartis, pateikia dekadines ir kitas paraikas, tikrina ar teisingai upildytas
vataratis, perduoda vatarat transporto monei, gauna leidim perveti krovin, priima krovin
kliento sandelyje, nugabena t viet, kur turi bti perduota pervejui ir perduoda, sumoka
perveimo mokest ir gauna kvit ar kita dokument, kur perduoda klientui, veda krovini apskait
ir t. t.
b) pranea klientui apie jo vardu gaut krovin, sumoka visas rinkliavas ir mokjimus, priima krovin,
atgabena krovin kliento sandl, dalyvauja suraant komercinius aktus (pvz. kai irykja trkumas)
ir t. t.
c) perduoda ir priima krovin, atlygina ekspeditoriaus ilaidas, sumoka atlyginim u ekspeditoriaus
suteiktas paslaugas, formina reikalingus dokumentus ir perduoda juos ekspeditoriui.
43.16. Teisinis ekspedicijos santyki reguliavimas.
ali atsakomybs klausimas sprendiamas pagal sutart ir bendrsias normas, reglamentuojanias
prievols atsakomyb. Jeigu ekspeditorius atlieka saugojimo funkcijas, tai atsako kaip oficialus
(profesionalus) saugotojas, t. y. atsako ir u atsitiktin uvim, iskyrus atvejus, kada na dl
nenugalimos jgos. Profesionalus saugotojas ta, kuris tuo usiima (neprofesionalus saugotojas
atsako tik, jeigu saugojo maiau nei savo)
43.17. Transporto ekspedicijos sutartis.
Kai atitinkamu transportu negalima krovini nugabenti gavjo sandlius arba i j paimti, siuniami
kroviniai turi bti iveami i siuntjo sandlio, o gauti kroviniai atveami i stoi, uost, aerouost
gavjo sandlius centralizuotai. Tai rekia, kad i stoi, uost, aerouost krovinius atvea
(ivea) ne pats gavjas ar siuntjas, o kita mon, kuriai pavesta teikti ias paslaugas. Centralizuotas
krovini iveimas (atveimas) gali bti organizuojamas trim bdais, t. y. pareigojant teikti
ekspedicines paslaugas ias mones:
1)
atitinkamos ries transporto paskirties punkto mon;
2)
autotransporto mon;
3)
specialiai iuo tikslu organizuot mon.
Transporto ekspedicins paslaugos teikiamos pagal ilgalaikes arba vienkartines transporto
ekspedicijos sutartis. Ilgalaiks sutartys yra planins ir paprastai sudaromos metams. Jos sudaromos
tokia pat tvarka kaip ir kitos kins sutartys. Atskirai krovini siuntai isisti arba gauti sudaromos
vienkartins sutartys.

54

43.18. Pato siunt ekspedicijos sutarties ypatumai.

Pato siunt ekspedicijos sutartims dl pato siunt pristatymo bdinga tai, kad daugeliu atveju jos
neforminamos. Paprasti laikai priimami neiduodant kvito ir teikiami adresatui jam nepasiraant.
Fiziniai ir juridiniai asmenys mesdami laik pato dut savo konkliudentiniais veiksmai sudaro
ekspedicin sutart ypatumai.
Kitas pato siuntas - registruotus laikus, banderoles, siuntinius pato mon priima ir persiunia
pagal ratik sutart. Priimtas siuntas pato mon registruoja, iduoda siuntjui kvit ir apie j
isiuntim pasiymi atitinkamuose dokumentuose. Nurodytam asmeniui siuntos teikiamos jam
pasiraant. Sutartis laikoma sudaryta nuo siuntos perdavimo pato monei momento.
\44 tema
DRAUDIMAS
44.1. Draudimo svoka, reikm, teisinio reguliavimo altiniai
Asmen turtas dl vairi prieasi (mogaus veiksmai, gamtos stichijos) gali bti prarandamas,
sugadinamas, dl ko asmuo patiria nuostolius. mogaus gyvenime bna toki vyki, kurie
nepadaro turtins alos, taiau sukelia l poreik (tam tikro amiaus sujimas, darbingumo
netekimas, mirtis). Draudimo mons surenka i apsidraudusi asmen draudimo mokas, j
pagrindu sudaro draudimo fond ir i io fondo padengia nuostolius ar kitas draudiminio vykio
imokas.
Be komercinio egzistuoja ir valstybinis privalomas draudimas.
Draudimo formos:
Privalomas draudimas vykdomas pagal LR statymus;
Savanorikas susitarimas patvirtintas sutartimi.
Draudimo sutartimi draudjas sipareigoja nustatytu laiku mokti draudimo mokas (premijas), o
draudimo mon (draudikas) sipareigoja atsitikus draudiminiam vykiui mokti draudimo imok
draudjui ar asmeniui, kuris gyja toki teis pagal draudimo sutart. Draudimo sutartis sudaroma
draudimo ries taisykli pagrindu. (CK 462 str.)
Draudimo sutartis - dvial, konsesualin, atlygintin. (Vadovlyje realin (pagal Vileita
konsesualin, nes sutarties vykdymas priklauso nuo aplinkybi, kurios vyks ateityje)) Draudimo
sutartis sudaroma paprasta raytine forma tarp draudimo mons (draudiko) ir draudjo. Laikoma
sudaryta nuo draudimo mokos sumokjimo momento (t. y. nors sutartis ir bus pasirayta, kol nebus
sumokta moka, draudimo sutartis negalios realins sutarties poymis). Draudiko pareiga sumokti draudimo imok vykus draudiminiam vykiui, o draudjo - mokti naus, praneti apie
tam tikras aplinkybes. Tai slygin sutartis, bet ne slyginis sandoris???. Nelaikytina slyginiu
sandoriu, nes slyga nustatoma tik draudiminei imokai. Sutartis galioja ir nevykus slygai.
Sutartis sigalioja nuo na sumokjimo, o ne nuo slyg atsiradimo, bet draudiko pareiga atsiranda
tik nuo tam tikr slyg atsiradimo (vykio). Tai rizikos sutartis - vykiui nevykus, suma
negrinama. Rizikuoja ir draudjas ir draudikas. Draudiko rizika paprastai draudiama didesnei
sumai, nei mokos dydis.
Sutarties tikslas - nuostoli atlyginimas. Draudimas galimas tik esant galimiems nuostoliams. Jeigu
nra draudimo interes, nra ir draudimo sutarties. Jeigu sutartis virija draudimo interes, tai ji
galioja tik draudimo intereso ribose.
Nuostoliai - praradimai, kuriuos patiria draudjas. Negautos pajamos nuostolius neskaitomos ir
draudiamos atskira sutartimi.
Draudimin rizika - pavojus nuo kurio draudiama. Neivengiamas pavojus nra draudimo rizika.
Pavojus turi bti pasitaikantis. Neivengiamas pavojus prie draudimo rizikos nepriskiriamas (pvz.
negalima drausti nuo mirties). Nedraudiama nuo pavoj, kuri pasekms bna labai didels: karas,
riaus, ems drebjimas ir t.t.
Galimas perdraudimas (draudimo draudimas) tam atvejui, jeigu esantis draudimas tapt nemokus.
Teisinio reguliavimo altiniai. CK 462-466 str.; LR Draudimo statymas (1996.07.10)
44.2. Draudikai ir draudjai (Draudimo sutarties alys)
Draudimo sutarties alys yra draudimo mon (draudikas) ir draudjas.
Draudikas draudimo mon, turinti Valstybins Draudimo Prieiros tarnybos licenzij.
Draudjai tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, turintys draudimo interes. Draudimo interesas
tai galimi nuostoliai, galima ala, kuri gali patirti draudjas vykus draudiminiam vykiui. Pvz.

55

Turto savininko draudiminis interesas turto vert. Draudiminio intereso teisin reikm
draudimas galimas ne didesnei vertei, nei draudiminis interesas (sen automobil galima apdrausti
kaip nauj, bet vykus draudiminiam vykiui, bus imokta tiek, kokia tikroji jo vert).
Draudimo sutartyje numatytais atvejais ir tvarka draudjas ir apdraustasis turi teis paskirti bei
pakeisti asmenis, turinius teis gauti draudimo imok pagal draudimo sutart.
Draudjas atvyksta pas draudik mon ar filial ir sudaro sutart (ia pat sumoka draudimo
mok, gauna kvit ir draudimo polis). Draudimo sutartis gali bti sudaroma ir naudojantis agent
paslaugomis (agentas tarpininkavimo bdu suranda klient ir sudaro sutart). Agentas veikia mons
vardu, naudoja blankus ir kvit knygeles.
Draudjas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, kuris turi draudimo interes. Umokjs draudjas
perduoda draudikui galimus nuostolius, rizik, pasekmes. Turto savininkai, bendrasavininkiai
draudia turt bendrai ar tik savo dal. keist turt gali drausti savininkas, o kaito turtojas tik savo
intereso ribose.
Draudjo pareigos:
a) sumokti mokas. Jeigu mokos nemokamos laiku, draudikas gali nutraukti sutart, gali spti .
Premijos (mokos) dydio negalima keisti per vis mokjimo laik.
b) draudimins apsaugos dalyko apsauga. Apdraustu daiktu draudjas turi rpintis taip pat kaip ir
neapdraustu. Kilus pavojui draudjas turi imtis priemoni, kad bt ivengta ala.
c) praneti apie draudimo rizikos pasikeitim (aplinkybes, kurios j didina - tokios aplinkybs
numatytos sutartyje arba taisyklse).
Praneti apie apdrausto daikto valdymo, naudojimo perdavim kitam asmeniui.
d) praneti apie draudimin vyk (praneti greitai, kad bt nustatyta ala, prieastys, rodymai).
Draudjas negali keisti dalyko padties po draudiminio vykio.
e) rodyti, kad:
1. buvo draudiminis vykis;
2. draudimo dalykas nukentjo nuo draudiminio vykio ar j lydini alutini prieasi;
3. nuostoli dyd.
Draudikas neprivalo rodyti savo nekaltumo (kaltum rodo draudimo mon, jeigu taria, kad
draudiminis vykis buvo iprovokuotas).
Draudiko pareigos:
a) Draudiminio atlyginimo imokjimas. Atlyginimo dydio problema: sutartyje fiksuojamas dalyko
vertinimas gali kisti - atlyginama tikroji vert, bet ne daugiau negu buvo vertinta.
Pagal Draudimo statym draudimo sutarties ali teiss ir pareigos:
1. Draudimo mon turi teis reikalauti i asmens, sudariusio ar ketinanio sudaryti draudimo sutart,
pateikti reikaling informacij apie apdraudiam ar apdraust asmen ar objekt, jeigu i informacija
yra susijusi su draudimo sutartimi.
2. Draudimo mon privalo:
a) supaindinti draudj su draudimo ries taisyklmis ir iduoti draudjui draudimo liudijim
(polis) bei draudjo pareikalavimu draudimo ries taisykles;
b) vykus draudiminiam vykiui, draudimo sutartyje ar io statymo nustatytais terminais mokti
draudimo imokas;
c) draudjui pareikalavus ir jam apmokjus, iduoti draudimo liudijimo (poliso) dublikat ar kitus
draudimo sutarties sudarym patvirtinanius dokumentus;
d) neskelbti informacijos apie draudj ar kitus asmenis, j turtin padt, gautos vykdant draudimo
sutartis, iskyrus statym nustatytus atvejus.
3. Draudjas privalo:
a) laiku mokti draudimo mokas;
b) sudarydamas draudimo sutart bei jos galiojimo metu suteikti draudimo monei jos nustatyt
informacij apie apdraudiam ar apdraust asmen ar objekt, taip pat informacij apie sudarytas
ar ketinamas sudaryti to paties objekto draudimo sutartis;
c) pateikti draudimo monei visus su draudiminiu vykiu susijusius dokumentus.
4. Kitos draudimo mons ir draudjo pareigos ir teiss numatomos draudimo sutartyje bei
draudimo veikl reguliuojaniuose teiss aktuose.
44.3. Draudimo formos ir rys

56

Draudimo rys: draudimas gali bti privalomasis ir savanorikasis.

Privalomojo draudimo ris ir pagrindines nuostatas nustato Lietuvos Respublikos statymai.
Savanorikasis draudimas vykdomas draudjo ir draudimo mons susitarimu, patvirtintu draudimo
sutartimi.
Draudimo akos ir grups:
Draudimo akos - tai gyvybs ir ne gyvybs draudimas.
I. Gyvybs draudimo akai priskiriamos ios grups:
1) sutuoktuvinis ir gimim draudimas;
2) gyvybs draudimas, kai investavimo rizika tenka draudjui;
3) gyvybs draudimas ( kiek nenumatyta 1 ir 2 punktuose).
II. Ne gyvybs draudimo akai priskiriamos ios grups:
1) draudimas nuo nelaiming atsitikim;
2) draudimas ligos atvejui;
3) sausumos transporto priemoni, iskyrus geleinkelio transporto priemones, draudimas;
4) geleinkelio transporto priemoni draudimas;
5) skraidymo aparat draudimas;
6) laiv (jr, eer, upi ir kanal) draudimas;
7) veam krovini draudimas;
8) turto (iskyrus 3, 4, 5, 6, 7 punktus) draudimas nuo gaisro ar gamtini jg;
9) turto draudimas nuo kit al (iskyrus 8 punkt);
10) sausumos transporto priemoni civilins atsakomybs draudimas;
11) skraidymo aparat civilins atsakomybs draudimas;
12) laiv (jr, eer, upi ir kanal) civilins atsakomybs draudimas;
13) bendrosios civilins atsakomybs draudimas;
14) kredito draudimas;
15) laidavimo draudimas;
16) finansini nuostoli draudimas;
17) teismo ilaid draudimas;
18) pagalbos draudimas.
44.4. Draudimo teisinio santykio svoka ir atsiradimas (r.44.1)
44.6. Valstybinio draudimo teisinio santykio subjektai ir objektas (???) (ia kakokia seniena, apie
kuri per paskaitas nebuvo pasakyta nei odio).
44.6. Draudimo mokos
Draudimo moka (premija) - draudimo sutartyje ar statymu nustatyti draudjui privalomi mokjimai
u draudimin apsaug;
Sutartyje gali bti nustatyta, kad mokama dalimis. Tai pinigin prievol ir turi bti sumokama
draudiko buveinje grynais ar per bank. Jeigu laiku nesumokama, draudikas gali nemokti
atlyginimo. Jeigu nesumokamas dalinis mokjimas, sutartis gali bti nutraukta. Draudjas gali bti
sptas sumokti per tam tikr laik. Premijos dydis negali bti vienaalikai keiiamas vis sutarties
galiojimo laik. Sumajus draudimo rizikai, draudjas gali reikalauti sumainti mokas, o padidjus
rizikai, privalo apie tai ratu praneti draudimo monei, kuri tuomet nustato didesn mok
(nepraneus apie rizikos pasikeitim, draudimo mon galt nemokti imok).
44.7. Draudimo kainojimas (Vileita draudiminis vertinimas)
Draudimo sutartyje nurodomas draudiminis vertinimas. Jeigu vertinimas maesnis negu tikroji vert,
tai atlyginama ne daugiau vertinimo sumos. Jeigu vert pasikeiia vykio metu, tai atlyginama ta
vert, kuri buvo nustatyta sudarant sutart.
44.8. Draudimo suma
Draudimo suma - draudimo sutartyje ar statymo nustatyta suma, kuria draudiami turtiniai interesai.
r.44.9.

57

44.9. Draudimo atlyginimo nustatymo sistemos

Skiriamos pirmosios rizikos ir proporcin atlyginimo tvarka.
Pirmosios rizikos tvarka: daiktas apdraudiamas tam tikra suma ir nuostoliai atlyginami ne daugiau
tos sumos.
Proporcin tvarka: atlyginama proporcingai nuo sumos, kuria apdraustas daiktas, pvz. daiktas
apdraustas 50 % verts, tai reikia, kad po draudiminio vykio bus imokama 50 % alos sumos.
Danai pagal sutartis taikoma pirmosios rizikos tvarka, o privalomojo draudimo atveju - proporcin.
Sutarties dalykas
a) konkretus turtas, daiktai
b) kapitalas
c) prievoli vykdymas
d) civilin atsakomyb
CK ir draudimo st. Kita svoka - draudimo objektas:
Draudimo objektai gali bti turtiniai interesai:
1) susij su asmens gyvenimo trukme, sutuoktuvmis, gimimu, kapitalo kaupimu;
2) susij su kno sualojimais, taip pat su nelaimingais atsitikimais ir ligomis;
3) susij su turto valdymu, naudojimu, disponavimu;
4) susij su draudjo padaryta ala fizinio asmens turtui ar tam fiziniam asmeniui, taip pat ala,
padaryta juridiniam asmeniui.
Sutartyje turi bti numatyti draudiminiai vykiai (vykiai nuo kuri pasekmi draudiama).
Nustatomas sutarties terminas, kuris siejamas su rizikos galimybe. Suteikti reikalingas inias draudjo pareiga. Jei tokios inios nepateikiamos ar pateikiamos neteisingos, draudiko imokos gali
bti sumainamos ar visai nemokamos. Draudjas neprivalo suteikti ini, kuri i neprao
draudikas.
Regreso teis
Jeigu nuostoliai atsiranda dl kito asmens kalts, draudjas gali isireikalauti alos atlyginim tiek i
kaltojo asmens, tiek i draudimo mons, bet ne i abiej. Jeigu atlygina draudimo mon, ji gauna
teis isireikalauti atitinkam sum i kaltojo asmens (draudjas iuo atveju privalo perduoti
draudimo monei visus rodymus ir t.t., rodanius kaltojo asmens kalt).
Draudimo sutarties pasibaigimas
Draudimo sutartis pasibaigia:
1) jei draudjas nustatytu laiku nesumoka draudimo monei draudimo mok;
2) jei draudjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumoka draudimo monei papildom draudimo
mok;
3) jei draudimo mon sumoka visas draudimo sutartyje numatytas draudimo imokas;
4) jei likviduojamas draudjas - juridinis asmuo ar draudjas - juridinio asmens statuso neturinti
mon ir nra j teisi ir pareig permj;
5) jei mirta apdraustasis, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;
6) jei pasibaigia draudimo sutartyje nustatytas draudimo sutarties galiojimo terminas;
7) jei yra kiti Civilinio kodekso nustatyti prievoli pasibaigimo pagrindai.
Draudimo sutarties negaliojimas
Draudimo sutartis negalioja, jeigu:
1) ji sudaryta po draudiminio vykio;
2) ji sudaryta su kitos alies draudimo mone ar Lietuvos Respublikoje registruotu kio subjektu,
neturiniu licencijos verstis draudimo veikla Lietuvos Respublikoje;
3) yra kiti sandori Civiliniame kodekse nustatyti negaliojimo pagrindai.
ia vis svarbiausi svok sraas i Draudimo st.:
Draudimo veikla - finansin kin veikla, kuria siekiama apsaugoti fizini ir juridini asmen turtinius
interesus, vykus io statymo ar draudimo sutartyje nustatytiems vykiams (draudiminiams

58

vykiams), panaudojant rezervus ir draudimo techninius atidjimus, sudaromus i minim asmen

mokam mok (draudimo mok) bei pajam, gaut jas investavus io statymo nustatyta tvarka;
Draudjas - asmuo, sudars su draudimo mone draudimo sutart ar esantis draudju io statymo
pagrindu ir privalantis mokti draudimo mokas (premijas) bei turintis teis gauti atsitikus
draudiminiam vykiui draudimo imok;
Draudimo mon (draudikas) - mon, vykdanti draudimo, taip pat su draudimu susijusi veikl ir
sipareigojanti draudjui draudimo sutartyje ar io statymo numatyt draudimini vyki atvejais
mokti draudimo imokas;
Apdraustasis - draudjo nurodytas ir draudimo sutartyje vardytas fizinis asmuo, kurio gyvenime
atsitikus draudiminiam vykiui, draudimo mon privalo mokti draudimo imok;
Naudos gavjas - draudimo sutartyje draudjo valia nurodytas arba apdraustojo paskirtas asmuo,
kuris draudimo sutartyje nustatytomis slygomis gyja teis draudimo imok;
Tretysis asmuo - asmuo, kurio draudjas nenurodo draudimo sutartyje, bet kuris draudimo ries
taisyklse nurodytomis slygomis gyja teis draudimo imok;
Draudimo ries taisykls - pagal atskir draudimo grup draudimo mons nustatytos draudimo
ries slygos, pagal kurias draudimo mon, turdama Valstybins draudimo prieiros tarnybos
leidim, vykdo savanorikj draudim;
Draudiminis vykis - draudimo sutartyje ar io statymo nustatytas atsitikimas, kuriam vykus,
draudjas, apdraustasis, naudos gavjas ar tretysis asmuo gyja teis draudimo imok;
Draudimo suma - draudimo sutartyje ar io statymo nustatyta suma, kuria draudiami turtiniai
interesai;
Draudimo moka (premija) - draudimo sutartyje ar io statymu nustatyti draudjui privalomi
mokjimai u draudimin apsaug;
Draudimo imoka - imokos, numatytos atitinkamose draudimo ries taisyklse, kurias draudimo
mon, remdamasi vyk patvirtinaniais oficialiais dokumentais, privalo mokti draudjui,
apdraustajam, naudos gavjui, tretiesiems asmenims vykus draudimo sutartyje ar io statymo
nustatytam draudiminiam vykiui;
Draudimo liudijimas (polisas) - oficialus dokumentas, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties
sudarymas;
Draudimo rizika - tikimyb vykti draudiminiam vykiui;
Perdraudimas - draudimo mons prisiimtos draudimo rizikos dalies perdavimas kitai draudimo arba
perdraudimo monei;
Perdraudjas - draudimo mon, perdavusi savo prisiimtos rizikos dal kitai draudimo ar
perdraudimo monei;
Perdraudikas - draudimo ar perdraudimo mon, permusi tam tikr rizikos dal i kitos draudimo
mons;
Draudimo tarpininkas - draudimo agentas ir (ar) draudimo brokeris, kuri paslaugomis turi teis
naudotis draudimo mons ir draudjai;
Draudimo agentas - juridinis asmuo ar mon, neturinti juridinio asmens teisi, veikiantys vienos
draudimo mons vardu, sskaita bei pavedimo sutarties pagrindu pagal suteiktus jiems galiojimus;
Draudimo brokeris - juridinis asmuo (akcin arba udaroji akcin bendrov), vykdantis draudimo
brokerio funkcijas draudjo pavedimu.