Mąslaus Vyčio Beieškant

GENEROLO JONO EMAIIO
LIETUVOS KARO AKADEMIJA
Monog rafija
Deividas lek ys
MSLAUS VYIO BEIEKANT

LIETUVIKOS KARINS MINTIES RAIDA
IR BKL PO NEPRIKLAUSOMYBS
ATKRIMO (19902014)
DEIVIDAS LEKYS
MSL AUS VYIO BEIEKANT

LIETUVIKOS KARINS MINTIES RAIDA IR
BKL PO NEPRIKL AUSOMYBS ATKRIMO
(19902014)
G E N E RO LO J O N O E M A I I O
L I E T U VO S K A RO A K A D E M I J A
DEIVIDAS LEKYS
MSL AUS VYIO BEIEKANT

LIETUVIKOS KARINS MINTIES RAIDA IR
BKL PO NEPRIKL AUSOMYBS ATKRIMO
(19902014)
MONOGRAFIJA
Vilnius, 2015
Skiriu seneliui Jonui (19322011)
UDK 355(474.5)(091)
l-17
Autorius Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos

Universitetini studij instituto Politikos moksl katedros dstytojas
dr. Deividas lekys
Rankratis apsvarstytas, patvirtintas ir rekomenduotas spausdinti Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos Universitetini studij instituto Politikos moksl katedros posdyje 2015 m. gegus 25 d.
(protokolo Nr. VL-71).
Atsakingasis redaktorius prof. dr. Gediminas Vitkus
Recenzavo:
prof. dr. Alvydas Jokubaitis, Vilniaus universitetas,
dr. Vytautas Jokubauskas, Klaipdos universitetas,
prof. dr. Jrat Novagrockien, Generolo Jono emaiio Lietuvos
karo akademija.

Generolo Jono emaiio
Lietuvos karo akademija, 2015

Deividas lekys, 2015
ISBN 978-609-8074-46-8
Turinys
Padka............................................................................................... 8
anginis odis.................................................................................. 10
vadas............................................................................................... 11
I dalis............................................................................................... 18
1 skyrius. Dvi karo sampratos.......................................................... 18
2 skyrius. Intelektualin refleksija, civili ir kariki santykiai
Lietuvoje ........................................................................................ 53
II dalis.............................................................................................. 92
3 skyrius. Karins tapatybs paieka (19902003)........................... 92
4 skyrius. Transformacija (20032009).......................................... 132
5 skyrius. Teritorin ir kolektyvin gynyba (20092014)............... 166
Ivados........................................................................................... 188
Literatros sraas.......................................................................... 192
8
Padka
ios knygos rengimas buvo ilgas ir ne vienus metus truks procesas, prie kurio vienaip ar kitaip prisidjo labai daug moni ir institucij. Pltoti karo studijas Lietuvoje nra labai lengva dl disciplinos
naujumo. Pirminis entuziazmas susidrus su literatros, panaias temas gvildenani koleg stoka ir su vairiomis institucinmis, politinmis, kultrinmis klitimis, kylaniomis i pasirinkto tyrim objekto
specifikumo, bt iblss jau labai seniai, jeigu nebiau sulauks palaikymo ir paramos. Todl pirmiausia noriu padkoti prof. dr. Alvydui
Jokubaiiui, a. a. prof. dr. Grainai Miniotaitei, prof. dr. Gediminui
Vitkui, prof. dr.Jratei Novagrockienei, dr. Karoliui Aleksai, dr.Justinui
Dementaviiui, dr. Liutaurui Gudinskui, dr. Ievai Jusionytei,
dr.ilvinui Martinaiiui, dr. Margaritai eelgytei, dr. Vaidotui Urbeliui
ir dr. Dovilei Jonaviienei. Be j patarim, pastab, kantrybs skaitant
vairius teksto juodraius ir ilg diskusij apie kar, Lietuv, moksl
bt sunku sivaizduoti ios knygos gimim.
Lietuvos mokslo tarybos vykdomos Podoktorantros studij programos pagrindu finansuota podoktorantros stauot Generolo Jono
emaiio Lietuvos karo akademijoje 20132015 m. sudar slygas susitelkti krybinei veiklai. Be mintos stauots i knyga nebt pasirodiusi. Taip pat esu dkingas tuomeiam Lietuvos karo akademijos
virininkui plk. Eugenijui Vosyliui u supratingum, param ir pagalb veikiant vairias administracines klitis. Labai dkoju kolegoms i
Lietuvos karo akademijos Politikos moksl katedros u tai, kad prim savo gretas. Ypatingos padkos nusipeln Lietuvos karo akademijos, Krato apsaugos ministerijos Centralizuotos finans ir turto tarnybos prie Krato apsaugos ministerijos ir Lietuvos mokslo tarybos finans tvarkytojos ir administrators. Be j pagalbos sprendiant projekto
finans valdym ir atsiskaitymus knygos raymas ir rengimas bt utruks. Galiausiai dkoju Lietuvos karo akademijai u sprendim paremti ios knygos leidyb.
Atskirai noriu padkoti Vilniaus universiteto Tarptautini santyki
Pa d k a
ir politikos moksl instituto bendruomenei: administracijai u lankstum derinant knygos rengim, dstym ir stauotes usienyje; studentams u supratingum ir kantryb taikstantis su mano nuolatiniais
praymais keisti paskait laik; kolegoms u param ir patarimus.
ios knygos rengim taip pat bt sunku sivaizduoti be pagalbos
ir patarim, kuri sulaukiau i koleg usienyje. Ypa noriu padkoti Oksfordo universiteto All Souls koledo karo istorijos prof. Hew
Strachanui u kvepianius pokalbius, pastabas rengiant knyg ir nuolatin skatinim tsti tyrimus. Stauot Oksfordo universiteto Karybos
kaitos mokslini tyrim programoje leido prisidti prie pasaulinio lygio tyrim, umegzti daug prasming paini, o jos vadovas
dr.Robertas Johnsonas negailjo patarim ir visomis igalmis palaik atliekam tyrim.
is tyrimas ir knyga sunkiai bt sivaizduojami be institucijos, kuri pasirinkau kaip tyrimo objekt, paramos. Kariuomen yra labai udara ir neskuba sileisti svetim moni. Kariuomens nariams atrodiau civilis, kuris bando jiems aikinti apie karinius reikalus. Taiau
nedrsi pradia pavirto konstruktyvi ir produktyvi partneryst,
kuri, tikiuosi, tsis ir po ios knygos ileidimo. Dkoju visiems civiliams krato apsaugos sistemos darbuotojams ir karininkams, kurie sutiko duoti interviu, leidosi akademines provokacijas ir intelektualinius iekojimus.
Galiausiai noriu padkoti savo eimos nariams, kurie ilgus metus
rm ir palaik mano sprendim pasukti akademiniu keliu. Noriu labai
padkoti savo a. a. seneliui Jonui. Tai jo pasakojimai apie igyvenimus II
pasaulinio karo fronte, pokario laikus, skatinimas domtis Lietuvos istorija ir nuolatin parama atved mane prie veiklos ir tyrim, kuri rezultatai ir pateikti ioje knygoje. Todl i knyg ir dedikuoju seneliui
Jonui.
10
anginis odis
anginis odis
Parengti knyg apie tai, k mes Lietuvoje galvojame apie kar, kaip j
sivaizduojame, kokios teorijos vyrauja ir kodl, buvo sumanyta 2012m.
teikiant paraik Lietuvos mokslo tarybos podoktorantros stauots
konkursui.
Taiau 2014 m. prasidjs Ukrainos ir Rusijos karas projekt per
vien nakt pavert ne tik, tikiuosi, akademikai domiu ir vertingu tyrimu, taiau ir politinio proceso dalimi. Karin tematika per pastaruosius metus Lietuvos politiniame gyvenime svarbi. Dar daugiau, proces buvo aktyviai traukta ir visuomen. Bt galima teigti, kad palankesn laik rengti knyg apie lietuvik karyb bt sunku ir sivaizduoti. Taiau dl atrjanios politins situacijos ir auganios Rusijos
agresijos alyje tvyro tampa ir vieojoje erdvje ne visada lengva isakyti kritikas mintis ir pastebjimus apie pasirinktus gynybos politikos sprendimus.
Dl to ios knygos raymas buvo tam tikras ikis, nes reikjo suderinti akademinio nealikumo ir etikos principus su politiniais alies poreikiais. Kai dauguma kalba apie karins parengties didinim ir kariuomens stiprinim, yra sudtinga kritikai kalbti apie karines pajgas ir
rodyti j trkumus. Tyrimo metu atrasti, aprayti dalykai nra vien teigiami, kaip greiiausiai nort kai kurie skaitytojai.
i knyga nuo pat jos rengimo pradios buvo matoma kaip intelektualin provokacija, kuria siekiama paskatinti tam tikras veiklas pairti
kritikiau, nebijoti uduoti nepatogi klausim ir paiekoti atsakym
juos. Tikimasi, kad tai sukels prasming ir produktyvi intelektual diskusij, kuri leis formuoti labiau apgalvot karin politik. Tad kvieiu visus aktyviai dalyvauti ioje diskusijoje.
vadas
11
vadas

Kur lygs laukai,

Snaudia tamss mikai,
Lietuviai barzdoiai dmoja;
Galanda kirvius, kalavijus atrius
Ir juodbr irg balnoja.
Maironis Milin kapai
Lietuviai kari tauta! Taip atrodo klausantis ir dainuojant

Maironio Milini kapus ar kitas jo eiles. O kur dar daugyb vairiausi imtmei senumo karo dain1. Tsdamas J. Girniaus mintis
G. Beresneviius yra pasaks, kad Mes (lietuviai D. .) Vyio ir
Rpintojlio enklas. Jga ir kontempliacija [...]2.i knyga bandymas patikrinti, ar esame mslaus Vyio tauta. Kitaip tariant, kiek ir
kaip mes mstome apie kar, kaip ruoiams j kariauti. Tam tikra prasme Vyio metafora atskleidia i klausim problemin lauk. Ar lietuviai, uaug supami Maironio, istorini legend ir pasakojim, veikiami archetipinio Vyio prado, tiesiog galvoja, kad karo ir kov suvokimas yra gimtas ir todl neverta per daug kvarinti galvos diskusijomis apie tai, kas yra karas?
Kalbos apie tai, kas yra karas, skirtingi karybos bdai, nra tik tuios mokslinink diskusijos. Ar ateities karai bus tokie, kokius matme paskutin deimtmet Irake ir Afganistane? Gal jie labiau primins
1
Lietuvi liaudies dainynas. T. III: Karins-istorins dainos. Pareng P. Jokimaitien; melod.

pareng Z. Puteikien; tomo red. kol.: Ambr. Jonynas (vyr. red.), K. Aleksynas, V. Juodpusis, L. Sauka. Vilnius: Vaga, 1985.
2
Gintaras Beresneviius, Imperijos darymas. Lietuvikos ideologijos metmenys: Europos Sjunga
ir Lietuvos geopolitika XXI a. pirmojoje pusje. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla,
2003, p. 10; Juozas Girnius, Lietuvikojo charakterio problema, Metai, Nr. 11, 1991,
p. 148158.

12
tragikus pilietinius karus, vykusius Balkanuose ir Ruandoje? O galiausiai
gal ateityje dominuos tokie konfliktai, kokie vyko tarp Rusijos ir
Gruzijos 2008m. ir tarp Rusijos ir Ukrainos 20142015m.? Visuose
iuose scenarijuose pateikiamos labai skirtingos ateities kar pobdio
ir formos vizijos, kuriems pasirengti reikia skirting kariuomens struktr, ginkl sistem, karinio parengimo. velgiant kar istorij ir dabarties konfliktus, bt galima teigti, kad greiiausiai vienu metu egzistuos visi ie karo tipai. Taiau gynybos finansavimas ir politin realyb vers iskirti prioritetus ir labiau akcentuoti vien ateities kar vizij. Su ia dilema susiduria visos valstybs ir savaip j sprendia. iame
darbe bus bandoma isiaikinti, kaip iekoma atsakym iuos klausimus Lietuvoje. i atsakym paieka ir noras suprasti, ar esame mslaus
Vyio kratas, leis pasiekti pagrindin darbo tiksl sukurti lietuvikos
karins minties koncepcij emlap. Dar daugiau, norima sukurti emlap, kuris parodyt idj ir koncepcij kait laikui bgant. Visa tai
leis geriau suvokti, kokiomis teorinmis kategorijomis ir idjomis rmsi ir vis dar remiasi Lietuvos karins pajgos ir juos kontroliuojantys civiliai. Nemaiau svarbu yra tai, kad tokio emlapio sukrimas leis pamatyti lietuvikas teorijas platesniame, pasauliniame karo teorij ir praktik kontekste. Lietuvi kariai nuo nepriklausomybs atkrimo dalyvavo daugybje tarptautini misij Bosnijoje, Kosove, Irake, Afganistane,
prie Somalio krant, Malyje. Kokiais principais ir idjomis remiantis
joms buvo rengiamasi? Kodl buvo naudojamos vienos ar kitos idjos,
karins doktrinos, o kitos ne? Kodl buvo remiamasi vien valstybi silomais konceptualiniais akiniais? Kodl Lietuvos karins doktrinos ir
kit panaaus pobdio dokument turinys yra toks, koks yra? I kur
ir kaip kilo juose suraytos idjos. Dalis atsakym jau dabar yra inomi. Daug k permme i savo sjunginink Vakaruose. Todl darbe
bus bandoma apvelgti, kaip idjos apie kar sklido (diffused angl.) i
Vakar Lietuv. Galiausiai ne maiau svarbu yra isiaikinti, kas vykd idj permimo proces, kiek j buvo ir yra sitrauk ne tik karikiai, bet ir civiliai.
Buitiniu lygmeniu susiformavo stereotipas, kad kareiviai yra saky-
vadas
13
mus vykdantys, o ne klausimus udavinjantys veikjai. Kai kas pasakyt, kad karas yra toks praktikas ir dinamikas dalykas, kad nra prasms
ir net pragaitinga gaiti laik mstant apie karyb. Kai aplinkui zvimbia kulkos, nra laiko vartyti knyg ir jose iekoti atsakym, kaip veikti prieinink. Per daug klausim uduodantis kareivis ar karininkas gali
tapti didele nata ar net klitimi siekiant usibrt tiksl. Taiau su tokia pozicija sunku sutikti atsivelgiant tai, koks i ties dinamikas procesas yra karas. Karas tuo paiu metu yra kintantis ir pastovus reikinys. O norint suprasti, kokia sveika tarp i dviej dmen, reikalingos
nuolatins studijos ir refleksija apie tai, koks karas yra realybje ir kiek
jis nutols nuo idealiojo vaizdinio.
ios refleksijos rezultatas, koncepcijos yra vienas i pagrindini karins galios komponent. Lietuvos karinje doktrinoje teigiama, jog kariuomens gali sudaro trys pagrindiniai komponentai: koncepcinis,
moralinis ir fizinis:
Koncepcinio komponento pagrindas yra mstymas ir nauj idj generavimas kuriant, rengiant ir panaudojant kariuomen. Komponentas apima
karo principus, koncepcijas, doktrinas, statutus, doktrinins literatros hierarchij, karin mokomj literatr ir kitus dokumentus, reglamentuojanius kariuomens krim ir panaudojim3.
Pateiktas apibrimas labai gerai perteikia ir nurodo darbo tyrimo

objekt ir analizs altinius. Kita vertus, jau pats io apibrimo egzistavimas oficialiame diskurse veria uduoti klausim: i kur atjo is supratimas, kodl mes suprantame karin gali taip, kaip ji apibrta? I ties pati karins galios komponent sistema ir j apibrimai nra lietuvikos minties produktas. Tai per NATO perimta britikos karins minties tradicija4.
3
Lietuvos karin doktrina, D-LK-001, Vilnius: Lietuvos Respublikos krato apsaugos

ministerija, 2010, p. 29.
4
Allied Joint Doctrine, AJP-01(D), 2010; UK Defence Doctrine, Joint Doctrine
Publication 0-01, 2014; J. F. C. Fuller, The Foundations of the Science of War, London:
Hutchinson & Co, 1926.

14
Todl btina iskirti dar vien svarb io tyrimo moment. Svarbu inoti ne tik kokiomis svokomis mes operuojame, taiau nemaiau svarbu yra isiaikinti, i kur mes tas idjas permme ir kaip tai padarme.
Mokslininkai teigia, jog karybos pokyiai vyksta trimis bdais: adaptacija (adaptation angl.), inovacija (innovation angl.) ir pamgdiojimu (emulation angl.). Pirmuoju atveju tai turim karini priemoni
ir metod atnaujinamas, kuris daniausiai vyksta karo metu ir veda prie
inovacij. Taip kuriamos naujos karins technologijos, taktiniai sprendimai, strategijos ir struktros. O pamgdiojimas yra karybos form ir
bd permimas imituojant kitas karines organizacijas 5. ioje knygoje tiriama ir analizuojama karins minties pokyi, vykstani mgdiojant, raida Lietuvoje. Kadangi karines pajgas krme i naujo, permme geriausias, t. y. Vakar, karines praktikas. Darbe ne tik apvelgiama,
kokiomis idjomis rmms, bet ir bandoma atsekti, pristatyti j intelektualines itakas ir vertinti, kaip visa tai buvo pritaikyta, atsivelgiant
ms regiono specifik. Nors iame darbe nra formuluojama jokia hipotez, taiau ariausiai to galt bti iankstin pozicija, kad Lietuvoje
karini koncepcij ir idj permimas vyksta mechanikai (copy-paste principu), tiesiog technikai veriant doktrinas, kitus dokumentus
lietuvi kalb nesigilinant tai, k jie i ties reikia.
Kad bt isiaikinta, kaip mgdiojama, daug dmesio bus skiriama
vairioms karinms koncepcijoms, diskusijoms, vykusioms Vakaruose, aptarti. Siekiama Lietuvos atvej apvelgti kiek manoma platesniame kontekste, nes tik tai leis geriau suprasti vienus ar kitus procesus. iame darbe stengtasi neapsiriboti ir netirti Lietuvos atvejo neatsivelgiant kontekst. Siekta, kad darbas bt svarbus ne tik Lietuvos, bet ir kit ali
auditorijai. Juk tam tikra prasme mes buvome ir esame socialinio eksperimento erdv. Mes permme Vakarietikas idjas, modelius ir pritaikme juos praktikai, todl i ties galime pasakyti savo kolegoms usienyje apie j kuriam modeli veiksmingum. Taip pat atliekant i analiz,
5
Theo Farrell, Terry Terriff, The Sources of Military Change: Culture, Politics, Technology.
Boulder, Colo: Lynne Rienner Publishers, 2002, p. 6.
vadas
15
norima dalyvauti mokslinje diskusijoje, o ne tik suymti koncepcij emlapyje, kas yra kur.
Todl pirmuose dviejose skyriuose analizuojant Lietuvos atvej pateikiamos dvi teorins inovacijos. Pirmoje yra teigiama, jog ms regione
karas suvokiamas visikai kitaip nei Vakaruose. O tai kelia problem ir
iki tiek koncepciniu, tiek praktiniu lygmeniu. Lietuva perima ir taiko koncepcijas, sukurtas remiantis kitokia karo samprata. Natraliai kyla
klausimas, ar gali tokios idjos prigyti lietuvikame kontekste? Antroji
inovacija yra susijusi su civili ir kariki modelio revizija. Darbe teigiama, kad perimtas vakarietikas modelis turi struktrini trkum, kurie
stabdo karins refleksijos tradicijos formavimsi Lietuvoje ir taip trukdo sukurti efektyvi strategij. Lietuvos atvejo pagrindu siloma i esms
perirti Vakaruose dominuojant model.
Skyriai apie karo samprat ir civili ir kariki santyki model atlieka dar vien svarbi funkcij. Konceptualus karins galios komponentas
i ties formuojasi veikiamas trij veiksni: racionaliojo (teorinio), neracionaliojo (kultros) ir valdios (subordinacijos) 6. Apvelgti vis trij
veiksni vaidmen viename darbe buvo per sudtinga. Lietuvoje iki iol
nra atlikt sisteming karins kultros tyrim. Sisteming civili ir kariki santyki tyrim situacija yra panai. Todl iame darbe nusprsta susitelkti teorinio komponento analizei, o kitiems dviem komponentams skirti maiau dmesio.
Primus tok sprendim kyla tam tikr problem. Tiriant karo teorijas sudtingiausia atskirti karin mint nuo diskusij apie strategijas ir ypa apie saugum. Lietuvoje daug kalbama apie vairius saugumo ikius: energetin, kibernetin, informacin ir t. t. Tai kelia tam
tikr sunkum analizuojant civili ekspert ir mokslinink publikacijas. Kita vertus, i karins puss kyla sunkum bandant ilaikyti karo teorijos, karins pedagogikos ir karinio rengimo srii pusiausvyr. Dar
vienas galvoskis kariniai strateginio, operacinio ir taktinio lygmens
6
Harald Hiback, Understanding Military Doctrine: A Multidisciplinary Approach, London:

Routledge, 2013, p. 57.
16
dokumentai. Galiausiai atsivelgiant Lietuvos karini pajg specifik,
darbe yra koncentruojamasi sausumos pajg panaudojimo koncepcij krim. Todl, vengiant neapibrtumo ir neaikumo, reikia pabrti,
kad is darbas yra apie bendrj ir specifini sausumos pajg strategini, operacini karini idj, teorij permim ir adaptavim koncepciniu lygmeniu. is darbas yra apie teorines diskusijas, bet ne apie j praktin pritaikym karinio rengimo ar kovos metu.
Paskutinis, bet tikrai ne maiau reikmingas ikis buvo kaip manoma labiau atskirti profesionalius / ekspertinius pamstymus apie karyb
nuo politikai motyvuot diskusij. Pirmasis nepriklausomybs deimtmetis buvo politikai gana nestabilus. Atskirais momentais karins pajgos
tapdavo Seimo, Vyriausybs ir Prezidentros konkurencijos kaitu. Savo
ruotu krato apsaugos sistemos (KAS) viduje Krato apsaugos ministerija ne visada sutardavo su Savanorikos krato apsaugos tarnybos (SKAT)
ir Lietuvos auli sjungos (LS) atstovais7. Vliau savanoriai pykosi su reguliariosios kariuomens atstovais, o jie pasidalijo konkuruojanias stovyklas pagal kariuomens ris. Tokiame kontekste vairios karins koncepcijos, ypa teritorins gynybos, buvo silomos norint gyti politin pranaum, o ne siekiant sukurti realistikus gynybos planus, procedras.
Dl i prieasi darbas susideda i dviej dali. Pirmoji dalis skirta
platesnei teorinei lietuvikos specifikos refleksijai ir j sudaro jau minti du skyriai apie karo samprat ir civili ir kariki santykius Lietuvoje.
Atskiros, trumpesns abiej skyri dalys buvo publikuotos Lietuvos metins strategins apvalgos, Naujojo idinio-Aid urnaluose ir straipsni
rinkinyje Istorins atminties diskurso prielaidos ir prietaravimai8.
7
Vytautas Jokubauskas, Jonas Vaienonis, Vygantas Vareikis, Hektoras Vitkus, Valia

prieintis: paramilitarizmas ir Lietuvos karinio saugumo problemos, Klaipda: Druka, 2015,
p. 158191.
8
Deividas lekys, Dvi karo sampratos. Pastabos civilizacijos ir istorijos raymo klausimais,
Naujasis idinys Aidai, 2015 (4), p. 2228; Deividas lekys, Intelektualin refleksija
ir civili-kariki santykiai Lietuvoje, Lietuvos metin strategin apvalga 20142015,
Vilnius: Lietuvos karo akademija, 2015, p. 215244; Deividas lekys, Lietuvos
Didiosios Kunigaiktysts istorijos naratyvo ir santykio su politiniu tapatumu analiz,
Istorins atminties diskurso prielaidos ir prietaravimai: [straipsni rinkinys], Vilniaus
universitetas, 2014, p. 113163.

vadas
17
Antrojoje knygos dalyje yra apvelgiama ir analizuojama karins

minties bkl konkreiais laikotarpiais. Treiajame skyriuje analizuojamas laikotarpis nuo 1990 iki 2003 m. iame skyriuje aptariamas ilgiausias laiko periodas, kurio metu sukurtos svarbiausios KAS institucijos, nusistovjo kariki ir civili tarpusavio bendravimo praktikos,
priimti svarbiausi statym statuso aktai. To meto intelektinse diskusijose apie karinius reikalus pagrindins svokos yra pilietinis pasiprieinimas, partizaninis karas, pilietin ir teritorin gynyba. Ketvirtajame
skyriuje apvelgiamas laikotarpis nuo 2003 iki 2009 m. iuo laikotarpiu Lietuva perima JAV ir NATO karins transformacijos idj, kalba
apie ekspedicines operacijas ir jas vykdo. Pradta vykdyti Goro provincijos atkrimo grups misija Afganistane, lmusi nauj stabilizavimo,
kontrsukilimo (counterinsurgency angl.) idj atsiradim Lietuvoje.
Paskutiniame penktajame skyriuje apvelgiamas laikotarpis nuo 2009
iki 2014 m. iuo laikotarpiu karins minties srityje ir buvo nuveikta
daugiausia. Patvirtinamos pirmosios lietuvikos karins doktrinos, o tai
yra rimtas karins minties brandos rodiklis. Tuo paiu metu grtama
prie teritorins gynybos idjos. Tai reikalauja tiek teorinio, tiek praktinio lankstumo, nes reikia suderinti kolektyvins ir teritorins gynybos
idjas. Galiausiai 2014 m. Ukrainos vykiai Lietuvoje sukelia didelio atgarsio sulaukusi diskusij apie hibridin karyb ir kitus pasiprieinimo
bdus, pvz., nauj impuls gauna pilietinio pasiprieinimo ir partizaninio karo idjos.
18
I dalis
I dalis
Leiiai i dalies atskleidia lietuvi etnogenezs aspektus:
tauta socialin-politin vado bendrija, susijusi su juo
pirmiausia kariniais, kiniais ir kitais patarnavimais.
Artras Dubonis Lietuvos istorija9
1 skyrius. Dvi karo sampratos

2014 m. vykiai Ukrainoje sukl toki tarptautin kriz, kad net labai rimtai buvo prabilta apie reali Rusijos ir Vakar valstybi karo galimyb10. Gal karo scenarijus Vakar valstybi buvo vertinamas skeptikiau negu Lietuvos ir kaimynini valstybi, kurios jauiasi ne tokios ramios. Labai greitai supratome, kokia pavojinga aplinka supa ms al ir
kaip greitai galima visko netekti. i nerami mini veikiami ir vedini
socialiniuose tinkluose, vairiose iniasklaidos priemonse mons pradjo reikti nusivylim, pasipiktinim lta, neutikrinta, velnia Vakar
valstybi reakcija. Vienur kitur buvo galima igirsti apie Miuncheno susitarimo ir nuolaidiavimo diplomatijos scenarijaus pasikartojim. Kiti
labiau akcentavo Vakar verslo tak politikams ir nenor nutraukti pelning ryi su Maskva11.
9
Darius Baronas, Artras Dubonis, Rimvydas Petrauskas, Lietuvos istorija, III tomas.
XIII a. 1385 m. Valstybs ikilimas tarp Ryt ir Vakar, Vilnius: Baltos lankos, 2011,
p. 399.
10
Michael D. Shear, Obama Rules Out Military Force Over Ukraine, The New York
Times, March 20, 2014, http://www.nytimes.com/2014/03/21/world/europe/obama ukraine.html?_r=0.
11
Rimvydas Valatka, V. Putinas Krym prarijo be vio, ir tai tik karo pradia, 2014 m.
kovo 16, http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/komentarai/rimvydas-valatka-v-putinas kryma-prarijo-be-suvio-ir-tai-tik-karo-pradzia-500-412490#ixzz3JFqFFb31; Rimantas Var nauskas, Aleknonis: tiktis ko nors kartesnio i Vakar neverta, 2014 m. kovo

19 d., http://www.alfa.lt/straipsnis/15777674/aleknonis-tiketis-ko-nors-karstesnio-is-vakaru neverta#ixzz3JFrYYvb7.
1 sky ri u s. D v i k a r o s a m p r a t o s
19
Aikinim, kodl Maskva inicijavo kovinius veiksmus kaimyninje valstybje, aprptis yra i ties didel nuo klasikins geopolitikos, ekonomikos iki Rusijos vidaus politikos dinamikos12. Daugelyje i aikinim dominuoja materialistiniai, universalistiniai ir pozityvistiniai argumentai. Taiau
i istorij ir skirtingas jos interpretacijas reikt pavelgti i kitos perspektyvos. Ukrainos vykiai rodo, kad ia susidr dvi skirtingos karo sampratos ir suvokimo tradicijos. Vakaruose karas suprantamas instrumentikai, o Ryt Europoje karas turi labai aiki egzistencin prasm. Pirmuoju
atveju karas suvokiamas kaip priemon, kuri kontroliuoja ir riboja politika. Antruoju atveju karas gali bti suprantamas kaip tikslas pats savaime, leidiantis pasiekti socialin ir dvasin katars13. iame darbe laikomasi nuostatos, jog nra bendros karo sampratos. Skirtingos politins bendruomens reikin, jo vaidmen ir pasekmes supranta ir vertina skirtingai. Konkretus karo suvokimas formuoja ateities kar ir karybos vaizdinius,
kurie savo ruotu veikia politin, socialin, kultrin ir ekonomin veikl.
Todl Vakarus itiko tam tikras okas. Jiems sunku patikti, kad sukankant imtui met nuo I pasaulinio karo pradios Europa gali bti ant karo
slenksio. Dviej pasaulini kar istorija pateikia daugyb karo beprasmikumo rodym ir parodo, kodl jis turt bti tik kratutin priemon. Taiau
nra atsivelgiama tai, kad kiti io karo dalyviai, ypa Centrins ir Ryt
Europos valstybs, karo poveik ir svarb gali interpretuoti visikai kitaip.
ios dvi karo sampratos yra labai svarbi ios knygos dalis. Lietuva nuo
pat nepriklausomybs atkrimo periminjo ir taik karybos idjas, kurios buvo kuriamos veikiant kitokiai karo sampratai (instrumentinei) nei
lietuvika (egzistencin). Atsivelgiant tai, btina isamiau aptarti ias
sampratas ir j skirtumus.
12
John J. Mearsheimer, Why the Ukraine Crisis Is the Wests Fault, Foreign Affairs, Sep/
Oct2014, Vol. 93, Issue 5, 7789; Michael McFaul, John J. Mearsheimer, and Stephen
Sestanovich, Faulty Powers: Who Started the Ukraine Crisis?, Foreign Affairs. Alexander
Motyl, The Ukraine Crisis according to John J. Mearsheimer: Impeccable Logic, Wrong
Facts, accessed July 16, 2015, http://www.europeanleadershipnetwork.org/the-ukraine crisis-according-to-john-j-mearsheimer-impeccable-logic-wrong-facts_2079.html.
13
Hew Strachan, The Direction of War: Contemporary Strategy in Historical Perspective.
Cambridge: Cambridge University Press, 2013, p. 35.
20
I dalis
1.1. C. von Clausewitzas ir skirtingos karo sampratos

I pirmo vilgsnio diskusijos apie skirtingas karo sampratas labai primena ir yra panaios diskusijas apie strategin kultr ir karybos tradicijas (ways of wars angl.)14 Karo istorikai ne vien deimtmet kalba
apie tai, kad skirtingos valstybs ar kultros turi skirtingas karybos formas ir tradicijas. Pvz., amerikieiai labiau pabria ugnies galios ir technologij svarb15; britai akcentuoja manevrin karyb ir pasiymi isikapstymo (muddling through angl.) tradicija16; vokieiai garsjo savo
mobiliu aibo karu ir tikslinio vadovavimo (auftstragtaktik vok.) tradicija17. Toki kariavimo vairov tikrai sudtinga paaikinti tik geopolitiniais ar ekonominiais veiksniais. Konkrei kultrini norm, istorijos
suvokimo, vertybi visuma taip pat veikia poir karyb.
Jeigu karybos tradicij tyrintojai bando paaikinti, kokius operacinio lygmens sprendimus taikys konkreios valstybs, tai strategin kultr tiriantys mokslininkai bando paaikinti, kaip kinta karo kaip priemons naudojimas tarptautiniuose santykiuose. Kaip teigia patys tyrjai, galima iskirti bent 3 strategins kultros tyrinjim etapus18. Ne
vien deimtmet mokslininkai ginijasi dl to, kas yra strategin kult14
Lawrence Sondhaus, Strategic Culture and Ways of War, London: Routledge, 2006.
Russell Frank Weigley, The American Way of War a History of United States Military Strategy
and Policy, Bloomington: Indiana University Press, 1995; Brian McAllister Linn, The
Echo of Battle: The Armys Way of War, Cambridge, Mass; London: Harvard University
Press, 2007; Stephanie Carvin and Michael John Williams, Law, Science, Liberalism,
and the American Way of Warfare: The Quest for Humanity in Conflict, Cambridge:
Cambridge University Press, 2014.
16
Basil Henry Liddell Hart, The British Way in Warfare, London: Faber & Faber, 1932;
Michael Howard, The British Way in Warfare: A Reappraisal, London: Cape, 1975;
David French, The British Way in Warfare 16882000, London: Unwin Hyman, 1990 m.
17
Robert Michael Citino, The German Way of War: From the Thirty Years War to the Third
Reich, Lawrence, Kan.: University Press of Kansas, 2005; Jrg Muth, Command
Culture: Officer Education in the U.S. Army and the German Armed Forces, 19011940, and
the Consequences for World War II, 1st ed. Denton, Tex: University of North Texas Press2011.
18
Sondhaus, Strategic Culture and Ways of War, p. 112; Margarita eelgyt, Europos
Sjungos bendro gynybos identiteto problema, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla,
2007, p. 2743.
15
21
ra, i ko susideda, koks jos ryys su politine ir karine kultromis. iuo

atveju apsiribosime takingiausio treiosios kartos atstovo A. Johnstono
odiais, kad:
strategin kultra yra integruota simboli sistema (argumentacija, kalbos,
metaforos, analogijos), kuri tvirtina ilgalaikius strateginius prioritetus, kurie
apibria karins jgos vaidmen ir jo veiksmingum tarptautiniuose santykiuose19.
Remiantis iuo apibrimu bt galima teigti, kad tiek strategin kultr, tiek karines tradicijas tiriantys mokslininkai kar velgia kaip tam
tikr rank, kuris turi atlikti savo funkcij. Esminis tokio poirio ir tyrim strategij trkumas yra tas, kad karas ia tam tikra prasme tampa
antraeiliu. Labiau kalbama apie tai, kaip karas veikia tarptautins sistemos veikj santykius, kaip efektyviau, operatyviau laimti pradt kov.
Taiau labai maai kalbama apie pat kar. Svarbu yra suvokti ne tik tai,
kaip ir kodl mes naudojame karin jg, bet ir tai, kas yra karas.
Analizuojant socialin teorij ir politin filosofij, nra sudtinga pastebti, kad karas yra vienas i esmini reikini (bkli), kvpusi itisas mstytoj kartas. Vieniems karas, jo baim ir griaunamoji galia buvo
socium struktruojanti ir organizuojanti jga. Kitiems karas buvo didiausia klitis pagrindinei varomajai jgai (prekybai) skleistis ir veikti20. Tokios skirtingos pozicijos neivengiamai karo svok padar i esms ginytin (essentially contesed concept angl.)21, kai rasti bendr pozicij (a) yra sudtinga. Itisais imtmeiais buvo iekoma atsakym
19
Alastair Iain Johnston, Thinking about Strategic Culture, International Security 19, no. 4,
April 1, 1995, p. 46.
20
Sinia Maleevic, The Sociology of War and Violence, Cambridge: Cambridge University
Press, 2010; Hans Joas, Wolfgang Knobl, War in Social Thought: Hobbes to the Present,
Princeton, NJ; Woodstock: Princeton University Press, 2013.
21
W. B. Gallie, Essentially Contested Concepts, Proceedings of the Aristotelian Society, New
Series, 56, January 1, 1955, p. 16798; David Collier, Fernando Daniel Hidalgo, and
Andra Olivia Maciuceanu, Essentially Contested Concepts: Debates and Applications,
Journal of Political Ideologies, 11, no. 3, 2006, p. 21146.

22
I dalis
klausimus: kas yra karas? kokia jo prigimtis?22

Nieko nenustebins, kad mstytojas, kur vieni kaltina dl ios painiavos23, o kiti prieingai ieko jo tekstuose atsakym ir skms formuli,
yra Carlas Philippas Gottliebas von Clausewitzas24. Net jeigu bt abejojani io Prsijos generolo idj gilumu, nuo j btina pradti kiekvienam, kuris nori kiek nors isamiau apvelgti i dien Vakar karin mint ir politik. Clausewitzas yra pasaks, kad kare viskas yra labai
paprasta, taiau paprasiausias dalykas yra pats sunkiausias25. Ironika,
taiau iuos odius galima pasitelkti bandant paaikinti sumait, kuri
sukl jo idj interpretacijos.
Idj, surayt pagrindiniame jo veikale Apie kar, analizei nepakanka tik perskaityti i knyg. Kaip teigia vienas inomiausi Clausewitzo
teorijos specialist Christopheris Bassfordas, norint interpretuoti io
prs generolo idjas, btina inoti to laikotarpio istorij, ypa Prsijos
pralaimjim Napoleonui svarb; jo knygos raymo ir leidimo istorij
ir tikr ar tariam jo idj poveik ateities lyderiams, pvz., Helmuthui
Moltkei (vyresniajam)26. Kad suprastumme, kodl tai svarbu, utenka
22
Jeremy Black, What Is War?, The RUSI Journal 152, no. 6, December 1, 2007, p. 4245.
Martin Van Creveld, The Transformation of War, New York: Free Press, 1991; Mary
Kaldor, New & Old Wars, 2nd ed. Cambridge: Polity, 2006; William A. Owens ir Offley
Ed, Lifting the Fog of War, Baltimore: The Johns Hopkins University Press, 2001;
Williamson Murray, Clausewitz Out, Computer in Military Culture and Technological
Hubris, National Interest, Summer, 1997, p. 5764; Tony Corn, Clausewitz in
Wonderland, Policy review, Web special, September, 2006, http://media.hoover-stage.org/
publications/policy-review/article/6795 [irta 2014 m. lapkriio 17 d.];
24
Hew Strachan ir Andreas Herberg-Rothe (sud.), Clausewitz in the Twenty-First Century,
Oxford: Oxford University Press, 2009; Antulio Joseph Echevarria, Clausewitz and
Contemporary War, Oxford: Oxford University Press, 2007; Andreas Herberg-Rothe,
Clausewitzs Puzzle: The Political Theory of War, Oxford: Oxford University Press, 2007;
Hew Strachan, Carl von Clausewitzs On War: A Biography, London: Atlantic Books, 2007.
25
Carl von Clausewitz, On War, Michael Howard, Peter Paret (vert., sud.), Princeton:
Princeton University Press, 1989, p. 119.
26
Hew Strachan and Andreas Herberg-Rothe, Clausewitz in the Twenty--First Century,
Oxford: Oxford University Press, 2009, p. 7576; Peter Paret, Clausewitz and the
State: The Man, His Theories, and His Times, Princeton, N.J.; Oxford: Princeton University
Press, 2007; Vanya Eftimova Bellinger, The Other Clausewitz: Findings from the Newly
Discovered Correspondence between Marie and Carl von Clausewitz, The Journal of
23
23
paminti, kad Clausewitzas mir nebaigs savo knygos, kurios atskiras

dalis jau buvo pradjs perrainti i naujo, ir kad jo gimins pakoregavo kai kurias knygos vietas prie atiduodami spausdinti. Todl neutenka perskaityti vien pat tekst, dar btina inoti, kurio leidimo (pirmo
ar antro) knyga buvo skaityta (geresne yra laikoma pirmoji). Situacija
tampa dar komplikuotesn, kai kalbama apie ios knygos vertim kitas
kalbas, ypa angl. Egzistuoja 4 ios knygos angl kalba variantai. Taigi
prie pradedant diskutuoti apie Clausewitz btina sitikinti, kad pokalbio dalyviai yra skait to paties leidimo knyg. Jau visos ios painiavos
pakanka suprasti, kodl Clausewitzo idjos iki iol nepraranda reikmingumo. Tokioje skirting leidim ir vertim gausoje dauguma rasdavo ir
vis randa j laikotarpiui tinkam idj.
Situacija n kiek nepagerja, kai isprendus mint problem galiausiai galima imtis paios knygos ir ten surayt idj interpretavimo. Jau
pirmame knygos puslapyje jis bando rasti jungiani gij, kuri padt
paaikinti tok sudting ir daugialyp reikin kaip karas. Jis vardija btin slyg, be kurios tam tikr vyki mes negalime vadinti karu. Anot
jo, geros irdies mons tiki, jog galima nuginkluoti ar nugalti prie
nepraliejant kraujo [...].27 Kai kam tai gali pasirodyti savaime suprantamas dalykas, taiau pagalvokime apie taip danai naudojamas formuluotes: valiut karai, karas su skurdu, karas su narkotikais. Visais iais atvejais nra patenkinama btina slyga, jog iuos procesus bt galima vadinti karu. odio karas devalvacija yra atskiro tyrimo ir darbo objektas,
taiau akivaizdu, kad danas ir kartais ne visai vietoje io odio vartojimas maina jo iskirtinum. Kai viskas tampa karu, tada pats odis praranda aikinamj gali28.
Taigi, btina minimali slyga reikin vadinti karu yra smurtinis kraujo praliejimas. Taiau jeigu dl to dar galima sutarti, sutarim dl karo

Military History 79, no. 2, 2015, p. 34567.

Carl von Clausewitz, ed. and transl. by Michael Howard and Peter Paret, On War,
Princeton: Princeton Univ. Press, 1989, p. 10.
28
Hew Strachan, The Lost Meaning of Strategy, Survival, 47, no. 3, 2005, p. 3354.
27
24
I dalis
funkcij, tiksl ar j ribojani veiksni pasiekti daug sunkiau. Visas is

nesusikalbjimas yra uprogramuotas jau paties Clausewitzo. Bt galima teigti, jog jo paties knyga yra bent jau dviej koncepcini mi
laukas. Pirmajame kaunasi Clausewitzas filosofas su Clausewitzu istoriku. O antrajame Clausewitzas kaip vieiamojo amiaus atstovas su
Clausewitzu, atstovaujaniu Romantizmo judjimui.
Pradti galima nuo pirmosios kovos. Skaitant prs generolo tekstus pastebima nuolatin vidin noro vardyti universalius karo poymius
ir noro pabrti, kad bgant laikui karas kinta, kova. Bt galima teigti,
kad siekis tam paiam reikiniui suteikti pastovumo ir kaitos kategorijas, yra kova su vjo malnais. Taiau dauguma mano, kad Clausewitzui
pavyksta tai suderinti. Tai jis padaro pasitelkdamas absoliuiojo ir realiojo karo kategorijas. Absoliutusis karas, anot jo, yra bkl, kai niekas
neriboja ir netrukdo karui realizuoti savo tikrosios prigimties smurto
naudojimo praliejant krauj29. Taiau jis ikart pabria, kad tai teorinis
karo vaizdinys. Realybje ir, svarbiausia, skirtingais istoriniais laikotarpiais, karas niekad nepasiek savo absoliuios formos. Ariausiai prie tokios bkls buvo priartta Napoleono kar metu, kuri tiesioginis liudininkas ir dalyvis is mstytojas ir buvo.
Svarbu pabrti istorijos svarb Clausewitzo teorijoje. Jis buvo labai kritikas vairi to meto mstytoj, veikiam vietimo idj, pastangoms aikinti kar atrandant universalius dsnius, gana danai pateikiamus geometrijos kalba. Tai labai gerai matyti i jo bendraami Bulowo
ir Jomini darb kritikos30. ie autoriai, ypa Bulowas, pasitelkdami detaliuosius geometrinius brinius teig, kad nra esminio skirtumo tarp to,
kaip kariavo Aleksandras Makedonietis ir Napoleonas. Prs generolas
toki laikui nepavaldi karo princip egzistavim neig pasitelkdamas
istorij. Anot jo, skirtingais istoriniais laikotarpiais, mons ir valsty29
Clausewitz, On War., p. 226

Azar Gat, The Origins of Military Thought from the Enlightenment to Clausewitz. Oxford:
Clarendon Press, 1989, p. 79138; Hew Strachan, European Armies and the Conduct of
War, London: Routledge, 2006, p. 89105.
30
25
bs kariavo skirtingai. Viena labiausiai cituojam jo veikalo viet yra i:

Staiga karas vl tapo vis moni reikalu 30 mln. moni, kurie visi save
laik pilieiais [Pranczijos D. ]. Jie visi tapo karo dalyviais. Resursai,
kuriuos dabar vald vyriausyb, pereng visas sivaizduojamas ribas ir todl
kariaujama buvo su iki tol neinoma jga bei verlumu31.
Clausewitzas labai aikiai pasako, kad Didiosios Pranczijos revoliucijos laik karyba buvo kitokia, kad net Frydrichas Didysis, mirs likus keleriems metams iki jos pradios, nebt pajgs kariauti io naujo
tipo karo. Tokias ivadas prs mstytojas dar remdamasis karia savo
paties ir Prsijos patirtimi, kai Frydricho Didiojo uauginti ir iauklti
generolai band naudoti jo kariavimo metodus ir buvo Napoleono tiesiog sutriukinti.
Taiau Clausewitzas taip pat buvo vieiamojo amiaus mogus. Jis
kritikavo savo konkurentus dl to, kad ie bando atrasti dsnius, universalius veikimo bdus, nepavaldius laikui. Paradoksalu, kad tokia
kritika pasitelkiant istorin analiz yra taip pat panaudojama universaliems dsniams, iuo atveju Clausewitzo, pagrsti. Taigi jis kritikuoja kitus dl universalistini aspiracij, nors i ties eina savo konkurent keliu. Kita vertus, jo silomi universals principai, susij su karu, yra kitokio pobdio, nei jo konkurent. Konkurentai savo veikaluose band
pateikti universalias taktinio lygmens, tai yra mio vedimo, instrukcijas. O Clausewitzo idj universalumas labiau sietinas su strateginiu lygmeniu. iuo atveju labai paranki tampa absoliuiojo ir realiojo karo
skirtis. Jis suformuluoja teorin karo model, po to atlieka skirting laikotarpi istorin analiz ir iri, kas sieja teorin model ir i ties vykusius procesus. io udavinio sprendimo rezultatas silymas skirti
karo prigimt (nature of war angl.) nuo karo pobdio (character of
war angl.) Karo prigimtis nekinta. Ji jau mintas brutalus kraujo
praliejimas. Nevaromas ir savo prigimiai pasiduodantis karas yra visa
griaunantis ir laikomas absoliuiuoju. Btent toks karo vaizdinys buvo
31
Clausewitz, On War, p. 238.
26
I dalis
viena i pagrindini Clausewitzo didelio populiarumo altojo karo metais prieasi. Visa naikinanio branduolinio armagedono vaizdinys tikrai primin Clausewitzo aprayt absoliutj kar.
Taiau norint suprasti, kaip i tikrj vyko ir vyksta karai, karo prigimties sampratos nepakanka. Ji neleidia pasakyti, kodl Napoleonas
kariavo kitaip nei Frydrichas Didysis, arba kodl to paties Napoleono
principai nebeveik po imto met prasidjus Pirmajam pasauliniam karui. Todl Clausewitzas pasitelkia karo pobdio idj realybje karas skirtingais laikotarpiais gyja skirtingas formas ir jo brutali prigimtis
yra ribojama trij veiksni (politikos, likimo bei aistr ir instinkt), kuriuos jis pavadina nepaprastja trejybe (remarkable trinity angl.) 32 ie
trys veiksniai visada veikia ir riboja kar. Vienais atvejais jis vyksta minimaliai praliejant krauj, o kai kuriais atvejais jis tampa beveik absoliutus.
O visa tai apibendrinti galime Clausewitzo iskirtais, universaliais principais: karo prigimtis yra brutalus kraujo praliejimas, kuris nuolatos ribojamas politikos, likimo, mogaus aistr ir instinkt. iuo atveju nra
konkrei instrukcij, kaip laimti m. Tai labiau bandymas geriau suprasti, kas yra karas.
Clausewitzo ambicija buvo ir paprasta, ir sunkiai gyvendinama. Jis
norjo apvelgti ir pabandyti suvokti kar kaip socialin reikin, isiaikinti jo vaidmen monijos istorijoje. Mes turime Clausewitz velgti
kaip socialins teorijos, o ne siauro karinio traktato, krj.
velgiant i tokios perspektyvos, prasmingiausia kalbti apie kar pasitelkiant instrumentinio ir egzistencinio karo samprat format. Abu
ie poiriai leidia geriau suprasti karybos specifik, karo prigimt ir
matyti karo reikin platesniame socialins sveikos kontekste. iuo atveju nra svarbu, ar mes labiau akcentuojame vien ar kit karybos element. Svarbiausia yra tai, kok vaidmen mes paskiriame karui. Remdamiesi
politikos moksl terminais, mes turtumme kelti tok klausim: ar karas yra priklausomas ar nepriklausomas kintamasis, kai kalbame apie politij ir bendruomeni susikrim, tolesn raid?
32
Ibid., p. 89.
27
Todl diskusij geriausia pradti nuo dviej Clausewitzo pateikt

karo apibrim. Pirmasis toks: Karas yra jgos panaudojimo aktas siekiant priversti prie paklusti ms valiai 33, o antrasis: karas yra politikos tstinumas, tik vykdomas kitomis priemonmis 34. Atidiai perskaiius ir sigilinus iuos du apibrimus pastebime esmini skirtum ir
prietaravim. Pirmajame pabriamas valios elementas. Antrajame apibrime pabriamas politikos vaidmuo. Tai politika, kuri kaip praktika yra pastovi, taiau nuolat kintantis jos turinys i ties vis kitaip riboja
kar ir todl kiekvienoje epochoje kariaujama vis kitokiu bdu.
Btina pabrti, kad antrasis apibrimas yra daniausiai cituojama
Clausewitzo knygos vieta ir taip pat raktas vis jo veikalo interpretacij. is politikos iklimas ir yra pagrindas to, kas vadinama instrumentine karo samprata. Sudaromas spdis, kad karas gali bti kontroliuojamas ir priirimas, kad galima j suvaldyti ir nutraukti bet kuriuo metu.
ia svarbu paminti kai kuriuos Clausewitzo knygos raymo istorijos momentus. Visiems yra inoma, kad prs generolas buvo pradjs
perrainti savo knyg. Taiau nra aiku, ar jis perraymo proces pradjo baigs knyg. Vyraujanti interpretacija, pateikta M. Howardo ir
P.Pareto anglikame vertime, Clausewitzas pradjo perrainti knyg
j baigs ir iki mirties suspjo perrayti pirmosios knygos pirmj skyri. Remiantis ia interpretacija yra laikomasi pozicijos, kad pirmajame skyriuje suraytos mintys ir idjos buvo labiausiai apgalvotos, todl
vertos iskirtinio dmesio, palyginti su likusia knyga. O iame pirmajame skyriuje i ties didiulis dmesys skiriamas politikai, kaip kar ribojaniam veiksniui, aptarti. i pozicija pritaikoma paprastai politikai formuluoja uduotis, kariuomen gyvendina. iuo atveju politika
kontroliuoja karin sfer. O tai yra i dien pradin civili ir kariki
santyki pozicija35.
33
Clausewitz, On War, p. 75.

Ten pat, p. 87.
35
Peter D. Feaver, The Civil-Military Problematique: Huntington, Janowitz, and the
Question of Civilian Control, Armed Forces & Society 23, no. 2, Winter 1996, p. 14978.
34
28
I dalis
Turbt rykiausias to pavyzdys yra vadinamoji Powello doktrina, suformuluota Colino Powello, JAV kariuomens Jungtinio tab virinink komiteto pirmininko (19891993 m.). ios doktrinos esm yra trys
punktai: JAV prie praddamos bet koki karin operacij turi aikiai
pasakyti, kokie nacionaliniai interesai yra ginami (t. y. politikai turi aikiai suformuluoti uduot kariams); nurodyto tikslo siekiama pasitelkus
reikiam kiek pajgum ir resurs; i anksto yra inoma atsitraukimo
(exit angl.) strategija36. Nereikjo ilgai laukti, kad i JAV kariuomens
pozicija pradt veikti praktik: ilgas delsimas sitraukti Balkan konfliktus ir atsisakymas kitis Ruandos pilietin kar buvo stipriai nulemti
jos gairi. Didel dalis karinink, o ilgainiui ir politik pradjo laikytis
ios pozicijos, kuri, paprastai tariant, reik, kad jeigu negali kontroliuoti karo eigos geriau i viso j nesikiti, arba jo nepradti.
Taiau ne visi sutinka su tokia instrumentine karo, o taip pat ir
Clausewtizo interpretacija. Pasak vieno takingiausi i dien karo teoretik H. Strachano, Clausewtizo knygos vertjai Howardas ir Paretas
buvo link interpretuoti Clausewitzo politikos supratim velgdami
i j pai liberalios perspektyvos, o ne i jo (Clausewitzo D. ).37
i pastaba labai tikinama. Politikos samprata XX a. antroje pusje yra
visikai kitokia nei XIX a. pr. liberalioje politinje sampratoje karas
nustumtas on, marginalizuotas ir sukurta sistema, leidianti labiau
kontroliuoti karyb. Taiau visikai kitaip buvo Clausewitzo laikais.
Tais laikais politika nebuvo stabdantis veiksnys, atvirkiai, ji skatino
revoliucij ir konfliktus.
Karas yra ne tik rankis, bet ir krjas tuo paiu metu. Politika j veikia, taiau laikui bgant karo veiksmai pradeda veikti politik ir j keisti. Karas gali bti egzistencinis ir gali sukurti politin identitet. Karas
gali padti sukurti taut ir palaikyti jos tapatyb. iuo atveju galime aikiai matyti kov tarp Clausewitzo kaip vieiamojo amiaus atstovo ir
36
Colin L. Powell, U.S. Forces: Challenges Ahead, Foreign Affairs, Winter 1992, vol. 71,
issue 5, p. 3245.
37
Strachan, The Direction of War, p. 35.

29
Clausewitzo kaip Romantizmo judjimo dalyvio. XX a. antrosios puss

karo teoretikai ir istorikai, gyven branduolinio karo grsms elyje ir
veikiami liberali idj norjo matyti ir mat tik vien vieiamojo amiaus veikiam Clausewitzo pus, t. y. racionaliai mstant teoretik, kuris man, kad pritaikius tinkamus politinius sprendimus kar galima sutramdyti. Taiau jie ignoravo tai, jog prs generolui, maiusiam kaip
prie Jnos 1806 m. buvo sutriukinta jo valstybs kariuomen, o pati
valstyb faktikai nustojo egzistavusi, karas galjo reikti kiek kitokius
dalykus. Tai Clausewitzas buvo vienas i t, kurie apeliuodami vokikj patriotizm agitavo burtis savanori brius ir visais manomais bdais (o taip pat ir partizaninio karo forma) prieintis prancz okupacijai. Paprastai tariant, karas veikia kaip egzistencinis katalizatorius: jis
yra terp, kurioje mogus gali pakilti vir savo normalios bsenos, perengti savo kasdien egoizm ir pirm kart pasiekti toki bsen, kurioje politinis knas susipranta turintis savo tapatyb 38.
is karo centrikumas, reikalingas vystytis sociumui, yra labai bdingas vokikajam mstymui. Pradta romantik, perimta Hgelio, Ranks
ir pratsta Weberio, Hintzs ir Schmitto, i mstymo tradicija akcentuoja ne tik griaunamj karo aspekt, taiau pabria ir pozityv aspekt:
leidia identifikuoti Kit ir taip reflektuoti save 39.
Suprantama, negalima sakyti, kad iais laikais Vakar valstybse is
egzistencinis karo lygmuo yra neinomas. ia kalbama apie suvokimo
intensyvum. Niekas neteigia, kad Vakar valstybs ignoruoja savo karin praeit ir jos svarb valstybi ir taut formavimuisi. Utenka pavelgti kasmet vairiose valstybse vykstanius nepriklausomybs dien, karini pergali minjimus ar gausyb paminkl, pastatyt atminti ir pagerbti uvusiuosius praeities kovose. Taiau toks supratimas kinta. Anglosaksikuose kratuose (ir ne tik) vis labiau tautin argument veikia kosmopolitinis mogaus teisi argumentas. Utenka pavelgti
pastaraisiais metais vykusi kar (JAV pilietinio karo, Pirmojo
38
39
Herberg-Rothe, Clausewitzs Puzzle, p. 18.

Joas, War in Social Thought, p. 9.
30
I dalis
pasaulinio karo) ar mi (Buvino, Vaterlo) minjimus ir tampa akivaizdu, kad ventins pompastikos vis maiau, pagerbiama vis kukliau, ramiau40.
Tai, kad Vakaruose yra priimtinesn instrumentin karo samprata, labai gerai iliustruoja naujj kar idja. Vakar pasaul okiravo
tai, kas djosi Balkanuose ir Afrikoje paskutin XX amiaus deimtmet.
Etniniai valymai, genocidas, masinis moter prievartavimas. Visa tai netilpo standartin Vakar instrumentin karo sampratos model. Todl
tokie mokslininkai, kaip M. van Creveldas, J. Keeaganas ir M. Kaldor,
pateik labai taiklius kritikus pastebjimus apie tai, kad altojo karo laik poiris kar, kaip kontroliuojam ir ribot, tiesiog nepajgia paaikinti ir sustabdyti kylani konflikt41. Jie netgi pasil iuos karus
vadinti naujaisiais (new wars angl.)42 Taiau jeigu pavelgtumme
vis tai i egzistencins karo sampratos perspektyvos, turtumme akivaizdi problem, nes naujuose konfliktuose i ties nra daug naujo.
Kar prieastys Balkanuose buvo senos ir gerai inomos: religija ir tapatyb. Kariavimo metodai taip pat, deja, nieko naujo. Utenka pavelgti, kaip Vakar valstybs kolonizavo kitus kratus ir juos kontroliavo, ir
aiku, kad etninis valymas ar priverstinis ikeldinimas nra naujas ir iskirtinis dalykas.
i naujj kar idja yra labai kritikuotina ir neatlaiko kruoptesnio
istorinio tyrimo ibandymo. Taiau pats faktas, kad senus ir inomus dalykus mokslininkai pradjo vadinti naujais, pasako daug apie procesus
Vakar visuomense ir j poir kar43.
40
Hew Strachan, Commemoration or Celebration? (Museum of New Zeland, 2014), https://

www.youtube.com/watch?v=jK97G7Rj11I; Steven Isaac, The Role of Towns in the Battle

of Bouvines (1214), The Journal of Military History 79, no. 2, 2015, p. 31744.
41
John Keegan, A History of Warfare. London: Hutchinson, 1993; Mary Kaldor, New and
Old Wars, Cambridge: Polity Press, 2006; Martin van Creveld, The Transformation of
War, New York: Free Press, 1991.
42
Kaldor, New & Old Wars; Herfried Mnkler, The New Wars, Cambridge: Polity, 2005.
43
Steven Pinker, The Better Angels of Our Nature: A History of Violence and Humanity,
London: Penguin, 2012; The Forum: The Decline of War, International Studies Review
15, no. 3, September 1, 2013, p. 396419.

31
i liberali karo samprata tiesiogine io odio prasme yra sustiprinama teorijomis, kurios pabria technologij svarb karybai. i dien
karybos tiesiog nebemanoma sivaizduoti be kompiuterini, informacini, skaitmenini technologij. Karas vis labiau siejamas su kovos mainomis, pvz., nepilotuojamomis skraidyklmis (dronais)44.
Pasibaigus altajam karui JAV, o vliau ir kit Vakar valstybi
mokslininkai, karikiai pradjo kalbti apie revoliucij karybos srityje
(Revolution in military affairs angl.) ios revoliucijos pagrindin inia buvo labai paprasta: dl naujausi kompiuterini technologij, karai ateityje bus greiti, tiksls, be netiktum ir be auk (puolaniosios
puss)45. ios idjos tapo pagrindu karinms reformoms, geriau inomoms karins transformacijos pavadinimu. Pirmiausia jos prasidjo
JAV, taiau vliau buvo perimtos ir kit Vakar valstybi, NATO, taip
pat ir Lietuvos46.
i akivaizdi technologij svarba karyboje mokslininkus veria kalbti apie karo atkerjim (metafizini aspekt eliminavim) ir kario sielos praradim (mogaus keitim ir sujungim su mainomis)47, apie karo
44
J. Marshall Beier, Outsmarting Technologies: Rhetoric, Revolutions in Military Affairs,

and Social Depth of Warfare, International Politics 43, 2006, p. 266280.
45
Andrew F. Krepinevich, Cavalry to Computer: The Pattern of Military Revolutions,
The National Interest 37, 1994; Andrew Marshall, Some Thoughts on Military Revolutions
Second Version, Washington DC: Office of the Secretary of Defense, August 23, 1993; Eliot
A. Cohen, A Revolution in Warfare, Foreign Affairs 75, no. 2, March 1996, p. 3754.
46
Elinor C. Sloan, Military Transformation and Modern Warfare: A Reference Handbook,
Westport, Conn: Praeger Security International, 2008; Juozas Olekas, Lietuvos
kariuomens transformacija: Quo Vadis? , Tarptautini santyki ir politikos moksl
institutas, Vilniaus universitetas, 2008 m. spalio 8 d.,
http://www.kam.lt/lt/naujienos_874/kalbos_878/2008_m._kalbos/krasto_apsaugos_
ministro_juozo_oleko_pranesimas_lietuvos_kariuomenes_transformacija_quo_vadis_
skaitytas_tarptautiniu_santykiu_ir_politikos_mokslu_institute_2008_m._spalio_8_d._
vilniuje.html?pbck=0; Donald H. Rumsfeld, Transforming the Military, Foreign Affairs
81, no. 3, June 2002, p. 2032.
47
Christopher Coker, The Future of War: The Re-Enchantment of War in the Twenty-First
Century, Malden, Mass; Oxford: Blackwell, 2004; Christopher Coker, Warrior Geeks:
How 21st-Century Technology Is Changing the Way We Fight and Think about War, London:
Hurst & Company, 2013.

32
I dalis
virtualizacij ir smurto estetinim48, apie tai, kad karas virsta sporto reginiu, spektakliu49 ir apie tai, kad karas tapo pramoga, dar viena vartotojikos kultros dalimi50. Kitais odiais tariant, iuo metu Vakar visuomense vyrauja ne tik instrumentinis poiris kar, pats karas pradedamas traktuoti kaip pramoga, aidimas.
Kaip eilinis lietuvis reaguot teigin, kad karas yra komercinis produktas, kur reikia vartoti ir taip gauti didiulius pelnus? O karo motyvas naudojamas daug kur: Holivudo filmuose, aisl ir mados pramonje, kompiuteriniuose aidimuose. Politinis elitas altojo karo metu m
galvoti, kad karas turi bti kaip manoma labiau kontroliuojamas. O
dauguma paprast, eilini moni jau daugel met tiesiogiai nepatyr
ir nejauia egzistencins karo baims, todl kar pasta i iniasklaidos
pateikiamos informacijos ir toki komercini produkt kaip Holivudo
filmai. Tokio poirio simbolis galt bti nuotolinio valdymo pultelis,
kuriuo kar bet kada galima jungti ir ijungti kaip politin rank ir kaip
vakaro pramog.
Visa tai vertin pasvarstykime, kokia karo samprata vyrauja
Lietuvoje ir kaimyninse valstybse. Bt galima irti vairiai, taiau eiliniam lietuviui bt sunku paaikinti, kad karas tai pramoga,
produktas, kur laisvalaikiu reikia suvartoti. Kai imama kalbti apie
lietuvikj karo vaizdin, galvoje ikart pradeda suktis Maironio eils.
Jose labai aikiai matyti egzistencin karo samprata. ia kova yra lidnas, bet didis dalykas, kuris lemia ne individual pasitenkinim, bet
tautin ilikim.
48
Michael Ignatieff, Virtual War: Kosovo and Beyond, London: Chatto & Windus,
2000; James Der Derian, Virtuous War: Mapping the Military-Industrial-Media Entertainment Network, Boulder, Colo: Westview Press, 2001.
49
Colin McInnes, Spectator Sport War: The West and Contemporary Conflict, Boulder, Colo;
London: Lynne Rienner, 2002; Martin Shaw, Post-Military Society: Militarism,
Demilitarization, Andwar at the End of the Twentieth Century, Philadelphia: Temple
University Press, 1991.
50
Roger Stahl, Militainment, Inc.: War, Media, and Popular Culture, London; New York:
Routledge, 2010.
33
1.2. Lietuvos istorin tradicija

Kalbant apie lietuvikj karo samprat kyla tam tikr dilem ir iki. Pirmiausia, prieingai nei Vakar ar kaimyninse valstybse (Rusija,
Lenkija)51, Lietuvoje sudtinga kalbti apie rimtesn filosofin ar sociologin diskusij apie karinius reikalus. I ties iekant disciplinos, tam
tikros intelektualins terps, su kuria bent minimaliai turt ry dauguma alies gyventoj, galv ateina tik istorija. Lietuviai (kaip ir likusios Vidurio ir Ryt Europos tautos) istorijai teikia labai didel reikm,
daug didesn nei vakarieiai52. Negalima sakyti, kad Vakaruose istorija ir
istorik darbai neturi jokios takos, taiau jeigu palygintumme i dien situacij su buvusia prie imt met, tikrai pastebtumme vykusius pokyius. Politiniame, visuomeniniame gyvenime vyrauja sociologins ir ypa ekonomins, o ne istorins kategorijos, koncepcijos. Nebt
toli nuo tiesos teiginys, kad politika ir su ja glaudiai siejamas karas tapo
labai ekonomizuotomis sritimis.
Lietuvoje politika, taip pat ir karas yra matomi pro istorijos akinius. Pati istorija, jos interpretacijos yra tapusios rimt politini ir akademini diskusij objektu53. Todl norint suprasti, kokia karo samprata
51
Kaimyninje Lenkijoje dar I pasaulinio karo metu buvo pradta pltoti atskira karo
sociologijos tradicija, kuri savo brand pasiek antroje XX a. pusje. Mieczysaw Szerer,
Socyologia wojny. Krakw: Druk. Narodowa, 1916; Jerzy Jzef Wiatr, Socjologia
wojska, Warszawa: Wydaw. Ministerstwa Obrony Narodowej, 1964; Jerzy J. Wiatr, Wojsko,
spoeczestwo, polityka w Stanach Zjednoczonych, Warszawa: Wydawnictwo Ministerstwa
Obrony Narodowej, 1962; Stanislaw Andrzejewski, Military organization and society,
London: Routledge and Kegan Paul, 1954.
52
Stefan Berger, Writing the Nation: A Global Perspective, Basingstoke: Palgrave Macmillan,
2007; Stefan Berger, Writing National Histories: Western Europe since 1800, London:
Routledge, 1999; Stefan Berger and Chris Lorenz, Nationalizing the Past: Historians as
Nation Builders in Modern Europe, Writing the Nation; v. 4. Basingstoke: Palgrave
Macmillan, 2010; Monika Bar, Historians and Nationalism: East-Central Europe in the
Nineteenth Century, Oxford: Oxford University Press, 2010.
53
Raimundas Lopata (sud.), Istorija kaip politinio mstymo veiksnys: [straipsni Rinkinys].
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012; Raimundas Lopata (sud.), Valstyb ir istorija,
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014; Vytautas Aliauskas et al., Istorins
atminties diskurso prielaidos ir prietaravimai: [straipsni rinkinys], Vilnius: Vilniaus
universiteto leidykla, 2014; Alvydas Nikentaitis (sud.), Nuo Basanaviiaus, Vytauto
34
I dalis
vyrauja Lietuvoje, prasmingiausia apvelgti ms istoriografij. Koki viet um karas Lietuvos istorijos naratyvuose? Kaip ms istorikai mat
reikin ir kaip j interpretavo? Atsakym iuos klausimus paieka turt
padti susidaryti nuomon apie tai, kas eiliniam lietuviui yra karas.
Lietuvos istorija tai kar istorija, o lietuviai kari tauta.
Prisiminkime provokuojant G. Beresenviiaus es apie Lietuvos imperijos krim. O kaip tik ten G. Beresneviius mus provokuoja teigdamas,
kad mes lietuviai nuo senovs iki pat dabar esame dviej prad Vyio
(kario) ir rpintojlio (mstytojo) sintez54.
Perskaiius A. apokos redaguot Lietuvos istorij susidaro spdis,
kad pagrindin lietuvi veikla buvo karyba. Karai su kryiuoiais, karai
su Maskva, vedija. Sauls, Durbs, Oros, Klecko, Ulos, Salaspilio miai rayti didiosiomis raidmis. O Piln ir algirio vaizdiniai tam tikra prasme yra tap sudtine lietuviko geno dalimi55. Ar galime sivaizduoti lietuvik tapatyb be i dviej vaizdini?
Nors negalime teigti, kad ekonomikos, kultros, socialins raidos istorijai apoka neskiria dmesio, taiau tai tikrai sudaro maj veikalo
dal. inome, kad ms krate labai svarb vaidmen atliko takingos ir
pasakikai turtingos didik gimins: Radvil, Gotaut, Chodkevii,
Sapieg, Oginski ir t. t.56 inome, kad jie buvo geri karvediai, diplomatai, valstybininkai. Taiau norint suprasti, kaip ios gimins ikilo, kaip susikrov turtus ir gijo politin gali, neutenka vien tik politikos istorijos analizs, ia btina ir ekonomin, socialin analiz. Bt
galima pateikti dar vien pavyzd. Didiuodamiesi pasakojame ir ro

Didiojo iki Molotovo ir Ribentropo: atminties ir atminimo kultr transformacijos XXXXI

amiuje: [straipsni rinkinys], Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011.
54
Gintaras Beresneviius, Imperijos darymas.
55
Darius Baronas, Pilnai ir Margiris: istorija ir legenda, Vilnius: Vilniaus dails akademijos
leidykla, 2010; Dangiras Maiulis, Rimvydas Petrauskas ir Darius Stalinas, Kas laimjo
algirio m?: Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Ryt Europoje, Vilnius: Mintis, 2012;
Vladas Liepuonius, Didvyri Pjties Metas, Naujasis idinys-Aidai, 2011.
56
Jrat Kiaupien, Mes, Lietuva: Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts bajorija XVI a.: (vieasis
ir privatus gyvenimas), Vilnius: Kronta, 2003; Genut Kirkien, LDK politikos elito
galingieji: Chodkeviiai XVXVI amiuje, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008.
35
dome usienieiams Vilniaus universiteto architektrin ansambl, v.

Kotrynos banyi, Bazilijon vienuolyn. Kalbame apie Vilniaus baroko mokykl57, taiau apie jos krj Jon Kristup Glaubic toje paioje
A. apokos istorijoje i viso nra usiminta.
Toks Lietuvos istorijos suvokimas yra lengvai pagrindiamas. Jeigu kalbtumme apie Lietuvos istorij nuo Mindaugo iki Vytauto Didiojo laik, tai niekas nesiginyt, kad karas yra dominuojanti veikla, to meto proces variklis. Kol vyksta kovos su kryiuoiais Vakaruose ir pltra Rytus,
tol didioji dalis alies resurs ir energijos skiriama kariniams dalykams.
Pripaindami fakt, istorikai tirdami vartoja tokius terminus kaip
kariaun politika, karin monarchija58. Ikiai kyla tada, kai is laikotarpis tampa pagrindiniu, aukso amiumi ir kai jo pagrindu yra kuriamas visuminis krato istorijos pasakojimas. iuo atveju karinis pasakojimas tampa apibriamuoju. Visi kiti istoriniai pasakojimai vyksta io naratyvo apibrtose ribose. Ekonomin, socialin, kultrin istorijos yra
antraeils jos ugotos karins-politins istorijos. Todl visa tai vertinus, daroma prielaida, kad lietuvikasis istorijos pasakojimas yra karin-politin istorija. Natraliai kyla ie klausimai: Kodl susiformavo tokia istorijos interpretacija? Kaip ji pasiek ms dienas? Ir kaip ji veikia
ms poir kar?
Atsakymas pirmj klausim yra susijs su Lietuvos istorijos disciplinos raida. Anot T. Snyderio, modernaus lietuviko istorinio pasakojimo specifikai ir krypiai daugiausia takos padar T. Narbutas. Jis sukr mokslinius pagrindus politiniam poiriui, kad iuolaikinis lietuvis
stiprybs turi semtis daugiau i Vidurami negu i ankstyvj Naujj
laik palikimo 59. Vliau i samprata per S. Daukant pasiek vlesnes
57
Bumblauskas, Lietuvos Didioji Kunigaiktija ir jos tradicija, p. 175.

Edvardas Gudaviius, Lietuvos istorija: Nuo seniausi laik iki 1569 met. Lietuvos
istorija. Vilnius: Lietuvos raytoj sjungos leidykla, t. 1, p. 3583; Darius Baronas,
Artras Dubonis and Rimvydas Petrauskas, XIII a. 1385 m.: Valstybs ikilimas tarp Ryt
ir Vakar, 2011, p. 430476.
59
Timothy Snyder, Taut rekonstrukcija: Lietuva, Lenkija, Ukraina, Baltarusija, 15691999,
Vilnius: Mintis, 2008, p. 39.
58
36
I dalis
intelektual kartas, o per j kryb XX ami60.

A. Bumblauskas bria kiek kitoki istoriografijos trajektorij. Pasak
jo, modernij laik lietuvi istorin savimon formavosi XIX a. romantizmo idj pagrindu ir jos klasikin model sukr [...] Jonas
Basanaviius 61. io modelio centras pagonika Lietuva, kunigaiki
Lietuva, kuri primusi krikionyb nustoja egzistavusi. Atsivelgiant laikotarpio, kai J. Basanaviius ra, specifik ir vykstant tautin atgimim, nestebina antilenkikumas. Taiau J. Basanaviius engia toliau ir kritikuoja paios krikionybs tvirtinim Lietuvoje. Tam tikra prasme kryiuoiai ir lenkai jo tekstuose yra sutapatinami, nes ne Lietuv krikionyb siekdami sugriauti Lietuv. Vieni tai dar ginklu, o kiti odiu.
Kaip Prsuose kryeivi ypatingoj globoj esanioji krikionyst, taip ia
dabar lenkikai organizuotoji Banyia tapo nutautinimo rankiu, politikos
staiga, kuri vliau labai daug blogo lietuvi tautai padar, rpindamosi ne
tiek tikros krikionysts platinimu monse, kiek pasauliniais dalykais
lenk politikos intekms palaikymui Lietuvoje62.
J. Basanaviiaus knyg sunku pavadinti moksline, nemaai dalyk

kelia ypsen63. Taiau neabejotinai galima teigti, kad ia ikeliamas pagonikas Lietuvos istorijos laikotarpis tikrai paliko savo pdsak jaunosios kartos istorik darbuose.
60

61

62

63

Kita vertus, T. Narbutas i ties atliep savo laikmeio europines istorijos madas, kuriose
labai aikiai dominavo romantizuota vidurami istorija. Stuart Macintyre, Juan
Maiguashca, and Attila Pok, The Oxford History of Historical Writing: Volume 4: 1800
1945. Rockport, ME: Oxford University Press, 2012 m., p. 32; Robert John Weston
Evans and Guy P. Marchal, eds., The Uses of the Middle Ages in Modern European States:
History, Nationhood and the Search for Origins, Writing the Nation. Basingstoke: Palgrave
Macmillan, 2011 m.
Alfredas Bumblauskas, sud., Naujasis Vilniaus perskaitymas: Didieji Lietuvos istoriniai
pasakojimai ir daugiakultris miesto paveldas: Straipsni rinktin, Vilnius: Vilniaus
universiteto leidykla, 2009, p. 2223.
Jonas Basanaviius, I krikionijos santyki su senovs lietuvi tikyba ir kultra: (prie studijos
Lietuvi kryiai archeologijos viesoje), M. Piaseckaits-lapeliens knygyno leidinys,
Vilnius: M. Kuktos spaustuv, Totori g., 20, 1912, p. 30.
Nerija Putinait, iaurs Atn tremtiniai, arba lietuvikosios tapatybs paiekos ir Europos
vizijos XX a., Vilnius: Aidai, 2004.
37
Lietuvos patriarcho Lietuvos istorijos akcent kiek kitokiais argumentais sustiprino Maironis savojoje ms krato istorijos interpretacijoje. Jeigu J. Basanaviius krato istorij aptaria velgdamas i kultros perspektyvos, tai Maironio apvalga yra labiau politinio pobdio64.
Visi, kurie bent iek tiek yra susipain su Maironio poezija, lengvai
nuspt, kas yra pagrindiniai jo istorinio pasakojimo veikjai tai didieji kunigaikiai, kai kurie j itikimi bendraygiai, priklausantys tiek
turtingj, tiek vargingj sluoksniams. is Maironio pasilytas istorinio pasakojimo modelis padar didiul tak jaunajai to meto istorik kartai. A. Bumblauskas yra teisus, sakydamas, kad i istorijos versija per Alekn nujo iki Adolfo apokos ir tapo iki iandien akademini
Lietuvos istorijos tyrim programos pagrindu 65.
Maironio Lietuvos istorija kunigaiki istorija. Tai elito, valstybinink istorija. Taiau taip pat tai yra ir kar, mi, kuriuose gimsta
Lietuvos valstyb ir brsta tauta, istorija. ioje istorijoje karas yra tragika, taiau garbinga ir prasminga veikla. O tai panau Clauswetizo egzistencin karo interpretacij.
Kita vertus, bt sunku tiktis visikai kitokios interpretacijos, jeigu atsivelgtumme to laikotarpio istoriografijos madas. O jas diktavo vokiei istorikai. Todl skaitant Maironio, o vliau ir profesionali istorik paraytus darbus, galima pastebti daugyb panaum
su istoriniais darbais, siejamais su moderniosios istorijos tvu L. von
Ranke66.
Visiems gerai inomas jo prisakymas istorik bendruomenei tirti ir
aikinti istorij taip, kaip viskas i tikrj vyko. Taiau io teksto kontekste svarbu ne Ranks metodo, bet istorijos objekto klausimas. O
64
Maironis, Lietuvos istorija: su kunigaiki paveikslais ir emlapiu, trei kart atspausta ir

pataisyta, Petropilis [Sankt Peterburg]: ileista Lietuvi laikraio pinigais, 1906.
65
Bumblauskas, Lietuvos Didioji Kunigaiktija ir jos tradicija, p. 29.
66
Leopold von Ranke, The History of the Popes, Their Church and State, in the Sixteenth and
Seventeenth Centuries, London Whittaker and Co, London Gilbert and Rivington, printers,
1843; Leopold von Ranke, The Ecclesiastical and Political History of the Popes of Rome
during the Sixteenth and Seventeenth Centuries, London: JMurray, 1840.

38
I dalis
objektas yra valstyb: kiekviena nepriklausoma valstyb turi savo savarankik gyvenim [...], kol ji gyvena, ji siskverbia ir dominuoja visur
[]67. Bdama Dievo mintis68 valstyb yra vis vyki centre ir tai
reikia, kad istorijos objektas yra valstyb. velgiant i tokios perspektyvos vienintel legitimi istorija yra politin istorija, kuri sudaro diplomatijos, karybos ir didij politik (valstybinink) istorija. i Ranks pozicija istoriografijoje yra inoma kaip usienio politikos virenybs (Primat
der Auenpolitik vok.) principas69. Tokiame istoriniame pasakojime
nra vietos socialinei, kultrinei, ekonominei istorijai. Nors Ranks istorijos samprata nuo XIX a. pab. XX a. pr. buvo pradta sistemingai
kritikuoti ir liko dominuoti tik Vokietijoje, galutinai ji buvo atmesta tik
po II pasaulinio karo70. Didiausias lis buvo garsioji Fischerio kontraversija, kuri sukrt Vokietijos istorikus ir po kurios dominuojania tapo
vidaus politikos istorijos (Primat der Innenpolitik vok.) paradigma71, taiau ji per pastaruosius du deimtmeius prarado turtas pozicijas72.
67
Leopold von Ranke, The Theory and Practice of History, (sud.) Georg G. Iggers. London;
New York: Routledge, 2011, p. 66.
68
Ten pat.
69
iuo atveju laikomasi pozicijos, kad usienio politikos istorija yra ne tik diplomatin, bet
ir karin istorija (bendrin, strateginio lygmens). Abi ios subdisciplinos Vakar
istoriografijos tradicijoje yra siejamos valstybs valdymo (statecraft angl.) istorine analize.
70
ia verta trumpai palyginti vokiei rankikj ir brit vigikj tradicijas. Abi jos pabria
valstybs svarb, taiau vokikojoje didesnis dmesys skiriamas monarchijos ir karo
temoms, o britikosios tradicijos pagrindas yra parlamentarizmo stiprjimo ir su juo
susijusi proces analiz. Iggers; Georg G. Iggers, A Global History of Modern Historiography.
Harlow [etc.]: Pearson/Longman, 2008; Herbert Butterfield, The Whig Interpretation of
History, Harmondsworth: Penguin, 1973; Berger, Writing National Histories, p. 3045.
71
Fritz Fischer, Germanys Aims in the First World War, London: Chatto & Windus, 1967;
Fritz Fischer, War of Illusions: German Policies from 1911 to 1914, London: Chatto &
Windus, 1975; Eckart Kehr, Economic Interest, Militarism, and Foreign Policy: Essays on
German History, Berkeley; London: University of California Press, 1977; Georg G.
Iggers, Historiography in the Twentieth Century: From Scientific Objectivity to the Postmodern
Challenge, Hanover; London: Wesleyan Univ. Press, 1997.
72
1980-j pabaigoje istorikai, tyrinjantys tarptautins politikos, diplomatijos, karybos
istorij pradjo vis didesn pagreit gavus judjim, kurio tikslas buvo bent i dalies
sugrinti usienio politikos dimensij. Atsikrusios Lietuvos istoriografija, sovietmeiu
praleidusi antrj i debat dal, tam tikra prasme tarptautinje aplinkoje rado diskusijas,
kurios i pirmo vilgsnio primin tarpukario istoriografijos tradicij, taiau i ties ji buvo

39
Visa tai svarbu inoti, nes pirmoji lietuvi profesionali istorik karta moksi, disertacijas gyn Vokietijos universitetuose arba universitetuose, kurie buvo veikiami vokikosios istorijos tradicijos73. inoma, negalima kalbti apie visik priklausomyb Ranks tradicijai (labiau turinio nei metodo prasme). Bta ir iimi.
Viena i j, tiesa dalin, buvo vienas i takingiausi tarpukario istorik Z. Ivinskis. Taiau apskritai to meto Lietuvos istoriografijoje dominavo politin istorija74, t. y. karybos, usienio politikos, didij kunigaiki politins biografijos75. mokslin poir praeities painim tiksliausiai ir aikiausiai idst Z. Ivinskis. To meto istorijos mokslo bkl jis apibdino kaip epigonik, kuriai trko standartizacijos,
sistemikumo, vieningumo, aikios krypties76. Vienas i i problem
sprendimo bd yra jo silomas judjimas nuo didaktins link mokslins istorijos sampratos. Skaitant jo tekstus matyti, kad jis buvo gerai
susipains su to meto Europos istoriografijos tradicijomis. Taip
pat, nors jis ir nesutiko su Ranks pozicija dl politins istorijos
kitokia. r. Brendan Simms, The Return of the Primacy of Foreign Policy, German History,
21, 2003, William Mulligan and Brendan Simms, The Primacy of Foreign Policy in British
History, 1660-2000: How Strategic Concerns Shaped Modern Britain, Basingstoke: Palgrave
Macmillan, 2010; Paul W. Schroeder, The Transformation of European Politics, 17631848,
Oxford: Clarendon Press, 1994; Matthias Schulz, A Balancing Act: Domestic Pressures
and International Systemic Constraints in the Foreign Policies of the Great Powers, 1848
1851, German History, 21, 2003, p. 319346; Michael Hoche-dlinger, Whos Afraid of
the French Revolution? Austrian Foreign Policy and the European Crisis 1787
1797, German History, 21, 2003, p. 293318; H. M. Scott, The Emergence of the Eastern
Powers17561775. Cambridge, UK; New York, NY: Cambridge Uni-versity Press, 2001.
73
V. Selenis, Lietuvos istorik bendrija 19181944 metais: Kolektyvins biografijos tyrimas,
Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007.
74
A. Bumblauskas yra links i istoriografin tradicij vadinti vykine, taiau iame tekste
laikomasi nuomons, kad politins istorijos terminas leidia geriau uiuopti istorins
analizs turinio kait. Alfredas Bumblauskas, Lietuvos istorijos periodizacijos modeliai
socialins istorijos poiriu, Lietuvos istorijos studijos, 17, 2006, p. 1011.
75
J. Stakauskas, Lietuva ir Vakar Europa XIII amiuje. Vilnius: Aidai, 2004; I. Jonynas,
Vytauto eimyna. Kaunas: 1932; J. Totoraitis, Mindaugas Lietuvos karalius, Marijon
kongregacijos leidinys. Marijampol: Marijon sp, 1932; A. apoka, sud., Jogaila,
fotogr. leid., Kaunas: Delta, 1991; A. apoka, red., Vytautas Didysis, 2-asis fotogr. leid.
Vilnius: Vyriausioji enciklopedij redakcija, 1988.
76
Z. Ivinskis, Lietuvos istorija romantizmo metu ir dabar, Kaunas: 1931, p. 17.

40
I dalis
prioritetikumo, pritar istorijos kaip nuolatos kintanio proceso aikinimui: [...] kiekviena nauja generacija vis pati pasirayt i naujo sav
tautos istorij77. Taiau Ivinskis ir jo kolegos pakeit raymo form ir
metod istorinio pasakojimo turin ilaik pana Maironio. iuo atveju Maironio pasilyta interpretacija sutapo su platesniu to laikotarpio
Europos istoriniu naratyvu.
Savo publikacijose ir puikioje disertacijoje A. Gieda parodo, kad tarpukariu lietuvi istorikai tirdami taik vairius metodus ir gvildeno vairias temas, taiau nekyla abejoni dl vokikosios tradicijos svarbos ir
takos78. Jis taip pat teisus teigdamas, kad profesionali tarpukario istorik veiklos negalima traktuoti kaip vienmats ir vienaplans79. Taiau
istorin savimon nra priklausoma vien tik nuo to, k parao istorikai.
Bt galima iskirti kelet veiksni, kurie formavo ir ribojo istorik kryb, ar j atradim ir interpretacij sklaid.
Pirmiausia reikt paminti to meto Lietuvos politin ir geopolitin padt. Nepriklausomybs kovos ir po j sekusi ilga konfrontacija su
Lenkija, viena vertus, palaik karin diskurs vieojoje erdvje, kita vertus, sudar slygas kariuomens institucijai vaidinti svarb vaidmen alies gyvenime. Savo ruotu kariuomen tapo svarbi atrama Smetonos reimui80. Reimui palaikyti ir vado kultui stiprinti buvo pasitelkta ir istorija,
pavyzdiui, kai 1930 m. buvo pamintos 500 Vytauto Didiojo mirties
metins. Kai kur labai tiesmukai, kitur labiau maskuojant, buvo pateikiamos paralels tarp Vytauto Didiojo ir Smetonos laik Lietuvos. Savo
77
Z. Ivinskis, Lietuvos istorija nauj altini ir pokarini tyrinjim viesoje, Roma: 1964,
p. 526.
78
A. Gieda, Istoriografija ir visuomen: istorika, istoriko profesijos ir istorins kultros aspek tai Lietuvoje 19041940 m.: daktaro disertacija. Vilniaus universitetas, 2013; A. vedas
ir A. Gieda, Kuo svarbi istoriografijos istorija? Istorik identiteto problemos Lietuvos
istoriografijoje, Lietuvos istorijos studijos, T. 16, 2005, p. 4247; A. Gieda, Istorika
priekario Lietuvoje. Tyrim situacija ir probleminiai klausimai, Lietuvos istorijos studijos
T. 33, 2014, p. 13158.
79
Gieda, Istoriografija ir visuomen, p. 11.
80
J. Vaienonis, Lietuvos kariuomen valstybs politinio gyvenimo verpetuose (19271940).
Kaunas: Versus aureus, 2004.

41
duokl atidav ir pagrindiniai jaunosios kartos istorikai, pareng kolektyvin monografij Vytautas Didysis 81. Vliau, Vokietijoje sitvirtinus naciams, buvo labiau aktualizuoti tokie istoriniai vaizdiniai kaip Pilnai ir
algirio mis82. Taigi romantin istoriografin tradicija, profesionali istorik rengimas, tampa su Lenkija ir vliau su nacistine Vokietija, reimo
specifika vert istorikus akcentuoti kunigaiki ir valstybinink svarb
bei ikelti politinius (karinius ir diplomatinius) aspektus.
Istorikai daugiausia tyrinjo LDK laikotarp. Kaip jau buvo minta, dominavo politin istorija. O ji buvo daugiausia tyrinjama laikantis Maironio programos: pagonikos LDK ir Vytauto Didiojo Lietuva
yra aukso amius, kuris palengva pradeda blsti, kol galiausiai baigiasi
po Liublino unijos. Taiau bta ir iimi: bandyta subalansuoiau pavelgti Jogailos vaidmen, A. apokos ir K. Avionio mokslins studijos
apie Vaz dinastijos laikotarp i dalies legitimizavo period. Taiau ir
ia buvo akcentuojama politin elito istorija. XVIII a. taip ir nesulauk
daug dmesio83. is periodas sistemingai buvo ignoruojamas, o vliau,
prasidjus sovietmeiui, visa tai buvo skmingai tsiama.
Kita vertus, reikia paminti tai, jog tarp profesionalios, akademins
istorijos ir to, ko buvo mokoma to meto mokyklose ir apie k kalbama
visuomenje, egzistavo nemaas atotrkis. Z. Ivinskis pastebjo: mokyklose, i dalies visuomenje, danai dar su legendiniais prteniais, vaidevuiais, ringaudais, su hierarchikais krivi krivaiiais, romuvomis, su
Vilniaus krimo sapnu, graiu Biruts pagrobimu, tragiku Vytauto vaik nuudymu ir t. t.84 Tai, kuo piktinosi Z. Ivinskis, i ties buvo ilgesn tradicija nei paios lietuvikos profesionalios istorijos disciplinos
egzistavimas. Pavyzdiui, tokiose informacijos sklaidos priemonse kaip
81
A. apoka, Vytautas Didysis.

Baronas, Pilnai ir Margiris; Maiulis, Kas laimjo algirio m?
83
A. apoka, 1655 met Kdaini sutartis, arba vedai Lietuvoje 16551656 metais, Lietuvos
istoriografija. Vilnius: Mokslas, 1990; K. Avionis, Bajorai valstybiniame Lietuvos gyvenime
Vaz laikais (Kaunas: Lituanistikos instituto Lietuvos istorijos skyrius, 1940).
84
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorijos problemos, Naujoji Romuva. 1935. Nr. 12-13, p. 291
cituota i Alfredas Bumblauskas, Penkios Zenono Ivinskio teorins novacijos, Lietuvos
istorijos studijos. T. 4, 1997, p. 17.
82
42
I dalis
kalendoriai85 ar vadovliai buvo pateikiami supaprastinti ir labiau politins istorijos samprat atspindys vaizdiniai. iuo atveju iskirtin viet
um Antano Aleknos vadovlis Lietuvos istorija, kuris nuo 1911 m. iki
1934 m. buvo perleistas 11 kart86. Tai buvo pagrindinis altinis, formavs to meto Lietuvos visuomens istorin savimon. Taip pat, pavelgus
ios knygos turin, neabejotina, kad jam tak padar maironikoji, t. y.
herojin, istorija. Gal tokia liaudika istorijos samprata ir ne itin diugino profesionalius istorikus, taiau, kai Lietuv uklupo II pasaulinio
karo ir sovietins okupacijos negandos, labiausiai tiktina, kad tai jos pasilytu naratyvu rmsi likusieji Lietuvoje.
Galiausiai paties garsiausio A. apokos redaguoto Lietuvos istorijos vadovlio turinys leidia teigti, kad vokikoji istoriografijos tradicija
buvo perimama. Kaip jau buvo minta, knygoje labai daug politikos ir
karo istorijos detali, daug raoma apie istorin aukso ami, vidurami Lietuv, ypa daug apie Vytauto Didiojo laikus. Viena vertus, turbt bt sunku sivaizduoti vietimo ministerijos usakyt kitokio turinio knyg. Taiau tai taip pat parodo, kad nemaa dalis istorik buvo
nusiteik laikytis tokios istorijos interpretacijos. Kita vertus, kritika, kurios sulauk i knyga, puikiai parodo, kad formavosi naujas poiris
praeit. Deja, prasidjs II pasaulinis karas sutrukd ieiti pataisytam ios
knygos leidimui. O po to ateinanioms kartoms ji buvo svarbiausias istorinis dokumentas, nepaisant jos trkum87.
ios romantizuotos istorijos alternatyvi samprat pateik Z. Ivinskis.
Kaip teisingai pastebjo R. Petrauskas, Z. Ivinskis jau savo mokslins
veiklos pradioje domjosi temomis, kurias tuo pat metu skelb Anal
mokyklos pradininkai88. Ivinsk domino ne tik politin istorija. J taip
85
Gieda, Istoriografija ir visuomen, p. 339341; Gytis Valatka, Atminties darbotvark:

istorins atminties reprezentavimas lietuvikuose kalendoriuose XX a. pirmoje pusje,
bakalauro darbas, Vilniaus universitetas, 2008.
86
Antanas Alekna, Lietuvos istorija, ventojo Kazimiero draugijos leidinys, Nr. 106, Kaunas:
Saliamono Banaiio spaustuv, 1911; Gieda, Istoriografija ir visuomen, p. 351353.
87
Gieda, Istoriografija ir visuomen, p. 37290.
88
A. Bumblauskas, Lietuvos Didiosios Kunigaiktijos tradicija ir tautiniai naratyvai =
43
pat labai domino ekonomin, socialin, kultrin istorija. Tok jo pasirinkim galima laikyti kaip bandym veikti istorizm (Ranks istoriografin tradicij) 89. Kad ios temos buvo jam labai svarbios, puikiai parodo daktaro disertacija ir habilitacinis darbas. Abu darbai yra i socioekonomins srities90. iuo atveju Ivinskis band LDK praeit pairti kompleksikiau nei dauguma jo koleg. Taiau jis turjo taikytis ir
su savo laikotarpio madomis ir iki galo neisivadavo i politins istorijos naratyvo. apokos redaguotame Lietuvos istorijos vadovlyje Ivinskis
daro tam tikr nuolaid. Geriausia jo nuolaida politinei istorijai yra jo
paties jau ieivijoje paraytos Lietuvos istorijos knygos vadiniame skyriuje pasakyti odiai apie tai, kad knygos vis dstym norime sutelkti
apie valstybingumo idj (iskirta paties Z. Ivinskio D. .) lietuvi tautoje 91. Ieivijoje gyven istorikai pirminiu savo udaviniu laik valstybingumo tradicijos palaikym, todl ir dmesio daugiau skyr politinei
istorijai.
Bet turbt labiausiai Z. Ivinskis iskyr i kit raginimu matyti ir
analizuoti Lietuvos istorij platesniame europiniame kontekste:
[...] Lietuvos istorija imama paprastai izoliuoti nuo visuotiniosios, kad nepaisomos ssijos su pasauline istorija. Paprastai Lietuvos istorija ieina lyg
kokia sala visuotins istorijos jroje. Bet, taip siaurai jos objekt suprasdami,
mes galime susiaurti ir, visur nordami matyti tik lietuvius, neilaikyti
reikiamos pusiausvyros, yra pavojus tiesiog lyg kokiuose giliuose uliniuose
utrokti savo tyrinjimuose92.
Atrodo, jog tikrai buvo krista tuos gilius ulinius, i kuri, kaip

i i I : [ Straipsni rinkinys,
Lietuvos istorijos studijos, t. 7, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009.
89
A. Bumblauskas, Penkios Zenono Ivinskio teorins novacijos, Lietuvos istorijos studijos,
t. 4, 1997, p. 27.
90
Z. Ivinskis, Lietuvi ir Prs prekybiniai santykiai pirmoje 16-tojo amiaus pusje: (i
Lietuvos prekybos istorijos 16-tame imtmetyje). Kaunas: s. n., 1933; Z. Ivinskis, Lietuvos
valstiei luomo susiformavimas ir raida: naai valstiei luomo 14-tojo ir 15-ojo imtmeio
socialiniams bei ekonominiams santykiams painti. Kaunas: s. n., 1933.
91
Ivinskis, Lietuvos istorija, p. 2.
92
Ivinskis, Lietuvos istorija romantizmo metu ir dabar, p. 19.
44
I dalis
netrukus pamatysime, tik pradjome lipti. Baigdamas rayti apie tarpukario istorijos sampratos tradicij, vl primenu anksiau isakyt teigin,
jog Lietuvos istorija tai kar istorija. O tai reikia, kad maai dmesio
buvo skiriama kit mogaus veikl istorinei analizei, dar daugiau, i tradicija skatino tam tikra prasme atsiskirti. Net Lietuvos usienio politikos
istorija retai kada buvo aptariama platesniame europiniame kontekste.
Lietuvos istorija iliko herojika. Lietuviai arba herojikai ir finale pergalingai kovsi (kovos su kryiuoiais), arba herojikai pralaimjo, bet neprarado vilties (unija su Lenkija, padalijimai ir Rusijos imperija). Tok naratyv tik dar labiau sustiprino Nepriklausomybs kovos,
II pasaulinio karo vykiai, po to buvusi sovietin okupacija, rezistencins kovos. Laimj ar pralaimj, visada buvome didvyriai. Todl lietuviams yra sunku pripainti tai, kad ne visada buvo didvyriai, teigiami personaai. Holokaustas puikus to pavyzdys93. Mums sunku priimti i tragik ir tamsi ms istorijos dal, nes ji prietarauja prastiniams istorijos kanonams. Tok istorijos interpretavim tikrai bt
sunku susieti su Vakaruose dominuojaniu poiriu kar kaip priemon. Toks karo svarbos pabrimas prietarauja liberaliai politins
minties tradicijai.
Apibendrinant tarpukario laik istorijos bkl galima iskirti iuos momentus. Tarpukario istorikai, viena vertus, band atsisakyti
J.Basanaviiaus ir Maironio pasilytos romantins istorijos pasakojimo
remdamiesi moksliniu poiriu istorijos tyrim. Kita vertus, dauguma j
rmsi vokikja istorijos tradicija, kuri pabr politins, t. y. valstybs,
istorijos svarb ir atitiko Maironio pasilyt model. Tarpukario tautins
ar etnocentrins istorijos naratyvas tai mokslinis (modernus) Maironio
pasilytas herojins istorijos pasakojimas. Jau tuo metu pradjusi rykti
etnocentrinio ir europocentrinio pasakojim skirtis buvo dviej prieing, taiau moderni, naratyv konkurencija. Todl 1990-aisiais Lietuvai
atkrus nepriklausomyb, buvo perimtas mokslinis etnocentrinis istori93
Raimundas Lopata (sud.), Istorija kaip politinio mstymo veiksnys: [straipsni Rinkinys],
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012, p. 258349.
45
jos naratyvas su visomis i to plaukianiomis pasekmmis.

Tarpukario istoriografijos tradicijos yra svarbios, nes jos buvo sugrintos ir ipopuliarintos atkuriant nepriklausomyb. Prasidjus Sjdiui
ir pirmaisiais metais po nepriklausomybs atkrimo buvo perleisti pagrindiniai tarpukario ir dalies ieivijoje raiusi istorik darbai. I i
knyg isiskyr A. apokos redaguota Lietuvos istorija. Jos poveik tautai, be joki abejoni, galima jausti dar ir iandien. Prie gerus du deimtmeius susiklost domi situacija. Viena vertus, visais manomais bdais ir formomis buvo bandoma atsisakyti bet koki ssaj su sovietinio
reimu. Btent istorin pasakojim pirmiausia ir buvo bandoma keisti.
Prireik (o kai kuriais atvejais vis dar reikia) tam tikros laiko distancijos,
kad suprastumme, kad 1990 m. kovo 12 d. ryt pakilom i lov nepalik ir neitryn sovietmeio mstymo struktr, istorini vaizdini94.
Sovietmeio, o taip pat ir ieivijos istorini pasakojim aptarimas reikalauja atskiros studijos, todl ioje monografijoje apie tai nra daug raoma. Trumpai vertinant sovietini laik poir bt galima teigti, kad
labiausiai buvo remiamas pagonikos LDK pasakojimas. iuo laikotarpiu
marksistins sovietins istorijos samprat nesunkiai buvo pinti ir tam
tikri nacionaliniai elementai. Sovietams II pasaulinis karas tapo pagrindiniu istorini pasakojim, mit, palaikani partijos ir reimo legitimum, altiniu. Lietuvos kova su svetimaliais okupantais, didiausiais rus
tautos prieais vokieiais, Lietuvos vald pltimasis slav emse (tariamas lietuvi tautos slavikumas), Piln gynyba ir algirio mis idealiai
tiko tokios sovietins nacionalins istorijos pasakojimui.
Sovietin ideologija, taip pat ir visas SSRS reimas pasiymjo auktu
militarizacijos lygiu: paradai, daugelio profesij darbuotojai dvjo uniformas, karinis rengimas mokyklose, auktini kariuomen. Nebebuvo
94
Nerija Putinait, Nenutrkusi styga: Prisitaikymas ir pasiprieinimas soviet Lietuvoje,

Vilnius: Aidai, 2007; Aurimas vedas, Matricos nelaisvje: Sovietmeio Lietuvi
istoriografija (19441985). Vilnius: Aidai, 2009; Alfredas Bumblauskas (sud.), Lietuvos
sovietin istoriografija: Teoriniai ir ideologiniai kontekstai. Vilnius: Aidai, 1999; Justinas
Dementaviius, Valstybs samprata Lietuvoje: Modernios lietuvikos politins minties itakos
ir raida: Daktaro disertacija: socialiniai mokslai, politikos mokslai (02 S), Vilnius: Vilniaus
universitetas, 2012.
46
I dalis
aiku, kur karas, o kur taika95. Dl to, nebt klaidinga teigti, kad
Lietuvos visuomen engdama nepriklausomybs keli buvo pratusi
prie militarizuotos kasdienybs.
Maironio istorinio pasakojim atitiko ir ieivijoje pltotas Lietuvos
istorinis pasakojimas. Kalbant apie Z. Ivinsk, mintina, kad ieivija
stengsi palaikyti valstybingumo idj ir turint tai omenyje buvo konstruojamas visas istorinis naratyvas. Nors Vakaruose gyvenantys intelektualai turjo galimyb susipainti su tarpukario Lietuvoje maai pltota
liberalija politine mintimi, politinis (valstybingumo) istorinis pasakojimas buvo pagrindinis96.
Todl atgavus nepriklausomyb ir pradjus skaityti iki tol draust autori veikalus atrandame nemaai slyio tak su sovietmeio pasakojimais: kovos su kryiuoiais, algirio mis, lenk priespauda. O jos savo
ruotu papildytos ieivijoje pltotomis idjomis. Suprantama, atsiranda
ar atrandami ir nauji vaizdiniai, kurie pirmiausia yra susij su rus priespauda ir engimu. Taiau tikrai bt galima teigti, kad deimtojo deimtmeio Lietuvos visuomenei buvo gana tiesmukai perteikiami poiriai,
sampratos, kurios dominavo tarpukario Lietuvoje.
Taiau mes ilgai nesupratome, kad ms istorijos samprata jau nebeatitiko vakarietikos. Kol mes buvome okupuoti soviet, Vakar istorijos
samprata visikai pasikeit. Per paskutinius kelis deimtmeius istorijos
disciplina pasuko globalios (global angl.), tarptautins (transnational
angl.) ir kultrins istorij link97. Globali istorija i ties stengiasi trinti tautins istorijos svarb ir aikinti praeit kaip globalius procesus, veikusius ir vis dar veikianius monij98. O transnacionalin istorija pra95
Dkoju N. epeiui u pastebjim.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija: Iki Vytauto Didiojo mirties, Fotogr. leid, Lietuvos
istoriografija, Vilnius: Mokslas, 1991.
97
Akira Iriye, Global and Transnational History : the Past, Present, and Future. Basingstole:
Palgrave Macmillan, 2013; Zenonas Norkus, Senoji kultros istorija ir naujoji kultrin
istorija, Lietuvos istorijos studijos 15, 2005, p. 1737.
98
Wickham; William Hardy McNeill, The Human Condition: An Ecological and Historical
View, Princeton, New Jersey: Princeton University Press, 1980 m.; Jared M. Diamond,
Guns, Germs, and Steel: The Fates of Human Societies, New York; London: Norton, 2005;
96
47
eities analizs aimi palieka taut, taiau ipleia iros takus (daugiau
dmesio skiriama kultriniams aspektams, mentalitetui ir t. t.) i istorijos samprata galt bti vienas i bd ilaikyti tautin istorin pasakojim, svarb ir iais laikais. Taiau tam btina viena slyga: reikia plsti istorijos aprpties lauk. Neutenka kalbti tik apie politin tautos istorij, reikia daugiau dmesio skirti socioekonominei, kultros ir kit mogaus veiklos srii istorijai.
Reikia pagirti Lietuvos istorik bendruomen, kuri per 25 nepriklausomybs metus tikrai pasiek spding rezultat ir sumaino atotrk nuo vakarietikos istoriografijos. E. Gudaviiaus, A.Bumblausko, o
vliau i j estafet permusi jaunosios kartos atstov R. Petrausko,
A. Dubonio, A. vedo, R. migelskyts-Stukiens ir kit darbai daug
k pasako.
Turbt geriausiai bandym vaduotis i apokikosios istorijos iliustruoja E. Gudaviiaus teiginiai apie Lietuvos valdovus, kuriuos jis ne
kart vadino unsnukiais, udikais, reketininkais99, peik generolik Algirdo politik100. Kas galt labiau kontrastuoti su Maironio
milin vaizdiniu? Taiau io teksto autoriaus nuomone, u praeities veikj nuleidim ant ems ir sumoginim E. Gudaviiui turtumme bti labai dkingi. Praeityje gyven valdovai, didikai buvo tokie pat mirtingi, dorybingi ir turjo tokias pat ydas kaip ir bet kurie kiti
mons, gyven prie juos, j laikais ir po j. Neteigiama, kad nereikia
vertinti to, k padar karalius Mindaugas, kunigaikiai Gediminas ar
Vytautas. Tiesiog turime suprasti, kad jie nebuvo antmogiai. Kol mitologizuosime iuos ir kitus istorinius veikjus, mitologizuosime ir pai istorij.
Lietuvos istorijos instituto leidiama Lietuvos istorijos knyg serija yra
geriausias kintanios istorijos interpretacijos rodymas. Esminis dalykas,

Bruce Mazlish and Ralph Buultjens, Conceptualizing Global History, Boulder, Colo;
Oxford: Westview, 1993.
99
Rta ermuknyt, Audiovizualins istotriografijos atvejis Lietuvoje: Televizijos laida
Btovs slpiniai, Lietuvos istorijos studijos, Nr. 20, 2007, p. 93.
100
Gudaviius, Lietuvos istorija, p. 145.
48
I dalis
kuris krenta akis ir aikiai kontrastuoja su apokikja tradicija yra tai,

jog ios serijos knygose pateikiama kompleksin istorija. Tai jau ne tik
kar ir didij kunigaiki istorija. ios serijos knygose istorikai apvelgia tarptautin kontekst ir parodo, koki viet, vaidmen Lietuva
vienu ar kitu metu atliko Europos politiniame gyvenime. Labai daug dmesio skiriama ekonominei, socialinei ir kultros istorijai.
Revizuojama ne tik bendroji istorija, bet ir tam tikri kariniai naratyvai. Siekis permstyti pagrindinius lietuvikosios istorijos karinio pasakojimo elementus labai gerai atsiskleidia kolektyvinje monografijoje
Pilnai ir Margiris: istorija ir legenda. Knygos autoriai bando isiaikinti du dalykus: kas i ties vyko Pilnuose ir kaip buvo sukurta ir skirtingais istoriniais laikotarpiais pasakojama j gynybos legenda. Knygoje labiau akcentuojamas pastarasis aspektas, kuris knyg daro unikaliu veikalu. ioje knygoje atlikt altini analizs ir pasilytos interpretacijos
poveik geriausiai apibdino Vladas Liepuonius, pavadindamas visa tai
didvyri pjties metu 101. Autoriai tsia E.Gudaviiaus tradicij atvirai, paprastai ir be uuolank pateikti istorin vaizd, kuriame tikrai nelieka vietos romantikam didvyri, pasiaukojusi dl tvyns, vaizdiui.
tikinamai pasakojama, kaip Pilnuose panikos ir baims apimti lietuviai
vienas kit ud kryiuoiams dar net nepradjus pulti.
velgiant i istorinio pasakojimo perspektyvos, matyti aikus Ivinskio
ir Gudaviiaus tradicij tstinumas. Piln vyki karinio aspekto specifika ir tarptautins politikos aplinkybs aptariamos atsivelgiant to
meto tarptautin kontekst. Dalyje, skirtoje Piln atminimo istorijos
analizei, apvelgiama, kas kr mit, palaik jo egzistavim. Ironika,
bet savo analize knygos autoriai i ties parodo, kaip stipriai Piln istorija buvo veikiama lenkikosios istoriografijos, vliau skmingai soviet panaudota savoms reikmms. Taiau vykdydami apokos ir Ivinskio
priesak ivalyti Lietuvos istorijos pasakojim nuo primest kitataui
interpretacij102, knygos autoriai taip pat turjo rekonstruoti karin-he101
Liepuonius, Didvyri pjties metas.

apoka, Lietuvos istorija, p. 10.
102
49
rojin-tautin istorijos naratyv. Tai, kiek gajus romantizuotas istorijos

supratimas, geriausiai atsikleidia skaitytoj reakcij i knyg.
Vienas i autori, D. Baronas buvo apkaltintas tuo, kad i istoriko
virto pamokslininku103, m klibinti tautinio romantizmo pamatus104,
pradjo kryiaus yg prie Pilnus105. Visa i kritika parod, kaip glaudiai tautinis istorinis pasakojimas susijs su kariniu naratyvu. Pilnai
yra jungiamoji pasakojim apie XIX a. sukilim, rezistencijos dalyvius,
R. Kalant grandis. Visa tai labai aikiai rodo, kad LDK naratyvas yra labai svarbus i dien lietuvikam tapatumui. Ar minta knyga lugdo
naratyv? Taip, jeigu kalbama apie romantizuot, milin ir heroj istorij, kuri gali nuvesti pavojingu keliu. Ne, jeigu kalbame apie vairiapus ir daugiasluoksn LDK istorij, kuri taip pat sudaro galimybes kurti
specifin tautin pasakojim. Remiantis iuo pavyzdiu ir pavelgus truput plaiau i dien lietuvikos istoriografijos bkl, atrodo, kad istorija apsuko rat ir i dalies pasikartoja Ivinskio ir apokos istorik kartai teko bandyti veikti romantin istorijos versij, o iais laikais panaioje situacijoje Gudaviius, Bumblauskas ir j aukltiniai.
Nepaisant vis mint pokyi, istorikai susiduria su tomis paiomis
problemomis kaip ir j kolegos tarpukariu. Pirmiausia, valstybins institucijos, ypa Krato apsaugos ministerija, yra linkusios palaikyti senj istorin pasakojim. Viena yra kariuomens daliniams suteikti valdov vardus, taiau visai kas kita yra finansuoti leidinius apie diskutuotinus Vidurami mius, ar sunkiai suvokiamas silymas pradti vadinti LDK valdovus karaliais106. Labai tikslus R. Petrausko pastebjimas:
103
Algimantas Buys, Saviudybs enklas Piln istorijoje, arba kaip mokslininkas virsta
pamokslininku, Metai, 2011 Nr. 6 (birelis), http://www.tekstai.lt/zurnalas-metai/6584 algimantas-bucys-savizudybes-zenklas-pilenu-istorijoje-arba-kaip-mokslininkas-virsta pamokslininku?catid=671%3A2011-m-nr-6-birzelis [irta 2013-11-20].
104
Jonas Trinknas, Ar jau ir Piln nebereikia?, http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/jtrinkunas ar-jau-ir-pilenu-nebereikia.d?id=21985372 [irta 2013-11-20].
105
Rokas Sinkeviius, Dariaus Barono kryiaus ygis prie Pilnus. http://www.patriotai.lt/
straipsnis/2009-04-28/rokas-sinkevicius-dariaus-barono-kryziaus-zygis-pries-pilenus
[irta 2013-11-20].
106
Romas Batra, Mlynj Vanden mio pergal, 13621363, Versms leidykla, 2012;
50
I dalis
gal ir galima bt nereaguoti tokius renginius, jei ne tendencija, kad

istorik seniai idiskutuotas klausimas, pastaruoju metu vieojoje erdvje atkakliai keliamas, mginant atkurti tariamai menkinam Lietuvos
monarch garb107. Atrodo, bandoma i naujo romantizuoti tam tikrus Lietuvos istorijos elementus, aidiant atitinkamais simboliais.
Taiau dar didesn rpest kelia tai, kad nepaisant istorik darb
atotrkis tarp j ir visuomenje vyraujanio istorinio naratyvo ilieka
didelis. 2005 m. R. Petrauskas vertindamas susiklosiusi situacij teig, kad nepaisant dideli pokyi istoriografijoje, visuomens istorin smon nepakito ir toliau asocijuojasi su maa (tauta D..), bet
su didinga istorija 108. 2013 m. vykusiame 3-iajame Lietuvos istorik
suvaiavime R. Petrauskas konstatavo, kad situacija ne tik nepagerjo,
bet tam tikra prasme ir pablogjo109. Labai tiktina, kad R.Petrauskas
teisus. Nepaisant to, kiek toli akademin istorija paeng nuo tautins istorijos pasakojimo, visuomenje senieji pasakojimai vis dar dominuoja. Dar daugiau, bt galima teigti, jog tarpukario istorinis pasakojimas veikia ir ms poir krato gynyb, taip pat ir pat kar.
Piln mito gyvybingumas rodo, kad alies gynyb gyventojai yra link suvokti kaip totalin gynyb, kurioje gynju tampa kiekvienas jos
gyventojas 110. alies Nacionalinio saugumo pagrind statyme tvirtintas visuotins ir beslygins gynybos principas gali bti laikomas
Vladas Liepuonius, Brolik taut kovoje: Mlyn Vanden miraas, Naujasis idinysAidai, 2012; Lietuvos karaliai, arba Lietuvos valstybs statusas XIIIXIV a., 2013.
Lietuvos kariuomens Karo kartografijos centras, <http://www.kam.lt/lt/naujienos_874/
leidiniai/leidiniai_isleisti_2013_m..html?backlink=%252Flt%252Fpaieska%252Fresults
%252Fp0.html> [irta 2013 11 30].
107
Rimvydas Petrauskas, Laikas Redaktoriui, Naujasis idinys-Aidai, Nr. 7, 2013, p. 457.
108
Rimvydas Petrauskas, Istorikas dabarties istorins smons ekspertas?, Kultros barai,
Nr. 11, 2005, p. 2.
109
Aurimas vedas, Su kokiais ikiais susiduria dabartin lietuvi istoriografija? Treiojo
Lietuvos istorik suvaiavimo baigiamoji diskusija, Lietuvos istorijos studijos, T. 33,
2014, p. 240.
110
Graina Miniotait, Kariuomens modelio konstravimas Lietuvos politiniame diskurse,
Lietuvos metin strategin apvalga 2008, 2009, p. 202.
51
ios karins istorijos interpretacijos projekcija politinje praktikoje111.

O pervertus toki periodini leidini kaip Karys, Kardas numeri
puslapius, ar paskaiius leidinius, skirtus pilietiniam pasiprieinimui,
tampa aiku, jog tam tikra prasme nemaa dalis visuomens istoriografijos yra strigusi laike112.
Apibendrinant btina pabrti kelet dalyk. Pirmiausia, nesiloma atsisakyti karins Lietuvos istorijos ar j ignoruoti. Lietuvos karin
istorija yra grai ir vairiapus. Pagrindinis klausimas: ar is karinis naratyvas turi rminti kitus istorinius pasakojimus? O kaip tik taip ir yra
nutik Maironio ir apokos istorinei tradicijai. Taiau, kaip jau buvo
minta, toks istorinis pasakojimas, viena vertus, kuria heroj ir auk
vaizdin, o, antra vertus, ugoia kitas mogaus veiklos sritis (ekonomik, kultr). Kodl turime kalbti apie lietuvius tik kaip apie kari
taut? O gal mes buvome pirkli, meninink ar ger kinink kratas?
Taiau iuo metu tokie reikminiai odiai kaip algiris, Pilnai,
eligovskis, rezistencija visuomenje yra lengvai atpastami.
Laikui bgant profesionals istorikai, stebdami naujausias Vakar istoriografijos tendencijas, pradeda silyti naujas istorines interpretacijas. Taiau kol kas ios idjos sklando tik tarp akademik, plaiau dar
nepasklido ir tikrai nepasiek mokyklos vadovli. Ilgainiui tai vyks.
Taiau atsivelgus io tyrimo chronologin aprpt bt galima teigti, kad tuo metu, kai vyko Lietuvos integracija vakarietikas politines institucijas ir kai buvo perimamos idjos, dominavo karins herojikos istorijos naratyvas. O tokiame modelyje, turiniame aiki klasikins vokikosios tradicijos apraik, karas yra suprantamas egzistencikai. Per kar apibrme, kas yra lietuvi tauta ir Lietuvos valstyb. Dar daugiau, panaiai karo vaidmen interpretuoja kaimynins
valstybs, tarp j ir Rusija113. Mes Rusijos veiksmus geriau suprantame,
111
Nacionalinio saugumo pagrind statymas, Valstybs inios, 2, 1997, p. 220.

Vytautas Mankeviius ir Albertas Daugirdas, Pilietinis pasiprieinimas, Vilnius: Maoji
Evelina, 2002.
113
Karen Petrone, The Great War in Russian memory, Bloomington, Ind.: Indiana University
112
52
I dalis
nes vienodai suprantame varomsias istorijos jgas.

Todl turint toki istorin savimon tikrai sunku priimti idjas apie
kar kaip apie priemon, kaip apie aidim ir pramog. iuo poiriu
tai pagrindinis lietuvikosios karo sampratos ir tos, kurios elementus
perimame per NATO struktras, skirtumas. Taiau bent vien svarbi
ivad jau galima daryti. Lietuvoje naudojamos karins svokos ir idjos yra sukurtos aplinkoje, kuri kitaip interpretuoja karo prigimt ir jo
tak sociumo raidai. Tai nereikia, kad turime aklai perimti Vakar poir istorij ir kar. Nors danai kartojame, kad Vakar istorin patirtis yra kitokia nei ms, nepabandome viso to prasmingai reflektuoti.
Vakar karo samprata yra tokia, kokia yra, dl vyki Ukrainoje ji tikrai
nesikeis ir tai turs tiesiogin poveik konkretiems politiniams sprendimams. Savo ruotu ms istorijos samprata ir karo vaidmuo joje taip
pat niekur nedings. Kyla klausimas: Ar turi dingti? Taiau inojimas,
kaip msto ms draugai vakaruose, ir inojimas, kaip mstome mes,
yra svarbus pirmas ingsnis bandant geriau suprasti vieni kitus, ypa kai
vyksta tokie vykiai, kaip Rusijos ir Ukrainos karas.
Press, 2011; Marlne Laruelle, In the Name of the Nation: Nationalism and Politics in
Contemporary Russia, New York: Palgrave Macmillan, 2009; Kristian Lundby Gjerde, The
use of history in Russia 20002011: the Kremlin and the search for consensus, East
European Politics, 2015, vol. 31, no. 2, p. 149169; Nataliya Danilova, The politics of war
commemoration in the UK and Russia, Basingstoke: Palgrave Macmillan, 2015.
2 sky ri u s. I n t e l e k t u a l i n r e f l e k s i j a i r
civili ir kariki santykiai Lietuvoje
53
2 skyrius. Intelektualin refleksija ir

The only thing harder than getting a new idea
into the military mind is to get an old one out
B. H. Liddell Hart114
Geras karys vykdo paskirt uduot ir neuduoda klausim. Su tokia pozicija sutikt nemaa dalis tiek civili, tiek kariki. Viena vertus,
platesns visuomens gretose egzistuoja stereotipinis sivaizdavimas, kad
karini pajg atstovai nepasiymi dideliais intelektiniais gebjimais.
Tai i dalies patvirtina ir epigrafe cituojami B. Liddell Harto odiai.
Karins pajgos, bdamos hierarchine, i prigimties konservatyvia institucija, tikrai sunkiai priima koncepcines naujoves ir tvirtai laikosi senj. Utenka prisiminti, kaip nenoriai tarpukariu kariuomens atsisak
kavalerijos, nors po I pasaulinio karo kalbti apie svarbesn jos vaidmen
karyboje tikrai buvo sudtinga.
Savo ruotu karins pajgos garsja antiintelektualine tradicija.
Skeptikas poiris kontempliatyvaus mogaus viet JAV, D.Britanijos,
Pranczijos ir kit valstybi karinse pajgose yra labai gerai dokumentuotas ir inomas115. ios tradicijos atstovai laikosi nuostatos, kad karas
yra tragikas ir iaurus reikinys, kurio vedimui vis pirma reikia labai
daug praktini gdi. Todl kariuomenje reikia ne kontempliatyvaus,
114
Liddell Hart, Thoughts on War, London: Faber and Faber, 1944, p. v.

Don Snider and Lloyd Matthews, The Future of the Army Profession, Revised and Expanded
Second Edition, 2nd ed. Learning Solutions, 2005; Brian Holden Reid, What Is
Command Culture?, Journal of Strategic Studies 38, no. 12, January, 2015, p. 21531;
Jrg Muth, Command Culture; Robert A. Doughty, The Seeds of Disaster: The Development
of French Army Doctrine, 1919-1939, Hamden, Conn: Archon Books, 1985; Paddy
Griffith, Military Thought in the French Army, 1815-51. Manchester: Manchester University
Press, 1989; Correlli Barnett, The Education of Military Elites, Journal of Contemporary
History 2, no. 3, July 1, 1967, p. 1535.
115
54
I dalis
bet veiksmingo mogaus116. O tai reikia, kad karinse pajgose neusiimama intelektualine refleksija ir jos nra linkusios toleruoti norinius
tai daryti karininkus.
Turbt radikaliausi pozicij iuo klausimu yra isaks inomas amerikiei karo apvalgininkas R. Petersas. Anot jo, kariniame kontekste
teorija yra udik, ji udo aktyviai ir pasyviai 117. Karinje praktikoje tokios pozicijos alininkai ikelia D. Britanijos, kuri garsja ar bent jau garsjo savo isikapstymo (muddling through angl.) tradicija, pavyzd,
kai kiekvienos operacijos metu yra taikomi pragmatiki, ad hoc sprendimai ir maiau paisoma doktrinini reikalavim118. Taiau reikia pabrti, kad intelektualin refleksija nra tik knyg, straipsni raymas ar debat ir konferencij organizavimas. Tai yra daug platesnio pobdio veikla ir gebjimai. Intelektualinis smalsumas yra btina slyga bet kokiai
inovatyviai ar adaptacinei veiklai. O kaip tik tokia veikla ir yra bdinga
kariuomenei. Nuolat kintanti karyba, technologins galimybs ir ypa
politins kar aplinkybs veria kareivius ir j vadus be paliovos adaptuotis, prisitaikyti prie nauj slyg.
Todl velgiant i tokios perspektyvos karin tarnyba yra prietaringa.
Viena vertus, geras kareivis vykdo jam duot sakym ir neuduoda per
daug klausim. Taiau, antra vertus, poreikis prisitaikyti prie nuolat kintani aplinkos slyg reikalauja gebjim, kurie skatina uduoti klausimus, o pastarieji veria galvoti ir reflektuoti. Kaip yra pastebjs brit
karo istorikas J. Keeganas, modernioje kariuomenje rengiant karininkus
i pradi reikia udaryti j protus sudtingoms idjoms, o vliau i naujo juos atverti ne vienmaiam, o daugiamaiam pasaulio matymui 119.
Pranczijos premjeras G. Clemencau yra pasaks, kad karas yra per
116
Snider, The Future of the Army Profession, Revised and Expanded Second Edition, p. 61.
Ralph Peters, Learning to Lose, The American Interest, 2007, p. 25.
118
Anthony King, Military Command in the Last Decade, International Affairs 87, no. 2,

2011, p. 37796; Robert Egnell, Explaining US and British Performance in Complex

Expeditionary Operations: The Civil-Military Dimension, Journal of Strategic Studies 29,

no. 6, 2006, p. 104175.
119
John Keegan, The Face of Battle. Harmondsworth: Penguin, 1978, p. 2223.
117
55
daug svarbus dalykas, jog bt paliktas generolams priirti. Taiau

vertt paklausti, ar tokio pobdio klausimai turi bti uduodami ir
aptariami tik civili: Ar ateities karai bus tokie, kokius matme paskutin deimtmet Irake ir Afganistane?, Gal jie labiau primins tragikus
pilietinius karus, vykusius Balkanuose ir Ruandoje?, O galiausiai gal
ateityje dominuos tokie konfliktai, koks vyko tarp Rusijos ir Gruzijos
2008 m. ir 20142015 m. Ukrainoje?
Visi ie galimi scenarijai pateikia labai skirtingas ateities kar pobdio, formos vizijas, kurioms pasirengti reikia skirting kariuomens form, ginkl sistem, karinio parengimo ir mokymo. velgiant kar istorij ir dabarties konfliktus, bt galima teigti, kad greiiausiai vienu metu
egzistuos visi ie karo tipai. Gynybos finansavimo ir politin realyb vers
iskirti prioritetus ir labiau akcentuoti vien ateities kar vizij. Su ia dilema susiduria visos valstybs ir visos jos savaip j sprendia. Taiau svarbiausia, kad iose diskusijose ir priimant sprendimus turi dalyvauti abi
puss, bet kokybikas dialogas manomas tik tada, kai egzistuoja kritin
refleksija iais klausimais. Kita vertus, nereikia turti pranaavimo gebjim, kad bt galima pamatyti, kad tokia prietaringa bkl sukuria sudting galvoski civili ir kariki santyki srityje.
Demokratinse valstybse egzistuoja poiris, kad ne kari darbas
yra kelti klausimus apie karini priemoni naudojim tarptautinje politikoje. i prerogatyva yra iskirtinai civili privilegija. J labai taikliai
iliustruoja Didiosios Britanijos premjero D. Camerono odiai, pasakyti Libijos operacijos metu 2011 m. Jie buvo isakyti reaguojant aukiausi karini pajg vad nuomon apie karins kampanijos eig:
a pasakysiu jums vien dalyk: js (karins pajgos D. .) usiimkite kova, o a pasirpinsiu kalbjimu120. Paprastai tariant, premjeras
120
Richard Norton-Taylor, Defence Chiefs Must Be Called to Account, The Guardian,
accessed February 10, 2015, http://www.theguardian.com/news/defence-and-security blog/2011/aug/16/armed-forces-cameron; John Ingham Defence Editor, You Do
the Fighting, Ill Do the Talking David Cameron Tells Military, Express.co.uk, June 22,
2011, http://www.express.co.uk/news/uk/254220/You-do-the-fighting-I-ll-do-the-talking David-Cameron-tells-military.
56
I dalis
primygtinai rekomendavo karinei vadovybei neusiimti politika, o

dirbti savo darb kariauti kar. Tokia D. Camerono pozicija nepagerino jo santyki su karininkija, o takingi karo studij ekspertai negailjo kritikos brit premjerui121. Laikomasi nuomons, kad tokia premjero pozicija buvo labai nekonstruktyvi ir gali turti neigiam pasekmi
ilgam laikotarpiui.
Taigi turime uduoti klausim, koks turt bti civili ir kariki
modelis, sudarysiantis slygas konstruktyviam abiej pusi dialogui vykti. inomas amerikiei politikos moksl atstovas P. Feaveris aprao paradoksali situacij. Anot jo, kadangi mes bijome kit, mes sukuriame prievartos institucij, skirt mus apginti, taiau mes imame bijoti
ios institucijos, kuri sukrme, kad mus gint 122. Bt galima drsiai teigti, kad is paradoksas atskleidia esmines prieastis, kodl civili
ir kariki santykiai yra tokie svarbs kalbant apie valstybs politin institucin struktr. Nesvarbu, koks reimas ir politin santvarka, visi jie
nepasitiki savo karinmis pajgomis ir nori jas kontroliuoti, kad jos nevykdyt karinio perversmo ar kitaip nepradt kontroliuoti valstybs.
Tik skirtingi politiniai reimai taiko skirtingus bdus ir priemones iai
kontrolei gyvendinti.
Lietuvai atkrus nepriklausomyb demokratins civili karini pajg kontrols sistemos tvirtinimas buvo vienas svarbiausi tiksl. Kaip
buvo svarbu nustatyti aikias ribas, kas galima civiliams ir karikiams,
utenka prisiminti 1993 m. Kauno savanori ijim mik. Tai turbt
didiausia politin kriz per visus 24 nepriklausomybs metus, susijusi su karinmis pajgomis. Efektyviai veikianti civili kontrol buvo btinas kriterijus Lietuvai integruojantis vakarietikas politines struktras Europos Sjung ir NATO. vairi ali konsultantai, ypa i JAV
ir D.Britanijos, teik patarimus, kaip sukurti ger, efektyvi, vakarieti121
Hew Strachan, The Direction of War: Contemporary Strategy in Historical Perspective,

Cambridge: Cambridge University Press, 2013, p. 7475.
122
Peter D. Feaver, The Civil-Military Problematique: Huntington, Janowitz, and the
Question of Civilian Control, Armed Forces & Society 23, no. 2, Winter 1996, p. 149.

57
kais standartais paremt civili ir kariki kontrol. Tokiu bdu Lietuva

perm vakarietik (o dar tiksliau amerikietik) civili ir kariki sveikos model.
Atsivelgiant visa tai, btina pabrti por dalyk. Kaip pastebjo Vakar tyrjai, pokomunistins valstybs skmingai perm vakarietikus teisinius, institucinius, biurokratinius civili kontrols mechanizmus123. Kitaip tariant, buvo perimta forma, taiau iki galo neaiku, ar
buvo ir kaip buvo perimtas turinys. Cottey tai vardijo antros kartos problematika (The Second Generation Problematic angl.) Permus institucin struktr kitas ingsnis turt bti kokybiko turinio utikrinimas,
t. y. gerai ir efektyviai funkcionuojantiems civili ir kariki santykiams
neutenka vien tik gerai parengt statym, pareigingai dirbani valstybs tarnautoj ir gerai parengt karini pajg. Btina, kad apie visus
iuos dalykus: kodl ir kaip turi veikti su krato gynyba susij statymai,
kodl ir kaip rengiamos karins pajgos, bt diskutuojama ne tik krato apsaugos sistemoje, bet ir visuomenje. Paprastai tariant, geriems civili ir kariki santykiams btina kokybika karini dalyk refleksija ir
proces btinai turi sitraukti ir visuomen124.
Viena vertus, Vakar mokslinink pastebjim tikrai reikia atkreipti dmes, taiau, antra vertus, reikia paminti, kad mokslinink isakytos pastabos pokomunistinms valstybms nra visai teisingos. I ties j
kritik bt galima nukreipti ir brandias Vakar demokratijas. Vakar
naudojamas ir mums pirtas civili ir kariki santyki modelis dl savo
instrumentins prigimties neleidia iki galo ipildyti antrojo (refleksijos)
etapo. Vakar valstybms i dilem sprsti sekasi geriau, nes jos turi ilgesn ir brandesn istorin tradicij. Kita vertus, skyriaus pradioje aptarta Vakar antiintelektualine tradicija nea rimtos sumaities bandant
suvokti vakarietiko modelio specifik. Atsikrusios valstybs neturi tokios gilios istorins tradicijos ir ia civili ir kariki santyki modelio
123

124
A. Cotey, The Second Generation Problematic: Rethinking Democracy and Civil-Military

Relations, Armed Forces & Society 29, no. 1, 2002, p. 3156.
Ibid.
58
I dalis
trkumai daug greiiau irykja. Todl Lietuvos atvej btina aptarti sistemingai ianalizavus Vakaruose dominuojanio modelio kilm, raid ir
silpnsias vietas. Tik taip bus galima suprasti, k mes permme, kokios
problemos galjo kilti, ir pairti, ar i tikro tai vyko.
2.1. Vakarietiko civili ir kariki modelio revizija

Visos diskusijos apie tai, kaip turt funkcionuoti civili ir kariki santykiai prasideda nuo dviej mokslinink S. Huntingtono ir
M.Janowitzo idj aptarimo. J idjos padjo pamatus dviem skirtingoms interpretacij mokykloms, kurios paskutinius 50 met dominuoja karo sociologijos disciplinoje. Reikia i karto pasakyti, kad daugiausia
diskutuojama apie JAV atvej, taiau Vakar valstybs perm ir taiko
JAV reikmms sukurt model. Ne iimtis ir Lietuva.
Mint dviej autori pasilyti modeliai buvo ne abstraktus intelektinis aidimas. Jie band sprsti svarbi altojo karo laik JAV
vidaus politikos problem: karini pajg integravimo alies politin sistem klausim. Gal tai maai inoma, taiau tradicikai amerikieiai labai neigiamai ir atsargiai irjo ir iri nuolatini, reguliari karini pajg egzistavim. Tai tradicija, kuri egzistuoja nuo
pat valstybs krimo pradios125. Yra bijoma, kad didesn kariuomen sustiprins centrins valdios, t. y. prezidento, galias kit institucij (Kongreso ir teism) atvilgiu, vels valstyb nereikalingus konfliktus ir taip po truput griaus demokratin JAV santvark. Taiau iki
II pasaulinio karo pradios nebuvo poreikio i esms perirti civili ir kariki santykius reguliuojanius statymus, institucin struktr, II pasaulinio karo metais labai iaugusi kariuomen jam pasibaigus, prieingai nei po JAV pilietinio karo ir I pasaulinio karo, nebuvo labai sumainta. Dl prasidjusio altojo karo, JAV buvo priversta laikyti didel taikos meto kariuomen. Tai buvo nauja politin si125

Allan Reed Millett, For the Common Defense: A Military History of the United States from
1607 to 2012, 3rd ed., New York: Free Press, 2012.
59
tuacija. Egzistuojanti politin sistema turjo sugalvoti, kaip integruoti

nauj aidj savo gretas. Toks buvo politinis kontekstas, kuriame
Hungtintonas ir Janowitzas kr savo teorijas.
Huntingtonas savo veikal Sodier and the State pradeda nuo
Clausewitzo idj analizs. Jo pasilyto modelio atspirties takas yra
Clausewitzo mintys apie kar kaip politikos rank. Taip interpretuodamas Clausewitz, amerikiei mokslininkas teigia, kad politin dimensija visada yra aukiau u karin ir todl karikiai turi paklusti politik nurodymams ir juos vykdyti126. Karins pajgos nedalyvauja politini sprendim formulavimo ir primimo procese. Jos tik vykdo paskirtas politines uduotis.
Problema, kuri Huntingtonas mat tiek JAV, tiek Europos valstybi,
ypa Vokietijos, istorijoje, buvo ne tiek pati kariuomen ir jos ambicijos,
kiek politik manipuliavimas kariais. Jo nuomone, vairiais laikotarpiais
vairiose valstybse politikai naudodavo kariuomen kaip pretekst vidaus politikos rietenoms: parlamentas vs Karna (D. Britanija), socialistai vs konservatoriai (Pranczija ir Vokietija), Kongresas vs prezidentas (JAV). Tokius veiksmus jis pavadino subjektyvia civiline kontrole127.
Smetonos laik Lietuva labai geras to pavyzdys128. Esant tokiai kontrolei, kariuomen linksta politik, palengva pradeda turti savo politin
darbotvark ir vis maiau laiko skiria pagrindiniam savo darbui rengimuisi karinmis priemonmis vykdyti skirtas uduotis. Kuo daugiau
kariuomen sitraukia politik, tuo prasiau ji yra pasirengusi kautis.
Kad bt galima ivengti tokios situacijos, jis silo taikyti objektyvios
kontrols princip. Pasak jo, objektyvi civili kontrol savo tiksl pasiekia militarizuodama kariuomen, padarydama j valstybs rankiu129.
Remdamasis Clausewitzo idj interpretacija, jis silo labai aikiai
126
Samuel P. Huntington, The Soldier and the State the Theory and Politics of Civil-Military
Relations, Cambridge [Mass.]: The Belknap Press of Harvard University Press, 2003, p. 10.
127
Ibid., p. 8182
128
Vaienonis, Lietuvos kariuomen valstybs politinio gyvenimo verpetuose (19271940).
129
Huntington, The Soldier and the State the Theory and Politics of Civil-Military Relations, p. 83.

60
I dalis
atskirti politin ir karin sritis ir suteikti joms autonomij. Tai reikia,

kad politikai dirba ir veikia savo erdvje, formuluoja kariuomenei uduotis ir karikiai nesikia proces. velgiant i tokios perspektyvos,
prie tai aptarta D. Camerono pozicija ir grietumas yra lengviau paaikinami.
Taiau nuo tos akimirkos, kai politikai perduoda uduotis kariuomenei, jie neturi teiss kitis ir aikinti karininkams, kaip vykdyti karines operacijas. iuo atveju tai karinink veiksm laukas ir jie geriau imano, k ir kaip reikia daryti. i savo idj Huntingtonas band pagrsti plaia istorine analize. Ypating dmes jis skyr Vokietijos atvejui.
Tam tikra prasme jis man, kad jo siloma objektyvios kontrols idja yra Vokietijos Generalinio tabo virininko H. von Moltks isakyto
principo, kad politikai turi tylti iki to momento, kol generolai pasiekia
pergal130, pratsimas. O per Moltk Huntingtonas savo teorij susieja
su Clausewitzo tradicija, nes juk kaip tik dka Moltks Clausewitzas ir
tampa karybos srities autoritetu131.
Taigi Huntingtono patarimas politikams buvo aikiai skirti politikos ir karybos sritis. Reakcijos ir kritikos labai ilgai laukti nereikjo.
Aikiausi ir labiausiai argumentuot kritik pateik kitas to meto JAV
socialini moksl grandas sociologas M. Janowitzas. Jis sutiko, kad situacija JAV vidaus politikoje po II pasaulinio karo tikrai buvo nauja dl taikos meto kariuomens. Jis taip pat pritar, kad btina atrasti bd, kaip civiliai galt kontroliuoti karines pajgas. Taiau jis pateik visikai kitok plan nei Huntingtonas. Anot Janowitzo, siloma
skirtis tarp politins ir karins srii yra nemanomas dalykas (ypa
branduolinio ginklo laikais)132. Karins pajgos dl technologini pokyi ir elementaraus fizinio dydio pavirto labai sudtinga organiza130
Gerhard Ritter, The Sword and the Sceptre: The Problem of Militarism in Germany. London:
Allen Lane, The Penguin Press, 1972, vol. 4., p. 181.
131
Peter Paret, Gordon Alexander Craig, and Felix Gilbert, Makers of Modern Strategy: From

Machiavelli to the Nuclear Age. Oxford: Clarendon Press, 1986, p. 281295.
132
Morris Janowitz, The Professional Soldier: A Social and Political Portrait, New York: Free

Press, 1964.

61
cija, kuri valdyti reikia vadybos ir organizavimo gdi. Dar daugiau, nereikia tam tikr specifini karini ini, o minti gdiai gali
bti perimti i civili. Kitais odiais tariant, didioji dalis prajusi ir
i laik karinink yra ne kas kita kaip vadybininkai, vilkintys uniformas133. Todl geriausias bdas priirti karikius yra j neatskirti, taiau traukti bendras su civiliais darbo komandas. Dirbdami labiau
civilinje aplinkoje karikiai perims daugiau civilini, politini ir pilietini norm ir vertybi. Tokiu instituciniu vertybiniu bdu karikiai imsis kontroliuoti civilius.
Dar daugiau, Janowitzas atkreip dmes kintant konflikt pobd. Dekolonizacijos metu prasidj konfliktai Afrikoje, Azijoje, Lotyn
Amerikoje buvo visai kitokie kariniai konfliktai, negu tie, kuriems ruoiesi NATO pajgos. Taiau Vakar valstybs viena ar kita forma neivengiamai juose dalyvaudavo. ie konfliktai reikalavo labiau policinio (constabulary angl.) pobdio karini pajg, kurios reikalauja
i kariki ne tik karini, bet ir politikos, ekonomikos ir teiss ini134.
Kintantis grsmi ir konflikt pobdis reikalauja didesnio politini ir
karini srii integravimo, o ne atskyrimo.
ios dvi prieingas pozicijas uimanios teorijos tapo Vakar civili ir
kariki santyki modeli pagrindu. Huntingtono modelis bdingas labiau JAV, o Janowitzo Jungtins Karalysts ir emynins Europos valstybms135. I j, Huntingtono modelis buvo labiau kritikuotas, atskleidiant istorins analizs spragas136.
ie du modeliai tapo pagrindu vis po to sekusi revizij, nauj
133
Ibid, p. 36.
Ibid, p. 320.
135
Egnell, Explaining US and British Performance in Complex Expeditionary Operations;

Robert Egnell, Complex Peace Operations and Civil-Military Relations: Winning the Peace,

London; New York: Routledge, 2009.
136
Edward M. Coffman, The Long Shadow of The Soldier and the State, The Journal of

Military History 55, no. 1, 1991, p. 6982; Feaver, The Civil-Military Problematique.
134
62
I dalis
interpretacij apie civili ir kariki santykius. Moskoso profesijos-institucijos137, Descho iors veiksnio138, Feaverio patiktojo-patiktinio139,
Schiff sutikimo140, Avant institucins raidos141, Feeverio ir Kohno atotrkio142 modeliai yra atnaujintos, perdarytos Huntingtono ir Janowitzo
pasilyt modeli versijos. Bendras vis i teorij ir modeli bruoas
yra siekis sustiprinti civili kontrol ir neleisti karikiams perimti valstybs valdymo. Kitais odiais tariant, vis i idj tikslas yra sukurti tok institucin mechanizm, kuris neleist kilti kariniam perversmui.
Niekas negalt prietarauti tokiam siekiui, taiau btina pastebti, kad
is modelis turi labai rimt sprag, nes negali paaikinti kit form ir
bd, kuriais karikiai gali daryti poveik civiliams. Esmin kritin pastaba i modeli atvilgiu yra ta, jog jie visi remiasi labiau ontologinius
aspektus ikeliania galios samprata, kuri parodo ir aprpia tik dal vykstani proces.
Anot J. Burko, raktas suprasti civili ir kariki santykius, silom
modeli variacijas ir i to kylanias praktikas yra demokratijos samprata. Nuo to, kaip mes apsibrime demokratij, priklausys ms poiris
karines pajgas143. iuo atveju norisi pasinaudoti puikiu J. Burko patarimu iskirti vien pagrindin element, kurio suvokimas leist geriau suprasti civili ir kariki raid. Tik prieingai nei jo silyme, iame straipsnyje manoma, kad pagrindinis odis yra ne demokratija, o galia (power
137
Charles C. Moskos, From Institution to Occupation Trends in Military Organization,

Armed Forces & Society 4, no. 1, October 1, 1977, p. 4150,
138
Michael C. Desch, Civilian Control of the Military: The Changing Security Environment.

Baltimore; London: Johns Hopkins University Press, 1999.
139
Peter Feaver, Armed Servants: Agency, Oversight, and Civil-Military Relations. Cambridge,

Mass; London: Harvard University Press, 2003.
140
Rebecca L. Schiff, Concordance Theory: A Response to Recent Criticism, Armed Forces

& Society 23, no. 2, January 1, 1996, p. 27783.
141
Deborah D. Avant, Political Institutions and Military Change: Lessons from Peripheral Wars,

Ithaca; London: Cornell University Press, 1994.
142
Peter D. Feaver and Richard H. Kohn, Soldiers and Civilians the Civil-Military Gap and

American National Security, Cambridge [Mass.]: MIT Press, 2001.
143
James Burk, Theories of Democratic Civil-Military Relations, Armed Forces & Society 29,

no. 1, Fall 2002, p. 729.

63
angl.) Nuo to, kaip apibrime tai, kas yra galia, kokiomis formomis ji
pasireikia, priklausys ms civili ir kariki sveikos supratimas.
Brit sociologas M. Mannas yra pasils dviej vienu metu koegzistuojani galios tip idj. Vien galios tip jis pavadino despotine galia,
o antrj infrastruktrine galia. Pirmoji galios samprata atspindi veiksm aprpt, kuriuos elitas yra galintas gyvendinti be prast, institucionalizuot deryb su pilietins visuomens grupmis 144. Tai yra i viraus, i centro skleidiama galia. Antrasis galios tipas atspindi valstybs
gebjim siskverbti visuomens erdv ir gyvendinti politinius sprendimus visoje politinje erdvje 145. Tokios galios apraikas realiame gyvenime liudija tokie reikiniai kaip ratingumas, mokesi sistemos, patas, mat standartizacija, policijos patruliavimas, auktini kariuomen.
Despotin galia yra aktualizuojama per valstybines institucijas, biurokratin aparat, o infrastruktrin galia, nors ir turdama institucin aparat, labiau veikia socializuojant idjas146. Kitaip tariant, infrastruktrin galia yra epistemologin. Galia ateina per diskursyvin socializacij, per inojimo kontrol.
velgiant i civili ir kariki teorij perspektyvos bt galima teigti,
kad visi aukiau pristatyti modeliai susij su despotins galios aspektais.
Kaip minta, ie modeliai silo vairius receptus, kuri tikslas gana aikus ir paprastas neleisti kariuomens atstovams perimti politins sistemos centro kontrols, t. y. perimti despotins galios kontrol.
Mintinas ir dar vienas labai svarbus Lietuvos atvejo analizei pastebjimas. Tai, kad visi pagrindiniai karo sociologijos disciplinos atstovai
koncentravosi despotins galios aspektus nra atsitiktinumas ir tam tikra deviacija. I ties tai atspindys tem ir poiri, kurie vyrauja socialiniuose moksluose. Svarbu, kad M. Mannas savo pasilytas gali
144
Michael Mann, States, War and Capitalism: Studies in Political Sociology, Oxford: Basil
Blackwell, 1988, p. 5.
145
Mann, States, War and Capitalism, p. 5.
146
Infrastruktrins galios samprata turi aikias ssajas su M. Foucaulto idjomis apie gali,

inojim ir galios socializacij,

64
I dalis
sampratas aikina ir tiria valstybs kontekste, t. y. jam reikmin svoka

yra valstyb. iuo atveju reikia kalbti apie valstybs sampratos interpretacijas ir j kait. Labai svarbu suvokti, kaip valstyb supranta JAV akademinis elitas. Jo kuriamos koncepcijos neginijamai dominuoja ir diktuoja socialini moksl aidimo taisykles147.
Ilg laik JAV buvo laikomasi nuomons, kad tradicin jos valstybs
nevalstybikumo (statelessness angl.) samprata dar poveik JAV socialini moksl raidai148. Itisos amerikiei kartos man, kad jos gyvena
valstybje, apie kuri XIX a. I pusje A. de Tocqueville ra, jog niekas
taip nestebina keliautojo i Europos kaip nebuvimas to, k mes vadiname
Vyriausybe arba Administracija149. Todl net ir iais laikais mokslininkai
kalba apie tai, kad pagal M. Weberio kriterijus JAV silpna, taiau turinti labai stipri pilietin visuomen valstyb. Todl bet koks centrins valdios didjimas, centrinio aparato pltimasis yra vertinamas labai tariai.
O tarim ypa kelia karini pajg funkcionavimas, nes, kaip jau buvo
minta, imtmeius nepasitikima JAV nuolatine reguliarija kariuomene.
Taiau per pastaruosius du deimtmeius mokslininkai, tiriantys JAV
institucij raid ir istorij, vis garsiau kalba apie tai, jog atjo metas i
naujo vertinti JAV valstybingumo klausim. Naujausi mokslini tyrim rezultatai rodo, kad JAV buvo intervencins, stipresns ir labiau
kontroliavo, nei mes norime tikti150.Tokiame kontekste mokslininkai
147
Roger Backhouse and Philippe Fontaine, A Historiography of the Modern Social Sciences,
New York: Cambridge University Press, 2014; Roger Backhouse and Philippe Fontaine,
The History of the Social Sciences since 1945, Cambridge: Cambridge University Press, 2010.
148
J. P. Nettl, The State as a Conceptual Variable, World Politics 20, no. 4, July 1968,
p. 55992.
149
Charles Alexis Clrel de Tocqueville, Apie demokratij Amerikoje, Atviros Lietuvos knyga,
Vilnius: Amius, 1996.
150
William J. Novak, The Myth of the Weak American State, American Historical Review,
2008, p. 756. Peter Baldwin, Beyond Weak and Strong: Rethinking the State in
Comparative Policy History, Journal of Policy History, 17, 2005; Desmond S. King and
Robert C. Lieberman, Ironies of State Building: A Comparative Perspective on the
American State, World Politics, vol. 61, no. 3, 2009, p. 547588.; Novak; Karen Orren
and Stephen Skowronek, The Search for American Political Development, Cambridge, UK;
New York: Cambridge University Press, 2004.

65
pasitelkia M. Manno pasilyt dviej koegzistuojani gali idj:

JAV (kaip ir jos Revoliucija) yra organizuotos prie despotin gali. Jos yra
apsstos idj apie valdi atskyrim, atsvar sistemos sukrim: federacinis
vs valstij vs vietinis; vykdomoji vs leidiamoji vs teisin []151.
Citatoje pateikt prieybi sra bt galima labai lengvai papildyti dar viena: civiliai vs karikiai. i skirtis labai graiai papildo tradicin JAV socialini moksl model. Taigi Vakaruose dominuojantys civili ir kariki modeliai buvo sukurti JAV valstybei remiantis amerikietika tradicija ir socialini moksl idjomis ir todl juose dominuoja siekis
vesti kontrol, utikrinti balans. Taiau toks poiris kelia rimt klausim, ypa jeigu pavelgiame civili ir kariki santykius i kitos perspektyvos ir pasiremiame infrastruktrins galios samprata.
Nordami tai padaryti, turime kitaip pavelgti C. von Clausewitzo
idjas. Mokslinink Diskusijos apie tai, kiek ir kokias knygos dalis
Clausewitzas spjo perrayti, tampa labai svarbios, kai velgiame jas
i civili ir kariki teorij perspektyvos. Jeigu atmesime pozicij, kad
Clausewitzas netraktavo politikos ir karo santyki instrumentikai, kur
pirmasis kontroliuoja antrj, tai Huntingtono ir Janowitzo bei j pasekj argumentai enkliai susilpnt.
2.2. C. von Clausewitzo idjos revizija

Kaip buvo minta pirmajame skyriuje, labiausiai nesutariama, ar
Clausewitzo karo samprata yra instrumentin ar egzistencin. Jau aptartos civili ir kariki santyki teorijos ir modeliai pagal savo struktr ir argumentacij yra priskiriami instrumentinei karo sampratos
tradicijai.
Pastarj galima kritikuoti dl dviej dalyk. Pirmiausia Clausewitzas
neiskiria vienos politikos. J jis mato kaip sudtin jau mintos nepaprastosios trejybs dal. Todl, natraliai kyla klausimas, kodl vertjai ir
interpretatoriai nusprend ignoruoti dalyk.
151
Novak, p. 763.
66
I dalis
Antrasis dalykas dar labiau kritikuotinas. Liberalioje, instrumentinje Clausewitzo karo sampratos interpretacijoje nra sveikos. Kur visoje ioje istorijoje oponentas? Jis trauktas karo apibrim, kuriame
pabriama ne politika, bet valia. iuo atveju valios primetimas savo
oponentui rodo, kad prieininkas taip pat yra mstantis, valingas subjektas. Todl kai susiduria du valingi subjektai, pasak H. Moltks vyresniojo, n vienas planas neatlaiko pirmojo susidrimo su prieu 152.
Kuo ilgiau trunka i valing subjekt kova, tuo ilgiau tsiasi karas ir
tuo daugiau jis gyja autonomikumo. Karo metu dinamikai vykstantys procesai pradeda diktuoti slygas ir keisti politinius tikslus. Todl
Clausewitzas ir teig, kad gynyba yra stipresn karo forma. Perasi ivada, jog ta pus, kuri greiiau prisitaikys prie nauj kovos slyg, ir pasieks pergal. Taip prisitaikyti nemanoma, jeigu karins pajgos nepajgia konceptualiai reflektuoti.
Kitaip interpretuojant Clausewitzo teorij, galima teigti, kad i ties jis kalba apie civili ir kariki dialog, o ne monolog153. O io dialogo paskirtis yra labai paprasta sukurti ger ir efektyvi strategij.
Strategija jungia politinius tikslus su karinmis priemonmis. Kad ie du
elementai bt suderinti, reikia gerai parengtos strategijos, kurios nemanoma parengti, jeigu nra konstruktyvaus civili ir kariki dialogo.
Prisiminkime P. Feaverio odius, kad mons bijo kariuomens, kuri
sukr gynybos sumetimais. Taigi gynyba yra svarbiau u kariuomens
tramdym. Tai reikia, kad pirmiausia mes turime utikrinti, kad karins pajgos bt pasirengusios atlikti karines operacijas, o tam btinas
konstruktyvus civili ir kariki dialogas. Todl galima sakyti, kad pagrindin konstruktyvi civili ir kariki santyki esm yra ne kariki
subordinacija civiliams. i santyki esm ir rpestis yra strategijos formulavimas. O geros strategijos negalima suformuluoti, jeigu nra supratimo ir suvokimo, kokia sudtinga yra karo prigimtis. Tai itin sunku su152

153
Daniel J. Hughes, Moltke on the Art of War: Selected Writings, Novato, CA: Presidio Press,
1995, p. 45.
Strachan, The Direction of War, p. 30.
67
vokti karins patirties neturintiems civiliams. Karas nra ribojamas tik

politikos, j riboja ir netiktumo faktorius bei moni emocijos. O vis
i trij element konfigracija skirtingais istoriniais laikotarpiais yra
vis kitokia. Todl kariai, geriau suvokdami paskutini dviej veiksni
poveik, gali aikiau paaikinti tai civiliams. Civiliai, imanydami politikos subtilybes, gali paaikinti kariams, kaip ir kodl ji riboja karini pajg veikl. Viso ito civiliai ir karikiai nesupras, jeigu nesistengs nuolat
reflektuoti apie karo prigimt ir jo pobdio kait. Kitaip tariant, diskusijos ir kritin refleksija yra civili ir kariki santyki esm. Taiau norint vertinti i diskusij kokyb mums reikia kitokio traktavimo, kito
iros tako, kuri dominuojantys civili ir kariki santyki modeliai
negali pasilyti. ios teorijos leidia vertinti institucinius aspektus, taiau iuo atveju institucijos yra antrinis dalykas. iuo atveju tikroji galia yra ne t, kurie uima atitinkamus postus, o t, kurie kuria diskursus, naratyvus, koncepcijas, nes be i element nemanoma sukurti geros strategijos.
Senojo traktavimo ribotum labai gerai iliustruoja P. Feaverio pasilyta patiktojo ir patiktinio (principal agent angl.) teorija. Joje
civili ir kariki santykiai suvokiami kaip strateginis interakcijos
aidimas154. io aidimo metu, civiliai nusprendia, koks bdas tinkamiausias atlikti kariki veiksm stebsen. O karins pajgos, vertindamos stebsenos institucij stiprum, efektyvum ir gebjim bausti u
netinkamus sprendimus, gali pasirinkti paklusimo, arba isisukinjimo
politik (shirking angl.). Kriz kils tada, kai civiliai nors atlikti agresyvi stebsen, o karikiai nors isisukti155. Viena svarbiausi stebsenos form yra iniasklaidos ir civili ekspert veikla. Taiau, tai yra btina, bet nepakankama slyga. Kokia nauda i stebsenos, jeigu nesame pajgs uduoti konceptuali klausim apie kariuomens silom
konceptualin produkcij? iuo atveju, vien tik institucins kontrols
154
Peter D. Feaver, Crisis as Shirking: An Agency Theory Explanation of the Souring of

American Civil-Military Relations, Armed Forces & Society 24, no. 3, 1998, p. 407.
155
Ibid., p. 448.

68
I dalis
neutenka, btina ir turinio kontrol.

Tokios civili kontrols svarb ir specifik geriausiai pamatyti ir
vertinti leidia infrastruktrins galios perspektyva. Jos esm yra kontrol per galios socializacij, per vairi diskurs krim. inojimas yra
galia ir tie, kurie kuria inojimo produkcij, diktuoja slygas ir kontroliuoja vis proces156.
Paprastai tariant, jeigu karines koncepcijas, teorijas kuria tik kariuomen, tai civiliai diskutuos apie kar taip, kaip pasilys kariuomen.
Dar daugiau, kariuomen, jai prielanks ekspertai, gali diskusij pasukti link techninio pobdio klausim, o ne politini, kuriuose jie tikrai
turi virenyb. iuo atveju vietoj klausimo: Kodl mes k nors darome su karinmis pajgomis?, keliamas klausimas: Kaip kariausime?157.
Tinkamas pavyzdys galt bti Lietuvoje vykusi diskusija dl karini
arvuoi sigijimo. Visa diskusija gavo gana stipr technin pobd
(kalbta apie vaiuokl, arvo stor ir t. t.) O apie tai, koki funkcij atliks i karin technika gyvendinat strateginius tikslus, kokius sprendimus reikia priimti, beveik nediskutuota.
Taigi tinkamos ir efektyvios strategijos netursime, jeigu neskatinsime civili ir kariki dialogo. iuo atveju mes turime kalbti apie dviej lygi refleksij. Pirmiausia paioje kariuomenje turi bti imta atvirai diskutuoti ir keistis idjomis apie kar, karyb. vykdius i slyg,
engiama kit lygmen, kuriame kariki diskusij metu gimusios idjos rimtai aptariamos su civiliais. io pokalbio metu yra utikrinama diskursyvi kariki kontrol ir sukuriama gera strategija.
Apibendrinant visa tai, kas buvo pasakyta, bt galima teigti, kad
Lietuva perm civili ir kariki model, kuriame pirmenyb teikiama
institucinei struktrai, o ne kritinei karo prigimties, karybos refleksijai ir taip kelia ik efektyvios civili ir kariki sveikos egzistavimui.
156
Jean-Franois Lyotard, Postmodernus bvis: ataskaita apie inojim / Jean-Franois Lyotard,

i prancz kalbos vert Marius Dakus, vertim perirjo ir patais Nijol Keryt, 2-asis
patais. ir papild. leid., Vilnius: Baltos lankos, 2010.
157
Cori Dauber, The Practice of Argument: Reading the Condition of Civil-Military
Relations, Armed Forces & Society 24, no. 3, 1998, p. 443.

69
2.3. Civili ir kariki santyki raida Lietuvoje

Baltijos valstybi situacija po nepriklausomybs atkrimo buvo unikali. Jos kr savo karines sistemas faktikai i naujo. Vienintelis dalykas, kur permme i sovietini laik, buvo karins paskirties pastatai,
infrastruktra ir sovietinje kariuomenje tarnav karininkai. Visa kita
(statym baz, institucijas, karini pajg struktr) teko ne atkurti,
bet kurti remiantis vakarietika patirtimi.
Utikrinti demokratin civilin kariki kontrol buvo btina slyga norint silieti Vakar politin bendruomen. is procesas vyko
dviem lygiais. Civiliai mat kariki kontrols mechanizm stiprinim kaip platesns politins transformacijos (perjimo demokratij)
dal158. O pamau besiformuojantis ir stiprjantis profesionali karinink sluoksnis pradjo perimti tarptautines karines normas. Pasak
T. Farrello, naujai formuojamos karins struktros, sitraukdamos
tarptautin veikl, perima dvi esmines norm grupes, kurios yra laikomos karinio profesionalumo pagrindu, konvencins karybos normas
ir civili virenybs idj159. Kitaip tariant, jeigu Lietuvos kariuomen
norjo bti pripainta tarptautinio karinio klubo, ji privaljo imokti paklusti civiliams.
Refleksijos iskyrimas dviej lygmen raid yra svarbus ir dl kitos
prieasties. Jis parodo proces eilikum. iuo atveju galima pritaikyti T. Skocpol idj, kad skirting Vakar valstybi raid nulm demokratizacijos ir biurokratizacijos proces eilikumas ir i to plaukianios
institucins bei politins praktikos konfigracijos160. Baltijos valstybse,
158

159

160
Guillermo ODonnell ir Philippe C. Schmitter, Transitions from Authoritarian Rule:

Tentative Conclusions about Uncertain Democracies, Baltimore; London: The JHopkins
Theo Farrell, Transnational Norms and Military Development: Constructing Irelands
Professional Army, European Journal of International Relations 7, no. 1, March, 2001,
p. 7375.
Ann Shola Orloff and Theda Skocpol, Why Not Equal Protection? Explaining the Politics
of Public Social Spending in Britain, 19001911, and the United States, 1880s-1920,
American Sociological Review 49, no. 6, 1984, p. 72650.
70
I dalis
prieingai nei kitose pokomunistinse (Lenkijoje, Vengrijoje) valstybse,

pirmiau vyksta demokratizacija, o tik po to kuriama biurokratin krato
apsaugos infrastruktra. Taigi Lietuvoje pirmiau sigali nuostata, kad civiliai turi kontroliuoti karius ir daryti tai demokratikai, o tik po to galvojama, kaip tai gyvendinti. iuo atveju 1993 m. liep mik pasitraukusi Kauno savanori mait galima traktuoti kaip reakcij krato apsaugos sistemos institucionalizacij161.
is savanori poelgis buvo didiausia civili ir kariki santyki kriz, vliau situacija gerjo162. Taiau tai nereikia, kad nebta tampos.
Dalis karinink neveng vieai politikuoti163. Pervertus to meto karini
urnal ir laikrai numerius labai aikiai matyti, kad pirmojo krato
apsaugos ministro A. Butkeviiaus ir vairi atsargos karinink santykiai
buvo tempti164.
Akivaizdi politin tampa tvyrojo tarp LDDP kontroliuojamo
Seimo ir SKAT bei LS. Karini institucij atstovai buvo itin nepaten161
Tam tikrai prasme, tai primena pirm rimt civili ir kariki kriz JAV, kai 1783 m.
Niuberge dalis karinink nusprend pateikti ultimatum Kongresui. Karininkija nebuvo
patenkinta, kaip Kongresas traktavo karines pajgas ir netesjo finansini paad. Richard
H. Kohn, Eagle and Sword: The Federalists and the Creation of the Military Establishment in
America, 17831802, New York: Free Press; London, 1975.
162
Kita rimta, nutylta ir neinoma visuomenei kriz kilo 2004 m. pavasar vykus vadina majam jgeri smokslui. Jo metu prie pat Lietuvos naryst NATO ir JAV SOP
planuot vertinim besiruoianio treiojo specialij operacij eskadrono Aitvaras 04
nariai i jgeri bataliono (14 kari) teik ratikus atsisakymus vykti Afganistan.
Susiklosiusi situacija buvo operatyviai ir tyliai isprsta. Taiau ji parod, kaip greitai
situacija gali bti eskaluota ir pasidaryti sunkiai kontroliuojama. Aleksandras Matonis,
Gabrieliaus kariai: Lietuvos specialij operacij pajg ir Aitvaro istorija, Vilnius: Versus
aureus, 2014, p. 8892.
163
Vaidotas Urbelis ir Tomas Urbonas, The Challenges of CivilMilitary Relations and
Democratic Control of Armed Forces: the Case of Lithuania, kn. Andrew Cottey, Timothy
Edmunds, and Anthony Forster, Democratic Control of the Military in Postcommunist Europe:
Guarding the Guards, Basingstoke: Palgrave, 2002, p. 108125.
164
Zenonas Pilkauskas, uvis genda nuo galvos, arba apie kai kuriuos karvedius, Kardas,
1994, Nr. 3-4, p. 2022; V. esnuleviius, Dl doc. Z. Pilkausko straipsnio uvis
genda nuo galvos, arba apie kai kuriuos karvedius, Kardas, 1994, Nr. 5-6, p. 4647;
Dar kart apie karvedius, Kardas, 1994, Nr. 7-8, p. 40; Istorin konferencija:
Lietuvos kariuomens atkrimo itakos ir problemos 19881990 m., Kardas, 1998,
Nr. 1-2, p. 2026.

71
kinti parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK)

pirmininko V. Petkeviiaus veikla165. To meto SKAT vadas plk. ltn.
A. Pocius atvirame kreipimesi teig, kad NSGK turi ubaigti ardomj veikl, o Komiteto pirmininkui V. Petkeviiui nustoti meiti
SKAT166. iose diskusijose reguliarij pajg atstovai buvo maiau
pastebimi, taiau kritini vertinim politik atvilgiu jie taip pat neveng isakyti167.
Savo ruotu tarpukario laik atsargos karinink, karinink, kurie
tarnyb pradjo 19901991 m., ir t, kurie buvo palik tarnyb sovietinje kariuomenje, santykiai buvo tempti ir kildavo nemaai nesutarim. Vliau i situacij dar labiau komplikavo gr ieivijos karininkai. Apskritai pirmj deimtmet kariki ir civili santykiai buvo
gana tempti168. Kita vertus, tiktis brandios veiklos ir diskusij i institucij ir jas i naujo kuriani moni bt naivu.
I ties 2000 m. minint krato apsaugos sistemos krimo 10met
velgiant teisikai-biurokratikai Lietuva turjo funkcionuojani civili ir kariki santyki sistem. Nuo 1996 m. buvo priimta daug statym, kuriuose buvo aikiai apibrtos vis institucij ir pareign veiklos ribos, kompetencijos: Nacionalinio saugumo pagrind (1996 m.),
Krato apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos (1998 m.),
Tarptautini operacij ir karini pratyb ir kit rengini (2000 m.),
Karo prievols (1999 m.), Ginkluotos gynybos ir pasiprieinimo agresijai (2000 m.) statymai; nauji Krato apsaugos ministerijos nuostatai (1998 m.) ir kt.169 Galiausiai 2000 m. buvo patvirtinta pirmoji
165
LS Centro Valdybos pirmininko Gedimino Jankaus kalba LS neeiliniame suvaiavime,

Trimitas, 1992, Nr. 7, p. 23; Gediminas Jankus, Tautinio saugumo doktrina?
Prasimanymai ir tikrov, Trimitas, Nr. 11, p. 3; Lietuvi auli sjungos pareikimas,
Trimitas, Nr. 12, p. 4.
166
Arvydas Pocius, Apie Savanorikosios krato apsaugos tarnybos bkl ir problemas,
Savanoris, 1994, Nr. 16, p. 2.
167
Valdas Tutkus, Mainti kariuomens mes negalioti, Karys, 1995, Nr. 7, p. 9.
168
Jonas Andrikeviius, Svarbu ne kalbos, o konrets darbai, Savanoris, 1994, Nr. 21, p. 1.
169
Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymas, 1996-12-19, Nr. VIII-49,
Valstybs inios, 1997-01-08, Nr. 2-16; Lietuvos Respublikos krato apsaugos sistemos
72
I dalis
valstybs Karins gynybos strategija170. Pastarojoje greta atgrasinimo, visuotins ir beslygikos gynybos, euroatlantinio solidarumo ir kolektyvins gynybos demokratin civilin ginkluotoj pajg kontrol yra pristatomi kaip fundamentals principai, kuriais remiantis pastatyta visa
valstybs karinio saugumo architektra.
Tuo pat metu karinje iniasklaidoje pasirodo pirmos rimtesns publikacijos, skirtos civilins kontrols klausimams. Jose nesunkiai galima aptikti aikias ssajas su S. Huntingtono pasilytu modeliu. Tai
gana gerai iliustruoja karinje iniasklaidoje publikuoti straipsniai.
Plk.ltn.K. Norgla savo straipsniuose nors tiesiogiai ir nepateikia nuorod S.Huntington, bet kalba apie subjektyvi ir objektyvi kontrol, karini pajg profesionalumo stiprinim ir kariuomens depolitizavim171. A. Kanauka ir G. Surgailis savo tekstuose labiau pabria civili ir kariki dialogo svarb, taiau taip pat kalba ir apie btinyb ilaikyti civili virenyb172. Taip pat labai svarbu pabrti, kad tekstus
apie civilin kontrol ra aukto rango ir auktas pareigas einantys karininkai.
iuo atveju buvo sukurta S. Huntingtono principus atspindinti sistema, kurioje politin ir karin erdvs buvo aikiai atskirtos. Mechanizmas
utikrinti despotins galios kontrol civili rankose buvo garantuotas.
Pirmasis etapas (formalum permimas) buvo vykdytas, liko kokybikai

organizavimo ir karo tarnybos statymas, 1998-05-05, Nr. VIII-723, Valstybs inios,

1998-05-27, Nr. 49-1325; Lietuvos Respublikos tarptautini operacij, karini pratyb
ir kit rengini statymas, 2000-07-17, Nr. VIII-1860, Valstybs inios, 2000-07-31,
Nr. 64-1930; Lietuvos Respublikos karo prievols statymas, 1996-10-22, Nr. I-1593,
Valstybs inios, 1996-11-06, Nr. 106-2427; Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir
pasiprieinimo agresijai statymas, 2000-07-17, Nr. VIII-1856, Valstybs inios,
2000-07-31, Nr. 64-1927; Dl Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerijos nuostat
patvirtinimo, 1998-07-23, Nr. 924, Valstybs inios, 1998-07-29, Nr. 67-1959.
170
Lietuvos karins gynybos strategija, Krato apsaugos ministro patvirtinta 2000 m. spalio 4 d.
sakymu Nr. 1161.
171
Jurgis Norgla, Kariuomen demokratinje valstybje I, II, Karys, 1997, Nr. 12, p. 1617,
1998, Nr. 5, p. 1011.
172
Algirdas Kanauka, Civili kontrol kariuomenei: privalumai ir komplikacijos, Karys,
1997, Nr. 11, p. 1112; Gintautas Surgailis, Civiliai ir kariuomens kontrol, Karys,
1995, Nr. 12, p. 1920.
73
utikrinti antrj kasdien perimt princip, tvirtint teisini punkt

gyvendinim. Tai, kad sistem reikjo tobulinti ir tvarkyti, rod mokslins ir ekspert publikacijos173. Kaip tik tai ir akcentavo Cottey teigdamas, kad demokratin civilin kariki kontrol yra daugiau negu
civilins galios maksimizavimas 174. Reikia siekti didesns atskaitomybs, skaidrumo, visuomens traukimo. Taiau niekas nekvestionavo paios sistemos princip ir j tvirtinimo. I ties pai publikacij turinys
ir ten pateikiamos rekomendacijos labai aikiai parodo, kad svarbiausiu
elementu civili ir kariki santykiuose ilieka institucinio valstybs galios centro apsauga. Galiausiai mes labiausiai bijome ir saugoms kariki takos politikai.
Neplanuota viso ito pasekm yra ta, kad toks proces eilikumas neleido ipltoti adekvaios institucins struktros, skirtos karinei refleksijai, o tai savo ruotu trukd pltoti atitinkamas tradicijas. iuo atveju
yra svarbu pabrti prioritet ir intensyvumo laipsn. Tikrai neteigiama,
kad nereikjo sukurti statym bazs, kuri aikiai apibr civili ir kariki pareigas, teises, darb paskirstym, karini pajg struktr. Visa
tai svarbu, taiau civili ir kariki sveika nra tik ie dalykai.
Taip pat per didelis susikoncentravimas institucin struktr neleido adekvaiai vertinti kit vakarietik karini tradicij. Kita vertus, lietuvi negalima per daug kaltinti. Mes klausms patarj ir konsultant i usienio valstybi, permme tai, kas buvo laikoma gerja
praktika.
i tarptautini (vakarietik) praktik, tradicij, idj skverbimasis nea tam tikros sumaities. Nors straipsnio pradioje buvo minta,
kad Vakar valstybi karinse pajgose yra gana stiprios antiintelektualins tradicijos, jos netrukdo egzistuoti tam tikrai refleksijos sistemai. J
173
Andrew Cottey, Timothy Edmunds, and Anthony Forster, The Second Generation
Problematic: Rethinking Democracy and Civil-Military Relations, Armed Forces & Society
29, no. 1, October, 2002: p. 3156; Algirdas Gricius ir Kstutis Paulauskas, Demokratin civilin ginkluotj pajg Kontrol Lietuvoje, Lietuvos metin strategin
apvalga 2002, 2003, p. 217236; Urbelis ir Urbonas.
174
Cottey, Edmunds, and Forster, The Second Generation Problematic, p. 36.

74
I dalis
turbt geriausiai iliustruoja karin iniasklaida: JAV karini pajg leidiniai Parameters, Military Review, Joint Force Quarterly, Air and Space
Power Journall, Naval War College Review; brit RUSI journal, British
Army Review; rus ir t. t. iuose ir panaaus pobdio
leidiniuose karininkai, civiliai ekspertai, mokslininkai ir politikai dalijasi savo patirtimi, silo naujas koncepcijas, naujoves, pateikia naujausi kar ir konflikt analiz. i leidini puslapiuose pateikta ne viena
strategin ir operacinio lygmens idja, kurios laikui bgant tapo karins
praktikos dalimi. Tokiuose leidiniuose normalu, jeigu majoras polemizuoja su pulkininku ar generolu koncepciniu lygmeniu. Tokia erdv padeda ne tik apsikeisti mintimis, kurios gali padti suformuluoti efektyvi strategij. Tokios diskusijos rodo, koks diskursas, idjos vyrauja kariki gretose, o tai savo ruotu civiliams leidia geriau kontroliuoti karin suvokim.
I pirmo vilgsnio atrodo, kad ir mes turime savo karins iniasklaidos tradicijas. Krato apsaugos sistema leidia daug periodini leidini:
Kardas, Karys, Karinas, Krato apsauga, Savanoris, Trimitas. Jeigu vakarietik praktik laikysime tam tikru idealiuoju modeliu, tai lietuvikuose leidiniuose turt bti diskusij apie karo teorij, operacij, kuriose
dalyvauja alies arba jos sjungininki kariai, analizi, einamj reikal apvalg. Taiau veriant i urnal puslapius tenka nusvilti. Per 25
nepriklausomybs metus juose buvo publikuota maai tekst, kuriuose
bt kalbama apie karo teorij, teorijos ir praktikos santyk. Dar didesnis ikis yra rasti straipsni ia tema, kuriuos bt para ne civiliai ir
ne atsargos karininkai, o tarnyb atliekantys karininkai175.
iuo atveju norisi pabrti, kad kalba eina apie publikacijas, kurios
yra ne apie bataliono gyvenim ar pratybas. Toki publikacij gausu ir j
175
Geriausias tokio atvejo pavyzdys gali bti dim. plk. doc. dr. Algimanto Vaitkaiio
straipsniai apie karybos srities revoliucij, naujausias karines technologijas ir Lietuvos
gynybos politik. Algimantas Vaitkaitis, Ar ms kariuomen apgins Lietuv?, Kardas,
2009, Nr. 1, p. 1213; Algimantas Vaitkaitis, Revoliucija karybos srityje, 2009,
Kardas, Nr. 2, p. 1619; Algimantas Vaitkaitis, Ateities karams reikia kitoki ginkluotj
pajg, 2010, Kardas, Nr. 5, p. 25 ir Nr. 6, p. 1821.
75
autoriai daniausiai karininkai. Taiau rimtai ekspert diskusijai reikia

tekst apie alies deklaruojamus karybos principus ir formas: teritorin
gynyba ir jos variacijos, manevrin karyba, karin transformacija, kova
mieste ir pan. Prie toki publikacij bt galima priskirti plk. S. Knezio
pirmojo enijos karo eigos analiz176, mjr. Vytauto Perkausko karo
Persijos lankoje analiz177, mjr. Stanislovo Adomonio mintis apie teritorin gynyb ir partizanin kar178, plk. ltn. J. Uurkos ir jo koleg idjas apie nacionalin saugum ir teritorin gynyb179, kpt. A. Alonderio
mintis apie informacin karyb ir karin lyderyst180, mjr. A. Daugirdo
taktinio lygmens kov analizes181 ar kpt. I. Mikinio iuolaikini karini
praktik ir koncepcij apvalgas182. Taiau nepaisant domi, originali
valg, skaitant visus iuos tekstus akis krinta vienas dalykas nra nei
chronologinio, nei tematinio nuoseklumo, fragmentika.
urnaluose Kardas, Karys, Trimitas ir Savanoris daug straipsni apie
LDK karybos istorij, Lietuvos nepriklausomybs kovas ir Lietuvos kariuomens raid, rezistencijos laikotarpio kovas, dalyvi prisiminimus,
176
Stanislovas Knezys, Keturi karo enijoje etapai, Karys, 1995, Nr. 3, p. 1618;
Karys, 1995, Nr. 6, p. 1619; Nepaskelbtas karas enijai, arba en karo pamoka
Rusijai, Kardas, 1995, Nr. 34, p. 3539.
177
Vytautas Perkauskas, Nuo skydo iki audros dykumoje, Karys, 1994, Nr. 2, p. 2830,
1994, Nr. 4, p. 2022; Vytautas Perkauskas, Padalini valdymas mi metu, Karys,
1994, Nr. 9, p. 2223.
178
Stanislovas Adomonis, Teritorin gynyba: strategija ir taktika, Savanoris, 1994,
Nr. 17, p. 2; Teritorins gynybos principai partizaniniame kare, Savanoris, 1995, Nr. 4,
p. 3, Nr. 5, p. 3, Nr. 7, p. 3, Nr. 8, p. 3.
179
Jonas Uurka, Ms valstybs saugumo kriterijai, Kardas, 1996, Nr. 34, p. 89;
J. Uurka, F. Vaitkaitis, V. Eidukaitis, Lietuvos valstybs Teritorins gynybos pagrind
metmenys, Kardas, 2000, Nr. 3, p. 611;
180
Algirdas V. Kanauka, Arnas Alonderis, Informacija ir dezinformacija nauji kovos
bdai, Kardas, 2002, Nr. 2, p. 1721; Arnas Alonderis, Paaukimas bti lyderiu,
Kardas, 2006, Nr. 2, p. 2431
181
Albertas Daugirdas, Kova mieste. Lietuvika versija, Karys, 2010, Nr. 1, p. 1217;
Albertas Daugirdas, Kovini veiksm pavyzdiai, Karys, 2010, Nr. 2, p. 4246 ir
Nr. 3, p. 2225; Albertas Daugirdas, Lietuvos partizan taktikos ypatumai, Karys,
2011, Nr. 5, p. 3235 ir Nr. 6, p. 3033.
182
Irminas Mikinis, Terorizmas ir partizaninis karas iandien, Kardas, 2010, Nr. 4,
p. 2629; Irminas Mikinis, Totalus ir lokalus karas, Kardas, 2011, p. 1013.
76
I dalis
apie vairi ginkluot ir karin technik. 19902000 m. laikotarpiui taip

pat bdingas politini ir asmenini sskait suvedinjimas.
Taiau publikacij apie dabartin karin lietuvik patirt, jos refleksijos yra maai. Apsiribojama fakt idstymu, pavirutinika analize,
kuri bt sunku pavadinti ekspertine. inoma, negalima sakyti, kad
nra domi, dmesio vert publikacij. Pvz., bt galima iskirti urnalo Kardas korespondento D. Sutkaus publikacijas, kuriomis autorius
bando supaindinti skaitytojus su naujausiomis karinmis praktikomis,
kit valstybi patirtimi. Taiau pabrtina, kad panaiomis temomis raani karinink tikrai yra nedaug.
Vis i diskusij skurdumas irykja, kai lyginame i dien situacij su tarpukario Lietuvos. Tuo metu be urnal Kardas ir Karys buvo
leidiamas dar vienas rimtas periodinis leidinys Ms inynas. io leidinio straipsni pavadinimai tokie, kad nereikia daugiau nieko ir aikinti:
Stabdomj kautyni pagrindiniai dsniai; Prancz ir vokiei pstinink karo doktrina; Taktikos idj evoliucija vakar fronte per didj kar;
arvuoi puolimo galimumai sujungt ginkl kautynse. urnalo pirmojo numerio angoje raoma, kad Ms inynui rpi ikelti Lietuvos
armijos intelekt speciali karo moksl ir bendrj moksl iki tokio
laipsnio, kok yra pasiekusios kit civilizuot valstybi armijos 183.
Kitais odiais tariant, is leidinys buvo skirtas diskusijoms karybos teorijai ir praktikai aptarti. Dar daugiau, didioji dalis autori buvo karininkai. Atsivelgiant visa tai, kyla klausimas, kodl atkrus nepriklausomyb buvo atnaujinta Kardo ir Kario leidyba, o Ms inyno ne184.
Jau vien tai pasako daug apie poir karin refleksij ir apie jos kokyb.
Faktikai vienintel kart rimt publikacij ir diskusij trkumas
buvo aikiai vardytas 1996 m. urnalo Kardas redakcijai metus baltos
pirtins ik Kokie vadai tokia ir kariuomen. ia akcija buvo sie183
Pradios odis, Ms inynas, t. 1, 1921, p. 2.

Knygos autoriui, 20132014 m. bendraujant su Lietuvos kariuomens vadais, Generolo
Jono emaiio Lietuvos karo akademijos atstovais, teko igirsti, kad svarstoma pradti leisti
Ms inyn. Taiau iki iol leidinys neijo.
184
77
kiama iprovokuoti karininkij, kad i pradt daugiau rayti, aktyviau

diskutuoti ir prenumeruoti karins tematikos leidinius185.
Aktyviausiai mest ik reagavo vyr. ltn. V. Voveris. Kalbdamas
apie leidini tematin lauk, jis teig, kad vyrauja prisiminimai, kurie kartojasi ir yra doms tik paiam autoriui ir j artimiesiems186.
Anot jo, labiausiai karininkai laukia tekst apie kariuomens reikalus,
karinink tarnyba, karybos teorij ir praktik. Taiau V. Voverio kritika
sukl audring reakcij, sulugdiusi pradin tiksl pradti kokybik
diskusij apie einamuosius karinius reikalus187.
Apie karininkijos nor ir gebjim diskutuoti daug k pasako urnalo Kardas puslapiuose apraytos diskusijos apie karin doktrin188. Vlgi
apie tai, kad Lietuvai btina turti savo karin doktrin, buvo kalbama nuo pat kariuomens sukrimo, taiau j pavyksta patvirtinti tik
2010m.189 Skaitant vairi karinink ir civili pasisakymus akis krinta tai, jog niekas negali aikiai pasakyti, kas yra karin doktrina, kokia jos funkcija. Danai kartojama, kad karin doktrina turi plaukti i
Nacionalinio saugumo ir Karins strategij. Taiau koks turt bti jos
turinys, kokie karybos principai turt bti lietuvikosios karybos pagrindas? Apie tai nra kalbama. T. Jermalaviius gerai pastebi, kad gal
mstome pernelyg siaurai ir inybikai 190.
Doktrinos krimo istorija puikai iliustruoja karins refleksijos
bkl. Kuriant tokios svarbos dokument karinje ir ekspert periodikoje turjo vyki rimtos diskusijos, kuriose bt aptariami doktrin
185
Kokie vadai tokia ir kariuomen, Kardas, 1996, Nr. 34, p. 9.

Vytautas Voveris, Klausimai be atsakym, Kardas, 1997, Nr. 12, p. 10.
187
Antanas Navaitis, Atsakymai klausimus, Kardas, 1997, Nr. 56, p. 26; Jonas Abraitis,
Vertinime btinas objektyvumas, Kardas, 1997, Nr. 78, p. 27; Aleksandras Atutis,
Eiluts i laiko, Kardas, 1997, Nr. 78, p. 27.
188
Ar Lietuvai reikia karins doktrinos?, Kardas, 2009, Nr. 5, p. 818.
189
Saulius Jucys, Pers lankos karo pamokos... Lietuvai, Karys, 1993, Nr. 3, p. 1415;
Jonas V. ukas, Reguliarios kariuomens ir teritorins gynybos dalini sveikos
problemos, kn. Teritorin gynyba: 1995 m. sausio 25 d. seminaro mediaga, Vilnius:
Lietuvos karo akademija, 1995, p. 3436; Lietuvos karin doktrina.
190
Ibid., p. 13.
186
78
I dalis
tipai, kit valstybi patirtis, karini princip ir koncepcij tinkamumas. Taiau i ties buvo apsiribota vos keliomis pavirutinikomis publikacijomis. Pirmas rimtas mokslinis tekstas apie doktrinos samprat
Lietuvoje pasirod tik 2014 m.191 Galiausiai Lietuvos karinje doktrinoje yra teigiama, jog tikslinis vadovavimas (mission command angl.)
yra pamatinis Lietuvos kariuomens karybos principas192. Toliau doktrinoje yra teigiama, kad tai lankstus, pragmatikas ir decentralizuotas
uduoties vykdymas [...]193. Tai rodo, kad tikslinis vadovavimas yra
suprantamas institucikai: vadas paaikina savo sumanym ir suteikia
pavaldiniams laisv gyvendinti paskirt uduot. Tok poir tikslin vadovavim galima matyti nuo pat pirmj bandym panaudoti i
samprat lietuvikojoje karinje praktikoje194. Taiau tikslinis vadovavimas tai ne tik instituciniai sprendimai, kuriais yra decentralizuojamas sakym vykdymas. I ties tai yra atskira, specifin karinio rengimo ir kariavimo kultra. Ji geriausiai mums inoma kaip vokikoji
tikslinio vadovavimo (Auftragstaktik vok.) tradicija. O vokikoji karin tradicija garsjo savo dmesiu karinink intelekto lavinimui, reikalavimu reguliariai usiimti intelektualine refleksija, publikuoti ekspert analizes, dalyvauti diskusijose195. Taigi, jeigu teigiame, kad tikslinis vadovavimas yra pamatinis ms karybos principas, tai reikia, jog
mes j galsime visikai gyvendinti tik tada, kai tursime intelektualiai
aktyvius karininkus.
Kaip jau buvo pastebta, karinje iniasklaidoje karininkai nra aktyvs. Kai kas teigia, kad rimt diskusij reikt iekoti rimtesniuose lei191
Vytautas Jokubauskas, Karin doktrina: Tarpukario Lietuvos kariuomens atvejis

(19231940), Karo archyvas, t. 29, 2014, p. 120188.
192
Lietuvos karin doktrina, D-LK-001. Vilnius: Lietuvos Respublikos krato apsaugos
ministerija, 2010, p. 39.
193
Ibid.
194
Konferencija Teritorin gynyba: [konferencijos, vykusios 2001 m. birelio 11 d.,
mediaga] / Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija, Vilnius: LKA, 2001,
p. 23, 73; Gintaras Sadaitis, Tikslinis vadovavimas Lietuvos kariuomenje, Karys,
2012, p. 2023.
195
Muth, Command Culture.
79
diniuose, pvz., Lietuvos metinje strateginje apvalgoje. Taiau pervelgus

visus io leidinio numerius tenka konstatuoti, kad per 13 met iame
leidinyje buvo ispausdinti tik dviej karinink straipsniai196. Kitame
Baltijos gynybos koledo leidiamame Baltic Security and Defence Review
urnale nuo 1999 m. ispausdinti tik 6 karinink straipsniai, i kuri tik
A. Litvaiio tekstas yra mokslinis, o ne tik apvalginis197. Tokie skaiiai
veria susirpinti ir uduoti klausim, kodl karininkai nerao straipsni? Remiantis KAS duomenimis, nuo 1992 iki 2001 m. vairiuose usienio kariniuose koleduose ir akademijose kursus ir mokslus baig
2685 karininkai (dauguma i kurs buvo kalb kursai) 198. Karinink
karjeros koncepcijoje labai aikiai parodoma, kad karininkai, siekdami
auktesnio laipsnio, turi gyti ne tik atitinkamo lygio auktj isilavinim, bet ir baigti vairaus lygio kursus tiek Lietuvos, tiek usienio auktosiose mokyklose199. Vadinasi, karininkai dal savo tarnybos laiko privaloma tvarka bus atitraukti nuo kasdieni administracini darb. Jiems
bus suteikta galimyb konceptualiau vertinti savo veiklos ir profesijos
raid. inant, kad tokiuose kursuose pagrindin atsiskaitymo forma yra
196
Gintaras Bagdonas, valgybos tarnyb ir politikos formuotoj santykiai: iki ir j

prieasi analiz, Lietuvos metin strategin apvalga 2008, Generolo Jono emaiio
Lietuvos karo akademija, 2009, p. 3350; Almantas Leika, Lietuvos vadovaujama
provincijos atkrimo grup Afganistane pasiekimai ir ikiai, Lietuvos metin strategin
apvalga 2008, Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija, 2009, p. 175196.
197
Juozas Alsauskas, The Baltic Naval Squadron BALTRON, Baltic Defence Review.
no. 3, volume 2000, p. 3337; Arnas Staaitis, Lithuanias struggle against Soviet
Occupation 19441953, Baltic Defence Review, no. 3, volume 2000, p. 115122;
Antanas Jucius, Lithuanian Airspace Management in Times of Crisis and War, Baltic Defence
Review, no. 8, vol. 2/2002, p. 5172; Gintautas Zenkeviius, Rebuilding Afghanistan-Is
That Post-Conflict Reconstruction?, Baltic Security & Defence Review, volume 9, 2007,
p. 2856; Aurelijus Alasauskas, Giedrius Anglickis, On Baltic Deployment Experiences
Lithuanian Lessons Learned From International Operations From 1994 to 2010, Baltic
Security and Defence Review, volume 12, issue 2, 2010, p. 134158; Artras Litvaitis,
Challenges of Implementation of the Network Centric Warfare Tenets in Coalition
Environment, Baltic Security & Defence Review, volume 10, 2008, p. 143170.
198
Gediminas Radvilas, Moderni kariuomen isilavin karininkai, Kardas, 2012, Nr. 1,
p. 52.
199
Karinink karjeros koncepcija, Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministro 2012 m. kovo
1 d. sakymas Nr. V-219.

80
I dalis
vairs rato darbai, kyla klausimas, kodl j pagrindu karininkai neparengia publikacij karins iniasklaidos leidiniams. Tokia praktika yra
taikoma daugelyje Vakar valstybi.
Lietuvoje formuojasi dar viena vakarietikos karins refleksijos tradicija operacij dalyvi memuarai. Kol kas ileisti dviej puskarininki ir vieno karininko atsiminimai apie j tarnyb Afganistane, Irake ir
Somalyje200. Taiau ir i tradicija formuojasi sunkiai net buvo ikelta
iekini201.
Kalbant apie knygas, bt galima paminti Karo akademijos ileist
kolektyvin monografij Profesionalioji kariuomen: Vakar ali patirtis
ir perspektyvos, kurios trij straipsni autoriai yra karininkai202. Dar viena dmesio verta knyga yra S. Knezio enijos karas. Ji isiskiria tuo, kad
jos autorius raydamas knyg jo svarbias karines, o po to ir civilines pareigas. Kaip teig pats autorius, galima kurti vairias teorijas apie maos
valstybs gynybos organizavim, galimus jos variantus, strategij ir taktik [...], bet ypa pravartu apmstyti tai, k matome tikrovje 203. ioje
knygoje autorius tikrai neblogai atlieka operacinio ir taktinio lygmens
mi analiz ir pateikia ne vien bd, kaip vykdant teritorin gynyb pasiprieinti Rusijai. i knyga tuo metu buvo labai aktuali, nes tada
Lietuvoje vyko diskusijos, kok teritorins gynybos model reikt taikyti
Lietuvai. Taiau tenka konstatuoti, kad vlesns karinink kartos nepasek S. Knezio pavyzdiu ir tikrai maai tyr naujausius karinius konfliktus
ir band pritaikyti juose dalyvavusi valstybi patirt Lietuvoje.
Palyginti su tarpukario Lietuvos, dabartin padtis iuo aspektu yra labai prasta. 1994 m. buvo i naujo perleista tarpukario
200
Ernestas Kuckailis, Trispalvio erelio skrydis: eskadrono Erelis-02 misija Afganistane,

20022003. Kaunas: Vox altera, 2012; Sigitas Maliauskas, Operacijoje Irako laisv:
pirmojo Lietuvos pstinink brio misija Irake 2003 m. Kaunas: Vox altera, 2013; Aivaras
Pliatkus, Misija: Somalis, Vilnius: Alma littera, 2015.
201
Dl autori turtini teisi gynimo, Byla 2-2095-886/2014, http://eteismai.lt/
byla/7619905374869/2-2095-886/2014.
202
Jrat Novagrockien, red., Profesionalioji kariuomen: Vakar ali patirtis ir perspektyvos
Lietuvoje, Vilnius: Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija, 2005.
203
Stasys Knezys, enijos karas. Vilnius: Aidai, 1997, p. 9.
81
gen.t.mjr.V.Bulviiaus knyga Karinis valstybs rengimas204. Nors is

autorius daugiausia minimas, kai kalbame apie tautos dvasin pasirengim kautis, i ties jo veikalas, vis pirma, yra tikrai aukto lygio karins minties refleksija. V. Bulviius demonstruoja puik pagrindini
Vakar karo teorij ir koncepcij imanym. ios monografijos autoriui
Bulviiaus interpretacijos sukl didesn nor pradti rimt teorin diskusij nei visi tekstai, parayti Lietuvoje po 1990 m. Tenka konstatuoti,
kad po nepriklausomybs atkrimo nei karikiai, nei civiliai nesugebjo parengti tokio lygio publikacijos, kurioje bt kokybikai analizuojamos naujausios i dien karins teorijos.
Turbt ariausiai prie tokio lygio diskusijos buvo priartta
20082009 m., kai lietuvi kalb buvo iverstas C. von Clausewitzo
veikalas Apie kar205. Clausewitzo knygos raymo, leidimo ir vertimo istorija rodo, kad tai gana sunkus teorinis veikalas206. Kadangi lietuvikas
vertimas neturi jokio vadinio straipsnio, sunku sprsti, kokia buvo io
leidimo istorija, kuris Clausewitzo leidimas (1832 m. ar 1853 m.) buvo
pagrindas. Visa tai yra svarbu, nes nuo to priklauso, kokios formuluots
yra naudojamos, o tai savo ruotu veda prie subtili, bet esmingai skirting karo kaip reikinio samprat. Skaitant lietuvikj vertim susidaro spdis, kad versta paodiui. Todl reikia atsargiai vertinti ir naudoti i versij. Kita vertus, pats knygos vertimo faktas laikytinas pozityviu
enklu ir rodymu, kad karo teorijos Lietuvoje nagrinjamos.
Su Clausewitzu susijusi ir turbt kone vienintel karo teorijos temai
skirta publikacij serija karinje iniasklaidoje. Karino urnale ilgametis KAS ir Lietuvos karo akademijos (LKA) darbuotojas A.Kanauka
publikavo daug straipsni, skirt Clausewitzo idjoms aptarti207.
204
Vytautas Bulviius, Karinis valstybs rengimas, Vilnius: Savanorikoji krato apsaugos

tarnyba, 1994.
205
Carl von Clausewitz, Apie kar, Vilnius: Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija,
1 d., 2008, 2 d., 2009.
206
Strachan and Herberg-Rothe, Clausewitz in the Twenty-First Century, p. 5773.
207
Algirdas V. Kanauka, Pusvalandis su Klauzevicu, Karinas, 2009, Nr. 3 (102),
p. 2529; Algirdas V. Kanauka, Klauzevicas ir maieji karai, Karinas, 2010, Nr. 1

82
I dalis
Atsivelgiant tai, kad visgi pagrindin auditorija yra karinai, ie

straipsniai yra labiau edukacinio, o ne mokslinio pobdio. Todl autorius juose gana supaprastintai pateikia prs mstytojo mintis, aikiai
pabrdamas, kad karas priklauso nuo politikos. Taiau nieko neeisdami ir nenuvertindami, uduokime sau klausim: k apie lietuvik karins minties refleksij sako tai, kad vienintel pagrindinio Vakar karo
mstytojo idj apvalga pateikiama studentikame leidinyje?
Taigi visa tai apibendrinant tenka konstatuoti, kad Lietuvoje karininkija per vis nepriklausomybs laikotarp per maai dalyvavo vieose ekspert diskusijose, skleid idjas, kritikai vertino savo profesij ir karins minties raid. iuo atveju susidaro gana komplikuota situacija. Nematant kariuomens viduje vykstani diskusij, kyla abejoni dl karinink kompetencijos. K karininkai ino apie kar, karyb,
kintanias jos formas ir bdus? Visa tai veda prie dar didesns problemos. Nematydami karininkijos viduje vykstani diskusij, civiliai susiduria su sunkumais bandydami suprasti karin mentalitet, poir
kar ir politik. Kitaip tariant, utikrinti civilin kontrol yra sudtinga.
Atsiranda civili ir kariki atotrkis208.
vairi diskusij ir pokalbi metu buvusi ir esama KAM vadovyb ir
kariuomens vadovyb ne kart tvirtino, kad nedraudia karininkams
rengti ekspertines publikacijas, organizuoti temines diskusijas. Taiau,
kaip rodo duomenys, to nepakanka, kad karininkai tapt aktyvesni. Kai
kurie kalbinti karininkai teig, kad 2002 m. iem kils politinis skandalas dl tuomeio kariuomens vado gen. mjr. J. Kronkaiio kalbos
ieivijos renginyje naujajai karininkijos kartai aikiai parod, ko negalima daryti. J. Kronkaitis buvo kaltinamas politikavimu, kalbjimu apie
reikalus, apie kuriuos karininkas i viso neturt kalbti vieumoje209.
(104), p. 2833; Algirdas V. Kanauka, Frydrichas II ir Napoleonas per Klauzevico
prizm, Karinas, 2010, Nr. 2 (105), p. 2629, 2010, Nr. 3 (106), p. 1925.
208
Feaver and Kohn, Soldiers and Civilians the Civil-Military Gap and American National
Security.
209
Prezidentra: kariuomens vadui politikuoti nedera. http://www.delfi.lt/news/daily/
lithuania/prezidentura-kariuomenes-vadui-politikuoti-nedera.d?id=792966; J. Kronkaitis,
83
Paprastai tariant, karininkai i ios istorijos suprato, kad jei nori dirbti,
neisiok. Kita vertus, galima suprasti ir tai, kodl politikai taip jautriai
reagavo. Dauguma j labai gerai prisimin kiek problem pirmaisiais
nepriklausomybs metais kl politikai aktyvs savanoriai ir auliai.
Taigi ia suveikia Huntingtono civili ir kariki santyki modelio logika: civiliai politikuoja, o karikiai vykdo jiems pavestas karines uduotis.
Taiau kaip galima turti gerai suformuluot strategij, jeigu mes nemokome, neleidiame karininkams kalbti? Kaip jie mums sugebs paaikinti
karines subtilybes, jeigu sudarytos slygos neleidia to daryti210.
Visa tai, kas buvo aptarta, gerai parodo, kokias pasekmes sukl
vakarietik civilins kontrols modeli permimas. Huntingtonas ir
Janowitzas savo modelius kr jau egzistuojant tam tikroms slygoms.
Nepaisant mint antiintelektualini tradicij JAV, D. Britanijos karinse pajgose koegzistavo ir karins refleksijos tradicija. Vargu, ar be ios
tradicijos civilins kontrols sistem bt lengvai primusi karin bendruomen. Taigi JAV ir kitos Vakar valstybs civilins kontrols sistem kr jau turdamos karins minties refleksijos tradicij, o Lietuva
pirmiau sukr institucin kontrols sistem ir tik po to pradjo pltoti refleksijos tradicij. Taip buvo sukurtos klitys. Kiekviena drsesn karininko mintis ir idja, pasakyta vieai, civili galjo bti traktuojama kaip politikavimas ir subordinacijos paeidimas. Egzistuojant
tokioms slygoms, manytina, dauguma karinink nusprend nerizikuoti savo karjera ir stengsi nesivelti vieas diskusijas. O aprayta generolo J.Kronkaiio istorija tik patvirtino iuos nuogstavimus.
Lietuvos vaidmuo Vakar Europoje, 35-j politini studij, vykusi Los Andele (JAV),
praneimas, http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/horizontai/2002_6_6/p5_1.html.
Savo ruotu generolas netyljo ir gyn savo poelg teigdamas, kad normalioje demokratinje
valstybje karys turi pilietin teis reikti savo mintis vieojoje erdvje. Jonas Kronkaitis,
Lietuvos kariuomens vado gen. mjr. Jono Kronkaiio pasisakymas Seimo Nacionalinio
saugumo ir gynybos komitete dl praneimo Lietuvos vaidmuo Vakar Europoje,
Savanoris, 2002, Nr. 7, p. 12.
210
Kalbant su vairiais karininkais, politikais danai galima igirsti ir dar vien prieast, kodl
karininkija nediskutuoja vieai. Teigiama, kad vie diskusij metu gali bti atskleistos tam
tikros detals, kuri neturt inoti Rusija.
84
I dalis
Taiau ne maiau prie i problem kilimo prisideda ir visuomen.

Pervelgus Lietuvos mokslinius leidinius tenka konstatuoti, kad ms
alyje karo studijos nra labai populiarios. Mokslinink, kurie tyrint
Lietuvos ir kit krat karin mint, karini pajg raid, kariuomens
ir visuomens tarpusavio sveik, yra labai nedaug: J. Novagrockien,
G. Miniotait, G. Vitkus, K. Paulauskas, T. Jermalaviius, E. Raius,
M. eelgyt, V. Urbelis, D. lekys, K. Aleksa, B. Jasiuknait211.
Daugiausia mokslini straipsni, vienaip ar kitaip susijusi su karo tematika, yra spausdinama jau mintoje Lietuvos metinje strateginje apvalgoje. Vien kit straipsn, bent truput susijus su karins minties tematika, galima rasti ir kituose Lietuvos periodiniuose moksliniuose leidiniuose ar knygose. Taiau tai labiau iimtiniai atvejai.
Pervelgus ir perskaiius publikuojamus straipsnius bt galima teigti, kad tekst, skirt tik karinei tematikai, nra daug. I mint mokslinink, didioji dalis karin tematik laiko alutine tema. Daniausiai tai
bna tekstai apie Lietuvos ar kit valstybi saugumo samprat, strategin
kultr ar strategin mstym212. Tai yra temos, giminikos karo studi211
Egidijus Gailinas, Terorizmas ir partizaninis karas dvi sukilimo formos. Politologija,

2010, Nr. 1, p. 98124; Vaidotas Urbelis, Strategija jos elementai ir svokos,
Politologija, 2001, Nr. 4, p. 5381; Egdnas Raius, Maskalinait Asta, lekys Deividas,
Urbelis Vaidotas, Tarptautins antiteroristins kovos iki Lietuvai analiz, Vilnius: Vilniaus
universiteto leidykla, 2007; Deividas lekys, More than semantics: the difference between
the concepts of Military Revolution and Revolution in militarry affairs, Lithuanian
political science yearbook 2007, 2008, p. 5187; Arnas Molis, Baltic Military
Cooperation: Past, Present and the Future, Lithuanian foreign policy review, 2009,
Nr. 22, p. 2447; Jrat Novagrockien (atsakingoji redaktor), Profesionalioji kariuomen:
Vakar ali patirtis ir perspektyvos Lietuvoje, Vilnius: Generolo Jono emaiio Lietuvos
karo akademija, 2005; Margarita eelgyt, Security culture of Lithuania. Lithuanian
foreign policy review, 2010, Nr. 24, p. 2340; Dovil Jakninait, Paulauskas
Kstutis (sud.), Beiekant NATO Lietuvoje: pasiekimai, neskms, perspektyvos, Vilnius:
Vilniaus universiteto leidykla, 2010.
212
Margarita eelgyt, NATO reagavimo pajg ir ES greitojo reagavimo pajg veiklos
perspektyvos, Lietuvos metin strategin apvalga 2002, 2003, p. 103130; Karolis Aleksa,
Karinio pokyio poveikio tarptautinei sistemai interpretacijos, Lietuvos metin strategin
apvalga 20092010, 2010, p. 928; Kstutis Paulauskas, NATO iandien: pasiklyd
transformacijoje?, Lietuvos metin strategin apvalga 20092010, 2010, p. 2952;
Vaidotas Urbelis, Lietuvos strategin kultra, Lietuvos metin strategin apvalga 2006.
2007, p. 175192. Martynas Zapolskis, NATO transformacijos scenarijai, Lietuvos
85
j temoms, taiau akademiniame pasaulyje jos nra priskiriamos tai paiai grupei. I karins tematikos tekst daugiausia straipsni i karo sociologijos srities: civili ir kariki santyki bkl Lietuvoje, kariuomens ir visuomens tarpusavio sveika, karinio veiksnio svarba lietuvikajam identitetui ir misijos Afganistane analiz213. Netiesiogiai tekstuose palieiama terorizmo tema214. Karin mintis giliau ir plaiau tyrinjama ir analizuojama tik 78 straipsniuose215. N vienas i j nra skirtas
aptarti tik Lietuvos karins minties bkl. Juose yra aptariamos vairios
Vakaruose vykstanios diskusijos ir tik dalyje straipsni glaustai apvelgiama, kok poveik tai turi Lietuvoje vykstantiems procesams.

213

214
metin strategin apvalga 20092010, 2010, p. 5376; Martynas Zapolskis, NATO

1999 ir 2010 m. strategini koncepcij lyginamoji analiz, Lietuvos metin strategin
apvalga 20112012, 2012, p. 3358.
Graina Miniotait, Pilietinis pasiprieinimas Lietuvos saugumo ir gynybos sistemoje:
raida ir perspektyvos, Lietuvos metin strategin apvalga 20032004, 2004, p. 195209;
Graina Miniotait, Lietuvos saugumo ir gynybos politika: raida ir perspektyvos, Lietuvos
metin strategin apvalga 20062007, 2007, p. 161174; Graina Miniotait,
Kariuomens modelio konstravimas Lietuvos politiniame diskurse, Lietuvos metin
strategin apvalga 20082009, 2009, p. 197214; Jrat Novagrockien, Kariuomens
transformacija XXI amiuje: Lietuvos atvejis, Lietuvos metin strategin apvalga 2004
2005, 2005, p. 197214; Jrat Novagrockien, Kario profesijos vaizdis Lietuvoje:
kari, visuomens ir jaunimo poiris, Lietuvos metin strategin apvalga 20092010,
2010, p. 193216; Justina Budginait, Lietuvos Provincijos atkrimo grup Afganistane:
tinklaveikos fenomenas, Lietuvos metin strategin apvalga 20122013, 2013, p. 227
248; Asta Maskolinait, Noras pasidalyti nat su partneriais? Lietuvos sprendimo
vadovauti provincijos atkrimo grupei Afganistane vertinimas, Lietuvos metin strategin
apvalga 20132014, 2014, p. 21332.
Edita Dranseikait, Globalizacija ir naujo tipo grsms: terorizmas, Lietuvos metin

strategin apvalga 2002, 2003, p. 1732; Egdnas Raius, Terorizmo globalumas:
vilgsnis i Lietuvos, Lietuvos metin strategin apvalga 2004, 2005, p. 1138.
215
Deividas lekys, Amerikietikosios kariavimo tradicijos svarba ir keliamos problemos,
Lietuvos metin strategin apvalga 20072008, 2008, p. 2548; Tomas Jermalaviius,
Globalus karas su terorizmu: i naujo atrasta sukilimo ir kontrsukilimo teorija, Lietuvos
metin strategin apvalga 20062007, 2008, p. 2539; Berta Jasiuknait, Naujj
kar koncepcija: pagrstumo klausimas, Lietuvos metin strategin apvalga 20102011,
2011, p. 2338; Nerijus Maliukeviius, Karinis konfliktas informacijos amiuje ir
Lietuvos pasirengimas, Lietuvos metin strategin apvalga 2003, 2004, p. 5372; Egl
Elena atait, Taikos atstatymo operacijos: Bosnijos ir Hercogovinos atvejis, Lietuvos
metin strategin apvalga 2008, 2009, p. 89111; Gailinas, lekys, More than
semantics; Vaidotas Urbelis, Lietuvos atgrasinimo strategija, Lietuvos metin strategin
apvalga 2005, 2006, p. 24572.

86
I dalis
iuo atveju reikia konstatuoti, kad atmetus visus tekstus, skirtus vairi saugumo tem, NATO ir ES gynybos politikos analizei, kitos karybos temos nra populiarios. Prieasi, nulmusi toki situacij, vlgi
reikia iekoti daug platesniame kontekste. Btina trumpai apvelgti ir
vertinti dominuojanias socialini moksl kryptis. Karo studijos socialiniuose moksluose uima specifin viet. Jeigu pavelgsime paskutini
keli imtmei takingiausi mstytoj darbus, pamatysime, kad juose temos, susijusios su karu ir prekyba yra svarbiausios216. Mokslininkai,
pradedant Hobsu ir baigiant i dien mstytojais, diskutavo, ginijosi dl karo svarbos monijos raidai ir progresui. Karui buvo suteikiama
ne tik griovimo ir destrukcijos, bet ir krybins galios. Taiau ilgainiui i
perspektyva buvo nustumta. Turbt vienintelis dalykas, kuris jungia tokias skirtingas socialines teorijas, kaip liberalizmas, marksizmas ar konstruktyvizmas, yra neigiamas poiris kar ir karines pajgas. Jiems visiems karas neturi subjektikumo, autonomijos, kuri yra priskiriama tokiems socialins galios elementams kaip ekonomika ir kultra. Kitaip tariant, karo studijos nra traktuojamos kaip svarbi disciplina ir todl daniausiai yra nustumiamos karo akademijas.
Atuntajame deimtmetyje bandyta i situacij keisti. Tokie mokslininkai kaip Skocpol, Tillis, Giddensas, Mannas McNeillas, Dandekeris
kritikavo liberali ir marksistin perspektyvas kaip per daug koncentruotas visuomens tyrimus, taip nepastebint labai svarbi proces217. Jie
216
Joas, War in Social Thought.

Peter Evans, Dietrich Rueschemeyer, and Theda Skocpol, eds., Bringing the State Back In,
Cambridge: Cambridge University Press, 1985; Samuel E. Finer, State - and Nation Building in Europe: The Role of the Military, in The Formation of National States in
Western Europe, ed. Charles Tilly. Princeton and London: Princeton University Press,
1975; Charles Tilly, Coercion, Capital, and European States, AD 990-1992, Rev. pbk.
ed, Studies in Social Discontinuity. Cambridge, MA: Blackwell, 1992; Anthony
Giddens, A Contemporary Critique of Historical Materialism: The Nation-State and Violence,
vol. 2, London: Polity, 1985; Michael Mann, The Sources of Social Power, vol. 1.
Cambridge: Cambridge University Press, 1986; Michael Mann, The Sources of Social
Power, vol. 2. Cambridge: Cambridge University Press, 1993; William Hardy McNeill,
The Pursuit of Power: Technology, Armed Force, and Society Since A.D. 1000, Oxford:
Blackwell, 1983; Christopher Dandeker, Surveillance, Power and Modernity: Bureaucracy
217
87
sil skirti daugiau dmesio valstybei, kaip analizs objektui, ir akcentuoti karo svarb. ios mokslinink grups kiu galt bti Ch.Tillio
odiai: Karai sukr valstybes, o valstybs sukl karus 218. Savo moksliniuose darbuose ios grups atstovai band parodyti, kad karas gali duoti ir teigiam rezultat, pvz., katalizuoti valstybs institucij krimsi.
Taiau dl vairi prieasi i tradicija deimtojo deimtmeio pradioje prarado populiarum ir j viet um liberalios ir kultrins socialins teorijos perspektyvos.
Situacija tarptautini santyki disciplinose buvo tarsi politikos
moksl, tiksliau, politins sociologijos srities proces atspindys. altojo
karo metais tarptautini santyki disciplinose dominavo strategins
studijos, kurios maai dmesio skyr karo reikinio tyrinjimams. Po
altojo karo pabaigos, strategins studijos palengva uleido viet saugumo studijoms, kurios vlgi karo studijoms skyr nedaug dmesio219.
ioje vietoje btina pabrti, kad strategins ir saugumo studijos nra
tas pats, kas karo studijos. Tam tikr slyio tak yra, taiau i ties tai
skirtingos disciplinos.
i glausta socialini moksl raidos apvalga buvo atlikta turint vien konkret tiksl. Po nepriklausomybs atkrimo Lietuva nuo i naujo kr ne tik karines pajgas. Panaiomis slygomis reikjo kurti ir
pltoti daug auktojo mokslo disciplin, tarp j ir politikos moksl.
Atsivelgdami to meto socialini moksl tendencijas, alies mokslininkai perm idjas, labiau siejamas su politine ekonomija ir politine sociologija. iuo atveju lietuvi mokslininkai perm tai, kas Vakar
universitetuose buvo laikoma geriausia patirtimi. Todl daugel met
alies universitetus baigdavo gerai parengti ir imanantys demokratizacij, lyginamj politik, viej administravim ir politikos analiz

and Discipline from 1700 to the Present Day, Cambridge: Polity, 1990.
Charles Tilly, The Formation of National States in Western Europe. Princeton, N.J: Princeton
219
Richard K. Betts, Should Strategic Studies Survive?, World Politics 50, no. 1, October,
1997, p. 733; Stephen M. Walt, The Renaissance of Security Studies, International
Studies Quarterly 35, no. 2, June, 1991, p. 21139.
218
88
I dalis
studentai220. Rengiantis Lietuvai stoti ES ir stojus j, m reikti

daug daugiau ES politikos specialist, o auktosios mokyklos stengsi juos parengti. O tai vlgi labai maai k bendro turi su karo studijomis. Kita vertus, naryst NATO nepaskatino mokslinink labiau domtis karo tema. iuo atveju karo studijos buvo ugotos saugumo studij221. Kaimynins Rusijos keliama grsm kibernetikos, energetikos ir
informacinio saugumo srityse skatino mokslininkus ir ekspertus iuos
klausimus analizuoti labiau. Taiau, kaip jau buvo minta, saugumo studijos tik i dalies susijusios su karo studijomis ir nra tokios paios.
Reikt glaustai apvelgti lietuvikos karo istorijos disciplinos raid.
Verta prisiminti, kad Vakaruose didioji dalis rimiausi karins minties srities studij yra paruoiamos karo istorik. V. Rakutis 2000 m. teig, kad karybos istorijos bvis ir toliau lieka diletantikas, nors ir pasipild reikmingais darbais222. Pervelg pagrindinio karo istorijos leidinio Karo archyvas straipsni sra, galime pastebti, kad V. Rakuio odiuose daug tiesos223. Palyginti su Vakar karo istorijos disciplinos raida, ms pasirinktos temos ir metodai pasen. Ilg laik atskirus mius
ir karus apvelgdavome sausai, tik ivardydami faktus. Tik palaipsniui
pradjo atsirasti publikacij, kurias galima priskirti vadinamajai naujajai
kar istorijai (new military history angl.)224 Jose kar bandoma tirti pla220
Dovil Jakninait and Inga Vinogradnait, Political Science in Lithuania: A Maturing

Discipline, in Political Science in Central-East Europe: Diversity and Convergence
(Leverkusen, 2010, 2010); Just Strakait, Lietuvos politikos moksl lauko analiz:
aikinant skirtingas politikos mokslo sampratas, Politologija, Nr. 3 (2011): 2355.
221
Kstutis Paulauskas, Saugumo studij bkl ir raidos tendencijos, Lietuvos metin
strategin apvalga 2006, 2007, p. 193216; Dovil Jakninait, Kritins saugumo
studijos XXI amiuje: Kur kreipti Lietuvos saugumo politikos tyrimus?, Lietuvos metin
strategin apvalga 20132014, 2014, p. 3149.
222
Valdas Rakutis, Lietuvos karybos istorija: tarp tradicij ir naujovi, Darbai ir dienos,
t. 21, 2000, p. 716.
223
Karo archyvo IXXX tom bibliografija, Karo archyvas, XXX tomo priedas, 2015.
Peter Karsten, The New American Military History: A Map of the Territory,
Explored and Unexplored, American Quarterly, 36, 1984, p. 389418; Peter Paret,
The New Military History, Parameters, XXXI, Fall 1991, p. 1018; Robert M.
Citino, Military Histories Old and New: A Reintroduction, American Historical Review,
112, 2007, p. 10701090.
224
89
tesniame socialiniame, politiniame kontekste225. Daugjant tyrim, pasirod ir pirmosios mokslins publikacijos, skirtos lietuvikosios karins
minties istorijai aptarti226. Btina pastebti, kad visi ie pokyiai sibgjo tik per paskutinius kelerius metus ir dar tik pradeda daryti poveik visuomens suvokimui.
Atsivelgiant tai, bt galima teigti, kad skurdi karini reikal karinse pajgose refleksija neturt stebinti, jeigu visuomen pati nra
aktyvi iose diskusijose. Sunku reikalauti i karinink rimt publikacij, jeigu nra civili akademik, kurie jiems galt padti ir patarti iais
klausimais. Vadinasi utikrinti civili kontrol ir suprasti, apie k galvoja ms karininkija, yra sudtinga.
2014 m. vykiai parod, kaip sudtinga veikti visus iuos barjerus.
Dl vyki Ukrainoje suintensyvjo visuomens, politik, iniasklaidos
dmesys karinms pajgoms. iniasklaida mirgjo nuo komentar apie
hibridin karyb, aliuosius mogeliukus, Lietuvos kariuomens sigijimus, NATO vaidmen. Kariuomens atstovai sunkiai prim padidjus
susidomjim, klim klausim temomis, kurios anksiau buvo laikomos iimtinai kariki reikalu.
Tie patys metai ymjo ir tam tikr prover karo studij srityje. J galima sieti su trimis publikacijomis. Pirmoji publikacija urnalisto A. Matonio knyga apie Lietuvos specialij operacij pajg
istorij227. Nors tai nra mokslin publikacija, atsivelgiant tirt
225
Gimauskas Edmundas, Vokiei karins okupacijos poveikis Lietuvos visuomenei ir

besiformuojaniam valstybingumui 19151918 m., Karo archyvas, 2010, t. 25, p. 98123;
Kuodys Modestas, Karo padties klausimas Lietuvos seimuose (19191927 m.), Karo
archyvas, 2007, t. 22, p. 219290; Gediminas Lesmaitis, LDK samdomoji kariuomen
XV a. pabaigoje XVI a. antrojoje pusje, Vilnius: Baltos lankos, 2011; Vytautas Jokubauskas,
Paramilitarizmas ir Lietuvos karinio saugumo problemos.
226
Jokubauskas Vytautas, Karin doktrina: tarpukario Lietuvos kariuomens atvejis
(19231940 m.), Karo archyvas, 2014, t. 29, p. 120188; Jokubauskas Vytautas,
Lietuvos kariuomens kariniai planai ir itekliai eventualaus karo su Lenkija atveju
19381939 m., Karo archyvas, 2011, t. 26, p. 272320; Jokubauskas Vytautas,
Pirmoji Lietuvos Respublikos kariuomens doktrina ir jos autorius, Karo archyvas,
2015, t. 30, p. 176190.
227
Matonis, Gabrieliaus kariai.

90
II DALIS
pajg specifik, tai didelis ingsnis link glaudesnio civili ir kariki

bendradarbiavimo. Jeigu jau leidiame knygas apie SOP, tai laikui bgant maiau bijosime kalbti ir diskutuoti apie karinius planus, strategijas. Antroji publikacija skirta susisteminti informacij apie konfliktus, vykusius Lietuvoje po 1816 m., ir iais duomenimis papildyti ir iplsti (tiek empirine, tiek teorine prasmmis) taking JAV mokslinink vykdom Karo koreliat (Correlates of War angl.) projekt228. is
Vakar mokslinink tstinis projektas yra vykdomas nuo 1970 m. ir jo
tikslas yra surinkti vairi empirin mediag apie visame pasaulyje vykusius konfliktus, kuri leist daryti vairius teorinius apibendrinimus.
Nors tiesiogiai su karo teorija i publikacija nra susijusi, taiau tai
reikmingas ingsnis pltojant karo studijas Lietuvoje. Kita vertus, rengiant i publikacij kil teoriniai ir metodologiniai klausimai susilauk usienio ekspert dmesio ir kilo mokslin diskusija229. Galiausiai
treioji publikacija yra skirta tarpukario Lietuvos karins galios analizei230. Tai pirmas rimtas ir sistemingas mokslinis veikalas, skirtas tarpukario karini plan, doktrin, tradicij analizei. Be to, kad i mokslin knyga yra aukto lygio, joje bandoma pritaikyti patirt sprendiant
i dien Lietuvos gynybos dilemas.
Taiau reikia pabrti, kad is pastarj met karins refleksijos
uolis negali kompensuoti pirmj skurdi 24 nepriklausomybs
met. Maas specialist skaiius tiek akademiniuose sluoksniuose,
tiek iniasklaidos srityje sudaro menkas slygas sekti ir kontroliuoti
228
Gediminas Vitkus, red., Lietuvos karai: Lietuvos XIXXX a. nacionalini kar sisteminkiekybin analiz, 2014.
229
Gediminas Vitkus, Once more on Advantages and Disadvantages of Metropole-Periphery
Distinction Elimination: A Rejoinder, Journal of Baltic Studies, volume 43, issue 4, 2012,
p. 539544; Gediminas Vitkus, Forest Brothers And The Consequences Of Metropole- Periphery Distinction Elimination In The Correlates Of War Typology, Journal of Baltic
Studies, volume 43, issue 4, 2012, p. 515527; Meredith Reid Sarkees, Response to the
Forest Brothers and the Consequences of Metropole-Periphery Distinction in the
Correlates of War Typology, Journal of Baltic Studies, volume 43, issue 4, 2012,
p. 528538.
230
Vytautas Jokubauskas, Maj kariuomeni galia ir paramilitarizmas: tarpukario
Lietuvos atvejis, Klaipda: Klaipdos universiteto leidykla, 2014.

3 skyrius. Karins tapatybs paieka (19902003)
91
karines pajgas konceptiniu lygiu. Karinse pajgose formuluojamos

koncepcijos nesulauk kokybikos civili ekspert revizijos, todl diskurso lygmeniu dominuoja karin versija. Taigi, jeigu manome, kad
efektyvs civili ir kariki santykiai pirmiausia pasiymi geru strategij formulavimu, o tam btina karo prigimties ir kintanios karybos
refleksija. Tokiu atveju Lietuvos civili ir kariki santykiai turi nemenk trkum. Paios ekspertizs egzistavimas yra tik dalis proceso. Jeigu egzistuoja refleksija, vadinasi, egzistuoja ir tradicija iklausyti ir priimti kitoki nuomon, pozicij. Tai sudaro slygas konstruktyviam, atviram pokalbiui, diskusijai, kurioje dalyvauja ir visuomen. iuo atveju Lietuva i ties tik dabar engia pirmuosius ingsnius
ia kryptimi.
92
II DALIS
II Dalis
3 skyrius.
(19902003)

Karins
tapatybs
paieka
Vienas kraujo laas bt tave nuplovs,

O varge jo vieno tu pasigedai,
Nors stipryb smm i didios senovs
Liko netesti ms paadai
Jonas Aistis Vienas kraujo laas
J. Aisio eils perteikia tautos skausmo ir gdos jausm, kuris apima prisiminus 1940 m. vykius, kai sovietai okupavo Lietuv ms kariuomenei ir tautai nesiprieinant. Nordamas pabrti i dien kariuomens parengt ir ryt duoti atkirt, buvs jos vadas gen.ltn.A.Pocius
konkreiai pasak, kad jeigu reiks, tai ir iausim 231. Prieingai nei
1940 m., iais laikais yra rodomas rytas nepasiduoti. Taiau kyla klausimas, koks is planuojamas pasiprieinimas bt karinis ar nekarinis
(pilietinis). Jeigu kam nors tai atrodo naivus ir prasms neturintis klausimas, tai visai kitaip tai atrod 1990-j pradioje.
1991 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba
prim nutarim, kurio vienas i punkt skambjo taip:
Lietuvos Respublikos pilieiai aktyviosios okupacijos reimo atveju kvieiami
laikytis nepaklusnumo, nesmurtinio pasiprieinimo ir politinio bei socialinio
nebendradarbiavimo princip kaip pagrindinio kovos u nepriklausomyb
bdo232.
231
Andrius Vaitkeviius, Lietuvos kariuomens vadas: Jei tik reiks, vi bus, http://www.
lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/lietuvos-kariuomenes-vadas-jei-tik-reikes-suviu-bus.htm.
232
Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos nutarimas, Dl Lietuvos Respublikos
valdios institucij ir piliei laikysenos bei veikimo aktyviosios TSRS okupacijos atveju,
Vilnius, 1991 m. vasario 28 d. Nr. I-1114. Verta paymti, jog is nutarimas nra atauktas
ir galioja iki iol.

93
T pai met saus patvirtintuose Nacionalinio saugumo koncepcijos metmenyse teigiama, kad reikia vykdyti toki tarptautin politik,
kurios rezultatas bt padidinto pasitikjimo zonos tarp Ryt ir Vakar
valstybi sukrimas Baltijos alyse233. Toki pozicij bt galima traktuoti kaip nor turti neutralitet. Todl dokumente maai kalbama apie
karines pajgas ir j panaudojim. I ties jame aikiai teigiama, kad kuriamoje zonoje bt laikomi tik riboti ir apibrtos karins paskirties
kariniai kontingentai 234.
T pai met gegus mnes vykusiame Sjdio mitinge Krato
apsaugos departamento direktorius A. Butkeviius kalbjo, kad visi
Lietuvos mons negali tapti kareiviais, taiau kiekvienas gali pasiimti
ant savo pei dal bendro pasiprieinimo, kurio esm yra nebendradarbiavimas su okupantu [...]235.
Taigi k bt galima pasakyti i i pateikt itrauk apie pirmj atkurtos nepriklausomybs met mintis apie krato gynyb? Aukiausiosios
tarybos nutarime ir A. Butkeviiaus kalboje akivaizdiai usimenama apie
pilietins gynybos (civilian-based defense angl.), o Nacionalinio saugumo
metmen dokumente apie gynybins gynybos (defensive defense angl.)
idjas. is skyrius ir bus skirtas apvelgti ias ir joms artimas idjas.
3.1. Pilietins gynybos faz

Sakoma, kad ateities karuose kariai ir j vadai i naujo kariauja savo
paskutin kar. T pat bt galima pritaikyti ir civiliams, ypa kai kalbama apie Lietuvos atkrimo kontekst. O j geriausiai apibdina ir visk pasako vienas odis Sjdis. Jo susikrimas ir netiktinai spartus virtimas masiniu judjimu 1988 m. bireliospalio mnesiais atrodo
lyg koks stebuklas, [...] atskleidiantis netiktin mobilizacin Lietuvos
233
Krato apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs, Nacionalinio

saugumo koncepcijos metmenys, Karys, 1991, Nr. 1, p. 1617.
234
Ten pat, p. 16.
235
Krato apsaugos departamento generalinio direktoriaus A. Butkeviiaus kalba, pasakyta
Sjdio mitinge (1991. V. 4) Vingio parke, Karys, 1991, Nr. 6, p. 15.

94
II DALIS
visuomens gali 236. Lietuva ir kaimynins Baltijos valstybs ikovojo

nepriklausomyb vykdydamos pilietinio pasiprieinimo ir nepaklusnumo akcijas. Tragiki 1991 m. sausio vykiai parod, k gali viskam pasiry mons. Jie rod, kad net neturint kariuomens galima pasiprieinti okupant jgai ir taip ikovoti nepriklausomyb.
i ikovojus, kilo klausimas, kaip j reiks ginti, jeigu reiks. Ar manoma pritaikyti Sjdio patirt, t. y. pilietin pasiprieinim, kaip pagrindin ginkl atgrasinant oponent nuo agresyvi karini veiksm.
Dabar pasilymas krato gynyb organizuoti pilietins gynybos pagrindu skambt naiviai. Taiau kaip tik pilietine gynyba oficialiai ir buvo
paremta valstybs politika.
Kita vertus, ar buvo manomas kitoks scenarijus. Okupacin kariuomen, bandiusi jga sustabdyti valstybs atkrim, vis dar buvo alies
viduje. Tokiomis slygomis kurti alies kariuomen buvo labai sudtinga. T puikiai parodo pirmoji Aukiausiosios Tarybos diskusija dl krato apsaugos ministro paskyrimo. Po kandidato ministrus Vidmanto
Povilionio pasisakymo kilo diskusija apie tai, ar Lietuvai i viso reikalinga kariuomen. Deputat N. Oelyt-Vaitieknien teig, jog turti iliuzij, kad galime sukurti kariuomen, galini kam nors rimtai pasiprieinti, yra juokinga. Lietuva nebus militarizuota, bet pasienio apsauga turi bti. Jai antrino A. Januka, teigdamas, kad itas klausimas visikai neparengtas. Visa ta diskusija kaip kakoks klaikus nakties
sapnas237. Galiausiai ministras buvo nepatvirtintas ir tik balandio mnes pavyko kurti Krato apsaugos departament (KAD).
Taiau ios diskusijos metu paaikjo, kad politikai nesutar, kaip interpretuoti Lietuvos Persitvarkymo Sjdio dokumentuose deklaruojam neutraliteto ir demilitarizacijos sampratas ir k iuose dokumentuo236
Jrat Kavaliauskait ir Ain Ramonait, sud., Sjdio itak beiekant: Nepaklusnij

tinklaveikos galia, Vilnius: Baltos lankos, 2011, p. 11.
237
1990-03-23 Seimo posdis Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba-Atkuriamasis
Seimas. Stenograma, Nr. 19, 1990-03-23. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.show doc_l?p_id=251071&p_tr2=2

95
se reikia odis kariuomen238. Paprastai tariant, nebuvo aiku, ar norima

kurti kariuomen. O jeigu nra apsisprsta, nra prasms pradti diskusijos apie karin strategij, doktrin ir t. t. Kaip matyti i Nacionalinio
saugumo koncepcijos metmen, i dilema dar nebuvo iki galo isprsta.
Tik po 1991m. sausio vyki pradeda viskas aikti.
Atsivelgus sudtingas aplinkybes, nusprsta eiti pilietins gynybos keliu. 1991 m. vasario 20 d. Krato apsaugos departamente
steigta Psichologins gynybos ir pilietinio pasiprieinimo komisija239.
Atsivelgiant departamento dyd, is sprendimas traktuotinas kaip rimta investicija ribotus finansinius ir mogikuosius iteklius. Vliau seka
jau cituotas Aukiausios Tarybos nutarimas, kaip pilieiai turt elgtis okupacijos atveju. pasirinktas koncepcinis modelis geriausiai matyti
1991 m. rugpjio Maskvos puo vyki kontekste. Tvyrant neinomybei ir tampai, KAD direktorius A. Butkeviius ileidia sakym, kuriuo
Savanorikos krato apsaugos tarnybos (SKAT), KAD Mokomajam junginiui ir Pasienio apsaugos tarnybai nurodo:
TSRS ginkluotosioms pajgoms umus Aukiausios Tarybos ir Vyriausybs
rmus, organizuoti ir vykdyti pilietinio pasiprieinimo akcijas visoje Lietuvos
Respublikos teritorijoje, naudojant nesmurtinio pasiprieinimo metodik240.
Taigi kritiniu momentu siloma naudotis nesmurtiniais pasiprieinimo metodais. Jie laikomi geresniais ir labiau tinkaniais pasiprieinti okupantui. Toks poiris siejamas su G. Sharpo idjomis ir veikla.
Dar 1973 m. jis pateik 198 neprievartini bd sra, kuriais galima
skmingai prieintis agresoriui. tai keletas j: viei pasisakymai, vliav iklimas, religins apeigos, maldos, vairios humoristins parodijos,
238
Ten pat.
Dl Krato apsaugos departamento Psichologins gynybos ir pilietinio pasiprieinimo
komisijos steigimo ir darbo organizavimo, sakymas Nr. 12, 1991 02 20 kn. Gintautas
Surgailis, sud., Krato apsaugos departamento generalinio direktoriaus sakymai, 19901991,
Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija, 2003, p. 4142.
240
Dl KAD padalini veiksm ypatingos situacijos metu, sakymas Nr. 160, 1991 08 19,
kn. Gintautas Surgailis, sud., Krato apsaugos departamento generalinio direktoriaus sakymai,
19901991, Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija, 2003, p. 182183.
239
96
II DALIS
eityns, paradai, protesto mitingai, vartotoj boikotas, rinkim boikotas, keli blokavimas, alternatyvios prekyviets ir t. t.241 is sraas primena Sjdio laik akcijas ir protestus. Jau vien i to galime numanyti, kodl Sharpo idjos buvo priimtinos naujai besikurianiai valstybei.
Anot jo, daugelis moni ir vyriausybi visuomet man ir mano,
kad sulaikyti svetim agresij ir apsiginti nuo jos galima tik karinmis
priemonmis242. Taiau i ties egzistuoja alternatyva tokiai gynybai.
Toji alternatyva yra pilietin gynyba, kurios esm yra piliei, o ne karinio personalo vykdymo gynyba, naudojantis pilietinmis, o ne karinmis ar pusiau karinmis kovos priemonmis 243. iuo atveju galia, dl
kurios galima naudoti i gynybos form, ateina i vidini visuomens
altini. Kitaip tariant, vidin motyvacija, moralin stipryb, tautinis ir
pilietinis nusiteikimas tampa pagrindu tokios galios formavimuisi. O ji
krizs metu leidia gyvendinti politin diudicu. Tai tokia bkl, kai
smurtiniai prieinink smgiai juos paius imua i pusiausvyros, nes
juos neatsakoma nei smurtiniu pasiprieinimu, nei pasiduodama 244.
Visuomen, kuri rodo vali ir ryt nepasiduoti ir aikiai tai ireikia, sulaiko. Potencialiam upuolikui yra parodoma, kad puolimo padariniai
gali bti labai rimti. Agresorius susidurt su nepaklusniu oponentu, tai
utst konflikt ir vest prie vairi neramum reimo viduje, o prievartos laipsnio padidinimas sukelt didesn neigiam reakcij. Todl pilietin gynyba siejama su tikrja gynyba, nes ginklai turi pernelyg daug
griaunamosios galios, kad galt apsaugoti civilin visuomen 245.
Svarbu tai, kad visus iuos teorinius argumentus G. Sharpas iliustravo
pateikdamas konkreius istoriniuis vykius: Veimaro Respublikos atsiradimu, 19681969 m. ekoslovakijos vykiais, Gandio taikiu pasiprieinimu Indijoje ir t. t. Dar daugiau, jo teorinis modelis, pateikti konkrets
241
Vytautas Mankeviius ir Albertas Daugirdas, Pilietinis pasiprieinimas, Vilnius: Maoji

Evelina, 2002, p. 3340
242
Gene Sharp, Pilietin gynyba: postmilitarini ginkl sistema, Vilnius: Mintis, 1992, p. 9.
243
Ibid., p. 12.
244
Ibid., p. 57.
245
Ibid., p. 81.

97
patarimai, istoriniai pavyzdiai puikiai tiko apibdinti Sjdio laikotarp Lietuvoje. Todl vykiai ms regione i karto patrauk G. Sharpo dmes246. O taip pat ms politiniai lyderiai, skaitydami jo tekstus, velg politini veiksm, kuriuos jie atliko prieindamiesi soviet okupacijai, pagrindim.
Vlgi velgiant i i dien perspektyvos gali atrodyti, kad kalbti
apie gynybos utikrinim tik nesmurtinmis priemonmis yra naivu.
Taiau reikia pabrti, kad altojo karo pabaigoje Sharpo idjos neatrod ekscentrikos. I ties tuo metu buvo labai gyvybinga konceptin tradicija, kuri sil maiau kariniais arba i viso nekariniais bdais sprsti
tarptautins politikos problemas. Todl tam tikra prasme Lietuva taik ir
gyvendino naujausias Vakar gynybos ir karybos teorijas.
Diskusij apie pilietin gynyb ar pilietin pasiprieinim tradicija
Vakaruose yra siejama su Pirmuoju pasauliniu karu. Nuo to laiko, i pradi epizodikai ir fragmentikai, diskusijos gavo pagreit ir jau altojo
karo metu egzistavo konceptualiai ibaigtos teorijos, kurios sil alternatyv ne tik branduoliniam, bet ir konvenciniam karui247. iuo atveju branduolinio ginklo egzistavimo faktas labai jaudino Vakar Europos
valstybes, nes kilus tradiciniam karui, btent jose vykt toks karas. Todl
nieko nuostabaus, kad io regiono valstybi atstovai buvo aktyviausi silydami vairias koncepcines inovacijas, teik politines rekomendacijas.
19701980 m. Norvegijos, vedijos, Danijos, Suomijos, Olandijos,
Pranczijos ir D. Britanijos vyriausybs suformuoja darbo grupes,
246
Gene Sharp, Savarankika gynyba be bankroto ir be karo: skiriama Pabaltijo, Centrins Ryt
Europos valstybms ir Nepriklausom Valstybi Sandraugos narms, Vilnius: Mintis, 1992.
247
Adam Roberts and Timothy Garton Ash, Civil Resistance and Power Politics: The Experience
of Non-Violent Action from Gandhi to the Present, Oxford: Oxford University Press, 2009,
p. 2542; Michael Randle, Civil Resistance, First Edition, London: Fontana Press, 1994,
p. 121137; Adam Roberts, Civilian Defence, Peace News Pamphlet.London: Peace News,
1964; Adam Roberts, The Strategy of Civilian Defence: Non--Violent Resistance to Aggression,
London: Faber, 1967; Gene Sharp, The Politics of Non-violent Action, Extending Horizons
Books, Boston, Mass: Porter Sargent, 1973; Johan Galtung, Two Concepts of Defense,
Security Dialogue 9, no. 4, October, 1978, p. 32934; Johan Galtung, Transarmament:
From Offensive to Defensive Defense, Journal of Peace Research 21, no. 2, June, 1984,
p. 12739.
98
II DALIS
komisijas, kurioms pavedama vertinti pilietins gynybos idjos praktikum ir galimybes traukti jos elementus gynybos strategijas248.
Diskusijos suintensyvjo, kai 9 deimtmetyje JAV dislokavo taktin branduolin ginkl Europoje. Nors kai kuriuos politinius sluoksnius
is Vaingtono sprendimas nuramino, nemaa visuomens dalis tai vertino labai kritikai249. Dar didesn nerim europieiams kl radikals
JAV karins doktrinos, kuri po Vietnamo karo buvo perrayta ir gijo
agresyv, puolamj pobd, pokyiai. Tai neivengiamai padar poveik
NATO ir pastaroji pakeit savo doktrin, kuri tapo agresyvesn250.
Dl i sprendim kritikai pasil daug alternatyvi velnesni
koncepcij: gynybin gynyba (Defensive Defence angl.); nepuolamoji gynyba (Non-Offensive Defence angl.); teritorin gynyba (Territorial
Defence angl.); alternatyvioji gynyba (Alternative Defence angl.) 251
Visos jos kilo i G. Sharpo, A. Robertso idj apie pilietin gynyb.
Anot J. Galtungo, susidaro spdis, kad amina diskusija dl gynybos
skirta isiaikinti labiau tam, kaip reikia gintis, o ne tam, k reikia ginti.
Teritorin gynyba siekia apginti teritorij, o socialins gynybos paskirtis
248
Randle, Civil Resistance, p. 128130; H. Tromp, The Dutch Research Project on

Civilian Defence, 19741978: An Inquiry into Alternative Security and Non-Violent
Conflict Resolution, Security Dialogue 9, no. 4, January, 1978, p. 3017; Hakan
Wiberg, Swedish National Security Polic A Review and Critique, Security Dialogue 9,
no. 4, October, 1978, p. 30815; Alternative Defence Commission, Defence without
the Bomb: The Report of the Alternative Defence Commission Set up by the Lansbury House
Trust Fund, London: Taylor & Francis, 1983; Alternative Defence Commission, The
Politics of Alternative Defence: A Policy for a Non-Nuclear Britain, London: Paladin, 1987.
249
Christoph Bertram, Nuclear Weapons in the 1980s: The Implications of Theater Nuclear
Weapons in Europe, Foreign Affairs, Winter 1981 m.; Geoffrey Godsell, Europes
Protesters Strain Transatlantic Ties, Christian Science Monitor, October 26, 1981,
http://www.csmonitor.com/1981/1026/102663.html.
250
Richard Lock-Pullan, How to Rethink War: Conceptual Innovation and AirLand Battle
Doctrine, Journal of Strategic Studies 28, no. 4, 2005; John L. Romjue, From Active
Defense to Airland Battle: The Development of Army Doctrine 19731982, United States
Army Training and Doctrine Command, 1984; FM 100-5: Operations, 1982 m.;
Michael J. Diver, NATOs Follow-On Forces Attack (FOFA) Concept: Past, Present and
Future, Rome: NATO Defense College, 1990.
251
Jonathan Dean, Alternative Defence: Answer to NATOs Central Front Problems?,
International Affairs, 64, no. 1, December, 1987, p. 6566.
99
yra apginti gyvenimo bd 252.

Nauj idj alininkai teig, kad vietoj didesnio saugumo agresyvi
karin strategija kuria didesn saugumo dilem253. Pastarosios mainimas manomas i principo tik labai aikiai atskiriant puolamj ir gynybin ginkluot ir atitinkamai pertvarkant karin struktr254. Todl norint ivengti karo Europoje, reikia pereiti prie grynos gynybins strategijos, o radikalesnje versijoje i viso pereiti prie nesmurtins gynybos. Pvz., Bundesvero karininkas Wilhelmas Nolt sil suformuoti 30
kilometr statik gynybin perimetr vidurio Vokietijoje ir Vokietijos ir
ekoslovakijos pasienyje. io perimetro gynyba bt paremta mau mobili pajg vienetu ir partizaniniais kovotojais. O visi miestai, turintys
daugiau nei 50 000 gyventoj, turi bti paskelbti atvirais miestais ir neturti joki karini instaliacij. Taip pat ie miestai tarnaus kaip pasyviosios rezistencijos vieta255. I ties is modelis primena pirmuosius lietuvikus svarstymus apie gynyb: saugoti pasien, organizuotesni briai
saugo strateginius objektus, pvz., Aukiausij Taryb, o lik pilieiai
vykdo pilietin gynyb.
Kaip minta, teisiniuose dokumentuose Lietuvoje buvo gana aikiai
ireikta parama pilietinei gynybai. Valdios veiksmai rod, kad ji vykdo tai, k deklaruoja. Pasak G. Miniotaits, 1991 m. sausio vyki metu
per televizij buvo rodomas Richardo Attenborougho filmas Gandhi
(1982); KAD pradjo leisti laikrat rus kalba Doroga Litvy (Lietuvos
kelias), kuris buvo dalijamas soviet karikiams, tarnavusiems Lietuvoje
ir Soviet Sjungoje; SKAT daug dmesio skyr savanori mokymams
organizuoti, rm reikiamos literatros vertim lietuvi kalb; Lietuvos
252
Galtung, Two Concepts of Defense, p. 329.

Bjrn Mller, The Need for an Alternative NATO Strategy, Journal of Peace Research
24, no. 1, March, 1987, p. 6174; Matthew A. Evangelista, Offense or Defense: A
Tale of Two Commissions, World Policy Journal 1, no. 1, October, 1983, p. 4569;
Wilhelm Agrell, Offensive versus Defensive: Military Strategy and Alternative Defence,
Journal of Peace Research 24, no. 1, March, 1987, p. 7585.
254
Robert Jervis, Cooperation Under the Security Dilemma, World Politics 30, no. 2,
January, 1978, p. 167214.
255
Dean, Alternative Defence, p. 67.
253
100 I I D A L I S
laikraiai spausdino mediag, skirt pilietins rezistencijos istorijai, jos
metod analizei, taip pat buvo rengtos televizijos laidos, supaindinanios gyventojus su pagrindiniais pilietins gynybos principais256.
ie lietuvi veiksmai buvo pastabti. Pasak vyki stebtoj, Lietuva
buvo pirmoji valstyb nuo 1923 m. Pranczijos ir Belgijos vykdytos
Rro regiono okupacijos pilietin gynyb paskelbusi oficialia alies politika 257. Tai neturt stebinti, nes pats G. Sharpas ir jo kolegos i Alberto
Einteino instituto lanksi Baltijos valstybse ir konsultavo i ali politikus pilietins gynybos klausimais258. iuose susitikimuose dalyvavo aukiausi alies vadovai ir politikai. Ypating vaidmen tuo laikotarpiu suvaidino KAD direktorius ir pirmasis krato apsaugos ministras A.Butkeviius
ir dr. G. Miniotait259. Tai j iniciatyva Lietuvos visuomenei buvo pristatytos G.Sharpo idjos. A. Butkeviius teig, kad Sharpo knyga Pilietin
gynyba jam tarnavo kaip pagrindas planuojant nesmurtin pasiprieinim paskutinius 1,5 met (19901991 D..) 260 Tai jo pavedimu lietuvi kalb buvo iverstos dvi Sharpo knygos, o vienos i j pratarmje jis
teigia, kad visi iuose leidiniuose ivardyti nesmurtins kovos metodai yra
256
Graina Miniotait, Pilietinis pasiprieinimas Lietuvos saugumo ir gynybos sistemoje:

Raida ir perspektyvos, Lietuvos metin strategin apvalga 2003, 2004, p. 203204;
Partizano mokykla. Tardymas, Gimtasis kratas, 1991, Nr. 8, vasario 2127 d.,
p. 14; Karo padtis, Gimtasis kratas, 1991, Nr. 9, vasario 28 kovo 6 d., p. 2 ir
Nr. 10, kovo 713 d., p. 2; Rezistencija Norvegijoje ir Olandijoje, Gimtasis kratas,
1991, Nr. 11, kovo 1420 d., p. 2; Graina Miniotait, Neprievartinis pasiprieinimas
Lietuvoje, Gimtasis kratas, 1991, Nr. 12, kovo 2127 d., p. 2.
257
Christopher Kruegler, A Bold Initiative in Lithuanian Defense, Nonviolent Sanctions, The
Albert Einstein Institution, vol. II, Nr. 4, Spring 1991, p. 1.
258
Bruce Jenkins, Einstein Institution Delegation Discusses Civilian-Based Defense with
Lithuanian Officials, Nonviolent Sanctions, The Albert Einstein Institution, vol. II, Nr. 4,
Spring 1991, p. 45; Bruce Jenkins, Civilian-Based Defense Discussed in Moscow
and Baltics, Nonviolent Sanctions, The Albert Einstein Institution, vol. III, Nr. 3, Winter
1991/92, p. 1, 45, 8.
259
Pokalbyje su autoriumi A. Butkeviius teig, jog su G. Sharpo idjomis jis susipaino
studijuodamas, o vliau jau jam dirbant KAD direktoriumi j kreipsi G. Miniotait
silydama pasikviesti G. Sharp Lietuv ir iversti jo knyg. Graina Miniotait, Vietoje
ivad: straipsni rinktin, (sud.) Algirdas Degutis, Dovil Jakninait ir Gediminas
Vitkus, Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija, 2014, p. 6.
260
Jenkins, Civilian-Based Defense Discussed in Moscow and Baltics, p. 4.
101
veiksmingi [...] j rezultatai Nepriklausoma Lietuva261.

Taigi Lietuvos nepriklausomyb ikovota nenaudojant ginklo, tik ar
galima j ir isaugoti be ginklo. Per pirmuosius por laisvs met, kai alyje vis dar buvo okupanto kariuomen, kai dalis elito nebuvo apsisprend dl kariuomens reikalingumo, pilietin gynyba buvo dominuojanti
gynybos paradigma. Apie grynj karyb galime kalbti nebent taktinio
lygmens kategorijomis. Savanori uduotis buvo ginti konkreius strateginius objektus ir svarbius asmenis.
Taiau po 1991 m. rugpjio puo, vis daugiau valstybi pripastant Lietuvos nepriklausomyb, pradedama drsiau kalbti apie tikros
kariuomens krim. Met pabaigoje yra vykdomas pirmasis aukimas
privalomj karo tarnyb, kuriamas pirmasis tikras karinis junginys
motodesantin brigada, paskiriamas pirmasis krato apsaugos ministras.
Pradedama judti nuo principins (pacifistins) G. Sharpo prie pragmatikesns pilietins gynybos sampratos. Tokioje sampratoje jau yra derinami kariniai elementai su nesmurtinmis priemonmis. Ar galjo bti
pasirinkta kitokia strategija? Bt galima teigti, kad geopolitins aplinkybs nedav Lietuvai kito pasirinkimo. Koncepcine prasme Vakaruose
kaip tik tuo metu galutinai sigaljo pragmatinis poiris pilietin gynyb. Visgi ioje vietoje nortsi labiau iskirti lietuviko mentaliteto
svarb. Nors Sjdis mums buvo pavyzdys to, k galima padaryti ir pasiekti neturint ginkl ir kariuomens, irdyje mes buvome kari tauta.
Dl to paties Sjdio i naujo perspausdinti tarpukario istorik darbai
tik sustiprino politins-karins ir tautins istorijos, o taip pat ir jos kuriam vaizdini svarb. O 1940-j trauma, gerai perteikta J.Aisio eilse, neleido negalvoti apie ginkluot kov, kurios be karini struktr
tiesiog negaltumme vykdyti.
Todl nuo 1992 m. ekspert diskusijose, mokslinse publikacijose pamau atsiranda pasvarstym apie kariuomens panaudojim krato gynybai, o tai pamau veda prie karins minties pltots. Kita vertus, pilietins gynybos idja niekur nedingsta. Tik dabar ji jau nra
261
Sharp, Savarankika gynyba be bankroto ir be karo; Sharp, Pilietin gynyba, p. 147.
102 I I D A L I S
dominuojanti idja populiarja teritorins gynybos koncepcija.
Tai pastebima skaitant mediag, susijusi su pirmosios alies nacionalinio saugumo koncepcijos rengimu. 1992 m. pavasar KAM kreipsi
Filosofijos, sociologijos ir teiss institut praydama parengti nacionalinio saugumo koncepcijos projekt262. Mokslinink grup projekt pareng, taiau greiiausiai jis netenkino usakov ir buvo tyliai atmestas.
Pasak koncepcijos rengj, tik po met, 1993 m. ruden, teko igirsti [...] apie nuo realybs atitrkusi abstraki koncepcij263. Vliau paaikjo, kad buvo sudaryta dar viena, Seimo darbo grup, kuriai vadovavo Gediminas Kirkilas. Savo versij ir poir 1993 m. gruod pateik ir
opozicijoje buv krikdemai.
Skaitant pirmj projekt ir vliau jo rengj organizuotos konferencijos mediag galima iskirti kelet dalyk. Pirmiausia akis krinta tai,
kad ir toliau bandoma palaikyti pilietins gynybos idj. Kariuomen
privalo ruotis ginti alies teritorij, atlikti alies sien apsaug, svarbi
strategini objekt apsaug. Taiau tikrai galima pastebti, kad tai nra
centrin ir vienintel institucija, kuri turt bti atsakinga u gynyb.
Be jos dar turt funkcionuoti SKAT ir pilietins gynybos struktros.
Turbt geriausiai kariuomens vaidmen parodo R.Grigo, vieno i projekto rengj, mintys:
galingo kaimyno sumanytos agresijos atveju krato kariuomen nebus pajgi
utikrinti gynybos. Trumpu laiku ji bt paralyuota ir sustabdyta. Tai
akivaizdu beveik kiekvienam. Taiau pats ginkluotas pasiprieinimas, tegu
ir pralaimintis, tegu ir trumpalaikis, atskleidia pasauliui tikrj agresoriaus
veid ir aukos nusiteikim tbtinei kovai 264.
Kitaip tariant, kariuomen reikalinga tik tam, kad nesikartot

1940j klaidos ir duot atkirt, nors jo tikrai nepakakt sustabdyti
262
Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo koncepcija (projektas), 1992 m., Vaclovas

Bagdonaviius (sud.), Lietuvos nacionalinis saugumas: teorija ir realijos: teminis straipsni
rinkinys / Filosofijos, sociologijos ir teiss institutas. Vilnius: Filosofijos ir sociologijos ir teiss
institutas, 1994, p. 125145.
263
Vaclovas Bagdonaviius, Lietuvos nacionalinis saugumas, p. 5.
264
Romualdas Grigas, Tautos savigyna, Vilnius: Academia, 1993, p. 81.

103
agresori. Tam reikt pasitelkti pilietin gynyb. G. Sharpo idjos iplaukia i liberalios politins minties tradicijos ir, pasak G. Miniotaits,
galima labai aikiai uiuopti I. Kanto tak265. ia reikminiai odiai
yra pilietis ir visuomen. Tuo metu didioji dalis koncepcijos krj labiau pabria tautikum, tautos dvasi, o pagrindinis mstytojas bt
G. Hgelis. I ties skaitant mint literatr pastebima nelabai stipriai
umaskuota vakarietik, liberali idj kritika ir j atmetimas. Bt
galima tarti, kad rykus tautikumo prieskonis ir maa kariuomens
reikm buvo vienos i pagrindini prieasi, kodl valdia tyliai numarino projekt. Juk tuo metu, kaip tik pradjo rykti politiniai prioritetai integruotis Vakar politines struktras.
Visgi nors kaip matysime, karinio segmento vaidmuo valstybs gyvenime augs, pilietin gynyba iliks labai svarbus atgarsinimo elementas.
Tai geriausiai parodo 1996 m. priimtas Nacionalinio saugumo pagrind
statymas, kurio 4 skirsnis yra skirtas pilietiniam pasiprieinimui. Jame
yra teigiama, kad:
Upuolimo, pasiksinimo Lietuvos teritorijos vientisum arba jos
konstitucin santvark atveju pilieiai ir j savaveiksmiai dariniai imasi
pilietinio pasiprieinimo veiksm nesmurtinio pasiprieinimo, nepaklusnumo ir nekolaboravimo su neteista administracija, taip pat ginkluoto
pasiprieinimo 266.
Reikt atkreipti dmes, jog od gynyba pakeit pasiprieinimas.

i kaita atspindi santyk tarp karinio ir nekarinio gynybos element.
Nors karinis elementas akivaizdiai yra svarbiausias, taiau nesmurtins veiklos formos traktuojamos kaip svarbus papildantis elementas.
statyme taip pat numatyta, jog turi bti kurtas Valstybinis pilietinis
pasiprieinimo rengimo centras, kurio paskirtis ir bt rengti visuomens narius tokio pobdio veiklai.
265
Graina Miniotait, Teisingumas prie teistum: pilietinio nepaklusnumo teorija ir

liberalizmo filosofija, kn. Miniotait, Vietoje ivad, p. 6381.
266
Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymas. 1996 m. gruodio 19 d.
Nr. VIII-49, Vilnius.

104 I I D A L I S
Pilietinio pasiprieinimo principas vliau bus tvirtintas Ginkluotos
gynybos ir pasiprieinimo agresijai statyme (12 straipsnis), Lietuvos
karins gynybos strategijoje (Neginkluotas pasiprieinimas), 2002 m.
Nacionalinio saugumo strategijoje (Atgrasinimas), 2012 m. Lietuvos
Respublikos karinje strategijoje (Atgrasymas) 267 .
Greta nuolatinio io principo kartojimo teisiniuose dokumentuose yra tsiama akademin pilietinio pasiprieinimo analiz ir visuomens edukacija apie jo pritaikym praktikoje. Pirmuoju atveju didiausias nuopelnas priklauso G. Miniotaitei, kuri pirmoji Lietuvoje ra apie
G. Sharpo idjas, permst lietuvik patirt 268. O praktini patarim
sklaidos, pilietinio pasiprieinimo edukacijos msi Pilietinio pasiprieinimo rengimo centras, vliau pervadintas Pilietins gynybos centru, kuris nuo 2015 m. sausio 1 d. buvo sujungtas su KAM Mobilizacijos departamentu. io centro darbuotojai 2002 m. pareng vadovl, skirt
pilietiniam pasiprieinimui269. Mintas leidinys puikiai parodo problemas ir ikius, su kuriais susidr alies gynybos planuotojai. Plaiau
apie i publikacij kalbama aptariant teritorins gynybos samprat.
267
Ginkluotos gynybos ir pasiprieinimo agresijai statymas. 2000 m. liepos 17 d. Nr. VIII-1856,

Vilnius; Lietuvos karins gynybos strategija. Krato apsaugos ministro sakymas Nr. 1161,
2000 m. spalio 4 d.; Nacionalinio saugumo strategija. Lietuvos Respublikos Seimo
nutarimas, Nr. IX-907, 2002 m. gegus 28 d.; Lietuvos Respublikos karin strategija.
Patvirtinta Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministro 2012 m. lapkriio 22 d. sakymu
Nr. V-1305. Vertt paminti, jog punkt, skirt pilietinio pasiprieinimo temai, nra nei
2004 m. karinje, nei 2005 m. nacionalinio saugumo strategijose. Abiejose dokumentuose
labai ryki integracijos NATO taka ir pabriamas kolektyvinio saugumo vaidmuo.
268
Graina Miniotait, Nonviolent Resistance in Lithuania: A Story of Peaceful Liberation,
Monograph Series No. 8, Boston: The Albert Einstein Institution, 2002; Miniotait,
Pilietinis pasiprieinimas Lietuvos saugumo ir gynybos sistemoje; Graina Miniotait
(sud.), Neprievarta po Gandio, Vilnius: Neprievartos centras, 1992; Graina Miniotait,
Pilietinis nepaklusnumas: teorija ir praktika, Filosofija. Sociologija 2(5), 1991,
p. 7585; Graina Miniotait, Neprievartinis pasiprieinimas Lietuvoje rusinimo politikai
(18621905), Filosofija. Sociologija 3, 1994, p. 2834; Graina Miniotait, Pilietin
gynyba: prielaidos ir perspektyvos, Vacys Bagdonaviius (sud.), Lietuvos nacionalinis
saugumas; Graina Miniotait, Lithuania: From Non-violent Liberation to Non-violent
Defence?, in: Siby K. Joseph, John Moolakkattu, Bharat Mahodaya (sud.), Non-violent
Struggles of the Twentieth Century: Retrospect and Prospect, Gopuri, Wardha: Institute of
Gandhian Studies, 2009, p. 199216.
269
Mankeviius, Daugirdas, Pilietinis pasiprieinimas.
105
2014m. vykiai padidino susidomjim ir kl diskusijas pilietinio pasiprieinimo tema. J rezultatas t pai met pabaigoje KAM ileistas
leidinys K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir
karo metui270. iame leidinyje be pateikiam praktini ir buitini patarim yra kalbama apie pilietin gynyb ir pateikiamos aikios nuorodos
G.Sharpo idjas271. Taigi 1990-aisiais taikyti principai yra i naujo persvarstyti ir pritaikyti i dien reikmms.
Apibendrinant bt galima teigti, kad pilietin gynyba (pasiprieinimas) pirmuosius metus po nepriklausomybs atkrimo buvo pagrindinis gynybos principas ir koncepcija. Laikui bgant, jis tapo papildomu elementu, kuris sveikaudamas su karinmis pajgomis turi
utikrinti efektyv atgrasinim. velgiant i tarptautins perspektyvos,
pilietinis pasiprieinimas nra prarads aktualumo, utenka prisiminti Maidan. Taip pat svarbu prisiminti ir pabrti, kad 19901992 m.
Lietuvoje taikomos naujausios saugumo ir gynybos sampratos. Taigi
iuo atveju Vakar mes nesivejame, o engiame kartu, o kai kuriais atvejais, net ir lenkiame.
3.2. Teritorins gynybos idjos uuomazgos

Pasibaigus pirmajam nepriklausomybs ikovojimo ir jos tarptautinio pripainimo etapui, prasidjo kur kas rimtesnis etapas ikovotos
laisvs tvirtinimo. Idjos apie neutralitet ir kariuomens nereikalingum buvo trumpalaiks ir Lietuva pamau pradjo kurti ginkluotsias pajgas. O prasidjus iam procesui, imta diskutuoti apie tai, kaip reikt
panaudoti ias karines pajgas kovojant, kokiomis idjomis, teorijomis
reikt vadovautis. Kaip minta 2 skyriuje, Lietuvos situacija buvo
unikali, nes karin struktr kr faktikai neturdama nieko. Esant
tokioms slygoms, gynybos ir karybos koncepcijos gyja didel reikm. Kadangi nra jokio institucinio (biurokratinio) paveldo, galima
270
Karolis Aleksa (red.), K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo
metui, Krato apsaugos ministerija, Vilnius, 2014.
271
Ten pat, p. 6270.
106 I I D A L I S
laikyti, kad i pradi eina idja, o paskui seka praktiniai sprendiniai.
Silyti naujas koncepcijas ir j pagrindu keisti egzistuojanias karines
struktras yra labai sudtinga. iuo atveju Lietuvos padtis buvo palanki. I ties 19921996 m. laikotarpiu vykusios diskusijos apie karyb
ir gyvendinti instituciniai sprendimai lemia veiksmus karyboje iki iol.
1992 m. spalio 25 d. priimtos Konstitucijos 139 str. teigiama, kad
Lietuvos valstybs gynimas nuo usienio ginkluoto upuolimo kiekvieno Lietuvos Respublikos pilieio teis ir pareiga 272. Kokia forma ir
kaip pilieiai turs ginti savo krat, aikinama kituose teisniuose dokumentuose. Nacionalinio saugumo pagrind statyme yra deklaruojama,
kad Lietuvos gynimas yra visuotinis ir beslyginis 273. Taip pat iame
statyme yra teigiama, kad ginkluotosios pajgos:
privalo bti parengtos greitam reagavimui, gerai tarpusavio sveikai ir greitam pergrupavimui. [...] Lietuvos kariuomen ypa turi bti parengta gynybos veiksmams netikto ir staigaus agresoriaus desantini ir kitoki mobili
pajg siverimo atvejais. Kariuomen turi bti apmokyta ir partizanins
kovos veiksm prieo uimtose teritorijose bei pasirengusi tsti partizanin
kar. [...] Pagrindinis kariuomens udavinys naikinti prie ir palauti jo
nor kovoti prie Lietuv274.
Ikodavus ias teisines formuluotes bt galima iskirti kelet dalyk.

Pirmiausia labai aikiai deklaruojama, kad gynybos atveju Lietuva linkusi taikyti tiek konvencins, tiek partizanins karybos elementus. iuo
atveju reikt pabrti od linkusi, nes statymo teksto formuluot leidia manyti, kad partizaninis karas yra antrin kovos forma. O pagrindin konvencin karo forma turt bti vykdoma greit ir mobili pajg. Desantinink iskyrimas reikia, kad taip pat turi bti skirta pajgum ginti unugar ir strategins reikms objektus, kitaip tariant, kovoti mieste. Taip pat verta priminti, kad abu iuos kovos bdus papildo
272
Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Nr. VIII-49,Vilnius.
274
Ten pat.
273
107
jau aptarta pilietin gynyba.

Visa tai vertinus, kyla klausimas, kaip buvo prieita prie vis i karybos samprat ir j tvirtinimo pagrindiniame statyme. ia yra bent jau
viena intriga. Kodl konvencin karyba buvo ikelta aukiau partizaninio karo? Konvencin kova reikalauja kur kas didesni finansini resurs nei partizanin. Pasak T. Farrello, velgiant tarptautin praktik galima pastebti, kad neturtingos ir maiau igsdintos valstybs savo noru
atsisako imlesns darbui (labor-intensive angl.) nereguliarios ir partizanins kovos strategijos ir pereina prie kapitalui imlios (capital-intensive
angl.) konvencins karybos 275.
Prieasi, kodl taip vyksta, mokslininkai pateikia daug ir dauguma j viena kitai prietarauja. Neorealistin paradigma teigia, kad
konflikto tikimyb veda prie konkurencijos jgos panaudojimo meno
ir priemoni srityje 276. iuo atveju karins pajgos pltojamos sekant dominuojanios valstybs pavyzdiu (Frydricho Didiojo Prsija,
Napoleono Pranczija, Moltks Vokietija, JAV po II pas. karo) 277.
Kadangi karins pajgos pagal savo prigimt yra inertikos ir konservatyvios, taikos metu vykdyti reformas yra sudtinga. Todl reikia arba
aktyvi politik, kurie verst vykdyti reformas278, arba kitaip mstani (maverick angl.) karinink, kurie nebijot prieintis sistemai279.
Kiti, atmesdami realistin perspektyv, teigia, kad kur kas svarbiau
politin (vidaus politikos specifika) ir karin kultra280. Dar kiti
275
Theo Farrell, Transnational Norms and Military Development: Constructing Irelands

Professional Army, European Journal of International Relations 7, no. 1, March, 2001,
p. 73.
276
Kenneth N. Waltz, Theory of International Politics, New York; London: McGraw-Hill,
1979.
277
John A. Lynn, The Evolution of Army Style in the Modern West, 800-2000, The Interna tional History Review 18, no. 3, August 1996, p. 50545.
278
Barry Posen, The Sources of Military Doctrine: France, Britain, and Germany between the
World Wars, Cornell Studies in Security Affairs Y (Ithaca: Cornell University Press, 1984).
279
Stephen Peter Rosen, Winning the next War: Innovation and the Modern Military, Cornell
Studies in Security Affairs. Ithaca; London: Cornell University Press, 1991.
280
Elizabeth Kier, Imagining War: French and British Military Doctrine between the Wars,

108 I I D A L I S
mokslininkai nurodo organizacin logik kaip pagrindin inovacij varikl. Karins pajgos, bdamos biurokratins institucijos, siekia bd, kurie leist padidinti gynybos biudet (pvz., profesionaliosios kariuomens krimas) 281. Galiausiai paskutin grup mokslinink teigia, jog inovacijos vyksta dl norm permimo (norm transplantation angl.)282 Anot T. Farrello, valstyb, ypa nauja, norinti prisijungti prie valstybi klubo, turi perimti tam tikras karinio profesionalumo normas. Viena i j yra konvencinio karo norma. Konvencinis
karas suprantamas kaip karas vykdomas nuolatini standartini valstybini organizacij.283 Tiesiog egzistuoja tam tikras kanonas, idealusis modelis, kurio turi visi laikytis. Vadinasi, valstyb, ikovojusi nepriklausomyb net partizaninio karo ar pilietins gynybos bdu, neturinti l formuoti ir palaikyti brangi karini pajg, galiausiai pereis prie konvencins karybos struktr, nes tai btinas normali (vakarietika samprata) valstybi elementas. Pvz., 1994m. saus Lietuvos
isakytas noras tapti NATO nare paskatino labiau pltoti konvencines
pajgas. Pirminis vilgsnis Lietuvos situacij tarsi suponuoja kaip tik
tokio scenarijaus isipildym. Todl verta pasigilinti tai, kaip atsisakme pilietins gynybos virenybs ir perjome prie teritorins gynybos koncepcijos.
Pradti reikt nuo pilietins gynybos idjos kaitos Vakaruose. Jau
kaip minta, G. Sharpo idjos Vakaruose buvo inomos ir reikmingos.
Dl Sjdio laik patiri Vakar diskusijose iskyrme i idealistikesn tradicij. Taiau egzistavo ir pragmatikes tradicija, kuri neatme Princeton Studies in International History and Politics. Princeton, NJ: Princeton
University Press, 1997; Avant, Political Institutions and Military Change; Kimberly Zisk
Marten, Engaging the Enemy: Organization Theory and Soviet Military Innovation,
19551991, Princeton: Princeton University Press, 1993.
281
Theo Farrell, Figuring out Fighting Organisations: The New Organisational Analysis in
Strategic Studies, Journal of Strategic Studies 19, no. 1, March, 1996, p. 12235;
Anthony King, The Transformation of Europes Armed Forces: From the Rhine to Afghanistan,
Cambridge; New York: Cambridge University Press, 2011.
282
Farrell, Transnational Norms and Military Development.
283
Ibid., p. 74.
109
t ginkluoto pasiprieinimo, taiau sil radikaliai keisti karini pajg

struktras bei j panaudojim. arvuotus karinius vienetus ir naikintuvus sil keisti plaiai idstytus maus vienetus, kurie bt ginkluoti
prietankine ir prielktuvine ginkluote bei remiami vairiais naujausiais
tikslaus pataikymo ginklais284. NATO strategij krjams tokios idjos
skambjo kaip erezija.
I principo buvo siloma kurti tokius karinius pajgumus, kurie turt aik gynybin pobd (defensive defense angl.) Tai leist kaimyninms valstybms aikiai parodyti, jog neturima agresyvi ketinim, o
potencialus agresorius inot, jog puolimo metu laukt ne tik karinis,
bet ir nesmurtinis tautos pasiprieinimas. O tai savo ruotu reikt didesnes ilaidas ir ilgesn konflikt trukm.
Vieni autoriai kalbjo apie tai, kad reikia aikiau atskirti puolamj
ir gynybin ginkluot, nors kiti tam prietaravo teigdami, jog dl technologij paangos tai padaryti faktikai nemanoma285. Kiti argumentavo, jog i ties gynybin gynyb galima utikrinti vykdant perginklavim (transarmament angl.), kai strategija, paremta puolimu, keiiama
trinar gynybin sistem, paremt konvencinmis, sukarintomis pajgomis ir pilietine gynyba (1 pav.) Taip palengva visa pilietins gynybos idja buvo traukta ir suderinta su realistine paradigma. Tai leido j traktuoti kaip papildom atgarsinimo ir gynybos komponent286.
284
Dean, Alternative Defence, p. 68.

Mller, The Need for an Alternative NATO Strategy; Agrell, Offensive versus Defensive.
286
Bjrn Mller, Common Security and Nonoffensive Defense: A Neorealist Perspective, Boulder:
Lynne Rienner; London, 1992; Bjrn Mller, Resolving the Security Dilemma in
Europe: The German Debate on Non-Offensive Defence, London: Brasseys UK, 1991;
Jef Huysmans, Reading and Writing Non-Offensive Defence: Closing the Debate?,
Cooperation and Conflict 29, no. 2, June, 1994, p. 185204; Jack D. Salmon, Can
Non-Violence Be Combined with Military Means for National Defense?, Journal of Peace
Research 25, no. 1, March, 1988, p. 6980.
285
110 I I D A L I S
Reakcijos atakas
Visikas sunaikinimas
branduolinis
ir kiti masinio
naikinimo
ginklai
Puolimas
Smurtinis
konvencin
karyba
konvencin karin gynyba
(i)
paramilitarin gynyba (ii)

Gynyba
Nesmurtinis
nekarinis
nekarin gynyba (iii)
Jokio pasiprieinimo
1 pav.287
Visos ios idjos ir j pagrindu silomi praktiniai patarimai viena ar

kita forma pasiek Lietuv. Pirmiausia nebuvo atmesta pilietins gynybos
idja, o tai buvo svarbu utikrinant pirmj nepriklausomybs met vizij gyvendinimo tstinum. Taip pat jos pateik idj, kaip bt galima integruoti vairias ir gana skirtingas pasiprieinimo ir karybos formas. I ties
pavelgus Nacionalinio saugumo pagrind statym galime aikiai matyti,
jog trinar saugumo sistema: pilietinis pasiprieinimas, partizaninis karas ir
reguliarij pajg kova yra io koncepcinio modelio politinis pritaikymas.
Apvelgdami altinius iki 19941995 met pastebime, kad pilietins gynybos idja yra keiiama partizaninio karo, rezistencijos idja.
Viena vertus, jau buvo minta, kad po 1991 m. sausio vyki alies iniasklaidoje, siekiant gyventojams pristatyti pilietins gynybos idj, buvo
287
Galtung, Transarmament, p. 127.
111
spausdinami straipsniai apie rezistencijos istorij. To laikotarpio urnaluose Kardas, Karys, Trimitas ir Savanoris ne vienas straipsnis, skirtas rezistencijai. Savo vaidmen ia suvaidino ir politins aplinkybs. SKAT
atstovai save laik alies karinio pasiprieinimo branduoliu ir skeptikai
vertino kuriamas reguliarisias karines pajgas. ios struktros atstovai
save identifikavo kaip i esms partizaninio tipo organizacijos atstovus
[...], kurie konceptualiai idj turt semtis i veicariko modelio.288
Usienio ali atstovai pastebjo, kad tuo metu Lietuvoje tikrai daug kas
klaus, ar reikia kariuomens, ir kad karo atveju greiiausiai tekt remtis partizaninio karo principais. Kai kurie i j net svarst, jog tai galt
bti Baltijos valstybi karins doktrinos pagrindas289. Tai gerai atspindi ir
SKAT Savanorio bibliotekls leidiniai. Viename i j teigiama:
Dabar taut kovoje u savo laisv ir nepriklausomyb vyksta mai karai. Tokiuose karuose labiau tinka partizan kova negu reguliariosios kariuomens
veiksmai. Pergal bus tikrai pasiekta, jeigu partizan karas apims vis krat ir
jeigu jame dalyvaus visi gyventoj sluoksniai. Prieas nemgsta kovoti krate,
kuris pasiruos gintis iki paskutinij290.
Reguliarioji kariuomen nustumta antr plan. Kitame leidinyje autoriai yra kategorikesni ir teigia, kad reguliari kariuomen tiktai simboliki pasiprieina ar vien fiksuoja agresij. Klysta tie karo ekspertai, kurie menkina arba visikai atmeta partizan karo reikm291.
ia daroma paprasta prielaida, kad agresorius uims dal Lietuvos
teritorijos, todl kariuomen atliks simbolin veiksm pralies
pirmj kraujo la, o tai leis pradti tikrj (rezistencin) kov prie
288
Albert M. Zaccor, Lithuanias New Army, The Journal of Slavic Military Studies 7, no. 2,
June, 1994, p. 211212.
289
Albert M. Zaccor, Guerrilla Warfare on the Baltic Coast: A Possible Model for Baltic
Defense Doctrines Today?, The Journal of Slavic Military Studies 7, no. 4, December,
1994, p. 682702.
290
Eugenijus Jakimaviius, Rezistencija, Savanorio bibliotekl Nr. S-739, Vilnius:
Savanorikoji krato apsaugos tarnyba, 1993, p. 4.
291
Stanislovas Adamonis, Partizan karas: (strategija ir taktika), Kaunas: Romo Belovo
leidykla, 1997, p. 6.

112 I I D A L I S
okupant. Manant, kad taip ir bus, pasiprieinti rengiami visi alies gyventojai: vieni kaunasi teritorinje kariuomenje, kiti vykdo ryinink, valg, medik pareigas, treti aprpina maistu,
medikamentais.292 Dar daugiau, gana kritikai vertinama vairi ali, Lietuvos taip pat, istorin patirtis tokiai kovai rengtis pavluotai
arba paskubomis, jau vykus okupacijai 293. Perasi tik viena ivada,
kad valstyb turi i anksto ruotis tokiai kovai. O tai reikia, kad reikia
politiniu lygmeniu patvirtinti, kad Lietuva ateityje kausis tik partizaniniame kare ir kad visa gynybos politika turi bti nukreipta tokiam
pasirengimui. Visa tai labai gerai iliustruoja Savanoryje ir Trimite publikuota daugyb straipsni, skirt partizaninio karo taktikai, jos ryiui su teritorine gynyba294.
Siekdami sustiprinti savo argumentus, autoriai teigia, kad teritorins
gynybos idja Lietuvoje siekia senus laikus, kai kariavome su kryiuoiais, vliau ji buvo taikoma 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose, pokariu
kaunantis su sovietiniais okupantais. ia matome labai aikias ssajas su
Clausewitzo egzistencine karo samprata. Partizaninis karas kov traukia vis taut, formuoja jos identitet, j sustiprina.
Kita vertus, velgiant partizaninio karo sureikminim konvencins kovos sskaita, galima pastebti ir institucij konkurencijos pdsakus. SKAT save laik iskirtine institucija ir nenorjo konkurents, reguliariosios kariuomens, o juo labiau nenorjo bti jos kontroliuojama. Visa tai labai gerai matyti i teritorins gynybos konferencij mediagos295.
292
Ibid.
Ibid., p. 7.
294
V. Benediktaviius, Apie pagrindinius teritorins gynybos principus, Savanoris, 1993,
Nr. 8, p. 3; Adomonis, Teritorins gynybos principai; Petras Dabuleviius, Partizan karo
taktika, Savanoris, 1995, Nr. 10, p. 3, Nr. 11, p. 3, Nr. 12, p. 3, Nr. 15, p. 4, Nr. 16,
p. 4, Nr. 17, p. 4; Stasys Ignataviius, auli kovos principai, Trimitas, 1994, Nr. 8,
p. 15; Stasys Ignataviius, auli sjungos vaidmuo Lietuvos gynybinje sistemoje,
Trimitas, 1996, Nr. 3, p. 1011; V. Eidukaitis, Pagrindiniai Lietuvos teritorins gynybos
principai, Trimitas, 1997, Nr. 12, p. 2425.
295
Teritorin gynyba: (1995 m. saus. 25 d. seminaro mediaga, Vilnius). Vilnius: Lietuvos karo
293
113
i konferencij praneimuose isakytas mintis bt galima suskirstyti kelet grupi296. Pirmiausia, nors jose buvo kalbama apie teritorin
gynyb, faktikai niekas nesugebjo pateikti ios kariavimo formos apibrimo. Turbt ariausiai io tikslo buvo plk. ltn. J. Norgla, kuris teig, kad teritorin gynyba yra dviej gynybos bd derinys: civilin gynyba (civilins valdios priemonmis) [...]; karin gynyba kaip pagrindinis gynybos bdas iorins agresijos atveju 297. Kita labai aiki diskusij tema yra nusiskundimai dl to, kad politikai neskuba patvirtinti strategini dokument, karins doktrinos298 ir ileisti karini pajg veikl reglamentuojani statym. Be i dokument sudtinga vykdyti normal karin planavim ir kovin rengim. Taip pat daug pranej teig, kad
agresijos atveju labiausiai teks remtis partizanine kova: mes turime mokti kovoti trump laiko tarp klasikiniais bdais, o matydami to bdo
beprasmikum, pereiti prie partizanins kovos (S. Pukorius); kalbant
apie galimus Lietuvos kariuomens udavinius [...] juos galima dalinti
du didelius blokus: pirmas agresijos fakto parodymas [...] antras teritorin gynyba (J. Andrikeviius); vienintel reali galimyb iskleisti
slyginai dideles, organizuotas teritoriniu principu, rezervu paremtas pstinink pajgas, ginkluotas lengva ginkluote (G. Tamulaitis) 299.
I pirmo vilgsnio gali atrodyti, kad visi ia cituoti autoriai pritaria
aukiau mint partizaninio karo alinink idjoms. Taiau i ties tai

akademija, 1995; Mokslin konferencija Lietuvos Respublikos gynybos problemos, Vilnius:

Lietuvos karo akademija, 1996.
296
iuo atveju pats faktas, kad vyko tokio pobdio konferencijos, kuriose dalyvavo aukto
rango karininkai, civiliai ekspertai, ir vliau parengtos publikacijos rodo, kad buvo vis
geriau suvokiama intelektualins refleksijos svarba.
297
Plk. ltn. Jurijus Norgla, Teritorin gynyba kaip viena i valstybs nacionalinio saugumo
utikrinimo dali, Lietuvos Respublikos gynybos problemos, Mokslin konferencija
Lietuvos Respublikos gynybos problemos, p. 33.
298
Tai, kaip praneimuose pateikiama karins doktrinos svarba, leidia teigti, kad ia turima
omenyje karin strategija, o ne operacinio lygmens dokumentas. i maa detal parodo
sovietins karins minties pdsakus, nes sovietinje tradicijoje doktrina buvo tai, kas
Vakaruose buvo laikoma strategija. Vaidotas Urbelis, Strategija jos elementai ir svokos,
Politologija, 2001, p. 5381.
299
Teritorin gynyba,1995.
114 I I D A L I S
pragmatiko ir realistinio poirio rezultatas. Lietuvos finansins galimybs neleidia turti dideli reguliarij pajg. Todl esamomis slygomis partizanin kova yra ieitis i padties, kuri laikui bgant keisis
konvencini pajgum naudai. Kita vertus, skaitant visas ias diskusijas
nra aiku, kas turt lemiam od teritorinse gynybos apskrityse, kai
nutrkt ryys su centru. I principo ia kalba eina apie vadovavimo delegavim, taiau sprendiant i pateikiam vizij ir plan viskas krypo
didesns centralizacijos link300.
Pragmatik poir iduoda ir tai, kad to meto diskusijose labai danai minimas enijos karas. Jo metu maos en pajgos, kurias daugiausia sudar mai kovotoj briai veik kur kas didesnes ir geriau ginkluotas Rusijos karines pajgas. io karo pamokos Lietuvai buvo labai
svarbios. Kaip teig S. Knezys, karo pradioje enijos pajgos buvo
dar tik pradtos kurti ir savo struktra, skaiiumi, amiumi buvo labai
panaios Baltijos valstybi 301. Jis turbt buvo pirmasis karininkas, kuris vieojoje erdvje aktyviai diskutavo apie konkretaus konflikto politinius, karinius taktinius aspektus ir j pritaikomum Lietuvos reikmms.
iuo atveju enijos konfliktas suteik daug taktini pamok, ypa susijusi su kova mieste. Taiau io konflikto eiga patvirtino ir sustiprino
partizaninio karo alinink argumentus.
io laikotarpio diskusijose danai yra minima dar viena valstyb, kurios gynybos samprata padar didesn tak Lietuvos gynybos politikai.
Pasak G. Miniotaits, Lietuvos visuotins ir beslygins gynybos modelis labiausiai primena atuntojo deimtmeio veicarijos totalins gynybos triad 302. 1973 m. veicarija po ger deimtmet trukusi diskusij patvirtino nauj gynybos koncepcij, kurios pagrindin idja buvo
iplsti gynybos samprat ir neapriboti jos tik karini pajg veikla.
Dokumente taip pat buvo apibrtos pilietins gynybos logistikos, in300
Marius Barkauskas, interviu su plk. ltn A. Jurgaiiu Kaip ir kuo ginsims, Karys,
1998, Nr. 7, p. 23.
301
Stasys Knezys, enijos karas, Vilnius: Aidai, 1997, p. 9.
302
Miniotait, Pilietinis pasiprieinimas Lietuvos saugumo ir gynybos sistemoje, p. 207.

115
formacijos, psichologins gynybos funkcijos, darni civilini ir karini

komponent sveika medicinos paslaug, logistikos ir transporto srityse303. Vienas pagrindini ios koncepcijos princip teigia, kad visuotin
gynyba reikia, jog yra naudojamos visos legitimios priemons prie visas prievartos formas.304 i veicarika idja labai panai Nacionalinio
saugumo pagrind statymo punkto nuostat, kur teigiama, kad gynybos visuotinumas reikia, kad Lietuv ginklu gina valstybs ginkluotosios pajgos, kad gynybai panaudojami valstybs itekliai, kad kiekvienas
pilietis ir Tauta prieinasi visais manomais bdais305.
Taip pat be i strategini-politini idj permimo Lietuvos karins pajgos perm ir veicarikas taktikos idjas. Jau mintas leidinys
Rezistencija yra veicaro karininko H. von Dacho Berno vadovlio sutrumpintas lietuvikas vertimas306.
Partizaninio karo alininkai sugebjo bent i dalies apginti savo pozicijas. Tai geriausiai rodo Nacionalinio saugumo pagrind statyme deklaruojamas visuotins ir beslygins gynybos principas. Nors karinei
konvencinei gynybai skiriamas didesnis dmesys, taiau gynybos visuotinumo ir beslygikumo principas tarsi leidia teigti, kad partizaninis
karas yra aukiau u konvencin. io principo itakos slypi partizaninio karo idjoje.
is statymas galutinai tvirtina gynybins gynybos idj, nes be pilietinio pasiprieinimo yra tvirtinami ir du kariniai formatai: konvencinis ir partizaninis. Reikia pastebti, kad io periodo leidiniuose apie
pilietin pasiprieinim beveik nekalbama. Vietomis susidaro spdis,
kad pilietinio pasiprieinimo idja suplakama su partizaninio karo idja.
303
Kurt R. Spillmann, Beyond Soldiers and Arms: The Swiss Model of Comprehensive Security
Policy, Forschungsstelle fr Sicherheitspolitik und Konfliktanalyse, ETH-Zentrum,
1987, p. 15.
304
Dietrich Fischer, Invulnerability without Threat: The Swiss Concept of General Defense,
Journal of Peace Research 19, No. 3, January 1, 1982, p. 216.
305
306
Jakimaviius, Rezistencija, p. 3; H. von Dach, Total Resistance. Boulder, Colo: Paladin Press,
1981.
116 I I D A L I S
Saugumo pagrind statyme i ties sunkiai dera skirtingi gynybos principai. G.Miniotait ikl taikl klausim: Ar suderinamas ginkluotas
partizaninis karas ir neginkluota pilietin gynyba? 307 is prietaravimas
nra isprstas ir dl to atsiranda vairi interpretacij, o visa tai pritaikant praktikai kyla klausimas: ar manoma, karinei partizaninei kovai
parengt piliet imokyti atsiriboti nuo i gdi ir persijungti nekarini priemoni reim?
3.3. Aktyvioji teritorin gynyba

1996 m. pabaigoje priimtas Nacionalinio saugumo pagrind statymas yra karini pajg raidos lis. Jame yra apibriamos civili ir kariki kompetencijos ir galiojimai, kariuomens struktra, sudtis, uduotys ir nurodomi karybos principai308. Nors statyme yra aikiai deklaruojama parama tiek partizaninio karo idjai, tiek pilietinei gynybai
reguliariosios kariuomens iklimas yra neabejotinas. ia galime prisimini T. Farrello mint apie tai, kad besikurianios karins pajgos yra
linkusios perimti konvencins karybos norm. statyme yra labai aikiai
nurodoma, kad ruodamasi integravimuisi ir narystei NATO Lietuvos
gynybos sistema:
bendradarbiauja su NATO planuojant gynyb, rengia savo struktras bendros gynybos poreikiams; pagal NATO standartus moko ir parengia kariuomen, pertvarko ir rengia savo gynybos struktras sveikai su NATO struktromis; parengia karius dalyvauti tarptautinse taikos palaikymo akcijose;
standartizuoja pagal NATO reikalavimus gynybos struktras, informacijos
ir ryi sistemas, technines priemones, emlapius ir dokumentacij, gynyb
reglamentuojanius teiss aktus, statutus, terminij309.
Galima teigti, kad pasirengimas narystei NATO Lietuv skatina pltoti ir didinti reguliarias karines pajgas, o taip pat daugiau kalbti apie
307
Miniotait, Pilietinis pasiprieinimas Lietuvos saugumo ir gynybos sistemoje, p. 207.

309
Ten pat.
308
117
konvencin karyb. Ar alis ketina stiprinti reguliarij kariuomen, geriausiai parodo jos pltros planai. 1996 m. pavasar deklaruojama, kad iki
2005 m. karines pajgas taikos metu turt sudaryti 12 sausumos pajg
batalion, vairios specializuotos kuopos. Kartu su karinmis jr ir oro
pajgomis i viso tarnaut 9200 kari. O SKAT dydis bt 10 tkst. savanori (9 brigados) 310. Pagal 1998m. patvirtintus planus 2008m. kariuomenje turjo bti 23 tkst., vliau net 48 tkst. kari, o aktyviojo rezervo kari skaiius turjo bti 100 tkst.311 2000m. patvirtintoje
pirmojoje Lietuvos karins gynybos strategijoje yra deklaruojama, kad reguliarisias sausumos pajgas sudarys 4 kovins ir viena logistikos brigada. Sudjus j ir specializuotus batalionus i vis buvo planuojama turti
20 batalion, taip pat 10 teritorins gynybos rinktini312. Atsivelgiant
tai, kad 1990-iaisias buvo skeptikai vertinami silymai kurti kariuomen, tokie skaiiai ikalbingi. velgiant i tokios perspektyvos, neivengiamai kyla klausimas, kokios buvo mintys apie i didjani karini pajg panaudojim karo metu. Kita vertus, vertinus to meto Lietuvos finansines galimybes, gynybos biudet sunku suprasti, kaip gynybos planuotojai ir kariuomens atstovai tikjosi visai tai gyvendinti.
vertinus tai, kad nuo 1995 iki 2000 m. buvo priimta daug svarbi
teiss akt (r. 2 skyri) rimtesnms diskusijoms galjo pritrkti laiko ir
noro. Karinje iniasklaidoje tuo metu tikrai buvo tilis. Vienintel dmesio verta diskusija apie jau mint urnalo Kardas mest ik karininkams diskutuoti ir dalintis mintimis apie karinius reikalus (r. 2 skyri). Tokios akcijos inicijavim, viena vertus, bt galima laikyti reakcija
gana pasyv karinink dalyvavim vieosiose diskusijose bei didjant vairi ali patirties permim.
ios patirties permim bt galima skirstyti kelet blok. Pirmasis
310
Plk. ltn. Antanas Jurgaitis, Lietuvos Respublikos kariuomens vystymosi iki 2005 m.
kryptys bei etapai, Lietuvos Respublikos gynybos problemos, p.3943.
311
Vaidotas Urbelis, Lietuvos atgrasinimo strategija, Lietuvos metin strategin apvalga
2005, 2006, p. 251.
312
Lietuvos karins gynybos strategija: Krato apsaugos ministro patvirtinta 2000 m. spalio 4 d.
sakymu Nr. 1161. Vilnius: Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerija, 2000, p. 20.

118 I I D A L I S
yra susijs su sovietins ir rusikosios mokyklos idj permimu. Svarbu
pabrti tai, kad kaip tik koncepcinis lygmuo buvo tai, k Lietuva paveldjo i sovietini laik ir sovietins kariuomens. Sovietin kariuomen
bt galima kritikuoti dl vairi dalyk, taiau ji tikrai buvo stipri karinje edukacijoje ir pltodama karin mint. T pripaino ir oponentai313.
Tai svarbu, nes nemaa dalis kuriamos kariuomens karinink mokslus
baig sovietinse karo mokyklose ir akademijose. 1997m. duomenimis
toki karinink buvo 323 (20 proc. vis karinink) 314. Tokie karininkai
buvo kariuomens vadai gen. mjr. J. Andrikeviius, gen. ltn. V. Tutkus
ir kt. velgiant plaiau i valstybs ir visuomens perspektyvos kariuomens situacija nebuvo unikali. Visose gyvenimo sferose teko susitaikyti
su sovietinio mentaliteto paveldu ir bandyti suderinti j su perimamu vakarietiku. Kaip matysime vliau, karins sovietins, vakarietikos ir tam
tikros lietuvikos tarpukario idjos gana gerai viena kit papild.
Labai geras sovietins mokyklos idj permimo pavyzdys yra vienoje i
konferencij pasakyta to meto kariuomens vado gen.J.Andrikeviiaus
kalba. Kalbdamas apie regionini konflikt specifik, jis pabria propagandos, ardomosios veiklos, diversant vaidmen. Tik po i veiksm
seka aktyvioji kovos faz315. iuo atveju generolas silo suvokti kar daug
plaiau, ne tik kaip ginkluotj pajg susidrim. O Vakarai i ties
supranta kar siauriau.
313
William Fontaine Scott, Soviet Sources of Military Doctrine and Strategy, New York: Crane,
Russak, 1975; Harriet Fast Scott and William Fontaine Scott, The Soviet Art of War:
Doctrine, Strategy and Tactics. Boulder, Colo: Westview, 1982. Richard E. Simpkin, Red
Armour: An Examination of the Soviet Mobile Force Concept, 1st ed. Oxford, OX;
Washington, DC: Brasseys Defence, 1984; Richard E. Simpkin, Race to the Swift:
Thoughts on Twenty-First Century Warfare, London: Brasseys, 1994; David M Glantz,
Soviet Military Operational Art: In Pursuit of Deep Battle, Soviet Military Theory and
Practice 2. London: Frank Cass, 1991, Dima Adamsky, The Culture of Military Innovation:
The Impact of Cultural Factors on the Revolution in Military Affairs in Russia, the US, and
Israel, Stanford, Calif: Stanford Security Studies, 2010.
314
Karybos specialist rengimo problemos: tarptautin mokslin konferencija. Vilnius: Lietuvos
karo akademija, 1997, p. 55.
315
Teritorin gynyba, 1995, p. 1215. Skaitant tekst buvo galima matyti daug paraleli
su 2014 m. vykdyta Krymo okupacija. O tai leidia teigti, jog i ties Rusija nepritaik
joki nauj karini metod, o naudojo senus sovietinius karinius principus.
119
Taiau labiausiai sovietinis palikimas pasireik vadovavimo srityje.

Kariavimas kaip ir viskas Soviet Sjungoje buvo centralizuotas. Uduoi
planavimas ir gyvendinimas buvo kontroliuojami ir vykdomi i centro.
Karinje literatroje ir praktikoje yra skiriami du vadovavimo bdai: tikslinis vadovavimas (mission command angl.) ir detalusis (detailed command
angl.), arba sakymo tipo (order-type angl.), vadovavimas. Pirmasis yra
lankstus, decentralizuotas uduoties vykdymas. iuo metu tai dominuojantis JAV, D. Britanijos, NATO, Lietuvos karini pajg vadovavimo stilius. Plaiau j aptarsime paskutiniame penktajame knygos skyriuje. Jo prieingyb, detalusis vadovavimas pasiymjo tuo, jog dl maesnio taktini princip suvokimo sakymuose turi bti sudta daug detali ir turi
bti pateikta daug duomen, kad bt ivengta klaid 316. Ilg laik toks
vadovavimo stilius buvo bdingas JAV (t puikiausiai parodo isami karini vadovli tradicija). Taiau labiausiai toks vadovavimas buvo siejamas su Soviet Sjunga ir Lietuvos karins pajgos paveldjo i tradicij, kuri, kaip matysime vliau, gyvuoja iki iol. Pvz., pirmajame bataliono
Kovos statute yra teigiama, jog mio sumanyme vadas nurodo [...] prieo sutriukinimo tvark (kok prie, kur, kaip sunaikinti, nurodydamas jo
naikinimo ugnimi, klaidinimo bdus ir padalini veiksm tvark) 317. I
to galima sprsti, jog vadovavimas suvokiamas plaiai ir yra centralizuotas.
Kitas karins patirties permimo blokas apima dokumentus ir publikacijas, kuriais tarsi bandoma gyvendinti sovietins ir amerikietikos
karins minties sintez. Geriausiai tai parodo pirmieji Kovos statutai318.
Juose gana daug dmesio skiriama manevrins gynybos principui:
manevrin gynyba yra pagrindinis gynybos bdas. Jos tikslas suderintais
jungtini pajg veiksmais ivarginti ir isekinti prie, sulaikyti jo puolim,
laimti laiko ir isaugoti savo pajgas tolesniems kovos veiksmams319.
316
Walter von Lossow, Mission-Type Tactics versus Order-Type Tactics, Military Review,
June 1977, p. 88.
317
Kovos statutas (Batalionas, kuopa), 1995, p. 47.
318
Kovos statutas (Batalionas, kuopa), 1995; Kovos statutas (Brys, skyrius), 1995.
319
Kovos statutas (Batalionas, kuopa), p. 18.

120 I I D A L I S
Viena vertus, termino manevrin gynyba vartojimas tarsi nurodo
sovietin tradicij, nes amerikiei taktinio lygmens dokumentuose yra
kalbama apie mobilij gynyb320. Didiausia problema iose diskusijose yra pozicins ir manevrins gynybos skirtis. Amerikieiai daug diskutuoja apie manevro vaidmen gynyboje, ar jis yra papildomas elementas ginant konkrei pozicij, ar alternatyva tokiam gynybos modeliui.
Nesutariama, ar gynybos tikslas yra isaugoti teritorij, ar sutriukinti
prieo karines pajgas321.
Sovietai nuo 1980-j vidurio strateginiu ir operaciniu lygmenimis
perjo prie gynybins karybos princip ir pradjo diskutuoti apie manevrin gynyb taktikos lygmeniu. Kaip pastebi tyrjai, soviet ekspertai nesutar dl ios naujos idjos. Jie pastebjo daug silpnybi ir trkum. Taiau is karybos principas buvo pamau gyvendinamas perkeliant j kovinio rengimo ir mokymo dokumentus322. Svarbu pabrti,
kad diskusija apie manevrin gynyb buvo viena kariausi tem sovietinse karo akademijose, kai juose moksi bsimieji Lietuvos kariuomens karininkai.
To meto lietuvikuose kovos statutuose manevras ir jo vaidmuo aikiai neapibrtas. Ar tai yra manevras gynyboje, ar manevrin gynyba?
Idealiu atveju turt vykti ekspert diskusija apie io karybos principo
subtilybes, kaip vyko JAV ir Soviet Sjungoje. Lietuvoje, jeigu diskusijos ir vyko, jos vyko u udar dur, o karinje iniasklaidoje apie tai
nra usimenama.
Tarp t negausi to meto karini publikacij galima rasti ir daugiau
tekst, kuriuose bandoma apvelgti vairi valstybi patirt, ypating
320
G. L. Walters, Mobile Defense: Extending the Doctrinal Continuum, School of

Advanced Military Studies United States Army Command and General Staff College, Fort
Leavenworth, Kansas, 1993; , , ,
. 1/1989 m., p. 38-46; Field mannual 100-5, Operations. Headquarters, Department
of the Army. Washington, DC, 14 June 1993.
321
Walters, Mobile defence.
322
John G. Hines and Don Mahoney, Defense and Counteroffensive Under the New Soviet
Military Doctrine, RAND, 1991; Charles J. Dick, Soviet Operational Level Defence:
An Overview, The Journal of Soviet Military Studies 5, no. 2, June, 1992, p. 22041.

121
dmes skiriant JAV ir Soviet Sjungos (Rusijos) patirties apvalgai323.

G.Dapkeviiaus tekstas yra pirmasis sistemingas bandymas detaliai pristatyti amerikiei Oroems (Air Land battle angl.) operacin doktrin, kurios sudedamoji dalis yra jau minta taktinio lygmens mobilioji
gynyba. Taiau tai atpasakojamo pobdio tekstas, kuriame tiesiog pristatomas vairi valstybi poiris gynyb, puolim ir t. t. be vertinamojo aspekto. Susidaro spdis, kad taktiniu lygmeniu vairi ali idjos skiriasi labai neymiai. Tai, kad visi dokumentai susij su taktiniu lygmeniu, i dalies prisideda prie karins refleksijos seklumo.
Leidini ir publikacij karybos tematika yra nedaug, todl susidaryti
nuomon apie tuo metu vyravusias karines idjas yra sudtinga. Taiau
net toks fragmentikumas leidia drsiai teigti, kad lietuvikj karin
mint, karin rengim per taktinio lygmens dokumentus ateina ir sitvirtina konvencinio karo samprata, kurioje sudtinga rasti uuomin apie
partizanin karyb ir jos taktik.
velgiant plaiau, galima teigti, kad 1990-j viduryje vienu metu
vyksta dviej lygmen refleksija. Pirmajame politiniame strateginiame, kalbama apie teritorins gynybos idj ir bandoma sutarti dl to,
kas ji yra, kaip jos metu derinti skirtingus kariavimo bdus. O antroji taktinio lygmens, kuri sudtinga vadinti refleksija, nes ji yra labiau mechaninis tarptautins patirties permimas. Taigi viena labai abstrakti, o kita labai isami ir technin. Aikiai matyti, kad trksta operacinio lygmens koncepcij ir idj, kurios leist sujungti visus elementus visum.
i problem Lietuvai padeda sprsti tarptautin bendruomen 1998 m. Tartu mieste kurdama Baltijos gynybos koled. ios
tarptautins karins mokyklos steigimo tikslas buvo paprastas: supaindinti ir imokyti Baltijos valstybi karininkus naudotis naujausiomis karinmis koncepcijomis, mokti jas adaptuoti savo ali reikmms.
323
Gediminas Dapkeviius, Usienio ali sausumos kariuomeni inynas, Vilnius: Lietuvos

karo akademija, 1996; Egidijus Tamoaitis, Gynyba mieste: (usienio kariuomeni poiris
gynybini veiksm taktik mieste), Vilnius: Lietuvos karo akademija, 1997.
122 I I D A L I S
Baltijos gynybos koledas i dalies msi ir operacinio lygmens sampratos tvirtinimo Baltijos valstybse.
Jau pirmajame ios staigos pradto leisti urnalo Baltic Defence
Review numeryje vedijos gynybos ministras Bjrn von Sydow teigia,
kad iaurs alys turi patirties gynybos srityje, kuria galt pasidalyti
su Baltijos valstybmis [...]. iaurs alys per daugyb met ipltojo tai,
kas yra vadinama totaline gynyba 324. Taigi Lietuvai ir jos kaimynms
buvo siloma perimti skandinavik (ypa vedik) patirt. Tai patvirtino ir pirmasis koledo komendantas brg. gen. M. Clemesenas. Pasak jo,
1997 m. vasar sprendiant koledo krimo klausim buvo sutarta, kad
mokoma turt bti apie teritorins gynybos idj [...]. Taip pat buvo
sutarta, jog mokymas turi remtis totalins gynybos modeliu [...], ipltotu iaurs valstybse 325.
vedijos totalin gynyb buvo traukti beveik visi visuomens
sluoksniai, o ne tik profesionalios karins pajgos. [...] kadangi karas
gali paveikti visus pilieius ir todl visi pilieiai turi prisidti prie krato gynybos 326. Remiantis tokiu poiriu kar, agresijos atveju aktyvinama visa visuomen. Kariai kaunasi taikydami konvencinius ir nekonvencinius metodus, nekarins institucijos turi utikrinti slptuvi sukrim, prieir ir politins veiklos tstinum karo metu, verslo struktros turi kaupti tam tikrus resursus (pvz. naftos atsargas), galiausiai gyventojai turi nesmurtinmis priemonmis prieintis agresoriui. vedija
savj karin gynybos samprat 1980-j pradioje taip pat papildo ir
pilietinio pasiprieinimo elementu. Reikia pripainti, kad toks poiris
gynyb atliep lietuvik poir. Karas nra tik kariuomens reikalas
ir jis nra suvokiamas instrumentikai. Taip pat skandinavikasis mode324
Bjrn von Sydow, The Baltic Defence College: Strengthening Baltic Defence Structures
Through Education, Baltic Defence Review, No 1, 1999, p. 12.
325
Michael H. Clemmesen, Territorial Defence in Baltic Defence College, Baltic Defence
Review, no. 3, vol. 2000, p. 83.
326
Adam Roberts, Nations in Arms: The Theory and Practice of Territorial Defence, 2nd (rev.
and enl.), Basingstoke: Macmillan Press, in association with International Institute for
Strategic Studies, 1986, p. 84.

123
lis turjo tas paias sudtines gynybos dalis kaip ir lietuvikasis ir karines, ir nekarines327.
Suprantama, kad Baltijos gynybos koledas negaljo aprpti vis tokios gynybos aspekt, todl ia studij metu buvo koncentruojamasi
karinio elemento panaudojimo aspektus. Tokioje aplinkoje buvo sukurtas pirmas operacinio lygmens dokumentas, kuris leido visk sujungti
vien sistem. Koledo darbuotojai parengia daug dokument, i kuri
svarbiausias yra Operacij vadovas (Operations manual angl.)328 Jame
yra pasiloma aktyvios teritorins gynybos idja (active teritorial defene angl.)
i koncepcija ir j lydintys dokumentai ne daug svarbi naujovi. Pirmiausia Operacij vadovas gali bti laikomas pirmuoju tikru
doktrininiu dokumentu, skirtu Baltijos valstybi gynybos klausimui.
Lietuvos karininkams doktrininiai dokumentai tikrai nebuvo naujiena.
Amerikiei karo vadovliai (field manual angl.), trumpinami FM, tikrai buvo skaitomi ir analizuojami. Tai liudija aukiau aptartos publikacijos apie taktik. Taiau per 10 met Lietuvoje nepavyko sukurti operacinio lygmens dokumento, todl i publikacija gyja papildom reikm,
nes bdama pirmja, ji sukuria tam tikr refleksijos format.
velgiant plaiau, pats doktrinos formatas ir struktra turi labai ryki amerikietik doktrinini bruo ir tai bt galima laikyti pirmuoju kokybiku ir rimtu ingsniu link amerikietikos karins tradicijos permimo Lietuvoje. Paia plaiausia karo teorijos prasme doktrina remiasi
C. von Clausewitzo idja. Vadove yra teigiama, kad vis karini veiksm tikslas yra primesti savo vali prieui329. Dl ssaj su Clausewitzu
tikrai nekyla joki abejoni. Taip pat konkreiai i Clausewitzo idja buvo labai populiari amerikiei ir i dalies brit karinse doktrinose, nes ji leido ikelti manevr kaip dominuojani karybos form.
327
Vytautas Mankeviius, Visuotin gynyba vedijoje, Karys, 1998, Nr. 12, p. 78.
Operational Manual, Baltic Defence College Operational Publications, volume 2, Second
revised edition, May 2001.
329
Operations mannual, 4-1.
328
124 I I D A L I S
Geriausias bdas primesti oponentui savo vali yra ne tiesioginis mis
su jo pajgomis, o jo politins valios ir ryto pakirtimas stabdant puolim, trikdant vadovavimo ir kontrols sistem, esani unugaryje.
Kita amerikietika tradicija, pltojama Operaciniame dokumente yra
tikslinio vadovavimo (Auftragstaktik vok.) principo svarba330. is vadovavimo stilius, priskiriamas vokikajai karinei tradicijai, buvo atgaivintas ir ipltotas 1980-aisias JAV vykdant doktrinin revoliucij ir nuo
to laiko raomas visose doktrinose331. Tik iuose dokumentuose is principas daniausiai yra vadinamas mission type command arba mission
command. Antroji formuluot ypa populiari ir daniausiai aptinkama
brit dokumentuose. Tikslinio vadovavimo (Auftragstaktik vok.) esm
yra tai, kad vadas aikiai suformuluoja ir paaikina savo sumanym, pasako, koks tikslas, taiau uduoties vykdym deleguoja pavaldiniams. Jie
savo nuoira pasirenka geriausi bd ir priemones pasiekti nurodyt
tiksl. proces vadas nesikia, nes pasitiki savo pavadiniais. Taip pat
svarbi tokio vadovavimo prielaida yra suvokimas, kad klaidos neivengiamos ir u jas bausti pavaldini negalima.
Aptariamas Baltijos gynybos kolede parengtas dokumentas yra pirmasis, kuriame nuosekliai pristatoma ir paaikinama i vadovavimo tradicija. Aptikti senesnio dokumento lietuvikoje karinje spaudoje, kur
bt kalbama apie princip, nepavyko. Taiau ia svarbesnis kitas dalykas. Jeigu anksiau kakas ir inojo apie karin princip, tai jis nebuvo niekaip oficialiai tvirtintas. O Baltijos gynybos koledas isikl
tiksl jame besimokanius karininkus supaindinti ir imokyti taikyti
princip praktikai. Todl i tradicija ir buvo tvirtinta koledo doktrininiais leidiniais. Prisiminkime, kad Lietuvoje vadovavimo stilius buvo
komandinio ir kontroliuojanio pobdio, todl tikslinio vadovavimo
(Auftragstaktik vok.) idja buvo radikalus poskis.
Galiausiai is dokumentas yra pirmasis, kuriame labai aikiai idstyti
karo principai, detaliai paaikinant kiekvien i j (i viso pateikiama 14
330
331
Ibid., 2-1, 2-3.

William S. Lind, Maneuver Warfare Handbook. Boulder, Colo: Westview, 1985.
125
princip) 332. Vlgi, karo princip tem labiausiai pltojo amerikieiai.

Itisus deimtmeius mokslininkai ir karininkai diskutavo apie tai, kiek
yra karo princip, koks j turinys ir kaip turt bti suformuluota333.
i idj kontekste Operacij vadove pristatoma aktyviosios teritorins gynybos idja, kurios esm:
1. Pradti gynybos operacijas su teritorinmis pajgomis, esaniomis atakuo jamoje teritorijoje, ir tsti pasiprieinim prie siekiant ulaikyti ir varginti.
2. Vykdyti pagrindin gynyb su manevrins gynybos pajgomis, kurios yra
remiamos ir integruotos teritorins gynybos pajgas.
3. Vykdyti gynyb gilum su pajgomis, likusiomis prieo unugaryje, ir
bet kokia turima ilgojo nuotolio artilerija, pirmenyb teikiant prieo
vadovavimo pajgumams ir logistikai.
4. Apsaugoti draugikus valdymo elementus ir logistikos vienetus savo unu garyje pasitelkiant teritorins gynybos pajgas334.
Esmin tokios gynybos prielaida yra labai paprasta aktyvioji gynyba vykdoma tik tada, kai dalis teritorijos jau uimta prieo. Jos principai gilumas, artumas ir unugaris. Tuo paiu metu vykdomos trys
skirtingos operacijos: unugaryje likusios pajgos vykdydamos operacijas, paremtas partizaninio karo principu, vargina oponent, o reguliarioji kariuomen vykdo mobilij gynyb ir eina artim kov su prieu.
Savame unugaryje likusios pajgos saugo nuo diversini ir desantini
prieo dalini puolimo.
Per daug nesigilinus subtilybes bt galima teigti, kad io dokumento krjams pavyko suderinti konvencinio ir partizaninio karo elementus. Taiau taip teigti galima tik i dalies. Unugaryje planuojama vykdyti karin pasiprieinim ir dalies dalini uduotis yra smoningai likti unugaryje. Dalis vienet unugaryje atsirast neplanuotai ir taip pat
turt vykdyti partizaninio tipo kov. ia tikrai galima rasti panaum
332
Operations manual, 4-64-9.

John I. Alger, The Quest for Victory: The History of the Principles of War, Westport, Conn:
Greenwood Press, 1982.
334
Operations manual, 1-1.
333
126 I I D A L I S
su Lietuvos Nacionalinio saugumo pagrind statyme isakyta nuostata,
kad reguliarioji kariuomen turi bti apmokyta kautis ir partizaniniame kare. Taiau aktyviosios teritorins gynybos kontekste partizaniniame kare nekovoja bet kas, o tik karini pajg atstovai335. iuo atveju civiliai netraukiami karin pasiprieinim, o tai jau prietarauja visuotinio pasiprieinimo idjai.
Taip pat svarbu paminti, kad reguliariosios kariuomens vykdoma
mobilioji gynyba yra visos gynybos ais. iuo atveju ne kova prieo ir
savo unugaryje, o tiesioginis kontaktas su juo yra svarbiausia. Galime
prisiminti dar 19931996 m. vairiuose renginiuose ar leidiniuose isakytas mintis apie tai, kad reguliarioji kariuomen simbolikai pasiprieint, o didioji pasiprieinimo nata tekt partizaninio karo dalyviams.
iuo konkreiu doktrininiu dokumentu yra sustiprinamos reguliarij
karini pajg pozicijos Lietuvoje, o taip pat dar stipriau tvirtinama
konvencinio karo norma ir instrumentinio karo supratimas ms alyje.
iais Baltijos gynybos kolede pradt koncepcini inovacij ir sklaidos rezultatais greitai imta naudotis Lietuvoje. 2000 m. paskelbtoje pirmojoje alies Karins gynybos strategijoje yra labai aikiai parayta, kad:
Lietuvos karins gynybos strategija orientuota ne plataus masto frontin ar
pozicin gynyb, bet mobilios teritorins ir manevrins gynybos veiksmus.
Potencialus agresorius turi inoti, kad upuolimo atveju jis susirems su gerai
parengta kariuomene, pasiryusia atsakomiesiems veiksmams visoje Lietuvos
teritorijoje. Plataus masto ginkluoto Lietuvos upuolimo atveju Lietuvos kariuomen nuo pat ginkluoto siverimo vietos ir upuolimo momento visoje
valstybs gynybai parengtoje krato teritorijoje stabdys ir neutralizuos krato gilum besiverianias prieo pajgas, jas naikins, silpnins ir neleis joms
greitai pasiekti puolimo tiksl, o tai sudarys slygas mobilizuoti savo iteklius
ir gauti tarptautin karin param bei kit pagalb.
Inaudojant vietines gamtines slygas, trukdant prieui pasinaudoti krato
infrastruktra, smgius nukreipiant silpnsias jo vietas bus siekiama palauti prieo vali, neleisti jam greitai gyvendinti savo plan, sekinti ir naikinti
335
Ron LaGrone, Deep Operations and Active Territorial Defence: Some Ideas for the Baltic
States, Baltic Defence Review 4, no. 2, 2000.
127
jo pajgas. Prieo uimtoje teritorijoje taip pat bus vykdomi j silpninantys

kovos veiksmai naudojant partizanins kovos taktik, trukdoma veikti okupacinms struktroms336.
Sutapimai su Baltijos gynybos koledo Operaciniu vadovu yra akivaizds. Visi pagrindiniai elementai yra tie patys: manevrin gynyba,
veikimas visos teritorijos mastu, stabdymas, varginimas, partizanins kovos elementai. Prajus 10 met po nepriklausomybs atkrimo Lietuva
turi aiki koncepcij, kaip prieintsi oponentui, ir is suvokimas egzistuoja visais trimis lygmenimis: strateginiu, operaciniu ir taktiniu. I ties i strategija ubaigia karins minties struktros Lietuvoje krim. Joje
yra aikiai iskiriami visi ie lygmenys. Taigi galima konstatuoti, kad formaliai vakarietikos karins idjos perimtos, taiau lieka atviras klausimas apie io suvokimo ir refleksijos kokyb.
Bt galima teigti, kad ir ioje srityje atsirado diuginani tendencij. Tai labai gerai iliustruoja 2001 m. vykusi konferencija, skirta teritorinei gynybai337. Prieingai nei panaaus pobdio konferencijose
1995m. ir 1996 m., ioje maiau dmesio buvo skirta abstrakioms kalboms, o kalbta apie konkreias koncepcijas, operacinio lygmens planus.
Jau vien tai gali bti laikoma tam tikros brandos enklu.
Baltijos gynybos kolede kuriam ir aptariam idj taka pastebime daugelyje praneim. Kalbama apie aktyvi teritorin gynyb, tikslin vadovavim (Auftragstaktik vok.), manevr. Konferencijoje isiskiria
jaunosios ir vyresniosios kartos karinink nuomons. Vyresniosios kartos karinink praneimuose yra daug eklektikos, o kai kuriais atvejais
pastebimas labiau pozicins, o ne aktyviosios gynybos rmimas338.
Jaunosios kartos atstovai, baig mokslus Tartu kolede ar kitose usienio karo akademijose, demonstravo kur kas didesn naujausi karini
336
Lietuvos karins gynybos strategija, p. 12.

Konferencija Teritorin gynyba: [konferencijos, vykusios 2001 m. birelio 11 d., mediaga] /
Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija, Vilnius: LKA, 2001.
338
Kaip tokios pozicijos alininkus bt galima iskirti plk. ltn. eslov legait,
plk. ltn. Arn Dudavii.
337
128 I I D A L I S
koncepcij ir teorij imanym. Mjr. A. Leika ir mjr. A. Leita pristat
Aktyvios teritorins gynybos koncepcij339. Nors lietuvikame kontekste
j idjos atrodo naujovikos, taiau tai yra labiau naujos doktrinos idjos nekritikas perpasakojimas. Solidiausi ios konferencijos praneim pareng mjr.G.Zenkeviius. Jame jis kalba apie tai, kad iuo metu
mes gyvename informacinje visuomenje, nuo agrarins ir industrins
visuomens besiskirianios tuo, kad jos ginkluotoj pajg karybos bdas yra orientuotas efekt-pergal, pasiekt ne sunaikinant prieo pajgas, o priveriant j pasiduoti.340 G. Zenkeviius, nors tiesiogiai ir nevardina, pristato A.Tofflerio teorij apie tris monijos raidos etapus, kurie visose srityse, taip pat ir karybos, turi skirtingas struktras ir praktikas341. Majoras teigia, kad Lietuvai geriau:
Savo krybos bd orientuoti [...] informacini technologij visuomens
ginkluotj pajg veiksmus, kai kariaujama maais, mobiliais padaliniais
atakuojant prieininko vadovavimo bei valdymo sistemas ir jo unugario tiekimo komunikacijas visoje teritorijoje 342.
G. Zenkeviius daro labai dom koncepcin manevr. Jis sujungia abstraki teorij, kuri silo turti maas, profesines, agresyvias karines pajgas, su gynybiniu Aktyvios teritorins gynybos modeliu.
G.Zenkeviius bando puolamj kar silani teorij susieti su iimtinai gynybine karo teorija. is vidinis jo modelio prietaravimas irykja, kai jis pristato voratinklio teritorins gynybos model, kuris i ties yra kitaip vardyta aktyviosios teritorins gynybos idja343. Bt galima diskutuoti ir kritikuoti tuomeio majoro silym. is tekstas nra
seklus, o atvirkiai aukto lygio koncepcin (ekspertin) publikaci-
339
A. Leika ir A. Leita, Baltijos gynybos koledo aktyviosios teritorins gynybos (ATG)

operacin koncepcija, Konferencija Teritorin gynyba, 2001, p. 1629.
340
G. Zenkeviius, Teritorin gynyba, Konferencija Teritorin gynyba, 2001, p. 3941.
341
Alvin Toffler, The Third Wave, London: Pan in association with Collins, 1981.
342
G. Zenkeviius, Konferencija Teritorin gynyba, p. 42.
343
Ten pat, p. 4850.

129
ja344. O tai, kaip jau galima sprsti i pateiktos informacijos, buvo labai
retas reikinys to meto karinje bendruomenje.
Paraleliai operacinio lygmens pokyiams situacija keitsi ir taktikos srityje. Senieji kovos statutai, parengti pagal sovietinius standartus,
buvo pakeisti vakarietikais. Kuopos ir brio taktikos vadovliai buvo
iversti pagal brit standartus345. O kovos bataliono leidinys parengtas remiantis daniku kariniu vadovu346. Vliau buvo pereita prie amerikietik taktikos vadov347. Kaip matyti taktiniame lygmenyje, nors
ir perjome prie vakarietik vadovli, galime pastebti gana nema
eklektik skirtingiems junginiams naudojami skirting valstybi parengti vadovai. Tik po kurio laiko buvo nusprsta situacij suvienodinti ir remtis tik JAV patirtimi.
Be vis i diskusij ir pokyi, pastebimas ir didesnis aktyvumas
karins iniasklaidos srityje. 2000 m. grup atsargos karinink pareng ir paskelb Teritorins gynybos projekt348. Projekte teigiama, kad i
grup pasiremdama iuolaikiniais karo mokslo pasiekimais ir realia
politine padtimi pasaulyje, sukr ir silo efektyvesn, ekonomikesn
valstybs gynybos model Valstybs teritorins gynybos sistem 349.
O teritorin gynyba yra suprantama kaip kovin-politin gynybin sistema, centralizuota taikos metu, ilaikant minimalius reguliarios kariuomens dalinius [...]350. ios maos kariuomens pakakt ipildyti
344
Pabrtina, kad is G. Zenkeviaus tekstas yra didiausios apimties per 25 metus Lietuvos
karinink publikacija, skirta karo teorijos ir praktikos temai. O tai jau rodo diskusij ia
tema trkum.
345
Infantry Training, vol. IX, Infantry Tactics, Pamphlet, no 45, part 1, 1994; Infantry
Tactical Doctrine Volume 1, Infantry Company Group, Pamphlet, No 2, 1998; Kuopos
taktika: pstinink rengimas, Vilnius: Lietuvos Respublikos krato apsaugos m-jos Leidybos
centras, 2001; Motorizuotj auli brio (skyriaus) taktika, Vilnius: Mokymo ir doktrin
valdyba, 2001.
346
Kovos batalionas. Vilnius: Mokymo ir doktrin valdyba, 2004.
347
FM 7-8 The Infantry Rifle Platoon and Squad, 1992.
348
J. Uurka, F. Vaitkaitis, V. Eidukaitis, Lietuvos valstybs Teritorins gynybos pagrind
metmenys, Kardas, 2000, Nr. 3, p. 611;
349
Ten pat, p. 7.
350
Ten pat, p. 7.

130 I I D A L I S
tarptautinius sipareigojimus ir parengti didel aktyv rezerv. Skaitant
vis dokument nejuia imama lyginti j su Baltijos gynybos koledo
siloma alternatyva. Tenka konstatuoti, kad nors ir labai girtinos atsargos karinink pastangos, j silomas modelis, kuris labai abstraktus ir
eklektikas, labiau primin 1995 m. konferencijose skaityt praneim
lyg ir stili, o ne 2000 m. kontekst.
is projektas ymi ir kito etapo pabaig. Paskelbus projekt, jis
buvo labai kritikuojamas. i kritik jo krjai reagavo labai audringai. Paskutin kart Kardo puslapiuose vyko gana asmenikas ginas351.
Taiau tai rod, kad Lietuvoje dar nebuvo tradicijos konstruktyviai ir
kultringai diskutuoti.
Apibendrinant visa tai, kas buvo aptarta ir pristatyta iame skyriuje, bt galima iskirti kelet dalyk. Pirmiausia nuo 1990 iki 2003 m.
Lietuva, pradjusi keli nuo idj apie kariuomens nereikalingum, baig diskusijomis apie 40 tkst. kari panaudojim kovoje. Koncepcijos
apie gynyb prasidjo mintimis apie pilietin gynyb, vliau akcentavo
partizaninio karo idj ir galiausiai perjo prie teritorins gynybos idj.
Visu iuo laikotarpiu buvo galima matyti, kad vairiais formatais buvo
siloma tvirtinti ir teisinti egzistencins karo sampratos idj, pabriant pasiprieinimo visuotinum. Kita vertus, Lietuvos atvejis patvirtino tez, kad valstybs, kurioms pagal j turimus finansinius, mogikuosius iteklius labiau tikt partizanins kovos modelis, dl konvencinio karo normos dominavimo galiausiai pereina prie ios brangesns formos modelio.
Taiau nepaisant i dideli ir radikali pokyi kokybikos teorins,
intelektualins diskusijos tradicija Lietuvoje formavosi sunkiai. Arba vyravo labai abstrakios diskusijos, arba buvo kalbama ir raoma iimtinai apie taktin lygmen. Pastebimi mechaniko permimo pdsakai, kai
tiesiog iveriamas tekstas ir jis taikomas neuduodant klausim, ar tinka Lietuvai visa tai, kas ten parayta. Pavyzdiui, iki galo nra aiku, kas
yra manevrin gynyba. Kitose valstybse karininkai aktyviai diskutavo
351
Jonas Uurka, Kardas, 2000, Nr. 3, p. 1011.
131
iuo klausimu vieoje erdvje, o Lietuvoje nevyko nieko. Kitas pavyzdys yra Aktyvios teritorins gynybos doktrina. Viena vertus, jos sukrimas dav didiul kokybin postm Lietuvos karinje mintyje. Taiau
skaitant strateginio lygmens dokumentus ar diskusijas konferencijose,
pastebima, kad visi imoko pateikti teorinius dalykus. Taiau diskutuoti apie paias idjas, dokument turin (nepaisant ret iimi) neimokta. Taigi visi kartojo, kad aktyvioji teritorin gynyba susideda i trij element: giliojo mio, artimojo mio ir unugario mio. O ar
i mi suvokimas ir apibrimai tikrai yra ibaigti? Kokios silpnosios io modelio vietos? Kas nutikt, jeigu prieininkas, pasitelks atitinkam ginkluot, eliminuot ms pajgumus, skirtus artimajam miui, ir vykdyt agresyv manevrin puolim, kad mes n nesptumme
persimesti gilj m? Tokie klausimai nra skirti diskredituoti silomai doktrinai. Atvirkiai, tokio pobdio klausim klimas ir diskusija leist nustatyti doktrinos silpnsias vietas. Visi kariniai sprendimai ir
sumanymai netobuli, turi silpn viet, apie kurias reikia kalbti. O kaip
tik aptariamu laikotarpiu toki diskusij ir trko. Silomi gynybos modeliai tiesiog buvo traktuojami kaip sidabrins kulkos (silver bullets
angl.), kurios pads isprsti visas bdas.
Paradoksalu, taiau jeigu pirmaisiais metais po nepriklausomybs
atkrimo mes naudojoms, reflektavome ir pildme tuo metu tarptautinje erdvje populiarias teorijas (pilietins gynybos), tai XXIa.
mes engiame labai nutol nuo vakarietik karinini teorij ir daugeliu atveju to net nesuvokdami. Kaip tik apie tai ir bus kalbama kitame skyriuje.
132 I I I D A L I S
4 skyrius. Transformacija (20032009 m.)

War that could actually be fought had

to be as bloodless, risk-free
and precise as possible.
Michael Ignatieff Virtual war352
Jeigu reikt tarti vien od, kuris apibdint karins minties raid
pirmajame XXI a. deimtmetyje, tas odis bt transformacija. Bt sudtinga paminti nors vien labiau isivysiusi valstyb, kurioje nebt vykusi karin transformacija. Ne iimtis ir Lietuva. Vos tik spjome
baigti kurti krato apsaugos sistem, patvirtinti strateginius dokumentus ir susitarti dl pirmosios sistemingos krato gynybos koncepcijos, vl
reikjo pradti visk keisti. Kitais odiais tariant, vos tik spjome perimti vakarietiko konvencinio karo samprat ir normas, mums buvo rekomenduota vl visk pakeisti.
Kad geriau suprastumme kontrast, galime paprastai palyginti.
2001m. baland vyko jau aptarta konferencija apie teritorin gynyb,
kur aukto rango karininkai intensyviai diskutavo apie aktyvij teritorin gynyb, o t pai met rugsjo 11 d. Niujorke sugriuvo Pasaulio
prekybos centro boktai dvyniai ir tarptautin politika pasikeit i esms. Kitais, 2002 m., Pilietinio pasiprieinimo rengimo centras ileido
leidin Pilietinis pasiprieinimas, kuriame eklektikai suplakamos pilietinio pasiprieinimo ir partizaninio karo idjos. O t pai met lapkrit 21 d. Prahoje NATO valstybi vadovai sutar pradti Aljanso karins
transformacijos proces. Kai Aljansas, kurio gretas k tik buvo pakviesta Lietuva, galvojo, kaip karyboje prisitaikyti prie informacini technologij metam iki, mes diskutavome apie partizanin kov mike.
Egzistuojantis poiri kar ir karybos principus skirtumas yra akivaiz352
Ignatieff, p. 164.
4 s k y r i u s . Tr a n s f o r m a c i j a ( 2 0 0 3 2 0 0 9 m . )
133
dus, o taip pat labai gerai matyti egzistencinio ir instrumentinio karo

samprat skirtis.
Prahoje sutartos karins transformacijos idj geriausiai atspindi i
deklaracijos itrauka:
Sukurti NATO Greitojo reagavimo pajgas, sudarytas i technologikai paangi, lanksi, perdislokuojam, sveiki ir isilaikani pajgum [...]
ir pasirengusi greitai ivykti bet kur, kur nurodys Taryba (iaurs Atlanto
Taryba D. .) 353
Lietuvos lauk sunki ir sudting sprendim metas. Mes turjome

tapti galingiausio karinio aljanso istorijoje nariais, bet ms turimos karins pajgos ir j pasirinkta pltra neatitiko naujos NATO vizijos.
I ties jau tais paiais 2001 m., kai pas mus imta tvirtinti teritorins
gynybos idja, NATO ekspertai KAM ir kariuomens vadovybei pradjo sakyti, kad mes turime mainti savo ambicijas ir i esms keisti gynybos, o taip pat ir karins politikos krypt.
Lietuvos kariuomens struktr perira buvo paskatinta i NATO
gavus 2001 m. pasiektos paangos vertinim. NATO Lietuvos kariuomens pltros planus vertino kaip per daug ambicingus. Lietuva buvo
skatinama persvarstyti savo ginkluotj pajg pltros planus, atsivelgiant planuojamus gynybos iteklius. tuo metu KAM sekretoriaus gynybos politikai ir tarptautiniams ryiams pareigas js P. Malakauskas
teig:
po tokios kritikos, buvo atlikta ginkluotj pajg pltros perira ir nusprsta atsisakyti plan pltoti 4 pstinink brigadas, 12 atskir batalion,
logistikos brigad ir dideles savanorikas pajgas. NATO atstovai pritar nuomonei, kad Lietuva turi skirti didiausi dmes mobili ir gerai parengt
pajg pltrai, kurios galt bti naudojamos ne vien tik alies gynybai, bet
ir prisidt prie NATO vadovaujam operacij354.
353
Prague Summit Declaration, Issued by the Heads of State and Government participating in
the meeting of the North Atlantic Council in Prague on 21 November 2002.
354
Povilas Malakauskas, Nam darbai, rengiantis narystei NATO, Kardas, 2003, Nr. 2, p. 3.

134 I I I D A L I S
Didel emos parengties kariuomen, skirta iimtinai tik konkreios
alies gynybai, prarado savo svarb. NATO reikjo naujo tipo pajg ir
pajgum auktos parengties, mobili, lengvai perdislokuojam, ilaikom.
Kyla klausimas, kodl alies politin ir karin vadovyb leido pltoti ir
stiprinti teritorinei gynybai skirtus pajgumus ir koncepcijas? Tuo metu
buvo galima aikiai matyti, kad didiosios NATO valstybs (JAV, Didioji
Britanija, Kanada) ir pats Aljansas esmingai keiiasi. Atsivelgiant visa
tai, kas buvo iki iol aptarta, bt galima teigti, kad tai nutiko todl, kad
Lietuvoje i esms nebuvo intelektualins refleksijos tradicijos.
Po Prahos suvaiavimo situacija tapo sudtingesn, nes NATO ekspertai pradjo Lietuv vertinti ne kaip kandidat, bet kaip Aljanso nar.
Todl Vilnius sunkiai randa argument, kurie tikint, kad ginkluotosios pajgos turi bti pltojamos dviem kryptimis utikrinant alies gynyb ir pltojant pajgas, naudojamas vis tip NATO operacijoms vykdyti. vertinus to meto saugumo aplinkos analiz, pati Lietuva padar
ivad, kad tradicins karins grsms tikimyb yra labai nedidel, todl
nra reikalo laikytis teritorins gynybos koncepcijos 355.
Kintanti situacija ir prasidjs perjimas labai gerai matomas pirmojoje alies Nacionalinio saugumo strategijoje, kur teigiama, kad daugiausia dmesio skiriama optimaliai subalansuotiems pajgumams, kurie
btini reaguoti pavojingas situacijas, grsmes ir vykdyti tarptautiniams
sipareigojimams, bt derinami su turimais itekliais, leidianiais sukurti iuos pajgumus 356. Dar vienas kintanio suvokimo ir sipareigojim pavyzdys yra terorizmo grsms pateikimas, kaip didiausios ms
aliai. Tai akivaizdi reakcija 2001 m. rugsjo 11d. vykius.
2003 m. kov buvo priimtas sprendimas tsti, o i ties pradti karin reform ir dar kart perirti pltros planus. Lietuva sudar sutart su JAV ekspertais, kuriems padedant toliau peririmi ir koreguojami
pltros planai, atsivelgiama NATO rekomendacijas. CUBIC kompa355
Ten pat p. 4
Nacionalinio saugumo strategija, 2002 m. gegus 28 d. Nr. IX-907, Vilnius.
356
135
nijos ekspertai isamiai perirjo karini pajg struktr, remdamiesi

scenarijais grindiamu planavimu. Buvo identifikuoti labiausi tiktini
grsmi pltojimosi scenarijai bei Lietuvos pajgumai, reikalingi atremti tokias grsmes357. Remiantis tokia metodika, pajg planavimo pagrindas yra ne potencialaus prieininko vardijimas ir jo galios prognozavimas, bet labiausiai tiktin kovos scenarij numatymas. Tai reikia,
kad pajgum, kuriais bt galima atsakyti visas ikilusias grsmes, didinimas turjo tapti pagrindiniu ginkluotoj pajg pltros prioritetu.
Konsultuojantis su JAV ekspertais bei NATO pareignais buvo parengta nauja Karin strategija. Pagrindinis ios strategijos skirtumas, palyginti su prie tai buvusia, yra tas, kad ji rmsi Lietuvos naryste kolektyvins gynybos aljanse. Joje gynyba planuojama vadovaujantis trimis pagrindiniais principais: pltojami pajgumai, reikalingi kolektyvins gynybos operacijoms vykdyti, ir nebekuriamos naujos, didels struktros. Antra rengiamasi vykdyti su naryste NATO susijusius reikalavimus ir sipareigojimus (dalyvauti tarptautinse NATO vadovaujamose
krizi valdymo operacijose). Treia utikrinti pastov, NATO reikalavimus atitinkant gynybos biudet358.
Remiantis visais iais politiniais ir planavimo dokumentais Lietuvos
karins pajgos yra perorganizuojamos ir mainamos. Reformos centru
tampa nuolatins parengties brigada, kuri turjo sudaryti apie 5 tkstanius kari. Taip pat buvo atsisakyta kurti dvi karines apygardas [...]
KASP mainamos iki 5000. Taikos meto kariuomen turjo bti apie
11600 kari.359
Taigi vietoje dideli maos parengties teritorinei gynybai skirt pajg Lietuva kr maas, mobilias ir profesins tarnybos kari pagrindu
sudarytas pajgas. Prioritetas ekspedicins karins operacijos, tikintis,
357
Kstutis Paulauskas, The Driving Logic Behind the Defence Reform in Lithuania:
Building the future Military, Baltic defence review, No. 9, Volume 1/2003 m., p. 128.
358
Lietuvos Respublikos karin strategija, 2004 m. patvirtinta Lietuvos Respublikos krato
apsaugos ministro 2004 m. lapkriio 15 d. sakymu Nr. V-1226.
359
Malakauskas, p. 8.

136 I I I D A L I S
kad Aljansas, grsms atveju suteiks trkstamus pajgumus, reikalingus
agresijai atremti.
Vertinant tai, kas buvo pasakyta, svarbu pabrti por dalyk.
Pirma, i konsultant darbu Lietuvoje instrumentikai yra diegiamas
amerikietikas poiris karyb. Antra, scenarijais grindiamas karinis planavimas reikalauja stiprios intelektualins refleksijos, nes reikia mstyti apie regiono ir pasaulio ateities grsmi emlapius, isiaikinti politinius prioritetus ir nusprsti, kokios kariuomens reikia.
Vadinasi reikia usiimti proto mankta ir diskutuoti apie tai, kokie
karai bus ateityje, kokia karybos forma dominuos. vertinus Lietuvos
karins refleksijos bkl, bt galima teigti, kad mes nebuvome pasiruo vykdyti tokio pobdio planavimo. Tai reik, kad, pirma, mes
tapsime labai priklausomi nuo usienio ekspert, o antra, mechanikai
perkelsime ir lietuvi kalb iversime sjungininki ar NATO doktrininius dokumentus. Geras to pavyzdys 2005 m. iversta NATO
jungtini pajg doktrina, kuri atstojo nacionalin doktrin, nors tuo
metu turjome parengt lietuvikos gynybos doktrinos juodrat, kur
reikjo tik patvirtinti360.
Kitas labai svarbus tokio gana mechaniko koncepcij permimo
pavyzdys yra Btinj karinio rengimo leidini katalogas. is katalogas yra kariuomens vado tvirtinamas dokumentas, nustatantis, kokius kovinio rengimo leidinius btina naudoti koviniam rengimui kariniuose vienetuose 361. Pasak O. Naliotovo, is dokumentas atsirado
brg. gen. Jono Vytauto uko dka: prisimenu, Mokymo ir doktrin
valdybai pradjo vadovauti brigados generolas J. V. ukas (2004 m.
D. .) Jis pastebjo, kad mes tapome administraciniu vienetu, vadovaujaniu pavaldioms struktroms, bet negeneruojame joki karins teo-
360
Gediminas Dapkeviius and Giedr Grayt-Miliukien, Sjunginink jungtini pajg

doktrinos pagrindai = Allied joint doctrine AJP-01(B) / [ats. red. Gediminas Dapkeviius;
vert Giedr Grayt-Miliukien], D00-131, Vilnius: Mokymo ir doktrin valdyba, 2005.
361
O. Naliotovas, Karini leidini rengimo problemos, Karys, 2008, Nr. 2, p. 19.

137
rijos mini362. Pavelgus io katalogo sra, aikiai matyti, kad buvo

perimami NATO ir JAV doktrininiai dokumentai (amerikiei FM, JP,
NATO AJP) 363. Tai reikia, kad pradedant taktiniu lygmeniu ir baigiant strateginiu buvo visikai nukopijuota amerikietika sistema. Tai
itin svarbu, kai kalbame apie taktin lygmen. io lygmens dokumentai yra kasdien naudojami kariuomenje vykdant vairiausias uduotis. Kai kas teigt, kad taktiniu lygmeniu nra didelio skirtumo tarp to,
ar yra naudojami amerikietiki, ar britiki, ar daniki taktikos vadovai.
Taiau nesinori sutikti su tokia pozicija. Net tarp toki artim karini
sistem, kaip amerikiei ir brit, kariuomens atstovai mato poirio
tokius techninius dalykus, kaip planavimo procedros, skirtumus364.
iuo atveju yra perimamos tam tikroje specifinje kultrinje aplinkoje sukurtos idjos.
Dar daugiau, pati permimo forma daug k rodo. Tiesiog kariuomens vado sakymu patvirtinamas tam tikras reikaling karini vadov sraas. Tarkime, reikia leidinio, kuris padt ruotis karo ininerijos
operacijoms. Tiesiog paimame amerikiei taktikos vadovl FM 5-100
Engineer Operations365, j patvirtiname ir naudojame. Kariuomens vadas, pasiraydamas dokument, amerikiei leidin paveria lietuviku. Viena vertus, bt galima teigti, kad tikrai nra prasms iradinti
i naujo dvirat ir reikia remtis laiko patikrintais dokumentais. Taiau visas procesas labai mechanikas ir nelabai skatina intelektualin refleksij.
362
Ten pat.
Lietuvos kariuomens vado 2006 m. rugpjio 8 d. sakymas Nr.V-1042 Dl Lietuvos
kariuomens btinj leidini srao, Vilnius; Btinj karinio rengimo leidini
katalogas. Lietuvos kariuomens vado 2012 m. balandio 17 d. sakymas Nr. V-416;
Btinj karinio rengimo leidini katalogas. Lietuvos kariuomens vado 2008 m. sausio
29 d. saky-mas Nr. V-83.
364
Ernestas Kuckailis, Brit sendvias ar lietuvi cepelinas?, Karys, 2006 m. liepa rug pjtis, p. 2325; Laurynas esnas, Planavimo praraja, arba dl ko nesutaria jaunesnieji
karininkai ir puskarininkiai, Karinas, 2013, Nr. 2, p. 4647; Laurynas esinas,
Padalini valdymo procedros, Vilnius: Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija,
2015.
365
FM 5-100 Engineer Operations, Headquarters departamento of Army, Washington, D. C.,
27 February 1996.
363
138 I I I D A L I S
Apibendrinant etap svarbu pabrti, kad vieojoje erdvje, karinje iniasklaidoje nebuvo isakyta abejoni, kritini mini dl silomos karins reformos. Deimtmet kalbjome apie teritorin gynyb ir krme jos sistem. Staiga, per gerus metus viso ito atsisakme.
Kai vyksta tokie staigs ir radikals pokyiai sunku sivaizduoti, kad
nebuvo abejojani. Atrios diskusijos tiek u udar dur, tiek vieoje erdvje yra neivengiamos. Toki prielaid leidia daryti Vakar
valstybi patirtys, kur kiekviena rimtesn karin reforma neivengia
vie debat. iuo atveju Lietuvoje nieko panaaus nevyko. Bt galima nurodyti daug prieasi, kodl taip nutiko, bet diskusijos nebuvimas tikrai parod, kad mes nenorime, nemokame diskutuoti, nemokame reflektuoti.
ia btina sustoti ir aptarti NATO vykdom ir Lietuvai pirt karin transformacij. Kokiomis karinmis koncepcijomis ir idjomis ji
buvo grsta?
4.1. Revoliucija karybos srityje

odi junginys karin transformacija buvo politinis terminas, kurio
idjinis pagrindas buvo Revoliucijos karybos srityje (Revolution in military affairs angl.) koncepcija. ios revoliucijos esm kompiuterins ir
informacins technologijos taip radikaliai keiia karyb, kad turi bti i
esms persvarstytos visos karins koncepcijos ir pajg struktros.
RKS idjos itakas ekspertai aptinka sovietinje karinje mintyje.
Nuo 1970-j vidurio sovietai savo karinje iniasklaidoje pradeda intensyviai diskutuoti apie karin technologin revoliucij. Sovietai analizavo amerikiei karini naujovi (elektronikos, tikslaus pataikymo,
informacijos apdorojimo ir t. t.) poveik karybos raidai. Jie prieina prie
ivad, kad visi ie technologiniai pokyiai yra lis karybose srityje.
Tuometis soviet Gynybos tabo virininkas maralas N. Ogarkovas
daugelyje publikacij teigia, kad naujausi technologiniai ir organizaciniai pokyiai, leisiantys geriau pritaikyti i nauj ginkluot, nebus tiesiog dar vienas evoliucinis adaptacijos momentas, o bus i ties lis ka-
139
rybos srityje 366.

is pastebjimas dl nauj karini technologij pltojimo buvo teisingas. Pasak M. Iganatieffo, amerikieiai po Vietnamo karo nusprend, kad:
vienintelis bdas ieiti i branduolins aklaviets buvo konvencini ginkl,
koki neturi prieininkas, pltojimas. [...].Taiau kad bt galima i ginkl
naudojim moralikai ir politikai pateisinti, gyvybikai svarbu buvo pagerinti j tikslum taikantis; [...]; ir sumainti, o jeigu manoma, visikai panaikinti pavoj tiems, kurie iuos ginklus naudoja, laikant juos kiek manoma
toliau nuo mio lauko 367.
Taiau amerikieiai nemat vis i technologini pokyi holistikai, kaip mat sovietai. Todl jiems visa tai atrod kaip tam tikra palaipsn technologij paanga, o ne revoliucija. Kita vertus, skaitydami CV
parpint slaptint soviet karin periodik, amerikieiai greitai pastebjo, kad sovietai aptarinja, j (amerikiei) vykdom karin technin
revoliucij. 1988 m. JAV Kongreso sukurta darbo grup pateik ataskait, kurioje buvo teigiama, kad:
Darbo grup mano, kad sovietai yra teiss teigdami, jog nauj technologij
sigaljimas revoliucingai pakeis kar, o ne esamas pajgas tik truput pagerins. [...] naujos technologijos radikaliai pakeis taktinius reikalavimus, operacinio lygmens galimybes, o kai kuriais atvejais, strateginius XXI a. pradios
sprendimus368.
Ataskaitoje buvo teigiama, kad karas kis dl tobuljani maskuojamj (stealth angl.), nepilotuojamj transporto priemoni, ilgojo
nuotolio raket, kosmoso ir informacini technologij ir kt.
19901991 m. vyks Persijos lankos karas parod, kad visos ios
366
Dima P. Adamsky, Through the Looking Glass: The Soviet Military-Technical Revolution
and the American Revolution in Military Affairs, Journal of Strategic Studies, 31, 2008,
p. 264
367
Michael Ignatieff, Virtual War, p. 177.
368
Andrew W. Marshall and C. Wolf, The Future Security Environment. Report of the
Future Security Environment Working Group, submitted to the Commission on
Integrated Long Term Strategy. Washington DC: DoD Oct. 1988, p. 26

140 I I I D A L I S
prognozs virsta realybe. Amerikieiai ir j sjungininkai pasiek spding pergal patyr minimalius nuostolius, nors buvo prognozuojama
daug auk. Nereikjo ilgai laukti ir pasirod pirmieji vertinimai369. Tais
paiai metais, bsimasis Gynybos sekretorius Williamas J. Perry ra, kad
operacijoje Audra dykumoje JAV pirm kart panaudojo nauj karin
sistem, kuri suteik amerikiei kariams didiul karin pranaum 370.
Naujoje Pentagono usakytoje studijoje buvo teigiama:
Karin-technin revoliucija vyksta tada, kai naujos technologijos, integruotos karines sistemas, yra susiejamos su inovatyviomis operacinmis koncepcijomis ir organizaciniais pokyiais ir fundamentaliai pakeiia karini operacij pobd ir gyvendinim371.
is apibrimas yra svarbus dl vienos paprastos prieasties. ia ivardyti RKS elementai: technologijos, naujos koncepcijos ir karin struktra, taps pagrindiniu karini reform objektu.
Savo argumentams pagrsti amerikieiai pasitelk istorij. Vieni RKS
alininkai teig, kad nuo XIV a. buvo bent 10 karini revoliucij: pstinink revoliucija XIV a., Napoleono revoliucija, branduolin revoliucija ir t. t.372 Kiti teig, kad nuo modernij laik pradios iki i dien buvo penkios karins revoliucijos: modernios valstybs, paremtos
disciplinuota ir organizuota kariuomene, sukrimas XVII a.; Didioji
Pranczijos revoliucija; pramons revoliucija; Pirmasis pasaulinis karas;
369
Eliot A. Cohen, The Mystique of U.S. Air Power, Foreign Affairs, vol. 73, iss. 1,
1994; Eliot A. Cohen, A Revolution in Warfare, Foreign Affairs, vol. 75, iss. 2,
1996; Steven Metz ir James Kievit, Strategy and the Revolution in Military Affairs: From
Theory to Policy, Carlisle Barracks, PA: Strategic Studies Institute, U.S. Army War,
1995; Michael J. Mazarr, Military Technical Revolution: A Structural Framework,
Washington, D.C: Center for Strategic and International Studies, 1993; Joseph S. Nye
Jr. ir William A. Owens, Americas Information Edge, Foreign Affairs, vol. 75, iss. 2,
1996; William E. Odom, Americas Military Revolution: Strategy and Structure After the
Cold War, Washington, D.C: American University Press, 1993.
370
William J. Perry, Desert Strom and Deterrence, Foreign Affairs, 70, 1991, p. 66.
371
Andrew F. Krepinevich, Jr., The Military-Technical Revolution: A Preliminary Assessment,
Center for Strategic and Budgetary Assessments, 2002, p. 1.
372
Andrew Krepinevich, Cavalry to Computer: The Pattern of Military Revolutions, The

National Interest, no. 37, Fall 1994, p. 3042.
141
branduolinio ginklo iradimas373. Reikia pripainti, kad ie penki istoriniai vykiai i ties ymi tam tikrus monijos istorijos lius. Todl teigiama, kad RKS simbolizuoja nauj l, kuris radikaliai pakeis ne tik
karyb, bet ir ekonomik, politik, kultr.
Kaip pasikeit karyba, puikiai iliustruoja Jameso Der Deriano pateiktas iuolaikinio amerikiei kareivio portretas: [...] ir tai pasirod
XXI a. sausumos karys [...], aprpintas geriausiais dieninio ir naktinio
matymo ironais, 8 mm vaizdo kamera, pritvirtinta prie jo M-16, colio
skersmens okuliaras su LED monitoriumi, pritvirtintu prie almo ir kuprinje sumontuota kompiuterine ranga, ir visa tai sujungta su j mio lauko vadovavimo centru [...]374. iomis dienomis tikrai nebestebina nuotraukos i mio lauko, kur kariai vienoje rankoje laiko ginkl, o
kita spaudo neiojamo kompiuterio klavius. Kompiuteriai ir visos su jomis susijusios technologijos persmelk vis karyb.
Naujausios technologijos ne k maesn vaidmen vaidina ir rengiant karius. ia omenyje turimi vairs simuliaciniai aidimai, treniruokliai. Kariai mokomi kovins taktikos pagal kompiuteriais sumodeliuotus vairius scenarijus. Kariai mokosi kariauti aisdami kompiuterinius aidimus. i dien technologijos, sujungus kompiuterijos ir biologijos moksl pasiekimus, leidia sukurti labai tikrovikus simuliacinius
aidimus. i dien kari rengimo nebemanoma sivaizduoti be vis tokio tipo simuliacij. J svarba ateityje tik dids, nes kariuomen ateis
tarnauti jaunuoliai, kurie nuo ma dien bus prat aisti kompiuterinius aidimus. JAV atsargos generolas majoras Robertas Scalesas vienoje
i savo knyg pasakoja, kad taikant simuliacinius aidimus buvo pastebta, jog X kartos kareiviai, uaug kompiuterini aidim pasaulyje, pratyb metu labiau pasitikjo duomenimis, kuriuos mat savo kompiuteri ekranuose. O senoji karta su ia uduotimi susidorojo kur kas
373
MacGregor Knox, Williamson Murray (sud.), The dynamics of military revolution,

1300-2050. Cambridge: Cambridge university press, 2001, p. 13.
374
James Der Derian, Vituous war: Mapping the Military-Industrial-Media-Entertainment
Network, Boulder and Oxford: Westview Press, 2001, p. 612.
142 I I I D A L I S
sunkiau375. Todl galima teigti, kad ateities kartos karybos kompiuterizacij priims natraliai.
Baigiant kalbti apie technologinius pokyius, reikia atkreipti dmes
tai, kad ateityje labai iaugs biotechnologij ir nanotechnologij svarba. Natralu, kad tai turs takos karybai. Jau dabar ne tik akademiniuose, bet ir oficialiuose valstybi dokumentuose galima aptikti uuomin apie biotechnologij taikym karyboje376. Taip pat po truput atsiranda publikacij, kuriose nagrinjama, kaip karyboje panaudoti nanotechnologijas.
Kaip jau buvo minta anksiau, norint, kad vykt rimti pokyiai karyboje, btini ne tik technologiniai, bet ir koncepciniai ir organizaciniai
pokyiai. Po Persijos lankos karo, kai tapo aiku, kad naujausios karins technologijos keiia pai karyb, gana ilgai nebuvo pasilyta bendra
koncepcija, doktrina, kuri susistemint visus iuos pokyius ir sujungt
vien nuosekli sistem. Tai padar du amerikieiai Johnas Gartska ir
atsargos admirolas Arthuras Cebrowskis. Jie pristat tinklins karybos
(network centric warfare angl.) koncepcij. i dien karybos faktikai nebegalima sivaizduoti be ios koncepcijos. J nukopijavo ir modifikavo daugelis Vakar pasaulio valstybi (Didioji Britanija, Olandija,
vedija ir kt.) i koncepcija buvo labai svarbi NATO transformacijos dalis, taip pat Lietuvos.
Pagrindin ios koncepcijos idja yra informacin sistema, kuri gali
prieiti prie vis manom informacijos altini, tikslus ginkl nutaikymas ir manevravimas, greitas atsakas grsmes [...]377. i nauja karybos
koncepcija buvo bandymas vien nuosekli sistem sujungti visus po375
Robert H. Scales, Yellow Smoke: The Future of Land Warfare for Americas Military, New
York: Rowman & Littlefield, 2003, p. 11.
376
Turbt pats rykiausias biotechnologij pritaikymo karyboje pavyzdys bt kario kiborgo sukrimas. Panaaus pobdio eksperimentus gana gerai knygoje Postmodern
War:The New Politics of Conflict aprao Chris Hables Gray.
377
Arthur K. Cebrowski ir John J. Garstka, Network-Centric Warfare: Its Origin and
Future, Naval Institute Proceedings Magazine, 1998, January, <http://www.usni.org/
Procee-dings/Articles98/PROcebrowski.htm> .

143
kyius, vykusius JAV karinse pajgose. Idealus tokio kariavimo modelis

turt atrodyti taip: palydov ufiksuota informacija perduodama centrin bstin kakur JAV teritorijoje, kuri taip pat atsiuniama visa informacija apie mio lauko vykius. Visa i informacija per kelet sekundi apdorojama ir ikart siuniama atgal mio lauk. Kariams per kelias sekundes pateikiami tiksls duomenys apie prieinink, kurio jie nemato, taip pat ir sprendimai, kaip j veikti. Ir visa tai vyksta beveik vienu
laiku (near real time angl.) Todl vienu i svarbiausi io naujo kariavimo bdo element tampa greitis. Informacija yra perduodama ir priimama labai greitai. Kariai gav informacij turi reaguoti labai greitai ir
efektyviai pasiekti norim rezultat, o tai reikalauja greitesni ir mobilesni karini dalini ir darnesns kariuomens struktros.
Kalbant apie tinklins karybos koncepcij, labai svarbu pabrti, kad
jos modelis buvo perimtas i ekonomikos. Pasak B. Berkowitzo, informacini technologij kompanijos, iekodamos bd, kaip konkuruoti su Microsoft kompanija, pasil inaudoti interneto teikiamas galimybes. Taip gim interneto tinklo idja: ateityje kompanijos daugiausia
kurs program internetui, verslininkai duomenis apie savo veikl kaups
internete, mons tvarkys savo veikl internetu378.
Kalbant apie i nauj karin doktrin, reikia pasakyti, kad jos alininkai usibr ambicing tiksl. Jie man, kad pasinaudojus tinklins karybos doktrina pagaliau pavyks veikti turbt vien svarbiausi Carlo von Clausewitzo pateikt karo princip frikcij (friction
angl.) C.von Clausewitzas teig, kad kare viskas yra labai paprasta, taiau kaip tik patys paprasiausi dalykai ir yra sunkiausi379. Nordamas
paaikinti, k turi omenyje, jis pateik pavyzd apie keliautoj, kuris
nusprendia iki tol, kol sutems, nueiti dar dvi kelio atkarpas. Jo skaiiavimais, jodamas geru keliu jis veikt atstum per keturias ar
penkias valandas. Bet jau artimiausioje pakels ueigoje jis suino, kad nra
378
Bruce Berkowitz, The New Face of War: How War Will Be Fought in the 21st Century, New
York, London, Toronto: The FreePress, 2003, p. 111.
379
Carl von Clausewitz, On War, p. 119.

144 I I I D A L I S
pailsjusi irg, tenka imti pavargus. Jojant tolyn atsiranda vis daugiau
kaln. Galiausiai keliautojas diaugiasi, kad iki visikai uslenkant tamsai spja prijoti iokius tokius poilsio namus, taip ir nenukeliavs numatyto atstumo. Panaiai viskas vyksta ir kare. Frikcija yra kar gaubiantis
rkas (fog of war angl.)
Taiau dalis karo teoretik teigia, kad i dien technologiniai pasiekimai leidia kariams matyti ir inoti, kas yra kitoje kalno pusje, kokio
dydio yra prieininko pajgos ir kokius ginklus jis turi. Technologijos
suteikia galimyb JAV (o taip pat ir kit valstybi D. .) karinms pajgoms ateityje iblakyti kar dengiant rk 380. itoki situacij taikliai apibdino amerikietis W. Murrayus teigdamas: Clausewitz lauk,
kompiuter vidun (Clausewitz out, computer in angl.)
Tai, kad Vakar valstybse susiavjimas technologiniais pasiekimais
ir j pritaikymas karyboje gyja vis didesn mast, parodo ir kitas dalykas kariuomens kaip institucijos keitimas, transformavimas. Kaip informacins technologijos gali daryti tak kariuomens pertvarkai? Jos
visk paspartina. Informacija perduodama miliniku greiiu. Gavs informacij karys turi kuo greiiau reaguoti, imtis veiksm. Tokiu atveju karys ar j grup turi bti mobils, greiti. Visa tai itin svarbu sausumos pajg kariams, nes nepaisant vis technologini pasiekim paprasto amerikiei pstininko ginkluot neturi tokio pranaumo prie prieinink kaip, tarkime, turi aviacijos ar laivyno kari. Tokiu atveju vienintelis pranaumas, kur turi karys, yra informacija. Todl gyvybikai
svarbu turim informacij panaudoti kovojant su prieu. Vadinasi, reikia bti greitam. Ilgai nereikjo laukti tam tinkanios kariavimo taktikos sukrimo. Karo teoretikai jau seniai kalba apie spieiaus taktik
(swarming angl.) Apibendrinant vyraujanias nuomones iuo klausimu, bt galima teigti, kad spieiaus taktika tai autonomik arba pusiau autonomik karini vienet suderintas vieno konkretaus taikinio
puolimas. Dl informacini technologij kiekvienas vienetas ino, kur
380
Admiral William Owens, cituota i Williamson Murray, Clausewitz Out, Computer In:
Military Culture and Technological Hubris, The National Interest, Summer 1997, p. 62.
145
yra kiti vienetai, kur yra taikinys. vykd ipuol vienetai isisklaido, persigrupuoja ir vl puola381. Tokio tipo operacijos yra nemanomos be i
dien technologij (komunikacijos, valgybos, gautos informacijos apdorojimo, ginkluots). Taip pat tokios taktikos laikymasis ikelia daug
svarbi klausim: kokius galiojimus turi turti vienetui vadovaujantis
karininkas? kokio dydio turi bti pats vienetas? kaip tokiam vienetui
teikti pagalb ir amunicij (logistikos klausimas) ir t. t.
Yra ir kita svarbi prieastis, kodl karins pajgos turi bti kaip manoma mobilios ir greitos. Jau dabar aikiai matyti, kad ir kitos valstybs
(ne tik JAV) karyboje plaiai naudos panaias technologijas. Todl ia
asimetrikumas mainamas. Valstybs supranta, kad tik mobilios, greitai
isisklaidanios pajgos yra pajgios atsilaikyti prie prieinink, naudojant naujausius ginklus. Visa tai taikliai vardijo M. Ignatieffas teigdamas, kad geriausi sausumos pajg teoretikai suvok, kad naujos technologijos reik divizij struktros ir milinikos logistikos sistemos egzistavimo pabaig382. Pokyi neiveng ir kitos kariuomens rys aviacija ir laivynas. Abi jos pradjo specializuotis ilgo nuotolio taiklaus pataikymo ginkl eksploatacijoje. Taip pat aviacijoje svarb vaidmen m
vaidinti bepiloiai skraidantys aparatai. Visoje ioje pokyi sumaityje yra ikeliamas efektyvumo klausimas. Kokio tipo kariuomen galt
efektyviausi atlikti jai paskirtas uduotis.
Dar vienas svarbus pokytis buvo specialij karini pajg vaidmens
padidjimas. Bdamos maos, itin mobilios, gerai parengtos, precizikos
ir gebanios veikti vis tip operacijose ios karins pajgos puikiai derjo su ia kintania karybos samprata.
Toki diskusij metu kilo jungtini pajg (joint force angl.) idja.
381
John Arquilla, David Ronfeldt, Swarming and the Future of Conflict, RAND, 2000,
<http://www.rand.org/pubs/documented_briefings/DB311/index.html>. Sean J. A.
Edwards, Swarming on the Battlefield: Past, Present, and Future, RAND, 2000,
<http://www.rand.org/pubs/monograph_reports/MR1100/index.html>. Deividas lekys,
Spieiaus taktika: XXI a. karin doktrina?, Krato apsauga, 2005, Nr. 4., p. 1516;
Eugenijus Lastauskas, Spieius efektyvus ginklas prie skaitlingesn prie, Savanoris,
2014, Nr. 12, p. 1, 1011.
382
Ignatieff, p. 173.
146 I I I D A L I S
Geriausias bdas efektyviai pasiekti norim tiksl yra vienu metu vykdyti jungtines operacijas, kai suderinusios savo veiksmus myje dalyvauja visos kariuomens rys. Tam tikra prasme tai nra nauja. Beveik
visos JAV karins operacijos po Persijos lankos karo 1991 m. maesniu
ar didesniu mastu buvo jungtins. Taiau tuometje karinje doktrinoje tai buvo vardijama kaip laikinas skirtingos paskirties dalini sujungimas vien karin vienet konkreiai operacijai gyvendinti. Po operacijos toks dalinys bdavo iformuojamas. Taiau dabar yra kalbama apie
tai, kad turi bti sukurtos nuolatins jungtins karins pajgos.
Visi ie struktriniai pokyiai taip pat reikalavo, kad karins pajgos bt profesins, o ne auktini. Kautis vadovaujantis tokiomis karinmis koncepcijomis kaip tinklin karyba reikjo labai greitai ir puikiai
pasirengus. O tinkamos pajg parengties nemanoma garantuoti, jeigu
karins pajgos sudarytos i auktini.
Apibendrinant pokyius, vykusius karyboje po altojo karo pabaigos,
bt galima aikiai iskirti vis trij srii pasikeitimus: ginkluots (taiklaus pataikymo ginklai, kompiuteriai, bepilots skraidykls ir kt.), teorijos (tinklin karyba, spieiaus taktika), struktros (sen karini struktr atsisakymas, naujo tipo kariniai vienetai, logistikos sistema ir kt.)
i amerikietika karo samprata greitai paplito. Bdamos dominuojania karine jga pasaulyje JAV diktavo karybos madas. Skyriaus pradioje minta Prahos suvaiavimo deklaracija rodo, kad i idja sklido
u JAV rib. iuo atveju JAV privert savo sjungininkus Europoje perrimti jos karybos model. Vaingtonas turjo engti ingsn, nes kilo
grsm, kad Europos atsilikimas karinje srityje i esms pradeda griauti
Aljans. Todl reikjo imtis priemoni, kurios Aljanso mastu institucionalizuot amerikietikos transformacijos model.
Prahoje priimtoje deklaracijoje buvo nusprsta kurti Greitojo reagavimo pajgas (NRF NATO Response Forces angl.), reformuoti NATO vadaviei struktr. NRF tapo NATO transformacijos aimi. Prahoje buvo
aikiai suformuluoti reikalavimai, keliami ioms pajgoms. Jos turi naudotis paangiomis technologijomis, bti lanksios, lengvai dislokuojamos,
147
mobilios, sugebanios isilaikyti numatyt laik383. Faktikai amerikieiai

pareikalavo, kad j Europos sjungininkai savo karines pajgas transformuot pagal j model. Juk norint, kad NATO pajgos bt transformuotos, pirmiausia reikia reformuoti nacionalines karines pajgas.
Taiau NATO transformacija neapsiribojo vien tik struktros pokyiais. Pradta keisti ir karin mintis, kariniai dokumentai. Kaip ir amerikieiai, NATO pradjo pltoti savj tinklins karybos koncepcij, kuri vadino tinklo galintais pajgumais (NATO network enabled warfare
capabilities angl.)384
Taigi pasibaigus altajam karui JAV i esms pakeit savo poir karyb. Dl didjanios kompiuterini ir informacini technologij svarbos pradedama kalbti apie greitas, mobilias, prisitaikanias, sveikias ir
trauktas tinkl karines pajgas. Kariniai daliniai turi bti kompaktiki
(moduliniai), lengvai perdislokuojami. Tai puolamojo pobdio pajgos.
Manoma, kad pasitelkus naujausias technologijas pavyks veikti nenumatytus veiksnius, o tai savo ruotu ves link geresnio karo veiksm kontroliavimo, t. y. instrumentins karo sampratos. velgiant i tokios perspektyvos galima labai aikiai matyti, kad Lietuvos karins pajgos ir jose vyravusios idjos apie karyb 2002 m. buvo toli nuo tinklins karybos sampratos.
Lietuvos karinio planavimo dokumentuose ios idjos labai greitai atsirado. Pavyzdiui, KAM ministro gairse (visose versijose nuo 2004m.)
yra kalbama apie pajgum, kuriuos bt galima lengvai perdislokuoti
ir ilaikyti, krim; specialij pajg pltojim ir kit, ekspedicinei karybai reikaling pajgum pltojim.
Taip pat buvo suvokiama, kad Lietuva turi tik ribotus pajgumus
tinkamai vykdyti ilgalaikes karines operacijas. Spariai besivystant karinms technologijoms, kilo grsm, kad ateityje Lietuvos kariuomen,
neturdama modernios ginkluots ir karins technikos, dl technologinio atotrkio bus nepajgi veikti kartu su sjungininkais 385.
383
Prague Summit declaration, http://www.nato.int/docu/pr/2002/p02-127e.htm.

NATO C3 Technical Architecture Volumes.
385
Lietuvos krato apsaugos sistemos pltros programa, 2006 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. X-743,

(8 punktas).
384
148 I I I D A L I S
Reaguojant toki situacij buvo nusprsta pradti transformuoti Lietuvos kariuomen. 2007 m. lapkrit yra patvirtinamos Lietuvos
kariuomens transformacijos plano gairs, kuri turinys iki iol ilieka
slaptas386. KAM ministro gairse teigiama, kad kariuomens transformacija visapusikas procesas, apimantis kariuomens darbo kultros
keitim, slyg diegti naujoves sudarym, gynybos planavimo, itekli
valdymo ir biudeto sudarymo proceso tobulinim 387. I ios formuluots susidaro spdis, kad karin transformacija suprantama tik kaip tam
tikra darbo (organizacine prasme) kultra. Taiau sunku suprasti, kaip i
transformacija paveiks karybos idjas.
Susiklosiusi situacij gana isamiai paaikina Kardo urnale paskelbtas straipsnis apie transformacijos principus ir etapus. io straipsnio autoriaus kalbintas transformacijos projekto vadovas plk. G. Zenkeviius
teig, kad daug prieasi slygojo tokius ms ingsnius. Vis pirma, nemaai NATO valstybi rengia arba jau gyvendina transformacijos planus388. Taigi mes nusprendiame vykdyti transformacij tam, kad
neatsiliktumme nuo sjunginink. Lietuvoje buvo planuojama transformuoti 8 sritis: personalo, mokymo ir kovinio rengimo, jungtins logistikos, infrastruktros, doktrin, struktros, aprpinimo ir rangos,
vadovavimo ir valdymo. Pervelgus detalesnius kiekvienos srities planuojam pokyi apraymus, nekyla abejoni dl NATO (o i ties dl
JAV) takos. Knygos kontekste svarbus punktas apie karin doktrin.
Jame deklaruojamas siekis parengti Lietuvos karin, jungtini pajg lygmens ir funkcin doktrinas, visais manomais bdais turi bti suderintos su atitinkamomis NATO doktrinomis389. Vlgi, norisi pabrti, kad
toks idj permimas savaime nra blogas dalykas, taiau kaip ir anks386

387

388

389
Lietuvos kariuomens transformacijos plano gairs. Krato apsaugos ministro sakymas

Nr. V-1171, 2007 m. lapkriio 23 d.
Krato apsaugos ministro 20092014 m. gairs. Krato apsaugos ministro 2008 m. vasario
29 d. sakymas Nr. V-166.
Laimis Bratikas, Penki ingsniai, pakeisiantys Lietuvos kariuomen, Kardas, 2008 m.
Nr. 2 (431), p. 8
Ten pat, p. 14.
149
iau lieka atviras klausimas, kaip kokybikai mes tas idjas permme ir
pritaikme savo reikmms kurdami koncepcijas.
Lietuvos gynybos doktrinos juodratyje RKS temai skiriama nemaai
dmesio. Teigiama, kad i revoliucija i esms pakeis keturias kovos sritis:
tolimus labai taiklius smgius, informacin kar, dominuojant manevr ir kosmin kar 390. Usimenama ir apie tinklin karyb, tik ia ji yra
vadinama centralizuotu informacinio tinklo karu391. Kad ir glaustai, dokumente yra bandoma apvelgti ias karybos tendencijas, nurodyti galimas poveikio kryptis. Nors ia daug kur remiamasi J. Petrauskaits tekstu (apie kur daugiau bus kalbama vliau), tai yra pirmas bandymas oficialiame dokumente detaliau analizuoti naujausias karines idjas392.
Doktrinoje isamiai aptariama, kokios turt bti Lietuvos ginkluotosios pajgos. Jos turt bti lanksios, greitai iskleidiamos ir isilaikanios pajgos, galinios dalyvauti visame misij spektre, skaitant didelio intensyvumo operacijas toli u alies rib 393. Ivardyti kariuomens
bruoai, misij pobdis aikiai rodo poslink nuo teritorins gynybos link
kolektyvins gynybos, kuri taip pat keiiasi dl RKS. i doktrinos versija,
kaip bus matyti 5 skyriuje, i kit lietuvik doktrinini dokument isiskiria tuo, kad ji yra ne tiek konkreius karybos principus susisteminantis, kiek tam tikr ateitis karini pajg vizij pateikiantis dokumentas.
Susidomjimas RKS tema pastebimas ir to meto vieojoje erdvje.
Turbt pirmasis rimtas sistemingas bandymas aptarti tai, kas yra RKS,
yra J. Petrauskaits straipsnis Revoliucija karinje srityje: taka Lietuvos
kariuomens profesionalizacijai? 394 Straipsnyje glaustai pagrindiama
390
Lietuvos gynybos doktrina, 2004, p. 14

Ten pat, p. 15.
392
ia reikia pasakyti, kad tai pirmasis vieas ir autoriui prieinamas dokumentas. Tiktina,

kad egzistavo ir kiti panaaus pobdio tekstai, tik jie buvo paymti slaptumo yma ir

autoriui neprieinami.
393
Lietuvos gynybos doktrina, 2004, p. 39.
394

Jrat Petrauskait, Revoliucija karinje srityje: taka Lietuvos kariuomens
profesionalizacijai, Jrat Novagrockien, ed., Profesionalioji kariuomen: Vakar ali

patirtis ir perspektyvos Lietuvoje. Vilnius: Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija,
2005, p. 7199.
391
150 I I I D A L I S
RKS ir tada aptariami vairs technologiniai ir karini pajg struktr
pokyiai. Nors tekstas labiau apraomasis, taiau jis kokybikai supaindina skaitytoj su RKS idja. Kaip buvo minta, Gynybos doktrinos rengjai rmsi ia publikacija. Tai rodo bendradarbiavim ir idj apsikeitim. Taip pat labai svarbu, kad autor yra karinink ir tai daro jos publikacij iskirtin, nes kaip buvo minta, Lietuvos karininkai labai retai
dalyvaudavo vieose diskusijose.
Su RKS tema yra susijs ir kito karininko mjr. A. Litvaiio Baltijos
gynybos kolede parengtas straipsnis395. Jame karininkas bando vertinti, su kokiais ikiais susiduriama, kai bandoma tinklins karybos idj operacionalizuoti ir gyvendinti praktikai veikiant kartu su koalicijos
partneriais. Autorius parodo, su kokiais ikiais susiduriama bandant
abstrakias idjas paversti konkreiomis karinmis sistemomis, procedromis. tekst bt galima laikyti pavyzdiniu, kai kalbame apie karinink lygmens konceptualin refleksij. Jis pavyzdinis ne tik dl turinio
ir raymo formos, bet ir aplinkybi, kuriomis jis publikuotas. Publikacija
parengta individualaus rato darbo, rayto studijuojant Baltijos gynybos
kolede, pagrindu. iuo atveju turime klasikin Vakaruose naudojam
model, kai karininkas isiuniamas studijuoti, o studij rezultat, t. y.
es ar rato darb, ispausdina karins iniasklaidos leidiniuose. Taiau
tenka apgailestauti, kad tai yra vienas i keli tokio lygio tekst, parayt per visus 25 nepriklausomybs metus.
RKS ir tinklins karybos tematik aptariamu laikotarpiu nagrinjo
mokslininkai D. lekys, vliau K. Aleksa396. Pirmuoju atveju daugiau
analizuojama paios RKS idjos kilm ir jos svarba daugiau apimani
sociopolitini proces kontekste. Antruoju atveju dmesys koncentruo395
Artras Litvaitis, Challenges of Implementation of the Network Centric Warfare Tenets in

Coalition Environment, Baltic Security & Defence Review, vol. 10, 2008, p. 143170.
396
Deividas lekys, Amerikietikosios kariavimo tradicijos svarba ir keliamos problemos;
Egdnas Raius, Tarptautins antiteroristins kovos iki Lietuvai analiz; Deividas
lekys, More than Semantics; Karolis Aleksa, Karinio pokyio poveikio tarptautinei
sistemai interpretacijos; Karolis Aleksa, JAV karins transformacijos poveikis iaurs
Korjos gynybos politikai.

151
jamas RKS poveik tarptautini santyki raidai. i autori darbuose

karo teorijos ir karins minties raida yra labiau alutin tema, o Lietuvos
atvejis aptariamas fragmentikai. Negauss tokio pobdio moksliniai
tekstai taip pat puikiai iliustruoja ir mokslins diskusijos karins minties
tema skurdum, aptart 2 skyriuje.
Kaip atskir publikacij grup bt galima iskirti tekstus, skirtus
informacinio karo temai. I ties tuo metu Lietuvoje egzistavo dvi informacinio karo interpretacijos. Gynybos doktrinoje, J. Petrauskaits ir
A.Alonderio tekstuose informacinis karas yra suprantamas labiau kaip
tai, kas iandien yra vadinama kibernetiniu karu: kova dl informacins situacijos valdymo ir siekis gauti informacin pranaum yra rykus
iuolaikinio konflikto bruoas 397.
N. Maliukeviius ir M. Martiius informacin kar supranta kaip siek daryti poveik masi smonei labiau ne techninje, o socialinje ir
psichologinje srityse398. ia diskusija ieina i karins srities ir persikelia medij, propagandos studijas. Atsivelgiant 2014 m. vykius
Ukrainoje, diskusija apie informacinius karus suintensyvjo ir tam didesn dmes m skirti ir kariuomen, steigdama Strategins komunikacijos departament.
iuo atveju blakymsi tarp i dviej samprat ir bandym jas sujungti vien399 reikt vertinti kaip pozityv enkl, nes ir Vakaruose
tuo metu buvo gana didel koncepcin sumaitis. Tai, kad palaipsniui pavyko atskirti ias dvi sampratas, rodo intelektualins refleksijos brand.
Pavelg to meto karin iniasklaid, palyginti su pirmuoju nepriklausomybs deimtmeiu, matome daugiau diskusij apie
397
Lietuvos gynybos doktrina, 2004, p. 16.

Mantas Martiius, (Ne)akivaizdus karas: nagrinjant informacin kar. Vilnius: Versus
aureus, 2010; Nerijus Maliukeviius, Informacinio karo koncepcija: JAV ir Rusijos poiriai,
Vilnius: Eugrimas, 2002; Nerijus Maliukeviius, Karinis konfliktas informacijos amiuje
ir Lietuvos pasirengimas, Lietuvos metin strategin apvalga 2003, 2004, p. 5372; Nerijus
Maliukeviius, Geopolitika ir informacinis karas: Rusijos poiris, Lietuvos metin
399
Algirdas V. Kanauka, Arnas Alonderis, Informacija ir dezinformacija nauji kovos
bdai, Kardas, 2002, Nr. 2, p. 1721.
398
152 I I I D A L I S
koncepcinius dalykus. Geriausias tokio atvejo pavyzdys gali bti
dim.plk.doc.dr.Algimanto Vaitkaiio straipsniai apie revoliucij karybos srityje, naujausias karines technologijas ir Lietuvos gynybos politik400. iuose tekstuose autorius ragina Lietuv labiau vertinti technologinius pokyius karyboje ir tada k nors keisti. Taiau juose per daug
koncentruojamasi techninius aspektus ir nra diskutuojama apie koncepcinius, doktrininius dalykus.
Turbt rimiausi straipsn apie tinklin karyb yra paraiusi
J. Budginait. Jame ji glaustai, bet kokybikai, pristato paios tinklins karybos idj, jos atsiradimo aplinkybes, sudtines dalis ir ios idjos kritik401. Taiau svarbiausia straipsnio dalis yra ta, kurioje autor aikina, kodl ji network centric warfare termin lietuvi kalb silo versti kaip tinklin karyb. Faktikai tai vienintel publikacija per visus 25
metus, kurioje sistemingai bandoma paaikinti, kaip buvo adaptuojama
konkreti koncepcija lietuvikam kontekstui. Knygos autoriaus nuomone, tinklins karybos terminas tikrai geriausiai atspindi network centric
warfare idj, taiau kritikai vertina gana atsain J.Budginaits britikos ir amerikietikos samprat lyginim. Taiau vlgi ia reikia pabrti, kad kyla noras polemizuoti, vadinasi, autor pateikia kokybik ir apgalvot apvalg.
Apvelgus visa tai, kas buvo pasakyta, konstatuotina, kad nuo
2002 m. Lietuva pradeda radikali gynybos reform, kurios pagrindinis tikslas perorientuoti karini pajg parengt nuo teritorins prie
kolektyvins gynybos uduoi ir misij. Vliau i reforma tampa inoma kaip kariuomens transformacija. Visa tai daroma vadovaujantis JAV
pasilyta revoliucijos karybos srityje koncepcija. Taiau apie pai koncepcij ir i jo plaukianias idjas, pavyzdiui, tinklins karybos, diskusija yra fragmentika. Tiek i kariki, tiek i civili vienas kitas autorius
400
Algimantas Vaitkaitis, Ar ms kariuomen apgins Lietuv?, Kardas, 2009, Nr. 1,

p. 1213; Algimantas Vaitkaitis, Revoliucija karybos srityje, 2009, Kardas, Nr. 2,
p. 1619; Algimantas Vaitkaitis, Ateities karams reikia kitoki ginkluotj pajg,
2010, Kardas, Nr. 5, p. 25 ir Nr. 6, p. 1821.
401
Justina Budginait, Tinklin karyba, Kardas, 2010, Nr.6, (447), p. 2833.

153
bando sistemingai analizuoti iuos klausimus, taiau nra kritins mass, pajgios diskutuoti. Autoriai tarpusavyje nepolemizuoja. Jeigu diskusija ir vyksta, tai ji yra labiau apie techninius, technologinius dalykus,
kur aptariamas vienas ar kitas naujas ginklas, ginkl sistema. iuo atveju
pirmj deimtmet diskusijos vyko labiau apie taktik, o dabar daugiau
apie karinius techninius aspektus.
4.2. Provincijos atkrimo grup Afganistane ir

stabilumo palaikymo misijos
2005 m. birel Lietuva pradjo vykdyti savo didiausi ir ilgiausiai
trukusi tarptautin misij m vadovauti Afganistano Goro provincijos atkrimo grupei (PAG). PAG buvo NATO vadovaujam tarptautini paramos saugumui pajg (ISAF, International Security Assistance
Force angl.) operacijos dalis. Provincijos atkrimo grups buvo svarbiausias ISAF vykdomos stabilizavimo misijos formatas. Vienu metu
Afganistane buvo beveik 30 toki grupi, veikiani skirtinguose alies
regionuose. Grups udaviniai buvo stiprinti Afganistano centrins valdios tak provincijoje, padti vietos saugumo struktroms kurti saugi
aplink ir stabilum, sudaryti tinkamas slygas provincijai ir valstybei atkurti, tarpininkaujant ir skatinant vairi valstybini ir nevyriausybini
organizacij veikl provincijoje.
Galima kalbti apie vairius PAG veiklos aspektus. Pavyzdiui, nuo
pat pradi diskutuota, ar ios grups yra labiau karins, ar civilins misijos402. io darbo kontekste aktualesns taikos palaikymo, stabilizavimo,
kontrsukilimo, terorizmo idjos.
402
Sebastiaan J. H. Rietjens, Managing Civil-Military Cooperation Experiences from the

Dutch Provincial Reconstruction Team in Afghanistan, Armed Forces & Society 34, no. 2,
January, 2008, p. 173207; Anders McD Sookermany, The Embodied Soldier:
Towards a New Epistemological Foundation of Soldiering Skills in the (Post) Modernized
Norwegian Armed Forces, Armed Forces & Society 37, no. 3, July, 2011, p. 46993;
Haldun Yalnkaya, The Nongovernmental OrganizationsMilitary Security Collaboration Mechanism Afghanistan NGO Safety Office, Armed Forces & Society 39, no. 3,
July, 2013, p. 489510.
154 I I I D A L I S
Lietuvai taikos misijos nra naujiena. Jose ji dalyvauja nuo 1994m.
T met rugpjt LITPLA-1 (32 kari brys) Danijos bataliono sudtyje pradjo tarnyb Jungtini Taut taikos palaikymo misijoje
UNPROFOR Kroatijoje. Tai buvo simbolinis, taiau politikai svarbus ingsnis, valstybei, prie pusmet pateikusiai praym dl primimo
NATO. Taiau dalyvavimo tarptautinse misijose pradia nebuvo tokia
sklandi, jeigu pavelgtumme diskusijas alies viduje. Po 1994 m. liepos 19 d. Seimo posdio, per kur buvo priimtas sprendimas sisti karius, dalis daugum turjusios LDDP atstov pateik pareikim klausdami: Nejaugi verims Europ itaip ginkl vangesiu, o ne darbu,
mokslu, prekyba, kultra?403
Bgant laikui opozicija majo ir Lietuva dalyvavo daugybje taikos palaikymo misij: Bosnijoje ir Hercegovinoje (19962003 m.),
Kosove (1999 m. iki iol), Irake (20032004), Somalyje, Centrinje
Afrikos Respublikoje (2013 m.), Malyje (2013 m. iki iol). Atskirai reikt iskirti misij Afganistane, kuri sudar ne tik PAG elementas, bet
ir Specialij operacij pajg eskadrono, karo medik, orlaivi pilot
rengimo grup. Visos ios misijos, iskyrus pirmus metus Kosove, PAG
ir SOP veikl, buvo maos apimties. iuo atveju tai buvo ir yra labiau
alies vliavos rodymas sjungininkams ir partneriams. Kita vertus, ios
misijos suteikia galimyb patikrinti gdius ir inias. Savo ruotu gyta patirtis gali inicijuoti pokyius, kuriuos be intelektualins refleksijos
nra lengva gyvendinti.
Taiau kaip ir ankstesniais atvejais, taip ir kart refleksija yra skurdi
ir fragmentika. Karinje iniasklaidoje publikacij, skirt taikos palaikymo misijoms, ypa pirmuoju nepriklausomybs deimtmeiu, beveik
nra. Jeigu ir buvo kas kalbama apie misijas, tai buvo labiau akcentuojami spdiai ir prisiminimai. I ties ta pati tradicija tsiama ir engus
XXI a. Rasti rimtesn straipsn, parayt karininko, kuriame bt aptariama patirtis, gyta misijose, ir jos pritaikymas Lietuvoje, sunku. Be
403
Jonas Geas, Pirmasis Lietuvos kariuomens taikos palaikymo brys LITPLA-1, Vilnius,
1995, p. 5758.
155
ma, piln tik sausos statistikos publikacij KAM tik 2014m. pareng
rimtesn leidin apie misij istorij, kur taip pat bandoma ir konceptualiai aptarti taikos misij specifik404.
Situacij truput gerino civili ekspert publikacijos. E. atait,
. Ulozeviit, . Tomkus pristato, kaip kito taikos misij pobdis,
kokios i misij formos, kok vaidmen jos atlieka tarptautinje politikoje, ir tik truput kalba apie Lietuvos patirt405. Bt galima spti, kad
tolesn ios temos pltojim sustabd ir ugo vykiai Irake, Afganistane
ir Lietuvos dalyvavimas iuose konfliktuose. Kaip matysime vliau, atsiras nemaai publikacij, skirt PAG veiklai aptarti.
Oficialiuose dokumentuose, be sipareigojimo dalyvauti tokiose misijose, nra kalbama apie tai, kokius ikius ir reikalavimus tokios misijos gali kelti Lietuvos kariuomenei. I ties Balkan taikos misij patirtis nebuvo institucionalizuota. Nei teritorins, nei, kaip matysime,
kolektyvins gynybos sampratose taikos misijoms ir j specifikai beveik nra skiriama dmesio. Sudtinga vertinti, kiek per karinio rengimo proces kariai mokomi taikos palaikymo operacij taktini subtilybi. O Vakaruose vykstanios diskusijos, kad taikos operacijos yra ir
bus ateities karybos formatas, pas mus beveik nra aptariamos. Iimtis
bt B.Jasiuknaits straipsnis apie naujj kar koncepcij, su kuria
tokios karybos vizija labiausiai ir siejama406. ios teorijos alininkai teig, kad iais laikais egzistuoja naujos formos karai, kuriuose dominuoja nevalstybiniai veikjai, jie daug brutalesni nei ankstesni karai (genocidas, etniniai valymai, masins seksualins prievartos aktai, vaikai kariai). Nors ios teorijos alinink argumentai sulauk didels kritikos ir
404
Gravydas Jasutis, Jurgis Bonifacas Stanaitis (red.), Taikos sargyboje: Lietuvos kariai
tarptautinse operacijose 19942014 m., Krato apsaugos ministerija, 2014.
405
atait, Taikos atstatymo operacijos: Bosnijos ir Hercogovinos atvejis; aneta
Ulozeviit, Lietuvos dalyvavimas tarptautinse taikos operacijose: narysts NATO ir ES
ikiai, Lietuvos metin strategin apvalga 20042005, 2005, p. 21528, ilvinas
Tomkus, Taikos operacijos: mikro ir karo analizs lygmenys, Kardas, 2005, Nr 5,
p. 2027 ir Nr. 6, p. 2128.
406
Berta Jasiuknait, Naujj kar koncepcija: pagrstumo klausimas.

156 I I I D A L I S
didel j dalis yra atmesta, taiau jie sukl tikr audr tarp akademik,
o tai ved prie esmins Clausewitzo idj periros ir j derinimo prie
XXIa. iki407.
Taiau oficialiuose dokumentuose galima aptikti uuomin apie kit
tuo pat metu vykusi diskusij apie ketvirtosios kartos kar (4th generation warfare angl.) Nepublikuotoje Gynybos doktrinoje kalbama, kad
atsaku amerikiei technologin karin pranaum tapo asimetrinis karas. O j geriausiai paaikina ketvirtosios kartos karo idja: ketvirtosios
kartos karas tai pastangos apeiti ar sumainti prieo pajgumus, inaudojant jo silpnsias puses ir taikant metodus, kurie absoliuiai skiriasi
nuo prastini prieo veikimo bd 408.
Apie asimetrinio karo ikilim vert kalbti to meto vykiai
Afganistane ir ypa Irake. Sukilliai (insurgents angl.), teroristai veng artimo kontakto mi. Realiai mio frontas ir laukas paranda aikiai apibrtas ribas. Koalicijos kariai Irake danai buvo priversti sivelti mius mieste, kur j technologinis pranaumas daugeliu atvej eliminuojamas. Svarbiausias sukilli tikslas buvo ne laimti kov, bet kaip
manoma labiau ivarginti prieinink, paveikti j psichologikai, sumainti nor kovoti.
Kai kurie Vakar teoretikai i nauj tendencij karyboje m vadinti ketvirtosios kartos karu. J nuomone, is naujas, asimetrinis karo tipas taps dominuojaniu ir ateityje taps konvenciniu 409. ios teorijos a407
Kaldor, New & Old Wars; Mats Berdal, How New Are New Wars? Global Economic
Change and the Study of Civil War, Global Governance 9, no. 4, 2003; Stathis N.
Kalyvas, New And Old Civil Wars: A Valid Distinction?, World Politics 54, no. 1,
2001, p. 99118; Edward Newman, The New Wars Debate: A Historical Perspective
Is Needed, Security Dialogue 35, no. 2, June 2004, p. 17389; Mnkler, The New
Wars; Van Creveld, The Transformation of War; Keegan, A History of Warfare; Herberg Rothe, Clausewitzs Puzzle; Echevarria, Clausewitz and Contemporary War; Strachan ir
Herberg-Rothe, Clausewitz in the Twenty-First Century.
408
Gynybos doktrina, p. 17.
409
William Lind, The Changing Face of War: Into the Fourth Generation, Marine Corp
Gazette, 1989, October < http://d-n-i.net/fcs/4th_gen_war_gazette.htm>, Thomas X.
Hammes, The Sling and the Stone: on War in the 21 st century, St. Paul: zenith press,
2004; Contemporary Security Policy, Symposium: debating Fourth-Generation Warfare,
157
linininkai dar besibaigiant altajam karui teig, kad ateitis priklauso asimetriniam karui ir kad Vakar valstybs turi jam ruotis. ios teorijos
atstovai (Williamas Lindas, Thomas X. Hammesas) vis laik buvo ariausi RKS kritikai, taiau j nuomon ilgai buvo ignoruojama. Tik po
Rugsjo 11-osios ipuoli j idjomis m labiau domtis karins ir politins bendruomens.
Pagrindin ketvirtosios kartos karo alinink mintis yra ta, kad i
dien karuose dalyvauja ne tik kariai, bet ir kariaujani pusi visuomens, bendruomens. Pats karas kariaujamas ne tik karinmis priemonmis. Labai svarbiu veiksniu tampa manipuliavimas visuomens nuomone (iniasklaidos svarba). Pagrindiniu taikiniu tampa valstybi gyventojai, esantys u tkstani kilometr nuo konflikto vietos, o ne vietoje
esantys kariai. Teroristai, sukilliai ar partizanai tikisi, kad tokie iaurumai ir pastovios kari netektys privers visuomenes daryti spaudim politikams ir reikalauti pasitraukti i konflikto. Turbt geriausias to pavyzdys bt Ispanija, kur teroristai gana aikiai leido suprasti, kad 2004 m.
kovo 11 d. ipuoliai yra atpildas u prisidjim prie JAV. Ketvirtosios
kartos kare svarbiausi miai vyksta ne dl miest ar teritorij, bet dl
moni prot ir irdi410.
i koncepcija tarp karo ekspert ir kariki sukl tikrai didiules
diskusijas411. Jos atstovai gana tiksliai ir aikiai parodo, kokio pobdio
taktikos gali laikytis ar jau laikosi potencialus prieininkas. Sutikti
galima ir su j teiginiais, kad iais laikais kare dalyvauja ne tik kariai. Terorist ipuoliai lieia ir civilius, esanius toli nuo konflikto

Routledge, August 2005, vol. 26, no. 2.

Pirmoji karta yra siejama su masinmis kariuomenmis (massed manpower angl.) ir su
Napoleono karyba. Antroji karta siejama su ugnies galios (firepower angl.) iklimu ir
I pasaulinis karas pateikiamas kaip chrestomatinis pavyzdys. Treiajai kartai bdingas
manevro dominavimas, siejamas su vokiei aibo karo tradicija, kuri, dka amerikiei,
altojo karo pabaigoje tapo dominuojania tradicija.
411
Contemporary Security Policy, Symposium: debating Fourth-Generation Warfare,
Routledge, August 2005, vol. 26, no. 2. J Echevarria II Antulio, Fourth-Generation War and
Other Myths, Strategic Studies Institute, 2005; Timothy J. Junio, Military History and
Fourth Generation Warfare, Journal of Strategic Studies 32, no. 2, April, 2009, p. 24369.
410
158 I I I D A L I S
vietos. Labai svarb vaidmen atlieka iniasklaida, kuri suteikia galimyb karinius veiksmus stebti tiesioginiame eteryje.
Taiau tikrai nesinori sutikti su ios koncepcijos atstovais, kad tai,
kas dabar vyksta Artimuosiuose Rytuose ir kitose valstybse, yra nauja karo karta, kuri taps konvencine. Ketvirtosios kartos karo teorijos atstovai yra tokie pat radikals, kaip ir j kritikuojami RKS alininkai.
Tiek viena, tiek kita koncepcija yra du tos paios tiess takai, tik esantys
prieinguose galuose.
Asimetrin strategija buvo taikoma jau ankstesniais laikais. Bt
galima prisiminti ispan partizanin pasiprieinim, nukreipt prie
Napoleon, arba Alyro, Vietnamo, Afganistano konfliktus. iais laikais,
pasak ekspert, tok pasiprieinim iskirtiniu daro iuolaikins technologijos. Jos leidia ne tik efektyviai kovoti su prieu (improvizuotieji
sprogdinimo utaisai ir kt.), bet ir daryti poveik prieo visuomenei (televizija, internetas ir t. t.) Taiau vargu, ar to utenka teigti, kad ateityje
dominuos asimetrinis karas.
Per vis monijos istorij konvencins ir nekonvencins karybos
formos ir praktikos egzistavo viena alia kitos. Tik vienais laikotarpiais labiau dominuodavo vienos formos karyba, kitais kitos. Tokiu
atveju i dien pokyius karyboje bt galima traktuoti kaip dar vien istorijos ciklo apsisukim. Irake ir Afganistane dominavo nekonvencinis karas, taiau teigti, kad nuo iol kitaip ir nebus kariaujama
negalima. Didesn rpest kelia tai, jog Vakaruose mes labai greitai
umirtame, kad egzistuoja kitokie kariavimo metodai. Karininkai,
kariniai planuotojai, politikai puikiai ino jau mintus partizanini
kar atvejus, taiau kai kuria konkreius karinius planus, kariuomeni struktras, kovinio rengimo programas, juos visai pamirta arba
jiems skiria maai dmesio. O juk tikrai bt galima teigti, kad ie
kovos metodai visada yra alia prastini. Tai, kad pirmosios lietuvikos doktrinos juodratyje yra pristatomos to meto populiariausios
konvencinio ir nekonvencinio karo teorijos, laikytina teigiamu dalyku. Deja, kaip jau buvo rayta, Lietuva pradeda kariuomens transformacijos program, o nekonvencinio karo samprata nustumiama
159
diskusij ir planavim parates. Taip susidaro paradoksali situacija.

Nors tuo metu vykdme didiausi savo karin misij, taiau i patirtis menkai analizuojama.
Karinje iniasklaidoje apie Lietuvos PAG misij kalbama fragmentikai. Daniausia pateikiami kasdienio gyvenimo, patruliavimo spdiai. Tai tikrai doms straipsniai, taiau juose nra uduodami klausimai ir diskutuojama apie tai, k reikt koreguoti karinio rengimo, aprpinimo ir kitose srityse. Kariuomen turi gytos patirties taikymo sistem ir katalog, taiau jis nra vieas. Todl per visus 8 metus, kol turjome savo PAG, Kardo urnalas skyr vos vien numer vairiems aspektams aptarti, tarp j ir misijos taktiniams, operaciniams ikiams412.
Taiau numeris buvo ileistas 2007 m., todl nra apvelgta misijos, vykusios jau po 2007 m., dalis. Taip pat nuo 2007 m. pabaigos situacija
Afganistane tampa tempta, intensyvja kovos. Jos maai lieia ms priirim provincij, taiau situacija ir ia tampa sudtingesn.
Kitas isamus ir domi valg pateikiantis tekstas yra apie misijos
udarym, gyt patirt413. Jame isakytos brg. gen. V. Tamoaiio mintys apie strategin kar yra viena originalesni idj, girdt i Lietuvos
karininko lp, per visus 25 metus. Pasak generolo, i dien aktualijos tokios karys, kuris yra taktinis lygmuo, gali sukelti strategini
pasekmi. Karys, kuris eis vietinius, negerbs j, savo elgesiu sukels
labai daug neigiam pasekmi visai veikianiai koalicijai. 414 Viena vertus, ie generolo odiai primena JAV jr pstinink generolo Krulako
trij blok karo ir strateginio kapralo (strategic corporal angl.) idjas415 ir
kontrsukilimo koncepcijos alinink mintis416. Antra vertus, pastebima,
412
Kardas, 2007 m. Nr. 5-6. (428429).

Atsisveikinimas su Goro provincija, Karys, Nr. 9 (2013) 2013, p. 37
414
Ten pat, p. 6.
415
Gen. Charles C. Krulak, The Strategic Corporal: Leadership in the Three Block War,
Marines Magazine, no. January, 1999.
416
Emile Simpson, War from the Ground up: Twenty-First Century Combat as Politics, London:
Hurst, 2012; John A Nagl, Learning to Eat Soup with a Knife Counterinsurgency Lessons
from Malaya and Vietnam, Chicago [Ill.]: The University of Chicago Press, 2005.
413
160 I I I D A L I S
kad generolo V. Tamoaiio strateginio kario samprata gim apibendrinus
lietuvi patirt Afganistane. Tenka apgailestauti, kad daugiau niekur i
idja nra aptarta. Pavyzdiui, galt bti keliamas klausimas, ar manoma suderinti tokio kario samprat su teritorins gynybos reikalavimais?
Moksliniuose leidiniuose situacija kiek geresn. Vieni autoriai apvelgia ir analizuoja politinius PAG krimo ir palaikymo aspektus417. Kiti labiau domisi paia grups veikla, civili ir kariki santyki aspektais418.
Treioji grup yra domiausia jau vien dl to, kad jos tekstus pareng tarnyb atliekantys karininkai. Tai tikrai retas reikinys Lietuvoje419. A. Leika
savo straipsnyje apvelgia PAG pasiekimus, ikius. Autorius nedalyvauja diskusijoje apie abstrakius dalykus, o labiau koncentruojasi politinius veikimo Afganistane ikius. iuo atvilgiu G. Zenkeviiaus straipsnis skirtas labiau teoriniams dalykams. Autorius apsibria, kas yra atkrimas ir i ko susideda, o vliau remdamasis iomis valgomis analizuoja situacij Afganistane. Apibendrinant galima teigti, kad abu tekstai nra tokio tipo publikacijos, kurios galt sukelti intelektualin polemik. Kita vertus, pats faktas, kad aukto rango karininkai pareng gerus straipsnius, yra labai pagirtinas ir sektinas dalykas. Eilin kart tenka apgailestauti, kad faktikai niekas i jaunesni koleg nepasek j pavyzdiu.
Taiau velgiant plaiau ir atsivelgiant tai, kokius intelektuali417
Maskolinait, Noras pasidalyti nat su partneriais? Lietuvos sprendimo vadovauti

Provincijos atkrimo grupei Afganistane vertinimas; Egdnas Raius, Lietuva NATO
misijoje Afganistane: tarp idealizmo ir pragmatizmo, Lietuvos metin srategin apvalga
2009-2010, 2010, p. 17392.
418
Justina Budginait, Lietuvos provincijos atkrimo grup Afganistane: tinklaveikos feno menas, Lietuvos metin strategin apvalga 20122013, 2013, p. 22748; Agniet
otkeviit, Tarptautinse operacijose dalyvaujani kari kultrinio iprusimo raika,
Lietuvos metin strategin apvalga 20132014, 2014, p. 23358; Egdnas Raius,
The Cultural Awarenes Factor in the Activities of the Lithuanian PRT in Afghanistan,
Baltic Security & Defence Review 9, 2007, p. 5778.
419
Gintautas Zenkeviius, Post-Conflict Reconstruction, Baltic Security & Defence Review
9, 2007, p. 2856; Almantas Leika, Lietuvos vadovaujama Provincijos atkrimo grup
Afganistane pasiekimai ir ikiai, Lietuvos metin strategin apvalga 2008, 2009,
p. 17595.

161
nius debatus Irako ir Afganistano karas sukl Vakaruose, aukiau mintos lietuvikos diskusijos atrodo kaip tyla. Aukiau aptarta ketvirtosios kartos karo idja gana greitai dingo i diskusij ir buvo pakeista debatais apie hibridin kar ir ypa apie kontrsukilimo svarb. Hibridinio
karo idja, tapusi tokia populiari Lietuvoje 2014 m., buvo ipltota
F.Hoffmano420. Situacija Irake nuo 2004 m. rod, kad poiris karyb, grstas RKS idjomis, neleidia pasiekti pergali. Todl atsirado poreikis generuoti naujas idjas ir kurti naujas koncepcijas. Ketvirtosios
kartos karo idja buvo vienas ios refleksijos rezultat. Taiau j greitai
pakeit geriau apgalvota, ibaigta ir istorikai geriau pagrsta hibridinio
karo idja. Hibridinio karo idja labai paprasta. Vakaruose dominuojanios valstybs smoningai ignoravo ar tiesiog umiro t fakt, kad
be konvencinio karo vyko ir nekonvencinis. Nekonvencinis karas vyko
partizaninio karo, sukilimo, terorizmo forma. Taiau svarbiausia,
kad abu karybos tipai funkcionavo tuo pat metu ir vienas kit veik.
Vadinasi, karins pajgos turi bti parengtos kautis abiej tip karuose.
Turi bti priimti tinkami taktiniai, operaciniai sprendimai, sukurta atitinkama karin struktra ir parengta tinkama doktrina.
Kalbant Lietuvoje apie iuos dalykus labai danai tenka igirsti nuomon, kad i koncepcija nieko naujo nepasako, visi puikiai ino, kad niekad
nevyksta vienos formos karas. Taiau jeigu jau taip viskas paprasta, kodl
amerikieiams ir j sjungininkams taip sunkiai seksi Vidurio Rytuose
420
Frank G. Hoffman, Complex Irregular Warfare: The Next Revolution in Military Affairs,
Orbis 50, no. 3, June 2006, p. 395411; Frank G. Hoffman, Conflict in the 21st Century:
The Rise of Hybrid Wars, Arlington, Virginia: The Potomac Institute for Policy Studies,
2007; Frank G. Hoffman, Hybrid Warfare and Challenges, Joint Force Quarterly, no. 52,
2009, p. 3439; Frank G. Hoffman, Hybrid vs. Compoundwar, Armed Forces Journal,
2009; Williamson Murray ir Peter R. Mansoor, sud., Hybrid Warfare: Fighting Complex
Opponents from the Ancient World to the Present, New York: Cambridge University Press,
2012; Michael Evans, From Kadesh to Kandahar: Military Theory and the Future of War,
Naval War College Review, Summer 2003; James N. Mattis and Frank Hoffman, Future
Warfare: The Rise of Hybrid Warfare, U.S. Naval Institute Proceedings, November 2005,
p. 3032; F. G. Hoffman, How the Marines Are Preparing for Hybrid Wars, Armed Forces
Journal International, April 2006; F. G. Hoffman, Preparing for Hybrid Wars, Marine
Corps Gazette, March 2007; Thomas M. Huber, Copound Warfare, That Fatal Knot, U.S.
Army Command and General Staff College Press Fort Leavenworth, Kansas, 2002.
162 I I I D A L I S
ir kodl JAV vyko tokie ars debatai iais klausimais. Geriausiai vis t
tamp ir atrum parodo garsioji diskusija dl kontrsukilimo idjos.
Remiantis hibridinio karo idja, buvo ipltota kontrsukilimo idja.
Ji labiausiai siejama su generolu D. Petraeusu. 20052007 m. bdamas
JAV Sausumos pajg Vadovavimo ir gynybos tabo koledo virininku
jis inicijavo naujo kontrsukilimo taktikos vadovo rengim. iame vadove yra konstatuojama, kad kontrsukilimo kampanija yra puolamj,
ginamj ir stabilumo operacij miinys. [...] Jis reikalauja kar taikyti inomus kovos metodus derinant juos su gdiais, kurie labiau asocijuojasi su nekarinmis veiklomis 421. Tai reikia, kad karius reikia rengti tiek kovinms, tiek stabilizavimo operacijoms. Kariai turi mokti ne
tik kautis intensyviame myje, bet ir statyti iverstas duris, dalinti saldainius vaikams, kitaip tariant, ukariauti protus ir irdis (hearts and
minds angl.) D. Petraeusas buvo paskirtas atsakingu asmeniu u operacij Irake, kur pritaik i nauj doktrin. Mokslininkai diskutuoja ir tikrai diskutuos ateityje, kiek buvo svarbi i doktrina, taiau vienaip ar kitaip po to, kai generolas perm vadovavim, JAV pasiek karin pergal.
Faktikai i karto po to, kai buvo patvirtintas is taktikos vadovas, JAV
ir u jos rib prasidjo ars debatai vieoje erdvje422. Kontrsukilimo rmjai teig, kad tokio pobdio konfliktai vyraus ir ateityje, todl btina i esms persvarstyti karini pajg struktr, keisti karin rengim
ir t. t.423 Kritikai teig, kad yra painiojimas operacinis lygmuo su stra421
United States, Dept of the Army and United States Marine Corps, Counterinsurgency
Field Mannual No. 3-24, MCWP 3-33.5, 2006, p. 1.
422
Andrew J. Bacevich, The Petraeus Doctrine, Atlantic Monthly 302, no. 3 (October
2008): 1720.
423
Nagl, Learning to Eat Soup with a Knife Counterinsurgency Lessons from Malaya and
Vietnam; David Ucko and John Nagl, The New Counterinsurgency Era: Transforming the
U.S. Military for Modern Wars (Washington, D.C: Georgetown University Press, 2009);
David Ucko, Countering Insurgents through Distributed Operations: Insights from
That Fatal Knot. Malaya 19481960, Journal of Strategic Studies 30, no. 1 (2007): 4772;
David Ucko, Innovation or Inertia: The U.S. Military and the Learning of
Counterinsurgency, Orbis 52, no. 2 (2008): 290310; David H. Ucko, Beyond Clear Hold-Build: Rethinking Local-- Level Counterinsurgency after Afghanistan, Contemporary
Security Policy 34, no. 3 (December 1, 2013): 52651; David H. Ucko, Critics Gone

163
teginiu. Kontrsukilimas yra bdingas specifiniam konfliktui specifinje

erdvje, todl negalima jo princip laikyti universaliais424. ia verta pastebti, kad vienas aktyviausi i diskusij dalyvi buvo JAV pulkininkas G. Gentile, kuris vairiuose moskliniuose leidiniuose drsiai kritikavo generolo Petraeuso idjas.
Papildom impuls diskusijoms dav tai, kad po Irako karo ias idjas buvo nusprsta taikyti ir Afganistane, kur vienu metu ISAF vado pareigas jo pats D. Petraeusas. Afganistane didiausia diskusija vyko dl to,
kokiu bdu vykdyti operacij: fizikai sutriukinti Talibano ir kitus kovotojus (enemy centric angl.) ar laimti kar pelnius vietini gyventoj
palankum (population centric angl.) I ties niekas nesiginijo ir sutiko, kad reikia abiej element. Taiau stipriai ginytasi, kuriam elementui skirti daugiau dmesio425.
Taigi, ms sjungininkai labai diskutuoja apie naujas karybos formas, galimus operacinius ir taktinius sprendimus, kuriuos reikt taikyti
Afganistane, kuriame tuo metu tarnauja ir ms kariai. O Lietuvoje ia
tema yra parengtos i viso dvi mokslins publikacijos426. T.Jermalaviius
savo publikacijoje puikiai apvelgia teorinius klausimus, pavyzdiui,
ar kontrsukilimas gali bti laikomas karu ir analizuoja, kaip ias idjas
praktikoje pritaik JAV. Problema ta, kad is straipsnis paraytas 2006m.,
Wild: Counterinsurgency as the Root of All Evil, Small Wars & Insurgencies 25, no. 1
(January 2, 2014): 16179; David Kilcullen, The Accidental Guerrilla: Fighting Small Wars
in the Midst of a Big One (Oxford; New York: Oxford University Press, 2009); David
Kilcullen, Counterinsurgency (London: Hurst & Company, 2010).
424
Douglas Porch, Counterinsurgency: Exposing the Myths of the New Way of War (Cambridge:
Cambridge University Press, 2013); Douglas Porch, The Dangerous Myths and Dubious
Promise of COIN, Small Wars & Insurgencies 22, no. 2 (May 1, 2011): 23957; Gian P.
Gentile, Wrong Turn: Americas Deadly Embrace of Counterinsurgency / Gian Gentile, (New
York: The New Press, 2013); Gian P. Gentile, A Requiem for American Counterinsurgency,
Orbis 57, no. 4 (2013): 54958; Gian P. Gentile, A Strategy of Tactics: Population Centric COIN and the Army, Parameters Autumn (2009).
425
Simpson, War from the Ground up.
426
Tomas Jermalaviius, Globalus karas su terorizmu: i naujo atrasta sukilimo ir
kontrsukilimo teorija, Lietuvos metin strategin apvalga 2006, 2007, p. 2540;
Egidijus Gailinas, Globalaus dihadistinio judjimo politin programa: tarp svajoni ir
realybs, Politologija, Nr. 1, 2010, p. 98124.
164 I I I D A L I S
kai diskusija dl kontrsukilimo dar tik pradeda atrti. Kitoje publikacijoje
E. Gailinas analizuoja terorizmo ir sukilimo tarpusavio ry, panaumus ir skirtumus. Terorizmas yra ta karin tema, kuri sulaukia didiausio mokslinink dmesio427. Taiau iose publikacijose daugiau kalbama apie terorizm kaip reikin ir jo istorin raid. Juose nra daug
diskutuojama apie karinius aspektus.
Taigi, tuo metu, kai vykdome didiausi istorijoje karin misij, mes
faktikai ignoruojame vien didiausi pastaraisiais deimtmeiais karins minties srities diskusij428. Dar daugiau, mes labai minimaliai reflektavome savo PAG patirt. I ties dstant karo teorijos kursus, su studentais tenka analizuoti sjunginink, pvz. brit, patirt Afganistane,
nes j tyrjai ir karininkai plaiai diskutuoja apie savo patirt, klaidas429.
O apie Lietuvos patirt diskutuoti sunkiau, nes trksta mediagos, kuria bt galima remtis.
Apibendrinant visa tai, kas buvo pasakyta iame skyriuje, galima iskirti kelet dalyk. Pirmiausia bdama NATO nare, Lietuva gana spariai atsisako ilgus metus palaikytos teritorins gynybos idjos ir pradeda
vykdyti transformacij. Lietuva kuria maas, greitas, lanksias, lengvai
perdislokuojamas, sveikias karines pajgas. Karini koncepcij srityje
427

428
Raius ir kt., Tarptautins antiteroristins kovos iki Lietuvai analiz; Egdnas Raius,
Egidijus Gailinas, Terorizmo inynas, Vilnius: ara, 2005; Egdnas Raius, Terorizmo globalumas: vilgsnis i Lietuvos, Lietuvos metin strategin apvalga 2004,
2005, p. 1138; Edita Dranseikait, Globalizacija ir naujo tipo grsms: terorizmas,
Knygos autoriui teko susidurti su kariuomens atstovais, kurie COIN (kontrsukilimo

trumpinys) vert paodiui ir vadino monetos strategija. Tai rodo karins minties ir
naujausi jos tendencij elementaraus imanymo trkum.
429
Rudra Chaudhuri and Theo Farrell, Campaign Disconnect: Operational Progress and
Strategic Obstacles in Afghanistan, 20092011, International Affairs 87, no. 2, March,
2011, p. 27196; Theo Farrell, Improving in War: Military Adaptation and the
British in Helmand Province, Afghanistan, 20062009, Journal of Strategic Studies 33,
no. 4, August, 2010, p. 56794; Theo Farrell, Frans Osinga, ir James Russell, sud.,
Military Adaptation in Afghanistan, Stanford, California: Stanford Security Studies,
2013; Theo Farrell ir Antonio Giustozzi, The Taliban at War: Inside the Helmand
Insurgency, 20042012, International Affairs 89, no. 4, July, 2013, p. 84571;
Anthony King, Understanding the Helmand Campaign: British Military Operations in
Afghanistan, International Affairs 86, no. 2, March, 2010, p. 31132.

165
visais lygmenimis perm amerikietik, t. y. instrumentin, karo samprat. Taktiniu lygmeniu Lietuvoje buvo naudojami amerikiei taktikos vadovai, operaciniu lygmeniu buvo diskutuojama apie tinklin karyb, o strateginiu lygmeniu kalbama apie transformacij. is laikotarpis
ypatingas ir tuo, kad Lietuva pradjo vykdyti didiausi ir ilgiausi savo
tarptautin misij Afganistane. Taiau vertin misijos trukm, pobd
ir tarptautinje erdvje vykusias intelektualines diskusijas, galime teigti,
kad refleksija yra skurdi ir fragmentika. I principo neudavme klausimo, ko mes imokome Afganistane ir faktikai net nebandme savo patiri sieti su platesniu, tarptautiniu kontekstu.
166 I I I D A L I S
5 skyrius. Teritorin
gynyba (20092014 m.)

ir
kolektyvin
In modern warfare, as the aim of battle shifts from territorial,

economic, and material gains to immaterial, perceptual field,
the war of spectacle begins to replace the spectacle of war
Paul Virilio War and Cinema430
Karin mintis Vakaruose per paskutin deimtmet esmingai pakeit

krypt. Vis labiau fizin kova stumiama antrj plan, o suvokimo (percepcijos) lygmuo tampa vis svarbesnis. Kaip gerai pastebta io skyriaus
epigrafe, iais laikais vis svarbesniu tampa spektakli, vaizdini karas.
Kitais odiais tariant, fizin kova tampa priemone arba pretekstu kovojant suvokimo erdvje. Svarbu ne tai, k darai ar k pasiekei, o tai, kaip tai
pateikei vairioms auditorijoms. Viena vertus, bt galima teigti, kad visa
tai tikrai nra nieko naujo karo teorijoje ar karybos praktikoje. Juk i ties
ia kalbama apie morals ir valios stipryb, kuri oponentas bando palauti. Taiau karyboje fizinis komponentas, fizinis oponento palauimas (nebtinai visikas sutriukinimas) visada buvo svarbiausia. Karininkai turjo
rpintis ir mokti bti gerais vadais ir laimti mius, o ne usiimti oponento visuomens suvokimo keitimu. is darbas buvo paliktas civiliams.
Taiau karai Irake ir Afganistane, o vliau Libijoje ar Ukrainoje parod,
kad prot ir irdi laimjimas yra labai svarbus ir tai turi daryti kariai.
Vadinasi, kariai, o labiausiai j vadai, turi mokti ne tik kautis ir vadovauti, taiau ir suvokti, kokia yra erdvs, kurioje jie kaunasi, specifika. Jie turi
gebti suprasti ekonominius, teisinius, kultrinius ir antropologinius aspektus. Viso to reikia, kad bt galima suformuluoti tiksling inut specifinei auditorijai. Paprastai tariant, reikia ruoti strateginius karius, apie
kuriuos kalba brg. gen. V. Tamoaitis (r. 4 sk.).
430
Paul Virilio, War and Cinema: the Logistics of Perception, Verso, 1989, p. 3. Dkoju
G. Cinceleviitei u nuorod.
5 s k y r i u s . Te r i t o r i n i r k o l e k t y v i n
gynyba (20092014 m.)
167
5.1. Teritorin gynyba grta

Taiau, kaip jau buvo minta, lietuvika PAG patirtis nra reflektuojama vieojoje erdvje ir laikui bgant i patirtis bus prarasta, nes kariai
ieis atsarg, o naujoji kari karta apie buvim Gore gals tik igirsti,
bet neperskaityti. velgiant dar plaiau, patirtis Afganistane neatspindi
tos krato gynybos koncepcijos, kuri nuo 2009 m. pltoja Lietuva ir kuri dar labiau sustiprino vykiai Ukrainoje.
2008 m. rugpjio pradioje vyks Gruzijos ir Rusijos karas privert sunerimti ne tik ms regiono valstybes, bet ir likus pasaul. Lietuvoje
pasipyl raginimai i esms persvarstyti krato gynybos idj ir ta galimyb atsirado t pai met ruden Seimo rinkimus laimjus konservatoriams ir j koalicijos partneriams. Jau viename i pirmj savo kaip krato apsaugos ministrs interviu R. Jukneviien labai aikiai pasak, kad
iandien liko labai nedaug naivuoli, manani, kad nereikia bti pasiruousiems ginti savo al. Pagrindin pamoka mums turime bti pasiruo ginti valstyb431. Greitai ios politins nuostatos buvo tvirtintos
karinio planavimo dokumentuose. 2009 m. gegus pabaigoje patvirtintose krato apsaugos ministro 20092014 m. gairse yra teigiama, kad
viena i esmini j nuostat yra balansas tarp nacionalini poreiki ir
tarptautini sipareigojim 432. sipareigojimas vykdyti karin transformacij ilieka, taiau, palyginti su ankstesnmis ministro gairmis, iose
dmesys transformacijai akivaizdiai yra maesnis.
Kintant poir karinius prioritetus geriausiai atspindi ie tuo metu
naujo kariuomens vado gen. mjr. A. Pociaus odiai: noriau paaikinti, kad transformacija nra naujas reikinys Lietuvos kariuomenje, ji reikia reform. Reformos vyksta nuolatos nuo pat kariuomens susikrimo.
Anksiau vartojome od reforma, dabar transformacija433. ia tikrai
431
Rasa Jukneviien, Po karo Gruzijoje liko maiau naivuoli, manani, kad nereikia bti
pasiruousiems ginti savo al, Kardas, 2009, Nr. 1, p. 4;
432
Krato apsaugos ministro (20092014 m.) gairs, krato apsaugos ministro sakymas
Nr. V-452, 2009 m. gegus 28 d., p. 1.
433
Gen. mjr. A. Pocius, ...tik visi kartu surm peius galime veikti sunkumus, Kardas,
2009, Nr. 6, p. 6.

168 I I I D A L I S
bt galima ginytis su generolu, nes transformacija tikrai nebuvo tik dar
viena reforma ir io odio sinonimas. Tai buvo konkreios karins vizijos,
sampratos pavadinimas. Tam tikra prasme transformacija buvo karo teorija. Generolas puikiai tai inojo ir todl jo mintis reikia traktuoti kaip smoning nor sumainti karins transformacijos svarb Lietuvoje. Lietuva pasuko teritorins gynybos link. Tik prieingai nei prie deimtmet, naryst
NATO neleido visikai atsisakyti ekspedicins karybos idj.
Nuo 2010 m. sausio Lietuvoje pradeda budti Taikos meto uduoi operacins pajgos, kuri uduotis yra reaguoti alies suvereniteto
paeidimus, esant btinybei, stiprinti valstybs sienos apsaug, vykdyti
svarbi valstybs ar savivaldybi objekt apsaug, j gynyb nuo teroro
ar masinio pobdio smurtini ipuoli, teikti pagalb valstybs institucijoms ekstremali situacij atveju.
Vliau is poskis teritorins gynybos link yra tvirtinamas daugelyje KAM dokument434, 2011 m. patvirtinama slapta Valstybs ginkluotos gynybos koncepcija, kurioje tikrai daug dmesio skiriama teritorinei
gynybai, o jos pagrindu yra parengiamos naujos Nacionalinio saugumo
ir Karin strategijos435. Abiejuose dokumentuose yra pabriamas poreikis gebti ne tik dalyvauti ir vykdyti operacijas, skirtas utikrinti kolektyvin saugum, taiau ir gebti savarankikai apsiginti. Iki 2009m.
Lietuvoje naryst NATO daniausiai buvo siejama su 5-uoju Aljanso sutarties straipsniu, kurio esm yra ta, kad vienos alies upuolimas yra
traktuojamas, kaip vis ali upuolimas. O aptariamu laikotarpiu tapo
madinga cituoti 3 straipsn, kuris skelbia, kad:
alys kartu ir kiekviena atskirai nuolatins ir veiksmingos saviugdos bei abipuss paramos priemonmis palaikys ir pltos individuali ir kolektyvin pajgum pasiprieinti ginkluotam upuolimui436.
434
Krato apsaugos ministro (20112016 m.) gairs, krato apsaugos ministro sakymas
Nr. V-506, 2010 m. gegus 14 d.; Krato apsaugos ministro (20122017 m.) gairs, krato
apsaugos ministro sakymas Nr. V-52, 2012 m. sausio 16 d.
435
Nacionalinio saugumo strategija, 2012 m. birelio 26 d. Nr. XI-2131, Vilnius; Lietuvos
karin strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministro 2012 m.
lapkriio 22 d. sakymu Nr. V-1305.
436
iaurs Atlanto sutartis, 1949 m. balandio 4 d., Vaingtonas.

gynyba (20092014 m.)
169
Remiantis iuo straipsniu, Lietuvos valstyb teisino sprendim daugiau dmesio skirti teritorinei gynybai. Kaip buvo minta 3 skyriuje,
iuo laikotarpiu atsinaujino ir diskusija apie pilietinio pasiprieinimo stiprinim. Daugjo diskusij apie pilietinio ir patriotinio aukljimo stiprinim mokyklose, didesnis dmesys skiriamas auli organizacijai.
Parengta Piliei rengimo ginkluotai valstybs gynybai strategija. Reikt
pastebti, kad pirmoje io dokumento versijoje labiau akcentuojamas
piliei karinio rengimo klausimas, naujesniame dokumente daug daugiau kalbama apie neginkluoto pasiprieinimo svarb437. O kalbant apie
karyb yra teigiama, kad
tik moderni ir motyvuota Lietuvos kariuomen, sudaryta i manevring, lengvai perdislokuojam ir ilaikom reguliarij karini vienet ir besiremianti parengtuoju rezervu, gali utikrinti savarankik krato gynyb, iki bus sulaukta sjunginink karins pagalbos, ir skmingai prisidti prie kolektyvins
gynybos ir kit karini operacij438.
ios formuluots iskleidim galima pradti nuo to, kad kaip jau minta, aikiai yra deklaruojama pozicija, kad greta ekspedicini vairaus
pobdio karini misij Lietuva skirs daug dmesio pasirengimui ginti savo teritorij, t. y. grtama prie teritorins gynybos. Taiau kalbjimas apie manevringas ir perdislokuojamas pajgas tarsi parodo, kad bandoma ilaikyti karins transformacijos koncepcijos ir naujosios balans.
ia svarbu, kad usimenama apie prieinimsi iki tol, kol atvyks sjunginink pajgos. 2014 m. vieojoje erdvje ir ekspert bendruomenje
iuo klausimu vyko daugiausia diskusij. Koki pajg reikt ir kaip
reikt prieintis, norint laimti kuo daugiau laiko, kol atvykt sjungininkai? Taiau pagrindin prielaida, kuri egzistavo nuo pat nepriklausomybs atgavimo, iliko ta pati agresijos atveju dalis teritorijos bt
437
Lietuvos Respublikos piliei rengimo ginkluotai valstybs gynybai strategija, Lietuvos

Respublikos krato apsaugos ministro 2010 m. rugpjio 23 d. sakymas Nr. V-873;
Lietuvos Respublikos piliei rengimo valstybs gynybai strategija, Lietuvos Respublikos krato
apsaugos ministro 2015 m. rugpjio 19 d. sakymas Nr. V-849.
438
Lietuvos Respublikos karin strategija, Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministro
2012 m. lapkriio 22 d. sakymas Nr. V-1305.

170 I I I D A L I S
prarasta. Tik klausimas, ar susiklosius tokiai situacijai reikt pradti
rimt partizanin kar prieo unugaryje, ar labiau koncentruotis artimj kov, labiausiai tiktina, mieste. Kaip matysime vliau iame skyriuje, aptariamu laikotarpiu atgimsta senos idjos apie kovos formas. Tik
kart diskusija yra brandesn ir konceptualesn. I ties galima pradti kalbti apie dviej koncepcij mokykl, kurias bt galima pavadinti
miko ir miesto, formavimsi.
Atsivelgus tok radikal gynybos politikos, o taip pat ir karybos
koncepcijos, pasikeitim bt galima tiktis aktyvios diskusijos ekspert bendruomenje ir tarp karinink. Taiau nei civiliai apie gynybos politik, nei karikiai apie karyb beveik nediskutavo439. iuo atveju labiau
stebina kariki tyla, nes beveik deimtmet buvo kalbama apie transformacij ir gana radikaliai pakeitus krypt neivengiamai turjo kilti klausim. Juk per t laik nemaa dalis senosios kartos karinink, kurie ruo teritorins gynybos koncepcijas, baig tarnyb, o jaunoji karta uaugo veikiama amerikietikos puolamojo karo tradicijos. Tai, kad niekam
nekilo klausim, kaip suderinti kolektyvins ir teritorins gynybos operacinio ir taktinio lygmens klausimus ne tik, kad lidina, bet ir gsdina,
nes tokia tyla veria kelti nepatogius klausimus apie ms karinink intelektinius gebjimus ir inias.
Toki situacij iek tiek velnina kitas svarbus vykis. Tuo paiu metu,
kai mes grtame prie sen idj apie teritorin gynyb, taip pat stipriname ir savo koncepcin prisiriim prie vakarietikos karybos rengdami
pirmsias lietuvikas doktrinas.
439
Diskusija Kokios nacionalinio saugumo strategijos reikia Lietuvai: tarp nauj ir sen
iki, 2011 m. gegus 18 d., http://www.tspmi.vu.lt/lt/naujienos/instituto-naujienos/
diskusija-kokios-nacionalinio-saugumo-strategijos-reikia-lietuvai-tarp-nauju-ir-senuissukiu-210. i diskusija buvo vienintelis vieas renginys, kuriame su ekspertais ir
mokslininkais buvo diskutuojama apie naujj Nacionalinio saugumo strategij.
gynyba (20092014 m.)
171
5.2. Doktrin tradicija

2010 m. kov yra patvirtinama Lietuvos karin doktrina, kuri yra pirmasis tokio pobdio oficialiai patvirtintas lietuvikas dokumentas440.
Dar po met buvo patvirtinta Lietuvos karini pajg operacin doktrina, o 2013 m. Lietuvos karini pajg rengimo doktrina441. 2015 m. turjo bti patvirtinta nauja Operacins doktrinos versija ir Lietuvos karini
pajg lyderysts doktrina442. Kaip buvo minta 4 skyriuje, dar 2004m.
buvo parengtas gynybos doktrinos projektas443, taiau dl vairi politini, biurokratini prieasi procesas buvo sustabdytas. Visos reikiamos idjos ir koncepcijos buvo paimamos i NATO turim doktrinini
dokument, pavyzdiui, karin doktrin atstojo NATO Sjunginink
jungtini pajg doktrinos (AJP-01 (B) 444.
Doktrina yra svarbus karins struktros ir koncepcins brandos enklas,
rodantis amerikietikos karins minties permim. iuo atveju lietuvikuose dokumentuose neslepiama, kad idj buvo semiamasi i JAV, Didiosios
Britanijos, Kanados, Australijos, Norvegijos, NATO doktrin445.
Doktrinos tradicijos formavimas tikrai yra pagirtinas ingsnis.
Taiau prie pradedant analizuoti i dokument turin svarbu kelti esmin klausim: ar mes pamgdiojame vakarietik karin tradicij kokybikai, adaptuodami j savo reikmms, ar tiesiog tai darom mechanikai, nesvarstydami. inoma, reikia bti realistais ir vertinti situacij
440
Lietuvos karin doktrina, D-LK-001. Lietuvos kariuomens vado 2010 m. kovo 10 d.

sakymas Nr. V-193.
441
Lietuvos karini pajg rengimo doktrina, D-LK-07 (patikslinta redakcija), Lietuvos
kariuomens vado 2013 m. balandio 4 d. sakymas Nr. V-376 . Vilnius: Mokymo ir
doktrin valdyba, 2013 m.; Lietuvos karini pajg operacin doktrina, 2-asis patikslintas
leidimas, D-LK-002, patvirtinta Lietuvos kariuomens vado 2011 m. kovo 10 d. sakymu
patvirtinta Nr. V-230.Vilnius: Krato apsaugos ministerija, 2011.
442
Lietuvos karini pajg operacin doktrina, 2015 m. (juodratis); Lietuvos karini pajg
lyderysts doktrina, 2015 (juodratis).
443
Lietuvos gynybos doktrina, 2004 (juodratis).
444
Gediminas Dapkeviius and Giedr Grayt-Miliukien, Sjunginink jungtini pajg
doktrinos pagrindai.
445
Lietuvos karini pajg operacin doktrina (2011) , 1-5; Lietuvos gynybos doktrina, p. 15.

172 I I I D A L I S
pragmatikai. Lietuva yra maa valstyb, kuri neturi nei tokio institucinio-akademinio aparato, nei konceptualins refleksijos tradicijos, kokias
turi didiosios valstybs. Taiau visada galima stengtis visa tai kurti kokybikai. Doktrina yra labai geras lakmuso popierlis, parodantis karins
minties gyl ir refleksijos kokyb.
Kalbant apie doktrin, i ties problemos kyla nuo pat pradi, nes
nra sutarta, kas yra doktrina. H. Hollbackas pateikia pavyzd apie du
skirtingus futbolo komandos formavimo bdus. Vienas bdas yra suburti komand geriausius aidjus, pastatyti juos atitinkamas pozicijas ir leisti jiems aisti. Antrasis bdas yra sukurti sistem ir specifin
aidimo stili. komand atrinkti aidjai bt mokomi pagal i sistem. iuo atveju doktrina ir yra tokia sistema. Ji suteikia konceptualin kompas ir mentalin atram, kuri leidia geriau susitvarkyti su chaosu ir sumaitimi 446. Doktrina suteikia tam tikrus rmus, nea aikumo. Doktrina yra autoritetingas dokumentas, karini pajg naudojamas atliekant veiksmus, jame yra idstyti fundamentals principai, kuri panaudojimas reikalauja pasverto vertinimo 447.
Taiau ia slypi ir doktrinos pavojus. Ji gali virsti dogma. Karas yra
nuolat kintantis reikinys, todl refleksija apie j, karybos form kaita reikalauja nuolatins idj periros. O karins pajgos yra tam tikra
biurokratin organizacija, kuri nemaa dalimi veikia i inercijos, ypa
taikos metu. Todl kart sukrus doktrin ir susitarus dl jos turinio,
gali bti sunku j pakeisti. I to kyla skeptikas poiris paios doktrinos reikalingum. Jeigu karyba keiiasi taip spariai, kokia prasm turti dokument, kuris jo publikavimo dien jau yra pasens ir nebeatspindintis tikrovs.
Be to, ikyla ir dar vienas jos trkumas. Doktrinos esm yra pateikti tam tikr susistemint poir karyb ir pateikti koncepcinius silymus, kaip vykdyti kovinius veiksmus. Tokio pobdio dokumentai yra
446
Harald Hiback, Understanding Military Doctrine: A Multidisciplinary Approach (London:

Routledge, 2013, p. 10.
447
Ten pat, p. 22.

gynyba (20092014 m.)
173
viei. Vadinasi kyla problema, koki informacij ir kaip j pateikti doktrininiame leidinyje, kad nebt prieui iduoti planuojami kovos bdai.
Demokratinse Vakar valstybse visa i situacija traktuojama gana paprastai: demokratijos principai reikalauja laikytis skaidrumo ir atskaitomybs, todl doktrinos turi bti vieos. Tokiu atveju kyla pagunda doktrin taip nulifuoti, kad joje likt tik abstrakios frazs. Taip sukuriame
vadinamj Catch 22 dilem. Mums doktrina yra reikalinga, nes pateikia konkreius koncepcinius rmus, veiksm scenarij karo atveju, taiau
i baims, kad galime atskleisti per daug svarbios informacijos savo oponentams, pradedame konkreias tezes keisti abstrakiomis. Jeigu kalbsime tik abstrakiais teiginiais, tai galiausiai sukursime toki situacij, kai
dokumente bus pasakyti savaime suprantami dalykai: mokk prisitaikyti,
rodyk iniciatyv, kvpk kitus. iuo atveju, tai tik bt liaudies iminties
atkartojimas be jokios naudos.
Tokie ikiai kyla visiems, kurie kuria doktrinas, taiau yra dar vienas, bdingas tik valstybms, kurios kuria doktrin nemaa dalimi pamgdiodamos kit valstybi patirtis. Holbackas toki situacij pavadino
redukavimo taukalus problema (reduction into gibberish angl.)448.
i problema ikyla tada, kai kuriant doktrin aklai perimami populiars kiai ir idjos (slogans and buzzwords angl.) Pavyzdiui, prie toki
idj bt galima priskirti transformacijos ar tinklins karybos idjas.
Visi vykd transformacij nors ne iki galo suprato, kas tai yra, ar yra tam
l. Toks mechaninis populiari idj vaikymasis gali turti labai blog
pasekmi. Specialistai pateikia Antrojo Libano karo (2006 m.) pavyzd, kuriame Izraelis patyr pralaimjim, nesugebjs veikti Hezbollah
kovotoj. Kaip vien i svarbiausi ios neskms prieasi specialistai nurod chaos Izraelio koncepcijose. Aukiausi ios alies karo vadai
nusprend perimti rezultat orientuot operacij (effect bassed operations angl.) idj, jos pagrindu perdar vis doktrinin sistem, taiau
i pokyi nepaaikino emesnio rango karininkams. Todl kai prasidjo karas, mio lauke esantis kapitonas niekaip negaljo suprasti, ko i jo
448
Ten pat, p. 15.
174 I I I D A L I S
reikalauja karin vadovyb, nes sakymai buvo formuluojami remiantis
perimt idj pagrindu. is nesusikalbjimas ved prie sumaities fronto linijoje, o tai savo ruotu prie klaid ir j nulemto pralaimjimo449.
iuo atveju Izraelio istorija yra geras pavyzdys, parodantis, kad koncepcin refleksija nra tik akademinis aidimas. Kaip pamatysime vliau,
Lietuvai taip pat nepavyko ivengti ios problemos.
Nema sumait vis i diskusij nea tai, kad nra sutariama, koki funkcij doktrina turi atlikti. Mokslininkai iskiria 4, o gal net 5 skirtingas doktrin kartas, kurias galima identifikuoti pagal joms priskiriamas funkcijas. Pirmoji karta i ties yra pirmieji techniniai karinio rengimo vadovai, pavyzdiui, Jacobo de Gheyno 1622 m. parengtas mukietinink rengimo vadovlis450. Tokios publikacijos yra techniniai vadovliai, kurie kareiviui nurodo, kaip valdyti ginkl, bet jis neduoda joki uuomin apie tai, kada bt priimtina j panaudoti 451.
Antroji karta yra taktikos vadovli (tactical manual angl.) tradicija. Tai publikacijos, kurios skirtos ne individualiai karius, o jau karinius dalinius rengti. Taiau juose atsakymai ontologinius klausimus
apie kariuomens santykius su valstybe ir visuomene, tarptautins aplinkos, kurioje ji veikia, prigimt [...] nra keliami 452. Jeigu kar suprantame tik taip, kaip aprayta taktikos vadovuose, tai mums atrodo, kad
karo neveikia kiti veiksniai. Taiau reikia paminti por svarbi detali.
Tai su ia doktrinini dokument karta prasidjo tradicija juos tvirtinti
valstybs mastu. Taip buvo tvirtintas pagrindinis karins doktrinos ele449
Matt M. Matthews, We Were Caught Unprepared: The 2006 Hezbollah-Israeli War: The Long
War Series Occasional Paper 26, Fort Leavenworth, KS: Combat Studies Institute,
2012; Avi Kober, The Israel Defense Forces in the Second Lebanon War: Why the
Poor Performance?, Journal of Strategic Studies 31, no. 1, February, 2008, p. 340;
James N. Mattis, USJFCOM Commanders Guidance for Effects-Based Operations,
Parameters XXXVIII, no. Autumn, 2008, p. 1825.
450
Jacob de Gheyn, The Military Art of Trayning. With the Discipline of Drilling All in Lively
Portraytures [electronic Resource], Early English Books Online, London: EAll-de, solde by
RDaniel, 1622.
451
Aaron Jackson, The Roots of Military Doctrine: Change and Continuity in Understanding the
Practice of Warfare. Maroon Ebooks, 2013, p. 13.
452
Ten pat, p. 18
gynyba (20092014 m.)
175
mentas: formalus raytinio dokumento patvirtinimas453. Tokiu bdu

doktrina tampa privaloma. Tai nebra mgjikas dokumentas. Dar daugiau, j patvirtindama, valstyb tvirtina tam tikr poir kar ir juo
turi vadovautis visi, kurie tarnauja kariuomenje. Nepaisant to, ar doktrina pasenusi, ar nepritariama jos turiniui, vistiek privaloma ja vadovautis tarnybos metu, nebent bus liepta elgtis kitaip. Kitas svarbus dalykas kalbant apie taktikos vadovlius yra tas, kad iki pat 1980-j jie
buvo dominuojantis karini koncepcini dokument formatas, ypa
JAV 454. Visiems gerai inoma amerikiei Field manual sistema kaip tik
ir yra tokios tradicijos pavyzdys. O per FM tradicij susiformavo ir iplito taktinis poiris kar. Civiliai tobulino strategin politin ir karin lygmen, o kariai koncentravosi taktin. Tai ilgainiui pradjo kelti problem. Karo suvokimo remiantis tik taktiniu lygmeniu pasekmes
pastebjo H. Summersas. Pasak jo, mio lauke, armija buvo nenugalima. Susidrimas po susidrimo Vietkongo pajgos buvo triukinamos,
joms patiriant didelius nuostolius. Taiau pabaigoje iaurs Vietnamas,
o ne JAV, nugaljo 455.
Summerso knyga padar didel tak karinink kartai, kuri band
atkurti JAV kariuomen po neskms Vietname. i bandym rezultatas treioji doktrin karta, pagal kurios modelius mes ir kuriame
doktrinas. Tai operacinio lygmens doktrinos. Po Vietnamo amerikieiai
nusprendia savo dmes koncentruoti galim susidrim su sovietais
Vokietijos lygumose. Suprasdami, kad jie niekados kiekybikai neprilygs
soviet karinei mainai jie taip pat suvok, kad artimoje kovoje nieko
nelaims. Taip prieinama prie ivados, kad atsakymas slypi manevrinje karyboje. Tik iuo atveju kalba eina ne apie taktin manevr. Norint
atlikti didesnio masto manevr reikia kitoki koncepcij, teorij. Taip
453
Hiback, Understanding Military Doctrine, p. 29.

Walter E. Kretchik, U.S. Army Doctrine: From the American Revolution to the War on Terror,
Modern War Studies. Lawrence: University Press of Kansas, 2011.
455
Harry G. Summers, On Strategy: A Critical Analysis of the Vietnam War. Novato, CA:
Presidio Press, 1982, p. 1.
454
176 I I I D A L I S
sukuriama (atrandama i naujo) operacinio lygmens idja. Kaip teigia
E. Luttwakas, anglosaks karinje terminologijoje [...] nra operacinio
karo lygmens apibrimo [...] nors tokios karybos schemos kaip aibo
karas ar gynyba gilumoje kaip tik priklauso iam lygmeniui 456.
i treij doktrin kart galime laikyti vizij karta. ia doktrina
yra suprantama kaip tam tikra kariuomens raidos vizija, pagal kuri yra
vykdomos karins reformos. iuo atveju jau aptarta revoliucijos karinje
srityje koncepcija kaip tik atspindi toki doktrin krimo tradicij. RKS
pagrindu sukurta tinklins karybos idja tapo amerikietikos, o vliau ir
kit valstybi karini pajg transformacijos katalizatoriumi.
Galiausiai ketvirtoji doktrin karta yra matoma kaip strategins komunikacijos priemon, skirta laimti savo alies ir sjunginink politini bendruomeni protus ir irdis ir tikinti oponent, kad jam prasmingiau bt nutraukti kovinius veiksmus ir pereiti prie politinio dialogo. iuo atveju geriausias tokios doktrinos pavyzdys yra 2006m. ileista
D. Petraeuso komandos parengta garsioji Kontrasukilimo doktrina457.
Jos ileidimas skelbtas spaudoje, j spausdino universitet spaustuvs ir
jos kopij buvo galima sigyti knygynuose. Ekspertai iki iol diskutuoja
dl ios doktrinos idj ir koncepcij pritaikomumo konkreiuose kariniuose sprendimuose. Taiau niekam nekyla abejoni, kad i publikacija
padar teigiam poveik JAV vidaus politikai. Visuomen pradjo tikti,
kad kariuomen rado bd, kaip pasiekti pergal Irake. iuo atveju doktrina tampa svarbi ne dl savo turinio ir panaudojamumo karyboje, bet
dl visuomens tikinimo, kad vykdoma karin operacija bus skminga.
Apvelgus doktrinas kyla klausimas, kok vaidmen doktrina atlieka
Lietuvoje. Ar ji kuriama kaip karini instrukcij ir gairi vadovlis, ar
kaip bsimos karins reformos koncepcinis pagrindimas, ar tik kaip politinio pobdio tekstas, skirtas tiek vidaus, tiek usienio auditorijoms.
456
Edward N. Luttwak, The Operational Level of War, International Security 5, no. 3,

December, 1980, p. 61.
457
United States Dept of the Army and United States Marine Corps, Counterinsurgency,
Field Mannual No. 3-24, MCWP 3-33.5.

gynyba (20092014 m.)
177
Atsakyti iuos klausimus leidia lietuvik doktrin turinio analiz.

Analizuojant doktrin turin, reikia pasakyti kelet dalyk. Lietuvos
karinje doktrinoje yra teigiama, kad manevrinis kariavimas (Manoeuvrist
approach angl.) ir tikslinis vadovavimas (Mission command angl.) yra
pamatiniai Lietuvos karybos principai. Tai reikia, kad visos karins pajgos studij, karinio rengimo, pratyb ir kovos metu turi vadovautis
iais principais. Todl svarbu giliau pavelgti tai, kaip mes suprantame
ias karybos koncepcijas.
Manevrinis kariavimas yra apibriamas:
kaip savj stiprybi panaudojimas prie nustatytas prieininko silpnybes.
[...] Manevrinio kariavimo principas orientuotas netiesioginius kariavimo
bdus ir priemones, daugiausia dmesio kreipiant prieininko koncepcin ir
moralin komponent. Manevrinio kariavimo principas pajg perklimas,
netiktumo panaudojimas, klaidinimas (angl. Deception) ir gebjimas
veikti greiiau, nei prieininkas gali reaguoti, t. y. siskverbti prieininko
sprendimo primimo proces ir vienu ingsniu lenkti jo veiksmus458.
Dokumente naudojamas anglikas ios termino vertimas Manoeuvrist

approach rodo, kad yra remiamasi britikja manevrinio kariavimo tradicija, nes amerikieiai savo dokumentuose naudoja Maneuvre warfare termin. velgiant i ios perspektyvos reikia konstatuoti, kad konceptin model permme i brit, o turin i amerikiei. O ios interpretacijos nra
identikos ir lengvai suderinamos, taiau pas mus apie jas net nekalbama.
Manevras tapo 1980-j karybos pagrindu, kai amerikieiai sukr savo operacinio lygmens doktrin, kurioje manevrinis kariavimas yra
vis proces ais. Taiau pai manevro idj ipltojo britai. J mokslininkai teigia, kad egzistuoja dvi karybos formos: varginamasis kariavimas (attrition warfare angl.) ir manevrinis (maneuvre warfare angl.)459
Kariaujant pirmuoju bdu koncentruojamasi fizin prieo sutriukinim remiantis ugnies galia. Taiau toks kariavimas yra ilgas, brangiai kainuoja ir vargina abi puses. Kaip tik tokio tipo poir karyb inomas
458
459
Lietuvos karin doktrina, p. 3738

Simpkin, Race to the Swift.
178 I I I D A L I S
amerikiei karo istorikas R. Weiglley pavadino amerikietiku kariavimo bdu (American way of war angl.)460 Nors ilgainiui io istoriko pasilyta interptetacija sulauk kritikos ir buvo esmingai pakoreguota, ji
prisidjo kuriant mit, kad JAV karins pajgos pergals siekia akcentuodamos ugnies galios svarb461. Kaip tik nordami sugriauti mit amerikiei karininkai ir mokslininkai 1980-j pradioje ir pradjo silyti
operacinio lygmens, manevrins karybos idjas.
I ties britai kalba ir silo savo tautieio vieno garsiausi XX a. karo
teoretik B. Liddlle Harto netiesioginio poveikio (indirect approach
angl.) idj462. Hartas teig, kad vykdyti kov, kai yra puolamos stipriausios prie pozicijos, yra ne tik kvaila, bet ir nusikalstama veikla. Kaip
tokios kovos pavyzd jis pateik I pasaulin kar, kuriame buvo naudojamos frontaliosios atakos. Todl, anot jo, daug greiiau galima laimti veikiant netiesiogiai, manevruojant taip, kad oponentas prarast pusiausvyr ir nebegalt bei nenort prieintis.
Pasibaigus II pasauliniam karui ir sukrus branduolin ginkl, visos
ios idjos buvo nustumtos al. Taiau XX a. pabaigoje apie jas vl imta
diskutuoti ir jos tampa vis pagrindini koncepcij inovacij pagrindu.
Kaip jau buvo usiminta, britikas ir amerikietikas poiriai skiriasi.
Esminis skirtumas yra tas, kad amerikieiai apie manevr kalba kaip fizin veiksm, o britams tai yra koncepcinis dalykas. Britams manevras nebtinai turi bti fizikas, jis gali vykti ir suvokimo lygmenyje ir nenaudojant karini priemoni. iuo atveju manevrin karyba yra poiris
kov, kuris akcentuoja lankstesn, manevrin poir prieo valios palauim. ia svarbiausia yra tam tikras mentalinis nusistatymas. O amerikieiai kalba apie fizin manevr siekiant palauti oponent.
Lietuvikuose doktrininiuose dokumentuose manevrinis kariavimas
460
Weigley, The American Way of War a History of United States Military Strategy and Policy.
Linn, The Echo of Battle.
462
Basil Henry Liddell Hart, Strategy: The Indirect Approach, 4th ed., rev. and further enl.,
London: Faber and Faber, 1967.
461
gynyba (20092014 m.)
179
yra suprantamas amerikietikai463, o vartojama terminija ir paios doktrinos dokumento struktra rodo aiki ssaj su britikja tradicija464.
Vis aukiau aptart aspekt svarba juntama, kai kalbame apie antrj
Lietuvos kariuomens pamatin princip tikslin vadovavim.
Doktrinoje tikslinis vadovavimas yra apibriamas, kaip lankstus, pragmatikas ir decentralizuotas uduoties vykdymas, vadovaujantis aikiai suformuluotu ir suprastu auktesniojo vado sumanymu 465. Lietuvikame kontekste i idja inoma jau seniai. Apie j
ms karininkai kalbjo analizuodami vokik tikslinio vadovavimo
(Auftstragtaktik vok.) koncepcij (r. 3 sk.). I pateikto apibrimo
matyti, kad labai svarbiu laikomas decentralizuotas uduoties vykdymas. Taiau tikslinis vadovavimas nra tik tam tikri procedriniai ir
instituciniai sprendimai. Jis taip pat yra ir tam tikra suvokimo forma,
ir ugdymo tradicija. Todl, jeigu mes kalbame apie britik manevrinio kariavimo tradicij kaip tam tikr mstymo form, tai tikslinis vadovavimas yra labai tinkama forma. Toks vadovavimas reikalauja ne tik
karini, bet politini, ekonomini, antropologini ir t. t. aspekt imanymo466. O tam reikia, krybing, stipri intelektualins refleksijos
gdi turini karinink.
463
Ssajas su amerikietika tradicija geriausiai iliustruoja rmimasis sprendimo primimo ciklo

idja, Lietuvos karin doktrina, p. 32. io ciklo schema yra identika JAV pulkininko
J. Boydo sukurtai OODA (Observe, Orient, Decide, Act) loop schemai, kuri yra laikoma
amerikiei manevrins karybos pagrindu. Lind, Maneuver warfare handbook, p. 434;
John Boyd, Patterns of Conflict, 1986; John Boyd, The Essence of Winning and Losing, 1995.
464
British defence doctrine, Joint Doctrine Publication 0-01 (JDP 0-01) (3rd Edition),
August 2008.
465
Lietuvos karin doktrina, p. 39

Eitan Shamir, Transforming Command: The Pursuit of Mission Command in the U.S., British,
and Israeli Armies, Stanford, Calif: Stanford Security Studies, 2011, p. 120130;
Strachan, The Direction of War, p. 8082; The Comprehensive Approach, Joint Discussion
Note 4/05, The Joint Doctrine & Concepts Centre (JDCC), January 2006; John Kiszely,
The Brtitish army and approaches to warfare since 1945, The Strategic and combat studies
institute, The Ocassional, Nr. 26, 1997; John Gooch (sud.), The origins of contemporary
doctrine, The Strategic and combat studies institute, The Ocassional, Nr. 30, 1997.
466
180 I I I D A L I S
Tuo metu amerikietika manevrinio kariavimo samprata dl fizikumo vis dmes sutelkia karinius aspektus467. Karininkas turi imanyti karyb, o kit srii imanymas ne tik nepageidaujamas, bet ir smerktinas. Tai stipriai susij su antiintelektualine tradicija ir dominuojaniu
poiri civili ir kariki santykius, aptartus 2 skyriuje. Tai taip pat leidia geriau suprasti, kodl nepriimama kontrsukilimo idja (r. 4 skyri). Tokia karybos forma reikalauja visai kitaip parengt karinink ir
kitokios vadovavimo kultros. Todl britai tradicikai visada geriau sugebjo kovoti su sukilliais, nes j vadovavimo ir karybos tradicija suteikia lankstumo. Dl daugiamets amerikiei tradicijos koncentruotis
taktin lygmen, jie yra labai link tiesiogin, labiau centralizuot vadovavim. Nors amerikieiai savo dokumentuose deklaruoja, kad laikosi tikslinio vadovavimo princip468, tyrimai rodo, kad didija dalimi tai
yra tik deklaracijos popieriuje 469. I ties pagrindin amerikiei inovacija revoliucija karybos srityje ir su ja siejama tinklins karybos koncepcija, prietarauja tikslinio vadovavimo idjai. Tinklins karybos principas tinklu visa informacija suplaukia vien centr, kuriame ji paskirstoma atitinkamiems asmenims. Tinklin karyba reikalauja, kad viskas bt centralizuota, o tai prietarauja tikslinio vadovavimo pagrindinei nuostatai decentralizacijai. Kaip tik dl ios prieasties britai atsisak mechanikai perimti tinklins karybos idj ir j pritaik prie savo
karins kultros, t. y. tikslinio vadovavimo470.
Visa tai yra svarbu, jeigu norime, kad doktrina tikrai bt gyvas dokumentas ir padt struktruoti karinink mstym. Tenka apgailestauti, kad diskusij iais klausimais Lietuvoje nebuvo, iskyrus vien i467
Richard D. Hooker Jr. (sud.), Maneuver warfare: an anthology, Novato: Presidio press, 1993.
Mission command, White paper, Joint chiefs of staff, US armed forces, 2012, April 3.
469
Shamir, Transforming Command; Eitan Shamir, The Long and Winding Road: The US
Army Managerial Approach to Command and the Adoption of Mission Command
(Auftragstaktik), Journal of Strategic Studies 33, no. 5, October, 2010, p. 64572.
470
Theo Farrell, Transforming Military Power since the Cold War: Britain, France, and the
United States, 19912012, Cambridge: Cambridge University Press, 2013, p. 130138;
Shamir, Transforming Command, p. 120140.
468
gynyba (20092014 m.)
181
imt471. Niekas i karininkijos neband analizuoti, apie kok manevravim mes kalbame, kaip tai dera su ms supratimu apie kar ir karyb.
Didioji dalis vairi rang karinink, su kuriais teko bendrauti raant
i knyga, teig, kad tikslinis vadovavimas Lietuvos kariuomenje yra tik
deklaruojamas, bet ne praktikuojamas.
Refleksijos trksta ir 2011 m. patvirtintoje operacinje doktrinoje.
Pirmiausia skeptikai nuteikia jau vien jos apimtis daugiau nei 300
puslapi, kai standartin toki dokument apimtis yra apie 100120
puslapi. Juose daug eklektikos, daug dmesio skiriama politiniams, teisiniams klausimams, vairi karini struktr pristatymui. vien viet
sumesti vis pastaruosius 20 met dominavusi karini koncepcij (teritorins gynybos, tinklins karybos, kontrsukilimo, stabilizavimo misijos, manevrinio kariavimo ir t. t.) fragmentai472. Sudtinga suvokti, koks
yra ryys tarp i, daugeliu atvej prieingus poirius silani koncepcij. Kritik bt galima velninti teigiant, kad tai yra pirmieji lietuviki bandymai kurti savo doktrin, taiau teksto ir minties neibaigtumas
parodo, kad Lietuvoje tikrai egzistuoja elementaraus karins minties imanymo stokos problema.
Naujesn Operacins doktrinos versija, kuri buvo planuojama ileisti 2015 m., gerokai skiriasi nuo pirmosios. Jos tekstas glaustesnis, aikesnis. Taiau jau mintos problemos, susijusios su manevrine karyba ir
tiksliniu vadovavimu, ilieka. Svarbi naujov bandymas i doktrin
sugrinti ir integruoti Baltijos gynybos koledo 2001 m. pasilyt aktyvios teritorins gynybos idj473. Taip pat atsiranda ir punktas apie pilietin pasiprieinim. Tai yra akivaizdus bandymas operaciniu lygmeniu pabandyti suderinti kolektyvins ir teritorins gynybos idjas. Visgi
lieka neaiku, koks yra ryys tarp aktyviosios teritorins gynybos ir manevrinio kariavimo principo. O velgiant teksto visum, akivaizdi disproporcija. Apie teritorin gynyb yra kalbama labai nedaug. Todl bt
471
Gintaras Sadaitis, Tikslinis vadovavimas Lietuvos kariuomenje, Karys, 2012, p. 2023.

Lietuvos karini pajg operacin doktrina, 2011.
473
Lietuvos karini pajg operacin doktrina, 2015, punktai nuo 5-10 iki 5-13.
472
182 I I I D A L I S
galima sakyti, kad politiniu ir kariniu-strateginiu lygmeniu yra bandoma iekoti balanso tarp kolektyvins ir teritorins gynybos, o operaciniu
lygmeniu teritorin gynyba paliekama nuoalyje.
Dar daugiau, pats doktrin krimo tradicij formavimasis Lietuvoje
tik dar labiau remiasi amerikiei doktrin krimo tradicijomis. O daniausiai doktrinose naudojamos koncepcijos labiau atspindi vakarietik, instrumentin, karo kaip priemons samprat, o politin alies retorika akivaizdiai susijusi su egzistencine, teritorins gynybos karo samprata.
Bt galima teigti, kad is poskis link doktrin ir jose aprayta karyba,
nors ir sunkiai, taiau prisideda prie lietuvikosios miesto karins minties tradicijos formavimo. iuo atveju miestas yra suprantamas kaip ta erdv, kurioje ateityje vyks visi kariniai konfliktai ir kurioje veiks konvencins, reguliariosios pajgos474. Kitaip tariant kova atvirame lauke nebra laikoma pagrindine konvencinio karo erdve. Karins pajgos vis daugiau dmesio pradeda skirti kovai mieste. i situacij galime palyginti su diskusijomis apie teritorin gynyb, vykusi 1990-j viduryje. Tuo metu teritorin gynyba palaipsniui perjo nuo partizaninio karo prie reguliarios kariuomens veiksm. velgiant naujausius mokslinius debatus Vakaruose
galima pastebti, kad kovos mieste paradigma keiiasi, nuo vadinamojo
Grozno modelio judama link kur kas sudtingesnio ir su tam tikrais niuansais poirio, paremto Vakar patirtimi Irake ir Afganistane475. Tam tikras i proces uuomazgas galime pastebti jau ir Lietuvoje.
Visa tai, kas buvo pasakyta, yra susij su pai doktrin turiniu, todl reikt vilgtelti, ar iais klausimais vyko kokios nors vieos diskusijos. Jau buvo minta, kad iais klausimais vieoje erdvje beveik nekalbta. Iimtis kelios publikacijos. Pirmoji i j tai 2009 m. Kardo urna-
474
David Kilcullen, Out of the Mountains: The Coming Age of the Urban Guerrilla, London:
Hurst & Company, 2013.
475
Anthony C. King, Close Quarters Battle: Urban Combat and Special Forcification,
Armed Forces & Society, 2015, p. 125; Michael Evans, Lethal Genes: The Urban
Military Imperative and Western Strategy in the Early Twenty-First Century, Journal of
Strategic Studies, 32: 4, 2009, p. 515552

gynyba (20092014 m.)
183
lo redakcijos inicijuota diskusija apie doktrinos reikalingum476. Joje dalyvavo daug aukto rango karinink, civili ekspert. Galima teigti, kad
jos metu diskutuota atsargiai, dvejojant, ar i viso reikia doktrinos, koks
jos santykis su nacionalinio saugumo ir karine strategijomis. Susidaro
spdis, kad doktrinos primimas yra traktuojamas kaip tam tikras formalumas, politinis ingsnis, kurio reikalingumas karinei sistemai lieka
neapibrtas. Plk. ltn. G. Sadaitis teig, jog nemano, kad Lietuvai reikia naujos karins doktrinos, bet jei bus nusprsta, kad taip, j rengiant
turi bti siekiama, kad ji sietsi su visais valstybs gynimo strateginiais
dokumentais.477 Tik vienas kitas diskusijos dalyvis sil pagalvoti apie
tai, kaip turt bti formuojama doktrina, i ko ji turt bti sudaryta.
Vliau Kardo urnalo redakcija pakalbino dal alies generol, nordama isiaikinti, k jie galvoja apie doktrin ir jos reikalingum. ia jau
buvo galima igirsti atsakym, kurie rod turint daugiau ini apie vakarietik karin mint. Turbt isamiausiai ir aikiausiai savo pozicij idst brg. gen. G. Zenkeviius. Pasak jo,
karinje doktrinoje neturt bti apraoma, kaip vystysis kariuomen,
kokios kyla grsms tam yra kiti dokumentai. Karinje doktrinoje neturi
bti pateiktos kariuomens vizijos. [...] Neturdami karins doktrinos, mes
pakliname spstus ir neinome (negalime apsisprsti), kokiomis vertybmis
ir kokiais karo principais turime vadovautis478.
I to matyti, kad generolas atmeta kai kurias doktrinos funkcijas

(pvz., vizijos). Jam doktrina tai tam tikras kompasas, leidiantis orientuotis karyboje. Ji tvirtina tam tikr visiems priimtin princip sistem.
Vlgi tenka apgailestauti, kad nei generolas, nei kiti karininkai vieojoje
erdvje nets diskusij apie doktrinos paskirt, o vliau apie jau patvirtint doktrin turin.
Pirmasis iuos klausimus band kelti istorikas V. Jokubauskas. Nors
476
477
478

Ten pat, p. 15.
Karin doktrina: nuomoni krykel, Kardas, 2009, Nr. 6 (441), p. 13.
184 I I I D A L I S
savo darbuose jis rao apie tarpukario Lietuvos karin doktrin, jos raid, taip pat vertina ir i dien situacij. V. Jokubauskas glaustai apvelgia doktrinos sampratos raid, bando rasti atsakymus klausimus, kas
yra doktrina, kokias funkcijas ji atlieka. Galima aikiai matyti, kad autorius ne tik imano karins minties istorij, bet ir seka paias naujausias akademines diskusijas apie karin doktrin. Jis pasilo tok karins
doktrinos apibrim:
tai poiris karinius veiksmus, j lemia daugyb veiksni, toki kaip valstybs
politiniai tikslai, sjunginink buvimas arba ne, istorin patirtis, demografin
padtis, ekonomins galimybs ir potencialas, esam ginkluotj pajg
bkl, geografin padtis, klimatas, valstybs visuomens tarpusavio santykiai,
bendras visuomens vystymasis, tradicijos ir kultros lygis 479.
ia matome, kad autorius doktrin supranta ir mato labai plaiai ir

neapsiribojama tik kariniais aspektais. iuo atveju siloma velgti karyb i kiek manoma platesns perspektyvos. Tokia pozicija prietarauja
lietuvikose doktrinose ir fragmentikose diskusijose isakomam poiriui. Bt galima polemizuoti su autoriumi, kad jo pasilytas doktrinos
apibrimas yra per platus ir jo pagrindu paruotas dokumentas bt
pernelyg akademikas ir filosofikas. Taiau vl btina pabrti, kad kyla
noras polemizuoti. Nortsi tikti, kad V. Jokubausko mintys ijudins
karin ir akademin bendruomen ir ji ims diskutuoti.
Taiau apibendrinant i skyriaus dal tenka konstatuoti, kad doktrin tradicijos krimo procesas Lietuvoje yra nebaigtas. Vieos diskusijos apie doktrin ir jos turin nebuvimas sudaro spd, kad mes tiesiog
patvirtiname doktrinas. Taiau kyla abejoni dl to, ar jose isakytomis
mintimis ir tvirtintais principas yra vadovaujamasi kasdienje kariuomens veikloje. Vieos intelektualins diskusijos nebuvimas jau rodo,
kad kariuomen nekuria karins kultros, poirio, kuris yra btina slyga tikslinio vadovavimo principui taikyti. Todl susidaro spdis, jog
vien deklaruojame, o visai kitaip elgiams.
479
Vytautas Jokubauskas, Karin doktrina: tarpukario Lietuvos kariuomens atvejis, p. 127;

Vytautas Jokubauskas, Maj kariuomeni galia ir paramilitarizmas,p. 3040.
gynyba (20092014 m.)
185
5.2. Naujausios diskusijos

Nuo 2009 m. suintensyvjusi diskusij apie teritorin gynyb, pilietin pasiprieinim gijo pagreit. Bt galima iskirti Klaipdos universiteto mokslinink pltojamas paramilitarizmo studijas. I i autori bt
galima iskirti jau mint V. Jokubausk. Jis bando polemizuoti su dominuojanios interpretacijos alininkais dl teiginio, kad Lietuvos rezistencija buvo spontanika reakcija to meto vykius. I ties bt galima sutikti, kad skaitant partizaninio karo ir rezistencijos analizei skirtus darbus galima pastebima i interpretacija480. V. Jokubauskas savo monografijoje, atlikdamas isami tarpukario karini plan, paramilitaristini organizacij (auli sjungos) veiklos analiz, bando sukurti kitok istorin naratyv.
Pasak jo, Lietuvos karins vadovybs, o ir vieame diskurse, egzistuojanti klaidinga nuomon, jog priekariu Lietuvos ginkluotosios pajgos partizaniniam karui nebuvo rengiamos, o pokario kovos kilo spontanikai ar
buvo nulemtos net tautos genetikos481. iuose odiuose slypi konkretus
raginimas politinei ir karinei vadovybei skirti rimt dmes rengiant karines pajgas ir visuomen partizaniniam karui.
Per pastruosius metus pasirod rimt mokslini studij, skirt paramilitarizmo studijoms482. Lietuvos istorikai kartu su usienio partneriais
bando parodyti, kad ms regione karas buvo palaikomas ne tik konvencinmis priemonmis. Taip viej diskurs yra vedama nuostata,
kad paramilitarins organizacijos nra naujiena, jos egzistavo ir praeityje ir um labai svarbi viet ali karinse sistemose. Viename i toki
leidini teigiama:
480
Stanislovas Adamonis, Partizan karas: (strategija ir taktika), Kaunas: R. Belovo leidykla,

1997; Albertas Daugirdas, Lietuvos partizan taktikos ypatumai, Karys, 2011, Nr. 5,
p. 3235 ir Nr. 6, p. 3033.
481
Jokubauskas, Maj kariuomeni galia ir paramilitarizmas, p. 22.
482
Jochen Bhler, Wodzimierz Borodziej, and Joachim von Puttkamer, eds., Legacies of
Violence: Eastern Europes First World War, Europas Osten Im 20. Jahrhundert, Mnchen:
Oldenbourg Verlag, 2014; Robert Gerwarth and John Horne, sud., Karas taikos metu:
paramilitarizmas po Pirmojo pasaulinio karo 19171923 m., Vilnius: Mintis, 2013;
Jokubauskas, Valia prieintis; Bernardas Gailius, Partizanai tada ir iandien, Vilnius: Versus
aureus, 2006.

186 I I I D A L I S
karyba iandienos pasaulyje, lyg Europoje viduramiais, vyksta dviem lygmenimis. Viena vertus, su moderni karini technologij, tikslaus pataikymo
ginkl, aviacijos ir raket sistem pagalba prieui galima suduoti lemiam
smg. Kita vertus, kaip rodo praktika, vairi sukarint grupi, sukilli,
partizan ar teroristini grupuoi veikimas, pasitelkiant vali, ideologij,
tikjim bei neapykant prieui, su minimaliais itekliais galina prieintis
reguliarios kariuomens daliniams ilgus mnesius ir metus483.
Valstyb turi neumirti, kad egzistuoja ne tik konvencinis karas, bet

yra ir kitokios konflikto formos ir joms reikia i anksto ruois. iuo atveju bt galima teigti, kad ia galime matyti antrosios, miko karins
minties mokyklos formavimsi. Mikas ia yra suprantamas simbolikai, kaip tradicin erdv, kurioje vyko rezistencija, piliei karinis pasiprieinimas. Visas ias idjas praktikoje atspindi padidjs susidomjimas LS, KASP veikla. Daugja diskusij ir publikacij partizaninio
karo, rezistencijos temomis. Teikiami pasilymai keisti mokykl pilietinio ugdymo programas jas papildant karinio rengimo, patriotinio ugdymo elemantais. Bt galima teigti, kad iuo metu partizaninio karo idja
Lietuvoje yra labiausiai konceptualiai ipltota karins minties tradicija.
2014 m. vykiai Ukrainoje viej diskurs ved hibridinio karo
svok484. Kaip jau buvo minta 4 skyriuje, Lietuva vlavo vis deimtmet vesti i svok. Vakaruose apie toki karyb buvo kalbama nuo
2003m., o mus sureaguoti privert tik Ukrainos vykiai. Vieoje erdvje nuolatos buvo kalbama apie aliuosius mogeliukus, kurie ugrob
Krym. Diskusij atskaitos taku tapo latvi eksperto J. Berzinio studija
apie Rusijos naujosios kartos karyb485. Joje autorius pristato Rusijos gynybos tabo virininko V. Gerasimovo mintis, isakytas apie ateities ka483
Paramilitarizmas Ryt Baltijos regione 19181940: atvejo studijos ir lyginimai. Acta

Historica Universitatis Klaipedensis, 2014, p. 11.
484
Kstutis Kilinskas, Kas yra hibridinis karas?, Naujasis idinys-Aidai,
http://www.nzidinys.lt/338643/naujienos/siandiena/kas-yra-hibridinis-karas.
485
Janis Berzin, Russias New Generation Warfare in Ukraine: Implications for Latvian Defense
Policy, National Defence Academy of Latvia Center for Security and Strategic Research,
April 2014.

gynyba (20092014 m.)
187
rus. Latvi mokslininkas teigia, kad Rusija ateityje kariaus karus, kuri
metu operacijos bus vykdomos visos teritorijos mastu, naudojant karines, diversines, informacines priemones. Tokiame kare nra aikios karo
ir nusikalstamumo ribos, tampa nebeaiku, kas yra kas.
Sunku pasakyti, kiek laiko hibridinio karo idja bus populiari
Lietuvoje486. Taiau jos naudojimas labai gerai parod, kokia yra karins
minties bkl ms alyje. Svoka buvo naudojama vairiausiuose kontekstuose, nesistengiant suprasti, k reikia hibridinis karas rusikame,
vakarietikame kontekstuose. Lietuvoje i svoka buvo naudojama politiniame diskurse, kai Vakaruose pamau jos buvo atsisakoma. Atviru
klausimu lieka hibridinio ir informacinio karo ryys487.
Kita vertus, 2014 m. tapo lio metais, nes visuomens susidomjimas kariniais reikalais iaugo. Kariuomens atstovai buvo priversti sitraukti ir dalyvauti vairaus pobdio diskusijose ir kurti precedentus ir
vie debat tradicijas. Tapo aiku, kad informacinio karo kontekste suvokimo (percepcijos) lygmuo yra strategikai svarbus. is lygmuo tampa dar viena karo erdve, kurioje reikia imokti kautis ir gintis. Todl kritiko mstymo ugdymas, intelektualin refleksija tampa gyvybikai svarbia veikla.
Apibendrinant paskutinij met intelektualines, koncepcines tendencijas bt galima teigti, kad tam tikra prasme buvo grta 1990m.
Pradjome i naujo kalbti apie pilietin pasiprieinim, partizanin kar
ir teritorin gynyb. J pagrindu parengt diskusij kokyb akivaizdiai
pagerjo, taiau reikia pripainti, kad vis dar lieka daug nepaliest tem,
neatsakyt klausim.
486
Kstutis Girnius, Ar Ukrainoje vyksta hibridinis karas?, 2015 m. liepos 26 d., http://www.
delfi.lt/news/ringas/abroad/k-girnius-ar-ukrainoje-vyksta-hibridinis-karas.d?id=68559148.
487
Jakub Grygiel and A. Wess Mitchell, Limited War Is Back, The National Interest, October
4, 2014; Lawrence Freedman, Ukraine and the Art of Limited War, Survival, vol. 6,
2014, p. 738; Lawrence Freedman, Ukraine and the Art of Crisis Management
Survival 56, no. 3, 2014, p. 742,
188
Ivados
ioje monografijoje apvelgta tai, k ir kaip apie kar ir karyb diskutavome Lietuvoje per 25 nepriklausomybs metus. Pabandyta sukurti koncepcij emlap, kuris leist pamatyti kokiomis teorijomis, koncepcijomis naudojams, i kur jos atkeliavo ir kaip mes jas pritaikme
savo reikmms.
Atlikus tyrim, galima daryti kelet svarbi ivad. Pirmiausia
Lietuvoje vyrauja egzistencinio karo samprata, kuri esmingai skiriasi nuo Vakaruose dominuojanios instrumentins karo interpretacijos.
Vakaruose karas laikomas priemone, naudojama tik kratutiniu atveju
visais manomais bdais ribojant, o Lietuvoje karas suvokiamas kaip tragikas, bet didis dalykas, be kurio nemanoma suprasti ir apibrti, kas
yra lietuvis. tampa tarp i dviej karo samprat Lietuvoje buvo nuo
pat pradi, o labiausiai pastebima diskusijoje apie teritorins ir kolektyvins gynybos suderinamum. i dviej karo sampratos form nemanoma suderinti. Lietuvoje diskusija labai danai vyksta techniniu,
biurokratiniu lygmeniu, nra tradicijos pabandyti tai pavelgti plaiau,
palieiant kur kas gilesnius ir sudtingesnius klausimus. Tai geriausiai
atspindi ms blakymasis tarp pilietinio pasiprieinimo, partizaninio
karo ir reguliariosios kariuomens panaudojimo. Nors visi ie trys elementai yra tvirtinti teisiniuose aktuose, koncepciniu lygmeniu egzistuoja daug neisprst ir neatsakyt klausim. Paradoksalu, taiau konceptualins refleksijos kontekste brandiausias etapas pirmieji nepriklausomybs metai, kai buvo diskutuojama apie pilietin, nekarin gynyb.
Tai atspindi to meto populiariausias Vakar idjas ir diskusijas apie gynyb ir karyb. Taiau laikui bgant ms suvokimas apie Vakar diskusijas menko ir tik nuo 20082009 met pastebimi tam tikri brandos
poymiai.
I pirmosios ivados iplaukia antroji, kad perimdami vakarietik
karo samprat, mes diegme demokratins civilins kariki kontrols sistem, kuri neskatina ir riboja karins srities refleksij. iuo atveju Lietuva band sekti geriausia vakar praktika ir perm model, ku-
Ivados
189
ris leido sukurti teisin-institucin kariki prieiros sistem, taiau neleido sukurti slyg, btin aktyvesniam karinink sitraukimui vieus debatus. O jeigu karininkai nedalyvauja ir neinicijuoja diskusij, parengti ger, efektyvi strategij tampa labai svarbu. Karininkai nra skatinami diskutuoti, rayti apie naujausias karines idjas, mstyti, k ir
kaip reikt adaptuoti ir pritaikyti Lietuvos reikmms. T akivaizdiai
parodo skurdus publikacij, skirt iai temai, skaiius karinje ir mokslinje periodikoje. Taiau reikia pabrti, kad ir civiliai dl vairi struktrini socialini moksl, ypa politikos, takos nra aktyvs karo studij srityje.
akis krinta tai, kad gana radikals gynybos politikos pokyiai neiprovokavo didesns vieos diskusijos. 20022003 metais nusprendiama atsisakyti teritorins gynybos idjos, pereiti prie kolektyvins gynybos, kariuomens transformacijos, 2009 m. nusprendiama i dalies sugrti prie teritorins gynybos idjos. Tokie staigs ir radikals pokyiai
turjo iprovokuoti atrias diskusijas apie karybos principus, kariuomens struktr ir kitus klausimus, bet diskusij nebuvo.
Tenka konstatuoti, kad nors ir pastebimas karini reikal intelektualins refleksijos kokybs augimas, i ties padtis yra prasta. Jeigu vertintumme karinink sitraukim ir dalyvavim tokiose diskusijose, tai
iek tiek hiperbolizuojant, susidaro spdis, kad kariuomen turi raumen, bet neturi smegen. Kitaip tariant mslaus Vyio vaizdinys
sunkiai tikt apibdinti i dien Lietuvos kariuomen. Per vis aptariam laikotarp karininkija fragmentikai ir nenuosekliai dalyvavo diskusijose apie karinius reikalus. Atrodo, kad dauguma karininkijos vis dar
galvoja tik taktinio lygmens kategorijomis. Tai reikia, kad nepajgiama
uduoti platesnio pobdio klausim apie kintani karyb, tarptautin
saugumo aplink. Artimiausiu metu padidsianti Lietuvos kariuomen,
ypa Sausumos pajgos, vadus vers uduoti ne taktinio, o operacinio lygmens klausimus. Viena yra vadovauti karinms pajgoms, kurios branduolys yra viena pstinink brigada, o visai kas kita, kai vidutiniu laikotarpiu yra planuojama turti tris brigadas. iuo atveju bsim vad
laukia uduotys ir darbai, kuri j pirmtakams dirbti nereikjo. Joms
190
sprsti ir gyvendinti tikrai reiks krybikumo ir lankstumo. O kaip parod visas ios knygos tyrimas, sunkiausiai alyje kursi kaip tik operacinio lygmens refleksija.
Oficiali karini ir politini dokument analiz leidia teigti, kad
geriausiai esame perm amerikietik (doktrin tradicija, transformacija) ir britik (manevrin karyba, tikslinis vadovavimas) karines tradicijas. Tai neturt stebinti, nes tai yra pagrindiniai globalios politikos ir
NATO veikjai. Taiau labiau nerim kelia tai, kad ios idjos ir koncepcijos buvo perimtos mechanikai, neatsivelgiant ms alies specifin
situacij. Lieka neatsakyti esminiai klausimai: Kas yra doktrina ir kokia
jos paskirtis? Kaip mes suprantame ir gyvendiname tikslin vadovavim?
K mums reikia manevrinis kariavimas?
Pastaraisiais metais aktyvjanti mokslinink, ekspert veikla ir vykiai
Ukrainoje leidia kalbti apie dviej karins minties mokykl Lietuvoje
formavimsi. miesto mokykla labiau akcentuoja tai, kad kare pagrindin vaidmen atliks reguliariosios karins pajgos, kurios ateityje vis
daniau turs kautis urbanizuotose vietovse. O miko mokykla pabria partizaninio karo ir piliei karinio pasiprieinimo svarb. tampa
tarp i dviej poiri egzistavo per vis aptariam laikotarp. Taiau
tik paskutiniaisiais metais abiej pusi atstovai savo pozicijas pradjo
grsti labiau ipltotais ir argumentuotais darbais. O tai savo ruotu leidia kalbti apie tam tikr intelektualin brand, kuri ir rodo rykjanios ios dvi mokyklos.
Apibendrinant tyrim bt galima teigti, kad Lietuvoje karins minties pltojimas dar tik engia pirmuosius ingsnius. Galima uiuopti
besiformuojanios kritins refleksijos uuomazgas. jaunoji karinink ir
civili mokslinink ekspert karta, studijavusi usienyje, pradeda skirti daugiau dmesio konceptualiems klausimams. iuolaikini kar dinamika ir j vairov reikalaus vis didesnio krybikumo ir intelektualins
refleksijos, todl karins pajgos negali ignoruoti ios srities. Vieas, argumentuotas apsikeitimas idjomis, atri diskusij metu kilusios mintys visa tai yra privalomas ir esminis karini pajg veiklos elementas.
Apibendrinti galime C.von Clausewitzo mintimi, kad karas yra dviej
Ivados
191
valing oponent susidrimas, visada gaunantis nenumatyt dinamik, kuri galima uiuopti ir panaudoti savo naudai tik dl intelektualins refleksijos. i tradicija Lietuvoje per 25 metus krsi sunkiai, taiau
paskutini met vykiai ir pokyiai piliei poiryje kar signalizuoja, kad bus norima daugiau vie, intelektuali diskusij ia tema. O tai
vers pasitemtpti ir paias karines pajgas, skirti daugiau dmesio intektualinei refleksijai ir laikui bgant tapti msliais Vyiais.
192
Literatros sraas
Mokslins publikacijos
Adamonis S., Partizan karas: (strategija ir taktika), Kaunas:
R.Belovo leidykla, 1997.
Adamsky D. Through the Looking Glass: The Soviet MilitaryTechnical Revolution and the American Revolution in Military Affairs,
Journal of Strategic Studies, 31, 2008, p. 257294.
Adamsky D. The Culture of Military Innovation: The Impact of Cultural
Factors on the Revolution in Military Affairs in Russia, the US, and Israel,
Stanford, Calif: Stanford Security +Studies, 2010.
Agrell W., Offensive versus Defensive: Military Strategy and
Alternative Defence, Journal of Peace Research 24, 1987, March 1,
no.1, p. 7585.
Alasauskas A., Anglickis G., On Baltic Deployment Experiences
Lithuanian Lessons Learned From International Operations From 1994
to 2010, Baltic Security and Defence Review, vol. 12, issue 2, 2010,
p.134158.
Alekna A., Lietuvos istorija / para kun. A. Alekna... vento Kazimiero
draugijos leidinys, Nr. 106, Kaunas: Saliamono Banaiio spaustuv,
1911.
Aleksa K., Karinio pokyio poveikio tarptautinei sistemai interpretacijos, Lietuvos metin strategin apvalga 20092010, 2010, p. 928.
Aleksa K., JAV karins transformacijos poveikis iaurs Korjos gynybos politikai, Lietuvos metin strategin apvalga 20102011, 2011,
p. 3961.
Aleksa K., red., K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui, Krato apsaugos ministerija, Vilnius, 2014.
Alger J. I., The Quest for Victory: The History of the Principles of War,
Westport, Conn: Greenwood Press, 1982.
Aliauskas V., A. Jokubaitis, V. Radvilas, E. iaudvytien, D. lekys,
Literatros sraas
193
Istorins atminties diskurso prielaidos ir prietaravimai: [straipsni rinkinys], Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014.
Alsauskas J., The Baltic Naval Squadron BALTRON, no. 3,
2000, p. 3337.
Alternative Defence Commission, Defence without the Bomb: The
Report of the Alternative Defence Commission Set up by the Lansbury House
Trust Fund, London: Taylor & Francis, 1983.
Alternative Defence Commission, The Politics of Alternative Defence:
A Policy for a Non-Nuclear Britain, London: Paladin, 1987.
Andrzejewski S., Military organization and society, London: Routledge
and Kegan Paul, 1954.
Arquilla J., Ronfeldt D., Swarming and the Future of Conflict, RAND,
2000.
Avant D. D., Political Institutions and Military Change: Lessons from
Peripheral Wars, Ithaca; London: Cornell University Press, 1994.
Avionis K., Bajorai valstybiniame Lietuvos gyvenime Vaz laikais,
Kaunas: Lituanistikos instituto Lietuvos istorijos skyrius, 1940.
Bar M., Historians and Nationalism: East-Central Europe in the
Nineteenth Century, Oxford Historical Monographs, Oxford: Oxford
Bacevich A. J., The Petraeus Doctrine, Atlantic Monthly 302, no. 3,
2008, October, p. 1720.
Backhouse R., P. Fontaine, The History of the Social Sciences since
1945, Cambridge: Cambridge University Press, 2010.
Backhouse R., A Historiography of the Modern Social Sciences, New
York: Cambridge University Press, 2014.
Bagdonas G., valgybos tarnyb ir politikos formuotoj santykiai:
iki ir j prieasi analiz, Lietuvos metin strategin apvalga 2008,
2009, p. 3350;
Bagdonaviius V., sud., Lietuvos nacionalinis saugumas: teorija ir realijos: [teminis straipsni rinkinys], Vilnius: Filosofijos, sociologijos ir teiss institutas, 1994.
Baldwin P., Beyond Weak and Strong: Rethinking the State in
194
Comparative Policy History, Journal of Policy History 17, no. 1, 2005,
p. 1233.
Barnett C., The Education of Military Elites, Journal of
Contemporary History 2, no. 3, 1967, July 1, p. 1535.
Baronas D., D. Maiulis, Pilnai ir Margiris: istorija ir legenda,
Vilnius: Vilniaus dails akademijos leidykla, 2010.
Baronas D., A. Dubonis, R. Petrauskas, XIII a. 1385 m.: Valstybs
ikilimas tarp Ryt ir Vakar, Baltos lankos, 2011.
Basanaviius J., I krikionijos santyki su senovs lietuvi tikyba ir kultra: (prie Studijos Lietuvi kryiai archiologijos viesoje),
M. Piaseckaits-lapeliens knygyno leidinys, Vilnius: Martyno Kuktos
spaustuv, 1912.
Batra R., Mlynj Vanden mio pergal, 13621363, Versms leidykla, 2012.
Beier J. M., Outsmarting Technologies: Rhetoric, Revolutions in
Military Affairs, and Social Depth of Warfare, International Politics 43,
2006, p. 266280.
Bellinger V. E., The Other Clausewitz: Findings from the Newly
Discovered Correspondence between Marie and Carl von Clausewitz,
The Journal of Military History 79, no. 2, 2015, p. 34567.
Berdal M., How New Are New Wars? Global Economic Change
and the Study of Civil War, Global Governance 9, no. 4, 2003.
Beresneviius G., Imperijos darymas. Lietuvikos ideologijos metmenys:
Europos Sjunga ir Lietuvos geopolitika XXI a. pirmojoje pusje, Vilnius:
Vilniaus universiteto leidykla, 2003.
Berger S., Writing National Histories: Western Europe since 1800,
London: Routledge, 1999.
Berger S., Writing the Nation: A Global Perspective, Basingstoke:
Palgrave Macmillan, 2007.
Berger S., Lorenz Ch., Nationalizing the Past: Historians as Nation
Builders in Modern Europe, Writing the Nation; v. 4. Basingstoke:
Palgrave Macmillan, 2010.
Berkowitz B., The New Face of War: How War Will Be Fought in the
Literatros sraas
195
21st Century, New York, London. Toronto: The FreePress, 2003.

Bertram Ch., Nuclear Weapons in the 1980s: The Implications of
Theater Nuclear Weapons in Europe, Foreign Affairs, Winter 1981.
Berzin J., Russias New Generation Warfare in Ukraine: Implications
for Latvian Defense Policy, National Defence Academy of Latvia Center
for Security and Strategic Research, April 2014.
Betts R. K., Should Strategic Studies Survive?, World Politics 50,
no. 1, October 1, 1997, p. 733.
Black J., What Is War?, The RUSI Journal 152, no. 6, December 1,
2007, p. 4245.
Bhler J., W. Borodziej, J. von Puttkamer, sud., Legacies of Violence:
Eastern Europes First World War, Europas Osten im 20 Jahrhundert;
Band 3. Y. Mnchen: Oldenbourg Verlag, 2014.
Boyd J., Patterns of Conflict, 1986.
Boyd J., The Essence of Winning and Losing, 1995.
Buys A., Saviudybs enklas Piln istorijoje, arba kaip mokslininkas virsta pamokslininku, Metai, 2011, Nr. 6 (birelis).
Budginait J., Lietuvos provincijos atkrimo grup Afganistane: tinklaveikos fenomenas, Lietuvos metin strategin apvalga 20122013,
2013, p. 22748.
Bulviius V., Karinis valstybs rengimas, Vilnius: Savanorikoji krato
apsaugos tarnyba, 1994.
Bumblauskas A., Penkios Zenono Ivinskio teorins novacijos,
Lietuvos istorijos studijos, t. 4, 1997, p. 1434.
Bumblauskas A., sud., Lietuvos sovietin istoriografija: teoriniai ir ideologiniai Kontekstai. Vilnius: Aidai, 1999.
Bumblauskas A., Lietuvos istorijos periodizacijos modeliai socialins istorijos poiriu, Lietuvos istorijos studijos, 17, 2006, p. 926.
Bumblauskas A., Lietuvos Didiosios Kunigaiktijos tradicija ir tautiniai naratyvai = i i I
: [Straipsni Rinkinys}, Lietuvos istorijos studijos, t. 7, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009.
Bumblauskas A., sud., Naujasis Vilniaus perskaitymas: Didieji Lietuvos
196
istoriniai pasakojimai ir daugiakultris miesto paveldas: straipsni rinktin, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009.
Bumblauskas A., Lietuvos Didioji Kunigaiktija ir jos tradicija,
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010.
Burk J., Theories of Democratic Civil-Military Relations, Armed
Forces & Society 29, no. 1, Fall 2002, p. 729.
Butterfield H., The Whig Interpretation of History, Harmondsworth:
Penguin, 1973.
Carvin S., M. J. Williams, Law, Science, Liberalism, and the American
Way of Warfare: The Quest for Humanity in Conflict, Cambridge:
Cebrowski A. K., J. J. Garstka, Network-Centric Warfare: Its Origin
and Future, Naval Institute Proceedings Magazine, 1998, January,
<http://www.usni.org/Proceedings/Articles98/PROcebrowski.htm>.
Chaudhuri R., T. Farrell, Campaign Disconnect: Operational
Progress and Strategic Obstacles in Afghanistan, 20092011,
International Affairs 87, no. 2 (March 1, 2011), p. 27196.
Citino R. M., The German Way of War: From the Thirty Years War to
the Third Reich, Lawrence, Kan.: University Press of Kansas, 2005.
Citino R. M., Military Histories Old and New: A Reintroduction,
American Historical Review, 112, 2007, p. 10701090.
von Clausewitz C., Apie kar, Vilnius: Generolo Jono emaiio
Lietuvos karo akademija, 2008.
von Clausewitz C., On War, Michael Howard ir Peter Paret Carl
(sud. ir vert.), Princeton Univ. Press, 1989.
Clemmesen M. H., Territorial Defence in Baltic Defence College,
Baltic Defence Review, no. 3, 2000.
Coffman E. M. The Long Shadow of The Soldier and the State, The
Journal of Military History 55, no. 1 (sausio 1991), p. 6982.
Cohen E. A. The Mystique of U.S. Air Power, Foreign Affairs,
vol. 73, issue 1, 1994, p. 109124.
Cohen E. A., A Revolution in Warfare, Foreign Affairs 75, no. 2,
Literatros sraas
197
March, 1996, p. 3754.

Coker Ch., The Future of War: The Re-Enchantment of War in the
Twenty-First Century, Malden, Mass, Oxford: Blackwell, 2004.
Coker Ch., The Warrior Ethos: Military Culture and the War on
Terror, New York, NY, London: Routledge, 2007.
Coker Ch.,Warrior Geeks: How 21st-Century Technology Is Changing
the Way We Fight and Think about War, London: Hurst & Company,
2013.
Collier D., F. D. Hidalgo, A. O. Maciuceanu, Essentially Contested
Concepts: Debates and Applications, Journal of Political Ideologies 11,
no. 3, 2006, p. 21146.
Contemporary Security Policy, Symposium: debating FourthGeneration Warfare, Routledge, August 2005, vol. 26, no. 2.
Corn T., Clausewitz in Wonderland, Text. Hoover Institution.
Accessed November 17, 2014, http://www.hoover.org/research/clausewitz-wonderland.
Cottey A., The Second Generation Problematic: Rethinking
Democracy and Civil-Military Relations, Armed Forces & Society 29,
no. 1, 2002, p. 3156.
Cottey A., T. Edmunds, A. Forster, Democratic Control of the Military
in Postcommunist Europe: Guarding the Guards, One Europe or Several?
Y. Basingstoke: Palgrave, 2002.
esnas L., Padalini valdymo procedros, Vilnius: Generolo Jono
emaiio Lietuvos karo akademija, 2015.
von Dach H., Total Resistance, Boulder, Colo: Paladin Press, 1981.
Dandeker Ch., Surveillance, Power and Modernity: Bureaucracy and
Discipline from 1700 to the Present Day, Cambridge: Polity, 1990.
Danilova N., The politics of war commemoration in the UK and Russia,
Basingstoke: Palgrave Macmillan, 2015.
Dapkeviius G., Usienio ali sausumos kariuomeni inynas,
Vilnius: Lietuvos karo akademija, 1996.
Dauber C., The Practice of Argument: Reading the Condition of
198
Civil-Military Relations, Armed Forces & Society 24, no. 3 (April 1,
1998), p. 43546.
Dean J., Alternative Defence: Answer to NATOs Central Front
Problems?, International Affairs, 64, no. 1, December, 1987, p. 6182.
Dementaviius J., Valstybs samprata Lietuvoje: modernios lietuvikos
politins minties itakos ir raida: daktaro disertacija: socialiniai mokslai,
politikos mokslai (02 S), Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012.
Der Derian J., Virtuous War: Mapping the Military-Industrial-MediaEntertainment Network, Boulder, Colo: Westview Press, 2001.
Desch M. C., Civilian Control of the Military: The Changing Security
Environment, Baltimore; London: Johns Hopkins University Press,
1999.
Diamond J. M., Guns, Germs, and Steel: The Fates of Human Societies,
New York; London: Norton, 2005.
Dick Ch. J., Soviet Operational Level Defence: An Overview, The
Journal of Soviet Military Studies 5, no. 2 (June 1, 1992), p. 22041.
Diver M. J., NATOs Follow-On Forces Attack (FOFA) Concept: Past,
Present and Future, Rome: NATO Defense College, 1990.
Doughty R. A., The Seeds of Disaster: The Development of French
Army Doctrine, 19191939, Hamden, Conn: Archon Books, 1985.
Dranseikait E., Globalizacija ir naujo tipo grsms: terorizmas,
Echevarria A. J., Fourth-Generation War and Other Myths,
Strategic Studies Institute, 2005.
Echevarria A. J., Clausewitz and Contemporary War, Oxford: Oxford
Edwards S. J. A., Swarming on the Battlefield: Past, Present, and
Future, RAND, 2000.
Egnell R., Explaining US and British Performance in Complex
Expeditionary Operations: The Civil-Military Dimension, Journal of
Strategic Studies 29, no. 6 (2006), p. 104175.
Egnell R., Complex Peace Operations and Civil-Military Relations:
Winning the Peace, London; New York: Routledge, 2009.
Literatros sraas
199
Evangelista M. A., Offense or Defense: A Tale of Two Commissions,

World Policy Journal 1, no. 1 (October 1, 1983), p. 4569.
Evans M., From Kadesh to Kandahar: Military Theory and the
Future of War, Naval War College Review, Summer 2003, p. 132150.
Evans M., Lethal Genes: The Urban Military Imperative and
Western Strategy in the Early Twenty-First Century, Journal of Strategic
Studies, 32: 4, 2009, p. 515552.
Evans P., Rueschemeyer D., Skocpol T., sud., Bringing the State Back
In, Cambridge: Cambridge University Press, 1985.
Evans R. J. W., G. P. Marchal, eds. The Uses of the Middle Ages in
Modern European States: History, Nationhood and the Search for Origins,
Writing the Nation, Basingstoke: Palgrave Macmillan, 2011.
Farrell T., Figuring out Fighting Organisations: The New
Organisational Analysis in Strategic Studies, Journal of Strategic Studies
19, no. 1 (March 1, 1996), p. 12235.
Farrell T., Transnational Norms and Military Development:
Constructing Irelands Professional Army, European Journal of
International Relations 7, no. 1 (March 1, 2001), p. 63102.
Farrell T., Improving in War: Military Adaptation and the British
in Helmand Province, Afghanistan, 20062009, Journal of Strategic
Studies 33, no. 4 (August 1, 2010), p. 56794.
Farrell T., Transforming Military Power since the Cold War: Britain,
France, and the United States, 19912012, Cambridge: Cambridge
Farrell T., A. Giustozzi, The Taliban at War: Inside the Helmand
Insurgency, 20042012, International Affairs 89, no. 4 (July 1, 2013),
p. 84571.
Farrell T., F. Osinga, J. Russell, sud., Military Adaptation in
Afghanistan, Stanford, California: Stanford Security Studies, 2013.
Farrell T., T. Terriff, The Sources of Military Change: Culture, Politics,
Technology, Boulder, Colo: Lynne Rienner Publishers, 2002.
Feaver P., The Civil-Military Problematique: Huntington, Janowitz,
and the Question of Civilian Control, Armed Forces & Society 23, no. 2
200
(Winter 1996), p. 14978.
Feaver P., Armed Servants: Agency, Oversight, and Civil-Military
Relations. Cambridge, Mass; London: Harvard University Press, 2003.
Feaver P., Crisis as Shirking: An Agency Theory Explanation of the
Souring of American Civil-Military Relations, Armed Forces & Society
24, no. 3 (April 1, 1998), p. 40734.
Feaver P. D., R. H. Kohn, Soldiers and Civilians the Civil-Military
Gap and American National Security, BCSIA Studies in International
Security, Cambridge [Mass.]: MIT Press, 2001.
Finer S. E., State - and Nation - Building in Europe: The Role of
the Military, The Formation of National States in Western Europe, sud.
Ch. Tilly, Princeton and London: Princeton University Press, 1975.
Fischer D., Invulnerability without Threat: The Swiss Concept of
General Defense, Journal of Peace Research 19, no. 3 (January 1, 1982),
p. 20525.
Fischer F., Germanys Aims in the First World War, London: Chatto &
Windus, 1967.
Fischer F., War of Illusions: German Policies from 1911 to 1914,
London: Chatto & Windus, 1975.
Freedman L., Ukraine and the Art of Crisis Management, Survival
56, no. 3 (May 4, 2014), p. 742.
Freedman L., Ukraine and the Art of Limited War, Survival,
vol. 6, 2014, p. 738.
French D., The British Way in Warfare 16882000, London: Unwin
Hyman, 1990.
Fuller J. F. C., The Foundations of the Science of War. London:
Hutchinson & Co, 1926.
Gailius B., Partizanai tada ir iandien, Vilnius: Versus aureus, 2006.
Gailinas E., Globalaus dihadistinio judjimo politin programa:
tarp svajoni ir realybs, Politologija, nr. 1 (2010): 98124.
Gailinas E., Terorizmas ir partizaninis karas dvi sukilimo formos, Politologija, 2010, nr. 1, p. 98124.
Gallie W. B., Essentially Contested Concepts, Proceedings of the
Literatros sraas
201
Aristotelian Society, New Series, 56 (January 1, 1955), p. 16798.

Galtung J., Two Concepts of Defense, Security Dialogue 9, no. 4
(October 1, 1978), p. 32934.
Galtung J., Transarmament: From Offensive to Defensive Defense,
Journal of Peace Research 21, no. 2 (June 1, 1984), p. 12739.
Gat A., The Origins of Military Thought from the Enlightenment to
Clausewitz, Oxford: Clarendon Press, 1989.
Geas J., Pirmasis Lietuvos kariuomens taikos palaikymo brys
LITPLA-1, Vilnius, 1995.
Gentile G. P., A Strategy of Tactics: Population-Centric COIN and
the Army, Parameters Autumn (2009).
Gentile G. P., A Requiem for American Counterinsurgency, Orbis
57, no. 4 (2013), p. 54958.
Gentile G. P., Wrong Turn
: Americas Deadly Embrace of
Counterinsurgency / Gian Gentile, New York: The New Press, 2013.
Gerwarth R., J. Horne, sud., Karas taikos metu: paramilitarizmas po
Pirmojo pasaulinio karo 19171923 m., Vilnius: Mintis, 2013.
de Gheyn J., The Military Art of Trayning. With the Discipline of
Drilling All in Lively Portraytures, London: EAll-de, solde by RDaniel,
1622.
Giddens A., A Contemporary Critique of Historical Materialism: The
Nation-State and Violence, vol. 2, London: Polity, 1985.
Gieda A., Istoriografija ir visuomen: istorika, istoriko profesijos ir istorins kultros aspektai Lietuvoje 19041940 m.: daktaro disertacija,
Vilniaus universitetas, 2013.
Gieda A., Istorika priekario Lietuvoje. Tyrim situacija ir probleminiai klausimai, Lietuvos istorijos studijos, t. 33, 2014, p. 13158.
Gimauskas E., Vokiei karins okupacijos poveikis Lietuvos visuomenei ir besiformuojaniam valstybingumui 19151918 m., Karo
archyvas, 2010, t. 25, p. 98123.
Girnius J., Lietuvikojo charakterio problema, Metai, Nr. 11,
1991, 148158.
Gjerde K. L., The use of history in Russia 20002011: the Kremlin
202
and the search for consensus, East European Politics, 2015, vol. 31,
no. 2, p. 149169.
Glantz D. M., Soviet Military Operational Art: In Pursuit of Deep
Battle, Soviet Military Theory and Practice 2, London: Frank Cass, 1991.
Gooch John, sud., The origins of contemporary doctrine, The Strategic
and combat studies institute, The Ocassional, Nr. 30, 1997.
Gray Ch. H., Postmodern War: The New Politics of Conflict, London:
Routledge, 1997.
Gricius A., K. Paulauskas, Demokratin civilin ginkluotj pajg kontrol Lietuvoje, Lietuvos metin strategin apvalga 2002, 2003,
p. 21736.
Griffith P., Military Thought in the French Army, 1815-51. War,
Armed Forces, and Society Y. Manchester: Manchester University Press,
1989.
Grigas R., Tautos savigyna, Vilnius: Academia, 1993.
Grygiel J., A. Wess Mitchell, Limited War Is Back, The National
Interest, October 4, 2014.
Gudaviius E., Lietuvos istorija, Vilnius: Lietuvos raytoj sjungos
leidykla, 1999.
Hammes Th. X., The Sling and the Stone: on War in the 21 st century,
St. Paul: zenith press, 2004.
Herberg-Rothe A., Clausewitzs Puzzle: The Political Theory of War,
Oxford: Oxford University Press, 2007.
Hines J. G., D. Mahoney, Defense and Counteroffensive Under the
New Soviet Military Doctrine, RAND, 1991.
Hochedlinger M., Whos Afraid of the French Revolution? Austrian
Foreign Policy and the European Crisis 17871797, German History
21, no. 3 (July 2003), p. 293318.
Hoffman F. G., Complex Irregular Warfare: The Next Revolution in
Military Affairs, Orbis 50, no. 3 (June 2006), p. 395411.
Hoffman F. G., How the Marines Are Preparing for Hybrid Wars,
Armed Forces Journal International, April 2006.
Hoffman F. G., Conflict in the 21st Century: The Rise of Hybrid Wars.
Literatros sraas
203
Arlington, Virginia: The Potomac Institute for Policy Studies, 2007.

Hoffman F. G., Preparing for Hybrid Wars, Marine Corps Gazette,
March 2007.
Hoffman F. G., Hybrid vs. Compoundwar, Armed Forces Journal,
2009.
Hoffman F. G., Hybrid Warfare and Challenges, Joint Force
Quarterly, no. 52 (2009), p. 3439.
Hiback H., Understanding Military Doctrine: A Multidisciplinary
Approach, London: Routledge, 2013.
Holden Reid B., What Is Command Culture?, Journal of Strategic
Studies 38, no. 12 (January 2, 2015), p. 21531.
Hooker R. D. Jr., sud., Maneuver warfare: an anthology, Novato:
Presidio press, 1993.
Howard M., The British Way in Warfare: A Reappraisal, London:
Cape, 1975.
Huber Th. M., Copound Warfare. That Fatal Knot, U.S. Army
Command and General Staff College Press Fort Leavenworth, Kansas,
2002.
Hughes D. J., Moltke on the Art of War: Selected Writings, Novato,
CA: Presidio Press, 1995.
Huntington S. P., The Soldier and the State the Theory and Politics
of Civil-Military Relations, Cambridge [Mass.]: The Belknap Press of
Harvard University Press, 2003.
Huysmans J., Reading and Writing Non-Offensive Defence:
Closing the Debate?, Cooperation and Conflict 29, no. 2 (June 1, 1994),
p. 185204.
Iggers G. G., New Directions in European Historiography, Rev. ed.
Middletown: Wesleyan Univ. Press, 1984.
Iggers G. G., Historiography in the Twentieth Century: From Scientific
Objectivity to the Postmodern Challenge, Hanover; London: Wesleyan
Univ. Press, 1997.
Iggers G. G., A Global History of Modern Historiography, Harlow
[etc.]: Pearson/Longman, 2008.
204
Ignatieff M., Virtual War: Kosovo and Beyond, London: Chatto &
Windus, 2000.
Iriye A., Global and Transnational History: The Past, Present, and
Future, Basingstoke: Palgrave Macmillan, 2013.
Isaac S., The Role of Towns in the Battle of Bouvines (1214), The
Journal of Military History 79, no. 2 (2015), p. 31744.
Ivinskis Z., Lietuvos istorija romantizmo metu ir dabar, Kaunas: s. n.,
1931.
Ivinskis Z., Lietuvi ir prs prekybiniai santykiai pirmoje 16-tojo amiaus pusje: (i Lietuvos prekybos istorijos 16-tame imtmetyje), Kaunas:
s. n., 1933.
Ivinskis Z., Lietuvos valstiei luomo susiformavimas ir raida: naai
valstiei luomo 14-tojo ir 15-ojo imtmeio socijaliniams bei ekonominiams santykiams painti, Kaunas: s. n., 1933.
Ivinskis Z., Lietuvos istorijos problemos, Naujoji Romuva, 1935,
p. 1213.
Ivinskis Z., Lietuvos istorija nauj altini ir pokarini tyrinjim
viesoje. Roma: s. n., 1964.
Ivinskis Z., Lietuvos istorija: iki Vytauto Didiojo mirties, Fotogr. leid.
Lietuvos istoriografija, Vilnius: Mokslas, 1991.
Jackson A., The Roots of Military Doctrine: Change and Continuity in
Understanding the Practice of Warfare, Maroon Ebooks, 2013.
Jakimaviius E., Rezistencija, Savanorio bibliotekl Nr. S-739.
Vilnius: Savanorikoji krato apsaugos tarnyba, 1993.
Jakninait D., Kritins saugumo studijos XXI amiuje: kur kreipti
Lietuvos saugumo politikos tyrimus?, Lietuvos metin strategin apvalga 20132014, 2014, p. 3149.
Jakninait D., I. Vinogradnait, Political Science in Lithuania:
A Maturing Discipline, In Political Science in Central-East Europe:
Diversity and Convergence, Leverkusen, 2010.
Jakninait D., K. Paulauskas, sud., Beiekant NATO Lietuvoje: pasiekimai, neskms, perspektyvos, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010.
Janowitz M., The Professional Soldier: A Social and Political Portrait,
Literatros sraas
205
New York: Free Press, 1964.

Jasiuknait B., Naujj kar koncepcija: pagrstumo klausimas,
Jasutis G., J. B. Stanaitis, (red.), Taikos sargyboje: Lietuvos kariai tarptautinse operacijose 19942014 m., Krato apsaugos ministerija, 2014.
Jenkins B., Einstein Institution Delegation Discusses CivilianBased Defense with Lithuanian Officials, Nonviolent Sanctions, The
Albert Einstein Institution, vol. II, no. 4, Spring 1991.
Jenkins B., Civilian-Based Defense Discussed in Moscow and
Baltics, Nonviolent Sanctions, The Albert Einstein Institution, vol. III,
no. 3, Winter 1991/92.
Jermalaviius T., Globalus karas su terorizmu: i naujo atrasta sukilimo ir kontrsukilimo teorija, Lietuvos metin strategin apvalga 2006,
2007, p. 2540.
Jervis R., Cooperation Under the Security Dilemma, World Politics
30, no. 2 (January 1, 1978), p. 167214.
Joas H., W. Knobl, War in Social Thought: Hobbes to the Present,
Princeton, NJ; Woodstock: Princeton University Press, 2013.
Johnston A. I., Thinking about Strategic Culture, International
Security 19, no. 4 (April 1, 1995), p. 3264.
Jokubauskas V., Lietuvos kariuomens kariniai planai ir itekliai
eventualaus karo su Lenkija atveju 19381939 m., Karo archyvas,
2011, t. 26, p. 272320.
Jokubauskas V., Karin doktrina: tarpukario Lietuvos kariuomens
atvejis (19231940 m.), Karo archyvas XXIX (2014), p. 12088.
Jokubauskas V., Maj kariuomeni galia ir paramilitarizmas:
tarpukario Lietuvos atvejis, Klaipda: Klaipdos universiteto leidykla,
2014.
Jokubauskas V., Pirmoji Lietuvos Respublikos kariuomens doktrina ir jos autorius, Karo archyvas, 2015, t. 30, p. 176190.
Jokubauskas V., J. Vaienonis, V. Vareikis, H. Vitkus, Valia prieintis: Paramilitarizmas ir Lietuvos karinio saugumo problemos, Klaipda:
Druka, 2015.
206
Jonynas I., Vytauto eimyna, Kaunas: s. n., 1932.
Jucius A., Lithuanian Airspace Management in Times of Crisis and
War, Baltic Defence Review, no. 8, vol. 2/2002, p. 5172.
Junio T. J., Military History and Fourth Generation Warfare,
Journal of Strategic Studies 32, no. 2 (April 1, 2009), p. 24369.
Kaldor M., New & Old Wars, 2nd ed., Cambridge: Polity, 2006.
Kalyvas S. N., New And Old Civil Wars: A Valid Distinction?,
World Politics 54, no. 1 (2001), p. 99118.
Karybos specialist rengimo problemos: tarptautin mokslin konferencija. Vilnius: Lietuvos karo akademija, 1997.
Karo archyvo IXXX tom bibliografija, Karo archyvas, XXX tomo
priedas, 2015.
Karsten P., The New American Military History: A Map of the
Territory, Explored and Unexplored, American Quarterly, 36, 1984,
p. 389418.
Kavaliauskait J., A. Ramonait, sud., Sjdio itak beiekant: nepaklusnij tinklaveikos galia, Vilnius: Baltos lankos, 2011.
Keegan J., The Face of Battle, Harmondsworth: Penguin, 1978.
Keegan J., A History of Warfare, London: Hutchinson, 1993.
Kehr E., Economic Interest, Militarism, and Foreign Policy: Essays
on German History, Berkeley; London: University of California Press,
1977.
Kiaupien J., Mes, Lietuva: Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts bajorija XVI a.: (vieasis ir privatus gyvenimas), Vilnius: Kronta, 2003.
Kier E., Imagining War: French and British Military Doctrine between the Wars, Princeton Studies in International History and Politics
Y. Princeton, NJ: Princeton University Press, 1997.
Kilcullen D., The Accidental Guerrilla: Fighting Small Wars in the
Midst of a Big One, Oxford; New York: Oxford University Press, 2009.
Kilcullen D., Counterinsurgency, London: Hurst & Company, 2010.
Kilcullen D., Out of the Mountains: The Coming Age of the Urban
Guerrilla, London: Hurst & Company, 2013.
King A., Understanding the Helmand Campaign: British Military
Literatros sraas
207
Operations in Afghanistan, International Affairs 86, no. 2 (March 1,

2010), p. 31132.
King A., Military Command in the Last Decade, International
Affairs 87, no. 2 (2011), p. 37796.
King A., The Transformation of Europes Armed Forces: From the Rhine
to Afghanistan, Cambridge; New York: Cambridge University Press,
2011.
King A., Close Quarters Battle: Urban Combat and Special
Forcification, Armed Forces & Society, 2015, p. 125
King D. S., R. C. Lieberman, Ironies of State Building: A
Comparative Perspective on the American State, World Politics, vol. 61,
No. 3, 2009, p. 547588.
Kirkien G., LDK politikos elito galingieji: Chodkeviiai XVXVI amiuje, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008.
Kiszely J., The Brtitish army and approaches to warfare since 1945, The
Strategic and combat studies institute, The Ocassional, no. 26, 1997.
Knezys S., enijos karas, Vilnius: Aidai, 1997.
Knox M., Williamson M. (sud.), The dynamics of military revolution,
1300-2050, Cambridge: Cambridge university press, 2001.
Kober A., The Israel Defense Forces in the Second Lebanon War:
Why the Poor Performance?, Journal of Strategic Studies 31, no. 1
(February 1, 2008), p. 340.
Kohn R. H., Eagle and Sword: The Federalists and the Creation of the
Military Establishment in America, 17831802, New York: Free Press;
London, 1975.
Krepinevich A. F., Cavalry to Computer: The Pattern of Military
Revolutions, The National Interest 37, no. Fall (1994), p. 3042.
Krepinevich A. F., The Military-Technical Revolution: A Preliminary
Assessment, Center for Strategic and Budgetary Assessments, 2002.
Kretchik W. E., U. S. Army Doctrine: From the American Revolution
to the War on Terror, Modern War Studies, Lawrence: University Press of
Kansas, 2011.
Kruegler Ch., A Bold Initiative in Lithuanian Defense, Nonviolent
208
Sanctions, The Albert Einstein Institution, vol. II, no. 4, Spring 1991.
Krulak Ch. C., The Strategic Corporal: Leadership in the Three
Block War, Marines Magazine, no. January (1999).
Kuckailis E., Trispalvio Erelio skrydis: eskadrono Erelis-02 misija
Afganistane, 20022003, Kaunas: Vox altera, 2012.
Kuodys M., Karo padties klausimas Lietuvos seimuose (1919
1927 m.), Karo archyvas, 2007, t. 22, p. 219290.
LaGrone R., Deep Operations and Active Territorial Defence:
Some Ideas for the Baltic States, Baltic Defence Review 4, no. 2 (2000),
p. 122128.
Laruelle M., In the Name of the Nation: Nationalism and Politics in
Contemporary Russia, New York: Palgrave Macmillan, 2009.
Leika A., Lietuvos vadovaujama Provincijos atkrimo grup
Afganistane pasiekimai ir ikiai, Lietuvos metin strategin apvalga 2009, 2008, p. 17595.
Lesmaitis G., LDK samdomoji kariuomen XV a. pabaigoje XVI a.
antrojoje pusje, Vilnius: Baltos lankos, 2011.
Liddell Hart B. H., The British Way in Warfare, London: Faber &
Faber, 1932.
Liddell Hart B. H., Thoughts on War, London: Faber and Faber, 1944.
Liddell Hart B. H., Strategy: The Indirect Approach, 4th ed., rev. and
further enl. London: Faber and Faber, 1967.
Liepuonius V., Didvyri pjties metas, Naujasis idinys-Aidai,
2011.
Liepuonius V., Brolik taut kovoje: Mlyn Vanden miraas,
Naujasis idinys-Aidai, 2012.
Lietuvi liaudies dainynas, t. III: Karins-istorins dainos. Pareng
P. Jokimaitien; melod. pareng Z. Puteikien; tomo red. kol.: Ambr.
Jonynas (vyr. red.), K. Aleksynas, V. Juodpusis, L. Sauka, Vilnius: Vaga,
1985.
Lietuvos karaliai, arba Lietuvos valstybs statusas XIIIXIV a., Lietuvos
kariuomens Karo kartografijos centras, 2013.
Literatros sraas
209
Lietuvos Respublikos gynybos problemos, mokslin konferencija,

Lind W. S., Maneuver Warfare Handbook. Boulder, Colo: Westview,
1985.
Lind W. S., The Changing Face of War: Into the Fourth Generation.
Linn B. M., The Echo of Battle: The Armys Way of War, Cambridge,
Mass.; London: Harvard University Press, 2007.
Litvaitis A., Challenges of Implementation of the Network Centric
Warfare Tenets in Coalition Environment, Baltic Security & Defence
Review, vol. 10, 2008, p. 143170.
Lock-Pullan R., How to Rethink War: Conceptual Innovation and
AirLand Battle Doctrine, Journal of Strategic Studies 28, no. 4 (2005),
p. 679702.
Lopata R., sud., Istorija kaip politinio mstymo veiksnys: [straipsni
rinkinys], Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012.
Lopata R., J. Dementaviius, L. Gudinskas, A. Jokubaitis,
. Laurinaviius, S. Merkinait, A. Nikentaitis, V. Radvilas,
I. Vinogradnait, Valstyb ir istorija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014.
von Lossow W., Mission-Type Tactics versus Order-Type Tactics,
Military Review, June 1977, p. 8791.
Luttwak E. N., The Operational Level of War, International
Security 5, no. 3 (December 1, 1980), p. 6179.
Lynn J. A., The Evolution of Army Style in the Modern West,
800-2000, The International History Review 18, no. 3 (August 1996),
p. 50545.
Lyotard J. F., Postmodernus bvis: ataskaita apie inojim, i prancz
kalbos vert Marius Dakus, vertim perirjo ir patais Nijol Keryt,
2-asis patais. ir papild. leid., Vilnius: Baltos lankos, 2010.
Macintyre S., J. Maiguashca, Pok A., The Oxford History of Historical
Writing: Volume 4: 18001945, Rockport, ME: Oxford University Press,
2012.
Maiulis D., R. Petrauskas, D. Stalinas, Kas laimjo algirio m?:
210
Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Ryt Europoje, Vilnius: Mintis, 2012.
Maironis, Lietuvos istorija: su kunigaiki paveikslais ir emlapiu,
trei kart atspausta ir pataisyta, Petropilis [Sankt Peterburg]: ileista
Lietuvi laikraio pinigais, 1906.
Maleevic S., The Sociology of War and Violence, Cambridge:
Maliauskas S., Operacijoje Irako laisv: pirmojo Lietuvos pstinink
brio misija Irake 2003 m., Kaunas: Vox altera, 2013.
Maliukeviius N., Informacinio karo koncepcija: JAV ir Rusijos poiriai, Vilnius: Eugrimas, 2002.
Maliukeviius N., Karinis konfliktas informacijos amiuje ir
Lietuvos pasirengimas, Lietuvos metin strategin apvalga 2003, 2004,
p. 5372.
Maliukeviius N., Geopolitika ir informacinis karas: Rusijos poiris, Lietuvos metins strategin apvalga 2006, 2007, p. 11134.
Mankeviius V., Daugirdas A., Pilietinis pasiprieinimas, Vilnius:
Maoji Evelina, 2002.
Mann M., The Sources of Social Power, vol. 1, Cambridge: Cambridge
Mann M., The Roots and Contradictions of Modern Militarism,
New Left Review, I, no. 162 (April 1987), p. 3550.
Mann M., States, War and Capitalism: Studies in Political Sociology,
Oxford: Basil Blackwell, 1988.
Mann M., The Sources of Social Power, vol. 2. Cambridge: Cambridge
Marshall A. W., Some Thoughts on Military Revolutions Second
Version, Washington DC: Office of the Secretary of Defense, August
23, 1993.
Marshall A. W., C. Wolf, The Future Security Environment,
Report of the Future Security Environment Working Group, submitted to the Commission on Integrated Long Term Strategy, Washington
DC: DoD Oct. 1988.
Marten K. Z., Engaging the Enemy: Organization Theory and Soviet
Literatros sraas
211
Military Innovation, 19551991, Princeton: Princeton University Press,

1993.
Martiius M., (Ne)akivaizdus karas: nagrinjant informacin kar,
Vilnius: Versus aureus, 2010.
Kaldor M., New and Old Wars, Cambridge: Polity Press, 2006.
Maskolinait A., Noras pasidalyti nat su partneriais? Lietuvos
sprendimo vadovauti provincijos atkrimo grupei Afganistane vertinimas, Lietuvos metin strategin apvalga 20132014, 2014, p.21332.
Matonis A., Gabrieliaus kariai: Lietuvos specialij operacij pajg ir
Aitvaro istorija, Vilnius: Versus aureus, 2014.
Matthews M. M., We Were Caught Unprepared: The 2006 HezbollahIsraeli War: The Long War Series Occasional Paper 26, Fort Leavenworth,
KS: Combat Studies Institute, 2012.
Mattis J. N., USJFCOM Commanders Guidance for Effects-Based
Operations, Parameters XXXVIII, no. Autumn (2008), p. 1825.
Mattis J. N., F. Hoffman, Future Warfare: The Rise of Hybrid
Warfare, U.S. Naval Institute Proceedings, November 2005, p. 3032.
Mazarr M. J., Military Technical Revolution: A Structural Framework,
Washington, D. C: Center for Strategic and International Studies, 1993.
Mazlish B., R. Buultjens, Conceptualizing Global History, Boulder,
Colo; Oxford: Westview, 1993.
McFaul M., J. J. Mearsheimer, S. Sestanovich, Faulty Powers: Who
Started the Ukraine Crisis?, Foreign Affairs, vol. 93, no. 6, November/
December 2014.
McInnes C., Spectator Sport War: The West and Contemporary Conflict,
Boulder, Colo.; London: Lynne Rienner, 2002.
McNeill W. H., The Human Condition: An Ecological and Historical
View, Princeton, NJ: Princeton University Press, 1980.
McNeill W. H., The Pursuit of Power: Technology, Armed Force, and
Society Since A.D. 1000, Oxford: Blackwell, 1983.
Mearsheimer J. J., Why the Ukraine Crisis Is the Wests Fault,
Foreign Affairs, Sep/Oct2014, vol. 93, issue 5, p. 7789.
Metz S., J. Kievit, Strategy and the Revolution in Military Affairs:
212
From Theory to Policy, Carlisle Barracks, PA: Strategic Studies Institute,
U.S. Army War, 1995.
Millett A. R., P. Maslowski, W. B. Feis, For the Common Defense:
A Military History of the United States from 1607 to 2012, 3rd ed., Free
Press trade pbk. ed., New York: Free Press, 2012.
Miniotait G., Pilietinis nepaklusnumas: teorija ir praktika,
Filosofija. Sociologija 2(5), 1991, p. 7585.
Miniotait G., Kariuomens modelio konstravimas Lietuvos politiniame diskurse, Lietuvos metin strategin apvalga 2008, 2009,
p. 197214.
Miniotait G., Neprievarta po Gandio, Vilnius: Neprievartos centras, 1992.
Miniotait G., Neprievartinis pasiprieinimas Lietuvoje rusinimo
politikai (18621905), Filosofija. Sociologija 3, 1994, p. 2834.
Miniotait G., Nonviolent Resistance in Lithuania: A Story of Peaceful
Liberation, Monograph Series No. 8, Boston: The Albert Einstein
Institution, 2002.
Miniotait G., Pilietinis pasiprieinimas Lietuvos saugumo ir gynybos sistemoje: raida ir perspektyvos, Lietuvos metin strategin apvalga
2003, 2004, p. 195209.
Miniotait G., Lietuvos saugumo ir gynybos politika: raida ir
perspektyvos, Lietuvos metin strategin apvalga 20062007, 2007,
p. 161174.
Miniotait G., Vietoje ivad: straipsni rinktin, sud. A. Degutis,
D. Jakninait, G. Vitkus, Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija, 2014.
Mller B., The Need for an Alternative NATO Strategy, Journal of
Peace Research 24, no. 1 (March 1, 1987), p. 6174.
Mller B., Resolving the Security Dilemma in Europe: The German
Debate on Non-Offensive Defence, London: Brasseys UK, 1991.
Mller B., Common Security and Nonoffensive Defense: A Neorealist
Perspective, Boulder: Lynne Rienner; London, 1992.
Molis A., Baltic Military Cooperation: Past, Present and the Future,
Literatros sraas
213
Lithuanian foreign policy review, 2009, no. 22, p. 2447.

Moskos Ch. C., From Institution to Occupation Trends in Military
Organization, Armed Forces & Society 4, no. 1 (October 1, 1977),
p. 4150.
Mulligan W., The Reichswehr, the Republic and the Primacy
of Foreign Policy, 19181923, German History 21, no. 3 (2003),
p. 34768.
Mulligan W., B. Simms, The Primacy of Foreign Policy in British
History, 16602000: How Strategic Concerns Shaped Modern Britain.
Basingstoke: Palgrave Macmillan, 2010.
Mnkler H., The New Wars, Cambridge: Polity, 2005.
Murray W., Clausewitz Out, Computer in Military Culture and
Technological Hubris, National Interest, 1997, p. 5764.
Murray W., P. R. Mansoor, sud., Hybrid Warfare: Fighting Complex
Opponents from the Ancient World to the Present, New York: Cambridge
Ms inynas: karo mokslo ir literatros urnalas, t. 1 (1921).
Muth J., Command Culture: Officer Education in the U.S. Army and
the German Armed Forces, 19011940, and the Consequences for World
War II, 1st ed. Denton, Tex: University of North Texas Press, 2011.
Nagl J. A., Learning to Eat Soup with a Knife Counterinsurgency
Lessons from Malaya and Vietnam, Chicago [Ill.]: The University of
Chicago Press, 2005.
Nettl J. P., The State as a Conceptual Variable, World Politics 20,
no. 4 (July 1968), p. 55992.
Newman E., The New Wars Debate: A Historical Perspective Is
Needed, Security Dialogue 35, no. 2 (June 2004), p. 17389.
Nikentaitis A., sud., Nuo Basanaviiaus, Vytauto Didiojo iki
Molotovo ir Ribbentropo: atminties ir atminimo kultr transformacijos
XXXXI amiuje: [straipsni rinkinys], Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011.
Nye J. S. Jr., W. A. Owens, Americas Information Edge, Foreign
Affairs, vol. 75, Issue 2, 1996, p. 2036.
214
Norkus Z., Senoji kultros istorija ir naujoji kultrin istorija,
Lietuvos istorijos studijos 15 (2005), p. 1737.
Novagrockien J., sud., Profesionalioji kariuomen: Vakar ali patirtis ir perspektyvos Lietuvoje, Vilnius: Generolo Jono emaiio Lietuvos
karo akademija, 2005.
Novagrockien J., Kario profesijos vaizdis Lietuvoje: kari, visuomens ir jaunimo poiris, Lietuvos metin strategin apvalga
20092010, 2010, p. 193216.
Novak W. J., The Myth of the Weak American State, American
Historical Review, no. June (2008), p. 75272.
Odom W. E., Americas Military Revolution: Strategy and Structure
After the Cold War, Washington, D.C: American University Press, 1993.
ODonnell G., Ph. C. Schmitter, Transitions from Authoritarian
Rule: Tentative Conclusions about Uncertain Democracies, Baltimore;
London: The JHopkins University Press, 1989.
Orloff A. Sh., T. Skocpol, Why Not Equal Protection? Explaining
the Politics of Public Social Spending in Britain, 19001911, and the
United States, 1880s1920, American Sociological Review 49, no. 6
(1984), p. 72650.
Orren K., S. Skowronek, The Search for American Political
Development, Cambridge, UK; New York: Cambridge University Press,
2004.
Owens W. A., E. Offley, Lifting the Fog of War, Baltimore: The Johns
Hopkins University Press, 2001.
Paramilitarizmas Ryt Baltijos regione 19181940: atvejo studijos ir
lyginimai. Acta Historica Universitatis Klaipedensis, 2014.
Paret P., The New Military History, Parameters, XXXI, Fall 1991,
p. 1018
Paret P., Clausewitz and the State: The Man, His Theories, and His
Times, Princeton, N. J.; Oxford: Princeton University Press, 2007.
Paret P., G. A. Craig, F. Gilbert, Makers of Modern Strategy: From
Machiavelli to the Nuclear Age, Oxford: Clarendon Press, 1986.
Paulauskas K., The Driving Logic Behind the Defence Reform in
Literatros sraas
215
Lithuania: Building the future Military, Baltic defence review, no. 9,

vol. 1, 2003, p. 126134.
Paulauskas K., Saugumo studij bkl ir raidos tendencijos,
Paulauskas K., NATO iandien: pasiklyd transformacijoje?,
Perry W. J., Desert Strom and Deterrence, Foreign Affairs, 70,
1991, p. 6682.
Peters R., Learning to Lose, The American Interest, July, 2007.
Petrauskas R., Istorikas dabarties istorins smons ekspertas?,
Kultros barai, 2005.
Petrauskas R., Laikas Redaktoriui, Naujasis idinys-Aidai, 2013.
Petrone K., The Great War in Russian memory, Bloomington, Ind.:
Indiana University Press, 2011.
Pinker S., The Better Angels of Our Nature: A History of Violence and
Humanity, London: Penguin, 2012.
Pliatkus A., Misija: Somalis, Vilnius: Alma littera, 2015.
Porch D., The Dangerous Myths and Dubious Promise of COIN,
Small Wars & Insurgencies 22, no. 2 (May 1, 2011), p. 23957.
Porch D., Counterinsurgency: Exposing the Myths of the New Way of
War, Cambridge: Cambridge University Press, 2013.
Posen B., The Sources of Military Doctrine: France, Britain, and
Germany between the World Wars, Cornell Studies in Security Affairs,
Ithaca: Cornell University Press, 1984.
Powell C. L., U.S. Forces: Challenges Ahead, Foreign Affairs,
Winter 1992, vol. 71, issue 5, p. 3245.
Putinait N., iaurs Atn tremtiniai, arba lietuvikosios tapatybs
paiekos ir Europos vizijos XX a., Vilnius: Aidai, 2004.
Putinait N., Nenutrkusi styga: prisitaikymas ir pasiprieinimas soviet Lietuvoje, Vilnius: Aidai, 2007.
Raius E., Terorizmo globalumas: vilgsnis i Lietuvos, Lietuvos
metin strategin apvalga 2004, 2005, p. 1138.
Raius E., The Cultural Awarenes Factor in the Activities of the
216
Lithuanian PRT in Afghanistan, Baltic Security & Defence Review 9
(2007), p. 5778.
Raius E., Lietuva NATO misijoje Afganistane: tarp idealizmo ir
pragmatizmo, Lietuvos metin strategin apvalga 20092010, 2010,
p. 17392.
Raius E., E. Gailinas, Terorizmo inynas, Vilnius: ara, 2005.
Raius E., A. Maskalinait, D. lekys, V. Urbelis, Tarptautins antiteroristins kovos iki Lietuvai analiz, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2007.
Rakutis V., Lietuvos karybos istorija: tarp tradicij ir naujovi,
Darbai ir Dienos, t. 21, 2000 m., p. 716.
Randle M., Civil Resistance, First Edition edition, London: Fontana
Press, 1994.
von Ranke L., The Ecclesiastical and Political History of the Popes of
Rome during the Sixteenth and Seventeenth Centuries, London: JMurray,
1840.
von Ranke L., The History of the Popes, Their Church and State, in the
Sixteenth and Seventeenth Centuries, London Whittaker and Co, London
Gilbert and Rivington, printers, 1843.
von Ranke L., The Theory and Practice of History, Edited by Georg G.,
Iggers. London; New York: Routledge, 2011.
Rietjens S. J. H., Managing Civil-Military Cooperation Experiences
from the Dutch Provincial Reconstruction Team in Afghanistan, Armed
Forces & Society 34, no. 2 (January 1, 2008), p. 173207.
Ritter G., The Sword and the Sceptre: The Problem of Militarism in
Germany, London: Allen Lane, The Penguin Press, 1972.
Roberts A., Civilian Defence, Peace News Pamphlet Y. London: Peace
News, 1964.
Roberts A., The Strategy of Civilian Defence: Non-Violent Resistance to
Aggression, London: Faber, 1967.
Roberts A., Nations in Arms: The Theory and Practice of Territorial
Defence, 2nd (rev. and enl.) Studies in International Security; 18 Y.
Basingstoke: Macmillan Press, in association with International Institute
Literatros sraas
217
for Strategic Studies, 1986.

Roberts A., T. G. Ash, Civil Resistance and Power Politics: The
Experience of Non-Violent Action from Gandhi to the Present, Oxford:
Oxford University Press, 2009.
Romjue J. L., From Active Defense to Airland Battle: The Development
of Army Doctrine 19731982, United States Army Training and Doctrine
Command, 1984.
Rosen S. P., Winning the next War: Innovation and the Modern
Military, Cornell Studies in Security Affairs, Ithaca; London: Cornell
Rumsfeld D. H., Transforming the Military, Foreign Affairs 81,
no. 3 (June 2002), p. 2032.
Sarkees M. R., Response to the Forest Brothers and the
Consequences of Metropole-Periphery Distinction in the Correlates
of War Typology, Journal of Baltic Studies, vol. 43, issue 4, 2012,
p. 528538.
Salmon J. D., Can Non-Violence Be Combined with Military
Means for National Defense?, Journal of Peace Research 25, no. 1
(March 1, 1988), p. 6980.
apoka A., sud., Vytautas Didysis, 2-asis fotogr. leid., Vilnius:
Vyriausioji enciklopedij redakcija, 1988.
apoka A., sud., Lietuvos istorija. Vilnius: Mokslas, 1989.
apoka A., 1655 met Kdaini sutartis, arba vedai Lietuvoje 1655
1656 metais. Lietuvos istoriografija. Vilnius: Mokslas, 1990.
apoka A., sud., Jogaila, fotogr. leid., vietimo ministerijos knyg
leidimo komisijos leidinys, N 450, Kaunas: Delta, 1991.
atait E. E., Taikos atstatymo operacijos: Bosnijos ir Hercogovinos
atvejis, Lietuvos metin strategin apvalga 2008, 2009, p. 89111.
Scales R. H., Yellow Smoke: The Future of Land Warfare for Americas
Military, New York: Rowman & Littlefield, 2003.
Schiff R. L., Concordance Theory: A Response to Recent Criticism,
Armed Forces & Society 23, no. 2 (January 1, 1996), p. 277283.
Schroeder P. W., The Transformation of European Politics, 17631848,
218
Oxford: Clarendon Press, 1994.
Schulz M., A Balancing Act: Domestic Pressures and International
Systemic Constraints in the Foreign Policies of the Great Powers, 1848
1851, German History 21, no. 3 (2003), p. 31946.
Scott H. F., W. F. Scott, The Soviet Art of War: Doctrine, Strategy and
Tactics, Boulder, Colo: Westview, 1982.
Scott H. M., The Emergence of the Eastern Powers, 17561775,
Cambridge, UK; New York, NY: Cambridge University Press, 2001.
Scott W. F., Soviet Sources of Military Doctrine and Strategy, Strategy
Papers (National Strategy Information Center), no. 26, New York:
Crane, Russak, 1975.
Selenis V., Lietuvos istorik bendrija 19181944 metais: kolektyvins biografijos tyrimas, mokslins monografijos: MM Serija. Vilnius:
Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007.
ermuknyt R., Audiovizualins istotriografijos atvejis Lietuvoje:
televizijos laida Btovs Slpiniai, Lietuvos istorijos studijos, Nr. 20
(2007), p. 8499.
eelgyt M., NATO reagavimo pajg ir ES greitojo reagavimo
pajg veiklos perspektyvos, Lietuvos metin strategin apvalga 2002,
2003, p. 103130.
eelgyt M., Europos Sjungos bendro gynybos identiteto problema,
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2007.
eelgyt M., Security culture of Lithuania, Lithuanian foreign policy review, 2010, Nr. 24, p. 2340.
Shamir E., The Long and Winding Road: The US Army Managerial
Approach to Command and the Adoption of Mission Command
(Auftragstaktik), Journal of Strategic Studies 33, no. 5 (October 1,
2010), p. 64572.
Shamir E., Transforming Command: The Pursuit of Mission Command
in the U.S., British, and Israeli Armies, Stanford, Calif: Stanford Security
Studies, 2011.
Sharp G., The Politics of Nonviolent Action, Extending Horizons
Books. Y. Boston, Mass: Porter Sargent, 1973.
Literatros sraas
219
Sharp G., Savarankika gynyba be bankroto ir be karo: skiriama

Pabaltijo, Centrins Ryt Europos valstybms ir Nepriklausom Valstybi
Sandraugoms narms, Vilnius: Mintis, 1992.
Sharp G., Pilietin gynyba: postmilitarini ginkl sistema, Vilnius:
Mintis, 1992.
Shaw M., Post-Military Society: Militarism, Demilitarization, Andwar
at the End of the Twentieth Century, Philadelphia: Temple University
Press, 1991.
von Sydow B., The Baltic Defence College: Strengthening Baltic
Defence Structures Through Education, Baltic Defence Review, no. 1,
1999.
Simms B., The Impact of Napoleon: Prussian High Politics, Foreign
Policy and the Crisis of the Executive, 17971806, Cambridge: Cambridge
Simms B., The Return of the Primacy of Foreign Policy, German
History 21, no. 3 (2003), p. 275291.
Simpkin R. E., Red Armour: An Examination of the Soviet Mobile
Force Concept, 1st ed. Oxford, OX; Washington, DC: Brasseys Defence,
1984.
Simpkin R. E., Race to the Swift: Thoughts on Twenty-First Century
Warfare, London: Brasseys, 1994.
Siby J. K., B. Mahodaya, sud., Non-violent Struggles of the Twentieth
Century: Retrospect and Prospect, Gopuri, Wardha: Institute of Gandhian
Studies, 2009 m.
Simpson E., War from the Ground up: Twenty-First Century Combat
as Politics, London: Hurst, 2012.
lekys D., Amerikietikosios kariavimo tradicijos svarba ir keliamos
problemos, Lietuvos metin strategin apvalga 2007, 2008, p. 2448.
lekys D., More than Semantics: The Difference between the
Concepts of Military Revolution and Revolution in Militarry Affairs,
Lithuanian Political Science Yearbook 2007, 2008, p. 5187.
lekys D., Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts istorijos naratyvo ir
santykio su politiniu tapatumu analiz, Istorins atminties diskurso prie-
220
laidos ir prietaravimai: [straipsni rinkinys], Vilniaus universitetas, 2014,
p. 113163.
lekys D., Dvi karo sampratos. Pastabos civilizacijos ir istorijos raymo klausimais, Naujasis idinys Aidai, 2015 m. (4), p. 2228.
lekys D., Intelektualin refleksija ir civili-kariki santykiai Lietuvoje, Lietuvos metin strategin apvalga 20142015, 2015,
p.215244.
Sloan E. C., Military Transformation and Modern Warfare: A Reference
Handbook, Westport, Conn: Praeger Security International, 2008.
Snider D., L. Matthews, The Future of the Army Profession, Revised
and Expanded Second Edition, 2nd ed. Learning Solutions, 2005.
Snyder T., Taut rekonstrukcija
: Lietuva, Lenkija, Ukraina,
Baltarusija, 15691999, Vilnius: Mintis, 2008.
Sondhaus L., Strategic Culture and Ways of War, Cass Military Studies,
London: Routledge, 2006.
Sookermany A., The Embodied Soldier: Towards a New
Epistemological Foundation of Soldiering Skills in the (Post) Modernized
Norwegian Armed Forces, Armed Forces & Society 37, no. 3 (July 1,
2011), p. 469493.
Spillmann K. R., Beyond Soldiers and Arms: The Swiss Model of
Comprehensive Security Policy, Forschungsstelle fr Sicherheitspolitik
und Konfliktanalyse, ETH-Zentrum, 1987.
Stahl R., Militainment, Inc.: War, Media, and Popular Culture,
London; New York: Routledge, 2010.
Stakauskas J., Lietuva ir Vakar Europa XIII amiuje, Vilnius: Aidai,
2004.
Staaitis A., Lithuanias struggle against Soviet Occupation 1944
1953, Baltic Defence Review, no. 3, 2000, p. 115122
Strachan H., The Lost Meaning of Strategy, Survival 47, no. 3
(2005), p. 3354.
Strachan H., European Armies and the Conduct of War, London:
Routledge, 2006.
Strachan H., Carl von Clausewitzs On War: A Biography, London:
Literatros sraas
221
Atlantic Books, 2007.

Strachan H., The Direction of War: Contemporary Strategy in Historical
Perspective, Cambridge: Cambridge University Press, 2013.
Strachan H., A. Herberg-Rothe, sud., Clausewitz in the Twenty-First
Century. Oxford: Oxford University Press, 2009.
Strakait J., Lietuvos politikos moksl lauko analiz: aikinant skirtingas politikos mokslo sampratas, Politologija, Nr. 3 (2011), p. 2355.
Summers H. G., On Strategy: A Critical Analysis of the Vietnam War,
Novato, CA: Presidio Press, 1982.
Surgailis G., sud., Krato apsaugos departamento generalinio direktoriaus sakymai, 19901991, Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija, 2003.
Szerer M., Socyologia wojny, Krakw: Druk. Narodowa, 1916.
vedas A., Matricos nelaisvje: sovietmeio lietuvi istoriografija (1944
1985), Vilnius: Aidai, 2009.
Su kokiais ikiais susiduria dabartin lietuvi istoriografija?
Treiojo Lietuvos istorik suvaiavimo baigiamoji diskusija, Lietuvos istorijos studijos, t. 33, 2014, p. 240250.
vedas A., A. Gieda, Kuo svarbi istoriografijos istorija? Istorik
identiteto problemos Lietuvos istoriografijoje, Lietuvos istorijos studijos, 2005, p. 4247.
Tamoaitis E., Gynyba mieste: (usienio kariuomeni poiris gynybini veiksm taktik mieste), Vilnius: Lietuvos karo akademija, 1997.
Teritorin gynyba: (1995 m. sausio 25 d. seminaro mediaga, Vilnius),
Teritorin gynyba, konferencija, Vilnius: Lietuvos karo akademija,
2001.
The Forum: The Decline of War, International Studies Review 15,
no. 3 (September 1, 2013), p. 396419.
Tilly Ch., The Formation of National States in Western Europe, Studies
in Political Development 8, Princeton, N.J: Princeton University Press,
1975.
Tilly Ch., Coercion, Capital, and European States, AD 990-1992, Rev.
222
pbk. ed. Studies in Social Discontinuity, Cambridge, MA: Blackwell,
1992.
de Tocqueville Ch. A. C., Apie demokratij Amerikoje, Atviros
Lietuvos knyga, Vilnius: Amius, 1996.
Toffler A., The Third Wave, London: Pan in association with Collins,
1981.
Totoraitis J., Mindaugas Lietuvos karalius, Marijon kongregacijos
leidinys, Marijampol: Marijon sp., 1932.
Tromp H., The Dutch Research Project on Civilian Defence, 1974
1978: An Inquiry into Alternative Security and Non-Violent Conflict
Resolution, Security Dialogue 9, no. 4 (January 1, 1978), p. 301307.
Ucko D., Countering Insurgents through Distributed Operations:
Insights from Malaya 19481960, Journal of Strategic Studies 30, no. 1,
(2007), p. 4772.
Ucko D., Innovation or Inertia: The U.S. Military and the Learning
of Counterinsurgency, Orbis 52, no. 2 (2008), p. 290310.
Ucko D., Beyond Clear-Hold-Build: Rethinking Local-Level
Counte-rinsurgency after Afghanistan, Contemporary Security Policy 34,
no. 3 (December 1, 2013), p. 526551.
Ucko D., Critics Gone Wild: Counterinsurgency as the Root of All
Evil, Small Wars & Insurgencies 25, no. 1 (January 2, 2014), p. 16179.
Ucko D., J. Nagl, The New Counterinsurgency Era: Transforming
the U.S. Military for Modern Wars, Washington, D.C: Georgetown
Ulozeviit ., Lietuvos dalyvavimas tarptautinse taikos operacijose: narysts NATO ir ES ikiai, Lietuvos metin strategin apvalga
2004, 2005, p. 215228.
Urbelis V., Strategija jos elementai ir svokos, Politologija, 2001,
p. 5381.
Urbelis V., Lietuvos atgrasinimo strategija, Lietuvos metin strategin apvalga 2005, 2006, p. 245572.
Urbelis V., Lietuvos strategin kultra, Lietuvos metin strategin
apvalga 2006, 2007, p. 175192.
Literatros sraas
223
Vaienonis J., Lietuvos kariuomen valstybs politinio gyvenimo verpetuose (19271940), Kaunas: Versus aureus, 2004.
Valatka G., Atminties darbotvark: istorins atminties reprezentavimas lietuvikuose kalendoriuose XX a. pirmoje pusje: bakalauro darbas, Vilniaus universitetas, 2008.
Van Creveld M., The Transformation of War, New York: Free Press,
1991.
Virilio P., War and Cinema: the Logistics of Perception, London: Verso,
1989.
Vitkus G., Forest Brothers And The Consequences Of MetropolePeriphery Distinction Elimination In The Correlates Of War
Typology, Journal of Baltic Studies, vol. 43, issue 4, 2012, p. 515527.
Vitkus G., Once more on Advantages and Disadvantages of
Metropole-Periphery Distinction Elimination: A Rejoinder, Journal of
Baltic Studies, vol. 43, issue 4, 2012, p. 539544.
Vitkus G., sud., Lietuvos karai: Lietuvos XIXXX a. nacionalini kar
sistemin-kiekybin analiz, 2014.
Walt S. M., The Renaissance of Security Studies, International
Studies Quarterly 35, no. 2 (June 1, 1991), p. 211239.
Walters G. L., Mobile Defense: Extending the Doctrinal
Continuum, School of Advanced Military Studies United States Army
Command and General Staff College, Fort Leavenworth, Kansas, 1993.
Waltz K. N., Theory of International Politics, New York; London:
McGraw-Hill, 1979.
Weigley R. F., The American Way of War a History of United States
Military Strategy and Policy, Bloomington: Indiana University Press,
1995.
Wiatr J. J., Socjologia wojska, Warszawa: Wydaw. Ministerstwa
Obrony Narodowej, 1964.
Wiatr J. J., Wojsko, spoeczestwo, polityka w Stanach Zjednoczonych,
Warszawa: Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej, 1962.
Wiberg H., Swedish National Security Polic A Review and Critique,
Security Dialogue 9, no. 4 (October 1, 1978), p. 30815.
224
Wickham Ch., Framing the Early Middle Ages: Europe and the
Mediterranean 400800, Oxford: Oxford University Press, 2005.
Yalnkaya H., The Nongovernmental OrganizationsMilitary Security Collaboration Mechanism Afghanistan NGO Safety Office,
Armed Forces & Society 39, no. 3 (July 1, 2013), p. 489510.
Zaccor A. M., Guerrilla Warfare on the Baltic Coast: A Possible
Model for Baltic Defense Doctrines Today?, The Journal of Slavic
Military Studies 7, no. 4 (December 1, 1994), p. 682702.
Zaccor A. M., Lithuanias New Army, The Journal of Slavic Military
Studies 7, no. 2 (June 1, 1994), p. 198217.
Zapolskis M., NATO transformacijos scenarijai, Lietuvos metin
Zapolskis M., NATO 1999 ir 2010 m. strategini koncepcij lyginamoji analiz, Lietuvos metin strategin apvalga 20112012, 2012,
p. 3358.
Zenkeviius G., Post-Conflict Reconstruction, Baltic Security &
Defence Review 9 (2007), p. 2856.
otkeviit A., Tarptautinse operacijose dalyvaujani kari kultrinio iprusimo raika, Lietuvos metin strategin apvalga
20132014 12 (2014), p. 233258.
, , ,
. 1/1989, p. 3846.
Periodiniai leidiniai
Atsisveikinimas su Goro provincija, Karys, 2013, Nr. 9, p. 37.
Dar kart apie karvedius, Kardas, 1994, Nr. 78, p. 40.
Karo padtis, Gimtasis kratas, 1991, Nr. 9, vasario 28 kovo 6 d.,
p. 2 ir Nr. 10, kovo 713 d., p. 2.
Krato
apsaugos
departamento
generalinio
direktoriaus
A. Butkeviiaus kalba, pasakyta Sjdio mitinge (1991. V. 4) Vingio
parke, Karys, 1991 m., Nr. 6, p. 15.
Literatros sraas
225
LS Centro Valdybos pirmininko Gedimino Jankaus kalba LS neeiliniame suvaiavime, Trimitas, 1992 m., Nr. 7, p. 23.
Lietuvi auli sjungos pareikimas, Trimitas, 1994, Nr. 12, p. 4.
Partizano mokykla. Tardymas, Gimtasis kratas, 1991, Nr. 8, vasario 2127 d., p. 1, 4.
Abraitis J., Vertinime btinas objektyvumas, Kardas, 1997,
Nr. 78, p. 27.
Adomonis S., Teritorin gynyba: strategija ir taktika, Savanoris,
1994, Nr. 17, p. 2.
Teritorins gynybos principai partizaniniame kare, Savanoris,
1995, Nr. 4, p. 3, Nr. 5, p. 3, Nr. 7, p. 3, Nr. 8, p. 3.
Alonderis A. Paaukimas bti lyderiu, Kardas, 2006 m., Nr. 2,
p. 2431.
Andrikeviius J., Svarbu ne kalbos, o konrets darbai, Savanoris,
1994, Nr. 21, p. 1.
Atutis A., Eiluts i laiko, Kardas, 1997, Nr. 78, p. 27.
Barkauskas M., Interviu su plk. ltn A. Jurgaiiu Kaip ir kuo ginsims, Karys, 1998., Nr. 7, p. 23.
Bratikas L., Penki ingsniai, pakeisiantys Lietuvos kariuomen,
Kardas, 2008, Nr. 2 (431), p. 1821.
Benediktaviius V., Apie pagrindinius teritorins gynybos principus, Savanoris, 1993, Nr. 8, p. 3.
Budginait J., Tinklin karyba, Kardas, 2010, Nr. 6, (447),
p. 2833.
esnuleviius V., Dl doc. Z. Pilkausko straipsnio uvis genda
nuo galvos, arba apie kai kuriuos karvedius, Kardas, 1994, Nr. 56,
p. 4647.
esnas L., Planavimo praraja, arba dl ko nesutaria jaunesnieji karininkai ir puskarininkiai, Karinas, 2013, Nr. 2, p. 4647.
Dabuleviius P., Partizan karo taktika, Savanoris, 1995, Nr. 10,
p. 3, Nr. 11, p. 3, Nr. 12, p. 3, Nr. 15, p. 4, Nr. 16, p. 4, Nr. 17, p. 4.
Daugirdas A., Kova mieste. Lietuvika versija, Karys, 2010, Nr. 1,
p. 1217.
226
Daugirdas A., Kovini veiksm pavyzdiai, Karys, 2010, Nr. 2, p.
4246 ir Nr. 3. p. 2225.
Daugirdas A., Lietuvos partizan taktikos ypatumai, Karys, 2011,
Nr. 5, p. 3235 ir Nr. 6, p. 3033.
Eidukaitis V., Pagrindiniai Lietuvos teritorins gynybos principai,
Trimitas, 1997, Nr. 12, p. 2425.
Ignataviius S., auli kovos principai, Trimitas, 1994, Nr. 8,
p. 15.
Ignataviius S., auli sjungos vaidmuo Lietuvos gynybinje sistemoje, Trimitas, 1996, Nr. 3, p. 1011;
Jankus G., Tautinio saugumo doktrina? Prasimanymai ir tikrov,
Trimitas, Nr. 11, p. 3.
Jucys S., Pers lankos karo pamokos... Lietuvai, Karys, 1993, Nr. 3,
p. 1415.
Jukneviien R., Po karo Gruzijoje liko maiau naivuoli, manani, kad nereikia bti pasiruousiems ginti savo al, Kardas, 2009,
Nr.1, p. 4.
Kanauka A., A. Alonderis, Informacija ir dezinformacija nauji kovos bdai, Kardas, 2002, Nr. 2, p. 1721.
Kanauka A., Civili kontrol kariuomenei: privalumai ir komplikacijos, Karys, 1997, Nr. 11, p. 1112.
Kanauka A., Pusvalandis su Klauzevicu, Karinas, 2009, Nr. 3
(102), p. 2529.
Kanauka A., Klauzevicas ir maieji karai, Karinas, 2010, Nr. 1
(104), p. 2833.
Kanauka A., Frydrichas II ir Napoleonas per Klauzevico prizm,
Karinas, 2010, Nr. 2 (105), p. 2629, 2010, Nr. 3 (106), p. 1925.
Knezys S., Keturi karo enijoje etapai, Karys, 1995, Nr. 3,
p. 1618; Karys, 1995, Nr. 6, 1619;
Knezys S., Nepaskelbtas karas enijai, arba en karo pamoka
Rusijai, Kardas, 1995, Nr. 34, p. 3539.
Kronkaitis J., Lietuvos kariuomens vado gen. mjr. Jono Kronkaiio
pasisakymas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete dl
Literatros sraas
227
praneimo Lietuvos vaidmuo Vakar Europoje, Savanoris, 2002,

Nr. 7, p. 12.
Kuckailis E., Brit sendvias ar lietuvi cepelinas?, Karys, 2006 m.
liepa rugpjtis, p. 2325.
Lastauskas E., Spieius efektyvus ginklas prie skaitlingesn prie, Savanoris, 2014, Nr. 12, p. 1, 1011.
Malakauskas P., Nam darbai, rengiantis narystei NATO, Kardas,
2003, Nr. 2, p. 29.
Mankeviius V., Visuotin gynyba vedijoje, Karys, 1998, Nr. 12,
p. 78.
Miniotait G., Neprievartinis pasiprieinimas Lietuvoje, Gimtasis
kratas, 1991, Nr. 12, kovo 2127 d., p. 2.
Mikinis I., Terorizmas ir partizaninis karas iandien, Kardas,
2010, Nr. 4, p. 2629.
Mikinis I., Totalus ir lokalus karas, Kardas, 2011, p. 1013.
Mikinis I., Nacionalinio saugumo koncepcijos metmenys, Karys,
1991, Nr. 1, p. 1617.
Naliotovas O., Karini leidini rengimo problemos, Karys, 2008,
Nr. 2, p. 1820.
Navaitis A., Atsakymai klausimus, Kardas, 1997, Nr. 56, p. 26.
Norgla J., Kariuomen demokratinje valstybje I, II, Karys,
1997, Nr. 12, p. 1617, 1998, Nr. 5, p. 1011.
Perkauskas V., Nuo skydo iki audros dykumoje, Karys, 1994,
Nr. 2, p. 2830, 1994, Nr. 4, p. 2022.
Perkauskas V., Padalini valdymas mi metu, Karys, 1994,
Nr. 9, p. 2223.
Pilkauskas Z., uvis genda nuo galvos, arba apie kai kuriuos karvedius, Kardas, 1994, Nr. 34, p. 2022.
Pocius A., Apie Savanorikosios krato apsaugos tarnybos bkl ir
problemas, Savanoris, 1994, Nr. 16, p. 2.
Pocius A., ... tik visi kartu surm peius galime veikti sunkumus,
Kardas, 2009, Nr. 6, p. 6.
Provincijos atkrimo grup: raida ir perspektyvos, Kardas, 2007,
228
Nr. 56, p. 156.
Radvilas G., Moderni kariuomen isilavin karininkai, Kardas,
2012, Nr. 1, p. 52.
Rezistencija Norvegijoje ir Olandijoje, Gimtasis kratas, 1991, Nr. 11,
kovo 1420 d., p. 2.
Sadaitis G., Tikslinis vadovavimas Lietuvos kariuomenje, Karys,
2012, p. 2023.
Surgailis G., Civiliai ir kariuomens kontrol, Karys, 1995, Nr. 12,
p. 1920.
lekys D., Spieiaus taktika: 21 a. karin doktrina?, Krato apsauga, 2005, Nr. 4., p. 1516.
Tomkus ., Taikos operacijos: mikro ir karo analizs lygmenys,
Kardas, 2005, Nr 5, p. 2027 ir Nr. 6, p. 2128.
Tutkus V., Mainti kariuomens mes negalioti, Karys, 1995,
Nr. 7, p. 9.
Uurka J., Ms valstybs saugumo kriterijai, Kardas, 1996,
Nr. 34, p. 89;
Uurka J., F. Vaitkaitis, V. Eidukaitis, Lietuvos valstybs Teritorins
gynybos pagrind metmenys, Kardas, 2000, Nr. 3, p. 611
Vaitkaitis A., Ar ms kariuomen apgins Lietuv?, Kardas, 2009,
Nr. 1, p. 1213.
Vaitkaitis A., Revoliucija karybos srityje, 2009, Kardas, Nr. 2, p.
1619.
Vaitkaitis A., Ateities karams reikia kitoki ginkluotj pajg,
2010, Kardas, Nr. 5, p. 25 ir Nr. 6, p. 1821.
Vitknas M., Karin doktrina: nuomoni krykel, Kardas, 2009,
Nr. 6, p. 1217.
Voveris V., A. Pokus, Istorin konferencija: Lietuvos kariuomens
atkrimo itakos ir problemos 19881990 m., Kardas, 1998, Nr. 12,
p. 2026.
Voveris V., Kokie vadai tokia ir kariuomen, Kardas, 1996,
Nr. 34, p. 9.
Voveris V., Klausimai be atsakym, Kardas, 1997, Nr. 12, p. 10.
Literatros sraas
229
Dokumentai
1990-03-23 Seimo posdis Lietuvos Respublikos Aukiausioji
Taryba-Atkuriamasis Seimas. Stenograma, Nr. 19, 1990-03-23. http://
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=251071&p_tr2=2.
20022004 m. Krato apsaugos sistemos pltros gairs, Lietuvos
Respublikos krato apsaugos ministro 200 m. spalio 4 d. sakymas
Nr.1162.
Allied Joint Doctrine, AJP-01(D), 2010.
British defence doctrine, Joint Doctrine Publication 0-01 (JDP 0-01)
(3rd Edition), August 2008.
Btinj karinio rengimo leidini katalogas, Lietuvos kariuomens
vado 2008 m. sausio 29 d. sakymas Nr. V-83.
Btinj karinio rengimo leidini katalogas. Lietuvos kariuomens
vado 2012 m. balandio 17 d. sakymas Nr. V-416.
Dapkeviius G., G. Grayt-Miliukien, Sjunginink jungtini pajg doktrinos pagrindai = Allied joint doctrine AJP-01(B), D00-131,
Vilnius: Mokymo ir doktrin valdyba, 2005.
Dl autori turtini teisi gynimo, byla 2-2095-886/2014, http://
eteismai.lt/byla/7619905374869/2-2095-886/2014.
Dl Lietuvos kariuomens btinj leidini srao, Lietuvos kariuomens vado 2006 m. rugpjio 8 d. sakymas Nr.V-1042, Vilnius.
Dl Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerijos nuostat patvirtinimo, 1998-07-23, Nr. 924, Valstybs inios, 1998-07-29,
Nr. 67-1959.
Dl Lietuvos Respublikos valdios institucij ir piliei laikysenos
bei veikimo aktyviosios TSRS okupacijos atveju, Lietuvos Respublikos
Aukiausiosios Tarybos 1991 m. vasario 28 d. nutarimas Nr. I-1114,
Vilnius.
FM 100-5: Operations, Washington, D.C.: Department of the Army,
1982.
FM 7-8 The Infantry Rifle Platoon and Squad, D.C.: Department of
the Army 1992.
230
FM 100-5, Operations, Headquarters, Department of the Army,
Washington, DC, 14 June 1993.
FM 5-100 Engineer Operations, Headquarters departamento of Army,
Washington, D.C., 27 February 1996.
FM 3-24, MCWP 3-33.5. Counterinsurgency, United States. Dept. of
the Army. and United States. Marine Corps., 2006.
Infantry Training, vol. IX. Infantry Tactics. Pamphlet No 45 Part 1,
1994.
Infantry Tactical Doctrine Volume 1. Infantry Company Group.
Pamphlet No 2, 1998.
Karinink karjeros koncepcija, Lietuvos Respublikos krato apsaugos
ministro 2012 m. kovo 1 d. sakymas Nr. V-219.
Krato apsaugos sistemos 20022005 m. pltros gairs, Lietuvos
Respublikos krato apsaugos ministro 2001 m. lapkriio 21 d. sakymas Nr. 1541.
Krato apsaugos ministro 20092014 m. gairs, Lietuvos Respublikos
krato apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. sakymas Nr. V-166.
krato apsaugos ministro sakymas Nr. V-452, 2009 m. gegus 28 d.
krato apsaugos ministro sakymas Nr. V-506, 2010 m. gegus 14 d.
krato apsaugos ministro sakymas Nr. V-52, 2012 m. sausio 16 d.
krato apsaugos ministro 2014 m. sausio 20 d. sakymas Nr. V-31.
Kovos batalionas, Vilnius: Mokymo ir doktrin valdyba, 2004.
Kovos statutas (Batalionas, kuopa), 1995.
Kovos statutas (Brys, skyrius), 1995.
Kuopos taktika: pstinink rengimas, Vilnius: Lietuvos Respublikos
krato apsaugos m-jos Leidybos centras, 2001.
Lietuvos gynybos doktrina, 2004 (nepublikuota).
Lietuvos karins gynybos strategija, Krato apsaugos ministro patvirtinta 2000 m. spalio 4 d. sakymu Nr. 1161.
Literatros sraas
231
Lietuvos karin doktrina, D-LK-001, Lietuvos kariuomens vado

2010 m. kovo 10 d. sakymas Nr. V-193, Vilnius: Lietuvos Respublikos
krato apsaugos ministerija, 2010 m.
Lietuvos karini pajg operacin doktrina, 2-asis patikslintas leidimas, D-LK-002, Lietuvos kariuomens vado 2011 m. kovo 10 d. sakymu Nr. V-230, Vilnius: Krato apsaugos ministerija, 2011.
Lietuvos karini pajg rengimo doktrina, D-LK-07 (patikslinta redakcija), Lietuvos kariuomens vado 2013 m. balandio 4 d. sakymas
Nr. V-376, Vilnius: Mokymo ir doktrin valdyba, 2013.
Lietuvos karini pajg operacin doktrina, 2015 (nepatvirtinta).
Lietuvos karini pajg lyderysts doktrina, 2015 (nepatvirtinta)
Lietuvos kariuomens transformacijos plano gairs, Lietuvos Respublikos
krato apsaugos ministro sakymas Nr. V-1171, 2007 m. lapkriio 23 d.
Lietuvos krato apsaugos sistemos pltros programa, 2006 m. liepos 4 d.
nutarimas Nr. X-743.
Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1992.
Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasiprieinimo agresijai statymas, 2000-07-17, Nr. VIII-1856, Valstybs inios, 2000-07-31,
Nr. 64-1927.
Lietuvos Respublikos karo prievols statymas, 1996-10-22,
Nr. I-1593, Valstybs inios, 1996-11-06, Nr. 106-2427.
Lietuvos Respublikos krato apsaugos sistemos organizavimo ir
karo tarnybos statymas, 1998-05-05, Nr. VIII-723, Valstybs inios,
1998-05-27, Nr. 49-1325.
Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymas,
1996-12-19, Nr. VIII-49, Valstybs inios, 1997-01-08, Nr. 2-16.
Lietuvos Respublikos tarptautini operacij, karini pratyb ir
kit rengini statymas, 2000-07-17, Nr. VIII-1860, Valstybs inios,
2000-07-31, Nr. 64-1930.
Lietuvos Respublikos karin strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos
krato apsaugos ministro 2004 m. lapkriio 15 d. sakymu Nr. V-1226.
Lietuvos Respublikos karin strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos
krato apsaugos ministro 2012 m. lapkriio 22 d. sakymu Nr. V-1305.
232
Lietuvos Respublikos piliei rengimo ginkluotai valstybs gynybai strategija, Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministro 2010 m. rugpjio 23 d. sakymas Nr. V-873.
Lietuvos Respublikos piliei rengimo valstybs gynybai strategija,
Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministro 2015 m. rugpjio 19 d.
sakymas Nr. V-849.
Mission command, White paper. Joint chiefs of staff, US armed forces, April 3, 2012.
Motorizuotj auli brio (skyriaus) taktika, Vilnius: Mokymo ir
doktrin valdyba, 2001.
Nacionalinio saugumo strategija, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas, Nr. IX-907, 2002 m. gegus 28 d.
Nacionalinio saugumo strategija, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas, Nr. 2005 m. sausio 20 d., Nr. X-91,Vilnius.
Nacionalinio saugumo strategija, 2012 m. birelio 26 d. Nr. XI-2131,
Vilnius.
NATO C3 Technical Architecture Volumes Operational Manual, Baltic
Defence College Operational Publications, vol. 2, Second revised edition, May 2001.
Prague Summit Declaration, Issued by the Heads of State and
Government participating in the meeting of the North Atlantic Council
in Prague on 21 November 2002.
iaurs Atlanto sutartis, 1949 m. balandio 4 d., Vaingtonas.
The Comprehensive Approach, Joint Discussion Note 4/05, The Joint
Doctrine & Concepts Centre (JDCC), January 2006.
UK Defence Doctrine, Joint Doctrine Publication 0-01, 2014.
Literatros sraas
233
Interneto altiniai
Girnius K., Ar Ukrainoje vyksta hibridinis karas?, 2015 m. liepos 26 d., http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/k-girnius-ar-ukrainoje-vyksta-hibridinis-karas.d?id=68559148.
Godsell G., Europes Protesters Strain Transatlantic Ties,
Christian Science Monitor, October 26, 1981, http://www.csmonitor.
com/1981/1026/102663.html.
Ingham J., You Do the Fighting, Ill Do the Talking David Cameron
Tells Military, Express.co.uk, June 22, 2011, http://www.express.co.uk/
news/uk/254220/You-do-the-fighting-I-ll-do-the-talking-DavidCameron-tells-military.
Kilinskas K., Kas Yra Hibridinis Karas?, Naujasis idinys-Aidai,
2014, http://www.nzidinys.lt/338643/naujienos/siandiena/kas-yra-hibridinis-karas.
Kokios nacionalinio saugumo strategijos reikia Lietuvai: tarp nauj
ir sen iki, 2011 m. gegus 18 d., http://www.tspmi.vu.lt/lt/naujienos/instituto-naujienos/diskusija-kokios-nacionalinio-saugumo-strategijos-reikia-lietuvai-tarp-nauju-ir-senu-issukiu-210
Kronkaitis J., Lietuvos vaidmuo Vakar Europoje, 35-j politini
studij, vykusi Los Andele (JAV), praneimas, http://www.xxiamzius.
lt/archyvas/priedai/horizontai/2002_6_6/p5_1.html.
Motyl A., The Ukraine Crisis according to John J. Mearsheimer:
Impeccable Logic, Wrong Facts, http://www.europeanleadershipnetwork.org/the-ukraine-crisis-according-to-john-j-mearsheimer-impeccable-logic-wrong-facts_2079.html.
Norton-Taylor R., Defence Chiefs Must Be Called to Account, The
Guardian. Accessed February 10, 2015, http://www.theguardian.com/
news/defence-and-security-blog/2011/aug/16/armed-forces-cameron.
Olekas J., Lietuvos kariuomens transformacija: Quo Vadis?,
Tarptautini santyki ir politikos moksl institutas, Vilniaus universitetas, 2008 m. spalio 8 d., http://www.kam.lt/lt/naujienos_874/
kalbos_878/2008_m._kalbos/krasto_apsaugos_ministro_juozo_ole-
234
ko_pranesimas_lietuvos_kariuomenes_transformacija_quo_vadis_skaitytas_tarptautiniu_santykiu_ir_politikos_mokslu_institute_2008_m._
spalio_8_d._vilniuje.html?pbck=0.
Prezidentra: kariuomens vadui politikuoti nedera, http://www.
delfi.lt/news/daily/lithuania/prezidentura-kariuomenes-vadui-politikuoti-nedera.d?id=792966.
Shear M. D., Obama Rules Out Military Force Over Ukraine,
The New York Times, March 20, 2014, http://www.nytimes.
com/2014/03/21/world/europe/obama-ukraine.html?_r=0.
Singer P. W., Meet the Sims... and Shoot Them, Foreign Policy,
2010, http://www.foreignpolicy.com/articles/2010/02/22/meet_the_
sims_and_shoot_them.
Sinkeviius R., Dariaus Barono kryiaus ygis prie Pilnus, http://
www.patriotai.lt/straipsnis/2009-04-28/rokas-sinkevicius-dariaus-barono-kryziaus-zygis-pries-pilenus.
Strachan H., Commemoration or Celebration?, Museum of New
Zeland, 2014, https://www.youtube.com/watch?v=jK97G7Rj11I.
Trinknas J., Ar jau ir Piln nebereikia?, http://www.delfi.lt/news/
ringas/lit/jtrinkunas-ar-jau-ir-pilenu-nebereikia.d?id=21985372.
Vaitkeviius A., Lietuvos kariuomens vadas: Jei tik reiks, vi
bus, http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/lietuvos-kariuomenes-vadas-jei-tik-reikes-suviu-bus.htm.
Valatka R., V. Putinas Krym prarijo be vio, ir tai tik karo pradia, 2014 m. kovo 16, http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/komentarai/rimvydas-valatka-v-putinas-kryma-prarijo-be-suvio-ir-tai-tikkaro-pradzia-500-412490#ixzz3JFqFFb31.
Varnauskas R., Aleknonis: tiktis ko nors kartesnio i Vakar neverta, 2014 m. kovo 19 d., http://www.alfa.lt/straipsnis/15777674/aleknonis-tiketis-ko-nors-karstesnio-is-vakaru-neverta#ixzz3JFrYYvb7.
GENEROLO JONO EMAIIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA
Deividas lekys
MSLAUS VYIO BEIEKANT:

LIETUVIKOS KARINS MINTIES RAIDA IR BKL
PO NEPRIKLAUSOMYBS ATKrIMO (19902014)
Monografija
Atsakingasis redaktorius Gediminas Vitkus
Kalbos redaktor Asta Trapikait
Virelio dizainer Laima Adlyt
Maketuotoja Jolanta Girnyt
2016-02-02. Tiraas 280 egz. Usakymas GL-73.

Ileido Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija,
ilo g. 5A, LT-10322 Vilnius
Spausdino Lietuvos kariuomens Karo kartografijos centras,
Muitins g. 4, Domeikava, LT-54359 Kauno r.
Dr. Deividas LEKYS yra Vilniaus

universiteto Tarptautini santyki
ir politikos moksl instituto ir
Generolo Jono emaiio Lietuvos
karo akademijos dstytojas.
Tyrjas Vilniaus universitete
baig politikos moksl bakalauro,
magistro ir doktorantros studijas,
o Glazgo universitete gijo karo
studij magistro laipsn, staavosi
JAV West Pointo karo akademijoje,
Oksfordo universitete.
Mokslininkas dsto karo teorijos,
karo sociologijos, tarptautini
santyki istorijos, diplomatijos
istorijos ir teorijos, valstybs
teorij studij dalykus.
Pastaruosius 15 met domisi karo
studijomis ir tyrinja i dien
vakarietikos karins minties
raid, jos poveik karinms
institucijoms ir karini pajg
sveikai su valstybe. Tyrjas taip
pat aktyviai komentuoja vykius ir
dalyvauja renginiuose, skirtuose
aktualiems alies gynybos
klausimams.

Mąslaus Vyčio Beieškant

Загружено:

Сведения о документе

Оригинальное название

Авторское право

Доступные форматы

Поделиться этим документом

Поделиться или встроить документ

Параметры публикации

Этот документ был вам полезен?

Это неприемлемый материал?

Авторское право:

Доступные форматы

Mąslaus Vyčio Beieškant

Загружено:

Авторское право:

Доступные форматы

GENEROLO JONO EMAIIO

LIETUVOS KARO AKADEMIJA

MSLAUS VYIO BEIEKANT

MSL AUS VYIO BEIEKANT

MSL AUS VYIO BEIEKANT

Skiriu seneliui Jonui (19322011)

Autorius Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos

Atsakingasis redaktorius prof. dr. Gediminas Vitkus

Kur lygs laukai,

Lietuviai kari tauta! Taip atrodo klausantis ir dainuojant

Lietuvi liaudies dainynas. T. III: Karins-istorins dainos. Pareng P. Jokimaitien; melod.

Pateiktas apibrimas labai gerai perteikia ir nurodo darbo tyrimo

Lietuvos karin doktrina, D-LK-001, Vilnius: Lietuvos Respublikos krato apsaugos

Harald Hiback, Understanding Military Doctrine: A Multidisciplinary Approach, London:

Vytautas Jokubauskas, Jonas Vaienonis, Vygantas Vareikis, Hektoras Vitkus, Valia

Antrojoje knygos dalyje yra apvelgiama ir analizuojama karins

1 skyrius. Dvi karo sampratos

1.1. C. von Clausewitzas ir skirtingos karo sampratos

ra, i ko susideda, koks jos ryys su politine ir karine kultromis. iuo

klausimus: kas yra karas? kokia jo prigimtis?22

paminti, kad Clausewitzas mir nebaigs savo knygos, kurios atskiras

Military History 79, no. 2, 2015, p. 34567.

funkcij, tiksl ar j ribojani veiksni pasiekti daug sunkiau. Visas is

Clausewitz, On War., p. 226

bs kariavo skirtingai. Viena labiausiai cituojam jo veikalo viet yra i:

Clausewitz, On War, p. 238.

Todl diskusij geriausia pradti nuo dviej Clausewitzo pateikt

Clausewitz, On War, p. 75.

Clausewitzo kaip Romantizmo judjimo dalyvio. XX a. antrosios puss

Herberg-Rothe, Clausewitzs Puzzle, p. 18.

Hew Strachan, Commemoration or Celebration? (Museum of New Zeland, 2014), https://

J. Marshall Beier, Outsmarting Technologies: Rhetoric, Revolutions in Military Affairs,

1.2. Lietuvos istorin tradicija

Didiojo iki Molotovo ir Ribentropo: atminties ir atminimo kultr transformacijos XXXXI

dome usienieiams Vilniaus universiteto architektrin ansambl, v.

Bumblauskas, Lietuvos Didioji Kunigaiktija ir jos tradicija, p. 175.

intelektual kartas, o per j kryb XX ami60.

J. Basanaviiaus knyg sunku pavadinti moksline, nemaai dalyk

Maironis, Lietuvos istorija: su kunigaiki paveikslais ir emlapiu, trei kart atspausta ir

A. apoka, Vytautas Didysis.

Gieda, Istoriografija ir visuomen, p. 339341; Gytis Valatka, Atminties darbotvark:

jos naratyvas su visomis i to plaukianiomis pasekmmis.

Nerija Putinait, Nenutrkusi styga: Prisitaikymas ir pasiprieinimas soviet Lietuvoje,

Dkoju N. epeiui u pastebjim.

kuris krenta akis ir aikiai kontrastuoja su apokikja tradicija yra tai,

Liepuonius, Didvyri pjties metas.

rojin-tautin istorijos naratyv. Tai, kiek gajus romantizuotas istorijos

gal ir galima bt nereaguoti tokius renginius, jei ne tendencija, kad

ios karins istorijos interpretacijos projekcija politinje praktikoje111.

Nacionalinio saugumo pagrind statymas, Valstybs inios, 2, 1997, p. 220.

nes vienodai suprantame varomsias istorijos jgas.

2 skyrius. Intelektualin refleksija ir

Liddell Hart, Thoughts on War, London: Faber and Faber, 1944, p. v.

daug svarbus dalykas, jog bt paliktas generolams priirti. Taiau

primygtinai rekomendavo karinei vadovybei neusiimti politika, o

Hew Strachan, The Direction of War: Contemporary Strategy in Historical Perspective,

kais standartais paremt civili ir kariki kontrol. Tokiu bdu Lietuva

A. Cotey, The Second Generation Problematic: Rethinking Democracy and Civil-Military

2.1. Vakarietiko civili ir kariki modelio revizija

tuacija. Egzistuojanti politin sistema turjo sugalvoti, kaip integruoti

atskirti politin ir karin sritis ir suteikti joms autonomij. Tai reikia,

Charles C. Moskos, From Institution to Occupation Trends in Military Organization,

sampratas aikina ir tiria valstybs kontekste, t. y. jam reikmin svoka