Baudiamojo proceso teis

I paskaita
Organizaciniai klausimai: pirmo semestro pabaigoje skaita, o pavasar
egzaminas. Kaupiamojo balo sistema egzamine max 8 balai, o 2 balai i
seminaro.
2010 06 nauji BK pakeitimai, kuriuos prezident vetavo. Tai vliau reiks
pasidomti, kaip tai sprsis.
I tema. Baudiamojo proceso samprata
1.
BP svoka, funkcijos ir proceso tipai
Procesas vyksmas, eiga. BP vyksmas, tiriant ir nagrinjant baudiamsias
bylas. Vyksta ne bet kaip, o pagal statymus. BP tyrimas ir baudiamj byl
nagrinjimas baud. statym nustatyta tvarka.
BP tiriant ir nagrinjant baud.bylas teismo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo
pareign statym numatyta tvarka vykdoma veikla, kurios metu visiems proceso
subjektams sudaromos slygos naudotis nustatytomis teismis.
Funkcijos yra keturios BP funkcijos, iskiriamos pagal subjekt veikl:

Ikiteisiminio tyrimo atsiradus informacijai apie galimai padaryt

nusik.veik, btina t informacij tikrinti ir nustatyti, ar i tikrj veika buvo
padaryta. Jei buvo padaryta, isiaikinti padarymo aplinkybes. Tai valstybs
pareiga, kuri atlieka ikiteisminio tyrimo pareignai ir prokuroras.

Kaltinimo jei manom, kad veika padaryta, kakas turi u j atsakyti.

i funkcij vykdo prokuroras, tai jo konstitucin funkcija (K 118 str. palaiko
valstybin kaltinim). prastai kaltinimo funkcij vykdo prokuroras, bet numatyta
iimtis BPK privataus kaltinimo procesas, t.y. yra galimyb, kad kaltinimo funkcij
atliks ne prokuroras, bet privats asmenys nukentjusysis arba jo atstovas.
Asmeniui siloma paiam kreiptis teism ir kaltinti teisme, daniausiai u
lengvus nusikaltimus ar baud.nusiengimus.

Gynybos bet kurioje demokratinj teisinj valstybj leidiama

asmeniui gintis. Tai vienas i kertini konstitucini princip. Tai susij su rungimosi
principu jei kakas kaltina, turi bti atsvara. i funkcij vykdo pats asmuo, kuris
traukiamas baud.atsakomybn. Jis gali pasitelkti pagalb turti gynj
(advokat).

Bylos nagrinjimo ir isprendimo / teisingumo vykdymo teisingum

vykdo tik teismas, todl i funkcij vykdo tik teismai. Kai ikiteisminio
tyr.pareignai ir prokurorai itiria, perduoda byl teism, prokuroras kaltina,
asmuo ginasi, o teismas, iklauss abi puses, nusprendia, kurios puss
argumentai svaresni, ar asmuo kaltas.

Proceso tipai (formos). Procesai gali bti trij tip, nors toks skirstymas gana
slyginis. Pagrindinis kriterijus - teismo procesas, teismo aktyvumas (k teisjai
gali ar negali daryti).

Klasikinis (rungimosi) procesas, kuriame bylos baigtis priklauso nuo

to, kaip teismo salje pasirodo proceso dalyviai, vyksta argument kova. Teismas
stebi kov ir galiausiai pasako sprendim. Vyrauja Amerikoje, anglosaksikoje
tradicijoje. (prisiekusieji ir pan.)

Tiriamasis (inkvizicinis) procesas, kuris vyksta daugumoj Europos

valstybi ir kartu Lietuvoj. Skirtumas nuo pirmos formos, kad iam procesui
keliamas udavinys nustatyti byloje materiali ties (vliau paaiks, kad galimos
skirtingos tiesos ). Reikia tiksliai isiaikinti vyk, kas vyko. Teismas gali priimti
sprendim tik isiaikins visas aplinkybes. Anglosaksikam procese to nra, jie tik
stebi kaip rungiasi, teisjas daugiau yra tvarkdarys, stebi kalbjim eilikum ir
pan. Europietikam procese teismas yra aktyvus, jis negali apsiriboti tik
duomenimis, kuriuos pateikia proceso dalyviai, jei yra galimyb gauti papildomus
rodymus. Teismas nepalieka rodym tyrimo proceso dalyvi rankose. Teismas gali
traukti ir naujus duomenis, ir yra aktyvus tiriant duomenis, pateiktus ali
iniciatyva. Anglosaksikose alyse sprendimas gali bti panaikintas dl bet kokio
teisjo aktyvumo.
Mes kritikuojam anglosaksik, es jis neteisingas, nes priklauso tik nuo ali
pasirodymo, o teismas nesikia. Ms sistem kaltina, es teisjas negali
objektyviai sprsti bylos, jei jis pats klausinja ir domisi, es procesas alikas ir
nra normalaus rungimosi. KT yra iaikins, kad turt bti taip, kaip yra pas mus
teismas turi isiaikinti ties, tokia jo pareiga.

Mirus Skandinavijos ali, i dalies Italijos, Estijos BP yra mirs

pagal teismo aktyvum. Jei JAV teisme teisjas neturi jokios teiss griebtis
iniciatyvos, pas mus -privalo, o miriam teismas turi teis, bet neprivalo. Procesas
daug priklauso nuo teisjo, gali labai skirtis net tam paiam teisme. Nepadaro
paeidimo nei bdamas aktyviu, nei bdamas pasyviu. Paliekama teismui paiam
sprsti, ar jam reikia papildom veiksm ar nereikia.
2.
BP paskirtis pagal BPK 1 str. 1 d.:

Atskleisti nusikalstam veik, iaikinti visas reikmingas jos padarymo

aplinkybes jei yra informacijos apie vyk, kuris gali bti traktuojamas kaip
nusikalstamas, reikia imtis tam tikr veiksm, reikia aikintis, kas vyko. Jei jos
nebuvo, atskleisim, kad nusik.veikos nebuvo.

Btina proceso metu saugoti piliei teises ir laisves, valstybs ir

visuomens interesus, taigi ir BP paskirtis saugoti ias teises, interesus.
Saugome nukentjusio teises ir visos visuomens teises, reikia
atstatyti, kiek manoma, paeistas teises.
Taip pat turi bti gerbiamos ir tariamojo teiss. Draudiama siekti
patraukti baud.atsakomybn bet kokia kaina, yra dalyk, kuri negalima daryti BP
metu, pvz. muti, eminti garb ir orum ir pan.


Nusikalstam veik atskleisti greitai procesas turi vykti spariai.
Prasm valstybs reakcija turi, jei ji pasireikia per proting laik; bausms tikslai
pasiekiami tik greitai j paskiriant ir vykdant. Yra numatyti ir senaties terminai.

Teisingai nubausti nusik.veik padarius asmen ir garantuoti, kad

niekas nekaltas nebt nuteistas. Visi asmenys proceso metu turi ivengti
prievartos taikymo, jeigu ji nebtina.
3.
BP stadijos. Procesas skaidomas tam tikras stadijas. Sakoma, kad yra
5(6) stadijos:

Ikiteisminis tyrimas

Byl procesas I instancijos teisme

Apeliacinis procesas

Nuosprendi ir nutari vykdymas

Kasacinis procesas

Baudiamojo proceso atnaujinimas (vieni tai laiko stadija, kiti

procedra)
Procesas pereina per visas stadijas, jei proceso dalyvis rao skundus. Gali bti
proces, kuriuose nra pvz. apeliacins ar kasacins stadijos; kitur gali bti tik
ikiteisminis tyrimas, nes paaikja, kad nebuvo nusik.veikos.
Iimtis
o
o
o
o

privataus kaltinimo procesas. Jo stadijos:

Byl procesas I instancijos teisme
Apeliacinis procesas
Nutari ir nuosprendi vykdymas
Bylos atnaujinimas

4. BP mokslas i vadovlio, nebus egzamine.

II. Baudiamojo proceso teis
1.
Svoka
BPT teiss aka, kuri sudaro visuma teiss norm, reguliuojani iki teismin.
tyrimo institucij, prokuratros ir teismo veikl tiriant ir nagrinjant baudiamsias
bylas, nustatani BP dalyvaujani fizini ir juridini asmen teises ir pareigas.
2.

altiniai

altini sistema:

Konstitucija svarbiausias teiss altinis, ne tik BP. Vientisas teiss

aktas, kuriame nra prietaravim, j reikia vertinti sistemikai. Konstitucija

baud.procese daniausiai remiamasi dviem K skirsniais (antras ir devintas jie

ypa svarbs BP), taip pat ir preambulj minimas teisins valstybs principas.
Antras skirnis tvirtintos mogaus teiss. Daniausiai teiss varomos btent
BP paskiriai gyvendinti. Reta baud.byla apsieina be krat, telefonini pokalbi
klausymosi ir pan. Danai asmenys rao skundus, es paeistos j teiss, tvirtintos
K. Nagrinjant tokius skundus, svarbu irti, kokia prievarta taikyta, kaip dert
varyti tas teises.
31 str. i esms skirtas BP. Jame yra eios dalys, svarbiausi tvirtinti principai:
- nekaltumo prezumpcija;
- principai, kaip turi vykti teismas (nagrint vieai, teisingai, nepriklausomas ir
nealikas teismas);
- principai, skirti tariamojo ir jo eimos nari apsaugai (draudiama versti duoti
parodymus prie save, eimos narius ar artimus giminaiius);
- BT principas: bausm skiriama ir taikoma tik remiantis statymu
- niekas negali bti baudiamas u t pat nusikaltim antr kart (vieno
proceso principas)
- nuo sulaikymo garantuojama teis gynyb ir turti advokat
Devintas skirsnis organizaciniai klausimai, teism sistema, prokuratra (118
str.) Egzamine danai bna klausimai apie pokuratros funkcijas. Taip pat tvirtinti
kai kurie BP principai:
Teisingum vykdo tik teismas (109 str.)
Vieumo, valstybins kalbos (117 str.)

Tarptautins sutartys jei ratifikuota sutartis nustato kitaip nei

statymas, pirmenyb teikiama tarpt.sutartims (BPK 4 str., 3 d.). Vadovlio info
tinka. Tarpt.sutari labai daug, tas jas prasta skirstyti :
Nustato mogaus teisi garantijas (Didiausia reikm - Europos
mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencija pagal j skundiasi Strabre).
Btina laikytis konvencijoje nustatyt straipsni BP metu. Aktualiausi straipsniai
5, 6, 8 str.
Skirtos valstybi bendradarbiavimui, kovojant su nusikalstamumu. Jos
sudaromos dl:
o
Savitarpio pagalbos
o
Ekstradicijos (nusikaltli perdavimas), Europos areto orderis
o
Nuosprendi vykdymo (k viena valstyb nusprendia, kita pripasta
ir vykdo)

statymai BPT kodifikuota teiss aka, tai lyg ir nereikt kit

statym, taiau visikai visko sudt vien statym nepavyksta. Taigi iai grupei
priskiriami BPK ir kiti statymai. Tarp t kit statym:
BK (nemanoma itirti bylos neirint BK, ie teiss altiniai ir teiss
akos glaudiai susijusios)
CK, CPK (reikalingi ypa kai nagrinjamas civilinis iekinys)
Instituciniai statymai, kurie nurodo institucij status, funkcijas,
teises: Teism, prokuratros, policijos veiklos statymai ir kt.

rodinjimo procesui labai svarbus Operatyvins veiklos statymas,

kuris leidia pareignams slaptai klausytis pokalbi, slaptai eiti bst ir pan. Ir
vliau ta informacija gali bti panaudojama BP.
Teismo ekspertizs statymas ir kt.
BPK (bna klausimas egzamine) 2002 m. 03 14 priimtas, sigaliojo kartu su
BK, BVK 2003 05 01. Buvo kartu aktualus ir sigaliojimo statymas seniems, jau
prasidjusienms procesams.
BPK sudarytas i vienuolikos dali: pirmos trys dalys bendrosios nuostatos, o
likusios pagal stadijas, ir kelios dalys ypatumams. Dar vadovl paskaityt

Postatyminiai aktai, emesns teisins galios nei statymai aktai

Vyriausybs nutarimai, ministr sakymais patvirtinti aktai, generalinio prokoruro
sakymais patvirtinti dokumentai

Precedentas
3.

BP norm galiojimas erdvs, laiko ir asmen atvilgiu

Erdvs, teritorijos atvilgiu 4 str. 2 d. Nesvarbu, kur padaryta nusik.veika, BP

Lietuvos teritorijoje vyksta pagal LR BPK. Pagal tarpt.sutartis yra galimyb perimti
proces perduodamas asmuo savo tvyn, todl nesvarbu, kur padaryta
nusik.veika ar kad j vykd usienietis. Nebent tarpt.sutartis numatyt kitaip,
tuomet pirmenyb tarp.sutariai.
Galiojimas laiko atvilgiu - BPK 4 str. 1 d. BP nra joki iimi, kad velnesnis
taikomas atgal proceso tvark nustato BPK, galiojantis proceso veiksm atlikimo
metu. Taikoma ta norma, kuri galioja t dien, nereikia painioti su BT. Negalime
taikyti dar nesigaliojusio statymo ar jau nebegaliojanio.
Bna patais, kuriose nurodyta kelios sigaliojimo datos.
Galiojimas asmen atvilgiu BPK 5 str. Yra pagrindin taisykl ir yra iimtys.
Bendroji taisykl visiems taikomos tos paios BPK normos: tiek usienieiams,
tiek be pilietybs. Nesvarbu pilietyb, kalbos mokjimas ir pan.
Iimtys imunitetai. Imunitetai dviej ri tarptautiniai (diplomatiniai)(nieko
negalim daryti) ir nacionaliniai (negalim nieko daryti, kol negautas leidimas).
Imunitetai nelieiamumas nuo baud.jurisdikcijos.
Diplomatai nelieiami, nebent BPK 5 str. 3 d. iimtis. Valstyb gali tik paskelbti
persona non grata. Diplomato imunitetas negali bti nuimtas, gali bti tik
ipraytas i valstybs.
Nacionaliniai imunitetai neabsoliuts, o laikini. Valstyb suteikia tam tikriems
pareignams garantijas, kad jie nebijot veikti. Tam tikr pareign atvilgiu
negalima atlikti tam tikr veiksm, kol negauti tam tikri leidimai. Prezidentai,
Seimo nariai, teisjai nelieiami, kol negautas leidimas. Negalima traukti
baud.atsakomybn, negalima suvaryti laisvs. Leidimai skirtingi Seimo nariui
traukti baud.atsakomybn duoda Seimas. Jei leidia, procesas veikia be joki
ilyg, o jei neleidia proceso nepradeda.

Prezidento imunitetas pirmiau turi bti paalintas i pareig. Prezidento

imunitetas galioja tol, kol eina pareigas.
Teisjai praranda imunitet, jei nusprendia Seimas. Jei nevyksta Seimo sesija
gali nusprsti prezidentas (skirtingai nei kitais atvejais).
Kaip Seimo nariai, tokius paius imunitetus turi ir Vyriausybs nariai ministras
pirmininkas ir ministrai.
Maesni formalum imunitetus turi ir prokurorai, STT pareignai ir pan. yra
tam tikros taisykls.
4.

KT nutarim, LAT Senato nutarim reikm BP (precedentas)

Pagal dabartin KT doktrin, tai k iaikina KT laikoma Konstitucija.

Privalomos ne vien rezoliucins dalys, nutarimas vientisas tekstas.
Pagal 2006 03 28 ir 2007 10 24 nutarimus, teism sprendimai teiss altiniai.
Rmimasis precedentais vienodos, neprietaringos, nuoseklios praktikos
gyvendinimo slygos. Negalima precedento nemotyvuotai ignoruoti, panaias
bylas reikia nagrinti vienodai. Jei nukrypsta, turi aikiai idstyti argumentus,
kodl ankstesni teisjai klydo, kodl precedentas neteisingas. Teisins valstybs
principas suponuoja jurisprudencijos tstinum.
Pagal KT vis grandi teismai kuria precedentus susaisto pats save ir kitus
teismus tam paiam lygmeny, pvz.: Apylinks teismas nesaisto LAT, bet saisto
kitus apylinks teismus, o LAT ir save, ir emesnius.
Precedentu vadovautis reikia tuomet, kai byla yra tokia pati (slyginai).
5.

BT ir BPT teiss santykis (patiems)

III. Baudiamojo proceso teiss principai

1.

BP princip samprata ir reikm

BPT principas yra apibriamas taip kaip ir kitose teiss akose. Principas yra
vadovaujanti idja, pagrindin nuostata, kuria grindiama visas teisinis
reguliavimas ir teisin praktika. BP principai lemia baudiamojo proceso norm
turin ir praktik nusikalstam veik tyrim ir jos nagrinjim teisme.
Teisins nuostatos bna dviej ri:
a)
b)

Normos
Principai

Teisje taip pat naudojamas terminas taisykls, bet is terminas tinka ir prie
norm ir prie princip.
Princip reikm:
a)
Lemia teiss norm turin. Kitos normos, kuriant nauj statym ar j
keiiant, turi atitikti principus. T.y. lemia teiskros proces.
b)
Lemia praktik.

c)
Svarbu kolizij ir sprag upildymui. BP negalima atsisakyti sprsti
bylos remiantis tuo, kad yra spraga arba kolizija. Reikia kolizijos atveju pasirinkti t
norm, kuri labiau atitinka principus. Esant spragai taip pat yra vadovaujamasi
principais. KT iaikino, kad teismas gali tam tikrose situacijose bti statym
leidju ad hoc. Spraga turi bti upildoma nepaeidiant princip.
d)
Svarbu norm aikinimui. Aikinti reikia taip, kad atitikt principus.
2.
BP princip sistema
Principai yra vairaus lygmens. Svarbiausiu principu yra laikomas teisins
valstybs principas. Jis reikia, kad turt bti teiss viepatavimas visos
valdios veikia pagal statymus ir j veikl riboja teis ir visi asmenys turi paklsti
teisei vienodai. Kiti principai kyla i teisins valstybs principo.
BPT reikmingas skirstymas pagal tvirtinim:
a)
b)

Konstituciniai
tvirtinti kituose statymuose

Skirstymas pagal principo veikimo apimt:

a)
Bendrieji / universals principai veikia visoje teiss sistemoje.
Dauguma j yra konstituciniai.
b)
Tarpakiniai tai siauresnio veikimo principai, jie nra svarbs bet
kokiam teisiniam santykiui, taiau principu vadovaujasi ir kitos teiss akos, pvz.:
procesams svarbs principai (civiliniam, baudiamajam, administraciniam).
c)
akiniai bdingi tik tai teiss akai, kuriose yra, o jei sutinkami ir
kitose teiss akoje, rykiai skiriasi j turinys.
d)
Atskir stadij arba atskir proceso institut principai jie yra labai
svarbs tik tam tikroje proceso stadijoje.
3.

Konkrei princip svarbi BP turinys

2006 m. sausio 16 d. KT nutarimas reikia vadovautis ne tik BP principais, bet ir

bendraisiais: teisingumo, siningumo, protingumo, proporcingumo, teistumo ir
kt. Ubi jus ibi remedium, onus probandi rodinjimo nata; imposibilia nulla
obligatio est; nemo judex in proprio casa; res judicata.
Nekaltumo prezumpcija K 31 str. 1 d. asmuo laikomas nekaltu, kol jo
kaltumas nerodytas statymo nustatyta tvarka ir pripaintas sitesjusiu teismo
nuosprendiu. Jei asmens atvilgiu vyksta procesas, tai siteiss apkaltinamasis
teismo nuosprendis. (Nekaltumo prezumpcija reikalinga kaip lietsargis uviai )
kiekvienam eiliniam mogui ji nereikalinga. Ji svarbi tam asmeniui, kuris yra
traukiamas atsakomybn. Jos svarba/reikm formuojami atsivelgiant ETT
mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., JTO 1966 m.
tarptautinis pilietini ir politini teisi pakt. Taryb sjungoj nebuvo pripastamas
(tarybinis prokuroras neklysta ):
a)
Paeidimas daniausiai konstatuojamas kai pareignai pranea
visuomenei, kad tam tikras asmuo yra kaltas. To negalima daryti iki teismo
siteisjusio apkaltinamojo nuosprendio. Dl tokio paeidimo Lietuva pralaimjo

byl Butkeviius prie Lietuv. Jis kreipsi ETT dl jo teisi paeidimo. Vienas
paeidimas buvo dl sumimo. Kitas paeidimas buvo dl nekaltumo prezumpcijos,
seimo priminikas komentavo asmen kaip nusikaltl iki teismo bylos inagrinjimo.
Tai sukl tam tikr spaudim. Todl nekaltumo prezumpcij gali paeisti ne tik
asmenys, kurie tiria ir nagrinja bylas, bet ir kiti asmenys kalbantys valstybs
vardu. ETT iaikino, kad visuomens informavimas nra draudiamas, taiau tai
turi bti daroma tokia forma, kad visuomenei bt aiku, kad byla bus nagrinjama
teisme ir ten bus nustatyta ar asmuo yra kaltas.
b)
Nekaltumo
prezumpcija
pareigoja
tinkamai
formuluoti
visus
dokumentus, kurie yra raomi ratu. Negalima formuluoti taip, kad asmuo yra
kaltas. Daktaras prie Lietuv skundsi dl to, kad tyrimo metu pra nutraukti
byl, jo netenkino nes prokuroras para, kad kalt jau rodyta. Teismas teig, kad
kadangi is dokumentas niekur nefigravo, todl paeidimo nra. Taiau
formuluot nra tinkama.
c)
Taikant vairias prievartos priemones, reikia taikyti atsivelgiant
nekaltumo prezumpcij. Baudiamuoju procesu asmuo nra baudiamas, nors
prievarta yra taikoma danai. Taiau prievarta turi turti procesin tiksl
iaikinamos aplinkybs, vykdomas procesas. Prievartos priemons negali bti
taikomos dl asmenybs. Kiekviena prievartos priemon turi bti pateisinta, kodl
procesas negalt sklandiai vykti nepritaikius prievartos priemoni.
d)
rodinjimo procese in dubio pro reo visos abejons yra aikinamos
atsakomybn traukiamo asmens naudai. Tai nekaltumo prezumpcijos dalis (nors kai
kurie teigia, kad tai atskiras principas). mogus yra nekaltas, kol valstyb
nesugeba rodyti, kad asmuo yra kaltas. rodinjimo nata tenka valstybei. Visi
netikslumai ir abejons aikinami tariamojo naudai.
e)
Tol kol mogaus kaltumas nra nustatytas, jam negali bti taikomos
jokios neigiamos pasekms, kurios galt bti taikomos jei asmuo bt pripaintas
kaltas. Nekaltas Lietuvoje (toks jau mentalitetas) gali reikti du dalykus: rodytas
nekaltumas ir nerodytas kaltumas (procesas nutrauktas arba nerodytas
kaltinamojo dalyvavimas darant nusikalstam veik). Nekaltumo prezumpcijos
poiriu jokio skirtumo teisikai daryti negalima.
Proceso teisingumo/siningumo principas tai konstitucinis principas 31
str. ir Europos mogaus teisi konvencijoj tvirtintas. Konstitucija nustato, kad
mogus turi teis, kad jo byl teisingai/siningai inagrint teismas. BPK 44 str.
(ia yra ir daugiau princip).
Valstyb, su kaltinamuoju turi elgtis taip, kad neturt kuo skstis . is
principas buvo labai kritikuojamas kaip neturintis jokio konkretaus savarankiko
turinio.
Lietuva dl io principo pralaimjo: Ramanauskas v. Lietuv 2005 m. vasario 5
d. (sprend didioji kolegija) ir Malininas v. Lietuv 2008 m. liepos 1 d. Abiem
atvejais nesiningas procesas konstatuotas dl provokavimo daryti nusikalstam
veik. ios bylos yra provokavimo pavyzdiai. Abi bylos buvo dl nusikalstamos
veikos modelio imitavimo pagal operatyvins veiklos statym. Valstyb buvo per
daug aktyvi. Ypatingi veiksmai gali bti atliekami, taiau net ir paius sunkiausius

nusikaltimus tiriant, turi bti garantuotos visos mogaus teiss. Negalima jokiais
atvejais provokuoti daryti nusikalstam veik. Neturinti joki duomen, kad
daromos ar bus daromos nusikalstamos veikos, negalima imituoti nusikalstamos
veikos modelio. Negalima remtis vien gandais. Iniciatyva taip pat buvo i valstybs
tarnautoj.
Teisingas procesas pirmiausia yra teismo procesas. Taiau jis taikomas visose
proceso stadijose, skaitant ir ikiteismin tyrim.
Paeidimas nebuvo nustatytas byloje Milinien v. Lietuv 2008 birelio 24 d.
Milinien bdama teisja, paadjo savo pastamai suteikt teisin pagalb
(nelabai legali). U pagalb jai buvo paadta maina. Skirtumas nuo kit byl
buvo asmuo atjs, kuris suteik informacijos, kad yra neteistas teisjos
veiksmas. Tik po praneimo buvo pradta imituoti veik t.y. pagal liudytojo
praneim.
Kiti io principo draudimai:
a)
Ar tinkamai yra gauti tariamojo/kaltinamojo parodymai nemo
teneturs se ipsum acusare niekas negali bti veriamas duoti parodym prie
save. Jei paeidiamas is reikalavimas, yra teisingo proceso paeidimas. Negalima
mogaus apgaudinti, apsvaiginti, kankinti, grasinti ir t.t.
b)
Kai neleidiama susipainti su bylos dokumentais, taip pat
paeidiamas siningo proceso principas.
c)
Dalyvavimas procese ir naudojimasis teismis turi bti utikrinamos.
Teiss turi bti iaikintos ir sudarytos galimybs jomis pasinaudoti. Taiau
negalima leisti ir piktnaudiauti teismis.
d)
Siningas procesas nesuderinamas su adjimu to, kad nemanoma,
apgaudinjimu ir t.t. Pareignas turi situacij (taip pat ir statym) paaikinti
teisingai.
e)
Siningo proceso princip paeidia kaltinamojo nuteisimas remiantis
vien tik anonimini liudytoj parodymais. Birutis Janutnas v. Lietuv 2001 kovo 28
d.
Proporcingumo principas BPK 11 str. tai konstitucinis teismas (ivedamas
i kit nuostat). Tai yra teisins valstybs principo elementas. KT nutarimai:
taikant vairias priemones turi atitikti siekiamus visuomenei btinus ir
konstitucikai btinus tikslus. Priemons neturi bti taikomos daugiau ilgiau
intensyviau negu btina tikslams pasiekti. Pati priemon turi bti lyginama su
tikslu. Procese proporcingumas svarbus taikant procesines prievartos priemones.
Priemons turi bti susietos su tikslu. Tikslas svarbus prievartos daugiau gali bti
panaudota. Turi bti panaudota tiek prievartos, keik reikia tikslui pasiekti. Negali
bti betiksls prievartos. Tai draudimas audyti i patrank virblius . Prievartos
taikymas turi bti i karto nutrauktas, kai ji tampa nereikalinga BPK 11 str.
ETT jurisprudencija: proporcingumas minimas cituojant 8 str. kiekvienas turi
teis, kad but gerbiamas jo privatus ir eimos gyvenimas, bsto nelieiamyb,
susirainjimo slaptumas. 2 dalis numato iimtis, kada galima riboti ias teises.
Krata gali paeisti proporcingumo princip. Turi bti labai aikus pagrindas, kodl

krata buvo daryta. Negalima daryti kratos dl labai smulki paeidim. Italijoje
buvs ministras pirmininkas Kraksi laimjo prie Italij, nes paeistas
proporcingumo principas. Tiriant rodymus teisme buvo klausyti telefonai pokalbiai.
Paeidimai buvo nustatyti, nes nebuvo atrinkta, kurie pokalbiai buvo svarbs bylai.
O pavieinti visi pokalbiai. Taip pat negalima rodyti laid per televizij pvz.: farai,
jei nra siekiama jokios informacijos i visuomens.
Pasiekus tikslus prievart reikia nutraukti. Pvz.: pamiro praneti, kad pasibaig
nam aretas.
BPK 11 str. 2 d. draudiama naudoti smurt, grasinti, atlikti mogaus orum
eminanius ir sveikatai kenkianius veiksmus, fizin jg naudoti galima, taiau
tik tiek kiek btina. Visais atvejais draudiama kankinti. Prievarta turi bti
nustatyta statyme ir taikoma tada, kai btina ir tiek, kiek btina.
Kankinim draudimas kaip absoliutus buvo tvirtintas po WWII. Taiau po
rugsjo 11 d. prasidjo diskusija, kad galbt reikia leisti kankinti, jei tai igelbt
gyvybes.
Teisingum vykdo tik teismas 109 str. K ir BPK 6 str.:
a)
Tik teismas gali baudiamojoje byloje konstatuoti, kad buvo padaryta
nusikalstama veika.
b)
Tik teismas gali pripainti asmen kaltu. Kaltas tik tada, kai yra taip
pasaks teismas.
c)
Jei nusprendiama, kad veika buvo apdaryta ir ja kaltinamas asmuo yra
tariamasis, tik teismas gali paskirti bausm. Kaltam paprastai skiriama bausm.
Rungimosi principas KT altera pars. BPK 7 str. Proceso metu abi alys turi
turti vienodas galimybes rodinti savo ties. Ikiteisminiame tyrine io principo
gyvendinimas yra labai sudtingas, nes galimybs nra vienodos. Rungimosi
principas yra teismo posdio principas. Taiau net ir ikiteisminiame tyrime daug
k sprendia ikiteisminio tyrimo teisjas ir ten taikomas rungimosi principas.
Principo esm vienodos galimybs proceso metu aktyviai dalyvauti procese.
Kaltinimo ir gynybos alys turi lygias teises. Kai kurie autoriai teigia, kad lygybs
prie statym ir rungimosi principai yra atskiri, taiau kadangi vienas be kito
negali bti taikomi, danai nagrinjami kaip vienas.
Rungimosi princip takoja teisjo vaidmuo.
Proceso vieumo principas Konvencija, Konstitucija, BPK tvirtina,kad
teismo procesas turi bti vieas. Teismo procesas gali bti nevieas esant tam
tikroms aplinkybms. Siekiama visuomenei suteikti galimyb kontroliuoti kaip
vykdomas teisingumas. Vieumo reikia tam, kad baudiamosios bylos nebt
panaudojamos politinio susidorojimo tikslais. Teismo proces stebti galima nuo 16
m. Teismo salje draudiama filmuoti, taiau galima aprainti ir t.t. Galima
kontroliuoti teismo proces.
Iimtys yra svarbesni teisini gri, kuriuos vieas procesas gali paeisti:

a)
Nevieai nagrinti reikia kai vieas bylos nagrinjimas atskleis
valstybs, tarnybos, profesins arba komercines paslaptis. Ar yra paslaptis yra
teismo sprendimas. Valstybs, tarnybos paslaptys yra nustatomos pagal statym.
Komercin profesin paslaptis apibriamos pagal CK. Ten pateiktas tik bendras
apibrimas.
b)
Teismui leidiama nagrinti ne vieai kai:
a.
Jei kaltinamas jaunesnis nei 18 m. amiaus asmuo. Nepilnamei bylos
nagrinjamos nevieai. Lemia veikos padarymo metu buvs amius.
b.
Nusikaltimai
mogaus
seksualinio
apsisprendimo
laisvei
ir
nelieiamumui.
c.
Bylos, kuriose gali bti pagarsintos inios apie privat mogaus
gyvenim.
d.
Realiai neveikia, nes nedaromos procedros kai reikia apklausti
liudytoj, kuriam taikomas anonimikumas. Paprastai tokie liudytojai nra
apklausiami teismo salje. Taiau jei bt apklausiami, tai bt udaras teismo
procesas.
Proceso greitumo principas procesas ir bausms paskyrimas turi prasm,
jei tai atliekama per proting laik. mogus tariamuoju ar kaltinamuoju neturt
bti labai ilgai. Proceso greitumas svarbus ir nunertjusiajam, nes jis nori greito
atlyginimo.
BPK 1 ir 2 str. pareignai ir prokuroras privalo greitai iaikinti veik. BPK 44
str. kaltinamojo teis, kad jo byl inagrint per kuo trumpesn laik.
Procesui konkrei termin nustatyti negalima, nes procesai yra labai skirtingi.
Todl iki galo niekur nra pasakyta, koks yra galutinis terminas. Vadovaujamasi
bendru teiginiu per trumpiausi manom laik, laikas priklauso nuo konkrei
aplinkybi.
ETT Lietuva pralaimjo bylas paeidiant konvencijos 6 str. leiaviius v.
Lietuva; Novikas v. Lietuva; ulcas v. Lietuva ir kitos bylos. Nra konkreiai
pasakyta koks laikas bt teisingas ir protingas. ETT teigia, kad svarbu kaip
greitai, kaip intensyviai valstyb siekia inagrinti gin. Taiau jei byloje nebuvo
atliekami konkrets veiksmai arba atidedami be prieasties teismo posdiai nra
pateisinama. Pasiteisinimas nra tinkamas ir kad yra didelis pareign darbo
krvis. Pateisinama yra jei pats kaltinamasis ir jo gynjas reikia daug skund,
pareikim ir t.t.
Nuo spalio 01 d. padarytos pataisos BPK 176 str. ikiteisminio tyrimo trukm
pirmoje stadijoje nustatyti terminai, taiau juos galima pratsti. Kuo sunkesnis
nusikaltimas, tuo ilgesnis yra terminas ikiteisminiam tyrimui. Taiau problem tai
neisprendia. BPK 215 str. tariamojo teisi apsaugai skirtas. tariamasis ar
gynjas prajus 6 mn. po tarimo pareikimo jei procesas neperduodamas teism
yra galima pateikti skund ikiteisminio tyrimo teisjui, kad procesas yra vilkinamas.
Jei teisjas nustatyt, kad procesas vilkinamas, teismas gali nutraukti tyrim arba
nustatyti termin per kur reikia ubaigti tyrim. Paprastai duoda termin.

Usitsus bylos nagrinjimui, o paskui iteisinus, asmuo gali civilinio proceso

tvarka dl kompensacijos.
Teiss gynyb principas K 31 str. kiekvienas asmuo tariamas ar
kaltinimas nuo primos apklausos arba sulaikymo momento turi teis turti
advokat arba gintis pats. Gynjo turjimas yra susijs su finansiniais dalykais.
Todl princip eina ir tai, kad jei asmuo negali pats pasikviesti gynjo, jam
teikiama nemokama teisin pagalba. Tam reikia rodyti, kad asmuo negali
nusisamdyti advokato pats.
Nuo pirmosios apklausos arba sulaikymo momento. Nuo pirmos apklausos
reikia, kad prie apklaus tariamajam yra aikinamos teiss ir tariamasis
nusprendia ar jam reikia gynjo ar ne. Iki gynjo atvykimo negalima klausinti. Jei
gynjo nereikia, galima klausinti. Nuo sulaikymo momento sulaikomas asmuo,
kai yra k tik padarytas nusikaltimas. Sulaikymu momentu laikoma tada, kai
atvetam aretin yra paaikinamos teiss.
Proceso kalbos principas K 117 str. BPK 8 str. teismo procesas vyksta
valstybine kalba. Visi dokumentai turi bti raomi ir proceso veiksmai atliekami
lietuvi kalba. Joki iimi nra.
Kai asmuo nemoka valstybins kalbos, tariamasis ar kaltinamasis turi teis
nemokam vertj. Vertim turi utikrinti valstyb. tariamajam veriami visi
procesiniai veiksmai ir pagrindiniai dokumentai: tarimai, kaltinamasis aktas, ir
teism baigiamieji aktai nuosprendiai, nutartys. Problem kyl kai kalbos
nemokantys asmenys ginasi patys, ir reikia visos bylos vertimo. Tokie praymai
netenkinami. Sakoma, kad teis inoti, kas surayta dokumentuose yra
realizuojama per dalyvavim posdyje kai skaitoma byla.
Vertimas turi bti garantuojamas t kalb, kuri jis moka gimtj ar kit
kalb, kur moka. Valstyb sipareigoja, kad vertimas bt kokybikas, taiau
kontrols nelabai yra.
Piktnaudiaujama kai sakoma, kad kalb moku, bet kai procesas baigiasi
nepalankiai, sakoma, kad maniau, kad moku, bet gal nekaip pasakiau, mane ne
taip suprato ir pan.
Teismo
nepriklausomumas
ir
nealikumas
(bealikumas)

Konstitucinis principas. Teisjas ir visas teismas kaip institucija turi turti

nepriklausomumo garantijas. Niekas valstybje neturt galti takoti teismo
darbo. Tam svarbus finansavimas ir teism organizacija. Teismin valdia negali
turti joki kontakt su teisingumo ministerija iskyrus teisj mokymus jokio
vadovavimo teismams bti negali. Teismai turi bti autonomiki.
Nealikumas teismas konkreioje byloje negali bti palankesnis vienai i
ali. Teismas turi bti vienodas abiem alim ir byla turi bti sprendiama
objektyviai.
ETT buvo viena byla, taiau tai buvo padaryta pagal senus statymus.
Daktaras v. Lietuv. LAT primininkui nepatiko teismo nuosprendis ir jis pareikalavo,
be kasacinio skundo, kad bt kasacija kasacinis teikimas. Pats pirmininkas

sudar komisij, kuri nagrinjo byl. Tada palankaus sprendimo tariamajam tiktis
nelabai galima.
Subjektyvi pus teisjas konkreioje byloje neturi intereso isprsti byl
palankai vienai pusei. Objektyvi pus niekam neturi susidaryti spdis, kad
teismas yra alikas.
Taip pat svarbus posdio tvarkos palaikymas. Teismas abi alis turi reaguoti
vienodai.
Legalumo principas (baudiamojo persekiojamo privalomumo ir
tikslingumo principas) legalumas visais atvejais visos nusikalstamos veikos
turi bti itirtos ir inagrintos pagal tas paias taisykles. Tikslingumo principas
reikia, kad ios pareigos gali kartais valstyb ir nevykdyti, nes yra netikslinga
pradti arba tsti proces.
Paprastai valstybje dominuoja legalumo/ persekiojimo privalomumo.
Tikslingumas pvz.: Pranczijoje yra labai ipltotas. Prokuroras renkasi ar pradti
baudiamj persekiojim, ar jis yra tikslingas. Lietuvoje vyrauja legalumas.
Tikslingumas pasireikia, kai yra proceso ubaigimo stadija.
Tikslingumo principas pleiasi. Numatoma vis daugiau galimybi nepradti
proceso arba pradjus j ubaigti. Taiau paprastai tai daroma dl l stygiaus.
IV. BPT subjektai
Tai FA ir JA kurie tiriant ir nagrinjant bylas turi procesines teises ir pareigas.
Subjekt sistema:
a)

Valstybs institucijos ir pareignai. Veikiantys valstybs vardu. iek tiek

pakeistas BPK 18 str. 2 d. pamintas ir virininkas, kuris atsakingas u
organizacin darb ir jo kontrol.
a.
Teismas reikia bet kur i keturi bendrosios kompetencijos teism.
Teismo svoka atskleista BPK 40 str.
Turime keturias teism grandis, kurios nagrinja baudiamsias bylas, bet tik
trys teismines stadijas (trij pakop instancin teism sistema). Jei byla dl
sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo procesas prasideda apygardos teisme.
Tam tikr byl apylinki teismai nemato.
Teism sudtis:
Jei prasideda apylinks teisme - apylinks teisme nagrinja vienas (tam
tikrais atvejais gali bti trys), apygardos teisme apeliacine tvarka trys,
kasacine tvarka LAT trys, septyni arba visas baudiamj byl skyrius.

Jei prasideda apygardos teisme - apygardos teisme vienas (tam

tikrais atvejais trys), Lietuvos Apeliaciniam Teisme trys, o kasacine tvarka
LAT trys, septyni arba visas baud.byl skyrius.

Privataus kaltinimo bylose nra kasacijos (nra galimybs sksti kasacine tvarka).
b.
Ikiteisminio tyrimo teisjas BPK 19 str. Tai apylinks teismo teisjas,
kuriam pavesta teismo piminininko atlikti ikiteisminio tyrimo teisjo funkcijas. Tai
toks pats teisjas, kaip ir visi kiti. Daniausiai ie teisjai keiiasi teismo viduje.
Tai ne atskira pareigyb, o procesin funkcija.
Svarbus teisj vaidmuo, nes tam tikrus mogaus teisi suvarymus galima
pritaikyti tik teismo leidimu. Aktualu dl procesini priemoni taikymo bei kit
klausim BPK 173 str.
Svarbu, kad ikiteisminio tyrimo teisjas nebt teisju toje byloje vliau, nes tai
susij su nealikumu.
Problema dl termin BPK yra ir teismas, ir ikiteisminio tyrimo teisjas, o
Konstitucijoje tik teismas. Bet dabar jau sutarta, kad ikiteisminio tyrimo teisjas
ta prasme irgi yra teismas, pvz.: ikiteisminio tyrimo teisjas irgi gali kreiptis KT
dl abejotin teiss akt.
c.
Prokuroras dalyvauja visose proceso stadijose. Pagrindins funkcijos
nurodytas Konstitucijoje organizuoja ir vadovauja ikiteisminiui tyrimui bei
palaiko valstybin kaltinim. Jo veikla taip pat reglamentuojama BPK.
d. Ikiteisminio tyrimo pareignai veikia tik ikiteisminio tyrimo stadijoje. Svoka BPK
18 str.
Jei dirba policijoje tai nebtinai yra ikiteisminio tyrimo pareignas, turi bti ir vidinis
sakymas, kad paskiria atlikti funkcijas.

Ikiteisminio tyrimo staigos ivardintos BPK 165 str. Pagrindin staiga Policija, o
kitos dl speciali nusikalstam veik, pvz.: STT, VSD ir kt.
b)

Proceso dalyviai tai subjektai, kurie turi interes baudiamojoje byloje. Jie
siekia tam tikro rezultato procese. Pagal ms BPK, visi proceso dalyviai gyja proceso
dalyvio status tik tuomet, kai tuo klausimu priimamas sprendimas. Kitose valstybse
nuo tada, kai su jais atliekami veiksmai.
a. Asmuo kuris traukiams baudiamojon atsakomybn. Priklausomai nuo stadijos
jis vadinamas: tariamuoju kaltinamuoju nuteistasis / iteisintas / asmuo, kurio
atvilgiu baudiamoji byla nutraukta (nutrauktasis ) apeliantas kasatorius. JA taip
pat gali bti traukiamas atsakomybn. Tada jis viso proceso metu vadinamas JA, kuris
traukiamas baudiamojon atsakomybn.
tariamasis BPK 21 str. ikiteisminio tyrimo dalyvis, todl tai susij tik su viena
stadija. Asmuo tampa tariamuoju, kai:

Yra sulaikomas, nuo sulaikymo momento. Jei anksiau jau buvo tariamuoju
statusas nepasikeiia. Turt bti taikoma i priemon, kai tai neivengiama.
- Yra apklausiamas apie veik, kurios padarymu yra tariamas.
- Yra aukiamas apklaus po to, kai yra suraomas praneimas apie tarim.
- Yra pripastamas tariamuoju prokuroro arba ikiteisminio tyrimo pareigno
nutarimu, ikiteisminio tyrimo teisjo nutartimi.
Asmuo turi bti informuojamas apie jo status.
Kaltinamasis BPK 22 str. nagrinjimo teisme dalyvis. Atvejai, kai tampa
kaltinamuoju:
- Privataus kaltinimo procesas (iimtis i bendros taisykls): nra ikiteisminio
tyrimo, nebuvo tariamojo. Kaltinamasis asmuo, prie kur prasidjo byla.
- Bendras baudiamasis procesas: vyksta ikiteisminis tyrimas. Kai byla keliauja
teism, atsiranda kaltinamasis. Prokuroro diskrecija, kaip byla turi bti nagrinjamas
teisme:
bendra tvarka raomas kaltinamasis aktas ir byla keliauja I-os
instancijos teism. Nuo kaltinamojo akto suraymo atsiranda kaltinamasis.
supaprastinto proceso tvarka neraomas kaltinamasis aktas, o raomas
pareikimas. is procesas turi dvi formas: teismo baudiamojo sakymo primimas
ir pagreitintas procesas. Nuo pareikimo suraymo (arba tai, kad jau nagrinja
pagreitinto proceso tvarka) yra kaltinamasis.

b. Gynjas kita tema bus apie gynyb

c. Nukentjusysis BPK 28 str. Reikalingi trys slygos, kad galtume laikyti

nukentjusiuoju:
- Fizinis asmuo (diskusija ar gerai, kad tik fizinis? Nukentjs asmuo ir
nukentjusysis nra tas pats, nes nukentjs asmuo gali bti ir JA)
- Nusikalstama veika patyr al (fizin, turtin, moralin) ala atsirado
btent dl nusikalstamos veikos, turi bti prieastinis ryys. Fizin ala sveikatos
sualojimas; moralin garbs ir orumo paeidimas; turtin neteko turto,
materialini vertybi.
- Formalus momentas pripainimas. Turi bti sprendimas nukentjusiojo
teismis ir pareigomis naudojasi po to kai pareignas, prokuroras ar teismas
priima nutarim (nutart).

d. Civilinis iekovas BPK 110, 111 str. ala gali bti turtin ir neturtin. Civiliniu
iekovu gali bti tiek FA, tiek JA, kuris reikalauja atlyginti dl nusikalstamos veikos
patirt turtin ir neturtin al. Kaip ir nukentjusysis atsiranda nuo pripainimo, turi
bti suraytas nutarimas arba nutartis. Jei FA pareikia tok reikalavim, jis turi du
statusus: nukentjusysis civilinis iekovas. FA gali ir nepareikalauti alos atlyginimo ir
bti tik nukentjusiuoju. Yra proces ir be civilini iekini.
e. Civilinis atsakovas BPK 111 str. Gali bti civilinis iekovas, bet gali nereikti

civilinio atsakovo. Jei tariamasis kaltinamasis pats atlygina al, tai jie procesikai
nra vadinami civiliniais atsakovais. Civilinis atsakovas atsiranda procese, kai u
tariamj ar kaltinamj pagal statymus materialiai atsako kitas asmuo. Civiliniais
atsakovais gali bti:

i.
ii.
iii.
iv.
v.
vi.
vii.

Tvai
Globjai
Kai al padaro nepilnameiai.
Rpintojai
Globos ir mokymo staiga
Valstybs tarnyba
Valstybs staigos ir darboviets u savo
tarnautojus,
Darbdavys
pvz.: vairuotoj darbdavi atsakomyb.
Draudimas: dvigubas iekinio sprendimas:
Turtin priteisiam i draudimo bendrovs
Neturtin i paties kaltinamojo

audo negerieius .
Yra formalus sprendimas, bet kalbama ne apie pripainim, bet apie
traukim. Pareignas, teismas turi galvoti, kas turi atlyginti al: jei kaltinamasis, tai
nieko traukti nereikia, bet jei yra treias asmuo reikalingas traukimas. Priimama
nutartis.

f. Atstovas atstovus gali turti visi, kurie paminti anksiau. Tai reglamentuoja BPK

53 56 str. Atstovavimas sprendiamas pagal CK.

BPK numatytos dvi rys:

1. Pagal statym yra tuo metu, kai pats asmuo savo interes savarankikai
ginti neturt, tai procese turi dalyvauti ne vienas, o su atstovu:
Nepilnameiai (tariamasis ir nukentjusysis) tvai, tviai, globjai...
Neveiksns asmenys (daugiau nukentjusiam, nes tariamasis paprastai
tada bus ir nepakaltinamas)
Nuo 2007 met: asmenys, kurie nra pripainti neveiksniais, taiau dl
senatvs, negalumo, ligos gali turti atstovus eimos nariai arba artimieji
giminaiiai. Nusprendia prokuroras ar teismas nutarimu. Atstovas turi pats
paprayti suteikti jam tok status.
Problema, kai susikerta interesai: kai viena alis yra tariamasis, o kita alis
atstovai. Taip ieina, kad turi atstovauti tas, kuriam padaryta ala. Jei
numatomas prietaravimas interesams, tai tam atstovui pagal statym neturi
bti leidiama atlikti savo funkcij. Pvz.: tvai ir vaikai, vaiko teisi staigos.
2. Pagal galiojim nukentjusysis, civilinis iekovas/atsakovas. Yra ir
liudytojas/tariamasis specialus liudytojas. Po patais bet koks liudytojas
gavo teis turti atstov. Problema atsiranda, kad atsiras liudytoj, kuriems
nebus iaikintos j teiss.
Pagrindimas pakeitimo pareignai nori apklausti liudytoj galvojant, kad jis
yra tariamasis, nors jam to ir nesakoma. Liudytojas yra apdirbamas .
galiotas atstovas reikia, kad mogus apsisprendia, ar reikia atstovo ar ne.
Jeigu nukentjusysis neturi l, valstyb suteikia atstov.
Atstovu gali bti advokatas, advokato padjjas arba bet kuris auktj teisin
isilavinim turintis asmuo.

g. Ustato davjas
h. Asmuo, kurio turtas konfiskuotas arba pinig suma atitinkanti turto vert.

Silickis/Silickien v. Lietuv.
Jie vienu metu reikiamas ir civilinis iekinys, tai tas pats asmuo gali turti kelis
procesinius statusus.

c)
a.
i.
ii.
iii.
iv.

b.

i.
ii.

iii.

Kiti baudiamajam procese dalyvaujantys asmenys. ie asmenys neturi

savarankiko intereso.
Dalyviai, kurie dalyvauja rodinjimo procese j pagalba nustatomos
svarbios bylai aplinkybs.
Liudytojas duoda parodymus apie tai, k jis mat/ino.
Specialistas turi speciali ini reikaling bylai.
Ekspertas turi speciali ini reikaling bylai.
BPK 80(1) liudytojas-tariamasis asmuo, kurs gali duoti parodymus apie
savo padaryt veik specialusis liudytojas. Jis veikia kaip liudytojas, taiau galvojama,
kad jis pats prisidjo prie nusikalstamos veikos, taiau nra pakankamai duomen, kad
bt pateikti tarimai.
Dalyviai, kurie padeda atlikti proceso veiksmus.
Vertjas
Posdio sekretorius rao posdio protokol ir atlieka kitus veiksmus
padedanius organizuoti teismo darb.
Visuomens atstovai kvieiami tam tikr veiksm atlikimui kratos ir pomio
metu dalyvaujanius asmenis, kurie stebi ar krata atliekama siningai, kai nra savinink,
kurie stebi.
Proceso dalyvi teiss ir pareigos
BPK 21, 22, 28, 110, 111 str. atskirose dalyse nurodytos teiss ir pareigos.
Atstovai turi tas paias teises pagal atstovaujam asmen.
mogaus teisi utikrinimas BPK 44 str. (dauguma tariamojo, kaltinamojo teisi
sraas, tik paskutin dalis reikminga ir nukentjusiajam). is straipsnis apibdina ne
proces, o skirtas bendr mogaus teisi utikrinimui.

tariamojo, kaltinamojo teiss

Teis inoti, kuo tariamas ir inoti,
kuo kaltinamas ino i praneimo
apie tarim, kaltinamojo akto
(isamesnis dokumentas)

Nukentjusysio teiss

Teis susipainti su bylos dokumentais, ikiteisminio tyrimo mediaga

(ikiteism.tyrime bylos dar nra) reikalingas prokuroro leidimas. Neleidiant
reikia motyvuoti, sprendim galima sksti teismui. Perdavus byl teism
joki suvarym nebegali bti.
Teis turti gynj
Teis turti atstov
Teis aktyviai dalyvauti rodinjimo procese, teis pateikti reikmingus
dokumentus, silyti apklausti liudytojus

Teis reikti nualinimus. Abu turi interes, kad j byla bt nagrinjama

objektyviai. Pats pareignas turt nusialinti, jei yra nealikas, bet jei to
nepadaro gali reikalauti nualinimo.
Teis teikti praymus. Praymai labai vairs: ir dl proceso atlikimo, ir dl
organizacini dalyk
Teis apsksti turi kiekvienas proceso dalyvis (BPK 62-65 str.). Skundiami
visi proceso veiksmai ir visi baigiamieji aktai. Kai konkreioj normoj nurodyta
apskundimo tvarka tai j ir taikom. Jei nenurodyta, kad kakuris veiksmas
skundiamas, tai jis skundiamas pagal bendras taisykles. Bendra taisykl,
kad apskundimas nestabo proceso. Vadovlis iek tiek sensteljs
civil.iekovas ir atsakovas turi teis skstis ir kasacine tvarka.
Teis, kad teismas nagrint byl
nealikai
Nekaltumo prezumpcija
Privataus gyvenimo nelieiamyb,
susirainjimo slaptumas
Teis, kad bt nustatytas
nusikalstama veik padars asmuo ir
bt teisingai nubaustas, gauti alos
atlyginim
1995 m. KT ivadoje nurodyta, kad tarptautins sutartys baud.teisenoj taikomos ne
tiesiogiai, bet per nacionalin teis. Principas ubi ius, ibi remedium konvencija suteikia
teis, bet mechanizm garantuoja nacionaliniai statymai. Tapt.teiss specialistai reikia
nepasitenkinim.
BPK 44 str. atsirado lyg ta remedium mechanizmas apginti mogaus teises. is straipsnis
lyg atkartoja Konvencijos 5, 6, 8 str.
Kiekvienas naudojasi teismis pagal savo status. Civilinis iekovas ir atsakovas tiek,
kiek susij su civiliniu iekiniu. Teisi kiekvienas turi tiek, kiek reikia interes apsaugai.
Pareigos

Visi proceso dalyviai turi pareig atvykti, jeigu jie yra kvieiami dalyvauti
procese. Nuo pareigos atleidia tik svarbios prieastys (BPK 37 str.). Jei asmuo neatvyko,
gresia atvesdinimas, bauda arba tam tikrais atvejais ir atvesdinimas. Svarbi prieasi
sraas nra baigtinis. Tam, kad rodyt neatvykim dl ligos, yra numatyta konkreios
formos sveikatos payma. Ne kiekviena liga yra prieastis neatvykti.
Netrukdyti atlikti proceso veiksmus. Reikia laikyti proceso tvarkos. Vliau bus
galima sksti proceso veiksmus, bet negali prietarauti ar trukdyti atlikimo metu.
tariamajam, kaltinamajam papildoma pareiga susitaikyti su kardomj
priemoni taikymu, vykdyti pareigojimus, kurie kyla i kardomj priemoni taikymo.
Nukentjusiojo pareiga duoti teisingus parodymus, u neteisingus
baudiamas kaip ir liudytojas. tariamojo, kaltinamojo asmens atveju tai teis, nes taip
jiems suteikiama galimyb gintis.
Gynyba ir gynjas

Konstitucinis principas garantuoja teis gynyb nuo pirmos apklausos arba sulaikymo.
Teis gynyb:
Gintis paiam
Gintis per gynj

Gintis per gynj:

Pasikviesti gynj
Gauti valstybs apmokam gynj (apmokamas i valstybs l)
Gynjas BPK 17 ir 47 str.
Gynjas asmuo, kuris statym nstatyta tvarka teikia teisin pagalb, gina j teises ir
teistus interesus. Gynju turi bti kvalifikuotas teisininkas, todl pagrindin taisykl, kad
gynju bna advokatas, iimtis advokato padjjas (atstovu gali bti ir ne advokatas,
bet gynjas tik advokatas). Padjjas gali bti gynju tuomet, kai:
advokatas paveda
ginamas asmuo sutinka
Neleidiama padjjui teisme ginti dl sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo ribojama
pagal nusikaltim sunkum. Pagal Advokatros statym padjjui reikalinga vieneri
met praktika. Be to, padjjas gali ginti tik pirmosios instancijos teisme.

Taisykls dl skaiiaus:
Vienas gynjas gali ginti kelis tariamuosius, kaltinamuosius. Iimtis
negalima ginti, kai tam prietarauja j interesai, kai skiriasi interesai. ES praktika
vienas gynjas gina vien asmen.
Vienas tariamasis, kaltinamasis gali pasikviesti kelis gynjus. statyme
nenurodytas konkretus skaiius, bet paprastai sakoma, kad trys gynjai pakankamas
skaiius. ETT irgi sprsta situacija ir patikino, kad trys yra utektinai. Kitose valstybse
yra statymuose numatyta, kad gali bti tik trys.
Teis gintis atsiranda sulaikius tariamj arba nuo pirmos apklausos. Pareignams tenka
pareiga prie atliekant bet kur proceso veiksm, turi iaikinti proceso dalyviui jo teises.
Viena i j teis turti gynj. Atliekant apklaus ar sulaikius asmen, taip pat turi bti
iaikinta teis turti gynj. Asmuo turi pasirinkti, ar jam reikia gynjo. Gali pareikti,
kad gynjas nereikalingas ir ginsis pats. Jeigu jam reikia gynjo, klausimas i kur gynj
gaus (pats samdys ar reiks valstybs teikiamos pagalbos).
BPK - 50, 52 str.

Kai asmuo pats kvieia gynj, tai jis ir nurodo, kas j gins. Jis pats pasikvieia
arba jo pavedimu pakvieia kiti asmenys gynjo pakvietimas
Asmuo sako, kad reikia gynjo, bet pats negali pasikviesti. Tuomet yra gynjo
skyrimo procedra. Ikiteism.tyrimo pareignas, prokuroras ar teismas turi paaikinti
asmeniui, kad jis gali gauti gynj valstybs garantuojamos teisins pagalbos statymo
nustatyta tvarka. Garantuojama tiems, kurie neturi reikiam l. Jei turi l, kvieiasi
pats gynjo paskyrimas
Isiskiria situacijos:
- Btina gynyba
- Nebtina gynyba

Pagal mint statym, btinos gynybos atvejais skiriamas gynjas nesiaikinant

asmens turimas las. Jei gynyba nebtina, asmuo pats turi eiti tarnyb ir rodinti
savo turtin padt. Jei pajam lygis nesiekia Vyriausybs nustatyto lygio, tai priklauso
gynjas nemokamai, kitu atveju neduoda.
Laiko problema, nes danai veiksmus reikia atlikti i karto. Problema danai
sprendiama nurodant, kad tai btinas gynjas.
Advokatas skiriamas toks, kok parenka koordinatorius, nors kartais gali reikti
pageidavimus, pvz.: jei anksiau gyn kakuris.
Pagal ms BPK gynjas skiriamas kaip ir visiems. Pagal tarptautin praktik ir
konvencij, gynjas skiriamas, kai to reikalauja teisingumo interesai, pvz. atsivelgiant
nusikaltimo sunkum, bylos sudtingum, asmens charakteristikas.
Gynj galima bet kada pakeisti. Neikyla problemos, jei gynj kviet pats. Gynjas
neturi teiss atsisakyti ginti asmens, turi ginti iki galo. tariamasis, kaltinamasis tokios
pareigos neturi gali atsisakyti gynjo. Teorikai turt ginti vienas gynjas nuo pirmos
apklausos iki paties galo, bet didiojoje dalyje byloje gynjai keiiasi.
Yra du atvejai, kai gynj gali pakeisti valstyb tam, kad procesas nebt vilkinamas.
Tai nutinka, kai asmuo pasikviets gynj, bet jis labai usims ir negali dalyvauti
procese. BPK 50 str. 4 d. numatyti atvejai:
-kai gynjas negali dalyvauti procese ilgiau nei tris dienas i eils. Tuomet paskiriamas
gynjas i valstybs garantuojamos pagalbos. Atlikus veiksm ar po posdio samdytas
gynjas vl gali grti. Tiesiog, kad nebt stabdomas kakuris procesinis veiksmas ar
posdis. Nra labai tinkama galimyb, nes ir naujam gynjui reikia laiko susitikti su
asmeniu, susipainti su bylos mediaga.
- jei gynjas negali dalyvauti procese 6 valandas. Bet taikoma tik tuo atveju, kai
reikalingus veiksmus reikia atlikti neatidliojant, t.y. pirmoji apklausa, sprendiant
sumimo klausimus ir pan. Tai veiksmai, kuri negalima atidlioti, neieina laukti ir t
trij dien. Jei asmeniui reikia gynjo, pareignai turi laukti eias valandas, pvz.:
sulaiko asmen, gynjas teisme ir sako, kad atvyks po teismo posdio. iuo atveju
pasamdytas gynjas vl gals dalyvauti vliau, jei konkretaus veiksmo metu buvo
paskirtas kitas gynjas.

Valstybs pagalba teikiama, kai to reikalauja teisingumo interesai. Svarbs

kriterijai ar reikalinga pagalba asmens isilavinimas, jo asmenins savybs (pvz.:
kalbos mokjimas), nusikaltimo sunkumas.
Kai gynybos atvejai yra btini gynj galima gauti supaprastinta tvarka BPK 51
str. 9 p. (inoti kas ten yra parayta). Sraas nra baigtinis. Nes pareignas
prokuroras ar teismas gali pripainti, kad gynjas yra btinas ir kitais atvejais.
Btinas dalyvavimas yra dl kaltinamojo/tariamojo tam tikr galimybi trkum
(nepilnametis veikos padarymo metu; fiziniai psichiniai trkumai, kalbos
nemokjimas) ar dl situacijos sudtingumo (taikomas sumimas, gresia bausm
iki gyvos galvos ir pan.). EGZ.: btina gynyba.
Suvokiama, kad jei gynyba yra btina tai gynjas turi bti. Taiau kyla problema
dl teiss atsisakyti gynjo. Nes i teis turi ir tariamasis/kaltinamasis net ir
btinos gynybos atveju. BPK 52 str. tam tikr asmen atsisakymas nuo gynjo

yra neprivalomas. Pvz.: nepilnameio atsisakymas. Tada atsisakymas yra

netenkinamas ir gynjas vis tiek dalyvauja.
Gynjo teiss ir pareigos:
a)
Gynjas turi prastas tradicines teises, kaip ir visi dalyviai, taiau turi
niuans nes dalyvauja procese gindamas ne savo interesus. Veikia kito asmens
vardu ir naudojasi tokiomis paiomis teismis kaip ir tariamasis/kaltinamasis.
b)
Teis matytis su tariamuoju/kaltinamuoju be paalini. T.y. niekas
negali girdti, kaip tariamasis tariasi su savo gynju. Stebjimas yra leidiamas
(kad advokatas nebandyt perduoti neleidiam daikt). BPK 48 str. 1 d. 3 p.
c)
Gali savarankikai rinkti rodymus svarbius bylai. Gali atlikti visus
veiksmus iskyrus tuos, kuriems reikia prievartinio pobdio priemoni.
d)
Gynjo pareigos BPK 48 str. 2 d.
a. Atvykti teism, ikiteisminio tyrimo pareign, prokuror.
b. Netrukdyti bylos tyrimui.
c.
Laikytis proceso tvarkos.
d. Gynjas turi padaryti visk kas manoma, siekiant apginti
tariamj/kaltinamj.
e. Advokatas privalo saugoti profesin paslapt.
f.
Pareiga neatsisakyti ginti. Jei pradjo ginti, tai turt ir baigti. T.y.
gynjas savo iniciatyva negali nutraukti sutarties.
g. Nenaudoti neteist gynybos priemoni. Neteistas gynybos
priemones naudojantis advokatas turi bti nualintas BPK 49 str.
Nualinimas
Tai institutas, kuris turi garantuoti, kad teismas nepalaikys nei vienos puss. is
institutas taikomas ne tik teismui, taiau ir kitiems proceso dalyviams.
Nualinimo institutas taikomas visiems valstybs pareignams prokurorui,
ikiteisminio tyrimo teisj ir pareign, taip pat nualinimas gali bti reikiamai
vertjui, ekspertui, specialistui ir teisiamojo posdio sekretoriui.
Teis nualinti turi visi, kurie patenk antr subjekt grup t.y. turintys
interes byloje. BPK 57 str. 1 d. I valstybs pareign toki teis turi prokuroras.
Pareikus nualinim yra nagrinjama ar reikia nualinti. Sprendimas priimamas
atsivelgiant konkrei situacij ir motyvus, dl kuri reikiamas nualinimas.
Tai pat yra nusialinimas. Tai kai pats proceso subjektas, kur galima nualinti,
pasako, kad jis negatyvaus procese. Jei susidaro situacija, kad pats pareignas
mano, kad galima suabejoti jo nealikumu, jis gali nusialinti. BPK reguliuoja tik
teisjo nusialinim BPK 59 str. 4 d. nusialinim dar turi patvirtinti teismo
pirmininkas, tam kad nebt piktnaudiaujama ia teise. Jei teismo pirmininkas
nepatvirtina nusialinimo, tai teisjas turi nagrinti byl.
Nualinimo pagrindai BPK 58 str.:
a)

1 d. bendri pagrindai, kurie gali bti reikiami visiems.

a. Negalima vienam asmeniui turti kelis statusus procese. T.y. negali
vykdyti skirting funkcij negali bti pvz.: ir prokuroras ir

nukentjusysis. Iimtis 4 d. pareignas ir prokuroras gali turti kelis

statusus.
b. Negali bti giminysts ryi tarp proceso dalyvi t.y. ne tik artimos
giminysts, bet ir iaip giminysts.
c. Neturi bti nei tas asmuo, kur galima nualinti, nei eimos nariai ar
giminaiiai suinteresuoti bylos baigtimi.
d. Kiti pagrindai.
b)
2 d. taikoma tik teisjui papildomi 6 punktai. Teisjas negali priimti
sprendimo keliose stadijose. T.y. teisjas byloje dalyvauja vien kart.
c)
3 d. atskiras pagrindas vertjui, ekspertui, specialistui dl
nekompetentingumas.
Nualinimo pareikimo tvarka privaloma nurodyti pagrind. Ikiteisminio tyrimo
stadijoje reikiama ratu. jei nualinimas reikimas teismo proceso metu galima
ratu, taiau galima odiu raant protokol.
Sprendimo tvarka sprendimus priima ikiteisminio tyrimo stadijoje BPK 60 str.
sprendim turi teis priimti:
a) Ikiteisminio tyrimo pareignas dl vertjo, eksperto ar specialisto
nualinimo. Taiau realiai dl eksperto netenka, nes skiria ikiteisminio
tyrimo teisjas.
b) Prokuroras dl ikiteisminio tyrimo pareigno ir vis prie tai.
c) Ikiteisminio tyrimo teisjas dl prokuroro.
d) Apylinks teismo primininkas dl ikiteisminio tyrimo teisjo.
Nualinimas teisme visais atvejais sprendia nagrinjantis teismas. Sprendia
teisjas vienasmenikai arba kolegialiai bals dauguma.
Kai nualinimas reikiamas teisjui ar keliems teisjams. Jei byl nagrinja
teisjas vienasmenikai, tai teisjas sprendia pats. Taip yra greiiau. Ir
problem nra kil. BPK 59 str. Jeigu yra kolegija, tai sprendia lik kolegijos
nariai. Tas teisjas, kuriam reikiamas nualinimas, gali paaikinti dl aplinkybi.
Kiti teisjai sprendia. Sprendimas priimamas nualinti jei nors vienas teisjas
balsuoja u nualinim. Jei nualinimas reikiamas keliems teisjams ar visai
kolegijai sprendia visa kolegija. Sprendimas priimamas bals dauguma.
Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu
a)

Teismo baigiamj akt apskundimas

Apeliacija
Kasacija
Praymas atnaujinti proces
Proceso veiksm ir sprendim apskundimas
a. Ikiteisminio tyrimo metu
i. Bendra tvarka BPK 62-65 str. Jei kodeksas specialiai nieko nenumato
dl apskundimo tvarkos, tai reikia, kad skundiama bendra tvarka.
ii. Speciali tvarka
b. Teismo procesas
i. BPK X d.
a.
b.
c.

b)

ii.

Speciali tvarka atskiriems atvejams.

Apskundimas pagal bendrsias taisykles. BPK 62-65 str. taikomi ikiteisminio

tyrimo pareignui, prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teisjui. (vadovlis gerokai
pasens).
Pareigno proceso veiksmus ir nutarimus galima sksti.
Apskundimo seka priklauso nuo to, kas yra skundiama:
a)
Pareigno veiksmus galima sksti prokurorui, auktesniajam prokurorui,
o paskui ikiteisminio tyrimo teisjui.
b)
Jei skundiamas prokuroras auktesniajam prokurorui, ikiteisminio
tyrimo teisjui. ia jau galutin stadija jei nagrinjamas skundas dl kit t.y. ne
teisjo nutari.
c)
Ikiteisminio tyrimo teisjas skundiamas apygardos teismui. Apygardos
teismas nagrinja tik skundus dl ikiteisminio tyrimo teisjo nutari.
Skundas gali bti paduodamas tiek skundiamam pareignui, tiek tam, kuri stur
nagrinti. Perduoti skund pareignas turi perduoti per vien dien. Apsksti
galima ir odiu tada suraomas protokolas dl skundo, nors praktikai retai
taikoma.
Skundo padavimas nesustabdo skundiamo veiksmo nutarimo vykdymo. Nebent
pats asmuo nusprendia nevykdyti veiksmo.
BPK 64 str. nustato, kad teismas nustato trkumus ir grinama tam paiam
subjektui, kuris sprend, kad bt itaisyti paeidimai. Teismas negali palaikyti
kaltinimo, jis tik iri ar tinkamai buvo taikomi statymai.
Terminai skund reikia inagrinti per 7 d. nuo skundo gavimo, taiau jei yra
reikalinga papildoma mediaga, is terminas skaiiuojamas nuo mediagos
gavimo.
BPK nenumato kaip turi bti nagrinjami skundai. 64 str. 4 d. ar rengti posd yra
teisjo sprendimas.
VIII. Nusikalstama veika padarytos alos atlyginimas
1. alos BP samprata ir atlyginimo bdai
Atlyginimo bdai:
Civilinio iekinio reikimas
Nepareikiant civilinio iekinio:
107 str. - Savanorikas alos atlyginimas tariamasis, kaltinamasis
pats susitaria su nukentjusiu asmeniu ir atlygina al, kurios
nukentjusysis reikalavo. Jei jie susitaria, civilinis iekinys net neturt
bti priimamas, o jei priimtas procesas dl civilinio iekinio turt bti
nutraukiamas. is bdas veikia, kai tariamasis nori palankesns
proceso baigties, nes tai gali lemti maesn bausm, tai gali bti
slyga atleisti nuo baudiamosios atsakomybs, ubaigiant proces

baudiamojo
sakymo
bdu.
Atlyginimo
tvarka,
dydiai
nereglamentuoti, paliekama patiems susitarti.
ala gali bti turtin ir neturtin. Kartais geriau paiam nukentjusiam
sutikti, kad neturtin ala bt maesn, kad tikrai bt atlyginta.
108 str. - Daikt ir vertybi grinimas valstyb suranda pavogtus, i
nukentjusio atimtus daiktus ir ala atlyginama grinant tuos daiktus,
vertybes. Tie daiktai, vertybs yra daiktiniai rodymai ir pagal
pagrindin taisykl turt bti laikomi iki proceso pabaigos ir tik
proceso pabaigoje priimamas sprendimas dl j grinimo. Taiau yra
numatyta galimyb tuos daiktus grinti ir anksiau jei daiktai buvo
pakankamai isamiai itirti ir aprayti.
pareigojimas nukentjusiajam atsiimdamas daiktus, turi pasiadti juos
saugoti.
is bdas veikia, jei visi daiktai yra rasti, jie yra nesugadinti.
Civilinio iekinio pareikimas nukentjusysis, patyrs turtins ir neturtins
alos, turi teis reikalauti baudiamojoje byloje, kad ta ala bt atlyginta,
t.y. turi teis pareikti civilin iekin. Turi bti nustatytas prieastinis ryys
tarp nusikalstamos veikos ir patirtos alos.
Iekinys BPK jokiais reikalavimais nra saistomas nra joki formali
reikalavim. Nenumatyti jokie turinio ar formos reikalavimai. Visuomet kyla
idja tobulinti BPK iuo atvilgiu.
Nukentjusysis, kuris mano, kad jam padaryta ala, gali bti fizinis asmuo ir
juridinis asmuo, nors jis nepripaintas nukentjusiuoju. Tiek FA, tiek JA gali
rinktis ar siekti alos atlyginimo baudiamojoje byloje ar pareikti iuos
reikalavimus CP tvarka. statymas nenustato dl to joki slyg, pats asmuo
gali pasirinkti, kaip jam geriau. Nukentjusiam iaip jau lengviau sprsti
iuos klausimus BP, o ne dalyvauti dviejuose procesuose.
Gerai sprsti BP, nes kaltinim palaiko prokuroras, nukentjusysis neprivalo
bti labai aktyvus, paprastenis rodinjimas. BP nra numatyta joki ymini
mokesi.
Minusai tai uvilkina BP sprendiant alutinius klausimus, daugiau dmesio
skiriama turtini klausim sprendimams, o ne kalts ir kitiems klausimams.
Asmuo pats gali pasirinkti, bet negali bandyti 2 kartus turi pasirinkti arba
BP, arba CP.
Pareikti iekin reikia ne vliau kaip iki rodym tyrimo pradios pirmos
instancijos teisme (BPK 112 str.), t.y. per vis ikiteismin tyrim ir teisminio
proceso pradioje. Vliausiai galima paduoti parengiamojo posdio
pabaigoje. is reikalavimas siejamas su tuo, kad iekin reikia rodinti
kokia ala, koks jos dydis ir pan.
LAT praktikos apibendrinimas ir ivados dl alos atlyginimo 2008 m. ,
Teism praktika Nr. 29 (egzui nereiks) pritartina praktikai, kai BP
pateikiami iekiniai, kurie atitinka CP iekinio reikalavimus.

BP procese nereikia nurodyti atsakovo, nes kartais asmuo gali neinoti nuo
ko nukentjo. Jeigu atsako pats tariamasis, kaltinamasis, tai jis neturt
bti laikomas atskirai ir civiliniu atsakovu (juo laikomi asmenys, kurie atsako
u kit asmen veiksmus). Civiliniais atsakovais bna tvai u
nepilnamei, darbdaviai u darbuotoj, valstyb u savo tarnautoj,
didesnio pavojaus altinio valdytojas u darbuotojo, draudimo kompanija u
draudjo veiksmus. Taigi asmuo gali nurodyti, kad al turi atlyginti
konkretus asmuo, gali nenurodyti, ar gali nurodyti klaidingai (tai neukerta
kelio).
Valstybs institucijos turi nustatyti ir civiliniu atsakovu traukti reikiam
asmen.
Kai iekinys yra pareiktas, j privaloma nagrinti. Nagrinjimo taisykls
lakonikai apibdintos BPK 113 str. Civilinis iekinys rodinjamas pagal BPK
kodekso nuostatas. BP vyksta nuosekliai, bendrai ir visi klausimai
sprenndiami vieno proceso metu. Iimtis jei kyla klausim, kuri
sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos CK normos, jei jos neprietarauja
BPK normoms. Negalim perimti principini klausim, bet galima pvz. tam
tikrus techninius klausimus.
114 str. numato iimt, kai galima nesprsti civilinio iekinio baudiamojoje
byloje tai atvejai, kai iekinys pareiktas byloje, kurioje civiliniu atsakovu
yra mon, o tai monei ikelta bankroto byla. Tai numatyta siekiant, kad
nebt dvigub proces viskas, kas susij su alos atlyginimu,
perduodama bankroto byl. Perduoti neprivaloma, bet daniausiai perkelia.
Tai forminama prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi.
Civilinio iekinio isprendimas BPK 115 str.
Variantai priklauso nuo to, koks sprendimas priimamas baudiamojoje
byloje. 115 str. pusiau spraga, nes nenumato vis manom situacij, o
kalba tik apie nuosprendius.
Baudiamoji byla gali baigtis:
- Proceso nutraukimu priimant nutart (sujusi senatis, asmuo mir ir pan.)
tokiu atveju iekinys paliekamas nenagrintu. Toks variantas neukerta
galimybi bylintis CP tvarka, o jei iekinys inagrintas tuomet nebegali
kreiptis CP tvarka.
Priimant nuosprend:
Apkaltinamasis nuosprendis tokiu atveju iekin tenkina visikai arba
i dalies, arba gali atmesti, jeigu iekinys nra susijs. Dar viena
atmaina teiss iekin pripainimas, nenurodant dydio
(civil.iekovas turi teis iekinio patenkinim, bet teismas negali
pasakyti, ar visikai, ar i dalies) iekinio apskaiiavimui trksta tam
tikr dokument ir pan. Tuo siekiama, kad nebt gaitamas laikas dl
pagrindini klausim sprendim. Toks variantas turt bti iimtis,
nors praktikoj pasitaiko neretai.

 Iteisinamasis nuosprendis tokiu atveju galimi du variantai: iekinys

atmetamas arba paliekamas nenagrintu. Atmesti ar nenagrinti
priklauso nuo iteisinimo pagrindo. Iteisinimo pagrindai numatyti BPK
303 str. 5 d.:
- nepadaryta nusikalstama veika (palikti nenagrint) ala gali bti
padaryta ne nusikalstama veika, todl galima kreiptis CP tvarka;
- nerodyta, kad kaltinamasis dalyvavo veikoje (iekin reikt atmesti)
nebegali kreiptis CP tvarka;
Nuosprendis, kuriuo byla nutraukiama (atleidimas nuo baudiamosios
atsakomybs pagal BK) BPK nenumato, o apvalgos ivadose
pasisakoma u variant, kad tokiais atvejais reikia sprsti iekin i
esms: visikai tenkinti, tenkinti i dalies arba atmesti.
Su iekiniu elgiamasi taip, kaip ir su baudiamja byla. Nepaminti atvejai
paliekami praktikai.
Praktins problemos, kai priima apkaltinamj nuosprend, bet nesiryta
pasakyti konkreios sumos ir tik pripasta teis iekinio patenkinim.
Taiau bt neteisinga prayti, kad asmuo pats kreiptsi i naujo CP tvarka,
nes iuo atveju klausimas beveik ipsrstas. Nagrinti turt tas pats
teismas, tas pats teisjas.
Baudiamojoje byloje nra taisykli, kad jei suma virija 100 000 Lt, tai byla
keliauja apygardos teism.
Didiausi klausimai kyla dl skaiiavimo kiek galima priteisti. Turtin ala
yra apiuopiama taikomas visikos alos atlyginimo principas. Problema
dl neturtins alos norima vienodumo, taiau praktikoje jo labai trksta.
Kriterijai ir apibrimas nustatyti CK VI knygoje. Nuudymo bylose, bylose
dl teismo vyki, kurie baigiasi mirtimi gali bti priteista ir 100 000 Lt, jei
kokie liai keliasdeimt tkstani; nesunkus sveikatos sutrikdymas keli
tkstaniai.
Jei nra tikro asmens, kuris nukentjo (jis mir), tai nukentjusysis yra, nes
tokiais pripasta artimuosius. Tokiose bylose alos atlyginim gauna btent
tie asmenys, kurie tapo nukentjusiaisiais. Pripastant nukentjusiuoju,
vliau ir priteisiant al, turi bti tikrinama ar i tikrj jie bendravo, ar tarp
j buvo glauds, dvasiniai ryiai vien giminyst ar eimos santykis nra
pakankama prieastis. Jei nukentjo maametis, tai turi bti priteisiama
btent jam, o ne tvams, globjams (tvams nebent turtin).
Kartais nukentjusysi nereikia iekinio, bet gal ir reikt atlyginti al. BPK
117 str. numato prokuroro pareig pareikti civilin iekin, nors iniciatyvos
teis priklauso paiam asmeniui. Pareiga kyla tais atvejais, kai ala
padaryta:
-

Valstybei
Asmeniui, kuris negali ginti savo interes

Priteisiama suma ne prokurorui, o tam asmeniui, kurio naudai reikiamas

iekinys.
BPK 118 str. alos atlyginimas i valstybs l. Tam yra priimtas specialus
statymas smurtiniais nusikaltimais padarytos alos kompensavimo
statymas. Tai lyg pagalba nuo sunki nusikaltim nukentjusiems
asmenims. statymas taikomas dl apysunki-labai sunki nusikaltim,
kuriais buvo atimta gyvyb, sutrikdyta sveikata, atimta laisv dl
seksualinio apsisprendimo. Danai galima priteisti al i kaltinamojo, bet jei
jis neturi pinig, tai jis nieko ir neatlygins. Taigi dl tam tikr veik pareig
prisiima valstyb ir atlygina al ala yra ribota, iki 75 MGL.
Gali gauti atlyginim i specialaus fondo (taip pat numatyta ir
baud.poveikio priemon moka special fond). Atlyginim galima gauti
ir avansu, dar vykstant procesui.
Valstyb pasilieka teis iiekoti i kaltinamojo, bet tai jau valsybs rpestis.
Civilinio iekinio utikrinimas BPK 116 str. Prokurorui tenka pareiga
pasirpinti, i ko t iekin bus galima atlyginti. Realiai kalbama apie vien
priemon laikinas nuosavybs teiss apribojimas. Jei yra iekinys, tai
prokuroras daniausiai turi toki sum utikrinti, kad bus galima vykdyti.
XIX. Tarptautinis bendradarbiavimas BP
BPK 4 skyrius. Yra pasisakyta apie dviej klausim sprendim:
a)
a.
b.

Ekstradicija perdavimas kitai valstybei.

Europos areto orderis.
Ekstradicija tarp Europos tarybos nari arba pagal dviales sutartis.
iuos klausimus sprendia Vilniaus apygardos teismas pagal generalins
prokuratros kreipimsi. Teorikai pagal tas paias taisykles perduodamas ir
tarptautiniam baudiamajam teismui. Sksti galima apeliaciniam teismui, io
sprendimas galutinis.

b)

Kaip teikiami ir tenkinami praymai dl teisins pagalbos suteikimo. Tokiais

atvejais yra bendradarbiaujama per centrines staigas teisingumo ministerija ir
generalin prokuratra.
X.rodymai
rodym svoka
LAT apibendrinimas apie rodymus 2007 06 28 d.
BPK 20 str. rodymai tai duomenys, kurie atitinka reikalavimus:

a)

Yra teismo pripainti rodymais (t.y. reikalingas teismo pripainimas).

Teismas gali pripainti rodymais tik leistinius ir susijusius duomenis rodymais. Kol
teismas nepatikrino duomen nra patvirtinta, kad jei yra leistini ir susij. Tai
reikia, kad ikiteisminio tyrimo pareignai renka duomenis, o ne rodymus, nes
rodymais tampa tik po teismo patvirtinimo.
b)
Leistini. rodymai yra leistini jeigu:
a.
Gaunami statym nustatyta tvarka. Praktikoje yra isiskyr k tai reikia
priklausomai nuo to, kas tuos rodymus teikia. Skirtumas daromas tarp to, kas
yra duomen pateikimo iniciatorius. Grieiau is reikalavimams taikomas
valstybs pareignams. Jei turi atlikti tiksliai statymo numatytus veiksmus
(leidiama kas numatyta statymuose principas). Jei duomenis renka
gynjas, atstovas ir pan. tai tada leidiama, kas neudrausta principas. Tada
reikia rodyti, kad jis nepadar neteist veiksm.
Remtis galima tik statymais, kaip Seimo ileistais aktais. Jeigu vyriausybs
nutarimas ar sakymas yra priimtas vykdant statymo leidjo nurodymus, tada
gali bti rodinjama ir tais kitas aktais.
b.
Turi bti gauti teistais bdais. Gali bti tam tikr smulki trkum pagal
praktik. Duomenys netaikomi rodymais, jei paeidimai yra esminiai. Tokie,
kurie arba kelia patikimumo problemas, arba kai i esms suvarytos
tariamojo/kaltinamojo teises. Informacija, gauta kankinant ar eminant
mog, jam grasinant, visais atvejais informacija yra pripastama neteistai
surinkta.
Unuodyto medio vaisi teorija jei pirmas veiksmas buvo neteistas, tai ir
visi kiti veiksmai buvo neteisti ir tame tarpe ir visas procesas yra neteistas.
T.y. neteisti veiksmai negali sukelti padarini. Tai JAV naudojama teorija.
Europoje netaikoma.
Taip pat keliama tolimojo veikimo idja jei pirmas veiksmas atliekamas
neteistai, tai jis veikai ir kitiems veiksmams t.y. jei vienu metu grasinama, ir
paskui bijo ir toliau kad jei nevykdys bus naudojamas smurtas. T.y. asmuo yra
nuolatinje baimje. (Europoje nra taikoma.?)
Esminiai paeidimai veikia, tik tam konkreiam veiksmui.
c.
Turi bti patikrinti. Patikrinimas reikia, tik BPK numatyta tvarka. Yra
specials parodym patikrinim tikrinimai atpainimas, eksperimentas,
parodym patikrinimas vietoje ir pan. Turi bti ne i vieno veiksmo duomenys
gauti, bet i keli veiksm.
c)
Susij, tai duomenys kurie patvirtina arba paneigia bent vien aplinkyb,
reikming bylai.
Byloje kalbama tik apie susijusius dalykus. Kiekvienas procesas turi savo
rodinjimo dalyk. Reikia kalbti apie pat vyk ir jo padarymo aplinkybes. Taip
pat yra rodinjama apie kalt ir kaltum. Treias rodinjamas dalykas
aplinkybs svarbios paskiriant bausm (lengvinanios ir sunkinanios aplinkybs).
Kitos svarbios aplinkybs alinanios BA, leidianios atleisti ar atidti bausm ir
pan. Paskutinis alos pobdis ir dydis (ypa svarbu, kai yra civilinis iekinys).
Reikia, kad rodymai sietsi nors su vienu i i dalyk.

rodym teorija ir rodym teis

Pavadinimas iskirtas dl rodym svarbos.
rodym teorija, tai dalis baudiamojo proceso mokslo, susijusi su rodymais.
inios apie rodinjimo pagrindus, ris, samprat, klasifikavim.
rodym teis tai baudiamojo proceso teiss dalis. Tai teiss norm sistema,
kuri nustato, kokie duomenys, kokiomis slygomis pripastami rodymais,
vertinimo taisykles, apibria atskir rodym gavimo priemones ir bdus.
rodinjimas
rodinjimas dalis baudiamojo proceso, kurios metu renkami reikmingi bylai
duomenys, jie vertinami analizuojami ir tikrinami.
rodinjimo pareiga (onus pro boni)? i pareiga tenka valstybei, j pirmiausia
turi ikiteisminio tyrimo pareignai ir prokuroras. Prokuroras iki perduodant
teism turi surinkti pakankamai rodym, kad bt galima manyti, kad bus
priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylai atkeliavus teism kyl klausimas ar
teismas rodinja teismas turi pareig isiaikinti, kadangi jis turi bti aktyvus,
todl turi pareig jei duomen neutenka privalo isireikalauti rodym.
Taiau aktyvs gali bti ir kiti subjektai. Jei turi teis dalyvauti rodinjimo
procese. Gynjas turt bti aktyvus pagal savo pareigas ir atliekamas funkcijas.
Taiau negalima reikalauti rodinti nekaltumo. Teisinani rodym nebuvimas
nepatvirtina kaltumo.
rodinjimo tikslas nustatyti ties. Paprastai teigiama, kad reikia isiaikinti tai,
kokiomis aplinkybmis vyko vykis (materiali tiesa).
rodinjimo etapai