KUO PASIYMI DOMINIKON

DVASINGUMAS?

Pavstojo gyvenimo met proga Magnificat

leidjai pristato vairius Katalik Banyioje
gyvuojanius vienuolinius ordinus bei j
dvasingum. kart kvieiame susipainti su
dominikonais.
Dominikon dvasingumo pagrindus paklojo v.
Dominykas Guzmanas, skaitydamas Naujj
Testament, Jono Kasijano Collationes patrum in
scetica eremo (Pasikalbjimai su dykumos
tvais),remdamasis savo asmenine patirtimi, gyta
studijuojant Palencijoje, vliau gyvenant
kanaunink bendruomenje Osmoje, dirbant
apatalin darb Langedoke. Dominykas troko
suderinti ankstyvosios Banyios idealus su
aktualiais epochos poreikiais. Dvasingumo teisinius
dalykus apibr v. Augustino regula, kuri
Dominykas ir pirmieji broliai, steigdami Ordin,
papild pamokymais
i Liber consuetudinum (vadinta Dominyko regula),
ir tai galiojo iki 1924 met.
Laiko tkmje dvasingum praturtino yms
Pamokslinink ordino atstovai, kurie tapo tikraisiais
dominikon fioretti (iedeliais) palaimintasis
Jordanas Saksonietis
knygele Libellus deprincipiis Ordinis Praedicatorum,
ero de Fraet (GrauddeFrachet)
veikalu Vitae fratrum, ypa Humbertas
Romansietis, apras Ordino

paproius De officiis ordinis.Dominikon

dvasingumui didel tak turjo v. Raimundo
Penjafortieio, v. Alberto Didiojo ir v. Tomo
Akvinieio darbai, kuri dka iskirtas lemiamas
Dievo vaidmuo gelbjant mog, proto virenyb
valios atvilgiu, meils, kuri yra kontempliacijos
pradia ir pabaiga, virenyb. Tomo Akvinieio
valg dka susiformavo savita Ordino charizma
vesti mones ties (taip kilo vienas i Ordino
ki: Veritas).Dominikon dvasingumas
pasireikia pamokslavimu ir vedimu Dievo link,
praktikuojant pavstj gyvenim neturte, kaip
labiausiai tinkant bd, kuris leidia maksimaliai
sutelkti turimas jgas svarbiausi misij skelbti
Evangelijos.

Dominykas troko suderinti ankstyvosios

Banyios idealus su aktualiais epochos
poreikiais.
Neturto liudijimas leido laisvai skelbti Dievo
od, o atsisakymas valdyti materialines vertybes
suteik Ordino broliams mobilumo galimyb, t. y.
leido bti keliaujaniais broliai. Norint pamokslauti
reikjo nuolat studijuoti, o studijos turjo padti
vykdyti sipareigojimus Banyiai ir pasauliui. iam
tikslui Ordino konstitucijose akcentuojama, kad
broliai ir dien, ir nakt, ir namie, ir kelyje k
nors skaityt arba medituot, o kontempliacijos
metu patirt ties perduot kitiems. Nuolat
turtinamas dominikonikas dvasingumas,
harmoningai sujungs bendrakrikionikus,
dvasininkijos, kit Ordin, vidurami
evangelizacijos judjimo elementus, pasiymi
teocentrinmis-kristocentrinmis ir monastins
kontempliacijos ypatybmis, ir i kit ordin
isiskiria doktrininiu apatalavimu.
Kristocentrizmo paveikti dominikonai garbino
Nukryiuotj Krist (pal. Henrikas Suso),
veniausij Jzaus ird, Kristaus Krauj (v.
Kotryna Sieniet), taip pat Jzaus Vard (pal.
Jonas Vercelis).Dominikon dvasingumui
reikmingas Marijos garbinimas atsiskleid
tituluojant banyias, teikiant vardus brolijoms,
kuriant dominikonikas permaldavimo litanijas.

Pagrindiniai dominikoniko dvasingumo elementai

yra evangelini patarim adai, gyvenimas
bendruomenje, ypa bendrai organizuojama
liturgija, btent Eucharistija ir Dievo Tautos
liturgins valandos (iki Vatikano Susirinkimo
dominikonai turjo savo liturgijos rit), gyvenimo
vienuolyne paproiai, paremti itikimybe
pasirinktam gyvenimui, saikinga atgailos forma ir
studijomis. Svarbiu principu tapo siekis meistrikai
megzti kontaktus su pasauliu per apatalavim.
Dominikon dvasingumo raidai takos turjo XIII
XIV amiuje pakilim igyvenusios dominikon
mistik mokyklos atstovai, kuri ymiausias buvo
Mokytojas Ekhartas, skelbs btinyb visikai,
psichologikai ir moraliai savs atsiadti, siekti
tutumo bsenos vardan vienijimosi su Dievu.
Ekharto mokinys dominikonas Johanas Tauleris
intelektuali mistik pritaik pamokslams. iais
teologais mistikais sek kontempliatyviosios
dominikons i Reino ir Dunojaus region: Adelaid
Langman (mir 1375 m.), Margarita Ebner (mir
1351 m.), Kristina Ebner (mir 1356 m.) ir
dominikons i Kolmaro vienuolyno.
Tobul dvasingumo pavyzd atskleid v. Kotryna
Sieniet dvasiniame
mokymeDialogo dellaDivinaProvvidenza, ja sek
kitos treiojo ordino dominikons, palaimintoji
Osana Andreasi (mir 1505 m.) ir v. Kotryna Rii
(mir 1590 m.).Mistikos inovas XV amiuje buvo
Italijos dominikonas palaimintasis Jonas Dominiis
(Giovanni Dominici). Asketizmo tema traktatus ra
dominikonai v. Vincentas Ferreras (Vincenzo
Ferreri), v. Antoninas Pierocis, Dirolamas
Savonarola.
XVI amiuje Ispanijoje gyvavo dvasinio gyvenimo
teologijos mokykla, kurios mokytojai buvo
dominikonai mistikai
P.Ibanesas,D.deSotasirG.deToledas. inomiausias
ios mokyklos atstovas yra dominikonas Liudvikas
Grenadietis, sukrs pasaulieiams vien pirmj
maldos metod. Jo metodas apjungia
kontempliacij su asketiku gyvenimu, kuris
laikytinas slyga ir pasiruoimu kontempliacijai.

Dominikonai pasilieka itikimi natraliai mistikos ir

askezs dermei.
I lenk kalbos vert Inga Ilarien