Академический Документы
Профессиональный Документы
Культура Документы
P L A T O N O V A S
! DOMI OJI
PSICHOLOGIJA
VERSTA I ANTROJO, PAPILDYTO LEIDIMO
L E I D Y K L A
M I N T I
S D V I L N I
U S D 1966
15
Pl-31
SUSIPAINKIME!
Daugel js, mieli skaitytojai, a seniai pastu. Tai
js buvote aktyviausi dalyviai disput Apie naujojo mo
gaus asmenybs bruous, Apie sin ir pareig, A
ir laikas, Apie moralin komunizmo statytojo kodeks,
kurie vyko ne tik klubuose, bet ir urnal bei laikrai
puslapiuose. Tai js paskait salse ir panekesy akis
ak, per pasivaikiojimus ir turistinius ygius, laikuose
i plini ir komjaunuolikj statyb uduodavote man
klausimus apie psichikos prigimt.
Ir neretai paaikdavo, kad tas reikinys, kuris jums
atrod ess smons msl, jau kada psichologijos mokslo
iaikintas, o tas, kur js laikte savaime suprantamu
dalyku, tebra kol kas nemintas.
Savo atsakymuose a norjau parodyti, kad ms psi
chikos paslaptys visikai prieinamos moksliniam paini
mui, kad j kaskart maja, o galimybs psichologijos
teorij panaudoti praktikoje nuolat didja. A ne tik visaip
palaikiau savo panekov siekimus neatsilikti nuo laiko
ir ugdyti savyje naujo mogaus bruous, bet ir drauge su
jais galvojau, kaip tai reikia daryti, kad greiiau ir geriau
bt vykdyta tai, kas rayta ms partijos suvaia
vim nutarimuose.
Taiau patenkinti js ini trokim toli grau ne
visada spdavau.
Tada nusprendiau parayti knyg apie kasdieninio
gyvenimo psichologij, apie tas smons savybes, kurios
pasireikia kiekviename ingsnyje, apie naujojo mo
gaus komunizmo statytojo psichines savybes. Ir kad
ioje knygoje ini naudingumas derintsi su pasakojimo
patrauklumu. Juk alia fizikos, geometrijos, mineralo
gijos, astronomijos, zoologijos vadovli yra domioji
fizika, domioji geometrija, domioji mineralogija,
domioji astronomija, domioji zoologija. Nejaugi apie
4
SMONES
MSLES
DU JURIJAI
go, bet kas nors kliudo jam umigti. Sie tarpai tarp mie
go ir budjimo leidia geriau suprasti mogaus smons
esm.
Kol mons negaljo paaikinti, kas yra miegas, i
mogaus bkl bdavo dingtis vairiausiems prietarams
sklisti. Kai kurios tautos turjo net tabu religin drau
dim adinti miegantj: es, siela galinti nesuspti
grti, jei nuskris per daug toli. Buvo tabu perneti mie
gantj kit viet: o jei grusi siela jo neras?
Miego msl min didysis rus fiziologas Ivanas
Pavlovas. Jis iaikino, kad miegas apima, kai centrins
nerv sistemos aukiausias skyrius (galvos smegen
didij pusrutuli iev) it, net vidurins smegenys per
eina slopinimo bkl. Pavlovas taip ir vadino mieg
pasklidusiu slopinimu, sakydamas, kad vidinis slopini
mas ir miegas tas pat, tas pats procesas. Miegas sau
go smegen lsteles nuo isekimo.
Kas yra slopinimas, js perskaitysite 54 psl.
Kai neurochirurgai imoko daryti smegen operaci
jas, jie buvo benutari, kad yra ypatingas miego cent
ras. Ir tai kodl. Smegen operacijos neskausmingos.
Jas galima daryti ir be narkozs, kai ligonis neumigdytas.
Taiau vos tik chirurgo peilis paliesdavo tam tikr lste
li telkin giliai smegenyse, ligonis umigdavo.
Kat, kuriai smegenyse auginti ploniausi elektrodai,
neblogai jauiasi. Bet ji i karto pradeda iovauti, susi
rieia kamuoliuk ir umiega, jei tais elektrodais palei
diama silpna elektros srov.
Taiau tolesni tyrinjimai parod, kad ia kaltas ne
.,miego centras, o smegen ievs ir smegen poievini
mazg darbo sudtingos sveikos sutrikimas, kuris ir
sukelia smegen ievs lsteli slopinim.
Anksiau kai kurie fiziologai man, kadumigimo
prieastis smegen apnuodijamas hipnotoksinais, tam
tikrais nuodais,
kuri atsiranda nuvargusio
mogaus
smegenyse. Taiau paaikjo, kad tokios pairos netei
singos. Tai tikinamai rod kad ir tarybinio fiziologo
Piotro Anochino tyrimai su dvynukmis Ira ir Galia. Mer
gaits buvo suaugusios, turjo atskiras galvas, bet bendr
liemen, taigi, bendr kraujo apytak, bet atskiras nerv
sistemas. Miegodavo jos ne vienu metu. Vadinasi, miego
prieastis ne kraujuje cirkuliuojantys hipnotoksinai.
Jo prieastis-paioje nerv sistemoje.
2-2431
17
KAS K SAPNUOJA
Visika nesmon, patvirtinau a. Nors, inote,
sapn turinys danai duoda psichoneurologams vertin
gos mediagos. Pavyzdiui, joks aviacijos gydytojas ne
leis skristi laknui, kuris po j itikusios arba nors ma
tytos avarijos vis laik sapnuoja katastrofas. Gydyto
jas pasirpins, kad laknas gerai pailst, isiblakyt,
o, gal bt, ir pasigydyt. Tokie sapnai yra neurozs simp
tomas.
Danai sapn pobdio analiz padeda gydytojui
suprasti nerv ligos prieast, iaikinti psichin traum,
t. y. stipr arba ilg pergyvenim, suklus lig.
Pasitaiko ir taip. mogus susapnavo, kad uo skau
diai kando jam koj. Apie tai jis papasakojo savo arti
miesiems ir pastamiems. O po kurio laiko kstoji
vieta pradjo skaudti, joje isikl piktybinis auglys.
Tai mokslikai tikras faktas.
Panas atsitikimai daro tok stipr spd, kad nra
n vienos tautos, kurios pasakose, padavimuose ir prie
taruose nebt pranaik sapn, spjani ateit.
Tokie sapnai paaikinami gana paprastai. Praside
danti liga danai nejuntama dien, todl kad tuo metu
galvos smegen iev veikia daugyb vairaus stiprumo
dirgikli. O nakt, kai iorini dirgikli nra arba j
bent daug maiau, ie skausmo jutimai pasiekia smon
ir gauna situacini sapn form.
Siuo klausimu neuropatologas Michailas Astvacaturovas ra: Jei po jaudinanio sapno, persmelkto mirties
baime, staiga pabundame, galima tarti esant irdies lig
tokiu periodu, kai joki kit nusiskundim tokia liga dar
nra.
inoma nemaa fakt, kai gyvenimiko arba mokslinio
udavinio sprendimas ateidavo galvon ne dien, o nakt,
per sapn. Antai vokiei chemikas Kekul susapnavo
benzolo struktrin formul. Dmitrijui Mendelejevui sap
nas padjo sudaryti periodin element sistem. Kompo
zitorius Tartinis per sapn girdjo, kaip kakas grojo
sonat. Volteras susapnavo savo Henriados nauj va
riant.
Per sapn dievai pranedavo monms savo va
li, sak Homeras. Senovs Spartoje specials valdi
ninkai eforai, svarstant sunkius valstybs reikalus,
guldavo miegoti ventyklose, kad susapnuot teising
sprendim.
23
PLKIT, BROLYIAI, P L E K U
Choras:
odis perseveracija kils i lotyn kalbos persevero" bti atkakliam, usispyrusiam. Perseveracijos fizio
loginis mechanizmas yra jaudinimo proceso kuriame nors
*
Eilraius iam leidiniui ivert J. Degutyt; kit poet versti
eilraiai psymti skyrium.
25
EX PER1MENTUM MIRABILE
GYVN MAGNETIZMAS
33
(lotynikai) neinome,
ignorabimus nei
PSICHIKA
IR S M E G E N Y S
REFLEKSAS ATSPINDYS
AR MATERIALI
MINTIS?
Vokiei mokslininkas
Oskaras Foigtas, inomas
smegen fiziologijos tyri
njimais, man, kad min
tis yra bema tokiame
santykyje su galvos sme
genimis, kaip tulis su ke
penimis arba lapimas su
inkstais. Taip galvojo ir
savamokslis filosofas Jo
zefas Dicgenas (1828
1888), darbininkas odinin
kas, tautybs vokietis,
prajusio amiaus septin
tajame deimtmetyje gy
vens Peterburge. Apie
Dicgen Leninas sak,
kad iame darbininke fi
losofe, savaip atradusiame
dialektin
materializm,
daug didingumo.
Diogenas man, kad
materijos svok reikia i
plsti ir priskirti jai vi
sus tikrovs reikinius.
taigi, ir ms sugebjim
painti, iaikinti. Smul
kiai aikindamas Dicgeno
klaidas knygoje Materia
lizmas ir empiriokriticiz
mas, Leninas ra:
ia aikus neteisin
gumas. Kad ir mintis ir
materija yra tikroviniai,
t. y. egzistuoja, tai teisin
ga. Bet pavadinti mint]
materialia reikia eng
ti klaiding ingsn i ma
terializmo supainiojim su
idealizmu.
\___
/
429%
7%
X
45
f u n k c ij l o k a l iz a c i j a s m e g e n y s e , k a ip j s i v a i z d a v o g a l i s
2. M eil vaikams
9. MeHe autoritetui
10. G a rb s trokimas
18* Muzikalumas
19* Skaiiavimo g a b u m a i
29* Religingum as
gumburai ir maai pagarbumo. Nikolajus Dobroliubovas atriai kritikavo Volkov; utat reakcingi vokiei
mokslininkai negaljo juo atsigrti.
Funkcij lokalizacijos klausimas pasirod ne toks
paprastas, kaip man Galis. Smegen vairi dali
MNULIS
Kanados
mokslininkas
Vailteris Penfildas, tarp kit
ko, irinktas TSRS Moksl
akademijos garbs nariu,
smulkiai ityrinjo vairi
raumen atstovavim galvos
smegen ievs judjimo sri
tyje, vadinamajame prieki
niame centriniame vingyje.
Savo bandym rezultatus jis
vaizdiai ir domiai pavaiz
davo raip smegenin mogiu
k. Smegeninio mogiuko
Organ santykinis dydis ati
tinka santykin j atstovavi
mo ievje dyd. O tai savo ruotu atitinka j biologin
reikm.
Tikriausiai jums bus domu suinoti, kaip sudaroma
smegen ievs schema, kitaip tariant kaip tyrinja
ma funkcij lokalizacija.
Metod daug. Dar XIX amiaus atuntajame deimt
metyje buvo nustatyta, kad, dirginant atskiras smegen
sritis elektros srove, sukeliamas raumen tam tikr gru
pi virpesys. Dabar, kada plaiai pritaikoma smegen
neurochirurgija, galima gauti verting duomen smegen
operacij metu, ne tik stebint ligon, bet ir kalbant su
juo. Dideles perspektyvas turi spariai besivystantis elektrofiziologinis metodas. Daug svarbi ini gauta, sugre
tinus Jigoni klinikinius psichologinius tyrimus su pomir
tiniais histologiniais (histologija mokslas apie audi
nius) j smegen struktros tyrinjimais.
inomas tarybinis patopsichologas (patopsicholog ijaipsichologijos mokslo aka, tyrinjanti ligonio psi
chik) Aleksandras Lurija nujo tarsi prieingu keliu. Jis
51
53
SUSIDARYMO SCHEMA
SLYGINIO REFLEKSO
SUSIDARYMAS
SLYGINIS REFLEKSAS
^=II
is svarbiausias procesas
_ yra visos gyvn bei moiJ l gaus psichins veiklos pa
grindas.
tai k sak Pavlovas
mokymo apie slyginius re
fleksus krjas:
Seili isiskyrimo c entras
refleksas
g a lv o s s m e g e n ie v je iuoSlyginis
metu atskiras fiziologi
nis terminas, payms tam
Seili liauka
tikr nervin reikin, kurio
smulkus tyrinjimas sukr nauj gyvn fiziologijos sky
ri auktosios nervins veiklos fiziologij. Tai centri
ns nerv sistemos auktojo skyriaus fiziologijos pirma
sis skirsnis...
Imkim ir padarykim du paprastus bandymus, kurie
visiems pavyksta, ra jis toliau. pilkime uniui nas
rus praskiesto kokios nors rgties tirpalo. Tai sukels
paprast gynybin gyvno reakcij: energingas nasr
55
prie
57
d ir b a n io
m o g a u s
sm egenys
MIEGANIOS
MOTINOS PRIE KDIKIO L O P JlO
6!
SMONES
PRIEISTORIJIS
KLUMPELS, ESANIOS
65
RIMBU AR MEDUOLIU?
KVAPAS
DRABUIAI
81
SUVOKIMAS
ETASIS JUTIM AS
metu mokslas
ir technika
85
TAIP GALIMA
NORS
ATSKIRTI,
IR NELABAI
AIKIAI,
.sn *****
1
v eh**kS
- *"
<
1C
5,000
AtOS1h 51,
AWW ^ OKUS
f - 3 r 5 i k " - 3 s A
Per traukinio, einanio pro al, langus galima aikiai
matyti prieais esani platform, net jei jos vaizdas nutrkins 0,06 sekunds.
irdami pro vagono lang pylim, regime itisi
nes susiliejanias linijas. Pamau perkeldami vilgsn
toliau nuo lango, galime skirti tris zonas: pirmojoje at
skiri daiktai susilieja, antrojoje mirga, treiojoje ai
kiai matyti.
Arti sniegas atrodo greit krents, o toli ltai. Ar
timas sniegas mums atrodo nenutrkstamas dydis, nely
ginant baltas silas, o tolimas nutrkstantis, ra
Leonardas da Vinis.
Mirgjimo zonos ir susiliejimo zonos riba, kuri
iri laknas, padeda jam nustatyti atstum iki ems
leidiantis.
Ptolomjus, gyvens Egipte prie 1800 met, atliko
tok bandym, kuris vliau buvo pavadintas jo vardu. Jis
pam skritul ir ant jo raudonai nuda vien radialin
juost. Tada m j greit sukti. Atrod, kad skritulys
nudaytas visas. Ptolomjaus bandym visi mes ne syk
esame kartoj su spalvotu vilkeliu.
Niutonas nuda skritulio sektorius septyniomis pa
grindinmis spektro spalvomis. Sukant spalvos susilieja,
ir Niutono skritulys atrodo baltas. Mat, regjimo ana
lizatoriuje atsirads daikto vaizdas, nustojus veikti dir
gikliui, inyksta ne i karto. Jis dar kur laik ilieka kaip
vadinamasis povaizdis (nuoseklus vaizdas). Povaizdio
ilikimo laikas lygus madaug 1/30 1/5 sekunds; jis
skirtingas vairiems monms ir suvokiant vairius ob
jektus. Maiausias per sekund dirginim skaiius, ku
riam esant inyksta mirgjimo pojtis ir daiktai susilieja
vien vaizd, vadinasi mirgjimo kritin zona.
KINO PROTVIAI
DALYVAVIMO EFEKTAS
Pasirodo, galimai
Michailas Lomonosovas 1757 metais spliojo, kad visa
spalv poji jvairov paaikinama tuo, jog akyje tesama trij spalvoms jautri element. Vliau i spalv
regjimo trij komponent teorij ivyst Jungas ir
Helmholcas, ir ji tapo vis pripainta. Vis spalv ir
atspalvi margumyn sudaro trij akies nervini ele
ment, kurie pagauna raudon, ali ir violetin spalv,
dirginimo deriniai.
Taiau, jei irsime j madaug 10 15 centimetr
skersmens disk su vairiai besikeiianiais juodais ir bal-
Pasirodo, treniruots didina konvergencijos ir akomodacijos greit, o regimojo vaizdo ilikimas, kai vilgsnis
akimirksniu perkeliamas nuo taikinio taikikl ir atvirk
iai, leidia mediotojui, kaip kine, matyti tuos vaizdus
sutampanius, vadinasi, ir aikius.
Panas, nors ir daug silpnesni, pojiai atsiranda,
suvokiant nuotol iki daikt, kai regjimas giluminis. Stai
ELI REIKM, SUVOKIANT GILUM
IteS^h
Fv
i . 'N
*
\ \
', TrxTtaI
"<
j =
1/J)
1
M
CS ^
GALIMA
QO
<
PIESINIUS
ZV
<
SlUOS
%
XU
TRINIUS
^jgj4
AR LYGIOS JUODOS
HR BALTOS' FIGROS,
T a o e t P Jc1V. skrituliY t e l p a
TARP APATINIO IR BET KURIO
IS VIRUTINI SKRITULIU
ie reikiniai paaikinami
pdsak procesais, vykstan
iais tiek akies tinklainje,
tiek ir galvos smegen ie
vje.
Kai kada teigiamas po
v izdis bna toks rykus ir
ilgas, kad mogus ilgai mato
tai, k jis anksiau suvok.
is reikinys vadinamas eidetizmu.
Povaizdis paprastai atro
do svyruojs, kaip sak
Gt, arba plaukis j vien PASIIRKITE I S| PIESlN|,
pus. Tai vyksta tai kodl. PASKUI DIRSTELKITE LUBAS,
PAMATYSITE LOBACEVSKIO
irdami daikt, mes pa IR
PORTRET ~
sukame akis ir galv, tuo pa
iu jungdami regimojo po
jio akt judamojo ir vestibulinio analizatori darb.
Atsiradus povaizdiui, ios analizatori sveikos nra, kas
ir sukelia tariamj judjim. Staiga pasukite galv, ir
atvaizdas lubose nustos plauks.
LEONARDO DA VINCIO PATARIMAS
O l SUVOKIMO VIENTISUMO
LINUOS
TRYS
IR NCTGI
TRYS TAKAI
APVERSKITE
IR
IOS
LIN IJOS"
SUSliUN G S
KIT
KNYG;
PIEINI
104
>
r
I /
NORS SlS PIEINYS NEBAIGTAS, JOS MATOTE.
KAS ClA PAVAIZDUOTA
Susimildami, bet juk i ia netoli iki abstrakcionistins tapybos! Ten juk taip pat esama kako panaaus
piein punktyru, pertrauk mane vienas jaunas daili
ninkas per panekes fa tema.
Jis buvo neteisus. Punktyrinis pieinys ir uuomina
kalboje yra dalis kokios nors btinai realios, jau i
tos
108
UO
Tai bna tada, kai kelio nuolydis didesnis, negu
upelio ar ups vagos. Stai irkite, ir a nupieiau
schem, kuri pavaizduota pieinyje.
Tokia iliuzija pasireikia ir tuo atveju, kai visas slnis
leidiasi staigiau, negu kelias, ir upelis bga alia jo. i
iliuzij gali sukelti taip pat kaln keter, uveriani
tarpeklio sln, kontrai.
Kai a Pobeda vainjau po Kaukaz, man is rei
kinys labai kliud. Matai, kelias bga emyn, ir tai, tau
pydamas benzin, perjungi bg neutralus, o maina
sustoja. Terskolje prie Elbruso mes ilgai vargome su
varikliu ir degimu, nes maina, kaip mums atrod, labai
blogai trauk netgi visai nedidelius kelio pakilimus. Tik
leisdamiesi atgal, mes supratome, kad ms pretenzijos
automobiliui neteisingos: pakilimas atrod nedidelis tik
dl to, kad alimais staigiai kilo Baksano tarpeklis.
VERTINIMO KLAIDOS
Akys daikt prigimties lig galo suprasti negali,
Todl nekaltink j tuo, kuo kaltas yra ms protas.
GERINGO ILIUZIJA
LINIJA AB TIES,
APSKRITIMAI,
(Leonidas Martynovas)
117
KUR IOGAS?
SKRENDANT
GALVA
JUDESIO
PRADIA
TOLYGUS
JUDJIMAS
SUSTO
JIMAS
LIMFA JR
VESTIBULINIO
APARATO
PUSRATINIO
ATSILIEKA
KANALO
PLAUKELIAI
JUDESIO
I KAIR
JUTIMAS
RAMYBE
t DEIN
DVI REIKSMIAl
v a iz d a i
AR MOTERIS
JAUNA AR SENA?
Srederio laiptai netgi ne dvireikmis, o trireikmis vaizdas. irint i kairiojo apatinio kampo striai
vir, matyti laiptai, o i deiniojo virutinio kam
po striai apaion kabs karnizas. Taiau jei akimis
perbgsime striai i kairs dein ir atgal, regsime
pilk popieriaus juostel, sulankstyt armonikl.
Puslapio kairje apaioje nupietas mslingas piei
nys. Pairkite j i arti, i toli, o paskui pro padidi
namj stikl. Kol js neinote, kur dresiruotojas, linijas,
kuriomis j nupie dailininkas, suvoksite kaip fon. Bet
tai js j pastebjote, ir nuo to momento, kad ir kaip
nortumte, kad ir kaip stengtumts, negalite nematyti
jo veido.
Dar daugiau, padkite piein al ir po kurio laiko
vl j pavelkite; ir vl js aikiausiai pamatysite ne
k kit, kaip dresiruotoj. Jis tapo dabar svarbiausiu js
dmesio objektu figra, o visa kita, kas pavaizduota
pieinyje, fonas.
Sis pavyzdys turi ir bendresn reikm, jis rodo skir
tum tarp suvokimo technikos ir to, kas suvokta, supra
timo. Be to, jis rodo, kad suvokimas visuomet atsirenka
ir priklauso nuo apercepcijos. O kas tai per dalykas, js
tuojau suinosite.
A PERC EPCIJA
H A L I U C I N A C I J O S VELNIAI,
PRIEBLANDOJE REIKIA
AP2I0RTI KELIO JUOST
125
60000
20000
201
AKIES JA U T R U M A S
30I
M A IE M S
40I
sol
6!~
R YK U M AM S DIDJA
AK IAI G ER A I PRISITAIKYTI
!a d a p tu o tis)
.G A L I PERSKAITYTI GERAI Z lN O M U f
p r i e t a i s ' PARODYMUS
129
DMESYS
BANDYMAS SU LAIKRODIU IR KNYGA
a p im t is
KAS
GREIIAU
SURAS
VISUS
SKAITMENIS
NUO
1 IKI 90?
PAINIAVA
Pamginkite akimis (o ne pietuku ar pirtu) . kuo
greiiau pasekti kiekvien ia esanio pieinio linij.
Puslapio deinje, kur baigiasi kiekviena sektoji lini
ja, pridkite popieriaus juostel ir uraykite jo numer.
Patikrin save kokia nors lazdele (taip pat ne pirtu
NORINT PASEKTI KIEKVIEN IS I LINIJ NUO PRAOZIOS
IKI .GALO. REIKIA PASTOVAUS DMESIO
144
145
MSTYMAS
KAS YRA MILIJONAS
RASKITE
KIEKVIENAME
DSNINGUMAS
p r a t sk it e
k ie k v ien
p a g a l su r a s t
O
j
e ilu t
d sn in g u m
lfr I JLA
* j
j3
IA
2 4 2119 18 15
S 6 16
N I
C C I I
4
UEH
159
161
14. V i s a j s n u g a r a b a l t a . (Juokas.)
15. P a m a n y k i t !
16. U 1i a. (Malonybin vard galn. Pavyzdiui,
Miulia, Zinulia.)
17. Oho! (Ironija, nustebimas, susiavjimas, neapy
kanta, diaugsmas, panieka ir pasitenkinimas.)
Keletas likusi odi Elokai pravert pokalbiams su
universalini krautuvi pardavjais. *
Juo didesnis aktyvusis mogaus odynas, juo turtin
gesnis jo mstymas. Vaikai, su kuriais suaugusieji maai
kalba, vystosi liau.
Kalbdamiesi su pastamais ar klausydamiesi pa
skaitos, atkreipkite dmes panekovo aktyvj odyn.
2inoma, js negalsite jo tiksliai suskaiiuoti, kaip dabar
daroma, pavyzdiui, su Pukino aktyviuoju odynu, bet
bendr nuovok, ar jis turtingas, ar skurdus, nesunkiai
susidarysite. O tai labai domu.
AR BUVO MAUGLIS?
aukljimo ir isilavi
nimo, tad nesusipai
n su tuo, kas nuo
sekliai gyta ir su
kaupta ankstesnij
kart darbu... i
laukini stebjimai
rodo, kad mogus,
paliktas pats sau pir
miau, jiegu jis susi
paino su monijos
gytomis
iniomis,
protiniu atvilgiu t
ra labai nedaug pra
naesnis u gyvu
lius. Sen-Simonas
pasakojo apie Aveirono laukin, kur tlas abatas Sikaras,
labiau apsiviets teologijoje, negu fiziologijoje, veltui
mgino panaudoti mogaus dievikajai esmei pademonst
ruoti, o kurnebyli prieglaudos gydytojas Itaras taip pat
bergdiai stengsi imokyti kalbos ir mogiko elgesio.
Labai seniai gyvuli iaugint vaik buvo inoma
senovs Romoje, vedijoje, Lietuvoje, Belgijoje, Vengrioje, Vokietijoje, Olandijoje, Airijoje ir Pranczijoje. To
ri atvej uregistruota per trisdeimt. Visi ie vaikai
eido neartikuliuotus garsu, nemokjo vaikioti dviem
(ojom, turjo stiprius raumenis ir buvo vikrs, greit laks
t, puikiai laipiojo po medius ir okinjo. J regjimas,
dausa ir uosl buvo labai ilavj. Toli grau ne visi jie
netgi po ilgo laiko imoko kalbti.
1920 metais Indijoje daktaras Singas rado vilk g
toje kartu su vilkiukais dvi mergaites: vien septyneri
atuoneri, kit dvej met. Jaunesnioji netrukus mir,
o vyresnioji (j pavadino Kamala) igyveno apie deimt
met. Vis t laik Singas ra smulk jos stebjim
dienorat. Kamala vaikiojo keturpsia, remdamasi
rankomis ir keliais, o bgiojo, remdamasi rankomis ir p
domis. Vanden ji lakdavo, o ms valgydavo tik nuo
grind, i rank neimdavo. Kai prie valganios kas nors
prieidavo, mergait urgzdavo. Naktimis ji staugdavo.
Kamala gerai mat tamsoje ir bijojo stiprios viesos,
ugnies ir vandens, nesileido prausiama. Dien ji miego
davo tupdama kampe, veidu sien. Drabuius nuo sa-
SKAITYTI n e t i k
moS4
l ti
d a u g s u n k ia u , n e
g u ji i a u k l ti, k a i y r a la ik a s .
RASTAS
NESANTAIKA.
**
RYTAS, NE1 VALGIS
EGIPTIETIKUS
VALGYTI, DANGUS.
NETI, BANGOS.
&
BET IR
166
KAI 2 I 0 R I M A j KONTRUS
A P IU PIN E JA N T I
AKIS
v i c n c raiHvii-i i r n H i u H a l v s v i p n n H n c
rral Kfif Irai Iriir io c ic iii n a Iio Ifa H iH ocni _
e a t ra c k a i f v f n i n Q a m n n p i p
Lrifae^ T i k r i a u e i a i
e k a i f v t n i n K n e lin lr o f * r i r f i n t i LraH v i s i in . c n v n k i a m i i Lrnnfiirtt o l o m o n t o i masrHaHCf \ r o i k c m c
idiid u
y i a.
n e i . r d j J K i a i d i i c m i d
t v n iL iu d , t\di UidivixiUO
o u u d iyii,
fjub cs,
negu
gan
puuyu,
l<uu
u d u ^ ic iu tarnu, i i u in it p ci o r ia u y u
Lin a p a i n i c o l d i u ^ i , ia n u i j i e
ivai j j d i i c n a i n u a
UZ llj v i i d u i i i i c d
puded
u a iu
i CiKdiiiiii^cM ied
u L d jjatin cd .
u iu csi
inv
viiau u iica.
id ig i,
y ia
I r ia m in ty s, n iek u o d a r n e ta p ,
174
177
Buvo ginijamasi dl in
MSTYMO
&,
INERTIKUM
dukcijos vaidmens... nors
mums dabar nesvarbu, kame.
Svarbu, kad, kaip a pa
IR IEITI
u2 S iO PIEINIO RIB
stebjau, mons ginijosi,
nesuprasdami vienas kito.
Patariau jiems pirmiausia apibrti indukcijos svok.
Indukcija psichologijoje suprantama, kaip minties
perjimas nuo atskir, dalini sprendim prie apibendri
nimo, ireikianio bendresn ivad, tar jaunas peda
gogas.
O a kalbu apie fiziologin indukcijos svok auk
tojoje nervinje veikloje, tai yra apie jaudinimo ir slopi
nimo proces galvos smegen ievje sveik. Jei aplink
koncentruoto jaudinimo viet susidaro slopinimo zona
179
SMALSUS AR INGEIDUS?
Kakada a buvau sitikins, kad moksl pagimd
smalsumas. Vliau, kiek subrends, supratau, kad mokslo
ir meno pagrindas mogaus poreikis painti. Pains
vien ar kit reikin, mogus gali priversti j sau tar
nauti, gali viepatauti jam.
Taiau psichologikai painimo poreikio pagrindas
yra nuostaba. Nei pirmyktis mogus, nei kdikis, jei jie
nemoka stebtis, nesiver nei painti, nei pavaizduoti tai,
kas juos nustebino.
Sio poreikio biologins aknys orientacinis refleksas,
daugiau ar maiau bdingas ir gyvnams. Kaip jau sa
kiau, refleks Pavlovas labai vaizdiai pavadino kas
tai?. Gyvn jis biologiniu atvilgiu labai tikslingas ir
sergsti juos nuo pavoj.
vilptelkite, ir snduriuojs unytis, kuris dar labai
maai teturi savo patyrimo, i karto pastatys ausis. Ref
leksas kas tai? beslyginis. Jo pagrindu ir gyvnams,
ir monms susidaro daug slygini orientacini refleks.
Sis refleksas yra ir nevalingo dmesio, smalsumo bei in
geidumo pagrindas.
Smalsumas, ingeidumas (ini trokimas) vis tai
mogaus poreikio painti pasireikimas. Cia j bendru
mas. Bet siekimas painti i smalsumo betikslis jis pats
sau tikslas: pavelgti, kad pamatytum, suinoti, kad ino
tum. Todl smalsumas neduoda mogui naudos, nepratur
tina jo. Patenkintas smalsumas gesina siekim toliau
painti.
O ingeidumas turi tiksl. Siekdamas patenkinti in
geidum, ini trokim, mogus visada ino, kodl jis
veriasi k nors painti. Todl ingeidumas praturtina
mogaus patyrim, ir suprastas dalykas atveria perspek
tyvas tolesniam painimui.
Taiau ir ingeidumas gali turti vairi tiksl. Kaip
jums atrodo, kokia dingstis nabdeikai miesionei, pas
kal neiotojai, kai ji nori pasiklausyti kaimyn pokal
bio, smalsumas ar ingeidumas? Aiku, ingeidumas.
Ji klausosi dl to, kad paskalomis nuodyt kaimyn gy
venim ir sutvirtint savo, kaip visains, lov. Taigi,
ne pats savaime ingeidumas, o tikslai, kuriems jis pa
jungtas, lemia jo vert.
184
ATMINTIS
AS
Kas yra A? Kodl a inau, kad a tai tas pats,
kuris, kai jam buvo treji metai, gyveno kaime ir bgioda
vo prie upelio lesinti ani, sirgo kokliuu, o kart slidi
ndamas nusirito nuo kalno; paskui jo j mokykl, tapo
pionieriumi, vliau komjaunuoliu? O dabar tai visa
tai prisimenu. Kas gi tai per mano A toks vairus ir
vis dlto tas pats?
Sis klausimas domino monij ne vien tkstantmet.
Nemokdami atsakyti j, mons prasiman nemirting
siel, kuri ir buvo j A, laikinai apsigyvenusi dlania
me kne. Knas augo, keitsi, seno, mir, o A likdavo
nepasikeits. Jis galjo palikti kn ir sapnuose iskristi,
galjo ir persikelti kitus moni ar gyvn knus.
Klausime gldi ir atsakymas j. Juk klausjas ivar
dijo tai, k prisimena apie save. Jis galt papasakoti kur
kas daugiau, taiau nestengia to daryti be galo, net tie
siog ilgai. Memuaruose, kurie kartais ileidiami keliais
tomais, sudta ne tik tai, k j autorius prisimena apie
save, bet ir tai, k jis prideda i vairi altini prie sa
vo betarpik prisiminim, nors pranczikai odis memuar reikia atmintis.
Pamginkite savo atmintyje atgaivinti vaizdinius bei
vaizdus, kuriuos betarpikai prisimenate i ankstyvosios
vaikysts. J bus ne taip jau gausu. Taiau papasakoti
apie save js sugebsite gerokai daugiau, nes daug k
inote i kit. Danai netgi sunku nustatyti, ar taip buvo
i tikrj, ar js tik prisimenate tai, k girdjote i ko
nors kito.
mogus, susitrenks smegenis, gali umirti gimtj
kalb, savo praeit. Sergs tokia retrogradine amnezija
sako: A suprantu, kad esu gyvas, bet neinau, kas a
toks. Jo A jau ne toks, kaip sveik moni. mogaus
188
ATMINTIES SANDELIS
193
KOKS SKIRTUMAS
194
AR GERA JO SV ATMINTIS
195
198
90
80
60
50
Q
30 . MECHANIKAI SIM INTOS M EDIAG OS UM IRIM O KREIVE
.
. .
VALANDOS
f 9I
24I
4a(
ml
MEDIOTOJ PASAKOJIMAI
O GERA BUVO!
Cia
dsnis.
pasireikia
tas
pats
atminties
atrenkamumo
SENATVJE A P IE VAIKYST
20
Tai pavyzdys, kaip panaudojama vadinamoji mnemonika specials dirbtiniai bdai atsiminti, panaudojant
asociacin atmint. Beje, Mnemozin buvo graik atmin
ties deiv. Stai keli mnemonikos pavyzdiai, neskaitant
pateiktj 127 psl.
Uuot siminus skaii (3, 1415926536), pakanka si
minti itok, ne perdaug turining, bet vis dlto pras
mint eilrat:
Kas mane, vien pasiprao
Pi iekot antai jau berao.
EMOCIJOS
KIEK V IEN A M PAGAL PO REIKIUS
225
TAI
KATEDRA",
ABSTRAKCIONISTAS
DEKSONAS
POLAKAS
Karelas apekas, tyiodamasis i poet abstrakcionist, pasakoja, kaip policijos komisaras Meizlikas ne visai
prastu bdu suinojo numer pasprukusio automobilio,
kuris anksti ryt parmu girt sen.
Capekas taip aprao poeto Nerado, kuris buvo ios
katastrofos liudininkas, apklaus.
Prisiminkite koki nors smulkmen, niekniek,
atkakliai reikalavo Meizlikas.
K js! nustebo isigands Neradas. A nieka
da nepastebiu smulkmen.
Tai k gi js apskritai pastebjote, teikits pa
reikti? ironikai pasiteiravo Meizlikas.
Taip sau, bendr nuotaik, netvirtai atsak poe
tas. T, inote, tui gatv... ilg ... vos vintant...
Ir sukniubusi moters figr... Palaukit!
staiga oko
poetas. Juk a paraiau apie tai eilrat, kada grau
namo.
Ir sukruto raustis po kienes, traukdamas i ten ss
kaitas, vokus, suglamytas popieriaus skiauteles.
Ne tas, ir ia ne tas... Aha, berods, ia tas
pats. Ir jis niko skaityti eilutes, suraytas ant iversto
voko.
Parodykite man, prisimeilinaniai pra Meizli
kas.
Beje, tai ne geriausios mano eils, kuklinosi
poetas, taiau, jei norite, perskaitysiu.
231
PERGALES DIAUGSMAS
ra Lermontovas. Tai
dar viena smons bse
na, bendra mogui ir gy
vuliams, panika baim,
kada, kaip sakoma, dvasia
atsiduria ukulniuose. Gy
vuliams is pasyvus apsi
gynimo refleksas, kaip va
dino j Pavlovas, biologi
kai tikslingas ir todl
tvirtintas natralija at
PASYVUS APSIGYNIMO'
Kantas skirst emocijas stenikas (graikikai sthenos jga), stiprinanias organizmo gyvybin veikl,
ir astenikas silpninanias j. Baim, kaip matme i
pieinio, gali pasireikti ir stenika, ir astenika forma.
Taiau reakcija pavoj, aprayta Pukino ir Tolsto
jaus, tai ne stenika baim, kuri veria Lermontovo Garun bgti greiiau u stirn, o savotikas, tik mogui
bdingas, diaugsmo pergyvenimas, pasitenkinimas pa
vojumi, kovinis susijaudinimas. Tarybinis laknas nie
kuomet nevengia kautyni, ir kuo artesnis pavojus, tuo
piktesn jo irdis, tuo labiau apskaiiuoti judesiai, tuo
verlesnis refleksas. Tai temptas apskaiiuotas kautyni
diaugsmas, ra Aleksejus Tolstojus.
NEDRSUS IR BAILUS
241
VALIA
NEN OR IU IR REIKIA
249
ir Dant
.. pilkj biiul.
Kuris tarp dviej ieno kaugi
I bado mirta...
(lotynikei
determinare) nulemti,
251
ap
[TEIGTAS ATSAKYMAS
Paklauskite k nors:
Kaip vadinasi laidas, kur sudaro kelios gijos, suvy
tos kartu?
Kabelis, atsakys jums.
O kaip vadinasi lenta su numeriukais patikrinti,
kas atjo j darb?
Tabelis.
O kas umu Kain?
Arba tai kitas udavinys: kiek sveria plyta, jei jos
svoris vienas kilogramas ir dar tiek, kiek sveria pus
plytos?
klausim: Kas umu Kain? beveik kiekvienas
(a tam ir terpiau kit udavin, kad js galtumte pa
tys pasitikrinti) atsakys: Abelis, nors visi ino, kad,
pagal Biblijos legend, Kainas umu Abel. S atsaky
m teig ankstesnij atsakym galni stereotipi
kumas.
Daugelis nusprs, kad plyta sveria ne du kilogramus,
kaip bus i ties, o pusantro, tai bus teigta odi su
tapimo: svoris vienas kilogramas ir sveria pus.
Ir dar vienas udavinys. Pridenkite popieriuku emiau
atspausdint skaii stulpel ir, pamau traukdami popie
rl emyn, garsiai dkite gaunamas sumas: tkstantis,
tkstantis keturiasdeimt, du tkstaniai keturiasdeimt
ir taip toliau.
1000
40
1000
30
1000
20
1000
_________
10
*
Vertimas A. Venclovos.
253
Tai vyko 1961 metais Antarktidos centre, Novolazarevskajos stotyje. iemotoj tarpe buvo gydytojas Leoni
das Rogozovas. Ir reikjo atsitikti, kad apendicitu susirg-
NEPRILYGSTAMA OPERACIJA
257
F. FIVEISKIO SKULPTRA
Jau nesikl, tausojo jgas Poplavskis ir Fedotovas, pasakojo Anatolijus Kriukovskis. Ir pirmkart
per keturiasdeimt su kaupu dien suvirpjo vieno i
keturi irdis. Gal ir nesuvirpjo, o tiesiog nutar karys,
jog atjo metas pakalbti ir apie tai.
Kaip mirsime, brolyiai? ramiai paklaus jis.
262
labiau nevykusiai ar netgi pavojingai (vaikioti karnyzais, okinti i antro aukto lang), kai kurie jaunuoliai
mgina sutvirtinti vali.
Vali galima ir reikia stiprinti, ugdant savyje sieki
m nepaisant joki sunkum, siekti usibrto protingo
tikslo. Tada ir valios treniravimas duos naud. Truput
toliau Sania teisingai sako apie tai:
Bet utat a imokau susidaryti dienotvark i pat
ryto ir laikausi ios taisykls vis savo gyvenim.
I\ai dl pagrindins taisykls: prisiminti savo egzis
tavimo tiksl, tai man netenka labai danai jos kartoti,
nes tas tikslas man buvo aikus jau tada...
.. .Netrukus septynios. Metas keltis a prisiadjau
keltis, dar prie laikrodiui suirkiant. Ant pirt gal
bgu prie praustuvs ir darau mankt prie atviro lango.
altoka, pro lang skrenda snieguls, sukasi, krinta ant
pei, tirpsta. A nusiprausiu ligi puss ir prie kny
gos. .
Visa tai, k Sania dar, siekdamas tikslo, stiprino jo
vali. Kaip tik dl io tikslo siekimo knyga apie du ka
pitonus taip mgstama ms jaunimo.
Kovoti ir eiti, surasti ir nepasiduoti.
PSICHOMOTORIKA
SECENOVO ATRADIMAS
PRIKLAUSOM AI NUO J
DARBO JUDESI
CH A RAKTE
RI STI KA
TRAJEK TORUOS
G R E I IO
FORMOS I K RYPTIES
JGOS
) a PIM TIES
A T IT IN K A UDUO TJ
TEISIN G I
NETIKSLS
N EPRO PO RCING I
LEN GVI
be
STAIGS
s u u o l i a i s
u o l i
EN ERGIN GI
D ID ELI
VANGS
MAI
D ID E LIO
VERLS
SMULKS
MAO
-4N
g r e it i
DIDELES
LTI
STIPRS
SILFNI
MAOS
DIDELS
N S g
MAOS
I r
platakos
METANT
BGANT
CM/SEK I KM/VAL
& 000
IOOO
PIRAT,
SKAMBINANT
eoo
19
650
v 2v
FORTEPIONU
PLATAKOS,
Il KALANT
PLAKTUKU
PLATAKOS
BRUOJANT
PLATAKOS.
VALDANT
LKTUV
PIRAT,
DERINANT
RADIJ
269
1795 metais Grinviiaus observatorijos vadovas Maskelinas atleido jaun astronom Kinbruk u tai, jog tas
pavluodavo pus sekunds paymti vaigds perjim
per meridian. Kinbruko skaiiavimo klaid Maskelinas
pastebjo, lygindamas jo duomenis su savaisiais, kuriuos
jis, suprantama, laik neklaidingais.
Po trisdeimties met (tai jau kur tikrai: geriau v
liau, negu niekada) vokiei astronomas Beselas atitais
270
REAKCIJOS GREITIS
273
KAD
Jei kalbsime kibernetikos kalba, esant sensomotorinei koordinacijai, mogaus darbo judesiai vyksta neper
traukiamai, ir juos vis laik patikslina grtamojo-ryio
signalai, kurie yra atliekam judesi rezultat suvokimai.
Fiziologai vadina iuos signalus sensorinmis korekci
jomis.
276
LAIKANT
1. PAPRASTAI
PIETUK
2. TAIP
K IA U
3.
PAT.
TIK
LAIKANT
DEINE
PIETUK
RANKA,
D INANT
NE
SMUL
BET JU
PIRSTUS.
V IS PLATAK
4. PIETUKU,
PRIRISTU
PRIE
RANKOS
DESINS
e
ji VIETOJE
wfcT/->.c
L
IO v,i
. .
t/->.
'5. PIETUKU,
TU
PRITVIRTIN
PRIE DESINES
nes
alk
VIDINS PUSES
6. PIETUKU,
PRITVIRTIN
PRITVIRTIN
i BATO
8.
GALO
DANTYSE
L A IK O M U
PIETUKU
9. PAPRASTAI
LAIKANT
KAIRE
PIRSTAIS
PIETUK,
BET
RANKA
10. PIETUKU,
BRAIAS
SUNKIOS
KOORDINACIJOS
PRITVIR
KO
277
DU KAKLARAIIAI
Paimkite du vienodus kaklaraiius ir pasilykite kam
nors vien i j usiriti sau, irint j veidrod, o kit
uriti jums.
Sustoj gretimais ir dirstelj veidrod, js abu pa
prastai galite sitikinti, kad abu kaklaraiiai uriti ne
vienodai ir vienas bus kito veidrodinis atvaizdas. Ris
netgi nepastebs, kad jo judesiai, kai jis ria kaklarait
jums, bus visai kitokie, negu kai jis ria sau, irdamas
veidrod. Regimieji signalai stipresni u kinestetinius.
Jie ir nulems sensomotorin koordinacij.
PUSIAUSVYRA
Jei js labai gerai, pabriu, labai gerai vainjate
dviraiu, pamginkite, pasirink erdvi, lygi ir tui
viet, vaiuoti usimerk. A taip darydavau kitados i
divusiuose limanuose Vakar Kryme. Ne tik lktuve,
bet ir sklandytuve nepajusite tokio skridimo jausmo, kaip
iuo atveju. Tik sapne a skrajodavau geriau.
Kodl galima vaiuoti dviraiu usimerkus? Ogi todl,
jog, ir paprastai vaiuojant dviraiu, sensomotorin koor
dinacija priklauso ne tik nuo regjimo, bet ir nuo vestibulinio bei kinestetinio analizatori.
279
Ijus j orbit, kai atsiskyr raketa neja, atsirado
nesvarumas, pasakojo pirmasis kosmonautas Juri
jus Gagarinas. I pradi is jausmas buvo kiek ne
prastas, nors ir anksiau, prie tai, buvau ibands trum
palaik nesvarumo poveik, bet greitai su ta bkle apsi
pratau, susigyvenau.
Tai dar kart parod, kad motoriniams veiksmams re
gjimo signalai svarbesni u kinestetinius.
Germanas Titovas, 1961 met rugpiio 67 dienomis
atliks 25 valand kosmin kelion ir apskriejs em
daugiau kaip 17 kart, patvirtino tai. I pradi jam pa
sirod, kad jis lekia auktyn kojomis, bet veikiai tas po
jtis dingo.
Visk galima daryti skrendant, pasak jis, ir
rayti, ir skaityti, tikriausiai ir pieti.
Majoras Titovas buvo pirmasis mogus, kuris miegojo
nesvarumo bklje.
Na, o kaip Gagarinas ir visi kiti kosmonautai, skrid
vliau (o j skaiius spariai didja), nesvarumo bse
noje valg, rijo? Ryjant svorio jga neturi lemiamo vaid
mens, Juk ir emje mes galime valgyti, gerti ir staio
mis, ir gulomis. Beje, ir emje reikia to pasimokyti, ki
taip galima paspringti.
ASMENYB
GLS IR MONS
gl ...............Lauras.
spalva ..............Raudona.
mgstamiausias vardas..............Laura, Zen.
valgis ...............uvis.
AR VISK PADAREI?
289
n erv
s is te m o s ;
TIP SANTYKIS
STIPRIEJI
SILPNASIS
J tG A
PUSlAUSVlRMAS
STIPRUSIS
PUSIAU
SVIRAS
GUVUSIS
NESUSIVAlr
DANTIS
STIPRUSIS
PUSIAU
SVIRAS
STIPRUSIS
NfcPUSIAUSVIRAS
JAUDRUS
SILPNASIS
NEPUSIAUSVIRAS
SLOPINAMAS
PASLANKUS
INERTIKAS
ARBA
PASLANKUS
PASLAN
KUMAS
INERTIKAS
PASLANKUS
MELANCHO
LIKAS
PAGAL HIPOKRAT
Kutuzovas buvo flegmatikai, Petras I, Pukinas, Suvorovas ir Pavlovas cholerikai, Gercenas, Lermontovas ir
Napoleonas sangvinikai, Gogolis ir aikovskis me
lancholikai.
Protingas ar kvailas, siningas ar nesiningas, ge
ras ar blogas, talentingas ar be talento gali bti bet ku
rio temperamento mogus.
Vienu metu buvo manoma, kad silpnojo nerv siste
mos tipo atstovai socialiniu atvilgiu nepilnaveriai. Prie
kelerius metus Maskvos mokykloje vienam i tiriamj
mokini buvo nustatyta silpnasis nerv sistemos tipas.
O baigdamas mokykl, jis gavo aukso medal. Atsirado
moni, kurie suabejoto arba metodikos nerv sistemos
tipui nustatyti teisingumu, arba aukso medalio idavimo
pagrstumu. Taiau kruopiausias patikrinimas parod,
jog medalis buvo iduotas teisingai, o medalininko nerv
sistemos tipas i tikrj silpnasis.
is atvejis padjo inomam psichologui Borisui Teplovui sugriauti mit, es asmenys su silpnuoju nerv
sistemos tipu socialikai nepilnaveriai; jie nors ir grei
iau pavargsta, bet geriau suvokia aplinkin pasaul,
jautriau j reaguoja. Na ir gyvuli, jei silpnasis tipas ne
turt pranaum (tokie gyvuliai jautresni ir greiiau
reaguoja), juos seniai bt sunaikinusi natralioji at
ranka.
Beje, dirbti auktybininku arba laknu asmenys su
silpnuoju nerv sistemos tipu i tikrj negali. Bet juk
yra labai daug ir kit profesij.
BAROKAMEROJE
AR JO S TURITE SZIN?
i'
299
ERDVINIS VAIZDAS
NETEIKTAS RATELIS
305
VEIKLA
ATSITIKIMAS SU LLMIS
inoma etnograf Margret Mid ne per seniausiai ap
tiko vienoje Ramiojo vandenyno saloje iabuvi gent,
kuri gyvena visikai izoliuota nuo pasaulio. Sios genties
buitis labai savita: pavyzdiui, nei vaikai, nei suaugusieji
neinojo, kas per daiktas ll.
Etnograf atvetos ir vaikams idalytos lls vienodai
sudomino ir mergaites, ir berniukus. Jie pradjo aisti,
kaip aidia su llmis vis pasaulio taut vaikai: neioti,
rengti, guldyti miego, bausti u praangas.
Logika manyti, kad mergaitse prabilo biologinis
motinysts instinktas, o berniukai laikinai sileido ai
dim su llmis, pamgdiodami mergaites. I tikrj,
pus vaik llmis susiavjo laikinai ir veikiai jas met.
Kita pus to nepadar. Anaiptol! Juo toliau, juo j susido
mjimas tais aislais augo. Jie prasimanydavo vis nauj
ir nauj aidim su llmis. Taiau, atrodyt, prieingai
logikai, netrukus pamet lles... mergaits, tuo tarpu
berniukai aid su jomis toliau.
T saliei buities slyg savitumas buvo, tarp kitko,
tas, kad pagrindinis rpinimasis vaikais ir j aukljimas
pagal paprot tekdavo laisvesniems vyrams, o moterys
visada bdavo usimusios kitais darbais: jos turdavo
parpinti maisto ir j gaminti.
Siuo atveju pasireik bendras, bet ne visuomet taip
rykiai matomas dsningumas: visuomenins slygos dau
giau nulemia mogaus interesus, jausmus ir veikl, negu
jo biologins ypatybs.
VAIRS MOTYVAI
Tio, mamos ir tetos Nadios nra namie... Laukda
mi, kol jie parvaiuos, Gria, Ania, Alioa, Sonia ir vir
jos snus Andrejus valgomajame sdi aplink stal ir loia
306
309
Mes jome pro sanatorij. Poilsiautojai aid miestuius. Sis aidimas visada udega ne tik visokio amiaus
dalyvius, bet ir irovus. Ne veltui Pavlovas ir senatvje
buvo aistringas aidjas miestuiais.
Mes sustojome pasirgti. Geriausiai i vis, itisai
pataikydamas, taikliais ir graiais smgiais dau fig
ras auktas, lieknas jaunuolis. Mes grojoms jo aidi
mu ir netgi ne i karto pastebjome jo savitum: sudlio
js figr, pliaukteldavo vir jos delnais ir greit bg
davo alin.
Pasirod, geriausias komandos aidjas buvo aklas.
Siuo atveju neregio ir regini irov ir veiksmo, ir
judesio tikslas galjo bti vienodas. Skyrsi tik suvokimas,
311
PIRTELIAI VIKRUOLLIAI
A i
A *w
? *
-J
+ Thl
-f f t/l r r
^f , f * f ^ n /t ^ ^
' ^ ? + 4 ~ * * ? . *. ^ * ?rnjm*
frr+j+*.
# < #
** .< * ,
^ *
Cm/JL. p r l y / ^ * ^
l#<w r^ 4 f M^t4 /J a .
^**1
-'
>. ^
|.*>^ ^
</> #/**4*^*_
' **.
)^<
/ ^/ /
I. PAVLOVO LAISKAS KALNAKASIAMS
k e lia n io s
r a n k o s JUDESI u r a a s 4
319
ir kai ji ilsisi tiek pat laiko, tik tuo metu dirba kita
rank a... Mano nuostaba dar padidjo, kai paaikjo, kad
darbas nuvargusia deine ranka po to, kai padirbjo
kairioji, pasidar kur kas
AKTYVUS POILSIS
stipresnis, negu kad buvo
po pirmojo poilsio*T taip
apra jis pats bandy
m, kuris jo moksl
kaip Seenovo fenomenas
ir tapo mokymo apie ak
tyv poils pagrindu.
POILSIS
KULTRINS PRAMOGOS
Geriausias poilsis
miegas. Taiau j turi pa
pildyti ir kitoks poilsis.
Nuovargis gali bti fi
zinis, protinis ir emocinis.
vairiam nuovargiui reika
lingas ir vairus poilsis.
Taiau veiklos pakeiti
mas, emocinio tempimo
sumainimas viena ar kita
forma reikalingas visuo
met, koks bebt nuovar
gis.
tai k ra V. Leni
nas savo seseriai M. Uljanovai, sdiniai kalji
me:
Dar patariu teisingai
suskirstyti darb su knyga,
GERIAUSIAS POfLSIS
320
PROTINIS
"
EMOCINfS
321
v e r t in a
MASINOS PRITAIKOMUM 2M O G U I
KOSTRUKTORIUS. NEPAISS
DARBININKO PATOGUM,
VERTAS PASMERKIMO
KLAID PROCENTAS,
GREIT SKAITANT
ENKLAI PRIETAISUOSE
GERIAU MATYTI
b a l t i a n t iu o d o
'J u o d i a n t b a l t o
322
Stai tokie skeptikai ir stabdo mokslo vystymsi,
kariavosi Genadijus. Kaip galima nesuprasti, kad,
jei anksiau maina buvo ms rank ir jutimo organ
tsinys, tai dabar elektronins kibernetins mainos da
rosi ms smegen tsiniu! Elektronin maina gali
skaiiuoti tkstanius kart greiiau, negu mogaus
smegenys. mogui bdinga klysti, sakydavo rom
nai dar VI amiuje prie ms er. O elektronins sme
genys neklysta. mogaus reakcijos greitis tkstanius
kart ltesnis, kaip roboto.
Angl matematikas Senksas beveik 15 met dirbo, kol
iskaiiavo skaii iki 707-ojo enklo, o elektronin
maina trumpiau negu per par iskaiiavo jj iki 2048-ojo
enklo. Elektronin atmintis visomis savybmis, iki pat
tos, kad ji visuomet pasiruousi darbui, nepalyginamai'
produktyvesn u mogaus atmint. Ji .nieko neumirta.
Robotas gali bti sukonstruotas taip, kad vienu metu
vienodai gerai dirbt tiek darb, kiek reikia, o mogaus
sugebjimai iskaidyti dmes labai riboti.
Siame gine buvo teisios abi puss. Visi ivardytieji
elektronini skaiiavimo main pranaumai prie mo
gaus smegenis akivaizds. Robotas gali geriau u mog
atlikti tas operacijas, kuri skm nulemia greitumas,
jga, itverm, pasiprieinimas mogui nepalankiems
ioriniams poveikiams, skaiiavimas, nors ir pagal pai
sudtingiausi formul, keli skirting operacij atliki
mas vienu metu. Kibernetikos naudai reikia pateikti dar
du argumentus.
Be abejo, teisinga pagrindin kibernetikos tez, kad,
kur valdymo procesai bevykt mechanizme ar orga
nizme ir kokie vairs jie bebt, jie visada pavalds
tam tikriems bendriems dsniams. Kibernetiniai modeliai
padeda geriau suprasti mogaus smegen darb. Mode
liavimo metodas visada turtino moksl.
Antras, danai umirtamas argumentas: juk kiberne
tika labai jaunas mokslas. Jos gimimo metais laikomi
1948. Todl mes neturime io mokslo galimybi matuoti
tik jo iandieniniu lygiu.
Taiau Vladimiro Lifico eilse, kurias padeklamavo
Lena, taip pat yra tiesos. Reikalas ne tas, kad ir sud
tingiausioje skaiiavimo mainoje lemp element yra
apie IO4 IO6, o mogaus smegenyse element, atseit,
nervini lsteli, per IO10 ir kad analizatori jautrumas
324
T U R I NYS
Susipainkime!
.......................................
Smons
.......................................
Du Jurijai ...............................................................
A, laikas ir smon ...........................................
Ar gali bti mokslas apie tai, ko n r a ? ___
Ar turi smon Sargis? ......................................
Gyvno subjektyvus pasaulis ..........................
N eteko... smons ...............................................
Pti mal ...................................................................
K papasakojo prisikls i numirusij . Miego m sls .......................................................
Kas k sapnuoja ...................................................
Budintysis punktas ..........................................
Dienos ir sekunds ...............................................
Pranaingi sapnai ...............................................
Intuicija informacijos dukt ..........................
Plkit, brolyiai, plkit ...............................
Experimentum mirabile .......................................
Gyvn magnetizmas ...........................................
[minta msl ...........................................................
Nevykdyta taiga ...............................................
vilgsnio jga .......................................................
Kaip skaitomos mintys ......................................
Vizitas i ano pasaulio .................................
Mini perdavimas per nuotol ......................
Ignorabimus ar ignoramus? .............................
6
6
7
10
11
13
14
14
16
18
20
21
22
24
25
27
28
29
30
31
32
34
36
38
P s i c h i k a ir
.........................
41
41
43
45
46
50
51
52
53
55
56
57
58
mjsls
smegenys
329
330
59
60
S m o n s p r i e i s t o r i j i s ......................
62
62
62
65
66
67
68
69
71
71
72
74
75
76
Suvokimas
...................................................
83
83
84
85
86
89
90
92
78
79
80
81
93
94
96
98
98
99
101
101
102
103
104
106
106
107
108
109
110
111
114
115
Kontrastas ...............................................................
Kur iogas? ...........................................................
Du ar vienas? .......................................................
Skrendant
...........................................................
Figra ir fonas .......................................................
Apercepcija
...........................................................
Haliucinacija ...........................................................
Nakt dviraiu .......................................................
Du imtus tkstani kait .geriau ..............
Ranka mato vies ..............................................
Skaitymas be aki ..............................................
Daltonizmas ...........................................................
Ar pasaulis toks, kok mes su vokiam e...........
Kaip jie sivaizduoja pasaul ..........................
116
118
118
119
120
122
123
125
127
128
130
132
132
134
Dmesys
...........................................................
136
136
136
137
140
141
142
142
143
144
145
146
146
147
Mstymas
.......................................................
149
49
150
150
151
153
153
155
155
156
157
158
159
160
161
162
163
166
167
169
170
170
331
332
171
172
173
175
177
177
177
179
181
182
183
184
185
186
Atmintis
...........................................................
188
A
...........................................................................
Asmenybs suskilimas .......................................
Buvo nebuvo ...................................................
Paino
...................................................................
Atminties sandlis ...............................................
Koks sk irtu m as.......................................................
Ar gera js atmintis .......................................
Pakeliui darb ...................................................
Norite geriau siminti? .......................................
Nemokant kalbos ...................................................
Citatos ir citatomanija .......................................
Kada naudinga umirti ...................................
Negalvoti apie baltj mek ..........................
Meluoja kaip pasamdytas ...................................
Mediotoj pasakojimai ...... ................................
Atsitikimas su Lomonosovu ...............................
O gera buvo! .......................................................
Senatvje apie vaikyst ......................................
Hipnoreprodukcija ...............................................
Kat kalta ...............................................................
Fenomenali atmintis ...........................................
Mnemonika
...........................................................
Hipnopedija ...........................................................
Kaip gerinti atmint ...........................................
188
189
190
190
193
194
195
196
197
197
198
199
201
201
202
202
204
205
205
207
208
209
210
212
Emocijos
.......................................................
214
214
216
217
218
218
219
220
221
222
223
223
224
225
227
228
229
231
232
233
234
235
236
237
238
239
240
241
242
242
244
245
246
Valia
...................................................................
249
249
250
251
253
254
254
255
256
257
257
258
260
261
262
263
264
Psichomotorika
.......................................
266
266
266
267
269
270
270
273
333
334
Pliaukjimas .......................................................
Krykelje
...........................................................
Suspjo ...................................................................
Stebint kraninink ..............................................
Braias .......................................................*...........
Sunkios koordinacijos ......................................
Kur kair, kur dein? .......................................
Du kaklaraiiai ...................................................
Pusiausvyra ...........................................................
Nesvarumo bklje ...............................................
273
274
274
275
277
277
278
279
279
280
Asmenyb
282
282
282
283
285
286
286
287
288
289
290
292
293
294
295
296
297
298
299
300
301
303
303
305
Veikla
...............................................................
306
306
306
307
309
310
310
311
311
312
313
314
315
315
316
316
317
318
319
320
321
323
325
Ha
IS6-4 .
1963 .
Vert V. K r u t u ly s
Redaktor S. Pa pe kie n
Virelis dali. V. K a m in s k a it s
Techn. redaktor B. S o dy t
Korektor R. F re id h e im a it
Leidinio Nr. 9187. Tiraas 7000. (157)
Pasirayta spaudai i966.X.20.
Pop. 84 108^16=5.25 pop. 1.. 17,64 sp. I.. 19.54 apsk. leid. 1.
Kaina 72 kp.
Spausdino Valst. V aizdo spaustuv Vilniuje,
Strazdelio 1. Us. Nr. 2431.