Открыть Электронные книги
Категории
Открыть Аудиокниги
Категории
Открыть Журналы
Категории
Открыть Документы
Категории
2
. , ,
, , , ...
, , .
, , -
...
. . .
. . -
,
It was a very pleasant surprise for me to find your text on The Typology of Destination Systems of Georgian
and Basque... Please accept, Dear Doctor Makharoblidze, my compliments for your Academic achievement and
believe I am truly yours I feel myself very proud for being able to establish the connection with you. There
are several motivations for this grateful sense
Best wishes for you and for your academic progress.
Rafael Oscar Uribe Villegas
Professor, Dean - Cd. de la investigation en Humanidades
INSTITUTO DE INVESTIGACIONES SOCIALES
National University of Mexico
naSromis saxiT gvaqvs tipologiuri xasiaTis mniSvnelovani gamokvleva, romelSic pirvelad aris
Sedarebuli qarTuli da baskuri zmnebis ZiriTadi kategoriebi da miRebulia uaRresad saintereso,
Semdgomi kvlevisaTvis gasaTvaliswinebeli daskvnebi. amgvari xasiaTis tipologiuri kvlevis
Sedegebs didi mniSvneloba aqvs zogadad enaTmecnierebis TeoriisaTvis (Tundac polipersonaluri
zmnis raobis gagebisaTvis) da gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs CvenSi gavrcelebuli baskurkavkasiuri hipoTezis mecnieruli SemowmebisaTvis.
m. suxiSvili
filologiis mecnierebaTa doqtori, profesori
Tamar maxarobliZis naSromi enaTmecnierebis bevr problemur sakiTxs exeba da avtoric xSirad
originalur interpretaciebs gvTavazobs, romelTagan zogierTi SeiZleba sakamaTo aRmoCndes.
e. soselia
filologiis mecnierebaTa doqtori, profesori
Tamar maxarobliZe
filologiis mecnierebaTa doqtori
baskuri da qarTveluri
destinaciuri sistemebis tipologia
redaqtori
a. arabuli filologiis mecnierebaTa doqtori
recenzentebi:
e. soselia
m. suxiSvili
k. kakitaZe
Sesavali
3
10
11
12
I Tavi
destinaciur sistemaTa zogadi tipologiuri
parametrebi
Ddestinaciur sistemaTa zogadi tipologiuri parametrebis
analizis dros Cven ganvixilavT destinaciur sistemaTa tipologiur
modelebsa da am sistemaTa mimarTebebs enis sxva
kategoriebTan.
12
13
14
15
leqsikuri
derivaciuli
saxeluri zmnuri
saxeluri zmnuri
15
16
17
<------------------- >
ergatiuloba
klasi
klasi
klasi
klasi
ergatiuloba
destinacia refleqsivi
piri __> polipersonalizmi
brunva
18
19
20
21
piris nacvalsaxelebis bruneba gviCvenebs m - s opozicias: isman. Semdeg es m nacvalsaxelebs gahyveba yvela danarCen
formaSi.
is
m-a-n aq n aris ukve ergativis meoreuli niSani. (albaT,
amitomac miiCnevda mas SedarebiT gviandel formantad
Suxardti.)
m-a-s
m-is(i)
(i)-m-iT
(i)-m-ad
imisda miuxedavad, Tu rad miviCnevT aq xmovan a-s mivakuTvnebT mas wina Tu momdevno Tanxmovans da,
Sesabamisad, miviRebT orfonemur morfemas, an am xmovans
CavTvliT Tanxmovangasayarad (rac, Cveni azriT, ufro misaRebi
iqneboda), erTi ram mainc sruliad naTelia: pirisa da CvenebiTi
nacvelsaxelebis brunebiT qarTuli gviCvenebs imave suraTs,
rasac kavkasiuri enebi; kerZod, daRestnis enebSi arsebobs e. w.
ergatiuli da genetiuri brunebis (
) formebi ( v. Tofuria, 1977, gv. 46). ra Tqma unda,
kavkasiur enebSi eWvs ar iwvevs klasis kategoriis referentebis
gamovlena brunebisa da uRlebis formebSi.
sagulisxmoa, rom ergatiuli warmoeba aqvs aqtantur
brunvebs. danarCeni brunvebi sistemuri analogiiTaa
nawarmoebi. faqtobrivad, piris nacvalsaxelTa brunebaSi gvaqvs
nominatiur-ergatiuli opozicia. ergatiuli dativi ki aris gardamavali
zmnis subieqtis brunva mesame seriaSi da agreTve paralelurad,
iribi mimarTebis sulieri aqtantis brunva. Cveni azriT,Eergatiuli
dativis morfo-semantika aris inverisiis mizezi gardamavali zmnis
mesame seriaSi.
Cven migvaCnia, rom qarTulSi pirisa da Sesabamisad,
CvenebiTi nacvalsaxelebis bruneba aris ergatividan nawarmoebi
da aq Semonaxulia klas-kategoriis niSnebi, romlebic
Tanamedrove gramatikaSi aqtivobiT ar gamoirCeva, Tumca
garkveul morfo-semantikur opoziciebs mainc qmnis. aseTi tipis
opoziciebi ganxiluli aqvs arn. Ciqobavas Tavis cnobil SromebSi
(arn. Ciqobava, 1942; 1961; 1965; 1979).
svanur ergativSi (m/md morfemebi), Ciqobavas azriT,
moTxrobiTi da gardaqceviTi erTmaneTs xvdeba. moTxrobiTi
araa mxolod erTi, subieqtisaTvis gankuTvnili brunva. amiT
svanuri mogvagonebs mTel rig kavkasiur enebs (CeCnuri Tu
21
22
23
24
25
sulieri - usulo
racionaluri iracionaluri
adamiani - nivTi
mamrobiTi da sxva
kaci da sxvaA
mamrobiTi, mdedrobiTi da usqeso
Zlieri da susti
gazviadebuli da kninobiTi (vikipedia, 2005)
26
2 A b mamrobiTi B
2 A c saSualo
B2 B usulo: BB BB
2 B a saganTa Tvisobriobis (zoma, feri, forma, Zala, sinaTle,
zrdis dinamika, ciuri sxeulebi, religiuri erTeulebi da a.S.)
mixedviT sqesi an klasis sxva niSani,
B2 B b danarCeni.
rac ufro martivad gamoiyureba es saklasifikacio sqema
konkretul enaSi, miT ufro maRalia am enaze mosaubre xalxTa
lingvisturi azrovnebisa da abstraqciis unari. Ues universaluri
tipologiuri movlenaa da Sesabamisad, am kategoriis
gamoxatvas verc erTi ena ver ascdeboda. aqve unda aRiniSnos,
rom zemoxsenebul mravalenovan enciklopediaSi qarTulTan
erTad ormocdaaTamde enaa gamoyofili, romelSic ar aRiniSneba
sqesi da klasi. Tumca es Zalze saeWvod gamoiyureba, radganac
am jgufSia Setanili finur-ungruli enebi, romlebic mesame pirSi
ganasxvaveben sulier da usulo sagnebs; aqvea baskuric,
romelsac sinamdvileSi axasiaTebs, erTi mxriv, alokuturi formebi
da meore mxriv, sulieri-usulos opozicia lokalur brunvebSi, am
jgufSia iaponuri, romelsac saerTod gansxvavebuli midgoma
aqvs am movlenisadmi, vidre sxva aglutinaciur enebs, miT ufro,
rom iaponurSi aris nacvalsaxelTa didi mravalferovneba
molaparake pirTan mimarTebis mixedviT. ARimils iwvevs am
jgufSi esperantos Setana (vikipedia, 2005 ).F faqtia, rom
Tanamedrove qarTuli enis morfologiaSi ar aris arc sqesi da arc
klasi. Tavdapirvelad ki iyo klasis kategoriis yvelaze daxvewili,
zogadi, adamiani-nivTis morfo-semantikuri opozicia. dRes igi
ZiriTadad asaxulia mxolod nacvalsaxelTa sistemaSi da aqedan
ganfenilia sxvadasxva morfologiur formebsa da kategoriebSi
rogorc diaqroniuli xasaiTis sabaziso morfo-semanikuri kategoria.
amerikeli aborigenebis algonkiur enaTa jgufi ganasxvavebs
sulier da usulo jgufebs, magram Zlevamosili usulo nivTi aq
sulieria. Aavstraliur enebSi (dirbali) gamoiyofa oTxi jgufi: 1.
sulieri kaci; 2. qali, wyali, cecxli, Zaladoba; 3. saWmeli xili da
bostneuli; 4. sxvadasxva (yvela danarCeni). Aaqve,
ngangikurungur enaSi calke jgufia iaraRisTvis, anindiliakvaSi
gamoiyofa saxelTa klasi, romelic Suqs gamoscems an ireklavs,
diiari enaSi mdedrobiTi upirispirdeba yvelafer danarCens.
Ppapua axali gvineis enebSi (alamblaksa da sepik hilSi) aris
26
27
28
29
30
30
31
b. destinacia da ergatiuloba
destinaciis movlena mWidro kavSirSia ergatiulobasTan rogorc
semantikuri, ise gramatikuli parametrebis mixedviT. orive aris
obieqtis kategoria.
ergatiuloba mwyobr morfo-sintaqsur sistemebs qmnis im
enebSi, sadac igi gamovlindeba. aseTi enebi or ZiriTad tipad
iyofa: wminda ergatiuli da nawilobriv ergatiuli enebi. pirveli tipis
enebSi yoveli gardamavali zmnis subieqti aris mudam ergatiul
brunvaSi. aseTia baskuri ena. meore tipis enebi ki, romelTac
miekuTvneba qarTuli, garkveul Taviseburebebs gviCvenebs.
aseT enebSi sxvadasxva zmnuri faqtorebi gansazRvravs
gardamavali zmnis subieqtis brunvas. is xan ergativia, xan
nominativi, an iSviaTad - dativi.
saqme isaa, rom ergatiulobas umetesad indoevropeli
mecnierebi ikvlevdnen da isini cdilobdnen indoevropul
modelebTan Sesabamisobis daZebnas, rasac, bunebrivia, CixSi
Sehyavda yvela mkvlevari. AaseTi tipis problemebi mudam
warmoiqmneba polipersonaluri struqturebis monopersonaluri
modelebiT ganxilvisas. Tavis wignSi ergatiuli konstruqciis
problema iberiul-kavkasiur enebSi. ergatiuli konstruqciis raobis
Teoriebi. arn. Ciqobavam sakmaod naTlad axsna, rom
gardamavali zmna pirdapir obieqtze miuTiTebs (damuSaveba
miwisa, mokvla nadirisa, daxatva suraTisa) da gardauvali zmna
ki subieqtze miuTiTebs (wola avadmyofisa, adgoma stumrisa,
sirbili bavSvisa).... oRond es naTesaobiTi realur obieqtze
miuTiTebs, Tu masdari gardamavali zmnisaa da realur
subieqtze, Tu masdari gardauvali zmnisa gvaqvs ( arn.
Ciqobava, 1961, gv. 125 ). igi wers: iberiul-kavkasiuri enebis
zmnuri fuZe saxelis fuZisgan ar ganirCeoda. yvela fuZe, sagnis
aRmniSvnelica da moqmedebis aRmniSvnelic, saxelis bunebisa
iyo. jer kidev Zvel qarTulSi ara erTi formanti gvaqvs, romelic
saxelis fuZesac awarmoebda da zmnis fuZesac. amaSi vlindeba
Zveli gaudiferencirebeli mdgomareobis gadmonaSTi ( arn.
Ciqobava, 1961, gv. 125 ). Mmraval enaSi sakmaod bevria aseTi
saziaro zmnuri da saxeluri morfemebi: Eergativis -q megrulSi,
baskuris ergativisa da destinaciis (dativis) niSnebi saxelebsa da
zmnebSi, Zveli inglisuris mravlobiTobis formebi zmnebsa da
saxelebSi, -T, -eb afiqsebi zmnebsa da saxelebSi qarTulSi da
sxva mravali.
ergatiulobasTan dakavSirebiT sagulisxmoa is, rom rig enebSi
ergatiuloba iseve, rogorc destinacia ( da agreTve sxva mravali
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42
43
44
45
46
47
48
49
50
51
52
53
logikur-semantikuri Ppersonalizmi
N
morfologia
sintaqsi
semantika
M
K1 LI - M1
N K2 - L2 - M2
K3 - L3 - M3
da a. S.
54
Ppersonalizmi
pirianoba
+
valentoba
+, -
Ppersonalizmi
pirianoba
morfologia
+, -
valentoba
sintaqsi
adgilianoba
semantika
+, -
55
II Tavi
55
56
zmnuri destinacia
polipersonaluri zmnis mqone enebSi zmna TavisTavze iRebs
did datvirTvas. Sesabamisad, ZiriTadi semantikuri da
morfologiuri kategoriebi aucileblad aisaxeba aseT mdidar zmnur
morfologiaSi.
2. S
3. S
4. S
57
58
59
60
61
62
63
64
65
66
67
68
69
70
71
72
73
74
75
76
76
77
78
s.pl.
A3 s.pl.
A1 s.pl.
S2
s.pl.
A3 s.pl.
A1 s.pl.
S3
s.pl.
A2 s.pl.
A3 s.pl.
da
S2
79
na-tza-i-k/n
O ind. 2 s.
me var Sen-Tvis
2. S1 s.
na-tza-i-o
O ind. 3 s.
me var mis-Tvis
3. S1 s.
na-tza-i-zu
4. S1 s.
na-tza-i-zue
O ind. 2 pl.
me var Tqven-Tvis
5. S1 s.
na-tza-i-e
O ind. 3 pl.
me var maT-Tvis
7. S1 pl.
ga-tza-i-zki-o
O ind. 3 s.
8. S1 pl.
ga-tza-i-zki-zu
9. S1 pl.
ga-tza-i-zki-zue
10. S1 pl.
ga-tza-i-zki-e
11. S2 s.
ha-tza-i-t
12. S2 s.
ha-tza-i-o
13. S2 s. ha-tza-i-gu
14. S2 s. ha-tza-i-e
O ind. 3 pl.
O ind. 3 pl.
O ind. 1 s.
O ind. 3 s.
O ind. 3 pl.
O ind. 3 pl.
Oind. 1 s.
is aris Cem-Tvis
79
80
24. S3 s. za-i-k/n
Oind. 2 s.
is aris Sen-Tvis
25. S3 s. za-i-o
Oind. 3 s.
is aris mis-Tvis
26. S3 s. za-i-gu
Oind. 1 pl.
is aris Cven-Tvis
27. S3 s. za-i-zu
Oind. 2 pol.
is aris Tqven-Tvis
28. S3 s. za-i-zue
Oind. 2 pl.
29. S3 s. za-i-e
30. S3 pl. za-i-zki-t
31. S3 pl. za-i-zki-k.n
Oind. 3 pl.
Oind. 1 s.
Oind. 2 s.
Oind. 3 s.
Oind. 1 pl.
Oind. 2 pol.
Oind. 2 pol.
Oind. 3 pl.
is aris Tqven-Tvis
is aris maT-Tvis
isini arian Cem-Tvis
isini arian Sen-Tvis
isini arian mis-Tvis
isini arian Cven-Tvis
isini arian Tqven-Tvis
isini arian Tqven-Tvis
isini arian maT-Tvis
81
82
83
84
85
85
86
mesame jgufi:
1. Nor (+ Oidn. Nori )
2. Nor-Nork (+ Oidn. Nori )
Cveni klasifikaciiT, pirianobis mixedviT gvaqvs adresatobis
Semdegi jgufebi:
uaryofiTi
1. erTpiriani
Sualeduri
uaryofiTi
2. orpiriani gardamavali
Sualeduri
1. orpiriani gardauvali dadebiTi
86
87
2. sampiriani
dadebiTi
DdadebiTi B
Sualeduri uadresato D
baskuri zmna
uaryofiTi
Sualeduri
dadebiTi
ergatiuli adresatoba
araergatiuli adresatoba
uadresato
adresatuli
ergatiuli adresatoba
87
88
araergatiuli adresatoba
dakar-da-k/n
dakar-da-zu
dakarzue
Oind. I pl.
88
89
S2 s.
S2 zrd.
S2 pl.
dakar-gu-k/n
dakar-gu-zu
da a. S.
dakar-gu- zue
Oind. I s.
dakar-da-ki-k/n
dakar-da-ki-zu
dakar-ki-zue
Od. III s.
S2 s.
S2 zrd.
S2 pl.
Oind. I pl.
dakar-gu-ki-k/n
dakar-gu-ki-zu
da a. S.
dakar-gu-ki- zue
V-i-C
natza-i-k/n
natza-i-zu
i intervokalur poziciaSi
V-i-V
natza-i-e
hatza-i-o
natza-i-o
89
90
i Ppostkonsonantur poziciaSi
C-i-V
d-i-o
d-i-e
d-i-e-gu
i interkonsonantur poziciaSi
C-i-C
d-i-t
d-i-gu
d-i-da-zu
ki postvokalur poziciaSi
V-ki-C
na-ki-zun
na-ki-zuen
ha-ki-gun
da-ki-dan
ki intervokalur poziciaSi
V-ki-V
na-ki-an
na-ki-on
ha-ki-en
ha-ki-en
ki Ppostkonsonantur poziciaSi
C-ki-V
nen-ki-oken
nen-ki-eken
hen-ki-eken
hen-kiokeen
ki interkonsonantur poziciaSi
C-ki-C
nen-ki-zuken
nen-ki-zueken
hen-ki-guken
hen-ki-dakeen
91
91
92
93
ekar-da-k/n
S2 pol. ekar-da-zu
S2pl.
ekar-da-zue
ekarr-i-o-k/n
S2 pol. ekarr-i-o-zu
S2pl.
ekarr-i-o-zu-e
ekar-gu-n/k
ekar-gu-zu
ekar-gu-zu
OOd.III s. O ind. III pl.
ekarr-i-e-k/n
ekarr-i-e-zu
ekarr-i-e-zu-e
94
O d.IIIs. Oind. I pl
S3.s. b-ekar-ki-t
b-ekar-ki-gu
S3.pl. . b-ekar-ki-da-te
b-ekar-ki-gu-te
S3.s. b-ekar-ki-k/n
b-ekar-ki-zu
S3.pl. . b-ekar-ki-a-te
b-ekar-ki-zu-te
b-ekar-ki-zu-e
S3.pl. . b-ekar-ki-zu-e-te
Od. IIIs. Oind. III s.
S3.s. b-ekar-ki-o
b-ekar-ki-e
S3.pl. . b-ekar-ki-o-te
b-ekar-ki-e-te
aseTive suraTia sxva zmnebSic: irakatsi -Seswavla, utsi datoveba egorri - gagzavna , eman - micema , erosi - yidva ,
ihardetsi pasuxis micema (euskaldia, 1990, gv. 158-169 ) .
M rogorc vnaxeT, mesame obieqturma pirma zmnaSi
Semoitana i markeri, xolo mesame subieqturma pirma ki iribi
mimarTebis gamosaxatavad ki morfema Semoitana,
ganurCevlad iribi obieqtis pirisa da ricxvisa. SemdgomSic
zustad es morfema ganzogadda am kategoriis gamoxatvis
TvalsazrisiT, radganac igi ar ganarCevda iribi obieqtis pirebs.
safiqrebelia, rom ki Tavdapirvelad gaCnda orobieqtian adresatul
formebSi da Semdgom gavrcelda erTobieqtian adresatul
formebSic. Cveni azriT, ki morfema adasturebs ergatiuli
destinaciis arsebobas referencialur doneze.
Fdiaqroniulad ki ergatiuli adresatobis markeria. destinacia da
adresatoba, rogorc polipersonaluri zmnis mqone enaTa
94
95
96
na-go-ki-k/n
na-go-ki-o
na-go-ki-zu
na-go-ki-zu-e
na-go-ki-e
S1pl.
S1pl.
S1pl.
S1pl.
S1pl.
ga-go-z-ki-k/n
ga-go-z-ki-o
ga-go-z-ki-zu
ga-go-z-ki-zu-e
ga-go-z-ki-e
S2s.
S2s.
S2s.
S2s.
S2s.
ha-go-ki-t
ha-go-ki-o
ha-go-ki-gu
ha-go-ki-e
ha-go-ki-e
S2pl.
S2pl.
S2pl.
S2pl.
S2pl.
za-go-z-ki-t
za-go-z-ki-o
za-go-z-ki-gu
za-go-z-ki-e
za-go-z-ki-e
S2pl.
S2pl.
S2pl.
S2pl.
S3s.
S3s.
S3s.
S3s.
S3s.
za-go-z-t
za-go-z-ki-o
za-go-z-ki-gu
za-go-z-ki-e
da-go-ki-t
S1pl.
da-go-ki-k/n
S1pl.
da-go-ki-o
S1pl.
da-go-ki-zu
S1pl.
da-go-ki-zu-e S1pl.
Oind. 2s.
Oind. 3s.
Oind. 2 pol.
Oind. 2pl.
Oind. 3s.
Oind. 1s.
Oind. 3s.
Oind. 1pl.
Oind. 3pl.
Oind. 3pl.
Oind. 1s.
Oind. 3s.
Oind. 1pl.
Oind. 3pl.
da-go-z-ki-t
da-go-z-ki-k/n
da-go-z-ki-o
da-go-z-ki-zu
da-go-z-ki-zu-e
Oind. 1s.
Oind. 2s.
Oind. 3s.
Oind. 2 pol.
Oind. 2pl.
96
97
S3s. da-go-ki-e
1979, gv. 52 )
S1pl.
da-go-z-ki-e
Oind. 3s.
(Cilardegi,
Od.3s.
Oind.2s.
Oind.2s.
Oind.2 pol.
Oind.2pl.
Oind.3pl.
Od. 3. pl.
Od. 3 s.
S2 pol. d-i-da-zu
Oind.1s.
S2 pol. d-i-o-zu
Oind.3s.
S2 pol. d-i-gu-zu
Oind.1pl.
S2 pol. d-i-e-zu
Oind.3pl.
Od. 3 pl.
S2 pol. d-i- z-ki-da-zu
S2 pol. d-i- z-ki-o-zu
S2 pol. d-i- z-ki-gu-zu
S2 pol. d-i- z-ki-e-zu
Oind.1s.
Oind.3s.
Oind.1pl.
Oind.3pl.
97
98
Od. 3 s.
S2pl. d-i-da-zu-e
S2pl. d-i-o-zu-e
S2pl. d-i-gu-zu-e
S2pl. d-i-e-zu-e
S3.s.
S3.s.
S3.s.
S3.s.
S3.s.
S3.s.
S3.s.
d. 3 pl.
di-z-ki-da-zu-e
di-z-ki-o-zu-e
di-z-ki-gu-zu-e
di-z-ki-e-zu-e
Od.3 s.
Od. 3 pl.
d-i-t
d-i-k/n
d-i-o
d-i-gu
d-i-zu
d-i-zu-e
d-i-e
d-i-z-ki-t
d-i-z-ki-k/n
d-i-z-ki-o
d-i-z-ki-gu
d-i-z-ki-zu-e
d-i-z-ki-zu
d-i-z-ki-e
Od.3 s.
Od. 3 pl.
Oind.1s.
Oind.1s.
Oind.1s.
Oind.1s.
Oind.1s.
Oind.2s.
Oind.3s.
Oind.1pl.
Oind.2 pol.
Oind.2pl.
Oind.3pl.
S3.pl. d-i-da-te
d-i-z-ki-da-te
Oind.1s.
S3.pl. d-i-a-te /dinate d-i-z-ki-a-te/dizkinate
Oind.2s.
S3.pl. d-i-o-te
d-i-z-ki-o-te
Oind.3s.
S3.pl. d-i-gu-te
d-i-z-ki-gu-te
Oind.1pl.
S3.pl. d-i-zu-te
d-i-z-ki-zu-e-te
Oind.2 pol.
S3.pl. d-i-zu-e-te
d-i-z-ki-zu-te
Oind.2pl.
S3.pl. d-i-e-te
d-i-z-ki-e-te
Oind.3pl.
( Cilardegi, 1979, gv. 131-132 ).
am tipis zmnur formebSi zki gaiazreba rogorc pirdapiri obieqtis
mravlobiTobis gamomxatveli erTi morfema, adresatobis
pirveladi markeri ki prefiqsur poziciaSia. Aaq garkveuli
TvalsazrisiT adgili aqvs zmnis ori kategoriis, kerZod, aqtantis
ricxvisa da adresatobis erTmaneTSi Serwymas. magram
bunebrivia, rom ena cdilobs aglutinaciis principebis dacvas da
axleburad gadaiazrebs z-ki morfemas. Tumca amis paralelurad
baskurSi aris iseTi formebic, sadac z ubralod win uZRvis ki-s,
rogorc pirdapiri obieqtis ricxvis markeri: zmna eraman - tareba
nor-nori-nork ( Tumca radganac III piris pirdapiri obieqti xSirad
usulo sagania, ufro zustia zer-nori-nork):
da-rama-ki-o-t
da-rama-z-ki-o-t
da-rama-ki-o-te da-rama-z-ki-o-te (Cilardegi, 1979, gv.
123).
98
99
100
naiz
haiz
da
gara
zara
zarete
dira
Nor-Nori
S 1 s.
na-tza-i-k/n
na-tza-i-o
na-tza-i-zu
na-tza-i-zu-e
na-tza-i-e
S 3 s.
S 1 pl.
ga-tza-i-zki-k/n
ga-tza-i- zki-o
ga-tza-i- zki-zu
ga-tza-i- zki-zu-e
ga-tza-i- zki-e
S 2 pol.
Oind 2 s.
Oind 3 s.
Oind 2 pol.
Oind 2 pl.
Oind 3 pl.
S 2 pl.
100
101
ha-tza-i-t
ha-tza-i-o
ha-tza-i-gu
ha-tza-i-e
za-tza-i-zki-t
za-tza-i- zki-o
za-tza-i- zki-gu
za-tza-i- zki-e
za-tza-i-zki-da-te
za-tza-i-zki-o-te
za-tza-i-zki-gu-te
za-tza-i-zki-e-te
Oind 1 s.
Oind 3 s.
Oind 1pl.
Oind 3 pl.
S 3 s.
S 3 pl.
za-i-t
za-i-zki-t
Oind 1 s.
za-i-k/n
za-i-zki-k/n
Oind 2 s.
za-i-o
za-i-zki-o
Oind 3 s.
za-i-gu
za-i-zki-gu
Oind 1 pl.
za-i-zu
za-i-zki-zu
Oind 2 pol.
za-i-zu-e
za-i-zki-zu-e
Oind 2 pl.
za-i-e
za-i-zki-e
Oind 3 pl. (euskera, 1973,
gv.7)
orpirian gardamaval zmnebsac Nor-Nork aseve SeuZliaT iribi
obieqtis damateba da Sesabamisad, uRlebis adresatuli rigebi
eqnebaT.
Ukan qona Nor-Nork
Od. 1 s.
S2s. na-u-k/n
S3s.
na-u
S2 pol. na-u-zu
S2pl. na-u-zu-e
S3pl na-u-te
Od. 2 s.
S1s. ha-u-t
S3s. ha-u
S1pl. ha-u-gu
S3pl ha-u-te
Od. 1 pl.
ga-it-u-k/n
ga-it-u
ga-it-u-zu
ga-it-u-zu-e
ga-it-u-e
Od. 2 pol.
za-it-u-t
za-it-u
za-it-u-gu
za-it-u-zte
O d.3 s.
S 1 s.
d-u-t
S 2 s.
d-u-k/n
S 3 s.
d-u
S1 pl.
d-u-gu
S 3 pol. d-u-zu
S 2 pl.
d-u-zu-e
S 3 pl.
d-u-te
Od. 2 pl.
za-it-u-zte-t
za-it-u-zte
za-it-u-zu-zte-gu
za-it-u-zte-te
Od. 3 pl.
d-it-u-t
d-it-u-k/n
d-it-u
d-it-u-gu
d-it-u-zu
d-it-u-zu-e
d-it-u-zte (euskera, 1973, gv. 20)
102
d-i-gu-k/n
d-i-gu
d-i-gu-zu
d-i-gu-zu-e
d-i-gu-te
Oind. 2 pol. Od. 3.s. O ind. 2 pl. Od. 3.s.
d-i-a-t/dinat
d-i-k/n
d-i-a-gu/dinagu
d-i-a-te/dinate
Oind. 3 s.
d-i-o-t
d-i-o-k/n
d-i-o
d-i-o-gu
d-i-o-zu
d-i-o-zu-e
d-i-o-te
d-i-zu-t
d-i-zu
d-i-zu-gu
d-i-zu-te
d-i-zu-e-t
d-i-zu-e
d-i-zu-e-gu
d-i-zu-e-te
O ind. 3 pl.
d-i-e-t
d-i-e-k/n
d-i-e
d-i-e-gu
d-i-e-zu
d-i-e-zu-e
d-i-e-te (euskera, 1973, gv. 34)
103
nago
hago
dago
gaude
zaude
zaudete
daude ( euskera, 1973, gv. 48 )
Nor-Nori egon
2
pol..zuri
s.ni
--nagokik/n nagokio
--nagokizu
s. hi
Hagokit
--hagokio
hagokigu
---s.hura Dagokit
dagokik/n dagokio
dagokigu
dagokizu
pl.gu
--gagokik/n gagozkio ---gagozkizu
pol..zu Zagozkit
--zagozkio zagozkigu ---pl.zuek zagozkidate --zagozkiote zagozkigute ---pl.haiek Dagozkit
Dagozkik/n dagozkio dagozkigu dagozkizu
Oind.
1 s.niri
2s.hiri
3s.hari
1pl.guri
2pl.zuei
3p
nagokizue
---dagokizue
gagozkizue
------dagozkizue
N
ha
da
G
Za
za
da
103
104
104
Nor - joan
S 1 s.
noa
S 2 s.
hoa
S 3 s.
doa
S 1pl.
goaz
S 2 pol. zoaz
S 2 pl.
zoazte
S 3 pl.
doaz
106
Nor-Nori joan
2
pol..zuri
1s.ni
--noakik/n Noakio
--noakizu
2s. hi
Hoakit
--Hoakio
Hoakigu
---3s.hura Doakit
doakik/n Doakio
Doakigu
doakizu
1pl.gu
--goazkik/n goazkio ---goazkizu
2pol.zu Zoazkit
--zoazkio Zoazkigu ---2pl.zuek Zazkidate --zoazkiote zoazkigute ---3pl.haiek Doazkit
doazkik/n doazkio doazkigu doazkizu
s/Oind.
1 s.niri
2s.hiri
3s.hari
1pl.guri
2pl.zuei
3pl.haiei
noakizue
---doakizue
goazkizue
------doazkizue
noakie
hoakie
doakie
Goazkie
Zoazkie
zoazkiete
doazkie
106
107
Nor - etorrr
S 1 s.
nator
S 2 s.
hator
S 3 s.
dator
S 1pl.
gatoz
S 2 pol.
zatoz
S 2 pl.
zatozte
S 3 pl.
datoz
107
108
Nor-Nori etorri
2
pol..zuri
1s.ni
--natorkik/n natorkio --natorkizu
2s. hi
Hatorkit
--hatorkio hatorkigu ---3s.hura Datorkit
datorkik/n datorkio datorkigu datorkizu
1pl.gu
--gatozkik/n gatozkio ---gatozkizu
2 pol..zu Zatozkit
--zatozkio zatozkigu ---2pl.zuek zatozkidate --zatozkiote zatozkigute ---3pl.haiek Datozkit
datozkik/n datozkio datozkigu datozkizu
s/Oind.
1 s.niri
2s.hiri
3s.hari
1pl.guri
2pl.zuei
3pl
natorkizue
---datorkizue
gatozkizue
------datozkizue
nat
hat
dat
Gat
Zat
zato
dat
108
109
Nor - ibili
S 1 s.
nabil
S 2 s.
habil
S 3 s.
dabil
S 1pl.
gabiltza
S 2 pol. zabiltza
S 2 pl.
zabiltzaete
S 3 pl.
dabiltza
109
110
Nor-Nori ibili
2
pol..zuri
1s.ni
--nabilkik/n Nabilkio
--nabilkizu
2s. hi
Habilkit
--Habilkio
habilkigu
---3s.hura Dabilkit
dabilkik/n Dabilkio
dabilkigu
dabilkizu
1pl.gu
--gabilkik/n Gabilzkio ---gabilzkizu
2 pol.zu Zabilzkit
--Zabilzkio zabilzkigu ---2pl.zuek zabilzkidate --Zabilzkiote zabilzkigute ---3pl.haiek Dabilzkit
dabilzkik/n Dabilzkio Dabilzkigu dabilzkizu
s/Oind.
1 s.niri
2s.hiri
3s.hari
1pl.guri
2pl.zuei
nabilkizue
---dabilkizue
gabilzkizue
------dabilzkizue
110
111
111
112
Zer/Nor-Nork ekarri
s/Od.
1s.nik
2s. hik
3s.hark
1pl.guk
2
pol..zuk
2pl.zuek
3pl.haiek
1 s.ni
--nakark/n
Nakar
--Nakarzu
2s.hi
hakart
--hakar
hakargu
---
3s.hura
Dakart
dakark/n
Dakar
Dakargu
Dakarzu
1pl.gu
--gakartzak/n
Gakartza
---gakartzazu
2 pol.. zu
zakartzat
---zakartza
zakartzagu
----
2pl.zuek
zakartzet
---zakartze
zakartzegu
----
3pl.h
daka
daka
daka
daka
daka
112
113
s/Oind.
1s.nik
2s. hik
3s.hark
1pl.guk
2 pol.zuk
2pl.zuek
3pl.haiek
1 s.niri
--dakarkidak/n
Dakarkit
--Dakarkidazu
dakarkidazue
Dakarkidate
2s.hiri
dakarki(n)at
--dakarkik/n
dakarki(n)agu
----dakarki(n)ate
3s.hari
Dakarkiot
dakarkiok/n
dakarkio
Dakarkiogu
Dakarkiozu
dakartkiozue
Dakarkiote
1pl.guri
--dakarkiguk
dakarkigu
---dakarkiguzu
dakarkiguzue
dakarkigute
2 pol. zuri
dakarkizut
---dakarkizu
dakarkizugu
------dakarkigute
113
2
d
-d
d
--d
114
Zer/Nor-Nork eraman
s/Od.
1s.nik
2s. hik
3s.hark
1pl.guk
2 pol.zuk
2pl.zuek
3pl.haiek
1 s.ni
--Naramak/n
Narama
--Naramazu
Naramazue
Naramate
2s.hi
haramat
--Harama
haramagu
----haramate
3s.hura
Daramat
Daramak/n
Darama
Daramagu
Daramazu
Daramazue
Daramate
1pl.gu
--garamak/n
Garamatza
---garamatzazu
garamatzazue
garamatzate
2 pol. zu
zaramatzat
---zaramatza
zaramatzagu
------zaramatzate
2pl.zuek
Zaramaz
---Zaramaz
zaramaz
------zaramaz
114
115
s/Oind.
1s.nik
2s. hik
3s.hark
1pl.guk
2 pol.zuk
2pl.zuek
3pl.haiek
1 s.niri
--daramakidak/n
daramakit
--daramakidazu
daramakidazue
daramakidate
2s.hiri
daramaki(n)at
--daramakik/n
daramaki(n)agu
----daramaki(n)ate
3s.hari
daramakiot
daramakiok/n
daramakio
daramakiogu
daramakiozu
daramakiozue
daramakiote
1pl.guri
--daramakiguk
daramakigu
---daramakiguzu
daramakiguzue
daramakigute
2 pol. zuri
daramakizu
---daramakizu
daramakizu
------daramakigu
115
116
Zer/Nor-Nork erabili
s/Od.
1s.nik
2s. hik
3s.hark
1pl.guk
2 pol.zuk
2pl.zuek
3pl.haiek
1 s.ni
--Narabilk/n
Narabil
--Narabilzu
Narabilzue
Narabilte
2s.hi
Harabilt
--Harabil
harabilgu
----harabilte
3s.hura
Darabilt
darabilk/n
Darabil
Darabilgu
Darabilzu
Darabilzue
Darabilte
1pl.gu
--garabiltzak/n
Garabiltzatza
---garabiltzazu
garabiltzazue
garabiltzate
2 pol. zu
zarabiltzat
---zarabiltza
zarabiltzagu
------zarabiltzate
2pl.zuek
Zarabilztet
---Zarabilzte
zarabilzteg
------zarabliztete
116
117
2
pol. zuri
1s.nik
--darabilki(n)at darabilkiot
--darabilkizu
2s. hik
darabilkidak/n --darabilkiok/n darabilkiguk
---3s.hark Darabilkit
darabilkik/n
darabilkio
darabilkigu
darabilkizu
1pl.guk --darabilki(n)agu darabilkiogu ---darabilkizu
2 pol.zuk Darabilkidazu --darabilkiozu darabilkiguzu ---2pl.zuek darabilkidazue --darabilkiozue darabilkiguzue ---3pl.haiek Darabilkidate darabilki(n)ate darabilkiote darabilkigute darabilkigu
s/Oind.
1 s.niri
2s.hiri
3s.hari
1pl.guri
117
118
3.
119
120
120
121
bgeraTSesatyvisobebisa da morfologiur
kategoraTa funqciur-struqturuli simetriis an
asimetriis gamovlena referencialur doneze. Cveni
Teoria eyrdnoba im sayovelTaod miRebul azrs, rom morfologia
gacilebiT myaria, vidre leqsika da misi cvlilebebis tempi
ramdenjerme naklebia leqsikasTan SedarebiT.
TavisTavad morfema aris konkretuli semantikis forma anu
semantikuri kategoriis gramatikuli sxeuli. Aar arsebobs
morfologia semantikis gareSe. yvelaferSi devs an igulisxmeba
funqciuri datvirTva, Sinaarsi. morfo-semantika aris nebismieri
enis azri da guli. tradiciulad regularul
bgeraTSesatyvisobaTa gamovlena leqsikis doneze
xdeba. Cven ki gTavazobT moqmedebis centris
gadatanas morfologiaSi. faqtobrivad bgeraTSesatyvisobaTa
gamovlena unda moxdes morfemaTa doneze da ara mxolod
Zireul morfemebSi. aseTi midgomiT miviRebT diaqroniuli
vertikalis gacilebiT qveda, Soreuli fenebis realur
komparatiul suraTs. unda xazgasmiT aRiniSnos, rom
saWiroa sruli an procentulad gadamwyveti sistemuri
Sesatyvisobebis dadgena morfo-semantikaSi. erTi da
ori kategoriis doneze sakiTxi amowurulad ver
CaiTvleba.
morfemebi xSir SemTxvevaSi istoriulad damoukidebeli
sityvebia. gavixsenoT brunvisa da piris niSanTa nacvalsaxeluri
warmoSoba. morfema aris enis uZvelesi formanti. Tuki aseTi
formantebi fonologiuri Sesatyvisobebis paralelurad
gviCveneben struqturul msgavsebas enaTa Soris, maSin udavo
iqneba am enaTa naTesaobac. faqtobrivad, morfemaTa
sistemaSi devs enis uZvelesi mikro-semantikis suraTi.
morfemaTa Sesabamisobani enis struqturaSi ganisazRvreba
oTxi ZiriTadi parametriT:
konkretuli gramatikuli anu morfo-semantikuri kategoriis arsiT,
1. saopozicio formaTa sistemiT,
2. afiqsuri formiTa da poziciiT,
3. enaSi sxva kategoriebTan mimarTebiT. K
konkretuli magaliTisTvis ganvixiloT qarTuli qcevisa da baskuri
adresatobis kategoriebi. aq orive SemTxvevaSi es aris
destinaciis zmnuri kategoria da misi ZiriTadi niSani aris i. rac
Seexeba saopozicio sistemas, esec identuria. Ggvaqvs
organzomilebiani modeli qceviani da uqceo formebi (rogorc
zemoT aRvniSneT, qarTulSi istoriulad organzomilebiani modeli
dasturdeba). destinaciis kategoriis afiqsuri forma orive
SemTxvevaSi prefiqsuria. baskurma ormagi gamoxatvis formas
121
122
123
124
movlenebi enaSi. aqve unda ganisazRvros konkretul morfosemantikur sistemaTa ZiriTadi parametrebi kerZo
SemTxvevebisaTvis, rac amosavali iqneba monaTesave enaTa
sisitemebis kvlevis dros.
unda isic aRiniSnos, rom zogjer monaTesave enebSic
mwyobri logikiT ar muSaobs esa Tu is morfologiuri kategoriis
sistema, magaliTad: zanuri ergativis referencialuri da
semantikuri mxareebi qarTulTan SesabamisobaSi.
unda ganisazRvros struqturaSi ra aris ZiriTadi es iqneba
mTliani morfo-semantika. calkeul referentTan SedarebiT mas
mieniWeba upiratesoba. Tumca, rogorc aRvniSneT, semantikas
mivyavarT universaliebTan ( es ki umoklesi gzaa babilonis
godolis lingvisturi Teoriisaken. Tumca es gaxlavT lingvisturi
poeziis sakiTxebi). Aes Tema amitom sakmaod seriozul
midgomas saWiroebs. Bbolo periodSi gaxSirda aralingvisturi
faqtorebis warmatebulad Semotana enaTmecnierul kvlevebSi.
Ues movlena, upirveles yovlisa, semantikis sferos exeba da am
etapze sakmaod warmatebulic aris interdisciplinarul
mecnierebaTa ganviTarebis fonze. U
gasaTvaliswinebelia is garemoebac, rom enaTa naTesaobis
SemoTavazebuli meTodiT dadgenisas saWiroa struqturaTa
garkveuli procentuli Tanxvedra, vTqvaT, 75-80%.
migvaCnia, rom uaRresad saintereso iqneboda iberiulkavkasiur enaTa damuSaveba morfemaTa
bgeraTSesatyvisobebisa da funqciur-struqturuli simetriis an
asimetriis gamosavlenad. vfiqrobT, rom amiT uamrav kiTxvas
gaecema pasuxi istoriul-SedarebiT enaTmecnierebaSi.
saerTod, enaSi nebismieri kategoriis Sida struqturuli analizis
srulyofis mizniT aucilebelia tipologiuri daxasiaTeba. Cven
vfiqrobT, rom diaqronia saerTod warmoudgenelia tipologiuri
analizis gareSe, Tumca sinqroniuli aRwerisaTvisac sakmaod
Rirebulia tipologiuri Sepirispirebis meTodi. enaTa SedarebiTi
tipologia gamoavlens zogad universalursa da kerZo enobriv
movlenebs. AamasTan, igi sargeblobs enaTa Sedarebis
yovelgvari saxeobiT. enaTa tipologiuri klasifikacia eyrdnoba
enebSi universaliaTa gamoxatvis sxvadsxvaobis principebs (e.
kuriloviCi, 1960, gv. 151 ).
tipologiuri kvlevis TvalsazrisiT baskuri, rogorc izolirebuli ena,
fasdaudebeli ganZia. uaRresad mniSvnelovania misi
Sepirispireba sxva enebTan da maT Soris kavkasiurTan ( h.
Suxarti, 1950, gv. 144 ).
enis leqsikur-gramatikuli kategoriebi bunebriv korelaciaSi
arian semantikur-sintaqsur kategoriebTan (s. kacnelsoni, 1986
124
125
126
Versia
Nneitraluri
Aadresatoba
Uuadresato
saobieqto
S, Od.
qcevis gareSe
Nneitraluri,
Uuadresato
sasubieqto,
saobieqto
S, Oind.
qcevis gareSe
Nneitraluri,
Aadresatuli
saobieqto
S, Od. Oind.
qceva
Nneitraluri,
Aadresatuli
saobieqto
qceva
126
127
zmnis
Versia
Aadresatoba
pirianoba
S
saobieqto
Uuadresato
qcevis
S, Od.
gareSe
Nsaobieqto
Uuadresato
qcevis
S, Oind.
gareSe
Nsaobieqto
Aadresatuli
S, Od. Oind.
qceva
Nsaobieqto
Aadresatuli
qceva
qarTulSi gvaqvs versiis TvalsazrisiT uaryofiTi zmnebi: aris,
icis, sufevs, aqvs, axsovs, uwyis, uyvars da a. S. am zmnebs
arasdros ewarmoebaT saobieqto formebi, Tumca formiT isini
qceviani zmnebia. EaseTi zmnebi formiT mudam dadebiTia da
SinaarsiT uaryofiTi da uqceo zmnebia.
qarTulisagan gansxvavebiT, baskur zmnas SeuZlia
daubrkileblad daurTos iribi obieqti da adresatobis destinaciis
markeri da amiT destinaciis Sinaarsi Seitanos nebismier
zmnaSi. zogjer semantikurad es sakmaod rTuli gasaazrebelicaa
da xelovnurobis STabeWdilebasac qmnis ena Tavisi mwyobri
sistemiT. es TiTqos erTgvari bodiSia zmnaTa sinTetur
warmoebaze masiuri gadasvlis gamo.
rogorc ukve iTqva zemoT, sinqroniul doneze qarTuls aqvs
versiis samganzomilebiani modeli, baskurs ki adresatobis
organzomilebiani modeli.
neitraluri
versia
sasubieqto
saobieqto
adresatuli
adresatoba
uadresato
127
128
128
129
ni
hi
hura gu
zu
Zuek haiek
naiz
da gara
dira
nauk haiz duk gaituk zara zarete dituk
naun
dun gaitun
ditun
129
130
NOR-NORI
ni
niri
hiri
Hi
hura gu
zu
Zuek
hatzait
zait
zaidak
zaidan
zatzaizkit
zaizkit
zatzaizkidate zaizkidak
zaizkidan
natzaik
natzain
zaik
zain
gatzaizkik
gatzaizkin
haiek
zaizkik
zaizkin
natzaio
zaio gatzaizkio
zaizkio
hari natzaiok hatzaio zaiok gatzaizkiok zatzaizkio zatzaizkiote zaizkiok
natzaion
zaion gatzaizkion
zaizkion
zaigu
hatzaigu zaiguk
zaigun
guri
zaizkigu
zatzaizkigu zatzaizkigute zaizkiguk
zaizkigun
zuri natzaizu
zaizu gatzaizkizu
zaizkizu
zuei natzaizue
zaizue gatzaizkizue
zaizkizue
natzaie
zaie gatzaizkie
zaizkie
haiei natzaiek hatzaie zaiek gatzaizkiek zatzaizkie zatzaizkiete zaizkiek
natzaien
zaien gatzaizkien
zaizkien
NOR-NORK
ni
nik
hik
Hi
hura
haut
dut
diat
dinat
nauk
naun
gaituk
gaitun
du
dik
din
gaitu
gaitik
gaitin
Hau
guk
dugu
haugu diagu
dinagu
nauzu
zuek nauzue
duzu
zu
zaitut
duk
dun
nau
hark naik
nain
zuk
gu
zuek
haiek
zaituztet
ditut
ditiat
ditinat
dituk
ditun
zaitu
zaituzte
ditu
ditik
ditin
ditugu
zaitugu zaituztegu ditiagu
ditinagu
gaituzu
duzue gaituzue
dituzu
dituzue
130
131
naute
dute
haiek naitek haute ditek
naiten
diten
gaituzte
dituzte
gaitiztek zaituzte zaituztete ditiztek
gaitizten
ditizten
NOR(sg)-NORI-NORK
niri
nik
hik
hiri
hari
diat
dinat
diot
zioat
zionat
didak
didan
guri
diok
dion
diguk
digun
dio
ziok
zion
digu
ziguk
zigun
dit
hark zidak
zidan
Dik
din
guk
diogu
diagu
zioagu
dinagu
zionagu
zuk
didazu
diozu
zuek didazue
zuri
zuei
Haiei
dizut
dizuet
diet
zieat
zienat
diek
dien
dizu
dizue
diegu
dizugu dizuegu zieagu
zienagu
diguzu
diezu
diozue diguzue
didate
diote
diate
haiek zidatek
ziotek
dinate
zidaten
zioten
die
ziek
zien
diezue
digute
diete
zigutek dizute dizuete zietek
ziguten
zieten
NOR(pl)-NORI-NORK
niri
nik
hik
hiri
hari
dizkiat
dizkinat
dizkiot
zizkioat
zizkionat
dizkidak
dizkidan
dizkiguk
dizkigun
dizkio
zizkiok
zizkion
dizkigu
zizkiguk
zizkigun
dizkik
dizkin
guk
dizkiogu
dizkiagu
zizkioagu
dizkinagu
zizkionagu
dizkidazu
dizkiozu
Zuri
dizkizut
dizkiok
dizkion
dizkit
hark zizkidak
zizkidan
zuk
guri
zuei
haiei
dizkizuet
dizkiet
zizkieat
zizkienat
dizkiek
dizkien
dizkizu
dizkizue
dizkie
zizkiek
zizkien
dizkiegu
dizkizugu dizkizuegu zizkieagu
zizkienagu
dizkiguzu
dizkiezu
131
132
zuek dizkidazue
dizkiozue dizkiguzue
dizkidate
dizkiote
dizkiate
haiek zizkidatek
zizkiotek
dizkinate
zizkidaten
zizkioten
dizkiezue
dizkigute
dizkiete
zizkigutek dizkizute dizkizuete zizkietek
zizkiguten
zizkieten
INDICATIVE PAST
NOR
ni
hi
hura gu
zu
zuek
haiek
nintzen
zen ginen
ziren
ninduan hintzen zuan gintuan zinen zineten zituan
nindunan
zunan gintunan
zitunan
NOR-NORI
ni
hura
gu
zitzaidan
hintzaidan zitzaidaan
zitzaidanan
niri
hiri
hi
nintzaian
nintzainan
zitzaian
zitzainan
zu
zuek
haiek
zitzaizkidan
zintzaizkidan zintzaizkidaten zitzaizkidaan
zitzaizkidanan
gintzaizkian
gintzaizkinan
zitzaizkian
zitzaizkinan
nintzaion
zitzaion
gintzaizkion
zitzaizkion
hari nintzaioan hintzaion zitzaioan gintzaizkioan zintzaizkion zintzaizkioten zitzaizkioan
nintzaionan
zitzaionan gintzaizkionan
zitzaizkionan
guri
zitzaigun
hintzaigun zitzaiguan
zitzaigunan
zitzaizkigun
zintzaizkigun zintzaizkiguten zitzaizkiguan
zitzaizkigunan
zuri nintzaizun
zitzaizun
zuei nintzaizuen
zitzaizuen gintzaizkizuen
haiei nintzaien
hintzaien zitzaien
gintzaizkizun
gintzaizkien
zitzaizkizun
zitzaizkizuen
zintzaizkien zintzaizkieten zitzaizkien
132
133
nintzaiean
nintzaienan
zitzaiean gintzaizkiean
zitzaienan gintzaizkienan
zitzaizkiean
zitzaizkienan
NOR-NORK
ni
hi
hura
gu
zu
nuen
hindudan nian
ninan
nik
zuek
haiek
nituen
zintudan zintuztedan nitian
nitinan
ninduan
nindunan
huen
gintuan
gintunan
hituen
ninduen
hark nindian
nindinan
zuen
hinduen zian
zinan
gintuen
gintian
gintinan
zituen
zitian
zitinan
guk
genuen
hindugun genian
geninan
hik
zuk
ninduzun
zuek ninduzuen
zintuen
zintuzten
genituen
zintugun zintuztegun genitian
genitinan
zenuen gintuzun
zenituen
zenuten gintuzuen
zenituzten
ninduten
zuten gintuzten
zituzten
haiek ninditean hinduten zitean gintiztean zintuzten zintuzteten zitiztean
ninditenan
zitenan gintiztenan
zitiztenan
NOR(sg)-NORI-NORK
niri
nik
hik
hiri
hari
nian
ninan
nion
nioan
nionan
hidan
hion
higun
zion
zioan
zionan
zigun
ziguan
zigunan
zidan
hark zidaan
zidanan
zian
zinan
guk
genion
genian
genioan
geninan
genionan
zuk
zenidan
zuek zenidaten
guri
zenion
zuei
haiei
nizun
nizuen
nien
niean
nienan
hien
zizun
zizuen
zien
ziean
zienan
genien
genizun genizuen geniean
genienan
zenigun
zenioten zeniguten
zuri
zenien
zenieten
134
zidatenan
ziotenan zigutenan
zietenan
NOR(pl)-NORI-NORK
Niri
nik
hik
hiri
hari
nizkian
nizkinan
nizkion
nizkioan
nizkionan
Hizkidan
guri
nizkizun
nizkizuen
nizkien
nizkiean
nizkienan
hizkien
zizkion
zizkioan
zizkionan
zizkigun
zizkiguan
zizkigunan
zizkien
zizkiean
zizkienan
guk
genizkion
genizkian
genizkioan
genizkinan
genizkionan
zenizkion
zuek zenizkidaten
haiei
hizkigun
zizkian
zizkinan
Zenizkidan
zuei
hizkion
zizkidan
hark zizkidaan
zizkidanan
zuk
zuri
zizkizun
zizkizuen
genizkien
genizkizun genizkizuen genizkiean
genizkienan
zenizkigun
zenizkien
zenizkioten zenizkiguten
zenizkieten
zizkidaten
zizkioten
zizkiguten
zizkieten
zizkiaten
haiek zizkidatean
zizkiotean zizkigutean zizkizuten zizkizueten zizkietean
zizkinaten
zizkidatenan
zizkiotenan zizkigutenan
zizkietenan
CONDITIONAL SUPPOSITIVE
NOR
ni
hi
hura gu
zu
zuek
haiek
Ni
niri
hi
hura
bahintzait
balitzait
Gu
zu
zuek
haiek
bazintzaizkit
bazintzaizkidate balitzaizkit
Banintzaik
banintzain
balitzaik
balitzain
bagintzaizkik
bagintzaizkin
balitzaizkik
balitzaizkin
hari Banintzaio
bahintzaio balitzaio
Bagintzaizkio
hiri
134
135
guri
bahintzaigu balitzaigu
zuri Banintzaizu
balitzaizu Bagintzaizkizu
balitzaizkizu
zuei Banintzaizue
balitzaizue bagintzaizkizue
balitzaizkizue
haiei Banintzaie
bahintzaie balitzaie
Bagintzaizkie
NOR-NORK
ni
nik
hik
hi
hura
bahindut
banu
baninduk
banindun
gu
bahu
bagintuk
bagintun
balu
bagintu
hark banindu
bahindu
guk
bahindugu bagenu
zuk
baninduzu
bazenu
zuek baninduzue
haiek banindute
Zu
zuek
haiek
bazintut
bazintuztet
banitu
bahitu
Bazintu
bazintuzte
bazenitu
bazenute bagintuzue
bahindute balute
balitu
bazenituzte
NOR(sg)-NORI-NORK
niri
nik
hik
hiri
hari
banik
banin
banio
bahit
bahio
bahigu
balio
baligu
hark balit
balik
balin
guk
bagenik
bagenio
bagenin
zuk
bazenit
zuek bazenidate
haiek balidate
guri
bazenio
zuei
haiei
banizu
banizue
banie
bahie
balizu
balizue
balie
bazeniote bazenigute
baliate
baliote
balinate
zuri
baligute
bazenie
bazeniete
balizute balizuete baliete
135
136
NOR(pl)-NORI-NORK
Niri
nik
hik
hiri
hari
banizkik
banizkin
banizkio
Bahizkit
Guri
bahizkio
Bahizkigu
balizkio
Balizkigu
hark Balizkit
balizkik
balizkin
guk
bagenizkik
bagenizkio
bagenizkin
zuk
Bazenizkit
bazenizkio
zuek bazenizkidate
haiek Balizkidate
zuri
zuei
haiei
banizkizu
banizkizue
banizkie
bahizkie
balizkizu
balizkie
bazenizkie
bazenizkiote bazenizkigute
balizkiate
balizkiote
balizkinate
balizkizue
Balizkigute
bazenizkiete
balizkizute balizkizuete balizkiete
ni
Hi
hura
gu
zu
Zuek
haiek
nintzateke
litzateke ginateke
lirateke
nindukek hintzateke lukek
gintuzkek zinateke zinatekete lituzkek
ninduken
luken
gintuzken
lituzken
NOR-NORI
136
137
Ni
hura
Gu
zu
litzaidake
hintzaidake litzaidakek
litzaidaken
niri
hiri
hi
Nintzaiake
nintzainake
zuek
haiek
litzaizkidake
zintzaizkidake zintzaizkidakete litzaizkidakek
litzaizkidaken
litzaiake gintzaizkiake
litzainake gintzaizkinake
litzaizkiake
litzaizkinake
nintzaioke
litzaioke gintzaizkioke
litzaizkioke
hari nintzaiokek hintzaioke litzaiokek gintzaizkiokek zintzaizkioke zintzaizkiokete litzaizkiokek
nintzaioken
litzaioken gintzaizkioken
litzaizkioken
litzaiguke
hintzaiguke litzaigukek
litzaiguken
guri
litzaizkiguke
zintzaizkiguke zintzaizkigukete litzaizkigukek
litzaizkiguken
zuri Nintzaizuke
litzaizuke Gintzaizkizuke
litzaizkizuke
zuei Nintzaizueke
litzaizueke gintzaizkizueke
litzaizkizueke
nintzaieke
haiei nintzaiekek
nintzaieken
litzaieke gintzaizkieke
litzaizkieke
hintzaieke litzaiekek gintzaizkiekek zintzaizkieke zintzaizkiekete litzaizkiekek
litzaieken gintzaizkieken
litzaizkieken
NOR-NORK
ni
nik
hi
hura
hinduket
nuke
nikek
niken
gu
Zu
zuek
haiek
zintuzket
zintuzketet
nituzke
nitizkek
nitizken
nindukek
ninduken
huke
gintuzkek
gintuzken
hituzke
ninduke
hark nindikek
nindiken
hinduke
luke
likek
liken
gintuzke
gintzikek
gintizken
lituzke
litizkek
litizken
guk
genuke
hindukegu genikek
geniken
hik
zintuzke
zintuzkete
genituzke
zintuzkegu zintuzketegu genitizkek
genitizken
137
138
zuk
nindukezu
zenuke
zuek nindukezue
gintuzkezu
zenituzke
zenukete gintuzkezue
nindukete
lukete
haiek nindiketek hindukete liketek
nindiketen
liketen
zenituzkete
gintuzkete
lituzkete
gintizketek zintuzkete zintuzketete litizketek
gintizketen
litizketen
NOR(sg)-NORI-NORK
niri
nik
hik
hiri
hari
niake
ninake
nioke
niokek
nioken
hidake
guri
nizueke
nieke
niekek
nieken
hieke
lioke
liokek
lioken
liguke
ligukek
liguken
lieke
liekek
lieken
guk
genioke
geniake
geniokek
geninake
genioken
zenioke
zuek zenidakete
haiei
higuke
liake
linake
zenidake
Nizuke
zuei
hioke
lidake
hark lidakek
lidaken
zuk
Zuri
Lizuke
lizueke
genieke
Genizuke genizueke geniekek
genieken
zeniguke
zenieke
zeniokete zenigukete
zeniekete
lidakete
liokete ligukete
liekete
liakete
haiek lidaketek
lioketek liguketek Lizukete lizuekete lieketek
linakete
lidaketen
lioketen liguketen
lieketen
NOR(pl)-NORI-NORK
Niri
nik
hik
hiri
hari
nizkiake
nizkinake
nizkioke
nizkiokek
nizkioken
Hizkidake
hizkioke
Hizkiguke
lizkioke
lizkiokek
lizkioken
lizkiguke
lizkigukek
lizkiguken
lizkidake
hark lizkidakek
lizkidaken
lizkiake
lizkinake
guk
genizkioke
genizkiake
genizkiokek
genizkinake
genizkioken
zuk
Zenizkidake
Guri
zenizkioke
zuri
zuei
haiei
nizkizuke
nizkizueke
nizkieke
nizkiekek
nizkieken
hizkieke
lizkizuke
lizueke
lizkieke
lizkiekek
lizkieken
genizkieke
genizkizuke genizkizueke genizkiekek
genizkieken
zenizkiguke
zenizkieke
138
139
zuek zenizkidakete
Lizkidakete
haiek lizkidaketek
lizkidaketen
zenizkiokete zenizkigukete
lizkiokete
lizkiakete
lizkioketek
lizkinakete
lizkioketen
zenizkiekete
lizkigukete
lizkiekete
lizkiguketek lizkizukete lizkizuekete lizkieketek
lizkiguketen
lizkieketen
NOR
ni
Hi
hura
gu
Zu
zuek
haiek
nintzatekeen
zatekeen ginatekeen
ziratekeen
nindukean hintzatekeen zukean gintuzkean zinatekeen zinateketen zituzkean
nindukenan
zukenan gintuzkenan
zituzkenan
NOR-NORI
Ni
hura
Gu
zitzaidakeen
hintzaidakeen zitzaidakean
zitzaidakenan
niri
hiri
hi
Nintzaiakeen
nintzainakeen
zitzaiakeen gintzaizkiakeen
zitzainakeen gintzaizkinakeen
zu
zuek
haiek
zitzaizkidakee
zintzaizkidakeen zintzaizkidaketen zitzaizkidakea
zitzaizkidaken
zitzaizkiakeen
zitzaizkinakee
Nintzaiokeen
zitzaiokeen gintzaizkiokeen
zitzaizkiokeen
hari nintzaiokean hintzaiokeen zitzaiokean gintzaizkiokean zintzaizkiokeen zintzaizkioketen zitzaizkiokean
nintzaiokenan
zitzaiokenan gintzaizkiokenan
zitzaizkiokena
guri
zitzaigukeen
hintzaigukeen zitzaigukean
zitzaigukenan
zitzaizkigukee
zintzaizkigukeen zintzaizkiguketen zitzaizkigukea
zitzaizkiguken
139
140
zuri nintzaizukeen
zitzaizukeen gintzaizkizukeen
zitzaizkizukee
zuei nintzaizuekeen
zitzaizuekeen gintzaizkizuekeen
zitzaizkizueke
Nintzaiekeen
zitzaiekeen gintzaizkiekeen
zitzaizkiekeen
haiei nintzaiekean hintzaiekeen zitzaiekean gintzaizkiekean zintzaizkiekeen zintzaizkieketeen zitzaizkiekean
nintzaiekenan
zitzaiekenan gintzaizkiekenan
zitzaizkiekena
NOR-NORK
Ni
hi
hura
gu
zu
nukeen
hindukedan nikean
nikenan
nik
zuek
haiek
nituzkeen
zintuzkedan zintuzketedan nitizkean
nitizkenan
nindukean
nindukenan
hukeen
gintuzkean
gintuzkenan
hituzkeen
nindukeen
hark nindikean
nindikenan
zukeen
hindukeen zikean
zikenan
gintuzkeen
gintzikean
gintizkenan
zituzkeen
zitizkean
zitizkenan
guk
genukeen
hindukegun genikean
genikenan
hik
zuk
Nindukezun
zuek nindukezuen
zintuzkeen zintuzketen
genituzkeen
zintuzkegun zintuzketegun genitizkean
genitizkenan
zenukeen gintuzkezun
zenituzkeen
zenuketen gintuzkezuen
zenituzketen
Ninduketen
zuketen gintuzketen
zituzketen
haiek nindiketean hinduketen ziketean gintizketean zintuzketen zintuzketeten zitizketean
nindiketenan
ziketenan gintizketenan
zitizketenan
NOR(sg)-NORI-NORK
Niri
nik
hik
hari
niakeen
ninakeen
niokeen
niokean
niokenan
Hidakeen
zidakeen
hark zidakean
zidakenan
guk
hiri
ziakeen
zinakeen
guri
zuri
nizukeen
zuei
haiei
nizuekeen
niekeen
niekean
niekenan
hiokeen
higukeen
hiekeen
ziokeen
ziokean
ziokenan
zigukeen
zigukean
zigukenan
ziekeen
ziekean
ziekenan
geniakeen geniokeen
geninakeen geniokean
zizukeen
zizuekeen
141
geniokenan
geniekenan
Zenidakeen
zeniokeen zenigukeen
zeniekeen
zuek Zenidaketen
zenioketen zeniguketen
zenieketen
Zidaketen
ziaketen
haiek zidaketean
zinaketen
zidaketenan
zioketeen ziguketen
zioketean ziguketean zizuketen
zioketenan ziguketenan
zieketen
zieketean
zieketenan
zuk
zizueketen
NOR(pl)-NORI-NORK
Niri
nik
hik
hiri
hari
nizkiakeen
nizkinakeen
nizkiokeen
nizkiokean
nizkiokenan
Hizkidakeen
Guri
nizkizukeen
zuei
haiei
nizkizuekeen
nizkiekeen
nizkiekean
nizkiekenan
hizkiokeen
hizkigukeen
hizkiekeen
zizkiokeen
zizkiokean
zizkiokenan
zizkigukeen
zizkigukean
zizkigukenan
zizkiekeen
zizkiekean
zizkiekenan
Zizkidakeen
hark zizkidakean
zizkidakenan
zizkiakeen
zizkinakeen
guk
genizkiokeen
genizkiakeen
genizkiokean
genizkinakeen
genizkiokenan
zuk
zuri
zizkizukeen
zizkizuekeen
genizkiekeen
genizkizukeen genizkizuekeen genizkiekean
genizkiekenan
zenizkidakeen
zenizkiokeen zenizkigukeen
zenizkiekeen
zuek zenizkidaketen
zenizkioketen zenizkiguketen
zenizkieketen
zizkidaketen
zizkiaketen
haiek zizkidaketean
zizkinaketen
zizkidaketenan
zizkioketeen zizkiguketen
zizkioketean zizkiguketean zizkizuketen
zizkioketenan zizkiguketenan
zizkizueketen
zizkieketen
zizkieketean
zizkieketenan
POTENTIAL PRESENT
NOR
ni
hi
hura
gu
zu
zuek
haiek
naiteke
daiteke gaitezke
daitezke
naitekek haiteke daitekek gaitezkek zaitezke zaitezkete daitezkek
naiteken
daiteken gaitezken
daitezken
141
142
NOR-NORI
ni
hura
gu
dakidake
hakidake dakidakek
dakidaken
niri
hiri
hi
nakiake
nakinake
Zu
zuek
haiek
dakizkidake
zakizkidake zakizkidakete dakizkidakek
dakizkidaken
dakiake gakizkiake
dakinake gakizkinake
dakizkiake
dakizkinake
nakioke
dakioke gakizkioke
dakizkioke
hari nakiokek hakioke dakiokek gakizkiokek zakizkioke zakizkiokete dakizkiokek
nakioken
dakioken gakizkioken
dakizkioken
dakiguke
hakiguke dakigukek
dakiguken
guri
dakizkiguke
zakizkiguke zakizkigukete dakizkigukek
dakizkiguken
zuri nakizuke
dakizuke gakizkizuke
dakizkizuke
zuei nakizueke
dakizueke gakizkizueke
dakizkizueke
nakieke
dakieke gakizkieke
dakizkieke
haiei nakiekek hakieke dakiekek gakizkiekek zakizkieke zakizkiekete dakizkiekek
nakieken
dakieken gakizkieken
dakizkieken
NOR-NORK
ni
nik
hik
nazakek
nazaken
hi
hura
hazaket
dezaket<