ISSN 1822-6760.

Management theory and studies for rural business and infrastructure

development. 2010. Nr. 5 (24). Research papers.

APLEISTA EM LIETUVOJE: PROBLEMOS,

GALIMI SPRENDIMO BDAI

Gediminas Kulieis, Diana alengait

Lietuvos agrarins ekonomikos institutas
iandien Lietuvoje pastebime daug nenaudojamos, apleistos ems, kurioje pradjusios
augti piktols, krmai, mediai. i em nenaudojama ems ar mik prekinei produkcijai
gaminti, skursta kratovaizdis, kenia Lietuvos vaizdis. 20082012 met LR Vyriausybs
programoje numatyta sprsti apleistos ems klausim parengiant apleistos ems naudojimo
program. is straipsnis yra dalis darbo, kuris atliekamas mintai programai parengti.
Darbo tikslas pateikti pasilymus apleistai emei spariau grainti kin veikl, jos
administravimo ir tvarkymo priemones. Darbe buvo naudoti mokslins literatros, teiss akt ir kit
dokument, statistini duomen analizs, Lietuvos savivaldybi tipologizavimo metodai.
Straipsnyje pateikiama dalis 2010 metais Lietuvos agrarins ekonomikos institute vykdyto
tyrimo1 rezultat, susijusi su apleistos ems svokos problematikos analize, apleistos ems plot
dinamika atskiruose Lietuvos regionuose, teisins ir institucins aplinkos bkle administruojant
apleist em, o taip pat pasilymus, kaip paspartinti jos grinimo kin veikl procesus.
Raktiniai odiai: apleista em, institucin aplinka, pasilymai, plot dinamika, svoka,
teisin.

vadas

iuo metu Lietuvoje yra dideli apleistos ir nenaudojamos pagal pagrindin

tikslin ems naudojimo paskirt plotai. Jos atsiradimo prieastys yra paios
vairiausios, o daniausiai tai visas kompleksas aplinkybi, nulmusi ems
apleidim vienoje ar kitoje teritorijoje. Detali usienio literatros altini analiz,
pateikta J. Moravec ir P. Pointereau darbuose nurodo, kad ems apleidimo
prieastimis gali bti: gamtiniai (sklypo nuolydis, ems kokyb, reljefas), socialiniai
(migracija), demografiniai (gyventoj senatvs lygis), ekonominiai (sumajusi
paklausa ems kio produkcijai), ems kio politikos (imok dydis ir j
regionalizavimas), istoriniai (kolektyvini ki gritis, smulki emnauda, ems
kio ir maisto sistem iardymas), teisiniai (ems perleidimo problemos, kai nra
kam perduoti k) veiksniai. I lietuvi mokslinink plaiau tyrinjusi i problem,
reikt paminti P. Aleknavii.
Nedirbama em darko kratovaizd, joje pradeda augti menkaveriai
krmynai, piktols. ems netvarkymas neigiamai veikia alies ems kio pltr ir
apsunkina ems itekli valdym, kenia Lietuvos vaizdis. Atsivelgdama
problemos aktualum LR Vyriausyb savo programoje numat parengti apleistos

1
ems kio, maisto kio, kaimo raidos eksperimentins (socialins) pltros 2010 metais darb
programa, 2010-02-15 sutartis su ems kio ministerija Nr. 8P-0218. 4 priemon Apleist emi
Lietuvoje tyrimas ir apleistos ems naudojimo programos projekto parengimas.
 ems panaudojimo program. is straipsnis yra dalis darbo, kuris buvo atliktas
Lietuvos agrarins ekonomikos institute, rengiant mintos programos projekt.
ems apleidimo mastas gali bti labai skirtingas nuo piktolto sklypo iki
krmais ir mediais apaugusio sklypo. Kiekvienam i j atstatyti iki geros agrarins
bkls reikalingi skirtingi finansiniai ir materialiniai itekliai. Todl apleistos ems
svokos identifikavimas yra pirmasis ingsnis, kur btina atlikti sprendiant i
problem. Usienio literatroje vardijamos paios vairiausios apleistos ems
svokos, kurios skiriasi ir savo tikslais, ir nustatymo metodais. Daugelyje ali tokia
svoka apskritai nra teisinta. Lietuvos teiss aktuose ji yra minima, bet konkretus
turinys nra detalizuotas.
Tyrimo tikslas parengti pasilymus apleistai emei tvarkyti ir naudoti.
gyvendinant tiksl, buvo sprendiami tokie udaviniai:
inagrinti usienio patyrim apleistos ems svokos identifikavimo
klausimais;
apibrti apleistos ems svok, taikytin Lietuvoje;
nustatyti apleistos ems pasiskirstym ir dinamik Lietuvos regionuose;
vertinti teisin ir institucin baz apleistoms emms tvarkyti;
pateikti pasilymus apleistos ems plotui mainti.
Tyrimo objektas apleista ems kio paskirties em Lietuvoje.
Tyrimo metodai darbe buvo naudoti mokslins literatros, teiss akt ir kit
dokument, statistini duomen analizs, indukcijos ir dedukcijos, Lietuvos
savivaldybi tipologizavimo metodai.

Tyrimo rezultatai ir j aptarimas

Usienio literatros altiniuose pateikiamos paios vairiausios apleistos ems

(toliau tekste A) svokos. I gana plataus pateikiam svok spektro galima
iskirti kelias esmines, kai A apibriama, kaip:
perjimas nuo tam tikro ems naudojimo modelio (danai intensyvaus,
tradicinio kininkavimo) prie ne tokio intensyvaus naudojimo dl apribotos mogaus
veiklos; po kurio em apelia krmais ir galiausiai miku (Pointereau, 2008);
perjimas nuo tradicinio ems naudojimo prie maiau intensyvaus
naudojimo, t. y. ems apleidimas neapsiriboja vien tik kininkavimo nutraukimu,
bet ir siejamas su ems naudojimo kyje pokyiu (Moravec, 2007);
em, kuri apskritai nebenaudojama ir visus metus padengta augalijos
sluoksniu (Moravec, 2007);
em nebenaudojama kaip gamybos priemon (Coppola, 2004), em
nebenaudojama nei kaip gamybos priemon, nei kaip aplinkosauginis iteklius
(Pointereau, 2008).
Bendra ioms svokoms yra tai, jog em yra apleista, kai ji daugiau
nebenaudojama kininkavimo tikslams. ems ustatymas ar usodinimas miku,
pagal usienio autorius, niekuomet nelaikomi dirbamos ems apleidimu. Kai kuriose
alyse naudojama kokybin apleistos ems svoka, kuri susijusi su ems bkls
apibdinimu, kitose vadovaujamasi kiekybiniu matu nustatytu met, kai em nra
dirbama arba nuganoma, skaiiumi (Pointereau, 2008). Daugelyje ali ems
apleidimas yra vertinamas kaip i dalies arba visai ne kaip ekonomin, o kaip
socialin arba aplinkosaugin problema (Moravec, 2007). Kita vertus, usienio
valstybi patyrimo tyrimai parod, kad aikios ir tikslios svokos nustatymas yra
greiiau siekiamyb nei faktas. Kitos alys apskritai neturi oficialiai teisintas
apleistos ems svokos.
Kokia bebt pasirinkta apleistos ems svoka, ji turi bti aiki, numatanti
galimyb pagal pasirinkt jos identifikavimo ir stebsenos model j apskaityti ir
vykdyti pastovi jos stebsen. Galiausiai, svokos turinio negalima atskirti nuo jai
keliam tiksl, kuriems pasiekti ir yra identifikuojama apleista em. Tai tampa ypa
svarbu, kai apleist em siekiame vardinti, kaip fiskalin mokesi objekt.
Prieingu atveju, bt sudtinga ivengti spekuliacinio pobdio pasekmi.
Lietuva iki 20072013 m. Kaimo pltros programos (toliau tekste KPP)
patvirtinimo nebuvo teisinusi apleistos ems svokos, todl buvo remiamasi
EUROST-o patvirtintu apibrimu, kuris apleista laiko daugiau kaip 5 metus
nedirbam em. KPP buvo naudojama kita svoka, kur apleista em buvo
traktuojama, kaip ems kio paskirties em, nenaudojama ems kio veiklai ir
nedeklaruojama ne maiau kaip 3 metus i eils. Taiau ios svokos taikymo sfera
apsiribojo tik KPP priemonmis, apleista ems pagal i svoka nebuvo apskaitoma,
stebsena nebuvo atliekama.
Ianalizav Lietuvoje galiojani ems apskaitos sistem, kur ems fondas
apskaitomas pagal ems naudmen r ir pagal ems nuosavybs bei valdymo
formas (Dl ems valstybins..., 2002), silome apleistos ems svok (as)
identifikuoti remiantis, btent, ja. Vizualiai apleista eme gali atrodyti bet kokios
ems naudmen ries em (pvz., ems kio naudmen, mik, kita em), o taip
pat ir bet kokios ems nuosavybs bei valdymo formos em (pvz.: privati,
valstybin, mgjik sklyp ir kita em). iame darbe tyrimo objektu yra ems
kio paskirties ems kio naudmen em.
ems fonde viena i ems kategorij yra nesuteikta naudotis ir neinuomota
ems kio paskirties valstybin em. Tai ems plotas, kuris lieka i bendro
valstybins ems kio paskirties ems ploto atmus inuomotos ir perduotos
naudoti ems plot. Kadangi i em duotu laiko momentu nra naudojama, iame
tyrime laikome j viena i apleistos ems ri, kuri identifikuosime, kaip Apleista
em1 (toliau tekste A1). 2010 m. sausio 1 dien Lietuvoje buvo apie 177 tkst.
ha ios kategorijos ems, o jos plotas per pastaruosius 3 metus sumajo 28 tkst. ha
arba apie 14 proc.
iandien Lietuvoje yra 3,36 mln. ha ems kio naudmen. Deklaruojamos
ems kio naudmenos, u kurias mokamos vairios imokos, sudaro 2,6 mln. ha.
iame tyrime darome prielaid, kad skirtumas, kuris susidaro tarp ems kio
naudmen ir deklaruojam ems kio naudmen yra Apleista em2 (toliau tekste
A2). Faktikai, i em nebtinai turi bti apleista. Ji gali bti ir dirbama, taiau dl
informacijos stokos apie nedeklaruojam em, darome prielaid, kad ji apleista.
2010 m. Lietuvoje A2 buvo 693 tkst. ha, o jos plotas 20082010 m. laikotarpiu
sumajo 55 tkst. ha arba kiek daugiau, nei 7 proc.
A1 ir A2 plotai apima tiek valstybin, tiek privai em, o j suma parodo
galim apleistos ems plot, kuris, kaip matome i 1 lentels, 2010-01-01 dienai
sudar apie 870 tkst. ha. Bendras A plotas parodo tik ems apleidimo mast,
taiau nieko nesako apie ios ems kokybin apleidimo lyg, kuris gali bti labai
skirtingas. em, kurioje nieko nedaroma vienerius ir kurioje penkerius metus ne tik
vizualiai atrodyt skirtingai, bet ir pareikalaut skirting materialini ir finansini
itekli jai atstatyti iki normalios agrarins bkls.

1 lentel. Apleistos ems ploto dinamika Lietuvoje 20082010 m., tkst. ha

2008 m. 2009 m. 2010 m.
1. ems kio naudmenos 3363 3364 3362
2. Deklaruojamos ems kio naudmenos 2615 2638 2668
3. Nesuteikta naudotis ir neinuomota em (A1) 204 193 177
4. Nedeklaruota em (A2=12) 748 726 693
5. A1 + A2, i viso (3+4) 952 919 870

Poreikis inoti kokybin apleistos ems plot pareikalavo iskirti ir treij

apleistos ems kategorij, kuri identifikuojama Nacionalins mokjimo agentros
(toliau tekste NMA) pagal jos parengt ir pasitvirtint metodik (Dl sankcij...,
2007) netinkamai naudojamos ems plotams, u kuriuos mokamos imokos,
nustatyti. Ji identifikuojama vadovaujantis geros agrarins ir aplinkosaugins bkls
(toliau tekste GAAB) reikalavim nuostatomis (Dl geros..., 2007). Juose
numatytos galimos 28 skirtingos netinkamai tvarkomos ems kategorijos. iame
darbe pasirinkome tik tuos faktorius, kurie bt tinkami vardinti em, kaip apleist,
sugrupavome juos pagal 4 GAAB reikalavimus ir pagal 2 skirtingus tipus sunkum
(sunks arba nesunks2) ir paeidiamum (pasikartojantys arba nepasikartojantys3).
Gavome 12 skirting netinkamai naudojamos ems kategorij, kurias dar iskyrme
tris grupes ir identifikavome, kaip atitinkamos kategorijos apleistas emes (2
lentel).
1. Labai apleista em. i kategorija apima sunkaus ir pasikartojanio
apleidimo atvejus (galimi keturi atvejai: S ir P);
2. Vidutinikai apleista em. Apima sunkius ir nepasikartojanius ir
nesunkius pasikartojanius atvejus (galimi ei atvejai: S ir n; N ir P);
3. Menkai apleista em. Apima nesunkius ir nepasikartojanius apleidimo
atvejus (galimi du atvejai: N ir n).

2
Sunkiais paeidimais laikomi tie paeidimai, kuri plotas sudaro daugiau nei pus faktinio lauko
ploto, Nesunkiais atitinkamai vertinami tie, kuri plotas sudaro maiau nei pus faktinio lauko.
3
Pasikartojaniais paeidimais laikomi tie paeidimai, kurie nustatomi tame paiame lauke daugiau
nei vienerius metus; nepasikartojantys paeidimai nebenustatomi.
 Jeigu tuo pat metu viename kontroliniame ems sklype nustatomi keli i karto
GAAB reikalavim paeidimai, em laikytina labai apleista ir priskirtina prie labai
apleistos ems kategorijos. Tai Apleista em3 (toliau tekste A3) A3 tai
deklaruoti plotai, kuri savininkai ar naudotojai nesilaiko nustatyt ems naudojimo
reikalavim imokoms gauti.

2 lentel. Galimos A3 kokybins bkls apskaiiavimo kombinacijos

GAAB reikalavimo Nr.
1. Privalomas nuganymas arba
nuienavimas
2. ienas arba alioji mas turi
bti sutvarkyta
3. Neturi bti sustabarjusi,
sklas subrandinusi piktoli
4. > 12 laipsni laituose
neauginti kaupiamj ems
kio augal
Sunkumas Pasikartojimas
sunkus nesunkus pasikartojantis nepasikartojantis
S P
S n
N P
N n
S P
S n
N P
N n
S P
S n
S P
S n

Pagal NMA metodik, kasmet yra atliekama 5 proc. deklaruot pasli patikra,
kurios metu vertinama, kaip pareikjai laikosi GAAB reikalavim. 2010 met NMA
patikros duomenimis buvo nustatyta beveik 29 tkst. ha ems, kurioje nesilaikoma
atitinkam reikalavim arba net 20 procent nuo viso patikrinto ploto. (3 lentel).
Ekstrapoliuojant iuos skaiius visoms deklaruotoms ems kio naudmenoms,
gautume, kad deklaruot plot, kuriuose nesilaikoma nustatyt reikalavim
imokoms gauti, yra apie 575 tkst. ha (3 lentel). I jos labai apleistos ems, kur
paeidimai sunks ir pasikartojantys, Lietuvoje bt 57,9 tkst. ha.

3 lentel. Apleistos ems ploto apskaiiavimas pagal GAAB 2010 m., ha

Labai Vidutinikai apleista em Menkai
apleista apleista
I viso
em Atvejis Atvejis em
I viso
(S ir P) (S ir n) (N ir P) (N ir n)
Pagal 5 proc. patikr 28779 2895 22450 21830 620 3434
Ekstrapoliuota visoms
575580 57900 449000 436600 124000 68680
deklaruotoms N

4 lentelje pateikiami suvestiniai duomenys apie bendr apleistos ems plot

ir jo kitimo dinamik Lietuvoje 20082010 metais rodo, kad nors ir pastebimas
stabilus apleistos ems majimas 34 proc. kasmet, jos plotas yra gana didelis,
sudarantis net iki 30 proc. ems kio naudmen ploto.
 Bendras A plot majimas nepaaikina regioninio A pasiskirstymo ir
dinamikos. Todl buvo itirtas A plot pasiskirstymas ir dinamika pagal atskirus
Lietuvos regionus: tankiau ir ne taip tankiai apgyvendintus, derlingus ir maiau
derlingus, iskirtus pagal gyventoj demografin senjimo koeficient.

4 lentel. Apleistos ems ploto dinamika Lietuvoje 20082010 m.

2008 m. 2009 m. 2010 m.
1. A1 + A2, i viso 952 919 870
2. Labai apleista em identifikuojama pagal NMA
58 58 58
metodik (A3)
3. Apleista em, i viso (1+2) 1010 977 928

Siekiant isiaikinti, kaip kito tiriamuoju laikotarpiu A1 ir A2 plotai

regionuose, kuriuose skirtingas ems kio naudmen derlingumas, savivaldybes
suskirstme tris grupes pagal vidutin 20012008 m. jav derlingum:
- nederlingi regionai 1,32,3 t/ha;
- vidutinio derlingumo regionai >2,33,1 t/ha;
- derlingi regionai >3,1 t/ha.
I 5 lentels ir 1 pav. matyti, kad A1 plotai tiriamuoju laikotarpiu majo
vidutinio derlingumo ir nederlinguose regionuose. Ir tik derlinguose regionuose A1
plotai tiriamuoju laikotarpiu ne tik kad nesumajo, bet dargi iek tiek padidjo.
Taiau A1 dalis derlinguose regionuose ilieka maiausia ir sudaro tik kiek daugiau
kaip 3 proc. nuo ems kio naudmen ploto, maiau derlingose 3,5 proc. ir
nederlinguose 8,3 proc. Darytina ivada, kad pajam dalis, gaunama per imokas
kininkaujantiems nederlinguose regionuose, yra svarbesn negu tiems, kurie
kininkauja maiau derlinguose ar derlinguose regionuose. Tai, kad derlinguose
regionuose A1 dalis sudaro tik 3 proc. ems kio naudmen ir nemaja, reikia,
kad geros ems rezervas juose jau isemtas, o lik plotai yra netinkami kinei
veiklai.

5 lentel. A1 plot ir j dalies ems kio naudmenose dinamika 20052010 m.

A1 plotais, tkst. ha proc.
2005 m. 2010 m. 2005 m. 2010 m.
Derlingi regionai 30,8 33,0 3,0 3,3
Vidutinio derlingumo regionai 71,1 37,0 6,7 3,5
Nederlingi regionai 184,9 104,0 14,7 8,3
 200
180

Apleista em, tkst. ha

160
140
120
100 Derlingi regionai
80
Vidut. derlingumo
60
regionai
40 Nederlingi regionai
20
0
2005 2006 2007 2008 2009 2010
M etai

1 pav. A1 plot dinamika regionuose iskirtuose pagal derlingumo poym

20052010 m.

6 lentelje ir 2 pav. parodyta A2 plot ir j kitimo dinamika 20052010

metais regionuose, iskirtuose pagal derlingumo poym. Kaip matome, visuose
regionuose tiriamuoju laikotarpiu A2 plotai proporcingai majo ir 2010 01 01
dienai sudar: 10,8 proc. derlinguose, 17 proc. maiau derlinguose ir vir 30 proc.
nederlinguose regionuose nuo atitinkamo regiono ems kio naudmen ploto. Tai
reikt vertinti kaip teigiam tendencij, nes derlingesni emi regionuose
deklaruojamos ems dalis yra didesn, negu maiau derlingose. Tai rodo, kad ji
derlingesni emi regionuose yra panaudojama intensyviau.

6 lentel. A2 plot ir j dalies ems kio naudmenose dinamika 20052010 m.

A2 plotas, tkst. ha proc.
2005 m. 2010 m. 2005 m. 2010 m.
Derlingi regionai 137,5 109,9 13,5 10,8
Vidutinio derlingumo regionai 206,9 179,6 19,4 16,9
Nederlingi regionai 459,4 431,5 36,6 34,4

500
450
Apleista em, tkst.

400 Derlingi regionai

350
300
ha

Vidut. derlingumo
250 regionai
200
150 Nederlingi regionai
100
50
0
2005 2006 2007 2008 2009 2010
Metai

2 pav. A2 plot dinamika iskirtuose pagal derlingumo poym 20052010 m.

 Straipsnyje nepateikti detals tyrimo rezultatai dl apleistos ems kituose
regionuose, tik apibendrindami konstatuosime, kad A1 plotai tiriamuoju laikotarpiu
majo visuose regionuose, tiek iskirtuose pagal gyventoj tankum, tiek
regionuose, iskirtuose pagal senjimo indeks ir nustatme, kad regionuose, kur
gyventoj tankumas maesnis, kur senjimo indeksas didesnis A1 plotas majo
spariau, negu tankiau apgyvendintuose ir jaunesniuose regionuose, taiau A1
dalis visose ems kio naudmenose visais atvejais ir enkliai buvo maesn tankiau
apgyvendintuose ir jaunesniuose regionuose. Darytina ivada, kad ne tokiuose
palankiuose kinei veiklai regionuose, pajam dalis gaunama per imokas yra
svarbesn visose pajamose negu kituose regionuose. Be to, kad A1 ploto dalis daug
maesn labiau palankiuose kinei veiklai regionuose. Tai teigiama tendencija, nes ji
rodo, kad A1 daniau darbinama ten, kur slygos kinei veiklai palankesns.
Analogikos tendencijos pastebimos ir A2 atveju, tik i sklyp plot dydiai yra
kelis kart didesni u A1 plotus.

Teisin ir institucin aplinka apleistos ems administravimui.

Siekiant isiaikinti esam A administravimo bkl, buvo atlikta esamos

teisins ir institucins aplinkos, reglamentuojanios A, analiz. Ji parod, kad
iandien Lietuvoje sukurta ir veikia palanki teisin ir institucin aplinka tam, kad
apleistos ems plotas mat.
Teisin aplinka ems statymas (LR ems..., 1994) nustato, kad ems
savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti em pagal pagrindin naudojimo
paskirt, naudojimo bd bei pobd, ems sklypuose, vykdydami kin ir kit
veikl, nepaeisti gretim ems sklyp savinink ar naudotoj ir gyventoj teisi ir
statym saugom interes. Galiojanio Administracini teiss paeidim kodekso
(toliau tekste ATPK) (LR administracini..., 1985) 4 straipsniai numato sankcijas
u netinkam nekilnojamojo turto/ems naudojim, kada A savininkai
atitinkamomis baudomis gali bti baudiami u reikalavim ems naudojimui
nesilaikym. Tai reikia, kad galiojanti teisin aplinka leidia paeidusius teistus
kaimynystje kininkaujanij interesus juos bausti ir pareigoti apleistam sklypui
grinti ger agrarin bkl.
ems konsolidacija yra vienas i instrument apleistos ems plotui mainti.
2010 m. buvo aktualizuotas LR vyriausybs nutarimas dl nacionalins ems
konsolidacijos strategijos patvirtinimo (Dl nacionalins..., 2010), kurioje numatytos
priemons ems konsolidacijos projektams gyvendinti. Realizavus ias priemones,
konsoliduot sklyp plotas padids nuo 4,8 tkst. ha 2008 m. iki 112,8 tkst. ha 2013
m., vidutinis ems valdos dydis nuo 12,3 ha 2008 m. iki 20 ha 2013 m., vidutinis
ems konsolidacijos projekto teritorijos plotas nuo 300 ha 2008 m. Iki 600 ha 2013
m. Iki 2028 met planuojama, kad konsolidacij palaipsniui reiks atliki apie 900
tkst. ha plote. Parengtos ems konsolidacijos projekt rengimo ir gyvendinimo
taisykls (Dl ems konsolidacijos..., 2005). i teiss akt visuma sukuria palanki
apleistos ems plotams mainti aplink.
 gyvendinamoje KPP (Lietuvos kaimo..., 2007) visa eil priemoni skatina
geresn ems naudojim. 125 priemons viena i veikl ems konsolidacija yra
tiesiogiai skirta ems sklypams konsoliduoti. Jai skirta 56 mln. lit paramos. Per 121
priemon teikiama parama trumpos rotacijos plantacini eldini veisimui.
Planuojama bendra investicij suma iems tikslams 74 mln. lit 20072013 m.
laikotarpiui, o apeldintas plotas turt sudaryti 3,5 tkst. ha.
Priemon Agrarins aplinkosaugos imokos, kuriai 20072013 m.
laikotarpiu numatyta 1,26 mlrd. lit remia tokius kininkus, kurie vykdo agrarins
aplinkosaugos veikl, laikosi GAAB reikalavim. 221 priemon skatina ems kio
produkcijos gamybai naudojamos ems apeldinim miku kaip alternatyv ems
panaudojim, skatina mikininkysts pltr. iai priemonei 20072013 m. laikotarpiu
numatyta 204 mln. Lt paramos, apeldinant 10,5 tkst. ha ems kio paskirties
em. 223 priemon skatina ne ems kio paskirties ir apleistos ems apeldinim
miku kaip alternatyv ems naudojimo bd, mikininkysts pltr. iai priemonei
20072013 m. laikotarpiu numatyta skirti 156,8 mln. lit paramos apeldinant 14
tkst. ha ems. 212 priemons (maiau palankios kininkauti vietovs)
gyvendinimas taip pat taip pat maina apleistos ems plot, nes remia kininkus,
kurie laikosi kininkaujamoje emje GAAB reikalavim. Tai, kad parama 2007
2013 m. sieks beveik 1 mlrd. lit, o paremtas didelio nepalankumo ir mao
nepalankumo ems kio naudmen plotas atitinkamai sudarys 200 ir 800 tkst. ha,
galima teigti, kad ios priemons dka beveik 1 mln. ha ems kio naudmen plote
em nebus apleidiama arba jos apleidimo mastas bus maesnis lyginant su tuo,
koks galt bti be paramos.
Lietuvos biokuro, biodegal ir bioalyv statymas (LR biokuro..., 2000) skatina
biokuro, biodegal ir bioalyv gamyb, vietini, atsinaujinani bei alternatyvi
energijos itekli efektyv naudojim, ems kio produkcijos, kaip biokuro,
biodegal ir bioalyv gamybos aliavos, gamyb ir perdirbim.
Patvirtintoje Nacionalinje atsinaujinani energijos itekli pltros strategijoje
(Dl nacionalins..., 2010) numatyta, kad atsinaujinani energijos itekli dalis,
palyginti su alies bendru galutiniu energijos suvartojimu, 2008 m. sudariusi 15,3
proc., 2020 m. sudaryt ne maiau kaip 23 proc., o tarp eils gyvendintin udavini
vienas yra tiesiogiai susijs su apleistos ems ploto mainimu vis ri biomass
panaudojimo ilumos ir elektros energijai gaminti didinimas.
Apibendrinant galima teigti, kad teisin aplinka yra palanki apleistos ems
plotams Lietuvoje mati ir visi juridiniai ir/ ar fiziniai asmenys norintys vykdyti
atitinkamas veiklas, kuri vienas i itekli apleista em turi tam visas slygas.
Institucin aplinka. Trij Lietuvos institucij funkcijose numatyta veikla yra
susijusi su apleistos ems administravimu.
Nacionalin mokjimo agentra yra pasitvirtinusi detali sankcij u
kompleksins paramos reikalavim paeidim taikymo metodik, kuri reglamentuoja
patikr vietoje arba administracins patikros bdu nustatyt paeidim atvejus ir,
atsivelgdama masto, sunkumo ir poveikio trukms kriterijus, vertina sankcij dyd
deklaruojamiems imokoms gauti plotams nuo paramos sumainimo iki jos
susigrinimo. Veikianti sistema drausmina imokas gaunanius kininkus ir
pareigoja juos em palaikyti geros bkls, kuri, prieingu atveju, nesant imok
galt bti apleidiama.
Valstybins augalininkysts tarnybos nuostat viena i funkcij nustato, kad
VAT kontroliuoja geros augal apsaugos praktikos, geros eksperimentins praktikos
reikalavim laikymsi, patikr atlikim ir paym apie ems kio ministro
patvirtint Geros kininkavimo praktikos reikalavim augal apsaugos produkt
naudojimo srityje laikymsi pateikim NMA dl subjekt, siekiani gauti param
pagal priemones Agrarin aplinkosauga ir Maiau palankios kininkauti vietovs
ir vietovs su aplinkosaugos apribojimais.
2010 m. patvirtinus V valstybs ems fondas status (V valstybs..., 2010),
Lietuvos teisin sistema gavo papildomas galias apleistoms emms administruoti.
Juose nustatoma, kad gyvendina priemones, gerinanias ems vald struktras ir
mainanias apleistos ems plot, veikia valstybs vardu ar atlieka patiktinio
funkcijas valstybei sigyjant valstybs nuosavybn privaios ems sklypus,
reikalingus ems vald struktr gerinimo ir apleistos ems plot mainimo
priemonms gyvendinti.

Priemons apleistos ems administravimui gerinti

Tyrimai parod, kad apleistos ems plotai Lietuvoje kasmet nuolat maja
Viena io fakto rodym gali bti palanki teisin institucin aplinka apleistos ems
plotams mainti ir jiems administruoti. Tai, kad ios ems plot iki iol yra ir j
majimo procesas yra ne toks spartus, kaip nortsi, gali bti bendra nepalanki
alies ekonomin bkl, emas mokios paklausos ems kio ir kitai produkcijai,
kuriai pagaminti reikalinga em, kaip gamybos iteklius, lygis. Lietuva, bdama
maos ir atviros ekonomikos alimi neturi veiksming instrument, kad galt
enkliai pagerinti bendr ekonomin situacij ir todl turi tiktis, kad stambesns
pasaulins ekonomikos ijudins visuotin paklaus ems kio produktams, o, tuo
paiu, ir emei. Tai turt padidinti skaii t, kurie nort sigyti daugiau ems
kinei veiklai vystyti. Mat tiek A1 plotas bt perkama ar nuomojama
valstybs kol kas nesuteikta naudotis ar neinuomota em, tiek A2 plotas bt
skatinami pradti kininkauti tie, kurie iki iol to nedar (ir, tuo paiu, pradti
deklaruoti paslius).
Paspartinti sandori su eme proces galt iuo metu galiojanio ems
mokesio (LR ems mokesio..., 1992) nuostat patikslinimas. Dabartiniu metu
ems mokestis apskaiiuojamas pagal ems vertinimo metodik (Dl ems
vertinimo..., 1999), kuri neskatina efektyvaus ems naudojimo, apsunkina ems
itekli valdym. Daugelyje usienio valstybi privaios ems ir kito nekilnojamojo
turto mokesiams apskaiiuoti yra taikoma vidutin rinkos vert, nustatoma pagal
veri emlapius. iuo metu ems mokesio tarifas metams yra 1,5 procento ems
verts, apskaiiuotos pagal ems vertinimo metodikos nustatyt tvark. Pradjus
ems mokest skaiiuoti nuo ems vidutins rinkos verts, ems mokestis didesnei
privai ems sklyp savinink daliai enkliai iaugt, kas paskatint juos arba
pradti kininkauti, arba pagalvoti apie ems inuomavim ar pardavim kitiems
asmenims.
Galiojanioje Lietuvos mikingumo didinimo programoje (Lietuvos
mikingumo..., 2010) mikingum numatyta padidinti iki 2020 m. 3 proc. arba iki
34,2 proc. LR teritorijos bendrajame plane suformuota nuostata, kad apeldinus
ems kiui netinkamas emes, alies mikingumas galt padidti iki 38 proc.
Atsivelgiant tai, silytume apsvarstyti galimyb Lietuvos KPP programos
priemoni las perskirstyti taip, kad toms priemonms, kurioms gyvendinti reikia
naudoti daugiau nenaudojamos ar apleistos ems bt skiriama daugiau l kit
KPP priemoni sskaita. Toki nuostat reikt remti ir rengiant 20142020 m.
naujj kaimo pltros program. Mikingumo padidinimas iki 38 proc. galint
sumainti apleistos ems plot beveik 500 tkst. ha.
Labai svarbi priemon apleistos ems plotui mainti bt teisinta prievol
visiems, net ir negaunantiems imok, deklaruoti paslius. Tai bt drausminanti
kininkaujanius priemon, kuri, tiktina, ne tik leist identifikuoti , kas tuose
plotuose auginama, bet, tuo paiu, ir pareigot kininkaujanius laikytis GAAB
reikalavim. Taiau toki galimyb reikt rimtai svarstyti galiojani teiss akt
(ypa Konstitucijos nuostatoms) atitikimo kontekste. Tai taip pat bt susij su NMA
funkcij ipltimu ir, tuo paiu, finansavimo didinimu ioms funkcijoms atlikti.
Atlikti tyrimai parod, kad NMA turimi monikieji itekliai, sukurta teisin
baz, turimos technins priemons netinkamai naudojamai emei identifikuoti ir jai
administruoti yra tinkama ne tik plotams u kuriuos gaunamos imokos administruoti,
bet ir kitai iki iol nedeklaruojamai emei administruoti.

Ivados

1. Siekiant pradti administruoti apleist em, btina patikslinti Lietuvos

ems fondo apskaitos tvark, teisinant joje apleistos ems A1, A2 ir A3
svokas, kas galint atlikti jos stebsen, sekti dinamik, apleidimo mast.
2. Apleistos ems plotai Lietuvoje 20052010 m. laikotarpiu sumajo nuo
kiek daugiau kaip 1 mln. ha iki 0,9 mln. ha, arba beveik 6 proc. vis ems kio
naudmen. Majimas buvo stebimas visuose Lietuvos regionuose, tik maiau
palankiuose kininkauti regionuose is majimas buvo kiek spartesnis. Teigiama yra
tai, kad apleistos ems dalis ems kio naudmenose labiau palankiuose kininkauti
regionuose buvo daug maesn ir tai rodo, kad em daugiau naudojama
palankesnse kininkauti vietovse.
3. Institucin ir teisin aplinka Lietuvoje palanki apleistai emei administruoti
ir jos plotui mainti.
4. Siekiant spartinti apleistos ems naudojim, btina apsvarstyti galimybes
dl:
 - ems mokesio mokjimo tvarkos pakeitimo, pereinant prie jo apskaiiavimo
nuo ems rinkos verts;
- privalomo pasli deklaravimo ir negaunantiems tiesiogini imok vedimo;
- KPP priemoni l perskirstymo, numatant daugiau paramos priemonms,
susijusioms su ems j naudojimu alies mikingumo padidinimui iki 38 proc;
- NMA metodikos netinkamai naudojamai emei taikymo visai apleistai emei.
-
Literatra
1. Dl geros agrarins ir aplinkosaugos bkls reikalavim patvirtinimo, LR ems kio
ministro sakymas, 2007 m. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=
381196&p_query=&p_tr2= [2010-12-03].
2. Dl Nacionalins atsinaujinani energijos itekli pltros strategijos patvirtinimo, 2010
m. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=376097&p_query= &p_tr2=[2010-
12-03].
3. Dl nacionalins ems konsolidacijos strategijos patvirtinimo, 2010 m.
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=380525&p_query=&p_tr2=[2010-12-03].
4. Dl sankcij u geros agrarins ir aplinkosaugos bkls reikalavim paeidimus taikymo
metodikos patvirtinimo, M sakymas, 2007 m. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/
dokpaieska.showdoc_l?p_id=384161&p_query=&p_tr2=2010-12-03].
5. Dl ems vertinimo tvarkos, LR Vyriausybs nutarimas 1999 m.
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=353353 [2010-12-03].
6. Dl ems konsolidacijos projekt rengimo ir gyvendinimo taisykli patvirtinimo, LR
Vyriausybs nutarimas, 2010 m. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_
l?p_id=282706&p_query=&p_tr2= [2010-12-03].
7. Dl ems valstybins apskaitos taisykli patvirtinimo, ems kio ministro sakymas,
2002 m. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=176455&p_query= &p_tr2=
[2010-12-03].
8. Lietuvos kaimo pltros 20072013 met programa, pritarta Europos Sjungos Kaimo
pltros komiteto 2007 m. rugsjo 19 dien.
9. Lietuvos mikingumo didinimo programa http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.
showdoc_l?p_id=198062&p_query=&p_tr2=(2010-12-03).
10. LR administracini teiss paeidim kodeksas, 1985. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/
dokpaieska.showdoc_l?p_id=388181
11. LR biokuro, biodegal ir bioalyv statymas, 2000 m.
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=336183&p_query=&p_tr2=[2010-12-03].
12. LR ems statymas, 1994. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l
?p_id=376936&p_query=&p_tr2 [2010-12-03].
13. LR ems mokesio statymas, 1992. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.
showdoc_l?p_id=296287&p_query=&p_tr2= [2010-12-03].
14. LR ems kio ministro 2010 m. gegus 24 d. sakymas Nr. 3D-490 Dl valstybins
augalininkysts tarnybos prie ems kio ministerijos nuostat ir administracijos struktros
patvirtinimo, (in., 2010-05-27, Nr. 61-3012).
15. Moravec, J., Zemeckis, R. (2007). Cross Compliance and Land Abandonment,
Deliverable D17 of the CC Network Project, SSPE-CT-2005-022727.
16. Pointereau, P., Coulon, F., Girard. P., Lambotte, M., Stuczynski, T., Sanchez Ortega, V.,
Del Rio, A. (2008). Analysis of Farmland Abandonment and the Extent and Location of
Agricultural Areas that are Actually Abandoned or are in Risk to be Abandoned, (ed.) E.Anguiano,
C.Bamps, J-M.Terres, JRC Scientific and Technical Reports.
 17. V valstybs mons ems fondas statai. Patvirtinta 2010 m. rugsjo 28 d. ems kio
ministro.

LAND ABANDONEMENT: PROBLEMS, POSSIBLE SOLUTIONS

Gediminas Kulieis, Diana alengait
Lithuanian Institute of Agrarian Economics

Summary

Lithuania today is seeing a lot of unused, abandoned land, which started to grow weeds,
shrubs, trees. This land is not used for agricultural or forest production, the landscape is poor, the
image of the country is suffering.
The Government Program for 20082012 recognized the importance of abandoned land
issue by deciding to develop abandoned land program. This article is part of the work carried out to
prepare the said program.
The aim of the article is to submit proposals for abandoned land faster return to economic
activity, to propose the administrative and managerial tools. This article presents part of study
carried out by the Lithuanian Institute of Agrarian Economics in 2010 related to the definition of
abandoned land problem analysis, the dynamics of abandoned land in different regions of Lithuania,
the legal and institutional environment in the administration of the abandoned land, as well as
proposals to accelerate the return to economic activity processes.
Key words: abandoned land, definition, dynamics of area occupied, legal and institutional
environment, proposals.