Вы находитесь на странице: 1из 104

Aymar Aru 1

“Principios fundamentales para el aprendizaje del


aymara como segunda lengua”

Jose Luis Lima Mamani


2018
Aymar aru 1
“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como
segunda lengua”

Autor : Jose Luis Lima Mamani

Diseño y edición : Jose Luis Lima Mamani


Teléfono celular : 61188415
E-mail : jlima66@yahoo.com
Revisión y corrección : Jose Luis Lima Mamani

Primera edición : Febrero, 2018

Depósito legal : 4-1-410-18

Impreso en : CREAGRAF-Telf.: 68168178


E-mail : imprenta_creagraf@hotmail.com

Prohibido la reproducción total o parcial de la obra por cualquier medio


sin la autorización previa del autor.

El Alto-Bolivia
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

SÍMBOLOS

Qilqaña (Actividades de escritura)

Ullaña (Actividades de lectura)

Ist’aña (Actividades de audición)

Parlaña (Actividades de pronunciación)

Aruskipaña (Actividades de diálogo)

Lup’iña (Actividades de razonamiento análisis y pensamiento)

Thaqhaña (Actividades de búsqueda e investigación)

[3]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

ÍNDICE GENERAL

Símbolos……………………………………………………………………………...................3
Índice general……………………………………………………………………………….…….4
Introducción…………………………………………………………………………………..…..7
La escritura aymara en la historia y la actualidad……………..……….………..……..8

MAYÏR T’AQA
AYMAR ARU QILQANAKA (ESCRITURA AYMARA)
1.1. Aymar Aru Qilqanaka (escritura aymara)………….…………………..….….……14
1.2. Arsunak uñakipawi (Identificación de fonemas)...…………...…..……...……..15
1.3. Aymar aru arsunaka (cuadro fonético) ……...………………………….....……...15
1.4. Qilqa arsunaka (La pronunciación de las consonantes).……….......……….…16
1.5. Salla arunakan ch’ulljtawipa (Alofonización de las vocales).……....…....…...18
1.6. Chika salla qilqanaka (Las semiconsonantes).…………....…...……..…………..20
1.7. Salla jiyt’a (alargamiento vocálico).…...…………….…………….………..…….…21
1.8. Niya kikpa arunaka (Pares mínimos)……...……………...…..………….…………21

PAYÏR T’AQA
UÑT’ASIPXAÑÄNI (NOS CONOCEREMOS)
2.1. Maynimp uñt’asiñataki (para conocer a otra persona)…………………………22
2.2. ¿Khithis jupaxa? (¿Quién es él/ella?)………..……………………………………..22
2.2.1. Jaqi sutilantinaka (pronombres personales)...…………………………23
2.3. ¿Kawkitatansa? (¿De dónde somos?)...………………………………………….…..24
2.4. Wila masi (Familia).……...………………………………………………………………26
2.4.1. Mayninkayir sutilantinaka (Pronombres posesivos).…….....…..……28
2.5. ¿Kunjamasktasa? (¿cómo estás?).…………………...………………………………29
2.5.1. Jiskhir sutilantinaka (Pronombres interrogativos).………..…….……31

KIMSÏR T’AQA
UTJAWISA (NUESTRO HOGAR)
3.1. Utjawis uñt’añäni (Conozcamos nuestro hogar)…..……………………...………32
3.2. Uta (casa) …………………………………………………………………..…….....……34
3.3. Saminaka (Colores)………………………………………………………..………...…..36
3.3.1. Ch’uqi saminaka (Colores naturales) ……………………..…...……..36
3.3.2. Samichat saminaka (Colores artificiales) ……………….…...………37

PUSÏR T’AQA
TUPUNAKAMP UÑTANAKAMPI (FORMAS Y MEDIDAS)
4.1. Uñtanaka(Formas)………………..………….…………………………….…...…..…..39
4.2. Uñachayir sutilantinaka (Pronombres demostrativos).….………..……………40
4.3. Jaqi saya uñtanaka (Estados físicos).………...……………………………………41
4.4. Tupunaka (Medidas)………..………………………………………..………………….42
4.4.1. Jach’a tupuñanaka (Medidas de longitud).……...…………….………42
4.4.2. Jathi tupuñanaka (Medidas de peso) ….………………………….……43
[4]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

4.4.2.1. Juyranak tupuñataki(Para medir productos)……………….43


4.2.2.2. Alinak tupuña (Para medir forrajes, tallos y leñas).………44
4.2.3. Umanak tupuña (medidas de capacidad) ………………………….……45

PHISQÏR T’AQA
IRNAQÄWINAKA (OFICIOS Y PROFESIONES)
5.1. Irnaqawinak uñt’añäni (Conozcamos las profesiones)…...……………………46
5.2. Lurawinaka (Acciones) …………..……………………………………………………48
5.2.1. Luririn utt’ayanakapa (Bases verbales) …………...……..……..………48
5.2.2. “Apaña” luririn amuyunakapa (Significados del verbo “llevar”)……50
5.2.3. Jaqinkayir k’ila arunaka(Sufijos marcadores de persona)… ………51
5.2.4. Lurawinak kunkanchaykasa (acciones en forma ‘gerundio’)..……...53

SUXTÏR T’AQA
JAQI JAÑCHIMP ISINAKAMPI (CUERPO HUMANO Y VESTIMENTA)
6.1. Janchisan chiqanakapa (Partes del cuerpo humano)……...……………………56
6.1.1. P’iqin chiqanakapa(Partes de la cabeza)……...…………..……………..57
6.1.2. Tunu janchin chiqanakapa (Partes del tronco)……….……………….58
6.1.3. Thiya janchin chiqanakapa (Partes de las extremidades)…..….…..59
6.2. Isinaka (Vestimenta)………….……………………………………….……………..….61
6.2.1. Chacha isinaka (Vestimenta del varón)……………………………….....61
6.2.2. Warmi isinaka (Vestimenta de la mujer)……………………………..….61

PAQALQÜR T’AQA
JAKHUNAKA (NÚMEROS)
7.1. Ina jakhunaka (números) ………………………………………………….....………62
7.2. Siqichat jakhunaka (Números posicionales) ………...……………….…………65
7.3. Jalja jakhunaka (Números fraccionarios) …………...……..………….…………67
7.4. Qulqichaw amtanaka (Conceptos de economía)……………………………..…..68
7.5. Luririn uñta qilqanakapa (Formas verbales).…………..…...……….………….69

KIMSAQALQÜR T’AQA
JAKÄW URAQISA (MEDIO AMBIENTE)
8.1. Jakaw uraqisa (Nuestro medio ambiente)…….…………………………..……..…72
8.2. Janiw sañampi jay sañampi (Dicciones de negación y afirmación)…..….…..73
8.3. Muspharkay uraqinaka (Lugares turísticos)………………………..………..…..74
8.4. Uywanaka (Animales)………………………………………...…………..…….………76
8.4.1. Jaqin uywat uywanaka (Animales domésticos)……..…..….…….……76
8.4.2. Salqa uywanaka (Animales silvestres)…………….……..………………78
8.4.3. Laq’unaka (Insectos, gusanos y arácnidos)………….…...……….……81

[5]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

LLÄTUNKÏR T’AQA
KUNJAMASKIS PACHAXA (CÓMO ESTÁ EL TIEMPO)
9.1. Pacha saräwi (Ciclo del tiempo)………………………..…….………………….……83
9.2. Pacha tupunaka (Medidas del tiempo)………………………………………………83
9.3. Pacha t’aqanaka ( Estaciones del año)……….…………………………………….83
9.3.1. Pacha (La hora). ……..…………………………..…………………...………83
9.3.2. Paqa urunaka (Días de la semana) …………..…………….…...……….87
9.3.3. Phaxsi saräwinaka (Fases lunares)………….....……………..………….87
9.3.4. Phaxsinaka (Meses)………………...…………..…………………..………..88
9.4. Aru thakhi (Sintaxis aymara)………………...…………...…………….....…………90
9.4.1. Tama aru (La oración)……………………………..………...………………90

TUNKÏR T’AQA
PACHA SARA UÑAKIPAWI (DIAGNÓSTICOS TEMPORALES)
10.1. Pacha ch’ulljtanaka (Inclemencias del tiempo)………………..…………………91
10.2. Luririn pachanakapa (Los tiempos verbales) ……………………..……..………93
10.2.1. Nayra pachamp jutïr pachampi (Tiempo pasado y futuro)……….93
10.3. Yanapt’asiwinaka (Reciprocidades)……………..……………...……………….....96
10.3.1. Luririn jaqkattapa (Flexión verbal interactivo)……………….……….96
10.4. Jakaw qilqa (Biografía personal)…………………………………...………...…….98
Pankanaka (Bibliografía) …………………………………………….………………………99
T’irkanaka (Anexos)…………………………………………………………………………..100

[6]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

INTRODUCCIÓN
AYMAR ARU 1: “principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como
segunda lengua” es un trabajo que presenta pautas metodológicas para el
aprendizaje del idioma originario aymara como segunda lengua. Es decir, es una
herramienta educativa orientada para personas no hablantes de esta lengua,
porque el aymara tiene particularidades específicas que amerita su tratamiento
pedagógico. Ya Castillo (1958:7) lo mencionó: “la lengua aymara es un idioma
clásico, perfecto y admirable, semejante a todos los idiomas cultos de los países
civilizados, tanto por la riqueza de sus expresiones y modalidades lingüísticas
cuanto por el valor y naturaleza de sus raíces, por su inmutabilidad morfológica y
somática o semántica, por su extraordinaria peculiaridad gubernativa, así como
por el mecanismo de sus fonemas yuxtapuestas o aglutinantes en la estructura
gramatical”.

Bajo este fundamento este texto al inicio describe principios fundamentales


sobre la evolución y caracterización de la lengua. Comprende diez unidades de
aprendizaje que incluye características lingüísticas y culturales referidas a la
lengua. En el desarrollo de las unidades de aprendizaje enfatiza el desarrollo de
las destrezas lingüísticas (receptivas y productivas), así como el razonamiento e
investigación.
Presenta ilustraciones actuales y culturales, literatura aymara, características
lingüisticas (gramática, sintaxis, formas verbales entre otros) y fundamentos
funcionales para la comunicación oral. Esboza un sistema de trabajo diferente a
través de la literatura y vivencias actuales.

Por tanto, es un material de trabajo que intenta lograr las competencias


comunicativas fundamentales. Y por supuesto, para el logro eficiente de los
objetivos depende mucho de la metodología de enseñanza utilizada y material
adicional correspondiente, pues el mero llenado y lectura del trabajo no tendría
logros eficientes.

[7]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

LA ESCRITURA AYMARA EN LA HISTORIA Y LA ACTUALIDAD

1.1. Antecedentes
El aymara es un idioma que tuvo muchas etapas de desarrollo para su establecimiento.
Su origen se encuentra en los remotos sucesos de la prehistoria la cual constituye la
existencia de una cultura antiquísima de tiwanacu que refleja un carácter matemático,
científico y artístico (Castillo, 1958:7). Este mismo autor indica que:
“ La lengua aymara es un idioma clásico, perfecto y admirable, semejante a todos los
idiomas cultos de los países civilizados, tanto por la riqueza de sus expresiones y
modalidades lingüísticas cuanto por el valor y naturaleza de sus raíces, por su
inmutabilidad morfológica y somática o semántica, por su extraordinaria peculiaridad
gubernativa, así como por el mecanismo de sus fonemas yuxtapuestas o aglutinantes en la
estructura gramatical”.

Cuando los catequistas coloniales llegaron a las tierras de América se apropiaron de sus
poblaciones, destruyeron las culturas y otros aspectos en general, pero la lengua era un
obstáculo muy grande. Por tanto, los religiosos tomaron la tarea de catequizar a los
nativos de esta tierra por lo que se dedicaron a conocer y estudiar sus lenguas para
poder llegar a ellos (Castillo, 1958: 11). Sin embargo, hay otro debate sobre la naturaleza
de la escritura Aymara, el arqueólogo argentino Dick Ibarra Grasso en su libro escritura
andina (1953) plantea esta posibilidad: los origenes de la escritura Aymara están en los
textiles, artes rupestres, cerámicas o en los chinus; se basa en los glifos coloniales,
republicanos y modernos. Otra tendencia que cobró relevancia fue el uso de los chinus o
los textiles andinos como el soporte escritural de base sobre el cual se desarrolla una
elaboración posterior de la voz. Asimismo, los trabajos de investigación de Gordon,
Brotherston (1997) Galen, Brokaw (2002-2003), Guaman poma de Ayala; Arnold y Yapita
(1992-1998) buscan maneras de expresar como fuentes textuales propias del Aymara
en los textiles y tales posturas no se han podido demostrar con claridad.
Ahora bien, que los Aymaras tengan su propia escritura es un hecho histórico y
conocido, pero que haya cultivado una escritura original es un hecho que no tiene
precedentes, solo desarrollaron: la arquitectura, cerámica o los quipus, como un sistema
de cálculo matemático para transmitir saberes. La primera obra en aymara se publicó en
Juli Perú el año 1613 titulado “Arte y gramática de la lengua aymara” por el padre jesuita
Ludovico Bertonio, posteriormente aparecieron las obras del padre Francisco del Canto
(1612) y Diego de Torres Rubio (1616) y en 1560 el dominico Fray Domingo de santo
Tomás ya había esbozado el de la lengua quechua (Castillo, 1958: 11) y (Hardman et al,
1988:6). Asimismo, estos últimos argumentan que fue Ellen H. Ross que publicó la obra
titulada Rudimentos de gramática aymara el año 1963 en La Paz con el apoyo de la
misión canadiense.
1.2. Tendencias respecto a la lengua aymara
Las tendencias sobre la escritura aymara son variadas porque en el transcurso de los
años surgieron diferentes corrientes o pensamientos. Según los investigadores, los más
destacados son: Las tendencias coloniales y las tendencias actuales.

1.2.1. Tendencias coloniales


Según Layme (2012:28) en esta época, con referencia a la escritura aymara, los más
destacados son las siguientes:
Anti-india, fue la primera corriente que apareció en la extensión española a fines del
siglo XV y XVI. La idea que llevaba esta corriente es que las lenguas andinas como el
Aymara, Quechua, Pukina y otros eran lenguas “bárbaras” como sus habitantes. Ellos
aseguraban que los indígenas no tenían inteligencia y que su lengua era un obstáculo
para el progreso de la sociedad. Por tanto, fijaron el objetivo de extinguir la lengua
Aymara y castellanizar a sus hablantes.

[8]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

Religiosa o utilitarista, los precursores de esta corriente utilizan el idioma para sus
propios fines y más allá fuera de ese contexto la lengua no tiene importancia. Utilizan
la lengua como un medio para evangelizar a los indígenas. Es por esa razón que a partir
de 1550 se destacan Domingo de Santo Tomas (1951), Ludovico Bertonio (1879), Diego
de Holguín (1989) y otros. Hablan de facilitar el aprendizaje pero nunca hablan de
enseñar a inscribir y leer en dichas lenguas.
Indigenista, los de esta corriente como señala Layme (2012:28) se caracterizan por ser
un tanto tolerante con las lenguas andinas. Su actitud respecto a los hablantes de los
idiomas indígenas tiene un grado de paternalismo, es decir; según ellos la lengua
Aymara dificulta, frena el desarrollo e impide la integración nacional. Sin embargo, ellos
creen que servirán para el museo y para descifrar algunas incógnitas de la ciencia. Los
principales precursores son: Max Uhle (en Linares 1964) y Alejandro L. Dun (1890/1957)
que propusieron un alfabeto para escribir la citada lengua en 1894. Luego aparecieron
intelectuales bolivianos y peruanos que empezaron el estudio del aymara y quechua
como: Belisario Díaz Romero (1906), José Rosendo Gutiérrez (1878), Manuel Rigoberto
Paredes (1971) entre otros.
Indianista, esta corriente apareció alrededor del año 1977. Entre sus objetivos están la
recuperación del Tawantinsuyu. Creen que las lenguas nativas son superiores y busca
el purismo del idioma. Es decir, buscan el purismo en la escritura, pero ninguno de sus
representantes escribe en esa lengua pura sino más bien en castellano. Asimismo, para
escribir ellos emplean símbolos genuinos, unas mutilaciones de signos latinos y algunos
presentan una especie de jeroglíficos y creaciones risueñas muy propias. Son un poco
radicales. Rechazan la copia de las grafías en la escritura y tratan de escribir con la
originalidad (Ídem).
1.2.2. Tendencias actuales
Las tendencias actuales o modernas surgen posterior a la aprobación y unificación de
la escritura aymara. La necesidad de desarrollo y aplicación de la lengua en diferentes
contextos genera dos grandes corrientes que son: Los anti-aymarista y los pro-aymaristas
(Layme, 2012: 30).
Anti aymaristas, esta corriente es apoyada por el pensamiento colonialista y neo
colonialista. Ellos creen que las lenguas extranjeras son superiores a la lengua nativa.
Creen que las lenguas extranjeras son los ejemplos a seguir por eso están en contra del
uso de las lenguas nativas tanto en su uso oral o escrita.
Pro-aymaristas, esta corriente se basa en la pos-modernidad mediante el cual se puede
generar políticas lingüísticas en apoyo a las lenguas nativas. Apoyan la importancia de las
lenguas nativas. El desarrollo y revitalización de la lengua es prioritario. Sin embargo,
aún en esta corriente hay divergencias lingüísticas que más adelante trataremos.
1.3. Etimología
Uno de los planteamientos de su etimología (Cerrón –Palomino, 2000, citado en
Marcapaillo, 2013:35) considera que las culturas antiguas consideraban al idioma como
la lengua o la “boca” por excelencia. Sin embargo, por el contacto social aparecieron
muchas propuestas con el fin de dar un nombre a los idiomas. Asimismo Durand (1921)
y Castillo (1958:8) plantearon por encima de otras denominaciones, en síntesis, en base
a dos vocablos: jaya = lejos, mara=año que significa “los de tiempo inmemorial” así
también “voz o palabra de lejano tiempo”. Por otro lado, similar a este planteamiento
Villamil1 de Rada en su obra “La lengua de Adán” propone que el aymara es una lengua
primitiva y que en base a ella se derivan otros idiomas (Castillo, 1958:8).

1 Emeterio Villamil de Rada sostiene, en su obra La lengua de Adán (1888), que el aymara fue lengua de Adán.
Con ello afirma que el aymara es la madre de todas las lenguas. Al cual elogiaron Gustavo Adolfo Otero, Carlos
Bravo, Enrique Finot y otros. Sin embargo Bautista Saavedra, Humberto Vásquez Machicado y Mario Frías
Infante, echaron por tierra la teoría de Villamil de Rada (en forma sañuda y después de muerto su autor)
Fuente: (Layme,2012:8)
[9]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

1.4. Tipología lingüística


Existen varias lenguas en el mundo con particularidades propias. En esa diversidad
lingüística según Jalire y Catari (2009:4) las lenguas del mundo se clasifican en cuatro
grupos que son: Lenguas aislante o monosilábicas (china, japonesa), lenguas aglutinantes
o afijantes (húngaro, turco, aymara, quechua y otros), lenguas incorporantes o
polisintéticas (amerindias difíciles de identificar) y lenguas flexivas o sintéticas
(castellano, inglés).
Por otro lado, Marcapaillo (2013:36), Jalire y Catari (2009:5) y Hardman ([1998], 1978)
consideran que esta lengua es parte de la familia lingüística Jaqi junto a las lenguas
jaqaru de Tupe, Kawki en Kachuy hablados en el Perú. Según la última autora, la
estructura arbórea de la familia lingüística Jaqi es la siguiente:
Cuadro N° 01

Fuente: Hardman y otros (1988)

Entonces, es difícil precisar la antigüedad de la lengua. Solo existen vestigios de


investigadores que plantearon teorías acerca del origen de los idiomas. Unos con más
celeridad y otros con perspectivas diferentes. Sin embargo, está claro que la antigüedad
del idioma aymara es parte de la existencia misma del hombre andino. Ya Layme
(2012:12) lo dijo: “Esta lengua es considerada uno de los medios de comunicación más
antiguos de esta parte de América. Si a los tejidos peruanos o andinos se los cataloga con
una edad de más de 10.000 años de antigüedad, no creo que los hayan hecho los mudos.
Siendo esta lengua una de las más antiguas, además lo dicen las toponimias, es posible
que los autores de tales tejidos hayan sido los hablantes de la lengua madre o abuela del
actual aymara”.
1.5. La signografía o alfabeto aymara

Existen varios postulados que tratan sobre la escritura de la lengua aymara. Como se
mencionó anteriormente, hubo varias tendencias con respecto a este idioma de las cuales
también existieron diferentes propuestas para escribirla. Sin embargo, cada una de las
propuestas planteadas coadyuvó al desarrollo de la escritura que actualmente conocemos
ya que la oralidad aún persistía con los años. Entonces, en los párrafos siguientes
abordaremos las diferentes propuestas en el tiempo sobre la evolución de la escritura
aymara.
1.5.1. Escrituras signográficas
Este tipo de propuesta se basa en el planteamiento de la escritura mediante signos, es
decir, no se contempla los sonidos latinos que existe en el castellano. Este tipo de
escritura pretende mostrar la originalidad y purismo de los sonidos del aymara en
función a los elementos existentes en la naturaleza. Las propuestas más relevantes son
las siguientes:

[10]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

1.5.1.1. La escritura Tawa


La escritura aymara desarrolló muchos cambios a lo largo de la historia, una de las
propuestas que genera discusión es la propuesta del historiador German Choquehuanca 2
en colaboración con Eusebio Condori quienes proponen el alfabeto TAWA (Ledezma y
Ledezma, 2008: 422). Este alfabeto surge por el análisis de los antiguos cueros con
escritura como se observa en el ejemplo:
Cuadro N° 02

Fuente: Oracional grabado en cuero (Museo Casa de Murillo) citado en (Ledezma y


Ledezma, 2008:422)

Este tipo de escritura genera dificultades en la memorización de signos, pero el aporte


fundamental es que cambia la lógica de la escritura que es de derecha a izquierda y de
abajo hacia arriba (Ledezma y Ledezma, 2008:424). Sin embargo, para que sea más claro
el investigador Choquehuanca explica que la relación de las letras llamadas “qellqa” se
estructuran en base a un TOQE que es el lugar de la letra, el TAPU que es el lugar
delimitado por líneas la cual forma una figura geométrica del qellqa, la PAMPA que es el
espacio más amplio como el soporte donde se ubica la qellqa. La QELLA que es el cuerpo
de la letra y el SEXE las líneas que forman la letra. Según Condori (Amauta de Larecaja,
s/f: 12; citado en Ledezma, 2008:22) explica de la siguiente manera:
“Cuando se realiza el trazado de la Qella (letra) se lo hace transfigurando las imágenes de los
uywa (animales) tanto aves como camélidos con la mirada hacia la izquierda, constituyéndose la
imagen espiritual de la letra, existiendo así una relación entre la qella y la uywa. Los animales se
los ha estilizado por la pose de la paloma grande, búho, llama, alpaca, gaviota y pato que son las
vocales y las letras son estilizadas por la forma del vuelo del cóndor.”
1.5.1.2. Escritura simbológica
Muchos investigadores denominan la escritura de Laime pero es más convencional
denominar escritura simbológica por la forma que presenta las grafías. Laime (2010:4)
propone otra forma de escritura aymara en base a los sonidos naturales similar a la
escritura china o japonesa. No abunda mucho las consideraciones sobre la motivación de
la escritura. Sin embargo, propone la escritura en función a los componentes de la
naturaleza ya sean animales, plantas, estrellas, sonidos, etc. En el gráfico siguiente se
observa los sonidos propuestos por el autor en base a 81 símbolos silábicos, un reductor
silábico (‘ ) y 19 consonantes léxicos:

2Ver, el alfabeto TAWA de Inka Waskar Chukiwanka en Condori Eusebio (s/f) Escritura TAWA. La
Paz-Bolivia.
[11]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

Cuadro N°03 Símbolos silábicos Cuadro N°04 consonantes léxicos

Marcador silábico (‘ ) y marcador verbal (-ña)


Fuente: Laime (2010: 4)
1.5.2. Escrituras gráficas
Este tipo de planteamiento sobre la escritura aymara hace referencia al uso de los
sonidos latinos que generalmente aparecen en muchos idiomas. Sin embargo, lo que
merece su tratamiento en este apartado es la evolución diacrónica de la escritura aymara
que actualmente conocemos.
1.5.2.1. La escritura en el coloniaje
Como se mencionó anteriormente, fue Bertonio (1612) quien incursionó la escritura del
aymara con sonidos latinos. Este sufrió muchas modificaciones en el transcurso del
tiempo. Muchos años después, según Castillo (1958:16) la escritura aymara se organizó
en base a 33 sonidos en grupos sencillos o corrientes (a, e, ch, e, i, j, k, 1, 11, m, n , ñ, o,
p, q, r, s, t, u, w,y) llegando a un total de 21 sonidos . Los aspirados o atenuantes (chh,
kh, ph, qh, th) en un total de 5 sonidos y los explosivos o violentos (cc, chch, jj, kk, pp,
qq, tt.) con un total de 7 sonidos. Por otro lado los sonidos (b, d, h, f, g, rr, v, x, z) no
forman del alfabeto aymara por la forma de emisión de los sonidos. Asímismo, estos
sonidos se agrupan en: guturales, linguales, linguo palatales, linguo dentales, labiales
y nasales (Idem, 1958:18-19). Bajo estas consideraciones podemos representar los
sonidos del aymara de la siguiente manera:
Cuadro N° 05
Según la articulación bucal
labiales Linguo Guturales Linguo Laterales Nasales vocales
de

dentales palatal
Simples p, m,w t, ch, k, j, s q. l,ll,y,r n,ñ a,e,i,o,
u
expresión

Aspiradas ph th, chh, kh qh


Modo

Glotalizadas pp chch, kk, jj cc, qq


tt,
Fuente: Elaboración propia según el planteamiento de Castillo (1958:16)

1.5.2.2. La escritura aymara unificada


Ahora bien, en función al decreto supremo 20227 de 1984 se establece la escritura
unificada de la lengua aymara. En las primeras incursiones Hardman y otros (1988:26)
plantean la gramática de la lengua aymara en base a este alfabeto. Asimismo muchos
autores como: Marcapaillo (2013:43), Gómez (2009:14), Santander (2007:24) Jalire y
Catari (2009:69) entre otros plantean que el sistema fonémico del aymara se compone
[12]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

de 29 sonidos que son: 12 fonemas oclusivos (p, ph, p’, t, th, t’, k, kh, k’, q, qh, q’), 3
africadas (ch, chh, ch’), 3 fricativas (s,j,x) , 2 laterales (l, ll), 3 nasales (m, n, ñ), 2
semiconsonates (w, y), una vibrante simple(r), tres vocales (a,i,u) y un alargamiento
vocálico ( ¨ ). Por tanto, el alfabeto aymara se presenta de la siguiente manera:
Cuadro N°06
CONSONANTES
PUNTO DE ARTICULACIÓN
Bilabial Alveolar Palatal Velar Post velar
MODO DE ARTICULACIÓN

Oclusivas Simples p t K q
Aspiradas ph th Kh qh
Sordas

Oclusivas t’ t’ k’ q’
Africadas Simples ch
Aspiradas chh
Glotalizadas ch’
Fricativas s J x
Laterales l ll
sonoras

Nasales m n ñ
Semiconsonantes w y
Vibrante r
Vocales i u /¨/
a
Fuente: Hardman y otros (1988), Marcapaillo (2013:43) y Gómez (2009)

Existen muchos trabajos en aymara realizados por investigadores lingüistas y


profesionales individuales y colectivos como: el ministerio de educación, las universidades
públicas del estado (UPEA, UMSA, UMSS), las universidades privadas (UCB, UNIBOL
tupak Katari, tawantinsuyo), ILCNA, CEA, Radio San Gabriel, profesionales individuales
y agrupaciones sociales campesinas quienes generan el uso del idioma.
Es evidente que la escritura aymara aún no está tan difundida en su totalidad en
diferentes contextos. Existieron varias posturas como: escrituras signográficas, escrituras
gráficas así como posturas filosóficas para escribirla. Sin embargo, el que tiene vigencia
hasta ahora es la signografía unificada que usa sonidos latinos. Por eso, años anteriores
desde 1612 hasta 1983 fue el desarrollo y la unificación del alfabeto con la postura de
muchos autores. También es preciso recalcar que el uso de las cinco vocales ya no tiene
relevancia, es decir, ya no es admisible en la escritura aunque en grafittis públicos y
paisaje lingüístico aymara se puede evidenciar todavía por el desconocimiento de sus
autores. Entonces, esto no debe poner en duda la escritura sino, más bien debe llamar a
la reflexión y análisis de quienes están aprendiendo esta lengua.
1.5.2.3. Situación legal y vigencia del aymara
El aprendizaje de la lengua ayamara está sujeto bajo normas legales como la Constitución
Política del Estado, ley de Educación “Elizardo Pérez y Avelino Siñani”, ley de derechos
lingüísticos entre otros. Y sobre todo, por la esencia misma y el fortalecimiento de la
lengua. Ahora, a pesar de tener un mandat legal, por los argumentos vertidos en líneas
anteriores, a pesar de la unificación del alfabeto aymara la lengua aún enfrentó las
posturas ideológicas respecto a su escritura como aparece en espacios públicos y trabajos
publicados. Por eso, el año 2014 (La Paz) y 2016 (Warisata) a la cabeza del ministerio de
educación, Universidad Pública de El Alto (UPEA), Universidad indígena boliviana
aymara Tupak Katari (UNIBOL A-TK), Instituto de lengua y cultura de la nación aymara
(ILCNA) , consejo educativo aymara (CEA) organizan el “1er y 2do congreso internacional
de lengua y cultura aymara” para poner a consideración las divergencias ideológicas y la
reflexión sobre la escritura y la cultura misma con la participación de diferentes
instituciones políticas, sociales y educativas donde se fortaleció la lengua llegando a
buenos resultados quedando registrados en las resoluciones conclusivas de los congresos.

[13]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

MAYÏR T’AQA
AYMAR ARU QILQANAKA (ESCRITURA AYMARA)

Conozcamos y pronunciemos correctamente los siguientes sonidos de


la lengua aymara.
1.1. Aymar Aru Qilqanaka (escritura aymara)

Anu ‘perro’ Challwa ‘pez’ Chhuxllu ‘choclo’ Ch’uru ‘caracol’ Illa ‘amuleto’

Jamp’atu ‘sapo’ Kimsa ‘tres’ Kharu ‘polilla’ K’ank’a ‘gallo’ Liqi liqi ‘tero tero’

Llika ‘telaraña’ Mama ‘mamá’ Nayra ‘ojo’ Ñach’ata ‘amarrado’ Pili ‘pato’

Qinaya ‘nube’ Qhaphaña ‘tapa’ Q’aspa ‘gorra’


Phisi ‘gato’ P’isaqa ‘perdiz’

Rixiña ‘rayar’ Suri ‘ñandú’ Tiwula ‘zorro’ Thakhi ‘camino’ T’ant’a ‘pan’

Uta ‘casa’ Wallpa ‘gallina’ Xaxu ‘picante’ Yuru ‘jarra’ Kürmi ‘arco iris’

Yatintawi (Ejercicios)
Reescriba los sonidos aymaras difíciles de pronunciar y haga la
retroalimentación.

[14]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

1.2. Arsunak uñakipawi (Identificación de fonemas)


Los sonidos de la lengua aymara comparten fonemas con el castellano,
pero también existen sonidos propios de la lengua como se observa en el
siguiente cuadro:
Sonidos compartidos con el Sonidos propios del Sonidos aymaras con
castellano aymara escritura castellana
A CH I J K L CHH CH’ KH Q X ¨
LL M N Ñ P K’ PH P’ TH Estos sonidos se escriben igual
que en el castellano pero por
S T U R W Y T’ Q’ QH su pronunciación son propias
del aymara.

1.3. Aymar aru arsunaka (cuadro fonético)


El cuadro fonético aymara se establece su escritura unificada bajo el D.S.
20227 de 1983 la cual comprende 30 sonidos que son: 12 fonemas
oclusivos (p, ph, p’, t, th, t’, k, kh, k’, q, qh, q’) ; 3 africados (ch, chh, ch’),
3 fricativos (s, j, x); 2 laterales (l, ll); 3 nasales (m, n, ñ); 2 semiconsonates
(w, y); una vibrante simple (r); tres vocales (a, i, u) y un alargamiento
vocálico ( ¨ ).

CONSONANTES
PUNTO DE ARTICULACIÓN
Bilabial Alveolar Palatal Velar Postvelar
(ispillumpi) (laka (ñak’ampi) (mallq’a (mallq’ampi)
ch’akhampi) punkumpi)
Simples p t K q
(pachpanaka)
Oclusivas

Aspiradas ph th Kh qh
(phusirinaka)
Oclusivas p’ t’ k’ q’
MODO DE ARTICULACIÓN
Sordas

(phallirinaka)
Simples ch
(pachpanaka)
Africadas

Aspiradas chh
(phusirinaka)
Oclusivas ch’
(phallirinaka)
Fricativas s J x
(khachharirinaka)
Laterales l ll
(laxra thiyampinaka)
Nasales m n ñ
Sonoras

(nasa samsumpinaka)
Semiconsonates w y
(chika sallanaka)
Vibrante r
(khathartirinaka)
Vocales y i u
alargamiento
vocálico a (¨)

[15]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

1.4. Qilqa arsunaka (La pronunciación de las consonantes)


Las consonantes en la lengua aymara según el modo de articulación se
subdividen en cinco grupos: bilabiales, alveolares, palatales, velares y post
velares.

Yatintawi (ejercicios)
Identifique con un círculo los sonidos
que pertenecen a la signografía
aymara.

h chh p  d ph z p’
t m a w t e th t’  s v
p th Ch
ph t’ chh
l n i r o  c qh ¨ f 
k q
p’ s ch’
ll kh qh
k’ q’ ch ch’ g ll ñ y  k
m l ñ
w n y
k’ q’ kh j  q u Ç æ x
j x
r

Yatintawinaka (Ejercicios)
Llenamos y relacionamos con una flecha los sonidos correspondientes.

ESPIRADOS (Phusirinaka)
GLOTALIZADOS (Phallirinaka)
SIMPLES (Pachpanaka)

P POSTVELARES (mallq’ampi)
T BILABIALES (Ispillumpi)
CH VELARES (Mallq’a punkumpi)
K PALATALES (ñak’ampi)
Q ALVEOLARES (laka ch’akhampi)

Busquemos y formemos palabras con los sonidos identificados

[16]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

Escriba dos palabras aymaras con cada sonido mencionado.


BILABIALES ALVEOLARES PALATALES VELARES POST VELARES

P T CH K Q


pa pi pu ta ti tu cha chi chu ka ki ku qa qi qu
Paya ‘dos’ Taki ‘patada’ Challwa ‘pez’ Kayu ‘pie’ Qala ‘piedra’
Sapa ‘solo’ Uta ‘casa’ Aycha ‘carne’ Uka ‘eso’ Aqu ‘muela’
……………….. ……………….. ……………….. ……………….. ………………..
……………….. ……………….. ……………….. ……………….. ………………..
PH TH CHH KH QH
pha phi phu tha thi thu chha, chhi, chhu kha khi khu qha qhi qhu
Phuyu ‘pluma’ thaya ‘frío’ Chhuyu ‘fresco’ Khunu ‘nieve’ Qhirwa ‘valle’
jupha ‘quinua’ jatha ‘semilla’ Jichha ‘ahora’ Jakhu ‘número’ Juqhu ‘bofedal’
……………….. ……………….. ……………….. ……………….. ………………..
……………….. ……………….. ……………….. ……………….. ………………..
P’ T’ CH’ K’ Q’
p’a p’i p’u t’a t’i t’u ch'a ch’i ch’u k'a k’i k’u q'a q’i q’u
P’akiña ‘quebrar’ T’ant’a ‘pan’ Ch’iyara ‘negro’ K’awna ‘huevo’ Q’illu ‘amarillo’
Jamp’i ‘tostado’ Jant’aku ‘cuero’ Jach’a ‘grande’ Juk’a ‘poco’ Janq’u ‘Blanco’
……………….. ……………….. ……………….. ……………….. ………………..
……………….. ……………….. ……………….. ……………….. ………………..
M S LL J X
ma mi mu sa si su lla lli llu ja ji ju xa xi xu
Maya ‘uno’ Suyaña ‘esperar’ Llamayu ‘mayo’ Jach’a ‘grande’ Iwxa ‘encargo’
Uma ‘agua’ Mañasu ‘carnicero’ Jallu ‘lluvia’ Ajanu ‘cara’ Phaxsi ‘mes’
………………. ………………. ………………. ……………….. ………………..
……………….. ……………….. ……………….. ……………….. ………………..

[17]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

W L  Ñ  Qhanañcha (aclaración)


wa wi wu la li lu ña ñi ñu Los sonidos se forman mediante
Wayna ‘joven’ Laka ‘boca’ Ñaka ‘apenas’ sílabas en posición inicial y
Jawari ‘fábula’ Alwa ‘temprano’ Juñi ‘madeja’ posición medial.
………………. ………………. ……………….
……………….. ……………….. ……………….. Jach’a Posición inicial
N Y Ajanu Posición medial
na ni nu ya yi yu
Nasa ‘nariz’ El sonido postvelar X no aparece
Yatiri ‘sabio’
Sanu ‘peine’ en posición inicial, solamente en
Jayu ‘sal’
………………. ………………. posición medial. Excepto en la
variación de la palabra Jaxu
……………….. ………………..
xaxu.
R
ra ri ru
Ramaña‘recolectar’
wayra ‘viento’
……………….
………………..

1.5. Salla arunakan ch’ulljtapa (Alofonización de las vocales)


Las vocales “i” , “u” en la lengua aymara adquieren una gradación de
sonido cuando van acompañados por los sonidos post velares Q, QH, Q’ y
X. Estas vocales ya sean en posición anterior o posterior de los sonidos
postvelares se pronuncian parecido a la E (en el caso de la vocal i) y O (en
el caso de la vocal u).

La vocal “i”, “u” Q La vocal “i” , “u”


antes de estos antes de estos
sonidos se Qh sonidos se
alofonizan ya alofonizan ya
sea al lado o sea al lado o
una sílaba Q’ una sílaba
anterior. posterior.
X

[18]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

Escuche e identifique las características de estos fonemas.

Q Qh Q’ X
p’iqi  p’q  Qhirwa  qhrwa  q’ipi q’pi  llixti  llxti 
qillwa  qllwa  Thuqhuña thoqhoña Q’urawa q’orawa suxta  soxta 
thuqtaña Thoqtaña qhiri  qhri  Janq’u  janq’o  suxu soxo 
iqiqu  qqo  Qhulli  qholli  Manq’iri manq’ri  wixru wxro 

Escriba otras palabras usando los cuatro sonidos postvelares.

Reescriba correctamente.
 q’owa  q’uwa_____  Ch’oxña  __________
 qhona  __________  q’owa  __________
 sxsi  __________  qhñwa  __________
 q’xo q’xo __________ Chhxwiriri  __________
 qllwa  __________  poqota  __________
 q’llu __________  qhlla  __________
 thxña __________:  prqa __________:
 t’oxo  __________  wxa __________

Escuche las palabras y escriba correctamente.

[19]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

1.6. Chika salla qilqanaka (Las semiconsonantes)


Las semiconsonantes “w” , “y” en la lengua aymara evitan la diptongación.
Cumplen dos funciones principales. La primera, como vocales cuando
anteceden a una consonante. La segunda, como consonante cuando
anteceden a una vocal.

CONSONANTE ILUSTRACIÓN VOCAL


Wayna ‘joven’ K’awna ‘huevo’
Wiskha ‘soga’ Sawka ‘broma’
W Alwa ‘temprano’ W Jawsaña ‘llamar’
Wixru ‘chueco’ Qawqha ‘cuánto’
Yuqa ‘hijo varón’ Juykhu ‘ciego’
kayu ‘pie’ ayllu ‘comunidad’
Y Jaya ‘lejos’ Y Uywa ‘animal’
Yuru ‘jarra’ layqa ‘brujo’

Yatintawi (Ejercicios)
Escriba con los sonidos “y”, “w” otras palabras aymaras en función de
consonantes y vocales.

Recuerda: Consonante vocal


Las
semiconsonante ……………………………… ………………………………
s en la lengua
aymara evitan el
choque de
W ………………………………
W ………………………………

……………………………… ………………………………
vocales. Por
tanto, no existen ……………………………… ………………………………
diptongos,
……………………………… ………………………………
triptongos ni
hiatos. ……………………………… ………………………………

……………………………… ………………………………

Y ………………………………
Y ………………………………

……………………………… ………………………………

……………………………… ………………………………

……………………………… ………………………………

……………………………… ………………………………

[20]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

1.7. Salla jiyt’a (Alargamiento vocálico)


También denominado alargamiento compensatorio. Es
un fenómeno lingüístico que cumple varias funciones
en la lengua aymara. Entre sus funciones principales
están: alarga una vocal específica, sustituye una vocal,
sustituye una consonante, marca tiempos verbales,
cumple como un verbo ser, define los pares mínimos.

Alarga vocales. Sustituye vocales. Sustituye consonantes.


Kuurmi →kürmi ‘arco iris’ jichha + uru →jichhüru ‘hoy’ Jiyt’aña →jït’aña ‘jalar’
Yaaqaña →yäqaña wasa + uru →wasüru ‘ayer’ saratayna →saratäna ‘fue’
‘respetar’ larayaniwa→luräniwa ‘lo hará
hacer’
Marca tiempos verbales. Cumple como el verbo ser. Define pares mínimos.
manq’ä ‘comeré’ jaqïña ‘ser gente’ Chaka ‘puente’≠chäka ‘palo de
lurayäta ‘comía’ yatiqirïña ‘ser estudiante’ quinua’
Sara ‘ruta’ ≠ sarä ‘iré’

1.8. Niya kikpa arunaka (Pares mínimos)


El fenómeno lingüístico de los pares mínimos en la lengua aymara son
sonidos que se asemejan en la escritura pero su pronunciación y
significado son distintos.

P-PH-P’ T-TH-T’ K-KH-K’ CH-CHH-CH’ Q-QH-Q’


Puyu Tanta Kaya Chaqa Qara
Phuyu Thantha Khaya Chhaqha Qhara
P’uyu T’ant’a K’aya Ch’aqa Q’ara
Pisi Tisi Kusa Churu Qawa
Phisi T’isi Khusa Chhuru Qhawa
K’usa Ch’uru Q’awa
Averiguamos más palabras similares

[21]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

PAYÏR T’AQA
UÑT’ASIPXAÑÄNI (NOS CONOCEREMOS)

2.1. Maynimp uñt’asiñataki (para conocer a otra persona)


a) Dialogamos con otra persona.
Kamisak jilata Pedro. Aski urukipan tata
ARUSKIPAWI
¿Kunjamasktasa? Rufino.
Nayax walikisktwa. A: Aski urukipan kullaka.
¿Kamsatatasa?
Nayax
Phuchhajar
B: Jumatakis ukhamaraki. Nayax
Kawkirus
tumpiriw Justina satatwa. Jumasti. Kunas
saraskta.
saraskta sutimax Kullaka.
A: Waliki kullaka Justina. Nayax
Florenciatwa. Ukhamax
jichhat uñt’asiñäni.
B: Ukhamaw kullaka. Jumax
kunjamasktasa.
A: Nayax jumamp uñt’asisax wali
k’uchikitwa.
B: Nayas ukhamaraki.

b) Preguntemos su nombre a otra persona utilizando este diálogo corto.


Usa el modelo de preguntas y averigua el nombre
A: ¿Kunas sutimaxa? completo de cuatro personas y haz un reporte.
B: Nayan sutijax Juanawa. Jupan sutipax …………………………………………………wa
B: Jumansti. Jupan sutipax ………………………………………………….wa
A: Nayanx Ernestowa.
Jupan sutipax ……………………………………………………wa
Jupan sutipax ……………………………………………………..wa

2.2. ¿Khithis jupaxa? (¿quién es él o ella?)


Conozcamos juntos a terceras personas.
Jupanakax tupak katarimp Bartolina
Sisampiwa.
Jupanakax aymar marka irpiripxänwa.
Tupak katarix Ayo Ayo markan yuririwa.
Bartolina Sisax Caracato Markan yuririrakiwa.
Jumax jupanakar uñt’ayatati. Kuna maras
ch’axwañatak uñxtasipxatäna?
……………………………………………………

[22]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

¿Khithinakas jupanakaxa? (¿Quienes son ellos?)

Jupax Lionel satawa

2.2.1. Jaqi sutilantinaka (pronombres personales)

Sutilantinaka ‘pronombres personales’

Naya ‘Yo’ Nänaka ‘nosotros’


Juma ‘Tú’ Jumanaka ‘Ustedes’
Jupa ‘Él/Ella’ Jupanaka ‘Ellos/Ellas’
Jiwasa ‘Nosotros’ Jiwasanaka ‘Nosotros’

El sufijo –naka funciona como pluralizador en


aymara.

a) Reconozcamos los pronombres personales.

1:.…………….. 2:…………. 3:………….. 4:……………


[23]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

b) Encontremos los pronombres personales

Tata Pedron jakawipa


Tata Pedrox wawanakaparuw jach’a markar sarapxam
satayna. Wali payachasir Juliox inach nayax sarirista
sataynawa. Jayra Waynax jupanak sarappan sasaw
satayna. Mayninakax nänakax janiw sarapxiriktti jumanak
sarapxam sasaw sapxarakitayna.
Ukhamax jupa sarpan sasaw Rosaylitax satayna. ¿Kuna?
Jumax kuns yatta, jumax sullkätawa sapxarakitaynawa.
Amukipxam jiwasanakax taqiniw amparan kayunitana.
Kamisarak phisir iwxatax achakur parlanisti. Julio jumaw
jach’a markar saräta. Rusaylita jiwasax yapuruw sarañäni.
Sasaw tata pedrox taqinir iwxantatäna.

c) Reescribamos aquí los pronombres encontrados.


……………………………………………………………………..
2.3. ¿Kawkitatansa? (¿De dónde somos?)

Jupax wila niq’itawa

Jupanakax tiwanakutapxiwa
El sufijo -ta marca la
procedencia en la lengua
aymara.

1.- (Camerún) Jupax Camerúnatawa


2.- (Israel) Jupax israelatawa
3.- (Bolivia) Jupax Boliviatawa
4.- (Ecuador) Jupax Ecuadoratawa Jupax tiquinatawa

[24]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

Llenamos la procedencia de las siguientes imágenes.

¿Kawkitapxis jupanakaxa?

Jupax Cochabambatawa ….…………… ……………tapxiwa ……………… …………tawa

……………… …………tawa ..………………. …………………tapxiwa …..………. ……………ta….wa

…..……… ……………………… …..……… ……………………… …..……… ………………………

Jumax kawkitätasa. Tatamax kawkitasa. Mamamax kawkitasa


……………………………… …………………………. ………………………...

[25]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

2.4. Wila masi (Familia)


Achachila ‘abuelo’
‘papá’
Awki ‘papá’ Yuqa ‘hijo’

Tayka ‘mamá’

Wawa ‘bebé’
Awicha
‘abuela’

Phuchha ‘hija’

CIDEA: 2002

a) Conozcamos más componentes de la familia.

Achachila ‘abuelo’ Allchhi ‘nieto/nieta’ Mä wila masin sutinakap


Awicha ‘abuela’ Awki/tata ‘papá’ akar qilqantam
Chacha ‘esposo/hombre’ Chupa ‘viudo’
Ichu mama ‘madrina’ Ichu tata ‘padrino’ ………………………Tata
Ichu wawa ‘ahijado/ahijada’ Ijma ‘viuda’
Imilla/lulu ‘niña’ Imilla niña’ ……………………….Mama
Ipa ‘tía’ Ipala/Khiyatu ‘cuñada’ ……………………. …………..
Ipasiri ‘sobrino/sobrina’ Ipu/Lari ‘tío’
Ispa ‘gemelo/gemela’ Jak’a jilata ‘primo’ ……………………. …………..
Jak’a kullaka ‘prima’ Jila/ Jilata ‘hermano’ ……………………. …………..
Kullaka ‘hermana’ Lari ‘cuñado’
Mama ‘señora’ Mama/Tayka ‘mamá’ ……………………. …………..
Masi ‘amigo/amiga’ Masi/Yala ‘amigo/amiga’ ……………………. …………..
Phuchha ‘hija’ Qhipa tayka ‘madrastra’
Q’axu tawaqu ‘mujer sdolecente’ Tata ‘señor’ ……………………. …………..
Q’axu wayna ‘hombre adeolecente’ Tullqa ‘yerno’
Qhiupa awki ‘padrastro’ Tawaqu ‘cholita/señorita’
Tullqa masi ‘concuñado’ Warmi ‘esposa/mujer’ Sullka ; refiere al hermano o
Usllu/Intinaru ‘hijastro/hijastra’ Wawa ‘bebé’ hermana menor
Wajcha wawa ‘huerfano/huerfana’ Wayna ‘joven’ Jilïri : refiere al hermano o
Yuqa ‘hijo’ Yuqalla ‘niño’ hermana mayor
Yuxch’a masi ‘concuñada’ Yuxch’a ‘Yerna’

[26]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

b) Llenamos el árbol genealógico familiar

WILA MASIN SAPHIQAPA ! Wila masiman saphiqap jamuqam!


Grafica tu árbol familiar.

Para aprender más escuchamos e interpretamos la siguiente canción y


subrrayamos palabras importantes.

Wari wawita
Letra y música: Demetrio Marca.
Wila Masi
Wari wawita wikuñ wawita
Jiwa wawitaki Wila masi Wila masi
Awkiniristsa taykaniristsa Tatampi mamampi
Uywarapitaspa Jilïr jilata sullka
kullaka
Wawampi wawampi
Aka qullunsa khaya qullunsa
jacht’atamaki
wari wawita wikuñ wawita
kutinxakitasma

Imill wawita jaqin wawapa


jacht’atamaki
Qurinisristsa qulqiniristsa
Uywasiskirisma

[27]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

2.4.1. Mayninkayir sutilantinaka (Pronombres posesivos)

Sufijos posesivos
Naya ‘Yo’ -ja~xa~ña~ya ‘mi’
Juma ‘Tú’ -ma ‘tu’
Jupa ‘Él/Ella’ -pa ‘su’
Jiwasa ‘Nosotros’ -sa ‘nuestro’

Los sufijos -ja~xa~ña~ya; -ma; -pa; -sa en la lengua


aymara marcan la posesion de algo. Estos sufijos van
unidos a una palabra.

Akax pankajawa

Mayninkayir sutilantinak phuqhachapxañäni. (Llenamos usando los


pronombres posesivos)

……………..…___ ……………..…………___ ……………..…………___ ……………..………___

……………..……………___ ……………..……………___ ……………..…………___ ……………..…____

Tama arunakar mayninkayir sutilantinakamp Mayninkayir sutilantinaka


phuqhachapxañäni.

Jupan uta……. Nayan tata…..


Jiwasan phisi…. Nayan marka…..
Juman ………. Nänakan ………….
Jupanakan ……. .. Jiwasanakan ……….
El sufijo –na marca la preposición “de” posesivo en el aymara.

[28]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

2.5. ¿Kunjamasktasa? (¿cómo estas?)


Ullart’awi
Mä kutix ispa wawanakaw yuritayna. Maynixa
Juan satänwa maynisti Juana satarakinwa.
Juanitox wali usuta, llakita, qarita ukhamakiw
sarnaqxatayna. Juanasti wali kusisita, q’umara,
p’inqasita ukhamarakiw jakatayna. Ispanakax
janiw pachpakikiti sapxiwa. Maynix usunti ukax
maynix ukx amuyarakiwa sapxiwa. Ispa
wawanakax wali amuyuñanx mä ch’uqit
jaljatjamaw sapxiwa.

a) Chuyma ch’allxtanak phuqhachañäni (Llenamos los estados de ánimos)

Aka arunak
jamuqanakar
phuqhachapxañäni.

Qarita
Iki purita
……………… ………………….. ………………… ………………. Wali qarita
Phuthutjata
Thayjata
Thithita
Manq’a awtjata
Umat Pharjata
Sisantata
Usuta
………………… ……………….. ………………… ……………….. Kusisita
Phiñasita
Mulljata
Llakita
Musparata
K’uchisita
P’inqasita
Payachasita
El sufijo –ta
…………………. ………………… …………………. ……………….. completivo marca
el estado de ánimo
de las personas en
la lengua aymara.

…………………. ……………….. ………………… ……………….

[29]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

b) Yaqha chuyma ch’allxtanak uñt’apxañäni (Conozcamos más emociones)


Qarita ‘cansado’ Iki purita ‘soñoliento’
Wali qarita ‘exausto’ Phuthutjata ‘acalorado’
Thayjata ‘con frío’ Thithita ‘furioso’
Manq’a awtjata ‘hambriento’ Umat Pharjata ‘sediento’
Sisantata ‘lleno’ Usuta ‘enfermo’
Kusisita ‘feliz’ Phiñasita ‘enojado’
Mulljata ‘asustado’ Llakita ‘preocupado/triste’
Musparata ‘asombrado’ P’inqasita ‘avergonzado’
Payachasita ‘confundido’ T’aqhisita ‘sufrido’
Chuyma munata ‘enamorado’ Chuyma p’akita ‘decepcionado’
Pisayasita ‘arrepentido’ …………………..

c) ¿Aka jamuqanakax kunjamaskapxisa? Ch’usa chiqanakar phuqhachapxañäni.

Iki purita …………………….. …………………….. ……………………..

…………………….. …………………….. …………………….. ……………………..

d) Jichhax mayni masinakarurak jiskt’apxañäni (Ahora preguntemos a


otros).
El sufijo –sa interrogativo cumple la
1. ¿Jumax kunjamasktasa? función de pregunta y siempre va al final
Nayax …………………wa de los pronombres interrogativos (kuna,
kawki, khiti, kunjama, qawqha,
2. ¿Jupax kunjamaskisa? kunapacha). Este sufijo se sobreentiende
como el verbo ‘ser o estar’.
Jupax …………………wa
3. ¿Yatichirix kunjamaskisa?
…..……….. …………………

[30]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

2.5.1. Jiskhir sutilantinaka (Pronombres interrogativos)

Kuna ‘Qué’
Kawki ‘dónde’ (-sa)
Khithi ‘quien’
Kunjama ‘cómo’
Qawqha ‘cuanto’
Kunapacha ‘cuándo’

a) Tama arunak ullarapxañäni.

1.- ¿Kunas ukaxa?


Kikpa tama arunak qilqapxañäni.
Ukax qunuñawa
1.-………………………………………………………
2.- ¿Kawkitatasa? ………………………………………………………….
Nayax El Altotatwa. 2.-………………………………………………………
3.- ¿Khithis jupaxa? ………………………………………………………….

Jupax Kullakajawa 3.-………………………………………………………


………………………………………………………….
4.- ¿Kunjamasktasa?
4.-………………………………………………………
Nayax llakitatwa
………………………………………………………….
5.- ¿Qawqhas chanipaxa?
5.-………………………………………………………
Tunka waranqawa ………………………………………………………….
6.- ¿Kunapachas jutäta? 6.-………………………………………………………
Qharüruw jutä ………………………………………………………….

b) Jiskhir sutilantinak
phuqhachapxañäni. Jiskhir sutilantinak
phuqhachapxañäni.
¿………………….ukaxa?

u K U N A ¿………………….khä jilataxa?
¿ ………………… kullaka?
¿…………………… utjäwimaxa?
¿…………………… kutinïta.
¿ …………………..manq’ax jilari?
¿………………..tatamaxa?
¿……………………luraskta?

[31]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

KIMSÏR T’AQA
UTJAWISA (NUESTRO HOGAR)

3.1. Utjawis uñt’añäni (Conozcamos nuestro hogar)

ARUSKIPAWI
A: Eugenia utamaruw tumpir jutañ munta.
Kawkinkis utjawimax uk sitasmati.
B: Ay, kullaka. Chiqapunit tumpirjutatasti.
Utjawijax Villa adela, avenida Bolivia
ukankiwa.
A: ¿Kuna jakhuwinisa?
B: 6578 ukawa qhanapuniw jach’a ch’uxña
punkuniski. Jan jikiñjamakan ukax celular
jakhuwijaruw jawsanitäta. Jumasti kawkin
qamt sistasa?
A: Walikiw Eugenia. Nayax Mercedarion
qamta. Qhanapuniw mä k’ullk’u thakhix
calle R. de la Vega saskpacha. Ukampirus
qhipurunakaw utajar irpäma.
B: Walikiw Justina.

Conozcamos nuestro croquis de vivienda y utilicemos ubicaciones


georeferenciales.

Inti jalsu ‘Este’


Inti jalanta ‘Oeste’
Alaya ‘Norte’
Aynacha ‘sur’

[32]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

A) Averiguamos la vivienda de haga el croquis de tu dirección para que lleguen a tu


un compañero (a). casa

¿Kawkins jumax qamta?


Zona……………………..
Calle/Avenida………………………
Nº …………………………..

A) Reportemos a otra persona.

Jupax Zona Mercurio Calle los


lirios ukan qami. Utapan jakhupax
345 ukawa.

El sufijo –ru direccionativo ‘a, hacia’


cumple la funcion de marcar la dirección.

Alayaru ‘hacia arriba’


Kupiru ‘a la derecha’
Ahora llene los espacios con los datos de tu ubicación.
El sufijo –kama limitativo ‘hasta’ marca la
limitación de algo.
Nayax Zona…………………………………………………
Thakhikama ‘hasta el camino’ Calle…………………… ukan qamta.
Utakama ‘hasta la casa’ Utajan jakhupax………………….ukawa.

Llenemos el formulario con nuestros datos.

Qilqantaw laphi

Suti:………………………….. CH W

Uñt’a jakhu: …………………………..


Yatxat thakhi:………………………………..
Utjaw chiqa:…………………………………..
Uta jakhu:…………….
Jawsañ jakhu………………………………
_______________
Rixt’a

[33]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

3.2. Uta (casa)


Nuestra casa se divide así.
Manq’añ uta ‘comedor’
Phayañ uta ‘cocina’
Katuqañ uta ……………………
Ikiñ uta ………………………
Yaq’añ uta ………………………
Anatañ uta ……………………….
………………… ……………………….
………………… ………………………
…………………. …………………….
………………… ……………………….

Estas son las partes de la casa (Utan chiqanakapax akham sutinakaniwa).


Uma
K’anchira Lupi katuqa Jikhani/tijira
jalthapi
Mujina
janxata
T’uxu
Uma jalaqa
wayllaqa

irwaqa Uma jala


cha Uta
k’achacha
Wintan wintana
patilla
Pata Pirqa
Uñtasi
sarnaqa
Uta wak’a

Uta
Awtu imaña
punku

Sarnaq
punku
Uta wak’a

Sarnaqa Pata pata Uma jalanta Uta sayacha

[34]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

Catellano arur jaqukipapxañäni. Cumbrera(tijeral), fachada,


Awtu imaña Garraje Uma jalaqa ……………………… lumbrera, escalinatas,
Janxata …………………………….. Jaqi sarnaqa …………………………. pared, puerta-principal,
jikhani/tijira/luma ……………… k’anchira ……………………………… columna, sumidero, calzada,
lupi katuqa …………………………… Mujina ………………………………… techo, ventana, canaleta,
Pata pata ………………………….. Pata sarnaqa ,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,, patio, chimenea, espiga,
Pirqa ………………………………….. sarnaqa ………………………………… terraza, acera, ojo de buey,
sarnaq punku ……………………… qhananta………………………… balcón, puerta, cimiento,
sayach saphi…………………………… t’uxu ……………………………………. antepecho de ventana,
Uma jalanta ………………………….. Uñtasi ……………………………. numeración, buzón,
Uma jala ……………………………… Uma jalthapi…………………………. desagüe. garrage,
Uta k’achacha ……………………….. Uta punku ……………………….. sombrerete, canalera,
Uta sayacha ……………………….. Uta wak’a …………………………….. traga-luz, esquinal.
Uta jakhu ………………………….. qilqa katuqa ………………………….
Wayllaqa ……………………………. Wintan patilla ,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,
Wintana ,…………………………… Irwaqa ……………………………….

Dibuja aquí tu casa y ponga sus partes.

Averiguamos sobre las costumbres de construcción.


1. ¿Kunas kuntur mamanixa? ¿Qué es kuntur mamani?
2. ¿Kunas achuqallaxa? ¿Qué es la achuqalla?

[35]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

3.3. Saminaka (Colores)


En la visión andina los colores se clasifican en dos grupos. Naturales y
artificiales. La identificación de los colores tiene léxico particular en su
denominación.

3.3.1. Ch’uqi saminaka (Colores naturales)


Los colores colores naturales son los que no son matipulados con ningun
tinte natural o artificial. Estos generalmente aparecen en las fibras de
animals.

Saminaka Equivalencia
‘colores’ Ch’uqi saminak siqintapxañäni.
Alqa ‘bicolor’

Alqa uta Chuchi qillwa Ch’ikhu


Chuchi ‘negro opaco’
Ch’ikhu ‘alazano’
Ch’ijlli /churiJanq’u ‘blanco oscuro’
Ch’añu ‘mixto’ Ch’añu jawira Ch’ixi ch’uspa
Ch’ixi ‘gris manchado’
Chära/Ch’iyara
Ch’iyar paqu
‘negro’
‘castaño oscuro’
Ch’iyara ch’uqi ch’umphi aycha

qarwa
Ch’iyar ch’umphi ‘café oscuro’
Ch’iyar qhilla ‘cenizo oscuro’ Janq’u-ch’umphi k’isa Janq’u
Ch’iyar uqi ‘gris oscuro’

qhilla Kimsa K’usi Millu pataka


Ch’umphi ‘café, castaño’
Janq’u ‘blanco’
Janq’u ch’umphi ‘café claro’

Paqu q’uwa Qhilla sawka Suyu t’arwa Uqi


Janq’u k’aja ‘blanquecino’
Janq’u qhilla ‘cenizo claro’
Janq’u uqi ‘plomo claro’
K’usi
Millu
‘negro claro’
‘café amarillento’
t’isnu Wari
Paqu ‘beige’
Qhilla ‘cenizo’
Q’illu ch’umphi ‘café amarillento’ ………………ch’iyara………………………
Q’illu paqu ‘beis amarillento’
Suyu ‘afranjado’ ……………………………………………
Tunti ‘decolorido’ ……………………………………………
Tunti qhilla
Uqi
‘ceniza claro’
‘plomo,gris’
……………………………………….
Wari ‘color vicuña’
Wila ch’umphi ‘castaño rojizo’
Wila paqu ‘beis rojizo’

[36]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

3.3.2. Samichat saminaka (Colores artificiales).


Los colores artificiales son aquellos tonos que surgen a partir de la
manipulación de tintes naturales o artificales formando matices
específicos.

Saminaka Jaqukipa
Asignemos colores a la imagen.
Anti ‘rosado’ ……………………
Ayrampu ‘guindo’
Chupika ‘carmesí’ ……………………
Ch’uxña ‘verde’ ……………………
Arumi/sisira ‘naranjado’
Larama ‘azul’ ……………………
Misik’u ‘amarillo nítido’
Kulli ‘morado’
Mururiya ‘lila/violeta’ Busque logos institucionales y asigne sus
Q’illu ‘amarillo’
colores.
Wila ‘rojo’
Churi ‘amarillo opaco’ ……………………
Ch’iyar larama ‘azul oscuro’ ……………………
Ch’iyar ch’uxña ‘verde oscuro’
Ch’iyar ayrampu ‘guindo oscuro’ ……………………
Ch’iyar wila ‘rojo oscuro’ ……………………
Ch’uxña q’illu ‘verde caña’
Janq’u larama ‘celeste’
Janq’u ch’uxña ‘verde claro’
……………………
Janq’u q’illu ‘amarillo blanquecino’
Janq’u anti ‘rosado blanquecino’ ……………………
Janq’u wila ‘rojo blanquecino’
……………………
Laqhu ch’uxña ‘verde hoja’
Arum q’illu ‘naranja amarillento’ ……………………
Qhana larama/tunti ‘azul claro’
larama ‘magenta’
Janq’u ayrampu ‘azul celeste’ ……………………
sajuna ‘amarillo opaco’
Tunti q’illu ‘verde opaco’ ……………………
Tunti ch’uxña ‘rojo opaco’ ……………………
Tunti wila/wila tunti ‘rojo anaranjado’
Wila q’illu ‘fucsia’ ……………………
Wila ayrampu ‘rosado oscuro’
Wila anti
laram q’uyu ‘matiz de azul’ ……………………
Churi q’uyu/q’illu q’uyu ‘matiz de amarillo’ ……………………
Ch’uxña q’uyu ‘matiz de verde’
Ayramp q’uyu ‘matiz de guindo’ ……………………
Arum q’uyu/sisir q’uyu ‘matiz de naranja’ ……………………
Q’uyu ‘matiz’
Anti q’uyu ‘matiz de rosado’ ……………………
Suk’u ‘multicolor’

[37]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

a) Dibujamos una de las banderas departamentales de Bolivia. Luego


coloreamos y escribimos los colores en aymara con su respectiva
pertenencia.
JAMUQA (bandera) JAMUQA (bandera) JAMUQA (bandera)

Marka:(…………….) Marka:(…………….) Marka:(…………….)


Saminaka Saminaka Saminaka
…………………………… …………………………… ……………………………
……………………….. ……………………….. ………………………..
…………………… …………………… ……………………

b) Escribimos los clores en aymara de los siguientes gráficos .

JAMUQA (wiphala) JAMUQA (kürmi) JAMUQA (Logo institucional)

Saminaka Saminaka Saminaka


…………………………… …………………………… ……………………………
……………………….. ……………………….. ………………………..
…………………… …………………… ……………………
……………………….. …………………………. ………………………….

Hasta aquí la explicación en castellano. Ahora iniciamos con la segunda


lengua L2 aymara. ¡Buena suerte!

[38]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

PUSÏR T’AQA
TUPUNAKAMP UÑTANAKAMPI (FORMAS Y MEDIDAS)
4.1. Uñtanaka (Formas)
a) Aka jamuqanak uñtapatjam yatxatapxañäni.

Chiqa ‘recto’
jach'a ‘grande
jisk’a ‘pequeño’
Kajuna/tika ‘Cubo’
kimsa kuchu ‘Triángulo’
K’awu ‘curvo’
Istrilla ‘estrella’
Muruq’u/muyt'a ‘Círculo’ 1pusikipani 2................. 3…………… 4……………
Muystiri ‘espiral'
Muyta ‘circunferencia’
P’uyu ‘Romboide’
phalt'a ‘Plano’
Piñu ‘cono’
Pusikipani ‘cuadrado'
Sayt’u ‘Alto/ largo’
tantiyu ‘mediano’
Turila ‘cilindro'
Wiskhulla ‘Alargada’
Wislulu ‘Ovalado’
Wisq’u ‘Ovoide’
Wixru
…………..
‘Chueco’
5…………… 6…………… 7……………. 8…………….
…………….

9…………… 10……………. 11…………….


b) Juk’amp uñtanak aka jamuqanakan jikipxañäni.

Pusikipa ‘cuadrado’ …………………………….. ………………………….


................................. …………………………….. ………………………….
................................. …………………………….. ………………………….
................................. …………………………….. ………………………….

[39]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

4.2. Uñachayir sutilantinaka (Pronombres demostrativos)


Khaya Khuri
Pronombres demostrativos
Aka ‘Esto’
Uka ‘Eso’
Khaya ‘Aquél/Aquello’
Khuri ‘el otro/mas allá’
Uka
ka
Aka

Uñachayir sutilantinakax kunayman jak’ankir jayankir yänak


uñachayi. Ukhamax aka arunak sum ist’apxañäni.

Akax pilpintuwa Ukax sik’imirawa Khayax chalawa Khuri qulluwa

Sapa jamuqar uñachayir sutilantinakamp phuqhacharakiñäni.


Chusawjanakarux suma ist’asarak phuqhachañäni.

1. ¿Kunas ukaxa? 2. ¿Kunax akaxa? 3.¿Kunas khayaxa? 4. ¿kunas akaxa?


Ukax manq’awa ………………….. …………………….. …........................

5. ¿Kunas akaxa? 6. ¿Kunax ukaxa? 7.¿Kunas khayaxa? 8. ¿khuri llikati?

…………………… …………………… …………………….. ……….............

[40]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

4.3. Jaqi saya uñtanaka (Estados físicos)


Jakawisanx kunayman sartan uñtan jaqinakaw utji. Yaqhipaxa, lunqhu,
jach’a, q’umara ukhamanaka; yaqhipasti, jisk’a, t’ukha, ch’ulqhi
ukhamanakaw utjaraki.

Lik’i ‘gordo’ T’ukha ‘flaco’


Jach’a tansa ‘alto’ Jisk’a tansa ‘pequeño’
Chiqa sayt’a ‘recto’ Ati qulu ‘jorobado’
Q’uma ‘limpio’ Ch’ijlli ‘sucio’
…………. ……………..
…………….. ………………
Jayra ‘flojo’ Ch’ulqhi ‘trabajador’
Ipi ‘tonto’ Ch’ikhi ‘vivaz’
K’ari ‘mentiroso’ Chiqa aruni ‘honesto’
Llaytha ‘debil’ Ch’amani ‘forzudo’
Jisk’a chuyma ‘sentimental’ Qala chuyma ‘sin sentimiento’ Jupax jayrawa
Ch’aska ‘melenudo’ P’axla ‘calvo’
Lakarara ‘bocón’ Amuli ‘tímido’
……………………… ……………………
……………………….. …………………….

Aka jamuqanakar jakhuparjam uñtanakap phuqhachapxañäni.

1
2 1 2 2
1 1

1.Jupax ati quluwa 1…………………. 1…………………. 1………………….

2…………………… 2…………………. 2……………….. 2………………..


Jamusiñanaka
Kunasa kunasa…mä jaqiw Kunasa Kunasa kunasa…alwaxa
utji, kayunisasa jan kunasa…atipasis pusi kayuni, chika urusti
sartiri, amparanisasa jan atipasisaw pä yayax pä kayuni, arumtuqirusti
luqtiri, nayranisasa jan sarantapxi. kimsa kayuni
uñjiri.
………………. …………………… ………………………………
(iqaj alaq) (iqaj)
(uyak)

[41]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

4.4. Tupunaka (Medidas)


Uraqpachankir tupunakax akanakawa.

Magnitudes básicas Unidades del SI básicas


Nº Nombre Símbolo Nombre Símbolo
1. Longitud l, x, r, etc. Metro m

2. Masa m Kilógramo kg

3. Tiempo t Segundo s

4. Corriente eléctrica I, i Amperio A

Temperatura
5. termodinámica T Kelvin K

6. Cantidad de sustancia n Mol mol

7. Intensidad luminosa Iv Candela cd

4.4.1. Jach’a tupuñanaka (Medidas de longitud).


Aymar sarawinx akham tupunakaw jach’a, jaya tupuñatakix apnaqata.

SUTI JAQUKIPA TANTIY Medimos una infraestructura utilizando


TUPU las medidas correspondientes.
Luk’ana ‘Pulgar’ 2cm aprox.
T’axlli ‘Palmo’ 10 cm aprox.
Wiku ‘Jeme’ 15 cm aprox.
Chhiya ‘Cuarta o palmo’ 20 cm aprox.
Mujlli ‘mano al codo’ 30cm aprox.
Luqa ‘dos brazos’ 1,50m aprox.
Ampara ‘brazada 80 cm aprox.
Iqa ‘una cuerda’ impreciso
Chillqi ‘Medir con pasos’ 50 cm aprox. …………………………………………………
Kachta ‘Medir con pasos gigantes’ 1 m aprox. …………………………………………………
Thuqta ‘Medir saltando’ Impreciso

a) Aka jamuqanakar tupunakap sutichapxañäni.

………………….. …………………… ………………… ……………………

Laxra chinjanaka
T’ant’a thathir thantha achachix t’ant’ thathantatayna.
[42]

…………………………………………….
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

b) Tupunak kikipayañäni.

Wiku ‘Pulgar’ Extiende tu mano y verifica las medidas


correspondientes. (1-2, 2-3)
Thuqta ‘Palmo’
T’axlli ‘Jeme’
Luqa ‘Cuarta o palmo’
Luk’ana ‘Brazada’
Kachta ‘dos brazos’
Iqa ‘Medir con pasos’
Chillqi ‘Medir con pasos gigantes’
Chhiya ‘Medir saltando’
‘Una cuerda’ 1-2……………… 2-3……………………….
Ampara

4.4.2. Jathi tupuñanaka (Medidas de peso)


4.4.2.1. Juyranak tupuñataki (Para medir productos)
Yapuchäwinx kunayman juyranakaw utji. Imañatakis aljañatakis
kunayman tupunakaw apnaqataraki.

SUTI JAQUKIPA TANTIY TUPU


Junto a tus compañeros practica
Ichu ‘Pizca’ 30 gr aprox. estas formas de medidas
Jach’i/Jich’i ‘Un puñado’ (cereales) 1 taza aprox. utilizando diferentes recursos.
Irta ‘Un puñado’ (sólidos) 30 gr aprox.
Phuxthu ‘Dos puñados’ (cereales) ½ lb aprox.
Qutu ‘Montón’ 1 kg aprox.
Jarphi ‘Regazo’ Proporcional
Asa ‘Alzada’ Proporcional1-2……………… 2-3……………………….

Chuwa ‘Plato de barro’ Proporcional


Lamana ‘Bañador de barro’ Proporcional
Phukhu ‘Olla de barro’ Proporcional
Phalawiru ‘Cesta de paja’ 1@ aprox.
Inku ‘Alzada con dos manos’ 6 lb aprox.
Q’ipi ‘Bulto’ Proporcional Escuche bien las palabras y
Khumu ‘Carga’ 4@ aprox. escriba correctamente.
Kustala ‘Talega tejido’ 2 a 4@ aprox. ……………… ………………….
Wayaqa ‘Talego tejido’ Proporcional
……………… ………………….
Pirwa ‘Almacén’ Proporcional
Proporcional ……………… ………………….
Phina ‘Rimero de tubérculos’

[43]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

Tupunak phuqhachapxañäni.

1 chuwa ……………… …………….. …………….. …………………

4.2.2.2. Alinak tupuñataki (Para medir forrajes, tallos y leñas)

SUTI JAQUKIPA TANTIY TUPU


Identifique la medida
Q’api ‘Manojo’ Impreciso correspondiente y añade que
Kucha ‘Fajina/haz’ Impreciso productos se pueden medir.
Marqa ‘un brazo’ Impreciso
Qhuma ‘dos brazos’ Impreciso
Luku ‘Atado’ Impreciso
Khumu ‘Carga’ Impreciso
Ch’ipha ‘Paquete en red’ Impreciso
Kallcha ‘Montón de tallos’ Impreciso
Piluna ‘pilón’ Impreciso
Arku ‘Emparvado de tallos’ Impreciso ……………………………………………
……………………………………………
a) Tupunak phuqhachapxañäni. ……………………………………………

1 Kucha 2.………… 3…………………. 4………………. 5………………


……………………………………………
b) Ali tupunak siqinchapxañäni. ……………………………………………
……………………………………………
Jarphi ch’aqha Q’APHI phina ch’ipha …………………………………………..

chuwa arku pirwa kalcha phuxtu marqa


ali qhuma chuwa khumu wayu luku piluna

[44]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

4.2.3. Uma tupuñanaka (medidas de capacidad)


Aymaranakax umanak tupupxarakiritänawa. Kunayman umanakaw
tuputaspa sañäni: uma, millk’i, qhusqhu, muxsa umanaka ukat
juk’ampinaka.

Identifique la medida
SUTI JAQUKIPA TANTIY TUPU correspondiente y escriba qué
Ch’aqa ‘Gota’ 0.05 ml aprox. líquidos se pueden medir.

Qhulthu ‘Sorbo’ Impreciso


Kuchara ‘Cuchara’ 15 ml aprox.
Wislla ‘Cucharón’ 260 ml aprox.
Qichi ‘Taza’ 150 ml aprox.
Wutilla ‘Botella’ 1 litro aprox.
Wayuchi ‘Bidón/balde’ 5 litros aprox.
Chatu ‘Cántaro pequeño’ 5 litros aprox.
Wakulla ‘Tinaja grande’ 20 litros aprox.
…………………………………………..
….. ……. …….

a) Aka jamuqanakar tupunakap phuqhachapxañäni.

……………………………………………
……………………………………………
……………………………………………
1Ch’aqa 2…………. 3…………… 4…………….. 5……………..

b) Arunak jikipxañäni.
R K I X CH' P T' CH Escuche las palabras y escriba correctamente
A I J K A R O J
L Ñ S A Q I CH I
W I S LL A Y P' TH
CH' A T' CHH CH' M KH Y
W K Y A A P LL W
Q L QH U L T U R
P U R X CH' W I X
CH A T U X I PH T
Encuentra las siguientes palabras:
CHATU, CH'AQA, WISLLA, QICHI, QHULTU, WAYUCHI

[45]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

PHISQÏR T’AQA
IRNAQÄWINAKA (OFICIOS Y PROFESIONES)

5.1. Irnaqawinak uñt’añäni (Conozcamos las ocupaciones)


¿Khitis jupaxa?
Aruskipawi
……………………………
A: Aski urukipan Rosendo. ¿Kuna luririsa?
B: Jumatakis ukhamarak Liliana ……………………………
A: Awtu q’iwirixarakitatasa.
B: Ukhamapi kullaka. Jumasti kuna luriritasa.
A: Nayax arxatiritwa.
B: Mmm…Wali kusawa. Juchanakajan yanapitätawa.
A: Walikiw Rosendo. Jumas inak aparakitatapi.
B: Aka chiqar qunt’asim chakakam apawayäma.

¿ Aka jila kullakanakax kuns irnaqapxi?

Aka irnaqawinakamp
ch’usa chiqanakar
phuqhachapxañäni.

Samichiri
Yänak askichiri
Tant’a luriri
Ñak’ut khuchuri
Samichiri ………………. ………… ……………… Pankanak uñjiri
Utachiri
Awtu q’iwiri
Mañasu/ aycha aljiri
K’ullu khithuri
Aljiri
Phayiri

…………… ……………. …………… …………… El sufijo –iri agentivo


nominalizador funciona
como marcador de la
mayoría de las
profesiones u oficios
específicos. Muchos
verbos nominalizados con
este sufijo señalan una
profesión.

…………………………. …………… ……………

[46]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

a) Juk’amp irnaqawinak uñakipapxañäni.

Anatiri ‘jugador’ Yaqha irnaqawinak Yatiñataki.


Sawuri ………… qilqantapxañäni. Aka qullirinakat
yatxatapxañäni.
Qulliri ………….
Aliri ………….
Yatiri
Q’ipiri …………..
Qhamili
Jamuqiri …………
Kallawaya
Nuwasiri …………..
Samkaqiri
Thuqhuri ………….. Thaliri
Alkipiri …………… Lampariri
Irpiri …………… Waytiri
Yatichiri ………….. Layqa
Yatxatiri …………… Ch’amakani
Ch’ukuri ……………. Usuyiri
Qilqiri ……………… Turkiri
Yapuchiri……………. Paqu
Uywachiri ………….. Kharisiri

b) Mayni masir wila masipan irnaqawinakap jiskt’as qilqapxañäni.

A: ¿Tatamax kuna luririsa?


Wila masiman irnaqawinakap qilqantam.
B: Tatajax utachiriwa.

Tatajax …………………….wa
Tatapax utachiriwa
…………….jax …………………….wa
Mamapax …………..wa
…………….jax …………………….wa
Kullakapax …………….wa
……………. ………………wa ……………….. ………………………

……………. ………………… …………………. ……………………….

……………. ………………….. …………….……. ……………………….

…………….. …………………...
……………. …………………. .

Laxra chinjanaka
T’ant’a lurir thantha tatax t’ant’ thathantasaw jiwxatayna.
Nina phichhir ruphinax phichhik ninamp phichhantasitayna.

[47]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

5.2. Lurawinaka (Acciones)

Identifique las acciones en


las imágenes.
1 1. Jiskt’aña ‘preguntar’
2. Pichaña ‘limpiar’
3. Jawsaña ‘llamar’
4. Khuchhuña ‘cortar’
5. Jamuqaña ‘dibujar’
6. Umaña ‘tomar’
7. Manq’aña ‘comer’
8. Churaña ‘dar’
9. Saraña ‘ir’
10. Uñxataña ‘mirar abajo’
11. Uñch’ukiña ‘observar’
12. Anataña ‘jugar’
13. Ullaña ‘leer’
14. T’ijuña ‘correr’
15. Jaylliña ‘cantar’
16. Qunuña ‘sentar’
17. Sayt’aña ‘detener/ parar’
18. Sarnaqaña ‘caminar’
19. Irnaqaña ‘trabajar’
20. Qilqaña ‘escribir

5.2.1. Luririn utt’ayanakapa (Bases verbales)


Los verbos en aymara tienen las siguientes características.

Infinitivo (-ña) Castellano Thuqhuña, ikiña,


manq’aña, umaña…
Lur-a –ña (ar, er, ir) mä phunchhawinx
Ik-i-ña kuna lurañas
Khuchh-u-ña
walipacha…
Participio (-ta) (do, to, cho, so)

Tuksuta
Nuwjata
Munata
Gerundio (-sa, -sk) (ando, endo, indo)
Uñjasa
thuqhuski

[48]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

a) Kuna lurañanakas jakawisanx utji ukanak qilqantapxañäni.

Utjawina (en la casa) Irnaqawina (trabajo) Yatiqawina (estudio)


Qilqaña ‘escribir’

b) Aka jaylliwin luririnak jikipxañäni .

Nayasti kamachkaraksma
Letra y música: Demetrio Marca. Aka chiqar jikit luririnak qilqapxañäni.

Parlatakiw parlaraksma Parlaña ‘hablar’´


Ch’irmt’atakiw ch’irmt’araksma …………………………………
Nayasti kamachkaraksma
…………………………………
Nayasti kamachkaraksma
Coro …………………………………
Awkimasti tuqitu …………………………………
Jilamasti nuwitu
Nayasti kamachkaraksma …………………………………
Nayasti kamachkaraksma …………………………………
Lart’atakiw lart’araksma …………………………………
K’icht’atakiw k’icht’asraksma
Nayasti kamachkaraksma …………………………………
Nayasti kamachkaraksma …………………………………
Coro…
…………………………………
Wayt’atakiw waytaraksma
Katt’atakiw katt’araksma …………………………………
Nayasti kamachkaraksma
Nayasti kamachkaraksma
Coro…

[49]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

5.2.2. “Apaña” luririn amuyunakapa (Significados del verbo “llevar”)

Nº Campos Apaña luririnaka


verbales (Verbos LLEVAR)
Asaña ‘llevar objetos cóncavos y convexos’
Ayaña ‘llevar objetos cxcon longitudes’
Inkuña ‘llevar en un mantel mediano’
Iqaña ‘llevar especies de tela’
Iraña ‘llevar objetos esferoides’
Jaquña ‘llevar objetos pequeños arrojando
1 Llevar con la Junkuña ‘llevar un atado pequeño dentro de un aguayo’
mano K’araña ‘llevar brazas’
Llujchiña ‘llevas prendas desordenadas
arrastrando’
Llujiña ‘llevar arrastrando productos secos’
Ichuña………..
Qichiña ‘llevar liquidos en un objeto pequeño’
Wayuña ‘llevar objetos con agarradora’
Wiyaña ‘llevar fuego’
Yupaña ‘llevar fuego en alto como una tea’
2 Llevar con las Ituña ‘llevar recipientes medianos’
dos manos Llawch’iña ‘llevar gredas y masas mojadas’
Wantaña ‘llevar una persona encamilla’
Pukuña ‘llevar telas y leñas en desorden’
3 Llevar en las Jich’iña ‘llevar cereales en una palma’
palmas de la Phuxtuña ‘llevar cereales en dos manos’
mano Q’upiña ‘llevar objetos delesnables’
4 Llevar con el Marqaña ‘llevar leñas, y haces’ ………………………….
brazo Ichuña ‘llevar un bebé ‘ animal’
5 Llevar con la Muxch’iña ‘llevar liquidos’
boca Achuña ‘llevar cosas en la boca (animal)’
6 Llevar sobre la Kirkiña ‘llevar objetos’
cabeza
7 Llevar en el Ajuña ‘llevar medallas, collares, etc.’
cuello
8 Llevar en la Khumuña ‘llevar cargas en lomo’
espalda paltaña ‘llevar cargas encima de otro’
Q’ipiña ‘llevar cargas o bultos’
Saynaña ‘llevar bultos sujetando de la base’
9 Llevar sobre el Kallaña ‘llevar objetos pesados’
hombro Qhiwiña ‘llevar objetos largos y pesados’ ………………………….
10 Llevar debajo Lluk’iña ‘llevar objetos pequeños y livianos’
del brazo Qhumaña ‘llevar objetos en el antebrazo’
11 Llevar delante Anakiña ‘llevar manadas delante’
suyo T’ijuyaña ‘llevar corriendo un ser vivio’
Chhukhuyaña ‘llevar rebaño corriendo’
12 Llevar detrás Jiskhaña ‘llevar animal con una soga’
suyo Qatatiña ‘llevar objetos pesados arrastrando’
13 Llevar rodando Qurumiyaña ‘llevar objetos rodando’
Nuqkhuña ‘levar empujando adeante’
Suchuyaña ‘llevar arrastrando delante’
14 Llevar en una Jarphiña ‘llevar en el regaso’
parte de la Mujiña ‘llevar en la punta de la manta’
prenda
15 Llevar sobre la Tuyuyaña ‘llevar flotando en agua’
balsa ………………………….

 Apaña luririnak jamuqapxañäni.


 Sutinakap uskupxañäni.

[50]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

5.2.3. Jaqinkayir k’ila arunaka (Sufijos marcadores de persona)

La verbalización de las palabras en la


Flexivos de persona lengua aymara se estructuran en
Singulares función a los ocho personas
Naya -ta/-tha gramaticales (pronombre personales)
que van identificados con sufijos
Juma -ta
marcadores de flexión verbal
Jupa -i/-u correspondiente a cada pronombre.
Jiwasa -tan/ -tana
Plurales Por su carácter pluralizador se incorpora
Nänaka px-ta/-tha el sufijo –px para identificar las
personas gramaticales pluralizadas.
Jumanaka px-ta
Jupanaka px-i
Jiwasanaka px-tan/px-tana Anataña (tiempo presente)
Naya-x anat-ta Nänaka-x anata-px-ta
El sufijo–px pluralizador de verbo cumple
la función de identificar los pronombres Juma-x anat-ta Jumanakax anata-px-ta
plurales las cuales siempre anteceden a Jupa-x anat-i Jupanakax anata-px-i
los flexivos (-ta, -ta, -i,-tana).
Jiwasa-x anat-tana Jiwasanakax anata-px-
El sufijo -xa tópico enfatizador enfatiza la tana
palabra dentro de una oración o
conjugación verbal. Pronombre Suf. Entatizador Raiz Verbal

Los flexivos de persona de primera Jumanaka-x anat-a-px-ta


persona -ta tiene una variación –tha.

Suf. Pluralizador Suf. Marc. de persona

QILQAÑA IST’AÑA
Naya-x qilq-ta Nänakax qilqa-px-ta Naya-x …………... Nänaka-x …………….
Juma-x qilq-ta Jumanakax qilqa-px-ta Juma-x …………… Jumanakax …………..
Jupa-x qilq-i Jupanakax qilqa-px-i Jupa-x …………… Jupanakax ………….

Jiwasa-x qilq-tana Jiwasanakax qilqa-px-tana Jiwasa-x ………… Jiwasanakax …………

SUCHUÑA MANQ’AÑA
Naya-x …………... Nänaka-x ……………. Naya-x …………... Nänaka-x …………….
Juma-x …………… Jumanakax ………….. Juma-x …………… Jumanakax …………..
Jupa-x …………… Jupanakax …………. Jupa-x …………… Jupanakax ………….
Jiwasa-x …………. Jiwasanakax ……………… Jiwasa-x ………… Jiwasanakax ………

[51]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

SAYAÑA MUNAÑA
Naya-x …………... Nänaka-x ……………. Naya-x …………... Nänaka-x …………….
Juma-x …………… Jumanakax ………….. Juma-x …………… Jumanakax …………..
Jupa-x …………… Jupanakax …………. Jupa-x …………… Jupanakax ………….
Jiwasa-x …………. Jiwasanakax ………………… Jiwasa-x ………… Jiwasanakax …………

…………… ……………………….
Naya-x …………... Nänaka-x ……………. Naya-x …………... Nänaka-x …………….
Juma-x …………… Jumanakax ………….. Juma-x …………… Jumanakax …………..
Jupa-x …………… Jupanakax …………. Jupa-x …………… Jupanakax ………….
Jiwasa-x …………. Jiwasanakax ………………… Jiwasa-x ………… Jiwasanakax …………
………………….. ……………………..
Naya-x …………... Nänaka-x ……………. Naya-x …………... Nänaka-x …………….
Juma-x …………… Jumanakax ………….. Juma-x …………… Jumanakax …………..
Jupa-x …………… Jupanakax …………. Jupa-x …………… Jupanakax ………….
Jiwasa-x …………. Jiwasanakax ………………… Jiwasa-x ………… Jiwasanakax ………

………………….. ……………….
Naya-x …………... Nänaka-x ……………. Naya-x …………... Nänaka-x …………….
Juma-x …………… Jumanakax ………….. Juma-x …………… Jumanakax …………..
Jupa-x …………… Jupanakax …………. Jupa-x …………… Jupanakax ………….
Jiwasa-x …………. Jiwasanakax ………………… Jiwasa-x ………… Jiwasanakax …………

………………… ……………………
Naya-x …………... Nänaka-x ……………. Naya-x …………... Nänaka-x …………….
Juma-x …………… Jumanakax ………….. Juma-x …………… Jumanakax …………..
Jupa-x …………… Jupanakax …………. Jupa-x …………… Jupanakax ………….
Jiwasa-x …………. Jiwasanakax ………………… Jiwasa-x ………… Jiwasanakax …………
…………………… ……………………..
Naya-x …………... Nänaka-x ……………. Naya-x …………... Nänaka-x …………….
Juma-x …………… Jumanakax ………….. Juma-x …………… Jumanakax …………..
Jupa-x …………… Jupanakax …………. Jupa-x …………… Jupanakax ………….
Jiwasa-x …………. Jiwasanakax ………………… Jiwasa-x ………… iwasanakax ………

[52]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

5.2.4. Lurawinak kunkanchaykasa (Verbos en gerundio)

Los verbos en el aymara en el tiempo


presente continuo o progresivo están
marcados por el sufijo s/sk/ska
respectivamente.

¿Mamax kuns luraski?


 Mamax sawuskiwa
 Jupax qunuskiwa
 Pampan saw tilaski
 Sawu lawaruw katxäsiski
 Mayniruw uñch’ukiski

a) Luririnak qilqapxañäni.

QILQAÑA IST’AÑA
Naya-x qilqa-sk-ta Nänaka-x qilqa-ska-px-ta Naya-x …………... Nänakax …………….
Juma-x qilqa-sk-ta Jumanakax qilqa-ska-px-ta Juma-x …………… Jumanakax …………..
Jupa-x qilqa-sk-i Jupanakax qilqa-ska-px-i Jupa-x …………… Jupanakax ………….

Jiwasa-x qilqa-sk-tana Jiwasanakax qilqa-ska-px- Jiwasa-x ………… Jiwasanakax …………


tana
SUCHUÑA MANQ’AÑA
Naya-x …………... Nänakax ……………. Naya-x …………... Nänakax …………….
Juma-x …………… Jumanakax ………….. Juma-x …………… Jumanakax …………..
Jupa-x …………… Jupanakax …………. Jupa-x …………… Jupanakax ………….
Jiwasa-x …………. Jiwasanakax ………………… Jiwasa-x ………… Jiwasanakax ………

SAYAÑA MUNAÑA
Naya-x …………... Nänaka-x ……………. Naya-x …………... Nänakax …………….
Juma-x …………… Jumanakax ………….. Juma-x …………… Jumanakax …………..
Jupa-x …………… Jupanakax …………. Jupa-x …………… Jupanakax ………….
Jiwasa-x …………. Jiwasanakax ………………… Jiwasa-x ………… Jiwasanakax …………

b) Arunak ist’as qilqapxañäni.

[53]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

c) Aka jamuqanakan lurawinakap gerundio uñtan phuqhachapxañäni.

Fuente: Esteven (2004: 13)


1.Uta q’umachaña Jupax uta q’umachaski 9. Uywar manq’ayaña ……………………………….
2. Pichaña ……………………………. 10. Uywar irpnaqaña …………………………….
3. Laq’a aparaña ………………………….. 11. TV uñch’ukiña …………………………..
4. Khuchhi susthapiña ……………………… 12. Junt’üm umaña ………………………………
5. Chuwanak jariña ………………………….. 13. Jayllinak ist’aña …………………………..
6. Isi chulluchiña ……………………………. 14. Ullaña …………………………….
7. Isi llusk’achaña ……………………………. 15. Thunkhuña …………………………….
8. Wawar manq’ayaña ………………………………….

d) Jichhax kuns sapürux willjtat arumkamax lurtan uka lurawinak


phuqhachapxañäni.

Alwa Uru Jayp’u Aruma


Wat’jtaña irnaqaña Junt’üm umaña ikiña

[54]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

e) Luririnak jikipxañäni. Ukat sapa jamuqar phuqhachapxañäni.


Patricia
Patricia kullakax wali q’apha, ch’ikhi kullakawa. Jupax utan sapa uru irnaqi. Alwatat
sartaspachaw kunayman lurawinak kunkañchayi. Junt’u um wakichayi, chuwanak jari,
ikiñ jisqhi, isinak t’axsu, qura uma umi, manq’ phayi, wawanakapar manq’ayi, isinak
llusk’achi.

Junt’üm wakiyaña

f) Qilqanakamp jamuqanakamp kikipayapxañäni.

Jachaña ist’aña ikiña umaña lup’iña jalq’aña


uñch’ukiña saraña laruña arumtaña arnaqaña

[55]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

SUXTÏR T’AQA
JAQI JAÑCHIMP ISINAKAMPI (CUERPO HUMANO Y
VESTIMENTA)

6.1. Janchisan chiqanakapa (Partes del cuerpo humano)

ARUSKIPAWI
Ada: Aski jayp’ukipan P‘iqi
kullaka Rosa.
¿Kunjamasktasa?
Rosa: Aski jayp’ukipan Ada,
nayax llakitatwa,
Tunu
yant’awiruw jutaskta.
janchi
Ada: ¡Jatilamuspa!
Armasxatatwa. Yant’awixay
utjchix janiti.
Thiya
Rosa: Ukhamaw kullaka,
janchi
janikich sum jay siskaxa.
Ada: Janiw kuns
ullarawayktti, mä juk’
yatiyitaya, amp suma.
Rosa: Iyawa. Jaqi janchix
kimsar jaljataw sapxiwa.
Akanakax akham
satanakawa: p’iqi, tunu
janchi, thiya janchi.
Ada. Jan samti!, kuspins
ullaraniwyatätaxa.
¿Kunarus tunu janchi
saña?
Rosa. Kunkata, thixnikam
janchiruwa ukham saña.

Arunak sum ist’as akachiqar qilqantañäni.

[56]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

6.1.1. P’iqin chiqanakapa (partes de la cabeza)


Jinchu
Ñak’uta

Para

Nayra chhiphu

Illpha/lliphu Nayra phichhu


Nayra
Nawna Nasa
Laka
Ispillu
Ankha
Thiranqaya

1. P’iqin chiqanakap jikipxañäni. 2. Sutinakap puqhachañäni.

J J I Ñ CH U K' W N
LL T' N A W N A T A
P' U K' K K N X Y
LL I PH U PH CH' KH Y R
LL S N T TH W A R A
CH P' P A R A U TH X
T N A I S P I LL U
Ñ K X A K A L CH' CHH

Ñak’uta, para, nayra, nasa, laka, ispillu,


ankha, nawna, lliphu, jinchu.

3. Kuns jinchusampix ist’tanxa. Tama arunak qilqapxañäni.

[57]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

6.1.2. Tunu janchin chiqanakapa (Partes del tronco)


Tunu janchisax akham sutinakaniwa.
Ati
Tarqu
Pala pala
Jikhani
Kunka
Mutu
Kallachi
Kawchu
Jaraphi

Kururu Puraka

Ch’illa
Thixni

a) Tunu janchinkir chiqanakap jikipxañäni.

Aka chiqar jikit arunak qilqantapxañäni.


mutu jikhani CH’ILLA kayu
Kururu ‘
ombligo ’
MUJLLI Nasa pala pala ……………………………………………………………
kawchu ampara ATI
…………………………………………………………………
Kururu NAYRA
…………………………………………………………………
LUK’ANA p’iqi PURAKA
JARAPHI QUNQURI Mutu …………………………………………………………………

b) Aka aruskipawinx tunu janchin chiqanakap siqintapxañäni.

ARUSKIPAWI
Sussy. Kamisak kullaka Niyana. Kunjams yant’awinx jaysawayta. Tunu janchisan
sutinakapax kamsatanakansa uk yatiyita. Janiw jiskt’anakarus
phuqhachawayxtti.
Niyana. Kamisaki Sussy, uka jiskt’arux akham jaysawayta. Tunu
janchisan sutinakapax akanakawa: ……., ……….., …………,
……………., ……………, ………………, ………..ukat
juk’ampinaka.
Sussy: ¿P’iqisti kamsatanakarakinsa?, uks janikiw phuqhachawaykti.
Niyana. P’iqinx akanakawa: ………., ……….., …………, …………,
……….., …………….., …………… yaqhanakampi.
Sussy. Waliki Niyana, nayax yuspajarsmawa.

[58]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

6.1.3. Thiya janchin chiqanakapa (Partes de las extremidades)


Thiya janchinakasax kunayman lurawinak kunkanchayañatakiw wakisi.
Patxa thiya janchinakamp manqha thiya janchinakampiw jaqi sayanx utji.
Uksa tuqit yatxatapxañäni.
1
AMPARA KAYU
2
4
4 3
5
6 5 3
4 6

2 1 2
6
3 1 3
1 7
5
8
2

1. Ampara 1. Chara q’awa 1. Ampar quta 1. Kayu phuju


2. Ampar luk’ana 2. lankhu chara 2. Tayka 2. Kayu quta
3. Ampar muqu 3. qunquri luk’ana 3. Kayu wintu
4. Luqatata 4. t’usu 3. Wiku luk’ana
5. Mujlli 5. kayu muqu 4. Taypi luk’ana
6. kututu 6. kayu wich’u 5. Ipi lik’ana
7. kayu mamani 6. Qallu luk’ana

a) Aka chiqar amparam jamuqsus sutinakap uskuma.


Wankallina (Jaylliwi)

Chhuy chhuy wankallina


Amparajaw p’usuntata
Chhuy chhuy wankallina
Luk’anakajaw usurata
¡kuna! ¡kawki! ¡kun sista!
Tayka luk’ana, wiku luk’ana,
taypi luk’anampi, ipi luk’ana
qallu luk’ana ampar qutajampi
¡chiqa! ¡Jichhasti!

Chhuy chhuy wankallina


T’ijitaki iwxantita
Chhuy chhuy wankallina
Qullataki yatiyita

Chhuy chhuy wankallina


Chhuy chhuy wankallina

[59]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

b) Kuna thiya janchinakampis aka lurawinakax luraña.


Piqut anataña p’itaña awtu q’iwiña wikuchaña killt’aña
kayu
……………. ………… ……………… ……………….. …………
Siwi uchaña t’axlliraña ch’akuña takiña ampar ñit’iña
……………………. ……………… …………………. ……………. ………………………
c) Aka arunak jikipxañäni

Q U Q U M U Y A K A
M U J LL I J KH Q' S K'
KAYU MUQU, QUNQURI,
K X N U T U T U K S
PH CH' R Q I T CHH LL A W
MUJLLI, T’USU, AMPARA,
Y T' U S U Y T' J P' CHH KAYU PHUJU, LUK’ANA,
J A M P A R A Ñ N QH KAYU MAMANI, KAYU
M K A Y U W I CH' U I WICH’U, KUTUTU.
K A Y U PH U J U P' S
W CH' W L U K' A N A PH
I N A M A M U Y A K
YATIÑATAKI

Ajanu ‘cara’ Kayu anku ‘tendón’ Ñik’uta ‘cabello’


Ampara ‘mano’ Kayu phuju ‘planta de los pies’ Ñuñu ‘pecho’
Ati ‘espalda’ Kayu wintu ‘talón’ Papala ‘vulva’
Ampar qutu ‘palma’ Kayu mamani ‘empeine’ Palapala ‘omoplato’
Ankha ‘maxilar’ Kururu ‘ombligo’ Para ‘frente’
Anku ‘nervio’ Kunka ‘cuello’ Patilla ‘patilla’
Chara ‘pierna’ Kututu ‘bíceps’ Pikiru ‘fémur’
Chara q’awa ‘Ingle’ K’ak’i ‘mentón’ Puraka ‘abdomen’
Chhiqhanqara ‘axila’ K’achi ‘diente canino’ Phichhu ‘pestaña’
Ch’akha ‘hueso’ Laka ‘boca’ P’iqi ‘cabeza’
Ch’illa ‘cintura’ Laka ch’akha ‘diente’ Qallu laxra ‘glotis’
Chhiphu ‘ceja’ Laxra ‘lengua’ Qallu jaraphi ‘costilla falsa’
Ispillu ‘labio’ Luk’ana ‘dedo’ Qunquri ‘rodilla ‘
Illpa/lliphu ‘sien’ Luk’an muqu ‘nudillo’ Q’uruta ‘testículo’
Jaraphi ‘costilla’ Luqatata ‘brazo’ Sillu ‘uña’
Janchi lip’ichi ‘piel’ Lliphu ‘vello’ Ipi luk’ana ‘dedo anular’
Jinchu ‘oreja’ Malthi ‘rótula’ Tarqu ‘clavícula’
Jinchu k’apha‘pabellón’ Mujlli ‘codo’ Tunu janchi ‘tronco’
Jikhani ‘columna’ Murk’a ‘ano’ Thiya janchi ‘extremidades’
Kallachi ‘hombro’ Nayra ‘ojo’ T’usu ‘pantorrilla’
Kawchu ‘esternón’ Nayra kurmi ‘iris ‘ T’ullu ‘tiroides’
Kayu ‘pie’ Nasa ‘nariz’ Wiku ‘índice’
Kayu wich’u ‘tibia’ Nawna ‘mejilla’ Withu withu ‘coxis’
Kayu muqu ‘Tobillo’ Nayra luru ‘pupila’
Nayra lip’ichi ‘párpado’

[60]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

6.2. Isinaka (Vestimenta)

6.2.1. Chacha isinaka (vestimenta del varón)

Chacha isinaka
Tanka/ch’utuqu ‘sombrero’
Lluch’u ‘gorro’
Q’aspa ‘gorra’
Chala ‘chalina’
Punchu ‘poncho’
Camisa ‘allmilla’
Kaputi ‘chamarra’
Pantaluna/phuntillu ‘Pantalón‘
Wiskhu ‘abarca’
Wara baston de mando’
Ch’uspa ‘taleguilla’
Manteo ‘mantel tejido’
Etc.

6.2.2. Warmi isinaka (Vestimenta de la mujer)

Chacha isinaka
Ch’utuqu ‘sombrero’
Inkuña ‘servilleta grande’
Wak’a ‘faja’
Istalla/tari ‘servilleta tejida’
T’isnu ‘agujeta tejida’
Manqhancha ‘enagua’
Pullira/patxancha ‘pollera’
Urkhu ‘pollera de bayeta’
Wiskhu ‘abarca’
Phullu ‘manta tejida’
Awayu ‘aguayo’
Chumpa ‘chompa’
Etc.

Yatxatawi
Aka amtanaktuqit yatxatapxañäni:
1. Manq’anaka 3. Pirqa qilqatanaka 5. Usunaka
2. Thuqt’awinaka 4. Illanaka 6. Yupaychawinaka
7. Jaqichasiwi 8. Yanapt’asiwinaka 9. Irpirinaka

[61]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

PAQALQÜR T’AQA
JAKHUNAKA (NÚMEROS)

7.1. Ina jakhunaka (números)


Jakhunakax kunayman luräwinakatakiw Utanaka, yänaka,
apnaqata.
urunaka, uywanaka, isinaka, markanaka, quqanaka ukat juk’ampinakaw
jakhthapitaspa.

waranqanaka

patakanaka

tunkanaka

may k’atanaka

Aymar jakhunak uñt’apxañäni.

May k’atanaka Tunkanaka


1:Maya 10:__tunka
2:Paya 20: Pä tunka
3:Kimsa 30: Kimsa tunka
4:Pusi 40: Pusi tunka
5:Phisqha/phisqa 50: Phisqha tunka
6:Suxta 60: Suxta tunka
7:Paqalqu/ paqallqu 70:paqalqu tunka
8:Kimsaqalqu/kimsaqallqu 80:Kimsaqalqu tunka
9:Llätunka 90:Llätunk tunka
Patakanaka Waranqanaka
100: __ Pataka 1000: ___Waranqa
200: Pä pataka 2000: Pä waranqa
300: Kimsa pataka 3000: Kimsa waranqa
400: Pusi pataka 4000: Pusi waranqa
500: Phisqha pataka 5000: Phisqha waranqa
600: Suxta pataka 6000: Suxta waranqa
700: Paqalqu pataka 7000: Paqalqu waranqa
800: Kimsaqalqu pataka 8000: Kimsaqalqu waranqa
900: Llätunka pataka 9000: Llätunka waranqa

0: muruq’u 1000000:___Jachu/milluna

[62]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

Kunjamas jakhuña uksatuqit uñakipapxañäni


El sufijo –ni aditivo cuantifica las
cantidades. Se emplea para adicionar
numerales.
(10-99) _______Tunka ____________ni

(100-999) ______Pataka_______Tunka
______________ni

(1000-9999) _________waranqa________Pataka ________ Tunka ___________ni

Jakhunak yatiñatakix tunkakamakiw yatiñax aski. Ukatx waranqanaks


jakhuksnawa. Ukhamax jakhunakx aka jayllinakamp yatintapxañäni.

Mayata tunkaru Tunkata pä tunkaru


(Awatiñas) (Awatiñas)
Maya, paya, kimsa, pusi, phisqa qulilita (II) Tunka mayani tunka payani
Suxta, paqalqu, kimsaqalqu, llätunka, tunka Tunka kimsani tunka pusini
Tunka phisqhani jan armasimti (jan p’inqasimti)
Ukham sasina kirkiñäni qulilita (II) Tunka suxtani tunka paqalquni
Akat jach’a anat urunjam kusisiñäni. Tunka kimsaqalquni tunka llätunkani
Ukham sasina kirkiñäni qulilita Pä tunka jan armasimti (jan p’inqasimpi)
Akat jach’a anat urunjam thuqt’asiñäsni suma quli nayra
suma marka aymara

a) Jichhax jakhunak qilqapxañäni.

67: suxta Tunka paqalqu ni 91: _______Tunka ____________ni


45: …………………………………ni 56: …………………………………ni
99: …………………………………ni 88: …………………………………ni
123: ______Pataka_______Tunka ______________ni
489:______Pataka_______Tunka ______________ni
897:……………………………………………………..
905: …………………………………………………..
1825: _________waranqa________Pataka ________ Tunka ___________ni
1879: _________waranqa________Pataka ________ Tunka ___________ni
2017: ……………………………………………………………………………….

[63]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

El Alto markan utt’äwi marapa:…………………………………………………


Juman yurïwi marama:……………………………………………………………
Masiman yurï marapa:……………………………………………………………
Utamana jakhupa:…………………………………………………………………
Qutuchäwimana jakhupa:………………………………………………………
La Paz markana utt’awi marapa:………………………………………………

b) Jakhunakamp anatapxañäni.
Yatichirir sum ist’as jakhunak chinthapipxañäni:

¿Kunasa3?....................................

ASKI MARA PHUQHA


1. ¿Qawqha maranitasa?
Aski mara phuqha Nayax 23 maranitwa
Aski mara phuqha 2. ¿Kuna maras yuritäta?
Aski mara jumataki Nayax 1989 maraw yuritäta.
Aski mara phuqha *Mayni masinakan mara yuriwip
jiskt’as yatiyapxañäni.

Askinaki phuqham Jupax 23 maraniwa


Askinaki phuqham Jupax 1989 maran yuritäna.

Aski mara Juanito …………………………………


Aski mara phuqha
…………………………………….

3
900, 804, 45/ 88, 1, 17, 132, 100, 68, 53, 36, 41, 31, 29, 22, 19, 11, 9, 5, 1
[64]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

7.2. Siqichat jakhunaka (Números posicionales)


Siqichat jakhunakax aymar saräwinx utjarakiwa.

1º 2º 3º 4º 5º
Siqichat jakhunakax atipt’asiwinakan walt’at apnaqata. Kuna
siqisiwinakans uka kikparakiw apnaqata.

Siqichat jahunaka
1º mayïri ‘primero’ 17º tunka paqalqunïri ‘décimo séptimo’
2º payïri ‘segundo’ 29º pä tunka llätunkanïri ‘vigésimo noveno’
3º kimsïri ‘tercero’ 65º suxta tunka phisqhanïri ‘sexagésimo quinto’
4º pusïri ‘cuarto’ 93º llätunk tunka kimsanïri ‘nonagésimo tercero’
5º phisqhïri ‘quinto’ 234º pä patak kimsa tunk pusinïri ‘duocentécimo
6º suxtïri ‘sexto’ trigésimo cuarto’
7º paqalqüri ‘séptimo’
8º kimsaqalqüri ‘octavo’ El sufijo –iri ‘agentivo’ se añade a todos los números en
9º llätunkïri ‘noveno’ aymara para convertir en posicionales.

a) Aka jamuqanakar siqichat jakhunak phuqhachapxañäni.


11º 1º
12º 13º
2º 3º

……………………………
11º Tunka mayïri ……………………. …………………………..
…………………………. ……………………. …………………………..
…………………………. ……………………. …………………………..

[65]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

b) Siqichat jakhunak kikipayapxañäni.


Mä atipt’asiwin siqichat
9º kimsïri jakhunakap qilqañäni.

21º phisqhïri ………………………………………

30º llätunkïri ……………………………………….


3º patakïri ………………………………………
5º pä tunka mayanïri ……………………………………….
100º kimsa tunkïri
………………………………………
6º payïri
……………………………………….
50º suxtïri
………………………………………
1000º pusïri
4º phisqha tunkïri ………………………………………

2º waranqïri

c) Aka jamuqanakar siqichat jakhunakap uskupxañäni


45º
79º 53º 82º 61º

45º pusi tunk phisqhïri

Sawinaka
 Wajchatakix qalas pirqas arsuriw siwa.
 Janiw k’arisiñati q’ixu q’ixuw wakt’ir siwa.
 Janiw uta manqhin khuyuñati, yänakaw khuyumukusiñ sapxiwa.

[66]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

7.3. Jalja jakhunaka (Números fraccionarios)


Aymar saräwinx jalja jakhunakax utjarakiwa. Aka jakhunakax kunayman
jalanuqanakan jakhthapiñatakiw apnaqata.

Jalja jakhunak uñt’apxañäni.

Jaljanaka Chika mirtanaka


Maypacha ‘entero’ 1 Maypacha ‘uno’
Chikata ‘medio/mitad’ 1/2 Payacha ‘doble’
Kimsa ukha ‘tercio’ 1/3 Kimsacha ‘triple’
Chikatan chikatapa ‘cuarta’ 1/4 Pusicha ‘cuadruple’
Phisqha ukch’a ‘quinta’ 1/5 Phisqhacha ‘quintuple’
Juk’ampinaka… Juk’ampinaka…

Jamuqanakan jalja jakhunakap qilqapxañäni.

maypacha ………………… …………………… …………………

[67]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

7.4. Qulqichaw amtanaka (Conceptos de conomía)


Uraqpachanxa kunayman yänaka alakipampiw nayrar sarantataraki .
Qulqichaw arunaka
Alaña ‘comprar’ Kunayman qulqinak uñt’apxañäni.
Aljaña ‘vender’
Chhalaqa ‘trueque’
Jayar apayaña ‘exportar’
Jayat alaniña ‘importar’
Manu ‘deuda’
Apaya ‘encomienda’
Qulqi ‘dinero’
Iraqata ‘barato’
Irxatata ‘caro’
Laphi qulqi ‘billete’
Rala ‘moneda’
Qulqi chhaqta ‘pérdida’
Qulqi mirta ‘ganancia’
Qulqi uta ‘banco’
Paylla ‘pago’
T’una ‘cambio/fracción’

Jichhax kunayman qulqinak apnaqapxañäni.


ARUSKIPAWI 1. Kunas chhalaqa uksatuqit
CONTEXTO A yatxatapxañäni.
Aliri: Aski urukipan mama
Aljiri: Aski urukipan kullaka 2. mayni masinakamp kikpa
Aliri: ¿qawqhas chanipaxa?. Uka suma papay qulqi apnaqaw
alasiñ munta. Jan ukax uñacht’ayapxañäni.
chhalaqasiñänicha.
Aljiri: Tantiyutjamawa. Jach’anakax sapa
mayax 8 waranqawa, jisk’anakax 3
waranqaraki. Janiw
chhalaqasiñatakikiti.
Aliri: Jichhasti. Janiw t’unaniktti. Laphi
qulqikamak apasinitäta. T’unjayasiniw
mama ukat kutt’ani.

CONTEXTO B
Paylliri: Pedro phaxsi tukuyaxiwa qulqi
payllaw purxi.
Irnaqiri: Wali kusawa. Qulqi pist’ankayatwa.
paylliri: Jichha phaxsix janiw qulqi mirtax
uñstkiti. Chikatak paylläma. Phaxsinx
2000 bs. ukja apsutätaxa.
Irnaqiri: Tata Ernesto, qulqi pist’añanktwa.
1500 bs. ukj payllawyitasmati.
Phuqhatpachak payllitasm siristwa.
Paylliri: ukjak qulq jaytapxitu. Jichha siman
tukusiw phuqhat payllxapxani.
Suyt’akima.

[68]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

7.5. Luririn uñta qilqanakapa (Formas verbales)


Lurayirinakax kunayman uñtaniw arsuña. Akanakaxa akanakawa: Forma
afirmativa, forma negativa, forma interrogativa, forma interrogativa
negativa.

(Forma afirmativa) (Forma interrogativa)


qilqaña qilqaña
Naya-x Qilq-t-wa Naya-x Qilq-t-ti
Juma-x qilq-ta-wa Jumax qilq-ta-ti
Jupa-x qilq-i-wa Jupax qilq-i-ti
Jiwasax qilq-tan-wa Jiwasax qilq-tan-ti

Nänaka-x Qilq-a-px-t-wa Nänaka-x Qilq-a-px-t-ti


Jumanaka-x Qilq-a-px-ta-wa Jumanaka-x Qilqa-px-ta-ti
Jupanaka-x Qilq-a-pxi-wa Jupanaka-x Qilqa-px-i-ti
Jiwasanaka-x Qilq-a-px-tan-wa Jiwasanaka-x Qilqa-px-tan-ti

(Forma negativa) (Forma Interrogativa negativa)


qilqaña qilqaña
Naya-x Jani-w Qilq-k-t-ti Naya-x Jani-t Qilq-k-ta
Juma-x Jani-w Qilq-k-ta-ti Juma-x Jani-t Qilq-k-ta
Jupa-x Jani-w Qilq-k-i-ti Jupa-x Jani-t Qilq-k-i
Jiwasa-x Jani-w Qilq-k-tan-ti Jiwasa-x Jani-t Qilq-k-tana

Nänaka-x Jani-w Qilq-a-px-k-t-ti Nänaka-x Jani-t Qilq-a-px-k-ta


Jumanaka-x Jani-w Qilq-a-px-k-ta-ti Jumanaka-x Jani-t Qilq-a-px-k-ta
Jupanaka-x Jani-w Qilq-a-px-k-i-ti Jupanaka-x Jani-t Qilq-a-px-k-i
Jiwasanaka-x Jani-w Qilq-a-px-k-tan- Jiwasanaka-x Jani-t Qilq-a-px-k-tana
ti

Luririnak qilqapxañäni

Forma afirmativa
Anataña Ikiña
Naya-x ……….t-wa Naya-x ………………..
Juma-x ……….ta-wa Juma-x ………………
Jupa-x ……….i-wa Jupa-x ……………..
Jiwasax ……….tan-wa Jiwasax ………………..
Nänaka-x ………….-px-t-wa Nänaka-x ……………………….
Jumanaka-x ………-px-ta-wa Jumanaka-x ……………………..
Jupanaka-x ………-pxi-wa Jupanaka-x ……………………….
Jiwasanaka-x ….....-px-tan-wa Jiwasanaka-x ……………………….
[69]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

saraña _______________________
Naya-x ……………… Naya-x ………………
Juma-x ……………… Juma-x ………………
Jupa-x ………………
Jupa-x ………………
Jiwasax ……………… Jiwasax ………………
Nänaka-x ……………px-t-wa
Nänaka-x ………………t-wa
Jumanaka-x ……………px-ta-wa
Jumanaka-x ………………-ta-wa
Jupanaka-x ………………pxi-wa
Jupanaka-x ………………-i-wa
Jiwasanaka-x …………..px-tan-wa Jiwasanaka-x ………………-tan-wa

Forma interrogativa
Suchuña Manq’aña
Naya-x ……. -…-ti Naya-x ………………….
Jumax …….. -….-ti Jumax …………………….
Jupax ……..-…-ti Jupax ………………………
Jiwasax ………-….-ti Jiwasax ………………………..
Nänaka-x ……….-px-….-ti Nänaka-x ………………………
Jumanaka-x .…..….-px-…-ti Jumanaka-x ………………………
Jupanaka-x ..……..-px-…-ti Jupanaka-x …………………………
Jiwasanaka-x ..……..-px-…-ti Jiwasanaka-x ………………………..
phayaña ____________________
Naya-x ……………… Naya-x ………………
Jumax ……………… Jumax ………………
Jupax ……………… Jupax ………………
Jiwasax ……………… Jiwasax ………………
Nänaka-x ……………….… Nänaka-x ………………
Jumanaka-x ………………… Jumanaka-x ………………
Jupanaka-x ………………….. Jupanaka-x …………………….
Jiwasanaka-x …………………… Jiwasanaka-x …………………….

Sawinaka
 Ch’anqhatasa laq’utasa uñt’atapuniw thaqhasiñ siwa.
 Janiwa willkjama k’ajañati ninjamas k’ajañakiw siwa.
 Janiw t’ant’ax manq’añati, lap’aw aqir siwa.

[70]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

Forma negativa
T’ijuña Alaña
Naya-x Jani-w ………-k-……ti Naya-x Jani-w …………………….
Juma-x Jani-w ………-k-…….ti Juma-x Jani-w ……………………….
Jupa-x Jani-w ………-k-……ti Jupa-x Jani-w ……………………….
Jiwasa-x Jani-w ……….-k-…..ti Jiwasa-x Jani-w ………………………..
Nänaka-x Jani-w ………px-k-…..ti Nänaka-x Jani-w ………….px………
Jumanaka-x Jani-w ……..px-k-…..ti Jumanaka-x Jani-w …………px………
Jupanaka-x Jani-w …….px-k-…..ti Jupanaka-x Jani-w ………….px………
Jiwasanaka-x Jani-w ……..px-k-…..ti Jiwasanaka-x Jani-w ……….px……..
khuchhuña ________________
Naya-x ………. ………………
Naya-x ………. ………………
Juma-x ………. ………………
Juma-x ………. ………………
Jupa-x ………. ………………
Jupa-x ………. ………………
Jiwasa-x ………. ………………
Jiwasa-x ………. ………………
Nänaka-x ………. ………………
Nänaka-x ………. ………………
Jumanaka-x …….. ………………
Jumanaka-x …….. ………………
Jupanaka-x ………. ………………..
Jupanaka-x ………. ………………..
Jiwasanaka-x ……. ………………
Jiwasanaka-x ……. ………………

Forma negativa interrogativa


Munaña Q’ipiña
Naya-x Jani-t …….-k-…. Naya-x Jani-t ………………
Juma-x Jani-t …….-k-….. Juma-x Jani-t ………………
Jupa-x Jani-t ……-k-…… Jupa-x Jani-t ………………
Jiwasa-x Jani-t …….-k-…… Jiwasa-x Jani-t ………………
Nänaka-x Jani-t ………-px-k-….. Nänaka-x Jani-t ………….px……….
Jumanaka-x Jani-t ……….-px-k-….. Jumanaka-x Jani-t ……….px……….
Jupanaka-x Jani-t ………-px-k-…. Jupanaka-x Jani-t ……….px……….
Jiwasanaka-x Jani-t ………-px-k-…… Jiwasanaka-x Jani-t ……….px……….
Liq’iña ________________
Naya-x ……. ………………
Naya-x ……. ………………
Juma-x ……. ………………
Juma-x ……. ………………
Jupa-x ……. ………………
Jupa-x ……. ………………
Jiwasa-x ……. ………………
Jiwasa-x ……. ………………
Nänaka-x ……. ………………
Nänaka-x ……. ………………
Jumanaka-x ……. ………………
Jumanaka-x ……. ………………
Jupanaka-x ……. ………………
Jupanaka-x ……. ………………
Jiwasanaka-x ……. ………………
Jiwasanaka-x ……. ………………

[71]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

KIMSAQALQÜR T’AQA
JAKÄW URAQISA (MEDIO AMBIENTE)

8.1. Jakaw uraqisa (Nuestro medio ambiente)


Jamuqa uñxatas lup’ipxañäni.

Jamuqar sum uñxatas arunak qilqapxañäni.

¿Qhirwa uraqiti?
El sufijo –ti interrogativo marca tanto el
………………………………………….
negativo y el interrogativo. En algunos
casos se une al adverbio negativo y en
¿Jumax junt’u uraqir sariritati?
otras se ubica al final de una oración.
…………………………………………..

[72]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

8.2. Janiwa sañampi jay sañampi (Dicciones de negación y


afirmación)

Jiskt’anakar jay sañatakisa janiwa sañatakisa kunaymani arunakawa apnaqata.

Jumax junt’u uraqitatati…………………Janiwa, sunitatwa


Jisa Kullakamaxa jutpachaniti…………………inasa jutpachani
janiwa Jumax La Paz markatatati………………...Jisa La Paz markatatwa
inasa
chiqa k’ari Chukiyawu markaxa ‘chuqi yapu’ arut saphiqtatawa
Chiqa Ka’ri

Aka jiskt’anakarux jisa, janiwa arunakamp phuqhachapxañäni.

1¿Juman sutimax Paulinoti? Chiqa k’ari jay sawinaka


……………………………….
Bolivia markax 1825 maran utt’ayasitäna
2¿Jumax yatichiritati?
Chiqa k’ari
……………………………..
3¿Kullakamax jutpachaniti? El Alto markax 1985 maran utt’ayasitäna.
Chiqa k’ari
……………………………….
4¿Jumax yatichiritati? Illimani qullux Tarija markankiriwa
Chiqa k’ari
………………………………
5¿Jumax El Alto markatatati? …………………………………………………

………………………………… Chiqa k’ari

Arunak sum ist’as qilqantapxañäni.

[73]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

8.3. Muspharkay uraqinaka (Lugares turísticos)


Qullu ‘cerro’
Khunu qullu ‘nevada’
Jawira ‘río’
Quta ‘lago’
Irana ‘vereda’
Qarqa ‘roca’
P’ujru ‘hoyada’
Ch’umi ‘bosque’
Pampa ‘planicie’
Warankha ‘barranco’
…………………………. ………………………..
Wayk’u ‘quebrada’
Suni ‘altiplano’
Qhirwa ‘valle’
Junt’u ‘yungas’
Ayllu ‘comunidad’
Marka ‘ciudad/país’
Wat’a ‘isla’
…………………………
………………………
………………………
…………………………. ………………………..

IILIMANI QULLUN SÄWIPA

Nayrapachaxa mä aymar waynamp qhichwa


tawaqumpiw munasipxatayna. Waynaxa Illi
satataynawa. Tawaqusti Mana satarakitaynawa. Illi
waynaxa nayamp jaqisiñ muntati sasaw satayana.
Manasti - nayax Furia Qhichwan phuchhapatwa,
jumax Wiraxuchan yuqaparakïtawa. Nayax Furia
Qhichwan mutuyataw aka aymar uraqinakan sarnaqta; Ukampirus, Furia
Qhichwax Jan thaqhisiyitañpatakiw chuqiyaputuqir khithanukunitu.
Qhichwanx Mana arux janiwa sañ muni ukatw Wiraxuchan yuqapampix
janipun wali k’uchikikäti-sasaw satayna. Ukham uñjasisax jamasatw uka
munasirinakax jaqichasipxatayna. Ukatwa Furia qhichwax wali thithita mana
tawaqurux janq’u isinpacha jach’a qulluru tukuyatayna. Illi waynaxa uk
yatisax wal jachatayna. Wiraxuchax uk uñjasax suma thayaruw Illi waynarux
tukuyarakitayna. Ukatwa, ILLIMANI qullux Illi waynampin Mana tawaqumpin
munasiwip uñachayi. Ukakikparakiw yusanakapar jan ist’apxatapat
taripäsiwipw uñachayi. Ukampirusa, Illix ch’uñul thayar tukuyatawa, jichha
pachanakans Illimani thayat uñt’ata , Mana tawaqusti janq’u khunu
qullur tukuyatarakiw yaqha jakäwinx panini wiñayatak munasipxi.

[74]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

a) Muspharkañ uraq chiqanak uñt’apxañäni.

¿Kawkins jikxatasi? ………………….. ¿Kawkins jikxatasi?...............................


¿Kunas sutipaxa? ……………………. ¿Kunas sutipaxa?..............................

¿Kawkins jikxatasi? ………………….. ¿Kawkins jikxatasi?...............................


¿Kunas sutipaxa? ……………………. ¿Kunas sutipaxa?..............................

b) Yaqha musparkay chiqanak sutichapxañäni.


¿Kunas sutipaxa? ¿Kawkins ¿Kunjamasa?
jikxatasi?
1.Titicaca 1.Copacabana (Bolivia 1.Quta, jach’a, jiwaki…
2…………………….. 2…………………….. 2……………………..

3……………………… 3……………………… 3………………………

4……………………… 4……………………… 4………………………

5……………………… 5……………………… 5………………………

6……………………… 6……………………… 6………………………

7……………………… 7……………………… 7………………………

[75]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

8.4. Uywanaka (Animales)


8.4.1. Jaqin uywat uywanaka (Animales domésticos)

Qalakayu, qarwa, wank’u, anu, k’anka,


wallpa, phisi, Waka, khuchhi, k’alla,
qaqilu, pili, chhiwchhi, urpila, wanaku,
k’uwisu wallpa, limachi,

Aka uywata uywanakan sutinakap phuqhachapxañäni.

Akax qaqiluwa akax ……………….. akax……………… akax………….

Akax……………… akax ……………… akax……………… akax…………..

Jamusiñanaka
Kunas kunasa pusi ch’akurani pä axsarañani mä khiwiñani.

¿kunasa? (akaw)

Kunas kunasa jiwa wila kachuchanikitwa qunqurisa qhipaxaru uñtatatwa


warmitsa wali warmiraratwa.
¿Kunatsa? (ak’nak’)

[76]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

Kunjams uywata uywanakax yanapistu uksatuqit amuyt’apxañäni.

Wakax yapunak qhulli …………………………. …………………………..


…………………………….. …………………………. …………………………..
…………………………….. …………………………. …………………………..

…………………………….. …………………………. …………………………..


…………………………….. …………………………. …………………………..
…………………………….. …………………………. …………………………..

IWIJAMP ASNUMP ANUMPI


Mä urux iwijamp asnump anumpiwa jach’a markar sarañ amtapxatäna.
Ukat mä qawqha urutxa jach’a markarux puripxataynawa. Niya walja
urunak qhiparxasasti ayllupar kutt’añatakiw mä k’añaskuru
makatapxatayna. Thakhinsti asnuwa nayraqat saraqatayna, ukatxa awtu
q’iwirir payllarakitayna. Ukatxa iwijarakiw saraqatayna jani qulqinixasasti
mayak t’ijtawayxarakitayna. Ukatxa anuwa saraqatayna, awtu q’iwiriruxa
payllarakitaynawa. Awtunixa iwija masimax janiw payllkitut sasawa
anun qulqipasa apt’at mayak jaltawayxatayna.
Ukat jichhakamawa asnuxa jan awturu axsarkiti, iwijasti jank’akiw
t’ijtaraki, anusti qulq manütapatwa ¡qulqi kutt’ayxita!, ¡qulqi kutt’ayxita!
sasax awtunirux wali achjasa arktaraki.

[77]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

8.4.2. Salqa uywanaka (Animales silvestres)


Aka arunakamp jamuqanakar phuqhachapxañäni.
Jamp’atu, Katari, k’alla, p’isaqa, suri,

lulinchu, liqi-liqi, khullu, wisk’acha tiwula, kunturi,

chiwanku, yaka-yaka, phich’itanka, siwiq’ara jukumari,


urpila, khirkhinchu, allqamari, k’ili-k’ili, jukumari, pili,
juku, ch’usiqa, khullu, wari.
Yaqha salqa uywanak yatxatapxañäni.

a) Aka jamuqanakar sutinakap uskupxañäni.

Akax jamp’atuwa akax ……………….. akax……………… akax…………..

Akax…………………..

akax ……………….. akax……………… akax………….. akax……………….

akax………… akax ……………….. akax……………… akax………………


[78]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

Akax…………… akax ……………….. akax……………… akax………………

Akax………… akax ……………….. akax……………… akax………………

b) Aka jaylliw jayllipxañäni.


YATINTAWI
1. ¿Khithirus jaylliwix parli?
……………………………………………………
LOS PUKARAS
(Layqa phich’itanka ) 2. ¿Kunas layqa phich’itankaxa?

Layqa phich’itanka ………………………………………………………


………………………………………………………
Kunats larch’ukista
munirijampisa silus mantayista 3. ¿kunxats jaylliwix parli?
………………………………………………………
…………………………………………………….
Jumar munañasti kuna waliraki.
Punkum paskipansa 4. ¿kuns phich’itankatx qilqasma?
………………………………………………………
Anump p’atjayista
………………………………………………………
………………………………………………………
………………………………………………………
……………………………………………………..

[79]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

Aka kimsa jisk’alalanakax


c) Aka arunak jikipxañäni. iwijanakakaruw puriñ
PHISI, ANU, K’ALLA, QARWA, IWIJA, CHIÑI, munapxi jupanakar yanapt’apxañäni
URPILA, JAMACH’I, LAQ’U, JUKUMARI.

J X QH T KH Q A X
U U K' A LL A Y J
K CH PH N S R T P
U R I U KH W W T'
M L W Ñ L A Q' U
A PH I S I W KH T
R P' J A M A CH' I
I Y A L I P R U

d) Aka jawar ullart’as mayni masir arxayapxañäni.

QARWAQALLUMP TIWULAMPI
YATINTAWI

1. ¿Khithinakats jawarix parli?

………………………………………

2. ¿Tiwulax kuns kamachäna?

………………………………………

Mä kutix qarwaqalluw pampan mamap 3. ¿Qarwaqallux kuns luräna?


thaqhaskatayna. Ukatx tiwulampiw ……………………………………..
jikthaptatayna. Tiwulax laqakiw
manq’antañatak katthapitayna. 4. ¿Khithis qarwaqallur
Qarwaqallux jan manq’antayasiñatakix qhiphiyäna?
wal tiwularux akham sas achikasitayna. ……………………………………….
janïr manq’antkasinx aka pinkilluy
phust’asim nayax thuqt’arapimawa, ukat *tiwulan yaqha sutinakap
yatxatas qilqantapxañäni.
manq’antitäta sasa. Tiwulax iyaw sasaw
taqi chuyma phust’arakitayna. Ukatx uk …………………………………………
ist’asax pä jach’a anuw jalanipxatayna. …………………………………………
Tiwular walpinrak achjapxatayna.
………………………………………
Tiwulax pinkills pachparuw liwtasiwyas
jan uñtas t’ijtawayxarakitayna.
Ukhamatw qarwaqallux qhispitayna.

[80]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

8.4.3. Laq’unaka (Insectos, gusanos y arácnidos)

Aka arunakamp jamuqanakar phuqhachapxañäni.


Chhixwiriri, sillq’u, chhichhillankha, kusi-kusi, sik’imira,
mamuraya, pilpintu, thutha, kusi kusi, ch’uru,
ti’t’i-t’iti, tikuna, laqatu, lap’a, k’uti, t’asa
juq’ullu, pankataya, qapuri.

a) Aka jamuqanakar sutinakap phuqhachapxañäni.

Akax chhixwiririwa akax ……………….. akax……………… akax…………..

Akax………………….. akax ……………….. akax……………… akax…………..

Akax………………… akax ……………….. akax……………… akax…………..

Akax…………… akax ……………….. akax……………… akax…………..

[81]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

b) Laq’unakan sutinakap siqinchapxañäni.

Qarwa Chhixwiriri wari k’alla chhichhillankha phisi


mamuraya k’ayra pilpintu anu sik’imira puku puku
thutha waka kusi kusi jararankhu ch’uru ti’t’i t’iti

sut’ukalla tikuna k’usillu laqatu lap’a achaku k’uti


t’asa urpila jamaqanqa, waka, nina-nina.

c) Aka jaylliw jayllipxañäni.


YATINTAWI
PAMPA TANI TANI 1. ¿Kunxats jaylliwix parli?
Demetrio Marca ……………………………………………
Pampa tani tani taniskaraktati 2. ¿Kuna uywanakas jaylliwinki?
Pampa kusi kusi kusiskaraktati
…………………………………………..
Waynam uñkatata taniskaraktati
3. ¿Khithirus jaylliwix parli?
Naya uñkatata kusiskaraktati
……………………………………………
Flor de tani tani jisk’a panqarita 4. ¿Kuns tani tani arux sañ
Pampa kusi kusi señal de alegría muni?

Los dos son signo de mi pàisanita …………………………………………


Anuncian la brisa para la alegría
*kuna saminakas tani tanix utji
Pampa qamaqitu aquskaraktati uk qilqapxañäni.
Luma uñkatata aquskaraktati ……………………………………………

Arunak ist’as qilqapxañäni.

[82]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

LLÄTUNKÏR T’AQA
KUNJAMASKIS PACHAXA (CÓMO ESTÁ EL TIEMPO)

9.1. Pacha saräwi (Ciclo del tiempo)


Aymaranakatakix kunjamas pachax uñjata.

9.2. Pacha tupunaka (‘Medidas del tiempo’)

SUTI JAQUKIPA CHIMPU TANTIY TUPU


T’iki ‘Segundo’ t’ 1000 milisegundos
K’ata ‘Minuto’ k’ 1 min = 60s
Pacha ‘Hora’ p 1 h = 60 min = 360s
Uru ‘Día’ u 1 d = 24h = 86400s
Simana4 ‘Semana’ sm 1 sem = 7d = 168h
Phaxsi ‘Mes’ phx 1 mes = 4sem = 31d
Mara ‘Año’ mr 1 año = 12 meses = 365d

ARUSKIPÄWI
A: ¿Kullaka kuna pachaxisa?
B: tunka aruma pachaxiwa.
A: ¡Jatilamuspa! ¡Wali arumaxarakitanasa!
B: Ukhamawa, k’añaskutatxay sarawayxchita.
A: kimsaqalq chikataniw sarxañayäta. ¡Sarawayxa!.

[83]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

9.3. Pacha t’aqanaka (Estaciones del año)


Aymar jakawinx pachaparjamaw phaxsinakax t’aqanuqataraki.

JUYPHI PACHA ‘Estación fria’ (Invierno)


AWTI PACHA ‘estación seca’ (Otoño)
JALLU PACHA ‘estación lluviosa (verano)
LAPAK PACHA ‘estación calurosa’ (primavera)

9.3.1. Pachanaka (La hora)

Pacha phuqhata Uru jalja


05:00 = phisqha alwa Alwa
09:00 = llätunka uru 00:00 – 06:00
15:00 = kimsa jayp’u
22:00 pm = tunka aruma Uru
Pacha chikatani 06:00-12:00
05:30 = phisqha alwa chikatani
09:30 = llätunka uru chikatani Jayp’u
15:30 = kimsa jayp’u chikatani 12:00- 18:00
10:30 pm = tunka aruma chikatani
Pacha k’atanakani Aruma
05:45 = phisqha alwa pusi tunka phiqhani k’atanakampi 18:00-00:00
09:21 = llätunka uru pä tunka mayani k’atanakampi
15:53 = kimsa jayp’u phisqha tunka kimsani k’atanakampi.
22:19 = tunka aruma tunka llätunkani k’atanakampi.
¿Kunjamas pachax jakhuña?

Tunka payani Jayp’u tunka paqalquni k’atanakampi


‘doce del medio dia con diez y siete minutos’

[84]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

Tikti/ ch’ipxta Pacha wikucha


wikucha

K’ata wikucha

Pachanak phuqhachapxañäni.

¿Kuna pachaxisa? ¿Kuna pachaxisa? ¿Kuna pachaxisa?

…………………….. …………………….. ……………………..

¿Kuna pachaxisa? ¿Kuna pachaxisa? ¿Kuna pachaxisa?

…………………….. …………………….. ……………………..

[85]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

Aka pachanak phuqhachapxañäni.

18:00 = ………………………………………………………………….
21:09 = ………………………………………………………………….
11:30 = ………………………………………………………………….
12:00 = ………………………………………………………………….
14:53 = ………………………………………………………………….
00:00 = ………………………………………………………………….
19:46= …………………………………………………………………..
Suxta alwa pusi tunka pusini k’atanakampi ……………………
Phisqha jayp’u ……………………………………………………………
Pä jayp’u chikatani ………………………………………………………
………………………………………………………………………………….
…………………………………………………………………………………
………………………………………………………………………………..

Aymaranakan pacha tupupax akhamarakiwa.


ARUSKIPAWI
A: Aski urukipan kullaka
B: Aski urukipan jilata
A: Kuna pachaxisa
B: 09:00 am uruxiwa
A: Uruxarakitänasa
B: Ukhamaw kullaka. Kawkirus
wali laqapuni saraskta.
A: Yatiqañ utaruw saraskta.
Qhipt’awa. Qhipuruw jikisiñäni.
B: Jikisiñkamaya. Qharürkama,
jikisiñatakix jawsanimawa
A: Iyaw jilata. Jikisiñkama. Sarxa.
Qilqanitatapi. Whatsapptuqi jan
ukax messengertuqiw aruskipañäni.
B: Walikiwa. Ukhamax Megabyte
chaninak alasisaw qilqanïma.

[86]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

9.3.2. Paqa urunaka (Días de la semana)


Phaxsi uru Saxra uru Wara uru Illapa uru Ñanqha Kurmi uru Willka uru
‘lunes’ ‘martes’ ‘miercoles’ ‘jueves’ uru ‘sábado’ ‘domingo’
‘viernes’

YATIÑATAKI
Existen diferentes adjetivos para marcar y denominar los aspectos temporales, tales como:
wasüru ‘ayer’, warüru ‘anteayer’, khuri warüru ‘antes de anteayer’ jichhüru ‘hoy’,
qharüru ‘mañana’, jurpüru ‘pasado mañana’, nïpüru ‘después de pasado mañana’ mä
jichhürjama ‘un día como hoy’, inüru ‘día ordinario’, sapüru ‘diario’, mäkip uru ‘día por
medio’, phistüru ‘día festivo’, lupi uru ‘día soleado’, ch’iwi uru ‘día de sombra’, thaya uru
‘día frígido’, llamp’u uru ‘día favorable’, y así podemos citar muchos instantes de tiempo.

9.3.3. Phaxsi saräwinaka (Fases lunares)


Aka arunakamp phaxsi saräwir phuqhachañäni

JAYRI ‘luna nueva’ SUNAQI ‘cuarto menguante’


URT’A ‘luna llena’ LLULLUQA/WAWA PHAXSI ‘cuarto creciente’

………………. …………… ……………… …………………

Jamusiñanaka
1. Kunasa kunasa, quta taypi manqhana chikat kisu liwisiski.
¿Kunasa?
………………….. (isxahp)

2. Kunasa kunasa, naya purt ukaxa willkasa imantasi, taqiniwa


samarapxi. ¿Kunasa?............... (amura)

*Sarawisan lumasanakat yatxatapxañäni. Kunjams uywanakas, alinakas,


warawaranakas, thaya wayranakas pacha sarawinak uñachayi uksatuqit amuykipas
aruskipapxañäni.

[87]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

9.3.4. Phaxsinaka (Meses)

Willka kuti Mara t’aqa


‘julio’ ‘junio’
Llumpaqa/
lakan phaxsi Llamayu
‘agosto’ ‘mayo’

Sataqallta Qasawi
‘septiembre’ ‘abril’

Taypi sata
‘Octubre’ Achuqa
‘marzo’

Lapaka Anata
‘Noviembre’ ‘febrero’

Chinuqa
Jallu qallta ‘enero’
‘Diciembre’

a) Phaxsinak kikipayapxañäni.
Pacha jaljanak siqintapxañäni.
Abril Chinuqa
Agosto Anata
Diciembre Achuqa juyphi pacha nayra pacha

Enero Qasawi
akapacha jutpacha
Febrero Llamayu
Julio Mara t’aqa awti pacha
Junio Willka kuti jumapacha jallu pacha
Marzo Lapaka
lapak pacha sarpacha JUMAPACHA
Mayo Sata qallta
Octubre Taypi sata
jichha pacha qhipa pacha
Noviembre Llumpaqa/lakan phaxsi
Septiembre Jallu qallta ukch’pacha ALAXPACHA

[88]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

b) Pacha tupu uñt’apxañäni. Ukatx phunchhaw urunak siqintapxañäni.

QASAWI LLAMAYU
MARA T’AQA

SATAQALLTA:…………………………………………………………
LLUMPAQA: …………………………………………………..
QASAWI: 15 uru (Tasrija markan utt’awipa)

WILLKA KUTI: ………………………………………….


MARA T’AQA: ……………………………………
LLLAMAYU: …………………………………
WILLKA KUTI LLUMPAQA SATAQALLTA

c) ¿Kunapachas wilanchax luraña? Uksatuqit amuyt’as arunak qilqapxañäni.

……………………………………………………..

……………………………………………………..
……………………………………………………..
……………………………………………………..
……………………………………………………..
……………………………………………………..

Yaqha yupaychawinak yatxatapxañäni


1. ¿Kunas luqtaxa? 4. ¿Kunas q’uwanchaxa?
2. ¿Kunas waxt’axa? 5. ¿Kunas katjaxa?
3. ¿Kunas ajayuxa? 6. ¿Kunas Jiq’inchjaxa?

[89]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

9.4. Aru thakhi (Sintaxis)


Aymar arunx aru thakhix suma kunkanchatarakiwa. Janiw castellano
arunjamakiti.

S C V S V C
Aymara Castellano
9.4.1. Tama aru (La oración)
Aymar arunx tama arux akham uñtaniwa. Tama arunakax luririrupuniw
tukuyi.

Jupax anatiwa Tawaqux thunkhu thunkh anatani

S V S C V

Awtux saraskiwa Achachilax manq’ phayi

S V S C V

Tama arunak qilqapxañäni. Aru thakhinakap sutichapxañäni.

Nayax t’ant’ alta


……………………………………….
Jupax utajaruw jutatäna
……………………………………….
……………………………………….
………………………………………. Istikux awt apnaqaski

……………………………………….
………………………………………. Tata geronimox isinak ch’uku.
……………………………………….

En la lengua aymara la estructura de la oración se conbina entre S+C+V. Es


decir el verbo siempre termina al final de la oración. La sintaxis aymara puede
aparecer en las siguientes estructuras.
V S+V S+V+C S+CD+V S+CD+CI+V S+CD+CI+CC+V
CC+S+CD+CI+CC+V ETC.

[90]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

TUNKÏR T’AQA
PACHA SARA UÑAKIPAWI (DIAGNÓSTICOS TEMPORALES)

10.1. Kunayman pachanaka (Inclemencias del tiempo)


Jakawisanx kunayman pachanakaw mäkipti. Juyphi pachans jallu
pachans awti pachans lapak pachans urut ururuw pachax mayjt’i.

Juyphi chhijchhi jallu lupi wayra thaya


qinaya qhaqhawra khunu laq’a-wayra q’ixu q’ixu
illapa lliju-lliju sulla-jallu urpu chhullunkhi
tutuka wayra-jallu jujuri uraq-khathati asati uraq-jist’jta

a) Aka jamuqanakar kunayman pachanakamp phuqhachapxañäni.

¿Kunjamaskis pachaxa? ¿Kunjamaskis pachaxa?


Pachax wayrawa ……………………………………..

¿Kunjamaskis pachaxa? ¿Kunjamaskis pachaxa?


…………………………………….. ………………………………………

[91]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

¿Kunjamaskis pachaxa? ¿Kunjamaskis pachaxa?


…………………………………….. ………………………………………

b) Aka jawari ullarapxañäni.

WAYRAMPI WILLKAMPI
YATINTAWI.
Mä urux intimp wayrampiw atipt’asiñatak
1. ¿Kunas yatichawipaxa?
amtapxatäna. Khitis wali ch’amani uk
……………………………………………………………….
yatiñataki. Ukatxa mä chachaw
thakhinjam jutaskarakïna. Ukatx wayraw 2. ¿Khithis atipì?
akham säna:-Khä kaputin chachar uñjtati. ……………………………………………………………
Khititix isi aparkan ukaw atipirïni. Ukatx
3. ¿Kuns wayrax luratayna?
wayraw nayraqat yant’atayna, wali tutuk
wayrapuniw thayt’atayna. Chachasti ……………………………………………………………..

jark’aqasiñatakix juk’ampiw isthapisitayna. 4. ¿Kuns willkax luratayna?


Ukatx juk’amp wayrapansti juk’ampiw
………………………………………………………………..
isthapisirakitayna.Ukat wali ch’ama qaritaw
5. ¿Kunats wayramp willkampix
wayrax samart’xatayna. Willkax jan
atipt’asipxatayna?
kamsasaw wali ch’isi lupt’arakitayna.
………………………………………………………………
Chachax wali jump’iñ qalltatayna, wali
phuthutjayasisasti isinak 6. ¿Khithis atipt’asiñ amtatayna?
apsusxarakitayna. Ukhamatw willkax ……………………………………………………………
atipatayna.

[92]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

10.2. Luririn pachanakapa (Los tiempos verbales)


10.2.1. Nayra pachamp jutïr pachampi (tiempo pasado y
futuro)

Luririn pachanakapax walt’atawa. Ukampirusa nayra pachamp jutïr


pachampixa akhamarakiw jaljti.

NAYRA PACHA JUTÏR PACHA


(Tiempo pasado) (Tiempo futuro)

Nayra pacha (tiempo pasado) Jutïr pacha (tiempo fururo)

Amtat pacha (pasado testimonial) Saraña


saraña
Naya-x sara-yä-t-wa Naya-x Sara-¨- ø -wa
Juma-x sara-yä-ta-wa Juma-x Sara-¨-ta-wa
Jupa-x sara-¨-n-wa Jupa-x Sara- ø-ni-wa
Jiwasax sara-yä-tan-wa Jiwasax Sara-ñäni-ø -wa
Nänaka-x Sara-pxa-yä-t-wa
Jumanaka-x Sara-pxa-yä-ta-wa
Jupanaka-x Sara-pxa-¨-n-wa Nänaka-x Sara-pxa-¨- ø-wa
Jiwasanaka-x Sara-pxa-yä-tan-wa Jumanaka-x Sara-pxa-¨- ta-wa
Jupanaka-x Sara-pxa- ø- ni-wa
Jani amtat pacha (pasado No testimonial)
Jiwasanaka-x Sara-pxa-ñäni-ø- wa
saraña
Naya-x sara-tä-t-wa El sufijo –yä marca el tiempo verbal
Juma-x sara-tä-ta-wa pasado testimonial.
Jupa-x sara-tä-n-wa
Jiwasax sara-tä-tan-wa El sufijo –tä marca el tiempo verbal
Nänaka-x Sara-pxa-tä-t-wa pasado no testimonial.
Jumanaka-x Sara-pxa-tä-ta-wa
Jupanaka-x Sara-pxa-tä-na-wa El tiempo futiuro es marcado pr (¨) o un
Jiwasanaka-x Sara-pxa-tä-tan-wa morfema cero ø.

[93]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

Luririnak qilqapxañäni.

Nayra pacha (tiempo pasado)


Amtat pacha (pasado testimonial) Jani amtat pacha (pasado No
testimonial)
Manq’aña Laruña
Naya-x manq’a yä -…-wa Naya-x …………tä-……..
Juma-x manq’a yä.-…-wa Juma-x ………..tä-………..
Jupa-x manq’ä ....wa Jupa-x ………..tä-………….
Jiwasax manq’a -yä-tan-wa Jiwasax ………..tä-……………..
Nänaka-x manq’a-pxa-….-…-wa Nänaka-x ………pxa-tä-………
Jumanaka-x manq’a-pxa-….-….-wa Jumanaka-x ………pxa-tä-……….
Jupanaka-x manq’a -pxä-….-wa Jupanaka-x ……..pxa-tä-………
Jiwasanaka-x manq’a-pxa-….-….-wa Jiwasanaka-x ……..pxa-tä-………
Phayaña Ist’aña
Naya-x …………………….. Naya-x ……………………..
Juma-x …………………….. Juma-x ……………………..
Jupa-x …………………….. Jupa-x ……………………..
Jiwasax …………………….. Jiwasax ……………………..
Nänaka-x …………………….. Nänaka-x ……………………..
Jumanaka-x …………………….. Jumanaka-x ……………………..
Jupanaka-x …………………….. Jupanaka-x ……………………..
Jiwasanaka-x …………………….. Jiwasanaka-x ……………………..
_______________ _______________
Naya-x …………………….. Naya-x ……………………..
Juma-x …………………….. Juma-x ……………………..
Jupa-x …………………….. Jupa-x ……………………..
Jiwasax …………………….. Jiwasax ……………………..
Nänaka-x …………………….. Nänaka-x ……………………..
Jumanaka-x …………………….. Jumanaka-x ……………………..
Jupanaka-x …………………….. Jupanaka-x ……………………..
Jiwasanaka-x …………………….. Jiwasanaka-x ……………………..
_______________ _______________
Naya-x …………………….. Naya-x ……………………..
Juma-x …………………….. Juma-x ……………………..
Jupa-x …………………….. Jupa-x ……………………..
Jiwasax …………………….. Jiwasax ……………………..
Nänaka-x …………………….. Nänaka-x ……………………..
Jumanaka-x …………………….. Jumanaka-x ……………………..
Jupanaka-x …………………….. Jupanaka-x ……………………..
Jiwasanaka-x …………………….. Jiwasanaka-x ……………………..

[94]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

Jutïr pacha (tiempo fururo)


Saraña Phayaña
Naya-x ……….. -wa Naya-x ………………………..
Juma-x ………….-wa Juma-x ………………………
Jupa-x ……………-wa Jupa-x …………………
Jiwasax ……………. -wa Jiwasax ………………………..
Nänaka-x ………pxä-wa Nänaka-x ……………………..
Jumanaka-x ………..pxä…….-wa Jumanaka-x ……………………..
Jupanaka-x ………..pxa- ……wa Jupanaka-x ……………………..
Jiwasanaka-x ……….-pxa-…… wa Jiwasanaka-x ……………………..
Qilqaña Anataña
Naya-x ………………… Naya-x …………………….
Juma-x ….…..…………….. Juma-x …………………..
Jupa-x ……………………… Jupa-x …………………..
Jiwasax …..……………………. Jiwasax …………………
Nänaka-x ……..……………….. Nänaka-x ……………………..
Jumanaka-x …..……………….. Jumanaka-x ……………………..
Jupanaka-x …..……………………. Jupanaka-x ……………………..
Jiwasanaka-x …..…………………… Jiwasanaka-x ……………………..

Nuwaña Ullaña
Naya-x ………………… Naya-x …………………….
Juma-x ….…..…………….. Juma-x …………………..
Jupa-x ……………………… Jupa-x …………………..
Jiwasax …..……………………. Jiwasax …………………
Nänaka-x ……..……………….. Nänaka-x ……………………..
Jumanaka-x …..……………….. Jumanaka-x ……………………..
Jupanaka-x …..……………………. Jupanaka-x ……………………..
Jiwasanaka-x …..…………………… Jiwasanaka-x ……………………..

Jawsaña Munaña
Naya-x ………………… Naya-x …………………….
Juma-x ….…..…………….. Juma-x …………………..
Jupa-x ……………………… Jupa-x …………………..
Jiwasax …..……………………. Jiwasax …………………
Nänaka-x ……..……………….. Nänaka-x ……………………..
Jumanaka-x …..……………….. Jumanaka-x ……………………..
Jupanaka-x …..……………………. Jupanaka-x ……………………..
Jiwasanaka-x …..…………………… Jiwasanaka-x ……………………..

[95]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

10.3. Yanapt’asiñanaka (Reciprocidades)

Yanapt’asiñanaktuqit amuykipapxañäni.
1.¿Kuns tatax luraski?
……………………
2.¿kuna lurawis jamuqnx
kunkanchayata?
……………………………..
3.¿Kunas aynixa?
…………………………..
4.¿Kuna yanapt’asiñanaks uñst’ta?
…………………………………….

Aka yanpt’asiwinakat yatxatapxañäni.

a) Ayni b) mink’a c) anxata d) chhalaqa e) Phayna

10.3.1. Luririn jaqkattanakapa (flexión verbal interactivo)

Luririn jaqkattanakapaxa flexion verbal interactivo sutimp uñt’atawa. Uka


lurawinakaxa maynimp kunkanchaykasawa uñstaraki.

NAYA
1-2 Nayax jumaru… ‘yo a tí’…
1-3 Nayax juparu…. ‘yo a él/ella’…

JUMA
2-1 Jumax nayaru… ‘tú a mí’…
2-3 Jumax juparu… ‘tú a él/ella’…

JUPA
3-1 Jupax nayaru… ‘él/ella a mí’…
3-2 Jupax jumaru… ‘él/ella a ti’…
3-3 Jupax juparu… ‘él/ella a él/ella’…
3-4 Jupax jiwasaru… ‘el/ella a nosotros’…

JIWASA
4-1 Jiwasax juparu… ‘nosotros a él/ella’…

[96]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

Flexión verbal interactivo (tiempo presente)


Uñch’ukiña Uñch’ukiña
1-2 Nayax jumar uñch’uksma 1-2 Naya-xa juma-ru uñch’uk-sma
1-3 Nayax jupar uñch’ukta 1-3 Naya-x jupa-r uñch’uk-ta
2-1 Jumax nayar uñch’ukista 2-1 Juma-x naya-r uñch’uk-ista
2-3 Jumax jupar uñch’ukta 2-3 Juma-x jupa-r uñch’uk-ta
3-1 Jupax nayar uñch’ukitu 3-1 Jupa-x naya-r uñch’uk-itu
3-2 Jupax jumar uñch’uktma 3-2 Jupa-x juma-r uñch’uk-tma
3-3 Jupax jupar uñch’uki 3-3 Jupa-x jupa-r uñch’uk-i
3-4 Jupax jiwasar uñch’ukistu 3-4 Jupa-x jiwasa-r uñch’uk-istu
4-3 Jiwasax jupar uñch’uktan 4-3 Jiwasa-x jupa-r uñch’uk-tana
Munaña Nuwaña
1-2 Naya-x juma-r ………………….. 1-2 Naya-x juma-r …………………..
1-3 Naya-x jupa-r …………………. 1-3 Naya-x jupa-r ………………….
2-1 Juma-x naya-r …………………. 2-1 Juma-x naya-r ………………….
2-3 Juma-x jupa-r ………………… 2-3 Juma-x jupa-r …………………
3-1 Jupa-x naya-r ……………….. 3-1 Jupa-x naya-r ………………..
3-2 Jupa-x juma-r ……………… 3-2 Jupa-x juma-r ………………
3-3 Jupa-x jupa-r ………………. 3-3 Jupa-x jupa-r ……………….
3-4 Jupa-x jiwasa-r …………… 3-4 Jupa-x jiwasa-r ……………
4-3 Jiwasa-x jupa-r ……………… 4-3 Jiwasa-x jupa-r ………………
Ist’aña Munaña
1-2 Naya-x juma-r ………………….. 1-2 Naya-x ………… …………………..
1-3 Naya-x jupa-r …………………. 1-3 Naya-x ………… ………………….
2-1 Juma-x naya-r …………………. 2-1 Juma-x ………… ………………….
2-3 Juma-x jupa-r ………………… 2-3 Juma-x ………… …………………
3-1 Jupa-x naya-r ……………….. 3-1 Jupa-x ………… ………………..
3-2 Jupa-x juma-r ……………… 3-2 Jupa-x ………… ………………
3-3 Jupa-x jupa-r ………………. 3-3 Jupa-x ………… ……………….
3-4 Jupa-x jiwasa-r …………… 3-4 Jupa-x ………… ……………
4-3 Jiwasa-x jupa-r ……………… 4-3 Jiwasa-x ………… ………………

_____________ _____________
1-2 Naya-x ………… ………………….. 1-2 …………………………………………………..
1-3 Naya-x ………… …………………. 1-3 …………………………………………………..
2-1 Juma-x ………… …………………. 2-1 …………………………………………………..
2-3 Juma-x ………… ………………… 2-3 …………………………………………………..
3-1 Jupa-x ………… ……………….. 3-1 …………………………………………………..
3-2 Jupa-x ………… ……………… 3-2 …………………………………………………..
3-3 Jupa-x ………… ………………. 3-3 …………………………………………………..
3-4 Jupa-x ………… …………… 3-4 …………………………………………………..
4-3 Jiwasa-x ………… ……………… 4-3 …………………………………………………..

[97]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

10.4. Jakaw qilqa (Biografía personal)

Jakaw qilqax maynin jakawip uñachayi. Ukatakix yurïwipat qalltas jichha


jakawipkamaw qilqantata.

Aski jayp’ukipan jilanak kullakanaka. Nayax Pedro Urtimala Quispe


satatwa. Nayax 1995 maran yuritäta. Nayax Provincia Omasuyos janq’u
qala ayllutatwa. Wali k’uchikitwa. Nayax ingenieria
agronómica yatiqiritwa. Nayax pä jilatani kimsa
kullkanitwa. Jupanakax Ernesto, Josúe, Natividad,
Marcerla, Martha satapxiwa. Tatanakajax Roberto
Urtimala, Sabina Quispe satapxiwa. Jichhax Zona
Ciudad satélite plan 545 tuqin qamta. Uta jakhuwijax
56 ukawa.

Nayarux 76545678 jakhuruw jawsanipxitasma.

Jikisiñkama.

Juman jakaw qilqam qilqantam.

[98]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

PANKANAKA (Bibliografía)

ALAVI, Zacarías (2009) Subsistema léxico-semántico de los verbos aymara llevar. IEB-UMSA/La
Paz.
CASTILLO, Luis (1958) Jayamaran Arupa. Idioma del lejano tiempo. La Paz.
CERRON-PALOMINO, Rodolfo y Carvajal Juan (2009) “Aimara” (170-212) Lenguas de Bolivia
por Crevels Mily Amyusken Piter . La Paz/Plural editores-MUSEF.
CHUKIWANKA, Inka Waskar (2003) Escritura tawa del qollasuyu tawantinsuyu. Recuperado
de qollasuyu.indymedia.org/es/2003/03/39.shtml el 19/01/2015.
COAQUIRA, Jorge Luis, (s/f) Terminología especializada en unidades de medida del aymara.
Inédito.
GÓMEZ, Donato (2009) Morfología y Gramática aymara. La Paz/ABOLENA.
GUTIERREZ, Evaristo y otros (2014). Aymar Panka 2. Instituto de Investigaciones Linguisticas y
Postgrado (UPEA). Primera Edición. La Paz.
HARDMAN, Martha y otros (1988-2001) Aymara compendio de estructura fonológica y
gramatical. La Paz/ILCA (Instituo de Lengua y Cultura aymara).
Instituto de Investigaciones Linguisticas y Postgrado (2014). Aymar Panka 1. Primera Edicion. La
Paz.
JALIRE, Julio y Catari Pascual (2009) Aymar aru yatiqañ thakhi. La Paz.
LAIME, Teofilo (2010) General Vocabulary of the aymara Language. Aymara as a foreign
language or L3. Revista Runa simi N° 4. La Paz.
LAYME, Félix (2002) Gramática Aymara, Para maestros de educación bilingüe (EIB). Primera
edición. La Paz/Ófset.
LAYME, Félix. (2012) Esbozo histórico de la lengua Aymara. La Paz- Bolivia Recuperado de
files. periodicojayma.webnode.es/.../LIBRO%205%20Esbozo%20 Histórico
%20de%20la%20Lengua%... el 19/01/2015.
LAYME, Felix (2004) Diccionario Bilingüe. Aymara-castellano. Tercera edición.La Paz/CEA.
LEDEZMA, John Kenny y Ledezma Mary (2008) El bilingüismo, entre la desestructuración y
reestructuración de la lógica de las naciones de habla Jaqe Aru . Lingüística, ralidad y educación
intercultural bilingüe. (Págs. 417-425). La Paz/ XXII RAEMUSEF.
Ley 070 de educación “Avelino Siñani Elizardo Pérez” (2012)
Ley 269 de Derechos lingüísticos (2012)
LÓPEZ, Ricardo y Mamani Roberto (2006) Literatura aymara para niños. Aymara Qillqanaka
wawanakataki. La Paz/CEA.
MARCAPAILLO, Claudio (2009- 2013) Gramática aymara con referencias del aymara del sur. La
Paz/Instituto de estudios bolivianos (EIB) .
MOLINSKY, Steven y Bliss, Bill (1994) Word by word. Picture Dictionary. USA/Prentice hall
tegents prentice-hall, inc.
Nueva Constitución Política del Estado (2009).
QUISPE, Salustian (2016) Literatura aymara. Primera edición. La Paz.
SANTANDER, Edmundo (2007) Aymara arus yatiqañäni, fundamentos básicos del aprendizaje
Aymara. Segunda edición. La Paz.
www.google.com

[99]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

T’IRKATANAKA (Anexos)
Yäqkañ k’ila arunaka (Sufijos más usuales)
Sufijos aymaras
Denominación glosa Ejemplo
-ch’uki fijativo ‘detenimiento’ Uñch’ukitu ‘me mira detenidamente’
-chiqa indicativo ‘por’ Ukachiq jutam ‘ven por ahí’
-iri agentivo ‘el que’ Anatiri ‘jugador’ ‘el que juega’
-ja Fexivo de 1ra persona ‘mi’ Utajawa ‘es mi casa’
-ja locativo averiguativo ‘por’ Kawjans qamta ‘por donde vives’
-jama comparativo ‘como’ Jupjamaw jachi ‘llora como él’
-kama limitativo ‘hasta’ Utakama ‘hasta la casa’
-kata cercativo ‘en frente’ Khaykatanw umax utji ‘hay agua en
frente’
-lanti reemplazativo ‘en vez de’ chachaplantiw akanki ‘está en vez de su
marido’
-layku causativo ‘por causa de’ Jumalaykuw sarta ‘fui por causa tuya’
-li senectivo ‘--’ Taykali ‘vieja, anciana’
-ma Fexivo de 2da persona ‘tu’ Utamawa ‘es tu casa’
-ma proximativo ‘por’ Iranama jutta ‘vine por la vereda’
-mpi instrumentativo ‘con’ Jupampiw jikista ‘me encontré con él’
-na genitivo ‘en’ Khaysana ‘en el otro lado’
-na locativo ‘en’ Utana ‘en la casa’
-naka pluralizador ‘s/es/Ø’ Utanakawa ‘son las casas’
-ni aditivo ‘y’ Pusi tunka phisqhani ‘cuarenta y cinco’
-ni posesivo ‘tiene,con’ Utaniwa ‘tiene casa’
-nki genitivo ‘de’ Nayankiwa ‘es de mí’
-ña infinitivo ‘ar, er, ir’ Manq’aña ‘comer’
-pa Fexivo de 3ra persona ‘su’ Utapawa ‘es su casa’
-pacha inclusivo plural ‘todo o entero’ Jayumppach apta ‘llevé sal y todo’
-puni certitudinal ‘siempre’ Jutapunitawa ‘vas a venir siempre’
-pura Reciprocativo ‘entre’ Jupapuraw tuqisipxi ‘se riñen entre ellos’
-raki informativo ‘también’ Juparaki ‘él también’
-rara aumentativo ‘--’ Lakarara ‘bocon’
-ru direccional ‘hacia’ Alayaru ‘hacia arriba’
-sa Fexivo de 4ta persona ‘sa’ Utasawa ‘es nuestra casa’
-sa ubicativo ‘lado’ Aksaruw saräta ‘irás a este lado’
-ta procedencia ‘de’ Jupax qhirwatawa ‘él es del valle’
-ta completivo ‘do, to, cho,so’ P’akita ‘quebrado’
-taki destinativo ‘para’ Jupataki ‘para él’
-tuqi señalativo ‘lado’ Aksatuqir jutam ‘ven a este lado’
-wi operativo ‘--’ Lurawinaka ‘actividades’
-wiri generativo ‘generación’ Waynawiri ‘generación de jóvernes’
-wja proximativo ‘cerca de’ Utawjan ikiski ‘duerme cerca de la casa’
-xa colocativo ‘encima’ Qala patxankiwa ‘está encima de la piedra’

[100]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

Yaqha lurawinaka (Otras actividades)

[101]
AYMAR ARU 1:“Principios fundamentales para el aprendizaje del aymara como segunda lengua”

Chimpthapiwinaka (control de actividades)


Símbolo Actividad Valoración Comentarios
Qilqaña
(Actividades de escritura)

Ullaña
(Actividades de lectura)

Ist’aña
(actividades de audición)

Parlaña
(actividades de
pronunciación)

Aruskipawi
(actividades de diálogo)

Lup’iña
(actividades de
razonamiento, análisis y
pensamiento)
Lup’iña
(Actividades de búsqueda e
investigación)

Observaciones

[102]

Вам также может понравиться