Вы находитесь на странице: 1из 113

Roger Théodora

Wopé zangoun !
Koman i lé ?

Lang èk kiltir rényoné


dann kolèz
(Promyé livré)
Roger Théodora

Wopé zangoun !
Koman i lé ?

Lang èk kiltir rényoné


dann kolèz
(Promyé livré)
.

Cet ouvrage, financé par la Région Réunion, a été entièrement réalisé sur un ordinateur
appartenant à l’auteur et tiré sur une imprimante appartenant au MRICR. Il ne peut être vendu .
C’est un spécimen destiné aux partenaires ( Education Nationale, Université, collectivités et
associations ) concernés par la mise en place à la Réunion de l’option « langue et culture
réunionnaises ». Son utilisation entre dans le cadre de la loi du 11 Mars 1957 et particulièrement de
l’alinéa premier de l’article 40 et des alinéas 2 et 3 de l’article 41. Il pourra faire l’objet d’une édition
ultérieure.

Il a été produit en 32 exemplaires numérotés de 1 à 32

Le présent exemplaire porte le numéro 32


. .
PREFACE
Saint Louis le 24 juin 2000,

C’est un grand honneur pour moi de préfacer ce premier ouvrage


pédagogique pour l’enseignement de l’option Langue et Culture Régionales,
Créole Réunionnais.

Certes, c’est dans notre Collège Plateau Goyaves de Saint-Louis que


Roger Théodora a installé, pour la première fois dans l’île, cette option, en
septembre 1996.

Certes, il est peu d’affirmer que « rien ne saurait être acquis, sans que
l’apprenant ne l’articule à ce qu’il sait déjà », pour dire l’importance
pédagogique capitale de la prise en compte de la langue maternelle...

Connaissez-vous une autre langue dans laquelle toute la sensibilité et


la profondeur de la poésie se traduisent aussi joliment que dans le mot
fonn’kèr ?

Je suis par avance convaincu du succès de cette première publication de


Roger Théodora.

Avec toute ma confiance, ma gratitude.


Du fond de mon cœur.
Jean BRUN
LANGUE ET CULTURE REUNIONNAISES AU COLLEGE

Projet présenté par Roger THEODORA,


PEGC Lettres Anglais au Collège Plateau Goyaves (Saint-Louis)
Responsable pédagogique du projet Langue et culture réunionnaises au Collège Plateau
Goyaves
Vice Président du MRICR/MRLKR (Mouvman po lo Réspé Lidantité Kiltirèl Rényoné)

Objectifs généraux:
Le Parlement français vient de voter, en première lecture, la loi d'orientation pour les DOM.
qui , dans son article 18, reconnaît officiellement l'existence du créole réunionnais comme langue de
France au même titre que d'autres langues régionales déjà reconnues telles que le breton, le corse,
l'occitan. Le texte précise que la loi 51-46 du 11 janvier 1951, « loi Deixonne » relative à
l’enseignement des langues et dialectes locaux sera applicable aux langues régionales d’Outre mer, dont
le créole réunionnais .

L'expérience « option langue et culture réunionnaises » qui a le vu le jour au Collège Plateau


Goyaves en 1996 et qui est inscrite dans le projet d'établissement de ce collège peut donc être
aujourd'hui considérée objectivement comme une référence. Il convient de préciser que l'originalité de
ce projet tient au fait qu'il s'est mis en place dans un contexte différent de celui dans lequel fonctionnent
les options LCR dans l'hexagone.

Alors qu'en France métropolitaine, l'option LCR a été l'espace privilégié de renaissance de
langues régionales de moins en moins parlées, à la Réunion, pour reprendre les propos de Pierre Cellier,
"la diglossie réunionnaise est différente (...) le créole est encore une langue parlée par toute la
population. C'est pourquoi la minoration linguistique touche le vécu, l'homme dans sa pratique
culturelle (...)." C'est à partir de ce constat de la réalité réunionnaise que nous avons bâti le projet pilote
« langue et culture réunionnaises » au Collège Plateau Goyaves.

Pendant quatre ans, il nous a fallu tout imaginer, tout créer. Le changement le contexte qui
intervient aujourd'hui au sein de l'Académie de la Réunion, (la lettre circulaire de Monsieur le Recteur
en date du 5 juin 2000) fait qu'étant devenue, à l'instar de l'anglais ,de l'allemand ou de l'espagnol, une
discipline à part entière, la LCR peut enfin sortir d'un contexte pervers qui n'était bénéfique ni à la
formation équilibrée des élèves réunionnais, ni à leur recherche de culture générale après leur passage à
l'école, ni même à l'apprentissage du français. Les conditions sont enfin réunies pour que d’autres
établissements puissent bénéficier de ces quatre années de travail et que soient atteints les objectifs qui
devraient être ceux de la L.C.R. à la Réunion, à savoir :
1. le développement de la compétence de tout jeune Réunionnais dans l'expression personnelle en
langue régionale et de son autonomie dans l'appropriation d'informations sur la réalité locale
2. l'approfondissement de sa culture régionale et la découverte de son identité sous ses multiples
aspects,
3. son insertion dans le processus global de développement de la Réunion.

Public:
Elèves volontaires.

Horaires:
• une heure par semaine en 6ème, 5ème, 4ème et 3ème. (en sensibilisation).
• trois heures par semaine en quatrième et troisième (en approfondissement).
• En classe de 4ème il est possible de mettre en place cette discipline sur un trimestre dans le cadre
des parcours diversifiés.

Esprit des actions ( classes de 6ème, 5ème, 4ème, 3ème )


Il ne s'agit pas, surtout en 6ème et en 5ème de mener cette activité suivant une stratégie de
discipline mais de culture. Il n'est donc pas question d'exiger des élèves des performances dans le
maniement de la langue écrite et de se perdre dans des considérations techniques sanctionnées
sommativement dans le même esprit que le sont les acquisitions de français, maths ou anglais.
Il s'agit de créer les conditions pour que la curiosité de l'élève pour l'environnement physique
et humain réunionnais le situe dans une dynamique d'apprentissage.
Une transversalité avec les matières classiques enseignées sera bienvenue mais pas
systématiquement recherchée.
• En sixième et cinquième, il existe des points de convergence avec les programmes de sciences de la
vie.
• En quatrième, particulièrement en histoire, il peut et même il devrait y avoir complémentarité entre la
L.C.R. et le programme général.
• En troisième, la transversalité avec le français peut être très bénéfique :
Elle peut se concevoir dans le cadre de recherches et de travail en atelier avec ré appropriation du
patrimoine linguistique par le récit.
Le travail peut être mené sur des thèmes choisis en fonction :
• de leur richesse, de leur attrait, de leur contribution à l'élargissement du champ d'investigation
des élèves au delà du strict cadre scolaire,
• des compétences des professeurs volontaires et des intervenants extérieurs.

Contenus:
Littérature créolophone présentation des genres suivants traités dans la littérature réunionnaise
créolophone le proverbe, la chanson, la sirandane, le conte, la fable, le récit autobiographique (extraits
), la poésie, le roman. Passage progressif des genres se rattachant à la tradition orale à ceux appartenant
à la tradition écrite
• Les contes et les récits autobiographiques en classe de 6ème leur contribution à
l'apprentissage de la lecture et à l'intérêt pour la littérature créolophone est essentielle. Ils constituent
une bonne ouverture sur différents aspects du monde créole. En outre, ils peuvent permettre une
approche de la grammaire.
• Les proverbes choisis ont une double fonction : ils peuvent être une référence à
l'environnement, soit qu'ils en prolongent un aspect ou un élément ~ dans une lecture ou au cours d'une
enquête, soit qu'ils incitent à l'enquête ou à la lecture.
Ils peuvent être un support efficace à la connaissance de la langue pour illustrer l'étude de la graphie et
entraîner à sa lecture et à son écriture pour illustrer un aspect de la syntaxe.
• Les sirandanes (kosa in soz ?) peuvent illustrer ou prolonger une lecture en s'inscrivant dans
un thème qui y est abordé . Elles peuvent inciter à la créativité. Imaginer kosa in soz, faire donner une
définition précise ou une description imagée de l'objet à découvrir, est un bon entraînement au
maniement de la langue.
• Ségas, maloyas, fonn'kèrs sont choisis en fonction de l'intérêt présenté par leur contenu et
leur forme. Leur contenu peut illustrer un point d'histoire, une pratique culturelle, ou prévenir la
disparition d'un savoir faire Leur forme ( syntaxe, vocabulaire, expressions idiomatiques, subtilités
d'agencement, associations d'images) est un des moyens efficaces de ré appropriation de la langue.
Découverte du milieu elle se fait par des enquêtes lancées , par exemple, sur les plantes aux noms
rencontrés dans des lectures. Les enquêtes bien menées, cadrées par un questionnaire précis concourent
à l'enrichissement du vocabulaire par la formulation précise des descriptions.
Histoire au cours du cycle de sensibilisation (6ème, 5ème ) l'accent est mis sur les grandes lignes de
l'histoire du peuplement. En classe de 6ème, il est en effet nécessaire de sensibiliser les élèves à ce
domaine par une approche personnalisée de la discipline. L'histoire du peuplement et des patronymes
s'y prête bien. L'accent est mis sur des dates repères d'événements dont les conséquences sont encore
présentes aujourd'hui. Ces dates sont, en 6ème , 1663, 1723, 1848. Elles sont d'autant plus intéressantes
que l'étude des événements qui leur sont liés n'appartiennent pas à la seule histoire locale mais situent la
Réunion dans un contexte plus large (Océan Indien, France...).
Parce que l'élève , quel que soit son niveau, doit sentir, à travers les tranches d'histoire qui lui
sont présentées, l'importance de la connaissance du passé pour une meilleure compréhension du présent
et qu'il doit être capable d'en saisir la continuité historique, nous avons choisi de limiter au strict
minimum le vocabulaire technique qui rebute tant les intéressés dans les cours d'histoire classiques.
Nous pensons en effet que pour que l'intérêt de l'individu pour son passé lui soit utile dans sa curiosité
de citoyen, il ne doit pas être marqué par les aléas de l'apprentissage scolaire.

La langue:
La langue utilisée en classe est le créole. Compte tenu de la complexité et de la subjectivité
qui caractérisent son emploi, une dédramatisation de la question est indispensable dès le départ. La
bonne marche de la classe pourrait, autrement, pâtir de polémiques stériles provoquées par la non
évacuation des préjugés tels que « quel est le bon, le pur, le vrai créole ? » ou encore : « c'est mon
registre de langue, mon vocabulaire qui sont la référence, tous les autres sont erronés, etc. »
Nous avons, à travers des exemples pris dans des textes de chansons connues, acceptées et
appréciées de tous et des activités ludiques, donné des réponses aux interrogations des élèves et de leur
environnement familial sur la question. La préoccupation constante a été de couper court à toute dérive
sectaire en présentant, toutes les fois que notre attention se portait sur l'hésitation d'élèves sur
l'énonciation d'une idée, les différentes variantes correctes de l'énoncé.
Nous étions en effet conscients que le créole est une langue de grande communication dans
l'île, et que toute dérive réductrice cautionnée par l'école aurait comme conséquence un recul de la
langue.
Il est bon de rappeler, à ce sujet, que nous avons été confortés dans notre démarche par la
remarque faite au colloque « les langues de France et leur codification » des 29, 30 , 31 mai 2000 par le
linguiste Michel Launay : « l’un de nos travaux, disait-il à propos des variantes de businingue, est de
montrer aux gens qu’ils parlent la même langue ».

Quelle graphie?
Le but de l'étude de la langue est certes d'amener les élèves à la pratiquer dans la
communication orale, mais il est aussi de leur permettre de profiter des textes écrits et de s'exprimer par
écrit. Le contexte difficile dans lequel nous avions démarré l’option il y a quatre ans nous avait incité à
la prudence . En effet, aucune graphie n'ayant fait, jusqu’alors, l'unanimité de ceux qui écrivaient en
créole, il nous fallait faire un choix nous permettant
• de ne pas tendre le flanc à la polémique,
• d’être cohérents dans la graphie à utiliser dans les outils pédagogiques que nous nous proposions
de mettre en place,
• de nous appuyer sur la cohérence des outils didactiques existants, en particulier, le « petit dictionnaire
créole réunionnais / français »réalisé par l’Université de la Réunion en 1984 .
Nous avons donc adopté la graphie phonético-phonologique moderne pour toutes nos
productions didactiques à destination des élèves qui y ont été initiés.
Nous avons vérifié que ce choix , ainsi que les précautions dont nous avons parlé plus haut à
propos des variantes dans l'énoncé, étaient des conditions objectives à l'adhésion des élèves à l'acte de
lecture.
Notre pari s’est avéré judicieux, et nous venons de le voir conforté par les interventions de
plusieurs scientifiques au colloque « les langues de France et leur codification » des 29, 30 , 31 mai
2000. Sur le point précis de la graphie, nous en avons retenu en particulier :
• Que l’écrit de nombreuses langues de France, et non des moins anciennes voire prestigieuses était
encore l’objet d’aménagements, et que la réticence d’une partie de l’opinion vis à vis de certains
graphèmes n’était pas une spécificité réunionnaise.
• Que cela n’empêchait pas l’enseignement des langues concernées.
• Que pour ce qui concerne les créoles, depuis une vingtaine d’années, la graphie phonético
phonologique, malgré quelques tribulations d’ordre idéologique, avait pris le pas sur la graphie
étymologique.
• Qu’il ne pourra y avoir d’écrit stabilisé et de banalisation de cet écrit tant qu’il n’y aura pas
d’enseignement généralisé dans le primaire.
• Que quelle que soit la langue, quelle que soit la graphie, l’apprentissage d’une langue demande un
certain effort
• Que contrairement à ce que nous reprochaient certains enseignants défavorables au créole à l’école,
le français enseigné suivant des méthodes appropriées au contexte, ne souffre pas de l’apprentissage
de la langue maternelle, mais que c’est souvent au contraire, cette dernière qui souffre de la
corruption par le français à cause d’une survalorisation de cette langue dominante. Ce phénomène
est observable dans les DOM ( Guyane, Antilles et Réunion)

Quand passer à l'écrit ?


Si les élèves se sentent impliqués, on peut très vite passer à l'écrit. Mais l'expérience nous a
montré qu'il ne faut pas brûler les étapes. Faire compléter des phrases, faire répondre à des
questionnaires par des mots illustrant les acquisitions, sont des exercices qui peuvent être commencés
dès les premières leçons d'apprentissage d'écrit. Quant à la production écrite plus conséquente les élèves
s'y prêteront volontiers si tel ou tel sujet les passionne. En tout état de cause, il ne faut pas attendre la fin
de l'apprentissage des règles de graphie pour aborder l'écrit. Ce sont la clarté du contenu du message et
la justesse de la syntaxe qui doivent préoccuper l'enseignant . La graphie, elle, doit être prise en compte
avec beaucoup de précautions. Si la récurrence de certaines fautes devait faire l'objet de rappels
fréquents de la norme, la correction doit se faire dans un esprit de perfection d'une production écrite
réussie, jamais elle ne doit faire en 6eme l'objet d'appréciations notées.
Nous avons constaté que ces conditions aboutissaient à un intérêt des élèves pour cette
bonification et à son intégration dans les productions écrites.

Vocabulaire et syntaxe:
Limiter la grammaire à l'emploi correct des temps du récit et aux pronoms personnels est
largement suffisant en 6ème Quant au vocabulaire, il peut être vu suivant les besoins, et les sujets
abordés au cours des lectures ou débats peuvent être prétexte à une étude thématique.
En 3ème en littérature, nous proposons l’étude d'un auteur réunionnais bilingue et mise en exergue de son
apport dans le domaine descriptif et dans la sensibilité.

Moyens:
1. Un livret par élève. En 6ème et 5ème, plusieurs exercices nécessitent, par leur conception, que ce
matériel soit individualisé. Pour cette raison, et devant le constat que les manuels classiques étaient ,
dans la plupart des divisions, exploités seulement aux trois-quarts, voire à moitié, nous avons pensé à
prévoir, dans les deux premiers livrets, la matière nécessaire à la trentaine d'heures consacrées à la
discipline dans l'année.
2. La bibliothèque du collège doit disposer d'un minimum d'ouvrages de référence susceptibles
d'assurer l'autonomie des professeurs dans la préparation de leurs cours et de satisfaire la curiosité des
élèves. Compte tenu de l'effort fait par le Conseil Général ces dernières années, les CDI des collèges
devraient déjà être pourvus à 50 % en ouvrages indispensables et à 30% en ouvrages souhaités .
Ouvrages indispensables
• dictionnaires du créole réunionnais (Baggioni 1987 et Alain Armand )en nombre suffisant
pour une heure de cours dans une division,
• La littérature réunionnaise d'expression créole : ouvrages littéraires en relation étroite avec les
programmes zistwar Tikok, contes recueillis par Boris Gamaleya, les Marrons, Eudora, Bayalina / faims
d'enfance, quartier trois lettres (versions créole et française)
• comparaison syntaxique du créole réunionnais et du français, • l’Atlas climatique de la Réunion,
• les gouverneurs de la Réunion, • de la servitude à la liberté, • les cahiers de notre histoire, • île de la
Réunion regards croisés • fleurs et plantes de la Réunion, • les animaux de la Réunion, • les
oiseaux de la Réunion, • les fonds marins de la Réunion, • les musiques de la Réunion, • le grand livre
de la cuisine réunionnaise
Ouvrages souhaités
• Le mémorial de l'Ile de la Réunion, • Le dictionnaire de la Réunion. • Le dictionnaire généalogique
de la Réunion, • Histoire des noms réunionnais, • Mémoire d'Antoine Boucher, • kriké, kraké, •
Fonn'kèzèr la Rényon • Les poètes de l'île Bourbon • Album de Roussin •1 dictionnaire du
malgache contemporain, 1 dictionnaire du créole mauricien
3 Les documents sonores, pourront être constitués par des enregistrements d'interviews à
l'initiative des élèves eux-mêmes, d'enregistrements de musique et chants locaux produits dans le
commerce , de documents du fonds du CRDP, des montages effectués à partir d'archives sonores de
l'université ou de RFO.
4. L'utilisation de documents audiovisuels incitatifs à un approfondissement d'un point du
programme est possible grâce au fonds du CRDP complété par un fonds épars dans les archives de RFO.
Ils peuvent être rapidement recensés et, si les formalités administratives et les contraintes commerciales
ne s'y opposent pas, les documents audiovisuels actuellement en français pourraient , à l'avenir, être mis
en version créole avec sous-titrage.
5. Tous les Collèges étant équipés en informatique, il est possible, grâce à Internet de résoudre
dans une mesure très importante la question de la documentation. On peut même rêver de logiciels
interactifs (pour les exercices sur la langue en particulier).
6. Une sortie pédagogique organisée en début d'année scolaire est une excellente introduction à
un thème sur lequel on veut mettre l'accent. Par expérience, nous pensons qu’il est préférable de
n'orienter vers les structures lourdes du type musée de Stella que des élèves de 4ème ou de 3ème ayant
une culture et une autonomie suffisantes pour pouvoir en profiter. Toutefois, compte tenu de la
dispersion des sites intéressants , un certain nombre de contraintes financières sont inévitables
notamment en matière de transport et assurance.
7. Les intervenants extérieurs sont d'un soutien précieux.
• Ils peuvent être sollicités pour un travail discontinu sur plusieurs séances, voire sur un trimestre ou
même l'année. Leur prestation doit alors faire l'objet d'un solide cahier des charges et d'une préparation
minutieuse dans la concertation.
• Ils peuvent encore être sollicités de façon exceptionnelle pour une rencontre d'une durée d'une séance
avec les élèves

Programmes proposés :
Classe de 6ème
Histoire sensibilisation à l'Histoire par une approche individualisée de la discipline patronymes et
histoire du peuplement 3 étapes importantes de la constitution de la population actuelle :1663, 1723,
1848.
Un personnage important dans l'histoire de la Réunion: Edmond Albius.
Etude de la langue : initiation à la graphie permettant la lecture des textes en créole; en grammaire,
étude du verbe (étude des temps du récit d’un ou deux verbes utilisés quotidiennement), étude des
pronoms personnels.
Littérature : 1 conte, extraits d'un récit autobiographique, quelques proverbes, ségas et poèmes et des
extraits d'un roman écrit ou traduit en créole en relation avec la découverte du milieu, l'histoire de la
Réunion et l'instruction civique
Conte proposé : - « pou in grap létsi »
Récit autobiographique proposé « zistwar Tikok »
les plantes choisies le sont en fonction de deux critères
• leur appartenance à l'environnement immédiat des élèves ou de leur milieu familial élargi
• leur utilisation dans la pharmacopée ou les usages domestiques (cuisine, alimentation d'animaux
domestiques).
Sorties pédagogiques possibles Musée de la vanille, eco-musée de la Plaine des Palmistes, eco-
musée de Salazie, la maison du peuplement des Hauts, le Vieux Domaine
Intervenants extérieurs exceptionnels possibles cercle généalogique de Bourbon,

Classe de 5ème
Histoire l'engagisme, le peuplement de l'intérieur, la loi de 1946 (la départementalisation)
un personnage important dans l'histoire de la Réunion Joseph Hubert.
Etude de la langue : les pronoms (suite) , l'indéfini, le démonstratif ; le verbe (le présent et le futur,
l'ordre et l'invitation) , le discours direct , l'insistance.
Littérature Un genre littéraire : le théâtre d'expression créole. Extraits d’une pièce écrite en créole.
Mythes et légendes dans les comptines et les berceuses. Le séga, chronique de la vie locale.
Connaissance de l'environnement botanique portera sur les plantes endémiques et indigènes
(faham, tamarin des Hauts. palmiste, mazanbron, quelques essences indigènes...), et les pratiques
culturelles dans lesquelles elles sont intégrées pharmacopée, agrément, cuisine, artisanat et
construction.
Approche de la cuisine réunionnaise (atelier sur 3 séances) en relation avec l'étude de l'engagisme, les
apports des immigrants dans la cuisine réunionnaise.
Sorties pédagogiques possibles : jardin des épices, le Lazaret. le jardin de l'Etat
Intervenants extérieurs exceptionnels possibles à voir avec des clubs de troisième âge dans le
cadre de la contribution de la mémoire vivante à la connaissance de l'environnement

Classe de 4ème
Histoire toponymie et Histoire. Etude d'un événement historique (la bataille de la Redoute) sous tous
ses aspects causes et conséquences ( militaire, sociologique, économique, géopolitique).
Etude de la langue les pronoms, approfondissement de la notion de l'autre (zot, bann-la) , la marque
du pluriel , le discours rapporté, l'hypothétique, la condition, L'ordre des compléments dans la phrase.
travail d'écriture : écriture de dialogues sur planche muette de bande dessinée et comparaison avec
planche originale.
Littérature
• L'imaginaire réunionnais le merveilleux dans la littérature ( Granmèrkal, ...),
• L'influence de la tradition populaire sur la création littéraire moderne dans des poèmes et des
extraits du roman « Eudora» de Marguerite Hélène Mahé traduits en créole.
• Le rôle du maloya et du séga dans la sauvegarde de la mémoire populaire.
Musique : Approche de la musique réunionnaise. (ateliers sur 4 séances en option lourde)
• connaissance des Instruments de musique et de l'histoire musicale de la Réunion.
• Les genres du kabaré au maloya. Le séga. Musique et instruments de musique liés à la
pratique religieuse tamoule.
Connaissance de l'environnement un environnement menacé, un environnement à protéger(faune
et flore). Les atteintes à l'environnement , leurs causes, leurs conséquences. Le passif et l'actif culturels
dans ce domaine.
Sorties pédagogiques possibles en relation avec le point précédent du programme
Intervenants extérieurs exceptionnels possibles Madame Rose-May Nicole sur le roman
EUDORA , un responsable du conservatoire de Mascarin, un représentant d'association écologiste, un
musicien jouant d'un instrument réunionnais peu pratiqué.

Classe de 3ème
Histoire
• grandes lignes de l’histoire de l'agriculture réunionnaise, ( le café, les épices, la canne, les
parfums, le chouchou, le vacoa).
• traditions artisanales du passé liées à ces cultures, leur trace dans la vie d'aujourd'hui..
• Histoire du savoir-faire.
Etude de la langue
• le genre masculin, le genre féminin, le neutre. L'insistance, étude comparative du créole et du
français.
• Etude d'un texte en français régional. A tous les niveaux, répertoire de faux amis très utilisés
en français , en anglais et en créole rencontrés au cours des séances. Traduction en créole de courts
passages de récits écrits en français ou en anglais.
Littérature : la littérature réunionnaise d'expression créole et française.
• Le roman : étude d'un roman bilingue « Kartyè trwa lèt » ou « Bayalina». Etude des structures
de la langue, comparaison entre la langue de communication et la langue littéraire.
Connaissance de l'environnement vestiges historiques et patrimoine architectural à protéger.
Sorties pédagogiques possibles visite de sites ou monuments historiques menacés ou méconnus.
Intervenants extérieurs exceptionnels possibles : un représentant du GRATHER, un archiviste,
DIREN

Fait au Tampon le 06 juin 2000


Roger THEODORA
1

A l’attention des enseignants


Pour faciliter l'utilisation du livret nous avons choisi de personnaliser chaque centre d'intérêt par un
logo . C'est ainsi que

Présente la graphie

! Introduit une réflexion sur la syntaxe ou le vocabulaire


Fkréol
r a n ç a is

N out Attire l'attention sur le patrimoine sous quelque forme que ce soit.
léritaz

List war Annonce tout ce qui a trait à l'histoire.

Gramoun Incite à la réflexion sur la sagesse et les expressions populaires.


la di

Invite l’élève à se tourner pour ses recherches plutôt vers des personnes ressources
Alé rodé

D ok Plutôt vers les sources de documentation dont il pourrait disposer en bibliothèque.

Fonn’kèr Signale les ségas, maloyas, fonn-kèrs....Roman romans...


Souvnir
récits de vie...

sirandanes... Zistwar contes et fables ... Gramoun témoignages...


????
Sirandane kréol la fé

Afin d’aider l’enseignant à rendre la séance plus attractive, nous signalons

des enregistrements sonores, ou audiovisuels existants.


Fim
En choisissant de faire des « group konésans » nous avons voulu, en alternant les
centres d'intérêt, éviter de saturer les élèves.
Il est évident que plus qu'une somme de connaissances devant faire l'objet de contrôles
traditionnels en vue de l'établissement de moyennes trimestrielles ou annuelles chaque point
abordé au sein de chaque « group konésans » doit être considéré comme une base de
sensibilisation à la culture et à la langue permettant aux élèves d’exercer leurs talents ou
encore d’entreprendre une recherche sur la réalité réunionnaise avec l'aide du maître ou des
intervenants extérieurs (parents, professionnels, personnalités etc.).
En définitive, il appartient à l'enseignant ou à l’intervenant d'aider les élèves à tirer le
maximum de profit de l'outil mis à leur disposition.
L’auteur
2

Dann ti paradi-la, Marie té i pran


pléziGroup
r okip sokonésans
n ménaz, té i 1 plant in karo
flèr èk légim, té i sony zwa, kanar, poul-
do. Tousa bann zwazo i viv si létan té i
sar a lo granmatin, té i arvyin tousèl a
la brine.
Frème tankali, té i travay an zourné é
li té i giny byin son bousé manzé. Li té
si in santyé po fé bato, po bann frèr
I - Prézantasyon lo mo « kréol »
BaIntimos, i iansèrv
n baisinLarényon
n sarpdépi ant300 yé an... ma..............
rine k3alifyé
lavéKréolzodann
t lMonn
atélyantyé
é b.............................
or la mèr............. Ka5n la
zouIIrn–éPrézantasyon
té fini, llaèrlang
k lkréol
i té rényoné...............
i ariv son k6az, li
té i èd Marie fé son travay la kaz
trankil, é bondyé té kontan zot bonèr. In
bonèr poudbon si té posib domoun i obliy
azot !
3
Group konésans 1 :
I – Prézantasyon
lo mo « kréol »
In mo i ansèrv isi Larényon
! dépi 300 an...
Fk
rarn
éçoalis

créole [kreol] n. et adj. • 1670; altér. de


criolle, criollo, a 1643; esp. criollo, du port.
Akoté i wa kosa diksyonèr crioulo « serviteur nourri dans la maison »,
de criar « nourrir »
fransé « le petit Robert » i di an
1 Personne de race blanche, née dans
1997 si la késtyon.
les colonies intertropicales,
Annsou i wa lo mo ékri isi
notamment les Antilles (béké).
Larényon dann 2 tèks :
Un, une créole.

1 - « le Mémoire d’Antoine BOUCHER » i donn ransèyman si bann


domoun i viv Larényon an 1709
François GRONDEIN est de Madagascar, fils d'un françois et d'une Negresse, il est de
couleur bazannée,(...) il a épouse Jeanne ARNOULD Creole de l'lsle de Bourbon, qui est
aussy Mullatresse 1 ) (...)
Gilbert VILDMAN est un homme âgé d'environ 52 ans, venu a l'Isle de Bourbon (...) il y
Epousa Jeanne ROYER Créole de l'lsle, Blanche (...)
Jacques BOYER est de la Rochelle, âgé de 28 a 29 ans, il a resté a l'Isle de Bourbon, en
1706,au mois de decembre, d'un vaisseau fourban, qui toucha a cette Isle, il y Epousa
Jeanne VILDMAN créolle blanche (...)
Jean ARNOULD est un Créol de l'Isle fort bazanné, agé de 37. a
38. ans, il a pour femme une Créole nommée Marguerite CARON, qui est
aussy Mullatresse (...)
(...)Nommé henry LAURET, qui a deserté dans un fourban : Cet homme a pour
Epouse Marie Anne FONTAINE, Creole plus noire qu'un Diable (...)
Thérèse HEROS est une mulatresse des Indes, âgée de 38 ans
veuve de françois RIVIERE (... ) sa fille Anne RIVIERE (...) est mariée a
Romain ROYER (...)

1. Rogard ransèyman i donn dési Jeanne ARNOULD, Jeanne ROYER,


Réponn Jeanne VILDMAN, Jean ARNOULD, Marguerite CARON, Marie
Anne FONTAINE, Romain ROYER, Anne RIVIERE. Di si
ransèyman diksyonèr i va avèk lo mo « créol » dann liv Boucher.
1 Mulâtre : in moun lo papa té i sort an Frans ou dot péi Lérop é la momon té i sort Madagaskar ,
Lafrik oubyinsa dan Linn
4
Group konésans 1 :

2. Akoz Antoine Boucher i ansèrv lo mo « créole » pou Jeanne ARNOULD et pa pou Thérèse
HÉROS ? Pou Jeanne VILDMAN é pa pou Gilbert VILDMAN ? Pou Jean ARNOULD é
pa pou François GRONDEIN ?
3.
2 - « le registre des naissances et décès des esclaves de la commune
de Sainte Suzanne » pou lané 1834 .ADR. Inv. 4E3/148

Cafre : dépi 18inm sièk ,isi Larényon, la ansèrv lo mo « cafre » pou tout zésklav èk zangazé té i sort
dann bann pyéi Lafrik . Pou konèt vré nasyon* bann zésklav afrikin , alé vwar lo kart paz 41

Esèy di akoz dan la lis-la i mèt inpé zésklav dann katégori


Réponn
zésklav kréol olèr di « cafre », « malgache », « télinga » oubyinsa « malabar »

Anprofit lo ra
rasèyman Dépi 1709, isi, i di in moun lé kréol kan li lé né
Larényon , minm si son papa oubyinsa son
monmon i sort dann ninportakèl péyi déor : Linn-li,
Lafrik-li, Madagaskar-li, la Frans-li, ou dot péyi ankor

Lé vré la pa vré ?
Nana in kalité zano i apèl zano kréol .........................................................
Dann kaz kréol lontan, zamé dé port té anfas linn-a-lot ............................
I mèt la vaniy dann paté kréol .....................................................................
I fèt la zourné intèrnasyonal kréol an Désanm .............................................
Sésèl i ansèrv Kréol konm lang nasyonal. ....................................................
Si i mèt ansanm tout domoun i koz kréol , i ariv pa 5 milyon domoun .......
5
Group konésans 1 :
Kréol dann Monn antyé
Nana in bonpé domoun i koz kréol dann Monn antyé. Ryink dan bann
péyi té kolonizé par la Frans, nana 9 600 000 moun i koz kréol. Plipar domoun
la, kréol sé zot lang matèrnèl. Lontan, sakinn té son koté. Mé tipa-tipa, zot la
nyabou mèt ansanm. Dépi inpédtan, la mèt an plas in zourné intèrnasyonal
kréol. Zourné-la i tonm an fin mwa-d-oktob. Dépi détrwa-z-an, si intèrnèt, i giny
ransèyman an kréol si la lang, la kuizine, liv tout bann péyi ousa i koz kréol.

http://www.mygale.org/
10/fdl/

http://www.club media.fr/
AeC/Theatre/index e/
Seychelles.fr.html

Kréol èk in bonpé mo fransé


Kréol èk in bonpé mo éspanyol
Kréol èk in bonpé mo anglé
Kréol èk in bonpé mo portigé

http://www.mygale.org/10/fdl/ : sit intèrnèt

Koman i ékri dé trwa mo dan bann lang kréol èk in bonpé mo fransé:

Fransé. ensemble apprendre canne case bleu


Kréol

Martinik ansanm apwann kann kaz blé

Gwadloup ansanm aprann kann kaz blé

Guiyane ansanm aprann kann kaz blé

Moris ansam apran kan lakaz blé

Sésèl ansanm aprann kann lakaz blé

Ayiti ansanm aprann kann kay blé

Larényon ansanm aprann kann kaz blé


6
Group konésans 1 :

II - Prézantasyon
la lang kréol rényoné
I komans an 1828...
Voici sept extraits de textes Ala set ti bout roman èk romans réynoné
littéraires réunionnais écrits en créole. ékri an kréol.
Observe-les bien et essaie de les dater Rogard byin tout, aprésa ésèy trouv la dat
correctement. korèk.
1828 - 1885 - 1936 - 1951 - 1962 - 1977 - 1990 1828 - 1885 - 1936 - 1951 - 1962 - 1977 - 1990
Qu’est-ce qui a guidé ton choix ? Kosa la èd aou plis pou swazi?

1 - Bien sûr Zabeth... sèlment, ni fé com’ si ni connait pas, dévant la zénèsse d’z’ord’hui...
mais n’avait zaffaires pou bousse not guèle !

2 – La line i klèr la tèr 3- Mon ptit cien Langouti


Astèr, astèr ! Y guette à moin y plère,
Vakoa sa ? gran mèr kal ? Dann son mazination,
Perkal, perkal ! Li conné mon malhère

4 – Koméraz lékol-la, la dir sink-si zan. Ziska moin la giny mon douz zan. Moin té argard-
argard inpé zalantour é moin téi oi garson Zouzoun téi sar grat kann ek zéraniom. Li té pli
bouŝé ké moin ankor, mé moin té i oi li marŝ prop dann somin.

5 - Soleil la té dans son maison 6 – Canne Maurice l’é aussi doux,


Quand ein zour, son fils, Phaéton Mais pou plicer li lé pli dir
Rentr’ dans la çambr’ tout en colère. Ça qui anvale la mâre, mi en foux
Li mourgrogn’, li la té qui plère..... Mi manze à li, quand li l’é mir.

7 – Po arvni azot, nout bann zansèt la débark isi, la arivé sakinn son sakinn, sanm in morso la
mémwar zot péi ousa zot la antèr zot zonbri. Zot la komans aranz in zanbrokal nasyon rantzot
minm.

Po èd aou fé légzèrsis-la, ala koman zordi i pé ékri lo tèks niméro 3 :


Mon pti syin Langouti i gèt amwin i plèr, dann son mazinasyon li koné mon malèr.
7
Group konésans 1 :

Rogard bann mo fransé dann tablo lé ladsou-la. Rokopyé dann bann


Réponn kazyé annsou tout mo i va ansanm dann lé sèt tèks ou i sort lir.

Français : Français : Français : Français : Français :


u eu eur ch ge , je
un pleure chambre jour Français
1828 Kréol

malheur chien imagination Français


pleure
1885 Kréol

éplucher, éplucher mange Français


mûr,dur
1928 Kréol

seulement, bouche jeunesse, Français


gueule, devant aujourd’hui
1951 Kréol

un chargeur chargeur chargeur Français


1962 Kréol

un peu, un peu, que bouché, commérage, Français


jusqu’à marche,chemin géranium
1977 Kréol

un, chacun peuple chacun arrange Français


1990 Kréol

Kréol ? Kréol ? Kréol ? Kréol ? Kréol ?

Les extraits ci-dessus nous montrent que Dann bann teks-la, nou nana la prèv
depuis 1828 on trouve en créole le son [s ] dépi 1828 , la ousa an fransé i di [ ] é i
là ou le français écrit ch et prononce [ƒ] ékri ch, an kréol i trouv [ s].
et le son créole [z] à la place du son Parèy, la ousa an fransé i ékri g oubyinsa
français [ ] et des lettres g et j [ j ] é i di [ ], an kréol i trouv [ z].
(voir fiche d’enquête N° 2 page 87 (rogard osi fis lankèt N° 2 paz 87

An fransé i ékri Gingembre , an kréol i ékri Zinzanm ,


! rogard son non intèrnasyonal : Zingiber . kèl romark i pé fé ?
Fk
rarn
éçoalis

Séktanm, oktob 2 mwa ousa i fouy larourout, safran péyi, zinzanm.


Alé rod tout ransèyman ou i pé si trwa kalité zèrb-la. Ou nana trwa sominn
pou ranpli out fis lankèt. Ekri san kas la tèt dési lortograf, sak i kont sé lo
Al é rodé ransèyman ou’a trouvé. (Bann fis lankèt lé an fin’livré , paz 86 apartir)
8

Group konésans 2

Manzé pou lo kèr :............................................ ...................9


Fonnkèr, maloya, séga
Boté mon kozé par Mickaël MÉTRO... ..............................9
Momon par Monique SEVERIN. ................................10
Manzé pou la tèt : .............................................................11
In kozman gramoun :
Koudvan i aras pa trénas par Daniel HONORE.....................11
Kosa in soz ?
Dévine, dévinay .............................................................12
9
Group konésans 2 :

Manzé pou lo kèr !


Fonnkèr Fonnkèr, maloya, séga...
Domoun i di Larényon sé "l'île des poètes". Lèrk i
wa sa ékri dan in zournal, oubyinsa dan in liv, toutsuit
apré i romark nana in fonn'kèr ékri an fransé. Anrézon,
n’i pé di : tro souvandéfwa sak i rézone konmsa i mazine
parol kréol lé zis bon pou la mizik(maloya, séga). Mé kan
sak i di sa lé rényoné, somanké sé parapor zot ont di
dovan domoun in paroli* i mèt zot kèr a-la-vi toulmoun.
Alors zot i kasyèt déryèr la mizik.

Anon aprann di dé ti fonn'kèr an kréol pou démavouz* nout lèspri, démay


nout lang, détak nout kèr.

Boté mon kozé


on kozé lé konm Lé vré ké lé marmay
Flanbwayant dan lé lété la mélanz
mélanz tout,
Son parfin dou konm Zanbrokal Fransé, Lafrik
Domyèl Ek Langlé
La fini par digdig lé trwa Mé i fo nou di partou
Dwa pyé Sa-
Sa-minm son boté
Sirtou sat lo kozé lé dou Dosi roulèr dann sèrvis
Konm lo fyèl. Li minm nou néna bézwin
In mo dou dési nout kèr
Li-
Li-minm po fé sant mon
Zézèr

MÉTRO Michaël (14 an). Tiré dann konkour fonnkèr Ankraké 1997

Réponn : 1. Amont koman lo kozé lo fonnkézèr* i déranz.


2. Koman ou i koné lo fonnkézèr lé fyèr son kozé ?
3. Akoz lo fonnkézèr i di son kozé sé « in zanbrokal » ?
4 Di si lo fonnkézèr i ansèrv son kozé souvandéfwa, toultan, oubyinsa tanzantan.
Esplik out répons.
10
Group konésans 2 :
Momon
M omon
Koz mon kozé napwin mo gadyanm
Po di ou lé zoli
Po di out zié i briy konm la line dann fénwar
Po di out po lé dou
Konm divé ti zwazo
Po di, mi èm aou,

Mon zanfan
Pli gayar sat ou vyinn di amwin
Napwin.
Monique SÉVERIN

Lo fonnkézèr : Monique SÉVERIN l’éné an 1954 Sin-zozèf . El lé in


lamontrèz. El la ékri Némésis et autres lumières noires, fonnkèr zétwal
katrèr
1 – konbyin domoun nana dann ti fonnkèr-la ?
Réponn 2 – kèl santiman lo momon nana pou son zanfan ?
3 – Kan i lir lo fonnkèr, di si : i koz for ?
i lir vitman ?
i lir an in sèl fwa , san arété ?
4 - ésèy mazine la paroli lo momon lapou koz sanm son zanfan

An parlan n’ « sèrvis » : Minm kan dé lang i


! rosanm par sèrtin koté, i fo fé tansyon , pangar i may inn
Fk
r arn
éçoalis pou lot. N’i wa in légzanp èk lo mo sèrvis.
Fé in konparézon rant trwa fraz-la :
1. Philippe la pa vni lékol, akoz son papa la fé sèrvis,
sèrvis zordi !
2. Balle de match pour l’équipe française... Et c’est Pioline qui fait le
ser
service.
vice
3. Je suis en retard. Peux-tu m’aider à faire le service ?
11
Group konésans 2 :

Manzé pou la tèt !


Gramoun In kozman gramoun :
l a di Koudvan i aras pa trénas.
« Féryé ou pa, gramoun lé paré pou anvoy son-m ti kozman san valèr. An parlan-n
valèr, na inn lé kasyèt dann proverb nou la swazi pou zordi-la. Azot di amwin lékèl, hin !
zordi gramoun la di : koudvan i aras pa trénas(*).
lé vré, lé pa vré ?
Lé vré pou vréman ! koudvan i aras pyédbwa, i kas la kaz, i grinn lo mir béton, mé li
na bo souflé, li na bo pran lélan pardsi lélan, li na bo gonf son zabo, l’i yinpabou aras trénas.
Akoz ?
Akoz-ké trénas-la, l’i kour atèr. Ondirék li fé éksepré kourb la tèt pou-k domoun i
mars dési li. Ondirék l’i ésèy pa giny si la otèr. Ondirék li-minm promyé pou konèt son féblès.
Bin, sé sa i apel limilité, sé lo kontrèr la vantardiz. E lèrk in moun nana limilité, bin, out
gro zabo i pran pa dsi li, hin ? Konm siklone i pran pa si trénas.
An Fransé na in proverb i di :
L’humilité est le contrepoison de l’orgueil.
Bann Zanglé i sava pli lwin piské zot i di :
Lo vré limilité sé momon tout nout kalité.
E bann Sinwa osi nana in proverb la pa mal, l’i di :
Lèrk ou i bès la tèt dis santimèt, ou i grandi in mèt. »
In tèks lémisyon radyo « gramoun la di » par Daniel HONORÉ si R.F.O

(*) trénas. : rogard p. 31 èk 86. Ffé in fis lankèt paz 91. E oubli pa mèt lo kozman gramoun dési !

Tout péyi nana sakinn zot kozman gramoun. An Fransé i apèl sa proverbe. In
« kozman gramoun », in « gramoun la di » sé in kozman kourt, souvandéfwa li lé an
parabol. I ansèrv ali pou fé réflési dsi in sityasyon domoun i wa pa byin kèl konsékans
nora. Li lé kaziman konmkidiré in leson bann zansèt la kit pou domoun koméla. Lo
zarboutan lo ti kozman sé la natir, listwar, la manyèrviv lo péyi. Pou saminm-minm, in
minm leson i di pa parèy dann kozman gramoun tout péyi.

Bin astèr, alé rodé kèl leson trwa kozman annsou-la i vé donn anou.
Aprésa alé domann out profésèr fransé, langlé, lalman ousansa
Al é rodé léspanyol koman i di laba.

1. Bilinbi i di mang rougay lé èg.


2. Sak i donn la rou i ral pa sarèt.
3. Gro pwason i bèk si-l-tar
12
Group konésans 2 :

Kosa in soz ?
????
Sirandane
. Dévine, dévinay !
n sirandane sé in dévinèt, in dévinay, in zédmo. I fo nana omwin dé moun pou zwé.
Dann tan lontan, kan navé pwin la radyo, la télé, sirandane té i fé pas lo tan lo swar.
Parégzanp, inn té i komans di : « kosa in soz ? langouti granpapa lé plin lo trou ? » sak té
i koné, té i réponn « zétwal dann syèl ! » Aprésa, son tour, li té i donn pou rod in dévinay
. Késtyon té i pé port si ninportkosa.
Somansa la vi i sanz. Si i di in marmay zordi « kosa in soz ? gèl dan gèl, sèt pat, kat
zorèy ? » lé posib l’i trouv pa sa in syin i manz dann marmit. Parapor zordi napi marmit 3
pat.

ANNSANDAN
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 1. Kas sèrkèy pou manz lo mor ?
I N F M 2. Zanimo danzéré . Dolo pandant ?
II A Z 3. Plonzé, lévé, sèk ?
III P Z K 4. In sèl poto , 2 kaz ? I arèt pa santé mwin lé
IV fané.
V Z S 5. Bwadébinn dann lo ?
VI 6. Dann tonn. Solda doré, fès dofé ?
VII K F G R 7. Dolo dobout ? ..., I fé mal !
VIII S 8. San koupé, san kasé, l’i rakoursi . San koupé,
IX P san krazé, san brilé mi diminyé ?
X é 9. Kanar . Pa vré ! Tou lé douz mwa inn.
10. In mo i ansèrv inbonpé an kréol. Mon kaz lé
plin la zourné, lé vid lo swar ?
AN TRAVÈR
I - Lalyans lé an... Gramoun la di: zwazo i fé pa li an
volan . La barb mon granpèr i sort par la fénèt la kizine? Dann mo krwazé
II - Koupé . La tèt mon granpèr lé plin la gal ? anfas-la, nou la mèt
III – pou fé balyé ansanm inndé sirandane . Dan
V - Ti ki gro tèt , sapo ratapé ? lo bann késtyon, lo
VI - Pa zis. dévinèt lé ékri an gra .
VII - Zanblon la pankor mir, lé ... San kréol si in mans E dan la griy anfas, lo
répons lé dann bann
pik ? gramoun la di : sak i donn sa i ral pa sarèt.
karo zonn.
VIII - Mon kaz lé plin kan mi sava promné, lé vid kan mi
dor ?
IX - Kazèrn vèr pou solda blan, kazèrn zonn pou solda nwar ?
X - Rès pa tèrla, té ! Arivé.

Pou saminm, inbonpé sirandane dann tan lontan la fini pèrd. Pou saminm
osi, i fo zot i sava war zot gromèr, zot granpèr pou ramas sak la pankor
Al é rodé pèrd. Anparlan, ala in dévinèt modèrn : « kosa in soz ? tank nana, m’i
kronm la mèr é lo pti, zamé m’i anval , touzour m’i vomi azot ? »
13

Group konésans 3

Lir, ékri an kréol rényoné – 1 :..................................14


Lalfabé kréol rényoné................................................ 14
1 - Vwayèl...................................................................... 14
Konésans vokabilèr kréol ...................................................... 15
Nout byin :
ramas ali, protèz ali, mèt ali an lèr.............................. 16
Dé romans popilèr lontan:
dodo ma minèt ........................... ..................................... 16
mazoumba........................................................................ 17
Lo pronon pèrsonèl...1................................................. 18
Mwin, m’ , amwin ............................................ ......... 18
14
Group konésans 3 :

Lir , ékri
an kréol rényoné - 1
lalfabé kréol rényoné
a- b- d- e- f- g- h- i- k- l- m- n- o- p- r- s- t- u- v- w- y- z
A- B- D- E- F- G- H- I- K- L- M- N- O- P- R- S- T- U- V- W- Y- Z

1 – Vwayèl :
Anon ésèy lir sak lé ékri

a : bato ; ra ; gato ; bak ; talèr ; lakrak ; sak ; larmé


Zozèf la di tout son bann kamarad li nana in gro bato. Toulmoun
la ri. Zot i koné Zozèf i rakont lakrak.

é: fouké ; galé ; alé ; ralé ; séré ; tété ; télé ; maléré


Koméla i donn la télé an kado maryaz. Lontan domoun té mizèr, té
i donn sak lé itil pou la vi. Té i donn in pilon èk son kalou, tou lé dé an
galé blé, byin lis, pa félé.

è : sèt ; tèt ; bèk ; mèt ; kanèt ; zarèt; konèt ; sisèt ; sipèk ;


zanbèk ; zandèt ; somèr ; flèr ; kèr ; trwazyèm ; tèktèk
Arèt anbèt anou ! dann bisik i triy pa zarèt.
Gromèr i di anou té la fèt kan granpèr té i sar rod zandèt.

i: tuituit ; mil ; pil ; pli ; fasil ; mimit ; bilinbi ; kotomili


Koméla marmay i koné aryink frit èk ti sosis. I koné pi lo gou bilinbi,
zirinbèl, lodèr fèy kotomili fané si kari masalé.

o : loto ; soso ; féso ; dolo ; koko ; karo ; mo ; tol ; lékol ; baro ;


Sof in gran, sof in-m ti, sof an bwa, sof an tol, tout kour kréol lavé son baro.

ou : kalou ; matou ; klou ; la bou ; zangoun ; kouyous ;


mousous ; zafous ; zamouk ; mouyaya ; kaylous
Yéroswar dan la télé, mwin la vi in kloun kaylous, an mousous, èk in sapèr mouyaya
rouz.
15
Group konésans 3 :

Konésans vokabilèr kréol

Réponn 1 rokopyé lo mo i kol pa di tou ansanm lézot

1. Mousous : kabay ; zafous ; kayanm


2. kasé ; dégréné ; makiyé ; makapkap
3. zamouk ; zangoun ; zandèt ; zanak
4. kanèt ; kalo ; nik ; zagat
5. binlinbi; zirinbèl ; kotomili ; tamarin
6. tarz ; flat ; angant ; débouz

Réponn
Réponn 2 tir fot dann tèks-la
1- Zozèf la di toute son bann kamarade li nana in gro bateau.
Toulmoun la ri. Zot i koné Zozèf i rakont lakrak.
2- Koméla i donn la télé an kado maryaz. Lontan domoun té mizèr, té i donn sak lé itil pou la vi. Té i
donn in pilon èk son kalou, tou les dé an galé ble, byin lis, pa félé.
3- Arèt anbéte anou ! dann bisik i tri pa zarèt.
4- Koméla marmay i koné aryink frite èk ti sosis. I koné pi lo gou bilinbi, zirinbèl, lodèr
kotomili, fané si in cari masalé.
5- sauf in gran, sof inn ti, sof an bwa, sof an tôle, tout kour kréol lavé son barreau.
6- Yéroswar dan la télé, mwin la vi in klown kaylous, an mousous, èk in sapèr mouyaya
rouz

1 2 3 4 5 6
Mokrwazé niméro 2
I Réponn
ANNSANDAN
II

III 1. Ti F... fané, ti F... émé.


2. Kit pa sa tèrla. R.... !
IV 3. I mèt do lo dann B.. –
V I trouv in bonpé d M. dann diksyonèr
4. Lo non in moun
VI 5. Out linz lé sal : alé S....
6. I fé zoli mèb ansanm bwa T..
Plipar di tan, zano, bag, braslé lé an-O.
AN TRAVÈR
I - Mwin la pa an o, mwin lé an B.
II - Martiniké, rényoné, kors, tout lé F.....
III - Oté mantèr ! arèt rakont L.....
IV - I trouv 2 lèt-la dan « sèm »
- I trouv 2 lèt-la dann « tamarin »
V - Lontan navépwin motèr pou fé avans
kanot : té i R..
- La lang napwin lo Z.
VI – In moun san travay sé in S....
16
Group konésans 3 :

N out
léritaz
Lé inportan tout sak i koné ékri, i ramas tout
kozman bann gramoun i koné pa ékri... konmsa-minm i
anpès lo kèr nout péyi mor...

Si ou i koné pa ti sanson-la, domann out profésèr mizik donn aou lèr,


aprésa mèt lo kasèt i va èk leson si « lépok Larényon la komans
péplé ». Dsi kasèt-la nana lèr in sanson fransé 17inm syèk. Akout
byin aprésa di kosa ou i pans.
17
Group konésans 3 :

« Mazoumba » sé in déformasyon bann mo : « ma-zonm-la » « Ma » té in


mo té i mèt dovan in non pou amont la fors, la grandèr. In « ma-zonm » té inn
onm kalifyé, gabyé, valab, for. Promyé débi , posib té i di : « ma-zonm-la ».
Sak i koné ti sanson-la koméla i krwa « Mazoumba » lo non in moun .
Astèr, ésèy di kosa lo moun la invant ti kouplé-la té i vé di dan son-m ti
sanson. Aprésa ésèy sant lo romans*.
18
Group konésans 3 :

Lo pronon pérsonèl... 1
! ... Mwin, m’, amwin
Fkréol
rançais

kosa i lé ? sé in mo i ranplas in non. Parégzanp, si mwin nana pou di :


Léon la giny in liv pou zourdlan, mésoman Léon la pa la-èksa. M’i vé pa répèt
Léon.
M’a di : Léon la giny in liv pou zourdlan, mésoman li la pa la-èksa.
Li i ranplas Léon. Li sé in pronon pèrsonèl.
I - Lèrk nana in non n’ moun tousèl pou ranplasé,
1 - Promyé pèrsonn singilyé : i ansèrv mwin , m’, amwin kan sak i rakont in laksyon i
fé laksyon-la oubyinsa i sibi li-minm.
Dot légzanp :
1. M’i giny ékri an kréol.
2. Talèr, kan m’i sar fine fé mon travay, m’a
rogard in koudtélé pou tir la fatig.
3. Mwin la fine fé mon travay.
4. - Kisa-sa ? – Sa amwin sa, Tikok !
5. - Kisa la fé désin-la ? – Amwin !
6. Gèt p’amwin grozyé ! ou i wa byin m’i
yinpabou tousèl... Odrémyé donn amwin
in koudmin !
Akoz i ékri « m’i »
Réflési olèrd ékri « mi » ?
pars « i » dovan in vèrb i mont nana in laksyon
( i giny, i manz, i travay, )
rogard 2 tablo annsou-la pou konprann :

Bon Inpé d form la pa bon


M i giny Mi giny kan i antan lé konmsi lé bon
Ou i giny Wi giny kan i antan lé konmsi lé bon . Inpé i di « ou giny »
L’ i giny Li giny kan i antan lé konmsi lé bon
El i giny El giny i di pa, kan i antan la pa bon
N’ i giny Ni giny kan i antan lé konmsi lé bon . Inpé i di « nou giny »
Zot i giny Zot giny i di pa, kan i antan la pa bon
Banna i giny Banna giny i di pa, kan i antan la pa bon

Lé parèy pou « m’a rogard » épisa « m’i sar fine fé »


Pou « p’amwin », sré posib ékri « pa amwin » annantyé mé i di [ pamwin ] é i ékri « p’amwin »

I di pa I di

Pangar !
xxx
Mi nana in liv
Mi té nana in liv. Mi té na in liv
Mi navé in liv
Mi té i travay
Mwin nana in liv
Mwin lavé in liv
Mwin navé in liv
Mwin té i travay
19

Group konésans 4

Lépok Larényon la komans péplé :


Lé-z-ané sèz san........................................................................... 20
In légzanp famiy rényoné dan lé-z-ané 1665 a 1730 ...........22
Inn ti bout an plis pou konèt la popilasyon
dan lé-z-ané sèz san :.............................................23
Egzèrsis an plis pou sak i vé ...............................................23
Anprofit lo ransèyman : la lwa Mendel:....... .................... . 23
Zéro kalbas la fimé granbwa par Jacqueline FARREYROL :..... ....24
Batarsité par Danyèl WARO :............................................. .....24
Lir , ékri an kréol rényoné – 2
II démi-wayèl:........... ...................................................... .........25
20
Group konésans 4 :

Lépok Larényon
L i st w ar la komans péplé...
Lé-z-ané sèz san...
Ala in kart la tèr 17inm syèk. Ladsi i wa la plas dé gran sivilizasyon sansa relizyon la lès
D ok zot mark ziska zordi. Plas si kart-la bann batiman lé si foto lé annsou. Aprésa alé rod lo
plis ransèyman posib si lé dé landrwa .

1 – Taj Mahäl : la komans 2 -- Plas Saint-Pierre : la komans


konstrui ali an 1631 la fini an 1648 konstrui ali an 1656 la fini an 1667
21
Group konésans 4 :

Tout péyi lavé sakinn son langaz . Lèrk in Zindyin té i koz, la pa di in Zitalyin oubyinsa in
Fransé té i konpran ali. 1663 apartir, nana domoun i vyin rès la Rényon. Lavé 12 moun : 9
zonm èk 3 fanm. 2 zonm té fransé. Lo rès té malgas, té i sort dann Sid Madagaskar. Plitar, an
1665 lé dé Fransé la roparti. Dot Fransé l’arivé, la rès tout zot vi la Rényon .
Alon ésèy maziné la sityasyon apartir détrwa dokiman.
I - in légzanp la mizik té i antan an frans « une jeune fille »(romans popilèr)
dé légzanp la mizik té i antan dann péyi antanosy (Madagaskar) :
1 - mizik antandroy-antanosy ; 2 - bèrsèz antankarana.
D ok II- 1 - In pintir i amont la vi bann zabitan * an Frans.

Louis Le Nain 1593 -1648


« famille de paysans dans un intérieur »
Mizé Le Louvre

Rogard byin lo pintir :


Kèl romark ou i pé fé si
1- Lo dedan-n kaz
2- Lo mèb
3 - Lo linz

2 - An fas, in désin i amont bann


Malgas dann Sid Madagaskar dan lé-z-ané
sèz san.

Somanké lé trwa sèr Anne, Marie épi


Marguerite Caze l’ariv isi an 1663 té
konm bann zène fiy si foto annsou-la.

3 - Kosa i wa dann fis resansman* lé


ladsou-la ? Kèl romark i pé fé ?
22
Group konésans 4 :

In légzanp famiy rényoné dan lé-z-ané 1665 a 1730

Julien Robert Perrine Campelle


Sanson Lebeau Domingue Rosaire
O : 1642 an Frans O : Madagaskar
Arivé an 1691 O : 1652 Frans O : 1662 ? dan Linn
Arivé an 1676

Joseph Dango Marie Madeleine Robert


Denis Turpin Françoise Lebeau
O : 1671 ? O : 1681
Dan Linn Larényon O : 1649 ? Frans O : 1680 Larényon
Arivé an 1695

Marie Dango Joseph Turpin


O : 1708 Larényon O : 1697 Larényon

Jean-Baptiste Turpin
O : 1733 Larényon

Dann sèrk a koté bann fis lidantité,


• pinn an blé pou sak i sort an Frans oubyinsa nana famiy i sort an Frans
Réponn • pinn an zonn pou sak i sort dan Linn oubyinsa nana famiy i sort dan Linn
• pinn an rouz pou sak i sort Madagaskar oubyinsa nana famiy i sort Madagaskar

Inpéd non-n-famiy i romont dann tan-la : DAMOUR, PAYET, TECHER ,


GRONDIN, FONTAINE, DALLEAU, HOARAU, PITOU, RIVIERE,
ROBERT
Dé liv inportan pou la konésans bann Rényoné té i viv dann tan-la.

Mémwar * ékri an 1710 Diksyonèr zénéalozik *


par Antoine BOUCHER par Camille RICQUEBOURG
(i trouv ali zarsiv départmantal)
23
Group konésans 4 :

Inn ti bout an plis pou konèt la popilasyon dan lé-z-ané sèz san :
« ... In zour, dan légliz la parwas Sin Pol, mwin la karkiy mon zié kan mwin la
vi in famiy. Na pwin dé lété minm koulèr. Té i sar dépi lo nwar ziska lo blan pir. Navé
sink zénérasyon dépi lo zansèt ziska lo dérnyé pti fiy. Lo gromomon san-uit an lété nwar
konm bann malgas ; sa fiy té krwazé promyé dégré, sa tit fiy té in pé mwin fonsé, la fiy
sa tit fiy lété in pé pli klèr, la tit fiy sa tit fiy lété byin klèr é lo pti dérnyé lété osi blan-k
in zanglé... »
Guy Le Gentil de la Bardinais, 1717 tiré dann Sous le signe de la tortue, Albert Lougnon,
tradui an kréol par Roger Théodora

D ok Egzèrsis an plis pou sak i vé : ousa nout non i sort ?


Lé posib travay si lo non in pé marmay dan la klas, si lé dann diksyonèr
zénéalozik oubyinsa dann la lis fé par Sudel Fuma dsi bann non-n zafransi an
1848. I pé organiz in sorti pou alé Zarsiv Départmantal.

Anprofit lo ran
ransèyman Pou koz konm bann savan si la késtyon...

La lwa Mendel
Pou konprann akoz isi Larényon dan in minm famiy inn lé nwar, inn-ot lé blan, inn-ot ankor
nana lo zyé gansé *

Dézyèm
zénérasyon

Trwazyèm zénérasyon

Katryèm zénérasyon

Sinkyèm zénérasyon
24
Group konésans 4 :
Dé fonnkézèr rényoné, Jacqueline Farreyrol ek Danyèl Waro,
nana innot fason koz si la késtyon.

Fonnkèr Zéro kalbas la fimé Granbwa


Parol séga par Jacqueline FARREYROL

A nou pov ti marmay lékol


N’i koné riyink koz kréol
Nout zansèt lété Golwa
Zéro kalbas la fimé Granbwa
Lèrk n’i rod larg nout fransé Gèt mon bann tifrèr tisèr
Nout lang i komans amayé Inpé lé nwar inpé lé klèr
In boug la sèy di amwin in fwa Napwin inn lé blan poudbon
Nout zansèt lété Golwa I tonm touzour in pé maron.
Mwin la réponn ali Mwin nana an plis ké sa
Kout byin sak m’i di In bon pé kamarad Sinwa
Sépa si li la konpri Malbar, Zarab, ti Kaf la swa
Mé li na ka débrouy ali Nouttout i di dan nout patwa
Bann Golwa la pa nout papa

Batarsité Zéro kalbas la fimé Granbwa.(...)

Parol maloya par Danyèl WARO


M win pa blan
Non mwin pa nwar
Ton pirlinnsité
Rod atwé Si t’i vé
Tarz pa mwin si mon Listwar Giny atwé si t’i vé
Tortiyé kaf yab malbar Ton pirsinwazté
Mwin nasyon bann fran batar. Amwin m'Ia pa bézwin rodé
Mwin pa blan Amwin ganblo mon kalité
Non mwin pa nwar I débord i koul atèr
Tarz pa mwin si mon Listwar Sanm tout mon batarsité
Sinwa Zarab Zoréy Komor Amwin m'la pa bézwin rodé
Mwin nasyon bann fran batar. Amwin ganblo mon kalité
I débord i koul atér
Rod atwé si t’i vé Sanm tout mon réyonèzté.
Asét atwé si t’i vé
Ton blansité Rod atwé si t’i vé
Rod atwé si t’i vé Asét atwé si t’i vé
Giny atwé si t’i vé Ton pir lafrikinnté
Ton fransité Rod atwé si t’i vé
Amwin m'Ia pa bézwin rodé Giny atwé si t’i vé
Amwin ferblan mon kalité Ton ropéinnté
I débord i koul atér Amwin m'la pa bézwin rodé
Sanm tout mon batarsité Amwin ferblan mon kalité
Amwin m'la pa bézwin rodé I débord i koul atér
Amwin ferblan mon kalité Sanm tout mon batarsité
I débord i koul atèr Amwin m'la pa bézwin rodé
Sanm tout mon réyonèzté. Amwin ganblo mon kalité
Rod atwé si t’i vé I débord i koul atér
Asèt atwé si t’i vé Sanm tout mon réyonèzté (...)

Jacqueline FARREYROL l’éné Sin Lwi . Danyèl WARO l’éné Tanpon. Zot lé koni paryink
Larényon. Zot la giny lo prix Charles Cros i rékonpans bann fonn kézèr rokoni an Frans.
25
Group konésans 4 :

Lir , ékri
an kréol rényoné - 2
II – Démi-
Démi-vwayèl :
Anon ésèy lir sak lé ékri
u : lanuit ; pui ; tuituit ; suiv ; kuiv ; luil ; fuit ; uit
Loto-la lé vyé : motèr nana in fuit deluil.
8
w: sakwat ; tirwar ; fénwar ; aswar ; pwa ; lalwa ;
larlwa ; rozwar
Rès pa dann fénwar !
Aswar nana kari pwa.

y: kayé ; boulyé ; papyé ; papay ; lay ; kabay ; karay ; amayé ;


tramay ; lwayo ; yab ; makiyon ; griyé ; mayi ; payanké
koudvan la fé in piyaz dann karo mayi èk plantasyon pyé papay

Pou sak lé abityé ékri an fransé :


May pa : débraillé (F) => débrayé (K) ; débrayer (F) => débréyé (K)
Tansyon : maille (F) => may (K) ; maïs (F) => mayi (K)
paye (F) => pèy (K) ; pays (F) => péyi (K)

Réponn Ekri an kréol lo mo i vé dir an fransé :


tiroir : ........................... huit : ................. soie : ............. bois : .............
caille : .......................... croire : .............. suite : ............. roi : ...........................
avion : .......................... noir : ..................

Rokopyé lo mo i kol pa di tou ansanm lézot


Réponn 1. Larlwa ; kati ; kanif; kavya ; kouto
2. Makiyon ; lamontrèr ; bazardyé ; lakaparèr
3. Lay ; bib ; bobok ; maringwin ; babouk
4. Lwayo ; tèktèk ; koton ; grin
5. Kaylous ; kokinzyé ; kouyous
6. Yab ; kazor ; litonn ; maoul
26

G ro u p k o n ésa n s 5

In kozman si la vi :
Tizane tronplamor par Christian FONTAINE ....................27
Aprann lir kréol rényoné..........................................................28
Aprann pa may mo kréol sanm mo fransé ...................... 28
Byin ansèrv lo vèrb .........................................................29
Konésans lékritir kréol ....................................................29

Aprann konèt la kuizine nout péyi. ............................29


Lasasin par Jean Paul VOLNAY ..............................30
Gramoun la fé :
Lo vyé la sony anou ( in kozman ramasé) .......................30
Alé rodé : aprann konèt détrwa zèrb..................................31
Gramoun la di...
Inndé kozman gramoun dsi zèrb.............. ...................31

Lir, ékri an kréol rényoné 3


III konsone : ............................................................................32
Réponn : mokrwazé niméro 3......................................33
In zistwar pou fé ri ti marmay ......................................33
Pangar :mo razouté, mo koupé............................................33

Lo pronon pèrsonèl. 2
Ou, aou, li, l’, ali, èl, aèl, sa ......................................... .......34
Nout lang lapou sanzé, sépa ? ........................................35
27
Group konésans 5 :

In kozman si la vi
Souvnir Tizane tronplamor
Inn ti marmay i avans dousman, dousman dan la vi, i
dékouv la vi gramoun, la vi osi ozalantour konm la vi la vil, la
vi lékol, la radyo, ...tou lo bataklan, la vi lo monn.

ikok lé-apo fé manz son bèf dan karo


pat-kanar * (otroman di : trénas) sou lonbraz
la ravine Dipon. An minmtan, l’i profit po rod
in ponyé lastron * èk pikan *. Soman, l’i fé
antansyon pangar li ramas zèrb-lé* ansanm,
akoz zèrb-la in pwazon danzéré po lapin !
5

Mandoné, Tikok i bit si in zèrb l’i koné


pa! Zèrb-la i rosanm moza *, mé la pa moza
(osinonsa zakasi) ! I lyann pa konmsa atèr !

Tikok i gèt zèrb la, i di :


10 "Somanké lé bon po zanimo !''
L’i sava po aras in touf, mé walapa l’i tous zèrb-la, zèrb-la i amorti
! L’i souk inn-ot ti brans, brans-la i amorti minm. Tikok i artous ankor in
kou, i amorti plis ankor. Si la fin, tout lo pyé lé atèr, rokokiyé : in zanfan
i pas aznou pou domann pardon : ''M’i fé pityé monmon, tap pa mwin''
15
- "Ha-ha ! Tikok i di, ki kalité zerb ankor sa ? Saspé na sorsyé ladan
!" Pasito mazine sorsyé, léspri, zavan, granmèrkal tousala, Tikok i giny
la tranblad. Li séd larg son bèf anplan, kouri la kaz, kriyé lasasin :
- "Monmon ! Monmon ! Mwin la vi zerb na lo dyab dédan !"

Madanm Biganbé i konpran pa aryin promyé débi. Mé firmézir


20 Tikok i ésplik, l’i konpran. Alors l’i di :
" Ou lé bèt mon zanfan ! ou i koné pa sa in zèrb i apel tronplamor,
sinonsa sanzitiv ? ot gromèr i fé tizane èk sa : Sa in zerb lé bon po
lé nèr ... kontrèr ! Alé aras in pyé, ma fé bwir, pars ou giny tro
sézisman koméla ! Pa mwayin kontrayé, kapkap lé dési ou, ou’a
giny fondsagrin ... sé lo kèr, la krwasans, tousala ! Soman ot nèr osi,
25
dawar lé ataké !"
Christian FONTAINE : Zistwar Tikok - listwar Tikok 1988
28
Group konésans 5 :
Christian FONTAINE léné an 1944 dan kartyé Karos Sinzozèf. An
Lo fonn ké
kézèr 1972 l’i dovyin prèt. Rant 1974 é 1984 li la mèt ansanm dot dalon pou
fé rokonèt lo pèp rényoné ansanm la kiltir rényonèz.
Dan lé z-ané 70/80 domoun i gout son bann zistwar tikok, son bann kozé Tonin Batis. L’i
ékri dann zournal, l’i travay si listwar la rolizyon, l’i suiv in lékol liniversité, l’i èd ti plantèr
mèt an plas zasosyasyon, l’i koz dann radyo pikan. L’i mor an 1984 dan in laksidan.

: 1-koman monmon Tikok i apel ?


Réponn 2- ousa Tikok i fé manz son bèf ?
3- kèl zèrb Tikok i ramas pou son lapin ?
4- kèl sé lot non tranplamor ?
5- kosa ou i aprann si tronplamor dan tèks-la ?
6- madanm Biganbé ... i koné paditou ansèrv tronplamor
i koné patro ansèrv tronplamor
i koné byin ansèrv tronplamor

Aprann lir kréol rényoné : di out dalon koté ou di bann mo-la, é


! ou ésèy ékri : manz, antansyon, lastron, pwazon, lyann, ansanm, minm,
Fkréol
rançais
zanfan, domann, tranblad, monmon, kontrayé.

Aprann pa may fransé ék kréol


1 - Ekri bann mo-la èk zot koréspondan fransé :
kréol rényoné Français
manz : ..........................
bèf : ..........................
ansanm : ..........................
antansyon : ..........................
2 - Dan lo tèks, trouv lo fraz i vé dir la minm soz : " si ça se trouve, c'est bon pour
les bêtes !"...........................................................................................................

Dann tèks annsou-la nana fot, ésèy korizé.


Pou fé bouion brèd.
Gramoun « I dépan koman ou i wa lo brèd. Kan ou i manz ali an fantézi
la fé rogaton, po lav la trip oubiensa pou fé dormi, la pa parèy lèrk ou i
manz ali konm kari principal.

Promyé fason lé pli simp : i fé boui do lo ansanm in kuiyèr luil, inn tipé-d sèl. I zèt inn
ti tèt zonyon coupé an kat èk in gous lay anminmtan-k lo brèd. I lès kui.
Mé dann tan lontan, kan domoun té mizèr, plipar ditan kan i fézé in bouyon brèd, lavé
pwin d'aut kari akoté. Kan lo samdi oubyinsa lo dimans onzèr i fézé frit in bout la vyann
ousansa boukané, lo swar i tourné lo brèd dan lo marmit po pa pèrd lo gou. Kan i mété
zandouil a bouyir osi i ramasé lo zi po fé brèd ansanm. Konmsa marmay té kontan, té
konmsi zot lavé manz la viand lo onzèr èk lo swar. Toutfason, zamé noré pass dan nout tèt
l'idé mourgonyé dovan in bouyon brèd ! »
Lanrozistroman ramasé par R.Théodora lo 25/01/98
29
Group konésans 5 :

Byin ansèrv in vèrb. 1 - Alon réflési si lo fason i ansèrv vèrb


La form tout bann vèrb dann 5 promyé liyn lo tèks lé parèy : i dépan, ou i
! manz, i fé, i zèt, sak fwa i vwa « i + vèrb » , alon konzig lo vèrb manz :
kréol
Français M’ i manz – ou i manz – l’ i manz - èl i manz – Tikok i manz -
Amwin èk Tikok i manz – n’ i manz - Aou èk Tikok i manz - Zot i
manz - Tikok èk son frèr i manz - banna i manz

2 - Lir lo tèks, aprésa di kansa « ou i manz », kansa « i fé bouy do lo » : yèr ? zordi ?


domin ? toultan ?
Fé in fraz èk lo bon mo:...........................................................................................
..................................................................................................................................
3 - Astèr, rogard dan la suit lo tèks la form bann vèrb-la : i fézé, i ramasé. Di akoz la
form lo vèrb la sanzé. Kèl group-de-mo la èd aou konprann akoz la sanzé ?
.........................................................................................................................................
4 – nana innot fason di : alé rogard paz 30 lo tèks « lo vyé la sony anou ». i trouv fason-n
di-la dann trwazyèm èk katryèm paragraf. Nou va arvni si késtyon-la dann group konésans
8 paz 61

Konèt bann zèrb :


1- Kèl zèrb rényoné i fé kui konm brèd anparmi sak nana dan lo tèks ?
Alé rodé 2- Rokonèt bann zèrb ou i sort war lo non : alé war lo fis légzèrsis.
Pran in fis lankèt, alé rod ransèyman.

Konésans la kuizine nout péyi :

Kél brèd i fé bouyon ansanm ? 1 kérdsonz, 2 morèl, 3 mouroung 1 2 3

Kèl brèd i fé frikasé ? 4 sitrouy, 5 sousou, 6 kèrdsonz 4 5 6

Kèl brèd i fé dormi ? 7 morèl, 8 lozèy 7 8

Kèl brèd i fé salad osi ansanm ? 9 kréson, 10 lastron, 11 payatèr 9 10 11

Kèl brèd lé bon po la tansyon ? 12 sitrouy, 13 mouroung 12 13

Kèl brèd i fé rougay ansanm ? 14 kréson, 15 kèrdsonz 14 15

« Brèd méday » sé lo dézyinm non : 16 brèd mafane, 17 brèd mouroung 16 17

10 répons bon : kosa ou i atann pou rouvèr in réstoran ?


Rant 9 ek 7 bon répons : pa bezwin awar ont : na bonpé domoun nana gro diplom i koné pa plis ké ou!

! Rant 6 ek 3 bon répons : alé bazar, pas karo an karo, fé koz bann bazardyé, ou’a aprann in bonpé zafèr
Annsou 2 répons : wopé bayoun ! pangar ou i mèt safran dann brèd mouroung !
30
Group konésans 5 :

Lasasin !
L asasin ! lasasin ! lasasin,
Li la mèt safran dann brèd mouroung, mézami !
Li la mèt safran dann brèd mouroung !
Paté kréol, kabri masalé ou pé mèt safran,
Lasasin ! Lasasin ! Lasasin, Rougay sévrèt, kari sousou èk son gran zépi-ng,
Li la mèt safran dann brèd mouroung ! Baton mouroung, ponm de tèr avèk la mori.
Mé la fé lasasin,
Li té pé mèt sa dan la sos pwason, kari volay, li la mèt safran dann brèd mouroung !
Bonbon piman, dann baba fig, kari koson.
Mé la zordi sak li la fé , li la fé kanay, La dob lo sou èk boukané li pé mèt safran,
Li la fé lasasin, Kari tizak, pwatrine fimé lé akomodab.
Li la mèt safran dann brèd mouroung ! Mé la zordi mwin la konstaté , la pa bon di tou :
Li la fé lasasin,
Lasasin ! Lasasin ! Lasasin, Li la mèt safran dann brèd mouroung .
Li la mèt safran dann brèd mouroung , mézami ! Jean Paul VOLNAY
Lasasin ! Lasasin ! Lasasin,

Jean Paul VOLNAY l’éné Larényon mé l’i viv an Frans . L’i ékri tout son bann séga li-minm. Li la anrozis
« lasasin » èk les Tropic’s de Paris.

Réflési ! Di si ou té i koné tout ransèyman nana dsi la kuizine rényonèz dann séga-la.

Gramoun Lo vyé la sony anou...


la fé
Igal nhintour,! télèrkonm
nou té marmay, lavé pas in spès lépidémi la gratèl . Té pa la
ti bourbouiy partou si lo kor. Sa té konm dofé ! aminn
marmay doktèr ? doktèr i giny pa fé aryin. Kan nou la giny sa lakaz, lo vyé la sony anou, li ! Li
la parti rod zérbaz.
Li la pran 3 kér tann ék 3 fèy zonn gro lindigo, 3 pyé kolkol byin tann èk in pyé an flèr sanm
la rasine. 3 pyé gro p!antin, 3 pyé ti zèrb-lé, 3 pyé zèrbabouk, 3 pyé pikan. Touzour par 3 pou
sak kalité... La fé bouiy sa. La fé in gran bin pou lav anou ansanm lo swar. La fé sa in sominn.
Promyé swar-minm, kan nou té fini binyé, nout po té fré-minm !
Té konm mwin la di aou pou lé vèr... li té i prépar in zi zèrbaver. Sa té vèr, té épé, mé baya !
Sa té amér, té amér ! Kan té i ariv pou bwar sa, té i fo l’i obliz anou swazi rant la pirz ou son
sintiron...
Navé désèrtin zérbaz lo vyé té i plant dan in kwin la kour. Otroman, li té i sar rod dann bitasyon
ousansa la foré. Li té i koné tout bann pyédbwa té i fé la tizann ansanm. Ek li-minm-minm
mwin l'aprann inmtipé sak mi koné (...)
J.L (Kozman ramasé an 1999 par Roger Théodora)

1. Di ousa lo gramoun té i rés : la vil oubyinsa dan léo ?


Réponn
Réponn Esplik out répons.
2. Kél santiman lo garson nana pou son papa
3. Di kosa ou i pans si lo kozman gramoun la paz 42
31
Group konésans 5 :

Zèrb i trouv dann léktir « tronplamor »


Esèy rokonèt in zèrb ou la fine vwar dan la kour, dann somin : ésèy
Alé rodé devine son non, alé fé son fis lankèt, mèt lo plis ransèyman ou’a trouvé.
Suiv konsèy nana si lo fis lankèt. (pou fé fis lankèt, alé war paz 86 èk paz 91
Ala lo non bann zèrb-la an dézord : tronplamor, lastron, ti trénas, pikan, ti zèrb-
dolé, zakasi

............................... ....................................... ...............................

............................... ....................................... ...............................

Si ou la trouv 6 ou lé pli for Tikok, 5 ou i giny kos èk Tikok, 4 oubyinsa mwin... ou lapwin pou ri
Tikok !

Rogard la vi an Rényoné
Rényoné :
Alé war in kozman gramoun dsi lo non in zèrb dan lo tèks. Esèy fé koz
out famiy dési, prosinnfwa nou va diskit si lo kozman.
Gramoun 1- léskargo i koné son zèrb ; 2- léskargo i mont pa si zèrb-dolé ;
3- kanminm tronplamor in zour i mor ; 4- èk in brin zèrb i anbar
la di pa la rivyèr ; 5- èk mové zèrb i fé bon tizane ; 6- mové zèrb lapwin lo tan
pousé dan la tèr labouré ; 7- lèrk la pay kann i bril, zèrb akoté i san la
salèr ; 8- tanplis in piédbwa lé gran, tanplis zèrb dosou lé pti.
32
Group konésans 5 :

Lir , ékri
an kréol réyoné - 3
III – Konsone :
Anon ésèy lir sak lé ékri

b : bwat ; byin ; bak ; bonbon


Si i giny pa port in bak, port in férblan !

d : dis ; dwa ; dalon


10 mon dalon èk mwin lé konm dé dwa in minm min

f : fimé ; farfar ; fanzan ; faam


Dann salon, si la sélèt, lavé in zoli pyéd kapilèr dann in fanzan

g : fangok ; gonblo ; gamat ; nargé


ki kalité mason, sa ? la pran in fangok po in tryèl !

k : kalbas ; kapilèr ; takamaka ; rakèt; lakrak; kardinal


zanbèk
Kosté la kaz nana in pyé kalbas i sarz koz pa koman !

l : lay ; lanp ; loup; loul ; larlwa ; zékli


Gramoun i rogrèt lo tan té i trouv la loup bèf bazar

m : moulal ; malol ; mir ; martin


Navé moulal partou dan lo vyé ti kizine

n : nargoulam ; koukoun ; kaoukoun ; kaniki ;


kanon
In talon zirondèl la mèt lo boug kaoukoun
33
Group konésans 5 :

p : payanké ; rapyang ; pipangay ; papang


Li lé si télman rapyang, minm lodèr l’i prétan pa lès pèrd !

r : rotin ; baro ; rousté ; lor ; roklor


Zozèf, rousté sépakoman, la parti, la minm pa fèrm baro !

s : salé ; sitronèl; sapsap ; agas ; ramas ; lasasin ; larasaz ;


kasya ; fransé ; sapo ; sabouk
Fot kari rouz zanana, pésèr bor-d-mèr i kontant bouyon sapsap*

t : tang ; takon ; tèktèk ; trimo ; tramay ;


tit-mèr ; tyatya ; tyaptyap
Koméla i anpès pas tramay dan la tit-mèr

v : voras ; vindyon ; valal ; voulvoul ; vouv


Zot té si télman voras, la sot si lo pla manzé konm inpéd valal si in karo
mayi tann

z : zourit ; zénéral ; zéro ; zo ; zoli ; zakasi ; zwazo ;


sanzé
La mèr lé bèl zordi. Aswar lodèr kari zourit va lévé.

ékri an kréol lo mo i vé dir an fransé :


Réponn portail : .......................... fouet : ....................... citronelle : ....................
chapeau : ....................... général : ......................... joli : ....................................
calebasse : ................................... quatre : ......................

rokopyé lo mo i kol pa di tou ansanm lézot


1. kasya ; kasi ; kasyèt ; kaskavèl ; zakasi
Vokabilèr 2. kaoukoun ; pèt lof ; giny tantane ; alé kotéd tanto*
3. nargé ; moukaté ; palanké ; larg foutan ; gaskoné
1. lakrak ; la mantri ; la kamizri ; la mansonzri
2. bak ; také ; takon ; bandèz ; bay
3. zanbèk ; kal ; koudkony
4. baro ; fénèt ; farfar ; port
5. Fanzan ; kapilèr ; kapline ; fouzèr
34
Group konésans 5 :

1 Kopyé tout mo ou i trouv lé difisil pou lir. 2 Esèy trouv dan la


Antrinn in pé ! paz in mo i pé èd aou lir lo mo difisil, kopyé akoté.

Kosa i lé ? Mokrwazé niméro 3

1 2 3 4 5 6 ANNSANDAN
I
1. Dofé la étinn. ..... !
II 2. Lèrk kann nana sink-si-zan, i fo fé ali
III 3. Gran matin, lodèr kafé ..... i ral.
4. I ansèrv ali po sak i réspèk pa lalwa
IV 5. I trouv 2 lèt-la dann « mizik »
V 6. I trouv 4 lèt-la dann « koulwar »
7. Ti non gaté
VI

AN TRAVÈR
I - Zanimo-la lé danzéré – Dan lo kor nana in bonpé
II - Si ou la pa trouv lo gou, ...... !
III - Gran kouto po sèrvis tamoul
IV - Pa laba ; ... ! - Tou lé douz mwa i fé inn.
V - Ansanm kari kanar, li lé pli méyèrk dori.
VI - Boutèy la kasé, nana in ..... la koup amwin

In zistwar pou fé ri ti marmay


Kok l’anonsé : mal zwa lé mor !
Pintad la pléré : n’i rogrèt ! n’i rogrèt !
Kanar péyi la dmandé : kan ? kan ? kan ?
Mal mani la réponn : yèroswar ! yèroswar !
Mal dinn, touzour vantar, la gonflé, la di :
Donn mon palto m’i sar lantèrman !
Donn mon palto m’i sar lantèrman !

Kan ou i giny byin lir, aprann ali aprésa rakont


lo zistwar out ti frèr, ti sèr oubyinsa out ti kouzin Kok-linn ? kok-batay !

Sépa si ou la fine port tansyon ? Nana désèrtin mo lé anmaré par in


Pangar ! «-» (i apèlsa tréd-inyon). Konm dan : ali-minm la trap larzan-la.
Dot lé konmsi in bout la soté, é nana in « ’ » (i apèl sa in lapostrof) . Konm dan :
m’i giny, m’a manzé, l’anonsé.
Sak fwa ou’a trouv inn, rokopyé dan la kolone i fo paz 85
Kan lo mèt va ésplik in ka, akout ali byin-minm. Aprésa, la fin-n lané, ou va ésèy di
kansa i mèt « ’ » , kansa i mèt « -»
35
Group konésans 5 :

Lo pronon pérsonèl... 2
! ... Ou, aou, li, l’, ali, èl, aèl, sa
Fkréol
rançais
Ou i ansouvyin ? sé in mo i ranplas in non.

I - Lèrk nana in non-n-moun tousèl pou ranplasé,


2 – dézyèm pèrsonn singilyé : i ansèrv ou, aou kan sak i rakont in laksyon i koz
ansanm sak i fé laksyon oubyinsa i sibi laksyon.

Dot légzanp :
7. Ou i giny ékri an kréol, ou ?
8. Kan ou i sar fine fé out travay, ou’a
giny aranz mon lantinn télé, souplé ?
9. Ou la fine fé out travay ?
10. - Kisa-sa ? – Sa aou sa, Tikok ?
11. - Kisa la fé désin-la ? – Aou ?
12. M’i wa ou i yinpabou tousèl... M’a
donn aou in koudmin !
Akoz i ékri « ou’a » olèrd
Réflési ékri « wa » ?
An prinsip lo vèrb sé « va
giny » lèrk laksyon i sava fé . Mésoman aforstan,
domoun la rakoursi désèrtinn form.
Rogard 2 tablo annsou-la pou konprann :
An prinsip lé posib di : Mé pliparditan i di :
Mwin va giny M ’a giny
Ou va giny Ou ’a giny sinonsa ou va giny
Li va giny Li va giny
El va giny El va giny
Nou va giny N ’a giny sinonsa nou va giny
Zot va giny Zot va giny
Banna va giny Banna va giny

3 – trwazyèm pèrsonn singilyé : i ansèrv li, l’, ali, kan lo moun i fé laksyon la pa
rant dan la konvèrsasyon.
Inpéd légzanp :
1. L’ i giny ékri an kréol .
2. Kan l’i sar fine fé son travay, li va rogard la télé.
3. Li la fine fé son travay ?
4. - Kisa-sa ? – ali sa ?
5. Ou i wa l’i yinpabou tousèl, li la ?... donn ali in koudmin , don !
36
Group konésans 5 :

Souvandéfwa, i ansèrv èl, aèl pou mont lo réspé, léstim, lo bon santiman, la tandrès lo
moun i koz nana pou inn fiy, inn fanm.

Inn ti manmzèl, m’i inm aèl, Dot légzanp :


Soman m’i koné pa si èl i inm amwin. 1. monmon lé vyèy, èl nana
Si èl i inm amwin, di amwin sa ! katrovinsink an !
Si èl i inm pa mwin, di p’amwin sa !... 2. Kit pa zanfan-la pléré !
Tiré dann romans « inn ti manmzèl » donn aèl in bout out pin !
par Thierry GAULIRIS

I ansèrv li, l’, ali, pou in moun ; i ansèrv


Anprofit lo ransèyman ! pronon-la osi pou zanimo.

Egzanp : mon kok la sapé. Mwin la ésèy souk ali. Hawè ! la mèt dovan, li !
Si i ansèrv li, ali, l’ pou inn afèr, i ansèrv pa zamé èl, aèl.

xxxx
I di pa : I di :
Pangar ! Loto té sal, mwin la lav aèl Loto té sal, mwin la lavé
Kansa i ansèrv « sa » ? Anzénéral i ansèrv sa pou mont in moun, in zanimo, inn afèr. I pé
ansèrv konm pronon pèrsonèl osi dan désèrtin ka.
a) Kan sak i koz, lé kami, lé ankolèr, oubyinsa i mépriz in moun l’i koz dési :
Egzanp : 1 - Sa lé fou, sa ! 2 - Gèt sa, don ! la p’asé vilin, anplis lé mové ! 3 – Agard
inpé zanfan-la ! Sa lé mèg sépa-koman ! 4 -Vèy zanfan-la, don ! talèr loto i kraz sa, la !
Astèr, ala in légzanp i tonm inpé rar koméla : « Sa ! donn amwin in koudmin, va ! » dan
légzanp-la, « sa » i vé dir : « é ou-la !», sé in fason komans koz èk in moun. Somansa lé
méprizan.
b) Pou in zanimo oubyinsa inn afèr :
Egzanp : 1 - Ou napi lo syin, don ? - Hin-in-in ! Sa la fé giny amwin dézagréman !
2 - Zwé pa èk kouto-la ! Va koup aou, sa !

Anprofit lo ran
ransèyman ! Nout lang lapou sanzé, sépa ? Dann ti liv-la i trouv : « n’i
fé, n’i di, n’i vé, ou i koné, ou i travay » soman ,
zordi n’i antan plizanplis domoun di : « nou fé, nou di, nou vé, ou koné, ou
travay » (alé war paz 43) Nou la parti rod koman té i di dépi 1828. Nou va prézant lo fason
di dann tan lontan épisa nout fason ékri modern anfas.
Si vous y fait comm’vout’ manière (1828) Si ou i fé konm out manyèr
Ah !... Comment vous y dit ? (1848) A !... koman ou i di ?
Si vou-y promène in zour en bas la rivière... (1891) Si ou i prominn in zour anba la rivyèr..

Dépi trant-an parla, i trouv lé dé fason-n di : ou i koné (inpé i di « v’i koné » ) , épisa
ou koné. Ki koné kèl fason-n-di domoun va ansèrvi dan 30, 40 an ? La lang kréol lé konm
tout lang domoun i ansèrv tou lé zour, kiswa fransé, langlé, tousala ... li bouz, li sanz.
37

Group konésans 6

Koman la sosyété Bourbon


la rant dann rasis èk lésklavaz ...........................................38
Lo tan légalité èk réspé pou tout zabitan... ................38
Linstalasyon la sosyété rasis... ..........................................38
Lésklavaz, zarboutan la sosyété bourbonèz ..............39
Koman bann zésklav té i ariv isi .....................................40
Kart bann péyi ousa té i sar tir bann zésklav..............41
Maronèr, maronaz .................................................................42
Dalon par Franswa SINTOMER.................................................43
Lir, ékri an kréol rényoné – 4............................................44
Bann lèt ipronons dann né..............................................44
Antrinn in pé..........................................................................45
Mokrwazé ...............................................................................46
38
Group konésans 6 :

Koman la sosyété Bourbon


Li st war la rant dann rasis
èk lésklavaz
Lo tan légalité èk réspé pou tout zabitan...
Lordonans 26 oktob 1664 (4 lartik i sort dan)
Lo Rwa i vé sa : (36 règleman ...la Konpani i kont fé
komèrs sanm Linn-de-Lwès i vé mèt an plas aprésa
réspèk dann péyi Madagaskar, dann bann zil akoté
épisa dann tout péyi lo Rwa la donn ali an konsésyon.

Lartik 5 - In Fransé maryé èk in zinn fiy oubyinsa inn


fanm léné dann péyi-la i dwa pa abandonn son fanm
oubyinsa sas ali sou ninportakèl kondisyon. I fo l’i
réspèk la lwa dsi séparasyon an plas an Frans...
Lartik 7 - Si in Fransé, kik i pé èt, i pran lo drwa fé sak la pa bon
pou bann zabitan péyi Madagaskar, oubyinsa i pran kansréti lo pli
pti byin bann domoun-la, promyé fwa l’i fé sa, l’i sar oblizé rann lo
doub, é va pini ali si l’i arkomans.
Lartik 9 - Lé défandi tyé domoun, kiswa Fransé ou Pilon èk son kalou pou pil
Malgas (...) kafé. 3 moun té i giny
Latik 12 – Lé défandi toudbon vann oubyinsa asté bann travay anminmtan èk
zabitan péyi-la konm zésklav. Lé riskab kondane a mor zouti-la.
sak i fé sa. Si in Fransé i vé fé travay in Malgas, i fo i San la mindèv zésklav, la
pèy lo travayèr, i réspèkt ali, i tap p’ali, i trèt p’ali(...) Compagnie des Indes té i
giny pa obliz bann
propriyétèr fourni ali kafé.

Linstalasyon la sosyété rasis...


Lordonans 1yé désanm 1674 (Delahaye)

Lartik 20- Lé défandi bann Fransé maryé ansanm


bann négrès parapor sa lé riskab mèt dan la tèt bann
nwar zot lapa oblizé travay. Lo nwar napwin lo drwa
maryé ansanm fanm blan. I fo évit mélanz lé dé
kalité.
Lartik 21 – va bord toutsak la parti maron, la parti
kivi* dan lé o, i donar-pi azot okinn rékonpans, i
Té i ansèrv fèr-la pou anmar zésklav pèyar-pi okin travay zot la fé, okin produi zot la
fourni. Anplis, lo Rwa va pran pou li tout sak zot
nana.
39
Group konésans 6 :

Lésklavaz, zarboutan la sosyété bourbonèz


Dan « les Lettres Patentes » an 1723 lo Rwa de Frans i obliz aplik in lwa : « l’Edit de
1685 », di « le Code Noir » dann Péyi Bourbon. La lwa-la i koup la popilasyon an dé : sak lé
lib, épisa sak lé ésklav.

Lé intèrdi in lib maryé ék in zésklav


Lartik 6 : N’i anpès bann Blan, ki swa fanm ou zonm, maryé ansanm bann Nwar.
Otroman zot i sar pini é va giny in lamann san diskité. N’i anpès osi ninportakèl prèt,
partou, minm dési bato, béni in maryaz rant Blan èk Nwar.
N’i anpès osi bann Blan èk bann Nwar éné lib, oubyinsa libéré, viv an ménaz èk zésklav.
Si nana zanfan l’éné dann sityasyon-la, n’i obliz fé pèy lo mèt 300 liv lamann.
Anplis, si lo momon lo zanfan sé zot prop zésklav, n’i obliz, mèt la momon èk son zanfan
lopital* é nora-pi lo drwa libèr azot ziska zot mor.
Sinpléman si in-onm Nwar éné lib oubyinsa libéré té sélibatèr kan li té an ménaz èk son zésklav, li va maryé
légliz é son zanfan i sar lib é lézitim.
Bann zésklav i pé pa maryé si lo mèt lé pa dakor
Lartik 8 : N’i anpès bann prèt béni mariaz zésklav si lo mèt lé-pa dakor. N’i anpés lo mèt
fé maryé zot zésklav de-fors.
La sityasyon bann zanfan zésklav
Lartik 9 : Si 2 zésklav lé maryé, zot zanfan i sar zésklav osi. Anka-k lé dé lapwin lo
minm mèt, lo propryétèr bann zanfan sé lo mèt la fanm é pa sak lo mari.
Bann mèt na lo drwa pini zot zésklav
Lartik 38 (...)Sinpléman si zot i krwa zot zésklav i mérit, n’i kit azot fé amar banna èk la
sinn aprésa donn azot koudfwèt oubyinsa koudsabouk
In zésklav égal in mèb
Lartik 40 : n’i déklar : bann zésklav sé d-mèb...

Domann out mèt linstriksyon sivik


oubyinsa out mèt listwar :
Al é rodé 1 - kosa ilé in lwa, in dékré, in
lordonans, in lét patant.
2 – koman té i fé in lwa an Frans avan 1789.
3 - kisa i fé bann lwa an frans koméla ? koman zot i
fé ?
Kèl fason fé la lwa lé riskab èt pli zis ? sad avan
Réflé
Réflési 1789 oubyinsa apré 1789 ? akoz ?

Kivy*
In légzanp mové trètman :
Kan in lwa, in règleman la pa bon,
nana touzour in pé pou anprofit la
Tiré dann « dictionnaire du malgache contemporain » sityasyon, pou alé pli lwin ankor.
par Narivelo Rajaonarimanana
40
Group konésans 6 :

Koman bann zésklav té i ariv isi


Lo « Brookes » té in bato
bann marsan zésklav té i ansèrv
parla an 1785.
Si dsi désin-la, pozisyon bann
zésklav dan la kal lo bato lé pa
korèk, sirtou pou sak lé si lavan,
par kont lé vré li té prévi pou fé
rant 450 zésklav abor.
Lo « Brookes » la port ziska
609 zésklav par vwayaz.

I – Lordonans 1664.
Réponn • Koman la popilasyon péyi Bourbon la komansé ?
• Té an kèl ané ? (alé war dan lo group konésans 4).
• Lir lordonans 1664 paz 38 aprésa di si la lwa-la té bon pou la popilasyon. Akoz ?

II - Lordonans 1674.
• Konpar lartik 20 la lwa-la èk lartik 5 lordonans 1664. Par kèl mo i apèl bann zabitan i
sort an Frans ? sak i sort Madagaskar ousansa Lafrik ?
• Dan lordonans 1674, di koman lo gouvèrnèr Delahaye i désid roganiz bann domoun
dan la sosyété bourbonèz.
• Rod in non pou lo défo in sosyété konmsa-la.
• Dapré ou, akoz la fé lartik 21 ?

III - « Les lettres patentes »


• Koman lartik 6 lordonans 1723 i komans ?
• Kèl diférans nana rant lartik-la épisa lartik 20 lordonans 1674 ?
• Koman i pé di la sosyété lé rasis minm pou sak lé lib ?
• Parmi bann lib, kisa i pé sibi la konsékans lartik-la ? ( lir paz 3,4,31,32, 33 avan
réponn).
• Lèrk l’aplik la lwa-la, kèl problinm la pi anavwar pou in famiy konm-sa ?
• Pou in zésklav avwar in famiy, té : fasil ? difisil ? pa posib ?
• Lo mo « krwa » lé inportan dan lartik 38. Akoz ? (alé war osi lo ti romark paz 39 )
• Kèl lartik lordonans 1723 i èd aou konprann kozman gramoun annsou-la ?

In nwar, in syin, dé kouzin zèrmin.


Gramoun
Si n’i koné nout listwar, n’i konpran kozman-la la-pa in moukataz, mé in leson
l a di
bann gramoun la tir sanm zot zansèt zésklav pou di lésklavaz èk rasis la pa bon.

Rogard kart paz 41 aprésa di kèl sé lo non tout péyi modèrn bann landrwa
Al é rodé ousa la tir zésklav pou aminn isi Larényon.
Be

Kart bann péyi ousa té i sar tir bann zésklav


Chandernagor

Goa
O T Pondichéry

Gorée
Yo

41
N

C
Ya

Mozambique Bs Bann popilasyon ousa


S Tamatave
la parti tir zésklav
Maurice
M Be : Bengali
Larényon Bs : Betsimisaraka
C : Comorien
M : Mérina
N : Nyamwezi
O : Ouolof
S : Sakalave
T :Tamoul
Ya : Yao
Yo : Yorouba
42
Group konésans 6 :
- Maronèr, maronaz
Dé fim si listwar Maronaz dan nout péyi :
Fim 1 - « le marronnage » tiré dan Mémwar Loséan (in lémisyon fé par
R.F.O) ; diré 20 mn (an Fransé)
2 – « Lo tan Maronaz » in fim Joël Grondin ; diré 12 mn (an kréol)

Réponn ! Akoz bann zésklav té i sava maron ?


Kan zot té i sava maron, zot navé dé solisyon : lékèl ?
Kisa la mèt an plas lo promyé lwa kont maronaz an 1689 : Vauboulon ? Labourdonnais ?
Dann tan Vauboulon, kèl trètman bann maronèr té i sibi lèrk té i souk azot ?
Akoz bann kolonyal la désid pèy domoun pou alé la sas zésklav ?
Koman lo sasèr-d-maronèr té i prouv li lavé tyé inn ?
Kèl mwayin bann kolonyal la ansèrvi pou dékouraz bann maronèr lavé pa pèr la mor ?
Donn innot fason pou di « alé maron »
Kosa i trouv dan lé dé fim ? Kosa lé-pa parèy ?
Donn lo non lo promyé moun la parti maron. Té an kèl ané ? lané–la i rapèl aou kéksoz ?
Rokopyé dan lé dé fim bann zèrb, pyédbwa nana
Anprofit lo ransèyman « maron » dan zot non.

Rod tout bann zèrb, pyédbwa oubyinsa zanimo nana « maron »


dan zot non, konm « pistas maron »...
Al é rodé
In sanson pou fé dor ti zanfan

Dodo ma minète
Lafan de zanète
Si ma minèt i dodo pa
Sat maron va souk ali
Romans popilèr (alé war paz 16)

In parol tiré dan in séga

La pwin pli zoli


Inn ti kafrine péyi
Inn ti sat maron
Na pli méyèr tanpéraman
Pistas maron : in bonpé Jacqueline FARREYROL(alé vwar paz 24)
domoun i pran ali pou kolkol.
I fé la tizann èk li.
Ek mové zèrb i fé bon ti
tizann !
Gramoun 1 Alé domann out famiy sak zot na pou di si kozman gramoun-la.
2 Esèy di akoz la mèt kozman gramoun-la dann leson-la.
l a di
43
Group konésans 6 :

Fonnkèr Dalon
_____________________
D alon mon dalon
Si ou vé war Larényon
Fo pa ou rod traka
Po mars si bann santyé
Santyé Marla
Lanouvèl èk Mafat
Dimitil po roéné
Santyé rényoné

Dalon mon dalon


dalon
Lèrk ou’a mars
Si santyé
Mazine fo maziné
Bann zansèt rényoné
Mafat, Silaos, Simandèf ékonsor ...
La sové la sobaté
Po pran zot liberté
Dalon mon dalon ...
Si ou vé war Larényon Fo pa ou rod traka
Po mars si bann santyé
Santyé malizé
Santyé galizé
Bann zansèt la trasé
Santyé liberté

Lo syèl èk la mèr
La tèr, bonpé flèr
Montayn, karodbwa
Kaloulé Larényon
Franswa SINTOMÈR

Franswa SINTOMÈR l’éné Sinpyèr. Li la mèt ansanm tout sak té


Lo fonnké
fonnkézèr i ékri an kréol pou mèt an plas lékritir kréol oktob 77. Li la mèt an
plas in farfar liv kréol.
1- Kisa la tras santyé la liberté ?
Réponn 2- « La sové po pran zot liberté » trouv inn ot fason pou di sa ?
3- Kèl mo fransé i vé dir « karodbwa » ?
1 - Dann fonn’kèr la nana lo non sis landrwa Larényon. Kopyé lo bann
non aprésa donn zot niméro si la kart.
Alé rodé 2 - Kisa lété Mafat, Simandèf ? Kisa la donn Silaos son non ?
Kosa « Silaos » i vé dir ?
44
Group konésans 6 :

Lir , ékri
an kréol rényoné - 4
IV – Bann lèt i pronons dann né :
Anon ésèy lir sak lé ékri

y- yn : piny ; giny ; liyn ; siyn ; giyn ; montayn ;


Lo vyé pésèr lavé la giyn, son liyn la kasé kan gro pwason la béké

ing : moring ; zéping ; ding ; ling


i-ng : zi-ng ; ri-ng ; zépi-ng
I tard pa nana sanpyona moring si lo ri-
ng

ang : tang ; papang ; zangzang ;


lanpang ; karang
Kinm èk inpé lanpang mi inm kari karang

ong : kong ; long ; zong ; mizong


Mwin la giny in koudkony, la désoun mon zong

oung : moung ; mouroung


I di mouroung lé bon po la tansyon

in, inn, inm : rotin ; vin ; sinn ; grinn ; aminn; tinm ;


Kinm son rimatis dann dwa, la vyèy i grinn son mayi

an, ann, anm : san ; fèrblan ; atann ; tann ; la sann ;


la pann ; la vyann ; zinzanm
Brèd yèr, la vyann zordi
45
Group konésans 6 :

on, onn, onm : sonz ; non ;


konkonm ; fonnkèr
Out kozman i glis si mwin konm dolo si fèy sonz

am , im : lam ; alim ; plim ; lamsim ; rézim


In bon lamsim i vo tout fantézi i wa dann réklam

Fin-
Fin-n mo an « ane, ine, one »
ane : mafane ,tanpane , tatane, damzane
Lo gardyin la giny tatane : volèr la pasé li la pa antandi

ine : lizine ; kizine , la line , kouzine ;


tantine ; kapline
Tantine Zaza la touzour fé kapline an pay sousou

one : saksofone ; patéfone ; téléfone ; siklone


Anlongèr-d dimans, lo vyé patéfone té i radot ; « siklone,
siklone, akout la klos i sone ! »

Tir fot dann tèks-la


Pan
Pangar ! 1- Lo gardyin la gingn tatane : volèr la pasé li la pa antandi
2- Tantine Zaza la touzour fé kapline an paille sousou
3- An longuèrd dimans, lo vié patéfone té i radot : « siklone, siklone, akout la klos i sonne »
4- Out kozman i glis si mwin komme dolo si fèil sonz
5- Lo vyé pésèr lavé la giny, son liyn la kasé kan gro poisson la béké
6- I tard pa nana sanpyona moringu si lo ri-ng

Ekri an kréol lo mo i vé dir an fransé


Antrinn in pé ! concombre : .................. épingle : ................montagne : ................
langue : ...................ligne : ...................décembre : ...................... timbre : .........................
l’Inde : ................... tendre : ..............saxophone : ........................ canne : .........................
46
Group konésans 6 :

rokopyé lo mo i kol pa di tou ansanm lézot


Réponn ! Zinzanm ; larourout ; fig ; safran
Mizong ; kaniki ; takon ; gine
Rapyang , gourman , goulaf ; goulipya ; gaskonèr ; voras
Giyn ; ding ; mouyaya ; syas
Moungé ; kounisé ; suifé ; rofizé ; rinté
Zangzang ; zik ; zazakèl ; zalimèt ; zèkli
Mokrwazé niméro 4
1 2 3 4 5 6 ANNSANDAN
1- Sak napwin sa-la, lé klosar
I
2- Bann mason i ansèrv pou mèt mortyé
II anndan
III
3- Trap lo milyé, mèt dann bout, i fé in
piédbwa ansanm
IV 4- Sak la tyé domoun sé inn
V 5- Kit pa toupi-la roulé !......... ali !
Koudvan la ..................... tout mang lavé si
VI
lo pyé

AN TRAVÈR
I - Li la pa zoli, mé li lé gouté an kari
II – Enèrv.
III- Dan lé ba, kabri i manz in bonpé fèy ti pyédbwa-la
IV- Razout in lèt, aprésa ou i pé ansèrv ali po fé kui zèrnyonm
V- Sa la giny pèrmi dann bwat-bonis po .......................... loto konmsa !
VI- Espèr amwin !
Ala in péd mo difisil pou ékri épisa pou lir parapor lé posib mayé si i
Antrinn inpé ! port pa tansyon . Rogard azot byin aprésa ésèy ansèrv lo bon mo. Si ou lé
pa sir, rogard paz 44, 45. Rogard annsou pou « ling , ding ».

Di-ng , ding , liyn , ling , siyn , siny , giyn , giny ,gine, zépi-ng , zéping .
1. Mon mari pésèr, okilé pwason ? la mèr la monté , la .... la kasé.
2. Jacques la koup son dwa. I fo war koman i .... !
3. Papa, la Méri la anvoy in papyé, la di i fo ou i ...
4. Kévin nana la ... La, li la pèrd ankor tout son lapin èk la maladi.
5. M’i di aou lé tro lour . M’i ... pa porté.
6. Kosa ou i vé m’i fé ansanm in-m ti ... dobwa konmsa ?
7. Mon frèr lé malad. Li la giny la ....
8. In .... roz la kas dan mon dwa. Donn amwin in zéguiy oubyinsa in .... po tiré.
9. Dann sanson « frère jacques » i antan lé trwa son-n-klos : ...... ! ...... ! Dong !
10. La sèsrès lé dir, pa soman pou plantaz ; tou zis si na in ... dolo pou bwar, pou binyé.

Ling : 1) inn ti gine. 2) ling in moun : tap ali. La ding : 1) la gi-yn, la syas. 2) la fyèv
47

Group konésans 7

Zistwar kréol..................................................................... 48
Pou in grap létsi. zistwar ramasé par Axel GAUVIN......... 48

Lo pronon pèrsonèl...3.................................................. 52
Nou, n’, anou, .................................................................... 52
Zot, azot, ............................................................................. 52
Bann-la, banna, .................................................................. 52
...napwin pronon dovan lo vèrb ( Π ) ............................... 53
Réponn........................................................................... 53
Détrwa kozman gramoun................................................ 53

Son figir par Carpanin MARIMOUTOU.............................. 54


48
Group konésans 7 :

Zistwar Zistwar kréol


kréol Pou in grap létsi.
Kriké !
kraké, mésyé !
Inn fwa, pou inn bone fwa,
Mésié Lefwa la manz son fwa
èk in grin-n sèl.
***

In zour, lo Rwa la tonm


malad, aprésa la géri. Soman,
lontan, lontan, li la rès byin
fèb épisa la bous té mové.

5 Tout sak i done ali pou


manzé, l’i arfoul. Le soso
mayi lo pli gadyanm, le
bouyon volay i fé fèr la bous
delo, l’i vé pa. Aforstan l’i Zwazo vèr si létsi. Désin tiré dan lalbom Roussin
10
manzé pa, li té mèg, mèg-minm !

Kriké !
Kraké, mésyé !

Akoz sa minm, son zoli fiy té trakasé, vèy pa koman !


Tout la zourné, èl i fé rod zafèr son papa lé riskab manzé, zafèr pou
15 refèr sa bous : tamarin vèr, sitron galé , dot ankor. Mé li lo Rwa, riyin l’i vé
pa minm. Devan son papa, la prinsès i fé sanblan rir pou ankourazé, mé kan
l’i wa pa èl, gro pléré i dévid par lo zoli zyé la zoli manmzèl.

In zour, sépakosa l’arivé, lo Rwa i di sa fiy konmsa :


- Saspé détrwa létsi v’aranz ma bous.
20 La prinsès i sot anlèr èk lo kontantman. Mé soman, toudsuit son kèr i
sèr èk la tristès : alé trouv létsi ou, an plin dann milyé lo mwa séktanm !
Soman, èl i larg pa lo kor. An vitès, èl i ramas bann gardsanpèt : Alé, alé
49
Group konésans 7 :
partou ! Bat tanbour ! Kriyé : « La fiy lo Rwa i
maryé èk lo boug i aport létsi pou son papa
manzé. »
25 Gardsanpèt i pas partou si zot soval.
Partou, partou zot i bat tanbour. Partou, zot i fane
la nouvèl.
Episa in zour, nouvèl-la i tonm dan lo zorèy
mésyé « Kas-koko-pou-bwar-de-lo ». Mésyé-la
30 navé trwa pyé létsi, si sak pyé lavé inn grap mir.
Li lavé osi trwa garson.
Kriké !
Kraké, mésyé !

Promyé garson i apèl « Leblan ». Dèk l’i apran la nouvèl, mésyé Kas-
35 koko-pou-bwar-de-lo i kri Leblan.
- Mon garson, mon gran garson, alé an vitès fé out twalèt. Mèt out
kostim tèrgal. Tourn in-m ti dégou briyantine dan out sévé. Fé le vif !

Ala Leblan parti èk le pli zoli grap létsi pou li ranport la fiy lo Rwa.
Leblan i mars a-krazé. Leblan kontan : apark li kisa la trouv létsi an plin dann
40 milyé lo mwa séktanm ? Leblan i sif, Leblan i sant.

Toudinkou, apré in kontour-semin, l’i wa inn vyèy fanm asiz si in galé.


El lé fatigé, fatigé-minm. Gro transpirasyon i koul dan son kou. Leblan i fé
sanblan l’i wa pa. L’i pas rèd devan.

- Mésyé, ti mésyé (la vwa la vyèy i kri la pityé) ti mésyé, ou noré pa le bon
45
kèr èd amwin port mon pakéd-bwa ? La pa si tèlman lour, mé lé lour pou
inn vyèy fanm konm mwin.
- Dan mon bértèl-la, nana galé la vyèy !
- Galé ! Mon zanfan, akoz ou i port galé ?
- Rod pa ou, la vyèy !

50 Leblan i arsava. An salèr pars la vyèy la retard ali, la retard son maryaz
avèk la fiy lo Rwa. Inn si tèlman zoli fiy : la fine giny sinkant kilo lèt demann
pou maryé ! Leblan i ariv devan lo Rwa èk son bèrtèl. La fiy i rir déza sanm
li. Kas lo bértèl. Ha ! Krémizèr ! Galé anndan, riyink galé !
- Gardsanpèt, la fiy i di, sasé-mwa se boug-la !

55 Kriké !
Kraké, mésyé !
50
Group konésans 7 :

Dézyèm garson i apel « Legri ». Dék Leblan la fine


artourné, mésyé Kas-koko-pou-bwar-de-lo i fé kri
Legri.
60 - Mounwar, alé an vitès fé out twalèt, mèt out zoli
linz nilon. Dégaz aou vitman !
Ala Legri parti èk la dézyèm grap létsi. Lé mwin roz
sèt Leblan, mé riyin ! Legri i tras annsandan.
65 - Ti mésyé, siouplé (la vyèy la minm, si le bor somin, pou kri Legri) ti
mésyé, ou noré pwin inm-ti kétsoz dan out bértèl pou aranz ma vyèy bous ?
- Dann mon bértèl nana krapo la vyèy. Ou i vé in krapo pou rafrésir out
bous ?
Tèlman Legri i rir, l’i mank dékros sa maswar. Mé soman, li la pa rir
70 kan krapo la sort pou vréman dan son bértèl devan lo Rwa èk sa fiy an kolèr.

Kriké !
Kraké, mésyé !

Kan li la fine tir son kinz zour-d-zol, Legri i armont la kaz son papa. L’i
arkont banna in mantri.
75 Le vyé gramoun lé dan la dépitasyon.
- Mon léspwar lé mor ! Zamé mi tonmra pa famiy lo Rwa ! Zamé ! zamé !
zamé ! Apèl kaminm Lenwar pou mwin, va !
Lenwar, le trwazyèm garson i débark. Li lé krouté-d salté, son sévé lé
mayé, son linz lé an kayanm.
80 - Mon pov garson ! Alé dégom aou in pé, s’i giny ankor. Mèt out sémiz
blédsof, si lé krazé, riyin : napoin lo tan fé sof karo. Tas manir pa boutone
promyé bouton avèk dèrnyé trou !

La, Lenwar i sava son tour. Dèk li la fine ariv asé lwin, dèk li lé sir son
papa i wa pi ali, l’i tir son soulyé : son pyé i inm pa la prizon.
85 La vyèy, laminm-minm :
- Mounwar (la i di pi mésyé, la) mounwar, si ou na in zafèr dan out
bértèl, lé bon pou tir lamértim dan la bous, ou i sar tro zanti.
Toutsuit, Lenwar i kas son bértèl :
90 - Granmèr, mwin na in-m ti bouké létsi la-dan. Soman, sa létsi-lo-grin.
Gout inn, si lé bon, manzé ! Manz tout si ou i vé. Swadizan m’i port sa pou
lo Rwa mé mon kèr i fé tro mal war aou, fay konmsa, si lo bor somin. Inn-ot
va maryé sanm la fiy lo Rwa !
- Non, mon zanti garson. Inn-minm lasé. Port lé zot pou out prinsès
50
Group konésans 7 :

Dézyèm garson i apel « Legri ». Dék Leblan la fine


artourné, mésyé Kas-koko-pou-bwar-de-lo i fé kri
Legri.
60 - Mounwar, alé an vitès fé out twalèt, mèt out zoli
linz nilon. Dégaz aou vitman !
Ala Legri parti èk la dézyèm grap létsi. Lé mwin roz
sèt Leblan, mé riyin ! Legri i tras annsandan.
65 - Ti mésyé, siouplé (la vyèy la minm, si le bor somin, pou kri Legri) ti
mésyé, ou noré pwin inm-ti kétsoz dan out bértèl pou aranz ma vyèy bous ?
- Dann mon bértèl nana krapo la vyèy. Ou i vé in krapo pou rafrésir out
bous ?
Tèlman Legri i rir, l’i mank dékros sa maswar. Mé soman, li la pa rir
70 kan krapo la sort pou vréman dan son bértèl devan lo Rwa èk sa fiy an kolèr.

Kriké !
Kraké, mésyé !

Kan li la fine tir son kinz zour-d-zol, Legri i armont la kaz son papa. L’i
arkont banna in mantri.
75 Le vyé gramoun lé dan la dépitasyon.
- Mon léspwar lé mor ! Zamé mi tonmra pa famiy lo Rwa ! Zamé ! zamé !
zamé ! Apèl kaminm Lenwar pou mwin, va !
Lenwar, le trwazyèm garson i débark. Li lé krouté-d salté, son sévé lé
mayé, son linz lé an kayanm.
80 - Mon pov garson ! Alé dégom aou in pé, s’i giny ankor. Mèt out sémiz
blédsof, si lé krazé, riyin : napoin lo tan fé sof karo. Tas manir pa boutone
promyé bouton avèk dèrnyé trou !

La, Lenwar i sava son tour. Dèk li la fine ariv asé lwin, dèk li lé sir son
papa i wa pi ali, l’i tir son soulyé : son pyé i inm pa la prizon.
85 La vyèy, laminm-minm :
- Mounwar (la i di pi mésyé, la) mounwar, si ou na in zafèr dan out
bértèl, lé bon pou tir lamértim dan la bous, ou i sar tro zanti.
Toutsuit, Lenwar i kas son bértèl :
90 - Granmèr, mwin na in-m ti bouké létsi la-dan. Soman, sa létsi-lo-grin.
Gout inn, si lé bon, manzé ! Manz tout si ou i vé. Swadizan m’i port sa pou
lo Rwa mé mon kèr i fé tro mal war aou, fay konmsa, si lo bor somin. Inn-ot
va maryé sanm la fiy lo Rwa !
- Non, mon zanti garson. Inn-minm lasé. Port lé zot pou out prinsès.
51
Group konésans 7 :
- M’a fé talèr, granmèr. Astèr, lès amwin port out pakéd-bwa ziska out
95 kaz.

La vyèy i parl-parl ali dousman :


- Alé aou ! la fiy lo Rwa i atann aou, la !
- Riyink de mwin, èl i pé atann ankor !
- Saspé lo Rwa i arginy le gou manzé, si l’i wa out létsi !
100 - dakor m’alé. Mé soman krwar pa, granmèr, m’a oubli le semin out
kaz !

Kriké !
Kraké, mésyé !

Lenwar i ariv devan lo Rwa. Plonz la min dan son bértèl. Létsi
105 manman ! Bèl ! Roz ! Gro zépol, ryink filipine !
Lo Rwa i sot dési létsi-la konm in goulipya. La fiy i anbras Lenwar
tèlman èl lé kontant :
- Papa, ze vou reprézant mon fyansé.
110
- Nam nam ! Zot va maryé domin si zot i vé, ma fiy ! Nam nam... létsi
lé bon. Nam nam... fé koup lo kou inn volay, mwin la fin. Nam nam...
out fyansé va manz sanm mwin !

Si listwar lé mantèr la pa nou lotèr. Nou la rakont sa pou fé ri la bous


Episa di azot : Vomyé rann sèrvis in vyé gramoun plitok rod fé lo
mazistra....
Pou in grap létsi, ramasé par Axel GAUVIN dan zistwar kréol n° 1, Sinni, 1977

Axel GAUVIN l’éné Sinni an 1944. Li lé profésèr syans. Sé


Lo fonn
fonnkézèr lo fonnkézèr rényoné lo plis koni. Li lé koni p’aryink Larényon.
Parégzanp, pou son roman « l’aimé ». Anparmi bann roman li la ékri, nana « kartyé trwa
lèt » épi « Bayalina » lé an kréol é an fransé. Li la ékri osi pyès téat èk fonnkèr.

1- Di koman ou i trouv lo zistwar. Di akoz .


Réponn 2- Kosa ou i pans lo santiman la fiy lo Rwa pou son papa ?
3- Esèy ésplik akoz lo promyé garson i arfoul la vyèy ?
4- Di si mésyé Kas-koko-pou-bwar-de-lo nana konfyans son trwazyinm garson. Kosa i fé
krwar aou sa ?
5- « La vyèy i parlparl ali dousman » kosa ou i pans di santiman la vyèy pou Lenwar ? ésèy
lir konmkifo sak la vyèy i di Lenwar.
Astèr mazine in kou ! Mésyè kas-koko-pou-bwar-de-lo èk son trwa garson an fas l-inn-a-lot.
Fé koz banna !
Fé lo portré la vyèy èk sad Lenwar
52
Group konésans 7 :

Lo pronon pèrsonèl... 3
! ... nou, n’, anou, zot, bann-la, banna,Π
Fkréol
rançais

Ou i ansouvyin ? sé in mo i ranplas in non.

II - Lèrk nana lo non inbonpéd moun pou ranplasé,


1 – promyé pèrsonn pliryèl : i ansèrv nou, n’, anou kan sak i rakont in laksyon
i koz dsi laksyon li èk dot moun i fé oubyinsa i sibi.

Dot légzanp :
13. N’ i giny ékri an kréol,
14. Kan n’i sar fine fé nout travay, n’a rogard
inpé d télé, nou va ropozé.
15. Nou la fine fé nout travay ?
16. - Kisa-sa ? – Sa anou sa, amwin èk Tikok
17. - Kisa la giny la koup ? – Anou !
18. Donn anou in koudmin !

Akoz i ékri « n’i »


Réflési olèrd ékri « ni » ?
Esèy artrouv akoz, par ou-minm, aprésa alé
kontrol la répons paz 29,35,82

2 –dézyèm pèrsonn pliryèl : i ansèrv zot, azot kan sak i rakont in laksyon i koz
ansanm inbonpé domoun i fé laksyon oubyinsa i sibi laksyon.

Inpéd légzanp :
6. Zot i giny ékri an kréol ?
7. Kan zot i sar fine fé zot travay, zot va rogard la télé.
8. Zot la fine fé zot travay ?
9. - Kisa-sa ? – Azot sa ?
10. N’a donn azot in koudmin , si zot i vé !

3– trwazyèm pèrsonn pliryèl : i ansèrv zot, azot, bann-


la, banna kan bann domoun i fé laksyon la pa rant dan
la konvèrsasyon.

La lang kréol i bouz konm tout lang: nana inpé d zané annaryèr, té i ékri lo mo « bann-la »
é té i ansèrv pa lo mo « banna ». Oplis i sava, oplis i antan lo mo « banna ». Pousaminm
nou va ansèrv mo-la . Soman, si ou i wa lo mo « bann-la » dan in tèks, lé korèk osi.
53
Group konésans 7 :
Inpéd légzanp :
11. Marmay kolèz Plateau Goyaves nana la
sans : Zot i pé aprann ékri an kréol ?
12. Laba Plateau Goyaves , banna nana la
sans !
13. Kan banna i sar fine fé zot travay, zot va
rogard la télé.
14. Banna la fine fé zot travay ?
15. Zot la fine fé zot travay ?
16. Kisa-sa ? – sa banna , sa !
17. Banna i yinpabou fé travay-la zot tousèl.
Alon donn azot in koudmin , don!

4 - I ariv défwa napwin pronon dovan lo vèrb (dann lo lésplikasyon annsou-la n’a mèt
lo siyn ø: kan i sar lo ka
Anon ésèy konprann dan kèl sityasyon sa i ariv :
Par égzanp, si m’i domann nouvèl lotan , sak i réponn amwin i pé di amwin konmsa :
« biltin météo la di nana in siklone mil kilomèt dan lès. »
L’i donn amwin dé linformasyon :
Gramoun la di : 1) ousa siklone-la i lé ;
« i di » ansanm « i prétan » papa-momon 2) kisa la di.
ladilafé L’i pé di osi : « ø: i di nana in siklone mil
kilomèt dan lès ». Sokousi, sak lé inportan
dan son répons sé sèlman lo promyé
ransèyman, lo vèrb « i di » lé tousèl.

Réponn Alon pran inpéd légzanp pou ésèy aplik sad n’i sort di. Kosa lé
inportan dan bann légzanp lé annsou-la ?

1) I fé pa in sovaldekours èk in kosonnras. 2) I zwé pa èk kouto. 3) Si i zwé ansanm


zalimèt, lo swar i pis oli. 4) Kras pa dann fé, va grinn out dan ! 5) I fim pa lèrk i travay èk
lésans. 6) I koné pa kisa la fouy lo pui arab. 7) Mang karot zonn, i manz èk pimankrazé. 8)
Lontan, té i pran lo trin pou sort Sin Pyèr alé Sin’Ni. 9) Domin va mèt la limir dan nout
kartyé. 10) I sar raz nout kaz pou fé pas la katvwa.

Gramoun Détrwa kozman gramoun pou asèv leson-la


Ek la bous kosa i fé pa ?
la di Ek "manfou" i fé pa la kaz
I asèt pa koson dann goni
I fo apiy si pyé gos pou lèv pyé drwat
I fo mars kat pat avan mont bisiklèt
I trouv bisik dann vant karang, i trouv pa karang dann vant bisik
54
Group konésans 7 :

Fonnkèr Son figir


S i la mèr
Son figir
Son pti figir
Si la mèr

Konm in nyaz
Pou marmay
In pti nyaz
In pé fay*

I défil
Dan la briz
Fil par fil

M’i anfil
Ti gine ti gine *
Sak mi rapel
Sak la pa pèrd

Lot koté la mèr

Carpanin MARIMOUTOU : Romans pou la tèr èk la mèr, 1995

Carpanin MARIMOUTOU la grandi Saint-Benoît. Li lé


Lo fonnké
fonnkézèr profésèr Linivèrsité Larényon. Lo group Ziskakan la tir*
bann parol "mon péyi Saygon" dann son liv "romans
pou la tèr èk la mèr".
1- lo fonnkézèr la vouli koz dsi ... la pèr ? souvnir ? kouraz ?
Réponn 2 - konbyin parti nana dann fonnkèr-la ? dé ? trwa ? kat ?
Nana dé mo i èd anou trouv lo bon répons :
trouvé ! ...............................................
Alé rod dann diksyonèr kréol kosa i vé dir : 1- fay ,
Vokabilèr 2- ti gine , 3- tir (tiré) aprésa fé trwa fraz ansanm
55

Group konésans 8

In roman si listwar ............................................................. 56


Prézizé si lo nwar,- Maronaz
tiré dann les marrons par Louis Timagène HOUAT................... 56

Lir ékri an Kréol rényoné 5........................................... 59


In lèt i trouv pa dann diksyonèr............... ..........59

Aprann ansèrv lo vèrb


pou koz dsi kéksoz la fini, lé pasé .......................61

20 Désanm 1848 : labolisyon lésklavaz.................63

Sarda twé la roul anou par Axel GAUVIN.................................64


56

In roman si Listwar
Roman Prézizé si lo nwar. - Maronaz.
Zistwar-la i ariv avan 1848. Frème èk Marie
lé maryé. Frème lé nwar, Marie lé blan.

D épi lontan Frème èk Marie lavé kit la


kapital par obligasyon. Zot lavé parti arèt Sin
Pol si inn ti bitasyon maléré.

Mé konm lo bout la tèr té dann bor lo


5 létan i travèrs la komine par-an-par, li té plito
byin plasé, té gadyanm ziska.
Lé zalantour té i ral sak té i pas par la, la
tèr osi té bon pou plantaz.

In koté, plantaz dori té gouté par bann


10 kay parapor son gran gazon vèr akoté bann
zonk té i bord lo-klèr létan-la. Lot koté bann
trèy rézin té i sort partou, bann pyédbwa tout Frème èk Marie i sava maron

sort kalité té i amont klima lété bon po zot. Pardsi tou lézot, anlèr-minm,
dann kèr bann sapèr pyé-koko, fèy vèr té i balans konm in bann gran
15 parasol pou fé lonbraz dann kèr-soley.
Dann ti paradi-la, Marie té i pran plézir okip son ménaz, té i plant in
karo flèr èk légim, té i sony zwa, kanar, poul-do. Tousa bann zwazo i viv si
létan té i sar a lo, granmatin-minm, é té i arvyin tousèl a-la-brine.

Frème tankali, té i travay an zourné é li té i giny byin son bousé


20
manzé. Li té si in santyé pou fé bato, pou bann frèr Batis, in bann
sarpantyé-d-marine kalifyé lavé zot latélyé bor la mèr. Kan la zourné té
fini, lèrk li té i ariv son kaz, li té i èd Marie fé son travay-la-kaz trankil, é
bondyé té kontan zot bonèr. In bonèr poudbon, si té posib domoun i obliy
azot !
25
Hinya! bonèr Frème èk Marie té i pé pa rès ségré konmsa toultan. La
lang la komans bat, la di partou in nwar, anplis in zésklav, lavé maryé èk in
zinnfiy blan.
Koman té i pé di Frème lété ésklav ? té pa vré di momank li té latélyé
30 kolonyal. Pars so kordinasyon-la, té pa lésklavaz si té i rogard byin bann
lwa èk lordonans lavé mèt la trèt 1 orlalwa.
57
Group konésans 8 :

30 Mé kwé va fé ? La tèt domoun la travay, lo boubou bann péyi kolonyal,


lo térib prézizé si la koulèr domoun, si zot nasyon, la angrès èksa, la kolèr la
may ansanm, é lo koudvan la komansé.

Konm li té abityé dépi li lété marmay èk la bétiz, lo mépri, tout lo


foutan bann gro zwazo kolonyal, promyé débi, Frème té i pans pa fé in kont
35
èk ladilafé, èk lo narg té i vyin fé sof son zorèy tanzantan si la késtyon son
maryaz. Li la fé zorèy koson, la pa pran la pinn di Marie.

Mé kozman, lèt, trètman tout kalité té pa sifizan. La komans èk lo ralé-


pousé kan li té i pas dann somin. Somansa konm li lavé lo kor pou fé kour
40
ninportakèl ravazèr, banna la komans rod pou vanzé é sa la énerv ali ankor
plis.

Banna té i group dan in kwin, épisa kan li té i pas, té i fons si li an trèt,


té i angrinn ali, té i saboul ali. Té i saboul son ti kaz osi lèrk té i vyin an
lantouraz kaziman tou lé swar pou kriyé, wati-watya, fé déga, fé dézord. « I
fo tyé, i fo mèt dofé si so dé monstré san réspé pou lalwa ! » pa aryink in
45 fwa la rod mèt dofé dan zot kaz. Tanka la polis, olèrd mèt a lord bann
dézordèr, andirék li té i ankouraz azot plito ; alors Marie té i viv pi, èl lavé
touzour pèr. « O Frème, èl té i di, n’i pé pi rès isi. Out vi èk lamyinn lé an
danzé. Alon sort isi vitman, alon sové, alon maron dann bwa, n’i sar pli
trankil. » Frème té i koné pi kèl prékosyon pran pou Marie. Mé li té i pé pi
50 sorti. Tou lédé té i giny ménas de mor. An dérnyé, té fini ariv in tèl dégré
mové trètman, zot té i giny pi anparé é zot té oblizé mèt dakor po zot alé viv
innot plas, ousa lavépwin-n-blan èk zot. Alors in swar, pou sov zot mové
trètman, lo kèr séré, zot la kit an plas tout sak zot lavé, zot la larg zot
bitasyon dann bor létan. Frème la port Marie konm inm ti zanfan, zot l’ariv
konmsa anlèr la montayn.
55

Dépik lavé porsuiv azot, zot té maronèr, alors zot la vavangé foré an
foré, ranpar an ranpar. E té i fo zot té i inm for pou donn kouraz linnalot, po
afront la mor, la fatig, tout sort kalité la mizèr té si zot somin. Touzis si zot
té i trouv détrwa fri po zot manzé, oubyinsa inn ti pyédbwa parsi-parla po
60
zot kasyèt desou lo swar. Mé zot té pa fé po in vi dir konmsa. Epi zot té i
koné pa bann landrwa ousa zot té i pas. Té sir té i tard pa zot té pou mor. Zot
té i wa la mor ariv tilanp-tilanp, in mor tris, térib, pli térib ké sak zot té
palwin konèt laba anba, pars isi zot té tousèl é navépwin pèrsone pou èd
azot.

Mé sank zot té i koné, in moun, konm-kidiré in protéksyon, té i suiv


58
Group konésans 8 :

azot, té koté zot.... Moun-la osi, la sosyété kolonyal èk son lwa, èk son
65
mazinasyon malfondé 2 lavé bord ali.
Louis Timagène HOUAT : Les marrons, (trimo 7) 1844
Tradui an kréol par Roger Théodora, 1998

Louis Timagène Houat l’éné an 1809. Li té lo garson inn fanm


Lo fonn-
fonn-kézèr zesklav afransi. Lalwa i arèt ali an 1835, i prétan li la vouli roganiz in
konplo zésklav rébélyon. I obliz ali alé an Frans. Laba, l’i aprann la médsine, l’i ékri osi in
bonpé liv ziska 1883. Anparmi nana an 1836 « un roman de l’île Bourbon à Paris » , an
1838 « mémoire » , an 1844 « les marrons »

In roman si Listwar. O plis i sava, o plis i rod dann zarsiv


Anprofit lo ra
rasèyman Larényon, i trouv bann linformasyon, lartik zournal, diskour
Lasanblé Kolonyal, oubyinsa Lasanblé Nasyonal i donn la prèv
« les marrons » té i rakont la vérité si Larényon rant 1800 èk 1840. Po saminm-minm n’i pé
mèt « les marrons » dann katégori « roman si listwar ».

1) La trèt : dann tan lésklavaz, té i sava rod domoun dan zot péyi, té i souk
Vokabi
Vokabilèr azot, té i mèt azot si bato, té i aminn azot dan innot péyi pou fé travay azot
konm zésklav. La trèt té intérdi dépi 1830. Mé la kontinyé an misouk.
2) Mazinasyon malfondé : In mazinasyon malay sé in manyèr vwar lézot dinfason malfondé,
méprisan é mantèr ; sa in fason éskiz la mantalité rasis. Par égzanp, dann tan lésklavaz,
bann mèt té i krwar, té i di osi, lo nwar té pli bèt ké lo blan, lo nwar té konm in sinz ; alors
té normal té i pé maltrèt ali konm i maltrèt in zanimo. Rézonnman konmsa té i trouv ankor
an-Afrik-di-Sid nana détrwazan-n-sa, kan lavé « l’apartheid ». Zordi, isi Larényon minm,
nana in pé domoun nana ankor mazinasyon malfondé kan zot i di « malbar lé fourb, lé
kouto tayan », « sinwa lé volèr », « kréol lé zis bon manz lo déryèr linnalot », « sak napwin
travay lé parès », « komor i vyin tir manzé dan la bous rényoné ».

3) Lasanblé Kolonyal, lasanblé Nasyonal : (domann zot profésèr linstriksyon sivik)

Réponn 1- ousa Frème èk Mari té i viv avan alé maron ?


2- Akoz domoun té i anvéd zot ?
3- Kosa banna té i di dsi zot ?
4- Alé rogard dann Kod Nwar paz 39 , di kèl lartik Frème èk Marie lavé pa réspékté ?

Konésans kréol, konésans fran


fransé : Trouv dan lo tèks lo fraz i sava èk lo
fransé : « ils devaient infailliblement périr »
59
Group konésans 8 :

Lir , ékri an kréol rényoné - 5


In lèt i trouv pa dann diksyonèr...
Langaz kokas, langaz Bourbon.
Pou di aou « oui » i fé « hm-hm ! »
Pou di aou « non », i fé « hm-hm ! »
Pou mok aou, i fé « hm ! hm ! »
E s’i krwa-p’aou, i fé « hm ! hm ! »
Avan-n-antann i pé pa krwar,
Mé astèr-k zot i koné l’zistwar,
Kosa-k zot i di d’sa ? hm ? hm ?
H
« langaz Bourbon » par Frédéric LEGRAS
tiré dan lalbom z’histoires Créoles par Daniel VABOIS

Rogard, réflési ! E ou ? kwék ou i di d’sa, ou ?


Kèl lét nou la zamé aprann ansèrvi dann tout sak nana dann
tèks anlèr-la ?
Dann léktir « prézizé si lo nwar... » rod in mo ousa i ansèrv lèt-la. Esèy arlir lo ti bout tèks li
lé’dan, mé réspèk son paroli.
Alé rod si nana lèt-la dann « dictionnaire kréol rénioné /français » épisa dan « le petit
dictionnaire créole réunionnais /français » .

Alon ésèy éspliké :


Anprofit lo ransèyman ! Sa i vé pa dir diksyonèr lapa bon. Sa i vé dir kréol
lé konm tout kozé : li lé vivan. E sak i étidyé ali, nana touzour pou aprann pou zot-minm é
pou rann lo langaz touzour plis aranzé pou la popilasyon la bézwin ansèrv ali pou ékri,
apréla pou lir ali. Simpléman, zot lé dan la sityasyon lo zéograf dan « lo ti prins » par Saint-
Exupéry :

Parégzanp, laba an Frans, bann moun kalifyé i fé rant bann mo dann diksyonèr fransé
i pran pa lo mo dék i sort. I atann po war si la pa in fougad, in mod pou détrwa mwa. Zot koté,
sak la bézwin lo mo , zot i kalkil pa sa . (n’i ésplik sa paz 77 ).

Pran in mo fransé konm « assistanat ». Avan 1983, diksyonèr té i di pa i pé ansèrv ali


parèyk « assistance » pou koz dsi lèd pou domoun mizèr.
In zour, in zournalis la mèt ali dan in gran zournal de Frans. Konm plipar domoun,
kiswa zonm politik, doktèr, lasistans sosyal... la trap ali, la ansèrv ali plitok lot mo, koméla i
trouv ali dann diksyonèr « le Robert ».

Pou la lang kréol , lé parèy.


60
Group konésans 8 :
Pou lo lèt « H » parégzanp, oplis ki sava, sak i fé fim, pyès téat, i sar oblizé ékri la
fason bann domoun i di zot santiman ( la kolèr, la kamizri, lo kontantman,tousala ...) Si lèt
« H » lé intérésan pou fé pas sak zot nana pou ékri, diksyonèr va suiv.

Astèr, ésèy byin lir sak lé ékri annsou-la. Pangar ! i fo ou


Antrinn in pé ! i réspèk lo fason domoun i di bann mo nana « H » anndan,
kan zot i koz tou lé zour.
1- Lèrk lé dakor :
- Té ! Ou i manz kolodan ou ? - Hin-hin !
2- Kan i donn inn afèr bonkèr :
- Hin ! Ala in bout pou ou.
3 - Lèrk lé pa dakor :
- Alon biny dann fon la rivir ! - Hin-in-in ! Monmon i vé pa !
4 - Kan nana la dépitasyon :
- Anparlan ! Kosa out promyé garson i fé koméla ? – Hin ! parl pa mwin-n se
léstrévagé-la ! i fé bouy mon pé-d san !
5 - Lèrk la souvnans i klèrsi :
- Ou i souvyin pi Eloi ? ... Eloi-d-Romain ! Sak té i dsann tou lé zour sanm in panyé
brèd si son tèt la !.... – Hin ! Ti marmay mèg tazantan té i vann sévrèt dann
tant-kouvèr, la ? Bin wi ! Si mi souvyin ? ! Koz pa ou !
6 – Kan lé ankolèr oubyinsa étoné :
- Ha-ha ! Sa lé fou, sa ! Li la bézwin fons konmsa tèrla kan marmay lékol i sort ?
7 - Kan ou i trap in moun an défo :
- Haba ! Mwin la trap aou, la ! Ou té pou manz bonbon an prèt !
8 - Kan ou i manz out raz :
- Otwé Zak ! I donn atwé larzan pou alé mèt lésans dann kamyonèt lantropriz, t’i sar
asèt sigarèt ansanm ? T’i vé fé ton balo , kwé ? ... Hsé !
9 - Kan ou lé pa dakor ansanm sak in moun i fé mé ou i lès ali pou sak li lé :
- La, pou giny trwa minit, sa la bézwin koup dovann’ moun ousa i fo pa ! Hm-hm !
10- Kan ou lé dan in ka ou i giny pa fé aryin , ou i aksèp out sor :
- Hinya ! Kwé va fé ? Zanfan la mizèr i pran pa la kolèr....

Swa
Swazi ! Astèr, si ou i vé, swazi sak ou i pans lé pli pré la fason kozé domoun,
kan ou i ékri :In ! in-in ! in-in-in ! inya ! m-m ! aba ! sé !
oubyinsa :Hin ! Hin-hin ! Hin-in-in ! Hinya ! Hm-hm ! Haba ! Hsé !
1. - Ou i sava pa lékol zordi, don, Pierre ? - ... ! Lo mèt la
parti vèy légzamin.
2. - Kansa ou i sar rann liv ? Domin ? - ... ! granmatin
Trouv lo bon mo ! ankor !
3. .... ! Kisa la kas pyé kapilèr-la ?
4. I mank amwin douz fran pou pèy mon boutèy lo gaz. Anprèt amwin souplé, ma
rann aou domin. - ... ! M’a donn aou sinkant fran. Mé oubliy pa rann amwin la moné !
5. La André la parti èk moto, la kit son kas si la tab ! - ... ! Tanka sadla, tank l’i sar pa
lopital in kou, l’i rès pa trankil !
6. Ousa ou lété mésyé Arnaud ? Nana in koup-de-tan mwin té i wa pi aou ! –
Mounwar, mwin la rant ankor in kou lopital ! Sokousi té pou lo kèr. ... ! I fo sibi son
sor, si s’tèr-la !
7. ... ! Alors konmsa ou i krwa domoun i koné pa kan ou i bas lékol ?
61
Group konésans 8 :

Aprann ansèrv lo vèrb ...


...pou koz dési
! kéksoz la fini, lé pasé.
Fkréol
rançais

I - Lir lo tèks « prézizé si lo nwar, maronaz » dépi liyn 17 ziska la liyn 25 . Rokopyé trwa
vèrb, souliyn sak lé parèy dan lé trwa vèrb.

Si n’i pran in vèrb dan in fraz, par égzanp Frème té i travay : sa i spas dann
Té i . tan lontan oubyinsa koméla ? lo vèrb sé travay, somansa dan lo tèks nana té i
travay. Té i i mark lo tan.
Té i dovan in vèrb i vé dir la fini, lé
pasédé fwa, dan lo tèks i trouv bann mo konm « lontan », « dann tan-la », oubyinsa i
Souvan
trouv in dat pasé.
Dann tan lésklavaz té i vann lo nwar konm zanimo ............... mé koméla napi lo drwa fé sa.
Pandan la gèr domoun té i manz manyok ................. inpé i di koméla lapi la mod.
Lontan, parla an 1992, nou té i rès la Ravine dé kabri ................ koméla n’i arèt Sin Lui.

Nana in dézyèm form lo vèrb po di la minm soz. Sé in form i rosanm in


i + vèrb+é pé lo fransé. I trouv ali dann romans « ti flèr fané » dan « pou in grap
létsi »: N’ i marsé dan la foré, i fézé bon, i fézé fré ....
mars - i marsé ; kas i kasé ; aranz i aranzé .....

Pan
Pangar !
Kréol promyé form Kréol dézyèm form Fransé

Mwin té i fé M’ i fézé Je faisais


Ou té i fé Ou i fézé Tu faisais
Li té i fé L’ i fézé Il faisait
Nou té i fé N’ i fézé Nous faisions
Zot té i fé Zot i fézé Vous faisiez
Banna té i fé Banna i fézé Ils faisaient

Kosa n’i romark? Kosa i fo fé tansyon?


62
Group konésans 8 :
Dan lo teks paz 28 “pou fé bouyon brèd”, ranplas lo kréol
dézyèm form par lo kréol promyé form. Fé lo kontrèr ék lo tèks paz
Antrinn in pé ! 30 “ lo vyé la sony anou”

II - Rogard légzanp-la : Tou lé swar in bann malfondé té i vyin saboul azot, zir azot, té i
rod mèt dofé dan zot kaz. In zour, Frème èk Marie la pran zot balo, la parti maron.
Mèt in tré rouz sou bann vèrb konzigé ansanm té i ; mèt in tré blé sou lézot.
Esèy trok la form rant lé dé group vèrb. Kosa i romark ?
Anonnou ésplik akoz :
Si n’i di : In bann malfondé té i vyin saboul azot. Sa i vé dir, souzantandi, té in labitid
Tou lé swar in bann malfondé té i vyin saboul azot. Tou lé swar i ranfors ankor lo form té i
Soman si n’i di : In bann malfondé la vni saboul azot. Sa i vé dir, souzantandi, té pa in
labitid, la fé in fwa.
In swar in bann malfondé la vni saboul azot. In swar i ranfors ankor lo form la + vèrb

Mé i pé pa di : In swar, in bann malfondé té i vyin saboul azot.


Parkont, i pé di : In swar, in bann malfondé té i vyin saboul azot la bit si lalwa. Sa i vé dir
bann malfondé lavé labitid saboulé (téi vyin saboul) é so-swar-la bann malfondé la bit si
lalwa.

té i + vèrb i vé dir la fini é souvandéfwa té in labitid osi


la + vèrb i vé dir la fini mé l’ariv in fwa

Pangar bann gob ! mèt in krwa ousa i fo


i pé di i pé pa di
Frème èk Marie la parti maron ................................. .......... ..........
Frème té i travay po bann frèr Batis ......................... .......... ...........
In zour, Frème èk Marie, la parti maron ................... .......... ...........
Tou lé zour Frème èk Marie la parti maron ............. .......... ...........
In zour, Frème èk Marie té i sava maron ................. .......... ...........
Tou lé zour Frème èk Marie té i sava maron ............. .......... ..........
Tou lé zour Tikok té i sava maron olèrd alé lékol ..... ......... ..........

Antrinn an
ankor ! mèt lo vèrb la form i fo

La popilasyon (lé) mélanzé kan (désid) aplik lo Kod Nwar an 1723. Règleman-la(donn) lo
blan lo drwa vann lo nwar. Danntan lésklavaz (obliz) lo nwar sibi lo voulwar lo blan. (Anpès)
lo blan maryé èk lo nwar. (Konsidèr) tout sak (vé) èd lo nwar konm rébélyon, kriminèl.
Souvandéfwa navé zésklav (sava) maron. Bann mèt (pèy) domoun po alé souk azot konm si
zot té zanimo. In zour an 1848, (désid) siprim lésklavaz. (Di) tout domoun lé parèy, kiswa
blan ou nwar. Lo 20 désanm 1848, kan (afransi) bann zésklav (donn) tout in non-n-famiy.

In mové rèv : yèroswar nou té pou manzé kan la télé l’anonsé :


Rakont as
astèr ! « domin matin apartir, i romèt an plas lo Kod Nwar ». Rakont.
63
Group konésans 8 :
20 Désanm 1848...
List war ...Labolisyon lésklavaz
Répiblik Fransèz
Liberté, égalité, fratèrnité
20 désanm 1848
Pou bann travayèr
« Mé zami,
Lo désizion la Répiblik Fransèz lé apliké : zot lé lib. Dovan
lalwa, tout lé parèy. Tout domoun otour d-zot sé zot frèr.
Zot i koné byin la liberté i di azot kosa zot i dwa fé.
Zot i féarpa ont ali si zot i amont la Frans èk lo Monn antyé
li lé dalon ansanm la trankilité ék travay.
Ziska zordi, mé zami, zot la akout amwin. Mi di azot
mérsi. Zot va donn amwin la prèv zot i inm amwin si zot i
fé tout sak la Sosyété i obliz bann domoun lib fé.
I sar gayar, i sar fasil pou zot. Rann Bondyé sak lé
ali, travay an bon zouvryé konm zot frèr de Frans pou giny
manzé pou zot famiy. Saminm la Répiblik la di amwin
domann azot.
Komans dépi zordi-minm réspèk zot promès travayé ... »
Koté gos, déklarasyon Sarda Garriga ; koté drwat,
tradiksyon in bout son déklarasyon ; annsou, in désin tiré
dan lalbom Roussin.

Réponn 1 - Kèl diférans nana rant déklarasyon


Sarda Garriga épisa bann « Lettres Patentes »* ?
2 - « Dovan la lwa tout lé paréy... » ésèy trouv
inndé drwa bann zésklav libéré i giny lo 2O Désanm
1848
3 - Kosa Sarda Garriga i domann bann zansyin
zésklav ?
4 - Kèl non ankor, isi Larényon, i donn bann
zansyin zésklav apark sèd «zafransi » ?
5 - Kosa ou i pans lo désin anfas?

Victor Schoelcher Sarda Garriga * alé war group konésans 6


Alé rodé : kisa té Schoelcher ? Kisa té Sarda Garriga ?
64
Group konésans 8 :

Fonnkèr Sarda twé la roul anou

K an Sarda la riv de Frans


Swa dizan pou libèr anou
Tout bann zésklav la roprann konfyans
La anbras la tèr, la mars aznou

Otwé Sarda twé la roul anou


Ton zoli kozman trinn anou dan la bou

Twé la di fé pa dézord
Dofé dann kane sa la pa bon
Syin mésan va pèrd lanvi mord
Mové mèt va ni bon patron

Zordi santan zapré


Nana zésklav dokèr dann por
Zésklav mason in pé partou
Non ! Lésklavaz lé pa byin mor
Sarda Garriga twé la roul anou

Si la tèr groblan laba Sint-Mari


La klos i sone kan i ariv midi
Pou apèl zésklav kom dann tan lontan
Madam Desbassyns lé ankor vivan.

In fonn’kèr Axèl GAUVIN santé par ZISKAKAN

Dsi paz-la nana 3 foto : inn déryèr, dé dovan. Bann foto-la lété fé
Réflési an 1863 par Désiré Chamay. Zot lé ramasé dann zarsiv Mizé
Listwar Natirèl Larényon. Séd foto zangazé isi Larényon.
Si lo foto déryèr, i wa agos inn onm l’éné dan Linn, akoté li in kréol ; i romark zot lé
touni. Si foto anlèr, nana in fanm kréol (agos), èk a koté èl innot l’éné dan Linn. Si
foto anba, nana lé dé gran zonm i sort an Sine, é lo pti i sort dan Lindosine. Lo pli
gran nana la sinn dann pyé.
65

Group konésans 9

Fab péyi, fab déor ......................................................... …....66


Papang ansanm roké par Daniel VABOIS............... .66

Lo pronon pèrsonèl 4 twé, t’, atwé, ................................68

Kansa i ansèrv lapré, lapou, lantrinn... ......... ……... 68

Korbo ansanm Rénar par LA FONTAINE...................................69


Renard ansanm lo korbo par Pierre de Saint Cloud... ………...70
Korbo ansanm rénar par PHÈDRE..............................................71
Lo korbo ansanm lo rénar par ESOPE.......................................71
Koman in péd fab la vwayaz in pé partou..............… 72
Mars pa la tèt anlèr........................... ........................ 73
66
Group konésans 9 :

Fab péyi, fab déor :


Zistwar Ti zistwar pou fé ri,
kréol pou fé travay la moral...
dépi 2500 an .
Papang ansanm roké
H in ? Bin alor...bin lé konm pou zwazo ! Nou nana tout nout kalité
zwazo, nana bonpé : nana zwazo vèr, nana zwazo blan, nana zwazo la
vyèrz, nana lo rwa martin, nana kardinal... I koné pi, tèlmank nana !

Bannla laba, zot lapwin sak nou nana. Alors, pou kosa n’i sar ral lo
5 kèr ? Ansèrv sak nou nana ! Banna
laba, zot nana korbo ? Lé bon ! Pran
zot korbo pou zot ! Nou, nou na
papang. Banna nana rénar ? Lès zot
rénar laba !
10 Anou, ansèrv nout roké ! Bin
nout ti roké-la sa pa in kouyon sa ,
ou i koné ? Sa in-m ti syin malèr
Bout La sas tang, tiré dan lalbom Roussin
sa !... Pars sa, si késtyon-n-tang, bin
si ou la bézwin-la, mont aou dan léo
15 èk li, la ou’a war. Pars sa in-m ti syin la pa kouyon sa...hin ! Sof kosa, m’i
di aou : sof in kay réyé, sof in bwad-patat, sof in kavkav, sof in pintad
domoun, mé l’i trap innafèr. Bin wi !
In kou, konmsa , ou’a war dann kèl dégré ti syin-la i lé . M’i mont
èk mon pti syin roké, alor... Zèrgo ! I apèl Zèrgo... Dann zèranyonm-la, m’i
20 wa ali , lo boug i kal in kou, son dé zorèy i drès, lo boug i arnif-i arnif in
kou, épi l’i ras an montan. M’i di : « kit-ta-bwèt, alé aou ! talèr m’a trouv
aou! »
Oté, la pa manké, hin ? Kan mwin l’ariv par anlèr si la bit Kasya,
m’i wa ali, l’i adbout sou in gro pyé tamarin, é li lapré koz èk in gro
25 papang, anlèr si in brans dobwa, avèk in-m ti tang konmsa dan son bèk.
Sa té dann tan lo syin té i koz... té avan bondyé, sa !
67
Group konésans 9 :

Alors m’i akout ali, mwin,la. La di : « Té papang ! Ou i koné ? Mwin


la fine war tout sort kalité la plim.... Ha ! mé soman, konm lavot-la, bin i
tonm in pé rar, hin ! » La di : « talèr, i tonm pli gayar-k sak ti koton
30 payanké ! »
Papang anlèr si son brans-dobwa, i gèt ali, i fé : « hm !.. hm !..
hm ! ...hm !»

Ti roké-la pèrd pa kouraz, la di :


« papang ! sak domoun i di la, lé vré, sa ! pars
35 kan ou i larg out siflèt la, ziska moutardyé i
arèt pou akout aou ! »
Papang anlèr son brans-dobwa i fé :
« hm !...hm !...hm ! »

Ti roké-la, li la fine monté, dsann.,


40 monté , dsann, kour isi, kour laba. Son léstoma
i tonm inpé kré, li-la, dan lèr-d-onzèr, la. L’i
wa ti tang-la anlèr l’i di : « i dsann i dsann
pa ? »
L’i arpran in dèrnyé lélan i di :
45 « té papang ! fé plézir domoun, mon kamarad !
anvoy inn ti romans pou mwin ! » Papang , tiré dan lalbom Roussin
Papang, anlèr si son brans-dobwa, la
kart in zèl, la pèz lo pti tang desou, la di : « Mon kit-ta-bwèt !... Twé
té i pran amwin pou in zwazo zorèy ? »
Daniel VABOIS : z’histoires créoles

Daniel VABOIS lé profésèr. Ali-minm la anrozis zistwar kréol an promyé.


Lo fonnkézèr I pé di zistwar kréol li rakont lé gouté. Dot avan li, pou komansé Héry
an 1828, la mèt inn-dé fab La Fontaine an kréol.

Kosa i lé ? In fab. Sa inn ti zistwar pou fé ri é pou fé travay la moral.


Pliparditan, dann fab , i ranplas domoun par zanimo.
Souvandéfwa, bann fab i fini par in kozman gramoun.

Ral lo kèr : èt zalou Kavkav, kay patat : alé vwar paz 81


Vokabilèr Ras, rasé :trasé, kour vitman , mèt dovan, Dan kèl dégré : dan kèl fors
I arnif- i arnif : i ral lodèr détrwa fwa pou rod la tras.
1. Avan fé koz Zèrgo èk Papang, kèl prékosyon lo rakontèr i pran ?
Réponn 2. Akoz lé komik kan l’i di : « té avan bondyé » ?
3. Di si zèrgo in tarzèr oubyinsa in vantar ? (pou tarzèr alé war p 69)
68
Group konésans 9 :
4. Akoz Zèrgo i domann papang pou santé ?
5. Esèy ésplik akoz Papang i koz pa lé dé promyé fwa Zèrgo i koz sanm li ?
6. Kosa papang i vé di si la fin lo zistwar ?
7. Kèl fab ou la fine aprann i rosanm sad-la ?
8. Esèy trouv lo kozman gramoun i va èk zistwar-la :
• larg pa toud suit pou trap talèr
• léskargo i koné son zèrb
• lo konséyèr la pa lo péyèr
• marmay dann payn i amont pa vyé moun
• mèt rant mèt i trouv son mèt

_________________________________________

! Lo pronon pèrsonèl 4 :
Fk
rarn
éçoalis « twé, t’ , atwé » la plas « ou , aou »

Kan i koz sanm in moun , pliparditan i ansèrv « ou » :


« pars kan ou i larg out siflèt la, ziska moutardyé i arèt pou akout aou ! »

Sityasyon ousa i ansèrv « twé, t’,atwé », i tonm pli rar. N’aryink trwakat ka.
1 – lèrk i narg, i mépriz lo moun lé an fas. Domoun i di : « i titway »
Twé té i pran amwin pou in zwazo zorèy ?
T’i di k t’i koné, mé kwék t’i koné ?
Otwé André ! dépi lo tan m’i ésplik atwé sa-la, t’i konpran pa minm ?
2 – kan lé an kolèr
Otwé sat ! talèr atwé ! mon léspès volèr ! mi trap atwé t’ a war !
3 – défwa osi rant frèr , rant sèr, rant vyé zami i koné dépi tan pti .
Koméla i tonm plizanpli rar.
« alon la pès tifrèr, m’a mont atwè in badinaz.... » (Francisco et Tokalon)

Aprann ansèrv lo vèrb : Lapré..., lapou ..., lantrinn...

Ala trwa fason amont i fé in laksyon toudsuit-minm


M’i wa ali, li adbout sou in gro pyé tamarin, é li lapré koz èk in gro papang,

lapré
Oté ! Gèt Zèrgo lapou + koz èk in gro papang
lantrinn
Lé-pa-pou aprann son leson li-la ! li lapou agard la télé !

Kansa i pé ansèrv « té pou , sar pou , na pou » ?


Réflési Esèy fé in fraz ansanm sakinn.
69
Group konésans 9 :

Avan Daniel Vabois, dan dot péyi, dépi lontan, lontan-minm, dot fonn’kézèr la
rakont zistwar lo léspèrkui i ésèy tarz sak l’i krwa lé kokol. Anon war koman la Fontaine
an 1668, Pierre de Saint-Cloud parla-an 1174, Phèdre parla-an 40, é avan zot tout
Esope parla-an 500 avan J.C. la rakont lo minm zistwar .

Domann
• out profésèr fransé kisa lété La Fontaine ? Pierre de Saint-Cloud ?
Al é rodé • out profésèr listwar kisa lété Phèdre ? Esope ?

Korbo ansanm Rénar


D ann kèr in gran pyédbwa , Gramoun Korbo
Lavé in bèl fromaz byin kalé dan son bèk.
Lodèr i fane, Gramoun Rénar i ral, i ariv,
I anvoy in langaz pou li, i di konmsa :
« Koman i lé Gramoun Korbo ?
Ou la kas larmwar zordi...kosa ?
Pwin pou di ! Si out koud-siflèt
I mok pa sanm out larkinpèt,
Pwin pèrsonn pou kos sanm ou dann ti karo dbwa-la ! »
Korbo la zèl i kart, la tèr i port pi ali !
Pou li amont son gouté, pou li larg son romans,

L’i rouvèr son gran gèl, kit son manzé sap atèr.
Rénar séd kap sa, aprésa i di : « Konpèr ! krwa, krwa pa!
Mé oplis nana kokol, oplis tarzèr lé gra.
In fromaz pou in leson, mwin la pa vol aou, toudbon ! »
Korbo, kami son tour, i mourgony,
I di va amont ali pou innot fwa.
Hm ! Hm ! Mé pou-skou-si, l’i tonm tar.
LA FONTAINE les Fables, livre I, 1668
( tradui an kréol par Roger Théodora )

Larkinpèt : kostim gadianm


Vokabilèr In kokol : in moun bèt-bèt
In tarzèr : in langantèr, in moun lé for pou roul kari sou d-ri
70
Group konésans 9 :

Renard ansanm lo korbo.


T iécelin lo korbo i
landrwa ousa rénar i lé.
vyin dirèk
Ala zot dé
ansanm astèr. Renard dsou pyédbwa, lot
anlèr. Somansa, nana inn i manz, lot i
5 agèt. Fromaz lé byin tann. Tiécelin i bèk
sa si tèlman for-k l’i komans fouy lo trou
anndan. L’i fé pi in kont sanm lo madam
la zir ali lèrk li la souk lo zafèr. L’i
manz-minm ; anplis, l’i manz lo pli tann,
10 lo pli zonn. L’i bèk la-dan for, for-
minm. L’i port pa tansyon inn tibout i
sap atèr dovan Renard. Renard la vi ali.
L’i koné byin zwazo-la. L’i brann son
Renard èk Korbo (B.N. ms.fr. n° 1580 ) tèt. L’i drès dobout pou giny war lot
15 ankor plis. L’i wa Tiécelin, in vyé dalon
ali, asiz anlèr-laba, èk in fromaz gadianm sou son pat. L’i kriy lot an kamarad
. « Mèrsi bondyé pou sak m’i wa la ! aou-minm-sa konpèr ? Bondyé i vèy si
défin out papa, mésyé Rohart ! Sa té i sant byin, sa, wi ! Toultan li té i rakont
anou kan li la giny promyé pri an Frans. Mé ou-minm, ou té i sant-sant inpé
20 lèrk ou té pti. Ou i giny pi santé, don , koméla ? anvoy in romans pou mwin !
» Tiécelin i antan lo langantaz, i rouvèr son bèk, i kriy in kou. Renard i di : «
Dos ! out santé lé pli gayar-k- lontan. Kontinyé aou, si ou té i vé, out ton té i
mont ankor plis. » Lot i pran ali pou in santèr valab, i armèt sa toudsuit. «
Manman ! Renard i di, astèr out vwa lé klèr in manyèr ! Out vwa lé pir in
25 manyèr ! Si ou té i manz pa nwa, aou-minm pli gran santèr di Monn. Sant
ankor in trwazyèm kou ! »
Lot i kriy a-kas son gozyé, é l’i port pa tansyon lèrk l’i fors, l’i fors, son pat
drwat i désèr, é ala fromaz i sap atèr, zis sou la pat Renard.
Lo goulaf , la bav i koul, lo bouzaron i grouy èk lanvi manzé , mé l’i tous pa
30 inn tigine, pars si lé posib, Tiécelin osi l’i vé. Fromaz lé atèr, dovan li, l’i lèv,
konm in landikapé : l’i mèt byin a la vi d’lot son pat an-m ti pityé èk la po i
pandiy ankor. L’i vé Tiécelin i wa sa byin-minm : « Hinya Bondyé ! L’i fé
konmsa, Bondyé la-pa gat amwin dan s-vi-la ! kwé-k m’a fé, Sint-Vièrz ! An
plis, fromaz-la i san lo dyab, lodèr lé si tèlman for-k mwin la pa lwin mor. E
35 nana inn afèr i trakas amwin ankor plis : fromaz la pa bon pou boubou. Pa
mwin pou tous sa ! Doktèr i défann amwin. Wo Tiécelin ! Dsann aou don !
Tir amwin dann malizé-la ! La pa pou déranz aou, mé lot zour in gob la kas
mon zanm. La syas ! Ala mon maléré sor : m’i yinpyabou fé vativyin ; astèr i
71
Group konésans 9 :
40 fo m’i ropoz, m’i mèt kataplas, m’i arpran favèr, pou géri. » Tiécelin i krwa
l’i ramas pa mantèr parport l’i soupliny. L’i sort laba anlèr, i dsann : désant
malizé si Renard i giny souk ali ! li nana la krintiv vni pré . Renard i wa li lé
kapon, i antropran mèt ali alèz : « Bondyé i wa anou, l’i rovir, vyin aou ! In
boug blésé lé danzéré, astèr ? » Renard i tourn son koté . Ek son tro-d-
45 krwayans, lo tèt fol té i koné pi kwé fé kan Renard la soté. E Renard té i
mazine kapay ali,soman la pa yinabou, aryink kat plim la rès pri rant son kro.
Tiré dann le Roman de Renart Branche II (v.895-992) ékri dann XIIinm sièk
par Pierre de SAINT CLOUD , tradui an kréol par Roger Théodora

Langantaz : laksyon roul kari sou dri Nwa : in frui i trouv dann péyi Lérop
Vokabilèr Goulaf : gounyaf, goulipya, voras, gourman An-m ti pityé : in fasonn prézant
dovant domoun pou di ou la bézwin i èd aou . Bouzaron : lo vant Hinya ! : in
fasonn sanpliny konm pou di ou i aksèp out maléré sor Kapay : trapé, souké Tèt fol : in moun i
réflési pa pli lwink son bout-né
Korbo ansanm rénar.
I plé aou kan domoun i flat aou èk kozman i roul kari sou dri ? an zénéral rogré èk la ont
out pinisyon.
Korbo lavé souk in fromaz si lo bor in fénèt. Li té i sar manz sa, anlèr in pyédbwa,
kan rénar la vi ali é la mèt a angant ali sanm kozman-la : « korbo ! out plim i briy, wi ! tout
out kor èk out figir lé zoli in manyèr ! Si an plis ou lavé la vwa , napwin in zwazo té pli valab
ké ou. » Korbo, lo kokol, i ésèy amont son vwa, é i kit lo fromaz té dan son bèk sap atèr.
Rénar, lo fité, an vitès la souk lafèr dan son gèl té i fé dlo. E la sèlman, korbo la soupliny lot
lavé anprofit son bétiz pou tarz ali.
Zistwar-la i amont la fors lintélizans ; lo boug i réflési lé touzour pli for k sak lé
vayan.
PHEDRE Fables livre I, fable 13. Tradui an kréol par Roger Théodora

Vokabilèr Vayan : in moun i fé lo for, lé fyèr,

Lo korbo ansanm lo rénar


Kan li té fine vol in morso la vyann, in korbo lavé parti
poz anlèr in pyédbwa. In rénar la vi ali, é konm li té i vé pran la
vyann pou li, li la ‘ni an fas lot aprésa la komans tarz ali èk son
moulir sanm son boté ; aprésa l’i ardi napwin pèrsonn lavé plis lo
kor pou èt lo rwa zwazo é li té fine tonm lo rwa-minm si son vwa
té zoli. Pou amont késtyon-n-vwa osi li té valab, lo korbo la larg la
vyann pou larg la vwa. Lo rénar , pli vif, la kap lo morso, aprésa la
di : « wo korbo, si an plis ou lavé bone tèt, té i mank pa ou aryin
pou èt lo rwa zwazo. » Esope.
ESOPE Fables Tradui an kréol par Roger Théodora Désin in skiltir éspozé
dann Villa Albani , Rome

Moulir : in linz i va byin, i dégiz pa ; isi sé plito la plim korbo .


Vokabilèr Larg la vwa : kriy for Bone tèt : intélizan
72
Group konésans 9 :

Ou la fine lir sink tèks-la. Ranpli èk in krwa bann kaz lé annsou-la


Réponn pou réponn bann késtyon lé dann parti a gos lo tablo. Aprésa, ésèy fé
inn ti tèks ansanm out répons.

Esope Phèdre deSaint la Vabois


Cloud Fontain

Sé zistwar in korbo èk in rénar

Lo zistwar i vé donn in leson

Lo zistwar i vé fé ri sak i ékout

i donn anvi konèt la suit

Lo portré lo zanimo lé byin fé

I donn lo kozman gramoun a la fin


lo zistwar

Koman in pé-d fab la voyaz in pé partou dépi dé-mil-sinsan-z-an


I koné bann fab zindyin la voyaz an diréksyon Lamongoli, Zava, Bali, Lapèrs, Larabi épisa bann péyi Lafrik-
de-Lès. Bann fab grèk la parti an diréksyon Lérop. An Frans, La Fontaine la tir inn-dé fab dan Linn, inpé
dan Lagrès

1200 p. JC

500 av. JC
50 p. JC
?
200 av. JC ?

Fab i sort Lagrès

Fab i sort dan Linn


? I koné pa kisa la donn lot 1970 p. JC
73
Group konésans 9 :

Mars pa la tèt anlèr


N out
Pran lo tan rogard-rogard inpé,
l éritaz akout-akout inpé !
Dann tout kay nana Larényon, ou’a trouv désin
Anprofit lo ransèyman trwa kalité annsou-la. Lo non lé dé promyé lé dann
« papang ansanm roké ».
Pou lo trwazyèm, ti kay péyi, agard byin lé trwa désin, aprésa ésèy di akoz li lé pa
parèy lé-zot. Kan ou la fine trouvé, pa bézwin la pèr domann lo lésplikasyon out mèt syans.

Kay Kavkav Kay patat Kay péyi


Si ou i vé ransèyman si tout zwazo Larényon, ou’a trouv dann C.D.I.
out kolèz oubyinsa dann biblyotèk , otroman dann médyatèk in liv i apèl :
D ok oiseaux de la Réunion, té fé par Nicolas Barré, Armand Barau épisa
Christian Jouanin. Konm di lo zistwar Danièl Vabois, ou i sar kami, lèrk ou’a
war « nou nana tout kalité zwazo ». Innot liv osi lé kab fé plézir aou si ou i trouv ali dann
biblyotèk : animaux de la Réunion par Jean-Michel Probst

Dann fim « lo tan maronaz », i koz dsi « bébèt tout ». Sak la grandi
dann bitasyon, dan léo, i rakont , dann tan zot té marmay, tanzantan zot té i
antan « bébèt tout » oubyinsa « zavan » la sézon karèm. Lé posib té lo kri
Alé rodé kay patat zot té i pran pou lo kri lo bébèt, soman lapa sir. Mé dan désèrtin
zandrwa Larényon domoun i koné pa sa. Domann out granpèr, oubyinsa out
gromèr, ou’a war si zot i koné. Aprésa , si zot i rakont aou inpéd zafèr
intérésan si la késtyon, ésèy fé inn ti tèks ansanm pou nou.

Odémyé inn ti tèktèk dan out min k-in gro papang si pyédbwa.
Gramoun Papang i manz tèktèk
Si poul zami papang, sé tanpi pou son-m ti.
la di In bon zo i tonm zamé dan la gèl in bon syin

La sans lo syin la pa la sans lo sat.


Lèrk in syin la fin, la kaz son mèt li trouv somin.
74

G ro u p k o n ésa n s 1 0

EEddmmoonndd A Allbbiiuuss,, iinn zzéésskkllaavv kkaalliiffyyéé,,


IInn R
Réénnyyoonnéé aannffiinn rrookkoonnii........................................ 7755
LLiissttw
waarr llaa vvaanniiyy BBoouurrbboonn..................................................... 7755
PPoouu aannrroovvnniirr EEddm moonn.............................................. 7766
L
Laa nnééssaannss,, vvii iinn m
moo....................................................... 7777
TTrrw waa zzèèss ssiinnpp :: llaa vvii iinnbboonnppéé.......................................... 7788
SSiirraannddaannee........................................................................ 7799
A
Annttrriinnnn aannkkoorr iinn ppéé ssii lloo pprroonnoonn................................................... 7799
A
Annoonn ddééffoouulléé..................................................................... 8800
75
Group konésans 10 :

Edmond Albius,
In zésklav kalifyé,
List war In Rényoné anfin rokoni.
Listwar la vaniy Bourbon
An 1841 isi Larényon, nana 70.000 zésklav pou parla 20.000
moun lib . Dann tousa zésklav la viv, la travay, lé mor isi
Larényon, nana inn tousèl lo non la pa pèrd, l’a’riv ziska nou :
Edmond Albius.
Fé gonn la vaniy : koné ziska tout bann non latin bann plant,
minm si li té i koz aryink kréol è té i koné
in kastèt pou bann savan pa lir ditou.
D ébi 19èm syèk, bann plantèr Larényon i Konm la moral lo zanfan té vif, li la trap
fé larzan èk pwav, zirof, kafé. Kann osi i
tout kozman èk lo zès gramoun Bellier, é
komans raport larzan. I vann tousa laba
li osi, li la ésèy zwé-zwé èk bann flèr
dann péyi Lérop. Ziska la vaniy,
légim,zorkidé, pyédfrui. Ziskatan an 1841,
toulmoun i voudré fé ali, mésoman napwin
in zour, Mésyé Bellier i trouv in grap gous
pèrsonn i yinbou anpès lo flèr koulé.
si in pyé lavaniy. Promyé débi, Bellier i
Tousala parapor apark dann péyi
krwa pa lèrk Edmon i di ali-minm-minm la
Méksik ousa l’i sort, napwin lo mous pou
trouv in tiktak pou fé gonn lo bann flèr,
fé gonn ali. Laba an Bèlzik, an Frans, nana
mé lo marmay i arfé lo zès pou li .
botanis* bandé konm Neumann i ésèy,
Lé si tèlman sinp, i sar si tèlman
somansa, minm si zot i giny fé donn ali
vit ...gramoun i rès kami. Edmon i sort
inndé gous an 1838, bann plantèr i giny
trouv in manir fé gonn 2000 flèr lavaniy
pa ansèrv lo manyèrfé vi-k lé tro konpliké.
par zour.

Koman Edmon i trouv la klé. In zésklav amontrèr


Edmon i éné kartyé Sint-Sizane an
Ala Edmon i tonm in zésklav amontrèr !
1829. Son papa, Pamphile, èk son momon
Tout bann gro plantèr té i rèv pa giny
Mélise, dé zésklav ralèr-d-pyos. Ankor in
larzan dann lavaniy détrwa-z-an avan i
pé, li osi té in nwar-d-pyos. Mé in gro
anvoy rozwinn ali dann karyol-de-blan pou
plantèr, Féréol Bellier Beaumont napwin
li amont azot koman i fé gonn lavaniy. I
zanfan é i désid fé grandi lo marmay
tard pa zot i komans roul si lor. Larényon i
konm in zanfan la kaz. L’i anvoy pa Edmon
komans èt rokoni dann Monn-antyé pou
lékol, mé i aminn ali partou déryèr li épisa
son prodiksyon lavaniy.
i amont Edmon tout sak li té i koné si zèrb
, pyédbwa, zorkidé... sitèlmank Edmon té i
In foto Albius kan li té zèn ? Tiré dan
« Listwar Larényon » Paul Hermann
76
Group konésans 10 :

Pou anrovnir Edmon, la sosyèté bann


mèt la invant tout sort ladi lafé pou prouv li té
pa mwayin trouv koman i fé gonn lavaniy.

Li la rès in zésklav ziska labolisyon lésklavaz,


an 1848. Si l’i giny in non èk son libèrté (l’i apèl
Edmond ALBIUS), li la rès si tèlman pov li lé
oblizé alé volé pou manzé. Li lé mor mizèr an
1880 lospis Sint-Sizane.

A park pou in pé rényoné i vanz pouk i obli


pa tout sak la kont, kan-sré-ti pou in katsou,
dan Listwar Larényon, son tras i disparé ziska
vèr 1981. Riyink la, li lé rokoni pou son vré
valèr : in gran Rényoné la port nout péi anlèr.

Désin tiré dan lalbom Roussin

Lanrézistréman lafransisman Edmon : « Albius Edmond / 1829 / maskilin / Edmon


garson Pamphile èk Mélise mor tou lé dé. Inskri dsi lo rézis matrikil Sint-Sizane ; niméro
4602 P. La ni war anou , nou la rokoni té byin li-minm, aprésa nou la donn ali lo non Albius
Edmond . / 22 / Sint-Sizane lo 22 novanm 1848 ... »

Al é rodé an kilo
PRODIKSYON LA VANIY LARÉNYON
Dsi linsiyn la komine Sint-Sizane
250000
la , napwin lo linskripsyon lo mèr
200000
Luçay Langenier la mèt an 1982.
150000
Trouv sak té ékri. an kilo
100000
50000
0
1848 1861 1867 1892 1898

Kan Edmond Albius lé mor, konbyin kilo la vaniy


Larényon té i produi ?
77
Group konésans 10 :

Réponn
LOSEAN
SÉSÈL
1. Akoz lo manyèrfé Edmon té
plis rosèrsé-k sad bann gran INDYIN
botanis ?
2. Esèy ésplik akoz bann mèt 1866
KOMOR
té i vé pa rokonèt la 1880
dékouvèrt Albius ? Nosy Be
3. Akoz i pé dir Albius la port
nout péyi anlèr ? Sint-Mari
MORIS
4. Kél kantité la vaniy 1873
Larényon i produi zordi ?
5. Di si Albius la rann sèrvis MADAGASKAR
LARENYON
riyink Larényon.
6. Kèl-ot péyi ankor i produi
la vaniy dan Loséan
Indyin ?
Apré Larényon, dot pyéi dan Loséan Indyin
la plant la vaniy

La nésans, la vi in mo.
1 - Gondé, fé gondé ( vèrb): fèr lo flèr la vaniy, travay ali pou fé vni ali
an gous.
! gondèr, gondèz (non): travay, métyé sak i fé gonn la vaniy
Fk
rarn
éçoalis gondaz (non): laksyon gondé.
Alé rod dann diksyonèr fransé kèl mo i vé di la minmsoz. Kosa ou i
romark ? Akoz a fransé napwin lo non i tradui « gondèr » ? Kèl mo nou la tir dan la lang
fransèz ? kèl mo lété invanté isi ?
Dann ninportakèl lang, in mo , in lésprésyon i éné kan domoun la bézwin ali pou zot koz
rant zot si inn afèr nana linportans dan zot vi, dan zot travay. Lo mo, lo lésprésyon i viv
tank li lé itil.
2 - fé gondé : kèl sé lo mo fransé ? kèl transformasyon nana an kréol ?
nana in pé-d mo an kréol la sanzé konmsa parapor lo mo fransé :
Ala in légzanp : lapya : la ba o Gol, i sony lapya. Dan désèrtin basin, nana sak lé ti ,
mé dan dot nana sak lé gro, lé bon pou fé kari.

Kèl té lo mo fransé ?
Al é rodé alé rodé ...somanké nana dot mo ankor konmsa.
78
Group konésans 10 :

Trwa zès sinp


N out la vi in bonpé domoun...
l éritaz
Pétal

Zabo

La tèt
Polèn
Tilang
Kannlir

Sépal

Lovèr

1. I désir lo zabo èk in zépi-ng


2. I ral lo tilang parkoté pou dégaz la
kannlir.
3. I pèz dousman la tèt pou fé tous la
kannlir sanm lo polèn

« Albius, un esclave prodige » « La Réunion, île de vanille »


in fim Jim DAMOUR D ok sou la diréksyon Raoul LUCAS
Fim produi par RFO Océan Editions

Konbyin domoun la vaniy i fé viv zordi isi Larényon ?


(I pé trouv ransèyman-la « la maison de la vanille » sansa « la
Al é rodé coopérative de la vanille »
Pou fé kosa bann gramoun té i ansèrv la vaniy ?
79
Group konésans 10

????
Ou i souvyin ankor kosa i lé ? Ala inndé pou défoulé : Kosa in soz ?
Sirandane Mon bèrso, mon sapo. Mon sapo, mon tonbo.
Vant san trip, kolé san tèt.
Mwin lé rouz dan mon bonèr, mwin lé nwar dan mon malèr .
Mwin lé nwar dan mon bonèr, mwin lé rouz dan mon malèr.
16. Alon promné, dimans ! - ... i ginyar
Antrinn ankor inpé si bann pa ! nout loto lé anpane. – ... i fé
pronon aryin ! ...tout va rant dan sad mwin.
17. Koman ... i apèl ? – Jérémie. E ... ?
Kan lé posib, mèt lo bon pronon dan bann fraz 18. ... i sré byin si ... i mèt in fèy ravinsar
annsou-la dann kari pwa ! – M’a mèt, si i fé
1. ... i kas pa zavoka kan lé tann. plézir ... !
2. ...i fo fé tansyon sat... i manz kan nana 19. Kèl lékip lé pli for ? - ... ! - Non ! ...la
la dyabèt. bat ... dérnyé kou.
3. Si...i mèt soulyé éspésyal, ou’a kour pli 20. Koman ... i pé dégrinn in zoli kaz
vit. konmsa ! kisa la donn lidé ?
4. ...i inm byin mon zogi-ng rouz ...la asté 21. Akout ... ! Akout in’inbésil konm
mwa dèrnyé. mwin !
5. Alice !...i giny èd amwin déplas 22. Mon vélo lé vyé, mé m’i inm ...
larmwar-la, souplé ? 23. Pikir gèp ! Wayayay ! ... i fé mal !
6. Akoz Danièl la pa vni lékol ? - - E pikir mous sarbon, ...la fine gout ...
somanké ...té malad. ou ?
7. Nana inpé la zèt la salté dan la ravine ! 24. Konfitir bibas, ...lé dou ! ou la fine
... i koné nana la poubèl i pas tou-lé-dé gouté... ?
zour ! 25. Toulmoun i di la mèr lé ofon atèrla. Mé
8. Pierre ! ...la zwé èk la télé ankor ? – pa ... i konètar pa vréman, apark si ...i
... sa monmon ! sa ... sa ! Ou i pran anvoy in plonzèr kontrolé ...
amwin pou inn inbésil ? ...té tousèl 26. - Kwé la fé-d-out ti karo mayi, Msyé
zordi. Georges ? - konm ou i wa la-minm ! sé
9. Kèl koulèr i lé out loto ? - ...lé blan. d-mayi livèr ! ...la filé ! touzis si ...i tir
10. Lontan, ...té i arèt koté la Ravine des dé vwayaz la pay pou bèf ! Hsé ! ...la
Cabris. Koméla, ...i arèt sé mon matant byin di pli méyèr langré, sé la pli èk
la Rivière Saint Louis. solèy !
11. Linz-la lé sal. Tir ... dsi ou, don ! 27. An ou-minm, Madanm Rose ! ....i
12. Yèroswar, parla sizèr, la tonm in asètré in sat dann goni ?
koudpli, baya ! lo tan ...i fé rant mon 28. Kas pa la tèt, Patrick ! ....’a èd aou !
bann zanimo, ...té fine giny la kranp. ...’a mèt ansanm pou aranz out kaz.
13. Okilé out madanm , Joël ? - ... lé 29. Akout p’ali ! .... lé mantèr, marmay-
malad, ... ! – Saminm m’i di osi ! Lé la !
rar ... dé i sort pa an-pèr ! 30. Arèt gaskone marmay-la , té ! ... in
14. Ou i wa kok-la ? Promyé galo, ...la boug i pran la kolèr vitman, sa !
kouri ! – Donn ... ! m’a fé in masalé 31. Gramoun la di : sak i donn la rou ... i
ansanm... ! – Bin, si ... i vé. Soman ... i ral pa sarèt.
trouv ... ankor inpé tann . 32. Gèp frit ! ... lé bon, té !
15. Sézonsi, ...i pran inn èr-d-tan pou ariv
Notre Dame de la Paix lo dimans. ...i
koné, ...la mont lao yèr.
80
Group konésans 10 :

Anon défoulé !
Ala dé group de mo . Trouv dann promyé group sak i sava
Trouv la pèr ! ansanm inn dan lot : par égzanp, koton i pé alé èk mayi
oubyinsa sours. Parapor i di in koton mayi oubyinsa lo
koton-n sours.
Somansa si ou i fé in pèr fo, lé oblizé ou i ginyarpa fé innot pèr. Si ou i mèt koton èk mayi,
nora pi-d-mo pou alé èk sours. Ou lé paré ? fé roulé !

An nik ; baro ; bobès ; bousronn ; brèd ; dolo ; dopin ; fané ; kalou ; kayanm ;
konplikasyon ; koton ; kouri ; lamsim ;larkinpèt ; larlwa ; léstrévagé ; marmit ; mavouz ;
maziné ; moulal ; nay ; poto ; roklor ; rourout ; sati ; soso ; tangol ; tomat ; zanak ; zik .

Balyé ; bisik ; bob ; bonbon ; dofé ; flèr ; frikasé ; karnèr ; koko ; lanp ; lanpang ; larlik ;
linz ; manzé ; mayi ; mous ; pèrdi ; pilon ; prop ; rougay ; sal ; sèrvis ; son ; sours ; souvnir ;
sové ; také ; tèt anlèr ; tizann ; toupi ; zarboutan .

Ou la trouv plis 25 bon répons ? fo éspéré lané prosinn ou’a kontinyé fé plézir an L.K.R.
Ou la trouv rant 10 épisa 20 bon répons ? lé pa mal ditou ! ou i promé !
Ou la pa trouv 10 bon répons ? Bin, ou i wa ? Sak i moukat aou, di azot ésplik aou ti kozman
gramoun-la : « foutan i angrès koson ! ». Si zot i giny pa, arsèrv azot sad-la : « maki i mok son
ki ! »

Rod lo mo kasyèt :
U G S K J V W A S A L E K E B
Ala in lis de mo . Tou- I A I P S A R D I N E S O K A
sa bann mo-la lé dann
tablo anfas. T Z E K L I I N N A S O U R S
Nana inn i mank .Sé
K G L Z I A Y T N Z A T D E I
lo non lo plant lé si lo
désin akoté. Trouv ali A A L A N B B O K I N E P D N
osi.
Saspé ou i trouv inn dé R M A N M W I N Q B S X Y I Y
mo anplis. Ou na lo drwa A B A B A Z A N O I Y R E Y E
baré akondisyon ou lé sir
nana lo bann mo dan N L I R R A N W B R E D Z O R
diksyonèr kréol.
Mé avan-n komansé,
B B R O S E R I R Z E L A N E
kasyèt bann lèt i dwa pa O T O K E X D Z A M E A P Z R
èt dan lo tablo
L I Z A L I M E T R C V L A S
amar; aswar ; baba; bib ;
blan ; bra ; braté ; brèd; T R A L E Z K F E Y A L I N G
briz ; brosé; éré ; fèy; A E S W A E A S W A R O N O R
gam; gaz ; gèp; inm; inn;
izé ; ka; karanbol ; kès ; koudpyé; kriy; lam ; lanbrokin; las ; lav ; lé; lésansyé; li; ling; lo ;
marsé ; mwin ; naz; nor; plin; pran; ral ; rar ; rédiyon ; réyé ; rir ; sa ; salé ; sardine; séré ;
sinn ; siny ; soté ; sours; swa ; ta ; tas; tiré; toké; tonn; tralé; uit ; vwa ; wi ; zamé ;
zanbrokal ; zano ; zas ; zat; zèf ; zékli; zèl ; zi ; zik
81

Konzigézon
! Trwa tablo pou èd anou
Fkréol
r a nç ai s byin ansèrv inndé vèrb...
La mod « koman i lé ? »
Dépi lo tan bann ségatyé, maloyèr Larényon la komans domann domoun dan la sal
« koman i lé ? » lèrk zot té i mont si la sinn , in bonpé la sot si la mod . Soman, dann-ta tout
sad té i ansèrv lo kozman , nana inpé la oubliy « i lé » i ansèrv pa ninportkansa.
Sak la pa arèt koz kréol dépi tan pti i koné si i di « koman i lé ? » , « koman ou i
lé ? », « m’a mont aou kisa m’i lé ! » , i di pa « m’i lé byin ! » , i di : « mwin lé byin !»
i di pa : « m’i lété malad », « m’i té malad » i di : « mwin lété malad » , « mwin té
malad ».

Lo vèrb : lé
Koméla, Lontan In fwa minm Domin Si té posib,
toultan...
Mwin lé Mwin (lé)té Mwin (lé)té M’ i sar Mwin noré té
Ou lé Ou (lé)té Ou (lé)té Ou i sar Ou noré té
Li lé Li (lé)té Li (lé)té L’ i sar Li noré té
El lé El (lé)té El (lé)té El i sar El noré té
Nou lé Nou (lé)té Nou (lé)té N’ i sar Nou noré té
Zot lé Zot (lé)té Zot (lé)té Zot i sar Zot noré té
Zot lé Zot (lé)té Zot (lé)té Zot i sar Zot noré té
Banna lé Banna (lé)té Banna (lé)té Banna i sar Banna noré té
..byin ...byin ...malad ... byin ... la

Lo vèrb : nana, na
Koméla, lontan lontan Lot kou Lot kou Domin
toultan,
Mwin na(na) Mwin navé Mwin lavé Mwin navé Mwin lavé Mwin nora
Ou na(na) Ou navé Ou lavé Ou navé Ou lavé Ou nora
Li na(na) Li navé Li lavé Li navé Li lavé Li nora
El na(na) El navé El lavé El navé El lavé El nora
Nou na(na) Nou navé Nou lavé Nou navé Nou lavé Nou nora
Zot na(na) Zot navé Zot lavé Zot navé Zot lavé Zot nora
Zot na(na) Zot navé Zot lavé Zot navé Zot lavé Zot nora
Banna na(na) Banna navé Banna lavé Banna navé Banna lavé Banna nora
...malodan ...malodan ..malodan ...malodan ..malodan ... douz an

1. Mwin napwin, mwin navépwin, mwin lavépwin, mwin norapwin


Pangar ! 2. « nana » i ansèrv osi san pronon dovan :
na(na), na(na) inpé, na(na) inndé, na(na) détrwa + innot vèb.
Egzanp : Hinya ! si so tèr-la, nana-k-nana, nana-k-napwin !
82
In vèrb fasil : lo vèrb manz
Koméla, toultan... La... La... La...
M’ i manz Mwin lapou manz(é) Mwin lapré manz(é) Mwin lantrinn manz(é)
Ou i manz Ou lapou manz(é) Ou lapré manz(é) Ou lantrinn manz(é)
L’ i manz Li lapou manz(é) Li lapré manz(é) Li lantrinn manz(é)
El i manz El lapou manz(é) El lapré manz(é) El lantrinn manz(é)
N’ i manz Nou lapou manz(é) Nou lapré manz(é) Nou lantrinn manz(é)
Zot i manz Zot lapou manz(é) Zot lapré manz(é) Zot lantrinn manz(é)
Zot i manz Zot lapou manz(é) Zot lapré manz(é) Zot lantrinn manz(é)
Banna i manz Banna lapou manz(é) Banna lapré manz(é) Banna lantrinn manz(é)
...kari fantézi ...in kari fantézi ...in kari fantézi ...in kari fantézi

Pangar ! i di : Mwin lapou manzé . Mwin lapou manz kari fantézi

Lontan... Lontan... In kou, Onz èr,

Mwin té i manz M’ i manzé Mwin té pou manz(é) Mwin la manz(é)


Ou té i manz Ou i manzé Ou té pou manz(é) Ou la manz(é)
Li té i manz L’ i manzé Li té pou manz(é) Li la manz(é)
El té i manz El i manzé El té pou manz(é) El la manz(é)
Nou té i manz N’ i manzé Nou té pou manz(é) Nou la manz(é)
Zot té i manz Zot i manzé Zot té pou manz(é) Zot la manz(é)
Zot té i manz Zot i manzé Zot té pou manz(é) Zot la manz(é)
Banna té i manz Banna i manzé Banna té pou manz(é) Banna la manz(é)
... kari fantézi ... kari fantézi ...in kari fantézi ...in kari fantézi

1) i di osi : mwin té apré manzé, mwin té antrinn manzé


Pangar ! 2) i di : Mwin té pou manzé . Mwin té pou manz kari fantézi
3) i di : Mwin la manzé . Mwin la manz in kari fantézi

Domin... I tard pa... Kan midi va soné, Nora pi bézwin


lav zasyèt kan ...
M’ a manz(é) M’ i sar manz(é) M’ i sar pou manz(é) M’ i sar fine manz(é)
Ou a manz(é) Ou i sar manz(é) Ou i sar pou manz(é) Ou i sar fine manz(é)
Li va manz(é) L’ i sar manz(é) L’ i sar pou manz(é) L’ i sar fine manz(é)
El va manz(é) El i sar manz(é) El i sar pou manz(é) El i sar fine manz(é)
N’ a manz(é) N’ i sar manz(é) N’ i sar pou manz(é) N’ i sar fine manz(é)
Zot va manz(é) Zot i sar manz(é) Zot i sar pou manz(é) Zot i sar fine manz(é)
Zot va manz(é) Zot i sar Zot i sar pou manz(é) Zot i sar fine manz(é)
Banna va manz(é) manz(é) Banna i sar pou manz(é) Banna i sar fine manz(é)
... kari fantézi Banna i sar manz(é) ... in kari fantézi ... kari fantézi-la
... in kari fantézi
1. i di osi : Ou va manz sa ! . Nou va manz sa ! amwin-minm va manz sa !
Pangar ! 2. i di osi : m ’ i sava manzé ; mwin té antrinn manzé
3. i di osi : M ’ i sar apré manzé . M ’ i sar antrinn manzé

Si té posib, Si té posib, Si té posib, In bon kari noré té Oté !


gayar , soman Anon manz(é) !
Mwin noré manz(é) Mwin té i manz M’ i manzré Mwin na pou manz Manz
Ou noré manz(é) Ou té i manz Ou i manzré Ou na pou manz Manzé !
Li noré manz(é) Li té i manz L’ i manzré Li na pou manz Manz aou !
El noré manz(é) El té i manz El i manzré El na pou manz Banna !
Nou noré manz(é) Nou té i manz N’ i manzré Nou na pou manz Manz
Zot noré manz(é) Zot té i manz Zot i manzré Zot na pou manz Manz azot !
Zot noré manz(é) Zot té i manz Zot i manzré Zot na pou manz
Banna noré manz(é) Banna té i manz Banna i manzré Banna na pou manz *I di osi :
.in kari fantézi in kari fantézi in kari fantézi ... lo réstan-n-onzèr Alon manz(é)
83

In vèrb la form i sanz : lo vèrb war (wa, war, vi )


Koméla, toultan... La... La... La...
M’ i wa Mwin lapou war Mwin lapré war Mwin lantrinn war
Ou i wa Ou lapou war Ou lapré war Ou lantrinn war
L’ i wa Li lapou war Li lapré war Li lantrinn war
El i wa El lapou war El lapré war El lantrinn war
N’ i wa Nou lapou war Nou lapré war Nou lantrinn war
Zot i wa Zot lapou war Zot lapré war Zot lantrinn war
Zot i wa Zot lapou war Zot lapré war Zot lantrinn war
Banna i wa Banna lapou war Banna lapré war Banna lantrinn war
...sa dan la télé ...sa dan la télé ...sa dan la télé ...sa dan la télé

Pan
Pangar ! I fo pa may war èk rogard : ala 2 légzanp pou konprann :
1) M’i giny pa vni : mwin lapou rogard la télé !
2) La, mwin lapou war sa dan la télé la, i fé mazine amwin sak ou la di amwin

Lontan... Lontan... In kou, Onz èr,


Mwin té i wa M’ i wayé Mwin té pou war Mwin la vi
Ou té i wa Ou i wayé Ou té pou war Ou la vi
Li té i wa L’ i wayé Li té pou war Li la vi
El té i wa El i wayé El té pou war El la vi
Nou té i wa N’ i wayé Nou té pou war Nou la vi
Zot té i wa Zot i wayé Zot té pou war Zot la vi
Zot té i wa Zot i wayé Zot té pou war Zot la vi
Banna té i wa Banna i wayé Banna té pou war Banna la vi
... sa dan la télé ... sa dan la télé ...sa dan la télé ...sa dan la télé

Pangar ! 1) In pé domoun i di : lontan m’i vwayé


2) inpé domoun i di : mwin té pou war. Mé plisouvan i di : mwin té pou rogard

Domin... I tard pa... M’a krwar kan... M’a krwar kan ...
M’ a war M’ i sar war M’ i sar pou war M’ i sar fine war (1)
Ou a war Ou i sar war Ou i sar pou war Ou i sar fine war
Li va war L’ i sar war L’ i sar pou war L’ i sar fine war
El va war El i sar war El i sar pou war El i sar fine war
N’ a war N’ i sar war N’ i sar pou war N’ i sar fine war
Zot va war Zot i sar war Zot i sar pou war Zot i sar fine war
Zot va war Zot i sar war Zot i sar pou war Zot i sar fine war
Banna va war Banna i sar war Banna i sar pou war Banna i sar fine war
...sa dan la télé ... sa dan la télé ... sa dan la télé ... sa dan la télé

Si té vré, Si té vré, Si té vré, I sré gayar alé Oté !


Moris , soman Anon war !
Mwin noré vi Mwin té i wa M’ i véré Mwin na pou war Wa aou ! (2)
Ou noré vi Ou té i wa Ou i véré Ou na pou war
Li noré vi Li té i wa L’ i véré Li na pou war Banna !
El noré vi El té i wa El i véré El na pou war Wa azot !
Nou noré vi Nou té i wa N’ i véré Nou na pou war
Zot noré vi Zot té i wa Zot i véré Zot na pou war *I di osi :
Zot noré vi Zot té i wa Zot i véré Zot na pou war Alon war !
Banna noré vi Banna té i wa Banna i véré Banna na pou war
...sa dan la télé ...sa dan la télé ...sa dan la télé ...lo pri avan

Pangar ! 1.
2.
I trouv osi : m’ i sar fine vi
I trouv souvan dann : wa aou kosa ou na pou fé !
wa ou-minm
84

Kart bann komine Larényon


0 5 10 km

1é sirkonskripsyon
2èm sirkonskripsyon
3èm sirkonskripsyon
4èm sirkonskripsyon
5èm sirkonskripsyon

Esèy ékri lo non bann komine an kréol. Ekout byin koman domoun i di.

Inndé ransèyman si out komine :


1. Dan kèl sirkonskripsyon out komine i lé ?
Alé rodé 2. Kèl grandèr out komine i lé ?
3. Kansa li la giny son non ?
4. Ousa la tir son non ?
5. Kansa la fé in komine ansanm lo kartyé ?
6. Konbyin kanton nana dan out komine ?
7. Konbyin-n moun i viv dan out komine ?
8. Kosa domoun i arès dan out komine i fé konm travay ?
9. Koman lo mèr out komine i apèl ?
10. Kèl sé lo non lo (bann) konséyé zénéral ?
85
Pangar ! Alé war paz 33 sak i fo fé : rogard lé dé légzanp annsou pou sak kolone

Ali-minm M’i giny


............................................................................... .....................................................................
..................................................................... .....................................................................
..................................................................... .....................................................................
..................................................................... .....................................................................
..................................................................... ...............................................................................
..................................................................... .....................................................................
..................................................................... .....................................................................
..................................................................... .....................................................................
............................................................................... .....................................................................
..................................................................... .....................................................................
..................................................................... .....................................................................
..................................................................... ...............................................................................
..................................................................... .....................................................................
..................................................................... .....................................................................
..................................................................... .....................................................................
............................................................................... .....................................................................
..................................................................... .....................................................................
..................................................................... .....................................................................
..................................................................... ...............................................................................
..................................................................... .....................................................................
..................................................................... .....................................................................
..................................................................... .....................................................................
............................................................................... .....................................................................
..................................................................... .....................................................................
..................................................................... .....................................................................
..................................................................... ...............................................................................
..................................................................... .....................................................................
..................................................................... .....................................................................
..................................................................... .....................................................................
............................................................................... ...............................................................
..................................................................... .....................................................................
..................................................................... . …………….. .....................................
..................................................................... .....................................................................
..................................................................... .....................................................................
..................................................................... .....................................................................
..................................................................... .....................................................................
............................................................................... ......................................................................
..................................................................... .........................................................................
..................................................................... .....................................................................
Kosa oui romark ?............... .................... .................. ...............
Réflési apréla réponn ! .......... ...................................... ........... ...... ........ ..........................
..................................... ........................... ....
..................................................................................................................................................
................................................................................................................................................
……………..............................................................................................................................
................................................................................................................................................
86
Annsou-la, nana 9 zimaz bann plant nou la vi lo non dann liv. Sou sakinn nana lo
non-n-famiy intèrnasyonal lo plant Paz 87, 88, 89, 90 nana 4 modèl fis lankèt : 2
pou zèrb oubyinsa pyédbwa, 2 pou zanimo. Paz 91 a 94, nana 4 fis pa ranpli.. Si
ou i vé alé rod ransèyman si inn, fotokopyé lo zimaz, kol si fotokopi in fis lankèt
Alé rodé avan-n ranpli lo fis ou la fé ansanm ransèyman ou’a trouvé

Tamarindus indicus Mimosa pudica Bidens pilosa

Leucaena glauca Commelyna benghalensis Commelyna barbata

Maranta arundinacea Sonchus asper Moringa pterygosperma


-----------------
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 87
Fis lankèt 1 ZERB, PYEDBWA
Kosa in soz : tanbour lor sou la tèr ?
Alé rodé
Non-n-famiy internasyonal : Curcuma longa

Non-n-famiy fransé :....................................

Non-n-famiy kréol :.....................................

Domann gramoun zot kartyé, plantèr, vandèr zèrb tizane, zot


famiy, zot profésér, alé rod « CDI », bibliyotèk minisipal ,
konsèrvatwar maskarin, lasosyasyon « les amis des plantes et
de la nature »: mark si zot fèy .

Ousa l’i pous?


....................................................................................................
....................................................................................................
....................................................................................................
........................................................................

Son grandér ?
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
------------------

Fis lankèt 2 ZERB, PYEDBWA


Kosa in soz : tanbour larzan sou la tèr ?
Alé rodé
Non-n-famiy internasyonal : Zingiber officinale

Non-n-famiy fransé :....................................

Non-n-famiy kréol :.....................................

Domann gramoun zot kartyé, plantèr, vandèr zèrb tizane, zot


famiy, zot profésér, alé rod « CDI », bibliyotèk minisipal ,
konsèrvatwar maskarin lasosyasyon « les amis des plantes et de
la nature »: mark si zot fèy .

Ousa l’i pous?


.......................................................................................................
.......................................................................................................
.......................................................................................................
...............................................................
88

-------------------
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Fis lankèt 1 Curcuma longa
Son grandér ?
..............................................................................................................................................................
....................................................................................................................................
Kel koulèr épi kel form son fèy nana?
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
.............................................................................................
Kansa l’i anfléri,kansa i fouy ali ?
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
.............................................................................................
Koman, pokosa i anserv ali ?
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
...............................................................................................
Ousa l’i tir son non ?
.............................................................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................................................

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Fis lankèt 2 Zingiber officinale

Son grandér ?
.........................................................................................................................................................
.........................................................................................................................................
Kel koulèr épi kel form son fèy nana?
.........................................................................................................................................................
.........................................................................................................................................................
.........................................................................................................................................................
............................................................................................................
Kansa l’i anfléri,kansa i fouy ali ?
.........................................................................................................................................................
.........................................................................................................................................................
.........................................................................................................................................................
............................................................................................................
Koman, pokosa i anserv ali ?
.........................................................................................................................................................
.........................................................................................................................................................
.........................................................................................................................................................
..............................................................................................................
Ousa l’i tir son non ?
........................................................................................................................................................................................
..................................................................................................................................................
89

Fis lankèt 3 ZANIMO


-----------------
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Odrémyé inn ti tèktèk dan out


Alé rodé Gramoun la di :
min k-in gro papang si in pyédbwa
Non-n-famiy intèrnasyonal : Circus maillardi

Non-n-famiy fransé :....................................

Non-n-famiy kréol :.....................................

Domann gramoun zot kartyé, plantèr, zot famiy, zot


profésér, alé rod « CDI », bibliyotèk minisipal , domann
lasosyasyon la SREPEN: mark si zot fèy .

Ousa l’i viv?


....................................................................................................
....................................................................................................
......................................................................................

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
------------------

Fis lankèt 4 ZANIMO


Gramoun la di :Kay la fin lé pa rogardan si la
Alé rodé grosèr fourmi

Non-n-famiy intèrnasyonal : Turnis nigricollis

Non-n-famiy fransé :....................................

Non-n-famiy kréol :.....................................

Domann gramoun zot kartyé, plantèr, zot famiy, zot


profésér, alé rod « CDI », bibliyotèk minisipal ,
domann lasosyasyon la SREPEN : mark si zot fèy .

Ousa l’i viv?


................................................................................................
................................................................................................
...............................................................
90

Fis lankèt 3 Circus maillardi


.......................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................
Kèl kalité zanimo l’i lé ?
....................
Donn son koulèr épi son grandér ?
.......................................................................................................................................................
.......................................................................................................................................................
.......................................................................................................................................................
..................................................................................................................
Kosa l’i manz ?
.......................................................................................................................................................
.......................................................................................................................................................
.......................................................................................................................................................
..................................................................................................................
Kansa l’i reprodui ? konbyin pti li nana sakfwa ?
.......................................................................................................................................................
.......................................................................................................................................................
.......................................................................................................................................................
....................................................................................................................
Ousa l’i tir son non ?
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
........................................................................................................................................
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Fis lankèt 4 Turnis nigricollis

Kèl kalité zanimo l’i lé ?


.......................................................................................................................................................
...........................................................................................................................................
Donn son koulèr épi son grandér ?
.......................................................................................................................................................
.......................................................................................................................................................
.......................................................................................................................................................
..................................................................................................................
Kosa l’i manz ?
.......................................................................................................................................................
.......................................................................................................................................................
.......................................................................................................................................................
..................................................................................................................
Kansa l’i reprodui ? konbyin pti li nana sakfwa ?
.......................................................................................................................................................
.......................................................................................................................................................
.......................................................................................................................................................
........................
Ousa l’i tir son non ?
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
91
----------
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Fis lankèt .... ZERB, PYEDBWA


Kosa in soz :
Alé rodé
Non-n-famiy intèrnasyonal :

Non-n-famiy fransé :....................................

Non-n-famiy kréol :.....................................

Domann gramoun zot kartyé, plantèr, vandèr zèrb tizane, zot


famiy, zot profésér, alé rod « CDI », bibliyotèk minisipal ,
konservatwar maskarin, lasosyasyon « les amis des plantes et
de la nature »: mark si zot fèy .

Ousa l’i pous?


....................................................................................................
....................................................................................................
....................................................................................................
........................................................................

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
------------------

Fis lankèt ... ZERB, PYEDBWA


Gramoun la di :
Alé rodé
Non-n-famiy intèrnasyonal :

Non-n-famiy fransé :....................................

Non-n-famiy kréol :.....................................

Domann gramoun zot kartyé, plantèr, vandèr zèrb tizane, zot


famiy, zot profésér, alé rod « CDI », bibliyotèk minisipal ,
konservatwar maskarin, lasosyasyon « les amis des plantes et de
la nature »: mark si zot fèy .

Ousa l’i pous?


.......................................................................................................
.......................................................................................................
.......................................................................................................
...............................................................
92

-------------------
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Fis lankèt ...
Son grandér ?
..............................................................................................................................................................
....................................................................................................................................
Kel koulèr épi kel form son fèy nana?
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
.............................................................................................
Kansa l’i anfléri,kansa i fouy ali ?
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
.............................................................................................
Koman, pokosa i anserv ali ?
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
..............................................................................................................................................................
...............................................................................................
Ousa l’i tir son non ?
.............................................................................................................................................................................................
......................................................................................................................................................................................

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
----------------------

Fis lankèt ...

Son grandér ?
.........................................................................................................................................................
.........................................................................................................................................
Kel koulèr épi kel form son fèy nana?
.........................................................................................................................................................
.........................................................................................................................................................
.........................................................................................................................................................
............................................................................................................
Kansa l’i anfléri,kansa i fouy ali ?
.........................................................................................................................................................
.........................................................................................................................................................
.........................................................................................................................................................
............................................................................................................
Koman, pokosa i anserv ali ?
.........................................................................................................................................................
.........................................................................................................................................................
.........................................................................................................................................................
..............................................................................................................
Ousa l’i tir son non ?
........................................................................................................................................................................................
........................................................................................................................................................................................
...
93
Fis lankèt ... ZANIMO
-----------------
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Gramoun la di :
Alé rodé
Non-n-famiy intèrnasyonal :

Non-n-famiy fransé :....................................

Non-n-famiy kréol :.....................................

Domann gramoun zot kartyé, plantèr, zot famiy, zot


profésér, alé rod « CDI », bibliyotèk minisipal , domann
lasosyasyon la SREPEN: mark si zot fèy .

Ousa l’i viv?


....................................................................................................
....................................................................................................
....................................................................................................

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Fis lankèt ... ZANIMO


Kosa in soz ?
Alé rodé
Non-n-famiy intèrnasyonal :

Non-n-famiy fransé :....................................

Non-n-famiy kréol :.....................................

Domann gramoun zot kartyé, plantèr, zot famiy,


zot profésér, alé rod « CDI », bibliyotèk minisipal ,
domann lasosyasyon la SREPEN : mark si zot fèy .

Ousa l’i viv?


.............................................................................................
.............................................................................................
.............................................................................................
.............................................................................................
94
Fis lankèt

---------------------------------------------
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Kèl kalité zanimo l’i lé ?
...................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................
Donn son koulèr épi son grandér ?
...................................................................................................................................................
...................................................................................................................................................
...................................................................................................................................................
..............................................................................................................................
Kosa l’i manz ?
...................................................................................................................................................
...................................................................................................................................................
...................................................................................................................................................
..............................................................................................................................
Kansa l’i reprodui ? konbyin pti li nana sakfwa ?
...................................................................................................................................................
...................................................................................................................................................
...................................................................................................................................................
................................................................................................................................
Ousa l’i tir son non ?
.................................................................................................................................................................................
.................................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
------------------------

Fis lankèt ...

Kèl kalité zanimo l’i lé ?


...................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................
Donn son koulèr épi son grandér ?
...................................................................................................................................................
...................................................................................................................................................
...................................................................................................................................................
..............................................................................................................................
Kosa l’i manz ?
...................................................................................................................................................
...................................................................................................................................................
...................................................................................................................................................
..............................................................................................................................
Kansa l’i reprodui ? konbyin pti li nana sakfwa ?
...................................................................................................................................................
...................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................
Ousa l’i tir son non ?
.................................................................................................................................................................................
.................................................................................................................................................................................
95

Détrwa mo lé p’asé éspliké dann diksyonèr


Alé koté-d tanto : mor Lopital : dann tan lésklavaz té i di lopital
Botanis : éspésyalis i travay si zèrb èk pou lospis. Té in landrwa ousa té i mèt
pyédbwa bannn domoun navépi mwayin-n giny zot
Démavouz : (vèrb) tir la maladi, tir la fatig bousé-manzé. Bann zésklav lo mèt té
Fonnkézèr : sak i ékri fonnkèr ( romans, kondané té i tonm dann ka-la, dimomank
maloya, parol séga). Nou la ansèrv mo-la in zésklav té i travay pou manzé-kui.
osi pou sak i ékri roman. Mémwar : in liv, in kayè pou ékri tout sak
Gansé : alonzé par koté, bridé. I ansèrv ali i spas dési.
sirtou pou lo zyé : lo zyé gansé. Nasyon : popilasyon, pèp, zordi inpé i di
Kozman : ( dann « kozman gramoun » , « ethnie » alé war, la paz 24, parol maloya
« kozman ramasé ») : souvandéfwa Danyèl Waro.
domoun i ansèrv lo mo tousèl konm Paroli : fason kozé, fason-n di.
innafèr lé mové, kan i di parégzanp « m’i Romans : sanson
profèr giny lo kou plito-k in kozman ! ». Resansman : in lankèt gouvèrnman i
Mé la-pa oblizé in kozman lé touzour antropran pou konèt tout ransèyman si tout la
mové. In kozman gramoun, parlfèt, sé in popilasyon : lo nonm domoun nana, kaz par
bon kozman , in kozman i pé èd anou, é kaz, famiy par famiy, laz, lo travay, la kantité-
d-byin nana, tousala...
zisterézon, sa in kozman i fo ramasé.
Zabitan : plantèr. Domoun i viv dan lé kartyé.
Kivi : dann diksyonèr i di in kivi sé in
Fi-t-intan, in pé domoun-la-vil té i ansèrv ali
moun léo. Lé-pa fo. Soman i mank in bout pou larg foutan pou domoun té i rès dan léo.
lésplikasyon. Dann group konésans 4 i di Zénéalozi : in syans pou rod ousa bann
ousa l’i sort. Tout sak la parti maron dann zansèt in moun l’éné, la viv, kosa la fé,
tan lontan la sov dan léo, akomansé par tousala... diksyonèr zénéalozik nana lo
bann promyé zabitan kan té pa kontan èk foto, la paz 22, i donn ransèyman si tout
gouvèrnèr. E lo mo té i ansèrv pou di zot la bann Rényoné té pa ésklav dépi 1665 ziska
parti maron té « kivi ». Anrézon , kivi èk 1810.
maron sé dé mo pou di laminmsoz .

Lis bann fonnkézèr èk zot plas


ESOPE 71 METRO Mickaël 9
FARREYROL Jacqueline 24 PHEDRE 71
FONTAINE Christian 27 SAINT CLOUD (de) Pierre 70
GAUVIN Axel 64 48 SEVERIN Monique 10
HONORE Daniel 11 SINTOMER Franswa 43
HOUAT Louis Timagène 56 VABOIS Daniel 66
LA FONTAINE (de) Jean 69 VOLNAY Jean Paul 30
MARIMOUTOU Carpanin 54 WARO Danyèl 24
96

Lis sak i rovyin souvan dan lo liv


Oubyinsa lé inportan (dan lord lalfabé)
A
Ael (agard « el ») 34, 79 Manz (agard « tablo konzigèzon ») 82
Amwin (agard « Mwin, m’ » ) 18, 79 Mouroung 29, 30, 44, 86
Anou (agard « nou » ) 52, 79 Moza (agard osi « Zakasi»,
Aou (agard « ou » ) 34, 79 « gro kasi ») 27, 31 , 86
Atwé (agard « twé » ) 68, 79 N
Azot (agard « zot » ) 52, 79 Na, nana (agard « tablo konzigèzon ») 81
Aprann ansèrv lo vèrb (agard « vèrb ») Nou , n’ (agard « pronon pèrsonèl » ) 52, 79
B O
Banna, bann-la Ou (agard « pronon pèrsonèl » ) 34, 79
(agard « pronon pèrsonèl » ) 52, 79 P
D Pikan 27, 31, 86
Demi vwayèl (agard « lir ékri an kréol » ) 25 Popilasyon 3, 4, 21, 22, 23
E Pronon pèrsonèl 18, 34, 52, 68, 79
El (agard « pronon pèrsonèl » ) 34, 79 R
F Roman 56
Fab 66, 69, 70, 71, 72 Romans 17, 18
G Rourout (larourout) 7, 86
Grokasi (agard osi « moza », « Zakasi») 31 S
H Sa (agard « pronon pèrsonèl » ) 34, 79
« H » in lèt i trouv pa dann diksyonèr Safran (safran péyi) 7, 87
(agard « lir ékri an kréol » ) 59 Sansitiv (agard osi « tronplamor») 27 , 31, 86
K Sirandane 17, 79
Son i pronons dann né (agard « lir ékri
Kart bann komine 84
an kréol » ) 44
Kart bann péyi ousa
té i sar tir bann zésklav 41 T
Kart listwar la vaniy 77 Trénas (gro) agard osi « zèrb » 27, 86
Kod Nwar (agard lettres patentes ) 39 Trénas (ti) agard osi « zèrb » 31, 86
Kozman gramoun 11, 31, 42, 53, 68, 73 Tronplamor (agard osi « sansitiv ») 27 , 31, 86
Kozman ramasé 29, 31 Twé , t’ (agard « pronon pèrsonèl » ) 68, 79
Kozman si la vi 27 V
Konsone (agard « lir ékri an kréol » ) 32 Vèrb 29, 61, 68, 81, 82, 83
Kréol 3, 4, 5 Vwayèl (agard « lir ékri an kréol » ) 14
Kuizine 29, 30 W
L War (wa, war, vi,
Labolisyon lésklavaz 63 agard « tablo konzigèzon ») 83
Lapou (agard osi « Lantrinn,lapré ») 68 Z
Lantrinn (agard osi « lapou ,lapré ») 68 Zakasi (agard osi « moza »,
Lastron ( agard osi « zèrb ») 27, 86 « gro kasi ») 27, 31 , 86
Lé (agard « tablo konzigèzon ») 81 Zèrb 27, 31, 86 , 87, 88, 91, 92
Lé-apo (agard« lapou ,lapré ») 27 Zèrb-lé ( agard osi « zèrb dolé ») 27
Zèrb dolé (ti) 31, 86
Li, l’ (agard « pronon pèrsonèl » ) 34, 79 Zinzanm ( agard osi « zèrb ») 7, 87
Lir, ékri an kréol 6, 14, 25, 28, 32, 44, 45 Zistwar 33
46, 58, 59 Zistwar kréol 48
Listwar 3, 20, 38, 63 Zot (agard « pronon pèrsonèl » ) 52, 79
Lordonans 38, 39
M
M’, Mwin (agard « pronon pèrsonèl ») 18, 79
97

Sak i trouv dan lord


Préface ..................................................................................................................... III
Préambule................................................................................................................. IV
Note aux enseignants............................................................................................... 1

Kosa nana dann group konésans 1............................................................ ........... 2


I - Prézantasyon lo mo « kréol » In mo i ansèrv isi Larényon dépi 300 an.............. 3
Kréol dann Monn antyé ...................................... 5
II – Prézantasyon la lang kréol rényoné................................................................... 6

Kosa nana dann group konésans 2........................................................................... 8


Manzé pou lo kèr : ...................................................................... ......................... 9
Fonnkèr, maloya, séga
Boté mon kozé par Mickaël MÉTRO........................... ............................... ........ 9
Momon par Monique SEVERIN....................................................................... 10
Manzé pou la tèt : ................................................................................................. 11
In kozman gramoun : Koudvan i aras pa trénas .par Daniel HONORE................. 11
Kosa in soz ? Dévine dévinay .......................................................................... 12

Kosa nana dann group konésans 3........................................................................... 13


Lir, ékri an kréol rényoné – 1 :............................................................................. 14
Lalfabé kréol rényoné........................................................................................... 14
1 - Vwayèl............................................................................................................ 14
Konésans vokabilèr kréol ..................................................................................... 15
Nout byin : ramas ali, protèz ali, mèt ali an lèr......................................................... 16
Dé romans popilèr lontan: dodo ma minèt ......................................................... 16
Mazoumba.............................................................. 17
Lo pronon pèrsonèl...1 Mwin, m’ , amwin ............................................................ 18

Kosa nana dann group konésans 4................................................................. 19


Lépok Larényon la komans péplé : Lé-z-ané sèz san.......................................... 20
In légzanp famiy rényoné dan lé-z-ané 1665 a 1730 .......................................... 22
Inn ti bout an plis pou konèt la popilasyon dan lé-z-ané sèz san....................... 23
Egzèrsis an plis pou sak i vé :............................................................................. 23
Anprofit lo ransèyman : la lwa Mendel:.............................................................. 23
Zéro kalbas la fimé granbwa par Jacqueline FARREYROL :........................... 24
Batarsité par Danyèl WARO :........................................................................ 24
Lir , ékri an kréol rényoné – 2 II démi-vwayèl:.......................................... ........ 25

Kosa nana dann group konésans5.............................................................................. 26


In kozman si la vi : Tizane tronplamor par Christian FONTAINE ......................... 27
Aprann lir kréol rényoné......................................................................................... 28

Aprann pa may mo kréol sanm mo fransé .............................................................. 28


Byin ansèrv lo vèrb ................................................................................................. 29
98
Konésans lékritir kréol ............................................................................................ 29
Aprann konèt la kuizine nout péyi. .......................................................................... 29
Lasasin par Jean Paul VOLNAY ................................................................. 30
Gramoun la fé : Lo vyé la sony anou ( in kozman ramasé) ..................................... 30
Alé rodé : aprann konèt détrwa zèrb............................................................................ 31
Gramoun la di... Inndé kozman gramoun dsi zèrb................................................. 31
Lir, ékri an kréol rényoné 3 III : konsone : ........................................................... 32
Réponn : mokrwazé niméro 3................................................................................... 33
In zistwar pou fé ri ti marmay ................................................................................. 33
Pangar :mo razouté, mo koupé................................................................................ 33
Lo pronon pèrsonèl. 2 Ou, aou, li, l’, ali, èl, aèl, sa ............................................... 34
Nout lang lapou sanzé, sépa ? .................................................................................. 35

Kosa nana dann group konésans 6............................................................................ 37


Koman la sosyété Bourbon la rant dann rasis èk lésklavaz ................................... 38
Lo tan légalité èk réspé pou tout zabitan.................................................................. 38
Linstalasyon la sosyété rasis..................................................................................... 38
Lésklavaz, zarboutan la sosyété bourbonèz ............................................................ 39
Koman bann zésklav té i ariv isi ............................................................................... 40
Kart bann péyi ousa té i sar tir bann zésklav............................................................. 41
Maronèr, maronaz ...................................................................................................... 42
Dalon par Franswa SINTOMER.................................................................................... 43
Lir, ékri an kréol rényoné – 4 Bann lèt i pronons dann né..................................... 44
Antrinn in pé.............................................................................................................. 45
Mokrwazé.................................................................................................................. 46

Kosa nana dann group konésans 7................................................................................ 47


Zistwar kréol. Pou in grap létsi. zistwar ramasé par Axel GAUVIN........................... 48
Lo pronon pèrsonèl...3 Nou, n’, anou, ................................................................... 52
zot, azot, ........................................................................... 52
bann-la, banna, ................................................................. 52
napwin pronon dovan lo vèrb ( Π ) ................................. 53
Réponn..................................................................................................................... 53
Détrwa kozman gramoun......................................................................................... 53
Son figir par Carpanin MARIMOUTOU.............................................................. 54

Kosa nana dann group konésans 8............................................................................. 57


In roman si listwar ..................................................................................................... 56
Prézizé si lo nwar,- Maronaz
tiré dann les marrons par Louis Timagène HOUAT.............................................. 56
Lir ékri Kréol rényoné 5........................................................................................... 58
In lèt i trouv pa dann diksyonèr................................................................................ 59
Aprann ansèrv lo vèrb
pou koz dsi kéksoz la fini, lé pasé ............................................................................ 61
20 Désanm 1848 : labolisyon lésklavaz....................................................................... 63
Sarda twé la roul anou par Axel GAUVIN............................................................ 64

Kosa nana dann group konésans 9............................................................................. 65


Fab péyi, fab déor ........................................................................................................ 66
99

Papang ansanm roké par Daniel VABOIS........................................................................ 66


Lo pronon pèrsonèl 4 twé, t’, atwé, ........................................................................... 68
Kansa i ansèrv lapré, lapou, lantrinn... ..................................................................... 68
Korbo ansanm Rénar par LA FONTAINE........................................................................ 69
Renard ansanm lo korbo par Pierre de Saint Cloud.......................................... 70
Korbo ansanm rénar par PHÈDRE.................................................................... 71
Lo korbo ansanm lo rénar par ESOPE.............................................................. 71
Koman in péd fab la vwayaz in pé partou..................................................................... 72
Mars pa la tèt anlèr..................................................................................................... 73

Kosa nana dann group konésans 10................................. ........................................ 74


Edmond Albius, in zésklav kalifyé,
In Rényoné anfin rokoni............................................................................................. 75
Listwar la vaniy Bourbon............................................................................................ 75
Pou anrovnir Edmon.................................................................................................... 76
La nésans , la vi in mo............................................................................................... 77
Trwa zès sinp : la vi inbonpé................................................................. ..................... 78
Sirandane.................................................................................................................... 79
Antrinn ankor in pé si lo pronon................................................................................. 79
Anon défoulé............................................................................................................... 80

Konzigézon : dé tablo pou èd anou byin ansèrv inndé vèrb................................... 81


Lo vèrb lé ; lo vèrb nana, na.................................................................................. 81
In vèrb fasil : lo vèrb manz......................................................................................... 82
In vèrb la form i sanz : lo vèrb wa (wa, war, vi) ......................................................... 83

In kart bann komine Larényon................................................................................... 84


Egzèrsis asuiv : mo èk tréd-inyon, mo èk lapostrof........................................................ 85

Alé rodé : 9 kalité zèrb i trouv dann liv ......................................................................... 86


Fis lankèt pou 2 plant.................................................................................... 87
Fis lankèt pou 2 zanimo................................................................................. 89
Fis lankèt vid.................................................................................................. 91

Détrwa mo lé p’asé éspliké dann diksyonèr................................................................... 95


Lis fonnkézèr èk zot plas ............................................................................................ 95
Lis sak i rovyin souvan dan lo liv dan lord lalfabé.......................................................... 96
Sak i trouv dan lord normal.............................................................................................. 97
Note sur l’iconographie
Lithographies de l’ Album de Roussin : p. 10, 13, 14 (4) , 16, 17, 24, 25 (2), 32 (7) , 33 (1) , 48,
49, 50, 66, 67, 73, 76, 78, 80, 89 (1)
Photos : Archives Départementales de la Réunion : p. 4, 19, 20, 21, (2), , 38, 40, 43, 47, 55,
56, 63 (1, 2), 74, 75, 76, - Christian Barat : p. 32 (8) - Bibliothèque Nationale : p. 70 -
I.F.R.E.M.E.R : p. 44 (3) – Larousse : p. 20 (1, 2), 21 (1) - le Port sa mèm-mèm : p. 44 (4) -
Météosat : p. 45 (5) - Musée des Arts Décoratifs de l’Océan Indien p 38 (2) - Musée d’Histoire
Naturelle de Saint Denis de la Réunion : p. 64 - Musée Historique de Villèle : p. 38 (1), 63 (3) -
J.M Probst. : p. 14 (2, 3), 33 (4) , 44 (1) ,89 (2) - Musée National des arts d’Afrique et d’Océanie :
p. 63(4) - Ivrin Sinamalé : p. 32 (1) - Service d’information de Madagascar : p. 21 (3 ;4) - R
Théodora: p. 9, 14 (6) , 22 (1, 2), 26, 31 (1 , 2, 3, 4, 5, 6), 32 (3, 4, 6) , 33 (2) , 34, 42
(5 , 6 , 7) , 45 (1 , 2, 3, 4) , 86 ( 2 , 3, 4, 5, 6, 7, 8), 87 (1, 2)
Illustrations dessinées : Nicolas Barré : p. 35, 73 (1, 2, 3) , 89 (2) - I.S.R.M. p. 44 (4) - Bruno
Georget : p. 27 - Kaniki : p. 14 (5),18, 33 (3, 6), 35, 37, 52 (1, 2), 53 (1), 71, 78 (1, 2, 3, 4) , 86
(1, 9) - Sarah : p. 65, 69.
Cartes explicatives dessinées : R. Théodora : p. 3, 20, 41, 43, 72, 77, 84
Couverture et page de garde : montage réalisé par R. Théodora à partir d’une photo Metsat et de la
planche p 17 du tome III de l’album de Roussin édition 1975. Vignettes de présentation des centres
d’intérêt conçues et réalisées par R. Théodora
Sélection et collecte des plantes photographiées : Joseph Lépinay.
Maquette et réalisation de l’ouvrage : R. Théodora

Cet ouvrage a été achevé d’imprimer en Août 2000


Il a été relié dans les Ateliers les Tidalons
Dans l'intérêt même des régions concernées, une véritable prise en
compte des cultures et langues régionales par le service public d'Education ne
peut risquer le reproche de passéisme. Elle doit donner à leurs habitants, à
travers leurs traditions, leurs langues et la créativité de leur culture, le
sentiment d’une dignité égale, d’une confiance et d'une fierté retrouvées.
Extrait de la circulaire N° 82- 261 du 21 juin 1982

L'identité régionale, c'est aussi un faisceau d'habitudes, de comportements,


de rites sociaux ; c'est une réponse, chaque fois originale, à des
questionnements permanents qui ont trait à la vie familiale, à la nourriture, au
travail et à l'habitat, et qui débordent sur les croyances et sur l'imaginaire.
Aux frontières de la pédagogie et de la sociologie, ce domaine doit trouver,
aujourd'hui, une place reconnue dans l'école.
La langue est à la fois l'un des signes et l'un des contenus de la culture
régionale. Mais ce n'est pas le seul : l'histoire, les arts, la littérature, les modes
de pensée et les modes de vie, la flore, la faune, le paysage même en font
aussi partie intégrante.
Extrait de la circulaire n° 83-547 du 30 décembre 1983.

« ...tous les experts s'accordent aujourd'hui à dire qu'une


alphabétisation réussie est celle qui s'acquiert dans sa
langue maternelle ».
Koichiro Matsuura , Directeur Général de l'UNESCO , avril 2000

Вам также может понравиться