Академический Документы
Профессиональный Документы
Культура Документы
დემოკრატიის პროექტი
ისტორია, კრიზისი, მოძრაობა
ანარქისტული ბიბლიოთეკა
________________________________
www.a-library.org
© `radarami“, 2014. devid greberi, demokratiis proeqti:
istoria, krizisi, moZraoba.
The Democracy Project, A History, A Crisis, A Movement.
Copyright © 2013 by David Graeber
Published with the financial support of the Open Society Georgia Foundation.
The views, opinions and statements expressed by the author and those provid-
ing comments are theirs only and do not necessarily reflect the position of the
Foundation. Therefore, the Open Society Georgia Foundation is not respon-
sible for the content of the information material.
ISBN 978-9941-451-
rogor dagvekontaqtoT:
SMS
imisaTvis, rom `radarams~ SemouerTdeT da SeityoT yvela
mniSvnelovani RonisZiebisa Tu siaxlis Sesaxeb, nomerze 9 1918
gamoagzavneT mZimeebiT gamoyofili Semdegi teqsti: mokle kodi
wignis saTauris nacvlad (am SemTxvevaSi #DP – Democracy Project)
saxeli, gvari, sofeli, regioni an ubani da qalaqi, (magaliTad:
#DP, giorgi, maisuradze, kondwati, imereti). Tqven miiRebT dadas-
turebas mokle teqsturi Setyobinebis saxiT. qselSi CarTva ufa-
soa. Tu Cvengan Setyobinebebis miReba an gamogzavna aRar moginde-
baT, mogvwereT imave nomerze 9 1918: gauqmeba da Tqveni gvari. mi-
iRebT Setyobinebas qselis datovebis Sesaxeb. im SemTxvevaSi, Tu
ver dagvikavSirdebiT SMS kodis saSualebiT, gTxovT Segvatyobi-
noT Seferxebis Sesaxeb feisbuqis an imeilis saSualebiT (ixileT
Cveni sakontaqto informacia qvemoT).
4
SeatyobineT Cveni wignebis Sesaxeb Tqvens megobrebsa da oja
xis wevrebs, rom maTac hqondeT saSualeba, SemouerTdnen `rada
ramis~ qsels da monawileoba miiRon dialogSi
Facebook – www.facebook.com/Radarami
Web – www.radarami.org
Email – info@radarami.com
5
Sinaarsi
Sesavali 9
1. dasawyisi axlosaa 23
SeniSvnebi 355
winasityvaoba
nuca baTiaSvili
8
Sesavali
21
22
pirveli
dasawyisi axlosaa
23
romelic uSualo demokratias efuZneboda; es iyo Sedegi,
romelzec didi xania, misi organizatorebi ocnebobdnen,
romlisac didi xania, eSinodaT maT, visac umaRlesi Zalau
fleba upyria qveyanaSi, da rac iseTive saTuo iyo, rogorc
hosni mubaraqis Camogdeba.
am moZraobis istoria ukve uamravi wyaros mier iqna
moTxrobili, Occupy Wall Street Journal-idan dawyebuli, „namd
vili“ Wall Street Journal-iT damTavrebuli, gansxvavebuli mo
tivebiT, personaJebiT, mosazrebebiT, sxvadasxva sizustiT.
maT umetesobaSi Cemi personis mniSvneloba metismetad
gadaWarbebiT iyo Sefasebuli. me vasrulebdi banakebs So
ris xidis rols; magram am TavSi Cemi mizani ar gaxlavT
istoriuli ambebis dafiqsireba; arc raime istoriis daw
eras vapireb. minda, gadmogceT is SegrZneba, romelic Sei
Zleba dageufloT amgvari istoriuli damTxvevebis cen
trSi cxovrebis dros. Cveni politikuri kultura da, Tu
gnebavT, yoveldRiuri cxovrebac ki, TiTqos gvaiZulebs,
vifiqroT, rom amgvari ram, ubralod, SeuZlebelia (marT
lac, arsebobs mizezi, gvjerodes _ Cveni politikuri kul
tura isea Seqmnili, rom gvaiZulebs, swored ase vifiqroT).
Sedegs ki Cvens warmosaxvaze gamaognebeli efeqti aqvs.
isinic ki, vinc dinas da Cem msgavsad, sakuTari cxovrebis
umetes nawils, TavianT fantaziasa da miswrafebebs war
mosaxvis amgvari afeTqebebis SesaZleblobas ukavSireben,
gancvifrebulni rCebian, roca es afeTqeba realurad xde
ba. swored amitom Zalian mniSvnelovania, xazgasmiT aRvniS
noT, rom warmosaxvis aseTi afeTqebebi, romlebic gardaqm
nas emsaxureba, momxdara, xdeba da kvlavac moxdeba. amgvari
movlenebis centrSi yofnisas vxvdebiT, rogor farTovdeba
Cveni horizonti. amgvari movlenebi dagvafiqrebs imaze, Tu
kidev ra migvaCnda SeuZleblad da sinamdvileSi SesaZlebe
li yofila; xelaxla dagvafiqrebs imaze, rac gvegona, rom
warsulis Sesaxeb vicodiT. swored amitom cdiloben Zala
uflebis mqone adamianebi, yvelaferi gaakeTon saimisod,
rom xalxis emociebs amoxeTqvis SesaZlebloba ar miscen,
cdiloben, warmosaxvis amgvari afeTqebebi anomaliad Se
24
racxon da ara im saxis momentebad, saidanac yvelaferi
warmoiSva, maT Soris _ maTi Zalauflebac. amitom aris
Zalian mniSvnelovani Occupy-s istoriis gadmocema, Tundac
misi erTi moqmedi piris TvalTaxedviT. swored Occupy-s
mier moniWebuli SesaZleblobebis SegrZnebis Suqze iZens
azrs yovelive is, risi moyolac minda.
26
dileba Semeqmna, rom es moZraoba cotaTi qaosuri iyo. aq
tivizmSi seriozulad pirvelad 2000-2003 wlebSi CaverTe,
roca „globaluri samarTlianobis moZraobis“ (Global Jus-
tice Movement) saqmianobam zenits miaRwia. es moZraoba 1994
wels meqsikis Stat CiapasSi zapatistebis amboxebiT daiwyo
(meqsikurma revoluciurma Zalebma, romlebic socialuri
da agraruli reformebis gatarebas moiTxovdnen, saxeli
dairqves meqsikeli revolucioneris, emiliano zapatas (1879-
1919) pativsacemad. red.) da masobrivi aqciebiT SeerTebul
Statebamde moaRwia (maT gamo sietlSi 1999 wels msoflio
savaWro organizaciis Sexvedrebi CaiSala). ukanaskneli
xanebSi es is SemTxveva iyo, roca Cems megobrebs gauCndaT
SegrZneba, rom raRac globaluri revoluciuri moZrao
ba yalibdeboda. cxeli dReebi idga. sietlis movlenebis
kvaldakval TiTqos yoveldRe raRac xdeboda _ protesti,
aqcia, Reclaim the Streets („quCebis dabruneba“, „aRdgena“, „ga-
cocxleba“ _ moZraoba, romelic sajaro sivrcis sazoga-
doebriv sakuTrebad miCnevis ideas emxroba da global-
izaciis procesSi korporaciuli Zalebis dominirebas ewi-
naaRmdegeba. amave dros, es saxelwodeba ufro ganzogade-
buladac gamoiyeneba, magaliTad, nebismieri politikuri
aqciis misamarTiT, miuxedavad imisa, rom SesaZloa, es aqcia
zemoxsenebuli moZraobis idealebs sulac ar iziarebdes.
mTargm.), an aqtivistTa mier gamarTuli wveuleba metroSi,
anda aTasi sxvagvarad dagegmili Sekreba. magram 9/11-is am
bavma Zalian mZime dartyma mogvayena; misi Sedegebis sru
lad gaazrebas kidev ramdenime weli dasWirda (igulisxmeba
2001 wlis 11 seqtembris teraqti. red.). policielTa mxridan
aqtivistebis mimarT ganxorcielebulma sastikma Zalado
bam warmoudgenel zRvars miaRwia; magaliTad, rodesac
2009 wels studentTa mcirericxovanma SeuiaraRebelma
jgufma protestis niSnad New School-is saxuravi daikava,
niu-iorkis policiis departamentma oTxi sxvadasxva tipis
antiteroristuli razmi gamoiyena, maT Soris vertmfreni
dan Tokebis saSualebiT Camosmuli komandosebi, romlebic
27
aTasgvari iseTi ucnauri iaraRiT iyvnen aRWurvilni*, sa
mecniero-fantastikur wignebSi rom aRweren. antisaomarma
da respublikuri partiis nacionaluri konventis sawi
naaRmdego gamosvlebma niu-iorkSi ki, rac ar unda para
doqsulad JRerdes, sasicocxlo Zala gamoacala sapro
testo moZraobas: anarqistuli xasiaTis „horizontaluri“
jgufebi, romlebic uSualo demokratiis principebs eyrd
noba, Caanacvla omis sawinaaRmdego uzarmazarma „verti
kalurma“ koaliciebma, romelTaTvisac politikuri qmede
bebi, ubralod, trafaretebiT demonstraciebze gamosvlas
gulisxmobs. amasobaSi niu-iorkis anarqistuli moZraoba,
romelic „msoflio samarTlianobis moZraobis“ SuagulSi
imyofeboda, dausrulebeli piraduli kinklaobebisgan da
sustebuli, wignebis yovelwliuri bazrobis mowyobamde
dakninda.
„6 aprilis“ moZraoba
* vgulisxmob New School-is meore okupacias 2009 wels. iqamde, 2008 wels, stu
dentebma kafeteria daikaves da gamarjvebac moipoves. maSin maTi raodenoba
umniSvnelo iyo, Sesabamisad, policias mkacri zomebisTvis ar miumarTavs. meore
„okupacias“ policielTa uzarmazari razmi myisierad daupirispirda.
28
aSi. rogorc gairkva, im egviptelebs, romlebic niu-iorkSi
wignis turze iyvnen Camosulni, ramdenime Tavisufali saaTi
hqondaT. maT gadawyvites, dasxltomodnen gamomcemlobis
warmomadgenlebs da Tanamoazre aqtivistebs Sexvedrodnen.
daurekes marisa holmss, anarqistsa da radikalurad gan
wyobil reJisors, romelic egviptis revoluciis Sesaxeb
dokumentur films iRebda. rogorc Cans, is erTaderTi
niu-iorkeli aqtivisti iyo, visi telefonic am orma icoda.
marisamac erTi dRiT adre Segvatyobina brextis forumis
RonisZiebis Sesaxeb. sabolood, oci adamiani gamovcxaddiT
brextis forumis biblioTekaSi da ori egviptelis mosas
menad did magidas SemovusxediT. erTi, ahmed meiheri, ax
algazrda, meloti kaci, umeteswilad Cumad ijda, radgan
inglisuris saeWvo codna Tavdajerebulobis safuZvels ar
aZlevda. is, rogorc Cans, moZraobis damfuZnebeli gaxl
daT. meore ki, ualid raSidi, uzarmazari, RaJRaJa, enawyl
iani da sasacilo, Cemi azriT, ufro oratori iyo, vidre
strategi. oriveni gviambobdnen istoriebs, Tu ramdenjer
daapatimres isini da ra patar-patara xrikebs mimarTavdnen
saidumlo policiis gasacureblad.
„Cven sakmaod kargad viyenebdiT taqsis mZRolebs. ise,
rom maT amis Sesaxeb arc ki icodnen. iciT, egvipteSi aseTi
tradicia gvaqvs _ taqsis mZRolebi sul laparakoben. gau
Cereblad. maT sxvagvarad ar SeuZliaT. namdvil ambavsac
ki hyvebian erT biznesmenze, romelmac taqsi sakmaod Sor
manZilze wasasvlelad aiyvana da mgzavrobis naxevari saa
Tis ganmavlobaSi mZRolis laybobam imdenad daqanca, rom
sTxova, gaCumebuliyo. mZRolma gaaCera manqana da ubrZa
na, gadmosuliyo. „rogor bedav? es Cemi taqsia! me ufleba
maqvs, dausruleblad vilaparako!“
amitom erT dRes, roca gavigeT, rom policia Cveni
Sekrebis daSlas apirebda, Cveni feisbuqis gverdze gamo
vacxadeT, rom dRis sam saaTze tahriris moedanze Sevi
kribebodiT. axla, rasakvirvelia, yvelam vicodiT, rom
gviTvalTvalebdnen. amgvarad, im dRes TiToeulma Cven
ganma sakuTar movaleobad miviCnieT, daaxloebiT dilis
29
cxra saaTisTvis taqsiT gvemgzavra da mZRolebTan sau
barSi gveTqva: „iciT, gavige, rom tahriris moedanze dRes,
or saaTze, didi Sekreba igegmeba“. da rogorc mosalod
neli iyo, es ambavi ramdenime saaTis Semdeg qairoSi yvelam
icoda. policiis mosvlamde Sekrebaze ukve aTobiT aTasi
adamiani gamocxadda“.
32
US UNCUT
(amerika saxelmwifo dafinansebis Semcirebis gareSe)
34
pacientebs“. UK Uncut-is yvelaze mniSvnelovani aqcia 26
marts gaimarTa, niu-iorkSi Cems dabrunebamde sul ram
denime kviriT adre, rodesac saxelmwifo dafinansebis
Semcirebisadmi protestis niSnad gamarTuli mSromelTa
naxevarmilioniani demonstraciis Semdeg daaxloebiT 250-
ma aqtivistma ultraTanamedrove univermaRi Fortnum & Ma-
son daikava. Fortnum & Mason, ZiriTadad, cnobili iyo imiT,
rom msoflioSi yvelaze ZviradRirebuli CaiTa da orcxo
bilebiT vaWrobda; ekonomikuri krizisis miuxedavad, misi
biznesi yvaoda, magram maRaziis mflobelebma rogorRac
mainc moaxerxes, Tavi aeridebinaT 40 milioni funti ster
lingis odenobis gadasaxadisaTvis.
im droisaTvis me sxva jgufTan vmuSaobdi _ Arts Against
Cuts („xelovneba saxelmwifo dafinansebis Semcirebis wi
naaRmdeg“), romelic, ZiriTadad, xelovani qalebisagan
Sedgeboda. isini demonstraciis dRes studentebs asobiT
saRebavis yumbariT amaragebdnen. studentebs Savi, kapi
uSoniani maisurebi ecvaT, Tavze ki „Slemebi“ da bendenebi
exuraT (aqtivistTa enaze amas „Savi bloki“ ewodeba)*. saRe
bavis yumbarebi manamde arasodes menaxa da kargad maxsovs,
ra gaocebuli davrCi maTi mcire zomebiT, roca Cemma mego
brebma zurgCanTebi gaxsnes da isini maCvenes. saRebavis yum
barebi namdvili yumbarebi arcaa, aramed pawawina buStebi,
romlebic kvercxis formisaa, zomiT masze odnav didia,
SigniT naxevari wyalia, naxevari _ wyalSi xsnadi sxvadasxva
* arsebobs farTod gavrcelebuli mosazreba, rom „Savi bloki“ erTgvari Savb
neli organizaciaa eqstremistuli anarqistuli ideologiiTa da taqtikiT.
sinamdvileSi es aris taqtika, romelic aqtivistebs (rogorc wesi, anarqistebs),
SeuZliaT, nebismieri demonstraciis dros gamoiyenon. es gulisxmobs saxis
dafarvas, uniformiseburi Savi tansacmlis tarebas da imgvari masis Camoya
libebas, romelsac eqneba survili da unari, saWiroebis SemTxvevaSi sabrZolo
taqtika gamoiyenos; inglisurenovan samyaroSi es SeiZleba bevr rames niSnavdes,
magaliTad, policiisTvis winaaRmdegobis gasawevad cocxali kedlis aRmarT
vas mklavebis gadaWdobis gziT, an yuradRebis mipyrobis mizniT korporaciuli
maRaziebis fasadebisTvis zianis miyenebas. am meTodebs regularulad ar iyen
eben. londonSi Savi blokis moqmedeba wlebis manZilze arc ki dafiqsirebula,
sanam studenturi moZraobis wevrebma ar gadawyvites, xsenebuli aprilis aqciis
dros eqsperimentis saxiT es midgoma gamoeyenebinaT. garda am precedentisa,
sxva SemTxveva ar maxsovs.
35
feris saRebavebi. am yumbarebis dadebiTi mxare isaa, rom
SegiZlia, isini beisbolis burTebiviT esrolo nebismier
samiznes _ iqneba es maRaziis vitrina (romelic Sens gaRiz
ianebas iwvevs), gverdiT mimavali rols-roisi, lamborjini
Tu buntis CasaxSobad gamoyvanili policieli. Sedegi ki
myisieri da STambeWdavia _ yvelaferi saRebaviT daifareba,
magram am gziT vinmes fizikuri zianis miyenebis umciresi
saSiSroebac ki ar emuqreba.
im dRis gegma aseTi iyo: studentebi da maTi mokavSiree
bi sam saaTze mSromelTa demonstracias unda gamocalkev
ebodnen da, mcire jgufebad dayofilni, londonis cen
tralur savaWro nawilSi mimofantuliyvnen, gadaeketaT
gzajvaredinebi da gadasaxadebisaTvis Tavis amridebeli
kompaniebis Sesasvlelebis zemoT mdebare didi banerebi
saRebavis yumbarebiT moexataT. daaxloebiT erTi saaTis
Semdeg gavigeT, rom UK Uncut-ma Fortnum & Mason daikava da
maSinve iqiT gaveSureT, rom gvenaxa, Tu riT SeiZleboda,
davxmarebodiT aqciis monawileebs. me swored maSin mivedi,
roca policiis sagangebo danayofebi Sesasvlels alyaSi
aqcevdnen da aqciis darCenili monawileebi, romlebsac
surdaT, Tavi daeRwiaT dapatimrebisTvis, univermaRis Ses
asvlelis Tavze mdebare uzarmazari baneridan gadmosaxto
mad emzadebodnen, rom irgvliv Semokrebili demonstran
tebis mklavebSi moxvedriliyvnen. „Savi bloki“ Seikriba, da
mas Semdeg, rac Cvens xelT darCenili ramdenime yumbarac
visroleT, xeli xels CavkideT policielTa SesaCereblad,
romlebic cdilobdnen, quCebi gaewmindaT da masobrivi
dapatimrebebi daewyoT. ramdenime kviris Semdeg, ukve niu-
iorkSi, isev mtkioda im dRes dabeJili fexebi, radgan wviveb
Si mirtyes (maxsovs, maSin vfiqrobdi kidec, axla ki mesmis,
ratom ecvaT Zvel droSi meomrebs sawviveebi-meTqi _ Tuki
farosanTa ori sapirispiro rigi dadgeba, albaT yvelaze up
riania, mowinaaRmdeges dartyma wvivebSi miayeno).
43
jorjias TqmiT, Adbusters raRac simboluri aqciis
reklamas akeTebda. mis mesveurebs surdaT, aTeulobiT
aTasi adamiani uolstritze moeyvanaT, karvebi gaeSalaT
da iqidan wasvlaze kategoriulad eTqvaT uari, vidre
mTavroba erT ZiriTad moTxovnas ar daakmayofilebda.
„asamblea“ unda gamarTuliyo aqciamde, imis gadasawyvetad,
Tu konkretulad ra moTxovna unda wamoeyenebinaT: rom
obamas Seeqmna komiteti glas-stigalis kanonis aRsadgenad
(didi depresiis periodis kanoni, romelic xels uSlida
komerciuli bankebis CarTvas sabazro spekulaciebSi), Tu
konstituciaSi Sesuliyo Sesworeba iuridiuli piris sta
tusis gauqmebis Sesaxeb, anda kidev sxva ram.
kolinma xazi gausva im faqts, rom Adbusters, ZiriTadad,
marketingidan mosuli adamianebiT iyo dakompleqtebuli da
maTi strategiac marketinguli TvalsazrisiT iyo ganpiro
bebuli: moifiqre dasamaxsovrebeli, advilad aRsaqmeli
slogani, darwmundi, rom is zustad gamoxatavs, ra ginda, da
ganuwyvetliv imeore is. „magram ramdenad Seefereba azris
ase mkafiod gamokveTa sazogadoebriv moZraobas?“ dasZina
man. zojer xelovnebis nimuSis Zala swored imaSi mdgo
mareobs, rom bolomde ar ici, ris Tqma unda mis avtors.
ra aris cudi imaSi, rom es meore mxares dautovo gamosac
nobad? gansakuTrebiT maSin, Tuki es gaZlevs saSualebas,
isaubro ukmarisobis grZnobaze, romelic yvelas eufleba,
magram misi gamoxatvis saSualeba jer ver upoviaT.
2 agvisto
47
mera uyuradRebod mietovebinaT. jorjias ganapira mxa
res mivageni, warbSekruli uyurebda scenaze Sekrebil
adamianebs*.
„moica, moica, es raa, WWP (muSaTa msoflio partia.
mTargm.)?“ vkiTxe me.
„ki, namdvilad WWP aris“.
qalaqSi ramdenime weli ar vyofilvar da erTbaSad
maTi cnoba gamiWirda. anarqistTa umetesobisaTvis „muSaTa
msoflio partia“ (WWP) aqtivistTa Soris Cveni umTavre
si, dauZinebeli mteri iyo. partiaSi aSkarad TeTrkanianebi
liderobdnen, romlebic sajaro Sekrebebze, rogorc wesi,
afro-amerikelebisa da laTinuri amerikis warmomadgen
lebis ukan idgnen. isini, 1930-iani wlebidan moyolebuli,
cnobili iyvnen erTi da imave politikiT _ didi „saxalxo
frontis“ koaliciebis SeqmniT, rogoric iyo, magaliTad,
International Action Center (IAC, saerTaSoriso moqmedebis cen
tri) an ANSWER (romelic Semdegnairad iSifreba: Act Now
to Stop War and End Racism – „imoqmede axlave, raTa SeaCero
omi da bolo mouRo rasizms!“), romlebic aTobiT calkeu
li jgufisagan Sedgeboda da demonstraciebze warmodgeni
li iyvnen aTasobiT adamianiT, romlebic winaswar dabeWdi
li trafaretebiT cxaddebodnen. am koaliciaTa jgufebis
wevrebis umetesobas xiblavda sabrZolo ritorika da al
baT ulevi fulis wyaroc, magram warmodgenac ki ar hqonda,
ra pozicia ekava partiis centralur komitets msofli
oSi mimdinare movlenebTan dakavSirebiT. es poziciebi
jer kidev Zveli yaidis marqsizm-leninizmis karikaturas
warmoadgenda, Tanac imdenad, rom bevri Cvengani xandaxan
fiqrobda, rom es yvelaferi gamoZiebis federaluri bi
uros mier detalurad damuSavebuli da dafinansebuli
iyo, rac anekdotur ambavs emsgavseboda: magaliTad, WWP
jer kidev uWerda mxars 1968 wels sabWoTa kavSiris SeWras
* kolinic iq iyo, magram Tan deda axlda, romelic qalaqSi gavliT imyofeboda.
rogorc mogvianebiT Sevityve, dedamisi ise Sewuxebula, roca stalinistebiviT
moazrovne adamianebs usmenda, rom kolinma Tavi movaled igrZno, kompensaciis
mizniT is samxatvro galereaSi waeyvana.
48
CexoslovakiaSi da CineTis xelisuflebis mier demokrati
uli protestis CaxSobas tiananmenis moedanze; amave dros,
partiis wevrebi mihyvebodnen ukompromiso „antimperialis
tur“ mimarTulebas, romelic aramarto ewinaaRmdegeboda
aSS-is mTavrobis nebismier intervencias okeanis gaRma, ar
amed mxars uWerdnen yvelas, vis mimarTac ukmayofilebas
gamoTqvamda aSS, CrdiloeT koreidan dawyebuli, ruandaSi
arsebuli hutus xalxis SeiaraRebuli formirebebiT dam
Tavrebuli. anarqistebi maT xSirad „stalinistebad“ moix
seniebdnen. am partiis wevrebTan TanamSromlobis SesaZle
bloba arc ki ganixileboda; maT ar ainteresebdaT arc erT
iseT koaliciasTan urTierToba, romelsac isini srulad
ver akontrolebdnen.
es katastrofa iyo.
rogor moxda, rom WWP aqciis centrSi aRmoCnda? jor
jia verafers xvdeboda, magram orivem kargad vicodiT,
rom vidre es xalxi iq iyo, veraviTari „asamblea“ ver Cat
ardeboda. da marTlac, roca ramdenime iq myofs vkiTxe, ra
xdeboda, maT damidastures, rom es iyo mitingi, romelsac
mohyveboda xanmokle gamosvlebi mikrofoniT da Semdeg _
demonstracia uolstritze, sadac liderebi warmoadgend
nen winaswar gansazRvruli moTxovnebis grZel CamonaTvals.
uSualo demokratiis politikis erTgul aqtivistebs
(horizontalebs, rogorc Cvens Tavs vuwodebT) amgvar mov
lenaze, Cveulebriv, erTi reaqcia gvaqvs _ sasowarkveTile
ba. da Cemi pirveli reaqciac swored aseTi iyo. aseT mit
ingze misvla, SeiZleba iTqvas, maxeSi moxvedras hgavs. dRis
wesrigi ukve mzadaa, magram gaurkvevelia, Tu vin Seadgina
is. xSirad imis garkvevac ki SeuZlebelia, ras exeba Sekre
ba, sanam amas megafoniani adamiani ar gamoacxadebs. sce
nisa da uamravi dabeWdili trafaretis danaxvam da sityva
„demonstraciis“ gagonebam CemSi im aTasobiT qaosuri dRis
mogoneba aRZra, roca razmis wevrebTan erTad demonstra
ciebze mivabijebdi. Cven brZolis unardakargul armias
vgavdiT, romelic winaswar gansazRvruli mimarTulebiT
miiwevda win; xolo saprotesto svlis marSlebi (ase uwo-
49
deben aSS-Si pirebs, romlebic koordinacias uweven sapro-
testo aqciis msvlelobas. maT stiuardebsac eZaxian. am ada-
mianebis arseboba aqciis monawileTa Soris agent-provoka-
torebis SeRwevis prevencias emsaxureba, radgan marSlebis
erT-erT funqcias policiasTan molaparakeba warmoadgens.
red.) policielebTan molaparakebebs marTavdnen da Cven,
yvelas foladis barierebs miRma, demonstrantebisTvis
gankuTvnil Semofarglul teritoriaze gverekebodnen.
RonisZiebebze SemoqmedebiTobis, improvizaciis adgili
ar rCeboda _ sinamdvileSi yvelaferi ise daegegmaT, rom
TviTgamoxatva da TviTorganizeba SeuZlebeli xdeboda.
skandirebiT warmosaTqmeli teqstic da wamosaZaxebeli
sloganebic ki zemodan iyo nakarnaxevi.
Tvali movkari adamianebis jgufs, romelic, erTi
SexedviT, TiTqosda WWP-is liderTa birTvs hgavda _ maTi
amocnoba advilia, imitom rom, Cveulebriv, isini Suaxnis
TeTrkanianebi arian, romlebic umeteswilad scenis Sori
axlo dganan xolme (isini, vinc scenaze Cndeba, rogorc
wesi, feradkanianebi arian).
erTi zorba tanis individi drodadro gamoeyofoda
xolme maT da xalxis masas uerTdeboda.
„hei,“, vuTxari mas, rodesac gverdiT Camiara, „ici ra,
iqneb ar Rirs, daaanonso „generaluri asambleis“ gamarTva,
Tuki ar apireb, marTla Caataro is.“
amis Tqma naklebad zrdilobiani formiTac SeiZle
boda. man zemodan gadmomxeda da miTxra: „ase, ara? da
amas solidarobas eZaxiT, xom? organizatorebs Seuracx
yofa ayeneb. ici, ras getyvi, Tu ase ar mogwons, ratom ar
waxval aqedan?“
Cven erTmaneTs Tvali TvalSi gavuyareT. cota xanSi man
iqauroba datova.
vifiqre, waval-meTqi, magram vxedavdi, rom didad ara
vis siamovnebda, rac iq xdeboda. aqtivistebis terminolo
gia rom gamoviyenoT, aq vertikalebis jgufi ar iyo Sekre
bili (vertikalebi is adamianebi arian, romlebsac moswonT
50
demonstraciaze gamosvla winaswar momzadebuli plakate
biT da romelime partiis centraluri komitetis orator
Ta mosmena). aq myofTa umravlesobas horizontalebi war
moadgendnen (adamianebi, romlebic ufro metad organize
bis anarqistul principebs, uSualo demokratiis araierar
qiul formebs TanaugrZnoben). bolos SevamCnie erTi axal
gazrda kaci, Industrial Workers of the World-is (IWW, „msoflios
industriuli mSromelebi“) wevri, Wobbly (am saerTaSoriso
organizaciis wevrTa metsaxeli. red.), Savi saTvaliTa da
IWW-is Savi maisuriT, aseve kolejis ramdenime studenti
zapatistebis atributikiT da kidev erTi-ori aSkarad mo
anarqisto tipi. Cemi Zveli megobrebic vnaxe, maT Soris
sabu kidev erT iaponel aqtivistTan erTad, romelic jer
kidev 2001 wels, kvebekis quCis aqciebze gavicani. bolos me
da jorjiam erTmaneTs gadavxedeT da mivxvdiT, rom orive
ni erTsa da imaves vfiqrobdiT: ratom varT aseTi Tava
zianebi? yovelTvis, roca vxedavT, rom aseTi ram xdeba,
Cven, ubralod, CvenTvis wavibuzRunebT da Sin mivdivarT.
ratom? Tumca, rac imwuTas vTqviT, sinamdvileSi ase JR
erda: „ici ra? amaTi dedac vatire, gamocxadda, rom „gen
eraluri asamblea“ tardeba? modi, Cven CavataroT“.
ase rom, mivuaxlovdi TiTqos sruliad ucxo adamians,
axalgazrda koreuli warmoSobis amerikels, romelic sce
nas ukmayofilod ucqerda. rogorc mogvianebiT gavige, am
kacs saxelad krisi erqva, anarqisti gaxldaT da Food Not
Bombs-Si („sakvebi da ara bombebi“) muSaobda. magram maSin es
yvelaferi ar vicodi. erTaderTi, rac vicodi, is iyo, rom
Zalian gaRizianebuli Canda.
„mismine,“ vuTxari me, „ici, raRac unda gkiTxo: Tu ram
denime Cvengani gadawyvets, am xalxs gamoeyos da namdvili
„generaluri asamblea“ moawyos, Sen amiT dainteresde
bodi?“
„ra, aris vinme, vinc amas apirebs?“
„ki, magaliTad, Cven, ai, axla“.
„eSmakma dalaxvros, Tqven oRond miTxariT, rodis.“
„simarTle giTxraT“, gamogvexmaura mis gverdiT mdgomi
51
axalgazrda, romlis saxeli da gvaric, rogorc mogvianebiT
gavarkvie, iyo met presto. is, krisis msgavsad, mogvianebiT
Occupy Wall Street-is erT-erTi mTavari organizatori gaxda.
„ukve wasvlas vapirebdi, magram, aseT SemTxvevaSi, SeiZleba
darCena Rirdes“.
amgvarad, krisisa da metis daxmarebiT, me da jorjiam
Tavi movuyareT ramdenime SedarebiT aSkarad gamokveTil
horizontals da ociode adamianisagan patara wre Camo
vayalibeT parkis gasasvlelTan, rac SeiZleba, Sors mikro
fonebisgan. ZiriTadi mitingis delegatebi maSinve CvenTan
movidnen da gvTxoves, maTTan davbrunebuliyaviT.
delegatebi WWP-is warmomadgenlebi ar iyvnen (isini,
rogorc wesi, amgvar saqmeSi ganze dganan xolme), aramed
Rilebian perangebSi gamowyobili axalgazrdebi naTeli
saxeebiT.
„SesaniSnavia“, CavCurCule jorjias. „es ISO-a“.
ISO „saerTaSoriso socialisturi organizaciaa“ (Inter
national Socialist Organization). aqtivistebis speqtrSi WWP
SeiZleba anarqistebis sapirispiro polusze imyofebodes,
magram ISO-s gamaRizianeblad Sualeduri pozicia uWi
ravs: rac SeiZleba, axlos dgas horizontalebis jguf
Tan, magram sinamdvileSi mas mainc ver mivakuTvnebT. isini
trockistebi arian da, ZiriTadad, uSualo moqmedebas,
uSualo demokratias da sxva aTasgvar aRmaval struqtu
ras emxrobian, Tumca misi wevrebis ZiriTadi roli yvela
saxis Sexvedrebze ase gamoiyureboda _ xeli SeeSalaT
ufro radikaluri elementebisaTvis RonisZiebebis zemoT
aRniSnuli principebiT CatarebaSi. yvelaze sawyeni ISO-s
wevrebTan dakavSirebiT ki is gaxldaT, rom isini calke,
rogorc pirovnebebi, sakmaod kargi xalxi iyo. maT umete
sobas sasiamovno axalgazrdebi, ZiriTadad, studentebi
Seadgendnen, keTilSobiluri zraxvebi amoZravebdaT da,
WWP-isgan gansxvavebiT, xelmZRvaneloba (miuxedavad uSu
alo demokratiisadmi gamoxatuli Teoriuli mxardaWer
isa, maT Zalian disciplinirebuli, kargad organizebuli,
zemodan qvemoT mimarTuli xelmZRvanelobis struqtura
52
hqondaT) nebas aZlevda maT, eTanamSromlaT mraval koali
ciasTan, romlebsac isini ar akontrolebdnen _ oRond im
SemTxvevaSi, Tuki Tvali maTi gadmobirebis SesaZlebloba
ze eWiraT. isini swored iseTi adamianebi iyvnen, romlebic
saqmeSi erevian da Suamavlobas cdiloben.
„Cemi azriT, aq raRac gaugebrobaa“, mimarTa erT-erTma
axalgazrdam Cvens calke gamoyofil wres. „es RonisZie
ba erTi romelime jgufis mier organizebuli ar aris. es
aris farTo speqtris koalicia pirveladi jgufebisa da
calkeuli adamianebisa, romlebic blumbergis mkacri eko
nomiis politikis winaaRmdeg brZolis ideis erTgulni
arian. Cven vesaubreT organizatorebs. isini adastureben,
rom „generaluri asamblea“ aucileblad Sedgeba, oRond
mas Semdeg, rac gamomsvlelebi saubars daasruleben“. isini
samni iyvnen, samiveni _ axalgazrda da sasiamovno adamian
ebi; SevniSne, rom samive maTganma gamoiyena erTi da igive
fraza: „pirveladi jgufebisa da calkeuli adamianebis
farTo speqtris koalicia“.
Cven bevri aRaraferi dagvrCenoda. Tuki organizatore
bi „generalur asambleas“ gvpirdebodnen, Cvenc, ukidures
SemTxvevaSi, amis gakeTebis SesaZlebloba mainc unda migve
ca. ase rom, marTalia, uxalisod, magram mainc davTanxm
diT da isev Sekrebil xalxs davubrundiT. albaT zedmetia
imis Tqma, rom „generaluri asambleis“ ideas im dRes xorc
Sesxma ar ewera. rogorc Cans, organizatorebs „asamblea“
warmodgenili hqondaT, rogorc mikrofoniT Tavisuflad
gamosvla, romlis drosac nebismier msmenels ramdenime
wuTi eTmoboda zogadi politikuri mosazrebis an konkre
tul sakiTxze Tavisi poziciis gamosaxatavad, vidre winas
war dagegmili demonstracia daiwyeboda.
oci wuTis Semdeg jorjias gamosvlis jeri dadga. aqve
unda aRvniSno, rom jorjia profesiiT performansis xe
lovnebis specialistia. aqedan gamomdinare, is yovelT
vis gansakuTrebul yuradRebas aqcevda daxvewili sajaro
piris imijis SemuSavebas _ Tavisi arsiT, es iyo „giJi qa
lis“ imiji. aseTi tipis saxe yovelTvis romelime realuri
53
pirovnebis xasiaTis elementebs eyrdnoba. jorjias SemTx
vevaSi misi axlo megobrebi bevrs msjelobdnen, vin SeiZleba
yofiliyo aseTi pirovneba da konkretulad romeli nawili
iyo mis imijSi dadgmuli. raRa Tqma unda, is yvelaze im
pulsuri adamiani gaxldaT, visac ki odesme Sevxvedrodi;
magram mas hqonda araCveulebivi unari, konkretul mo
mentebSi, konkretul adgilas, zustad moertya mizanSi _
is axerxebda, Tavs moeyara yvela varaudisTvis imis Ses
axeb, rac xdeboda. Tavisi samwuTiani gamosvla (reglamenti
mets ar iTvaliswinebda) jorjiam daiwyo gancxadebiT: „es
ar aris „generaluri asamblea“! es aris mitingi, romelic
politikurma partiam moawyo. mas araferi aqvs saerTo
„generaluri asambleis“ msoflio moZraobasTan!“ man moi
yvana mravali magaliTi berZnuli da espanuri „asamblee
bis“ praqtikidan, sadac gamoricxuli iyo organizebuli
politikuri jgufebis monawileoba. simarTle unda vTqva,
rom Tavidan bolomde misi gamosvlisaTvis arc momisme
nia, radgan vcdilobdi, momeZebna mitingis sxva potenci
uri mowinaaRmdegebi da damerwmunebina isini, kvlav Cvens
jgufs SemoerTebodnen, Tuki calke Sekrebas gadavwyvet
diT. magram yvela iq myofis msgavsad, kargad maxsovs misi
gamosvlis kulminacia, rodesac jorjias dro amoiwura da
mas SekamaTeba mouxda afro-amerikel qalbatonTan, ro
melic manamde WWP-is saxeliT gamovida. es moulodneli
Selaparakebac man wamoiwyo.
„rogorc vxedav, wina gamomsvlelis Careva sruli upa
tivcemulobis gamoxatuleba gaxldaT. es sxva araferia,
Tu ara Sexvedris CaSlis Segnebuli mcdeloba“.
„magram es xom Sexvedra ar aris, es Cveulebrivi mitingia“.
„hm! rogorc vxedav, wina gamomsvlelis Careva sruli
upativcemulobis gamoxatuleba gaxldaT. SeiZleba vinmes
ar eTanxmebodeT, magram Cven, yvelani, aq erTmaneTisagan,
sul mcire, or rames moviTxovT: pativiscemasa da solida
robas. xolo rac bolo momxsenebelma gaakeTa“...
„erTi wuTiT, Tqven imis Tqma gnebavT, rom Sexvedris
„mitaceba“ solidarobisa da pativiscemis xelyofa ar aris?“
54
uceb maT kamaTSi kidev erTi WWP-is momxsenebeli aR
maSfoTebeli moCvenebiTi gancvifrebiT Caeria:
„warmoudgenelia, Tqven, es-esaa, saubari SeawyvetineT
Savkanian adamians!“
„ratom ar unda Sevawyvetino?“ ikiTxa jorjiam, „me Tvi
Tonac Savkaniani var“.
unda aRvniSno, rom jorjia qeraa.
yvelas gaocebis SeZaxili aRmoxda.
„hm, vin xarT?“*
„rogorc ukve mogaxseneT, mec Savkaniani var. ggoniaT,
erTaderTi Savkaniani aq Tqven xarT?“
jorjias misive sityvebiT gamowveulma aurzaurma dro
misca, moeswro gamocxadeba, rom namdvili „generaluri asam
bleis“ Casatareblad TxuTmet wuTSi parkis WiSkarTan xelax
la vikribebodiT. amis Semdeg ki is scenidan CamoabrZanes.
am yvelafers lanZRva da Seuracxyofa mohyva. daaxloe
biT naxevarsaaTiani areulobis Semdeg Cven kvlav SevkariT
wre bouling grinis meore mxares. am droisTvis TiTqmis
yvela, vinc ki mitingze darCa, CvenTan movida. mivxvdiT,
rom Cven garSemo TiTqmis yvela horizontali Seikriba:
ara mxolod „msoflios industriuli mSromelebi“ da za
patistebis momxreebi, aramed ramdenime espanelic, rom
lebic aqtiurad TanamSromlobdnen madridis indignadoe
bTan; erTi-ori meamboxe anarqisti, romlebic ramdenime
wlis win berklis „okupaciaSi“ monawileobdnen; oTxi-xuTi
gaocebuli da dabneuli seiris mayurebeli, romlebsac
araferi gaegebodaT, ra xdeboda, ubralod, mitingis sanax
avad mosuliyvnen; amdenive WWP-is wevri (magram aravin
iyo partiis centraluri komitetidan), romlebic aSkarad
* zedmetia imis Tqma, rom jorjias gancxadeba momdevno ramdenime kviris ganma
vlobaSi misi megobrebis ganxilvis sagans warmoadgenda. bolos aseT daskvnam
de mivediT: jorjia saberZneTidanaa, romelic erT-erTia im mcirericxovan
qveynebs Soris, sadac, iyo qera, SeiZleba iTqvas, ukve diskriminacias niSnavs,
radgan berZnebi miiCneven, rom es adamiani gaRaribebuli albaneli imigrantia.
rodesac mogvianebiT Tavad jorjias vkiTxeT amis Sesaxeb, is daJinebiT amt
kicebda, rom sakamaTo araferi iyo. „diaxac, Savkaniani var,“ Tqva man, TiTqos es
TavisTavad cxadi unda yofiliyo.
55
aiZules, mosuliyvnen, rom CvenTvis Tvalyuri edevnebinaT.
axalgazrda kacma, vili ostervailma, romelic garkveuli
periodis ganmavlobaSi barselonaSi cxovrobda, rogorc
skvoteri (piri, romelic cariel saxls an raime teritorias
ukanonod ikavebs da iq cxovrobs. red.), survili gamoTqva,
dagvxmareboda.
Cven maleve davadgineT, rom warmodgenac ar gvqonda,
ra unda gvekeTebina.
erTi problema is iyo, rom Adbusters-ma ukve daaanonsa
aqciis dRe _ 17 seqtemberi. es ki ori mizezis gamo gvafer
xebda: pirveli is, rom am TariRamde sul raRac eqvsi kvira
rCeboda. sietlSi 1999 wlis noemberSi msoflio savaWro
organizaciis Sexvedrebis CaSlis mizniT blokadebisa da
uSualo moqmedebebis organizebas weliwadze meti das
Wirda. Adbusters-s, rogorc Cans, egona, rom Cven SegveZlo,
Segvekriba oci aTasi adamiani da uolstritis SuagulSi
karvebiT dagvebanakebina, magram Tundac gvevarauda, rom
policia amas dauSvebda (rac arasodes moxdeboda), nebis
mierma adamianma, romelsac organizebis praqtikuli gamoc
dileba aqvs, kargad unda icodes, rom am raodenobis ada
mianTa Sekreba sul raRac ramdenime kviraSi SeuZlebelia.
amdeni xalxis mozidva, rogorc wesi, iTvaliswinebs mTeli
qveynis masStabiT muSaobas, risTvisac sxvadasxva qalaqSi
mxardamWeri jgufebi da, rac mTavaria, avtobusebi unda
gyavdes. es yvelaferi ki, Tavis mxriv, gulisxmobda mra
vali saxis RonisZiebas Tanxebis mosaZieblad, radgan, ram
denadac CvenTvis cnobili iyo, fuli ar gagvaCnda (an iqneb
gvqonda kidevac? ambobdnen, rom Adbusters-s hqonda fuli.
magram arc erTi Cvengani bolomde darwmunebuli ar iyo,
rom Adbusters uSualod monawileobda am yvelaferSi. Sex
vedraze maTi warmomadgenelic ki ar yofila). garda amisa,
mdgomareobas arTulebda kidev erTi garemoeba: uolstri
tze 17 seqtembers muSaobas ver CavSlidiT, radgan es dRe
SabaTi iyo. Tuki gvindoda, uSualo zegavlena mogvexdi
na uolstritis dawesebulebaTa xelmZRvanel pirebze (an
Cveni arseboba SeemCniaT mainc), rame unda mogvefiqrebi
56
na, rom orSabaTs, dilis cxra saaTamde iq vyofiliyaviT.
amave dros, darwmunebulic ar viyaviT, rom safondo birJa
idealuri samizne iqneboda. ubralo logikiT, da SeiZleba
simboluradac, albaT ufro met warmatebas mivaRwevdiT
Federal Reserve-is (igulisxmeba Federal Reserve System _ 1913
wels Seqmnili damoukidebeli federaluri saagento, ro-
melic aSS-is centraluri bankis funqcias asrulebs; aseve
centralizebul kontrols uwevs qveynis komerciul sa-
banko sistemas. red.) an Standard & Poor’s-is (sruli saxelwo-
debaa Standard & Poor’s Financial Services _ amerikuli kompa-
nia, romelic axorcielebs finansuri bazrebis analitikur
kvlevas. red.) ofisebis win. es Senobebi erTmaneTisgan sul
raRac ramdenime kvartaliTaa daSorebuli.
58
miuxedavad miRebuli gadawyvetilebebis savaraudo,
droebiTi xasiaTisa (vinaidan arc erTma Cvenganma ar vi
codiT, Cveni saqmianoba ukve arsebul Zalisxmevas efuZne
boda, Tu raime sruliad axals vqmnidiT), Cvens gunds aR
tyinebuli ganwyoba daeufla. miviCnevdiT, rom demokra
tiuli Zalebis WeSmariti gamarjvebis momswreni gavxdiT,
Zalebisa, romlebmac organizebis gacveTil saSualebebze
gadaWriT Tqves uari. niu-iorkSi aseTi gamarjveba TiTqmis
uprecedento iyo. danamdvilebiT aravin icoda, ra Sedegi
eqneboda yovelive amas, magram maSin gamarjvebaze fiqri
mainc Zalian gvsiamovnebda.
roca yvelam Sinisken gavwieT, ukve TerTmeti saaTi iqne
boda. saswrafod marisasTan davreke. „verc ki warmoidgen,
ra moxda“, vuTxari me, „amaSi aucileblad unda CaerTo“.
„99 procenti“
gamarjoba, mika,
gamarjoba, devid,
* cnobisTvis (istoriaSi rom darCes): raki sloganis „Cven 99% varT!“ warmoSobis
sakiTxma didi kamaTi gamoiwvia, swori iqneba, Tu vityvi, rom es ufro koleq
tiuri Semoqmedebis nayofi gaxldaT. Cemgan wamovida „99%“, begoniam da luisma
daamates „Cven“, bolo sityva ki iyo zmna „varT“, romelic Food Not Bombs-idan
mosul kriss ekuTvnoda _ man erTi Tvis Semdeg Seqmna gverdi Tumblr-ze, saxel
wodebiT „Cven 99% varT!“
65
Sekrebebi
66
nen brZanebebs. momdevno ramdenime kviris umetesi nawili
Cemi Zveli megobrebis Zebnas movandome, romlebsac Direct
Action Network-idan (uSualo moqmedebis qselidan) vicnob
di. zogierTi maTgani imaleboda, zogierTi CamoSorda
am saqmes, zogierTi gadaiRala da Tavi daaneba, zogma
samsaxuri ipova, an sulac fermaSi gadavida sacxovre
blad da organul meurneobas uZRveboda; varwmunebdi
maT, rom es ar iqneboda kidev erTi warumateblobisTvis
ganwiruli wamowyeba; rom amjerad yvelaferi realuri
iyo; vTxovdi, Cvens kampanias SemoerTebodnen da saku
Tari codna, gamocdileba axalbedebisTvis gaeziarebi
naT. yovelive aman sakmaod didi dro wamarTva, magram
TandaTanobiT bevrma maTganma dabruneba gadawyvita.
im pirvel g.a.-ze, romelic irlandiis SimSilobis me
morialTan Catarda, gadawyda, rom Semdegi Sekrebebi
gaimarTeboda tompkinsis moednis parkSi, ist-vilijSi. is
uolstritis mimdebare, SedarebiT dausaxlebel terito
riaze ki ar mdebareobs, aramed „namdvili“, „dasaxlebuli“
niu-iorkis SuagulSi. es is adgili iyo, saidanac, Cveni
rwmeniT, adgilobrivi Sekrebebis tradicia TandaTanobiT
sxva adgilebSic gavrceldeboda. me da marisam Tanxmoba
ganvacxadeT, 13 agvistosTvis dagegmili pirveli aseTi
Sexvedris fasilitatorebi vyofiliyaviT, radgan mari
sas konsensusis procesis warmarTvis sakmaod didi ga
mocdileba hqonda. am mxriv is imdenad Zlieri iyo (yvela
danarCens Tavdapirvelad sakuTari Tavis rwmena aklda),
momdevno oTxi aseTi Sexvedris fasilitaciis proces
Si monawileobis miReba mouwia. is Camoyalibda qalad,
romelmac Tavi mouyara yvelafers: TiTqmis yvela samuS
ao Sekrebas eswreboda, uwevda koordinacias, saxavda geg
mebs. Zalian gamikvirdeboda, mis gareSe, saerTod, rame
rom momxdariyo.
* Tumca unda aRiniSnos, rom es ase ar aris. am raodenobiT is, savaraudod, 37-e
adgils Tu daikavebda: niu-iorki albaT tunisis win iqneboda da portugaliis
Semdeg.
68
samuSao jgufebis Sexvedrebze da meilebis saSuale
biT giJur ideebs gvawvdidnen. savaraudod, policielebi
ricxobrivad Zalian didi gansxvavebiT dagvjabnidnen. iqn
eb rogorme mogvexerxebina, rom iq uzarmazari raodeno
bis policielTa yofna maTive sawinaaRmdegod gamogveyene
bina da isini sasacilo mdgomareobaSi Cagveyenebina? erTi
idea aseTi iyo: unda gamogvecxadebina „kokainis blokada“:
Segvekra cocxali jaWvi safondo birJis mimdebare ter
itoriis irgvliv da gamogvecxadebina, rom uolstritze
kokainis arc erT momxmarebels ar SevuSvebdiT, Tuki Cvens
moTxovnebs ar daakmayofilebdnen („sami dRis mere ki _ arc
erT alkoholiks!“). meore, ufro praqtikuli idea SemdegSi
mdgomareobda: unda Seqmniliyo samuSao jgufi, romelic
koordinacias gauwevda moednebis „okupaciis“ monawilee
bTan urTierTobas safrangeTSi, saberZneTSi, germaniasa
da axlo aRmosavleTSi; unda damyarebuliyo erTgvari in
ternetkavSiri. Semdeg ki rogorme reportaJi proeqtoris
saSualebiT asaxuliyo safondo birJis kedelze, ris sa
SualebiTac gamomsvlelebs yoveli aseTi „okupirebuli“
adgilidan SeeZlebodaT, pirdapir gamoeTqvaT TavianTi
mosazrebebi uolstritis saqmosnebis Sesaxeb. Tuki raRac
amis msgavss movaxerxebdiT, Cveni azriT, es did daxmare
bas gagviwevda grZelvadiani moZraobis CamoyalibebaSi: es
iqneboda konkretuli miRweva pirvelive dRes da aqcevda
aqcias mcire masStabis, magram mainc erTgvar istoriul
movlenad, Tundac „meore dRe“ saerTod aRar yofiliyo.
amgvari mcire gamarjvebebi gadamwyveti mniSvnelobisaa;
ginda, roca yvelafers morCebi, yovelTvis SegeZlos, Tqva,
rom gaakeTe raRac iseTi, rac manamde aravis gaukeTebia.
magram imdenad SezRuduli viyaviT finansuradac da dro
Sic, rom amis miRweva SeuZlebeli aRmoCnda.*
69
gulwrfelad rom vTqva, bevri CvenganisTvis, veter
anebisTvis, yvelaze didi sazrunavi am cxeli kvirebis
ganmavlobaSi iyo imis uzrunvelyofa, rom pirvel, sawyis
RonisZiebas sruli fiasko ar ganecada. gvindoda, darw
munebuli vyofiliyaviT imaSi, rom yvela is enTuziazmiT
aRsavse axalgazrda, romlebic aseT masStabur aqciaze
pirvelad movidodnen, ar ecemaT, ar daepatimrebinaT da
maTTvis fsiqologiuri travma ar mieyenebinaT; media ki,
Cveulebriv, piriqiT, areulobis molodinSi iyo. aqciis
dawyebamde Sida konfliqtebic unda mogvegvarebina.
niu-iorkis anarqistTa birTvma, romelsac iolad ve
rafers moawonebdi, uari Tqva moZraobaSi monawileobaze,
faqtobrivad, dagvcina kidec da zurgs ukan „reform
istebi“ gviwoda. ufro komunikabeluri, a anarqistebi
(anarqizmma uamrav filosofiasa da moZraobas daudo
saTave. maT Sorisaa A da a anarqizmi. A anarqizmi ide-
ologiuri anarqistebis gamomxatveli terminia, xolo a
anarqizmi _ maTi „meTodologiuri“ kolegebisa; im ada-
mianebisa, romlebisTvisac „anarqizmi aris moqmedebis
gza, istoriuli mimarTuleba aralegitimuri mmarTv-
elobis winaaRmdeg brZolaSi. devid greberi am termi-
nis alternatiul gamoyenebas gvTavazobs, iyenebs ra mas
im jgufebisa da moZraobebis gamosaxatavad, romlebic
moqmedeben decentralizaciis, nebayoflobiTi gaer-
Tianebebis, ormxrivi daxmarebis, qseluri modelis anar-
qistuli principebis mixedviT. mTargm.), rogoric, var,
magaliTad, me, umetes dros imis uzrunvelyofas vando
mebdiT, rom Cven Soris arsebul vertikalebs araferi
SeeqmnaT iseTi, rac, SesaZloa, formaluri xelmZRvan
elobis struqtura gamxdariyo; es ki, warsuli gamoc
dilebidan gamomdinare, damarcxebis garantia iqneboda.
WWP („mSromelTa msoflio partia“) aqciis organizebas
adreve gamoeTiSa, magram ISO-s („saerTaSoriso socialis
turi organizacia“) ramdenime studenti da maTi mxardam
Werebi gamudmebiT moiTxovdnen ufro met centralizacias.
erT-erTi yvelaze metad sadavo sakiTxi, sxva uamravTan
70
erTad, iyo policiasTan molaparakebisa da e.w. marSlebis
sakiTxi. vertikalebi, blumbergvilis gamocdilebidan
gamomdinare, acxadebdnen, rom praqtikul aucileblobas
warmoadgenda ori an sami kargad momzadebuli (treining
gavlili) Suamavlis arseboba policielebTan molapara
kebis gasamarTavad, aseve saWiro iyo marSlebi, rom
lebic am informacias aqciis monawileebs miawvdidnen.
horizontalebi daJinebiT amtkicebdnen, rom funqciebis
aseTi ganawileba uciloblad gadaizrdeboda liderobis
struqturaSi, brZanebebis gacemaSi. policia yovelT
vis cdilobs liderTa dadgenas; Tuki maT ver ipovis,
amgvar liderTa struqturas Tavad Seqmnis SuamavlebTan
uSualo molaparakebis gziT da Semdeg Suamavlebs (da
marSlebs) mosTxovs, rom misi neba aRasrulon. es sakiTxi
xmis micemis gziT gadawyda, ufro sworad, winaswari ken
WisyriT _ rodesac fasilitatori sTxovs sazogadoebas,
TiTis aweviT (roca gadawyvetilebas mxars uWer), Ti
Tis daweviT (roca gadawyvetilebas ewinaaRmdegebi) an
gverdze gaweviT (roca xmis micemisagan Tavs ikaveb, an ver
xvdebi, rogor moiqce) gamoxatos Tavisi mosazreba, raTa
Seiqmnas zogadi warmodgena imaze, Tu ras fiqrobs xalxi
ama Tu im sakiTxze, anu Rirs Tu ara gadawyvetilebis
miReba. am konkretul SemTxvevaSi dadginda, rom ar Rir
da. or mesamedze meti mtkiced iyo darwmunebuli, rom
saWiro ar iyo policielebTan urTierTobisTvis da aq
ciis warmarTvisTvis konkretuli pirebis (Suamavlebi
sa da marSlebis) gamoyofa. am SemTxvevam kidev erTxel
TvalnaTliv daadastura Cveni erTguli damokidebuleba
horizontalurobis principebisadmi.
dapirispireba mohyva agreTve sxvadasxva radikaluri
jgufis monawileobasac, lindon laruSis (amerikeli eko-
nomisti da politikuri aqtivisti, disidenti, ramdenime
politikuri organizaciis damaarsebeli, romlebic cnobi-
lia laruSis moZraobis saxeliT; rvajer miiRo monawileoba
saprezidento arCevnebSi. daib. 1922 wels. red.) momxreebiT
dawyebuli, erTi qaliT damTavrebuli, romelic warmoad
71
genda gaurkvevel (da, SesaZloa, sulac ararsebul) jgufs
saxelwodebiT US Day of Rage („amerikis mrisxanebis dRe“).
es qali gamudmebiT blokavda profesiul kavSirebTan kon
taqtis damyarebis nebismier mcdelobas, radgan miaCnda,
rom disidenturi „Cais smis moZraobis“ wevrebi unda mogve
zida (Tea Party Movement _ konservatorul-libertarianu-
li politikuri moZraoba aSS-Si, romelic warmoiSva 2009
wels. saxelwodeba modis „bostonis Cais smisgan“ (1773 w.). mas
xandaxan sxvagvaradac Sifraven: Tax Enaugh Already! („gveyo
gadasaxadebi!“) red.). garkveul etapze g.a.-s debatebi imde
nad daiZaba, rom Jestikulaciuri niSnebis damateba mogvix
da: Cven viyenebdiT niSans „pirdapiri pasuxisaTvis“, orive
xels viqnevdiT zevidan da qveviT da piriqiT. am dros yve
la TiTi gaSlili unda yofiliyo. es niSani im SemTxvevaSi
gvWirdeboda, rodesac vinmes Zalian mniSvnelovani infor
macia hqonda mosawodebeli (magaliTad: „ara, aqcia samSa
baTs ki ar aris, aramed xuTSabaTs!“). es adamiani sTxov
da fasilitators, neba mieca, rom sityviT gamomsvlelTa
Soris gza gaekvlia da yvelaferi ganemarta. cota xanSi
kidev erTi signalis gamoyenebac mogvixda, romelic niS
navda: „jgufma unda icodes, ramdenad miuRebelia CemTvis
aq gamoTqmuli bolo mosazreba“. bolos iqamdec mivediT,
rom es yvelaferi sanaxaobad iqca _ miwaze msxdari zogi
erTi sqelSubla konservatori saCvenebel TiTs erTmaneTs
dausruleblad uqnevda (TiTqos gacxarebul kamaTSi iyvnen
CarTuli), sanam maT vinme ar gaaCerebda.
iZulebuli gavxdi, SemeTavazebina, saerTod aRar
gamogveyenebina es „uSualo pasuxi“ da is erTi aweuli
TiTiT Segvecvala, romelic niSnavda „informaciis miwode
bas“ (dabejiTebiT SemiZlia, vTqva, rom es Cemi mogonili ar
aris da albaT sadRac mqonda nanaxi). aman, rac ar unda uc
nauri iyos, maSinve mouRo bolo kamaTs da Cveni debatebis
xarisxic gaaumjobesa.
72
is dRe
73
lod treiningis jgufTan da internetSi videoebis pirda
piri translaciis jgufSi muSaobda), magram Rrmad swamda,
rom aseTi gegmebi marTlac arsebobda. cota xans aqeT-iqiT
vixetialeT, sxvadasxva Ria sivrcis „sicocxlisunariano
baze“ vimsjeleT da bolos metroTi wavediT Sin.
meore dRis gegmis Tanaxmad, bouling grinSi, xaris mon
umentTan, daaxloebiT SuadRisTvis unda mogveyara Tavi,
magram oTxi Cvengani erTi-ori saaTiT adre SevikribeT. me
cota xans aqeT-iqiT davxetialebdi, Cemi aifoniT suraTebs
vuRebdi policielebs, romlebic safondo birJasTan bari
kadebs agebdnen, da am suraTebs Twitter-ze vtvirTavdi. amas
ki yovlad moulodneli Sedegi mohyva. Occupy Wall Street-
is Twitter-is oficialuri gverdidan (romelic, rogorc
gairkva, monrealis patara transgenderuli jgufis mier
iyo Seqmnili da momsaxurebasac is uwevda) swrafad gavr
celda informacia, rom me adgilze viyavi da, Sesabamisad,
informirebuli gaxldiT, Tu ra xdeboda iq. ramdenime saa
Tis ganmavlobaSi Cemi gverdiT daaxloebiT 2000 adamiani
(follower. red.) dainteresda. daaxloebiT erTi saaTis Semdeg
SevniSne, rom sakmarisi iyo, Cems gverdze raime axali in
formacia damedo, aT wuTSi viRac mas barselonaSi espanur
enaze Targmnida da mTel espaneTSi avrcelebda. swored
maSin mivxvdi, ramdenad didi iyo msoflios interesi imis
mimarT, rac im dRes CvenTan xdeboda.
da mainc, yvelaze did gamocanad rCeboda, Tu ramdeni
adamiani movidoda. raki sakmarisi dro ar gvqonda, trans
portirebis sakiTxi ramenairad mogvegvarebina, amitom Sei
Zleboda, mxolod gvevarauda; ufro metic, darwmunebuli
viyaviT, rom im SemTxvevaSi, Tu Zalian bevri adamiani movi
doda, Cven sxva gza ar gveqneboda, sadme unda davbanake
buliyaviT, miuxedavad imisa, iyo Tu ara es gegmiT gaT
valiswinebuli; Cven ki araviTari adgili ar gagvaCnda am
xalxis gansaTavseblad.
Tumca Tavdapirvelad es TiTqos didi problema ar
unda yofiliyo, radgan vfiqrobdiT, rom, samwuxarod, Za
lian cotani viqnebodiT. Tanac, mosulTagan Zalian bevri
74
aSkarad ucnaurad gamoiyureboda _ maxsovs aTiode TeTr
mantiaSi gamowyobili axalgazrda „protestis kapelani“
(Protest Chaplains), romlebic radikalebis himnebs mRerod
nen; maTgan aTiode iardis moSorebiT idga gundi, romelic
daaxloebiT imdenive momRerlisagan Sedgeboda. isini lin
don laruSis mimdevrebi iyvnen, kargad damuSavebul kla
sikur nawarmoebebs asrulebdnen da „kapelanebs“ konkuren
cias uwevdnen. usaxlkaro, mawanwala bavSvebis patar-pata
ra gundebi (SeiZleba isini sulac CamoZonZili aqtivistebi
yofiliyvnen) drodadro gamoCndebodnen da mwyobrad mia
bijebdnen xaris monumentis irgvliv, policiis mier age
buli barikadebis garSemo; am xars ki uniformiani pol
icielebis razmi gulmodgined da gamudmebiT darajobda.
Sevatyve, rom Cveni ricxvi TandaTanobiT gaizarda.
rodesac reverend bilim, radikaluri performansis cno
bilma ostatma, bouling grin parkis samxreT boloSi mde
bare amerikeli indielebis muzeumis kibis safexuridan
qadageba daiwyo, Cven, sul mcire, ukve aTasamde adamiani
mainc viqnebodiT. uceb viRacam ruka momaCeCa. masze 15
sxvadasxva nomeri iyo aRniSnuli. TiToeuli maTgani See
sabameboda parks, romelic iqidan fexiT saval manZilze
mdebareobda. isini, SesaZloa, g.a.-s gasamarTavad gamogvd
gomoda. daaxloebiT 2:30-ze gavrcelda xma, rom yvelani N5
punqtTan unda mivsuliyaviT.
es iyo zukotis parki.
meore
83
veteranebi, amaSi gansakuTrebuls verafers vxedavdiT. am
SemTxvevaSi uprecedento iyo is, rom zogierTma wamyvanma
telearxma, Tavdapirvelad kabelurma mediam, magaliTad,
MSNBC-ma (Microsoft and National Broadcasting Company), mere ki
sxva qselurma televiziebmac SeniSnes Cveni aqcia da sain
formacio gadacemebSi siuJetebic ki miuZRvnes mas. nawilo
briv, es imis gamo moxda, rom telefoniT gadaRebuli vid
eokadrebi, romlebic policiis Zaladobas asaxavda, inter
netSi virusuli gziT gavrcelda; cota xanSi videokadrebma
daafiqsira toni bolonia, policieli, romelmac wiwakis
sprei Seasxura barikadebis ukan moxvedril or axalgazrda
qals, ris Semdegac neli nabijiT, TiTqos seirnobso, iqau
roba datova. is lamis sayovelTaod cnobili adamiani gaxda.
winaT aseTi virusuli video mTavar sainformacio gamoSve
baSi verasodes moxvdeboda.
Sedegad, Cveni raodenoba mkveTrad gaizarda. ufro met
ic, profkavSirebmac dagviWires mxari* da Sexvedrebic ufro
mravalricxovani gaxda _ dRis ganmavlobaSi zukotis parkSi
mitingebsa da demonstraciebze Sekrebil adamianTa ricxvi
ramdenime aTasidan aTobiT aTasze avida. mTel amerikaSi
aTasobiT adamiani fiqrobda imaze, Tu rogor moeZebna gza
Cvens dasaxmareblad; mogvdioda ufaso pica warmoudgen
lad didi raodenobiT. okupantTa socialuri diapazonic
gafarTovda: xalxis masa, romelsac Tavdapirvelad TiTq
mis sul TeTrkanianebi Seadgendnen, male ufro mraval
ferovani gaxda da ukve ramdenime kviraSi Cvens demonstra
ciebs SemouerTdnen rogorc afro-amerikeli pensionerebi,
ise omis veteranebi laTinuri amerikidan. isini dredebian
TineijerebTan erTad saWmels daatarebdnen. Sedga aseve
satelituri „generaluri asambleac“ espanur enaze. ufro
metic, ubralo niu-iorkelebma, romelTa aTasobiT warmo
84
madgeneli sabolood, sul mcire, cnobismoyvareobis gamo
mainc gvestumra, Zalian didi mxardaWera gamoxates: erT-
erTi gamokiTxvis Tanaxmad, maTi umravlesoba araTu emxro
boda am protests, qalaqis mosaxleobis 86% mxars uWerda
protestis monawileTa uflebas, SeenarCunebinaT banaki.
mTel qveyanaSi, amerikis TiTqmis yvela qalaqSi, moqalaqeTa
araerTgvarovanma jgufebma karvebis gaSla daiwyes; Suaxnis
klerkebi yuradRebiT usmendnen pank rokerebsa da qadagad
davardnil qalebs, romlebic leqciebs kiTxulobdnen kon
sensusis miRwevisa da fasilitaciis xelovnebaze, an kamaTo
bdnen imaze, Tu ra formaluri gansxvaveba iyo samoqalaqo
daumorCileblobasa da uSualo moqmedebas Soris, anda sau
brobdnen sanitariis organizebis horizontalur gzebze.
sxva sityvebiT rom vTqvaT, pirvelad, rac Tavi gvaxsov
da, amerikaSi warmoiSva WeSmaritad saxalxo moZraoba eko
nomikuri samarTlianobisaTvis. ufro metic, ocneba kon
taminacionizmze, demokratiis infeqciiseburad gavrcele
baze, Cvenda gasaocrad, axdenas iwyebda. rogor?
vfiqrob, sakmao dro gavida saimisod, rom ukve Segvi
Zlia, am kiTxvis zogierTi pasuxis mTlianobaSi Tavmoyra
daviwyoT.
SekiTxva N1
85
socialur mediaSi asaxul ambebs, an SeiZleba es sulac
balansis xelSesaxebi saWiroebiT iyo gamowveuli, raTa
sul ramdenime wlis win SedarebiT mcirericxovani „Cais
smis moZraobis“ mimarT gamovlenili gadaWarbebuli yura
dRebis kompensireba moexdinaT. eWvgareSea, rom am faq
torebma garkveuli roli iTamaSa; da mainc, medias Occupy-s
saprotesto aqciebi Tavdapirvelad TiTqos seriozulad
arc miuRia, rasac ver vityviT mis mier 1999 wels „glo
balizaciis sawinaaRmdego moZraobis“ Sesaxeb gakeTebul
gancxadebaze: „dabneuli bavSvebis Tavyriloba, romelsac
garkveuli warmodgenac ki ara aqvs, risTvis ibrZvis“. The
New York Times, gazeTi, romelic pretenzias acxadebs isto
riul movlenaTa aRnusxvaze, „okupaciis“ Sesaxeb pirveli
xuTi dRis ganmavlobaSi absoluturad arafers werda. me
eqvse dRes ki man „dedaqalaqis“ ganyofilebaSi gamoaqveyna
gazeTis Statiani korespondentis, jinia belafantes mowi
nave, saxelwodebiT: „nadiroba uolstritze, roca samizne
sworad ar gaqvs SerCeuli“. Cvens aqcias avtori axal am
bad asaRebda. is sasacilod igdebda moZraobas, rogorc,
ubralod, progresivizmis pantomimur farss, romelsac
gamokveTili mizani ar hqonda.
da mainc, mediis saboloo gadawyvetileba, seriozulad
mohkideboda saprotesto aqciebs, kardinaluri mniSvnelo
bisa iyo. Occupy Wall Street albaT pirvelia 1950-iani wlebis
samoqalaqo uflebebis damcveli moZraobis Semdeg, romelic
Sefasda, rogorc warmateba amerikaSi gandiseuli taqtikis
danergvis saqmeSi. esaa modeli, romelic damokidebulia
mediis mxridan garkveul TanagrZnobaze. gandiseuli araZa
ladobrioba gulisxmobs gasaocari moraluri kontrastis
Seqmnas: is bolomde aSiSvlebs politikuri sistemisTvis
sasicocxlod aucilebel Zaladobas imis CvenebiT, rom
TviT mSvidobiani (araZaladobrivi) idealistebis jgufis
pirispir mdgari „wesrigis damcveli Zalebi“ uyoymanod
mimarTaven daundobel fizikur angariSsworebas status-
kvos dasacavad. es kontrasti ki, udavod, mxolod maSin
gaxdeba TvalsaCino, Tuki gavrceldeba informacia imis
86
Sesaxeb, rac xdeba. swored mediis pasiurobis gamo war
sulSi gandis taqtika sruliad uSedego aRmoCnda aSS-Si.
1960-iani wlebidan moyolebuli, wamyvani amerikuli me
diasaSualebebi uars acxadebdnen, raime saxis protestis
Sesaxeb informacia iseTi saxiT gaevrcelebinaT, romelic
xalxs afiqrebinebda, rom amerikis policia, asrulebda ra
brZanebebs, monawileobda „ZaladobaSi“ _ mniSvneloba ar
hqonda, ras akeTebda is.*
yovelive amis cxadi magaliTi iyo, Tu rogor moeqc
nen „xeze msxdomebs“ da maT momxreebs, romlebic 1990-ian
wlebSi wynari okeanis Crdilo-dasavleTiT mravalwlovan
tyeebs icavdnen. aqtivistebma gandiseul klasikur araZa
ladobriv kampanias mimarTes _ isxdnen xeebze; mSeneblobis
mesveurebi ki riskze midiodnen da Wridnen am xeebs. pro
testis monawileebi iZulebuli xdebodnen, sakuTari „Sesa
Zleblobebi SeezRudaT“ _ es imas niSnavda, rom isini erT
maneTs jaWviT gadaebmebodnen, an buldozerze, anda raime
sxva mowyobilobaze miejaWvebodnen, ise, rom maTi adgi
lidan daZvra Zalian Zneli iyo, Tanac am dros xel-fexi
Sekruli hqondaT. rodesac erTi xeze mjdomi mokles da
policiam uari Tqva mkvlelobis gamoZiebis dawyebaze, aq
tivistebi irgvliv Semoertynen mkvlelobis adgils, raTa
mtkicebulebebis ganadgurebisaTvis xeli SeeSalaT. amis
pasuxad policielebma bambis tamponebze daasxures kai
enis (qalaqi, safrageTis gvianis administraciuli centri.
red.) wiwakis koncentrati (romelic aseve wiwakis spreis
saxeliTaa cnobili) da aqtivistebs pirdapir Tvalis guge
bze wausves im doziT, rom maqsimaluri fizikuri tkivili
gamoewvia. magram, rogorc Cans, pacifistTa wameba da mkv
leloba sakmarisi ar aRmoCnda amerikuli mediis dasarw
muneblad, rom policielTa moqmedeba namdvilad Seusa
87
bamo iyo; adgilobrivma sasamarTloebmac miuTiTes, rom
TvalebSi wiwakis koncentratis Sesxureba misaRebi taqtika
gaxldaT. is winaaRmdegobrioba, romelic gandiseuli taq
tikiT unda gamoaSkaravebuliyo, masmediaSi gaSuqebisa da
iuridiuli reagirebis gareSe, ubralod, daikarga. aqtiv
istebs xocavdnen da awamebdnen, magram gandiseuli mizani
_ „sazogadoebis Segnebis amaRleba“ miRweuli ver iqna (ra
menairi formiT mainc). maSasadame, isev gandis sityvebiT
rom vTqvaT, protesti „Cavarda“. momdevno wels sxva aq
tivistebma dagegmes „sakuTari SesaZleblobebis SezRud
vis“ kampania sietlSi msoflio savaWro organizaciis Sex
vedrebis blokadis ganxorcielebis mizniT. tyis dacvis
kampaniis veteranebma gaafrTxiles isini (rogorc gairk
va, marTlebic aRmoCndnen), rom policia, ubralod, ier
iSs miitanda maTze da awamebda, vinc mijaWvuli iqneboda,
iq myofi media ki sakuTar arss bolomde gamoavlenda. da
marTlac yvelaferi swored ase moxda. Tavis mxriv, tyis
damcvel aqtivistTa didma nawilma mniSvnelovani wvlili
Seitana cnobili „Savi blokis“ SeqmnaSi, romelmac, mas Sem
deg, rac es nawinaswarmetyvelebi Setevebi daiwyo, korpo
raciebis ofisebis fanjrebis Camsxvrevis kargad gaTvli
li kampania Caatara _ qmedeba, romelic mediam SemdgomSi
policiis mier araZaladobriv aqtivistebze xelketebiT,
rezinis tyviebiT, cremlsadeni gaziTa da wiwakis spreis
gamoyenebiT Tavdasxmis gasamarTleblad gamoiyena. „Savi
blokis“ monawileebma maSinve miuTiTes, rom media mainc
yvela SemTxvevaSi mouZebnida gamarTlebas policielTa
qmedebas. ramdenime fanjris Camsxvrevas aravin dauSavebia,
sakiTxisTvis yuradRebis misaqcevad ki sakmaod warmate
buli nabiji aRmoCnda.
aseTi iyo mdgomareoba 9/11-is incidentamdec ki, rom
lis Semdegac policiis mier araZaladobrivi protestis
monawileebze Tavdasxmebma kidev ufro sistematuri da in
tensiuri saxe miiRo, rogorc, magaliTad, niu-iorkSi, New
School-is dakavebis dros da mraval sxva SemTxvevaSic. Tum
ca Occupy-is Sekrebebis dagegmvisas Cven mainc gandiseuli
88
midgomis gamoyeneba gadavwyviteT. da amjerad aman rogor
Rac gaamarTla.
sayovelTaod gavrcelebuli mosazrebis Tanaxmad, am
SemTxvevaSi mniSvnelovani roli socialuri mediis zr
dam Seasrula: maSin, roca sietlSi aqtivistebi Zalian
xSirad iyenebdnen internetteqnologiebis saSualebiT
gavrcelebul partizanul reportaJebs, 2011 wlisTvis
satelefono kamerebma, Twitter-ma, Facebook-ma da YouTube-
ma yvelgan SeaRwia, ramac uzrunvelyo amgvari fotoebis,
siuJetebisa da, zogadad, informaciis dauyovnebliv miwo
deba milionobiT adamianisaTvis. toni bolonias qmedeba,
rodesac man dro ixelTa da barikadebs miRma mimwyvdeuli
ori axalgazrda qalis winaaRmdeg qimiuri iaraRi gamoiy
ena, mTeli qveynis masStabiT uswrafesad aisaxa ekranebze
(uamravi satelefono kameriT gadaRebuli da internetSi
atvirTuli videoebidan is erT-erTi yvelaze popularu
lia, romelic milionze metma momxmarebelma naxa). rasak
virvelia, Znelia, uaryo, rom socialurma mediam am saqme
Si mniSvnelovani roli iTamaSa, magram es mainc ver xsnis,
Tu ratom daTmes Cveuli amplua ZiriTadma sainformacio
saSualebebma, anu ratom ar warmoadgines mxolod poli
ciis oficialuri pozicia.
Cemi azriT, am SemTxvevaSi gadamwyveti roli Seasru
la saerTaSoriso konteqstma. internetis funqcionirebis
kidev erTi Sedegi is gaxlavT, rom aSS aRar aris iseTi
gancalkevebuli kunZuli, rogoric is manamde iyo. am pro
testTan mimarTebiT mediis saerTaSoriso gamoxmaureba
amerikuli versiisagan Tavidanve mkveTrad gansxvavdeboda.
saerTaSoriso presaSi protestis monawileTa ignorirebis,
ugulebelyofis an gantevebis vacad warmoCenis araviTari
mcdeloba ar yofila. inglisurenovani samyaros medi
asaSualebebi, magaliTad, The Guardian inglisSi, Occupy-s
monawileTa moqmedebis winapirobebisa da miswrafebebis
Sesaxeb TiTqmis pirvelive dRidanve detalur siuJetebs
aqveynebdnen. kataris satelituri satelevizio qselis,
Al Jazeera-s Jurnalistebi swrafad gamoCndnen moqmedebis
89
adgilze, raTa niu-iorkSic igive roli SeesrulebinaT,
rac qairosa da damaskoSi. es is televiziaa, romelmac
mniSvnelovani wvlili Seitana „arabuli gazafxulis“ dad
gomaSi, radgan Tavisi eTeriT uSvebda rigiTi aqtivistebis
mier socialur mediaSi gavrcelebul videoebsa da sxva mt
kicebulebebs, romlebic saxelmwifos Zaladobis faqtebs
asaxavda (isini sayovelTao msjelobis sagans warmoad
genda). amas mohyva statiebi gazeTebSi, TiTqmis yvelgan,
garda amerikisa. yovelive aman ki, Tavis mxriv, aramarto
xeli Seuwyo msgavsi „okupaciebis“ talRis agorebas iseT
Soreul adgilebSic ki, rogoricaa baia (Bahia _ braziliis
erT-erTi Stati. red.) an kvazulu-natali (KwaZulu Natal _
samxreT afrikis respublikis provincia. red.); aseve biZgi
misca Tanadgomis gamomxatveli saprotesto aqciebis Cat
arebas iseT naklebad mosalodnel adgilebSi, rogoric
CineTia. isini moawyves memarcxene saxalxo jgufebma, rom
lebic ewinaaRmdegebodnen CineTis komunisturi partiis
megobrul politikas uolstritis mimarT. maT mimdinare
movlenebis Sesaxeb ucxoeTis axali ambebis internetsamsax
urebis meSveobiT Seityves.
2 oqtombers, bruklinis xidis blokadis dRes, OWS-ma
ormocdaaTi Cineli inteleqtualisa da aqtivistis mier
xelmowerili werili miiRo:
„uolstritis revoluciis“ vulkaniseburi amofrqve
va msoflios finansuri imperiis gulSi gviCvenebs, rom
msoflios mosaxleobis 99% Cagruli da eqspluatirebulia
_ mniSvneloba ara aqvs, ganviTarebul qveyanaSi cxovroben
isini Tu ganviTarebadSi. mTeli msoflios xalxi xedavs,
rogor iTviseben mis simdidres da arTmeven uflebebs. eko
nomikuri polarizacia dRes yvela CvenganisaTvis saerTo
safrTxes warmoadgens. saxalxo da elitarul mmarTvelo
bebs Soris konfliqti yvela qveyanaSi TvalsaCinoa. Tumca
dResdReobiT saxalxo demokratiuli revolucia awydeba
represiebs ara marto sakuTari mmarTveli klasis mxri
dan, aramed msoflio elitis mxridanac, romelic global
izaciis Sedegad Camoyalibda. „uolstritis revolucias“
90
gausworda ara mxolod aSS-is policia, is CineTis elitis
mier organizebuli mediablokadisganac zaraldeba...
meamboxe sulis naperwklebi yvela CvenganSia mimofan
tuli da misi aalebisTvis niavis erTi wamoqrolebac ki
sakmarisi iqneba. kvlav dadga saxalxo demokratiis udide
si era, romelmac istoria unda Secvalos!
amgvar enTuziazms erTaderTi sarwmuno axsna SeiZleba
movuZebnoT _ disidentma Cinelma inteleqtualebma, is
eve, rogorc xalxis umetesobam mTel msoflioSi, kargad
dainaxes, Tu ra moxda zukotis parkSi. es iyo nawili winaaR
mdegobis im talRisa, romelmac mTel msoflios gadauara.
rasakvirvelia, globalurma finansurma aparatma da Zalau
flebis mTelma sistemam, romelsac es aparati efuZneboda,
tortmani daiwyo 2007 wlidan, roca isini kolafsismagvar
mdgomareobaSi aRmoCndnen. yvela Zlier sapasuxo saxalxo
reaqcias eloda. iyo Tu ara tunisisa da egviptis amboxe
bebi amis dasawyisi? Tu isini mxolod adgilobrivi an re
gionuli mniSvnelobis movlenebad unda Sefasebuliyo?
Semdeg saprotesto gamosvlebi sxva qveynebSic gavrcelda.
rodesac talRam „msoflios finansuri imperiis Suaguls“
daartya, ukve aRaravin uaryofda, rom raRac epoqaluri
mniSvnelobis ambebi xdeboda.*
saerTaSoriso mRelvareba myisierad aisaxeboda social
ur mediaSi, ris gamoc miTi aSS-is masmediis Sesaxeb SeiZle
boda, Tvalis daxamxamebaSi sapnis buStiviT gamskdariyo.
magram es mizezi sakmarisi araa imis asaxsnelad, Tu ram
gamoiwvia sinamdvileSi misi aseTi Semobruneba: magaliTad,
ratom daiwyo CNN-ma, bolos da bolos, „okupaciis“ Ses
axeb siuJetebis gaSveba axali ambebis mTavar blokSi? aSS-is
mediam xom saqveynod Seircxvina Tavi imiT, rom „daaskvna“:
* maxsovs, 2000 wels erTi taivaneli qali ixsenebda, Tu rogori reaqcia hqonda,
roca Tvals adevnebda wina wels sietlSi msoflio savaWro organizaciis Sexve
drebis CaSlis mizniT organizebul saprotesto aqcias. „yovelTvis miviCnevdi,
rom amerikaSi unda yofiliyvnen wesieri adamianebi, romlebic Seecdebodnen,
ebrZolaT imis winaaRmdeg, rasac maTi qveyana danarCen msoflios ukeTebs.
darwmunebuli viyavi, rom aseTebi aucileblad iqnebodnen. magram Cemi TvaliT
isini iqamde arasodes menaxa“.
91
CrdiloeT amerikis movlenebi, romlebsac TiTqmis yvela
adamiani mTel msoflioSi mniSvnelovnad miiCnevs, Turme
Tavad amerikelebisaTvis naklebad saintereso yofila. es
garkveulwilad simarTlesac Seesabameba, roca saqme me
marcxeneebs exeba. mumia abu-jamalis saxeli yvelasaTvis
nacnobia safrangeTSi, magram mas naklebad icnoben aSS-Si
(mumia abu-jamali (namdvili saxelia uesli kuki, daib. 1954
wels) _ afro-amerikeli politikuri aqtivisti, „Savi pan-
terebis partiis“ wevri, romelic Savkaniani mosaxleobis
uflebebisaTvis ibrZoda. 1981 wlidan samudamo patimroba-
Sia mkvlelobis braldebiT. red.). kidev ufro gasakviria is
faqti, rom noam Comskis politikuri naSromebi msoflios
TiTqmis yvela qveynis wamyvan gazeTebsa da JurnalebSi ga
nixileba, amerikis garda (abram noam Comski (daib. 1928 w.) _
amerikeli lingvisti, politikuri publicisti, filosofo-
si da Teoretikosi; cnobilia Tavisi radikalur-memarcxene
SexedulebebiT. red.).
oci wlis win (da Cndeba eWvi, rom, savaraudod, mediamac
swored ase daaskvna) zemoT aRniSnuli Tema amerikaSi al
baT yvelasaTvis sulerTi iqneboda. vfiqrob, rodesac
momavalSi Occupy Wall Street-is istoria daiwereba, is yur
adReba, romelic man mediis mxridan moipova, metwilad al
baT cota xnis win „Cais smis moZraobis“ memarjvene popu
listebis mimarT gamovlenili uprecedento yuradRebis
logikur gagrZelebad CaiTvleba. mediis mier „Cais smis
moZraobis“ masobrivad gaSuqebis Semdeg albaT gaCnda imis
SegrZneba, rom minimaluri Zalisxmeva mainc iyo saWiro
balansis misaRwevad. kidev erTi faqtori, romelmac me
diis mier movlenebis obieqtur asaxvas Seuwyo xeli, is
eTi WeSmaritad memarcxene-centristuli mediis arseboba
gaxldaT, rogoric iyo, magaliTad, MSNBC. am tipis me
diasaSualebebs surdaT, CasWidebodnen Occupy Wall Street-s,
ramdenadac fiqrobdnen, rom is SesaZloa, „Cais smis moZ
raobis“ memarcxene frTismagvar partiaSi gadazrdiliyo.
es ukanaskneli ki politikur jgufs warmoadgens, iRebs da
finansebas, hyavs kandidatebi da kanoniT dadgenili gegmis
92
Sesabamisad moqmedebs. yovel SemTxvevaSi, amiT SeiZleba
aixsnas Semdegi garemoeba: rogorc ki sruliad naTeli gax
da, rom moZraoba am mimarTulebiT wasvlas ar apirebda,
mediis mxridan daintereseba iseve uecrad gaqra, rogorc
gaCnda.
da mainc, verc erTi zemoT moyvanili argumenti ver
axsnis, rogor gavrcelda moZraoba ase swrafad amerikis
teritoriaze (wamyvan mediasaSualebebSi mis Sesaxeb siu
Jetebis gaSvebamdec ki), maT Soris iseT adgilebSic, sadac
Al Jazeera arc ki mauwyeblobs.
SekiTxva 2
93
toris, cxovreba gancalkevebuli yofiliyo Cemi, rogorc
aqtivistis, cxovrebisagan, magram es ufro da ufro rTu
li xdeboda, radgan yovelTvis, roca axalgazrdebis mrav
alricxovani auditoriis winaSe gamosvlas davasrulebdi,
bolos ramdenime maTgani aucileblad modioda CemTan
da studenturi sesxebis sawinaaRmdego moZraobis wamo
wyebis perspeqtivebis Sesaxeb misvamda kiTxvas. Cemi naSro
mis erT-erTi Tema is mZafri emociebia, romlebsac iwvevs
vali gamsesxebelSi, ufro metad ki _ msesxebelSi: sircx
vilis, damcirebisa da agresiuli aRSfoTebis SegrZneba
imis gamo, rom, faqtobrivad, geubnebian: Sen wagebuli xar
im TamaSSi, romelic SenTvis aravis dauZalebia. raRa Tqma
unda, nebismieri, visac ar surs, mTeli cxovreba WurWlis
mrecxavad an gamyidvelad imuSaos _ sxva sityvebiT rom
vTqvaT, hqondes iseTi samsaxuri, romelsac araviTari sik
eTe ar moaqvs misTvis; roca icis, rom moulodnelma avad
myofobam mas SeiZleba mTeli cxovreba daungrios _ midis
im daskvnamde, rom amerikaSi, umaRlesi ganaTlebis garda,
sxva arCevani ara aqvs. es gulisxmobs, rom cxovrebas valiT
iwyeb, rac, niSnavs, rom ise gepyrobian, TiTqos yvelaferi
ukve wagebuli gaqvs.
zogierTi istoria, romlebsac wignis turis dros vis
mendi, gamorCeuli iyo. gansakuTrebiT damamaxsovrda erTi
naRvliani axalgazrda qali. wignis maRaziaSi (romelSic
radikali avtorebis wignebi iyideboda) sityviT gamosvla
rom davasrule, is movida CemTan da Tavisi cxovrebis is
toria gamacno: miuxedavad imisa, rom xelmokle ojaxidan
iyo, man miaRwia renesansis literaturis filosofiis doq
toris xarisxs Ivy League kolejSi (igulisxmeba dartmuTis
koleji q. hanoverSi, niu-hempSiris StatSi. is erT-erTia im
rva uZveles prestiJul umaRles saswavlebels Soris, rom-
lebic e.w. „suros ligaSi“ (Ivy League) erTiandeba. maTgan
Svids universitetis statusi aqvs, dartmuTis saswavlebeli
ki umaRlesi safexuris kolejia, anu senior college. red.). da
ra miiRo Sedegad? mas 80 000 dolari vali hqonda, sam
saxuris veraviTar perspeqtivas ver xedavda, garda imisa,
94
raime droebiT samuSaos Tu iSovida, romlis anazRaurebac
binis qiris gadasaxdeladac ki ar eyofoda, rom aRaraferi
vTqvaT sesxis dasafaravi yovelTviuri Tanxis Setanaze.
„da iciT, ris gakeTeba mixdeba?“ mkiTxa man, „eskort-mom
saxurebas vuwev klientebs (eskort-momsaxureba gulisxmobs
saagentoSi daqiravebuli qalis Tanxlebas sxvadasxva saxis
Sexvedraze, dasvenebisas an sxva adgilebSi, rac emsaxureba
klientisTvis Sesabamisi imijis Seqmnas. xSir SemTxvevaSi is
faruli prostituciis erTgvar Sirmas warmoadgens. red.).
es, SeiZleba iTqvas, erTaderTi saSualebaa, imdeni fuli
viSovo, imedi viqonio, rom am mdgomareobas Tavs davaRwev.
cudad ar gamigoT, wuTiTac ar vnanob im wlebs, romlebic
magistraturis kursze gavatare, magram, dameTanxmebiT,
cotaTi paradoqsuli mdgomareobaa“.
„diax“, vuTxari me, „rom aRaraferi vTqvaT mniSvnelovani
adamianuri resursebis fuWad xarjvaze“.
am qalis ambavma albaT Cemze ase imitom imoqmeda, rom
is Cems cxovrebas davukavSire. xSirad mifiqria, rom me
warmovadgen amerikis muSaTa klasis im ukanasknel Tao
bas, romelmac marTla yvelaferi gaakeTa, rom akademiur
elitaSi moxvedriliyo, mxolod da mxolod dauRalavi
Sromisa da inteleqtualuri miRwevebis fasad (Cems Sem
TxvevaSic, es droebiTi movlena aRmoCnda). am qalis isto
riam CemTvis cxadyo, rom vali ara mxolod udides mate
rialur gaWirvebas iwvevs, aramed zneobriv degradaciasac.
bolos da bolos, yvelam kargad viciT, ra tipis xalxi
sargeblobs xSirad Zvirad Rirebuli eskort-momsaxure
biT niu-iorkSi. 2008 wlis Semdeg iyo momenti, rodesac
uolstritis binadarTa danaxarjebi kokainsa da seqsua
lur momsaxurebaze TiTqosda rogorRac unda Semcirebu
liyo; magram ekonomikuri krizisis daZlevis Semdeg zemoT
aRniSnul moTxovnilebebze danaxarjebma iseve swrafad da
mkveTrad imata, rogorc manqanebsa da Zvirfaseulobaze. es
qali, arsebiTad, im zomamde mivida, rom valis gadasaxde
lad erTaderTi gza darCa: unda daekmayofilebina swored
im adamianebis seqsualuri fantaziebi, romlebmac mas
95
fuli „asesxes“; romelTa bankebic, simarTle Tu gindaT,
am qalis ojaxis mier gadasaxadebis saxiT gacemulma dol
arebma ixsna finansuri krizisidan. metic, es konkretuli
SemTxveva uCveulod dramatuli magaliTia mTeli qveynis
masStabiT arsebuli tendenciis fonze. valis gamo centis
gareSe darCenili sasowarkveTili qalebisaTvis, romlebic
kolejebSi swavloben (da ar dagaviwydeT, rom dResdReo
biT amerikaSi umaRlesi ganaTlebis maZiebelTa umetesobas
qalebi warmoadgenen), sxeulis gayidva ukanasknel saSuale
bas warmoadgens, radgan isini sxva gamosavals ver xedaven,
rom diplomi an esa Tu is samecniero xarisxi miiRon. da
aseTi adamianebis ricxvi ufro da ufro izrdeba. arsebobs
vebgverdebi, romlebic specializebulia asakovani mdi
dari „mamiloebisTvis“ im gogonebis SerCevaze, romlebic
studenturi da saskolo sesxebis gadasaxdelad daxmarebas
eZeben. erT-erTi maTganis menejeris SefasebiT, mis saitze
daregistrirebulia daaxloebiT 280 000 studenti gogona.
maTgan mxolod mcire nawilia profesorobis msurveli.
umetesoba jandacvaSi, ganaTlebasa da socialur momsax
urebaSi mokrZalebuli karieris Seqmnas eswrafvis.3
Cems mexsierebaSi Semonaxuli swored aseTi ambebis safuZ
velze davwere statia The Guardian-isaTvis, imis Taobaze, Tu
ratom gavrcelda Occupy-s moZraoba ase swrafad amerikaSi.
es statia, Cemi CanafiqriT, nawilobriv aRweriTi xasiaTis,
nawilobriv ki prognozebis Semcveli unda yofiliyo:
Cven Tvalyurs vadevnebT amerikelTa axali Taobis Se
upovar TviTdamkvidrebas, Taobisa, romelic mouTmenlad
elis, rodis daasrulebs ganaTlebas, da am dros mas arc
raime saxis samuSaos povnis garantia aqvs da arc momavali,
Tanac kiserze uzarmazari vali adevs, romelsac aravin
SearCens. ramdenadac vici, maTi umetesoba muSebis an sxva
tipis mwiri materialuri SesaZleblobebis mqone ojaxe
bidanaa; eseni arian bavSvebi, romlebmac gaakeTes is, rac
miznad daisaxes _ iswavles, Caabares kolejSi da axla ar
amarto isjebian amis gamo, aramed damcirebulni da Seura
cxyofilni arian _ isini Seejaxnen cxovrebas, romelic maT
96
epyroba, rogorc valis arakeTilsindisier gadamxdelebs.
gana gasakviria, am axalgazrdebs saTqmeli hqondeT finans
uri magnatebisaTvis, romlebmac maT momavali mopares?
swored ise, rogorc evropaSi, aqac vxedavT kolosal
uri socialuri kraxis Sedegebs. Occupy-s wevrebi swored
ideebiT aRsavse adamianebi arian, romelTa energiasac
jansaRi sazogadoeba xalxis cxovrebis gasaumjobeseblad
unda mimarTavdes. amis nacvlad ki maT imisTvis iyenebs,
rom mTeli sistema daangrios.4
moZraoba gacilebiT ufro mravalferovani gaxda da mas
Si, studentebisa da axlaxan kursdamTavrebulTa garda, sx
vac bevri gaerTianda, magram, vfiqrob, Occupy-s monawileTa
umetesobisaTvis vali da warTmeuli momavali aqtiuri mo
qmedebis ZiriTad motivs warmoadgenda. es cxadyofs kide
vac, Tu ra ganasxvavebs Occupy-s „Cais smis moZraobisgan“,
romelsac ase xSirad adareben. demografiuli Tvalsaz
risiT, „Cais smis moZraoba“, ZiriTadad, Suaxnis asakis adami
anebs aerTianebs, romlebmac ukve moikides fexi cxovrebaSi.
2010 wels Catarebuli erT-erTi gamokiTxvis Tanaxmad, maTi
78% ocdaTxuTmet wels gadacilebuli iyo, aqedan naxevarze
meti _ ormocdaTxuTmet wels zeviT.5 amiT SeiZleba aixsnas,
Tu ratom aqvT am ori moZraobis wevrebs diametrulad gansx
vavebuli mosazrebebi valis Sesaxeb. marTalia, orive jgufi
principulad ewinaaRmdegeboda mTavrobis mxridan msxvili
bankebisaTvis daxmarebas krizisis daZlevaSi, magram, „Cais
smis moZraobis“ monawileTa SemTxvevaSi, es metwilad ritor
ika iyo. „Cais smis moZraobas“, realurad, saTave daudo viru
suli gziT gavrcelebulma videom, romelic Cawerilia 2009
wlis 19 Tebervals. masze aRbeWdilia CNBC-is reportiori
rik santeli, romelic Cikagos sasaqonlo birJis Senobidan
saubrobda da exeboda miTqma-moTqmas imis Taobaze, rom
amerikis mTavrobas, SesaZloa, valebSi Cavardnili saxlebis
mepatroneebisTvis daxmareba aRmoeCina. „Cven unda gaviRoT
finansebi dazaralebulTa ipoTekuri valebis dasafaravad?“
gamqirdavi toniT kiTxulobda santeli da dasZenda: „es ameri
kaa! aba, romel Tqvengans surs, ipoTekuri vali gadauxados
97
mezobels, romelsac ramdenime abazana aqvs da gadasaxadebs
ver ixdis?“ sxva sityvebiT rom vTqvaT, „Cais smis moZraobas“
safuZveli Cauyara adamianTa im jgufma, romelsac sakuTari
Tavi, sul mcire, kreditorebad mainc warmoedgina.
maTgan gansxvavebiT, Occupy iyo da aris, arsebiTad, pro
gresuli axalgazrdebis moZraoba _ SorsmWvreteli adami
anebisagan Semdgari jgufi, romlebic, sakuTari gziT mima
valni, moulodnelad uxeSad SeaCeres. isini wesebis mixed
viT TamaSobdnen, Tan xedavdnen, rom finansurma kastam
srulebiT ver SeZlo wesebis mixedviT TamaSi da daangria
msoflios ekonomika TaRliTuri garigebebiT; am kastis
gadarCena SesaZlebeli gaxda mTavrobis mxridan saswrafo
da safuZvliani Carevis Sedegad, amis mere man meti Zalau
fleba moipova da kidev ufro mowiwebiT epyrobian, vidre
manamde; am dros Tavad es axalgazrdebi „CamoaqveiTes“ da,
aSkarad, mudmiv damcirebasa da SeuracxyofaSi cxovreba
miusajes. amitom irCeven isini yvelaze ufro radikalur
pozicias, rac ki odesme amerikaSi Taobebs gamouxatavs:
pirdapiri mowodeba mmarTveli klasis politikis winaaR
mdeg, arsebuli politikuri sistemis sruli rekonstruq
cia, kapitalizmis aramxolod reformirebis, aramed misi
sruli demontaJis moTxovna (yovel SemTxvevaSi, bevri maT
gzavnils ase aRiqvamda).
SekiTxva N 3
102
kolejSi mowyobilTa raodenoba amerikaSi bolo oci wlis
ganmavlobaSi mkveTrad gaizarda, kursdamTavrebulTa
ricxvi igive darCa; Raribi muSebis rigebi axla dRiTidRe
ivseba im axalgazrdebiT, romlebmac saswavleblebi miato
ves, radgan swavlis gagrZeleba veRar SeZles, magram jer
kidev ixdian im periodis safasurs, rodesac leqciebs es
wrebodnen da, Cveulebriv, kvlavac ocneboben, rom odesme
swavlis dasrulebas SeZleben; arian aseve studentebi,
romlebic jer kidev yovel Rones xmaroben, rom swavla
gaagrZelon _ erTmaneTs uTavseben muSaobasa da swavlas.8
rodesac The Guardian-isaTvis statia davwere, disku
siis ganyofileba, rogorc wesi, savse iyo upativcemulo
bis gamomxatveli komentarebiT, romlebic sxvis xarjze
mcxovreb ganebivrebul bavSvebs ekuTvnoda. erTi komen
taris avtors aekviatebina, rom zogierT demonstrant
qals, romelTa saxeebic presis furclebma ukvdavyo, vard
isferi Tma hqonda. es adasturebda, rom zemoxsenebuli
„komentatorebi“ privilegirebul pirobebSi cxovrobdnen,
„realuri“ amerikelebisagan gancalkevebiT. erTi ram cxa
di iyo _ maT arasodes gautarebiaT didi xani niu-iorkSi.
iseve, rogorc 1960-iani wlebis stili _ grZeli Tma, mar
ixuanas mosawevi Cibuxebi, daxeuli maisurebi _ hipebTan
asocirdeboda, 1980-iani wlebis amerikaSi (umetesad patara
qalaqebSi) mcxovrebi muSaTa klasis warmomadgeneli axal
gazrdebisaTvis (romelTac bedma gauRima da samuSao hqon
daT) amave wlebis pankebis moZraobis stili _ vardisferi
Tma, tatuireba, pirsingi _ erTgvari uniforma gaxda. aseTi
imiji imave rols TamaSobs dRes amerikis udides qalaqebSi
aramyari, arastabiluri samuSaos mqone xalxisTvis. sak
marisia, mimoixedoT da daakvirdeT adamianebs, romlebic
klientebs yavas umzadeben, miaqvT amanaTebi an avejis gada
zidvaze muSaoben.
erTi mizezi, ris gamoc Zveli, 1960-iani wlebis dro
indeli antipaTia hipebsa da „yviTelCafxutianebs“ Soris
(Hard hats _ esaa metsaxeli amerikaSi mSeneblobaze momuSave
adamianebisa, romlebic gamoirCevian konservatizmiT yvela
103
sakiTxSi, maT Soris _ politikurSic. gadataniTi mniSvnelo-
biT, ase moixsenieben nebismier muSas, romelic ver itans e.w.
„grZelTmian inteligentebs“. red.) arasaimedo aliansSi ga
daizarda, isicaa, rom kulturuli barierebi gadailaxa;
nawilobriv _ imis gamoc, rom muSaTa klasis Semadgenloba
Seicvala, misi axalgazrda elementebi ki ufro advilad
SeiZleba gaixlarTon umaRlesi ganaTlebis sistemaSi, ro
melic dRiTidRe ufro eqspluatatoruli xasiaTisa xdeba
da funqcias TandaTan kargavs. magram, vfiqrob, rom aris
kidev erTi, ufro metad arsebiTi elementi _ es Tavad kap
italizmis cvalebadi bunebaa.
bolo wlebis ganmavlobaSi bevrs saubroben kapitaliz
mis finansizaciaze; zogierTi versiiT, mas „yoveldRiuri
yofis finansizaciad“ moixsenieben. aSS-sa da evropis bevr
qveyanaSi am process deindustrializaciac daerTo: aSS-is
ekonomikis mamoZravebeli Zala ukve eqsporti ki aRar aris,
aramed im produqciis moxmareba, romlis umetesi nawilic
okeanis gadaRma iwarmoeba; romlis safasursac sxvadasxva
saxis finansuri manipulaciebiT vixdiT. es SegviZlia vTq
vaT ekonomikis gabatonebul, e.w. FIRE seqtorze (FIRE _
Finance, Insurance, Real Estate _ finansebi, dazRveva, uZravi
qoneba). magaliTad, aSS-is saerTo korporaciuli mogebis
marto finansuri operaciebidan miRebuli wili, 1960-iani
wlebidan moyolebuli, gasammagda:
104
droisaTvis (ukve wlebis manZilze) mTel TavianT mogebas
iRebdnen ara manqanebis warmoebiT, aramed maTi finansi
rebiT. iseTi kompaniac ki, General Electric, Tavisi mogebis
naxevars safinanso ganyofilebidan iRebs. amgvarad, imis
gaTvaliswinebiT, rom 2005 wlisTvis saerTo korporaci
uli mogebis 38% safinanso kompaniebidan iqna miRebuli,
realuri cifri albaT bevrad gaizrdeboda, Tuki vian
gariSebdiT finansuri operaciebidan miRebul mogebasac
im kompaniebisa, romelTa biznesic oficialurad finansebs
ar ukavSirdeba. da am dros mTeli mogebis mxolod 7 an 8%
modis mrewvelobidan.*
rodesac 1953 wels General Motors-is prezidentma, Carlz
ervin uilsonma warmoTqva cnobili fraza: „rac kargia Gen-
eral Motors-isTvis, kargia amerikisTvis“, garkveul wreebSi
es gancxadeba korporaciuli qedmaRlobis mwvervalad mi
iCnies. warsuls Tu Tvals gadavavlebT, ufro advili mis
axvedri gaxdeba, Tu ras gulisxmobda is sinamdvileSi. im
droisTvis avtoindustrias uzarmazari mogeba mohqonda;
im fulidan, romelic General Motors-is msgavs kompaniebsa da
maT mmarTvelebTan miedineboda, lomis wili gadasaxadebis
saxiT saxelmwifo xazinaSi midioda (regularuli korpo
raciuli gadasaxadis ganakveTi prezident duait eizenhau
eris dros 52% iyo, xolo piradi gadasaxadis maqsimaluri
ganakveTi, magaliTad, korporaciaTa mmarTvelebisTvis _
91%). maSin saxelmwifos Semosavlebis ZiriTad nawils ko
rporaciuli gadasaxadebi Seadgenda. didi korporaciuli
gadasaxadebi kompaniebis mmarTvelebs ubiZgebda, ufro
maRali xelfasebi gadaexadaT (ratom ar unda gaenawilebi
naT mogeba TanamSromlebisaTvis da am gziT madlieri da
erTguli xelqveiTebis konkurentuli upiratesoba mainc
moepovebinaT, Tuki mTavrobas es fuli mainc unda waeRo?);
mTavroba gadasaxadebis saxiT Semosul Tanxebs xidebis,
gvirabebisa da gzatkecilebis mSeneblobisaTvis iyenebda.
105
es samSeneblo proeqtebi ki, Tavis mxriv, ara mxolod av
toindustriisaTvis iyo sasargeblo, isini qmnida axal
samuSao adgilebs da mTavrobis kontraqtorebs SesaZle
blobas aZlevda, gaemdidrebinaT politikosebi, romle
bic nadavls msxvili qrTamebisa da e.w. „atkatebis“ saxiT
anawilebdnen. Sedegebi, SesaZloa, ekologiuri Tvalsaz
risiT, katastrofuli yofiliyo (es gansakuTrebiT cxadi
gaxdeboda garkveuli xnis Semdeg), magram im dros korpo
raciis warmatebas, gadasaxadebsa da xelfasebs Soris urT
ierTkavSiri uwyveti keTildReobisa da ganviTarebis uz
runvelyofis utyuar saSualebad miiCneoda.
naxevari saukunis Semdeg ki Cven ukve aSkarad gansxvave
bul ekonomikur samyaroSi vxovrobT. mogebam, romelic
mrewvelobidan unda Semosuliyo, iklo. xelfasebi da Se
RavaTebi stagnacias ganicdis an mcirdeba; infrastruq
tura ingreva. miuxedavad amisa, 1980-ian wlebSi, rodesac
kongresma gaauqma kanoni, romelic mevaxSeobas krZalavda
(riTac daamkvidra saxelmwifos axali modeli, romelSic
aSS-is sasamarTloebi da policia iZulebuls xdis adami
ans, aiRos sesxebi, romelTa wliuri procenti SesaZloa
300-amdec ki avides; es iseTi garigebaa, romlis msgavsis
dadebac manamde organizebul danaSaulad miiCneoda), man,
aseve, TiTqmis nebismier korporacias misca saSualeba,
safinanso biznesSi CarTuliyo. sityvebi „saSualeba misca“
bolo winadadebaSi SesaZloa, cota ucnaurad mogeCvenoT,
magram kargad unda gvesmodes, rom im leqsikam, romelsac
am periodis aRwerisaTvis viyenebT, SesaZloa, advilad
dagvabnios. magaliTad, Cveulebriv, finansebTan dakav
Sirebul sakanonmdeblo cvlilebebze rodesac vsaubrobT,
mxedvelobaSi gvaqvs „deregulacia“, rac gulisxmobs, rom
saxelmwifo ganze dgeba da birJaze korporaciebis TamaSSi
ar ereva (ingl. deregulation _ regulirebis Sewyveta. termini
aRniSnavs qveynis biznesSi saxelmwifos Carevis xarisxis Sem-
cirebas. am politikis iniciatori iyo j. karteris adminis-
tracia. red.). Tumca es simarTles srulebiT ar Seesabameba.
mTavrobam nebismier korporacias darTo neba, finansuri
106
servisis industriis nawili gaxdes, riTac maT fulis miwo
debis moculobis gazrdis ufleba misca (ingl. create money
_ fulis miwodebis moculobis gazrda angariSebis gaxsnisa
da kreditebis gacemis gziT. red.). es imitom, rom, saerTod,
bankebi da sxva tipis fulis gamsesxeblebi, ar gascemen im
fuls, romelic ukve aqvT. isini fulis miwodebis moculo
bas sesxis gacemiT zrdian (am movlenas gulisxmobda henri
fordi Tavis cnobil frazaSi _ is aRniSnavda, rom, Tuki
amerikeli xalxi odesme mixvdeboda, rogor xorcieldeba
sabanko operaciebi, „revolucia ar daayovnebda“. feder
aluri rezervi zrdis fulis miwodebis moculobas da
sesxad aZlevs mas bankebs, romlebsac SeuZliaT, gaasesxon
maT rezervSi arsebul yovel erT dolarze aTi dolari.
amgvarad, federaluri rezervi, faqtobrivad, saSualebas
aZlevs maT, Tavis mxriv, gazardon fulis moculoba). mar
Talia, saavtomobilo kompaniebis safinanso ganyofilebebi
SezRudulni iyvnen, gaezardaT fulis miwodebis moculoba
(romelic ukan daubrundebodaT, rac saSualebas miscemda
maT, TavianTi gamoSvebuli manqanebi eyidaT), magram amgvari
sistema saSualebas aZlevda maT, mieRoT msuye mogeba pro
centebidan, mosakreblebidan da jarimebidan; sabolood, am
safinanso saqmianobasTan dakavSirebulma mogebam avtomo
bilebis warmoebidan miRebul mogebas bevrad gadaaWarba.*
amave dros, iseTi korporaciebi, rogoricaa General M otors,
General Electric da sxvebi, umsxvilesi bankebis msgavsad,
umetes SemTxvevaSi, araviTar federalur gadasaxads ar
ixdian. rakiRa maTi mogeba pirdapir xelisuflebaSi mid
ioda, mas qrTamis saxiT pirdapir politikosebs aZlevdnen
(qrTams ki saxeli gadaerqva da „korporaciuli lobire
ba“ ewoda), raTa daerwmunebinaT isini, ganexorcielebinaT
Semdgomi cvlilebebi kanonmdeblobaSi (romlebsac xSirad
Tavad kompaniebi SeimuSavebdnen), riTac gauadvildebodaT
maTi sakredito sistemis maxeSi moxvedrili moqalaqeebis
107
gan fulis amoReba. xolo vinaidan qveynis Sida Semosav
lebis samsaxuri (IRS) veRar iRebda sakmaris Semosavals ko
rporaciuli gadasaxadebisagan, xelisuflebac sul ufro
met Zalisxmevas axmarda am fulis amoRebas uSualod moqa
laqeTa piradi Semosavlebidan; anda, axla ukve finansurad
mZime mdgomareobaSi myofi xelisuflebis adgilobrivi
organoebis SemTxvevaSi, axorcielebda TiTqmis analogiur
kampanias mosakreblebisa da jarimebis gazrdis gziT.
Tuki 1950-ian wlebSi korporaciebsa da mTavrobas Soris
arsebuli urTierToba cotaTi mainc waagavda legendarul
„Tavisufali konkurenciis kapitalizms“, romelsac, wesiT,
amerika unda efuZnebodes, amJamindeli sistemis SemTx
vevaSi, Zneli saTqmelia, saerTod, ratom viyenebT sityva
„kapitalizms“.
jer kidev kolejSi viswavle, rom kapitalizmi aris
sistema, romelSic kerZo firmebi mogebas naxuloben sxve
bis daqiravebiT produqciis warmoebisa da gayidvisaTvis;
meore mxriv, is sistemebi, romlebSic msxvili moTamaSeebi,
martivad rom vTqvaT, pirdapir arTmevdnen qonebas sxvebs
Zalisa da muqaris gamoyenebiT, feodalizmad moixseniebo
da.* am ganmartebis Tanaxmad, is, rasac Cven „uolstrits“
vuwodebT, sul ufro metad emsgavseba kliringis palatas,
romelic vaWrobisa da feodaluri gadasaxadebis saqmeebs
agvarebs, anda, ufro uxeSad rom vTqvaT, TaRliTobasa da
gamomZalvelobas, maSin, roca saqmianobis areali im mrewve
li kapitalistebisa, romlebic 1950-iani wlebis principebs
mihyvebian, sul ufro metad izRudeba da moicavs iseT
qveynebs, rogoricaa indoeTi, brazilia an komunisturi Ci
108
neTi. ra Tqma unda, aSS-s kvlavac aqvs industriuli baza,
gansakuTrebiT iaraRis, samedicino aparaturisa da saso
flo-sameurneo teqnikis warmoebaSi. Tumca, Tu samxedro
produqciis warmoebas ar CavTvliT, mrewvelobis roli
bolodroindeli korporaciuli mogebis SeqmnaSi sul
ufro mcirdeba.
2008 wlis krizisma cxadyo, rom mTavrobas aramarto
surda, fulis beWdvis ufleba mieca iseTi organizaciebi
saTvis, romlebic „metismetad didni iyvnen saimisod, rom
gakotrebuliyvnen“, aramed surda, Tavad gaezarda fu
lis moculoba uzarmazari masStabiT, rom maTi krizisi
dan gamoyvana SeZleboda, im SemTxvevaSi, Tu isini prob
lemebs Seuqmnidnen sakuTar Tavs korufciaSi CarTviT an
„idioturi“ sesxebis gacemiT. aman saSualeba misca iseT
organizaciebs, rogoric amerikis bankia, es „axalgamomcx
vari“ fuli swored im politikosebisaTvis gaenawilebi
naT, romlebmac mxari dauWires maT krizisidan gamoyvanas;
amgvarad, maT SeinarCunes ufleba, hyolodaT sakuTari
lobistebi; isini, Tavis mxriv, swored iseT kanonebs Se
qmnidnen, romlebic, savaraudod, „biznesis regulirebas“
ganapirobebdnen. da es yvelaferi xdeboda maSin, roca maT
lamis gaanadgures msoflio ekonomika. sruliad gaugebar
ia, ratom ar unda miiCneodnen amgvari firmebi federal
uri mTavrobis nawilad, Tu ar CavTvliT imas, rom mogebas
isini TviTon itoveben.
gamodis, rom rigiTi adamianebis Semosavlebis uzarmaz
ari nawili, faruli gadasaxadebisa da, gansakuTrebiT, ja
rimebis saxiT, am mZarcveluri sistemis „gamokvebas“ xmarde
ba. maxsovs, erTxel Macy’s-s (universaluri maRaziebis qseli
niu-iorkSi. red.) gamyidvelma Macy’s-s gadaxdis baraTis
SeZenaze damiyolia, rom 120-dolariani Rey-Ban-is saTvale
meyida. sanam qveynidan xangrZlivi droiT gavemgzavre
bodi, warvadgine gadaxdis qviTari baraTze dafiqsirebuli
davalianebis dasafaravad, magram, rogorc Cans, daaxloebiT
2,75 dolariT naklebi daviTvale. rodesac ramdenime Tvis
Semdeg davbrundi, aRmovaCine, rom gadaxdis dagvianebis
109
gamo raRac jarimismagvari 500 dolari damgroveboda. Cven
Cvevad ar gvaqvs, aseTi cifrebi daviTvaloT, radgan isini
TiTqos vali ki ara, codvis sazRauria: maTi gadaxda imitom
giwevs, rom raRac arasworad gaakeTe (Cems SemTxvevaSi, cu
dad gamoviTvale maTematikuri jami da damaviwyda, meTxova,
qviTari Cems sazRvargareTis misamarTze gadmoegzavnaT).
faqtobrivad, mTeli sistema isea awyobili, rom Cven aseTi
Secdomebi davuSvaT, radgan, zogadad, korporaciuli mo
geba damokidebulia swored amaze.
saSualo amerikelis Semosavlis ra nawili iyris Tavs
safinanso momsaxurebis industriaSi, procentebis, ja
rimebis, mosakreblebis, teqnikuri momsaxurebis safasur
is, zednadebi xarjebis dazRvevis, uZravi qonebis maklerTa
sakomisios da sxv. saxiT? eWvgareSea, am industriis qomagi
daiwyebs mtkicebas, rom am Tanxis nawili kanonieri momsax
urebis safasuria (magaliTad, uZravi qonebis makleris sa
komisio), magram, xSir SemTxvevaSi, am Tanxis gadaxda im ada
mianebsac ekisrebaT, romlebmac Tavad ipoves bina, romlis
yidvasac apireben. uZravi qonebis seqtorma iseTi kanonebi
mogvaxvia Tavs, romlebic, faqtobrivad, SeuZlebels xdis
binis SeZenas, Tu zemoT aRniSnul gadasaxads ar gadaixdi.
sxva Tu araferi, is faqti namdvilad udavoa, rom aseTi
gadasaxadebi ukanaskneli aTwleulebis ganmavlobaSi maso
brivad gaizarda, ise, rom momsaxurebis sfero SesamCnevad
arc gafarToebula da arc gaumjobesebula.
saSualo amerikuli ojaxis Semosavlis ra nawili Jo
navs misi biujetidan da Caedineba finansuri momsaxurebis
industriaSi? raodenobrivi monacemebi, ubralod, xelmis
awvdomi araa (Tavad es faqti ukve mravlismetyvelia, imi
tom rom amgvari monacemebi TiTqmis sxva yvelafris Sesaxeb
xelmisawvdomia). Tumca SegviZlia, garkveuli warmodgena
mainc SeviqmnaT. federaluri rezervis „finansur valde
bulebaTa koeficienti“ gvauwyebs, rom ukanaskneli aT
wleulis ganmavlobaSi saSualo amerikulma ojaxma Tavisi
Semosavlis daaxloebiT 18% daxarja sesxebis dafarvasa
da msgavsi valdebulebebis Sesrulebaze. es araadekvatu
110
ri monacemia mravali TvalsazrisiT (is moicavs ZiriTa
di Tanxis gadasaxadebsa da uZravi qonebis gadasaxadebs,
magram masSi ar Sedis jarimebi da mosakreblebi), magram
zogadi SefasebisaTvis mainc sakmarisia.
am dokumentSi aseve naTqvamia, rom amerikelTa umrav
lesobis mier gamomuSavebuli yoveli xuTi dolaridan erT
dolari mainc sxvadasxva formiT pirdapir uolstrits mis
dis (aq „uolstritSi“ igulisxmeba misi farTod gavrcele
buli gageba; es erTgvari koduri sityvaa mTlianad finans
uri seqtoris aRsaniSnavad). magram, ra Tqma unda, „saSualo
amerikeli“, realurad, arc arsebobs. finansuri industri
is mier yvela erTnairad arc iZarcveba. pirvel rigSi, unda
iTqvas, rom am fulis umetesobas, ubralod, finansur kom
paniaTa mmarTvelebi ijibaven (mTeli es bankirTa bonusebi
da a. S.), garkveuli Tanxa ki xelaxla gadanawildeba divi
dendebis saxiT. Tumca es yvelas ar mouwevs. krizisamde
arsebobda mosazreba, rom garigebaSi yvela monawileobda;
rom kapitalizmi gaxda saxalxo biznesi, romelSic yvela
amerikeli monawileobda Tavisi kapitaldabandebebiTa da
sapensio angariSebiT. es Zalian gazviadebuli warmodgena
iyo da krizisis Semdeg, roca 401(k)-m uzarmazari zarali
ganicada (401(k) _ esaa aSS-is sagadasaxado kodeqsis muxli.
misi nomris mixedviT moixsenieben dagrovebiT sapensio geg-
mas, romelic am muxlSi Camoyalibebul sagadasaxado sqemas
efuZneba. red.), xolo msxvili investorebis mdgomareoba
swrafad gamosworda, ase ukve aravin aRar fiqrobda. ve
ravin uaryofs, rom mogebis sistema kvlavac iseTia, ro
goric iyo: es aris fulis xelaxali gadanawileba maTze,
vinc saTaveSi dgas. sabolood, mogebulni rCebian isev mdi
dari amerikelebi, mniSvneloba ara aqvs, saqmianoben Tu ara
isini finansur seqtorSi. uamravi danarCeni adamianis Semo
savlis garkveuli nawili ki saxelmwifo xazinaSi miedineba.
meore mxriv, am finansuri kvebiTi jaWvis (greberi fi-
nansuri urTierTobebis gamosaxatavad biologiur termins
iyenebs. „kvebiTi jaWvi“ gulisxmobs mcenareebis, cxovelebis,
sokoebisa da mikroorganizmebis garkveuli saxeobebis urTi
111
erTdamokidebulebas, romelic emyareba princips: sakvebi _
momxmarebeli. organizmebis Tanmimdevroba uzrunvelyofs
nivTierebaTa da energiis etapobriv gadatanas wyarodan
momxmarebelSi. red.) qveda rgolis poziciaze myofT yov
elTvis araproporciulad, araTanazomierad metis gadaxda
uwevT (da es sruli WeSmariteba gaxlavT, ra kriteriume
biTac ar unda mivudgeT mas, iqneba es rasa, sqesi, asaki
Tu dasaqmebis saxeoba). magaliTad, 2004 wels Tvrametidan
ocdaoTx wlamde axalgazrdebi iZulebulni iyvnen, Tavi
anTi Semosavlebis 22% sesxebis dasafaravad gadaexadaT (es
moicavs ZiriTadi Tanxis procentebs, magram ara sabanko
momsaxurebis gadasaxadebs, Senatanebsa da jarimebs). aqedan
mexuTedma Tavisi Semosavlis daaxloebiT 40% gadaixada.
kidev ufro uaresi iyo ocdaxuTidan ocdaToTxmet wlamde
asakis mosaxleobis mdgomareoba (es swored is kontingen
tia, romlis mdgomareobazec studenturma sesxebma Zlieri
gavlena iqonia): maT sakuTari Semosavlebis, saSualod,
meoTxedi daxarjes valebis gadaxdaze. yvela es monacemi
asaxavs axalgazrda amerikelebis mdgomareobas mTliano
baSi, maTi ganaTlebis miuxedavad. aRarafers vambobT
amerikuli ojaxebis daaxloebiT 22%-is xvedrze, romelTa
mdgomareoba imdenad mZimea, rom maT Cveulebriv (tradici
ul) sesxebze saerTod ar miuwvdebaT xeli da iZulebuli
xdebian, lombardebs, avtolombardebsa da e.w. payday loan-
ebis (moklevadiani samomxmareblo sesxi mcire Tanxaze, maRa-
li procentiT, momdevno Tvis xelfasis uzrunvel yofiT.
ingl. payday loan _ sityvasityviT _ xelfasis dRis sesxi. red.)
ofisebs mimarTon, sadac maTi wliuri saprocento ganakve
Ti 800%-s aRwevs.
aseTi iyo mdgomareoba jer kidev krizisamde.
2008 wlis Semdeg amerikaSi yvela, visac ki valis Semci
rebis raime saSualeba hqonda da, aqedan gamomdinare, SeeZ
lo, Tavisi Semosavlebis nawili uolstritze gadaesrola,
saswrafod asec moiqca _ isini an elvis siswrafiT ixdid
nen sakredito baraTebis davalianebas, an uars ambobdnen,
112
adaexadaT ipoTekuri sesxebi, romelTa sanacvlod gira
g
od Cadebuli uZravi qoneba likvidurobas kargavda (e.w.
underwater mortgage).
qvemoT mocemuli grafiki (vertikalur xazze mocemu
lia sufTa, e. w. gankargvadi Semosavlebis procentuloba,
xolo horizontalurze _ Sinameurneobebis valis momsaxu
rebis koeficienti) dagexmarebaT, ukeT dainaxoT, ramdenad
mkveTri iyo es cvlileba:
113
jamuri davalianeba da misi Semadgenloba
ipoTeka revolvirebadi avtosesxi sakredito studenturi sxva
(ganaxlebadi) baraTi sesxi
sesxi
72% 5% 6% 6% 8% 3%
SekiTxva 4
118
eRiarebinaT is, rac pirdapir maT Tvalwin xdeboda. Tavda
pirvelad saSineleba iyo _ jinia belafontes mier The Times-
Si gamoqveynebuli statiis Semdeg yvela saxis mediasaSu
alebebSi dausrulebeli aurzauri atyda _ isini Occupy-s
araseriozulobaSi adanaSaulebdnen, radgan man uari Tqva,
konkretuli moTxovnebis CamonaTvali wamoeyenebina. TiTq
mis yovelTvis, rodesac wamyvani mediasaSualebebis Jur
nalistebs Occupy Wall Street-is Sesaxeb intervius vaZlev,
vismen erTsa da imave sentencias sxvadasxva formulirebiT:
rogor apirebT Sedegis miRwevas, Tuki ar gindaT lider
Ta struqturis Seqmna an moTxovnaTa CamonaTvalis Sedge
na? da ra aris mTeli es anarqistuli nonsensi-konsensusi
_ gafarCxuli TiTebi? ver xvdebiT, rom es radikaluri ena
xalxs dagaSorebT? am gziT verasodes SeZlebT namdvili
amerikelebis gulebamde misvlas.
rodesac svam kiTxvebs: a) ratom ambobs uars Occupy Wall
Street liderobis struqturis Seqmnaze? da b) ratom ar
wamovayeneT konkretuli politikis programa? es niSnavs,
rom wamoWri erTsa da imave sakiTxs sxvadasxva formiT: ra
tom ar gvaqvs kontaqti arsebul politikur struqturas
Tan, rom, sabolood, misi nawili gavxdeT?
vinmem rom samaxsovro albomi Seadginos, romelSic
Seitanda yvela drois yvelaze cud rCevebs, amgvari rCe
va albaT masSi sapatio adgils daikavebda. 2008 wlis fi
nansuri katastrofis Semdeg dausruleblad cdilobdnen,
erovnuli moZraoba amerikis finansuri elitis mier war
moebuli Zarcva-glejisaTvis daepirispirebinaT, Tanac im
midgomebis gamoyenebiT, romlebsac am tipis Jurnaliste
bi gvTavazobdnen. yvela maTgani warumatebeli aRmoCnda.
umetesoba Zalian cudad damTavrda.* mxolod mas Semdeg,
rac gamoCnda moZraoba, romelic gadaWriT ambobda uars,
tradiciuli gziT evlo, romelic uaryofda arsebul
* amis erT-erTi cnobili magaliTia ufro adre, 2011 wlis 14 ivniss, jguf Em-
pire State Rebellion-is mowodeba zukotis parkis dasakaveblad federaluri rez
ervis mmarTvelTa sabWos Tavmjdomaris, ben bernankes gadadgomis moTxovniT.
am aqciaze mxolod oTxi kaci mivida.
119
politikur sistemas, rogorc Tavisi arsiT uzneos, ro
melic mouwodebda amerikuli demokratiis srulad ga
naxlebisaken, „okupaciebi“ Zalian male mTel qveyanas moe
do. aSkaraa, rom moZraoba warmatebuli aRmoCnda ara „imis
miuxedavad“, rom masSi anarqistuli elementi ido, aramed
swored am faqtoris gamo.
a anarqistebisaTvis (rogoric Tavadac gaxldiT, anu
iseTi adamianebisaTvis, romlebsac did koaliciaSi muS
aoba surT iqamde, sanam TanamSromloba horizontalur
principebze iqneba agebuli) es forma swored is iyo, raze
dac amdeni xnis ganmavlobaSi vocnebobdiT. aTwleulebis
ganmavlobaSi anarqistuli moZraobis wevrebi Cveni Semo
qmedebiTi energiis umetes nawils egalitaruli (is, rac
Tanasworobas, Tanasworuflebianobas ukavSirdeba. red.)
politikuri procesebis ganviTarebas vaxmardiT, romleb
sac realuri Sedegi hqonda. saubaria uSualo demokratiis
iseT formebze, romlebic nebismier TviTmmarTvel sazoga
doebaSi imuSavebs, saxelmwifosgan damoukideblad. mTe
li es proeqti im rwmenas efuZneboda, rom Tavisufleba
gadamdebia. yvelam kargad vicodiT erTi ram _ praqtiku
lad, SeuZlebeli iyo, saSualo amerikeli dagerwmunebina
imaSi, rom WeSmaritad demokratiuli sazogadoeba SeiZle
ba Camoayalibo oratoruli gamosvlebis saSualebiT. ma
gram maTTvis amis demonstrireba SeiZleboda. roca Seni
TvaliT naxav, rom aTasi, an ori aTasi adamiani iRebs kole
qtiur gadawyvetilebas TviTon, liderTa struqturis
gareSe, da misTvis motivacias mxolod moraluri norme
bi da solidaroba warmoadgens, _ marTla Segecvleba um
Tavresi Sexedulebebi imis Taobaze, Tu rogori SeiZleba
iyos sinamdvileSi politika da, aqedan gamomdinare, ada
mianis cxovreba. jer kidev „msoflio samarTlianobis moZ
raobis“ dReebSi Cven miviCnevdiT, rom Tuki SevZlebdiT,
mTeli msoflios masStabiT, rac SeiZleba, meti adamian
isaTvis gagvecno uSualo demokratiis es axali formebi,
uSualo demokratiis tradiciebi, safuZveli Caeyreboda
axal, globalur demokratiul kulturas. magram, rogorc
120
zemoT aRvniSne, Cven aqtivistTa getoebidan gamoRwevac
ki ver SevZeliT; amerikelTa umetesobam verc ki gaigo,
rom uSualo demokratia Cveni moZraobisTvis damaxasiaTe
beli aseTi mniSvnelovani Strixi iyo, romelic sxvebisgan
gamogvarCevda; mediam maTi yuradReba gadaitana „Slemebi
ani“ axalgazrdebis imijze, romlebic vitrinebs amsxvrevd
nen; reportiorebi gamudmebiT amtkicebdnen, rom mTeli
am diskusiebis sagani iyo dadebiTi da uaryofiTi mxaree
bi imisa, rasac isini daJinebiT moixseniebdnen „Tavisuf
al vaWrobad.* 2003 wlis Semdeg, roca omis sawinaaRmdego
moZraobebma asiaTasobiT amerikelis mobilizeba SeZlo,
amerikaSi aqtivizmi Senelda da is ierarqiuli koaliciebis
Zvelebur vertikalur politikas, qarizmatul liderebsa
da transparantebian demonstraciebs daubrunda. magram
bevrma udreki sulis adamianma Cven Soris mainc SeinarCuna
uryevi rwmena. bolos da bolos, Cven xom sakuTaricxovre
ba swored am princips mivuZRveniT _ rom mTavaria rwmena,
romelsac veraferi moereva. magram amave dros Cven, Sei
Zleba iTqvas, ver SevniSneT erTi ram _ ukve aRarc gvje
roda, rom SesaZloa, marTla mogvepovebina gamarjveba.
da mogvianebiT asec moxda. rodesac bolos zukotis
parkSi mivedi, manamde, vidre iqidan gamogvaZevebdnen, da
vuyurebdi, rogor iyenebda masobrivi Sekrebebis dros
121
Cvens yvela Zvel Jestebis niSans adamianebis mraval
ferovani jgufi, romelic mosaxleobis sxvadasxva fenisa
gan Sedgeboda (Suaxnis mSeneblebidan dawyebuli, axalgaz
rda mxatvrebiT damTavrebuli), Cemma Zvelma megobarma,
„xeze mjdomare“ ekoanarqistma priam, romelic axla parkSi
videodokumentalistis movaleobas asrulebda, gamimxila:
„drodadro sakuTar Tavs vCqmet, raTa davrwmunde, rom es
yvelaferi sizmari ar aris.“
maSasadame, sakvanZo SekiTxva ase Camoyalibdeba: mTa
vari is ki araa, Tu ratom daiwyo sabolood uolstritis
sawinaaRmdego moZraoba (simarTle giTxraT, 2008 wlis ko
lafsis Semdeg bevrs ukvirda, Tu ratom ar daiwyo amgvari
ram) aramed is, Tu ratom miiRo man es forma? pasuxi Ta
visTavad cxadia. erTi ram, rac amerikaSi yvela im adamians
aerTianebs, romlebic politikur fenas (memarcxenes Tu
memarjvenes) ar miekuTvnebian, aris antipaTia politikosTa
mimarT. gansakuTrebiT „vaSingtoni“ aRiqmeba safuZvelSive
gaxrwnil ucxo sxeulad, romlis Zalaufleba da gavlena
sapnis buSts hgavs. 2008 wlidan moyolebuli, TiTqmis Seu
Zlebeli gaxda im faqtis ugulebelyofa, rom vaSingtoni
mowodebulia, uolstritis interesebs emsaxuros. Tumca
es mainc ver xsnis, Tu ratom moizida amdeni adamiani moZ
raobam, romelic absoluturad uaryofda nebismieri saxis
arsebul politikur institutebs.
127
da.* mas gamudmebiT sdebdnen brals TaRliTobaSi, sicrueSi,
respublikelebTan saidumlo garigebaSi; aRniSnavdnen, rom
man „orpartiuli kompromisis“ sababiT ganzrax gauSva xel
idan mis xelT arsebuli yvela Sansi, progresuli cvlile
bebi ganexorcielebina. am debatebisas gamovlenili Zlieri
siZulvili SesaZloa, gasakviri iyos, magram, amave dros,
savsebiT gasagebicaa, Tu gaviTvaliswinebT erT garemoebas
_ am adamianebs gulmxurvaled sjerodaT, rom SeerTebul
StatebSi arCevnebis gziT progresuli politikis gatareba
SeiZleboda. raki obamam amis gakeTeba ver SeZlo, xalxs
isRa darCenoda, daeskvna, rom nebismieri amgvari proeqti
ganwiruli iqneboda. bolos da bolos, varskvlavebs ameri
kis politikur caze SeiZleboda, odesme kidev hqonodaT
iseTi xelsayreli ganlageba, rogoric 2008 wels? im wels
arCevnebi ise warimarTa, rom demokratebs kongresis orive
palatis gakontrolebis SesaZlebloba miecaT; demokrati
uli partiis kandidati „cvlilebis“ platformiT movida
xelisuflebaSi maSin, rodesac ekonomikuri krizisi iseT
fazaSi Sevida, rom radikaluri zomebis miReba gardauvali
iyo. am periodSi respublikelTa ekonomikurma politikam
ukiduresi diskreditacia ganicada da xalxi ise brazobda
qveynis finansur elitaze, umetesoba mzad iyo, mxari daeWi
ra mis winaaRmdeg mimarTuli TiTqmis nebismieri politiki
saTvis. im dros Catarebuli sazogadoebrivi azris gamok
iTxvebis Tanaxmad, amerikelTa absoluturi umravlesoba
mxars uWerda ipoTekarTa daxmarebis programas, magram
ara im bankebis krizisidan gamoyvanas, „romlebic metis
metad didebi iyvnen saimisod, rom gakotrebuliyvnen“ (ra
uaryofiTi gavlenac ar unda moexdina amas ekonomikaze). am
SemTxvevaSi ki obamas pozicia araTu sruliad sapirispiro
aRmoCnda, aramed, faqtobrivad, ufro konservatoruli,
* mdgomareoba cotaTi Seicvala, rodesac saprezidento arCevnebis kampaniis
samzadisi daiwyo (igulisxmeba obamas meore winasaarCevno periodi. red.), radgan
sakanonmdeblo sakiTxebSi konkretuli problemebis nakleboba SeimCneoda da
igrZnoboda respublikelTa gamarjvebis aSkara safrTxe; magram veWvob, amis
mizezi isic iyo, rom Zalian bevrma progresulad moazrovne adamianma saerTod
Sewyvita winasaarCevno politikisTvis Tvalyuris devneba.
128
vidre jorj uolker buSisa: demokratiuli partiis warmo
madgenlis, barni frenkis zewoliT, buSis administracia,
romelic ukve tovebda TeTr saxls, daTanxmda, TARP-is
programaSi (The Troubled Asset Relief Program _ aSS-is mTavro-
bis programa finansuri seqtoris gasaZliereblad. is war-
moadgenda 2008 wlis substandartuli ipoTekuri krizisis
dasaZlevad mimarTuli RonisZiebebis Semadgenel nawils.
mTargm.) Seetana ipoTekuri sesxebis nawilobrivi Camowera
im pirobiT, Tuki amas obama daamtkicebda. obamam gadawyvi
ta, ar daemtkicebina. mniSvnelovania, es gvaxsovdes, radgan
Semdeg gavrcelda miTebi, TiTqos obamas imis gamo akri
tikebdnen, rom is radikaluri socialisti iyo da metisme
tad Setopa; sinamdvileSi dauZlurebulma da dakninebulma
respublikurma partiam aRorZineba mxolod imitom SeZlo,
rom obamas administraciam uari Tqva ideologiuri alter
nativis Seqmnaze da amis nacvlad respublikelTa ekonomi
kuri midgomebis umetesoba gadmoiRo.
da mainc, araviTari radikaluri cvlileba ar ganxor
cielebula; uolstritma kidev ufro didi gavlena moipova
politikur procesebze, „progresul“ nawils amomrCevelTa
TvalSi Cirqi moecxo, radgan is asocirdeboda, arsebiTad,
konservatorul, korporaciebisadmi keTilganwyobil pozi
ciasTan, da, raki respublikuri partia erTaderTi Zala aR
moCnda, romelsac raime saxis radikaluri poziciis daWera
surda, politikurma centrma memarjveneebisaken gadain
acvla. cxadia, Tuki progresuli cvlilebebi 2008 wels
arCevnebis gziT ver ganxorcielda, maTi gatareba sruliad
SeuZlebeli yofila. amerikeli axalgazrdebis didi umrav
lesobac, rogorc Cans, swored am daskvnamde mivida.
cifrebi Tavad metyveleben. 2008 wels im axalgazrdebis
ricxvi, romlebic arCevnebSi monawileobdnen, samjer meti
iyo oTxi wlis winandelTan SedarebiT, baraq obamas arCevi
dan ori wlis Semdeg ki is 60%-iT daeca. es ar momxdara imis
gamo, rom axalgazrda amomrCevlebma poziciebi Seicvales
(maTSi, vinc arCevnebze gamocxadda, demokratebis mxardam
WerTa raodenoba procentuli TvalsazrisiT igive iyo,
129
rac manamde), aramed imitom, rom maT saerTod aiRes xeli
am procesze,* riTac saSualo asakis „Cais smis moZraobis“
wevrebis umravlesobas arCevnebis procesis marTvisa da ga
kontrolebis saSualeba misces, da obamas administraciac,
Sesabamisad, morCilad gadaixara marjvniv.
amgvarad, rogorc samoqalaqo, ise ekonomikur sakiTxebSi
axalgazrda Taobas yvelanairi safuZveli hqonda, efiqra,
rom man dadgenili wesebis Tanaxmad gaakeTa yvelaferi, ise,
rogorc saWiro iyo, magram sanacvlod veraferi miiRo. obam
am am adamianebs swored is waarTva, ris micemasac didi rixiT
hpirdeboda _ imedi, imedi imisa, rom instituciuri saSuale
bebiT raime saxis mniSvnelovani cvlilebebis ganxorcielebis
momswreni gamxdariyvnen, romlebic maT cxovrebas daetyo
boda. Tuki surdaT maT winaSe mdgari problemebis mogvare
ba, Tuki surdaT, amerikaSi nebismieri tipis demokratiuli
gardaqmna enaxaT, sxva gzebisaTvis unda miemarTaT.
SekiTxva 5
130
bas warmoadgendnen. xelisuflebis momxreni yovelTvis
cdilobdnen, mieCqmalaT es sawyisi monacemebi. memarjvene
komentatorebi xSirad geslianad aRniSnaven: ubralo
amerikelebs „rom gaegoT“, Tu vin iyvnen OWS-is dawyebis
iniciatorebi, maSinve mkveTrad SeecvlebodaT ganwyoba da
daiSlebodnen. sinamdvileSi yvelanairi safuZveli gvaqvs,
gvjerodes, rom amerikelebs (politikuri speqtris romel
mxaresac ar unda idgnen isini) aramxolod imaze metad surT
radikaluri gadawyvetilebebis ganxorcieleba, vidre amas
mediasa da oficialuri azris Camoyalibebaze zegavlenis
mqone pirebi (e. w. opinion maker-ebi) aRiareben; OWS-is mim
zidvelobis ZiriTadi mizezi swored misi yvelaze ufro
revoluciuri aspeqtebia _ is ar cnobs arsebuli poli
tikuri institutebis kanonierebas, surs, eWvqveS daayenos
Cveni ekonomikuri sistemis fundamenturi principebi. cxa
dia, yovelive es warmoSobs SekiTxvebs, romlebsac sakiTxis
siRrmisken mivyavarT: „vin arian sinamdvileSi es adamianebi,
romlebic „qmnian“, ayalibeben gabatonebul mosazrebas?“
„ras emsaxurebian masmediis wamyvani saSualebebi?“ aSS-Si
pativs scemen mosazrebebs, romlebsac gamoTqvamen Jur
nalistebi, gansakuTrebiT, teleJurnalistebi, gazeTebis
mimomxilvelebi da popularuli blogerebi, romlebic
iseT didi vebgazeTebisTvis weren, rogoricaa The Atlantic
da The Daily Beast. es adamianebi sakuTar Tavs moyvarul so
ciologebad warmogvidgenen, romlebic amerikeli xalxis
poziciebsa da ganwyobas mimoixilaven. maTi gancxadebebi
imdenad ucnauri, mcdari da damabnevelia, rom survili
giCndeba, sakuTar Tavs dausva SekiTxva, Tu ra xdeba sinamd
vileSi. erTi magaliTi maxsendeba: roca 2000 wels jorj
uolker buSisa da al goris arCevnebis Sedegebi sasamarT
loSi gasaCivrda, gavlenis mqone eqspertebma da politikur
ma komentatorebma maSinve daafiqsires ukiduresi pozicia,
rom „amerikel xalxs“ ar moswonda gawelili procesi da
surda, sakiTxi rogorme saswrafod gadawyvetiliyo (mniSvn
eloba ar hqonda, vis sasargeblod gadawydeboda is). magram
male sazogadoebrivi azris gamokiTxvis Sedegebma gamoavli
131
na, rom sinamdvileSi amerikel xalxs swored rom sapirisp
iro ram surda: absolutur umravlesobas sakmaod keTil
gonivruli survili hqonda, gaego, Tu vin moigo realurad
arCevnebi, ramdeni xanic ar unda dasWirveboda amis garkve
vas. Tumca amas eqspertebze srulebiT ar umoqmedia. isini
maSinve gadaerTnen „sxva arxze“ da ganacxades, rom is, rac
maT adre Tqves, SesaZloa, jerjerobiT sinamdviles ar Seef
ereboda, magram Zalian male aucileblad ase iqneboda (ra
sakvirvelia, gansakuTrebiT im SemTxvevaSi, Tu maTi msgavsi
adamianebi, romlebic sazogadoebrivi azris Camoyalibebaze
zegavlenas axdenen (opinion maker-ebi), kvlav dausruleblad
gaagrZelebdnen am Sexedulebis sxvebisTvis Tavze moxvevas).
isini sayovelTaod gavrcelebuli Sexedulebebis igive
„distributorebi“ arian, romlebmac 2008 da 2010 wlis arCev
nebis Sedegebi damaxinjebulad warmogvidgines. 2008 wels,
ekonomikuri krizisis dros, Cven vnaxeT, rogori damarcxe
ba igemes respublikelebis imedgacruebulma amomrCevlebma
da rogor warmoiSva axalgazrda amomrCevelTa talRa, ro
melic radikalur cvlilebebs memarcxeneebisagan moeloda.
rodesac amgvari cvlilebebi ar ganxorcielda da finansuri
krizisic gagrZelda, axalgazrdoba da progresuli amom
rCevlebi suliT daecnen da Camoyalibda Suaxnis ukmayofilo
amomrCevelTa moZraoba, romelic kidev ufro radikalur
cvlilebebs memarjveneebisagan moiTxovda. „sayovelTaod
gavrcelebul Sexedulebebs“ Tu daveyrdnobiT, radikaluri
cvlilebebis moTxovnaTa es seria gamokveTili ekonomikuri
krizisis fonze im mosazrebis dasturad unda warmovidginoT,
rom amerikelebi meryevi centristebi arian. faqtobrivad,
TandaTanobiT aSkara xdeba, rom medias aRara aqvs funqcia,
amerikelebs uTxras, Tu rogor ifiqron; man unda daarwmunos
sul ufro metad gabrazebuli da gaucxoebuli sazogadoebis
wevrebi, rom mezoblebi maT daskvnebs ar iziareben. logika
daaxloebiT iseTivea, rogorsac mimarTavdnen, rom amomrCev
lebi mesame partiis variantis usargeblobaSi daerwmunebi
naT: im SemTxvevaSic ki, Tuki mesame partiis warmomadgeneli
(anu konkurenti arCevnebSi) iseT Sexedulebebs gamoTqvams,
132
romlebsac amerikelTa umetesoba iziarebs, mosaxleobas
gamudmebiT afrTxileben, fuWad ar daxarjos Tavisi xma im
kandidatze, romelic, marTalia, xalxis pozicias gamoxatavs,
magram mas xmas mainc aravin miscems.* Znelia, gaixseno ufro
naTeli magaliTi imisa, rom, bolos da bolos, SeiZleba enam
giyivlos da Seni winaswarmetyvelebac amitom axdes. Sedegi
ki gabatonebuli ideologiaa _ iseTi konservartoruli cen
trizmi, romelic miiCnevs, rom mniSvnelovania zomiereba da
status-kvos SenarCuneba. am ideologias sinamdvileSi aravin
iziarebs (garda, rasakvirvelia, Tavad eqspertebisa), magram,
miuxedavad amisa, yvelas hgonia, rom, TviTon ara, magram sxva
danarCeni misi mimdevaria.
albaT mizanSewonili iqneba, davsvaT SekiTxva, Tu ro
gor mivediT aqamde. rogor gaCnda aseTi uzarmazari napra
li amdeni amerikelis msoflmxedvelobasa (aq igulisxmeba
axalgazrdobac, romlis umetesoba mzadaa, mTlianad kapi
talisturi sistemis gauqmebaze ifiqros) da im mosazre
bebs Soris, romlebic maT saxalxo forumebze SeiZleboda
gamoTqmuliyo? ratom xdeba, rom is istoriebi, romlebic
„Cven varT 99%“-is Tumblr-is gverdze Cndeba, verasdros aR
wevs televiziamde, Tundac „realiTi“ gadacemebamde (an,
ufro zustad _ gansakuTrebiT am gadacemebamde). rogor
SeiZleba, rom im qveyanaSi, romelic Tavis Tavs demokrati
uls uwodebs, mivediT im mdgomareobamde, roca (rogorc
„okupantebi“ xazgasmiT aRniSnavdnen) politikur elitas
saubaric ki ar surs im sakiTxebsa da poziciebze, romle
bic rigiTi amerikelebisTvis sasicocxlod mniSvnelovania.
am SekiTxvaze pasuxis gasacemad dagvWirdeba movlenebis
ganxilva ufro farTo istoriuli rakursiT.
* msmenia, rom am xriks xSirad iyenebdnen ralf neideris (daib. 1934 wels;
amerikeli advokati da politikuri aqtivisti. oTxjer monawileobda sapreziden-
to arCevnebSi. red.) mimarT: winasaarCevno kampaniisas misi pozicia TiTqmis ar
ganuxilavT da arc dauxasiaTebiaT; iyo, ubralod, gafrTxilebebi imis Sesaxeb,
rom neiderisaTvis xmis micema respublikelTa kandidatisaTvis xmis micemas
niSnavda. mogvianebiT ki misi pozicia amerikeli xalxis 2,7%-is Tvalsazrisis
gamoxatulebad miiCnies (es is procentuli maCvenebelia, romelic man 2000 wels
moipova).
133
modi, erTi nabijiT ukan davixioT da kidev erTxel mivu
brundeT finansizaciis sakiTxs, romelzec ukve visaubreT.
sayovelTaod cnobilia, rom Cven warmoebaze dafuZnebuli
ekonomikidan imgvar ekonomikaze gadavediT, romlis simZi
mis centrsac finansuri momsaxurebis gaweva warmoadgens.
Cemi dakvirvebiT, am momsaxurebaTa umetesobas Znelia, „mom
saxureba“ uwodo. federaluri sarezervo sistemis mmarT
velTa sabWos yofilma Tavmjdomarem (karterisa da reiganis
prezidentobis dros), pol volkerma, sakmaod lakoniurad
asaxa realoba, rodesac aRniSna, rom erTaderTi „finansuri
inovacia“, romlisganac mosaxleobam bolo ocdaxuTi wlis
manZilze sargebeli naxa, bankomatebi iyo. Cven cotaTi imaze
meti gvinda, vidre gadasaxadebis amoRebis daxvewili siste
maa, romelsac zurgs umagrebs sasamarTlo, cixeebi, aseve
policiisa da mTavrobis mondomeba, rom korporaciebs fu
lis moculobis gazrdis SesaZlebloba mieceT.
rogor muSaobs finansirebuli ekonomika saerTaSoriso
doneze? sayovelTaod miRebuli mosazrebiT, aSS-is war
moebaze dafuZnebuli ekonomikidan (romelsac is warmoad
genda 1950, 1960 da 1970-ian wlebSi, roca qveyana danarCen
msoflios awvdida saxalxo moxmarebis saqonels, rogoric
iyo, magaliTad, manqanebi, jinsebi da televizorebi) gar
daiqmna amave tipis produqciis wminda importiorad da
finansur momsaxurebaTa eqsportiorad. magram Tuki es
„momsaxurebebi“ sinamdvileSi „momsaxurebebi“ ki araa, ar
amed mTavrobis mier dafinansebuli sakredito SeTanxme
bebi, romelTa ganxorcielebasac sasamarTlo da policia
uzrunvelyofs, maSin ratom unda dainteresdnen zemoT
xsenebuli SeTanxmebebiT isini, vinc pasuxs ar agebs aSS-is
kanonebis winaSe (anu ar arian aSS-is iurisdiqciaSi)?
135
amerikis samxedro Zlierebam Seqmna msoflios finansuri
arqiteqtura, romelsac dRemde umagrebs mxars. es nawi
lobriv imitom, rom aSS-is farglebs gareT xalxi flobs
garkveul codnas istoriis Sesabamisi monakveTis Sesaxeb:
maT, magaliTad, kargad ician, rom amJamindeli finan
suri samyaros arqiteqtura, romelSic aSS-is xazinis
grZelvadiani obligaciebi ZiriTadi sarezervo valutis
funqcias asrulebs, bazris muSaobis Sedegad, spontanu
rad ki ar warmoSobila, aramed 1944 wels, breton-vud
sis (Bretton Woods _ mTis kurorti niu-hempSiris StatSi.
red.) konferenciaze, mokavSire saxelmwifoebs Soris mo
laparakebebis Sedegad Seiqmna. sabolood, aSS-is gegmam
gaimarjva, miuxedavad mwvave winaaRmdegobisa britane
Tis delegaciis mxridan, romelsac jon meinard keinsi*
xelmZRvanelobda. „breton-vudsis institutebis“ (saer
TaSoriso savaluto fondi, msoflio banki) msgavsad,
romlebic amave konferenciaze sistemis mxardasaWerad
daarsda, es politikuri gadawyvetilebebi miiRes im
samxedro Zalebma, romlebmac Seqmnes instituciuri Car
Coebi; swored maT farglebSi Camoyalibda is, rasac Cven
„globalur bazars“ vuwodebT.
maS, rogor muSaobs igi?
sistema usaSvelod CaxlarTulia. droTa ganmavlobaSi
is Seicvala kidec. civi omis dros, magaliTad, am siste
mis amuSavebis Sedegi (garda imisa, rom aSS-is mokavSireebi
mxars uWerdnen pentagons) iyo iafi nedleulis uwyveti
Semodineba aSS-Si misi sawarmoo bazis mosamarageblad. eko
nomisti jovani arigi, didi frangi istorikosis, fernand
brodelis mosazrebaze dayrdnobiT, miuTiTebs, rom daax
loebiT bolo xuTasi wlis ganmavlobaSi imperiebi swored
136
am sqemiT viTardeboda: Tavidan isini arsebobdnen, rogorc
industriuli saxelmwifoebi, magram mere TandaTanobiT
gardaiqmnebodnen „finansur“ saxelmwifoebad, romelTa
ekonomikuri sicocxlisunarianoba sabanko seqtorzea
damokidebuli. 13 praqtikuli TvalsazrisiT ki, es niSnavs,
rom imperiebis Zliereba sul ufro metad efuZneba aSkara
gamoZalvas _ Tuki marTla ar gjera, rom msoflios qvey
nebi amerikasac iseve ugzavnian mTel TavianT simdidres,
rogorc 1890-ian wlebSi ugzavnidnen did britaneTs, mx
olod da mxolod imitom, rom isini aRfrTovanebulni ari
an misi daxvewili finansuri instrumentebiT (wamyvani eko
nomistebi cdiloben, swored es azri Cagvinergon). sinamd
vileSi amerika axerxebs, SeinarCunos qveyanaSi saxalxo
moxmarebis iafi saqonlis Semodinebis tendencia (miuxe
davad eqsportis moculobis Semcirebisa) im gziT, rasac
eqspertebi „senioraJs“ uwodeben (esaa xazinis Semosavali,
miRebuli fulis emisiis Sedegad. mas warmoSobs gansxvaveba
fuladi erTeulis nominalsa da misi damzadebis Rirebule-
bas Soris. es finansuri termini istorias ukavSirdeba. adre
is niSnavda sasyidels, romelsac axdevinebda zarafxana dam-
kveTs misi metalisagan oqrosa da vercxlis monetebis moW-
risaTvis. red.). ase JRers is ekonomikis rTul, gaugebar
enaze, ise ki niSnavs Semdegs: „ekonomikuri upiratesoba,
romelsac moipoveb imis wyalobiT, rom wyvet, ras warmoad
gens fuli“.
Cemi azriT, garkveuli mizezis gamo, ekonomistTa umete
soba Tavs izRvevs da surs, amgvari Temebi rTuli ekonomi
kuri terminebiT SefuTos, raTa mosaxleobis umetesma
nawilma veraferi gaigos. sinamdvileSi sistema swored imis
sapirispirod muSaobs, rasac sazogadoebas warmoudgenen.
mraval seriozul sajaro msjelobaSi deficitis Sesaxeb
fuls ganixilaven, rogorc raRac TavisTavad arsebul,
amowurvad substancias, rogoricaa, magaliTad, navTobi.
iTvleba, rom is mxolod im raodenobiTaa, romelic mTav
robam mxolod gadasaxadebis amoRebis meSveobiT unda
moipovos, an sadme isesxos. realurad ki, mTavroba fed
137
eraluri rezervis saSualebiT zrdis fulis moculobas
imiT, rom sesxulobs mas.
aSS-is deficiti, romelic, ZiriTadad, qveynis samxedro
valisagan Sedgeba, mis ekonomikas mZime tvirTad sulac ar
awveba da swored isaa sistemis mamoZravebeli Zala. swored
amitom aSS-is samxedro vali yovelTvis arsebobda (garda
endriu jeksonis prezidentobis xanmokle da ukidures
ad warumatebeli periodisa 1820-ian wlebSi). amerikuli
dolari, romelic mimoqcevaSia, arsebiTad, saxelmwifo
valia, an, ufro zustad rom vTqvaT, samxedro vali. am
mosazrebis WeSmaritebaSi gvarwmunebs centralur sabanko
sistemaze dakvirveba, yovel SemTxvevaSi, magaliTisTvis
SegviZlia movixmoT 1694 wels inglisis bankis (Bank of Eng-
land) daarsebis faqti. aSS-is Tavdapirveli erovnuli (sax
elmwifo) vali revoluciuri omis vali iyo da jer kidev
maSin mwvave debatebi gaimarTa, moexdinaT Tu ara misi mon
etizacia, anu gaeuqmebinaT vali fulis miwodebis mocu
lobis gazrdis gziT. Cemi daskvna imis Taobaze, rom aSS-is
deficiti TiTqmis mTlianad samxedro danaxarjebis gamo
arsebobs, eyrdnoba gamoTvlas, romlis mixedviTac, real
uri samxedro xarjebi federaluri xarjebis daaxloebiT
naxevars warmoadgens (amaSi unda Sevides ara marto pentag
onis xarjebi, aramed is Tanxac, romelic xmardeba omebs,
birTvul arsenals, samxedro saWiroebas, dazvervis samsax
urs da valis momsaxurebis (saxelmwifo valis procentebis
gadaxda. red.) is nawilic, romelsac samxedro sesxebi war
moSobs), rac, rasakvirvelia, sakamaTo sakiTxia.*
breton-vudsis konferenciaze miRebuli gadawyvetile
ba, arsebiTad, sistemis internacionalizacias gulisxmob
da, anu aSS-is xazinis grZelvadiani obligaciebis (ZiriTa
dad, aSS-is samxedro valis) qcevas saerTaSoriso finans
uri sistemis safuZvlad. civi omis dros aSS-is samxedro
* es istoria ufro vrclad maqvs ganxiluli Cems wignSi „vali: pirveli 5000
weliwadi“, romelSic, mraval sxva sakiTxTan erTad, aRniSnulia rom samxedro
xarjebis zrdisa da ucxoeTis qveynebis valis zrdis diagramebi sruliad See
sabameba erTmaneTs.
138
proteqtoratebs, rogoric iyo, magaliTad dasavleTi
germania, unda SeesyidaT amgvari saxazino obligaciebi
uzarmazari raodenobiT, Tumca ar icodnen, raSi unda
gamoeyenebinaT isini; arsebiTad, es Tanxa xmardeboda, aSS-
is bazebis dafinansebas, romlebic germaniis miwaze iyo gan
lagebuli (ekonomisti maikl hadsoni aRniSnavs, rom 1960-
iani wlebis bolos, magaliTad, aSS, faqtobrivad, daemuqra
dasavleT germanias, rom qveynidan Tavis jarebs gaiyvanda,
Tu germaniis centraluri banki Seecdeboda misi saxazino
obligaciebis ganaRdebas oqroTi14). rogorc Cans, msgavsi
SeTanxmebebi arsebobs dRes iaponiasTan, samxreT koreas
Tan da sparseTis yuris qveynebTan (irani, erayi, kuveiti,
saudis arabeTi, bahreini, katari, arabTa gaerTianebuli saa-
miroebi da omani. red.). aseT SemTxvevebSi Cven vsaubrobT
iseT rameze, romelic imperiul xarkis akrefis sistemas
hgavs _ ubralod, raki amerikas ar moswons, rodesac mas
„imperiad“ moixsenieben, xarki, romelsac is xelSekrule
bebis safuZvelze akisrebs sxva qveynebs, „valis“ samosSi
gadacmuli gvevlineba. iq, sadac aSS samxedro kontrols
ar axorcielebs, urTierTobebi ufro daxvewilia: aviRoT,
magaliTad, aSS-isa da CineTis urTierToba. 1990-iani wle
bidan CineTis mier grZelvadiani saxazino obligaciebis
masobrivi Sesyidva avtomaturad gagrZelebuli SeTanx
mebis nawilia, romlis Tanaxmadac, CineTi aSS-s uzomo ra
odenobiT iaffasian saxalxo moxmarebis saqonels awvdis,
Tanac kargad icis, rom amerikisagan mis safasurs vera
sodes miiRebs. aSS, Tavis mxriv, Tanaxmaa, Tvali daxuWos
CineTis mxridan inteleqtualuri sakuTrebis Sesaxeb kan
onis sistematur ugulebelyofaze.
aSkaraa, rom CineTsa da aSS-s Soris urTierToba gac
ilebiT kompleqsuria da, rogorc sxva naSromSic aRvniSne,
savaraudod, efuZneba CineTis uZveles politikur tradi
cias, romlis mixedviTac, es qveyana militaristul ucxour
saxelmwifoebs, romlebic misTvis safrTxes warmoadgend
nen, uxvad amaragebda simdidriT, raTa maTTan garkveuli
damokidebuleba Camoeyalibebina. magram vfiqrob, CineTis
139
neba, miiRos urTierTobis arsebuli forma, umartivad Sei
Zleba aixsnas _ mis liderebs marqsistuli skola aqvT gav
lili, anu aRiareben istoriuli materializmis principebs;
maTTvis realuri materialuri infrastruqtura ufro
prioritetulia, vidre zednaSeni. isini finansuri instru
mentebis wvrilman detalebs, udavod, zednaSenad Tvlian;
anu miiCneven, rom, rac ar unda moxdes, isini mainc mi
iReben gzatkecilebs, Cqarosnuli matareblebis sistemebs,
maRalteqnologiur qarxnebs, Tanac TandaTanobiT gazrdi
li raodenobiT; msgavsi ram amerikas sul ufro naklebad
emateba, an sulac kargavs imas, rac aqvs. ver uaryof, rom
Cinelebma raRac sargebeli marTlac miiRes.
aqve xazi unda gavusva erT garemoebas: ver vityviT,
TiTqos amerikas saerTod aRar hqondes sawarmoo baza
_ is kvlav sasoflo-sameurneo teqnikis, samedicino da
sainformacio teqnologiebis da, rac mTavaria, maRalte
qnologiuri saomari iaraRis upirvelesi mwarmoebelia.
me ufro imis Tqma minda, rom samewarmeo seqtori, moge
bis TvalsazrisiT, bevrs veRarafers qmnis. 1%-is simdi
dre da Zalaufleba sul ufro metad efuZneba finansur
sistemas, romelic, Tavis mxriv, mTlianad damokidebulia
aSS-is samxedro Zalauflebaze sazRvargareT, iseve, ro
gorc Sin _ sasamarTloebis Zalauflebaze (da, Sesabamis
ad, saaRsrulebo saagentoebze, Serifebsa da policiaze).
Occupy-s wreebSi 1%-s, ubralod, „mafiozur kapitalizmad“
movixseniebdiT, riTac xazs vusvamdiT samorineebSi (rom
lebSic TamaSebi `Cawyobilia~) misi warmomadgenlebis xSir
stumrobas, azartul TamaSebSi monawileobas, gangsterul
mevaxSeobas (avtori saubrobs e.w. loan-sharking-ze, romelic
xorcieldeba danaSaulebrivi jgufebis mier; isini iZlevi-
an moklevadian sesxs Zalian maRali procentiT, xolo vals
ibruneben kriminalebis daxmarebiT, wamebis, dasaxiCrebisa
da mokvlis muqariT. red.), gamomZalvelobasa da politi
kuri elitis sistemur korufcias.
SeiZleba aseTma sistemam didxans iarsebos? rasakvirve
lia, ara. verc erTi imperia ver gaZlebs samudamod, xolo
140
aSS-is imperia am bolo xans sakmaod did wnexs ganicdis
(amas ukve misi apologetebic ki aRiareben).
amis erT-erTi gamokveTili niSani „mesame samyaros daval
ianebis krizisis“ dasasrulia. daaxloebiT meoTxed sauku
neze metia, aSS-ma da misma mokavSireebma, moqmedebdnen ra
iseTi saerTaSoriso saagentoebis saSualebiT, rogoricaa
saerTaSoriso savaluto fondi, isargebles aziis, afrikisa
da laTinuri amerikis Raribi qveynebis dausrulebeli fi
nansuri krizisiT da Tavs moaxvies maT sabazro fundamen
talizmis Teoria, rac uciloblad gulisxmobda social
uri momsaxurebis Semcirebas, simdidris umetesi nawilis
mosaxleobis 1%-ze gadanawilebas da ekonomikis sferoSi
„finansuri momsaxurebis“ industriis SeRwevas. es dReebi
ukve warsuls Cabarda. mesame samyarom Setevas gauZlo da
kontrSetevac ganaxorciela: globalurma saxalxo mRel
varebam (romelic mediam „globalizaciis sawinaaRmdego
moZraobad“ monaTla) aseTi politika sayovelTao ganxil
vis sagnad aqcia, ris gamoc 2002 Tu 2003 wels saerTaSor
iso savaluto fondi, faqtobrivad, gamoaZeves aRmosav
leT aziisa da laTinuri amerikis qveynebidan, xolo 2005
wlisaTvis man gakotrebis zRvars miaRwia. 2007 da 2008 wlis
finansuri krizisis gamo (romelic maSin daiwyo, roca aSS-
is samxedro Zalebi eraysa da avRaneTSi ukiduresad mZime
mdgomareobaSi aRmoCndnen) mTel msoflioSi mwvave disku
siis sagani pirvelad gaxda sakiTxi _ unda darCeniliyo Tu
ara dolari saerTaSoriso sarezervo valutad. amave dros
im formulas, romelic msxvilma saxelmwifoebma erT dros
mesame samyaros qveynebSi gamoiyenes _ roca gamoacxades
finansuri krizisi, Seadgines ekonomistTa, rogorc Tavad
aRniSnavdnen, neitraluri sabWo socialur momsaxurebaTa
Sesamcireblad, gadaanawiles kidev ufro meti simdidre
umdidres 1%-ze da uzrunvelyves ekonomikaSi finansuri
momsaxurebis industriis SeRweva kidev ufro meti Zarcvis
mizniT _ axla ukve „Sin“ mimarTaven, irlandiidan da saber
ZneTidan viskonsinamde da baltimoramde. Tavis mxriv, kars
momdgar krizisze gamoxmaurebas warmoadgens demokrati
141
uli amboxebis talRa, romelic Sua aRmosavleTSi, aSS-is
sateliti saxelmwifoebidan daiwyo da swrafad vrceldeba
CrdiloeTiT, mTel xmelTaSuazRvispireTsa da Crdilo
amerikaSi.
aRsaniSnavia, rom, rac ufro axlos iyo amboxebis tal
Ra Zalauflebis centrTan, „msoflios finansuri imperiis
gulTan“ (rogorc mas Cvenma Cinelma megobrebma uwodes),
miT ufro radikaluri gaxda moTxovnebi. arabeTis sapro
testo gamosvlebSi CarTuli iyo yvela juris adamiani,
profkavSiris marqsisti wevrebidan dawyebuli, konserva
tori TeologebiT damTavrebuli, magram maT safuZvelSi
ido klasikuri liberaluri moTxovna sekularuli, konsti
tuciuri respublikisa, romelSic SesaZlebeli iqneboda Ta
visufali arCevnebis Catareba da daculi iqneboda adamianis
uflebebi. saberZneTSi, espaneTsa da israelSi „okupantebi“
xSirad principuli antiideologiurobiT ar gamoirCeodnen
_ Tumca zogierTi maTgani ufro radikaluri iyo, vidre
danarCenebi (magaliTad, anarqistebma gansakuTrebuli roli
iTamaSes aTenSi). isini amtkicebdnen, rom gansakuTrebiT
mniSvnelovan sakiTxebze _ korufciasa da mTavrobis an
gariSvaldebulebaze _ amaxvilebdnen yuradRebas da, aqedan
gamomdinare, maTi mxedvelobis areSi mTeli politikuri
speqtri eqceoda. aSS-Si ki Cven davinaxeT revolucionerTa
mier wamowyebuli moZraoba, romelmac uSualo gamowvevis
winaSe ekonomikuri sistemis arsi daayena.
nawilobriv es, ubralod, imitom moxda, rom amerikelebi
veravis verafers gadaabralebdnen. egviptelebi, tunisele
bi, espanelebi, berZnebi kargad xedaven, rom politikuri da
ekonomikuri sistema, romelSic isini cxovroben _ iqneba
es diqtatura, romelsac amerika uWers mxars, Tu mTavro
bebi, romlebic absoluturad eqvemdebarebian finansuri
kapitalisa da Tavisufali bazris principebis batonobas _
maT gare Zalebma moaxvies Tavs da amitom misi moSorebac,
savaraudod, Tavad sazogadoebis radikaluri gardaqmnis
gareSec SesaZlebeli iyo. amerikelebs ki amgvari fufuneba
ara gvaqvs. es Cvens Tavs TviTonve movuwyveT.
142
anda, Tuki es ase araa, xelaxla mTlianad unda gaviaz
roT sakiTxi: vin varT „Cven“? „99%“-is idea amis gasakeTe
blad gadadgmuli pirveli nabiji iyo.
revoluciuri moZraobebis mizani ar aris mxolod poli
tikuri da ekonomikuri urTierTobebis gardaqmna. WeSmari
ti revolucia yovelTvis saR azrze dayrdnobiT unda mo
qmedebdes. SeerTebul StatebSi ki es sruliad SeuZlebeli
iyo. Sevecdebi, agixsnaT.
zemoT ukve mivuTiTe, rom aSS-is media TiTqmis aRar
cdilobs amerikelebis darwmunebas, rom arsebul politi
kur sistemas endon; is cdilobs, daarwmunos xalxi, rom
am sistemas yvela endoba. es marTlac asea, magram mxolod
garkveul doneze. Tu ufro CavuRrmavdebiT, arsebobs
fundamenturi mosazrebebi imaze, Tu ra aris politika, an
rogori SeiZleboda, yofiliyo is; ra aris sazogadoeba,
rogorebi arian, ZiriTadad, adamianebi da ra surT maT am
cxovrebisagan. am Temebze absoluturi konsensusis miRw
eva SeuZlebelia. adamianTa umravlesobas amgvar sakiTxe
bze uamravi urTierTsawinaaRmdego mosazreba aqvs. magram,
miuxedavad amisa, simZimis centri mainc arsebobs. aris mra
vali mosazreba, romlebic ufro siRrmeSi unda veZioT.
TiTqmis mTel msoflioSi adamianebi saubroben ameri
kaze, rogorc politikuri cxovrebis nacadi, saimedo fi
losofiis samSobloze, rac, sxva danarCenTan erTad, imasac
gulisxmobs, rom Cven, ZiriTadad, ekonomikuri „qmnilebe
bi“ varT: rom demokratia aris bazari, Tavisufleba ki aris
sabazro procesebSi monawileobis ufleba; rom Warbi momx
mareblis mudmivad mzardi samyaros Seqmna qveynis winsvlis
erTaderTi sazomia. msoflios umetes nawilSi amas „neo
liberalizmad“ icnoben da aRiqvamen, rogorc mravalTagan
erT-erT filosofias, romlis Rirsebasac da naklsac sa
jaro debatebi Seadgens. amerikaSi, realurad, sityvebs ar
viyenebT. amgvar sakiTxebze mxolod propagandistuli ter
minebiT vsaubrobT: „Tavisufleba“, „Tavisufali bazari“,
„Tavisufali vaWroba“, „Tavisufali warmoeba“, „cxovrebis
amerikuli stili“. SeiZleba msgavs cnebebze vinmes gaeci
143
nos kidec (amerikelebi xSirad asec iqcevian), magram Tuki
maT safuZvlebs kiTxvis niSnis qveS davayenebT, saWiro gax
deba, xelaxla gaviazroT, Tu ras niSnavs, iyo amerikeli.
es namdvilad revoluciuri proeqtia da, Tanac, uaRresad
rTuli. qveynis mmarTvelma finansurma da politikurma
elitam mTeli Tavisi „fiSkebi“ ideologiur TamaSze dado;
misma warmomadgenlebma Zalian didi dro da energia dax
arjes, rom SeeqmnaT samyaro, romelSic kapitalizmis ideis
kiTxvis niSnis qveS dayeneba ufro SeuZlebelia, vidre kapi
talizmis iseTi formis Seqmna, romelic marTla sicocx
lisunariani iqneba. Sedegi ki aseTia: maSin, roca Cveni im
peria da ekonomikuri sistema ixrCoba, borZikobs da yvela
simptomi gvidasturebs, rom sul male gza xsnili gveqneba,
Cveni umetesoba gaognebulia da verc ki warmoudgenia, rom
kidev raRac sxva sistema SeiZleba arsebobdes.
144
SekiTxva N 6
145
baTa darRvevis momxre? aSkarad, arc erTi. magram am Sem
TxvevaSi mainc raRac usiamovno SegrZneba dageufleba, ro
melic TandaTan giZlierdeba; is gansakuTrebiT maSin iCens
Tavs, roca inglisur enaSi viwyebT raime sxva sityvebis
Ziebas, romelTa gamoyenebiTac SesaZlebeli iqneboda imave
(terminebiT gadmocemuli) movlenis aRwera Cveulebrivad.
SevadaroT Semdegi winadadebebi:
•„vityodi, rom, Cveni sasicocxlod mniSvnelovani
strategiuli amocanebidan gamomdinare, zogjer aucile
belia, saqmiani urTierToba gqondes da mxaric ki dauWiro
reJimebs, romlebsac saeWvo reputacia aqvs adamianis
uflebebis dacvis TvalsazrisiT“.
•„vityodi, rom, Cveni sasicocxlod mniSvnelovani
strategiuli amocanebidan gamomdinare, zogjer aucile
belia, saqmiani urTierToba gqondes da mxaric ki dauWiro
reJimebs, romlebic aupatiureben, awameben da xocaven
adamianebs“.
rasakvirvelia, meore gacilebiT mZime SemTxvevaa. nebi
smieri, vinc ki amas moismens, aucileblad ikiTxavs: „nuTu
es strategiuli amocanebi marTla aseTi sasicocxlo mniS
vnelobisaa? anda: „ras gulisxmobs, zogadad, es strate
giuli amocanebi?“ saerTodac, am „uflebebs“ raRac odnav
Civilis msgavsi JReradoba aqvs. daaxloebiT ise ismis,
rogorc „raimeze oficialuri uflebis micema“ _ TiTqos
wamebis msxverplni raimes iTxovdnen, Tanac gamaRizianebe
li formiT, rodesac maTdami mopyrobis gamo ukmayofile
bas gamoTqvamen.
Cemi azriT, is, rasac me „gaupatiurebis, wamebisa da mkv
lelobis“ tests vuwodeb, Zalian gamosadegia. is sakmaod
martivia. rodesac raime saxis politikur organizacias
Tan unda daiWiro saqme, romelic warmodgenilia mTavro
bis, sazogadoebrivi moZraobis, partizanuli armiis Tu
nebismieri sxva organizebuli jgufis saxiT, da cdilob,
gadawyvito, gmobis Rirsia is Tu mxardaWerisa, pirvel
rigSi, svam SekiTxvas: „xom ar xocaven, aupatiureben an
awameben isini xalxs, an sxvebs xom ar ubrZaneben amis Ca
146
denas?“ TiTqos TavisTavad cxadi SekiTxvaa, magram gagik
virdebaT _ mas iSviaTad (an, ukeT rom vTqvaT, SerCeviT)
svamen. an SeiZleba gasakviri iyos mxolod manamde, vidre
mas davsvamT, Semdeg ki (roca am sakiTxs wamovWriT) aR
movaCenT, rom sayovelTaod gavrcelebuli Sexedulebebi
msoflio politikis Zalian bevri sakiTxis Sesaxeb maSinve
Tavdayira dadgeba. magaliTad, 2006 wels bevrma adamianma
aSS-Si Seityo, rom meqsikis mTavrobam federaluri jar
ebi gamoiyvana saxalxo amboxebis CasaxSobad, romelic mas
wavlebelTa profesiuli kavSiris mier iqna organizebuli
samxreTis Statis, oaqsakas gubernatoris winaaRmdeg. es
ukanaskneli cnobili iyo, rogorc korumpirebuli moxele.
aSS-is mediaSi am sakiTxs erTsulovnad aZlevdnen dadebiT
Sefasebas, rogorc wesrigis aRdgenas; bolos da bolos,
amboxebulebi „Zaladobas mimarTavdnen“, qvebsa da moloto
vis koqteilebs isrodnen (Tumca maT qvebi da molotovis
koqteilebi amboxebis CasaxSobad gamoyvanil policiis kar
gad SeiaraRebul danayofs esroles da mniSvnelovani ziani
aravisTvis miuyenebiaT). ramdenadac vici, aravis uTqvams,
rom meamboxeebma gaaupatiures, awames an mokles vinme; arc
aravis imaTgan, vinc raime icis am movlenis Sesaxeb, serio
zuli msjelobis sagnad ar uqcevia is faqti, rom meqsikis
mTavrobis erTgulma Zalebma amboxis CaxSobisas gaaupati
ures, awames da daxoces mravali adamiani, Tumca amgvari
qmedebebi, meamboxeTa mier qvebis srolisagan gansxvavebiT,
ar SeiZleba daxasiaTebul iqnas, rogorc „Zaladobrivi“, aR
arafers vityvi imaze, rom maT aravin aRwers, rogorc gaupa
tiurebas, wamebas an mkvlelobas. amis nacvlad maTze an saer
Tod arafers amboben, an laparakoben „adamianis uflebaTa
darRvevis braldebaze“, anda, maT dasaxasiaTeblad iyeneben
raime msgavs arafrismTqmel iuridiul terminebs.*
* kidev ufro saocari magaliTi: wlebis manZilze da arcTu ise didi xnis wina
periodamde somaleli piratebi arasodes aupatiurebdnen, awamebdnen an xocavd
nen vinmes. mniSvnelovania, aRiniSnos: maTi SesaZlebloba, imoqmedon, rogorc
piratebma, damokidebulia imaze, Tu ramdenad daarwmuneben potenciur msxver
pls, rom SeuZliaT, ase moiqcnen.
147
aSS-Si yvelaze metad tabuirebulia, zogadad, lapara
ki korufciaze. erT dros politikosebisaTvis fulis
micema maT poziciaze gavlenis moxdenis mizniT „meqr
Tameobad“ iTvleboda da ukanono iyo. es faruli, Tumca
sakmaod gavrcelebuli moqmedeba fuliT savse CanTebiT
siarulsa da konkretuli moTxovnis Sesrulebas gulisx
mobda: cvlilebas kanonmdeblobaSi qalaqis teritoriis
funqcionalur zonebad dayofis Sesaxeb, mSeneblobis Tao
baze kontraqtis gaformebas, sisxlis samarTlis saqmes
Tan dakavSirebuli sarCelis gamoxmobas. axla ki qrTamis
moTxovnas saxeli gadaerqva da „saxsrebis moZieba“ ewoda,
xolo Tavad meqrTameobas _ „lobireba“. bankebs iSviaTad
uxdebaT, konkretuli TxovniT mimarTon politikosebs,
romlebic bankebis mier maTi kampaniis dafinansebaze arian
damokidebulni. isini bankis lobistebs aZleven miTiTebas,
gaakeTon monaxazi, Tu rogori unda iyos, an sulac Ta
vad Seqmnan is kanonmdebloba, romelic, savaraudod, maTi
bankebis saqmianobas unda „aregulirebdes“. dResdReobiT
„meqrTameoba“ Cveni mmarTvelobis sistemis safuZvels war
moadgens. arsebobs ramdenime ritorikuli xriki, romleb
sac iyeneben, rom am sakiTxze saubars Tavi aaridon. maTgan
yvelaze mniSvnelovania, rom ramdenime umniSvnelo SemTx
veva (romlebsac, realurad, fuli tomrobiT moaqvs, rac
zonebad dayofis Sesaxeb kanonmdeblobaSi cvlilebis Seta
nis sazRauria) kvlavac ukanonod miiCnion, raTa SeeZloT,
gamudmebiT amtkicon, rom namdvili „meqrTameoba“ poli
tikuri moTxovnebis Sesrulebis sanacvlod fulis aRebis
raRac sxva formaa. aqve unda aRvniSno: politologebi,
Cveulebriv, irwmunebian, rom fuli „qrTami“ ar aris, Tu
ver mtkicdeba, rom man kanonmdeblobis romelime konkre
tuli elementis mimarT politikosis pozicia Secvala. am
logikiT, Tuki politikosi ixreba iqiT, rom mxari dauWiros
bils, miiRebs fuls, Semdeg gadaifiqrebs da xmas mis wi
naaRmdeg miscems _ es meqrTameoba yofila; xolo Tuki is
Tavis mosazrebas bilis Sesaxeb mxolod imaze dakvirvebis
mixedviT Camoayalibebs, Tu vin miscems mas fuls amisTvis,
148
an Tundac donoris lobistebs Seuqmnis pirobebs, rom es
bili donoris interesebis gaTvaliswinebiT Seadginon _ es
meqrTameobad ar CaiTvleba. zedmetia imaze saubari, rom
amgvar gansxvavebebs araviTari mniSvneloba ara aqvs WeSma
riti miznisaTvis. magram faqti faqtad rCeba: vaSingtonSi
ubralo senatorma an kongresmenma Tanamdebobaze mosvlis
Semdeg daaxloebiT $10,000 unda moizidos kviraSi, Tuki
surs, rom kidev erTxel airCion _ es is Tanxaa, romelsac
isini eqskluziurad iReben umdidresi 1%-dan.* saboloo
jamSi, arCeuli Tanamdebobis pirebi, savaraudod, TavianTi
drois 30%-s qrTamebis gamoZalvaze xarjaven.
es yvelaferi ukve iTqva da ganxilul iqna _ miuxeda
vad imisa, rom romelime am movlenis sakuTari saxeliT
moxseniebas kvlavac tabu adevs. ufro iSviaTad aRiniS
neba Semdegi garemoeba: mas Semdeg, rac daeTanxmebi prin
cips, rom gavlenis yidva savsebiT misaRebia, rom, arsebi
Tad, cudi araferia imaSi, Tu adamianebs fuls gadauxdi
(ara, ubralod, sakuTar TanamSromlebs, aramed nebismier
im adamians, romelsac saxeli da Zalaufleba aqvs), rom is
Tqvan an gaakeTon, rac Sen ginda, SenTvis sazogadoebrivi
cxovrebis morali sul sxvanairi gaxdeba. Tuki SesaZle
belia saxelmwifo moxelis moqrTamva, rom ukeTesi, ufro
mosaxerxebeli pozicia davikavoT, ratom ar unda movqrTa
moT swavlulebi? mecnierebi? Jurnalistebi? policia?
„okupaciis“ pirvel dReebSi uamravi amgvari kavSiri gamov
linda: magaliTad, gairkva, rom finansur kvartalSi myof
bevr uniformian policiels, romlebic iq, TiTqosda, im
isTvis unda yofiliyvnen, rom yvela moqalaqe Tanabrad
daecvaT, samuSao saaTebis didi nawilisaTvis xelfass ara
149
qalaqi, aramed uSualod uolstritis firmebi uxdidnen.15
analogiurad, New York Times-is Jurnalists, romelmac pa
tivi dagvdo da „okupacias“ oqtombris dasawyisSi estum
ra, ar daumalavs, rom „umsxvilesi bankis aRmasrulebelma
direqtorma“ daureka da sTxova, misuliyo da adgilze
gaerkvia, xom ar emuqreboda es saprotesto aqcia „mis pi
rad usafrTxoebas“.16 aq mTavari is ki ar aris, rom amgvari
kavSirebi, zogadad, arsebobs, aramed is, rom dainterese
bul mxareTa arc erT warmomadgenels azradac ar mosdis,
rom amaSi SeiZleba rame dasamali iyos.
igive iTqmis samecniero-kvleviTi sferos grantebze,
romlebic obieqturad arasodes gaicemoda. ris kvleva
unda Catardes, amas saxelmwifo saagentoebi da mdidari
filantropebi wyveten da am process TviTonve afinanseben.
yovel SemTxvevaSi, maT sakuTari konkretuli mosazrebebi
aqvT imasTan dakavSirebiT, Tu ra tipis sakiTxebis dasma
aris maTTvis mniSvnelovani da rogori pasuxebi iqneboda
maTTvis misaRebi. magram 1970-iani wlebidan, samecniero-kv
leviTi centrebis aRmasvlasTan erTad, im disciplinebSi,
romlebsac yvelaze meti gavlena aqvs politikaze (gansa
kuTrebiT ekonomikas), sruliad Cveulebriv movlenad iqca
mkvlevarTa „daqiraveba“, rom isini, ubralod, mikerZoebuli
politikuri poziciis gamarTlebaSi dagexmaron. 1980-iani
wlebisaTvis saqme imdenad Sors wavida, politikosebs ukve
Riad, sajaro forumebze surdaT imis aRiareba, rom maTTvis
ekonomikuri kvlevebi warmoadgenda saSualebas, gaemarTle
binaT yovelive is, raSic xalxis darwmunebas cdilobdnen.
kargad maxsovs, ronald reiganis prezidentobis dros ram
denad ganmacvifra televiziiT mosmenilma aseTma dialogma:
mTavrobis Cinovniki: CvenTvis ZiriTadi prioritetia
kapitalis zrdiT warmoSobil mogebaze dawesebuli gada
saxadis Semcireba ekonomikis stimulirebis mizniT.
Jurnalisti: magram ras ityodiT ukanaskneli ekonomi
kuri kvlevebis Sedegebis pasuxad, romlebic cxadyofen,
rom amgvari „gaJonvis“ekonomika (Trickle-down _ ekonomikuri
Teoria, romlis mixedviTac, umjobesia, bizness ayvavebis
150
saSualeba mieces da msxvili biznesmenebis dovlaTi Tan-
daTanobiT „gaJonavs“, gaaRwevs dabali da saSualo SeZlebis
mqone fenebis mosaxleobamde, romelic aseve miiRebs sargeb-
els ekonomikuri aqtivobis zrdisgan; miiCneva, rom aseT mid-
gomas ufro meti Sedegi moaqvs, vidre uSualo socialuri
dotaciebis gacemas. red.), realurad, ar amarTlebs. es xom
srulebiT ar iZleva stimuls, rom mdidari fenis mier
dafinansebuli kvlevebi gagrZeldes?
mTavrobis Cinovniki: diax, es marTalia. jer kidev ar
aris gaazrebuli, Tu, realurad, ra ekonomikuri sarge
beli moaqvs gadasaxadebis Semcirebas.
sxva sityvebiT rom vTqvaT, ekonomika, rogorc discip
lina, imisTvis ar arsebobs, rom gansazRvros, Tu ra aris
saukeTeso politika. politikis Sesaxeb Cven ukve Camoyali
bebuli Sexeduleba gvaqvs. ekonomistebi imisTvis arsebo
ben, rom mecnieruli TvalsazrisiT damajerebeli motivebi
warmogvidginon im saqmesTan dakavSirebiT, ris gakeTebac
ukve gadawyvetili gvaqvs. sinamdvileSi am sferos warmo
madgenlebs swored amisTvis uxdian. samecniero-kvleviTi
centrebis ekonomistebis SemTxvevaSi, es uSualod maTi
movaleobaa. Tanac, es karga xania, ase xdeba, magram gasa
ocari isaa, rom maTi sponsorebi sul ufro metad mondo
mebulni arian, Tavad aRiaron es.
am inteleqtualuri mmarTvelobis funqcionirebis
kidev erTi Sedegi isaa, rom namdvili politikuri de
batebis gamarTva sul ufro SeuZlebeli xdeba, radgan
isini, vinc gansxvavebul poziciebze dgas, sruliad sx
vadasxva realobaSi cxovroben. Tuki memarcxeneebi da
JinebiT moiTxoven amerikaSi siRaribisa da rasizmis prob
lemebis Sesaxeb debatebis gagrZelebas, maTi oponentebi
kidev erTxel valdebulad CaTvlian Tavs, kontrargu
mentebi wamoayenon (magaliTad _ rom rasizmi da siRaribe
maT msxverplTa moraluri sisustis Sedegia). axla ukve
albaT imis mtkicebasac mohyvebian, rom rasizmi da siRa
ribe, ubralod, aRar arsebobs. magram igive xdeba meore
mxaresac. Tuki qristian memarjvenes surs amerikis „kul
151
turuli elitis“ xangrZliv Zalauflebaze msjeloba,
marcxena mxares myofni, rogorc wesi, irwmunebian, rom
es simarTles ar Seefereba; roca libertarianel memar
jvenes unda, daayenos SeerTebuli Statebis militarizmsa
da federaluri rezervis politikas Soris istoriuli
kavSiris arsebobis sakiTxi (rac savsebiT realuria), lib
erali Tanamosaubre mas, ubralod, ise Sexedavs, rogorc
SeTqmulebis TeoriiT Sepyrobil giJs.
dResdReobiT cnebebs „memarjvene“ da „memarcxene“ ameri
kaSi respublikelTa da demokratTa mimarT iyeneben. esaa is
ori partia, romlebic, ZiriTadad, 1%-is SigniT arsebul
sxvadasxva fraqcias warmoadgenen, anda (Tuki Zalian gulux
vni viqnebiT) _ SeerTebuli Statebis mosaxleobis 2 an 3%-
ian zedafenas. uolstriti ki, romlis gavlenac orive maT
ganze vrceldeba, rogorc Cans, maT Soris Tanabradaa gadan
awilebuli. respublikelebi warmoadgenen aRmasrulebel
direqtorTa ZiriTad nawils, gansakuTrebiT samxedro da
mopovebiTi mrewvelobis sferoebSi (energetika, samTamadno
mrewveloba, xe-tyis warmoeba), da TiTqmis yvela saSualo
rangis biznesmens; demokratebi _ umaRles eSelonebs „pro
fesionalur-menejeruli fenisa“ (rogorc maT publicistma
da aqtivistma, barbara erenraixma uwoda) _ umdidres ad
vokatebs, eqimebs, administraciul Tanamdebobebze momuSave
pirebs, aseve TiTqmis yvelas, vinc akademiur wreebsa da gar
Tobis industriaSi saqmianobs. faqtobrivad, swored maTgan
modis am ori partiis fuli da es ukanasknelnic aRarafers
akeTeben, garda fulis mozidvisa da xarjvisa. am yvelafer
Si gasaocari isaa, rom kapitalizmis finansizaciis bolo
ocdaaTi wlis ganmavlobaSi am mTavar damfinansebelTagan
TiToeulma sakuTari Teoria SeimuSava imis Sesaxeb, Tu ra
tom aris realobis Sesaqmnelad fulisa da Zalauflebis
gamoyeneba, Tavisi arsiT, udavod misaRebi, radgan fuli da
Zalaufleba erTaderTia, rac realurad arsebobs.
ganvixiloT avadsaxsenebeli citata buSis administra
ciis pasuxismgebeli piris gancxadebidan, romelic man aSS-
is eraySi SeWridan cota xnis Semdeg New York Times-is ko
152
respondentTan saubrisas gaakeTa:
administraciis warmomadgeneli ambobda, rom mis
nairi adamianebi (igulisxmeba Jurnalisti ron ziuskindi,
romelsac is esaubreboda. red.) „cxovroben sazogadoe
baSi, romelsac Cven „realobaze dafuZnebuls“ vuwodebT“
(reality-based community _ aSS-Si am statiis gamoqveynebis
Semdeg araformaluri termini gaxda, „rwmenaze dafuZnebu-
li sazogadoebis (faith-based community) sapirispirod. „rw-
menaSi“ moiazreba, ZiriTadad, ideologia. red.), anu, misi
ganmartebiT, es is adamianebi arian, romlebsac „sjeraT,
rom gadawyvetilebebi xiluli realobis gonivruli kvle
vis Sedegad miiReba“... „samyaro ase didi xania, aRar aris
mowyobili“, ganagrZobda is, „Cven axla imperia varT da
rodesac vmoqmedebT, Tavad vqmniT sakuTar realobas“.17
amgvari gamonaTqvamebi baqiaobad aRiqmeba da es konkre
tuli fraza ufro samxedro Zalauflebas exeba, vidre eko
nomikurs, magram erTi ram faqtia: zemo eSelonebSi myofi
xalxisTvis araoficialur saubarSi iseT sityvebs, rogori
caa „imperia“, tabu aRar adevs, metic _ aSS-is ekonomika da
samxedro Zalaufleba, ZiriTadad, identur cnebebad miiC
neva. da marTlac, rogorc korespondentic Semdeg ganmar
tavs, amgvari leqsikis miRma kargad damuSavebuli Teolo
gia dgas. 1980-iani wlebidan moyolebuli, qristianma memar
jveneebma (romlebic jorj uolker buSTan daaxloebuli
pirebis ZiriTad birTvs warmoadgendnen) is, rasac maSin
„miwodebis ekonomikas“ uwodebdnen (supply-side economics _
mimdinareoba ekonomikasa da ekonomikis politikaSi, romlis
Tanaxmadac, inflaciasTan sabrZolvelad aucilebelia saqon-
lis adekvaturi miwodeba, xolo misi warmoebis stimulirebi-
saTvis _ kapitaldabandebaTa da Sromis mwarmoeblurobis
zrdis tempis daCqareba. es Teoria, romelic ekonomikis gan-
viTarebis mTavar berketad gadasaxadebis Semcirebas miiCnevs,
cnobilia „reiganomikis“ saxeliTac, radgan mas mimarTavdnen
reiganis ekonomikuri politikis realizebisas. red.), SeiZle
ba iTqvas, pirdapiri gagebiT, religiur principad aqcies.
am mimarTulebis azrovnebis udidesi cocxali simbolo al
153
baT konservatori strategi jorj gilderi iyo, romelic
amtkicebda, rom federaluri rezervis politika, romelic
gulisxmobda fulis miwodebis moculobis gazrdas da Sem
dgom uSualod biznesmenebisTvis mis gadacemas Semoqmedeb
iTi ideebis gansaxorcieleblad, faqtobrivad, iyo Rmer
Tis mier arafrisagan, mxolod misi gonebis ZaliT samyaros
Seqmnis gameoreba adamianis doneze. es mosazreba farTod
gavrcelda „televangelistebSi“ (igulisxmeba satelevizio
religiuri qadagebebi. red.), rogoric iyo, magaliTad, pat
robertsoni, romelic miwodebis ekonomikas „fulis miwode
bis moculobis gazrdis pirvel WeSmaritad RvTiur Teori
ad“ moixseniebda. gilderi ufro Sors wavida da amtkicebda,
rom Tanamedrove sainformacio teqnologiebi saSualebas
mogvcemda, dagveZlia Zveli materialisturi crurwmenebi
da kargad gagvecnobierebina, rom fuli, iseve, rogorc Za
laufleba, sinamdvileSi rwmenas ukavSirdeba _ Cveni ideebi
sa da principebis SemoqmedebiTi Zalis rwmenas.18 sxvebma ki,
rogoric, magaliTad, buSis administraciis anonimuri wevri
gaxldaT, rwmenis principi samxedro Zalazec ganavrces da
mas gadamwyveti mniSvneloba mianiWes. orive mimarTuleba
aRiarebs mWidro kavSirs fulsa da Zalauflebas Soris (is
eve, rogorc memarjvene eretikosebi, ain rendis (namdvili
saxeli da gvaria alisa rozenbaumi (1905-1982) _ amerikeli mw-
erali da filosofosi, warmoSobiT rusi ebraeli. red.) mate
rialisti mimdevrebi da ron polis (daib. 1935 w. _ amerikeli
politikosi, warmomadgenelTa palatis wevri, „Cais smis moZ-
raobis“ monawile. red.) tipis libertarianelebi, romlebic
ewinaaRmdegebian rogorc fulis miwodebis moculobis gaz
rdis arsebul sistemas, aseve mis kavSirs samxedro Zala
uflebasTan).
liberalTa eklesia aris universiteti, sadac filoso
fosebsa da „radikalur“ socialur Teoretikosebs Teo
logebis adgili uWiravT. es SeiZleba sruliad gansxvave
bul samyarod mogeCvenoT, magram amave periodSi akademiur
memarcxene wreebSi Camoyalibebuli politikuri xedva,
bevri kuTxiT, ucnaurad hgavs mas. sakmarisia, gadavxedoT
154
1980-iani wlebis saocar aRmasvlas da frangi poststruq
turalisti Teoretikosis, miSel fukos (1926-1984), ro
gorc mfarveli wmindanis, aSkarad ucvlel statuss, gan
sakuTrebiT ki mis mosazrebas, rom instituciuri codnis
formebi _ medicina, fsiqologia, administraciuli Tu
politikuri mecnierebebi, kriminologia, bioqimia Tu sxva
_ Zalauflebis formebsac warmoadgenen da Tavad qmnian im
realobas, romelsac Seiswavlian. es TiTqmis igivea, rac
gilderis Teologiuri mosazrebebi miwodebis ekonomi
kis mimarT Rrma rwmenaze, Tu ar CavTvliT imas, rom am
ukanasknelis xedva profesionalebisa da menejerebis fenas
eyrdnoba, romelic liberaluri elitis birTvs warmoad
gens. 1990-iani wlebis ekonomikuri buStebis bumis dros
(ase moixsenieben situacias, roca vaWroben saqonlis didi
partiebiT, romlebsac e.w. samarTliani fasebisgan absolu-
turad gansxvavebuli, uzomod gazrdili fasebi adevs. rac
Seexeba birJas, aq am SemTxvevaSi gamZafrebuli aJiotaJia,
romelsac xalxis optimisturi ganwyoba iwvevs. sabolood,
aqciebis fasebi mkveTrad ecema. red.) akademiur wreebSi war
moiSva axali Teoriuli midgomebis usasrulo nakadi _ per
formansis (termini, misi sayovelTaod gavrcelebuli mniS-
vnelobisgan gansxvavebiT, gulisxmobs samuSaos Sesrulebis
xarisxs, efeqtianobas. red.) Teoria, moqmed pirTa qselis
Teoria, aramaterialuri Sromis Teoriebi _ romlebic erT
sakiTxze Tanxmdebian: realoba aris is, risi yofierebaSi
Semotanac SesaZlebelia, Tuki sxvebs daarwmuneb mis ar
sebobaSi.* cxadia, gasarTobi sferos romelime pasuxismge
155
beli muSaki SeiZleba detalurad ar icnobdes miSel fukos
naSromebs (umetesobas SeiZleba arc ki smenia mis Sesaxeb,
Tuki kolejSi maTi ZiriTadi specialoba literatura ar
iyo); arc eklesiis mrevlis ubralo wevri, magaliTad, nav
Tobis kompaniis aRmasrulebeli direqtori erkveva albaT
gilderis TeoriebSi fulis miwodebis moculobis gazrdis
Sesaxeb, magram orive maTgani, rogorc aRvniSne, imgvari
azrovnebis Teologiur apoTeozs warmoadgens, rogoric
e.w. 1%-Sia gavrcelebuli; isini miekuTvnebian inteleqtua
lur samyaros, romelSic iseTi sityvebic ki, rogoricaa
„qrTami“ an „imperia“, sajarod ar ganixileba, magram, amave
dros, yvelafris safuZvlad iTvleba.
Tuki im qveda safexurze mdgomi 99%-is rakursidan
SevxedavT, romelsac sxva gza aRar darCenia, garda imisa,
rom erT an meore realobaSi icxovros, amgvari azrovneba
cinizmis yvelaze intensiur formad SeiZleba CaiTvalos
_ esaa cinizmi TiTqmis mistikur sibrtyeSi. rasac realu
rad vxedavT, esaa Zalauflebis mqoneTa mxridan sakuTari
kerZo gamocdilebisa da xedvis Tavad realobis bunebas
Tan aRrevis gabatonebuli tendencia _ bolos da bolos,
kompaniis aRmasrulebeli direqtoris poziciidan Tu Seva
fasebT, fuls marTlac SeuZlia, Seqmnas yvelaferi, xolo
holivudis prodiuseris an saavadmyofos menejeris xed
viT, erTaderTi, rac marTla arsebobs, es aris urTierT
kavSiri codnas, Zalauflebasa da samuSaos Sesrulebis
xarisxs, efeqtianobas Soris.
aq saqme gvaqvs erT amazrzen paradoqsTan. amerikelTa
umravlesobisTvis Tavad meqrTameobis principi ki ar aris
problema (miuxedavad imisa, rom, maTi azriT, is sazizRro
baa da miiCneven, rom politikosebi gansakuTrebiT saSineli
xalxia), aramed is, rom es 1% aRebul qrTams sazogadoebis
farTo masebze aRar avrcelebs, rogorc amas adre akeTeb
da. bolos da bolos, mSromelTa klasis moqrTamva, mag
aliTad, axlad Seqmnili simdidris mniSvnelovani nawilis
qveda mimarTulebiT gadanawilebis gziT (rogorc es 1940-
ian, 1950-ian, 1960-ian da 1970-ian wlebSi iyo miRebuli) _
156
swored isaa, rac am orive partiis ZiriTad amomrCevlebs
ukve aRar surT. amis nacvlad, rogorc respublikelebma,
aseve demokratebma, rogorc Cans, TavianT aqtivistTa baza
im amomrCevelTagan Camoayalibes, romelTa miswrafebebis
odesme ganxorcielebis mcireodeni survilic ki ar hqoniaT:
magaliTad, aq igulisxmeba konservatori qristianebi, rom
lebic albaT verasdros eRirsebian abortis kanonsawinaaR
mdego qmedebad gamocxadebas, anda profesiuli kavSirebi,
romlebic aseve verasodes moeswrebian im iuridiuli bari
erebis moxsnas, romlebic xels uSlis maT organizebas.
162
amitom gasakviri arc aris, rom arsebuli sistemis
mcvelebma zustad amoicnes, ra iyo es, da masze iseTi reaq
cia hqondaT, TiTqos samxedro provokaciis winaSe idgnen.
SekiTxva 7
163
maCvenebelia msoflios qveynebs Soris, magram media amas
moralur krizisad ratomRac ver aRiqvams. Tumca Occupy-s
Sesaxeb axal ambebSi gaSvebul siuJetebSi mTavari is ki ar
iyo, rom aqtivistebma SeZles, amerikis yvelaze saSiSi qa
laqis SuagulSi SeeqmnaT iseTi garemo, romelSic qalebis
mimarT Zaladobis maCvenebeli, aSkarad, mkveTrad Semcir
da, aramed skandali imis gamo, rom maT amgvari incidentebi
mTlianad ver aRmofxvres.
ufro metic, solniti kaliforniis Statis qalaq oklen
dis Sesaxeb amgvar informacias avrcelebs:
saocaria, magram faqtia, rom sanam oklendSi banaki ar
sebobda, danaSauli 19%-iT Semcirda. am statistikas qa
laqi gulmodgined malavda. „es SeiZleba Cveni gancxadebis
sapirispirod metyvelebdes, romlis Tanaxmadac, Occupy-s
moZraobis uaryofiTi zegavleniT imata danaSaulTa ricx
vma oklendSi“, _ naTqvamia policiis Sefis mier merisT
vis gagzavnil meilSi, romelic mogvianebiT adgilobrivma
axali ambebis arxma, KTVU-ma, moipova da gaavrcela, rasac
xmauri mohyva. yuradReba miaqcieT: Occupy imdenad didi
Zala iyo swored Tavisi araZaladobriobis gamo, rom ok
lendSi arsebuli gamudmebuli danaSaulisa da Zaladobis
problemebis gadaWrasac ki axerxebda, ubralod, imis sa
SualebiT, rom xalxs aZlevda imeds, sakvebs, saubris saSu
alebas, aswavlida solidarobas.19
imis Tqmac zedmetia, rom arsad uZRoda sagazeTo
statiebs xmauriani saTaurebi, magaliTad, aseTi: „Zalado
brivi danaSauli mkveTrad mcirdeba okupaciis periodSi!“,
xolo policia, misive statistikuri monacemebis miuxeda
vad, kvlavac amtkicebda, rom mdgomareoba swored rom sa
pirispiro iyo.
zogierT banakSi marTlac iCina Tavi Sida problemebma,
Tumca ver vityviT, rom amis mizezi policielTa nakle
boba iyo _ faqtobrivad, ocdaoTxi saaTis ganmavlobaSi,
kviraSi Svidi dRis manZilze, banakebi garSemortymuli iyo
policielebiT da, Teoriulad, es adgilebi mTel amerikaSi
yvelaze usafrTxo unda yofiliyo; magram policiam Tavisi
164
SesaZleblobebis farglebSi yvelaferi gaakeTa am proble
mebis Sesaqmnelad. magaliTad, usaxlkaro yofil patimarTa
umetesoba, romlebmac zukotis parkSi daides bina, rogorc
ambobdnen, am teritoriaze rikers ailendidan (sapatim-
roebis kompleqsi niu-iorkSi, amave saxelwodebis kunZul-
ze, ist-riveris sruteSi. mTargm.) gaTavisuflebis Semdeg
avtobusebiT moiyvanes policielebma da uTxres, rom maT
Tvis parkSi uzrunvelyofili iqneboda ufaso sakvebi da
TavSesafari. es sayovelTaod gavrcelebuli taqtikaa. sa
berZneTSi TiTqmis yvela, visac ki vesaubre da vinc sintag
mas moedanze sayovelTao SekrebebSi monawileobda, hyve
boda ambebs jibis qurdebsa da narkodilerebze, romleb
sac policiam acnoba, rom maT winaaRmdeg devna ar ganxor
cieldeboda, Tuki isini TavianT xelobas saprotesto aq
ciis monawileebis mimarT gamoiyenebdnen. aRniSvnis Rirsia
is faqti, rom amgvari zewolis fonze es banakebi SedarebiT
usafrTxo adgilebs warmoadgenda da isini ar moucavs hob
siseul qaoss (Tomas hobsi (1588-1679) _ ingliseli filoso-
fosi, cnobilia Tavisi naSromebiT politikur filosofia-
Si. mas yvelaze metad aSinebda qaosiT moculi sazogadoeba,
romelic ver uzrunvelyofs adamianis sicocxlis, ojaxisa
da sakuTrebis usafrTxoebas. red.), Tumca media da munici
paluri mTavroba gamudmebiT sapirispiros amtkicebdnen.
maS, ra xdeboda iq sinamdvileSi?
vfiqrob, pirvel rigSi, unda gaviazroT, rom es
yvelaferi izolirebulad ar momxdara. es Tema globalur
konteqstSi unda ganvixiloT. yovelTvis xazs vusvamdi,
rom Occupy aris Crdiloamerikuli varianti demokratiuli
amboxebisa, romelic 2011 wlis ianvarSi tunisSi daiwyo
da imave wlis dasasrulisaTvis xelisuflebis arsebuli
struqturebi kiTxvis niSnis qveS daayena yvelgan.
Zneli warmosadgenia xelisuflebis arsebuli struq
turebi SeSfoTebulni ar yofiliyvnen movlenaTa amgvari
ganviTarebiT, an ar ecadaT dakanonebuli wesrigis winaSe
mdgari safrTxis SeCereba da aSkaraa, rom isini asec mo
qcnen. faqtobrivad, aSS-is mTavroba aris centri poli
165
tikuri, administraciuli da „usafrTxoebis“ mTeli im
meqanizmebisa, romlebic ukanaskneli Taobebis arsebobis
manZilze, metwilad, swored imisTvis Seiqmna, rom amgvar
safrTxes aRudges win, uzrunvelyos, rom amgvari saxalxo
amboxebebi an saerTod ar moxdes, an didi cvlilebebi ar
gamoiwvios da simSvide swrafad aRdges. axlo aRmosavleTis
problemebis mogvarebaSi aSS-is roli gamoixata imaSi, rom
man dauSva, zogierTi demokratiuli moZraoba mTavrobebs
Zalis gamoyenebiT CaexSoT (bahreini amis erT-erTi yvelaze
cnobili magaliTia); sxva SemTxvevebSi moZraobis neitral
izebas misi wevrebis sxvadasxva komitetSi SeyvaniT, humani
taruli daxmarebebiTa da arasamTavrobo organizaciebis
meSveobiT cdilobdnen. evropaSi ganxorcielda mTeli se
ria qmedebebisa, romlebsac sxvas verafers uwodeb, Tu ara
finansur gadatrialebebs mdidarTa mxardamWeri politi
kuri elitis daxmarebiT _ CrdiloeTis qveynebma italiasa
da saberZneTSi, faqtobrivad, gaaZeves arCeuli mTavroba
da mkacri ekonomiis principebiT Sedgenili biujetebis Se
tanis mizniT am saxelmwifoebs Tavs moaxvies „neitraluri
teqnokratebi“, rasac Tan axlda policiis TandaTanobiT
sul ufro metad daxvewili specoperaciebi maT winaaRm
deg, vinc moednebze saxalxo SekrebebSi monawileobda. aSS-
Si ki, orTviani yoymanis Semdeg policiam daiwyo banakebi
sagan qalaqebis sistematuri gawmenda, risTvisac xSirad
uzarmazar samxedro Zalas iyenebda da, rac mTavaria,
aSkarad agrZnobina „okupantebs“, rom, am droidan moyole
buli, moqalaqeTa nebismieri jgufi, romelic banakebis aR
dgenas Seecdeboda, maSinve fizikuri Tavdasxmis obieqti
gaxdeboda.
aSS-is mTavroba yovelTvis cdilobda imis xazgasmas,
rom es qmedebebi koordinirebuli ar yofila. albaT unda
davijeroT, rom asobiT municipalitetis xelmZRvanelo
bam damoukideblad gadawyvita, iZulebiT daeSala adgi
lobrivi banakebi erTsa da imave dros, yvelgan erTi da
imave sababiT (sanitariuli normebis dacvis mizniT), erTi
da imave taqtikiT; iseve, rogorc yvelam, erTmaneTis ms
166
gavsad, gadawyvita, aRar daeSva raime saxis banakis xelaxla
mowyoba im SemTxvevaSic ki, Tuki „okupantebi“ amis gakeTe
bas kanonis farglebSi Seecdebodnen. es, rasakvirvelia,
absurdia. jer kidev 1999, 2000 da 2001 wlebSi „msoflio
samarTlianobis moZraobis“ CaxSobis mcdelobebi aSkarad
koordinirebuli iyo, xolo 2001 wlis 11 seqtembris Sem
deg aSS-is mTavrobam daamata usafrTxoebis biurokratiis
kidev ramdenime fena gamokveTili mizniT _ maT evalebo
daT sapasuxo RonisZiebebis koordinireba nebismier ra
meze, rac sazogadoebrivi wesrigis darRvevis safrTxed
aRiqmeboda. Tuki isini, vinc saTaveSi edga amgvar insti
tutebs, mSvidad isxdnen da yuradRebas ar aqcevdnen didi,
swrafad mzardi da potenciurad revoluciuri moZraobis
uecar warmoSobas mTeli qveynis masStabiT, gamodis, rom
es pirebi TavianT samuSaos ar asrulebdnen.
rogorc moqmedebdnen isini? ra Tqma unda, ar viciT da,
savaraudod, kidev didxans verafers SevityobT amis Ses
axeb. aTwleulebi dagvWirda, rom gamoZiebis federaluri
biuros mier 1960-iani wlebis samoqalaqo uflebebis dacvi
sa da samSvidobo moZraobis CasaxSobad ganxorcielebuli
Zalisxmevis xasiaTi zedmiwevniT Segveswavla. miuxedavad
amisa, Zneli araa, aRvadginoT ZiriTadi konturebi imisa,
Tu ra unda momxdariyo. sinamdvileSi arsebobs garkveul
wilad standartuli taqtika, romelsac TiTqmis yvela
mTavroba iyenebs demokratiuli moZraobis CasaxSobad da
es konkretuli SemTxvevac, aSkaraa, rom, ZiriTadad, in
struqciis mixedviT warimarTa. ai, rogor xdeba es: Tavda
pirvelad unda scado moraluri avtoritetis ganadgureba
im radikaluri Zalebisa, romlebic, faqtobrivad, marTaven
moZraobas; amas moaxerxeb, Tu sazogadoebas maT dauxatav
moZaladeebad, romlebic zizRs imsaxureben (yovel SemTx
vevaSi, potenciurad mainc). Semdeg unda scado, rom Se
moacalo maT saSualo fenis mokavSireebi kargad gaTvlili
daTmobebiTa da SiSis momgvreli istoriebiT; an Tuki mar
Tlac revoluciuri situacia gardauvalia, gamiznulad
Seqmna sazogadoebrivi wesrigis darRvevis precedenti
167
(cnobilia, rom mubaraqis mTavrobac swored ase moiqca
egvipteSi, roca gamousworebeli damnaSaveebi gaaTavisu
fla cixeebidan da moxsna policiis dacva ubnebSi, sadac
saSualo fenis warmomadgenlebi cxovrobdnen, raTa isini
daerwmunebina, rom revolucia mxolod qaosisken ubiZgebs
qveyanas). amis Semdeg ukve Tavdasxmac SegiZlia.
2000 wels sakmaod didi dro movandome imas, rom do
kumenturad damemtkicebina, Tu rogor „imuSava“ zemoT
aRniSnulma pirvelma etapma sietlSi msoflio savaWro
organizaciis Sexvedrebis CaSlis mizniT gamarTuli sap
rotesto moZraobis kvaldakval. im dros aqtivistur me
diakavSirebTan xSirad vTanamSromlobdi da uamrav ucnaur
gancxadebas vawydebodi, romlebic uecrad gamoCndeboda
xolme horizontze; isini, aSkarad, sxvadasxva saxis ofi
cialuri wyarodan modioda, Tanac _ yvela erTsa da imave
dros. magaliTad, 2000 wlis zafxulSi iyo erTi kvira,
rodesac uecrad yvelam daiwyo laparaki imaze, TiTqos
globalizaciis sawinaaRmdego protestis yvela monawile
sinamdvileSi mdidarTa Svilebi iyvnen da satrasto fond
ebs flobdnen (trasti _ urTierTobebis sistema zogad
samarTalSi, romlis drosac Tavis sakuTrebas mflobeli
gadascems e.w. ndobiT mmarTvels (an meurves), magram marTvis
Sedegad miRebul Semosavals inawileben Semosavlis benefi-
ciarebi. red.). amis Semdeg male gavrcelda xma ukiduresad
Zaladobrivi qmedebebis Sesaxeb, romlebic sietlis sa
protesto aqciis monawileebs miewereboda _ molotovis
koqteilebis, qvebisa da ganavlis srola; Surdulebisa da
SardiT, qloriT an mJaviT savse wylis Tofebis gamoyene
ba; ZalayinebiT trotuarebis mongreva policielebisTvis
sasroli masalis mosamarageblad. male amgvari agresiuli
taqtikis Sesaxeb gafrTxilebebi regularulad Cndeboda
gazeTebSi savaWro samitebis win, xSirad _ avtoritet
uli eqspertebis gancxadebebze dayrdnobiT, romleb
sac adgilobrivi policielebis gasawvrTnelad gzavnid
nen. es gancxadebebi qmnida aCrdilebis SiSiT gamowveul
panikur ganwyobas _ miuxedavad imisa, rom Tavad sietlis
168
saprotesto aqciebis dros azradac aravis mosvlia, es
gaekeTebina. rodesac msgavsi ambebi The New York Times-Si
gamoCnda, adgilobrivi uSualo moqmedebis qselis wevreb
ma, maT Soris mec, redaqciis Senobis piketireba movawyveT
da gazeTis mesveurebic iZulebulni gaxdnen, ukan waeRoT
TavianTi sityvebi, gansakuTrebiT mas Semdeg, rac sietlis
policiaSi darekes da iqac daudastures, rom araviTari
samxili ar arsebobda, rom am tipis taqtika marTla gamoiy
enes. magram aseT istoriebs isev waawydebodiT xolme. Zne
lia, zustad davadginoT, ra xdeboda, magram Cven mier mop
ovebuli mwiri mtkicebulebebiT SegviZlia, vivaraudoT,
rom am yvelafris ukan idga arasauwyebo dacvis kompaniebi
(romlebic policiasTan erTad moqmedebdnen), memarjvene
samecniero centrebi da, SesaZloa, policiis garkveuli
tipis sadazvervo danayofebic. Zalian male mobilizaciis
aucileblobis winaSe mdgari qalaqebis policiis Sefebmac
iseTive istoriebis SeTxzva daiwyes, romlebic ramdenime
dRis manZilze sagazeTo statiebis xmaurian saTaurebSi
aisaxeboda, vidre Cven SevZlebdiT, dagvemtkicebina, rom
Zaladoba arasdros momxdara, magram am droisTvis mTli
anad es Tema, rasakvirvelia, ukve mediis axali ambebis yur
adRebis Rirsad aRar miiCneoda.
rodesac istoriis monakveTis xedva ase maxinjdeba, naT
lad ikveTeba movlenaTa tipuri ganviTarebis garkveuli
sqema. yvelaze TvalSi sacemia fekaliebisa da uniform
iani adamianebis mudmivad erT konteqstSi moxsenieba. ar
maxsovs demokratiuli saprotesto RonisZiebis monawi
leTa mimarT policiis mxridan ganxorcielebuli cilisw
amebis arc erTi SemTxveva, rom, sul mcire, erTxel mainc
ar yofiliyo naxsenebi demonstrantebis mier ganavlis
srolis faqti an amgvari ganzraxva mainc. savaraudod, es
yvelaferi 1960-iani wlebis saprotesto aqciebis monawi
leTa imijs ukavSirdeba (romelic warmatebiT gamoiyena
policiam) _ isini saxeSi afurTxebdnen omidan dabrunebul
veteranebs. es imiji myarad aris gamjdari xalxis warmo
saxvaSi, Tumca ar arsebobs araviTari samxili, rom msgavsi
169
ram marTla moxda. magram 1970-iani wlebSic ki sensaciuri
ambebi hipebis Sesaxeb, romlebic ganavals isrodnen, memar
jvene mediisaTvis ZiriTadi Tema gaxda da yovelTvis xe
laxla wamoiweoda wina planze (rasakvirvelia, dokumentu
ri samxilebis gareSe) swored maSin, rodesac uniformian
qalebsa da mamakacebs mSvidobian demonstrantebze Sete
vas ubrZanebdnen. samoyvarulo videokamerebze aRbeWdilia
aTasobiT policieli, rodesac isini „okupantebs“, Jurnal
istebsa da SemTxveviT gamvlelebs scemen. arasdros aravis
daufiqsirebia „okupanti“, romelic nexvs isvris.
eqskrementebis Temaze xazis gasma aseTi efeqturi im
itomaa, rom is, fsiqologiuri TvalsazrisiT, or mizans
emsaxureba. pirveli _ es aris zemoqmedeba rigiTi pol
icielebis gonebasa da grZnobebze, romlebic Tavdapir
velad, ase Tu ise, rogorc adamianebi, TanaugrZnobdnen
Occupy-s. axla maT pirdapir mosTxoves, xelketebiT gas
worebodnen mSvidobian idealistebs*. ianvarsa da Teber
valSi, rodesac represiebma marTlac sistematuri xasiaTi
miiRo, aqtivistebs dapatimrebisas SesaZlebloba miecaT,
xangrZlivad esaubraT policielebTan. maTi darwmuneba
imaSi, rom „okupantebi“ sajaro moxeleebs eqskrementebs
regularulad ar esrodnen, SeuZlebeli aRmoCnda.
meore efeqti, rasakvirvelia, gaxlavT aqtivistTa
moraluri avtoritetis ganadgureba xalxis TvalSi: maT
xatavdnen moZaladeebad, romlebic zizRs imsaxurebdnen.
policiis manqanasTan Cakuzuli usaxlkaro kacis foto,
etyoba, maT mTavar mizans Zalian waadga. meore mizanTan
dakavSirebiT problema Seiqmna (gansakuTrebiT niu-iorkSi)
_ ubralod, ar arsebobda realuri safuZveli, mosaxleoba
170
daerwmunebinaT, rom TiTqos aqtivistebi policias dae
sxnen Tavs. ase rom, amis nacvlad amtkicebdnen, TiTqos
policia iZulebuli gaxda, Careuliyo da aqtivistebi erT
maneTis mimarT Zaladobisagan daecva.
sinamdvileSi ki es iyo im simboluri strategiis
gagrZeleba, romelic, savaraudod, moZraobis sawyis etapze
SemuSavda, rodesac adgilobrivi xelisufleba Tavs im
tvrevda, moefiqrebina sababi, romelic xels Seuwyobda,
kanonsawinaaRmdegod miCneuliyo qmedeba im moqalaqeebisa (es
iyo, ZiriTadad, saSualo fena), romlebic karvebs dgamdnen.
marTlac, rogor unda gaemarTlebinaT amboxebis CasaxSobad
gawvrTnili, kbilebamde SeiaraRebuli policiis danayofis
gagzavna moqalaqeebis winaaRmdeg, romlebic, umetes SemTx
vevaSi, arRvevdnen ara kanons, aramed mxolod municipaluri
wesdebis zogierT muxls banakebis gaSlis Sesaxeb. gamosava
li Tavidanve aSkara iyo _ sanitaria. banakebi sibinZuresTan
unda gaigivebuliyo (rasakvirvelia, am dros xelisuflebis
organoebisTvis araviTari mniSvneloba ar hqonda iq arse
bul sanitariul jgufebs, romlebic zogjer gadaWarbeb
uli gulmodginebiTac ki cdilobdnen sisufTavis dacvas).
„okupaciis“ ukve meore Tu mesame kviras aqtivistebs iseTi
moSorebuli qalaqebidan, rogoricaa ostini (teqsasis Sta
ti) da portlendi (oregonis Stati), atyobinebdnen, rom,
vinaidan qalaqis mmarTveloba SeSfoTebuli iyo higienuri
mdgomareobis gamo, aucilebeli iqneboda banakebis mTli
anad dasufTaveba yoveldRiurad, gansakuTrebuli wesiT
(rogorc gairkva, amgvar dasufTavebas dReSi oTxi an xuTi
saaTi mainc sWirdeboda). „binZuri bunagi“ advilad SeiZle
boda gamoecxadebinaT „Zaladobis, danaSaulisa da degrada
ciis kerad“. rasakvirvelia, roca banakebs Zalis gamoyenebiT
iRebdnen, qalaqis merebi TavianT qmedebas kriminalisgan
nebismieri adamianis, maT Soris dabanakebulebis, dacvis
motiviT amarTlebdnen, magram TiTqmis yvela SemTxvevaSi
oficialur mizezad asaxelebdnen imas, rom sazogadoebrivi
adgilebis dasufTavebis jgufebisaTvis iq SeRwevis Sesa
Zlebloba unda miecaT.
171
zemoT Tqmulidan verc erTi mizezi ver iZleva pirda
pir pasuxs, Tu ratom Cakvda TiTqos moZraoba ase swrafad
mas Semdeg, rac banakebi Zalis gamoyenebiT daSales, magram
isini saWiro konteqsts warmogvidgens.
pirveli, rasac aq xazi unda gavusvaT, aris is, rom
Cven garegnul niSnebze vsaubrobT. imis Tqma, rom moZ
raoba „TiTqos Cakvda“, sulac ar niSnavs, rom is marTla
Cakvda. udavoa, rom banakebze Tavdasxmebma, „okupantTa“
TavSesafari nagebobebis, samzareuloebis, biblioTekebi
sa da klinikebis ganadgurebam da, amis Sedegad, Zalian
bevr qalaqSi ltolvili aqtivistebis dasaxlebaTa Seqm
nam (romelTagan Zalian bevrma saxli da samsaxuri miatova,
rom banakebs SeerTeboda, mere ki isini uecrad quCaSi aR
moCndnen, an eklesiebis sardafebs afarebdnen Tavs; bevrs
fizikuri travma hqonda miRebuli, an cdilobda, dapatim
rebiT, daSavebebiT, cixeSi yofniT da qonebis dakargviT
gamowveul mZime fsiqologiur stress gamklaveboda), ra
sakvirvelia, moZraobis aqtiurobaze uaryofiTi gavlena
iqonia. Tavdapirvelad sruli areuloba gamefda. yvelani
erTmaneTs sdebdnen brals; aRSfoTebam adamianis rasiT,
socialuri feniTa da sqesiT, rac „okupaciis“ STambeWdav
dReebSi TiTqos aravis axsovda, erTbaSad iCina Tavi. mou
lodnelad yvelam fulis Taobaze daiwyo dava; niu-iorkSi
am moZraobasTan dakavSirebiT daaxloebiT naxevari mil
ioni dolari Semovida; ramdenime TveSi es Tanxa mTli
anad daixarja asobiT sakuTar saxls mowyvetili adamianis
sacxovrebliT uzrunvelyofasa da transportis xarjebze
(eklesiebi fuls ar gvTxovdnen). zogierTi organizaciuli
forma, rogoric iyo, magaliTad, „generaluri asamblea“,
romelmac ase gaamarTla banakebSi, axali situaciisTvis
sruliad gamousadegari gamodga. roca zamTari dadga,
qalaqebis umetesobaSi „generaluri asambleebi“ daiSala,
Tumca gadaudebeli praqtikuli miznebis mqone msxvil
jgufebs (niu-iorkSi uSualo moqmedebebis samuSao jgufi
da sxvadasxva saxis Taviseburi „asambleebi“ ikribeboda is
eTi konkretuli proeqtebis gansaxilvelad, rogoric iyo,
172
magaliTad, sapirvelmaiso mobilizacia) igive bedi ewiaT.
Tuki warsuls Tvals gadavavlebT, „generaluri asam
bleebis“ modelis kraxi gasakviri albaT arc unda iyos:
bevri Cvengani, visac msoflio samarTlianobis moZraobis
gamocdileba gvqonda, am wamowyebas Tavidanve raRac giJur
idead miiCnevda. Cven yovelTvis vvaraudobdiT, rom nebi
smieri realuri masStabis SexvedrisaTvis da, miT umetes,
SexvedrisaTvis, romelic aTasobiT adamianis monawileo
biT gaimarTeboda, konsensusis modeli (ufro zustad _
gadawyvetilebis miReba konsensusis, SeTanxmebis meTodiT.
red.) imuSavebda mxolod im SemTxvevaSi, Tuki erTgvar „war
momadgenelTa sabWos“ models SevqmnidiT, roca yvelani
ganawildebodnen jgufebSi, TiToeul jgufs eyoleboda
droebiTi „warmomadgeneli“ da mxolod mas SeeZleboda wi
nadadebebis SeTavazeba, diskusiebSi monawileobis miReba
(Tumca balansi yovelTvis SenarCunebuli unda yofiliyo
ufro mcire jgufebad dayofiT, sadac yvelas SeeZle
boda, erCia Tavisi warmomadgenlisaTvis, ra unda eTqva,
da, saWiroebis SemTxvevaSi, Seecvala kidec is). warmomad
genelTa sabWos modeli sakmaod kargad muSaobda 1999-2003
wlebis masobrivi mobilizaciis periodSi. „generaluri
asambleis“ midgomis yvelaze mniSvnelovani mxare (Tuki
is, saerTod, amarTlebda, da is namdvilad amarTlebda)
ikveTeboda maSin, roca aucilebeli xdeboda uSualo ko
munikaciis SenarCuneba. arc erT Cvengans didad ar gagvk
virvebia, rom banakebis aRebidan Zalian male funqcioni
reba Sewyvita „generalurma asambleebmac“.*
is, ramac sinamdvileSi Seanela procesebi da bevri ada
miani daarwmuna imaSi, rom moZraobam marcxi ganicada, iyo
ramdenime faqtoris samwuxaro Tanmimdevroba: policiis
taqtikis uecari cvlileba, ramac aqtivistebisTvis Seu
Zlebeli gaxada, SeeqmnaT raime saxis Tavisufali sajaro
173
sivrce amerikis qalaqebSi ise, rom maT dauyovnebliv fizi
kurad ar gasworebodnen; Cveni sruli ugulebelyofa lib
erali mokavSireebis mier, romlebmac arc ki moindomes, es
axali politika sajaro ganxilvis sagnad eqciaT; moulod
neli ignorireba mediis mxridan, ris wyalobiTac amerikel
Ta umetesobas warmodgenac ki ar hqonda, rom es yvelaferi,
saerTod, xdeboda. zukotis parkis msgavsi sajaro sivrcis
SenarCuneba uamrav problemas ukavSirdeboda da bolos
Zalian bevrma organizatorma cotaTi amoisunTqa, raki
aRar mouxdebodaT drois xarjva qalaqis funqcionalur
zonebad dayofis ekvivalentis Seqmnaze zrunvaSi da See
ZlebodaT, koncentrireba moexdinaT uSualo moqmedebebisa
da realuri politikuri kampaniebis dagegmvis sakiTxebze.
isini male mixvdnen, rom saqmis keTeba gacilebiT rTuli
gaxda erTi konkretuli centris gareSe, sadac yvela dain
teresebul pirs eqneboda saSualeba, misuliyo nebismier
dros da moZraobaSi CarTuliyo, mxardaWera gamoexata an,
ubralod, gaego, Tu ra xdeboda. magram, samwuxarod, aseTi
centris xelaxla daarsebis mcdelobebi sistematurad Cix
Si Sedioda. Sedegi ver gamoiRo Cvenma mondomebam, dagver
wmunebina mesveurebi erT dros Cveni mokavSire, qvemo man
hetenze mdebare samebis taZrisa, miecaT okupantebisTvis
taZris mflobelobaSi uZravi qonebis saxiT arsebuli vr
celi mitovebuli nakveTiT sargeblobis ufleba. SemdgomSi
maT kidev bevrma sTxova, iseTma adamianebmac ki, rogoric
desmond tutu (daib. 1931w. keiptaunis anglikanuri eklesiis
arqiepiskoposi, aparteidis winaaRmdeg mebrZoli, nobelis
premiis laureati mSvidobis dargSi. red.) iyo, magram amaod.
am adgilis mSvidobianad dakavebis mizniT demonstracias
ramdenime episkoposi gauZRva. isini maSinve daapatimres
da maTi monawileobis ambavi mediis axal ambebSi ratom
Rac arc ki moxvedrila. Tavdapirveli „okupaciis“ meeqvse
TvisTavze, 17 marts, yofilma „okupantebma“ improvizebu
li Sekreba moawyves zukotis parkSi. erT saaTSi maT poli
cia daesxa Tavs, ris Sedegadac ramdenime aqtivisti serio
zulad daSavda da saavadmyofoSi moxvda; erTi nawili maT
174
gamoeyo da iunion squearze saZile tomrebiT moewyo. es
sazogadoebrivi parkia da amitom ocdaoTxi saaTis ganma
vlobaSi is mudam Ria iyo. ramdenime dReSi iq gaCnda mag
idebi Occupy-s literaturiT da daiwyo samzareulosa da
biblioTekis mowyobac. am movlenebs qalaqis mmarTveloba
gamoexmaura gancxadebiT, rom, im dRidan moyolebuli,
parki Ramis Tormet saaTze unda daketiliyo, rasac mohy
va e.w. „SuaRamis gaZevebis warmodgena“, rodesac amboxebis
CamxSobi asobiT policieli yovel saRamos, TerTmet saa
Tze ikribeboda da SuaRamisas parkidan aZevebda banakis bi
nadrebs TavianTi saZile tomrebianad. wesdeba „araviTari
banakebi!“ iseTi agresiulobiT xorcieldeboda, rom aqtiv
istebs pledebis gadafarebis gamoc ki apatimrebdnen. ro
gorc erTxel Tavadac Seveswari, erT-erTi maTgani tro
tuarze iZulebiT gadahyavdaT da xelebs ugrexdnen imis
gamo, rom ZaRlis mosafereblad daixara (rogorc poli
ciis maRalCinosanma ganmarta, am dros saprotesto aqciis
monawile metismetad axlos iyo miwasTan).
am periodSi dapatimrebebis dros ganxorcielebuli Za
ladobis done mkveTrad gaizarda. yvelaze mSvidobiani sap
rotesto aqciebis drosac ki demonstraciis im monawilee
bs, romlebic trotuars SemTxveviT gadascdebodnen, an is
eTi STabeWdileba Seiqmneboda, TiTqos isini amis gakeTebas
apirebdnen, maSinve iWerdnen da Tavs betonze axlevinebdnen.
policia daSinebis axali, ucnauri taqtikis gamoyenebaze
gadavida, romlis nawilic, savaraudod, ucxoeTidan Semov
ida. magaliTad, rodesac egvipteSi revolucionerebma xe
laxla scades tahriris moednis „okupireba“ 2011 wlis no
embersa da dekemberSi, policiam amis pasuxad saprotesto
aqciis mdedrobiTi sqesis monawileebis winaaRmdeg seqsua
luri Zaladobis sistematuri kampania wamoiwyo. dakavebul
qalebs aramarto scemdnen, aramed tansacmels aglejdnen
da Cxrekdnen. amas xSirad gangeb akeTebdnen maTi mamrobi
Ti sqesis TanamebrZolebis Tvalwin. rogorc egviptelma
megobrebma amixsnes, es ormag mizans isaxavda: aqtivisti
qalebis maqsimalur travmirebas da, amave dros, maT da
175
sacavad aqtivisti mamakacebis provocirebas Zaladobisken.
analogiurad, roca martSi niu-iorkSi scades, „okupacia“
xelaxla ganexorcielebinaT, policielTa mxridan sapro
testo aqciis monawile qalebze intensiuri seqsualuri
Tavdasxmebis momswreni gavxdiT _ aseTi ram manamde Zalian
iSviaTad Tu momxdara. erT qals Sevxvdi, romelmac miam
bo, rom xuTma policielma mas mkerdze staca xeli, roca
aqtivistebs saRamos iunion squearidan mierekebodnen (am
dros meore policieli haerovan kocnas ugzavnida qals);
meore qalma iyvira da „garyvnili“ uwoda policiels, roca
es ukanaskneli miealersa. amis gamo kanonis damcvelebma
es qali policiis xazs miRma gadaaTries da xelebi majebSi
gadaumtvries. Tumca, roca Occupy-s erTi cnobili war
momadgeneli gamoCnda programaSi Democracy Now! (yovel-
dRiuri analitikuri programa Crdilo amerikaSi, romelsac
gadascems radio-, tele-, satelituri da kabeluri televi-
ziebis arxebis 1000-ze meti qseli. red.) mTel mkerdze xelis
formis silurjeebiT, mediis sxva saSualebebma, ubralod,
uari Tqves am movlenis gaSuqebaze. samagierod, axali wesebi
TavSeyris Sesaxeb (romelTa Tanaxmadac, did saprotesto
aqciaze mosul nebismier adamians, ramdenad mSvidobianic
ar unda yofiliyo protestis gamoxatvis es forma, kargad
unda scodnoda, rom amas SeiZleboda dapatimreba an saavad
myofoSi moxvedra mohyoloda), ubralod, „axal normebad“
miiCneoda, xolo policiis Zaladobis romelime kerZo Sem
Txvevas axal ambebSi moxvedris Rirsadac ar Tvlidnen. es
mediasaSualebebi, TavianTi movaleobisamebr, patiosnad
acxadebdnen, Tu rogor TandaTan mcirdeboda amgvar demon
straciebze misuli xalxis ricxvi, romelic, savsebiT gas
agebi mizezebis gamo, male, umeteswilad, mxolod aqtivist
Ta im birTviT Semoifargleboda, romelic mzad iyo, cema
da patimroba ewvnia. am xalxSi srulebiT aRar iyvnen bavS
vebi da moxucebi, romlebic Cvens adreul aqciebs eswre
bodnen da humanur elfers matebdnen maT. media aRniSnavda,
rom demonstraciebze xalxis raodenoba Semcirda, magram
arafers ambobda, Tu ra iyo amis gamomwvevi mizezebi.
176
amrigad, SekiTxva aseTia: rogor Seicvala es wesebi
da ratom aravis gauprotestebia, roca aSS-is konstitu
ciis pirveli Sesworeba, faqtobrivad, gaauqmes (bolos
da bolos, is xom Sekrebis Tavisuflebas exeboda)? yvela
gamocdilma aqtivistma kargad icis, rom quCaSi Sekrebis
wesebs pirdapiri kavSiri aqvs, imasTan, Tu rogori xarisxi
da Sedegi eqneba am Sekrebebs.
erTi mizezi, ris gamoc Occupy-m Tavdapirvelad m ediis
didi yuradReba miipyro (umetesoba nawrTobi aqtivistebi
sa, romlebsac vesaubre, erTsulovnad acxadebda, rom ase
Ti ram maT arasodes unaxavT), iyo is, rom amdenma wamyvan
ma aqtivisturma jgufma ase swrafad dauWira mxari Cvens
wamowyebas. aq vgulisxmob gansakuTrebiT im organizaciebs,
romlebic, SeiZleba iTqvas, demokratiuli partiis memar
cxene frTas qmnian: magaliTad, MoveOn.org an Rebuild the
Dream. amgvar jgufebs Occupy-s warmoSobam didi stimuli
misca. magram, rogorc zemoT aRvniSne, maTi umetesoba
albaT Tvlida, rom saarCevno politikisa da organize
bis ierarqiuli formebis principuli uaryofa, ubralod,
gardamavali, droebiTi faza iqneboda, erTgvari „bavSvuri
asaki“ moZraobisa, romelic male momwifdeboda da „Cais
smis moZraobis“ msgavs raRac memarcxene dajgufebaSi ga
daizrdeboda. maTi gadasaxedidan, banakebi Seqmnidan cota
xnis Semdeg ukve yuradRebas ufantavda xalxs. maTi real
uri saqmianoba albaT maSin daiwyeboda, roca Occupy gax
deboda erTgvari gamtari axalgazrda aqtivistebisaTvis,
gauZRveboda maT kanoniT nebadarTuli kampaniebisaken da,
sabolood, progresuli kandidatebisaTvis xmis misacemad
xalxis arCevnebze gamocxadebis uzrunvelyofis mizniT
gamarTul RonisZiebebamde miiyvanda. maT garkveuli dro
dasWirdaT imis gasaazreblad, rom moZraobis ZiriTadi
nawili Tavis principebs sakmaod seriozulad ekidebo
da. aseve sruliad aSkaraa isic, rom banakebis Zalis gam
oyenebiT daSlis Semdeg ara marto aseTma jgufebma, ar
amed ufro liberalurma organizaciebmac strategiuli
gadawyvetileba miiRes, sruliad sapirispiro gza aerCiaT.
177
radikalebis xedviT, es Ralatis ukiduresi forma
iyo. Cven Tavidanve gamovxateT erTguleba horizontal
uri principebisadmi. swored es principebi Seadgenda imis
safuZvels, ris gakeTebasac Cven vcdilobdiT. amave dros,
kargad gvesmoda, rom Cvennairi radikaluri jgufebi da
maTi liberali mokavSireebi erTmaneTs usityvod ugebdnen.
radikalebis mowodeba revoluciuri cvlilebebis Sesaxeb
liberal memarcxeneebSi anTebs cecxls, romlis Suqzec
Tavad liberalTa mier SemoTavazebuli reformebi ufro
safuZvlian alternativad warmoCndeba. Cven maTTvis magi
dasTan adgils movipovebT, isini ki patimrobisgan gvixsnian.
am SemTxvevaSi liberalurma organizaciebma imedebi ver
gaamarTles da TavianTi movaleoba ver Seasrules. Occu
py-m brwyinvale warmatebas miaRwia imaSi, rom sayovelTao
ganxilvis sagnad sul sxva Temebi qceuliyo, kerZod: fi
nansuri wreebis Zalaufleba, politikuri procesebis ko
rumpirebuloba da socialuri uTanasworoba. es yvelaferi
xels aZlevda liberalur organizaciebs, romlebic manamde
uSedegod cdilobdnen am sakiTxebis wina planze wamowevas.
magram rodesac tazerebi (specialuri iaraRi, romelsac
policia damnaSaveebis winaaRmdeg iyenebs. garegnulad ele-
qtrofarans hgavs. misi saSualebiT 5 metris manZilidan msx-
verpls esvrian 15000 voltis simZlavris or patara isars,
rac adamianis droebiT paralizebas iwvevs. red.), xelketebi
da SWAT danayofebi gamoCnda, es ukanasknelni, ubralod,
gauCinardnen da Cven bedis anabara dagvtoves.
Tuki warsuls Tvals gadavavlebT, es SeiZleba
gardauvalic mogveCvenos, magram adre movlenebi ase ar
viTardeboda. udavoa, rom sazogadoebrivi moZraobebis
CaxSoba Zaladobrivi meTodebiT axali sulac araa. sakma
risia, gavixsenoT e.w. wiTeli panika (Red Scare _ represiebis
kampania aSS-Si „wiTlebis“ (komunistebis) winaaRmdeg 1918-20
wlebSi. red.), reaqcia muSaTa radikalur moZraobebze, ro
goricaa, magaliTad, msoflios industriuli mSromelebi
(IWW), rom aRaraferi vTqvaT amerikel indielTa moZrao
bisa da Savkaniani radikalebis winaaRmdeg mimarTul nam
178
dvil politikur mkvlelobaTa kampaniaze 1960-ian wlebsa
da 1970-iani wlebis dasawyisSi. magram TiTqmis yovelTvis
msxverplni an muSebi iyvnen, an feradkanianebi. im iSviaT
SemTxvevebSi, roca SedarebiT msubuqi meToduri represia
sakmaod didi raodenobis saSualo fenis TeTrkanianebis
winaaRmdeg aris mimarTuli (rogorc, magaliTad, makar-
tizmis epoqaSi (politikuri reaqciis periodi aSS-Si 1950-54
wlebSi, roca progresul da liberalur moRvaweTa devnis
kampanias saTaveSi edga senatis qvekomitetis Tavmjdomare
gamoZiebis dargSi, jozef makarti. red.), an demonstranti
studentebis darbevisas vietnamis omis dros), es umalve
nacionaluri masStabis skandalad gadaiqceva xolme. swo
ri ar iqneba, Occupy Wall Street-s saSualo fenis TeTrkani
anTa moZraoba vuwodoT (is gacilebiT mravalferovani
iyo), magram udavoa, rom masSi Zalian bevri saSualo fe
nis TeTrkaniani adamiani monawileobda. Tumca mTavrobas
bevri ar uyoymania da maT Tavs daesxa, xSirad samxedro
taqtikasac ki iyenebda, aseve mimarTavda formebs, romleb
sac mxolod teroristul Zaladobas Tu vuwodebT (Tuki
„terorizms“ ganvsazRvravT, rogorc daSinebis mizniT
moqalaqeebze Tavdasxmas, rasac maTi mxridan politikur
miznebze uaris Tqma mohyveba). mesmis, rom es gancxadeba
SeiZleba sakamaTod mogeCvenoT, magram gavixsenoT, mag
aliTad, rogor dauSina los-anjelesis policiam rezinis
tyviebi (mas aSkara mizani amoZravebda _ Wkua eswavlebina
moqalaqeebisaTvis da gaefrTxilebina isini, rom Occupy-
sTan dakavSirebul nebismier RonisZiebaSi monawileobis
miReba aucileblad miiyvanda maT fizikurad daSavebamde)
carciT „SeiaraRebul“ demonstrantebs, romlebic sru
liad kanonier, nebadarTul „samxatvro msvlelobaSi“ (art
walk) monawileobdnen; Znelia, ipovo argumenti, Tu ratom
ar SeiZleba mivusadagoT sityva „terori“ maT qmedebas.
ra Seicvala? erTi pasuxi aseTia: es iyo pirveli ameri
kuli sazogadoebrivi moZraoba, romelic 9/11-is Semdeg
warmoiSva. Secvala Tu ara terorizmis winaaRmdeg brZolam
wesebi?
179
unda vaRiaro _ pirveli „okupaciisas“, garkveulwilad,
gakvirvebuli davrCi, rom 9/11-Tan dakavSirebul emociur
fons CvenTvis problema ar Seuqmnia. zukotis parki uol
stritidan ori kvartaliT iqneba daSorebuli, aseve mx
olod ori kvartali aSorebda mas Ground Zero-s. maxsovs,
velodiT, rom aTasgvari saxis mkrexelobasa da teror
istuli aqtis msxverplTa mimarT upativcemulobas dagv
abralebdnen. magram ase ar moxda. Tumca sabolood mainc
aRmoCnda, rom 9/11-ma SeumCnevlad Secvala is safuZveli,
romelzec Cven vmuSaobdiT. diax, arsebobda viwro sark
meli, romelSic TiTqos marTlac muSaobda gandis for
mula _ xelisuflebis delegitimacia zedmiwevniT mSvi
dobiani (araZaladobrivi) qmedebebiT da msofliosaTvis
imis Cveneba, rom, amis miuxedavad, mainc ramdenad sastikia
saxelmwifos reaqcia. magram sarkmeli metismetad viwro
iyo. sakmarisi ar iqneba imis aRniSvna, rom banakebis Zalis
gamoyenebiT daSlis Semdeg liberalurma organizaciebma
strategiuli gadawyvetileba miiRes, es Zaladoba sayovel
Tao ganxilvis sagnad ar eqciaT. aq unda daisvas SekiTxvac:
rogor unda SerCenodaT maT es yvelaferi _ ratom ver
gaaogna Zaladobam isini imdenad, rom xelisuflebisTvis
pasuxi moeTxovaT? vfiqrob, swored aq vlindeba 9/11-is
fsiqologiuri zegavlenis namdvili Sedegebi.
teroristuli Tavdasxmebis kvaldakval Cven amerikuli
policiis militarizaciis momswreni gavxdiT. miliarde
bi gamoiyo „antiteroristuli“ aRWurvilobisa da poli
ciis ganyofilebebis wvrTnebisTvis iseTi mwiri biujetis
mqone municipalitetebSi, rogoricaa, magaliTad, deitoni
(ohaios Stati), romlebsac aSkarad ar emuqreboda teror
izmis araviTari safrTxe. es gvexmareba, avxsnaT ucnauri da
swrafi reagireba Cvens bevr qmedebaze, roca aqtivistebi
cdilobdnen, daekavebinaT bankis mier CamorTmeuli saxli
niu-jersiSi, anda, rodesac gvindoda, sityviT gamovsuli
yaviT manhetenze, federaluri holis kibeze da iq kbile
bamde SeiaraRebul SWAT razmebs vawydebodiT. sxva dros
uflebamosilebis aseTi gadaWarbeba mrisxanebas gamoi
180
wvevda. 2012 wels ki amgvarma qmedebam sruliad SeumCnev
lad Caiara. ram gamoiwvia saSualo fenis liberalebis ase
iolad Segueba policiis militarizaciasTan? ZiriTadad,
iman, rom isini absoluturad, dabejiTebiT uaryofdnen
yvelafers, rasac SeiZleboda, mohyoloda Zaladoba sapro
testo aqciis monawileebis saxeliT. maSinac ki, roca poli
ciam winaswar dagegmili Tavdasxma ganaxorciela mSvidobi
an demonstrantebze, magaliTad, pirdapir TavSi daumizna
cremlsadeni gazis balonebi demonstrantebs (rogorc es
oklendSi araerTxel xdeboda) rogorc media, ise liber
ali momomxilvelebi, upirveles yovlisa, svamdnen kiTx
vas: romelime „okupants“ xom ar hqonia amgvar Tavdasxmaze
raime saxis reaqcia, garda pasiuri winaaRmdegobisa? im Sem
TxvevaSic ki, Tuki demonstrantebi fexs hkravdnen creml
sadeni gazis balons policielTa mimarTulebiT, ukve aRar
ityodnen, rom: „policiam cecxli gauxsna demonstran
tebs“; an: „sazRvao flotis veterani mZime mdgomareobaSia
imis gamo, rom cremlsadeni gazis baloni TavSi esroles“,
aramed ase: „demonstrantebi policiasTan xelCarTul br
ZolaSi Caebnen“.
istoriuli TvalsazrisiT, bedis ironia iyo is, rom
gandisa da martin luTer kingis sulebis gamoxmoba gaxda
ZiriTadi saSualeba amerikis sazogadoebis militarizaciis
(rac bolo xanebSi dafiqsirda) gasamarTleblad. amas is
eTi formiT akeTebdnen, romelime cocxali rom yofiliyo
da es enaxaT an moesminaT, gancvifrdebodnen da SeZrwun
debodnen. Occupy uaRresad araZaladobrivi moZraobaa. is
SeiZleba amerikis istoriaSi am masStabis moZraobebs Soris
yvelaze mSvidobiani moZraobac ki iyos, imis miuxedavad,
rom ar yofila araviTari mSvidobis kodeqsebi, marSlebi
an oficialuri samSvidobo policia. Semodgomaze, sul mc
ire, xuTasi „okupacia“ ganxorcielda, romelTa monawilee
bic sruliad sxvadasxva filosofiis adamianebi iyvnen,
dawyebuli evangelistebidan, damTavrebuli revolucio
neri anarqistebiT; aTasobiT demonstracia da RonisZieba
moewyo da yvelaze „Zaladobrivi“ aqtebi, romlebic maT
181
monawileebs miewereba, iyo vitrinis Camsxvrevis oTxi-xu
Ti SemTxveva, praqtikulad, imaze naklebi, rac SeiZleba
arcTu ise xmaurian kanaduri hokeis matCs mohyves. isto
riuli TvalsazrisiT, es udidesi miRwevaa. magram odesme
miuciaT misTvis aseTi Sefaseba? amis nacvlad, es ramdenime
vitrina moraluri krizisis maniSneblad aqcies. banakebis
daSlis kvaldakval, roca amerikelebs pirvelad miecaT
SesaZlebloba, srulad gaeazrebinaT, rac moxda _ masobri
vi dapatimrebebi, cema, saxlebisa da biblioTekebis siste
maturi ganadgureba _ amis nacvlad, liberaluri blogebis
sivrceSi dominirebda gamoxmaurebebi New York Times-is yo
fili Jurnalistis da im droisaTvis OWS-is mxardamWeris,
kris hejsis statiaze „Occupy-s simsivne“. am statiaSi is
amtkicebda, rom oklendSi vitrinebis Camsxvrevis ramden
ime SemTxveva sinamdvileSi Zaladobrivi da fanatikuri an
arqistuli fraqciis, „Savi blokis“ namoqmedari iyo; amitom
moZraobas, pirvel rigSi, amgvari elementebi unda gamoeaS
karavebina da gaeZevebina, radgan isini policias sababs
aZlevdnen. im faqtma, rom aq arc erTi gancxadeba simar
Tles ar Seesabameboda („Savi bloki“ sinamdvileSi jgufi ki
ar aris, aramed formireba, da albaT „okupaciebis“ 95%-Si
isini arc ki unaxavT), TiTqos kidev ufro meti sababi misca
yvelas sakamaTod. cota xanSi liberali mimomxilvelebi
sabolood mividnen mosazrebamde, rom Occupy-sTvis re
aluri problema iyo ara romelime namdvilad momxdari
fizikuri Zaladobis aqti (romlebic, ZiriTadad, policiis
mxridan ganxorcielda), aramed is faqti, rom okupacia Sei
cavda iseT elementebs, romlebic, miuxedavad imisa, rom
Tavad ar sCadiodnen Zaladobriv qmedebas, SesaZleblad
miiCnevdnen qonebis dazianebis SemTxvevebis gamarTlebas.
arsebul Seusabamobaze warmodgena rom Segveqmnas, erTi
ram unda aRiniSnos: niu-iorkSi martSic ki ar cxreboda
kamaTi kafes erTaderTi vitrinis gamo. is oklendSi, noem
bris demonstraciisas, SeiZleba Caemsxvria (an SeiZleba ar
Caumsxvrevia) aqtivists, romelic „Sav blokTan“ asocird
eboda. 17 marts niu-iorkSic Caimsxvra erTi vitrina, rac
182
pirvelad daukavSirda OWS-s, magram amaze krintic aravis
dauZravs _ es iyo qvemo manhetenis erT-erTi maRaziis vi
trina, romelic niu-iorkis policiis departamentis ofi
cerma aqtivistis TaviT Caamsxvria.
imis gasaanalizeblad, Tu ramdenad Seusabamo da aras
woria gandis filosofiis moxmoba saxelmwifos Zaladobis
gasamarTleblad, SegviZlia Tavad gandis sityvebi da moq
medeba gavixsenoT. anarqistebis umetesobisaTvis gandi wi
naaRmdegobrivi figuraa. erTi mxriv, misi filosofia tol
stoisa da kropotkinis anarqizms eyrdnoba, meore mxriv ki,
is erTgvar mazoxistur puritanizmsac moicavs da stimuls
aZlevs iseTi pirovnebis kults, romlis Tanamonawileobam
SeiZleba mxolod seriozuli ziani moutanos WeSmaritad
Tavisufali sazogadoebis Camoyalibebis saqmes. is nam
dvilad gmobda nebismieri saxis Zaladobas, magram, amave
dros, amtkicebda, rom usamarTlo socialuri sistemis
admi pasiuri morCileba kidev ufro uaresi iyo. maxsendeba
niu-iorkSi, New School-Si gamarTuli OWS-is konferencia
banakebis daSlis Semdgom periodSi, romelzedac liber
ali pacifistebi gamudmebiT Seaxsenebdnen sazogadoebas:
gandi imdenad Sors wavida, rom „droebiT Sewyvita Tavisi
kampania „wadiT indoeTidan!“, rodesac Zaladobis SemTx
veva dafiqsirda“. magram maT ar aRuniSnavT, rom aRniS
nul incidentSi monawileobdnen Tavad gandis mimdevrebi,
romlebmac nawilebad daCexes ocdaori policieli da Sem
deg cecxli waukides maT. advili misaxvedria, rom Tuki,
magaliTad, monawileebi aqciebisa „daikave klivlendi!“
(Occupy Cleveland!) an „daikave denveri!“ (Occupy Denver!) pol
icielebs daxocavdnen da nawil-nawil daWridnen, Cveni moZ
raobac maSinve SeCerdeboda, miuxedavad imisa, gveyoleboda
Tu ara qarizmatuli lideri, romelic amisken mogviwodeb
da. im samyaroSi, sadac amgvari ram SesaZlebelia, is azri,
rom Tavad gandic ki ramdenime Camsxvreuli vitrinis gamo
aReldeboda, namdvili sigiJea. sinamdvileSi, rogorc poli
tikosi, gandi mudmivad ewinaaRmdegeboda moTxovnas, daegmo
isini, vinc antikoloniuri brZolis ufro militaristul
183
formebs amjobinebda, anu isini, vinc mis moZraobas ar ekuT
vnoda. maSinac ki, roca saqme partizanebis mier policiis
ganyofilebebze Tavdasxmasa da matareblebis afeTqebas
exeboda, igi yovelTvis aRniSnavda: miuxedavad imisa, rom
TviTon swor midgomad araZaladobriv formebs miiCnevda,
isini mainc kargi adamianebi iyvnen, radgan cdilobdnen, is
gaekeTebinaT, rasac, marTebulad Tvlidnen. is yovelTvis
ambobda, rom usamarTlobasTan araZaladobrivi dapirisp
ireba, moraluri TvalsazrisiT, ukeTesia, vidre Zalado
brivi; xolo usamarTlobasTan Zaladobrivi dapirispireba,
moraluri TvalsazrisiT, sjobs saerTod arafris keTebas.20
isRa dagvrCenia, visurvoT, rom is adamianebi, romlebic
gandis saxeliT laparakoben, xandaxan mainc iqceodnen mis
msgavsad.
mesame
191
rogorc wignis dasawyisSic aRvniSne, bevr amerikels
warmodgena ara aqvs, rom arc damoukideblobis deklara
ciaSi da arc konstituciaSi araferia naTqvami imis Tao
baze, rom SeerTebuli Statebi demokratiaa.* sinamdvileSi,
umravlesoba im adamianebisa, romlebic fuZemdebluri do
kumentebis SedgenaSi monawileobdnen, uyoymanod daeTanx
ma meCvidmete saukunis puritanizmis mqadagebel jon uin
Trops (1588-1649 _ ingliseli iuristi, amerikis saxelmwifo
moRvawe. red.), romelic werda, rom „civilizebuli erebis
umetesobisaTvis demokratia qveynis marTvis yvelaze uRim
Ramo da uares formad iTvleba.“3
amerikis saxelmwifos fuZemdebelTa umravlesobam
Tuki raime icoda demokratiis Temaze, yvelaferi Tuki
dides „istoriis“ tomas hobsiseuli inglisuri Targmani
dan, peloponesis omis Sesaxeb istorikosis Sefasebebi
dan Seityo. rogorc hobsma mkiTxvelebs ganumarta, man
am proeqts xeli imisTvis mohkida, rom isini demokratiis
safrTxeebis Sesaxeb gaefrTxilebina. amis gamo amerikis
„mamebi“ am sityvas im mniSvnelobiT iyenebdnen, romliT
ac Zveli berZnebi, Tvlidnen ra, rom demokratia Temur
TviTmmarTvelobas gulisxmobs, romelic aTenis agoras
msgavsi saxalxo Sekrebebis meSveobiT xorcieldeba. es iyo
is, rasac axla „uSualo demokratias“ vuwodebT. SeiZleba
iTqvas, rom es gaxldaT mmarTvelobis sistema „sayovel
Tao Sekrebebis“ meSveobiT, Tu ar CavTvliT imas, rom am
Sekrebebs yovelTvis unda emuSava mxolod umravlesobis
mmarTvelobis principiT _ 51%-49%. magaliTad, jeims me
disonma (1751-1836, aSS-is meoTxe prezidenti, politikis Teo-
retikosi, aSS-is konstituciisa da uflebaTa bilis erT-er-
Ti Semqmneli. red.) „federalistis CanawerebSi“ (sami avto-
ris, maT Soris medisonis, mier dawerili 85 statiis krebuli,
romelic miznad isaxavda aSS-is konstituciis ratifikaciis
mxardaWeras. red.) naTelyo, Tu ratom miaCnda, rom amgvari
192
aTenuri demokratiis damyareba ara mxolod SeuZlebeli
iyo misi drois did qveynebSi (radganac is Tavisi arsis
gamo vrcel geografiul arealSi ver imuSavebda), aramed
arasasurvelic ki iyo. misi azriT, istoriam aCvena, rom
uSualo demokratiis nebismieri sistema aucileblad ga
daizrdeboda fraqciulobaSi, demagogiaSi da, sabolood,
wesrigisa da kontrolis aRdgenis mizniT Zalauflebas
romelime diqtatori Caigdebda xelSi:
„wminda demokratias _ masSi vgulisxmob sazogadoebas,
romelic mcirericxovani moqalaqeebisgan Sedgeba; romelic
ikribeba da Tavad axorcielebs marTvas _ ar gaaCnia saSuale
ba, Tavidan aicilos ziani, romelsac mas mowinaaRmdege fraq
cia miayenebs... aqedan gamomdinare, amgvari demokratiebi yov
elTvis turbulentobisa da uTanxmoebis asparezs warmoad
genda; iTvleboda pirad usafrTxoebasTan Tu sakuTrebis
uflebebTan SeuTavseblad; rogorc wesi, isini didxans ver
Zlebda da maT yovelTvis Zalis gamoyenebiT amxobdnen“.4
yvela im adamianis msgavsad, romlebsac amerikis saxelm
wifos fuZemdebeli „mamebis“ saxeliT vicnobT, medisoni
amtkicebda, rom misTvis misaRebi xelisuflebis forma _
„respublika“, udavod, sruliad gansxvavebuli iyo:
„demokratiis dros adamianebi ikribebian da Tavad ax
orcieleben qveynis marTvas; respublikis dros isini ikri
bebian da marTvas TavianTi warmomadgenlebisa da agentebis
saSualebiT axorcieleben. demokratia, Sesabamisad, Semoi
fargleba mcire zomis teritoriiT. respublikuri mmarT
veloba ki SeiZleba damyardes did regionSi“.5
is xedva, rom respublikebi „warmomadgenlebis“ saSu
alebiT imarTeboda, erTi SexedviT, axla SeiZleba ucnau
rad mogeCvenoT, vinaidan termini „respublika“ maT Zveli
romidan isesxes, xolo romSi senatorebs ar irCevdnen; isi
ni aristokratebi iyvnen da TavianTi adgilebi dabadebidan,
memkvidreobiT ergoT, rac imas niSnavda, rom isini sinamd
vileSi vinmes „warmomadgenlebi da agentebi“ ki ar iyvnen,
aramed sakuTar Tavs warmoadgendnen. Tumca warmomadgen
lobiTi organoebis idea iyo is, rac fuZemdebelma „mamebma“
193
revoluciis dros memkvidreobiT miiRes britanelebisagan:
axali qveynis mmarTvelebi iyvnen swored arCeuli pirebi,
romlebsac qonebis mflobelma individebma misces xma kon
tinentaluri kongresis msgavs organoSi mosaxvedrad (is
britaneTSi SezRudul TviTmmarTvelobas gulisxmobda,
romelic mefis xelisuflebas emorCileboda). revoluciis
Semdeg maT maSinve Tavad aiRes xelSi Zalaufleba, rogor
ic mefe jorj III-s hqonda. Sesabamisad, moqmedebas warmo
madgenlobiTi organoebisa, romlebic mefis xelisuflebas
emorCilebodnen, axla xalxis mmarTveloba warmarTavda,
rogori SezRudulic ar unda yofiliyo is.
amgvar organoebSi delegatebis arCevis wesi siaxliT ar
gamoirCeoda. inglisSi es jer kidev XIII saukuneSi xdeboda.
XV saukunisTvis dadgenil normad iqca, rom sakuTrebis
mqone adamianebs ufleba hqonodaT, TavianTi saparlamento
warmomadgenlebi sakuTari xmebis adgilobrivi SerifisaT
vis gagzavnis (Cveulebriv, naWdevebian joxebze akeTebdnen
niSnuls) saSualebiT aerCiaT. im droSi veravin ifiqrebda,
rom am sistemas raime saerTo hqonda „demokratiasTan“.6
iTvleboda, rom arCevnebi monarqistuli saxelisuflebo
sistemebis gagrZeleba iyo, radgan warmomadgenlebs marT
vis araviTari uflebamosileba ar gaaCndaT. isini arafers
marTavdnen, arc erToblivad da arc cal-calke; maT mefis
suverenuli xelisuflebis winaSe unda elaparakaT maTi
raionis mcxovrebTa saxeliT (anu „warmoedginaT“ isini),
miecaT rCeva, waredginaT saCivrebi da, rac mTavaria, ga
daecaT TavianTi sagrafos gadasaxadebi. amrigad, vinaidan
warmomadgenlebs ar hqondaT araviTari Zalaufleba da
arCevnebSi konkurenciac iSviaTi iyo, arCeuli warmomad
genlebis sistema, udavod, Sua saukuneebSi gabatonebuli
Tanxmobis iuridiuli principebis Sesabamis formad iTv
leboda: miiCneoda, rom vinaidan brZanebebi, rogorc wesi,
zevidan modioda, xolo rigiT adamianebs araviTari wvlili
ar SehqondaT politikis gansazRvraSi, imave adamianebs ver
daavaldebulebdnen, damorCilebodnen brZanebebs, rom
lebsac isini, farTo gagebiT, ar eTanxmebodnen. marTalia,
194
inglisis samoqalaqo omis Semdeg parlamentma daiwyo Tavi
si uflebebis dacva da xmis uflebis mopoveba gadasaxade
bidan Semosuli Semosavlebis gankargvaze gadawyvetilebis
miRebisas, Seqmna ra, rogorc mas „mamebma“ uwodes, „Sez
Ruduli monarqia“, amerikuli idea, romlis Tanaxmadac,
xalxs WeSmaritad qveynis marTvis uflebiT aRWurvili war
momadgenlebisTvis xmis micemiT SeeZlo, realurad hqono
da suverenuli Zalaufleba (romlis msgavs sac erT dros
mefeebi flobdnen), namdvilad inovacias warmoadgenda da
dauyovnebliv miiCnies kidec aseTad.7
amerikis brZola damoukideblobisTvis „xalxis“ sax
eliT mimdinareobda da yvela politikosi, romlebic
aminds qmnidnen, xvdeboda, rom raRac momentSi konsulta
ciebi unda gaemarTaT „mTeli xalxis warmomadgenel orga
nosTan“, raTa TavianTi revolucia legitimuri gaexadaT _
magram konstituciis ZiriTad mizans imis uzrunvelyofa
warmoadgenda, rom konsultaciis es forma ukiduresad
SezRuduli yofiliyo, raTa yovelive amas „demokratiis
saSinelebebi“ ar gamoewvia. im dros ganaTlebul xalxSi
arsebobda zogadi mosazreba imis Sesaxeb, rom yvela CvenT
vis cnobil sazogadoebaSi sxvadasxva doziT arsebobda
xelisuflebis sami sawyisi principi: monarqia, aristokra
tia da demokratia. amerikeli politikosebi eTanxmebod
nen antikuri xanis politikis Teoritikosebs, romlebmac
daadgines, rom romis respublika am principebis yvelaze
srulyofil balanss warmoadgenda. respublikur roms hy
avda ori konsuli (senatis mier arCeuli), romlebic monar
qis funqcias asrulebdnen, senatorebis ucvleli jgufi
patriciebis fenidan da, bolos, saxalxo krebebi SezRudu
li uflebamosilebiT. es krebebi irCevdnen magistratebs
(pirebi saxelmwifo Tanamdebobebze Zvel romSi. red.) aris
tokrat kandidatebs Soris da aseve or tribuns, romle
bic plebeebis fenis interesebs warmoadgendnen; tribunebs
xmis micemis an senatSi Sesvlis uflebac ki ar hqondaT
(isini SesasvlelTan, gareT isxdnen), magram maT SeeZloT,
veto daedoT senatorebis gadawyvetilebaze.
195
amerikis konstitucia msgavsi balansis miRwevis mizniT
Seiqmna. monarqis funqcias Seasrulebda senatis mier ar
Ceuli prezidenti; igulisxmeboda, rom senati warmoad
genda mdidari aristokratiis interesebs, xolo kongresi
_ demokratiul elements. am ukanasknelis kompetencia
umeteswilad unda Semofargluliyo Tanxis mozidviTa da
xarjviT, radgan, bolos da bolos, revolucia efuZneboda
princips: „ar arsebobs gadasaxadebi warmomadgenlobis ga
reSe!“ (lozungi, romelic amerikis revoluciis dros gamox-
atavda Crdilo amerikaSi britaneli kolonistebis ZiriTad
pretenzias mefis xelisuflebisa da koloniuri administra-
ciis mimarT. kolonistebs ar hyavdaT warmomadgeneli bri-
taneTis parlamentSi, ris gamoc ver axerxebdnen realizebas
TavianTi uflebebisa, romlebic maT uflebaTa bilma mianiWa.
red.). saxalxo krebebi saerTod gauqmda. amerikul kol
oniebSi, ra Tqma unda, ar iyo STamomavlobiTi aristokra
tia. magram wamyvani politikosebi amtkicebdnen, rom, sa
magierod, droebiTi monarqisa da droebiTi warmomadgen
lebis arCeviT isini SeZlebdnen SeeqmnaT is, rasac zogjer
daufaravad moixseniebdnen, rogorc erTgvar „naturalur“
aristokratias. is ganaTlebuli da SeZlebuli fenebisgan
Sedgeboda da iseTive jansaR interess iCenda sazogadoe
brivi keTildReobis mimarT, rogorsac, maTi azriT, cice
ronisa da cincinatis droindeli romis senati.
vfiqrob, Rirs, am sakiTxze SevCerdeT. roca amerikis
saxelmwifos damfuZneblebi „aristokratiaze“ laparako
bdnen, isini am termins metaforulad ar iyenebdnen. maT
kargad icodnen, rom ayalibebdnen axal politikur for
mas, romelSic gaerTianebuli iyo demokratiuli da aris
tokratiuli elementebi. evropis mTeli istoriis man
Zilze arCevnebi ganixileboda (Tavis droze amas aristo
telec amtkicebda), rogorc sajaro moxeleebis SerCevis
aristokratiuli, yvelaze ufro tipuri forma. arCevnebze
xalxi, rogorc wesi, mcirericxovan profesional poli
tikosebs Soris (romlebic amtkiceben, rom, sxvebze metad
kompetenturni da ganaTlebulni arian) SearCevs erTs, ro
196
melic, maTi azriT, saukeTesoa (es aris is, rasac niSnavs
sityvasityviT „aristokratia“ _ „saukeTesoTa mmarTvelo
ba“). arCevnebi iyo saSualeba, romliTac daqiravebul me
brZolTa jarebi irCevdnen TavianT meTaurebs, an didgva
rovnebi metoqeobas uwevdnen erTmaneTs TavianTi momavali
xelqveiTebis mxardasaWeris mosapoveblad. demokratiuli
midgoma (romelsac intensiurad iyenebdnen antikur sa
myaroSic da renesansis droindel qalaqebSic, rogoricaa,
magaliTad, florencia) iyo lataria, an, rogorc mas xan
daxan uwodebdnen xolme _ „kenWisyra“. arsebiTad, proce
dura ase gamoiyureboda: Tavs mouyridnen saxelebs Temis
im warmomadgenlebisa, romlebsac undodaT, emsaxuraT sa
jaro samsaxurSi da maTi codnis, gamocdilebis gadamow
mebis Semdeg iRebdnen am adamianebis saxelebs SemTxveviTi
SerCevis principiT. es imis garantias iZleoda, rom yve
la kompetentur da dainteresebul mxares Tanabari Sansi
hqonoda, sajaro Tanamdeboba daekavebina. am process aseve
minimumamde dahyavda fraqciuloba, radgan saarCevno olq
Si mogebis mizniT dapirebebis micemas azri ar hqonda, Tuki
arCeva kenWisyriT unda momxdariyo (arCevnebi ki, piriqiT,
gasagebi mizezebis gamo, xels uwyobda fraqciebad dayo
fas). gakvirvebas iwvevs Semdegi faqti: uSualod safrange
Tisa da amerikis revoluciebamde arsebul TaobebSi, mon
teskiesa da rusos msgavs ganmanaTlebel moazrovneebs So
ris cxare kamaTi midioda arCevnebisa da latariis dadeb
iTi da uaryofiTi mxareebis Sesaxeb, 1770-1780-ian wlebSi
ki axali revoluciuri konstituciebis Seqmnelebi arc ki
msjelobdnen latariis gamoyenebaze. erTaderTi, raSic
maT latariis principi aRmoaCines, iyo nafic msajulTa
sistema, da is ucvlelad datoves, ZiriTadad, imitom, rom
es tradicia memkvidreobiT hqondaT miRebuli inglisuri
saerTo samarTlisgan (ingl. common law _ saerTo, anu prece-
dentuli samarTali _ samarTlis sistema, romelic upirate-
sobas aniWebs mosamarTleTa mier miRebul gadawyvetilebeb-
sa da qveynis tradiciebs, adaT-wesebs, daweril kanonebTan
SedarebiT (gansxvavebiT statutoruli samarTlisgan). red.).
197
nafic msajulTa sistemac ki savaldebulo iyo da ara ne
bayoflobiTi; nafic msajulebs regularulad auwyebdnen
(da dRemde ase xdeba), rom maT rols warmoadgenda ara
kanonis samarTlianobis ganxilva, aramed mtkicebulebis
Semcveli faqtebis Sefaseba.
ar unda gamarTuliyo araviTari Sekrebebi. ar unda
momxdariyo kenWisyra. saxelmwifos fuZemdebeli „mamebi“
amtkicebdnen, rom uzenaesi xelisufleba xalxs ekuTvnoda
(Tuki is kidev erT revolucias ar moawyobda da xelSi
iaraRs ar aiRebda), oRond mas SeeZlo am xelisuflebis
realizeba saukeTesoTa fenis wevrebs Soris arCevanis
gakeTebiT; saukeTesoebs ki maT imitom uwodebdnen, rom
iyvnen rogorc kargad momzadebuli iuristebi, ise privi
legirebuli fenis warmomadgenlebi; gamoirCeodnen meti
gonierebiT da SeeZloT, imaze ukeT Caswvdomodnen xalx
is namdvil interesebs, vidre TviTon xalxi. raki „xalxi“
aseve unda damorCileboda kanonebs, miRebuls im sakanon
mdeblo organos mier, romelsac es axali, „naturaluri“
aristokratia edga saTaveSi, xalxis xelisuflebis cnebis
amerikis saxelmwifos fuZemdeblebiseuli gageba sinamd
vileSi didad ar daSorebia Zvel, Suasaukuneobrivi war
modgenas, romlis Tanaxmadac, zemodan wamosul brZanebebs
unda daemorCilo.
198
uwodebdnen. amerikaSi amis albaT yvelaze cnobili nimuSi
aris Tomas peini (1737-1809, aSS-isa da didi britaneTis
sazogado da politikuri moRvawe. red.). im dros, roca kon
tinentalurma kongresma inglisis samefo taxtTan urT
ierTobebis gawyvetaze fiqri daiwyo, termini erTgvar
aRorZinebas ganicdida evropaSi, sadac populistebi aris
tokratebis marTvis winaaRmdeg gamodiodnen da ufro da
ufro xSirad uwodebdnen TavianT Tavs „demokratebs“ _
pirvel yovlisa, amas, ZiriTadad, epataJisTvis akeTebdnen,
zustad ise, rogorc homoseqsualistebis uflebaTa dam
cvelma moZraobam gamomwvevad miiTvisa sityva queer (ingl.
_ ucnauri, eqscentrikuli, sxvanairi. am sityviT dRes ara-
tradiciuli seqsualuri orientaciis mqone adamianebs
moixsenieben. red.). umetes SemTxvevaSi isini mcirericxovani
demagogebi iyvnen da ara inteleqtualebi; mxolod ramden
ime maTganma warmoadgina gansaxilvelad qveynis marTvis
kargad damuSavebuli Teoria. aRmoCnda, rom umravleso
ba didgvarovanTa da saeklesio privilegiebis winaaRmdeg
gamarTul kampaniebsa da iseTi ZiriTadi principebis da
sacavad wamowyebul moZraobebSi iyo CarTuli, rogoricaa
kanonis winaSe Tanasworoba. roca revolucia ifeTqebda,
aseTi adamianebi TavianT adgils poulobdnen masobriv
Sexvedrebsa da SekrebebSi, romlebsac msgavsi situaciebi
yovelTvis warmoSobs (magaliTad, Sekrebebi axali ingli
sis municipalitetebsa Tu safrangeTis revoluciis „qveg
anyofilebebSi“). mravali maTgani amgvar SekrebebSi axali
politikuri sistemis8 struqturis potenciur Semadgenel
elements xedavda. ramdenadac, arCeviTi organoebisagan
gansxvavebiT, masobriv Sexvedrebze xmis micemisas qonebri
vi SezRudvebi ar arsebobda, aq bevrad ufro radikalur
ideebs ganixilavdnen.
im wlebSi, romlebsac Semdeg maleve mohyva amerikis
revolucia, patriotebi xSirad mimarTavdnen masobriv
mitingebs (romelsac ori terminiT gamoxatavdnen: mob da
mobility), raTa moewodebinaT xalxisTvis iseTi masobrivi
199
qmedebebisken, rogoric „bostonis Cais smis moZraoba“ iyo.
zogjer amas SemaSfoTebeli Sedegebi mohyveboda. magali
Tad, 1774 wlis 19 maiss gaimarTa masobrivi mitingi niu-
iorkSi, romelzec unda emsjelaT gadasaxadebis gadaxdis
mimarT boikotis gamocxadebis Sesaxeb, rac iqneboda sapa
suxo reaqcia britaneTis mTavrobis mier bostonis navsad
guris daxurvaze (mitingi, savaraudod, dRevandeli zuko
tis parkis maxloblad Sedga). safiqrebelia, rom swored aq
daibada idea kontinentaluri kongresis mowvevis Taobaze.
Cven xelT gvaqvs governer morisis (1752-1816, amerikis sax-
elmwifo moRvawe, aSS-is saxelmwifos erT-erTi damfuZnebe-
li „mama“. red.) Canaweri amis Sesaxeb, romelsac maSin niu-
jersis mTavari mosamarTlis posti eWira. is iyo ojaxidan,
romelic im dros axlandeli bronqsis (niu-iorkis xuTi
raionidan (borodan) erT-erTi. red.) umetes teritorias
flobda. morisi aRwers, Tu rogor mouxdaT ubralo xe
losnebsa da vaWrebs (romlebmac erTi dRiT gaiTavisufles
Tavi samuSaodan) wvril memamuleebTan da maT mxardam
WerebTan xangrZliv debatebSi Cabma, sadac ganixileboda,
„Tu rogori formebi unda hqonoda Cvens mTavrobas moma
valSi da aristokratiul principebze unda yofiliyo igi
damyarebuli Tu demokratiulze“. Tu wvrili memamuleebi
msjelobdnen, ra dadebiTi da uaryofiTi mxareebi eqneboda
inglisis arsebuli (ukiduresad konservatoruli) konsti
tuciis moqmedebis gagrZelebas, yasbebi da xabazebi maT
grakxusisa da polibiusis argumentebiT pasuxobdnen.
„me aivanze videqi, Cemgan xelmarjvniv Camwkrivebuli
iyvnen sakuTrebis mflobeli adamianebi, ramdenime Rarib
xelqveiTTan erTad, xolo meore mxares idga yvela vaWari
da sxvebi, romlebsac sjerodaT, rom Rirda, yoveldRiur
samuSaos moscdenodnen da qveynis sakeTildReod iq md
gariyvnen.
inglisis konstituciis suliskveTebas jer kidev Ser
Cenoda mciredi zegavlena marcxniv mdgar xalxze, magram
Zalian umniSvnelo. marTalia, misi darCenili moqmedi mux
lebi mdidrebs amjerad upiratesobas aZlevda, magram Tu
200
konstitucias am saxiT SeinarCunebdnen, maT samsaxurebi
dan unda gaeyaraT yvela skolis maswavlebeli da mxolod
sakuTari codnis imedad unda darCeniliyvnen. es ki Seu
Zlebeli iyo.
203
garyvnilebas, TavaSvebulobas, gayidis da daxarjavs mTel
Tavis wils da Semdeg xelaxla moiTxovs qonebis nawils im
xalxisa, romelmac misgan SeiZina. rogorc ki sazogadoe
baSi dauSveben mosazrebas, rom qoneba ar aris RvTiuri
kanonebiviT wminda, rom ar arsebobs kanonis Zala da mar
Tlmsajuleba, romelic mas daicavs, im momentidan anarqia
da tirania daisadgurebs“.11
medisonisTvisac respublikuri mTavroba mxolod imi
tom ar iyo upiratesi, rom mas SeeZlo, emoqmeda farTo
geografiul arealSi; mTavroba, romelic farTo geo
grafiul arealSi imoqmedebda, marTlac saukeTeso vari
anti iyo, radgan „qaRaldis fulis, valebis gauqmebis, sa
kuTrebis Tanabrad ganawilebis an nebismieri sxva mcdari
an ubedurebis momtani proeqtiT gamowveuli mZvinvareba“
mosalodneli iyo adgilobriv doneze, da Zlieri central
uri mTavroba SeZlebda, mas swrafad aRdgomoda win.
maSasadame, es iyo is, rac amgvari adamianebisTvis, ro
gorc Cans, aTenuri demokratiis koSmarTan iyo gaigive
buli: Tuki fermerebis, xelosnebisa da vaWrebis Sekrebe
bi da masobrivi mitingebi municipalitetebSi (romlebic
wlebis ganmavlobaSi daixvewa da revoluciis safuZvelic
gaxda) institutebad gadaiqceoda da oficialur, kanoniT
miniWebul statuss miiRebda, maSin „valebis gauqmeba da...
sakuTrebis Tanabrad ganawileba“ iqneboda is moTxovnebi,
romlebsac, savaraudod, isini wamoayenebdnen. ufro metic,
saxelmwifos mesveurebs aSinebdaT Tavawyvetili Rreobis,
SfoTisa da udisciplinobis safrTxe. maSin monumenturi
xateba respublikelebisa, romlebmac romi didebamde mi
iyvanes, da, romlebsac amerikis „mamebi“ misabaZ magaliTad
Tvlidnen, masebis vulgaruli vnebebis gamo uaryofili
unda yofiliyo. adamsis kidev erTi mravlismetyveli ci
tata aTenis Sesaxeb: „misi demokratiuli konstituciis
funqcionirebis mTeli drois manZilze mTel qveyanaSi ba
tonobda Tavqarianoba, mxiaruleba, meryeoba, TavaSvebuli
cxovreba, TavSeukavebloba, garyvnileba da tradiciebis,
adaT-wesebis mimarT upativcemuloba“.13 doqtori benjamin
204
ruSi, eqimi da Philadelphia’s Sons of Liberty-s (filadelfiis
Tavisuflebis Svilebi) erTguli mimdevari, Tvlida, rom
tradiciebis „demokratiul“ Sesustebas SeiZleba dausva
diagnozi, rogorc erTgvar daavadebas _ is gulisxmobda,
kerZod, im Sedegebs, romlebic mohyveboda „cvlilebebs
kvebis reJimSi, sazogadoebasTan urTierTobis CvevebSi da,
zogadad, tradiciebSi, rasac iwvevda valebis sruli gau
qmeba gaufasurebuli qaRaldis fulis saSualebiT“:
„Tavisuflebisadmi gadaWarbebulma ltolvam, romelic
omis warmatebuli dasasruliT iyo STagonebuli, mraval
adamians Camouyaliba Sexedulebebi da qcevebi, romelTa
aRmofxvrac Segnebaze zemoqmedebiT, an SezRudva mTavro
bis mier SeuZlebelia... mZlavrma zegavlenam, romelsac
es Sexedulebebi SeerTebuli Statebis mravali moqalaqis
warmodgenebze, vnebebsa da moralze axdendnen, Camoayali
ba sigiJis saxeoba, romelsac, gavbedav, davarqva anarqia“.14
aq niSandoblivia „gaufasurebuli qaRaldis fulis“
xseneba. erT-erTi sakiTxi, romelmac federalistebi aiZu
la, moewviaT sakonstitucio konventi, pirvel rigSi, iyo
ara mxolod myari fulis (ingl. hard money _ igulisxmeba is
Tanxebi, romlebic winasaarCevno kampaniebis Casatareblad
politikur partiebs misdis sazogadoebrivi organizaciebi-
dan, biznesis mxardamWeri asociaciebidan da a.S. red.) poli
tikis winaaRmdeg amboxebebisa da areulobebis mowyobis
safrTxe, romlis SeCerebac samxedro Zalis saSualebiT
SeiZleboda, aramed saSiSroeba imisa, rom „demokratiul“
Zalebs SesaZloa, daekavebinaT Statis saxelmwifo Tanam
debobebi da daewyoT sakuTari valutis beWdva _ rogorc
jorj vaSingtonma, im droisTvis yvelaze mdidarma ada
mianma amerikaSi, ise Tomas jefersonma, amgvari sqemebis
meSveobiT TavianTi piradi qonebis mniSvnelovani nawili
dakarges. es aris swored is, rac ukve daiwyo pensilvani
aSi, sadac uaryofil iqna qonebrivi cenzi xmis micemisas
da male mis Tvalwin Camoyalibda saxalxo sakanonmdeblo
xelisufleba, romelmac 1785 wels jer gaauqma robert
morisis centraluri bankis wesdeba, xolo Semdeg daiwyo
205
sqemis SemuSaveba saxelmwifo kreditis sistemis Sesaqmne
lad. es unda ganxorcielebuliyo qaRaldis fulis meSveo
biT, romelic imisTvis iyo gankuTvnili, rom droTa gan
mavlobaSi gaufasurebuliyo, gaeTavisuflebina movaleebi
da xeli SeeSala birJis saqmosnebisaTvis. saxalxo fraqci
is erT-erTi lideri, kvakeri mqadagebeli herman hasbendi
(romelsac ruSis msgavsi adamianebi „alegeinel (alegeini
_ qalaqi pensilvaniis StatSi, romelic 1907 wels SeuerTda
pitsburgs. red.) giJad“ moixseniebdnen) saqveynod acxadeb
da, rom amgvari RonisZiebebi gamarTlebuli iyo, radgan
uzarmazari qonebrivi uTanasworoba xels uSlida Tavisu
fal adamianebad dabadebul moqalaqeebs, monawileoba mi
eRoT politikaSi.* rodesac amerikis saxelmwifos fuZem
deblebi, maT Soris morisic, 1787 wels filadelfiaSi Sei
kribnen, ganzraxuli hqondaT, win aRdgomodnen damRupveli
zegavlenis gavrcelebas. yrilobaze gamarTuli debatebis
Taviseburebebs CavwvdeT, SegviZlia ganvixiloT virjiniis
maSindeli gubernatoris, edmund rendolfis Sesavali si
tyva. arc pensilvaniaSi da arc mis farglebs gareT, sxva
Statebis konstituciebi ar Seicavda sakmaris garantiebs
„xalxis mier Zalauflebis xelSi aRebis“ winaaRmdeg:
„CvenTvis mTavari saSiSroeba Cveni konstituciebis de
mokratiuli nawilebidan momdinareobs. esaa maqsima, ro
melic, mimaCnia rom udavoa: Zala xelisuflebisa, rodesac
marTvis sadaveebi xalxs upyria xelT, nTqavs sxva saSuale
bebs. arc erT konstitucias ar gaaCnia sakmarisi meqanizme
bi demokratiis gasakontroleblad. virjiniis ususuri
senati iluzorulia. merilends ufro Zlieri senati hyavs,
magram ukanasknelma mRelvarebam am StatSi dagvanaxva, rom
igi sakmaod Zlieri ar yofila. niu-iorkisa da masaCuset
sis konstituciebiT dadgenili demokratiis makontrole
* hasbendi moiTxovda miwis sakuTrebis SedarebiT Tanabar gadanawilebasac im
motiviT, rom qonebrivi uTanasworoba demokratiul monawileobas Seasustebda.
aseve moiTxovda, rom saarCevno olqebi mcire yofiliyo, rom warmomadgenlebs
TavianT amomrCevlebTan regularulad urTierTobis SesaZlebloba hqonodaT.
savaraudod, adamsi swored mis am SeniSvnebs gulisxmobda, rodesac xmaTa um
ravlesobis principiT gadawyvetilebis miRebis safrTxeebze saubrobda.
206
beli saSualebebi jer kidev SedarebiT gamZle bariers war
moadgens demokratiisaTvis, Tumca, rogorc Cans, isinic
arasakmarisia“.*
kanadelma politologma, frensis diupiui-derim Sead
gina zusti gegma, Tu rogor iyenebdnen sityva „demokra
tias“ wamyvani politikuri figurebi aSS-Si, safrangeTsa da
kanadaSi XVIII-XIX saukuneebSi da yvela SemTxvevaSi zustad
erTi da igive modeli aRmoaCina. roca es sityva pirvelad
gavrcelda 1770-1800 wlebSi, is gamoiyeneboda mxolod
Sercxvenisa da Seuracxyofis aRsaniSnavad. frang revo
lucionerebsac TiTqmis iseve sZagdaT „demokratia“, ro
gorc maT amerikel kolegebs. mas ganixilavdnen, rogorc
anarqias, xelisuflebis naklovanebas da boboqar qaoss.
droTa ganmavlobaSi, zogierTebma xSirad am sityvis erT
gvari provokaciis saxiT gamoyeneba daiwyes: magaliTad,
rodesac robespierma gagania teroris dros sakuTari Tavi
demokratad moixsenia, anda, roca 1800 wels Tomas je
fersonma (romelsac Tavis adreul naSromebSi sityva „de
mokratia“ arasodes uxsenebia**, magram, miuxedavad amisa,
adamss arCevnebSi konkurencias uwevda, rogorc radikali;
romelic TanaugrZnobda valis gamo mowyobili amboxebebis
organizatorebs da sastikad ewinaaRmdegeboda central
uri bankis sqemebs) gadawyvita, Tavisi partiisTvis saxeli
gadaerqmia da misTvis „demokratiuli respublikelebi“
ewodebina.
207
Tumca xalxis metyvelebaSi terminis damkvidrebas mainc
garkveuli dro dasWirda.
1830-1850 wlebSi aSS-sa da safrangeTSi politikosebma
daiwyes sakuTari Tavis gaigiveba demokratebTan, xolo „de
mokratias“ saarCevno reJimis aRsaniSnavad iyenebdnen, miuxe
davad imisa, rom saxelis gadarqmevas arc sakonstitucio
cvlileba edo safuZvlad da arc gadawyvetilebis miRebis
procesis gardaqmna. SeerTebul StatebSi ase pirvelad
Seicvala mniSvneloba terminma. endriu jeksoni iyo pirve
li saprezidento kandidati, romelmac Tavi „demokratad“
waradgina; es iyo iarliyi, romliTac, misi azriT, daicavda
„patara adamianebis“ interesebs (kerZod, fermerebisas _ Sua
dasavleTis mcire teritoriaze da Savi muSebisas _ aRmosav
leTis did qalaqebSi) ZlierTagan (biurokratebisgan da
politikosebisgan _ vaSingtonSi da privilegirebuli fenis
warmomadgenlebisgan _ did qalaqebSi).15
jeksoni kenWs iyrida, rogorc populisti. is kvlav il
aSqrebda centraluri sabanko sistemis winaaRmdeg, romlis
droebiTi demontaJic man moaxerxa. diupiui-deris TqmiT,
„jeksonma da misma momxreebma kargad icodnen, rom maT mier
sityva „demokratiis“ gamoyeneba Zalian hgavda imas, rasac
dRes politikur marketings uwodeben“; es, Tavisi arsiT,
cinikuri oini iyo, magram iseTi warmatebuli aRmoCnda,
rom aTi wlis ganmavlobaSi yvela politikuri partiis
yvela kandidati sakuTar Tavs „demokratad“ moixseniebda.
raki msgavsi ram moxda yvelgan _ safrangeTSi, inglisSi,
kanadaSi _ sadac ki arCevnebSi monawileobis ufleba im
denad xelmisawvdomi gaxda, rom xmis micema uamrav rigiT
moqalaqes SeeZlo, amis gamo TviT „demokratiis“, rogorc
terminis, mniSvnelobac Seicvala, Tanac imdenad, rom TviT
saguldagulod damuSavebul respublikur sistemasac ki,
romelic saxelmwifos fuZemdeblebma mkveTrad gamoxat
uli mizniT Seqmnes _ rom demokratiis safrTxeebi See
Cerebina _ Tavidan daarqves saxeli da mas „demokratia“
uwodes, romelic imas aRniSnavda, ra mniSvnelobiTac Cven
mas dRemde viyenebT.
208
cxadia, maSin sityva „demokratia“rigiTi amerikelebisT
vis sxva rames aRniSnavda, iseve, rogorc rigiTi frangebisa
da ingliselebisTvis, xolo politikuri elitis wevrebi
sTvis sul sxva mniSvneloba hqonda. saxeldobr, ras niS
navda is? Cvens xelT arsebuli wyaroebis SezRuduli bune
bidan gamomdinare, ver vigebT, magaliTad, ra argumentebi
unda wamoeyenebina niu-iorkelma xalxs, roca man „daiwyo
fiqri da azrovneba“ _ Cven SegviZlia, mxolod vivaraudoT.
magram, vfiqrob, SegviZlia, zogierTi ZiriTadi principi
aRvadginoT.
upirveles yovlisa, roca ganaTlebuli fenebis wevrebi
saubrobdnen „demokratiaze“, isini gulisxmobdnen xelisu
flebis sistemas, romelic warsuls, kerZod ki, antikur
samyaros, ukavSirdeboda. rigiTi amerikelebi ki, rogorc
Cans, piriqiT, ganixilavdnen mas, rogorc dRes vityodiT,
bevrad ufro farTo socialur da kulturul WrilSi: „de
mokratia“ iyo Tavisufleba, Tanasworoba, ubralo fermer
isa Tu vaWris SesaZlebloba, sakuTari Tavis pativiscemiT,
pirovnuli Rirsebis grZnobiT miemarTa masze „ukeTesebi
saTvis“ _ es iyo, garkveulwilad, samyaros ufro farTo
demokratiuli aRqma, romelic male Zlier STabeWdilebas
moaxdens iseT ucxoel damkvirveblebze, rogoricaa aleq
sis de tokvili, roca isini ori Taobis Semdeg isaubreben
„amerikaSi demokratiis“ Sesaxeb. Zneli iqneba, aRvadginoT
am aRqmis masazrdoebeli fesvebi, iseve, rogorc realuri
winapirobebi bevri im politikuri inovaciisa, romlebmac
XVIII saukunis didi revoluciebi warmoSva. magram, rogorc
Cans, isini iq araa, sadac veZebT.
erTi mizezi, ris gamoc ase gviZneldeba demokratiis
Sesaxeb warmodgenebisa da maT mier STagonebuli organi
zebisa da gadawyvetilebis miRebis yoveldRiuri formebis
istoriis aRdgena, imaSi mdgomareobs, rom Cven miveCvieT,
ambavi raRac gansakuTrebulad gadmovceT. es aris ambavi,
romelic, realurad, pirveli msoflio omis kvaldakval
moxda, maSin, roca SeerTebuli Statebisa da evropis zo
gierTma universitetma sajarod ganacxada, rom demokra
209
tia ganuyofeli nawili iyo imisa, rasac isini „dasavlur
civilizacias“ uwodebdnen. Tavad mosazreba, rom arse
bobda raRac, rasac „dasavluri civilizacia“ erqva, maSin
SedarebiT axali iyo: vaSingtonis an jefersonis dros es
gamoTqma uSinaarso iqneboda. istoriis am axali versiis
mixedviT, romelic male amerikeli konservatorebis sax
arebad iqca, da romelsac yvela naboZebad miiCnevs, de
mokratia warmoadgens xmis micemaze damyarebul insti
tuciuri struqturebis kompleqts, romelic pirvelad
antikur aTenSi „gamoigones“ da Semdeg rogorRac grandio
zul tradiciad iqca, romelmac saberZneTidan imogzaura
romsa da Sua saukuneebis inglisSi, gadavida renesansis
drois italiaSi da Semdeg sabolood daido bina Crdilo
atlantikis teritoriaze. axla aq misi mSobliuri keraa. es
is formulireba gaxlavT, romlis daxmarebiTac civi omis
yofil monawileebs, rogoricaa, magaliTad, semuel han
tingtoni (1927-2008, amerikeli sociologi da politologi.
red.) SeuZliaT, amtkicon, rom Cven axla CarTuli varT
„civilizaciaTa omSi“ Tavisufal da demokratiul dasav
leTTan, romelic amaod cdilobs, yvela danarCens Tavs
moaxvios Tavisi faseulobebi. istoriuli TvalsazrisiT,
es sakiTxis mikerZoebuli, calmxrivi gaSuqebis naTel mag
aliTs warmoadgens. mTel am msjelobas araviTari azri
ara aqvs. pirvel rigSi, erTaderTi, rac volters, medi
sonsa da gledstons antikuri saberZneTis mosaxleobas
Tan akavSirebdaT, iyo is, rom isini antikuri saberZneTis
literaturaze iyvnen gazrdili. magram, Tuki dasavluri
tradicia, ubralod, inteleqtualuri mimarTulebaa da
sxva araferi, maSin rogor SeiZleba, mas demokratiuli vu
wodoT? faqtobrivad, arc erTi Cvenamde moRweuli Zveli
berZeni avtori ar yofila demokratiis mxardamWeri, da,
sul mcire, 2400 wlis manZilze, faqtobrivad yvela avtori,
romelic dRes „dasavlur civilizaciasTan“ aris gaigive
buli, calsaxad antidemokratiuli iyo. Tuki vinmes eyo
fa gambedaoba da am sakiTxze miuTiTebs, konservatorebi,
Cveulebriv, Temas Secvlian da ityvian, rom „dasavleTi“
210
warmoadgens kulturul tradicias, romlis unikalurma
siyvarulma Tavisuflebisadmi ukve pova asaxva Sua sauku
neebis iseT dokumentebSi, rogoricaa Magna Carta (inglisis
mefis, jon umiwawylos mier 1215 wels mier xelmowerili „Ta-
visuflebis didi qartia“, romelic, sxva aqtebTan erTad, in-
glisis sakonstitucio praqtikis safuZvlad iTvleba. red.),
da mxolod revoluciebis xanas eloda, rom amoexeTqa. es
cota ufro damajereblad JRers. yovel SemTxvevaSi, amiT
aixsneba xalxis aRtaceba demokratiiT iseT qveynebSi, ro
goricaa SeerTebuli Statebi da safrangeTi, elitis mxri
dan sayovelTao ukmayofilebis fonzec ki. magram Tu am
midgomas daveTanxmebiT da vityviT, rom „dasavleTi“ mar
Tlac Rrma kulturuli tradiciaa, maSin am gavrcelebuli
versiis danarCen nawilebs Soris logikuri kavSiri irRve
va. erTi mxriv, rogor SeiZleba CavTvaloT, rom dasavluri
tradicia saberZneTSi iwyeba? bolos da bolos, Tu kul
turis kriteriumebiT visaubrebT, adamianebi, romlebmac
dRemde moaRwies da yvelaze metad gvanan Zvel berZnebs, ra
Tqma unda, Tanamedrove berZnebi arian. magram umravlesoba
im xalxisa, romelic xotbas asxams „dasavlur tradicias“,
saberZneTs dasavleTis nawilad aRarc ki ganixilavs _ es
qveyana aSkarad CamorCeba ganviTarebis TvalsazrisiT daax
loebiT Cv.w. 600 wlidan, rodesac qristianoba mimarTule
bebad daSlis mcdar gzas daadga.
faqtobrivad, „dasavleTi“ amJamindeli Sinaarsobrivi
datvirTviT SeiZleba TiTqmis yvelafers gulisxmobdes.
misi gamoyeneba SesaZlebelia inteleqtualuri tradiciis,
kulturuli tradiciis, politikuri Zalauflebis adg
ilmdebareobis („dasavluri intervencia“) da rasobrivi
kuTvnilebis aRsaniSnavadac ki („avRaneTSi aRmoCenili sxe
ulebi, rogorc irkveva, dasavleTis mcxovreblebisa iyo“).
es met-naklebad damokidebulia imaze, Tu ra momentSi, ra
konteqstSi iyeneben mas.
maSin gasakviri araa, Tu ratom reagireben ase gaSmage
biT amerikeli konservatorebi, roca vinme amerikas pirv
elobaSi ecileba, rogorc „dasavluri civilizaciis“ Semo
211
qmeds, radganac „dasavluri civilizacia“ warmoadgens,
arsebiTad, imas, rac Tavad amerikelebma SeTxzes. araTan
mimdevrulobis miuxedavad, is erTaderT sicocxlisunar
ian idead SeiZleba CaiTvalos imaT Soris, romlebic maT
odesme moufiqrebiaT. Tu gvinda, rom marTla gaverkveT
demokratiis namdvil istoriaSi, maSin yvelaferi es ganze
unda gadavdoT da daviwyoT nulidan. Tu dasavleT ev
ropas ar ganvixilavT, rogorc raRac gansakuTrebulad
gamorCeul mxares, maSin marTla ras vxedavT XVI, XVII da
XVIII saukuneebSi?
pirvel rigSi, vxedavT Crdilo atlantikur samefoTa
jgufs, romlebic TandaTan Sordebodnen qveynis marTva
Si xalxis monawileobis adreul formebs da TiTqmis yov
elTvis ayalibebdnen ufro da ufro centralizebul, ab
solutistur mTavrobebs. ar dagaviwydeT, rom im dromde
CrdiloeT evropa erTgvar Waobs warmoadgenda. am peri
odis ganmavlobaSi evropuli sxvadasxva tipis gaerTianebe
bi farTovdeboda yvela mimarTulebiT _ sazRvargareTTan
vaWrobis proeqtebiT, aziis, afrikisa da amerikis terito
riebis dapyrobiTa da kolonizaciiT, garda amisa, Tvals
mogWridaT axali, ucxo da uCveulo politikuri ideebis
uTavbolo siWarbe. evropeli inteleqtualebis umravle
soba am ideebis gacnobis Semdeg dainteresda maTi gamoy
enebiT, raTa ufro Zlierad centralizebuli monarqiebis
modelebi SeeqmnaT: magaliTad, germaneli swavluli laib
nici, romlis STagonebis wyarosac CineTi warmoadgenda,
Tavisi kulturuli erTgvarovnebis, nacionaluri sagamoc
do sabWoebisa da gonivrulad awyobili saxelmwifo samo
qalaqo samsaxuris gamo; anda monteskie, romelsac cnobis
moyvareobas sparseTis magaliTi aRuZravda. danarCenebi
(magaliTad, jon loki, an bevri sxva ingliseli politikis
filosofosi, romlebic ase moswondaT fuZemdebel „mam
ebs“) moxiblulni iyvnen CrdiloeT amerikaSi iseTi sazoga
doebebis aRmoCeniT, romlebic bevrad ufro egalitaruli
da gacilebiT individualisturi iyo, vidre amas evro
pelebi odesme warmoidgendnen.
212
evropaSi uxvad hqondaT traqtatebi da argumentebi
am axlad aRmoCenili socialuri SesaZleblobebis mniSvn
elobis, maTi politikuri da moraluri Sedegebis Sesaxeb.
amerikul koloniebSi es ar iyo, ubralod, inteleqtual
uri gansjis obieqti. CrdiloeT amerikis pirveli evro
peli kolonistebi ara marto paradoqsul mdgomareobaSi
aRmoCndnen, radgan uSualo kavSiri unda daemyarebinaT
mkvidr mosaxleobasTan da axal garemoSi Tavis gadarCe
nis mizniT iZulebuli iyvnen, maTi bevri Cveuleba Seeswav
laT, amave dros, devnidnen da metwilad anadgurebdnen
maT. am procesSi (yovel SemTxvevaSi, rogorc pirveli
kolonistebis TemTa liderebis skandaluri Canawerebidan
vigebT) Tavad isini, da gansakuTrebiT ki maTi Svilebi, Tan
daTanobiT ukve ise iqceodnen, rogorc indielebi.
es mniSvnelovania, radgan amerikul demokratiaze ab
origenTa sazogadoebebis zegavlenis Sesaxeb wamowyebuli
debatebisas xSirad mxedvelobidan gamorCebaT xolme is
Rrma kulturuli transformacia, romelic am process
mohyva. 1980-iani wlebidan moyolebuli, am Temaze cxare
debatebi imarTeba. samecniero literaturaSi mas, Cveu
lebriv, moixsenieben, rogorc „debatebs aborigenTa ze
gavlenis Sesaxeb“. mecnierebs, romlebmac isini wamoiwyes,
istorikosebs, donald grinds (Tavadac warmoSobiT in
diels) da brius iohansens, gacilebiT damajerebeli argu
mentebi mohyavdaT, magram polemika Temas gascda da erTi
konkretuli sakiTxis irgvliv gagrZelda: warmoadgenda
Tu ara Tavdapirvelad amerikis konstituciis garkveuli
elementebis, kerZod, misi federaluri struqturis, ST
agonebis wyaros „hodenoSaunis eqvsi eris liga“ (the League
of Six Nations of the Haudenosaunee), anu „irokezebi“ (XVI sauku-
neSi daarsebuli kavSiri, liga, romelic moicavda indielTa
tomebs _ mohaukebs, oneidas, onondagas, kaiugas, senekas; mas
mogvianebiT SeuerTda tuskaroras tomi. red.). es debati
1977 wels daiwyo, roca grindma miuTiTa, rom koloniebis
federaciad Camoyalibebis idea, rogorc Cans, pirvelad
onondagas elCis, kanasategos, mier iyo SeTavazebuli 1744
213
wels lankasteris xelSekrulebis dadebis mizniT gamar
Tuli molaparakebebis dros. eqvs koloniasTan cal-calke
molaparakebiT rom daiRala, man Suaze gadaamtvria isa
ri, raTa eCvenebina, Tu ra advili iyo misi gatexa, Semdeg
aiRo eqvsi isris Sekvra da Tanamosaubreebs imaves gakeTe
ba sTxova (es Sekvra dResac aris gamosaxuli SeerTebuli
Statebis saxelmwifo emblemaze, Tumca isrebis raodenoba
cametamde gaizarda). benjamin franklinma, romelic mo
laparakebebSi monawileobda, SemdgomSi SesTavaza kol
oniebs, mieRoT federaluri sistema, Tumca pirvel etapze
am ideam warmateba ver moipova.
grindi pirveli ar yofila, vinc ivarauda, rom „iroke
zebis“ federalur instituciebs SesaZloa, garkveuli ze
gavlena hqonoda amerikis konstituciaze. msgavsi ideebi
XIX saukuneSic wamouyenebiaT xolme, magram maSin gansa
kuTrebul safrTxes an raime RirsSesaniSnavs amaSi veravin
xedavda. es sakiTxi 1980-ian wlebSi kidev erTxel wamo
swies wina planze, ramac mrisxanebis namdvili afeTqeba
gamoiwvia. kongresma daamtkica kanonproeqti, romelic
aRiarebda hodenoSaunis wvlils, xolo konservatorebi
ewinaaRmdegebodnen yvelanair winadadebas, romelic kon
stituciis fuZemdeblebze, „dasavluri civilizaciis“
tradiciis garda, sxva zegavlenas gulisxmobda. TiTqmis
yvela warmoSobiT indielma mecnierma miiRo es mosazre
ba, romelic kanonproeqtSi iyo gamoTqmuli, magram isini
aseve xazs usvamdnen, rom es iyo, ubralod, erTi nimuSi
gacilebiT yovlismomcveli procesisa, romlis drosac
kolonistebi Tavisuflebismoyvare aborigenTa sazoga
doebebis Cveulebebis gavlenis qveS moeqcnen. amave dros,
rogorc anTropologebi (warmoSobiT araindielebi, rom
lebic Seiswavlidnen „eqvs ers“) ), ise amerikis konstitu
ciis istorikosebi, moiTxovdnen, rom aqcenti mxolod sa
konstitucio sakiTxze gakeTebuliyo da ganxilvis gareSe,
gadaWriT uaryofdnen arguments. es gulisxmobda mtkice
bas: miuxedavad imisa, rom saxelmwifos fuZemdebelTagan
bevri iRebda monawileobas hodenoSaunis federaciasTan
214
xelSekrulebis dadebis mizniT gamarTul molaparakebebSi,
da is iyo erTaderTi federaluri sistema, romelTanac
TiToeul maTgans uSualo urTierToba akavSirebda, am ga
mocdilebas araviTari roli ar uTamaSia maTi azrovnebis
procesSi, rodesac maT TviTon daiwyes fiqri imaze, Tu
rogor SeeqmnaT federaluri sistema.
erTi SexedviT, uCveulo gancxadebaa. mizezi ki imaSi
mdgomareobs, rom „federalistis Canawerebis“ avtorebi,
rodesac Riad ganixilaven sxvadasxva saxis federaluri
sistemis upiratesobebs da uaryofiT mxareebs, arasodes
axseneben sistemas, romelic maT sakuTari TvaliT naxes,
isini saubroben imaze, romlis Sesaxebac mxolod waukiTx
avT: „msajulTa wignis“ droindel iudeis organizaciebze,
aqavelTa kavSirze, Sveicariis konfederaciaze, nider
landebis gaerTianebul provinciebze. roca isini abori
genebs exebodnen, Cveulebriv, maT „amerikel velurebs“
uwodebdnen, da xandaxan xotbasac asxamdnen, rogorc indi
vidualuri Tavisuflebis nimuSebs, da swored am mizezis
gamo maTi politikuri gamocdileba aRniSnuli sakiTxTan
mimarTebiT absoluturad Seusabamo iyo. magaliTad, jon
adamsi maT Zvel goTebs adarebda, romlebic, misi azriT,
uCveuloni iyvnen, radgan SeeZloT, mxari daeWiraT qvey
nis marTvis garkveulwilad demokratiuli sistemisTvis,
Tanac ise, rom agresiul areulobaSi ar CaeTriaT is. ad
amsma daaskvna, rom amis gakeTeba orive am xalxs (goTebs da
amerikis aborigenebs) SeeZlo, radgan isini Zalian daqsaq
sulebi da zarmacebi iyvnen saimisod, rom didZali qoneba
daegrovebinaT, da, aqedan gamomdinare, arc instituciebis
Seqmnas saWiroebdnen simdidris dasacavad.
Tumca mTeli es debatebi konstituciis Sesaxeb meo
rexarisxovani iyo. es procesi emsaxureboda imis warmoCe
nas, Tu ra nakiTxi da ganaTlebuli iyvnen miwaTmflobeli
zedafenebi, rogor argumentebsa da miniSnebebs miiCnevdnen
isini Sesaferisad sajaro debatebSi gamoyenebisTvis. mag
aliTad, cxadia, rom fuZemdeblebma kargad icodnen kana
sategos isrebis metaforis Sesaxeb (bolos da bolos, maT
215
xom isrebis gamosaxuleba TavianTi axali respublikis em
blemazec ki daitanes), arc erT maTgans, arasodes, gakvri
Tac ki ar uxsenebia is TavianT publicistur werilebSi,
sajaro gamosvlebSi Tu debatebSi. niu-iorkelma yasbebma
da fornebis xelosnebmac ki icodnen, rom zedafenebis war
momadgenlebTan kamaTisas TavianTi argumentebi uamravi
klasikuri gamoTqmiT unda daemSvenebinaT.
Tu demokratiis Sesaxeb arsebuli warmodgenebis im
safuZvlebis Seswavla gvinda, romlebmac rigiTi niu-
iorkelebi simpaTiiT ganawyo, pirvel rigSi, demokrati
uli mmarTvelobis ideis mimarT, an Tu gvsurs, gavarkvi
oT, Tu sinamdvileSi sad miiRo xalxma koleqtiurad
gadawyvetilebis miRebis uSualo, praqtikuli gamocdile
ba (rasac SesaZloa, gavlena moexdina maT mier demokratiis
aRqmaze), amisaTvis mxolod ganaTlebul miwaTmflobelTa
sastumro oTaxebSi Sexedva ar kmara. faqtobrivad, Cven
ukve aRmovCndiT iseT adgilebSi, romlebic, erTi Sexed
viT, SeiZleba marTlac gasaocrad mogveCvenos. 1999 wels
erT-erTma wamyvanma Tanamedrove istorikosma, evropuli
demokratiis mkvlevarma, jon markofma gamoaqveyna ese sax
elwodebiT: „sad da rodis gamoigones demokratia?“ Sem
degi pasaJi swored am naSromidanaa: „is, rom lideroba ara
mxolod zemdgomi organos mier SeiZleba iqnas naboZebi,
aramed SesaZlebelia, moganiWos im adamianTa Tanxmobamac,
romelTa winamZRolic xar, savaraudod, Tanamedrove at
lantikuri samyaros adreuli periodis mekobreTa gemebis
ekipaJebis gamocdilebas warmoadgenda. mekobreebis ekipa
Jebi ara mxolod irCevdnen TavianT kapitnebs, aramed kar
gad icnobdnen maT konkurent Zalasac (zemdegi mesaWisa
da gemis sabWos saxiT); aseve individsa da koleqtivs So
ris saxelSekrulebo urTierTobebs (rac dasturdeba gemis
ekipaJis wevrebTan dadebuli werilobiTi xelSekrulebis
formiT, romelic zustad gansazRvravda nadavlis wilebsa
da kompensaciis tarifebs samuSaoze miRebuli fizikuri
dazianebebisTvis)“.16
216
es SeniSvna Zalian zedapirulia, magram, garkveuli Tval
sazrisiT, avtors mainc Zalian mravlismetyveli magaliTi
mohyavs. Tuki XVIII saukunis mekobreTa gemebis organizaciuli
struqtura aris nimuSi, romliTac unda vixelmZRvaneloT,
gamodis, rom is saocrad demokratiuli yofila.17 kapitnebi
ara mxolod arCeviT xdebodnen, aramed isini, Cveulebriv, in
dielTa omebis sardalTa msgavsadac moqmedebdnen: devnis an
brZolis dros sruli Zalaufleba eniWebodaT, xolo nebis
mier sxva SemTxvevaSi ekipaJis rigiT wevrad moiazrebodnen.
gemebi, romelTa kapitnebsac ufro meti uflebamosileba
hqondaT miniWebuli, aseve iTxovdnen, rom ekipaJs hqonoda
ufleba, nebismier dros moeSorebina aseTi kapitani simxda
lis, sisastikis an raime sxva mizezis gamo. yvela SemTxvevaSi
gadamwyveti Zalaufleba eniWeboda saerTo krebas, romelic
xSirad yvelaze umniSvnelo sakiTxebsac ki umravlesobis mier
xelis awevis meSveobiT agvarebda.
es gasakviri ar unda iyos, Tu gaviTvaliswinebT meko
breTa warmomavlobas. isini, ZiriTadad, meamboxeebi iyvnen,
mezRvaurebi, romlebic xSirad Tavdapirvelad iZulebiT
muSaobdnen atlantikis okeanis saporto qalaqebSi; isini au
janydnen tiran kapitnebs da „mTel msoflios gamoucxades
omi“. es adamianebi xSirad klasikuri socialuri bandite
bi xdebodnen, Surs iZiebdnen im kapitnebze, romlebic
Seuracxyofas ayenebdnen TavianT ekipaJebs, zogs aTavisu
flebdnen, xolo maT, visac aravin uCioda, ajildoebdnen
kidec. ekipaJis Semadgenloba xSirad araCveulebrivad mra
valferovani iyo. markus redikeris wignis, „yvela eris ar
amzadebis“ (Villains of All Nations) Tanaxmad, „Black Sam Bella-
my-s ekipaJi 1717 wels uamravi eris nazavs warmoadgenda
_ moicavda britanelebs, frangebs, holandielebs, espan
elebs, Svedebs, indielebs, afro-amerikelebs, da ociode
afrikels, romlebic monaTa gemidan gaeTavisuflebinaT.“18
sxva sityvebiT rom vTqvaT, Cven saqme gvaqvs adamianebTan,
romlebsac, yovel SemTxvevaSi, sakuTari gamocdilebiT
mainc ecodinebodaT uSualo demokratiuli institutebis
Zalian farTo speqtris Sesaxeb, Sveduri „Tingebidan“ (sab
217
Woebi) dawyebuli, afrikuli soflis SekrebebiTa da in
dielTa federaluri struqturebiT damTavrebuli; maT
xom uceb mouxdaT, sruliad moumzadeblad moefiqrebinaT
TviTmmarTvelobis erTgvari modeli, saxelmwifo struq
turebis absoluturi ararsebobis pirobebSi. mekobreTa
gemebi SesaniSnav kulturaTaSoris sivrces warmoadgenda
eqsperimentisTvis. im dros arsad, mTel atlantikur sa
myaroSi, ar arsebobda ufro xelsayreli safuZveli axali
demokratiuli institutebis ganviTarebisaTvis.
moaxdina Tu ara XVIII saukunis adreul etapze atlan
tikis okeanis mekobreTa gemebze dagrovilma demokrati
ulma gamocdilebam pirdapiri an iribi zegavlena Crdil
oatlantikuri samyaros demokratiuli konstituciebis
ganviTareba-daxvewaze 60-70 wlis Semdeg? SesaZlebelia.
eWvgareSea, rom XVIII saukunis ubralo niu-iorkeli xelo
sani an vaWari Tavisufali drois did nawils atarebda
navsadguris barebSi, ludis kaTxiT xelSi, da mekobreebis
istoriebs ismenda. sensaciuri ambebi mekobreTa Sesaxeb
farTod iyo gavrcelebuli da maT Sesaxeb, savaraudod,
medisonisa da jefersonis msgavs adamianebsac eqnebodaT
wakiTxuli, bavSvobaSi mainc. magram SeuZlebelia dazuste
biT imis garkveva, aiRes Tu ara aseTma adamianebma raime
idea am istoriebidan; Tuki am ambebma raime saxis STabeW
dileba moaxdines maTze, maSin es iqneboda ukanaskneli ze
gavlena, romelsac isini sajarod aRiarebdnen.
SeiZleba vivaraudoT, rom arsebobda erTgvari farTo
demokratiuli aracnobieri, romelic amerikuli revo
luciis bevri ideisa da argumentis miRma moiazreba, im
ideebisa, romelTa warmomavloba rigiT moqalaqeebsac ki
uxerxulobas uqmnida, radgan isini ase mkafiod asocird
eboda velurobasa da kriminalTan. mekobreebi amis yvelaze
naTel magaliTs warmoadgenen. ufro mniSvnelovani Crdil
oamerikul koloniebSi iyo frontiris (igulisxmeba e.w.
veluri dasavleTi, romelic moicavda axlandeli Crdilo
da samxreT dakotis, montanis, vaiomingis, kolorados, kan-
zasis, nebraskis, oklahomisa da teqsasis Statebis terito-
218
riebs, sadac XIX saukunis dasawyisSi intensiurad daiwyes
gadasaxleba aRmosavleTidan. red.) sazogadoebebi. Tumca is
adreuli koloniebi gacilebiT hgavda mekobreTa gemebs,
vidre warmogvidgenia. veluri dasavleTis Temebi SeiZleba
ise kompaqturad dasaxlebuli ar yofiliyo, rogori sim
Widrovec iyo mekobreTa gemebze, an maT, SesaZloa, mud
mivi TanamSromloba sulac ar sWirdebodaT, magram isini
kulturaTaSorisi improvizaciis sivrces warmoadgendnen,
da iseve, rogorc mekobreTa gemebi, metwilad saxelmwifos
kanonis moqmedebis miRma imyofebodnen. es bolo xania, rac
istorikosebma daiwyes imis dokumenturad mtkiceba, Tu
rogor gadajaWvulni iyvnen erTmaneTze kolonistebisa da
aborigenebis Temebi sawyis periodSi.19 kolonistebma SeiT
vises indielebis sasoflo-sameurneo kulturebi, tansac
meli, medikamentebi, Cveulebebi da omis warmarTvis wese
bi. isini CarTuli iyvnen vaWrobaSi, xSirad gverdigverd
cxovrobdnen, zogjer erTmaneTze qorwindebodnen, magram
iyvnen iseTebic, romlebic wlebis manZilze tyveebiviT
cxovrobdnen indielTa TemebSi, vidre sakuTar saxlebs
daubrundebodnen, Tumca swavlobdnen maT mSobliur enas,
wes-Cveulebebs da sxv. istorikosebi, upirveles yovlisa,
miuTiTebdnen im gamudmebul SiSze, romelic koloniuri
Temebisa da samxedro gaaerTianebebis liderebs hqondaT,
rom maTi xelqveiTebi iseve SeiTvisebdnen indielebis
gan Tanasworobisa da individualuri Tavisuflebisadmi
damokidebulebas, rogorc Tavad iswavles tomahavkis, vam
pumisa (niJarebis yelsabami, romelsac hqonda samkaulis,
fulis, ceremoniebis atributis funqcia. red.) da kanoes
gamoyeneba.
amas mohyva kulturuli transformacia, romelmac
gavlena iqonia kolonistebis cxovrebis TiTqmis yvela
aspeqtze. magaliTad, puritanebi miiCnevdnen, rom bavS
vebis aRzrdaSi mniSvnelovani roli eniWeboda fizikur
dasjas: rozgi iyo saWiro imisaTvis, rom bavSvebisTvis
eswavlebinaT Zalauflebis mniSvneloba, moedrikaT maTi
219
nebisyofa (pirvelqmnili codviT Selaxuli); maTi azriT,
rogorc cxens an sxva cxovels sWirdeba gaxedna, zustad
iseTi aucilebelia rozgi zrdasrulTa cxovrebaSi, raTa
colebi da mosamsaxureebi disciplinas mieCvion. indiel
Ta umravle soba ki piriqiT, Tvlida, rom bavSvebis cema
araviTar SemTxvevaSi ar SeiZleboda. 1690-ian wlebSi bos
tonis cnobili kalvinisti mRvdeli koton maTeri, rome
lic mekobreebis winaaRmdeg ilaSqrebda da maT kaco
briobis ubedurebasa da sasjels uwodebda, ukmayofile
bas gamoTqvamda, rom misi Tanamoazre kolonistebi swor
gzas aacdina „axali samyaros“ Tavisufalma, moSvebulma
atmosferom da adgilobrivi mosaxleobis yvelafrisadmi
uzrunvelma, udardelma damokidebulebam: isini moeqcnen,
rogorc man uwoda, „indianizaciis“ zegavlenis qveS, raki
uars ambobdnen TavianTi Svilebis fizikur dasjaze, riT
ac Zirs uTxridnen disciplinis, ierarqiisa da dadgenili
normebis, wesebis dacvis im principebs, romlebsac unda
emarTa urTierTobebi patronsa da mosamsaxures Soris,
mamakacsa da qals Soris, axalgazrdasa da moxucs Soris:
236
konsensusi mxolod meTodebis nakrebs ar warmoadgens.
roca Cven vsaubrobT procesze, is, rasac sinamdvileSi
ganvixilavT, aris demokratiis kulturis etapobrivi Se
qmna. es ki gvaiZulebs, gadavxedoT Cvens zogierT ZiriTad
varauds imis Taobaze, Tu ras warmoadgens, saerTod, de
mokratia.
Tuki naSromebs iseTi adamianebisa, rogoricaa adamsi da
medisoni, an Tundac jefersoni, am kuTxiT mivubrundebiT,
davrwmundebiT, rom isini elitistebi (adamianebi, romle-
bic miiCneven, rom saxelmwifos elita unda marTavdes. red.) ki
iyvnen, maT mier demokratiis Sesaxeb gamoTqmuli zogierTi
kritikuli mosazreba seriozul midgomas imsaxurebs. up
irveles yovlisa, isini amtkicebdnen, rom xmaTa umravleso
bis principze dafuZnebuli uSualo demokratiis sistemis Se
moReba zrdasrul TeTrkanian mamakacebs Soris, iseT sazoga
doebaSi, romelic ukiduresad gaTiSulia qonebrivi uTanas
worobiT, savaraudod, xmaurian, arastabilur, saboloo
jamSi ki, sisxlian Sedegebamde, demagogebisa da tiranebis
gaCenamde migviyvans. amaSi albaT isini marTlebi iyvnen.
maT mier Camoyalibebuli meore argumenti iyo is, rom
mxolod gansazRvruli sakuTrebis mflobel mamakacebs
SeeZloT xmis micema da Tanamdebobis dakaveba, ramdenadac
mxolod isini iyvnen sakmarisad damoukidebelni da, aqedan
gamomdinare, uangaroni saimisod, rom sakuTari TavisTvis
sazogadoebis keTildReobaze fiqris ufleba miecaT. es
ukanaskneli mniSvnelovani argumentia da imaze meti yur
adRebis Rirsia, vidre mas, Cveulebriv, uTmoben.
cxadia, amgvari formulireba sxva araferi iyo, Tu ara
elitisturi. absoluturi siyalbea imis mtkiceba, rom
ubralo xalxs aklia ganaTleba da keTilgoniereba, rac
naTlad aisaxa iseTi adamianebis werilebSi, rogoric gov
erner morisi iyo. is mzad iyo, eRiarebina, yovel SemTx
vevaSi, „aristokrati“ kolegisaTvis miweril pirad werilSi
mainc, rom sinamdvileSi saqme piriqiT iyo _ Cveulebrivma
xalxma miiRo ganaTleba dagonivruli argumentebis Camoya
libebac SeeZlo (rac Tavad mas yvelaze metad afrTxobda).
237
magram realuri problema im argumentebisa, romlebic
eyrdnoboda varauds, rom Cveulebrivi xalxi „keTilgon
ieri araa“, momdinareobda Tavad ZiriTadi varaudebidan
imis Sesaxeb, Tu ras warmoadgens „keTilgoniereba“. re
spublikis sawyis etapze gavrcelebuli erTi argumenti,
romelic saxalxo xelisuflebas ewinaaRmdegeboda, aseTi
iyo: „im rva Tu cxra milion adamians, romelic araviTar
qonebas ar flobda“, rogorc adamsi aRniSnavda, ar Sesw
evda keTilgonivrulad msjelobis unari, radgan maT ar
hqondaT sakuTari saqmeebis warmarTvis, mogvarebis Cveva.
mosamsaxureebi da daqiravebuli muSebi, qalebsa da monebze
rom aRaraferi vTqvaT, miCveulni iyvnen, SeesrulebinaT
brZanebebi. elitis zogierTi warmomadgeneli miiCnevda,
rom es imis gamo xdeboda, rom maT meti araferi SeeZloT;
zogierTi ki amas, ubralod, maTi Cveuli cxovrebis wesis
logikur Sedegad ganixilavda. magram TiTqmis yvela Tanx
mdeboda imaze, rom Tu amgvar xalxs eqneboda xmis micemis
ufleba, maSin isini imaze ki ar ifiqrebdnen, Tu ra iqne
boda ukeTesi qveynisTvis, aramed maSinve romelime liders
SeuerTdebodnen _ an imitom, rom lideri raRac saSualebiT
moisyidda maT (dahpirdeboda rom gauuqmebda davaliane
bebs, an, saerTod, daufaravda am valebs), anda, ubralod,
imitom, rom erTaderTi, risi gakeTebac maT icodnen, iyo
is, rom sxvebs gahyolodnen. amitom Tavisuflebis siWarbe
maT mxolod tiraniamde miiyvanda, radgan xalxi qariz
matuli liderebis mowyalebis molodinSi aRmoCndeboda.
saukeTeso SemTxvevaSi, es gamoiwvevda „fraqciulobas“,
politikur sistemas, romelsac politikuri partiebi
marTaven (saxelmwifos damfuZnebeli „mamebidan“ TiTqmis
yvela mkacrad ewinaaRmdegeboda partiuli sistemis war
moSobas) da sakuTari interesebis Sesabamisad ibrZvian. am
SemTxvevaSic isini sworad msjelobdnen: marTalia, mTavar
politikur Zalebs Soris konfliqti ar warmoqmnila (nawi
lobriv imis gamo, rom maT saerTo problemebi hqondaT
mosagvarebeli qveynis sazRvrebTan dakavSirebiT), magram
dapirispirebulma fraqciebma da politikurma partiebma
238
maSinve wamoyves Tavi, rogorc ki 1820-ian da 1830-ian wleb
Si arCevnebSi monawileobis uflebis realizebis farglebi,
marTalia, zomierad, magram mainc gafarTovda. elitis SiSi
mTlad usafuZvlo ar aRmoCnda.
mosazrebas, romlis Tanaxmadac, mxolod qonebis mflo
beli mamakaci SeiZleba iyos keTilgonieri, xolo yvela da
narCeni imisTvis arsebobs, rom, ZiriTadad, brZanebebi Sea
srulos, ukan, sul mcire, aTenis xanamde mainc mivyavarT.
aristotele Tavisi „politikis“ dasawyisSi am sakiTxis
Sesaxeb sakmaod araorazrovnad saubrobs. is amtkicebs,
rom mxolod Tavisufali zrdasruli mamakacebi SeiZleba
iyon savsebiT keTilgonieri arsebani, romlebic, rogorc
TavianT sxeuls marTaven, ise marTaven sxvebsac: TavianT
qalebs, bavSvebsa da monebs. ai, aq aris realuri nakli
„keTilgonierebis“ tradiciuli gagebisa, romelic ameri
kis saxelmwifos fuZemdeblebma memkvidreobiT miiRes. sab
oloo jamSi, is ar gulisxmobs damoukideblobas uangaro
adamianisa, romelsac materialuri daintereseba ar gaaC
nia. am tradiciis mixedviT, keTilgoniereba gaigivebulia
gankargulebebis gacemis unarTan, rac moiazrebs situaci
isgan ganze dgomas da garkveuli distanciidan mis Sefase
bas, Sesabamisi gaTvlebis gakeTebas da Semdeg sxvebisTvis
imis Tqmas, Tu ra unda gaakeTon.28 arsebiTad, es aris gaT
vlebi, romelsac mavani mxolod maSin akeTebs, roca Seu
Zlia, sxvebs uTxras, gaCumdnen da is akeTon, rasac maT
eubnebian, da ara maSin, roca maTTan, rogorc Tavisufal
adamianebTan, Tavis TanasworebTan erTad muSaobs, roca
maTTan erTad eZiebs problemis gadaWris gzebs. es mx
olod brZanebis gacemis Cvevaa, romelic adamians warmoad
geninebs, rom samyaro SeiZleba maTematikuri formulis
ekvivalentamde daiyvano, formulisa, romelsac nebismier
situacias miusadageb, masTan dakavSirebuli realuri ada
mianuri problemebis gauTvaliswineblad.
swored amis gamo, nebismieri filosofia, romelic
iwyebs mosazrebiT, rom adamianebi arian, an unda iyvnen,
racionalurni, anu iseTive civi da angariSiani, rogoric
239
feodalebi, yovelTvis amTavrdebs daskvniT, rom sinamd
vileSi Cven amis sapirispironi varT _ im mizezis gamo,
romelzec iumma gonebamaxvilurad miuTiTa: adamiani yov
elTvis „vnebebis monaa“ da mxolod aseTi SeiZleba iyos.
Cven veZebT siamovnebas; aqedan gamomdinare, veZebT qone
bas, raTa uzrunvelvyoT, rom siamovneba CvenTvis xelmi
sawvdomi iyos; amitom veZiebT Zalauflebas, raTa uzrun
velvyoT qonebis xelmisawvdomoba. arc erT am process ar
eqneba bunebrivi dasasruli; Cven sul viqnebiT metis da
metis ZiebaSi. es Teoria adamianis bunebis Sesaxeb ukve war
modgenilia antikuri xanis filosofosebis naSromebSi (es
avtorebi misi saSualebiT xsnian, Tu ratom SeiZleba de
mokratias katastrofuli Sedegebi mohyves) da meordeba
pirvelqmnili codvis saxiT netari avgustines qristianul
msoflmxedvelobasa da aTeist Tomas hobsis TeoriaSi imis
Sesaxeb, Tu ratom SeiZleba iyos bunebrivi mdgomareoba
mxolod Zaladoba da „yvelas omi yvelas winaaRmdeg“; hob
sic, ra Tqma unda, aRniSnavs, Tu ratom unda mohyoloda de
mokratias aucileblad katastrofuli Sedegebi. XVIII sau
kunis respublikuri konstituciis Semqmnelebi am mosazre
bebsac iziarebdnen _ adamianebi marTlac gamousworebelni
arian. ase rom, am TemisTvis sagangebod SerCeuli qedmaR
luri toniT msjelobis miuxedavad, am filosofosebis
umravlesoba, saboloo jamSi, mzad iyo, eRiarebina, rom
arsebobda erTaderTi realuri arCevani boboqar vnebebsa
da elitaruli klasis interesebis racionalur gaTvlebs
Soris; Sesabamisad, idealuri iqneboda konstitucia, ro
melic SemuSavdeboda imis uzrunvelsayofad, rom amgvar
interesebs erTmaneTi gaekontrolebinaT da, saboloo jam
Si, daebalansebinaT.
amas erTgvarad uCveulo Sedegebi mohyva. erTi mxriv,
sayovelTaod miRebulia, rom demokratia, Tavisufali si
tyvis, Tavisufali presisa da sajaro politikuri diskus
iebisa da debatebis mowyobis saSualebebis gareSe, bevrs
arafers warmoadgens. amave dros, liberaluri demokrati
is Teoretikosebis umetesoba (Jan-Jak rusodan jon rol
240
zamde) fiqrobs, rom msjelobis sferos areali Zalian Sez
Rudulia, radgan miaCniaT, rom is moiazrebs politikur
figurebs (politikosebs, amomrCevlebs, saerTo intere
sebis mqone adamianTa jgufebs), romlebmac ukve politi
kur arenaze gamosvlamde ician, rac undaT. isini, imis ma
givrad, rom politikuri sfero erTmaneTis sawinaaRmdego
faseulobebis dasabalanseblad an saukeTeso samoqmedo
gegmis SesamuSaveblad gamoiyenon, mxolod imaze fiqro
ben (Tuki fiqroben saerTod raimeze), ukeT rogor Seasxan
xorci sakuTar interesebs.29
ase rom, xelSi SegvrCeba „racionalurTa“ demokratia,
sadac „racionalurobas“ ganvsazRvravT, rogorc calke
aRebul maTematikur gaangariSebas, romelsac warmoSobs
Zalaufleba brZanebebis gasacemad; esaa „racionaluro
bis“ erTgvari saxeoba, romelic aucileblad warmoqm
nis monstrebs. Tu am pirobebs WeSmaritad demokratiuli
sistemis safuZvlad ganvixilavT, maSin isini namdvilad
katastroful Sedegebs gamoiRebs. magram ra aris alterna
tiva? amis nacvlad, rogor davafuZnoT demokratiis Teo
ria TanasworTa Soris msjelobaze, romelic kidev ufro
ganviTardeba?
amis ganxorcielebis rTulia, ris erT-erT mizezs war
moadgens is, rom amgvari koleqtiuri msjeloba sinamdvile
Si ufro rTuli da daxvewilia, vidre martivi maTematikuri
gaangariSeba da, aqedan gamomdinare, igi ar iyenebs raode
nobriv modelebs, romlebic ase uyvarT politologebsa
da im pirebs, sagranto ganacxadebs rom ganixilaven. bolos
da bolos, roca romelime adamianis Sesaxeb vkiTxulobT,
„racionaluria“ Tu ara igi, bevrs ar viTxovT: realurad,
gvainteresebs, SeuZlia Tu ara mas ZiriTadi logikuri ka
vSirebis damyareba. sakiTxs ase iSviaTad svamen, yovel Sem
TxvevaSi, iqamde ara, Tu mavans eWvi ar gauCnda, rom vinme
SesaZloa, marTla giJi iyos, an, savaraudod, vnebebisgan
ise dabrmavebuli, rom mis mier wamoyenebul argumentebs
azri ar hqondes. axla ganvixiloT sapirispiro SemTxveva,
roca kiTxvas vsvamT vinmes Sesaxeb, „gonieria“ is Tu ara.
241
aq ufro maRal standartebTan gvaqvs saqme. goniereba gu
lisxmobs gacilebiT daxvewil unars, romlis meSveobiTac
damyardeba balansi sxvadasxva xedvas, faseulobebsa da
brZanebebs Soris, romelTagan, rogorc wesi, maTematikur
formulamde verc erTi ver daiyvaneba. es niSnavs kompro
misis povnas iseT poziciebs Soris, romlebic, formaluri
(maTematikuri. red.) logikis Tanaxmad, araTanazomadia,
swored ise, rogorc ar arsebobs raime formaluri meTodi,
romliTac, roca sadilis momzadebas gadavwyvetT, winas
war SevafasebdiT kontrastul upiratesobebs momzadebis
simartives, sakvebis sijansaResa da gemos Soris. magram,
ra Tqma unda, Cven sul gviwevs amgvari gadawyvetilebebis
miReba. cxovrebis umetesi nawili (gansakuTrebiT sxvebTan
Tanacxovrebisa) gonivruli kompromisebis gamoZebnisgan
Sedgeba, romlebic verasodes daiyvaneba maTematikur mod
elebamde.
sxvanairad rom vTqvaT, politikis Teoretikosebi, ro
gorc wesi, msjeloben im pirovnebebis magaliTze, romlebic
rva wlis bavSvis inteleqtualur doneze moqmedeben. asa
kobrivi fsiqologiis specialistebma SeniSnes, rom bavSvebi
logikuri argumentebis moyvanas iwyeben ara problemebis
gadaWrisas, aramed maSin, roca igoneben mizezebs, romelTa
Sesaxebac ukve ufiqriaT. visac yoveldRiurad uwevs urT
ierToba patara bavSvebTan, aucileblad SeamCnevs, rom es
simarTlea. urTierTsawinaaRmdego xedvaTa Sedarebisa da
koordinirebis unari ki, meore mxriv, mogvianebiT modis da
mowifuli asakis adamianis inteleqtis arsebiT nawils war
moadgens. amave dros, es swored isaa, rasac brZanebis gacemis
uflebamosilebiT aRWurvili adamianebi iSviaTad iyeneben.
filosofosma stiven tulminma, ukve cnobilma Tavisi
wigniT, romelSic moralis Sesaxeb msjelobis magaliTe
bze saubrobda, 1990-ian wlebSi erTgvari inteleqtualuri
sensacia moaxdina, roca scada, analogiurad daepirisp
irebina erTmaneTisTvis „racionaluroba“ da „goniereba“;
Tumca misi analizi emyareboda racionalizms, romelic
brZanebis gacemis Zalauflebidan ki ar momdinareobs, ar
242
amed absoluturi sizustis saWiroebidan warmoiqmneba. is
eTi keTilSobiluri suliskveTebiT gamorCeuli eseisti,
rogoric montenia, romelic XVI saukunis eqspansiur ev
ropaSi moRvaweobda, miiCnevda, rom WeSmariteba yovelT
vis situaciuria; TiTqmis paranoiduli simkacriT cnobili
rene dekarti, erTi saukunis Semdeg, roca evropa sisx
lianma religiurma omebma daauZlura, sazogadoebas wminda
„racionalur“ safuZvelze damyarebulad aRiqvamda. maT
gan gansxvavebiT, tulmini gamoTqvamda varauds, rom mom
devno epoqis yvela politikuri Sexeduleba damaxinjebuli
iyo abstraqtuli racionalurobis realobas mowyvetili
standartebis gamoyenebis mcdelobebiT cxovrebiseuli
konkretuli, realuri SemTxvevebis mimarT. magram tul
mini pirveli ar yofila, vinc es gansxvaveba SemogvTavaza.
me TviTon pirvelad mas britaneli poetis, robert greiv
sis 1960 wels dabeWdil sakmaod ucnaur eseSi gadavawydi,
saxelwodebiT „qsanTipes saqme“.
maT, visTvisac niu-iorkis adreuli xanis yasbebisa da
xabazebis* klasikuri ganaTleba naklebad xelmisawvdomia,
SevaxsenebT: qsanTipe iyo sokrates coli, romelic isto
riaSi Sesulia, rogorc saSinlad kapasi da anCxli qali.
sokrates keTilSobiluri xasiaTis dasturad mohyavT is
faqti, rom igi olimpiuri simSvidiT uZlebda (yuradRe
bas ar aqcevda) mas. greivsi iwyebs SekiTxviT: ratom aravin
dainteresda ori aTasi wlis manZilze, Tu rogori unda
yofiliyo sokrates coloba? warmoidgineT, rom tvirTad
gawevT qmari, romelic TiTqmis arafers akeTebs ojaxis
sarCenad, mTel dros imaSi atarebs, rom yvelas, visac ki
gadaeyreba, umtkicebs, rogor cdebian isini yvelaferSi,
da miaCnia, rom namdvili siyvaruli mxolod mamakacebsa
da arasrulwlovan biWebs Soris aris SesaZlebeli. nuTu
am yvelafris Sesaxeb Tqvens mosazrebas ar gamoxatavdiT?
im droidan moyolebuli, sokrate miCneulia mkacri logi
243
kuri Tanmimdevrulobis Sesaxeb uryevi warmodgenisa da ar
gumentebis logikur daskvnamde miyvanisken daucxromeli
swrafvis srulyofil nimuSad, rac, ra Tqma unda, garkveu
li TvalsazrisiT, friad saqebaria, magram igi swored
„keTilgonieri“ adamiani ar iyo, da maT, vinc didebiT am
kobda sokrates, Zalauneburad Seqmnes „meqanizebuli, usu
lo, arahumanuri, abstraqtuli racionaluroba“, romel
mac msoflios uzarmazari ziani miayena. greivsi wers, rom
mas, rogorc poets, sxva arCevani aRar darCenia, Tu ara
sakuTari Tavis gaigiveba berZnuli qalaqis „racionaluri“
sivrcisgan gancalkevebiT mdgar im adamianebTan, qsanTipes
msgavsi qalebiT dawyebuli, romlebisTvisac goniereba
logikas ar gamoricxavs (sinamdvileSi logikis winaaRmde
gi aravinaa), magram uxamebs mas iumoris grZnobas, praqti
cizms, da ubralo adamianur Tavazianobas.
amis gaTvaliswinebiT, gasagebi xdeba, rom demokrati
uli procesis axali formebis Seqmnis iniciativebis didi
nawili (rogoricaa konsensusi) warmoiSva feminizmis mimar
Tulebidan, romelic niSnavs (sxva sakiTxebTan erTad)
inteleqtualur tradicias im adamianebisa, romelTac
brZanebis gacemis uflebamosileba istoriulad miniWebu
li arasodes hqoniaT. konsensusi aris mcdeloba, Seiqmnas
politika, romelic damyarebuli iqneba keTilgonierebis
principze _ politika, romelic feministi filosofo
sis, debora heiksis sityvebiT rom vTqvaT, moiTxovs ara
mxolod logikur Tanmimdevrulobas, aramed „garkveuli
doziT _ gamWriaxobas, jansaRi gansjis, TviTkritikis,
socialuri interaqciis unars da adamianTa mzaobas, eZi
os da ganixilos motivebi, Camoayalibos mosazrebebi.“30
mokled rom vTqvaT, es politika gulisxmobs WeSmarit gan
sjas. fasilitaciis treneri, savaraudod, ityoda, rom is
moiTxovs kargi mosmenis unars, raTa CavwvdeT Sexedule
bebs, romlebic arsebiTad gansxvavebulia Cveni poziciis
gan da Semdeg rogorme vipovoT pragmatuli saerTo in
teresebi ise, rom ar vecadoT, Tanamosaubreebi mTlianad
Cvens mxares gadmoviyvanoT. es niSnavs, demokratia aRiqva,
244
rogorc saerTo problemis gadaWris procesi im adamianebs
Soris, romlebic pativs scemen faqts, rom maT, iseve, ro
gorc nebismier sxvas, yovelTvis eqnebaT garkveulwilad
araTanazomadi Sexedulebebi.
savaraudod, konsensusma ase unda imuSaos: pirvel rig
Si, jgufi Tanxmdeba garkveul saerTo mizanze. es saSu
alebas miscems mas, gadawyvetilebis miReba saerTo prob
lemebis gadaWrad ganixilos. amgvarad aRqmulma rakursTa
mravalferovnebam (Tundac radikalurad gansxvavebulma
rakursebma) SeiZleba siZneleebic warmoSvas, magram Sesa
Zloa, is uzarmazar resurssac warmoadgendes. bolos da
bolos, savaraudod, vin ufro SemoqmedebiTad gadawyvets
problemas: jgufi, romelSic adamianebi sakiTxebs, gar
kveulwilad, gansxvavebulad aRiqvamen, Tu jgufi, romel
Sic yvelas zustad erTnairi xedva aqvs?
rogorc ukve SevniSne, demokratiuli kreatiulobis
sivrceebad moiazreba swored is adgilebi, sadac sxva
dasxva tipis adamianebs, romlebic Zalian gansxvavebuli
tradiciebis warmomadgenlebi arian, moulodnelad impro
vizebas mosTxoven. erTi mizezi amisa imaSi mdgomareobs,
rom amgvar situaciebSi adamianebi iZulebulni arian,
Seeguon sapirispiro Sexedulebebs imis Taobazec ki, Tu
ras warmoadgens TviTon politika. 1980-ian wlebSi parti
zanebis jgufi (potenciuri maoistebi) mexikodan meqsikis
samxreT-dasavleTiT mdebare mTebSi gaiqca, sadac revo
luciuri qselis Seqmnas Seudgnen da Tavdapirvelad qa
lebisTvis wera-kiTxvis swavlebis kampaniiT daiwyes. bolos
es jgufi erovnul-ganmaTavisuflebel zapatistur armiad
gadaiqca, romelmac 1994 wels amboxeba wamoiwyo (is didx
ans ar gagrZelebula), Tumca ara xelisuflebis damxobis
mizniT, aramed gaTavisuflebuli teritoriis Sesaqmnelad,
sadac adgilobrivi Temebi (ZiriTadad) SeZlebdnen eqsperi
mentis Catarebas demokratiis axal formebze. Tavdapirve
lad mudmivi azrTa sxvadasxvaoba iyo warmoSobiT qalaqel
inteleqtualebs Soris, rogoricaa cnobili subkomandante
markosi, romlis azriTac, demokratia xmaTa umravleso
245
biT gadawyvetilebis miRebas da arCeul warmomadgenlebs
niSnavda da memis, Coltis, celtalisa da cocilis enebze
molaparake xalxebis (saubaria meqsikel aborigenebze. red.)
Temuri Sekrebebi yovelTvis konsensusis safuZvelze moq
medebda; aq upiratesoba iseT sistemas eniWeboda, romlis
mixedviTac, Tu delegatebs airCevdnen, maTi ukan gawveva
SesaZlebeli xdeboda maSinve, rogorc ki Temebi CaTvlid
nen, rom delegatebi xalxis nebas aRar gamoxatavdnen. ro
gorc markosi ixsenebs, maT male aRmoaCines, rom ar arse
bobda araviTari SeTanxmeba imis Taobaze, Tu ras warmoad
genda sinamdvileSi „demokratia“:
„Temebis arseboba xels uwyobs demokratiis ganviTare
bas. magram, rogorc Cans, cneba bundovania. mravali saxis
demokratia arsebobs. esaa is, rasac me maT veubnebi. vcdi
lob, avuxsna: „Tqven SegiZliaT konsensusiT imoqmedoT,
radgan koleqtiurad cxovrobT“. roca isini Tavs iyrian
Sekrebaze, yvela erTmaneTs icnobs; isini saerTo proble
mebis gadasaWrelad ikribebian. „magram sxva adgilebSi ase
ar xdeba“, veubnebi maT, „adamianebi cal-calke cxovroben;
isini Sekrebebs sxva rameebisTvis iyeneben, da ara proble
mebis gadasaWrelad“.
isini amboben: „ara“, magram es niSnavs: „diax, es amarT
lebs CvenTan“.
es swored rom amarTlebs maTTan _ isini agvareben
problemas. ase rom, isini qveyanasa da msoflios meTods
sTavazoben. msoflio ase unda moewyos... Zalian Znelia,
amas SeewinaaRmdego, vinaidan swored ase axerxeben isini
TavianTi problemebis gadaWras“.31
modi, seriozulad ganvixiloT es winadadeba. ratom
ar SeiZleba, demokratia saerTo problemis gadaWris sa
Sualeba iyos? SesaZloa, mravali gansxvavebuli mosazreba
gvqondes imis Taobaze, bolos da bolos, ras warmoadgens
cxovreba, magram savsebiT naTelia, rom adamianebs am plan
etaze uamravi saerTo problema aqvT (pirveli, rac max
sendeba, klimatis cvlilebaa, rogorc yvelaze mwvave da
gadaudebeli sakiTxi, Tumca bevri sxvac arsebobs), rom
246
lebsac warmatebiT gavarTmevT Tavs, Tuki maT mogvarebas
erToblivad muSaobiT vecdebiT. rogorc Cans, yvela Tanx
mdeba, rom, principSi, ukeTesi iqneba Tu amas demokrati
ulad gavakeTebT, Tanasworuflebianobisa da gonivruli
msjelobis suliskveTebiT. maSin ratomRa gveCveneba mosaz
reba, rom Cven amis gakeTeba marTla SegviZlia, aseT uto
piur, auxdenel ocnebad?
albaT, nacvlad imisa, Tu romeli politikuri siste
maa saukeTeso Cveni amJamindeli sazogadoebrivi wyobis
mxardasaWerad, unda vikiTxoT: ra socialuri RonisZie
bebi unda gatardes imisaTvis, rom gvqondes WeSmariti,
Tanamonawileobaze damyarebuli, demokratiuli sistema,
romelic mowodebuli iqneboda, koleqtiuri problemebi
gadaeWra?*
rogorc Cans, kiTxva TavisTavad gulisxmobs pasuxs.
Tu aqamde am kiTxvas ar vsvamdiT, es imitom, rom adreuli
asakidanve gvaswavlidnen: pasuxi masze „arakeTilgonivru
lia“; radgan pasuxi, ra Tqma unda, aris anarqizmi.
sinamdvileSi arsebobs safuZveli, virwmunoT, rom
„fuZemdeblebi“ marTalni iyvnen: SeuZlebelia, vinmem uSu
alo, Tanamonawileobriv demokratiaze damyarebuli poli
tikuri sistema Seqmnas iseT sazogadoebaSi, rogoric maT
hqondaT, romelic didi qonebrivi uTanasworobiT iyo
gaTiSuli, saerTod gamoricxavda mosaxleobis did nawils
(adreul amerikaSi am nawils miekuTvnebodnen qalebi, mone
bi da aborigenebi) da xalxis umetesobis cxovreba brZane
bebis gacemasa da maT Sesrulebaze iyo agebuli. misi Seqmna
Cvens sazogadoebaSic SeuZlebelia, romelSic mosaxleobis
1% simdidris 42%-s akontrolebs.
Tu Cveulebrivi adamianebiT savse oTaxSi wamoayenebT
247
anarqizmis ideas, vinme aucileblad gaaprotestebs: magram,
rasakvirvelia, Cven ver gavauqmebT saxelmwifos, cixeeb
sa da policias. es rom gavakeToT, adamianebi, ubralod,
erTmaneTs daxocaven. umravlesoba amas, ubralod, jansaR
azrad miiCnevs. ucnauri am prognozSi isaa, rom misi empir
iulad Semowmeba SesaZlebelia; xSiradac SeumowmebiaT em
piriulad da aRmoCnda, rom is mcdaria. marTalia, arsebobs
erTi-ori SemTxveva, rogoricaa, magaliTad, somali, sadac
saxelmwifo daiSala, roca xalxi ukve sisxlismRvrel samo
qalaqo omSi iyo Cabmuli da samxedro meTaurebs maSinve ar
SeuwyvetiaT erTmaneTis xocva-Jleta (Tumca somaliSic ki,
miuxedavad imisa, rom yvelaze uaresi Sedegebis molodinSi
iyvnen, centraluri mmarTvelobis gauqmebidan oci wlis
Semdeg ganaTleba, jandacva da sxva socialuri maCveneble
bi realurad gaumjobesda!).32 rasakvirvelia, Cven somalis
msgavs garemoebaTa Sesaxeb swored im mizezis gamo vigebT,
rom iq Zaladoba xdeba. Tumca umetes SemTxvevaSi, magali
Tad, madagaskaris soflebis nawilSi, sakuTari dakvirvebiT
SemiZlia, vTqva, Zaladoba Zalian iSviaTia.
cxadia, statistika xelmisawvdomi ar aris, vinaidan sax
elmwifoebis ararseboba imTaviTve gulisxmobs, rom ar ar
sebobs piri, romelic statistikur aRricxvas awarmoebs.
Tumca mraval anTropologsa da sxva adamianebsac gavsau
brebivar, romlebic amgvar adgilebSi arian namyofi da
maTi monaTxrobi saocrad hgavs erTmaneTs. policia uqmde
ba Tu ara, xalxi wyvets gadasaxadebis gadaxdas, sxva mxriv,
kvlavac iseve ganagrZobs cxovrebas, rogorc manamde. ra
Tqma unda, isini moulodnelad ar iwyeben hobsiseul „yve
las oms yvelas winaaRmdeg“.
aqedan gamomdinare, Cven TiTqmis verasodes verafers
vigebT amgvari adgilebis Sesaxeb. 1990 wels, roca qalaq
arivonimamoSi (qalaqi madagaskarze. red.) vcxovrobdi da ax
lomdebare soflebSi davxetialebdi, Tavdapirvelad mec
ki ar mqonda warmodgena, rom iseT adgilas vcxovrobdi,
sadac saxelmwifos kontroli, faqtobrivad, aRar arsebob
da (vfiqrob, nawilobriv, Cemi STabeWdileba gamoiwvia iman,
248
rom yvelani ise saubrobdnen da iqceodnen, TiTqos sax
elmwifo institutebi kvlav ganagrZobda funqcionirebas
da imedovnebdnen, rom veravin SeamCnevda, Tu sinamdvileSi
ra xdeboda). Semdeg, roca 2010 wels iq kvlav davbrundi,
policia amoqmedebuli iyo, gadasaxadebs isev krefdnen, ma
gram, amasTan, yvela amCnevda, rom ZalmomreobiT Cadenili
danaSaulis ricxvi mkveTrad iyo gazrdili.
amgvarad, kiTxva, romelic unda davsvaT, realurad,
ase Camoyalibdeba: ras unda grZnobdes adamiani, romelic
cxovrobs saxelmwifoSi, anu sazogadoebaSi, sadac wesebs
kanonis Zala cixeebisa da policiis saSiSroebis meSveobiT
eZleva, rac uTanasworobisa da gaucxoebis yvelanair for
mas amkvidrebs; erTi ram cxadi xdeba: gana adamianebs es pi
robebi aiZulebs, ar Caidinon imgvari saqcieli, rogorsac
isedac arasodes Caidendnen?
anarqistis pasuxi martivia. Tu adamianebs ise moeqcevi,
rogorc bavSvebs, maSin isinic bavSvebiviT moiqcevian.
erTaderTi warmatebuli meTodi, romelic ki odesme Se
muSavebula imisaTvis, rom sxvebs stimuli misce, zrdas
rulebiviT moiqcnen, Semdegia: moepyro maT ise, TiTqos
isini ukve zrdasrulebi arian. es utyuari meTodi ar aris.
utyuari araferi ar aris. magram arc erT sxva midgomas
warmatebis realuri Sansi ar gaaCnia. istoriuli gamoc
dileba imisa, Tu ra xdeba realurad krizisul situacieb
Si, adasturebs, rom isinic ki, vinc TanamonawileobiTi de
mokratiuli kulturis pirobebSi ar aRzrdila, SeiZleba
uceb uaRresad keTilgonierni gaxdnen, Tu maT CamovarT
mevT iaraRs, an ar mivcemT advokatebTan darekvis saSuale
bas.33 es aris is, ris gakeTebasac, faqtobrivad, anarqistebi
gvTavazoben.
249
meoTxe
konsensusi
258
stritis“ Temaze Cveni pirveli Sexvedris dros, SevTanxmdiT
„modificirebuli konsensusis“ variantze, romlis drosac,
CixSi moxvedris SemTxvevaSi, SegveZlo, migvemarTa ori mesa
mediT warmodgenili umravlesobis principisTvis, magram
„okupaciaSi“ ramdenime dRis ganmavlobaSi yofnis Semdeg,
„generaluri asamblea“ SeTanxmda 90%-ian saTadarigo vari
antze im motiviT, rom wina sistema, ase swrafad mzardi moZ
raobis arsebobis fonze, xels Seuwyobda iseTi winadadebebis
gatanas, romlebsac asobiT da aTasobiTac ki mowinaaRmdege
hyavda. Tumca mniSvnelovania isic, rom am sistemaze avto
maturad gadasvla ar SeiZleba: Tu vinme blokirebas axdens,
es savaraudod, imis gamoa, rom procesi marcxs ganicdis,
anu wina planze wamoswies saWirboroto sakiTxi, magram is
saTanadod ar ganuxilavT. aseT SemTxvevaSi jgufis sauke
Teso svla iqneba, Tu ukan dabrundeba da winadadebas Tavidan
ganixilavs. amgvar xerxebs drodadro unda mimarTon, gansa
kuTrebiT Zalian didma jgufebma.
arsebobs konsensusis procesis ramdenime sakiTxi, rom
lebic xSirad problemebsa Tu gaurkvevlobas warmoSobs;
Sevecdebi, mokled ganvmarto, rasac vgulisxmob.
erTi is aris, rom SeuZlebelia, vinmem Zalian kargad
daasabuTos blokireba jgufis erTianobis principebiT,
Tu jgufs sinamdvileSi ar gaaCnia isini. amrigad, yov
elTvis umjobesia, arsebobdes garkveuli SeTanxmeba imis
Taobaze, Tu ratom arsebobs jgufi da ris miRwevas cdi
lobs igi umokles droSi. Zalian kargia, Tu es principebi
martivi iqneba. maTi Camoyalibebisas aseve mniSvnelovania,
gvaxsovdes: aqtivistTa nebismieri jgufi imisTvis arse
bobs, rom raRac gaakeTos, garkveulwilad Secvalos samya
ro. amgvarad, principebi unda asaxavdes, Tu ris miRwevas
cdilobs jgufi, aseve imasac, Tu ra saSualebiT cdilobs
is amis gakeTebas _ da es ori ram (Sedegebi da saSualebebi)
erTmaneTTan maqsimalur harmoniaSi unda iyos. rac Seexe
ba jgufis miznebis gansazRvras, ukeTesia, isini martivad
Camoyalibdes. bevrad iolia dawero, magaliTad: „Cven vewi
naaRmdegebiT socialuri ierarqiisa da Cagvris yvelanair
259
formas“, vidre ecado, Camowero socialuri ierarqiisa da
Cagvris yvela saxeoba, romelTa Sesaxebac ki gsmenia.
jgufisTvis erTianobis principebis arsebobas, garda
imisa, rom naTels hfens blokirebas, kidev erTi dadebiTi
mxare aqvs. is SesaZleblobas aZlevs keTili zraxvebiT aR
savse wevrebs, drodadro yvelas Seaxsenon, Tu ratom Sei
kribnen isini erTad. aman SeiZleba fasdaudebeli daxmareba
gaswios konfliqtebis mogvarebisas, radgan gacxarebuli
konfliqtis dros adamianebi avlenen araCveulebriv unars,
daiviwyon, upirveles yovlisa, risTvis Seikribnen. amas sxva
sakiTxamde mivyavarT: konfliqtSi cudi araferia, Tuki is
adamianebs Seaxsenebs, Tu ra mizniT moiyares Tavi. es kon
sensusis kidev erTi mcdari gagebaa. xSirad gaigonebT: „ki
magram, konfliqti xom politikis arsia. rogor SeZlebT
mis aRmofxvras?“ cxadia, ver SeZlebT da arc unda ecadoT.
zogierTi gaurkvevloba im faqtidan momdinareobs, rom
amerikaSi (bevri sxva qveynisgan gansxvavebiT) aqtivistebs
konsensusi Tavdapirvelad kvakerizmis tradiciis saSu
alebiT gaacnes, rac imas niSnavda, rom aqtivistTa umrav
lesobisaTvis konsensusTan pirveli Sexeba ukavSirdeboda
warmodgenebs zedafenebze da, simarTle giTxraT, bur
Juaziaze. fiqrobdnen, rom, garegnulad mainc, yvela uaR-
resad Tavaziani unda yofiliyo. 1960-iani wlebis bolos,
radikalTa ZvelbiWuri „dramatuli“ sanaxaobebis Semdeg,
sadac skamebze Sextoma da muSti-krivi normalur qcevad
iTvleboda, kvakerizmiTa da feminizmiT STagonebul kon
sensuss sanaqebo magaliTis Zala hqonda. magram sul male
uaRresad saWiro feministuri tendencia, romelic moiaz
rebda erTmaneTis mosmenas, urTierTpativiscemasa da araZ
almomreobiT komunikacias, TandaTan, nel-nela, aSkarad,
Secvala SeZlebulTa fenis koqteilis wveulebis stilma,
romelic met mniSvnelobas Tavazianobasa da evfemizmebs
aniWebda da arasasiamovno emociebis sajarod gamoxatvas
ar iwonebda; es manera, Tavis mxriv, iseTive damTrgunveli
iyo, rogoric adrindeli ZvelbiWuri qceva, gansakuTrebiT
maTTvis, vinc SeZlebul fenas ar miekuTvneboda.
260
Tavidan Tu „burJuaziul“ stils xalxi verafriT Seelia,
am bolo wlebSi nel-nela xeli aiRo masze. magaliTad,
fasilitaciis saukeTeso trenerebi mixvdnen, rom marTlac
ukeTesi iyo, eTqvaT: „diax, Cven mgznebare adamianebi varT;
aq imitom movediT, rom Zalian gvawuxebs, rac xdeba, da Zl
ieri emociebi gveufleba; aRSfoTebisa da imedgacruebis
gamoxatva iseve mniSvnelovania (da logikuria), rogorc
iumoris da siyvarulisa. unda gvesmodes, rom Tu miznis
miRweva gvinda, es yvelaferi ki ar unda CavaxSoT, aramed
piriqiT, megobrebsa da Tanamoazreebs Soris konfliqtis
gaRvivebasac ki unda SevuwyoT xeli, oRond, ra Tqma unda,
yvelas kargad unda axsovdes, rom is, saboloo jamSi, Seyva
rebulebs Soris Cxubs hgavs. praqtikaSi es Semdegnairad
xorcieldeba: miuxedavad imisa, rom savsebiT kanonzomieria,
eWvi Segeparos, mizanSewonilia Tu ara Sexvedris monawile
sxva adamianebis sityva an saqme, an Tundac aRSfoTeba gamox
ato maTi naTqvamisa Tu moqmedebis gamo, mainc yovelTvis
unda icavde udanaSaulobis prezumfcias, darwmunebuli
unda iyo maT patiosnebasa da keTil zraxvebSi. amis gakeTeba
zogjer ukiduresad rTulia. xandaxan SeiZleba yovelgvari
safuZveli gqondes, eWvi Segeparos imaSi, rom Seni Tanamo
saubreebi ar iqcevian patiosnad da ara aqvT keTili zrax
vebi. vinmem SeiZleba isic ki ifiqros, rom isini farulad
moqmedeben da sinamdvileSi policielebi arian. magram Sesa
Zloa, igi cdebodes. da rogorc im SemTxvevaSi, roca gin
daT, rom adamianebi bavSvebiviT iqceodnen, maSin ise unda
moeqceT maT, rogorc bavSvebs, aqac zustad igive principi
moqmedebs: Tu gindaT, adamianebma Sexvedraze upasuxismge
bloba gamoiCinon, amisTvis saukeTeso saSualebaa, ise mo
eqceT maT, TiTqos es Tviseba ukve gamoavlines. amitom, mar
Talia, amis gakeTeba sakmaod Znelia, yvela fxizlad unda
iyos, rom amgvari qceva ar gamoeparos da aRmoCenisTanave
gamoavlinos is. araferi daSavdeba, Tu vinmes etyviT, rom
is idiotia, Tu Tqven marTla ase fiqrobT masze; magram ar
SeiZleba vinmes daabraloT, rom is mizanmimarTulad cdi
lobs moZraobis daSlas.
261
Tu gairkveva, rom mavanni marTlac ganzrax cdiloben
moZraobis daSlas, maSin arsebobs gzebi, romeliTa saSu
alebiTac amas SeewinaaRmdegebiT. Tu aRmoCndeba, rom
vinme aris policieli an nacisti, anda aqtiurad cdilobs,
dablokos jgufi da xeli SeuSalos mas miznis miRwevaSi, an
sruliad Seuracxadia, maSin unda arsebobdes maTi uvnebe
lyofis garkveuli saSualebebi; Tumca es Sexvedris farg
lebs gareT unda moxdes. niu-iorkSi aseTi problema Segveqm
na: maSinac ki, roca adamianebi acxadebdnen, rom maT mizans
Sexvedris CaSla warmoadgenda, xSir SemTxvevaSi, maT mainc
veraferi uSlida xels, am SexvedraSi monawileoba mieRoT.
bolos da bolos, mivediT daskvnamde, rom aseT adamianebs
iolad gaumklavdebi, Tu maTgan Sors daiWer Tavs: yovel
gvari reagirebis gareSe toveb yvelafers, rasac ar unda
ambobdnen, an akeTebdnen isini. es midgoma Tavdapirvelad
sakmaod spontanurad, „saxalxo mikrofonis“ gamoyenebisas
SemuSavda: Tu vinme ityoda iseT rames, rasac sxvebi Seura
cxyofad miiCnevdnen, ubralod, Sewyvetdnen mis gameorebas
da, saboloo jamSi, Tuki spikeri kvlav iseTive Seuracx
myofeli toniT agrZelebda laparaks, aRmoaCenda, rom misi
naTqvami ukve aRaravis esmoda.
yovelTvis arsebobs sazRvari, sayovelTaod aRiarebu
li an kidev sxvagvari. Tu sazRvrebi sayovelTaod aRiare
buli ar aris, maSin maTi arseboba im wamidan xdeba SesamCne
vi, roca maT vinme daarRvevs. rogorc „taqtikis saxeobaTa
mravalferovneba“ (koncefcia, romlis Tanaxmadac, taqtikis
mSvidobian da „aramSvidobian“ saxeobebs Soris arCevani unda
gakeTdes situaciis Sesabamisad. red.) emyareba imas, rom Ta
visTavad igulisxmeba _ aravin arasodes miva demonstra
ciaze manqanis asafeTqebeli bombiTa Tu xelis tanksawi
naaRmdego yumbarmtyorcniT, zustad aseve, imis mtkice
bac, rom arc erTi aqtivisti ar unda gaaZevon Sexvedridan,
garkveul parametrebs unda gulisxmobdes.
cota xnis win niu-iorkSi warmomadgenlobiT sabWos
daveswari, sadac didxans kamaTobdnen sakiTxze, unda ar
sebobdes Tu ara „sazogadoebrivi SeTanxmeba“, da saerTo
262
principi imis Taobaze, rom Tu vinme daarRvevs am SeTanx
mebas, mas unda eTxovos, nebayoflobiT datovos Sexvedra.
am winadadebas yvela erToblivad ewinaaRmdegeboda. ue
crad viRacam SeniSna erT-erTi delegati, romelsac xelSi
eWira dafa warweriT: „ariuli identobis samuSao jgufi“.
mas xalxi maSinve gars Semoexvia (maT Soris iseTebic, vinc
cota xnis win xmamaRla amtkicebda, rom zemoxsenebuli wesi
metismetad sastiki iyo) da aiZula, Sexvedra daetovebina.
263
kiTxvebi, romlebsac swrafi konsensusis
Sesaxeb xSirad svamen
264
es sulac ar niSnavs imas, rom dapirispirebuli da
jgufebebi ar warmoiSoba, gansakuTrebiT maSin, roca saqme
did jgufebs exeba; an _ zogierTebs Zalauneburad gac
ilebiT meti zegavlena ar eqnebaT, vidre sxvebs. erTad
erTi gamosavali isaa, jgufma sifxizle ar moadunos, rom
amgvari dajgufebis warmoSoba ar gamoeparos.
266
miaRwion, adasturebs, rom adamians gaaCnia unari, daZlios
siZulvili saerTo keTildReobis gulisTvis.
rac Seexeba ucxo adamianebis Sexvedrebs: Tu vinme Sem
TxveviTi SerCeviT quCidan Sekrebs xalxs da aiZulebs, dae
swron Sexvedras, maTi neba-survilis sawinaaRmdegod, maSin
es adamianebi, savaraudod, bevri saerTos gamonaxvas ver
moaxerxeben (garda gaqcevis SeTqmulebis momzadebisa). ma
gram aravin midis Sexvedraze sakuTari surviliT, Tu am
Sexvedrisgan raRacas ar moelis _ es is saerTo mizania,
romlis miRwevasac iq yvela cdilobs. Tu isini Sexvedris
mTavari gezs ar ascdebian da mudmivad emaxsovrebaT, risT
visac Seikribnen, maSin, zogadad rom vTqvaT, gansxvavebebi
maT xels ver SeuSlis.
270
nadadebebi generaluri asambleis, warmomadgenlobiTi sab
Woebis an sxva didi jgufebis winaSe gansaxilvelad, Tu amis
aucilebloba marTla ar dgas. yovelTvis sjobs, Tu Sesa
Zlebelia, gadawyvetilebebi ufro mcire jgufebSi miiRon:
samuSao jgufebSi, TanamoazreTa jgufebSi, koleqtivebSi.
iniciativa qvemodan unda modiodes. ar unda gaCndes ganc
da, rom saWiroa vinmes nebarTva, Tundac „generaluri asam
bleisa“ (romelic TiToeuli „vinmes“ erTobliobaa), Tuki
nebarTvis gareSe procesis gagrZeleba raime saxis zianis
momtani ar iqneba.
neba momeciT, moviyvano magaliTi.
roca Cven jer kidev tompkinsis moedanze, skverSi viya
viT Sekrebili, vidre faqtobrivi „okupacia“ daiwyeboda,
propagandis jgufma kinaRam arseboba Sewyvita, rodesac
man warmoadgina „daikave uol stritis“ jgufis bunebisa
da miznebis orstriqoniani aRwera flaerebis teqstisT
vis, romelic maSinve daibloka „generalur asambleaze“.
qali, romelic propagandis jgufis erT-erTi lideri iyo,
gaRizianebas ver malavda da meZebda me, rogorc, savarau
dod, konsensusis procesis karg mcodnes, raTa gaerkvia,
arsebobda Tu ara Suamdgomlobis raime saSualeba. dav
fiqrdi da vkiTxe: „kargi, saerTod, ratom gaitaneT teqsti
jgufis winaSe gansaxilvelad?“
„imitom, rom CavTvale, ukeTesi iqneboda, Tu yvela dae
Tanxmeboda im formas, romliTac maT sxvebs warvudgen
diT. magram, etyoba, rogori teqstic ar unda SesTavazoT,
raoden minimalisturic ar unda iyos is, mainc gamoCndeba
vinme, vinc misi winaaRmdegi iqneba. imas vgulisxmob, rom
gancxadeba, romelic Cven maT SevTavazeT, marTla ar imsax
urebda gaprotestebas!“
„darwmunebuli xarT, isini im faqts ar aprotesteben,
rom Tqven, saerTod, jgufis winaSe gansaxilvelad gaita
neT teqsti?“
„amis sawinaaRmdego ra unda hqondeT?“
„kargi, modi, davfiqrdeT amaze. Tqven xarT propagan
dis jgufi, samuSao jgufi, romelsac „generalurma asam
271
bleam“ daavala informaciis gavrceleba. vfiqrob, Tqven
SeiZleba ganacxadoT, rom moniWebuli gaqvT informaciis
gavrcelebis uflebamosileba, maSin, Sesabamisad, ufle
bamosili xarT, akeToT, rac informaciis gasavrceleblad
gWirdebaT, rogoricaa, vTqvaT, jgufis aRweris erTgvari
formis mofiqreba. ase rom, ara mgonia, realuri mizezi
arsebuliyo saimisod, jgufisTvis SesaTanxmeblad migemar
TaT, Tu, ra Tqma unda, Tqven Tavad ar migaCniaT, rom ar
sebobs raRac, rac sakmaod sakamaToa da risi Semowmebac
gsurT. imis Tqma minda, rom me iq ar vyofilvar. amitom
gekiTxebiT: iyo raime sakamaTo?“
„ara. vfiqrobdi, rom Tuki mas raime nakli hqonda, is
iyo, rom simZafre aklda“.
swored ase xdeba maSin, roca fiqrobT, rom yvelaferze
Tanxmoba gWirdebaT.
am saubris Semdeg me movZebne is piri, romelmac Tavda
pirvelad dabloka teqsti da aRmovaCine, rom igi savsebiT
eTanxmeboda Cems varauds. man dabloka teqsti, radgan surda,
daenerga, rom samuSao jgufebs Tavad mieRoT gadawyvetile
bebi msgavs Temebze (mTavar problemas maSin procesis gan
sxvavebuloba sulac ar warmoadgenda; blokatorma ver Se
Zlo, saTanadod ganemarta, Tu ratom moiqca ase).
272
_ radikaluri demokratiuli azrovneba) swored am kiTx
vaze aris koncentrirebuli. vin iRebs gadawyvetilebebs da
ratom? aman, ZiriTadad, or princips Soris dapirispirebis
forma miiRo: erTs xSirad moixsenieben, rogorc muSaTa
TviTorganizebas, an, ubralod, muSaTa kontrols; xolo
meores SegviZlia, uSualo demokratia vuwodoT.
warsulSi ufro xSirad iyenebdnen termins „muSaTa kon
troli“, radgan es sityva samuSao adgilebis organizebas
gulisxmobda, magram, rogorc ZiriTadi principi, nebis
mier konteqstSi SeiZleba CavsvaT. ZiriTadi principi dai
yvaneba ideamde, rom adamianebs, romlebic aqtiurad arian
CarTuli aqciis garkveul proeqtSi, Tanabari ufleba unda
hqondeT, gamoTqvan sakuTari mosazreba, Tu rogor unda
ganxorcieldes es proeqti. es is principia, romelic, mag
aliTad, Teoretikos maikl albertis mier SemoTavazebul
monawileobiTi ekonomikis sistemas (parecon) udevs safuZv
lad. man scada, pasuxi gaeca kiTxvaze: Sromis organizebis
romeli forma uzrunvelyofs WeSmaritad demokratiul
samuSao garemos? misi pasuxi iyo: „dabalansebuli samuSao
kompleqsebi“ _ organizaciebi, romlebSic yvela garkveul
wil fizikur, gonebriv da administraciul samuSaos Sea
srulebda. muSaTa kontrolis ZiriTadi idea imaSi md
gomareobs, rom Tu CarTuli xar proeqtSi, maSin sruli
ufleba gaqvs, gamoTqva mosazreba imis Sesaxeb, rogor mim
dinareobs is.
meore, anu uSualo demokratiis principi imaSi mdgo
mareobs, rom yvelas, viszec aqciis proeqti uSualo zemo-
qmedebas moaxdens, misi ganxorcielebis Sesaxeb mosazrebis
gamoxatvis saSualeba unda hqondes. cxadia, aq CarTulobis
xarisxi sakmaod gansxvavebulia. amgvar xedvas garkveuli
wesis saxe rom miscemoda, maSin igi demokratiuli Tem
uri Sekrebebis erTgvar formamde migviyvanda, raTa Tavi
moeyara yvela im piris mosazrebebisaTvis, romlebisTvi
sac proeqts garkveuli sargebloba unda moetana. magram
yvelafris CarCoebSi moqceva saWiro araa. bevri garemoe
baa iseTi, sadac albaT mniSvnelovania, rom es ar moxdes.
273
madagaskarze, sadac xalxi Zalian didi xania, konsensusis
suliskveTebiT moqmedebs, arsebobs principi, romelsac
„fokonolona“ ewodeba, romlis Sinaarsis axsna Znelia,
radgan is xan iTargmneba, rogorc „sajaro Sekreba“, xan ki
_ rogorc, ubralod, „yvela adamiani“. frangi koloniste
bi Tvlidnen, rom „fokonolona“ adgilobrivi politikuri
institucia iyo, romelic SeiZleboda maTi administraciis
gafarToebul nawilad gadaqceuliyo; mogvianebiT madagas
karis mTavrobebi xSirad cdilobdnen, isini adgilobrivi
demokratiis safuZvlad eqciaT. sinamdvileSi es arasodes
amarTlebs da, ZiriTadad, imitom, rom isini ar warmoad
genen oficialur organoebs, aramed _ Sekrebebs, romlebic
ewyoba iseTi konkretuli problemis gamo, rogoricaa: da
vis mogvareba, sarwyavi wylis ganawileba, gzis mSeneblobis
dawyeba; is im xalxs aerTianebs, romlis cxovrebazec miRe
buli gadawyvetileba, savaraudod, zegavlenas moaxdens.
arseboben adamianebi, romlebic cdiloben, es ori prin
cipi _ uSualo demokratia da muSaTa kontroli _ erT
maneTs daupirispiron da saqme ise warmoadginon, TiTqos
maTgan aucileblad erT-erTi unda airCio; WeSmaritad
demokratiuli sazogadoeba ki, savaraudod, orives kombi
nacias unda emyarebodes. warmoidgineT, rom romelime pa
tara qalaqSi aris qaRaldis qarxana; iqaur mcxovreblebs,
romelTa cxovrebazec qarxana albaT, garkveulwilad, ze
gavlenas axdens, araferSi ar unda sWirdebodeT da arc
unda undodeT qarxnis saSvebulebo sistemis ganxilvaSi
Careva; Tumca yvelanairi safuZveli aqvT imisaTvis, rom
dainteresdnen, ras Rvris qarxana adgilobriv mdinareSi.
aqtivistTa jgufis SemTxvevaSi, roca am kiTxvas vsvamT,
sinamdvileSi Cven mcire samuSao jgufebis rolis Sesaxeb
vkiTxulobT. Occupy-s yvela „generalur asambleas“ hyavs
samuSao jgufebi; 2011 wlis noembrisTvis niu-iorkis „gen
eralur asambleas ukve ocdaaTze meti aseTi jgufi hyavda.
zogi mudmivi da struqturuli iyo: media, fasilitacia,
sacxovrebliT uzrunvelyofa, buRalteria, uSualo moq
medeba; zogic _ mudmivi da Tematuri: alternatiuli sa
274
banko operaciebi, ekologia, transseqsualTa problema;
zogis organizebac ukavSirdeboda konkretul aqciasa Tu
kampanias da, Sesabamisad, SeiZleba yofiliyo mudmivi an
droebiTi. maT magaliTebad gamodgeba: „daikave CamorT
meuli saxlebi!“ da „oklendis solidarobis demonstra
cia“. moqmedebis samuSao jgufebs TavianTi struqturuli
samuSao jgufebi hyavT xolme: mediis jgufi, propagandis
jgufi, transportirebis jgufi da a.S.
samuSao jgufebs „generaluri asamblea“ an didi jgufi
qmnis, raTa konkretuli davaleba an raime saxis samuSao
Sesruldes _ kvlevis, informaciis gavrcelebis, an nebis
mier sxva sferoSi. zogjer es imitom xdeba, rom arsebobs
saWiroeba, romelsac yvela aRiarebs („aris vinme msurveli,
banakis dasufTavebis sakiTxebze pasuxismgebloba aiRos?“);
zogjer ki imitom, rom adamianebis garkveul jgufs aqvs
idea („zogierT Cvengans surs, Seqmnas jgufi, romelic if
iqrebs imaze, Tu rogor imuSavebda dasufTavebis siste
mebi egalitarul sazogadoebaSi“). niu-iorkis „generaluri
asamblea“ moqmedebs principiT, rom samuSao jgufis Seqm
nis msurvelebma unda Sekribon wevrobis, sul mcire, xuTi
msurveli da Seitanon ganacxadi jgufis Seqmnis Taobaze.
zogierTi ganacxadi SesaZloa, daiblokos.
ra Tqma unda, yvelas SeuZlia, Seikribos oTaxSi da im
sjelos, razec unda. samuSao jgufis damtkicebiT „gen
eraluri asamblea“ uflebamosilebas aniWebs mas, imo
qmedos „generaluri asambleis“ saxeliT. es, arsebiTad,
delegirebis formas warmoadgens. is ar qmnis vertikalur
ierarqias, radgan samuSao jgufebis kari yvelasTvis Riaa.
roca „generaluri asamblea“ an aqciis dagegmvis mizniT
gamarTuli Sexvedra samuSao jgufebad daiSleba, es, faq
tobrivad, uzrunvelyofs, rom Zalian didi zegavlena ve
ravin moipovos, radgan fizikurad SeuZlebeli xdeba, erT
sa da imave dros monawileoba miiRo erTze meti jgufis
muSaobaSi. principSi, uflebamosili wevrebic ki, romle
bic survils gamoTqvamen, samuSao jgufis wevrebTan daka
vSirebis msurvelTaTvis sakontaqto pirebis funqcia Seas
275
rulon, drodadro unda icvlebodnen. warmomadgenlobiT
sabWoebSi, romlebSic oficialuri ganxilvis dros TiTo
samuSao jgufidan mxolod erTi warmomadgeneli iRebs
monawileobas (danarCen wevrebs eZlevaT saSualeba, daes
wron da mxolod gadaCurCulebiTa da taqtiani rCevebis
micemiT Semoifarglon), aravis aqvs ufleba, erTi da imave
jgufis saxeliT orjer zedized gamovides sityviT. Tumca
mas Semdeg, rac samuSao gadanawildeba, an arsebul jgufs
daevaleba, ganaxorcielos ramdenime proeqti, ismis kiTxva:
ra sixSiriT unda SevaTanxmoT da davazustoT detalebi?
zogadi wesi namdvilad unda arsebobdes, oRond im SemTx
vevisTvis, roca aSkaraa, rom sxvagvarad moqceva araswori
iqneboda. Tu gaqvT eWvis safuZveli, rom saWiroa raRacis
gadamowmeba, ubralod, imoqmedeT Tqveni Sexedulebisamebr
da gaakeTeT es, magram, mgoni, Tqven amas ar izamT.
276
qmnian „meamboxe civilizacias“, es, ubralod, erTi da imave
saTqmelis sxvadasxvagvarad gamoxatvis gzebia. Cven vsau
brobT im sferoze, romelSic Tavad qmedeba ukve winas
warmetyvelebaa.
OWS-is Tavdapirvel koncefciaSi es anarqistuli gaaz
reba sxvadasxvanairad iyo asaxuli. aSkaraa, rom moTxovnebis
wamoyenebaze uaris Tqma winaswarganzraxuli nabiji iyo. es
niSnavda, rom arsebul politikur sistemas ar cnobdnen,
rogorc kanoniers, romlisTvisac SesaZlebeli iqneboda
amgvari moTxovnebis wayeneba. anarqistebi xSirad aRniS
naven, rom swored esaa gansxvaveba saprotesto aqciebsa
da uSualo moqmedebas Soris: saprotesto aqcia, ramdenad
mebrZoli xasiaTisac ar unda iyos is, aris mTavrobisadmi
wayenebuli moTxovna, rom is sxvagvarad moiqces; uSualo
moqmedeba, iqneba es sazogadoebis mier alternatiuli
saganmanaTleblo sistemis daarseba Tu marilis gamoxda
kanonis sawinaaRmdegod (magaliTi gulisxmobs gandis mier
mowyobil cnobil marilis laSqrobas), Sexvedris CaSlis
mcdeloba Tu qarxnis dakaveba _ es swored isaa, rasac ada
miani gaakeTebda saxelisuflebo struqturebis ararse
bobis pirobebSi. uSualo moqmedeba, pirvel rigSi, aris
qeduxreli winaaRmdegobis gaweva im formiT, TiTqos Sen
ukve Tavisufali xar (yvelas kargad gvaqvs gacnobierebu
li, rom saxelisuflebo struqtura arsebobs, magram aseTi
qmedebiT Cven varTmevT am saxelmwifo manqanas moralur
uflebas, sapasuxod Zala gamoiyenos, rac misgan savsebiT
mosalodnelia).
nebarTvis aRebaze uaris Tqmac amave suliskveTebiT
iyo gamowveuli. tompkinsis moednis parkSi gamarTuli
Sexvedrebis pirvel dReebSi erTmaneTs vuxsnidiT: niu-
iorkis kanonebi imdenad SemzRudvelia, rom Tormet kacze
meti adamianis nebismieri unebarTvo TavSeyra sazogadoe
briv parkSi, formalurad, ukanonod iTvleba (es swored
is kanonebia, romlebsac aravis mimarT ar iyeneben, garda
politikuri aqtivistebisa). Sesabamisad, Cveni Sexvedrebic
ki, sul mcire, samoqalaqo daumorCileblobis forma iyo.
277
am yvelafers kidev erT mniSvnelovan gansxvavebamde
mivyavarT _ samoqalaqo daumorCileblobasa da uSualo
moqmedebas Soris, romlebic xSirad SecdomiT moiazreba,
ubralod, sabrZolo xasiaTis mixedviT gansxvavebul cne
bebad (iTvleba, rom samoqalaqo daumorCilebloba gulisx
mobs blokadas, uSualo qmedeba ki _ ganadgurebas). samoqa
laqo daumorCilebloba niSnavs usamarTlo kanonebisadmi,
an iuridiulad kanonieri, magram usamarTlo sistemisadmi
morCilebaze uaris Tqmas. TavisTavad, samoqalaqo daumor
Cileblobis aqti SeiZleba uSualo moqmedebac iyos: ro
goricaa, magaliTad, samxedro samsaxurSi gawvevis uwyebis
dawva, im principiT, rom Tavisufal sazogadoebaSi samx
edro samsaxurSi gawvevis uwyeba saerTod ar unda arse
bobdes; an moTxovna, daicvan Seni „ufleba“ da gancalkev
ebul sasadilo daxlTan mogemsaxuron. magram aucilebeli
ar aris, samoqalaqo daumorCilebloba uSualo moqmede
bas gulisxmobdes; rogorc wesi, samoqalaqo daumorCile
blobis aqtebi eWvqveS Tavad samarTlebriv reJims ki ar
ayenebs, aramed mxolod konkretul kanonebsa da politikas.
sinamdvileSi isini xSirad, sruliad araorazrovnad, miznad
isaxavs swored am samarTlebrivi sistemis SigniT muSaobas.
amitomaa, rom samoqalaqo daumorCileblobaSi CarTuli
adamianebi xSirad dapatimrebas miesalmebian kidevac: es maT
aZlevs safuZvels, samarTlebriv an sazogadoebriv samsjav
roze gamoitanon romelime kanoni an politika.
amis ilustrirebaSi SeiZleba istoriis naklebad cno
bili monakveTebi dagvexmaros. STagonebis erT-erTi wyaro
im mobilizaciisaTvis, romelmac, sabolood, 1999 wels si
etlSi msoflio savaWro organizaciis winaaRmdeg mimar
Tuli aqciebi gamoiwvia, iyo indoeTis StatSi, karnatakaSi,
dafuZnebuli gandis mimdevar fermerTa jgufi KRRS (kar
natakas Statis fermerTa asociacia), romelsac kargad ic
nobdnen 1995 wels mis mier mowyobili aqciis gamo, roca
asobiT fermerma daangria Kentucky Fried Chicken-is adgi
lobrivi franSiza, romelic maT indoeTis soflis meur
neobis ganadgurebis mizniT genmodificirebuli iafi da
278
uvargisi sakvebis pirvel Semotevad CaTvales. am magaliTSi
kargad Cans, rom maT sakuTrebis ganadgureba araZalado
brivi winaaRmdegobis sruliad legitimur gzad miiCnies.
1990-iani wlebis bolos maTma prezidentma, m. d. naniun
dasvamim, masobrivi mSvidobiani samoqalaqo daumorCile
blobis evropasa da amerikaSi gavrcelebis kampania gaaCa
Ra da sakmaod xangrZlivi drois ganmavlobaSi „msoflio
samarTlianobis moZraobasTan“ TanamSromlobda. KRRS-is
aqcia Kentucky Fried Chicken-is winaaRmdeg gaxda STamagonebe
li im qmedebisa, romelic cnobilia, rogorc „McDonald’s-is
ritualuri ngreva“. protestis es forma evropaSi ganxor
cielebuli aqciebis erT-erTi mudmivi maxasiaTebeli gax
da, iseve, rogorc sabolood Starbucks-sa da sietlSi arse
bul sxva qselebze Tavdasxmisa. Tumca svami (ase icnobdnen
mas aqtivistebi) iZulebuli gaxda, amgvari taqtikisTvis
kategoriuli winaaRmdegoba gaewia; ara imitom, rom maRa
ziis fasadebze ieriSs Zaladobis formad miiCnevda. cxa
dia, ara: is Tvlida, rom, rogorc Kentucky Fried Chicken-is
aqcia, ise maTi sxva qmedebebi savsebiT eTanxmeboda gandi
seul tradiciebs. mas aRaSfoTebda is faqti, rom aqtiv
istebi, romlebic Senobebs azianebdnen, iq policielebis
mosvlamde aRar rCebodnen da nebayoflobiT ar bardebod
nen maT. „Tqven winaaRmdegoba unda gauwioT usamarTlo
kanons!“ _ ambobda igi. magram is adamianebi, romlebic Tavs
esxmodnen swrafi kvebis obieqtebs evropasa da amerikaSi,
anarqistebi iyvnen. isini savsebiT eTanxmebodnen KRRS-is
kritikas imis Taobaze, rom swrafi kveba ekologiuri da
socialuri ganadgurebis meqanizmia, romelsac mxars uW
ers mTavroba; rom am obieqtebis daarsebas xeli Seuwyo
savaWro xelSekrulebebis mTelma samarTlebrivma aparatma
da kanonmdeblobam „Tavisufali vaWrobis“ Sesaxeb; magram
anarqistebs arc ufiqriaT, rom am yvelafris mogvarebis
SesaZlebloba, an Tundac raime saxis samarTlianoba ar
sebul kanonmdeblobaSi eZiaT. Tavdapirveli „okupaciebi“
warmoadgenda rogorc uSualo moqmedebas, aseve samoqa
laqo daumorCileblobis aqtebsac. bolos da bolos, Cven
279
xom kargad vicodiT, rom mSvenieri sasamarTlo saqme Sei
Zleboda aRZruliyo imis gamo, rom wesebi SekrebaTa Ses
axeb, romlebic Cven davarRvieT, arakonstituciuri iyo.
uflebaTa bili, garkveulwilad, britaneTis Zveli kolon
iuri politikis, adamianis Rirsebis Seuracxmyofeli dad
genilebebis sapasuxod Seiqmna, rogoric iyo, magaliTad,
saxalxo SekrebaTa akrZalva, da konstituciurma konventma,
arsebiTad, xalxis zewolis Sedegad, iZulebis wesiT miiRo
is swored aseTi politikuri aqtivobis dasacavad. konsti
tuciis pirveli Sesworebis Sinaarsic sakmaod araoraz
rovania. „kongresi ar miiRebs kanons... romelic SezRudavs
sityvis an presis Tavisuflebas; an xalxis uflebas, mS
vidobianad Seikribos da mimarTos mTavrobas usamarTlo
bis gamosworebis TxovniT“. raki iZulebulni varT, poli
cias laparakis ufleba vTxovoT, es imas niSnavs, rom ar
gvaqvs sityvis Tavisufleba; raki policias unda vTxovoT
nebarTva raimes gamoqveynebaze, es niSnavs, rom ar gvaqvs
presis Tavisufleba. Znelia, gaigo is logika, romlis
Tanaxmadac, kanoni, romelic ganmartavs, rom Sekrebis ne
barTva policiisgan unda miiRo, ar arRvevs Sekrebis Tavi
suflebas.* amerikis arsebobis manZilze es nebarTva aravis
auRia. nebarTvis Sesaxeb kanonebi 1880-ian wlebamde ara
280
konstituciurad iTvleboda, swored im periodamde, rode
sac Tanamedrove korporaciuli kapitalizmis warmoSoba
daiwyo. aseTi kanonebi Seiqmna sagangebod muSaTa moZraobis
winaaRmdeg gamosayeneblad, romelic maSin yalibdeboda. es
imitom ki ar momxdara, rom mosamarTleebma konstituciis
pirveli Sesworebis mizanze azri Seicvales. maT, ubralod,
gadawyvites, rom es Tema aRar ainteresebdaT. kanonebi kidev
ufro gamkacrda 1980-ian da 1990-ian wlebSi, imis uzrunv
elsayofad, rom 1960-iani da 1970-iani wlebis omis sawinaaR
mdego mobilizacia aRarasodes ganmeorebuliyo.
* TiTqmis imave principiT, vinmem SeiZleba Tqvas, rom erT-erTi mTavari rolis
Sesrulebas kisruloben isini, visac yofnis gambedaoba, konsensusis Sexvedris
dros dablokos winadadeba, romelsac umravlesoba iwonebs.
284
ilaparakon sietlis `Savi blokis~ mier Starbucks-is vitri
nebis Camsxvrevaze, xalxs am moZraobidan mainc yvelaze
metad daamaxsovrda giganturi marionetebi, romlebsac
Tan mohyvebodnen jambazebi, sasule orkestrebi, warmarTi
qurumi qalebi, radikalTa mxardamWerebi, balerinis kabeb
Si gamowyobili „vardisferi blokebi“ (romlebic bumbulis
mtversawmendebiT uRitinebdnen policielebs) da komikuri
operis romaeli jariskacebi, romlebic, gasaberi iaraRiT
aRWurvilni, barikadebs Soris mobarbacebdnen. isini das
cinodnen elitis warmomadgenelTa pretenziebs sibrZneze,
yovlismcodneobaze, surdaT, momxmarebluri ideologiis
„jado moexsnaT“ da raRac ufro mimzidveli SemoeTavaze
binaT. mobilizaciis axal raundTan SedarebiT, is ufro
mebrZoli sulisac iyo da ufro eqscentrikulic. misgan
gansxvavebiT, OWS araa partia, is aris sazogadoeba, Temi.
is naklebad mxiarulia; an, sxvagvarad rom vTqvaT, misTvis
mTavari imdenad garToba araa, ramdenadac _ daxmareba,
yuradReba, zrunva.
TiToeul banakSi swrafad iqmneboda ramdenime ZiriTa
di instituti: ra zomisac ar unda yofiliyo banaki, mas
Si aucileblad iyo ufaso samzareulo, samedicino kara
vi, biblioTeka, media/komunikaciis centri (sadac xSirad
iyridnen Tavs aqtivistebi leptopebiT) da sainformacio
centri stumrebisa da axalmosulTaTvis. „generaluri
asambleebi“ erTsa da imave dros tardeboda: magaliTad,
yoveldRiurad, dRis 3 saaTze _ zogadi diskusiebisaTvis
da yovel 9 saaTze, saRamoobiT _ banakisaTvis specifikuri
teqnikuri sakiTxebis gansaxilvelad. amas garda, iyo sa
muSao jgufebi sxvadasxva daniSnulebiT, romlebic dRis
nebismier monakveTSi saqmianobdnen da ikribebodnen: xe
lovnebisa da garTobis samuSao jgufi, sanitariis samuSao
jgufi, usafrTxoebis samuSao jgufi da a.S. is sakiTxe
bi, romlebic organizebis procesSi wamoiWreboda xolme,
imdenad rTuli iyo, rom mxolod am Temaze mTeli wigni
SeiZleba daiweros (darwmunebuli var, odesme amis Sesaxeb
vinme aucileblad dawers).
285
Tumca aRsaniSnavia isic, rom am yvelafers ori centri
hqonda: samzareulo da biblioTeka. samzareuloebs Zalian
didi yuradReba eTmoboda. es gamowveuli iyo, garkveul
wilad, imiT, rom ramdenime TviT adre egviptis muSaTa prof
kavSirebma viskonsinis Statis sakanonmdeblo organos Seno
bis „okupaciisaTvis“ Sekrebil kolegebs, profkavSirebis aq
tivistebs, picebi gagugzavnes; am magaliTiT STagonebulma
asobiT adamianma CrdiloeT amerikis masStabiT da imaTac,
visi sakredito baraTebis moqmedebis arealic Cvenamde ar
vrceldeboda, satelefono SekveTebiT gamogzavnes pica
(mesame kvirisaTvis erTma piceriam sagangebod CvenTvis
Rvezelic ki Seqmna saxelwodebiT Occu-pie, romelSic, ro
gorc Tavad piceriis warmomadgenlebma agvixsnes, 99% yveli
iyo da 1% _ Roris xorci). SemoTavazebuli sakvebis umete
soba gafuWebuli iyo da ufasod gvawvdidnen.
biblioTekebi, romlebsac yovel fexis nabijze
waawydebodiT, kidev ufro STambeWdav simboloebs gana
saxierebda, gansakuTrebiT im mosaxleobisaTvis, romlis
ZiriTad nawils valebSi Cavardnili yofili studentebi
warmoadgendnen. biblioTekebis arseboba Zalian praqtiku
lic iyo da, amave dros, Zalian simboluric: biblioTeka
„ufasod“ gascems sesxs, yovelgvari procentisa da Sena
tanis gareSe. Rirebuleba sesxisa, romelsac is gascems si
tyvebis, warmodgenebis da, rac mTavaria, ideebis saxiT, ar
emyareba SezRuduli sikeTis princips; sikeTe gavrcelebis
Sedegad kidev ufro izrdeba.
axali, alternatiuli civilizaciis Seqmna Zalian rTuli
saqmea, gansakuTrebiT _ civ da pirquS quCebSi (rogoricaa
isini amerikis did qalaqebSi), romlebic savsea avadmyofi,
usaxlkaro da fsiqikaSeryeuli adamianebiT; isini politi
kuri da ekonomikuri elitis nebis sawinaaRmdegod arian
quCaSi, am elitis aTasobiT SeiaraRebuli policieli ki am
pirebs garkveviT mianiSnebs, rom ar surT maTi iq yofna.
male wina planze wamoiwia ramdenime usiamovno sakiTx
ma. aseTi iyo, magaliTad, Temis teritoriis dapirispireba
kerZosTan: roca parki gadatvirTulia personaluri karve
286
biT, xSirad Temis sivrce aRar Cans. gadasawyveti iyo aseve,
rasakvirvelia, usafrTxoebis sakiTxebic, magram Cven winaSe
idga mwvave problema _ rogor gavmklavebodiT kriminal
uri fenis saSiS elementebs, romlebic cdilobdnen, parkSi
daedoT bina, an iq myofi xalxi gaeZarcvaT. yovelive amis
stimulirebis strategia saxelisuflebo organoebidan
modioda. gvindoda, mogvewesrigebina gamoTavisuflebuli
teritoriebisa da parkis mimdebare dasaxlebuli punqtebis
urTierToba da gamogveyenebina isini politikur aqciaTa
ufro masStaburi proeqtebis platformad. es sakiTxebi im
denad bevria da yovel konkretul SemTxvevaSi imdenad gan
sxvavebuli, rom, winamdebare wignis specifikidan gamomdi
nare, Cemi azriT, umjobesi iqneba, yuradReba gavamaxvilo
yvelasaTvis saerTo, zogad problemebze, romlebic raime
formiT yovelTvis da yvelgan iCens xolme Tavs.
maSasadame, viwyeb erT-erTi maTganiT _ amerikis
cxovrebisaTvis damaxasiaTebeli ganuSorebeli StrixiT _
policiiT.
298
tikuri miznebis misaRwevad Zalis gamoyenebisaTvis. zoga
dad, es Zala gamoyenebuli iqneba Tu ara, is ar wyvets, vinc
demonstracias nebarTvis gareSe marTavs. rasakvirvelia,
Tuki demonstrantebi manqanebs dalewaven an rames cecxls
waukideben, sruli pasuxusmgeblobiT SegviZlia, vTqvaT,
rom policia xalxs kedelTan miayenebs da xelborkilebs
daadebs. magram xSirad nebismier SemTxvevaSi ase xdeba.
SeiZleba movlenebi sxvagvarad warimarTos; magaliTad, im
demonstraciaze, sadac, policielebis varaudiT, SeiZle
ba demonstrantebis mxridan moulodnelad marTlac if
eTqos Zaladobam, ase ar xdeba; da piriqiTaa, roca fiqro
ben, rom naklebad savaraudoa, demonstrantebma, saerTod,
raime saxis winaaRmdegobis gaweva SeZlon. es damokideb
ulia uamrav gaTvlaze, romlebic gulisxmobs savaraudo
reaqciebs demonstrantebis, sazogadoebis, mediisa da mniS
vnelovani institutebis mxridan. mudmivad imarTeba mo
laparakebebi (da xelaxali molaparakebebi), romlebzedac
ganixileba wesebi, Tu ra valdebulebebi akisriaT erTmane
Tis winaSe „okupantebsa“ da policias.
zukotis parkis ramdenime SemTxveva albaT TvalsaCino
magaliTi iqneboda:
• erTi Jurnalistis mier mowodebuli cnobis Tanax
mad, romelmac Occupy Wall Street-is sawyis periodSi poli
ciasa da qalaqis mesveurebTan uamravi interviu Cawera,
erT-erTi yvelaze mniSvnelovani problema maTTvis, vinc
quCaSi policielebs brZanebebs aZlevda, iyo gai foksis
niRbiani hakerebis jguf Anonymous-is wevrebis yofna zu
kotis parkSi. misi TqmiT, umetesobas marTlac eSinoda,
rom Tuki banakze Setevas ganaxorcielebdnen da demon
strantebs gayridnen, Anonymous maT sabanko da sakredito
baraTis angariSebze SeaRwevda. metwilad swored am SiSma
ganapiroba, rom maT miiRes gadawyvetileba, banakze Sete
visagan Tavi SeekavebinaT.
• niu-iorkis meris, blumbergis pirvelma mcdelobam,
2011 wlis 14 oqtombers „okupantebi“ liberTi parkidan (es
saxeli parks sul cota xniT adre daarqves) gamoeZevebina,
299
samarcxvino marcxi ganicada. mas Semdeg, rac man ganacxada
Tavisi gegmis Sesaxeb, gaeTavisuflebinaT teritoria „da
sufTavebis“ mizniT, erTdroulad moxda aqtivistebis mo
bilizacia yvela savaraudo frontze: aTasobiT aqtivisti
gamocxadda, romlebic mzad iyvnen, daecvaT banaki mSvi
dobiani samoqalaqo daumorCileblobis gziT; amave dros
samarTlebrivma jgufebma moamzades sasamarTlo akrZalvi
Ti normebi; moiwvies mediis warmomadgenlebi, romlebic, sa
varaudod, met-naklebad TanagvigrZnobdnen, profesiulma
kavSirebma da sxva momxreebma moaxdines politikuri moka
vSireebis mobilizacia qalaqis sakanonmdeblo organoebSi.
sabolood, merma ukan daixia. ara marto erTma calkeulma,
aramed erToblivad uamravma sxvadasxva midgomam aiZula
is, ase moqceuliyo.
• 2012 wlis 12 noembers, Ramis pirvel saaTze ganx
orcielebuli reidi, romlis Sedegadac, bolos da bo
los, „okupacia“ Zalis gamoyenebiT mainc daSales, rogorc
Cans, emyareboda politikur gadawyvetilebas mTeli qvey
nis masStabiT da is daigegma, rogorc moulodneli, said
umlo Seteva uzarmazari Zalis gamoyenebiT, media ki am
teritoriaze saerTod ar dauSves. esec, ubralod, kanonis
ugulebelyofa iyo. Ramis 2 saaTisTvis „okupantTa“ samar
Tlebriv jgufs ukve hqonda sasamarTlos ganCineba teri
toriis wmendis SeCerebis Sesaxeb, sanam yvela iuridiuli
sakiTxi ar gairkveoda; blumbergma ar gaiTvaliswina sa
samarTlos ganCineba, vidre iseTi mosamarTle ar moZebna,
romelic misTvis misaReb dadgenilebas gamoitanda. swored
drois am monakveTSi, roca reidi formalurad kanonsawi
naaRmdego iyo, liberTi parkis biblioTeka aiRes da mTli
anad gaanadgures.
318
mexuTe
jados moxsna
319
samoqalaqo Tavisuflebebs „kozirad“ iyenebdnen, romle
bic mxolod maSin unda daicva, Tuki es strategiulad
momgebiania. es faqti sakmaod mware gakveTili aRmoCnda
iseTi anarqistebisTvisac ki, rogoric me var, da romlebic
liberaluri istebliSmentisagan sxvas arc arafers elian.
Tumca Sedegi miT umetes samwuxaro iyo imis gamo, rom Za
lian bevrma, vinc gasaWirSi miatoves, Zaladoba sakuTar
Tavze gamoscada. eseni iyvnen axalgazrda qalebi da kacebi,
romlebic jer ganusazRvreli SesaZleblobebis eiforiaSi
CaiTries, axla ki isini Tavs veRar aRwevdnen mkafio mogone
bebs _ ver iviwyebdnen, rogor angrevdnen biblioTekebs sa
patrulo policielebi da siciliT yridnen nagvis dasawvav
RumelSi maT mier siyvaruliT Segrovebul wignebs; rogor
scemdnen xelketebiT da xelborkilebs adebdnen maT uZvir
fases megobrebs (da am dros wamyvani mediis warmomadgen
lebi morCilad ambobdnen uars, banakis mijna gadaelaxaT),
maT ki araferi SeeZloT Tavisianebis dasaxmareblad; rogor
asxurebdnen saxeSi Mace-s (gamaRizianebeli, crem lmdeni
moqmedebis sprei), ris gamoc maT mTeli cxovreba respira
toruli problemebi eqnebodaT; rogor uwevdaT sirbili
TavSesafris moZebnad maTTvis, visi qonebac, rac ar unda
mcire yofiliyo is, policiis agentebma gaanadgures _ am
yvelaferma ki zedapirze gamoitana yovelgvari SesaZlo
daZabuloba da mtruli damokidebuleba, rac CaxSuli an ig
norirebuli iyo wina kvirebis ganmavlobaSi, roca banakebis
organizebam da dacvam aSkarad saerTo mizniT ase dagva
kavSira. daaxloebiT erTi Tvis ganmavlobaSi niu-iorkis
„generaluri asamblea“ da warmomadgenelTa sabWo TiTqmis
sruliad ufunqcio darCa. zogierT Sexvedraze lamis xel
CarTuli brZola gaimarTa... isterikuli wivil-kivili...
SeZaxilebi rasizmis Sesaxeb... dausrulebeli gaurkvevloba
taqtikis, organizebisa da fulis erTmaneTSi gadaxlarTu
li krizisebis gamo... da braldebebi yvelasa da yvelafris
mimarT, policiis jaSuSobidan dawyebuli, narcisistuli
pirovnuli aSlilobiT damTavrebuli. aseT momentebSi
Cemnairi profesionali optimistic ki grZnobs cdunebas,
320
cinikuri iyos. magram periodulad (sxvaTa Soris, saocari
regularulobiT) maxsendeboda, rom ramdeni ram miviRe
ise, TiTqos es asec unda yofiliyo.
banakebis daSlidan ramdenime Tve iqneboda gasuli,
rom morigi, Cveulebriv, gamaRizianebuli Sekrebis Sem
deg, romelic koridorSi Catarda, Sevxvdi erT seriozul,
wvermoSvebul kacs; albaT ocdaTxuTmeti wlisa iqneboda,
konservatiulad ecva. man miTxra: „iciT, ukve mniSvneloba
aRarc aqvs, sapirvelmaiso aqciebi Sedgeba Tu ara saer
Tod _ imis Tqma minda, rom, rogorc yvela danarCens, mec
imedi maqvs, rom isini Sedgeba; magram Tuki es ase ar mox
deba, Tuki Cven veRarasodes SevZlebT kvlav „okupirebas“,
yvelaferi dResac rom damTavrdes, vfiqrob, Tqven, biWe
bo, isedac ukve yvelaferi SecvaleT. yovel SemTxvevaSi,
CemTvis. Cemi azriT, Cven momswreni gavxdiT, rogor iwyeba
amerikuli kulturis transformacia“.
„marTla? da, Tqveni azriT, ramden adamians Seexo is?“
„saqme isaa, rom nebismiers, visac Seexo, ukve aRar Seu
Zlia, iazrovnos ise, rogorc winaT. es Cems samsaxurSi
SevniSne. SeiZleba bevri viwuwunoT mitingebis gamo, magram,
aba, scadeT da isev daubrundiT realur samyaros, roca
pirvelad gamoscadeT, ras niSnavs demokratiul Sexvedraze
yofna; midixarT isev samsaxurSi da uecrad fiqrob, moica!
es xom, saerTod, saocaria. esaubrebi Sens megobrebs, Sens
das, Sens mSoblebs da gulSi ambob: netav, aris cxovrebaSi
kidev rame iseTi, razec mifiqria, rom es erTaderTi swori
gza iyo? da rac sruli sisulele gvegoneboda, ise rom
ar viRebdeT mas, TiTqos yvelaferi asec unda yofiliyo?
SeiZleba gagikvirdeT. magram aseT SekiTxvebs bevri adami
ani usvams sakuTar Tavs“.
gavifiqre: iqneb swored esaa revolucia? roca aseTi
ram xdeba? anu, Tuki aseTi ram marTla xdeba...
331
Cveulebriv, rodesac sayovelTaod miRebul Sexedule
bas _ rom amJamindeli politikuri da ekonomikuri sistema
erTaderTi SesaZlo sistemaa _ kiTxvis niSnis qveS vayenebT,
pirveli reaqcia, romelsac, savaraudod, gadavawydebiT,
iqneba detaluri proeqtis moTxovna, Tu rogor imuSavebs
alternatiuli sistema, ra struqtura eqneba, misi finans
uri instrumentebis xasiaTis, energomomaragebisa da kanal
izaciis sistemis teqnikuri momsaxurebis CaTvliT. Semdegi
sakiTxi albaT iqneba detaluri programis moTxovna imis
Sesaxeb, Tu rogor amoqmeddeba es axali sistema. isto
riuli TvalsazrisiT, aseTi damokidebuleba, sasaciloa.
rodis ganxorcielebula raime saxis socialuri cvlileba
vinmes proeqtis Sesabamisad? ise xom araa, TiTqos mavan
meocnebeTa patara jgufma renesansis droindel floren
ciaSi moifiqra raRac, romelsac „kapitalizmi“ uwoda, de
talurad gaTvala, Tu rogor imuSavebdnen odesme safon
do birJa, qarxnebi da Semdeg am xedvis realobaSi ganxor
cielebis programa SeimuSava. faqtobrivad, es idea imdenad
absurdulia, SeiZleba sakuTar Tavs vkiTxoT, saerTod,
rogor mogvivida azrad, warmogvedgina, rom cvlilebebis
ganxorcieleba swored ase iwyeba.
335
uli ideali, rom Sroma TavisTavad warmoadgens sikeTesa
da saTnoebas, maSin Tqven momxmarebelTa samoTxiT dajil
dovdebiT. saukunis dasawyisSi swored es warmoadgenda
mTavar gansxvavebas socialistur da anarqistul gaer
Tianebebs Soris, ris gamoc pirvelni yovelTvis iTxovdnen
ufro maRal xelfasebs, xolo meoreni _ samuSao saaTebis
Semcirebas (cnobilia, rom rvasaaTiani samuSao dRis da
kanoneba anarqistuli gaerTianebebis damsaxurebaa). so
cialistebisTvis misaRebi aRmoCnda maTi mtris, burJua
ziis mier SemoTavazebuli momxmarebelTa samoTxe; Tumca
sawarmoo (produqtivistuli) sistemis marTva maT Tavad
undodaT; anarqistebs ki, maTgan gansxvavebiT, surdaT dro,
da am droSi iseTi faseulobebiT cxovreba, rogoric kapi
talistebs arc ki daesizmrebodaT. da mainc, vin amzadebda
revoluciebs? swored anarqisti amomrCevlebi, romlebmac
uari Tqves produqtivistul garigebaze; faqtobrivad,
isini awyobdnen amboxebebs: espaneTSi, ruseTSi, CineTSi da
TiTqmis yvelgan, sadac revolucia namdvilad moxda. Tum
ca isini yovelTvis eqceodnen socialisti biurokratebis
mmarTvelobis qveS, romlebisTvisac misaRebi iyo ocneba
momxmarebluri utopiis Sesaxeb, Tumca mis uzrunvelyofas
isini albaT verasodes SeZlebdnen. paradoqsulia faqti,
rom ZiriTadi socialuri sargebeli, romelsac sabWoTa
kavSiri da msgavsi reJimebi uzrunvelyofda _ ufro meti
dro (radgan SromiTi disciplina sruliad gansxvavebuli
ram gaxda: faqtobrivad, adamians samuSaodan veravin gaaTa
visuflebda; yvelas SeeZlo, samuSao saaTebis mxolod nax
evari emuSava da amis gamo pasuxs aravin mosTxovda) _ gax
ldaT swored is, rasac Tavad isini ver acnobierebdnen; mas
„samsaxurSi gamoucxadeblobis problema“ SeiZleba ewodos.
is win eRobeboda momavals, romelSic fexsacmelebi da say
ofacxovrebo eleqtrosaqoneli „dayrili“ iqneboda (ris
ganxorcielebac, realurad, SeuZlebelia). magram am Sem
TxvevaSi TviT profkavSirebic Tavs valdebulad miiCneven,
SeiTvison burJuaziuli terminebi (romelTa Tanaxmadac
produqtiuloba da Sromis disciplina absolutur faseu
336
lobebs warmoadgens) da aRiaron, rom mSeneblobaze aqeT-
iqiT bodialis Tavisufleba brZoliT mopovebuli ufleba
ki araa, aramed _ realuri problema. cxadia, bevrad ukeTe
si iqneboda, ubralod, dReSi oTxi saaTi gvemuSava, vidre
oTx saaTSi gasakeTebeli saqme rva saaTSi gagvekeTebina,
magram, ra Tqma unda, sul arafers isev es sjobs.
343
m oqmedebs amgvar principze, SegviZlia, vuwodoT „komuniz
mi“, Cveni yvela Zireuli warmodgena socialuri realo
bis Sesaxeb sruliad Seicvleba. aSkara gaxdeba, rom komu
nizmi (yovel SemTxvevaSi, misi yvelaze ufro „gazavebuli“
forma) yvela saxis mSvidobiani, megobruli socialuri
urTierTobis safuZvels warmoadgens, radgan nebismieri
saxis sazogadoebrivi komunikacia yovelTvis gulisxmobs
komunizmis garkveul sabaziso dones, imis gagebas, rom,
yvela SemTxvevaSi, saWiroeba metismetad didia (magaliTad,
daxrCobis saSiSroebis winaSe myofi adamianis gadarCena),
Tu Txovna sakmaod umniSvneloa (magaliTad, ganaTeba, gzis
Cveneba) _ swored komunistur standartebs viyenebT. Cven,
yvelani, komunistebi varT im adamianebis mimarT, romle
bic yvelaze metad gviyvars, romlebsac yvelaze metad ven
dobiT; Tumca komunisturad aravin iqceva yvelas mimarT
yvelanair pirobebSi, albaT arc moqceula da arc moiqceva
ase. rac mTavaria, samuSao komunistur safuZvelze unda
iqnes organizebuli, radgan TanamSromlobis praqtikul
situaciaSi, gansakuTrebiT maSin, roca moTxovna aucile
beli da gadaudebelia, problemis gadaWris erTaderT gzas
imis dadgena warmoadgens, Tu vis aqvs unari, misces meore
adamians is, rac am ukanasknels sWirdeba. Tu ori adamiani
cdilobs, SeakeTos mili, mniSvneloba ara aqvs, isini fond
„memkvidreobisTvis“ (Heritage Foundation) muSaoben Tu Gold-
man Sachs-isTvis (msoflios erT-erTi msxvili komerciuli
banki, finansuri konglomerati, romlis saTao ofisi mde-
bareobs niu-iorkSi, qvemo manhetenze. red.); Tu erTi ambobs:
„momawode qanCi“, meore albaT ar etyvis: „mere me ras mivi
Reb amis sanacvlod?“ amitom azri ara aqvs raRac ideal
uri momavali „komunizmis“ warmodgenas da imaze davas, Ses
aZlebeli iqneba Tu ara misi arseboba. yvela sazogadoeba
safuZvelSive komunisturia, xolo kapitalizmi umjobesia,
ganvixiloT, rogorc komunizmis organizebis cudi gza (is
cudia, garda sxva mravali mizezisa, imitomac, rom stim
uls aZlevs komunizmis ukiduresad avtoritarul formas
samuSao adgilebis doneze. erT-erTi ZiriTadi politikuri
344
sakiTxi aseTia: rogor SeiZleba komunizmis ukeT organi
zeba, rac ufro metad demokratiuli formis Camoyalibe
bas Seuwyobs xels? an kidev ufro ukeTesi iqneba, Tu iseT
formas gamovnaxavT, romelic mTlianad gaauqmebs amJamad
arsebul „samuSao adgilebis“ instituts).
sakiTxis am saxiT gadmocema SeiZleba gasakviradac
mogveCvenos, magram is namdvilad jansaRi azris Sesabamisi
da gasagebia, Tanac komunizmis cnebas moaSorebs uamrav wa
nazards, romlebic mas gauCnda orive mxaris wyalobiT _
vinc misi saxeliT laparakobda, da vinc mas lanZRavda. es
niSnavs, rom veRarasodes iarsebebs „komunisturi“ siste
ma, rogorc aseTi, ramdenadac yvelaferi isedac komunis
turi principebis mixedviT aris organizebuli. es imasac
gulisxmobs, rom, yvelaze mniSvnelovani gagebiT, Cven ukve
vcxovrobT komunizmSi.
346
igavi“ vuwodoT. gvyavs idealistTa ori jgufi, romelTa
gan TiToeuli kunZulis naxevars flobs. isini Tanxmdebian,
imgvarad gaavlon sazRvari, rom kunZulis TiToeul mxares
daaxloebiT Tanabari resursebi aRmoCndes. erTi jgufi
iwyebs ekonomikuri sistemis Seqmnas, romelSic zogierT
wevrs aqvs sakuTreba, zogs ki saerTod araferi gaaCnia; am
ukanasknelT ara aqvT araviTari socialuri garantia: isini
SimSiliT daixocebian, Tuki raime saxis samuSao ar moZe
bnes, im pirobebiT, romlebsac maT mdidari damqiraveblebi
SesTavazeben. meore jgufi qmnis sistemas, sadac yvelas
garantirebuli aqvs, sul mcire, ZiriTadi saarsebo saSu
alebebi mainc, da aq miesalmebian yvela axalmosuls. ra
safuZveli SeiZleba hqondeT kunZulis anarqo-kapitalis
tur mxares mcxovreb Ramis darajebs, meddebs da boqsitis
memaRaroeebs, rom isev iq darCnen? kapitalistebs mSrom
eli Zala sul ramdenime kviraSi SemoeclebaT. Sesabamisad,
isini iZulebulni gaxdebian, Tavad uyaraulon TavianT mi
webs, Tavad dacalon Ramis qoTnebi, TviTon marTon saku
Tari buldozerebi da avtogreiderebi _ ase iqneba, Tuki
mdidrebi TavianT muSebs swrafad ar SesTavazeben sauke
Teso garigebas, romelic am ukanasknelT iseT pirobebs
Seuqmnis, TiTqos isinic, bolos da bolos, socialistur
utopiaSi cxovrobdnen.
swored am da uamravi sxva mizezis gamo, darwmunebuli
var, rom nebismieri praqtikuli mcdeloba, Seiqmnas saba
zro ekonomika, misi mxardamWeri jarebis, policiisa da sa
patimroebis gareSe, male dasruldeba imiT, rac sruliad
gansxvavebuli iqneba kapitalizmisagan. faqtobrivad, darw
munebuli var, rom Zalian swrafad is sul cotaTi Tu ems
gavseba bazars dRevandeli gagebiT. rasakvirvelia, SeiZle
ba vcdebode. SeiZleba vinmem mosinjos kidec, da Sedegebi
sruliad gansxvavebuli iyos imisgan, rac me warmomidgenia.
aseT SemTxvevaSi, dae, vcdebode! me, ZiriTadad, im piro
bebis Seqmna mainteresebs, romlebic xels Segviwyobs, es
yvelaferi gavarkvioT.
347
namdvilad ver vityvi, rogori iqneba Tavisufali
sazogadoeba. da mainc, raki vTqvi, rom is, rac Cven dRes
namdvilad gvWirdeba, aris politikuri miswrafebebis ne
baze miSveba, albaT SemiZlia, davasrulo imis aRweriT, ris
naxvasac piradad visurvebdi.
visurvebdi, menaxa raRac imis msgavsi, rac konsensusis
principis ukan dgas _ romelSic radikaluri, araTanazomi
erad gansxvavebuli azris pativiscema erTianobis safuZv
els warmoadgens _ konsensusisa, romelic mTlianad sazoga
doebriv cxovrebaze ganzogaddeba. ras niSnavs yvelaferi
es sinamdvileSi?
pirvel rigSi, ara mgonia, xalxma mTeli dReebi mitinge
bze gaataros. umetesoba dameTanxmeba, rom aseTi perspeq
tiva bevr Cvengans iseve gaagiJebs, rogorc es arsebuli
sistemis dros xdeba. rasakvirvelia, arsebobs gzebi, Sex
vedrebi saxaliso gavxadoT. rogorc wina TavSi aRvniSnav
di, mTavari forma ki ar gaxlavT, aramed suliskveTeba.
swored amitom yovelTvis xazs vusvamdi, rom organizebis
anarqistul formad SeiZleba CaiTvalos yvelaferi, rac ar
gulisxmobs Zalovani biurokratiuli struqturis CarT
vas. xSirad kiTxuloben, Tu rogor SeZlebs uSualo de
mokratia, gazardos masStabebi adgilobrivi Sexvedrebidan
mTeli qalaqis, regionis Tu qveynis donemde. rasakvirve
lia, maT adrindeli forma ar eqnebaT. magram uamravi sx
vadasxva SesaZlebloba arsebobs. zogierTi varianti, rom
lebic warsulSi scades, dRes Cven ar gamogvadgeba;* gamud
mebiT igoneben axal meTodologiur formebs. yvelaze meti
eqsperimenti Catarebula im delegatebTan mimarTebiT,
* ramdenime maTgani dRes aRarc arsebobs. antikur aTenSi, erT-erTi gza imis
uzrunvelsayofad, rom samsaxurebrivad TavianT TanasworTa Soris instituci
uri ZalauflebisaTvis ar mieRwiaT iseT moxeleebs, romelTa samuSao adgilebis
rotaciac (midgoma, romelic gulisxmobs erTi organizaciis, erTi samsaxuris far-
glebSi TanamSromlis erTi samuSaodan, erTi Tanamdebobidan meoreze gadayvanas
gamocdilebis miRebis, motivaciis gazrdisa da mravalferovnebis uzrunvelyofis
mizniT. red.) ar SeiZleboda, iyo garantireba imisa, rom isini Tanabaruflebianni
ar yofiliyvnen: sajaro mosamsaxureTa umetesoba, TviT policielebic ki, monebi
iyvnen. Tumca Zalian bevr SesaZleblobas jer kidev ar vicnobT.
348
romelTa ukan gamowvevac SesaZlebelia, magram, Cemi az
riT, gacilebiT meti jer kidev Seuswavleli potenciali
arsebobs imgvar latariis sistemebSi (Tu maT aRvadgenT),
romelTa Sesaxebac mesame TavSi visaubre _ esaa raRac, rac
nafici msajulis saqmianobas waagavs, im gansxvavebiT, rom
savaldebulo ar aris da mas aqvs meqanizmebi, romelTa sa
SualebiTac SesaZlebeli xdeba akviatebuli ideebiT Sepy
robilTa, fsiqopaTebisa da dedamiwis Rrus Teoriis mim
devarTa gacxrilva, Tumca yvela msurvels eZleva Tanabari
Sansi, mniSvnelovani gadawyvetilebebis miRebis procesSi
CaerTos. albaT iarsebebs meqanizmebi, romlebic romelime
meTodis borotad gamoyenebis aRkveTas uzrunvelyofs. ma
gram romeli borotad gamoyeneba SeiZleba iyos imaze ua
resi, vidre SerCevis is modeli, romelsac Cven dResdReo
biT mivmarTavT.
ekonomikuri TvalsazrisiT, is, ris naxvasac namdvilad
visurvebdi, aris sicocxlis usafrTxoebis garantiis
garkveuli forma, romelic saSualebas miscemda xalxs,
imgvari faseulobebi SeenarCunebina, romelTa dacvasac
saWirod CaTvlida _ individualurad Tu sxvebTan erTad.
Cemi dakvirvebiT, swored es gaxlavT is mizezi, romlis
gamoc adamianebs fulis Sovna undaT _ raTa saSualeba
mieceT, raRac sxva eZion, raRac, rasac isini keTilSo
bilur, amaRlebul, mSvenier, mTavar, an, ubralod, karg
miznad miiCneven. ra SeiZleba eZion maT Tavisufal sazoga
doebaSi? savaraudod, bevri ram, rasac dRes mxolod Tu
warmovidgenT, Tumca SeiZleba es CvenTvis ukve nacnobi
faseulobebic iyos, rogoricaa, magaliTad, xelovneba, su
liereba, sporti, dekoratiuli mebaReoba, videoTamaSebi,
samecniero kvlevebi, an inteleqtualuri Tu hedonisturi
siamovneba _ aTasgvari kombinaciis mofiqreba SeiZleba.
albaT sakmaod rTuli amocana iqneba, Tu rogor ga
davanawiloT resursebi im miznebze, romelTa Sefardeba
sruliad warmoudgenelia, anu faseulobaTa im saxeebze,
romelTa erTmaneTTan misadageba, ubralod, SeuZlebe
lia. amas ki, Tavis mxriv, kidev erT SekiTxvamde mivyavarT,
349
romelsac zogjer misvamen: ras niSnavs, saerTod, „Tanas
woroba“?
amgvari SekiTxvebi xSirad momismenia. Cveulebriv, Za
lian mdidari adamianebisgan. „maS, risken mouwodebT? sru
li Tanasworobisaken? es SesaZlebelia? Tqven marTla gin
daT, icxovroT iseT sazogadoebaSi, sadac yvela erTnairi
iqneba?“ kvlav igulisxmeba, rom nebismieri aseTi proeqti
saqmeSi aucileblad suk-is CarTvas moiazrebs. esaa 1%-is
sazrunavi. pasuxi ki aseTia: „minda vicxovro iseT samyaro
Si, sadac aseTi kiTxvis dasmac ki sisulele iqneboda“.
axla, igavis nacvlad, istoriul magaliTs moviyvan. am
ramdenime wlis win arqeologebma aRmoaCines raRac, ramac
kacobriobis istoriis Sesaxeb arsebuli yvela mosazreba
Tavdayira daayena. rogorc mesopotamiis, aseve indoeTis
urbanuli civilizaciebi pirveli aTasi wlis manZilze
ganuxrelad egalitaruli iyo. SeiZleba iTqvas, es uryevi
WeSmaritebaa. absoluturad ar arsebobs socialuri
uTanasworobis araviTari mtkicebuleba: arc sasaxleebis
nangrevebi, arc mdidruli samarxebi; mxolod monumenturi
nagebobebi, romlebic imgvarad iyo agebuli, rom yvelas
Tanasworad SeZleboda maTi moxmareba (magaliTad, gigan
turi sazogadoebrivi abanoebi). xSirad urbanul dasaxle
bebSi yvela saxli zustad erTi da imave zomisa iyo. grCeba
STabeWdileba, rom problemas swored es akviatebuli erT
gvarovneba warmoadgenda. rogorc Cems megobars, brwyin
vale arqeologs, devid uengrous uyvars Tqma, urbanuli
civilizaciis dabadeba uSualod mohyva imas, rac, SesaZloa,
kidev ufro mniSvnelovani inovacia iyo _ masobrivi warmoe
bis warmoSoba, roca pirvelad istoriaSi SesaZlebeli gax
da, aTasobiT zustad erTi da imave zomis SesafuTi masalis
Seqmna zeTis an marcvleulisTvis, romelTagan TiToeuls
erTnairi beWedi ertya. cxadia, yvelam maSinve gaacnobiera
amis mniSvneloba da Tavzari daeca. bolos da bolos, mx
olod maSin, Tuki Tundac erTxel mainc gqonia aseTi erT
nairad dafasoebuli produqti, SeZleb, rom Seadaro, erT
adamians zustad ramdeniT meti aqvs is meoreze. rogorc
350
dRes ukve kargad viciT, swored Tanasworobis uzrunve
lyofis aseTi meTodebi xdis SesaZlebels uTanasworobas.
pirveli qalaqebis mcxovreblebma SeZles, aTaswleulobiT
SeeCerebinaT is, rac gardauvali iyo. es gautexeli, mtkice
nebis saocari dasturia, magram sabolood mainc moxda is,
rac unda momxdariyo da mas Semdeg Cven am memkvidreobas
Tan urTierToba gviwevs.
naklebad savaraudoa, odesme eqvsi aTasi wlis winande
li inovaciis dabruneba SevZloT; an, saerTod, ra azri aqvs
amis gakeTebas? didi, usaxuri nagebobebi, iseve, rogorc
erTnairi produqtebi, yovelTvis iarsebebs. gadasaWreli
is sakiTxi ki araa, rogor gavanadguroT aseTi rameebi, ar
amed, rogor mivaniWoT maT sruliad sawinaaRmdego daniS
nuleba. es niSnavs, CavayenoT isini im samyaros samsaxurSi,
sadac Tavisufleba yovlad warmoudgeneli miznebisken
swrafvis saSualeba xdeba. Cveni amJamindeli momxmareblu
ri sazogadoeba amtkicebs, rom swored esaa misi umTavresi
ideali, magram sinamdvileSi saqme gvaqvs farisevlobasa da
simulaciasTan.
xSirad aRniSnaven, rom Tanasworoba adamianma SeiZle
ba Seicnos ori gziT: an unda Tqvas, rom ori ram zus
tad erTi da igivea (yovel SemTxvevaSi, mniSvnelovanwilad
erTnairi mainc); an Tqvas: isini imdenad gansxvavebulia,
rom maTi Sedarebac ki, ubralod, SeuZlebelia. swored am
ukanaskneli logikis Tanaxmad, SegviZlia, ase vimsjeloT:
raki Cven, yvelani, unikaluri individebi varT, SeuZlebe
lia, iTqvas, rom romelime Cvengani, arsebiTad, sxvaze uke
Tesia; iseve, rogorc SeuZlebeli iqneboda, gveTqva, rom
arseboben mTavari da meorexarisxovani fifqebi. Tuki vinme
apirebs, egalitaruli politika amgvar xedvaze daafuZnos,
logika aseTi unda iyos: raki ar arsebobs aseTi unikaluri
individebis daxarisxebis safuZveli maTi Rirsebebisa da
naklovanebebis Sesabamisad, maSasadame, yvela maTgani Tana
bari raodenobiT imsaxurebs yovelive imas, risi gazomvac
SeiZleba: Tanabar Semosavals, Tanabari raodenobis fuls,
an simdidris Tanabar wils.
351
Tumca, Tu davukvirdebiT, es yvelaferi sakmaod ucnau
ria. vTanxmdebiT imaze, rom Cven, yvelani, gansxvavebulni
varT, magram erTnairi survilebi gvaqvs. ra moxdeba, sakiTxs
sapirispiro mxridan rom SevxedoT? sasaciloa, magram kap
italizmis Tanamedrove feodalizebuli varianti, romlis
drosac fuli da Zalaufleba, faqtobrivad, erTi da igive
ram gaxda, amas gacilebiT gviadvilebs. im 1%-ma, romelic
samyaros marTavs, orives Zieba paTologiur TamaSad aqcia,
romelSic fuli da Zalaufleba Tavad mizania, magram dan
arCenebma, Cven, visac gvaqvs fuli, gvaqvs Semosavali da ar
gvaqvs vali, miznad davisaxeT Zalauflebis mopoveba, raTa
veZioT sul sxva ram, ufro mniSvnelovani, vidre fulia.
rasakvirvelia, Cven, yvelas, gvinda uzrunvelvyoT Cveni
sayvareli adamianebis usafrTxoeba da daculoba. Cven,
yvelas, gvinda vcxovrobdeT jansaR da mSvenier garemoSi.
magram garda amisa, kidev risi miRwevac gvinda, albaT ze
moT aRwerilisgan uzomod gansxvavdeba _ ra moxdeboda,
rom Tavisufleba iyos SesaZlebloba imisa, vwyvetdeT, Tu
ris keTeba gvsurs, visTan erTad gvsurs misi keTeba da
ra saxis valdebulebebis aReba gvsurs maT winaSe am pro
cesSi? aseT SemTxvevaSi Tanasworoba iqneboda, ubralod,
Tanabari xelmisawvdomobis uzrunvelyofa im resursebze,
romlebic saWiroa am faseulobaTa usasrulod mraval
ferovani formebis Ziebisas. aseT SemTxvevaSi demokratia,
ubralod, iqneboda Cveni unari, erTad SevkrebiliyaviT,
rogorc gonieri, gamWriaxi adamianebi, da gadagveWra war
moqmnili saerTo problemebi (radgan problemebi yovelT
vis iqneba); am unaris WeSmaritad realizebac mxolod maSin
iqneba SesaZlebeli, roca iZulebis biurokratiul apar
ats, romelic dRes arsebul xelisuflebis struqturebs
aduRabebs, Zala gamoecleba, an TandaTanobiT gaqreba.
353
vuZRvni mamas
madlierebis grZnobiT
avtoris Sesaxeb
INTRODUCTION
1. The information has appeared all over the Internet but it originally
appeared in Christopher Helman, “What the Top U.S. Companies Pay in
Taxes,” Forbes, April 2, 2010.
2. Joseph E. Stiglitz, “Of the 1%, by the 1%, for the 1%,” Vanity Fair,
May 2011.
CHAPTER 2: WHY DID IT WORK?
361
facebook.com/saunje publishing
Tel: 214 1 214; 239 55 87; 239 71 88