2007

Vasario 14 d. Lietuva ir pasaulio lietuviai minës poeto Bernardo

Brazdþionio 100 - àsias gimimo metines Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1 1
P e n k i a s d e ð i m t i e j i ,, M o k s l o i r g y v e n i m o ” þ u r n a l o l e i d i m o m e t a i
 1997 m. Nr. 5-6 ,,Mokslo ir gyvenimo” puslapius pavarèius

2 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1

 V ienas 1997 m. „Mokslo ir gy-
venimo“ numeris buvo skirtas beveik
vien biologijai. Skaitytojai jame rado
net devynis straipsnius, kuriø autoriai
– jauni, mokslo visuomenei maþai
þinomi ar net visai neþinomi vaikinai:
Tadas Panavas, Skirmantas Ja-
nušonis, Darius Sabaliûnas, Arnas
Palaima, Giedrius Buraèas, Ramû-
nas Stepanauskas, Dainius Plepys,
Paulius Jurkus, Algirdas Þiogas. Vi-
si jie dar visai neseniai yra buvæ Vil-
niaus universiteto Gamtos mokslø fa-
kulteto biologijos specialybës studen-
tai. Ðiandien dauguma jø sëkmingai
tæsia savame kraðte pradëtas biolo-
gijos studijas ávairiuose JAV, Ðvedijos
bei Ðveicarijos universitetuose.
Bendras ðiø jaunø þmoniø straips-
niø pasirodymas viename „Mokslo ir gy-
venimo“ numeryje nëra atsitiktinumas,
nes visi autoriai priklauso iki ðiol turbût
tik Gamtos mokslø fakulteto darbuoto-
jams þinomai Vilniaus universiteto bio-
logø uþsienyje draugijai (VU BUD). Ði
Draugija yra tokia pat jauna, kaip ir jos
nariai – ákurta 1996 m. pavasará. Drau-
gijos ákûrimo idëja priklauso Arnui Pa-
laimai, jis, regis, yra ir neformalus VU
BUD lyderis. Draugijos pagrindinis tiks-
las tikrai þavus: savo veikla ðie jauni
þmonës nori aktyviai dalyvauti plëtojant
ir keliant Vilniaus universiteto Gamtos
mokslø fakulteto biologijos studijø pe-
dagoginiø ir moksliniø tyrimø lygá...
Taèiau laikas nepaprastai greitai
bëga. Po keliø ar keliolikos metø vël
iðkils nepaprastos svarbos klausimas:
o kas pakeis dabartines fakulteto bio-
logijos þvaigþdes?..
O gal biologijos þvaigþdëmis, lyde-
riais, be kuriø neásivaizduojama mokslo
plëtra, taps ir kas nors ið dabartinës
VU BUD nariø?! Juk jie, savo iniciaty-
va ir rizika pasklidæ po Amerikos ir Eu-
ropos universitetus, po keleriø metø
kaip niekas kitas gerai bus perpratæ
pasaulinës mokslo rinkos ypatumus ir
þaidimo joje taisykles. Visko gali bûti.
Taip prieð 10 metø palydëdamas
jaunøjø biologø straipsnius 1997 m.
jiems skirtame numeryje raðë VU
Gamtos mokslø fakulteto dekanas
prof. habil. dr. Jonas Naujalis.
Prabëgo 10 metø. Visi 9 to nu-
merio autoriai tebegyvena, tebedir-
ba uþsienyje...
Redakcija norëtø suþinoti, kaip
jiems sekasi, ar mato perspektyvas
sugráþæ dirbti moksliná, pedagoginá
darbà Lietuvoje? Norëtume naujais
jûsø straipsniais pradþiuginti skai-
tytojà. Paraðykite!
Þurnalo leidimà remia
SPAUDOS, RADIJO
IR TELEVIZIJOS
RËMIMO FONDAS
Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas
MOKSLAS ir 2007
Lietuvos energetikos institutas,
Vilniaus universitetas,
GYVENIMASEina nuo 1957 m. 2007 m. Nr.1 (579) sausis
1
Lietuvos mokslo istorikø
draugija, Klaipëdos univer-
sitetas, Kultûros, filosofijos ir
meno institutas, Lietuvos Tu r i n y s
gamtos draugija, VGTU
1997 m. Nr. 5-6 ,,Mokslo ir gyvenimo”
Vyriausiasis redaktorius puslapius pavarèius ............................................... 2
JUOZAS BALDAUSKAS
V.KUÈINSKAS Daugiaveiksnis
Redakcijos kolegija: paveldëjimas – kas tai? .......................................... 4
VALDAS ADAMKUS
JUOZAS BANIONIS A.UTKUS Þmogaus veidas – genetinës
EDMUNDAS ÈAPAS ligos atspindys? ..................................................... 6
ALGIRDAS GAIGALAS
ALGIRDAS GAIÞUTIS R.JUSIENË, K.VENCKIENË Psichologinio
JONAS GRIGAS konsultavimo problemos medicinos genetikoje ..... 7
GEDIMINAS ILGÛNAS
G.ANDRULIONIS Asmens autonomijos
PAULIUS JURKUS
JUOZAS ALGIMANTAS idëja biomedicininiø tyrimø teisinëje
KRIKÐTOPAITIS reglamentacijoje ..................................................... 8
JONAS KUBILIUS
KÆSTUTIS MAKARIÛNAS J.RUBIKAS Molekulinë biologija – idëjos
VYTAUTAS MERKYS ir praktika .............................................................. 10
GUIDO MICHELINI
STASYS VAITEKÛNAS Z.DABKEVIÈIUS Mokslas þemës, maisto ir
JURGIS VILEMAS miðkø ûkiui bei kaimo plëtrai ................................ 12
ALEKSANDRAS VITKUS
J.KRAUJELIS Juridiniø subjektø vieta ir
Redakcijos darbuotojai:
perspektyvos þemës ûkyje ................................... 14
Redaktorë
ELENA MICKEVIÈIENË P.PUNYS, B.RUPLYS, J.JABLONSKIS
Meninis redaktorius Uþtvenktos upës: nauda ar netektys? .................. 16
VILIUS JAUNIÐKIS
Konsultantë A.LUKIANAS Melioracija ir gamtinë aplinka ......... 18
SAULË MARKELYTË
Rinkëja J.GRIGAS Ar esame vieni visatoje ........................ 21
VIOLETA SADAUSKIENË
J.V.VAITKUS Ðviesos pakerëtas ........................... 24
REDAKCIJOS ADRESAS:
“Mokslas ir gyvenimas”, J.BAUÐYS Kodël ðveicariukai ðoko ,,Aguonëlæ” .. 26
Antakalnio g. 36, LT-10305, A.VITKUS Rusø sentikiai Estijoje ......................... 30
Vilnius
J.V.BAUÞYS Lietuvos sveikatos statistika ............. 32
TELEFONAI:
vyr. redaktoriaus - 2 34 15 72, J.A. KRIKÐTOPAITIS Intriguojantys
redaktoriø - 2 34 41 00. duomenys apie Mendelejevo dukraitæ japonæ ..... 33
Faksas: 2 34 15 72
Elektroninis paðtas: M.KARÈIAUSKAS Bernardo Brazdþionio
mgredakcija@post.skynet.lt sugráþimas á Stebeikëlius ...................................... 34
J.GRIGAS Ar þinai, kad... ...................................... 34
Pasiraðyta spaudai 2007 01 18.
SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8. V.ÞIGAS Po Kiaulës þenklu ................................... 34
Popierius ofsetinis.
Uþs. Nr. 107. Kaina 3,95 Lt, J.R.STONIS Kanarø salos – natûrali evoliucijos
mokslo laboratorija ............................................... 37
Spausdino AB ,,Spauda”,
Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius N.BALÈIÛNIENË Paþinkime Vilniaus
regioninius parkus ............................................... 40
SCIENCE AND LIFE
Science popular and historical P.JURKUS 2006 metø Nobelio ir Abelio
monthly. Editor-in Chief: premijø laureatai .................................................. 42
J.Baldauskas
“Mokslas ir gyvenimas”, Retro ..................................................................... 43
Antakalnio st. 36,
LT-10305, Vilnius, Lithuania. Jubiliejai, sukaktys... ............................................ 44
© “Mokslas ir gyvenimas”, 2007
Pirmajame þurnalo virðelyje
“Mokslo ir gyvenimo” adresas
Vinco KORKUÈIO nuotr.
internete: http://ausis. gf.vu.lt/mg/
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1 3
 daugiau nei 20. Palyginus Lietuvoje nu-
statytas PAH geno mutacijas su kitø ðaliø
Ðiuolaikinës technologijos medicinos genetikoje (Latvijos, Vokietijos, Italijos) duomenimis,
Ar visos ligos, kuriomis mes sergame, yra grieþtai paaiðkëjo, kad mutacijø rinkinys ir konkre-
paveldimos? Gal tik kai kurios? O galbût jos sudaro tik èiø mutacijø daþnis akivaizdþiai skirtingi –
ir ne tik Vokietijoje bei Italijoje, bet ir mûsø
labai nereikðmingà þmogaus patologijos dalá?
kaimynëje Latvijoje (1 pav.).
Daugeliui monogeniniø ligø jau nu-

Daugiaveiksnis
paveldëjimas –
kas tai?
statyti su patologija susijæ genai ir jø mu-
tacijos, ávertintas ávairiø konkreèiø muta-
cijø poveikis geno raiðkai, ligos sunku-
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

Lietuvos MA narys ekspertas 2 pav.

Poþymiø
prof. habil. dr. Vaidutis KUÈINSKAS paveldëjimas:
G. Mendelio,
Pastaruosius 30 metø pasaulyje buvo F. Goltono,
moksliðkai tyrinëjamos ligos, grieþtai pa- R. Fišerio
veldimos pagal G.Mendelio 1865 metais mokymas
nustatytus dësnius. Pasirodë, kad jos yra
labai retos: sergantieji nustatomi reèiau
kaip vienas ið dviejø tûkstanèiø asmenø. ávairovë tarp viso pasaulio ligoniø gali bûti mui ir gydymo galimybëms, diagnosti-
Ðias ligas lemia ávairûs paveldimi vieno labai didelë. Antra vertus, analizuojant nio nustatymo galimybës ir klinikinë ver-
geno DNR nukleotidø sekos pokyèiai konkreèios populiacijos serganèiuosius, të. Vis dëlto tokiø þiniø turima toli graþu
(mutacijos), taigi tokios ligos vadinamos daþniausiai pasirodo, kad tiriamojo ge- ne apie visas ið ðiuo metu þinomø per
monogeninëmis. Konkreèià monogeninæ no mutacijø ávairovë nëra tokia didelë ir, 5000 monogeniniø ligø. Be to, ir ðis áspû-
ligà lemianèio geno mutacijø skaièius ir dar daugiau, ji gali bûti specifiðka kon- dingas skaièius dar negalutinis, nes, da-
kreèiai populiacijai. Pa- bartinëmis þiniomis, þmogaus genome
vyzdþiui, Lietuvoje mes yra daugiau kaip 30 000 genø, kuriø kiek-
jau daugelá metø tyrinë- vienas gali ágyti ávairiø mutacijø, taigi ir
jome paveldimàjà mo- lemti dar nenustatytas ligas arba slypëti
nogeninæ ligà fenilketo- po kitos ligos su panaðiais simptomais
nurijà (FKU). Negydant „kepure“. Nors monogeninës ligos ir re-
šios ligos pagrindinis tos, dël didþiulës jø ávairovës kiekvienoje
simptomas yra didelis populiacijoje tokiomis ligomis serga pa-
protinis atsilikimas. Li- lyginti didelë individø dalis.
gà lemia fermentà feni- Vis dëlto kasdien mes susiduriame
lalaninhidroksilazæ ko- su daugeliu kitø ligø, kuriose susipina
duojantis genas (PAH daugelio genø ir aplinkos veiksniø po-
genas). Skirtingø jo veikis. Tai vadinamosios daugiaveiksnës
mutacijø visame pa- ligos, ið kuriø þinomiausios yra plaèiai pa-
saulyje jau nustatyta plitusios lëtinës ligos – cukraligë, inkstø
daugiau kaip 600, ta- akmenligë, opaligë, ðirdies ir kraujagys-
èiau Lietuvos ligoniams liø, psichikos ligos (schizofrenija), daþnos
FKU PAH geno mutaci- ágimtos raidos anomalijos (lûpos ir (ar-
jø nustatëme tik kiek ba) gomurio áskilimas, klubo sànario ið-
nirimas ir t. t.). Koks ðiø ligø santykis su
1 pav. PAH geno mûsø genomu?
mutacijø daþnis kai Maþdaug prieð ðimtà metø ásiplieskë
kuriose Europos ginèas tarp tø, kurie manë, kad tik ryškiai
populiacijose besiskiriantys (alternatyvûs) poþymiai yra

4 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1

 3 pav. Kiekybinio poþymio fenotipø pasiskirstymas populiacijoje

4 pav.
Prof.
R. Eltonas 5 pav. Prof. F. Clerget-Darpoux ir
(pirmas ið prof. V. Kuèinskas Dþ. Neru universitete
kairës) ir Niu Delyje (Indija) 2006 m.
prof. V.
ne astma, ateroskleroze ar kt.). Paveldi-
Kuèinskas
(pirmas ið mo polinkio stiprumà galima apibûdinti
deðinës) paveldëjimo koeficientu. Norëtøsi paþy-
konferenci- mëti, kad pirmieji realûs ðios teorijos tai-
joje kymai pasaulyje prasidëjo 1972–1974 me-
Brisbene tais Lietuvoje tiriant paveldimàjá polinká á
(Australija) bronchinæ astmà (V.Kuèinskas, 1974).
2006 m. Bendrasis paveldëjimo koeficiento
vertinimas parodo tik bendrà visø genø
(kuriø skaièius neþinomas: su konkreèia

paveldimi pagal G.Mendelio nustatytus
dësnius, ir Frensio Goltono (Francis Gal-
ton) bei jo pasekëjø, tvirtinusiø, kad kie-
kybiniai poþymiai, kaip intelektas, odos
spalva ir kt., nëra paveldimi pagal šiuos
dësnius. Tik Ronaldui Fišeriui (Ronald
Aymler Fisher) pavyko suvienyti šias dvi
skirtingas mokyklas (2 pav.). Jis matema-
tiðkai árodë, kad kiekybinio poþymio pa-
veldëjimà galima paaiðkinti tarus, kad já
(pvz., ûgá ar odos spalvà) lemia ne vie-
nas, bet keli genai (3 pav.). Dar daugiau,
jei poþymá lemia ne tik genai, bet ir aplin-
kos poveikis, tai tokio poþymio reikðmës
populiacijoje pasiskirsto pagal normalio-
jo (Gauso) skirstinio dësná. Vis dëlto tos
teorijos negalima tiesiogiai pritaikyti daþ-
nø daugiaveiksniø ligø genetinei analizei.
Ðioje srityje nemaþai pasidarbavo jau mû-
sø bendraamþiai, kurie sukûrë paveldimo
polinkio á ligà analizës pagrindus. Tokius
tyrimus pradëjo D.Falkoneris, vëliau juos
tæsë R.Eltono (4 pav.), F.Klerge-Darpu
(F.Clerget-Darpoux) (5 pav.) ir kitos mo-
kyklos. Ðiandien kalbama apie paveldimà
polinká sirgti kuria nors liga (pvz., bronchi-

Polinkio á ligas paveldëjimo koeficientai

Liga
Šizofrenija
Bronchinë astma
Lûpos ir gomurio áskilumas
Iðeminë ðirdies liga
Padidëjæs kraujospûdis
Nervinio vamzdelio defektai
Opaligë
Paveldi-
mas
polinkis
(proc.) 6 pav. Ávairûs chromosomø tyrimo metodai ir 5-oje, 6-oje, 8-oje ir 14-oje chromosomose
85 jø skiriamoji geba (tirtas vaikas, kuriam (skaièiais paþymëti chromosomø fragmentai,
80 nustatyti dismorfiniai poþymiai ir protinis perkelti ið atitinkamø chromosomø). c)
76 atsilikimas). a) Chromosomø ruoþuotumas. Lyginamosios genomo hibridizacijos
65 Pakitæs 2-os, 5-os, 6-os, 8-os ir 14-os skiriamosios gebos nepakanka chromosomø
chromosomø pieðinys rodo, kad ávyko persitvarkymams nustatyti. d) Atlikus
62
sudëtingi chromosomø persitvarkymai. b) vektorinæ lyginamàjà hibridizacijà nustaty-
60 tos keturios delecijos (nuo 1,4Mb iki 4,3 Mb)
Chromosomø tapymo metodu nustatyti
37 viduchromosominiai persitvarkymai 2-oje, 5-oje ir 6-oje chromosomose

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1 5


liga gali bûti susijæ tik trys arba net 300
genø) poveikio dalá ligos atsiradimui. Li-
kusi dalis tenka aplinkos veiksniams. Pa-
vyzdþiui, jei paveldëjimo koeficientas ly-
gus 70 proc., tai aplinkos poveikis su-
daro 30 proc. (þr. lentelæ). Taigi ðiandie-
nëje genetikoje genomas negali bûti at-
skiriamas nuo aplinkos, o daugelio po-
þymiø ir ligø paveldëjimas yra aiðkina-
mas kaip jø sàveikø rezultatas.
Tai yra esminis šiuolaikinës genetikos
teiginys. Taèiau tai tik bendrasis ávertini-
mas. 2003 metais nustaèius detalià þmo-
gaus genomo struktûrà, labai padidëjo
galimybës ávertinti konkreèiø genø ir at-
skirø DNR sekø reikðmæ ligos etiologijo-
je. Labai veiksmingi ieðkant genø, atsa-
kingø uþ ligos atsiradimà, yra molekuli-
niai citogenetiniai chromosomø persitvar-
kymø tyrimai (6 pav.). Rutininiai chromo-
somø ruoþuotumo tyrimai leidþia aptikti
tik labai ðiurkðèius (keliø milijonø nukle-
otidø porø ilgio DNR fragmentø) chro-
mosomø persitvarkymus (6 pav. a), o
chromosomø spektrinë analizë (SKY –
6 pav. b), lyginamosios genomo hibridi-
zacijos (6 pav. c) ir dar labiau – vektorinës
lyginamosios genomo hibridizacijos (ar-
ray CGH) (6 pav. d) metodai leidþia labai
tiksliai nustatyti chromosomø persitvarky-
mus. Aptikæ chromosomø persitvarkymà
ir konkreèiai apibrëþæ ðio persitvarkymo
sritá chromosomose, galime analizuoti ávai-
rias genomo duomenø bazes ir ávertinti,
koks konkretus genas gali bûti susijæs
su tiriamàja patologija, t.y. nustatomas
potencialus genas kandidatas. Lietuvo-
je šiuos metodus bandome pritaikyti lû-
pos ir gomurio áskilumø genominiuose
tyrimuose. Akivaizdu, kad, pasitelkus
naujà ðios dienos mokslà bioinformati-
kà, galima rasti deðimtis ir net ðimtus su
konkreèia daugiaveiksne liga susijusiø
genø kandidatø. Pavyzdþiui, mes, bioin-
formatikos metodais ieškodami su ate-
roskleroze susijusiø genø kandidatø, to-
kiø genomo srièiø aptikome daugiau kaip
700 (A.Timinskas ir kt., 2006). Tolesnis
uþdavinys yra eksperimentais nustatyti ir
matematinës statistinës analizës meto-
dais ávertinti, ar ðios genetinës sritys arba
atskiri jose esantys genai ir jø pokyèiai tik-
rai yra susijæ su ateroskleroze. Tai atlieka-
ma pasitelkus aukðtàsias genø ir geno-
mo tyrimo technologijas: ávairius DNR sek-
venavimo metodus, DNR lustø technolo-
gijà ar genø raiðkos tyrimo metodus.
Taip ðiuolaikinës technologijos: mate-
matinë statistinë analizë, bioinformatika,
molekulinë citogenetika, molekulinë ge-
nomika, funkcinë genomika, DNR lustø
analizë ir kt. leidþia konkreèiai ávertinti ir
nustatyti detalià polinkio á ligà genominæ
sandarà ir tiksliau ávertinti jos nustatymo,
gydymo ir prevencijos galimybes.
6 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1
Kiekvieno þmogaus veidas yra unika-
lus. Dailininkai, rašytojai já vaizduoja
vienaip, o medikai, remdamiesi
Þmogaus þmogaus anatomijos ir antropologijos
þiniomis, – kitaip.
veidas –
genetinës ligos
Doc. dr.
Algirdas
UTKUS
atspindys?
Vilniaus vaiko – 1/6 dalá. Suaugusio þmogaus gal-
universiteto va sudaro maþdaug 13 proc. jo ûgio.
Medicinos Moksliniai duomenys apie veidà skirs-
fakulteto tomi á dvi grupes: veido anatominiai-fizio-
Þmogaus ir loginiai ir klinikiniai poþymiai (prozopolo-
medicininës gija – mokslas apie veidà, gr. prosopon –
genetikos veidas, logos – mokslas) ir veido išraiškos
katedra poþymiai, kurie kartais paprasèiausiai va-
dinami mimika (gr. mimikos – pamëgdþio-
Veidas sudaro nedidelæ galvos da- jantis), atspindintys þmogaus psichinæ
lá, taèiau jis yra viena svarbiausiø þmo- bûklæ, judant mimikos raumenims.
gaus iðorës srièiø. Dël biologiniø, isto- Taigi yra dvi pagrindinës veido tyri-
riniø, socialiniø veiksniø poveikio kiek- mo kryptys – veido struktûros ir mimikos.
vieno þmogaus veidas skiriasi išraiška, Medicininëje genetikoje vertinant þmo-
individualumu. Nerasime në vieno þmo- gaus fenotipà (iðorinius poþymius) á vei-
gaus, kurio veidas bûtø tapatus kito dà kreipiamas ypatingas dëmesys, nes
þmogaus veidui. kai kuriø genetiniø ligø poþymiai veide
Veidas (lot. facies) – tai priekinë þmo- gali padëti átarti ar net diagnozuoti sin-
gaus galvos dalis, kurios virðutinë riba dromà (ligà). Yra net vadinamøjø „por-
yra plaukuotoji galvos dalis, apatinë ri- tretiniø“ sindromø, kai vien tik pagal vei-
ba – apatinio þandikaulio apatinis krað- do bruoþus átariama genetinë liga. Ana-
tas ir apatinio þandikaulio kampai, ðoni- lizuojant veidà galima nustatyti didesnio
nës ribos – apatinio þandikaulio ðakø ar maþesnio laipsnio veido asimetrijà, to-
kraðtai ir ausø kauðeliø prisitvirtinimo vie- dël klaidinga manyti, kad graþus veidas
tos. Veidà galima suskirstyti á tris vieno- turi bûti absoliuèiai simetriðkas. Absoliu-
das dalis: viršutinæ, vidurinæ ir apatinæ. èiai simetriðko veido nebûna. Net anti-
Norint taip suskirstyti veidà reikia nubrëþti kos laikø skulptûrø – Veneros ir Apolono
dvi ásivaizduojamas linijas: vienà antakiø veidai nëra visiškai simetriški. Þinoma,
linijoje, kità – ðnerviø. Gausime tris vie- veido asimetrijos plika akimi daþnai ne-
nodas veido dalis. Toks veido daliø su- pamatysime, reiktø specialiø tyrimø. Pa-
skirstymas pateisinamas ir genetine prasèiausias metodas, árodantis þmo-
prasme, nes kiekviena veido dalis turi gaus veido asimetrijà, yra veido fotonuot-
savo gemalines pirmines struktûras, ið
Vienpusis virðutinës lûpos, dantinës
kuriø išauga veido kaulai, kremzlës, rau- ataugos ir gomurio nesuaugimas
menys, nervai, kraujagyslës, riebalinis
audinys, oda. Veido raidai svarbûs ávai-
rûs genai ir jø mutacijos, jie gali lemti vei-
do raidos sutrikimus. Vaiko veido dalys
yra nevienodos, pavyzdþiui, vieneriø me-
tø vaiko apatinë veido dalis yra maþes-
në palyginti su kitomis veido dalimis. Tuo
tarpu naujagimio veido virðutinë dalis
(kakta) sudaro beveik pusæ veido ir tai
atspindi palyginti didelá kaukolës tûrá, ku-
ris reikalingas auganèioms smegenims.
Jau Leonardas da Vinèis nurodë, kad
suaugusio þmogaus galvos aukðtis su-
daro 1/8 þmogaus ûgio. Þmogaus ûgio
ir galvos proporcijos priklauso nuo þmo-
gaus amþiaus. Naujagimio galva sudaro
¼ kûno ûgio, o septyneriø metø amþiaus
raukos atkûrimas ið deðiniøjø ar kairiøjø
veido pusiø. Kartais genetiniø ligø atve-
jais veido asimetrija yra gana ryðki ir aki-
vaizdþiai matoma.
Þmogaus veide galima matyti
maþàsias ir didþiàsias raidos anomalijas.
Maþosios raidos anomalijos neturi átakos
þmogaus gyvenimui, jo funkcijoms, taèiau
labai svarbios diagnozuojant genetines
ligas. Maþøjø raidos anomalijø visuma gali
suformuoti bûdingà veidà sergant gene-
tine liga, pavyzdþiui, naujagimio veidas
yra plokðèias, apvalus, ástriþi akiø plyðiai
(vidiniai akiø kampai þemiau iðoriniø akiø
kampø), ádubusi nosies nugarëlë. Atski-
rai šiuos poþymius gali turëti daugelis
þmoniø, taèiau jø visuma leidþia átarti Dau-
no ligà ir tokiam vaikui rekomenduojama
atlikti kariotipo (chromosomø) tyrimà. Ap-
skritai þmogaus veide daþnai galima ras-
ti maþøjø raidos anomalijø. Dar vienas
ypatumas – veidas beveik visuomet
neuþdengtas ir já galima ávertinti ir ásidë-
mëti. Maþøjø raidos anomalijø veide yra
daug ir apie tai bûtø galima raðyti atskirà
straipsná, taèiau paprasèiausiai galima pa-
sakyti, kad jeigu koks nors poþymis vei-
de yra neáprastas, taèiau jis netrukdo funk-
cijoms, gyvenimui, tai greièiausiai bus ma-
þoji raidos anomalija. Gydytojas geneti-
kas, apibûdindamas þmogaus veidà, já
aprašo labai smulkiai nuo kaktos iki apa-
tinio þandikaulio apatinio krašto (kakta,
antakiai, blakstienos, vokai, akys, nosis,
filtras (atstumas nuo nosies apaèios iki
virðutinës lûpos), skruostai, lûpos, þandi-
kauliai), nurodo visas matomas maþàsias
ir didþiàsias raidos anomalijas.
Viena daþniausiø didþiøjø raidos
anomalijø – ágimtas veido nesuaugi-
mas. Dauguma veido organø yra þiau-
niniø lankø kilmës, ir dël ávairiø prieþas-
èiø (þalingø veiksniø poveikis pirmaisiais
nëðtumo mënesiais, chromosomø skai-
èiaus ar struktûros pokyèiai, genø mu-
tacijos, suminis daugelio veiksniø po-
veikis – vadinamasis daugiaveiksnis pa-
veldëjimas) sutrikus raidai atsiranda di-
dieji raidos defektai: virðutinës lûpos ir
gomurio vienos ar abiejø pusiø nesu-
augimai (þr. pav.). Jie gali bûti izoliuoti
arba bûti kartu ir sudaryti visà lûpos,
dantinës ataugos (dantenø) ir gomurio
plyðá. Izoliuotas lûpos nesuaugimas ar
kartu su nesuaugusiu gomuriu pasitai-
ko maþdaug vienam iš 700–1000 gimu-
siøjø. Izoliuotas gomurio nesuaugimas
retesnis – maþdaug keturiems iš 10 000
gimusiøjø. Maþdaug 30–40 proc. vaikø,
turinèiø ágimtø veido nesuaugimø, nu-
statomos ir kitø organø anomalijos, daþ-
niausiai ágimtos ðirdies ydos.
Taigi ið tiesø þmogaus veidas gali
bûti ir genetinës ligos atspindys.
Augant technologijø medicinos
genetikoje galimybëms vis
daugiau ligø tampa prieinamos
ikisimptominiam iðtyrimui.
Taèiau galimybë þinoti, ar kon-
kretus asmuo (arba jo palikuo-
nis) sirgs genetine liga, yra ne
tik pageidaujama, bet ir skaus-
minga, taigi visuomet prieðtarin-
Psichologinio
ga. Todël labai svarbu ávertinti
ðiø naujø technologijø teikiamø
galimybiø psichologiná poveiká
konsultavimo
asmenims, jø ðeimos nariams,
visuomenei.
problemos medicinos
genetikoje
Pastaruosius keliolika metø atlieka-
mi psichologiniai tyrimai atskleidþia ke-
letà svarbiø veiksniø, galimai lemianèiø
þmoniø apsisprendimà tirtis dël geneti-
niø ligø. Svarbûs ne tik individualûs
veiksniai, susijæ su asmens bûdo savy-
bëmis ar socialine aplinka, bet ir su pa-
èia liga ir jos gydymu. Pavyzdþiui, apsi-
sprendimui tirtis dël konkreèios ligos áta-
kos gali turëti tai, ar jos prieþastys tik ge-
netinës (Hantingtono liga), ar daugia-
veiksnës (cukrinis diabetas). Pacientø
nuomone, tikimybë susirgti daugiaveiks-
ne liga yra maþesnë, nes susirgimà ðia
liga lemia ne vien genetinës prieþastys,
todël ir apsispræsti tirtis yra lengviau. Be
to, þmonës daþniau atsisako tirtis, kai
mano, kad nëra efektyvaus ligos gydy-
mo. Dël ðios prieþasties ikisimptominiam
genetiniam iðtyrimui dël Hantingtono li-
gos ryþtasi tik 10 proc., krûties vëþio at-
veju – 50 proc. (nes yra gana veiksmin-
gø ligos profilaktikos ir gydymo bûdø),
o Adenomatous polyposis atveju – net
80 proc., nes ši liga veiksmingai gydo-
ma (Marteau, Croyle, 1998). Pasiryþti tir-
tis dël genetiniø ligø itin sudëtinga, kai
tyrimo rezultatas nëra vienareikðmis, o
tiktai tikimybinis. Svarbu pastebëti, jog
objektyvi, medikø pateikiama rizika daþ-
nai skiriasi nuo asmens subjektyviai su-
vokiamos rizikos.
Didelës átakos apsispræsti genetiškai
tirtis turi paèiø pacientø ásitikinimai apie
ligà, jos pasekmes, tikimybæ susirgti. Re-
èiau tiriasi tie, kurie yra labiau ásitikinæ, kad
neserga ar rizika susirgti ateityje paveldi-
ma liga yra labai maþa, taip pat tie, kurie
mano, kad liga sukelia daugiau neigia-
mø negu teigiamø pasekmiø ir kad di-
desnæ naðtà dël jos patiria ne jie patys, o
artimieji (Vernon et al., 1999). Nustatyta,
kad atsisakymà tirtis daþnai lemia pras-
tas savæs vertinimas, silpnas ego, kom-
plikuoti santykiai, nesugebëjimas toleruoti
nerimo, baimiø, neadaptyvios streso ávei-
kimo strategijos, intravertiðkumas. Tyrimai
atskleidþia, kad psichologiškai paþeidþia-
mesni, tai yra nerimastingesni, depre-
siškesni, linkæ á saviþudybæ, pesimistiðki
asmenys daugiau koncentruojasi á nega-
Dr. Roma Kristina
JUSIENË VENCKIENË
Mykolo Romerio VU Santariðkiø klinikø
universiteto Psicho- Medicininës genetikos
logijos katedros centro medicinos
docentë psichologë
tyvius dalykus, labiau tikisi neigiamø re-
zultatø, todël vengia tirtis (Van den Stre-
estraten et al., 1994).
Apsisprendimui tirtis dël genetinës li-
gos svarbià reikðmæ turi ir sociodemog-
rafinës paciento charakteristikos. Mote-
rys ryþtasi tirtis daþniau negu vyrai (Bek-
ker et al. 1993; Marteau, Croyle, 1998).
Be to, susituokæ, vyresnio amþiaus,
maþesnio išsilavinimo pacientai daþniau
linkæ atsisakyti genetinio tyrimo, nes bijo
bûti diskriminuojami, atstumti. Nenorin-
tieji tirtis savo atsisakymà daþnai moty-
vuoja ir tuo, kad nenori nuvilti, áskaudinti
artimøjø, ið kuriø galëjo paveldëti ligà.
Panašiø problemø iðkyla ir tuomet, kai
siûloma prenatalinë genetiniø ligø diag-
nostika. Ðiuo atveju sprendþiama ne dël
savo paties, o dël savo bûsimo vaiko svei-
katos. Apsisprendimà tirti vaisiø dël ge-
netinës ligos daþnai apsunkina ir kitos ap-
linkybës: baimë, kad gali bûti pakenkta
vaisiui arba kad gali ávykti persileidimas;
bûtinybë apsispræsti dël nëðtumo nutrau-
kimo, jei atsakymas bus teigiamas.

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1 7

Asmens
autonomijos idëja
Poreikis apsaugoti þmogø nuo pa-
sikartojimo tokiø medicininiø eksperi-
mentø, kurie buvo vykdyti Antrojo pa-
saulinio karo metu nacistinëje Vokieti-
joje, ir su jais susijusio „gyvybës never-
to gyvenimo naikinimo“, „likvidavimo“,
kuriuos nacionalsocialistinis reþimas
vykdë kaip valstybines priemones, lë-
më teisëkûros biomedicininiø tyrimø sri-
tyje pradþià. Pirmàjá toká dokumentà –
Niurnbergo kodeksà (1947 m.) priëmë
amerikieèiø kariniai teismai, teisdami as-
menis, atsakingus uþ nusikalstamus
medicininius eksperimentus nacistinë-
je Vokietijoje.
Prasidëjusi Niurnbergo kodekso pri-
ëmimu, šios srities teisëkûra išsiplëtojo
á vienà pagrindiniø besiformuojanèios
sveikatos teisës institutø, kuris apima
ðimtus teisiniø ne tik nacionaliniø, bet ir
tarptautiniø dokumentø. Niurnbergo ko-
dekso 1 str. buvo átvirtinta taisyklë, bio-
medicininius tyrimus su þmogumi
leidþianti atlikti tik tada, kai tam yra gau-
tas laisvas þmogaus sutikimas2 . Ði tai-
syklë – tai þmogaus teisiø apsaugos ir
pagarbos asmens autonomijai (gr. aut-
hos – pats, nomos – ástatymas), reiškian-
èios asmens teisæ savarankiškai apsi-
spræsti ir pasirinkti, išraiška, kuri yra lai-

Kitas svarbus psichologinio konsul-
tavimo uþdavinys yra apsisprendusiøjø
tirtis psichologinis ávertinimas bei psicho-
loginës paramos jiems teikimas. Bûtina
pabrëþti, jog ðiuo atveju psichologinis
konsultavimas reikalingas ir prieð gene-
tiná tyrimà, ir laukiant atsakymo, ir suþi-
nojus tyrimo rezultatus.
Manoma, jog þmogaus reakcijà á tyri-
mo rezultatus labiausiai prognozuoja jo
emocinë bûklë ar bendra nuotaika iki ið-
8 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1
Pastarieji dešimtmeèiai, kuriems
bûdinga neátikëtinai sparti
tiksliøjø ir gyvybës (daugiausiai
biologijos) mokslø raida bei jø
laimëjimø praktinis taikymas
(medicina), siejami su visiðkai
biomedicininiø tyrimø
teisinëje reglamentacijoje
Dr. Gytis ANDRULIONIS
koma vienu ið pagrindiniø sveikatos tei-
sës principø ir yra bendras vardiklis, vie-
nijantis visus šiuolaikinius biomedicini-
niø tyrimø reglamentus. Antra vertus, ðis
principas ir jam teikiama vertë gali bûti
ávairiai interpretuojami, o nuo to priklau-
so visas sveikatos teisës vertybinis bran-
duolys, kuris lemia ne tik sveikatos tei-
sës aktø turiná, bet ir valstybës vykdomà
sveikatos politikà.
Asmens autonomija, atsiþvelgiant á
asmens dualistinæ prigimtá, turëtø bûti
aiškinama išskiriant du jos lygmenis –
asmens fiziná ir moraliná integralumà. Pa-
garba asmens fiziniam integralumui
reiškia jo fizinës bûties integralumo ap-
saugà, o pagarba moraliniam inte-
gralumui – sutei-
kimà asmeniui
teisës spræsti dël 1 pav.
intervencijos. Tai
vertybës, kurios
egzistuoja isto-
riðkai ir kultûrið-
kai nulemtoje
sistemoje (verty-
biø hierarchijoje).
Po Niurnber-
go kodekso pri-
imti kiti tarptauti-
niai etiniai ir teisi-
niai dokumentai
rodo, kad ðioje
tyrimo. Psichologinë reakcija á teigiamus
tyrimo rezultatus taip pat susijusi ir su
anksèiau minëtais veiksniais, turinèiais
átakos ir paèiam apsisprendimui tirtis. Pa-
vyzdþiui, paèios ligos pobûdis ir jos gy-
dymo galimybës, asmenybës savybës,
santykiai su artimais þmonëmis, atspa-
rumas stresui, net socialinës demogra-
finës charakteristikos.
Teigiamus genetinio tyrimo rezultatus,
arba tam tikros ligos diagnozæ, þmogus
naujø socialiniø santykiø atsira-
dimu. Jø sudëtingumas verèia
visiðkai naujomis aplinkybëmis
permàstyti ne tik biologijos ir
medicinos mokslø laimëjimø, bet
ir juos reglamentuojanèiø taisyk-
vertybiø hierarchijoje aukðèiausià statu-
sà turi asmens gyvybë (biologinës bû-
ties integralumas), kuri sveikatos teisëje
niekada negali bûti vien tik priemonë ki-
tam tikslui pasiekti. Biomedicinos moks-
lo interesai yra priemonë gyvybei apsau-
goti ir jos kokybei pagerinti, bet asmens
laisvo apsisprendimo atþvilgiu jie gali bûti
tikslas. Dël ðio tikslo asmuo gali rizikuoti
(aukoti) savo interesais, taèiau tik tiek,
kiek tuo jis nekelia grësmës savo ar kitø
fizinei egzistencijai (pagal A.Maslow
þmogaus poreikiø klasifikacijà jokie þmo-
gaus interesai negali paneigti asmens fi-
ziniø poreikiø).
Taigi laisvas asmens apsisprendi-
mas yra priemonë ginti schemoje (1
pav.) ávardytus gërius (vertybes). Ðiø ver-
tybiø hierarchijos (sistemos) sveikatos
daþnai traktuoja kaip savo sveikatos ne-
tektá. Natûralu, kad kyla gedëjimui bûdin-
gos psichologinës reakcijos: ðokas, nei-
gimas, pyktis, depresija. Þmogus neigia
ligà, pyksta ar kaltina save, artimuosius,
ið kuriø paveldëjo ligà. Be to, þmogus siel-
vartauja, liûdi, nes suvokia, kad gyveni-
mas pakito akimirksniu. Pacientui kyla
nerimas, baimë, nes jis neþino, kaip ið
naujo adaptuotis gyvenime, kaip já pri-
ims visuomenë, kaip á diagnozæ reaguos
liø, kuriø daugumà sudaro teisës
normos, turiná. Akivaizdþiausiai
šie procesai pastebimi biomedici-
niniø tyrimø srityje, kurie susijæ
su biomedicinos mokslø hipoteziø
patikrinimu mokslo tyrimo
metodais ir þmogaus sveikatos
ypatumø paþinimo plëtojimu1 .
Biomedicininiai tyrimai atliekami
su þmogumi, jø grupëmis, þmo-
gaus audiniais, organais, làstelë-
mis, jo genetine medþiaga,
embrionu, vaisiumi. Ðie tyrimai
beveik visada susijæ su interven-
cija á þmogaus kûnà, todël
þmogaus teisiø apsaugos poþiûriu
jie yra svarbûs ir turi bûti detaliai
sureglamentuoti.

teisëje modelis yra visuotinai akceptuo-
tas ir pagrástas asmens egzistencijos
poreikiais. Þvelgiant dar plaèiau, jos pa-
grindas yra humanizmo principais ir
þmogaus gyvybës verte paremtas kon-
sensusas, tarptautiniu lygmeniu pasiek-
tas po Antrojo pasaulinio karo. Paþymë-
tina, kad sutikimas intervencijai šioje
hierarchijoje apibrëþiamas nebûtinai
kaip paties asmens sprendimas, kadan-
gi tik tokia jo samprata iðsprendþia in-
tervencijos á asmená teisëtumà, kai as-
muo negali duoti sutikimo (kûdikiai, ko-
mos bûklëje esantys asmenys). Paða-
linti tokiø asmenø ið tiriamøjø sàraðo ne-
galima, nes tada nelieka galimybës vyk-
dyti biomedicininius tyrimus dël sveika-
tos sàlygø ar aplinkybiø, ribojanèiø ðiø
asmenø gebëjimà sutikti ir daranèiø juos
paþeidþiamus. Tai savo ruoþtu gali pa-
veikti gydymo priemoniø ir metodø plë-
tojimà toms asmenø grupëms. Europos
Taryba paþymi, kad tokius tyrimus uþ-
draudus visiðkai, bûtø neámanoma
paþanga kovojant dël sveikatos bûklës
palaikymo ar pagerinimo, su ligomis,
paþeidþianèiomis tik vaikus, protiðkai
nepilnaverèius asmenis ar asmenis,
kenèianèius nuo senatvinës silpna-
protystës. Taigi vertybine prasme tyrimai
su paþeidþiamø asmenø grupëmis yra
bûtini, siekiant pagerinti þmogaus bûtá.
Ðis supratimas lëmë, kad tarptautiniai
teisës aktai, pavyzdþiui, Pasaulio medi-
kø asociacijos Helsinkio deklaracija dël
medicininiø tyrimø, kurioje kaip tiriamieji
dalyvauja þmonës, etikos principø (1964)
ar Europos Tarybos 1997 m. balandþio
7 d. Konvencija dël þmogaus teisiø ir oru-
mo apsaugos biologijos ir medicinos tai-
kymo srityje3 asmens laisvà, informuotà
sutikimà átvirtino ne formaliàja (procedû-
rine), bet vertybine prasme, t.y. numatë
galimybæ biomedicininius tyrimus atlik-
ti ir su asmeniu, jeigu jis pats negali su-
tikti, bet uþ já, laikantis papildomø ap-
saugos priemoniø, gali sutikti jo ar jos
atstovas arba valdþios institucija, arba
ástatymø nustatytas asmuo ar organiza-
cija, jeigu tai tiesiogiai ar netiesiogiai ati-
tinka tiriamojo interesus.
Schemoje (1 pav.) ávardytos hierar-
chijos laikymasis išsprendþia daugelá
sveikatos teisës problemø arba bent jau
padeda formuoti nuoseklià sveikatos tei-
sës doktrinà ir veiksmingà jos taikymo
praktikà. Dël to valstybës turi sudaryti
sàlygas šiai hierarchijai funkcionuoti.
Taèiau, nepaisant šio susitarimo, kai
kurios valstybës, nacionalinio lygmens
sveikatos teisës aktuose reglamentuo-
damos biomedicininius tyrimus, asmens
autonomijà aiškina modifikuotai. Toks
pavyzdys galëtø bûti Islandija, kur as-
mens sutikimà dalyvauti biobankø veik-
loje keièia bendruomenës sutikimas
(faktiðkai ástatymø leidëjas), asmeniui tik
vëliau palikdamas teisæ atsisakyti daly-
vauti tokiame tyrime, ar valstybës, lei-
dþianèios terapinio klonavimo tyrimus
(pvz., Jungtinë Karalystë), kuriose pra-
dëtas þmogaus organizmas aukojamas
biomedicininiø tyrimø tikslais. Á tokiø vals-
tybiø sàraðà patenka ir Lietuva, kurioje
asmens autonomijos vertës nustatymo
pradinë pozicija yra Lietuvos Respubli-
kos Konstitucijos 21 str. 4 d. nuostata:
„Su þmogumi, be jo þinios ir laisvo suti-
kimo, negali bûti atliekami moksliniai ar
medicinos bandymai“4 . Kituose Lietuvos
Respublikos teisës aktuose ði nuostata
taip pat átvirtinama kaip neturinti iðimèiø
ir daugeliu atvejø neleidþianti atlikti bio-
medicininiø tyrimø su asmenimis, kurie
negali sutikti ar savo sutikimo kompeten-
tingai išreikšti. Toks biomedicininiø tyri-
mø laisvës ribojimas Lietuvoje, nelei-
dþiant tyrimø, kai uþ asmená sutinka kiti,
riboja tø asmenø teisæ gauti sveikatos
prieþiûrà, kuri atitiktø jø sveikatos bûklæ
ir naujausias mokslo þinias.
Taigi asmens autonomijos idëja bio-
medicininiø tyrimø reglamentacijoje yra
pamatinë vertybë, taèiau nepakankamai
detalus ðiø klausimø reglamentavimas
tarptautiniu lygmeniu nacionaliniams tei-
sëkûros subjektams leidþia sukurti bio-
medicininiø tyrimø taisykliø atskirose
valstybëse skirtumus. Dël to asmens au-
tonomijos vertybë apima ir reikalavimà
tyrimø reglamentus unifikuoti. Tokios
valstybës kaip Lietuva, kuriose daugu-
ma sveikatos teisës institutø tik þengia
pirmuosius þingsnius, asmens autono-
mijos ir apskritai sveikatos teisës klausi-
mams turëtø skirti daugiau dëmesio, nes
nuo jø analizës priklauso atskirø sveika-
tos teisës srièiø teisës aktø turinys, o kartu
ir þmogaus teisiø biologijos ir medicinos
srityje sauga (jos pakankamumas ar ne-
pakankamumas).
1 Lietuvos Respublikos biomedicininiø ty-
rimø etikos ástatymas // Valstybës þinios. 2000.
Nr. 44–1247.
2 Der Nürnberg Kodex / Ethik und Medizin
1947 – 1997. Was leistet die Kodifizierung von
Ethik? Wallstein Verlag, Göttingen, 1997. P. 517–
518.
3 Europos tarybos Konvencija dël þmogaus
teisiø ir orumo apsaugos biologijos ir medici-
nos taikymo srityje (Þmogaus teisiø ir biomedi-
cinos konvencija) // Valstybës þinios. 2002, Nr.
97-4258 ir Valstybës þinios. 2002, Nr. 97-4259.
4 Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vil-
nius, 1992.

artimieji, kokia tikimybë, kad vaikai taip
pat paveldës ligà.
Vienos ið emociðkai stipriausiø sergan-
èiøjø paveldimomis ligomis reakcijø yra gë-
da ir kaltë. Þmogus gëdisi savo ligos, nes
mano, kad ji yra trûkumas, ir kaltina save,
nes supranta, kad ligà galëjo paveldëti ir
jo vaikai bei anûkai. Be to, þmonës daþnai
jauèia kaltæ suþinojæ, kad neserga tam tik-
ra liga, nors kiti šeimos nariai ja serga. Tai
ið dalies paaiðkina gana netikëtus psicho-
logø pastebëjimus, kad neigiami tyrimo re-
zultatai (diagnozës atmetimas) irgi gali bûti
sunkiai emociðkai priimami (Martenu, Cro-
yle, 1998). Todël ir psichologinis konsulta-
vimas turi bûti siûlomas po genetinio iðtyri-
mo bet kuriuo – ir teigiamø, ir neigiamø ty-
rimo rezultatø – atveju.
Nepaisant nemaloniø psichologiniø
reakcijø á diagnozuotà ligà, kai genetinio
tyrimo rezultatai yra teigiami, iðsityrusio
þmogaus distresas labai sumaþëja. Atsi-
randa daugiau aiðkumo, prasideda psi-
chologinio prisitaikymo prie ligos (ar þi-
nios apie galimà ligà ateityje) procesas.
Pastebima, jog didþiausia átampa, neri-
mas, kitos intensyvios nemalonios emo-
cijos patiriamos tuomet, kai laukiama ty-
rimo rezultatø. Ðá distresà, kaip ir kitus
psichologinius sunkumus, susijusius su
genetiniu iðtyrimu, galima sumaþinti siû-
lant tinkamus psichologinio konsultavi-
mo ar paramos bûdus.

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1 9

 Molekulinë biologija – idëjos ir
Dr. Jonas RUBIKAS
1968 metais þurnalas „Pergalë“ ið-
spausdino mano straipsná „Ar þmogus
turi teisæ gimti sveikas?” Straipsnyje ra-
ðiau apie lytiniø làsteliø susidarymà,
chromosomø pasiskirstymà ir pasitai-
kanèius sutrikimus, apie Dauno ir pana-
ðias ligas, jø prieþastis, kà tada apie tas
ligas þinojome. Mane nustebino reakci-
ja á straipsná: skambino keletas þmoniø,
vieni straipsná peikë, mane kaltino ne-
þmoniðkumu, kiti klausë patarimo. La-
biausiai ásiminë vienos moters skambu-
tis. Ji verkdama daug kalbëjo ir klausë
„... o jei tavo ðeimoje bûtø toks ligonis, jei
tavo vaikas bûtø toks...?” Padëti niekuo
negalëjau, kartojau straipsnio þodþius.
Praëjo beveik 40 metø. Làstelës bio-
logija, genetika ir medicina tapo tarsi vi-
siðkai nauji mokslai. Nauji molekulinës
genetikos, làsteliø iðlaikymo ir auginimo
kultûroje, imunologijos metodai ir patys
naujausi – genomika ir proteomai atvë-
rë didþiules galimybes ðiø srièiø teori-
niams tyrimams. Taip pat radosi gali-
mybë taikyti visiðkai naujus gydymo ir,
pavadinkime, patologinës situacijos ið-
vengimo arba genetinës profilaktikos
metodus. Ligos tapo geriau diagnozuo-
jamos, tiksliau nustatomos ligø prieþas-
tys, gal todël serganèiøjø, atrodo, yra net
daugiau. Taèiau, kaip ir prieð 40 metø, lie-
ka skaudus, ðirdá veriantis klausimas „...jei
tavo vaikas bûtø toks ligonis...?”
Moksle, kalbama apie biomedicinos
mokslus, kiekvienas naujesnis, atverian-
tis didesnes galimybes metodas suke-
lia savotiðkos euforijos bangà – atrodo,
ðis metodas padës iðspræsti paèius sun-
kiausius ir, dar geriau, visus klausimus.
DNR tyrimø pradþioje buvo bandoma
transformuoti paèius neámanomiausius
organizmus – ðtai, pavyzdþiui, buvo ban-
dyta azoto fiksacijos procesà ið bakterijø
perkelti á augalus. Þinomas anekdotiškas
atvejis, kai Breþnevui buvo perduota þi-
nutë, jog Ukrainos genetikai iðvedë nau-
jà gatavai raugintø agurkø veislæ.
Taèiau mûsø atvejais tyrëjø euforija
yra padiktuota ligoniø beviltiðkumo. At-
rodytø, jog kai kurie sëkmingi bandymai
su gyvuliukais pagrástai leidþia taikyti tas
priemones ir þmogaus gydymui. Tokiais
atvejais daþnai nusivylimas bûna skau-
dus ir kartais turi pavojingø pasekmiø.
Mokslo sukurti metodai kol kas yra
tarsi eksperimentiniai, tyrimo stadijos,
daug kas neaiðku, pagrásta daugiau te-
orine idëja. Tyrimø baras platus, o gy-
venimas reikalauja jau ðiandien, jau da-
10 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1
bar pagelbëti ne þmonijai, bet konkre-
èiam þmogui. Reikia daug tyrimø, eks-
perimentø ir tyrimø laisvës, laisvës ieð-
koti, laisvës bandyti. Taèiau iðkyla ideo-
loginës kliûtys, pasaulëþiûros átakos. At-
rodo, mokslas, siekdamas spræsti þmo-
gaus sveikatos klausimus, daro nusikal-
timus, nes imamasi draudimø valstybi-
niu mastu. Tarsi tai bûtø atominës bom-
bos pakartotinis kûrimas. Tokioje drau-
dimø politikoje didþiausià átakà daro ti-
këjimas, ásitikinimai, kurstomi religiniø fa-
natikø. Skaudþios yra religijos, kaip or-
ganizacijos, ásikiðimo, policiniø priemo-
niø bei draudimø tikintiesiems pasek-
mës. Bene labiausiai tokia reakcine veikla
pasiþymëjo katalikø Baþnyèia, o ir kiti ti-
këjimai. Tokiø draudimø esmë yra ne blo-
gas metodas, gydymo pasekmës, bet tai,
kad mokslas nepaiso religiniø dogmø.
Grieþtas ideologinis spaudimas neaplen-
kia ir bendrø pasaulëþiûros klausimø, tar-
si bûtø bijoma, kad kitokios paþiûros ga-
li sugriauti Baþnyèià kaip organizacijà.
Vël ateina á galvà klausimas: ,,...jei
tavo vaikas bûtø toks ligonis...?”
O þmonës ir dabar serga daugybe
ligø, sutrikimø, kurie daugiau ar maþiau
yra susijæ su genetika. Tik ðiø dienø ge-
netika ir medicina turi daug geresniø li-
gos prieþasties nustatymo metodø,
ypaè kuriø prieþastis yra paèios geneti-
nës medþiagos DNR nukleotidø sekos
pakitimai. Suaugusiam ar vaikui atlikti
tokius molekulinius tyrimus santykinai
paprasèiau, bet tai bus tik jau esamos
ar dar bûsimos nepagydomos ligos diag-
nozavimas. Ar galima iðvengti tokiø vai-
kø gimimo? Ar yra galima tokiø ligø ge-
netinë profilaktika? Nenorëèiau, kad ðis
terminas bûtø suprastas kaip neigia-
mas, nenorëèiau ginèytis dël jo tikslu-
mo, tik manau, kad jis tinka šiø priemo-
niø kompleksui apibûdinti. Visos naujo-
sios diagnostikos, gydymo ir ðios ge-
netinës profilaktikos priemonës remiasi
làstelës biologijos þiniomis, làsteliø au-
ginimo kultûroje tobulesniais metodais.
Genetinës profilaktikos ir gydymo
priemones, tikriau priemoniø idëjas, ga-
lima grupuoti á tris kompleksus priklau-
somai nuo tikslo. Pirmas – apvaisintos
kiauðialàstës dalijimasis ir besidalijan-
èiø làsteliø gumulëlio auginimas terpë-
je. Tokie làsteliø gumulëliai gali bûti nau-
dojami vaisiui iðauginti arba kaip dau-
giavertës kamieninës làstelës, kurios vë-
lesnës raidos metu skirsis á atskirø au-
diniø savitàsias làsteles. Antras – abor-
to metu embrionø audiniai ir virkðtelës
kraujas naudojami daugiavertëms arba
vienavertëms kamieninëms làstelëms
gauti. Treèias priemoniø kompleksas –
iš suaugusio organizmo išskiriamos, au-
ginamos ir panaudojamos kaip audiniø
vienavertës arba daugiavertës kamieni-
nës làstelës.
Pirmasis genetinës profilaktikos ir gy-
dymo priemoniø kompleksas kelia dau-
giausia diskusijø visuomenëje. Paminë-
siu kai kuriuos tø priemoniø galimo nau-
dojimo atvejus.
Skaudi liga yra nevaisingumas. Mo-
terø – daþniausiai dël kiauðintakio paki-
timø: kiauðinëlis negali bûti apvaisintas
arba negali nukeliauti á gimdà. Vyrø –
nekokybiðka sperma, kai gyvybingø
sëkleliø yra nepakankamai daug. Vienin-
telë pagalbos priemonë – kiauðinëlio ap-
vaisinimas ne moters organizme. Ið pa-
ruoðtos moters paimamos kelios kiau-
ðialàstës ir apvaisinamos sëkla, jei rei-
kia, atrinkus gyvybingas sëkleles. Ste-
bimas làsteliø dalijimasis ir po trijø-ke-
turiø dalijimøsi geriausiai atrodantys vie-
nas ar du làsteliø gumulëliai perkeliami
á gimdà. Kiti gumulëliai uþðaldomi ir, jei
matyti, kad gimdoje gumulëlis ásiterpë á
gimdos gaurelius ir auga, atsiranda nëð-
tumo poþymiø, kiti uþðaldyti gumulëliai
sunaikinami. Taip ðeima sulauks gene-
tiðkai savo kûdikio. Deja, ne visi atvejai
yra sëkmingi. Ðioje làsteliø gumulëlio
stadijoje jau galima matyti, jei yra, chro-
mosomø pakitimus, ir toks gumulëlis ne-
perkeliamas á gimdà.
Apvaisinimas ne moters organizme
gali bûti naudojamas genetinës profilak-

r praktika
tikos tikslais. Ið gautø làsteliø gumulëliø
paëmus vienà làstelæ, galima iðskirti DNR
ir nustatyti átariamus sekos pakitimus. Tai
ypaè svarbu, kai vienas arba abu tëvai
turi DNR pakitimø viename ið chromoso-
mos rinkiniø. Iðtyrus auginamus gumu-
lëlius atrenkamas tas, kurio DNR neran-
dama patologiniø sekø, ir perkeliamas á
gimdà. Bûsimas vaikas iðgelbstimas nuo
bûsimos nepagydomos ligos.
Iš blastulos krepšelio paimtos dau-
giavertës kamieninës làstelës naudo-
jamos genetinëms ir kitoms ligoms, kai
yra pakenkta organø veikla, gydyti: su-
leistos kamieninës làstelës augdamos
skiriasi á ávesto audinio làsteles, pakei-
èia neveikliàsias ir atstato organo veiklà
(pvz., diabeto, ðirdies infarkto atvejais).
Toks gydymas galëtø iðgelbëti vaikà ar-
ba suaugusájá nuo mirtinos ligos baig-
ties. Yra iðvestos kamieniniø làsteliø li-
nijos, kurias naudojant, manoma, gali-
ma gauti gerø rezultatø.
Kamieninës làstelës, išaugintos iš
aborto metu gautø embrionø arba iš su-
augusiojo audiniø, yra daþniausiai vie-
navertës, nes skiriasi augdamos tik á au-
diná, iš kurio yra paimtos. Be to, jø nau-
dojimas ribotas, nes savo paviršiuje turi
organizmo savitøjø baltymø, tad gali bûti
naudojamos tik individui, ið kurio audi-
niø buvo iðskirtos.
Šiø naujø genetinës profilaktikos ir
gydymo metodø tyrimai yra dar tik pra-
dinës stadijos. Tikimasi, kad ðie meto-
dai yra perspektyvûs ir kad ateities me-
dicinoje jie bus svarbiausi. Taèiau reikia
þinoti, kad kamieniniø làsteliø naudoji-
mo gydymui rezultatai gali bûti blogi –
besidaugindamos organizme làstelës
gali elgtis ne taip, kaip tikimasi, gali ið-
augti á vëþines ir neduoti laukiamo efek-
to. Taèiau yra kartais ir teigiamø atvejø,
jie apraðomi spaudoje, o kartais, kaip ði
gera þinia apie tokià klinikà, eina ið lûpø
á lûpas. Ligonis ar vaiko tëvai turi vilties
kibirkðtëlæ, aukoja lëðas, sutinka su gy-
dymu be garantijos ir tikisi teigiamo re-
zultato. Jie neturi kito pasirinkimo.
Kamieninës làstelës ir jø naudojimo
galimybës, nepaisant draudimø, tiria-
mos, tobulinamos daugelyje laboratori-
jø. Dauguma draudimø kartais remiasi
isteriðkais etikos argumentais esà tie làs-
teliø gumulëliai yra jau þmonës, turintys
sielà, ir nepanaudotø sunaikinimas to-
lygus þmogaus þudymui. Nepagalvoja-
ma, kiek daug apvaisintø kiauðinëliø ne-
ásiskverbia á gimdos gaurelius ir yra pa-
ðalinami. Blogiausia, kad tai draudimø
politikai vadovauja katalikø Baþnyèia. Ti-
kintiesiems, deja, ne visuomet padeda
Dievas, neiðklauso jø maldø. Tada þmo-
gus arba susitaiko su likimu ir neða, kaip
jis mano, Dievo uþ nuodëmes uþdëtà
kryþiø, arba kreipiasi á gydytojus ir pikti-
nasi jø negalia padëti. Tik vienà kartà
Baþnyèios draudimas buvo mokslui
naudingas – tai draudimas Gregorui
Mendeliui dirbti su pelëmis. Esà poruo-
damas pelytes bus ðëtono gundomas

biologijos tyrimai at-
Kamieninës
làstelës ir jø
naudojimo
galimybës,
nepaisant
draudimø,
tiriamos,
tobulinamos
daugelyje
laboratorijø.
Dauguma
draudimø
kartais
remiasi
isteriðkais
etikos argu-
mentais

baigæs Vilniaus uni-
ir tai pakenks jo, kunigo, moralei. Poþy-
miø, kuriuos ketino tyrinëti Mendelis, pa-
veldimumas, kaip vëliau suþinota, yra
sudëtingas, o pasirinkæs maþiau nuodë-
mingà objektà – þirnelius – laimëjo dvi-
gubai – iðvengë ðëtono gundymø ir nu-
statë pagrindinius paveldimumo dësnin-
gumus, nes þirneliø þiedø ir kiti tirti po-
þymiai yra lemiami genø, esanèiø skir-
tingose chromosomose.
Bûtø naudinga nustatyti, kada po ap-
vaisinimo augantá individà bûtø galima
vadinti þmogumi. Manyèiau, kad ta riba
turëtø bûti dinamiðka, kintanti su moks-
lo paþanga. Galëtø bûti du raidos tarps-
niai – pirmasis – ankstyvasis, kai prasi-
deda embrioninë raida, matomos orga-
nø ir kûno uþuomazgos; ir antrasis – kai
vaisius gali išgyventi ne motinos orga-
nizme, kad ir palaikomas specialios apa-
ratûros. Pastarasis laikytinas tikràja, re-
alia þmogaus pradþia.
Daug dar reikia mokslui suþinoti, pa-
tikrinti, atmesti, ieðkoti naujø bûdø. Bet
tai turi daryti mokslininkai, bet ne politi-
kai ar religiniø organizacijø vadovai.
Mokslas ras optimalø kelià. Daugelyje
valstybiø nëra jokiø kamieniniø làsteliø
tyrimo ir naudojimo apribojimø. Ten ir
vyksta þymiausi mokslininkai, ið ten ir
plinta naujos mokslo þinios.
Lietuvoje draudimà lëmë ne moksli-
ninkai (esama ir ðiø draudimø ðalinin-
kø), bet politikai, remdamiesi savo reli-
giniais ásitikinimais. Naudojamas intrigø,
skundø, komisijø sudarymo metodas.
Juk tai kûrybingo mokslininko veiklos
nuodijimas. Ir vis dëlto ðio naujo moks-
lo tyrëjai ir praktikai stengiasi prasimuð-
ti per draudimø sienà.
Galime pasidþiaugti, kad išsamûs
kamieniniø làsteliø
liekami keliose Lie-
tuvos laboratorijo-
se. Tikëtina, kad tie
tyrimai bus naudo-
jami þmogaus gydy-
mo praktikoje.
Bûtina iðskirtinai
paþymëti, kad kartu
su genetikos moks-
lo atgimimu ir pirmai-
siais tiriamaisiais dar-
bais prasideda ir
þmogaus genetikos
tyrimai – tada, 1969
metais, dar bûda-
mas studentas Vai-
dutis Kuèinskas pa-
skelbia savo pirmàjá
mokslo darbà. Vos
versiteto Gamtos fa-
kultetà, 1970 metais
prie Respublikinës klinikinës ligoninës
„Raudonasis kryþius” ákuria genetikos
konsultacijà. Ði ástaiga ðiandien tapo mo-
derniu VU Santariðkiø klinikø Medicininës
genetikos centru, kuriam kartu su VU Me-
dicinos fakulteto Þmogaus ir medicininës
genetikos katedra vadovauja LMA narys
ekspertas prof. habil. dr. Vaidutis Kuèins-
kas. Jo bibliografijos ir mokslinës veiklos
rodyklëje yra daugiau kaip 650 áraðø. Šio-
se mokslo, fundamentiniø tyrimø ir prak-
tikos institucijose visos Lietuvos þmonës
gauna kvalifikuotà genetinæ konsultaci-
jà, diagnozuojamos ligos, nustatoma to-
lesnë ligonio gydymo arba genetinës
profilaktikos strategija. Laboratorijose
naudojami naujosios biotechnologijos
metodai. Centras dirba, nepaisydamas
gana slogios intrigø aplinkos Lietuvoje,
ypaè kai siekiama retai gaunamos Euro-
pos Sàjungos finansinës paramos.
Galime visà þmonijà pagal poþiûrá á
naujosios biologijos ir medicinos teori-
jà ir praktikà santykinai dalyti á dvi dalis:
TIE, KURIEMS REIKIA, BUS UÞ, TIE, KU-
RIEMS NEREIKIA, BUS PRIEŠ.
Bet prisiminkime klausimà: ,,...o jei
tavo vaikas bûtø toks ligonis...?”
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1 11
 Mokslas þemës,
maisto ir miðkø ûkiui
bei kaimo
plëtrai
LMA narys ekspertas
Zenonas DABKEVIÈIUS
Lietuvos þemdirbystës instituto
direktorius
Lietuvos þemës ûkio, miðkø ir maisto
mokslø srities dviejose universitetinëse
aukðtosiose mokyklose (Lietuvos þemës
ûkio universitete ir Lietuvos veterinarijos
akademijoje), trijuose valstybës mokslo
institutuose (Lietuvos þemdirbystës, Lie-
tuvos sodininkystës, Lietuvos miðkø), pen-
kiuose universitetø mokslo institutuose
(LÞÛU Þemës ûkio inþinerijos ir Vandens
ûkio, LVA Gyvulininkystës ir Veterinarijos,
KTU maisto) ir vienoje mokslo ástaigoje
(Agrarinës ekonomikos institute) dirba
apie 650 mokslo darbuotojø, rengiama
apie 180 doktorantø, kuriø dalis, baigæ stu-
dijas, taip pat ásilies á mokslo darbuotojø
gretas. Pagal dabartiná mokslo suskirsty-
mà minëtøjø mokslo darbuotojø veikla pri-
skiriama biomedicinos, technologiniø ir
socialiniø mokslø sritims. Iš viso agrariniø
mokslø sektoriuje dirba apie 6,1 proc. vi-
sø Lietuvos mokslo darbuotojø, tai maþ-
daug atitinka dabar þemës ûkio sukuria-
mo bendrojo vidaus produkto dalá. Taèiau
agrarinis mokslas nëra susijæs vien tik su
þemës ûkio gamyba, jis taip pat dalyvau-
ja kuriant bendràsias fundamentaliàsias
mokslo þinias, rûpinasi Lietuvos ekologi-
ne bûkle, kaimo plëtra, kraðtovaizdþiu.
Sunku rasti ribà tarp skirtingø moks-
lø srièiø, krypèiø ir ðakø. Kai kurias þe-
mës, maisto ir miðkø ûkio bei kaimo plët-
ros, energetikos problemas nagrinëja ir
kitos mokslo ir studijø ástaigos, su kurio-
mis glaudþiai bendradarbiauja þemës
ûkio mokslo ir studijø institucijos.
Kad þemës ûkiui reikalingas mokslas,
jau suprasta XIX a. pradþioje – Vilniaus
universitete 1803 m. ásteigta Þemës ûkio
katedra, vadovaujama profesoriaus My-
kolo Oèiapovskio. 1819–1932 m. ji ren-
12 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1
gë dvarø „uþvaizdus“ ir mokytojus pavie-
tø mokykloms. 1828 m. Pilaitëje prie Vil-
niaus ásteigtas Agronomijos institutas –
bazë studentø praktikoms ir pirmiesiems
mokslo eksperimentams. Joniðkëlyje
1810 m. ákuriama parapinë mokykla, ku-
rioje dëstomi þemës ûkio mokslo pagrin-
dai. Mokslo þiniø poreiká XIX a. pabaigo-
je – XX a. pradþioje pajuto ir dvarininkai
bei stambieji ûkininkai, kurie pradëjo telk-
tis á draugijas – 1897m. ákurta Raseiniø
apskrities gyvulininkystës draugija, o
1900m. – Kauno þemës ûkio draugija.
Draugijø nariai savo ûkiuose darë pir-
muosius augalø ir gyvuliø veisliø, auga-
lø træðimo, auginimo tyrimus, apibendrin-
davo jø rezultatus ir jais naudojosi. Pa-
stebëjus, kad tokia veikla nepakankama,
1902 m. Ukmergës apskrityje sudarytas
þemës ûkio bandymø komitetas, 1908 m.
ákurtas Kauno gubernijos þemës ûkio ty-
rimø skyrius su tyrimo stotimi Baisogalo-
je, o 1910–1917 m. Baisogaloje veikë ir
pirmoji þemës ûkio bandymø stotis. 1911
m. Dotnuvoje ákurta Kauno gubernijos
Piotro Stolypino vidurinioji þemës ûkio
mokykla su bandymø stotimi. Mokykla
per Pirmàjá pasauliná karà (1914 m.) bu-
vo evakuota á Tulos gubernijà.
Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ,
susimàstyta, kaip plëtoti Lietuvos þemës
ûká, nes vidutinis javø derlingumas tesie-
kë 5–6 cnt/ha, o ið karvës per metus bu-
vo primelþiama tik apie 1000 litrø pieno.
Todël 1919 m. Dotnuvoje ákurtas þemës
ûkio technikumas, kuris veikë iki 1927
metø. Kitas reikðmingas ávykis – 1922 m.
Dotnuvoje ákurta selekcijos stotis, kurio-
je ið Maskvos Timiriazevo þemës ûkio
akademijos sugráþæs ir vertingos selek-
cinës medþiagos parsiveþæs profesorius
Dionizas Rudzinskas pradëjo þemës ûkio
augalø selekcijà. Tais paèiais metais Kau-
no universitete atidaryti Agronomijos,
Miðkininkystës ir Veterinarijos skyriai.
1923 m. ákurta Dotnuvos bandymø sto-
tis. Taèiau to nepakako ir tuometiniai po-
litikai nutarë þemës ûkio technikumo ba-
zëje atidaryti atskirà aukðtàjà mokyklà –
Þemës ûkio akademijà Dotnuvoje.
Plëtojant gyvulininkystæ Lietuvoje 1936
m. ákurta Veterinarijos akademija. Tais pa-
èiais metais mokslo þiniø sklaidai, þemës
ûkio politikai formuoti, ryšiams tarp þem-
dirbiø stiprinti ásteigti Þemës ûkio rûmai
Kaune. Regioniniø þemës ûkio ir speciali-
zuotø augalininkystës moksliniø tyrimø ir
problemø sprendimui, mokslo þiniø sklai-
dai ir þemdirbiø konsultavimui 1927–1940
m. ákurtos 9 þemës ûkio bandymø stotys
(Joniðkëlio, Rumokø, Varënos, Radviliðkio,
Elmininkø, Alytaus, Samaliðkës, Upytës ir
Vytënø. Taip buvo suformuota veikianti þe-
mës ûkio mokslo ir studijø sistema, ku-
rios tikslai buvo rengti aukðtàjá iðsilavini-
mà turinèius þemës ûkio specialistus, vyk-
dyti nacionalinæ augalø selekcijà, atlikti ið-
samius dirvoþemio, augalininkystës, mið-
kininkystës, agrochemijos, gyvuliø mity-
bos, veterinarinius ir fitopatologinius tyri-
mus, raðyti pirmuosius vadovëlius, kny-
gas, monografijas lietuviø kalba, rûpin-
tis Lietuvos agrarine kultûra. Aktyvios
mokslo ir praktikos veiklos dëka augalø
ir gyvuliø produktyvumas nuo 1918 iki
1940 m. išaugo daugiau nei du kartus.
Nuo 1945 iki 1990 m. daugiausia dë-
mesio moksle buvo kreipiama á þemës
ûkio gamybos intensyvinimà, kartais ne-
paisant ir ekonomikos dësniø ar gamto-
saugos reikalavimø. Tyrimø tikslas buvo
melioruojant, kalkinant ir træðiant dirvas
panaudoti kuo didesnius plotus þemës
ûkio gamybai, kurti paþangias augalø au-
ginimo technologijas, plëtoti dirvoþemio
agrocheminius tyrimus, augalø selekci-
jà, intensyvinti gyvulininkystæ, tirti gyvu-
liø ir augalø ligas ir kenkëjus, kurti akty-
vias apsaugos nuo parazitiniø organiz-
mø priemones, t.y. siekti kuo didesnio au-
galø derliaus. Buvo reorganizuojamos ir
kuriamos naujos mokslo institucijos:
1946 m. ákurtas Lietuvos mokslø akade-
mijos Þemës ûkio institutas, 1947 m. Þe-
mës ûkio akademija ið karo metu su-
sprogdintø rûmø Dotnuvoje perkelta á
Kaunà, 1950 m. ákurti Lietuvos miðkø ins-
titutas Girionyse (Kauno r.) ir Lietuvos hid-
romelioracijos institutas Vilainiuose (Kë-
dainiø r.), 1952 m. Þemës ûkio institutas
reorganizuotas á Þemdirbystës ir dirvo-
þemio institutà Trakø Vokëje ir Gyvulinin-
kystës ir veterinarijos institutà Baisoga-
loje (Radviliðkio r.). 1956 m., atstaèius bu-
vusios Þemës ûkio akademijos rûmus ir
sujungus Dotnuvoje veikianèias selekci-
jos ir bandymø stotis, ákurtas Lietuvos
þemdirbystës institutas. Tais paèiais me-
tais Raudondvaryje (Kauno r.) ákurtas Lie-
tuvos mechanizacijos ir elektrifikacijos
institutas, 1958 m. Kaune – Sàjunginio
sviesto ir sûriø instituto Lietuvos filialas,
1959 m. Vilniuje – Þemës ûkio ekonomi-
kos institutas, o 1960 m. Kaiðiadoryse –
Lietuvos veterinarijos institutas bei Þem-
dirbystës instituto bandymø stotys Dûkð-
te (Ignalinos r.) ir Kaltanënuose (Ðilalës
r.), 1987 m. Þemdirbystës instituto Vytë-
nø bandymø stoties bazëje – Lietuvos so-
dininkystës ir darþininkystës institutas.
Nauji þemës ûkio institutai buvo kuriami
ne Lietuvos didmiesèiuose, bet regionuo-
se, daugiausia iðlikusiø dvarø bazëje, sie-
kiant labiau suartinti þemës ûkio mokslà
su gamyba. Nors didelë struktûra turëjo
tarnauti tarybinei þemës ûkio politikai, ta-
èiau ir tuo laikotarpiu dauguma þemës
ûkio mokslo darbuotojø sugebëjo iðlikti
objektyvûs, dalyvavo tarptautinëse kon-
ferencijose, studijavo uþsienio literatûrà,
teikë tik mokslo rezultatais pagrástas re-
komendacijas ir prieðinosi ið Maskvos at-
einantiems vajams, tokiems kaip koksa-
gizo, kukurûzø auginimo, Lysenkos te-
orijos taikymo selekcijoje ir kitiems, nors
uþ tai bûdavo barami ar net baudþiami.
Naujas etapas þemës ûkio moksle
prasidëjo Lietuvai paskelbus nepriklau-
somybæ. 1991 m. mokslo institutai ið Þe-
mës ûkio ministerijos perëjo Ðvietimo ir
mokslo ministerijos þinion, aukðtosios
mokyklos tapo universitetinëmis. Moks-
lininkai ásijungë á tarptautines programas
ir projektus, tyrimai tapo fundamentales-
ni, o jø rezultatai pradëti skelbti tarptauti-
niuose mokslo þurnaluose. Pavyzdþiui,
2006 m. ðalies þemës ûkio mokslo ir stu-
dijø institucijos aukðèiausio lygio ISI WOS
duomenø bazëje esanèiuose mokslo þur-
naluose paskelbë 72 mokslinius straips-
nius, ISI ir kitose tarptautiniø duomenø
bazëse esanèiuose þurnaluose – 539
straipsnius, iðleido 14 monografijø, áre-
gistravo 14 naujø augalø veisliø Europos
bendruosiuose kataloguose. Aukštà þe-
mës ûkio mokslo lygá patvirtina ir per pas-
taràjá deðimtmetá agrariniø mokslo atsto-
vø gautos 6 Lietuvos valstybinës mokslo
premijos, dalyvavimas ES mokslo ben-
drosiose programose, Valstybinëse
mokslo, Lietuvos valstybinio mokslo ir
studijø fondo aukðtøjø technologijø, pri-
oritetiniø krypèiø, ministerijø uþsakomo-
siose ir kitose programose.
Nepaisant mokslo institucijø priklau-
somybës, jos glaudþiai bendradarbiau-
ja su Þemës ûkio, Aplinkos, Ûkio ir kito-
mis ministerijomis, verslo ir ûkio subjek-
tais. Mokslo rezultatai skleidþiami minis-
terijø organizuojamuose seminaruose,
konferencijose, þemdirbiø mokymuose,
rengiant mokslo leidinius, knygas, vado-
vëlius, þinynus, dalyvaujant Lietuvos þe-
mës ûkio konsultavimo tarnybos, Þemës
ûkio rûmø, Ûkininkø sàjungos, Þemës
ûkio bendroviø asociacijos, privaèiø kom-
panijø konferencijose ir seminaruose.
Sunku viskà iðvardyti ir suskaièiuoti, bet
vien tik 2005m. þemës ûkio mokslo dar-
buotojai 4 specializuotose þemës ûkio
periodiniuose leidiniuose („Ûkininko pa-
tarëjas“, „Valstieèiø laikraðtis“, „Mano
ûkis“ ir „Þemës ûkis“) paskelbë 349
straipsnius, per kuriuos pateikë operaty-
viausios informacijos vartotojams. Kitas
informacijos sklaidos bûdas – nuolatinës
þemës ûkio parodos: Agrobalt, KÀ pa-
sësi..., Agropanorama, Agrovizija ir kt.,
specializuotos radijo ir televizijos laidos.
Þemës ûkio, kaip ir kitiems mokslams,
bûdingos nuolatinës reformos, kai dis-
kutuojama, kur turi krypti moksliniai tyri-
mai ir kas dabar svarbiausia: fundamen-
tiniai ar taikomieji tyrimai, technologinë
plëtra, mokslas pagal Lietuvos ûkio po-
reikius ar jo sklaida. Manome, kad vis-
kas yra svarbu, taèiau, vertinant mokslo
ir studijø institucijø rezultatus, nereikëtø
taikyti vienodø standartø tiksliøjø moks-
lø ir þemës ûkio mokslø atstovams, o rei-
këtø atsiþvelgti á ðiø institucijø pagrindi-
næ misijà, tikslus ir uþdavinius.
Galima bûtø daug vardyti, kà nuveikë
þemës ûkio srities mokslo darbuotojai, ko-
kius tyrimus atliko, kokiø rezultatø pasie-
kë, bet svarbiau màstyti ir planuoti, kokie
tyrimai aktualûs ateityje, kà mokslo dar-
buotojai turëtø daryti, kad duotø kuo dau-
giau naudos ðaliai ir pateisintø mokesèiø
mokëtojø lëðas. Agrariniai mokslai yra la-
bai priklausomi nuo sektoriaus – Þemës,
maisto ir miðkø ûkio bei kaimo plëtros per-
spektyvø. Europos þemës ûkio plaèiàja
prasme modelis – konkurencingas þemës
ûkio sektorius, aplinkai draugiðkas ûkinin-
kavimas, kokybiðki ir saugûs produktai,
kraðtovaizdþio iðsaugojimas ir turtinimas,
tvari þemës ûkio ir kaimo ekonomika, su-
balansuota regionø plëtra, maþëjantis
ûkio neigiamas poveikis aplinkai pasauli-
niu mastu. Ðiam modeliui ágyvendinti bû-
tinos inovacijos, kuriomis siekiama geres-
nës produkto ir paslaugos kokybës ir pla-
tesnio asortimento, naujø rinkø, didesnio
darbo naðumo, moderniø gamybos tech-
nologiniø procesø, maþesniø energijos ir
þaliavø sànaudø, maþesnio kenksmingo
poveikio aplinkai.
Naudodamiesi paþangiais biotechno-
logijos ir selekcijos metodais mokslo dar-
buotojai kuria augalø veisles ir gyvuliø
linijas, kuriø auginimas reikalauja maþes-
niø sànaudø. Naujos modernios maþes-
niø kaðtø reikalaujanèios þemës dirbimo,
augalø ir gyvûnø auginimo ir prieþiûros,
maisto perdirbimo ir pakavimo technolo-
gijos leistø sukurti saugius ir didelæ pridë-
tinæ vertæ turinèius produktus. Rinkoje di-
dëjant maisto produktø pasiûlai ir maþë-
jant paklausai, atsiranda galimybiø auginti
ne maisto paskirties þemës ûkio produk-
cijà – þaliavas pramonei ir energetikai.
Inovacijas ir naujas technologijas kurti
galima mokslui glaudþiai bendradarbiau-
jant su verslo partneriais ir vartotojais. Tai
ðiuo metu skatina Ðvietimo ir mokslo,
Ûkio, Þemës ûkio ir kitos ministerijos. Vie-
nas ið inovacijø skatinimo bûdø yra na-
cionalinës technologinës platformos
(NTP). Þemës ûkio ir mokslo institucijos
kartu su verslo partneriais ir ûkio subjek-
tais aktyviai kuria ar dalyvauja maisto
ûkio, ateities augalø, gyvûnø sveikatin-
gumo ir gerovës, biotechnologijø, miðkø
sektoriaus, biomasës ir biokuro gamy-
bos, biodegalø NTP veikloje. Ðiuo metu
rengiamos NTP vizijos, strategijos, moks-
liniø tyrimø programos. Á ðias platformas
susitelkæ partneriai turëtø kurti sveiko ir
kokybiško maisto, maisto specifinëms
vartotojø grupëms, geros kokybës ir tva-
raus paðaro, biomedþiagø ir biochemi-
jos produktø bei biomasës, biodegalø ir
bioenergijos gamybos technologijas. Na-
cionaliniø technologiniø platformø veik-
los sëkmë, o kartu ir inovacijos priklau-
sys nuo verslo ir mokslo partneriø akty-
vumo ir valstybiniø institucijø paramos.
Ávertinant dabartinæ Lietuvos þemës,
maisto ir miðkø ûkio bei kaimo plëtros
bûklæ ateityje tyrimai turëtø plëtotis ðio-
mis kryptimis: genomika ir moderni mo-
lekulinë biologija augalø ir gyvûnø selek-
cijai ir naujoms technologijoms; genetið-

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1 13

kai modifikuotø organizmø naudojimo
privalumø ir rizikos ávertinimas; bioávai-
rovës ir augalø, gyvûnø bei mikroorga-
nizmø genofondo apsauga bei racio-
nalus naudojimas; maisto kokybë ir
sauga (maisto sauga dabar svarbiau uþ
kokybæ); natûraliø ištekliø racionalus
naudojimas ir jø apsauga; natûraliø
pluoðtø paieðka, auginimas ir ávairiapu-
sis naudojimas; atsinaujinanèiø energi-
jos ðaltiniø paieðka; nenaðiø þemës ûkio
plotø apþeldinimas miðku; naujø þemës
ûkio technologijø kûrimas bei senøjø
esminis keitimas besikeièianèioje aplin-
koje; kraðtovaizdþio iðsaugojimas, kû-
rimas ir ávairinimas; regioninë ðalies ir
kaimo vietoviø plëtra, kaimo turizmas,
daugiafunkcinis þemës naudojimas;
globalizacija ir rinkos pokyèiø tyrimas;
bendrosios ES þemës ûkio politikos áta-
ka kaimo plëtrai; tausojanèios ir orga-
ninës þemdirbystës plëtros galimybës,
bioterorizmo galimybës ir prevencija,
biosauga; rizikos veiksniø analizë; in-
fekciniø augalø ir gyvûnø ligø plitimo
modeliavimas ir jø prevencija; þemës
ûkio informaciniø sistemø kûrimas.
Ypaè svarbu stebëti ir tirti globaliniø
klimato pokyèiø átakà þemës ûkiui ir ap-
linkai. Lietuvai reikia išnaudoti situacijà,
kai Vidurþemio jûros ir Pietø Europos ða-
lyse baiminamasi, kad dël ðiltëjanèio kli-
mato ir daþnëjanèiø sausrø kai kuriø þe-
mës ûkio augalø ir gyvuliø auginimas ga-
li bûti perspektyvesnis ðiauriniuose Eu-
ropos regionuose, t.y. Baltijos ir Skandi-
navijos ðalyse. Pastarøjø metø neápras-
tai ðiltos ir sausos vasaros, ðvelnios þie-
mos ir vëlyvos pavasario ðalnos Lietu-
voje verèia galvoti apie dirvos drëgmës
reþimo palaikymà ir racionalø jos nau-
dojimà, naujø augalø rûðiø ir veisliø au-
ginimà, bioávairovës pasikeitimà, naujø
augalø ir gyvûnø patogenø ir kenkëjø at-
siradimà ar epidemijas, dirvos degrada-
cijà ir miðkø nestabilumà, taip pat ir apie
galimas socialines pasekmes.
Suprantama, tiek daug problemø
gali spræsti tik kooperuotas tarp ávairiø
ðakø, krypèiø ir srièiø mokslas. Þemës
ûkio mokslà tapti tarpdisciplininiu ska-
tina ir ES bendrosios ir Lietuvos moks-
lo programos.
Reikalavimai þemës ûkio mokslo dar-
buotojams kasmet didëja, taèiau 2000–
2002 m. þemës ûkio mokslo ir studijø
institucijø finansavimas, palyginti su
1999 m., sumaþëjo 35 procentais. Nors
skelbiama, kad per pastaruosius 6 me-
tus ðalies biudþetas padvigubëjo, 2007
m. biudþeto subsidijos agrariniam moks-
lui ir studijoms nesiekia 90 proc. paly-
ginti su 1999 metais. Esant tokiai situa-
cijai mokslo darbuotojø skaièius per pas-
taràjá deðimtmetá sumaþëjo 40 proc.,
14 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1
nors Europos Sàjungoje siekiama tyrë-
jø skaièiø padvigubinti. Taèiau kai vyks-
ta mokslo ir studijø reformos, þiniasklai-
doje vis pasirodo kaltinimø, kad moksli-
ninkai ir dëstytojai neefektyviai dirba, ne-
atnaujinama mokslo ir studijø institucijø
eksperimentinë bazë, o doktoranto sti-
pendija nedaug didesnë uþ minimalià
algà, magistrantûros studijas baigæ ab-
solventai nemato perspektyvø savo gy-
venimà paskirti mokslui.
Tuo tarpu mokslo darbuotojams ke-
liama daug uþdaviniø – jie turi vykdyti
fundamentinius ir taikomuosius tyrimus,
dalyvauti tarptautinëse ir ES mokslo
programose, LVMSF aukðtøjø techno-
logijø, prioritetiniuose ir mokslininkø
grupiø projektuose, rengti aukðto lygio
mokslines publikacijas, monografijas,
knygas, vadovëlius, dalyvauti studijø
procese, rengti doktorantus, vykdyti
mokslines programas ministerijø ir ûkio
subjektø uþsakymu, kurti konkurencin-
gas, þinioms imlias technologijas ir pro-
duktus, diegti mokslo naujoves ámonë-
se ir ûkiuose, populiarinti mokslà þi-
niasklaidoje, panaudoti ES struktûrinius
fondus, teikti paslaugas, konsultacijas,
atlikti ekspertizes, dalyvauti formuojant
þemës ûkio politikà, rengiant ástatymus,
projektus, normatyvinius dokumentus,
bûti þemës ûkyje naudojamø produktø
ekspertais, atstovauti Lietuvai tarptau-
tiniuose ir dviðaliuose projektuose. At-
rodo, kad kai kuriø funkcijø galima bû-
tø ir atsisakyti ar pasirinkti prioritetus,
bet tai neleidþia daryti mokslo ir studijø
institucijø finansavimas, kuris tenkina
50–60 proc. minimaliø poreikiø. Tenka
imtis kad ir menkai apmokamø darbø.
Bet ar uþteks jëgø viskam?
2006 m. lapkritá vykusioje LMA ir
LÞÛM sesijoje švietimo ir mokslo minist-
rë Roma Þakaitienë pripaþino, kad „di-
dþiausias mokslininkø rûpestis – eks-
perimentinë bazë“, ir pareiðkë viltá, „kad
ði problema ið esmës spræsis 2007–
2013 metø finansinëje perspektyvoje –
tada nemaþa ES finansiniø iðtekliø nu-
matoma skirti mokslui ir ypaè jo infra-
struktûrai“. Tai dþiugi naujiena moksli-
ninkams, taèiau ar tik Europos Sàjun-
gos lëðomis turime spræsti ðià proble-
mà, ar mûsø valstybë jau dabar negali
skirti bent kiek daugiau lëðø bûtinai
aparatûrai ir árangai ásigyti?
Taèiau mokslininkai yra optimistai,
tiki, kad artimiausioje ateityje materiali-
nës ir finansinës problemos bus ið-
spræstos, ir yra pasirengæ aktyviai dirb-
ti, kad didëtø Lietuvos þemës, maisto ir
miðkø ûkio sektoriaus konkurencingu-
mas, regionø ir kaimo plëtra.

– tai graþus mokslo, mokymo ástaigø, ûkiø
Juridiniø
subjektø vieta
Jeronimas
KRAUJELIS
LÞÛB asociacijos
prezidentas
Masiðkai þemës ûkio bendrovës buvo
registruotos 1991 m. rudená – 1992 m. pa-
vasará. Svarbiausias tikslas steigiant ben-
droves tada buvo iðsaugoti stambius, mili-
jonus kainuojanèius gamybinius objektus,
infrastruktûrà þemës ûkio gamybinei ir ko-
mercinei veiklai. Deja, daug kas buvo su-
naikinta. Pirmøjø metø veiklos metines apy-
skaitas sudarë 4234 ÞÛB. Iðlikusios ir da-
bar veikianèios 542 ÞÛB, AB, UAB pava-
sará minës 15-os metø jubiliejø. Toká pat ju-
biliejø rengiasi paþymëti ir Lietuvos þemës
ûkio bendroviø asociacija, ásteigta paslap-
èiomis 1992 m. birþelio 30 dienà.
Per tà laikotarpá ÞÛB ástatymas buvo
taisytas 18 kartø. 2001 m. geguþës 17 d.
priimta nauja ástatymo redakcija. Tuo ku-
riam laikui buvo „uþkonservuotos“ galimy-
bës materialiai alinti neblogai dirbanèias
bendroves. Pakeistas principas – „vienas
narys – vienas balsas“ kitu principu „vie-
nas narys turi tiek balsø, kiek turi pajinio
ánaðo“ – suteikë stabilumo, paskatino, pa-
sitelkus mokslo þinias, uþsienio patirtá, tech-
nikos laimëjimus, spartinti gamybos mo-
dernizavimà, didinti konkurencingumà.
Þemës ûkio bendrovës ir kitos þemës
ûkio ámonës – ryðkûs prekiniai ûkiai. 2005
m., naudodamos apie 11,8 proc. þemës
ûkio naudmenø, jos nuo visø supirkimø
pardavë: grûdø – 42,1 proc.; rapsø – 38,7
proc.; cukriniø runkeliø – 38,1 proc.; vai-
siø – 52,3 proc.; gyvuliø ir paukðèiø – 67,1
proc.; pieno – 16,8 procento.
Bendrovës sudaro nedidelæ pieno su-
pirkimø dalá, taèiau 2005 m. uþ natûralaus
pieno kilogramà (be iðmokos) jos suge-
bëjo gauti 90 ct, o smulkiesiems pieno
gamintojams mokama pusë to. Tai geras
pavyzdys, kà, kompleksiðkai susitelkus,
ir Lietuvoje galima padaryti. Ðis pavyzdys
 1991m. balandþio 16 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos þemës ûkio
bendroviø ástatymas. Taip atsirado teisinis pagrindas masiðkai steigtis
ûkininkø ûkiams, þemës ûkio bendrovëms ir kità statusà turintiems ûki-
niams subjektams, privatizuojant kolûkiø ir tarybiniø ûkiø turtà. Pabrëþiu,
kad buvo padëti teisiniai, bet ne ekonominiai mokslo iðmintimi pagrásti
pamatai. Gaila, kad daugelis mokslo protø tada tylëjo.
perspektyvos
ir
þemës ûkyje
specialistø, vadovø, savivaldos organiza-
cijø bendrø pastangø lydinys.
Asociacija visada naudojosi mokslo
institutø, mokymo ástaigø sukauptomis þi-
niomis ne tam, kà ir kaip ðiandien daryti,
bet pirmiausia tam, kà ir kaip reikës daryti
maþiausiai po 3–5 metø. Todël pasisekë
padëti neblogus pagrindus, kurie jau da-
bar duoda rezultatø. Tai rodo bendrosios
þemës ûkio produkcijos apimèiø pokyèiai
2005 m. lyginant su 2000 metais. Visuo-
se ûkiuose jie didesni 11,5 proc., ûkinin-
kø ir ðeimos ûkiuose – 1,9 proc., o þemës
ûkio bendrovëse ir kitose ámonëse – 47,5
procento. Jei ne praëjusiais metais patirti
didþiuliai þiemos ðalèiø ir vasaros saus-
ros nuostoliai, galima bûtø skelbti dar ge-
resnius 2006 m. rezultatus.
ÞÛB ir kitos þemës ûkio ámonës dir-
bo pelningai. Rentabilumas be iðmokø
2003 m. buvo 13,4 proc., 2004 m. – 11,5
proc., 2005 m. – 10,6 procento.
Per pastaruosius keletà metø ÞÛB pa-
suko gamybos modernizavimo keliu,
naudodamos ES ir valstybës paramà. To-
dël kasmet jø turtas, atskaièius nusidë-
vëjimà, didëjo. Turto padidëjimas per me-
tus 2003 m. buvo 16,5 proc., 2004 m. –
28,4 proc., 2005 m. – 30 procentø. Turtui
didëti átakos turëjo suaktyvëjæs skolinima-
sis ir paskolø garantijos. Praëjusiø metø
pradþioje bendrovës buvo pritraukusios
266 mln. Lt kredito ástaigø lëðø (visi kiti
ûkiai – 287 mln. Lt). Kas antras kredito
litas paskolintas su valstybës garantija.
Þemës ûkio mokslo laimëjimus sten-
giamasi paskleisti ne tik bendrovëse, bet
ir kredito ástaigose. Gerà idëjà ágyvendi-
na Þemës ûkio paskolø garantijø fondas
– organizuoja bankininkø dienas laukuo-
se ir fermose. Tokie renginiai jau vyko Dot-
nuvoje ir Babtuose. Lietuvos þemdirbys-
tës institute kredito ástaigø darbuotojams
buvo pristatyta Lietuvos augalininkystës
dabartis ir vizija mokslininkø, valstybës ins-
titucijø darbuotojø suvokimu, susipaþinta
su Þemës ûkio konsultavimo tarnyba, kaip
tarpininku tarp mokslo ástaigos ir þemdir-
bio ûkio, bandymø laukuose susipaþinta
su ateities augalø veislëmis. UAB „Dotnu-
vos projektai“ kredito ástaigø darbuotojai
pamatë modernià þemës ûkio paslaugø
ámonæ. Panaði schema taikyta ir Lietuvos
sodininkystës ir darþininkystës institute.
Tai daug prisidëjo ir dar prisidës prie to,
kad þemës ûkis komerciniams bankams
bûtø objektyviai suprantamas ir vertina-
mas. Tai plaèiau atveria duris naujoms di-
desnëms investicijoms. O kai atsiranda
investicijos, mokslas tampa bûtinas.
2003–2006 m. bendrovëse sparèiau-
siai buvo atnaujinama technika ir árengi-
mai – paþangiø technologijø pagrindas.
Skaièiuojant vienam hektarui, 2006 m.,
palyginti su 2003 m., ðio turto buvo dau-
giau 64 proc., o vienam darbuotojui – net
95 procentais. Tai teisinga kryptis. Taèiau
vis daugiau bendroviø labai skausmin-
gai susiduria su kita problema – þmoniø,
sugebanèiø patikimai dirbti su ðia tech-
nika, trûkumu. Nebëra ir sistemos, kur
juos parengti, kur jiems tobulintis. Kol kas
gelbëja firmos, parduodanèios technikà.
Atnaujinus technikà ir ádiegus naujas
technologijas, per dvejus metus darbo
naðumas padidëjo beveik 27 procentais.
Dabar vienam darbuotojui per metus ten-
ka daugiau kaip 53 tûkst. Lt pardavimø
pajamø. Darbo iðlaidø dalis, palyginti su
visomis iðlaidomis, nëra didelë ir dauge-
lyje ðakø ji maþëja.
Sparèiai didëjo iðlaidos materiali-
niams iðtekliams (javams jos iðaugo be-
veik 25 proc., rapsams – 22 proc., kar-
vëms – 27 proc.), taèiau, skaièiuojant vie-
nam hektarui ar vienam gyvuliui, jos yra
3–4 kartus maþesnës nei Danijos ar kai
kuriø kitø ðaliø ûkininkø. Deja, mûsø ben-
drovëse tiek pat kartø maþesnës ir paja-
mos. Veikia seniai tradiciniame þemës
ûkyje þinomas dësnis – daugiau duosi
þemei, daugiau ir ji gràþins.
Asociacija artimiausiems 5 metams
formuluoja uþdaviná – kaip þemës ûkio
bendrovëms pasiekti Danijos ar Ðvedi-
jos, kai kuriø Vokietijos þemiø tradicinio
þemës ûkio intensyvumo lygá. To pasie-
kusiø bendroviø jau yra. Pvz., „Draugys-
tës“ ÞÛB Pasvalio rajone. Praëjusiais pro-
duktyvumo kontrolës metais ið 458 kar-
viø vidutiniðkai primelþta po 8315 kg 4,5
proc. riebumo ir 3,58 proc. baltymingu-
mo pieno. Yra bendroviø, ið 1000 ha ir
didesnio ploto prikulianèiø po 6–7 tonas
grûdø, ið 200–300 ha rapsø – po 3–4 to-
nas. Suprantama, normaliais metais. No-
rint to pasiekti ir kitose bendrovëse, dar-
bø uþteks ir mokslininkams, ir praktikams.
Pagrindinis intensyvinimo tikslas –
kad þmonës turëtø daugiau darbo paja-
mø. Dabar per metus vienam darbuoto-
jui iðmokame po 8424 litus darbo uþmo-
kesèio ir dar po 2829 litus valstybinio so-
cialinio ir sveikatos draudimo ámokø, ku-
rios gamybos iðlaidas padidina 4,6 pro-
cento. Tai maþas atlyginimas. Kad jis bû-
tø dvigubai didesnis – bûtina moderni-
zuoti gamybà. Tam reikia daugiau inves-
tuoti. O tam bûtinas pelnas ir parama.
Asociacija atidþiai seka, kas ið ben-
droviø veiklos lieka þmonëms kaime ir
kas atitenka kitiems. 2005 m. 330 ben-
droviø duomenimis vienam hektarui þe-
mës ûkio naudmenø teko 3071 Lt paja-
mø kartu su tiesioginëmis iðmokomis.
Darbo uþmokesèiui iðleista 563 Lt, pirk-
tiems iðtekliams (tràðoms, degalams, ap-
saugos priemonëms ir kt.) – 1914 Lt. Pel-
no liko 594 Lt. Taigi kaimui 1 ha davë tik
1157 Lt. Todël, norëdamos sau uþdirbti
1 Lt, bendrovës sudaro galimybæ kitiems
uþdirbti 1,65 Lt. Manau, kad visiðkai ne-
teisûs tie, kurie sako, kad þemës ûkis yra
naðta ðalies ekonomikai. Tuo labiau þe-
mës ûkio bendrovës ir kitos þemës ûkio
ámonës. Ið pateiktø duomenø matyti, kad
jos turi neblogas galimybes skolintis ir
panaudoti investicinæ ES paramà.
2006 m. Seimui priëmus labai nepa-
lankø Þemës ásigijimo laikinàjá ástatymà, ap-
ribojantá turëti nuosavos þemës ne daugiau
kaip 500 ha, buvo suduotas smûgis þe-
miau juosmens tokioms intensyvioms ben-
drovëms, kaip „Grûduva“, „Papilë“, „Þvir-
blonys“, „Draugystë“, ir ðimtui kitø. Mes ið-
platinome visoms bendrovëms Seimo na-
riø ir partijø sàraðus, kaip kas balsavo ar
balsavo „kojomis“. Mes tai vertiname kaip
naujà ásitvirtinusiø bendroviø ardymo pro-
gramà. Ar tai sàmoningai padaryta, paro-
dys parengto naujos redakcijos Þemës
ûkio bendroviø ástatymo priëmimo eiga,
2007–2013 m. naujo finansinio laikotarpio
paramos ribojimø logiðkumas.
Ið mokslo visada reikalavome dau-
giau. Taèiau bûkime teisingesni. Daug
mokslo mes nepanaudojame. Daug
mokslui esame skolingi. Manau, kad
Mokslø akademijos sesija Þemës ûkio mi-
nisterijoje padës daug kà iðtiesinti, paspar-
tinti. Þemës ûkio bendrovës ir kitos þemës
ûkio ámonës turi, palyginti su smulkiais
ûkiais, geresniø perspektyvø iðsilaikyti ES
rinkoje. Tuo labiau, kad jose dirva mokslo
þinioms, technikos naujovëms, paþan-
gioms technologijoms paruoðta ir imli.


Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1 15
 Pabaiga.
Pradþia 2006 m. Nr. 12
Prof. habil. dr. Petras PUNYS
Lietuvos þemës ûkio universitetas,
doc. dr. Bronislovas RUPLYS
Lietuvos þemës ûkio universitetas,
habil. dr. Jonas JABLONSKIS
M Lietuvos energetikos institutas
aþosios ir vidutinës upës. Daugu-
ma tvenkiniø, árengtø prieð 25–30 metø
ir vëliau, buvo skirti ne hidroenergetikai,
o kitiems tikslams (þemëms drëkinti, ero-
zijai valdyti, rekreacijai ir kt.). Ðiose upë-
se krovininë laivyba negalima, iðskyrus
maþøjø laiveliø. Ðiems, kaip ir migruojan-
èiosioms þuvims praleisti, uþtvankos pri-
valo turëti specialias pralaidas.
Pastaruoju metu pleèiasi kaimo turiz-
mo, ávairûs rekreacijos centrai. Vandens
telkiniai – viena ið pagrindiniø atrakcijø.
Ne iðimtis ir tvenkiniai.
Ðalyje yra gausybë senø ir apgriuvu-
siø uþtvankø, buvusiø vandens malûnø,
kurie ne tik neteikia naudos, bet ir kelia
grësmæ aplinkai. Jos uþkerta kelià þu-
vims, gadina kraðtovaizdá ir kelia pavojø
þmoniø saugumui. Gargþdø mieste Mini-
joje yra senos hidroelektrinës griuvenos
(3 pav.). Upë paskelbta ichtiologiniu (þu-
vø) draustiniu, todël jokiø uþtvankø staty-
ba ar atstatymas nëra galimas. Ði uþtvan-
ka yra didþiulë kliûtis nutekëti potvyniams,
kuriais pasiþymi Minija. 2005 m. rugpjû-
èio vidurio liûèiø sukeltas potvynis buvo
apsëmæs greta esanèias sodybas. Ðito
nebûtø atsitikæ, jei uþtvanka bûtø sutvar-
kyta. Analogiðkas atvejis – Siesarties uþ-
tvankos griuvësiai (Ukmergës raj.), kur
ðios vietovës þemës ploto savininkas jau
6 metai negauna leidimo statybai. Gam-
tos sergëtojø motyvai – pakenks þuvims,
sugadins kraðtovaizdá. Be abejo, vieðas
interesas – iðsaugoti þuvø populiacijas pri-
valo bûti ginamas, taèiau ne aklai.
Ðalyje nustatyta apie 80 panaðios ir ge-
resnës bûklës uþtvankø þuvø migracijos at-
þvilgiu svarbiose upëse ir ateityje numato-
ma jas paðalinti. Minëtiesiems darbams at-
likti bus naudojamos biudþeto lëðos. Uþ-
tvankø statytojai yra pasirengæ atstatyti bu-
vusias jëgaines savo lëðomis, numatant rei-
kiamas aplinkosaugos priemones.
Apie uþtvankø avarijas
Uþtvankos, kaip ir kiti inþineriniai sta-
tiniai, projektuojamos ir statomos taip,
Uþtvenktos upës: nauda ar
16 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1
3 pav. Gargþdø HE griuvësiai (Minijos upës ichtiologinis draustinis)
kad su nustatyta atsarga bûtø pastovios,
stiprios, kuo maþiau deformuotøsi ir sto-
vëtø numatytà laikà. Dabartiniø svarbiø-
jø uþtvankø avarijø tikimybë yra labai ma-
þa, – kartas per 10 000 metø.
Kiekviena uþtvanka yra savaip unika-
li. Ji remiasi á upës vagos, slënio bei slë-
nio ðlaitø gruntus, kurie susidaræ ledynø
ir poledyninio laikotarpio procesø metu,
labai ávairûs ir ávairiausiai susisluoksnia-
væ. Todël vos ne kiekviename kvadrati-
niame metre (o daþnai – ir decimetre) ap-
tinkamos skirtingos uþtvankos pagrindo
ypatybës, nuo kuriø iki 12 proc. priklau-
so uþtvankos pastovumas, tvirtumas ir t.t.
Svarbiausia tai, kad uþtvankos, kaip
inþineriniai statiniai, nuolatos kontaktuo-
ja su vandeniu. Jis veikia uþtvankà me-
chaniðkai, fiziðkai, chemiðkai ir biologið-
kai labai savitais deriniais ir lygiais.
Vienas pavojingiausiø poveikiø yra uþ-
tvankos (tvenkinio) vandens persiliejimas
per þemiø uþtvankos virðø, dël kurio pa-
saulyje yra ávykæ apie 15 proc. avarijø. To-
kiais atvejais iðplaunama kokia nors sil-
pnesnë uþtvankos dalis ir per jà iðsiverþia
tûkstanèiai ir milijonai kubiniø metrø pa-
tvenkto vandens. Tekëdamas plaèiai ir di-
deliu greièiu, ðis vanduo suniokoja deðim-
tis kilometrø upës slënio teritorijos þemiau
uþtvankos, pasiglemþia þmoniø gyvybiø.
Ðitokios avarijos prieþasèiø gali bûti
keletas. Viena jø – neprognozuoto dydþio
upës potvynis, didesnis uþ Lietuvoje pa-
siteisinusià vieno-dviejø ðimtmeèiø (0,5–
1 proc.) tikimybæ ir suprojektuotosios po-
tvyniø vandens pralaidos pralaidumà.
Jau yra duomenø, kad ðiltëjant klimatui
tokie pavojai dar labiau ryðkëja.
Kita ðitokios avarijos prieþastis gali
bûti potvyniø vandens pralaidos prieþiû-
ros stoka, pvz., ðachtinës potvyniø van-
dens pralaidos grotø uþsikimðimas plûd-
menimis (þabais, þole ir pan.), uþdoriø
valdymo sutrikimai ir t.t.
Labai savitas ir grësmingas patvenk-
to vandens poveikis þemiø uþtvankai eg-
zistuoja dël to, kad vanduo sunkiasi (fil-
truojasi) per uþtvankos masyvà, pagrin-
dà, ðonus, palei vandens pralaidos ele-
mentø ðonus bei dugnà ir gali prasiverþti
sutelktine tëkme, iðplauti uþtvankos dalá.
Pasekmës tokios pat, kaip ir vandeniui
persiliejant per uþtvankos keterà. Ne ma-
þiau grësmingas ir dël vandens sunkimo-
si susidarantis uþtvankos þemutinio ðlai-
to ámirkimas. Dël to labai sumaþëja ðlaito
pastovumas, dalis jo nuðliauþia, o likusio-
ji uþtvankos dalis nebeatlaiko patvenkto-
jo vandens slëgio jëgos. Dël viso to pa-
saulyje ávyko iki 29 proc. avarijø. Þinoma
ir daugiau uþtvankø avarijø atvejø ir jø
(daþnai labai savitø) prieþasèiø.
Kai kurie þemiø uþtvankø avarijø pa-
vyzdþiai:
1. Dël vandens persiliejimo per uþ-
tvankos keterà buvo paplautos Brazili-
jos uþtvankos: Euklides da Kinèa 63 m
aukðèio ir Armando di Sales Oliveira 32
m aukðèio (1977 m.), Indijos Macchu II
26 m aukðèio (1972), Lietuvos Padvariø
Burðtino apie 6 m aukðèio uþtvanka prie
Kretingos (2005).
2. Dël ávairiø geofiltracijos reiðkiniø bu-
vo paplautos uþtvankos: JAV Titono (Te-
ton) 93 m aukðèio (1976), Lietuvos Vy-
giø (Gynios) 9 m aukðèio (1975), abi kà
tik uþpildþius tvenkinius, Lietuvos Ðauko-
to 11,6 m aukðèio (1997) (4 pav.).
Uþtvankø avarijos – tai ir dideli mate-
rialiniai nuostoliai (pvz., Titono uþtvankos
apie 500 mln. doleriø), o neretai – ir þmo-
niø þûtys (Macchu II atveju apie 2000 þmo-
niø). Laimë, kad Lietuvos uþtvankø avari-
jos þmoniø aukø nëra pareikalavusios.
Viso pasaulio hidrotechnikai ir greti-
 mø specialybiø atstovai intensyviai dir-
ba kurdami teorijas ir praktinius, tarp jø
normatyvinius, dokumentus uþtvankø pa-
vojaus rizikai ávertinti, jø saugai padidin-
ti. Paþangiø valstybiø (JAV, Jungtinës Ka-
ralystës, Rusijos, Latvijos (!) ir kt., deja,
ne Lietuvos) valdþios organai net ástaty-
miðkai reglamentuoja uþtvankø saugà.
Uþtvankø statybos draudimø
poveikis vandens ûkiui ir kitø verslø
plëtrai
Ðalyje galiojantys labai grieþti aplin-
kosauginiai uþtvankø statybos suvarþy-
mai neleidþia efektyviai plëtoti perspek-
tyvø vandens ûkio sektoriø ir su tvenki-
niais susijusiø aplinkiniø verslø.
Hidroenergetikai. Lietuvos upës, ne-
paþeidþiant ið esmës upiø ekologinës bûk-
lës, realiai gali tenkinti 10–15 proc. ðalies
elektros energijos poreikiø. Dël esamø
draudimø jie sumaþëjo iki 1 procento.
Maþiesiems hidroenergijos ištekliams.
Iki ðiol, atsiþvelgiant á saugomas teritori-
jas, kuriose negalima uþtvankø statyba,
jø iðtekliai sudarë apie 290 mln. kWh/
metus, arba 14 proc. teoriniø iðtekliø. Uþ-
draudus jø beliko 126 mln. kWh/metus,
arba 5 proc. teoriniø iðtekliø. Palyginimui,
ES senbuviø ðaliø ði upiø energija siekia
25–35 proc. Panaðus procentas yra ir
naujosiose ES šalyse ir tai yra 5–7 kar-
tus daugiau negu Lietuvoje.
Didiesiems hidroenergijos ištekliams.
Ekonomiðkai tikslingi iðtekliai sudaro apie
1 mlrd. kWh/metus. Iki ðiol jø panaudota
apie 15 proc., taèiau jø dabar nebeliko.
Yra didelë tikimybë, kad dël tokiø su-
varþymø Lietuva iki 2010 m. neávykdys
„Þaliosios elektros“ direktyvos „Elektros
energijos gamybos ið atsinaujinanèio-
sios energijos ðaltiniø skatinimas“ (AEÐ-
E) (2001/77/EC) reikalavimø gaminti 7
proc. elektros ið AEÐ-E.
Laivybai upëmis. Kroviniø ir kelei-
viø gabenimui (kruiziniai laivai) bûtini
vandens gyliai, kurie efektyviausiai pa-
siekiami patvankos statiniais (uþtvanko-
mis). Investicijos vien tik vandens keliui
sunkiai pasiteisina, bûtinas daugiatiks-
lis upës vandens naudojimas (pvz., kar-
tu su hidroenergetika).
Upës aplinkos sutvarkymui, van-
dens turizmo ir rekreacijos iðplëtojimui.
Kauno mieste ketinama atgaivinti laivy-
bà Nemunu, pagerinti upës estetiná vaiz-
dà, árengti krantines, prieplaukas ir tuo pa-
èiu pritraukti investicijas turizmui bei rek-
reacijai. Ðiam tikslui numatyti du þemo
netektys?
aukðèio patvankos statiniai Nemune su
laivybos ðliuzu ir þuvitakiu. Be to, ðie van-
dens lygio reguliatoriai sudarytø reikiamus
gylius laivybai iki numatomo kroviniø uos-
to Petraðiûnuose (prie Kauno HE).
Kultûros paveldui atkurti, puoselëti,
papildomiems su tvenkiniu susijusiems
verslams. Šalyje yra gausybë apgriuvu-
4 pav. Paplauta Šaukoto uþtvanka (Gomertos upelis, Radviliškio r.) 1997 m.
siø uþtvankø, buvusiø vandens malûnø.
Uþtvankø statytojai yra pasirengæ atstaty-
ti buvusias jëgaines savo lëðomis, numa-
tant reikiamas aplinkosaugos priemones
(þuvø takus, laiveliø pralaidas). Prie tven-
kiniø kuriasi kaimo turizmo sodybos, ak-
tyvaus poilsio centrai, kuriuose išnaudo-
jami visi vandens teikiami privalumai.
Apsaugai nuo potvyniø. Pastaruoju
metu dël intensyvios urbanizacijos uþsta-
tomi upiø slëniai, ûkinë veikla priartëjo
prie upiø vagø. Iðaugo potvyniø grësmë
uþliejamoms teritorijoms (pvz., Jonava,
Klaipëda, Kretinga ir kt.). Uþtvankos ir jø
tvenkiniai gali apsaugoti nuo potvyniø pa-
sekmiø ar jas suðvelninti.
Aplinkosauginëms funkcijoms.
Tvenkiniuose sukauptas vanduo gali pa-
gelbëti upëms sausmeèio metu.
Þemiø drëkinimui. Tvenkiniuose su-
kaupiamà vandená, kurio savikaina ma-
þa (lyginant su poþeminiu), galima nau-
doti þemëms drëkinti. Numatoma, kad
þemiø drëkinimo poreikis þemës ûkyje
iðaugs. Tai daryti reikia kompleksiðkai,
tenkinant ir kitus poreikius.
Tvenkininei þuvininkystei. Upiø
tvenkiniuose þuvø produktyvumas di-
desnis negu natûralioje upëje. Uþsienio
ðaliø tyrimai rodo, kad þuvø vidutiniðkai
sugaunama 2–5 kartus daugiau nei iki
tvenkinio statybos. Maþi tvenkiniai pasi-
tarnautø kaimo þmonëms þuvininkystës
plëtrai, jø verslas taptø ávairesnis.
Epilogas
2002–2004 m. diskutuojant uþtvankø
statybos draudimus Parlamento, Vyriausy-
bës, Aplinkos ministerijos lygiu LMA Van-
dens problemø taryba, energetikos ir ki-
tos vandens inþinerijos organizacijos ne-
pritarë tokiems kategoriðkiems sprendi-
mams, kurie, kaip matyti ið pateiktø pavyz-
dþiø, tampa ne tik ekonominës plëtros kliû-
timi, bet ir nëra naudingos vandensaugai.
Manome, kad bûtina perþiûrëti aplinko-
saugos teisës sistemà dël uþtvankø staty-
bos besàlygiðkø draudimø. Uþtvankos, ku-
rios yra kertinë infrastruktûra ûkio plëtrai,
visapusiðkai reikalingos taikant civilizuotø
ðaliø patirtá, pirmiausia – poveikio visos ap-
linkos (fizinës, biologinës, socialinës-eko-
nominës-kultûrinës-paveldo) komponen-
tams vertinimà. Bûtina laikytis aplinkai da-
romos galimos þalos kompensavimo me-
chanizmo, derinant tris pagrindinius priori-
tetus – ekonomikà, socialinæ bûklæ ir aplin-
kosaugà. Á tai atkreipë dëmesá ir Seimo ap-
linkos apsaugos komitetas.
ES lygiu dabar rengiami teisës do-
kumentai dël ES Bendrosios vandens
politikos direktyvos reikalavimø ir upiø
naudojimo hidroenergetikai, laivybai,
taip pat apsaugai nuo potvyniø suderi-
nimo. Juos rengiant dalyvauja visi su-
interesuotieji. Ieðkoma kompromiso, o ne
vieno sektoriaus dominavimo áteisinimo
kito atþvilgiu. Tuo tarpu mûsø ðalies gam-
tos sergëtojai Europai mëgino ásiûlyti
aukðèiau apraðytà uþtvankø statybos
draudimà, kaip „gerà praktikà“ vanden-
saugai. Taèiau tai buvo atmesta.




Straipsnis paraðytas remiantis tyrimø, atliktø vyk-
dant Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo
remiamos mokslo programos „Saulës energijos
konversija ir naudojimas (2001–2004)“, rezultatais.
Straipsnyje panaudoti ir uþsakomøjø darbø tyrimø
rezultatai: Lietuvos ûkio ministerijos (2002–2005),
Aplinkos apsaugos agentûros (2002), VðÁ „Vidaus
vandens keliø direkcijos“ (2005) ir ES 5 bendro-
sios mokslo programos „Maþøjø HE teminis tinklas“
(2003–2006).
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1 17
 Þmogaus gyvenimas – tarsi savotiðka kova ir uþ vandená, ir su juo. Prasmingi Antuano de Sent- Egziu-
peri þodþiai: „Vanduo! Tavæs negalima apraðyti – tavimi galima tik gërëtis, nesuprantant, kas tu esi.
Tu bûtinas palaikyti gyvybei ir pats esi gyvybë.“ Ið tiesø, be vandens þmogaus gyvenimas yra neáma-
nomas. Jis bûtinas buityje, ûkinëje veikloje, rekreacijai. Labai sunkus ir sudëtingas þmogaus gyveni-
mas, kai vandens trûksta, ir esti daug problemø, kai vandens gamtinëje aplinkoje per daug, kai
gausios liûtys sukelia didþiulius potvynius, patiriami didþiuliai materialiniai ir moraliniai nuostoliai.
Prof. dr. Antanas LUKIANAS
Vilniaus Gedimino technikos
universiteto Hidraulikos
katedros vedëjas
Problemos ir sprendimai
Viena þmogaus „kovos“ su vande-
niu priemoniø yra melioracija. Meliora-
cija (lot. melioratio – pagerinimas) – dir-
voþemio gerinimas hidrotechninëmis,
kultûrtechninëmis, agromelioracinëmis
ir kitomis priemonëmis siekiant suregu-
liuoti dirvoþemio vandens, ðilumos ir oro
reþimà, sudaryti geresnes sàlygas þem-
dirbystei, iðsaugoti ir padidinti dirvos
derlingumà, formuoti racionalià ûkio þe-
mëvaldà. Melioracija ágalina paversti uþ-
mirkusius arba sausringus þemiø masy-
vus kultûriniø augalø laukais. Todël me-
lioratoriai kartais vadinami þemës gydy-
tojais, nes jie gydo þemës þaizdas, su-
daro sàlygas þmogui gyventi geriau. Ne-
atsitiktinai vieno stambaus mûsø ðalies
ûkio þemdirbiai pastatë melioratoriams
paminklà, kuriame áraðë prasmingus þo-
dþius: „Melioratoriams, kuriø protas ir
rankos suteikë mûsø þemei naujø jëgø“.
Melioracijos átaka gamtinei aplinkai
yra ávairiapusë. Ji keièia ne tik dir-
voþemio vandens reþimà, bet ir agrariná
kraðtovaizdá, hidrografinio tinklo tanku-
mà upiø baseinuose, hidrologiná terito-
rijos reþimà (upiø nuotëkio kaità ir jo pa-
siskirstymà per metus, upiø vandens ko-
kybæ), þemës ûkio technikos darbo sàly-
gas (stambinami laukai), socialines sà-
lygas (vienkiemiø perkëlimas, keliø tiesi-
mas ir kt.). Todël ir melioracija vertinama
ne vien teigiamai. Bûta ir karèiø priekaið-
tø melioratoriams, nes praeityje padary-
ta nemaþai klaidø. Pavyzdþiui, kai kur ne-
pagrástai kanalizuotos graþiø upeliø va-
gos, siekiant sustambinti dirbamos þe-
mës plotus bereikalingai nusausinti (be-
je, ne visada sëkmingai) maþi tarpukal-
viø durpynëliai, dël didelës darbø apim-
ties neišvengta ir statybos darbø broko.
Mûsø ðalies gamtinëmis sàlygomis
þemdirbiai susiduria ir su vandens per-
tekliumi, ir su trûkumu. Aktualiausia yra
sausinamoji melioracija.
Pernelyg ðlapiø ir nusausintø
þemiø apimtys
Lietuva, kaip ir dalis kitø Europos ða-
liø, yra drëgmës pertekliaus zonoje, ku-
18 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1
Melioracijaaplinka
ir gamtinë
rioje krituliø iðkrenta daugiau negu ið-
garuoja. Todël ðalyje gana daug perne-
temos beveik neberengiamos (þemës sa-
lyg ðlapiø þemiø, jos Lietuvoje uþima
vininkai neturi tiek lëðø), todël aktualiau-
55,8 proc. visos šalies teritorijos. Dau-
sia ðiandienos melioracijos problema yra
giausia jø yra þemumose ir lygumose,
esamø sistemø prieþiûra ir jø renovacija.
kur dirvos pagal granuliometrinæ sudëtá
Deja, dabartinë sistemø bûklë kelia di-
yra sunkesnës. Daugiausia sausintinø
delá nerimà. Dël nepakankamos sausini-
þemiø yra Vidurio Lietuvos upiø basei-
mo árenginiø prieþiûros ir remonto sausi-
nuose, pavyzdþiui, Lëvens – 93,1 proc.,
nimo sistemos vis sparèiau genda, vis
Nevëþio – 78,5 proc., Ðeðupës – 70 pro-
daugiau sistemø veikia nepakankamai
centø. Palyginti daug sausintinø þemiø
efektyviai. Þemës ûkio subjektai patiria
yra Vakarø Lietuvoje – nuo 65 iki
daug nuostoliø dël blogai veikianèiø me-
85 proc., o maþiausiai – Pietryèiø Lietu-
lioracijos sistemø. Savininkams gràþin-
vos upiø baseinuose – 26–48,5 procen-
tuose þemës sklypuose dauguma me-
to. Šalyje yra 3,4 mln. ha pernelyg drëg-
lioracijos sistemø tapo bendrojo naudo-
nø þemiø, arba 85,9 proc. bendro þe-
jimo. Tokiø sistemø prieþiûra vieno savi-
mës ûkio paskirties þemës ploto. Todël
ninko þemëje ir savomis lëðomis praktið-
intensyvi þemdirbystë ámanoma tik nu-
kai tapo neámanoma. Priëmus Meliora-
sausinus pernelyg drëgnas þemes. La-
cijos ástatymo pataisas, dalis melioraci-
bai daug melioracijos darbø buvo atlik-
jos statiniø kaip nusausintos þemës pri-
ta 1965–1990 metais. Per ðá laikotarpá
klausiniai tapo þemës savininkø nuosa-
nusausintø þemiø plotas padidëjo nuo
vybe. Dël to tampa sudëtingesnë melio-
1,2 mln. ha iki 3 mln. ha. Paþangiausias
racijos statiniø prieþiûros, remonto, kon-
sausinimo bûdas yra drenaþas. Drena-
trolës organizavimo sistema, darbø finan-
þu nusausintø þemës ûkio paskirties þe-
savimo ðaltiniø sudarymas. Todël labai
miø plotas ðalyje dabar yra 2,6 mln. ha,
aktuali efektyvaus melioracijos turto nau-
arba 77,7 proc. ðiam tikslui naudojamos
dojimo strategija, jo valdymo ir finansa-
þemës. Nusausintose þemëse iðaugina-
vimo bûdai. Finansinë parama melioruo-
ma 89 proc. visos þemës ûkio produk-
tos nevalstybinës þemës savininkams
cijos, o kai kurie kultûriniai augalai au-
nuosavybës teise priklausanèiø meliora-
ginami tik tokiose þemëse.
cijos statiniø remonto ir prieþiûros dar-
Atkûrus nepriklausomybæ, perëjus
bams teikiama ið Lietuvos Respublikos
nuo planinës ekonomikos prie rinkos
valstybës biudþeto lëðø, skirtø savivaldy-
ekonomikos, naujos sausinimo siste-
biø biudþetams. Deja, ši parama yra la-
mos beveik nerengiamos, o dël nepa-
bai ribota ir jos nepakanka.
kankamos sistemø prieþiûros dalis jø
tampa nebefunkcionalios, todël jø plo- 1 lentelë.
tas ëmë maþëti. Ðalyje 2006 m. sausio Nusausintø þemiø plotai, tûkst. ha
1 d. buvo 2 981,6 tûkst. ha nusausintø
Metai Iš viso Drenaþu
þemiø, ið jø 2 581,8 tûkst. ha nusausin-
nusausintø
ta drenaþu (1 lentelë).
1965–01–01 1172,0 438,0
Sausinimo sistemø bûklë 1970–01–01 1526,9 934,1
1975–01–01 2080,1 1552,9
Visø sausinimo árenginiø balansinë
1980–01–01 2613,6 2134,4
vertë yra 7468,8 mln. Lt. Tai didelis me-
1985–01–01 2870,1 2404,6
lioracijos turtas, sukurtas daugelio þmo-
niø pastangomis, ir todël labai gaila, kad 1990–01–01 2966,0 2550,7
jis prarandamas, nes jau dabar árengi- 1995–01–01 3041,2 2616,7
niø nusidëvëjimo vertë yra 4211,9 mln. 2001–01–01 2982,0 2582,2
Lt, t.y. 56,4 procento. Dabar naujos sis- 2006–01–01 2981,6 2581,8
 Dël nepatenkinamos sistemø eksplo-
atacijos labai akivaizdþiai blogëja magist-
raliniø kanalø bûklë, jie uþauga piktþolë-
mis, krûmais ir net medþiais, deformuo-
jasi grioviø dugnas ir šlaitai (1, 2 ir 3 pav.).
Dël to labai pablogëja sausinimo siste-
mø funkcionalumas, patvenkiamos dre-
naþo þiotys, blogëja ir drenaþo veikimas.
Drenaþo sistemos genda ir dël kitø prie-
þasèiø, taèiau kad drenaþas nebeveikia,
akivaizdþiai pamatoma tik tada, kai pa-
tvinsta laukai ir juose nebeámanoma at-
likti jokiø þemës darbø.
Daug nuostoliø þemës ir miškø savi-
ninkams atneða gausëjanti bebrø popu-
liacija, nes bebrai ið tiesø yra labai geri
„hidrotechnikai“ ir pastaraisiais metais la-
bai pagausëjo jø statomø melioracijos
kanaluose uþtvankø (4 pav.). Ðios uþtvan-
kos patvenkia drenaþo þiotis, nebefunk-
cionuoja kanalai, pablogëja ûkininkavi-
mo sàlygos.
Vadovaujantis nauja Melioracijos ásta-
tymo pataisa nuo 2005 m. neberemon-
tuojamos ir neberekonstruojamos þemës
savininkø þemëje esanèios drenaþo sis-
temos. Todël padidëjo valstybës biudþe-
to lëðø dalis grioviø remontui ir rekonst-
ravimui. Ið valstybës biudþeto melioraci-
jai 2005 m. buvo skirta tik 45 mln. Lt. Þe-
mës ûkio ministerijos ásakymu patvirtin-
ta melioracijos programa 2006–2008 me-
tams. Melioracijos statiniams remontuo-
ti, polderiams eksploatuoti, nusausintos
þemës bûklei vertinti ir kitiems darbams
2006 m. skiriama jau ðiek tiek daugiau –
68,2 mln. Lt.
Þemës ûkio ministerija kartu su Pran-
cûzijos Lioreto departamento Þemës ûkio
rûmais parengë ir pradëjo vykdyti tarp-
tautiná projektà, kurio tikslas – iðnagrinëti
galimybes kurti þemës naudotojø asocia-
cijas melioracijos statiniams eksploatuoti.
Projektu siekiama, kad þemës savininkai
ir naudotojai ágytø teoriniø þiniø ir prakti-
niø ágûdþiø apie sausinimo sistemø, ap-
imanèiø keliø savininkø þemes, prieþiû-
rà ir eksploatavimà, kooperuojant ávairiø
ðaltiniø lëðas ir veiksmingiau naudojant
ES finansinæ pagalbà. Pirmieji darbai pa-
1 pav. Tinkamai priþiûrimas kanalas
gal ðá projektà pradëti Rietavo ir Ukmer-
gës savivaldybëse, dalyvaujant konsul-
tantams ir ekspertams ið Prancûzijos.
Be to, yra patvirtinti 36 vandentvarkos
2 pav. Taip ir
dar blogiau
dabar atrodo
dauguma
melioracijos
kanalø
3 pav. Kanalas
su ryškiomis
dugno defor-
macijomis
projektai, kuriø 90 proc. ágyvendinimo ið-
laidø bus finansuojama ES fondø lëðo-
mis. Taigi galima tikëtis, kad padëtis po
truputá gerës, bet tokios lëðos problemos
ið esmës neiðsprendþia.
Atstatomoji visos melioracijos infra-
struktûros vertë sudaro 22 mlrd. litø. Me-
lioracijos statiniai kasmet nusidëvi 2
proc., arba jø vertë kasmet sumaþëja 100
mln. litø. Kasmetinës investicijos á melio-
racijà dabar negali garantuoti normalaus
melioracijos sistemø funkcionavimo.
Lietuvai tapus ES nare gali egzistuoti
tik konkurencingi ûkiai. Iðauginamos þe-
mës ûkio produkcijos kiekis yra tiesiogiai
susijæs su þemës ûkio naudmenø naðu-
mu, o jis priklauso nuo melioracijos sis-
temø bûklës. Rinkos ekonomikos sàly-
gomis valstybës biudþeto lëðø skirstymas
turëtø bûti pagrástas ekonomiðkai, áverti-
nus ekonominæ naudà. Tam bûtina turë-
ti efektyvià melioruojamø þemiø ir melio-
racijos statiniø bûklës ávertinimo sistemà.
Be to, ne visø dirvoþemiø ekonominis
efektyvumas yra vienodas. Sausinimo
sistemos derlingiausiose þemëse padi-
dina naudmenø naðumà apie 3 kartus
daugiau nei nederlingose þemëse. To-
dël skirstant valstybës biudþeto lëðas bû-
tina tai ávertinti. Daugiau lëðø reikëtø skirti
melioracijos sistemø eksploatacijai der-
lingose þemëse. Maþai naðiose þemëse
jau dabar dalis þemës savininkø pereina
nuo tradicinës þemdirbys-
tës prie kitø verslø, pavyz-
dþiui, sparèiai plëtojamas
kaimo turizmas. Ateityje þe-
mës ûkio gamyba maþai
naðiose þemëse bus ne-
perspektyvi, todël reikia la-
bai pagrástai ávertinti, ar me-
lioracijos sistemas tose þe-
mëse bûtina iðsaugoti, ar
galima jø atsisakyti.
Melioracijos infrastruk-
tûros valdymo ir reguliavi-
mo operatyvumas ir priim-
tø sprendimø efektyvumas
priklausys nuo to, kaip grei-
tai bus galima gauti informacijos apie me-
lioruotos þemës ir melioracijos statiniø
bûklæ, surasti projektinæ statiniø doku-
mentacijà ir gauti duomenø apie jø savi-
ninkus. Kadangi ði informacija apima vi-
sà ðalies teritorijà, labai aktualu naudoti
geografines informacines sistemas (GIS).
Ðiuo metu yra kuriama melioracijos ge-
ografinë informacinë sistema (MelGIS),
kurios vienas tikslø turëtø bûti kaupti duo-
menis apie melioruotø þemiø bûklæ bei
melioracijos statiniø efektyvumo ávertini-
mà. Numatoma sukurti nusausintos þe-
mës ir melioracijos statiniø þemëlapiø
elektroninæ-skaitmeninæ duomenø bazæ.
Nemuno ir kitø upiø þemaslëniø
problemos
Ypatingas Lietuvos regionas yra Ne-
muno þemaslënis, iðsiskiriantis specifinë-
mis gamtinëmis, ekonominëmis ir socia-
linëmis sàlygomis. Dël maþø þemës pa-
virðiaus altitudþiø virð jûros lygio potvy-
niai uþlieja didelius plotus (pavyzdþiui,
esant 1 proc. tikimybës pavasario potvy-
niui uþliejama apie 39 tûkst. ha).
Daugelá deðimtmeèiø Nemuno þe-
maslënis buvo intensyviai kultûrinamas.
Vienas ið kultûrinimo bûdø yra þmogaus

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1 19

veiklos dariniai – polderiai. Juos árengus
greta upës esanèios teritorijos pavasa-
rio potvyniø arba vasaros poplûdþiø me-
tu apsaugomos nuo uþliejimo. Pylimais
apsaugotose teritorijose pagerëja ne tik
vandens reþimas dirvoþemyje, bet ir jo-
se gyvenanèiø þmoniø buitinës sàlygos.
Dabar Nemuno þemaslënyje (áskaitant ir
4 pav. Bebrø uþtvanka ant melioracijos kanalo
Minijos þemupá) yra árengta po 18 þiemos
ir vasaros polderiø. Bendras polderiø ba-
seino plotas – apie 50 tûkst. ha, ið jø
37 proc. – þiemos, 63 proc. – vasaros. Ak-
tyvi ûkinë veikla turëjo ryðkø poveiká uni-
kaliai ðios teritorijos gamtinei aplinkai:
árengtos sausinimo sistemos, pastatytos
siurbliø stotys, nutiesti keliai. Pakitus van- matavimø duomenys. 1991–1998 m. tir-
dens reþimui, pasikeitë augalijos rûðinë
sudëtis ir kraðtovaizdis. Atkûrus Lietuvos
nepriklausomybæ ið esmës pasikeitë ûki-
nës ðio regiono funkcijos. Perëjus ið pla-
ninës á rinkos ekonomikà, ûkininkavimas
tapo ekstensyvesnis. Pasikeitus ekonomi-
nëms sàlygoms, keièiasi ir ekologinë pa-
dëtis. Todël svarbi problema yra ávertinti
hidrologinio reþimo pokyèius, keièiantis
ûkininkavimo sàlygoms. Pasikeitus ûkinin- bimo moduliai sumaþëjo nuo 11,9 iki 4,5
kavimo sistemai, vyksta Nemuno þemas-
lënio natûralizavimosi procesas, keièiasi
ðio regiono hidrologinis reþimas. Þemës
reforma ir þemës privatizavimas sudaro
palankias prielaidas teigiamai agrarinio
kraðtovaizdþio kaitai ir geresniam aplin-
kosaugos reikalavimø ávertinimui. Deja,
pastebima ir neigiamø tendencijø. Dël lë-
ðø stygiaus ir nepakankamos prieþiûros
genda daug kainavusios melioracijos sis-
temos, didëja nenaudojamø þalienø plo-
tai, blogëja þolynø sudëtis, vyksta antri-
nis þemiø pelkëjimas. Siekiant geriau de-
rinti gamtosaugos reikalavimus ir ûkinæ
veiklà bei iðsaugoti originalø Nemuno þe-
maslënio kraðtovaizdá ir kultûros paveldo
vertybes, buvo ásteigtas Nemuno deltos
regioninis parkas. Jo plotas – per 290 km2.
Parko teritorijoje yra daugelio retø ir nyks-
tanèiø augalø rûðiø, bendrijø augimvieèiø.
20 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1
Nemuno þemaslënio vandens telkiniai –
tai ir daugelio vertingø þuvø nerðtavietës,
ir þuvø migracijos keliai. Nemuno þemas-
lënis – svarbi teritorija migruojantiems
paukðèiams, dël kuriø gausos ir ávairovës
delta yra ypatinga teritorija visame Baltijos
regione. Nemuno deltos regioniniame par-
ke yra skirtingø prioritetø zonø: augalø, þu-
vø arba paukðèiø apsau-
gos. Tarp daugelio veiks-
niø, sudarant specifines
tam tikrø zonø sàlygas ir
nustatant ûkinës veiklos
apribojimus, svarbià vie-
tà uþima vandens reþimo
valdymas, todël svarbu
išsiaiškinti hidrologinio re-
þimo pokyèius dël pasi-
keitusios ûkinës veiklos.
Viena svarbiausiø
charakteristikø, ryðkiau-
siai atspindinèiø hidrolo-
ginio reþimo pokyèius ti-
riamoje teritorijoje, yra
nuotëkis. Tiksliai nusta-
tyti nuotëkio dydá potvy-
niø uþliejamoje teritorijo-
je gana sudëtinga. Vandens perteklius
ið polderiø daugiausia ðalinamas siur-
bliais, todël nuotëkis polderiuose vadi-
namas siurbimo nuotëkiu. Siurbimo nuo-
tëkio dydþio polderiuose analizei naudoti
LÞÛU Vandens ûkio instituto darbuotojø
eksperimentiniuose polderiuose atliktø
tos hidrologinio reþimo charakteristikos
buvo lyginamos su anksèiau (1961–1977
m. bei 1967–1976 m.) nustatytø charak-
teristikø dydþiais, t. y. su tais laikotarpiais,
kai pievos intensyviai naudotos ir atitin-
kamai intensyviau sausinta.
Analizë rodo, kad ryðkûs hidrologinio
reþimo charakteristikø pokyèiai yra tik va-
saros polderiuose. Metø vidutiniai siur-
l/s×km2. Gerokai maþiau ir iðsiurbto van-
dens. Vidutiniai per lyginamuosius laiko-
5 pav.
tarpius iðsiurbto vandens kiekiai suma-
þëjo nuo 398 iki 141 mm. Analogiðkai pa-
kito ir siurbimo koeficientai – vidutinës
reikðmës sumaþëjo nuo 0,57 iki 0,20.
Þiemos polderiuose ryðkesniø hid-
rologiniø charakteristikø pakitimø neávy-
ko. Vidutiniø siurbimo moduliø pokytis
nevirðijo 25 proc., o vidutiniškai išsiurb-
to vandens kiekio – tik 3,6 procento. Vi-
dutiniai metø siurbimo koeficientai liko
tie patys, nes þemiø ûkinio naudojimo
pobûdis þiemos polderiuose ið esmës
nepakito. Ten ir dabar yra galimybë in-
tensyviai ûkininkauti.
Teigiamas reiðkinys, kad polderinëse
sistemose vis daugiau árengiama sraig-
tiniø siurbliø, nes juos naudojant apsau-
gomos þuvys nuo sunaikinimo.
Daug nemalonumø potvyniai suke-
lia ir kitose upëse. Pavasario potvyniø
metu vandens tëkmë daug rûpesèiø gy-
ventojams padaro ne tik Nemuno þe-
maslënyje, bet ir ties Birðtonu, kur nere-
tai iðkyla pavojus, kad vanduo persilies
per apsauginius pylimus ir uþlies kuror-
tà. Labai aukðtai potvyniø metu vandens
lygis pakyla Nevëþyje, todël prie Këdai-
niø taip pat yra árengtas polderis. Kai ka-
da vanduo upëse labai aukðtai pakyla
ir vasaros metu dël gausiø liûèiø. Taip
ávyko 2005 m. vasarà, kai dël liûèiø iðsi-
liejo Minija, Merkys, Danë ir kai kurios
kitos upës (5 pav.). Didþiuliai vandens
srautai uþliejo teritorijas, kuriose ákurtos
kaimo turizmo sodybos, vanduo apsë-
më gyvenamuosius ir ûkinius pastatus,
iðardë keliø sankasas. Jeigu vietovëse
árengtos melioracijos sistemos ir jos tvar-
kingos, poplûdþiø vanduo daug spar-
èiau bus paðalintas ir gyvenimas grei-
èiau sugráš á normalias vëþes.
Melioracijos sistemos yra didelis
þemdirbiø turtas, todël reikia visokerio-
pai stengtis, kad jis bûtø iðsaugotas ir
funkcionuotø dar daugelá metø.
Aleksandro KAJUÈIO, Romano LAMSODÞIO,
Antano LUKIANO ir Valentino ÐAULIO nuotr.

1 pav. Kokia graþi mûsø planeta...
Prof. Jonas GRIGAS
Saulës sistema, kurios centre spindi
Saulë, yra nedidelë dalelë maþdaug 200
mlrd. þvaigþdþiø jungianèios sistemos,
vadinamos galaktika. Þodis galaktika yra
kilæs ið graikø kalbos ir reiðkia pieno ra-
tas danguje. Graikø mitologijoje vyriau-
siasis dievas Dzeusas savo sûnø ið mir-
tingosios moters padëjo prie mieganèios
deivës Heros, kad ðis paèiulptø dievið-
kojo pieno ir taptø nemirtingas. Bet dei-
vë Hera pabudo, atstûmë svetimà vaikà
ir jos pieno èiurkðlë pasklido danguje.
Ðvytintys pieno ratai tapo þvaigþdþiø tel-
kiniais spiralinëse galaktikose (2 pav.).
Saulei ne maþiau kaip 5 mlrd. metø, o
mûsø galaktika yra gerokai senesnë.
Saulë kartu su Þeme ir kitomis planeto-
mis yra nutolusi 32 tûkstanèius ðvies-
meèiø nuo galaktikos centro. Ji yra gel-
tonojo apskritimo viduryje (3 pav.). Ga-
laktikos centrà nuo mûsø akiø uþstoja
ðvytintys þvaigþdþiø ûkai, jis atrodo labai
ryðkus, o jo padëtis nustatyta tik radijo
teleskopais. Galaktika sukasi apie cen-
trà. Saulë su Þeme ir kitomis planetomis
apsisuka apie galaktikos centrà per 225
mln. metø, kirsdama ávairiausius kitø ga-
laktikø radiacijos srautus, kurie veikia Þe-
mës klimatà ir gyvybæ.
Visiðkai aiðku, kad Saulës sistemos
planetose protingøjø bûtybiø nëra. Bet
per pastaràjá deðimtmetá buvo atrasta po-
ra deðimèiø á Saulæ panaðiø kitø þvaigþ-
dþiø su planetomis. Ir nors dar nerasta á
Þemæ panaðiø planetø, taèiau jø ieðko-
ma ir nëra abejoniø, kad jø gali bûti dau-
gybë ir jos bus atrastos. Kadangi plane-
tos yra bûtinos gyvybës egzistavimui ir
evoliucijai, ðie jaudinantys planetø atra-
dimai yra geras þenklas, rodantis, kad
Galaktika gali bûti pilna gyvybës. O Vi-
satoje yra nesuskaièiuojama daugybë
galaktikø su þvaigþdëmis ir planetomis.
Mes jau supratome Þemës gyvybës
istorijà. Seniausias þemiðkosios gyvybës
árodymas yra Vakarø Australijos uolose
M es gyvename nuostabaus groþio planetoje Þemëje (1 pav.). Kiek
priraðyta ir prikalbëta per ávairiø ðaliø radijà ir televizijà apie siauraa-
kius ateivius ið kosmoso, skraidanèiomis lëkðtëmis ir kitokiais erdvëlai-
viais lankanèius mûsø Þemæ, paliekanèius visokiausiø þymiø laukuose ir
pievose, bendraujanèius, paskraidinanèius ar net grobianèius mûsø
þmones. Kai kuriuos net nusigabena á kitas planetas ir gràþina atgal. Ir
taip raðo ir kalba, atrodytø, normalûs iðsilavinæ þmonës. Net viena
Vilniaus habilituota mokslø daktarë parapsichologë skraidydavo á kitas
planetas. Kas tai – þmoniø mulkinimas, liga ar neiðmanymas?
Tad panagrinëkime ðá klausimà ið esmës – ar gyvena, kur gyvena tie kitø
planetø gyventojai, ar jie lanko mus ir bendrauja su Þemës þmonëmis?
Jei ne, tai kodël ir kur jie slepiasi?
Ar esame
vieni visatoje
rastos 3,5 mlrd. metø senumo bakteri-
jos. Ðie organizmai jau buvo gerokai ið- 2 pav. Spiralinë galaktika
sivystæ, todël galima manyti, kad gyvy-
bë Þemëje atsirado maþdaug prieð 4
mlrd. metø. O paèios Þemës amþius yra
4,6 mlrd. metø. Taigi, matuojant geologi-
niais mastais, gyvybë Þemëje atsirado
labai greit susiformavus mûsø planetai.
Nobelio premijos laureatas biochemikas
Kristianas Duve‘as teigia: „Gyvybë privalo
atsirasti, kai tik fizinës sàlygos tampa pa-
naðios á tas, kurios buvo Þemëje prieð 4
mlrd. metø“. Todël yra pagrindo manyti,
kad visatoje knibþdëte knibþda gyvybë.
Bet ar tai reiðkia, kad gausu ir techno-
logiðkai iðsivysèiusiø civilizacijø kitose pla-
netose? Daugelis mano, kad jei atsiran-
da gyvybë, natûralios atrankos ir evoliu-
cijos bûdu iðsivystys ir protingosios bûty-
gø signalai, kurie gali pasiekti uþ 50 ðvies-
bës, panaðios á mus, kurios sukurs tech-
meèiø nutolusias planetas. Atsakymo kol
nologijas ir civilizacijas. Bet ar bûtinai taip?
kas negauta. Minëtojo daþnio mikroban-
Jau 1950 m. garsusis fizikas Enriko Fermi
gø signalø patikimai negauta ið erdvës
pirmasis pastebëjo, kad jei neþemiðkøjø
dalies, kuri nutolusi nuo Þemës 4 tûkst.
gyvybiø taip gausu, tai kur jos? Šis klau-
ðviesmeèiø ir 3 pav. paþymëta geltonuo-
simas þinomas kaip Fermi paradoksas.
ju apskritimu. Raudonasis apskritimas þy-
mi 40 tûkst. ðviesmeèiø nuotolá nuo Þe-
Kur jie slepiasi
mës. Þinoma, ðie tyrimai apima tik maþà
Galaktikos skleidþia radijo bangas. kosmoso dalá ir jokiu bûdu nereiðkia, kad
Bandymai aptikti neþemiškàsias civiliza- protingøjø aukðtos civilizacijos neþemið-
cijas klausantis ið kosmoso ateinanèiø ra- køjø bûtybiø ið viso nëra. Harvardo uni-
dijo signalø nesiseka ir nëra jokiø pagrás- versiteto profesorius Paulius Horowitzas
tø árodymø, kad kosmoso ateiviai lankë mano, kad maþiausiai viena aukðta civi-
Þemæ, nepaisant visokiø þiniasklaidos lizacija galëtø bûti erdvëje 1000 ðviesme-
paistalø. Kosmosui klausyti pasirinktos èiø atstumu nuo Saulës.
1,42 GHz (gigahercas yra milijardas her- Tarp mûsø galaktikos 200 mlrd.
cø) daþnio radijo bangos (mikrobangos). þvaigþdþiø gali bûti tûkstanèiai aukðtos
Ðis daþnis atitinka labiausiai kosmose pa- civilizacijos planetø, nes planetø siste-
plitusio elemento vandenilio spinduliavi- mos apie þvaigþdes, pasirodo, yra natû-
mo daþná, tikintis, kad ir kitos civilizacijos ralus reiðkinys (Scientific American, 2000
tai þino ir juo bandys uþmegzti su mu- m. liepa). O galaktikø su milijardais
mis ryðá (Scientific American, 1975 m. ge- þvaigþdþiø Visatoje yra gal milijonai ar
guþë). Galingiausiu ðiuo metu Arecibo daugiau. Jau apie 50 metø lëkðtinëmis
radijo teleskopu, esanèiu Puerto Rike, ir- antenomis ir jautriausiais mikrobangø im-
gi siunèiami 1014 vatø galios mikroban- tuvais klausomasi ið kosmoso atsklindan-

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1 21

èiø minëto daþnio mikrobangø signalø,
kurie galëjo bûti pasiøsti prieð deðimtme-
èius, ðimtmeèius ar tûkstantmeèius. Þi-
noma, kitø planetø gyventojai galëtø nau-
doti ir kito daþnio radijo signalus. Paþiû-
rëkime, kokie turi bûti radijo siøstuvai, ku-
riø siunèiami radijo signalai ateitø ið pla-
netø, nutolusiø nuo mûsø uþ deðimèiø
ar ðimtø ðviesmeèiø. Fizika sako, kad bû-
tø labai sunku vienai civilizacijai bendrauti
su kita bet kokio daþnio mikrobangomis.
Pirmoji problema yra sukurti tinkamà
radijo siøstuvà. Reiktø naudoti mikroban-
gas, kuriø daþnis yra tarp 1 ir 3 GHz, nes
tokio daþnio mikrobangos maþiausiai su-
geriamos tarpþvaigþdinëje erdvëje ir ge-
riausiai sklinda 300 tûkstanèiø kilometrø
per sekundæ greièiu. Atstumas, kurá tokios
mikrobangos gali nusklisti, priklauso nuo
penkiø svarbiausiø veiksniø. Pirmasis yra
triukðmai. Visi kûnai kuria triukðmus – at-
mosfera, galaktikos, radijo imtuvo antena
taipogi triukðmauja. Atsklidusio ið erdvës
signalo galia turi bûti bent jau panaði á an-
tenos triukðmo galià. Panaðiai, kad þmo-
nës susikalbëtø minioje, jø balsai turi bûti
ne silpnesni uþ minios keliamà triukðmà.
Nesunku suskaièiuoti, kad geriausiø vie-
no kvadratinio metro ploto antenø triukð-
mo galia yra apie 5x10-22 vatø. Galia mik-
robangø, atsklidusiø ið kitø planetø gyven-
tojø, priklauso nuo atstumo iki jø. Jei jie
bûtø uþ 100 ðviesmeèiø ir siøstø mikro-
bangø signalus mûsø kryptimi, galima ap-
skaièiuoti, kad jø siøstuvo galia turëtø bû-
ti 5,8x1015 vatø. Tai milþiniðka galia. Ji 7
tûkstanèius kartø didesnë uþ daugiausia
elektros energijos gaminanèios ðalies JAV
visø elektriniø galià.
Galaktikos mastais 100 ðviesmeèiø
yra labai maþas atstumas. Tokiame at-
stume yra apie tûkstantis þvaigþdþiø ar-
ba maþiau nei milijoninë procento dalis
mûsø galaktikos þvaigþdþiø. Norint rasti
aukðtos technologijos civilizacijas, reik-
tø jø ieškoti daug toliau.
Jei paimtume ne vienà antenà, o dau-
gybæ, pvz., vieno kilometro ilgio virtinæ (4
pav.), siøstuvo galia sumaþëtø milijonà kar-
tø, bet priimtume signalus ið kosmoso tik
labai tiksliai nukreiptus á antenas. Tai ne-
realu. Su realiai pasiekiama antenø sis-
tema reiktø siøstuvo galios, didesnës nei
visos Þemës elektriniø generuojama ga-
lia. Klausymasis kosmoso ið tolimesniø at-
stumø reikalautø nerealiø priemoniø.
Taèiau ne tik mikrobangø siøstuvø ir
imtuvø galimybës riboja tarpþvaigþdinius
radijo ryðius. Mikrobangos vakuume
sklinda tiesiai, nebent sutinka kliûtis, ku-
rios atspindi ar sugeria jas. Bet tarp-
þvaigþdinëje erdvëje yra dujø, yra mag-
netiniø laukø. Jie uþlenkia mikrobangas,
keièia jø poliarizacijà, sukelia fliuktuaci-
jas. Dujos keièia mikrobangø sklidimo
22 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1
3 pav. Mûsø galaktika.
Saulës sistema yra
geltonojo apskritimo
centre.
Ið Scientific American,
2000 m. liepos mën.
greitá, keièia jø fazæ. Vienos bangos gali
sustiprinti arba susilpninti kitas.
Mikrobangø sklidimo fizika rodo, kad
ðis bûdas uþmegzti ryðius su kitomis gali-
momis Galaktikos civilizacijomis nëra per-
spektyvus. Milþiniðki galaktikø atstumai rei-
kalauja neámanomø priemoniø – nerea-
liai didelës siøstuvø galios arba milþinið-
kø antenø ir labai kryptingø mikrobangø
spinduliø. Tokiam projektui siøsti radijo sig-
nalus kitoms galaktikos civilizacijoms reik-
tø didesniø nei visos Þemës planetos lë-
ðø. Net jei kaþkokia civilizacija ir nusiøstø
radijo signalus kitai civilizacijai, tarpplane-
tiniø ryðiø operatoriui (5 pav.) atsakymo
reiktø laukti ðimtmeèius. Tai bûtø dauge-
lio kartø projektas. Reiktø tvirtos organi-
zacijos, paremtos nekintama dogma, kaip
pagrindiniø pasaulio religijø.
Civilizacijos atsiranda ir iðnyksta natû-
raliai arba paèios save susinaikina. Jei ma-
nytume, kad civilizacijai atsirasti vidutiniškai
reikia 1000 metø, tai per maþdaug 12 mlrd.
mûsø galaktikos metø jø galëjo bûti dau-
gybë. Tai nejaugi jokia ið milijonø civilizaci-
jø, net vienintelë, nepaliko jokiø pëdsakø?
Kad ir kà kas kalbëtø apie matytus ar
nukritusius neatpaþintus skraidanèius
objektus su kitø planetø gyventojais, në-
ra jokiø mokslo patvirtintø árodymø, kad
kosmoso ateiviai lankë ar lanko Þemæ.
Kitaip evoliucija Þemëje bûtø pasibaigu-
si ir mûsø èia nebûtø.
Jei neþemiðkosios civilizacijos kosmo-
se ið tiesø paplitusios, tai yra bent ketu-
rios prielaidos, kodël mes jø nematome.
(1) Galbût tarpþvaigþdinës kelionës yra
neámanomos, todël kitø planetø gyvento-
jai ir norëdami negali mûsø lankyti. (2) Gal-
bût kitø planetø gyventojai keliauja erd-
vëje, bet mûsø dar nepasiekë. (3) Galbût
tarpþvaigþdinës kelionës galimos, bet ki-
tø planetø gyventojai nesklinda po kitas
planetas. (4) Pagaliau galbût kitø planetø
gyventojai skraido netoli Þemës, bet ne-
nori mûsø trikdyti, kiðtis á mûsø gyvenimà.
Jei paneigtume visas ðias prielaidas, tai
reikðtø, kad esame vienintelë technologið-
kai iðsivysèiusi civilizacija mûsø galaktiko-
je, unikalus Dievo ar Saulës kûrinys.
Pirmàjà prielaidà reikia atmesti, nes
joks fizikos dësnis nedraudþia tarpþvaigþ-
diniø kelioniø. Jau sukurti varikliai, kurie
iðvysto 20 proc. ðviesos greièio ir galima
skristi á kitas þvaigþdes (Scientific Ameri-
can, 1999 m. vasaris). Kuriami ir daug
greitesni kosminiø laivø varikliai. Antroji
prielaida taipogi neátikima, nes visos ci-
vilizacijos turëtø plëstis á kosmosà ir ko-
lonizuoti kitas planetas eksponentiðkai
greièiu, kurá lemtø erdvëlaiviø greitis ir
kolonizuoti reikiamas laikas. 100 tûkstan-
èiø ðviesmeèiø galaktikà galima koloni-
zuoti per 5 mln. metø. Ir tai tik penkios
ðimtosios procento galaktikos amþiaus.
Tai akimirksnis astronominëje ir biologi-
nëje laiko skalëje. Tai galëjo atsitikti prieð
4 mlrd. metø, kol dar Þemëje buvo tik mik-
roorganizmai ir ji buvo atvira kosmoso at-
eiviams. Taèiau nëra jokiø fiziniø, chemi-
niø ar biologiniø pëdsakø, kad gyvybë
buvo atneðta ið kitur. Net jei gyvybë ir bu-
vo atneðta, kaip mano dalis mokslinin-
kø, ji buvo palikta savieigai ir evoliucijai.
Fermi paradokso sprendimas
Kad ir kokios taikios, sëslios ir nesmal-
sios bûtø neþemiðkosios civilizacijos, jos
turi motyvø tarpþvaigþdinëms kelionëms,
nes jokia þvaigþdë negyvuoja amþinai.
Per galaktikos istorijà ðimtai milijonø á
Saulæ panaðiø þvaigþdþiø jau sudegino
vandenilá ir virto raudonaisiais milþinais
arba baltosiomis nykðtukëmis. Jei tø
þvaigþdþiø planetose buvo civilizacijos,
kur jos? Ar jos laukë, kol þvaigþdës uþ-
ges ir jos išnyks?
Technologiniø civilizacijø retumas
praðosi paaiðkinimo. Vienas jø yra ga-
laktikos cheminis praturtinimas. Gyvybë

4 pav. Antenos mikrobanginiams ryšiams su neþemiškosiomis civilizacijomis
Þemëje ir neþemiðkoji biochemija priklau-
so nuo elementø, sunkesniø uþ vande-
nilá ir helá, o ypaè anglies, azoto ir deguo-
nies kiekio. Ðie ir kiti elementai gimsta
þvaigþdþiø atominiuose reaktoriuose, pa-
plinta erdvëje ir ið jø formuojasi naujos
planetos, atsiranda gyvybë ... ir þmonës.
Tolimoje praeityje ðiø elementø nepaka-
ko gyvybei atsirasti. Saulë gamina daug
ðiø elementø ir galbût todël Saulës sis-
tema buvo laiminga gyvybei atsirasti.
Taèiau mokslui kol kas neþinomas kri-
tinis ðiø elementø kiekis, reikalingas gyvy-
bei atsirasti. Be to, Saulë yra ne vienintelë
þvaigþdë, gaminanti tuos sunkiuosius ele-
mentus, ið kuriø sudaryti ir mes, þmonës.
Senosios þvaigþdës tø elementø taipogi
pagamina gausiai. Á Saulæ panaði 7 mlrd.
metø senumo þvaigþdë 47 Ursae Majoris,
prie kurios neseniai atrasta Jupiterio ma-
sës planeta, sunkiøjø elementø pagami-
5 pav. Tarppla-
netiniø ryðiø
operatorius
na panaðiai kaip Saulë. Gyvybë èia galëjo
atsirasti prieð 2,5 mlrd. metø. Galaktikoje
yra milijonai panaðiø cheminiø elementø
turtingø þvaigþdþiø. Gal jø planetose ne-
buvo tokios sodrios atmosferos, kuri rei-
kalinga gyvybei atsirasti. Kai maþdaug
prieð 2,7 mlrd. metø atsirado fotosintezuo-
janèios bakterijos, Þemës atmosferoje
praktiðkai nebuvo deguonies. Nuo to lai-
ko deguonies kiekis mûsø atmosferoje di-
dëjo labai lëtai ir tik prieð 2,4 mlrd. metø
deguonies staiga padidëjo tûkstanterio-
pai. Be to, Pietø Afrikos ðachtose rasta
bakterijø, kurios gyvena be deguonies.
Dël urano skilimo veikiamos ðilumos vyks-
ta molekuliø sintezë ne fotocheminiu bû-
du. Todël cheminë galaktikos evoliucija
viena nepaaiðkina Fermi paradokso
(Scientific American, 1999 m. geguþë).
Fermi paradokso sprendimas, matyt,
priklauso nuo paèiø kitø civilizacijø. Gal-
bût jos susinaikino anksèiau, nei spëjo
kolonizuoti galaktikà arba jø etinës nor-
mos neleido kiðtis á primityviø Þemës bû-
tybiø gyvenimà. Taèiau jei galaktikoje yra
milijonai ar milijardai technologiðkai iðsi-
vysèiusiø civilizacijø, sunku patikëti, kad
jos visos save bûtø susinaikinusios arba
visos laikytøsi vienodø etiniø normø. Ve-
nintelë mums þinoma civilizacija – mûsø
þemiðkoji – linkusi susinaikinti, yra eks-
pansinë ir nevengia kiðtis á kitø bûtybiø
(beþdþioniø, drambliø ir kt.) gyvenimà. Ki-
tø planetø kolonizacija gali bûti pradëta
dël politiniø, religiniø ar moksliniø tikslø.
Þemës gyvybës istorija siûlo átikina-
mesná ðio paradokso paaiðkinimà. Gyvy-
bë Þemëje egzistavo, kaip jau minëta, mi-
lijardus metø, taèiau daugialàsèiai gyvû-
nai atsirado tik maþdaug prieð 700 mln.
metø. Daugiau nei 3 mlrd. metø Þemëje
gyveno tik vienàlasèiai mikroorganizmai.
Daugialàsèiø gyvûnø evoliucija yra neáti-
këtina, kaþkaip ávyko fazinis virsmas á
daug sudëtingesnæ kokybæ. Toks vir-
smas gali ávykti tik nedaugelyje ið milijo-
nø primityvià gyvybæ turinèiø planetø. Net
jei fotosintezë sukurtø pakankamai de-
guonies sudëtingoms gyvybës formoms,
tai dar nereiðkia, kad atsiras protingosios
bûtybës, tuo labiau technologiðkai iðsi-
vysèiusios civilizacijos. Protingøjø bûty-
biø evoliucija priklauso nuo atsitiktiniø ap-
linkos poveikiø ir galbût dar nuo kaþko,
ko mokslas dar neþino.
Tai rodo ir dinozaurø likimas. Jie gy-
veno Þemëje apie 140 mln. metø, bet
technologinës civilizacijos neiðvystë, ne-
paisant jø dydþio. Þmoniø atsiradimas Þe-
mëje iki ðiol nëra visiðkai aiðkus. 1983 m.
fizikas Brandonas Carteris raðë, kad „pa-
naðios á mûsø civilizacijos turëtø bûti ypaè
retos, net jei sàlygos kitur galaktikoje yra
panaðios“. Dar 1853 m. Williamas Whe-
wellas raðë, kad panaðios diskusijos, kaip
ðiame straipsnyje, yra ties riba, kur bai-
giasi þinios ir prasideda neiðmanymas.
Nepaisant milþiniðkø mokslo laimëjimø
per pusantro ðimto metø, esame iki ðiol
panaðioje padëtyje. Vienintelis kelias su-
maþinti mûsø neiðmanymà yra tirti kos-
moso platybes. Reikia tirti Marsà ir iðaið-
kinti, ar jame gyvybë egzistavo ir iðnyko.
Jei jos nebuvo, tai kodël? Reikia ieðkoti á
Þemæ panaðiø planetø apie artimiausias
þvaigþdes, tirti jas, spektroskopiniais me-
todais ieðkoti gyvybës pëdsakø jø atmo-
sferoje. Tas dabar ir daroma.
JAV Nacionalinio aeronautikos ir erd-
vës astrobiologijos instituto darbuotojai ra-
do mikroorganizmø keisèiausiose þemës
vietose – giliai þemëje, dideliame karðtyje
ir ðaltyje. Jie kosminiais laivais ieðko ne
atskrendanèiø lëkðtëmis ateiviø, bet nors
primityviausiø gyvybës rûðiø ir kitose pla-
netose. Jei ras, tai bus didelis mokslo lai-
mëjimas. Pamirðkite ateivius. Netikëkite
mulkintojais, kad ir kas jie bûtø. Nobelio
premijos laureatas, pirmasis ðio instituto
direktorius Baruchas Blumbergas mano,
kad sàlygos, kuriomis klesti gyvybë Þe-
mëje, egzistuoja ir kitose mûsø galaktikos
planetose ir toliau, bet neþemiðkosios ci-
vilizacijos yra maþai tikëtinos.
Tik tirdami kosmosà mes suprasime
savo vietà galaktikoje. Jei nerasime jokiø
technologiðkai iðsivysèiusiø civilizacijø ap-
raiðkø, tai reikð, kad esame vieninteliai
Saulës ar Dievo kûriniai mûsø galaktikoje
ir mûsø lemtis yra pradëti jà kolonizuoti.
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1 23

Ðviesos
pakerëtas
Lietuvos MA narys
korespondentas
prof. Juozas Vidmantis
VAITKUS
Su Shuji Nakamura (Montpellier,
Prancûzija, 1999 m.)
Sveèiuose pas Dëdæ Semà
(Trojus, JAV, 2000 m.)
24 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1
Neseniai Vilniaus universiteto Medþiagotyros ir taikomøjø mokslø
instituto direktoriø ir Puslaidininkiø fizikos katedros profesoriø,
Lietuvos mokslø akademijos nará ekspertà, Lietuvos mokslo
premijos laureatà habilituotà daktarà Artûrà Þukauskà kolegos
sveikino su pirmuoju „rimtu“ jubiliejumi. Prof. A.Þukausko
kûrybinë biografija – nesenø ávykiø Lietuvos fizikoje atspindys.
Profesoriui vaikystëje pasisekë – vos
pramokæs raides, jis jau skaito apie vie-
suþadintuose kristaluose, trukdanèiu na-
ðiai ðviesos generacijai. Tokio kaitimo dës-
ningumai, aptikti II-VI kristalø liuminescen-
cijos spektruose, tapo A.Þukausko dak-
taro (tuomet – kandidato) disertacijos, ap-
gintos 1983 m., tema. Ilgainiui tampa aið-
ku, kad dël suþadinimo lazerio spinduliuo-
nà áspûdingiausiø XX a. mokslo ir tech-
te ne tik ákaista krûvininkai, bet ir „ásisiû-
nologijos laimëjimø – þmogaus þygá á kos-
buoja“ tam tikros kristalo virpesiø modos –
mosà; smalsumà skatina tëvai ir pirma- atsiranda vadinamieji „karðti“ fononai.
sis mokytojas – Ðiauliø 5-ojoje vidurinë-
A.Þukauskui pavyksta identifikuoti ðio reið-
je mokykloje (dabar – Didþdvario gimna-
kinio eksperimentinius dësningumus þa-
zija) dëstæs pedagogas V.Paulauskas. dinamuose šviesa puslaidininkiuose ir
Baigæs Vilniaus S.Nëries mokyklà, A.Þu-
kauskas gali pasigirti matematikos, an-
glø kalbos mokëjimu bei mëgëjiðkais ra- Ðviestukø fitotronas Lietuvos
diotechnikos ágûdþiais, taèiau jauèia, kad sodininkystës ir darþininkys-
trûksta fizikos þiniø, todël abiturientas nu- tës institute (2004 m.)
taria jà studijuoti ið naujo. Pasitelkæs lo-
garitminæ liniuotæ jis áveikia stojamøjø eg-
zaminø uþdavinius ir 1974-øjø rudená at-
siduria Vilniaus universiteto Fizikos fakul-
tete. Èia studentas A.Þukauskas turi kiek
vyresná draugà – Edmundà Kuokðtá (ðiuo
metu Vilniaus universiteto profesoriø), su
kuriuo susipaþino sportinio pelengavimo
varþybose ir kartu organizavo pirmàsias
Fiziko dienø diskotekas (tarp studentø
E.Kuokðtis garsëjo savadarbe garso stip-
rinimo aparatûra, o A.Þukauskas – ðvie-
sos efektø áranga). Po kurio laiko
E.Kuokštis supaþindina A.Þukauskà su
savo vadovu – dr. Remigijumi Baltramie-
jûnu, talentingu mokslininku, kartu su da-
bartiniu profesoriumi Juozu Vaitkumi su-
kûrusiu pirmà lietuviðkà lazerá ir pritaikiu-
siu já puslaidininkiø tyrimams. Nagingas
treèio kurso studentas bemat randa sa-
vo vietà mokslinëje laboratorijoje, kurio-
je vykdomiems tyrimams tada reikëjo
daug savadarbës árangos. juos apraðyti vientisu teoriniu „karðtøjø“
Tuo metu Lietuvoje sparèiai plëtojosi elektronø ir fononø energijos mainø mo-
dvi eksperimentinës fizikos kryptys – pus- deliu. Ðie darbai pelno pripaþinimà tuo-
laidininkiø fizika ir lazeriø fizika. Lazerio metinëje Sovietø Sàjungoje, rezultatai
spinduliuotës ir puslaidininkiniø kristalø spausdinami geriausiuose SSRS moksli-
sàveika ir tampa pirmàja A.Þukausko niuose þurnaluose.
mokslinio darbo tema: R.Baltramiejûnui 1987 m. R.Baltramiejûnui perëjus
pasiûlius, jis ima tirti elektronø ir eksito- dirbti á Fizikos institutà, A.Þukauskas pa-
nø (elektronø ir skyliø vandeniliniø dari- maþu ima vadovauti puslaidininkiø liumi-
niø) kaitimà lazerio ðviesa suþadintuose nescencijos tyrimams Vilniaus universi-
II ir VI grupës elementø junginiø krista- teto Puslaidininkiø probleminëje labora-
luose. Tuo metu ðios medþiagos, tokios torijoje. Taèiau, 1991 m. apgynæs habili-
kaip CdSe, CdS, ZnTe, ZnSe, buvo laiko- taciná darbà, mokslininkas atsiduria ant
mos perspektyvios ateities optoelektroni- bedugnës kraðto. Dël sumaþëjusio
kai, jø pagrindu buvo tikimasi sukurti þa- biudþetinio finansavimo ir atsiradusiø
lios ir mëlynos spektro srities ðviesos ðal- naujø galimybiø versle fizikai masiðkai
tinius. Krûvininkø kaitimas buvo laikomas palieka laboratorijas. Norint iðsaugoti su-
nepageidaujamu ðalutiniu efektu stipriai kauptà moksliná potencialà ateièiai,

1992 m. prof. J.Vaitkaus pastangomis Vil-
niaus universitete ásteigiamas Medþiago-
tyros ir taikomøjø mokslø institutas, á kurá
po kurio laiko ásilieja ir nedidelis
A.Þukausko vadovaujamas Liumines-
cencijos sektorius. Praktiðkai neturint jo-
kiø ištekliø, reikia skubiai persiorientuoti á
vakarietiškus moksliniø tyrimø ir publika-
vimo standartus. Tuo paèiu metu
A.Þukauskas puola ieškoti naujø tyrimo
krypèiø, kurios galëtø bûti svarbios atei-
ties Lietuvoje. Gerokai uþbëgdamas ávy-
kiams uþ akiø, jis vienas pirmøjø Lietuvo-
je ima tyrinëti nanometriniø matmenø ob-
jektus – puslaidininkines nanodaleles.
1992–1998 m. A.Þ ukauskas kartu su ben-
dradarbiais paskelbia nemaþai moksliniø
straipsniø apie krûvininkø dinamikà kad-
je, kad galëtø ásijungti á tarptautines pa-
stangas tobulinti naujàjà puslaidininkinæ
technologijà. Netikëtai paaiðkëja, kad jo
buvæs magistrantas ir kolega dr. Remigi-
jus Gaška dirba vienoje toliausiai GaN
technologijoje paþengusiø grupiø Jung-
tinëse Valstijose. Netrukus pirmieji ðio pus-
laidininkio bandiniai atkeliauja á Vilniø, ir
A.Þukauskas su kolegomis ima tirti jø op-
tines savybes. Pirmoji bendra su ameri-
kieèiais publikacija apie šviesa suþadin-
tus karštus elektronus ga-
lio nitride
Lietuvos mokslo laimëjimø
pristatymas Elþbietai II
(Vilnius, 2006 m.)
mio sulfido nanokristaluose. Šie ir
ankstesni darbai apibendrinami dar-
bø cikle „Energijos virsmai ðviesa su-
þadintose puslaidininkinëse me-
dþiagose ir nanodariniuose“, uþ kurá
A.Þukauskas kartu su V.Gulbinu,
S.Jurðënu ir G.Tamulaièiu po ku-
rio laiko pelno Lietuvos mokslo pre-
mijà (2002 m.).
Taèiau po 1998 m. A.Þukausko tiria-
moji veikla ima krypti visiškai nauja lin- Originalas
kme. Tuo metu jau tapo plaèiai þinomi (2002 m.) ir
sensacingi japonø inþinieriaus Shuji Na- vertimas á kinø
kamuros atradimai 9-ojo deðimtmeèio vi- kalbà (2005 m.)
duryje. Ðiam mokslininkui pavyko tai, ko
pasirodo þurnale Applied Physics Letters
iðtisus deðimtmeèius nesugebëjo pa-
1999 metais. Bendradarbiavimas pleèia-
siekti didþiulës mokslo ástaigos – paga-
si, amerikieèiai vieni pirmøjø susintetina
minti aukðtos kokybës nitridinius pus-
labai svarbø nitridinei optoelektronikai
laidininkius (III grupës elementø nitridus)
junginá – keturgubà lydiná AlInGaN. Ban-
ir jais remiantis sukurti labai naðius më-
diniai kurjeriø paðtu skrenda á Lietuvà, kur
lynos ir þalios spalvos puslaidininkinius
þaibiðkai gaunamas patvirtinimas, kad
ðviesos diodus – šviestukus (ðá lietuvið-
naujojoje medþiagoje lauktosios savybës
kà terminà pasiûlë dr. Rimantas Krauja-
ið tiesø pasireiškia. Kartu su kolegomis
lis). 1997 m. S.Nakamuros pastangomis
prof. Gintautu Tamulaièiu ir prof. Sauliu-
atsiranda ir baltas šviestukas, kuriam
mi Jurðënu A.Þukauskas galutinai pero-
pranašaujamas revoliucinis vaidmuo
rientuoja laboratorijos tematikà ir imasi
ðviesos technologijoje – galimybë pa-
plataus masto vadinamøjø III-N puslai-
keisti riboto naðumo áprastus apðvieti-
dininkiø optiniø savybiø tyrimø. Kartu su
mo prietaisus, tokius kaip kaitinamosios
JAV, Lenkijos, Taivano, Olandijos, Pran-
ir fluorescencinës lempos. Beje, 2006 m.
cûzijos, Vokietijos, Jungtinës Karalystës,
uþ ðiuos atradimus S.Nakamurai buvo
Švedijos, Baltarusijos, Latvijos moksli-
suteikta neseniai Suomijoje ásteigta
ninkais gilinamasi á ðviesos generavimo
Tûkstantmeèio technologijø premija
nitridiniuose puslaidininkiuose ir kvan-
(antroji po Tim Berners-Lee, pasaulinio
tiniuose dariniuose paslaptis, optimizuo-
kompiuteriø voratinklio iðradëjo).
jamos gamybos technologijos. Ði veik-
„Mëlynosios“ puslaidininkinës revoliu-
la plaèiai atspindima mokslinëje spau-
cijos kertinës medþiagos – galio nitridas
doje: nuo 2000 iki 2006 metø prof. A.Þu-
(GaN) ir jo lydiniai (InGaN ir AlGaN), pasi-
kauskas su bendraautoriais naujàja te-
rodo, savo fizikinëmis savybëmis labai pa-
matika paskelbia apie 100 moksliniø
našios á A.Þukausko anksèiau tyrinëtus II-
straipsniø, kurie susilaukia atgarsio
VI kristalus, tokius kaip kadmio sulfidas.
mokslo bendruomenëje (per ðá trumpà
Lietuvoje nesant nitridiniams puslaidinin-
laikotarpá cituojami apie 300 kartø).
kiams gaminti reikalingø technologijø,
A.Þukauskas puola ieškoti ryðiø uþsieny- Nukelta á 28 p.
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1 25
 Juozas BAUÐYS
Kodël ðveicariukai
Dvi ðveicarës – motina ir duktë – ke-
liavo po Lietuvà. Jos matë, kà daþniau-
siai regi uþsienio turistai: Vilniaus ir Kau-
no mûrus, muziejus, lietaus merkiamà
ir todël savo groþá pridengusià Neringà.
Taèiau vieðnios leidosi ne á paprastà tu-
ristinæ kelionæ. Jos mûsø kraðte tikëjosi
iðvysti tai, kas daugelá metø gyvavo jø
svajonëse. Ta prasme Ursula Siegg-Su-
ter ir jos motina Elisabeth Burger Lietu-
voje nebuvo naujokës.
Kai Ursula dar tik studijavo ir ruoðësi
raðyti diplominá darbà, draugë jà pakvie-
të á ðokiø ratelá: „Ateik ðokti lietuviðkø ðo-
kiø...“ Daugiau nei apie tuos ðokius, nei
apie tà ðalá ji neþinojo. Taèiau, studijuoda-
ma romanistikà – lotynø, prancûzø kalbas,
ji jau girdëjo, kad viena seniausiø indo-
europieèiø kalbø yra lietuviø. Ðis grynas
atsitiktinumas ávyko apie 1972 metus.
Kitas atsitiktinumas ávyko beveik prieð
ðeðias deðimtis metø, kai Pirmasis pa-
saulinis karas jau buvo ápusëjæs. Fribur-
go universiteto studentas Josephas Eh-
retas, studijavæs indoeuropieèiø kalbas,
iðgirdo savo profesoriaus pasiûlymà ar-
timiau susipaþinti su lietuviø kalba, ku-
rioje dar yra iðlikusiø senojo sanskrito
pëdsakø: „... tuomet bent galësite iðgirsti,
kaip skambëjo senovës indoeuropieèiø
kalba“. Jis suvedë su kolegomis – lietu-
viais. „Lietuviai dþiaugsmingai priëmë á
savo bûrá, nes jie taip pat ieðkojo draugø
savo tautai“, – vëliau prisiminë profeso-
rius dr. Josephas Ehretas. Tuo metu jis
buvo vienintelis lietuviø kalba besidomin-
tis lingvistas, dalyvavæs „Lituanie“ drau- mai. Ðis þmogus buvo ligonis – gydësi
gijos veikloje sveèio teisëmis. plauèius. 1918 m. per gripo epidemijà jis
...Studentë Ursula, atëjusi á lietuviðkø iðkeliavo Anapilin. Prieð tai lietuvis savo
ðokiø ratelá, lietuviø, deja, èia neuþtiko. Ra- draugo ðveicaro spëjo papraðyti: „Jei tu
telá buvo subûrusi Joana Stasiulienë, ku- vietoj manæs vyktum á Lietuvà ir prisidëtum
rià ið Tëvynës iðvarë karo audros. Ið pra- prie naujos valstybës atkûrimo, tuomet
dþiø ji gyveno Vokietijoje, vëliau atsikraustë man bûtø lengviau èia numirti“. Ðveicaras
á Ðveicarijà ir Ciûriche subûrë ðokëjø gru- paþadëjo nuvykti bent vieneriems metams,
pelæ. Deja, lietuviø bendruomenë èia bu- o lietuvis nudþiugo: jei jis nuvyksiàs bent
vo negausi, todël ilgainiui tarp ðokëjø tau- metams – liksiàs visà gyvenimà...
tieèiø nebeliko. Bet ði energinga moteris Ursulos studijø metais ir vëliau Lietu-
mokëjo sudominti kiekvienà, kuris nors va buvo sunkiau pasiekiama negu bet
kartà ateidavo á repeticijà. Be to, draugë kada. Visi kraðtai, buvæ uþ „geleþinës uþ-
prikalbindavo draugà ar draugæ, paþásta- dangos“, pasauliui galëdavo praneðti tik
mas – paþástamà. menkas þinias apie savo likimà. Taèiau
Ratelis graþiai gyva- smalsumas kuo daugiau suþinoti apie tai
vo ir mokësi vis nau- neblëso ir já reikëjo kaip nors tenkinti.
jø ðokiø. Kiekvienais metais Ðveicarijoje buvo
Šveicaras anais minimos lietuviðkos ðventës – ypaè Va-
tolimais metais lietu- sario 16-oji. „Viltis“ – taip vadinosi lietu-
viðkoje draugijoje tu- viðkø ðokiø ratelis – bûdavo tarsi privalo-
rëjo daug bièiuliø. mas ðventës atributas. Ir visad á tokias
Su vienu jø – Myko- ðventes ið Bazelio atvykdavo laukiamiau-
lu Aðmiu jis susi- sias jø sveèias – profesorius Josephas
draugavo gana arti- Ehretas. Ðventëse lankydavosi bei jo mie-
lai klausydavosi ir Ursulos motina Elisa-
beth. Daugelá kartø profesorius su dide-
Ursula su bûsimu le meile pieðë to tolimo kraðto vaizdà,
vyru ðoka lietuviðkus kiekvienàsyk surasdamas jam naujø
ðokius spalvø. Ne vienam kildavo klausimas: ið
kur jis þino tiek ávairiausiø smulkmenø?
Ðveicariukø Profesorius në sykio nepasakojo apie
lietuviðkais
tautiniais rûbais
save, nesakë, kad su auditorija kalbasi
ansambliukas Lietuvos pilietis nuo 1922 metø Juozas
Eretas. Lietuvos labui jis ëmë darbuotis

26 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1

 ,
ðoko Aguonëlæ
Josephas Ehretas
nuo 1917-øjø. Pirmiausia ásitraukë á Lie-
tuvos informacijos biuro Friburge veiklà.
1919-aisiais, po draugo mirties atvykæs á
mûsø ðalá, jis dirbo Lietuvos diplomati-
nëje tarnyboje. „Man reikëdavo imtis di-
plomatiniø misijø ir, pavyzdþiui, praðyti uþ-
sienio vyriausybes pripaþinti Lietuvà jei
ne de jure, tai bent de facto. Tai dariau
su dideliu malonumu“, – gerokai vëliau
dalijosi prisiminimais profesorius.
1920 m. ásteigæs telegramø agentû-
rà, kurià pavadino ELTA, J.Eretas tapo
jos direktoriumi ir uþsienyje ákûrë 14
agentûros skyriø. Vëliau buvo juokauja-
ma: jis áamþino savo pavardæ pirmojoje
tos agentûros raidëje. Tas keturias rai-
des neva reiktø iððifruoti taip: Ereto Lie-
tuvos Telegramø Agentûra...
Jaunoje, besikurianèioje valstybëje
buvo daugybë srièiø, kurioms reikëjo
darbðèiø rankø. Ðveicaras, atrodo, norë-
jo spëti visur. Jis stoja savanoriu á Lietu-
vos kariuomenæ. Trejus metus dësto
Aukðtuosiuose kursuose vokieèiø kalbà
ir literatûrà. Atkuria blaivybës draugijà.
Stoja á krikðèioniø demokratø partijà ir ne-
trukus iðrenkamas á II Seimà. Tampa Lie-
tuvos katalikø mokslo akademijos nariu,
vëliau gauna jos akademiko vardà. 1922–
1940 m. profesoriauja Lietuvos, vëliau Vy-
tauto Didþiojo universitete, vadovauja Te-
ologijos-filosofijos fakulteto visuotinës li-
teratûros katedrai. Paraðo nemaþa moks-
lo veikalø ið literatûros istorijos ir kitø sri-
èiø. Daug reiðkiasi spaudoje, redaguoja
þurnalà „Athenaeum“. Kuria sporto drau-
gijas, steigia keletà katalikiðkø jaunimo
organizacijø. Sunku net suminëti visas
sritis, kuriose paliktos ryðkios jo veiklos
pëdos. Kûrybingai veiklai taðkà padëjo
1940-øjø ávykiai. Po metø jis su ðeima pa-
sitraukë ið Lietuvos. Darbai, kuriuos jis
èia dirbo, naujiesiems ðeimininkams ne-
reikalingi, profesoriaus vardas Lietuvoje
turi nuslinkti á uþmarðtá...
Ðiø gyvenimo puslapiø profesorius sa-
vo klausytojams neatverèia. Tai, kà jis kal-
ba Ursulai, jos mamai ir kitiems klausyto-
jams, dabar, þinoma, sunku atkurti. Taèiau
tas paèias mintis jos abi rado profesoriaus
vokiðkai paraðytoje knygutëje „Apie euro-
pieèiø Adomà“, iðleistà Bazelyje 1976 m. ir
pakartotà 1977 metais. Beje, tarp profeso-
riaus kûrybinio palikimo Lietuvoje ji nemi-
nima. Plaèiau þinomi tik „Uþmirðtieji baltai“,
kiek anksèiau paraðytas ir penkiomis kal-
bomis iðleistas publicistikos kûrinys, ðioje
knygutëje uþimantis atskirà skyriø. Ið visø
leidinio puslapiø trykðte trykšta meilë bei
pagarba Lietuvai ir lietuviø kalbai.
„Tø indoeuropieèiø protëviø mes ne-
paþástame, – rašo profesorius, – nes jie
gyveno anais tamsiais laikais, kurie, uþ-
dengti storu praeities sluoksniu, neleidþia
prasiskverbti mûsø þvilgsniui. Taèiau pro
tà rûko ðydà mes girdime jø balsus – tar-
si brangø prieð tûkstantmeèius á kapus
nuëjusio pasaulio palikimà – indoeuro-
pieèiø prokalbæ. Ji skamba kaip vadina-
masis sanskritas senøjø indø maldø rað-
tuose, ji oðia graikø klasikos palikime, ji
aidi lotyniðkuose Romos ásakymuose ir
ji gyvuoja lietuviø lûpose...“
Pateikæs pavyzdá, kaip lietuviø, sans-
krito, graikø ir lotynø kalbose asmenuo-
jamas veiksmaþodis „esu“, jis daro iðva-
dà: „Kad ir kiek gerbtina yra senovës in-
dø kalba, kokios graþios bebûtø graikø
kalbos formos, vis dëlto ðias ir visas ki-
tas senàsias indoeuropieèiø kalbas vir-
ðija paprasti lietuviø kalbos faktai, nes ðia
kalba ðnekama dar ir dabar. Taigi, kai
mes iðvystame lietuvá, tai sutinkame eu-
ropieèiø Adomà...“
Ursula tuo tarpu jau moka ðokti „Blez-
dingëlæ“, „Linelá“, „Lenciûgëlá“, „Rezginë-
læ“, „Subatëlæ“, „Ruguèius“... Ðokëjai, su-
sirinkdami kartà per savaitæ, mokosi vis
naujø. Ir nuolat rodo publikai, kà yra ið-
mokæ. Vienà jø koncertà, ávykusá Vokieti-
,
joje 1973 m., graþiai apraðë vietos laik-
raðtis. Þurnalisto þodþiais, profesorius Eh-
retas buvo pristatytas „gimæs ðveicaru,
taèiau savo sieloje esàs tikriausias lietu-
vis“. Pasakodamas apie lietuviø kalbà, jø
dainas ir ðokius, jis atvërë visà ðios tau-
tos gyvenimo filosofijà. O ðokiai buvo pui-
ki paskaitos iliustracija, nors në vienas ið
septyniolikos ðokëjø nëra lietuvis. Taèiau
ðveicarai ðoko temperamentingai, su di-
deliu polëkiu ir ákvëpimu. Pasipuoðæ mar-
gais rûbais, kuriuos suprojektavo jø va-
dovë Joana Stasiulienë, jaunieji ðveica-
rai buvo akims tikras iðganymas. Kà reið-
kia jø ðokiø pavadinimai, kodël jie taip
keistai skamba? Ir vël atsakas skamba
ið profesoriaus lûpø.
„Ten, kur Adomas, taip pat yra ir Ieva,
kuri vyro sukurtà þodá savaip pakeièia. Kur
vyras daþniau remiasi logika ir formalia tie-
sa, moteris apvalina formas, tuo pratur-
tindama þodþiø lobynà ir lanksèiai já nu-
dailindama... Kalbos, kopianèios á virðø, á
jëgos ir galios iðraiðkà, yra „vyrø kalbos“,
kuriose maþybiniai maloniniai þodþiai tik
silpnai reiðkiasi... Prieðingai, kalbos, ku-
rios leidþiasi þemyn, á dailumà ir ðvelnu-
mà, yra „moteriðkos“, bent jau ðiuo po-
þiûriu. Þvelgiant ið ðio taðko, lietuviø kal-
ba yra neabejotinas Ievos idiomas...
Pirmiausia mums krenta á akis, kad lie-
tuvis ne tik daiktavardþius, bet ir bûdvar-
dþius bei – visai neátikëtinu bûdu – veiks-
maþodþius ir prieveiksmius gali maþybin-
ti. Ir ðitai jo kalboje liejasi su tokia per krað-
tus besipilanèia gausa, kad ðneka ágau-
na draugiðkà, nuoðirdø charakterá, ir ne
tik pakilioje, poetinëje vartosenoje.
Tas keturiø kalbos daliø „nusileidimas
þemyn“ veda mus ... á daugkartiná maþy-
binimà, kadangi lietuviø deminutyvai ant
kiekvieno laiptelio gali bûti dar kartà ma-
þybinami. Pavyzdþiui, þodis „mama“ ga-
li bûti penkiskart maþybinamas: 1. ma-
mytë; 2. mamytëlë; 3. mamytelytë; 4. ma-
mytëlyèiukë; 5. mamytëlyèiukytë“. Profe-
soriaus þodþiais, „mama“ tokiu bûdu gali
ágyti per ðeðiasdeðimt malonybiniø ma-
þybiniø formø... Pasirodo, net ðokiø pa-
vadinimai reiðkia ðvelnumà, gerumà.
Juos ðokant ir tarp jaunuoliø mezgasi pa-
þintys, draugystë. Ievos ieðko Adomø –
ir atvirkðèiai. Suranda tarp savøjø ðokë-
jø... Ursula taip pat surado sau antràjà
pusæ, tik ne ið ðokëjø tarpo. Taèiau tuoj
po iðkilmingos vestuviø ceremonijos lie-
tuviðkais tautiniais rûbais pasipuoðusiø
draugø bûrelis ðokiu sveikino jaunuosius.

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1 27

Neiðlaikë ir jaunoji – su vestuvine sukne-
le suðoko „Aðtuonnytá“, „Pirðlio ðoká“... Ði-
tokio reginio èia dar niekas nebuvo ma-
tæs. Ir vël buvo nemaþai klausianèiø, kas
tie lietuviai ir ta ðalis Lietuva.
„Gali bûti kiek daugiau kaip trys mili-
jonai tø, kurie kalba lietuviðkai, - aiðkino
profesorius. – Tai rimti þmonës, kurie, pa-
tekæ ant Rytø ir Vakarø bangos, ið vienø
patyrë pernelyg daug skausmo, o ið kitø
pernelyg daug kanèiø, kad galëtø sau
leisti triukðmingai dþiaugtis. Todël jie pri-
kanda lieþuvá, nes tylëjimas yra jø iðraið-
kingiausia graþbylystë. Svetimðalio as-
menyje jie nebûtinai regi bièiulá, nes ir
tai, kà vertingiausia jie gavo ið Vakarø –
krikðèioniðkàjá tikëjimà, – buvo norëta
ábrukti jiems ant Ordino kalavijø smaiga-
liø. Todël ir Vieðpats Dievas, kurá po ðiau-
diniu stogu droþia paprastas dievdirbys,
yra toks susirûpinæs. Taèiau tas, kurá (lie-
tuvis) priims, patirs beribá svetingumà...“
Iðtekëjus ir persikëlus gyventi pas
uoðvius, Ursulai prasidëjo kiti rûpesèiai
ir ðokiams nebeliko laiko. Já visà atëmë
ðeima, darbas, vëliau vaikai. Taèiau vos
jiems paaugus, atmintyje vël atgijo ðo-
këjos áspûdþiai. Ji manë, kad vaikai turi
patirti tà patá dþiaugsmà, kaip ir jø moti-
na, ðokdama lietuviðkus ðokius. Prie po-
ros savøjø ji prikalbino dar kelias poras
ið vaikø darþelio, áðnekino kaimynus ir
ðitaip subûrë vaikø ansambliukà, ðokan-
tá lietuviðkus ðokius.
Tai nebuvo lengvas uþsiëmimas. Kur
surasti vaikiðkø ðokiø apraðymus? Ne-
lengvai, taèiau juos surado. Viskas apra-
ðyta lietuviðkai, ta graþia kalba, apie kurià
tiek pasakojo profesorius. O kaip jà su-
prasti? Ursula ásigyja þodynà. Taèiau kaip
iðversti sudëtingus ðokiø apraðymus, kai
greta nëra në vieno, kuris mokëtø tà gy-
vàjà kalbà? Didþiulis noras, kûrybinga
vaizduotë padëjo, todël turëtume graþiai
pavydëti tai energingai moteriai, kuri ávei-
kë visus sunkumus. Ir pasidþiaugti sykiu
su ja, kai vaikai ëmë ðokti „Aguonëlæ“,
„Gyvatarà“, „Ðarabonà“, „Noriu miego“...
Ursula graþiai taria lietuviðkø ðokiø
pavadinimus, nes patys ðokiai tebëra
jai prieð akis ir ðirdyje. O mums liko tik
dailios tø ðokëjø, kurie dabar jau yra su-
augæ, nuotraukos. Mûsø tautinius rû-
bus, kuriais pasipuošæ ðveicariukai, pa-
rûpino taip pat Ursula.
Ligi Lietuvos nepriklausomybës at-
gavimo dar turëjo praeiti nemaþas lai-
ko tarpas. Tuo metu profesorius, tarsi
koks pranaðas, pasauliui primindamas
trijø Baltijos valstybiø okupacijà, nuolat
kalbëjo ir viename jau minëtos knygos
skyriuje raðë: „... jei kas istorijoje bent
kiek susigaudo, tai þino, kad uþkariau-
tojas niekad nepajungs pavergtos tau-
tos tol, kol ji saugo savo nacionaliná sa-
28 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1
vitumà ir savo laisvës troðkimà. Juk aki-
vaizdu, kad didþiosios galybës nebus
amþinai didelës ir galingos, nes dide-
lës valstybës net greièiau iðnyksta ne-
gu maþosios tautos. Kadangi ðie poky-
èiai neiðvengiami ir Tarybø Sàjungoje,
tai jos panorama nëra ið geriausiø. Jau
dabar geltonasis ruoþas rytø horizonte
neþada nieko gero. Tuo labiau, kad tik
pusæ kariuomenës sudaro rusai, o kità
pusæ – 130-ies svetimø tautø kareiviai,
kuriø Maskva nenori prarasti.
Kai dël satelitø lojalumo, tai já liudija
kruvini pëdsakai Èekoslovakijoje (1968/
69), Vengrijoje (1956), Lenkijoje ir Vidu-
rio Vokietijoje (1953). Todël visas vaka-
rinis Tarybø Sàjungos sparnas yra vien-
tisa politinë ir karinë þaizda.
Ðis konstatavimas toli graþu nëra ka-
ro kurstymas, jis vienareikðmiðkai nu-
kreiptas tik taikos link. Ji geriausiai uþ-
tikrinama, kai kiekviena tauta, net pati
maþiausioji, dþiaugiasi laisve, kurià jai
kaip neatimamà teisæ suteikia aukðtes-
në pasaulio tvarka.
Taip pat ir baltams, uþmirštiems.“
Tolesni ávykiai klostësi taip, kaip nu-
matë profesorius. Baltai ir kiti, daugiau
ar maþiau uþmirðti, atkûrë savo valsty-
bes. Taèiau pats profesorius, deja, to
jau neiðvydo. Jis mirë 1984 m. Bazely-
je, ten ir palaidotas. Vis dëlto Juozas
Eretas gráþo á nepriklausomos Lietuvos
gyvenimà. Jis mums – literatûros istori-
kas, pedagogas, politikas, þurnalistas,
redaktorius. Þmogus, ðeðis deðimtme-
èius dirbæs Lietuvos labui. Nors Lietu-
voje buvo graþiai paminëtas jo gimimo
ðimtmetis, profesoriaus darbai, jo pub-
licistika, ypaè iðvykus á Ðveicarijà, nusi-
pelno didesnio dëmesio. Savo þodþiu,
mokslo darbais, asmeniniu pavyzdþiu
jis traukë Lietuvos link daugybæ þmo-
niø – ir mokslo pasaulyje, ir tarp Švei-
carijos bei pasaulio visuomenës.
Tarp tokiø þmoniø buvo ir lietuviðkø
tautiniø ðokiø entuziastë Ursula su savo
motina Elizabeth. Keliaujant po Lietuvà,
jas stebino þaluma. Pripratus prie visose
pusëse matomø kalnø, èia akis traukë to-
lumos. Teko ásitikinti, kad Lietuva – ne ðiau-
diniø stogø ir kaimø kraðtas, kuriame þmo-
nës vaikðto su tautiniais drabuþiais. La-
bai gaila – ëjo vasara, buvo atostogø me-
tas, todël niekur neteko iðvysti tautiniø ðo-
kiø... Bet namo jos gráþo pajutusios, kad
Lietuva tapo dar artimesnë...
Dabar daþnai kalbama apie Lietu-
vos ávaizdþio kûrimà pasaulyje. Minimos
didþiulës tam tikslui bûtinos pinigø su-
mos, bûriai to ávaizdþio kûrëjø. Ar nesi-
nori ið viso to pasiðaipyti, kai ásitikini, kiek
gali padaryti vienas ar viena nuoðirdþiai
dirbæ, ið to neturëjæ jokios naudos – tik
dvasiná pasitenkinimà pelnæ þmonës?
Atkelta ið 25 p.
Pradëjus vaisingus bendrus tyrimus,
R.Gaška netrukus pateikia paraiðkà JAV
Nacionalinei mokslo tarybai dël para-
mos bendradarbiavimui su Lietuva, ir
2000 m. A.Þukauskas, kaip vizituojan-
tis mokslininkas, atsiduria Rensselaerio
politechnikos institute (Trojus, Niujorko
valstija). Èia kartu su prof. Michaeliu
S.Shuru gimsta idëja paraðyti pirmà pa-
saulyje monografijà apie kietakûná ap-
ðvietimà – naujausiais ðviestukais pa-
remtà technologijà.
Knygos planas pateikiamas seniau-
siai mokslinës literatûros leidyklai –
John Wiley & Sons, iš kurios netrukus
gaunamas sutikimas leisti. 2002 m.
A.Þukausko, M.S.Shuro ir R.Gaškos
knygà „Introduction to Solid-State Ligh-
ting“ („Ávadas á kietakûná apðvietimà“) ið-
vysta pasaulá. Knygà, kuri prasideda
epigrafu ið J.Biliûno „Laimës þiburio“, ási-
gyja svarbiausiø universitetø ir mokslo
ástaigø bibliotekos; S.Nakamura, tuo
metu jau Kalifornijos universiteto Santa
Barbaroje profesorius, jà naudoja savo
paskaitose studentams; 2005 m. kny-
ga iðverèiama á kinø kalbà. Po knygos
pasirodo daug moksliniø straipsniø ap-
ðvietimo tematika. Vienas tokiø darbø –
apšvietimo istorijos ir perspektyvø
apþvalga Elektros ir elektronikos inþinie-
riø instituto (IEEE) þurnale Proceedings
of the IEEE – pelno ðios vienos didþiau-
siø pasaulio inþineriniø draugijø apdo-
vanojimà – jos ákûrëjo Donaldo G.Finko
prizà uþ geriausià 2005 m. publikacijà.
Kietakûnio apðvietimo technologija
yra didþiausias elektros energijos tau-
pymo rezervas. Manoma, kad netolimo-
je ateityje ji leis taupyti 10 proc. pasau-
lyje sunaudojamos elektros energijos
(šiuo metu JAV apšvietimui išeikvojama
apie 20 proc. elektros energijos, o ma-
þai iðsivysèiusiose ðalyse – iki 85 proc.).
Didelës valstybës (JAV, Japonija, Kini-
ja) realizuoja milþiniškus kietakûnio ap-
ðvietimo srities projektus. Gráþæs á Lie-
tuvà po keliø vieðnagiø JAV, A.Þukaus-
kas supranta, kad jo þinios, sukauptos
raðant knygà, gali bûti pritaikytos ir mû-
sø nedidelëje šalyje. Naujos kartos
šviestukai gali bûti taikomi daugelyje
vadinamøjø niðiniø srièiø – fototerapi-
joje, valdomuose baltos šviesos šalti-
niuose, optiniuose matavimuose, au-
galininkystëje. Rengdamasis realizuoti
naujas idëjas, A.Þukauskas stiprina sa-
vo vadybines ir organizacines pozici-
jas: 2002 m. jis iðrenkamas Vilniaus uni-
versiteto Medþiagotyros ir taikomøjø
Ðviesos
pakerëtas
mokslø instituto direktoriumi bei Lietuvos
mokslø akademijos nariu ekspertu, Eu-
ropos mokslo ir technologijø bendradar-
biavimo programos COST veiklos „Efek-
tyvus apšvietimas 21-ajam amþiui“ rë-
muose ima koordinuoti nacionalinius ir
europinius tyrimus ðviesos diodø srityje,
kartu su bendradarbiu prof. Kæstuèiu Ja-
raðiûnu ir prof. Arûnu Krotkumi ið Puslai-
dininkiø fizikos instituto inicijuoja Euro-
pos Sàjungos mokslinio pranaðumo cen-
tro „Puslaidininkinës medþiagos ir prie-
taisai ðviesos technologijoms (SELITEC)“
atsiradimà.
A.Þukausko paakintas, vienas jo stu-
dentø parengia verslo planà diodiniams
ðviesoforams diegti Vilniaus mieste, ir da-
lyje sankryþø jie árengiami (daugelyje pa-
saulio miestø jau visiškai pereita prie kie-
takûniø ðviesoforø, kurie naudoja maþiau
elektros energijos, reikalingi maþesnio
aptarnavimo, padidina eismo saugumà,
nes nesukelia apgaulingo saulës atspin-
dþio). Taèiau tai buvo tik pradþia.
Gilindamasis á apðvietimo technolo-
gijà, A.Þukauskas susiduria su daugias-
palviø baltos ðviesos ðaltiniø problema.
Paèiai þinoma trispalvë sistema netenki-
na reikalavimø aukðtos kokybës apðvie-
timui, kadangi ðviestukø spinduliuotës
spektro juostos yra per siauros. Dël to,
apšvietus objektus balta šviesa, sudary-
ta vien tik ið raudonos, þalios ir mëlynos
komponenèiø, kai kurios spalvos yra ne-
teisingai suvokiamos. Tampa aiðku, kad
kokybiðkai baltai ðviesai gauti trijø spal-
votø ðviestukø maþa. Taèiau, skirtingai
nuo dviejø ir trijø ðviestukø, keturios ir
daugiau pirminiø spalvø gali bûti kombi-
nuojamos begale variantø. Kaip ið jø at-
rinkti geriausià? A.Þukauskas kreipiasi
pagalbos á kolegas matematikus – prof.
Feliksà Ivanauskà ir dr. Rimantà Vaice-
kauskà. Kartu su jais sukuriamas meto-
das optimizuoti daugiaspalvius baltos
ðviesos ðaltinius, sudarytus ið bet kokio
pirminiø ðviestukø skaièiaus. Tokie dau-
giaspalviai šaltiniai leidþia ne tik optima-
liai kaitalioti apšvietimo spalvinius para-
metrus, bet ir rasti kompromisà tarp ðvie-
sos kokybës ir kainos. Netrukus Medþia-
gotyros ir taikomøjø mokslø institute su-
kuriamas keturspalvës kietakûnës lem-
pos prototipas. Vienas pirmøjø lempos
taikymø – sezoniniø sutrikimø (emoci-
nës bûsenos pablogëjimo dël ðviesos
stokos þiemos metu) fototerapijos tyrimai,
atliekami kartu su Vilniaus universiteto
medikais. Plësdamas tyrimus, prof. Þu-
kauskas pasiûlo prof. Henriko Vaitkevi-
èiaus psichofizikø grupei tirti spalvø su-
vokimà, kai objektai apðvieèiami daugias-
palviais ðaltiniais. Paaiðkëja, kad dabarti-
niai baltos ðviesos kokybës standartai,
prieð keletà deðimtmeèiø sukurti fluores-
cencinëms lempoms, nebetinka šviestu-
kams. Kuriami nauji baltos ðviesos koky-
bës vertinimo kriterijai, kurie padës naujai
apðvietimo technologijai ásiskverbti á ben-
dràjá – darbo vietø ir bûsto – apðvietimà.
Naudodamas daugiaspalviø lempø opti-
mizavimo idëjas, A.Þukauskas kartu su lie-
tuviais ir amerikieèiais kolegomis patobu-
lina ir klasikiná baltà ðviestukà, kuriame da-
lis generuojamos mëlynos ðviesos paver-
èiama á geltonà tam tikrame fosfore. Pa-
aiðkëjo, kad, kombinuojant toká ðviestukà
su spalvotais šviestukais, galima gerokai
padidinti apðvietimo kokybæ. Ði idëja pa-
tentuojama Jungtinëse Valstijose.
Nitridiniai puslaidininkiai leidþia sukur-
ti ne tik regimos šviesos, bet ir ultraviole-
tinius (UV) šviestukus AlGaN lydinio pa-
grindu. Tokie ðviestukai gali generuoti la-
bai trumpø bangos ilgiø ðviesà, kuria ga-
lima þadinti aminorûgðèiø ir baltymø mo-
lekules. Todël UV ðviestukai gali bûti pla-
èiai taikomi medicinos diagnostikoje, bio-
loginiuose tyrimuose ir net genø inþine-
rijoje. Bendradarbiaudama su šios tech-
nologijos pasauliniu lyderiu – JAV ben-
drove Sensor Elctronic Technology, Inc.,
kuriai vadovauja R.Gaška, A.Þukausko
mokslininkø grupë ásitraukë á naujøjø UV
spinduliuotës ðaltiniø taikymø paieðkà.
Šiems tyrimams paskatinti 2004 m.
A.Þukauskas su kolega iš JAV M.Shuru
Vilniuje surengia NATO paþangiøjø tyri-
mø seminarà, skirtà UV spinduliuotës kie-
takûniams ðaltiniams ir detektoriams. Po
seminaro vilnieèiø fizikø laboratorijos ar-
senalas pasipildo mëgintuvëliais ir pipe-
tëmis – pradedami aktualûs biologiniø
medþiagø fluorescencijos tyrimai naudo-
jant UV ðviestukus. A. Þukauskas sutel-
kia pastangas á naujø metodø pavojin-
goms bakterijoms atpaþinti kûrimà. Ðie
metodai labai reikalingi optiniams jutik-
liams, kurie áspëtø apie biologinio teroro
aktus. Pasiûlomas bûdas, kuriuo biolo-
ginës medþiagos atpaþástamos pagal at-
sakà á aukštu daþniu moduliuotà UV
ðviestuko spinduliuotæ. Ðie darbai, ma-
þai kà dominæ Lietuvoje, sulaukia pri-
paþinimo uþsienyje – tyrimus ima finan-
suoti JAV Gynybos departamentas, A.Þu-
kauskas ima pirmininkauti tarptautinëms
konferencijoms, skirtoms gynybiniams
cheminiams ir biologiniams jutikliams.
Daug didesnio atgarsio Lietuvoje su-
laukë kita nauja A.Þukausko inicijuota ty-
rimø kryptis – kietakûnis apðvietimas au-
galininkystëje. Bandymai kultivuoti auga-
lus, naudojant puslaidininkinius ðviestu-
kus, þinomi jau seniai, taèiau Lietuvos
mokslininkai ëmë realizuoti patá ambicin-
giausià projektà – atverti kelià kietakû-
niam apðvietimui á pramoniná darþoviø au-
ginimà ðiltadarþiuose. Vadovaujant
A.Þukauskui, Vilniaus universitete suku-
riami keli eksperimentiniai árenginiai au-
galams apðviesti ðviestukø spinduliuote.
Moderniausiu ið jø galima sukomponuoti
apðvietimo spektrà ið aðtuoniø spektriniø
linijø, atitinkanèiø ávairiø fitopigmentø su-
gertá, kaitalioti ðá spektrà sulig kiekviena
auginimo valanda, naudoti ávairios truk-
mës ðviesos impulsus. Šviestuvai áren-
giami Lietuvos sodininkystës ir darþinin-
kystës institute, prof. Pavelo Duchovskio
laboratorijoje, kur 2003 m. prasideda pir-
mieji eksperimentai. Bendras fizikø ir au-
galø fiziologø darbas (vienas pirmøjø
Valstybinio mokslo ir studijø fondo Aukð-
tøjø technologijø programos projektø)
duoda daug naujø rezultatø – valdomo
spektro apšvietimas leidþia veikti augalø
vystymàsi ávairiais morfogenezës tarps-
niais (dygimo, þydëjimo, ðakniavaisio for-
mavimo ir kt.). Naudodami naujas kieta-
kûnio apðvietimo galimybes, per keletà
metø Lietuvos mokslininkai iðmoksta
sparèiau formuoti ðakniavaisius, spartinti
þydëjimà, keisti maistiniø medþiagø ir fi-
tohormonø, tokiø kaip biologiðkai akty-
vûs antioksidantai, kieká augaluose. Nors
ðviestukø kaina nuolat krinta, ji vis dar
per didelë, kad kietakûná apðvietimà bû-
tø galima naudoti viso augimo ciklo me-
tu. Todël imamos kurti pramoninës tech-
nologijos, pagrástos kietakûniø ðviestu-
vø naudojimu tik tam tikru augalo vysty-
mosi tarpsniu. Viena tokiø technologijø,
leidþianti gerokai sumaþinti nitratø kieká
lapinëse darþovëse jas trumpà laikà ap-
dorojus tam tikros spektrinës sudëties
ðviesa, jau patentuojama.
Profesoriaus Artûro Þukausko veikla
tuo nesibaigia: mintyse – naujos idëjos
ir ðviesos technologijø projektai, labora-
torijoje – ádomios uþduotys studentams,
ant stalo – lietuviðko vadovëlio apie pus-
laidininkinius ðviestukus metmenys.


Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1 29

Rusø
sentikiai
Prof. Aleksandras VITKUS
988 m. Kijeve rusø kunigaikðtis Vla-
dimiras priëmë krikðèioniðkà pravoslavø
tikëjimà ið Bizantijos graikø, ir jis ne tik
iðsilaikë iki pat 1653 metø, bet ir buvo
pripaþintas nekintanèia nacionaline ðven-
tove. Atëjus á valdþià patriarchui Nikonui,
1653–1666 m. buvo ávykdyta (daugiau-
sia dël politiniø motyvø ir patriarcho am-
bicijø) rusø pravoslavø cerkvës reforma.
Jis ir jo ðalininkai, siekdami unifikuoti baþ-
nyèià ir teologinæ sistemà Rusijoje, jà su-
derinti su Balkanø ir kitø ðaliø staèiatikiø
religinëmis apeigomis, ëmësi baþnyèios
reformos – naikino baþnytiniø knygø bei
apeigø skirtumus ir nevienodumus, pa-
keitë arba panaikino kai kuriuos papro-
èius, pvz., nusilenkimà iki þemës, persi-
þegnojimà ne dviem, bet trimis pirštais ir
kt. Sentikystë nuo oficialiosios staèiatiky-
bës skiriasi ne tiek dogmatika, kiek litur-
gija, apeigomis. Sentikiai tradiciðkai þeg-
nojasi dviem pirðtais, pripaþásta tik senà-
sias ikonas, aðtuongalá kryþiø. Dalis dva-
sininkø (protopopai Avakumas, Danijilas
ir kiti) ðiai reformai nepritarë ir gynë se-
nàjá tikëjimà. Vyriausybës ásakymais bei
karine jëga visaip stengtasi persekioti ki-
tamanius. Nepaklusæ dvasininkai buvo
net fiziðkai naikinami. 1656 m. baþnyèios
susirinkimas reformos prieðininkus sen-
tikius atskyrë nuo baþnyèios, o 1667 m.
geguþës 26 d. Rusijos staèiatikiø baþny-
èios sobore Maskvoje, kuriame ypatin-
gà vaidmená vaidino Aleksandrijos pa-
triarchas Pajisijus ir Antiochijos patriar-
chas Makarijus, senøjø apeigø ðalinin-
kai buvo prakeikti ir perduoti pasaulinës
valdþios teismui. Senojo tikëjimo pase-
këjai liko be valdþios: 1665 m. buvo
nuþudytas vyskupas Pavelas Kolomens-
kis; 1668 m. prasidëjo Solovkø vienuoly-
no karinë apgultis, o kai vienuolynas bu-
vo uþimtas, gyvi iðlikæ vienuoliai uþdaryti
á kalëjimà; 1675 m. ið bado duobëje mi-
rë bojarinë F.Morozova; po 4 metø kalëji-
mo balandþio 14 d. gyvas sudegintas sen-
tikiø lyderis protopopas Avakumas. Viso-
je Rusijoje sentikius pradëta þiauriai per-
sekioti, tremti, kankinti, bausti, deginti jø
baþnyèias, ikonas ir gyvenvietes. XVII a.
antrojoje pusëje, gelbëdamiesi nuo per-
sekiotojø, sentikiai pasitraukë á miðkus,
dykumas, bëgo á uþsiená, dalis apsistojo
Pabaltijyje ir net Amerikoje. XVIII a. prasi-
dëjo masinë sentikiø emigracija ið Rusi-
30 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1
Estijoje
jos á Vakarus. Daugiau kaip tris ðimtme-
èius rusø emigrantø palikuonys saugojo
savo „senàjá tikëjimà“, statë maldos na-
mus, puoðë juos ikonomis (ikonostasais).
Naujose vietose sentikiai kûrë savo ben-
druomenes, laukdami Antikristo atëjimo.
Po baþnyèios susiskaldymo dël nesuta-
rimø atsirado keliolika sentikiø atmainø.
Didþiausios sentikiø atðakos yra popinin-
kai (pripaþástantys dvasininkijà ir turintys
ðventikus) ir bepopiai (nepripaþástantys
staèiatikiø ðventikø ir baþnyèios). Dël so-
cialiniø ir religiniø prieðtaravimø bepopiai
suskilo á daugybæ sektø ir atskalø. Estijo-
je atrado prieglobstá pomorø ir fedosëji-
ninkø atmainos. Senojo tikëjimo iðpaþin-
tojus imta vadinti atskalûnais (raskolni-
kais). Pvz., pirmoji bepopiø krypèiai pri-
klausanti bendruomenë Lietuvoje ásikû-
rë Girelëje (Anykðèiø rajone); 1973 m. Lie-
tuvoje veikë 52 nedidelës bepopiø ben-
druomenës su centru Vilniuje.
Jie patys save vadino sentikiais (rus.
staroverije, staroobriadèestvo) – baþny-
èios ir religinës bendruomenës, nepri-
paþástanèios XVII a. rusø staèiatikiø ávyk-
dytos reformos ir sauganèios senàsias
religines tradicijas ir apeigas. Po caro
1905 m. balandþio 17 d. ásakymo „ Apie
tikëjimo tolerancijà“ áteisintas „sentikiø“
pavadinimas, pirmà kartà jie buvo pa-
minëti 1795 m. rugpjûèio 13 d. Jekateri-
nos II reskripte.
XVIII a. sentikiai sudarë savo bendruo-
menæ Riapine: pastatë malûnà, kalvæ, ki-
tø statiniø, pradëjo uþsiimti þemdirbyste
ir þuvininkyste. Tuo metu estai, þuvinin-
kystæ laikæ þemesniu amatu, patys uþsi-
ëmë tik þemdirbyste. 1718 m. dvasinis
vadovas K.Fiodorovas palieka bendruo-
menæ, paskiriamas ðventiku á Jamburgà
(dabartiná Kingisepà) ir gauna teisæ tvar-
kyti sentikiø reikalus. Gavus melagingà
praneðimà, kad pas sentikius slepiasi pa-
bëgæ kareiviai, nespëjæ pasislëpti senti-
kiai buvo suimti ir išveþti á Jurjevà (Tartu).
Ið ten nugabenti net á Peterburgà kvosti,
ir tik po metø, nepasitvirtinus skundui,
paleisti, taèiau jø maldos namai bei kai-
mas buvo apiplëðti.
XVIII a. pradþioje prie Èiudo (est. Pei-
pus) eþero prasidëjo maldos namø staty-
ba. 1740 m. Kukitoje pastatyti maldos na-
mai pabëgusio á èia novgorodieèio pirklio
Nikitino ir vieno ið Maskvos Morozovo ba-
jorø. Jie atveþë baþnytiniø knygø, keturis
varpus, reikalingà inventoriø. Maldos na-
mai buvo pastatyti kaimuose Varnja, Kal-
laste, Kolkja, Kasepaa, Mustvee ir kitur. Ta-
èiau jau XIX a. pirmojoje pusëje prasidëjo
jø naikinimas. Rusijos caras Nikolajus I
ëmësi represijø prieð sentikius. Ið Rygos
atëjo nutarimas uþdaryti visus sentikiø mal-
dos namus, taèiau jø negriauti. Prieš sen-
tikius imta kalbëti net pravoslavø baþnyèio-
je, esà jie krikðtija vaikus á savo tikëjimà,
vaikai gimsta nuo tëvø, kurie nesituokæ baþ-
nyèioje (tuoktis sentikiai galëjo tik tarpusa-
vyje, t.y. to paties tikëjimo) ir t.t. 1840 m.
prie Èiudo eþero beliko tik viena maþa cerk-
vë kaimelyje Kasepaa. Rusø rašytojas
F.Bulgarinas, apsilankæs ðiuose kaimuose,
tik gerai atsiliepia apie sentikius, jø kaimus
bei buitá. Jis pastebi, kad „visi jie moka es-
tø kalbà, taèiau gyvena rusiðkai“.
1832 m. sentikiams uþdrausta turëti
savo slaptas mokyklas, o jie vaikus pri-
valëjo leisti á mokyklas, kurioms vadova-
vo pravoslavø ðventikai. Tose mokyklo-
se vaikai mokësi ne tik katekizmo, baþ-
nytiniø giesmiø, bet buvo supaþindina-
mi su raðymu bei aritmetika. Nepaisant
to, XIX a. antrojoje pusëje gana plaèiai
buvo organizuojamos „tetø“ mokyklos,
kuriose dëstë daugiausia moterys, iðma-
nanèios baþnytinius paproèius bei mo-
kanèios skaityti baþnytines knygas. „Te-
tø“ mokyklose daug dëmesio buvo krei-
piama á giedojimo pamokas – jaunimas
rengiamas baþnytiniams chorams.Turtin-
gieji sentikiai mergaites siøsdavo á Peter-
burgà ar á Pskovà, kur jos buvo moko-
mos dainavimo, skaitymo, kad gráþusios
galëtø ne tik giedoti maldos namuose,
bet ir mokyti kitus. Maskvoje ir Peterbur-
ge buvo perkamos ranka raðytos „seno-
jo“ raðto knygos ir vëliau perraðomos.
Sentikiai nebuvo prieð mokslà, ðvietimà,
taèiau jie norëjo, kad nebûtø iðkraipomas
ðventasis raðtas bei jø paproèiai.
Skleisti oficialias þinias apie sentikiø
religiná gyvenimà buvo uþdrausta. Ikonø
tapyba, baþnytinës knygos ir þenklinis gie-
dojimas – svarbûs sentikiø kultûriniai klo-
dai, kurie yra maþai ištirti, o sentikybë Lie-
tuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje dau-
gelio þmoniø suprantama kaip sena, ta-
èiau beveik neþinoma ir ðiek tiek paslap-
tinga religija. Turtingieji sentikiai statyda-
vo maldos namus lyg ir savo šeimai ir pa-
gal tai maldos namai ir buvo vadinami.
Hierarchiniai laiptai buvo sunaikinti dar
esant patriarchu Nikonui, tadël religinës
bendruomenës iðsirinkdavo dvasinius va-
dovus ið savo bendruomenës: tai turëjo
bûti per 40 metø amþiaus, mokytas, nusi-

manantis apie baþnytinius reikalus, gar-
bingas, turintis autoritetà þmogus. Senti-
kiø ypatinga maldos apranga: vyrai dëvi
aziam – ilgus krentanèius viršutinius dra-
buþius siauromis rankovëmis, pasiûtus iš
juodos medþiagos (nebûtinai visi juos tu-
rëjo, bet vadovas privalëjo turëti), mote-
rys – sarafanà-pavilktinæ, taip pat pasiûtà
ið juodos medþiagos, o per pamaldas pri-
sidengia galvà skarele. Todël visos turëjo
didelæ skarelæ, kurià po smakru susegda-
vo segtuku, nes buvo draudþiama jà su-
siriðti. Pamaldø metu sentikiai bûtinai nau-
dojosi poteriø pynëmis (lestovki) ir kilimë-
liu (podruchnik). Krikðèionys poteriø py-
nëmis naudojosi jau I amþiuje, o dabar
jos išliko tik pas sentikius. Jos naudoja-
mos, kad bûtø lengviau maldas skaièiuo-
ti. Podruchnik – nedidelis maldos kilimë-
lis buvo dedamas prieð save ant grindø,
kad atliekant nusilenkimus rankos iðliktø
ðvarios. Pamaldø metø vyrai stovi deðinëje
maldos namø pusëje, moterys – kairëje.
Priekyje visada stovi vaikai. Pamaldos bû-
davo gana grieþtos, bet iðkilmingos. Sen-
tikiai iki ðiø laikø iðlaikë gyvàjá þenkliná (kab-
liná) giedojimà, vadinamàjà þenklinæ gie-
dosenà, kuri taip vadinama pagal natø fik-
savimo bûdà nelinijine notacija – þenklais
(kabliais).
Pati didþioji sentikiø šventë – Velykos,
Jëzaus Kristaus prisikëlimas – gyvybës
pergalë prieð mirtá. Jis ðvenèiamas tris
dienas, namai išpuošiami berþeliais,
daþomi kiaušiniai geltona spalva. Dvasi-
nis vadovas kaime aplankydavo kiekvie-
nus namus. Be tø ðvenèiø, bûdavo ir vie-
tiniø, kokio nors šventojo garbei arba skir-
ta cerkvei. Pvz., Piirissaaro kaime ðvæs-
davo apaðtalø Petro ir Povilo. Tuomet á ðá
kaimà þmonës atplaukdavo valtimis ið vi-
sos Prieèiudës kaimø ir ðvæsdavo net ke-
lias dienas. Svarbi buvo þvejø globëjo Ni-
kolajaus Stebuklingojo dienos ðventë.
Prieèiudëje bûdavo ir ðeimos ðvenèiø:
vestuvës, krikðtynos. Tuoktis galëjo tik to
paties tikëjimo jaunuoliai iš savo arba kito
kaimo. Pirðtis pas jaunàjà vykdavo vëlø
vakarà, kad bloga akis nenuþiûrëtø. Pir-
ðlius siøsdavo kaip ir pravoslavai, taèiau
jie bûdavo jauno-
jo giminës: moti-
na, brolis. Vestu-
ves keldavo pra-
ëjus kelioms die-
noms po pirðlybø.
Sentikiø ðeimos
bûdavo daugia-
vaikës, gimdyda-
vo namuose.
Ypatingas bu-
vo mirusiojo lai-
Sentikiø cerkvë dojimo paprotys.
Prieð laidojimà 3–
4 þmonës giedo-
davo prie mirusiojo. Á laidotuves ateida-
vo visas kaimas ir visi já paþinojusieji ið
gretimø kaimø. Prieð karstà neðdavo iko-
nà, karstas bûdavo uþdengiamas audek-
lu. Uþ karsto ëjo dvasinis vadovas ir iki
kapiniø laidotojai giedodavo „Ðventas
dieve“. Po laidojimo bûdavo gedulingi
pietûs. Po mirties 3, 9 ir 40 dienà buvo
priimta melstis uþ mirusájá.
Kitø tikëjimø þmones labiausiai ste-
bino tai, kad sentikiai naudojo skirtingus
indus sau ir svetimiems. Sveèius vaiðin-
davo ið vienø indø, o patys valgydavo
ið kitø.
Prieèiudëje labai paplitæs virdulys –
samovaras. Èia buvo geriama daug ar-
batos. Vandená imdavo tik ið eþero, to-
liau nuo kranto. Ádomiausia tai, kad sen-
tikiams draudþiama gerti arbatà, o èia
tam nusiþengta todël, kad valgant þuvá
þmogø troðkina. Valdant Petrui I Rusijoje
paplito rûkymas, taèiau sentikiai mano,
kad tai velnio išmonë, ir retai kas tam nu-
siþengia ir dabar.
XX a. atneðë daug permainø sentikiø
gyvenime. 1920 m. Estijai tapus nepri-
klausoma, iðkilo sienø klausimas. Rusai,
pagavæ estø þvejus, sodindavo á kalëji-
mus, o nuo 1933 m. ir apkaltindavo ðni-
pinëjimu. Bet svarbiausia, kad sentikiai
neteko rinkos: Maskvos, Peterburgo,
Pskovo turgûs buvo jiems uþdaryti (kaip
ir ðiandien). Tada sentikiai vietoj þvejybos
ëmë verstis darþininkyste (augindavo vi-
siems þinomus sentikiø svogûnus, agur-
kus, cikorijà). Antra vertus, sentikiai ëmë
palaikyti ryðius su sentikiø dvasiniu cen-
tru Rygoje (Grebeðnikovo bendruomenë
Rygoje). Jos ákûrëjas I.Zavoloko (1897–
1984). Buvo leidþiamas þurnalas „Gim-
tasis kraštas“ (Rodnaja storona). G.Fro-
lovas Prieèiudëje bei Maskvoje ákûrë iko-
nø pieðimo dirbtuves. Jo darbà tæsë mo-
kiniai. P.Sofronovas (1898–1973), kuris
ákûrë ikonø dirbtuves ne tik Rygoje, bet ir
Paryþiuje, Prahoje, Belgrade, net buvo
pakviestas pieðti á Vatikanà. Ikonø siuvi-
nëjimo ðilku meno ëmësi ið Prieèiudës
kilusi E.Dolgoðeva. Jos ikonos puoðia
daugumà Estijos cerkviø. Ikonos paskir-
tis – parodyti dievo pasaulio tikrumà.
Kiekvienuose sentikiø namuose yra mal-
dos vieta, kurioje árengiamas maþas iko-
nostasas. Jis gali bûti sudarytas ið keliø
arba vienos ikonos. Prieð ikonas dega
lempelës (lampada) – vaðkinës þvakës.
1920–1930 m. Estijos sentikiai jau tu-
rëjo savo hierarchijà, organizuodavo su-
vaþiavimus, á kuriuos visada atvykdavo
sentikiai sveèiai ið Latvijos, Lenkijos bei
Lietuvos. Lietuvos sentikiø bendruome-
nei vadovauja Aukðèiausioji sentikiø ta-
ryba (bûstinë Vilniuje).
Estijos sovietø okupacija, karas, vo-
kieèiø okupacija áneðë dideliø pasikeiti-
mø á sentikiø gyvenimà, bet dar dides-
nës átakos turëjo N.Chruðèiovo valdymo
metai. Dauguma jaunimo iðvyko á mies-
tus, iðtuðtëjo mokyklos. Religinis gyveni-
mas ið esmës pakito. Vyriausiasis dvasi-
nis Pabaltijo centras persikëlë á Vilniø. Im-
ta reikalauti sentikiø sàraðø, o jie neno-
rëjo propaguoti priklausymo sentikiams,
nes tai kenkë jø karjerai. Á baþnyèias
vaikðèiojo vien moterys ir vyresni þmo-
nës, daþnai su vaikais.
Sentikiø atgimimas prasidëjo kartu su
Estijos nepriklausomybe. 1995 m. buvo
atkurta Estijos sentikiø draugija. Dabar
Estijoje yra apie 15 000 sentikiø, priklau-
sianèiø 11 bendrijø (9 ið jø Prieèiudëje).
Atgimë senosios tradicijos. Ðvenèiant re-
ligines ðventes dalyvauja visos bendruo-
menës. Viena opiausiø sentikiø proble-
mø – vagystës ið maldos namø, ypaè se-
nøjø ikonø, kurios turi paklausà ne tik Es-
tijoje, bet ir uþsienyje.
Ar išnyks sentikiai Estijoje? Vargu.
Dabar pomorai yra pati didþiausia sen-
tikiø bepopiø atðaka, turinti ið viso 1,2
mln. tikinèiøjø. Oficialus pomorø pava-
dinimas – Senøjø staèiatikiø pomorø
baþnyèia. Jø parapijos veikia Lietuvoje,
Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Baltarusijo-
je, Ukrainoje ir Rusijoje.
Jau greitai Estijos sentikiai švæs 450
metø jubiliejø, kai jie apsigyveno Prieèiu-
dëje. Prieèiudë ypatinga tuo, kad èia Èiu-
do eþeras sieja tris tautas – rusø, estø ir
vokieèiø. Estams – tai Peipsi, estø epo
herojus Kalevas plaukë á Pskovà lentø;
rusams Èiudo eþeras susijæs su Aleksan-
dro Nevskio vardu, nes 1242 m. èia Le-
do mûðyje buvo sumuðti vokieèiø riteriai.
Be to, Prieèiudë susijusi ne tik su iðnyks-
tanèiu ir vël atsirandanèiu pasieniu, bet
ir su dviejø tautø – estø ir rusø, kurios
daugiau kaip 300 metø gyvena viena ða-
lia kitos, kultûromis.
Tartu–Varnja


Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1 31

Kasmet Seime skaitomi metiniai Sveikatos tarybos nacionali-
nës sveikatos praneðimai, o praëjusiø metø itin iðsiskyrë
niûrumu: gyventojø sveikatos rodikliai blogi ir toliau prastë-
ja, o tie nedaugelis, kurie gerëja, gerëja taip lëtai, jog
galimybës kada nors pasivyti Europà tampa labai miglotos.
Lietuvos
sveikatos
statistika
Juozas
Vytautas
BAUÞYS
Sociologijos
magistras
Lietuvoje kasmet maþëja gyventojø
prieaugis tûkstanèiui gyventojø, pernai jis
pasiekë „rekordiná” lygá – 3,8.
Toliau didëja mirtingumas. Taèiau vi-
dutinë gyvenimo trukmë pamaþu ilgëja
(72,1 metø). Ðis rodiklis kaip tik atspin-
di sveikatos, visuomenës ir ðalies laimë-
jimus. Taigi galima daryti iðvadà, kad
kuo labiau iðsivysèiusi ðalis, tuo skirtu-
mas tarp vyrø ir moterø gyvenimo truk-
mës yra maþesnis.
Toliau pastebimos gyventojø senëjimo
tendencijos. Vyresniø nei 60 metø þmo-
niø proporcija didëja ir jie sudaro daugiau
kaip 20 proc. Lietuvos gyventojø.
Didëja miesto ir kaimo gyventojø svei-
katos rodikliø skirtumai. Vidutinës kai-
mo vyrø gyvenimo trukmës skirtumas
pastaruoju metu padidëjo nuo 3,4 iki 4,1
metø, moterø – nuo 1,9 iki 2,5 metø.
Neseniai þiniø sraute ðmëkðtelëjo þi-
nia apie Statistikos departamento prie
LRV pirmà kartà atliktà Lietuvos gyven-
tojø sveikatos tyrimà, kaip gyventojai pa-
tys vertina savo sveikatà. Iðaiðkëjo visai
nedþiugiø dalykø.
Lietuvos gyventojø sveikatos
ávertinimas
Statistikos departamentas pirmà kar-
tà apklausë Lietuvos gyventojus, kaip jie
vertina savo sveikatà, naudojasi medikø
paslaugomis. Tyrime dalyvavo 9 tûkst. 15
metø ir vyresniø gyventojø.
Apklausos rezultatai parodë, kad be-
veik kas antras Lietuvos gyventojas (ðá
skaièiø sudarë ir vyrai, ir moterys) savo
sveikatà vertino kaip gerà arba labai ge-
rà, 40 proc. – kaip vidutinæ ir 13 proc. –
kaip blogà ar labai blogà.
32 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1
Vyrai savo sveikatà vertino geriau nei
moterys. Kas antras vyras nurodë, kad
serga kokia nors lëtine liga arba turi ilga-
laikiø sveikatos sutrikimø. Moterø, turin-
èiø ilgalaikiø sveikatos problemø, dalis
buvo didesnë negu vyrø, atitinkamai 59
ir 44 procentai. Per metus iki apklausos
kokia nors lëtine liga sirgo kas antras gy-
ventojas. Penktadaliui gyventojø buvo
diagnozuotas padidëjæs arterinis kraujo-
spûdis, kas deðimtam – reumatoidinis ar-
tritas (artrozë, sànariø uþdegimas). Kitos
labiau paplitusios gydytojo diagnozuo-
tos ligos buvo lëtinis bronchitas, migre-
na ar daþnas galvos skausmas, skran-
dþio ar dvylikapirðtës þarnos opa, lëtinis
nerimas ir depresija.
Vieni sveiki, kiti ligoti
Pagrindinis rezultatas, kurá optimis-
tai ir pesimistai gali apversti kaip nori,
toks: pusë Lietuvos gyventojø turi ilga-
laikiø sveikatos problemø arba pusë Lie-
tuvos gyventojø laikë save sveikais. Dau-
giau nei pusë (55 proc.) vyrø ir 40 proc.
moterø nurodë, kad jø sveikata gera ar-
ba labai gera. Taip pat 44 proc. moterø
ir treèdalis vyrø teigë, kad jø sveikata yra
vidutiniðka. Kas deðimtas vyras ir kas
ðeðta moteris vertino savo sveikatà kaip
blogà arba labai blogà.
Nors sveikø þmoniø pas mus maþo-
ka, kai kuriais rodikliais (pavyzdþiui, ap-
kûnumu) á europieèius esame panaðûs.
Mus itin skiria atsainus poþiûris á savo
sveikatà, jei nesakytume, kad rûpinima-
sis sveikata yra „vaistø valgymas“. Þmo-
nës persidirba, „sveiksta“ darbo metu,
vartoja vaistus, daþnai gerai neþinoda-
mi jø poveikio.
Vaistai – „sveikatos“ vedliai
Lietuvoje labai paplitæs vaistø vartoji-
mas. Tyrimo metu gydytojo paskirtus vais-
tus vaistus vartojo apie 1,1 mln., arba dau-
giau nei treèdalis 15 m. ir vyresniø ðalies
gyventojø, o gydytojo nepaskirtus – net
1,6 mln., arba daugiau nei pusë gyven-
tojø. Daugiausia (19 proc.) Lietuvos gy-
ventojø vartojo gydytojo paskirtus vaistus
nuo padidëjusio arterinio kraujospûdþio,
nuo ðirdies ir kraujagysliø ligø (11 proc.),
sànariø skausmo (8 proc.), migdomuo-
sius (7 proc.). Ið gydytojo nepaskirtø vaistø
vitaminus vartojo 35 proc., nuskausmina-
muosius – 19 proc. gyventojø.
Prasèiausi – dantys
Lietuvoje sparèiai daugëja bedanèiø.
Visus dantis turi tik apie 23 proc. gyven-
tojø. Odontologo paslaugø þmonës at-
sisako dël didþiuliø eiliø valstybinëse po-
liklinikose ir dël neákandamø kainø (apie
200 litø uþ paslaugà) privaèiuose odon-
tologijos kabinetuose (ar ástaigose).
Statistikos departamento duomeni-
mis, beveik 7 proc. þmoniø neturi në vie-
no savo danties. Deðimtadalis visø lietu-
viø pas odontologà lankosi labai retai ar-
ba visai pas já neuþsuka. Dël to daugiau
nei penktadalis lietuviø neturi daugiau
kaip 10 savø dantø, o apie 200 tûkst.
þmoniø savø dantø neturi në vieno.
Blogai regime ir girdime
Didelë problema yra regëjimo sutri-
kimai – daugiau nei pusë apklaustøjø
neapsieina be akiniø, 7,5 proc. gyvento-
jø eiti ar lipti laiptais gali tik pasiramsèiuo-
dami lazda. 5 proc. apklaustøjø bûtinas
klausos aparatas, bet net trys ketvirtada-
liai jo neturi.
Bijome skiepø ir vëþio prevencijos
Tyrimo rezultatai parodë, kad preven-
ciniø priemoniø vartojimas nëra labai pa-
plitæs. Nuo gripo per metus pasiskiepijo
tik 6 proc. gyventojø, nuo erkinio encefali-
to – 2 proc. gyventojø. Kas antras þmogus
tyrësi gliukozës koncentracijos kieká krau-
jyje, o 40 proc.– cholesterolá. Mamografija,
svarbia krûties vëþio ankstyvo nustatymo
priemone, bent kartà gyvenime pasinau-
dojo kas ketvirta 20 metø amþiaus ir vyres-
në moteris, o per praëjusius metus gim-
dos kaklelio tepinëlio tyrimai bent kartà gy-
venime buvo atlikti 77 proc. moterø, o per
praëjusius metus – 28 procentams.
Nauja liga – antsvoris
Nutukimas – sparèiai kylanti grësmë
mûsø visuomenei. Statistikos duomeni-
mis kas treèias þmogus Lietuvoje turi ant-
svorio, kas septintas – nutukæs. Didelë
dalis 25–34 metø vyrø turi per didelá kû-
no svorá ir tik ketvirtadalis tokio pat am-
þiaus merginø sveria per daug.
Ðiuo atþvilgiu pirmauja italës – tik 12
proc. jø turi antsvorio. Labiausiai nutu-
kusios (20 proc.) jaunos britës (net 47
proc.), o storuliø daugiausia Maltoje ir
Jungtinëje Karalystëje. Tarp vyresnio am-
þiaus þmoniø labiausiai nutukæ vokieèiai,
britai, graikai, Kipro gyventojai.
 Rûkome daugiausia ES
Lietuviai vyrai vieni didþiausiø rûkaliø
ES, o mûsø moterys rûko bene maþiau-
siai. Lietuvoje kasdien rûko 42 proc. vy-
rø ir 10 proc. moterø. Daugiau uþ lietu-
vius rûko tik latviai ir estai, o tarp moterø
– lietuvës bene maþiausiai rûkanèios ES
(maþiau rûko tik portugalës).
Tyrimas atskleidë, kad lietuviai geria
alø ne daugiau nei kitos Europos tautos.
Jauni vyrai daþnai geria alø, mergi-
nos sidrà ir alkoholinius kokteilius, o vy-
resni þmonës geria stipresnius gërimus
– degtinæ, brendá, likerá. Taèiau nuolat, be-
veik kasdien geriantys prisipaþino apie
ðimtà tûkstanèiø ðalies gyventojø. Beveik
tiek pat prisipaþino, kad geria vieni. Daþ-
niausiai geriama vakarëliuose, per ðven-
tes, taip pat baruose ir kavinëse. Net 22
tûkst. þmoniø prisipaþino, kad nebijo gerti
net sësdami prie vairo.
Tyrimai pravers priimant sprendimus
2005 m. daugiausia gyventojø mirë
nuo ðirdies ir kraujagysliø ligø bei pikty-
biniø navikø. Pagal mirtingumo rodiklius
mes pirmaujame Europoje,– tikina Sta-
tistikos departamento prie LRV Sociali-
nës apsaugos ir sveikatos statistikos sky-
riaus vedëja Aldona Ablingienë.
Specialistës teigimu, tyrimo rezultatus
apibendrinti ir ávertinti bei pateikti rekomen-
dacijas statistikos specialistams padëjo
Kauno medicinos universiteto (KMU)
mokslininkai. „Tikimës, kad á tyrimo iðva-
das atkreips dëmesá ne tik Sveikatos ap-
saugos ministerija, bet ir politikai, Seimo
nariai, o atsiþvelgiant á jo rezultatus bus
priimti sprendimai. Toks kaip tik ir buvo
vienas tyrimo tikslø“, - sakë A.Ablingienë.
Tarp specialistø rekomendacijø viena
svarbiausiø – sveikatos politikai turëtø
daugiau dëmesio skirti lëtiniø ligø kontro-
lës ir profilaktikos programoms, veiksmin-
gam jø ágyvendinimui. Jos turëtø tapti vie-
na iš prioritetiniø sveikatos prieþiûros kryp-
èiø. Nors pastaraisiais metais deklaruoja-
mas dëmesys ligø prevencijai ir profilakti-
kai, rezultatais kol kas pasigirti negalime.
Sveikiausiø ðaliø vienuoliktukas
(savo sveikatà vertino gerai arba labai gerai)
Šalis Vyrai Moterys
(proc.) (proc.)
Airija 86 88
Kipras 84 78
Nyderlandai 81 75
Belgija 80 75
Danija 79 72
Švedija 78 71
Austrija 77 72
Graikija 77 69
Ispanija 73 63
Malta 73 66
LIETUVA 50 55
Intriguojantys duomenys
apie Mendelejevo dukraitæ japonæ
Naujà ir netikëtà þinià iðgirdau ið sa-
vo bièiulio ir kolegos prof. Masanorio Ka-
dzi (Masanori Kaji - angl. variantas) ið
Tokijo technologijos instituto. Jis yra
mokslo istorikas, pagarsëjæs pasaulyje
savo studijomis apie Dmitrijø Mendele-
jevà ir periodinæ elementø sistemà. Gi-
lindamasis á tai, kas slypi Peterburgo ar-
chyvuose, atrado dokumentus, pagal ku-
riuos galima atkurti vienà iki ðiol neþino-
mà Mendelejevo ir jo ðeimos gyvenimo
epizodà. Apie tai, remdamasis savo ko-
legos duomenimis, ir papasakosiu.
Apie Mendelejevo sûnø
1865 m. sausio 2 d. Dmitrijaus Men-
delejevo ðeimoje gimë sûnus Vladimi-
ras. Sulaukæs 19-os jaunuolis baigë Jû-
reivystës mokyklà, 1884 m. tapo Rusi-
jos karo laivyno karininku, o po 12-os
metø vedë Varvarà Lemoch. Deja, su-
laukæs 33 metø, jis susirgo gripu ir mi-
rë. Trumpai gyvenusio vyriðkio gyveni-
me buvo lemtingas epizodas, susiejæs
Mendelejevø ðeimà su Japonija.
Rusijos caraitis Nikolajus Aleksandro-
vièius Romanovas karine fregata „Pa-
miatj Azova“ 1891 m. atplaukë á Japoni-
jà. Bûsimojo caro programoje buvo nu-
matyta aplankyti keletà miestø: Nagasa-
ká, Kagosimà, Kobà, Kiotà ir Otsu. Á ðá ka-
ro laivà D.Mendelejevas buvo „átaisæs“
savo sûnø, kad atvësintø jo galvà, plyð-
tanèià po „nelaimingos“ meilës nuotykio.
Netoli Kioto, maþame Otsu mieste-
lyje nutiko netikëtas incidentas: kaþkoks
ekstremistas (tuomet vadintas revoliu-
cionieriumi) pasikësino á Rusijos impe-
rijos sosto pretendentà. Apþiûrëti ávykio
vietos ir jà nufotografuoti buvo pasiøsti
du karininkai ir keli jûreiviai. Tarp jø bu-
vo leitenantas Vladimiras Mendelejevas.
Nors dar nepavyko aptikti to ávykio nuo-
traukø, taèiau manoma, kad fotoapara-
tu naudojosi Vladimiras. Tiesa, Japoni-
joje yra išlikusios vietinio fotografo da-
rytos rusø jûreiviø nuotraukos.
Surasti dokumentai liudija, kad frega-
ta „Pamiatj Azova“ lankësi Nagasakio
uoste net keturis kartus. Bendra laivo sto-
vëjimo pakrantëje trukmë siekë kone 3
mënesius. Pagal Vladimiro sesers Olgos
ir jø tëvo laiðkø fragmentus galima atkur-
ti egzotiðkà epizodà Japonijoje.
O buvo taip: Vladimiras iðlipo á kran-
tà ir, ilgai nedelsæs, sudarë su jaunute
japone Taka vedybø sutartá, galiojanèià
laivo stovëjimo laikotarpiu. Beje, taip elg-
davosi beveik visi ið ávairiø kraðtø atplau-
kæ jûreiviai. Apie vienà analogiðkà, bet
amerikietiðkà epizodà pasaulis suþino-
jo ið operos „Madam Butterfly“ siuþeto.
Apie Mendelejevo dukraitæ
Vladimirui iðplaukus Japonijos pa-
krantëje gimë jo duktë. Iðliko jaudinan-
tis Takos laiðkas, su didele meile pasa-
kojantis Vladimirui apie jo dukters gimi-
mà. Pagerbdama dieviðkàjà Fudzijamà,
ji jai suteikë Ofudzi vardà. Laiðke ji dar
priminë, kad jà su dovanëlëmis aplan-
kë „Vitiazj“ laivo karininkai. Jie visi pri-
paþino, kad Ofudzi ir Vladimiras yra tar-
si du vandens laðai. Toliau ji raðë, kad jà
ištikusi nelaimë: mirusi motina, o ji likusi
tik su Vladimiro dukrele, neturëdama ga-
limybiø sukurti áprastos šeimos. Motina
su dukrele nekantraudamos laukianèios
Vladimiro ir tikinèios, kad jis jø nepamirð.
Jis esàs vienintelë jas palaikanti viltis.
Vladimiras jai nusiuntë oficialiai skam-
bantá laiðkelá. O po to tik tyla. Susikrimtusi
Taka raðo Vladimiro tëvui laiðkà. Praneða,
kad jo dukraitë jau vaikðtanti ir prašanti
senelio nuotraukos, jo portretas bûtø jai ir
dukrai brangaus atminimo relikvija. Jai
plyštanti širdis, kad nieko neþinanti kaip
dukters tëvui toliau klostosi gyvenimas.
Net daþnai atplaukiantys rusø jûreiviai apie
tai jai nieko nepasakojantys.
***
Mano bièiuliui Masanoriui Kadzi dar
nepavyko surasti daugiau þiniø apie Ta-
kà ir jos dukrà. Vieninteliai dramatiðko
epizodo liudininkai – du iðlikæ laiðkai ir
Takos seneliui atsiøta nuotrauka – joje
Taka, o ant jos rankø – Ofudzi. Be to,
reikëtø prisiminti, kad Vladimiras mirë,
kai jo dukrelei sukako ðeðeri metukai.
Dar išlikæs nepatvirtintas gandas, tei-
giantis, kad Taka þuvusi per þemës dre-
bëjimà Tokijuje. Apie ávykio metus gan-
das nieko nesako, o toks faktas bûtø
svarbus ieðkant tikrø duomenø.
Vladimiro sesuo Olga savo prisimini-
muose raðë, kad ji neprisimena nieko, kas
bylotø apie jos brolio poþiûrá á japoniðkàjá
epizodà. Taèiau tëvas – garsusis chemi-
kas Dmitrijus Mendelejevas sielojosi dël
sûnaus „nuotykiø“ egzotiðkoje ðalyje. Jis
ilgai ir dosniai rëmë Takà materialiai.
Kol kas tiek apie Mendelejevo duk-
raitæ Japonijoje. Manau, po metø kitø
galbût suþinosime daugiau apie èia ap-
raðomà epizodà ir jo herojø – toká pana-
ðø á Pinkertonà ið Amerikos karo laivo.
Prof. habil. dr.
Juozas Algimantas KRIKŠTOPAITIS
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1 33
 Numizmatika ir
heraldika
BERNARDO Kiaulë (Ðernas) yra paskutinis –
BRAZDÞIONIO dvyliktas Rytø kalendoriaus metø
SUGRÁÞIMAS Á simbolis. Jis reiðkia garbæ. Mano-
ma, kad po ðiuo þenklu gimusieji
STEBEIKËLIUS pasiþymi gera sveikata. Ðis simbolis
vertinamas kaip komunikabilumo,
pasaulin keliavau gerumo, atviraðirdiðkumo,
tikëjau ir meldþiaus
að niekur neþuvau
o buvo dar skaudþiau Vidas ÞIGAS, dizaineris
Senovës Egipte kiaulë, ëdanti savo
ieškojau Lietuvos parðiukus, simbolizavo dangaus deivæ
kaip þiedlapiø speiguos Nut, kurios vaikai – þvaigþdës – ryte ding-
lyg poteriai savos davo ið dangaus skliauto, o vakare vël
kaip motina languos atgimdavo. Kiaulë priklauso dievo – þu-
diko Ozirio Seto (Sutecho) svitai. Nors
Mykolas KARÈIAUSKAS kiauliena Egipte buvo valgoma, taèiau ji
vertinta kaip neðvari. Nuoseklumu ðiuo
atveju egiptieèiai nepasiþymëjo.
Visai kitaip kiaulienà vertina judëjai ir
musulmonai. Jø religijos vienareikðmiðkai
draudþia vartoti kiaulienà maistui, nes më-
soje bûna parazitø – trichinokokø. Taèiau
svariausias argumentas – tai atsiribojimas
nuo „pagoniðkø“ ir tamsiø tautø, kurios
kaulæ laiko vaisingumo ir turto simboliu.
Pagonys, norëdami susilaukti vaikø, au-
kodavo kiaulæ savo dievams ir ritualo me-
tu valgydavo kiaulienà. Na, o turto simbo-
lis – taupyklë dar ir dabar populiarus na-
mø atributas. Kai norima iðimti monetas,
tradicinë molinë taupyklë sudauþoma, ki-
taip tariant, paaukojama. Tai daroma me-
Vinco KORKUÈIO nuotr.

tø gale, prieð Naujuosius metus. Kiaulë ne-

Bernardas Brazdþionis gimtinëje su pasvalieèiais
Ar þinai, kad:

1823 m. britø mokslininkas
Dionizijus Lardneris manë, jog ke-
lionës traukiniais dideliais greièiais
negalimos, nes keleiviai negalës
kvëpuoti.

1876 m. JAV prezidentas Re-
zerfordas Hëjus (Haies) sakë: „Te-
lefonas yra puikus Aleksandro Be-
lo iðradimas, tik ar kas nors norës
juo naudotis“.

1943 m. IBM firmos vadovas
Tomas Vuotsonas (Wotson) sakë:
„Pasaulio rinkai reiks gal penkiø
kompiuteriø“.
sàmoningai tampa laimës simboliu.
Skandinavø deivë Frëja turëjo ir kità
vardà – Syr (liet. Kiaulë). Keltø deivë „se-
noji baltoji Ceridven“ buvo vaizduojama
kiaule, o mitinis herojus Munananas ne-
siskirdavo su savo atributu – kiaule.
Baisus šernas minimas graikø sakmë-
je apie Heraklá. Ketvirtame mitinio didvy-
rio þygyje buvo nugalëtas Erimanto ðer-
nas, kuris gàsdino þmones ir niokojo Mi-
kënø apylinkes. „Riksmu jis iðvijo þvërá ið

1977 m. Digital Equipment fir- girios tankmës, nuginë tolyn á sniego lau-
mos ákûrëjas sakë: „Nëra prieþas- kus, nusivariusá pagavo ten virve ir nuga-
èiø, kad kas nors norëtø kompiu- beno, kaip buvo liepta, gyvà á Mikënus“,
terá turëti namuose“. – raðë G.Ðvabas savo knygoje „Graþiau-

1981 m. Microsoft firmos ákû- sios antikos sakmës“ 1838–1840 metais.
rëjas Bilas Geicas sakë: „Vargu ar Graikø teatro vaidinimuose-misterijo-
kada nors kam nors prireiks dides- se kiaulë figûravo kaip ðventas deivës
nës kompiuteriø atminties nei 640 Demetros gyvulys, kuris bûdavo skirtas
kilobaitø“. aukojimui.
Graikø Lesbo saloje ásikûræs Mytilë-
Laikas paneigë visas ðias ir nës miestas kalë hektos vertës (2,56 g)
daugelá kitø talentingø þmoniø elektrono monetas, kuriø averse buvo pa-
prognoziø.
vaizduota sparnuoto ðerno, skubanèio á
Jonas GRIGAS deðinæ, figûros dalis. Ði ðeðtadalio state-
ro vertës vieno centimetro skersmens

34 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1

 garbingumo, inteligencijos, meilës
ðeimai ir namams þenklas.
Archajinëse kultûrose kiaulë simbo-
lizavo vaisingumà ir gerovæ. Viena-
me Maltos salos urve tyrinëtojai
surado kiaulës, maitinanèios trylika
parðiukø, atvaizdà. Ðis pieðinys
priskiriamas neolito laikotarpiui.
Praëjæ Kiaulës metai buvo 1995,
1983, 1971, 1959, 1947, 1935,
1923, 1911, 1899…
Po Kiaulës þenklu
1 pav. 2 pav.
moneta nukalta 521–478 m.pr.Kr. Mone-
tëlës reverse pavaizduota riaumojanèio
liûto galva. 2001 m. Miunchene vykusia-
me antikiniø monetø aukcione ðis „ðer-
nas“ buvo ákainotas 1023 eurais (1 pav.)!
Klazomenø miestas-valstybë, ásikûræs
Jonijoje, apie 500 m.pr.Kr. kalë dviejø
drachmø vertës sidabrines monetas
(didrachmas) su sparnuoto ðerno at-
vaizdu. Ðerno pieðinys kone juvely-
riðkai pakartoja Mytilënës hektos
vertës aukðèiau apraðytà monetà.
Tik ðiuo atveju monetos skersmuo –
18 milimetrø (2 pav.).
Graikø Jalio miestas, ásikûræs Rodo
saloje, apie 500 m.pr.Kr. kalë sidabrines
monetas taip pat su ðerno atvaizdu. Jose
ðernas skuba á kairæ pusæ. Jalio drachmos
skersmuo – apie 25 milimetrai. Kompozi-
cija aprëminta taðkiniu apvadëliu (3 pav.).
O štai Lykijos sidabrinio statero (8,15
g) aversas vaizduoja paprasto, o ne sim-
boliðko ðerno portretà-profilá. Monetos re-
verse iðkaltas skaièius X. Stateras numiz-
matikos ekspertø nuomone nukaltas
500–480 m.pr.Kr. (4 pav.).
Antikinëje Romos numizmatikoje taip
pat pasitaiko ðerno motyvas. Þinomas si-
dabrinis denaras, kuriame pavaizduota
medþioklës scena. Èia ðernas pavaizduo-
tas buitiðkai, su ieties nuolauþa nugaros
keteroje. Po ðernu iðkaltas lojantis medþiok-
linis ðuo. Tai Romos Respublikos moneta,
nukalta iki 31 m.pr.Kr. Ðis denaras priklau-
so Ukrainos istoriniø brangenybiø muzie-
jaus numizmatikos rinkiniui (5 pav.).
Romos imperatorius Titas (Titus Cae-
sar Vespasianus Augustus, 79–81) kalë si-
dabriná denarà su Romos deðimtojo legio-
no simboliu – kiaule. Monetoje, nukaltoje
79 m. po Kristaus, pavaizduota paprasèiau-
sia kiaulë nulëpusiomis didelëmis ausimis.
Á simbolá ji visai nepanaði (6 pav.).
***
Krikðèioniðkame viduramþiø mene þi-
noma scena, kur Vieðpats iðveja velnius
ið apsëstojo, leisdamas nelabiesiems
perbëgti á 2000 kiauliø bandà. Vëliau vi-
sos apsëstosios kiaulës þuvo nuðokusios
nuo skardþio á jûrà. Religinëje simboliko-
je kiaulë buvo vertinama kaip apsirijimo
ir apsileidimo simbolis. Satyrose, nu-
kreiptose prieð judëjus, sinagogà pieð-
davo jojanèià ant kiaulës nugaros.
Teigiamà vaidmená kiaulë suvaidino tik
bûdama atsiskyrëlio ðv. Antano atributu.
Kiaulës laðiniais buvo gydomi „Antano ug-
nies“ padaryti nudegimai.
Laukinë kiaulë – ðernas – yra kito ðven-
tojo – ðv.Emilio simbolis.
Þmogaus pasàmonëje kiaulë yra tei-
giamas gyvûnas. Aiðkinant sapnus sa-
koma, kad sapnuoti kiaulæ yra geras
þenklas. Gal tai sàlygoja anatominis
kiaulës vidaus organø iðsidëstymo pa-
naðumas á þmogaus.
Antropologas ir psichologas
Eplis sako, kad „iš pirmo þvilgs-
nio kiaulë, esanti garde su
parðiukais, atrodo laimin-
ga ir rûpestinga pramotë,
3 pav.
4 pav.
apsupta triukð-
mingo bûrelio...“
Ðioje vietoje tinka
prisiminti Airijos tarpukario laikø mone-
tà, vaizduojanèià parðavedæ, apsuptà
parðiukø. Tai pusës penso vertës bronzi-
në moneta. Ji buvo kalama 1928–1967
metais (7 pav.). Ávedus deðimtainæ skai-
èiavimo sistemà, nuo 1971 m. buvo ka-
lama kito dizaino pusës penso vertës mo-
neta. Dabar, kaip jau þinome, Airijoje nuo
2002 m. funkcionuoja eurai ir eurocen-
tai, vaizduojantys keltiðkà arfà.
Meno sala, esanti tarp Ðkotijos, Angli-
jos ir Airijos, vikingø buvo apgyvendinta
jau IX amþiuje. Ðià 558 kv. km salà valdo
salos gyventojø renkamas konsiliumas ir
5 pav. 6 pav.
Raktø Rûmai (House of Keys) – pats se-
niausias pasaulyje renkamasis organas.
Èia gyvena 68 tûkstanèiai þmoniø. Meno
sala – Britø Sandraugos narë. Ant savo
monetø aversø kala Didþiosios Britanijos
monarchø profilius.
1995 m. buvo nukalta 1 kronos ver-
tës proginë-kolekcinë moneta, kurios re-
verse Airijos pavyzdþiu Meno sala pavaiz-
davo kiaulæ, apsuptà bûrio parðeliø. Mo-
neta be jokiø dizaino pakeitimø buvo nu-
kalta ið vario-nikelio lydinio, ið sidabro
(999/1000; 31,1035 g) ir aukso (999/
1000; 31,1035 g). Auksiniø kronø tiraþas
– 2500 vienetø (8 pav.).
***
Rytø kalendorius yra populiarus ir kai
kuriose Afrikos þemyno valstybëse. Liberi-
jos Respublika, ásikûrusi pietvakariø Afrikoje
ant Atlanto vandenyno kranto tarp Siera
Leonës ir Dramblio Kaulo Kranto, 1997 m.
nukalë 12 monetø serijà su Rytø kalendo-
riaus simboliais. Ðià teritorijà Europai 1461
m. surado portugalø navigatorius P.Cintra
(Pedro de Cintra). 1822 m., padedant JAV
vyriausybei, Liberija buvo paskelbta pirmà-
ja respublika Afrikos þemyne.
Ant 5 doleriø ver-
tës vario-nikelio ly-
dinio monetos
7 pav.
8 pav.
(1997) re-
verso pa-
vaizduotas
kiaulës figûros profilis, pasuktas á kairæ.
Virð pieðinio puslankiu paraðytos Kiau-
lës metø datos pradedant 1947 ir bai-
giant 2007 metais. Po pieðiniu – grafinis
Kiaulës metø hieroglifas ir monetos ver-
tës nuoroda – $ 5. Ðiø „kiauliø“ Liberija
nukalë 4000 egzemplioriø (9 pav.).
Liberijos sprendimà 2000 m. pakar-
tojo kita Afrikos valstybë – Somalio De-
mokratinë Respublika (nuo 1991). Ði Ry-
tø Afrikos valstybë, ásikûrusi ant Indijos
vandenyno kranto, taip pat nukalë 12 mo-
netø serijà su Rytø kalendoriaus simbo-

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1 35

9 pav.

liais. Somalio minimos monetos yra 10
ðilingø vertës ir yra pagamintos ið plienu
apkalto nikelio.
Ant mums rûpimos monetos rever-
so iðkaltas kiaulës figûros profilis, pa-
suktas á kairæ. Po figûra anglø kalba pa-
raðytas uþraðas PIG (liet. kiaulë) ir data
– 2000 (10 pav.).
Minëtina ir Rytø Afrikos sausumos vals-
tybës – Ugandos Respublikos (nuo 1962)
numizmatika. Ugandieèiai 1995 m. kiau-
les nukalë ant 2000 ðilingø vertës mone-
tos ir averso, ir reverso. Tai proginë-kolek-
cinë sidabrinë (999/1000) moneta, sverianti
30,84 gramo. Reverse puikuojasi á taupyk-
læ panaði spalvota kiaulës figûros aplikaci-
ja. Virð pieðinio pavaizduoti keturi rytietiðki
hieroglifai, po pieðiniu uþraðyta monetos
pagaminimo data – 1995 (11 pav.).
***
Mongolijos Valstybë (nuo 1990), paþy-
mëdama Kiaulës metus, 1995 m. nuka-
lë trijø monetø serijà su ðernø pieðiniais.
Ant 500 tugrikø vertës proginës-kolek-
cinës monetos, nukaltos ið sidabro
(999/1000; 31,1035 g), pavaizduota
þemæ knisanèio ðerno figûra. Ði mo-
neta nukalta 2500 vienetø tiraþu.
Kompozicija su grupele ðernø yra
iðkalta ant 2500 tugrikø vertës monetos
reverso. Tai masyvi 65 milimetrø sker-
smens sidabrinë (999/1000) moneta,
sverianti 155,515 gramo. Visà monetos
reverso laukà uþima realistine maniera
pavaizduota scenelë, kur ðernø banda
su jaunikliais knisa þemæ àþuolø giraitë-
je. Ðios svarios monetos tiraþas – tik 300
vienetø (12 pav.).
Þinoma ir 10 000 tugrikø vertës auk-
sinë (999/1000; 31,1035 g) moneta, ku-
rios reverse pasikartoja 500 tugrikø re-
verso ðerno pieðinys. „Auksiniø ðernø“
yra nukalta 500 egzemplioriø.
Rytø kalendorius taip pat yra populia-
rus ir Butano Karalystëje. Butanas – Azi-
jos valstybë, ásikûrusi Himalajø kalnyne
tarp Kinijos ir Indijos valdomø teritorijø. Ði
karalystë 1971 m. tapo Jungtiniø Tautø na-
re. Nuo 1972 m. 2,03 mln. gyventojø tu-
rintá Butanà valdo karalius Vangèukas.
10 pav.
36 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1
1996 m. Butanas iðleido 12 monetø
serijà metø Zodiako tema. Tai 300 ngul-
trumø vertës sidabro (925/1000; 31,50
g) „proof“ kolekcinës kokybës proginës
monetos. Ðiø monetø reversuose naivia
dekoratyvine maniera, primenanèia per
muges pas mus prekiaujamø meduoliø
pieðinius, yra pavaizduoti metø simbo-
liai. Ádomiausia Kiaulës metø moneta. Po
metø simboliu – kiaule – anglø kalba ið-
kaltas tekstas YEAR OF THE PIG (liet.
Kiaulës metai) (13 pav.).
Kinijos Liaudies Respublika (nuo 1949
m.) – didþiausia pasaulyje Rytø kalendo-
riaus vartotoja – turi daugiau kaip 1,2 mlrd.
gyventojø. Gausioje Kinijos numizmatikoje
randame ir kiaulei skirtø monetø. 1995 m.,
paþymint Kiaulës metus, buvo nukaltos
trys proginiø-kolekciniø monetø serijos.
Pirmos serijos 10 juaniø vertës sidab-
rinë (999/1000; 31,24 g) ir 100 juaniø ver-
tës auksinë (999/1000; 31,1030 g) mone-
tos vaizduoja pasikartojantá stovinèios
kiaulës pieðiná.
Antros serijos 10 juaniø vertës sidab-
rinë (999/1000; 20,75 g) ir 100 juaniø ver-
tës auksinë (999/1000; 15,5557 g) mone-
tos vaizduoja porà kiauliø. Ðios monetos
nëra apvalios, o tu-
ri aðtuoniø ban-
gø perimetrà.
Tai tarsi ne
monetoms,
11 pav.
13 pav.
o þetonams bû-
dinga forma. Ma-
tyt, ðios monetos (999/1000; 31,1035 g) monetos.
gali bûti neðioja-
mos kaip amuletai
ar papuoðalai, aið- Tai 10 doleriø vertës nikelio, 10 doleriø ver-
ku, prieð tai jas ati-
tinkamai paruoðus.
12 pav. Treèios serijos 10 monetos. Jose aplink á deðinæ pasuktos
juaniø vertës sidabrinë kiaulës figûros profilá iðkaltas visas Rytø ka-
(850/1000; 15,0 g) ir 150 juaniø vertës auk-
sinë (917/1000; 8,0 g) monetos vaizduo-
ja dvi kiaules, besigananèias po lapota
ðaka. Auksiniø juaniø tiraþas – 2035 eg-
zemplioriai, sidabriniø juaniø tira-
14 pav.
þas – 6790 egzemplioriø (14 pav.).
Makao pusiasalyje, prie Pie-
tø Kinijos jûros ásikûrusi Makao
(Macao) teritorija nuo 1999 m.
turi specialø Kinijos teritorijos
statusà. Ðá kraðtà Europai 1557
m. surado portugalø navigatoriai. 16 kvad-
ratiniø kilometrø ploto Portugalijos buvu-
sioje provincijoje gyvena apie pusë milijo-
no gyventojø.
1995 m. Makao nukalë 100 patakø
vertës sidabrinæ (925/1000; 28,28 g) ir
1000 patakø vertës auksinæ (917/1000;
15,976 g) mone-
tas, skirtas pa-
þymëti Kiaulës
metams. Jø tira-
þai – po 4000
monetø. Rever-
se vaizduoja-
mas linksmas
paršelis (15 pav.). 15 pav.
Honkongas –
buvusi Britanijos kolonija (1842–1997)
nuo 1997 m. yra Kinijos specialiai admi-
nistruojamas regionas. Honkonge ðian-
dien gyvena 6,3 milijono þmoniø. Èia
ypaè iðplëtota elektros prekiø gamyba ir
turizmas. Laisvasis Honkongo uostas yra
stambus Tolimøjø Rytø prekybos centras.
Per já Kinijos prekës patenka á plaèià Ra-
miojo vandenyno valstybiø rinkà.
Honkongas taip pat yra iðleidæs mo-
netø su metø simboliais.
Po Didþiosios Britanijos karalienës
Elþbietos II (nuo 1952) vizito 1975 me-
tais buvo pradëtos kalti 1000 doleriø ver-
tës auksinës (917/1000) monetos. Ne ið-
imtis ir 1983 m. auksinë (15,97 g) 1000
doleriø vertës moneta, skirta Kiaulës me-
tams paþymëti. Ji nukalta 55 tûkstanèiø
egzemplioriø tiraþu. Monetos aversà puo-
ðia karalienës Elþbietos II profilis (16 pav.).
Singapûro Respublika (nuo 1965), ási-
kûrusi Malaizijos pusiasalio pietinëje da-
lyje, taip pat ðvenèia Kiaulës metus. Mi-
nëtina 1975 m. 10 doleriø vertës nikelio
proginë moneta su kiaulës pieðiniu. O
1995 m. buvo nukaltos dvi proginës-ko-
lekcinës monetos su kiaulës pieðiniu. Tai
10 doleriø vertës sidabrinë (999/1000;
62,2070 g) ir 250 doleriø vertës auksinë
Meniškumu pasiþymi 1983 Kiaulës me-
tø numizmatinë Singapûro monetø serija.
tës sidabrinës (500/1000; 31,1 g) ir 500 do-
leriø vertës auksinës (916/1000; 16,965 g)
lendoriaus simboliø rinkinys (17 pav.).
***
Visai kità prasmæ simbolizuoja ðerno
þenklas. Vakarø pasaulyje ðernas ben-
dràja prasme reiðkia þiaurumà,
þvëriðkumà. Tai nuodëmës per-
sonifikacija.
Anglijos karalius Rièardas III
(1483–1485) savo heraldine figû-
ra pasirinko Baltàjá Ðernà. Po
Bosvorto mûðio pralaimëjimo
 16 pav.
(1485) daugelis vieðbu-
èiø-smukliø savininkø
savo iðkabose Baltàjá
Ðernà apdairiai pakeitë
kitu simboliu – Mëlynuo-
ju Ðernu. Pastarasis sim-
bolizavo mûðio nugalë-
17 pav. tojà ir Rièardo III pagrindi-
ná prieðà – Oksfordo grafà.
Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës
bajorø herbyne taip pat pasitaiko Ðerno
heraldinë figûra.
Ðernas (Swinka) – tai bajoriðkas her-
bas, kur raudonos spalvos lauke vaizduo-
jama á deðinæ pasukta ðerno galva. Á ðer-
no apatiná þandikaulá ásikibusi þmogaus
ranka su mëlyna rankove. Heraldinis ðal-
mas, vainikuotas bajoriðka karûna, turi ki-
tà heraldinæ figûrà – èia vaizduojama iki
liemens merginos figûra þalia suknele. Ji
stovi pasisukusi á prieká, rankos ant lie-
mens. Herbas Ðernas pirmà kartà buvo
paminëtas X a. pirmojoje pusëje.
Kitas lenkiðkos kilmës herbas Saka-
las (Sokola) baltame heraldinio skydo
lauke vaizduoja á kairæ pasuktà figûrà, ku-
rià sudaro ðerno priekinë dalis su galva
ir lokio uþpakalinë dalis su uodegyte. Fi-
gûra per vidurá vertikaliai perjuosta rau-
donos spalvos juosta. Heraldiniame ðal-
me, vainikuotame bajoriðka karûna, pa-
vaizduota vertikaliai stovinèio lokio su á
prieká iðtiestomis letenomis pusës ûgio
figûra. Lokys pasuktas á kairæ. XIV a. pir-
mojoje pusëje Lenkijos karalius Kazimie-
ras Didysis (1333–1370) ðá herbà sutei-
kë broliams Sakalams, kurie vienoje me-
dþioklëje narsiai nugalëjo ir ðernà, ir loká.
Lietuvoje vienintelis Troðkûnø mies-
telis – Anykðèiø rajono savivaldybës se-
niûnijos centras, ásikûræs greta siauruko
„Panevëþys–Utena“, savo herbe turi pa-
vaizduotà ðernà. Herbo apraðyme raðo-
ma: „Auksiniame lauke juodas puolantis
ðernas su sidabrine iltimi ir akimi. Vëlia-
va – herbo spalvø, laisvieji kraðtai apves-
ti raudona juosta. Ploèio ir ilgio santykis
– 10:11“. Troð-
kûnø herbo au-
torius – R.Rim-
kûnas (2003).
Troðkûnø herbà
ir vëliavà Lietu-
vos Respubli-
kos Prezidentas
patvirtino 2003
m. birþelio 2 d.
18 pav. (18 pav.).
Kanarø
Pabaiga. Pradþia 2006 m. Nr.12
salos – natûrali
Kanarø salas nuo Europos krantø
evoliucijos mokslo
skiria 1100 km nuotolis, o nuo Afrikos laboratorija
– tik ðimtas kilometrø. Mums,
gamtininkams, Kanarai visø pirma – Prof. habil. dr.
tai milþiniðka natûrali evoliucijos Jonas Rimantas STONIS
mokslo laboratorija. Kaþkas labai
panaðaus á Galapagø salas. Prieš 20–
30 mln. metø ið vandenyno gelmiø
iðkilusios vulkaninës salos buvo tik
plikos uolos, visiðkai be gyvybës.
Dabar salose aptinkama gausybë
endeminiø organizmø.
Kanarø biologinë ávairovë
Kanarø pavadinimas yra kilæs nuo lo-
tyniðko þodþio „canis“ (ðuo), nes pirmieji
atvykëliai ið Afrikos vienà salø iš pradþiø
buvo pavadinæ „Kanarija“ dël ten laks-
tanèiø sulaukëjusiø ðunø. Ádomu tai, kad
tiek nuo Europos krantø, tiek nuo pusiau-
jo Kanarus skiria beveik vienodas atstu-
mas – apie tûkstantis kilometrø, o nuo
atogràþø geografinës ribos – tik 500 kilo-
metrø. Pakrantinëse Kanarø salø þemu-
mose ištisus metus karšta ir gana sau-
sa; jose iškrenta tik 150–250 mm per me-
tus, o oro temperatûra beveik visada
aukðtesnë nei 20oC. Šiø vietoviø augali-
Šis nuostabus augalas – siauralapë agava
(Agave attenuata) yra kilæs ið Meksikos.
Jo þiedynas per visà augalo gyvenimà su-
sidaro tik vienà kartà, uþauga iki 3 m ilgio ir
paprastai nusvyra dël savo svorio; þiedai
tik apie 5 cm ilgio. Ið Meksikos yra kilusiø
daug agavø rûðiø, net pavadinimà Meksi-
ka gavo nuo agavø, nes actekø kalba tai
reiðkia „vieta, kur auga agavos“
ja labiausiai palyginama su Sudanu, Etio-
Groþëtis bugenvilijomis (Bougainvillea pija arba Afrikos savanomis. Taèiau kiek
glabra) nebereikia vykti á Brazilijà, nors ten toliau nuo kranto prasideda aukðtumos
jø tëvynë. Ið ten 1768 m. jas atplukdë du ir kalnø zoniðkumas. Tad ávairiø ekosis-
europieèiai keliautojai: L.Bugenvilis ir bo- temø (buveiniø) èia yra gausu.
tanikas F.Komersonas. Neaiðku, kaip ir ka- Ið viso Kanarø salø vandenyse gyve-
da jos ásiveisë Kanaruose, bet dabar jø na apie 20 jûriniø þinduoliø rûðiø, beveik
ten pilna. Uþauga iki 10 m aukðèio, turi pusë tûkstanèio þuvø rûðiø. Apie 10 proc.
sumedëjusá spygliuotà stiebà, visþalius la- visø Kanaruose aptinkamø vabzdþiø yra
pus. Neapsigaukit, bugenvilijø þiedeliai endemikai, o vabalø bûrio – net 35 pro-
gelsvi ir maþyèiai, tik prielapiai dideli ir ryð- centai. Sausumos stuburiniø gyvûnø Ka-
kiai violetiniai, raudoni, geltoni arba bals- naruose yra nedaug rûðiø. Iðimtá sudaro
vi (jie nepatyrusiø þmoniø yra painiojami tik paukðèiai, daug jø apsistoja ir mig-
su þiedlapiais). Ðis augalas gausiai þydi ruodami, nes Kanarø archipelagas yra
iðtisus metus ir dþiugina aká paukðèiø migracijø kelyje.

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1 37

Ketvirtadalis visø èia auganèiø augalø
taip pat endemikai (520 rûðiø, o kai kuriø
autoriø duomenimis – net 650 rûðiø). Paly- Kopiant á aukðèiausià vietà Gran Kanarijos saloje –
ginimui galima pasakyti, kad 75 kartus pa- Pozo de las Nieves (beveik 2 km virð jûros lygio).
gal teritorijà didesnëje Prancûzijoje tëra O ðtai Tenerifës saloje aukðèiausias taðkas yra Teide
apie 100 endeminiø augalø rûðiø, Didþio- vulkanas (vos ne 4 km virð jûros lygio)
joje Britanijoje – apie 16, Vokietijoje – 6.
Ádomu, kad dalis Kanarø salø ende-
mø gali bûti tik vienos kurios nors salos
gyventojai. Pavyzdþiui, Tenerifëje yra at-
rasta 140 endeminiø augalø rûðiø, kurios
neaptinkamos niekur kitur, jokioje kitoje
Kanarø saloje, iðskyrus ðià; Gran Kanari-
joje auga apie 90 ðios salos endeminiø
rûðiø, La Palmoje – 40, La Gomeroje –
30, kitose – po 15.

Didþioji solandra (Solandra maxima)

irgi yra kilusi iš Meksikos. Šis krûmas
vyniojasi tarsi liana ant kitø krûmø ar
medþiø. Augalo dideli lapai (iki 25 cm)
turi ilgà lapkotá ir yra odiðki. Þydi beveik
iðtisus metus, bet tik ne vasarà

Po liûèiø kalnø keliai gali

tapti nepravaþiuojami

Antoforos – tai tokie á kamanes panaðûs

vabzdþiai, kuriø smëlyje padaryti lervø
lizdai fosilizavosi. Dabar tokiø suakme-
nëjusiø lizdø kai kuriose smëlingose
vietovëse galima rasti dideliais kiekiais
(èia að juos supyliau á lëkðtæ, kad geriau
bûtø matyti)

Ðtai todël apie Kanarø archipelago
gamtà negalima spræsti aplankius tik vie-
nà kurià nors salà. O jeigu maþai keliau-
site po salà, tai iðvis gali pasirodyti, kad
Kanaruose yra vien vulkaninës uolos ar
beveik negyvenamø pusdykumiø
kraštovaizdis. Teisybës dëlei reikëtø pa-
sakyti, kad Kanarø biologinë ávairovë në-
ra labai didelë. Nepamirðkime, kad sa-
lø flora ir fauna visada skurdesnë negu
þemyno, o Kanarai – tai vandenyno pla-
tybëse susidariusios ir kaþkada visai ne-
gyvenamos vulkaninës salos. Taèiau tai
savitas ir ádomus regionas. Ásivaizduo-
kite, kiek daug èia veiklos tokiems þmo-
nëms, kurie domisi rûðiø susidarymo

38
38 Mokslas
Mokslas irir gyvenimas
gyvenimas 2007
2007 Nr.
Nr. 11

procesais ir evoliucijos mokslu. Todël
mokslininkams Kanarai patinka...
Patarimai vykstantiems á Kanarus
Þiema arba labai ankstyvas pavasa-
ris yra pats geriausias laikas keliauti á Ka-
narø salas. Þiemà daþnesni lietûs, kal-
nuose þydi vaismedþiai, þaliuoja veðli þo-
lë, o þemumose, priekrantës zonoje, ga-
li bûti net karðta. Kai ateina vasara, ásivy-
rauja viskà deginanti sausa kaitra, o ne-
retai pasitaiko ir smëlio audrø, atkeliavu-
siø nuo paèios Afrikos. Tuo laiku turbût
daug ádomiau Lietuvoje... Kanaruose þie-
mos vidutinë temperatûra yra apie +21–
24°C (nors gali nukristi iki +15°C ir daþ-
niausiai naktimis bûna vësu), o vasaros
– apie +26–28°C (nors daþnai ákaista ir
daugiau, per +30°C). Be to, temperatû-
ra priklauso nuo salos vietovës: didþiøjø
salø pietiniø pakranèiø temperatûra visa-
da 3–6 laipsniais aukðtesnë nei salos
ðiaurëje. Vandens temperatûra dël pra-
tekanèiø ðaltøjø sroviø nëra labai didelë:
þiemà bûna apie +18°C, vasarà – apie
+22 (kartais +25°C). Ðiaurinës salø da-
lys visada drëgnesnës ir veðlesnës, bet
ten daþniau debesuota ir daugiau lyja.
Mat salø centre esantys vulkanai, ypaè
Tenerifëje arba Gran Kanarijoje, pastoja
kelià drëgnesnëms ir vësesnëms oro ma-
sëms, keliaujanèioms ið ðiaurës. Daugiau
iðsilyja ðiaurëje, todël pietinës salø dalys
panaðesnës á sausas dykumas. Jeigu á
Tenerifës ar Gran Kanarijos salas vyktu-
mëte þiemà arba pavasará, geriau rinktis
pietines salø dalis, jeigu vidurvasará – ge-
riau tiktø ðiauriniai salø rajonai.
Atvykstant á salas vizos nereikalingos
visiems ES pilieèiams. Lietuvaièiams uþ-
tenka parodyti tik pasà. Kanarø salos yra
ispanø valdomos, bet turi šiek tiek auto-
nomijos. Net pati ispanø kalba èia nëra
visiðkai tokia pati kaip paèioje Ispanijoje,
skiriasi tarmë, taip pat kalbai bûdingi por-
tugališki þodþiai. Daugiausia todël, kad
Kanarø salos istoriniais ryðiais labai sie-
jasi su Pietø Amerika, pvz., portugalø kal-
bà vartojanèia Brazilija.
Natûrali gamta daugiausia išlikusi tik
kalnø tarpekliuose. Kanarø natûralios eko-
sistemos ypaè lengvai paþeidþiamos. Ási-
vaizduokite, kas bûtø, jeigu ta „masë“ pa-
jûrio paplûdimiuose pramogaujanèiø þmo-
niø uþsigeistø keliauti ir po salø centrà?..
Manau, todël gamtinis turizmas èia nëra
labai propaguojamas. Nors paplûdimiø gy-
venvietës tiesiog skendi ryðkiaþiedþiuose
egzotiniuose augaluose, taèiau gamtos
mylëtojas, matyt, neieðkos gamtos stebuk-
lø paplûdimyje, o vis dëlto vyks á kalnus.
Kanaruose yra daug saugomø teritorijø bei
4 nacionaliniai parkai, kurie aprëpia 3,4
proc. salyno teritorijos. Šie nacionaliniai
parkai skirti unikalioms ekosistemoms
išsaugoti: aukðtøjø kalnø – alta montana
(Tenerifës saloje), endeminiø puðynø – pi-
nar (La Palmos saloje), lauro sàþalynø –
laurisilva (La Gomero saloje) ir áspûdingø,
Stelinio galijotis
(Gallotia stehli-
ni) – Gran
Kanarijos salos
endemikas. Šis
drieþas uþauga iki
75 cm ilgio. Minta
augalinës kilmës
maistu, nors
jaunikliai ið
pradþiø bûna
ávairiaëdþiai
Mënulio pavirðiø primenanèiø vulkaniniø
ekosistemø (Lanzarotëje).
Transporto sistema Kanarø salose yra
tikrai patogi, beveik visur galima nukakti
patogiais, ðvariais, prašmatniais vietiniais
autobusais. Maðinø nuoma taip pat ge-
rai iðplëtota, taèiau daug kur keliai yra
siauri, kalnuose susisukæ kaip gyvatës,
staèiais skardþiais ir todël pavojingi ne-
águdusiam vairuotojui. Kai kur galimi
marðrutai pësèiomis arba dviraèiais – tai
pats þaviausias bûdas keliauti po Kana-
rø salø vulkaninius kanjonus, taèiau ke-
liaujant pësèiomis didþiàjà marðruto dalá
vis tiek tektø vaþiuoti visuomeniniu trans-
portu, o paskiau keliauti laikantis plentø.
Mokslas
Mokslas irir gyvenimas
gyvenimas 2007
2007 Nr.
Nr. 11 39
 Vilniaus mieste esantys Pavilniø ir Verkiø regioniniai parkai pasiþymi sudëtin-
gu reljefu ir didele kraðtovaizdþio ávairove. Netoliese nuo centro – miðkais
apaugæ raiðkûs kalvynai su daubomis, pelkutëmis, eþerais, gilûs Neries ir
Vilnios slëniai su maþaisiais upeliais, senaisiais tvenkiniais, ðaltiniais.

Paþinkime Vilniaus reg

tø gamtos kampeliø. Profesoriaus Èes-
lovo Kudabos þodþiais tariant „þmogus
parkus
Pleèiantis Vilniaus miestui, greta tan-
kiai uþstatytø kvartalø dar iðliko nepalies-
ðiø ðlaitëtø þemiø tarsi vengë, jas apei-
damas plëtë miestà á kitas puses“. Gal
todël vilnieèiams nebûtina vaþiuoti toli uþ
miesto ieðkoti gamtos prieglobsèio, pa-
sigërëti neapsakomo groþio vaizdais.
Direkcija labai rûpinasi gamtos, kul-
tûros paveldo vertybiø iðsaugojimu, pa-
þintinio turizmo plëtra, dvasinës kultû-
ros palikimo puoselëjimu, teritorijø pri-
taikymu vilnieèiø poilsiui. Regioniniai
parkai tvarkomi atsiþvelgiant á gamtos ir
kultûros vertybiø savitumus, jø sklaidà
ir apsaugos formas. Savaitgaliais tûks-
tanèiai vilnieèiø lankosi Verkiø rûmø par-
ke, prie Þaliøjø eþerø, Sapieginës, Mar-
kuèiø kalneliuose. Lankytojø patogumui
Vilnios rekreacinëje zonoje árengtas 5
km ilgio Pûèkoriø paþintinis takas. Pûè-
koriø apylinkiø gamtos groþis puoselë-
tas ir vertintas nuo seno. Jau tarybiniais
laikais Pavilniø girininkas V.Leonavièius
Vilnios slënyje árengë bene pirmàjá pa-
þintiná istoriná takà, kurá direkcija atnauji-
no. Nuo Pûèkoriø geologinës atodan-
gos atsiveria vaizdinga apylinkiø pano-
rama: plaèios Vilnios terasos, þaismingi
kalvø, atragiø ir raguvø deriniai, miðkais
apaugusios kalvos. Takas nuo geologi-
nës atodangos vingiuoja palei srauniàjà
Vilnià, prie kurios matomos senosios
Pûèkoriø patrankø liejyklos, malûno, po-
pieriaus fabriko liekanos, kiek þemiau –
Nijolë BALÈIÛNIENË
Pavilniø ir Verkiø regioniniø parkø
direkcijos vyriausioji specialistë-
kultûrologë
Prancûziðko malûno senoji uþtvanka su
ðalia árengtu Belmonto pramogø ir poil-
sio kompleksu. Nuo senosios uþtvankos
takas kyla àþuolais apaugusiu Vilnios
ðlaitu, aukðta Tuputiðkiø ketera priartëja
prie geleþinkelio, staèiais laiptais nusku-
ba iki þilà praeitá menanèio Pûèkoriø pi-
liakalnio, stabteli Saulës laikrodþio pie-
voje. Vilnieèiai mëgsta pasëdëti ant at-

40 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1

 naujintø valandas þyminèiø këduèiø, pa- ventojø atrodytø tikras stebuklas, kad Igno Jokûbo Masalskio statiniai: rytiniai,
sigërëti liaudies meistrø graþiai iðdroþi- mieste, keliaujant dviraèiu ar net pës- vakariniai rûmai, paviljonas, uþvaþiuoja-
nëtu aukðtu mediniu stulpu. Ðiandien ta- èiomis, galima pamatyti ástabaus gam- mieji namai, oranþerijos, sargo namelis,
kas atnaujintas, jame sustatyti nauji in- tos groþio ir turtingos istorinës bei kul- senasis paðtas, malûnas ir kiti. Architek-
formaciniai stendai, suoleliai, krypties tûrinës vertës kraðtovaizdá. Jis suside- tûriná ansamblá sukûrë garsûs architektai
nuorodos, árengti laiptai. da tarytum ið dviejø, gana skirtingø da- Martynas Knakfusas ir jo mokinys Laury-
Pavilniø regioniniame parke ðiais liø: pietinës, kurioje vyrauja kultûros pa- nas Stuoka-Gucevièius. Ansamblis menið-
metais árengtas 7 km Sapieginës rekre- veldo vertybës, ir ðiaurinës, kuriai bûdin- kai ákomponuotas á gamtinæ aplinkà. Nuo
acinës zonos pësèiøjø takas, vingiuojan- gesnis gamtinis kraðtovaizdis. Verkiø kalno apþvalgos aikðtelës atsive-
tis nuo Ðilo gatvëje esanèiø gynybiniø Verkiø regioninis parkas, kaip ir Ver- ria nuostabi panorama á Neries upës vin-
árenginiø Antakalnio gyventojø pamëg- kiø dvaro sodyba, pavadinimà gavo nuo gius bei Vilniaus miestà. Netoliese yra ir
tu Saulës slëniu link Þolyno gatvës. Ke- legendinës vietovës, kurioje buvo ras- daugiau turistus traukianèiø kultûros pa-
liautojui neprailgs kopti aukðtais Ðvei- tas Kriviø Krivaièio sûnus Lizdeika, var- veldo objektø: seniausias Lietuvoje vei-
carijos erozinio atragio ðlaitais, vingiuo- do. Tai liudija senosios ðventyklos vie- kiantis Naujøjø Verkiø popieriaus fabrikas,
ti painiais Iðkartø kraðtovaizdþio draus- toje Verkiø rûmø parke atstatytas auku- Vilniaus Kalvarijos, Staviðkiø pilkapiai.
tinio staèiasieniø raguvø labirintais. Nau- ras. Lankytojus þavi klasicizmo stiliaus Daþnas vilnietis uþsuka á pietinëje
ji informaciniai stendai supaþindins su Verkiø dvaro ansamblis su gausia liepø parko dalyje XVII a. Vilniaus vyskupø
unikaliu eroziniø kalvynø kraðtovaizdþiu. ir kitø medþiø ávairove garsëjanèiu par- árengtà Kryþiaus kelià, kuris sovietme-
Graþiu Pavilniø regioninio parko krað- ku bei senøjø tvenkiniø sistema. Iki ðiø èiu buvo sunaikintas, o ðiuo metu atsta-
tovaizdþiu galima pasigroþëti nuo ap- dienø iðlikæ XVIII a. pabaigos vyskupo tytas. Vilniaus Kalvarijos árengtos natû-
þvalgos vietø, esanèiø ðalia Guriø, Ver-
ðupio gatviø. Ákopus á Laimio (Liepkal-
nio) kalnà, aká glosto banguotas Ribið-
kiø kalvynas bei Vilniaus miesto vaizdai.
Tokiø vietø, ið kuriø atsiveria vaizdingos
regioninio parko ar Vilniaus miesto pa-
noramos, parke yra apie 15. Ateityje ke-
tinama lankomiausiose vietose árengti
aikðteles, pastatyti apþvalgos bokštus.
Ypaè tinkamas kalvotas reljefas sli-
dinëjimui. Saulëtomis þiemos dienomis
vilnieèiai suplûsta á Sapieginës, Ðveica-
rijos, Rokantiðkiø staèius ðlaitus. Ant
Liepkalnio kalno árengti modernûs slidi-
ninkø keltuvai, þiemos sporto invento-
riaus nuomos punktas, kavinë.
Patraukli vilnieèiams ir kita Vilniaus
miesto saugoma teritorija – Verkiø regio-
ninis parkas. Ið sostinës centro automo-
biliu jis pasiekiamas per keliolika minu-
èiø. Daugeliui Europos didmiesèiø gy-

gioninius raliame gamtiniame kraðtovaizdyje: sta-

èiø ðlaitø ir giliø raguvø iðraiþytame, mið-
kais apaugusiame Neries slënyje. Tai 7
km ilgio kelias su 35 stotimis (stacijo-
mis), pasibaigiantis prie Ðv. Kryþiaus at-
radimo baþnyèios. Keliaujanèius Kry-
þiaus keliu gaubia miškai, pasitinka Bal-
tupio (Kedrono) upelis, gilioje griovoje
almantis stebuklingas šaltinis.
Verkiø regioninio parko teritorijoje ið-
likæ stebëtinai daug natûralios gamtos:
miðkai uþima apie 77 proc. parko terito-
rijos (daugiau negu miðkingiausiame
Varënos rajone), tyvuliuoja nuostabûs
Þalieji eþerai – tikra palaima ne tik poil-
siautojams, bet ir gamtininkams. Bene
didþiausia máslë ir aká veriantis reginys
– ryðkiai þalia jø spalva.


Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1 41

Manoma, kad jà lemia didelis
iðtirpusiø karbonatø kiekis poþemi-
niame vandenyje, kuriuo ir maiti-
nami Þalieji eþerai. Ypaè ádomus
yra Balsio eþeras, kurio statûs, mið-
kingi ðlaitai, iðkilæ virð vandens iki
40 m, beveik tiek pat nusileidþia po
vandeniu, tiesiog smigdami þe-
myn. Gretimoje rinoje tyvuliuojan-
tys Gulbino ir Maþojo Gulbino eþe-
rai pûpso lyg ant kalno – net 20 m
aukðèiau Balsio eþero. Verkiø re-
gioniniame parke, Eþerëliø geo-
morfologiniame draustinyje, telkðo
per 10 maþesniø eþerëliø ir tvenki-
niø, èia ir Neris su didingais vin-
giais, su savo maþaisiais Rieðës,
Turniðkëlës, Verkës, Baltupio (Ked-
rono) intakais, nuo ðlaitø alman-
èiais upeliais ir ðaltiniais.
Verkiø regioniniame parke rek-
reacinës teritorijos iðsidësèiusios
prie Þaliøjø eþerø, taip pat miðkuo-
se. Geriausios sàlygos trumpalai-
kiam poilsiui gamtoje yra sudary-
tos prie Balsio eþero. Èia árengtas
paplûdimys, eþere galima irstytis
valtimis, kurios èia pat ir nuomoja-
mos, budi gelbëtojai. Nuo medi-
nio tilto ties maudykle bei ið regyk-
los, árengtos ant stataus rytinio eþe-
ro ðlaito, atsiveria puiki panorama
á eþerà. Greta Gulbino eþero lan-
kytojø laukia árengta poilsiavietë su
miðko baldais ir lauþavietëmis. Po
Verkiø regioniná parkà rekomen-
duojamos paþintinës kelionës Þa-
liøjø eþerø kraðtovaizdþio, Eþerë-
liø geomorfologinio draustiniø ta-
kais, Verkiø dvaro sodybos ornito-
loginiu, parko bei jo apylinkiø ta-
kais, maþøjø upeliø – Rieðës, Tur-
niðkëlës pakrantëmis, unikaliu Kry-
þiaus keliu ar jo atkarpomis.
Nuo Santariðkiø transporto
þiedo iki Þaliøjø eþerø regioninio
parko miðkais ir laukymëmis vin-
giuoja 6 km ilgio dviraèiø takas su
informaciniais stendais bei trum-
po atokvëpio aikðtelëmis. Direkci-
ja kiekvienà ðeðtadiená organizuo-
ja paþintinius þygius roþiniais dvi-
raèiais po Verkiø regioniná parkà,
norintys prisijungia su savais dvi-
raèiais. Neprailgsta marðrutas per
miðkus, pasipuoðusius eþerëliø
virtine, tarpueþerëje aká dþiugina
àþuolø, liepø giraitës, netgi vaka-
rø taigà galima iðvysti. Pavasará
skleidþiasi graþuolës plaèialapës
klumpaitës, kuri áraðyta á Lietuvos
Raudonàjà knygà, þiedai. Keliau-
tojai suþino apie Þaliøjø eþerø
kraðtovaizdþio draustinio turtingà
biologinæ ávairovæ, apie Europos
42 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1
mastu saugomas miðkø buvei-
nes, retus augalus bei gyvûnus.
2006 metø Nobelio ir Abelio
Paèios vertingiausios gamtinës premijø laureatai
buveinës, paukðèiø apsaugai
svarbios teritorijos yra átrauktos á
europinës svarbos saugomø teri-
Chemijos srityje
torijø tinklà „Natûra 2000“, Verkiø Roger D.
regioniniame parke mokslininkai Kornberg
iðskyrë penkiø tipø buveines, að- (Stanfordo
tuonias gyvûnø ir tris augalø rû- universitetas,
ðis. Tai eþerai su menturdumbliø JAV) uþ eukario-
bendrijomis, vakarø taiga, plaèia- tø transkripcijos
lapiø ir miðrûs miðkai, þoliø turtin- molekuliniø
gi eglynai, griovø, ðlaitø miðkai, Fizikos srityje pagrindø
plaèialapës klumpaitës, skiauterë- tyrimus.
John C. Mather (NASA God-
tojo tritono, ðarvuotosios skëtës, dard Kosminiø skrydþiø centras,
niûraspalvio auksavabalio popu- JAV) ir George F. Smoot (Kaliforni-
liacijos. Direkcija rûpinasi ðiø uni- jos Berklio universitetas, JAV) uþ
kaliø gamtos kompleksø iðsaugo- kosminës foninës mikrobanginës ra-
jimu nepamirðdama vilnieèiø tu- diacijos anizotropiðkumo ir jos spek-
rizmo ir poilsio. tro atitikimo absoliuèiam juodojo kû-
Ðiais metais lankytojams pri- no spektrui atradimà.
statysime gamtos takà Eþerëliø ge-
omorfologiniame draustinyje. Tai
labai savitas ir ádomus kraðtovaiz-
dþio kompleksas – ðiaurës-pietø
kryptimi besidriekiantys duburiai
su maþais ledokarstinës kilmës
eþerëliais. Èia iðtisa maþø uþdarø,
tarpusavyje nesusisiekianèiø eþe-
rëliø bei pelkëtø daubø virtinë. Ne-
Taikos premija
didelëje teritorijoje moksleiviai ga- skirta
Fiziologijos ir medicinos srityje
lës susipaþinti su vienodos kilmës,
bet skirtingo amþiaus eþerëliais. Andrew Z. Fire (Stanfordo univer- Muhammad
Regioninio parko direkcija kvie- sitetas, Medicinos mokykla, JAV) ir Yunus ir
èia á paþintines ekskursijas pësèio- Craig C. Mello (Masaèiûsetso univer- Grameen
mis, dviraèiais, automobiliais, sa- sitetas, Medicinos mokykla, JAV) uþ bankui (Bangla-
vaitgaliais organizuoja paþintinius RNR interferencijos – genø slopinimà deðas) uþ jø
pësèiøjø bei dviraèiø þygius ádo- dvispiralinëje RNR – atradimà. pastangas
miausiais parko marðrutais. Ypaè sukurti ekono-
pamëgo vilnieèiai sekmadieninius Ekonomikos srityje minio ir sociali-
paþintinius pësèiøjø þygius, á ku- nio vystymosi
Edmund S. pagrindus
riuos susirenka ðimtai ávairaus am- Phelps (Kolum-
þiaus þygeiviø. Direkcija siûlo paþinti vienoje ið
bijos universi- neturtingiausiø
parkø teritorijas ávairiais metø laikais.
tetas, Niujorkas, Azijos ðaliø.
Daug dëmesio skiriama senø- JAV) uþ trumpa-
jø lietuviø tradiciniø, aplinkosaugi- laikiø ir ilgalaikiø
niø bei etnokultûriniø ðvenèiø or-
efektø tarpusavio
ganizavimui. Kartu su parko gyven- ryðio makroeko-
tojais, moksleiviais ðvenèiamos Uþ- nomikoje analizæ.
gavënës, pavasario lygiadienis,
Vëlinës, Kalëdos, paukðèiø sutik-
tuvës, rudeninës palydos. Tûks- Norvegijos mokslø akademi-
tanèiai vilnieèiø susirenka á Verkiø ja Abelio prizà uþ nuopelnus
rûmø parkà ðvæsti vienos seniau- matematikos srityje skyrë Len-
siø lietuviø kalendoriniø ðvenèiø – nart Carleson (Karaliðkasis Literatûros
tradicinës Rasos ðventës. technologijos institutas, Ðvedija) premija skirta
Daug ádomiø marðrutø, graþiø uþ jo didelá ir konstruktyvø ánaðà
Orhan Pamuk
ðvenèiø gali rasti kiekvienas, be- á harmoninæ analizæ ir tolygiø di-
(Turkija) uþ jo
silankantis Pavilniø ir Verkiø re- naminiø sistemø teorijà.
gimtojo miesto
gioniniuose parkuose.
melancholiðkos
Daugiau informacijos galima rasti sielos paieðkas ir
Pavilniø ir Verkiø regioniniø internete: nobelprize.org, www.abel- atrastus naujus
parkø puslapis internete: prisen.no kultûrø susidûri-
www.pavilniai-verkiai.lt
Parengë Paulius JURKUS mo simbolius.
 RETRO
Pastarøjø deðimtmeèiø ,,Mokslo ir
gyvenimo” puslapius pavarèius

Jauèiasi gerai
Docentas Jurgis Elisonas (1889–
1964) prieð karà dëstë zoologijà Dot-
nuvos þemës ûkio akademijoje. Kartà
pas já atëjo studentaujantis jaunuolis
laikyti egzamino. Jam buvo liepta pa-
pasakoti apie kirstukà. Studentas pa-
galvojo ir sako:
– Kirstukas yra toks gyvulys, kuris
gyvena jûros dugne, minta moliuskais
ir jauèiasi gerai.
Iðklausæs toká iðsamø atsakymà,
doc. J.Elisonas tarë:
– Ir tamsta jauskis gerai, bet egza-
mino laikyti ateikite po metø…


Kaip studentas karvæ „prajuokino“
Vilniaus universiteto Teisës fakulte-
te vyksta logikos egzaminas (1963 m.
sausis). Pirmakursius egzaminuoja
profesorius V.Sezemanas (1884 05 30–
1963 03 30). Vienam ið studentø patei-
kiamas uþdavinys su tokia sàlyga:
„Þmogus – þinduolis. Karvë – þinduo-
lis. Þmogus mëgsta humorà“. Studen-
tas, matyt, nedaug skaitæs, kraipo gal-
và ðiaip ir taip. Pagaliau suprakaitavæs
nedràsiai iðlemena: „Ið to iðeina, kad
karvë mëgsta humorà...“ Auditorijoje
graudint juokui, profesorius, maloniai
ðypsodamasis, studijø knygelëje raðo
„pat.“, palydëdamas þodþiais: „Tegu ir
karvë juokiasi“. Beje, gerbiamo profe-
soriaus autografai mûsø studijø kny-
gelëse buvo paskutiniai...
A.Katkus


Priemonë nuo vëlavimo
Prof. B.Kodaitis studentus ðitaip
bandë atpratinti nuo vëlavimo á paskai-
tas. Kai studentas pavëlavæs ateida-
vo á auditorijà, profesorius, pertraukæs
paskaità, nusiplaudavo kreiduotas
rankas ir pasisveikindavo su pavëla-
vusiuoju. Po to padëkodavo studen-
tui, kad jis neuþmirðæs paskaitos, ir at-
sipraðydavo, kad nepalaukæs studen-
to ir pradëjæs paskaità, taèiau trumpai
pakartosiàs tai, kà jau perskaitæs.
Po tokio priëmimo studentai nebe-
drásdavo vëluoti, o jeigu pasitaikydavo
pavëluoti, á auditorijà nebeidavo.

Mokslas
Mokslas irir gyvenimas
gyvenimas 2007
2007 Nr.
Nr. 11 43
 Jubiliejai, sukaktys…
Energetikos instituto vadovai akad. Jurgis
Vilemas ir LMA n.k. prof. Eugenijus Ušpuras
áteikia Puslaidininkiø fizikos instituto
direktoriui atminimo suvenyrà

Premjeras
Gediminas
Kirkilas sveikina
S.Aðmontà

Puslaidininkiø
Minëjimo dalyviai
fizikos institutas
paminëjo 40-ies metø
sukaktá. Pasveikinti
sukaktuvininkø atvyko
daug sveèiø. Iðsakyta
ðiltø þodþiø pirmajam
direktoriui akad. Jurui
Poþelai, dabartiniam
instituto vadovui prof.
Steponui Aðmontui,
kolektyvui.

Prof. Petro
Vasinausko
100-osioms
gimimo meti-
nëms iðleista
knyga, MA
bibliotekoje
surengta paroda,
Dotnuvoje ávyko
minëjimas.
LMA n.k. Albinas Kusta,
akad. Veronika Vasiliauskienë,
LMA n. e. Zenonas Dabkevièius

Virginijos
VALUCKIENËS nuotr.

Renginio dalyviai
44 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 1

9 770134 308013 ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2007 Nr.1, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt