2007

Hablo teleskopu
padaryta spiralinës
galaktikos
nuotrauka

Mikrochirurgai daro
stebuklus
Velnio duobës
tyrimai Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5 1
 Duomenø teikimas elektronine forma –
pranaðumai, kurie nieko
nekainuoja
Juozas LIUTKUS
Kauno teritorinës
statistikos valdybos
viršininkas
2006 m. vasará Statistikos departa-
mentas prie Lietuvos Respublikos Vy-
riausybës (toliau – SD) ádiegë naujà sta-
tistiniø ataskaitø elektroninæ surinkimo
sistemà. Šios sistemos vartotojai gali
teikti statistines ataskaitas bet kuriuo pa-
ros metu nepasitraukdami nuo darbo
stalo. 2006 m. elektroniniu bûdu galima
buvo teikti 35 statistines ataskaitas. Šiais
metais numatoma ádiegti dar 30 statisti-
niø ataskaitø formø.
Daugiau kaip 6500 vartotojø jau uþ-
siregistravo ðioje sistemoje ir sëkmingai
teikia statistines ataskaitas. Vartotojø
skaièius nuolat auga. 2006 m. pabaigo-
je sistemoje buvo uþregistruoti apie 4
tûkstanèiai vartotojø, o ðiemet per 3 mën.
uþsiregistravo jau 2,5 tûkstanèio. Tokiam
sparèiam vartotojø skaièiaus augimui
daug átakos turëjo ir tai, kad naujos for-
mos ir dizaino elektroninës ataskaitos
buvo sukurtos tomis paèiomis priemo-
nëmis kaip ir Valstybinës mokesèiø ins-
pekcijos (toliau – VMI) deklaracijø for-
mos. Mokesèiø deklaracijos ir statistinës
ataskaitos rengiamos naudojant tà
paèià nemokamai platinamà
programinæ árangà – ABBYY
eFormFiller. Naudojant ðià
programinæ árangà nereikia
gaiðti laiko skaièiuojant ir tik-
rinant ataskaitos duomenis.
Vartotojai gerai ávertino ir
naujàjà interneto svetainæ
e-formos.stat.gov.lt. Èia nuo-
lat skelbiama informacija apie
naujas elektronines ataskaitas,
apie jø pildymo taisykliø pasi-
keitimus ir kitos naujienos.
Registruoti vartotojai ga-
li rasti savo sta-
tistiniø ataskaitø
pateikimo ka-
lendoriø, per-
þiûrëti pateiktas
ataskaitas ir per- kos ástai-
duoti uþpildytas. gà ir gaiðti laikà
Šios sistemos uþpildytiems ataskaitø
privalumai: duomenims tikrinti. Be to, statis-
Respondentas, tines ataskaitas galima pildyti ir teikti bet
teikiantis statistinius duomenis elektro- kuriuo paros metu, perduodamos ata-
nine forma, neprivalo popieriniø ataskai- skaitos duomenys automatiškai patikrina-
tø siøsti paðtu, faksu ar atneðti á statisti- mi. Respondentai, rengdami patikslintas

iðmonæ. O bendradarbiavimas su kole-

gomis uþsienyje labai praverèia, jei dël
techniniø kliûèiø negalime kokios nors
idëjos realizuoti Lietuvoje“, – sako jis.
Lietuvos ir Lydso mokslininkø bendra-

Mokslininkai mato geras darbiavimo pradþia – 2001 metai, kai pra-

dëtas ágyvendinti bendras moksliniø ryðiø

tarptautinio bendradarbiavimo projektas, finansuotas NATO Mokslo pro-

perspektyvas
ES finansavimas – gera galimybë
mokslui ir mokslo specialistø tarptautiniam
bendradarbiavimui, ásitikinæs Didþiosios
Britanijos Lydso universiteto (University of
Leeds) profesorius Polas Harisonas (Paul
Harrison). Tæsdamas bendradarbiavimà su
Puslaidininkiø fizikos institutu, jis Lietuvo-
je skaitë paskaità kvantiniø kompiuteriø te-
ma projekto „Mokslininkø kvalifikacijos ge-
rinimas medþiagotyros, biotechnologijos
ir aplinkotyros srityse“ dalyviams.
Puslaidininkiø fizikos institutas ðiuo
metu yra vienas iš penkiø pagrindiniø Lyd-
so universiteto fizikø partneriø Europoje.
„Kolegas iš Lietuvos mes vertiname kaip
kûrybingus mokslininkus, bendrø projek-
tø kûrëjus. Su vietos specialistais bendra-
darbiaujame tikrai produktyviai. Jie yra
išradingi ir entuziastingi, turi specifiniø
darbo ágûdþiø, kuriø mes neturime savo
universitete“, – sako P.Harisonas.
Pasak Puslaidininkiø instituto vyres-
niojo mokslo darbuotojo daktaro Gintaro
Valušio, Lydso mokslininkø tyrimø bazë
yra nepalyginti turtingesnë negu Lietuvos.
„Mûsø eksperimentinës galimybës yra
gana kuklios, taèiau tai verèia pasitelkti
gramos. Projektà koordinavo prof. P.Hari-
sonas, o dr. G.Valušis vadovavo projekto
vykdymui Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvos
mokslininkai koordinuoja kartu su Balta-
rusijos mokslininkais vykdomà naujà NA-
TO Mokslo programos remiamà projektà.
Komentuodamas mokslo finansavimo
situacijà Europoje, prof. P.Harisonas pabrë-
þë, kad, siekiant paþangos, mokslo plëtrai
skiriamà BPD dalá reiktø apskaièiuoti orien-
tuojantis á daugiausiai moksliniø tyrimø sri-
tyje pasiekusiø ES valstybiø – Prancûzijos,
Didþiosios Britanijos, Vokietijos – patirtá.
„Vis dëlto finansavimas mokslinin-
kams nëra pagrindinis veiklos variklis. Jie
– savo gyvenimus mokslui paðventæ þmo-

2 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5

ataskaitas arba atsiskaitydami uþ nau-
jus laikotarpius, gali pasinaudoti jau pa- Þurnalo leidimà remia Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas
teiktø elektroniniø ataskaitø duomeni-
mis. Taip pat gali gauti informacijos apie
pateiktø ataskaitø priëmimo rezultatus
SPAUDOS, RADIJO
IR TELEVIZIJOS
RËMIMO FONDAS
MOKSLAS ir 2007

ir perþiûrëti ataskaitø teikimo kalendo-

riø. Toks ataskaitø perdavimo bûdas yra
Lietuvos energetikos institutas,
Vilniaus universitetas,
GYVENIMAS
Eina nuo 1957 m. 2007 m. Nr.5 (583) geguþë
5

saugesnis nei jø siuntimas faksu arba Lietuvos mokslo istorikø

paštu. draugija, Klaipëdos univer-
Jei nusprendëte pradëti teikti statis-
sitetas, Kultûros, filosofijos ir
meno institutas, Lietuvos
Tu r i n y s
tinius duomenis elektronine forma, gamtos draugija, VGTU J.LIUTKUS Duomenø teikimas elektronine forma –
Jums reikia: pranaðumai, kurie nieko nekainuoja ........................ 2
- Statistikos departamentui pa- Vyriausiasis redaktorius
teikti raðtiðkà ámonës vadovo sutikimà JUOZAS BALDAUSKAS M.REZNIKOVAS Mokslininkai mato geras
(sutikimo formà galima rasti interneto tarptautinio bendradarbiavimo perspektyvas .......... 2
Redakcijos kolegija:
svetainëje e-formos.stat.gov.lt); VALDAS ADAMKUS Jø Didenybës Japonijos Imperatorius ir
- uþregistruoti ámonæ arba ástai- JUOZAS BANIONIS Imperatorienë ........................................................... 4
gà toje paèioje SD interneto svetai- EDMUNDAS ÈAPAS
nëje ir gauti prisijungimo prie siste- ALGIRDAS GAIGALAS R.ERLICKYTË, U.POCIUTË Projekto
ALGIRDAS GAIÞUTIS ,,Atsinaujinanèiø ðaltiniø energija – ateities
mos duomenis; JONAS GRIGAS
- parsisiøsti ir ádiegti savo kom- GEDIMINAS ILGÛNAS
energija” atgarsiai .................................................... 8
piuteryje nemokamà ataskaitø pil- PAULIUS JURKUS J.SKIRIUS Suomijos pilietis dr. Ragnaras
dymo programà ABBYY eFormFil- JUOZAS ALGIMANTAS
Olleris – Lietuvos konsulas .................................... 10
KRIKÐTOPAITIS
ler (jeigu ámonë VMI teikia elektro-
nines deklaracijas, galima naudo-
JONAS KUBILIUS A.PIROÈKINAS Á praei-
KÆSTUTIS MAKARIÛNAS
tis jau turima programa, nes ji tá nuëjæs verslas –
VYTAUTAS MERKYS
analogiška SD programai). GUIDO MICHELINI sieliø plukdymas .. 12
Naujienos apie elektronines STASYS VAITEKÛNAS G.GUSTAITË Nekro-
statistines ataskaitas, jø pildymà, JURGIS VILEMAS
ALEKSANDRAS VITKUS
logai pasakoja apie
pateikimo kalendoriø, ataskaitø ðablo- Jurgio Matulaièio as-
nai ir paaiðkinimai, kaip tapti sistemos Redakcijos darbuotojai: menybæ ................ 15
vartotoju, skelbiami Kauno teritorinës Redaktorë
statistikos valdybos interneto svetainë- ELENA MICKEVIÈIENË E.BACEVIÈIUS Lietuva tapo Tarptautinës
je http://KaunasTSV.stat.gov.lt nuoro- Meninis redaktorius jûrø tyrimø tarybos nare ......................................... 17
VILIUS JAUNIÐKIS
doje Statistinës ataskaitos – internetu ar- Konsultantë V.STRAIÞYS Astronomijos ir astronautikos
ba prisijungus prie sistemos e-for- SAULË MARKELYTË naujienos ............................................................... 20
mos.stat.gov.lt. Rinkëja
Pasinaudokite pranašumais, kurie VIOLETA SADAUSKIENË V.BALTRÛNAS,
Jums nieko nekainuoja! REDAKCIJOS ADRESAS:
B.KARMAZA
“Mokslas ir gyvenimas”, Velnio duobë ... 22
Antakalnio g. 36, LT-10305,
Vilnius
nës. Man yra tekæ lankytis Kuboje ir Ko-
TELEFONAI:
lumbijoje, kur mokslui skiriama tikrai ne-
vyr. redaktoriaus - 2 34 15 72, A.VAIÈELIÛNAITË, R.GRIKÐIENË, O.RUKÐËNAS
daug lëðø, taèiau mokslinis darbas vyks- redaktoriø - 2 34 41 00. Lietuvos jaunimo lytinis sàmoningumas ............... 25
ta ir ten“, – sakë prof. P.Harisonas. Jo Faksas: 2 34 15 72
nuomone, jei trûksta pinigø, plëtojamas Elektroninis paðtas: J.RUBIKAS Kodël? ................................................. 27
teorinis mokslas, kuris neduoda greitø ir mgredakcija@post.skynet.lt J.MUREIKA Nuobodulys – dvasingumo
valstybës mastu matomø rezultatø, ta-
palydovas ar prieðas? ............................................ 30
èiau yra ne maþiau svarbus. Pasiraðyta spaudai 2007 05 10.
Puslaidininkiø fizikos institutas kartu SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8. A.PRAÐMANTAITË Vilniaus katalikø
su Fizikos, Biochemijos, Chemijos ir Bio- Popierius ofsetinis. vyskupijos bendruomenës tyrimas ........................ 32
technologijos mokslo institutais ðá projek- Uþs. Nr. 941. Kaina 3,95 Lt,
J.BANIONIS Scientia et historia – 2007 ................. 32
tà, skirtà skatinti mokslininkø ir verslo ge- Spausdino AB ,,Spauda”,
bëjimà bendradarbiauti, vykdo jau antrus Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius S.LIPSKIS Beveik milijonas knygø ......................... 34
metus. Projektas finansuojamas Europos SCIENCE AND LIFE J.ELEKÐIS Mikrochirurgai daro stebuklus ............. 36
Sàjungos struktûriniø fondø lëðomis. Science popular and historical
P.Harisonas specializuojasi puslaidi- monthly. Editor-in Chief: E.T.ARNASTAUSKIENË Graþi ðventë Vilniaus
ninkiniø nanotechnologijø ir puslaidinin- J.Baldauskas þemaièiø draugijoje ................................................ 40
kiniø prietaisø kûrimo srityse. Kartu su “Mokslas ir gyvenimas”,
S.URBONAVIÈIENË Galerijoje ,,A” Mariaus
bendradarbiais Lydso universitete jis su- Antakalnio st. 36,
Liugailos Ex libris paroda ....................................... 42
kûrë vienà ið stipriausiø Europoje tera- LT-10305, Vilnius, Lithuania.
herciniø technologijø plëtros centrø. © “Mokslas ir gyvenimas”, 2007 Retro ...................................................................... 43

Maksimas REZNIKOVAS “Mokslo ir gyvenimo” adresas D.BUTKUS Mokslininko išradimams –

„VRP | Hill & Knowlton“ projektø vadovas internete: http://ausis. gf.vu.lt/mg/ aukso medalis ........................................................ 44

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5 3

 2007 metø geguþës 26–27 dienomis Lietuvoje
su oficialiu vizitu lankysis Jø Didenybës
Japonijos Imperatorius ir Imperatorienë.
Þurnalo skaitytojams pateikiame keletà nuo-
traukø ir informacijos apie garbiuosius sveèius
ið Japonijos uþsienio reikalø ministerijos
redakcijai maloniai patikëto leidinio.
Jø Didenybës Japonijos Imperatorius Akihito
ir Imperatorienë Mièiko
4 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5
Jø Didenyb
1989 m. vasario 7 d., ðá pasaulá pali-
kus Imperatoriui Hirohito (po mirties va-
dinamam Imperatoriumi Šiova (Shôwa),
Jo Didenybë Imperatorius Akihito áþen-
gë á sostà ir tapo 125-uoju Japonijos Im-
peratoriumi. Þengimo á sostà ceremoni-
ja ávyko Imperatoriðkuosiuose rûmuose
1990 m. lapkrièio 12 d. Ceremonijoje da-
lyvavo 158-iø ðaliø atstovai, monarchai
ir valstybiø vadovai, dviejø tarptautiniø
organizacijø atstovai.
Kaip teigia Japonijos konstitucija, Im-
peratorius yra „valstybës ir tautos vieny-
bës simbolis“ ir jo padëtá lemia „valia tau-
tos, kuriai priklauso aukðèiausioji valdþia.“
Imperatorius Akihito gimë Tokijuje
1933 m. gruodþio 23 d., dideliam visos
tautos dþiaugsmui, kaip pirmasis Impe-
ratoriaus Ðiovos (Shôwa) ir Imperatorie-
nës Kodþiun (Kojun) sûnus. Jis turi ketu-
rias vyresnes seseris, vienà jaunesná brolá
ir vienà jaunesnæ seserá.
Pradiná ir viduriná iðsilavinimà Jo Dide-
nybë gavo Gakuðiûine (Gakushuin), tuo-
metinëje Imperatoriðkojo dvaro reikalø mi-
nisterijos mokykloje, vëliau tapusioje pri-
vaèia mokymo ástaiga. Per karà jam su pra-
dþios mokyklos draugais buvo tekæ iðsi-
kelti ið Tokijo. 1945 m., kai karas baigësi,
jis tebebuvo Niko (Nikko) kalnuose.
1952 m. jis ástojo á Gakuðiûino univer-
siteto Politikos mokslø ir ekonomikos fa-
kultetà. Tais paèiais metais ávyko jo Pil-
nametystës ir Kronprinco titulo suteikimo
ceremonijos. Nuo to laiko jis pradëjo ofi-
cialiai vykdyti Kronprinco pareigas.
Kitais metais jis iðvyko á savo pirmàjà
uþsienio kelionæ, dalyvavo Jungtinës Ka-
ralystës karalienës Elþbietos II karûnavi-
me, apkeliavo didelæ Ðiaurës Amerikos ir
Europos dalá. 1956 m. jis baigë universi-
teto studijas.
Be pagrindiniø studijø, Imperatoriø
Akihito papildomai konsultavo ávairiø
mokslo srièiø, tokiø kaip Japonijos istori-
ja ir konstitucinë teisë, specialistai.
1959 m. balandþio 10 d. Kronprincas
Akihito vedë panelæ Mièiko Ðiodà (Michi-
ko Shôda), iðkilaus verslininko dukterá. Dr.
Ðindzo Koidzumis (Shinzo Koizumi), dau-
gelá metø rûpinæsis Kronprinco iðsilavini-
mu, taip pasakë apie ðias vedybas: „Sos-
to ápëdinis iðsirinko jà, tad iðsirinkome ir
mes.“ Pagal Imperatoriaus rûmø teisæ, Im-
peratoriaus rûmø taryba, vadovaujama mi-
nistro pirmininko, vienbalsiai pritarë ðioms
vedyboms.
Kronprincas Akihito, nuoðirdþiai palai-
komas Kronprincesës Mièiko, su nauju
ybës Japonijos Imperatorius ir
Imperatorienë
ákvëpimu vykdë savo oficialias pareigas,
iðtikimai paisydamas nuo seno gerbiamø
imperatoriðkøjø tradicijø ir kartu atverda-
mas naujas veiklos sritis, pritinkamas
ðiuolaikinio sosto ápëdinio padëèiai.
Jam ryþtingai paskatinus, 1965 m.
pradëtos rengti Nacionalinës þmoniø su
negalia sporto þaidynës, suteikusios ne-
ágaliesiems daugiau galimybiø atlikti vi-
savertá vaidmená visuomenëje. Kronprin-
cesei parëmus, buvo ásteigtas kasmeti-
nis apdovanojimas uþ darbà rûpinantis
neágaliais vaikais. Kronprincas ir Kronprin-
cesë susitikdavo su visais Japonijos tarp-
tautinës pagalbos savanoriais, vykstan-
èiais dirbti á besivystanèias ðalis, o pas-
kui labai domëdavosi jø darbu. Buvo ákur-
ta Kronprinco stipendija studentams, pa-
gal mainø programà atvykstantiems stu-
dijuoti ið Havajø, kuriuose gyvena daug
japonø emigrantø palikuoniø.
Kronprincas ir Kronprincesë apsilan-
kë 37-se visø pasaulio regionø valstybë-
se, daugeliu atvejø kaip Imperatoriaus ir
Imperatorienës atstovai. Aplankytose ða-
lyse jie nuolat skleidë gerà valià, þmonës
ávertino juos kaip kuklias ir nuoðirdþias as-
menybes.
Imperatorienë Mièiko (Michiko), pir-
moji Hidesaburo ir Fumiko Ðiodø (Shôda)
duktë, gimë Tokijuje 1934 m. spalio 20
d. Iðkili Ðiodø giminë þinoma tarp pramo-
nininkø ir mokslininkø, du jos nariai ap-
dovanoti Kultûros ordinais, aukðèiausiais
Imperatoriaus apdovanojimais, teikiamais
mokslininkams ir menininkams. Kai ji te-
këjo uþ Kronprinco, tauta iðreiðkë pritari-
mà, suþinojusi apie paprastà ir garbingà
nuotakos ðeimos gyvensenà.
Panelë Ðioda mokësi Futabos (Futa-
ba) pradþios mokykloje. Ketvirtoje klasë-
je jai teko palikti mokyklà, nes per karà
buvo pavojinga gyventi Tokijuje. Karui pa-
sibaigus ji gráþo á Tokijà ir baigë savo se-
nàjà mokyklà. Paskui ji lankë Seiðino
(Seishin, Ðventosios ðirdies) aukðtesnià-
jà vidurinæ mokyklà ir ástojo á Ðventosios
ðirdies universiteto Anglø literatûros ka-
tedrà. Pirmaisiais studijø metais, pasiûly-
ta kurso draugø, ji buvo iðrinkta studentø
senato prezidente. Daugelis jos buvusiø
bendramoksliø pamena, kad, ir bûdama
labai santûri, ji pelnë visø studentø prita-
rimà ir padëjo skleisti darnos dvasià uni-
versiteto gyvenime. Studijø baigimo ce-
remonijoje ji sakë atsisveikinimo kalbà vi-
sø absolventø vardu.
Tapusi Kronprincese, ji susitiko su ávai-
riø veiklos srièiø lyderiais ir labiau ásigili-
no á visuomenëje egzistuojanèias proble-
mas. Kartà ji kukliai ir santûriai pasakë,
jog, bûdama imperatorið-
kosios ðeimos narë, ketina ne-
paliaujamai domëtis visuome-
nës ávykiais, nuoðirdþiai rûpin-
tis þmonëmis, jø poreikiais ir
nuolatos melstis uþ jø gerovæ.
Kronprincas ir Kronprince-
së sukûrë laimingà ðeimà ir
susilaukë trijø vaikø – Princo
Naruhito, Princo Fumihito ir
Princesës Sajako (Sayako).
Nors gyvenimo bûdas bu-
vo labai aktyvus, Kronprince-
së su meile ir rûpesèiu uþau-
gino visus tris vaikus pati. Vi-
sus savo kûdikius maitino krû-
Imperatorius Akihito
simboliðkai sodina ryþius
Imperatoriðkøjø rûmø
valdose (2003 m.
geguþë)
Nacionalinë Medþiø
sodinimo diena Mijadza-
kio (Miyazaki) prefektû-
roje (2004 m. balandis)
timi, o kai vaikai pradëjo lan-
kyti mokyklà, ji pati kiekvienà
ankstyvà rytà suruoðdavo
jiems prieðpieèiø dëþutes. Vë-
liau Imperatorienë taip pasa-
kë apie vaikø auginimà: „Dël
visko tardavausi su Imperato-
riumi (tuometiniu Kronprincu) ir esu jam
dëkinga uþ vertingus patarimus, kuriuos
jis man davë remdamasis savo patirtimi
ir man labai padëjo.“
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5 5

Imperato-
rius Akihito
ir Imperato-
rienë Mièiko
deda gëles
ant simboli-
nio antkapi-
nio pamin-
klo atomi-
nës bombos
aukoms
Hiroðimoje
(1995 m.
geguþë)
Kaip Imperatorius paminëjo vienoje
ið savo spaudos konferencijø, Impera-
torienë visuomet mylëjo ir gerbë jo gi-
mines, o labiausiai – jo tëvus. Dar bûda-
ma Kronprincese, ji su Kronprincu ir vai-
kais nuolatos lankydavosi pas Impera-
toriø Ðiovà ir Imperatorienæ Kodþiun ir
suteikdavo jiems daug dþiaugsmo. Kai
Imperatorius Ðiova pasimirë, Imperato-
rienë Mièiko drauge su Imperatoriumi
Akihito ir toliau lankydavo Imperatorie-
næ Kodþiun beveik kiekvienà savaitgalá,
kol Imperatorienë Kodþiun paliko ðá pa-
saulá 2000 m. birþelio 16 d.
Imperatorius atlieka konstitucijoje nu-
matytas pareigas, jis skiria ministrà pir-
mininkà ir vyriausiàjá aukðèiausiojo teis-
mo teisëjà, prisaikdina valstybës minist-
rus ir kitus aukðtus pareigûnus, suðaukia
Nacionaliná parlamentà, paskelbia ástaty-
mus ir sutartis, teikia apdovanojimus, ski-
ria ambasadorius ir priima uþsienio am-
basadoriø skiriamuosius raðtus. Ðiuos
valstybinius veiksmus jis atlieka ministrø
kabinetui patarus ir pritarus.
Nuo áþengimo á sostà 1989 m. Impe-
ratorius drauge su Imperatoriene atlieka
daug ávairiø oficialiø pareigø, prideran-
èiø jam, kaip asmeniui, kurio titulas sim-
bolizuoja valstybës ir tautos vienybæ. Im-
peratoriaus áþengimo á sostà deðimtme-
èio sukaktis 1999 m. buvo paþymëta dau-
gybe jubiliejiniø ceremonijø ir ásimintinø
6 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5
renginiø, kuriuose dalyvavo ávairiø visuo-
menës sluoksniø ir profesijø þmonës.
Vedami stipraus pareigos jausmo ir
nuolatinio dëmesio tikriesiems þmoniø
poreikiams, Jø Didenybës su neišsenka-
ma vidine pagarba suartina imperatorið-
kàjà ðeimà ir plaèiàjà visuomenæ.
Imperatoriðkuosiuose rûmuose Jø Di-
denybës iðtisus metus rengia ðimtus ce-
remonijø, audiencijø, kviestiniø priëmimø,
pietø ir vakarieniø. Tomis progomis jie su-
sitinka su daugybe ávairios visuomeninës
padëties þmoniø, tarp jø su valstybës pa-
reigûnais, savivaldos vadovais, verslinin-
kais, ûkininkais ir þvejais, socialinës rû-
pybos darbuotojais, mokslininkais ir me-
nininkais. Banketai uþsienio ðaliø vado-
vams arba pietûs ir audiencijos svarbiems
sveèiams taip pat rengiami Imperatorið-
kuosiuose rûmuose.
Jø Didenybës yra aplankæ visas 47
prefektûras ir daugelá atokiø Japonijos
salø. Kasmet jie maþiausiai tris kartus lei-
dþiasi á keliones po ðalá, apsilanko Na-
cionalinëje sporto ðventëje, Nacionalinë-
je medþiø sodinimo ðventëje ir Brangi-
namos jûros ðventëje, kurios rengiamos
paeiliui vis kitoje prefektûroje. Paskuti-
nës dvi ðventës buvo skirtos gamtà tau-
sojanèiai miðkininkystei ir þuvininkystei
populiarinti. Keliaudami po ðalá jie ne tik
susitinka su bendruomeniø vadovais, bet
ir aplanko rûpybos bei kultûros ástaigas,
pramonës ámones, paskatina vietos
þmones. Ypaè daug dëmesio skirdami
socialinei rûpybai, jie yra aplankæ dau-
giau kaip 400 vaikø, senyvø ir neágaliø
þmoniø ástaigø visoje ðalyje.
Jie lanko stichiniø nelaimiø vietas,
paguodþia nukentëjusius ir palaiko gel-
bëjimo tarnybø darbuotojus. 1995 m.
sausá, po didþiojo Hanðino-Avadþio
(Hanshin-Awaji) þemës drebëjimo, jie nu-
skrido á Hiogo (Hyogo) prefektûrà iðkart,
kai tik leido vietos sàlygos. Per vienos
dienos kelionæ lëktuvu, sraigtasparniu ir
mikroautobusu nuo ankstaus ryto iki vë-
lyvo vakaro jie aplankë keletà viena nuo
kitos nutolusiø nelaimës vietø. Ne taip
seniai, kai 2004 m. spalá ávyko Niigatos
Èiûecu (Niigata Chuetsu) þemës drebë-
jimas, Jø Didenybës aplankë nelaimës
vietà lapkrièio pradþioje ir praleido ten
visà dienà, sraigtasparniu nuskrido á eva-
kuacijos vietas, reiðkë uþuojautà nuken-
tëjusiems ir palaikë nelaimës iðtiktus
þmones. Jie visuomet domisi padëtimi
nelaimës vietose, kol atstatomieji darbai
bûna baigti: pavyzdþiui, 2001 m. balan-
dá jie patikrino, kaip atkurta 1995 m. di-
dþiojo Hanðino-Avadþio þemës drebëji-
mo nuniokota vietovë. Taip pat 2006 m.
Imperatorius Akihito ir Imperatorienë
Mièiko þiûri per mikroskopà, kuriuo
tiriami transgeniniø ðilkaverpiø vikðrai
Nacionaliniame ðilkininkystës ir
entomologijos mokslo institute Cukubos
mieste (2000 m. gruodis)

kovà jie buvo nuskridæ á Mijakës (Miya-
ke) salà, á kurià po puspenktø metø eva-
kuacijos gráþo gyventojai, pasitraukæ ið
salos dël Ojamos (Oyama) ugnikalnio ið-
siverþimo 2000 m. vasarà.
Nuo Imperatoriaus áþengimo á sostà
Jø Didenybës jau buvo nuvykæ oficialaus
vizito á 19 ðaliø, tad ið viso yra aplankæ
52 valstybes.
Jø didenybës kuria waka (vaka, klasi-
kinë poezijos forma, siekianti VIII a. Man-
jo-ðiû (Manyo-shu) antologijos laikus; ki-
taip vadinama tanka) pagal senà impera-
toriðkosios ðeimos tradicijà. Jø Dideny-
bës iðleido savo waka eiliø rinktinæ dar
Imperatorius Akihito ir
Imperatorienë Mièiko su
ðeima (2004 m. gruodis)
bûdami Kronprincu ir Kronprincese, o
1997 m., plaèiajai visuomenei labai pa-
geidaujant, buvo iðleista Imperatorienës
vëlesniø metø waka eiliø rinktinë. Kiekvie-
nø metø sausá Imperatorius rengia Nauja-
metinius poezijos skaitymus rûmuose. Ðio-
je ceremonijoje tradiciniu stiliumi recituo-
jama 10 waka eilëraðèiø, atrinktø ið maþ-
daug 20 000, kuriuos sukûrë ir pristatë Im-
peratoriui paprasti pilieèiai, kartu su waka
Imperatorius Akihito ir Imperatorienë
Mièiko kviestiniame priëmime kalbasi
su Japonijos Nagano parolimpiniø
þaidyniø medalininkais (1998 m.
balandis)
eilëmis, sukurtomis Jø Didenybiø ir kitø im-
peratoriðkosios ðeimos nariø.
Kiekvienais metais, sekdamas savo të-
vo Imperatoriaus Ðiovos (Shôwa) 1927 m.
inicijuota praktika, Imperatorius pats sodi-
na ir nuima ryþiø, tradiciðkai pagrindinës
Japonijos grûdinës kultûros, derliø Impe-
ratoriðkøjø rûmø valdø uþliejamame lauke-
lyje. Imperatorienë augina ðilkaverpius rû-
mø ðilkininkystës centre, padedama kele-
to tarnautojø maitina vikðrus ðilkmedþiø la-
pais, tæsdama tradicijà, kurià 1871 m. pra-
dëjo naðlë Imperatorienë Ðioken (Shoken),
Imperatoriaus proprosenelio þmona ir titu-
lo paveldëtoja. Dalis ðitaip pagaminto ðilko
panaudojama atnaujinti senoviniams teks-
tilës dirbiniams – istorinëms vertybëms, ku-
rias imperatoriðkoji ðeima laiko Ðiosoino
(Shosoin) saugykloje Naroje nuo VIII a., kai
ten buvo ðalies sostinë.
Tam tikromis tradiciðkai nusistovëju-
siomis metø dienomis Jø Didenybës ati-
duoda pagarbà imperatoriðkiesiems pro-
tëviams rûmø ðventykloje ir meldþiasi uþ
tautos laimæ ir gerovæ.
Gerbiamam mûsø þurnalo skaitytojui
primename, kad redakcija 2001 metø
deðimtàjá numerá skyrë Japonijai.
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5 7
 Didelë dalis ðiuolaikiniø aplinkos problemø kyla dël þmogaus veiksmø
pasekmiø nenumatymo, neþinojimo. Todël svarbu aplinkosaugos idëjas
diegti jau mokykloje, plësti ekologiná ðvietimà, formuoti palankø
mokiniø poþiûrá á aplinkà, ugdyti ekologinæ kultûrà.
Pastaraisiais metais itin sparèiai ple-
èiantis informacinëms technologijoms,
mokiniai vis labiau atitrûksta nuo gamtos,
maþëja domëjimasis ja, noras paþinti, kartu
maþëja ir domëjimasis gamtos mokslais,
kurie ðiuo metu sparèiai plëtojasi. Nepa-
Seminaras Lietuvos energetikos institute
kankamas mokiniø gamtos mokslø þinias
bei nepalankø poþiûrá á ðiuos mokslus at-
skleidþia Ðvietimo ir mokslo ministerijos bei
Atviros Lietuvos fondo tyrimas, kurio re-
zultatai leidþia manyti, kad dabartiniai mo-
kymo metodai yra neefektyvûs. Tradicinius
pasyvius ugdymo metodus bûtina keisti
aktyviais, savarankiðkumà, aktyvumà ir at-
sakomybæ skatinanèiais metodais, ugdyti
jautrià gyvybei asmenybæ. Be to, mokyk-
lose dirbantys pedagogai neturi galimy-
biø tiesiogiai bendrauti su mokslininkais,
kadangi paèiø naujausiø mokslo þiniø tu-
rintys kvalifikuoti specialistai sutelkti aukð-
tojo mokslo institucijose. Pedagogai daþ-
niausiai pageidauja naujesniø dalykiniø
þiniø, daugiau dëmesio skirti jø taikymui
praktinëje veikloje.
Prisidedant prie þiniø visuomenës for-
mavimo, mokytojø ir mokiniø ekologinio
ðvietimo, Kauno moksleiviø aplinkotyros
centras kartu su Lietuvos energetikos ins-
titutu (LEI) 2006 m. rugsëjo – 2007 m. ko-
vo mën. ágyvendino projektà „Atsinauji-
nanèiø ðaltiniø energija – ateities energi-
ja“. Projekto tikslas – plëtoti neformalaus
mokiniø ir gamtos mokslø mokytojø ðvie-
timo veiklà, ekologiná ðvietimà, formuoti
mokiniø ekologinæ kultûrà, aplinkosaugos
nuostatas, skatinti asmeninæ atsakomy-
bæ uþ aplinkà, patraukliais metodais su-
teikti naujausiø gamtamoksliniø þiniø apie
klimato kaità ir atsinaujinanèià energeti-
kà. Projekto rëmëjas – Jungtinë Didþio-
sios Britanijos ir Ðiaurës Airijos Karalys-
tës ambasada Lietuvoje.
Ágyvendinant projektà surengti semi-
narai – diskusijos mokiniams, seminarai
8 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5
,,Atsinaujinanèiø ðaltiniø
energija – ateities
energija”
atgarsiai
Regina ERLICKYTË
Lietuvos energetikos institutas,
Ugnë POCIUTË
Kauno moksleiviø
aplinkotyros centras
gamtos mokslø mokytojams, mokiniø
darbø konkursas „Mokykla – energija –
aplinka“, ekskursija á atsinaujinanèius
energijos iðteklius naudojanèius objektus,
baigiamoji projekto konferencija.
2006 m. spalio – 2007 m. vasario mën.
Kauno miesto ugdymo ástaigose vyko se-
minarai – diskusijos 9–12 klasiø moki-
niams. Kauno Maironio ir „Saulës“ gim-
nazijose, V.Kudirkos, Kovo 11-osios, Kal-
nieèiø, „Atþalyno“, Ðv. Mato, Ðilainiø, Dai-
navos, „Þiburio“ vidurinëse mokyklose
renginiuose dalyvavo per ðeðis ðimtus mo-
kiniø. Seminarø – diskusijø metu Kauno
moksleiviø aplinkotyros centro metodinin-
kë Ugnë Pociutë ir LEI Atsinaujinanèiø
energijos ðaltiniø laboratorijos darbuotoja
Regina Erlickytë pristatë aktualià ekologi-
Projekto
næ problemà – klimato kaità, supaþindino
su jos prieþastimis ir pasekmëmis, vienu
ið ðios problemos sprendimo bûdø – atsi-
naujinanèiø energijos iðtekliø naudojimu.
Projekto ágyvendinimo laikotarpiu
gamtos mokslø mokytojams buvo suda-
ryta galimybë tiesiogiai bendrauti su
mokslininkais, suþinoti apie jø darbus,
mokslo naujienas ir ádomybes. 2006 m.
gruodþio 6 ir 19 d. bei 2007 m. kovo 7 d.
Ekskursijos á
atsinaujinan-
èius energijos
iðteklius
naudojanèius
objektus
akimirka:
biomasës
naudojimas
ðilumos
gamybai (UAB
„Vilkaviðkio
ðiluma“)
Lietuvos energetikos institute vyko semi-
narai, kuriuose dalyvavo 132 gamtos
mokslø mokytojai. Seminarø metu LEI At-
sinaujinanèiø energijos ðaltiniø laborato-
rijos mokslininkai apþvelgë dabartinæ at-
sinaujinanèios energetikos situacijà Lie-
tuvoje ir pasaulyje, perspektyvas ir plët-
ros galimybes, jos svarbà ir reikðmæ ap-
linkos bûklei gerinti. Dr. Juozas Savickas
pristatë biodujø ir biodegalø gamybos ir
vartojimo aplinkosauginius bei ekonomi-
nius aspektus, aptarë geoterminës ener-
gijos iðteklius, jø naudojimà pasaulyje ir
galimybes Lietuvoje, dr. Eugenijus Pered-
nis apþvelgë saulës energijos panaudo-
jimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje, dr.
Stanislovas Vrubliauskas aptarë kietosios
biomasës naudojimà energijos gamybai,

biokuro privalumus, palyginti naujos ku-
ro rûðies – sutankinto biokuro (briketø ir
granuliø) – naudojimà ðalies vidaus rin-
koje. Laboratorijos doktorantas Mantas
Marèiukaitis supaþindino su vëjo energi-
jos privalumais ir trûkumais, pasauline vë-
jo energijos naudojimo patirtimi, galimy-
bëmis ir perspektyvomis Lietuvoje. Semi-
narø metu mokytojai apsilankë instituto
Medþiagø tyrimø ir bandymø bei Ðilumi-
niø árengimø tyrimo ir bandymø labora-
torijose, susipaþino su laboratorijø tiria-
maisiais darbais, moksline veikla.
Klimato ðiltëjimo neámanoma sustab-
dyti, taèiau galima kontroliuoti. Daugely-
je ðaliø daug dëmesio skiriama energi-
jos tausojimui bei naujesniø ir modernes-
niø technologijø taikymui. Pasaulyje spar-
èiai diegiamos atsinaujinanèiø ir atlieki-
niø energijos ðaltiniø technologijos. Jos
neterðia aplinkos, joms nereikia ið þemës
gelmiø iðgaunamo kuro, be to, tausoja-
ma energija. Norint atkreipti mokiniø dë-
mesá á ðià pasaulinæ problemà ir paska-
tinti pradëti jà spræsti savo mokykloje,
2007 m. vasario 5 – kovo 27 d. buvo suor-
ganizuotas Kauno miesto mokiniø darbø
konkursas „Mokykla – energija – aplin-
ka“. Konkurso tikslas – ugdyti mokiniø sà-
moningumà dël efektyvaus energijos var-
tojimo, formuoti teigiamà poþiûrá á ekolo-
giðkai ðvariø, atsinaujinanèiø iðtekliø ener-
gijà naudojanèiø technologijø diegimà.
Konkurso uþduotis: mokykla po 10
metø efektyviai vartojant energijà ir nau-
dojant atsinaujinanèiø ðaltiniø energijà.
Konkursui 46 kûrybinius darbus pateikë
79 9–12 klasiø mokiniai ið 20 Kauno mies-
to ugdymo ástaigø. Konkursui pateiktø
darbø forma ávairi: trumpi filmukai, ma-
ketai, ávairiomis kompiuterinëmis priemo-
nëmis sukurti darbai, pieðiniai, raðiniai.
Mokiniø darbus vertino kompetentinga
komisija, sudaryta ið Kauno moksleiviø
Autoriø nuotr.
Mokytojai lankësi instituto
laboratorijose
Mokiniø darbø konkurso
vertinimo komisijos
posëdis
aplinkotyros centro ir Lietu-
vos energetikos instituto at-
stovø, atsiþvelgdama á origi-
nalumà, naujoviðkumà,
praktiðkumà ir kûrybiðkumà.
Smagu, kad mokiniai neliko
abejingi ðiam konkursui, kad jie kupini idë-
jø, kurias puikiai pateikë savo kûriniuose.
Dþiugu, kad mokiniø darbuose pakanka-
mai profesionaliai naudojamos skaitmeni-
nës technologijos. Originalûs, kupini idë-
jø, kûrybiðki darbai sulaukë komisijos áver-
tinimo ir pateko á prizininkø tarpà.
2007 m. kovo 14 d. ugdymo ástaigø
gamtos mokslø mokytojai ir mokiniai da-
lyvavo ekskursijoje á atsinaujinanèius
energijos iðteklius naudojanèius objektus.
Ekskursijos dalyviai turëjo galimybæ su-
sipaþinti su ekologiðkai ðvaraus kuro –
pjuvenø briketø – gamyba ir vëjo energi-
jos naudojimu UAB „Formula – Verner“
Juragiuose, maþosios hidroenergetikos
situacija bei hidroenergijos naudojimu
2006 m. atstatytoje 250 kW galios Pus-
kelniø hidroelektrinëje Marijampolës ra-
jone, biomasës naudojimu ðilumos ga-
mybai UAB „Vilkaviðkio ðiluma“. Ekskur-
sijos metu mokytojai ir mokiniai ágijo ne
tik teoriniø, bet ir praktiniø þiniø apie da-
bartinæ atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø
naudojimo situacijà Lietuvoje.
Pusæ metø trukusá projektà vainikavo
baigiamoji projekto „Atsinaujinanèiø ðalti-
niø energija – ateities energija“ konferen-
cija, vykusi 2007 m. kovo 27 d. Kauno
moksleiviø aplinkotyros centre. Konferen-
cijoje dalyvavo ir mokinius bei mokytojus
sveikino Jungtinës Didþiosios Britanijos ir
Ðiaurës Airijos Karalystës ambasadorius
Lietuvoje Colin Roberts ir ambasados pro-
jektø koordinatorë Kristina Tumosaitë. Kon-
ferencijos metu apibendrinta projekto veik-
la ir aptarti pasiekti rezultatai, árengta kon-
kursui „Mokykla – energija – aplinka“ pa-
teiktø mokiniø darbø parodëlë, apdovanoti
šio konkurso laimëtojai bei aktyviausiai,
gausiausiai projekto renginiuose dalyva-
vusios ugdymo ástaigos. Konkurso prizi-
niø vietø laimëtojai – Kauno Kalnieèiø, Ko-
vo 11-osios, „Þiburio“, Eiguliø, Julijanavos
viduriniø mokyklø, Kauno technologijos
universiteto gimnazijos mokiniai – pristatë
savo kûrybinius darbus.
Projekto vykdytojai dëkoja Jungtinei
Didþiosios Britanijos ir Ðiaurës Airijos Ka-
ralystës ambasadai Lietuvoje uþ suteiktà
finansinæ paramà projekto „Atsinaujinan-
èiø ðaltiniø energija – ateities energija“ ágy-
vendinimui; Lietuvos energetikos institu-
to administracijai, Atsinaujinanèiø energi-
jos ðaltiniø laboratorijos vadovui prof. ha-
bil. dr. Vladislovui Katinui ir darbuotojams
uþ visokeriopà pagalbà sprendþiant pro-
jekto klausimus; Šiluminiø árengimø tyri-
mo ir bandymø laboratorijai uþ metodinæ
medþiagà mokytojams; Kauno Jurgio
Dobkevièiaus vidurinës mokyklos moki-
niams ir jø vadovëms, parengusioms me-
ninæ programà baigiamajai konferencijai;
Kauno miesto ugdymo ástaigø mokiniams
ir gamtos mokslø mokytojams, susidomë-
jusiems ðiuo projektu ir aktyviai dalyva-
vusiems projekto renginiuose.
Mokslas tobulina gamtà, bet pats yra
tobulinamas patirties, nes ágimti gabu-
mai panaðûs á laukinius augalus, ir juos
iðauginti padeda mokslo uþsiëmimai; o
mokytumas brëþia pernelyg bendras
gaires, jei jos nepatikslinamos patirties.
Francis Bacon
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5 9

Suomijos pilietis
dr. Ragnaras Olleris –
Prisiminti ðá þmogø paskatino keletas
motyvø. Pirmiausia, prieð 80 metø, t.y.
1927 m. birþelio 1 d., Lietuvos vyriausy-
bë, vadovaujama prof. Augustino Volde-
maro, taupydama lëðas uþdarë Helsinkyje
savo pasiuntinybæ. Praktiðkai ryðiai su
Suomijos vyriausybe buvo perduoti gar-
bës konsului R.Olleriui, kuris garbingai
ðias pareigas vykdë iki 1940 metø katast-
rofos lietuviø tautai. Antra, taip pat sukan-
ka 75 metai, kai Helsinkyje buvo ákurtas
Garbës generalinis konsulatas, kurio va-
dovu tapo R.Olleris. Treèia, VPU profe-
soriaus Stasio Skrodenio iniciatyva su
Suomijos ir Lietuvos kultûros fondo pa-
rama 2004 m. išleisti R.Ollerio nedidelës
apimties atsiminimai Suomijos ir Lietuvos
tarpusavio ryšiai seniau ir dabar (suomiø,
lietuviø ir vokieèiø kalbomis vienoje kny-
goje) su labai prasminga antrašte knygos
viršelyje – Lietuvos vëliavneðys Suomijo-
je. Šie duomenys leidþia geriau suprasti
Suomijos sûnaus nuopelnus Lietuvai.
Knygoje autorius fragmentiðkai aptaria lie-
tuviø ir suomiø ryðius nuo XIX a. vidurio
iki XX a. vidurio, taèiau èia galima rasti
daug naujø duomenø ir ádomiø faktø.
R.Olleris gimë 1893 m. Hollola vieto-
vëje, ðvedo ir suomës ðeimoje. Jo prose-
nelis á Suomijà atsikëlë 1810 metais. Pa-
gal iðsilavinimà R.Olleris buvo filologas ir
1921 m. apgynë filosofijos daktaro laips-
ná ið suomiø literatûros istorijos. Po to do-
mëjosi literatûros istorija, paraðë keletà
straipsniø, 1922–1924 m. darbavosi Nau-
Sveikiname mûsø þurnalo bendraamþá ir ilgametá bendradarbá Vilniaus pedagogi-
nio universiteto profesoriø istorikà Juozà Skiriø penkiasdeðimtojo gimtadienio
proga. Telydi Jus sëkmë, didelë laimë pedagogo, mokslininko istoriko kelyje!
10 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5
Vienas graþiausiø mûsø ðalies istorijos
puslapiø – tai kitatauèiø draugystë ir
meilë Lietuvai bei jø nuoðirdus darbas
savo antrajai Tëvynei. Prieð akis iðkyla
tokios asmenybës, kaip Jurgis Zauer-
veinas, Juozas Eretas, Levas Karsavinas,
Alfredas Senas ir daugelis kitø, kuriø
Lietuvos konsulas
Prof. dr. Juozas SKIRIUS
Vilniaus pedagoginis universitetas
lietuviø tautos ir jos kultûros propaguoto-
jas Skandinavijoje. Jo diplomatinë veikla
prasidëjo anksèiau nei darbas Lietuvai.
josios filologijos draugijos sekretoriumi. Mat 1914 m. Ragnaras studijavo Grenob-
Taèiau literatûros mokslininko karjerà pa- lyje ir uþmezgë glaudþius ryðius su pran-
maþu iðkeitë á þurnalistikà ir diplomatijà. cûzø visuomenës atstovais. Tos paþintys
Tiesa, trumpai, t.y. 1921–1923 m., jis dir- leido jam ásidarbinti ataðë Prancûzijos
bo draudimo srityje, o 1927 m. – vienoje
suomiø turizmo agentûroje. Suomijoje
R.Olleris vertinamas ir kaip kino þurnalis-
tas. 1921 m. jis ákûrë laikraðtá Filmiaitta
suomiø ir ðvedø kalbomis, buvo jo redak-
torius. 1925–1927 m. redagavo ðvedø kal-
ba leidþiamà laikraðtá Filmrevyn. 1928–
1932 m. ëjo laikraðèio Elokuva (Kinas) vy-
riausiojo redaktoriaus pareigas. R.Olleris
pirmasis iðkëlë bûtinumà ákurti Suomijos
kino filmø archyvà ir paraðë nemaþai
straipsniø apie kino filmø reikðmæ moky-
mo procesui. Jis taip pat teikë þinias apie
suomiø kino filmus uþsienio laikraðèiams.
1935–1946 m. buvo valstybinës filmø ko-
misijos narys.
4-ojo deðimtmeèio pabaigoje R.Olle-
ris iðmëgino jëgas ir versle. Mat 1919 m.
jis susituokë su Eva Margareta Lindelof,
maðinø gamyklos direktoriaus Leonardo
Lindelofo dukra. 1938 m. Ragnaras buvo
paskirtas šios gamyklos direktoriaus pa-
vaduotoju, o 1943 m., mirus gamyklai va- konsulate Helsinkyje 1916–1917 metais.
dovavusiam þmonos broliui, – direktoriu- Kiek galima spræsti ið R.Ollerio atsimini-
mi tvarkytoju. Nuo 1939 m. visi gamyklos mø, jo ryðiai, matyt, garsaus folkloristikos
pajëgumai buvo naudojami profesoriaus Roberto A.Niemio dëka su
Suomijos armijos, o po karo – lietuviais Helsinkyje uþsimezgë Pirmojo
reparacijø mokëjimo Tarybø pasaulinio karo metais. Nors jam, kaip li-
Sàjungai reikalams. Þinoma, teratûros tyrinëtojui, lietuviai ir jø tautos
kad, 1950 m. pardavus gamyk- istorija bei kultûra, reikia manyti, buvo ir
los akcijas, R.Olleris uþbaigë anksèiau þinomi. Neatmetama ir tai, kad
direktoriaus tvarkytojo parei- R.Olleris galëjo paþinti Vytautà Gylá, kuris
gas. nuo 1915 m. dirbo Suomijos generalgu-
Mums, lietuviams, R.Olleris bernatûros kanceliarijoje, 1917–1918 m.
pirmiausia svarbus kaip Lietu- dëstë politinæ ekonomijà Helsinkio liau-
vos atstovas Suomijoje, kaip dies universitete ir buvo Suomijos lietu-
viø draugijos pirmininkas. O 1919 m. va-
sario 1 d. buvo paskirtas pirmuoju Lietu-
Jubiliatas 2006 m. su savo vos valstybës ágaliotiniu Suomijoje.
buvusia moksline vadove Lietuvos atstovybëje Helsinkyje dr.
habil. dr. Regina Þepkaite R.Olleris pradëjo dirbti 1922 m. vasario 1
d. sekretoriumi. Kaip oficialus Eltos atsto-
vas, nuolat siuntinëjo Suomijos spaudai
informacijà apie Lietuvà. Matyt, já, kaip
mokantá lietuviø kalbà, pasikvietë nuo
mums nevalia uþmirðti, nes jie ne tik
darbavosi Lietuvos naudai, gyveno jos
rûpesèiais, bet ir skleidë informacijà
apie jà uþsienyje, gynë jos interesus.
Mums svarbu þinoti ne tik tokiø kitatau-
èiø nuopelnus Lietuvai, bet ir kodël jie
tampa artimais draugais mûsø tautai, be
Ragnaras Olleris
1921 m. lapkrièio 15 d. pradëjæs eiti pa-
reigas naujas Lietuvos atstovas Ignas Jur-
kûnas-Ðeinius. Minëtø atsiminimø Pratar-
mëje paþymëta, kad nuo to momento
„pamaþu Lietuva tapo bene mylimiausiu
R.Ollerio veiklos objektu“. Atstovybës sek-
retoriui darbø pagausëjo, kai I.Ðeinius,
bûdamas akredituotas prie Suomijos vy-
riausybës, 1923 m. dar buvo paskirtas pa-
siuntiniu Ðvedijoje ir persikëlë á Stokhol-
mà. Nesant pasiuntinio, R.Olleris tvarkë
Lietuvos atstovybës Helsinkyje reikalus
kaip neoficialus atstovas, be oficialiø ága-
liojimø. Toks jo statusas trukdë darbams.
Padëtis pasikeitë 1925 m. pradþioje, kai
jis buvo paskirtas Lietuvos garbës kon-
sulu Suomijoje (buvo dar du garbës kon-
sulai Turku ir Vyborgo miestuose). Nau-
jai paskirtas konsulas jau 1925 m. gegu-
þës mënesá surengë Suomijos þurnalistø
grupei, kuriai pats ir vadovavo, paþintinæ
ekskursijà po Lietuvà. Suomius Kaune pri-
ëmë Lietuvos prezidentas A.Stulginskis;
ekskursantai dalyvavo iškilminguose ju-
biliejiniuose renginiuose, skirtuose Stei-
giamojo seimo ir Lietuvos kariuomenës
suformavimo sukakèiai paminëti. Lankë-
si Prienuose, Alytuje, Marijampolëje, Klai-
pëdoje, Palangoje ir Kurðiø nerijoje. Bi-
èiuliavosi su Lietuvos þurnalistais. Tø pa-
èiø metø vasarà R.Olleris Helsinkyje pri-
ëmë ir globojo á Suomijà atvykusiø Lietu-
pilietybës tikrais Lietuvos pilieèiais. Kas
juos traukë maþai pasaulyje þinomo
kraðto link, ið kur ta meilë lietuviø tautai
ir jos kalbai? Prieþastys gali bûti labai
ávairios. Taèiau viena labai aiðku, kad tai
daugiausia buvo aukðtos kultûros,
didelio iðsilavinimo þmonës, kurie
vos mokytojø grupæ. Kitais metais Lietu-
voje lankësi suomiø mokytojø delegaci-
ja. Garbës konsulas lietuviø ir suomiø mo-
kytojø vieðnagiø proga 1926 m. suomiø
kalba paraðë knygà apie Lietuvos mokyk-
lø atnaujinimà. Tais paèiais metais jis ið-
leido knygà apie „Vilniaus patriarchà“
J.Basanavièiø, ðventusá 75 metø jubilie-
jø. Ragnaras á ðvedø kalbà iðvertë J.Sa-
vickio parengtà rinkiná, pavadintà Lietu-
vos apsakymai. Rinkinys iðëjo 1940 m. ir
skaitytojai galëjo susipaþinti su J.Biliûno,
V.Krëvës-Mickevièiaus, P.Cvirkos, P.Orin-
taitës, J.Savickio ir A.Vienuolio-Þukaus-
ko apsakymais. Kartu verta paþymëti, kad
jis turëjo slaptà aistrà literatûrinei kûrybai
– prisidengdamas Steno Soderskaro sla-
pyvardþiu, paraðë 24 romanus ir pjeses.
1927 m. Lietuvos vyriausybei uþdarius
Suomijoje savo pasiuntinybæ, nuo liepos
1 d. dr. R.Olleris, kaip neapmokamas gar-
bës konsulas, ëmësi atstovauti Lietuvai
Helsinkyje, konsulatà atidaræs savo bu-
te. Nors Lietuvos URM laiške buvo pasa-
kyta, kad „atstovavimas mûsø interesams
Suomijoje bus pavestas Lietuvos Atsto-
vybei Rygoje“, bet praëjo beveik dveji me-
tai, kol buvo akredituotas naujas atsto-
vas Jonas Aukðtuolis, reziduojantis Tali-
ne. Aiðku, tokia padëtis nebuvo palankiai
sutikta politiniuose Suomijos sluoksniuo-
se, nes Estijos ir Latvijos pasiuntinybës
nuolat veikë Helsinkyje. Tiesa, tiesiogi-
nëms kanceliarinëms iðlaidoms padeng-
ti Garbës konsulatas gaudavo ið Lietuvos
nedideles sumas. Bëgant laikui konsula-
to veikla plëtësi, lëðos buvo didinamos
tiek, kad konsulas galëjo nusisamdyti sek-
retoriø. Garbës konsului darbo tikrai ne-
trûko, nes kiekvienais metais ið abiejø ða-
liø bûdavo nemaþai ekskursijø, vykdavo
þurnalistø konferencijos, reikëjo globoti
lietuvius, besimokanèius jûreivystës mo-
kykloje. Teko rengti Vasario 16-osios mi-
nëjimus ir priëmimus Helsinkyje. R.Olle-
ris 1928 m. Lietuvos vyriausybës pavedi-
mu áteikë LDK Gedimino ordinà lietuviø
draugui prof. R.Niemiui. Ordinø teikimas
tapo garbës konsulo valstybine pareiga.
Kaip pats R.Olleris pastebi, „1931 metai
buvo pats aukðèiausias Suomijos ir Lie-
tuvos nepaprastai gyvo bendradarbiavi-
mo suklestëjimas“. Tø metø vasario 16 d.
R.Olleris su þmona, kaip buvo jau ápras-
ta, savo namuose surengë iðkilmingà pri-
ëmimà, kurio metu prof. R.Niemis pasa-
suvokë XIX a. beiðnykstanèios lietuviø –
seniausios indoeuropietiðkos tautos
reikðmæ Europos kultûrai. Lietuvos
draugø bûryje rasime ir tolimos
ðiaurinës kaimynës Suomijos atstovà,
didelá intelektualà dr. Ragnarà Ollerá
(1893 07 06 – 1960 12 22).
kë átaigià kalbà ir pasiûlë Helsinkyje ákurti
Suomijos ir Lietuvos draugystës draugi-
jà. Pasiûlymas buvo entuziastingai priim-
tas ir vasario 22 d. prof. R.Niemio namuo-
se ávyko steigiamasis susirinkimas, kuris
išrinko draugijos valdybà. Draugijos pir-
mininku tapo prof. R.Niemis, o dr.R.Olle-
ris – pirmininko pavaduotoju, kuriuo ið-
buvo iki 1944 metø rudens, t.y. iki draugi-
jos uþdarymo, nes TSRS vadovybë pa-
reikalavo visas „fašistines“ draugijas Suo-
mijoje likviduoti. Nors Suomijos ir Lietu-
vos draugystës draugija niekuomet nesi-
kiðo á politikà, jos tikslas buvo stiprinti kul-
tûrinius ir ekonominius ryšius tarp ðaliø.
Ji savo tikslà ágyvendino rengdama ben-
drus vakarus, parodas, paskaitas, taip pat
siøsdavo á Lietuvà lektorius, dailininkus,
parodas, platindavo tikslà atitinkanèià li-
teratûrà. Visame ðiame darbe aktyviai da-
lyvavo ir garbës konsulas R.Olleris.
Lietuva tuo metu stengësi sustiprinti
draugiðkus santykius su Suomija. Ji Lie-
tuvai buvo svarbi ne tik politine, bet ir eko-
nomine prasme. Lietuva á Suomijà dau-
giausia eksportavo javus ir arklius, o ið
jos ásiveþdavo labai reikalingø metalo dir-
biniø, popieriaus, stiklo ir porceliano. Ry-
ðiø suaktyvëjimà iliustruoja daugelis fak-
tø. 1931 m. gruodá pasiuntinys J.Aukðtuo-
lis Suomijos prezidentui Pehrui Svinhuf-
vudui áteikë Vytauto Didþiojo ordinà su
grandine bei asmeniðkà prezidento
A.Smetonos laiðkà. O 1932 m. pradþioje
10 metø tarnybos proga garbës konsu-
las dr.R.Olleris buvo pakeltas á garbës
generalinius konsulus „uþ ypatingus nuo-
pelnus Lietuvai“, kaip pasakyta Lietuvos
prezidento pasiraðytame paskyrimo laið-
ke. Tais paèiais metais jis buvo apdova-
notas Vytauto Didþiojo ordinu. Garbës ge-
neraliniam konsului buvo patikëta pa-
rengti 1934 m. gruodþio 3 d. ávykusá Lie-
tuvos uþsienio reikalø ministro Stasio Lo-
zoraièio ir jo þmonos vizità Helsinkyje pas
Suomijos vadovus.
Kasmet gausëjant turistø srautams ið
Suomijos á Lietuvà, konsulatas 1934 m.
parengë ir iðleido gausiai iliustruotà tu-
ristiná vadovà po Lietuvà. Taip suomiø vi-
suomenë gavo dar vienà informaciná ðal-
tiná apie savo pietinæ kaimynæ. Nuo 1933
m. prasidëjo abiejø ðaliø sportininkø vizi-
tai, buvo rengiamos draugiðkos futbolo
rinktiniø varþybos, sutraukdavusios tûks-
tantines þiûrovø minias. Vieni pas kitus
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5 11
vyko karininkai, mokslininkai, studen-
tai, skautai. Vis daþniau Helsinkyje
buvo rengiamos Baltijos ðaliø moks-
lininkø konferencijos ir kongresai. At-
vykusieji ið Lietuvos visuomet galëjo
tikëtis globos, patarimø ið Lietuvos
Garbës generalinio konsulato dar-
buotojø Helsinkyje.
1938-ieji Lietuvos Garbës gene-
raliniam konsulatui buvo paskutiniai
normalios veiklos metai. Dr.R.Olleris
pateikë skaièius, kurie, anot jo, pa-
rodo, kokia didþiulë buvo konsulato
veikla: gauta ir iðsiøsta ið viso 1880
laiðkø, iðduotos 1123 vizos, iðraðyta
10 naujø pasø ir iðduota 96 asmens
paþymëjimai, spaudai iðsiøsta 310
straipsniø ir informacijø. Tuo metu
Suomijoje gyveno apie 140 lietuviø,
su kuriais vienaip ar kitaip konsulas
buvo uþmezgæs kontaktus. 1939 m.
Vasario 16-oji buvo iškilmingai pami-
nëta paskutiná kartà Helsinkyje, nes
1940 metø pradþioje Suomija jau bu-
vo karo su bolðevikine TSRS sûkury-
je. Be to, konsulas dr.R.Olleris, kaip
Suomijos pilietis, tuo metu tarnavo
ðalies gynybos sistemoje maþdaug
uþ 60 km nuo Helsinkio. Konsulato
veikla, nors einamuosius reikalus
ðiaip taip pavykdavo sutvarkyti, pra-
dëjo pastebimai silpnëti. Ið okupuo-
tos Lietuvos jau fiktyviai veikianèios
URM 1940 m. atëjusi telegrama á Hel-
sinká praneðë, kad „Ministerija laiko
konsulatà likviduotu nuo rugpjûèio 1
dienos“. Konsulatas gavo nurodymà
perduoti savo turtà ir archyvà TSRS
pasiuntinybei. Kaip raðo prof. Han-
nu Niemis, dr.R.Olleriui pavyko iðsau-
goti konsulato archyvà, atiduodant tik
raðomàjà maðinëlæ. (Tiesa, archyvas
po jo mirties atsidûrë Ðvedijoje, lie-
tuviø emigrantø þinioje, ir tolesnis jo
likimas nëra aiðkus.) Tuo nesibaigë
dr.R.Ollerio darbai Lietuvos labui. Ka-
ro metais jis padëjo Suomijoje atsi-
dûrusiems lietuviams, po karo ben-
dravo su lietuviø pabëgëliais. Raðë
straipsnius apie Lietuvà á spaudà,
bandë kelti mintá apie nepriklausomà
Lietuvà. Taèiau pokarinë politinë kon-
junktûra buvo nepalanki ir dalis
straipsniø liko neiðspausdinti.
Po dr.R.Ollerio mirties 1960 m. da-
lá jo asmeninio archyvo iðsaugojo
brolio sûnus docentas Larsas Erikas
Olleris, kurio dëka konsulo atsimini-
mø rankraðtis pasiekë visus besido-
minèius Suomijos ir Lietuvos ryðiais.
Svarbu ir tai, kad autorius uþfiksavo
ir istorijai paliko ne vienà Suomijos
pilietá, kuris aukojo save lietuviø tau-
tai ir taip pat nusipelnë mûsø atmin-
ties ir pagarbos.
12 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5
Á praeitá nuëjæs
verslas –
Ne taip seniai, 2004 m. balandþio 29
d., dienraðtis „Lietuvos þinios“ raðë, kad
1991 m. Nemunu nuplaukæ paskutiniai sie-
liai. Taigi tada baigësi gal deðimt ar dau-
giau ðimtmeèiø trukusi sieliø plukdymo
epocha. Po kiek laiko mûsø jaunimas jau
në neþinos, kas tie sieliai. Nebent paskai-
tys, sakykim, Jono Biliûno apsakymà „Ne-
munu“ (jei apskritai skaitys), ið kurio galës
ásivaizduoti Nemunu plaukiantá sielá ir já vai-
ruojanèius sielininkus: „Ðitai prieðais atei-
na sieliai: garlaivis greitai susilygina. Eina
jie taip ið palengvo, kad tik tik galima tai
pasergët. Jø viduryje stovi padirbdintos ið
ðiaudø bûdelës, netoli jø liepsnoja maþos
sukurtos ugnelës: ant jø kaba katilëliai. Ant
abiejø galø sieliø stovi po vienà ar du vy-
ru. Nusitvëræ abiem rankom ilgus irklus,
uþgula ant jø visu savo kûnu, atsimeta prie-
ðakin ir paskui, sienojø atsispyræ, krûtines
iðtempæ ir atsiloðæ, sunkiai sunkiai iriasi.
Lyg nenoromis sieliø prieðakys ið paleng-
vo sukasi nuo garlaivio upës vidurin, – ir
sieliai, vandens neðami, slenka pro ðalá. O
vyrai iriasi ir iriasi. Ir taip iðtisas dienas, nak-
vodami ant ðalèio ir lietaus, ðildydamiesi
tik prie savo maþø ugneliø ir katilëliø“.
Sieliø riðimas ir plukdymas yra atëjæs
ið labai senø laikø. Tai rodo net pats þo-
dis sielis, padarytas iš veiksmaþodþio sieti
šaknies ir senos priesagos -l-. Iš šios šak-
nies padaryti ir keli kiti þodþiai: sietas (gy-
vuliams riðti virvë) ir saitas (kitas šaknies
\
balsis). Taigi sielis yra susieti, t.y. surišti,
\
plukdomi šiokie ar tokie medþiai.
Ðis senas þodis pavartotas jau Chilins-
kio verstos Biblijos tekste (1660 m.). Já ið-
laikë þemaièiø ir rytø aukðtaièiø ðnektos.
Tuo tarpu panemuniø þmonës vartojo ið
lenkø kalbos trafta aplietuvintus þodþius
trioptas (þemiau Seredþiaus) ir troptas. Su-
prantama, ir sielininkas buvo pakeistas
trioptininku ar troptininku. Bendrinei kal-
bai teiktinas tik savas þodis – sielis.
Per ilgus amþius sieliø riðimas pasida-
rë labai sudëtingu amatu, reikalaujanèiu
didelio sumanumo ir nemenkø ágûdþiø.
Betkaip sielio nesuriði: jis turi iðlaikyti keliø
ðimtø kilometrø plukdymà sudëtingomis
sàlygomis. Ilgainiui technologija keitësi.
Antai mano laikais, XX a. ketvirtojo deðimt-
meèio pabaigoje, jau neteko matyti sieliø,
supintø ðutintais egliðakiais, susuktomis
berþø ðakomis ar karklø gniûþtëmis. Ràs-
tus tada jau suriðdavo storoka (3–5 mm)
viela. Apie sieliø pynimà ir plukdymà mû-
sø kraðtotyros literatûroje turime kiek ne
kiek raðiniø. Èia nurodomi keli, kuriais te-
ko pasinaudoti: visø pirma tai Juozo Buzo
sieliø pluk
Prof. habil. dr. Arnoldas PIROÈKINAS
(kn. Merkinë, 1970, p. 126–137), A.Pupi-
nio (Kraštotyra, 1989, Nr. 23, p. 49–58), Ire-
nos Seliukaitës ir Liberto Klimkos (kn. Ve-
liuona, 2003, p. 584–588) straipsniai. Daug
medþiagos apie sieliø plukdymà 1919–
1940 m. sukaupta Lietuvos centriniame
valstybës archyve (toliau LCVA).
Sieliai bûdavo „surenkami“ tam tikro-
se vietose prie Nemuno, kur þiemà su-
veþdavo ið miðkø ràstus arba jø atpluk-
dydavo intakais supintø á maþesnius sie-
lius ar palaidø. Nepriklausomoje Lietuvoje
Nemunas buvo suskirstytas á dvi plukdy-
mo zonas, kuriø riba buvo prie Petraðiû-
nø. Petraðiûnuose sielius ir dokumentus
patikrindavo Vandens keliø rajono bei
Miðkø departamento pareigûnai. Tada jie
keliaudavo á paskirties vietà – kas á kurià
lentpjûvæ Kaune, kas – þemyn Nemunu,
kad uþ Nevëþio bûtø pertvarkomi kelio-
nei á Vieðvilæ, Tilþæ, Rusnæ ar Klaipëdà.
Juos èia paplatindavo, sustiprindavo, kad
atlaikytø didesnes bangas, ypaè Kurðiø
mariose, jei jø nevilkdavo Minija ir ið jos
vadinamuoju Vilhelmo kanalu á Klaipëdà.
Didþiosiomis Lietuvos upëmis plukdo-
mø sieliø pagrindinë dalis vadinosi gel-
në, arba lova: vienodo ilgio suriðtø ràstø
derinys, turintis 8–9 m ploèio. Tad gelnës
plotá sudarydavo 20–30 ràstø. Gelnës
kraðtiniai ràstai, sielininkø þargonu tariant,
vadinamosios aplavinos, priekyje bûda-
vo 1–1,5 m ilgesni, kad, sieliui atsitren-
kus á krantà, akmená ar tilto atramà, jie
amortizuotø smûgá. Gelnës ràstø galus
ámantriu bûdu supindavo su skersai pa-
dëtomis kokiø 15 cm skersmens kartimis.
Tarp jø paguldydavo dar storus svarius
ràstus. Plukdymui labiausiai tikdavo eg-
liø ir puðø ràstai: lengvi, neprisigeria taip
greitai drëgmës. Vienø lapuoèiø medie-
na plukdymui netikdavo, todël àþuolus,
uosius, juodalksnius ir drebules pindavo
pramaiðiui su spygliuoèiø ràstais arba
kraudavo ant gelniø viršaus.
Keliø gelniø junginys pagaliau suda-
rydavo sielá. Ið viso dideliame sielyje jø
bûdavo 8–12. Tad bendras sielio ilgis siek-
davo iki 120 metrø ir turëdavo 200–300
kietmetriø medienos. Kartais dokumen-
tuose medienos kieká nurodydavo dar ir
tonomis. Tarp gelniø bûdavo paliekami
kokio metro tarpai, kad sielis bûtø ma-
nevringesnis – galëtø raitytis farvaterio po-
sûkiuose. Gelnes jungdavo storomis vie-
lomis arba specialiais lynais.

ukdymas
Toká sielá, neðamà vandens srovës, rei-
këdavo, þinoma, suvaldyti. Tam reikalui sie-
lio galuose bûdavo tam tikri irklai, arba vai-
rai. Sielininkai juos vadindavo savotiðku,
nelietuviðkos kilmës þodþiu – apaèyna. To
irklo ilgis bûdavo iki deðimties metrø. Sie-
lio gale uþpakalyje buvo átaisomas tam tik-
ras stabdys, kuris taip pat padëdavo kreipti
sielá norima linkme. O kai në vienas ðiø
átaisø nepadëdavo, tada sielininkai naudo-
davosi inkarais: sësdavo á valtá ir iðmesda-
vo lynu pririðtà inkarà, kuris, ásmigæs á upës
Taip suriðti sieliai vadinami ,,lova”
dugnà, sielá sustabdydavo ir neleisdavo
jam uþplaukti ant seklumos, o nuo jos nu-
sikrapðtyti bûdavo nepigu.
Vienam sieliui aptarnauti reikëdavo 4–
5 vyrø. Ið jø vienas bûdavo vyresnis, vadi-
namas gaspadoriumi, arba ðeimininku, kiti
vadinosi galauninkai. Plukdymas trukda-
vo ne taip trumpai. Nuo Seredþiaus iki Jur-
barko (apie 44 km) plaukdavo apie parà,
o iki Rusnës – prireikdavo net keturiø die-
nø, þiûrint, koks oras. Ypaè trukdydavo
prieðinis vëjas. Naktimis retas kuris ðeimi-
ninkas ryþdavosi vesti sielá. Todël papras-
tai águla naktá ilsëdavosi pasistatytoje bû-
doje, suremtoje ið karteliø ir dengtoje ðiau-
dais. Vasarà joje nebuvo ðalta, bet rudená,
artëjant þiemai, darydavosi þvarbu – rei-
këdavo klotis ðilèiau. Tam reikalui ypaè pra-
versdavo pasiimtieji kailinukai. Sielininkai
neiðsiversdavo be ðilto viralo. Jam produk-
tø parûpindavo ðeimininkas, o virdavo ku-
ris ið galauninkø. Ant paskutinës gelnës
árengdavo ugniavietæ: tarp ràstø esanèius
tarpus uþkamðydavo skeltais pagaliais, ant
jø pildavo smëlio sluoksná, paskui kloda-
vo velënø, ir kurk lauþelá! Tada virðum jo
kabindavo katiliukà su viralu.
Apskritai imant, sielininkø darbas bu-
vo nelengvas, net pavojingas. Vasarà, kai
nusistovëdavo giedra ir ðviesdavo saulë,
bûdavo lengviau, bet ankstyvà pavasará,
vos iðëjus ledams Nemune, ir vëlyvà ru-
dená, plakant nuolatiniams lietums ir ko-
ðiant iki gyvo kaulo þvarbiems vëjams, ka-
da geras ðeimininkas ðuns á laukà nevaro,
darbas labai apsunkdavo. Kai atplukdy-
davo sielá á nustatytà vietà (daþniausiai tai
buvo Smalininkai, bet kiti plauk-
davo ir iki Tilþës ar Rusnës), sie-
lio savininkas pats ar per ágalio-
tiná iðmokëdavo visai brigadai
bendrà atlyginimà – nuo 400 iki
500 litø uþ vienà reisà. Palyginti
tai buvo nemaþi pinigai, kad ir sunkiai, bet
uþdirbti per gana neilgà laikà – gal tris, o
gal ir penkias dienas. Gautas bendras uþ-
darbis buvo dalijamas. Kaþkokios tvirtos da-
lijimosi taisyklës, matyt, nebûta, bet viena
aiðku: sielio vadovas, ðeimininkas, gauda-
vo kur kas daugiau negu jo padëjëjai – ga-
launinkai. Tai visai suprantama: jis viskam
vadovavo, nuo jo sumanumo ir iðmanymo
priklausë plukdymo sparta ir sëkmë, ko ge-
ro, jam reikëjo savininkui palikti koká uþsta-
tà uþ patikëtà sielá. Atrodo, jo rûpestis buvo
maitinti kelionëje savo vyrus. Tikriausiai ir
galauninkai gaudavo ne visai vienodà atly-
gá: patyræ ir stipresni bûdavo apmokami ge-
riau, negu pradedantieji, jaunikliai.
Uþdarbio dalybos turbût vykdavo ga-
linio punkto smuklëje, karèemoje arba ko-
kiame áprastame restoranëlyje. Bûdamas
vaikas, esu prisiklausæs kalbø, kaip prie
Smalininkø uosto esanèiame Gerulio res-
torane kitas „trioptininkas“ didesnæ dalá
ar net visà savo uþdarbá palikdavo... Se-
niau, caro laikais ir pirmàjá Lietuvos Res-
publikos deðimtmetá, sielininkai namo
gráþdavæ pësèiomis. Antràjá deðimtmetá,
prieð 1940 metus, buvo suderëta, kad
juos valtimis garlaiviai parvilks á jø gyve-
namàsias vietas prie Nemuno, kur jø gráþ-
tant su uþdarbiu laukdavo šeimos...
Su medienos gabenimu Lietuvos upë-
mis buvo susijæ tûkstanèiai þmoniø. Ið jø
didelë dalis tiesiogiai plukdë sielius. Ko
gero, sielininkø bûta daugiau negu gar-
laiviø ir motorlaiviø personalo bei baido-
kininkø. Be sielininkø, þemiausio sluoks-
nio, ðiame versle ðiaip ar taip dalyvavo
Sieliai Nemune
miðko kirtëjai ir veþëjai, sieliø riðëjai, o
ypaè aktyviai virðûnëje stovintys verteivos
piniguoèiai. Ðiandien net sunku ásivaiz-
duoti, tuo labiau statistiðkai apibûdinti, ko-
kia masë Lietuvos gyventojø mito ið me-
dienos gamybos ir transportavimo.
Archyvuose iðlikæ dokumentai mums
leistø apibûdinti miðko pramonininkus,
kurie vertësi medienos plukdymu. Antai
1922 m. navigacijoje buvo registruojami
Nerimi, Ðventàja, Nevëþiu, Venta, Jûra,
Mituva, Dubysa ir Minija plukdomo miško
savininkai. Yra ir dokumentas (LCVA, f.
1059, ap. 1, b. 36, lp. 5–6), kuriame sura-
ðyti þemiau Kauno plukdytø sieliø savi-
ninkai ir nuplukdytos miðko medþiagos
kiekiai. Prie kiekvieno verteivos pavardës
dar nurodoma gyvenamoji vieta. Ið to ga-
lima tiksliai nustatyti, kad daugiausia jø
gyventa Kaune – net 22 adresatai. Po ke-
letà bûta gyvenanèiø Þasliuose, Zapyð-
kyje, Alytuje, Prienuose ir kt. Jø plukdy-
tos medienos kiekis ávairuoja nuo 300 iki
5000 kietmetriø. Kietmetriais, matyt, skai-
èiuotas ràstø tûris. Keli savininkai yra
transportavæ ir erdmetriais matuojamos
medienos, tai tikriausiai malkos ar popier-
malkës bei panaði miðko medþiaga. 1919
metais ji dar galëjo bûti plukdoma sieliais,
bet vëliau tokia smulki mediena bûdavo
transportuojama baidokais.
Daug duomenø apie miðko medþiagos
transportavimà Nemunu duoda Smalinin-
kø muitinës þiniaraðèiai, siøsti Laivininkys-
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5 13
tës inspekcijai Kaune. Antai 1925 m. þi-
niaraðtyje (ten pat, b. 106, lp. 13 ir kt.), pra-
dedant kovo 6 diena, registruojamas kiek-
vienas sielis ir baidokas su miðko medþia-
ga nurodant siuntëjà (savininkà), ràstø ir
kietmetriø skaièiø, gavëjà (pavardæ arba
firmos pavadinimà) ir paskirties vietà (Vo-
kietija, Klaipëda, Vieðvilë, Panemunë ir t.t.).
Nesileidþiant á abiejuose dokumentuo-
se pateikiamø duomenø analizæ, galima
pasakyti, kad miðko plukdymas buvo ne-
lietuviø rankose. Juo beveik iðimtinai ver-
tësi þydø ir vokieèiø kapitalistai.
Kaip matysime toliau, nepriklausomos
Lietuvos laikais šis verslas buvo, palyginti
su caro valdymo metais, smarkiai sumen-
kæs. Tai lëmë politinës aplinkybës: Vilniaus
kraðto ir viso Nemuno aukðtupio atsidûri-
mas Lenkijos valstybës sudëtyje. Kaip þi-
noma, Lietuvos vyriausybë, remiama vi-
sos lietuviø tautos, protestuodama dël Len-
kijos ávykdytos ðiø srièiø aneksijos, atkak-
liai jokia forma, nei tiesiogine, nei netie-
siogine, nepripaþino Lenkijai jos uþgrobtø
srièiø. Ði savo ruoþtu, neiðgaudama to pri-
paþinimo, taip pat nutraukë plukdymà Ne-
munu. Jos tikëtasi, kad ilgainiui Lietuva,
verèiama Anglijos ir Prancûzijos, kurios ke-
tino eksploatuoti Nemuno aukðtupio mið-
kus, sutiks ðiaip ar taip tartis su Lenkija.
Pagaliau Lietuva sutiko leisti Nemunu pluk-
dyti tranzitu miðkà be aiðkiø diplomatiniø-
konsuliniø santykiø. Taèiau lenkai ir ðá va-
riantà atmetë. Apie tai plaèiai raðë to meto
lietuviø spauda (þr. dienraðtyje Lietuva,
1926, Nr. 234, Lietuvos ûkininkas, 1923,
Nr.2 ir kt.). Kokios bûta átemptos padëties
ðiame Nemuno ruoþe, daug duomenø
duoda prof. Steponas Kolupaila knygoje
Nemunas (II leid., Èikaga, 1950).
Miðko tranzito Nemunu nutrûkimas
ekonomiðkai buvo kenksmingas ir Lenki-
jai, ir Lietuvai, ir Vokietijai, kurios medþio
pramonë Rytprûsiuose iki Pirmojo pasau-
linio karo beveik iðimtinai apdirbo medie-
nà, gaunamà ið tada Lenkijos uþimtos te-
ritorijos. Tik kokie 10–15 proc. jos bûdavo
áveþama ið ploto, kurá po karo valdë Lietu-
va. Tuo atþvilgiu ádomi palyginamoji sta-
tistika, kurià Klaipëdoje ëjæs laikraðtis Lie-
tuvos keleivis (1935, Nr. 163, p. 1–2) patei-
kë apþvelgdamas tilþiðkio hitlerininkø laik-
raðèio Tilsite Zeitung (Nr. 158) straipsná „Til-
þë ir malkø prekyba Nemunu“. Þodis mal-
kos Lietuvos keleivio vartojamas medie-
nos reikðme. Vokiðko straipsnio autorius
dr. Kirinis (originale raðoma Kirrinnis) kal-
tino Lietuvà, kam ði „neteisëtai“ uþdariusi
Nemuno vidurupá, kas ypaè pakenkæ Til-
þës miestui ir visai medienos prekybai ðiau-
rinëje Rytprûsiø dalyje. Kaltinimà jis rëmë
þurnale Industrie und Handelskammer pa-
teikta statistika, rodanèia, kiek sieliø pluk-
dyta prieð karà ir po jo á Vokietijà:
1912 m. ........ 2 074 532 kietmetriai
1913 m. ........ 2 212 323 kietmetriai
14 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5
1922 m. ........... 220 832 kietmetriai
1923 m. ........... 185 016 kietmetriai
1932 m. ............. 32 129 kietmetriai
1933 m. ............. 16 664 kietmetriai
1934 m. ............ 97 884 kietmetriai.
Tokie medienos kiekiai iðplëtotai vokie-
èiø medþio pramonei – tai bado dieta! Kas
ne kas galëtø átarti, kad ði statistika ten-
dencinga. Taèiau ðiuos duomenis patvirti-
na Kauno vandens keliø rajono virðininko
raðtas „Santykis suplukdytos miðko me-
dþiagos sieliais, gabentø laivais ir perveþ-
tø kroviniø per Jurbarko punktà uþsienin
prieðkariniais laikais (rastø archyve) 1904
mt. ir 1927 mt.“ (ten pat, b. 172, lp. 39).
Kitø kroviniø perveþimo duomenis
praleidþiame ir pateikiame tik minëtø me-
tø sieliø plukdymo mastà. Pasirodo, 1904
m. sieliais miðko medþiagos nuplukdyta
á Vokietijà 995 195 tonos, o 1927 m. – sie-
liais ir laivais iðgabenta 110 085 tonos.
Dokumento paraðtëje paþymëta, kad tai
11 proc. Jeigu norëtume tas tonas pa-
versti kietmetriais, tai turëtume atsiþvelg-
ti, kad vienas m3 medienos (kietmetris)
turi masës kilogramais: puðies 500, eg-
lës 445, àþuolo 690, berþo 630, drebulës
495 (þr. Lietuviðkoji tarybinë enciklopedi-
ja, 7, p. 357). Nesistengdami bûti labai
tikslûs, galime pasakyti, kad tonø skaièiø
padauginæ ið dviejø gautume kietmetriø
skaièiø. Kitas dokumentas (ten pat, lp. 40)
papildo pirmàjá tuo, kad nurodo, jog 1927
m. visoje Lietuvoje sieliais nuplukdyta
miðko medþiagos 252 524 tonos, o lai-
vais – 30 381 tona. Tad á Vokietijà iðkelia-
vo kiek maþiau nei pusë Lietuvos sieliø.
Smarkiai sumaþëjus plukdomos me-
dienos kiekiui, kartu þymiai sumaþëjo ir
sieliø skaièius. Antai minëto Jono Buzo
straipsnyje nurodoma, kad 1900 m. Ne-
munu plukdyta 15 500 sieliø. Turint gal-
voje, kad tam tikra jø dalis liko Lietuvoje –
Kaune, Vilkijoje, Jurbarke ir kt., vis dëlto
bent pusë jø perþengë valstybës sienà ir
atsidûrë Vokietijoje. O ðtai 1928 metais
per visà navigacijos laikà pro Smalinin-
kus praplukdyti vos 408 sieliai (ten pat,
b. 200, lp. 1). Pagal ðá dokumentà jais nu-
plukdyti 208 267 ràstai, arba 142 389, 750
kietmetriø. Ràstø gabenta ir laivais, bet
labai maþai – vos 2444 tonos.
Turint prieð akis toká medienos pluk-
dymo Nemunu sumaþëjimà, nesunku su-
vokti, kad dël to nukentëjo ne vien Vokieti-
jos pramonë, bet ir Klaipëdos kraðto inte-
resai. Tuo atþvilgiu labai ryðkø faktà nese-
niai publikavo þurnalas Liuteronø balsas,
iðspausdinæs straipsnyje „Holokaustas bu-
vusiame Klaipëdos kraðte ir jo pasienyje“
(þr. 2006, Nr. 4(78), p. 21) dalá Ðilutës mu-
ziejaus parengtos tinklalapiui medþiagos.
Iki Pirmojo pasaulinio karo Rusnë klestë-
jusi: pro jà praplaukdavo gausybë laivø ir
sieliø, èia veikë nemaþa lentpjûviø. O po
karo, kai nutrûko turtus neðæs sieliø pluk-
dymas, „miestelio gyventojø skaièius nu-
krito nuo 3 iki 1,5 tûkst. Tam átakos turëjo
dël Lenkijos–Lietuvos konflikto nutrûkæs
medienos plukdymas Nemunu iš Lenki-
jos. Rusnëje veiklà nutraukë 4 lentpjûvës
ir 2 medienos ekspedicijos firmos. Bedar-
biais liko daugybë rusniðkiø“. Reikia ma-
nyti, kad medienos stygiø skaudþiai paju-
to ir stambios Klaipëdos lentpjûvës.
Lietuvos vyriausybë neliko abejinga
stagnacijos iðtiktai Klaipëdos kraðto ir net
Tilþës miðko pramonei. Buvo pasirûpinta
1930 m. sudaryti su Tarybø Sàjungos fir-
ma „Eksportles“ sutartis dël medienos tie-
kimo per Klaipëdà jûros laivais ir geleþin-
keliais. Dalis gautos medienos bûdavo
kraunama á baidokus ir gabenama Ne-
munu á Vokietijos ámones. Tad Lietuvos
sieliams átakos neturëjo.
Kai Lietuvos vyriausybë priëmë 1938
m. kovo 17 d. Lenkijos vyriausybës áteiktà
ultimatumà uþmegzti diplomatinius santy-
kius, atsivërë tam tikros perspektyvos at-
naujinti miðko plukdymà ið Nemuno ir Ne-
ries aukðtupiø. Nespëjus suderinti ðio klau-
simo, 1939 m. kovo 22 d. hitlerinë Vokieti-
ja atplëðia nuo Lietuvos Klaipëdos kraðtà
ir toliau aðtrina santykius su Lenkija. Tad
kelis deðimtmeèius tris valstybes aitrinusi
problema visiðkai nublanksta, nors tam tik-
rø miðko plukdymo atvejø jau radosi. An-
tai 1939 m. rugsëjo 1 d. prasidëjæs Vokie-
tijos armijos verþimasis á Lenkijà, kaip ro-
do vienas archyvinis dokumentas – „Þi-
nutë“ (b. 557, lp. 332)), uþklupo prie Miza-
rø kaimo Nemune apie ðimtà lenkø sieliø,
ketintø plukdyti þemyn á Lietuvà.
Minëtoji maðinële raðyta „Þinutë“, de-
ja, yra be l.e. laivininkystës inspektoriaus
paraðo, adresato ir datos. Joje minimos
dvi nesuderinamos datos: „ð.m. balandþio
mën. 22 d.“ ir „ð.m. spalio mën. 2 d.“. Ma-
nytina, kad ðiame dokumente vis dëlto kal-
bama apie 1939 metais susiklosèiusià pa-
dëtá, kada Tarybø Sàjunga buvo dar ne-
perdavusi Vilniaus ir jo apylinkiø Lietuvai,
bet savo pasienieèiams pavedë aklinai
saugoti buvusià sienà Nemunu tarp Lietu-
vos ir Lenkijos. „Þinutës“ informantas ga-
na iðsamiai apraðo, kaip bûsimieji Lietu-
vos „sàjungininkai“, kuriuos jis vadina tie-
siog rusais, grubiai, net grasindami gin-
klu, neleido ið Sventijansko (kur Baltoji An-
èia áteka á Nemunà), visada priklausiusio
Lietuvai, plukdyti dviejø sieliø Merkinës
link pro Druskininkus, uþimtus Raudono-
sios armijos. Tuo tarpu neturime duome-
nø, ar 1940 metais iki Lietuvos okupaci-
jos birþelio 15 d. apskritai vyko koks sieliø
plukdymas ið Nemuno aukðtupio.
Taigi senovinis panemunëse gyvenan-
èiø þmoniø verslas – sieliø plukdymas ne-
gráþtamai iðnyko ið mûsø gyvenimo. Ir Ne-
munas be sieliø, be garlaiviø, be baidokø
dabar plaukia lyg apmiræs. O mes, þmo-
nës, netekom su juo labai artimo ryðio...

Genovaitë
GUSTAITË
2007-ieji – tai dviejø J.Matulaièio su-
kakèiø metai: sausio 27 d. – 80-øjø mir-
ties ir birþelio 28 d. – 20-øjø paskelbimo
palaimintuoju. Ta proga pamëginkime at-
sigræþti, paþiûrëti á tà asmenybæ (primirð-
tà, pamirðtà, neþinomà?), jos vertinimà.
Anuomet po netikëtos J.Matulaièio mir-
ties apie já skelbta, raðyta (nekrologø, uþuo-
jautø, laiðkø, telegramø ir kt.) net 11 kalbø:
lietuviø, lenkø, latviø, rusø, baltarusiø, uk-
rainieèiø, vokieèiø, prancûzø, italø, lotynø,
þydø. Be to, raðyta ne po vienà straipsná.
Anot þydø dienraðèio „Di jidiðe ðtime“ (Þy-
dø balsas), „laikraðèiai „Rytas“, „Lietuvis“
ir „Lietuva“ mirusiam arkivyskupui skiria de-
ðimtis straipsniø“. (Raðanèiø lietuviø kalba
buvo ne vien Lietuvoje, bet ir lietuviø telki-
niuose – Latvijoje, Didþiojoje Britanijoje,
Amerikoje, taip pat ir lenkø kalba ne viena-
me mieste – Kaune, Vilniuje, Varðuvoje, Kro-
kuvoje – skelbta nemaþai straipsniø.)
Apglëbus tà didþiulæ medþiagà, pasigi-
linus á jà, matyti, kad pirmiausia keliamas
J.Matulaièio ðventumas, jo mirties kaip di-
delës, skaudþios netekties Baþnyèiai, vie-
nuolijai, visai Lietuvai suvokimas, tiesiogiai
ir netiesiogiai – socialinis jautrumas, taip pat
europinës-pasaulinës kultûros lygis. (Be to,
ne vienas raðiusiøjø prisipaþins, jog buvo
paveiktas ypatingos laidotuviø nuotaikos.)
Apie ðventumà prabilta jau Kaune, ba-
zilikos kriptoje, per laidotuves.Vëliau jis
skelbtas, minëtas ir kituose miestuose –
Vilniuje, Romoje, Varðuvoje, Lvove, Dan-
cige, Miunsteryje...
Kaune laidotuviø dienà apie ðventu-
mà dienraðtyje „Lietuvis“ paraðë Vaiþgan-
tas, teigdamas: „Að pavydþiu dr. Jurgiui
Matulaièiui: kur jis ëjo, kur þengë, kà tik
dirbo, visur ir visi gaubë já teisybës ir bro-
lybës apsiaustu (...) Jis turëjo visø naðtà
pakelti ir kaþin kur, kaþin kam Galingam
nuneðti, kad likusiems bûtø lengviau. Jis
mirë in odore sanctitatis (ðventumo
kvapsnyje). Ar tik þmoniø ðirdys nebus
numaniusios, kad vyskupas Jurgis galës
bûti ir danguje vargðø þmoneliø uþtaryto-
jas. Man lengva tuo tikëti“.
Tà paèià dienà kaip Vaiþgantas (sausio
29-àjà), atsisveikindamas bazilikoje – ne-
tiesiogiai, kitais þodþiais, arkivyskupà ðven-
Nekrologai
pasakoja apie
Jurgio
Matulaièio asmenybæ
tuoju pavadino ir Vilkaviðkio koadjutorius
prof. M.Reinys (jo buvæs studentas). Jis
kalbëjo: „Tas, kuris kitus moko, pats turi bûti
be priekaiðto (...) Liko Jis krikðèioniðkøjø
dorybiø paveikslas, tikras apaðtalas“.
Tikëjimà ðventumu, kartu netekties
skausmà atskleidþia Romos marijonø na-
mø prokuratoriaus K.Rëklaièio laiðkas vie-
nuolijos nariui baltarusiui A.Cikotai. Pro-
kuratorius paraðë: „Jûs galite patys su-
prasti, kaip skaudþiai atjautëme mûsø Të-
vo mirtá mes, romënai. (...) Tuðèias kam-
barys, kurá Jam buvome parengæ, nuolat
mums primena, ko mes netekome, ko-
kia didelë spraga yra mûsø namuose. Tik
mintis, kad Jis yra Danguje ir ið ten nepa-
liauna mus globojæs, priduoda jëgø drà-
siai pakelti gyvenimo naðtà ir smarkiai dar-
buotis, kad Jo pradëtas veikalas ir toliau
vystytøsi ir plëtotøsi“.
Skirtingai nuo prokuratoriaus – poetið-
kai, ákvëptai – velionio ðventumà iðkëlë
vokietis jëzuitas F.Mukermanas (Mucker-
mann). Laiðke ið Miunsterio kun. K.Èibi-
rui jis dalijosi prisiminimais: vysk. Jurgis
„(...) á viskà þiûrëjo labai ramiai. Jis ieðko-
jo sielø. Jis paþino ypatingà kunigo uþ-
daviná. Jis jau (!) gyveno toje šalyje, kur
skamba ðventøjø bendravimo tonas“.
(Laiðke ganytojas vadinamas „nepapras-
tuoju Vilniaus vyskupu“, o pats Vilnius –
Auðros vartø miestu.)
Ðalia pakiliø, ðviesaus liûdesio kupi-
nø vokieèio prisiminimø – skaudûs, siel-
vartingi baltarusiø kunigo K.Kulako atsi-
sveikinimo þodþiai, atsiøsti ið Romos á Vil-
niø. Juose ir tikëjimas mirusio ganytojo
ðventumu, ir jo veiklos baltarusiø tautai
istorinë reikðmë. „Áraðysim tavo vardà sa-
vo metraðèiuose bei ðirdyse taip pat mes,
baltarusiai, nes tu norëjai ir veikei, kad mû-
sø tauta bûtø ir kad bûtø didi tikëjimu, vil-
timi ir meile Dievui“.
„Nepaprastojo Vilniaus vyskupo“
ðventumu tikëjo taip pat airiø kilmës Dan-
cigo vyskupas E.O‘Rurkas (O‘Rourke).
Nuoðirdþiausiai uþjausdamas P.Bûèá, jis
linkëjo: „Kad a.a. Arkivyskupas Jurgis,
taip laimingai vadovavæs vienuolijai, ir to-
liau ið Dangaus nesiliautø jà globojæs!“
Apaðtalø Sosto delegatûros patarëjas
A.Faidutis (L.Faidutti) iðsamiame nekrolo-
ge paraðë ir toká sakiná: Vieðpaties „(...)
iðtikimasis ir iðmintingasis tarnas jau buvo
pribrendæs Dangui“. Todël ir pasiðauktas...
O Vatikano valstybës sekretorius
P.Gasparis (Gaspari) K.Rëklaièiui atsiøs-
toje telegramoje (jau sausio 28 d.) pa-
reiðkë nuoðirdþiausià uþuojautà „dël sun-
kaus ir skaudaus nuostolio (mirus)
mons. Matulevièiui, taip daug nusipel-
niusiam Baþnyèiai (savo) pavyzdingu
dorumu, darbðtumu, besàlygiðka iðtiki-
mybe Ðventajam Tëvui“.
Panaðià mintá dël Baþnyèios netekties
taip pat K.Rëklaièiui pareiðkë Varðuvos
metropolitas kard. A.Kakovskis: „arkivys-
kupo Jurgio Matulevièiaus mirtis (...) man
buvo skaudi, nes tai skaudus nuostolis
Baþnyèiai ir Jûsø vienuolijai“.
Be dvasininkø, kuriø bûtø galima pa-
cituoti dar ne vienà, ðià J.Matulaièio do-
rybæ matë, jautë ir skelbë taip pat pasau-
lieèiai. Ið daugelio jø – valstybës vyrø, tar-
nautojø, þurnalistø ir kt. – gal niekam ne-
pavyko taip áþvalgiai ir glaustai apibûdin-
ti arkivyskupo asmens, gyvenimo bei
veiklos savybiø, atskleisti jo reikðmës Baþ-
nyèiai, Lietuvai, kaip Seimo pirmininkui
A.Stulginskiui. Kalbëdamas bazilikos krip-
toje, jis iðskaièiavo velionio nuveiktus dar-
bus (marijonø vienuolijos atnaujinimà,
Lietuvos baþnytinës provincijos ákûrimà,
turëjusius reikðmës ne vien Baþnyèiai, bet
ir valstybei) ir apibendrino: „Mes liûdime
ðiandien asmens, kuris toli buvo pralen-
kæs kitus ne tik ástabia savo galia, galin-
gu protu, bet ir ðventu gyvenimu. Jis mus
mokë Evangelijos tiesø ne vien graþia sa-
vo iðkalba, bet ir vaizdþiu pavyzdþiu, ðven-
tu gyvenimu. Jis buvo ta Evangelijos ðvie-
sa, kuri skaisèiai ðvietë Lietuvai ir visai
þmonijai (...)“.
J.Matulaièio ðventumà ir kitas dory-
bes spaudoje labai nuosekliai këlë E.Tu-
rauskas (1927-aisiais dienraðèio „Rytas“
vyr. redaktorius, vëliau Seimo narys, di-
plomatas).
Iðskaièiavæs ir kitø kartojamus „nepa-
prastà taktà“, „stebinanèià iðmintá“, „ge-
nialiðkà protà“, „spindintá ðventumà“, prie
jo dar sugráþta, kai velionis buvo paðar-
votas ðarièiø baþnyèioje. Jis raðo: „(...)
visi gali pamatyti þemiðkàsias graudinan-
èias liekanas to, kuris ne èia (...) sau tai-
sësi buveinæ, bet darbavosi Dangaus të-
vo vyndarþiuose (...) vis tik skaudu ir ne-
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5 15
jauku matyti, kaip tas didelis dvasios ga-
liûnas, tas ðventas vyras, tas ðventumu
spinduliuojantis Baþnyèios kunigaikðtis
guli slaptingos rankos pakirstas“.
Ne viename Europos mieste, nevie-
nodais þodþiais, bet vienos prasmës ir
dvasininkø, ir pasaulieèiø kartojamà
„ðventas“, „ðventas“, „ðventas“ (turintá le-
miamos reikðmës beatifikavimo bylai pra-
dëti) papildo popieþiaus Pijaus XI iðtarti
du sakraliniai þodþiai – „vir sanctus“
(ðventas vyras). Pirmà kartà jie pasakyti,
kai jis – Achile Ratti – dar buvo apaðtali-
nis nuncijus, o vysk. Jurgis sëdëjo Vil-
niaus soste, antrà kartà – 1927 m., po ar-
kivyskupo mirties, ir treèià – 1934 m., per
marijonø kongregacijos 25-metá.
Lyginant ávairius vertinimus, dëmesá
traukia þydø nekrologas, ádëtas á Kaune
ëjusá dienraðtá „Di jidiðe ðtime“. (Uþ jo ver-
timà nuoðirdþiai dëkoju didþiajai savo
gimtosios kalbos mylëtojai F.Bramsonai-
tei-Alpernienei.)
Mûsø literatûrai ðis nekrologas, atrodo,
neþinomas (plaèiau neaptartas). Pagarba
asmenybei, rûpestingai, taikliai atrinktais
duomenimis, jø pateikimu jis prapleèia nag-
rinëjimo laukà, leidþia á já paþvelgti tarsi ið
ðalies, ne vien katalikø akimis, kurios, pa-
sak vieno nekrologo, daþnai þiûri á já „per
siaurà ponios politikos langelá“.
Plaèiai pristatydamas skaitytojams as-
menybæ, atsakydamas á paèiø iðkeltà klau-
simà „Kas buvo velionis?“, dienraðtis tvir-
tai pareiðkia: „Buvo jis neabejotinai iðskir-
tinë asmenybë“. Èia pat ávardija dvi savy-
bes, kurios apibrëþia tà iðskirtinumà. Pir-
miausia tai neturtas (lydëjæs nuo naðlaièio
vaikystës iki aukðèiausiø baþnytinës ad-
ministracijos pakopø) ir humaniðkas po-
þiûris á þmogø („lygiai taip pat á þydus“,
mokëjimas bendrauti, pakilti aukðèiau sa-
vo oficialios baþnytinës padëties ir kalbëti
su þmogum þmoniðka kalba – nuoðirdþiai,
paprastai). Kaip teigia nekrologas, ðios sa-
vybës „jo asmená nuðvieèia malonia ðvie-
sa“. Galima paklausti – ar tai ne ðventumo
aureolës, kartu socialinio jautrumo, dide-
lës kultûros pripaþinimas?
Ádomu, kad þydø pabrëþtos savybës
siejasi su Vaiþganto nusakytomis. Perþvelg-
damas vysk. Jurgio gyvenimà nuo Kelèiø
(Kielcø) kunigø seminarijos iki Ðventojo Të-
vo paskyrimo atstovu gimtajame kraðte,
raðytojas net 6 kartus pakartojo vienà þo-
dá – neturtas. O apie socialiná jautrumà, li-
gà („padroþti staibakauliai, padroþti ran-
kakauliai“), aukojimàsi kitiems (anot þydø,
humaniðkà poþiûrá) paraðë: „Ir jis atidavë
save visà þmonëms, neskirdamas judëjo
nuo rymieèio, vergo nuo laisvo“.
Be giminystës su Vaiþganto nusaky-
tomis, dienraðèio iðkelta antroji savybë,
artima aptartai Kapitulos protokole. (Tie-
siog istorinës reikðmës 10 eiluèiø, skirtø
asmenybei ávertinti po 21 lapo neigiamo
16 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5
veiklos pristatymo.) Ðtai kà teigë proto-
kolà pasiraðiusi septyniukë: „Pabaigoje
tenka pabrëþti, kad kiekvienas, kuris su-
sidûrë su vyskupu Matulaièiu – dvasinin-
kas ar pasaulietis, inteligentas ar prasèio-
këlis, nesvarbu ið miesto ar kaimo – kiek-
vienas patirdavo tokià vyskupo iðmintá ir
proto ðviesumà, toká giedrumà ir ramu-
mà, toká atlaidumà ir nuoðirdumà, kad
skirdavosi labai paveiktas nepaprastos di-
delio þmogaus dvasios. Kiekgi vyskupas
Matulevièius (iðsiskirdamas) tokiomis ne-
paprastomis proto ir ðirdies savybëmis
bûtø galëjæs nuveikti mûsø diecezijos
Baþnyèiai, jei ne tas nelaimingas lietuvið-
kas ir baltarusiðkas ðovinizmas!“
Èia vëlgi iðkëlimas „nepaprastos dide-
lio þmogaus dvasios“. Kaip ir þydø atveju,
ar tai nëra netiesioginis ðventumo nusa-
kymas, pripaþinimas stebinanèio mokëji-
mo bendrauti, savo ruoþtu neatskiriamo
nuo socialinio jautrumo, didelës kultûros?
Ádomu, kad visai tiesiogiai, be uþuo-
lankø J.Matulaièio ðventumà teigë kurijos
kancleris – taip pat vyskupo bendradar-
bis L.Chaleckis (vienintelis protokolo ne-
pasiraðæs). Po ganytojo mirties, uþjausda-
mas neþinomà adresatà, paraðë: „Puikiai
suprantu tà skausmà, kurá jauèiate visi, o
ypaè Jûs, Marijonai. (...) Net keista, kaip
to Þmogaus nemokëjo niekas tinkamai
ávertinti. Sunkus ir erðkëèiuotas buvo jo ke-
lias. (...) Mano asmeniðki atsiminimai apie
arkivyskupà Matulevièiø iðliks tokie, kokie
gali iðlikti apie Þmogø didá ir ðventà“.
Kalbant apie J.Matulaièio socialiná
jautrumà, socialinæ veiklà bei mokëjimà
bendrauti, pravartu pridurti vienà kità pa-
vyzdá ne vien ið nekrologø.
Skirtingai nuo mûsø, lietuviø kalba ið-
leistø enciklopedijø, Lenkijos MA iðleis-
tame „Biografiniame þodyne“ J.Matulai-
tis pirmiausia pristatomas kaip „visuome-
nininkas“ (spoùecznik), toliau – „marijo-
nø vienuolijos atnaujintojas“ ir t.t.
Ið tikrøjø to visuomenininko veiklos
barai buvo platûs. Be kitø darbø, jis –
vienas sumanytojø 1907 m. Varðuvoje
ávykusiø socialiniø kursø, „kurie sukrëtë
Lenkijà“. (Ið pradþiø tuos kursus buvo
numatyta organizuoti 1906 m. Vilniuje,
taèiau, negavus valdþios leidimo, suma-
nymà teko ágyvendinti Varðuvoje.) Tais
paèiais (1907) metais jis uþima Petrapi-
lio Dvasinëje akademijoje kà tik ákurtà so-
ciologijos katedrà, tapdamas pirmuoju
jos profesorium. Po poros metø (1909)
daug jëgø atiduoda panaðiems sociali-
niams kursams surengti Kaune. (Nors
„Lietuvos nesukrëtë“, bet visuomeninia-
me gyvenime turëjo didelës reikðmës:
juose Baþnyèia pirmà kartà lietuviðkai
prabilo vieðai ne baþnyèioje.) Taip pat tais
paèiais metais jis atnaujina, iðgelbsti ið-
mirðtanèià marijonø vienuolijà.
O kokie ryðkûs didþiojo sociologo
veiklos atspindþiai Palaimintojo litanijoje!
Tik reikia akyliau pasiþiûrëti á kreipinius:
„Darbininkø ðvietëjas ir bièiulis“, „Naðlai-
èiø tëvas ir uþtarëjas“, „Ligoniø ir varg-
dieniø uþtarëjas“. Yra litanijoje taip pat
„Blogio gerumu nugalëtojas“, kilæs ið vys-
kupo ðûkio „Nugalëk blogá gerumu“; ðû-
kis paimtas ið ðv.Pauliaus laiðko romie-
èiams. Ið tikrøjø tai iðraiðka aukðèiausios
bendravimo meno pakopos, pastatytos
ant krikðèionybës mokymo pamatø.
Sustojant prie J.Matulaièio europinës
kultûros, ieðkant tiek jos, tiek kitø savy-
biø patvirtinimo duomenø, negali nekristi
á akis graþiausi epitetai, kuriais nusako-
mos jo prigimties galios – ðirdis, iðmintis,
ypaè protas. Nekrologø þodþiais jis – „ga-
lingas“, „didelis“, „ypatingas“, „ðviesus“,
„nepaprastas“, „gyvastingas“, „ástabus“,
o pagal E.Turauskà – „genialus“. Aukð-
èiausius vertinimus papildo senas J.Ma-
tulaièio kolega (nuo Varðuvos seminari-
jos laikø) H.Pðezdzieckis (Pszezdziecki),
kuris nekrologe raðo apie didelæ inteligen-
cijà, dvasios kilnumà: „Niekuomet ir nie-
kur nemaèiau jame iðkylant savojo „að“.
Netiesiogiai, bet kaip átikinamai euro-
pinæ kultûrà parodo lietuviø, lenkø, þydø
nekrologuose esantis arkivyskupo lygini-
mas su belgø kardinolu D.J.Mersjë (Mer-
cier; 1851–1926). Belgas – didysis tomis-
tas, sykiu garsus modernistas, puikiai de-
rinæs „nova et vetera“ (nauja ir sena) –
Tomo Akvinieèio filosofijos pagrindus su
naujausiais gamtos ir filosofijos mokslais.
(To derinimo ákûnijimas buvo 1890 m. prie
Liuveno universiteto ákurtas Aukðtasis fi-
losofijos institutas, kuriame studijavo be-
veik visi lietuviø katalikø filosofai.) Kardi-
nolas laikytas taip pat moralumo virðû-
ne, vadintas Belgijos sàþine.
Sekdami mûsø spauda, dienraðèiu
„Lietuvis“, ðtai kà apie tai paraðë þydai:
„(...) tas, kas Mersjë buvo Belgijai, tas Ma-
tuleviè buvo Lietuvai“. Vienas sakinys, bet
koks! Juo J.Matulaitis jau savaime árikiuo-
jamas á Europos didþiøjø katalikø veikëjø
– atnaujintojø gretà.
Taip pat priskirdami prie didþiøjø atnau-
jintojø, Rygos lietuviai arkivyskupà Jurgá
pastatë ðalia... Rusijos imperatoriaus Pet-
ro I, kuris „taip naudingø reformø keliais
(...) pradëjo vesti ðalá, kaip sakoma, á ðvie-
sà ir tiesà“. Ásijausdamas á gretinimo atiti-
kimà, nekrologo autorius pripaþino: „Ðian-
dien Lietuva pilnai galëtø ðûktelëti rusø pa-
triarcho þodþiais (...) Didájá Petrà laidojam“.
(Áspûdingesnio palyginimo nesurasti...)
2006 m. spalio pabaigoje Lietuva tapo visateise
20-àjà Tarptautinës jûrø tyrimø tarybos (TJTT)
nare. Ta proga vyresnysis kolega ið Gdynës
jûrinës þvejybos tyrimø instituto prof. B.Dragani-
kas atsiuntë nuotraukà – sveikinimà su pernai
Lenkijos pajûryje sugautos durklaþuvës atvaiz-
du. Kaimyninës ðalies mokslininkas sveikino
mane ir visà Lietuvos Baltijos jûrà tirianèiø
mokslininkø bendruomenæ. Kadangi þiniasklai-
doje ðis Lietuvos jûros mokslø plëtrai atminti-

Lietuva
Nesiedamas nei su didþiaisiais Vaka-
rø atnaujintojais, nei su Rytø imperato- nas ávykis nebuvo deramai atspindëtas, naudo-
riais P.Bûèys dienraðtyje „Lietuva“ tiksliai damasis proga noriu trumpai priminti ðios

tapo
nurodë, kas J.Matulaitá iðugdë, kà jam da- ðimtametës organizacijos svarbà Vakarø Euro-
vë mokyklos. Neabejojo, kad akademija pos jûrø tyrimams.
(Petrapilio) áskiepijo „tobulybës troðkimà

Tarptautinës jûrø tyrimø

savo asmens ir visuomenës gyvenimui“,
o Fribûro universitetas, kuriame J.Matu-
laitis susidûrë su prancûzø ir vokieèiø dva-
siniu gyvenimu, iðkëlë jo protà „á pasauli-
nës kultûros geruosius plotus“, iðmokë
dirbti kultûros darbà taip, „kaip tas dar-
bas dirbamas geriausiose Europos kul-
tûros srityse, be vienpusiðkumo“.
P.Bûèio teigtus „pasaulinës kultûros
geruosius plotus“ patvirtina minëtojo
H.Pðezdzieckio atsiliepimas apie J.Matu-
laièio iðlaikytø egzaminø áspûdá Fribûro
profesûrai. Pasirodo, paveikta jø rezulta-
tø, ji praneðë Romai, praðydama ásidë-
mëti jaunàjá daktarà dël jo iðskirtiniø ga-
bumø. (Tai buvo praneðimas Apaðtalø
Sostui, ir pavardë ástrigo.)
Vëliau po H.Pðezdzieckio didelius
J.Matulaièio gabumus, jo màstymo akira-
tá yra minëjæs Lietuvos þemës ûkio minist-
ras M.Krupavièius. Kai jam teko spræsti la-
bai nelengvà þemës reformos klausimà,
jis daug tarësi, bendravo su didþiuoju so-
ciologu ir pripaþino: „Jauèiamas buvo pro-
fesorius – teoretikas ir praktikas, ir ne bet
koks profesorius; jis galëjo bûti paþiba bet
kurio Vakarø Europos universiteto“.
Trimis pavadinimo þodþiais (bet kaip
parinktais!) europiná J.Matulaièio kultûros
lygá yra iðreiðkæs ir ne syká minëtas E.Tu-
rauskas. Savo praneðimà (skaitytà per ra-
dijà prancûzø kalba) jis pavadino „Didþia-
jam europieèiui pagerbti“.
Nekeliantá abejoniø J.Matulaièio kul-
tûros vaizdà tepapildo dar vienas brûkð-
nelis – akademijos studento V.Jurguèio
darbo, raðyto pas sociologijos profeso-
riø, pavadinimas: „K.Markso santykiai su
tikyba ir jo átaka ðiuo poþiûriu socializmui“.
Argi neádomus brûkðnelis „didþiojo euro-
pieèio“ kultûros akiraèiui paþinti?
Apie laidotuves raðyta daugelyje ne-
krologø. Taip, jos buvo labai iðkilmingos.
Bet ðalia iðkilmës buvo kaþkas, kas sun-
kiai nusakoma, taèiau jauèiama.
Nukelta á 29 p.
tarybos nare Egidijus BACEVIÈIUS
Nuo idëjos iki jos ágyvendinimo
Tarptautinë jûrø tyrimø taryba, ge-
riau þinoma santrumpomis ICES/
CIEM (International Council for the Ex-
ploration of the Sea/ Counsil Interna-
tional pour I’Exploration de là Mer), yra
seniausia pasaulyje tarpvyriausybinë
jûros mokslø koordinavimo organiza-
cija.
Bûtinybë kurti koordinaciná jûros
aplinkos ir naudmenø tyrimo centrà
kilo XIX a. viduryje, pirmojo þvejybos
industrializacijos etapo metu, kai plë-
tësi jûrinë þvejyba Ðiaurës Atlante. Pa-
stebëta, kad dël nesaikingos þûklës
þuvø iðtekliai sparèiai nyksta arba kin-
ta neprognozuojamai. Nepastovûs
sunkiai nuspëjami þvejybos laimikiai
apsunkina jûriniø valstybiø ekonomi-
næ gerovæ, stabdo ûkio plëtrà. Pirmà-
kart susirûpinta dël menkstanèiø jû-
ros þuvø iðtekliø. 1860 m. pasaulinia-
me statistikø kongrese Hagoje nutar-
ta pradëti rinkti þvejybos laimikiø ap-
skaitos duomenis, o 1881 m. aplink
Ðiaurës jûrà esanèiø devyniø valsty-
biø vyriausybës pasiraðë Ðiaurës jû-
ros konvencijà. Jà pasiraðiusios ða-
lys nutarë registruoti visus þvejojan-
èius laivus, laivø savininkai privalëjo
ásigyti laivo identifikavimo numerius;
taip pat susitarta dël pagalbos nelai-
mës atveju, þvejybos árenginiø sude-
rinimo, kad bûtø iðvengta þvejybos
priemoniø gadinimo intensyviai þve-
jojamuose rajonuose ir jûrlapiuose
pradëta þymëti povandeninius kliuvi-
nius. Kitose þuvininkystës srityse
anuomet valstybës nebendradarbia-
vo. 1890 m. Britanijos nacionalinë jû-
rinës þvejybos apsaugos asociacija
bandë kviesti jûriniø valstybiø atsto-
vus á konferencijà dël þvejybos Ðiau-
rës jûroje sureguliavimo. Bet konfe-
rencija apèiuopiamø rezultatø neda-
vë. 1895 m. rugpjûtá Londone, VI tarp-
tautiniame geografø kongrese, Ðve-
dijos profesorius Oto Petersenas pa-
siûlë vienyti mokslines pajëgas ir tarp-
tautiniu mastu tirti jûras. 1899 m lie-
pos 15–23 d. surengta tarptautinë
Stokholmo konferencija. Konferenci-
joje nutarta ásteigti centrinæ laborato-
rijà ir tolesniam bendradarbiavimui su-
kurti biologijos ir okeanografijos sri-
èiø programà. Siekiant derinti jûros
mokslinius tyrimus iðkelta idëja ásteigti
tarptautiná moksliniø tyrimø koordina-
ciná centrà. Pirmøjø konferencijø me-
tu daug dëmesio skirta praktiniams jû-
ros tyrimø klausimams. D’Arcy
W.Tompsonas ir Dþ.Murey‘us savo
praneðime iðsakë nuostatà, kad svar-
biausia visø bûsimø nacionaliniø ins-
titucijø okeanografiniø ir biologiniø ty-
rimø uþduotis turi bûti ávertinti naudo-
ti tinkamø þuvø iðteklius, jø kieká ir su-
sitelkimo pokyèius sieti su natûralia
aplinkos kaita, taip pat nustatyti, kaip
juos veikia þmogaus ûkinë veikla. Ið-
skirtinë pirmenybë skirta jûrinës þve-
jybos plëtrai ir tobulinimui.
1901 m. geguþës 6–11 d. Chris-
tianijos (dabar Oslo) konferencijoje
priimtos kelios rezoliucijos, apiman-
èios okeanografiniø ir biologiniø tyri-
mø planavimà Atlanto vandenyne,
Baltijoje, Ðiaurës ir kitose jûrose. Tai
buvo pagrindinës gairës TJTT atsiras-

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5 17


ti. Pasiûlyta darbø schema 5 metams á
prieká. Konferencijos metu taip pat nu-
matyti svarbiausi bûsimojo koordinaci-
nio biuro uþdaviniai: pagal konferenci-
joje patvirtintas rezoliucijas teikti informa-
cijà apie ðalyse atliekamus okeanologi-
nius ir okeanografinius tyrimus; vykdyti
valstybiø nariø priimtus ásipareigojimus;
specialiame biuletenyje periodiðkai pub-
likuoti moksliniø tyrimø duomenis, ko-
ordinuoti jûrø tyrimus, standartizuoti kar-
tografinæ medþiagà ir skelbti duomenis
apie tarpkontinentinius kabelius Atlanto
vandenyne. Ne maþiau svarbi buvo kita
rezoliucija, kad kiekviena valstybë narë
artimiausiu metu ásipareigoja pasistatyti
mokslinio tyrimo laivus. Netrukus á rei-
sus iðplaukë pirmieji specializuoti jûrø ty-
rimø laivai: „Thor“ (Danija), „Poseidon“
(Vokietija), „Andrei Pervozvanyj“ (Rusi-
ja) ir kiti. Treèiàjà tarptautinæ konferenci-
jà nutarta surengti po metø Kopenhago-
je, kur turëjo bûti ásteigtas centrinis biu-
ras. Tarptautinæ laboratorijà nutarta ákur-
ti Christianijoje.
Kûrimosi penkmetis
1902 m. liepos 22 d. Kopenhagoje
vykusios konferencijos metu buvo ásteig-
ta tarptautinë jûrø tyrimø taryba su cen-
triniu biuru Danijos sostinëje. Pirmuoju
TJTT prezidentu iðrinktas jûros tyrimø ko-
ordinavimo Europoje entuziastas Walte-
ris Herwigas. Tarybos dienotvarkëje bu-
vo svarstyti du pagrindiniai klausimai: 1)
silkiø, menkiø ir kitø versliniø þuvø rûðiø
biologija bei migracija ðiaurinëje Ðiau-
rës jûros dalyje ir jos átaka regiono ver-
slinei þvejybai; 2) nesaikinga plekðniø
þûklë pietinëje Ðiaurës jûros dalyje. Kon-
ferencijoje apsvarstytos kuriamos okea-
nologiniø tyrimø programos, tarp vals-
tybiø pasiskirstyta organizaciniais dar-
bais. Duomenis tyrimams buvo ketina-
ma rinkti pagal standartizuotas metodi-
kas periodiniuose reisuose ið moksliniø
laivø ar stacionariø stebëjimo stoèiø. Pir-
mi mokslinio tyrimo reisai turëjo prasi-
dëti 1902 m. rugpjûtá, kiti – metais vë-
liau, nuo 1903 m. geguþës 3 dienos. Bu-
vo patvirtinta Fritijofo Nanseno vadovau-
jama centrinë laboratorija, o pirmuoju
asistentu vykdant fizikinius tyrimus tapo
Walfridas B.Ekmanas. Mokslininkai Kle-
ve‘as ir Ostenfeldas sukûrë planktoniniø
mëginiø tyrimø metodikà ir pateikë ko-
misijai svarstyti.
1904 m. taryba susirinko Hamburge.
Buvo priimta rezoliucija dël kabelio tie-
simo tarp Europos þemyninës dalies, Is-
18 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5
landijos ir Farerø salø, skirta lëðø van-
dens klampumo ir dujø sugërimo priklau-
somybei nuo temperatûros ir druskingu-
mo jûrose tirti. Rekomenduota ið plau-
kiojanèiø ðvyturiø pradëti tirti sroves, ið-
plësti vandens temperatûros matavimus
ið laivø. Pabrëþta bûtinybë sukurti ver-
slinës þvejybos apskaità, apsaugoti
smulkaus ir neverslinio dydþio þuvis nuo
iðgaudymo.
1905 m. mokslininkø susitikime ana-
lizuoti jûros vandens cheminës analizës
bei versliniø þuvø ikrø ir lervø rinkimo me-
todikos klausimai, pradëti rengti versli-
niø þuvø pasiskirstymo geografiniai at-
lasai. Visoms valstybëms narëms reko-
menduota kryptingai rinkti duomenis
apie silkes ir jø rases, sudaryti iðsamià
jø biologijos studijà.
Organizacijos dëka nuo epizodiniø
jûros tyrimø pereita prie sistemingø stan-
dartizuotø, konkreèiose vietose fiksuotø
stoèiø. Kokybiðkai naujas poþiûris orga-
nizuojant okeanologinius tyrimus leido
ávertinti kai kuriø jûros rajonø sezoninius
ir daugiameèius pokyèius ir nustatyti jø
prieþastis. Buvo suvienyti ávairiø ðaliø
mokslininkø okeanografø praktiniai ir
moksliniai interesai, pakloti teoriniai ir
praktiniai verslinës okeanografijos pama-
tai. Standartizuotais atskirø jûros para-
metrø stebëjimais dabar grindþiamos
daugelis okeanologijos ir verslinës þve-
jybos prognoziø.
Atvira mokslininkø bendruomenë
Prieð 140 metø ákurta TJT taryba –
pirmaujanti tokio tipo organizacija pa-
saulyje. Iki ðiø metø jà sudarë 19 valsty-
biø nariø, esanèiø abipus Ðiaurës Atlan-
to. Jai priklauso visos Europos jûrinës
valstybës (Danija, Ðvedija, Suomija, Vo-
kietija, Prancûzija, Ispanija ir kitos), JAV
ir Kanada. Penkios ðalys (Naujoji Zelan-
dija, Australija, Graikija, Èilë ir Peru) da-
lyvauja stebëtojo teisëmis. Kaimyninës
ðalys á ðià autoritetingà, jûras tirianèius
mokslininkus vienijanèià organizacijà
ástojo XX a. 3-iàjá deðimtmetá: Estija ir Len-
kija – 1920 m., Latvija stebëtoja tapo
1923 m., bet visateise buvo nuo 1937
metø. Rusija, kaip viena ið ðaliø steigë-
jø, tarybos narë buvo nuo 1903 m., bet
po 1917 m. spalio revoliucijos narystæ
nutraukë. Bendradarbiavimà organizaci-
joje atnaujino 1959 metais kaip TSRS.
Latvija ir Estija 1940 m. dël gerai þinomø
politiniø realijø narystæ prarado ir veiklà
atnaujino tik 1993 metais.
Ðiandien tarptautinëje jûrø tyrimø ta-
ryboje mokslininkai pasiskirstæ á daugiau
kaip 100 darbiniø ir tyrimø grupiø (Wor-
king/ study groups), joje yra 3 pataria-
mieji (Advisory Committee) ir 7 moksli-
niai komitetai (Science Committee). Vi-
sus TJTT veiklos aspektus priþiûri ir ko-
ordinuoja konsultacinis komitetas (Con-
sultatyve committee). Jo nariai renka
centriná biurà (Bureau). Galutinius spren-
dimus priima ir patvirtina TJTT taryba
(ICES Counsil). Jame 40 nariø, po 2 ið
kiekvienos ðalies. Savo ruoþtu TJTT ið de-
legatø kas treji metai renka tarybos pre-
zidentà. Nuo 2006 m. pradþios ðias pa-
reigas eina Gerdas Huboldas (Vokietija).
Tarptautinës jûrø tyrimø tarybos veikla fi-
nansuojama ið valstybiø nariø kasmeti-
niø ámokø, tarptautiniø reguliavimø komi-
sijos paramos, Europos Tarybos, taip pat
pardavus tarybos mokslines publikacijas
ir kità spausdintà literatûrà bei suvenyrus.
Tarybos internetinës svetainës adresas:
http://www.ICES.inst.dk.
Vienija ir koordinuoja jûros tyrimus
Nuo pat ákûrimo TJTT siekia keturiø
pagrindiniø tikslø: 1) skatinti ir inicijuoti
jûrø tyrimus; 2) tobulinti ir koordinuoti
mokslines programas; 3) publikuoti ir
platinti moksliniø tyrimø rezultatus ir 4)
teikti mokslinæ informacijà ir patarimus
valstybiø nariø vyriausybëms, tarptauti-
nei þuvininkystës, jûrø aplinkos stebëji-
mo ir ûkio plëtros komisijoms. Ðie tikslai
papildyti 1964 m. rugsëjo 12 d. priimto-
je TJTT konvencijoje. Jà patvirtino visø
valstybiø nariø vyriausybës. TJTT vieni-
ja jûros aplinkà ir jos iðteklius tirianèius
mokslininkus, koordinuoja jø veiksmus,
organizuoja simpoziumus ir seminarus.
Taryba teikia patarimus valstybëms
narëms bei tarptautinëms reguliavimo
komisijoms dël efektyvaus moliuskø ir
þuvø iðtekliø naudojimo bei intensyviai
besivystanèios jûrinës akvakultûros eks-
ploatavimo, taip pat projektuojant ir ágy-
vendinant kitus valstybinio lygio projek-
tus. Tarybos mokslinës grupës pataria,
kaip saugoti jûros aplinkà nuo tarðos ir
kitos kenksmingos ûkinës veiklos. Per
daugelá darbo metø Taryba ágijo neðalið-
kø tyrimø ir autoritetingos patariamosios
organizacijos pripaþinimà. Vienas svar-
biausiø TJTT uþdaviniø yra aplinkos tæs-
tiniø moksliniø tyrimø, monitoringo, duo-
menø baziø pagrindu sukurti tausojan-
èià priekrantës ir vandenyno regionø ap-
linkos vadybà. Á moksliniø tyrimø ir mo-
nitoringo darbus átraukiami valstybiø na-
riø akademiniø institucijø mokslininkai.
Ðiam tikslui TJTT vadybos centro sekre-
toriate Kopenhagoje yra viena didþiau-
siø pasaulyje duomenø baziø apie þuvi-
ninkystæ, okeanografijà, jûros tarðà
kenksmingomis medþiagomis.
Pirmenybë tarpdisciplininëms
studijoms
Per ilgà laikà ásitikinta, kiek daug pa-
siekiama, kai bendradarbiauja skirtingø

Nuotrauka – sveikinimas
Lietuvos ástojimo á Tarptautinæ jûrø
tyrimø tarybà proga sveikinimà – uni-
kalià nuotraukà atsiuntë Lenkijos ich-
tiologai. Nuotraukos turinys verèia gráþ-
telti atgal, kai 2002 m. TJTT ðventë
organizacijos ákûrimo 100 metø jubi-
liejø. Tada sveikindamas kolegas á Len-
kijà nusiunèiau durklaþuvës nuotrau-
kà. Þuvis buvo sugauta tø paèiø metø
rugpjûèio 31d. tinklais Smiltynëje, prie
gelbëjimo stoties. Laimingo atsitikti-
numo dëka pavyko gauti þuvies vidu-
rius ir atlikti iðsamià biologinæ anali-
zæ. Þuvis buvo 234,5 cm ilgio ir 50 kg
svorio, patelë su antros lytiniø produk-
tø brandos stadija. Vëliau mokslinia-
me þurnale paskelbiau straipsná-su-
vestinæ apie durklaþuves Baltijos jû-
roje XIX–XX a., nepamirðdamas átrauk-
ti duomenø ið Lenkijos pajûrio. Neat-
sitiktinai ir man iðskirtinio ávykio pro-
srièiø mokslininkai. Klausimas ar proble-
ma iðtiriami visapusiðkai, atrandami nauji
poþiûriai. Ne maþiau svarbu diskusijø
metu atsirandantis supratimas, bendra
kalba – tyrinëtojø darbai tampa aiðkesni
vyriausybëms bei ðaliø visuomenëms.
Dël to tarpðakinës studijos TJTT – viena
pagrindiniø veiklos krypèiø. Taryba ska-
tina bendradarbiauti skirtingø srièiø
mokslininkus. To pavyzdys yra darbinë
grupë „Þvejybos poveikis ekosiste-
moms“. Ji remiasi ne tik tiesioginiais þve-
jybos átakos ekosistemai ávertinimø re-
zultatais, bet apþvelgia ir kitas ûkio sri-
tis, pvz., prekybinæ laivybà, pramoginæ
veiklà, terðalø prietakà ið miestø ir ûkio
subjektø, mineralø ir povandeniniø gam-
tos iðtekliø eksploatavimà Ðiaurës jûro-
ga buvo atsiøsta durklaþuvës nuotrau-
ka kaip liudijimas apie tolesná bendra-
darbiavimà ir informacinius mainus.
Nuotraukoje pavaizduota 2005 m.
lapkrièio 2 d. Baltijos pakrantëje Za-
chodniopomorski ties Uniescia mies-
teliu þvejø sugauta durklaþuvë. Þuvis
buvo 150 cm ilgio ir 30 kg svorio, jau-
na patelë. Anksèiau manyta, kad tai
Vidurþemio jûros marlinas (Tetrapte-
rus belone Rafinesque, 1810) („Aktu-
alnoúãi wædkarskie” 2005 11 04). Re-
tas laimikis buvo pristatytas á Gdynës
jûrinës þuvininkystës tyrimø institutà,
kur ichtiologai nustatë, kad tai yra dur-
klaþuvë (Xiphias gladius L.). Ið viso
Baltijoje XIX–XX a. sugautos ir moks-
liðkai apraðytos 42 durklaþuvës. Á Ðiau-
rës ir Baltijos jûras ðios Atlanto van-
denyno þuvys atsitiktinai uþklysta pe-
riodiniø maistiniø migracijø metu.
je. Á darbinës grupës veiklà átraukti ir ben-
tologai, þvejybos mokslininkai, jûros
paukðèiø ir þinduoliø ekologai, kitø sri-
èiø mokslininkai. Specialistai laiku sutei-
kia reikiamos informacijos, kvalifikuotø
patarimø. Daug dëmesio skiriama gyvy-
biðkai bûtinø ûkio ðakø, tokiø kaip þve-
jybos, gamtiniø naudmenø iðgavimas ið
jûros, problemoms spræsti. Nuo pat ákû-
rimo TJTT pirmauja þuvininkystës, oke-
anografijos ir jûrø aplinkos tyrimuose
Ðiaurës Atlante ir pakraðtinëse Barenco,
Ðiaurës ir Baltijos jûrose. Visø tyrimø re-
zultatai prieð pateikiant spaudai aptaria-
mi kasmetëse mokslinëse konferencijo-
se ir simpoziumuose. Organizacinë ir
mokslinë TJTT veikla – geras pavyzdys
kitø pasaulio ðaliø panaðioms iniciaty-
voms. Sëkmingai veikia analogiðkos jû-
rø tyrimø asociacijos, ákurtos Azijos, Ra-
miojo vandenyno ir kituose regionuose.
Lietuvos specialistai nebuvo
nuoðalyje
Iki praëjusiø metø spalio Lietuva ðiai
organizacijai nepriklausë. Tvirtinama, dël
tos prieþasties, kad Lietuvos Vyriausy-
bë nepajëgë sumokëti valstybës nario
mokesèio, kuris kasmet sudaro apie 30
000 doleriø. Nepaisant to, Baltijos jûrà
tiriantys Lietuvos mokslo darbuotojai jau
tris pastaruosius deðimtmeèius buvo
ávairiø jûras tirianèiø organizacijø nariai
stebëtojai ar net visateisiai dalyviai. Nuo
1974 m. TSRS sudëtyje Lietuvos hidro-
biologai ir ekologai dalyvavo Helsinkio
komisijos (HELCOM), vienijanèios Balti-
jos ðaliø mokslininkø veiklà, darbuose.
1992 m. Lietuva pasiraðë HELCOM kon-
vencijà dël Baltijos jûros aplinkos tyrimø.
Aplinkos ministerijos Jûriniø tyrimø cen-
tras perëmë ir tæsë ilgalaikius Kurðiø ma-
riø ir Baltijos jûros aplinkos tyrimus.
1972–1992 m. sisteminiai aplinkos tyri-
mai pietryèiø Baltijoje vykdyti ið moksli-
nio tyrimo laivø (MTL) „Okeanografas“,
„Vëtra“ ir „Vëjas“. Pastaràjá deðimtmetá
tyrimai atliekami Lietuvos ekonominëje
zonoje (LEZ) ið laivo „Vëjas“. Lietuvos
þvejai nuo 1990 m. kasmet dalyvaudavo
Tarptautinës Baltijos jûros þvejybos ko-
misijos (IBSFC), iki 2006 m. sausio 1 d.
reguliavusios þvejybà Baltijos jûroje, su-
sitikimuose. 2005 m. Lietuvai ástojus á Eu-
ropos Sàjungà, organizacija veiklà nu-
traukë. Þuvø iðteklius LEZ tiria Lietuvos
valstybinio þuvivaisos ir þuvininkystës ty-
rimø centro (LVÞÞTC) þuvininkystës tyri-
mø laboratorijos (Klaipëda) specialistai.
Tyrimai vykdyti nuo 1993 m. ið maþojo
þvejybinio tralerio (MÞT) „Darius“. Sve-
èio ir stebëtojo teisëmis Lietuvos specia-
listai dalyvaudavo kai kuriø TJTT moks-
linio tyrimo grupiø darbuose ir taip ne-
tiesiogiai prisijungë prie tarybos koordi-
nuojamø darbø. Tikimasi, kad esant vi-
sateise nare tarptautinis bendradarbia-
vimas suintensyvës ir duos gerø vaisiø.
Lietuvos mokslininkø laimëjimai taps
bendro jûros aplinkos paþinimo dalimi.
Ðiam tikslui Lietuvos mokslininkams rei-
kës iðsirinkti narius ekspertus ir koordi-
natorius, greitu laiku standartizuoti turi-
mas þvejybos laimikiø apskaitas, sutvar-
kyti esamas aplinkos tyrimø duomenø
bazes ir padaryti jas pasiekiamas kitø ða-
liø mokslininkams.
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5 19
 Astronomijos
Kas naujo planetëliø pasaulyje?
Taigi nuo ðiol Plutonas priklauso Sau-

ir astronautikos
lës sistemos planetëliø kategorijai ir laiko-
mas transneptûniniø objektø atstovu (pro-
totipu). 2004 m. atrastieji du maþi Plutono
palydovai „pakrikštyti“ Nikse ir Hidra. Se-

naujienos
novës graikø mitologijoje Niksë buvo tam-
Pabaiga. Pradþia 2007 m. Nr. 3
sos ir nakties deivë, Charono motina. Hidra
buvo mitologinë pabaisa su gyvatës kû-
nu ir devyniomis galvomis, saugojusi áëji-
2006 metai mà á Plutono poþemiø karalystæ. Naujieji
Plutono palydovai skrieja maþdaug 44 000
Prof. habil. dr. VYTAUTAS STRAIÞYS km atstumu nuo planetëlës, jø skersme-
nys yra tarp 45–160 km, abu yra 23-iojo
ryškio. Taigi Plutonas jau turi tris þinomus
dovai. Kai kuriø palydovø atradimai per palydovus – Charonà, Niksæ ir Hidrà.
8 pav. Unikali Saturno nuotrauka, da- pastaruosius kelerius metus nepasitvirti- Didþiausiai transneptûninei planetëlei
ryta ið erdvëlaivio Cassini Saulei esant 2003 UB313 suteiktas oficialus Erijos
no. Kiti dar laukia jø orbitø patikslinimo.
anapus planetos (136199 Eris) vardas. Erija – tai graikø cha-
NASA ir Havajø astrofizikos institutas skel-
bia naujausias Saulës
„Cassini“ tyrinëja Saturnà ir jo sistemos planetø þino-
palydovus mø palydovø lenteles,
kuriose pateikiami to-
Erdvëlaivis Cassini, nuo 2004-øjø kie skaièiai: Þemë – 1,
skriejantis aplink Saturnà, lieka ir toliau Marsas – 2, Jupiteris –
„darbingas“ ir siunèia daugybæ planetos, 62, Saturnas – 56, Ura-
jos þiedø ir palydovø nuotraukø. Po to, nas – 27, Neptûnas –
kai 2005 m. á Saturno didþiausià palydo- 13. Vardai dar nesu-
và Titanà buvo nuleistas zondas Huy- teikti 14-ai Jupiterio
gens, toliau palydovas tiriamas iš paties palydovø, 21-am Sa-
Cassini erdvëlaivio. Daugiausia informa- turno palydovui ir 4-
cijos teikia Titano stebëjimai radaru, nes iems Neptûno palydo-
radijo bangos lengvai prasiskverbia pro vams. Aišku, kad Tarp-
palydovo atmosferà. Naujausias atradi- tautinës astronomø
mas yra vadinamieji „eþerai“ Titano aði- sàjungos planetø no-
galiø srityse. Tai greièiausiai yra suskys- menklatûros komisija
tëjusio minus 180 °C šaltyje metano ir eta- nespëja – tenka ilgai
no telkiniai. Ðiø „eþerø“ dydis – nuo 1 iki knaisiotis po senovës
30 kilometrø. Jau anksèiau buvo aptik- graikø, romënø ir kitø
tos tamsios „upiø“ vagos ar „kanalai“. tautø mitologijos þody-
„Eþerø“ dydis ir forma kinta, kartais jie vi- nus. Norëdamas ðá
sai dingsta, matyt, išgaruoja. darbà palengvinti, ap-
Visai kitokio pobûdþio rajonas yra Aust- þvalgos autorius nu- 9 pav. Paukðèiø Tako galaktikos disko vaizdas þiûrint ið
ralijos dydþio ðviesi sritis, pavadinta Ksa- siuntë komisijai seno- poliaus. Saulës padëtis paþymëta skrituliuku
nadu (Xanadu). Ðis pavadinimas reiðkia vës baltø (lietuviø, lat-
fantastiná kraðtà anglø raðytojo S.Colerid- viø ir prûsø) dievø, dei-
ge (1772–1834) poemoje. Matyt, tai yra sa- viø ir mitologiniø bûty-
votiðkas Titano þemynas su silikatiniø me- biø sàraðà, kuriame
dþiagø kalvomis ar net kalnais. Jo pakran- yra apie 230 vardø.
tës iðraiþytos upiø ir kanalø vagomis, ku-
riomis nuteka metano lietûs. Ant kalvø vie-
tomis gali bûti iðplauto vandens ledo.
Tarp kitko, viena ðio þemyno vakarø
kranto upiø, átekanèiø á Shangri-La meta- 10 pav. Galaktikos
no jûrà, pavadinta lietuviø dievo Perkûno disko objektai,
vardu (Perkunas Virgae). Upës ilgis apie aptinkami iki 1 kpc
1000 kilometrø. Shangri-La jûros pavadi- nuotolio nuo Saulës.
nimas tibetieèiø mitologijoje reiðkia am- Vingiuotomis linijomis
þinos jaunystës kraðtà. Vakariniame ðios apvesti didþiausi
jûros pakraðtyje, uþ 1000 km nuo Perkû- tarpþvaigþdiniai dujø
no upës þioèiø, 2005 01 14 nutûpë zon- ir dulkiø debesys,
das Huygens. apskritimais paþymë-
tos jaunø didelës
Planetø palydovai masës þvaigþdþiø
2006 m. atrasti 8 nauji Saturno paly- asociacijos

20 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5

oso ir nesantaikos deivë. Ðis vardas atspin-
di didþiulius kivirèus tarp astronomø, ku-
riø vieni norëjo suteikti ðiai planetëlei 10-
osios planetos statusà, o kiti laikë jà vienu
ið tûkstanèiø transneptûniniø Koiperio
juostos objektø. Naujausi Erijos orbitos pa-
rametrai: a = 67,668 av, e = 0,44, i = 44°,
P = 557 m, perihelis 37,77 av, afelis 97,56
av, skersmuo 2400 km, albedas 0,86. Eri-
jos palydovas pavadintas Disnomija (Dys-
nomia) – graikø mitologijoje tai Erijos duk-
ra, nesilaikanti jokiø ástatymø.
Iki 2006 m. pabaigos jau atrasta dau-
giau nei 1000 transneptûniniø objektø.
Paukðèiø Tako galaktika
2005 m. JAV astronomas J.Vallee pa-
skelbë naujà mûsø Galaktikos spiraliniø
vijø iðsidëstymo modelá, paremtà naujau-
siais þvaigþdþiø ir tarpþvaigþdinës medþia-
gos pasiskirstymo tyrimais. 2006 m. dide-
lë grupë astronomø, dirbanèiø su NASA
Spitzerio kosmine observatorija infrarau-
donajame spektro ruoþe (3,6, 4,5, 5,8 ir
8,0 mikrometrø bangose), paskelbë 50 mi-
lijonø þvaigþdþiø pasiskirstymà Galaktikos
centro rajone. Ta kryptimi susitelkæ gau-
sûs tarpþvaigþdiniai dulkiø debesys, todël
tolimos þvaigþdës matomos tik infrarau-
donaisiais spinduliais. Ðiø þvaigþdþiø pa-
siskirstymas erdvëje rodo, kad Galaktikos
centriná telkiná kerta skersë (angl. bar), ið
kurios galø prasideda spiralinës vijos.
Šios apþvalgos autorius kartu su Ed-
mundu Meištu parengë meninæ Galakti-
kos modelio interpretacijà, kuri 2006 m.
išleista kaip spalvotas plakatas. Tame pla-
kate išspausdinti Saulæ supanèiø tarp-
þvaigþdiniø dujø ir dulkiø debesø bei jau-
nø þvaigþdþiø asociacijø planai iki 1 kpc
(3261,6 ðviesmeèio) ir iki 3 kpc (9784,8
ðviesmeèio) nuotolio nuo Saulës. Ðie pla-
nai sudaryti remiantis Lietuvos ir kitø ða-
liø astronomø naujausiais tyrimais. Juo-
se iðryðkëja Saulës aplinkoje esanèios
Galaktikos spiralinës vijos – Oriono, arba
Vietinë, vija, kurioje yra ir pati Saulë, Per-
sëjo vija, esanti uþ 1,5–2,5 kpc nuo Sau-
lës link Galaktikos pakraðèio, ir Šaulio vi-
ja, esanti uþ 1–2 kpc nuo Saulës link Ga-
laktikos centro. Plakatà galima ásigyti Mo-
lëtø observatorijoje arba Teorinës fizikos
ir astronomijos institute.
Egzoplanetos
Jau þinoma apie 200 planetø, skrie-
janèiø aplink svetimas þvaigþdes, jos va-
dinamos egzoplanetomis. Kaip ir anks-
èiau, dauguma jø yra atrandamos matuo-
jant maþus periodiðkus þvaigþdþiø radia-
linio greièio svyravimus dël aplink jas
skriejanèiø planetø traukos. Kelios plane-
tos atrastos stebint þvaigþdës spindesio
susilpnëjimà, kai planeta praeina tarp mû-
sø ir þvaigþdës (tranzitø metodas).
Praëjusiais me-
tais atrastos kelios
ádomios planetos ir
jø sistemos. Ties 8-
ojo ryðkio þvaigþde
HD 189733 Laputës
þvaigþdyne jau anks-
èiau þinomos Jupite-
rio dydþio planetos
orbita pasirodë orien-
tuota taip, kad kas
2,12 dienos planeta
pralekia priekyje
11 pav. Kartotinës novos RS Oph modelis. D.A.Hardy pieðinys
þvaigþdës ir jà uþ-
temdo iki 0,03 ryškio. Tai padëjo tiksliai
apskaièiuoti planetos dydá, masæ ir tanká.
Tai labai svarbûs duomenys tiriant „karð-
tøjø Jupiteriø“ prigimtá. O toje milþiniðko-
je planetoje tikrai karðta – ji skrieja vos uþ duoliniø vandenilio degimo reakcijø, vyks-
4,6 mln. km nuo savosios þvaigþdës. Da-
bar jau þinoma 10 tranzitiniø planetø, dau-
guma jø yra maþo tankio „karštieji Jupi-
teriai“, sudaryti daugiausia iš vandenilio
ir helio. Tik þvaigþdës HD 149026 plane-
ta yra didelio tankio kûnas (1,4 g/cm3),
joje yra 50–70 proc. sunkiøjø elementø.
Astronomai, dirbantys su Spitzerio
kosminiu teleskopu, registruojanèiu infra-
raudonøjø spinduliø ðaltinius, atrado dul-
kiø diskus aplink kelias rudàsias nykðtu-
kes, t.y. þvaigþdes, kuriø masës didesnës
uþ Jupiterio masæ tik kelias deðimtis kar-
tø. Manoma, kad ðiuose diskuose vyksta
planetø susidarymo procesas. Rastos
taip pat trys M spektrinës klasës raudo-
nosios nykðtukës, turinèios planetø.
Ilgai manyta, kad dvinarës þvaigþdës
negali turëti planetø. Dabar tas paneigta.
Planetos gali susidaryti arti vienos ið dvi-
nariø þvaigþdþiø, jei tarpas tarp þvaigþ-
dþiø pakankamai didelis (pvz., toks, kaip
tarp Saulës ir Urano orbitos). Kitas varian-
tas – planetos gali skrieti aplink abi þvaigþ- letas rekordininkø. Pulsaras B1508+55 Sli-
des ið karto, jei tarpas tarp þvaigþdþiø pa-
kankamai maþas (pvz., toks, kaip tarp
Saulës ir Merkurijaus orbitos).
Atrastos kelios planetø sistemos, kai
aplink þvaigþdæ skrieja ne viena, o kelios
planetos. Þenevos astronomas M.Majo-
ras tvirtina radæs, kad panaði á Saulæ pie-
tø dangaus þvaigþdë Aukuro Miu (µ Ara)
turi net keturias planetas.
Sprogo kartotinë nova
2006 m. vasario 12 d. vël suþibo viena
ádomiausiø mûsø dangaus þvaigþdþiø – kar-
totinë nova Gyvatneðio RS (RS Oph). Ði
þvaigþdë paprastai bûna maþdaug 10,5 ryð-
kio, taèiau kas 10–30 metø ji suþimba maþ-
daug 6 ryðkiais. Po to þvaigþdës spinde-
sys silpsta, kol pasiekia minimalià reikðmæ,
buvusià prieð sprogimà. Ði þvaigþdë priklau-
so vadinamøjø kartotiniø novø klasei.
Novos yra dvinarës þvaigþdþiø siste-
mos, kuriø vienas narys yra baltoji nykðtu-
kë, antras narys – raudonoji milþinë arba
submilþinë. Aplink bendrà masës centrà
abu nariai apskrieja per laiko tarpà nuo ke-
liø valandø iki metø. Suþiba dël termobran-
tanèiø ant baltosios nykðtukës pavirðiaus
susikaupusioje medþiagoje. Ði medþiaga
siurbiama ið raudonosios milþinës atmosfe-
ros. Susikaupusios medþiagos (daugiau-
sia vandenilio) kiekis prieð sprogstant gali
pasiekti net 10 km gylá. Pasiekus tam tikrà
masæ, sluoksnio dugne staiga ásiþiebia van-
denilio virsmo heliu branduolinës reakcijos,
ir ávyksta sprogimas. Galbût visos novos
sprogsta daug kartø, bet tarpai tarp spro-
gimø yra labai ilgi (tûkstanèiai metø) ir kol
kas neþinomi. Kartotinës novos sproginëja
daug daþniau, todël nesunku nustatyti pe-
riodus tarp sprogimø.
Nova RS Oph jau sprogo 6 kartus –
1898, 1933, 1958, 1967, 1985 ir 2006 me-
tais. Straipsnio autorius su kolega Kazimie-
ru Zdanavièium, tada dar studentai, stebë-
jo ðios þvaigþdës sprogimà 1958 metais.
Pulsarai rekordininkai
Dabar jau þinoma apie 1500 pulsarø
(neutroniniø þvaigþdþiø). 2006 m. aptikta ke-
bino þvaigþdyne lekia erdve milþiniðku grei-
èiu – 1100 km/s, netrukus jis paliks mûsø
Galaktikà. Prieð tai buvæs rekordas – tik 630
km/s. Tokius greièius neutroninës þvaigþ-
dës ágauna, kai dvinarëje sistemoje masy-
vioji þvaigþdë sprogsta kaip supernova.
Daugumos neutroniniø þvaigþdþiø su-
kimasis apie aðá ilgainiui lëtëja. Taèiau yra
milisekundiniø pulsarø rûðis, kuriø sukima-
sis greitëja dël medþiagos sruvenimo ið
kitos þvaigþdës dvinarëje sistemoje. Ypaè
ádomi yra dvinarë sistema J00291+5934
Kasiopëjos þvaigþdyne. Èia pulsaras skrie-
ja poroje su rudàja nykðtuke, 40 kartø ma-
syvesne uþ mûsø Jupiterá. Apskriejimo pe-
riodas yra tik 2,5 val., o tai reiðkia, kad abi
þvaigþdës yra taip arti viena kitos, kad ga-
lëtø tilpti mûsø Saulës viduje. Neutroninë
þvaigþdë siurbia savo kaimynës medþia-
gà, dël to aðinio sukimosi greitis didëja –
pulsaras þybsi vis daþniau.
Nukelta á 39 p.
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5 21
 Velnio duobë
Habil. dr. Valentinas BALTRÛNAS,
dr. Bronislavas KARMAZA
Geologijos ir geografijos institutas

Ðiauriau Aukðtadvario (Trakø rajonas),

Kalviø miðke, ant pakilumos tûno bene di-
dþiausia Lietuvoje duobë, kurià jau senø se-
novëje pastebëjo vietiniai gyventojai. Ma-
tyt, ið jø ir pasklido paslaptingi pasakojimai
– padavimai – apie tai, kad duobës vietoje
stovëjusi, o vëliau prakeikimo palydëta nu-
grimzdusi baþnyèia. Sakoma, kad á jà yra
nugarmëjæs Uþuguosèio baþnyèion veþtas
naujai iðlietas varpas, kurio gausmà ir da-
bar galima girdëti sekmadieniais, kai skam-
ba dabartinis baþnyèios varpas. Pasakoja-
ma ir apie velniaduobëje nuskendusá ver-
ðiukà, kuris iðplaukæs netoliese esanèiame
Ðkilietø eþerëlyje. Kodël ði reljefo forma pa-
vadinta Velnio vardu? Anot ðviesios atmin-
ties lietuviø mitologijos tyrinëtojo Norber-
to Vëliaus, tautosakos velnias daþnai su-
prantamas kaip mitinë milþiniðka gamtà
kurianti bûtybë, kurios vardu mûsø kraðte
pavadinta per 400 gamtos objektø (akme-
nø, raistø, eþerø ir t. t.). Tad pavadinimas
gali turëti labai gilià prasmæ.
Bronislavo KARMAZOS nuotr.

Gamtininkai á ledyninës kilmës þemës

pavirðiø Pietø Lietuvoje atidþiau paþvelgë
beveik prieð ðimtmetá, taèiau á duobiø „ap-
skaità“ nesileido gana ilgai. Daug kartø ji

2 pav. Velnio duobë

1 pav.
Aukðta-
dvario
apylinkiø
schema
matuota ir visi duomenys buvo panaðûs:
taisyklingos apvalios duobës skersmuo vir-
ðuje apie 200 m, o gylis – apie 40 m, ne-
skaitant dar 10 m durpiø klodo dugne. Pra-
ëjusio ðimtmeèio 6–8 deðimtmeèiais ásiga-
lëjo nuomonë, kad Velnio duobë prie Aukð-
tadvario yra pati giliausia ir áspûdingiausia
Lietuvoje. 1964 m. ji paskelbta valstybës
saugomu geologiniu gamtos paminklu.
Nors mûsø garsusis eþerotyrininkas dr.
Aleksas Garunkðtis spaudoje („Mûsø gam-
ta“, Nr.9, 1986) ir bandë suabejoti Velnio
duobës rekordiniu gyliu. Jo duomenimis
netoli Molëtø telkðanèio 20 ha Malkëstai-
èio eþerëlio gylis 57 m, neskaitant dar 10
m aukðèio ðlaito virð vandens ir 10 m sto-
rio eþeriniø nuosëdø dugne. O ðtai Balsio
(Kryþiokø) eþero prie Vilniaus gylis 38 m,
nors statûs krantai virð jo iðkilæ dar 45–50
m, o dugne – vël 10 m nuosëdø sluoks-
nis. Garsiojo Tauragno eþero gylis 60,5 m,
o kranto ðlaitai iðkilæ dar 40–45 metrus.
Dugne – vël 5–10 m storio nuosëdos. Tai-
gi Lietuvoje giliø duburiø, matyt, yra ir dau-
giau, taèiau jie visi nuo mûsø akiø paslëp-
ti po eþerø vandenimis.
Græþiniai ir tikslesni matavimai pasta-
raisiais metais parodë, kad su durpës klo-
du dugne Velnio duobës gylis svyruoja
nuo 37 iki 47 metrø. Virðutinës dalies plo-
tas – 4,5 ha, o skersmuo svyruoja tarp 200–
220 metrø. Virð duobëje esanèios pelkës
ðlaitø polinkis 23–27o, kai kur iki 30–42o.
Didelis ðlaitø polinkis sietinas su palyginti
vëlyvu jø susidarymu, taip pat aleuritingo
smëlio daleliø struktûra, lëmusia didelá jø
sankabumà. Duobës dugne tvyro 0,4 ha
pelkë, kurios skersmuo – 60–63 metrai.
Pelkës didþiausias gylis – 9,5 m (vidutinis
gylis – 7,5 m). Nustatyta, kad pelkës guo-
lio (dubens) ðlaitø polinkis nuo 30o (pieti-
niame šlaite) iki 45o (ðiauriniame ðlaite).
Velnio duobës pietinëje dalyje, 4–5 m nuo
jos virðutinës briaunos, yra beveik 20 m
ploèio pjautuvo formos ir á duobës vidø
palinkusi terasa. Ðalia duobës matyti ke-
lios senos nedidelës raguvos, besileidþian-
èios duobës link ir staiga pasibaigianèios
ties staèiu duobës ðlaitu. Matyt, jos atsi-
verdavo á negilià glaciokarstinæ daubà, ku-
rios dugno likutis yra minëtoji terasa. O
kaipgi atrodo apylinkës?
Paskutiniojo apledëjimo vienos ið pir-
møjø (prieð 18 tûkst. m.) atsitraukimo fa-
zës (vadinamos Þiogeliø, Frankfurto vardu)
metu ðiose apylinkëse buvo suformuotas
stambiai kalvotas, smëlingas ir þvirgþdin-
gas ledyno pakraðèio kalvynas (Kudaba,
1985). Jo pavirðius labai iðraiðkingas ir ávai-
rus. Aukðtis nuo jûros lygio èia svyruoja nuo
149,0 m (Ðkilietø eþ.) iki 257,3 m (Gedano-
niø kalnas). Toká didelá aukðèiø skirtumà lë-
më giliai iðplautas dubaklonis su eþerëliais
dugne bei aukðtos, daþnai plokðèiø virðû-
niø kalvos. Kitapus dubaklonio su Ðkilietø
eþerëliais á apibûdintà kalvynà ið ðiaurës ry-
tinës pusës ásiremia smulkesnës, taèiau sta-
tesnës priemolingos kalvos, kurias sukro-
vë ðiek tiek jaunesnës (prieð 16,5 tûkst. m.)
stadijos (Baltijos, Pomeranijos) besitrau-
kiantis ledynas (Gaigalas, 2001).
Kaip Velnio duobë atsirado?
Kalbant ar raðant apie ðià velniaduobæ
natûraliai iðkyla jos kilmës klausimas. Yra
net kelios duobës atsiradimo hipotezës. Vie-
na jø – evorzinë – spëja ðá duburá susida-

22 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5

ë
3 pav. Velniaduobës morfologija. Izolinijø
aukðtis nuo jûros lygio
rius nuo tirpstanèio ledyno kraðto krentant
vandens kriokliui, kuris ir iðmuðë savo pa-
pëdëje gilià duobæ. Tai galëjo atsitikti ir po
ledynu, tik tam reikëjo, kad á lede esantá plyðá
ar ðuliná stipria srove garmëtø tirpsmo van-
duo. Dugne esantis gargþdas, þvirgþdas ir
smëlis su sûkuriuojanèiu vandeniu galëjo
iðgrauþti duobæ net po ledu esanèiose kie-
tose uolienose. Sufozinës kilmës hipotezë
teigia, kad dabartinis apytikslis duobës tû-
ris galëjo susidaryti poþeminiam vandeniui
iðneðus smulkø smëlá ir dar smulkesná aleu-
rità á ðalia esanèius Ðkilietø eþerëlius poþe-
miniu keliu – per riedulingo gargþdo ir
þvirgþdo sluoksná (prisiminkime padavimà
apie nuskendusá verðiukà!). Anot glacio-
karstinës (termokarstinës) kilmës hipote-
zës, ði duobë susidarë iðtirpus palaidotam
nuo ledynmeèio uþsilikusiam ledo luistui,
kuris atitrûko nuo besitraukianèio ledyno.
Toks po smulkaus smëlio danga palaido-
tas ledo luistas galëjo susidaryti ir uþðalus
vandeniui evorzinëje (krioklio iðgrauþtoje)
dauboje. Nedidelës terasos fragmentas
duobës virðutinëje dalyje rodo, kad duo-
bës virðutinë dalis ádubo anksèiau negu vi-
sa gilioji duobë. Apatinë Velnio duobës da-
lis atsirado vëliau, iðtirpus giliau palaidotam
ledo luistui.
Statûs Velnio duobës ðlaitai, palyginti
maþas skersmuo virðutinëje dalyje, stebi-
nantis apvalumas daro meteoritinio kra-
terio áspûdá. 1998 m. duomenimis pasau-
lyje oficialiai buvo uþregistruotos 156 smû-
ginës struktûros (astroblemos, meteoriti-
niai krateriai), kuriø dauguma yra artimos
Velnio duobës parametrams. Geriausi to-
kios kilmës árodymai bûtø kosminë me-
dþiaga (meteorito nuolauþos, silikatiniai ir
metaliniai rutuliukai, stikliðkos skeveldros),
sprogimo metu susidaræ nauji mineralai
(koesitas, stiðovitas ir kt.) ir specifinës ply-
ðeliø sistemos kvarco grûdeliuose, padi-
dëjæs apylinkiø uolienø uþterðtumas iridþiu,
kitais specifiniais cheminiais elementais,
apylinkëse aptinkami tektitai. Poþymiai taip
pat galëtø bûti pylimo liekanos ir palaido-
tas dirvoþemis aplink duobæ, jos ðlaituose
matomø sluoksniø iðlenkimas á virðø, liu-
dijantys galingà sprogimà ir uolienø ma-
sës iðmetimà aukðtyn. Petrologo doc. Ri-
manto Gailiaus duomenimis, ið prakasos
4 pav. Geologinis pjûvis per Velnio duobæ.
Nuogulø sudëtis: 1 – durpë, 2 – aleuritin-
gas smëlis,3 – smulkus smëlis, 4 – vidutinis
ir rupus smëlis, 5 – rupus smëlis su þvirgþ-
du, 6 – þvirgþdingas smëlis, 7 – þvirgþdas.
Nuogulø kilmë: 8 – biogeninës, 9 – prieledy-
niniø vandens srautø, 10 – ledyno vandens
srautø, 11 – ledyno vandens baseinø, 12 –
problemiðka, 13 – durpiø vieta, kuriai nusta-
tytas absoliutus amþius, 14 – græþinys
netoli duobës kraðto buvo surinkta riedu-
liø (akmenø) skeveldrø. Iðtyrus mikrosko-
pu ðiose nuolauþose esanèius kvarco grû-
delius, buvo aptikti trijø krypèiø smulkûs
plyðeliai (Gailius, 1988). Iðmatavus jø iðsi-
dëstymà kristaliniø grûdeliø optinës aðies
atþvilgiu, nustatyta, jog ðeðios plokðtumë-
lës ið vienuolikos yra pasvirusios nuo 62o
iki 76o (vidutiniškai apie 70o), kitos dvi –
10o ir dar dvi – apie 20o kampu. Specialis-
tø, tyrinëjusiø kvarco deformacines plokð-
tumëles, duomenimis, tos ið jø, kurios yra
pasvirusios maþdaug 20o kampu, susida-
ro mineralui deformuojantis plastiškai, 45o
kampu – iðsidësto dël trapaus irimo ir maþ-
daug 75o kampu – dël smûginës defor-
macijos. Dël tos paèios prieþasties atsiran-
da 10o ir maþesniu kampu pasisukusiø ply-
ðeliø plokðtumëliø. Taèiau mokslininkas
nesiryþta tvirtinti, kad tikrai tos kvarco de-
formacijos atsirado Velnio duobës aplin-
koje. Tokias rieduliø skeveldras galëjo ið
kitø kraðtø atvilkti ir slinkæ ledynai.
Tiesà sakant, èia galima prisiminti Es-
tijoje, Saarema saloje, girdëtà pasakoji-
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5 23
 5 pav. Gelmiø
tyrimas georadaru
6 pav. Taip atrodo
græþinio sraigtu ið
gelmiø iðkeltas
smëlio kernas
mà apie vienà Kaali gru-
pës meteoritiná kraterá, ku-
ris esà atsirado trenkus
perkûnui á piktos valdovës
rûmus. Gal ðio padavimo
perkûnas su þaibu ir yra
krentanèio meteorito at-
spindys padavime. O mû-
sø velniaduobë pagal pa- 7 pav. Suslëgtø durpiø
davimà ðiaip ar taip vis dël- kernas ið græþinio
to nugrimzdo... Velnio duobës dugne
Naujausiø tyrimø duomenys
Kaip rodo Velnio duobës pakraðtyje
iki 38–40 m gylio iðgræþti du græþiniai, ji
yra susidariusi neryðkiai sluoksniuoto
smëlio storymëje, kurios apatinë dalis la-
bai smulki ir tankesnë uþ virðutinæ. Geo-
radaro profiliø gauti atspindþiai rodo, kad
aplink Velnio duobæ visur gelmëse vyrauja
smëlingas gruntas. Nagrinëjant Velnio
duobës kilmæ ið meteoritiniø pozicijø, la-
bai ádomûs yra geoelektriniai (nuogulø
elektrinio laidumo) profiliai, ypaè einan-
tis per duobæ ið rytø á vakarus ir rodantis,
kad vienodos varþos sluoksniai kartoja
duobës kontûrà. Tai gali rodyti, kad pra-
dinë duobë buvo bent 10 m gilesnë.
Ádomûs duobës dugne iðgræþtø græ-
þiniø duomenys. Ðiuo metu dugne dar te-
besiformuoja durpës, kuriø didþiausias
storis nustatytas prie pat ðiaurinio kraðto
24 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5
ir siekia 9,5 metro. Storymæ sudaro ru-
dos þolinës ir samaninës durpës. Kai kur
po durpëm aptiktas rusvø sapropelingø
durpiø tarpsluoksnis. Paprastai po dur-
pëmis slûgso pilkas ávairaus rupumo
smëlis su retu þvirgþdu, kurio storis 2,5
metro. Giliau juos keièia smulkutis mels-
vai pilkas smëlis.
Remiantis prof. Meilutës Kabailienës
gautais Velnio duobës durpiø sporø ir þie-
dadulkiø tyrimø rezultatais (Kabailienë,
2006), galima spræsti apie augalijos raidà
ðiose apylinkëse poledynmety-
je (vëlyvajame ledynmetyje ir ho-
locene). Jos sudarytajai þieda-
dulkiø diagramai bûdingas dide-
lis liepos, guobos, lazdyno ir
alksnio þiedadulkiø kiekis, nedi-
delis – berþo ir þoliniø augalø.
Vieno græþinio pjûvio þiedadul-
kiø analizës duomenys rodo,
kad seniausios pjûvyje iðtirtos
nuosëdos (8,41–8,46 m gylyje
slûgsanèiame smëlyje) susida-
rë vëlyvajame driase (maþdaug
prieð 10 500 m.).Po ðiuo smëlio
ir gargþdo sluoksniu aptikta
daug angliukø, taip pat koroduo-
tø ir aptirpusiø þiedadulkiø. Tai
gali bûti vertinama kaip vietos
gaisrø poþymiai. Be to, ðios duo-
bës þiedadulkiø spektrai rodo
tuo metu duobës aplinkoje kles-
tëjus anomaliai veðlià augalijà,
ypaè ðiltamëgiø medþiø. Sporø,
þiedadulkiø ir diatomëjø tyrimas
kitø græþiniø pjûviuose parodë, kad duo-
bëje durpës pradëjo kauptis alerode, pre-
borealyje ir ankstyvajame borealyje gëla-
me vandens baseine, o tai bûdinga gla-
ciokarstinës kilmës eþerø dubenims. Pro-
fesorë mano, kad Velnio duobë susidarë
alerodo-vëlyvojo driaso laikotarpiu, iðtirpus
palaidotam ledo luistui, nors neatmeta ir
dvejopos duobës kilmës: pirminë – mete-
oritinë ir vëlesnë – glaciokarstinë. Dël ðios
prieþasties, matyt, ir neaptinkama meteo-
rito kritimo poþymiø. Geologijos ir geog-
rafijos instituto radioizotopiniø tyrimø labo-
ratorijoje (vadovas habil. dr. Jonas Maþei-
ka) atliktas Velnio duobës apatiniø durpiø
datavimas 14C anglies metodu parodë, kad
pelkës dugne slûgsanèiø durpiø amþius
svyruoja nuo 7950±350 iki 9430±350 me-
tø. Ðios datos patvirtina aukðèiau apibû-
dintø paleobotaniniø tyrimø rezultatus.
Yra ir kitø Velnio duobës glaciokarsti-
nës kilmës poþymiø. Ðtai ðlaito virðutinës
dalies nedidelëje terasoje ir ðalia duobës
iðkasus ðurfus, paaiðkëjo, kad èia virð
smulkaus sluoksniuoto smëlio slûgso
0,5–0,8 m storio rausvas priesmëlis su ne-
apzulintu þvirgþdu, gargþdu ir rieduliais.
Tai vadinamoji abliacinë (nuoðliauþinë)
morena, kuri paprastai susidaro tirpstan-
èio ledyno pavirðiuje ir nestora danga
dengia þemës pavirðiø aplink Velnio duo-
bæ. Iðtirpus palaidotam ledo luistui, þe-
mës pavirðius kartu su abliacinës more-
nos danga sukrenta þemyn. Deja, ðios ne-
storos abliacinës morenos likuèius Vel-
nio duobës dugne po durpëmis sunku
beatpaþinti. Taèiau jau ið ankstesnio Vel-
nio duobës tyrimo þinomas faktas, kad
duobë yra susidariusi beveik horizonta-
liai sluoksniuotame smulkiame ir karbo-
natingame (reaguoja su HCl 10 proc. tir-
palu) smëlyje, kurio sluoksniuotumas ties
ðlaitu yra truputá palinkæs þemyn (á duo-
bës vidø). Pats ðlaito pavirðius yra den-
giamas velëna ir nestora deliuvio (smëlio
nuobirø) danga, kurios apatinëje dalyje
matyti kampuoti minëtojo sluoksniuoto
smëlio „gabalai“, greièiausiai liudijantys
apie áðalusio grunto byrëjimà þemyn.
Grunto prie Velnio duobës atominës
emisinës spektrofotometrinës analizës re-
zultatai parodë, kad ðiek tiek padidëju-
sios plataus spektro (Al, B, Ca, Co, Cr,
Cu, Fe, Ga, La, Li, Mg, Mn, Mo, Ni, Pb,
Sc, Sn, V, Y, Yb, Zn) cheminiø elementø
sankaupos yra ðiaurës rytinëje pusëje nuo
duobës esanèioje reljefo pakilumoje. Ge-
ochemiko dr. Rièardo Taraðkevièiaus nuo-
mone ðios sankaupos, taip pat ir pietva-
karinëje duobës ðlaito papëdëje nustaty-
tø elementø koncentracija nëra kuo nors
ypatinga, greièiau bûdinga vietovëje pa-
plitusioms smëlingoms nuoguloms. Fizi-
ko dr. Rimanto Petroðiaus atlikti energoin-
formaciniai ðio gamtos paminklo stebëji-
mai atskleidë, kad tai ypaè aktyvus tað-
kas, kur kertasi ávairiø geobiolaukø struk-
tûros. Jis atkreipë dëmesá á tai, kad Vel-
nio duobëje auga daugiau augimo ano-
malijø turinèiø medþiø, kad ji yra gana
stiprus specifinis dirgiklis þmogaus orga-
nizmui. Gali bûti, kad ði informacija taip
pat liudija iki ðiol neþinomus Velnio duo-
bës susidarymo veiksnius. Taigi panaðu,
kad Velnio duobë – áspûdingas ir vertin-
gas mokslui gamtos paminklas – ir toliau
lieka iki galo neáspëta gamtos máslë. Tai
iš tiesø geras bandymø poligonas neaið-
kios kilmës panaðiø geologiniø ir geomor-
fologiniø objektø tyrimams, hipoteziø ir
metodikø tikrinimui. O uþ straipsnyje pa-
teiktø dalies tyrimø rezultatus autoriai dë-
koja Lietuvos valstybiniam mokslo ir stu-
dijø fondui, parëmusiam ðios unikalios
duobës tyrimus, kurie dar tik ásibëgëja.

Agnë VAIÈELIÛNAITË,
Ramunë GRIKÐIENË,
prof. Osvaldas RUKÐËNAS
Vilniaus universiteto Biochemijos ir
biofizikos katedra
Lytinis gyvenimas – intymi þmogaus gyvenimo sritis, apie kurià retai vieðai ir
iðsamiai informuojama, nors ji ir reikalauja ypatingo dëmesio. Daþnai girdime,
kad ávairios komisijos, vaikø teisiø sergëtojai bei kitos institucijos stengiasi
apsaugoti vaikus nuo smurto ir sekso scenø, pateikiamø per masines informavi-
mo priemones. Kiekvienas þmogus yra individualybë ir daþniausiai pats nuspren-
dþia, kada jam laikas pradëti lytiná gyvenimà. Aplinkiniai (tëvai, draugai, gydyto-
jai, mokytojai ir kt.) gali tik patarti. Taèiau labai ádomu, ið kur jaunimas gauna
pirmàjà informacijà apie lytinius santykius, kontracepcijà, ar kas nors jiems

Lietuvos
pataria ir ar jie patys rûpinasi savo lytine sveikata.

jaunimo lytinis
Atlikus tyrimà paaiðkëjo, jog, kaip ir
reikëjo tikëtis, masinës informavimo prie-
monës iðties daro didelæ átakà jaunimui.
Tokiu bûdu apie lytinius santykius suþi-

sàmoningumas
2005 m. rudená Vilniaus universiteto kà gi ðiuolaikinis jaunimas nurodo kaip
nojo 33 proc. merginø ir 37 proc. vaiki-
nø (2 pav.), apie kontracepcijà – 40 proc.
merginø ir 44 proc. vaikinø (3 pav.). Ne-
nuostabu ir tai, kad antras „pagal popu-
Biochemijos ir biofizikos katedros moks- pirmàjá informavimo apie lytiná gyvenimà liarumà“ ðios informacijos ðaltinis yra
lininkø iniciatyva buvo atliekama 18–25 bei kontracepcijà ðaltiná. draugai (30 proc. merginø ir 32 proc. vai-
metø amþiaus þmoniø apklausa lytinës
sveikatos ir kontracepcijos vartojimo klau- 1 pav.
simais. Apklausta 819 merginø ir 438 vai-
kinai. Didþiàjà dalá apklaustøjø (90 proc.)
sudarë Lietuvos aukðtøjø ir aukðtesniøjø
mokyklø studentai ið Vilniaus, Kauno,
Klaipëdos ir Ðiauliø.
Á klausimà „Jûsø ðeiminë padëtis“ 80
proc. apklaustøjø atsakë, kad „gyvena
vienas / viena (be partnerio)“.

Kada merginos ir vaikinai pradeda

lytiná gyvenimà?
Apklausos duomenys parodë, kad vi-
dutinis Lietuvos vaikinø pirmøjø lytiniø
santykiø amþius yra 17, o merginø 18 me- 2 pav.
tø (1 pav.), tai yra merginos teigë lytiná
gyvenimà pradedanèios bûdamos beveik
metais vyresnës nei vaikinai. Ðis skirtu-
mas iðryðkëjo ir 1999 m. Kembridþo uni-
versiteto mokslininkø Didþiojoje Britani-
joje atliktos apklausos metu, kur vaikinø
pirmøjø lytiniø santykiø amþius 18, o mer-
ginø 19 metø (Miller et al., 1999).
Ádomus tyrimo rezultatas, galbût ðiek
tiek prisidësiantis keièiant skeptiðkà po-
þiûrá á jaunimà, yra tai, kad 61 proc. ap-
klaustø merginø bei 29 proc. vaikinø tyri-
mo metu nurodë apskritai neturintys lyti-
niø santykiø. Antra vertus, maþiausias ke-
leto respondentø nurodytas pirmøjø lyti-
3 pav.
niø santykiø amþius – 13 metø – verèia
susimàstyti, kada jaunimas turi gauti pa-
tikimos bei kvalifikuotos informacijos ap-
saugos nuo nëðtumo bei lytiðkai plintan-
èiø ligø (LPL) klausimais.

Kas pirmieji „ðvietëjai“ lytiniø

santykiø ir kontracepcijos srityje?
Nors nuogas kûnas ir intymaus gyve-
nimo scenos tapo áprastu dalyku televizi-
jos ekrane, o prezervatyvai nieko nebe-
stebina prekybos centrø lentynose ðalia
kramtomosios gumos, vis dëlto ádomu,

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5 25

kinø kalbant apie lytinius santykius ir 20 damos ir nenaudodamos apsaugos nuo duomenys kiek skiriasi: net 50 proc. mer-
proc. merginø ir 24 proc. vaikinø – apie nëðtumo priemoniø, nepastos, vaikinø gaièiø nemano, kad gali pastoti. Taèiau
kontracepcijà). nuomonë ðiuo klausimu labai panaði – per pirmus ðeðis mënesius nuo lytiniø
Prognozuotini, bet ne itin dþiuginan- rizikos pastoti nesisaugant nemato 20 santykiø pradþios pastoja maþdaug 40
tys rezultatai apie labiau patikimø bei proc. vaikinø. 38 proc. vaikinø yra ásitiki- proc. paaugliø, nenaudojanèiø jokios
kvalifikuotø informacijos lytiniais klausi- næ, kad nevartojant apsaugos priemoniø kontracepcijos, per dvejus metus – apie
mais ðaltiniø – ðeimos, mokytojo bei gy- nëra rizikos uþsikrësti lytiðkai plintanèio- 60 proc. (Andrijauskaitë, 2005).
dytojo – vaidmená. mis ligomis, bet taip mano tik 11 proc. mer-
Ðeima, kaip þiniø apie lytinius santy- ginø. Skirtingi vertinimai uþsikrësti taip pat Kas patarë saugotis
kius ir kontracepcijà ðaltinis, svarbesnis logiðkai paaiðkinami – vyrams LPL daþ- nepageidaujamo nëðtumo?
merginoms nei vaikinams, o mokytojas niausiai siejasi tik su trumpalaikiais nepa- Daugeliu atvejø merginos paèios nu-
– vaikinams nei merginoms. togumais bei apribojimais, tuo tarpu mo- sprendþia vartoti kontracepcijà motyvuo-
Informacijos ðaltiniai ávairaus dydþio terims tokie susirgimai gali baigtis sunku- damos tuo, kad supranta kontracepcijos
gyvenvietëse gali turëti nevienodà átakà. mais pastoti ar net visiðku nevaisingumu. svarbà ir nenori pastoti (5 pav.). Kiek re-
Ið didesniø miestø (sostinës ir didmies- Panaðiø tyrimø, darytø su paaugliais, èiau pataria tëvai, partneris ar ginekolo-
èiø) kilusioms merginoms didesnës áta-
kos turi draugai, o ið miestø ir kaimø kilu-
sioms – informacinës priemonës. Vaiki- 4 pav.
nams, nepriklausomai nuo kilmës vietos,
didþiausios átakos turi informacinës prie-
monës. Maþëjant gyvenvietei, ið kurios ki-
læ respondentai (vaikinai ir merginos), di-
dëja mokytojo átaka. Tiek merginos, tiek
vaikinai þiniø apie kontracepcijà daugiau-
sia gauna ið informaciniø priemoniø.
Maþëjant gyvenvietei merginoms in-
formacijos apie apsaugos nuo nëðtumo
priemones ið draugø reikðmë maþëja, o
vaikinams atvirkðèiai – didëja. Mokytojo
reikðmë didëja abejose lytyse maþëjant
miesteliui (kaip ir þiniø apie lytinius san-
tykius atveju).
Lyginant mûsø apklausos duomenis
su panaðia Lietuvos paaugliø apklausa
iðryðkëja skirtumai: ðio amþiaus respon- 5 pav.
dentai kaip daþniausius informacijos apie
lytinæ sveikatà (lytinius santykius bei ly-
tiðkai plintanèias ligas) ðaltinius nurodë
bendraamþius (artimus draugus – 64
proc., draugus 60 proc.), ypaè jei tëvø ir
vaikø santykiai blogi ar tëvai neþino, ko-
kià ir kada informacijà pateikti. Informa-
cijos apie efektyvià kontracepcijà ðalti-
niais daþniausiai ávardyti ginekologai,
slaugytojos, akuðerës bei bendrosios
praktikos gydytojai (Andrijauskaitë, 2005).

Kodël nevartoja kontracepcijos?

Lietuvos statistikos departamento
6 pav.
duomenimis veiksnys, kuris Lietuvoje le-
mia itin didelá abortø skaièiø, yra pirme-
nybës tradicinëms apsisaugojimo nuo
nëðtumo priemonëms (nutrauktas lytinis
aktas, periodinë abstinencija) teikimas ir
negausus ðiuolaikiniø kontraceptiniø prie-
moniø vartojimas (Lietuvos filosofijos ir
sociologijos instituto demografiniø tyrimø
centras, 2002). Todël vienas ið mûsø tyri-
mo klausimø buvo – kodël efektyvi kon-
tracepcija nëra populiari Lietuvoje?
Ið gyvenanèiø lytiná gyvenimà ir ne-
vartojanèiø jokiø kontracepcijos priemo-
niø 15 proc. merginø ir 11 proc. vaikinø
nori susilaukti vaikø (4 pav.). Net 19 proc.
merginø yra ásitikinusios, kad, santykiau-

26 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5

gas. Vaikinams patarëjai kontracepcijos
vartojimo klausimu iðsidëstæ kita priori-
tetø tvarka. Daþniausiai vaikinai nepagei-
daujamo nëðtumo ir lytiðkai plintanèiø li-
gø pradeda saugotis skatinami informa-
ciniø priemoniø, kartais jiems pataria të-
vai, draugai, kai kurie nusprendþia pa-
tys arba pasitaræ su partnere.
Kontracepcijos metodai, naudojami
Lietuvoje
Atlikto tyrimo duomenimis 59 proc.
atsakinëjusiø merginø ir 73 proc. vaiki-
nø naudoja kontracepcijà. Ekonominiø
ir socialiniø reikalø departamento (JAV)
duomenimis 1994–1995 m. kontracep-
cijos vartojimas Lietuvoje buvo 47 proc.
(Department of Economic and Social Af-
fairs, 2003), tuo tarpu kitose Pabaltijo
šalyse buvo didesnis: Latvijoje – 48 proc.
(1995 m.), Estijoje – 70 proc. (1994 m.).
Lietuvos statistikos departamento duo-
menimis 1999 m. kontracepcijà vartojo
47 proc. moterø ir 49 proc. vyrø (Lietu-
vos statistikos departamentas, 2002).
Mûsø apklausa parodë, kad 46 proc.
merginø ir 63 proc. vaikinø pirmenybæ
teikia prezervatyvams (6 pav.). 1999 m.
duomenimis 18–49 metø amþiaus gru-
pëje prezervatyvus vartojo 13 proc. mo-
terø ir 14 proc. vyrø (Lietuvos statistikos
departamentas, 2002).
Antroje vietoje pagal populiarumà
yra hormoninës tabletës. Pastarøjø var-
tojimas ypaè iðaugæs pastaraisiais me-
tais. Ðiame tyrime geriamàjà hormoni-
næ kontracepcijà, kaip metodà nëðtumui
iðvengti, nurodë 32 proc. merginø ir 18
proc. vaikinø (vaikinai ðá metodà þymë-
jo tais atvejais, kai hormonines piliules
vartojo jø partnerë). Lietuvos statistikos
departamento duomenimis 1999 m. hor-
monines tabletes, kaip kontracepcijos
metodà, nurodë 5,1 proc. moterø ir 2,8
proc. vyrø (18–29 metø amþiaus grupë-
je). Taèiau, vadovaujantis Lietuvos infor-
macijos centro duomenimis, 1989 m.
hormonines tabletes vartojo tik 0,7 proc.
moterø, 1991 m. vartojimas iðaugo iki 1,2
proc., o 1992 m. smarkiai krito iki 0,1
proc., vëliau vël ëmë kilti ir iki 1998 m.
pasiekë 3 proc. visos vartojamos kon-
tracepcijos (Lietuvos statistikos depar-
tamentas, 2002).
Nors pasaulyje hormoninë kontra-
cepcija susilaukia prieðtaringø vertinimø,
2002–2005 m. duomenimis daugiau nei
150 mln. moterø visame pasaulyje rin-
kosi ðá metodà. Hormoninæ kontracep-
cijà naudoja net 82 proc. amerikieèiø,
apie 75 proc. europieèiø ir apie 25 proc.
Rusijos moterø.
Kodël?
Doc. dr.
Jonas RUBIKAS
Ei þmogau, sustok akimirkai! Su-
stok, kad ir kur tu bûtum. Ar artum
laukà, ar eitum miestelio gatve, ar bû-
tum prie Vilniaus dangoraiþiø, Rum-
ðiðkiø sodybø muziejuje, Labanoro gi-
rioje, o gal kurtum kompiuterio pro-
gramà arba blaškytumeis gëlëtuose
laukuose ar miesto baruose gaudy-
damas mûzà, gal vaþiuotum traukiniu
ar lëktum virð Þemës kokiame nors
palydove. Apsidairyk ir pamatysi nuo-
stabaus pasaulio maþà dalelytæ. Tu þi-
nai, kad kaþkur yra kita pasaulio da-
lis, mintys gali tave perkelti á kitus þe-
mynus, vandenynus, kalnus. Many-
èiau, kad daugelis mintyse klaus ko-
dël?. Tie „kodël?” bus ávairiausi, kai
kurie skirti èia pat matomai aplinkai,
kiti skries ten, kur mintys nukëlë, o gal-
bût klaus savæs: „Kodël að esu?” Ar
sulauksi atsakymø? Vieni bus papras-
ti, aiðkûs, kiti – migloti, dviprasmiai,
bet daug klausimø liks be atsakymo.
Á dalá jø tik tu negali atsakyti, o á dau- kad klausimas ir atsakymas yra anali-
gelá – niekas kol kas negali. zuojami, o gyvûno elgesá lemia iðpro-
Paprasèiau klausti kas, kur, kada? tavimas ir patirtis. Evoliucija iðmokë gy-
Ir atsakymai bûtø aiðkesni – tas, ten, vûnus ir matematikos (darant korius),
tada. Atsakymas todël netenkina klau- inþinerijos ( kraunant lizdà), socialiniø
simo kodël?, nes ið tiesø neatsako mokslø (gyvenant bendruomeniná gy-
nieko. venimà) ir teisës (hierarchija bandose).
Jau vien tik pats klausimas kodël? Atsakymai á klausimus – elgesys – bu-
turi didelá minties krûvá, numato ryðá vo evoliucijos ir atrankos glûdinti iki ins-
su prieð tai buvusiu klausimu ir kyla tinktyvios reakcijos á pagavas ir savo
ið atsakymo á já. Atsakyme slypi vyks- vidaus hormoninæ ir nervø reguliacijà.
mas, siejantis prieþastingumo ryðiais Sakoma, gyvûnas turi tiek proto, kiek
du ar daugiau objektø ar vyksmø. Ðis jam jo reikia iðgyventi savo niðoje.
klausimas yra svarbesnis uþ atsaky- Pirmøjø tëvø – Mitochondrinës Ie-
mà, kuris yra vertas tik tiek, kiek iðke- vos ir Y Adomo gyvenimo niða plëtë-
lia naujø klausimø. si, jie tapo laisvesni ir galëjo aktyviau
Persikelkime á tolimà praeitá, prieð naudotis aplinka ir net jà keisti. Jø ne-
kokius ðimtà penkiasdeðimt – du ðim- tenkino paprastas smalsumas. Jiems
tus tûkstanèiø metø, kai Afrikoje vaikð- reikëjo ne tik matyti, bet ir suprasti ap-
tinëjo mûsø pirmieji tëvai Mitochondri- linkoje vykstanèius reiðkinius, stebëti
në Ieva ir Y Adomas*. Dar ankstesni, tarp jø esantá ryðá. Klausimai kas, kur,
gyvenæ prieð porà milijonø metø, – Tie- kada ir atsakymai á juos kaupësi. Pa-
sieji þmonës, Ponios Lucy gentainiai – gavø signalai tarsi buvo sisteminami
klausë kas (staugia uþ medþiø)?, kur smegenyse ir kiekybë – stebëjimas
(yra prinokusiø vaisiø)?, kada (nustos virto prieþasties paieðka. Jie pirmieji
lyti)? Tokius klausimus galbût klausia paklausë kodël? ir tuo klausimu pra-
ir gyvûnai, ieðkodami maisto, saugo- sidëjo mokslas.
damiesi uþpuolimo arba pasiruoðæ po- Atsakymai këlë naujus klausimus
ruotis. Juos tenkina atsakymas, suþi- ir ðtai tie klausimai kodël? atvedë mus
nomas pagavomis – matymu, klausa, á ðias dienas, á ðiandienos gyvenimà ir
uosle, kitokiu jutimu. Kartais atrodo, mokslà. Mûsø stabtelëjæs þmogus taip
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5 27

pat, kaip ir pirmieji tëvai, klausia kodël?
Kuo tie klausimai skiriasi?
Gráþkime prie ankstesnio teiginio, kad
klausimas yra svarbesnis uþ atsakymà
ir kad atsakymas vertas tiek, kiek iðkelia
klausimø. Tad á mokslà, á jo raidà galima
þiûrëti, kaip á ávairiø mokslø vëduokle ið-
sidësèiusias virtines klausimø kodël? ,
tarsi karoliukø, sujungtø atsakymais. Vë-
duoklës pradþia – pirmasis kodël?. Ti-
riant mokslo raidà bûtø svarbu palyginti
paèiø klausimø turiná ir klausimo – atsa-
kymo trukmæ. Suprantama, kad klausi-
mai skirsis, nes klausimas yra prieð tai
buvusio atsakymo iðdava. Taèiau klau-
simo vertæ galime lyginti tik radæ tos ver-
tës matà, o kokiais vienetais jà iðreikðti?
Tai turëtø bûti sandauga, dalijimas, laips-
nis – vargu ar tam tiktø matematiniai
veiksmai, galbût filosofinës kategorijos
ar logiðkas samprotavimas. Tà vienetà
turëtø sudaryti klausimo santykis su prieð
tai buvusiu atsakymu, klausimo lygmuo
þiniø visumoje, bûsimo atsakymo tikimy-
bë, proto pastangos paklausti kodël?. Jei
pajëgtumëm toká vienetà rasti, tada ga-
lëtumëm lyginti dabartinio genetiko, ast-
ronomo ar fiziko klausimus su pirmøjø
tëvø ar jø palikuoniø klausimais kodël?.
Tik ar to vieneto reikðmës nepasirodytø
artimos, jei ne vienodos? Galbût klau-
siame nemaþa tø paèiø klausimø, tik pats
klausimas ir jo atsakymas yra kitame, jau
mûsø þiniø lygmenyje. Kiek proto pa-
stangø reikëjo ir reikia paklausti kodël?
Panagrinëkime apibendrinto klausi-
mo–atsakymo vyksmà. Pirmiausia, kà
rodo klausimas? Jis atspindi jau esamà
þiniø lygmená. Net ir pirmøjø tëvø kodël?
rëmësi stebëjimu bei kas?, kur?, kada?
atsakymais. Kodël? – nauja kokybë, ste-
bëjimø apibendrinimas. Atsakymas rei-
kalauja màstymo, naujos metodologijos,
logikos. Tad toks santykinis klausimo–at-
sakymo vienetas turëtø bûti proto pastan-
gø ir esamø þiniø sandauga, padalinta ið
laiko, reikalingo atsakymui gauti.
Palyginimui padëtø ir klausimo–
atsakymo trukmës ty-
rimas mokslo raidoje.
Greièiausiai atsaky- e mokslo raidà ir taip pat genetikos
mo laikas trumpëjo ir
dabar yra daug (?) d
trumpesnis. Tik ar c 1 ir a – 1865 m. Mendelio darbai;
mes galime lyginti
klausimo svarbà, jo b chromosomø tyrimai;
santyká su buvusiu at-
sakymu mokslo rai- a genetinë medþiaga;
dos pradþioje? Ma-
nyèiau, kad klausi-
mai pasidarë smul- 1 2
28 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5
kesni, neapimantys pamatiniø gamtos
reiðkiniø, nes á daug jø yra jau atsakyta.
Ðiuo poþiûriu pasaulio mokslo raidà ga-
lime vaizduoti kylanèia tiese laiko ska-
lëje. Tokia nuosekliai kylanti mokslo rai-
dos tiesë rodo, kad kiekvienas naujas
kilimo tarpsnis remiasi prieð tai buvusiu,
tarsi já pratæsia. Tai matyti 1 paveiksle. Ði
tiesës atkarpa apima tik mums þinomos
mokslo raidos tarpsná.
Mokslo raidos kriterijus yra þiniø kau-
pimas. Klausimai remiasi esamø þiniø
lygmeniu, taèiau pralenkia to lygmens
galimybes ir tarsi nurodo ateities veiklos
kryptis, verèia tyrëjus ieðkoti naujø ke-
liø, naujos darbo metodologijos, leisian-
èios atsakyti á ðio lygmens klausimus. Ati-
dþiau iðtyrus ðià tiesæ matyti, kad ji su-
daryta ið ávairaus ilgio laipteliø, tai rodo,
kad þiniø kaupimas vyko tarsi ðuoliais
(2 pav.). Šuolio pradþioje, remdamasis
esamomis þiniomis, kyla klausimas ko-
dël, pavaizduotas tariamàja vertikalia li-
nija. Atsakymui reikiamos þinios sukau-
piamos per tam tikrà laikà ir duodamas
atsakymas. Pratæsta þiniø tiesë pasiekia
klausimo lygmená ir atsakymas kelia nau-
jà klausimà kodël. Taip, nejausdami klau-
simø vertikaliø, matome gana tolygià þi-
niø kaupimo tiesæ. Postûmá atsakymui
rastis duoda naujos metodologijos atsi-
radimas, nuo jos ir priklauso atsakymo
ir naujo klausimo kilimo trukmë.
Pavyzdþiui, genetikos raidoje galima
santykinai išskirti 5 stambesnius laipte-
lius – kodël, atitinkanèius ðio mokslo me-
todologijø kaità. Genetikos pradþia lai-
komi 1865 metai, kai Gregoras Mende-
lis paskelbë savo tyrimus. Pirmieji me-
todologiniai kaitos šuoliai vyko maþdaug
kas 30 metø ir tik pastarasis vyko beveik
po 25 metø. Kiek teks laukti kito – pa-
matysime, praëjo dar tik 6 metai (1 pav.).
Ðià metodologinæ kaità ir klausimo–
atsakymo pobûdá gana gerai atspindi ge-
no apibrëþimas, atitinkantis þiniø laipte-
lá: pirmasis, pateiktas G.Mendelio (jo lai-
kais dar nebuvo þodþio „genas”, o tik
„paveldimumo vienetas”), buvo – genas
– tai diskreti dalelë, esanti lytinëje làste-
lëje, vëliau – tai maþiausia chromoso-
mos, po to DNR molekulës atkarpa, le-
1 pav. Ši tiesë rodo bendràjà
raidà bei metodologinës kaitos
taškus. 1–5 – laikas; a–e – þinios.
2 ir b – 1912 m. Morgano
3 ir c – 1945 m. Eivery ir kiti DNR –
4 ir d – 1975 m. plazmidës ir DNR
sekos nustatymas; 5 ir e – 2000 m.
3 4 5 kaupimas ir atsakymai
genomika ir proteomai
mianti poþymá, ar (dar vëliau) nukleoti-
dø seka, koduojanti baltymà (tiksliau po-
lipeptidà). Ðiandienos apibrëþimas bû-
tø apibendrinantis – genas – tai struktû-
ra, turinti funkcijos informacijà. Kitose
mokslo ðakose metodologinë kaita gal-
bût ávyksta trumpesniais laiko tarpais ir
gal ne taip ryškiai pastebima.
Klausimo–atsakymo trukmë priklau-
so nuo þiniø prisotinimo. Bendruoju at-
veju galime teigti, kad tai kintantys dy-
dþiai, gal tik dabarties laikotarpiu po klau-
simo einantis atsakymas ir jo keliami
nauji klausimai vyksta gana pastoviame
þiniø kaupimo fone ir kaitos trukmë kin-
ta neþymiai (1 pav.).
Mokslo raidoje, þvelgiant ið praeities
á ateitá, ðie abu dydþiai kinta labai smar-
kiai. Galime pradëti nuo Y Adomo: klau-
simo–atsakymo–klausimo laikotarpiai bu-
vo gana ilgi, gausëjant þiniø, artëjant prie
mûsø dienø jie trumpëjo (3 pav.) ir mûsø
ðimtmeèiø mokslas ásiterpia 1 pav. pavaiz-
duota tiesës atkarpa. Ádomu pasekti krei-
vës eigà ateityje: þiniø gausëja, vyksta
sparti metodologijø kaita, kuri greitina at-
sakymà ir kartu naujus klausimus, laikas
trumpëja ir artëja prie minimalios, jei ne
nulinës, reikðmës. Tai rodytø, kad ateity-
je klausimas–atsakymas vyktø beveik vie-
nalaikiškai. Galbût tokia bûklë rastøsi, jei
maðininis galvojimas numatys galimus
klausimus ir atsakymus. Tokia kreivë ro-
dytø, kad ateityje mokslas gali baigtis ir
tai ávyks, kada atsakymas daugiau nekels
klausimø. Šiandienos protavimas nepri-
ima tokios galimybës.
Ar nuoseklus þiniø kaupimas vyks il-
gai ir yra neiðsemiamas? Ar mûsø sme-
genø „kietojo disko” pajëgumas yra
baigtinis? Galimas treèias mokslo raidos
grafinis vaizdas (4 pav.). Joje taip pat
vaizduojamas þiniø kaupimasis ir klau-
simo–atsakymo trukmë laiko skalëje.
Ðioje kreivëje iðskirtinos trys stadijos. Pir-
moji – lëtai kylanti, jos pradþia gali bûti
pirmasis Mitochondrinës Ievos ir Y Ado-
mo ištartas „kodël?”. Ilgi klausimo–
atsakymo laiko tarpai rodo lëtà þiniø kau-
pimà. Artëjant prie mûsø laikø kreivë ky-
la staigiau ir ta atkarpa tampa panaði á 1
pav. esamà tiesæ. Galima manyti, kad ku-
b
Þinios
a
Laikas
2 pav. Bendroji mokslo raidos
tiesë. a – klausimai; b – þiniø
rá laikà þiniø kaupimasis ir klausimo–
atsakymo trukmë vyksta pastoviu grei-
èiu. Dabar mes esame bûtent ðioje at-
karpos dalyje. Toliau mes tik galime spëti
ateitá. Atrodytø, jog þiniø kaupimasis tu-
rëtø lëtëti (mûsø laikø mokslininkai bai-
gia nugriebti mokslo grietinëlæ), klausi-
mø, kuriuos bûtø galima atsakyti santy-
3 pav. Klausimo –
atsakymo trukmë
Þinios
Praeitis Dabartis Ateitis
kinai greitai, kaip tiesioje atkarpoje, ma-
þëja, kreivë ið lëto pereina á plato. Paga-
liau – kiltø klausimas, kuris liktø be atsa-
kymo. Tai ir bûtø mokslo pabaiga ?
Kada tai bus, jei ið viso bus? Jau ir
dabar mes pateikiame klausimø, á kuriuos
kol kas nëra atsakymo. Þmogui reikia at-
sakymo, reikia aiðkumo, tad tokiais atve-
jais atsakymas permetamas á anapusy-
bæ, á transcendencijà. Tuo, ko negalima
þinoti, siûloma tikëti, nors tam prieštarau-
ja esamos þinios, sveikas protas ir logi-
ka. Tikëjimui nereikalingi „kodël?”, nes vi-
si teiginiai paremti ne atsakymais á prieð
tai buvusius klausimus, o absoliuèios tie-
sos kriterijumi. Tiki, tad kam klausi? Klau-
simas reiðkia abejojimà, patikrinimà ir
naujø þiniø laukimà. Tokià bûsenà atspin-
di mokslo tiesës uþlinkimas.
Mokslo raidoje matyti buvus daug
tokiø tiesës perëjimø á plato. Tai galëjo
bûti atskiro tyrëjo mokslinëje veikloje ar-
ba kurioje nors mokslo ðakoje. Atskiros
mokslo ðakos po sparèios raidos tarsi
iðsisemia, jø raidos kreivë uþlinksta, ar-
tëdama prie plato, pvz., mechanika, ana-
tomija, gyvosios gamtos sistematika ar
kitos. Pavyzdþiui, genetikoje – viskà þi-
nome apie genomà iki pavienio nukleo-
tido reikðmës organizme, taèiau kol kas
neþinome, kodël vyksta skyrimasis ir ið
vienos làstelës iðauga visas þmogus.
Matyti, kad naudojamos metodologijos
nepajëgia duoti naujø atsakymø, taèiau
ðiø mokslø keliami klausimai skatina ras-
tis naujà metodologijà (ðiø dienø – pro-
teomai ir genomika), taip pat duoti pra-
dþià kitoms mokslo ðakoms arba sulieti
skirtingus mokslus. Taip naujos mokslo
ðakos biochemija, molekulinë biologija,
biofizika, molekulinë genetika ar kitos sa-
vo atsakymais ruoðia dirvà naujiems, dar
neþinomiems ar neatsakytiems klausi-
4 pav.
Klausimo –
atsakymo
Þinios
trukmë
Praeitis Dabartis Ateitis
mams. Tai leidþia galvoti apie mokslo ne-
iðsemiamumà.
Taèiau yra mokslo sritis, kurioje gana
seniai þinios kaupiasi lëtai, atsakymø á
klausimus reikia laukti ilgai arba jø kol kas
nëra. Tai þmogaus màstymas, abstraktus
màstymas, protavimas. Ðioje srityje yra
daug þinoma – kas yra neuronai, kaip jie
veikia, kas nutinka nutrûkus jø veiklai. Tik
neþinome, kodël þmogus màsto.
Gal mokslas ðioje srityje pasiekë ri-
bà, gal tirdami màstymà mes norime sa-
vo protu paþinti save patá, savo màstymu
suvokti savo màstymà? Ar tai nëra pana-
ðu á baronà Miunhauzenà, kuris, kelda-
mas save uþ plaukø, išsitraukë ið pelkës
ir dar kartu su arkliu, nes jodamas áklim-
po. Jam pavyko. O mums? Gal protaujan-
tys kompiuteriai padës atsakyti kodël?.
Ar ði màstymo mokslo kreivë perëjusi á
plato joje bus tik laikinai, tik kol kas, o gal
pasiliks iki begalybës? Tai rodytø, kad iš
tiesø jau pasiekta proto riba ir šis kodël
bûtø paskutinis? Galima bûtø (kai kas taip
ir daro) perkelti ðá atsakymà á anapusy-
bæ, taèiau tai sukeltø religiná fanatizmà ir
mokslas gráþtø atgal iki pirmojo kodël?.
Gyvename mokslo augimo tiesiojoje,
èia svarbiausi besikartojantys vyksmai: þi-
nios–klausimai–atsakymai–þinios. Þinios
yra mûsø valioje, jø galima rasti kitø pa-
tirtyje, savo paties ieðkojimuose. Kasdie-
niame gyvenime klausimai priklauso nuo
turimø þiniø ir nuo pasaulëþiûros.
Ðtai á nemaþa klausimø galëtø padëti
atsakyti þurnalas „Mokslas ir gyvenimas”,
þymintis savo penkiasdešimties metø ju-
biliejø. Daug klausimø, daug kodël? yra
daugiau ar maþiau iðsamiai atsakyti.Tai be-
ne lietuviðkasis internetas, gyvuojantis 50
metø. Þinios visiems ir þinios kiekvienam.
Nueitas garbingas þiniø skleidimo kelias.
Ei þmogau, sustok akimirkai, apsidai-
ryk. Ar tau nekyla klausimø, kodël vis-
kas kas yra taip yra? Ar tu þinai, ar randi
atsakymus á visus kodël?. Tu màstai, ir
kiekvienas kodël laukia atsakymo, nes
tu nori þinoti.
________________________________________
* Þr. J.Rubikas „Þmonija – tarsi Balti-
jos kelias” MG 2006, 7–8, 22.
Nekrologai
pasakoja apie
Jurgio
Matulaièio
asmenybæ
Atkelta ið 17 p.
S.Yla, anuomet antro kurso klierikas,
po daugelio metø pripaþino, kad jos sky-
rësi „kaþkuo nelengvai aptariamu“.
Þydai, minëdami „labai iðkilmingà
laidotuviø eisenà“, minëjo ir mirtinà ty-
là, supusià iðeinanèius ið kriptos, pa-
staèius ten karstà. Ðalia mirtinos tylos
pilnutëlëje katedroje – netekties suvo-
kimas, nenuperkamas, nesuorgani-
zuojamas visuotinis graudulys. („Vei-
duose matai ne tik liûdesá, bet ir didelá
ðirdies skausmà“.) Vieðpataujanèià
skausmo, graudulio, maldø nuotaikà
stiprino operos choro giedamas
È.Sasnausko „Rekviem“ – ástabiai gra-
þus „Sanctus“ ir liûdnas „Agnus Dei“.
(Prisiminkime F.Ðaliapino vertinimà –
Valstybinis Kauno operos teatras – vie-
nas geriausiø Europoje. Giedoti laido-
tuvëse pasipraðë pats; kaip daugelis,
norëjo nors kuo prisidëti.)
Dienraðèio „Lietuva“ vedamasis
taikliai pastebëjo: „Apaðtalø Sosto vizi-
tatoriui mokëtume tinkamai atiduoti
paskutinæ pagarbà, jei tai bûtø buvæs ir
kitas asmuo, ne a.a. Ark. Jurgis. Bet tai
bûtø buvæ ne tas. Ne dël titulø mes ge-
dime, bet kad netekome didþiausios ir
skaisèiausios moralinës asmenybës“.
Prie dienraðèio vedamojo asmeny-
bës vertinimo pridurkime gydytojo, vi-
suomenës veikëjo K.Jokanto atodûsá:
„Lietuva neteko didþiausio þmogaus,
kurá mûsø tauta kada nors yra turëju-
si“. Po 60 metø (1987 m .), skelbda-
mas Jurgá Matulaitá Palaimintuoju, Jo-
nas Paulius II pavadino já labai garbin-
gu Baþnyèios ir lietuviø tautos sûnumi.
Kà þinome apie „neabejotinai ið-
skirtinæ asmenybæ“, ,,didájá europietá“,
„labai garbingà Baþnyèios ir lietuviø
tautos sûnø“ ðiandien? Teatskleidþia
mûsø þinojimà toks pavyzdëlis.
Kai Varðuvoje (lenkø k.) iðëjo „Lietu-
viø kalbos leksikonas“ be J.Matulaièio,
nors kunigø nuo Maþvydo iki kard.
A.Baèkio netrûko, ðiø eiluèiø autorë pa-
raðë straipsnelá ir pasiûlë vieno kultûri-
nio savaitraðèio redakcijai. Iðklausæs pa-
siûlymà, vyriðkis pamàstæs ramiai atsa-
kë: „Tai, jei ten kokio kunigo nëra, ar rei-
kia dël to raðyti?“. Vadinasi, tarp J.Ma-
tulaièio ir kokio kunigo – jokio skirtumo?
Kà po to gali pasakyti? Nieko, gal tik
ðûktelëti: „O ástabioji ir graudulingoji XXI
amþiaus ponia þiniasklaida...“
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5 29
 lima neþiûrëti, monotoniðkos ir banalios

Nuobodulys
Tæsinys.
Pradþia Nr. 4 –
dvasingumo palydovas
muzikos neklausyti, su neádomiais þmo-
nëmis nesibièiuliauti, literatûros, kuri man
nieko ádomaus ir naujo neatskleidþia, ne-
skaityti. Taèiau iðvengti nuobodulio nëra
taip paprasta, kaip ið pirmo þvilgsnio gali
atrodyti. Keblumai pasirodo tuoj pat, kai

ar prieðas?
suvokiame, jog kas vienam dar nauja ir
ádomu, kitam jau seniai þinoma, ágrisæ ir
kelia mirtinà nuobodulá. Tokià situacijà ge-
Prof. habil. dr. Juozas MUREIKA rai patyræ yra mokytojai, dëstytojai ir va-
Lietuvos estetikø asociacija dybininkai. Taigi galima, o daþnai net bû-
tina, atsisakyti darbo, kuris bûna nuobo-
Kur daug blogio, ten trûksta gërio, kur dus, riboja þmogaus kûrybos laisvæ ir ini-
tvyro pyktis ir nepakantumas, ten yra mei- ciatyvà. Bet tikrovë kartais labai apriboja
lës ir tolerancijos stygius, kur vyrauja egoiz- pasirinkimo galimybes, kurios priklauso
mas ir pragmatizmo nuostatos, ðykðtumas tiek nuo iðoriniø sàlygø, tiek nuo vidinës
ir gobðumas, ten ignoruojamas dvasingu- asmens dvasinës brandos. Tada, norint ið-
mas ir altruizmas, kur klesti melas, mani- vengti neigiamø nuobodulio padariniø ar-
menkystø, kurioms niekas daugiau nerû-
puliacijos þmoniø sàmone, nepagarba ba paversti já pozityvios veiklos paskato-
pi, iðskyrus troðkimà prisikimðti piniginæ,
þmogui ir mindomas jo orumas, ten tik- mis, labai pravartu turëti iðsamesná ðio reið-
o ne ásidëti kà nors á galvà, ir kurioms kaip
riausiai beveik nerasime kilnumo, o tik ið- kinio supratimà. O kas ir kada toká supra-
tik jø gerovë tampa bausme, nes ji pasmer-
veðëjusá cinizmà, korupcijà, ðmeiþtà, pa- timà turëtø mums suteikti?
kia jas kankinamam nuoboduliui, nuo ku-
vydà, iðnaudojimà, kerðtà, neapykantà ir Mûsø laikø þvilgsniu þiûrint A.Schopen-
rio bëgdamos jos tai zuja aplinkui, tai slam-
elementaraus padorumo, teisingumo ir tei- hauerio atlikta nuobodulio aptartis tik ge-
pinëja nieko neveikdamos, tai leidþiasi á
sëtumo stygiø. Kai gëris, dvasingumas pa- ra pradþia. Ji parodo, kad nuobodulys
keliones“ (Schopenhauer, 2001, 144–145).
sitraukia, jo vietà uþima blogis. Svarbiau- ðiandien tapo rimta filosofiniø interpreta-
Beje, ir M.Heideggeris manë, kad nuo-
sias klausimas – kodël taip atsitinka? cijø ir kultûrologiniø bei psichologiniø tyri-
bodulys turëtø atverti prieigà, kaip rasti èia-
A.Schopenhaueris pastebëjo, jog nëjimø sritis, dvasinës kultûros ir ðvietimo
bûties prasmæ. S.Kierkegaardas teigë, jog
þmonija iðrutuliojo didþiulæ savo laimës ir sistemos problema. Nepaprastai daugëja
nuobodulyje slypi visø blogybiø ðaknys.
nelaimiø stiprinimo galimybæ. Þmogus gali paaugliø, kuriems niekas neádomu. Sun-
Daugelá màstytojø jaudino tiek individua-
patirti momentiná susiþavëjimà, net eksta- ku suprasti kodël – ar nuo informacijos per-
laus, tiek socialinio nuobodulio raiðka, ke-
zæ arba ið nevilties atimti sau gyvybæ. (Pri- tekliaus, ar dël nesugebëjimo jà selekty-
lianti ambivalentiðkas pasekmes bei ana-
siminkime liûdnà savo tautieèiø saviþudþiø viai ir kryptingai vertinti, ar dël psichinio
logiðkas ðio fenomeno interpretacijas. Ro-
statistikà – pirma vieta Europoje.) A.Scho- pervargimo ir socialinës bei dvasinës bran-
mantikai nuobodulá kildino ið modernizmo.
penhaueris svarsto: „Geriau á viskà ásiþiû- dos stygiaus, idealø neturëjimo ir nesuge-
Socialinës filosofijos teoretikai ðá egzisten-
rëjus, procesas bûtø toks. Savo reikmes, bëjimo iðsikelti bei formuluoti vertybiðkai
cialà siejo su gamybos procesø mecha-
kurios ið pradþiø ne kà sunkiau patenki- brandþius siekius ir tikslus. Specialiojoje
nizavimu ir ið to kylanèia darbo monotoni-
namos nei gyvûnø, þmogus sàmoningai literatûroje tvirtinama, jog emocinis, iðgy-
ja bei susvetimëjimu. Jau yra tyrinëjimø,
didina norëdamas sustiprinti malonumus: venimø skurdumas trukdo tokius tikslus
kuriuose randame mëginimø apraðyti nuo-
todël atsiranda prabanga, skanëstai, ta- áþvelgti bei iðsikelti. Taigi paprasèiausiai pri-
bodulio tipologijà. Daþniausiai aptarinëja-
bakas, opiumas, svaiginantys gërimai, trûksta motyvacijos. Pagal tyrimus, kuriuos
mas situacinis ir egzistencinis nuobodu-
praðmatnumai ir visa, kas su tuo susijæ. atliko psichologai Vytis Viliûnas ir Ana Krav-
lys. Kai kurie autoriai atkreipia dëmesá á tai,
Dar prisideda, taip pat dël refleksijos, vien èenko, motyvacijà sudarantys elementai
jog ðá reiðkiná suvaldyti ir nuobodulio pro-
tik þmogaus naudai trykðtantis malonumø reiðkiasi kartu ir nuolat veikia vienas kità.
blemà iðspræsti beveik neámanoma, nes
– suprantama, ir kanèios – ðaltinis, teikian- Todël, kai sparèiai jaunëja alkoholio, nar-
ðis egzistencialas esàs þmogaus bûties ir
tis jam be galo daug rûpesèiø, netgi dau- kotikø vartotojø bei nusikaltëliø gretos, vie-
jo veiklos konstitutyvus momentas. Ið tie-
giau nei visi kiti sielvartai. Tai ambicija ir nareikšmiško atsakymo, kodël tai vyksta,
sø turime pagrindo manyti, kad kiek þmo-
garbës bei gëdos jausmas, paprastai sa- negali bûti. Pirma, didelë mûsø gyvenimo
gui esminga ið pajautø steigti prasmes, tiek
kant, jo poþiûris á kitø nuomonæ apie já. Ði- dalis praeina tarp iliuzijø ir fikcijø, kurias
pat yra esminga ir prasmiø stygius, ir per-
tai tampa ávairiø ávairiausiais, daþnai labai mums kasdien perða televizija, internetas
teklius, kurie tiesiog neiðvengiamai veda á
keistais pavidalais besireiðkianèiu, beveik ir reklama. Þmogus pasiilgsta tikros, ne vir-
nuobodulá. Taigi nuobodulys yra ne tik pa-
visus jo fizinius malonumus ir kanèias pra- tualios tikrovës. Tai natûralus jo poreikis.
jautø skurdumà liudijanti emocinë bûse-
nokstanèiu tikslu. Tiesa, þmogus lenkia gy- Poreikis ne simuliuotø, o tikrø ávykiø, pro-
na, bet ir pasirinkimo galimybæ komplikuo-
vûnus tuo, kad turi grynai intelektiniø ma- duktø, iðgyvenimø. Tada vietoj jau ákyrëju-
jantis bei atsakomybës reikalaujantis pras-
lonumø, kurie yra labai niuansuoti – pra- siø fikcijø ir pseudovertybiø kuriamos nau-
miø perteklius.Todël nuobodulys kaip po-
dedant naiviausiais pokðteliais, tuðèiomis jos, tik dar labiau sensacingos, bet ne ma-
zityvumo stokojantis dalykas yra sunkiai
kalbomis ir baigiant dvasiniais þygdarbiais, þiau banalios kitos fikcijos. Naujumas tam-
apibrëþiamas. Egzistencinis nuobodulys
– taèiau kaip atsvaras prie jo kanèiø prisi- pa savotiðku nuobodulio prieðnuodþiu.
dar gali bûti suprantamas kaip iðgyvena-
deda nuobodulys, kuris gyvûnui, bent gy- Tikrø iðgyvenimø, emocijø reikmes uþpil-
mos patirties skurdumas, kurá lemia am-
venanèiam natûraliomis sàlygomis, yra do nenatûralus, iliuzorinis jø tenkinimo bû-
þiaus, interesø, iðsilavinimo, profesijos, fi-
svetimas: nelaisvëje protingiausieji ið jø gali das. Antra, masinë kultûra, o ypaè daugy-
nansiniø galimybiø, þmogaus paskirumo
jausti ðiokiø tokiø jo poþymiø, o þmonëms bë menkaverèio skaitalo bei televizijos lai-
bei kiti ribotumai. Egzistencinis nuobodu-
jis tampa tikra rykðte, ypaè matoma, kai dø, jau nekalbant apie reklamà, pasidarë
lys yra skatinamas situacinio. Tik pastaràjá
pasiþiûri á armijà tø pasigailëjimo vertø siaubingai pavirðutiniðka, monotoniška ir
yra lengviau áveikti. Ágrisusios reklamos ga-

30 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5

nuobodi. Nuobodu-ádomu jungtyje kaþko-
dël vis daþniau iðkyla á pavirðiø nuobodu-
lys, paralyþiuojantis aktyvumà, valià norë-
ti ir aktyviai, atkakliai, ryþtingai ir dorai siekti
visaverèio gyvenimo, dvasiniø vertybiø bei
prasmingos veiklos. Neretai aktyvumas
grësmingai susiaurëja – siekiama ið esmës
biologiniø reikmiø patenkinimo norint ágy-
ti tik medþiaginiø vertybiø, turëti „greitai ir
daug“ nusikalstamais bûdais. Arba suran-
dama greita pseudopalaima nuo narkoti-
kø dozës. Ir politika, ir narkotikø prekyba
kai kam tapo verslumo dvasios apraiðko-
mis. Deja, labai stokojame moksliniø tyri-
mø, kurie bûtø atliekami ávairiose amþiaus,
profesiniø uþsiëmimø ir moksliniø prieigø
lygiuose, nes daþniausiai bent kiek išsa-
mesnë vertybinës orientacijos analizë su
joje dalyvaujanèiais ir jà lemianèiais egzis-
tencialais bûna apeinama. Daþniausiai to-
kios analizës tiesiog neturime.
Mano poþiûriu nuobodulys ir prasmës
stygius yra tas pats reiðkinys, tik skirtin-
gais aspektais apþvelgiamas. Ávardyda-
mi já nuoboduliu pabrëþiame dvasinës bû-
senos sàstingá, iðgyvenimø skurdumà bei
ákyrumà, naujumo stygiø, optimistinës
nuotaikos ir vertybiðkai tikslingos veiklos
nuostatø praradimà. O prasmingo gyve-
nimo stygiø atspindintis nuobodulys ið-
kelia dvasinio abuojumo, emocinës apa-
tijos, indiferencijos, abejingumo aukðto-
sioms dvasinëms vertybëms esatá. Be to,
dar atveria su prasme susijusiø paskatø,
t.y. iðgyventø prasmiø, stygiø tiek indivi-
do, tiek ávairiø bendruomenës sluoksniø
gyvenime, prasmingos motyvacijos sto-
kà. Prasmës stygius darbe, ðeimoje, mo-
kykloje tëra daigeliai tø þelmenø, kurie
laikui bëgant uþgoþia vertybinës orien-
tacijos erdvæ nuoboduliu ir beprasmybe,
sukelia depresijà arba nemotyvuotà ag-
resijà. Taigi griauna ið vidaus ne tik patá
veiklos subjektà, bet ir kitø, ne tik arti-
møjø gyvenimà. Nuobodulys tarsi mig-
la, kuri aptraukia prasmiø pajautos ir ap-
þvalgos langà. 56 procentai responden-
tø pareiðkë, jog jie nenori dalyvauti jo-
kioje veikloje, kuri susijusi bendruome-
niðkais reikalais. Neturëdamas galimy-
biø arba vidinës motyvacijos prasmingai
veikti, þmogus negauna teigiamø emo-
ciniø paskatø. Be jø prasideda fizinës ir
dvasinës sveikatos erozija, keldama be
galo sunkiai paðalinamas tiek fizinës
sveikatos, tiek moralines, teisines, socia-
lines, kultûrines ir dvasines anomalijas.
Taigi A.Schopenhauerio samprotavi-
mai iðkelia daugybæ klausimø, kurie gali
bûti aktualûs ir ðiandien. Aktualizuokime
vienà svarbiausiø – ar ámanoma surasti,
o jei ir surastume verbaliai-logiðkai arti-
kuliuotà atsakymà, kuriam galui þmogus
ateina á toká kanèiø pasaulá, vis tiek dar
liks klausimas – ar gali teorinio atsakymo
pakakti ir dël to þmogus jau galëtø bûti
laimingas já gavæs. Ir nesvarbu, ar já pa-
sieks savo protu ir iðmintimi pats, ar pa-
sinaudos kitø patirtimi. Antra vertus, at-
sakymas á þmogaus gyvenimo prasmës
klausimà gali bûti tik individualus. Jeigu
teorinis atsakymas, fiksuojantis visuotiny-
bes, gali bûti tik atsakymo prielaida indi-
vidui, tai ko reikia, kokios dvasinës ga-
lios be màstymo èia turëtø dar papildo-
mai dalyvauti. Kas negerai mûsø ugdy-
mo bei ðvietimo teorijoje ir praktikoje, kad
Lietuva, atkûrus nepriklausomybæ, atsidû-
rë tokioje gilioje dvasinëje krizëje?
Viena ið tokios krizës prieþasèiø, be
abejonës, yra nusivylimas, kurá taip pat
derëtø laikyti ne tik egzistencialu, bet ir
nuobodulio pasireiškimo atmaina. Nusi-
vylimas partijomis, savo valstybe ir jos val-
dþia, galimybëmis normaliai uþdirbti, kurti
saugø verslà ir iðvengti valdininkø savi-
valës; nusibodusiais, demagogija virtu-
siais politikø paþadais rûpintis Lietuva, ne
vien savo klanais; nepasitenkinimas kai
kuriø veikëjø paðlemëkiðkumu, rieteno-
mis, korupcija, gobðumo, melo, pykèio,
veidmainystës, apgaulës ir pavydo pritvin-
kusia dvasine atmosfera. Gal ið viso to ir
randasi netikëjimas galimybëmis savo
proto ir rankø darbu iðmaitinti ðeimà, gy-
venti visavertá gyvenimà ir matyti jo gerë-
jimo perspektyvà?
Bûtume nekorektiðki, jeigu sakytume,
kad visa Lietuva nusivylusi. Nusivylë, be
abejonës, tik dalis þmoniø. Emigruojan-
tiems iš Lietuvos – sàmoningai ar ne –
nusivylimas tampa greta noro daugiau
uþsidirbti vienu iš apsisprendimo moty-
vø. Apie ðià dalá galima spræsti ne vien ið
empiriniø pastebëjimø, bet ir ið tyrimø, ku-
riais nustatomas optimistø ir pesimistø
santykis. Tà dalá, kurià sudaro pesimistai
ir kuriø kiekis Lietuvoje neseniai sumaþë-
jo ir sudaro jau maþiau nei 50 procentø,
tikrai galime manyti esant nusivylusiais.
Be to, nustatyta, jog 42 procentai Lietu-
vos gyventojø gyvena vos patenkindami
paèius elementariausius biologinius ir bui-
tinius poreikius. O gal neviltis atsiranda
dël nusivylimo, kuris, pasak M.Merleau-
Ponty, esàs gailestis dël to, kad nesi vis-
kas? Kad niekada negalësi visko þinoti,
nors esi þingeidus; kad negalësi visko pa-
matyti, kas ávardijama ne tik pasaulio ste-
buklais, kad negalësi perprasti visos pa-
saulio iðminties, kad niekada ir niekas ne-
pajëgs visko galëti ir net kas ámanoma
keisti – pakeisti á tobuliausià variantà. Ar
individualus troðkimas, ar paremtas visos
tautos pastangomis, bet vis tiek, matyt,
nepasieks tikslo – áveikti individo ribotu-
mà, mirtingumà ir iðliks tik nerealizuoja-
ma viltis, kaip metafizikos ilgesio apraiška,
juoba nerealizuojama praktiškai, nors ir
pasitelkiant tà valià gyventi, kuri pagal
A.Schopenhauerá yra pasaulio pradmuo.
Ar tik neávyko didþiulë klaida (ne vien
tik Lietuvos) ugdymo(si) sistemoje – të-
vai, mokykla (ðvietimo programos), kul-
tûra, bendruomenë, valdþia, kai vis augo
ir augo racionalaus màstymo, teoriniø þi-
niø, reikalingø pragmatinei veiklai, kiekis
ðvietimo programose, o humanitarinës þi-
nios ir patirtis nëra deramai vertinamos ir
sulaukë kartais net niekinamo poþiûrio á
viskà, kas susijæ su iðgyvenimais ir emo-
cijomis. Kiek ðimtø kartø ið Lietuvos poli-
tikø girdëjome – èia emocijos... suprask,
visiškas niekalas, á kà nereikëtø kreipti dë-
mesio. O kai siekiama manipuliuoti rin-
këjø sàmone, tai argumentacija iðtisai nu-
kreipiama á rinkëjo emocijas. Klasikinë po-
litikø veidmainystë ar dar kas kita?
Bûtume neteisûs ir nesàþiningi, jei pa-
mirštume (o, deja, iš dalies taip yra atsiti-
kæ) dar M.Heideggerio knygoje Bûtis ir lai-
kas ne be A.Schopenhauerio átakos iðkel-
tà mintá apie egzistencialus. Juk A.Scho-
penhauerio aptariamos sàvokos, tokios
kaip kanèia, skausmas, laimë, nuobodu-
lys, ir yra ne kas kita kaip egzistencialai,
nors jis pats tokio termino nevartojo. Šios
sàvokos terminà ávedë pats M.Heidegge-
ris, bet vëliau jo atsisakë. Jo poþiûris buvo
labai veikiamas Maxo Schelerio. Tai bû-
tent ðiek tiek modifikuota M.Schelerio idë-
ja apie emociná paþinimà, kuris grindþia-
mas simpatija ir antipatija. Bet susimàsty-
kime, ar teisinga, kai mes, pasitelkæ racio-
nalaus màstymo elementus, siekiame
paþinti neracionalius reiðkinius ir mëgina-
me juos paaiðkinti teoriðkai, t.y. paèia to-
buliausia apmàstymo forma. Ko gero, mes
sutiksime, kad tas kelias teisingas, jeigu
suþinoma tiesa. Kito kelio, apeinant teori-
ná màstymà, þmonija nesugebëjo rasti. Ta-
èiau kalbëti apie emociná paþinimà reiðkia
sukurti visiðkà painiavà. Emocijø dalyva-
vimo paþintiniuose procesuose mes ne-
galime nuneigti. Bet jø paskirtis visai kito-
kia – ne paþintinë, o prasmes kurianti, veik-
là skatinanti ir nukreipianti.
M.Heideggeris naudojosi tokiomis sà-
vokomis-egzistencialais, kaip baimë, rû-
pestis, bûtis pasaulyje, èia-bûtis, bûtis mir-
ties link ir kitais. Tai esà pasaulio bûties
modusai, neatskiriamai susijæ su þmo-
gaus sàmonës bûtimi. Tai drauge ir þmo-
gaus egzistencijos modusai. Pastangos
pritempti egzistencialus kaip savotiðkà lo-
giniø kategorijø pakaitalà ir siekis jais pa-
grásti ontologijà buvo sëkmingas tik ið da-
lies. Egzistencialø prigimtis yra prieðta-
ringa, dvilypë. Jø loginë forma rodo pri-
klausymà teorinio màstymo, logikos, pa-
þintinës veiklos sritims, o jø turinys repre-
zentuoja temiðkai apibendrintà pajautø
patirtá, kuri savo prigimtimi ir paskirtimi ne-
turi paþintinio pobûdþio.
Bus daugiau
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5 31
 Po XVIII a. Lietuvos ir Lenkijos valstybës padalijimø staèiati- ka nepakankamai parodo gyventojø tau-
kiðkoje Rusijos imperijos erdvëje atsidûrusi Lietuvos katalikø tinæ sudëtá ir turi bûti koreguojama visais
Baþnyèia ilgus deðimtmeèius turëjo tenkintis kitatikiø Baþny- kitais istoriniais ðaltiniais (p. 67). Demo-
èios statusu su visomis to pasekmëmis. Neatsitiktinai tad grafiniø tyrimø istoriografijos kontekste
XIX a. Vilniaus vyskupijos istorijà vienu ar kitu aspektu pateikta tautinës struktûros kaitos nuosek-
nagrinëjusiø tyrinëtojø dëmesys tradiciðkai taip pat buvo li analizë suteikia ðiam skyriui savotiðko
sutelktas ties Baþnyèios ir Rusijos imperijos santykiais. Iki enciklopedinio þinyno pobûdá.
šiol šios daugiatautës vyskupijos katalikø bendruomenës Katalikybæ iðpaþástanèiø vyskupijos
etninës struktûros modelis kompleksiðkai nebuvo tirtas, o

Vilniaus katalikø
tautinës problematikos klausimus nagrinëjæ mokslininkai
paprastai apsiribodavo lietuviø ir lenkø santykiø analize.

Istoriko Vytauto Merkio akademinë

studija „Tautiniai santykiai Vilniaus vysku-
pijoje 1798–1918“, kurià praëjusiø metø
gruodá iðleido „Versus aureus“
leidykla, inicijuoja naujà
ðio laikotarpio Lietuvos
Baþnyèios istorijos tyri-
mø kryptá, kur pagrindinis
mokslinës analizës objek-
tas yra nuo savo socialinës
prigimties, etninës kultûros
ir tautiðkumo neatsiejama ka-
talikø bendruomenë. Tai 480
p. veikalas, kurá sudaro 7 sky-
riai („Vilniaus vyskupija ir jos gy-
ventojai“, „Vyskupijos dvasinin-
kai“, „Tikybos mokymas mokyk-
lose“, „Bandymai Baþnyèià rusifi-
kuoti“, „Lietuviø katalikø padëtis“,
„Katalikø tautinës asimiliacijos mo-
deliai vyskupijoje“, „Etniðkumo, tau-
tiðkumo ir katalikybës sàsajos“), su-
skirstyti á smulkesnius skirsnius ir po-
skyrius, ávadas, tekste vartojamø trumpi-
niø sàraðas ir asmenvardþiø bei vietovar-
dþiø rodyklës.
Vyskupijos multietniškumas tyrinëto-
jo nekvestionuojamas, taèiau daug vie-
vyskupijos bendruomenës
tyrimas
tautø sugyvenimo problema yra viena ið
pagrindiniø studijos temø. Tyrinëtojas ið-
skiria tris XIX a. vyskupijos katalikø ben-
Habil. dr. Aldona
PRAÐMANTAITË druomenei priklausiusias tautas, ávardy-
damas jas tautiniø santykiø subjektais. Tai
ið istorinës bajoriðkosios lenkø tautos ðiuo
laikotarpiu susiformavusi demokratinë
tos knygoje ski- lenkø tauta bei ið masiø iðkilusi liaudinë
riama bûtent ðio lietuviø tauta ir tuteiðiø etnosas – provin-
fakto pagrindi- cinë liaudinës baltarusiø tautos raidos fa-
mui („Vilniaus zë (p. 10). Autoriaus nuomone, tautinius
vyskupija ir santykius vyskupijoje gerokai komplika-
jos gyvento- vo baltarusiø katalikø laikysena, tad gili-
jai“ p. 17– nantis á XIX a. vyskupijos katalikø tautiniø
126). Auto- santykiø peripetijas vien lietuviø-lenkø tau-
rius aptaria tiniø santykiø analizës paprasèiausiai ne-
vyskupijos pakanka. Neiðkreiptà vaizdà gali pateikti
teritorinius tiktai kompleksinë daugiatautës vyskupi-
pokyèius, natû- jos tautiniø subjektø, nepriklausomai nuo
ralaus gyventojø prieaugio, mig- jø raidos fazës, analizë.
racijos klausimus, analizuoja tautinës kata- Asimiliacija (tiek horizontalioji, tiek ver-
likø sudëties raidà. Atkreipiamas dëmesys tikalioji) vertinama kaip vienas ið svarbes-
á demografiniuose tyrimuose taikytø kriteri- niø gyventojø pasiskirstymo tautybëmis
jø nevienodumà, metodikø skirtumus, ak- arealø ribø kaitos veiksniø. Tyrinëtojas
centuojama, jog bûtent todël XIXa. statisti- prieina išvadà, jog etninë vyskupijos ka-

Scientia et historia – 2007 sampratø, paliudijusiø fundamentalumà

Paèioje kovo pabaigoje Lietuvos
mokslo istorikai ir filosofai rinkosi á tradi-
cinæ metinæ konferencijà „Scientia et his-
toria –2007”, kuri vyko vieno ið rengëjø
– Kultûros, filosofijos ir meno instituto sa-
lëje.
Pirmàjà konferencijos dienà posë-
dþiavo filosofiniø ir sociologiniø tyrinëji-
mø sekcija, kurioje buvo iðklausyta de-
ðimt praneðimø.
Þ.Jackûnas atskleidë tuos problemið-
kus klausimus, kurie glûdi sàvokoje „su-
pratimas“, aptariant patirties rezultatus.
A.Konickis išradingai samprotavo apie tai,
kas slypi autoriø nepublikuotuose ran-
kraðèiuose. A.Adomonis labai rimtai nu-
siteikæs griebë „jautá uþ ragø“: svarstë
mokslo filosofijos ir mokslo istorijos sri-
èiø paribius ir jø miglotus santykius.
V.Þemgulis auditorijà supaþindino su es-
miniais istorinio naratyvo tyrinëjimo rezul-
tatais, kurie buvo paskelbti jo disertacijo-
je. P.Pukelis ir J.Dagys pateikë ávairiø filo-
sofijà dominanèiø srièiø apþvalgas: pir-
masis kalbëjo apie fenomenologijos rei-
kalus, antrasis – apie neuromokslo duo-
menis, pasiûlytus filosofø svarstymams.
Du praneðimai buvo skirti mokslo socio-
logijai. Viename jø A.Rimaitë nagrinëjo te-
orines áþvalgas, susijusias su sparèiu va-
dinamosios „rizikos visuomenës“ forma-
vimusi. Kitame V.Dranseika pasinërë á so-
cialinio aiðkinimo formø gelmes. Sekci-
jos darbà vainikavo skirtingø sàvokos ko-
dël? interpretacijø akistata. J.Rubikas kal-
bëjo apie atsakymus á klausimà kodël, ku-
riuos siûlo ðiuolaikinë biologija bei gene-
tika, o J.A.Krikðtopaitis paþvelgë á Anti-
kos laikus, kuriuose amþinieji, iððûkius ke-
liantys kodël? ir kaip? inicijavo daugelá
jau Naujøjø laikø mokslo raida.
Antrosios dienos istoriniø tyrinëjimø sek-
cijos sesija buvo skirta ðiemet minimam Lie-
tuviø mokslo draugijos (LMD) ðimtmeèiui.
Áþanginá sveikinimo þodá tarë Kultûros, filo-
sofijos ir meno instituto direktorius V.Bag-
donavièius, akcentavæs LMD reikðmæ, ku-
riant nacionalinio mokslo pradmenis.
J.A.Krikðtopaitis atskleidë aktualià
Tautos namø kûrimo idëjà, kurios ágyven-
dinimo ëmësi susikûrusi LMD. Ði idëja,
kuri turëjo vienyti tautà, ugdyti visuome-
nës intelektiná potencialà, nepraradusi ak-
tualumo ir nûdienà – atgimus Lietuvai su-
sikûrë iniciatyvinë grupë, pasiryþusi Vil-
niuje ágyvendinti Tautos namø idëjà.
L.Klimka apþvelgë reikðmingà LMD veik-
los barà – etnotyros programà ir supa-
þindino su jos leidiniais, padëjusiais for-
muoti lietuviø tautinæ tapatybæ. V.Pocius
priminë 1911 m. Rygos lietuviø kalendo-

32 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5


Vilniaus lietuviø savitarpinës paðalpos draugijos choristai pas kun. A.Petrulá Maiðiagaloje
1905 metais. Nuotrauka ið V. Merkio knygos
talikø ávairovë sunkino sielovados darbà,
paèios parapinës bendruomenës konso-
lidacijà. Lietuviø gyvenamas arealas siau-
rëjo (p. 450). Nuoseklus, daugiausia pir-
miniø ðaltiniø duomenimis grástas asimi-
liacijos proceso tyrimas leido tyrinëtojui
áþvalgiai koreguoti stereotipais spëjusius
tapti istoriografijos teiginius. Antai pasi-
telkus unikalø ðaltiná – 1907 m. Asavos ir
Rodûnios parapijieèiø apklausos duome-
nis – konstruojami detalûs ðiø parapijø
asimiliacijos modeliai (p. 392–428). Pa-
teikta dvikalbystës fenomeno analizë lei-
do patikslinti lietuviø kalbos arealo ribas,
deðimtmeèio tikslumu ávardyti, kada lie-
tuviø kalba ðioje parapijoje pradëjo spar-
èiai nykti. Svarbiausiu Asavos parapijie-
èiø lietuviø asimiliacijos veiksniu laikoma
vadinamoji paprastoji kalba, kurios jie pa-
tys, pasirodo, anaiptol netapatino su bal-
tarusiø (gudø) kalba (p. 395–397).
riuje paskelbtà atsiðaukimà, raginantá
remti LMD. R.Juzefovièius gilinosi á LMD
leidybinius ryðius ir iðskyrë leidybos sri-
tis: „Lietuviø tauta“ – periodinis leidinys,
autoriniai leidiniai, vadovëliai, atsiðauki-
mai ir broðiûros. Turtindama savo biblio-
tekà ir vykdydama leidybos sklaidà LMD
buvo uþmezgusi ryðius su daugeliu uþ-
sienio ðaliø bibliotekø. Todël nieko ste-
bëtina, pasak praneðimo autoriaus, kad
minëtus LMD leidinius galima atrasti Lon-
done, Romoje ar kitame Europos did-
miestyje. A.Jakimavièius supaþindino su
LMD nariais, gyvosios gamtos tyrëjais.
Tarp jø paminëtos tokios garsios asme-
nybës – P.Matulionis, T.Ivanauskas, J.Eli-
sonas, K.Grinius, L.Gogelis, J.Bulota ir ki-
ti. H.Ilgeviè pristatë Vilniuje 1907–1940 m.
veikusià lenkiðkàjà Vilniaus mokslo bièiu-
liø draugijà, atskleisdama jos vadovø
J.Kurèevskio, V.Zagorskio, A.Parðevskio
ir kitø veiklà. G.Ilgûnas nuþërë uþmarð-
Knyga gausiai iliustruota. Publikuoja-
mi ne tik vyskupijos vyskupø ir administra-
toriø ar iðkilesniø dvasininkø portretai.
Knygoje gausu nuotraukø, kuriose lietu-
viø, lenkø, baltarusiø valstieèiai taip pat
yra vyskupijos katalikø bendruomenës
kultûrinës veiklos ar religinio gyvenimo ak-
tyvûs veikëjai. Antai prie katedros 1869
m. šurmuliuojanti Kaziuko mugë (p. 433)
ar Vilniaus lietuviø savitarpinës paðalpos
draugijos choristai Maiðiagaloje su kun.
A.Petruliu 1905 m. geguþæ (p. 319)
vaizdþiai iliustruoja vyskupijos katalikø
bendruomenæ esant ne tik daugiatautæ,
bet ir daugiasluoksnæ. Nuotraukos ir pa-
veikslø reprodukcijos, tyrinëtojo kruopð-
èiai atrinktos ið archyvø ir muziejø sau-
gyklose saugomø rinkiniø, surastos to
meto periodiniø leidiniø puslapiuose, pa-
teiktos itin sumaniai, tad ne tik pagyvina
tekstà, bet paèios savaime atlieka sava-
ties dulkes nuo vieno LMD nario – kun.
J.Reitelaièio asmens. Jis pasiþymëjo is-
torijos baruose, apraðæs kraðto vietoviø
praeitá, þinomus þmones.
Atskirà ðios serijos praneðimø grupæ
sudarë istorinës aktualijos. E.Makariûnie-
në priminë fizikà J.A.Martiðiø (1927–
2006), kuris ðiemet bûtø minëjæs aðtuo-
niasdeðimtmetá. Buvo aptarta mokslinin-
ko darbuotë grynosios fizikos ir mokslo
istorijos baruose. Ið pastarøjø iðsiskiria
darbai apie H.Minkovská, reliatyvumo te-
orijà, su kuriais galëjo susipaþinti „Moks-
lo ir gyvenimo“ skaitytojai. Konferencijo-
je dalyvavæ J.A.Martiðiaus artimieji – þmo-
na ir duktë padëkojo kolegoms uþ atmi-
nimo saugojimà.
A.Nakas supaþindino su þymiu inþi-
nieriumi, visuomenininku V.Raþaièiu, ku-
rio ðimtmetá ðiemet paþymime. Dar du
praneðimai buvo skirti XIX a. Lietuvos
mokslo istorijai. Ðiø eiluèiø autorius pri-
rankiðkos, labai informatyvios istoriniø
duomenø bazës vaidmená. Drauge su þe-
mëlapiais knygoje publikuojamø iliustra-
cijø skaièius siekia kone ðimtà. Jø sàra-
ðas bûtø buvæs tikrai pravartus.
Kaip ir kiti ðio tyrinëtojo darbai – uþten-
ka paminëti jau klasika tapusius knygne-
ðystës istorijos tyrimus ar prieð keletà me-
tø iðëjusià Þemaièiø vyskupo Motiejaus Va-
lanèiaus gyvenimo ir veiklos analizei skir-
tà studijà – naujoji knyga iðsiskiria svars-
tomø klausimø konceptualumu bei svaria
argumentacija. Tekste apstu nuorodø á ðal-
tinius – tiek archyvinius, tiek publikuotus,
kuriø neretas pirmàkart ávedamas á moks-
linæ apyvartà. Istorikams profesionalams
tai iðtisas lobynas (kaip ir nuorodos á se-
nosios periodikos straipsnius), taèiau lei-
dykla á ðiuos duomenis bus paþiûrëjusi tik-
tai kaip á nereikalingà pagrindinio teksto
priedà, nes išspausdino neáprastai smul-
kiu ðriftu. Antra vertus, reikia sutikti, jog
moksliniø interesø neturintiems skaityto-
jams iðsamios nuorodos tikrai nëra bûti-
nos. Turint omenyje, kad iðskirtinis auto-
riaus gebëjimas harmoningai suderinti
akademiná stiliø ir vaizdø pasakojimà pa-
trauks plaèià kultûriniø poreikiø turinèiø
skaitytojø auditorijà, leidyklos pasirinktas
nuorodø ðriftas gali bûti vertinamas veikiau
kaip sumani vadybinë gudrybë, o ne ban-
dymas sutaupyti porà lapø popieriaus ir
taip sumaþinti leidybos kaštus.
Naujoji Vytauto Merkio studija svariai
uþpildo istoriografinæ spragà ir yra
reikšmingas ánaðas á XIX a. Lietuvos isto-
rijos tyrimus. Nagrinëjamø problemø svar-
ba visam Vidurio ir Rytø Europos regio-
nui leistø manyti, kad veikalas sulauks ne
tik deramo lietuviø skaitytojø, bet ir kitø
ðaliø tyrinëtojø dëmesio.
minë reikðmingà 200 metø sukaktá nuo
Vilniuje 1807 m. iðleistø Euklido „Pradme-
nø“. Ði antroji po Biblijos pasaulyje vien-
valdiðkai vieðpataujanti knyga tuolaik bu-
vo J.Èecho išversta á lenkø kalbà ir tapo
prieinama plaèiai buvusios Abiejø tautø
respublikos ðviesuomenei.
E.Geèiauskas apibûdino matemati-
kos profesoriø A.Virvyèiø, dirbusá sena-
jame Vilniaus universitete 1817–1831 me-
tais. D.Juodis savo istoriniuose tyrinëji-
muose pateikë ádomiø ðtrichø, liudijanèiø
KGB Lietuvos padalinio „dëmesá“ moks-
lininkams, dirbusiems ávairiose Mokslø
akademijos institucijose. Istoriniø tyrimø
dienà baigë konferencijos sveèio, tautie-
èio ið JAV, profesoriaus R.Ðviedrio paskai-
ta, kurioje pasidalyta naujausiais duome-
nimis apie þymius Lietuvos mokslo vyrus
– I.Domeikà ir K.Semenavièiø.
Doc. dr. Juozas BANIONIS
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5 33
 Beveik
milijonas
knygø
Stasys LIPSKIS
Ne taip seniai „Þuvëdros“ leidykla kuk-
liai paminëjo savo leidybinës veiklos pen-
kiolikmetá. Sukaktis gal ir ne itin áspûdinga,
bet vis dëlto pusantro deðimtmeèio darbø
suvestinë atrodo neblogai. Per ðá laikotarpá
iðleista beveik 140 knygø, kuriø tiraþas sie-
kia apie 800 000 egzemplioriø. Taigi kny-
gos egzemplioriai pamaþu artëja prie mili-
jono… Bendras visø iðleistø knygø pusla-
piø skaièius pasiekë pustreèio milijardo…
Leidyklos produkcijoje rasime ávairiø
literatûros þanrø – ir romanø, ir apsaky-
mø, ir publicistikos, ir vaikiðkø knygeliø,
ir universalaus pobûdþio tekstø. Taèiau
bene ryðkiausiai leidyklos knygø lentynoje
dominuoja… poezijos rinkiniai. Að ir pats
dabar stebiuosi, kaip daugelio leidëjø ne-
labai „popinama“ ir, svarbiausia, skaity-
tojø ne taip jau grobstoma poezija taip
ásitvirtino „Þuvëdros“ lentynëlëje?
Pradþià davë faksimilinis poezijos rin-
kinys „Tiesiu toliams rankas“ (1997 m.). O
buvo taip. Þinomas rašytojas Romas Sa-
dauskas buvo išsaugojæs Pauliaus Širvio
sudarytà poezijos rinkiná. Ilgai keliavæs per
rankas, gerokai apdriskæs mokyklinis sà-
siuvinis su Pauliaus eilëraðèiais ir sudary-
ta rinkinio tvarka negalëjo nedominti. Ið-
leista knyga turëjo didelá pasisekimà.
Nemaþai teko bendrauti su þinomu po-
ezijos knygø sudarytoju Juliumi Jasaièiu.
Anksèiau dirbæs Seimo kontrolieriumi, o
nûnai aukðtas Vidaus reikalø ministerijos
pareigûnas, J.Jasaitis yra sudaræs, o lei-
dykla „Þuvëdra“ išleidusi tokias poezijos
knygas: „Tave visà pro lûpas iðvogèiau“,
„Kam pakëlei mane lig þvaigþdþiø“ (abie-
jose knygose spausdinama po ðimtà lie-
tuviø poetø meilës eilëraðèiø), taip pat ke-
turi rusø meilës lyrikos vertimø tomai – „Bu-
34 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5
vai tu puikesnë nei þiedas aguonos…“,
„Su mylimaisiais nesiskirkit“, „Menu aki-
mirkà þavingà“ ir „Lauk manæs ir gráðiu
að…“. Skaitytojø domëjimasis poezijos rin-
kiniais, nors ir neprilygstantis meilës roma-
nø karðtligei, paskatino mus imtis ilgalai-
kiø darbø. Taip gimë serija „Ðimtas gra-
þiausiø eilëraðèiø“. Iki šiol išleisti devyni po-
ezijos rinkiniai: Jono Strielkûno „Tik vie-
nàsyk“, Pauliaus Širvio „O parodyt širdies
negaliu“, Salomëjos Nëries „Kaip þydëji-
mas vyðnios“, Eduardo Mieþelaièio „Ma-
no jaunystës dainos“, Juditos Vaièiûnai-
tës „Skersgatviø ðeðëliais að ateisiu“, Rim-
gaudo Graibaus „Švelnumas“, Juozo Ma-
cevièiaus „Iš tos nakties“, Stasio Anglic-
kio „Baltø þuvëdrø puokðtëmis“, Vacio Rei-
merio „Ðirdis prapuolus dienø atoluos“. Vi-
sus ðiuos rinkinius vienija tas pats forma-
tas, panaðus meninis apipavidalinimas.
Dar viena bûdinga detalë: eilëraðèiø rinki-
niai iliustruojami ne dailininkø pieðiniais, o
nuotraukomis ið poetø archyviniø albumø.
P.Ðirvio ir S.Nëries rinkinius leidome
3000 egzemplioriø tiraþu. Tai ðiems lai-
kams didþiuliai poezijos tiraþai, bet ir jie
neuþsigulëjo knygynø lentynose. Kitus
poezijos eilëraðèiø “ðimtukus” leidþiame
tûkstanèio egzemplioriø tiraþu. Tokiu pat
tiraþu leisdami Eduardo Mieþelaièio kny-
gà nerimavome, ar tûkstanèio egzemplio-
riø nebus per daug? Ir kà gi – knygutë
jau tapo bibliografine retenybe… Skaity-
tojus, matyt, sudomino ne tik archyvinës
nuotraukos, bet ir dainingi eilëraðèiai ið
pokarinio rinkinio „Mano lakštingala“.
Matyt, þinodamas „Þuvëdros“ iðskir-
tiná dëmesá poezijai, þinomas lietuviø pro-
zos klasikas, pasiekæs brandaus am-
þiaus, neseniai leidyklai áteikë savo pirmàjá
poezijos rankraðtá „Baltam glëby“. Tokia
knyga ðviesà iðvydo Naujøjø metø iðva-
karëse. Šiomis knygomis nesibaigia „Þuv-
ëdros“ poezijos leidiniø sàraðas. Esame
iðleidæ Joniðkyje gyvenanèio poeto Adol-
fo Guðèino eilëraðèiø rinkiná „Sirpstanèiø
vyðniø kraujas“, Rimgaudo Graibaus po-
ezijà „Dega gyvenimas tyliai“, Danutës Þi-
laitytës rinktinæ „Roþës paklausk“, Gintau-
to Ieðmanto eilëraðèiø knygas „Dangui ir
þemei“, „Mëlynas laivas“, „Amþiø vëjas“,
„Jauèiu ant peties padangiø rankà“ ir „Ug-
nies šokis“, Vytauto Kirkuèio „Ad Ventus“,
Onos Jautakës „Nojaus varnà“.
Skaitytojai labai noriai pirko miniatiû-
rinio formato poezijos knygeles serijoje
„Ið meilës lyrikos lobyno“. Ðiuo kiðeniniu
formatu iðleidome Sergejaus Jesenino
bei lietuviø poetø Jono Maèiukevièiaus ir
Almos Karosaitës eilëraðèiø rinkinius.
Mes pelnytai dþiaugiamës, kad ,,Þuvë-
dros” leidykloje savo naujus prozos kûri-
nius leido tokie pripaþinti lietuviø raðytojai,
kaip Algirdas Pocius, Raimondas Kaðaus-
kas, Jonas Mikelinskas, Vladas Dautartas,
Antanas Drilinga, Vytautas Sirijos Gira.
Savità, specifinæ vietà leidyklos kny-
gø lentynoje sudaro leidiniai, skirti laisva-
laikiui, pramoginei literatûrai. Èia galima
prisiminti populiarias knygas „Uþstalës
dainos“, „Uþstalës knyga“, dvi Rasos Pra-
ninskienës knygas „Laisvalaikio skryne-
lë“ ir „Gimtadienis? Gimtadienis!“ Visas
ðias knygas skaitytojai tiesiog iðgraibs-
të… Didþiulá skaitytojø susidomëjimà su-
këlë solidi, autoriø kolektyvo parengta en-
ciklopedinë knyga „Mezgimo menas“.
Joje – per 600 puslapiø, daugiau kaip trys
tûkstanèiai spalvotø nuotraukø, gausybë
patarimø mëgstanèioms megzti.
Nemaþa ir vaikiðkø knygø lentynëlë.
Èia labiausiai iðsiskiria „Másliø skrynelë“
(joje – per tris tûkstanèius lietuviðkø más-
liø) ir daugiau kaip 5000 lietuviø patarliø
ir minkliø rinkinys „Po savo stogu visaip
patogu“. Dviem kalbomis (lietuviø ir len-
kø) esame išleidæ keliø tautø raðytojø su-
kurtas „Vilniaus legendas“.
Pauliaus Ðirvio naujos knygos pristatymas. 1997 m.
Susitikimas su monsinjoru Kazimieru Vasiliausku. 1997 m.
Stasio Lipskio autografas Kurðënø miesto seniûnui Vytautui Gedmontui
Knygø mugëje. 2004 m.
Mes labai dþiaugiamës, kad prieð ke-
letà metø pavyko uþmegzti glaudþius kon-
taktus su Eugenijos Ðimkûnaitës labdaros
ir paramos fondu. Bendraudami su šiuo
Fondu, skaitytojui pateikëme tris E.Ðim-
kûnaitës kûrybinio palikimo knygas „Gy-
venimo receptai“, „Gyvenimo paslaptys ir
lemtys“, „Gyvenimas be tableèiø“. Skaity-
dami ðias knygas turime gerà progà dar
kartà susitikti su þymiu visuomenës þmo-
gumi, garsia vaistaþoliø þinove, neprilygs-
tama raiðkaus þodþio meistre Eugenija
Ðimkûnaite. Remiantis šiomis knygomis
sudaryta jos ádomiausiø ir vertingiausiø
straipsniø rinktinë „Sveiko gyvenimo re-
ceptai“ kà tik pasirodë knygynuose. Ðios
knygos pratarmëje E.Ðimkûnaitës labda-
ros ir paramos fondo prezidentas dr. Ro-
mas Pakalnis rašo: „Visi, kas bent kiek ið
arèiau paþinojo habilituotà daktaræ Euge-
nijà Ðimkûnaitæ, be abejo, turëjo progos
ásitikinti Jos talento ávairiapusiðkumu, pa-
þiûrø platumu, originalia màstysena, savi-
ta gyvensena, ðmaikðèiu þodþiu ir ypatin-
ga kalba. Vieniems Ji – áþymi vaistaþoliø
tyrinëtoja, kitiems – farmacininkë, tretiems
– botanikë, ketvirtiems – meno ir meninin-
kø vertintoja, dar kitiems – talentinga Lie-
tuvos gamtos ir tradicijø þinovë, sergan-
èiøjø gelbëtoja, originaliø paskaitø skaity-
toja. Pritiko Jai ir Þiniuonës vardas”…
Skaitytojø noriai perkama ir mûsø ið-
leista knyga apie Eugenijà Ðimkûnaitæ –
„Amþinai þydëk, Atminimo vyðnia“. Pirmo-
joje knygos dalyje spausdinami auto-
biografiniai E.Ðimkûnaitës tekstai, jos
prakalbos bei interviu. Antrojoje dalyje –
þymiø Lietuvos menininkø, mokslininkø,
medikø bei kitø profesijø þmoniø atsimi-
nimai apie susitikimus su nepakartojama
ir þavia asmenybe, þiniuone ir vaistaþoli-
ninke Eugenija Ðimkûnaite.
Toks prabëgomis mestas þvilgsnis á
„Þuvëdros“ iðleistø knygø lentynëlæ, ku-
rioje sau norimà leidiná gali rasti ir poezi-
jos gurmanai, ir praktiniø patarimø trokð-
tanèios moterys, ir apie laisvalaikio pra-
leidimo variantus galvojantis jaunimëlis.
Jautriai ásiklausant á skaitytojø poreikius,
planuojamas ir bûsimø knygø derlius.
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5 35
 Juozas ELEKÐIS se. Dabartinis skyriaus vedëjas Nerijus
Jakutis pasakojo, kad seniau operacijos
trukdavo po 10–15 valandø, dabar – be-
veik triskart trumpiau. Sëkmingai, kaip ir
pirmaujanèiose ðalyse, baigiasi 95 proc.

K
ovo 30-àjà Vilniaus universiteto li-
goninës Santariðkiø klinikø Plas-
tinës ir rekonstrukcinës chirurgi-
jos centras Alma Mater teatro sa-
lëje atðventë savo 25-metá. Kalbë-
ta apie mikrochirurgijos ir plasti-
nës chirurgijos mokslà ir praktikà, ávardyti
krikðtatëviai, patriarchai, mokytojai, unika-
liø operacijø bitelës darbininkës. Susirin-
kusius trumpai þemaièiø áproèiu pasveiki-
no mikrochirurgijos patriarchas doc. Me-
èislovas Vitkus. Jis pasidþiaugë, kad rei-
kiamu momentu atsidûrë reikiamoje vie-
toje, kartu su kolegomis áveikë sunkumus
ir palinkëjo tæsti pradëtus darbus. Ekrane
tuo metu ðvietë LNK televizijoje ávykusio
docento apdovanojimo angelo „Gerumo
sparnu“ ceremonijos nuotrauka. Netuðèia-
þodþiavo ir jo sûnus prof. Kæstutis Vitkus.
Þmonës nuo amþiø svajojo, kaip pri-
siûti nutrauktas galûnes. Pademonstruo-
tas net pieðinys, kaip baltajam prisiuva-
ma juoduko koja. Kai ðimtmeèiø svajonë
iðsipildë, kurá laikà tos srities specialistai
gavo daugiausia Nobelio premijø. Sovie-
tø Sàjunga šioje srityje buvo labai atsili-
kusi. Pirmà nykðtá latvis Janis Kupèius
prisiuvo tik 1974 metais.
Á Lietuvà idëjà ið JAV parsiveþë doc.
Meèislovas Vitkus. Pradëjo darbuotis
„Raudonojo Kryþiaus“ ligoninës palëpë-
je. Turëjo tik vienà mikroskopà. Jis pra-
vertë ir atliekant bandymus su þiurkëmis.
Uþtat entuziazmas buvo didþiulis. Meèis-
lovas ir Kæstutis Vitkai, Juozas Olekas,
Mindaugas Minderis net miegodavo ligo-
ninëje pasitiesæ èiuþi-
nius. Patys buvo ir
anesteziologai. Kar-
tais pavargus tekdavo
dirbti kojas sumerkus
ðalto vandens vonelë-
a neblëstanèia energija, organizuotu-
Abiejø rankø netekusiam pacientui
Nuotraukos iš klinikos albumo
operacijø. Nors lietuviai ið pradþiø Sovie-
tø Sàjungoje nebuvo pirmaujantys, grei-
tai daug kuo aplenkë kitus...
Ásidëmëtina, kad estai, kuriuos mes
daþnai laikome sau pavyzdþiu, iki šiol ne-
turi tokios mikrochirurgijos tarnybos kaip
mes. Ádomu, kad ne kartà tarp pradinin-
kø ávardytas ir Juozas Olekas. Gal ir gai-
la, kad gabus chirurgas nuëjo á politikà.
Tremtinio sûnus kaip Sàjûdþio atstovas
buvo iðrinktas SSRS liaudies deputatu.
Jis pirmas tada atsistojæs salëje pasakë,
kad Lietuva buvo okupuota, dël ko labai
sumiðo pats Gorbaèiovas. Po to politika
gydytojo nebepaleido. Neþinia, praloðë
dël to Lietuva ir jis pats ar ne...
Gausiai susirinkæ mikrochirurgai, jø ðei-
mø nariai ir sveèiai prisiminë ir uþsienio
specialistus, kurie padëjo tobulintis mûsið-
kiams. Tai Algimantas Narakas ið Ðveica-
rijos (nervø susiuvimas), Jamesas L.Bold-
winas ið JAV (ortopedija). Nepagailëta ir
gëliø, atminimo dovanø. Tarp gausybës
sveikintojø buvo ir „Raudonojo Kryþiaus“
ligoninës vadovas Gediminas Degutis, Vil-
niaus universiteto prorektorius prof. Juo-
zas Vaitkus, to pat universiteto Medicinos Vilniuje, Tilto gatvëje, kabo kuklus
fakulteto dekanë Zita Auðrelë Kuèinskie- uþrašas – „Plastinës chirurgijos klinika,
në, Eksperimentinës ir klinikinës medici- konsultuoja prof. Kæstutis Vitkus“. Pro lan-
nos instituto direktorius Algirdas Venalis, gà þvelgianti garsioji Miloso Veneros
prof. Gintautas Èesnys. Dalykiniai pokal- skulptûra tarsi kvieèia uþeiti ir tapti graþuo-
biai tæsësi ir priëmimo metu universiteto liu. Deja, þmonës èia patenka ne dël to,
kavinëje, kur ðnekuèiuojant prie ðvediðko kad taptø graþuoliais, o po ávairiø trau-
stalo buvo galima stebëti, kaip skambant mø, avarijø, kitokiø nelaimingø atsitikimø.
klasikinei muzikai dabartiniai mokslininkai Jø rûpestis – kaip vël valdyti nutrauktà ran-
atsiima diplomus, apgintø medicinos kà, kojà, pirðtus, kad bûtø atkurtas su-
mokslø daktarø dokumentus. Tiek darkytas veidas.
konferencijos, tiek popietës metu Pakilæs á penktà aukðtà pamatai gana
doc. Meèislovas Vitkus buvo kaip kuklias patalpas. Èia ðeimininkauja gar-
tikras ðeimininkas, radæs valandë- sus mûsø ðalyje ir uþsienyje klinikos va-
læ laiko pabendrauti ir su kolego- dovas prof. Kæstutis Vitkus ir jo tëvas, cen-
mis, ir garbiais sveèiais, ir þurnalis- tro vadovas doc. Meèislovas Vitkus. Vai-
tais. Galima tik stebëtis to þmogaus kai daþnai pasiekia daugiau uþ tëvus. Dël
to, kad sûnus Kæstutis pasiekë daugiau,
mu ir valia. Jubiliejaus proga verta priklausë ne tik nuo tëvo ir sûnaus, o nuo
nors keliais sakiniais paminëti, nuo tø gyvenimo sàlygø, okupacijos, kurià
ko viskas prasidëjo, kà yra pasiekæ garsiems gydytojams, kaip ir mums vi-
mûsø mokslininkai ir praktikai. siems, teko išgyventi. Vitkø pavardë ta-
po beveik sinonimu unikaliø mikrochirur-

deðiniosios rankos pirðtai suformuoti

Mikrochi
ið kojos pirðtø: a) taip atrodo ið kojos
pirðtø suformuota ranka; b) pacientas
dabar gali net rašyti

36 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5

b
daro stebuklus
 Visa Vitkø ðeima talentinga.
Ið kairës: sûnus Algirdas — technikos
mokslø daktaras (elektronika), tëvas –
doc. Meèislovas, sûnus – prof. Kæstutis

moji ranka kraujagysliø chirurgo prisiûta

Bostone 1964 m.), o nuo japonø net 10
metø (pirðtai mikrochirurgiškai prisiûti
1965 m.). Lietuvoje tokios operacijos pra-
dëtos 1979 metais. Tada pirmà kartà re-
plantuoti amputuoti pirðtai. Ið karto susi-
bûrë labai gabiø chirurgø bûrys, tarp jø ir
du kartus sveikatos apsaugos, o dabar
krašto apsaugos ministru dirbantis doc.
Juozas Olekas. Meèislovas Vitkus 1960
m. apsigynë daktarinæ disertacijà ir per-
sikëlë dirbti á Vilniø. Persikëlæs èia tapo
mokiniu þinomo chirurgo Vlado Kleizos,
kuris pirmasis Lietuvoje sëkmingai per-
sodino inkstà. Uþsienin gydytojas galëjo

Nuotrauka ið asmeninio albumo

giniø operacijø, nors dabar èia dirba di-
delis kolektyvas.
Rekonstrukcinæ chirurgijà pradëjo të-
vas – doc. Meèislovas Vitkus. Jo biografi-
ja verta romano. Joje tiek pavojø, rizikos,
atkaklumo, kad romanistui fantazijos ne-
daug bereikëtø pridëti. Ið Dirgëlø kaimo,
kurio sodybos sutûpusios netoli legendi-
nio Medvëgalio, kilæs jaunuolis, matyt, pa-
veldëjo neramià protëviø dvasià. Dabar
mokslininkai jau neabejoja, kad kaip tik ta-
me rajone gyveno ir didvyriðkai þuvo Pilë-
nø (Bilioniø?) kunigaikðtis Margiris. Jau-
nystëje Meèislovas taip pat pasiryþo ko-
voti – tapo Lietuvos laisvës armijos kariu,
iðrinktas net á ðtabà. Mûsø pasiprieðinimas
galingesnës jëgos buvo palauþtas. Uþëjus
sovietams teko slapstytis. Tëvai sakyda-
vo, kad sûnus pasitraukë á Vakarus. Ga-
liausiai su jaunesnio brolio dokumentais,
kad išvengtø tarnybos sovietø kariuome-
nëje, atvyko á Kaunà. Vëliau pradëjo studi-
juoti Vytauto Didþiojo universiteto Kauno
medicinos fakultete. Penkeri metai baimës
iðvykti tik prasidëjus atgimimui. Meèislo-
vas Vitkus apdovanotas Lietuvos didþio-
jo kunigaikðèio Gedimino ordino Karinin-
ko kryþiumi ir Lietuvos kariuomenës kû-
rëjo savanorio medaliu.
Sûnaus Kæstuèio kelias buvo, nors ir
ne roþëmis klotas, bet lengvesnis. Bai-
gæs medicinos studijas apgynë net dvi
disertacijas. Jaunystëje yra tapæs ir
„Mokslo ir gyvenimo“ jaunøjø mokslinin-
jæs atkreipti dëstytojø, medicinos akade-
kø premijos laureatu. (Priminsime skai-
mijos vadovybës dëmesá. Tuo laiku labai
tytojams, kad 1983 m. MG Nr.4 buvo ið-
trûko ir gydytojø. Studijas leido baigti.
spausdintas Kæstuèio Vitkaus iðsamus
Paskyrë dirbti ambulatorijos gydytoju á ma-
iliustruotas straipsnis „Mikronø chirurgi-
no tëviðkæ, Tirkšlius. Tai buvo ir blogai, ir
ja“, 1988 m. MG Nr.6 – „Atletø Achilo kul-
gerai. Labai toli nuo mokslo centrø. Bet
nas“. Redakcijos pastaba.)
tada Maþeikiuose dirbo pagarsëjæs chirur-
gas Vladas Burba, kuris ir tapo jaunojo gy- Dabar jis habilituotas daktaras, pro-
dytojo vadovu. Vladas Burba buvo puikus fesorius, Vilniaus universiteto ligoninës
chirurgas, jo portretai ir dabar kabo visø Santariðkiø klinikø Plastinës ir rekonstruk-
cinës chirurgijos centro direktorius. Turi ir
Maþeikiuose dirbanèiø chirurgø kabinetuo-
privaèià klinikà. Yra paskelbæs per 150
se, o jo straipsniai guli po ranka. Jis buvo
moksliniø straipsniø. Dirba moksliná dar-
labai dràsus ir novatoriškas þmogus, to-
bà, skaito paskaitas studentams, besito-
dël neabejodamas ëmësi operuoti suomið-
bulinantiems gydytojams. Kaip sakë pro-
ku peiliu perdurtà jaunuolio ðirdá ir iðgel-
fesorius, dabar jo mokiniai iðsibarstæ po
bëjo jam gyvybæ. Tuo gydytojas áëjo á mû-
visà Lietuvà ir daro mikrochirurgines ope-
sø chirurgijos istorijà.
racijas Kaune, Klaipëdoje, Greitosios pa-
Po kiek laiko Meèislovà perkëlë dirbti galbos ligoninëje. Jis dalyvavo sukuriant
á Skuodà, paskui á Klaipëdà. Ten rimtai
ir iðplëtojant Lietuvoje replantologijà,
ëmë rengti moksliná darbà. Pirmas jo dar- transplantologijà, endoskopinæ sànariø
bas – sëkminga suþalotos nosies ir vei-
chirurgijà, kuri dabar jau ne naujiena net
do replantacijos operacija. kai kuriose rajonø ligoninëse. Uþ rekonst-
Tëvo pëdomis pasekë ir sûnus, kuris rukcinës ir plastinës mikrochirurgijos
baigë Vilniaus universiteto Medicinos fa- moksliniø darbø ciklà ir tarnybos sukûri-

hirurgai
kultetà. Tëvas dël savo praeities negalë-
jo iðvykti á uþsiená, dirbti su studentais ir,
þinoma, siekti karjeros. Jam 1958 m. ne-
leido iðvykti á Londonà. Pasiuntë kità þmo-
mà kartu su kolegomis jis apdovanotas
Nacionaline premija. Ilgà laikà (1980–1985
m.) tokio mikrochirurgijos centro nebuvo
nei Latvijoje, nei Estijoje, nei Baltarusijoje,

s
ir netikrumo. Vis dëlto kagëbistai iðkapstë
slapukautojà. Prieš baigiamuosius egza-
minus teko atsisveikinti su studijomis.
Taèiau gabus studentas jau buvo spë-
gø, kuris, deja, nepasinaudojo pasitaikiu- todël èia amputuotø segmentø replanta-
sia galimybe pasitobulinti ir nepasiekë to, cijà atlikdavo ir ðiø ðaliø gyventojams.
kà padarë tarsi narvely uþdarytas Meèis- Vertëtø prisiminti prieð 23 metus ávy-
lovas. Sûnus pasirodë ne maþiau atkak- kusià tragedijà, kai trejø metukø Rasai
lus. Sovietø Sàjunga buvo labai atsilikusi Prascevièiûtei þoliapjove buvo nupjautos
mikrochirurgijos srityje: nuo JAV 6 (pir- abi kojytës. Mûsø mikrochirurgai tada vi-

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5 37


si darë operacijas, tarp jø ir vienam pa-
cientui iš Latvijos. Meèislovas Vitkus, nau-
dodamasis paþintimi su buvusiais pacien-
tais, sovietø karininkais, pasiekë, kad mer-
gaitë á Maskvà bûtø nuskraidinta kariniu
lëktuvu. Ten kojytes replantavo jaunas gru-
zinas Ramazas Datiaðvilis. Kojytës sëkmin-
gai prigijo. Apie tai raðë spauda, rodë te-
levizija, kurti filmai, raðoma knygose. Ðis
ávykis daþnai prisimenamas ir dabar. Ne-
seniai Meèislovui Vitkui uþ pastangas
gelbstint mergytës sveikatà bei kitus nuo-
pelnus LNK televizijoje áteiktas angelo „Ge-
rumo sparnas“. Vis dëlto dabar gydytojas
sako, kad tas þygis buvo jo klaida, o tai,
kad kojytës Raselei prigijo – stebuklas. Vil-
niuje operacijà mûsø chirurgai bûtø pra-
dëjæ gerokai anksèiau. Be to, laukiant ope-
racijos, Maskvoje kojytës buvo be kraujo-
takos. Taigi rizika buvo gerokai didesnë
nei ji bûtø buvusi Vilniuje!
Tada kiekviena panaðaus pobûdþio
operacija buvo tikra sensacija, apie jas
rašydavo spauda. Dabar jos tapo vos ne
kasdienybe. Èia kasmet padaroma per
1500 operacijø. Vien prof. Kæstuèiui Vit-
kui vadovaujant darytø replantacijø ir mik-
rochirurginiø operacijø skaièius artëja prie
10 tûkstanèiø. Jau seniai pasibaigë lai-
kai, kai dabartiniam profesoriui reikëjo sta-
þuotis ir tobulintis Maskvos, Sankt Peter-
burgo klinikose, tobulintis Berlyno, Pra-
hos, Helsinkio, Bonos klinikose. 1988 m.
jam teko padirbëti Oregone sporto me-
dicinos gydytoju kartu su „Trail Blazer“
komanda reabilituojant Arvydà Saboná Ili-
nojaus universiteto Sprigfeldo plastinës
chirurgijos klinikose.
38 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5
Visi dabar dirbantys mikrochirurgai –
unikalûs specialistai
Dabar jam paèiam tenka lankytis su
oficialiais vizitais, dalytis patirtimi. 1996 m.
su oficialiu vizitu jis lankësi Pakistane, Ka-
raèio klinikose. Aštuonis kartus dalijosi
patirtimi Èikagos, Majamio, Sietlo, Port-
land OR ir San Francisko klinikose. Pro-
fesorius daug kur bûdamas ir dirbdamas
niekada nesusigundë dël geresniø dar-
bo sàlygø, puikaus atlyginimo palikti të-
vynæ ir ásidarbinti Vakaruose, kaip tai pa-
darë daugelis kitø mûsø specialistø.
Profesorius Kæstutis Vitkus yra Lietu-
vos plastinës ir rekonstrukcinës chirurgi-
jos draugijos ákûrëjas ir pirmasis preziden-
tas, daugelio kitø Lietuvos moksliniø drau-
gijø narys, iðrinktas International College
of Surgeons nariu, kasmet dalyvauja IP-
RAS ir ESPRS kongresuose, pirmininka-
vo ir skaitë mokslinius pranešimus San
Franciske (1999), Romoje (2000), Vienoje
(2005). Buvo du kartus išrinktas Mokslø
akademijos nariu ekspertu, yra daugelio
medicinos þurnalø redkolegijø narys, Svei-
katos apsaugos ministerijos Plastinës ir re-
konstrukcinës chirurgijos vyr. specialistas.
Pokalbyje su þurnalistu profesorius pa-
brëþë, kad visos èia daromos operacijos
yra unikalios, reikalaujanèios ypatingo
kruopðtumo ir þiniø. Jis paþymëjo, kad pra-
eityje ir dabar èia dirbo ir dirba daug jau-
nø ir gabiø specialistø. Pasidþiaugë, kad,
Lietuvai iðkovojus nepriklausomybæ, tapus
Europos Sàjungos nare ir ásigaliojus tam
tikriems standartams, sumaþëjo ypaè sun-
kiø suþalojimø, bet, svarbiausia, atsirado
galimybë teikti kvalifikuotesnæ pagalbà.
Probëgðmais susipaþinus su kolekty-
vu, negalima nepastebëti, kad tai jaunas,
Juozo ELEKŠIO nuotr.
labai energingas, savimi pasitikintis ko-
lektyvas. Þiûri á tuos veidus ir matai, koks
laimingas gali bûti þmogus, kuris nuola-
tos gali daryti gera kitiems. Pasitarimø
kambaryje, kur darëme nuotraukà, visà
laikà, regis, klajojo kaþkokia gerumo dva-
sia. Unikaliø operacijø pradininkas Me-
èislovas ypaè dþiaugësi paèioje pradþio-
je pradëjusiais dirbti prof. Kæstuèiu Vitku-
mi, doc. Juozu Oleku, doc. Mindaugu
Minderiu, Gediminu Rauba, Linu Motûzu,
Saulium Ðpokevièiumi, Vytautu Tutkumi,
Dainium Balèiûnu, buvusiu skyriaus vedë-
ju Zislavu Skvorceniu ir naujai atëjusiais –
dabartiniu skyriaus vedëju Nerijum Jaku-
èiu, Vytautu Klimu, Valdu Maèioniu, Ðarû-
nu Maþeika, Darium Jauniškiu, perspek-
tyviais rezidentais: D.Stundþiu, M.Saka-
lauskaite, gydytoja asistente G.Stundþai-
te, gydytoja I.Sakalauskaite. Jokiais þo-
dþiais neámanoma apraðyti, kà gali dabar
padaryti mûsø mikrochirurgijos virtuozai.
Ið dalies tai gali atspindëti tik klinikos ar-
chyve esanèios paprastos, paèiø gydyto-
jø darytos nuotraukos, á kurias vien
paþvelgti šiurpu. Rankø netekusiam þmo-
gui suformuoti pirðtai ið kojos pirðtø. Jis
dabar gali net raðyti. Ið dviejø sumaitotø
rankø suformuota viena funkcionuojanti
ranka, prisiûtos labai pavojingoje vietoje
nutrauktos kojos ir t.t. Ypaè sudëtinga
operuoti vaikus, kuriø kraujagyslës ir ner-
vai labai plonyèiai. Norint ávertinti tø þmo-
niø darbà, bûtina ne tik iðgirsti, bet ir pa-
matyti, kokie stebuklai ávyksta klinikoje, kai
prie nelaimës prisilieèia mikrochirurgø ran-
kos. Visa tai suþinojus ir pamaèius, praei-
nant pro klinikas norisi nusiimti kepuræ...
 Astronomijos
ir astronautikos
Atkelta ið 21 p.
Atrastas naujas greièiausiai besisukan-
tis apie savo aðá pulsaras – J1748–2446
Ðaulio þvaigþdyne. Jis padaro 716 apsisu-
kimø per sekundæ! Iki ðiol rekordas buvo
642 apsisukimai per sekundæ (pulsaras
B1937+21). Naujai atrastàjá pulsarà ásuko
medþiagos traukimas (akrecija) ið gretimos
þvaigþdës, sudaranèios dvinaræ sistemà.
Laputës þvaigþdyne atrastas pulsaras,
kuris tai ásijungia, tai iðsijungia, jo pava-
dinimas B1931+24. Maþdaug nuo 5 iki
10 dienø laikotarpiu jis siunèia stiprius
radijo signalus kas 0,8 sekundës. Po to
pulsaras nutyla visam mënesiui, kol vël
pradeda pulsuoti. Tai vienintelis toks keis-
tuolis ið visø þinomø.
Apie juodàsias bedugnes
Astronomai ir fizikai tæsia kosmoso juo-
døjø bedugniø tyrimus. Ðtai keletas ádo-
miausiø naujai gautø rezultatø. Patikslinta
artimiausios spiralinës galaktikos M31 cen-
tre esanèios bedugnës masë – 140 mln.
Saulës masiø. Priminsime, kad mûsø Ga-
laktikos centre esanèios bedugnës masë
– tik 4 mln. Sauliø, jos spindulys – 12 mln.
km, vidutinis tankis – 0,8 kg/cm3. 10 m
skersmens Keck-2 teleskopu infraraudo-
nuosiuose spinduliuose gauta detali Ga-
laktikos centro aplinkos nuotrauka, kurio-
je matomos þvaigþdës, dideliu greièiu
skriejanèios aplink bedugnæ. Pati bedug-
në, aiðku, nematoma, nes ið jos gravitaci-
jos lauko nepabëga në vienas fotonas.
Susidûrus dviem galaktikoms, jø juo-
dosios bedugnës kurá laikà skrieja aplink
bendrà masës centrà, vis artëdamos. Pa-
galiau abi bedugnës susilieja, staigiai at-
palaiduodamos 1023 kartø didesnæ nei
Saulës energijà. Taip pat deformuojamas
erdvëlaikis ir per Visatà nuraibuliuoja gra-
vitacinës bangos. Þemëje toks ávykis bû-
tø stebimas kaip galingas gama spindu-
liø þybsnis.
Visatos pradþia
Toliau veikia NASA orbitinë observato-
rija WMAP, nuo 2001-øjø tyrinëjanti mikro-
bangius foninius spindulius, kitaip dar va-
dinamus reliktiniais spinduliais. Ðiltø ir vë-
siø dëmiø pasiskirstymas pagal dydþius pa-
teikia Visatos plëtimosi parametrus, o spin-
duliø poliarizacijos pasiskirstymas – infor-
macijà apie pradinæ Visatos infliacijà, t.y.
staigø iðsiplëtimà. Naujieji rezultatai patvir-
tina, kad Visatos amþius yra 13,7 milijardo
metø su 2 proc. paklaida. Patvirtinta, kad
Visatos plëtimasis greitëja, tà greitëjimà su-
mui stebëti (WET programa), þvaigþdþiø
spieèiams fotografuoti CCD kamera ir dvi-
nariø þvaigþdþiø radialiniam greièiui ma-
tuoti. Maksutovo teleskopas naudotas
þvaigþdþiø sklypams, spieèiams ir kome-
naujienos
toms fotografuoti, asteroidø paieðkoms
ir jø orbitoms tikslinti. 63 cm teleskopas
naudotas þvaigþdþiø radialiniams grei-
kelia vadinamoji „tamsioji energija“, suda- èiams matuoti. CCD kamera geguþës–
ranti 74 proc. Visatos medþiagos ir energi- birþelio mënesiais buvo remontuojama fir-
jos tankio. Dar 22 proc. sudaro nemato- moje Princeton Instruments (JAV). Liepos
moji medþiaga ir tik 4 proc. – matomoji me-
dþiaga (þvaigþdës, tarpþvaigþdinë medþia-
ga, galaktikos, kvazarai ir kt.). Ðie procen-
tai yra labai panaðûs á tuos, kurie paskelbti 12 pav. M.Ko-
2003 m., bet dabar jie gerokai tikslesni. perniko portre-
tas, kurá rekonst-
Visatos mastelis remiasi I a tipo super-
ravo Lenkijos
novø spindesiu. Kaip šio tipo supernovos
policijos teismo
sprogsta baltosios nykðtukës, kai jø masë
ekspertizës
didesnë uþ vadinamàjà Èandrasekaro ribà
laboratorija
– 1,44 Saulës masës. Dauguma astrono-
pagal Frombor-
mø mano, kad bet kur Visatoje I a tipo su-
ko katedroje
pernovos sprogsta visiškai vienodai, t.y.
rastus palaikus
maksimumo metu pasiekia tà patá abso-
liutø spindesá. Jei taip yra iš tikrøjø, tai su-
pernovø stebëjimai tolimosiose galaktiko-
se leidþia sukalibruoti raudonuosius ga- 13 pav. 165 cm
laktikø poslinkius nuotolio vienetais ir nu- teleskopo veidrodis
statyti Hablo konstantà, kuri dabar yra 71 keliamas atgal á didájá
km/s vienam megaparsekui. Taèiau vis Molëtø observatori-
daþniau pasigirsta nuomoniø, kad I a tipo jos bokðtà
supernovos nëra visiðkai vienodos. Jei
prieð kelis milijardus metø sprogusios su-
pernovos buvo maþesnio ar didesnio ðvie-
sio, Visatos nuotoliø skalë gali bûti netei-
Straipsnio autoriaus nuotrauka
singa. Dël to gali pasikeisti ir „tamsiosios
energijos“ teorija.
Beje, 2006 metø Nobelio premijà fizi-
kos srityje gavo du JAV mokslininkai –
Dþonas Materis (J.C.Mather) ir Dþordþas
Smutas (G.F.Smoot) uþ jø atliktus relikti-
niø spinduliø tyrinëjimus orbitine obser-
vatorija COBE 1989–1991 metais.
Rasti Koperniko palaikai?
mënesá Krymo observatorijoje buvo ið
Lenkø archeologø grupë paskelbë, naujo aliuminuoti visi observatorijos te-
kad jiems galbût pavyko surasti Mikalo- leskopø veidrodþiai.
jaus Koperniko (1473–1543), heliocentri- Kaip ir kiekvienais metais, liepà ir rug-
nio pasaulio modelio kûrëjo, kapà. Kasi- pjûtá observatorijoje vyko VPU studentø
nëjimai buvo vykdomi Fromborko kated- praktika, rugpjûèio pradþioje – Moksleiviø
roje, 290 km á ðiauræ nuo Varðuvos, kur techninës kûrybos rûmø organizuota kas-
palaidotas didysis mokslininkas. Pagal metinë jaunøjø astronomø stovykla, rugpjû-
rastà kaukolæ rekonstruotas 70 metø am- èio 28 – rugsëjo 9 dienomis – tarptautinë
þiaus þmogaus veidas, kuris savo bruo- konferencija „Strömvil fotometrinei sistemai
þais labai primena þinomus Koperniko – 10 metø“. Spalio 9–13 dienomis sureng-
portretus. Ypaè bûdinga veidui kumpa ta tarptautinë vasaros mokykla „ESO duo-
nosis ir dar kai kurios detalës. Archeolo- menø bazës ir jø panaudojimas“.
gai ieðko gyvø Koperniko giminaièiø ge- Per metus Molëtø observatorijoje ap-
netiniams DNR tyrimams. silankë apie 5000 þmoniø ið visos Lietu-
vos. Be to, geguþës 27-osios vakarà ob-
Molëtø observatorijos veikla servatorijoje vyko astronomijos mëgëjø su-
Molëtø observatorijoje veikë visi trys vaþiavimas „Þvaigþdëtos naktys“ (apie 100
teleskopai. 165 cm reflektorius buvo nau- dalyviø), o rugsëjo 22-osios vakarà – „Eu-
dojamas baltøjø nykðtukiø spindesio kiti- ropos tyrinëtojø naktis“ (apie 700 dalyviø).
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5 39
 Graþi ðventë
Vilniaus
draugijoje
þemaièiø
Dr. Eugenija Tamara
ARNASTAUSKIENË
Vilniaus þemaièiø kultûros
draugijos metraðtininkë
Vilniuje veikia nemaþai ávairiø visuo-
meniniø organizacijø – draugijø, bendri-
jø, klubø. Viena aktyviausiø – Vilniaus þe-
maièiø kultûros draugija. Ji ásikûrë 1989
m., vos prasidëjus Lietuvoje Atgimimui.
Vilniaus þemaièiai bûrësi tam, kad iðlai-
kytø þemaitiðkumà, protëviø tarmæ, tradi-
cijas, puoselëtø paproèius, geriau paþin-
tø Þemaitijos istorijà, þemaièiø kultûros
palikimà ir propaguotø já.
Pradþia buvo labai sunki: nebuvo nuo-
latinës pastogës, lëðø, daþnai keitësi
draugijos pirmininkai, valdybos nariai. Pa-
dangë pragiedrëjo, kai draugijà po savo
stogu priglaudë Vilniaus mokytojø namai,
o veikla labai suaktyvëjo ir draugija tarsi
pakilo naujam gyvenimui, kai 1996 m. jos
pirmininke buvo išrinkta veikli ir energin-
ga þemaitë ið Gargþdø Dalia Juodkaitë-
Dirgëlienë.
Kovo dvideðimtàjà Vilniaus mokytojø
namø svetainëje tvyrojo ypatinga nuotai-
ka. Jos erdvæ tartum uþpildë nuoðirdþiausi
pagarbos, geranoriðkumo ir ðilto draugið-
kumo jausmai. Vilniaus þemaièiai susirin-
ko paþymëti dvigubo savo pirmininkës ju-
biliejaus: graþios, neeilinës amþiaus su-
kakties ir vadovavimo Vilniaus þemaièiø
kultûros draugijai deðimtmeèio.
Dalia gimë Gargþduose, senosios kar-
tos Lietuvos inteligentø ðeimoje (tëvas –
40 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5
Gimus dviem sûnums, atsisakë visuo-
meninës veiklos, kad galëtø laisvà nuo
darbo laikà skirti tik ðeimai. Vyriausiam
sûnui sulaukus pilnametystës, ásijungë á
Vilniaus þemaièiø kultûros draugijos veik-
là ir netrukus buvo išrinkta draugijos pir-
mininke.
Jos dëka draugijoje padvelkë nauji
vëjai: renginiai tapo daug ádomesni, tu-
riningesni, todël ir draugijos nariø skai-
èius padidëjo keleriopai. Draugija ëmë
reikðtis kaip tikras þemaièiø kultûros
sklaidos centras, o þemaièiø sueigos vir-
to tarsi maþu Þemaitijos kampeliu, ku-
riame skambëjo þemaitiðka ðneka, bu-
vo þaidþiami þemaièiø þaidimai, ðokami
veterinarijos gydytojas, motina – pedago-
ðokiai. Dalia per trumpà laikà sugebëjo
gë). Ði ðeima Gargþduose buvo þinoma
Vilniuje sukurti gimtøjø namø þidinio jau-
plaèia visuomenine veikla, siekiu visuo-
kumà. Apie savo gimtuosius Gargþdus
met padëti kitiems, todël labai gerbiama.
ji labai ðiltai kalbëjo ðventinio vakaro me-
Juodkø giminëje visø pripaþintas autori-
tu. Matyt, ne veltui jai Gargþdø miesto
tetas buvo vyriausias tëvo brolis Adolfas
ákûrimo 753-iøjø metiniø proga Klaipë-
– didelës vidinës kultûros, plaèios erudi-
dos rajono valdþios áteiktame padëkos
cijos asmenybë. Jis keturiolika metø va-
dovavo Raseiniø savivaldybei – buvo bur-
mistras. Iki ðiol artimieji ir senieji raseinið-
kiai mena já kaip labai ðviesø, taurø þmo-
gø. Augusi tokioje aplinkoje, Dalia tapo
visapusiðkai iðsilavinusia, inteligentiðka
ir dvasinga asmenybe. Kartu augo trys
vyresni broliai: Zenonas (baigë ekono-
mikos mokslus), Benediktas (biochemi-
kas, garsus mokslininkas, akademikas,
profesorius, ilgametis Lietuvos mokslø
akademijos prezidentas, dabar – Vilniaus
universiteto rektorius) ir Saulius (inþinie-
rius). Tëvams buvo nelengva visus ke-
turis vaikus leisti á mokslus, taèiau jø
gyvenimo tikslas buvo ne kaupti tur-
tus, o iðmokslinti vaikus. Kaip paro-
dë ateitis, vaikai tëvø lûkesèius pa-
teisino su kaupu.
Dalia Vilniaus universitete ági-
jo ekonomistës specialybæ. Iðte-
këjo uþ klasës draugo, bûsimo-
jo rašytojo Petro Dirgëlos. Dirbo
ekonomiste, taèiau neuþsisklen-
dë tarnybos kasdienybëje. Ji ak-
tyviai dalyvavo visuomeniniame
gyvenime: dainavo Þemës ûkio
ministerijos chore ,,Dobilas”,
dalyvavo profsàjungos veikloje.
raðte paraðyta: ,,Gargþdø kraðto dukrai,
kurianèiai gimtøjø namø þidiná Vilniuje”.
Remiama bendraminèiø Dalia per de-
ðimtmetá surengë apie ðimtà ávairiausiø
renginiø. Kiekvienoje sueigoje buvo gvil-
denamos ádomios temos, susietos su þy-
miais þemaièiais, jø darbais, istoriniais ávy-
kiais, reikðmingomis sukaktimis. Jos pui-
kaus sugebëjimo bendrauti su ávairaus
rango, profesijos, interesø þmonëmis dë-
ka ávyko susitikimai su þymiais raðytojais
(M.Martinaièiu, K.Saja, P.Dirgëla, R.Ka-
ðausku, E.Ignatavièiumi, J.Apuèiu ir ki-
tais), mokslininkais (L.Klimka, V.Daujoty-
te, N.Vëliumi, V.Miliumi, A.Konèiumi, J.Gir-
dzijausku, E.Bukeliene), menininkais
(L.Tuleikiu, B.Gruðu, A.Jonuèiu, G.Jacë-
naite, F.Vaitiekûniene, V.Valiumi, P.Gerli-
,,Plateliai“, ,,Ðilalës kraðtas“, ,,Laukuva“,
,,Viduklë“, ,,Tauragës kraðtas: Devyna-
kiai“, ,,Senosios Lietuvos ðventvietës: Þe-
maitija“; leidiniai apie þymius þemaièius
(V.Maèerná, P.Ðivická), þemaièiø raðytojø
groþinë literatûra. Tokie renginiai labai pa-
deda draugijos nariø kultûriniam ugdy-
mui, turtina jø dvasiná pasaulá. Jie mëgia-
mi ir gausiai lankomi. Dalia turi nuosta-
bià savybæ pritraukti ir sudominti þmones.
Tai jai padeda greitai surasti bendrà kal-
bà tiek su paprastais Þemaitijos kraðto
þmonëmis, tiek su þymiausiais Lietuvos
mokslo ir meno atstovais. Labai ádomios
ir populiarios Dalios organizuojamos eks-
kursijos po Þemaitijà ir kitus Lietuvos re-
Virginijos VALUCKIENËS ir Zigmo JUÐKEVIÈIAUS nuotr.
gionus. Vadovais šiose kelionëse pakvie-
èiami iðkiliausi kraðto ir senosios kultû-
ros þinovai – L.Klimka, K.Labanauskas.
Ekskursijos paprastai siejamos su kurio
nors reikðmingo ávykio ar þymaus þemai-
èio sukaktimi. Keliauta Maironá, Ðatrijos
Raganà, Þemaitæ, S.Daukantà, S.Stane-
vièiø, V.Maèerná, V.Orvidà menanèiais ke-
liais, aplankytos istorinës Þemaitijos vie-
tovës. Puikaus vadovo prof. L. Klimkos
dëka ekskursijos tampa ásimintinomis, na-
tûraliais gamtos vaizdais bei gyvais pa-
vyzdþiais iliustruotomis istorijos, etnogra-
fijos, etnologijos pamokomis ir turi didþiu-
læ paþintinæ reikðmæ.
Dalia visø þemaièiø ðirdis pavergë mo-
ku, A.Ðvaþu), muzikantais ir dainininkais teriðku þavesiu, graþia þemaièiø ðneka,
(A.Liutkute, J.Gaiþausku, A.Batavièiumi, sugebëjimu labai kultûringai vesti suei-
ansambliø ,,Kankleliai”, ,,Krivûlë”, ,,Ûla” gas, o progai pasitaikius – ðmaikðèiai pa-
dalyviais), sportininkais, garsinanèiais sa- pokðtauti. Stebëtina, iš kur ši trapi mote-
vo rekordais Lietuvà visame pasaulyje ris turi tiek daug energijos, entuziazmo ir
(Vl.Vitkausku, J.Kairiu). Ne vienas ið šiø iðmonës. Be vadovavimo Vilniaus þemai-
asmenø tapo þemaièiø draugijos nariu. èiams, ji turi ir kitø visuomeniniø pareigø:
Bendrauta ne tik su vilnieèiais. Pas Vil- yra ,,Tautos namø santaros“ valdybos na-
niaus þemaièius sveèiavosi mëgëjiðki te- rë, dalyvauja Vydûno draugijos veikloje,
atrai ið Telðiø, Skuodo, Tauragës, Sedos, yra tautiniø ðokiø kolektyvo ,,Ðimtaþiedis”
Viekðniø, sulaukta sveèiø ið Klaipëdos, Ði- viena ðauniausiø ðokëjø. Dalia gerai val-
lalës ir kt. Þemaièiø sueigose buvo pri- do plunksnà ir yra paskelbusi spaudoje
statyta daug naujø knygø: monografijos ne vienà poleminá straipsná. O kur dar pa-
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5 41
 turintá specialø 14 ekslibrisø ciklà, sukur-

Galerijoje A Mariaus Liugailos tà Vytauto Petniûno knygø kolekcijai.

Tai jau antroji M.Liugailos paroda Gale-
rijoje A, kuri vos prieð metus atvërë duris.

Ex libris paroda VGTU bibliotekos Galerija A – vienintelë me-

no ir kultûros sala miðkø ir ramybës apsup-
tame Vilniaus studentø miestelyje.

Sigutë URBONAVIÈIENË
Vilniaus Gedimino technikos universite-
to bibliotekos direktorës pavaduotoja
Parodos organizatorë kultûrai ir ryðiams su visuomene

Alekso JAUNIAUS nuotr.

VGTU bibliotekos
direktorë Rimutë
Abramèikienë ir
dailininkas Marius
Liugaila

Balandþio 24 d. Vilniaus Gedimino rianèiø ekslibrisus, meninëms interpre-

technikos universiteto bibliotekos Gale- tacijoms ir fantazijai. Retesnës pageidau-
rijoje A atidaryta unikali þinomo grafiko jamos temos – literatûra, muzika, teat-
Dailininkø sàjungos nario Mariaus Liu- ras, ekologija ir kt. Ðià unikalià parodà
gailos ekslibrisø paroda. pristatë þinomas kolekcininkas, bibliofi-
Ekslibriso menu dailininkas susido-
mëjo jau studijø metais. Nuo 1976-øjø
iki ðiø metø balandþio yra sukûræs 315
ðiø miniatiûrø. Nuo 1979 m. dalyvauja
ávairaus þanro respublikinëse ir tarptau-
tinëse grafikos meno parodose ir kon-
kursuose. Yra pelnæs ávairiø laipsniø pre-
mijø, diplomø ir kitø apdovanojimø. Dai-
lininko darbø turi ásigijæ Europos ðaliø,
JAV, Japonijos ir Kinijos galerijos, mu-
ziejai, privatûs kolekcininkai.
1999 m. Italijoje M.Liugaila átrauktas
á registrà „Geriausi ðiuolaikiniai graviû-
ros meistrai“. Nuo 1994 m. atstovauja
tarptautiniuose FISAE Ekslibriso kongre-
suose. 2003 m. jubiliejiniø personaliniø
parodø proga áteiktas LR Vyriausybës Mi-
nistro Pirmininko Padëkos raštas ir var-
dinë dovana uþ kûrybinæ veiklà.
Parodoje eksponuojami 120 darbø,
kuriø dauguma yra ekslibrisø kolekcinin-
kø ið beveik visø Europos ðaliø, JAV ir las, Knygos bièiuliø draugijos XII narys
Japonijos vardinës graviûros. Tarp ko- Vytautas Petniûnas. Jis pasidþiaugë, kad
lekcininkø populiariausios temos uþsa- su dailininku bendradarbiauja jau daugelá
komiems ekslibrisams paprastai esti is- metø ir kad Marius puikiai supranta bei
torija, gamta, mitologija, erotika, misti- ágyvendina jo mintis ir pasiûlymus. Eks-
ka, paliekant visiðkà laisvæ dailininkø, ku- pozicijoje pamatysite kol kas analogo ne-

reigos namuose: reikia bûti ir rûpestinga
mama, ir mûza savo vyrui – þinomam ra-
ðytojui. Ir visur ji suspëja. Todël nenuos-
tabu, kad á sueigà, skirtà pagerbti jau de-
ðimt metø þemaièiams vadovaujanèios
pirmininkës, þemaièiø ir sveèiø priguþëjo
pilna Mokytojø namø svetainë. Daliai pa-
dovanota glëbiai nuostabiausiø gëliø,
daug paèiø sveikintojø sukurtø ádomiø
suvenyrø. Iðgirdome daug nuoðirdþiau-
siø sveikinimo þodþiø ir paprastu tekstu,
ir poezijos posmais. Padainuota specia-
liai Daliai sukurtø dainø. Jubiliatæ sveiki-
no ne tik þemaièiai, bet ir aukðtaièiai. Vie-
nas jø – Lietuvos puodþiø karalius ið Le-
liûnø Vytautas Valiuðis, iðþiedæs Daliai ne-
paprastai originalios formos àsotá. Daug
ko linkëta. Taèiau svarbiausias palinkëji-
mas – niekados nepalikti Vilniaus þemai-
èiø vadovës pareigø, nes be ðaunios þe-
maitës Dalios ðio sambûrio gyvenimas
sunkiai ásivaizduojamas.
Belieka pridurti, kad ðventiná vakarà
labai papuoðë dainininkø ir muzikantø
Mickø ðeimos ansamblis. Pristatydami
naujà kompaktinæ plokðtelæ ,,Auðta auð-
relë“, jie padainavo keletà joje áraðytø dai-
nø. Dainomis pasveikino ir jubiliejø paþy-
minèià þemaièiø pirmininkæ Dalià Juod-
kaitæ-Dirgëlienæ.

42 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5

 RETRO
Pastarøjø deðimtmeèiø ,,Mokslo ir gyvenimo” puslapius pavarèius

„Nusipelnë“ Sibiro
Prof. Vincas Èepinskis (1871–1940)
broðiûroje „Demokratija, bolðevizmas ir
faðizmas“ raðë:
– Ðiandien negali bûti abejonës, kad
ta Rusijos proletariato diktatûra pasibaigs
tuo, kad ant senos Rusijos griuvësiø vël
ims klestëti kapitalizmas... Bolðevizmas ir
faðizmas yra ið esmës tas pats dalykas ir
yra visuomenës reakcijos apsireiðkimas,
kuris Rusijoje apsireiðkë bolðevizmu, o Ita-
lijoje faðizmu... Kad bolðevizmas ir faðiz-
mas bus likviduoti, nereikia abejoti.
Ðios socialdemokrato V.Èepinskio
mintys, pareikðtos 1928 m., kai dar ne-
buvo vokiðkojo faðizmo, verèia susimàs-
tyti. Uþ jas profesorius „nusipelnë“ Sibi-
ro. Bet nuo to já „iðgelbëjo“ mirtis (tarybi-
niais metais jis gyveno tik vienà mënesá).

Galëjo bûti Mendelejevas

Ið paþinojusiø chemikà profesoriø Kazá
Daukðà (1905–1985) kai kas tvirtina, kad
moksle toks talentingas þmogus galëjo
padaryti daugiau, kad jis blaðkësi ir savo
jëgas eikvojo mokslininkui nebûdingai
veiklai. 1983 m. þurnale „Ðvyturys“ E.Vait-
kus miniatiûriniame monumente, skirta-
me prof. K.Daukðui, raðë:
Bûèiau, ko gero, jau
Bemaþ Mendelejevas,
Bet per daug chemikalø
Ginèams iðliejau að.

Toliau á Vakarus nëra kur!

Kauno politechnikos universiteto Klai-
pëdos fakulteto docentë Lietuvos fizikø
draugijos Klaipëdos skyriaus pirmininkë
1976 m. birþelio 4–5 dienomis Klaipëdo-
je surengë respublikiná fizikø pasitarimà.
Pasitarimo devizas buvo fizikos mokslo
þiniø skleidimas Lietuvoje. Akademikas
profesorius Kazys Brazdþiûnas skaitë pra-
neðimà „Fizikos mokslo tyrimø pasieki-
mai ir tolesnë jø raida“.
Profesorius K.Brazdþiûnas (Lietuvos fi-
zikø draugijos pirmininkas) buvo labai pa-
tenkintas konferencijos organizavimu. Per
vakarienæ ðá pasitenkinimà jis su humoru
taip iðreiðkë: “Lietuvos fizikø draugijos kon-
ferencijos vyko ávairiuose miestuose: Za-
rasuose, Panevëþyje, Ðiauliuose, Kaune,
o dabar vyksta Klaipëdoje. Artëjant á Va-
karus, konferencija praeidavo vis geriau ir
geriau. Dabar esame labiausiai á vakarus
nutolusiame Lietuvos mieste, nes toliau á
vakarus Lietuvoje nëra kur judëti“.

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5 43


Mokslininko iðradimams – aukso medalis
Prof. habil. dr. Donatas BUTKUS
VGTU Aplinkos apsaugos katedra
Balandþio 26-oji – Pasaulinës intelek-
tinës nuosavybës diena, kuri jau septin-
tà kartà minima ir Lietuvoje. Ta proga Pa-
saulinës intelektinës nuosavybës organi-
zacijos Aukso medalis ir sertifikatas áteik-
ti iðkiliam pedagogui ir mokslininkui, vie-
nam ið oro uþterðimo tyrimø pradininkø
mûsø kraðte, VGTU Aplinkos apsaugos
katedros vedëjui, profesoriui habilituotam
daktarui Pranui Baltrënui. Pernai toká ap-
dovanojimà pelnë mûsø universiteto prof.
Bronislovas Spruogis.
Pranas Baltrënas ne vien moksliniais
teoriniais tyrimais, bet ir praktine veikla
prisideda prie aplinkos, darbo vietø tar-
ðos maþinimo, oro gryninimo. Oro valy-
mo árenginiø kûrimas, jø diegimas pra-
monës, kituose ûkio objektuose yra vie-
na svarbiausiø profesoriaus ir jo vadovau-
jamos Aplinkos apsaugos katedros ir to
paties pavadinimo instituto laboratorijos
darbo krypèiø.
Profesorius ir jo pasitelkti mokslinin-
kai, mokslo darbuotojai kuria ávairius oro
valymo árenginius: elektrostatinius, grû-
dëtuosius, rankovinius filtrus, kitas oro
uþterštumo maþinimo priemones.
Grûdëtieji filtrai ið oro iðvalo smulkias,
greit limpanèias, didelës koncentracijos
statybiniø medþiagø dulkes. Dulkëtas
oras, eidamas per vertikalias skirtingomis
grûdëtomis frakcijomis uþpildytas sekci-
jas, jose palieka dulkiø daleles. Ðie filtrai
regeneruojami vibruojant. Rankoviniai fil-
44 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5
ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2007 Nr.5, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt
trai, regeneruojami pneumoimpulsiniu
bûdu, skirti cemento, kalkiø dulkëms, su-
virinimo aerozoliams ir kitiems teršalams
iš oro valyti. Tai mobilus nedidelio naðu-
mo átaisas. Dulkëmis uþterðtas oras ið-
valomas, kai eina per rankovinio filtro me-
dþiagà. Nusëdant dulkëms ant filtro ran-
koviø, padidëja hidraulinis pasiprieðini-
mas, o kartu sumaþëja oro valymo efek-
tyvumas. Tada pneumoimpulsinio áren-
ginio sukurta oro banga regeneruoja fil-
truojanèià medþiagà.
Pneumoimpulsiniai árenginiai taip pat
gali bûti naudojami biriø medþiagø skliau-
tams ardyti, nuosëdoms nuo ávairios
technologinës árangos sieneliø valyti, ku-
ro degimui gerinti. Jie sukuria didesnio
slëgio oro bangà – oro impulsà, kuris
sklinda reikiama kryptimi.
Elektrostatiniai oro valymo filtrai ne tik
sulaiko labai maþas terðalø daleles, bet
ir pasiþymi maþu hidrauliniu pasiprieði-
nimu, dideliu naðumu. Jie ið oro valo ne
tik kietas dulkes, dûmø daleles, bet ir
skysèiø laðelius – rûkà, garà. Elektrosta-
tinis oro valymas pagrástas áelektrintø ter-
ðalø daleliø ir elektrinio lauko sàveika, ku-
rios metu dielektrinës jëgos tiesiogiai vei-
kia terðalø daleles ir jas iðstumia ið oro
srauto. Ðiuo tiesioginiu elektriniø jëgø vei-
kimu ir paaiðkinamas labai maþas elek-
trostatiniø filtrø hidraulinis pasiprieðinimas
bei esminis skirtumas nuo mechaninës
daleliø separacijos (ciklonø ir kt.) ir filtra-
cijos (per audiná ar pluoðtà) metodø, kai
paveikiamas visas oro srautas. Kadangi
ðie filtrai gerai iðvalo orà, juos galima nau-
doti recirkuliacinës ventiliacijos sistemo-
se, iðvalytà orà iðleidþiant atgal á patalpà
— ðaltuoju metu sutaupoma ðilumos.
Prof. Prano Baltrëno ir jo kolegø dvi-
zoniai oro valymo filtrai kuriami, tyrinëja-
mi ir gaminami nuo 1991 metø. Jau su-
Prof. Pranas
Baltrënas su
ðeima
Alekso
JAUNIAUS nuotr.
kurti 5 filtrø modeliai, kuriø pramoniniai
pavyzdþiai ádiegti 5 Lietuvos pramonës
ámonëse (AB „Kuro aparatûra“, „Marku-
èiai“, „Gràþtai“ ir „Velga“ Vilniuje bei AB
“Astra” Alytuje). Ðie filtrai valo á patalpas
tiekiamà atmosferos dulkëmis uþterðtà bei
ið gamybiniø patalpø ðalinamà ar ðiø pa-
talpø orà, uþterðtà pramoniniais smulkia-
dispersiais terðalais: elektrolankinio ir du-
jinio metalø suvirinimo ir pjaustymo ae-
rozoliais, litavimo dûmais, tepalø, tepimo
ir auðinimo skysèiø rûkais ir t.t. Gali bûti
naudojami tiekiamosios, iðtraukiamosios
ir recirkuliacinës ventiliacijos sistemose
maðinø gamybos, statybiniø metalo kon-
strukcijø, mikroelektronikos, mikrobiolo-
gijos pramonës ámonëse bei administra-
ciniuose, visuomeniniuose pastatuose,
gydymo ástaigose.
Filtrai gaminami su ventiliatoriumi ir be
jo. Turintieji ventiliatoriø veikia kaip auto-
matiðkas oro valytuvas, montuojamas ða-
lia oro tarðos ðaltinio. Pagamintas mobi-
lus (su ratukais), stacionarus, didelio na-
ðumo be ventiliatoriaus oro filtras ir su ven-
tiliatoriumi, lanksèiu oro ásiurbimo ortakiu,
kurá galima fiksuoti bet kuriame priþiûrimos
zonos erdvës taðke. Ðio filtro veikimo spin-
dulys 2,5 metro. Jis labai patogus nesta-
cionariose suvirinimo darbo vietose.
Prof. Pranas Baltrënas yra 70 patentø
ir iðradimø, ið kuriø 13 áregistruoti atkûrus
Lietuvos nepriklausomybæ, autorius.
Mokslininko sukurti filtrai ne kartà ekspo-
nuoti ðalies, Hanoverio, kitose tarptauti-
nëse parodose. Jie apraðyti monografi-
jose, kituose leidiniuose. Prof. P. Baltrë-
nas yra paskelbæs su bendraautoriais per
521 mokslinæ publikacijà, ið jø: 14 mo-
nografijø, 2 knygas, 1 katalogà, 24 moks-
linius metodinius bei apþvalginius leidi-
nius, 1 vadovëlá, 55 straipsnius uþsienio
spaudoje, 70 patentø.