2007

Fotoniniai
kristalai

Lietuvos
valdovø rûmø
atkûrimas jau
pusiaukelëje

Tarptautinë
magnetinio
rezonanso
mokykla Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 1
 Susivienijæ Lietuvos lazeriø gamintojai
taikosi uþkariauti Pietryèiø
Azijos rinkas
Lietuvos lazeriø ir ðviesos
technologijø pramonë þengia
á pasaulinæ industriniø
technologijø rinkà
Lietuvos lazeriø ir ðviesos technologi-
jø verslo sektorius prognozuoja spartø
ðuolá – planuojama ðiø technologijø par-
davimus padidinti nuo 60 mln. litø 2006
metais iki 500 mln. litø 2017 metais.
Keturios Lietuvos lazeriø ámonës –
UAB „Ekspla“, UAB „Ðviesos konversi-
ja“, UAB „Optida“ ir UAB „Standa“ – su-
sivienijo lazeriniø technologijø proverþiui
á Pietryèiø Azijos rinkas. Siekdamos am-
bicingø tikslø, kompanijos baigia sëk-
Industrinio pikosekundinio
lazerio prototipas, sukurtas
vykdant projektà ,,Lazeriai
mikroapdirbimui ir
diagnostikai”
mingai ágyvendinti taikomøjø moksliniø
tyrimø ir technologinës plëtros projektà
„Lazeriai mikroapdirbimui ir diagnosti-
kai“, remiamà Europos Sàjungos struk-
tûriniø fondø.
Ðio projekto partneriai kuria naujo ti-
po lazerinius spinduliavimo ðaltinius, ten-
kinanèius industriniam taikymui kelia-
mus reikalavimus. Projekto vertë – 6,7
mln. litø, paramos dydis – 4,4 mln. litø.
Pasaulio moksliniø lazeriø rinka, Lietuvos dalis joje bei Lietuvos lazeriø pramonës pardavimø apimtys:
Pasaulinë moksliniø lazeriø rinka, mln. JAV doleriø
Uþimama mokslinës rinkos dalis, proc.
Lietuvos lazeriø pramonës pardavimø apimtys, mln. Lt
2 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7
Kæstutis JASIÛNAS
UAB ,,Ekspla” generalinis
direktorius
UAB ,,Ekspla” programos vadovas dr. Jonas
Kolenda derina pikosekundiná lazerá
Analizë rodo, kad Pietryèiø Azijoje
prasideda pramonës bumas, todël atsi-
randa didþiulis moderniø ir naðiø lazeri-
niø technologijø poreikis. Esame ásitiki-
næ, kad galime pagaminti aukðèiausio ly-
gio lazeriø árengimus, tinkanèius ávai-
rioms pramonës ðakoms.
Jau vedamos derybos su Pietryèiø
Azijos gamintojais, kurie susidomëjo lie-
tuviø galimybëmis ir patirtimi. Konkuruo-
jame su pasaulinio garso lazeriø tech-
nologijø kûrëjais ir turime pranaðumà –
ultrasparèiøjø lazeriniø impulsø techno-
logijà, kuri atvers kelius á ateities rinkas.
Industriniai bandymai jau atlikti su
„Šviesos konversijos“ femtosekundine
sistema Pharos, naujos konstrukcijos
„Eksplos“ lazerinës mikroapdirbimo
staklës pernai parduotos Taivano gamin-
tojams.
Lietuvos lazerininkams per deðimt-
1998 1999 2000
114 100 109
1,58 1,9 3,3
16 17 26
metá pavyko uþimti apie 6 proc. moksli-
niø lazeriø rinkos, taèiau industrinë rin-
ka daugiau nei penkiasdeðimt kartø di-
desnë (apie 10 mlrd. eurø), todël Lietu-
vos lazeriø pramonës pasirinkta
strateginë kryptis – iðlaikant
pozicijas mokslinëje rinko-
je ásitvirtinti industrinë-
je medþiagø apdirbi-
mo ir diagnostikos rinkoje – leidþia da-
ryti prielaidas ateities proverþiams.
Rinkos tyrimø bendrovë „Optech
Consulting“ (Vokietija) prognozuoja, kad
lazeriniø sistemø, skirtø medþiagø apdir-
bimui, rinka nuo 3,9 mlrd. eurø 2003 me-
tais iðaugs iki 10,4 mlrd. eurø 2010 me-
tais. Prognozuojamas vidutinis metinis
augimas siekia 13,5 procento.
Pasak Lietuvos ðviesos ir lazeriø tech-
nologijø sektoriaus dalyviø, didesnë la-
zeriø sektoriaus plëtra ámanoma tik
skverbiantis á kitus sparèiai auganèius la-
zeriø rinkos segmentus: lazeriniø maði-
nø ir ekologinio monitoringo lazeriniø
prietaisø. Tam bûtinas Lietuvos lazeriø
sektoriaus struktûrinis pertvarkymas,
glaudesnë sàveika su mokslinëmis ins-
titucijomis, specialistø rengimo ástaigo-
mis.
Ðio sektoriaus rinkos potencialo au-
2001 2002 2003 2004 2005 2006
132 143 136 148 155 166
3,03 4,2 3,68 4,39 5,16 6,63
33 42 43 48 57 69

gimà galima pagrásti ir tuo, kad 2006–
2007 m. atsirado 6 naujos lazeriø ir
ðviesos technologijø ámonës. Ásteigti
du „startup‘ai“ – niðinës bendrovës –
viena jø uþsiima teraherciniø spektro-
metrø kûrimu ir gamyba, o kita – su-
dëtingø optiniø dangø kûrimu. Kitos
keturios ámonës, dar vadinamos „spin-
ofai“, yra verslo plëtros rezultatas – jos
yra papildomø komponentø tiekëjos
rinkos senbuvëms.
„Uþsidaræ“ mokslinës technikos
(Basic Research sektorius) rinkoje, ga-
lëtume pasiekti ne spartesná nei 5–10
proc. per metus augimà. Tokiu atveju
Lietuvos lazeriø sektorius ir ateityje bû-
tø tik savotiðkas „prieskonis“ Lietuvos
pramonës struktûroje. Todël bûtina
skverbtis á kitus sparèiai auganèius la-
zeriø rinkos segmentus.
Lazeriø sektorius, siekdamas stip-
rinti pozicijas moksliniø lazeriø rinko-
je, kasmet investavo á mokslinius tyri-
mus maþdaug 7 proc. savo pardavi-
mø apimties. Siekiant per ganëtinai
trumpà laikà uþimti reikðmingesnes
pozicijas industrinëje rinkoje, reikalin-
gos didesnës apimties investicijos.
Kompanijos per artimiausius 5 metus
ketina investuoti á ðià sritá iki 50 mln. Lt
savø lëðø.
Privatûs investuotojai ir finansinës
institucijos vis dar vangiai investuoja á
struktûrinius pertvarkymus ar aukðtøjø
technologijø infrastruktûros kûrimà ir
moksliniø tyrimø organizavimo refor-
mà. Tam bûtø tikslinga panaudoti ES
struktûriniø fondø paramà ir tai bûtø
realus þenklas kitiems investuotojams,
kad ði sritis yra laikoma prioritetine ir
perspektyvia. Maþdaug 150 mln. litø
parama infrastruktûros plëtrai leistø
sukurti lazeriø pramonës sektoriø, po
5 metø pasieksiantá 250 mln. litø, o
2017 m. – 0,5 mlrd. Lt pardavimus.
EUROPOS SÀJUNGA
Þurnalo leidimà remia Penkiasdeðimtieji ,,Mokslo ir gyvenimo”
SPAUDOS, RADIJO þurnalo leidimo metai
IR TELEVIZIJOS
RËMIMO FONDAS Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas
Lietuvos energetikos institutas,
Vilniaus universitetas,
Lietuvos mokslo istorikø
MOKSLAS ir 2007
draugija, Klaipëdos univer-
sitetas, Kultûros, filosofijos ir
meno institutas, Lietuvos
GYVENIMAS Eina nuo 1957 m. 2007 m. Nr.7 (585) liepa
7
gamtos draugija, VGTU
Vyriausiasis redaktorius Tu r i n y s
JUOZAS BALDAUSKAS
K.JASIÛNAS Susivienijæ Lietuvos lazeriø
Redakcijos kolegija: gamintojai taikosi uþkariauti Pietryèiø
VALDAS ADAMKUS
Azijos rinkas ........................................................... 2
JUOZAS BANIONIS
EDMUNDAS ÈAPAS A.P. STABINIS Fotoniniai kristalai ........................... 4
ALGIRDAS GAIGALAS
ALGIRDAS GAIÞUTIS R.ÐALNA Naujosios Zelandijos gyventojai ............ 6
JONAS GRIGAS
GEDIMINAS ILGÛNAS E.BUTKUS Iðeivijos lietuvio indëlis á pasaulio
PAULIUS JURKUS ir Lietuvos chemijà ................................................. 8
JUOZAS ALGIMANTAS
KRIKÐTOPAITIS L.BALÈIÛNIENË Þolynai ........................................ 9
JONAS KUBILIUS
KÆSTUTIS MAKARIÛNAS J.ELEKÐIS Tarptautinë magnetinio rezonanso
VYTAUTAS MERKYS mokykla Vilniuje .................................................... 10
GUIDO MICHELINI
STASYS VAITEKÛNAS A.ANDRIJAUSKAS Gintaro Beresnevièiaus
JURGIS VILEMAS Lietuvos kultûros istorijos recepcija ...................... 11
ALEKSANDRAS VITKUS
A.NEMURA Elektros energetikos sistemø
Redakcijos darbuotojai: valdymo tyrimai Lietuvos energetikos institute ..... 16
Redaktorë
ELENA MICKEVIÈIENË B.SLAVINSKAS Lietuvos valdovø rûmø
Meninis redaktorius atkûrimas jau pusiaukelëje ................................... 20
VILIUS JAUNIÐKIS
Konsultantë V.POCIUS Iðkiliam pedagogui, mokslininkui,
SAULË MARKELYTË fizikos populiarintojui doc. dr. Jonui Algirdui
Rinkëja
VIOLETA SADAUSKIENË Martiðiui – 80 metø ................................................ 26
E.BACEVIÈIUS Atmintina þuvininkystës
REDAKCIJOS ADRESAS:
“Mokslas ir gyvenimas”, paroda Berlyne ..................................................... 28
Antakalnio g. 36, LT-10305,
D.NARBUTIENË Lietuvos mokslø akademijos
Vilnius
bibliotekos metraðtis ............................................. 30
TELEFONAI:
vyr. redaktoriaus - 2 34 15 72, G.KOJELYTË Norvegijos sostinës metro rieda
ekologiðki traukiniai .............................................. 31
redaktoriø - 2 34 41 00.
Faksas: 2 34 15 72 J.ÐABÛNAITË Varanai ........................................... 32
Elektroninis paðtas:
mgredakcija@post.skynet.lt G.ISOKAS Mûsø tautosakos perlai ....................... 34
A.VITKUS Pasaulio paveldo paminklas ................ 34
Pasiraðyta spaudai 2007 07 12.
SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8. Raiba Rivþa ir Juris Ekmanis – nauji Lietuvos
Popierius ofsetinis. MA uþsienio nariai ................................................. 36
Uþs. Nr. 1367. Kaina 3,95 Lt,
Spausdino AB ,,Spauda”, V.MERKYS Graþus jubiliejus ................................. 36
Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius Pakiliai paminëta Pasaulinë aplinkos
SCIENCE AND LIFE apsaugos diena .................................................... 37
Science popular and historical
J.ÐRIUBËNIENË Viendienës ................................. 38
monthly. Editor-in Chief:
J.Baldauskas J.ÈYÞIENË, J.SATKÛNAS Ventos slënio
“Mokslas ir gyvenimas”, geologinis paveldas – tarpvalstybinë vertybë ....... 40
Antakalnio st. 36,
LT-10305, Vilnius, Lithuania. J.NORKEVIÈIUS Ilgameèiai tyrimai
© “Mokslas ir gyvenimas”, 2007 apvainikuoti disertacija ......................................... 42
“Mokslo ir gyvenimo” adresas Retro ..................................................................... 43
internete: http://ausis. gf.vu.lt/mg/ Kurkime saugià Lietuvà ......................................... 44
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 3
 XX a. antrosios pusës informaciniø technologijø proverþá nulëmë galimybës
valdyti elektronø srautà puslaidininkiuose. Fotonø srautas fotoniniuose kristaluo-
se gali bûti valdomas ávairesniais ir lankstesniais bûdais. Todël manoma, kad
fotoniniø kristalø technologijos bus XXI a. proverþis informacinëse technologijose,
ir mikroelektronika pamaþu bus pakeista mikrofotonika ir nanofotonika.
Fotoniniai
kristalai
Prof. habil. dr.
Algirdas Petras STABINIS
Šiuo metu asmeniniai kompiuteriai,
kuriø veikimo sparta siekia kelis GHz
(1GHz=109Hz), jau nieko nestebina. Su-
kurti asmeninius kompiuterius, kuriø vei-
kimo sparta siektø kelias deðimtis GHz,
remiantis puslaidininkinëmis technologi-
jomis yra pakankamai sudëtinga proble-
ma. Jei pavyktø signalams perduoti nau-
doti ne elektronus, bet fotonus, tai bûtø
galima sukurti kompiuterius, kuriø veiki-
mo sparta siektø ðimtus THz
(1THz=1012Hz). Tam tikslui reiktø nau-
doti optinius komponentus, vadinamuo-
sius fotoninius kristalus.
Pirmà kartà sàvokà „fotoninis krista-
las“ pavartojo 1989 m. JAV fizikas Jab-
lonovièius (Eli Yablonovitch). Pastaràjá
deðimtmetá kasmet paskelbiama per
1 pav. Trimaèio fotoninio kristalo pavyzdys –
ið silicio lazdeliø sudëtas darinys. Gardelës
periodas apie 200 nm
4 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7
tûkstantá moksliniø straipsniø, kuriuose
šis terminas pasitaiko pavadinime ar var-
tojamas kaip reikðminiai þodþiai. Gami-
namas ið skirtingo lûþio rodiklio medþia-
gø fotoninis kristalas yra periodinis dvi-
matis ar trimatis optinis darinys. Papras-
tai tokio darinio gardelës periodas yra
maþdaug lygus pusei šviesos bangos il-
gio, o regimojoje srityje tai sudaro apie
200–400 nanometrø. Todël fotoniniai kris-
talai yra priskiriami optiniams nanodari-
niams. Toks trimatis periodinis darinys
pavaizduotas 1 paveiksle. Vienmatis to-
kio fotoninio kristalo analogas yra paða-
linanti ðviesos atspindá (praskaidrinanti)
daugiasluoksnë plëvelë, kuria padengia-
mas ávairiø optiniø elementø pavirðius.
Kaipgi sklinda šviesa tokiame foto-
niniame kristale? Tai gali bûti suprasta
nagrinëjant ávairios prigimties bangø
(akustiniø, elektromagnetiniø, de Broilio
(de Broglie) sklidimà periodiniuose da-
riniuose. Palyginkime ðviesos (fotonø
srauto) sklidimà fotoniniame kristale su
elektronø (de Broilio bangos) sklidimu
puslaidininkyje, pvz., silicio kristale. Ja-
me elektronai juda periodiniame poten-
cialo lauke, kurá formuoja kristalo garde-
lës mazguose esantys atomai. Sàveikau-
jant elektronams su silicio atomø bran-
duoliais Kulono (Coulomb) jëga susida-
ro leistinosios ir draustinës elektronø
energijos juostos. Idealiame silicio kris-
tale nëra elektronø, kuriø energija atitik-
tø draustinës juostos energijø vertes. Ta-
èiau situacija keièiasi, kai kristale yra de-
fektø ar priemaiðiniø atomø. Tuomet to-
kiame kristale gali bûti elektronø, kuriø
energijos lygmenys patenka á draustinæ
energijø juostà, ir kristalas pasiþymi pus-
laidininkio savybëmis. Visai analogiðkai
fotonams sklindant fotoniniame kristale
atsiranda draustinës daþniø (energijos)
juostos fotonams. Tai reiðkia, kad ne bet
kokio daþnio fotonas gali sklisti fotoni-
niu kristalu. Jei tokiame kristale specia-
liai bûtø sukurti defektai, pavyzdþiui, kei-
èiant darinio elementø dydá tam tikrose
vietose sugadintas periodiškumas, tai
kristalo draustinëje energijos juostoje ir-
gi atsirastø fotonø energijos lygmenys,
o tai reikðtø, kad atitinkamo daþnio foto-
nai galës sklisti kristalu. Trimaèiame fo-
toniniame kristale ámanoma valdyti pa-
sirinkto daþnio ðviesos sklidimà bet ku-
ria reikalinga kryptimi. Kad fotoninis kris-
talas pasiþymëtø minëtomis savybëmis,
darinio medþiagø lûþio rodikliai turi la-
bai skirtis. Tik tuomet draustinë daþniø
juosta gaunama pakankamai plati. To-
dël Rentgeno spinduliø sklidimas gam-
tiniuose kristaluose nëra tapatus ðviesos
sklidimui fotoniniuose kristaluose, nors
Rentgeno spinduliø bangos ilgis ir paly-
ginamas su kristalo gardelës periodu,
kuris lygus kelioms deðimtosioms nano-
metro dalims. Kadangi Rentgeno spin-
duliø lûþio rodikliai ávairiose kristalo vie-
tose maþai tesiskiria, tai draustiniø daþ-
niø tarpas yra labai siauras. Todël pasi-
rinkto daþnio Rentgeno spinduliø atspin-
dys nuo kristalo (Rentgeno spinduliø dif-
rakcija) yra matomas tam tikra kryptimi,
ir Rentgeno spinduliø sklidimas krista-
luose yra panaðus á ðviesos sklidimà
daugiasluoksnëse plëvelëse.
Ðviesos sklidimas fotoniniuose kris-
taluose gali pasiþymëti specifiðkais dës-
ningumais, kurie nebûdingi áprastoms
medþiagoms, pavyzdþiui, neigiamu lû-
2 pav. Ðviesos lûþio fotoniniame kristale
pavyzdys. Brûkðniuotos linijos þymi
statmenis
þio rodikliu (2 pav.) ir anomalia dispersi-
ja skaidrioje terpëje. Ðie dësningumai
pastebimi, kai ðviesos bangos daþnis
patenka á fotoninio kristalo leistinosios
daþniø juostos kraðtà ðalia draustinës
juostos. Kai lûþio rodiklis yra neigiamas,
lûþæs spindulys yra toje paèioje pusëje
kaip ir kritæs spindulys atþvilgiu statmens
á terpës pavirðiø.
Ðviesà spinduliuojantys diodai yra

a)
vienas pagrindiniø optinio ryðio sistemø
elementø. Pastaruoju metu lietuviðkojo-
je terminologijoje jiems prigijo ðviestu-
kø pavadinimas. Ðie diodai gaminami ið
fotoemituojanèiø medþiagø, kurios op-
tiðkai ar elektriðkai suþadintos spindu-
liuoja fotonus ávairiomis kryptimis gana
plaèiame bangos ilgiø ruoþe. Manoma,
kad fotoniniai kristalai gali bûti tiesiog in-
tegruoti á fotoemituojanèios medþiagos
sluoksná ir panaudoti kaip veidrodis, ku-
ris efektyviai atspindi pasirinkto bangos
ilgio ðviesà reikalinga kryptimi.
Trimaèiø fotoniniø kristalø gamyba
yra pakankamai sudëtinga, todël ðiuo
metu kol kas plaèiai naudojami tik dvi-
maèiai fotoniniai kristalai vadinamuo-
siuose fotoniniø kristalø ðviesolaidþiuo-
se (angl. photonic-crystal fiber, PCF). Ði-
tas terminas buvo pasiûlytas anglø fizi-
ko P.Raselo (Philip Russell) 1995 metais.
Toká ðviesolaidá sudaro ðerdis ir periodi-
nës sandaros apvalkalas (3 pav.). Ðer-
dis ir apvalkalas gali bûti gaminami ið
tokios paèios ar ið skirtingø medþiagø.
Pirmøjø ðviesolaidþiø, kuriuos pade-
monstravo Raselas, apvalkalà sudarë
ðviesolaidyje heksogonaline tvarka ið-
dëstytos oro skylutës. Tokiame ðvieso-
laidyje sklindanti ðviesa koncentruojasi
ðerdyje. Vëliau buvo pagaminti fotoniniø
kristalø ðviesolaidþiai, kuriø ðerdis yra tuð-
èiavidurë (pripildyta oro ar dujø). Egzis-
tuoja fotoniniai šviesolaidþiai, sudaryti ið
koncentriniø sluoksniø dviejø ar daugiau
skirtingø medþiagø. Dabar tokie fotoni-
niø kristalø ðviesolaidþiai su skylëtuoju ap-
valkalu vadinami skylëtaisiais ðviesolai-
dþiais (angl. holey fibers). Jie gaminami
panaðiai kaip ir áprasti ðviesolaidþiai. Iš
pradþiø gaminamas ruoðinys, kurio sker-
siniai matmenys yra centimetro dydþio.
Jame suformuojami periodiðkai iðdëstyti
oro kapiliarai. Vëliau ruoðinys yra ðildo-
b)
mas ir tempiamas. Tempiant skersiniai
matmenys maþëja, taèiau gaunamo mik-
rometrinio darinio skersinë sandara iðlie-
ka nepakitusi. Taip ið vieno ruoðinio pa-
vyksta pagaminti keliø kilometrø ilgio ðvie-
solaidá. Daþniausiai ðviesolaidþiai gami-
nami ið kvarcinio stiklo. Naudojami ir kiti
stiklai, jei reikalingi ðviesolaidþiai su spe-
cifiðkomis savybëmis, pavyzdþiui, dide-
liu netiesiðkumu. Pastaruoju metu tokie
fotoniniø kristalø ðviesolaidþiai gaminami
ir ið polimeriniø medþiagø.
Atsiþvelgiant á ðviesos koncentravimo
bûdà fotoniniø kristalø ðviesolaidþiai skirs-
tomi á du tipus. Vienuose jø ðerdis yra kie-
ta (pilnavidurë) ir jos lûþio rodiklis yra
daug didesnis nei skylëtojo apvalkalo vi-
dutinis lûþio rodiklis, nes pagrindinæ ap-
valkalo dalá sudaro skylutës, kuriø mat-
muo yra maþesnis uþ ðviesos bangos il-
gá. Ðiuose ðviesolaidþiuose ðviesos kon-
centracijà ðerdyje lemia visiðkojo vidaus
atspindþio reiðkinys, kaip ir paprastuose
ðviesolaidþiuose. Taèiau skylëtuosiuose
ðviesolaidþiuose ðviesa sukoncentruoja-
ma maþesniø matmenø ðerdyje, nes juo-
se lûþio rodikliø skirtumas tarp ðerdies ir
apvalkalo yra didesnis.
Kitam skylëtøjø ðviesolaidþiø tipui yra
bûdingas draustinës daþniø juostos reið-
kinys fotoniniuose kristaluose. Jei tokia
draustinë juosta yra tinkamai suformuo-
ta, tai skylëtajame ðviesolaidyje pavyks-
ta sukoncentruoti ðviesà ir maþesnio lû-
þio rodiklio ar net tuðèiavidurëje šerdyje
(3b pav.). Šiuo atveju apvalkalas funk-
cionuoja kaip sluoksniuotas veidrodis,
atspindintis ðviesà nuo kvarcinio stiklo
ir oro skiriamøjø pavirðiø. Tuðèiavidurës
ðerdies ðviesolaidþiø privalumas yra tas,
kad juose gali sklisti tokiø daþniø ðvie-
sa, kuri ðiaip kvarciniame stikle yra su-
geriama. Svarbu ir tai, kad tokiais ðvie-
solaidþiais galima perduoti didelës ga-
3 pav. Pilnavi-
durës ðerdies
(a) ir tuðèiavi-
durës ðerdies
(b) fotoniniø
kristalø
ðviesolaidþiai
lios optinius signalus, kad tuðèiavidurë-
je ðerdyje (ore) maþai tepasireiðkia dis-
persija. Skylëtøjø ðviesolaidþiø apvalka-
lo savybës priklauso nuo skersinës san-
daros periodo, skyluèiø formos ir jø mat-
menø, todël gaminamø šviesolaidþiø sa-
vybes galima keisti.
Paprasti ðviesolaidþiai ið vienamodþiø
virsta daugiamodþiais, kai yra didinamas
ðerdies dydis lyginant su ðviesos bangos
ilgiu. Yra sukurti skylëtieji ðviesolaidþiai,
kurie iðlieka vienamodþiai nepriklausomai
nuo bangos ilgio. Tai nulemia didelë ap-
valkalo lûþio rodiklio dispersija. Ðerdies
ir apvalkalo lûþio rodikliø skirtumas ma-
þëja, kai maþëja bangos ilgis ir vienamo-
dë ðviesolaidþio veika gaunama plaèio-
je bangos ilgiø srityje nuo ultravioletinio
ruoþo iki keliø mikrometrø.
Visiems ðviesolaidþiams yra bûdin-
gos dvi dispersijos rûðys – medþiagos ir
bangolaidinë (geometrinë) dispersijos.
Skylëtojo ðviesolaidþio bangolaidinæ dis-
persijà lemia apvalkalo lûþio rodiklio dis-
persija, kurià sukelia oro skylutës. Pri-
klausomai nuo skyliø matmenø ir jø iðsi-
dëstymo periodo ði dispersija gali bûti
keièiama. Svarbi perduodamo ðviesolai-
dþiu plataus spektro optinio signalo sa-
vybë yra grupinio greièio dispersija. Pa-
geidautina, kad ji bûtø kuo maþesnë, nes
prieðingu atveju signalas yra iðkraipo-
mas. Todël paprastai signalo centrinis
daþnis parenkamas toks, kad já atitiktø
grupinio greièio dispersijos nulis. Tokio-
mis sàlygomis ámanoma ðviesolaidþiu
perduoti neiðkraipant optinius signalus,
kuriø spektro plotis apima visà regimàjá
ruoþà. Keièiant skylëtojo ðviesolaidþio
apvalkalo savybes, ámanoma ðá nulá per-
stumti ið infraraudonojo ruoþo á regimàjá
ruoþà, taip pat pasiekti, kad minimali gru-
piniø greièiø dispersija atitiktø maþiau-
sios sugerties ðviesolaidyje sàlygas.
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 5

Ið visø gyventi tinkamø þemiø Naujoji Zelandija
atrasta paskutinë. Kada èia pasirodë pirmieji þmo-
nës, ginèytinas klausimas, taèiau sutariama, kad
salø apgyvendinimas vyko keliomis bangomis. Dau-
guma mokslininkø teigia, kad dabartiniø maoriø
ainiai á salas atklydo maþdaug X amþiuje.
karalystæ. Maoriai buvo susiskirstæ á 40
genèiø (iwi), kurias sudarë dar smulkes-
ni vienetai – ðeimyninës gentys (hapu).
Gentys skyrësi dialektais, paproèiais.
Konfliktai buvo áprastas dalykas. Taikiu
laikotarpiu ðeimos gyveno atviruose, ne-
apsaugotuose kaimuose. Daugëjant
konfliktø ir kylant pavojams, maoriai stra-
tegiðkai patogiose vietose ëmë kurti átvir-

Polinezieèiai atranda Aotearojà

Naujosios Zelandijos
gyventojai
Pasak vienos ið legendø, jø protëviai
atplaukë á Aotearojà (Ilgo balto debesies
ðalá) ið Havaikio – mitinës þemës, esan- Rytas ÐALNA
èios kaþkur Ramiojo vandenyno platy- Geologijos ir
geografijos instituto
bëse. Ðá þygdarbá maoriai priskiria gar- doktorantas
siam þvejui Kupe, kuris, vydamasis að-
tinimus, vadinamuosius PA. Juos suda-
Bûdingas maoriø rë grioviai, pylimai, átvirtinti vartai, apþval-
bendruomenës namas. gos platformos, atsargø sandëliai, smai-
Tradicinis sveèiø liø kuolø sienos, ant ku-
pagerbimas riø uþmaudavo nukariau-
tø prieðø galvas.

Europieèiai atranda
Naujàjà Zelandijà
Europieèius á ðias sa-
las priviliojo „neþinomos
pietø þemës“ Terra austra-
lis incognita paieškos.
1642 m. prie Pietø salos
priplaukë olandø Ost-Indi-
jos kompanijos ekspedi-
cijai vadovavæs Abelis
Tasmanas. Þemëlapyje jis
tuonkojá, pamatë salas ir jose iðsilaipino
950 metais. Mitinës tëvynës maoriai ne-
pamirðta ir ðiais laikais. Jie mano, kad
mirus jø sielos gráþta atgal á Havaiká. Et-
nografai mano, kad legendinë þemë ga- Maorë
lëjo bûti Taitis, Samoa, Kuko salos.
Á tokius tolimus plaukiojimus galëjo
leistis tik sumanûs jûreiviai, todël pagrás-
tai polinezieèiai kartais vadinami „Tekan-
èios Saulës vikingais“. Vandenyne poli-
nezieèiai orientavosi pagal ávairius gam-
Maoris
tos poþymius. Plaukdavo kanojomis su
anø
stabilizavimo atrama ið ðono arba kata-
laikø
maranais. Ðios plaukimo priemonës tu-
drabu-
rëjo bures, kylá ir galëdavo plaukti iki 40 þiais
km/val. greièiu. Ant árengtø platformø ási-
taisydavo nemaþai þmoniø, kartais net
bûdavo pastatomas namas. tams metø izoliavo ir ði izoliacija pasi-
Maoriai keliomis bangomis plûdo á baigë tik tuomet, kai èia pasirodë pirmieji
Aotearojà iki 1350 metø. Iðstûmusios europieèiai.
prieð tai èia gyvenusius Moa struèiø me- Maoriai salose daugiausia vertësi
dþiotojus, gentys ákûrë átvirtintus kaimus, þemdirbyste, ypaè kumaros auginimu.
intensyvino þemdirbystæ, tobulino me- Ilgainiui èia susikûrë maoriø kultûra, ku-
nus ir amatus. Gyvenant atokiose ir di- ri apogëjø pasiekë tuo metu, kai á salas
delëse salose, nebuvo prasmës puose- atvyko pirmieji europieèiai. Iki to laiko ne-
lëti tolimø plaukiojimø tradicijos, tad il- buvo susiformavusios jokios vieningos
gainiui pamirðo jûreivystës þinias, pra- maoriø tautos, net nebuvo mëginimø su-
rado ágûdþius. Maoriai patys save ðim- vienyti gentis ir ákurti kaþkà panaðaus á

6 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7

paþymëjo vakarinës pakrantës kontûrà, ta-
èiau po to, kai keli jo águlos þmonës per
susidûrimà su karingais maoriais þuvo Mir-
ties álankoje (dabar Golden bay), Tasma-
nas skubiai paliko nesvetingà kraðtà. Vë-
liau olandø kartografai atrastoms þemëms
suteikë Naujosios Zelandijos pavadinimà
– vienos ið Olandijos provincijø garbei. 127
metus ðis kraðtas ir toliau iðliko balta dë-
më þemëlapyje. Europieèiai nieko neþino-
jo apie Naujàjà Zelandijà iki 1769 metø. Tais
metais laivu „Endevour“ salas priplaukë gar-
sus anglø keliautojas ir atradëjas Dþeim-
sas Kukas. Maoriai jo vizità priëmë be jokio
dþiugesio: jie nenorëjo matyti svetimðaliø
savo þemëje. Gindamiesi jûreiviai nuðovë
kelis èiabuvius ir turëjo sprukti. Apiplaukæs
Naujosios Zelandijos krantus, Kukas iðsi-
aiðkino, kad jà sudaro dvi didelës salos –
Ðiaurës ir Pietø. Po keliø metø atvykæs ant-
ràjá kartà, Kukas ir jo águloje buvæ moksli-
ninkai kruopðèiai iðtyrinëjo salas, palikda-
mi savo pasekëjus praktiðkai be darbo.
Po Kuko kelioniø á Naujàjà Zelandijà
plaukdavo tik banginiø ir ruoniø medþio-
tojai. Sumaþëjus stambiøjø þinduoliø po-
puliacijai, èia ëmë traukti misionieriai ir vie-
nuoliai, o maorius imta atversti á krikðèio-
nybæ. Tuo pat metu salomis labai domë-
josi ir prancûzai, kurie surengë kelias eks-
pedicijas. Prancûzijoje apie salas buvo ra-
ðoma kaip apie labai graþø kraðtà, rojaus
kampelá. Volteras pirmasis 1775 m. pa-
minëjo maorius. Taèiau kai ðie nuþudë
prancûzø kapitonà M.Diufrenà, èiabuvius
Ðalies sostinë Velingtonas
ásikûræs ramiame Kuko
sàsiaurio uþutëkyje
Mana ir tapu
maoriø kultûroje
Menas ir religija,
kasdienis gyvenimas
rëmësi dviem pagrin-
diniais principais:
mana ir tapu. Mana
suprantama kaip pa-
slaptinga jëga, kurià
turi visi daiktai, kai Maoriø raiþiniai persmelkti mitologijos, juose
ypaè pabrëþiamas protëviø kultas
kurie þmonës, ðei-
mos, gentys. Manos dydis santykinis gimimà, vado pagerbimà, politeistinio
– gali padidëti, sumaþëti, ja apibrëþia- pasaulio suvokimà. Tapu sàvoka yra
mos asmeninës þmogaus galimybës, suprantama ir kaip moralinis impera-
gebëjimai. Mana perduodama ið kar- tyvas, kurio nesilaikymas yra smerkia-
tos á kartà, be to, jà galima pastiprinti, mas. Tie, kas nepaiso tapu, praranda
pvz., nukariavus prieðiðkà gentá, jos mana, daþniau patenka á nelaimes, su-
mana pereina pas nugalëtojà. Vergais serga ar net mirðta. Susidûrus dviem
tapæ þmonës gali prarasti mana. kultûroms ir europieèiams pradëjus
Tapu yra tam tikrø vietoviø, þmo- pirðti savo vertybes, ilgainiui vis dau-
niø, daiktø, ávykiø iðskirtinumas arba giau maoriø ëmë nesilaikyti mana ir
ðventumas. Tapu galima priskirti to- tapu principø, kol galiausiai jø apskri-
kius dalykus, kaip tatuiravimà, vaiko tai atsisakë.
Vargingai
gyvenanèiø
maoriø socialiniai
bûstai Oklende
imta vadinti negailestingais kanibalais.
Net Þiulis Vernas „Kapitono Granto vai-
kuose“ juos vadina pietø jûrø barbarais.
Naujoji Zelandija – britø þemë
Kelis deðimtmeèius trukusias varþytu-
ves dël Naujosios Zelandijos laimëjo bri-
tai. 1833 m. santykiams su maoriais nor-
malizuoti ir teisiðkai ðias salas paskelbti An-
glijos kolonija Londonas atsiuntë savo ofi-
cialø atstovà. 1840 m. vasario 6 d. Vaitan-
gi gyvenvietëje pirmasis Naujosios Zelan-
dijos gubernatorius Viljamas Hobsonas ir
maoriø genèiø vadai pasiraðë sutartá. Jos
tekstà 46 maoriø vadai aptarinëjo dvi die-
nas. Sutartá sudaro tik trys skirsniai. Pir-
masis skelbia, kad salos tampa Britø ko-
lonija, antrajame skirsnyje maoriams ga-
rantuojama teisë á þemæ, miðkus ir þuvis.
Nukelta á 22 p.
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 7
 Profesoriaus Viktoro Algirdo Snieèkaus vardas gerai þinomas kus daug daro, kad Lietuvos mokslas bû-
chemikams visame pasaulyje jau ne vienà deðimtmetá. Jis atrado tø plaèiai þinomas pasaulyje, o mûsø che-
gana paprastà, bet labai efektyvø organinës sintezës metodà, mikai kuo efektyviau ásitrauktø á tarptauti-
kuris literatûroje sutrumpintai þymimas DoM (angl. directed ortho nius darbus. Viskas prasidëjo nuo organi-
metalation), taèiau neretai vadinamas autoriaus vardu. Naudojant nës sintezës konferencijø 2000 ir 2002 m.
ðá metodà tarpusavyje sujungiami aromatiniai, pavyzdþiui, benze- Vilniuje, sutrumpintai vadinamø BOS, ku-
rios ágijo platø tarptautiná pripaþinimà ir du
no ciklai arba á konkreèias padëtis þiede galima ávesti reikiamas

Iðeivijos
grupes. Ðiuolaikinës organinës sintezës tikslas – kurti naujas ir
praktikoje naudojamas organines medþiagas.

lietuvio indëlis á pasaulio ir Lietuvos

BOS2006 konferencijà
chemijà
V.Snieèkus ir dr. J.Pesti Taline pradeda

Prof. Eugenijus BUTKUS

kartus buvo ryðkiausiø pasaulyje organi-
nës sintezës autoritetø susibûrimo vieta.
Dël to didelis nuopelnas tenka prof.
A.Snieèkui, kuriam ir kilo mintis suburti þy-
miausius chemikus Vilniuje. Be abejonës,
ðimtai dalyviø ið beveik trisdeðimties vals-
tybiø, kurie dalyvavo konferencijoje, ne tik
ciatyva A.Snieèkus 1997 m. ilgam ásiminë ðiuos aukðto lygio forumus
buvo iðrinktas Lietuvos Vilniuje, bet ir pasisëmë naujø idëjø. Kon-
mokslø akademijos uþsie- ferencijø tarptautinæ reikðmæ patvirtina ir
nio nariu. Tuomet uþsimez- tai, kad pirmojoje dalyvavo prof. Ryoji No-
gë glaudesni ryðiai su Lie- yori ið Nagojos universiteto (Japonija), o
tuva, kuriø dël ávairiø prie- antrojoje – prof. Barry K.Sharplessas iš The
þasèiø iki tol praktiðkai ne- Scripps Research Instituto (JAV). Abu ðie
buvo. V.A.Snieèkus turi lie- organinës sintezës mokslininkai yra 2001
tuviðko ir estiðko kraujo, jo m. Nobelio premijos laureatai. Visi daly-
mama estë, o tëvas – lietu- viai, su kuriais tik teko bendrauti, neiðski-
Chemikai ieðko bûdø, kaip ið vienos vis. Ðeimos istorija labai sudëtinga ir ne riant në Nobelio premijos laureato Barry
medþiagos gauti kitokias. Sintezës me- vienas biografas dar rastø kà paraðyti. Ga- K.Sharplesso pabrëþë, kad BOS ypatybë
todai pastaraisiais metais pakito ið esmës, lima tik pasakyti, kad tarpukario laikais jo – labai aukšto lygio pranešimai, turiningos
nes buvo sukurti nauji molekuliø konstra- tëvai buvo iðsilavinæ ir þinomi Lietuvoje, sie- ir išsamios mokslinës diskusijos, kurios vi-
vimo principai ir reagentai. Tad dabar sin- kë suteikti savo vaikams gerà iðsilavinimà. rë ne tik po praneðimø, bet ir konferenci-
tezæ galima vykdyti tikslingai ir kryptingai, Be lietuviø ir estø kalbø, kurias galima lai- jos kuluaruose. Galima pacituoti G.Zem-
siekiant gauti naujus vaistus ir daugybæ kyti gimtosiomis, profesoriui anglø, vokie- licko straipsnio (Mokslo Lietuva, 2002 m.
kitø tam tikrø savybiø medþiagø. Kasdien èiø, prancûzø kalbos tapo bûtinos, o kai liepos 4–17 d., Nr. 13 (259) iðtraukà apie
susintetinama tûkstanèiai naujø medþia- iðgirsti já bendraujant visomis jomis vos ne BOS2002 konferencijà: „Veikiausiai dar ne
gø, taèiau ið jø praktinës naudos turi tik vienu metu, gali tik pavydëti. kartà iðgirsime ir prof. Roberto H.Grubbso
viena kita. Galima ávairiai gauti ið vienø Jau ne vieneri metai prof. V.A.Snieè- ið Kalifornijos technologijos instituto pavar-
molekuliø kitas, taèiau chemijoje ypaè
svarbûs tokie bûdai, kurie leidþia reakci- BOS konferencijø organizatoriai (ið kairës): dr. J.Pesti, dr. J.Dunèia, prof. E.Butkus ir prof. V.Snieèkus
jas atlikti naudojant prieinamas medþia-
gas nesudëtingomis sàlygomis – neaukð-
toje temperatûroje, áprastoje atmosferoje,
per trumpà laikà. V.A.Snieèkaus indëlis á
sintezës mokslà yra labai didelis, jo pa-
siûlytus metodus naudoja ne tik moksli-
ninkai, bet ir farmacijos kompanijos.
A.Snieèkaus konsultacinëmis ir eksperti-
nëmis paslaugomis naudojasi garsiau-
sios vaistø gamybos bei kitos organinës
sintezës metodus taikanèios kompanijos.
Snieèkaus pavardë gerai þinoma Lie-
tuvoje, nors pirmà kartà prof. Algirdas
Snieèkus á Lietuvà atvyko maþdaug prieð
10 metø po daugiau nei penkiø deðimt-
meèiø gyvenimo emigracijoje. Tiesa, ry-
ðius su Lietuvos chemikais ir biochemi-
kais jis buvo uþmezgæs jau daug anks-
èiau, dalyvaudamas Pasaulio lietuviø
mokslo ir kûrybos simpoziumuose. Taip
susipaþino su prof. Juozu Kuliu ir jo ini-

8 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7


dæ, ðio ganëtinai jauno chemiko organi-
nës sintezës darbai jau ðiuo metu yra áspû-
dingi ir labai vertinami“. Kaip þinia, 2005
m. R.H.Grubbsas tapo Nobelio premijos
laureatu.
Uþ indëlá á mokslo plëtojimà ir ryðiø su
Lietuva palaikymà bei paramà Lietuvos
mokslininkams prof. Snieèkus apdovano-
tas Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Gedi-
mino ordinu. Prezidentas V.Adamkus,
sveikindamas apdovanotàjá mokslininkà,
patikino, jog jam labai malonu visø lietu-
viø vardu pasveikinti prof. Viktorà Algirdà
Snieèkø uþ didelá ánaðà garsinant Lietu-
vos vardà bei mokslinius laimëjimus. Pre-
zidentas V.Adamkus á valstybës apdova-
nojimà prezidentûroje pakvietë BOS2002
konferencijos praneðëjus. Prezidentas ið-
reiðkë viltá, kad V.A.Snieèkaus ryðiai su
Lietuvos mokslu ir toliau tvirtës, o tai tu-
rës didelës reikðmës ir mûsø ðaliai, ir vi-
sam pasaulio mokslui. Baltijos organinës
sintezës konferencijos BOS ir yra pats ryð-
kiausias ðiø pastangø vaisius, po jø pa-
saulyje atsirado dar daugiau þinanèiø
apie Lietuvà ir jos mokslininkus. Konfe-
rencijos tapo reguliariu moksliniu rengi-
niu. Ávykusios Latvijoje ir Estijoje, 2008
metais jos vël gráþta á Vilniø.
Galima sakyti, kad ankstesniø tarptau-
tiniø konferencijø Vilniuje rezultatas –Vil-
niaus universitetui padovanotas didelës
skiriamosios gebos 300 MHz branduoliø
magnetinio rezonanso spektrometras Va-
rian. Já padovanojo pasaulinio garso far-
macinë bendrovë Bristol Meyer Squibbs,
kurioje dirba du BOS organizacinio komi-
teto nariai, lietuvis Jonas Dunèia ir estas
Jaanas Pesti. Abiejø baltijieèiø didelëmis
pastangomis prietaisas atiteko Vilniaus
universitetui. Prof. V. Snieèkaus iniciatyva
buvo parûpinta lëðø prietaisà atgabenti á
Vilniø, ir juo dabar naudojasi visi Lietuvos
chemikai. Taigi galima teigti, kad konfe-
rencijos, kurios pradëtos organizuoti þy-
maus iðeivijos chemiko Viktoro Algirdo
Snieèkaus iniciatyva, atneðë ir konkreèios
naudos Lietuvos mokslininkams.
V.A.Snieèkus daug savo laiko ir dë-
mesio skiria Baltijos ðaliø mokslo autori-
tetui stiprinti pasaulyje. Jis kasmet atva-
þiuoja á Lietuvà, padeda Vilniaus univer-
sitetui – siunèia daugybæ mokslinës lite-
ratûros, skaito mokslinius praneðimus.
Dabar ketina kartu su keliais bendraau-
toriais ið Baltijos ðaliø iðkart keliomis kal-
bomis raðyti chemijos vadovëlá aukðtøjø
mokyklø studentams, naujai perteikti in-
formacijos gausybæ.
Dësninga, kad neseniai jam buvo pa-
skirtas Kanadoje leidþiamo mokslinio þur-
nalo Canadian Journal of Chemistry at-
skiras numeris. Graþià gyvenimo sukaktá
profesorius pasitinka naujais darbais, sie-
kiais, idëjomis.
Þolynai
Dr. Laimutë BALÈIÛNIENË
Vilniaus universiteto
Botanikos sodas
Ðiuo metu 35–40 proc. medicinoje var-
tojamø vaistø yra augalinës kilmës. Vidu-
tiniðkai 10–20 proc. planetos augalø gali
bûti naudojami kaip vaistiniai augalai. Jø
veikimas labai ávairus.
Ið senosios civilizacijos ðaliø (Tibeto,
Kinijos, Indijos, Egipto) Lietuvà vis daþniau
pasiekia þinios apie augalinius preparatus,
kurie atveþami ir platinami kaip maisto pa-
pildai. Jø vartojimà mûsø sàlygomis rei-
këtø geriau iðtirti, ypaè jei gydoma netra-
diciniais metodais. Yra daug nevienareikð-
miø nuomoniø dël ávairiapusiðkai veikian-
èiø vaistaþoliø miðinio derinimo.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad
þmogaus sveikata 50 proc. priklauso nuo
gyvensenos, 30–40 proc. – nuo já supan-
èios aplinkos, 10–15 proc. – nuo pavel-
dëjimo ir tik 8– 10 proc. – nuo sveikatos
apsaugos. Kiekvienam þmogui yra suteik-
tas tam tikras sveikatos potencialas, kurá
jis turi stiprinti visà gyvenimà.
Pasaulio sveikatos organizacijos
(PSO) duomenimis dabar gydymo tiks-
lais vartojama apie 35 000 rûðiø vaistiniø
augalø, bet ið viso galëtø bûti maþdaug
75 000 rûðiø. Europos farmacijos pramo-
nëje naudojama beveik 1200 rûðiø vaisti-
niø augalø þaliava. Lietuvoje ðiuolaikinë-
je ir liaudies medicinoje – daugiau kaip
460 savaiminiø ir introdukuotø augalø.
Aromatiniai, laukiniai bei kultûriniai,
dekoratyvûs, nektaringi ir vaistiniai kve-
piantieji augalai þieduose, sëklose, vai-
siuose ir lapuose sintetina eterinius alie-
jus, kumarino darinius, dervas ir kietas
kvapiàsias medþiagas. Pasaulyje þinoma
apie 2500 aromatiniø augalø rûðiø, Lietu-
voje – per 100. Daþniausiai auginamos
kalendros, kmynai, pipirmëtës, levandos,
anyþinës oþiaþolës, pankoliai, krapai, me-
lisos, ramunës, valerijonai.
Prieskoniniuose augaluose paprastai
bûna gausu aromatiniø (pvz., eteriniø alie-
jø), karèiøjø (pvz., alkaloidø), rauginiø me-
dþiagø. Lietuvoje auginami kvapieji laið-
kiniai narcizalapiai èesnakai, krienai, pas-
tarnokai, petraþolës, porai, salierai, svo-
gûnai (kaip prieskonis vartojamas visas
augalas), pipirnës, èesnakûnës (vartoja-
mi lapai), gelteklës, ridikëliai (vartojami
ðakniavaisiai), paprikos (vartojami vaisiai).
Tarp daugelio sveikatos išsaugojimo
ir stiprinimo priemoniø didelë reikðmë yra
teikiama augalø kvapams, kuriuos labiau-
siai lemia eteriniai aliejai (lakûs junginiai):
jie á þmogaus organizmà patenka per kvë-
pavimo takus, gleivinæ, odà ir skatina ar-
ba slopina organizmo fiziologines funk-
cijas, didina darbingumà, aktyvina proti-
næ veiklà, saugo nuo ligø. Tokiomis stip-
riomis savybëmis pasiþymi tik natûralûs
augalø kvapai. Sintetiniai aromatai gydo-
mojo poveikio neturi.
Didelë entuziastë,
VU Botanikos sodo
draugø klubo aktyvis-
të filologë dr. Irena Ku-
bilienë 2001 m. suma-
në savo sodo vaisti-
niø, aromatiniø, prie-
skoniniø augalø per-
tekliø perkelti á VU Bo-
tanikos sodà. Taip
2001 metais, pade-
dant entuziastams ið
Botanikos sodo drau-
gø klubo (Danutei Ga-
velienei, Onutei Ðeð-
tokienei ir kitiems) bei
augalø genetikos sky-
riaus darbuotojams,
buvo ákurtas „Þolynø sodelis“. Jame au-
ga apie 130 rûðiø augalø. Dr. Irenos Ku-
bilienës iniciatyva taip pat pradëti rengti
kasmetiniai respublikiniai seminarai, ku-
riø tikslas – supaþindinti þmones su aro-
matiniais, vaistiniais, prieskoniniais auga-
lais, jø vartojimu, paruoðimu. Ðiø metø bir-
þelio 22 dienà ávyko jau penktasis Þolynø
seminaras tema „Mûsø þaliosios gyduo-
lës“. Praneðëjai – Birutë Karpavièienë (Bo-
tanikos institutas; praneðimas „Vaistaþo-
liø resursai ir genofondas“), Graþina La-
bokienë (Habil. dr. Eugenijos Ðimkûnai-
tës fondas; praneðimas „Kaip tinkamai
ruoðti vaistaþoles“), akad. Juozas Pru-
ðinskas (UAB „Apgamas“; praneðimas
„Onkoligos ir vaistaþolës“), dr. Irena Ku-
bilienë (VU Botanikos sodo draugø klu-
bas; praneðimas „Vienuolynø vaistaþoliø
sodø tradicijos“).
Gausiai susirinkæ seminaro dalyviai ið
Klaipëdos, Ðiauliø, Panevëþio, Utenos, Uk-
mergës, Kauno, Marijampolës, Elektrënø,
Vilniaus ir kitur aktyviai dalyvavo semina-
re. Juos domino ávairios temos, todël se-
minaro praneðëjams teko atsakyti á gau-
sius klausimus. Seminaras vyko gamtoje,
skambëjo dainos apie þolynus. Dalyviai
buvo konsultuojami, vaiðinami þolynø ar-
bata, jiems dovanoti augalai. Dþiugu, kad
jau yra ir nuolatiniø seminaro lankytojø.
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 9
 Nomeda
Vargu ar kurioje srityje taip sparèiai þengia á prieká technika, kaip Valevièienë
medicinoje. Kai Lietuvoje buvo árengtas pirmasis magnetinis demonstruoja
rezonansas, Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai sakë, kad Vilniaus
mums reikës dar tik vieno, galbût dviejø tokiø moderniø árengi- universiteto
ligoninës
niø. Prieð tai þmonës vykdavo tirtis net á Varðuvà. Dabar mokslið- Santariðkiø
kai pagrásta, kad tokiø rezonansø reikia kiekvienam ðimtui klinikø
tûkstanèiø gyventojø. Taigi mums jø dar labai trûksta, nes ðalyje magnetinio
rezonanso
turëtø bûti kokie 35 magnetiniai rezonansai ir, þinoma, gerokai veikimo
daugiau gydytojø, kurie moka su jais dirbti. galimybes

Tarptautinë
Juozas ELEKÐIS
magnetinio rezonanso
Vilniaus universiteto ligoninës Santa- mokykla se – ðirdies ir kraujagysliø, kaulø, raume-
nø ir sànariø, neurologijoje ir neurochi-

riðkiø klinikose birþelio 7–9 dienomis vyko
magnetinio rezonanso mokyklos kursai,
kuriuos surengë Europos magnetinio re-
zonanso medicinoje ir biologijoje asocia-
cija (jos bûstinë yra Vienoje) ir Vilniaus uni-
versiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Ra-
diologijos centras. Kaip atsitiko, kad per
vienà deðimtmetá pas mus atsirado vos ne
trigubai daugiau nei iš pradþiø manyta
magnetiniø rezonansø ir kad èia renkasi
tos srities specialistai ið viso pasaulio? Vie-
na ið prieþasèiø ta, kad medicininë tech-
nika tobulëja ir mûsø gydytojø kvalifikaci-
ja kyla sparèiau, nei galëjome ásivaizduo-
ti, kai tapome nepriklausomi. Kita prieþas-
tis – atsigaunant ekonomikai, valstybë su-
geba vis daugiau lëðø skirti medicinai, ky-
la gydytojø atlyginimai.
Gydytoja doc. Nomeda Valevièienë,
ant kurios peèiø ir gulë didþiausias krû-
Vilniuje
vis, priimant gausius sveèius ið uþsienio,
papasakojo, kad norintis dalyvauti mo-
kykloje turi sumokëti iki 575 eurø mo-
kestá. Penkiems gydytojams Lietuvos mo-
Sëkmingai baigusiø mokymus
radiologø nuotrauka prisiminimui
kestis buvo apmokëtas ið Europos mag-
netinio rezonanso medicinoje ir biologi-
joje asociacijos lëðø. Nario mokestis mo-
kykloje siekia iki 120 eurø per metus.
Docentë papasakojo, kad tokià mo-
kyklà buvo sumanyta organizuoti daugë-
jant magnetiniø rezonansø, pleèiantis jø
poreikiui ir su jais dirbantiems gydytojams
ágaunant daugiau praktikos, atrandant
naujas jø naudojimo galimybes. Magne-
tinio rezonanso tomografija vis plaèiau
pasitelkiama ávairiose diagnostikos srity-
rurgijoje, pilvo ir maþojo dubens organø.
Ði áranga vis plaèiau naudojama ir
mokslo pasaulyje. Ja pasinaudota ir tiriant
garsiojo prieð 5000 metø ðiaurës Italijos
kalnuose þuvusio þmogaus, vadinamojo
„Decio“, palaikus. Buvo nustatyta jo mir-
ties prieþastis, kurios nesisekë atskleisti net
kelerius metus, nes neleidþiama jo vaduoti
iš ledo gabalo. Moderni áranga padëjo nu-
statyti, kad þmogus þuvo nuo iš uþ nuga-
ros paleistos strëlës, kuri prakirto aortà prie
ðirdies. Norëdama panaudoti visø ðaliø
specialistø patirtá ir mokyti vietos radiolo-
gus, mokykla rengia kursus vis kitose šaly-
se ir kaskart keièia mokymo temas. Ðie-
met analizuota net dvylika magnetinio re-
zonanso naudojimo temø. Šiais metais
mokymai vyks net tolimajame Keiptaune
(Pietø Afrikos Respublika).
Tokios mokyklos bûtinybë atsirado,
kai 1980 metais ði áranga pradëta plaèiau
taikyti praktikoje. JAV, kur pirmà kartà pra-
dëti naudoti magnetiniai rezonansai, ir
tolygiai Europoje 1982 m. gimë mokyklos
idëja. Ðiuo metu á mokyklas specialistai at-
vyksta ið viso pasaulio, bet jø turi bûti ne
daugiau kaip 60, kad dëstytojai turëtø ga-
limybæ dirbti su maþomis grupelëmis ir
bendrauti individualiai. Pasibaigus studi-
joms, gydytojai gauna atsakyti á testo klau-
simus, kuriuos ávertinæs dëstytojas ir spren-
dþia apie sertifikato iðdavimà. Savo ruoþ-
tu klausytojai taip pat pildo anketà, kur ver-
tinamas dëstytojo darbas. Kursai turi vykti
tik universitetinëje ligoninëje.
Europos radiologø asociacijoje Vieno-
je, kuriai ir priklauso mokykla, dirba daug
aukðtos kvalifikacijos specialistø bei Pa-
saulinës radiologø asociacijos darbuoto-
jø, padedanèiø rengti tarptautines konfe-
rencijas. Doc. Nomeda Valevièienë yra tos
mokyklos edukacinio komiteto narë, todël
jai yra tekæ dalyvauti daugelyje mokyklø
– Italijoje, Èekijoje, Vokietijoje, Danijoje, Ny-
derlanduose ir, aišku, Lietuvoje.

10 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7


Pirmà kartà tokia mokykla Lietuvoje
veikë jau 2004 metø birþelá. Tai, kad ji
antrà kartà vyko Lietuvoje, rodo mûsø
radiologø darbo ávertinimà. Beje, šie kur-
sai dalyviø buvo labai gerai ávertinti. Or-
ganizatoriai sulaukë padëkø. Net kalbë-
ta, kad juos artimiausiu metu reiktø vël
organizuoti Lietuvoje, nes èia labai ge-
ros sàlygos, aukštos kvalifikacijos spe-
cialistai bei technika. Ávairiø ðaliø gydy-
tojus domina ir tai, kad Lietuva dauge-
liui dar maþai paþástama, o mûsø sosti-
në tikrai graþi ir puikiai tvarkoma. Orga-
nizatoriai pastebëjo, kad uþsiëmimø da-
lyviai net susidraugavo: kartu vaikðèiojo
po miestà, leido laisvalaiká.
Vilniaus mokykloje dalyvavo gydyto-
jai radiologai ið viso pasaulio – Ðveicari-
jos, Vokietijos, Anglijos, Egipto, Lenkijos,
Italijos, Kroatijos, Prancûzijos, Ispanijos,
Izraelio, Anglijos, Ðvedijos, Olandijos, Da-
nijos ir, þinoma, Lietuvos. Paskaitø ir pra-
tybø tema – magnetinio rezonanso to-
mografijos veikimo principai ir pagrindai.
Mokyklos klausytojus pasveikino ir palin-
këjo gero darbo Vilniaus universiteto li-
goninës Santariðkiø klinikø generalinis di-
rektorius prof. A.Laucevièius.
Po gydytojø apklausos paaiðkëjo, kad
98 proc. dalyviø vël norëtø sugráþti á mag-
netinio rezonanso mokyklà. Ðiuo metu
magnetinio rezonanso tyrimas vienas po-
puliariausiø pasaulyje, nes jis yra ne-
kenksmingas þmogui, nëra jonizuojanèio-
sios spinduliuotës, juo gaunama smulki
informacija padeda diagnozuoti ávairias
ligas. Magnetinio rezonanso vaizdo susi-
darymo esmë yra fizikiniai principai. „Pa-
grindinis šio mokymo tikslas buvo iðmo-
kyti gydytojus radiologus fizikiniø mag-
netinio rezonanso veikimo principø, ku-
riuos gydytojai radiologai galëtø naudoti
kasdienëje praktikoje“, – sakë renginio or-
ganizatorë, Vilniaus universiteto ligoninës
Santariðkiø klinikø Radiologijos centro do-
centë Nomeda Valevièienë.
„Europos radiologø mokykla organi-
zuojama ávairiuose Europos mietuose. La-
bai svarbu, kad mokykla veikë tokioje
svarbioje kultûros sostinëje, kaip Vilnius.
Tai suteikë galimybæ mokytis tiek Lietu-
vos, tiek visos Europos ir kitø ðaliø radio-
logams. Taip pat leido paþinti nuostabø
Vilniaus miestà“, – sakë prof. Jacquesas
Bittounas (Prancûzija), vienas ið mokyk-
los organizatoriø ir lektoriø. Paskaitas skai-
të ir vedë pratybas prof. L.Kimtys (Lietu-
va), dr. C.Kremseris (Austrija), dr. S.Kwie-
cinskis (Lenkija), prof. O.Clementas (Pran-
cûzija). Tai, kad tarptautinë mokykla vy-
ko Vilniuje, rodo didelá pasitikëjimà ir gar-
sina Lietuvos vardà pasaulyje.
Gintaro
Beresnevièiaus
Lietuvos kultûros istorijos
recepcija
Prof. habil. dr.
Antanas ANDRIJAUSKAS
Lietuvos estetikø asociacijos
prezidentas
Šis tekstas skirtas netikëtai anapilin
pasitraukusio reto talento ir produktyvu-
mo mokslininko, rašytojo ir eseisto Gin-
taro Beresnevièiaus (1961–2006) švie-
siam atminimui. Jis vienodai reikðmin-
gai reiðkësi ávairiose humanistikos srity-
se. Ið jø pirmiausia reikëtø iðskirti baltø
mitologijos, religijos ir kultûros tyrinëji-
mus, komparatyvistines religijotyros ir
mitologijos studijas. Tai buvo nuosek-
liausias komparatyvistinio ir fenomeno-
loginio metodø taikymo mitologijos ir re-
ligijos tyrinëjimo srityje ðalininkas. Gin-
tarà paþinojau per dvideðimt metø, ka-
dangi abu bûdami kaunieèiai jautëme
moralinæ skolà gimtajam miestui, kuris,
perkëlus sostinæ á Vilniø, neteko dauge-
lio svarbiø humanitarinës kultûros þidi-
niø bei mokslinio elito. Todël nuo Vytau-
to Didþiojo universiteto atkûrimo laikø
skaitëme paskaitas tose paèiose huma-
nitariniø fakultetø auditorijose þingei-
diems ðio atkurto universiteto pirmøjø
kursø studentams. Vëliau lygiagreèiai
dirbome daugelyje tø paèiø institucijø –
Kultûros ir meno institute, Kultûros, filo-
sofijos ir meno institute, Vilniaus dailës
akademijoje nuolatos kryþiavosi gyve-
nimo keliai. Kai jis pasitraukë ið VDU, pa-
kvieèiau skaityti paskaitø VDA mano va-
dovaujamoje Filosofijos ir kultûros teori-
jos katedroje, kuri po maiðto prieð rek-
torato savivalæ buvo sunaikinta.
Teko ypaè paskutiniaisiais jo gyve-
nimo metais artimiau bendrauti, kalbë-
tis skaudþiomis mûsø socialinio gyve-
nimo ir kultûros temomis. Tai buvo su-
dëtinga, daugiasluoksnë, plaèios huma-
nitarinës kultûros, atvira pasauliui, jo
áspûdþiams, stebëtinai universaliø inte-
resø talentinga, neretai uþsisklendusi sa-
vyje asmenybë, kuriai labai rûpëjo Lie-
tuvos kultûrinis ir mokslinis gyvenimas,
tautos likimas. Jis svajojo matyti laisvà
ir laimingà lietuviø tautà, dþiaugësi jos
atgimimu ir aktyviai savo aistringais teks-
tais dalyvavo kultûrinëje veikloje. Daug
dirbdamas jis kartu jautë pareigà moky-
ti jaunàjà kartà, perduoti sukauptas þi-
nias, kiekvienam padëti atrasti savàjá ke-
lià, stengësi, kad lietuviø kultûra ir moks-
las plëtotøsi kuo intensyviau ir ávairiomis
kryptimis. Todël já labai mëgo mokiniai.
Jis mokëjo kantriai ir tolerantiðkai iðklau-
syti kitokias nuomones. Su juo bendrauti
bûdavo malonu. Paprastas, kuklus,
þmogiškai šiltas ir geranoriškas.
Rašydamas šiuos þodþius pama-
niau, kad nereikia iš jo, kaip pas mus
áprasta, neávertinus gyvam esant, po
mirties daryti ikonà. Jis perdëm ryðki
pastarøjø penkiolikos nepriklausomy-
bës metø figûra, kad reikëtø taip elgtis.
Kai kurios jo charakterio savybës buvo
neabejotinai stiprios, o kai kur jis buvo
labai paþeidþiamas. Nebuvo Gintaras,
kaip dabar mëginama kartais pavaiz-
duoti, ir pamaldus katalikas, kadangi
jam visuomet svarbiausia buvo pago-
niðkoji baltø religija ir kultûros tradicija.
Taèiau puikiai suvokë katalikø religijos
vaidmená Lietuvos kultûros istorijoje ir
kad ji iki ðiol yra stabili visuomenæ su-
tvirtinanti jëga mûsø sujauktø kultûros
vertybiø ir simboliø pasaulyje. Jam bu-
vo svetimas eurocentrizmas, buvo to-
lerantiðkas kitø civilizacijø, kultûros ir re-
ligijos tradicijø atþvilgiu. Tai liudija cita-
ta ið prieð pat mirtá atsiøsto ir dar ne-
skelbto jo straipsnio „Sakralybës turi-
nio metamorfozës postmoderno epo-
choje“. Kalbëdamas apie galingai be-
siskleidþianèias mûsø kultûroje varto-
tojiðkos kultûros apraiðkas ir stiprëjan-
èià moralinæ krizæ, jis pastebi, kad „ne-
atsitiktinai ir þenkli mûsø màstanèio in-
telektualinio bei meninio elito dalis, bëg-
dama nuo mûsuose ásigalinèio vulga-
raus pinigø kulto, vis daþniau gravituo-
ja ávairiø daug tolerantiðkesniø Rytø re-
ligijø ar jiems artimos senosios lietuviø
pagonybës kryptimi. Galima keikti kiek
nori senovës baltø pagonybæ, daoizmà,
ðintoizmà ir kitus þmogø su Didþiàja
Gamta siejanèius tikëjimus, taèiau ne-
paneigsi, kad jie atviresni þmogui, ðil-
tesni ir teikia jam patikimesnæ uþuovë-
jà nuo susvetimëjimo ir bûties negan-
dø. Èia slypi tikrosios jø gyvybingumo
postmoderniame pasaulyje ðaknys“.
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 11
 Gintaras buvo labai impulsyvus ir kar-
tu stebëtinai nuoseklios buvo pagrindinës
jo gyvenimo ir kûrybos nuostatos, jautriai
ir nepastebimai siurbë á save ávairias áta-
kas, kà tik polemikoje išsakytas mintis, ku-
rioms greit sugebëdavo suteikti átaigià ir
iðbaigtà formà. Jo tekstai, ypaè paskuti-
nieji, išsiskiria átaigia savita kalba su dau-
gybe tik jam bûdingø þodþiø ir fraziø kon-
strukcijø. Jo vertinimai daþnai buvo taik-
lûs ir aštrûs, atsainiai vertino socialinës hie-
rarchijos principus, nemëgo lankstytis val-
dþios struktûroms ir tai buvo daugelio jo
konfliktø prieþastis. Jaukiausiai jis jautësi
mokslinio tyrimo ástaigose Kultûros ir me-
no bei Kultûros, filosofijos ir meno institu-
tuose, kur sàmoningai atsiribojo nuo bet
kokiø administraciniø pareigø ir galëjo ra-
miai atsiskaityti savo mokslo darbais.
Beresnevièiaus tekstuose aptiksime
daugybæ gaiviø kontroversiškø minèiø,
atvira ar uþslëpta ironiðka, kartais gro-
teskiðka forma polemizuojanèiø su mû-
sø visuomenëje nusistojusiais stereoti-
pais. Èia daug iðpuoliø prieð konformis-
tines vergiðkas lietuviø inteligentijos nuo-
statas, „moralios politikos“ ðauklius, no-
menklatûros ir korporacinio kapitalizmo
sàjungos ideologijà, ortodoksiðkà krikð-
èionybæ, pasaþø, ðlovinanèiø iðlaisvinan-
tá islamo religijos pobûdá, demaskuojan-
èiø agresyvø vakarietiðkojo hegemoniz-
mo ir liberalaus kapitalizmo pobûdá. „Ka-
pitalizmas, – teigë jis, – nusavina ne tik
fiziná ir socialiná kûnà, bet ir sielà“.
Jis taikliai pastebi, kad Vakarø intelek-
tualiniuose ir universitetiniuose sluoks-
niuose iðplitusi natûrali ávairiø negatyviø
kapitalizmo ir vartotojiðkos visuomenës
reiðkiniø kritika Lietuvoje ne tik nepagei-
daujama, bet praktiðkai neámanoma, nes
kapitalizmas sutapatintas su demokratija,
laisve ir nepriklausomybe, o kiekvienas
manantis kitaip traktuojamas kaip pasiil-
gæs anø senø laikø, marksizmo ðalinin-
kas, Rusijos ar bolðevizmo agentas. To-
dël tokie nepopuliarûs pas mus bet ko-
kie pasisakymai prieð kapitalizmà, mëgi-
nimai átvirtinti ekonominio skaidrumo prin-
cipus, nes kalbëdamas prieð kapitalizmà
asmuo kartu tarsi neigia demokratijà, lais-
væ ir nepriklausomybæ. Konstatuodamas
ðiuos mûsø socialinio gyvenimo trûku-
mus, jis primena, kad kapitalizmo kritika
gyva paþangiausiose kultûros srityse Eu-
ropos Sàjungos valstybëse, jà remia vie-
ðoji nuomonë ir geriausiø universitetø pro-
fesûra, o „globalistai yra reakcinë maþu-
ma. Tik pas mus ji valdþioje ir ágyvendina
absoliutø tiesos monopolá“.
Jis, kaip ir dabartiniai prancûzø inte-
lektualai, atvirai kalbëjo apie JAV hegemo-
nistines ambicijas, po kosminius mastus
ágavusia kova su terorizmu slypinèià cinið-
kà strategiðkai svarbiø energetiniø ištekliø
12 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7
Gintaras Beresnevièius
kontrolæ, parodydamas kas iš tikrøjø yra
galios centras ir padëties ðeimininkas. Gre-
ta jis tiesiai sako, kad prevencinio karo kon-
cepcija yra niekdarystë, Hitlerio pamëg-
tas terminas, taèiau jo logikos esmë – pulk
prieðà, kol jis neapsiginklavo geriau uþ ta-
ve. Todël prevencinio karo koncepcija at-
spindi siekimà bet kokia kaina „susitvar-
kyti su potencialiausiomis islamo pasau-
lio lyderëmis, perimti jø politinæ ir resursø
kontrolæ. Kitaip tariant, tai antrinë koloni-
zacija, maskuojama ávairiais vardais ir þo-
dþiais, bet prasmæ ji turi tik civilizacijø kon-
flikto fone“ (Beresnevièius, 2005, p. 52).
Paskutiniaisiais gyvenimo metais, ko-
vodamas su nuoþmia ir klastinga daugelá
mûsø talentingiausiø intelektualø ir meni-
ninkø praþudþiusia liga, jis tarsi balansa-
vo ant gyvenimo ir mirties aðmenø. Ginta-
ras siekë jà áveikti, perþengti jos lemtingà
slenkstá, taèiau nepajëgë ðio siekio ágyven-
dinti. „Per-þengimas yra daug kas. Perþen-
gimas yra ir alkoholizmas, bûklë, kai pa-
keiti save, savo bûsenà ir priartëji prie ro-
jaus santarvës su savimi paèiu ir aplinko-
mis; þinia, tai iliuzija, bet daugybei þmo-
niø alkoholis – vienintelis sakralybës su-
rogatas, galimybë kelias valandas „bûti
kaip dievai“. Uþ ðià bûklæ susimokama –
keliomis valandomis pragariðkø pagiriø
bûklës. Bet alkoholis teikia ir transcenda-
vimosi, ir patekimo á anà pusæ, kità bûties
formà analogijas. Tokias analogijas teikia
ir, sakykime, kiekvienas perþengimas.
Spoksojimas prieð save, nereflektuojantis
spoksojimas (nekalbu apie kontempliaci-
jas ir meditacijas). Spoksojimas tai beþo-
dis stebëjimas ir stebëjimasis“.
Bûdamas aðtraus kritinio proto, impul-
syvus, Gintaras jautriai reagavo á daugybæ
ypaè internete po jo straipsniø pasirodan-
èiø skaudþiø iðpuoliø, nepagrástø ideologi-
niø kaltinimø. Tekdavo guosti ir aiðkinti, kad
tai natûrali ne tik já, bet ir daugelá kitø kritið-
kai màstanèiø ir atviriau reiðkianèiø savo
mintis þmoniø neiðvengiama lemtis.
Gilinantis á gausø, daugiasluoksná, in-
telektualiai provokuojantá Gintaro kûrybi-
ná palikimà iðkart pradeda kirbëti nera-
mios mintys. Ar daþnai susimàstome apie
senovës baltø ir LDK kultûros istorijos ðlei-
fo poveiká mûsø tautos mentalitetui, to-
lesná lietuviø tautos likimà, jos santyká su
savo skausmingai iðgyventa istorija. Drás-
tu teigti, kad tiesiog nusikalstamai retai.
Ir tai suprantama, nes kai tik pasineri á ðià
sritá ir pradedi kritiðkai màstyti apie seno-
vës baltø ir LDK istorijos atspindþius mû-
sø sàmonëje, dabartines mûsø tautos so-
cialinës ir kultûrinës raidos problemas, te-
lieka tik ginkluotis karèia ironija, kadangi
nuolatos ið pasàmonës gelmiø iðnyra áky-
rûs istoriosofiná atspalvá ágaunantys klau-
simai: kaip senovës baltø ir LDK kultûros
istorija paveikë mûsø mentalitetà? Kas
laukia lietuviø tautos artimiausioje ir to-
lesnëje perspektyvoje? Kokiø pasekmiø
mûsø tautos egzistencijai turës taip en-
tuziastingai sutikta integracija á Europos
Sàjungà ir jos lydimas neregëtas mûsø
kultûros istorijoje potencialiai gyvybin-
giausios tautos dalies emigracijos srau-
tas? Ar nemaþa lietuviø tautos dalis ne-
virsta tik þalia biologine mase, kuri papil-
dys kitø didþiøjø Vakarø Europos ir Ame-
rikos tautø senkanèius demografinius ið-
teklius? Kokios gelminës istorinës susi-
dariusios padëties prieþastys? Kokie tu-
rëtø bûti iðganingi tolesnës mûsø tautos
raidos projektai ir jø ágyvendinimo strate-
gijos? Ir daugybë kitø ne maþiau aktualiø
klausimø. Pasauliui þengiant á metacivili-
zacinæ raidos pakopà, kurioje tautos vie-
nijasi civilizaciniu principu, neabejotinai
kiekvienai tautai, vadinasi, ir lietuviams vis
aktualesni taps istorinës savimonës ir is-
toriosofiniai egzistencijos klausimai.
Ádëmiau paþvelgus á dabartinio Lietu-
vos socialinio, politinio, kultûrinio gyveni-
mo landðaftà susidaro áspûdis, kad mûsø
tautiðkai angaþuotø su gyva istorine atmin-
timi intelektualø gretos retëja, jø poveikis
visuomeninei sàmonei, pavergtai komer-
cializuotø medijø, menkëja. Tai neiðven-
giamos vartotojiðkø idealø ir gyvenimo
principø ásigalëjimo mûsø visuomenëje pa-
sekmës. Akivaizdu, kad mûsø visuome-
nëje ne tik blësta tautinë savimonë, nyks-
ta sugebëjimas adekvaèiai reflektuoti tau-
tos istorijà, taèiau ir kritiðkai analizuoti da-
bartinio globalizuoto pasaulio istoriniø pro-
cesø raidos logikà siejant su Lietuvos is-
torija ir tolesniais hipotetiniais raidos sce-
narijais. O be santykio su savo gyvybin-
gàja kultûros tradicija, sugebëjimo susio-
rientuoti sparèiai besikeièianèiame pasau-
lyje, nubrëþti tautai tolesnës jos raidos vi-
zijas ir scenarijus dabartiniame pasaulyje
tautoms iðgyventi darosi vis sunkiau. Tra-
dicija yra tai, kas perduodama. Ji yra tai,
kas iðlieka pastovu nuolatinëse Lietuvos
istorijos ir gyvenimo metamorfozëse. Tai
autentiðkas patikimø tautinës kultûros ver-
tybiø ðaltinis, maitinantis visas kultûros ir
tautinio mentaliteto làsteles. Negalima pa-
neigti, kad jau nueito istorinio kelio patirtis
kartu nulemia ir ateitá. Todël senovës baltø
ir LDK kultûros tradicija neiðvengiamai vei-
kia mûsø mentalitetà, veiksmus.
Per istorijà iðryðkëjo daug skirtingø
Lietuvos valstybës pavidalø, tarp kuriø ne-
abejotinai yra tæstinumas, taèiau kokios
svarbiausios prieðistorinës ir LDK gyvavi-
mo metais vieðpatavusios civilizacinës
struktûros kûrë dabartinës Lietuvos vaiz-
dà, jos þmoniø mentalitetà? Á ðá ir kitus toli
graþu ne retorinius, o didþià prasmæ turin-
èius klausimus, kaip, pavyzdþiui, kultûri-
nës XV a. savo civilizacinës ekspansijos
virðûnæ pasiekusios LDK imperinës ambi-
cijos ir kultûrinis palikimas siejasi su da-
bartine Lietuva, ne taip paprasta atsakyti,
nes nueitas kelias ir istorijos posûkiai la-
bai paveikë ne tik Lietuvos teritorijos kon-
figûracijas, etninæ sudëtá, taèiau ir gyven-
tojø mentalitetà, pagrindinius charakterio
bruoþus bei vertybines nuostatas.
Savo didvalstybinio istorijos ðleifo sà-
moningas ir pasàmoninis suvokimas es-
miðkai skiria lietuviðkàjá mentalitetà nuo
gretimø tautø, nors iki ðiol lietuviø men-
kai suvokiama tikroji multikultûrinë LDK
valstybës prigimtis, jos kultûrinës energe-
tikos daugiabalsiðkumas ir ávairovë. Atsi-
sukimas á LDK kultûros istorijà, jos ver-
tës, unikalumo supratimas, atgavus vals-
tybingumà, neabejotinai stiprës, formuos
lietuviø sàmonëje kitoká, gilesná savo is-
torijos tæstinumo suvokimà.
„Tauta, – raðë Ferdinandas Braudelis
knygoje „Prancûzijos tapatumas“, – gali
gyvuoti, tik nuolatos ieðkodama savæs, tik
nuolatos vystydamasi, tik nuolatos prieð-
prieðindama save kitoms ir siekdama ati-
tikti, kas joje yra geriausia, svarbiausia,
kas yra ákûnyta idealiuose vaizdiniuose ir
brangiausiuose þodþiuose, þinomuose tik
iðrinktiesiems (ar tai elitas, ar visi ðalies
gyventojai – tai atsitinka ne taip jau daþ-
nai), siekdama ágauti savàjá vaizdà, aið-
kindamasi tûkstantyje tekstø, tikëjimø, kal-
bø, pasiaiðkinimø – bekraðtëje pasàmo-
nës, miglotø sutapimø, ideologijø, mitø,
fantazmø jûroje... Ir pagaliau atsakyti á
klausimà, kas yra tauta, galima tik tada,
jei ði tauta iðsiskiria konkreèia vienybe
[kursyvas mano; – A.A.], kuri yra jos gy-
vavimo sàlyga, atskleidþia ir keièia jos bû-
tá” (Braudel, 1986, 12).
Antra vertus, nevertëtø uþmirðti civili-
zacinës raidos dësningumo, kad tautinio
tapatumo iðsaugojimui neretai pavojinges-
nis minkðtas raidos scenarijus, nei repre-
syvus spaudimas, kuris skatina socialinæ
konsolidacijà, natûralø pasiprieðinimà, tau-
tinio identiteto tendencijø stiprëjimà kaip
prieðprieðà ávairioms asimiliacijos tenden-
cijoms. Jei viskas tekës sena dabar galin-
gai iðsiskleidusia socialinës ir ekonominës
mûsø ðalies raidos vaga, lietuviams grës
lemtis prarasti savo ðviesiausius protus,
aptarnauti daugiau paþengusiø turtingø
ðaliø ekonomikà ir uþkaiðyti jø juodàsias
skyles. Susidariusiai padëèiai paaiðkinti
galime surasti daugybæ ávairiø argumen-
tø, tarsi pateisinanèiø mûsø valdanèiøjø
struktûrø ir intelektinio elito neatsakingu-
mà, taèiau tai dalyko esmës nepakeis.
Á dabartiná mûsø valdantá elità, regint
tautos politinës kultûros lygá, rinkiminiø
technologijø efektyvumà ir jo intelektiná
potencialà bei formavimo principus, ne-
verta dëti per daug vilèiø. Konkretaus kas-
dienio gyvenimo smulkûs rûpesèiai, ska-
tiko nevertos politinës rietenos ir politiniai
striptizai artëjant eiliniams rinkimams, kai
atkakliai per medijas ir visus kitus komu-
nikacijos kanalus politiniø technologø su-
kurti vis nauji mesijai ar ciniðki politikos
rykliai, šeimininkaudami mûsø drumzli-
nuose politinio gyvenimo vandenyse, pa-
teikia eilinæ mulkinimo porcijà naiviems ir
visaëdþiams rinkëjams. Ðie vis intensy-
vëjantys ir geriau sureþisuoti striptizai ta-
po mûsø gyvenimo kasdienybe, kuri ið
tikrøjø suryja neleistinai daug dabartiniø
mûsø valdþios vyrø dëmesio ir laiko.
Apie mûsø valdanèiojo elito intelektiná
bejëgiðkumà, strateginio valstybinio màs-
tymo neturëjimà akivaizdþiai liudija poþiû-
ris á þiniø industrijos, ðvietimo ir mokslo fi-
nansavimo dinamikà sparèiai didëjanèia-
me valstybës biudþete. Kai palygini Lietu-
và su paþangiausiomis valstybëmis, vis-
kas akivaizdu kaip ant delno. Ten, kur màs-
toma apie tautos ir valstybës ateitá, jos ni-
ðà pasaulyje, aiškiai išskiriami prioritetiniai
perspektyviausi tikslai. O mes net šešio-
liktais nepriklausomybës atgavimo metais
neturime jokios perspektyvios ðalies rai-
dos vizijos. Ðis nusikalstamas nerûpestin-
gumas neiðvengiamai gilins mûsø atsiliki-
mà nuo paþangiausiø valstybiø, skatins in-
telektualiai pajëgiausiø protø nutekëjimà,
o mes ir toliau liksime tik antraeilius, pa-
galbinius, aukðtos kvalifikacijos nereikalau-
janèius darbus atliekanèia ðalimi. Todël jei
negalvosime, kaip ávairiomis strategijomis,
svarbiausiø uþdaviniø aiðkiu iðskyrimu,
kaip tai nuosekliai daro mûsø kaimynai
suomiai, pavyti civilizacijos procesø prie-
ðakyje þengianèias tautas, bûsime pa-
smerkti recesijai, savo gyvybinës energi-
jos silpnëjimui.
Taèiau reikia konstatuoti, kad ir nemaþa
dalis mûsø valdþios struktûrø pamalonin-
tø politologø, filosofø, istorikø, uþuot kaip
tikri intelektualai këlæ skaudþias mûsø bû-
ties problemas, ieðkojæ jø sprendimo rak-
tø, pasirinko saugiausià keliaklupsèiavimo
ir nuolankaus servilizmo mûsø valdan-
èioms grupuotëms kelià. Jie principingai
ir vienu choru arðiai kritikuoja jau „muštas“,
neperspektyvias politines figûras. Kiek
energijos jie praranda siekdami kuo arèiau
prisisprausti prie taip viliojanèiø valdþios
svertø ar pakliûti á kvadratinæ televizijos dë-
þæ, kuri tampa pagrindiniu dabartinio kva-
ziintelektualo ambicijø realizavimo garan-
tu. Tikriausiai neatsitiktinai ið mûsø televi-
zijos ekranø praktiðkai iðnyko visos anali-
tinës, màstanèios ir humanistinës sociali-
nës pakraipos laidos, jas pakeitë pasigai-
lëtinos skubiai sukergtos imitacijos ir dau-
gybë þmogaus dvasios skurdumà ir nau-
jojo mûsø „elito“ stilingà gyvenimo stiliø
propaguojanèiø laidø. Beresnevièius taik-
liai diagnozuoja, kad mûsø vadinamasis
naujasis politinis ir ekonominis elitas ap-
sireiðkë nomenklatûros ir korporacinio ka-
pitalizmo sàjungos pavidalu ir neþada nuo
mûsø galvø niekur keliauti. Jam èia ge-
rai, ir jis parodë Ðeimininkui, kad moka
dirbti. Jis ir dirbs. Primena, kad apie prof-
sàjungas Lietuvoje girdime tik tada, kai
jos kariauja uþ jø valdomà turtà. Tarpusa-
vyje persidalija ar nepersidalija – tada ir
pakyla putos. O þodis „darbininkas“ iš
viešojo leksikono iðnykæs.
Kalbant apie ðias skaudþias mûsø so-
cialinio ir kultûrinio gyvenimo problemas,
nevertëtø pamirðti, kad konkreèios visuo-
menës gyvenime demokratijos lygis ir
erdvë yra tik tokia, kokià jà pajëgia iðko-
voti opozicija ir kritiðkai màstantis elitas.
Dabartinis partijø bankrotas, jø programø
niveliacija puikiai atspindi mûsø visuome-
ninio gyvenimo padëtá. Kam èia gilintis á
sudëtingus tautos istorijos vingius, nerti á
mûsø tautinio mentaliteto iðtakø, tolesniø
perspektyviausiø raidos keliø ieðkojimà.
Juk tai ne maþiau sudëtingas uþdavinys
nei amþino filosofinio akmens paieðkos.
Antra vertus, dar jausdami alergijà glo-
baliniams utopiniams sovietiniams pseu-
doprojektams pertvarkyti pasaulá, mes tar-
si ágijome vieni imunitetà, kiti alergijà abst-
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 13
rakèiam teoretizavimui, praradome suge-
bëjimà ar apskritai norà màstyti universa-
liomis kategorijomis, o kà jau bekalbëti apie
màstymo erdvës reikalaujanèius geopoliti-
nius projektus (gal èia reiðkiasi negausios
tautos psichologiniai kompleksai?).
Gintaras Beresnevièius buvo Norber-
to Vëliaus mokinys, aistringas Rudolfo Ot-
to ir Mircea Eliade veikalø gerbëjas, au-
toritetingas mûsø baltø kultûros, kompa-
ratyvistinës mitologijos ir religijos specia-
listas, lyginamuoju aspektu tyrinëjæs dau-
gelio civilizacijø ir tautø kultûros istorijà.
Ðias savo þinias jis vëliau pritaikë LDK ir
vëlesnës Lietuvos kultûros istorijos tyri-
nëjimams. Skirtingai nei dauguma mûsø
intelektualø ar pretenduojanèiø á jø vaid-
mená, puikiai suvokë globaliø tautà vieni-
janèiø mitø ir projektø neturëjimo pavojø
ir kartu senø ið sovietinio periodo istorijos
paveldëtø neveiksmingumà. Todël intelek-
tualiai uþaðtrinta forma provokuodamas
mûsø màstymà kûrë naujus mitus, pui-
kiai suprasdamas, kad be platesnës is-
torinës perspektyvos, globaliø konsoli-
duojanèiø tautà mitø negausiai, galingø
emigracijos srautø draskomai tautai glo-
balëjanèiame pasaulyje bus nepaprastai
sunku iðgyventi ir sëkmingai realizuoti sa-
vo kûrybines potencijas.
Mano akimis þvelgiant jo talentas ryð-
kiausiai atsiskleidë ne jo geriausiai þino-
mose baltø kultûros istorijai ir religijotyrai
skirtose studijose, o provokuojanèiuose
màstymà ir sàmoningai kontroversiðkuo-
se vëlyvuosiuose esë forma paraðytuose
tekstuose, kaip, pavyzdþiui, „Imperijos da-
rymas. Lietuviškos ideologijos metmenys.
Europos Sàjunga ir Lietuvos geopolitika
XXI a. pirmoje pusëje“ (2003). Èia jis jau
reiðkiasi ne kaip akademinës pakraipos
mokslininkas, o prancûziðko stiliaus eseis-
tas, iðskirtiná dëmesá teikiantis savo idëjø
iðsakymo formai. Ðioje tarsi vienu ákvëpi-
mu paraðytoje knygoje jis euroskeptiko
akimis pasisuka á mûsø tautos stiprybæ
simbolizuojanèià didingà ir tragiðkà „nuo
jûrø iki jûrø“ LDK kultûros istorijà. Pasitel-
kæs vienà ið jos didybæ ir tragizmà simbo-
lizuojanèiø „imperijos darymo“ megapro-
jektø, jis siekia išprovokuoti platesnius te-
orinius apmàstymus, priversti dabartiná
mûsø elità pakylëti á aukðtesná geopolitinio
màstymo lygmená, priversti susimàstyti apie
dabartinës Lietuvos geopolitinius, ekono-
minius, kultûrinius ir kitus interesus, kurti
taip svarbias tolesnio gyvenimo vizijas bei
išgyvenimo strategijas. Jis puikiai supra-
to, kad kiekvienos tautos kelias ðiame su-
dëtingame pasaulyje turi bûti savitas, glau-
dþiai susijæs su tautos kultûros istorijos tra-
dicijomis ir jos mentaliteto ypatumais, ku-
riø sukaupto potencialo sëkmingas panau-
dojimas gali tapti sëkmës garantu.
Kai kritiðkai vertiname ðià knygà ir jo-
14 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7
je ávairiomis formomis iðsakomas ávairias
neretai kontroversiðkas ar sàmoningai hi-
pertrofuotas idëjas, projektus, turime su-
vokti, kad èia pirmiausia susiduriame su
XX a. pabaigos intelektualams bûdingø
idëjø ir konceptø þaismu, kad kiekvienas
apibendrinimas, kategoriðkai iðsakomas
teiginys tiek Lietuvos, tiek ir apskritai civi-
lizacijos istorijoje gali bûti kvestionuoja-
mas konkreèiais á bendras sintetines
schemas netelpanèiais faktais. Èia norë-
tume priminti aksiomà, kad iðimtys tik pa-
tvirtina taisykles. Antra vertus, Beresnevi-
èiaus vaizduotës kuriamose Lietuvos is-
torijos vizijose ir projektuose neverta ieð-
koti tiesioginio tikrovës atspindëjimo, ka-
dangi tai pirmiausia neramaus, ieðkanèio
tiesos proto ir neramios kûrëjo dvasios pa-
gimdyti intelektiniai konstruktai.
Ðioje knygoje iðryðkëjæs dëmesys Lie-
tuvos istorijai, istoriniø mitø kûrimui ir eu-
ropinei geoistorinei orbitai glaudþiai sie-
josi su kitoje tuo paèiu metu rašomoje
knygoje „Palemono mazgas. Palemono
legendos periferinis turinys. Religinë is-
torinë studija“ (2003) aptariamais klausi-
mais. Bûtent joje formuluojama progra-
minë tezë, kad „subrendusi valstybë pri-
valo turëti savo ideologijà, savo protëvius
didþiavyrius, savo istoriná ab vo“ (Beres-
nevièius, 2003b, p.7). Èia taipogi auto-
rius prabyla apie radikalios istorinës savi-
monës svarbà tautai, bûtinybæ kurti jà ið-
kelianèius ir konsoliduojanèius mitus, su-
sirasti savo mitinius protëvius, be kuriø mi-
tinës genealogijos uþnugario sukûrimo
paprasèiausiai nebuvo galima apsieiti. To-
dël já ir sudomino LDK imperiniø ambici-
jø laikotarpyje XV–XVI a. didþiulá populia-
rumà ágavusios Palemono ir lietuviø val-
danèiojo elito romëniðkos kilmës teorijø
ir legendø uþslëptasis turinys.
Ir pagaliau aptariamø knygø autoriø
jaudino ne tik baltø ir LDK kultûros istorija,
taèiau ir dabartinis lietuviø tautos likimas.
Jis atsakingiau nei daugelis mûsø kultûri-
ninkø kaip kritiðkai màstantis intelektualas
þvelgë á nuolatos netgi naujausiais laikais
kylanèius iððûkius, nebijojo paliesti skau-
dþias mûsø kultûros ir socialinio gyveni-
mo problemas, þengti á minuotus laukus.
Ðiuo aspektu þvelgiant mûsø totaliai kon-
formistinëje visuomenëje jis tikrai buvo re-
tas ir labai reikalingas nuolatos provokuo-
janèio diskusijoms skaudþiomis temomis
intelektualo tipas.
Ðá moderniø mitø kûrëjà jaudino Lie-
tuvos valstybingumo, tautos gyvybingu-
mo, kultûros tradicijø iðsaugojimo proble-
mos, kad dekonstruojant mûsø mentali-
tetui sakralinæ prasmæ turinèià valstybæ de-
montuojami moraliniai visuomenës pagrin-
dai, tauta ir jos lyderiai praranda atsako-
mybæ dël susidariusios padëties. Ið èia
plaukia sielvartavimas, kad per tokias kan-
èias ir aukas atgimusios valstybës valdan-
tis elitas degradavo, paskendo menkose
turtø perdalijimo problemose ir, nesimo-
kydamas ið skaudþiø praeities klaidø, net-
gi XXI a. pradþioje nemàsto apie tolesnæ
valstybës raidos vizijà. „Dekonstruojant
valstybæ, – raðë jis, – jos sakralumas nyks-
ta. Nyksta ir dël politinio fiasko, kurá patyrë
beveik visos dabartinës Lietuvos valdan-
èiosios partijos, ir dël to nykimas noriai ne-
pastebimas ar net sveikinamas, nesupran-
tant, kad demontaþas gali reikðtis ir per
ávairias apkaltas, ir per skandalus, ne vien
per besàlygiðkà Briuselio direktyvø vykdy-
mà. Be to, valstybës sakralumas buvo ne-
natûrali pajauta, nes valstybë – pasaulieti-
nis darinys, ir sakrali valstybë – tai vidu-
ramþiø kategorija. Mums ji buvo sakrali dël
to, kad ji buvo prarasta, atkurta valstybë
funkcionuodama praranda savo sakralu-
mà ir tai dësninga. Valstybë yra pasaulie-
tiðka ir tai natûralu, taèiau jos pradmenys
vis dar tebëra sakralybës zona, o istorijoje
nenuðventinta taigi ir sakralu ir liko – Min-
daugas, tinkantis ir nacionalistams, ir ka-
talikams, ir pagonims, tragiška ir kontro-
versiška, bet todël visiems tinkanti figûra,
rymanti ant sakralios dimensijos“ (Beres-
nevièius, Sakralybës turinio metamorfozës
postmoderno epochoje).
Antra vertus, Beresnevièius teisingai
pastebi, kad dekonstruojant valstybæ ne-
iðvengiamai vyksta jos sakralumo likuèiø
demontavimas. Taèiau ir po valstybës de-
konstrukcijos vis dëlto lieka ne taip maþai
– lieka tauta, kuri, gyvendama postmo-
derniame pasaulyje ir besivadovaudama
postmoderniomis vertybëmis, vis dëlto lie-
ka sakrali. Bûtent tauta ðioje istoriosofinë-
je koncepcijoje iðlieka kaip paskutinë lie-
tuviðko sakralumo priebëga, kadangi, su-
griovus valstybingumo pamatus, uþ tau-
tos jau nieko nebëra. Todël ir tauta èia ið-
kyla kaip galutinis likmuo sau paèiai. To-
dël Beresnevièius prabyla apie savisaugos
mechanizmø ásijungimo bûtinybæ postmo-
dernioje globalizuoto pasaulio epochoje,
regëdamas ðiame judesyje galimybæ ið-
saugoti „tautà kaip pavojuje esantá galuti-
ná esiná“. Èia ir baigiasi jo kriziniø procesø
konstatacija arba, kitais þodþiais tariant,
analitinë postmodernaus bûvio ir vietos ja-
me lietuviø kultûros dalis, po jos, kaip ir
Friedricho Nietzsche’s tekstuose, eina po-
zityvios programos formulavimas. Jos sis-
temiðkai organizuojanèia aðimi tampa ne-
oromantinis atsisukant á ðlovingà LDK kul-
tûros istorijà imperijos darymo projektas
ir aktyvaus barbariško, kupino galingos gy-
vybinës energijos lietuvio tipo iðkëlimas bei
poetizavimas.
Lietuviø tautà pusiau ironiðkai, pusiau
rimtai, mëgindamas iðvaduoti ið nedide-
lëms tautoms bûdingø psichologiniø
màstymo stereotipø, negandø ir dël so-
cialinës raidos sunkumø uþplûdusiø men-
kavertiðkumo kompleksø, Beresnevièius
traktuoja kaip „imperinio màstymo þmo-
nës“, o tautiná charakterá, mentalitetà, vi-
sas bëdas, depresijas, stresus kildina ið
savito, uþslopinto savyje gentinio impe-
rializmo. Todël ir lietuviai jo futurologinia-
me imperijos darymo projekte iškyla ne
kaip nuolankiø baudþiauninkø (tai reak-
cija á dabartiná mûsø visuomenëje suve-
ðëjusá socialiná konformizmà, karikatûri-
nes formas ágavusá servilizmà), o kaip stip-
riai pabrëþta ir gimusi valdyti gentis, ku-
rios genuose valdymas uþprogramuotas.
„Likimas ir istorija, – patetiðkai raðë jis, –
svaidë mus ið vienos bûklës á kità, taèiau
tai nepakeitë pagrindø – mes imperijos
valdovø genties suformuota tauta ir mums
Krymas, Ukrainos stepës, Kijevas, Nau-
gardas ir Smolenskas, Juodoji jûra ir Kur-
ðas yra teritorijos, su kuriomis mûsø min-
tys, ideologiniai stereotipai ir realios veik-
los modeliai susipina. Tai mûsø teritorija,
nuo amþiø, ir ði teritorija gali ir turi bûti
kontroliuojama Lietuvos, apytiksliai iki pat
Dono ir Volgos. Vakaruose ne kontrolë, o
sàjunga – sàjunga nulëmë, kad vakaruo-
se ir ðiaurës vakaruose mûsø politika rë-
mësi sàjungomis su Lenkija ir vienu trum-
pu metu su Ðvedija. Tai istorijos vekto-
rius, beje, sàjungos, kurias Lietuva darë
pati, savo vardu, buvo sàjungos su vaka-
ruose ir ðiaurës vakaruose esanèiomis
valstybëmis” (Beresnevièius, 2003, p. 8).
Suvokdamas gaivaliðkà galingos no-
madologinës energijos kupinà LDK impe-
rijos kûrëjø barbariðkà prigimtá, Beresne-
vièius savita forma atgaivina Jozefo Strzy-
gowskio, Friedricho Nietzsche’s, Giles De-
leuze ir kitø nomadologijos ðalininkø ðlo-
vinanèià laisvà klajoklá mitologijà. „Roman-
sus mëgsta lietuviai, èigonai, rusai – tau-
tos, atsiradusios klajokliniu, nomadiniu pa-
grindu, ir stepëje jie skamba geriausiai, ir
lietuviai, adoruodami romansà, atsiduoda
tam paèiam klajojimo, iðëjimo, troðkimo
perþengti ribà, horizontà, nuolat tolstantá ir
nepasiekiamà, taigi romansas duoda sak-
ralinio transcendavimo analogijà ir sakra-
liai tirðtas. Tas nešimo potraukis, transcen-
davimo potraukis yra viena sakralinio ákir-
timo profanybën atmaina, ðventasis irgi
trokðta iðsiverþti; lygiai kaip klajoklis ski-
tas ant balno ar sarmatas savo veþëèiose,
ar èigonai su ið LDK istorijos bekraðèiø Ry-
tø ir Vakarø civilizaciniø pasauliø erdviø ið-
nyranèiais lietuviais, labiausiai besiþudan-
èiais ir labiausiai besiþavinèiais iðeiti, trans-
cenduotis kvieèianèiais romansais“.
Kita vertus, su laisvo klajoklio figûros
iðkëlimu èia tiesiogiai siejasi tautos gyvy-
binæ energijà simbolizuojanèio barbaro
vaizdinio neoromantinis poetizavimas.
„Barbaras tai maksimaliai laisvas, atsakin-
gas ir iðtikimas þmogus, turintis grieþtà gar-
bës kodeksà ir uþuojautà, kartu jis turi jë-
gà ir nevengia jos naudoti. Tokià prasmæ
að teikiu barbarui, tokiais jie save ir matë“
(Beresnevièius, 2003, p. 10). Ið èia kyla sie-
kimas nuvainikuoti plaèiai paplitusius po-
þiûrius apie tariamai destruktyvià barbarø
kultûrinæ misijà. Jis primena, kad Vakarø
civilizacijos laimëjimus simbolizuojanèios
tautos prancûzai, vokieèiai, italai, ispanai
ir kitos buvo barbariðkø genèiø palikuo-
nys „Patys barbarai, – pabrëþia jis, – ne-
buvo civilizacijos þmonës, tarkime, jie ne-
turëjo kalëjimø, vidinës socialinës prievar-
tos mechanizmø, taèiau turëjo teisæ ir nuo
VI a. – teisynus, o buki jie niekada nebu-
vo, þiaurumas kaip tik labiau bûdingas ci-
vilizacijoms. Ir aklai naudojama jëga – taip
pat. Barbarai iðvengdavo karo derybomis,
mokëjo eiti á kompromisus. Mitas apie bar-
barø deginamas bibliotekas paskleistas
paèiø papuvëliø antikos saulëlydþio pus-
galviø. Aleksandras Didysis, ðis graikø ka-
rys ir kultrëgeris – ðtai kas sudegino Alek-
sandrijos bibliotekà. Bet jis liko kultûros
idealas, sakralizuotas genijus ir civilizaci-
jos ðviesos neðëjas „tamsioms“ Persijai,
Bakterijai, Indijai. Barbarai nedegindavo
bibliotekø, jie þinojo, kas tai yra, ir, be kita
ko, jautë magiðkà pagarbà uþraðytam þo-
dþiui“ (Beresnevièius, 2003, p. 9).
Jam labai svarbu, remiantis savita LDK
istorijos faktø interpretacija, sukurti naujà
individualizmo principus iðpaþástanèio
„laisvo lietuvio barbaro mità“, barbaro, ku-
ris tarp dviejø krikðèioniðkos civilizacijos
arealø katalikiðkos ir bizantiðkos erdviø su-
gebëjo sukurti galingà pagoniðkà baltið-
kas ðaknis turinèià LDK imperijà. Baltø kul-
tûros tyrinëtojui ðis barbariðko baltiðko, kaip
lietuviðko civilizacijos raidos kelio savitumo
pabrëþimas ir su juo tiesiogiai susijæs më-
ginimas sukurti naujà tautà vienijanèià ide-
ologinæ mitologijà buvo labai svarbus. Jis
árodinëja, „kad lietuviai elgësi lygiai kaip nor-
manø, gotø ar langobardø kunigaikðtukai
– tik skirtumas tas, kad lietuviai neiðnyko, o
neiðnyko, nes turëjo vieningà etninæ bazæ.
Etninæ Lietuvà. Jei ta etninë bazë bûtø su-
judëjusi ir atsikëlusi, tarkime, á Padniepræ
ar Pavolgá, lietuviai bûtø iðnykæ bevieðpa-
taudami kur nors Kijeve ar Sarajuje. Paèia-
me vieðpatystës apogëjuje. Barbarai, su-
kûræ Europà, ðitaip ir baigë savo istorijà. Lie-
tuviai – vieninteliai Tautø kraustymesi daly-
vavæ barbarai, kurie iðlaikë ryðius su savo
senàja tëvyne ir todël ði bazë iðliko“ (Be-
resnevièius, 2003, p. 11).
Ið èia plaukia jo pamàstymai apie lie-
tuvius kaip ið barbarø klajokliø ir þemdir-
biø susiformavusià nacijà, kurios susimai-
ðæ genai gimdo neuþgesinamà „paðëlu-
sá individualizmà“, kuris skatino barbarið-
kø lietuviø genèiø o vëliau ir LDK valdovø
ekspansinæ imperinæ politikà uþkariautuo-
se slavø kraðtuose.
Apeliuodamas á barbariðkas þiloje is-
torijoje susiklosèiusias tradicijas Beres-
nevièius paaiðkina ir dabartiniam lietuvið-
kam mentalitetui bûdingà per laisvus rin-
kimus pasirinkimà vietoj interesus vieni-
janèio Prezidento eilinio „vado“ ir analo-
giðkà politiniø partijø kûrimàsi pagal as-
meniná, o ne kolektyviná principà. Antra
vertus, tarsi mokydamas dabartiná valdan-
tájá elità saikingumo pasisavinant visuo-
menës gërybes, jis apeliuoja ir á savitus
„rezervuotus“ politinius idealus barbaro,
kuris uþimdamas svetimas teritorijas for-
muoja savità elità, kuris saikingai apkrau-
na savo pavaldinius pakeliamais mokes-
èiais, o karo þygiais papildo savo iþdà
„neplanuotu“ papildomu grobiu. Kaip vie-
nà svarbiausiø barbariðkos praeities pa-
veldëtø lietuvio bruoþø jis iðskiria mûsø
tautai bûdingà – tolerancijà, deja, ir nei-
giamoms visuomenëje vyraujanèioms
tendencijoms, giminiø ir klanø valdymo
principams, kurie traktuojami kaip natûra-
li ir neiðvengiama blogybë. Todël netgi mû-
sø vadinamuose intelektualiuose visuome-
nës sluoksniuose neretai apstulbsti maty-
damas, kai á aukðtus valdymo postus ren-
kami þmonës, kurie moka be jokiø senti-
mentø gyventi kitø sàskaita. Netgi pamin-
dami ástatymus ir kitø þmoniø interesus jie
pasipildo savo kiðenes. Tokios „menkos
nuodëmëlës“ neretai Lietuvoje greièiau
traktuojamos kaip privalumas „mokëjimas
gyventi“ nei trûkumas. Ðiuose Beresnevi-
èiaus pastebëtuose bruoþuose ir iðryðkë-
ja lietuviðko mentaliteto skirtumai su se-
nàja Europa, á kurià mes integruojamës.
Taèiau kyla natûralus klausimas, ar ant to-
kio pamato galima konstruoti modernià ir
gyvybingà visuomenæ.
Vadinasi, jo imperijos darymo projek-
te greta taikliø áþvalgø ið baltø ir LDK kultû-
ros istorijos nesunkiai aptiksime subtiliai
sukonstruotø daugybæ sàmoningai leng-
vatikiams lietuviams á akis dumiamø mitø,
á kuriuos negalima rimtai þvelgti. Pavyz-
dþiui, apie lietuvius kaip vienà ið jëgø, kon-
troliuojanèiø Europà, ekonomikos laimëji-
mus, galingus ið lietuviø suformuotus le-
gionus, ginanèius nuo prieðø gleþnos ES
sienø perimetrà, kiek artimesnæ tikrovei kul-
tregeriðkà Lietuvos misijà Rytinëje Euro-
pos dalyje, Uþkaukazëje, Vidurinëje Azijo-
je ir visiðkai fantastinæ Japonijoje, su kuria
jis suranda daugybæ bendrybiø (vertëtø
priminti, kad jis planavo artimiausiu metu
rimtai atsidëti lyginamosioms baltø ir ðin-
toizmo mitologijos bei religijos studijoms).
Tai intelektualus þaismas, naujø didvalsty-
biniø mitø kûrimo atplaiðos, kuriø tikslas
skiepyti paðlijusá pasididþiavimà priklauso-
mybe savo tautai, jos ðlovingai praeièiai,
be kurios ásisàmoninimo blësta ateities vi-
zijos perspektyvos. Jø formavimui bûtina
á LDK istorijà projektuojama nauja imperi-
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 15

në mitologija. Skirtingai nei daugelis mû-
sø intelektualø ir politologø Beresnevi-
èius puikiai supranta, kad Lietuvos na-
cionaliniai interesai pirmiausia siejasi su
ES, o ne JAV geopolitiniais interesais. To-
dël ir jo vaizduotëje kuriamas galingas,
kariškus genus turintis, kuriam kinkos ne-
dreba, lietuviðkas legionas „turi bûti nau-
dojamas Europos, ne JAV interesams
ginti“ (Beresnevièius, 2003, p. 55).
Glaustai aptaræ Gintaro Beresnevi-
èiaus su LDK kultûros istorija susijusias
kultûrologines idëjas, ypaè imperijos da-
rymo projektus, galime konstatuoti, kad
tai buvo vienas originaliausiø pastarojo
deðimtmeèio Lietuvos kultûrologø, kurio
màstymà provokuojantys kontroversiðki
kultûrologiniai projektai parodo galingà
ankstesnës lietuviø tautos kultûros tradi-
cijos poveiká dabartiniam mentalitetui, so-
cialinio ir politinio elgesio formoms.
Jo veikaluose atlikta istorinë ir lygi-
namoji LDK kultûros analizë griauna
daugybæ tvirtai ásiðaknijusiø mitø apie
besàlygiðkà lietuviø religingumà, taria-
mai romius sëslius lietuvius, parodo no-
madologinæ jø energetikà, nerimastin-
gumà, paaiðkinanèius lietuviø kultûros
istorijoje nuolatos iðkylanèià tolimø pa-
sauliø nostalgijà ir periodiðkai pasikar-
tojanèias galingas emigracijos bangas.
Nevertëtø pamirðti ir dar þiloje senovëje
ágyto lietuvio þemdirbio potraukio þemës
nuosavybei, greitam ðaknø suleidimui
ten, kur yra savas þemës lopinëlis. Bû-
tent istorijoje galime atsekti, kaip forma-
vosi bûdingi ir dabartinei Lietuvos visuo-
menei feodaliniai giminiø, klanø valdymo
principai, skleidësi grieþtø valdymo tarps-
niø prislopinti gërybiø grobimo ir turtø per-
dalijimo instinktai, kai etiniai principai, vi-
suomenës reikmës abejingai paminami.
LDK ir vëlesnëje valstybingumà praradu-
sioje tautos istorijoje randame mûsø vi-
suomenæ luoðinanèio konformizmo ir ny-
kaus servilizmo iðtakas.
LITERATÛRA
Beresnevièius G. Baltø religinës reformos,
Vilnius, 1995.
Beresnevièius G. Imperijos darymas. Lie-
tuviðkos ideologijos metmenys. Europos Sà-
junga ir Lietuvos geopolitika XXI a. pirmoje
pusëje, Vilnius, 2003.
Beresnevièius G. Naujojo atgimimo iðva-
karës, Vilnius, 2005.
Beresnevièius G. Lietuviø religija ir mito-
logija. Sisteminë studija, Vilnius, 2004.
Beresnevièius G. Palemono mazgas. Pa-
lemono legendos periferinis turinys. Religinë
istorinë studija, Vilnius, 2003b.
Beresnevièius G. Religijø istorijos metme-
nys, Vilnius, 1997, antr. leid 1997.
Beresnevièius G. Sakralybës turinio me-
tamorfozës postmoderno epochoje [neskelb-
tas tekstas]
Brague R., Europe, la voie romaine, Paris,
1992.
Braudel F., L’identité de la France, vol. 1 :
Espace et histoire, Paris, 1986.
16 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7
Elektros energetikos
sistemø v
Prof. habil. dr. Antanas NEMURA
tyrimai Lietuvos
Techninë kibernetika, adaptyviosios
sistemos – tai mokslo sritys, kuriose ne-
institute
nuilstamai triûsia Lietuvos MA narys
korespondentas prof. Antanas NEMU-
RA, pasitinkantis brandø 80-metá.
Ðia proga paèios tvirèiausios svei- èia visas likusias EES dalis suderintai dirbti.
katos, geriausios kloties visuose sie- EES sistemos yra labai sudëtingos, jas bû-
kiuose, gausios þemiðkos ir dvasinës tina valdyti pagal tam tikrus reikalavimus
laimës Lietuvos energetikos instituto – energijos vartotojai turi gauti tinkamos
kolegø, su kuriais drauge pradedate kokybës elektros energijà (ne per didelë ir
antràjá instituto pusðimtá metø, vardu ne per maþa elektros átampa, srovës daþ-
sveikina ir linki profesorius Jurgis Vi- nis – tiksliai 50 periodø per sekundæ), be
lemas ir prof. Eugenijus Uðpuras to, elektros energijos gamyba, tiekimas ir
paskirstymas vartotojams turi bûti ekono-
1 pav. LEI
Adaptyviøjø
sistemø
laboratorijos
vadovas
prof. habil.
dr. A.Nemu-
ra (kairëje) ir
LEI Identifi-
kavimo ir
valdymo
laboratorijos
vadovas
prof. habil.
dr. V.Kamins-
kas (1988
m.)
E lektros energija yra labai patogi,
nes jà lengvai galima transportuoti, keisti á
miškiausi. Kadangi organinis kuras, deg-
damas ðiluminëse elektrinëse, terðia atmo-
mechaninæ, ðiluminæ ir kitas energijos rû- sferà ir yra deficitinis, reikalaujama taip val-
ðis. Be elektros neveiktø televizoriai, tele- dyti EES, kad elektros energijos gamybai
fonai, kompiuteriai ir kiti ðiuolaikiniai infor- bûtø sunaudojama kuo maþiau organinio
macinëmis technologijomis paremti prie- kuro ir kad nuostoliai elektros perdavimo
taisai, aparatai ir árenginiai. Visi priprato- ir paskirstymo linijose bûtø kuo maþesni.
me prie elektros energijos teikiamø pato- Ðis uþdavinys atitinka atvejá, kai EES yra
gumø ir visai negalvojame, iš kur ta elek- planinës ekonomikos dalis, o elektros rin-
tros energija pas mus ateina. Daugelis esa- kos sàlygomis jis darosi dar sudëtinges-
me girdëjæ, kad elektros energijà gamina nis – juk reikia atsiþvelgti á elektros gamin-
ðiluminës, hidro, atominës, vëjo elektrinës. tojø tarpusavio konkurencijà, elektros ener-
Elektros energija perduodama elektros gijà galima ne tik gaminti savose elektri-
perdavimo linijomis. Visa tai sudaro elek- nëse, bet ir pirkti iš kitø elektros energijos
tros energetikos sistemà (EES). Tiksliau gamintojø savo ðalyje ir uþsienyje. Todël
EES susideda ið elektros stoèiø, pastoèiø, Lietuvos energetikos instituto (LEI) Adap-
jëgos transformatoriø, elektros perdavimo tyviøjø sistemø, Identifikavimo ir valdymo
linijø tinklo, telematavimo duomenø gavi- ir Dideliø energetikos sistemø laboratori-
mo, perdavimo ir jø analizës priemoniø, jos daugiausia dëmesio ir skyrë EES ma-
EES reþimø planavimo ir operatyvaus val- tematinio modeliavimo, identifikavimo ir
dymo sistemos. Pastaroji posistemë ver- valdymo uþdaviniams tirti.

aldymo
energetikos
Ðiuolaikinës EES automatizuoto dispe-
èerinio valdymo sistemoje (ADVS) labai
svarbi informacinio aprûpinimo sistema.
Ji turi nuolat tiekti visà reikalingà informa-
cijà apie EES bûklæ esamu metu ir prog-
nozuoti jos bûklæ nustatytam laiko tarpui.
Geram valdymui reikia kur kas daugiau
duomenø, negu jø gali duoti reali telema-
tavimø sistema. Pavyzdþiui, mazginiø átam-
pø faziniai kampai bazinio mazgo atþvil-
giu iš viso nematuojami, taupumo sume-
timais ne visur, kur reikëtø, matuojami ir
aktyviøjø bei reaktyviøjø galiø srautai, nes
per brangu visur pastatyti aparatûrà. To-
dël turi bûti naudojamos specialios pro-
graminës priemonës teleinformacijos iðsa-
mumui ir patikimumui garantuoti, t.y. EES
momentinei bûklei ávertinti. Blogø telema-
tavimø duomenø aptikimo ir EES bûklës
ávertinimo bei prognozavimo algoritmai re-
miasi adekvaèiais matematiniais mode-
liais, statistinës analizës, filtracijos bei at-
paþinimo metodais.
Anomaliomis situacijomis (prieðava-
rinëmis, avarinëmis, poavarinëmis) dispe-
èeris turi per maþai laiko nuspræsti, kaip
jas pakeisti ir duoti reikiamas valdymo
2 pav. ADVS valdymo uþdaviniø ir pagrin-
diniø programiniø priemoniø struktûra
komandas. Stokodamas laiko dispeèe-
ris daþnai daro klaidas, o jo klaidingi
sprendimai gali sukelti brangiai kainuo-
janèiø sistemai þalingø padariniø. Todël
aktualu, kad dispeèeriui padëtø greitai
veikiantis intelektualus pagalbininkas –
dispeèerinë ekspertinë sistema. ADVS
pagrindiniø programiniø priemoniø struk-
tûra parodyta 2 paveiksle.
Šiuolaikinës valdymo sistemos turi bû-
ti adaptyvios ir mokslios, t.y. turi prisitaiky-
ti prie besikeièianèiø sàlygø, mokytis ið sa-
vo paèiø darbo klaidø. Tai ypaè svarbu val-
dant elektros energetikos sistemà, nes lai-
kui bëgant pamaþu, o kai kada ir staigiai
keièiasi aplinkos oro temperatûra ir drëg-
më, nepastovios esti ir elektros energijà
generuojanèiø ðaltiniø ir kuro charakteris-
tikos, be pertraukos kinta elektros energi-
jos vartotojø reikalaujama galia ir kita. Kai
EES veikia ir vëjo elektrinës, tai jø gene-
ruojama galia atsitiktiniu bûdu kinta kartu
su vëjo greièiu, todël tokioje EES iðkyla
papildomø sunkumø palaikyti balansà tarp
generuojamos ir suvartojamos elektros
energijos ir kartu palaikyti pastovø gene-
ruojamos elektros srovës daþná. Jeigu ge-
neruojama galia yra didesnë negu reika-
laujama, tada atitinkamai didëja elektros
srovës daþnis, ir atvirkðèiai – jeigu gene-
ruojama galia yra maþesnë uþ galios po-
reikius, srovës daþnis atitinkamai maþëja.
Todël, norint palaikyti nustatytu tikslumu
elektros srovës daþná, bûtina tam tikru tiks-
lumu palaikyti galiø balansà, o tam reikia
tinkamai valdyti bendràjà generuojamà ar-
ba / ir suvartojamà galià.
Adaptyviosios valdymo sistemos
elektros energetikoje
Mokslinëje ir techninëje literatûroje ap-
raðyta nemaþai adaptyviojo valdymo me-
todø, taèiau èia detaliau nagrinëjami tik
du metodai – adaptyvusis valdymas, pa-
remtas valdymo objekto arba reguliato-
riaus identifikavimu, ir adaptyvusis valdy-
mas be identifikacijos. Šie metodai buvo
tiriami Lietuvos energetikos institute.
Adaptyvusis valdymas su valdymo
objekto identifikacija. Šio tipo adapty-
vaus valdymo sistemos daþnai vadina-
mos netiesioginio adaptyviojo valdymo
sistemomis ir daugiausia yra taikomos
elektrinëse bei EES momentiniams tech-
nologiniams parametrams ávertinti bei
adaptyviai valdyti. Adaptyvusis valdymas,
paremtas valdymo objekto identifikavimu,
parodytas 3 paveiksle. Nuo paprastos au-
tomatinio reguliavimo su gráþtamuoju ry-
ðiu sistemos adaptyvioji automatinio re-
guliavimo sistema skiriasi tuo, kad regu-
liatoriaus parametrai RP yra nuolat per-
skaièiuojami naudojant valdymo objekto
identifikavimo rezultatus, t.y. objekto mo-
delio parametrø áverèius OP. Identifikavi-
mà ir reguliatoriaus parametrø skaièiavi-
3 pav. Adaptyviojo valdymo schema su
identifikavimu: R – reguliatorius, VO – val-
dymo objektas, ID – identifikatorius, RPS
– reguliatoriaus parametrø RP skaièiavi-
mas, panaudojant objekto parametrø áver-
èius OP, gautus identifikuojant, y* – siste-
mà veikiantis signalas (nuostatos dydis),
e = y* – y – iðëjimo dydþio y reguliavimo
paklaida, u – valdymo objektà veikiantis
dydis, t.y. valdymo dydis
mà atlieka specialios programinës prie-
monës ID ir RPS. Kad adaptacijos proce-
sas gerai vyktø, bûtina pakankamai gerai
ir greitai identifikuoti valdymo objektà, ki-
taip tariant, bûtina pakankamai greitai ir
tiksliai ávertinti objekto modelio paramet-
rus pagal valdomo objekto áëjimo ir iðëji-
mo kintamøjø dydþiø u ir y matavimo duo-
menis. Áverèiams apskaièiuoti daþniausiai
naudojamas maþiausiø kvadratø metodas.
Kintamieji dydþiai u ir y visada daugiau ar
maþiau yra uþterðti ávairiais triukðmais ir
trukdþiais, dël to galima apskaièiuoti tik
tam tikrus modelio parametrø áverèius.
Sistemø identifikavimo teorija ir prak-
tiniai identifikavimo metodai jau gerai ið-
plëtoti, taèiau taikant ðiuos metodus prak-
tikoje iðkyla nemaþai klausimø, nuo ku-
riø sprendimo priklauso identifikavimo re-
zultatø patikimumas ir kokybë. Prie tokiø
klausimø reikia priskirti laiko kvantavimo
intervalo ∆t parinkimà, turimø matavimo
duomenø filtravimà, matematinio mode-
lio tipo parinkimà ir pagaliau dinaminiø
objektø, esanèiø gráþtamojo ryðio kontû-
re, identifikavimà. Pastarasis uþdavinys
yra ypaè bûdingas adaptyviojo valdymo
sistemoms, pavaizduotoms 3 paveiksle.
Be to, energetiniai identifikavimo objek-
tai turi tam tikrø specifiniø savybiø, ap-
sunkinanèiø identifikavimà – tai vibraci-
jos, elektromagnetiniai trukdþiai, netiesi-
niai elementai su nejautrumo zona bei
laisvumu, eksperimentø sudëtingumas ir
brangumas. Kai kuriuos identifikavimo as-
pektus panagrinësime kiek plaèiau.
Matavimo duomenø filtravimas dide-
lio sunkumo nesudaro, nes ðiuolaikinës
programinës priemonës leidþia efektyviai
tai padaryti. Svarbu, kad kuo geriau bûtø
filtruojami áëjimo signalo triukðmai, nes
identifikavimo metodai ir algoritmai, kaip
jau minëta, remiasi maþiausiø kvadratø
metodu, kuris reikalauja, kad áëjimo dy-
dþiø u matavimai bûtø tikslûs. Be to, bû-
tina áëjimo ir iðëjimo dydþiø matavimo
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 17
duomenis filtruoti tuo paèiu filtru, nes ki-
taip valdymo objekto matematinis mode-
lis, gautas identifikavimo bûdu, bus ið-
kreiptas ir netikslus.
Parinkti matematinio modelio tipà ir
eilæ irgi yra svarbu. Lyginant skirtingø
modeliø identifikavimo rezultatus galima
matyti, kuris modelis yra geresnis. Pa-
þymësime, kad þinomos komercinës
programinës identifikavimo priemonës,
pvz. MATLAB‘as, yra skirtos diskretinio
laiko matematiniø modeliø parametrams
identifikuoti, esant fiksuotam laiko dis-
kretizavimo intervalui ∆t. Yra metodø ir
atitinkamø programiniø priemoniø trans-
formuoti gautà diskretinio laiko matema-
tiná modelá á tolydinio laiko matematiná
modelá. 4 pav. parodyta, kaip kinta elek-
tros srovës daþnis realios jungtinës EES
ir identifikavimo bûdu gauto tos paèios
JEES modelio, kai ðuoliðkai padidëja ap-
krovos galia. Ið 4 pav. pateiktø grafikø
aiðkiai matyti, kad JEES matematinis
modelis gerai modeliuoja JEES.
Jei projektuojama diskretinë automa-
tinio reguliavimo sistema su kitokiu ∆t, tai
gautas diskretinis modelis netiks ir já teks
transformuoti á matematiná modelá su ati-
tinkamai kitu ∆t. Tam yra atitinkamos pro-
graminës priemonës. Visas èia paminë-
tas identifikavimo problemas LEI tyrinëjo
A.Nemura ir V.Kaminskas bei jø vadovau-
jami doktorantai ir moksliniai bendradar-
biai J.Baltrûnas, N.Arbaèiauskienë, D.Ja-
nickienë, È.Tallat-Kelpša, A.Rimidis,
J.Stropus, R.Pupeikis ir kiti.
Prieð identifikuojant dinaminius valdy-
mo objektus, esanèius uþdarame gráþta-
mojo ryðio kontûre, bûtina nustatyti jø iden-
tifikuojamumo sàlygas. Tokiø valdymo ob-
jektø identifikavimo klausimais yra pa-
skelbta nemaþai publikacijø, taèiau prak-
tika rodo, kad identifikuojamumo sàlygos
ne visada yra tiriamos ir ne visada á jas
atsiþvelgiama, todël gali atsirasti dideliø
identifikavimo paklaidø. Taigi adaptyviojo
valdymo sistemose su identifikacija bûti-
na visapusiðkai iðtirti valdymo objekto
identifikuojamumo sàlygas. Netiesiniø di-
naminiø energetikos objektø, pvz., 300
MW galios energetinio bloko kuro degi-
mo proceso, adaptyvaus valdymo, garan-
tuojanèio iðëjimo kintamøjø minimalià dis-
persijà, taip pat tokiø objektø identifikuo-
jamumo problemà LEI 1983–1988 m. tyri-
nëjo V.Kaminskas, K.Ðidlauskas ir A.Stro-
pus. EES parametrø ávertinimo galimybes
ir áverèiø paklaidas 2001–2005 m. iðtyrë
A.Nemura ir V.Radziukynas. Pastarojo ty-
rimo rezultatai panaudoti LEI kuriant ir ti-
riant EES adaptyviojo valdymo sistemas.
Dar yra adaptyviojo valdymo sistemø
su identifikacija, kai identifikuojami ne val-
dymo objekto, o reguliatoriaus modelio
parametrai, kartu siekiant, kad reguliato-
18 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7
riaus ir objekto bendrasis matematinis
modelis tenkintø tam tikrus visos siste-
mos stabilumo ir pereinamøjø procesø
reikalavimus. Šio tipo adaptyviosios sis-
temos daþnai vadinamos tiesioginio
adaptyviojo valdymo sistemomis, bet
joms LEI buvo skiriama maþiau dëmesio.
Adaptyvusis valdymas be identifika-
cijos. Daugeliu atvejø adaptacijà galima
ágyvendinti nenaudojant valdymo objekto
arba reguliatoriaus identifikacijos. Adap-
tacijos principà be identifikacijos paaiški-
na 5 pav., kuriame parodyta neraiškaus
(fuzzy) PI reguliatoriaus schema. Èia PI
reiðkia, kad reguliatoriaus struktûroje yra
valdomi proporcinis KP ir integratoriaus Ki
stiprinimo koeficientai. Ðiems koeficien-
tams valdyti naudojamas neraiðkus valdy-
mo átaisas FS, kuris ið esmës yra dvimatis
netiesinis keitiklis, o jo veikimas yra pa-
remtas neraiðkiomis aibëmis ir veiksmais
su jomis. Á átaiso FS áëjimà pasiunèiami du
signalai – reguliavimo paklaida e ir paklai-
dos kitimo greitis de/dt. Átaiso FS viduje
šie du kintamieji yra keièiami lingvistiniais
kintamaisiais, pvz., reguliavimo paklaida
e gali bûti didelë teigiama, vidutinë teigia-
ma arba vidutinë neigiama ir didelë nei-
giama. Toliau lingvistiniø kintamøjø vertës
apdorojamos tam tikromis taisyklëmis ir
vël transformuojamos á analoginæ formà.
Tokiu bûdu FS iðëjime gauname vël ana-
loginá dvimatá dydá (KP, Ki), kurio vertës yra
atitinkamai proporcinis KP ir integratoriaus
Ki stiprinimo koeficientai. Šiuo atveju visa
reikalinga informacija apie PI reguliatoriaus
stiprinimo koeficientø KP ir Ki vertes yra re-
guliavimo paklaidos e ir jos greièio de/dt
kitime ir tose taisyklëse, pagal kurias yra
apdorojami lingvistiniai kintamieji e ir de/
dt. Adaptyvøjá EES daþnio reguliavimà,
naudojant tam specialiai sukurtà neraiðkø
automatiná reguliatoriø, LEI tyrinëjo dok-
torantas V.Radziukynas. Ðis neraiðkus re-
guliatorius, nenaudojantis EES identifika-
cijos, garantuoja greità ir efektyvià daþ-
nio antrinio reguliavimo proceso adapta-
cijà. 6 pav. pavaizduotos Baltijos EES daþ-
nio kitimo kreivës, kai daþnis ir galia au-
tomatiškai reguliuojami su neraiškiu
adaptyviuoju reguliatorium (juoda kreivë)
ir paprastu (neadaptyviu) PI tipo regulia-
torium (raudona kreivë). Apkrovos galia
laiko momentu 100 sekundþiø ðuoliðkai
padidëja 200 MW.
Sulyginus daþnio kitimo kreives ma-
tyti, kad EES su adaptyviuoju fuzzy re-
guliatoriumi per daug trumpesná laikà at-
stato EES daþná á buvusià 50 Hz. padëtá,
negu ta pati EES su neadaptyviuoju re-
guliatoriumi. 7 pav. – V.Radziukyno dak-
taro disertacijos gynimas 2006 m.
gruodþio 19 dienà. Ðioje disertacijoje
V.Radziukynas iðtyrë EES modeliavimo,
identifikavimo ir daþnio automatinio re-
guliavimo uþdavinius, taip pat ir su ne-
raiškiu adaptyviuoju PI reguliatoriumi.
EES momentinës bûklës ávertinimas
Ágyvendinant EES paprastàjá bei adap-
tyvøjá valdymà, labai svarbu turëti tuo lai-
ko momentu tk, (k = 1,2,...) kuo tikslesnæ
EES bûklës vektoriaus vertæ X(tk) (k =
1,2,...) ir matematiná modelá, nes, turint bûk-
lës vektoriø ir EES matematiná modelá, ga-
lima nesunkiai apskaièiuoti visus kitus EES
dydþius. Pvz., kai bûklës vektoriø sudaro
EES mazginiø átampø moduliai ir faziniai
kampai bazinio mazgo atþvilgiu, tai EES
elektros perdavimo linijø aktyviosios ir re-
aktyviosios galiø srautus nesunkiai galima
apskaièiuoti, naudojant EES bûklës vek-
toriø X(tk) ir tos EES matematiná modelá.
EES momentinës bûklës ávertinimas su-
sideda ið trijø pagrindiniø uþdaviniø: 1) ei-
namojo arba momentinio matematinio mo-
delio formavimo, 2) blogø telematavimo
duomenø (t.y. telematavimo duomenø, tu-
rinèiø dideliø paklaidø) aptikimo ir jø paða-
linimo arba ištaisymo ir 3) momentinës bûk-
lës vektoriaus X(tk) (k = 1,2,…) ávertini-
mo, naudojant telematavimo duomenis,
kuriuose nëra duomenø su didelëmis pa-
klaidomis, ir EES matematinio modelio
bei bûtinø programiniø priemoniø EES
momentinei bûklei ávertinti.
EES momentinis matematinis mode-
lis formuojamas automatiðkai pagal Omo
ir Kirchhofo dësnius, naudojant pastoviø
elektros tinklo duomenø bazës duome-
nis (þr. 2 pav.), nustatanèius elektros tin-
klo topologijà ir elektrinius parametrus,
taip pat telesignalizacijos duomenis apie
jungtuvø ir reguliuojamø autotransforma-
toriø bei transformatoriø atðakø padëtis,
veikianèius generatorius, sinchroninius
kompensatorius, reaktorius, kondensato-
riø baterijas ir kita. Automatiná elektros tin-
klo einamojo arba momentinio matema-
tinio modelio formavimà komplikuoja du
pagrindiniai sunkumai: 1) dël telesignali-
zacijos duomenø paklaidø gali atsirasti
dideliø matematinio modelio netikslumø,
o aptikti klaidas telesignalizacijos duome-
nyse yra gana keblus uþdavinys; 2) tele-
matavimø aparatûros stygius sukelia EES
stebimumo sunkumø, o dël to bûklës áver-
èiai gali bûti nevienareikðmiai. Stebimu-
mas gali bûti prarandamas keièiant elek-
tros tinklo konfigûracijà ir sugedus kai ku-
rioms telematavimo aparatûros kompo-
nentëms. Todël jau EES informacinës sis-
temos projektavimo stadijoje reikia numa-
tyti tam tikrà telematavimo duomenø per-
tekliø, o programinëje árangoje – progra-
mines priemones elektros tinklo stebimu-
mui operatyviai analizuoti ir palaikyti.
Blogø telematavimo duomenø aptikimo
ir momentinës EES bûklës ávertinimo klau-
simais yra paskelbta daug moksliniø
 dojant dirbtinio intelekto metodus ir atitin-
kamas programines paramos priemones
ekspertams, projektuotojams ir dispeèe-
riams. Kuriant ir tiriant dirbtiná intelektà rei-
këjo modeliuoti negrieþtas, neraiðkias sà-
vokas, teiginius bei samprotavimø proce-
sus. L.Zadehas (Zade) pasiûlë naujà po-
þiûrá, pagrástà neraiðkiomis aibëmis. Ne-
raiðkios aibës sàvoka grindþiama prielai-
da, kad bet kuris elementas tik tam tikru
laipsniu priklauso duotajai aibei. Todël ne-
raiðkios aibës pagrindinis matematinio ap-
raðymo bûdas yra tos priklausomybës nu-
statymas tam tikru skaièiumi, pvz., ið inter-
valo [0,1]. Ðio intervalo ribos 0 ir 1 reiðkia
4 pav. Daþnio kitimas realioje EES ir naudojant identifikavimo bûdu gautà EES modelá atitinkamai „nepriklauso“ ir „priklauso“.

straipsniø, taip pat ir LEI darbuotojø E.Klio-

kio, J.Punienës, A.Nemuros, sukurta ne-
maþai metodø, algoritmø ir programiniø
priemoniø ðiems uþdaviniams spræsti rea-
liuoju laiku. Bûklës ávertinimo algoritmus ga-
lima suskirstyti á dvi grupes – statinius ir
dinaminius. Statiniai bûklës ávertinimo al-
goritmai neávertina sistemos dinamikos ir
grindþiami áprastiniu statiniu EES modeliu
bei maþiausiø kvadratø metodu arba ne-
tiesinio programavimo metodais. Dinami-
niai bûklës ávertinimo algoritmai remiasi vie-
nokiu ar kitokiu EES dinaminiu matemati-
niu modeliu ir vadinamuoju Kalmano filtru.
Momentinis EES bûklës ávertis yra
naudojamas sprendþiant normalaus nu- 6 pav. Baltijos (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) EES daþnio kitimo kreivës, kai daþnio ir
sistovëjusio EES reþimo optimizavimo galios automatinis reguliavimas vyksta su neraiškiu adaptyviuoju reguliatorium (juoda
pagal generuojamas aktyviàsias ir reak- kreivë) ir paprastuoju (neadaptyviuoju) PI tipo reguliatorium (raudona kreivë). Apkro-
tyviàsias galias ir transformatoriø bei au- vos galia laiko momentu t = 100 sekundþiø ðuoliðkai padidëja 200 MW
totransformatoriø transformacijos koefi-
cientus, taip pat sprendþiant EES sau-
gumo analizës uþdavinius realiuoju lai-
ku. EES saugumas yra sistemos savy-
bë palaikyti darbo funkcijas veikiant ávai-
riems netikëtiems trikdþiams, pvz., trum-
piems jungimams, atskirø sistemos ele-
mentø (generatoriø, transformatoriø,
elektros perdavimo linijø) atjungimams

7 pav. Virginijus Radziukynas gina daktaro disertacijà

5 pav. Adaptyviojo valdymo sistema be
identifikacijos su neraiškiu PI reguliato-
riumi. Virðutinë paveikslo dalis vaizduoja
patá neraiðkø reguliatoriø, o apatinë – val-
dymo objektà VO. Paveiksle paþymëta: Σ
– sumatorius, X – daugybos blokas, f –
integratorius, de/dt – iðvestinës skaièia-
vimo átaisas, FS – neraiškioji reguliatoriaus
dalis, u = KP*e + Ki* fedt – valdymo ob-
jektà VO valdantis dydis
ir kt. EES saugumas yra ávertinamas dy-
dþiu, apibûdinanèiu sistemos gedimo ti-
kimybæ šiuo laiko momentu arba tam tik-
ru atstumu nuo pavojingos ribos tuo pa-
èiu laiko momentu. Tà ribà pasiekusi sis-
tema gali sugesti, suirti, prarasti stabilu-
mà ir kt.
Intelektualios EES projektavimo ir
valdymo sistemos
Per pastaràsias dvi deðimtis metø sten-
giamasi labiau intelektinti EES automatizuo-
tà projektavimà ir dispeèeriná valdymà, nau-
Praktinis neraiðkiø aibiø, santykiø ir neraið-
kios logikos tikslas yra sukurti aparatà þmo-
gaus samprotavimams modeliuoti. Ðios
krypties darbø pradininko L.Zadeho bei jo
sekëjø idëjos dabar vis plaèiau pritaikomos
kuriant natûralià þmogaus kalbà suprantan-
èias technines sistemas, planavimo ir val-
dymo sistemas, veikianèias didelio neapib-
rëþtumo sàlygomis, t.y. intelektualias pro-
jektavimo, planavimo ir valdymo sistemas
sudëtingiems objektams valdyti, esant ne
visai apibrëþtai informacijai.
Nukelta á 33 p.

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 19

 V ilniaus Aukðtutinës ir Þemutinës
piliø papëdëje jau galima matyti bûsimø-
jø Valdovø rûmø kontûrus, – pietiná ir va-
kariná korpusus, jø architektûrinius akcen-
tus – atikà, langus, o viduje – suplanuo-
tas ávairias menes, architektø, muziejinin-
kø, istorikø, menininkø kuriamø interjerø
ir galerijø árengimo subtilybes. Lietuvos
Didþiosios Kunigaikðtystës valdovø rû-
mus numatyta atkurti, árengti ir iðkilmin-
gai atidaryti 2009 m. liepos 6-àjà – Lietu-
vos karaliaus Mindaugo karûnavimo –
Valstybës dienà. Ðià dienà numatomos
pagrindinës Lietuvos vardo paminëjimo
tûkstantmeèio jubiliejaus iðkilmës, o at-
kurtøjø Valdovø rûmø atidarymas taps
svarbiausiu ðios ðventës akcentu.

Lietuvos
valdovø
Bronius SLAVINSKAS

rûmø atkûrimas
Beveik 20 metø Vilniaus Þemutinës pi-
lies teritorijoje vyksta archeologiniai tyrimai.
Atkasti beveik visi Valdovø rûmø pamatai,
rûsiø likuèiai, grindiniai, ankstyvojo amþiaus
mediniø pastatø ávairios konstrukcijos. Is-
torija pasakoja, jog Lietuvos valdovø rûmai
Vilniaus Þemutinëje pilyje apie keturis ðimt-
meèius buvo LDK politinis, administracinis
ir kultûrinis centras. Èia rasti seniausi mû-
rai Lietuvoje, datuojami XIII amþiumi.
Þygimantas Augustas rûmuose sukau-
pë Europoje garsëjusià bibliotekà. Èia bu-
vo saugomi paveikslø rinkiniai, didþiulë
brangenybiø kolekcija, kuriai amþininkø
liudijimu neprilygo net popieþiaus turtai.
Vilniaus pilis XIV a. pradþioje plëtë ir stipri-
no didysis Lietuvos kunigaikðtis Gedimi-
nas. Bûtent ið Þemutinës pilies jis raðë laið-
kus kitø ðaliø valdovams ir popieþiui, uþ-
jau pusiaukelëje
mezgë Lietuvai reikðmingus diplomatinius tø ávairovë. Tai bene áspûdingiausias ir ver-
ryðius su Vakarø Europa. tingiausias XV a. radiniø rinkinys. Suras-
Po 1419 m. gaisro senøjø mûrø vieto- ta dekoratyvaus interjero apdailos plokð-
je iðkilo gotikos stiliaus raudonø plytø rû- èiø, seniausia Lietuvoje auksinë moneta
mai. Manoma, kad Vytautas Didysis ne – XIV–XV a. Venecijos dukatas, praban-
tik statësi didþiøjø kunigaikðèiø reziden- gus auksinis þiedas, daug ávairiø puody-
cijà, bet ir ruoðësi èia savo karûnavimo niø duþenø ir seniausias Lietuvos Didþio-
iðkilmëms. XVI a. papûtus naujiems vë- sios Kunigaikðtystës herbas, pavaizduo-
jams ið Italijos, Valdovø rezidencija tapo tas koklyje.
renesansiniais rûmais. Ðias naujoves áve- “Mes ne tiek daug turime tokiø mate-
dë ir rûmus plëtë bei graþino didieji Lie- rialiniø, rezidenciniø rûmø þenklø – nuo Vy-
tuvos kunigaikðèiai Þygimantas Senasis tauto Didþiojo iki Aleksandro laikø… Ið is-
ir jo sûnus Þygimantas Augustas.
1610 m. Valdovø rûmai vël sudegë. Po
to jie buvo perstatomi ankstyvojo baroko
stiliumi. Tuomet èia gyveno kunigaikðtis
Zigmantas Vaza ir jo sûnus Vladislovas Va-
za – paskutinieji valdovai, rezidavæ Vilniu-
je. O daugiau kaip prieð 200 metø (1799–
1801 m.) carinës Rusijos valdymo metu
rûmai buvo visiðkai sugriauti.
Lietuvos Atgimimo pradþioje 1988 m.
buvo ásteigtas Piliø tyrimo centras „Lietu-
vos pilys“ Vilniaus Þemutinës pilies Val-
dovø rûmø tyrimams pradëti, siekiant su-
kaupti duomenø jiems atstatyti.
Atkastø pamatø liekanos, èia rasti ra-
diniai dvelkia viduramþiø prabanga, ste-
bina jø puoðybos elementai, XV a. gotiki-
niø kokliø liekanø gausi ir netikëta siuþe-

20 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7

 Antrasis marðrutas – tai atkurti gotikos,
renesanso ir ankstyvojo baroko reprezen-
taciniai rûmø interjerai su specialiø ekspo-
zicijø salëmis pietø, rytø ir vakarø korpusø
antrajame ir treèiajame aukðtuose. Ðiose
salëse planuojama kiek ámanoma tiksliau
atkurti Lietuvos didþiøjø kunigaikðèiø isto-
rinës rezidencijos interjerus su jø dekoro
stacionariais elementais. Èia numatoma
rengti svarbiausius valstybës protokolo ir
kitus reprezentacinius renginius.
Treèiasis maršrutas – Valdovø rûmø mu-
zikinio ir teatrinio gyvenimo ekspozicija su
daugiafunkcine sale. Èia bus árengta didak-
tinë rûmø muzikinio ir teatrinio gyvenimo
ekspozicija, o daugiafunkcinë salë naudo-
jama istorinës, kultûros ir meno paveldo te-
matikos kino filmams, televizijos laidø ára-
ðams demonstruoti, konferencijoms, pa-
skaitoms, seminarams, susitikimams ir ki-
tiems renginiams organizuoti.

toriniø ðaltiniø þinome, kad valdovai kaupë

brangenybiø rinkinius. Jie iðblaðkyti po pa-
saulá. Ðis paveldas Lietuvoje yra gerokai nu-
kentëjæs, todël kiekviena ðukë, moneta ar
juvelyrinis dirbinys turi didþiulæ vertæ mûsø
mokslui, kultûrai”, – teigë dr. Vydas Dolins-
kas, kuruojantis Valdovø rûmø interjerø ir
ekspozicijø programos ágyvendinimà.
2002 m. geguþës 10 d. oficialiai pra-
dëti Lietuvos valdovø rûmø atstatymo dar-
bai. Privaèioms lëðoms kaupti ásteigtas Val-
dovø rûmø paramos fondas. Per ketverius
metus Valdovø rûmø atstatymui Lietuvos
ir uþsienio ðaliø gyventojai paaukojo apie
3 milijonus litø. Pinigus taip pat renka Val-
dovø rûmø paramos komitetas JAV bei Pa-
saulio lietuviø bendruomenë.
Pagrindinë Lietuvos valdovø rûmø at- nias apie Vilniaus Þemutinës pilies ir Lie- Ketvirtasis marðrutas – Tai Lietuvos Di-
kûrimo finansuotoja yra valstybë. Atsta- tuvos valstybës klestëjimo laikus. dþiosios Kunigaikðtystës ávairialypá pavel-
tomø Lietuvos didþiøjø kunigaikðèiø rû- Rûmai atstatomi ðiuolaikinëmis tech- dà, tarptautinius ryðius pristatantis moder-
mø menëse atkuriami visø – gotikos, re- nologijomis, taèiau siekiama kuo daugiau niai árengtas laikinøjø parodø centras.
nesanso ir ankstyvojo baroko epochø in- iðsaugoti buvusiø rûsiø liekanas, kitas au- Po Valdovø rûmø kiemu ketinama
terjerai su puoðniomis krosnimis, þidi- tentiðkas rûmø detales. Neseniai Valsty- árengti lankytojø terminalà su rûbinëmis,
niais. Ávairûs radiniai padeda ne tik atkur- binës kultûros paveldo komisijos ir eks- tualetais, kasomis, knygynu bei suveny-
ti autentiðkà jø vaizdà, bet ir praturtina þi- pertø tarybos nariai pritarë naujøjø rûmø rø prekyvietëmis, informaciniais termina-
interjerø kûrimo koncepcijai. Numatoma, lais, auditorija, kavine ir restoranu, kur nu-
jog atkurtuose Valdovø rûmuose bus ke- matoma pasiûlyti istoriniø bei tautiniø val-
turi pagrindiniai lankymo marðrutai. giø ir gërimø. Èia bus galima pamatyti ir
Pirmasis – tai rûmø istorinës ir archi- seniausiø Valdovø rûmø teritorijos mûrø
tektûrinës raidos ekspozicija. Èia ketina- liekanas.
ma árengti rezidencijos ir jos aplinkos ávai- Didþiosios Kunigaikðtystës valdovø
rius aspektus atspindinèià ekspozicijà, ku- rûmai taps daugiafunkciniu istoriniu kul-
rioje dominuotø autentiðki rûmø mûrai, ki- tûros centru ir vykdys plaèià valstybës
ti elementai, radiniai, didaktinëmis priemo- reprezentavimo, muziejinæ, edukacinæ, ki-
nëmis pristatoma informacija apie valdo- tà kultûrinæ bei turizmo informacijos veik-
vus, jø tarnus, èia vykusius svarbius rezi- là. Rûmø atidarymas átrauktas á Lietuvos
dencijos, sostinës ir valstybës bei visuo- tûkstantmeèio minëjimo ir „Vilnius – Eu-
menës gyvenimo ávykius nuo XIII–XIV a. ropos kultûros sostinë 2009” prioriteti-
iki rûmø atkûrimo 2009 metais. nes programas.

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 21


Atkelta ið 7 p.
Taèiau èia pat teigiama, kad þemës
pardavimo pirmenybë priklauso Britø ka-
rûnai. Treèiasis skirsnis skelbia, kad An-
glijos karalienë ima globon visus ðios ða-
lies gyventojus ir jie tampa britø pilieèiais,
turinèiais tas paèias teises ir privilegijas.
Po šio dokumento kopija pasiraðë 500
genèiø vadø. Vëliau paaiðkëjo sutarties
Haka – mirties ðokis
Bet kuriame maoriø kultûros centre
turistams organizuojamos teatralizuo-
tos pasveikinimo ceremonijos powhiri.
Neretai ðio ritualo metu šokamas gar-
susis mirties šokis haka. Já ðoka vyrai,
o moterys tik stebi. Pusnuogiai atletið-
Maoriø
vadas
atlieka
apeiginá
haka ðoká
ki, tatuiruoèiø iðmargintais veidais ir kû-
nais maoriai, skleisdami bauginanèius
riksmus, rodydami piktas grimasas,
pradeda artintis prie susirinkusiøjø. Ga-
lima tik ásivaizduoti, kokius jausmus
toks „spektaklis“ turëjo kelti europie-
èiams prieð du ðimtus metø. Juk mao-
riai buvo akivaizdþiai aukðtesni, stipres-
ni ir tvirtesnio kûno sudëjimo.
Prisiartinæs maoris išsprogdina akis,
pradeda ratu sukti vyzdþius, tada tarsi
gyvatë iškiša ilgà lieþuvá ir šnypšèia. Ta-
èiau po keliø sekundþiø maoriai „per-
nesusipratimai. Pasirodë, kad maoriai, ku-
rie niekada nepardavinëjo þemës, nesu-
prato ðio þodþio reikðmës. Antra vertus,
baltieji nepaisë sutarties sàlygø. Netrukus
maoriø vadai pastebëjo, kad ið jø perka-
mà þemæ kolonistai perparduodavo uþ
aukðtesnæ kainà atvykusiems kitiems ko-
lonistams. Apgauti ir paþeminti maoriai
pradëjo karà, kurá su dideliais nuostoliais
pralaimëjo. Dël tokios neteisybës jau ku-
22 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7
Naujosios Zelandijos
gyventojai
ris laikas per nacionalinæ ðventæ – vasa- èias keliones rengë New Zealand Compa-
rio 6 d. – maoriai rengia protesto de- ny. Vienas jos tikslø buvo sukurti idealizuo-
monstracijas, o nuo 1986 m. atsisakyta tà Britanijà. Þmones viliojo maþa kelionës
iškilmingø šventiniø ceremonijø prie par- kaina, garantija gauti bûstà ir darbà. Ne-
maþai þmoniø tokiu bûdu gelbëjosi nuo ka-
lëjimo, bëgo nuo prasiskolinimo. Ilgainiui
þmonës ëmë verstis þemdirbyste, amatais.
skaito“ atvykëliø mintis ir, jeigu nustato, Be britø, á salas plûstelëjo olandai, vokie-
kad vizitas yra taikus, bauginanèios gri- èiai, skandinavai ir net kinai. Kolonistø spar-
masos baigiasi. Tada vienas ið maoriø èiai daugëjo. Antai 1850 m. jø buvo 22
priglunda prie svarbiausio sveèio, uþsi- tûkst., o apie 1881 m. – jau 0,5 milijono.
merkia ir vienà kartà, o paskui antrà no- Maoriø, atvirkðèiai, dël alkoholio ir ligø spar-
simi palieèia nosies galiukà. Tradicinis èiai maþëjo. Dþ.Kuko laikais, kaip spëjama,
hangi pasisveikinimo nosimi ritualas jø galëjo bûti 100–200 tûkst., o 1896 m. –
reiškia pagarbà atvykëliams ir kvietimà tik apie 42 tûkstanèius.
bûti sveèiu maoriø bendruomenës name
vhare vhenui. Anksèiau tokia vieta buvo Maoriø kultûros iðtakos
kiekvienos maoriø bendruomenës gyve- Maoriø kalba ir kultûra labai panaði á
nimo centras. Áspûdingais raiþiniais ið- kitø Polinezijos tautø. Ðalyje labai daþnai
puoðtame name maoriai priimdavo sve- girdimus pasakymus kia ora (laba die-
èius, ðvæsdavo, diskutuodavo, priimda- na) ir haere mai (sveiki atvykæ) supranta
vo sprendimus, apverkdavo mirusiuo-
sius. Nors nemaþai ðalyje iðlikusiø kom-
pleksø tapo svarbiais turizmo objektais,
nedidelëse maoriø gyvenvietëse jie iðlai-
kë savo paskirtá.
„Mirties ðokis“, kuriuo anais laikais
maoriai mëgindavo ábauginti prieðà, da-
bar yra tik turistinë atrakcija, kuri itin po-
puliari Rotorujoje. Nedidelis miestelis
Ðiaurës salos viduryje yra didþiausias
maoriø kultûros centras. Jo paðonëje ási- Oklendo
kûræs garsusis Vhakarevareva kaimas, centro
panorama
kuriame gyvenantys maoriai ið po þemiø
trykðtantá karðtà vandená iki ðiol naudoja
drabuþiams skalbti, o ant ákaitusiø akme-
nø arba poþeminëse krosnyse gamina
maistà. Kaimelyje veikia Naujosios Ze-
landijos maoriø menø ir amatø institutas.
Èia saugomi ir puoselëjami senieji mao-
riø menai, autentiðki spalvø ir formø de-
riniai. Lankytojai savo akimis gali pama-
tyti, kaip maoriø meistrai gamina þadei-
to dirbinius, droþinëja medá ir kaulà.
lamento. Ðalyje jau kelis deðimtmeèius
veikia vadinamasis Vaitangi tribunolas,
kuris sprendþia sutarèiai prieðtaraujanèius
sprendimus. Nesvarbu, kad jie buvo pa-
daryti seniai, nusikaltimams senaties ter-
minas netaikomas.
Paskelbus Naujàjà Zelandijà britø val-
da, á salas ëmë plûsti kolonistai. Daugiau-
sia tarp jø buvo vidutiniojo sluoksnio ðko-
tai, airiai ir anglai. Tolimas ir ilgai trunkan-
 Kraistèerèo
katedra
ir havajieèiai, ir Taièio gyventojai. Iki bal-
tøjø pasirodymo maoriai buvo pagonys.
Be aðtuoniø dievø, kuriais tikëjo visos
gentys, kiekviena turëjo savo globëjà –
dievybæ, be to, garbino ávairius herojus ir
pusdievius. Po mirties siela gráþdavo pas
protëvius, o kûnas – á þemæ. Nors dabar
dauguma maoriø yra krikðèionys, jø kul-
tûra glaudþiai susijusi su senaisiais tikëji-
mais, protëviø garbinimu. Labai glaudus
jø ryðys su gamta. Kiekvienai kalvelei,
kiekvienam upës vingiui ar álankëlei ma-
oriai turëjo savo istorijà.
Maoriø menà puikiai reprezentuoja
bendruomenës namø (vhare vhakairo) ir
karo kanojø (vhaka-taua) dekoras. Raiþi-
niai turëjo atitikti grieþtus kanonus ir vaiz-
duoti protëvius. Neproporcingai didelës
skulptûrø galvos daro áspûdá ir pabrëþia
galvos, kaip sielos buveinës, svarbà. Rai-
þiniuose dominuoja augalus vaizduojan-
ti ornamentika, þmoniø veidai su iðkiðtais
lieþuviais, ámantriausi spiraliniai raðtai. Jie
gana daþnai pasitaiko ir tatuiruotëse, ku-
rias darydavosi kilmingieji, kariai, þyniai,
taip pat ir moterys. Ið tatuiruoèiø raðtø nu-
statydavo þmogaus kilmingumà, priklau-
somybæ vienai ar kitai maoriø genèiai.
Maoriø kultûros renesansas
Dabar Naujojoje Zelandijoje gyvena
daugiau kaip 0,5 mln. maoriø, tai sudaro
apie 14 proc. ðalies gyventojø. Prieð ke-
lis deðimtmeèius maoriø buvo pastebimai
maþiau, o pastaruoju metu jø skaièius
nuolat didëja. Negalima pamirðti, kad ne
taip seniai mëginta sunaikinti èiabuviø kal- bia turá maoriðko kraujo, dël to sakoma,
bà ir paproèius. Ilgà laikà mokyklose ne-
buvo mokoma maoriø kalbos, o XX a. pra-
dþioje tarpusavyje maoriðkai ðnekanèius
vaikus net muðdavo. Visuomenëje mao-
riai buvo laikomi antrarûðiais, europieèiai
ðaipësi ir niekino jø archaiðkas tradicijas.
Buvo laikai, kai þmonës gëdijosi pripa-
þinti, kad jie turi maoriško kraujo.
Ðiuo metu maoriø situacija gerokai pa-
sikeitusi. Didëjantis maoriais
save laikanèiø þmoniø skai-
èius atspindi besikeièiantá vi- Savitos konstrukcijos Naujosios
suomenës poþiûrá á vadina- Zelandijos parlamento
pastatas Velingtone
màjá maoriø kultûros atgimi-
mà, vadinamà Maoritangi.
Su valstybës parama steigia-
mi kultûros centrai, bendruo-
meniø namai. Ðalies valdþia
skatina maorius bendrauti
savo senàja protëviø kalba.
Kadangi ankstesniais laikais
ávairiose ðalies vietose ðne-
këta skirtingai, sukurta spe-
ciali mokomoji ir bendrinë Te
Reo kalba. Ji, kaip ir anglø,
yra antroji oficiali valstybinë
kalba, jos noriai mokosi ne
tik maoriai. Nors ja ðneka tik
4 proc. ðalies gyventojø, ðia
kalba transliuojamos kelios radijo stotys,
veikia viena televizijos programa. Daug
vilèiø dedama á „kalbos þidinius“ – tuos
vaikø darþelius, kuriuose su vaikais ben-
draujama maoriškai.
Bûti maoriu dabar ne tik garbinga, bet
ir finansiðkai naudinga, nes jiems moka-
mos kompensacijos, taikoma ávairiø leng-
vatø, ypaè ðvietimo srityje. Finansinës
naudos skatinami dalis þmoniø pasiskel-
kad ið visø maoriais save laikanèiø þmo-
niø grynakraujø yra gal tik pusë.
Maoriø gyvenimas ir realybë
Diduma Naujosios Zelandijos èiabu-
viø jau negyvena kaimuose, o laimës ieð-
ko didmiesèiuose. Nors maoriø situaci-
ja paprastai apibûdinama kaip gera, jø
bendruomenëse apstu ávairiø problemø.
Vidutinës maoriø pajamos pastebimai
maþesnës uþ bendràjá ðalies vidurká, ma-
oriai gyvena trumpiau, neproporcingai
daug jø priklauso þemiausiam sociali-
niam sluoksniui, didþiulë problema alko-
holizmas. Kas treèias bedarbis ir beveik
pusë kaliniø ðalyje – maoriai.
Nors jø kultûrà labai stengiamasi at-
gaivinti, vis didesne problema tampa
stipri Vakarø kultûros átaka, dël kurios
maoriai ið lëto praranda savo identitetà.
Jaunimà vis labiau masina ne tradicijos,
bet graþiai ávilkti civilizacijos blizguèiai.
Naujojoje Zelandijoje puikiai supran-
tama, kad egzotiðka maoriø kultûra yra
didelis verslas. Apie 2 mln. per metus á
ðalá atvykstanèiø turistø formuoja didþiulæ
su maoriø kultûra susijusiø dalykø pa-
klausà. Daugeliui èiabuviø tai yra paja-
mø ðaltinis ir galimybë dirbti tai, kas jiems
artima: dainuoti, ðokti, meistrauti. Euro-
pieèiø kilmës þmonës neretai pabrëþia,
kad fiziðkai stiprûs maoriai nenori dirbti
áprastø darbø, kad jie tinginiai. Bet retas
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 23
susimàsto, kad maoriai niekada neturëjo
centralizuotos valstybës, nedirbo sunkiø
ir didelio masto darbø. Jø mentalitetas la-
bai skiriasi nuo vakarietiðkojo. Jiems sve-
timas skubëjimas, átampa, turtø troðki-
mas, taèiau jie yra puikûs amatininkai, ver-
tina visa tai, kas yra paprasta ir nuoðirdu.
Mëgstamà darbà maoris dirbs neþiûrë-
damas á laikrodá, su dideliu atsidavimu.
Jie turi daug ágûdþiø ir jø panaudojimas
turëtø bûti svarbesnis nei vien fizinë jëga.
Antai kaimyninëje Australijoje maoriai yra
labiau vertinami nei savo ðalyje. Australai
noriai juos priima á darbà, dël to nemaþai
maoriø jaunimo emigruoja.
Oklendas – Polinezijos sostinë
Didþiausias ðalies miestas yra ne sos-
tinë Velingtonas, bet Oklendas. Jame gy-
vena treèdalis ðalies gyventojø – 1,3 mln.,
o uþimamas didmiesèio plotas – net 16
tûkst. km². Dël to neretai sakoma, kad plo-
tu tai vienas didþiausiø pasaulio miestø!
Vaþiuojant per ðià metropolijà, ji ne kartà
keièia pavidalà ir net „tautinæ priklauso-
mybæ“. Pietiniuose Oklendo rajonuose
jautiesi tarsi bûtum Azijoje ar Okeanijoje.
Á akis krinta maoriai, neámanoma nepa-
stebëti juodaodþiø. Miesto ðiaurëje ðei-
24 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7
Didþiausia ðalyje Vairakei
geoterminë jëgainë
mininkauja baltieji, o paèiame centre kun-
kuliuoja daugiatautë, daugiarasë minia.
Èia apstu amerikietiðko tipo dangoraiþiø,
kurie sudaro didþiulá kontrastà jaukiems
ðalies miestams ir miestukams.
Apie 40 proc. miesto gyventojø dabar
sudaro imigrantai ið Azijos ir Okeanijos.
„Polinezijos sostine tituluojamas“ Oklen-
Aviø ganyklos
das tarsi magnetas ypaè traukia þmones
ið Ramiojo vandenyno pasvieèiø. Teigia-
ma, kad atvykëliø ið Kuko salø, Niue, Sa-
moa ir Tokelau jau daugiau nei tose salo-
se likusiø gyventojø. Prieð kelis deðimt-
meèius ðalies valdþia atsisakë ðûkio
„Naujoji Zelandija baltiesiems“ ir atvërë
duris Okeanijos gyventojams. Paragavæ
miestiðko gyvenimo ir ávertinæ jo teikia-
mas galimybes, darbo imigrantai nepa-
noro gráþti á vandenyno platybëse iðsibars-
èiusius atolus. Nors buvo metas, kai po-
linezieèiai buvo ujami, o nelegalai perse-
kiojami ir deportuojami, ðiais laikais „sa-
lieèiai“ visai neblogai jauèiasi savo nau-
jojoje tëvynëje. Jie nesibodi savo kûno
spalvos ir kilmës, didþiuojasi savo kultû-
ra. Nors tarp jø nemaþai bedarbiø, ma-
þoka studentø, ðalies vyriausybë rûpina-
si polinezieèiø gerove. Jiems statomi so-
cialiniai namai, jø sveikata rûpinasi atski-
ra ministerija. Vaikai eina á darþelius ir mo-
kyklas, kur ðnekama jø gimtàja kalba. Taip
rûpinamasi, kad nykðtukiniø salø kultûra
neiðnyktø ðiame didmiestyje. Tarp poli-
nezieèiø atsiranda vis daugiau advoka-
tø, mokytojø, gydytojø ir þurnalistø. Jie
daro vis didesnæ átakà ne tik miesto, bet
ir ðalies valdymui.
Bûtent polinezieèiai artimiausiu me-
tu keis Naujosios Zelandijos veidà. Jai
nepavyko tapti „Pietø jûrø Britanija“, ta-
èiau turbût lemta tapti „Polinezijos kara-
liene“. Pasak demografø, apie 2025 me-
tus dauguma ðios ðalies gyventojø bus
ne europieèiø kilmës. Oklendas yra tas
miestas, kur jau dabar galima þvilgterëti
á multikultûrinës Naujosios Zelandijos vi-
suomenës ateitá.
Didþiausia pasaulyje ferma
Neátikëtina, bet ðioje ðalyje aviø yra 10
kartø daugiau nei þmoniø. Tai ne atsitikti-
numas, o tam tikra specializacija, kurià
ðiam kraðtui XIX a. sumaniai pritaikë bri-
tai. Ilgà laikà ðalis garsëjo pasaulyje kaip
itin svarbus þemës ûkio produkcijos ga-
mintojas ir eksportuotojas: sviestas, sû-
ris, vilna ir mësa daugiau kaip 100 metø
buvo svarbiausios eksporto prekës. Ne-
paisant kitados didelio þemës ûkyje dir-

banèiø þmoniø skaièiaus, vietos gyven-
tojai neturi agrarinio màstymo, bûdingo
dar daugeliui lietuviø miestieèiø. Nors
naujakuriai prieð ðimtà ir daugiau metø
ásikurdavo ir nuoðaliose vietovëse, jie ver-
tësi prekiniu ûkiu ir gaudavo didelius pel-
nus uþ parduotà produkcijà.
Ðiais laikais þemës ûkio vaidmuo ða-
lies ekonomikoje pastebimai maþëja. Nors
aviø ganyklos sudaro nemaþà salø dalá,
aviø skaièius nuo 70 mln. 1980 m. suma-
þëjo iki 46 mln. 2004 metais. Ðios ðalies
eksportuojama mësa garsëja pasaulyje
kaip itin ekologiðka, nes gamtinë aplinka
èia labai ðvari. Mësos produkcijos ekspor-
tas sudaro 1 mln. tonø, ið to per metus
gaunama 4 mlrd. kiviø doleriø. Nors aviø
skaièius maþinamas, taèiau daugëja gal-
vijø, kuriø mësà greitojo maisto restora-
nams masiðkai supirkinëja Jungtinës Vals-
tijos. Pastebëta, kad galvijø srutos pradë-
jo kenkti gruntiniams vandenims, tad vël
ieðkoma iðeièiø. Labai populiarëja elniø,
lamø, kitø netradiciniø gyvûnø auginimas.
Didþiulá pelnà ûkininkai gauna uþ pieno
produktø eksportà. Apskaièiuota, kad ðioje
ðalyje pieno produktø kaina sudaro tik treè-
dalá tos, uþ kurià europieèiø ûkininkai pa-
gamina analogiðkà produkcijà!
Þemës turtai
Naujoji Zelandija negali pasigirti didele
gamtos iðtekliø ávairove. Maoriø laikais
svarbiausias gamtoje randamas minera-
las buvo þadeitas. Ið ðio þalsvos spalvos
akmens gamino ginklus, namø apyvokos
árankius, apeiginius daiktus, papuoðalus.
Pastarieji ir ðiais laikais nepraranda reikð-
mës. Ámantriausiø formø þadeito suveny-
rai parduodami visoje ðalyje.
Naujakuriai iš Europos atrado ir pra-
dëjo kasti akmens anglis. Jø gavyba vyks-
ta iki ðiol, o nemaþa dalis eksportuojama
á Japonijà. XIX a. antrojoje pusëje Naujà-
jà Zelandijà krëtë aukso karðtligë. Deðim-
tys tûkstanèiø laimës ieðkotojø plûdo á
ðias salas, o ið randamo aukso lobo ne
tik þmonës, bet ir visa ðalis. Tais laikais
èia buvo visos to meto technikos naujo-
vës: eþerais plaukiojo modernûs garlai-
viai, dundëjo prekiniai garveþiai, veikë te-
lefono ryðys, auksakasiø miesteliuose bu-
Marlborogo vynuogynai
Vynas – nauja eksporto prekë
Lietuvos prekybos centrai negali
pasigirti didele Naujosios Zelandijos
vyno rûðiø pasiûla. Taèiau tai nereið-
kia, kad ðios ðalies prastas vynas. Il-
gà laikà ðalies vyndariai gamino sal-
dþiuosius vynus, pastiprindami juos
spiritu, o tokia kokybë ne itin masino
vyno gurmanus. Atëjo laikas, kai vie-
tos gyventojai panoro aukðtesnës ko-
kybës – sauso vyno.
Ðvelnus jûrinis klimatas, ilgas ðil-
tasis laikotarpis yra idealios sàlygos
vynuogëms auginti. Vynmedþiø are-
alas dabar driekiasi per abi salas nuo
vo ávestas net gatviø apðvietimas, gana
anksti pasirodë pirmieji automobiliai.
Prieð kelis deðimtmeèius netoli Tarana-
kio vulkano atrastas nemaþas gamtiniø dujø
baseinas. Beveik neturëdama naftos ir bû-
dama labai priklausoma nuo jos importo,
Naujoji Zelandija buvo viena ið pirmøjø pa-
saulio valstybiø, kurioje ið dujø pradëti ga-
minti specialûs degalai automobiliams.
Didþiulæ ekonominæ reikðmæ turi tokie
energijos ištekliai, kaip tekantis vanduo ir
þemës gelmiø ðiluma. Pasitelkusi šiuos
išteklius, šalis pasigamina per 90 proc. rei-
kalingos elektros energijos. Didþiàjà jos
dalá tiekia abiejose salose pastatytos hid-
roelektrinës. Itin didelis jø kompleksas su-
kurtas Pietø saloje, Otago plynaukðtëje. Ka-
nalais sujungti 6 eþerai atlieka tvenkiniø
funkcijà. Prie jø pastatytos 8 elektrinës pa-
gamina ¾ visos ðalies elektros energijos.
Nors ðalis turi unikalias galimybes naudoti
þemës gelmiø ðilumà, taèiau vos keliose
geoterminëse jëgainëse pagaminama apie
6 proc. elektros energijos. Didþiausia šaly-
je – nuo 1950 metø veikianti Vairakei geo-
terminë jëgainë (150 MW). Ji iðsidësèiusi
didþiulëje teritorijoje, kuri panaði á vamzdþiø,
siurbliniø ir kitokiø árenginiø labirintà. Nors
ðiaurës iki pat Kvynstauno, esanèio
45° pietø platumos. Tai savitas rekor-
das, nes pieèiau Þemëje vynuogës
neauga. Itin savito skonio Naujosios
Zelandijos baltasis vynas Sauvignon
Blanc pelnë daugybæ prestiþiniø ap-
dovanojimø. Vis labiau pasaulio rin-
koje vertinami ið Chardonnay, Pinot
Noir bei Cabernet Sauvignon vynuo-
giø gaminami vynai. Jø gamyba kyla
neregëtais tempais. Ðalyje yra per 500
vynuogiø auginimo ûkiø. Daugiausia
jø saulëtuose Aucklando ir Marlbo-
rougho regionuose. Viena garsiausiø
ið beveik 200 vyno daryklø yra „Mon-
tana“. Ðiuo prekës þenklu paþymëti
vynai pasiekia ir Lietuvà.
ðalyje statomos dar kelios tokio tipo jëgai-
nës, energetikai sako, kad jø árengimas la-
bai brangus, o numatomas galingumas gali
nepasitvirtinti. Ne itin dþiugiai tokiø projek-
tø ágyvendinimà priima ir visuomenë. Pa-
staèius Vairakei jëgainæ, uþgeso visi jos apy-
linkëse veikæ geizeriai. Naujoji Zelandija,
kaip ir Norvegija bei Islandija, priklauso
laimingoms ðalims, kurios dël geografinës
padëties ir gamtiniø ypatumø neturi atomi-
niø elektriniø, jose labai maþai iðkastiná ku-
rà deginanèiø ðiluminiø elektriniø.
Inetos GUDELIENËS, Gedimino
RAÈKAUSKO ir Ryto ÐALNOS nuotr.
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 25

Doc. dr. Vytautas POCIUS
1927 m. liepos 10 d. Bajorø k., Gar-
liavos vlsè., Kauno aps. (iki Kauno Alek-
soto priemiesèio vos keli kilometrai),
daugiavaikëje ûkininkø Magdalenos ir
Teofiliaus Martiðiø ðeimoje, gimë pirma-
sis sûnus Algirdas. Naujagimá krikðtijant
suteiktas kitas ðventas vardas – Jonas,
kuris á metrikus áraðytas pirmuoju. Ðei-
ma susilaukë 7 vaikø, o þemës turëjo tik
3 ha, gyvenimas buvo nelengvas, bet visi
ðeimos nariai dirbo sutartinai ir nebëgo
ieðkoti riebesnio kàsnio á uþsiená. Ðeimo-
Vilniaus pedagoginiame universitete 2000 m. sausá ilgameèiai bendradarbiai –
doc.J.A.Martiðius (priekyje deðinëje) ir straipsnio autorius doc.V.Pocius (kairëje)
je buvo vertinamos mokslo þinios, skai-
tomi laikraðèiai, þurnalai ir knygos. To-
dël neatsitiktinai 5 sûnûs baigë aukðtàjá
mokslà, o ið jø 3 tapo mokslo daktarais.
Ðtai kà reiðkia darni, apsiðvietusi lietu-
viðka šeima.
Pripratæs prie darbo ðeimoje, Jonas Al-
girdas, mokydamasis Kauno Aušros gim-
nazijoje, taip pat buvo darbštuolis ir geras
mokinys. Baigæs gimnazijà 1947 m. pasi-
rinko fizikos specialybæ Vilniaus valstybi-
niame pedagoginiame institute (dabar uni-
versitete). Baigæs já su pagyrimu 1951m.
buvo paliktas dirbti Bendrosios fizikos ka-
tedroje dëstytoju. Po vieneriø metø darbo
perëjo á teorinës fizikos aspirantûrà Vilniaus
universitete pas akademikà prof. Adolfà Ju-
cá. Èia 1956 m. apgynus disertacijà ,,Dub-
letinio termo suskilimo teorinio nustatymo
klausimu”, jam buvo suteiktas mokslo dak-
taro laipsnis (pagal dabartinius nuostatus),
1961 m. – docento mokslinis vardas.
26 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7
Iðkiliam pedagogui, mokslininkui, fizikos
populiarintojui
doc. dr. Jonui Algirdui
80 metø
Jonas Algirdas aukštosiose mokyk-
lose dirbo 42 metus (1951–1993), dau-
giausia Vilniaus ir šiek tiek Ðiauliø peda-
goginiuose institutuose. Taèiau tapæs
pensininku negalëjo gyventi be kûrybi-
nio ir pedagoginio darbo ir dar 11 metø
pagal sutartá dëstë fizikà ypatingai ga-
biø moksleiviø papildomo ugdymo mo-
kykloje ,,Fizikos Olimpas”.
Kiekvieno aukštosios mokyklos dësty-
tojo akademinë veikla skirstoma á 4 dalis:
pedagoginá, administraciná, moksliná-me-
todiná ir visuomeniná darbà. Aukðtojoje mo-
kykloje Jonas Algirdas studentams fizi-
kams dëstë sudëtingas ir labai matemati-
zuotas teorinës fizikos disciplinas, kaip an-
tai: teorinæ mechanikà, elektrodinamikà,
reliatyvumo teorijà, kvantinæ mechanikà,
elektroninæ teorijà, atomo branduolio ir ele-
mentariøjø daleliø fizikà ir kt. Pedagoginia-
me darbe jis buvo labai sàþiningas ir uo-
lus. Nors turëjo administracines pareigas,
bet sau nemaþindavo pedagoginio krûvio
kitø dëstytojø sàskaita, niekuomet nepra-
leisdavo paskaitø ir á jas nevëluodavo. Dël
nuoseklumo ir vengdamas matematiniø
netikslumø daþnai paskaitas skaitydavo ið
konspekto. Ðis jo dëstymo bûdas kai kam
nepatikdavo, bet per paskaitas gausûs
matematiniai árodymai buvo rašomi lento-
je labai tvarkingai, tai leido studentams tu-
rëti gerus ir suprantamus konspektus.
Straipsnis skiriamas prieð metus
(2006-06-29) iš gyvøjø tarpo
iðëjusiam tauriam jaunosios
kartos ugdytojui, Jaunøjø fizikø
olimpiadø patriarchui, mokslo
istorikui, palikusiam ryðkø
pëdsakà lietuviø kultûroje*
Jonas Algirdas, kaip pagrindinis fizi-
kos disciplinø dëstytojas, buvo svarbiau-
sias asmuo rengiant fizikos specialybës
studentus. Be to, 24 metus eidamas ad-
ministracines pareigas, jis veiksmingai
prisidëjo prie studentø rengimo: teorinës
fizikos katedros vedëju dirbo 18 metø
(1957–1975) ir fakulteto dekanu bei ðiek
tiek prodekanu – 7 metus (1960–1961;
1975–1981). Galima sakyti, kad jo pa-
stangø dëka parengti apie 2000 aukð-
tos kvalifikacijos fizikos specialistø pa-
plito po visà Lietuvà. Tai yra didþiulis mû-
sø kraðto turtas.
Moksliná-metodiná darbà Martiðius
dirbo trimis kryptimis: teorinës fizikos,
fizikos dëstymo metodikos ir mokslo is-
torijos. Baigæs aspirantûrà, keletà metø
teoriðkai nagrinëjo atomø spektrosko-
pijà. Šiuo klausimu kartu su kitais pa-
skelbë 7 mokslinius straipsnius Lietu-
vos moksliniuose þurnaluose. Taèiau
uþdaras kabinetinis darbas, atitrûkæs
nuo ðvietimo ir mokyklos reikalø, ma-
tyt, buvo jam ne prie ðirdies. Todël nuo
1962 metø aktyviai pradëjo domëtis fi-
zikos dëstymo metodika, gilintis á me-
chanikos dëstymo savitumus ir sunkiø
olimpiadiniø uþdaviniø sprendimo bû-
dus. Fizikos dëstymo klausimais kartu
su kitais jis iðleido 10 leidiniø, daugiau-
sia nedidelës apimties paskaitø kon-
spektus, tarp jø 2 olimpiadiniø uþdavi-
niø uþdavinynai maþdaug po 300 pus-
lapiø. Be to, paskelbë maþdaug 30 pus-
lapiø apie fizikos dëstymà ir apie kai ku-
riuos fizikos reiðkinius metodiniø kon-
ferencijø leidiniuose, enciklopedijose
bei laikraðèiuose. Jam daþnai teko skai-
tyti praneðimus mokytojø konferencijo-
se, tobulinimosi kursuose, pasitarimuo-
se, taip pat aukðtøjø mokyklø ir kitø ins-
titucijø konferencijose bei Jaunøjø fizi-
kø olimpiadø apþvalgose ir t.t. Ðio
straipsnio autoriaus apytikriu apskaièia-
Martiðiui – ðyta universali asmenybë – karo inþinie-
rius, mokslininkas ir teisës profesorius
Vladas Stanka (Stankevièius).
asmeninës karjeros eina siauru savo
specialybës takeliu, nekreipdami dëme-
sio á visuomenës poreikius. Jonas Algir-

Istorinë nuotrauka – ypatingai gabiø mokiniø papildomo ugdymo mokyklos ,,Fizikos Olimpas” pirmosios sesijos 1995 m.
sausio 4 d. Vilniaus universitete lektoriai ir klausytojai. Ið deðinës stovi pirmas ,,Fizikos Olimpo” steigëjø tarybos pirmi-
ninkas ir finansinis rëmëjas, fizikos mokytojas ir verslininkas P.Jonušas, stovi antras – Ðvietimo ir mokslo ministerijos
atstovas E.Rupðlaukis; sëdi ið deðinës: prof.A.R.Bandzaitis, šio straipsnio autorius doc.V.Pocius, Jaunøjø fizikø olimpiadø
patriarchas doc. J.A.Martiðius, prof. P.Bogdanovièius, mokytoja ekspertë D.Usorytë, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovë
M.Skakunova, tuometis ,,Fizikos Olimpo” mokyklos direktorius prof. E.Kuokštis, prof. G.Dikèius, doc.A.Medeiðis; stovi
kairëje kraðtinis – doc. R.Baubinas. Likusieji – jaunieji klausytojai, atvykæ ið visos Lietuvos

vimu tokiø metodiniø ir istoriniø prane-
ðimø per 50 metø galëjo bûti apie 600.
Jo darbai buvo ir dabar yra reikalingi
fizikos mokytojams, studentams ir moks-
leiviams.
Treèioji mokslinës veiklos kryptis –
mokslo istorija. Tai pati mëgstamiausia
Jono Algirdo kûrybinë veikla. Apie jà jis
yra pasakæs: ,,Vis knieti kà nors, ypaè
mokslo istorijoje, surasti, paraðyti”. Ir tai
jam pavyko padaryti. Èia paminësime
svarbiausius jo mokslo istorijos darbus,
kurie yra reikðmingi lietuviø visuomenei.
1. Pasaulinio garso fiziko bei matema-
tiko, vieno ið reliatyvumo teorijos kûrëjø
Hermano Minkovskio, gimusio Kauno
priemiestyje Aleksote 1864 m., atminimo
atgaivinimas. Kartu nušviesta reliatyvumo
teorijos populiarinimo raida Lietuvoje.
Šiam klausimui kartu su kitais bendraau-
toriais buvo skirta 13 publikacijø. Viena
Kauno gatviø pavadinta broliø Hermano
ir Oskaro Minkovskiø vardu.
2. Sudaryta išsami lietuviðkø fizikos
vadovëliø raida per 100 metø, kurià buvo
pradëjæs dar prof. H.Jonaitis ir kiti. Èia
Jonas Algirdas daug papildë ir praplëtë
vadovëliø analizæ, suteikdamas jai moks-
liná-metodiná poþiûrá.
3. Pirmà kartà mokslo istorijoje apra-
4. Plaèiai nuðviestas Konstantino Ða-
kenio, prof. Liubomiro Kulvieco, Antano
Juðkos, doc. G.Lechemo kûrybinis pali-
kimas. Taip pat iðryðkintas mokslo isto-
riko poþiûriu daugiau ir maþiau þinomø
fizikø mokslinis indëlis.
Mokslo istorijos klausimais Jonas Al-
girdas yra paskelbæs apie 125 publika-
cijas.
Prie J.A.Martiðiaus visuomeniniø dar-
bø priskirtos Jaunøjø fizikø olimpiados,
jø organizavimas, darbas vertinimo komi-
sijose ir metodinës literatûros leidimas.
Ðá nedëkingà, sunkø ir varginantá darbà
jis dirbo apie 50 metø (1953–2003). Ið jø
apie 20 metø (1965–1985) vadovavo Lie-
tuvos jaunøjø fizikø olimpiadiniam judëji-
mui. Fizikø olimpiadø klausimais Jonas
Algirdas kartu su kitais yra paskelbæs apie
63 publikacijas. Tarp jø metodinë medþia-
ga, ávairiais metais vykusiø olimpiadø ir
kiti su jomis susijæ klausimai. Dël savo di-
delio indëlio á Lietuvos jaunøjø fizikø olim-
piadø veiklà Jonà Algirdà galima laikyti
ðiø olimpiadø patriarchu. Iki pat paskuti-
nës savo gyvenimo dienos jis vis galvojo
apie 50 prabëgusiø olimpiadø laimëjimus
ir juos analizavo.
Jonas Algirdas iðsiskyrë ið daugelio
dabartiniø mokslininkø, kurie siekdami
das Martiðius, kaip fizikas bei plaèios
erudicijos þmogus, stengësi dirbti toká
darbà, kuris lietuviø tautai yra reikalin-
gas. Fizika, kaip mokslas, reikalauja gi-
laus màstymo, reiðkiniø analizavimo ir
apibendrinimo, todël per jà galima ug-
dyti jaunimo kûrybiðkumà ir racionalø
poþiûrá á visuomenæ, politikà ir aplinkà.
Matyt, ðiuo principu vadovaudamasis
Jonas Algirdas stengësi kelti mûsø jau-
nuomenës intelektiná ir kûrybiná poten-
cialà. Jis objektyvias mokslo tiesas po-
puliarino per paskaitas ir pranešimus,
bendraudamas su studentais, mokyto-
jais ir moksleiviais, taip pat laikraðèiuo-
se ir þurnaluose publikuodamas ávairius
straipsnius. Jo paskaitø yra klausæ apie
20 tûkstanèiø Lietuvos þmoniø. Spaudo-
je jis paskelbë 332 publikacijas ávairiau-
sia tematika – pradedant straipsniu apie
rûkymo þalà ir baigiant sudëtingais te-
orinës fizikos klausimais.
J.A.Martišius, visà savo gyvenimà pro-
tines galias ir sumanumà paskyræs Lietu-
vos visuomenei, negali bûti uþmirðtas.
* Šio straipsnio šaltiniai. Dr. E.Makariûnienës
sudarytas rinkinys ir literatûrinë rodyklë –
J.A.Martišius. – Vilnius: Vilniaus pedagoginis
universitetas. – 2007. Straipsnio autoriaus
asmeniniai prisiminimai.

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 27


Atmintina
þuvininkystës
paroda Berlyne
Egidijus BACEVIÈIUS
Pirmosios þuvininkystës parodos
Ðakinës parodos pasaulyje yra svar-
bus kultûros ávykis, þymintis naujausius
tam tikrus mokslo, technikos ar ûkio sri-
ties pasiekimus. Jau praëjo 163 metai, kai
Paryþiuje 1844 m. ávyko pirmoji technikos
pramonës paroda. Antroji pasaulinë
mokslo, technikos ir þemës ûkio pasieki-
mø paroda (World Fair in London Crystal
Palace), parodanti naujausius Didþiosios
Britanijos laimëjimus, ávyko 1851 m. Lon-
dono „Krištoliniame paviljone“ ir Didþio-
sios Britanijos kultûros istorijoje minima
kaip vienas ásimintiniausiø renginiø. Eu-
ropoje surengta ir pirmoji specializuota
þuvininkystës paroda, kuri ávyko 1861 m.
Amsterdame. Garbë surengti antràjà te-
ko senas þvejybos tradicijas turinèiam
Norvegijos uostamiesèiui Bergenui. Ji ávy-
ko 1862 m. vasarà. Iki treèiosios þuvinin-
kystës parodos teko palûkëti aštuonioli-
ka metø. Tai lëmë svarbûs ávykiai Euro-
pos politiniame ir kultûriniame gyvenime.
Treèioji tarptautinë paroda vyko Berlyne
ir buvo labai reikšminga visos Europos
þuvityros mokslui ir þuvininkystës pramo-
nës raidai. Mums ji svarbi dar ir tuo, kad
joje pirmà kartà Vakarø Europos mokslo
bendruomenei buvo pristatyti mûsø pa-
mario þvejybos ypatumai, ir šios þinios
dabar mums padeda geriau paþinti krašto
gamtotyros ir gamtonaudos istorijà.
Idëja panašià parodà rengti 1873 m.
Berlyne kilo Vokietijos þvejø draugijos
nariø galvose. Draugija buvo ákurta 1872
metais. Bet po Vokietijos ir Prancûzijos
karo bei vëliau vienijantis šaliai kilo daug
politiniø ir ekonominiø nesklandumø, tad
sumanymà surengti parodà teko atidëti
vëlesniam laikui. Bet jau 1878 m. rugsë-
jo 16 d. Vokietijos þvejø draugijoje buvo
nutarta, kad 1880 m. Berlyne bus ren-
giama Tarptautinë jûrinës ir gëlavande-
nës þvejybos, akvakultûros ir þuvø ap-
dorojimo árenginiø bei produkcijos pa-
roda. Buvo sudarytas þuvininkø sàjun-
gos 21 nario organizacinis komitetas, pa-
rodos garbës prezidentu išrinktas šalies
ministras pirmininkas dr. Lucius, bûsimà
parodà pagal tradicijà ëmësi globoti pats
Vokietijos kronprincas Friedrichas Wil-
helmas von Preusenas. Išskirtiniam ren-
28 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7
giniui daug dëmesio ir pastangø skyrë
Vokietijos þuvininkai ir kiti zoologai. Prû-
sijos vyriausybë renginio organizacijai
skyrë 30 tûkst. markiø ir dar 50 tûkst. pa-
gal poreiká, Berlyno miesto valdþia pa-
rëmë 10 tûkst. markiø.
Treèioji þuvininkystës paroda
1879-1880 metø þiema buvus labai
ðalta. Bet nepaisant gamtos atšiaurumo
jau vasará prie naujojo Þemës ûkio mu-
ziejaus pastato (dabar Berlyno universi-
teto Ekonomikos fakulteto þemës ûkio
filialas) buvo pristatyti erdvûs mediniai
paviljonai, nutiesti elektros kabeliai, van-
dentiekis akvariumams, pasirûpinta eks-
ponatø apsauga ir vandens nuotakø va-
lymu. Sostinës savivaldybës tarnautojai
ta proga pasirûpino patogiu susisiekimu
miesto transportu. Specialiu uþsakymu
Štutgarto Ðveceriø graveriø bendrovë
padarë medalionà su parodos emblema.
Jame greta uþrašo buvo išgraviruotas
parodos globëjo kronprinco galvos pro-
filis – nukaldinta 100 auksiniø, 175 sidab-
riniai ir 258 bronziniai medaliai.
Parodos stendus rengë 1600 dalyviø
ið Vakarø Europos ðaliø, taip pat ið Rusi-
jos, JAV, Kinijos, Japonijos ir tolimosios
Indonezijos. Paroda iškilmingai buvo ati-
daryta balandþio 20 d. ir truko iki birþelio
pradþios. Savo atvykimu jà pagerbë pats
Vokietijos kaizeris Vilhelmas I su šeima. Á
parodà atvyko per 50 ambasadoriø ir
kviestiniø sveèiø. Rytprûsiams ir Klaipë-
dos kraðtui atstovavo Karaliauèiaus uni-
versiteto profesorius B. Benecke, karalið-
kieji vyriausieji þvejybos meistrai Hof-
mannas (Karaliauèius) ir Füttereris (Swi-
nemunde), vyriausiasis þûkmistras Ma-
reèas (Memel) ir þûkmistras Schulze (Ber-
lynas). Per visà parodos laikotarpá apsi-
lankë per 483 085 lankytojai. Vertinimo
komisijos taryba 367 parodos daly-
vius apdovanojo garbin-
gais prisiminimø su-
venyrais. 13-ai
Vokietijos ir
1880 m.
pavasará
Berlyne
vykusios
tarptautinës
þuvininkystës
parodos
emblema
uþsienio mokslininkø bei kviestiniø sveèiø
uþ jø indëlá á þuvivaisos ir þuvityros mokslo
plëtrà buvo áteikti Prûsijos kronprinco bei
atskirø ðakiniø organizacijø prizai.
Unikalus parodos katalogas
Vokietijos þuvininkystës parodos or-
ganizatoriai pasistengë, kad bûtø dides-
në parodos iðliekamoji vertë: paremiant
Vyriausybei 1881 m. buvo parengtas ir
išleistas parodos katalogas – Vyriausybës
praneðimas apie 1880 m. Tarptautinæ þve-
jybos parodà Berlyne. Joje pateikta išsa-
mi parodos finansø ataskaita, trumpai su-
paþindinta su parodos organizavimo is-
torija, apibendrinta informacija apie rody-
tus eksponatus, dalyvavusius garbingus
asmenis ir lankytojø skaièiø.
Atskirus parodos skyrius kataloge ap-
raðë þuvininkystës srièiø þinovai. Mokslo
istorikai iš šio išsamaus leidinio gali pasi-
semti daug vertingos informacijos apie
XIX a. pabaigos þuvininkystës laimëjimus
Vokietijoje ir pasaulyje. Leidinys yra pati-
kimas dokumentinis ðaltinis apie negau-
sià mûsø kraðto praeitá bei þuvityros ir þu-
vininkystës istorijà. Jis ádomus dar ir tuo,
kaip parodoje pirmà kartà pasauliui bu-
vo pristatyta þvejyba mûsø pajûryje.
Parodos ekspozicija
Treèiojoje pasaulinëje þuvininkystës
pasiekimø parodoje Berlyne buvo devy-
ni skyriai. Kiekvienas ekspozicijos sten-

das buvo skirtas atskiram anuometinës
þuvivaisos, þvejybos ir þuvityros mokslo,
prekybos bei þuvø paruoðos laimëjimams
parodyti. Ichtiologijos skyriuje buvo rodo-
mi spirite uþfiksuoti vandens gyvûnai. Pa-
gal to meto sampratà jø vystymosi sche-
mos aiškintos plakatuose, vietinës ir at-
veþtinës þuvys laikytos akvariumuose. Ki-
tose salëse buvo vitrinos su tradiciniais ir
moderniais þvejybos árenginiais ið ávairiø
pasaulio vietø. Daug buvo þvejybiniø gar-
laiviø ir naujausi tralø modeliai. Þuvø pro-
dukcijos paruoðos árenginiø salëje buvo
galima susipaþinti su naujomis þuvø pa-
ruoðos technologijomis ir paragauti iš
vandens gyvûnø pagamintø valgiø. Gre-
timame skyriuje buvo modernus þuvivai-
sos padalinys. Parodoje rodyta naujau-
siø knygø ir kitos paþintinës literatûros
apie þuvis ir þvejybà, taip pat skleista in-
formacija apie þuvivaisos mokyklas, pa-
saulio þvejø draugijas ir jø veiklà. Atskira-
me skyriuje buvo naujausia jûrø tyrimø
áranga, pristatomi mokslinio tyrimo laivai
bei mokslininkø darbai.
Stende – mûsø pamario þûklë
Parodos kataloge labai išsamiai ap-
rašytos þvejybos Europos jûrose ir gëluo-
siuose vandenyse stendai. Jà apraðë von
M.Lindemanas ir von A.Metzegeris. Mû-
sø kraðto istorikams svarbu tai, kad joje
daug dëmesio skirta to meto Rytprûsiø
tradiciniams þvejybos árenginiams ir gau-
domoms þuvims. Ypatingai pristatytos
lašišaþuvës, nes jos Vokietijoje buvusios
populiariausios þuvø rûðys, kuriø þvejy-
ba nuo seniausiø laikø buvo valstybës
monopolija, ir teisë jas gaudyti buvo kas-
met iðnuomojama, o visi þvejybiniai áren-
giniai suskaièiuojami ir apmokestinami.
Detaliai apraðyta Karklës, Nemirsetos di-
deli specializuoti tinklai zeisai, ûdos
lašišoms þvejoti (Lachskopl). Parodoje
buvo priekrantës þvejybiniø valèiø (Zei-
senbooten) ir Aistmariø bei Kurðmariø
plokðèiadugniø valèiø modeliø, padabin-
tø ornamentuotomis vëtrungëmis. Jas,
kaip ir pirmàsias tris kaimelio pavadini-
Berlyno
Humbolto
universiteto
Þemës ûkio
fakulteto
dengtas
kiemelis
Autoriaus
nuotrauka
mo raides ir numerius, pagal 1845 ir 1872
m. þvejybos taisykles privalëjo turëti kiek-
vienas þvejybinis burlaivis.
Katalogo iliustracijoje matyti, kad jos
dar be kiaurapjoviø, labai iðpopuliarëju-
siø XX a. pradþioje, Kurðiø nerijoje sukles-
tëjus turizmui ir jos gyvenvietëms Rasy-
tei, Krantui, Nidai ir Juodkrantei tampant
þymiais Rytprûsiø kurortais. Greta árengi-
niø apraðø išskirtas šiuo metu nesantis
Nemuno þemupio kultûros paminklas –
lašišinë uþtûra.
Kataloge rašoma, kad parodoje rody-
tas Worruss/Rusnës kaimo þvejo Jaku-
èio (F.E.Jakuttis) jaunesniojo padirbtos la-
ðiðø gaudyklës – uþtûros/takyšos mode-
lis. Plakatuose buvo pateikta 1860–1879
m. laðiðø þvejybos Rytprûsiuose suvesti-
në (Berichte des Fischerei – Vereins der
Provinzen Ost- und Westpreussen 1879/
80 Nr.3). Nemaþai dëmesio skirta þvejy-
bos árenginiø apskaitai Aistmarëse ir Kur-
ðiø mariose. Ið pateiktø lenteliø suþino-
me, kad Kurðiø mariose 1879/80 m. þve-
jojo 1831 þvejys, jie turëjo 541 didelá ir
1581 maþà laivelá bei naudojo per 20 þve-
jybos árenginiø rûðiø. Aistmarëse þvejojo
1469 þvejai, jie turëjo 300 dideliø laivø ir
1400 maþø þvejybiniø laiveliø.
Vëliau Klaipëdos kraðto atstovø mu-
ziejiniai eksponatai rodyti nuolatinëje pa-
rodoje Karaliauèiaus universiteto atskiro-
je zoologijos muziejaus salëje. Dalis eks-
ponatø demonstruoti Rasytës kraðtotyros
muziejaus vitrinoje Medþiotojø sveèiø na-
muose. Eksponatai neiðliko, dalis jø pa-
teko á Tilþës, Ðilutës ir Klaipëdos m. krað-
totyros rinkinius. Dalis eksponatø de-
monstruota Nepriklausomos Lietuvos
muziejuose ir teminëse kraðto parodose,
pvz., 1935 m. rugsëjo 22–30 d. Maþosios
Lietuvos parodoje Vytauto Didþiojo mu-
ziejuje Kaune rodyti þvejybos árenginiai ir
nuotraukos ið þvejø gyvenimo.
Reikðmë ichtiologijos mokslui
Paroda Berlyne buvo labai pasiseku-
si. Ji ávyko pirmuoju þvejybos pramonës
plëtros laikotarpiu, kai pasaulyje pradëti
naudoti atvirø jûrø iðtekliai, dþiaugtasi dël
neiðsenkanèiø iðtekliø gausos. Parodos
sveèiams ji davë daug naujø idëjø, bu-
vo paskata naujiems siekiams. Dauge-
lis atmintinø þuvininkystës darbø ir jûros
moksliniø tyrimø vyko organizuojant pa-
rodà, taèiau dalis jø neabejotinai buvo
paveikti šio svarbaus mokslo ir kultûri-
nio gyvenimo ávykio Berlyne. Parodai pa-
rengta vaizdinë iliustracinë medþiaga vë-
liau tapo nepamainomomis Vokietijos,
Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos universitetø
zoologijos ir þuvivaisos paskaitø priemo-
nëmis bei vadovëliais.
1881 m. Karaliauèiaus gydytojas ir
Rytprûsiø þvejybos sàjungos sekretorius
B.Benecke iðleido gausiai iliustruotà kny-
gà „Rytø ir Vakarø Prûsijos þuvys ir þve-
jyba“. Ji buvo rengta parodai, bet išleis-
ta kitais metais kartu su parodos katalo-
gu. Rengimasis parodai ir pats renginys
buvo pagrindinë prieþastis susisteminti
medþiagà apie þvejybos árenginius ir þve-
jybos bûklæ bei þuvivaisà Vakarø ir Rytø
Prûsijoje. Buvo ir kitø svarbiø ávykiø þu-
vininkystës bei jûrø tyrimø moksle. 1871–
1873 m. ávyko pirmosios Vokietijos
mokslinës ekspedicijos mokslinio tyrimo
laivu „Pomerania“ Baltijos ir Ðiaurës jû-
rø gyvajai ir negyvajai gamtai tirti. Eks-
pedicijos medþiaga pristatyta parodoje
ir vëliau tematiniuose straipsniø rinki-
niuose. Pvz., 1883 m. Fr.Heincke ir
K.Möbius Hamburge parengë ir išleido
vertës nepraradusá moksliná darbà „Ðiau-
rës ir Baltijos jûrø þuvys“, 1893–1895 m.
išleista gausiai iliustruota monografija
„Skandinavijos þuvys“ (F.Smitt. A Histo-
ry of Scandinavian fishes. Stockholm, I-
II dalys, 1240 p.), 1898–1899 m. surengta
Vokietijos giliavandenë ekspedicija lai-
vu „Valdivia“ tirti ðiaurës Atlanto vande-
nyno dugno gyvûnijai. Metodiškai pra-
dëti vertinti pasaulio jûrø iðtekliai, veda-
ma laimikiø, þvejybos árenginiø apskai-
ta, renkami duomenys apie þvejybos ûká,
pradëti þuvø veisimo darbai. Vëliau ði in-
formacija buvo átraukta á pagrindinius
Ðiaurës Europos þvejybos þinynus. 1902
m. Kopenhagoje ásteigta Tarptautinë jû-
rø tyrimø taryba.
Vëlesnës þuvininkystës parodos
1883 m. þvejybos pasiekimø paroda
vyko Anglijoje, Norvièiuje, po deðimties
metø ji persikëlë á JAV ir 1893 m. vyko
Èikagoje. Þuvininkystës parodø organi-
zavimo vieta ir laikas bûdavo sutapatina-
mi su didesniu ichtiologijos mokslo ávy-
kiu. Tokia buvo tradicija.
Atskirai aptartinas Berlyne vykusios
parodos poveikis Rusijos mokslui, þuvi-
ninkystës ûkiui. Atgarsis apie sëkmingà
parodà šioje šalyje buvo nemaþas, nes,
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 29

kaip minëta, Berlyno parodoje tarp
kviestiniø sveèiø iš Rusijos buvo Be-
ras, Danilevskis, A.J.Šulcas. Apie ðá
atmintinà ávyká jie raðë savo prisimi-
nimuose, o gráþæ á savo ðalá ëmësi ne-
atidëliotinø veiksmø. 1881 m. Peter-
burge buvo ákurta Rusijos þuvivaisos
ir þvejybos draugija, M.Girdvainis pra-
deda þuvivaisos ir þuvø introdukcijos
darbus Rytø Lietuvoje. Tø paèiø me-
tø geguþës 22 d. iðleistas Rusijos
Þvejybos ástatymas (1892 m. kovo 16
d. atnaujintas), o 1889 m. surengta
pirmoji Rusijos þuvininkystës paroda
Peterburge. 1894 m. Sankt Peterbur-
ge iðleista V.Veðniakovo knyga „Þve-
jyba ir ástatymdavystë“. Po ketveriø
metø, t.y. 1902 m., Peterburge ávyko
Ichtiologijos kongresas, greta jo vy-
ko Tarptautinë þvejybos paroda. Visi
ðie ávykiai Rusijoje paveikë þuvinin-
kystës raidà dabartinës Lietuvos ir
Lenkijos teritorijoje. 1901 m. Vilniuje
ákurtas Rusijos Imperatoriškosios
þuvininkø ir þvejø draugijos Vilniaus
padalinys. 1902 m. šios draugijos pir-
mininkas C.Stanevièius Krokuvoje
parengë ir iðleido Peterburge vyku-
sios þuvininkystës parodos katalogà
lenkø kalba, o tos paèios draugijos
sekretorius P.Matulionis parengë ir
keturiø tûkstanèiø tiraþu išleido sie-
niná þuvø nerðto ir þvejybos laiko ka-
lendoriø. Jame taip pat nurodyti
maþiausi leistini sugauti þuvis ilgiai.
Kalendoriaus autorius Vilniaus þemës
ûkio parodoje buvo ávertintas bron-
zos medaliu.
Iðskirtinë buvus ir pirmøjø paro-
dø vyksmo vieta. Sukurtoji parodø
erdvë ilgainiui tapo tradicine. Paro-
dos rengtos reprezentaciniame mies-
to centro rajone á rytus nuo po 1850
m. ákurto Invalidø parko, Zoologijos
ir gamtos istorijos muziejaus bei
Þemës ûkio fakulteto kvartale. Skve-
re po atviru dangumi rengtos þemës
ûkio produkcijos, naujausiø sodinin-
kystës, þemës ûkio ir tvenkininës þu-
vininkystës laimëjimø bei techninës
árangos parodos. Šiandien tai
puošnus Berlyno centro Invalidø gat-
vëje esantis Aleksandro ir Vilhelmo
Humboltø universiteto Þemës ûkio
mokslø fakulteto vidinis kiemelis. Po-
kariu, atstatant apgriautà miestà, pa-
rodos perkeltos á erdvesnius þaliuo-
sius Berlyno centro rajonus. Vidinis
kiemelis buvo apdengtas stikliniu sto-
gu ir tapo fakulteto didþiøjø iðkilmiø
vieta.
30 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7
Lietuvos mokslø
akademijos bibliotekos
metraðtis
Lietuvos mokslø akademijos biblio-
teka 1961–1966 m. leido tæstiná darbø rin-
kiná Bibliotekininkystë ir bibliografija (ats.
redaktorius A.Ivaðkevièius). Pirmojo to-
mo pratarmëje buvo akcentuota, jog
ðiuose bibliotekos darbuose „bus deda-
mi straipsniai bibliotekininkystës, biblio-
grafijos bei knygþinystës klausimais ir
spausdinama bibliotekos fondø aktuali
rankraðtinë ir kita dokumentinë medþia-
ga, kuri dar nebuvo paskelbta“. Be to,
dar buvo numatyta skelbti straipsnius,
susijusius „su moksliniø bibliotekø dar-
bu, taip pat medþiaga Lietuvos istorijos,
kultûros ir mokslo klausimais“. Šis graþus
sumanymas realizuotas tik trijuose to-
muose. Juose buvo paskelbta išties
reikðmingø to meto bibliografijos teori-
niø bei praktiniø darbø (pavyzdþiui, J.Ba-
siulio, A.Ulpio, V.Þuko straipsniai), su-
paþindinta su kai kuriais bibliotekos fon-
duose saugomais dokumentais, aptarti
komplektavimo klausimai ir kt. Pirmasis
tomas buvo skirtas Lietuvos mokslø aka-
demijos bibliotekos ákûrimo dvideðimt-
meèiui. Antrame tome, iðëjusiame 1963
m., ðalia straipsniø spausdintos ir temi-
nës bibliografijos, parengtos O.Adomo-
nienës ir D.Petkevièiûtës. 1966 m. iðëjæs
treèiasis, paskutinysis, leidinio tomas bu-
vo skirtas rusø spausdintos knygos 400
metø sukakèiai paþymëti. Taèiau dël to
meto valdþios leidybos politikos leidinys
nustojo ëjæs.
Praëjus keturiems deðimtmeèiams
po tæstinio leidinio pasirodymo vël imta
svarstyti galimybë leisti periodiná biblio-
tekos leidiná – metraðtá, kuriame ne tik
bûtø spausdinami moksliniai straipsniai,
bet ir skelbiamos darbo aktualijos, paþy-
mimos jubiliejinës bibliotekos darbuoto-
jø sukaktys, prisimenami buvusieji ðios
ástaigos bendradarbiai, apþvelgiamos
naujos knygos ir kt. – t.y. atspindima
mokslinë bei organizacinë bibliotekos
veikla. Tad 2004 m. pradëtas leisti tæsti-
nis darbø rinkinys Lietuvos mokslø aka-
demijos biblioteka. Jis numatytas leisti
kas dveji metai. Leidinio tikslas – iðsa-
miau informuoti visuomenæ apie vienos
turtingiausiø ðalies bibliotekø, Lietuvos
mokslø akademijos bibliotekos, darbà.
Pirmajame naujojo leidinio tome nu-
matyta ir struktûra: „Ið bibliotekos pra-
eities“, „Tyrinëjimai“, „Bibliotekos rinki-
niai ir kolekcijos“, „Publikacijos“, „Dar-
bo aktualijos“, „Apie knygas“, „Datos ir
minëjimai“, „Jie dirbo Lietuvos mokslø
akademijos bibliotekoje“, „In memo-
riam“. Skyrelyje „Iš bibliotekos praeities“
paskelbta ávairiø autoriø – ne tik biblio-
tekos darbuotojø, bet ir kitose instituci-
jose dirbanèiø tyrinëtojø – medþiaga apie
Tadà Vrublevská ir jo bibliotekà. (Kaip þi-
nia, šio Vilniaus advokato ir jo tëvø bib-
lioteka atiteko 1941 m. ásteigtai Lietuvos
mokslø akademijos bibliotekai.) „Tyrinë-
jimø“ skiltyje raðyta apie lotyniðkø knygø
rinkinius LDK bibliotekose XVI–XVII a. (dr.
D.Narbutienë), pateikta Lietuvos techni-
kos mokslø bibliometrinë analizë (dr.
G.Sasnauskaitë). Bibliotekos rinkinius ir
kolekcijas apþvelgë: O.Bliûdþiûtë (Kara-
liauèiaus proveniencijos XVI a. spaudi-
niai vokieèiø kalba), V.Radvilienë (Anti-
kos autoriø XVI–XVIII a. leidiniai), L.Leo-
nova (baltarusiðkos knygos), D.Sklëriû-
të („Knygø leidyba Lietuvoje 1990–2002
metais ir Lietuvos mokslø akademijos
bibliotekos fondai“). Bibliotekos direkto-
rius doc. dr. J.Marcinkevièius parengë
bibliotekos istorijos dokumentø pluoðte-
lá – ávairiø bibliotekø (Valstybinës Vrub-
levskiø, Lietuvos kariuomenës, Vilniaus
evangelikø reformatø sinodo) perëmimo
aktus. „Darbo aktualijø“ skiltyje iðspaus-
dinta bibliotekos 2001–2002 m. darbo
ataskaita (L.Kairelienë, J.Marcinkevièius),
aptarti tarptautinio tarpbibliotekinio abo-
nemento reikalai (E.Satkauskienë), gilin-
tasi á fondø saugojimo problemas

(B.Giedraitienë), 25 kûrybinio darbo metø
proga pasidþiaugta tuomeèio Higienos
ir restauravimo skyriaus veikla (D.Dauk-
ðienë), pasidalyta Baltarusijos nacionali-
nës MA J.Kolaso bibliotekos patirtimi kny-
gø mainø su Lietuvos MA biblioteka klau-
simais (G.Bekareviè). Skyrelyje „Apie
knygas“ aptartos keturios naujos kny-
gos: Ignacy Domeyko: obywatel úwiata
(Kraków, 2002; dr. B.Railienë); Lietuvos
istorijos bibliografija, 1997 (Vilnius, 2002;
J.Kulikauskienë); V. Miliaus Lietuviø et-
nologijos bibliografija (Vilnius, 2001;
A.Grybienë); literatûros rodyklë Tomas
Sakalauskas (Vilnius, 2002; B.Butkevi-
èienë). Datø ir minëjimø skyriuje greta
bibliotekos sukaktuvininkø buvo prisi-
mintos ilgameèio bibliotekos darbuoto-
jo, mokslinio sekretoriaus Juozo Gal-
vydþio ðimtosios gimimo metinës. Na,
o skyrelyje „Jie dirbo Lietuvos mokslø
akademijos bibliotekoje“ paskelbta pen-
kiolika biogramø.
Pirmasis bibliotekos metraðèio to-
mas neliko nepastebëtas: apie já buvo
raðyta periodinëje spaudoje; pastabas
su pasiûlymais redkolegijai atsiuntë
ðviesios atminties profesorius Vaclovas
Milius.
Ðiø metø pavasará iðëjo antrasis bib-
liotekos metraðèio Lietuvos mokslø aka-
demijos biblioteka, 2003–2004 tomas.
Leidinys pradedamas ištrauka iš 1942
m. Juozo Maceikos paraðyto darbo apie
Lietuvos mokslø akademijos bibliotekos
ásteigimà. Pora straipsniø (E.Stasiukai-
tienës ir V.Debesienës) skirta lietuviðkos
spaudos atgavimo ðimtosioms meti-
nëms paminëti. Taip pat publikuojamas
dr. B.Railienës tyrinëjimas apie Lietuvos
mokslininkus monografijose, skelbiami
J. Fedorovskytës atlikto tyrimo „Ar reikia
atestacijos Lietuvos bibliotekininkams“
rezultatai. Á bibliotekoje saugomos Jono
Radvano „Radviliados“ kultûriná konteks-
tà gilinamasi Lietuviø literatûros ir tauto-
sakos darbuotojo doc. dr. S.Narbuto
straipsnyje. Apie Nesvyþiaus spaustuvës
leidinius LMA bibliotekos Retø spaudi-
niø skyriaus Lituanikos fonde kalbama
V.Radvilienës apþvalgoje.
Darbo aktualijø skyrelyje spausdina-
ma bibliotekos 2003–2004 m. darbo ata-
skaita (L.Kairelienë, J.Marcinkevièius).
Su Rankraðèiø skyriuje vykdytais skait-
meninimo projektais supaþindina R.Ci-
cënienë, Lietuvos mokslo institutø pub-
likacijø duomenø bazës kûrimo patirti-
mi dalijasi dr. G.Sasnauskaitë, apie van-
deniui neatspariø áraðø bei antspaudø
iðsaugojimo problemas kalba B.Gied-
raitienë, o apie seno lietuviðko leidinio
áriðimo rekonstrukcijà pasakoja T.Belo-
kurskaja.
Antrajame bibliotekos metraðèio to-
me anonsuojami nauji Lietuvoje ir uþ-
sienyje iðëjæ leidiniai: Lietuvos knygos
veikëjai (L.Kanopkienë), Königsberger
Buch- und Bibliotheksgeschichte (D.Bi-
kauskienë), B.Kaluðkevièiaus ir K.Mi-
siaus Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai,
1864–1904 (I.Ledas), Baltic R&D sys-
tems in transition (dr. B.Railienë).
Skyriuje, skirtame jubiliejinëms da-
toms, publikuojamas Adolfo Ivaðkevi-
èiaus 100-osioms metinëms skirto ren-
ginio apraðymas (dr. D.Narbutienë), gra-
þiu þodþiu minimos ávairius jubiliejus
ðventusios bibliotekos darbuotojos:
L.Kanopkienë, G.B.Genienë, D.Sklëriû-
të. Atidos nusipelno ilgametës darbuo-
tojos D. Labanauskienës gyvenimo pa-
sakojimas, kurá uþraðë R.Cicënienë.
Skelbiamos trys buvusiø bibliotekos
darbuotojø – V.Martinkëno, S.Suþiedë-
lio, E.Treinienës – biogramos. Atsisvei-
kinimo þodþiai tariami Anapilin iðëju-
sioms O.U.Eidukaitytei, A.Jonienei,
M.Michailovai, S.Paulauskienei.
Leidinio pabaigoje pateikiama bib-
liografija apie Lietuvos MA bibliotekos
paminëjimus spaudoje.
Abu tæstinio darbø rinkinio tomus pa-
rengë redaktoriø kolegija, kurià sudaro:
Lina Kanopkienë, Danutë Labanauskie-
në, doc. dr. Juozas Marcinkevièius (pir-
mininkas), dr. Daiva Narbutienë (atsa-
komoji redaktorë), Povilas Saudargas,
Elena Stasiukaitienë. Kalbos redaktorë
– Virginija Aputienë. Pirmojo tomo
spausdinimu pasirûpino leidykla „Mar-
gi raðtai“ (spausdino Standartø spaus-
tuvë), antràjá tomà iðspausdino UAB
„Utenos Indra“.
Dr. Daiva NARBUTIENË
Atsakomoji redaktorë, Lietuvos
mokslø akademijos bibliotekos
Retø spaudiniø skyriaus vedëja
Norvegijos
sostinës metro
rieda ekologiðki
traukiniai
Oslo metro – „Siemens“
ekologinis projektas
2007 m. geguþës 28 d. Oslo metro
linijomis pradëjo riedëti ekonomiðki ir ap-
linkà tausojantys traukiniai. Tarptautinës
technologijø ir inovacijø kompanijos „Sie-
mens“ sukurti traukiniai vartoja 30 proc.
maþiau energijos uþ tuos, kurie dabar va-
þinëja Norvegijos sostinës metro linijomis,
o beveik 95 proc. ðiø traukiniø gamybai
naudojamø medþiagø pasibaigus trauki-
nio eksploatacijai bus galima perdirbti.
Naujieji metro traukiniai padeda sutau-
pyti tiek energijos, nes stabdant juos elek-
trinë pavarø sistema perjungiama á gene-
ratoriaus reþimà, o nesunaudota elektra
gràþinama á elektros tinklà. Jø kûrëjai itin
daug dëmesio skyrë ekologiðkumui, to-
dël projektuojant juos buvo stengtasi ið-
vengti aplinkà terðianèiø medþiagø ir nau-
doti jas kuo lengvesnes: vagonø karkasai
pagaminti ið lengvasvorio aliuminio – kuo
traukinys lengvesnis, tuo maþiau energi-
jos jis suvartoja ásibëgëdamas.
Pagal sukurtà naujojo metro traukinio
koncepcijà 85 proc. traukinio daliø, pasi-
baigus traukinio eksploatacijai, bus gali-
ma pritaikyti kitose srityse, o likusius 10
proc. – perdirbti. „Siemens“ transporto
sistemø inþinieriai naujuosius traukinius
pritaikë ir ypaè ðaltoms norvegiðkoms þie-
moms. Modulinis traukinio dizainas leis
itin lengvai pakeisti ar taisyti traukinio de-
tales ir taip taupyti kaðtus. Traukiniø di-
zainà kûrë „Porsche Design“ studija.
Ið viso Oslo metro vaþinës 63 ekono-
miðki ir aplinkà tausojantys traukiniai su
189 vagonais. Traukiniø ilgis 54,34 m, svo-
ris – 94 t, maksimalus greitis – 70 km per
valandà. Per mënesá miestà pasiekia vi-
dutiniðkai du nauji traukiniai. Visi „Sie-
mens“ gamykloje Vienoje (Austrija) áren-
giami traukiniai Norvegijos sostinæ turëtø
pasiekti iki 2009 m. vasaros.
Oslo metro projektas yra vienas ið
daugelio „Siemens“ ekologiniø projektø,
skirtø maþinti energijos suvartojimà trans-
porto sektoriuje bei anglies dioksido pa-
tekimà á aplinkà. Uþ ðiuos ekonomiðkus
ir aplinkà tausojanèius traukinius inþinie-
riams atiteko kompanijos ásteigtas Aplin-
kosaugos apdovanojimas.
Giedrë KOJELYTË
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 31

Ið Lietuvos zoologijos sodo
terariumo istorijos
Varanai
Jolanta ÐABÛNAITË
Varanai – drieþai, priklau-
santys Ropliø klasës Varani-
dae ðeimai. Ðiuo metu þino-
mos 53 varanø rûðys. Seniau-
sios varano (Telmasaurus) fo-
silijos rastos Mongolijoje, krei-
dos periodo nuogulose. Euro-
poje seniausiai gyvenæs vara-
nas – V. hofmanni (Hoffstetter
1968), þinomas taip pat iš mio-
ceno laikø. Varanai paplitæ Af-
rikoje, Azijoje, Australijoje. Gy-
vena dykumose, savanose,
tropiniuose miðkuose. Ðiø gy-
vûnø dydis kinta nuo 23 cm
(V. brevicauda) iki 310 cm (V.
komodensis). Veisiasi kiauði-
niais. Minta gana ávairiu mais-
tu: vabzdþiais, paukðèiais ir jø
kiauðiniais, þinduoliais, mo-
liuskais, ropliais, varliagyviais,
þuvimi, taèiau V. olivaceus se-
zoniškai maitinasi vaisiais. Va-
ranai – godûs, vikrûs, dràsûs
plëðrûnai, drástantys iðvogti
net krokodilø dëtis ðeiminin-
kø panosëje.
Jie visad vilioja, prikausto
lankytojus. Nors Lietuvos zo-
ologijos sodo (seniau – Kau-
no zoologijos sodas) terariu-
mas nëra didelis, taèiau jame
vis atsirasdavo vietos ðiems
drieþams. Remiantis zoologi-
jos sodo ataskaitomis, kitais
rašytiniais dokumentais, per
terariumo egzistavimo laikà ja-
me buvo laikomos 3 varanø
rûðys: pilkasis varanas (Vara-
nus griseus), bengališkasis
varanas (V. bengalensis) ir ste-
pinis varanas (V. exanthemati-
cus). Trumpas jø apibûdini-
mas – V. griseus (Daudin,
1803) paplitæs Šiaurës Afriko-
je, Pietvakariø ir Vidurinëje Azi-
joje, uþauga iki 150 cm, sve-
ria iki 3 kg. Dëtyje iki 23 kiau-
ðiniø. 1930-aisiais jo oda bu-
vo naudojama galanterijos
pramonëje. V. bengalensis
32 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7
(Daudin, 1802) paplitæs Ðri
Lankoje, Indijoje, Nepale, Pa-
kistane, Birmoje, iki Filipinø.
Uþauga iki 200 cm, padeda iki
20–30 kiauðiniø. V. exanthema-
ticus (Bosc, 1792) paplitæs Af-
rikoje, þemiau Sacharos. Uþau-
ga iki 100–130 cm, deda iki 20
kiauðiniø. Visos ðios trys vara-
nø rûðys priklauso II CITES
(Nykstanèiø laukinës faunos ir
floros rûðiø tarptautinës preky-
bos konvencija) kategorijai.
Tarybiniais laikais pavasa-
riais zoologijos sodo darbuo-
tojai vykdavo á ekspedicijas á
Vidurinæ Azijà, ið kur, be kitos
faunos („Mokslas ir gyveni-
mas“ Nr. 9, 2005 m.), parsi-
veþdavo pilkøjø varanø terariu-
mo ekspozicijai. Apie ðiø va-
ranø veisimàsi nëra jokiø duo-
menø. Man pradëjus dirbti te-
rariume (1990 m.), jame gyve-
no du pilkieji varanai, atveþti
ið Turkmënijos. Abu buvo
maþdaug 100–120 cm ilgio,
galima manyti, solidaus am-
þiaus. Gyveno terariumo eks-
pozicijoje, taèiau tai jiems ne-
patiko, slëpdavosi, neësdavo,
seni darbuotojai ðërë juos
dirbtinai. Perkëlëme á labora-
torijà, èia varanai godþiai pra-
dëjo ryti jiems pasiûlytà mais-
tà (grauþikus, viðtø kiauðinius,
vienadienius viðèiukus), de-
monstruodavo melsvus lieþu-
vius apþiûrinëdami aplinkà,
gàsdindavo mus iðpûsdami
ðonus, muðdamiesi uodego-
mis. Atëjus þiemai vienas jø
bandydavo miegoti, nors la-
boratorijoje visad bûdavo ðil-
ta, terariumai nedideli, daug
lempø, o dar centrinis ðildy-
mas, juk dauguma èia laiko-
mø gyvûnø tropikø rûðys.
Esant aukðtai temperatûrai ru-
dená sukauptos varano mais-
to atsargos greitai nykdavo,
jau po mënesio gulëdavo ið-
sekæs, tad tekdavo dirbtinai
maitinti þaliais kiaušiniais, jau-
tienos ar arklienos farðu, grau-
þikø jaunikliais. Vasarà lanky-
tojams yra tekæ juos matyti
lauke ðalia terariumo, mat neð-
davome á laukà saulës vo-
nioms. Varanai vikrûs, greiti
drieþai, pagauti juos sunku, ta-
èiau mûsiðkiai paleisti lauke
niekur nesprukdavo, smalsiai
apþiûrinëdavo èia pat esantá
suoliukà, pievelæ, eglæ. Kvar-
cuoti lempomis, kad gautø pa-
kankamai bûtino vitamino D³,
ne taip paprasta – terariume
buvo tik viena sena kvarco
lempa, perkaistanti, sunki, gy-
vûnø daug, nei techniðkai, nei
fiziðkai nepajëgdavome to pa-
daryti. Natûralios saulës spin-
duliø vonios buvo geriausia
galimybë gyvûnus iðlaikyti
sveikus. Pragyveno pilkieji va-
ranai terariume vienas – 7 me-
tus, kitas šiek tiek trumpiau.
1996 m. ið Këdainiø priva-
èios kolekcijos (savininkas
R.Barkauskas) gavome pore-
læ dideliø Bengalijos varanø.
Taðkuota geltonomis dëmë-
mis oda, kylá turinèia uodega,
aktyvûs dienos metu drieþai
atrodë áspûdingai. Tai puikûs
plaukikai, gerai laipiojantys
medþiais gyvûnai. Jie mëg-
davo maudytis, na, tegu bus
mums atleista, maþokame ba-
seine, lipdavo visur, kur tik pa-
jëgdavo uþlipti, teko nuimti vie-
nà þibintà, kad nesusiþeistø.
Pasiûlyti vienadieniai viðèiukai,
grauþikai akimirksniu iðnykda-
vo jø gerklëse. Buvo gana ra-
maus, taikaus bûdo, nors te-
ko pajusti jø skaudþius uode-
gos smûgius. Tikëjomës su-
laukti palikuoniø, taèiau vel-
tui. 1999 m. varanai iškeliavo
atgal pas šeimininkà. O štai
2006 m. Èesterio ir Londono
zoologijos soduose (Anglija)
pasaulá pirmà kartà herpeto-
logijos istorijoje iðvydo parte-
nogenetiniai Komodo varanai
(V. komodensis). Tai patvirtino
genetiniai tyrimai. Partenoge-
nezë dabar jau þinoma apie 30
drieþø rûðiø (Chris Mattison,
2005). Ðtai tau ir jaunikliai !
Stepiniai varanai – gau-
siausia laikytø varanø rûðis.
Laikyta jø net 5, ávairaus dy-
dþio ir amþiaus. Dël literatûros
bei laiko stokos nepavyko nu-
statyti, kokiø porûðiø stepinius
varanus (þinomi 4 porûðiai) tu-
rëjome. Pirmiausia ásigijome
porelæ varaniukø ið roplininko
megëjo, atveþtø ið Tulos eg-
zotariumo, ten ir iðsiritusiø.
Mainais atidavëme gekonø
(Gekko gecko) jaunikliø, mat
jie pas mus puikiai veisdavo-
si, augdavo. Taèiau uþauginti
varaniukø nepavyko, abu kri-
to. 2003 m. ið Vilniaus þmonës
atidavë apie metro ilgio vara-
nà, vardu Vudu, augino jie já
apie trejus metus. Tik áleistas á
naujà terariumà nërë á basei-
nà, jo dþiaugsmui nebuvo ri-
bø, nors kai kurie autoriai tei-
gia, kad jie nemëgsta van-
dens. Na, o iðlipæs iðsitiesë po
lempa. Buvo ramus ir geras
draugas, tik nemëgdavo laukti
maisto, jei atëjai su maistu, ati-
duok kuo greièiau, kitaip atims
pats. 2004 m. gruodá ið Rygos
zoologijos sodo ásigijome pa-
naðaus dydþio dar vienà ste-
piná varanà – Agasá. Varanas
buvo rastas Rygoje, maðinø
stovëjimo aikðtelëje, atsiradæs
èia tik jam vienam þinomu bû-
du. Mûsø terariume buvo ati-
darytas naujas gana erdvus
voljeras, tad já ir priëmëm, tikë-
damiesi sulaukti palikuoniø.
Palikuoniai ne tik prestiþas, bet
ir galimybë ásigyti naujø gyvû-
nø. Didþiajame voljere su va-
ranais gyveno ir sausumos
vëþliai (Testudo horsfieldii, T.
hermanni, T. graeca), atitverti
akmenine maþdaug 40 cm
aukšèio tvorele. Varanams ji
nebuvo kliûtis, daþnai matyda-
vome Vudu ásitaisiusá ant vëþ-
liø nugarø po jiems átaisyta lem-
pa. Vienà rytà jis ëmë ir iðnyko
mums ið akiø. Galiausiai radau
ásiraususá po þeme, áëjimas á ur-
và buvo vos matyti. Tais paèiais
metais kaip ir Agasá, gyvûnø
mëgëja padovanojo jauniklá
stepiná varanà. Drieþiukas bu-
vo maþutëlis, liesutis, nulauþta
uodega. Apgyvendinom vara-
niukà laboratorijoje. Pasiûlius
vabzdþiø, jø neatsisakë, pradë-
jo ësti, aktyviai tyrinëjo aplinkà,
nesikandþiojo imamas á ran-
kas. Deja, per anksti apsidþiau-
gëme. Radome leisgyvá su ið-
kritusia kloaka, veterinarai ne-
begalëjo niekuo padëti. Kau-
no zoologijos sode 2005 m. li-
ko viešpatauti tik Agasis.
Kiek iðgyvena varanai ne-
laisvëje, daþnas gali paklaus-
ti. Iðgyvenimo nelaisvëje truk-
më priklauso nuo daugelio
prieþasèiø. Literatûroje nuro-
domi ávairûs skaièiai: pvz., V.
griseus – 17 m., V. exanthe-
maticus – 6–10 m., V. benga-
lensis – 10 m., V. nilioticus –
14,7 metus. Mokslas þengia á
prieká, tobulinamos laikymo
sàlygos, geriau paþástami gy-
vûnai. Tik gamta visada ran-
da bûdà, kaip mus nuliûdinti
ir kaip nustebinti.
Elektros energetikos
sistemø valdymo
tyrimai Lietuvos energetikos
institute
Atkelta ið 19 p.
Lietuvos energetikos institute atliekamø
ðios krypties tyrimø tikslas buvo iðtirti neraið-
kiø statiniø sistemø modeliavimo ir intelektu-
alaus optimalaus planavimo bei valdymo me-
todus ir algoritmus, ávertinant energetikos val-
dymo objektø ir sistemø bei asmenø, priiman-
èiø sprendimà (projektuotojo, planuotojo, dis-
peèerio ir kt.), dalyvavimà. LEI doktorantas
E.Nakutis 1992–1997 m. iðtyrë neraiðkø dau-
giakriterá ðiluminio energetinio bloko ir elek-
tros sistemos optimalø valdymà, kai labai
sumaþinami aktyviosios galios nuostoliai ir ið-
metamø á atmosferà NOX dujø kiekis. Taip pat
ádomûs EES reþimo optimizavimo uþdaviniai,
kai mazginiø átampø ribojimai nustatomi
„minkðtais“ rëþiais, kai tie ribojimai gali bûti
tam tikru laipsniu paþeidþiami, t.y. juos api-
brëþiant neraiðkiomis aibëmis. Remdamasis
neraiðkiø aibiø teorija E.Nakutis sukûrë elek-
tros energetikos sistemø darbo optimizavi-
mo modelius, kurie duoda daugiau galimy-
biø ávertinti ir panaudoti planuotojo arba dis-
peèerio nuomonæ apie valdomà elektros
energetikos sistemà.
Svarbi EES intelektualiø valdymo sistemø
klasë yra ekspertinës sistemos. Jos elektros
energetikoje naudojamos kaip eksperto pro-
jektuotojo arba eksperto dispeèerio paramos
priemonë. Rengiant ávairius projektus eksper-
tinë paramos priemonë padeda ekspertams
ávertinti rengiamo projekto variantus pagal
daugelá kiekybiniø ir kokybiniø kriterijø, pvz.,
pagal projekto kainà, ágyvendinimo kainà,
eksploatacijos kainà, patikimumà, saugumà
ir kita. Tokiø ekspertiniø paramos sistemø ty-
rimus bei taikymus analizuojant EES dispe-
èerinio valdymo ir vëjo elektriniø parkø infor-
maciniø sistemø variantus atliko LEI darbuo-
tojai A.Nemura, A.Klementavièius ir D.Bala-
kauskas. Savo darbe jie panaudojo MII dar-
buotojø V.Ðaltenio ir G.Dzemydos sukurtà
programinæ ekspertinës paramos priemonæ.
Ekspertinë dispeèerio paramos sistema
gali operatyviai pateikti EES dispeèeriui kva-
lifikuotus patarimus, kaip reikia veikti vienu
ar kitu atveju, ypaè kà daryti ekstremaliomis
prieðavarinëmis, avarinëmis ar poavarinëmis
situacijomis. Ekspertinë sistema gali kaupti
dispeèerio patyrimà, kuris gali bûti labai nau-
dingas keièiantis dispeèerinës tarnybos per-
sonalui. Ekspertinës sistemos naudojamos
tuose dispeèeriniuose centruose, á kuriuos
ateina daug informacijos, kai yra ne maþiau
kaip 1000 informacijos ðaltiniø.
Atlikus Lietuvos EES dispeèerinio valdy-
mo analizæ, nustatyta, kad dispeèerinës eks-
pertinës sistemos labiausiai gali bûti naudin-
gos intelektualizuota forma pateikiant infor-
macijà apie EES darbo situacijà, poavarinës
bûklës diagnostikai ir normaliam reþimui at-
kurti, ávykus avarijai (A.Nemura, M.Paulaus-
kas). Lietuvos energetikos institute sukaup-
ta nemaþa ekspertiniø sistemø modeliø kû-
rimo ir tyrimo patirtis (M.Paulauskas, M.Bloz-
nelis, A.Raðkinis). Ði patirtis gali bûti panau-
dota kuriant ir diegiant EES dispeèerio inte-
lektualius patarëjus.
EES valdymo problemø tyrimo ateitis
Daugelis specialistø mano, kad tolesnë
EES plëtra yra ámanoma diegiant kartu nau-
jus energijos generavimo ðaltinius, valdomus
elektros tinklo elementus ir informacines
technologijas. Taèiau ne taip seniai ávykusios
didelës, kitaip dar vadinamos totalinëmis,
EES avarijos JAV, Kanadoje, Danijoje, Ðve-
dijoje, Londone bei Italijoje parodë dabarti-
nës EES struktûros ir jos automatinio valdy-
mo trûkumus. Svarbiausia – EES yra labai
sudëtinga, daug sistemos elementø valdo-
mi centralizuotai, per maþai remiamasi vieti-
nëmis arba lokaliomis EES, didelë procesø
ávairovë. Taip pat avarijø tikimybæ didina ir
terorizmo grësmë. EES elementø (elektros
generavimo ðaltiniø, transformatoriø, elektros
perdavimo linijø ir kitø) patikimumo didini-
mas reikalauja dideliø investicijø, taèiau di-
dinant atskirø EES elementø patikimumà
ðios problemos negalima iðspræsti, nes di-
delës EES patikimumas priklauso ne tik nuo
atskirø elementø patikimumo, bet ir nuo vi-
sos EES struktûros ir jos valdymo sistemos.
Todël, norint smarkiai padidinti ðiuolaikinës
EES patikimumà, bûtina ieðkoti kitø bûdø.
Dalis elektros energetikos specialistø yra
ásitikinæ, kad ðiuolaikiniø EES didelës avarijos,
kai automatinë saugos sistema faktiðkai su-
griauna paèià EES, yra neiðvengiamos ir to-
lesnis EES infrastruktûros tobulinimas apèiuo-
piamø rezultatø neduos. Jø nuomone, dëme-
sá reikia sutelkti á svarbiausiø visuomenës struk-
tûrø funkcionalumo iðsaugojimà tokiø avarijø
metu ir tuoj po jø. Kiti EES specialistai mano,
kad bûtina keisti ateities EES struktûrà ir tobu-
linti jos valdymà, sukuriant intelektualias elek-
tros energijos gamybos, perdavimo ir paskirs-
tymo vartotojams sistemas. Labai svarbu pa-
gerinti elektros energijos generavimo, perda-
vimo, paskirstymo ir vartojimo valdomumà,
diegti skaitmenines technologijas. Taip per tam
tikrà laikà bûtø sukurta daug patikimesnë ir sau-
gesnë intelektuali EES.
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 33
 XX a. visuomenë beveik uþmirðo ankstesniø kartø tautosakà.
Retai kas minë másles savo maþyliams, vartojo patarles kalboje,
dainavo lopðines, sekë pasakas, kurios neretai prasidëdavo „Uþ
devyniø myliø, devyniø giriø...“ Tik leidiniai retkarèiais skelbë
ðiuos groþio ir iðminties perliukus.
Mûsø tautosakos perlai
Gediminas ISOKAS
Máslës. Su liemeniu, bet be krûtinës,
su ðirdimi, bet be plauèiø, su ðimtais
kojø – ið vietos nepajuda, su plaukais –
niekas jø neðukuoja (medis). Moèia vi-
dury, vaikai aplinkui (medis). Su medþiu
lygus – niekad saulës nemato (medþio
ðerdis). Svyru, svyru, svyruonëli, mirgu,
mirgu, mirguolëli (berþas). Nuëjau á mið-
kà be kirvio, parsineðiau namo dvi gel-
das, dvi laðiniø paltis, ylai kotà ir katilui
dugnà (àþuolo gilë). Á miðkà ëjæs, kà pir-
ma kerti?(þievæ). Vëjas puèia, pati juda,
vaikai linguoja (obelis). Þalia kaip þolë,
maþa kaip pelë, aukðta kaip baþnyèia
(kriauðë). Miðke auga àþuolas dviðakis.
Tos dvi ðakos vël dviðakës, o tos dar
kartà dviðakës. Ant kiekvienos ðakos po
obuolá. Kiek ið viso obuoliø? (në vieno –
ant àþuolo obuoliai neauga). Virðuj me-
dþio ugnis dega (ðermukðnis). Koks me-
dis be lapø þaliuoja? (eglë). Miðke gi-
mæs, miðke augæs, miðko medþio ne-
matæs (medþio ðerdis). Kokiø medþiø
girioj daugiausia? (staèiø). Kai augau,
balau, þalià kepuræ neðiojau. Kai uþau-
gau, á ðimtà daliø suskilau, o kai suði-
lau, auksu pavirtau ir ið aukso miltais pa-
sidariau (berþas, ið jo suskaldytos ir su-
kûrentos malkos). Kypðtakojis pagiry, at-
bulainis vandeny (kiðkis ir vëþys). Lai-
bakojis, raudonkojis po pelkes klampo-
ja (guþutis). Ið kelmo ðipavo ir kojà uþ-
gavo (gyvatë). Juodas kaip anglis, bet
ne anglis, knisa kaip kiaulë, bet ne kiau-
lë, lekia kaip paukðtis, bet ne paukðtis
(juodvabalis).
Patarlës ir prieþodþiai. Mûsø seno-
liai mëgo patarles ir prieþodþius. XX a.
jie dar kai kur buvo girdimi. Tautosa-
kos rinkëjai jø uþraðë daug tûkstanèiø.
Ði tautos iðmintis gali paávairinti popie-
tes, vakarones, susiëjimus, ðventes.
Labai daþnai ðituose humoro kûrinë-
liuose veikia miðkø þvërys, paukðèiai,
kita gyvûnija, augalija. Abudu kaip vie-
no kelmo: èia tau matuoja, èia tau me-
luoja. Ak, kad tave vanagas nuneðtø.
Aèiû uþ lapienæ, bet savo ropës gar-
desnës. Akyse ðilkas, uþ akiø – vilkas.
Alkanas vilkas dþiaugiasi ir pelæ paga-
væs. Ant alksnio obuolá rodo. Ant gero
þiedo ir bitë sëda. Ant ðakos raitas ið-
jojo. Bailus ir kiðkio iðsigàsta. Be skied-
34 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7
ros medþio nenukirsi. Bitës saldus me-
dus, bet sunkus darbas. Blogas paukð-
tis, kuris savo lizdo nesaugoja. Cypia
kaip varlë, rato prispausta. Èiaudi, kaip
katë nuo lapienës. Dairosi, kaip varna
á dausas lëkti. Dar kiðkis kopûstuose,
o jau puodà kaièia.
Dainos. Tarpukariu labai daug gy-
ventojø buvo kaimuose. Linksmintasi
vakarëliuose, geguþinëse, vestuvëse,
kitomis progomis ir dainuota. Ðienau-
jant, kertant rugius, talkose taip pat
skambëjo dainos. Dainos dþiugino,
kartais, primindamos sunkius laikus,
ir aðaras iðspausdavo. Jos iðreikðda-
vo ne tik dþiaugsmà, bet malðino liû-
desá, nusiminimà, vargus, primindavo
sunkius darbus, naðlaièius, karius. Yra
tûkstanèiai dainø, kur þmogaus gyve-
nimas lyginamas su gamta. Lakðtutë
negieda, nes jos lizdelá iðdraskë pie-
menys. Kita daina klausia karvelëlá, kur
jis nakvojo ðià naktelæ. Giria, girelë, gi-
ruþë ûþia, gaudþia, þaliuoja, skamba,
liepsnoja, braðka. Rinkinëlyje „Þalios
girios giesmës“ surinktos vien krykli-
nieèiø dainos „Þalioj girioj medeliai
braðkëjo, kad berneliui galvelæ skau-
dëjo, kad panelë uþ kito iðëjo“, „Vaikð-
èiojo, vaikðèiojo, strielèius po girelæ
vaikðèiojo. Neðiojo, neðiojo, ant peèiø
strielbelæ neðiojo“, „Að jojau ðimtà my-
liø, prijojau þalià girià“, „Girioj kiðkis bë-
ginëjo, visus grybus praðinëjo: eikim,
grybai, vainon, grybuþëliai, vainon“,
„Uþ þaliø gireliø ten nauji dvareliai, ne-
þinojau, negirdëjau, kad ten yr merge-
lë“, „Oi þalia, þalia, þalia giruþëlë, toje
giruþëlëje tamsus turmuþis. Toje giru-
þëj tamsus turmuþis, tame turmuþy jau-
nas bernuþis“, „Gale girios laukiau, dû-
melæ dûmojau, kà nuneðiu merguþë-
lei graþiø dovanëliø“, „Oi augo, augo
jaunas bernelis, kaip girioj àþuolëlis”,
“Oi girele, oi girele, tu þalioji mano, rei-
kës praðyti, reikës samdyti jaunuosius
bernelius. Reikës nukirsti, reikës induo-
ti klevinius kirvelius, reikës nukirsti nu-
genëti aukðtuosius medelius“, „Þalioj
girelëj upelë teka, o pakrantëliuos –
nendrelës auga”, „Skyniau, skyniau
skynimëlá, dariau, dariau vieðkelëlá per
þaliàjà girelæ, á jaunàjà mergelæ“. Skam-
bëjo ðitos dainos, ið vargo nupintos,
ne tik èia, bet plito ir kitur.
Pasaulio
Prof. Aleksandras VITKUS
XV a. pradþioje vienas prancûzø bajo-
ras laiðke raðë: „Turint galvoje dabartiná
susiskaldymà Ðventojoje Baþnyèioje po-
pieþiø klausimu (nes yra trys pretenden-
tai á popieþiaus sostà): vienas gyvena Ro-
moje ir vadina save Martynu V, jam pa-
klûsta visi karaliai krikðèionys; kitas – (...)
Valanso karalystëje, ðis vadina save po-
pieþiumi Klemensu VII; kur gyvena treèia-
sis, maþai kas þino, gal tik Sent Etjeno kar-
dinolas; jis vadina save popieþiumi Be-
nediktu XIV... Maldaukite mûsø Vieðpatá Jë-
zø Kristø, kad ið savo begalinio gailiaðir-
diðkumo malonëtø mums apreikðti, kuris
ið trijø paminëtøjø yra tikrasis popieþius ir
kuriam mes nuo ðiol Jo valia turëtume pa-
klusti (...) ir kuriuo tikëti“.
Kas gi ávyko Baþnyèioje?
Po Grigaliaus reformos XI a. Baþnyèia
siekë visuotinio vieðpatavimo. Kardinolas
Gaetanis, pasivadinæs Bonifacu VIII, pa-
skelbë popieþiaus valdþios visuotinumà,
simbolizuojantá tiesioginá Baþnyèios su Die-
vu ryðá. 1302 m. bulëje pagrindë popie-
þiaus virðenybæ prieð visus valdovus, taigi
ir valdovai turi mokëti duoklæ Ðventajam
Sostui ir tik popieþius gali paskelbti valdo-
và imperatoriumi. Stengësi sustiprinti po-
pieþiaus átakà Neapolio karalystëje, Sicili-
joje, Toskanoje, Vengrijoje ir Lenkijoje.
1308 m. rugsëjá Ananjo mieste popieþius
susikerta su Prancûzijos karaliumi Pilypu
Graþiuoju (1285–1314) dël popieþiaus pa-
saulinës valdþios apribojimo. Popieþiaus
ápëdinis Klemensas V, anksèiau buvæs Bor-
do arkivyskupu, bijodamas sukilimo, ási-
kuria ne Romoje, bet Avinjone, nors Avin-
jonas tada priklausë Neapolio karalystei.
Ðtai nuo tada ir Romos popieþiø rezidavi-
mo Avinjone laikotarpis (1307–1377) va-
dinamas „Avinjono nelaisve“, o Romoje šis
popieþystës laikotarpis Avinjone vadina-
mas „Babilono vergove“.
Tiesioginë prieþastis, lëmusi „Avinjo-
no nelaisvæ“, buvo konfliktas tarp po-
pieþiaus Bonifaco VIII (1294–1303) ir
Prancûzijos karaliaus Pilypo IV (1281–
1314) dël baþnytiniø turtø Prancûzijoje
apmokestinimo (tuo buvo pademonst-
ruotas pasaulinës valdþios nepriklauso-
mumas nuo dvasinës).
„Avinjono nelaisvës“ metu Baþnyèiai
vadovavæ popieþiai (Klemensas V, Jonas
XII, Benediktas XII, Klemensas VI, Inocen-
tas VI, Urbonas V, Grigalijus XI – iš 8 Avin-

paveldo paminklas
Avinjonas ir Lietuva
jone gyvenusiø popieþiø 7 buvo prancû-
zai) buvo visiðkai priklausomi nuo Pran-
cûzijos karaliaus. Pvz., 1311–1312 m. Pi-
lypo IV Graþiojo reikalavimu Vienos visuo-
tiniame baþnyèios susirinkime, pritariant
popieþiui Klemensui V, panaikinamas ga-
lingas ir turtingas Tamplieriø ordinas (ap-
kaltintas erezija ir juodosios magijos prak-
tikavimu), jo turtai perduoti karaliaus iþdui.
1377 m. ði „nelaisvë“ baigiasi. Vienuo-
lës mistikës Kotrynos Sienietës primygti-
nai praðomas, popieþius Grigalius XI gráþ-
ta á Amþinàjá miestà. Jam mirus, Romos
gyventojai reikalauja, kad popieþius bûtø
italas. Jø spaudþiami, kardinolai popieþiu-
mi iðrenka Bario vyskupà, italà, ilgai gyve-
nusá Avinjone. Iðrinktas Urbono VI vardu,
jis iðreiðkia savo prisiriðimà prie Romos
miesto. Taèiau jo autokratiðkas elgesys pa-
piktina kardinolus, ir jis nuðalinamas nuo
sosto. Jis atsisako paklusti, tada kardino-
lai iðrenka naujà popieþiø (antipopieþiø)
prancûzà, Klemensà VII, ir ðis vël persike-
lia á Avinjonà. Prasideda didysis Vakarø
baþnyèios skilimas, kuris keturiasdeðimt
metø (1378–1417) dalys krikðèioniðkàjà
Europà. Abu popieþiai Romoje ir Avinjone
kiekvienas paskiria savo kardinolø kolegi-
jà, ágaliotà iðrinkti jø ápëdiná, taip dar labiau
pabrëþdami pasidalijimà. Ispanija, Portu-
galija, Prancûzija, Neapolio karalystë ir
Ðkotija remia Avinjono popieþiø; kitos ða-
lys palaiko Romos popieþiø. Dël to paker-
tamas popieþiaus ir Baþnyèios autoritetas.
1409 m. Pizos ekumeniniame susirin-
kime abu popieþiai nušalinami nuo sosto
kaip eretikai, ir konklava išrenka naujà po-
pieþiø. Bet Roma ir Avinjonas nepaklûsta.
Tarpusavyje ima kovoti trys popieþiai (an-
tipopieþiai) – Jonas XXIII, Benediktas XIII
ir Grigalijus XII. Vakarø krikðèioniðkasis pa-
saulis dabar turi tris popieþius.
Ir vis dëlto Vokietijos imperatoriaus
Zigmanto globojamas, sušaukiamas Kon-
stanco susirinkimas (1414–1418, Vokieti-
jos imperijos mieste, pietvakariuose, prie
Šveicarijos sienos), kuriame priimamas
popieþiaus pavaldumo Visuotiniams Su-
sirinkimø nutarimams principas. Susirin-
kimas paskelbia principà, kad viršenybë
priklauso jam, o ne popieþiui. Susirinkimo
valiai paklusdami, Romos ir Pizos popieþiai
savo noru atsisako sosto; Avinjono po-
pieþius nuo sosto nušalinamas. 1417 m.
naujai išrinktas popieþius Martynas V pri-
paþástamas visø. Ne veltui prancûzø bajo-
ras savo laiške pats sau aiškinasi: „Pirma-
sis, kuris vadina save popieþiumi Martynu,
buvo iðrinktas Konstance visø krikðèionið-
køjø tautø sutarimu; tas, kuris vadina save
Klemensu, buvo iðrinktas trijø savo kardi-
nolø; treèiasis, kuris vadinasi popieþiumi
Benediktu XIV (...), buvo išrinktas slaptai
(...) Sent Etjeno kardinolo“.
Martyno V ápëdiniai stengiasi, kad at-
eityje virðenybæ turëtø ne Baþnyèios su-
sirinkimas, o popieþius, ir Bazelio-Floren-
cijos susirinkimas (1431–1449) kuriam lai-
kui teisiškai pripaþins popieþiø virðenybæ.
Šis Konstancos susirinkimas tapo
naudingas ir Lietuvai. 1414 m. LDK ir Len-
kija nutraukë su Vokieèiø ordinu ginkluo-
tà konfliktà dël Þemaitijos priklausomy-
bës ir pavedë ginèijamus klausimus
spræsti Susirinkimui. 1415 m. lapkrièio 28
d. á Konstancos susirinkimà atvyko 60 ap-
sikrikðtijusiø Þemaitijos bajorø delegaci-
ja. Vis dëlto Susirinkimas Þemaitijà pali-
ko politiðkai pavaldþià Vokieèiø ordinui,
bet teisæ jà apkrikðtyti suteikë ne Ordinui,
o Vytautui ir Jogailai. Baþnytiniams rei-
kalams tvarkyti 1417 m. spalio 24 d. Vy-
tautas specialiu aktu ásteigë Medininkø
(Þemaitijos) vyskupijà ir jos vyskupu pa-
skyrë magistrà Motiejø Trakiðká.
Ðiandien Avinjonas – pasaulio pavel-
do paminklas. Jame yra popieþiaus rû-
mø ansamblis. Benediktas XII nuspren-
dë pastatydinti rûmus ant Domo uolos.
Tai rûsti tvirtovë, prie kurios Klemensas
VI prišliejo prabangius rûmus. 1362 m.
rûmø statyba buvo baigta ir jie tapo rafi-
nuotu dvaru ir visø persekiojamøjø prie-
globsèiu. 1348 m. Avinjonas, nupirktas iš
Joanos, Neapolio karalienës ir Provanso
grafienës, iðliko popieþiø nuosavybe iki
1791 m., kai Avinjono miestas ir Venasko
grafystë buvo prijungti prie Prancûzijos.
Dabar kuklius senuosius (1342) ir gau-
siai dekoruotus naujuosius (1352) rûmus
supa aukðta siena su 8 bokðtais, koplytë-
lës dekoruotos XIV a. italø freskomis. Iðli-
kusi dalis (4 arkos) Ðv. Benedikto akme-
nø tilto (1185) su savita romaninio stiliaus
Ðv. Mikalojaus koplytële, romaninë Dievo
Motinos katedra (XII a.) su popieþiaus Be-
nedikto XII ir raiþytu Jono XXII antkapiais
(XIV a.); gotikinës baþnyèios: Ðv. Petro
(XIV–XVI a.) su puošniu fasadu ir gausiai
raiþytomis durimis, Šv. Deziderijaus ir Šv.
Agrikolos (abi pastatytos XIV–XVIII a.).
Avinjonas, Prancûzija
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 35
 Raiba Rivþa ir Juris Ekmanis –
nauji Lietuvos MA uþsienio nariai Graþus
Istorikë Aldona Gaigalaitë
gimë 1927 m. birþelio 15 d.
Gaiþiûnuose (netoli Linkuvos).
Skulptorës N. Gaigalaitës ir
geologo A.Gaigalo sesuo.
1950 m. baigë Vilniaus pe-
dagoginá institutà. 1951–1954
m. – MA Istorijos instituto as-
pirantë. 1955 m. apgynë isto-
rijos mokslø kandidato diser-
tacijà. Dirbo Istorijos institute,
Vilniaus pedagoginiame insti-
tute. Profesorë nuo 1984 me-
tø. 1988–1990 m. – naujai ákur-
tos Lietuvos istorijos katedros
vedëja. Lietuvos mokslo tary-
bos nostrifikuota kaip huma-
nitariniø mokslø daktarë ir pro-
fesorë 1994 metais.
Tyrë Lietuvos Respublikos
susikûrimo, jos vidaus ir uþsie-
nio politikos istorijà. Sovietme-
èiu ir po Atgimimo rengë ðalti-
Prof. habil. dr. Latvijos MA prezidentas JURIS EKMANIS (deðinëje) ir Lietuvos niø publikacijas, chrestomati-
MA prezidentas Zenonas Rokus Rudzikas jas, raðë vadovëlius ir kitas
mokymo priemones viduri-
nëms ir aukðtosioms mokyk-
loms. Atkûrus nepriklausomy-
bæ, paraðë knygø ir straipsniø
apie XX a. Lietuvos politikos ir
kultûros veikëjus, valstybës
uþsienio politikà, Paryþiaus
Taikos konferencijà 1919 me-
tais. Paraðë 3 atsiminimø kny-
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

gas apie Linkuvos gimnazijos

mokytojus, apie savo tëvo vi-
suomeninæ ir ûkinæ veiklà,
klampø istorikës kelià soviet-
meèiu. Jos sovietmeèio dar-
buose þymûs oficialiosios ide-
ologijos pëdsakai, taèiau ðie
darbai visada pasiþymëjo gau-
sia nauja faktografija. 1970 m.
gynë istorijos mokslø daktaro
Latvijos ðvietimo ir mokslo ministrë prof. habil. dr. Latvijos MA akad. RAIBA RIVÞA disertacijà „Klerikalizmas Lie-
(kairëje) su kolege Lietuvos ðvietimo ir mokslo ministre Roma Þakaitiene tuvoje 1917–1940“. Taèiau

Lietuvos MA Maþojoje
salëje 2007 m. birþelio Kalba MA
7 d. buvo pristatyta narys kores-
kolektyvinë monografi- pondentas
ja „Tautiðkumas ir prof. Domas
pilietiðkumas. Atskirtis Kaunas
ar dermë?“

36 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7

 Pakiliai paminëta Pasaulinë
jubiliejus aplinkos apsaugos diena
Aplinkos minist-
laipsnio negavo dël ideologi-
nio nenuoseklumo. Uþ pana- ras Arûnas Kundro-
ðius dalykus paskaitose ir ki- tas, aptaræs globali-
tuose darbuose ne kartà áspë- nes aplinkos
ta, kad gali bûti atleista ið dar- apsaugos proble-
mas, pristatæs
naujàjà Lietuvos
Raudonàjà knygà,
ðiltu þodþiu ir
padëkomis pagerbë
geriausius Aplinkos
ministerijos sistemos
darbuotojus,
pilietiniø aplinkosau-
giniø akcijø iniciato-
rius. Áteikta Viktoro
Bergo premija,
apdovanoti konkur-
sø nugalëtojai

Virginijos
VALUCKIENËS
nuotr.

bo. Svarbiausi veikalai: „Angli-

jos kapitalas ir Lietuva. 1919–
1940“ (1986). „Klerikalizmas
Lietuvoje 1917–1940 m.“
(1970), „Lietuva Paryþiuje
1919 metais“ (1999), „Lietu-
vos uþsienio reikalø ministrai“
(kartu su kitais) (1999), „Juo-
zas Purickis-Vygandas“ (su
J.Þeimantiene) (2003).
Jubiliatæ iðkilios ðventës
proga sveikino buvæ mokslo
draugai, aspirantai, gausus
bendradarbiø bûrys. Buvo ið-
sakyta ðiltø þodþiø, linkëjimø,
áteikta daug gëliø.

Akad. Vytautas MERKYS

Virginijos
VALUCKIENËS
Ið kairës: akad. Leonardas Sauka, nuotr.
akad. Algirdas Gaiþutis ir knygos
sudarytojas ir redaktorius
MA narys korespondentas
prof. Romualdas Grigas

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 37


Viendienës
Jûratë ÐRIUBËNIENË
Vilniaus universiteto Botanikos sodas
Viendienës (Hemerocallis L.) – vie-
naskilèiø klasës viendieniø ðeimos dau-
giameèiai þoliniai dekoratyviniai augalai,
kurie labai tinka sodybø, gatviø ir parkø
puoðybai.
Ðià gentá Hemerocallis vardu 1735 m.
pavadino K.Linëjus. Pavadinimas kilæs
ið graikø kalbos þodþiø: „hemera“ – die-
na ir „kalos“ – groþis, kadangi jø þiedas
þydi vienà dienà. J.Pabrëþa lietuviðkai
ðá augalà pavadino viendienës vardu.
Liaudyje jos vadinamos aplelijos, sinar-
dës vardais.
Tëvynë – Pietryèiø Azija, Kinija, Ja-
ponija. Kai kurios rûðys aptinkamos Ko-
rëjos pusiasalyje, Mandþûrijoje ir net
Mongolijoje. Pietinëje arealo dalyje ðie
augalai auga kalnø ar net aukðtikalniø
zonose, ðiaurinëje dalyje jie iðplitæ
plokðèiose nuokalnëse, upiø pakrantë-
se ir slëniuose.
Jos ypaè vertinamos dël puikiø þie-
dø ir graþios lapijos, dël ilgaamþiðkumo.
Tai nereiklûs augalai. Vienoje vietoje ga-
li augti daugiau nei 10–15 metø ir ne-
prarasti dekoratyvumo. Mëgsta saulëtà
vietà, nors pakenèia ir lengvà pavësá, ta-
èiau tada maþiau þydi. Optimalus dirvos
pH 6,0–6,5, gali siekti 7,0–7,5, o rûgð-
tesni dirvoþemiai (pH þemiau 5,0) joms
netinka. Sunkø dirvoþemá reikia paleng-
vinti smëliu, perpuvusiu mëðlu, smëlin-
gà papildyti kompostu, durpëmis. Veð-
liausiai auga giliai ádirbtoje dirvoje, kur
humusingas sluoksnis apie 30–40 cm,
nuolat pakanka drëgmës ir ðilumos.
Nemëgsta drëgnø, uþmirkusiø dirvø,
taèiau ðaknø lygyje turëtø bûti lengvai
drëgna. Reikiamai drëgmei palaikyti re-
komenduotina augalus, patræðus kom-
pleksinëmis mineralinëmis tràðomis, uþ-
mulèiuoti.
Viendienes geriausia sodinti pirmojo-
je vegetacijos pusëje – net iki liepos më-
38 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7
‘Winnie the pooh‘
nesio. Pavasará pasodinti augalai kitàmet
jau visiðkai suauga ir gausiai þydi. Vien-
dienes galima sodinti ir rudená, taèiau ge-
riausia iki rugsëjo vidurio. Prieð sodinant
bûtina paðalinti visas apmirusias ir supu-
vusias ðaknis, iki 15–20 cm patrumpinti
lapus. Iškasus 30–40 cm gylio ir tokio pat
skersmens duobutæ, á jos dugnà pilamas
kompostas, juodþemis, išmaišoma sau-
ja kalio (labai tinka pelenai) ir fosforo trà-
ðø miðinio. Neturint mineraliniø tràðø,
galima pilti tiktai pelenø ir pjuvenø, nes
viendienës augs ne vienerius metus,
ir todël ðaknø zonoje neturi stigti
maisto medþiagø.
Sodinimui
duobutes ge-
riau paruoðti ið
anksto – maþ-
daug mënesá
prieð sodinimà.
Sodinamo au-
galo ðaknys
paskleidþia-
mos ant
duobutës
dugne supilto þemës
kauburëlio, ðiek tiek uþþeriamos
þeme ir palaistomos. Po to šaknys
uþberiamos humusingu dirvoþemiu, ge-
rai apspaudþiamos ir dar kartà palaisto-
mos. Šaknies kaklelis turi bûti ne giliau
kaip 2,5 cm, nes giliau pasodintos vien-
dienës negausiai þydës, skurs, gali pra-
dëti dþiûti lapø virðûnëlës. Reikia stebë-
ti, kad drëgmës pakaktø 2–3 savaites.
Viendienës – mëgstantys drëgmæ au-
galai, nors trumpalaikës sausros joms
nëra baisios dël labai stipraus, galingo
ðaknyno, kuriame gausu vandens ir
maisto atsargø. Laistomos priklausomai
nuo dirvos drëgnumo. Ji turi bûti ámirku-
si 5–7 cm gylyje. Pavasará laistomos kar-
tà per savaitæ, vasarà þydëjimo metu.
Reikëtø gausiai laistyti nuo þiedpumpu-
riø pasirodymo iki þydëjimo. Kad geriau
laikytøsi drëgmë ir dirva per daug ne-
ákaistø, augalà reikia mulèiuoti durpëmis,
kompostu, nuðienauta þole. Be to, mul-
èas sustabdo piktþoliø augimà.
Þeldynuose smulkiaþiedës viendie-
nës sodinamos 40–60 cm atstumu,
stambiaþiedës reèiau – kas 80–100 cm.
Daugelá metø auganèiø viendieniø
kerai iðkyla á pavirðiø, todël patartina kas-
met rudená juos mulèiuoti. Labai tinka
ávairios pjuvenos, galima naudoti ir kitas
mulèo rûðis. Mulèas palengvina þiemo-
jimo sàlygas, saugo dirvà nuo iðdþiûvi-
mo ir perkaitimo. Prieð mulèiuojant rei-
kia ðiek tiek patræðti kalio ir fosforo trà-
ðomis.
Augalà bûtina gerai aprûpinti ir mais-
to medþiagomis. Kiekvienà pavasará sai-
kingai træðti azoto tràðomis (balandþio
pabaigoje – geguþës pradþioje), geriau-
sia laistant (25–30 g tràðø 10 l
vandens) arba tiek
jø paberiant ap-
link kerà.
Po þy-
‘Lady
inara‘
dëjimo arba vegetacijos pabaigoje træð-
ti kalio bei fosforo tràðomis 20–25 g
(N:P:K 3:12:12), iðberiant aplink kerà ir
árankiais áterpiant á dirvà. Nuo jø priklau-
sys þydëjimo gausumas kitais metais.
Skurdesnëse dirvose auganèios
viendienës træðiamos 3 kartus: pavasa-
rá, kai augalai pradeda vegetacijà, vasa-
rà prieð þydëjimà (geguþës pab. – birþe-
lio mën.) ir po þydëjimo – rudená (rug-
pjûtis – rugsëjo pradþia). Ilgesná laikà au-
gantys kerai træðiami gausiau nei jaunes-
ni. Rûðiniø viendieniø, tokiø kaip H. ful-
va, H. middendorffii, H. citrina ir kt., træð-
ti nereikia.
Svarbiausias viendieniø prieþiûros
darbas – paðalinti dþiûstanèius lapus ir
nuþydëjusius þiedus.

‘American
bicentennial‘
* * *
Europoje viendienës atsirado XVI a.
viduryje ir greitai paplito. Dauguma da-
bartiniø veisliø iðvestos JAV, kur nuo
1946 m. veikia viendieniø augintojø drau-
gija (American Hemerocallis Society),
vienijanti per 4 tûkst. nariø. Nuo draugi-
jos veiklos pradþios èia uþregistruota
apie 80 tûkst. veisliø.
1950–1975 m. laikotarpis buvo labai
sëkmingas viendieniø selekcijai. Šiuo me-
tu apie 450 selekcininkø iðvedë per 15
tûkst. veisliø, uþregistruotø viendieniø
draugijoje. Viendieniø þinovas ir selekci-
ninkas R.W.Munsonas (1989) iðskiria tris
to meto áþymiausius selekcininkus dr. Er-
zà Kraus, Davidà Hallá ir Elmerá Claarà.
Tokio populiarumo tarp selekcininkø
viendienës susilaukë dël þiedø formø ir
dydþiø ávairovës, plaèios spalvinës ga-
mos.
Pagal formà skiriami þvaigþdiðki, ova-
lûs, apvalûs, pilnaviduriai, voro, varpe-
lio, trikampio formos þiedai. Þiedlapiø
kraðteliai lygûs arba banguoti. Pagal þie-
dø dydá skirstomos á miniatiûrines (jø
skersmuo maþesnis nei 7,5 cm), smul-
kiaþiedes (7,5–11,5 cm), stambiaþie-
des (daugiau nei 11,5 cm). Spal-
vø ir atspalviø gama didþiulë:
nuo sniego baltumo iki tam-
siai raudonø, beveik juodø.
Taèiau viendieniø spalvø
gausume nëra melsvos
spalvos. Kai kurios veis-
lës maloniai kvepia.
Ne visos viendienës
þydi vienu metu. Jau vasaros
pradþioje (birþelio mën.) praþysta
ankstyvosios rûðys: Dumortierio (Heme-
rocallis dumortierii), Midendorfo (H.mid-
dendorffii), geltonoji (H. flava). Dauguma
viendieniø veisliø þydi liepos–rugpjûèio
mënesiais. Vëliau praþystanèios veislës
gali dþiuginti savo spalvomis net rugsëjo
pradþioje. Nors vienas þiedas þydi tik vie-
nà dienà, maþdaug 16 val. (ið to ir kilæs
pavadinimas viendienë), taèiau þiedyne
gali bûti net iki 30 pumpurø. Taigi jø þy-
dëjimas gali trukti visà mënesá, o kai ku-
riø veisliø net 1,5 mënesio.
Viendienës – puikus þeldynø, ypaè
landðaftiniø, augalas. Jos dekoratyvios
visà vegetacijos laikotarpá, pavasará puo-
ðia aplinkà ðviesia lapø þaluma, graþia
kero forma, o viduvasará iðsiskleidþia ne-
pakartojamo groþio ávairiø spalvø ir at-
spalviø, formø ir dydþiø saulëje þërintys
þiedai. Atsiþvelgiant á viendieniø dekora-
tyvumà ir spalvingumà, jos gali bûti pla-
èiai taikomos ávairiø gëlynø kompozici-
jose. Labai graþiai atrodo viendie- ‘Abstract art‘
niø gëlynai parke ar skverelyje. Pati
tinkamiausia vieta þeldynuose –
monokultûros gëlynai, þydëjimo
metu dominuojantys aplinkoje. Ga-
li augti pavienëmis vienspalvëmis
ar ávairiaspalvëmis grupëmis, de-
rinamos su kitais þoliniais dekora-
tyviniais augalais, taip pat ir sume-
dëjusiais. Labai graþiai atrodo pa-
vasariniai gëlynai, kuriø priekinëje
dalyje pasodinti pavasariniai kro-
kai, hiacintai, tulpës, uþ jø anksty-
vosios viendienës (Midendorfo,
geltonoji), uþ viendieniø – laume-
nës (Doronicum), rudgrûdëlës
(Iberis), burbuliai (Trollus). Tarp
gausiausiø viendieniø pasodinus
lelijas, jø svogûnai bus apsaugoti
nuo perkaitimo. Áspûdingai atrodo
gëlynai, kuriuose derinamos vien-
dienës, flioksai, pentiniai, astilbës,
gailiardijos, melsvës, rodþersijos,
gaurës.
Natûralumo áspûdá sudaro vien-
dieniø rûðiø ir veisliø deriniai vie- ‘Bed of rose‘
noje grupëje. Labai áspûdingai at-
rodo prie vandens telkiniø, ypaè
ðviesiø, ryðkiø spalvø veislës. Efek-
tingai atrodo ir viendieniø gyva-
tvorës. Þemos ir vidutinio aukðtu-
mo (30–80 cm) tinka gyvatvorëms,
aukðtos veislës (80 cm – 2 m) –
soliterams.
Skinti þiedai tinka puokðtëms.
Pamerkti jie laikosi labai ilgai, dau-
gelio veisliø praþysta iki paskutinio
pumpuro, visiðkai neuþterðia van-
dens dël augale esanèiø fitoncidø. ‘Hey There‘
Taèiau transportuoti juos sunku dël
þiedø trapumo. Miniatiûriniø vien-
dieniø þiedai labai tiktø ávairioms
puokðtëms.
Vilniaus universiteto Botanikos
sodo Gëlininkystës skyriuje auga
7 rûðiø ir 110 veisliø viendieniø. Ko-
lekcijoje dekoratyvumu ypaè iðsi-
skiria geltonþiedës veislës ‘Anna
Wonderlan‘, ‘Hyperion‘, ‘Daily Bre-
ad‘, ‘Dinkum Ausie‘, Golden Gift‘,
‘Merry Will‘. Raudonþiedþiø grupë-
je labai dekoratyvios ‘Hey There‘,
‘Buzz Bomb‘, ‘Bold Rubel‘, ‘Crim-
son Pirate‘, ‘Wanetta‘. Jos iðsiski-
ria tvirtais þiedynstiebiais, puoð-
niais þiedais, gausiu þydëjimu. Ro-
þiniais þiedais þydinèios ‘Abstract
Art‘, ‘American Bicentennial‘, ‘An-
na Warner‘, ‘Bed of Rose‘, ‘Luxury
‘Golden gift‘
Lace‘. Kolekcijoje auga pasaulyje labai
paplitusi ir daug apdovanojimø pelniusi
veislë ‘Frans Hals‘, þydinti ilgai ir gausiai
originaliais dvispalviais þiedais.
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 39
 Ðiø metø balandþio 4–6 dienomis Lietuvos geologi- Jolanta ÈYÞIENË,
jos tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialistai, Jonas SATKÛNAS
bendradarbiaudami su Ventos regioninio parko Lietuvos geologijos tarnyba

Ventos
direkcija, parengë iðvykstamàjá lauko geologiná
seminarà „Ventos slënio geologinis paveldas“.

Ventos regioninio parko pavadinimas

byloja, kad svarbiausia jo gamtinë verty-
bë yra Ventos slënis, jame esanèios ato-
dangos, griovos bei raguvos, eroziniai at-
ragiai, upës erozijos sukurta reljefo ávairo-
vë. Ventos regioniniame parke gausus kul-
tûrinis ir istorinis paveldas, taèiau paèios
svarbiausios Ventos regioninio parko ver-
tybës – tai unikalios juros periodo uolienø
slënio geologinis pav
dengia juros periodo uolienos. Be juros
tarpvalstybinë
vertybë
sistemos uolienø, Ventos slënio gretimy-
bëse atsidengia ir kitø geologiniø sistemø
uolienos. Ádomus yra Ðaltiðkiø molio kar-

jeras, kurio technogeniškai suformuotas

Seminaro dalyviai prie Papilës atodangos reljefas daugiau primena kalnus nei ápras-
tà mûsø akims Lietuvos peizaþà.
Ties Purvënø kaimu upës erozija ati-
dengë eþerinius organogeninius darinius
su kiaukutø likuèiais, kurie byloja, kad ðios
nuosëdos galëjo susiklostyti pakankamai
šiltu laikotarpiu tyvuliavusiame eþere.
Kitas unikalus gamtos objektas –
Aviþlio ir Ventos upiø santakoje abiejø
upiø erozijos sukurtas siauras ir ilgas at-
ragis. Tai maþdaug 100 m ilgio ketera
staèiais ðlaitais, uþsibaigianti staèia ato-
danga abiejø upiø santakoje. Atodango-
je matyti ledyno deformuoti pleurito ir

atodangos, nuo seno þinomos Papilëje ir

jos apylinkëse. Seminaro metu Ventos re- Aviþlio atodanga
gioniniame parke kartu su Lietuvos geo-
logijos tarnybos ir Valstybinës saugomø
teritorijø tarnybos specialistais lankësi gru-
pë specialistø ið Latvijos aplinkos, geolo-
gijos ir meteorologijos agentûros.
Išvykos metu Lietuvos geologijos tar-
nybos ir Ventos regioninio parko darbuo-
tojai latviø geologus supaþindino su Ven-
tos regioninio parko teritorijoje ir greta jo
esanèiais unikaliais paþintine ir moksline
prasme geologiniais ir geomorfologiniais
objektais, pristatë naujausius jø tyrimø duo-
menis. Pirmàjà seminaro dienà dalyviai lan-
kësi Papilës atodangoje, kuri yra paèiame
Papilës miestelio centre ir yra unikali Balti-
jos regione bei turi pasaulinæ mokslinæ reikð-
mæ. Papilës atodangoje atsidengia juros pe-
riodo uolienos, gausiai aptinkamos juros
periodo gyvûnø liekanos (fosilijos) – amo-
nitai, belemnitai, ávairiø moliuskø kiaukutai,
kitø vandenyje gyvenusiø gyvûnø ir augalø
liekanos bei þymës.
Juros sistemos uolienø atodangø
Ventos slënyje yra Jurakalnio griovoje, èia
árengtas paþintinis takas – nuo erozinio at-
ragio apþvalgos aikðtelës atsiveria nuosta-
bus vaizdas á Ventos upës slëná bei kitoje
jo pusëje esantá Papilës miestelá, o perþen-
gus patogiais laiptais á gretimà griovà atsi-

40 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7

 smëlio sluoksniai, kurie greièiausiai su-
siklojo dideliame eþere.
Seminaro dalyviai aplankë Akmenës
krašto muziejø, kuriame eksponuojama
privati Stasio Sungailos mineralø kolekci-
veldas –
ja, surinkta ið ávairiø Akmenës rajono kam-
peliø: Meiþiø eþero, Kegriø karjero, Klyko-
liø objekto, Dabikinëlës karjero, Vëlaièiø,
Draginiø, Vegeriø ir Biliûniðkiø kaimø, Pa-
pilës miestelio ir kitø Lietuvos vietoviø.
Antràjà seminaro dienà renginio daly-
viai vyko á Latvijà, kur, vadovaujami spe-
Juros fosilijø beieðkant...
cialistø iš Latvijos aplinkos, geologijos ir gos – prekvartero sistemø uolienø atodan-
meteorologijos agentûros, susipaþino su
Ventos slënyje esanèiais geologiniais ob-
jektais atkarpoje nuo Nigrandës iki Kuldi-
Ventos rumba
Naujosios Akmenës svitos klinties
sluoksniai ir buvæs kalkiø
gamybos cechas
gomis, kuriø tyrimo duomenys gali bûti la-
bai svarbûs tikslinant Lietuvos geologinæ
struktûrà, atliekant geologiná kartografavi-
mà 1:50 000 masteliu Papilës
plote. Reikëtø paminëti, kad,
skirtingai nuo Lietuvos, Latvi-
joje Ventos upës slënyje ver-
tingi geologiniai objektai nëra
pritaikyti lankymui – iki ðiol në-
ra árengtø paþintiniø takø bei
stendø, trûksta informacijos
apie ðiuos objektus. Dalyviai
aplankë Kalni atodangà, kur
pavirðiuje atsidengia vidurinës
juros kelovëjo aukšto rudoji an-
glis. Netoli Kalni atodangos yra
senas apleistas karjeras, prieš
Aviþlio ir Ventos upiø santakoje abiejø upiø
erozijos sukurtas siauras ir ilgas atragis
Antràjá pasauliná karà pramoniniu bûdu èia
buvo kasama rudoji anglis.
Á ðiaurës vakarus nuo Nigrandës Ven-
tos upës slënyje atsidengia virðutinio per-
mo Naujosios Akmenës svitos klinties
sluoksniai. Ðalia atodangos yra Carinës
Rusijos laikø iðlikæs kalkiø gamybos ce-
chas, kuriame buvo deginama tiesiai iš
šalia kasamo karjero paimta klintis.
Seminaro metu dalyviai taip pat ap-
lankë Lçgernieki atodangà, èia atsiden-
gia vidurinës juros kelovëjaus aukðto uo-
lienos, kurias sudaro baltas kvarcinis
smëlis ir juodas kaolinitinis molis su
medþio liekanomis (lignitu). Atodangoje
matyti aiðkûs glaciodislokacijos poþymiai.
Zoslçni atodanga yra aukðèiausia juros
sistemos Papilës svitos atodanga, jos
Jolantos ÈYÞIENËS nuotr.
aukðtis siekia 15 m, o nuogulos sudary-
tos ið kvarcinio smëlio su smulkiais rudo-
sios anglies ir molio læðiais.
Ventos slënyje atsidengia ir devono
sistemos uolienos, viena tokiø – viršuti-
nio devono Ðkervelës svitos pilkai þalsvø
dolomitø atodanga prie Ðkervelës upës.
Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 41
 Ilgameèiai tyri-
mai apvainikuoti
disertacija
Julius NORKEVIÈIUS
Baigiantis geguþei, Vilniaus Gedimi-
no technikos universiteto Aplinkos apsau-
gos katedros doktorantë Edita Baltrënai-
të sëkmingai apgynë daktaro disertacijà
„Sunkiøjø metalø pernaðos ið dirvoþemio
á medá tyrimai ir ávertinimas“. Pavadinimas
primena, kad darbo autorë gilinosi á ap-
linkos inþinerijos ir kraðtotvarkos temati-
kà, atliko tyrimus, susijusius su aplinkos
tarðos maþinimu, jos ðalinimu. Doktoran-
tei atsakyti á uþsibrëþtus tikslus padëjo ið-
sami ir visapusiška paþintis su medþiais,
dirvoþemiu.
– Medis iðtisas dvideðimt keturias va-
landas be pertraukos, be maþiausio poil-
sio raðo iðsamø regiono gamtos metrað-
tá. Tik reikia sugebëti perskaityti, kas pa-
raðyta. Doktorantë ðito atkakliai mokësi.
Tiesa, gal visø þodþiø, sakiniø, uþrašytø
medþio metraštyje, neperskaitë, bet fak-
tus tiksliai iðsiaiðkino ir nustatë vyraujan-
èias tendencijas, – darbo mokslinis va-
dovas prof. Donatas Butkus vaizdþiai api-
bûdino pasirinktà tyrimø kryptá.
Tyrimais nustatyta, kad sunkieji me-
talai, patekdami per šaknis, lapus, gali
kauptis ávairiose medþio dalyse. Dël ðios
savybës jie priskirtini aplinkos taršos bio-
indikatoriams.
Edita Baltrënaitë reikiamus tyrimus at-
liko, apibendrino ir disertaciná darbà pa-
raðë per trejus metus. Doktorantûros stu-
Paskutinis seminaro dalyviø aplankytas
geologinis objektas yra vienas reprezen-
tatyviausiø – tai Ventos krioklys (latviškai
rumba) Kuldigos mieste. Ventos rumba –
plaèiausias krioklys Latvijoje, jo plotis va-
saros laikotarpiu apie 110 m, o aukštis apie
1,8–2,2 metro. Ventos krioklio pakopa yra
suformuota iš viršutinio devono Pliaviniø
svitos dolomitø, kuriuose gausu fosilijø.
Paskutiniàjà seminaro dienà Papilëje
vyko spaudos konferencija, kur þiniask-
laidos ir vietinës televizijos atstovai buvo
supaþindinti su seminaro tikslais. Vienas
svarbiausiø ðio renginio tikslø buvo iden-
42 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7
Edita
Baltrënaitë
daktaro
disertacijos
gynimo
metu
dijas metais sutrumpinti leido, nes diser-
tacijos ir bakalauro, magistrantûros stu-
dijø baigiamøjø darbø kryptis, tematika
buvo panašios, viena kità praplëtë, pa-
pildë aukðèiausiu mokslo lygiu. Darbo re-
zultatai paskelbti 13 moksliniø publikaci-
jø: 2 moksliniai straipsniai þurnaluose,
átrauktuose á Mokslinës informacijos ins-
tituto duomenø bazës pagrindiná sàraðà;
1 – konferencijos praneðimø medþiago-
je, referuotoje minëtojo instituto duome-
nø bazëje; 2 moksliniai straipsniai recen-
zuojamuose uþsienio leidiniuose; 2 moks-
lo straipsniai mûsø ðalies þurnaluose; 5
mokslo straipsniai kitoje Lietuvos spau-
doje. Uþ sukurtà tobulesnæ disertacijai rei-
kalingø tyrimø, eksperimento metodikà
gautas patentas. Disertacijos rezultatai
aptarti 6 tarptautinëse konferencijose ir
moksliniuose susitikimuose bei 5 respub-
likinëse mokslinëse konferencijose. Sep-
tynios mokslinës publikacijos iðspausdin-
tos konferencijø praneðimuose, o trys
moksliniø publikacijø santraukos – kon-
ferencijø santraukø knygose.
Aplinkos inþinerijos ir kraštotvarkos
mokslo krypties taryba sulaukë deðimties
ne tik mûsø ðalies ávairiø mokslo institucijø
mokslininkø teigiamø atsiliepimø. Ðitaip dar-
bà vertino oponentai, Mokslo tarybos na-
riai, konsultantai. Visi akcentavo jaunosios
mokslininkës áþvalgumà, atkaklumà, gerà
tifikuoti vertingiausius geologiniam paþi-
nimui objektus, esanèius Ventos slënyje
abipus Lietuvos ir Latvijos sienos, nusta-
tyti jø bûklæ bei prieinamumà lankymui ir
tyrimams. Þiniasklaidos atstovai taip pat
aplankë Papilës ir kitus Ventos slënyje
esanèius geologinio paveldo objektus.
Pabrëþtina, kad aptariamoje Ventos
slënio atkarpoje ir jos apylinkëse atodan-
gose bei karjeruose galima matyti net ðe-
ðiø geologiniø sistemø (devono, karbo-
no, permo, triaso, juros ir kvartero) uolie-
nas, tirti jø savybes ir formavimosi sàly-
gas. Ðiuo poþiûriu Ventos slënis yra uni-
Alekso JAUNIAUS nuotr.
teoriná pasirengimà, savarankiðkumà,
darbðtumà. Dþiaugësi, kad ji iðkilusiø ne-
aiðkumø neskubëjo nuraðyti á tyrimø paklai-
das, o mokslinëje literatûroje, naujais eks-
perimentais ieðkojo atsakymo. Tai rodo ir
gauti rezultatai. Taip atkreipë dëmesá á di-
delæ daktaro disertacijos praktinæ vertæ. Ir
pirmiausia, kad ið medþio gaunamos infor-
macijos galima nustatyti taršos sunkiaisiais
metalais ðaltiniø intensyvumà ir apkrovos
ðiais terðalais dinamikà praeityje, taip pat
ávertinti lokaliniø tarðos ðaltiniø emisijos kai-
tà. Pagal darbe pasiûlytà ir patobulintà me-
todikà galima paimti medienos metiniø rë-
viø ëminius ið nukirstø medþiø arba tiksliau
paimti juos Preslerio (dar vadinamu am-
þiaus) gràþtu ið auganèiø medþiø, jø nenu-
kertant. Sunkiøjø metalø pernaðos ið nuo-
tekø dumblo á berþus, puðis, juodalksnius
rezultatai suteikia praktinës informacijos
apie skirtingø medþiø gebëjimà kaupti sun-
kiuosius metalus, todël gali bûti panaudo-
ti, parenkant dumblo tvarkymo alternatyvas,
parenkant medþio rûðá.
Edita Baltrënaitë neslëpë, kad atsakë
ne á visus disertacijos eksperimentø ið-
keltus klausimus. Atsakyti á juos bus to-
lesnis jaunosios mokslininkës mokslinës
veiklos svarbiausias rûpestis. Taigi pra-
dëta nagrinëti tema bus pleèiama, gilina-
ma, aplinkosaugininkai sulauks naujø ver-
tingø patarimø praktiniam darbui.
kalus visame Baltijos regione. Tai sudaro
geras prielaidas mokslinei, auklëjamajai
ir paþintinei veiklai, visuomenës ðvietimui,
turizmui plëtoti, taip pat stiprinti Lietuvos
ir Latvijos tarptautiná bendradarbiavimà.
Šio seminaro pagrindu parengtas ir
ð. m. geguþës 19–26 d. vykusioje Euro-
pos geologinio paveldo asociacijos (Pro-
GEO) konferencijoje Suomijoje pristaty-
tas bendras apþvalginis pranešimas „Ven-
tos slënio geologinës vertybës“. Pra-
nešime daug dëmesio skirta Ventos re-
gioniniame parke lankymui árengtiems
geologiniams objektams propaguoti.
 RETRO
Pastarøjø deðimtmeèiø ,,Mokslo ir gyvenimo” puslapius pavarèius

Paskaita elitui
Kartà Lietuvos teisininkø draugija
Vyriausiojo tribunolo salëje surengë
prof. M.Romerio paskaità aktualiu tei-
sës klausimu, bet susirinko nedaug
klausytojø. Kitas prelegentas bûtø ási-
þeidæs, bet M.Romeris paskaità pra-
dëjo ðypsodamasis ir ðiais þodþiais:
– Niekuomet að, paskaitininkas,
nebuvau taip pagerbtas, kaip ðian-
dien. Kitais kartais bûdavo prisigrûda
pilna salë. Gausybë þmoniø, bet tai
vis bûdavo masë. O ðiandien prieð sa-
ve turiu mûsø elità!

Viena didþiøjø Europoje

Per geografijos egzaminà á dësty-
tojo klausimà, kurios yra didþiosios
Europos valstybës, studentas, ilgokai
galvojæs, pagaliau atsakë: Didþioji Bri-
tanija (Great Britain), Didþioji Lietuva
ir Didþioji Vokietija (Grossdeut-
schland). Kaip þinia, nepriklausomuo-
ju laikotarpiu Didþiàja Lietuva buvo va-
dinama visa respublikos teritorija ið-
skyrus Maþàjà Lietuvà (Klaipëdos
kraðtà ir ðiaurinæ Prûsijos dalá).
Vytautas Gudelis

Ar esi matæs vilkà?

Prof. Jonas Jablonskis mëgo stu-
dentus egzaminuoti lakoniškai.
– Ar esi matæs vilkà? – klausia pir-
màjá studentà.
– Maèiau.
– Nepasiruoðæs, ateisi po dviejø
savaièiø.
Klausia antràjá:
– Ar esi matæs vilkà?
– Nemaèiau.
– Taip pat nepasiruoðæs, ateisi po
dviejø savaièiø.
Treèiajam gudruoliui pavyko neti-
këtai.
– Ar esi matæs vilkà?
– Esu matæs, – atsakë studentas.
– Aèiû! Egzaminai iðlaikyti! – atsa-
kë nuðvitæs profesorius.
Nugirdo K.Raèiûnas

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 7 43

 2007 m. birþelio 12 d. Lietuvos
mokslø akademijoje ávyko akademijos
visuotinio susirinkimo sesija, aptarusi
saugios Lietuvos kûrimo problemas. Po
MA prezidento akad. Zenono Rokus

Kurkime Rudziko áþanginio þodþio „Ûkio

konkurencingumo didinimas panaudo-

saugià jant 2007–2013 m. ES struktûrinæ

paramà“ praneðimà perskaitë LR ûkio

Lietuvà
ministras Vytas Navickas, „Gyvenimo
Vytas Navickas kokybës gerinimà modernizuojant
gyvenamuosius namus“ aptarë LR
aplinkos ministerijos sekretorë Jûratë
Lietuvos Juozaitienë. LR þemës ûkio viceminist-
mokslø rës dr. Virginijos Þostautienës praneði-
akademijos mo tema „Lietuvos kaimo gyventojø
visuotinio socialinis saugumas ir regioninis
susirinkimo stabilumas“. Socialiniø tyrimø instituto
direktorius MA narys ekspertas prof.
sesija Arvydas Virgilijus Matulionis kalbëjo
apie socialinius iððûkius nacionaliniam
saugumui.

Jûratë Juozaitienë

Vladas Þulkus
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

Sesijà
pradëjo MA
prezidentas
akad. Virginija Þostautienë
Zenonas Leonardas Kairiûkðtis
Rokus
Rudzikas

Artûras Þukauskas
Diskusijose dalyvavo Klaipëdos
universiteto rektorius prof. Vladas
Þulkus, akad. Antanas Kudzys, akad.
Leonardas Kairiûkðtis, MA narys
korespondentas Algimantas Grigelis ir
MA narys ekspertas Artûras Þukauskas.
Sesijos dalyviai priëmë visuotinio
Arvydas Virgilijus Matulionis
susirinkimo rezoliucijà.

44 ISSN 2007
Mokslas ir gyvenimas 0134-3084,
Nr. 7 ,,Mokslas ir gyvenimas” 2007 Nr.7, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt