2008

Unikalûs
mokslo
prietaisai

Lietus –
Ispanijai, þinia
ið Lietuvos –
visam pasauliui
Zino KAZËNO nuotr.

Perlamutriniø
debesø paslaptys Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþiui – 20 metø
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6 1

Unikalûs
mokslo prietaisai Prof. Romualdas KARAZIJA
Kitus – 2009 metus ketinama skelbti
Pasauliniais astronomijos metais. Taip bus
paþymëtas teleskopo iðradimo keturiø ðim-
tø metø jubiliejus. 1608 m. áþymus italø
mokslininkas Galileo Galilëjus (G.Galilei)
iðgirdo, kad olandø meistrai sukonstravo
þiûronà – prietaisà, leidþiantá geriau áþiûrë-
ti tolimus daiktus. Neþinodamas to prie-
taiso sandaros, bet, skirtingai nuo amati-
ninkø, nuosekliai samprotaudamas, o ne
atsitiktinai bandydamas, Galilëjus pakar-
tojo iðradimà. Supratæs, kad þiûronas gali
bûti labai vertingas astronomijoje, moksli-
ninkas nukreipë já á dangø. Taip þiûronas
virto teleskopu. Jis bu-
vo sudarytas ið dviejø læ-
ðiø, átaisytø nedideliame
vamzdyje, ir didino tik
apie 30 kartø (1 pav.).
Taèiau ir su tuo papras-
tu prietaisu Galilëjus pa-
darë perversmà astro-
nomijoje: árodë, kad Më-
nulis ir Saulë nëra tobu-
li dangaus kûnai (kaip
teigë tuometis mokslas)
– Mënulyje yra kalnø, o
Saulëje dëmiø, atrado
keturis Jupiterio palydo-
vus, árodë, kad Paukð-
èiø Takas yra didþiulis
þvaigþdþiø sambûris.
Izaokas Niutonas
(I.Newton) sukonstravo
kito tipo teleskopà – re-
1 pav. Galileo flektoriø, kuriame spin-
Galilëjaus duliai yra surenkami
iðrastas ágaubtu veidrodþiu. Po
þiûronas – to, siekiant áþvelgti kuo
pirmasis
teleskopas maþesnio ryðkio objek-
tus, prietaiso matme-
nys buvo vis didinami. XVIII a. pabaigoje
anglø astronomas Viljamas Herðelis
(W.Herschel) pagamino 12 m ilgio teles-
kopà su 122 cm skersmens veidrodþiu;
2 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6
Mokslininkai skverbiasi vis tolyn
nuo betarpiðkai mûsø pojûèiais
suvokiamo pasaulio á mikropasaulá
ir makropasaulá, siekia atskleisti
materijos ir gyvybës pradus. Gamta
nëra klastinga, tad mokslininkai
ðiuo prietaisu jis atrado Urano planetà,
kintamàsias þvaigþdes, nustatë mûsø Ga-
laktikos formà. Dabar JAV ir kitose ðalyse
veikianèiø didþiausiø teleskopø veidrodþio
skersmuo siekia ar net virðija 10 m (tiesa,
jie sudaryti ið keliø daliø). Vis dëlto dau-
2 pav. Hablo kosminis teleskopas
3 pav. Neutrinø detektorius SuperKamiokan-
de. Prieð já visà pripildant scintiliuojanèio
skysèio inþinieriai, irstydamiesi laiveliu,
tikrina fotodaugintuvus
4 pav.
Elementariøjø
daleliø greitintuvo
ciklotrono
iðradëjas
E.Lorensas
(E. Lawrence) su
bendradarbiu prie
savo kûrinio (a) ir
prietaiso veikimo
schema (b)
nesusiduria su neáveikiamais
paþinimo barjerais, taèiau ji nëra ir
paprasta, tad áminti vis slaptesnes,
bendresnes gamtos másles darosi
kaskart sunkiau. Nuolatinë mokslo
paþanga reikalauja vis didesniø,
giausia naujos, unikalios informacijos gau-
ta Hablo kosminiu teleskopu (pavadintu
þymaus XX a. astronomo E.Hablo (E.Hub-
ble) vardu), nuo 1990 m. skriejanèiu orbi-
toje aplink Þemæ (2 pav.). Nors jo veidro-
dis tik 2,4 m, taèiau, nesant atmosferos trik-
dþiø, jis leidþia registruoti itin kokybiðkus
kosminiø objektø vaizdus. Hablo telesko-
pu padaryta daugelis atradimø: stebint nu-
tolusias supernovas, árodyta, kad Visata
pleèiasi greitëdama, atrasti jos objektai,
esantys toliau nei uþ 10 milijardø ðviesme-
èiø, kitø þvaigþdþiø planetos, gauta galak-
tikø, ûkø unikaliø nuotraukø. Vienoje ið jø
matyti dujø ir dulkiø debesyse ásidegan-
èios þvaigþdës; tie kosminiai debesys bu-
vo pavadinti Kurianèiaisiais Stulpais.
Aplink Þemæ skraido ir daugiau unika-
liø kosminiø observatorijø, stebinèiø Visa-
tà rentgeno, ultravioletiniais, infraraudonai-
siais, gama spinduliais. Kaip þmogaus ávai-
riais pojûèiais, taip ir prietaisais, registruo-
janèiais ávairius spindulius, gaunama in-
formacija ið esmës pasipildo, padeda ap-
tikti naujus reiðkinius ir objektus. Taèiau pa-
tys didþiausi prietaisai kosmoso tyrimams
yra ne iðkeliami á Þemës palydovo orbità,
o prieðingai – árengiami giliai po þeme. Jie
registruoja ið kosmoso atlekianèius neut-
rinus – paèias skvarbiausias elementarià-
sias daleles. Neutrinai neturi elektros krû-
vio ir labai silpnai sàveikauja su medþia-
ga. Per visà Þemës rutulá jie pralekia taip
lengvai, kaip saulës spindulys per lango
stiklà. Daug neutrinø susidaro þvaigþdë-
se vykstanèiø branduoliniø reakcijø metu,
dar daugiau jø klaidþioja po Visatà nuo Di-
dþiojo sprogimo pradþios.
Vis dëlto neutrinus ámanoma regist-
ruoti, tiksliau ne juos paèius, o jø itin retai
sukeliamas reakcijas su kitomis elemen-
a
b
daugelio mokslininkø sutelktø
intelektualiø pastangø, vis tiksles-
niø metodø, sudëtingesniø prietai-
sø, vis daugiau lëðø. Didþiausius,
unikalius mokslo prietaisus dabar
naudoja fizikai ir astronomai.
5 pav. Protonø ir antiprotonø prieðprieðiniø srautø greitintuvas Fermi
nacionalinëje laboratorijoje (vaizdas ið lëktuvo)
tariosiomis dalelëmis. Milþiniðka cisterna
pripildoma scintiliacinës medþiagos –
skaidraus skysèio, kuriame reakcijos me-
tu susidariusios dalelës sukelia þybtelëji-
mà. Já uþfiksuoja labai jautrûs fotonø skai-
tikliai. Idant á tà ertmæ nepatektø kitokios
ið kosmoso atlekianèios dalelës, neutri-
nø detektorius slepiamas po þeme, daþ-
niausiai nebeveikianèiose kasyklose. Pir-
moji tokia neutrinø gaudyklë buvo áreng-
ta 1970 m. Pietø Dakotoje (JAV). Ji uþre-
gistravo ið Saulës iðlekianèius neutrinus,
taèiau daug maþiau, negu jø turëjo bûti
pagal mokslo priimtà Saulës modelá. Más-
læ iðsprendë tik XX a. pabaigoje Kamio-
kos kasyklose Japonijoje pradëjusi veikti
neutrinø observatorija, pavadinta Super-
Kamiokande (3 pav.). Ja naudojantis bu-
vo árodyta, kad neutrinø, skirtingai negu
ðviesos daleliø fotonø, rimties masë nëra
lygi nuliui, nors ir labai maþa. Dël to kai
kurie neutrinai, skriedami ið Saulës á Þe-
mæ, virsta kitos rûðies neutrinais, kuriø
amerikieèiai savo prietaisu negalëjo uþ-
registruoti. SuperKamiokande buvo ap-
tikti ir neutrinø pliûpsniai, susidarantys
masyvios þvaigþdës sprogimo metu, su-
ðvintant supernovai.
Vis dëlto patys didþiausi pasaulyje
mokslo prietaisai skirti ne kosminiø ob-
jektø, o maþyèiø elementariøjø daleliø ty-
rimams. Jø negalima áþiûrëti net pro to-
buliausius mikroskopus. Tad elementa-
riosios dalelës tiriamos stebint jø smû-
gius. Sàveikos metu susidaro naujos da-
lelës, kurias galima aptikti naudojantis
burbuliukø kamera: dalelei lekiant perkai-
6 pav. Didþiojo hadronø kolaiderio atkarpa tunelyje po Þenevos
miestu (a) ir vienas ið jo magnetø (b)
tintu skysèiu, susi-
daro jos pëdsa-
kas – maþø bur-
buliukø virtinë. Re-
zultatai tuo ádo-
mesni, kuo dides-
niu greièiu susidu-
ria dalelës. Tad jau
1932 m. buvo su-
kurtas elementa-
riøjø daleliø grei-
tintuvas – ciklotro-
nas (4 pav.).
Norint atrasti
naujas, vis dides-
nës masës dale-
les, reikëjo didinti
daleliø energijà ir todël didëjo greitintuvø
matmenys. Buvo iðrasti kolaideriai – prieð-
prieðiniø srautø greitintuvai, kuriuose su-
siduria prieðingomis kryptimis judanèios
dalelës ir jø antipodai – antidalelës. Toks
milþiniðkas prietaisas veikia JAV, Fermi na-
cionalinëje laboratorijoje, netoli Èikagos
(5 pav.). Pagrindinë jo dalis – 6,l km ilgio
þiedas, kuriame kaupiami, greitinami ir su-
siduria masyvios dalelës protonai ir anti-
protonai. Ðiuo greitintuvu buvo aptikta
daug elementariøjø daleliø, tarp jø ir vie-
nas ið kvarkø (fundamentaliosios dalelës,
ið kuriø sudarytos dauguma elementariø-
jø daleliø). Aiðku, jog eksperimentus tokiu
prietaisu gali vykdyti tik didþiulë fizikø ir
technikø grupë. Antai praneðimas apie mi-
nëto kvarko atradimà buvo pasiraðytas
apie tûkstanèio mokslininkø, atradimo au-
toriø sàraðas uþëmë porà puslapiø.
O netrukus – planuojama ðiø metø ru-
dená – dar didesnis tokio tipo prietaisas
turëtø pradëti veikti Europoje, Þenevoje
esanèiame tarptautiniame branduoliniø
tyrimø centre, sutrumpintai vadinamame
CERN. Tiesa sakant, gigantiðkas, net 27
km ilgio elementariøjø daleliø kolaideris
èia jau veikë nuo 1989 m., taèiau jame
susidurdavo nedidelës masës dalelës
elektronai ir jø antidalelës – pozitronai.
Tad, gerokai iðsëmus jo galimybes
skverbtis á mikropasaulio gelmes, prietai-
sas buvo keleriems metams uþdarytas ir
rekonstruotas á protonø ir antiprotonø ko-
laiderá. Su ðiuo prietaisu fizikai sieja dide-
les viltis atrasti vienà labai svarbià teoreti-
kø numatytà dalelæ Higso bozonà, apro-
a b
buoti dabar galiojanèià elementariøjø da-
leliø teorijà (arba árodyti, kad joje reikia
daryti esminiø pataisø) ir apskritai pada-
ryti esminá proverþá ðioje dar toli graþu ne-
uþbaigtoje fizikos ðakoje.
Apie ðá didþiausià pasaulyje prietai-
sà, juo numatomus atlikti tyrimus, ku-
riuos vykdys ávairiø ðaliø mokslininkai, ir
Lietuvos fizikø bendradarbiavimà su
CERN „Moksle ir gyvenime“ jau buvo ra-
ðyta (2007, Nr. 2). Ten buvo pateiktas ir
šio mokslinio centro vaizdas iš lëktuvo
bei elementariøjø daleliø detektoriaus
nuotrauka. Tai papildo ðio greitintuvo þie-
do, sumontuoto poþeminiame tunelyje
(6a pav.), ir vieno ið daugelio magnetø,
priverèianèiø daleles suktis ratu, vaizdai
(6b pav.).
7 pav.
Kuriamas
termo-
branduo-
linës
sintezës
reaktorius
ITER
Þurnale neseniai (2007, Nr 6) buvo
raðyta ir apie Kadarache, Pietø Prancû-
zijoje, sutelktomis daugelio ðaliø pastan-
gomis (dalyvaujant ir Lietuvos mokslinin-
kams) kuriamà termobranduolinës sin-
tezës reaktoriø ITER. Tai kartu ir prietai-
sas (juo tiriamos medþiagos savybës
esant temperatûrai, kuri egzistuoja tik
þvaigþdþiø gelmëse), ir árenginys (juo
naudojantis tikimasi iðspræsti paèià svar-
biausià mûsø civilizacijai iðkylanèià pro-
blemà – energijos problemà). Ðis reak-
torius kol kas egzistuoja tik brëþiniuose
ir paveikslëliuose, jis turëtø pradëti veik-
ti 2015 metais. Bûsimojo reaktoriaus pa-
lyginimas su didþiausiu dabartiniu sau-
sumos gyvûnu drambliu (7 pav.) pade-
da suvokti, kokius mokslo ir technikos
stebuklus sugeba kurti þmogus.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6 3

Audrius DUBIETIS
Susiklosèius tam tikroms sàlygoms,
stratosferoje gali rastis keisti, neáprastos
cheminës sudëties debesys. Tai – perla-
mutriniai debesys (angl. mother-of-pearl ar-
ba nacreous clouds). Savo pavadinimà ðie
debesys gavo dël ryðkaus ðvytëjimo viso-
mis vaivorykðtës spalvomis, panaðiai kaip
ryðkioje Saulës ðviesoje spindi perlai. Per-
lamutriniai debesys panaðûs á læðiðkuosius
(altocumulus lenticularis) debesis, kurie
daþnai formuojasi dël orografinio oro ma-
siø kilimo kalnuotose vietovëse. Ðie de-
besys dar vadinami poliariniais strato-
sferiniais debesimis (angl. Polar stratosp-
heric clouds, PSC), kadangi jie paprastai
susidaro virð poliariniø Þemës rutulio rajo-
nø ir tik þiemos mënesiais. Ypaè geros sà-
lygos perlamutriniams debesims rastis yra
paèioje ðiaurëje – Arktyje ir Antarktidoje,
taèiau retkarèiais (ir atrodo, kad vis daþ-
niau) ðie paslaptingi egzotiðki debesys at-
klysta ir á vidurines platumas.
Nëra tikslios datos, kada ir kas pirmà
kartà pastebëjo perlamutrinius debesis,
taèiau ávairûs ðaltiniai byloja, kad perla-
mutriniai debesys buvo þinomi, o reti jø
4 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6
Perlamutriniø
1 pav. Perlamutriniai debesys saulei
leidþiantis (kairëje) ir po saulëlydþio
(deðinëje)
pasirodymai dokumentuojami jau nuo
XIX a. pabaigos. Tuomet vakaro þaroje
vaivorykðtës spalvomis ðvytintys debesys
daugiausia buvo fiksuojami virð Skandi-
navijos. Vienà pirmøjø preciziðkai doku-
mentuotø perlamutriniø debesø vaizdø
1901 m. yra nutapæs danø dailininkas
H.Moltkë, kuris dalyvavo mokslinëje
ðiaurës paðvaisèiø stebëjimo ekspedici-
joje Suomijos ðiaurëje ir kurio uþduotis
buvo tiksliai pavaizduoti ðiaurës paðvais-
tes, kadangi anais laikais spalvota foto-
2 pav. Vidutinë stratosferos temperatûra virð
poliariniø srièiø Arktyje ir Antarktidoje. Juoda
linija þymi kritinæ temperatûros ribà (–78oC)
perlamutriniams debesims susidaryti
debesø paslaptys
3 pav. Perlamutriniai debesys virš Oslo (Norvegija)
grafija dar nebuvo iðrasta. Á neáprastus
debesis virð Antarktidos atkreipë dëme-
sá ir garsiosios R.Scotto ekspedicijos na-
riai. Nors ðie debesys matomi ir dienos
metu, taèiau visas jø groþis iðryðkëja tik
Saulei nusileidus (1 pav.). Troposferiniai
debesys greitai panyra á ðeðëlá, tuo tar-
pu perlamutriniai debesys, esantys vidu-
tiniðkai 25 km aukðtyje, vis dar maudosi
saulës spinduliuose ir nusidaþo visomis
vaivorykðtës spalvomis temstanèio dan-
gaus fone. Perlamutriniø debesø spalvø
atsiradimo prieþastis ir fizikinis mecha-
nizmas yra lygiai toks pats, kaip ir vaivo-
rykðtiniø debesø, apie kuriuos raðyta
MG, 2007, Nr. 10. Nuostabios spalvos
atsiranda dël ðviesos difrakcijos reiðki-
nio nuo labai maþø, vos 1 mikrometro
(1 µm=0.001 mm) dydþio laðeliø, ið ku-
riø ir sudaryti perlamutriniai debesys.
Perlamutriniø debesø sandara ir
stratosferos aerozoliai
Ðiuolaikiniai moksliniai perlamutriniø
debesø tyrimai, padëjæ atskleisti jø kilmæ
bei sandarà, pradëti 1982 m., atsiradus
galimybei juos fiksuoti ið palydovø, taip
pat naudojant antþeminius mokslinius
prietaisus – lidarus, spektrometrus ir kt.
Buvo nustatyta, kad ðiø paslaptingø de-
besø formavimasis yra glaudþiai susijæs
su ekstremaliai þemomis stratosferos
temperatûromis, kurias sukelia stabiliø
poliariniø sûkuriø susidarymas virð polia-
riniø regionø þiemos mënesiais. Kartu
paaiðkëjo, kad perlamutriniai debesys
savo sandara smarkiai skiriasi nuo tro-
posferiniø debesø, kurie sudaryti ið van-
dens laðeliø (þemojo ir viduriniojo aukð-
to debesys) ar ledo kristalø (plunksni-
niai ir patys aukðèiausieji – sidabriðkieji
debesys, matomi mezosferoje). Tuo tar-
pu perlamutriniuose debesyse vanduo
toli graþu nëra pagrindinis ir daþniausiai
aptinkamas cheminis junginys. Pagal sa-
vo cheminæ sudëtá, kuri nulemia ir fizi-
nius ypatumus, perlamutriniai debesys
skirstomi á tris tipus, kurie apibendrinti
4 pav. 2008 m.
vasario 17–20 d.
purpurinës
sutemos stebëtos
daugelyje
Vakarø Europos
ðaliø. Nuotrauka
daryta praëjus
valandai po
saulëlydþio
lentelëje. Daþniausiai formuojasi vadina-
mojo Ia tipo perlamutriniai debesys, su-
daryti ið azoto rûgðties trihidrato
(HNO 3 x3H 2 O, sutrumpintai þymimo
NAT). Temperatûrai nukritus iki –78oC, ðis
cheminis junginys kristalizuojasi, ir per-
lamutriniuose debesyse aptinkamas ma-
þyèiø (iki 1 µm=0.001 mm dydþio) kris-
talø pavidalu. Ib tipo perlamutriniai de-
besys sudaryti ið sudëtingesnio, vadina-
mojo trejopo – azoto rûgðties, sieros
rûgðties ir vandens garø miðinio (STS –
supercooled ternary solution), kuris toje
pat –78oC temperatûroje kondensuojasi
á maþdaug 1 µm dydþio laðelius, taèiau
neuþðàla. Ir tik II tipo perlamutriniai de-
besys yra sudaryti ið nedideliø (iki 10 µm
dydþio) ledo kristalø. Taèiau stratosferos
sàlygomis (turint omenyje þemà slëgá)
ledo kristalams atsirasti reikalinga dar þe-
mesnë, –85oC temperatûra, todël II tipo
perlamutriniai debesys formuojasi daug
reèiau. Beje, dël ekstremaliø aplinkos sà-
lygø ledo kristalai II tipo perlamutriniuo-
se debesyse turi kubinæ (keturkampæ) si-
metrijà, skirtingai nei plunksniniø debe-
sø ledo kristalai, kurie yra heksagoniniai
(ðeðiakampiai). Ádomu pastebëti, kad itin
retais atvejais kubinës simetrijos ledo
kristalai aptinkami ir labai aukðtuose
plunksniniuose debesyse, kurie formuo-
jasi virð tropopauzës ir kuriø kondensa-
cijos centrais tampa stratosferiniai sie-
ros junginiai.
Nukelta á 12 p.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6 5
 Šiuo metu skaitmeninio signalø apdorojimo metodai ir
priemonës plaèiai paplitæ visose þmogaus veiklos sferose.
Ypaè aktualûs yra adaptyvieji skaitmeninio signalø apdoro-
jimo metodai ir priemonës, kadangi jie ávertina ir reikiamai
reaguoja á aplinkos, sistemos bûsenos kitimà.
Prof. dr. Dalius NAVAKAUSKAS
VGTU Elektronikos fakulteto
magistrantûros prodekanas
Nuolat kintanèios þmogaus veiklos
sàlygos reikalauja naujø skaitmeninio sig-
nalø apdorojimo priemoniø, galinèiø ne
tik adaptuotis, bet ir save organizuoti, t.y.
kaupti þinias apie aplinkoje vykstanèius
pokyèius ir jomis remiantis keisti sistemos
veikimà, sudëtá ir reagavimo á pokyèius
bûdà. Dirbtinio intelekto pagrindu kuria-
mi metodai sudaro intelektualiøjø siste-
mø esmæ ir yra skirti ðiems naujiems po-
reikiams tenkinti. VGTU Elektronikos fa-
kulteto informatikos inþinerijos krypties
mokslininkø darbuose sprendþiamos gar-
sui ir vaizdui apdoroti tinkamø intelektu-
aliøjø sistemø ágyvendinimo problemos.
Lietuvai ástojus á Europos Sàjungà, at-
sirado galimybiø gauti ir ES struktûriniø
fondø finansinæ paramà. 2005 m. liepà
buvo paskelbti kvietimai teikti paraiškas
2004–2006 m. ES struktûriniø fondø finan-
savimui gauti. Nepaisant atostogø meto,
fakulteto bendruomenëje uþvirë bendro-
jo programavimo dokumento (BPD) 2 pri-
oriteto „Þmogiðkøjø iðtekliø plëtra“ projek-
to raðymas. 2005 m. rugsëjo pabaigoje pa-
teikta paraiðka skirti finansinæ paramà pa-
gal 2.5 priemonæ „Þmogiðkøjø iðtekliø ko-
kybës gerinimas moksliniø tyrimø ir inova-
cijø srityje“. Elektronikos fakultete pareng-
tas projektas tema „Elektronikos ir informa-
tikos inþinerijos krypèiø magistrantûros stu-
dijø programø ir doktorantûros pertvarky-
mas ir atnaujinimas VGTU“ (Nr. BPD2004-
ESF-2.5.0-03-05/0017) laimëjo konkursà
ir gavo finansavimà. Tai lëmë mokslinë
kompetencija, patirtis, labai aiðkus siekia-
mo tikslo suvokimas ir paþangi idëja.
Trumpa prieðistorë
VGTU Elektronikos fakultete pirmieji
þingsniai informatikos inþinerijos krypty-
je þengti 1993–1994 m., pasiuntus du per-
spektyvius magistrantus semtis þiniø
Skaitmeninio signalø apdorojimo grupë-
je Alborgo universitete, Danijoje. Padeda-
mi docentø Ole Olseno ir Kjeldo Herman-
seno, Elektronikos fakulteto magistrantai
parengë jungtines magistro tezes, nagri-
nëjusias skaitmeniniø filtrø kûrimo klau-
simus. 1994 m. šis darbas buvo ávertin-
tas Lietuvos mokslø akademijos Jaunøjø
mokslininkø premija.
Svarbus ávykis fakulteto bendruome-
6 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6
VGTU Elektronikos fakulteto
informatikos
inþinerijos
nei buvo akademiko Laimuèio Telksnio
pasiûlyta senøjø lietuviø liaudies dainø bei
kalbos áraðø restauravimo tematika. Jo va-
dovaujami VGTU doktorantai 1994–
1999 m. tyrë melizmø (smulkiø ritminës
vertës melodiniø puoðmeniniø figûrø) ir
priegaidþiø (ilgojo virðûnës skiemens bran-
duolio – ilgojo balsio ar dvigarsio – tarimo
bûdø) specifikà, kûrë dirbtiniø neuronø tin-
klais bei adaptyviu filtravimu pagrástus ðiø
garsø apdorojimo metodus. Penkeri
átempto darbo metai davë ávairialypës nau-
dos. Uþsimezgë glaudûs ryðiai su pasau-
lyje garsiu automatinio valdymo srities prof.
Lennartu Ljungu (Linèiopingo universite-
tas, Ðvedija). Tai lëmë daugkartines fakul-
teto doktorantø bei darbuotojø staþuotes
Ðvedijoje. 1999 m. rugsëjá VGTU Elektro-
nikos fakultete buvo apgintos pirmosios
dvi elektronikos ir informatikos inþinerijos
krypèiø daktaro disertacijos: D.Navakaus-
ko „Dirbtiniø neuronø tinklai triukðmo ið-
kraipytø dainø garso áraðams restauruo-
ti“, Ð.Pauliko „Triukðmo sugadintø priegai-
dþiø garso áraðø restauravimas“. 2000 m.
D.Navakausko darbai ávertinti valstybës
jaunojo mokslininko stipendija.
Bendradarbiavimo su Švedijos moks-
lininkais sëkmæ garantavo du 2002–
2004 m. vykdyti tarptautiniai projektai:
„Netiesinis dinaminiø signalø apdoroji-
mas: doktorantø ir mokslo darbuotojø stu-
dijø programos formavimas“, remtas Šve-
dijos instituto ir vykdytas pagal New Vis-
by programà; ,,Netiesinis dinaminiø sig-
nalø apdorojimas“, remtas Ðvedijos Ka-
raliðkosios mokslø akademijos. Bendra
darbø apimtis virðijo ketvirtá milijonø litø.
Abu projektus VGTU pripaþino reikšmin-
gais eksperimentinës plëtros darbais.
Dabarties iððûkiai fakulteto
studijose ir moksle
ES struktûriniø fondø remiamo projek-
to „Elektronikos ir informatikos inþineri-
jos krypèiø magistrantûros studijø progra-
mø ir doktorantûros pertvarkymas ir at-
kryptyje
naujinimas VGTU“ ágyvendinimo metu
pasiekti šie rezultatai:
sudarytos dvi naujos gilinamosios
magistrantûros studijø programos:
– Informacinës elektroninës siste-
mos (informatikos inþinerijos kryptyje,
07T01);
– Kompiuteriø inþinerija (elektronikos
inþinerijos kryptyje, 01T2);
ið esmës atnaujintos dvi esamos
magistrantûros studijø programos elek-
tronikos inþinerijos kryptyje, tai Elektroni-
ka ir Telekomunikacijø inþinerija;
sukurta 18 gilinamøjø dalykø modu-
liø naujoms ir ið esmës atnaujinamoms ma-
gistrantûros studijø programoms informa-
tikos ir elektronikos inþinerijos kryptyse;
sukurti doktorantûros studijoms
elektros ir elektronikos inþinerijos (01T)
mokslo krypties naujausiø aukðtøjø tech-
nologijø srityse naujø dalykø moduliai:
„Didelës galios impulsø taikymas me-
dþiagotyroje ir nanotechnologijose“; „Na-
noelektronika“; „Telekomunikacijø siste-
mø kokybës valdymas“; „Dirbtiniø neu-
ronø tinklø teorija“;
á studijø procesà ádiegtos inovaty-
vios mokymo/-si priemonës – keturios
auditorijos aprûpintos ðiuolaikinëmis vi-
zualizavimo priemonëmis, nupirkta 40 va-
dovëliø, ásigytos trijø ðiuolaikiniø progra-
miniø produktø licencijos;
šiuo metu rengiamos bûtiniausios
mokymosi metodinës ir studijø organiza-
cinës priemonës.
Šio projekto vykdymo sëkmæ liudija ir
tas faktas, kad inicijavus papildomas veik-
las projektas gavo papildomà finansavi-
mà, leidusá pradëti kurti septyniø elektro-
nikos ir informatikos inþinerijos krypèiø gi-
linamøjø magistrantûros dalykø modulius:
„Áterptinës sistemos“; „Moderniosios ope-
racinës sistemos“; „Mikrovaldikliai ir jø pro-
gramavimas“; „Elektroniniø sistemø testa-
 EUROPOS SÀJUNGA
Europos socialinis fondas
KURKIME ATEITÁ DRAUGE!
proverþis
Prof. D. Navakauskas kartu su doktorantais
prie 2007 m. Elektroniniø sistemø katedros
ásigyto modernaus daugialusèiø lauku progra-
muojamø loginiø matricø árenginio
vimas“; „Moksliniø tyrimø ir inovatikos pa-
grindai“; „Matematinio modeliavimo tech-
nologijos“; „Elektromagnetiniø laukø ana-
lizë ir mobiliojo ryðio projektavimas“.
Magistrantûros studijos yra pagrástos
studentø rengimu bûsimiems moksli-
niams tyrimams. Tam turi bûti sukauptas
reikiamo lygmens atitinkamos mokslo
krypties mokslinis potencialas. 2005 m.
gruodá VGTU Elektronikos fakultete ávy-
ko pirmoji informatikos inþinerijos kryp-
ties habilitacijos procedûra. Habilitacijai
pateiktø tyrimø tikslas buvo sukurti inte-
lektualiøjø sistemø naðaus ágyvendinimo
teorijà ir taikomuosius modelius, parody-
ti ðiø modeliø tinkamumà garso ir vaizdo
apdorojimo uþdaviniams spræsti. Atliktuo-
se moksliniuose tyrimuose:
ištirti intelektualiosiose sistemose
taikomø dirbtiniø neuronø tinklø struktû-
ros maþinimo metodai ir pasiûlyta origi-
nali maþo dydþio struktûra;
iðnagrinëtos pasirinktø dirbtiniø
neuronø tinklø mokymo greitinimo gali-
mybës, parinkus kriterijus rastas greièiau-
sias mokymo metodas;
iðnagrinëtos dirbtiniø neuronø tin-
klø struktûrø naðaus ágyvendinimo gali-
mybës ir rasti originaliø struktûrø geriau-
si ágyvendinimo bûdai;
sukurti melizmø ir priegaidþiø inte-
lektualieji modeliai bei parodytas jø tin-
kamumas šiems garsams restauruoti ar
atpaþinti;
išanalizuoti vaizdo segmentavimo
metodai ir sudarytos specifiniø vaizdø
segmentavimo ir atpaþinimo metodikos
taikant intelektualiuosius metodus.
Ateities vizija
VGTU Elektronikos fakulteto darbuo-
tojø ádirbis informatikos inþinerijos kryp-
tyje yra ávairiapusis. Jis apima studijas ir
mokslà, tikslingai juos integruoja á tarp-
tautinio ir nacionalinio lygmens projektø
uþdaviniø vykdymà bei rezultatø vieðini-
mà. Siekiant dar aukðtesnio lygmens
ketinama steigti naujà laboratorijà. Inte-
lektualiøjø elektroniniø sistemø laborato-
rijos ákûrimo tikslas – suvienyti ávairiø spe-
cialybiø (elektronikus, informatikus, ma-
tematikus, fizikus ir kt.) bei verslo atsto-
Alekso JAUNIAUS nuotr.
vus ir ákurti patrauklø inovatyviomis tech-
nologijomis grástà intelektualiøjø elektro-
niniø sistemø kompetencijos centrà. Šios
laboratorijos uþdaviniai:
naujø idëjø bei technologijø inte-
lektualiøjø elektroniniø sistemø srityje ge-
neravimas bei patikra;
verslui rizikingø ilgalaikiø pilotiniø
projektø vykdymas bei potencialiai ren-
tabiliø projektø atranka;
konkurentabiliø paraiðkø bei piloti-
niø projektø inicijavimas siekiant uþtikrin-
ti respublikiniø bei tarptautiniø fondø pa-
ramà;
kompetentingø naujø informatikos
inþinerijos ir elektronikos specialistø ren-
gimas;
mokslininkø, pramonës ir verslo at-
stovø bendrø interesø bei sàlyèio taðkø
nuolatinë paieðka.
Tokiais atliktais darbais ir siekiais Elek-
tronikos fakulteto mokslininkai pasitinka
aukðtojo mokslo reformà.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6 7
 Lietuvos
Persitvarkymo

Sàjûdis ateina Sàjûdþiui – 20 metø

ið toli
gebëjimas aprëpti kuo daugiau tikrovës
ir ATSPËTI, pagauti tinkamiausià sau lai-
kà. Pastarasis Lietuvos Sàjûdis tai atli-
ko, galima sakyti, genialiai. Tai didele da-
limi ir nulëmë jo sëkmæ.
mas istorijos tëkmëje. Lyg þvakë vëjyje – Þavëjausi ir þaviuosi þmonëmis, suda-
jau, atrodo, stipresnis gûsis pagriebë ir riusiais 1988 m. Sàjûdþio iniciatyvinæ gru-
nusineðë jos liepsnà á tamsà, á nebûtá. pæ. Buvome tarpusavy maþai paþástami ar-
Bet – atsilaiko, atsigauna, ðvieèia. Sàjû- ba ir visai nepaþástami, mûsø paþiûros vie-
dis – tautos gyvybës rodiklis, ranka, kuri nu ar kitu klausimu ne visada sutapdavo.
iðkëlë Lietuvos þiburá, pridengë já nuo Buvo tarp mûsø karðtesniø ir atsargesniø.
Akad. Justinas MARCINKEVIÈIUS skersvëjø, pasidalijo juo su visais. Gal pa- Tad konfliktai ir tam tikri nesutarimai buvo
sirodys netikëta, bet Sàjûdþio ðaknis að neiðvengiami. Nepaisant visko, liko nuo-
matau XIX a. sukilimuose, mûsø „vargo staba, kaip greitai iniciatyvinë grupë su-
Prieð 20 metø:
mokykloje“, knygneðio maiðelyje, Maþvy- kûrë struktûras visoje Lietuvoje ir atvedë
1988 m. birþelio 3 d. Graþus, saulë-
do „Katekizme“, Maironio „Pavasario bal- Sàjûdá á pirmàjá suvaþiavimà. Èia noriu pri-
tas pavakarys. Lietuvos mokslø akade-
suose“, 1918 m. vasario 16-osios akte, siminti ðimtus þmoniø miestuose, mieste-
mijos salë daugiau negu perpildyta. Nu-
Nepriklausomybës kovø savanorio krau- liuose ir kaimuose, gamyklose, ûkiuose ir
sëstos palangës, uþkimðti visi praëjimai.
jo laðe, partizanø þeminëje, mûsø kultû- mokyklose kûrusiø, këlusiø, telkusiø Sà-
Scenoje tuometinis Akademijos vicepre-
ros pastangose laikytis ir iðlikti... Ugnis jûdþio grupes vietose, skleidusiø Atgimi-
zidentas Eduardas Vilkas. Þinojau já kaip
nebuvo iðblësusi – prie jos buvo budëta, mo ugná. Dabar tai, deja, neretai uþmirðti,
originaliai, savarankiðkai màstantá moks-
ji buvo kurstoma. Sàjûdis yra tai, kas ne- nustumti buvæ Lietuvos Persitvarkymo Sà-
lininkà, mëgstantá ir mokantá kalbëti pa-
leidþia jai uþgesti. Ávairiais istorijos etapais jûdþio aktyvistai. Nesu ágaliotas, taèiau
radoksais, o to meto Sovietø Sàjungos
Lietuvos sàjûdþiai galëjo bûti ávairiai va- ðiandien noriu iðtarti jiems nuoðirdø ir pa-
(ir Lietuvos) tikrovë ir ekonominë situaci-
dinami, taèiau man artima sàjûdþio kaip
ja buvo tikrai paradoksali – neþinia kaip
tautos dvasios samprata, jo jëgà ir galià
ir kodël tas didþiulis monstras vis dar lai-
matau jo visuotinume, atvirume, demo-
kësi. Taigi tikëjausi ádomaus ir aðtraus po-
kratiðkume.
kalbio. Kad ir apie mûsø respublikos sa-
Kiekvienõs tautõs istorijà sudaro jos
varankiðkumà, juolab kad iðvakarëse ta
sàjûdþio istorija – politiniø, socialiniø,
tema buvo diskutuota Mokslininkø rû-
luominiø, religiniø, nacionaliniø, kultûri-
muose Verkiuose.
niø ir kitokiø. O kiekvieno jø sëkmæ (di-
Salë ûþë, kalbëtojai vienas per kità siû-
desnæ ar maþesnæ) arba ir visiðkà ne-
lë kurti visuomeniná judëjimà Gorbaèio-
sëkmæ nulemia sàjûdþio gelmë, jo su-
vo skelbiamam vieðumui ir pertvarkai
remti. Kaip daugumas suprato: prisiden-
giant „perestroika“ siekti toliau ir giliau.
Buvo pasiûlyta ir iðrinkta Iniciatyvinë
35 þmoniø grupë. Ðitaip prasidëjo Lietu-
vos Persitvarkymo Sàjûdis. Ar galima lai-
kyti tà dienà Sàjûdþio pradþia? Dokumen-
tiðkai – taip. O ið tikrøjø ðitaip màstant bû-
tø tik dalis tiesos. Kiekvienas reiðkinys, o
ypaè toks galingas, toks visa aprëpian-
tis, tautos istorijà ir þmoniø likimus kei-
èiantis reiðkinys kaip Sàjûdis, galëjo ir tu-
rëjo iðaugti, iðkilti aprëpdamas, iðryðkin-
damas idëjas ir siekius, kylanèius ið na-
cionalinës sàmonës gelmiø. Be abejo, di-
dþiausias tarp jø buvo nepriklausomybës
siekis. Formuodamasis Sàjûdis turëjo pa-
remti save istorine tradicija, aktualizuo-
damas artimesnæ ir tolimesnæ praeitá, pa-
brëþdamas tautinës patirties þenklus ir
simbolius – vëliavà, himnà, herbà ir pa-
grindiná, esminá mûsø gyvasties rodiklá ir
garantà – lietuviø kalbà. Vadinasi, Sàjû-
dis ateina ið toli, jo turbût net neámano-
ma tiksliai datuoti. Tai, galima sakyti, nuo-
latinë lietuvio dvasios bûsena, bangavi-

8 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

 darbas, nuolatinis, alinantis darbas, de- dþia laisvëje ir tëvynëje. Mûsø tauta ma-
ginanti kûryba, naðta, pareiga ir ásipa- þai yra gyvenusi laisvëje, ji turi nedidelæ
reigojimas. Ar iðlaikëme, ar pakëlëme tokio gyvenimo patirtá. Prisimename nuo-
bûtent ðá egzistenciná iðmëginimà lais- stabiuosius Sàjûdþio mitingus, tûkstan-
garbø „aèiû“. Didele dalimi tai jø dëka kas ve? Paradoksas: Baltijos kelyje dvasið- èius þmoniø, skanduojanèiø „Lie-tu-va!”,
dienà, kas valandà kito Lietuvos dvasinis kai, moraliai buvome, ko gero, laisvesni vadinanèiø tà Lietuvà motina, brangiau-
peizaþas, ðvito istorinës ir gyvosios tikro- nei dabar. Laisvi tada buvome nuo poli- sia, mylimiausia, vienintele – ir, galima sa-
vës tiesa, þmonës augo, ðviesëjo. Juos ste- tinio ir socialinio egoizmo, nuo neapy- kyti, èia pat brukanèiø rankà á tos paèios
bino, svaigino jø paèiø dràsa, paþadinusi kantos, pykèio, pavydo, kerðto, nuo kar- Lietuvos kiðenæ: nugriebti, iðplëðti, pasi-
juos ið jø atskirybës; jie këlësi ir ëjo á ben- jerizmo ir smurto, nuo melo ir demago- savinti. Ið tiesø tai nëra laisvi þmonës. Sà-
drumà. Á pakantumà. Tai buvo metas, kai gijos... Ir nuo daugelio kitø juodø daly- jûdþio bangos pakylëti jie ásikibo á valdþios
niekas dar nesidalijo tikrø ir tariamø nuo- kø. Laisvë ir nepriklausomybë ið tikrøjø ar turto plaustà. Ir plûduriuoja. Daþniau-
pelnø. Valstybës atkûrimo sunkumas bu- buvo deklaruota ir paskelbta ten, Balti- siai turtingai plûduriuoja. Sàjûdþio kaltë,
vo dar prieð akis. Tauta dar màstë ðirdimi, jos kelyje. Susiëmæ uþ rankø þmonës sa- jo klaida, jo nepakankamumas – kad jis
bet ji sparèiai (ypaè po pirmojo suvaþiavi-
mo) augo á politinæ tautà, vis garsiau, aið-
kiau ir nekantriau iðtardama kà atmeta ir
ko siekia.
Kai dabar prisimeni pirmàjá – tà, pa-
vasariná, sakytum, gaivaliðkà, ðiek tiek ro-
mantiðkà, trispalvëmis ir ðypsenomis
praþydusá tà pirmàjá Sàjûdþio etapà – kai
já prisimeni, tai supranti, kad nieko gra-
þesnio, nieko prasmingesnio, nieko bro-
liðkesnio nesi patyræs. Nei tu pats, nei
visa mûsø tauta. Atgimimo laikotarpis,
galima sakyti, visà tautà iðvedë á lyde-
rius. Ðitoká iðgyvenimà istorija maþai kam
duoda. Mûsø kartai ji suteikë tokià gali-
mybæ. Dëkoju likimui, kad man teko re-
gëti tuos daugiatûkstantinius Sàjûdþio
mitingus, bûti jø dalyviu. Kad patyriau di-
dþiulá pilietiná ir poetiná iðgyvenimà sto-
vëdamas Baltijos kelyje. Ið meilës kilo
Sàjûdis. Ið meilës dar gyvam savo krað-
tui, jo istorijai ir kultûrai, ið meilës kalbai,
teisybei ir teisingumui. O svarbiausia –
ið meilës þmogaus laisvei. Gal tik re-
tas mûsø tada suvokë, kad laisvë – tai
Zino KAZËNO nuotr.

vaip balsavo, savaip pasiraðë nepriklau-
somybës aktà. Jie buvo pilni Lietuvos, ir
visiems jos uþteko. Jie dar nesidalijo jos
giriø, laukø, eþerø. Greit jau sunku bus
átikinti jaunesniàjà kartà, kad buvo toks
Sàjûdis, kuris laisvæ ir nepriklausomybæ
norëjo sverti ne nuosavybës gramais ar
tonomis, o suvereniteto absoliutu. Kyla
áþûlus klausimas: ar tik nepavergëme sa-
væs patys, ar nepasivergëme kontraban-
dai, korupcijai, kyðininkavimui, godumui,
masinei antikultûrai? Pasirodë, jog iðlik-
ti lietuviu laisvëje në kiek nelengviau (o
gal net sunkiau) negu nelaisvëje. Taip,
tikroji þmogaus gyvenimo vertë iðsisklei-
nesugebëjo ðiø þmoniø paþinti, nuspëti
jø veiksmø, poelgiø, ketinimø.
Didelë Sàjûdþio klaida (ir kaltë!) – kad
jis toleravo (o ne syká ir skatino) Lietuvos
þmoniø suprieðinimà. Todël Sàjûdis ir ne-
iðaugo á moralinæ jëgà, jis baigësi 1990 m.
kovo 11 d., aktais ir deklaracijomis reali-
zavæs savo politinæ programà.
Bet jis nesibaigë þmoniø atmintyje.
Metams bëgant dar labiau iðryðkës jo
vaidmuo, jo reikðmë naujosios Lietuvos
istorijoje. Iðryðkës neabejotinos Sàjûdþio
pamokos. Ir jo klaidos.
„Lietuvos mokslø akademijos þinios“
2008 Nr. 1– 2 (48–49)

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6 9

 Lietuvos monës. Mokslo plëtrai bûtinos didelës in-
Persitvarkymo vesticijos, taèiau, antra vertus, nepakan-
ka vien teigti, kad tyrimams reikia daugiau
Sàjûdþiui – 20 metø
Sàjûdis ir lëðø, bûtina parodyti, kokius ir kokios ver-
tës rezultatus duos tos lëðos.

mokslo raida
Lietuvos narystë Europos Sàjungoje
kelia tapatumo iðsaugojimo ir konkuren-
cingumo uþdavinius. Moksliniams tyri-

nepriklausomoje
mams Europos Sàjungoje skiriama daug
dëmesio ir lëðø. Siekis tapti konkurencin-
giausiu ir sparèiausiai besivystanèiu pa-

Lietuvoje saulio regionu, þinomas Lisabonos stra-

tegijos pavadinimu, vertinamas gana kri-
tiðkai, taèiau neabejojama, kad paþanga
ámanoma tik naudojantis ðiuolaikinio
mai suprantami þmonëms. Matyti tam tik- mokslo laimëjimais. Moksliniai tyrimai ir
ras nesusikalbëjimas tarp mokslininkø, su- technologijos, švietimas bei inovacijos yra
daranèiø nedidelæ dalá visuomenës ir vyk- trys pagrindiniai Lisabonos strategijos at-
Prof. habil. dr. danèiø mokslinius tyrimus naudojant su- ramos taðkai, þinios – aðis, remianti visus
dëtingà, modernià ir brangià árangà, bei ðios strategijos elementus. Lietuvai ypaè
Eugenijus
likusiø visuomenës nariø. Ir ne vien dël to, svarbu bûti visø procesø aktyvia dalimi.
BUTKUS kad aukðto lygio moksliniai pasiekimai yra Eurobarometro tyrimai rodo, kad lietuviai
labai sudëtingi ir ne visada lengvai suvo- – vieni ið labiausiai besitikinèiø, kad mokslo
Sàjûdis – unikalus ne tik praëjusio am-
kiami. Taigi bûtina parodyti visuomenei ir rezultatai gali greitai pakeisti gyvenimà.
þiaus devintojo deðimtmeèio istorijos fak-
politikams, kad lëðos, investuotos á moks- Kiekviena ðalis turi parengti konkreèias
tas, bet ið esmës su niekuo nepalygina-
là, bus panaudotos efektyviai ir atneð lau- priemones mokslo plëtrai, taigi Lietuvoje ið-
mas fenomenas. Sàjûdþio negalima pri-
kiamà rezultatà socialinei plëtrai ir ekono- kyla uþdavinys iðnagrinëti esamà mokslo
skirti vienai kuriai visuomenës daliai, jis
mikos augimui. Pakankamai akivaizdu, padëtá ir numatyti jo átakà ðalies raidai. Lie-
yra visos tautos subrandintas ir iðgyven-
kad moksliniai tyrimai turi lemiamos áta- tuvos mokslas nëra provincialus, taèiau to-
tas, ne visada tik logika ar tarpusavio sà-
kos visuomenës ir ûkio raidai. Lietuvoje ið kiu gali tapti, jei nebus neatidëliojant imtasi
ryðio principu paaiðkinamas reiðkinys. Ta-
tiesø reikia labai daug pastangø siekiant bûtinø priemoniø. Svarbu vykdyti tiek fun-
èiau Sàjûdþio iðtakos neabejotinai glau-
árodyti, jog negalima tikëtis spartesnës ða- damentinius, tiek taikomuosius mokslinius
dþiai siejasi su Lietuvos mokslininkais ir
lies paþangos be moksliniø tyrimø ir nau- tyrimus arba naujoviðkai sakant – prieðaki-
Mokslø akademija, ne vien tik tuo, jog
jomis technologijomis grindþiamos pra- nius tyrimus, kurie yra tyrimø dermë.
Mokslø akademijos salëje ávyko steigia-
masis susirinkimas. Sàjûdþio iniciatyvinë-
je grupëje bûta ávairiø þmoniø, taèiau dau-
gelis jø turëjo ne tik aukðtojo mokslo, bet
ir mokslo laipsniø diplomus. Mokslininkai
labai aktyviai ásitraukë á aðtuntàjá dešimt-
metá Lietuvoje prasidëjusius procesus, ir
intelekto koncentracija iniciatyvinëje gru-
pëje buvo tokia didelë, jog atrodë savai-
me, nors ið tiesø tik pamatuojant ir prog-
nozuojant nuoseklius þingsnius, Lietuvà
atvedë á Nepriklausomybæ. Mokslo kûry-
bai laisva mintis yra natûrali bûsena, gal
todël mokslininkams pavyko sutelkti in-
telekto galias bendram tikslui pasiekti.
Vienoje pirmøjø Sàjûdþio rezoliucijø
(Nr. 4, Dël tautos ðvietimo sistemos) kal-
bama apie ðvietimo sistemà, ávardijant ir
tuomet du universitetus. Rezoliucijoje tei-
giama, kad iðkils daug sudëtingø proble-
mø, ir tai pasitvirtino. Sovietinë mokslo sis-
tema buvo neefektyvi – didþiulës sànau-
dos ir rezultatai tik ten, kur nebuvo skai-
tomasi su sànaudomis, kur svarbu siste-
mà iðlaikyti – tai daugiausia susijæ su mi-
litaristiniais poreikiais.
Tam tikri mokslo sistemos pertvarkos
Zino KAZËNO nuotr.

þingsniai nepriklausomoje Lietuvoje pada-

ryti, taèiau dabartis kelia naujus tikslus, to-
dël svarbu konsoliduoti ir tikslinti mokslo
ir studijø institucijø vaidmenis. Mokslo tyri-
mai ir jø rezultatai daþnai nëra pakanka-

10 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

 Lietuvos moksle per palyginti trumpà
laikotarpá nuo nepriklausomybës atkûri-
mo pasiekta nemaþai, kai kurie moksli-
ninkai ir kolektyvai pelnë pripaþinimà ne
tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Analizuo-
jant mûsø mokslininkø darbus pasaulinia-
me kontekste ávairiø mokslo srièiø padë-
tis skirtinga. Neabejotina, kad mokslo fi-
nansavimo didëjimas turi bûti vienas svar-
biausiø uþdaviniø siekiant Lietuvos moks-
lininkams sëkmingai konkuruoti Europo-
je ir pasaulyje. Palyginus Lietuvos ir kitø
ðaliø, kuriø moksliniams tyrimams ið biu-
dþeto skiriama panaði dalis BVP, duome-
nis matyti, kad mokslo finansavimas vis
dëlto yra ne vienintelë prieþastis, dël ku-
rios Lietuvos mokslininkø pasiekimø ro-
dikliai nedideli. Kadangi per 90 proc.
mokslo finansavimo sudaro institucinës
lëðos, tikriausiai todël neskatinamos ir ak-
tualiø ðiuolaikiniø temø paieðkos bei in-
tensyvesni tyrimai. Bûtina pertvarkyti
mokslo finansavimà, jo didëjimà siejant
su programiniu ir konkursiniu principu. Tai
paskatintø geriausias mokslines grupes
ir mokslininkus, pasiekusius aukðtø rezul-
tatø, didintø jø konkurencingumà pasau-
lyje. Bûtina stiprinti moksliniø tyrimø ins-
titucijø infrastruktûrà, kurti aukðèiausio ly-
gio (excellence) moksliniø tyrimø centrus.
Sukûrus palankià mokslui aplinkà galima
tikëtis jaunø mokslininkø ásijungimo á
mokslo institucijas, taip pat susigràþinti
dalá iðvykusiø svetur mokslininkø.
Galima tikëtis, kad svarbiø pokyèiø at-
neð Integruotø mokslo, studijø ir verslo
centrai (slëniai), kuriø vizijas vertino ben-
dra Lietuvos mokslo tarybos ir Lietuvos
mokslø akademijos ekspertø grupë. Svar-
bu skatinti tolesnæ Lietuvos mokslininkø
tarpusavio integracijà, nes þinoma, kad
tuomet efektyvumas yra kelis kartus di-
desnis. Slëniø programos ir jø vertinimas
neturi bûti konjunktûrinis ar nepakanka-
mai skaidrus. Tik ten, kur yra mokslinis
potencialas, gali realizuotis ávairesni ry-
ðiai mokslo sistemoje (pvz., tinklø progra-
mos) bei mokslo ir ûkio (verslo) sàveika
siekiant, kad Lietuvos ekonomika taptø
konkurencinga þiniø ekonomika, kurios
idëjas nuosekliai plëtojo akad. E.Vilkas.
Atgimusià nepriklausomà Lietuvà á
prieká vedë mokslo elitas. Reikia sutelktø
Lietuvos mokslininkø pastangø reformuo-
ti mokslà ir aukðtàjá mokslà taip, kad ágy-
tas diplomas bûtø tolygus þinomø Vaka-
rø universitetø diplomui, moksliniai tyri-
mai kuo labiau atitiktø pasaulio mokslo
tendencijas ir valstybës interesus. Ypaè
aktualu kuo efektyviau panaudoti 2007–
2013 m. finansinës perspektyvos Euro-
pos Sàjungos lëðas MTEP plëtrai. Bûtina
áveikti mokslo bendruomenës susiskaidy-
mà ir imtis reikalingø ir apmàstytø refor-
mos þingsniø.
Nauji Lietuvos mokslø
akademijos uþsienio nariai
Prof. Gvidas MIKELINIS (Guido Mi-
chelini) – italø kalbininkas gimë 1951 m.
Parmoje. 1970–1974 m. klasikinæ filologijà
studijavo Bolonijos universitete, baltø kal-
botyrà 1975–1976 m. – Vilniaus universite-
te. 1976–1977 m. lyginamàjà ir bendràjà kal-
botyrà – Hamburgo universitete. 1978–1987
m. dëstë Milano katalikø universitete, 1987–
1994 m. – Potencos universitete (nuo 1986
m. – ordinarinis profesorius). Nuo 1994 m.
dirba Parmos universitete.
1981 m. Vilniaus universitete apgynë
daktaro disertacijà „Teksto lingvistika ir
indoeuropieèiø prokalbë: pasyvas“, 1988
m. ten pat – habilitaciná darbà „Laiko,
veikslo ir nuosakos kategorijos ir jø funk-
cionavimas baltø kalbose“. Ðiomis temo-
mis paskelbë publikacijø.
Lietuviø kalbotyrai ir apskritai kultûrai
italø kalbininkas yra ypaè daug nusipel-
næs senøjø lietuviø kalbos paminklø pub-
likavimu ir tyrinëjimu. Svarbiausieji ðios
srities veikalai: „Vertimai ið lotynø kalbos
1600 m. lietuviðkoje knygoje“ (1991 m.),
„Simono Vaiðnoro 1600 m. Ýemczuga
Theologischka ir jos ðaltiniai“ (2000 m.),
„Jonas Bretkûnas Giesmes Duchaunas
ir kitos 1589 metø liturginës knygos: teks-
tai ir jø ðaltiniai“ (2001 m.), „Prûsijos lie-
tuviø baþnytinës giesmës. Nuo Maþvydo
iki Kleino” (2002 m.), „Lozoriaus Zengð-
toko Giesmes Chriksczionischkos ir Du-
chaunischos ir jø ðaltiniai“(2004 m.) ir kt.
Labai svarbu, kad ðiuos lietuviø kal-
bos paminklus mokslininkas paskelbë su
ðaltiniais, ið kuriø jie buvo verèiami. Tai jam
pavyko nustatyti remiantis Lietuvoje nepri-
einama senàja Europos ðaliø literatûra.
Italø ir lietuviø spaudoje kalbininkas
paskelbë straipsniø ávairiais Lietuvos is-
torijos, lietuviø ir italø ryðiø klausimais. Á
italø kalbà G.Mikelinis iðvertë groþinës lie-
tuviø literatûros kûriniø. Ypaè minëtinas
atskiromis knygomis iðleistas Antano Ba-
ranausko „Anykðèiø ðilelis“ (1990 m.) ir
„Sibiro lietuviø dainos“ (1991 m.).
G.Mikelinis yra Klaipëdos universite-
to garbës daktaras (2000 m.). Jis apdo-
vanotas Lietuvos didþiojo kunigaikðèio
Gedimino ordinu (2002 m.), Lietuvos
Respublikos kultûros ministerijos meda-
liu (1998 m.).
Gera kalbininko lituanistinës veiklos
talkininkë yra jo þmona VU auklëtinë Bi-
rutë Þindþiûtë-Michelini.
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.
Prof. R. van GRONDELLE yra Ams-
terdamo Laisvojo universiteto profesorius,
Nyderlandø Karaliðkosios mokslø akade-
mijos narys. Savo tyrimuose jis plëtoja
ávairius spektroskopijos metodus, taiky-
damas juos biofizikos ir aplinkos fizikos
problemoms spræsti. Jis yra vienas ryð-
kiausiø ðio meto molekulinës biofizikos
specialistø pasaulyje.
R. van Grondelle gimë 1949 m. Olan-
dijoje. 1973 m. baigë Amsterdamo lais-
vàjá universitetà, tæsë studijas Leideno uni-
versiteto doktorantûroje ir vadovaujant
prof. Duysensui 1978 m. su pagyrimu ap-
gynë daktaro disertacijà (cum laude).
1978–1979 m. gilino savo þinias Bristolio
universitete, Didþiojoje Britanijoje, o ga-
væs Olandijos mokslo fondo stipendijà,
vël gráþo á Leideno universitetà.
Prof. R. van Grondelle yra 4 monog-
rafijø bendraautoris, viena jø, „Photosynt-
hetic Excitons“, paraðyta kartu su Lietu-
vos MA nariu ekspertu Leonu Valkûnu ir
iðleista World Scientific Co 2000 m. Pro-
fesorius vienas ar kartu su bendraauto-
riais yra paskelbæs daugiau nei 350 moks-
liniø straipsniø, beveik visi jie iðspausdin-
ti labai didelio cituojamumo þurnaluose.
Jis yra 12 apþvalginiø straipsniø bendra-
autoris, 4 redakciniø kolegijø narys (Pho-
tosynth. Reserch, J.Phys. Chem., Chem.
Phys. Lett., BioComplexity). Skaitë apie
100 kviestiniø praneðimø tarptautinëse
konferencijose Europoje, JAV, Japonijo-
je ir Australijoje.
Jau beveik kelis dešimtmeèius prof.
R. van Grondelle palaiko glaudþius moks-
linius ryšius su Lietuvos mokslininkais. Tà
akivaizdþiai patvirtina kartu atliekami
moksliniai darbai.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6 11
 Atkelta ið 5 p. Perlamutriniø debesø
Savotiðkà perlamutriniø debesø che- Lentelë. Perlamutriniø debesø tipai ir sandara
minæ sandarà nulemia stratosferos – ant-
Tipas Cheminë sudëtis Daleliø tipas bei Kondensacijos
rojo atmosferos sluoksnio, kuris plyti 15–
dydis temperatûra
50 km aukðtyje, ypatumai. Stratosfera yra
Ia Azoto rûgðties trihidratas (NAT) Kristalai, 1 µm –78oC
dinamiðkai stabili, ten beveik nevyksta kon- HNO3´3H2O
vekcijos ir turbulencijos (oro masiø mai- Ib Trejopas mišinys (STS) Lašeliai, 1 µm –78oC
ðymosi) reiðkiniai, kadangi aplinkos tem- H2O/HNO3/H2SO4
peratûra dël ultravioletinës ozono suger- II Ledas, H2O Kristalai, iki 10 µm –85oC
ties tolydþio auga didëjant aukðèiui. Maþ-
daug 50 km aukðtyje stratosfera baigiasi
nulemti visiškai skirtingø klimatiniø bei me- centracija. Ëmus ieðkoti globalø ir katast-
stratopauze – zona, kur temperatûra pa-
teorologiniø sàlygø, turinèiø didelës átakos rofiðkà mastà ágavusio reiðkinio prieþas-
kyla beveik iki 0oC. Nereikia apsigauti, ma-
stratosferos temperatûrai (þr. 2 pav.), ðie èiø, buvo pastebëta, kad ozono sluoks-
nant, kad šioje vietoje galima „pasivaikð-
debesys net 10 kartø daþniau susidaro virð nio nuskurdinimas yra akivaizdþiai susijæs
èioti“ su lengva striuke – slëgis stratopau-
pietø aðigalio – Antarktidoje. Ten daug il- su itin þemomis stratosferos temperatûro-
zëje tëra maþdaug tûkstantoji dalis atmo-
gesnis yra ir jø matomumo periodas, ku- mis, kurias sàlygoja poliariniai sûkuriai, o
sferos slëgio ties Þemës pavirðiumi. Kartu
ris trunka bemaþ 5 mënesius. chemiðkai aktyvûs chloro bei bromo jun-
stratosfera – tai vieta, kurioje vyksta svar-
giniai buvo identifikuoti kaip pagrindiniai
bûs cheminiai procesai. Visø pirma stra-
Perlamutriniai debesys ir ozono elementai, atsakingi uþ ozono molekuliø
tosferoje plyti gyvybiðkai svarbus ozono skylë suardymà.
(triatomio deguonies, O3) sluoksnis, kuris
Daugiau kaip ðimtmetá perlamutriniai Netrukus buvo atrasta, kad chloro ir
sugeria gyvybei ypaè pavojingà ultravio-
debesys buvo laikomi graþiu, ádomiu ir gal- bromo junginiai á stratosferà patenka ið tro-
letinæ (280–310 nm bangos ilgio) Saulës
bût ðiek tiek keistu, neturinèiu jokios áta- posferos, o jø ðaltinis yra antropogeninës
spinduliuotæ. Didþiausia ozono koncentra-
kos globaliems atmosferos procesams kilmës chloro-fluoro angliavandeniliai (su-
cija aptinkama 15–25 km aukðtyje. Antra,
reiðkiniu. Taèiau prieð ðiek tiek daugiau nei trumpintai þymimi CFC) freonas-11 ir fre-
stratosferoje yra labai maþa vandens ga-
20 metø situacija pakrypo netikëta linkme, onas-12, plaèiai naudojami pramonëje.
rø koncentracija, kadangi troposferoje
o perlamutriniø debesø svarba ágavo net- CFC buvo sukurti taip, kad jie bûtø labai
esantys vandens garai beveik negali áveikti
gi grësmingà atspalvá. 1985 m. J.Farma- stabilûs ir chemiðkai pasyvûs esant ápras-
natûralaus ðalèio barjero – tropopauzës.
nas su kolegomis paskelbë, kad ozono toms atmosferos sàlygoms (èia kalbame
Taèiau stratosferoje gausu ávairiø aerozo-
sluoksnio storis virð Antarktidos þiemos pa- apie troposferà), o chemiðkai aktyvus chlo-
liø – sieros ir azoto junginiø bei kitø che-
baigoje (spalio mën.) per gana trumpà lai- ras juose yra stipriai suriðtas. Taèiau, pa-
miniø medþiagø, kuriø pagrindà sudaro
kotarpá (nuo 1968 iki 1985 m.) sumaþëjo tekæ á stratosferà, ðie junginiai dël ultravio-
ávairûs angliavandeniliai. Aerozoliø kiekius
daugiau nei pusantro karto: nuo 320 iki letinës saulës spinduliuotës suyra, o chlo-
nuolat papildo ugnikalniø iðsiverþimai bei
190 Dobsono vienetø (þr. J.C.Farman ir kt., ras reaguoja su metanu sudarydamas
gamtà vis labiau niokojanti þmonijos ûki-
Nature 315, 207 (1985)). 1 Dobsono vie- druskos rûgðtá (HCl) arba oksiduojasi ozo-
në ir pramoninë veikla. Taigi aplinkos sà-
netas (DU) reiðkia ozono sluoksnio storá no sàskaita. Susidaræs chloro monoksidas
lygos stratosferoje smarkiai skiriasi nuo
ðimtosiomis milimetro dalimis, jei suspaus- (ClO) taip pat yra labai chemiðkai aktyvus,
mums áprastiniø troposferoje, kurioje vyks-
tume visà ozonà, esantá 1 cm2 ploto atmo- áprastinëmis sàlygomis jis greitai jungiasi
ta intensyvi debesodara. Dël þemo slëgio
sferos stulpe, iki 1 atm slëgio ir esant 0oC su azoto dioksidu sudarydamas chloro nit-
ir silpnos konvekcijos stratosferos „orai“
temperatûrai. Kadangi nuolatinis ozono ratà (ClONO2), kuris ið esmës yra gana
yra labai ramûs, o kondensacijos proce-
sluoksnio monitoringas virð Antarktidos inertiðkas ir nereaguoja su ozonu. Taèiau
sai gali vykti tik smarkiai nukritus tempe-
buvo vykdomas nuo 1957 m., Farmano buvo ávertinta, kad CFC (o kartu ir chloro)
ratûrai. Þiemos mënesiais tiek virš pietø,
uþregistruoti ozono kiekio pokyèiai buvo kiekiai stratosferoje yra tokie maþi, kad pa-
tiek ir virš šiaurës aðigaliø susiformuoja izo-
daugiau nei akivaizdûs. Negana to, toles- prasta cheminiø reakcijø schema niekaip
liuoti poliariniai sûkuriai (milþiniðki strato-
nio ozono sluoksnio virð Antarktidos nyki- nepaaiðkina masyvaus ir staigaus ozono
sferiniai ciklonai), kurie ásiurbia troposfe-
mo tendencija iðliko iki pat 1995 m., kai sluoksnio sumaþëjimo. Tuomet, kaip ge-
ros orà á stratosferà, taip jà smarkiai atðal-
minimali ozono koncentracija persirito per rai supainiotame detektyve, dëmesio cen-
dydami. Poliarinis sûkurys virð pietø aði-
bauginanèiai þemà 100 DU ribà. Ádomiau- tre atsidûrë perlamutriniai debesys, taèiau
galio yra labai stabilus ir ilgai gyvuojantis,
sia ðioje istorijoje buvo tai, kad per vasarà tebeliko neaiðku, koká vaidmená èia vaidi-
tad stratosfera ten atvësta smarkiau, o itin
ozono kiekis atsistatydavo, o artëjant pa- na savita perlamutriniø debesø cheminë
þemos temperatûros iðsilaiko ilgà laiko tar-
vasariui ozonas ir vël imdavo sparèiai nykti. sudëtis. Darbo ëmësi chemikai, kurie at-
pà – net kelis mënesius. Tuo tarpu poliari-
Ozono sluoksnio nuskurdinimo greitis virš skleidë netikëtus cheminius vyksmus. Jie
nis sûkurys virð šiaurës aðigalio yra dina-
pietø aðigalio buvo tiesiog stulbinantis – atrado, kad, formuojantis perlamutriniams
miðkesnis ir daug maþiau stabilus, tad ir
milþiniðka ozono skylë atsiverdavo per ke- debesims, ant jø daleliø pavirðiø vyksta he-
sàlygos perlamutriniams debesims for-
letà savaièiø, o suardyto ozono kiekis vir- terogeninës reakcijos, kai reaguoja duji-
muotis šiaurës pusrutulyje yra labai per-
ðijo 50 proc. viso poliarinëje stratosferoje nio, skysto ir kristalinio bûvio medþiagos.
mainingos. Poliarinio sûkurio zonoje tem-
esanèio ozono kiekio ir iki 5 proc. – viso Ðiø reakcijø metu chloro nitratas reaguoja
peratûra nukrenta þemiau –78oC, kuri lai-
stratosferinio ozono, gaubianèio Þemës ru- su vandeniu ar druskos rûgðtimi, sudary-
koma ribine, kad prasidëtø kondensaci-
tulá. Buvo iðmatuota, kad labiausiai ozono damas metastabilø chloro junginá – chlo-
jos procesai. Bûtent tada ir formuojasi per-
sluoksnis nuskursdavo 17–22 km aukðty- ro oksido dimerà (Cl2O2), kuris nëra akty-
lamutriniai debesys. Dël minëtø skirtumø
je – bûtent ten, kur yra didþiausia jo kon- vus tamsoje (tvyrant poliarinei nakèiai) bei
tarp šiaurës ir pietø pusrutuliø, kurie yra

12 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

paslaptys
þemoje temperatûroje. Priklausomai nuo
perlamutriniø debesø daleliø tipo chemi-
nës reakcijos ðiek tiek skiriasi, taèiau ga-
lutinis rezultatas yra tas pats. Kaip ðaluti-
nis reakcijø produktas atsiranda dideli azo-
to rûgðties kiekiai. Ðiø junginiø gausa to-
liau skatina perlamutriniø debesø daleliø
augimà, kurios, veikiamos sunkio jëgos,
pamaþu ima leistis þemyn. Tokiu bûdu stra-
tosfera netenka didelio kiekio azoto jungi-
niø (ðis procesas vadinamas denitrifikaci-
ja), kurie yra svarbûs suriðant chemiðkai
aktyvø atominá chlorà. Tvyrant poliarinei
nakèiai ávykæ svarbûs cheminiai pokyèiai
kol kas yra nepastebimi, taèiau viskas stai-
ga pasikeièia visà ðá „cheminá katilà“ ap-
ðvietus pirmiesiems Saulës spinduliams.
Saulës ðviesa sparèiai suardo metastabi-
lius chloro junginius iðlaisvindama agre-
syvø chlorà, kuris gali tiesiogiai reaguoti
su ozonu. Lokalus azoto trûkumas nebe-
gali suriðti chloro, ir, maþa to, chloro reak-
cija su ozonu yra katalizinë – t.y. tokia, ku-
rià inicijavæs elementas (chloras) iðlieka ne-
suriðtas, o ozono molekulës suardomos
viena po kitos. Vienas chloro atomas per
trumpà laikà sunaikina tûkstanèius ozono
molekuliø ir taip atsiveria didþiulë ozono
skylë. Ilgainiui dël ðilumos poliarinis sûku-
rys suyra, o ozono skylë pamaþu uþsitrau-
kia dël atmosferos cirkuliacijos atplûstant
ozonui ið pusiaujiniø stratosferos zonø. Vis
dëlto fotocheminës reakcijos (deguonies
fotodisociacija ir ozono susidarymas, dar
vadinamos Chapmano ciklu) per metus
nesugeba visiškai atstatyti bendro ozono
kiekio stratosferoje, o, atëjus poliarinei þie-
mai, virð Antarktidos prasideda naujas ozo-
no ardymo ciklas. Panaðûs, taèiau daug
maþesnio masto reiðkiniai vyksta ir virð Ark-
ties, taèiau èia poliarinis sûkurys nëra toks
gilus ir stabilus, tad metinë ozono kiekio
svyravimø amplitudë yra kur kas maþesnë.
Taèiau dël pietø ir ðiaurës aðigaliø geofizi-
niø skirtumø (sausumos ir vandens plotø,
lemianèiø atmosferinës cirkuliacijos ypatu-
mus) ðiaurinis poliarinis sûkurys neretai nu-
klysta pieèiau, ir ozono sluoksnis nuskur-
dinamas virð gyvenamøjø Europos regio-
nø, taip sukeldamas nemenkà pavojø.
Perlamutriniø debesø stebëjimai
Europinëje ðiaurës pusrutulio dalyje
perlamutriniø debesø matomumo zona
driekiasi nuo Islandijos iki Skandinavijos.
Paprastai ðie debesys formuojasi ir gali bûti
matomi þiemos mënesiais – nuo gruodþio
iki vasario vidurio. Taèiau yra pasitaikæ ir
ádomiø iðimèiø: stratosferiniai debesys,
esantys 14 km aukðtyje, pastebëti 1998
m. liepos mënesá Ðvedijoje, o jø atsiradi-
mo prieþastis iki ðiol nëra iki galo iðaiðkin-
ta. Statistiniai duomenys, bylojantys apie
perlamutriniø debesø daþná, iki ðiol tëra
apytiksliai, taèiau ðiø debesø pasirodymas
netgi ðiaurës ðaliø padangëje yra neabe-
jotinai retas reiðkinys. Vertinama, kad per-
lamutriniai debesys virð Norvegijos, Ðve-
dijos ir Suomijos susidaro vidutiniðkai 2–5
kartus per metus (3 pav.), o geriausios sà-
lygos pavieniams debesims atsirasti yra
virð kalnuotø vietoviø. Ten oro masiø judë-
jimas yra labai savitas: orografinis oro kili-
mas ties kalnø ðlaitais sukelia adiabatiná
vësimà – kai á didelá aukðtá pakilusi ðiltes-
nio oro masë staiga pleèiasi ir dël to smar-
kiai atvësta. Taip lokaliai atðaldomi ne tik
virðutiniai troposferos sluoksniai, bet ir apa-
tinë stratosfera, sudarant puikias sàlygas
formuotis perlamutriniams debesims.
Vidurinëse platumose perlamutriniai
debesys yra iðskirtinis reiðkinys. Per kele-
tà pastarøjø deðimtmeèiø ðie debesys bu-
vo uþregistruoti tik du kartus – 1995 m. virð
Anglijos ir 1999 m. virð Vokietijos. Duome-
nø, ar kada nors ðie egzotiðki debesys bû-
tø buvæ pastebëti virð Lietuvos, deja, në-
ra. Taèiau pastarøjø metø instrumentiniai
stebëjimai atskleidë, kad perlamutriniai de-
besys nebûtinai ágauna fizinæ formà, bû-
dingà áprastiniams debesims. Daþnai la-
bai maþo tankio perlamutriniø debesø bu-
vimo faktà galima nustatyti tik spektriniais
prietaisais, registruojant padidëjusià ðvie-
sos sklaidà bei dangaus spalvinio indek-
so pokyèius po Saulës laidos. Matavimai
Kirunoje (Švedija) parodë, kad tokie, tik
prietaisais registruojami debesys yra ga-
na daþnas reiðkinys ir ðiaurinëse platumo-
se per stebëjimo sezonà fiksuojami kelias-
deðimt kartø. Kurioziðkas atvejis uþfiksuo-
tas 2002 m. gruodþio 6 d. ryte, kai dangus
virð Norvegijai priklausanèios Svalbardo
salos, esanèios uþ poliarinio rato, nusida-
þë kraujo raudonumo spalva. Turint ome-
nyje, kad tuomet tvyrojo poliarinë naktis
(aukðèiausiame savo taðke Saulë iðlieka
apie 10 laipsniø þemiau horizonto), neti-
këtas reiðkinys já stebëjusiems iš pradþiø
ávarë nemaþai baimës, kuri greitai perau-
go á nuostabà. Saloje esanti mokslinë ðiau-
rës paðvaisèiø stebëjimo stotis nieko pa-
naðaus á ðiaurës paðvaistei bûdingus po-
þymius – geomagnetinæ audrà, charakte-
ringas ðvytëjimo spektrines linijas ir kt., ne-
uþfiksavo. Sensacijø besivaikantys þurna-
listai net ëmë svarstyti apie galimà bran-
duoliná sprogimà. Raudonojo dangaus
máslë buvo áminta pasitelkus meteorologi-
nius duomenis, gautus ið palydovø, kurie
parodë, kad tuo pat metu pieèiau Svalbar-
do maþdaug 25 km aukðtyje susidarë di-
delis poliarinis sûkurys, kurio centre tem-
peratûra nukrito iki –90oC ir taip susiklostë
idealios sàlygos perlamutriniams debe-
sims susidaryti. Lidaru buvo nustatyta, kad
iðtisinis perlamutriniø debesø sluoksnis bu-
vo net 4 km storio ir plytëjo 23–27 km
aukštyje, o kraujo raudonio spalva atsira-
do dël daugkartinës ðviesos sklaidos reið-
kiniø storame perlamutriniø debesø
sluoksnyje.
Vis dëlto yra pagrindo manyti, kad per-
lamutriniø debesø matymo zona pamaþu
plinta á pietus. 2006 m. sausio 19 d. virð
visos Prancûzijos ir Britø salø teritorijos
prietaisais uþfiksuotas plonytis, akimi ne-
matomas perlamutriniø debesø ðydas, ku-
ris driekësi iki pat Vidurþemio jûros. Tai pir-
masis toks atvejis per visà 25 metø regu-
liariø instrumentiniø stebëjimø istorijà. Ne-
truko paaiðkëti, kad ðis reiðkinys nebuvo
visiðkai atsitiktinis. 2008 m. vasario 17–20
d. vakarais virð visos Vakarø Europos (An-
glijos, Olandijos, Danijos ir Vokietijos) ste-
bëtos neáprastai ryðkios purpurinës sute-
mos (1–2 val. po Saulës laidos), kurios,
pasak maèiusiøjø, nuðvietë peizaþà neþe-
miðka ðviesa, kuri Saulei panyrant vis gi-
liau uþ horizonto keitësi ið geltonos á pur-
purinæ ir galiausiai iðblëso kaip kraujo rau-
donio þara (4 pav.). Neátikëtinø spalvingø
sutemø prieþastis buvo iðtisinis milþinið-
kos aprëpties perlamutriniø debesø
sluoksnis, plytintis maþdaug 20 km aukð-
tyje. Gauta praneðimø, kad purpurinës su-
temos stebëtos net Pirënø kalnuose Ispa-
nijos ðiaurëje. Tuo pat metu virð Pietø Nor-
vegijos ir Olandijos buvo matyti ir „tikrieji“
perlamutriniai debesys, kurie ðvytëjo jiems
bûdingomis vaivorykðtës spalvomis. Api-
bendrinus meteorologinius duomenis, ne-
truko paaiðkëti ir perlamutriniø debesø
prieþastis – gilus poliarinis sûkurys, kurio
centras buvo virð Ðiaurës jûros tarp Nor-
vegijos ir Ðkotijos. Poliarinis sûkurys smar-
kiai atðaldë apatinius stratosferos sluoks-
nius: virð Norvegijos 21 km aukðtyje tem-
peratûra nukrito net iki –91oC, o virš Olan-
dijos iki –87oC. Po –78oC izoterma pateko
didþioji Vakarø Europos dalis, áskaitant pie-
tø Prancûzijà ir ðiaurës Italijà. Lietuvà ði izo-
terma padalijo perpus ir tikëtina, kad per-
lamutriniai debesys bent jau trumpam bu-
vo susidaræ ir virð Vakarø Lietuvos. Deja,
tuo metu vyravæ prasti ir debesuoti orai su-
trukdë pastebëti kà nors neáprasta. Tuo pat
metu virð Europos smarkiai – iki 220 DU
suplonëjo ozono sluoksnis. Tai kritinë ri-
ba, kai jau sakoma, kad atsivërë ozono
skylë! Ðio neáprasto reiðkinio aidas atsirito
ir iki mûsø – tuo pat metu Lietuvos hidro-
meteorologijos tarnyba taipogi uþfiksavo
gana didelá ozono sluoksnio nuskurdini-
mà virð Lietuvos.
Ateities prognozës
Kadangi perlamutriniai debesys bu-
vo matyti ir iki atsirandant ozono skylei,
galima manyti, kad natûralûs ir nedideli
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6 13
ozono kiekio svyravimai vyksta nuolat. Ta-
èiau ozono skylës istorija – tai akivaizdus
gamtà niokojanèios þmogaus veiklos pa-
vyzdys. Yra ávertinta, kad daugiau kaip 80
proc. visø chloro ir 50 proc. bromo jungi-
niø, patekanèiø á stratosferà, yra antropo-
geninës kilmës, t.y. þmonijos ûkinës veik-
los produktai. Beje, bromas (kurio kiekiai,
aèiû dievui, yra daug maþesni) yra dar
pavojingesnis elementas uþ chlorà, o jo
ozono nuskurdinimo potencialas yra 10
kartø didesnis. Cheminës bromo reakci-
jos yra analogiðkos apraðytoms chloro at-
veju. Kaip jau minëta, didþiàjà ozonui pa-
vojingø cheminiø terðalø dalá sudaro fre-
onai, kuriø gyvavimo trukmë atmosferoje
yra 50–100 metø. Þvelgiant labai papras-
tai, maþdaug tiek laiko ir teks palaukti, kol
freonai visiðkai suirs (su sàlyga, kad jø
nebebus iðmetama á atmosferà) ir atsista-
tys pirmapradis gyvybæ Þemëje apsau-
ganèio ozono kiekis. Ðiuo metu vertina-
ma, kad bendras stratosferoje esanèio
ozono kiekis nuo 1968 m. sumaþëjo be-
veik 6 proc., o minimumas buvo pasiek-
tas 1995 metais. Pagal 1987 m. Monrea-
lio protokolà pasaulio mastu buvo susi-
tarta pamaþu maþinti ir iki 2007 m. visið-
kai atsisakyti freonø ir panaðiø junginiø
naudojimo, juos pakeièiant kitais, tikima-
si, maþiau daranèiais poveiká aplinkai ar
bent jau suyranèiais arti þemës pavirðiaus
(troposferoje) cheminiais junginiais (pvz.
HCFC ir HFC). Þengus ðiuos þingsnius,
prognozuojama, kad ozono kiekis pa-
maþu atsistatys ir pasieks savo pirmap-
radæ koncentracijà apie 2050 metus. Nors
jau fiksuojami pirmieji stratosferinio ozo-
no kiekio atsistatymo þenklai, tebëra iki
galo neaiðku, ar ðios prognozës nëra per-
nelyg optimistinës. Kadangi ozono kie-
kis svyruoja ir dël natûraliø veiksniø – Sau-
lës aktyvumo, ugnikalniø iðsiverþimø, at-
mosferos cirkuliacijos, kuri susijusi su ðilt-
namio efektu ir klimato kaitos reiðkiniais,
stebëjimo laikas kol kas dar pernelyg
trumpas, kad galima bûtø daryti apiben-
drinanèias iðvadas. Plaèiau apie tai: E. C
Weatherhead and S.B.Andersen, Nature
441, 39 (2006). Antra vertus, Þemës at-
mosfera – sudëtinga sistema, ir ið anksto
sunku prognozuoti, kokiø dar terðalø bus
prikurta ir kaip smarkiai bus sujauktas
Þemës klimatas, kurio pokyèiai vienaip ar
kitaip jau aiðkiai pastebimi. Dël to, tyrinë-
jant ilgalaikæ stratosferiniø poliariniø sû-
kuriø dinamikà bei jos kitimo tendenci-
jas, lieka daug neatsakytø klausimø. Klau-
simai, kaip ozono kiekio svyravimai atsi-
liepia visam Þemës klimatui, taip pat te-
bëra diskusijø objektas. Kol daugelis ma-
nys, kad Þemës atmosfera – tai begalinis
rezervuaras, kuriame galima be jokiø pa-
sekmiø kaupti ávairiausius terðalus, bus
galima sulaukti daug netikëtumø.
14 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6
,,Ar nesapnuoji
dangaus?” I laiðkas Simona DAMANSKYTË
Ruduo Kinèiuliuose. Èia að pirmà kartà
pamaèiau, kaip gervës, sukdamos ratus
virð miðko ir graudþiai klykdamos, atsisvei-
Ðios vietos gerai paþástamos ir bran-
kina su gimtine. Nors besniegë þiema jau
gios mano moèiutei Danutei Pilipavièie-
ápusëjo, vis prisimenu vasarà ir tuos nuo-
nei-Daugintytei. Laukiu tø vakarø, kai
stabius, nepakartojamus vasaros rytme-
pamirðusios dienos triukðmà, skubëji-
èius. Lyg pasiklydusios, vienoje pusëje uþ-
mà, darbus darbelius susësime tyliai ir
trimituoja gervës, kitoje – atsiliepia. Vëliau
lëtai pakalbëti apie buvusá ir esamà lai-
pabunda suopis, kuris ásikûræs prie Virvy-
kà... Mëgstu vaizduotæ uþdeganèià ir
èios, berþe. Jis ðvilpia, o á jo ðvilpimà ðvilpi-
jausmus audrinanèià kelionæ á praeitá.
mu atsiliepia suopiukai. Pagaliau vandens
Net nepajuntu, kaip atsiduriu triukðmin-
pavirðiumi nuèiuoþia krykdama antis.
game Luokës jomarke ar vaþiuoju ið jo
Nubudo ir didysis vieno kiemo „gas-
arklio tempiamame veþime dulkëtu vieð-
padorius“ gaidys. Jam nenori nusileisti
keliu pro Bivainës miðkà, vis apsiþval-
antrasis, atsiliepiantis kitame upës kran-
gydama, ar nepamatysiu kur risèia jo-
te. Pagaliau á ðá orkestrà ásijungia ðunys,
janèiø vyrø pulkelio...
lyg norëdami nutildyti visus nevykusius
Garsusis Tadas Blinda, visiems ge-
muzikantus. Skalija vienas kità perrëkda-
rai þinomas kaip „svieto lygintojas“, man
mi: tai sopranu, tai bosu uþtraukia. Nie-
yra ðis tas daugiau negu legendinis varg-
kas jø nebesiklauso.
ðø gynëjas. Tadas Blinda man – propro-
Jau ir saulutë ðypsosi pro langà. Ðo-
prosenelis. Jo gyvenimas – tai nenutrûks-
ku ið lovos, puolu laukan ir nuo kalniuko
tama protëviø ir dabartiniø kartø istorija.
pro didþiulá senà senutëlá, bet dar iðdidø
Tai tarsi siûlø ritë, kurios galà nusitvërusi
gluosná lekiu per lankà, ten, kur upë daro
þengiu á praeities labirintus.
vingá. Ðá rytà Virvyèia niekur neskuba –
Klausausi moèiutës pasakojimø ir
vingiuoja sau palengva, lyg apsnûdus.
skaitau viskà, kas po ranka papuola. Se-
Stoviu ant kranto ir màstau – buvo kai-
niai nebëra Tadà Blindà paþinojusiø þmo-
mas prie upës ir beveik nebër. Tik senos
niø, jo gyvenimo istorija jau kadaise vir-
obelys rymo lyg laukdamos sugráþtanèiø
tusi legenda, apaugusi mitais, interpre-
ðeimininkø. Nebër nagingo kubilø meist-
tacijomis. Ir mes, jo palikuonys, rankio-
ro Valantino, dievdirbio K.Mockaus, kai-
jame þinias po kruopelytæ ið ávairiausiø
mo muzikanto Kiprijono Niauros, kuriuos
spausdintiniø ðaltiniø, uþraðytø prisimi-
paþinojo mano prosenelis. Seniai nebër
nimø bei dokumentø, saugomø archy-
ir Tavæs, garsiojo „svieto lygintojo“ Tado
vuose. Tadas Blinda gimë Kinèiuliø kai-
Blindos, bei trijø Tavo dukterø. Màstau,
me (manoma, kad apie 1848 metus), to-
kaip prakalbinti senà uosá, augantá prie
se graþiose kalvotosios Þemaitijos vie-
prûdo, iðlakøjá gluosná, Virvyèios upæ ar
tose á ðiauræ nuo Luokës, kur þaismingai
Bivainës girià. Jie viskà regëjo: baudþia-
sukiojasi Virvyèios upë, o netoliese iðdi-
và ir jos panaikinimà, karà ir pokará, skai-
dþiai stûkso Ðatrija. Buvo gûdûs baudþia-
èiavo kinèiuliðkiø (mano protëviø genties
vos laikai, taèiau þmonës jautë, kad prie-
gimtojo kaimo) dþiaugsmus ir vargus.
spaudai artinasi galas. Dabar man sun-
Èia, ðioje þemëje, áspaustos Tavo, Tado
ku ásivaizduoti tuometiná gyvenimà... Jau
Blindos, pëdos ir ið ðiø platumø Tu tik-
tiek vandens nuo tø laikø nutekëjo...
riausiai ne kartà þvilgsniu lydëjai tolyn vin-
Moèiutë pasakoja, kad gyvendamas
guriuojanèià Virvyèià, stebëjai giedrà ar
baudþiaviniame kaime, nors dar buvo
apsiniaukusá Þemaitijos dangø...
vaikas, Tadas Blinda girdëjo nelaimin-
gøjø, ponø skriaudþiamø þmoniø kal-
Ar nesapnuoji tu dangaus?
Šviesaus ir þydro, ir tylaus.
* Raðinyje panaudoti Martyno Bialobþeskio ir
Ar nesvajoji tu ryte Andriaus Mamontovo dainos ið muzikinës
Pajust ramybæ...ðirdyje...* legendos „Tadas Blinda“ þodþiai
 sinæs Blindai botagu, taèiau ðis iðplëðæs paimtojo. Jei kuris atitarnavæs ir gráþda-
ið jo rankø botagà ir sudavæs Oginskiui vo, tai bûdavo jau pasenæs ar paliegæs.
per veidà. Po to kivirèo Tadui Blindai ne- Vyrai nuo tokios tarnybos slëpësi „kros-
likæ nieko kita, kaip tik bëgti á Bivainës nyje“, miðke, nakvodavo ne savo namuo-

tu miðkus, prasidedanèius tuojau uþ Kin-

èiuliø kaimo („Mûsø Lietuva“. Kraðto vie-
toviø istoriniai, geografiniai, etnografiniai
bruoþai, 4 tomas: parengë B.Kviklys).
Bet yra ir kitaip mananèiø. Ðtai „Alkos“
muziejaus darbuotojas Vitas Valatka 1963
se, o pas kaimynus, gaudomi gindavosi
peiliais, kirviais, ðakëmis, o kartais, jei tu-
rëdavo, ir ðautuvu. Pagautuosius þmones
surakindavo geleþiniais panèiais (rete-
þiais), ðalimais jodavo kazokai. Tik mið-
kas ir gelbëjo tuos nelaimëlius. Mano gim-
m. darytame apraðe teigia: „Neaiðkios ir tinëje pasakojama, kad garsiojo „svieto
bas. Tada ponai su baudþiauninkais el-
prieþastys, paskatinusios T.Blindà plëði- lygintojo“ tëvai Barbora ir Tadas Blindos
gësi itin þiauriai. Nebuvo kas uþstoja
vargðà þmogø – kà ponas norëjo, tà ir
darë. Galëjo vargdiená pavaryti nuo sa-
vø þemiø, iðkeisti á ðunis, arklius ar kar-
ves, nuplakti ar negyvai uþplakti rykðtë-
mis, kojas surakinti á kaladæ, praloðti kor-
tomis...Atsirado tokiø, kurie neiðlaikë
skriaudø, traukësi á miðkus ir baudë po-
nus uþ neþabotà jø savivalæ.
Istoriniai dokumentai liudija, kad ne
kartà baudþiauninkai kreipësi á Þemaièiø
Vyskupà, praðydami jo paramos ir uþta-
rimo. Viename skundø, raðytame M.Va-
lanèiui 1858 m. birþelio 4 d., sakoma, kad
jø ponas Pomernackis kankina þmones,
kasdien juos plaka rykðtëmis, pagaliais
ir agrastais (agrasto krûmo rykðtëmis).
Muðamieji apkursdavo, netekdavo dan-
tø, jiems suþalodavo rankas. Kai kurios
nëðèios moterys baudþiauninkës muða-
mos prarasdavo negimusius kûdikius...
Savo skundà jie baigë taip: „... Ak,
Viešpatie, Vieðpatie, kaip mes ir mûsø maþi
vaikuèiai dabar kenèiame! Dabar pas mus
kiekviena diena tai lyg paskutiniojo teis-
mo diena... Dovanok, šauniausias Vysku-
pe, kad taip neaiškiai parašyta, nes
rašome ne namie, bet miške... Ðauniau-
sias mûsø Ganytojau ir mûsø ðventojo ti-
këjimo Tëve! Padaryk, kad mes toliau to-
kio barbariðkumo nebepamatytume, taip Straipsnio autorë prie upelio, kuriame kaþkada Tado Blindos vyrai girdë savo þirgus
pat, kad mus taip be gailesèio nemuðtø.
Ak, dabar ponas mus taip muða, kankina, kauti. Teiginys, kad Tadas Blinda buvæs buvæ gailestingi ir jautrûs. Kai Lietuvos kai-
kaip kankino þydai Kristø. Mes neturime Luokës valsèiaus storasta ir kartà, susi- muose siautëjo badas, jie priglaudë dvi
jokios ðventës ir poilsio neturime“. Ðá skun- pykæs su kunigaikðèiu Oginskiu, já sumu- naðlaites Aleliûnaitæ ir Senutaitæ. Nejaugi
dà uþ beraðèius pasiraðë A.Gavënas, o visi ðæs ir po to buvæs priverstas plëðikauti jø vaikas Tadas, kaip teigia kai kurie þmo-
kiti pasiraðë trim kryþeliais, nes raðtingø (A.Ramanauskas, Þemaitijos kelias), ne- nës, buvo þiaurus plëðikas, galvaþudys?
þmoniø nebuvo (kn. P. Ruseckas „Baudþia- turi pagrindo, nes neturás net 30 metø Klausausi moèiutës, vartau ávairius leidi-
va“, išleista 1936 metais Kaune). valstietis storasta iðrinktas negalëjo bûti. nius, bandau ásivaizduoti anuos laikus...
Tikriausiai ne vienam kyla klausimas, Be to, Blinda ir plëðikavimo metu legaliai
kodël Tadas Blinda, bûdamas pasiturin- gyveno savo ûkyje su ðeima. II laiðkas
èiø, laisvøjø valstieèiø sûnus (tëvas bu- Greièiausiai Blindà á plëðikavimo ke- Mielas proproproseneli,
vo Viekðniø dekanato medinèius – eigu- lià pastûmëjo nepakenèiama pobaudþia- ak, kiek laiko þingsniø skiria mûsø gy-
lys, valdë nemaþà ûká, du valakus – ke- vinë valstieèiø padëtis. Plaèiai liaudyje pa- venimus! Gaila, bûtø buvæ smagu Tave
turiasdeðimt hektarø þemës), pasitrau- plitæs Blindos „svieto lygintojo“ paveiks- paþinti. Daugybë klausimø tûno mano gal-
kë á miðkà. Anot liudininkø, buvæs rað- las nëra be pagrindo. Matyt, jo veikla bu- voje... Kas yra teisybë ir kaip þmogui jà
tingas, tvirto sudëjimo vyras, nepakan- vo nukreipta iðimtinai prieð turtinguosius, rasti? Kodël daþnai atrodo, kad kiekvie-
tus apylinkës dvarponiams. Sakoma, ir tikriausiai buvo atvejø, kada jis suðelpë nas turi savo teisybæ ir kad tø „teisybiø“
kad jis buvo iðrinktas Luokës seniûnu. neturtingus valstieèius“. labai daug? Net imi abejoti: ar gali bûti
Buvæs geras pareigûnas ir visada uþsto- Uþ neklusnumà ponams, maiðtà grë- viena ir tikrai objektyvi? Arba laisvë. Kiek
davæs silpnuosius prieð dvarponius, val- së rekrûtai arba erðkëèiuotas kelias á Si- jos turime? Kur ji prasideda? Kodël nori-
dþià. Kai kartà Oginskio palieptiems val- birà. Rekrûtai – tarnyba carinëje armijoje me, bet daþnai nemokame bûti laisvi?
dininkams neleidæs iðplakti nusikaltusiø 25 metams. Per tuos metus artimieji ne- Kaip juodþiausios nelaisvës laikais ga-
valstieèiø Þlibio ir Varno, Oginskis pagra- gaudavo nei laiðko, nei kokios þinios ið lëjai bûti toks laisvas? Turbût tik ði Tavo

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6 15


savybë þavi iki ðiol, ákvepia filmø ir muzi-
kos kûrëjus. Laisvas ir dràsus. Maiðtingas.
Lyginantis „svietà“.
Þmoniø lygybë... Ar tai ámanoma? Juk
þinome, kad toká tikslà turëjusios revoliu-
cijos istorijoje patyrë fiasko, nes jø iðko-
votos santvarkos iðsigimë. Taèiau dël ne-
lygybës juk kenèiame. Mes matome, kaip
vieni sàþiningai triûsia, mokosi, tikëdamie-
si susikurti padoresná, orø gyvenimà sa-
vo ðeimoms, o kiti sugeba pasinaudoti
jiems palankiomis aplinkybëmis, situaci-
jomis ir... Nenoriu moralizuoti. Tik manau,
kad daug Lietuvos þmoniø ir ðiais laikais
norëtø tokio „svieto lygintojo“...
Mano mama vis kartoja: jei bûtø gy-
venusi tais þiauriais laikais, bûtø pasiel-
gusi lygiai taip, kaip ir Tu elgeisi. Matyt,
mûsø gyslomis teka maiðtautojø kraujas...
O að manau, kad ið pradþiø man uþtektø
iðmokti laisvai reikðti savo nuomonæ, kai to
reikia. Juk daþnai nutyliu... Bijau pasmer-
kimo ir nepritarimo, prieðiðkumo ir atstû-
mimo. Todël stebiuosi, kad Tu galëjai gy-
venti verþliai lyg vëjas, laisvai lyg paukð-
tis.. Ir niekas nekalba, kad buvai susikro-
væs didelá turtà, pralobæs. Atvirkðèiai, net
savo paveldëtø þemiø aistringai kaip bet
kuris þemdirbys nepriþiûrëjai... Kokià sa-
vàjà teisybæ buvai radæs? Ir kokià teisybæ
turi tie, kurie ðiais laikais susirûpinæ (ne sa-
vo!) þemës sklypais kuo graþesnëse Lie-
tuvos vietose – prie upiø, eþerø, pajûryje?
Nejau visai netekot proto jûs visi?
Nejau graþiø dienø nelemta pamatyt?
Nei man, nei tau, nei mums visiems.
Atsakyk. Nejau nebus ramybës?*
1877 m. balandþio 22 d. per jomarkà
Luokëje Tadà Blindà uþmuðë. Yra ávairiø
pasakojimø, kaip jis þuvo: vieni teigia, kad
Blinda norëjo priversti vyrus uþsimokëti
smuklëje uþ gërimus, kiti – jog priëjæs prie
gerianèiø vyrø ir uþdroþæs jiems rimbu ir
taip prasidëjusios muðtynës. Iki ðiø die-
nø svarstoma, kur buvo uþmuðtas Tadas
Blinda: turgavietëje ar valsèiaus kalëjime.
Paplitæs pasakojimas, kad Tadas Blinda
buvo uþmuðtas minios, tikriausiai pagrás-
tas. Taip paraðyta ir jo mirties liudijime.
Tose muðtynëse dalyvavæ ne vietiniai gy-
ventojai, o atvykëliai ið kitø Telðiø parapi-
jø, sakoma, trys ðimtai þmoniø. Gal smuk-
lëje vaidijosi kas su kuo, o paskui iðvirto
laukan – á aikðtæ. Girti, átûþæ, kerðtingi...
Keista, negi tokia daugybë þmoniø ir mu-
ðë já vienà? Turbût ne. Tiesiog keli smû-
giai buvo mirtini. Po linèo, sakoma, pats
16 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6
kunigaikðtis Oginskis nuvykæs iðvaduoti
suimtø Tado þudikø. Blinda iki gyvo kau-
lo buvo ásiëdæs ponams...
Labai keista, kad atsiranda tokiø þmo-
niø, kurie teigia, kad Tadas Blinda – tik
literatûrinis personaþas, o tikrovëje tokio
net nebuvæ. Arba kitas paradoksas – Ta-
dà Blindà lietuviai ásivaizduoja toká kaip
aktorius V.Tomkus, o reklaminiais tikslais
ir patá aktoriø tapatina su Blinda. Niekas
neþino, kaip lietuviškasis Robinas Hudas
atrodë realybëje, nes tais laikais jo ne-
áamþino nei dailininko teptukas, nei foto-
aparato objektyvas. 1972 m. pastatytame
B. Bratkausko filme „Tadas Blinda“ vaiz-
duojama, kad Tado vestuvës vyksta mið-
ke. Tai, þinoma, neatitinka realybës (juk
kûrëjai ir nesistengia laikytis dokumentið-
kumo, duoda valià vaizduotei). Netgi
þmonos vardas pakeistas á Mortelës var-
dà, taèiau tikrasis jos vardas buvo Bar-
bora. Mano prosenelis, norëdamas iðsi-
aiðkinti, kaip ten ið tikrøjø buvo, kreipësi á
Centriná valstybiná Lietuvos archyvà. 1971
m. kovo 3 d. jis gavo atsakymà, kad 20-
ies metø jaunikis Tadas Blinda ið Kinèiu-
liø kaimo susituokë su 18-mete Barbora
Viktoravièiûte Luokës baþnyèioje, jø san-
tuokà laimino kunigas M.Monkevièius.
Tadas Blinda neturëjo sûnaus, tik tris
dukteris (joms iðtekëjus jø pavardës pasi-
keitë): Ievà Dauginienæ, Onà Vargalienæ ir
Marijonà Salagubienæ. Tais laikais bûtø pa-
sigimdæ ir daugiau vaikø, tik kad jaunas
iðkeliavo anapus. Ieva Dauginienë pagim-
dë tris vaikus: dukterá Stanislavà ir du sû-
nus Antanà ir Kazimierà, kuris buvo mano
prosenelis. Apie savo senelæ moèiutë ne-
labai kà gali papasakoti, nes ði anksti mi-
rë. Moèiutës atmintyje iðlikæs graþus se-
nelio paveikslas. Buvæs aukðto ûgio, ryð-
kiø veido bruoþø, turëjo veðlius þilus plau-
kus. Labai mylëjo savo tris anûkes. Mo-
èiutë prisimena, kaip apsilankius senolio
namuose jà ir seseris jis visad aukðtai ið-
keldavo á virðø, tai buvo áprastas graþus
pasisveikinimas. Moèiutë prisimena sene-
lio sode mëlynai daþytus bièiø namelius,
iðmargintus kaip kraièio skrynia, puoðtus
liaudiðkais ornamentais, paukðèiukais ir
gëlëmis. „Mano senelis mylëjo ne tik savo
bitynà, bet ir gyvulius. Kokie graþûs buvo
arkliai! Senelio namuose bûdavo linksma.
Daþnai vykdavo vakaruðkos, nes þentas
Niaura Ciprijonas grojo ne tik smuiku, bet
ir klarnetu. Be jo ir jo draugø grojimo neap-
sieidavo vestuvës, krikðtynos, vardadie-
niai, Antaninës, Oninës ir kitos ðventës. Jo
grojimo áraðø yra iðlikæ Muzikos akademi-
joje. Praëjusiais metais buvo atvykusi eks-
pedicija, kuri domëjosi, rinko þinias apie
já“, – prisimena moèiutë.
Sëdþiu savo ðiltam kambary ir minti-
mis keliauju á anà sekmadiená: pieva ir
miðko takelis pagal Bivainiuko upelá, ku-
rio pakrantëmis kadaise vaikðtinëjo ma-
no protëviai, kur dabar daþnai nuvyksta
mano ðeima – seneliai, tëvai ir að su bro-
liu. Nors saulutë jau pakrypusi á vakarus,
bet man ir moèiutei – pats smagumëlis
grybauti. Galvojam: grybas ne zuikis – ne-
pabëgs. Kas mums skirta, tà ir atrasim.
Ið miðko su kaupia grybø pintine á lau-
kymæ iðeina kinèiuliðkë Menzoriûtë-Liesie-
në, jau per aðtuonias deðimtis perkopusi
moterëlë. Susëdam visos ant pamiðky su-
krautø rastø krûvos pasiplepëti. Senoji
prasitaria:
– Anksèiau vyrai labiau mylëjo þmo-
nas, ðeimos tvirtos buvo.
Ir dar priduria:
– Mûsø ðeimoje augo deðimt vaikø.
Suklûstu. Na, ðiais laikais tris vaikus au-
ginanèios ðeimos – jau daugiavaikës. Mo-
èiutë pritaria savo paþástamai, sakydama,
kad anais laikais Tado Blindos duktë Ona
Vargalienë gimdë ðeðiolika ar septynioli-
ka vaikø, bet ið jø iðaugo tik devyni. Vaikai
byrëjo kaip þirniai, bet ir krisdavo nuo ligø
kaip rudeniniai lapai. Tais laikais iðlikdavo
tik patys stipriausieji, nes trûko ir daktarø,
ir ligoniniø, ir vaistø. Be to, ir kelionë ið kai-
mo á miestà buvo tolima. Kol pasiekdavai
gydytojà, jau ir vaiko akelës uþsimerkda-
vo. Daþnai nuo sunkiø darbø persitempu-
sios moterys pagimdydavo neiðneðiotus
vaikus. Tokie vaikeliai ir neiðgyvendavo.
Tado Blindos laikais kaimo moterø dar-
bai bûdavo labai sunkûs: reikëjo rugius
riðti, ðienà grëbti, veþimus krauti, þlugtà
skalbti... Ne kartà moterys ið laukø gráþda-
vo prijuostëje neðdamos pagimdytus vai-
kelius. O ir èiulptukø nebuvo. Pakramty-
davo duonos gumulëlá, suriðdavo á maz-
gelá ir duodavo vaikui èiulpti. Neretai ir uþ-
krësdavo vaikus. Jau penkiameèiai basa-
kojai stipinëdavo paskui þàsis, o kiek pa-
ûgëjæ bëgiodavo paskui gyvuliø bandà.
Neiðmiegojæ, suðalæ, daþnai ir alkani, nes
ûgtelëjus tëvai atiduodavo piemenauti á
dvarà. Mirdavo ne tik nuo ligø, bet ir dël
bado, prasto maisto, sunkaus darbo, prie-
vaizdø uþplakti rykðtëmis. Baudþiauninkø
vaikai net neþinojo, kas yra pyragas, nes
jø tëvai kvieèiø nesëjo. Kvietys buvo ponø
grûdas, bet ir biralinës duonos (kad bûtø
daugiau, duonà maiðydavo su pelais, dir-
sëmis) ne visada pakakdavo. Pasakoja-
ma, kad ligø, epidemijø metu iðmirdavo
iðtisi kaimai. Gydësi þmonës patys kaip ið-
manë, ávairiomis þolelëmis. Daugeliui to-
kiø vaikeliø Tado Blindos duktë Ona pa-
dëjo á pasaulá ateiti, nes ji buvo pribuvëja,
þiniuonë, þinojo daug þoleliø gyduoliø...
Ir paplepëjom, ir grybø prisirinkom.
Kai gráþom á namelá ant Virvyèios kranto,
moèiutë man iðtiesë P.Rusecko knygà
„Baudþiava“ sakydama, jog ji uþ auksà
brangesnë: „Èia tikrai surasi atsakymà ir
ne vienà, kodël proproprosenelis tapo
„svieto lygintoju“. Stveriu knygà ir nieko
nelaukusi imu skaityti.
„... Kartà viena dienininkë kumetë ra-
vëjusi darþà. Kopûstai jau buvo prigijæ. Ji
vienà diegà kaþkaip nulauþusi.
– Kur dëjai diegà ið ðito tarpo? – klau-
sia ponas Gelgaudas.
– Suvalgiau, – atsako ši.
Ir ið tikrøjø gal buvo suvalgiusi, nes
buvo jau paskutiniø dienø nëðtume. Po-
nas paðaukë budelius ir šie be pasigai-
lëjimo ëmë muðti moterá. Moteris bemu-
ðama pagimdë maþiukà. Tada jà iðvilko
ið darþo ir – nori eik namo, nori èia pat
dvësk!“
Jauniausia Tado dukra Marijona
uþaugino tris vaikus: Vladislovà, Emilijà
ir Petrà. Turëjo savo vilnø karðyklà. Mo-
terá kaime vadino skruzdële, kadangi ji
buvusi labai greita, darbðti. Þiûrëk, ar-
batà dar tik verda, o èia jau sausainiai
suraityti ir po peèium pakiðti. Buvo labai
linksmo bûdo, mokëjo graþiai dainuoti
ir giedoti.
Visos trys Blindaitës gyveno ir iðte-
këjo tame paèiame Kinèiuliø kaime, jos
kartu statësi namus, nes ten turëjo daug
miðko. Ðiandien dar tebestovi vidurinio-
sios Tado Blindos dukros Onos Varga-
lienës ir jauniausios dukros Marijonos
sodybos. Mano moèiutës seneliø sody-
bà nugriovë melioratoriai. Tik obelys su
akmenim lyg sargybiniai primena, kad
kadaise èia stovëjusi sodyba. Ir po so-
dà, kur ið þiedø medø rinko Antano Dau-
ginio, vëliau jo sûnaus Kazimiero Dau-
ginio bitës, dabar dûzgia mano senelio
Antano priþiûrimos bitës.
Tado Blindos vaikaitis, mano prose-
nelis Kazimieras Dauginis yra ið Tado
Blindos kilusios giminës palikuonis – tos
likimo siûlø ritës galas, nuo kurio ir pra-
sideda mano ðeimos istorija. Vaikystëje
jis mëgo klausytis mamos pasakojimø
apie garsøjá protëvá. Paûgëjæs baigë þe-
mës ûkio mokyklà Rietave. Tarnavo ka-
riuomenëje, tuo pat metu dirbo raðtinë-
je (jo raðysena buvo labai graþi, kaligra-
fiðka). Po kariuomenës dirbo policijos
raðtinëje, o vëliau þemës ûkio banke bu-
halteriu, dar vëliau – inspektoriumi. Jau-
nystëje jis susidomëjo savo senelio gy-
venimu ir uþsispyrë iðsiaiðkinti, kas ið tik-
røjø buvo Tadas Blinda – vargðø gynë-
jas ir doras þmogus, „svieto lygintojas“
ar plëðikas ir „razbaininkas“?
Mano prosenelis labai mëgo skaityti
knygas, tad ëmë po kruopelytæ rinkti þi-
nias apie baudþiavà. Paliko didelæ bib-
liotekà, kurioje buvo sukaupæs daug lei-
diniø, pasakojanèiø apie anuos laikus.
Buvo apsiskaitæs. Mokëjo gerai raðyti
spausdinimo maðinële. Ta paèia maði-
nële jis pradëjo spausdinti knygà, kuriai
davë pavadinimà „Istorinis folklorinis
montaþas apie Tadà Blindà“. Joje yra ára-
ðas: „Norëèiau, kad ðis mano montaþas
iðliktø ilgus deðimtmeèius mano vaikø ir
anûkø rûpestingai iðsaugotas, nes tikiu,
kad mano senelio Tado Blindos vardas
Lietuvos literatûroje pragyvens mûsø
gentkartes. O jo tragiðka dalia tegul pa-
skatins ir kitus skaitanèius nusileisti isto-
rijos laiptais á mûsø kraðto praeitá ir liau-
dies niûrià ir sunkià dalià su savo minèiø
ir jausmø svarstyklëmis“.
Prosenelis raðë ðià knygà ypatinga
proga: „1977 m. geguþës 4 d. sueinant
lygiai 100 metø nuo Tado Blindos tragið-
kos mirties, o man, jo anûkui, 1977 m.
kovo mën. 4 d. sueinant septyniasdeðimt-
meèiui nuo mano gimimo dienos, ma-
nau, kad ðiam sumanymui laikas yra at-
ëjæs“. Deja, didþiausiai jo svajonei pa-
matyti knygà iðleistà nebuvo lemta iðsi-
pildyti. 1979 m. gatvëje einantá per per-
ëjà prosenelá partrenkë girtas vairuoto-
jas. Liko neuþbaigti jo darbai, ir knyga
taip pat. Prosenelio nepaþinojau, taèiau
mûsø ðeimoje apie já daug kalbama. Jo
knygà saugo mano moèiutë.
Kartais pagalvoju apie charakterio sa-
vybes, kurias paveldëjo ið Tado Blindos
mûsø ðeima. Ðtai kad ir mano moèiutë.
Labai temperamentinga, þemaitiðkai uþ-
sispyrusi, visada ginanti savo nuomonæ,
nemëgstanti melo, kovojanti dël teisybës.
Kiek suþinojau ið pasakojimø, toks
buvo ir Tadas Blinda. Pamàstau ir apie
savo charakterio bruoþus. Nesu aktyvi
kovotoja, bet labai gerbiu paprastus ir
gerus þmones, tai yra tokius, kurie nesi-
puikuoja prieð kitus, neþemina jø. Ne-
galiu pakæsti, kai mano akivaizdoje yra
uþgaunami þmonës, tada manyje pra-
bunda blindiðkasis teisingumo jausmas,
noras ginti silpnesnius ar neteisingai kal-
tinamus. Turbût Tadas Blinda su manim
yra tomis gyvenimo akimirkomis... Að –
Simona Damanskytë, Tado Blindos pro-
proprovaikaitë.
Garsaus mûsø protëvio vardà ðiuo
metu turi maþasis mano pusbrolis. Kai
jis gimë, jo tëvai, negalëdami sutarti dël
sûnaus vardo, nusprendë imtis burtø, tad
suraðë visus patinkanèius vardus ant la-
peliø, tarp jø buvo ir Tado vardas. Leido
sûneliui liesti lapukus, o ðis ir èiupo uþ
to, kuriame paraðytas Tado vardas. Ga-
lima bûti prietaringam arba ne, bet toks
sutapimas atrodo mistiðkas, lyg þenklas
ið anapus. O Blindos pavardæ mûsø gi-
minëje ðiuo metu turi tik vienas þmogus,
gyvenantis Vokietijoje ir nekalbantis lie-
tuviðkai. Tai Giunteris Blinda.
Mano prosenelio knygos paskutiniai
þodþiai – kreipimasis á Tadà Blindà: „Mie-
las mano seneli. Neþinau, ar gerai ir teisin-
gai tave áþvelgiu. Norëdamas bûti gyvu
anos gadynës liudininku, tikriausiai iki ga-
lo nesuvokiu, ko tu gyvenime esi siekæs.
Ko siekei, ko norëjai? Að giliai tikiu, kad tu
ir pridengtas laiko vejele dar ilgai ilgai ið-
liksi nepamirðtas daugelio atmintyje.“.
III laiðkas
Kiekviena diena tarsi pamoka, o kar-
tais – kovos laukas. Ji ne tik moko, bet ir
grûdina, todël në kiek neabejoju, kad daug
kas Tave nustebintø, jei gyventum ðiais lai-
kais. Ásijungæs televizoriø pamatytum sa-
ve, toká ðaunø vyrukà, keliantá Tado Blin-
dos alaus bokalà. Vienaip ar kitaip ateini á
mûsø gyvenimà. Kaþkokioje laikraðèio ið-
karpoje radau, kad Tu netgi padëjëjà turë-
jæs, kuris Tau naminukæ virdavæs. Vyrai gë-
rë, vyrai gers, kol þemelë apsivers. Taèiau
að ne viskuo tikiu. Mûsø gyvenime viskas
taip sujaukta. Kartais nebeámanoma atskirti,
kas balta, o kas juoda, kur tiesa, o kur me-
las. Noriu Tau pasakyti kà kita.
1991 m. sausio 13-àjà mano moèiutë
su seneliu stovëjo Vilniuje prie televizijos
bokðto. Tavo siela ið aukðtybiø turbût re-
gëjo provaikaitæ, kartu su kitais Lietuvos
þmonëmis stojusià ginti laisvës. Þinok, ta-
da, tomis akimirkomis mûsø tauta buvo
kaip vienas kumðtis. Ar èia tik atsitiktinu-
mas? Nemanau! Tai ið kartos á kartà per-
duodamas laisvës troðkimas. Kas gali bûti
brangiau uþ laisvæ?
Ðiemet ðvenèiant sausio 13-àjà moèiu-
të buvo pakviesta á ðios ðventës minëjimà
pasidalyti prisiminimais. Maèiau, kaip ji
svarstë, kà sakyti. Juk þmonës daþnai pra-
sitaria, kad ne apie toká gyvenimà Lietu-
voje svajojo tie, kurie paaukojo gyvybæ
gindami Lietuvos nepriklausomybæ tà nak-
tá ið sausio 12-osios á sausio 13-àjà. Kai
jie taip kalba, að þinau, kodël nusivylæ.
Juos þeidþia neteisybë, valdþios cinizmas,
grobuoniðkumas. Ðiandienë Lietuva su-
siskaldþiusi. Turtuoliø ir skurdþiø ðalis.
Ðiandien ið Lietuvos bëga jos vaikai, tikë-
damiesi rasti laimæ svetimose ðalyse. Jie
pasijuto Lietuvoje nebereikalingi.
Tremtiniai kadaise dainavo: „Leiskit á
Tëvynæ, leiskit pas savus“, o ðiandien dai-
nuojama: „Leiskit ið Tëvynës...“. Jei gy-
ventum tarp mûsø, manau, Tavo kraujas
uþvirtø kaip ir anais laikais. Tik kà galë-
tum pakeisti, Tadai Blinda?
Girdëjau, kaip graudþiai klykë gervës,
palikdamos gimtinæ. Nemanau, kad ið-
vykstantiems nespaudþia ðirdies, kai jie
atsisveikindami þvelgia á gimtinës dangø.
< ...>
Ar nesapnuoji tu dangaus?
Ðviesaus ir þydro, ir tylaus.
Ar nesvajoji tu ryte
Pajust ramybæ... ðirdyje.“ *
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6 17
 metø, ðis nesuabejojo iðleisti serijà leidi-
niø, taip reikalingø vertybiø apskaitai. Ir
pirmasis rankraðtyno rezultatas pasirodë
sëkmingas: KPC „Savasties“ leidykla per
10 metø paskelbë 12 Vlado Drëmos Vil-
Kai 1995 m. vidurþiemá iš Arsenalo, Vilniaus Gedi- niaus namø sàsiuviniø.
mino pilies papëdës, iðneðë menotyrininko, pamin- Po to kalbame apie vieno metro ilgio
klosaugininko, pirmojo sostinës Garbës pilieèio glaudþiai sustatytø vokø eilæ, kurioje ára-
ðai apie kiekvienà Lietuvos Didþiosios
Vlado Drëmos, pelnytai tituluoto þmoniø profeso- Kunigaikðtystës miestà ir miestelá, dva-
riumi, karstà ir gedulo korteþas pasuko Antakalnio rà, vienuolynà ir kt. Iš viso 747 pozicijos.
kapiniø link, niûrø dangø akimirkai nutvieskë Ðia istorinës medþiagos „stirta“ susido-
atsisveikinimo saulë. Tai buvo skaidrus þenklas,

Saulës
kad ðviesaus atminimo kultûros vertybiø sargo
darbai lieka su tais, kuriems jie skirti.

Juozas SKOMSKIS

ðypsena
Graþina Drëmaitë, ðeimos vyriausioji,
senovës
riteriui
pirmoji atkurtosios nepriklausomos Lie-
tuvos aukðèiausiosios kategorijos meno
vertybiø restauratorë; pirmoji ir ilgametë
Valstybinës kultûros paveldo komisijos
pirmininkë, ðiandien þinoma kaip princi-
pinga paveldosaugininkë, sako, jog, su-
kakus 20 metø nuo garsaus Vlado Drë-
mos laiðko tuometinio komunistø partijos
centro komiteto
vadovams, ku-
riame jis, neþi-
nodamas, kam
daugiau beraðy-
ti, iðdëstë skau-
dþià daugelio
Vilniaus ir Lietu-
vos istorijos, ar-
chitektûros ir
meno paminklø
bûklæ, muðë pa-
vojaus varpà,
reikalavo, siûlë
jø iðsaugojimo
kelius, – šis do-
kumentas aktu-
alus ir šiandien.
Tada nerimo
Graþina Drëmaitë balsui likus be
atgarsio, pirmieji
laiðkà paskelbë uþsienio lietuviai. Paskui
jo tekstas buvo kartojamas ir kartojamas
Sàjûdþio metais. Taèiau balsas, kaip ir
daugelis tragiðkø tautos kultûros reiðki-
niø, neiðgirstas iki ðiol, ir kultûros pamin-
klø bûklë, kaip ir visos paveldosaugos si-
tuacija, në kiek nepasikeitë, netgi tapo dar
prastesnë, negu buvo prieð 20 metø: ðian-
dien vienas svarbiausiø paveldosaugos
darbø – restauravimas traukiasi ið apy-
vartos, á jo vietà agresyviai verþiasi pritai-
kymas, rekonstrukcija, plëtra, statybos
net itin grieþtai saugomame Vilniaus se-
namiestyje. Kultûros vertybës – tautos ir
valstybës savastis, tampa verslo investi-
cijø kliuviniais, dël to ðluote šluojamos
nuo kelio netgi su tø paèiø paveldo sau-
gotojø palaiminimu – deramasi vien tik
dël kainos: uþ kiek...
Rankraðtynas su netektimi
Graþina Drëmaitë pasakoja, kad tëvas
per visà savo gyvenimà sulasiojæs kalnà
medþiagos ið ávairiø ðaliø archyvø – apie
dailæ, tapybà, architektûrà, amatus, baþ-
nyèias. Visa, kà manë esant reikalinga Lie-
tuvai. Kaupë, kiek jëgos leido.Nors tada
ir nepritekliø kamuojamas: šeimai daug
ko stigo, neturëjo net raðomosios maði-
nëlës. Dël to viskà teko raðyti ranka á po-
pieriaus lapelius, kurie greitai sensta. Be
to, daugelis jo rankraðèiø senosiomis len-
kø, rusø, gudø kalbomis, ir keblu juos per-
skaityti. Išeidamas paliko visà tà didþiulá,
niekieno neprilygtà turtà, kuriam tvarkyti
ir iðleisti reikia begalës laiko. Kalbëdama
apie ðá ásipareigojimà, ji vis dëlto negali
pamirðti ir skaudþiø dalykø: pavyzdþiui,
ðûsnies Vlado Drëmos nepublikuotø
straipsniø likimo. Vienai dailës istorikei,
kuria šeima labai pasitikëjo, dar gyvas bû-
damas atidavë sutarus, jog ji parengs dvi-
tomá. Deja, iki ðiol tokios knygos nëra,
nors straipsniais, sako paðnekovë, daug
kur pasinaudota.
Paminklas þmogui – ne gëlës ant
kapo
Kai Graþina Drëmaitë parodë buvu-
siam Kultûros paveldo centro direktoriui
Vitui Karèiauskui vienà tëvo dëþæ lapeliø
apie kiekvienà Vilniaus senamiesèio na-
mà, remiantis planu, kuriam ðiemet – 200
mëjo Kultûros paveldo departamentas.
Ir pernai pasirodë solidus Vlado Drëmos
tomas „Lietuvos Didþiosios Kunigaikð-
tystës miestai ir miesteliai“. Iðëjus kny-
gai, atskriejo ið Lenkijos áspûdþiø, kad
istorikai net savo darbà pamirðdavo, nes
buvo ádomu skaityti taip gerai paþásta-
mà Vladà Drëmà. Graþina ásitikinusi: jei-
gu bûtø gyvas autorius, ið tos medþia-
gos bûtø parengæs keletà leidiniø. Deja,
likimas laiko paðykðtëjo.
Trys sàsiuviniai apie Vilniaus teatrà
– Kai pamaèiau, kad pirmieji lapeliai
siekia XVIII a. pradþià, kad pirmieji spek-
takliai rodyti Vilniaus universitete – ir tai
buvo studentø teatras, kad Rotuðëje jau
tada gastroliavo ir prancûzø baletas, ir
vokieèiø opera; be to, jau buvau restau-
ravusi ir keletà senøjø teatro afiðø rusø,
lenkø, gudø, lietuviø kalbomis, tai savo
praneðimà tarptautinëje Teatro, kino ir
muzikos muziejaus konferencijoje paren-
giau remdamasi kaip tik šiomis naujie-
nomis. Dar áspûdá sustiprino uþtiktas vie-
no laikraðèio straipsnio moto: „Ateini á
teatrà geras, iðeini ið jo geresnis“. Tada
ir buvo susitarta su Kultûros ir filosofijos
institutu spausdinti tuos tris sàsiuvinius.
Šiandien jau turime Vlado Drëmos archy-
vo knygà apie Vilniaus teatrà su jo istori-
ja, publikacijomis, mecenatais, – pasa-
koja Graþina Drëmaitë. Be to, leidinys
ypatingas tuo, kad jame pateikti to meto
recenzijø, straipsniø ir kitø duomenø apie
senàjá Vilniaus teatrà vertimai ið lotynø ir
kitø kalbø á lietuviø, nes manyta, jog da-
bartiniam skaitytojui bûtø sunku paimti á
rankas toká ano meto meno liudininkà.
Be to, visi trys sàsiuviniai dailininko
A.Surgailio buvo sumaketuoti á knygà,
telpanèià á rankà, tarsi maldaknygë. Tai
dar vienas netikëtas malonumas.

18 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

 Kiti sugráþimai prie lobiø skryniø
Kà dar galima ið jø ištraukti?
Dar likæs pluoðtas sàsiuviniø, panaðiø
á Vlado Drëmos medþiagà paskutinei ir
vertingiausiai jo gyvenimo knygai „Vil-
niaus Ðv. Jono baþnyèia“, kurià galuti-
nai parengti spaudai sutrukdë liga. Dël
to autoriaus ranka lietë tik 170 pus-
lapiø. Kita dalis, likusi penkioliko-
je sàsiuviniø, atiteko jau Graþi-
nos Drëmaitës bei jos pagal-
bininkø rûpesèiams.
– Jeigu tëvas bûtø ilgiau
gyvenæs, bûtø iðëjusios
knygos ir apie kitas iðkilià-
sias Vilniaus baþnyèias.
Surinkta medþiagos apie
39 baþnyèias ir cerkves.
Jau „Vilniaus Šv. Jono
baþnyèioje“ tëvas lietë ir
kitø sakraliniø architektû-
ros paminklø likimus,
kanèià, kai ið jø buvo
išveþami paveikslai, baþ-
nyèios buvo uþdaromos.
Analizuodamas architek-
tûrà, kai kurias Vilniaus
baþnyèias Vladas Drëma
lygino su áþymiausiomis
Europos – Èekijos, Lenki-
jos, Vokietijos – ðventovë-
mis, iðkeldamas mûsiðkiø
altoriø, skulptûrø, interjero
vertæ.
– Deja, – sako paðneko-
vë, – gerai, kad jo nëra; gerai,
kad jis nemato, kuo ðiandien
paversta Ðv. Kotrynos baþnyèia;
kad prie altoriø groja dþiazas, de-
monstruojamos mados, rengiami pra-
moginiai ðou. Taèiau ji sako: vël esanti
laiminga – nauja Vlado Drëmos archyvi-
në baþnyèiø knyga jau maketuojama ir
bus net didesnë uþ „Lietuvos Didþiosios
Kunigaikðtystës miestus ir miestelius“.
Podraug tose lobiø skryniose glûdi
dar nepaliesti lapeliai apie amatus bei
amatininkus Lietuvoje. Rinkëjo bûta itin
kruopštaus ir tvarkingo: archyvinæ me-
dþiagà susisteminæs á skirsnius po 50 me-
tø. Kiekviename jø atskiras aplankas: var-
gonininkai, sodininkai, darþininkai, audë-
jai, kalviai, stogdengiai, staliai, stikliai,
spaustuvininkai, knygrišiai...
– Jeigu sulauksiu ir ðito leidinio, bû-
siu labai laiminga, – dþiaugiasi ásiparei-
gojusi tëvo palikimui, ásipareigojusi ne
sau, bet þmonëms.
Prieš septynerius metus išleista Vla-
do Drëmos monografija „Vincentas Sma-
kauskas“. Tai studija apie vienà iðkiliau-
siø Vilniaus dailës mokyklos auklëtiniø.
Anksèiau pasirodë „Pranciðkus Smugle-
vièius“, „Kanutas Ruseckas“. Jø pëdsa-
kais dar liktø parengti Lietuvoje dirbusiø
dailininkø, architektø vardynus. Jeigu ir
jiems atsirastø pinigø, Vladas Drëma bû-
tø áamþintas amþiams.
Vladas Drëma
Bièiuliø laiðkai ir tai, kas nugrimzdo
Stabtelsime dar ties dviem Vlado Drë-
mos knygomis, kuriø likimas ypatingas.
Graþina Drëmaitë pasakoja, kad, tvar-
kydama tëvo stalèius, atkreipë dëmesá ir
á jo laiðkus. Vladas Drëma ir susiraðinë-
davo taip pat kruopðèiai kaip dirbo archy-
vuose: pirmiausia paraðydavo laiðko
juodraðtá, paskui já perraðydavo. Á visus
laiškus, sveikinimus nedelsdamas atsa-
kydavo. Šià korespondencijà kaupë itin
tvarkingai ir atsakingai. Daugiausia liko
laiðkø Stanislovui Lorencui, buvusiam Vil-
niaus Stepono Batoro universiteto profe-
soriui, pas kurá studijavo ir Vladas Drë-
ma. Jiedu susiraðinëjo 30 metø. Paskuti-
nieji laiðkai tarp Vilniaus ir Varšuvos ke-
liavo jau atkurtosios Lietuvos nepriklau-
somybës blokados metais. Ið Lenkijos á
Lietuvà profesorius bièiulio ðeimai siuntë
net maisto. Siuntiniø gavëjas nuoðirdþiai
uþ tai dëkojo. Taèiau vienos padëkos ge-
radaris gauti nesuspëjo. Tai Vladas Drë-
ma raðë antrà padëkos laiðkà mirusiojo
dukrai profesorei Kovalèikovai. Po keleto
metø Vilniuje susitiko dviejø tëvø dvi duk-
ros. Juodvi išsiaiškino, jog visi laiškai
išsaugoti, ir nutarë juos iðleisti. Taip gimë
„Laiðkai. Vladas Drëma – Stanislovas Lo-
rencas“. Knyga lietuviø ir lenkø kalbomis.
O Vlado Drëmos „Dingusio Vil-
niaus“ dabar jau niekur neámanoma
gauti. Nebent kai á knygynus atne-
ða vaikai parduoti tëvø knygø. Ðis
unikalus leidinys apie þuvusias
senojo Vilniaus vertybes buvo
autoriaus iðsvajotas, paties pa-
rengtas, atiduotas á tuometæ
„Vagos“ leidyklà. Ten iðgulëjæs
22 metus. Iš pradþiø ið jo rei-
kalauta iðmesti visas baþny-
èias. Paskui ásakyta panaikinti
visus kryþius. Vladas Drëma
nesutikæs. Galop nutarta
spausdinti Drezdene. Ta-
èiau, paðlijus VFR ir TSRS
santykiams, maketà teko at-
siimti. Iðveþtas á Maskvà. Bet
tuo metu Lietuva atsiskyrë
nuo TSRS. „Dingæs Vilnius“
atsidûrë Minske. Aèiû dievui,
bet ir èia neapsieita be kurio-
zø: virðelis turëjo bûti juodas,
raidës – aukso spalvos. Taèiau
baltarusiø spaustuvës tada tetu-
rëjo tik raudonø daþø. Toká tiraþà
ir parveþë á Vilniø. Vladas Drëma jau
gulëjo ligos patale. Kai jis iðvydo kny-
gà, apako. Paskui, kiek praregëjæs, vis
glostydavo, glausdavo savo „Dingusá
Vilniø“, klausinëdavo: kas, kur, kaip...
„Dingusá Vilniø“ daug kartø galvota pa-
kartoti. Bet per tokià ilgà knygos leidybinæ
kanèià kaþkur dingo kliðës, dël to visos
viltys dabar laikomos nugrimzdusiomis.
Tik þmogaus darbas neišnyksta. Jei-
gu yra kam juo rûpintis. Tam, kas per gy-
venimà iðlasiota ið pasaulio archyvø, ne-
lemta gráþti atgal á saugyklø kameras; tai,
kam paaukotos sunkios dienos ir naktys,
turi gyventi ir tarnauti Lietuvai, jos dvasi-
nei gerovei. Toks, be kita ko, ir buvo liûd-
nojo riterio viltingas moto, iðsakytas prieð
20 metø paveldosaugos þmoniø profeso-
riaus Vlado Drëmos laiðke kurèiajam olim-
pui. Ir gerai, kad to balso jau daugiau kaip
deðimtmetá nëra: pasiðventëliui bûtø mir-
tinas smûgis iðgirdus, kad tarp Vilniaus
gotikos ir baroko bokðtø prieðvelykinio Di-
dþiojo penktadienio baþnyèios kanèios
valandà siautë vyrø striptizo epidemija.
Juozo SKOMSKIO nuotr.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6 19
 Savaitgalis Milane, arba Gyvybës
Savaitgalis Venecijoje, kaip ir
savaitgalis Milane, – tai pasakø
motyvai. Anksèiau per savaitgalá
tik ið gimtojo kaimo á Birþus
alsavimas
tikos traktatø, himnø. Vienà ið ðv. Amb-
suvaþinëdavom, net á pilies raziejaus himnø – „Te Deum laudamus“
griuvësius nebûdavo kada („Giesmë ðv. Ambraziejaus“) 1549 m.
paspoksoti. O dabar... Martynas Maþvydas iðvertë á lietuviø kal-
bà. Milane susiformavo ir ðv. Ambrazie-
jaus apeigos, kurios nuo kitø apeigø ski-
Mykolas KARÈIAUSKAS riasi savitomis ðv. Miðiomis (ðv. Ambrazie-
jaus miðios). Milane ir jo apylinkëse susi-
Pirmosios Milano pasakà pradëjo klostë vienbalsio liturginio giedojimo rû-
sekti VII a. pr. Kr. Po slënyje apsigyve- ðis – ambraziejiškasis choralas. Legen-
nusios keltø gentys, ákûrusios miestà vi- da pasakoja, kad šv. Ambraziejus buvo
dury lygumos – Mediolanumà. Amþiø labai iðkalbingas ir bitës skrisdavo á bur-
bëgyje miestui buvo lemta paklusti ro- nà, suviliotos jo saldaus lieþuvio.
mënams, pajusti Romos imperijos di- Lietuvius Milane, be abejo, sudomins
dybæ, praaugti paèià Romà, pakelti go- Sforcø pilis, kurià XV a. pastatë ant Vis-
tø ir barbarø antpuolius. Gotai savo
miestà vadino „geguþës ðalimi“, ðilu-
mos ir ákvëpimo vieta. Milane impera-
torius Konstantinas 313 mûsø amþiaus Ant Milano
metais paskelbë garsøjá ediktà, kuriuo katedros stogo
pripaþino krikðèionybæ visoje imperijo-
je. Tai liudijo apie miesto svarbà. Mila-
nà labiausiai iðgarsino 500 metø stato-
ma katedra, didþiausia krikðèioniø pa-
saulyje gotikinë Milano katedra. Ji bu-
vo pradëta statyti valdant kunigaikðèiui
Viskonèiui, o baigta Napoleono Bona-
parto ásakymu kaip galima jo karûnaci-
jos Italijos karaliumi vieta.
Jos nëra kaip apþvelgti, apþiûrëti, jà
galima tik jausti ðirdimi ir suvokti protu,
kad yra ðioje þemëje 157 m ilgio ir 92 m
ploèio katedra, krikðèionybës stogas,
nuo kurio jau netoli ir dangus. Besike-
liant ant ðventovës stogo nusmelkia bai-
më ir nuostaba, lyg sugautas erdvës þa-
bangø þvalgaus á 135 smalius bokðte-
lius, 3400 skulptûrø. Ant stogo jau ne-
jauti baimës, uþplûsta þavesys ir keista
palaima. Vieni pamaldþiai dairosi á Al-
pes tolumoje, kiti pagarbiai fotografuo-
jasi, vaikðto betono plokðtëmis lyg stik-
lu: tokia tyla, net girdëti alsavimas, ato-
dûsiai ar ásimylëjëlio, atkampioj vietoj
buèiuojanèio kaip mënulëlá iðridentà ið
palaidinës krûtá, šnabþdesiai. Jaunutë
mergaitë uþsirûko, susigûþia, lyg slëp-
damasi nuo viso atgrasaus pasaulio,
kuris yra þemai, þemai... Ten milþiniðki
vitraþiniai langai su visø ðventøjø gyve-
nimais, bronzinës durys, bareljefai, vaiz-
duojantys Mergelës Marijos ir ðv.
Ambraziejaus gyvenimo scenas.
Ðventasis Ambraziejus – baþnyèios
tëvas ir mokytojas, Milano vyskupas, te-
ologas, poetas, pamokslininkas, aske-
tas, paraðë etikos, dogmatikos, kateche-

20 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

 konèiø pilies griuvësiø naujasis Milano
valdovas Francesco Sforca. Tai rene-
sansiniai rûmai su vidiniais kiemais, ar-
kadø aikðte. Rûmuose, kuriuos dabar in-
tensyviai restauruoja, ásikûræ muziejai, CORPORATION „MATININKAI“
ekspozicijos, o dailës kolekcija pelnytai
didþiuojasi neuþbaigta Mikelandþelo pie-
ta (Rondanini pieta). Ið ðios Sforcø gimi-
nës kilusi Bari kunigaikðtytë, Lietuvos di-
dþioji kunigaikðtienë, Lenkijos karalienë Nekilnojamojo
Bona Sforca. 1518 m. ji tapo Lietuvos di-
turto
paslaugos:

CORPORATION „MATININKAI“
1. Statiniø ka-
dastriniai matavi-
mai – inventoriza-
cija (pastatai,
patalpos, inþineri-
niai statiniai,
tiesiniai).
Sforcø pilies
bokðtas
2. Nekilnojamojo
turto tarpininkavi-
mas (pirkimas,
pardavimas,
nuoma) ir konsul-

CORPORATION „MATININKAI“
tavimas.
Paminklas Leonardui da Vinèiui
3. Turto ir verslo
dþiojo kunigaikðèio Þygimanto Senojo
antràja þmona. Bona darë didelæ átakà vertinimas.
savo vyrui, patraukë á savo pusæ Lenki-
jos didikus, taèiau Lietuvoje prieš jos ási- 4. Geodeziniai,
galëjimà stojo Albertas Goðtautas ir Mi-
kalojus Radvila Rudasis.
topografiniai
Mirus vyrui Bona bandë iðlaikyti sa- darbai.
vo átakà ir Þygimantui Augustui, taèiau
meilë Barborai Radvilaitei buvo galinges-
në uþ visas Bonos politines intrigas. Bo- Ámonës kodas
na gráþo á savo gimtàjà kunigaikðtystæ. 1219134314
Jau Milano katedros apsidës raiþi- PVM m.k.
niuose galima pastebëti Viskonèiø ir LT 219134314
Sforcø giminës simbolius – gyvatæ, ry- Tel. (8-5) 212 97 60
janèià þmogø. Ðis simbolis ypaè iðryð-
CORPORATION „MATININKAI“

Faksas (8-5) 2481474

kintas ant Sforcø pilies sienø.
Savaitgalis Milane – tai tik akimirka,
susitikimas su miesto architektûra ar su-
sikaupimo minutë ðv. Marijos Malonin-
Tel. (8-700) 550 15,
gosios baþnyèioje, kurios vienuolyno val- www.matininkai.lt
gomajame – Leonardo da Vinèio freska
„Paskutinë vakarienë“. Nebaigtas tapyti
Kristaus veidas sakyte sako kiekvienam
apie didþios paslapties esmæ, mûsø kas-
dieniðkà pasaulá. Ir lieka nuoðalëj mûsø
uþbaigti darbai – La Scalos opera, Bre-
ros ar technikos muziejai, Velesko ar Pi-
relio dangoraiþiai, da Vinèio skraidymo
aparatai... Ásiþiûrëjæs á Kristaus veidà pa-
junti, kaip alsuoja gyvybë.

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6 21

 PROJEKTÀ REMIA
PROJEKTÀ IÐ DALIES EUROPOS SÀJUNGA
FINANSUOJA LIETUVOS EUROPOS SOCIALINIS
RESPUBLIKA FONDAS
EUROPOS SÀJUNGA ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA

KURKIME ATEITÁ DRAUGE!

Lietuvos moksliniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros (MTEP) sekto-

riaus darbo jëga ir moksliniø tyrimø lygis neatitinka ðiuolaikiniø

Lietuvos
Europos Sàjungos MTEP poreikiø nei kiekybe, nei kokybe. Pasenusi
moksliniø tyrimø infrastruktûra ir informacinë bazë, nelabai aukðtos
kvalifikacijos tyrëjai, maþai derinami mokslo, verslo ir visuomenës
poreikiai neuþtikrina reikiamos MTEP kokybës.

mokslininkø ir tyrëjø
gebëjimø
Doc. Bronius
JASKELEVIÈIUS
LMA Technikos

ugdymas
mokslø skyriaus
mokslinis
sekretorius

Nekonkurencingos darbo sàlygos Lie- plëtros, ypaè daug þiniø reikalaujanèiose

tuvos valstybinëse moksliniø tyrimø insti-
tucijose (dideli darbo uþmokesèio, turimos
infrastruktûros ir informacinës bazës skir-
tumai Lietuvoje ir uþsienio valstybëse, ypaè
JAV, Japonijoje, Pietryèiø Azijoje ir Euro-
pos Sàjungos ðalyse senbuvëse) skatina
protø nutekëjimà ir maþina jaunimui moks-
lininko karjeros patrauklumà. Protø nute-
këjimas ir protø cirkuliacijos nebuvimas
stabdo ðalies mokslo ir ûkio plëtrà. Nors
dalyvaujanèiø tarptautiniuose mainuose ar
staþuotëse tyrëjø daugëja, taèiau jø mobi-
lumas Lietuvoje tarp mokslo ir verslo sek-
toriø arba vieðajame sektoriuje tebëra ma-
þas. Be to, mokslo ir studijø bei moksliniø
tyrimø institucijø atstovai daþnai neturi ga-
limybiø dalyvauti mokslo renginiuose, keis-
tis informacija su uþsienio mokslininkais,
ekspertais ar kviesti juos á savo ástaigas
bei staþuotis uþsienio mokslo centruose.
Trûksta priemoniø, skatinanèiø jaunimà
rinktis mokslininko ir tyrëjo profesijà. Ak-
tuali ir mokslininkø bei tyrëjø senëjimo pro-
blema, nes daugiau kaip pusë jø yra vy-
resni nei 50 metø.
Þmogiðkieji iðtekliai moksliniø tyrimø
srityje taip pat neatitinka dabartiniø ir atei-
ties ûkio poreikiø. Pagal tyrëjø skaièiø Lie-
tuva beveik du kartus atsilieka nuo ES vi-
durkio. Be to, vos 6,6 proc. visø tyrëjø dir-
ba verslo ástaigose, o tai þemiausias lygis
tarp visø ES ðaliø. Artimiausioje ateityje dël
didelio vidutinio amþiaus tyrëjø skaièiaus
prognozuojamas dar didesnis jø trûku-
mas. Tyrëjo profesija lieka nepatraukli, o
protø nutekëjimas ateityje gali gerokai su-
silpninti ðalies intelektines galimybes, ûkio
srityse, perspektyvas. Lietuvoje bendros
iðlaidos fundamentiniams ir taikomiesiems
moksliniams tyrimams ir eksperimentinei
plëtrai sudaro nedidelá procentà (~0,8
proc. BVP, ES vidurkis apie 2,0 proc.), o
privataus sektoriaus iðlaidos ypaè maþos
(~0,16 proc. BVP). Remiantis tarptautinio
lygio rodikliais, Lietuvos moksliniø tyrimø
ir technologijø plëtros (MTTP) sistemos
mokslinis produktyvumas taip pat yra la-
bai maþas. Pagal JAV mokslinës informa-
cijos instituto kasmet sudaromo moksli-
niø þurnalø sàraðe publikuotø moksliniø
straipsniø rodiklius Lietuva nuo ES vidur-
kio atsilieka beveik 4 kartus ir, nors šiø pub-
likacijø vidutinis metinis augimas Lietuvo-
je keletà kartø virðija ES vidurká, Lietuvoje
vis dar vyrauja nacionalinio lygio veikla.
Pagal uþregistruotø Europos patentø biu-
re patentø skaièiø, tenkantá 1 mln. gyven-
tojø, Lietuva nuo ES vidurkio atsilieka dau-
giau nei 51 kartà (nuo Suomijos ir Danijos
120 kartø, nuo Estijos 3,5 karto).
Viena pagrindiniø Lisabonos strategi-
jos ágyvendinimo prielaidø yra bendros Eu-
ropos moksliniø tyrimø erdvës sukûrimas.
Senosioms ES narëms ásiliejant á ðià ben-
drà erdvæ, pakanka uþmegzti glaudesnius
tarptautinius ryðius ir atverti savo nacio-
nalines MTTP programas. Lietuva susidu-
ria su kur kas didesniais iððûkiais: nëra pa-
rengtos nacionalinës MTTP programos,
ðalies MTTP þmogiðkøjø iðtekliø ir MTTP
infrastruktûros kokybë yra tokios bûklës,
kad á bendrà Europos MTTP erdvæ gali ási-
jungti patys stipriausi tyrëjai. Panaikinti ðá
atotrûká galima tik gerai apgalvotomis in-
Meilutë Taljûnaitë
vesticijomis á þmogiðkøjø iðtekliø ir MTTP
infrastruktûros gerinimà.
Atsiþvelgdami á visas ðias aplinkybes,
Lietuvos mokslø akademija, Lietuviø kal-
bos, Matematikos ir informatikos, Sociali-
niø tyrimø, VU Imunologijos ir Teorinës fi-
zikos ir astronomijos institutø kolektyvai
2006–2008 metais vykdë projektà „Lietu-
vos mokslininkø gebëjimø ugdymas Lie-
tuvai integruojantis á Europos Sàjungos in-
frastruktûrà“ pagal Lietuvos 2004–2006 m.
Bendrojo programavimo dokumento
(BPD) 2 prioriteto „Þmogiðkøjø iðtekliø plët-
ra“ 2.5. priemonës „Þmogiðkøjø iðtekliø ko-
kybës gerinimas moksliniø tyrimø ir ino-
vacijø srityje“. Projektà remia Lietuvos Res-
publika ir ið dalies finansuoja Europos Sà-
junga (Europos socialinis fondas).
Projekto pagrindinis tikslas buvo spræs-
ti opià ðiandienos Lietuvos mokslo institu-
cijø problemà – nepakankamà mokslinin-
kø ir tyrëjø kvalifikacijà, trukdanèià pasi-
naudoti ES mokslo infrastruktûros paþan-
giausiø priemoniø arsenalu, pasyvø ben-
dradarbiavimà tarp mokslininkø, atliekan-
èiø tarptautinius, valstybës ir privataus sek-
toriaus finansuojamus projektus. Projekto
pagrindinis uþdavinys – ugdyti Lietuvos
mokslininkø ir tyrëjø gebëjimus integruo-

22 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

 V Y G D Y T O J A I
LIETUVOS MOKSLØ LIETUVIØ KALBOS MATEMATIKOS IR
AKADEMIJA INSTITUTAS INFORMATIKOS
INSTITUTAS
tis á tarptautinæ tyrimø erdvæ, supaþindinant
su paþangiausiomis tyrimø technologijo-
mis ir metodikomis, taikomomis Europos
ir pasaulio mokslinëse infrastruktûrose.
Projektà vykdant buvo surengta: 3-jø
etapø tarpdisciplininis paskaitø ciklas, 9
sertifikuoti kvalifikacijos këlimo kursai, 10
vasaros kvalifikaciniø mokyklø, 7 paskai-
tø ciklai, 3 metodiniai-praktiniai semina-
rai, jaunøjø mokslininkø staþuotës aukð-
tøjø technologijø mokslo ir verslo ámonë-
se. Projekto veiklose dalyvavo per tûks-
tantá ðalies mokslininkø ir tyrëjø.
Š.m. balandþio 25-àjà Vilniuje, Best
Western vieðbuèio konferencijø salëje, vy-
ko projekto „Lietuvos mokslininkø gebë-
jimø ugdymas Lietuvai integruojantis á Eu-
ropos Sàjungos infrastruktûrà“ baigiamoji
konferencija, kurioje buvo aptarti pasiek-
ti rezultatai ir numatytos gairës ateièiai.
Projekto veiklose paskaitas skaitë 70
uþsienio ðaliø (Belgijos, Danijos, Ðvedi-
jos, Prancûzijos, Ðveicarijos, Italijos, Vo-
kietijos, Anglijos, Kanados, Lenkijos, Lat-
vijos, Rusijos ir kitø ðaliø) ir 100 Lietuvos
lektoriø. Lietuvos mokslininkai ir tyrëjai su-
sipaþino su Europos Sàjungos ir pasau-
lio mokslo infrastruktûromis, prioritetiniø
moksliniø centrø vykdomais projektais ir
galimybëmis dalyvauti vykdant šiuos pro-
jektus, mokslo ir naujø inovatyviø paþan-
giausiø technologijø sàsajomis ir jø ágy-
vendinimo galimybëmis, naudojamomis
SOCIALINIØ TYRIMØ VILNIAUS UNIVERSITETO VILNIAUS UNIVERSITETO
INSTITUTAS IMUNOLOGIJOS TEORINËS FIZIKOS IR
INSTITUTAS
Juzefa Aèaitë,
Zenonas Rokus
Rudzikas, Graþina
Tautvaiðienë
moksliniø tyrimø metodikomis, jø standar-
tizacijos, validacijos ir akreditacijos sàly-
gomis, naujø informaciniø technologijø
naudojimo galimybëmis ir kt.
LMA surengtame tarpdisciplininiame
paskaitø cikle „Europos teisës aktai, reg-
lamentuojantys mokslinæ veiklà, ir teisiniai
aspektai biomedicininiuose, fizikiniuose ir
humanitariniuose moksliniuose tyrimuose“
buvo susipaþinta su Lietuvos ir Europos
teisine baze, Pasaulio intelektinës nuosa-
vybës organizacija (World Intellectual Pro-
perty Organization), jø infrastruktûromis,
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvo-
mis bei nuostatomis moksliniuose tyri-
muose, Lietuvos autoriø teisiø gynimo aso-
ciacijos agentûros (LATGA-A) bei Lietuvos
gretutiniø teisiø asociacijos (AGATA) ir LR
Valstybinio patentø biuro vykdoma veikla,
jø ástatymais bei poástatyminiais aktais.
Lietuviø kalbos instituto organizuoto-
se vasaros mokyklose („Kalbinis savitu-
mas modernëjanèioje visuomenëje: lie-
tuviø kalbos tarmës“; „Europos lingvisti-
nës mokyklos“; „Regioninës kultûros sa-
vitumas: tarmës“ ir kt.), kurios vyko Varë-
nos rajono Marcinkoniø, Rokiðkio rajono
Salø ir Jurbarko rajono Naujasodþiø kai-
mo sodybose, bei kvalifikacijos këlimo
kursuose („Kalba ir visuomenë: socioling-
vistikos tyrimai Europos Sàjungos vals-
tybëse“; ,,Europos Sàjungos kalbø leksi-
kografija: tradicijos ir naujovës”; ,,Morfo-
loginë tipologija: lietuviø kalbos savitumas
ir bendrieji pasaulio kalbø bruoþai” ir kt.)
buvo susipaþinta su Baltijos ir kitø Vaka-
rø ðaliø lingvistikos tradicijomis ir naujo-
vëmis, Europos Sàjungos kalbos moks-
lo centrø patirtimi, jø infrastruktûromis, uþ-
ASTRONOMIJOS
INSTITUTAS
megzti glaudûs bendradarbiavimo ryðiai
su þymiausiø uþsienio mokslo centrø lek-
toriais. Tai ateityje skatins bendrø publi-
kacijø, bendrø tarptautiniø mokslinio tyri-
mo ir taikomojo darbo projektø vykdymà,
bendrø mokslo renginiø organizavimà ir
taip padës lietuviø kalbotyrai integruotis á
Europos Sàjungos lingvistikà, palengvins
priëmimà á tarptautines kalbininkø orga-
nizacijas.
Matematikos ir informatikos instituto
mokslininkai surengë kvalifikacijos këlimo
kursus, kuriuose buvo nagrinëjamos nau-
josios informacinës technologijos ir jø nau-
dojimas integracijai á Europos mokslo pro-
cesà, šiuolaikiniai matematinës statistikos,
skaièiavimo matematikos ir matematinio
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.
modeliavimo metodai, moksliniø rezulta-
tø apipavidalinimas ir jø pateikimas inter-
nete bei naujausios interneto plëtotës ten-
dencijos – Web 2, praktiniai uþsiëmimai su
paketu SPSS ir kitos aktualios temos.
VU Imunologijos instituto mokslininkai
ir tyrëjai savo teorines þinias ir praktinius
gebëjimus gilino vasaros mokyklose, pa-
skaitø cikluose, kvalifikacijos këlimo kur-
suose, metodiniuose-praktiniuose semina-
ruose bei staþuoèiø metu aukðtøjø tech-
nologijø mokslo ir verslo ámonëse. Buvo
nagrinëjami neurodegeneraciniø patologi-
jø (Parkinsono, Alzheimerio, Creutzfeldto-
Jakobo liga, spongiforminës encefalopa-
tijos, pasiutligë ir kt.), pirminiø ir antriniø
imunodeficitø imunologiniai aspektai bei
diagnostiniai kriterijai, naujø inovatyviø pa-
þangiausiø nanotechnologijos mokslo lai-
mëjimø taikymo galimybës biomedicinos
moksliniuose tyrimuose bei kuriant biolo-
ginius diagnostinius jutiklius, ðiuolaikinës
imunotechnologijos problemos, susipa-
þinta su tëkmës citometrijos, fluorescen-
cinës ir konfokalinës mikroskopijos diag-
nostinëmis galimybëmis. Aktualu ir pagir-
tina, jog, visame pasaulyje ir Lietuvoje spar-
èiai daugëjant serganèiøjø ávairiomis de-
mencijos formomis, o Pasaulinei sveikatos
organizacijai 2020 m. prognozuojant jø per
29 mln., VU Neurologijos ir neurochirurgi-
jos klinikos Neurologijos centro neurologø
iniciatyva Santariðkiø ligoninëje ákurta „At-
minties sutrikimø klinika“, kurioje konsul-
tuojami ir gydomi ligoniai, sergantys bet ko-
kia atminties sutrikimo forma. Šiandien Lie-
tuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, šioms de-
mencijoms gydyti naudojami patys naujau-
si ir specifiðkiausi vaistai. Tinkamai gydo-
mi ir slaugomi ávairiomis demencijomis
sergantys ligoniai iðgyvena 10–15 metø.
Nukelta á 34 p.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6 23
 stangomis, padedant lenkams ir prancû-

Lietus –
zams, sugebëta Lietuvà pristatyti teminia-
me etnografijos paviljone 1900 m. pasau-
linëje parodoje Paryþiuje. Carinës Rusi-
jos valdyta Lietuva oficialiai negalëjo de-

Ispanijai, þinia ið
monstruoti savæs tarp suvereniø pasau-
lio valstybiø, o pademonstravo. Ir paro-
dë ne tik etnografinæ mûsø kraðto kultû-
rà, bet ir plaèiai pristatë tuo metu draustà

Lietuvos – visam
lietuviðkà spaudà. Iðsamø straipsná apie
tai 1982 m. yra paraðæs Juozas Kriauèiû-
nas anglø kalba leidþiamam meno ir

pasauliui
mokslo þurnalui „Lituanus“. 2006 m., pa-
rëmus Lietuvos tûkstantmeèio direkcijai,
iðleistas iðsamus bibliografinis leidinys
„Lietuva pasaulinëje Paryþiaus parodoje
1900 m.“ (sudarytojas Remigijus Misiû-
Romas JANKAUSKAS nas). Èia apraðytoje knygoje „Lietuviškos
Lietuvos ekspozicijos pasaulinëje parodoje „EXPO parodos Paryþiuje 1900 metuose albu-
Zaragoza 2008“ generalinis komisaras mas“, kurios tekstø autorius kunigas J.Þi-
linskas, cituojamas iðkalbingas to meto
Pats pirmasis ir galbût pats nuoðir- Ðveicarijos lietuviø atsiðaukimas: „Lietu-
dþiausias Lietuvos prisistatymas ávyko viðka literatûra ir laikraðtystë tobulinasi vi-
daugiau kaip prieð ðimtà metø. Grupës sai ypatingose sanlygose. Niekur pasau-
Sunki, bet garbinga pradþia iðeiviø ir paèios Lietuvos ðviesuoliø pa- lëje nëra kitos tokios ðalies, kaip Lietuva,
Ðiemet Lietuva jau aðtuntà kartà bus
oficialiai pristatoma pasaulinëje parodoje.
Vasarà Ispanijos Saragosos mieste vyk-
sianti vandens ir darnios plëtotës temai
skirta ekspozicija – jau keturiasdeðimt
penktoji pasauliniø parodø istorijoje. O ði
istorija skaièiuojama nuo 1851 m. gegu-
þës, kai pirmoji pasaulinë paroda buvo su-
rengta Londone. Po to jos dar keletà kartø
rengtos Londone ar Paryþiuje, vëliau ap-
keliavo Vienà, Barselonà, kitus Europos,
Amerikos, Australijos ir Azijos miestus, bet
dar në karto nevyko gausiai jose atstovau-
jamose Afrikos valstybëse. Rengiant pa-
saulines parodas nëra laikomasi olimpi-
nëms þaidynëms bûdingo reguliarumo,
ávairias laikotarpiais jos vykdavo dvejus
metus ið eilës, o kartais ir po keliolikos me-
tø pertraukos. Tik XXI a. pradeda nusisto-
vëti tvarka, kai tikroji (registruotoji) pasauli-
në paroda rengiama kas penkerius metus
(Hanoveris – 2000, Aichi – 2005, Ðancha-
jus – 2010), o kartà tarp dviejø tokiø dar
viena joms prilygintoji arba tarptautinë.
Taigi Lietuva lig ðiol oficialiai yra daly-
vavusi dviejose ikikarinëse pasaulinëse
parodose (Paryþiuje – 1937 m. ir Niujor-
ke – 1939 m.) bei visose penkiose, kai
vël atgavo Nepriklausomybæ (Sevilijoje –
1992 m., Taejone (Pietø Korëja) – 1993
m., Lisabonoje – 1998 m., Hanoveryje –
2000 m. ir Aichi (Japonija) – 2005). Bene
geriausiai prisimenamas Lietuvos dalyva-
vimas dviejose ið jø – Hanoveryje, kur lie-
tuviai lankytojus kvietë á originalios archi-
tektûros geltonàjá namà, ir Aichi prefek-
tûroje Japonijoje, kur mûsø ðalies pavil-
jonà aplankë beveik 2 milijonai þmoniø,
o kultûrinë lietuviø programa sutraukda-
vo tûkstantines auditorijas.

24 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

 kur kiekviena knygelë, kiekvienas raðtas,
atspaustas prigimtoje tëviðkoje kalboje,
yra laikomas uþ daigtà aðtriai uþdraustà,
kur kiekvienas skaitantis panëðià knyge-
læ, kad ir nekalèiausios intalpos, yra bai-
siai persekiojamas caro èinovninkø ir ið-
tremiamas á kalëjimà ir Sibyriø. Ið tos prie-
þasties lietuviðka literatûra, ypatingai laik-
raðtystë, uþsitarnauja ant visatinos atydos
ir gali bûti vienu ið þingeidþiausiø dalykø
ant Paryþiaus parodos 1900 m.“
Mintis dalyvauti pasaulinëje parodoje ir
taip paskubinti Nepriklausomos Lietuvos
valstybës atkûrimà galëjo kilti lietuviams in-
teligentams bet kur pasaulyje, taèiau Ame-
rikos lietuviai tuo metu turëjo bene didþiau-

Lietuvos
ekspozicijos
generalinis Paviljono projektas
komisaras
Romas
Jankauskas
pristato
“Lietaus
namø”
idëjà
Ispanijos
ambasa-
doriui
Lietuvoje
Jose Luis
Solano Baro vaizdas
Gadea

Ekspozicijos zona

VIP zona
sias galimybes ðiam tikslui ágyvendinti. Pir-
mà kartà apie parodà tarp JAV lietuviø pra-
bilta 1893 m., vëliau, iki parodos likus vos
metams, – Ciuriche, Šveicarijoje.
Buvo nuspræsta parodoje eksponuoti
tuo metu carinës valdþios uþdraustà lie-
tuviðkà spaudà. Ekspozicija turëjo repre-
zentuoti valstybæ, kuri ir privalëjo finan-
suoti jos parengimà. Taèiau Rusijos nie-
kas net nepraðë finansavimo, o lietuvið-
kiems leidiniams eksponuoti vieta buvo
gauta Prancûzijos kultûros ministerijos Et-
Bendras nografiniame muziejuje. Iðleistas knygø
ekspozicijos katalogas ir skrajutës, kurias dël politiniø
vaizdas prieþasèiø teko iðdalinti uþ parodos teri-

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6 25


Lietuvos
aplinkos
ministras
Artûras
Paulauskas su
Ispanijos
ambasadoriumi
Lietuvai
torijos. Pristatyti Lietuvos etnografinei bui-
èiai buvo árengta trobelë trimis sienomis,
paviljono sienos nukabinëtos Lietuvos
valdovø nuotraukomis, istoriniais, etno-
grafiniais, ekonominiais þemëlapiais. Ka-
bëjo ir Vytis. Þemëlapiuose nubrëþti ke-
liai, kuriais lietuviðki laikraðèiai atkeliau-
davo á Lietuvà. Parodai iðleista apie 3
tûkst. doleriø, kuriuos surinko Amerikos
lietuviai ir laikraðèio „Varpas“ redakcija.
Svarbu ir tai, kad paroda paþadino ne
tik kitas valstybes, bet ir paèios Lietuvos
gyventojus: „Þinia apie lietuviðkà parodà
pasklido plaèiai po visà Lietuvà, prasiskver-
bë net á tokias vietas, kur apie lietuviø tau-
tiðkà judëjimà pirmiaus þmonës nebuvo vi-
siðkai girdëjæ arba iðgirdæ abejojo, pabu-
dino ne vienà neþiná, uþdegë ne vienà uþ-
ðalëlá, sustiprino dvasià lengvatikiø. Su
1900 metu uþstojo dël lietuvystës nauja era,
– pasiliovë svajonë, prasidëjo veikmë“.
Oficialûs Lietuvos þingsniai: iki karo
ir mûsø laikais
Pirmà kartà oficialiai á tarptautinæ pa-
rodø arenà Lietuva áþengë 1937 m. Pa-
ryþiuje. Lietuva á parodà nuveþë vietiniø
iðkiliø menininkø darbø, kuriuos Paryþius
sutiko susiþavëjæs. 44 lietuviø meninin-
kai apdovanoti didþiaisiais prizais, auk-
so, sidabro, bronzos medaliais, garbës
diplomais. Bendras apdovanojimø skai-
èius – 58.
Kita paroda, kuri po dvejø metø vyko
Niujorke, taip pat sulaukë pasisekimo, ta-
èiau Antrasis pasaulinis karas sujaukë vi-
sus valstybës planus. Nors ðalies meni-
26 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6
ninkai ir ðákart pelnë apdovanojimø, taèiau
jiems pasiekti Lietuvà kartu su iðgirtaisiais
darbais tuomet nebuvo lemta – visi á paro-
dà iðveþti eksponatai liko uþ Atlanto. Ta-
èiau likæ be valstybës prieþiûros darbai ne-
dingo. Dauguma jø lietuviø iðeiviø pastan-
gomis surinkti ir atiduoti á Amerikos lietu-
viø kultûros archyvo muziejø Putname, Ko-
nektikuto valstijoje. Nemaþai darbø, tokiø
kaip istorinës drobës ar milþiniðka statula
„Lietuva”, ten saugomi iki šiol.
Antrasis pasaulinis karas, kaip, beje, ir
ankstesnysis, sutrikdë pasauliniø parodø
rengimà keliolikai metø. Tik 1958 m. pa-
saulinë paroda vël surengta Briuselyje, po
to ypaè áspûdingos pasaulinës parodos
vyko Monrealyje (1967), Osakoje (1970),
Brisbane (1988), taèiau, jei jose kas ir bu-
vo pristatoma ið Lietuvos, tai tik kaip So-
vietø Sàjungos tautø brolybës produktas.
Atgavusi nepriklausomybæ Lietuva ið-
kart sutiko dalyvauti pasaulinëje parodo-
je, kuri 1992 metø balandþio – lapkrièio
mënesiais vyko Sevilijos mieste Ispanijo-
je. Sevilijos paroda buvo skirta atradi-
mams, nes tuo metu pasaulyje, o ypaè
Ispanijoje, buvo plaèiai minimos 500-
osios Amerikos atradimo metinës. Ben-
drame Lietuvos ir Estijos paviljone lanky-
tojai galëjo iðvysti gintaro kolekcijà, me-
dinius rûpintojëlius, senuosius Lietuvos
þemëlapius, pasiþiûrëti filmø apie Lietu-
và – lietuviø tautinius drabuþius, dainø
ðventæ ir kt. Lietuvos ir Estijos paviljonas
atrodë gana kukliai, taèiau jis neliko be
dëmesio: já aplankë Ispanijos karalienë
Sofija, nemaþai delegacijø iðskirtiná dëme-
Paþintiniai ðuliniai
sá rodë dël galimybës susitikti su tuome-
tiniu Lietuvos Aukðèiausiosios Tarybos
pirmininku Vytautu Landsbergiu. Pasau-
linëje parodoje „Expo Sevilija ‘2“ Lietuva
dar negalëjo pasigirti áspûdingais laimë-
jimais, iðskyrus patá svarbiausià – atgau-
tà Nepriklausomybæ, taèiau ji pati tapo at-
radimu ispanams ir visam pasauliui.
Nepraëjus në metams po parodos Is-
panijoje, ðalies atstovai apie nepriklauso-
mà valstybæ jau pasakojo korëjieèiams.
1993 m. Taejone vykusios parodos tema
buvo „Naujo plëtros kelio iððûkis“. Joje
daug dëmesio skirta atliekø panaudojimui,
vandenynø ekologijai. Lietuvos dalyvavi-
mo parodoje tikslas nepakito – reikëjo dar
kartà paskelbti apie save pasauliui, kad jis
þinotø, jog ðalis – jau ne Sovietø Sàjun-
gos dalis. Bendrame Lietuvai ir kitoms Bal-
tijos ðalims skirtame paviljone lietuviai ro-
dë Kurðiø Nerijos groþá: ant ið Neringos
atveþto smëlio puikavosi juodoji kerami-
ka, medþio skulptûros, ant sienø buvo ið-
kabinti „Lentvario“ kilimai, „Audëjo“ gobe-
lenai, Plungës dirbtinës odos pavyzdþiai,
stiklo vitrinose þvilgsná traukë gintaro ir kau-
linio porceliano dirbiniai, kurðiø kalvystës
pavyzdþiai – pagoniðkosios saulutës.
Portugalijoje 1998 m. vykusioje „Ex-
po“ parodoje Lietuva jau turëjo atskirà pa-
viljonà, kuriame vël stebino lankytojus na-
tûralumu ir gamtos groþiu. Lisabonoje vy-
kusios parodos tema buvo „Vandenynai
– ateities kartoms“, todël ir Lietuva siekë
pristatyti save pasauliui kaip jûrinæ valsty-
bæ. Vienu pagrindiniø ekspozicijos akcentø
tapo kurënas – burinë plokðèiadugnë val-
tis, atgabenta ið Kurðiø Nerijos. 150 metø
senumo kurënas buvo pastatytas ant më-
lynà ðviesà skleidþianèiø lietuviðko stiklo
plokðèiø, simbolizuojanèiø jûrà. Èia ir vël
buvo atveþtas ir kopø pavidalu supiltas na-
tûralus smëlis ið Neringos, ðalia „augo“ gy-
vos ið Lietuvos atgabentos gubojos. Á Por-
tugalijà buvo nuveþta daug eksponatø ið
Kurðiø nerijos muziejø: senoviniø namø
apyvokos daiktø, dirbiniø, drabuþiø ið li-
no, gintaro skulptûrø, vëtrungiø.
2000 m. Vokietijos mieste Hanovery-
je vykusi „Expo“ buvo jau ketvirtoji paro-
da, kurioje po Nepriklausomybës atgavi-
mo dalyvavo Lietuva. Geltonasis Lietuvos
paviljonas ilgà laikà ðmëþavo ne tik Vo-
kietijos spaudoje – jis ásirëþë ir á lietuviø
atmintá. Ne vienas lietuvis, iðgirdæs apie
„Expo“ parodas, pirmiausia pamini bû-
tent geltonàjá paviljonà. O pagrindiniu pa-
rodos akcentu tapæs filmas „Skrydis per
Lietuvà, arba 510 sekundþiø tylos“ pate-
ko á pirmà geriausiø parodoje rodytø fil-
mø trejetukà. Daug informacijos apie Lie-
tuvà buvo pateikiama terminaluose. Lan-
kytojai aktyviai pirko gintarinius suveny-
rus, pasisekimo sulaukë lietuviðkas tam-
susis alus. Ðiai parodai iðleista apie 20
mln. litø – daugiausia per visà Lietuvos
dalyvavimo „Expo“ parodose istorijà.
Lietuviðkas alus, dirbtinis intelektas, gin-
taras, DNR spiralë ir virtualioje erdvëje skrai-
dantis gandras – visa tai Lietuvos paviljono
lankytojai galëjo iðvysti 2005 m. vykusioje
pasaulinëje parodoje Japonijoje, Aièi pre-
fektûroje. Ant dviejø DNR spirales vaizduo-
janèiø konstrukcijø iðdëliotø ekranø lanky-
tojai galëjo stebëti kas keletà sekundþiø be-
sikeièianèius Lietuvos kultûros bei gamtos
vaizdus. Per ðeðis mënesius paviljonà ap-
lankë beveik du milijonai þmoniø. Didelá pa-
sisekimà turëjo ir atlikëjø ið Lietuvos pasi-
rodymai, á kuriuos susirinkdavo tûkstanèiai
þiûrovø. Koncertuota ne tik parodos terito-
rijoje, bet ir Tojohaðio (Toyohashi) mieste
bei Tokijuje. Daugumai lankytojø tekdavo
aiðkinti, kur yra Lietuva, taèiau vyresnio am-
þiaus japonams mûsø ðalis buvo girdëta,
nes prieð Antràjá pasauliná karà èia dirbo Ja-
ponijoje gerai þinomas ir gerbiamas didis
humanistas È. Sugihara. Paðto þenklas su
diplomato È.Sugiharos atvaizdu Lietuvos
paviljone buvo iðpirktas jau pirmàjà paro-
dos dienà. Minint Þemës dienà È.Sugiha-
ros gimtinëje Jaotsu mieste buvo pasodin-
ta àþuolø giraitë.
Ispanijai veþame lietø
Rengiant pasaulines parodas pasta-
ruoju metu daugiausia dëmesio skiriama
aplinkos tematikai. „Expo 2005 Aichi” pa-
grindinë tema buvo „Gamtos išmintis“, o
Saragosoje nuo 2008 m. birþelio 14 d. iki
rugsëjo 14 d. vyksianèioje parodoje vy-
raus vandens ir darnios plëtotës aspek-
tai. XXI a. pradþioje labai paaðtrëjo visuo-
tinës aplinkos problemos, tarp jø ir van-
dens krizë. Neatsitiktinai Jungtinës Tautos
ðio deðimtmeèio (2005–2015) devizu pa-
skelbë ðûká „Vanduo – gyvybës ðaltinis“.
Vanduo nëra tik iðsivysèiusiø ðaliø ar
ateities kartø rûpestis. Ðis rûpestis – vi-
sos tarptautinës bendruomenës reikalas.
Tai patvirtina daugybë pastaruoju laiku vy-
kusiø pasauliniø forumø ir konferencijø.
2002 m. Johanesburge vykusiame pa-
saulio virðûniø susitikime Nelsonas Man-
dela kategoriðkai pareiðkë: „Vanduo yra
problema“. Jos iðspræsti negali atskiros
valstybës. Tai ámanoma tik bendromis
daugelio ðaliø pastangomis.
Parodoje „Expo Zaragoza 2008“ da-
lyvauja 107 valstybës, 19 Ispanijos auto-
nominiø bendruomeniø (regionø) ir dvi
tarptautinës organizacijos (Jungtinës Tau-
tos ir Europos Komisija).
Lietuvai dalyvavimas šioje parodoje
yra aktualus keliais aspektais: šalyje, nau-
dojant valstybës biudþeto ir ES lëðas, ne-
maþai pasiekta ið esmës pertvarkant van-
dentvarkos ûká, Lietuvoje ypaè gausu
aukðtos kokybës geriamojo vandens ið-
Prie Lietuvos ekspozicijø visada buvo gausu lankytojø
tekliø ir mes esame atsakingi uþ raciona-
lø jø naudojimà. Siekiame kuo efektyviau
iðnaudoti Klaipëdos jûrø uostà, galime di-
dþiuotis lig ðiol iðsaugota Baltijos pajûrio
gamta, turime visas sàlygas plëtoti turiz-
mui ir rekreacijai vidaus vandenyse ir prie
jø. Mûsø valstybë yra patvirtinusi ilgalai-
kæ darnaus vystymo strategijà ir sëkmin-
gai jà ágyvendina, todël Saragosos paro-
da suteikia puikiausià galimybæ ðiuos lai-
mëjimus pristatyti ES ir pasaulio konteks-
te. Be abejo, Lietuvos dalyvavimas paro-
doje, kuriai labai daug dëmesio skiria Is-
panijos valdþia ir kuria labai domisi visi
šios šalies gyventojai, neabejotinai sustip-
rins abiejø valstybiø ekonominius, politi-
nius bei kultûrinius ryðius. Deja, nors Is-
panijoje gyvena ir dirba nemaþai mûsø
tautieèiø, prieð porà metø visuomenës
nuomonës ir rinkos tyrimo centro „Vilmo-
rus“ apklausos duomenys parodë, kad
ispanai dar yra nekokios nuomonës apie
mus: dauguma apklaustøjø ðioje ðalyje
ið viso nieko neþino apie Lietuvà arba at-
siliepia apie jà piktai.
Puikus klimatas, turtinga istorija bei
savita architektûra kasmet á Ispanijà pri-
traukia apie 50 milijonø turistø ið viso pa-
saulio. Nuo pagrindiniø traukos centrø –
Madrido ar Barselonos – iki Saragosos
greitasis AVE traukinys vaþiuoja tik 75 mi-
nutes. Saragosa – treèias Ispanijos mies-
tas, kuriame rengiama pasaulinë paroda.
1992 m. ðià misijà atliko Sevilija. Aragono
regiono, kuriam priklauso Saragosa, van-
dentvarkos iðtakos siekia daugiau kaip du
tûkstanèius metø.
Kartu su parkavimo aikðtelëmis ir lo-
gistikos centrais paroda uþims 34,5 hek-
taro. „Expo 2008" valstybiø ekspozicijas
stengtasi iðdëstyti ne pagal valstybiø ge-
ografinæ padëtá, o pagal didþiuosius eko-
geografinius planetos regionus. Vienoje
vietoje ásikurs keliø ðaliø, kurioms bûdin-
gos tos paèios ekosistemos, ekspozici-
jos. Ir visai nesvarbu, kad tos valstybës
yra skirtinguose þemynuose. Lankyto-
jams bus pristatyti tokie gamtiniai regio-
nai: ledas ir sniegas; dykumos, oazës ir
stepës; pievos ir savanos; vidutinës juos-
tos miðkai; tropikø lietaus miðkai; aukðti-
kalnës ir kalnai; didþiosios upës ir salpos;
salos ir pakrantës. Pasaulinës parodos or-
ganizatorë Ispanija numato árengti pen-
kis teminius paviljonus, vandens parkà ir
didþiausià pasaulyje upiø akvariumà.
Lietuva – lietaus kraðtas, todël vienu
ið pagrindiniø ekspozicijos akcentø pa-
rodoje pasirinktas lietus. „Lietaus namais“
pavadintà ekspozicijà 690 m2 dydþio pa-
viljone suprojektavo ir árengë konkursà lai-
mëjusi ir didelæ ekspozicijø rengimo patir-
tá sukaupusi bendrovë „Ekspobalta“. Tik
áëjæs á Lietuvos paviljonà lankytojas jo vi-
duryje išvysta „Lietaus namus“. Tai – „gy-
vas“, trigubomis lietø imituojanèiomis sie-
nomis statinys. Sienas, kurios atsiranda
bëgant vandeniui, daþnai galima matyti
bankuose ar stebëti fontanuose. Taèiau
niekas anksèiau nebandë sujungti van-
dens sienø á visumà ir ið jø pastatyti namà.
Be to, ádomu tai, kad, priëjæs prie „Lietaus
namo“ durø, kurios në kiek nesiskiria nuo
kitø sienø, lankytojas prieð save pamato
besiskiriantá vandená, kvieèiamas áeiti vi-
dun. „Namo“ viduje galima stebëti ávairius
lietuje atsispindinèius Lietuvos vaizdus.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6 27
 Kiti lankytojø traukos centrai Lietu-
vos paviljone – lietuviðko alaus baras,
krepðinio pergaliø vitrina ir pardavimui
skirti gintaro dirbiniai bei kiti suvenyrai
ajerø formos vitrinose.
Susipaþinti su Lietuva lankytojams
padeda 12 keliomis uþsienio kalbomis
kalbanèiø gidø, pasipuoðusiø ryðkiais
mëlynais ir þaliais drabuþiais. Ðias spal-
vas pasiûlë drabuþius sukûrusios dizai-
nierës Jolanta Rimkutë ir Ieva Ðeviako-
vaitë. Anot jø, ðis spalvø derinys pui-
kiai tiks prie pagrindinës Lietuvos eks-
pozicijos temos – draugiðko lietaus:
mëlyna – vandens spalva, o þalia – vi-
sa gyvybë, atsirandanti ið lietaus.
Iðëjus ið Lietuvos paviljono, prieš
akis atsiveria nuostabus vaizdas su Sa-
ragosos Katedros siluetu tolumoje, šiek
tiek primenantis mûsø sostinæ Vilniø. Vi-
sai ðalia Lietuvos ekspozicijos ásikûrë
nedaþnai pasaulinëse parodose prisis-
tatanèio Vatikano, o ið kitos pusës –
Jungtiniø Tautø paviljonai.
Daug dëmesio parodos metu bus
skiriama mokslininkø ir ekspertø pra-
neðimams, geriausioms vandens nau-
dojimo patirtims, naujø technologiniø
sprendimø pristatymui, diskusijoms.
Joms skirtas nuolat veikiantis forumas
bendru pavadinimu „Vandens tribûna“,
kurio tikslas – plëtoti bendrà supratimà
apie vandens iðtekliø naudojimo Þemë-
je galimybes ir problemas.
Lietuvos ekspozicija orientuota ne
tik á centrinæ parodos temà, bet ir á ben-
dresná mûsø valstybës pristatymà. Ne-
maþai dëmesio skirta artëjanèiam Lie-
tuvos vardo tûkstantmeèio paminëjimui
bei „Vilniaus – Europos kultûros sosti-
nës“ programai.
Valstybiø dalyvavimà pasaulinëje
parodoje vainikuoja jø Nacionalinës
dienos, kuriø metu parodà aplanko tø
valstybiø vadovai, vyriausybinës dele-
gacijos, pasirodo geriausi tø ðaliø me-
nininkai ir atlikëjai. Vienintelës ið trijø
Baltijos ðaliø parodoje dalyvaujanèios
Lietuvos pristatymui pasirinkta birþelio
23 d. (Joniniø arba Rasø ðventës iðva-
karës). Nacionalinei dienai skirtà kon-
certinæ programà parengë berniukø ir
jaunuoliø choras „Àþuoliukas“, Lietuvos
valstybinis orkestras „Trimitas“, tautið-
ka kapelija „Sutaras“, lietuviø liaudies
ðokiø kolektyvas „Vilniaus pynimëlis“,
kanklininkiø trio „Basom“, skrabalø vir-
tuozas Regimantas Ðilinskas, merginø
trio „Electric Ladies“, „Lithuanian Jazz
Trio“ ir solistë Asmik Grigorian.
Nacionaline diena Ispanijos ir paro-
dos lankytojø ið viso pasaulio paþintis su
Lietuva nesibaigs. Liepos 6-àjà paviljone
bus pristatomas áspûdingas fotografijø al-
bumas „Neregëtoji Lietuva“, rugpjûèio
28 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6
mënesá net tris kartus parodos lankytojø
kviesti á kitø metø renginius kartu su atli-
këjais vyks „Vilniaus – Europos kultûros
sostinës“ organizatoriai. Renginiai pa-
sieks net beveik uþ poros ðimtø kilomet-
rø nuo Saragosos esantá nuostabios ar-
chitektûros romënø laikus menantá Alba-
racino miestelá, kuris parodos metu (o,
tikëkimës, ir po jos) draugaus su Lietu-
vos paviljono rengëjais.
Dairytis á ðalis ar neðti vëliavà
patiems
Dalyvaudama pasaulinëse parodo-
se Lietuva turi puikià galimybæ gerinti
valstybës ávaizdá, pristatyti ðalies pasie-
kimus paèiose ávairiausiose srityse, ska-
tinti turizmà ir ðaliø bendradarbiavimà.
Dar nepasibaigus „Expo Zaragoza
2008“, Lietuva jau pradeda ruoštis pa-
saulinei parodai „Expo 2010“ Šancha-
jaus mieste Kinijoje. „Geresnis miestas,
geresnis gyvenimas“ – pagrindinë bû-
simos parodos tema, taigi Lietuva ir vël
turës progà parodyti pasauliui, kà yra
pasiekusi urbanistikos ir architektûros,
miestø planavimo ir infrastruktûros sri-
tyse. Jau þinomos ir dar dvi bûsimos
pasaulinës parodos – 2012 m. EXPO,
skirta pakranèiø temai, vyks Korëjoje,
o 2015 m. pasaulinë paroda, skirta mi-
tybos problemoms ir gastronomijai, –
Italijos mieste Milane.
Pasaulines parodas koordinuoja, jø
vykimo vietà, laikà ir pagrindines temas
nustato Tarptautinis pasauliniø parodø
biuras (Bureau International des Expo-
sitions, arba B.I.E. – pranc.), kurio cen-
trinë bûstinë yra Paryþiuje. Lietuva, nors
ir aktyviai dalyvauja pasaulinëse paro-
dose, nëra ðios tarptautinës organiza-
cijos, vienijanèios 152 pasaulio valsty-
bes (tarp jø – 22 ES valstybës), narë,
todël negali visavertiškai naudotis jos
teikiamomis galimybëmis.
Dël to kaltas ne tik mûsø valdþios
struktûrø ar atskirø institucijø nerangu-
mas. Tai iš dalies uþprogramuota B.I.E.
Nors pasauliniø parodø rengimo princi-
pai (o ir reikðmë) labai panaðûs á olimpi-
niø þaidyniø organizavimà, skirtingai nei
Tarptautinis olimpinis komitetas, ði orga-
nizacija nereikalauja, kad kiekvienoje
valstybëje bûtø jos dalyvavimà pasauli-
nëse parodose koordinuojanti struktû-
ra. O kai nëra tokios struktûros, tai ir në-
ra kam rûpintis, kad valstybë kiekvienai
parodai rengtøsi nuosekliai ir kryptingai.
Kiekvienàkart valstybë, gavusi teisæ su-
rengti pasaulinæ parodà, siunèia oficia-
lius kvietimus visoms pasaulio vyriausy-
bëms, ðios svarsto, dalyvauti ar ne, o jei
nusprendþia dalyvauti, tada ir vël ið naujo
galvoja, kas viskà organizuos.
Nukelta á 42 p.
Tæsinys. Pradþia Nr. 5
Bronius AMBRAZIEJUS
Taigi, nors jau pajëgus uþfiksuoti juosto-
je þmogø supanèià aplinkà, bet toli graþu
dar nepajëgus kartu su ja þiûrovui pateikti
„në vienos natos ið tos sudëtingos simfoni-
jos, kuri visada lydi þmoniø judëjimà“, t.y.
garso, kinas, kaip matome, ne tiek nustebi-
no, kiek nuvylë Gorká, kuris ir savo straipsná
pradeda þodþiais: „Sinematografas – tai ju-
danti fotografija“. Taèiau patys kino pionie-
riai, kuriø, plëtojantis kinui tiek Prancûzijoje,
tiek kitose šalyse, vis daugëjo, visai nema-
në, kad jø „judantieji vaizdai“ turëtø bûti ne-
bylûs. Jie ið karto suvokë, kad begarsis ki-
nas – tai tik negyvas „ðeðëliø judëjimas“, ku-
riam gresia didelis
pavojus netrukus
virsti pigiu cirkiniu-
balaganiniu rengi-
niu, bet në vienas jø
ið pradþiø neturëjo
aiðkesnio suvoki-
mo, kaip ir nuo ko
reikia pradëti kino
„ágarsinimà“, juo la-
F.Leharas
savo
sceninës
veiklos
pradþioje.
Viena, 1900
metai
biau kad ir techniniø galimybiø tam dar di-
delio pasirinkimo nebuvo. Taèiau praktika
netrukus parodë, kad ðiam tikslui pati pir-
moji, visiems lengvai prieinama, tinkamiau-
sia ir paprasèiausia priemonë yra gyvai at-
liekama muzika. Nors yra teigianèiø, kad jau
per istorinæ broliø Liumjerø kinematografo
inauguracijà jø filmø demonstravimà „Indið-
kame salone“ lydëjo pianino improvizacijos,
taèiau apie tai në vienas to renginio dalyvis,
taip pat ir minëtasis kino pionierius, dar va-
dinamas ir siuþetinio filmo tëvu, Meljesas sa-
vo atsiminimuose net neuþsimena (sunku
patikëti, kad muzika nebûtø atkreipusi jø dë-
mesio ir jie nebûtø bent uþsiminæ apie jà).
Matyt, ðios improvizacijos atsirado kiek vë-
liau, kai þiûrovai pradëjo reaguoti á triukðmin-
gà, erzinantá projekcinio aparato traðkëjimà
kino seanso metu, kurá filmø demonstruoto-
jai pabandë nustelbti gyvai atliekama muzi-
ka. (Pirmieji, matyt, ir èia buvo broliai Lium-
jerai, nes jau 1896 m. jø parduodamuose
kino seansø bilietuose atsiranda nuoroda
“garsas – pianisto ir kompozitoriaus M.Emi-
lio Maravalio“.)
Ðtai tokia buvo kino „ágarsinimo“ pati pra-
dþia, kaip ir pats kinematografas, praëjusi
ilgà ieðkojimø ir atradimø kelià, taip praktika
 Francas
Leharas
kinas ir
paskatino pirmøjø filmø garsiná-muzikiná fo-
nà, kurá ið pradþiø sudarë tik improvizuoja-
ma pianino ar fortepijono muzika. Jà, sëdë-
dami prieðais ekranà, atlikdavo samdomi
pianistai – taperiai (pranc. tapeur – pianis-
tas, skambinantis ávairiose pramogø vieto-
se bei nebyliojo kino seanso metu), davæ
pradþià iðtisai plejadai ðio tipo atlikëjø ir gy-
vavæ tol, kol gyvavo ir negarsinis kinas. Ne-
maþa jø dalis bûdavo gana þemos kvalifika-
cijos, neretai net neturintys rimtesnio muzi-
kinio iðsilavinimo atlikëjai, labai primityviai su-
vokiantys savo pareigas ir á jas þiûrintys be
didesnës atsakomybës. Jø atliekami muzi-
kiniai numeriai bûdavo tik primityvus garso
pakaitalas. Daþniausiai jie apsiribodavo at-
sitiktiniu akompanimentu, neturinèiu nieko
bendro su rodomu filmu, skambindami tik
tai, kà mokëjo – bet kokius kûrinius, pateik-
dami geriausiu atveju tik neutralø garsiná mu-
zikiná fonà. Neiðrankiam to meto þiûrovui ið
pradþiø ir tiek uþteko.
Beje, kai kinas pasiekë ir Lietuvà bei jos
provincijas, tokie ekrano „iliustratoriai“ kar-
tais net sukeldavo anekdotines situacijas, ku-
rios patekdavo ne tik á spaudà, bet ir á folklo-
rà. Viena ið tokiø, pasakojama, ávyko kaþko-
kiame atokiame baþnytkaimyje, kai pasam-
dytas tik armonika grojantis vietinis muzikan-
tas á kino seansà iliustruoti religinës temati-
kos filmo atëjo gerokai „paëmæs ant dràsos“
ir nelabai besusivokiàs, kas vyksta ekrane.
Iðvydæs jame Jëzø Kristø, einantá vandeniu,
jis smagiai uþtraukë tuo metu labai populia-
rià iðgertuviø dainà: „Kiekvienam girtam ti-
peliui jûros marios iki keliø…“
Þinoma lenkø muzikologë ir kino istori-
kë Zofija Lissa (1908–1980) prisimena: „Tais
metais, kai kinas dar buvo negarsinis, mû-
sø namo kieme buvo ásikûræs kino teatras
ir vasaros metu per atvirà langà girdëdavo-
si kliunkinimas rojaliu – padrikos, nieko ben-
dro tarpusavyje neturinèios ávairiø pjesiø ið-
„Indiðkas
salonas“ – pirmoji
pasaulyje vieða
mokama kino
salë, kurioje ávyko
kinematografo
inauguracija
traukos, kurios lydëjo kino filmø
demonstravimà. Nors muzika þei-
dë mano klausà, taèiau að jau ta-
da suvokiau, kokià svarbià rolæ ji
vaidina kino filme“.
Toká Lissos suvokimà, be abe-
jo, sàlygojo tai, kad nors tarp ta-
periø buvo ir daug tokiø, kurie tik
dauþë neretai nelabai suderinto
pianino klaviðus, taèiau tarp jø pa-
sitaikydavo ir talentingø meninin-
kø, kurie jau bandydavo pateikti
tikrà rodomo filmo muzikinæ iliustracijà, at-
skleisti jo veikëjø charakterius, paryðkinti jø
iðgyvenimus, emocijas, charakteringesnius
siuþeto momentus ir kt., kruopðèiau parink-
dami ar improvizuodami atitinkamà muzi-
kà. Savo muzikinës karjeros pradþioje ta-
periais dirbo ne vienas vëliau plaèiai iðgar-
sëjæs pianistas ar kompozitorius: D.Ðosta-
kovièius, I.Dunajevskis, F.Èerèilis (jo vëliau
paraðyta muzika þinomajam V.Disnëjaus pil-
nametraþiam animaciniam filmui „Snieguo-
lë ir septyni nykðtukai“ susilaukë pasauli-
nio pripaþinimo bei ávertinimo ir iki šiol lai-
koma kino muzikos etalonu), E. di Kapua
(populiariosios neapolietiðkos dainos ,,O
mano saule” autorius, o ið lietuviø – S.Vai-
niûnas, kuris, studijuodamas Rygos kon-
servatorijoje, kurá laikà vakarais grojo vie-
name ið miesto kino teatrø nebylaus kino
seansuose. Tai buvo bene pirmasis ir vie-
nintelis aukðto profesinio lygio lietuvis kino
taperis. Gaila, kad ðio savo talento jis netu-
rëjo progos pademonstruoti ir savo kraðte.
Tuo tarpu gerø taperiø-improvizatoriø pasi-
taikydavo ir Lietuvoje, tik, deja, jie buvo ne
lietuviø tautybës. Kai kuriuos ið jø net pami-
ni ir to meto rusiðka spauda. Pvz., Maskvoje
leidþiamas pirmas specializuotas þurnalas
„Sine-Fono“ savo 1909 m. lapkrièio 15 nu-
meryje informuoja, kad Ðiauliø kino teatre
„Moderne“ garsëjo taperis Volfbergas, „ku-
rio nuostabus skambinimas
sudarydavo toká didelá áspû-
dá, kad jis ilgam iðlikdavo
þmoniø sàmonëje“. Kito, taip
pat Maskvoje leidþiamo „Ki-
no-þurnal“ 1910 metø 10 nu-
meryje raðoma apie tà patá
Kino teatras „Renesansas“
Rygoje, kuriame S.Vainiûnas,
studijuodamas konservatori-
joje, kurá laikà dirbo taperiu
Ðiauliø kino teatrà, kuriame þiûrovus þavëjo
ið Maskvos atvykæs pianistas improvizato-
rius G.A.Nevtonovas, „jo atliekami kûriniai
pasiþymëjo puikia technika, ðvelniu tonu“.
Suprantama, nors geresni taperiai ir sten-
gësi ne tik stelbti projekcinio aparato kelia-
mà triukðmà, bet ir pateikti þiûrovui rimtà ir
ávairiapusiðkà rodomo filmo siuþeto iliustra-
cijà, jø kukli fortepijoninë muzika nebuvo pa-
jëgi patenkinti sparèiai auganèiø kinematog-
rafo ir jo savitos dramaturgijos reikalavimø.
Vis didëjantis kino teatrø bei jø lankytojø skai-
èius skatino kino menininkus ir verslininkus
ieðkoti naujø, ávairesniø ágarsinimo galimy-
biø ir bûdø kinematografe. Ðá poreiká ypaè
skatino vienas po kito atsidaræ prabangûs,
turtingi kino teatrai su puoðniomis þiûrovø
salëmis, rûbinëmis, estradomis, bufetais ir
kt. Juose taperiø vaidmuo darësi vis sudë-
tingesnis, jis vis labiau transformavosi, mu-
zikantai vietoj solo pradëjo groti su ávairios
sudëties instrumentiniais ansambliais ar net
orkestrais, kuriems dirigavo nebe áprastiniai,
o kino dirigentai, stovintys prieð ekranà ir ste-
bintys siuþeto eigà jame. Neretai muzikinæ
ekrano iliustracijà atlikdavo tik ansambliai ar
orkestrai, jau be taperiø, o nuo 1911 metø
dideliuose kino teatruose atsirado milþiniðki
„Wurlitzer“ ir „Kimbal“ kino vargonai, kuriø
diapazonas ir registrø gausa leido beveik
tiksliai atkurti orkestro skambëjimà. Taip plë-
tësi garsinë nebylaus kino partitûra, kurioje
greta muzikos netrukus buvo pradëtos nau-
doti ir kitokios, ne muzikinës iðraiðkos prie-
monës – buitinius triukšmus ir ávairius kitus
garsinius efektus išgaunanèios mašinos „Al-
lefex“ ir „Kinematophone“, uþ ekrano sto-
vintys artistai kai kuriose reikðmingesnëse
filmo vietose suðukdavo ðûksnius, iðtarda-
vo atskirus þodþius ar net sakinius (á jø sin-
chroniðkumà maþai kreipdami dëmesio),
vienà kità muzikinæ frazæ atlikdavo daininin-
kai. Tokiomis ir kitokiomis priemonëmis – o
jø vis daugëjo – buvo bandoma iðsklaidyti
„didájá nebylá“ gaubianèià tylà.
Bus daugiau
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6 29

Profesoriui
Smailiui
Alfredui
bûtø aðtuoniasdeðimt...
Akad. Jurgis BRËDIKIS
Alfredas gimë Juozo Smailio ðeimoje
1928 m. geguþës 7 d. Kauno rajono Paþë-
rø baþnytkaimyje, Dievogalos kaime. Të-
vai turëjo 19 hektarø þemës, ðeima buvo
gausi ir vaikams teko padëti dirbti ûkyje.
Taèiau tëvas, apsiðvietæs þmogus, norëjo,
kad jo vaikai siektø mokslo, ir jo svajonës
iðsipildë, nepaisant kad sovietmeèiu, 1951
metais, šeima buvo ištremta. Tas faktas ne-
maþai nemalonumø sudarë Alfredui, nors
jam ir pasisekë iðvengti trëmimo.
Alfredo gabumai mokslui pasireiðkë
nuo pat mokymosi pradþios. Baigæs Pa-
þërø pradþios mokyklà, perðokdamas á
aukðtesnæ klasæ, ástojo á Veiveriø progim-
nazijà, kurià, performuotà á gimnazijà, bai-
gë 1944 metais. Tais paèiais metais ástojo
á Kauno universiteto Medicinos fakultetà,
kurá su pagyrimu baigë 1949 metais. Kur-
so draugø prisiminimu, Alfredui studijos
nebuvo sunkios, jis daug skaitë, ypaè do-
mëjosi Antikos ir Lietuvos istorija. Jaunas
gydytojas pradëjo dirbti chirurgu Respub-
likinëje Kauno klinikinëje ligoninëje (RKKL).
Trejais metais vëliau, paskirtas klinikiniu or-
dinatoriumi, ir að èia pradëjau savo chirur-
gijos kelià, ir nuo to laiko mûsø keliai visà
laikà ëjo lygiagreèiai. Tad šiame straips-
nyje daugiausiai remsiuos savo prisimini-
mais iš asmeninio bendravimo ir bendra-
darbiavimo su Alfredu Smailiu.
Pagal esamà rotacijos tvarkà mums
teko dirbti beveik visø profiliø chirurginiuo-
se skyriuose, áskaitant ir darbà poliklini-
koje. Darbo krûvio – valandø ar budëji-
mø – niekas neskaièiavo, dirbti reikëjo
tiek, kiek reikëjo. Visi pasimatydavome tik
rytiniø konferencijø metu. Buvo áprasta
pasidalyti naujienomis, paprastai apie fut-
bolà ir krepšiná. Dalyvaujant Alfredui, po-
kalbiai iðsiplësdavo, jis „uþvirdavo“ dis-
kusijas paèiais ávairiausiais klausimais, jei
prireikdavo, ir Biblijà pacituodavo.
Alfredas nenorëjo tenkintis eilinio chi-
rurgo darbu. Daug kam buvo netikëta, kai
jis, 1953 m. nuvykæs á Maskvà, dalyvavo
aspirantûros konkurse garsiame A.Vyð-
nevskio eksperimentinës ir klinikinës chi-
rurgijos institute. Tapo pirmuoju Maskvoje
aspirantu iš Lietuvos. Jo mokslinis vado-
30 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6
Profesorius Alfredas Smailys (pirmas ið deðinës)
vas buvo instituto direktorius akademikas
A.Vyšnevskis, vienas þymiausiø rusø chi-
rurgø, vietinës anestezijos propaguotojas.
Netrukus á tikslinæ aspirantûrà atvykome
iš Kauno medicinos instituto dar keturi as-
pirantai – O.Skuèaitë-Grinkevièienë,
A.Svigrys, St.Ragaiðis ir J.Brëdikis. Visi
bendravome, susitikdavome beveik kiek-
vienà savaitgalá I Maskvos medicinos ins-
tituto bendrabutyje Zubovkos aikðtëje. Èia
gyveno ir uþsienieèiai studentai bei aspi-
rantai, vakare vykdavo šokiai. Alfredas nau-
dojosi proga pabendrauti su kitatauèiais
ir papasakoti apie Lietuvà. Ëmë mokytis
ispanø kalbos. Bebendraudamas su kinais
sulaukë nemalonumø, kai pasivaiðinæs per
garsiai aiškino, kokie galingi buvo lietuviai,
o didysis kunigaikðtis Algirdas kalaviju
dauþë Kremliaus sienas. Kità dienà jo pa-
sigedome. Paaiðkëjo, kaþkas áskundë ir
saugumo buvo sulaikytas. Gerai, kad vis-
kas baigësi geruoju. Alfredas neslëpë nuo
manæs savo patriotizmo. Atvirai pasikalbë-
davome apie mûsø ðalies likimà. Jis pa-
siûlë man pasiraðyti krauju abipusá susita-
rimà kovoti dël Lietuvos laisvës.
Tuo laiku plauèiø, kaip ir širdies ir
kraujagysliø, chirurgija buvo naujausia
chirurgijos kryptis. Alfredas susidomëjo
aspirantûros vadovo atliekamomis plau-
èiø operacijomis. 1957 m. jis apgynë me-
dicinos mokslø kandidato disertacijà
„Komplikacijos po plauèiø operacijø“.
Tais pat metais išëjo krûtinës làstos chi-
rurgijos kursus Kijeve.
Gráþæs á Kaunà tapo Kauno medicinos
instituto Hospitalinës chirurgijos katedros
asistentu. Alfredas buvo pasiryþæs plëto-
ti plauèiø ir apskritai krûtinës làstos chi-
rurgijà. Bendradarbiaudamas su plauèiø
tuberkuliozës skyriaus darbuotojais, pra-
dëjo operuoti serganèius plauèiø tuber-
kulioze, atsparia medikamentams forma.
Neabejotinai A.Smailys prisidëjo prie
torakalinës chirurgijos, ne tik plauèiø, bet
ir naujø bronchø bei trachëjos operacijø,
taip pat labai apleistos stemplës chirurgi-
jos plëtojimo. Taèiau A.Smailio aktyvumas
chirurgijoje tam tikra prasme buvo proble-
matiškas. Chirurginëje klinikoje nestigo pa-
kankamai aukðto lygio praktikos chirurgø.
Jie nebuvo linkæ pripaþinti kolegø, kurie,
neturëdami pakankamos klinikinës, tiks-
liau, operacijø patirties, moksliniø laipsniø
dëka atsistojo ant aukštesnio laiptelio kli-
nikos hierarchijoje. Priešiškai Alfredui bu-
vo nusiteikæs vienas vadovaujanèiø chirur-
gø ir já palaikæ gydytojai. Alfredas, reikia
pasakyti, taikstësi su tokia situacija, pra-
ðydavo leisti dalyvauti operacijose asisten-
tu, taèiau, kadangi turëjo ir kitø pareigø, jo
veikla operacinëje buvo daugiau epizo-
diška, o verþimasis operuoti neadekvaèiai
didelis. Jis buvo daugiau apsiskaitæs, su-
þinojæs kokiø nors naujienø, karðtai árodi-
nëdavo, kad reikia keisti chirurginæ takti-
kà ir operacijø metodus. Tai dar labiau didi-
no konfrontacijà ir pagaliau, kai Alfredas pa-
darë klaidø ir nesëkmingai atliko kelias ope-
racijas, grupë prityrusiø klinikos chirurgø pa-
reikalavo, kad administracija apribotø jo chi-
rurginæ veiklà. Jam tai buvo didelis smû-
gis. Kiek jam reiðkë chirurgija, rodë tai, kad,
uþmezgæs kontaktus su rajonø chirurgais
ir gavæs galimybæ daryti operacijas, vykda-
vo ten, kur já pakviesdavo!
Kita A.Smailio kaip gydytojo veiklos sri-
tis – reanimacija, atgaivinimas. Dar bûda-
mas aspirantu Maskvoje, jis susipaþino su
SSRS reanimatologijos „tëvu“ akademiku
V.Negovskiu ir jo bendradarbiais. Tai buvo
laikotarpis, kai pirmà kartà ne tik medicini-
nëje visuomenëje plaèiai nuskambëjo kli-
nikinës ir biologinës mirties sàvokos. Tapo
aiðku, kad, širdþiai staigiai sustojus, pen-
kias šešias minutes dar yra galimybë þmo-
gø atgaivinti. Akad. V.Negovskis, daug eks-
perimentuodamas, árodinëjo intraarterinio
kraujo perpylimo reikðmæ. Atgaivintø po kli-
nikinës mirties ðuniukø nuotraukos pasiro-
dë spaudoje. Uþsienyje plito tiesioginis ðir-
dies masaþas ir elektrinë defibriliacija aukð-
tos átampos elektriniais impulsais, ligoninë-
se pradëta steigti intensyvios terapijos ir re-
animacijos poskyrius. A.Vyðnevskio insti-
tute pirmà kartà po ðirdies operacijø Alfre-
dui gerai paþástamas gydytojas G.Cuker-
manas elektriniais impulsais pašalino
prieširdþiø virpëjimà. Atgaivinimas ir elek-
trinë defibriliacija tapo bûsimos Alfredo
mokslinës veiklos pagrindine aðimi. Alfre-
das ëmësi moksliniø eksperimentø ir nau-
jus metodus stengësi ádiegti praktikoje.
1960 m. Kauno respublikinëje ligoni-
nëje ásakymu buvo áteisintas tiesioginis šir-
dies masaþas ir kiekvienu staigios mirties
atveju klinikose turëjo bûti iðkviesta atgai-
vinimo brigada, kurià parengë A.Smailys.
Á ðià veiklà jis átraukë pirmiausia aneste-
ziologus – ši sritis tik buvo atsiradusi. Sa-
vo chalato kiðenëje Alfredas visada neðio-
josi maþo sterilizatoriaus dëþutæ su skal-
peliu, kad bet kurioje ligoninës vietoje ga-
lëtø skubiai atverti krûtinës làstà ir pradëti
tiesioginá ðirdies masaþà. Prireikus elektri-
nës defibriliacijos, doc. A.Šimkaus prisi-
minimu, A.Smailys kartà griebë stalo lem-
pà, nuplëðë laidus, ájungë á rozetæ ir juos
pridëjo prie ðirdies atvertoje krûtinëje. Tà-
syk nepasisekë. Vienà kartà RKKL priëmi-
mo kambaryje, nesuderinus veiksmø,
elektros ðokas teko Alfredui, jis net nuvir-
to, taèiau, laimë, nieko blogo neatsitiko.
Buvo unikaliø sëkmingø atgaivinimo atve-
jø, vienas jø net Prienø ligoninëje.
Apie 1960 metus Vakaruose buvo áro-
dytos iðorinio ðirdies masaþo ir kvëpavimo
„burna burnon“ galimybës. A.Smailys 1961
m. tapo vienu išorinio širdies masaþo pra-
dininkø Sovietø sàjungoje. Jis daug nuvei-
kë, mokydamas atgaivinimo metodø ne tik
klinikø personalà, bet ir rûpindamasis ðiø
metodø propagavimu ir ádiegimu visoje Lie-
tuvoje. Jis tapo pripaþintu autoritetu. Aišku,
kaip kiekvienai naujovei, taip ir šiai atsirado
opozicija. RKKL buvo surengta klinikinë-
anatominë konferencija, kur patologoana-
tomai demonstravo po nesëkmingo gaivi-
nimo mirusiam rastus lûþusius ðonkaulius.
Iškilo net retorinis klausimas: „Ar geriau gy-
vas su lûþusiais ðonkauliais, ar miræs, bet
su sveikais ðonkauliais?!“
Gana lemtingas Lietuvos reanimato-
logijos istorijoje buvo vienas atvejis. Al-
fredas suþinojo, kad Marijampolës ligo-
ninëje kaþkokiu bûdu atsirado naujas
aparatas – defibriliatorius, kuriuo nemo-
këta naudotis. Jo iniciatyva šis pirmasis
SSRS serijinës gamybos tinklinis defibri-
liatorius atsirado klinikose. A.Smailys kri-
tiškai vertino aparato konstruktoriaus pa-
sirinktus elektrinio impulso parametrus.
Padedamas inþinieriø, pradëjo eksperi-
mentinius optimalios impulso formos tyri-
mus. Klinikose, naudojant defibriliatoriø,
pasisekë po klinikinës mirties dël skilveliø
virpëjimo atgaivinti kelis ligonius. Tai buvo
pirmieji sëkmingi atvejai buvusioje SSRS.
Kai Maskvoje buvo nuspræsta sukurti fil-
mà apie gaivinimà, nufilmuoti ir Kaune at-
gaivinti du ligoniai. Be to, prof. A.Lukoðe-
vièiûtë per trumpà laikà ágijo didþiausià
prieðirdþiø virpëjimo šalinimo elektriniais
impulsais patirtá SSRS. Nestebëtina, kad,
1970 m. skiriant valstybinæ premijà uþ dar-
bus elektrinës defibriliacijos srityje, kartu
su maskvieèiais laureatais tapo ir A.Smai-
lys bei A.Lukoðevièiûtë.
1966 m., jau bûdamas docentu,
A.Smailys pateikë gynimui daktarinæ (ha-
bil.dr.) disertacijà „Eksperimentiniai-klini-
kiniai staigaus ðirdies sustojimo patoge-
nezës ir terapijos tyrimai“. Deja, prieð pat
gynimà mokslinë taryba gavo informaci-
jos, esà ne viskas atitinka faktus. Teko ati-
dëti gynimà. Nors netrukus disertacija bu-
vo sëkmingai apginta, Alfredui tai daug
sveikatos kainavo.
1968 m. A.Smailys buvo paskirtas nau-
jai Kauno medicinos institute ásteigtos šir-
dies elektrinës stimuliacijos ir defibriliaci-
jos mokslinës laboratorijos vedëju. Taip bu-
vo sujungtos A.Smailio ir mano plëtojamos
mokslo kryptys. Su Alfredu mes draugiškai
pasidalinome etatus bei lëðas ir per visà
jo vadovavimo laikotarpá – iki 1994 metø
visada puikiai sutardavome. Laboratorijo-
je dirbo ne tik medikai, bet ir inþinieriai bei
biofizikai. A.Smailio grupë daug metø ty-
rë, kokios formos impulsai yra tinkamiau-
si defibriliacijai, aiškinosi antifibriliacines ul-
tragarso savybes ir kt. Nesuskaièiuojamai
daug ðuniukø pasitarnavo mokslui. Nors
kai kurie gauti rezultatai buvo panaudoti
konstruojant SSRS defibriliatorius, manau,
jei tie darbai bûtø vykæ Vakarø ðalyse, jie
tikrai bûtø sulaukæ didelio firmø susidomë-
jimo. A.Smailio vadovaujama mokslinë la-
boratorija tapo viena stipriausiø Kauno me-
dicinos institute – èia pateikta daugiausia
iðradimø (vien A.Smailio ir bendraautoriø
– 22), racionalizaciniø pasiûlymø, sureng-
ta moksliniø simpoziumø, apginta diser-
tacijø, nors labiau remiamos buvo kardio-
loginës krypties laboratorijos. Alfredas su-
gebëjo savo idëjomis uþkrësti praktikos gy-
dytojus, átraukti juos á moksliná darbà.
Alfredo novatoriðka gyslelë pasireikð-
davo ávairiose srityse. Maþai kas þino, kad
jo dëka Respublikinëje Kauno ligoninëje
buvo ádiegtas dializës metodas, kurá pir-
miausia ávaldë gyd. J.Dubinskaitë.
1969 m. A.Smailiui suteiktas profeso-
riaus vardas. Moksliná jo bagaþà sudaro
270 publikacijø, ið jø 74 recenzuojamuo-
se leidiniuose. Paminëtinas vadovëlis „Kli-
nikinë chirurgija“, kurio bendraautoris jis
yra, parengtos nedidelës monografijos –
„Plauèiø tuberkuliozës chirurginis gydy-
mas“ (1970), „Skilveliø virpëjimas“ (1977),
„Þmogus ir vanduo“ (1984), „Ultragarsas
medicinoje“ (1985). Moksliniai straipsniai
publikuoti þurnaluose „Sveikatos apsau-
ga“ ir leidinyje „Medicina“ bei pagrindi-
niuose SSRS medicininiuose þurnaluo-
se (Chirurgija, Sovetskaja medicina, Kli-
nièeskaja medicina, Kardiologija, Medi-
cinskaja technika), taip pat vokieèiø kal-
ba „Zentralblatt fur Chirurgie“.
Daugiausia straipsniø reanimacijos
klausimais – á juos áeina staigaus ðirdies
sustojimo tyrimai ir defibriliacija. Svarbià
jo ir bendraautoriø moksliniø publikacijø
dalá sudaro chirurginiø medþiagø impreg-
nacijos antibiotikais klausimai. Taip pat
nagrinëjamos ávairios torakalinës chirurgi-
jos ir bendros chirurgijos problemos. Pa-
rengë daug metodiniø nurodymø, tarp jø
skæstanèiøjø gelbëjimo klausimais – Alfre-
das buvo Respublikinio ir Kauno klubo
„Neptûnas“ pirmininkas, apdovanotas ir
medaliu „Uþ skæstanèiøjø gelbëjimà“.
Mëgo populiarinti mokslà, skaitë pa-
skaitas „Þinijoje“, nemaþai straipsniø pa-
raðë þurnalui „Mokslas ir gyvenimas“ ir
kt. Net apie 100 straipsniø parengë isto-
rijos klausimais, pvz., „Mûsø perimetrø
ypatumai“, „Lietuviðka vëliava – jos isto-
rinës iðtakos“, „Lietuva ir maþos ðalys eu-
ropolitikoje“; raðë apie nuosavybës tei-
sæ, Karaliauèiaus problemas, apie teisæ
ir moralæ, sukeldamas nemaþai diskusi-
jø. Esu ádomaus atsitikimo liudininkas –
mano paþástamas istorijos mokytojas kar-
tà paklausë manæs, ar tikrai profesorius
Smailys yra medikas. Paaiðkëjo, kad su
ádomumu iðklausæs mokytojø seminare
Alfredo paskaità istoriniais klausimais...
Plati buvo A.Smailio visuomeninë veik-
la: SAM kuratorius reanimacijos ir aneste-
ziologijos klausimams, ávairiø moksliniø ta-
rybø narys, dalyvavo rengiant SSRS didþià-
jà enciklopedijà ir kt. Jis aktyviai palaikë bio-
fizikø rengimo KMI idëjà, bendravo su jos
iniciatoriais E.Naruðevièiumi ir A.Gutmanu.
Jo didþiausias pomëgis buvo numizmati-
ka. Gerai nusimanë, turëjo didþiulæ kolek-
cijà, kurios dalá, deja, iðvogë.
1988 m. kûrësi Sàjûdis. Baigësi prof.
A.Smailio kaip pasyvaus politinio rezisten-
to laikotarpis, prasidëjo aktyvi politinë veik-
la. Jis su entuziazmu ásijungë á Sàjûdá – vie-
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6 31

Literatûrologas, Doc. Regina
NORKEVIÈIENË
kritikas, pedagogas
Vilniaus pedagoginio universiteto Li-
teratûros katedra, Klaipëdos leidykla „Eg-
lë“, Nacionalinë Martyno Maþvydo biblio-
teka besidominèius literatûra pakvietë á
knygos „Lituanistikos keleivis. Albertas Za-
latorius: literatûrologas, kritikas, pedago-
gas, kultûrininkas“ sutiktuves. Sudaryto-
jai ir renginio vadovai – VPU doc. Vytau-
tas Martinkus ir Profesoriaus dukra Eglë
Zalatoriûtë – supaþindino su leidinio struk-
tûra bei turiniu. Knygoje pateikti pranešimai
nas jo þidiniø buvo èia pat, Medicinos aka-
demijos mokslinëse laboratorijose. Alfredas
buvo puikus oratorius, daug kalbëjo mitin-
guose, raðë, agitavo. Buvo išrinktas TSRS
deputatu ir Maskvoje aktyviai kartu su ki-
tais lietuviais deputatais siekë ekonominës
ir politinës nepriklausomybës. Daug ben-
dravo, svarstant bendrus klausimus su es-
tais, latviais, akademiko Sacharovo ir kt.
grupëmis. Visiems aiðkino Lietuvos vals-
tybës ir lietuviø kalbos kilmæ. A.Smailys la-
bai stengësi árodyti, kad egzistuoja Riben-
tropo-Molotovo aktai, kuriais Vokietija ir
SSRS pasidalino átakos sferomis ir Balti-
jos ðalys atiteko sovietams. To slapto su-
sitarimo atskleidimas leido kalbëti apie Lie-
32 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6
mokslinës konferencijos „Lituanistikos ke-
leivis pasaulyje ir Lietuvoje“, kurià 2007 m.
spalio 29 d., minint 75-àsias A.Zalatoriaus
gimimo metines, surengë VPU Lietuviø li-
teratûros katedra ir Lietuviø literatûros ir
tautosakos institutas. Darbø autoriai – vy-
resnës kartos literatûrologai, amþininkai ir
jaunesnioji karta – buvæ Profesoriaus stu-
dentai, ávairiais aspektais nagrinëjantys
A.Zalatoriaus kûrybiná palikimà. Antroji kny-
gos dalis – atsiminimai. Autoriai – taip pat
tuvos aneksijà ir okupacijà. A.Smailys bu-
vo vienas aktyviausiø Aukðèiausiosios Ta-
rybos – Atkuriamojo Lietuvos Seimo veik-
loje. Taèiau ir èia jo laukë smûgis – buvo
eliminuotas ið Kauno Sàjûdþio tarybos, ne-
tapo ir Lietuvos nepriklausomybës, uþ ku-
rià taip kovojo, signataru.
Neabejotinai didelis A.Smailio indë-
lis atkuriant ir Vytauto Didþiojo universi-
tetà, Kauno Prisikëlimo baþnyèià. Jo pir-
masis straipsnis „Kauno Tiesoje“ 1998
m. liepos mën. „Atkurkime Vytauto di-
dþiojo universitetà“ buvo netikëtas iððû-
kis, maþai kà bendro turintis su realybe.
Juk universitetas jau buvo suskaldytas á
Kauno Politechnikos ir Medicinos insti-
daugiausia bendradarbiai, raðytojai, bièiu-
liai. Juos papildo ðeimos nariai.
Pristatant aukštos poligrafinës koky-
bës, oriai, elegantiðkai parengtà leidiná,
kalbëjo straipsniø, prisiminimø pateikëjai
– J.Aputis, J.Sprindytë, P.Braþënas,
S.Stungurys, Profesoriaus dukra, sûnus,
palydimi klasikinës muzikos intarpø.
Sudarytojai pratarmëje apgailestauja,
kad knygoje liko menkai aptarti Alberto Za-
latoriaus – visuomenës veikëjo, politiko,
papildyèiau – ir pedagogo darbai. Tad ban-
dysiu pateikti vienà kità prisiminimø frag-
mentà apie Albertà Zalatoriø – pedagogà.
***
Ëjo turbût 1958–1959 mokslo metai.
Rietavo vidurinëje mokykloje, perëmus
vadovavimà direktoriui Jonui Stabuþiui,
kiek prasisklaidë slogi pokario metø at-
mosfera, pagyvëjo uþklasinë veikla. Rie-
tavo parko pakraštyje direktorius pasta-
tydino lentinæ darþinæ – sporto salæ, ku-
rios gale – scena. Tad mokykla, besiglau-
dþianti iðlikusiame Oginskiø dvaro tarnø
pastate, jau galëjo organizuoti renginius,
pasikviesti sveèiø.
Mûsø literatûros mëgëjai draugavo su
Laukuvos literatais. Atvaþiuodavo jaunu-
tis Norbertas Vëlius, jau tada prisiraðæs
storà sàsiuviná savo kraðto padavimø. Su-
þinojome, kad Varniuose veikia literatø bû-
relis, vadovaujamas jauno, energingo
mokytojo Alberto Zalatoriaus. Pasikvietë-
me á bendrà vakaronæ. Mûsø darþinë –
salë sausakimða mokiniø ir ðalèio nejau-
èiame. Varniðkiai literatai, daugiausia
aukðtesniø klasiø berniukai, glaudþiai su-
sispietæ apie savo akivaizdþiai gerbiamà
ir mylimà mokytojà. Kaþkà skaitë, dekla-
mavo sveèiai, kaþkà – mûsø literatai. Pro-
gramai baigiantis, iðëjo á scenà mokyto-
tutus! Taèiau po metø VDU buvo atkur-
tas (taèiau tai atskira istorija). Ir vël smû-
gis Alfredui – jis netapo VDU Atkuriamo-
jo Senato tarybos nariu.
Maþai realu atrodë ið radijo gamyklos
„Banga“ sudarkytos baþnyèios, paverstos
gamybiniais cechais, atstatyti tai, kas bu-
vo. Taèiau atsirado palaikanèiøjø ir dabar
vël ant aukðto Þaliakalnio ðlaito ið visø Kau-
no pusiø matyti Prisikëlimo baþnyèia.
Rusijai paskelbus Lietuvai ekonomi-
næ blokadà, Alfredas aktyviai protestavo,
o prasidëjus puèui ir sausio13 dienos ávy-
kiams, jis be baimës atvyko á Kauno radi-
jo stotá, ugningai ir átikinamai vokieèiø kal-
ba praneðë apie karinæ intervencijà ir Lie-
jas Albertas Zalatorius – jaunas, graþus
vyras skvarbiomis tamsiomis akimis, la-
bai tvarkingu juodu kostiumu. Jau iðvaiz-
da ir laikysena privertë salæ susikaupti.
Skaitë V.Mykolaièio-Putino „Vergà“ – Þe-
maitijos glûdumoje negirdëtà, neþinomà
kûriná, visiðkai kitoká negu to meto literatû-
rinë atmosfera. Ir pats skaitovas visiðkai
kitoks, tarsi ið kito pasaulio. Be galo átai-
gus skaitymas, grieþtas santûrumas, ne-
eiliniai artistiniai duomenys. Tekstas ne-
trumpas, keturiolikmeèiams-aðtuoniolik-
meèiams labai sudëtingas, taèiau salëje
mirtina tyla, susikaupimas. Vargu ar mû-
sø mokiniai tuo metu suvokë tokio teksto
pasirinkimo prasmæ, jo esmæ, taèiau emo-
cinio poveikio bûta labai stipraus. Dar ne
kartà mano auklëtiniai gráþo prie to vakaro
áspûdþiø. Kiek sugebëdami aiðkinomës,
kalbëjomës apie tikrà poezijà, apie þmo-
gaus dvasios laisvæ. Ilgam ásiminë þodþiai:
„Að nei vergas, nei karalius, tik þmogus“.
Gráþo á Vilniø Albertas Zalatorius. Ku-
riam laikui nuslopo Varniø literatø veikla.
Taèiau po keliolikos metø èia atvyko jau-
na lituanistë Vlada Èelutkaitë-Vengrienë,
vël subûrë Varniø literatus, kalbininkus –
visam savo profesiniam gyvenimui.
***
Ëjo metai. Þinojau – Albertas Zalato-
rius – Lietuviø kalbos ir literatûros instituto
mokslo darbuotojas. Tada dirbau Pedago-
gikos institute, sritis – literatûrinis lavinimas
aukðtesnëse vidurinës mokyklos klasëse.
Septintàjá-devintàjá XX a. deðimtmeèiais vy-
ravo nuostata: mokyklinë lituanistika – ne
vien keliø þmoniø, dirbanèiø ðiame insti-
tute ar ðvietimo ministerijoje, reikalas. Tai
svarbu visai humanitarinei inteligentijai
(gaila, kad tokios nuostatos atsisakyta).
Rengdamiesi esmingesniam literatûros
programø pertvarkymui, praðydavome Lie-
tuviø kalbos ir literatûros instituto, Raðytojø
sàjungos, aukðtøjø mokyklø lituanistiniø ka-
tedrø, mokytojø ávertinimo. Gaudavome
išsamius atsakymus. Albertas Zalatorius el-
gësi savaip: gavæs programos tekstà, atsi-
tuvos laisvës siekius. Jo kalba jau po ke-
liø minuèiø buvo perduota pasauliui ið
Berlyno radijo centro. Baigdamas rusið-
kai pasakë: „Gorbaèiovai, atsipeikëk!“
1992 m. iðkëlë savo kandidatûrà rin-
kimuose á Seimà Kaiðiadoriø rinkiminëje
apylinkëje. Tà paèià dienà èia buvo ke-
liamas ir kitas kandidatas – A.Brazaus-
kas (kurá að palaikiau, kaip vienas jo pati-
këtiniø). Tuomet laimëjo pastarasis.
1993 m. didelëmis pastangomis
A.Smailys su kitais bibliofilais atkûrë
XXVII Knygø mëgëjø draugijà. Jo inicia-
tyva 1994 m. Kaune ávyko tarptautinë
konferencija „Karaliauèiaus kraðto pro-
blemos“. A.Smailys paskelbë istorinius
liepimø neraðydavo, o aiðkia raðysena im-
davo já redaguoti: kai kà iðbraukdavo, kai
kà papildydavo, keisdavo esanèius formu-
lavimus savais, kai kurias pastabas áraðy-
davo paraðtëse. Ið esmës taip pat, kaip
anksèiau prof. Jurgis Lebedys: aiðkiai ir kon-
kreèiai. Þinoma, gavus á rankas mokyklà
paþástanèio literatûrologo redaguotà teks-
tà, nauda dalykui maksimali.
Labai ryþtinga buvo A.Zalatoriaus po-
zicija dël tuo metu ignoruojamos Ðatrijos
Raganos: ði pavardë bûtina XX a. pra-
dþios apþvalginëje temoje. 1969 m. pro-
gramos projekte ji atsirado ir keletà metø
iðliko. Paskui prasidëjo keistas þaidimas:
kaþkas, nepareiðkus oficialios kritikos, ðià
pavardæ iðbraukdavo (1977, 1980 m. lei-
dimuose). Mes tyliai jà vël áraðydavome.
Oficialiai pareikalauti iðbraukti Ðatrijos Ra-
ganà jau buvo gëda, o apsidrausti kaþ-
kurie virðininkëliai norëjo. 1980 m. pasi-
keitus sektoriaus vadovui (po to ar dël to)
ðis þaidimas baigësi.
Literatûrologams ne visada buvo leng-
va suprasti mokykliniø literatûros progra-
mø sudarytojø padëtá, nelengva dirbti pa-
pildomus neapmokamus darbus, taèiau
galvota: kà iðugdysime mokykloje, tokià
Lietuvà turësime.
***
Nuo 1991 m. prof. Albertas Zalatorius
– VPU Lietuviø literatûros katedros vado-
vas. Nuo tø paèiø metø ir að pradëjau
dirbti Metodikø katedros docente. Apie
1996–1998 m. bûdavau skiriama á vals-
tybiniø egzaminø komisijà kaip literatû-
ros pedagogikos specialistë. Bûdavo la-
bai ádomu, kai vadovaudavo prof. A.Za-
latorius, egzaminuodavæs studentus ið
lietuviø literatûros kursø. Jau knygoje
„Lituanistikos keleivis“ buvusi studen-
të (G.Èingaitë. Su viltimi lenkiuosi jû-
sø jaunystei, p. 145–154) raðo apie
Profesoriaus tvirtà etinæ pozicijà,
aukðtus kriterijus, kûrybiðkumo, sa-
varankiðkumo skatinimà (p. 154).
Profesorius labai atidþiai, sakyèiau
faktus, kuriais remiantis Potsdamo kon-
ferencijos sprendimai dël Karaliauèiaus
kraðto turëjo bûti vertinami kaip niekiniai.
Tais paèiais metais ágyvendinta ir dar vie-
na, paskutinë jo idëja – Rygoje ákurta vi-
suomeninë organizacija „Baltijos vieny-
bë“, kurios tikslas buvo suvienyti Balti-
jos ðaliø pastangas ekonomikos, gamy-
bos, energetikos ir kt. srityse.
A.Smailys buvo apdovanotas Garbës
raðtais, SSRS sveikatos apsaugos þymû-
no þenklu, Nusipelniusio respublikos moks-
lo veikëjo vardu, Sausio 13-osios atmini-
mo medaliu. 1990 m. iðrinktas Lietuvos
mokslø akademijos nariu korespondentu.
Mirë nuo sunkios kraujo ligos. Palai-
– pagarbiai klausydavo atsakinëjanèiøjø,
kantriai iðklausydavo ir silpno studento
kalbëjimà, tik retkarèiais taikliomis pasta-
bomis pakoreguodamas per toli nuklydu-
sá. Klausimø formulavimai taiklûs, gilûs,
orientuojantys á esminius dalykus. Kartais
tarp profesoriaus ir studento uþsimegz-
davo dialogas – pagarbus, korektiðkas.
Vertinimas reiklus, taèiau egzaminuoda-
mas ir silpniausià studentà A.Zalatorius
iðlaikydavo ramø tonà, niekada neparo-
dydavo neigiamø emocijø.
Nevengdavo komisijos pirmininkas
áþengti ir á literatûros pedagogikos lankas:
atidþiai klausydavo atsakinëjimo, kartais
áterpdavo vienà kità klausimà, turëdavo
savo nuomonæ dël ðios – treèiosios – eg-
zamino dalies vertimo. Apdovanotam ne-
eiliniu pedagogo talentu, jauèianèiam pi-
lietinæ atsakomybæ profesoriui buvo labai
svarbu, kokia kryptimi orientuojami bûsi-
mieji mokytojai lituanistai, kokia bus Lie-
tuvos mokykla.
***
Alberto Zalatoriaus – literatûrologo,
kritiko, kultûrininko veikla sulaukë dera-
mo dëmesio. Apie Mokytojà, Profesoriø-
pedagogà minëtame buvusios studentës
straipsnyje pradëtà pokalbá, reikia tikëtis,
pratæs jo mokiniai, kolegos, stu-
dentai.
dotas ten, ið kur kilo – Paþëruose, kapi-
nëse greta baþnyèios. 2000 m. atidengta
memorialinë lenta prie namo, kur Alfre-
das gyveno paskutiniuosius trylika metø.
Alfredas Smailys dël savo tiesmukið-
kumo bei nesitaikstymo turëjo ir prieðø,
buvo ðmeiþiamas ir nevienareikðmiðkai
vertinamas. Taèiau mano atmintyje jis lie-
ka kaip neeilinë, iðkili asmenybë: erudi-
tas, mokslininkas novatorius, visuomet
kupinas idëjø, kuriomis pats nepaprastai
tikëjo ir kurias karðtai, atkakliai, uþside-
gæs árodinëdavo. Suprantama, ne visada
galëdavo realizuoti savo sumanymus, ta-
èiau uþtekdavo ryþto juos ginti. Buvo ko-
votojas ið prigimties, tikras patriotas.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6 33
 Lietuvos mokslininkø ir
tyrëjø gebëjimø ugdymas
Atkelta ið 23 p.
VU Teorinës fizikos ir astronomijos
instituto mokslininkai ir tyrëjai trijose va-
saros mokyklose („ESO duomenø ba-
zës ir jø panaudojimas“; „Astronominiø
duomenø analizës programinë áranga“;
„Virtualiosios observatorijos“), kurios
vyko Molëtø astronomijos observatori-
joje, susipaþino su Pietø Europos ob-
servatorija (ESO – European South Ob-
servatory), projektuojamu nepaprastai
dideliu Europos teleskopu (50 metrø
skersmens), Europos Kosmoso agen-
tûros astronomijos centru, tarptautiniu
virtualiøjø observatorijø aljansu, jø in-
frastruktûromis, vykdomais projektais,
pasaulio astronominiø duomenø archy-
vais, þvaigþdþiø spektroskopija.
Paskaitø cikluose mokslininkai susi-
paþino su didþiausia pasaulyje elemen-
tariøjø daleliø fizikos laboratorija – CERN
(Conseil Européen pour la Recherche
Nucléaire), kurios paslaugomis naudo-
jasi apie 7000 viso pasaulio mokslinin-
kø, tarptautiniu termobranduoliniu eks-
perimentiniu reaktoriumi (ITER), atomi-
niø duomenø ir analizës sistema ADAS,
Europos sinchrotroninës spinduliuotës
árenginiu Grenoblyje ir Europos Jungti-
niu tyrimø centru bei 7-iais šio centro
moksliniais institutais ES šalyse narëse.
Prof. Meilutë Taljûnaitë savo prane-
ðime ,,Mokslo darbuotojø kompeten-
cijø tobulinimas” apibendrino Sociali-
niø tyrimø instituto mokslininkø atlikto
Projekto veiklose dalyvavusiø moksli-
ninkø ir kitø tyrëjø sociologinio tyrimo
„Mokslo darbuotojø kvalifikacijos këli-
mas spartinant Lietuvos mokslininkø
integravimàsi á Europos Sàjungos
moksliná potencialà bei maþinant eg-
zistuojantá atotrûká tarp ðalies ir Vaka-
rø Europos mokslo institucijø“ rezul-
tatus ir pristatë Projekto leidiná „Lietu-
vos mokslininkø gebëjimø ugdymas
Lietuvai integruojantis á Europos Sà-
jungos mokslo infrastruktûrà“.
VU Teorinës fizikos ir astronomijos
instituto direktorë, Projekto valdymo
grupës pirmininkë habil.dr. Graþina
Tautvaiðienë skaitë labai ádomià ir infor-
matyvià paskaità „Kosminiai tyrimai –
inovatyvus mokslinës integracijos lyg-
muo“. Praneðëja pateikë kosmoso tyri-
mø retrospektyvinæ analizæ – nuo pir-
mojo palydovo 1957 metais iki ðiandien
skriejanèiø kosminiø stoèiø ir jose atlie-
kamø moksliniø tyrimø, kuriø projektuo-
se dirba fizikiniø, biomedicininiø, bio-
34 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6
technologiniø ir kitø mokslo ðakø
mokslininkai bei tyrëjai, ir palinkëjo stip-
rios bei glaudþios mûsø vykdomø ir bû-
simø projektø tarpusavio integracijos.
Lietuvos mokslø akademijos prezi-
dentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas,
Projekto valdymo grupës nariai, Projek-
to vadovë bei veiklø koordinatoriai ir kiti
diskusijose dalyvavæ konferencijos da-
lyviai akcentavo, jog Projekto veiklos bu-
vo aktualios, paþintinës ir labai naudin-
gos, ypaè mokslininkø tarpusavio ben-
dradarbiavimui. Projekte dalyvavæ moks-
lininkai ir tyrëjai aktyviau dalyvauja tarp-
tautiniuose projektuose, staþavosi ES ir
pasaulio prioritetiniuose moksliniuose
centruose, tapo tarptautiniø mokslo aso-
ciacijø ir tarybø nariais ir kt.
Projekto dalyviai tiki, jog pakilusi
mokslininkø ir kitø tyrëjø mokslinë
kompetencija, mokslinio tyrimo darbø
metodinis lygis, aktyvesnis dalyvavi-
mas tarptautiniuose projektuose padi-
dins mûsø ðalies mokslininkø ir tyrëjø
dalyvavimà Lietuvos 2007–2013 metø
Europos Sàjungos struktûrinës para-
mos Þmogiðkøjø iðtekliø plëtros veiks-
mø programos, kuriai bus skirta 3 mlrd.
174 mln. litø, treèiojo prioriteto „Tyrë-
jø gebëjimø stiprinimas“, vykdomo kar-
tu su antruoju prioritetu „Mokymasis
visà gyvenimà“, projektuose, padidins
jø integracijà á bendrà ES mokslinæ erd-
væ, sumaþins mokslininkø migracijà á
uþsiená, padës aktyviai ir sëkmingai da-
lyvauti ágyvendinant ðalies moksliniø ty-
rimø ir technologijø plëtros uþdavinius.
Bus siekiama, kad 2007–2013 m.
programiniu laikotarpiu mokslininkø ir
tyrëjø kompetencija ir kvalifikacija bû-
tø patobulinta pagal visas prioritetines
MTTP nacionalines programas: tyrëjø
karjeros programa, bendroji naciona-
linë kompleksinë programa, bendroji
nacionalinë moksliniø tyrimø bei moks-
lo ir verslo bendradarbiavimo progra-
ma. Laukiama, kad Þmogiðkøjø iðtek-
liø plëtros veiksmø programos para-
ma padës optimizuoti mokslo ir studi-
jø institucijø tinklà, sukurti „slëniø“
MTEP infrastruktûrà, ekselencijos bei
kompetencijos centrus, smarkiai pa-
didinti moksliniø tyrimø, technologinës
plëtros ir inovacijø diegimo lygá, padi-
dinti tyrëjø skaièiø iki 6,1 proc., pasiekti
400 vnt. moksliniø publikacijø 1 mln.
gyventojø lygá, padidinti jaunesnio am-
þiaus tyrëjø dalá bei privataus verslo
sektoriaus finansinæ paramà MTEP.
Lietuvos mokslø akademijos tikrasis
narys (akademikas)
EDUARDAS VILKAS
1935 m. spalio 3 d. – 2008 m. geguþës 18 d.
2008 m. geguþës 18 d., eidamas 73-iuosius
metus, staiga mirë Aukðèiausiosios Tarybos –
Atkuriamojo Seimo narys, Lietuvos Nepriklau-
somos valstybës atstatymo akto signataras aka-
demikas prof. habil. dr. Eduardas Vilkas.
Eduardas Vilkas gimë 1935 m. spalio 3 d.
Gargþduose, Klaipëdos rajone. Baigæs progimna-
zijà Gargþduose, toliau mokësi Klaipëdos moky-
tojø seminarijoje. 1953–1958 m. mokësi Vilniaus
universitete ir ágijo matematiko specialybæ.
1958–1985 m. dirbo Lietuvos mokslø aka-
demijos Fizikos ir matematikos institute.
1963 m. E. Vilkas apgynë daktaro, o 1973 m. –
habilituoto daktaro disertacijas. 1980 m. iðrink-
tas Lietuvos mokslø akademijos nariu kores-
pondentu, 1985 m. – tikruoju nariu (akademi-
ku). 1985 m. buvo iðrinktas Ekonomikos insti-
tuto direktoriumi ir Mokslø akademijos prezidiu-
mo vyriausiuoju moksliniu sekretoriumi.
1989 m. buvo išrinktas TSRS liaudies deputa-
tu. 1990–1992 m. – Lietuvos Aukðèiausiosios
Tarybos – Atkuriamojo Seimo narys, Liberalø
frakcijos pirmininkas. 1991–2001 m. – Lietuvos
mokslø akademijos viceprezidentas. 1995–
2002 m. – Privatizavimo komisijos pirmininkas.
Akademikas Eduardas Vilkas paraðë 4
mokslines monografijas, yra paskelbæs per 80
moksliniø straipsniø, parengë keliolika mokslø
daktarø. Akademiko sukurta matematinës eko-
nomikos mokslinë mokykla plaèiai pripaþinta
Lietuvoje ir uþsienyje.
Akademikas Eduardas Vilkas buvo daugy-
bës ekspertø grupiø vadovas rengiant svarbius
Lietuvos ekonomikos, ðvietimo ir kultûros plëto-
tei dokumentus: Lietuvos mokslo ir technologijø
Baltàjà knygà, Lietuvos ekonomikos plëtros iki
2015 m. ir 2020 m. ilgalaikes strategijas ir kt.
Uþ nuopelnus Lietuvos Respublikai akad.
Eduardas Vilkas buvo apdovanotas Lietuvos di-
dþiojo kunigaikðèio Gedimino ordino Komando-
ro kryþiumi, Lietuvos nepriklausomybës medaliu.
Mokslø akademijos nariai pasiges lakonið-
ko, svaraus Akademiko þodþio, taiklios minties...
Ðviesus akademiko Eduardo Vilko atminimas
iðliks visø Já paþinojusiøjø ðirdyse.
„Lietuvos mokslø akademijos þinios“
2008 Nr. 1–2 (48–49)

Pro statistikos prizmæ
Lietuvos
gyventojø kultûriniai
poreikiai
Gailë DAPÐIENË
Ðvietimo ir kultûros statistikos
skyriaus vedëja
2007 m. þiûrovø skaièius teatruose virðijo
milijonà. Kas penktas ðalies gyventojas –
bibliotekø skaitytojas
Lietuvoje ir toliau didëja kino teatrø,
muziejø ir teatrø lankomumas. 2007 m.
100 šalies gyventojø teko 99 kino, 93 mu-
ziejø, 30 teatro lankytojø ir 22 bibliotekø
skaitytojai.
Kinas. 2007 m. šalies kino teatruose
apsilankë 3,3 mln. þiûrovø – 0,8 mln., ar-
ba beveik ketvirtadaliu, daugiau nei 2006
metais. Per metus vienas gyventojas ki-
ne apsilankë vidutiniðkai 1 kartà (2006
m. – 0,7 karto).
Šalyje veikë 44 kino teatrai, kuriuose
buvo 78 kino salës, iš viso buvo 21 tûkst.
vietø. Vienoje salëje vidutiniðkai buvo pa-
rodyta tûkstantis kino filmø seansø. Kai-
me 6 salëse vietø skaièius nesiekia 1000
(1000 kaimo gyventojø teko 0,8 vietos).
2007 m. kine apsilankë 2,7 tûkst. kaimo
gyventojø.
Kino filmø platintojai ðalies kino te-
atrams pateikë 141 naujà kino filmà, ið
kuriø 97 (69 proc.) sukurta JAV. Šios ða-
lies kino filmus þiûrëjo 80 procentø þiû-
rovø. Šalies kino teatrø pajamos uþ par-
duotus bilietus per metus iðaugo 31 pro-
centu – nuo 24,7 iki 36,0 mln.
Muziejai. Muziejø lankytojø per me-
tus padaugëjo nuo 2,9 iki 3,1 mln. Kaip
ir kasmet, daugiausia lankytojø sulaukë
Lietuvos jûrø muziejus – 567 tûkst. (2006
m. – 460 tûkst.), Trakø istorinis muziejus
– 355 tûkst. (2006 m. – 314 tûkst.), Lie-
tuvos nacionalinis muziejus – 274 tûkst.
(2006 m. – 247 tûkst.), Grûto parkas –
131 tûkst. (2006 m. – 124 tûkst.).
Teatrai. Teatrai, kuriø ðalyje yra 34,
parodë 4,4 tûkst. spektakliø, t. y. vienas
teatras vidutiniškai parodë 130 spektak-
liø. Þiûrovø skaièius per metus padidëjo
40 tûkst. ir virðijo vienà milijonà (2006 m.
– 970 tûkst., 2007 m. – 1010 tûkst.). Ne-
valstybiniuose teatruose þiûrovø skaièius
iðaugo 42 tûkst., arba 17 procentø. Per-
nai juose lankësi 295 tûkst., arba kas ket-
virtas teatro þiûrovas.
Daugiausia spektakliø parodë Vil-
niaus ir Kauno lëliø teatrai – daugiau kaip
po 300, didþiausio þiûrovø skaièiaus su-
laukë Lietuvos operos ir baleto teatras
(143 tûkst.). Spektakliø metu labiausiai
uþimtos buvo Lietuvos operos ir baleto
(vidutiniškai 98,2 proc. vietø), Kauno mu-
zikinio (86,0 proc.), Vilniaus maþojo (81,0
proc.) teatrø salës.
Koncertinës organizacijos. 2007 m.
6 valstybinës koncertinës organizacijos
surengë 815 koncertø, arba 85 koncer-
tais (9 proc.) maþiau nei 2006 metais.
Taèiau klausytojø skaièius per metus ið-
augo nuo 124 iki 146 tûkst., arba 15 pro-
1 lentelë. Kultûros ástaigø veikla
Bibliotekos (priklausanèios Kultûros
ministerijos reguliavimo srièiai)
Skaitytojai, tûkst.
Muziejai
Lankytojai, mln.
Kino salës
Þiûrovai, mln.
Teatrai
Þiûrovai, tûkst.
1 diagrama. Kultûros ástaigø lankymas
100 gyventojø tenka
Bibliotekø skaitytojai Muziejø lankytojai
centø. Pusë visø koncertø vyko Lietuvos
nacionalinëje filharmonijoje, juose apsi-
lankë treèdalis visø klausytojø.
Bibliotekos. 2007 m. Lietuvoje bib-
liotekose buvo 752 tûkst. registruotø
skaitytojø, arba kas penktas ðalies gy-
ventojas. Skaitytojø skaièius, palyginti su
2006 m., sumaþëjo 9 tûkstanèiais. Vie-
na biblioteka vidutiniðkai aptarnauja 500
skaitytojø, per metus vienas skaitytojas
apsilanko bibliotekoje vidutiniðkai 14 kar-
tø. 2007 m. bibliotekø fonduose buvo su-
kaupta 28,7 mln. egzemplioriø doku-
mentø. Daugiau nei pusë savivaldybiø
vieðøjø bibliotekø turëjo kompiuterizuo-
tas darbo vietas, ið jø 40 procentø – su
interneto prieiga.
Kultûros centrai. 2007 m. šalyje bu-
vo 853 kultûros centrai, ið jø 777 kaime.
Meno mëgëjø kolektyvø skaièius per me-
tus padidëjo nuo 5,1 iki 5,2 tûkst., daly-
viø meno mëgëjø kolektyvuose skaièius
iðaugo nuo 61 iki 63 tûkstanèiø.
Spauda. 2007 m. buvo išleistos 4567
pavadinimø knygos, jø tiraþas sumaþë-
jo 2 procentais. Taip pat išleisti 474 þur-
nalai ir 328 laikraðèiai. Laikraðèiø meti-
nis tiraþas, palyginti su 2006 m., padi-
dëjo 4, þurnalø – 5 procentais.
Statistikos departamento atlikto gy-
ventojø uþimtumo tyrimo duomenimis,
2007 m. kultûros srityje dirbo 37,0 tûkst.,
arba 2,4 procento dirbanèiø šalies gy-
ventojø (2005 m. – 35,5 tûkst.).
2000 2006 2007
1470 1396 1395
880 761 752
97 109 106
2,2 2,9 3,1
109 77 78
2,1 2,5 3,3
20 32 34
678 970 1005
Þiûrovai teatruose Þiûrovai kinuose
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6 35
 Nanotechnologijos ir
sanacija
Karolis Rapolas
JANKEVIÈIUS LIUÞINAS
VðÁ „Grunto valymo technologijos”
Terminà nanotechnologija (gr. nannos
– maþas, nykštukinis) pradëta vartoti vi-
sai neseniai. Tai moksliniø tyrimø kryptis,
siekianti ávaldyti atomus ir kurti nepapras-
tai maþo dydþio sudëtingas struktûras –
atomines maðinas.
Visos medþiagos sudarytos iš labai
maþø daleliø – atomø (gr. atomos – ne-
1 pav. Visa, kas gyva ir negyva, yra sudaryta
ið cheminiø elementø (ðiuo metu yra þinoma
112 cheminiø elementø). Elementai sudaryti
ið atomø, kuriuos sudaranèios dalelës pavaiz-
duotos paveiksle
dalus) (1 pav.). Apie 15 milijonø atomø
tilptø á adatos skylutæ. Tai maþiausia me-
dþiagos dalelë, turinti tos medþiagos sa-
vybes. Atomus sudaro elementariosios
dalelës, kuriø stabiliausios yra trys: pro-
tonai, neutronai ir elektronai. Protonai ir
neutronai yra sutelkti atomo centre – su-
daro jo branduolá. Elektronai, nelyginant
planetos aplink Saulæ, skrieja aplink bran-
duolá. Protonas yra teigiamà elektros krûvá
turinti dalelë. Neutronas krûvio neturi.
Elektronas – neigiamà elektros krûvá tu-
rinti dalelë. Jis skrieja aplink branduolá,
nes já traukia teigiamai ákrauti protonai.
Specialistai jau dabar geba išgauti kai
kurias struktûras naudodami atomus. Pa-
veiksle (2 pav.) parodyti iðrikiuoti Kseno-
no dujø atomai. Tai pirmieji þingsniai. Ieð-
koma bûdø sukurti naujas, kur kas ma-
þesnes nei iki ðiol kompiuteriø mikrosche-
mas, talpinanèias gausybæ informacijos.
Projektuojami nematomi klausos apara-
tai, nanopriemonës, plaukiojanèios arte-
rijomis ir gebanèios sunaikinti kraujo kre-
36 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6
ðulius. Nanotechnologijos turi didþiulæ at-
eitá. JAV, Europos Sàjunga, Rusija skiria
ðios krypties tyrimams milþiniðkas lëðas.
Nanotechnologijø specialistai mano,
kad jø pastangas gali palengvinti išsamios
þinios apie gyvojoje gamtoje vykstanèius
molekulinius procesus. Ðiø procesø visa-
pusiðkas paþinimas, jø kopijavimas pa-
spartintø nanotechnologijø kûrimà.
2 pav. Ðios struktûros iðgautos naudojant iner-
tiðkø Ksenono dujø atomus. Kiekvienas bokð-
telis yra atskiras atomas
Ðios krypties specialistams ypaè pa-
trauklios tik pro mikroskopà áþiûrimos bû-
tybës – mikroorganizmai.
Seniausi mûsø planetos gyventojai
Geologiniai radiniai rodo, kad mels-
vabakterës mûsø planetoje vystësi jau
prieð du milijardus metø. Jos pasiþymëjo
gerai iðreikðtomis fiziologinëmis savybë-
mis – vykdë fotosintezæ ir gebëjo fiksuoti
– suriðti atmosferos azotà. Jø indëlis á gy-
vybës plëtrà Þemëje buvo didþiulis. Mat
ðios bakterijos gamino deguoná. Dël ðios
jø veiklos kito Þemës atmosferos dujø su-
dëtis. Atsirado sàlygos aukðtesniøjø for-
mø augalijai ir gyvûnijai daugintis.
Mûsø planetos pionieriai – mikroorga-
nizmai paplitæ visur. Jie nematomi ir nuola-
tos lydi mus kaip draugai, o neretai ir kaip
prieðai – ligø sukëlëjai. Juos aptinkame van-
denyje, maisto produktuose, ore. Ant mû-
sø kûno pavirðiaus, drabuþiø, supanèiø
daiktø taip pat pilna mikroorganizmø. Jie
prisitaikæ prie ávairiausiø gyvenimo sàlygø.
Mikroorganizmø vaidmuo planetoje
yra nepaprastai didelis. Nëra tokios or-
ganinës ir net neorganinës medþiagos,
kuri netiktø jø maistui. Jie skaido augali-
nes ir gyvûnines liekanas, nuotekø dum-
blà, kieèiausias kalnø uolienas, metalus,
net naftà ir jos produktus. Jei nebûtø mik-
roorganizmø – ðiø Þemës sanitarø, mû-
sø planetos þaliasis rûbas – aukðtesnieji
augalai negalëtø augti. Mikroorganizmai,
skaidydami organines medþiagas, jas
mineralizuodami, augalus aprûpina
maistu. Tik mikroorganizmø veiklos dë-
ka klesti gyvybë Þemëje.
Nanotechnologai neatsitiktinai domisi
ðiø mikroorganizmø sandara ir funkcijomis.
Mikroorganizmø mitybos ypatumai
Mikroorganizmø suskaidytos maisto
medþiagos naudojamos làstelei formuo-
ti, taip pat kaip energijos ðaltinis. Energi-
ja – tai gebëjimas atlikti darbà. Ji naudo-
jama ávairiems làstelës statyboms vyks-
mams – medþiagø pernaðai, làstelës ávai-
riø dariniø sintezei, vidinei tvarkai palai-
kyti. Làstelës darbas – cheminës reakci-
jos vyksta darniai, labai tvarkingai. Pradi-
në medþiaga, vadinama substratu, paten-
ka á reakcijø, kurios yra puikiai tarpusa-
vyje suderintos, grandinæ ir skaidomos iki
jos galutiniø produktø.
VðÁ „Grunto valymo technologijos”
uþsiima grunto, uþteršto nafta, biovaly-
mu. Mums pradinë medþiaga, dalyvau-
janti reakcijose, yra nafta, jà sudarantys
angliavandeniliai, o galutiniai skaidymo
produktai yra anglies dioksidas (CO2) ir
vanduo (H2O).
Naftai bei jos produktams skaidyti yra
naudojami atrankos bûdu parinkti – se-
lekcionuoti didelio aktyvumo naftà oksi-
duojantys mikroorganizmai (3 pav.). Ðie
mikroorganizmai – tai fermentø, kurie ne-
paprastai greitina skaidymo reakcijas, sa-
votiðki konteineriai.
Fermentai – organiniai
katalizatoriai
Katalizatoriais vadiname junginius, ku-
rie pagreitina cheminiø reakcijø eigà. Fer-
mentai kaip tik ir yra tokie junginiai. Jie –
biologiniai katalizatoriai. Fermentinës ka-
talizës greitá gerai parodo vandenilio pe-
roksido (H2O2) skaidymas á vandená ir de-
guoná. Ði reakcija vyksta 600 tûkstanèiø
kartø per sekundæ greièiu.
Fermentø randame ne tik mikroorga-
nizmuose. Jø esti visose gyvose bûtybë-
se, jie dalyvauja visuose biologiniuose
procesuose.
Fermentai yra dvikomponenèiai (4
pav.). Vienà jø dalá sudaro baltymas, kuris
vadinamas nešikliu, arba apofermentu.
Baltymas termolabilus – neatsparus aukð-
tesnës temperatûros poveikiui. Antroji fer-
mento dalis nebaltyminë, vadinama kofer-
mentu. Ji atspari aukðtesnei temperatûrai.
Fermentas esti aktyvus, kai sujungtos
abi dalys, ir vadinamas holofermentu (gr.
holos – visas, ištisas). Atskirai paimtos da-
lys aktyvumu nepasiþymi.
 Fermento baltyminæ molekulæ suda-
ro nuo ðimto iki keliø deðimèiø tûkstan-
èiø ir net daugiau aminorûgðèiø likuèiø.
Viename aminorûgðèiø likutyje randama
apie 20 atomø (5 pav.). Taigi paprasèiau-
sio fermento baltymo sandaroje esti 3
tûkstanèiai atomø.
Kofermento sudëtyje, o tai svarbu, yra
vitaminø – niacino, B2 (riboflavino), B1 (tia-
mino), pantoteno rûgðties ir B12 (kobala-
mino), taip pat geleþies, vario, cinko, ko-
balto, molibdeno mikroelementø. Jie va-
dinami kofaktoriais.
Kaip skaidomi, tarkime, naftos bei jos
produktus sudarantys angliavandeniliai?
Šis procesas pavaizduotas 4 pav.
Fermentas turi aktyvøjá centrà. Prie ðio
centro prisijungia angliavandenilio (kuris
vadinamas substratu) nedidelë dalelë –
molekulë. Jungtis primena raktà ir spynà
ir yra dvejopa: kontaktinë ir katalitinë (jo-
je vyksta substrato skaidymas – jo katali-
zë). Ðis ryðys tarp fermento ir substrato
(tarkime, angliavandenilio) nëra patvarus.
Ávykus reakcijai, iš dalies suskaidytas sub-
stratas atsiskiria nuo fermento. Toliau já
skaido kiti, prie substrato prisitaikæ fer-
mentai. Patys fermentai á skaidomà jun-
Trichoderma g. mikromicetas
Acetobacter aceti
Bacillus g. bakterijos
3 pav. Kai kurie naftà skaidantys mikroorganizmai. VðÁ „Grunto valymo
technologijos” juos naudoja biovalymui
giná – substratà nepatenka. Jie iðlieka to- 4 pav. Fermento
1
kie, kokie ir buvo, pasiruoðæ jungtis ir skai- veikimo (skaidymo
2
dyti naujà substrato porcijà. reakcijos) schema:
Kai mikroorganizmai (kaip fermentø 1 – fermento
baltyminë dalis
gamintojai) naudojami aplinkos biovaly- (apofermentas), 3
mui (pvz., nuo naftos ar kitokiø terðalø), 2 – nebaltyminë
jiems sparèiai daugintis yra sudaromos dalis (kofermentas),
palankios sàlygos. 3 – specifinis
Svarbus veiksnys – aplinkos vande- substratas (tarkime,
4
nilio jonø koncentracija (pH). Ji palaiko- naftos angliavande-
ma 6,5–7,5 ribose. Á valomà substratà nilis), 4 – trumpa-
átraukiami ne tik biogeniniai (N, P, K ir kiti) laikë fermento ir
substrato (pvz.,
elementai, bet ir jau minëtieji á fermentø
angliavandenilio
sudëtá áeinantys mikroelementai. Taip pat molekulës) jungtis,
áterpiamos (kadangi jø turi bûti fermen- 5 – laisvas 5
tuose) vitamininës medþiagos. Tai daro- fermentas (vël
ma substratà (valomà gruntà) laistant van- galintis dalyvauti
deniu su jame iðaugintais mikrodum- skaidymo reakcijo-
bliais, gebanèiais gausiai gaminti B gru- je), 6 – suskaidytas
(pvz., angliavande- 6
pës vitamininius junginius. Fermentinëms
nilis)
reakcijoms reikalingas deguonis. Jis tie-
kiamas substratà-gruntà reguliariai pure-
nant, já homogenizuojant. Terðalo dale-
lëms smulkinti, kad jos lengviau sàveikau-
tø su fermento aktyviuoju centru, naudo-
jamos pavirðiaus aktyviosios medþiagos.
Jos taip pat dirbtiniu bûdu gaunamos fer-
mentinës katalizës bûdu.
5 pav. Organizmø làsteliø ir jø sudedamøjø da-
liø dydþiai. Làsteles galima tyrinëti ðviesiniu
mikroskopu. Làstelës sudedamosios dalys
(baltymai, aminorûgðtys, atomai) stebimos
Penicillium g. mikromicetas elektroniniu mikroskopu (dydþiai: 1 metras =
102 cm = 103 mm = 106µ(mikrometrø) = 109
nm (nanometrø))
Nuolat vykstanti aplinkos savivala (tai
mikroorganizmø nuopelnas) bei jos proce-
sø kopijavimas ir dirbtinis naudojimas – tai
ne kas kita, kaip puikus nanotechnologijø
veikimo demonstravimas. Ðiø procesø ge-
resnis paþinimas bus naudingas ðiuolaiki-
nës techninës nanotechnologijos plëtrai.
Fermentai ir sanacija
Serratia g. bakterijos
Sanacija (lot. sanatio – gydymas) nuo
neatmenamø laikø yra tiesiogiai susijusi
su vaistingaisiais augalais. Ðiuolaikinë
mokslinë medicina plaèiai vartoja vaistinius
augalus: širdies ir kraujagysliø negalavi-
mams gydyti augaliniai preparatai sudaro
beveik 80 proc., kepenø, skrandþio ir þar-
nyno ligoms gydyti iki – 75 procentø.
Ðiø augalø gydomàjà vertæ lemia jø
veikliosios medþiagos: glikozidai, sapo-
ninai, flavonoidai, rauginës medþiagos,
Rhodococcus g. bakterijos eteriniai aliejai, organinës rûgðtys, karèio-
sios medþiagos, vitaminai ir kiti junginiai.
Vaistiniø augalø paruoðimas, jø gydo-
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6 37
mosios formos yra ávairios. Farmacijos ámo-
nës gamina tinktûras, dializatus, dispertus
tabletes. Taèiau plaèiausiai naudojamas
PROJEKTÀ IÐ DALIES
vaistaþoliø paruoðimo bûdas – jø veikliøjø FINANSUOJA LIETUVOS
medþiagø iðgavimas – ekstrahavimas karð- RESPUBLIKA

tu vandeniu. Ðio bûdo yra dvi formos: ant-

pilas bei uþpilas ir nuoviras. Antpilas – tai
bûdas, kai tam tikras vaistinio augalo ar vais-
tiniø augalø miðinio kiekis yra uþpilamas ver-
danèiu vandeniu (paprastai 15 ml – 1 val-
gomasis ðaukðtas vaistaþoliø uþpilamas
500 ml verdanèio vandens, palaikoma 15–
30 min. ir vartojama). Nuoviras – kai tam
tikras vaistaþoliø kiekis (pvz., valgomasis
ðaukðtas) uþpilamas 500 ml vandens, viri-
Narystë Europos Sàjungoje Lietuvai yra labai reikðminga
tiek politine ir ekonomine, tiek ir moksline prasme. Europos
Sàjunga jau atðventë savo gyvavimo penkiasdeðimtmetá.
Per ðá netrumpà laikotarpá Sàjunga augo, keitësi ir sukaupë
didelæ patirtá ávairiose srityse. Lietuvos mokslininkams
svarbu šià patirtá perimti, siekiant sëkmingai integruotis á
bendrà Europos tyrimø erdvæ.

Visatà tirsime n
nama 15–20 min. ir nukošus vartojama.
Tokia vaistaþoliø antpilo ir nuoviro ruo- Olga RANCOVA,
ða turi esminiø trûkumø. Karðèiu (kai van-
Edita STONKUTË

Europos Sàjungos
dens temperatûra siekia 100 °C ir juo ke-
liolika minuèiø veikiamos vaistaþolës) su-
keliama fermentø baltyminës dalies –
apofermento koaguliacija. Taigi vaistaþo-

infrastruktûrà
liø fermentai (nepaprastai svarbûs jungi-
niai nusilpusiam gydomo þmogaus orga-
nizmui) tampa neveiklûs.
Gamindami, kaip dabar áprasta, ant-
pilus ir nuovirus, inaktyvuojame ne tik fer-
mentus, bet ir sumaþiname kai kuriø vita- Viena ið pamatiniø Europos Sàjungos vos 2004–2006 m. bendràjá programa-
minø (termolabiliø B grupës vitaminø, vi- vertybiø yra solidarumas. Europos Ko- vimo dokumentà (toliau – BPD), patvir-
tamino C) koncentracijà, tirpius kalcio hid- misijos valdomi struktûriniai fondai ska- tintà LR Vyriausybës ir Europos Komi-
rofosfatus paverèiame netirpiais. tina ir palaiko ðaliø nariø pastangas na- sijos. Viena ið BPD prioritetiniø priemo-
Kokia turëtø bûti vandens, naudojamo cionaliniu ir regioniniu lygmeniu maþinti niø yra „Þmogiðkøjø iðtekliø kokybës
vaistaþolëms ekstrahuoti, temperatûra? At- socialinæ ir ekonominæ nelygybæ tarp gerinimas moksliniø tyrimø ir inovacijø
sakymà pateikia maisto produktø konser- skirtingø Europos daliø. Skirtumø tarp srityje“. Pagrindinis šios priemonës tiks-
vavimo (pasterizavimo) praktika. Maisto turtingesniø ir skurdesniø regionø maþi- las – didinti mokslininkø gebëjimus plës-
produktø momentiniam konservavimui nimas yra naudingas visiems, nes tik taip ti mokslines þinias tarptautiniu lygme-
(faktiškai mikroorganizmø, kaip uþkrato, Europos Sàjunga gali tapti galinga vie- niu ir parengti specialistus, atitinkanèius
làsteliø baltymø inaktyvavimui – koagulia- ninga rinka pasauliniu mastu. ekonomikos poreikius.
vimui) naudojamas 85–95 °C temperatû- ES struktûriniø fondø parama Lietu- Ryšys tarp investicijø á mokslinius ty-
ros poveikis, trumpam konservavimui 72– vai 2004–2006 m. teikiama pagal Lietu- rimus bei eksperimentinæ plëtrà ir ilga-
85 °C temp./1 min. trukmë ir ilgam kon-
servavimui – 63 °C temp./30 min. trukmë.
Remdamiesi ðia konservavimo prak-
tika galime padaryti prielaidà, kad ruo-
ðiant vaistiniø augalø antpilus – nuovirus,
derëtø vandená naudoti ne aukðtesnës
kaip 60 °C temperatûros, esant optima-
liai ekstrahavimo temperatûrai 40–45 °C .
Kai vaistiniø augalø tinktûroms gamin-
ti naudojamas 70 proc. etilo alkoholis, taip
pat gali bûti inaktyvuojami fermentø bal-
tymai. Tinkamai iðdþiovintø, susmulkintø,
ðvieþiø vaistiniø augalø tabletës iðsaugo
fermentus. Ðvieþiø vaistiniø augalø sulty-
se jie taip pat išlieka.
Mûsø organizmui reikalingø fermen-
tø yra ne tik vaistiniuose augaluose. Jø
yra visose ðvieþiose (virtose þûva) darþo-
vëse ir vaisiuose. Jei norime bûti þvalûs,
stiprûs ir sveiki, daþniau vartokime ðiuos
mums gamtos duotus produktus.
VIEÐOJI ÁSTAIGA

Dr. I.Ilyinas (stovi treèias ið kairës) su þvaigþdþiø spektroskopistais iš Lietuvos ir

Latvijos dalijosi spektrø apdorojimo patirtimi

38 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6


PROJEKTÀ REMIA
EUROPOS SÀJUNGA
EUROPOS SOCIALINIS
FONDAS
EUROPOS SÀJUNGA ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA
laikio ekonominio augimo, konkurencin-
gumo bei inovacijø visuotinai pripaþás-
tamas. Europos virðûniø susitikime Lisa-
bonoje 2000 m. kovà buvo suformuluo-
tas strateginis tikslas – iki 2010 m. þinio-
mis grindþiama ES ekonomika turi tapti
konkurencingiausia ir dinamiðkiausia vi-
audodami ir
mokslo
Dr. H.Kjeldsenas (Arhus universitetas, Da-
nija) pristatë 14 pasaulio astronominiø
duomenø archyvø
same pasaulyje. Akivaizdu, kad kiekvie-
na ðalis turi siekti didinti savo tyrimø po-
tencialà, plëtoti paþangias technologijas
bei inovacijas, skatinti jø diegimà pramo-
nëje ir versle.
Lietuvos mokslø akademija, besirûpi-
nanti ðalies mokslo bûkle ir plëtra, vieni-
janti iðkiliausius Lietuvos mokslininkus ir
þinanti mokslininkø profesinius poreikius,
taip pat turinti bendradarbiavimo sutartis
su 22 Europos ir pasaulio ðaliø naciona-
liniais mokslo centrais bei tarptautinëmis
mokslo organizacijomis, inicijavo strate-
ginës mokslo plëtros projektà „Lietuvos
mokslininkø gebëjimø ugdymas Lietuvai
integruojantis á Europos Sàjungos infra-
struktûrà“. Lietuvos mokslø akademijos
suburti ðiame projekte dalyvavo Vilniaus
universiteto Teorinës fizikos ir astronomi-
jos institutas, Lietuviø kalbos institutas,
Matematikos ir informatikos institutas,
Socialiniø tyrimø institutas ir Vilniaus uni-
VILNIAUS UNIVERSITETO
TEORINËS FIZIKOS IR
ASTRONOMIJOS
INSTITUTAS
Atominiø
duomenø
ir analizës
sistemà
ADAS
pristato
vienas ið
jos kûrëjø
dr. H.P.Sum-
mersas
versiteto Imunologijos institutas. Bendras
ðio projekto tikslas – supaþindinti ðalies
mokslo institucijø tyrëjus su Europos
mokslinio bendradarbiavimo infrastruktû-
ra ir iðmokyti naudotis ja savo profesinë-
je veikloje; skatinti mokslo ir verslo sàvei-
kà, siekiant kelti mokslininkø ir tyrëjø pro-
fesinæ kvalifikacijà, reikalingà tarptautinio
bendradarbiavimo plëtrai prioritetinëse
mokslo ir tyrimø srityse ir atitinkanèià þi-
niomis grástos ES visuomenës poreikius.
Pirmiausia èia turimi omenyje unikalûs
daugelio Europos valstybiø bendradar-
biavimo pastangomis sukurti brangûs
árenginiai ir iðskirtiniø mokslo centrø su-
Gausus bûrys mokslininkø dalyvavo paskaitø cikle „Tarptautinis termobranduolinis eks-
perimentinis reaktorius ITER – energetikos perspektyva“
kurtos originalios metodikos, taip pat ir
tarpnacionalinës ar didelës nacionalinës
Europos struktûros ir organizacijos, ska-
tinanèios moksliná bendradarbiavimà Eu-
ropoje. Ðiam projektui vykdyti parinkti te-
oriniai paskaitø ciklai, praktiniai-metodi-
niai kursai, vasaros mokyklos ir jaunøjø
mokslininkø staþuotës prioritetiniuose Lie-
tuvos mokslo, verslo ir pramonës centruo-
se. Paskaitas skaitë lektoriai – didþiøjø uþ-
sienio mokslo infrastruktûriniø institucijø
mokslininkai ir ten jau patirties pasisëmæ
Lietuvos mokslininkai. Toks bûdas pasi-
rinktas todël, kad taip patirtis ir þinios yra
efektyviai perduodami gana dideliam
mokslininkø skaièiui. Ðá projektà rëmë Lie-
tuvos Vyriausybë ir ið dalies finansavo Eu-
ropos socialinis fondas. Projekto trukmë
nuo 2006-06-01 iki 2008-05-31.
VU Teorinës fizikos ir astronomijos ins-
titute projekto vykdymas prasidëjo 2006 m.
spalio 6–13 dienomis Molëtø astronomi-
jos observatorijoje organizuota vasaros
kvalifikacine mokykla „ESO duomenø ba-
zës ir jø panaudojimas“. Šioje mokykloje
Lietuvos mokslininkai buvo supaþindinti
su Pietø Europos observatorijos (Euro-
pean South Observatory), kurios moksli-
nis archyvas yra viena didþiausiø pasau-
lyje astronominiø duomenø baziø, archy-
vo struktûra, duomenø atrinkimo projek-
tu „Astrogrid“, astronominiø duomenø
saugojimo formatais, su svarbiausiø ESO
instrumentø galimybëmis bei paraiðkø
stebëjimams rengimo tvarka. Kartu buvo
apþvelgta dar 14 kitø naudingø bei atvirø
duomenø baziø.
2006 m. lapkrièio 6–10 dienomis VU
Teorinës fizikos ir astronomijos institute vy-
ko paskaitø ciklas „Europos branduoliniø
tyrimø centras CERN atskleidþia medþia-
gos sandaros paslaptis“. CERN laborato-
rijose dirba beveik 7000 mokslininkø ið
daugiau nei 80 ðaliø, ir jau vien tuo jis yra
unikalus visà pasaulá apimantis daleliø fi-
zikos centras. Paskaitø metu CERN atsto-
vai ið ávairiø srièiø – administratoriai, eks-
perimentatoriai, teoretikai – apþvelgë da-
bartinæ padëtá daleliø fizikoje, mokslinius
planus ir lûkesèius. Taip pat kalbëjo Lietu-
vos mokslininkai, dirbantys ir sëkmingai
bendradarbiaujantys daleliø fizikos srity-
je. Be to, CERN yra vieta Europoje, kur
gimë ir buvo iðplëtoti lygiagreèiøjø skai-
èiavimø kompiuteriø tinklai. Ði sritis yra taip
pat labai aktuali Lietuvos mokslininkams,
todël Vilniaus universiteto Matematikos ir
informatikos fakulteto prodekanas doc. Al-
gimantas Juozapavièius pristatë kuriamà
lietuviðkà lygiagreèiøjø skaièiavimø tinklà
LitGrid bei tarptautiná projektà BalticGrid,
kurio vienas ið partneriø yra CERN.
Didelio susidomëjimo sulaukë 2007 m.
kovo 26–30 dienomis surengtas paskaitø
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6 39

Lietuvos mokslø akademijos prezidentas Z.R.Rudzikas (dešinëje) pristato prof. A.Wag-
nerá, kuris skaitë paskaitø ciklà „DESY ir sinchrotroninës spinduliuotës taikymai“
ciklas „Tarptautinis termobranduolinis
eksperimentinis reaktorius ITER – ener-
getikos perspektyva“. ITER projektas, sa-
vo finansavimo ir bendradarbiavimo mastu
prilygstantis CERN, yra pirmas tarptauti-
nis plataus masto eksperimentas termob-
randuolinei energijai gauti pramoniniu bû-
du. Tai – ateities energetika, nenaudojanti
neatkuriamo iškasamo kuro, neteršianti
gamtos, teikianti praktiškai neišsenkamà
energijà þmonijai. Tai ir iððûkis, kuriame
glûdi daug moksliniø ir techniniø proble-
mø, taèiau jau dabar aiðku, kad jas
sprendþiant gali pasitarnauti ir Lietuvos
mokslininkai. Dalis VU Teorinës fizikos ir
astronomijos instituto mokslininkø daly-
vauja ITER projekte, nes turi unikalià ato-
miniø charakteristikø, reikalingø plazmos
diagnostikai, skaièiavimø patirtá.
2007 m. geguþës 21–25 dienomis Mo-
lëtø astronomijos observatorijoje buvo su-
rengta vasaros kvalifikacinë mokykla „Ast-
ronominiø duomenø analizës programi-
në áranga“. Papildant pirmojoje vasaros
mokykloje ágytà patirtá dirbant su astro-
nominiø duomenø bazëmis, antrojoje va-
saros mokykloje Lietuvos mokslininkai
buvo supaþindinti su astronominiø duo-
menø apdorojimo ir analizës programi-
ne áranga, taip pat su galimybëmis atlikti
sudëtingesnius skaièiavimus, pasinaudo-
jant kompiuteriø tinklais ir galingais kom-
piuteriais, esanèiais kitose Europos ob-
servatorijose.
Sparti informaciniø technologijø ir
naujos stebëjimø technikos raida ðiuolai-
kinëje astronomijoje sukëlë tikrà revoliu-
cijà. Ðimtai teleskopø ið antþeminiø ir or-
bitiniø observatorijø kasdien astrono-
mams pateikia milþiniðkus kiekius nau-
jos informacijos, todël pastaraisiais me-
tais atsirado „virtualiøjø observatorijø“ idë-
ja. Pastarøjø tikslas – visø antþeminiø ir
kosminiø observatorijø duomenø bazes
sujungti globaliu tinklu ir parengti atitin-
kamus techninius ir programinius resur-
40 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6
sus. Tokio globalaus tinklo sukûrimas leis-
tø kiekvienam astronominës bendruome-
nës nariui ið savo darbo vietos prieiti prie
galingiausiø teleskopø ir superkompiute-
riø, taip pat garantuotø tolesnæ mokslo
demokratizacijà ir paþangà. Net maþø ir
neturtingø ðaliø astronomai taptø lygia-
teisiais astronominës bendruomenës na-
riais. Be abejo, Lietuvos astronomams vir-
tualiosios observatorijos siûlomos galimy-
bës taip pat yra labai aktualios, todël rei-
kia stengtis susipaþinti su jau parengto-
mis labai dideliø duomenø masyvø val-
dymo technologijomis ir programine áran-
ga bei su kompiuteriø tinklø ir nuotolinio
skaièiavimo superkompiuteriais galimy-
bëmis. Kaip tik todël Molëtø observatori-
joje 2007 m. spalio 15–26 dienomis buvo
surengti dviejø savaièiø kursai Lietuvos
astronomams „Virtualiosios observatori-
jos“. Dalyviai išmoko dirbti su virtualio-
siose observatorijose esanèiais dideliais
Prof. B.E.J.Pagelis ir VU TFAI direktorë G.Tautvaiðienë teikia sertifikatà
habil. dr. A.Bartkevièiui. Prie stalo – projekto koordinatorius dr. A.Kazlauskas
astronominiø duomenø archyvais, iðmo-
ko publikuoti duomenis virtualiosiose ob-
servatorijose ir suþinojo, kaip susikurti sa-
vo ðalies virtualiàjà observatorijà.
Tø paèiø metø lapkrièio 5–9 dienomis
VU Teorinës fizikos ir astronomijos insti-
tute buvo suorganizuotas paskaitø ciklas
„Sinchrotroninë spinduliuotë – instrumen-
tas ateièiai keisti“. Ðis paskaitø ciklas skir-
tas Europos sinchrotroninës spinduliuo-
tës árenginiui ESRF, esanèiam Prancûzi-
joje, ir Vokietijos elektronø sinchrotronui
DESY. Pastarajame centre šalia maþdaug
1500 nuolatiniø darbo vietø yra apie 3000
darbo vietø atvykstantiems mokslinin-
kams ne tik ið Vokietijos, bet ir ið kitø ða-
liø, o veikiantys greitintuvai skirti ne tik da-
leliø fizikos tyrimams, bet ir eksperimen-
tams su sinchrotronine spinduliuote. Ði
spinduliuotë yra galingas instrumentas
medþiagoms ávairiais poþiûriais tirti: skir-
tingø medþiagø (taip pat makromoleku-
liø, baltymø) kristalografinei sandarai,
elektrinëms ir magnetinëms kietøjø me-
dþiagø savybëms, pavirðiams ir sàlyèio
sritims ir kitkam. Ištirtos medþiagos su tin-
kamomis savybëmis naudojamos nau-
jiems vartojimo produktams kurti, todël
nenuostabu, kad tarp sinchrotroniniø áren-
giniø vartotojø yra ne vien mokslinës ástai-
gos, bet ir pramonës ámonës. Beje, tarp
valstybiø – asocijuotø ESRF nariø jau yra
Èekija ir Vengrija.
Visà projektà vainikavo paskaitø cik-
las 2008 m. vasario 25–29 dienomis. Gru-
pë mokslininkø ið Europos jungtiniam ty-
rimø centrui (JTC) priklausanèiø institutø
atvyko á Vilniø supaþindinti Lietuvos moks-
lininkø su savo tyrimais. VU Teorinës fizi-
kos ir astronomijos institute buvo perskai-
tytas paskaitø ciklas „Europos jungtinis

Jungtiná tyrimø centrà pristato departa-
mento direktorius G.Caratti
tyrimø centras: mokslas – pramonë – pro-
duktas – vartotojas – mokslas“. Jungtinis
tyrimø centras yra vienas ið Europos Ko-
misijos generaliniø direktoratø. Bûtent ge-
neraliniai direktoratai ið tikrøjø sumano ir
rengia teisës aktø pasiûlymø projektus,
kurie tampa oficialiais, kai savo savaiti-
niame posëdyje juos patvirtina Europos
Komisija. JTC misija yra vartotojø reika-
lavimus atitinkanèios mokslinës ir tech-
Radiacinës
saugos centro
Individualiosios
dozimetrijos
poskyrio vedëja
B.Gricienë
supaþindino
Lietuvos moksli-
ninkus su
biologiniu
jonizuojanèiosios
spinduliuotës
poveikiu
ninës pagalbos suteikimas formuluojant,
tobulinant, vykdant ir stebint Europos Sà-
jungos strategijà. Ðis centras sukaupë uni-
kalià patirtá ir sukûrë ypatingas priemones
bei bûdus taikyti mokslà teikiant pasiûly-
mus ir vertinant politines alternatyvas. Cen-
tro veikla apima sritis nuo chemijos pro-
duktø pavojingumo ávertinimo iki stichiniø
nelaimiø prognozavimo, nuo produktø
saugumo standartø vertinimo iki pagalbos
sprendþiant humanitarines krizes.
Nemaþà dalá paskaitø perskaitë ir Lie-
tuvos praneðëjai, kuriø darbas remiasi
ðiuolaikinio mokslo pasiekimais ir yra tie-
siogiai susijæs su visuomenës saugumu.
Lietuvos specialistai papasakojo, kaip
mûsø ðalyje ástatymiškai ir praktiškai uþtik-
rinama radiacinë ir branduolinë, taip pat
cheminë ir mikrobiologinë maisto sauga.
Dalis kvalifikacijos këlimo kursø buvo
orientuoti labiau á astronomijos, o dalis á
fizikos tyrimø kryptis, taèiau abiejø srièiø
kursuose mielai kvalifikacijà këlë ir astro-
nomai, ir fizikai, be to, sulaukta klausyto-
jø ir ið kitø institucijø: Fizikos ir Puslaidi-
ninkiø fizikos institutø, Vilniaus universi-
teto Fizikos bei Matematikos ir informati-
kos fakultetø, ið VU Imunologijos institu-
to, iš Vilniaus pedagoginio universiteto,
Lietuvos energetikos instituto, iš Ignalinos
atominës elektrinës ir kt.
Pagal ðá projektà ið viso buvo suorga-
nizuotos 3 kvalifikacinës vasaros mokyk-
los ir 4 paskaitø ciklai, o visi šie renginiai
apëmë 50 darbo dienø. VU TFAI projekto
veiklø koordinatorius dr. A.Kazlauskas
drauge su projekto iniciatoriais VU TFAI
direktore habil. dr. G.Tautvaišiene ir LMA
prezidentu akad. Z.R.Rudziku bei VU TFAI
darbuotojais dr. A.Kupliauskiene ir dr.
K.Tamoðiûnu sukvietë áspûdingà lektoriø
bûrá – pagal kursø tematikà paskaitas
skaitë ir praktinius uþsiëmimus vedë 67
lektoriai, atvykæ net ið trijø þemynø. Taigi
mûsø ðalies mokslininkai turëjo progà ne
tik sutikti mokslininkus, su kuriais sëkmin-
gai bendradarbiauja, bet ir susipaþinti su
kitose ðalyse vykdomais moksliniais tyri-
mais, perimti infrastruktûrà, kelti profesi-
næ kvalifikacijà, uþmegzti naujus moksli-
nius ryšius, susipaþinti su Europos Sà-
jungos stambiuose moksliniuose cen-
truose naudojamomis moksliniø tyrimø
metodikomis, jø standartizacijos, valida-
cijos ir akreditacijos sàlygomis.
Lietuvos mokslininkai buvo supaþin-
dinti su ryðkiausiø ir galingiausiø Euro-
pos moksliniø centrø veikla, jos organi-
zavimu, su ðiuo metu aktualiausiais tyri-
mais, prioritetiniais mokslo uþdaviniais.
Labai naudinga buvo išgirsti apie sëkmin-
gà kai kuriø Lietuvos ir mûsø kaimynø lat-
viø mokslininkø bendradarbiavimo su to-
kiais centrais patirtá.
Šie kursai leido ir mûsø ðalies moksli-
ninkams pristatyti savo darbus kolegoms
bei atvykusiems lektoriams. Smagu bu-
vo išgirsti ir Lietuvos mokslø akademijos
prezidento Z.R.Rudziko paskaitø ciklà
„Europinës infrastruktûros ir mokslo or-
ganizavimas“. Projekto dalyviams teko di-
dþiulë garbë kursø-mokyklø metu sutikti
didþiø mokslininkø, garsiø ne tik savo
šalyje, bet ir visame pasaulyje. Didelá áspû-
dá paliko ðviesaus atminimo profesoriaus
B.E.J.Pagelio paskaitø ciklas „Termobran-
duolinës reakcijos – þvaigþdþiø evoliuci-
jos varomoji jëga“. Astronominiø duome-
nø bazës CDS (Prancûzija) direktorë
F.Genova pristatë paskaitø ciklà „Virtua-
liosios observatorijos vaidmuo astrono-
mijoje ir Strasbûro duomenø centras
CDS“; þymi astronomë M.Spite iš Pa-
ryþiaus-Meudon observatorijos (Prancû-
zija) pristatë paskaitø ciklà „Moksliniai ty-
rimai ir virtualiosios observatorijos“.
Pilna salë susirinko paklausyti vieno
ið teorinës fizikos korifëjø, gyvo reliatyvis-
tinës teorijos klasiko I.P.Granto paskaitø
„Atomø ir molekuliø struktûros reliatyvis-
tinis tyrimas“. Garsià atominiø duomenø
ir analizës sistemà ADAS, naudojamà
ITER projekte, pristatë vienas ið jos kûrë-
jø H.P.Summersas. Paskaitas skaitë
CERN-ALICE projekto valdybos pirminin-
kas K.Safarikas, Jungtinio tyrimø centro
departamento vadovas G.Caratti, DESY
generalinis direktorius A.Wagneris. Tai lei-
do Lietuvos mokslininkams suþinoti ne tik
Dr. M.Spite iš Paryþiaus-Meudon obser-
vatorijos pristatë paskaitø ciklà „Moksli-
niai tyrimai ir virtualiosios observatorijos“
(nuotraukoje su instituto direktore G. Taut-
vaišiene)
apie mokslinæ didþiøjø centrø veiklà, bet
ir uþduoti klausimus apie jø vadybà, ben-
dradarbiavimo mechanizmus, administ-
ravimà, daugiau suþinoti apie Europos
Sàjungos mokslo politikà.
Paskaitø ciklus iðklausæ ar vasaros
mokyklose dalyvavæ Lietuvos mokslinin-
kai gavo tai paþyminèius sertifikatus bei
kompaktinius diskus su kruopðèiai pa-
rengta paskaitø ir pratybø metodine
medþiaga bei renginio fotografijomis.
Iðsamesnës informacijos apie VU Te-
orinës fizikos ir astronomijos institute vyk-
dytas projekto veiklas galima rasti adre-
su http://www.itpa.lt/kvalifikacija. Apie
renginius buvo rašyta leidiniuose „Lietu-
vos dangus 2008“, „Fizikø þinios“ Nr. 33
ir 34, „Mokslas ir gyvenimas“ 2007, Nr. 2
bei „Mokslas ir technika“ 2007, Nr. 2 ir 5.
Projekto renginiai vyko sklandþiai pa-
dedant daugeliui þmoniø ið ávairiø institu-
cijø, kurie liko èia nepaminëti.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6 41
 Atkelta ið 28 p.
Bûdami organizacijoje galëtume siekti
pakeisti tokià tvarkà, o kol kas vienokiø
ar kitokiø permainø galime tik norëti. Kai
kas jau ir keièiasi. Pasak B.I.E. generali-
nio sekretoriaus Vincento Gonzaleso Los-
certaleso, kadangi parodas rengti yra pel-
ninga, pastaraisiais metais rengëjø sà-
skaita sumaþintas valstybiø nariø dalyva-
vimo mokestis (Lietuvai dabar jis sudary-
tø tik kelis tûkstanèius eurø per metus),
be to, ðalims narëms taikomos didelës
nuolaidos nuomojant paviljonus ar per-
kant kitas paslaugas.
Narystë Tarptautiniame pasauliniø pa-
rodø biure ne tik suteiktø mûsø ðaliai poli-
tiniø dividendø, bet ir prisidëtø prie Lietu-
vos valstybës ávaizdþio gerinimo. Ástoda-
ma á ðià organizacijà Lietuva ne tik de fac-
to, bet ir de jure taptø ðios srities lydere
tarp Baltijos ðaliø ir jau nuo 2017 m. pati
galëtø pretenduoti surengti pasaulinæ pa-
rodà Lietuvoje. Daug kam tokia mintis gali
pasirodyti fantastiðka, taèiau, nusprendus
siekti dràsios ðalies titulo, uþduotis kaip tik.
Þinoma, surengti registruotàjà pasaulinæ
parodà, kokia artimiausiu metu numato-
ma Kinijoje (vien Prancûzija savo paviljo-
nui ten skyrë 50 mln. eurø, Vokietija – 30
mln. eurø ir pan.), vargu ar ámanoma, ta-
èiau EXPO, kokia šiemet rengiama Sara-
gosoje, tikrai galima, ir net turëti finansi-
nës ir infrastruktûrinës naudos. Pavyzdþiui,
bûtø galima sutvarkyti deðinájá Neries kran-
tà tarp Þvëryno pësèiøjø tilto ir Savanoriø
prospekto Vilniuje, ðalia Sàjûdþio gimimà
menanèio Vingio parko su unikaliu jame
esanèiu Vilniaus universiteto botanikos so-
du tokioms parodoms bûdingomis trans-
42 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6
Lietus – Ispanijai,
þinia ið Lietuvos – visam
pasauliui
porto priemonëmis – gondolomis sujung-
ti didþiausià Baltijos ðalyse „Litexpo“ pa-
rodø kompleksà su moderniausiomis
technologijomis perstatyta Dainø ðvenèiø
estrada. Labai toli dar? Visai ne, net Japo-
nija paskutinei parodai Aichi rengësi ke-
liolika metø (nuo 1988 iki 2005).
Bet nuo fantastikà primenanèiø vizijø
gráþkime prie dabarties realijø. Niekada
Saragosos
vaizdai
nepraleisdami progos pasipeðioti dël ne-
va netinkamo ðalies ávaizdþio formavimo
ir tam esà ðvaistomø pinigø, nesëkmiø
Eurovizijos konkursuose ar sporto èem-
pionatuose, lietuviai nuosekliai dalyvau-
ja pasaulinëse parodose ir nei valdþiø kai-
ta, nei ekonominës negandos dar në kar-
to neprivertë Lietuvos, sutikusios dalyvau-
ti, vëliau atsiimti popierius ið pasauliniø
parodø rengëjø, kaip tai yra atsitikæ mû-
sø kaimynams.1998 m. paroda Lisabo-
noje Lietuvai kainavo 1,8 mln. litø, 2000
m. Hanoveryje – 20 mln. litø, 2005 m. Ja-
ponijoje – 10,1 mln. litø, ðiø metø paroda
Saragosoje Lietuvai kainuos apie 6,5 mln.
litø, o Ðanchajuje, kur dalyvauti taip pat
jau nuspræsta, ekspozicijai prireiks ma-
þiausiai 18 mln. litø. Vidutiniðkai per me-
tus Lietuva pasirodymams pasaulinëse
parodose iðleidþia apie 5 mln. litø. 1992,
1993 ir 2000 m. dalyvavimà koordinavo
Ûkio ministerija, o 1998, 2005, 2008 ir
2010 m. ši misija pavesta Aplinkos mi-
nisterijai. Kriterijus, kuriuo iki ðiol Lietuvo-
je vadovautasi skiriant koordinuojanèià
institucijà, – parodos tema. Aplinkos mi-
nisterija koordinavo dalyvavimà tose pa-
rodose, kuriø temos susijusios su gamta
(Japonija), vandenimis (Lisabona, Sara-
gosa), urbanistika (Šanchajus). Visais at-
vejais pasaulinëse parodose svarbiausia Þurnalo leidimà remia Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas
ne konkreti tema, o valstybës ávaizdþio
kûrimas. Rengiantis tokioms parodoms,
visada yra bendradarbiaujama su Kultû-
SPAUDOS, RADIJO
IR TELEVIZIJOS
RËMIMO FONDAS
MOKSLAS ir 2008

ros ir Uþsienio reikalø ministerijomis, am-

basadomis, kitomis suinteresuotomis ins-
Lietuvos energetikos institutas,
Vilniaus universitetas,
GYVENIMAS 6
titucijomis (Lietuvoje, pvz., su LITEXPO, Lietuvos mokslo istorikø Eina nuo 1957 m. 2008 m. Nr.6 (596) birþelis
LEPA, Turizmo, Tautiniø maþumø ir iðei- draugija, Klaipëdos univer-
vijos departamentais ir kt.). sitetas, Kultûros, filosofijos ir Tu r i n y s
Kad Lietuva kuo geriau pasinaudotø meno institutas, Lietuvos
gamtos draugija, VGTU
pasauliniø parodø teikiamomis galimybë-
mis, ypaè ðalies ávaizdþiui gerinti, bûtø ið- R.KARAZIJA Unikalûs mokslo prietaisai .................. 2
Vyriausiasis redaktorius
mintinga ásteigti tam tikslui specialià insti- JUOZAS BALDAUSKAS A.DUBIETIS Perlamutriniø debesø paslaptys .......... 4
tucijà (komitetà, biurà, departamentà, Vy-
riausybës ar bent vieðàjà ástaiga ir kt.), tik, Redakcijos kolegija D.NAVAKAUSKAS VGTU Elektronikos fakulteto
þinoma, ne dar vienà komisijà, kuri koor-
VALDAS ADAMKUS proverþis informatikos inþinerijos kryptyje ............... 6
JUOZAS BANIONIS
dinuotø, svarstytø ir nelabai uþ kà atsaky- EDMUNDAS ÈAPAS J.MARCINKEVIÈIUS
tø. Taip bûtø garantuotas dalyvavimo tæs- ALGIRDAS GAIGALAS Sàjûdis ateina
tinumas, tinkamai panaudojama sukaup- ALGIRDAS GAIÞUTIS
ið toli ....................... 8
ta patirtis, ekonomiðkiau naudojamos lë- JONAS GRIGAS
ðos, atsirastø reali galimybë pritraukti rë-
GEDIMINAS ILGÛNAS E.BUTKUS Sàjûdis
PAULIUS JURKUS
mëjø lëðas, dingtø arba negalëtø atsirasti ir mokslo raida
JUOZAS ALGIMANTAS
nesveika konkurencija tarp ministerijø, bû- KRIKÐTOPAITIS nepriklausomoje
tø tinkamai ir be papildomø iðlaidø atsto- JONAS KUBILIUS Lietuvoje ............... 10
vaujama tarptautinëje organizacijoje. To- KÆSTUTIS MAKARIÛNAS
VYTAUTAS MERKYS
kia institucija galëtø padëti pamatus pa-
GUIDO MICHELINI
saulinei parodai Lietuvoje ir anksèiau ar STASYS VAITEKÛNAS
vëliau ágyvendinti ðá projektà. JURGIS VILEMAS
Belieka tik klausimas: ar ir toliau dai- ALEKSANDRAS VITKUS
Nauji Lietuvos mokslø akademijos
rysimës á kai kuriuos kaimynus, kurie dël Redakcijos darbuotojai uþsienio nariai ........................................................ 11
vienø ar kitø prieþasèiø atsiliko ðioje sri-
Redaktorë
tyje, plaksime save uþ esà netinkamà Lie- ELENA MICKEVIÈIENË S.DAMANSKYTË ,,Ar nesapnuoji tu dangaus?” .... 14
tuvos ávaizdþio kûrimà ar, pasiþvalgæ to- Meninis redaktorius
liau á Vakarus ir á Rytus, paþangesnës pa- VILIUS JAUNIÐKIS
J.SKOMSKIS Saulës ðypsena senovës riteriui ...... 18
tirties pasisëmæ, patys kelsime savo vë- Konsultantë M.KARÈIAUSKAS Savaitgalis Milane, arba
SAULË MARKELYTË
liavà aukðtai ir eisime ten, ið kur Lietuva Rinkëja Gyvybës alsavimas ................................................ 20
geriausiai matyti. VIOLETA SADAUSKIENË B.JASKELEVIÈIUS Lietuvos mokslininkø ir
REDAKCIJOS ADRESAS tyrëjø gebëjimø ugdymas ...................................... 22
“Mokslas ir gyvenimas”,
Antakalnio g. 36, LT-10305, R.JANKAUSKAS
Vilnius Lietus –
Ispanijai, þinia
TELEFONAI ið Lietuvos – visam
vyr. redaktoriaus 2 34 15 72,
pasauliui ......... 24
redaktoriø 2 34 41 00.
Faksas 2 34 15 72
Elektroninis paðtas
mgredakcija@post.skynet.lt
B.AMBRAZIEJUS Francas Leharas ir kinas ........... 28
Pasiraðyta spaudai 2008 06 09. J.BRËDIKIS Profesoriui Alfredui Smailiui bûtø
SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8. aðtuoniasdeðimt... .................................................. 30
Popierius ofsetinis.
Kaina 3,95 Lt, R.NORKEVIÈIENË Literatûrologas, kritikas,
Spausdino AB ,,Spauda” pedagogas ............................................................. 32
Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius
G.DABÐIENË Lietuvos gyventojø kultûriniai
SCIENCE AND LIFE poreikiai ................................................................. 35
Science popular and
historical monthly. K.JANKEVIÈIUS, R.LIUÞINAS Nanotechnologijos
Editor-in Chief J.Baldauskas ir sanacija ............................................................... 36
“Mokslas ir gyvenimas”, O.RANCOVA, E.STONKUTË Visatà tirsime
Antakalnio st. 36,
naudodami ir Europos Sàjungos mokslo
LT-10305, Vilnius, Lithuania.
© “Mokslas ir gyvenimas”, 2008 infrastruktûrà .......................................................... 38
2008 m. Nacionalinës paþangos premijos
Interneto svetainë laureatai ................................................................. 44
http://ausis.gf.vu.lt/mg/

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6 43

 2 0 0 8 m. N a c i o n a l i n ë s p a þ a n g o s p r e m i j o s l a u r e a t a i
2008 m. geguþës 18 d. Vilniaus universiteto Teatro salëje ávyko Nacionalinës paþangos
premijos laureatø apdovanojimo ceremonija
sukûrimà ir proverþá á
Europos moksliniø
tyrimø ir taikymø
erdves.
Kultûros paþangos
premija skirta dviem
iðkiliems menininkams:

Akad. Juras Poþela (pirmas ið deðinës) ir LMA n. e. Artûras Þukauskas su þmonomis Eimuntas Nekroðius

LMA n. k. Rymantas
Jonas Kaþys

M okslo
paþangos premija
áteikta akad. Jurui
Poþelai ir LMA n. e. Akad. Justinas Marcinkevièius su þmona
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

Artûrui Þukauskui.
Premija ðiems moksli-
ninkams skirta uþ
svarø indëlá plëtojant
puslaidininkiø fizikà
Lietuvoje.
Partnerystës
paþangos premija, kuri
skiriama uþ indëlá á
gyvenimo kokybës
gerinimà ir ðalies
konkurencingumo
didinimà, ðiemet
atiteko LMA n. k.
Rymantui Jonui Kaþiui.
Garbingas apdovanoji-
mas áteiktas profesoriui
uþ ultragarsiniø
matavimo ir diagnosti-
kos technologijø
reþisieriui Eimuntui
Nekroðiui ir poetui
Justinui Marcinkevièiui.
Akad. Justinas Marcin-
kevièius apdovanotas
uþ svarø indëlá á lietuviø
poetinæ kultûrà ir tautos
tapatybës stiprinimà.

44 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2008 Nr.6, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt