2008

11

Saulës
aktyvumas ir jo
átaka gyvajai
gamtai

Atsinaujinantys
energijos
iðtekliai
Etnokosmologijos
muziejus
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 1
 Gilios rudens nakties þvaigþdëto skliauto trauka magiška. Didingas dangaus ðviesuliø
spindesys jaudina ir jausmus, ir protà. Kaip nepritarti didþiojo filosofo Imanuelio Kanto
þodþiams: „Du dalykai nepaliauja stebinæ visà gyvenimà: þvaigþdëtas dangus virð galvos ir
moralës dësnis þmoguje...“ Tad visai suprantamas daugelio noras pasmalsauti,

Prof. Libertas KLIMKA

Lietuvos
etnokosmologijos
Astronomai Kulioniø kaimo „salà” at-
muziejus: istorija ir
ateitis
rado 1969 metais. Ásimintini tie metai: lie-
pos mënesá amerikieèiø erdvëlaivis „Apol-
lo-11” nusileido Mënulyje. Astronauto Nei-
lo Armstrongo þingsneliu nuo trapo ant ki-
tos planetos pavirðiaus prasidëjo þmoni-
jos kosminës civilizacijos era. Tinkama vie-
ta observatorijai buvo surasta geografui
profesoriui È.Kudabai talkinant, uþ 70 km
nuo Vilniaus, ant beveik 50 m aukðèio Kal-
diniø kalvos, esanèios apie 200 m virð jû-
ros lygio. Aplinka atitiko grieþtus astrokli-
mato reikalavimus: toli nuo didesniø gy-
venvieèiø, aplinkui nedaug tëra nakties
ðviesø, o miðkai ir eþerai iðlaiko nemaþà
dalá dienà sukauptos ðilumos, tad teles-
kopø stiklai nerasoja. Tai senoviðkojo Ku-
lioniø kaimo þemë. Ðis nedidelis 15 sody-
bø kaimas glaudësi tarsi saloje. Ið vienos
pusës já juosia tarsi pasaga 4,6 km ilgio
Þelvø eþeras, ið kitos – virtinë miðko upe-
liu susisiekianèiø eþerëliø. Graþiai skam-
ba jø vardai: Duobulis, Ðilagiluþis, Lenkti-
nis, Giluþis, Ilgynas, Krakinis, Krakinukas,
Bliûdelis, Ðaukðtelis... Pasak senøjø kai-
mo gyventojø, nuo Kaldiniø kalvos buvo teriu. Mûsø astronomø, vadovaujamø meèio jis tapo atskira ástaiga, pavaldþia
matyti dvylika eþerø ir penkios baþnyèios. profesoriaus Vytauto Straiþio, sukurtoji Kultûros ministerijai, – Lietuvos etnokos-
Dirbamø laukø èia nedaug, o á pietryèius daugiaspalvë fotometrinë metodika mologijos muziejumi. Jo direktoriumi pa-
nusidriekia didþioji Labanoro sengirë. leidþia pagal spektrus klasifikuoti þvaigþ- skirtas þinomas mokslo populiarintojas dr.
Miškas, jo verslai daugiausia ir maitino èia des, nustatyti jø spindá, sudëtá, pavirðiaus Gunaras Kakaras. Etnokosmologija – ne-
apsigyvenusius þmones. Gyventa ðiose temperatûrà ir kitus parametrus. Pagrin- seniai iðsikristalizavusi tarpdisciplininë
apylinkëse nuo senø senovës – apie tai dinis tyrimø tikslas – mûsø Galaktikos, mokslo ðaka, tyrinëjanti visas ámanomas
byloja Þelvø eþero pusiasalyje dunksantis Paukðèiø Tako struktûra. Ðiuos darbus ko- tautos sàsajas su þvaigþdëtuoju dangumi.
galingas piliakalnis. Tikëtina, kad já valdë ordinuoja TFAI direktorë habil. dr. Graþi- Ji aprëpia ir filosofines bei religines idë-
plaèiø apylinkiø kunigaikðtis, nes piliakal- na Tautvaiðienë. Rezultatai neabejotinai jas, ir astronomijos mokslo þinias bei jø
nis sunkiai prieðø pasiekiamas, gerai átvir- svarbûs viso pasaulio astronomams bei apibendrinimo ir kaupimo nuo seniausiø
tintas. Abiejose piliakalnio pusëse bûta po kosmologams, tad èia daþnai vyksta tarp- laikø iki nûdienos metodus. Su Visata tau-
stambià gyvenvietæ. Storas kultûrinis tautinës konferencijos, seminarai, moks- tà sieja iðties daug ryðiø: jø pobûdis gali
sluoksnis rodo gal ir tûkstantmetæ istorijà. linës mokyklos. Be to, iðleidþiamas ket- bûti ávardytas kaip jausminis, dvasinis, fi-
Dabar ið Kulioniø kaimo belikæ tik keletas virtinis Baltijos ðaliø mokslo þurnalas „Bal- losofinis, paþintinis, praktinis (senovëje –
sodybø. Ðalia jø kuriasi astronomai. tic Astronomy“. Plaèiajai visuomenei ir kalendoriniø matavimø ir navigacijos me-
Observatorijos pastatø kompleksà su- astronomijos mëgëjams skiriamas kas- todø, dabar – kosmonautikos tikslø) ir kt.
daro du stebëjimø bokðtai ir astronomi- metis leidinys – kalendorius „Lietuvos Muziejaus lankytojai pirmiausia kvie-
nis paviljonas, administracinis korpusas dangus“. Apskritai astronomø nuostata èiami á ekspozicinæ galerijà, árengtà kal-
su konferencijø sale ir biblioteka, keletas tokia: Visatos naujienos turi bûti þinomos no ðlaite. Etnokosmologijos sàvoka pa-
gyvenamøjø nameliø. Stebëjimai atlieka- visiems. Gana tø viduramþiðkø astrologi- maþu atsiskleidþia, kylant laiptukais aukð-
mi trimis teleskopais; didþiausiojo veid- niø prietarø ir þurnaliniø horoskopø! tyn. Tarsi tyrinëtume mitiná Pasaulio medá
rodþio skersmuo – 165 cm. Tai galingiau- 1979 m. observatorijoje, paþymint Vil- – nuo pat giliausiø ðaknø iki virðûnës...
sias instrumentas Baltijos ðalyse, juo ga- niaus universiteto didájá jubiliejø, buvo Muziejaus ekspozicija pasakoja apie
lima siekti ir Visatos pakraðèius, tyrinëti árengta astronomijos istorijos ekspozicija. gamtos paþinimà senovëje, baltø genèiø
tolimuosius galaktikø pasaulius. Þvalgo- Netrukus ið jos iðaugo visuomeninis ast- pasaulio modelá, jo atspindþius tautodai-
si elektroninë akis, sujungta su kompiu- ronomijos istorijos muziejus. Po deðimt- lëje, senàsias kalendorines ðventes ir jø

2 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11

kà naujo apie Visatos paslaptis gali papasakoti astronomai. O dar ádomiau, kai paaiðkëja, jog
ir þemiðkieji rûpesèiai veda… á þvaigþdes. Apie visa tai galima suþinoti, nuvykus á Molëtø
rajone ásikûrusá Lietuvos etnokosmologijos muziejø. Ant gretimos kalvos ir astronominiø
stebëjimø mokslinis centras – Teorinës fizikos ir astronomijos instituto observatorija.
jungtis á sistemas, liaudiðkàjà metrologi-
jà – matus bei saikus, paleoastronomijos
paminklus. Galerija atveda á paskaitø sa-
læ, kurioje perþiûrimos naujausios geriau-
siais pasaulio teleskopais padarytos kos-
moso tolybiø nuotraukos. Toliau liftu pa-
kylama á bokðtø aukðtybes. Ten ekskur-
sijø dalyviai po Visatos tolius gali pasi-
dairyti ir patys: bokðtuose árengti moder-
nûs teleskopai, kuriø veidrodþiø sker-
smuo yra 40 ir 80 cm. Tereikia atvaþiuoti
giedrà naktá! Gidas padës „pakeliauti” po
Mënulio kraterius, suskaièiuoti Jupiterio
palydovus, pasigroþëti Saturno þiedais,
suvokti atstumà iki artimiausios mûsiðkei
Andromedos galaktikos. Teleskopu ste-
bima ir dienà: uþdëjus ðviesos filtrus gali-
ma tyrinëti dinamiðkàsias Saulës dëmes.
Kas vienuolika metø jø labai pagausëja,
Saulë tampa aktyvi. Tai atsiliepia ávairiems
geofiziniams reiðkiniams Þemëje ir net
þmoniø nuotaikai bei sveikatai.
Bokštus jungia 40 m aukštyje esanti
apþvalgos ir stebëjimø aikðtelë – „skrai-
danèioji lëkðtë“. Ið jos atsiveria kvapà
gniauþianti Aukštaitijos eþerø, miðkø, kal-
neliø ir dubakloniø panorama. Vaizdas
nuostabus bet kuriuo metø laiku. Ir ryt-
meèio rûkai, kylantys tumulais ið eþerø, ir
saulëlydþiai, kurie kaskart vis kitokie... Ap-
link muziejø kuriamas miðko parkas, ku-
rio takais takeliais galima apeiti daug ádo-
miø apylinkës vietø, apþiûrëti istorines,
gamtos ir kultûros paveldo vertybes – pi-
liakalná, aukðtapelkæ, mitologinius akme-
nis su dubenimis, vandens malûnà.
Aplinkos gamtinë ávairovë, muziejuje
sukauptos kultûros vertybës leidþia ágyven-
dinti skirtingø lygiø edukacines progra-
mas, tinkanèias ir mokyklø pradinukams,
ir studentams, ir aukðto iðsilavinimo, pla-
èiø kultûriniø interesø þmonëms. Muzieju-
je plëtojami taip pat mokslo darbai. Viena
pagrindiniø krypèiø – paleoastronominiai
tyrimai. Jais ið archeologiniø radiniø sie-
kiama iðskirti ir interpretuoti tuos, kurie turi
sàsajø su astronomija ar kalendoriniais ma-
tavimais. Ðios rûðies paminklas – XV a. pra-
dþioje egzistavæs stulpeliø ratas ant gar-
siojo Birutës alko kalno Palangoje. Bûta ir
akmenø, iðdëstytø taip, kad þymëtø Sau-
lës tekos ar laidos vietas svarbiausiø ka-
lendoriniø ðvenèiø metu. Pirmøjø amþiø po
Kristaus gimimo laikotarpio laidojimo pa-
minkluose taip pat išskiriamos astrono-
Lietuvos etnokosmologijos muziejaus
direktorius Gunaras Kakaras
miškai reikšmingos kryptys. Kitas tyrinë-
jimø baras – ávairiø etninës kultûros reið-
kiniø interpretacija. Etnokosmologinis po-
þiûris padeda geriau suvokti tautodailës
ornamentø, tradiciniø juostø ir audiniø rað-
tø, kalendoriniø ir darbo dainø þodþiø bei
tradiciniø lietuviðkøjø paproèiø giluminæ
prasmæ. Astronominës þinios mûsø krað-
to þmonëms buvo labai svarbios: klima-
to sàlygos vos ne vos leidþia iðsiauginti
derliø, tad darbus reikia labai grieþtai pa-
gal þemdirbiðkà kalendoriø rikiuoti. Moks-
lo baruose Etnokosmologijos muziejus
bendradarbiauja ir su kitø Europos ðaliø
tyrinëtojais, susivienijusiais á sàjungà „Ast-
ronomija kultûroje“.
Muziejaus koncepcijà ir jame plëtoja-
mus mokslo darbus palankiai vertina þi-
nomi mûsø ir uþsienio specialistai. Analo-
giðkø ástaigø kitose pasaulio ðalyse nëra.
Todël Europos Sàjungos struktûriniø fon-
dø lëðomis muziejaus pastatai ðiemet ága-
vo tikrai ðiuolaikinæ iðvaizdà. Rekonstruo-
tose patalpose muziejaus ákurtuvës ávyko
spalio 4 dienà. „Kosmines“ formas supro-
jektavo architektai Rièardas Kriðtapavièius
ir Andrius Gudaitis. Labai sudëtingus dar-
bus atliko statybø firma „Mitnija“. Dabar
papildomos erdvës leidþia planuoti moder-
nesnæ ekspozicijà, geriau atspindësianèià
mûsø unikaliàjà etnokosmologijà. Atsira-
do puikios patalpos parodoms, semina-
rams, paskaitoms bei konferencijoms. Jos
tiks ir poezijos skaitymams, ir muzikos kon-
certams. Graþios perspektyvos veiklos
plëtrai, Lietuvos kultûros reprezentacijai!
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 3
 Jungtiniø Tautø organizacijos 62-ojoje Generalinëje asam-
blëjoje 2009-ieji buvo paskelbti Tarptautiniais astronomijos
metais. Rezoliucijà pateikë Italija, Galileo Galilëjaus gimti-
në. Tarptautiniai astronomijos metai yra paskelbti Tarptau-
tinës astronomø sàjungos ir UNESCO iniciatyva.
Autorë (deðinëje) su Erika Pakðtiene
ASTRONET simpoziume Liverpulyje
Europos astronomai Tarptautinius ast-
ronomijos metus pasitinka parengæ Euro-
pos astronomijos plëtojimo vizijà. Tokia vi-
zija parengta pirmà kartà. Joje astronomai
aprašo globalius astronomijos mokslo plë-
totës Europoje planus ateinantiems dviem
dešimtmeèiams. Vizijoje nurodomi svar-
biausi moksliniai klausimai ir pateikiami
jiems iðspræsti reikalingos árangos sàraðai.
Pagrindiniai ðiuolaikinës astronomijos
klausimai apima juodosios medþiagos ir
energijos kilmæ. Kaip þinoma, jos sudaro
95 proc. Visatos medþiagos; ekstremaliø
objektø, tokiø kaip juodosios bedugnës
ir gama þybsniai, fizikà; Paukðèiø Tako ga-
laktikos kilmæ ir evoliucijà; þvaigþdþiø ir
planetø formavimàsi; ir lemiamà klausi-
mà – kaip mûsø Saulës sistema atrodo
globaliame kontekste.
Europos astronomija per daugelá me-
tø pasiekë pasauliná lygá daugelyje srièiø:
gravitaciniø læðiø atradimas, pirmøjø eg-
zoplanetø aptikimas prie kitø þvaigþdþiø,
sëkmingas nusileidimas Titane, árodymas,
kad mûsø Galaktikos centre egzistuoja di-
dþiulë juodoji bedugnë, ir pirmasis gama
þybsniø ðaltiniø atpaþinimas. Visa tai pa-
vyko ágyvendinti antþeminës ir kosmoso
astronomijos bendradarbiavimo dëka.
Kad bûtø sustiprintos šios pozicijos ir
iðplësta veikla visoje Europos astronomi-
jos erdvëje, Europos komisija nuo 2005
m. rugsëjo 1 d. pradëjo finansuoti AST-
RONET programà, kurios tikslas sukurti
ir ágyvendinti ilgalaikius Europos astrono-
mijos plëtojimo planus. 2006 m. rugsëjo
20 d. á ASTRONET buvo priimta ir Lietu-
vos mokslø akademija.
Europos astronomijos plëtojimo pla-
nas apima visas astrofizikos sritis nuo Sau-
lës sistemos iki globalinës Visatos struk-
tûros tyrimø, nuo kosminiø iki antþeminiø
4 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11
Atraskime savo
Visatà
Prof. habil. dr. Graþina
TAUTVAIÐIENË
stebëjimø, nuo elektromagnetinës spindu-
liuotës iki daleliø ir gravitaciniø bangø ste-
bëjimø. Vizija skirta visai astronomijos
grandinei nuo infrastruktûrø ir technologi-
jø plëtros iki stebëjimø, duomenø pasie-
kiamumo, modeliavimo ir teorijos.
Astronomija áþengë á ádomiø atradimø
laikotarpá, kuris suteikia atsakymus á dau-
gelá fundamentaliø klausimø. Jau atrasta
daugiau nei 200 egzoplanetø ir tikimasi
per ateinanèius du deðimtmeèius atrasti
Þemës tipo planetø, o jø atmosferose pa-
ieðkoti gyvybës þenklø. Pradedame su-
prasti procesus, kurie davë pradþià Visa-
tai atsirasti ir suformavo didelio masto Vi-
satos struktûrà. Esame pasirengæ sekti
ðiuos procesus visà Visatos gyvavimo lai-
kotarpá. Vis labiau suprantame galaktikø
ir jø centre esanèiø juodøjø bedugniø sà-
veikas, taip pat tyrinëjame kitus Saulës
sistemos kûnus, tokius kaip Merkurijus,
Marsas ar Titanas, atrandame ir stebime
pavojingus Þemei asteroidus.
Lietuvos astronomai savo darbø tema-
tika prisideda prie pagrindiniø moksliniø
klausimø sprendimo. Jø tyrimø tematika
apima Paukðèiø Tako galaktikos kilmæ,
struktûrà ir cheminæ evoliucijà; Vietinës
grupës galaktikø þvaigþdëdaros istorijà ir
cheminës evoliucijos modeliavimà;
2008 m. Molëtø astronomijos observatorijoje
vykusios Vasaros mokyklos dalyviai
þvaigþdþiø formavimàsi ir evoliucijà, che-
minæ þvaigþdþiø atmosferø analizæ, ast-
roseismologijà, daugiaspalvæ þvaigþdþiø
fotometrijà, þvaigþdþiø radialinio judëjimo
greièius; kometø, asteroidø ir kitø prie Þe-
mës priartëjanèiø objektø paieðkà bei ste-
bëjimus. Ðiuos klausimus sprendþiame
drauge su viso pasaulio astronomais, da-
lyvaudami tarptautiniuose projektuose:
Europos kosminës agentûros (ESA) erd-
vëlaivio Gaia projekte, NASA orbitinës ob-
servatorijos Kepler, Visos Þemës telesko-
po projektuose ir kt.
Astronomijos mokslo vizijos doku-
mento parengimas – tai intensyvaus
mokslininkø bendruomenës darbo rezul-
tatas. 2008 m. sausá Poitiers mieste (Pran-
cûzija) vykusiame simpoziume dalyvavo
228 mokslininkai iš 31 šalies ir pareiðkë
savo nuomones bei pateikë pastabas
šiam mokslo vizijos dokumentui. Simpo-
ziume dalyvavo ir trys mokslininkai ið Lie-
tuvos: A.Kuèinskas, E.Pakðtienë ir G.Taut-
vaiðienë. Daug esminiø pastabø þvaigþ-
dþiø sandaros tyrimø programai simpo-
ziume perskaitytame praneðime pateikë
G.Tautvaiðienë. Ðis vizijos skyrius po sim-
poziumo buvo ið esmës perraðytas.
2008 m. birþelio 16–19 d. Liverpulyje
(Anglija) buvo aptartas ir astronomijos in-
frastruktûros plëtojimo Europoje planas.
Tikimasi, kad naujos infrastruktûros dar-
bø kaina ir apimtis ateinanèius du deðimt-
meèius bus unikalios globaliame kon-
tekste. Todël yra svarbu, kad árangos pa-
sirinkimas ir atitinkami plëtros planai bû-
tø priimti visuotiniu pritarimu. Strateginis
infrastruktûros plëtojimo planas turi nu-
statyti prioritetus ir apimtis atsiþvelgiant á
daugelá vienas kità papildanèiø dalykø,
tokiø kaip kosminiai ir antþeminiai stebë-
jimai, stebëjimø dideliais ir maþais teles-
kopais sàveika. Investicijos reikalingos te-
oriniams ir skaitmeniniams modeliavi-
mams, didelio našumo kompiuteriø iðtek- Saulë – artimiausia þvaigþdë. Ji vienintelë, kurià
liams, astronominiø duomenø saugojimui galima detaliai tirti ir stebëti. Pagal stebëjimø
ir virtualioms observatorijoms, laborato-
duomenis sprendþiama ne tik apie Saulëje, bet ir

Saulës
rinei astrofizikai, astronomijos þmogiška-
jam potencialui ugdyti bei astronomijos kitose þvaigþdëse vykstanèius procesus.

aktyvumas
mokslo laimëjimø visuomenëje sklaidai.
2008 m. spalio 10 d. ASTRONET val-
dyba patvirtino Europos astronomijos in-
frastruktûros dvideðimtmeèio plëtros planà.

ir jo átaka gyvajai
Lapkrièio mënesá ðis dokumentas pasieks
plaèiàjà visuomenæ. Ðiame dokumente ávar-
dytas ir Lietuvos astronomijos indëlis – jau-

nøjø astronomø kvalifikacijos këlimo ir ast-
ronomijos sklaidos visuomenëje veikla. To-
kià Lietuvoje turimos astronomijos instru-
mentinës bazës veiksmingo naudojimo
kryptá lëmë jau daugiau kaip deðimtmetá Vil-
niaus universiteto Teorinës fizikos ir astro-
nomijos instituto Molëtø observatorijoje re-
guliariai organizuojami Ðiaurës ir Pabaltijo
ðaliø aukðtieji astrofizikos kursai bei sëkmin-
ga vienintelio Baltijos šalyse planetariumo
veikla. Koordinuotam maþøjø teleskopø
Europoje, taip pat ir Lietuvoje, moksliniam
naudojimui ASTRONET valdyba yra suda-
riusi specialià komisijà, kuri savo pasiûly-
mus turi pateikti iki 2009 m. pabaigos. Lie-
tuvos astronomai, jau dabar Molëtø obser-
vatorijoje vykdydami daugelá tarptautiniø
projektø, tikisi sëkmingai integruotis á Eu-
ropos mokslà ir šia kryptimi. Dar didesnes
tarptautinio bendradarbiavimo galimybes
atvers Lietuvos dalyvavimas Europos kos-
moso agentûros veikloje. Plaèiau apie AST-
RONET projektà yra raðoma http://www.ast-
ronet-eu.org.
Ðirdies ûkas
Matto RUSSELLO nuotr.
gamtai
Valdemaras
MILKUS
VU Fizikos
fakulteto
studentas
Saulës skersmuo ðimtà kartø dides-
nis nei Þemës, jos pavirðiaus tempera-
tûra siekia 6000 laipsniø, todël visa ma-
terija yra ápatingos – plazmos bûsenos,
visi Saulës fizikiniai parametrai yra lai-
komi astronominiø dydþiø etalonais.
Saulës ðviesa mus pasiekia per 8 mi- Saulës vainiko þybsniai
nutes, o atstumas tarp Þemës ir Sau-
lës vadinamas astronominiu vienetu.
Aplink aðá mûsø þvaigþdë apsisuka
per 25–28 dienas. Kadangi apsisukimo
periodas ávairiose platumose skirtingas,
ið to þinoma, kad Saulë – takus kûnas,
neturintis kieto paviršiaus.
Pagal Saulës gelmiø sandarà ir jos
teoriná modelá sudaromi kitø þvaigþdþiø
modeliai. Branduolá gaubia radiacijos
zona, kurioje energija pernešama spin-
duliais, ir konvekcijos zona, kurioje
vyksta konvekcija – šilumos perdavi-
mas dujø plazmos srovëmis. Branduo-

2009-aisiais, Tarptautiniais astronomi-
jos metais, Lietuvos astronomai yra pasi-
ryþæ dar glaudþiau bendrauti su ðalies
þmonëmis, numatomos iðvykos á visus ra-
jonus, á gimtuosius miestus ir kaimelius,
kur astronomai pasidalys savo þiniomis,
stengsis atskleisti mus supanèios Visa-
tos þavesá, mûsø planetos Þemës ir civili-
zacijos egzistencijos aktualijas. Apie Lie-
tuvoje numatomus Tarptautiniø astrono-
mijos metø renginius plaèiau raðoma
http://astro2009. astro.lt.
lyje pagaminta energija iki pavirðiaus
keliauja milijonus metø, nes plazma
smarkiai suspausta ir èia nuolat vyksta
sugertis ir spinduliavimas. Ryškiausias
Saulës sluoksnis – fotosfera – yra riba,
iki kurios gali prasiskverbti stebëtojo
akis ir prietaisai. Ðis sluoksnis – mûsø
regimas pavirðius. Fotosferos storis 400
km, t.y. toks pat kaip ir Þemës atmo-
sferos. Giliau paþvelgti neámanoma, èia
vyksta stipriausias spinduliavimas ir
daug kitø procesø.
G.Galilëjus pirmuoju istorijoje teles-
kopu Saulës pavirðiuje áþvelgë keletà tam-
siø dëmiø. Dabar þinoma, kad Saulës dë-
mës yra pagrindinis jos aktyvumo rodik-
lis. Kas 11 metø Saulëje magnetinio lau-
ko poliai apsikeièia vietomis, dël to ðis
laukas susipina ir tampa nevienodo stip-
Saulë
rumo. Tose vietose, kur magnetinis lau-
kas stipresnis nei áprastai, susidaro tam-
sios, vësesnës uþ aplinkà dëmës.
Paskutinis sluoksnis – chromosfera
(gr. chroma – spalva), pamaþu perei-
nanti á vainikà ir kosminæ erdvæ. Èia taip
pat vyksta daugybë reiðkiniø, ryðkiau-
sias jø – spikulës – karštos pailgos juos-
tos, kuriø vienu metu pavirðiuje bûna
apie kelis milijonus. Panaðûs dariniai
yra granulës. Tai iðsiverþusiø karðtø dujø
stulpai. Ties disko pakraðèiu visuomet
galima áþvelgti ávairios formos iðsidrai-
kiusius medþiagos sluoksnius – protu-
berantus, kurie gali bûti susijæ su akty-
viais procesais – sprogimais, sluoksniø
sàveika, arba tai tiesiog atskiri sutan-
këjæ ir neaktyvûs sluoksniai. Yra buvæ

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 5


Pavirðiaus
Protuberantas
granulës
Saulës dëmë, apsupta spikuliø
atvejø, kai ramûs sluoksniai suaktyvëda-
vo, taèiau tokia bûsena trunka tik kelias
valandas ir po to viskas aprimsta.
Saulës aktyvumui padidëjus, didëja
þybsniai ir jø daþnumas per parà. Tai stai-
gûs ir stiprûs energijos pliûpsniai, dau-
giausiai pernešami Rentgeno spinduliais.
Jø susidarymà lemia Saulës magnetinis
laukas. Kai lauko linijos susipina ir smin-
ga tiesiai á pavirðiø arba dëmës susijun-
gia, išsiskiria didelis energijos kiekis (ke-
lis kartus po tokiø ávykiø buvo matomi pa-
virðiaus drebëjimai, tokie patys, kaip Þe-
mës drebëjimai). Regimieji spinduliai mus
pasiekia po aðtuoniø minuèiø. Po pusva-
landþio planetà pasiekia stipri elektringøjø
daleliø audra. Atlëkusios dalelës defor-
muoja Þemës magnetiná laukà, poliarinë-
se srityse sukelia ypaè graþø reiðkiná –
polines pašvaistes. Atskriejusios elektrin-
gosios dalelës trikdo radijo ryðá, sukelia
magnetines audras, kurios gali lemti orus
ir net turëti átakos þmoniø savijautai. Itin
stiprûs þybsniai ávyksta 2–3 kartus per die-
nà. Silpnesni bûna iki 100 kartø per parà.
1859 m. buvo itin stiprus Saulës akty-
vumas ir patys intensyviausi þybsniai. Po-
6 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11
linës paðvaistës net buvo pasiekusios pu-
siaujo platumas, o dëmës Saulës pavir-
ðiuje buvo matomos plika akimi. Tokiø
þybsniø metu iðlëkusios dalelës galëjo pa-
siekti net þemus atmosferos sluoksnius.
Dabar toks þybsnis galëtø sukelti dideliø
problemø ir nuostoliø: sudeginti kosmo-
se esanèius ryðiø palydovus ir jø sauli-
nes baterijas, sukelti iškrovas elektros li-
nijose ir nutraukti elektros tiekimà, visið-
kai sugadinti daugybæ radijo ryðio siste-
mø ir kt. Laimë, tokie stiprûs þybsniai
vyksta tik kartà per 500 metø.
Pastebëta, jog itin aktyvios Saulës me-
tais gali pagausëti susirgimø odos ligo-
mis, nes sustiprëja ultravioletiniø spindu-
liø srautas, o bûtent ðie spinduliai gali su-
kelti odos vëþá. Taip pat aktyvi saulë
kenksminga sergantiems ðirdies ir krau-
jagysliø ligomis, nes ilgai bûnant atviroje
vietoje gali pakisti kraujo sudëtis.
Visiðkas Saulës uþtemimas
Saulës aktyvumas ádomus ne tik ast-
ronomams. Jau keletà deðimtmeèiø ste-
bima ir tikrinama, kaip aktyvi spinduliuotë
veikia visà biosferà, taip pat ir þmogø.
Astronomai iðtisas savaites stebi Saulës
pavirðiø, analizuoja duomenis ir laukia
naujo aktyvumo ciklo. Dabartinis akty-
vumo lygis yra visai maþas ir toks laiko-
si jau 8 mënesius. Taèiau paprastam
þmogui, staiga iðgirdusiam, kad Saulë
suaktyvëjo, nereikëtø slëptis rûsyje ir
laukti, kol jis praeis. Þmogui pavojingas
tik ilgalaikis poveikis. Aktyvumo ciklai gali
bûti ir labai netikëti, ir greitai praeinan-
tys, todël, jei ir iðgirsime apie juos per
radijà, laikas nesustos vietoje ir gyveni-
mas tekës sena vaga.
Lietuvos MA tikrajam nariui –
Akad. Jurgis Vilemas gimë Klaipëdoje
1938 m. lapkrièio 20 d. inþinieriaus ðei-
moje. Vokieèiø okupacijos metais (1939)
persikëlë á Kauno apskr. Zapyðkio vals-
èiø, 1946 m. apsigyveno Kaune.
Gabus Kauno politechnikos instituto
Elektrotechnikos fakulteto studentas
(1956–1958), susidomëjæs branduoline
energetika, 1958–1962 m. sëkmingai stu-
dijavo Maskvos energetikos institute. Tai
lëmë tolesná ðiluminës fizikos, energeti-
kos, ypaè branduolinës, kelià. Su pagyri-
mu baigæs institutà, tæsë studijas aspiran-
tûroje ir 1966 m. apgynë technikos mokslø
kandidato (Ph.D) disertacijà. 1980 m.
Maskvoje sëkmingai apgynë technikos
mokslø daktaro (habil.dr.) disertacijà
„Branduolinio raketinio variklio reaktoriaus
ðilumos mainø ir dujø dinamikos tyrimas“.
Akad. J.Vilemo mokslinë veikla nuo
1966 m. neatskiriamai susijusi su Lietu-
vos energetikos institutu, á kurá jis buvo
priimtas pritariant akad. Povilui Brazdþiû-
nui. Jaunojo gabaus darbuotojo aktyvi
mokslinë veikla, kompetencija ir organi-
zaciniai gabumai lëmë, kad jis, pradëjæs
dirbti jaunesniuoju mokslo darbuotoju
Branduolinës energetikos ir radioizoto-
pø laboratorijoje, vëliau sëkmingai dau-
giau kaip 20 metø vadovavo Branduoli-
niø árenginiø ðilumos mainø laboratori-
jai, o nuo 1981 m. bûdamas direktoriumi
– ir visam institutui. Nuo 2004 m. akad.
Jurgis Vilemas išrenkamas Lietuvos ener-
getikos instituto Tarybos pirmininku.
Jis vienas pagrindiniø Lietuvos bei
Baltijos ðaliø energetikos politikos forma-
vimo autoriø. Tai labai intensyviai dirban-
tis mokslininkas, sumanus vadovas, pui-
kus organizatorius, kompetentingas spe-
cialistas ir talentingas pedagogas, beveik
15 metø dëstæs ávairius kursus KPI.
Jo mokslinës veiklos pagrindinës kryp-
tys – šilumos mainø ir termohidrodinami-
niø procesø tyrimai ávairios paskirties bran-
Atsinau
Prof. Jurgis VILEMAS
Lietuvos energetikos institutas
Naujojo, XXI a. pradþia sutapo su
ypaè reikðmingais ávykiais pasaulio
energetikoje. Pirmiausia dël keleto, at-
rodo, tarpusavyje nesusijusiø prieþas-
èiø labai iðaugo visø energijos iðtekliø
kainos. Svarbiausia prieþastis yra ta,
kad prasidëjo ypaè spartus didþiausiø
besivystanèiø pasaulio ðaliø – Kinijos,
ui – akademikui, Technikos mokslø skyriaus Energetikos mokslø sekcijos pirmininkui,
Lietuvos energetikos instituto Tarybos pirmininkui
Jurgiui VILEMUI – 70
duoliniuose árenginiuose, branduolinë sau-
ga, vandenilio energetika. Jis áneðë labai
svarø indëlá á šiluminës fizikos ir branduoli-
nës energetikos mokslà tirdamas pereina-
muosius tekëjimo reþimus bei ðilumos mai-
aujinantys
energijos iðtekliai
Naujos sàlygos, naujos galimybës
Indijos ir kitø Rytø Azijos ðaliø ekonomi-
nis atgimimas, kuris bûtø visiðkai neáma-
nomas be atitinkamai didëjanèio energi-
jos suvartojimo. Ðis augimas tapo toks
spartus ir didelio masto, kad pasaulyje
nø intensyvinimà dujomis auði-
namø kuro elementø rinklëse ir
kanaluose; priverstinës ir natû-
ralios konvekcijos átakà srauto
struktûrai ir vietinëms ðilumos
pernešimo charakteristikoms.
Èia esant dideliems ðilumos
srautams ir temperatûrø gra-
dientams buvo gauti funda-
mentiniai rezultatai.
Akad. J.Vilemas paskelbë
per 350 publikacijø mokslo
spaudoje, 6 monografijas, ku-
riø 3 anglø kalba iðleistos JAV.
Jis yra 11 iðradimø ir patentø
autorius. Jam paskirta Lietuvos
mokslo premija (1996 m.).
Akad. J.Vilemas apdovanotas
Gedimino 3-iojo laipsnio ordi-
nu. Prof. J.Vilemui suteikti Vy-
tauto Didþiojo universiteto gar-
bës profesoriaus (1994), Kau-
no technologijos universiteto
garbës daktaro (1998) vardai,
jis yra šviesaus atminimo MA
Algirdo Þukausko premijos pir-
masis laureatas (2003) – dar-
bas „Moderniosios energetikos
problemos: teorija ir praktika“,
Rimanto ÞIEMIO nuotr.
Baltarusijos MA A.Lykovo pre-
mijos laureatas (2007 m.).
Paþymëtina ávairialypë
akad. J.Vilemo veikla, susiju-
si su Ignalinos atominës elek-
trinës saugos didinimu, Lietu-
vos ir Baltijos ðaliø energeti-
kos politikos formavimu bei strategijø ren-
gimu. Jam vadovaujant parengti net ke-
turi Lietuvos energetikos strategijos tæsti-
niai variantai, paskutinis 2007 metais. Pa-
þymëtinas glaudus bendradarbiavimas su
nespëjama adekvaèiai didinti pagrindi-
niø energijos iðtekliø – naftos, dujø, o iš
dalies ir akmens angliø, gamybos. Nors
ðiø gamtos turtø atsargos yra labai di-
delës ir jø, prognozuojama, turi pakakti
daugeliu mokslo centrø, valstybiniø insti-
tucijø.
1983 m. J.Vilemui buvo suteiktas pro-
fesoriaus vardas, 1985 m. išrinktas Lietu-
vos MA nariu korespondentu, o 1987 m. –
tikruoju nariu. Nuo 1991 m. jis vadovauja
Lietuvos MA Technikos mokslø skyriaus
Energetikos mokslø sekcijai. Akademikas
yra LR Vyriausybës paskirtas Lietuvos
Mokslo premijø komisijos nariu, jis Pasau-
lio energetikos tarybos Lietuvos skyriaus
narys, Lietuvos energetikos ekonomistø
asociacijos, Lietuvos Vyriausybës patarë-
jas energetikos politikos ir branduolinës
saugos klausimais, buvo AB „Lietuvos
energija“ valdybos pirmininkas ir kt. J.Vile-
mas iðrinktas Ðvedijos karaliðkosios inþi-
neriniø mokslø akademijos, Suomijos tech-
nologijø akademijos uþsienio nariu. Tarp-
tautinës energetikos agentûros Vandeni-
lio ádiegimo sutarties vykdomojo komiteto
narys, Lietuvos branduolinës energetikos
saugos nacionalinio komiteto pirmininkas,
daugelio Lietuvos ir uþsienio redakciniø ko-
legijø pirmininkas ir narys, tarp jø paþymë-
tinas plaèiai pasaulyje pripaþintas tarptau-
tinis „Ðilumokaièiø projektavimo – kûrimo
þinynas“, „Ðiluminës fizikos“ monografijø
serijos atsakingasis redaktorius ir kt. Jam
vadovaujant apginta 15 aspirantø ir dokto-
rantø disertacijø.
Paþymëtina aktyvi visuomeninë Aka-
demiko veikla atkuriant Vytauto Didþiojo
universitetà Kaune: jis buvo Atkûrimo ta-
rybos pirmininkas ir pirmasis atkurtojo uni-
versiteto rektorius (1989 – 1990), VDU se-
nato pirmininkas ir narys.
Akad. J.Vilemas daug jëgø skiria
mokslo þiniø populiarinimui Lietuvos pe-
riodinëje spaudoje ir þurnaluose, puikus
organizuojamø Mokslo dienø dalyvis. Aka-
demikas ilgametis „Mokslo ir gyvenimo“
þurnalo redkolegijos narys, nuoðirdus þur-
nalo bièiulis, talkininkas.
dar daugeliui deðimtmeèiø, labai spar-
tus ir iš dalies netikëtas poreikiø augi-
mas sukëlë sumaiðtá energijos rinkose.
Dël to ðiø metø vasarà kainos pasiekë
iki ðiol neregëtas aukðtumas. Energeti-
kos ekonomikos specialistams buvo aið-
ku, jeigu gavybos savikaina kelis kartus
maþesnë uþ rinkos kainà, tokios didelës
kainos rinkoje ilgai iðsilaikyti negali. Ta-
èiau lengvai prieinami ištekliai jau bai-
giami iðnaudoti, o naftos, dujø, urano ar
anglies iðgavimas ið gilesniø, labiau nu-
tolusiø nuo vartotojø ar maþiau koncen-
truotø ðaltiniø darosi vis brangesnis. To-
dël atrodo, kad energijos kainos nieka-
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 7
da nebegráð á tà lygá, kuris buvo prieð
penketà metø. Þinoma, rinkos ekonomi-
kos sàlygomis, kai ávairûs subjektyvûs
didelio susirûpinimo veiksniai turi nema-
þos átakos, galimas ir trumpalaikis kainø
kolapsas. Apskritai pasaulio ekonomika,
taip pat ir Lietuvos, turës prisitaikyti prie
þenkliai brangesnës energijos sàlygø.
Tas prisitaikymas, be abejo, bus gana
skausmingas dar ir dël to, kad pokyèiai
labai staigûs. Galbût dabartinë globali-
nës ekonomikos krizë, kurios svarbiau-
sia prieþastis nebuvo energetika, leis
lengviau prisiderinti prie brangios ener-
gijos sàlygø, nes ðiuo periodu daugelyje
pasaulio ðaliø, ypaè iðsivysèiusiøjø, su-
maþës energijos vartojimas ar bent jau
smarkiai sulëtës poreikiø augimo tempas
spartaus ekonomikos augimo ðalyse.
1 pav. Didþiausiø pasaulio valstybiø vëjo jëgainiø galia
Viena pagrindiniø prisitaikymo prie
brangios energijos gavimo aplinkybiø bus
daug spartesnis ir globalesnis nei iki ðiol
atsinaujinanèiø energijos iðtekliø (AEI)
ávaldymas. Netolimoje praeityje moder-
nios ekonomikos ðalyse AEI naudojimas
buvo daugiau egzotika, nei rimta ekono-
minë veikla, ir tik keliose valstybëse tai
buvo valstybës energetikos politikos su-
dedamoji dalis, o šiuo metu šis procesas
tampa globaliniu, visuotinai palaikomu ir
net madingu.
Šalyse pionierëse Danijoje, Vokietijo-
je, Austrijoje AEI tapo valstybës energeti-
kos politikos svarbia dalimi ne tiek dël
ekonominiø prieþasèiø, kiek dël to, kad
tø ðaliø visuomenëje anksèiausiai supras-
ta ir valstybës politikos lygiu akcentuota
globalaus atðilimo problema. Ten vyrau-
ja nuomonë, kad ðià aktualià problemà
galima iðspræsti tik tradicinius iðkastinius
energijos ðaltinius sparèiai keièiant AEI.
Be abejo, AEI populiarumui didëti lemia-
mos átakos turi ekonominës aplinkybës
8 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11
ir samprata, kad tradiciniø energijos ðal-
tiniø atsargos anksèiau ar vëliau iðsisems
ir pasaulis turës pamaþu pereiti prie neið-
senkanèiø, t.y. atsinaujinanèiø ðaltiniø. Tai
savo ruoþtu lemia perëjimà prie ávairios
formos Saulës energijos: hidro, vëjo, bio
ar tiesioginiø saulës spinduliø energijos
naudojimo. Perëjimas bus laipsniškas,
truks keletà deðimtmeèiø, bet svarbu, kad
jis jau prasidëjo, o pirmieji jo rezultatai yra
ið tikrøjø áspûdingi. Nors pradëta nuo pa-
lyginti þemo lygio, taèiau augimo tempai,
galima teigti, yra fantastiniai, siekiantys
kelias deðimtis procentø per metus. Ðtai
keletas faktø ir skaièiø – 2000 m. bendra
vëjo jëgainiø galia pasaulyje buvo 13 000
MW, o jau 2008 m. pasiekë beveik
100 000 MW, 2010-aisiais numatoma pa-
siekti net 150 000 MW (1 pav.).
2 pav. Naujai kasmet instaliuota ir sukaupta vëjo jëgainiø galia Kinijoje
Palyginimui – Lietuvos energetinës
sistemos maksimali pareikalauta galia
2008 m. buvo apie 2000 MW, o Ignalinos
AE vieno bloko galia sudarë 1350 MW.
Vien tik per 2007 m. pasaulyje buvo pa-
statyta 19 700 MW galios vëjo jëgainiø.
Daugiausia JAV – 5300 MW (2008 m. pla-
nuojama pastatyti 8–9000 MW), Kinijoje –
3500 MW (2008 m. bus pastatyta ~5000
MW). Senosiose Europos Sàjungos vals-
tybëse (EU-15) 2001–2005 m. laikotarpiu
pradëta eksploatuoti:
- 48,5 mln. kW – dujas deginan-
èiø elektriniø;
- 30,0 mln. kW – elektrà gaminan-
èiø ið AEÐ (daugiausia vëjo);
- 6,0 mln. kW – anglis deginanèiø
elektriniø;
- 2,8 mln. kW – naftà deginanèiø
elektriniø;
- 0,75 mln. kW – ávairiø kt.
Ðtai dar keletas skaièiø apie oficialiø
valstybës institucijø planuojamà ateitá ke-
liose ðalyse: JAV Energetikos departa-
mentas numato, kad 2030 m. šalyje 20
proc. elektros energijos gamins vëjo jë-
gainës (šiuo metu 1,5 proc.), Kinija 2010
m. turës apie 25 000 MW, o 2020 m. –
100 000 MW vëjo jëgainiø (2 pav.), t.y. ke-
lis kartus daugiau nei branduoliniø elek-
triniø (nors gaminamos energijos kiekiai
apylygiai). Kad bûtø galima tai pasiekti,
kasmet bus pradëta eksploatuoti apie
8000 MW vëjo jëgainiø. Svarbiausia, kad
sukurtoji visiðkai nauja pramonës ðaka
pajëgi patenkinti tokius intensyvius augi-
mo tempus.
Apskritai pasaulyje per pastaruosius
kelerius metus didþiausi energetiniø sta-
tybø augimo tempai yra AEI srityje, taèiau
absoliuèiais statybø mastais juos lenkia
tik anglis ir dujas naudojanèios elektrinës.
Prieð keletà metø apie pramoninio
masto tiesioginæ saulës energijos konver-
sijà á elektrà buvo kalbama kaip apie toli-
mos ateities dalykà, o ðiuo metu inves-
tuojama deðimtys milijardø doleriø á sau-
lës elementø ir jø gamybai reikalingø me-
dþiagø gamyklas. Investicijos á ðià sritá yra
artimos investicijoms á branduoliniø jëgai-
niø árangos gamybà. Dar tik prieð porà
metø ðios srities lyderë buvo Japonija, ta-
èiau pastaraisiais metais Vokietija, JAV ir

3 pav. 10-ies pirmaujanèiø pasaulio valstybiø vandens šildymo kolektoriø suminë eksploa-
tuojama galia 2006 m. gale
ypaè Kinija stebina augimo tempais, di-
desniais net 30 proc. per metus. Ðiais
2008 m. Kinija jau bus pajëgi gaminti
3000 MW bendros galios saulës elemen-
tø elektrai gaminti, kurie daugiausia bus
eksportuojami, ir 5000 MW saulës modu-
liø vandeniui šildyti, daugiausia skirtø vi-
daus rinkai. Ðiuolaikiniuose saulës ele-
mentuose apie 20 proc. spindulinës sau-
lës energijos transformuojama á elektros
energijà. Jø gamybos kaina, priklauso-
mai nuo elementø gamybos technologi-
jos ir konstrukcijos, yra apie 1000–3000
EUR/kW, taèiau tikimasi, kad iki 2020 m.
jà pavyks sumaþinti iki 600–1500 EUR/
kW, o ateityje ji neturëtø virðyti 500 EUR/
kW. Be abejo, didelës saulës elementø
jëgainës kaina bus gerokai didesnë, nes
reikës ávertinti palaikanèiøjø konstrukcijø
ir konverteriø ið nuolatinës srovës á kinta-
màjà kainas. Taèiau, ávertinus, kad ðiuo
metu modernios kombinuoto ciklo dujø-
garo elektrinës, panaðios á tà, kuri bus sta-
toma Elektrënuose, 1 kW galios instalia-
cijos kaina bus apie 1000 EUR/kW, o
branduolinës jëgainës gali virðyti 3000
EUR/kW, paþanga akivaizdi ir áspûdinga.
Taigi tiesioginë saulës spinduliø energi-
jos konversija á elektrà jau ne fantazija,
bet sparèiai progresuojanti realybë. Ne-
atsitiktinai tokiø ðaliø, kaip Alþyras ir Ma-
rokas, vyriausybës pradeda galvoti apie
milþiniðkø saulës energijos parkø staty-
bà tø ðaliø dykumose, turëdamos tikslà
elektros energijà eksportuoti á Europà.
Ne maþiau áspûdinga paþanga ir sau-
lës energijos naudojimas karštam van-
deniui ruošti ir pastatams šildyti. 2006
m. pasaulyje bendra instaliuota saulës
kolektoriø galia siekë 130 GW (130
000 MW), jie pagamino apie 77 TWh ði-
luminës energijos. Pagaminti tokiam
energijos kiekiui reikëtø sudeginti 12,5
mln. tonø naftos. Didþiausia jø dalis
fikacinëse elektrinëse, nors ði dedamoji
pamaþu didëja. Ávertinant pastarøjø me-
tø tendencijas pirmaujanèiose pasaulio
ðalyse – Kinijoje ir JAV, galima tikëtis, kad
ir Europos Sàjungos valstybëse vëjo ir
saulës energijos indëlis bus didesnis nei
pateikta ðioje lentelëje.
Atëjo laikas ir Lietuvai pradëti daug
sparèiau naudotis atsiverianèiomis gali-
mybëmis, leidþianèiomis vienu metu di-
dinti energijos tiekimo patikimumà maþi-
nant kuro importà bei ðiltnamio dujø emi-
sijà. Tuo labiau, kad Europos Sàjungos
direktyvos ápareigoja 2020 m. net 23 proc.
ðalies energijos poreikiø patenkinti ið AEI.
Vietiniai AEI yra vienintelis realus kelias
siekiant maþesnës priklausomybës nuo
energijos importo. Nors saulës ir vëjo
energijos potencialas Lietuvoje nëra la-
bai didelis, taèiau biologinës kilmës ener-
gijos ðaltiniø turime nemaþiau, kaip ir dau-
árengta Kinijoje (3 pav.). Vien tik per 2006 gelis Europos valstybiø.
m. ten árengtoji galia siekë 12 600 MW, Lyginant su dauguma Europos Sàjun-
kas sudarë 2/3 bendrosios pasaulyje tais gos ðaliø, Lietuvoje AEI sudaro didesnæ
metais árengtos galios (18 300 MW). dalá nei vidutiniðkai kitø valstybiø. Nuo pat
Sparèiai daugëja ðaliø, kuriose árengti nepriklausomybës atkûrimo AEI dalis
saulës kolektorius naujai statomuose na- bendrame pirminës energijos balanse
muose yra privaloma. Atëjo laikas tai pa- nuolat auga ir ðiuo metu yra 2,5 karto di-
daryti ir Lietuvoje. desnë nei 1990 m. (4 pav.), taèiau lygi-
Labai sparèiai augantis AEI naudoji- nant su turimu potencialu iki ðiol vis dar
mas leidþia ne tik atitinkamai maþinti yra nedidelë (~10%). Ðtai keletas prie-
brangaus iškastinio kuro poreiká, bet ir þasèiø, stabdþiusiø spartesnæ paþangà
anglies dvideginio emisijà á atmosferà, ðioje srityje:
be to, þenkliai maþina ðaliø priklausomu- – labai þemos, palyginti su tarp-
mà nuo energijos importo. Ðis veiksnys tautinëmis, organinio kuro (naftos ir gam-
ypaè svarbus tokioms šalims, kaip Lie- tiniø dujø) kainos laikotarpiu iki 2006 m.
tuva, kurios neturi savø tradiciniø ener- Atsinaujinanti energija daugeliu atvejø ne-
gijos iðtekliø ðaltiniø. Ávertinant dabarti- galëjo konkuruoti su tradiciniu kuru, ið-
næ situacijà AEI rinkoje bei stiprø politiná skyrus kaimo vietoves, kurios neturëjo
palaikymà, labai tikëtina, kad Europos gamtiniø dujø ir malkos buvo pigiausias
Sàjunga ágyvendins savo uþsibrëþtà tiks- ir prieinamiausias kuras;
là – 2020 m. 20 proc. visø energijos po- – ið praeities paveldëtas centrali-
reikiø patenkinti ið AEI (lentelë). zuoto ðilumos tiekimo ûkis miestuose ir
Lentelë. AEI indëlis á Europos Sàjungos bendrà pirminës energijos tiekimà
(Mtne – milijonais tonø naftos ekvivalento)
2004 m. Numatoma 2010 m. Siekiamas
tikslas 2020 m.
Energijos šaltinis Faktinis bendrojo % Iš viso bendrojo % Iš viso %
Bendras visø energijos
rûðiø sunaudojimas 1747 100 1761 100 1633 100
Vëjas 5,03 0,29 15,4 0,87 43,9 1,69
Hidro 26,10 1,50 30,6 1,74 33,0 2,02
Saulës elementai (pv) 0,06 0,8 0,05 5,3 0,32
Biomasë 71,90 4,11 125,0 7,10 235,0 14,4
Geoterminë 5,36 0,31 8,2 0,46 16,4 1,00
Saulës kolektoriai 0,68 0,04 2,0 0,11 12,0 0,73
Saulës ðiluminës elektrinës 0 0,2 0,01 0,8 0,05
Iš viso 109,13 6,25 182,2 10,34 346,4 21,21
Ið lentelës matyti, kad Europos Sàjun- miesteliuose buvo pritaikytas naudoti tik
goje AEI bendrajame balanse didþiausià mazutà arba gamtines dujas. Ðio ûkio
dalá sudaro biomasë (mediena, ðiaudai, rekonstrukcija ir pritaikymas biomasei
kitos þemës ûkio atliekos), kuri daugiau- deginti buvo per sunki finansinë naðta
sia naudojama pastatams šildyti. Tik ne- jo ðeimininkams, tuo labiau, kad po
didelë biomasës dalis deginama termo- 1997 m. Lietuvos energetikos sistemos
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 9
 mis priemonëmis maþinti energijos im-
portà. Naujausioje (2007 m.) Lietuvos
energetikos strategijoje aiðkiai akcentuo-
jami atsinaujinantys šaltiniai: 2020 m. 20
proc. energijos turi bûti generuojama ið
AEI. Vëliau suformuotas ir pateiktas Eu-
ropos Sàjungos planas – Lietuvoje tà dalá
padidinti iki 23 proc., atrodo, gali bûti ne-
sunkiai ágyvendintas, jei Vyriausybë sku-
biai imsis priemoniø paðalinti dar esan-
èias esmines kliûtis. Didþiausia ðio me-
to kliûtis – ypaè painûs, daug nereika-
lingø parengiamøjø darbø reikalaujantys
ir ið esmës blokuojantys visà procesà
ástatyminiai ir kitokie naujo verslo pradë-
jimà ir naujø objektø statybà reguliuo-
jantys dokumentai. Ið esmës neperþiû-
rëjus visos jø sistemos ir nesuderinus su
dabartinëmis sàlygomis, reikalaujanèio-
mis visais bûdais maþinti kliûtis kuo spar-
tesniam naujø energijos generavimo
4 pav. Atsinaujinanèiø energijos iðtekliø dalis Lietuvos energetikoje technologijø diegimui ir visø pirma nau-
jø maþø energetiniø objektø statybai,
restruktûrizacijos vietiniai ðilumos ûkiai biausia, kad privatus Lietuvos verslas su- procesas bus beveik paralyþiuotas.
paveldëjo labai dideles skolas ið to me- prato, kokios galimybës ir perspektyvos
to monopolijos AB „Lietuvos energija“; atsiveria ðioje srityje. Atsiranda komplek- Atsiverianèios puikios galimybës sku-
sas skatinanèiø priemoniø ir veiksniø, ku- biai pasukti Lietuvos energetikos ûká es-
– AEI naudojimas efektyviausiai
rie neturëtø susilpnëti ir kuriam laikui su- minës modernizacijos kryptimi, vis pla-
ágyvendinamas maþose decentralizuoto-
maþëjus importinio kuro kainoms. Tai èiau naudojant savus energijos ðaltinius
se sistemose, tolygiai iðdëstytose visoje
skatina ir kaimyniniø ðaliø (ypaè Skan- ir iðteklius, gali likti neišnaudotos nesii-
valstybës teritorijoje. Taèiau tam ágyven-
dinavijos) akivaizdûs pasiekimai. Spar- mant skubiø priemoniø. Atsiþvelgiant á
dinti reikalingas vietinis eksploatacinis
èiau ágyvendinti jø patirtá ir technologi- kitø ðaliø patirtá, reikëtø visø pirma sku-
personalas, turintis reikiamos patirties,
jas daug padës tø ðaliø kompanijø ver- biai parengti specialø Lietuvos AEI ásta-
ir pakankamai ðioje srityje kompetentin-
slo skvarba á Lietuvà. Lietuvos AEI ával- tymà, kartu revizuojant dabartinius su
ga vietinë valdþia. Deja, to trûksta, o su-
kurti prireikë daug laiko; dymo strategija numato, kad 2015 m. energetika ir statybomis susijusius ásta-
Lietuvos vëjo jëgainëse ir biomasæ de- tymus. Atsiverianèios galimybës yra to-
– visuomenëje, tarp energetikø ir
ginanèiose termofikacinëse elektrinëse kios didelës ir strategiðkai svarbios Lie-
politikø ilgà laikà dominavo skeptiðkas
bus pagaminta elektros energijos du kar- tuvos ûkio ateièiai, kad bet koks atidë-
poþiûris á vietinius AEI ir todël vëlavo rei-
tus daugiau nei visose ðalies hidroelek- liojimas ir delsimas bûtø visiðkai nepa-
kiamø teisiniø ir ekonominiø paskatos
trinëse (5 pav.). teisinamas. Reikia tikëtis, kad visa tai
priemoniø kûrimas.
Daug padës Lietuvos Vyriausybës taps naujos Lietuvos Vyriausybës veik-
Taèiau pastaruoju metu padëtis kei- stipri strateginë nuostata visomis galimo- los vienu ið svarbiausiø prioritetø.
èiasi á geràjà pusæ. 1997 m. restruktûri-
zacija ir valdymo decentralizavimas pra-
deda duoti teigiamø vaisiø kuriant vieti-
næ kompetencijà ir iniciatyvas. Lietuvoje
jau atsirado sava pramonë, gaminanti
reikiamà árangà biokuro ðiuolaikiniam
naudojimui, susikûrë reikiamos projek-
tavimo ir konsultavimo pajëgos, galin-
èios jau beveik visiškai patenkinti augan-
èius poreikius. Valstybë áteisino gan efek-
tyvias skatinimo priemones, tokias kaip
privalomus aukðtus energijos supirkimo
tarifus – 30 cnt/kWh vëjo jëgainëms ir
maþoms biokurà deginanèioms elektri-
nëms bei 26 cnt/kWh – maþoms hidroe-
lektrinëms.
Taèiau didþiausias postûmis spartes-
niam vietiniø AEI naudojimui buvo im-
portinio kuro kainø ðuolis 2007–2008 m.,
privertæs iš esmës pakeisti visø visuome-
5 pav. Elektros gamyba ið atsinaujinanèiø energijos iðtekliø
nës sluoksniø konservatyvumà. Svar-

10 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11

 Pabaiga. Pradþia Nr. 10
Prof. habil. dr. Aldona
JOCEVIÈIENË
Emociniø smegenø veiklos lygis
Ir teigiami, ir neigiami jausmai þmo-
gui atsiranda, kai padirginamos pasàmo-
nës limbinës sistemos smegenys. Jø cen-
trinë dalis yra migdolinis kûnas, daþniau
vadinamas „BAIMËS“ centru. Informaci-
jà, kuri gali bûti þalinga þmogaus orga-
nizmui, gumburas pirmiausia perduoda
baimës centrui. Ðis ájungia dvi jungtis –
pirmoji suaktyvina kamieno NA, gaminan-
èio neuronø branduolá, antroji eina á emo-
cijø ir skausmo NÞ centrà – salelæ. Salelë
per visà gyvenimà mokosi atpaþinti nei-
giamus ir teigiamus jausmus, taip pat ir
skausmo pobûdá. Atsiradus skausmui ir
emocijai, NÞ ávertina gautàjà informacijà.
Jeigu ji tikrai þalinga, pasàmonës centruo-
se sudaroma stresinë bûsena (nuovargis,
nemiga, vegetacinis susijaudinimas). Kai
informacija nëra þalinga, baimës centras
liaujasi veikæs. Asmuo „atsidûsta“, kad
pavojaus nebëra. Nuotaika pasitaiso, ta-
èiau vegetacinës reakcijos (padaþnëjæs
ðirdies susitraukimø daþnis, padidëjæs ar-
terinis kraujospûdis, iðsiplëtæ akiø vyz-
dþiai, „ðaltas“ prakaitas) dar gali uþtrukti,
kol smegenys atgal á tarpneuroninæ jungtá
sugers NA pertekliø.
2003 m. ið anglø kalbos iðversta Da-
nieliaus Golemano knyga pavadinta
„Emocinis intelektas. Kodël jis gali bûti
svarbesnis nei JQ?“ Emociniu intelektu
išmokstama atpaþinti, vertinti, kurti naujus
meno, muzikos kûrinius. Aktoriai balsu,
veido ir kûno kalba perteikia emocijas. Be
to, tai átvirtinama ilgalaikëje atmintyje.
Analogiðkai vyksta ir kûno (fizinio)
skausmo patyrimas. Yra liga, kai nuo pat
kûdikystës þmogus nejunta skausmo (be-
skausmë liga), nes skausmo jutiklius uþ-
blokuoja prisijungæ nuskausminamieji neu-
ropeptidai – endorfinas, enkefalinas, dinor-
finas. Taèiau toks asmuo patiria psicholo-
giná skausmà. Dabartiniais moksliniais tyri-
mais nustatyta, kad, atsiradus emocijai, gal-
vos smegenyse susiformuoja uþdara ávai-
riø lygiø neuronø grandinë tokia seka: gum-
buras – migdolinis kûnas – smegenø ka-
mienas – pogumburis – atminties centras
(hipokampas) – naujoji þievë.
Atminties, smegenø apmokymo
veiklos lygis
Iš anksto reikia pasakyti, kad šiø gal-
vos funkcijø tyrimas dar turi labai dide-
liø spragø.
Pasàmonë:
biomedicininiai
pagrindai
Naujà informacijà turi ávertinti naujo-
sios þievës (NÞ) atpaþinimo centrai. Tik
po to ji patenka á uþdarà atminties neuro-
nø grandinæ. Grandinëje ájungiami: NÞ,
hipokampo, pogumburio priekinës da-
lies, kamieno ir gumburo neuronai. Á tarp-
neuronines jungtis iðskiriami visi NÞ veik-
loje dalyvaujantys NT, pogumburio vazop-
resinas, taip pat maþøjø smegenø NP,
cholecistokininas, glukagonas, VIP ir kt.
Susirgus Alzhaimerio (atminties nykimo)
liga, nyksta acetilcholinas, glutamatas,
noradrenalinas, vazopresinas.
Centrine atminties dalimi laikomas HI-
POKAMPAS. Tai nemaþas neuronø plo-
tas limbinëje sistemoje. 2007 m. italø
mokslininkai atliko toká eksperimentà. Bu-
vo registruojamas dviejø beþdþioniø, sto-
vinèiø viena prieð kità, funkcinio magne-
tinio rezonanso vaizdas (fMRI). Vienai
duotas bananas, kita tik stebëjo. Taèiau
fMRI tokie patys pakitimai buvo registruo-
jami ir vienos, ir kitos beþdþionës. Vyko
mëgdþiojimas.
Kad kûdikis ir vaikas mokosi mëgdþio-
dami, visi þinome. Vienas JAV neurofizio-
logas paskelbë savo „patirtá“. Þmonai bu-
vo nustatytas patologinis nëðtumas. Kiti
JAV senbuviai jam patarë: jeigu norás nu-
statyti, ar vaikas gims su sveikomis sme-
genimis, reikia já kà tik gimusá pakratyti,
kad atmerktø akis ir greitai iškištø lieþuvá.
Jo gimæs sûnus lieþuvá iðkiðæs ir tapæs la-
bai protingu þmogumi. Tuo galima tikëti,
galima netikëti. Taèiau vaikui mëgdþiojant
suaugusájá jo sàmonës–pasàmonës lyg-
menyje ájungiami neuronai tikrai mëgdþio-
ja veiklà. Ðie neuronai vadinami veidro-
diniais, jø reikðmë – þmogaus apmoky-
mo ir atminties pagrindas. Naujai patirta
informacija, kurià fiziologai vadina „atmin-
ties pëdsaku“, minëtojoje atminties neu-
ronø grandinëje gali ratu suktis 20 minu-
èiø, nuo keleto valandø iki keliø dienø
(trumpalaikë atmintis).
Kai dar kartà ar kelis yra ájungiama at-
minties neuronø grandinë, atsiranda at-
minties baltymas, kuris perkeliamas á ilga-
laikës atminties saugyklà. Ilgalaikis atmin-
ties baltymas yra iðskirtas þuvytëms, þmo-
gui kol kas ne. Kur yra atminties saugyk-
la, tiksliai nenustatyta. Pastaruoju metu
manoma, kad atminties baltymas greièiau-
siai sukraunamas ne neuronuose, o glijos
làstelëse. Nors individo apmokymà pra-
deda naujosios þievës neuronai, taèiau to-
lesnë veikla vykdoma daþnai nakties mie-
go metu. Gimnazijoje besimokydama pa-
stebëjau, kad vakare neiðsprendus uþda-
vinio, tik atsibudus tikslø uþdavinio spren-
dimo atsakymà suraðydavau sàsiuvinyje.
Ir tai be jokiø ypatingø pastangø. Buvau
sutikusi ir aukðto intelekto, daþniausiai tiks-
liøjø mokslø atstovø. Jie, pasiruoðæ mie-
goti, prie lovos pasidëdavo sàsiuviná ir ra-
ðiklá. Ryte ar net vidurnaktá pabudæ, jie, kaip
ir að, visai negalvodami uþraðydavo tikslø
sprendimo atsakymà. Sportininko pasà-
monë po treniruotës uþmigus iðnagrinëja
atliktø treniruotës metu judesiø klaidas. Pa-
budæs jis þaidþia tobuliau. Visoms ðioms
dëmesio, atminties apmokymo vyksmams
neuronuose bei tarpneuroninëse jungty-
se energijà pagamina vegetacinë nervø
sistema.
Socialinis-ekonominis
suvokimo lygis
Socialinis-ekonominis suvokimo ly-
gis ir statuso nustatymas jame tirtas funk-
cinio magnetinio rezonanso vaizdu. Nu-
statyta, kad ðià funkcijà atliekant daly-
vauja kaktinës smegenø skilties vidinë
apatinë naujosios þievës (NÞ) sritis. Nau-
joji þievë – skliautinis vingis – migdolinis
kûnas – gumburas – pogumburis.
Šiuo lygiu ypaè susidomëta 2005–
2007 metais. Þurnale „Brain“ („Smege-
nys“) aiðkintasi, kodël skurdþiai gyve-
nantys þmonës (pagal Kembridþo uni-
versiteto 10 metø 18 000 þmoniø tyrimus)
net 3 kartus anksèiau mirðta. Tyrimui bu-
vo atrinkti þmonës vidutinio amþiaus,
tarp jø nebuvo rûkanèiø, vartojusiø al-
koholá arba narkotines medþiagas, ne-
buvo serganèiø kokiomis nors lëtinëmis
ligomis, onkologinëmis ligomis.
Paaiðkëjo, kad ir þmoniø sveikatà, ir
jø amþiaus trukmæ lemia socialinës-eko-
nominës sàlygos. Skurdþiai gyvenantys
asmenys greièiau ir daþniau patirdavo
stresus ir distresus, jiems vystydavosi hi-
pertenzinë liga, nutukimas. Juos perse-
kiojo nuolatinis rûpestis dël rytdienos pra-
gyvenimo. Statistiškai patikimai nustaty-
tas skliautinio vingio tûrio sumaþëjimas.
2007 m. patikrinus vienodo intelekti-
nio koeficiento mokiniø grupes, gyvenan-
èiø pasiturinèiai ir arti skurdo ribos arba
net skurde, patikimai išmatavus magne-
tinio rezonanso tyrimu, nustatyta, kad su-
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 11
maþëjæs jø smegenø skliautinis vingis,
ypaè skurdþiø ðeimø vaikams. Analogið-
kai iðtyrus juostiná vingá suaugusiøjø, gy-
venanèiø pasiturinèiai, ir tø, kurie buvo arti
skurdo ribos, nustatytas tas pats skliauti-
nio vingio sumaþëjimas. Iš to matyti, kad
sociologinius tyrimus bûtina derinti su pa-
sàmonës smegenø veikla.
Vegetacinës nervø sistemos
(autonominës) veiklos lygis
Vegetacinë nervø sistema (VNS) iner-
vuoja svarbiausius gyvybei organus – šir-
dá, plauèius, virškinimo organus, inkstus.
Minimaliai veikiant (parasimpatinë ner-
vø sistema, jos neurotransmiteris (NT)
acetilcholinas), pulsas retas, kvëpavimas
pavirðutinis, sulëtëjæs, arterinis kraujo-
spûdis þemas. Taèiau virðkinimo orga-
nai ir maþosios smegenys veikia geriau.
Simpatinë nervø sistema suaktyvina
ðirdies, kraujagysliø, kvëpavimo, inkstø
veiklà, taèiau virðkinimo organø veikla
sulëtëja. Tai atlieka NT noradrenalinas ar-
ba adrenalinas.
VNS dalyvauja kiekvienoje psichikos
ir pasàmonës veikloje. Tipiðkai minima-
lus svarbiausiø vidaus organø veiklos re-
guliavimas bûna esant KOMOS BÛSE-
NAI. Po sunkios galvos smegenø trau-
mos, insulto, encefalito pacientas ne mirð-
ta, bet lieka be sàmonës, komos bûse-
nos. Jis nereaguoja á kalbà, netgi skaus-
miná dirginimà. VNS pareiga tokiu atveju
pagaminti tiek maisto ir reguliuojanèiøjø
medþiagø, kad kiekvienoje kûno làstelë-
je (ir neveikianèiø smegenø, ir galûniø),
làstelës „gamyklëlëje“ (o tai làstelës mi-
tochondrijos, kurias valdo mitochondrijø
genomas) bûtø pagrindinës energetinës
medþiagos – ATF (adenozintrifosfatas).
Esant komos bûsenai kraujagysles
reguliuoja vien tik simpatinë nervø siste-
ma. Tai kiekvienà arterijà lydintis simpa-
tinis nervas. Kapiliarø srityje kraujotakà
derinti padeda VIP (vazoaktyvus intesti-
ninis peptidas), kurá pagamina maþosios
smegenys.
Darnià vidaus organø veiklà (HOME-
OSTAZË) ir jos priderinimà prie atlieka-
mo darbo tinkamiausia palyginti su sto-
vinèio automobilio ájungtu varikliu. Nuo
pat gyvenimo pradþios iki mirties varik-
lis visada ájungtas. ATF sunaudojamas
minimaliausias kiekis. Tai labai padeda,
kai reikia staiga atlikti skubià psichikos
arba emocinæ veiklà. Daugiausia ener-
gijos (ATF) organizmas iðnaudoja vyks-
tant emociniø smegenø veiklai. Uþdegi-
mas ávyksta pakitus NT ir neuropeptidø
tarpusavio santykiui.
Ilgai dirginama (bet kuri lëtinë liga)
VNS galvos smegenyse sukelia stresà,
distresà ir neurogeniná uþdegimà. Sutri-
kus pogumburio veiklai, pajuntamas
12 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11
nuovargis, sutrinka miegas, kyla nema-
lonios emocijos (baimë, depresija, neri-
mas), daþnai „besimëtantis“ skausmas
ir vegetacinis diskomfortas. Gydytojas
privalo rasti ðio sindromo prieþastá (or-
gano ar VNS liga). Toks sindromas bû-
dingas treèdaliui pacientø.
Dar labai daþna þmoniø liga yra lëti-
nis (neuropatinis) skausmas. Vienas ið
deðimties pasaulio gyventojø perserga
šia liga arba nuolat dël jos kenèia. Prie-
þastis – galûniø skausmo nervø, taip pat
vidaus organø simpatiniø skausmo ner-
vø paþeidimas. Lëtinis skausmas atsiran-
da ir paþeidus skausmà aktyvinanèius–
slopinanèius laidus, ir centrus galvos bei
nugaros smegenyse.
Lietuvoje aktyviø gydytojø grupë yra
susibûrusi á „Skausmo“ draugijà. Leidþia-
mas periodinis þurnalas „Skausmo me-
dicina“. Jo redaktorius ir draugijos pir-
mininkas doc. dr. Arûnas Ðèiupokas.
Vykdant aukštojo mokslo reformà,
reikia ávertinti tai, kad smegenø–nervø li-
gas dëstomose disciplinose (neurologi-
ja ir psichiatrija) daug pasàmonës ligø
lieka nedëstomos. Bûtina dëstyti treèià
smegenø–nervø ligø disciplinà – pasà-
monës. Tai vegetoneurologija, arba au-
tonominës nervø sistemos ligos. Tokia
disciplina bûtina visø disciplinø gydyto-
jams, teismo medikams. Taip pat jà rei-
kia þinoti ir psichologams, ir psichoana-
litikams, ir psichoterapeutams, taip pat
psichosociologams.
Koma (gyvybingumo palaikymas)
Po sunkios smegenø traumos, insul-
to, smegenø uþdegimo asmuo kartais ið-
gyvena, taèiau mënesius ar net deðimt-
meèius bûna komos bûsenos. Sàmonës
neatgauna. Negirdi, kas jam sakoma.
Nereaguoja á joká dirgiklá, net á skausmi-
ná. Jokio judesio neatlieka. Taèiau jeigu
jis gauna reikiamà maisto, deguonies
kieká, vandens, vitaminø, elektrolitø, jei-
gu gerai slaugomas, gali iðgyventi ilgai.
Apraðomi reti atvejai, kai ið komos bû-
senos pacientas staiga pabunda po try-
likos metø. Bûdinga, kad toks pacien-
tas daþnai sako girdëjæs, kad su juo bu-
vo kalbama. Taèiau negalëjo nei paju-
dëti, nei atsakyti þodþiu. Tiriant toká pa-
cientà funkciniu magnetinio rezonanso
bûdu, galima uþfiksuoti, kad retkarèiais
suaktyvëja naujosios þievës (NÞ) neuro-
nai. Tai minimalus psichikos pasireiðki-
mo bûdas. Esant komos bûsenai virðki-
nimo organai maistà suvirðkina. Kasoje
iðskiriamas insulinas já suskaldo. Paskui
maisto ir kitos medþiagos sugeriamos á
kepenis, venas. Ið jø ðirdis–siurblys krau-
jà perkelia ið maþesnio slëgio venø á di-
desnio slëgio plauèiø kraujagysles. Taip
pat ðirdis perstumia kraujà ið plauèiø á
aortà, arterijas. O kapiliaruose kraujota-
kà tvarko NT ir NP. Ypaè svarbus – VIP
(vazoaktyvusis investicinis peptidas).
Visà ðiø organø veiklà vykdo parasim-
patiniai centrai (klajoklis nervas smege-
nø kamiene ir kryþmens parasimpatiniai
nugaros smegenø segmentai). VIP paga-
mina maþosios smegenys. Kraujagysliø
tonusà dar palaiko simpatinë nervø sis-
tema, noradrenalinas. Tai atlieka arterijas
lydintis simpatinis nervas. Šitaip parasim-
patinë nervø sistema, jos neurotransmi-
teris acetilcholinas ir cholinerginiai recep-
toriai, virðkinimo smegenys ir kraujagys-
liø simpatiniai nervai palaiko þmogaus gy-
vybingumà. Dar yra ir atsarginis valdymo
variantas. Tai parasimpatiniai neuronai ðir-
dyje, plauèiuose, virðkinimo, ðlapimo bei
tuðtinimosi organuose. Nervus paraly-
þiuojanèios medþiagos (cheminio karo at-
liekos, nuodingieji grybai, þiurkiø nuodai)
prisijungia prie parasimpatiniø neuronø.
Apnuodytasis þûva. Komos bûsenos li-
gonis vadinamas VEGETATIKU.
Sveiko asmens vegetacinës
veiklos lygis
Pagrindinis bruoþas, kad vegetaci-
nes funkcijas minimaliu reþimu garantuo-
ja parasimpatinë, o bet kurios veiklos at-
veju – simpatinë nervø sistema. Pogum-
burio centras – BIOLAIKRODIS yra kai-
mynystëje su regos nervu, ir nerviná im-
pulsà gauna ið akies dugno nervø. Jis
keièia paros laikà á nakties miego ir bud-
riàjà paros dalá. Pramiegame treèdalá sa-
vo gyvenimo valandø. Uþmiegant sme-
genis suþadinanti kamieno sistema nu-
leidþia uþsklandà, ir naujoji þievë atski-
riama nuo pasàmonës. Rytà ta uþsklan-
da pakeliama, kai smegenys (atskirai) ir
viso kûno simpatiniai centrai (atskirai)
pagamina noradrenalino (ið jo kûno or-
ganuose gali bûti pagamintas adrenali-
nas) tam tikrà kieká. Ir dienà, ir naktá be
jokios pertraukos pasàmonëje darbuo-
jasi antrasis pogumburio BIOLAIKRO-
DIS. Jis yra kaimynystëje su neuronø
branduoliais, kurie skatina antinksèiø
hormono (kortizolio) gamybà.
Antrojo biolaikrodþio veiklos princi-
pas: akylai stebi, kad nesumaþëtø krau-
jyje kortizolio, o sumaþëjus tuoj pat pa-
skatina já gaminti. Taip pogumburis gráþ-
tamojo ryðio savireguliaciniu refleksu
tvarko kûno làsteliø gyvybingumà.
Panaðiu principu reguliuojamas ir kû-
no elektrolitø – Na+, K+,Mg+, Ca++, F++
ir kt. – kiekis. Elektrolitø jutikliø yra ir po-
gumburyje, ir kepenyse. Taip pat yra ju-
tikliø, kurie kepenyse ir pogumburyje
ávertina kûno skysèiø kieká (osmojutik-
liai), nes kûno skysèiø (vandens) kiekis
labai svarbus ðirdþiai. Jos deðiniajame
prieširdyje yra jutiklis, kuris pajunta Na+
pagausëjimà kraujyje, nes, pagausëjus
Na+ kraujyje, á já susiurbiama daugiau
vandens, pakyla arterinis kraujospûdis.
Šis ir analogiškas Na+ jutiklis pogumbu-
ryje skatina inkstus neišskirti daugiau
vandens ir Na+. Pogumburyje yra neu-
ronø grupë, kuri gamina vazopresinà,
skatinantá inkstus neiðskirti su ðlapimu ir
vandená, ir Na+ (vazopresinas svarbus
atminèiai). Pogumburis (hipotalamas) tu-
ri bet kuriai maisto medþiagai (cukrus,
riebalai, baltymai), hormonui, NT, NP, me-
diatoriø kiekiui ávertinti jutiklá. Já paveikus
atkuriamas normalus kiekis. Taip pat áver-
tinamas deguonies, anglies dioksido kie-
kis, nepakankamas aprûpinimas mais-
tu pagal audiniø pH pakitimà (sumaþë-
jus pH daugiau nei 7,3 – rûgðti reakcija,
padidëjus daugiau nei 7,3 – ðarminë).
Šiø pokyèiø jutikliø yra ir audiniuose, ir
kraujagysliø sienelëse.
Pogumburis tikrina ir arteriná kraujo-
spûdá. Aortos lanke, miego arterijoje bei
ðirdies vainikinëje arterijoje yra specia-
lûs arteriná kraujospûdá matuojantys ju-
tikliai (reaguoja á 5–10 mmg pakitimus).
Irgi savireguliaciniu gráþtamojo reflekso
ryšiu bandoma atkurti per pailgøjø sme-
genø centrà. Ðiam nepajëgiant, savire-
guliacinis refleksas eina per pogumburá
(hipotalamà). Imuninæ reakcijà uþdegi-
mo metu pogumburis gali arba suakty-
vinti, arba slopinti (gavæs informacijà per
imuninës sistemos mediatorius – citoki-
ninus). Labai svarbus pogumburis pa-
laikant normalià vidinæ kûno temperatû-
rà. Iðtisa grandinë audiniø ir nervø ájun-
giama á vidinæ kûno temperatûrà auði-
nant jà arba pakeliant.
Pogumburyje yra alkio ir sotumo cen-
trai. Jie turi reikðmës atsirandant nutuki-
mui. Noras valgyti kokios nors rûðies
maistà kyla emociniø smegenø uþdaro-
je neuronø grandinëje. Troðkulio centras
ájungiamas kai organizmui pritrûksta van-
dens arba kai reikia ákaitus išskirti daug
prakaito. Pogumburis sugeba ájungti vien
tik parasimpatinæ nervø sistemà, kai sker-
saruoþiai raumenys atpalaiduoti, nesijau-
dinama, negalvojama. Tai atlieka prieki-
nës pogumburio srities neuronø grandi-
në. Uþpakalinës pogumburio srities neu-
ronø grupë ájungia simpatinæ nervø sis-
temà, kai þmogus dirba fiziná, protiná dar-
bà, kai jaudinasi, iðtinka liga arba kyla
kokia nors ekstremali situacija.
Miegant pogumburis intensyviai ga-
mina kitos dienos veiklai reikalingas
energetines bei maisto meþiagas ir jas
sukrauna kepenyse (100 g), skersa-
ruoþiuose raumenyse (iki 400 g). Jø uþ-
tenka 4 valandoms darbo. Kai pogum-
buris ir maþosios smegenys gamina vi-
sas reguliuojanèiàsias medþiagas (išsky-
rus serotoninà, gaminamà dienà) bei kai
visi organai veikia minimaliu (parasim-
patiniu) reþimu, organizmo darbui reikia
52 proc. energijos (dienà 48 proc.). Tad
sveikas miegas bûna nubudus be þadin-
tuvo. Smegenys sugeba save gydyti, yra
skausmà maþinanti antiepilepsinë siste-
ma. Smegenys taip pat gali ilgà laikà
kompensuoti sutrikusio organo veiklà,
pvz., sergant su amþiumi susijusiomis
ateroskleroze, sànariø ir kitomis ligomis.
Visa tai atlieka pasàmonës centrai. Pas-
taroji savybë gali bûti þmogui kenksmin-
ga, kai susergama piktybiniu augliu. Kol
vëþio làstelës nedirgina skausmo jutik-
liø, tol pacientas jauèiasi sveikas. Taip
bûna visø lëtiniø þmogaus ligø pradþio-
je. Ligai progresuojant atsiranda pasà-
monës veiklos nepakankamumas: nuo-
vargis, miego sutrikimas, emocijø paki-
timas (svyruojanti bloga nuotaika, neri-
mas, baimë, depresija), vegetacinis dis-
komfortas (bet kurio organo, daþniausiai
ðirdies, veiklos sutrikimai, kai objektyvus
tyrimas parodo organà esant sveikà).
Daugelio kraðtø statistiniai duomenys
rodo, kad ið visø besikreipianèiø á gydy-
tojus tokiø pacientø yra treèdalis. Taigi –
3–4 ið 10 ðeimos gydytojø ligoniø. Pasà-
monës veiklai priskiriamos ðios funkcijos:
visa vegetacinës (autonominës) nervø sis-
temos veikla, pasàmoninë atminties,
emocijø, smegenø apmokymo veikla. Ir
sàmonës veiklos metu ásijungia uþdaro
rato neuronø grandinës, kuriø neuronai
yra naujojoje þievëje, limbinëje sistemo-
je, pogumburio, smegenø kamiene.
Sovietmeèiu kiekvienas gydytojas
„privalëjo“ tikëti, kad þmogaus organiz-
me svarbiausi organai yra ðirdis ir krau-
jagyslës. Kai pacientas atkakliai skøsda-
vosi virðkinimo ar kito organo veiklos su-
trikimu, neradus pakitimø organe buvo
diagnozuojama funkcinë organo liga.
Neaiški, bet ir nekenksminga.
Baigsiu ir linksmesnëmis þiniomis.
Daugiau kaip prieš metus Kauno neuro-
chirurginës klinikos pastangomis ákurta
nauja laboratorija – NEUROGENETIKA.
Pinigø paaukojo mecenatai, o gydy-
tojai savarankiškai pasirengë darbui.
Kaune yra „Skausmo“ centras. Leidþia-
mas net þurnalas „Skausmo medicina“.
Ðá darbà dirba grupë entuziastø gydyto-
jø. Prezidentas gyd. A.Ðèiupokas.
Skausmas „perduria“ pasàmonæ. Nuo
jos daug kas priklauso. Bet reikia, kad
ðalia bûtø dëstoma ir vegetoneurologi-
jos disciplina. Genai làstelës viduje, tai-
gi ir organe pratæsia smegenø nervø re-
guliavimà, perduotà neurotransmiteriu-
mi. Manau, kad atëjo metas áteisinti pa-
sàmonës ir VNS mokslà.
Kiekvienai
mokyklai Ðvietimo ir
mokslo ministerija
dovanoja po filmà
„Tûkstantmeèio
odisëja. Vienas
vardas – Lietuva“
Ðvietimo ir mokslo ministras
Algirdas Monkevièius kreipësi á vi-
sas mokyklas, šiais mokslo me-
tais kviesdamas paminëti Lietu-
vos vardo tûkstantmetá. Ðvietimo
ir mokslo ministerija kiekvienai
mokyklai dovanoja videodiskà
„Tûkstantmeèio odisëja. Vienas
vardas – Lietuva“.
„Pilietiškumo klausimai ypaè
aktualûs mûsø visuomenei. Gre-
ta reikiamø þiniø auganèiai kartai
bûtinos vertybinës nuostatos, pi-
lietinë elgsena. Suprantu, kad išra-
dingi mûsø mokytojai ieškos ávai-
riø bûdø ir priemoniø siekdami,
kad pamokos, renginiai bûtø ádo-
mûs, prasmingi. Tikiuosi, kad siek-
ti šio tikslo padës ir kiekvienai Lie-
tuvos mokyklai siunèiama kom-
paktinë plokštelë „Tûkstantmeèio
odisëja. Vienas vardas – Lietuva“,
– sakoma ministro Algirdo Mon-
kevièiaus kreipimesi á mokyklas.
Šiemet spalio 5 d. Klaipëdoje
startavo „Tûkstantmeèio odisëja“.
Tai Lietuvos buriuotojø þygis ap-
link pasaulá. Jie aplankys penkis
þemynus ir juose esanèias lietu-
viø bendruomenes. Þygá aplink
pasaulá surengë Lietuvos buriuo-
tojø sàjunga ir buriuotojø klubas
„Ambersail“. Þygio organizatoriai
sukûrë šá ávyká pristatantá filmukà
„Tûkstantmeèio odisëja. Vienas
vardas – Lietuva“. Švietimo ir
mokslo ministerija, dovanodama
DVD visoms Lietuvos mokykloms,
rekomenduoja šá filmà perþiûrëti
per istorijos, pilietiškumo pagrin-
dø, kitas pamokas, Lietuvos var-
do paminëjimo renginiuose.
Videodiskà „Tûkstantmeèio
odisëja. Vienas vardas – Lietuva“
platina Ðvietimo aprûpinimo cen-
tras (Geleþinio Vilko g. 12, Vilnius).
Alma VIJEIKYTË
Švietimo ir mokslo
ministerijos Ryðiø su
visuomene skyriaus
vyresnioji specialistë
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 13

Mokslininkø
karjeros ir
mobilumo problemos
2005 m. patvirtinta Europos tyrëjø
chartija ir Priëmimo á darbà kodeksas pa-
dës garantuoti mokslininkø ádarbinimo
skaidrumà. Tais paèiais metais patvirtin-
tas „mokslininko vizos“ paketas treèiøjø
ðaliø mokslininkø ásidarbinimui Europo-
je palengvinti.
Visos šios iniciatyvos davë rezultatø:
pagerëjo informacijos teikimas mokslinin-
kams, siekiantiems karjeros ne savo gim-
tojoje ðalyje, padidëjo finansavimo galimy-
bës pagal 7-àjà Bendràjà programà (7BP).
Taèiau paþanga vis dar lëta. Daugely-
je Europos ðaliø vengiama rengti konkur-
sus ádarbinant vieðajame sektoriuje. Ne-
maþa dalis jaunø mokslininkø dirba pagal
trumpalaikes sutartis, o á aukðtesnes pa-
reigas daþnai perkeliami atsiþvelgiant á dar-
bo staþà, o ne á mokslinës veiklos rezulta-
tus. Be to, tradicinës akademinës studijos
daugeliui mokslininkø nepadeda prisitai-
kyti prie ðiuolaikinës þiniø ekonomikos, kai
pramonës ámoniø ir valstybiniø moksliniø
tyrimø institutø ryðiai tampa vis svarbesni.
Europos Komisija, atsiþvelgdama á su-
sidariusià situacijà, siûlo plësti bendradar-
biavimà tarp Komisijos ir Europos Sàjun-
gos nariø. Savo siekius Komisija patvirti-
no 2008 m. kovo mënesio komunikatu
„Sëkmingesnë karjera ir didesnës mobi-
lumo galimybës: mokslininkams skirta
Europos partnerystë“, kuriame átvirtina
Europos moksliniø tyrimø sistemos kûri-
mo priemones iki 2010 metø:
– skaidrus ir aiðkus konkurso rezulta-
tais pagrástas ádarbinimas;
– mobiliøjø mokslininkø socialinës ap-
saugos ir papildomos pensijos sàlygø su-
reguliavimas;
– patraukliø darbo sàlygø sudarymas;
– mokslininkø rengimo, jø þiniø ir ge-
bëjimø tobulinimas.
Vienas ið bûdø mobiliesiems mokslinin-
kams teikti tinkamà informacijà ir paslau-
gas yra portalø EURAXESS (http://ec.eu-
ropa.eu/euraxess) bei EURES (www.eu-
res.europa.eu) teikiamos paslaugos.
2008 m. birþelio 10 d. Europos Komi-
sija atidarë naujà svetainæ, padësianèià
skatinti mokslininkø mobilumà. EURA-
XESS portalas pakeitë Europos moksli-
ninkø mobilumo centrø tinklà (ERA-MO-
RE). EURAXESS yra esminë iniciatyva,
remianti Europos Sàjungos pasiryþimà
ágyvendinti laisvà þiniø judëjimà Europo-
14 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11
ir galimybës
Rasa JURKEVIÈIENË,
Dovilë MAÞEIKIENË,
Nora SKABURSKIENË
je, stiprinti tarpvalstybiná mokslininkø, stu-
dentø, tyrëjø bei akademiniø darbuotojø
mobilumà ir garantuoti mokslininkams
geresnes karjeros galimybes.
Naujoji EURAXESS svetainë (http://
ec.europa.eu/euraxess) jungia keturias
pagrindines iniciatyvas, skatinanèias
mokslininkø mobilumà Europoje: EURA-
XESS Jobs, EURAXESS Services, EURA-
XESS Rights, EURAXESS Links.
EURAXESS Jobs – tai lengvas ir pa-
togus nieko nekainuojantis darbo paieð-
kos árankis. Jei esate mokslininkas, ra-
site gausybæ nuolat atnaujinamos infor-
macijos apie darbo vietas, finansavimo
galimybes ir stipendijas visoje Europo-
je. Paskelbæ savo gyvenimo apraðymà,
suteiksite galimybæ jus rasti tiems, kurie
gali pasiûlyti darbà. Jei esate ámonë ar-
ba moksliniø tyrimø institutas, apie lais-
vas darbo vietas galite skelbti nemoka-
mai ir ieðkoti paskelbtø aukðèiausio ly-
gio mokslininkø gyvenimo apraðymø.
Jûs taip pat galite tiesiogiai prisijungti
prie 35 valstybiø nacionaliniø darbo skel-
bimø tinklalapiø, kuriuose yra informa-
cija mokslininkams apie darbo vietas ir
finansavimo galimybes, taip pat apie
kiekvienoje ðalyje teikiamas paslaugas,
atitinkanèias individualius poreikius.
EURAXESS Services – tai daugiau
kaip dviejø ðimtø centrø, veikianèiø 35 Eu-
ropos ðalyse, tinklas. Jei esate mokslinin-
kas, jums ir jûsø ðeimai ðie centrai pade-
da suplanuoti ir organizuoti gyvenimà uþ-
sienio valstybëje. Teikiamos nemokamos,
individualius poreikius atitinkanèios pa-
slaugos padës jums iðspræsti ávairius su
gyvenimu sveèioje ðalyje susijusius klau-
simus: vizos, darbo leidimai, kalbos pa-
mokos, mokyklos vaikams, socialinis
draudimas, sveikatos prieþiûra ir pan.
Jums pasirengusi padëti kompetentingø
darbuotojø komanda.
EURAXESS Rights – tai visa informaci-
Tinkamø þmogiðkøjø iðtekliø
poreikis mokslo ir technologijø
srièiai buvo identifikuotas jau nuo
Lisabonos strategijos ásigaliojimo
pradþios 2000 metais.
Kad bûtø patenkintas augantis
ja apie Europos mokslininkø chartijà ir
Mokslininkø priëmimo á darbà elgesio ko-
deksà. Chartijoje iðdëstomos mokslininkø,
moksliniø tyrimø ir finansavimo institucijø
teisës ir pareigos. Kodekso tikslas – ga-
rantuoti vieningà poþiûrá á visus mokslinin-
kus Europoje ir didinti jø ádarbinimo skaid-
rumà. Nemaþai pirmaujanèiø moksliniø ty-
rimø institucijø jau prisijungë prie Chartijos
ir Kodekso: apie jas galite suþinoti interne-
tinio tinklalapio skiltyje „Pasirašiusios šalys“.
EURAXESS Links – tai uþsienyje dir-
bantiems Europos mokslininkams teikia-
mos interaktyviosios interneto paslaugos,
siekiant, kad mokslininkai iðlaikytø tarpu-
savio ryðius ir neprarastø sàsajø su Euro-
pa. Èia veikia internetinis forumas, sukur-
ta mokslininkø duomenø bazë, siunèiami
praneðimai elektroniniu paðtu, platinamas
informacinis biuletenis, taip pat nariams
reguliariai organizuojami renginiai.
EURAXESS Links teikiama informa-
cija apie karjeros galimybes Europoje,
tarptautiná mokslininkø bendradarbiavi-
mà ir Europos moksliniø tyrimø politikos
sritis. EURAXESS Links veikia Jungtinë-
se Amerikos Valstijose ir Japonijoje, o
netrukus pradës veikti Kinijoje. Narystë
yra nemokama.
Mobiliesiems mokslininkams yra svarbi
informacija ne tik apie laisvas darbo vie-
tas ar teikiamas paslaugas, bet ir apie so-
cialinës apsaugos galimybes ES ðalyse.
Kadangi mokslo darbuotojai yra priskiria-
mi mobiliausiø darbuotojø kategorijai ir
daþnai per savo pro-
fesinæ karjerà dirba
pagal kelias trum-
palaikes sutartis
skirtingose valsty-
bëse narëse, tiki-
mybë patirti sun-
kumø jiems yra
itin didelë.
Šiuo metu
mobiliesiems
mokslinin-
kams ypaè
trûksta tiks-
lios, patiki-
mos ir
supranta-
specialistø poreikis, jau kitais
metais Europos Komisija pasiûlë Augaliniai steroliai ir kakavos flavonoliai –
priemones mokslininkø mobilu-
mui skatinti tarp skirtingø Euro-
reikðminga profilaktinë priemonë
Pastaruoju deðimtmeèiu, vaistø papli- tys kur kas ankstyvesnës, susijusios su
pos ðaliø, o 2003 m. ir priemones timo amþiaus laikotarpiu, vaistø gavimas homocisteinu, kaip tarpiniu apykaitos
jø karjeros galimybëms laiduoti. ir ið dalies nekontroliuojama jø reklama metabolitu, kuris labai priklauso nuo
ðiandien jau pripaþástama kaip neigiamas þmogaus mitybos. Taèiau visada buvo ir
reiðkinys. O susidomëjimas antioksidan- bus ávairiø etapø susirgimø plëtotëje, ir
tais bei ávairiomis fitocheminëmis medþia- kiekviename ið jø gali bûti daug galimy-
mos informacijos apie socialinæ apsau-
gomis teikia vilties paþinti natûraliø, gam- biø padëti þmogui. Pastaruoju metu skel-
gà. Daugeliui mokslo darbuotojø sunku
toje paplitusiø medþiagø veiksmingà pro- biama, kad subalansuotos mitybos dë-
ávertinti, kaip judëjimas tarp ðaliø paveiks
filaktiná bei gydomàjá poveiká. ka galima veikti paþintø procesø eigà.
jø finansinæ padëtá, iðëjus á pensijà.
Pastaraisiais deðimtmeèiais iðryðkë- Daugybës tyrimø rezultatai iðaiðkino,
Šios problemos buvo svarstomos
jo naudingas augaliniø steroliø, kuriø kad kakavoje esanèios fitocheminës
2008 m. birþelá Vokietijos rektoriø kon-
þmogus gauna su maistu, fiziologinis medþiagos, ypaè flavonoliai, kaip atski-
ferencijos surengtame seminare „Nacio-
poveikis. Iðryðkëjo ir jø rekomenduoja- ra grupë, bei jø junginiai yra reikðmingi
nalinës pensijø schemos – kliûtis moks-
mos normos – suaugusiam sveikam þmogaus sveikatai. Ið ðios grupës ypaè
lininkø mobilumui Europos aukðtojo
þmogui apie 1 g per dienà, taip pat jø iðskirtini procianidinai, nors randami ma-
mokslo erdvëje“. Seminaro dalyviø nuo-
átaka lipidø apykaitai, ypaè jos sutriki- þesniais kiekiais ir kituose augalinës kil-
mone, vienas problemos sprendimo bû-
mø atvejais, sergant ðirdies ir krauja- mës maisto produktuose, pvz., vyðnio-
dø galëtø bûti parama Europos moksli-
gysliø ligomis. se ir kt. Procianidinai pasiþymi ne tik an-
ninkø mobilumo centrø tinklui EURA-
Dabartiniame antioksidantø paþini- tioksidaciniu, bet ir antiuþdegiminiu vei-
XESS, kuris galëtø tiesiogiai konsultuo-
mo amþiuje nuolat atrandamos naujos kimu. Mat biologinëse sistemose (ðiuo
ti mokslininkus socialinës apsaugos
fitocheminës medþiagos, taip pat gau- atveju þmogaus organizme) jie yra me-
klausimais. Seminaro dalyviø nuomone,
namos su maistu, irgi tampa natûraliais tabolizuojami á cianidinus ir ágauna an-
taip pat labai svarbu, kad mokslo ir stu-
vaistais. Nauji, tobulesni tyrimo meto- tiuþdegiminá, antialerginá bei antivirusiná
dijø institucijø personalo skyriai galëtø
dai atveria naujas galimybes profilakti- poveiká. Dël antioksidacinio ir antiuþde-
ne tik ádarbinti atvykusá mokslininkà, bet
kai bei gydymui. giminio poveikio daro átakà kraujagys-
ir teikti jam informacijà apie socialinæ ap-
JAV Ilinojaus valstijos grupë tyrinëto- liø endotelio funkcijoms.
saugà ðalyje. Mobilumo centrø bei
jø nustatë, kad augaliniai steroliai kartu Paaiðkëjo, kad, pavartojus kartu au-
mokslo ir studijø institucijø personalo
su kakavos flavonoliais daro teigiamà áta- galinius sterolius ir kakavos flavonolius ke-
skyriø darbuotojai turi bûti specialiai ap-
kà kai kuriems medþiagø apykaitos pro- letà savaièiø, kraujo plazmoje sumaþëja
mokyti teikti ðias konsultacijas.
cesams ir duoda teigiamø rezultatø ðir- padaugëjusio cholesterolio ir maþo tan-
Lietuva taip pat prisideda prie Euro-
dies ir kraujagysliø funkcijai gerinti. kio lipoproteinuose esanèio cholestero-
pos Komisijos iniciatyvø garantuoti
Literatûroje skelbiama labai daug lio kiekis. Taèiau taip bûna tada, kai laiko-
mokslininkø mobilumà. Nuo 2005 m.
duomenø apie kai kuriø maisto medþia- masi ir kitø sveikos mitybos taisykliø: mais-
veikia Lietuvos mokslininkø mobilumo
gø átakà cholesterolio apykaitai. Choles- to tinkamo kaloringumo, maþesnio rieba-
centras (LMC) kaip Studijø kokybës ver-
terolio perteklius skatina aterosklerozës lø vartojimo, vengiant natrio pertekliaus ir
tinimo centro padalinys. Lietuvos moks-
plëtotæ bei ðirdies ir kraujagysliø ligas, suvartojant su maistu reikiamà kalio kie-
lininkø mobilumo centro tikslas – prisi-
nors pirminës aterosklerozës atsiradimo ká, taip pat rûpinantis nesësliu gyvenimo
dëti prie palankiø sàlygø asmenø judë-
prieþastys yra gilesnës ir labai daug pri- bûdu. Kakavos flavonoliai ypaè ryðkiai su-
jimui sudarymo per Lietuvos mokslinin-
klauso nuo ávairiø maisto medþiagø tar- maþina sistoliná kraujospûdá. Taigi maisto
kø mobilumo centro ákûrimà ir veiklos
pusavio balanso þmogaus mityboje bei produktø pasirinkimas ir jø atitinkamas var-
suderinimà. Centro veikla orientuojama
sveikos gyvensenos principø. Taikant þi- tojimas tampa profilaktine priemone ir pa-
á mokslininkø pritraukimà ir sugràþinimà
nomà sveikà mitybà bei konkreèias mais- deda sumaþinti ðirdies bei kraujagysliø sis-
á Lietuvà. LMC tinklalapyje (www.eura-
to medþiagø balansavimo priemones temos sutrikimø rizikà.
xess.lt) skelbiami Lietuvos mokslo ir stu-
cholesterolio koncentracijai sumaþinti Per pastaràjá deðimtmetá, tiriant fitoche-
dijø institucijø darbo skelbimai apie nau-
kraujo plazmoje ir maþo tankio lipopro- mines maisto medþiagas ir jø poveiká þmo-
jausias Europos Komisijos iniciatyvas,
teinuose, nustatyta, kad daug sëdin- gaus organizmo medþiagø apykaitos pro-
pranešimai apie renginius mokslinin-
tiems, maþai judantiems ir nesilaikan- cesams, daug ávairiose ðalyse atliktø dar-
kams Lietuvoje ir svetur. 2008 m. LMC
tiems kitø sveiko gyvenimo bûdo norma- bø iðryðkino jø reikðmæ ir átakà ðirdies ir
iðleido leidiná „Kaip gauti paramà studi-
tyvø þmonëms tos paèios priemonës yra kraujagysliø ligø rizikai sumaþinti. Flavo-
joms ir moksliniams tyrimams uþsieny-
apie 2–4 kartus maþiau veiksmingos. noliai – tai grupë augaliniø antioksidantø,
je?“, skirtà visiems, norintiems gilinti þi-
Kaip þinoma, augaliniai steroliai yra gera o tiksliau tai subklasë augalinio maisto
nias ir ágûdþius uþsienio ðalyse. Leidi-
natûrali maisto medþiaga, veikianti cho- produktuose esanèiø fitocheminiø me-
nyje pristatomos uþsienio ðaliø siûlomos
lesterolio apykaità, maþinanti jo ásisavi- dþiagø, bendru vardu pavadintø flavonoi-
stipendijø programos, tarptautinës
nimà ið maisto, perneðimà á audinius ið dais, kuriø atskirø izomerø paþinimas ðiuo
moksliniø tyrimø ir eksperimentinës plët-
kepenø, ðalinanti jo pertekliø su tulþimi. metu yra tyrinëtojø dëmesio centre ir ne-
ros bendradarbiavimo sutartys bei gali-
Nors šiuo metu dar daug kas mano, nuostabu, kad ðiuo antioksidantø paþini-
mybës pagal 7-àjà Bendràjà programà
kad vos ne didþiausia blogybë ðirdies ir mo laikotarpiu nuolatos atrandamos nau-
(7BP) – SP „Þmonës“. Leidinio elektro-
kraujagysliø ligoms plëtotis yra padidë- jos jø veikimo formos, reikðmingos ne tik
niná variantà galima rasti Lietuvos moks-
jusi cholesterolio koncentracija kraujo fiziologiniu poveikiu, bet ir atsirandantiems
lininkø mobilumo centro tinklalapyje.
plazmos maþo tankio lipoproteinuose, ta- sutrikimams paþinti.
èiau uþmirðtama, kad pirminës prieþas- Prof. Domicëlë MIKALAUSKAITË

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 15

 Uoste laivai
naudos ðvarià
energijà
Mokslinio tyrimo d
2007 m. mokslinio tyrimo darbams ðalyje skirta 803 mln. l
Naujausia „Siemens“ technolo-
gija maþins aplinkos tarðà. Jûriniuo- Gediminas SAMUOLIS tiniais BVP duomenimis, bendrosios Lie-
se laivuose naudojamà dyzelinà pa- Statistikos departamento Þiniø tuvos iðlaidos moksliniams tyrimams ir
keis elektra – Vokietijos uoste Liu- ekonomikos skyriaus vedëjas technologijø plëtrai sudarë 0,83 procento
beke laivai savo generatorius pa- BVP (2006 m. – 0,8%).
kraus krante. Statistikos departamento statistiniø Kaip ir praëjusiais metais, daugiau ið-
„Siemens“ sukurta energijos tie- tyrimø duomenimis, 2007 m. moksliniø laidø MTTP patyrë aukðtojo mokslo sek-
kimo sistema „Siharbor“ leidþia uos- tyrimø ir technologijø plëtros (MTTP) dar- torius – 406,6 mln. litø, arba 50,6 procen-
te prisiðvartavusiems laivams ið- bams buvo skirta 803,1 mln. litø. Paly- to visø MTTP iðlaidø, verslo ámoniø sek-
jungti dyzeliu varomus generatorius ginti su 2006 m., iðlaidos iðaugo 145 mln. torius – 229,1 mln. litø (28,5%) ir valdþios
ir, prisijungus prie energijos tiekimo litø, t.y. 22,1 procento. Remiantis iðanks- sektorius – 167,4 mln. litø (20,9%). 2007
sistemos, naudotis jëgainiø gene-
ruojama energija, uþuot gaminus jà 1 lentelë. Bendrosios MTTP iðlaidos pagal sektorius ir finansavimo
savarankiðkai. ðaltinius 2003–2007 m. (mln. litø)
Energija tiekiama paprastu kištu- 2003 2004 2005 2006 2007
ko ir lizdo sujungimo principu: Liube- Iš viso 381,8 472,7 542,0 657,8 803,1
ko uosto „Nordland“ doke prisiðvar- Verslo ámoniø lëðos 63,9 94,3 113,0 172,2 196,9
tavusiems laivams tereikia kabeliu su- Valdþios lëðos 246,5 298,3 340,1 352,6 384,4
sijungti su krantinës ryðio punktu. Aukðtojo mokslo sektoriaus lëðos 18,2 28,4 30,7 35,0 60,2
Taip sprendþiama daugeliui uos- Ne pelno institucijø lëðos 0,4 1,3 1,2 3,7 4,3
tamiesèiø aktuali problema – uosto Uþsienio lëðos 52,8 50,4 57,0 94,3 157,3
„smogas“. Dyzeliu varomi generato- MTTP iðlaidø santykis su bendruoju
riai ne tik gamina energijà, bet ir su- vidaus produktu (BVP), % 0,67 0,76 0,76 0,80 0,83*
kelia gerokai aukðtesnæ sieros ir kitø
Aukštojo mokslo sektorius 200,7 254,9 296,1 323,7 406,6
sveikatai þalingø daleliø emisijà ne-
Verslo ámoniø lëðos 14,8 10,7 11,3 12,3 13,4
gu bet kuris kitas kuras, o laivø CO2
emisija yra tokia pat didelë kaip ir oro Valdþios lëðos 156,4 202,9 228,9 242,1 273,6
transporto. Laivams naudojantis Aukðtojo mokslo sektoriaus lëðos 18,1 28,0 30,3 34,3 59,3
naujuoju energijos ðaltiniu, jø gene- Ne pelno institucijø lëðos 0,2 0,8 0,5 1,6 0,6
ruojamo CO2 kiekis turëtø sumaþëti Uþsienio lëðos 11,2 12,5 25,1 33,4 59,7
35 proc., azoto oksidø kiekis – 95 MTTP iðlaidø santykis su bendruoju
proc., sveikatai þalingø daleliø kon- vidaus produktu (BVP), % 0,35 0,41 0,41 0,40 0,42*
centracija ore – apie 90 procentø. Valdþios sektorius 100,9 116,5 135,4 150,3 167,4
„Siemens“ technologija Liubeke Verslo ámoniø lëðos 5,6 11,1 9,0 9,3 4,2
veikia 50 hercø daþniu, kaip ir visi Valdþios lëðos 82,4 92,5 109,2 102,9 105,0
uoste besišvartuojantys laivai. Tuo Aukðtojo mokslo sektoriaus lëðos 0,1 0,3 0,2 0,5 0,6
tarpu beveik du treèdaliai visø laivø Ne pelno institucijø lëðos 0,2 0,1 0,7 1,5 3,2
pasaulyje turi 60 hercø daþniu vei- Uþsienio lëðos 12,6 12,5 16,3 36,1 54,4
kianèias sistemas, todël norint Eu-
MTTP iðlaidø santykis su bendruoju
ropoje tiekti laivams energijà iš kranto
vidaus produktu (BVP), % 0,18 0,19 0,19 0,18 0,17*
reikia suderinti jø daþnius. Šiuo tiks-
Verslo ámoniø sektorius 80,2 101,3 110,5 183,8 229,1
lu „Siemens“ sukûrë „Siplink“ siste-
Verslo ámoniø lëðos 43,5 72,5 92,7 150,6 179,3
mà, kuri leidþia sujungti „Siharbor“
su laivo borto sistema nepaisant skir- Valdþios lëðos 7,7 2,9 2,0 7,6 5,8
tingø abiejø daþniø. „Siplink“ turi du Aukštojo mokslo sektoriaus lëðos - 0,1 0,2 0,2 0,3
DC sàsaja sujungtus keitiklius, kurie Ne pelno institucijø lëðos - 0,4 - 0,6 0,5
yra prijungti prie energijos tiekimo tin- Uþsienio lëðos 29,0 25,4 15,6 24,8 43,2
klo. Tokiu bûdu „Siplink“ sugeba ne MTTP iðlaidø santykis su bendruoju
tik tiekti energijà atskiram tinklui, bet vidaus produktu (BVP), % 0,14 0,16 0,16 0,22 0,24*
ir sureguliuoti besiskirianèius jø *- išankstiniai duomenys
daþnius bei sujungti tuos tinklus.
Pirmieji tokià sistemà iðbandë 2 lentelë. Iðlaidos moksliniams tyrimams ir technologijø plëtrai
Ðvedijos jûrø transporto kompani- 2003 2004 2005 2006 2007
jos „Transatlantic“ keltai „Transpa- Išlaidos MTTP iš viso, mln. Lt 381,8 472,7 542,0 657,8 803,1
per“, „Transpulp“ ir „Transtimber“. ið jø, %
Daugiau informacijos: www.sie- fundamentiniams tyrimams 35,5 35,8 34,7 32,3 30,8
mens.com
taikomiesiems tyrimams 38,0 36,7 36,4 38,7 37,1
technologijø plëtrai 26,5 27,5 28,9 29,0 32,1
Ramûnas GAUKÐTAS

16 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11

 sudarë 0,24 procento (2006 m. – 0,22%).

darbø finansavimas
litø. Iðlaidos mokslinio tyrimo darbams sudarë 0,83 procento BVP
Didþiausià MTTP iðlaidø dalá pagal fi-
nansavimo ðaltinius sudarë valdþios lë-
ðos – 47,9 procento, verslo ámoniø lëðos
– 24,5 procento, uþsienio lëðos – 19,6 pro-
cento, aukðtojo mokslo ir ne pelno insti-
tucijø lëðos sudarë 8,0 procento.
m. MTTP iðlaidø santykis su bendruoju 2007 m. MTTP veikla uþsiëmë 18,5
to ir, palyginti su 2006 m., beveik nepaki-
vidaus produktu (BVP) aukðtojo mokslo tûkst. darbuotojø, 6,3 tûkst. jø buvo moks-
to (2006 m. – 0,58 procento). Verslo sek-
ir valdþios sektoriuose buvo 0,59 procen- lo laipsná ir pedagoginá vardà turintys dar-
toriuje MTTP iðlaidø santykis su BVP
buotojai, ið jø 2,7 tûkst. – moterys. Aukð-
3 lentelë. MTTP darbuotojø pasiskirstymas pagal sektorius tojo mokslo ir valdþios sektoriø instituci-
jose MTTP veikla buvo uþsiëmæ 15,9
2003 2004 2005 2006 2007 tûkst. darbuotojø, ið jø 6,1 tûkst. tyrëjø,
MTTP veikloje dalyvaujanèiø turinèiø mokslo laipsná ar pedagoginá var-
darbuotojø skaièius, tenkantis dà. Verslo sektoriuje MTTP veikla uþsië-
1000 gyventojø 4,2 4,8 4,8 4,8 5,5 më 2,5 tûkst. darbuotojø, ið jø 166 tyrëjai,
1000 darbo jëgos 8,8 10,1 10,2 10,3 11,5 turintys mokslo laipsná. Verslo sektoriuje
Ið viso MTTP darbuotojø1 14534 16436 16323 16379 18467 tyrëjø, turinèiø mokslo laipsná, skaièius per
aukštojo mokslo sektoriuje 10452 11797 11505 11752 12872 metus iðaugo 23 procentais.
valdþios sektoriuje 3301 3330 3259 3066 3072 Aukštojo mokslo ir valdþios sektoriø
verslo ámoniø sektoriuje 781 1309 1559 1561 2523 institucijose darbuotojø, dalyvaujanèiø
Ið viso tyrëjø 10552 11636 11918 12013 13393 MTTP veikloje, skaièius, palyginti su 2006
aukštojo mokslo sektoriuje 8304 9294 9124 9236 10195 m., padidëjo beveik 8 procentais. Tyrëjø,
valdþios sektoriuje 1736 1753 1878 1759 1694 turinèiø mokslo laipsná ar pedagoginá var-
verslo ámoniø sektoriuje 512 589 916 1018 1504 dà, skaièius iðaugo 4 procentais. Dides-
në dalis tyrëjø, turinèiø mokslo laipsná ar
Tyrëjai, turintys mokslo laipsná
pedagoginá vardà, vyrai – 3,5 tûkst., mo-
ar pedagoginá vardà, 5399 5809 5893 5976 6268
terø buvo 2,6 tûkst., t.y. 43 procentai. Vy-
aukštojo mokslo sektoriuje 4296 4710 4737 4815 5070 resni nei 55 metø tyrëjai, turintys mokslo
valdþios sektoriuje 1013 996 1029 1026 1032 laipsná ar pedagoginá vardà, sudarë 38,6
verslo ámoniø sektoriuje 90 103 127 135 166 procento, iki 35 metø – 13,2 procento.
Ið viso technikø ir jiems Moksliniø tyrimø ir technologijø plëtros
prilygintø darbuotojø 1723 1888 1737 1687 1951 darbø tyrimai atliekami kasmet, apklausia-
aukštojo mokslo sektoriuje 757 660 724 692 815 mos atrinktos gamybos ir paslaugø ámo-
valdþios sektoriuje 826 837 672 685 730 nës (pagal EVRK 1.1 red. – C–O sekcijø
verslo ámoniø sektoriuje 140 391 341 310 406 ámonës), kuriose dirba 10 ir daugiau dar-
Ið viso kitø MTTP darbuotojø 2259 2912 2668 2679 3123 buotojø (ámonës, kuriø pagrindinë veikla
aukštojo mokslo sektoriuje 1391 1843 1657 1824 1862 ávardijama kaip mokslinio tyrimo, apklau-
valdþios sektoriuje 739 740 709 622 648 siamos visos), ir aukštojo mokslo bei
valdþios sektoriaus institucijos, kurios uþsi-
verslo ámoniø sektoriuje 129 329 302 233 613
ima mokslinio tyrimo veikla.
1
Pagrindinëje darbovietëje dirbanèiø asmenø skaièius.
4 lentelë. Tyrëjai, jø mokslo laipsniai ir pedagoginiai vardai2
2004 2005 2006 2007
iš viso moterys iš viso moterys iš viso moterys iš viso moterys
Iš viso 11047 5462 11002 5521 10995 5566 11889 6320
turi mokslo laipsná
habilituoto daktaro 802 112 764 115 759 115 771 130
daktaro 4617 2024 4707 2120 4796 2189 4975 2365
pedagoginá vardà
profesoriaus 737 82 757 86 790 94 812 110
docento 2255 836 2211 822 2177 832 2314 953
kiti tyrëjai 5341 3212 5236 3194 5154 3173 5787 3678
ið jø doktorantai 2417 1391 2253 1320 2284 1349 2283 1344
2
Be verslo sektoriaus.

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 17


P er 200 metø Higienos instituto rai-
dos laikotarpá 17 kartø keitësi Instituto pa-
vadinimai, 8 kartus – Instituto buveinës,
keitësi ir veiklos kryptys (nuo vakcinaci-
jos ir bakteriologijos iki profesinës ir vi-
suomenës sveikatos), mokslininkai (dir-
bo ávairiausiø specialybiø 167 mokslø
daktarai ir profesoriai), Institutui vadova-
vo 20 direktoriø. Pokyèius lëmë sveika-
tos mokslø paþanga ir Lietuvos aktuali-
jos. Taèiau niekada nekito Instituto misija
– bûti profilaktinës medicinos mokslo,
Didþioji gatvë XX a. pradþioje
(fotografas Jonas Bulhakas)
mokymo ir praktinës pagalbos visuome-
nës sveikatai institucija. Pagal veiklos tu-
riná išskiriami šie pagrindiniai etapai:
vakcinacija ir bakteriologija (1808–
1918 m.),
epidemiologija ir mokrobiologija
(1918–1945 m.),
sanitarija, higiena ir toksikologija
(1945–1970 m.),
þmogaus ekologija, mitybos higie-
na ir narkologija (1970–1992 m.),
darbo, ekologinë medicina ir vaikø
sveikata (1992–2006 m.),
profesinë ir visuomenës sveikata
(nuo 2006 m.).
Pirmuoju etapu (vakcinacija ir bakte-
riologija, 1808–1918 m.) prof. Jozefo Fran-
ko iniciatyva ákurto Vakcinacijos instituto
pagrindinë veiklos kryptis buvo vakcina-
cijos klausimø sprendimas. Buvo atlieka-
mi eksperimentiniai tyrimai, ieškoma
veiksmingesniø vakcinos nuo raupø pa-
ruoðimo, skiepijimo bûdø, vykdoma vak-
cinos gamyba, turëjusi rinkà Italijoje, Ðvei-
carijoje ir kitose Europos ðalyse. Prof.
J.Frankui išvykus iš Vilniaus ir 1832 m.
Rusijos imperijos valdþiai uþdarius Vil-
18 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11
niaus universitetà, Vakcinacijos instituto
veikla buvo pristabdyta. Šiuo laikotarpiu
profilaktinës medicinos veiklà vykdë Vak-
cinacijos institutas (1808–1832 m.), Ani-
malinës vakcinos institutas (1872–1873
m.), Raupø skiepijimo institutas (nuo 1887
m.), Analitinë stotis (1887–1924 m.), Pa-
stero stotis (1897–1940 m.). Institutui va-
dovavo prof. Jozefas Frankas (1808–1825
m.), A.Šerševskis (1872–1873 m.), Pet-
ras Ringoldas Bagenskis (nuo 1887 m.),
dr.Aleksandras Voinièius (1908–1914 m.),
dr.Vaclovas Orlovskis (1897–1918 m.).
Antruoju etapu (epidemiologija ir mik-
robiologija, 1918–1945 m.) Valstybiniame
higienos institute, atkurtame Lietuvos
laikinojoje sostinëje Kaune 1918 m., bu-
vo vykdomi bakte-
riologiniai-diagnos-
tiniai ir serologiniai
ûmiø ir lëtiniø infek-
ciniø ligø tyrimai.
Vilniuje Lenkijos
okupacijos metais
veikë atskiros mais-
to produktø tyrimo
ir vandens tyrimo
laboratorijos, kurias
Ketvirtoji Radvilø rezidencija 1543 m.
palikimo keliu atiteko M.Radvilai Juodajam,
kuris èia ásteigë pirmàjà protestantø
koplyèià ir vieðàjà mokyklà. XVII a. rûmai
vadinosi Kaðtelionø rûmais. 1804 m. ðiuos
rûmus iš Vilniaus kašteliono Motiejaus
Radvilos uþ 10 000 dukatø nupirko Vilniaus
universitetas ir árengë juose klinikas,
veikusias iki 1842 m., kurioms vadovavo
Jozefas Frankas. Ðiuose rûmuose buvo ir
J.Franko ákurto Vakcinacijos instituto
buveinë
sujungus 1935 m. ásteigtas Valstybinio hi-
gienos instituto Varðuvoje filialas. 1940 m.
sugràþinus Vilniø Lietuvai, prie Varšuvos
valstybinio higienos instituto filialo prijun-
gus privaèià V.Orlovskio Pastero stotá, ási-
kuria Higienos institutas Vilniuje, kuriame
Higienos
buvo aprobuojami ir taikomi nauji vakci-
nacijos metodai nuo pasiutligës, tobuli-
nama vakcinacijos technologija, o dau-
guma Instituto darbuotojø vykdë praktiná
laboratoriná darbà. Karo metais Vilniuje ir
Kaune veikë bakteriologinës laboratorijos,
kuriose buvo atliekami ávairûs serologi-
niai, bakteriologiniai ir klinikiniai tyrimai
vokieèiø kariuomenei. 1944 m., vokie-
èiams pasitraukus ið Vilniaus, Institutas
atkuriamas ir pavadinamas Vilniaus res-
publikiniu sanitarijos ir higienos institutu.
Šiuo laikotarpiu profilaktinës medicinos
srityje darbavosi Valstybinis higienos ins-
titutas Kaune (1932–1945 m.), Valstybinio
higienos instituto (Varšuvoje) filialas Vilniu-
je (1935–1940 m.), Higienos institutas Vil-
niuje (1940–1941 m.), Respublikinis sani-
tarijos ir higienos institutas (1944–1945 m.).
Institutams vadovavo dr. Vaclovas Orlov-
skis (1918–1940 m.), Motiejus Nasvytis
(1918–1921 m. Kaune), prof. Antanas Jur-
gelionis (1921–1922 m. Kaune), Vladis-
lavas Praþmovskis (1931–1945 m.), J.Ma-
deikis (1934–1940 m. Kaune), prof. Vytau-
tas Girdzijauskas (1940 m. Kaune),
J.Šabanas (1940–1944 m. Kaune).
Treèiuoju etapu (sanitarija, higiena ir
toksikologija 1945–1970 m.) atkurtas Ins-
titutas vykdë epideminiø karo padariniø
likvidavimo darbus, o moksliniai darbai
buvo nustumiami á antrà planà. 1946 m.
prie Instituto organizuojami Respublikiniai
sanitarinio švietimo namai, o 1952 m. –
Metodinis centras, vadovaujantis 70-èiai
sanitarijos-epidemiologijos stoèiø (SES),
kurio pagrindu vëliau ákuriama Respubli-
kinë SES. 1955 m. Kauno ir Vilniaus insti-
tutai sujungiami á vienà Vilniaus moksli-
nio tyrimo Epidemiologijos ir higienos ins-
titutà, ásikûrusá Vilniuje, Gorkio g. 64 (da-
bar Didþioji g. 22). Didþiausi nuopelnai
šiuo laikotarpiu priskirtini direktoriui prof.
Vladui Kvikliui, kurio iniciatyva 1963 m.
Instituto mokslo darbuotojø pagrindu Vil-
niaus universiteto Medicinos fakultete su-
formuojama Higienos katedra. Institute
buvo vykdomi komunalinës, mokyklinës,
pramonës ir maisto higienos tyrimai. Ga-
mybinis skyrius Kaune gamino vakcinas
ir diagnostinius preparatus, kuriais buvo
aprûpinamos Lietuvos, Latvijos ir Balta-
rusijos sanitarinës-epidemiologinës sto-
tys. Nuo 1964 m. Institute buvo pradëti
toksikologiniai pesticidø ir pramonëje
naudojamø kenksmingø medþiagø tyri-
mai bei rengiami siûlymai joms normuo-
ti. Šiuo etapu profilaktinës medicinos veik-
là vykdë Respublikinis sanitarijos ir higie-

institutui –
200 metø
Higienos institutas šiandien (Didþioji g. 22)
nos institutas (1945–1946 m.), Respubli-
kinis Vilniaus sanitarijos ir higienos insti-
tutas (1946–1950 m.), Respublikinis sa-
nitarijos ir higienos institutas (1950–1952
m.), Sanitarijos ir higienos institutas
(1952–1956 m.), Vilniaus epidemiologijos
ir higienos institutas (1956–1957 m.), Vil-
niaus mokslinio tyrimo epidemiologijos ir
higienos institutas (1957–1964 m.), Epi-
demiologijos, mikrobiologijos ir higienos
mokslinio tyrimo institutas (1964–1970
m.). Institutui vadovavo dr. Antanas Ma-
kauskas (1946–1956 m., Kaunas), prof.
Stanislavas Legeþinskis (1945 m.),
prof.Vladas Kviklys (1945–1959 m.), prof.
Pranas Lazutka (1959–1970 m.).
Ketvirtuoju etapu (þmogaus ekologi-
ja, mitybos higiena ir narkologija, 1970–
1992 m.) Institutas jau buvo subrendæs
spræsti Lietuvai iðkylanèias mokslines pro-
blemas, atspindinèias Lietuvos sveikatos
apsaugos poreikius ir kraðto patologijos
pobûdá. Institute, bendradarbiaujant su
Estijos ir Baltarusijos institutais, buvo vyk-
domi þmogaus iðorinës ir darbo aplinkos
moksliniai tyrimai, rengiamos rekomen-
dacijos sanitarinëms-higieninëms sàly-
goms gerinti, profesiniø ir infekciniø ligø
diagnostikai bei profilaktikai tobulinti.
Dr. Remigijus JANKAUSKAS
Minint
Vakcinacijos
instituto 175
metø
jubiliejø,
Higienos
instituto
kiemelyje
pastatytas
paminklas
jo ákûrëjui
prof. Jozefui
Frankui
1978 m. nuo Instituto atsiskyrë tapusi sa-
varankiðka gamybine ámone Kauno bak-
teriniø preparatø gamykla. Nuo 1985 m.,
atliepiant Sovietø Sàjungoje vykdomai an-
tialkoholinei kampanijai, ypatingas dëme-
sys buvo skiriamas alkoholizmo, o vëliau
– ir narkomanijos paplitimo tyrimams ir
narkologiniø problemø sprendimui. Mity-
bos higienos laboratorijoje buvo atlieka-
mi gyventojø faktinës mitybos, maisto
produktø uþterðtumo nitratais bei bitinin-
kystës produktø panaudojimo tyrimai.
Darbo higienos laboratorijoje buvo tiria-
mos Lietuvos pramonës ir þemës ûkio
darbuotojø darbo sàlygos bei sveikatos
bûklë. Institute buvo diegiamos naujos
technologijos: elektroninë mikroskopija,
kompiuterinë ritmografija, elektropunktû-
rinë ekspresdiagnostika, raumenø elek-
tro- ir lazerinë stimuliacija. 1991 m., reor-
ganizuojant institutà, nuo jo atskirtos Nar-
kologiniø problemø ir Mitybos higienos
laboratorijos, kuriø pagrindu buvo ásteig-
ti Vilniaus narkologinis ir Respublikinis mi-
tybos centrai. Šiuo etapu profilaktinës me-
dicinos veiklà vykdë Epidemiologijos,
mikrobiologijos ir higienos mokslinio ty-
rimo institutas (1970–1989 m.), Higienos
mokslinio tyrimo institutas (1989–1992
m.). Institutui vadovavo dr.Stanislovas
Gurèinas (1970–1992 m.).
Penktuoju etapu (darbo, ekologinë
medicina ir vaikø sveikata, 1992–2006
m.) Institutas Lietuvos Respublikos Vy-
riausybës nutarimu 1992 m. patvirtina-
mas valstybës mokslo ástaiga. Jame
ásteigiami Darbo medicinos ir Ekologi-
nës medicinos centrai, taip pat Vaikø hi-
gienos ir Epidemiologiniø tyrimø skyriai.
Pastero instituto, kuruojanèio 30 Pastero
vardo institutø pasaulyje, ásteigto 1888 m. ir
kuravusio 1897 m. ásteigtos Vilniaus Pastero
stoties veiklà, pastatas Paryþiuje
Institute pradedamas tarptautinis ben-
dradarbiavimas su Europos ðaliø darbo
ir aplinkos tyrimø institucijomis. Tais pa-
èiais metais Darbo medicinos centras
sveikatos apsaugos ministro ásakymu pa-
skiriamas Pasaulio sveikatos apsaugos
ryðiø punktu Lietuvoje, jame 1994 m. ástei-
giamas Valstybinis profesiniø ligø regist-
ras. 1995 m. DMC cheminiø ir fizikiniø
tyrimø laboratorijos atestuojamos aplin-
kos tyrimams. Ekologinës medicinos
centre ásteigiamas Nacionalinis poten-
cialilla toksiniø cheminiø medþiagø re-
gistras, pradedamas vykdyti biologinis
monitoringas. 1996 m. Institute prade-
damas leisti mokslinis þurnalas „Visuo-
menës sveikata“, kuris nuo 2005 m. in-
deksuojamas „Index Copernicus“ duo-
menø bazëje.
Nukelta á 42 p.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 19
 Lietuvos Biotechnologijos institutas kartu su Lietuvos
biotechnologø asociacija 2008 m. rugsëjo 24–26 d.
Vilniuje surengë tarptautinæ mokslinæ konferencijà „7-
asis ScanBalt forumas ir Biomedþiagø dienos 2008“
norëdami prisidëti prie tolesnio ðios mokslo srities
plëtojimo Lietuvoje bei þinomumo pasaulyje. Renginys
sutraukë 251 dalyvá ið viso pasaulio. Konferencijoje
praneðimus skaitë 45 praneðëjai ið uþsienio.
Tarptautinë konferencija, kurioje pasidalyta prieðvëþiniø
ir biomedþiagø tyrimø patirtimi
H.R.Metelmanas ir B.Diderichsenas

ScanBalt forumas
Giedrë ÐIPAILAITË,
dr. Daumantas MATULIS

Biotechnologijos institute ásikûrusioje
Biotermodinamikos ir vaistø kûrimo la-
boratorijoje kuriamos cheminës, vaistais
vëþiui gydyti galinèios tapti medþiagos.
Jos vadovas – dr. Daumantas Matulis –
vienas pagrindiniø prieðvëþiniø ir biome-
dþiagø kûrimo mokslo tyrimø praktikai pa-
saulyje pristatyti skirtos konferencijos „7-
asis ScanBalt forumas ir Biomedþiagø
dienos 2008“ iniciatoriø ir organizatoriø.
Bûdamas Lietuvos atstovas ScanBalt bio-
regione, Daumantas Matulis pabrëþia, jog
Vilnius tokio masto renginá organizuoti pa-
sirinktas neatsitiktinai – tai tik patvirtina
aukðtà Lietuvoje plëtojamø gamtos ir gy-
vybës bei biotechnologijos mokslø lygá.
Rinkos globalizacijos sàlygomis vis di-
desnæ átakà verslui daro teigiamas ðalies
ávaizdis, jos þinomumas pasaulyje. Bio-
technologija yra mokslo sritis, kurioje Lie-
tuva tikrai turi kuo pasigirti.
Du moksliniai renginiai sujungti á vie-
nà, kad bûtø galima pritraukti platesnës
auditorijos dëmesá, sustiprinti tarpvals-
tybiná bendradarbiavimà, taip pat orga-
nizacijø, mokslininkø, moksliniø parkø ir
universitetø partnerystæ, kas paspartin-
tø verslo plëtrà tarp suinteresuotø ðaliø,
leistø efektyviai keistis patirtimi mokslo,
pramonës, verslo ir valstybinio sekto-
riaus srityse.
Ypatingos reikðmës turëjo ðiandienos
aktualijai skirta diskusinë konferencijos
dalis – „Á Europà gráþtantys talentai“. Dis-
kusijoje apie protø susigràþinimà kalbëjæ
ávairiø ðaliø mokslininkai akcentavo, jog,
norint susigràþinti savo ðalies mokslinin-
kus, labai svarbu, kad jie gautø informa-
cijos apie ðalies mokslo institucijose, uni-
versitetuose esanèias laisvas darbo vie-
tas, konkursus. Kai kuriose ðalyse yra su-
kurti specialûs interneto portalai, taèiau
kai kur ðios informacijos vis dar stinga.
Þinoma, labai svarbu ir tai, ar ketinanèius
gráþti tenkina ðalyje esanti mokslo mate-
rialinë bazë, darbø tematika, atlyginimai,
buitinës sàlygos ir t. t.
Vilniuje
Prof. Maciejus Zylièius (Maciej Zylicz)
ið Varðuvos tarptautinio làstelës biologi-
jos instituto, be to, šis profesorius yra Len-
kijos Mokslo fondo direktorius, pristatë
praneðimà apie molekuliniø ðaperonø
reikðmæ làsteliø transformacijai. Maþi bal-
tymai ir peptidai yra linkæ spontaniðkai
susivynioti in vitro ir taip tapti trimate struk-
tûra. In vivo situacijoje viskas kur kas
sudëtingiau. Sintetinant baltymus suku-
riamos grandinës, linkusios agreguoti. Kai
kurie molekuliø ðaperonai (HSp70/Hsp40
ir maþi karðèio šoko baltymai) padidina
baltymø susivyniojimo greitá kartu blokuo- B.E.Samuelssonas (deðinëje) su kolega
dami agregacijà. Kiti šaperonai, tokie kaip ádëmiai sekë diskusijas
Hsp90 ar Hsp 100, laikinai prisijungdami
prie baltymø, kurie nëra taisyklingai susi- nø vaidmeniui làsteliø transplantacijoje
sukæ, iš dalies juos išsuka, o po to atpa- nustatyti. Naudojant išgrynintus þmogaus
laiduoja, taip leisdami jiems susisukti baltymus, jie identifikavo tarpines reakci-
spontaniškai á natyvià bûsenà. Molekuliø jas, kurios leidþia sujungti molekuliø ða-
ðaperonø intervencija yra ypaè svarbi peronø kompleksus su laukinio tipo ar
natyvios struktûros baltymams, kuriems mutavusiais vëþá slopinanèiais p53 balty-
nebûdingas visuotinës termodinaminës mais. Taip pat jie atrado, jog Hsp90 mo-
energijos minimumas, pavyzdþiui – vëþá lekulinis šaperonas veiksmingiau jungia-
slopinantis baltymas p53. si su laukinio tipo p53, nei p53 konfor-
Tyrimai, atlikti Maciejaus Zylièiaus la- maciniais mutantais. Jie pademonstravo,
boratorijoje, yra skirti molekuliø ðapero- kad Hsp90 molekulinis šaperonas ne-
Biotechnologijos institutas
Biotechnologijos institute fundamentiniai ir taikomieji tyrimai vykdomi
nuo 1975 m., o patá Institutà galima dràsiai vadinti visos dabartinës Lietu-
vos modernios biotechnologijos pramonës pagrindu. Institute daugiausia
dëmesio skiriama tarptautiniams projektams, kuriuose galima dalyvauti tik
pasiekus atitinkamà moksliná lygá. Ðiuo metu 6 Biotechnologijos instituto
laboratorijos vykdo apie 30 Europos Sàjungos, JAV ir kitø tarptautiniø orga-
nizacijø bei Lietuvos mokslo programø finansuojamø projektø.
Nuo instituto atsiskyrusios 4 pumpurinës ámonës – UAB „Fermentas“
(1995), UAB „Biofa“ (1995, dabar „Sicor Teva“), UAB „Biok“ (1991), UAB
„Biocentras“ (1991) – daþnai minimos kaip Lietuvos aukðtøjø technologijø
pasididþiavimas.

20 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11


Ið kairës: V.Blankas, D.Matulis, H.R.Metelmanas ir C.M.Martin
stresinëmis sàlygomis yra reikalingas p53
taisyklingai susivynioti in vivo ir in vitro sà-
lygomis. Hsp90 ðioje reakcijoje gali bûti
pakeistas MDM2 molekuliniu šaperonu.
Streso sàlygomis ðalia Hsp90 kiti ðape-
ronai, tokie kaip Hsp70, Hsp40, yra rei-
kalingi taisyklingam p53 susivyniojimui.
Apie ðaperonø srities tyrimus taip pat
pasakojo prof. Martinas Majeris (Martin
Maier, Tiubingeno universitetas, Vokieti-
ja) ir Tedas Huppas (Ted Hupp, Edinbur-
go universitetas, Škotija).
Profesoriai Jaromiras Pastorekas bei
jo þmona Silvia Pastoreko iš Bratislavos
Virusologijos instituto (Slovakija), profe-
sorius Seppo Parkkila iš Medicinos tech-
nologijos instituto (Suomija) bei profe-
sorius Claudiu Supuranas iš Florencijos
universiteto (Italija) pasakojo apie karbo-
anhidrazes, ypaè karboanhidrazæ IX kaip
veiksmingos prieðvëþinës terapijos pa-
vyzdá.
Karboanhidrazës yra cinko metalo
fermentai, kurie dalyvauja làstelës pH re-
guliacijoje, ávairiuose fiziologiniuose pro-
cesuose, tokiuose kaip neuroninio sig-
nalo perdavimas, respiracija, skrandþio
sulèiø formavimasis bei kaulø rezorbci-
ja. Kai kuriø karboanhidraziø izofermen-
tai dalyvauja patogeniniuose procesuo-
se, tarp jø ir vëþio progresijoje. Profeso-
rius Seppo Parkkila parodë, kad karbo-
anhidraziø slopikliai gali sumaþinti vëþi-
niø làsteliø invaziná potencialà. Vëliau pa-
sirodë daug tyrimø rezultatø, parodan-
èiø, kad ávairûs karboanhidraziø izofer-
mentai veikia augliuose, o sulfonamidai
turi prieðvëþiná poveiká.
Profesorius Claudiu T.Supuranas de-
taliai papasakojo apie karboanhidraziø
struktûrinæ ávairovæ. Jø laboratorijoje Ita-
lijoje buvo sukurta daug originaliø slopik-
lyta naujausiomis idëjomis bei uþmegzti
ir sustiprinti bendradarbiavo ryðiai, kurie
padës efektyvinti LT daromus tyrimus, ga-
rantuoti europiná tyrimø finansavimà.
Konferencijos metu kalbëjo daug
tarptautinio lygio biomedicinos mokslinin-
kø. Tai ir Santariðkiø Kardiochirurgijos
centro darbuotojai: Saulius Raugelë,
R.Karalius bei R.Sirmenis, kurie pasako-
jo apie biomedþiagas klinikiniuose tyri-
muose kardiochirurgijoje, nanomedþiagø
specialistai Rièardas Rotomskis, pasako-
jæs apie optinæ biopsijà ir vëþio terapijà,
Ramûnas Valiokas, pasakojæs apie mo-
lekuliø nanolitografijà ir multivalentišku-
mà kaip naujà funkcionaliø baltymø gru-
piø modeliavimo áranká. Eiva Bernotienë
ið Eksperimentinës ir klinikinës medicinos
instituto detaliai papasakojo apie kamie-
niniø làsteliø srities tyrimus Lietuvoje. Taip
pat apie savo tyrimus pasakojo Arvydas
Skeberdis, Vida Mildaþienë, Saulius Kli-
liø. Ðie slopikliai jau pradedami taikyti pra- maðauskas, Kæstutis Sasnauskas, Kæs-
monëje, ne vien kovoje su vëþiu, bet ir tutis Suþiedëlis, Dainius Characiejus bei
kaip antibiotikai ir antigrybeliniai agentai. kiti Lietuvos ir uþsienio mokslininkai.
Paskutiniame sekcijos pranešime dr. Lietuvos biotechnologø asociacijos
ScanBalt – ne pelno asociacija, turinti bûstinæ Kopenhagoje
Veiklos tikslas – skatinti gamtos mokslø ir biotechnologijø potencialo au-
gimà ir šalinti kliûtis ðiø mokslø raidai ScanBalt bioregione. ScanBalt biore-
gionas apima 11 ðaliø (Skandinavija, Baltijos ðalys, Lenkija, Ðiaurës Vokietija,
Ðiaurës-vakarø Rusija), jame gyvena 85 milijonai gyventojø. ScanBalt biore-
giono veikloje dalyvauja daugiau kaip 60 universitetø, 2149 biomokslø/ bio-
technologijos srityse veikianèiø ámoniø, tarp jø 671 maþa ir vidutinë ámonë,
uþsiimanti moksliniais tyrimais. ScanBalt asociacija palengvina ir koordinuoja
dalyviø regioninæ ir nacionalinæ veiklà, skatina tarpregioniná bendradarbiavi-
mà, pritraukia visuomenës dëmësá, o su juo – ir þmogiškuosius, pramoninius
ir finansinius išteklius. ScanBalt dar yra vadinamas „tinklø tinklu“ (network of
networks), nes ðiuo metu ScanBalt nariai yra 15 regioniniø ar nacionaliniø
tinklø (Norgenta, BioCon Valley, BioTop Berlin, Goeteborg Bio, MedCoast
Scandinavia, Latvijos ir Estijos biotechnologijø asociacijos). Lietuvos inova-
cijø centras ir Biotechnologijø institutas taip pat yra ScanBalt nariai.
– Mûsø organizacija, – pasakoja ScanBalt tarptautiniø komunikacijø va-
dybininkë Elise Kvarnström, – teikia paramà norintiems dalyvauti ES projek-
tuose, padeda juos rengti, suranda partnerius. Esame sukaupæ nemaþai
patirties. Man tenka dirbti su maþomis ir vidutinëmis biotechnologijø ámo-
nëmis. Èia labai aktyvûs lenkai, suomiai, danai, estai. Neseniai ásijungë ir
latviai. Nors su Biotechnologijos institutu Lietuvoje palaikome neblogus ry-
ðius, taèiau kol kas neturime paraiðkø dalyvauti mûsø programose. Kadan-
gi savo forumus kasmet rengiame vis kitoje ðalyje, ðá kartà buvo nuspræsta
já surengti Vilniuje. Juolab kad gavome Biotechnologijos instituto sutikimà.
Daumantas Matulis iš Biotechnologijos vadovas Algimantas Pauliukonis vadova-
instituto pasakojo apie jo laboratorijoje at- vo sekcijai, kurioje pristatytos pagrindi-
liekamus tyrimus ir naujausius tyrimø re- nës Lietuvos biotechnologijos ámonës.
zultatus. Ði laboratorija iðsiskiria gebëji- Lietuvai neeiliná moksliná renginá pa-
mu pamatuoti slopikliø jungimosi su kar- rëmë privatus ir valstybinis Lietuvos ir uþ-
boanhidrazëmis termodinamikà ir ener- sienio sektorius, taip þenkliai prisidëda-
getikà neseniai ásigytais kalorimetrais ir mi prie Lietuvos ávaizdþio biotechnologi-
fluorimetrais. jos mokslo srityje formavimo bei pade-
7-ojo ScanBalt forumo konferencijos monstruodami itin svarbià mokslo, ver-
antivëþiniø tyrimø sekcijos metu pasida- slo ir pramonës partnerystæ.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 21
 Vël
sodrumo spalvø pasaulis, o „pilkoji prie-
maiša“ buvo galutinai iðstumta? (Primin-

spalvos, taip pat

siu, kad menkëjanèiu spalvos sodrumu
apibûdiname joje beásiveisianèià pilkà-
jà, t.y. spalvos „purvinumà“.)
Nieko kito nesugalvosi – puodai ðio-

ir „juodosios“
je „aðarø pakalnëje“ labai jau „pritrauk-
Prof. Evaldas GARŠKA ti“. Tam uþtamsinti mumyse (nors kaþi
kà – nenuneigsite) gûþtelæ susisukæs
toks stiprus virtualiojo pasaulio poreikis,
kad nors ... Ar per serialus, ar per „skai-
Þmogus palengva áklimpsti – jei kà nors paraðei ir tai tapo vieða – vaikðtinëji kaip
talus“, per „kompus“, ar per kitokius mû-
nesavas, grauþaties kankinamas: „Reikëjo kitaip. Svarbiausia liko neparašyta“. Prade-
sø sàmonës ar pasàmonës neuroniu-
di sukinëtis apie redaktoriø, nuolankiai ðypsodamas (gal net savo viduje ant keliø
kø viliojimus – atneðkite, atseikëkite man
priklaupæs), meldi gráþti prie buvusios temos: „Neskandinkite. Dabar tai pasitaisysiu“.
... (kuo daugiau gyvenimo dþiaugsmo
...O toliau – vël tas pats: dar labiau susigadini... Ir taip – savanoriška galera (amþina?).
ir malonumø, kaip tenai – ekrane) kaip
Nugalëjo gal paties kipšiuko manyje pakurstytas noras – imti ir sugretinti Dievulio ir
mano vaizduotëje, duokite visà, visà pil-
jo kûrinio – Þmogaus veiklos vaisius. Man pasirodë, kad tai atlikti galiu ne tiktai empi-
natvæ (kaip kad Adomas su Ieva
riškai vertindamas aplinkiná pasaulá, bet ir po ranka turëdamas þmogaus sukurtosios
pradþioje...). O jei iš ekrano jau „nusi-
technikos kai kuriuos duomenis. Iðvada liûdinanti – visur tas pats: idealybës nëra nei
bodo“ – duokite chemijà tiems patiems
pas Dievulá, nei aplink mus – oi, nëra.
neuroniukams dirginti; kad tiktai gautu-
me nors kokià malonumø porcijëlæ.
„Purvinosios“ spalvos, Jeigu tai draugë – gal tu taikaisi jà Visi esame ðiek tiek áklimpæ – virtua-
kuriø per daug griebti, uþsimetæs ant peèiø nusineðti á sa- liajame pasaulyje gyventi gera gera, èia
Dievas sukûrë Þmogø „pagal savo at- ir bendrauti yra taip lengva, èia ir senus
vàjà „olà“ ir daugiau jos iš tenai nebeišleisti.
vaizdà“ – tiksliau ir teisingiau tegu apibû- O jai perspektyva tavojoje oloje – nelabai. paþástamus sutinki, èia nebûna blogos
dina tie, kurie labiau iðmano paties „Die- Vëlgi „chm-chm“? Nebeaišku, kiek nuotaikos, èia nei gyvenimo draugas,
vo psichologijà“. Ir jo priesako „...veiski- yra leidþiama tavo vyriškosios prigimties sugyventinis ar sutuoktinis niurzgia, èia
tës ir dauginkitës“ motyvus. Man tiktai at- ryþtui prasiverþti; èia vis tiek išlenda pai-atþalëlë ir naktá, ir dienà gyventi duoda.
rodo, kad šis darbas gal ir ne visiškai Jam O kur dar uoðvë, o dar kaimynai, o dar
niava – vëliau toji pati tavo iðrinktoji drëb-
pasisekë; to, atrodo, neneigia (nuoðirdþiai tels: „nematau tavyje Vyro“. viršininkai ir bendradarbiai ... Tiktai su-
muðdamiesi á krûtinæ) ir „Dievo psicholo- Nieko kito nesugalvosi – tu jai po kojo- kis ir ... šypsokis.
gai“. Gal ir paèiam Kûrëjui, stebint pas- mis (retkarèiais) painiojiesi: laikotarpis jai O taip kartais norisi „atsipalaiduoti“
kutiniojo kûrinio elgsenà, šleikštulys ima. atëmë ir „norà, ir laikà“ su tavimi kaþko- ir...trenkti. Á tà marmûzæ.
O mus, kuriø psichika „silpnesnë“, kius fantasmagorinius „rojaus þaidimus“ Nors tiek.
siaubas kreèia, matant „juodàsias spal- þaisti. Jeigu tai
vas“ – mûsø paèiø jausmø ir elgsenos. rimtai? Ne iliuzija... TAK SPALVINGUMO DIAGRAMA
Ne naujiena – iš savo artimo pareikalau- Tai kaipgi èia
jame daugiau, negu jis turi, negu jis gali: ta idealizacija?
„Ach, tai tu ðitoksai“. Ir paleidþia þmoge- Bendravimo „... SPEKTRINË SUDËTIS
liai á darbà ne tiktai „velnius ir raganas“, pagal atvaizdà“. (BANGOS ILGIS, nm)
bet ir – kas Dievo duota – kumðèius, pa- O gal virtualøjá?
galius (mat koèëlø neberasi). O kiek vai- Gal ið tikrøjø
kø spjauna ant moèios ar tëvo (kà jau ten kiekviename ið
ant mokytojo). Sutuoktinis ... mylimasis mûsø reiklumas
išsiþada savo buvusios meilës. ... Pasau- ásigalëjo prade-
lis verda, kunkuliuoja kaip katilas – peða- dant ne nuo sa- ÞALIA
mës, draskomës „kaip ðunys“ (atsipra- væs, o nuo savo
ðau gerøjø ðuneliø). O peilio (ne tiktai kir- artimo? Gal per
vio) griebiasi net moterys. Kitas, vargšelis, krislà (svetimoje
SKAISÈIAI GELTONA
Aðis Y

ir mirties patale, jei dar išgali, reikalauja: akyje virtusio ràs-

„Nesiartink“. Negana to – nuostatai pa- tu) atëjo bendravi- ÐILTA BALTA
tvirtinti, stvëræs koká daiktà, paleidþia á „sa- mo ir tarpusavio ÐALTA BALTA
vàjá prieðà“ (su kuriuo amþelá praleido ir santykiø bankro- DIENOS ÐVIESA RAUSVA
vienas kità ðvelniausiai ðildë). tas? Gal iðplito,
anot Aleksandro RAUDONA
TOLYGIOS
Virtualiajame pasaulyje Svijaðo, poþiûrio á ÞYDRA ENERGIJOS TAÐKAS
jauku ir gera gyvenimà ideali- (Atraminë banga)

Ar esate kam iðsitaræs: „...Nebeskam- zacija, gal mûsø MËLYNA

bink man daugiau.“ sàmonëje liko tik-
Parašiau ir galvoju – kà tai galëtø reikð- tai absoliutaus
ti: jei ðitai iðdroþë draugas, vadinasi, tu
jam kaþkuo gyventi neduodi. Dël tavæs 1 pav. Natûraliøjø
„kvëpuoti“ jam sunku. spalvø erdvës
(Chm-chm?) diagrama Aðis X

22 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11


Balta
Þalia
Þydra
Mëlyna
Juoda
Kaipgi „á tà þemæ“ gráþti?
Gráþkime ið jausmø ir emocijø pasau-
lio á duomenø ir faktø pasaulá.
Kaþin kà gi mums mûsø Dievulis, kai-
po visø Tëvas ir visuotinis Globëjas, yra
paruoðæs?
Intuityviai átariame, kad ir techninëje
kûryboje jisai nëra numatæs mums leisti
labai ásismarkauti.
Spalvotas pasaulis, spalvotas.
Ar sàmoningai, ar taip iðëjo, taèiau
Aukðèiausiojo kanceliarijoje spalvoms
mums buvo paskirtas labai siauras tarpe-
lis iš viso bangø (elektromagnetiniø) tarps-
nio – nuo kilometriniø iki submikroniniø ir
t.t. (Oho, kiek jo turëta. Kol neþinome, tai
1 kreivë
2 kreivë
Aðis y
Aðis X
2 pav. Spalvø tos spausdintosios produkcijos pusla-
RGB modelio piuose) – nesigilinant, nepuolant abejoti
erdvë neatrodo, kad labai skirtøsi.
nieko, bet kai Panagrinëkime viso to duomenis. At-
išsiaiškini – ga- skaitos pradþia (gerai tai ar blogai) priim-
li pasirodyti – kime tai, kas paèioje gamtoje; tegu tai
Geltona paðykðtëjo, oi, bûna aukðèiausia praba – etalonu. Moks-
paðykðtëjo). lo pasaulis áprato spalvas ir atspalvius
Raudona Tiktai galime vaizduoti spalvine erdve. Tarptautinë
guostis – gal ki- apšvietimo komisija (TAK, pranc. Com-
ti (gyvieji pada- mission International de L‘Eclairage - CIE)
rai ar mûsø sukonstravo natûraliøjø spalvø erdvæ ir
maþieji drauge- pasiûlë visas spalvas iðdëstyti erdviniø
liai) ir to neturi. spalviniø koordinaèiø sistemoje. Dvima-
O nekurie turi tis matomosios natûralios šviesos spal-
daug daugiau? vø erdvës modelis (koordinatëse X ir Y)
Mes esame yra vaizduojamas figûra, panaðia á pripjau-
patenkinti tuo, tà „lieþuvá“: tai – spalvø diagrama (1 pav.);
kà turime (pagal bangø ilgius – nuo èia treèioji spalvinë koordinatë Z yra stat-
maþdaug 0,4 iki maþdaug 0,8 mikrono) – mena brëþinio plokðtumai. Ávairiø atspal-
viø ðviesos bangø ilgiai sudaro sudëtin-
mums uþtenka tiek spalvø (gal kokiø sep-
gà erdvinæ figûrà, turinèià apibrëþtas ri-
tyniø, o vaivorykðtëje ir tiek nëra) ir tiek at-
spalviø. Koks graþus graþus tas spalvota- bas (dël mûsø akies ribotø galimybiø, lei-
sis pasaulis. Taigi mus tai visiškai tenkina dþianèiø suvokti tik ðià elektromagnetinio
ir netgi kelia didelá pasigërëjimà; daugiau spinduliavimo sritá kaip ðviesà). Plokštu-
neieškome – gal kad neþinome, jog pats moje XY pavaizduotame pjûvyje matome
Dievulis, oi, dar kiek turëjo, bet mums vis- daug (taèiau tiktai dalá visos spalvinës erd-
ko neatidavë. vës) natûraliøjø spalvø atspalviø.
Mes patys esame sukûræ dirbtiniø Techninëmis priemonëmis spindu-
spalvø, visiðkai panaðiø á natûraliàsias. liuojamø spalvø (tai yra, þmogaus sukur-
Popieriuje, ekrane mûsø sukurtieji pa- tøjø RGB, CMYK ar kt. modeliø) spalvi-
veiksliukai atrodo tokie graþûs. në erdvë gali bûti pavaizduota daug pa-
Natûraliosios spalvos ir sukurtosios prasèiau: pvz., RGB – tai nesudëtinga
pagal dirbtiniø spalvø modelius (RGB – figûra iš dviejø trikampiø piramidþiø, su-
ekrane, bei CMYK – þurnalø virðeliø ir ki- tapatintais pagrindais ( 2 pav.). (Panašiai
galima tai pavaizduoti ir kubu.) Èia kiek-
3 pav. vienas taðkas erdvës, ribojamos pirami-
Natûraliø- dëmis, vaizduoja spalvos atspalvá: pvz.,
jø virðûnës atitinka – apatinë „juodà“, o vir-
atspalviø ðutinë „baltà“; visi kiti atspalviai – figû-
(1 kreivë) ros viduje. Tiesë, jungianti virðûnes, tal-
ir pina visas juodas ir baltas gradacijas –
adityviojo visà „pilkøjø“ gamà. Paveikslëlio kairëje
modelio
pusëje yra pavaizduoti du figûros pjû-
RGB
(2 kreivë) viai: vienas – piramidþiø pagrindas su pa-
bei grindinëmis spalvomis jo virðûnëse –
subtrakty- raudona R, þalia G ir mëlyna B, kitas,
viojo maþesnysis trikampis – pjûvis arèiau
modelio „baltosios“ virðûnës. Èia atspalviø kaita
CMYK gali bûti pavaizduota tiese iš bet kurio
(3 kreivë) taško á bet kurá kità – ðioje tiesëje, jun-
atspalviø gianèioje taðkus, yra visi šios dalies at-
palygini-
mas spalviai. Pvz., brëþdami tiesæ ið R á B, api-
brëþiame visus atspalvius tarp ðiø pagrin-
diniø, t.y. raudonos ir mëlynos spalvø.
Uþsibrëþus tikslà aiðkintis, kiek realu-
sis pasaulis nukrypsta nuo „dieviškojo“
3 kreivë (tai yra nuo „pradþiø pradþios“, kaip sa-
kiau – tegu tai bûna idealusis), taip ir no-
risi kokiu nors bûdu vaizdþiai palyginti
spalvines erdves – natûraliàjà ir dirbtinæ,
priklausomà nuo aparatûros. (Sunku nu-
sakyti, kokius tikslus sau këlë Dievulis,
áduodamas tokio kuklaus spalvinio juti-
mo aparatà savo kûriniui.)
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 23
 Natûraliøjø ir dirbtiniø spalvø
atitikmenis galime apibûdinti ir
jas vaizdþiai palyginti viename
brëþinyje sutapatindami spalvi-
niø erdviø panaðias plokðtumas.
3 pav. matome atidëtà TAK „lie-
þuvá“ (natûraliosios spalvos) ir
ant jo uþdëtà RGB (dirbtinës,
elektroninës spalvos) trikampá.
Turime pripaþinti, kad þmogaus
kûrinys gerokai atsilieka nuo die-
viškojo. Negana to, galime ðia-
me paveiksle atidëti daþø spal-
vas ir atspalvius, atitikmená ið da-
þø pasaulio pagal subtraktyvøjá
CMYK spalvø modelá – „kà jûs,
kà jûs, ir vël atsiliekame“. Taigi,
jei „dieviðkàjà kûrybà“ paskelb-
sime idealu, teks susitaikyti su
mûsø netobulumu – tesukûrëme
„surogatus“. O gal mums netgi
gera „pakaitalø pasaulyje“?
... Ir tokiame pasaulyje gyve-
name? Bet „nusiðauti“ dël to ne-
reikia, kà nors gero padarius la-
bai „nosá riesti“ irgi neverta. Mû-
sø netobulumas iðaiðkëja, kai tu-
rime su kuo palyginti. Sakysite:
– O mums tai nieko naujo.
Tikrai – kiek rypavimø apie,
pvz., „ekologiðkà“ sviestà ar eko-
logiðkus kopûstus. Tik gaila, kad
ir juos palyginti nëra lengva.
Bet kaip lengva savo vaikà ly-
ginti su kaimynø bendraklasiu.
...Bet kam gi tada smerkti sa-
vàjá (kol jo elgesys netapo ken-
këjiðku aplinkiniams); jis visai
nëra kaltas, kad ðiandien jam dar
nelabai sekasi vienu ypu sudau-
ginti keturaukðèius skaièius – gal
kol kas jo analitinis màstymas at-
silieka nuo mamytës, tëvelio ar
visaþinës mokytojos ágûdþiø.
Kaip daug visi iðmanome ly-
gindami... „Kiti vyrai, tai kaip vy-
rai“, „Kitø þmonos tai normalios“.
Bijau, kad elgsenos stereotipai
ðvieèia ið virtualiojo pasaulio
„spalvø ir atspalviø“. Serialø, ro-
manø, pagaliau ir spaudos bei TV.
(Pasiþiûrëkite, kokie visi bu-
vo „besišypsantys ir geruèiai“
prieð spalio dvyliktàjà.)
Nepaisant visko, ponas
A.Svijašas su ponia Julija iš
„Protingojo pasaulio“ patartø –
neidealizuokime nei gyvenimo
savojo, nei artimo savo, „gyven-
kime draugiškai“ visur, visada ir
su visais. Èia ir dabar.
... Ir neteiskime ( „kad nebû-
tume nuteisti patys“).
24 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11
Prof. habil. dr.,
Lietuvos MA n. e. Algirdas MOTUZAS,
doc. dr. Rimantas VAISVALAVIÈIUS
Taip pavadintà tarptautinæ mokslinæ
Dirvoþemis
konferencijà Lietuvos þemës ûkio univer-
sitete 2008 m. rugsëjo 24 d. surengë Lie-
tuvos dirvoþemininkø draugija prie Lietu-
vos MA Þemës ûkio ir miðkø mokslø sky-
riaus (LDD) veiklos 50-meèiui paminëti.
Konferencijoje dalyvavo apie 80 dirvoþe-
mininkø ir agrochemikø ið ðalies mokslo,
studijø ir verslo institucijø, kartu su jais
praneðimus skaitë 30 mokslininkø ið 8 Eu-
ropos ðaliø. Ji buvo pratæsta dviejø dienø
praktine ekspedicija Lietuvos dirvoþemiai
devono uolienø karstiniame regione, ku-
rioje ðalia Lietuvos dirvoþemiø klasifika-
cijos tobulinimo klausimø ypatingas dë-
mesys buvo skirtas dirvoþemio ekologi-
jai ir ekologiniam ûkininkavimui karstiniø
geologiniø procesø sàlygomis.
Mokslinës konferencijos pradþioje
draugijà pasveikino Lietuvos MA vicepre-
zidentë akad. V.Vasiliauskienë ir Lietuvos
þemës ûkio universiteto prorektorius doc.
dr. J.Èaplikas. Viceprezidentë paskelbë V.E.H.Blumas (Winfried Blum), Didþiosios
ir áteikë prezidento akad. R.Rudziko pa- Britanijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Balta-
siraðytà Lietuvos MA prezidiumo padë- rusijos, Ukrainos dirvoþemininkø sàjungø
kos raðtà draugijai uþ didþiulá indëlá á dir- ir draugijø pirmininkai bei atstovai.
votyros ir agrochemijos mokslø teorijà ir Plenariniame posëdyje praneðimus
praktikà Lietuvoje, uþ glaudø bendradar- skaitë 7 Europos ðaliø atstovai. Prof. dr.
biavimà su Akademija bei aktyvià veiklà V.Blumas (Austrija) nurodë, kad naujos
Þemës ûkio ir miðkø mokslø skyriuje. mokslinës koncepcijos, apimanèios aplin-
Plenariniam posëdþiui vadovavo akad. kos tvarumo tyrimus besikeièianèio klima-
V.Vasiliauskienë ir draugijos pirmininkas to sàlygomis, susietus su dirvoþemio ero-
prof. habil. dr. A.Motuzas. Praneðime jis ap- zija, tarða, organinës medþiagos, bioávai-
þvelgë Lietuvos dirvoþemininkø draugijos rovës netektimi, turi remtis mokslo ryðiais
gyvavimo ir veiklos istorijà tarptautiniame su þemës ûkio ir aplinkos tvarumo politika,
kontekste, uþ ilgalaikiø santykiø tarp Lietu- socialiniais partneriais, naujø technologijø
vos ir Lenkijos dirvoþemininkø draugijø plë- vartotojais. Prof. dr. I.Bogdevièiaus (Balta-
totæ ir paramà vystant tarptautiná bendra- rusija) praneðimas sudomino modeliniais
darbiavimà áteikë LDD uþsienio garbës na- augalø træðimo mineralinëmis tràðomis ty-
rio paþymëjimà Lenkijos dirvoþemininkø rimais radionuklidais uþterðtame Gomelio
draugijos prezidentui prof. habil. dr. Piotrui srities pajaurëjusiame iðplautþemyje. Iðryð-
Sklodovskiui (Piotr Skùodowski). Tarptauti- këjo dirvoþemio fosforingumo lygiø reikð-
nës dirvoþemininkø asociacijos vardu Lie- më augalø derliui ir jo kokybei. Dirvodaros
tuvos kolegas pasveikino Europos dirvo- poþiûriu labai originalius tyrimus pristatë
þemininkø asociacijos prezidentas prof. dr. Lenkijos dirvoþemininkø sàjungos sekreto-
Ekologinio ûkininkavimo patirtimi dalijasi LVA absolventas Vytautas Stankevièius
iss tvarioje aplinkoje
Konferencijos organizatoriai ir uþsienio dalyviai
rius, Varðuvos þemës ûkio universiteto prof.
dr. J.Chojnickis: kvarco grûdeliø fizinius ir
cheminius pokyèius, dûlant pirminiams mi-
neralams, rastus skenuojanèiu elektroniniu
mikroskopu. Lietuvos MA uþsienio narys,
Wolverhamptono universiteto (Didþioji Bri-
tanija) prof. dr. M.Fulenas (Michael Fullen)
supaþindino su organinës anglies kaupi-
mosi eroduojamuose LÞI Kaltinënø bandy-
mø stoties dirvoþemiuose tyrimø rezultatais,
gautais ágyvendinant bendrà tarptautiná pro-
jektà su Lietuvos kolegomis. Tyrimai labai
Jono VOLUNGEVIÈIAUS nuotr.
naujoviðki tarptautiniø ir mûsø ðalyje taiky-
tø bei dabar taikomø dirvoþemio analizës
metodø harmonizavimo aspektu. Baltijos
ðaliø dirvoþemiø klasifikavimo ir sistemati-
kos problemas analizavo Latvijos þemës
ûkio universiteto (Jelgava) prof. habil. dr.
A.Karklinis, o jo kolegos ið Estijos biologi-
jos ir aplinkos mokslø universiteto (Tartu)
prof. habil. dr. R.Kyli (Raimo Kõlli) nuomo-
ne, pagrindinë aplinkos tvarumo sàlyga yra
dirvoþemio funkcijos harmonizavimas su
vietos ekologinëmis sàlygomis. Lietuvos dir-
voþemio dangos struktûrà kraðtovaizdþio
kontekste nagrinëjo Vilniaus universiteto ge-
ografas dr. J.Volungevièius, pasiûlæs naujà
ðalies dirvoþemiø rajonavimo schemà.
Po pietø dirbo trys mokslinës sekci-
jos: Dirvoþemiø genezë, klasifikacija ir kar-
tografavimas (pirmininkas – prof. habil. dr.
M.Vaièys, pavaduotojas – prof. habil. dr.
P.Sklodovskis), Dirvoþemio naudojimas ir
savybës besikeièianèioje aplinkoje (pirmi-
ninkas – prof. habil. dr. A.Motuzas, pava-
duotojas – prof. habil. dr. R.Kyli) ir Þemës
ûkio augalø mitybos optimizavimas (pir-
mininkas – prof. habil. dr. Z.Vaišvila, pa-
þemiuose. Ekspedicijà parengti labai daug
padëjo stoties direktorë dr. S.Maikðtënie-
në ir instituto Agrocheminiø tyrimø centro
direktorius prof. habil. dr. G.Staugaitis.
Laukuose netoli nuo Jaronio karstinës
ágriuvos-eþerëlio, Karajimiðkio geologinio
inþinerinio-geodinaminio monitoringo
punkto su „Lapës ola“, „Karvës ola“, Vely-
kø, Ievos duobëmis, Kirkilø karstinës
ágriuvos eþerëliø ir kitø geologiniø objek-
tø buvo aptarti iðplautþemiø (Luvisols),
rudþemiø (Cambisols) ir uolëtþemiø (Lep-
tosols) profiliai, ðiø dirvoþemiø savybës,
diskutuota dël jø diagnostiniø savybiø ir
vietos Lietuvos dirvoþemiø sistematikoje.
Konferencijos ir ekspedicijos taikomoji
programa baigta V.Stankevièienës eko-
loginës gamybos ûkio Parovëjos kaime
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.
(Birþø r.) lankymu, paþintimi su ekologi-
nio ûkininkavimo technologijomis ir eko-
nomine ûkinës veiklos analize.
Visi ekspedicijos dalyviai, o ypaè uþ-
sienio sveèiai, liko labai patenkinti ir kul-
tûrine ekspedicijos programa: paþintimi
su Pasvalio kraðto ir „Sëlos“ muziejais
(pastaràjá birþieèiai yra ákûræ Birþø pilyje),
Dirvoþemio dangos aptarimas karstinës Geologø duobës ðlaituose
vaduotojas – prof. habil. dr. Z.Hamkalo iš VDU prof. habil. dr. muzikologo R.Apa-
Ukrainos). Jose buvo perskaityta 30 þo- navièiaus praneðimu apie unikalø lietu-
diniø praneðimø, o stendiniø praneðimø viðkø sutartiniø regionà ðalies ðiaurëje,
sesijoje aptarti 22 praneðimai. lankymusi Alaus kelyje.
Praktinë ekspedicija prasidëjo moksli- Jubiliejiniai renginiai parodë, kad Lie-
niais praneðimais Lietuvos þemdirbystës tuvos dirvoþemininkø draugija prie Lietu-
instituto Joniðkëlio bandymø stotyje: dr. vos MA Þemës ûkio ir miðkø mokslø sky-
A.Linèius (LGGI) – Devono uolienø kars- riaus dëmesingai rûpinasi Lietuvos dir-
tas Ðiaurës Lietuvoje ir aplinkosaugos pro- voþemio danga ir jos apsauga, koordi-
blemos; doc. dr. J.Maþvila (LÞI ATC) – Dir- nuoja dirvoþemiø tyrimus ir palaiko arti-
vodaros ypatumai karstiniame regione; mus ryšius su uþsienio kolegomis.
doc. dr. J.Pekarskas (LÞÛU) – Ekologinio Dirvoþemininkø draugijos jubiliejinius
ûkininkavimo karstiniame regione aspek- renginius rëmë Lietuvos Respublikos þe-
tai; dr. S.Maikðtënienë ir dr. A.Velykis (LÞI mës ûkio ministerija, Lietuvos valstybinis
Joniðkëlio bandymø stotis) – Joniðkëlio mokslo ir studijø fondas, UAB „Agrokon-
bandymø stotis ir þemës ûkio augalø augi- cernas“, UAB „Arvi Fertis“, UAB „Kemira
nimo technologijø tyrimai sunkiuose dirvo- Growhow“ ir UAB „Kustodija“.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 25

Baltijos
jûros uostai Prof. habil. dr. Rimas ÞAROMSKIS
Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedra
Nors Lietuva yra jû-
rinë valstybë, mûsø pi-
lieèiai jûrà ir pajûrá la-
biausiai vertina tik
kaip atostogø pra-
leidimo ir linksmy-
biø vietà. Todël Vil-
niaus universiteto
iðleista monog-
rafija „Baltijos
jûros uostai“ lei-
dþia á jûrà paþvelgti
ne ið tradicinës lietuviðkosios,
o ið tradicinës taikomosios Baltijà supan-
èiø valstybiø pozicijos.
Monografijà sudaro penkiolika skyriø.
Pirmieji penki skirti bendrosioms uostø
problemoms, kiti devyni – Baltijà supan-
èiø valstybiø uostams, o paskutiniame
apibendrinanèiame skyriuje aptariamos
XXI a. uostø raidos perspektyvos.
Pirmajame skyriuje pateiktos bendro-
sios þinios apie Baltijos jûrà, akcentuojant
jos navigacines ypatybes (gyliø pasiskirs-
tymà, sroves, vëjus, rûkus ir kt.), kroviniø
srautus, laivø avaringumà. Skyriuje „Uos-
tø raida“ skaitytojas ras duomenø apie lai-
vybos istorijà ir uostø kûrimàsi Baltijos pa-
krantëse nuo pat seniausiø laikø. Nema-
þai dëmesio èia skiriama vikingø laikotar-
piui, kai jûroje dominavo tokie uostai, kaip
danø kontroliuojami Volinas ir Haithabu,
ðvedø – Birka, baltø regione – Truso, Gro-
binas, Kaup-Viskiautai ir daugelis kitø.
XII a. Baltijos ir Ðiaurës jûrø komuni-
kacijose vikingø erà pakeitë jau aukðtes-
nës civilizacijos Hanzos dominavimo lai-
kotarpis. Naujai susikûrusiai vokieèiø
prekybiniø miestø sàjungai priskiriamas
Pasaulio ûkio ir tarptautinio darbo pasi-
dalinimo organizavimo prioritetas. Han-
zieèiai visoje Europoje ne tik prekiavo,
bet ir organizavo iðtisas gamybos rûðis:
þvejus aprûpindavo statinëmis silkëms,
druska, silkes nuveþdavo net á atokiau-
26 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11
Per uostus mus pasiekia didþioji dalis buities ir pramonës gaminiø,
nes tik jûrø transportas ir uostai garantuoja Pasaulio ûkio funkcio-
navimà. Baltijos jûros regionas, visuotinai pripaþástamas kaip
ganëtinai iðplëtota Pasaulio ûkio dalis, savo ruoþtu lemia intensy-
vø Baltijos jûros kaip komunikacijø sistemos naudojimà.
sius rajonus, eksploatavo vario bei si-
dabro rûdynus, iðtobulino prekybos lai-
vus – kogus, sukûrë originalià tei-
sinæ sistemà ir svarbiau-
sia – kontroliavo didþià-
jà dalá prekybos Baltijos
ir Ðiaurës jûros regione.
Kaip ir visame pasauly-
je, Baltijoje uostø plëtotæ pa-
skatino geografiniai atradi-
mai. Prasidëjusi transokeani-
në laivyba ir laivø gabaritø di-
dëjimas vertë gilinti visus Balti-
jos uostus. Tiesa, esminë uostø
rekonstrukcija bei jø kûrimasis at-
virame jûros krante prasidëjo tik
XIX amþiuje.
Ypaè dideles permainas dydþio,
gylio, specializacijos ir net krovos
technologijø poþiûriu Baltijos uostai pa-
tyrë XX amþiuje. Treèiajame monografi-
jos skyriuje kaip tik ir nagrinëjama uostø
ávairovë, kai tuo paèiu metu uostai uni-
versalëjo ir kartu kûrë labai specializuo-
tus terminalus konteineriams, ratinei tech-
nikai, naftai, biriems ir daugeliui kitø kro-
viniø. Atsirado tik vienam kroviniø tipui
specialiai pritaikyti uostai arba kariniai,
þvejybos ir netgi specialiems uþdaviniams
skirtø laivø (kabeliø tiesimas, naftos plat-
formø aptarnavimas) uostai. Ádomu, kad
nuo XX a. vidurio Baltijoje ëmë masiðkai
kurtis ir marinos – maþøjø pramoginiø lai-
vø uostai su visa tokiø laivø bei jø ekipa-
þø aptarnavimo sistema.
Net trumpam þvilgtelëjæ á Baltijos jûros
þemëlapá, pamatysime didelæ jûros kran-
tø ávairovæ: rytø ir pietryèiø krantai yra iðly-
ginti, smëlingi, vakariniai – labai raiþyti ir
Klaipëdos
uosto vartø
padëtis ir
gyliø
pasiskirsty-
mas ties
áplauka po
2002 m.
baigtos molø
rekonstrukci-
jos
kone iðtisai nuo jûros bangø pridengti dau-
gybës saleliø – ðcherø, pietvakariniai – su-
skaidyti gana toli á sausumà ásiterpusiø fior-
dø. Uostø aplinka verèia ávairiais bûdais
siekti pakankamø gyliø, apsaugoti laivus
nuo jûros bangø, upiø neðmenø, ledo ir
kartu sukurti bûtinas uostams teritorijas ir
akvatorijas bei prie krantiniø atvesti ko-
munikacijas. Skyriuje „Uosto integracija á
gamtinæ aplinkà“ aptariami hidrotechni-
niø árenginiø tipai bei jø konstrukcijø evo-
liucija, hidrotechniniø árenginiø ir litodina-
miniø procesø sàveika tiek atvirame jû-
ros krante, tiek vidinëse uostø akvatorijo-
se ir pagaliau problemos, kurias sukelia
uostø plëtra urbanizuotose teritorijose.
Pastarasis klausimas ypaè aktualus se-
niesiems uostams: Kopenhagai, Rygai,
Klaipëdai, kur pramoninio uosto plëtra kai
kada sukelia socialinius konfliktus.
Vienas didþiausiø monografijos sky-
riø (57 p.) – „Uostø poveikis aplinkai“. Ja-
me daugiausia dëmesio skiriama hidro-
techniniø árenginiø poveikiui krantams. Ši
problema gana detaliai analizuojama re-
miantis Ventspilio, Liepojos, Klaipëdos,
Baltijsko, Svineujscës, Ðventosios, Vladis-
lavovo uostø patirtimi nuo pat jø kûrimo-
si pradþios iki mûsø dienø. Èia akivaiz-
dþiai parodoma, kad uosto poveiká lemia
ne vien hidrotechniniø árenginiø dydis, bet
ir visa gamtinë aplinka: kuo didesni jûros
priekrantëje iðilgai kranto neðmenø srau-
tai, tuo ilgesnë kranto atkarpa bûna uos-
to poveikio zonoje. Pateikiama daug tà
árodanèiø pavyzdþiø, tarp kuriø ypaè aki-
vaizdûs – netoli vienas kito ásikûræ maþà
poveiká krantui darantis didþiulis Gdans-
ko uostas ir didelá poveiká sukuriantis Vla-
dislavovo maþøjø laivø uostas. Nors dau-
giausia vietos ðiame skyriuje skirta Rytø
Baltijos uostams, áskaitant ir Klaipëdà, bet
nepamirðti ir Vakarø Baltijos uostai. Ðia-
me skyriuje nagrinëjamos ir uostø uþne-
ðamumo bei gyliø palaikymo problemos.
Pateikiami iðkasamo bei dampingo rajo-
nuose nugramzdinamo grunto kiekiai
skirtinguose uostuose bei valstybëse, pa-
rodoma vis didëjanèios valymo apimtys
uostø akvatorijose bei á uostus vedanèiuo-
se áplaukos kanaluose. Tai ypaè svarbu
prie rytiniø – smëlingø krantø ásikûrusiems
uostams, kurie gilinimo ir valymo dar-
bams turi skirti milþiniðkas investicijas.
Tuo tarpu ðio tipo Vakarø Baltijos uostø
sànaudos daug maþesnës ir jie daugiau
lëðø gali skirti krovos technologijoms to-
bulinti, ekologijai bei kitiems reikalams.
Aplink Baltijos jûrà ásikûrusios net de-
vynios valstybës. Natûralu, kad daugiau-
sia uostø turi Ðvedija, kurios kranto linija
sudaro apie 7000 km. Tuo tarpu trumpiau-
sià kranto linijà – tik 90,6 km turinti Lietuva
kol kas tenkinasi tik vienu jûriniu uostu –
Klaipëda. Nors atskiruose monografijos
skyriuose aptarti visø Baltijos valstybiø uos-
tai, taèiau ðiek tiek detaliau analizuojami Ry-
tø Baltijos regione ir aktualiausioje Lietuvai
geopolitinëje erdvëje esantys Vokietijos,
Lenkijos, Rusijos, Latvijos, Estijos uostai.
Apþvelgiama kiekvienos ðalies uostø
raidos istorija, gamtos sàlygos ir naviga-
cinës ypatybës, krovos apimtys, struktû-
ra bei jos pokyèiai, apibendrinamos uos-
tø ypatybës. Štai Danijos uostai nuo se-
no pirmiausia rûpinosi ryšiais savo šalies
viduje ir tik paskui – tranzitiniais tarp Vi-
durio Europos ir Skandinavijos bei toli-
maisiais ryšiais su kitais pasaulio uostais.
Pirmoji funkcija nepakito iki XXI amþiaus.
Dauguma Danijos uostø ir dabar didelæ
pajamø dalá gauna ið keltlaiviø. Tiesa, da-
bar Danijos uostai nebevaidina svarbiau-
sio tarpininko tarp Ðiaurës ir Baltijos jûrø
vaidmens, bet jie labai modernûs, kon-
kurentabilûs, specializuoti ir puikiai palai-
ko besipleèianèius Vidurio Europos ir
Skandinavijos ryšius.
Tarp Baltijos ðaliø Danija iðsiskiria la-
bai gerai iðplëtotais maþaisiais uostais,
kuriuose prieglobstá randa deðimtys tûks-
tanèiø jachtø, kateriø, þvejybos laivø. Tan-
kus maþøjø uostø tinklas geriausiai árodo
aukðtà ðios ðalies jûrinio mentaliteto lygá.
Švedijos uostø labai skirtingos gamti-
nës sàlygos, kurios keièiasi einant ið pietø
á ðiauræ. Gioteborgas, arba Helsingborgas,
ið viso neuþðàla ir laivai juose susiduria tik
su dreifuojanèiais Zundo sàsiauriu ledais,
o Lulëjo uostas, esantis tik 110 km pie-
èiau poliarinio rato, iðtisus ðeðis mënesius
per metus bûna sukaustytas ledo. Dau-
guma Ðvedijos uostø pagal krovos apim-
tis (<10 mln.per metus) priskirtini viduti-
niams, o ðiauriniai – netgi maþiesiems. Jø
krovos struktûroje dominuoja miðko, kal-
nakasybos, metalurgijos ir kitø pramonës
ðakø produkcija, o importe – energetiniai
iðtekliai, maisto gaminiai, árenginiai. Bûdin-
giausiais ðalies uostø bruoþais laikytini jø
padëtis álankose ir upiø þiotyse, natûralûs
akvatorijø gyliai, specializuotø prieplaukø o Ryga, kurioje priimamø laivø grimzlæ
gausa ir labai naðios krovos technologi- (12,2 m) riboja Dauguvos upë, giliavan-
jos, taip pat ir keleiviø aptarnavimas. denius terminalus rengiasi árengti Rygos
Suomija – viena ádomiausiø Baltijos álankoje. Pamaþu modernizuojamas Lie-
regiono valstybiø, kuri, nepaisant atðiau- pojos uostas, pramoginiams laivams pri-
raus klimato (poliarinë naktis, stori ledai imti pertvarkomi maþieji Latvijos uostai.
þiemà), sukûrë labai tankø uostø tinklà, Lenkijos uostai pergyveno daug poli-
nenusileidþiantá Ðvedijai arba Vokietijai. tinës ir administracinës priklausomybës
Tik apie 5 mln. gyventojø turinti ðalis jû-
ros keliu perveþa dvigubai daugiau kro-
viniø negu 38 mln. gyventojø turinti Len-
kija. Mûsø amþiaus primojo deðimtmeèio
viduryje jos uostø kroviniø apyvarta pa-
siekë 105 mln. t per metus. Dauguma
Suomijos uostø yra palyginti nedideli ir
negilûs, o á juos vedantys farvateriai su-
dëtingai vingiuoja ðcherø labirintuose.
Ádomu ir tai, kad daugiausia kroviniø per-
veþa nedideli, daþniausiai Suomijoje pa-
statyti ledo klasës laivai.
Suomijos uostai išlaiko glaudþius ry-
ðius su Rusijos Ðiaurës vakarø regionu ir
perveþa nemaþai Rusijos kroviniø. Eks-
porto krovos struktûroje vyrauja su mið-
ko pramone susijæ kroviniai; importe –
daug angliø, naftos. Perveþama ir daug
konteineriø. Daugumos uostø moderni-
zacijos ir klestëjimo laikotarpis siejamas
su antràja XX a. puse.
Estijos jûrø ûkis išsiskiria išplëtota jû-
rine infrastruktûra, gerai árengtais giliais
pramoniniais uostais ir daugeliu maþø
þvejybos uosteliø bei jachtoms pritaikytø
prieplaukø. Vienà didþiausiø Baltijos uos-
tø – Talinà sudaro skirtingais laikotarpiais
árengtø, specializuotø uostø kompleksas,
kurio veiklà koordinuoja bendras centras.
Ðiame komplekse yra Senasis Talino uos-
tas bei Paljassaare uosto baseinai, taip
pat 17 km á rytus nuo sostinës esantis Mu-
uga (17,4 m gylio) ir 50 km á vakarus esan- Rentininiø konstrukcijø taikymas statant
tis Paldiski uostai. Juose árengti moder- uostus rytiniame Baltijos krante: Kronðtadto
nûs terminalai, perkraunantys daug Ru- (a), Talino (b), uostuose bei pradiniame
sijai skirtø kroviniø. Krovos struktûroje vy- Ventspilio uosto statybos etape (c)
rauja birûs masiniai kroviniai, nafta, vie- laikotarpiø, turëjo ir pakilimø, ir nuosmu-
netiniai kroviniai bei konteineriai. 2006 m. kiø. Dabar Lenkijos jûrinë prekyba kon-
uoste buvo perkrauta 41,3 mln. t krovi- centruojasi dviejuose dideliuose uostø
niø. Senajame Talino uoste krovininius lai- kompleksuose: Gdanske ir Ðèecine-Svi-
vus keièia kruiziniai laivai ir keltlaiviai. neujscëje, esanèiuose rytinëje ir vakari-
Latvija disponuoja net trimis dideliais nëje ðalies dalyse. Maþesnes kroviniø
uostais: Ryga, Ventspiliu ir Liepoja. Be to, siuntas krauna kranto linijos viduryje
prie Rygos álankos ir atviro jûros kranto ási- esantis uostas ir kurortas Kolobþegas.
kûrë Ainaþi, Salacgriva, Skultë, Engurë, Pastaraisiais metais uostai priima daug
Mersragis, Roja, Kolka, Pavilosta, o Dau- keltlaiviø, kruiziniø laivø. Lenkijoje áreng-
guvos ir Lielupës þemupiuose nemaþai ta ir deðimtys maþøjø laivø uostø.
maþøjø laivø uostø. Tarp didþiøjø uostø to- Rusijai priklausantys Baltijos jûros
lygiausiai plëtësi Ryga, nors XX a. antro- uostai yra rytiniame Suomijos álankos
joje pusëje pagal krovos apimtis jà gero- smaigalyje ir Kaliningrado srities ankla-
kai pralenkë Ventspilis, turintis 17,5 m gy- ve. XXI a. Rusija iðkëlë sau ambicingà uþ-
lá. Tuo tarpu savo klestëjimo virðûnëje Lie- daviná – visus savo krovinius transportuoti
pojos uostas buvo pirmàjá XX a. dešimt- tik per savo uostus. Todël labai didinama
metá. Ðiandien Latvijos uostai aptarnauja Sankt Peterburgo krova, naftos ekspor-
platø Eurazijos hinterlandà. Atsiþvelgiant á tui specializuojamas Primorskas, stato-
perspektyvas, jie pleèiami ir modernizuo- mas naujas gigantiškas Ust Lugos uos-
jami. Ventspilyje palaikomas 17,5 m gylis, tas. Kaliningrado srityje civiliniams krovi-
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 27

Skeveldrø
kliudytoji karta
Regina NORKEVIÈIENË
Apie gimtinæ raðoma daug knygø.
Daug jø reikia – apie nykstanèius ar iðny-
kusius Lietuvos kaimus, apie miestelius,
apie iðeinanèià ar iðëjusias kartas, apie
darbo sritis, palikusias pëdsakà mûsø kul-
tûros istorijoje. Nors turime ávairaus lygio,
ávairaus pobûdþio memuaristikos, taèiau
ji iðlieka vienu skaitomiausiø dabarties li-
teratûros þanrø ir tyrinëjimø ðaltiniø atei-
nanèioms kartoms.
Memuariniø leidiniø ávairovæ papildë
Vytauto Gladuèio knyga „Skeveldrø kliu-
dytieji“ (Girelë – Vilnius, 2008). Knygos po-
bûdá atitinkanti liûdnoka pilka virðelio spal-
va, juodos raidës. Po antraðtës – tipiðka
fotografija – prieðkarinës Lietuvos baþnyt-
kaimio pradþios mokykla, prie jos susto-
jusios, suklaupusios kelios deðimtys to
meto kaimieèiø drabuþiais apsirengusiø
mokinukø, greitai iðëjusiø karo, pokario ke-
liais. Bûtent apie juos – savo brolius, kai-
mynus, apie savo gimtàjá kaimà pasako-
jama didþiojoje knygos dalyje.
Pasakojimas prasideda nuo iðtakø:
kaimo, giminës, ðeimos istorijos, toliau –
á platesná pasaulá. Laikas – nuo pasako-
tojo vaikystës iki amþiaus rudens. Vieta ir
laikas jungia savitai sukomponuotos kny-
gos skyrius, kuriuos sudaro atskiri epizo-
dai – lyg noveletës arba miniatiûros. Di-
desnius skyrius sieja áþanginiai nuosek-
lesnio pasakojimo skyreliai. Visas teks-
tas paremtas atidþiai surinktø faktø gau-
sybe, ryðkesniais áspûdþiais, originaliais
charakteriø proverþiais.
„Girënai“ – taip pavadintas pirmasis
niams atidarytas Baltijsko uostas, atiduoti
krovai kai kurie ðio uosto kariniø laivø ba-
seinai. Pagal jûra gabenamø kroviniø kieká
Baltijos jûroje Rusija yra nepavejamas ly-
deris. Kaip ir iki ðiol, Rusija maþai dëme-
sio skiria uostø humanizavimui: palyginti
silpnai plëtojamas keleiviø perveþimas,
maþai jachtø uostø ir prieplaukø.
Dauguma Vokietijos uostø turi ilgà is-
torijà, nors svarbiausius ðiandienos bruo-
þus ágijo taip pat antrojoje XX a. pusëje.
Tarp komerciniø uostø iðsiskiria platø Cen-
trinës Europos regionà aptarnaujantys
Rostoko ir Liubeko uostø kompleksai, taip
pat modernûs, bet tradicinius ekonominius
ryðius iðlaikæ Kylio, Vismaro, Ðtralzundo,
28 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11
skyrius, pasakojantis apie gimtojo Girelës
kaimo þmones. Skyriaus pradþioje – sche-
ma: kaimo sodybø iðdëstymas, kaimynø
pavardës, vardai. Tokio kaimo bûta iki 1940
metø, kol jis dar nebuvo „skeveldrø kliu-
dytas“. Toliau – „pasisveèiavimas“ pas to
meto girënus. Tai ir etnografiniai pasakoji-
mai, ir ðmaikðtûs prisiminimai apie kiek-
vienà kiemà, linksmi ir tragiðki ávykiai, þmo-
niø likimai. Ðis atskiras fragmentiðkø pa-
sakojimø ciklas iliustruojamas per kelis de-
ðimtmeèius susikaupusiomis fotografijo-
mis (nuo 1939 iki 2003 m.): skirtingo lai-
ko, skirtingo þanro, bet jose – tie patys ti-
piðki Rytø Aukðtaitijos þmonës.
Kiti du knygos skyriai – „Iðsilukðtenusi
giminëlë“ ir „Ðeimynykðèiø keliûtëmis“ –
nedideli ir glaudþiai tarpusavy susijæ. Èia
susikoncentruojama prie vienos – gimto-
sios – sodybos, prie savo giminës istori-
jos. „Iðsilukðtenæ“ – tai Lukðèiø Þiûkeliai,
motinos linija. Ði giminë – darbðtûs, ðvie-
sûs þmonës, besirûpinantys vaikø, vaikai-
èiø ateitimi, pasklidæ po Lietuvos kaimus,
miestelius, skalsesnës duonos ieðkojæ Ry-
goje, Amerikoje. Bûdingi Rytø Aukðtaitijos
kaimo þmoniø likimai. Su jais bendrauta,
„kieminëtasi“, jiems knygoje randamas ge-
ras þodis, saugomas jø atminimas.
Tolesniame nedideliame skyrelyje – jau
„ðeimynykðèiai“: gimtieji namai, jø þmo-
nës. Svarbiausia – Motina. Atitekëjusi á Gi-
relæ, likusi jauna naðle su maþais sûneliais.
Jos antroji santuoka davë pradþià Gladu-
èiø ðakai. Po ðiø skyreliø – fotografijos, pra-
dedant istorinëmis (1916 m.), baigiant
ðiuolaikinëmis.
„Ant stalinietiðkø klaupyklø“ – specia-
Flensburgo, Zasnico ir kiti uostai. Pagal
krovos apimtis ryðkiu lyderiu tapo Rosto-
kas, turintis dideles plëtros galimybes. Ma-
þøjø Vokietijos uostø tinklas labai gerai ið-
plëtotas vakarinëje ðalies dalyje ir dar ne-
pakankamai – rytinëje. Tarp XXI a. uostø
raidos ypatumø paminëtina tai, kad ðalia
didëjanèiø naftos kroviniø ir konteineriø
perveþimø vis didëja keleiviø, keltlaiviø ir
ro-ro laivø aptarnavimo reikðmë.
Jûrø transporto poreiká Lietuva reali-
zuoja naudodamasi Klaipëdos uostu ir
Bûtingës naftos terminalu. Klaipëdos uos-
to modernizavimas ir gilinimas (14,5 m)
2007 m. leido jame perkrauti per 27 mln.
tonø kroviniø. Bûtingës terminalas turi po-
lus skyrius broliø likimui. Tai tos paèios mo-
tinos sûnûs Alyzas ir Levonas (taip jie Gire-
lëje vadinti) Aukðtikalniai, perëjæ kalëjimø,
tremties pragarus. Su romantiðkuoju Alyzu
knygos autoriaus nuo ankstyvos jaunystës
klaidþiota gimtinës laukais, grybauta, nuo
kalneliø þvalgytasi á baþnyèiø bokðtus. Pas-
kui – brolio areðtas, verbavimai, tremtys, su-
niokota sveikata ir tik keli likusio gyvenimo
metai jau nepriklausomoje Lietuvoje.
Sodriomis spalvomis, ryðkiomis deta-
lëmis atsiskleidþia brolio Levono charak-
teris – kietas, nenuolankus. Nepaklusæs
ðaukimui á okupantø armijà, tampa parti-
zanu. Realybë – draugø mirtys, þuvusiø-
jø niekinimas, tragiðkos baigties suvoki-
mas. Toliau – bandymas legalizuotis,
areðtas, kankinimai, katorga – visø tas
pats kelias ir kiekvieno kitoks. Taèiau þmo-
gus nepalauþiamas – iðlieka savitas cha-
rakteris, taiklus, ðiurkðtokas humoras,
sodrus þodis. Bûtent tokiais perliukais –
miniatiûromis baigiamas skyrius apie brolá
– partizanà, kaliná. Bûtent tokias ðeimos
istorijas teko ilgai slëpti, kad bûtø galima
bent kiek normaliau gyventi.
Paskutinis skyrius – „Kas kaip palin-
tenciniø galimybiø krauti iki 14 mln. t naf-
tos per metus. Didþiausia terminalo kro-
va 2003 m. siekë 10,7 mln. tonø. Svars-
toma galimybë Klaipëdos uostà plësti á
jûros pusæ ir árengti 17 m gylio prieplau-
kas su naftos, suskystintø dujø, kontei-
neriø terminalais. Tada uostas galëtø pri-
imti visus á Baltijà áplaukianèius didþiuo-
sius laivus ir toliau sëkmingai konkuruo-
tø su Gdansku, Kaliningradu, Baltijsku,
Ventspiliu, Ryga. Ðiuo metu Klaipëda pa-
gal krovos apimtis Baltijos jûroje yra maþ-
daug penktoje vietoje. Ið kitø Baltijos ða-
liø Lietuva išsiskiria tik nepakankamai
plëtojamais maþaisiais uostais. Atvirame
jûros krante jø visai nëra, todël labai su-
gavo“ – jau paties autoriaus gyvenimo ke- Ádomø straipsná ðiemet paskelbë
lio, profesinës veiklos fragmentai: Rokið- Sourish Basu. Jame aptariamas

Ar
kio gimnazija, pedagogo duona, neaki-
specialistø ginèas, ar vandenyno
vaizdinës lituanistikos studijos, kariuome-
në, vël mokykla ir pagaliau deðimtmeèiai pavirðiná sluoksná papildþius gele-
þies preparatais ir suaktyvinus

træðime
pedagogø laikraðèio redakcijoje. Nors pa-
sirinkta fragmentiðka kompozicija, jaunys- mikrodumbliø dauginimàsi pavyktø
tës metai nubrëþiami gana iðsamiai, iðryð- pristabdyti klimato kaità, jo atðilimà.

kinant esmingesnius, neretai lemtingus
momentus. Daugelio metø darbas redak-
cijoje atsiskleidþia tik punktyrine linija: sky-
relyje „Pedagoginës spaudos pinklëse“
trumpai paminëjus darbo pradþià, drau-
giðkà redakcijos atmosferà vadovaujant
pirmajam redaktoriui ðviesaus atminimo
Rapolui Valiukoniui, pateikiami fragmen-
tai ið keliø darbo deðimtmeèiø. Pedagogø
laikraðtis, gyvavæs sudëtingomis okupa-
cijos sàlygomis, turëjæs vykdyti privalomus
konjunktûrinius uþsakymus, taèiau kuria-
mas skirtingø þmoniø, ne vienodu lygiu su-
vokusiø ir savo ásipareigojimà Lietuvos mo-
kyklai, ir asmeninës karjeros siekius, ir bû-
tinybæ iðgyventi, nusipelno blaivaus þvilgs-
nio, specialaus dëmesio ir mokslinëje, ir
memuarinëje literatûroje. Antai T. Bukaus-
kienë, S. Matulaitienë, iðleidusios knygas
apie literatûros mokymà iki 1940 metø, ne-
palieka nuoðalëje to meto pedagoginës
spaudos, formavusios pedagoginæ mintá,
nors nagrinëja tik vienos disciplinos istori-
jà. Galbût mokslo istorikai gráð prie oku-
pacijos metø pedagoginës spaudos, gal
vartys likusius laikraðèio komplektus, ta-
èiau autentiðkø prisiminimø, memuarø lai-
kas, deja, yra ribotas. Tad reikia, labai rei-
kia iðnaudoti tà mums duotàjá laikà.
Tëviðkës istorija – tëvynës istorijos da-
lis. Kiekvienas kaimas, miestelis savaip
iðgyveno ðalies istorijos laikà bei ávykius.
Þmoniø likimai – nuo gimtøjø namø
slenksèio per karo, pokario metus, oku-
pacijos deðimtmeèius – tos paèios Lietu-
vos istorija, suðildyta asmeniðka patirti-
mi, savitu þvilgsniu. Tai radome V. Gladu-
èio knygoje, paraðytoje savitu stiliumi, pa-
gyvintu sodriais, retais aukštaitiškais þo-
dþiais. O tæsinio dar reikëtø.
maþëja maþøjø laivø turizmo galimybës
visu rytiniu Baltijos jûros pakraðèiu.
Paskutiniajame monografijos skyriu-
je aptariamos tokios XXI a. uostø raidos
kryptys, kaip modernizavimas, speciali-
zavimas, plëtra, nacionaliniø (Gdanskas-
Gdynë) ir tarptautiniø (Kopenhaga-Mal-
më) uostø junginiø atsiradimas, efektyviø
ir ðvariø krovos metodø diegimas, multi-
modaliniø perveþimø didëjimas. Taip pat
akcentuojama labai spartus uostø huma-
nizavimas, vis daugiau dëmesio skiriant
keleiviams, poilsiautojams, turistams.
Reiðkiama viltis, kad jûros keliai daugeliu
atvejø taps alternatyva perkrautiems sau-
sumos keliams.
vandenynà?
Baiminamës, kad
globalinis klimato atði-
limas gali sukelti daug
nepageidaujamø reið-
kiniø. Suðilus vande-
nynams, pradës tirpti
ledynai, pakils jûrø
vandens lygis, dirba-
mos pajûrio þemës ir
netoli jø esantys mies-
tai bus apsemti. Padi-
dëjus vandens garavi-
mui vienur padaugës Rapolas LIUÞINAS, Karolis JANKEVIÈIUS
krituliø, o kitur kils VðÁ Grunto valymo technologijos
sausros, kurios suma-
þins þemës ûkio augalø derliø. Þmoni-
jai ðiems padariniams áveikti prireiktø ti-
taniðkø sutelktø pastangø.
Klimato atðilimà sukelia anglies diok-
sidas (CO2), metanas (CH4) ir kitos va-
dinamosios ðiltnamio dujos. Jos pralei-
dþia á þemæ krintanèius saulës spindu-
lius, o sulaiko nuo þemës sklindanèià
ðilumà (infraraudonàjá spinduliavimà).
Pagrindinis anglies dioksido gaminto-
jas yra nepaprastai iðplëtota pramonë ir
transportas. Ji sunaudoja milþiniðkus naf-
tos, dujø, akmens angliø kiekius, o jø de-
ginimo produktas yra CO2. Metanà gami-
na metanogeninës bakterijos, kurios skai-
do organines medþiagas anaerobinëmis
(be deguonies) sàlygomis vandenyno bei
kitø vandens telkiniø dugne, o ir gyvûnø
bei mûsø virðkinamajame trakte.
Pristabdyti klimato atðilimà galima
maþinant nurodytøjø dujø kieká. Anglies
dioksidà (CO2) savo kûno statybai nau-
doja þalieji (fotosintezës bûdu) sausumos
augalai (miðko medþiai, pievø, pelkiø au-
galai, þemës ûkio kultûros). Vandenynuo-
se, jûrose, eþeruose ðá darbà atlieka mik-
roskopiniai dumbliai – fitoplanktonas.
Bendrovë Planktos (Kalifornija, JAV),
siekdama sumaþinti CO2 kieká atmosfe-
roje, ëmësi priemoniø, gausinanèiø mik-
rodumbliø kieká vandenyne. Bendrovës
specialistai, atsiþvelgdami á dumbliø mi-
tybos poreikius, mikrodumbliø augimui
skatinti panaudojo geleþies junginius. Pra-
ëjusiø metø rugsëjá Ramiojo vandenyno
teritorijoje jie iðpylë 50 t geleþies. Vyksta tos specialistø pastangos didinti atviro
diskusijos. Kai kurie specialistai mano, kad vandenyno produktyvumà ir suaktyvin-
ði priemonë yra netinkama, kad ir ji në kiek ti CO2 ásisavinimà yra visokeriopai girti-
nesumaþins CO2 koncentracijos.
Vandenyno produktyvumas
Mûsø nedidelës planetos ávairiarûðiai
organizmai gyvena ploname sausumos,
vandenyno ir atmosferos sluoksnyje. Ið-
orinis þemës sluoksnis yra maþdaug 20
km storio. Tai biosfera. Jos subbiosfe-
ros yra geosfera (sausuma) ir hidrosfe-
ra, kuriai priskiriami vandenynai ir jûros.
Ðiø sferø ar ekosistemø gyventojai mai-
tinasi ávairiai. Ágytà organinæ medþiagà
(maistà) naudoja energetiniams reika-
lams ir savo kûno masei kurti. Bioma-
sës prieaugis (g, kg) ploto vienetui (m2)
per tam tikrà laikotarpá (parà, vegetaci-
jos periodà, metus) parodo, koks yra
ekosistemos produktyvumas.
Kai lyginame skirtingø ekosistemø
produktyvumà, naudojame grynosios
pirminës produkcijos (o tai yra biomasë,
kuri tenka ekosistemai atmetus kvëpavi-
mui sunaudotas medþiagas) rodiklius.
O dabar palyginkime kai kuriø eko-
sistemø grynosios pirminës produkcijos
(GGP) duomenis. Tropinio drëgnojo
miðko GPP siekia 2200 g/m2, dykumø ir
pusdykumiø – 90 g/m2, atviro vandeny-
no – 125 g/m2, litoralës (priekrantës zo-
nos) – 500 g/m2, estuarijos (upës þio-
tys, platëjanèios á jûros pusæ) – 1500 g/
m2. Matome – atviro vandenyno pro-
duktyvumas yra menkas. Jis beveik pri-
lygsta dykumos produktyvumui. Beje,
apie atviro vandenyno produktyvumà
taip ir sakoma – vandenyno „dykuma”.
Dera pasakyti, kad bendrovës Plank-
nos. Jas reikia vertinti tik teigiamai.

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 29


1 pav. Feroferihidrozolio (FFH) kom-
pozijos ir tradiciniø reagentø naudojimo
metalams nusësdinti palyginimas (pagal
J.Budilovská)
Svarbu træðimo bûdas
Organizmø (augalø, mikroorganizmø)
mitybos bûtinieji elementai skirstomi á tris
grupes: makroelementus, mikroelementus
ir ultramikroelementus. Pirmajai grupei, be
vandenilio (H) ir deguonies (O), priklauso
anglis (C), azotas (N), fosforas (P), kalis
(K), kalcis (Ca), silicis (Si), siera (S), mag-
nis (Mg), natris (Na), chloras (Cl), aliumi-
nis (Al) ir geleþis (Fe). Þemdirbiø naudoja-
mose kompleksinëse tràðose geleþies bû-
na 0,1 proc. (1000 mg/kg tràðø). Kai lau-
ko kultûroms træðti naudojama 500 kg
kompleksiniø tràðø, dirvoþemio 1 m2 ten-
ka 50 mg geleþies.
Kur kas maþiau geleþies reikia vandens
telkiniams. Apie tai galime spræsti susipa-
þinæ su gerai patikrintomis mikrodum-
bliams auginti laboratorinëmis sàlygomis
naudojamomis mitybinëmis terpëmis. Jø
– kelios deðimtys. Vienose naudojamas
geleþies sulfatas ar geleþies chloridas, ki-
tose – organinës geleþies druskos. Panau-
dotas geleþies kiekis svyruoja plaèiose ri-
bose – nuo pëdsakø iki vieno, penkiø ir
net deðimties mg/l mitybinës terpës.
Jei bendrovës Planktos specialistai
50 t geleþies druskø paskleistø vande-
nyno 10 tûkst. km2 teritorijoje, tai pa-
viršiaus ploto 1 m2 tektø 5 mg geleþies.
Tas geleþies kiekis atitinka laboratorinë-
je praktikoje naudojamà šio elemento
kieká.
Svarbu, kad geleþies druskos bûtø
paskleistos tolygiai. Jei ðios druskos ið-
barstomos atskirais koncentruotais þidi-
niais, paliekant jas vandens srovëms pa-
skleisti ir iðsklaidyti, tai þidiniø epicentruo-
30 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11
se bus ne tik slopinamas mikrodumbliø
vystymasis, bet ir sukeliama jø þûtis.
Geleþies junginiai sëkmingai naudo-
jami atliekoms tvarkyti. Geleþies jonai van-
dens terpëje lengvai hidrolizuojasi ir su-
daro polimerines flokulas. Jos surenka tir-
pias ir netirpias priemaiðas, jas nusodi-
na. Mûsø ðalyje bandymus, kaip geriau
geleþies junginiø ávairovæ panaudoti ávai-
riose tarðos ðalinimo technologijose, at-
lieka daktarai O.Gylienë, A.Pigaga, M.Ðal-
kauskas.
Geleþies maþai tirpûs junginiai yra geri
koaguliantai. Jie naudojami ávairiø me-
dþiagø miðiniams ðalinti. Dr. J.Budilovskis
sukûrë labai vertingà geleþies koagulianto
– feroferihidrozolio (FFH) elektrochemi-
nio gaminimo ir naudojimo bûdà. Ðios
technologijos plaèiai naudojamos ne tik
Lietuvoje, bet ir uþ jos ribø nuotekoms nu-
kenksminti nuo sunkiøjø metalø ir kitokiø
tarðos komponentø (1 pav.).
FFH – didelio efektyvumo sorbentas
ir koaguliantas. Pagal vandens išvalymo
rodiklius jis gerokai pralenkia tradicinius
valymo metodus, nusodina visus sun-
kiuosius metalus.
Mes, bendradarbiaudami su dr. N.
Kazlauskiene, iðbandëme FFH koagulian-
to poveiká auginamiems mikrodum-
bliams. 1 proc. FFH (10 ml FFH/1000 ml
terpës) jau stabdo-slopina mikrodumbliø
vystymàsi 35 proc., 5 proc. FFH stabdo
mikrodumbliø vystymàsi 67 proc., o 10
proc. – net 88 procentais (2 pav.).
2 pav. Ávairios koncentracijos feroferihidrozolio (FFH) me trofogeniniame sluoks-
slopinamasis poveikis mikrodumbliø vystymuisi: 1 var. – nyje yra labai sparti. Fi-
10 ml FFH/l terpës, 2 var. – 50 ml FFH/l terpës, 3 var. – toplanktono làstelës inten-
100 ml FFH/l terpës
Ðie bandymai rodo, kad, kuriant ge-
leþies naudojimo vandenims træðti tech-
nologijas, bûtina parinkti tinkamiausià
geleþies junginá. Geleþies preparatas turi
bûti naudojamas ne þidiniais, o išsklai-
dytas (difuziškai).
Apie kai kuriuos mikrodumbliø
mitybos elementus
Mikrodumbliø svarbiausias mitybos
elementas yra anglis (C). Dumbliai anglá
ásisavina ið anglies dioksido (CO2), ku-
rio kieká siekiama sumaþinti.
Azotas (N) bûtinas mikrodumbliø mi-
tybai. Jo vandenyno ar jûrø pavirðiniame
vandens sluoksnyje yra pakankamai. Mat
kai kurie mikrodumbliai, priklausantys
melsvadumbliams (dabar vadinamoms
melsvabakterëms), geba fiksuoti – sujungti
atmosferos molekuliná azotà. Baltijos jûro-
je randama apie 40 melsvabakteriø rûðiø.
Daþniausiai pasitaiko 20–25 rûðys. Jos ge-
ba ávairiai maitintis. Pagrindinis jø mitybos
bûdas yra fotoautotrofinis (fotosintezë). Ta-
èiau jos minta ir kitø organizmø pagamin-
tomis medþiagomis (heterotrofinë mityba)
bei miðriuoju – miksotrofiniu bûdu. Dël ðiø
mitybos savybiø jos tampa konkurencin-
gos, nustelbia kitø rûðiø dumblius ir daþ-
nai vyrauja jûrø ir vandenynø pavirðinia-
me vandens sluoksnyje. Melsvabakterës
(3 pav.), priklausomai nuo jø kiekio, geba
sujungti 1 ha plote nuo keliø deðimèiø iki
100 ir daugiau kilogramø azoto. To azoto
uþtenka tiek melsvabakterëms, tiek kitiems
vandenyno gyventojams.
Fosforas – elementas, ribojantis
mikrodumbliø dauginimàsi
Fosforas yra bûtinas visiems gyviems
organizmams. Kai jo trûksta, paþeidþia-
ma làstelës energetika, sutrinka baltymø
sintezë ir organizmo augimas bei dau-
ginimasis.
Mikrodumbliai fosforà ásiurbia su ani-
jonu PO4. Optimalus jo kiekis, kaip rodo
dirbtinai sudarytos mitybinës terpës, sie-
kia 100–200 mg/l terpës. Tokio fosforo kie-
kio jûrø ir vandenynø pavir-
ðiniame vandens sluoksny-
je, kuriame telkiasi fitop-
lanktonas, niekada nebû-
na. Ðtai mûsø tirtame Balti-
jos jûros vidurinio segmen-
to pavirðiniame vandenyje
(detaliau „Mokslas ir gyve-
nimas”, 2006, Nr. 6) jo ras-
ta tik keli mikrogramai 1 l
vandens (mikrogramas –
tûkstantoji miligramo da-
lis). Fosforo apykaita ðia-
syviai siurbia vandenyje
esantá fosforà bei kitas maisto medþia-
gas ir greitai dauginasi. Fitoplanktonui
þuvus, jø làsteles mineralizuoja vandens
bakterijos (bakterioplanktonas). Jø kon-
centracija pavirðiniame vandens sluoks-
nyje yra didelë. Baltijos jûros 71a stotyje
tyrimo metu vandens bakterijø kiekis sie-
kë beveik 2 mln. làsteliø/ml vandens.
Fosfatai ið bakterijø suskaidytø þuvu-
siø mikrodumbliø (ir ne tik jø, o ir visø kitø
þuvusiø vandens organizmø) grimzta á jû-
ros (ar vandenyno) dugnà. Èia kaupiasi
daug fosfatø turinèiose nuosëdose.

3 pav. Baltijos
jûros kai kurios
atmosferos
molekuliná azotà
fiksuojanèios
(sujungianèios)
melsvabakteriø
rûðys: 1 – Anabae-
na cylindrica;
2 – Anabaena flos-
aquae;
3 – Anabaena
affinis; 4 – Anabae-
na baltica;
5 – Anabaena
spiroides;
6 – Noduliaria
spumigena
Fosforo apytaka biosferoje (4 pav.) kranto tæsiasi iki 200 m gylio izobatos.
skiriasi nuo tokiø svarbiø gyvybei ele- Toliau dugnas staiga gilëja. Prasideda
mentø, kaip deguonis, anglis, azotas. kontinentinis šlaitas ir vadinamosios abi-
Fosfatais træðiame dirvoþemá. Juos salinës lygumos. Gyvybë èia skurdi ir në
pasisavina þemës ûkio kultûros. Didelë iš tolo neprilygsta šelfui. Tai ir yra van-
ðiø fosfatø dalis iðplaunama ið dir- denyno „dykumos”. Bendrovë Planktos,
voþemio ir patenka iš pradþiø á gëlo van- siekdama sumaþinti anglies dioksido
dens ekosistemas (eþerus, upes, nere- koncentracijà, vandenyno „dykumas” tu-
tai sukeldamos jø eutrofizacijà), o ið jø á rëtø træðti ne tik geleþimi, bet ir fosforu.
jûras ir vandenynus. Daugiau fosforo ap-
tinkama jûrø ir vandenynø priekrantëje, Fosforo iðtekliai
sekliausioje zonoje. Ði zona – kontinen- Ðiuolaikinis þemës ûkis neapsieina be
tinis atabradas arba ðelfas, dël to ir yra mineraliniø tràðø. Gaminamos azoto, fos-
produktyviausias. Joje gausu planktoni- foro, kalio (NPK) pavienës ar kompleksi-
niø ir bentosiniø organizmø, taip pat ir nës tràðos. Fosforo tràðos gaminamos ið
þuvies. Ðelfas sudaro 7,5 proc. viso pa- gamtiniø fosforo turinèiø þaliavø – fosfa-
saulinio vandenyno dugno. Ðelfas nuo tø, apatito ir fosforito. Fosfatø telkiniø, ku-
4 pav. Fosforo apytaka
biosferoje (pagal Duvigne-
aud): 1 ir 2 – eutrofikacijos
bûklë; 3 – fosforo biologinis
ciklas;
4 – organinës medþiagos
mineralizacija;
5 – ekskretai (organizmo
iðskiriamos medþiagos:
prakaitas, ðlapimas,
iðmatos); 6 – detergentai
(plovikliai); 7 – erozija ir
tirpios medþiagos;
8 – srautas á vandenynà;
9 – fosforinës tràðos;
10 – vulkaninis apatitas;
11 – nuosëdos vandenynø
gelmëse; 12 – vandenyno
dugno nuosëdø skaidymas;
13 – transformacija á
stacionarià bûklæ;
14 – nuosëdø epigezë
(antrinis kitimas dalyvaujant
diatominiø dumbliø lieka-
noms)
rie naudojami tràðø gamybai, yra Flori-
dos valstijoje (JAV). Didþiausi apatitø tel-
kiniai yra Rusijoje (Kolos pusiasalyje),
Ðvedijoje, Centrinëje ir Rytø Afrikoje. Fos-
foritø telkiniø randama Kazachijoje, Ma-
roke, Tunise, Alþyre. Visi ðie telkiniai susi-
darë ið suakmenëjusiø jûrø organizmø lie-
kanø arba jûriniø nuosëdø prieð keliolika
milijonø metø. Ðie iðtekliai yra riboti. Spe-
cialistai tvirtina, kad jie iðseks jau mûsø
XXI amþiuje. Gyvieji organizmai, taip pat
ir þmogus, be fosforo neiðgyvens. Teks já
iðgauti ið jûrø ir vandenynø nuosëdø. Apie
tai pradedama galvoti, nes po vieno kito
deðimtmeèio fosforo iðtekliø maþëjimo
sausumoje reikalai bus tokie pat svarbûs,
kaip šiuo metu nuolat aptariamas naftos
ir dujø iðtekliø maþëjimas.
Patirties, kaip ið jûrø ir vandenynø dug-
no iðgauti naudingø produktø, vis daugë-
ja. Atviroje jûroje siurbiama nafta. Jûros
dugno græþimo technologijos taip ištobu-
lintos, kad apie 20 proc. pasaulyje gauna-
mos naftos siurbiama ið jûros dugno. Ja-
ponai apie 20 proc. angliø gauna ið po-
vandeniniø ðachtø. Vandenynø dugne, di-
deliame gylyje, yra milþiniðkos mangano
koncentracijø santalkos. Konkrecijø sudë-
tyje, be mangano, yra tokiø vertingø me-
talø, kaip kobaltas, varis, nikelis, geleþis.
Numatoma šias konkrecijas išgauti. Ku-
riamos technologijos, specialûs transpor-
tiniai mechanizmai ðiam produktui á pavir-
ðiø iðkelti. Visà ðá technologiná ádirbá netoli-
moje ateityje bus galima panaudoti ir fos-
forà akumuliuojanèioms nuosëdoms ið
vandenyno dugno iðgauti.
Tuo keliu þengia Planktos specialis-
tai. Ne tik þemdirbiams, bet ir Planktos
keliamai uþduoèiai – CO2 koncentracijai
maþinti reikalingas fosforas.
Klimato atðilimà sukeliantá CO2 gali-
me sumaþinti dviem bûdais: skatindami
jûrø ir vandenynø mikrodumbliø daugi-
nimàsi, taip pat augindami daugiame-
èius sumedëjusius augalus, taigi atso-
dindami iškirstus miškus ir plësdami
miškø teritorijas. Ðiems darbams reika-
lingos didelës lëðos. Esame ásitikinæ, kad
mûsø anûkai bus uþ mus iðmintingesni.
Dabar pasaulio tautos karinëms iðlai-
doms skiria beveik 3 milijardus doleriø
kasdien. Net skurdþiausios valstybës
kasmet didina savo kariná biudþetà ðvie-
timo, sveikatos apsaugos, socialinio ap-
rûpinimo sàskaita. Vyksta beprotiðkos
ginklavimosi varþybos.
Kai šie milijardai, išleidþiami nesan-
taikai ir konfliktams tarp tautø kurstyti,
bus skirti biogeocheminiams ciklams
biosferoje bei gamtinëms sistemoms re-
guliuoti, kiekvieno þmogaus gyvenime
bus maþiau liûdesio ir kur kas daugiau
dþiaugsmo.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 31
 Kalbos meilë lietuviams nëra sustingusi, ji parem-
ta ásitikinimu, kad kalbos pakeitimas pakenks
dorovei. Pati kalba turtinga moraliniø posakiø,
patarliø, ypaè prieþodþiø. Jais sodinami jaunimo
ðirdyse teisingumo, tautinio dorumo diegai.
Lietuviø kalba
XXI amþiaus
pradþioje
Aurika BAGDONAVIÈIENË
Lietuvos mokslø akademijos
Humanitariniø ir socialiniø mokslø
skyriaus mokslinë sekretorë
2008 m. spalio 7 d. Lietuvos moks-
lø akademijoje vyko konferencija „Lie-
tuviø kalba XXI amþiaus pradþioje“, ku-
rià suorganizavo Lietuvos kultûros kon-
gresas ir Lietuvos mokslø akademija.
Konferencijos tikslas – ávertinti dabarti-
næ lietuviø kalbos bûklæ aksiologiniu po-
þiûriu, aptarti visuomenës santykius su
kalba, iðryðkinti aplinkà, kurioje kalba
gyvuoja. Konferencija buvo skirta Lie-
tuvos kultûros kongreso IV suvaþiavi-
mui. Dalyviams prieð konferencijà bu-
vo áteiktos praneðimø tezës ir deklara-
cijos projektas.
Pradëdamas konferencijà Lietuvos
MA prezidentas akad. Zenonas Rokus
Rudzikas sakë tikintis, kad lietuviø kalba
ir toliau skambës dainomis, pasakomis,
eilëraðèiais ir kt. Praneðimus skaitë Ro-
mualdas Ozolas „Mentaliteto maþakrau-
jystë ar kultûrinë kontrrevoliucija“, prof. ha-
bil. dr. Arnoldas Piroèkinas „Lietuviø kal-
bos prestiþo iðaugimas pirmosios Res-
publikos visuomenëje“, doc. dr. Krescen-
cijus Stoškus „Apie iðtikimybæ gimtajai
kalbai“, prof. habil. dr. Bonifacas Stundþia
„Veiksniai, skatinantys abejingumà lietu-
viø kalbai“, dr. Rita Miliûnaitë „Bendrinës
kalbos norminimas: pusiausvyros beieð-
kant“, prof. habil. dr. Vitas Labutis „Mo-
kyklos svarba lietuviø bendrinës kalbos
prestiþui“, prof. habil. dr. Aldona Paulaus-
kienë „Mokykliniø lietuviø kalbos vadovë-
liø mokomoji ir auklëjamoji vertë“, akad.
Adolfas Laimutis Telksnys „Modernioji in-
formacijos ir ryðio technika – lietuviø kal-
bos prieðininkë ar talkininkë?“, prof. ha-
bil. dr. Marija Liudvika Drazdauskienë
„Masinës informacijos priemoniø vaid-
muo formuojant poþiûrá á lietuviø kalbà“,
doc. dr. Regimantas Tamošaitis „Moder-
nioji literatûra – senkantis lietuviø bendri-
nës kalbos ðaltinis“.
32 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11
(C.F.Heilsbergas, 1799)
Gausus intelektualø bûrys konferen-
cijoje aptarë lietuviø kalbos prestiþo ið-
augimà, veiksnius, skatinanèius abejin-
gumà lietuviø kalbai, mokyklos ir mo-
kykliniø lietuviø kalbos vadovëliø svar-
bà kalbos prestiþui, auklëjamajai vertei,
masiniø informacijos priemoniø vaidme-
ná. Visi ðie veiksniai vienaip ar kitaip kei-
èia mûsø gimtàjà kalbà. Krescencijus
Stoðkus pabrëþë, kad kalba ir þmogus
yra neatskiriami, kalba yra prasminë
þmogaus savybë. Dauguma praneði-
mus skaièiusiøjø priëjo prie bendro tei-
ginio, kad tie, kurie lietuviø kalbà darko
svetimybëmis, ið tikrøjø gëdijasi savo
tautos, kalbos ir nori pasirodyti tuo, ko
nëra. Pasak prof. habil. dr. Aldonos Pau-
lauskienës, merginos ar moterys, atsi-
sakanèios savo pavardþiø galûniø, to-
kiø kaip -aitë, -ienë, tiesiog siekia bûti
kitokios. Išklausius pranešimus, buvo
diskutuota apie anglø kalbos verþimàsi
á visuomenës gyvenimà, Švietimo ir
mokslo ministerijos vaidmená puoselë-
jant lietuviø kalbà mokyklose, ugdant
tautiðkumà, elektroniniø þinuèiø, straips-
niø komentarø internete vartojamos lie-
tuviø kalbos, apie visuomenës santy-
kius su kalba kaip su nacionaline ver-
tybe ir kitais klausimais.
Dar vienas ðios konferencijos tiks-
las – pasiraðyti konferencijos „Lietuviø
kalba XXI amþiaus pradþioje“ deklara-
cijà. Romualdas Ozolas sakë: „Sutvar-
kyti valstybæ reikia 15–20 þmoniø, bet
neþinau, kiek þmoniø reikia norint su-
tvarkyti kalbà. Taèiau dþiaugiuosi, kad
tokiø þmoniø tikrai yra“. Galbût toji de-
klaracija ir neiðspræs visø lietuviø kal-
bos problemø, taèiau tikrai bus þeng-
tas vienas tvirtas þingsnis gimtosios kal-
bos išsaugojimo link.
Mes
, Lietuvos kultûros
kongreso tarybos ir Lietuvos mokslø
akademijos prezidiumo pastangomis
2008 m. spalio 7 d. ávykusios konferen-
cijos „Lietuviø kalba XXI amþiaus pra-
dþioje“ dalyviai, nepretenduodami á di-
rektyvines iðvadas, baigiame konferen-
cijos darbà tokia deklaracija – vieðu krei-
pimusi á visuomenæ.
Ši konferencija bene pirmà kartà lietu-
viø kalbos istorijoje ëmësi aksiologiniu, t. y.
vertybiniu, poþiûriu apibûdinti jos bûklæ
mûsø dabartinëje visuomenëje. Toks as-
pektas pasirinktas neatsitiktinai. Iðgyvena-
me metà, kai kësinamasi sumenkinti visas
tautines vertybes, kad kuo sparèiau ásilie-
tume á vadinamuosius globalinius proce-
sus, skatinanèius niveliacijà. Kaip rodo
skaityti praneðimai ir diskusijos, taip pat
mûsø patirtis, esama ko susirûpinti dël lie-
tuviø kalbos bûklës Lietuvoje – ir tiesiogiai,
ir netiesiogiai lietuviø kalba veikiama nau-
jø technologijø, masinës kultûros ásigalëji-
mo, nevykusiø kalbos reformø.
Atgavus 1990 metais Lietuvai nepri-
klausomybæ, lietuviø tauta puoselëjo labai
dideles viltis, kad jos kalbai atsivers tikro
suklestëjimo epocha. Deja, per ðituos að-
tuoniolika nepriklausomybës metø akivaiz-
dþios paþangos kalba dar nepatyrë. Kal-
bama apie kalbos regresà ir dar didesnes
grësmes jai. Tai rodo net dviejø lietuviø kal-
bos raidos tarpsniø – 1918–1940 ir 1990–
2008 metø – sugretinimas.
Lietuva 1918 m. savarankiðkà gyve-
nimà pradëjo karø ir okupacijø ekono-
miðkai ir dvasiðkai nusiaubta, neturëda-
ma iðplëtotos ðvietimo sistemos. Visoms
gyvenimo sritims trûko lietuviðkose mo-
kyklose iðsimokslinusiø specialistø, o pa-
ti lietuviø kalba savo ðalyje jautësi kaip

Konferencijos ,,Lietuviø kalba XXI amþiaus pradþioje”
DEKLARACIJA Vilnius, 2008-10-07
skurdi kampininkë. Jau per 18 nepriklau-
somo gyvenimo metø, apie 1936-uosius,
lietuviø bendrinë kalba padarë nepa-
prastà paþangà – tapo visas ûkio ir kul-
tûros sritis tenkinanèia priemone, prilygs-
tanèia raiðkos iðgalëmis kur kas seniau
ir palankesnëmis sàlygomis iðugdytoms
kitø tautø kalboms. Tada lietuviø kalba
pasidarë prestiþinë ne vien lietuviams,
bet ir Lietuvos tautinëms maþumoms.
1990 metais atgaudama 1940 m.
prarastà nepriklausomybæ, Lietuva, ðiaip
ar taip sakykim, paveldëjo subrendusià,
giliai tautos sàmonëje ásitvirtinusià lietu-
viø bendrinæ kalbà, gausingà ja sukurtà
groþinæ ir mokslinæ literatûrà, tikrà kvali-
fikuotø kalbininkø pulkà, visà armijà vi-
durinëse ir specialiosiose mokyklose dir-
banèiø lituanistø.
Praëjus 18 metø dabartinio nepriklau-
somos valstybës gyvenimo, ið pavirðiaus
þiûrint, lietuviø kalbos padëtis patenkina-
ma, bet pro atidesná þvilgsná neprasprûs-
ta vidiniai pokyèiai, kurie verèia mus su-
nerimti. Nors lietuviø kalba dabar turi Lie-
tuvos Respublikos valstybinës kalbos ir
Europos Sàjungos oficialios kalbos statu-
sà, visi pradedame jausti, kad visuomenë
darosi savo kalbai nejautri, o pati kalba
anemiðka. Kartkartëmis kalbiniuose leidi-
niuose recenzijos, toli graþu neaprëpian-
èios visø atvejø, iðkelia faktø, kad vis dau-
giau randasi leidëjø, raðytojø ir vertëjø, ne-
sirûpinanèiø savo kalbos gerumu: palie-
kama daugybë raðybos, þodyno, sintak-
sës klaidø, kurios buvo iðnykusios jau iki
1940 metø. Nepaisant lietuviø kalbai da-
romos þalos ir ðiurkðtaus skaitytojø teisiø
paþeidimo, siaurinama lietuviðka tikriniø
svetimybiø vartosena. Ji pravardþiuojama
„sovietine“ atgyvena, kurios esà ypaè rei-
kià vengti dokumentuose, moksliniuose ir
informaciniuose leidiniuose. Daug galima
kalbëti apie sumenkusá radijo ir televizijos
kalbos lygá. Turime gausià raðytojø armi-
jà, tik kiek jø savo kûriniais praturtino lietu-
viø kalbà – davë kalbos pavyzdþiø, vertø
vadinti lietuviško aukštojo stiliaus etalo-
nais? Kurie ne kurie mûsø raðytojai ir pub-
licistai gvieðiasi turtinti mûsø kalbà þargo-
nizmais ir vulgarizmais.
Apmaudu, kad su menka kalba lyg ir
susitaikë visuomenë. Iðblëso kovos dël
lietuviø kalbos gerumo ákarðtis, koká me-
name buvus, pavyzdþiui, prieš 35–40
metø, kai, atlëgus „partiniam vadovavi-
mui“, kad ir neleidþiant atkurti Lietuviø
kalbos draugijos, prisidengus LTSR pa-
minklø apsaugos ir kraðtotyros draugi-
jos iðkaba, imta organizuotai rûpintis lie-
tuviø kalbos kultûra. Net didesnëse ámo-
nëse tada bûrësi grupelës þmoniø, susi-
rûpinusiø taisyklinga vieðàja lietuviø kal-
ba. Visuomenës rûpinimosi savo kalba
skirtumà tinka apibûdinti vienu ryðkiu pa-
vyzdþiu: 1933 m. pradëta leisti „Gimtoji
kalba“ netrukus turëjo ligi 10 000 prenu-
meratoriø (prie jø pridëkime perkanèius
atskirus numerius). Ðiandieninë „Gimtoji
kalba“ iðeina 860 egzemplioriø tiraþu.
Dar prieð Pirmàjá pasauliná karà lietuvið-
ki laikraðèiai turëdavo vadinamøjø kal-
bos skilèiø ar kampeliø. Jø ypaè daug
buvo pirmosios nepriklausomos Lietu-
Konferencijos dalyviai
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.
vos laikais ir nemaþa po 1968 metø. Be
ðiø skilèiø, apie kalbos dalykus paraðy-
tus straipsnius (ne tik taisymus, reko-
mendacijas, bet ir kalbos ryðio su tauta
svarstymus) mielai spausdindavo didie-
ji dienraðèiai, populiarûs savaitraðèiai ir
solidûs mënesiniai þurnalai. Ðiandien to-
kiø skilèiø mûsø spaudoje nematyti,
straipsniai kalbos klausimais beveik ne-
spausdinami. Mûsø periodiniai leidiniai
kone sutartinai, iðskyrus vienà kità, jø ið
principo nepriima: esà visuomenei ne-
ádomûs, taigi nepaklausûs.
Mokykla ypaè sudëtinga ir visokioms
átakoms jautri visuomenës institucija. Lin-
këdami mokyklai kuo didþiausios sëkmës
visuose darbo baruose, norëtume atkreipti
visø pakopø ðvietimo vadovø ir pedago-
gø dëmesá á vienà filosofo ir pedagogo An-
tano Maceinos 1937 m. þurnale „Lietuvos
mokykla“ padarytà áspëjimà: „Pedagogi-
në mûsø amþiaus praktika turi per daug
grynos specializacijos, o per maþa ugdy-
mo dvasios. Ðtai dël ko ji gamina daug
pakrikusiø natûrø, ir ðtai dël ko mes pasi-
gendame asmenybiø“. Dël tokios vis la-
biau stiprëjanèios kolizijos ðvietime, ma-
nome, ypaè kenèia lietuviø kalba.
Mokyklose vis daugiau dëmesio ski-
riama svetimosioms kalboms, tikslie-
siems mokslams: ðie dalykai darosi pres-
tiþiniai. Netgi populiarioje „Dainø daine-
lëje“ mokytojø skatinami mokinukai su
pasigardþiavimu dainuoja angliðkai dau-
giau negu lietuviðkai. Deja, konkursø or-
ganizatoriai tokià tendencijà toleruoja. Be-
je, èia prisideda ir suaugusiøjø pavyzdys
koncertuose, operos spektakliuose ir kon-
kursuose dainuoti originalo kalba.
Mûsø mokslui vadovaujanèios ástai-
gos laikosi nuostatos, kad tariamai
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 33
aukðèiausiojo mokslo standarto ga-
rantija esà tik darbai, skelbiami þur-
naluose, áraðytuose á tarptautines
duomenø bazes. Linkstama palan-
kiau vertinti mokslo darbus, paskelb-
tus ne lietuviø, bet uþsienio, daþniau-
siai anglø, kalba.
Neádiegus visuomenei meilës ir
pagarbos gimtajai kalbai, darosi ypaè
pavojingi pasaulá apëmæ niveliacijos
procesai. Jø stabdyti nëra ko mëgin-
ti, bet mums dera rûpintis ugdyti kiek-
vienà tautos nará nuo maþens tuose
procesuose neprarasti savæs – visà
gyvenimà visokiomis aplinkybëmis
branginti savo kalbà, kilmæ, tradici-
jas ir tëvynæ. Turime sukurti tokià kul-
tûrà, kuri bûtø patraukli kitatauèiams,
gyvenantiems Lietuvoje ir atvykstan-
tiems á jà gyventi. Tada bus patraukli
ir lietuviø kalba, atverianti jiems tur-
tingà kultûrà. Didþiai vertinga kultûra
suponuoja kalbos vertæ. Tai ir norë-
jo iškelti mûsø konferencija.
Visø pirma kreipiamës á Lietuvos
kultûros kongreso tarybà ir Lietuvos
mokslø akademijos prezidiumà:
– tegu bûna rengiamos, jeigu ne
kasmet, tai bent kas antri metai pa-
naðiø tikslø konferencijos. Jos bûtø
viena ið tø priemoniø, kurios palaiky-
tø gyvà mintá, jog mûsø kalba yra di-
delë tautos vertybë – labai branginti-
na vertybë.
Kreipiamës á Lietuvos Respub-
likos Seimà, jo komitetus ir Lietu-
vos Respublikos Vyriausybæ:
– priimant lietuviø kalbos vartoji-
mà reglamentuojanèius teisës aktus,
bûtina atsiþvelgti ne vien á Valstybi-
nës lietuviø kalbos komisijos reko-
mendacijas, bet ir platesnës visuo-
menës nuomonæ bei siûlymus;
– labai svarbu, kad Seimas pritar-
tø kalbininkø profesoriø Vito Labuèio,
Aldonos Paulauskienës, Arnoldo Piroè-
kino, raðytojø Algimanto Baltakio, Gin-
tauto Ieðmanto, Jono Liniausko, Lie-
tuvos mokslø akademijos prezidento
Zenono Rokaus Rudziko, akademikø
Justino Marcinkevièiaus ir Laimuèio
Telksnio, teisininkø dr. Algimanto Dzie-
goraièio, dr. Stasio Ðedbaro, prof. Al-
fonso Vaiðvilos, istoriko, Lietuvos
mokslø akademijos bibliotekos direk-
toriaus dr. Juozo Marcinkevièiaus 2006
m. gruodþio 20 d. per Lietuvos kultû-
ros kongreso tarybà Seimui áteiktoms
Valstybinës kalbos naujos redakcijos
projekto 13 ir 14 straipsniø (Asmen-
vardþiai ir Geografiniai pavadinimai)
pataisoms. Jos atitinka Lietuvos Res-
publikos Konstitucijos raidæ ir dvasià,
Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo
34 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11
ir Europos Þmogaus Teisiø Teismo nu-
tarèiø logikà, pagaliau bendrà vieðàjá
interesà, kad kuo greièiau bûtø nu-
trauktas lietuviø kalbos þalojimas, an-
tikonstitucinis lietuviðkos tikriniø sveti- Dr. Marytë KUODYTË
mybiø vartosenos siaurinimas.
Priëmus minëtas pataisas, visuo-
Milþiniðkose liepsnose gyveno pelë,
se lietuviðkuose tekstuose svetimos
taèiau didesnë uþ jautá ir svërusi tûkstantá
kilmës tikriniai vardai bûtø raðomi lie-
dzingø, kiekvienas jos plaukelis dviejø èi
tuviðkai, o jø originalios (ne hibridi-
ilgio, jis buvæs plonas kaip ðilko siûlas. Ði
nës) formos prireikus kaip papildo-
gyvenusi liepsnose pelë buvo raudona,
ma informacija bûtø pateikiamos
bet tereikëjo jai iðeiti ið ugnies, kai tapda-
skliausteliuose ar kitaip. Tai labiau-
vo balta kaip sniegas. Vos tik iðëjusi ið ug-
siai informatyvus, visiems skaitan-
nies, ji apsipildavo vandeniu ir nugaiðda-
tiems ar norintiems vardà parašyti
vo, tada jos plaukus kirpdavo, verpdavo
patogus svetimvardþiø pateikimo lie-
siûlus ir ausdavo medþiagà, ið kurios siû-
tuviðkuose tekstuose bûdas. Jis vie-
dinosi drabuþius. Jø niekados nereikëjo
nintelis ágalina iðsaugoti nepaþeistà
skalbti, o jeigu išsitepdavo – uþtekdavo
mûsø kalbos bei raðto sistemà ir tik-
ámesti á ugná ir jie vël tapdavo ðvarûs kaip
ràjà svetimvardþio autentikà bet ku-
nauji, ir þmonës juos vadino chochvan-
rios pasaulio kalbos raðmenimis.
bu – „audiniu, kurá skalbia ugnyje“.
Valstybinë lietuviø kalbos komisija ðio
Senovës Kinijos mitas
akivaizdaus fakto atkakliai nenori pri-
paþinti ir nesutinka taisyti ydingo
Taip paslaptingai asbesto pluoðto su-
1997 m. 60-ojo nutarimo. (Ðis punk-
sidarymà apraðë Senovës Kinijos mitai.
tas á deklaracijà áraðytas 26 konferen-
To meto þmogus þemës gelmëse susi-
cijos dalyviø siûlymu, tarp jø: Lietu-
darantá pluoðtà suvokë kaip kaþkokio ne-
vos MA akademikai J. Kubilius, V. Sir-
áprasto gyvûno kailá, jam dar buvo nesu-
vydis, A. L. Telksnys, nariai korespon-
prantama, kad pluoðtas gali atsirasti ir
dentai R. Grigas, L. Šepetys, G.
be gyvûno. Kinijos amatininkai nuo se-
Uþdavinys, narys ekspertas A. Tyla,
niausiø laikø mokëjo austi asbesto au-
taip pat R. Ozolas, prof. H. Zabulis,
dinius ir juos eksportuodavo á kitas ða-
rašytojai G. Iešmantas ir Pr. Treinys,
lis. Indijos þyniai, apsirengæ ið asbesto
Lietuvos muzikø ir Lietuvos teatro sà-
austais drabuþiais, manipuliuodavo deg-
jungø narys P. Mataitis);
lais, tuo stebindami aplinkinius. XXI a.
– manome, kad bûtina iðlaikyti
jau niekam nekelia abejoniø, kad asbes-
savivaldybëse kalbos tvarkytojus.
tas – tai pluoðtinës struktûros mineralø
Kreipiamës á Lietuvos Respubli-
serpentinø ir amfibolitø bendras techni-
kos ðvietimo ir mokslo ministerijà:
nis pavadinimas, tai yra hidrosilikatø kla-
– lietuviø kalba mokykloje turi bûti
sës mineralai. Skiriamos dvi asbesto at-
ne vien mokomasis, bet ir auklëjama-
mainos: serpentino asbestas ir amfibo-
sis dalykas;
lo asbestas. Serpentinas labai paplitæs
– lituanistinës disciplinos vidurinëje
mineralas, jo pluoðtinë atmaina chrizoti-
mokykloje turëtø bûti prioritetinës;
lo asbestas (Mg, Fe)6[Si4O10](OH)6) –
– pabrëþiame, kad Ðvietimo ir
magnio, geleþies hidrosilikatas su chro-
mokslo ministerijoje bei jos padali-
mo, nikelio, mangano, kalcio ir kobalto
niuose beveik neliko aukðtos kvalifi-
oksidø priemaiðomis, naudojama asbes-
kacijos lituanistø;
to gaminiams. Asbestas bûna baltos,
– „Mokslo ir studijø ástatyme“ bû-
þalsvos, gelsvos ir pilkos spalvos. Jo pa-
tina gràþinti nuostatà, kad lituanisti-
vadinimas kilæs ið graikø kalbos þodþio,
ka yra prioritetinë mokslo ðaka.
asbestos, kuris reiškia negæstantis, bet
Apeliuojame á spaudos leidëjø,
graikai asbestà laikë stebuklingu mine-
redaktoriø ir bendradarbiø sàþinæ:
ralu, kadangi jis nedegdavo ugnyje. As-
– skelbdamiesi esà spaudos lais-
bestas plaèiai paplitæs, bet vienintelis to-
vës gynëjai, negailëkite vietos savo lei-
kio tipo mineralas, susidarantis þemës
diniuose lietuviø kalbos reikalams, bû-
gelmëse. XX a. jis vartotas daugiau nei
kite dëmesingi kalbos kultûrai, neið-
3000 techniniø gaminiø gamybai. Iš chri-
siþadëkite lietuviðkos tikriniø svetimy-
zotilo – asbesto audiniø siuvami drabu-
biø vartosenos, gerbkite skaitytojà.
þiai gaisrininkams ir kitø profesijø dar-
Kvieèiame visuomenæ á sàjûdá
buotojams, susiduriantiems su ugnimi.
uþ lietuviø kalbos, tad ir tautos, ið-
Pavyzdþiui, 1952–1956 m. asbesto
likimà.
pluoštas naudotas kaip filtras pirmose
cigaretëse su filtru „Kent“.
Asbesto mineralas daþniausiai pasi-
taiko pavirðiniuose þemës sluoksniuose
 Ðventosios
ugnies deivës
Salamandros
asbestas
pluoðtas –
ir iðgaunamas kasant já atviruose karje-
ruose. Kartais asbesto agregatai siekia
net metro ilgá, bet daþniausiai bûna ðe-
riø, auganèiø statmenai ant uolienos gys-
los, pavidalo. Asbesto plauðingi agrega-
tai primena medþio þievæ, ðakas, þilus
plaukus. Minima ir asbesto atmaina, kai
pluoðtas suaugæs á sudëtingà „audiná“,
pluoðto gijos tarsi þmogaus rankø supin-
tos ar suaustos. Toks asbestas vadina-
mas „kalnø oda“ ar „kalnø medþiu“. Ver-
tingiausia asbesto atmaina laikomas
pluoðtas, kurio gijos yra pusiau skaid-
rios su ðilko blizgesiu. Asbestas, kurio
gijos blizgesiu ir lankstumu primena ðil-
kà, Rusijoje vadintas „kalnø linu“. Tokie
ádomûs mineralo asbesto dariniai susi-
daro dël to, kad jo kristalai auga tik vie-
na kryptimi. Asbesto pluoðtas nuo seno
naudojamas nesudeganèiø dagèiø ga-
mybai, tokios dagtys bûdavo šventyklø
ðviestuvuose, á kuriuos tereikëjo ápilti alie-
jaus ir jie vis ðvietë ir ðvietë. Nesudegan-
èios asbesto dagtys tarsi liudijo ðventyk-
lø artumà þmogaus protui sunkiai suvo-
kiamai amþinai dangaus didybës gau-
biamai paslapèiai.
XXI a. bandoma atsisakyti asbesto
gaminiø, nes nustatyta, kad asbesto mi-
neralas turi kancerogeniniø savybiø,
ákvëptos jo dulkës gali sukelti kvëpavi-
mo organø ar plauèiø vëþines ligas.
Bet XVIII a. asbestas buvo dar nepa-
prastas, beveik stebuklingas mineralas,
o ið jo iðgautas pluoðtas vertinamas to
meto visuomenës elito. Pasakojama, kad
carinës Rusijos turtingiausias pramoni-
ninkas Akinfijus Demidovas (1678–
1745), valdæs net 25 labai modernius
metalø lydimo fabrikus ir laikytas neka-
rûnuotu Sibiro valdovu, Rusijos carui re-
formatoriui Petrui I (1672–1725) atveþë
puikià tobulai baltos spalvos, ðvytinèià
sidabriniu atspalviu staltiesæ. Staltiesë
buvo uþtiesta ant stalo, prie kurio pietus
valgë caras Petras I ir Akinfijus Demido-
vas. Valgydamas A.Demidovas, kuris
garsëjo neprognozuojamais poelgiais,
iðpylë ant staltiesës lëkðtæ sriubos, bo-
kalà tiršto raudonojo vyno ir, pagriebæs
staltiesæ nuo stalo, suglamþæs ámetë á èia
pat besikûrenantá þidiná. Po to iðtraukë
staltiesæ ið ugnies ir parodë carui – ant
jos nebuvo në dëmelës, ji vël buvo to-
bulai balta. Rusijos valdovas buvo labai
nustebintas ir suþavëtas. Kaip suprato-
me, staltiesë buvo iðausta ið Sibire ið-
gaunamo chrizotilo – asbesto pluošto.
Pasakojama, kad Demidovø valdø vals-
tieèiai buvo labai iðtobulinæ asbesto
pluoðto verpimo ir audimo menà. Ið as-
besto pluoðto nertos aþûrinës damø
skrybëlaitës, pirðtinës, rankinukai, nëri-
niai. Asbestiniø gaminiø nereikëjo skalb-
ti, tereikëjo tik kelioms minutëms ámesti
juos á ugná, atšaldyti, iðtraukus ið lieps-
nø, ir vël buvo galima dëvëti.
Asbestas ir jo nepaprastos savybës
buvo þinomos seniai. Manoma, kad as-
bestà pirmasis paminëjo graikø geogra-
fas ir istorikas Strabonas (Strabo 64 ar
63 m.pr. Kr. – 23 ar 24). Strabonas raðë,
kad yra tokie akmenys, kuriuos ðukuoja
ir audþia ið jø asbesto audinius. Asbes-
to audiniø atplaiðø buvo rasta vykdant
archeologinius kasinëjimus Pompëjoje,
kuri buvo sugriauta 79 m. rugpjûèio 24
d. išsiverþusio Vezuvijaus vulkano –
miestas buvo uþpiltas 4–6 m storio pe-
lenø ir lavos sluoksniu. Apsinuodijæs Ve-
zuvijaus vulkano lavos išskiriamomis
nuodingomis dujomis þuvo þinomas Se-
nosios Romos imperijos valdininkas,
rašytojas ir mokslininkas Plinijus Vyres-
nysis, kuris, kaip mini to meto kronikos,
genamas moksliniø paskatø, bandë nu-
eiti á Pompëjà. Plinijus Vyresnysis (23–
79) minëjo: „Yra akmuo, tinkamas audi-
niams austi, kuris auga Indijos dykumo-
se, apgyvendintose gyvaèiø, kur nieka-
da nelyja ir todël jis ápratæs prie kaitros.
Ið jo gaminami marðkiniai, á kuriuos ávy-
niojami vadø lavonai prieš sudeginant
juos lauþuose; iš jo daromos ir servetë-
lës puotaujantiems, jas galima ákaitinti
ant ugnies“. Ne veltui graikai asbestà va-
dino negæstanèiu, nesudeganèiu. Anti-
kos laikais asbestas buvo išgaunamas
Egëjo jûroje esanèioje Evbëjo saloje ne-
toli Karastoso miesto ir Kipre. Supranta-
ma, Antikos laikais asbesto servetëlës
buvo tik valdovams prieinamas praban-
gos atributas. Tokià servetëlæ ar staltie-
sëlæ turëjo Romos imperatorius Neronas
(37–68). Plinijus Vyresnysis raðë, kad as-
bestà romënai laiko tokia pat vertinga
medþiaga, kaip ir nepaprasto retumo ir
groþio papuoðalà ið perlø. Plinijus Vyres-
nysis minëjo, kad ið asbesto, kurá jis va-
dino amiant, buvo gaminamas nedegus
popierius. Asbesto mineralas buvo smul-
kinamas šarmo tirpale, po to atskiriamos
asbesto gijos ir sumaišomos su vande-
niu. Gauta tiršta masë maišoma su kli-
jais, iðpilstoma á formas, suspaudþiama
ir taip gaunami popieriaus lakštai. No-
rint panaudoti antrà ar kelis kartus,
lakštai vis bûdavo dedami ant þarijø, kur
vël iðbaldavo ir tikdavo rašyti. Bet Plini-
jus Vyresnysis pastebëjo, kad vergai, ið-
gaunantys asbestà bei audþiantys ið jo
audinius, daþnai suserga ir anksti miršta.
Mini asbestà ir Azijos mokslininkas Al Bi-
runijus (973 ar 972–1050, ar 1051), va-
dindamas já „šaitano (nelabojo) voratin-
kliu“. Jis pasakojo, kad jau 390 m. ið as-
besto pluoðto buvo pagamintas audinys,
kurá atveþdavo ið Zerendo, Pietvakariø
Afganistano miesto, kurio dabar þinomi
tik griuvësiai.
Manoma, kad dël nepaprastø asbes-
to savybiø atsirado legenda apie šven-
tàjà salamandrà – Ugnies dievà drieþà,
kuris gyvena ugnyje ir nesudega. Já itin
garbino alchemikai, áþvelgdami jame sa-
vo darbø prasmæ ir sukurtø eleksyrø am-
þinybæ. Legendoje apie garsø katalonà
alchemikà Lulijø (apie 1232–1236 –
1315) pasakojama, kad, vienà naktá be-
medituodamas dykumoje, lauþo „ugnies
ðirdyje“ iðvydæs Salamandrà, kuri jam ta-
rusi: „Að savyje neðioju filosofiná akmená
– tai, ko ieško iðminèiai. Jeigu jis bus
išskirtas ið mano kûno, tai bus saldþiau-
sias atokvëpis suþeistai sielai“. Alchemi-
kas griebæs plikomis rankomis ákaitintas
þnyples, prispaudæs Salamandrà prie
deganèiø pliauskø ir ið jos kûno iðgavæs
raudonàjá eliksyrà, ðvytintá tamsoje, – fi-
losofiná akmená.
Didysis keliautojas ir pirklys veneci-
jietis Markas Polas (Marco Polo, apie
1254–1324) raðë, kad, keliaudamas per
Gingintalo sritá, jos šiaurëje rado kalnus,
kuriuose yra ðvino ir ondaniko. Yra ten ir
gysla, iš kurios išgauna salamandrà. Sa-
lamandra ne þvëris... joks þvëris negali
gyventi ugnyje, nes bet kuris gyvis yra
ið keturiø elementø. Þmonës turbût ne-
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 35

þinojo, kas tai yra salamandra... Kai kal-
nuose prisikasama iki tos gyslos, tai pri-
lauþoma jos gabalø, tada jie dþiovina-
mi, po to dar grûdami didelëje varinëje
grûstuvëje, plaunami vandenyje, kol lie-
ka tik siûlai, o þemës išmetamos. Siûlai
tarsi vilnoniai, juos suverpia ir audþia au-
dinius, paskui trumpam juos deda á ug-
ná ir audinys tampa baltas; jei atsiranda
dëmelë ant audinio ar kaip nors kitaip
jis susitepa, trumpai palaikytas ugnyje
jis vël bûna baltas kaip sniegas. Markas
„Graikiškoji ugnis“ naudojama mûðyje. Miniatiûra iš „Ioanno Skipicos kronikos“, saugoma
Madrido istorijos muziejuje (Wikipedia, Graikiškoji ugnis)
Polas dar pridûrë, kad viskas, kà jis pa-
pasakojo apie salamandrà, yra tiesa.
Kitas áþymus Renesanso laikø italas
– dailininkas, architektas, poetas Mike-
landþelas Buonarotis (Michelangelo
Buonarroti,1475–1564) asbestà vadino
tikraisiais deivës Veneros plaukais.
Galingiausias XVI a. Europos valdo-
vas, kilæs ið Habsburgø dinastijos, Karo-
lis V (1500–1558), Šventosios Romos im-
perijos imperatorius, Ispanijos karalius,
Sicilijos karalius ir Nyderlandø princas, tu-
rëjo staltiesæ ið labai plono asbesto pluoð-
to, kurià po puotos, sveèiø nuostabai,
mesdavo á ugná ir iðtraukdavo vël ðvarià.
Pragmatiškieji arabai jau viduriniai-
siais amþiais iš asbesto audinio gamino
drabuþius kariams, kurie priešininkus
apipildavo „Graikiškàja ugnimi“ – vidu-
riniøjø amþiø napalmu. Napalmas – pa-
degamasis mišinys iš sutirštintø degalø
ir specialiøjø priedø, plaèiai naudotas ka-
re Vietname, Korëjoje. Kada pirmà kartà
buvo panaudota „Graikiškoji ugnis“, ar-
ba „Pragariškoji ugnis“, nëra tiksliai nu-
statyta. Manoma, kad 424 m. pr. Kr. prie
Delijos vykusiame laivø mûðyje ið tuðèia-
vidurio ràsto jau buvo pilamas degantis
naftos, sieros ir riebalø mišinys. Tai
išraiškingai pavaizduota to meto piešiny-
36 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11
je. Šis mišinys buvo itin pavojingas to me-
to mediniams nepaslankiems laivams.
O gaisrininkams tokie nedegûs dra-
buþiai buvo pradëti gaminti Italijoje ir
Prancûzijoje tik 1829 metais.
XVIII a. asbestas jau pradëtas nau-
doti popieriaus, kartono gamybai. Toks
kartonas buvo plaèiai bandomas Skan-
dinavijos ðalyse. XVIII a. moksliniø atra-
dimø bandymai vykdavo labai teatralið-
kai. 1785 m. Skandinavijos mokslininkas
Foksë pradëjo savo bandymus su vadi-
namuoju akmeniniu kartonu. Stokholmo
mokslø akademija parëmë mokslininkà
pinigais, o Ðvedijos vyriausybë suteikë
jam teisæ daryti bandymus karaliðkuose
malûnuose. Stokholme itin iðkilmingoje
aplinkoje atlikti bandymai buvo pakartoti
ir Berlyne. Bandymas vykdavo pagal tam
tikrà scenarijø: pastatydavo nedidelá pa-
statà ir ið vidaus jo sienas apkaldavo va-
dinamuoju akmeniniu kartonu; á pastatà
priberdavo medþio droþliø ir jas padeg-
davo: kartonas ne tik pats nedegdavo,
bet neleisdavo uþsidegti ir medþiui, iš ku-
rio buvo pastatytas namas. Taigi buvo
puikiausiai árodyta, kad asbestà galima
naudoti statybose. Beje, iki šiol gamina-
mas ugniai atsparus, garsà ir ðilumà izo-
liuojantis kartonas ið chrizotilo – asbes-
to pluošto.
XVIII a. Italijos ðiaurës vakaruose, Pje-
monto srityje, Komo mieste, buvo pra-
dëta plëtoti nauja pramonës ðaka. Ele-
na Perpenti (Helena (Candida Lena) Per-
penti,1764–1846) ilgai ieðkojo bûdø as-
bestui austi ir pagaliau pasiekë, kad ið
ðio mineralo buvo ne tik suverpti siûlai,
bet ir numegzti plonytëlaièiai mezginiai.
1806 m. Italijos pramonës skatinimo
draugija uþ atrastus asbesto audimo bû-
dus apdovanojo jà garbës medaliu. Jos
pagamintas asbestinis popierius pasiro-
dë esàs tinkamas raðyti ir valstybës pa-
tarëjas Moskatis ant jo iðspausdino svei-
kinimà Naujøjø metø proga Italijos vice-
karaliui. E.Perpenti nuopelnas buvo tas,
kad jos gaminiai buvo ið gryno asbesto,
be lininiø siûlø priemaiðos, todël jø ne-
reikëjo degti ir jie buvo daug tvirtesni.
E.Perpenti gamino kaspinus, pinigines,
popieriø, batraiðèius ir netgi rankogalius,
mat pagal to meto mados reikalavimus
rankogaliai buvo atskira drabuþio deta-
lë. Áþymiajam Prancûzijos karvedþiui Na-
poleonui Bonapartui (1769–1821) bû-
nant Italijoje E.Perpenti padovanojo jam
asbesto nëriniø apykaklæ. E.Perpenti nu-
statë, kad asbestas, italø kalba amiant,
iš Genujos tinkamas tik popieriui gaminti,
pridedant daug klijingø dervø. Asbestas
ið Malenko lygumos turi ilgas gijas, to-
dël tinka audiniams ir nëriniams.
Rusijoje asbestas, vadintas „kalnø li-
nu“, pirmà kartà buvo atrastas 1720 m.
netoli Nevjansko miesto Tagilo upës pa-
krantëje, kai tarp „kitø kurioziðkø natû-
raliøjø ir ávairiø antikvitetø“ tamsiai þalio-
je uolienoje buvo rastas akmeninis kuo-
delis. Iš šio nuostabaus mineralo, kuris
rankose lengvai suyra á plonutëlaièius
pluoðtelius, Nevjanske pradëta verpti ver-
palus, o ið jø – austi audeklus, siûti ky-
kus, maiðelius, megzti pirðtines, raðë Ru-
sijos akademikas, mineralogijos profe-
sorius Vasilijus Severginas (1765–1826).
V.Severginas apraðë ir asbesto siûlø bei
gaminiø gamybà: „Pribrendusá asbestà
dauþydavo, nusëdusius miltus iðplauda-
vo, kol pasilikdavo plonos, á siûlus pa-
naðios pakulos, arba vadinamasis kal-
nø linas. Verpdami asbestà sumaiðyda-
vo su plonais linais, o suverpæ, megzda-
mi ir ausdami, naudodavo daug aliejaus.
Kai tokius gaminius kaitindami iðdegin-
davo ið jø aliejø ir linus, gaminiai tapdavo
labai lankstûs ir buvo galima juos plauti
ir lyginti, o suteptus valyti kaitinant“. Mask-
voje, Mokslø akademijos mineralogijos
muziejuje, yra eksponuojami pramoninin-
kø Demidovø dirbtuvëse ið asbesto aus-
to audinio gabalas, maišelis ir pirðtinës,
numegztos ið asbesto siûlø.
Kaip jau minëta, asbesto telkiniai þi-
nomi Rusijos Vakarø Sibire ir Uralo kal-
nuose, kur ásikûræ Novoasbesto ir Asbes-
to miestai. Asbesto miestas yra šalia la-
bai stambaus Baþenovo chrizotilo – as-
besto telkinio, 1885 m. atrasto Rusijos
geologo A.Ladyþenskio. 1897 m. èia bu-
vo pastatyta pirmoji Rusijoje asbesto
sodrinimo ámonë, kuri ir tapo besikurian-
èio miesto krikðtamote. Kaip atrodë As-
besto miestas Antrojo pasaulinio karo
metais, labai spalvingai apraðë þinomas
Rusijos geologas, rašytojas V.Petrovas:
„Virð fabriko pastatø, ypaè statytø XIX a.,
plaukiojo baltø dulkiø debesys, o puèiant
vëjui visos dulkës byrëjo ant greta esan-
èiø gyvenamøjø namø ir miðko, nuo fab-
riko kaip kometos uodega vyraujan-
èiø vëjø kryptimi tásojo baltas šleifas“.
Asbesto miestas, kurio herbas patvir-
tintas 2003 m., savaime suprantama,
„su kalnø lino“ pluoðto atvaizdu, jau
kvieèia turistus. Asbesto mieste turis-
tams siûloma aplankyti ne tik didþiulá
asbesto karjerà, kuris yra apie 11 km
ilgio, apie 2,5 km ploèio ir iki 350 m
gylio, bet ir 2003 m. ákurtà asbesto mi-
neralo išgavimo ir jo apdorojimo tech-
nologijø muziejø. Pasakojama, kad as-
besto karjeras itin áspûdingai atrodo
naktá, kai deðimtys proþektoriø apðvie-
èia jo ribas, keliø serpantinus, galin-
gus ekskavatorius, geleþinkelio vago-
nø sàstatus, á kuriuos kraunamas as-
besto mineralas. 1995 m. Asbesto
mieste, kuriame jau 1971 m. gyveno
daugiau nei 100 000 gyventojø, buvo
pastatyta ir pirmoji cerkvë.
1862 m. Londone vykusioje pasau-
,,Pasyvus namas“
Pastaruoju metu daugelyje vals- darbiauja su austrais, kurie, statyda-
linëje parodoje buvo pademonstruota
tybiø populiarëja „Pasyvaus namo“ mi „Pasyvius namus“, sukaupë ne-
stambi Kanadoje rastø mineralø kolek-
(angl. „Passive house“) pastatai. maþai patirties ir þiniø.
cija, kurioje buvo ir asbesto mineralø.
Svarbiausias „Pasyvaus namo“ idë- Aplinkos ministro manymu, „Pa-
Didelës asbesto atsargos 1878 m. ras-
jos principas – pastate iðlaikyti ðilu- syvaus namo“ projektø ágyvendini-
tos Kanadoje, Apalaèø kalnø priekal-
mà nenaudojant energijos arba nau- mas prisidëtø sprendþiant pasauliui
nëse, kur ásikûræs Asbestoso miestas.
dojant jos labai maþai. Tokiame na- aktualiausias problemas – tokias kaip
Asbesto kalnø masyvai nutásæ ir JAV
me ðilumà gamina þmonës, ðviesos, klimato atðilimas, energijos iðtekliø
teritorijoje. 1891 m. Pietø Afrikos Res-
elektros árengimai, ypaè saulës spin- maþëjimas. Tokie pastatai, kurie ati-
publikoje rasti asbesto telkiniai Asbes-
duliai, esant papildomam poreikiui, tinka ne tik dabartinius, bet ir ateities
to kalnuose. Kazachstane, netoli
ir kiti energijos šaltiniai. statybos reikalavimus, ne tik laiduo-
Dþetygaro miesto, taip pat rastas as-
„Tokio tipo pastatø Lietuvoje dar tø geresnes gyvenimo sàlygas, bet
besto telkinys. Nedideli asbesto telki-
nëra, taèiau Aplinkos ministerija ir pakeltø gyvenvieèiø vertæ.
niai minimi Alpiø, Kaukazo ir kituose
sieks, kad „Pasyvaus namo“ idëja Rugpjûèio pabaigoje Austrijos de-
kalnø masyvuose.
bûtø pradëta ágyvendinti ir Lietuvo- legacijos atstovai, vadovaujami Lietu-
Asbestui, kaip ir daugeliui kitø mi-
je”, – teigia aplinkos ministras Artû- vos garbës konsulo Austrijoje Raoulio
neralø ir uolienø, priskiriamos tiek gy-
ras Paulauskas. – Tam reikia patobu- Kauffjerio, pristatë tris pasiûlymus nau-
domosios, tiek ir neiðmatuojamos, ne-
linti ástatyminæ bazæ. Á jà reikia átrauk- jo nuomojamo socialinio bûsto staty-
apèiuopiamos galios, lyg ir turinèios
ti „Pasyvaus namo“ apibrëþimà ir nu- bai. Jis pritaikytas Lietuvai pagal „Pa-
átakos mûsø gyvenimui ar galimybëms
statyti jo standartus teisës aktuose. syviam namui“ keliamus reikalavimus.
pasirinkti gyvenimo nuostatas, siekti
Aplinkos ministro manymu, siekiant Bûsto ir urbanistinës plëtros agentû-
laimingo gyvenimo. Asbesto audinio
kuo greièiau Lietuvoje pradëti statyti ros direktoriaus Valiaus Serbentos tei-
gabaliukà, suvyniotà á medvilniná ar ðil-
„Pasyvaus namo” tipo pastatus, tiks- gimu, bendradarbiavimas su austrø
kiná audiná, kaip talismanà astromine-
linga bûtø ðiam tikslui nukreipti so- specialistais yra ne tik reikalingas, bet
ralogai rekomenduoja visada neðioti
cialiniams bûstams skirtas lëðas. Ap- ir naudingas Lietuvai. Tikimasi, kad ar-
moterims, nes jis atðaldo emocijas ir
linkos ministerija kartu su Bûsto ir ur- timiausiu metu „Pasyvaus namo“ idë-
suteikia ðaltà protà. Toká asbesto talis-
banistinës plëtros agentûra bendra- ja bus ágyvendinta ir Lietuvoje.
manà siûloma laikyti delne einant á po-
kalbá su bûsimu darbdaviu, medituo-
jant ar norint nusiraminti, ištikus krizi-
nëms situacijoms. Manoma, kad as-
bestas, pats bûdamas sunkiai paþei-
dþiamas, suteiks ir jo gerbëjui pasitikë-
jimo savimi, nesudegti net tada, kai at-
rodo, kad dangus griûva, kai sunkme-
tis lenkia prie þemës, kai þemë lyg ir
slysta ið po kojø... Tibeto medicinoje
šiuo mineralu gydomos sausgyslës,
kraujagyslës.

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 37

 Pasaulinë tarptautinë meteorologø organizacija Þene-
voje 2007–2008 metus paskelbë „Poliariniais metais“.
Jie prasidëjo praëjusiø metø kovo 1 dienà. Ðie metai
pasirinkti neatsitiktinai – siekta visuomenei priminti
Ðiaurës ir Pietø aðigaliø ledynø tyrimø istorijà ir baltøjø
þemynø svarbà pasaulinio klimato raidai.
Norvegijos
ledjûrio paþinimo
Egidijus BACEVIÈIUS
Straipsnio autorius prie þymaus keliautojo
poliarininko Roalio Amundseno paminklo
Artëja išskirtiniai mokslinës bendruo-
menës jubiliejai, atmintinos datos pasau-
lio ledynø ir Arkties vandenø atradimo bei
tyrimø istorijoje. Ypaè ðiems renginiams
rengiasi Norvegijos muziejininkai, nes jie
turi šimtametes atokiausiø ðiaurës kam-
peliø tyrimø populiarinimo tradicijas ir gali
daug kà papasakoti bei parodyti.
Paþintinio turizmo mëgëjai Norvegijoje
turi puikias galimybes susipaþinti su ðiau-
riausiø pasaulio jûrø ir þemynø gamta, vie-
tiniø gyventojø kultûra bei paproèiais.
Tromsës uostamiestyje Arkties jûrinei kul-
tûrai paþinti bei puoselëti sudarytos kuo
palankiausios sàlygos. Mieste ásikûræ
šiauriausi Norvegijos ir Europos muziejai
bei dailës galerijos. Jis tik per 2000 km
nuo Ðiaurës ašigalio, 300 km uþ speigra-
èio, ties 70-àja ðiaurës platuma. Muziejai
ásteigti XX a. pradþioje ir pastaraisiais de-
ðimtmeèiais atnaujinti. Ledjûrio paþinimo
ir tyrimø centras sudarytas ið keliø skir-
tingose miesto dalyse esanèiø padaliniø.
Rudená ir vasarà juos lankant galima gro-
þëtis aplinkiniø fiordø peizaþais. Praëjimas
ið vieno muziejaus padalinio á kità tampa
38 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11
centras
naudingais atokvëpio pusvalandþiais jau-
niesiems lankytojams, juose apmàstoma
nauja patirtis, su bendraminèiu pasidali-
jama áspûdþiais apie matytus ekspona-
tus. Muziejai, koncertø salës ir pramogø
centrai yra didelë atgaiva Ðiaurëje tris më-
nesius trunkanèios poliarinës nakties ny-
kumoje ir þiemà, kai beveik visas gyveni-
mas sutelktas uþdarose patalpose.
Ledjûrio muziejus-akvariumas
Polaria – modernus Tromsës miesto
muziejus-akvariumas. Lankytojo þvilgsná
patraukia áspûdinga pastato architektûra,
darniai ásiliejanti aplinkinio fiordo fone ir vei-
kiau primenanti ledo lyèiø sangrûdas nei
áprastà santûrø muziejiná stiliø. Statinys sa-
vo forma primena ant šono paverstas kny-
gas ir akinanèiu baltumu pakartoja prie-
ðingame fiordo krante esanèià Tromsdalo
ledjûriø katedrà – Eismeerkathedrale. Tai
šiauriausia protestantø baþnyèia Norvegi-
jos pusiasalyje. Jos skliautai primena
priešpriešiais suremtas ledo lytis su stiklo
intarpais. Ypaè jie puoðnûs naktá, esant
dirbtiniam apðvietimui. Statiniai yra archi-
tekto Jan Inge Hovigso šedevrai, vyrau-
jantys miesto peizaþe. Pagrindinë Polaria
muziejaus paskirtis – supaþindinti su led-
jûrio tyrimø istorija, gamta ir ilgaamþe þmo-
niø kultûra. Viduje kupoliniuose plaèiuose
ekranuose rodomi panoraminiai filmai
Špicbergeno gamta, Uþpoliarës Norvegi-
ja - baltasis nuotykis. Tai reginiø suþadin-
tos ásivaizduojamos kelionës po þvilgsniu
neaprëpiamas ledo plynes ir atokias sa-
las ávairiais metø laikais. Greta yra patrauk-
lios ðiaurës jûrø gyvûnø, baltøjø lokiø, vëp-
liø, avijauèiø, atveþtiniø Antarktidos ping-
vinø iškamšos.
Yra gyvoji ekspozicija, analogiška Klai-
pëdos Jûrø muziejui. Tik èia lankytojas á
augintinius þiûri ne nuo tiltelio ar krantinës,
kaip pas mus, bet plokštumoje, lygiai kaip
gamtoje, nuo „specialios ledo lyties“. Per
kelias akimirkas èia gali pasinerti po van-
deniu ir ið apþvalgos tunelio pasigroþëti
virð galvø praplaukianèiais ûsuotaisiais
ruoniais. Lëtai vandens storymëje slystan-
tys gyvûnai, jø judesiø grakðtumas ir tiks-
lumas – sunkiai nupasakojamas povan-
deninio gyvenimo reginys. Kad lankytojai
pamatytø, kaip gyvûnai elgiasi misdami,
kaip jie prisirišæ prie dresuotojø, šeriami
tuo paèiu laiku. Nedideliuose atviruose ak-
variumuose galima pamatyti daugelá ap-
linkiniø ledjûrio vandens augalø ir gyvû-
nø. Ir ne tik pamatyti, nepavojinguosius net
paèiupinëti ir trumpam iškelti iš vandens.
Švariausias druskingas vanduo akvariu-
mams ir baseinams siurbiamas iš gretimo
fiordo. Kieme erdviuose voljeruose laiko-
mi ðiaurës elniai.
Ledjûrio keliautojø keliais
Paþintá su ledjûrio atradëjais ir keliau-
tojais tenka pratæsti Arkties muziejuje (Po-
larmuzeum). Jis yra Tromsës skansene,
1790 m. ásteigtame mediniø nameliø ra-
jone. Muziejus árengtas 1837 m. statyta-
me prekiø sandëlyje ir vadinamas „sena-
miesèio medinio kvartalo perlu“. Jame yra
paroda apie poliariniø kelioniø rengëjus,
pajûrio gyventojø medþioklæ ir þûklæ led-
jûriuose senaisiais laikais. Prie áëjimo yra
paminklas Roaliui Amundsenui (Roald
Amundsen), lankytojø pamëgta vëpliuko
skulptûra ir banginiø medþiotojø laivø har-
pûnai. Eksponatus galima liesti rankomis
ir patyrinëti, patirti artumà su naudotais
medþioklës prietaisais. Muziejininkai tei-
gia, kad toks emocijomis ir jutimais su-
stiprintas paþinimas ilgam išlieka atmin-
tyje ir retà palieka abejingà.
Muziejiniai laivai
Ne maþiau ádomus muziejinis laivas
Polstjerna („Šiaurinë þvaigþdë“). Šis ruo-
niø medþiotojø kateris statytas 1949 me-
tais. Juo plaukiota apie 33 metus. Laivo
viduje árengtas medþiotojø buities muzie-
jus, iš vaško išlieti þmonës, apranga bei
buities rakandai atkuria kasdienio gyveni-
mo vaizdus. Laivas yra stikliniame paviljo-
ne. Analogiškai Osle Frammussete sau-
gomi þymusis „Fram“ ir „Gjöa“– legendi-
niai speigraèio jûrø tyrinëtojø Fritjofo Nan-
seno ir Roalio Amundseno laivai. Uþ mo-
kestá galima nusileisti á laivo kajutes, ap-
þiûrëti dená, triumus, geriau paþinti unika-
liose XX a. pradþios nuo-
traukose áamþintà ledjû-
rio keliautojø gyvenimà ir
Šiaurës tyrinëjimø istori-
jà. Tromsës karo muzie-
juje yra ekspozicija apie
Vokietijos vermachto pa-
sididþiavimà – kariná lëk-
tuvneðá „nepaskandina-
màjá“ „Tirpiz“. Legendiná
laivà, paslëptà Tromsës
fiorde, atrado sàjunginin-
kø aviacija ir 1944 m. lap-
krièio 12 d. susprogdino.
Ðiaurës tautø kultûra
Pietinëje miesto daly-
je yra Tromsës universite-
to muziejus. Mûrinis bal-
tas pastatas esant polia-
rinës nakties apðvietimui
primena samiø jurtà. Mu-
ziejuje yra kelios nuolati-
nës ir kilnojamosios paro-
dos. Pirmajame aukšte
yra paroda apie ledjûrio
keliautojus bei atradëjus ir samiø kultûrà
bei praeitá. Atskiri skyriai supaþindina su
Norvegijos samiø bendruomenës praeiti-
mi, ásitraukimu á ðiandienæ visuomenæ, jø
þymiausius mokslo ir kultûros atstovus bei
þenklesnius kultûros pasiekimus.
Smalsaus turisto þvilgsná patraukia nu-
lieti muziejiniai vaškiniai þmonës ir iðkam-
ðø vaizdeliai. Jurtos viduje lankytojai mato,
kaip ruošiamos maisto atsargos ir dirbami
buities darbai. Medþioklës salëje yra pagrin-
diniø medþiojamøjø gyvûnø iðkamðos, jø
gaudymo árenginiai bei parodomi ruoðos
bûdai. Vaðkiniai þmonës „dirba“ su tikrais
medþioklës ir kailiø apdirbimo árankiais, gre-
ta pakloti iðdirbti þvëriø kailiai, vidus pa-
puoštas kaulo droþiniais ir amuletais. Gre-
ta rodomos áspûdingos šiaurieèiø valtys, el-
niø bei ðunø kinkiniø traukiamos rogës. Pa-
stebësiu, kad iš „jurtos“ vidaus „dvelkia“
natûraliai iðdirbtos odos kvapas, „spragsi“
þidinio ugnis, „kalba“ þmonës, „pasigirsta“
elniø bliovimas ar nerimaujanèiø ðunø ska-
lijimas. Panoraminëse salëse nuo erdvës ir
akinanèio baltumo, garsø bei ðalto vëjo gû-
siø per kûnà eina pagaugai. Tokie potyriai
palieka neiðdildomà áspûdá – tarytum pa-
èiam bûtø tekæ trumpam atsidurti ledynuo-
se, patirti pirmapradá jø þavesá ir atðiauru-
mà. Po tokio reginio skubama á kavinæ pa-
siðildyti – išgerti kavos.
Sakralinio meno salëje supaþindina-
ma su senuoju tikëjimu ir šiaurinës Nor-
vegijos baþnyèios menu. Joje vienetiniai
XIII–XIX ðimtmeèiø pavyzdþiai. Graþus
droþiniø iš kaulo ir medþio rinkinys. Èia
šiaurietiški siuþetai susipynæ su máslingais
simboliais, aká traukia saviti ornamentai
ir santûri ðiaurietiðka spalvø dermë.
„Polaria“
muziejuje ið
apþvalgos
tunelio gali
pasigroþëti virð
galvø praplau-
kianèiais
ûsuotaisiais
ruoniais
„Polaria“
muziejus
þvilgsná
patraukia savita
ðiaurietiðka
architektûra
Arkties gamta
Antrasis aukštas skirtas Ðiaurës gam-
tai. Patraukliai ir dalykiškai pristatoma Nor-
vegijos ir Svalborgo (Špicbergeno) geo-
logija, sausumos ir jûrø augalai bei gyvû-
nai. Gamtos naudmenø salëje rodomi vie-
tos uolienø pavyzdþiai, apraðomi jø po-
þymiai, naudojimo galimybës ir kilmë.
Daug dëmesio skiriama tyrimø istorijai.
Salëje vaikams yra iðkastinës prieðistori-
niø gyvûnø liekanos ir tikroviškai atkurti
jø pavidalai. Ant iškastiniø gyvûnø vaikai
gali „pajodinëti“, palásti po jais ir šitaip sa-
vo kûnu pajusti fiziná santyká su proistore.
Ypatingas dëmesys muziejuje skirtas mi-
tais ir pasakojimais apgaubtoms, dar ir
ðiandien þavesá kelianèioms Ðiaurës pa-
ðvaistëms. Parodoje pasitelkus skaidres,
schemas ir filmuotà medþiagà aiškinama
paðvaistës fizinë prigimtis, jos atsiradimas
bei tyrimø istorija. Specialiu atkûrimo áren-
giniu diaramoje parodoma ši permainin-
ga Pietø ir Šiaurës pusrutuliø nakties dan-
gaus skliauto ðviesjuostë. Vienas didelis
ir puošnus stendas skirtas su Šiaurës pa-
ðvaiste susijusioms kultûrinëms tradici-
joms. Ne per toliausiai nuo muziejaus yra
universitetinë observatorija. Vasarà èia
rengiamos naktinës ekskursijos stebëti
Šiaurës pusrutulio dangaus ðviesuliø. Mu-
ziejuje yra atkurta uþpoliario akmens lai-
kø gyvenvietë. 2006 m. èia veikë paroda
Ugnis kaip þmogaus išgyvenimo pagrin-
das Arktyje. Šiauriniø muziejiniø ekspo-
natø ávairovæ papildo Lauko geologijos
muziejus ir Šiaurës botanikos sodas. Šie
parkai lankytojams atviri ištisus metus.
Juose yra mineralø ir augalø iš viso pa-
saulio aukðtikalniø regionø.
Dirba kûrybingi muziejininkai
Norvegijoje muziejai retai kada bûna
tušti. Šioje šalyje yra senos muziejø lan-
kymo ir saviðvietos tradicijos. Muziejuose
darbuojasi visas kolektyvas darbuotojø.
Tarp jø yra dailininkai, animatoriai, moks-
lo populiarintojai ir kitø srièiø specialistai.
Muziejininkai bendradarbiauja su vietos
universiteto mokslininkais, kartu rengia
ekspedicijas, renka eksponatus ir atlieka
tyrimus. Informacija kaupiama ir platina-
ma mokslinëje universiteto bibliotekoje.
Vietiniai ir kviestiniai praneðëjai skaito pa-
skaitas ávairiais kultûros ir gamtosaugos
klausimais. 2006 m. rugsëjo ir spalio më-
nesiais vyko mokslo populiarinimo festi-
valis. Muziejus turi atskirà leidybos centrà
ir leidþia specializuotø Norvegijos kultûros
ir gamtinio paveldo leidiniø serijà.
Muziejuose pritaikomi naujausi muzie-
jininkystës pasiekimai, derinama sena su
nauju, kad bûtø iðlaikyta muziejaus dva-
sia ir lankytojø paþinimo dþiaugsmas.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 39

J
aponijos geleþinkeliuose naudo-
jama daugybë ávairiausiø technologijø –
kai kurios iðtobulintos jau garo laikais, o
kitos netgi labai futuristinës. Kurios ið jø
taikomos, priklauso nuo situacijos.
Ðtai nuo 2007-øjø Nagano prefektûroje
pradëjo vaþinëti pirmasis pasaulyje hibridi-
nis traukinys „Koumi“. Jo dyzelinis variklis
generuoja elektrà, pakraunanèià baterijas,
kurios varo motorà. Variklis veikia tyliai, trau-
kiná lengva valdyti, taèiau svarbiausia, kad
jis naudoja maþai energijos. Kai ájungiami
stabdþiai ir variklis nustoja veikti, stabdy-
mo energija virsta elektra, ir baterijos papil-
domai pasikrauna. Palyginti su paprastu to-
kios pat sandaros traukiniu, teoriðkai su-
taupoma 20 procentø, o praktiðkai 10 pro-
centø energijos. Ðis traukinys taip pat iðlei-
dþia kur kas maþiau nuodingø terðalø.
O DMV („Dual Mode Vehicle“ –„Dvigu-
bo naudojimo maðina“) traukinys yra pa-
naðesnis á autobusà – jis gali vaþiuoti ir pa-
prastais keliais, ir geleþinkelio bëgiais. Ke-
liu jis vaþiuoja kaip autobusas, o kai reikia
vaþiuoti bëgiais, priekyje ir uþpakalyje nu-
leidþiami geleþiniai ratai ir pakeliamos prie-
kinës padangos. Uþpakalinës padangos
lieka ant bëgiø – jos padeda judëti maði-
nai, varomai dyzelinio variklio. DMV prieð
kurá laikà buvo sukurtas uþsienyje, taèiau
pradëtas naudoti tik 2004-aisiais, Japoni-
jos geleþinkeliø Hokaido tinklui sukûrus sis-
temà, kur greitai nuo kelio galima pervaþiuo-
ti ant geleþinkelio ir atvirkðèiai. „Autobusas-
traukinys“ maþdaug 11 km vaþiuoja bë-
giais, o 25 km – keliu, visa kelionë trunka 1
val. 10 minuèiø. Maðina atrodo kaip nedi-
delis autobusas, joje 12 vietø keleiviams.
Ateityje tikimasi sukurti DMV su dviem va-
gonais, kur bûtø erdvës keleiviams stovëti,
jei visos sëdimos vietos uþimtos. Kompa-
nija nori toká traukinukà naudoti ne tik turiz-
mui, bet ir áprastiems reisams.
40 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11
Japonijos
traukiniai
...Nors geleþiniai ratai gerai rieda bëgiais
dël trinties jëgos, kuri neleidþia jiems slysti,
taèiau statesnëse ákalnëse ratai vis dëlto
slysta, taip pat traukinio negalima sustab-
dyti vaþiuojant nuo kalno. Todël bëgiai tie-
siami ne itin staèiais skardþiais. Kalnuoto-
se vietovëse traukinys gali vaþiuoti zigza-
gu. Jis uþvaþiuoja á tam tikrà aukðtá, tada
pereina ant kitø bëgiø, vingiuojanèiø atgal,
ir taip, sustodamas bei vël pakildamas, pa-
maþu kopia aukðtyn. Tokie traukiniai anks-
èiau Japonijoje buvo labai áprasti, taèiau da-
bar, atsiradus tobuloms tuneliø kasimo
technologijoms ir stipresniems varikliams,
juos retai galima pamatyti. Kalnuotose vie-
tovëse taip pat naudojami vikðriniai bëgiai.
Krumpliaraèiai, esantys po traukiniu, sukim-
ba su vikðriniu bëgiu ir taip traukinys juda
aukðtyn ar þemyn. Vikðriniai bëgiai ir jø
plokðtelës bûna ávairiausiø formø, tai priklau-
so nuo naudojamo metodo. Abt sistemà
iðrado Romanas Abtas, ðveicarø inþinierius.
Abt geleþinkelis dar gana naujas – jis pra-
dëtas naudoti 1990-aisiais.
Japonijoje ypaè paplitæ supergreitieji
traukiniai, tokie, kaip Ðinkanseno trauki-
nys, pradëjæs vaþinëti 1964-aisiais, kai Ja-
ponijoje vyko Olimpinës þaidynës. Glot-
nios kulkos formos „0“ serijos vagonai va-
þinëjo atskirais bëgiais visai nauja Tokai-
do Šinkanseno linija tarp Tokijo ir Osakos,
ir tada jø didþiausias greitis buvo 220 km
per valandà. Maþdaug 1985-aisiais ðis tin-
klas pradëjo plisti kitose Japonijos vieto-
se, ir tai paskatino tobulinti Šinkanseno
traukinius – buvo sukurti dviaukðèiai, þe-
mesni vagonai ir elegantiðkos ilgos nosys
galiniams vagonams. 1990-aisiais „500“
serijos traukiniai jau vaþiavo 300 km per
valandà greièiu. O 2007-aisiais Tokaido ir
Sanjo Ðinkanseno linijomis pradëjo vaþi-
nëti moderniausios serijos „N700“ trauki-
niai. Ši serija pasiþymi tuo, kad labai grei-
tai ágyja pagreitá, traukiniai per tris minutes
gali pasiekti 270 km per valandà greitá; jie
taip pat labai patogûs ir suvartoja maþai
energijos. Traukiniams tobulinti panaudo-
ta daug moderniausiø technologijø – tai
naujas keliamasis mechanizmas, kur tarp
vagonø ir ratø naudojamos oro spyruok-
lës, truputá pakelianèios vagonus staigiuo-
se bëgiø posûkiuose. Pakelti vos vienu
laipsniu traukiniai gali áveikti posûkius, ne-
maþindami áprasto 270 km per valandà
greièio, be to, tai sutrumpina kelionës tarp
Tokijo ir Ðin-Osakos laikà penkiomis mi-
nutëmis. Traukinio dizainas primena
paukðtá, iðskëtusá sparnus. Dël ðios ne-
áprastos formos sumaþëja oro pasiprieði-
nimas, o tai reiðkia, jog suvartojama ma-
þiau elektros, netgi 49 proc., palyginti su
„0“ serijos traukiniais, vaþiuojanèiais ma-
þesniu, 220 km per val. greièiu. Naujuo-
siuose traukiniuose yra patogesnës ergo-
nomiðkos këdës, o prie daugiau nei pu-
sës vietø yra elektros lizdai. Daug dëme-
sio skirta keleiviø patogumui – pvz., yra
daugelio paskirèiø kabinos, kuriose gali-
ma rasti visko, ko reikia kûdikiui perrengti.
Vienas patogiausiø bei prabangiausiø
traukiniø yra miegamasis ekspresas „Ka-
siopëja“. Jis keliauja tarp Tokijo ir Saporo.
Iðvaþiavæs ið Tokijo 16.20, ekspresas, ávei-
kæs 1200 km kelià, pasiekia Saporà kità
rytà, 8.45. Ðis „vieðbutis ant ratø“ pasiþy-
mi prabanga bei elegancija. Áþymieji sidab-
riniai „Kasiopëjos“ vagonai papuoðti vai-
vorykðtës juostomis. Dauguma keleiviø kà
nors ðvenèia – kai kurie pasiekæ brandþià
senatvæ, o kiti – medaus mënesá, visi èia
mëgaujasi fantastišku geleþinkelio kruizu.
Vagonuose – ávairiausios gyvenimo sà-
lygos: liuksas su svetaine ir miegamuoju,
deliukso kambarys ar miegamasis su dvi-
gule lova. Keleiviniuose vagonuose tik pri-
vatûs kambariai, nëra bendrø sëdimøjø
vietø, ir tuo „Kasiopëja“ skiriasi nuo dau-
gumos kitø pasaulio traukiniø. Liuksas gali
bûti dviaukðtis – salonas virðuje, o miega-
masis apaèioje. Patalpa kompaktiðka, ta-
èiau joje telpa visi patogumai – duðas, tu-
aletas ir kriauklë virðuje. Keleiviai aprûpi-
nami dantø ðepetukais, pasta, vonios rank-
ðluosèiais ir patogiais drabuþiais. Vos tik
keleiviams susëdus, pasigirsta beldimas
á duris – tai patarnautoja, neðina padëklu
su gërimais – vynu, maþu viskio buteliu-
ku, trupuèiu ledo ir mineraliniu vandeniu.
Ji paaiškina, kaip naudotis traukinio tele-
fonu ir televizoriumi. O vagone-restorane
geriausia prancûziðka ir tradicinë japonið-
ka virtuvë. Taip pat yra erdvus poilsio va-
gonas, kur galima su bendrakeleiviais pa-
sidalyti kelioniø istorijomis.
Ðalia prabangiø traukiniø ávairiuose ða-
lies regionuose vaþinëja visai neáprasti trau-
kiniai. Tohoku regione Aizu geleþinkeliu va-
þinëja traukiniai, kuriø vagonai dekoruoti
kaip „ozaðiki“– japoniðkø namø tatamio ki-
limëliø kambarys sveèiams priimti. Šis trau-
kinys sudarytas ið trijø vagonø: gale – „oza-
ðiki“ vagonas, viduryje atviras vagonas su
áprastomis vietomis ( jis anksèiau buvo kro- Nauja
vininis), o priekyje – stebëjimo vagonas.
Jis vaþinëja daugiausia tik per atostogas Genovaitës
ir rudená, kai medþiai keièia spalvas. Së- Raguotienës-
dëdami „ozaðiki“ vagone, jauèiatës lyg bû-
tumëte japoniðkuose namuose, galite uþ-
Tëvelytës
kandþiauti ir ðnekëtis, groþëtis kraðtovaiz- knyga
dþiu. Visa kelionë, tik 45 km atkarpa tarp
Aizu Vakamatsu ir Aizu Tadþimos stoèiø, Genovaitë Raguotienë-
trunka apie 90 minuèiø. Nuostabi kelionë Tëvelytë – þinoma bibliotekinin-
per slënius ir ramius kalnø kaimelius. kystës pedagogë Vilniaus
O þiemà, kuri ypaè rûsti tolimoje Hon- universitete, mokslininkë, mokslo
ðiu ðiaurëje, vaþiuodami Tsugaru geleþin- populiarintoja. Tyrinëja ávairias
keliu galite pasiðildyti prie krosnelës. „Pil- knygos ir bibliotekø sritis,
votos krosnelës“ traukinys vaþinëja nuo daugiausia skaitytojà ir skaitymà.
gruodþio iki kovo mënesio per apsnigtà Ðiomis temomis iðleido moksli-
Tsugaru lygumà tarp Tsugaru Goðogava- nes monografijas – „Spaudà
ros ir Tsugaru Nakasato stoèiø – atstumas atgavus“ (1996), „Lietuviø vaikø
20,7 km. Abiejuose vagonuose, pagamin- lektûra 1918–1940“ (2001),
tuose 1948-aisiais, yra anglimis kûrena- istoriografiniø esë knygà „Greta
mos krosnelës, o sienos ir grindys – me- áþymiojo Vaclovo Birþiðkos“
dinës. Krosnelës suðildo vidø, keleiviai gali (2000), etiudà „Vytautas Stepo-
ant jø kepinti uþkandþius, tokius kaip dþio- naitis – iðkilusis knygos þmogus“
vinti kalmarai ir „mochi“ ryþiø pyragëliai. (2003). G.Raguotienës plunksnai
Rami kelionë traukiniu padeda pail- priklauso knygos ir lektologijos
sëti nuo dabartinio pasaulio átampos ir rû- mokslo populiarinimo leidiniai –
pesèiø. „Ðimtas knygos másliø“ (1974,
Jau 1976-aisiais beveik visame Japo- 1981), „Baltos lankos, juodos
nijos geleþinkelyje anglis pakeitë dyzelinis avys“ (1983), „Þodþiai apie
kuras. Yra dar išlikusios ðeðiolika linijø, kur knygà“ (1998).
traukiná traukia garveþys. Taèiau beveik visi Naujasis autorës darbas „…
jie traukia turistinius traukinius ir tik tokiu me- atversta knyga“ iðleidþiamas
tø laiku, kai gamtovaizdis ypaè graþus. Vie- SKAITYMO METØ proga. Jis
nintelis garo varomas traukinys, vaþinëjan- daugiau skaitybos populiarinimo,
tis beveik visus metus, priklauso privaèiai intertekstinio pobûdþio ir paskir-
kompanijai Oigavos geleþinkeliams Šizuo- ties, derinan-
ukos prefektûroje. Kompanijos atstovas Ja- tis moksliná ir
mamoto Tojofuku aiðkina: „Mes visuomet publicistiná
norëjome, kad iðliktø garveþiai, kaip dalis dëstymà ir
Japonijos transporto paveldo, todël laiko- stiliø.
mës „dinamiðko iðsaugojimo“ poþiûrio. Net-
gi paprastomis savaitës dienomis traukinyje
pilna ðeimø ir geleþinkelio darbuotojø. Ke-
leiviniuose vagonuose nëra oro kondicio-
nieriaus, todël vasaros metu nuostabu at-
verti langus ir þvelgti á pro ðalá slenkanèius
arbatos laukus. Garveþiai turi slaptà gebë-
jimà suartinti keleivius, net jei jie anksèiau ir
nebuvo paþástami. Jie visi keliauja, tikëda-
miesi, kad garveþiai iðliks amþinai.
Pagal „Nipponia“ Nr.43, 2007
parengë Laima PACEVIÈIENË
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 41
 Higienos
institutui –
200
Atkelta ið 19 p.
metø
Per ðá laikotarpá Institute atlikta dau-
giau kaip 50 mokslinio tyrimo darbø, da-
lyvauta per 30-yje tarptautiniø projektø.
Šiuo laikotarpiu profilaktinës medicinos
veiklà vykdë Higienos institutas (1992–
2006 m.). Institutui vadovavo dr. Vytau-
tas Jurkuvënas (1992–1998 m.), doc. Ro-
bertas Petkevièius (1998–2001 m.), prof.
Julius Kalibatas (2001–2006 m.).
Šeštuoju laikotarpiu (profesinë ir vi-
suomenës sveikata, nuo 2006 m.) Insti-
tutas perorientuojamas á mokslo centrà,
kuris akumuliuotø ir koordinuotø moksli-
nius tyrimus, reikalingus profesinës ir vi-
suomenës sveikatos sprendimams pa-
grásti. Todël jo veiklos svoris perkeliamas
ið eksperimentiniø laboratoriniø tyrimø á
taikomuosius epidemiologinius ir sveika-
tos sistemø bei technologijø veiksmingu-
mo vertinimo tyrimus. 2007 m. Institutas
paskiriamas Europos ligø prevencijos ir
kontrolës centro kompetentingàja institu-
cija. 2008 m. patvirtinama nauja Instituto
struktûra, o jo branduolá sudaro 55 moks-
lininkai ir tyrëjai. Svarbiausi instituto sie-
kiniai – tapti „þiniø institucija“ ir átakingø
tarptautiniø organizacijø bendradarbiavi-
mo centru Lietuvoje profesinës ir visuo-
menës sveikatos tyrimø srityse. Instituto
strateginës veiklos kryptys – profesinës
sveikatos politikos ágyvendinimo veiks-
mingumo tyrimai ir nacionalinio profesi-
nës sveikatos informacijos tinklo kûrimas;
asbesto ir kitø darbo aplinkos kancero-
genø, alergenø bei psichosocialiniø rizi-
kos veiksniø poveikio moksliniai tyrimai;
profesiniø ligø paplitimo tyrimai ir diag-
nostikos kriterijø tobulinimas; visuomenës
sveikatos prieþiûros veiklos veiksmingu-
mo tyrimai; hospitaliniø infekcijø preven-
cijos ir racionalaus antimikrobiniø prepa-
ratø vartojimo moksliniai tyrimai; visuome-
nës sveikatos netolygumø ir aktualiø vi-
suomenës sveikatos problemø moksliniai
tyrimai; nacionaliniø visuomenës ir pro-
fesinës sveikatos programø ágyvendinimo
eigos ir veiksmingumo vertinimas; visuo-
menës sveikatos specialistø tæstinio po-
diplominio kvalifikacijos tobulinimo orga-
nizavimas; profesinës rizikos dël chemi-
niø ir fizikiniø darbo aplinkos veiksniø ty-
rimai ir vertinimas; periodinio mokslinio
þurnalo „Visuomenës sveikata“ leidyba.
Institutui nuo 2006 m. vadovauja dr. Re-
migijus Jankauskas.
42 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11
Vilniuje vyko
kalendorininkø ir kurðëniðkiø
sueiga
Vilniaus mokytojø namuose áteikta
Lauryno Ivinskio premija uþ geriausià
per metus Lietuvoje iðleistà kalendoriø.
Komisijos nuomone, toks premijos ver-
tas kalendorius – Liberto Klimkos, Juo-
dovanota Kalendoriø muziejui.
Paminëtas ir kurðëniðkiø klubo Vil-
niuje penkmetis. Uþ sëkmingà vadova-
zo Valiušaièio ir Laimio Kosevièiaus vimà klubui Seimo pirmininko Èeslovo
„Nugrimzdusis Vilnius“. Jurðëno padëkos raðtas áteiktas klubo
Paskatinamasis
prizas áteiktas Kur-
ðënø Stasio Anglic-
kio pagrindinei mo-
kyklai, kartu su De-
mino (Vokietija) mo-
kykla parengusiai
kalendoriø su abie-
jø miestø vaizdais.
Ðio kalendoriaus
autoriai – Danutë
Lotiukienë, Ramutë
Zorienë ir Wolfgan-
gas Biulowas.
Vilniaus moky-
tojø namuose surengta senøjø kalen- prezidentui Stasiui Lipskiui. Jis taip pat
doriø ið Kurðënø kalendoriø muziejaus apdovanotas ir Ðiauliø rajono savivaldy-
paroda. Apie muziejaus veiklà ir kalen- bës mero padëka. Seimo Mokslo, kul-
doriø kolekcijà kalbëjo muziejaus va- tûros ir ðvietimo komiteto bei Ðiauliø ra-
dovë, Kurðënø miesto garbës pilietë Si- jono savivaldybës mero Algimanto Gau-
gita Lukienë. bo padëkos raðtai áteikti kurðëniðkiø klu-
Vienas ið didþiausiø Kurðënø kalen- bo steigëjui raðytojui Vytautui Kirkuèiui.
doriø muziejaus rëmëjø verslininkas Buvo pristatyta ir Vytauto Kirkuèio
Romualdas Bakutis ðá kartà vël pradþiu- knyga „Tekanèio laiko áraðai“. Apie jà kal-
gino dovanomis. Jam ið vieno kolekci- bëjo raðytojas, literatûros kritikas Stasys
ninko pavyko nupirkti visà lietuviðkø ka- Lipskis, poetas Vacys Reimeris. Kà tik
lendoriø kolekcijà, kuri vos tilpo á dvi iðleistos knygos iðtraukà iðspausdino
dideles dëþes. Ði kolekcija ir buvo pa- þurnalas „Santara“. Prieð sueigà knygø
Afrikoje visada liks d
Aðtuoneri mano metai toli nuo Lietu-
vos – nesibaigianèio safario metai. Pali-
kau ramø gyvenimà, artimuosius ir drau-
gus, teatrà, gimtàjà ðalá ir leidausi á visið-
kai naujà pasaulá, kuriame, be sûnaus Mi-
ko ir vyro Soreno, viskas buvo svetima –
kalba, kultûra, klimatas. Dabar tie patys
dalykai tapo norma, kelionës tapo mano
gyvenimu, o gyvenimas – kelione.
Radau Afrikà savyje ir bandau at-
rasti save Afrikoje. Radau naujus am-
plua: pradëjau raðyti, fotografuoti, fil-
muoti. Atradau unikalià masajø genties Kartais jauèiuosi kaip baltaodë Afri-
kultûrà, jà iki ðiol tyrinëju. Iðgyvenau kos uþkariautoja, kartais kaip robinzo-
daug ekstremaliø situacijø ir pavojø, jie në ið negyvenamos salos, kartais imu
privertë giliau paþvelgti á gyvenimà, pla- nebesuprasti, koks dabar amþius – ne-
èiau – á pasaulá. jaugi jau XXI? Afrika gràþina þmogø prie

Lauryno
Ivinskio
premija
áteikta
Libertui
Klimkai
leidëjas Stasys Lipskis, raðytojas Vytau-
tas Kirkutis ir þurnalo „Santara“ redak-
torius Romualdas Norkus kalbëjosi apie
bendradarbiavimà, naujausiø þurnalo
numeriø pristatymà Ðiauliø „Auðros“ mu-
ziejuje bei aptarë Vytauto Kirkuèio pub-
likacijà „Kaip Kurðënai revoliucionieriø
pakeitë kalendorininku“, kuri spausdina-
ma „Santaros“ 55-ajame numeryje.
Renginyje dalyvavo ir kalbëjo Sei-
mo narë Rima Baðkienë, Kultûros mi-
nisterijos atstovë Irena Seliukaitë, Ðiau-
liø rajono meras Algimantas Gaubas,
verslininkas ir Kalendoriø muziejaus rë-
mëjas Romualdas Bakutis, kultûros
skyriaus ir kultûros centro, Kurðënø
miesto seniûnijos vadovai, didelis bû-
rys Vilniuje gyvenanèiø kurðëniðkiø, bu-
vusiø L.Ivinskio premijos laureatø.
Kalendorininkø ir kurðëniðkiø klubo
sueigoje koncertavo Kurðënø meno
mokyklos dëstytojai ir kultûros centro
moterø vokalinis ansamblis „Melodija“.
V.K.
s dalelë mano ðirdies
ðaknø, ten matai gyvà istorijà, nejus-
damas laiko tëkmës. Kad ir kur nuves-
tø tolesnis kelias, Afrikoje visada liks da-
lelë mano ðirdies.
Eglë Aukðtakalnytë-Hansen
Iðleido
leidykla
,,Tyto
alba”
Þurnalo leidimà remia Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas
SPAUDOS, RADIJO
IR TELEVIZIJOS
RËMIMO FONDAS
MOKSLAS ir 2008
Lietuvos energetikos institutas,
Vilniaus universitetas,
GYVENIMAS
Eina nuo 1957 m. 2008 m. Nr.11 (601) lapkritis
11
Lietuvos mokslo istorikø
draugija, Klaipëdos univer-
sitetas, Kultûros, filosofijos ir Tu r i n y s
meno institutas, Lietuvos
gamtos draugija, VGTU L.KLIMKA Lietuvos etnokosmologijos muziejus:
istorija ir ateitis .......................................................... 2
Vyriausiasis redaktorius
G.TAUTVAIÐIENË Atraskime savo Visatà ................. 4
JUOZAS BALDAUSKAS
V.MILKUS Saulës aktyvumas ir jo átaka
Redakcijos kolegija gyvajai gamtai ........................................................... 5
VALDAS ADAMKUS
JUOZAS BANIONIS Lietuvos MA tikrajam nariui – akademikui,
EDMUNDAS ÈAPAS Technikos mokslø skyriaus Energetikos mokslø
ALGIRDAS GAIGALAS sekcijos pirmininkui, Lietuvos energetikos instituto
ALGIRDAS GAIÞUTIS Tarybos pirmininkui Jurgiui VILEMUI – 70 ................ 6
JONAS GRIGAS
GEDIMINAS ILGÛNAS J.VILEMAS Atsinaujinantys energijos iðtekliai .......... 6
PAULIUS JURKUS
A.JOCEVIÈIENË Pasàmonë: biomedicininiai
JUOZAS ALGIMANTAS
KRIKÐTOPAITIS
pagrindai ................................................................. 11
JONAS KUBILIUS A.VIJEIKYTË Kiekvienai mokyklai Ðvietimo ir
KÆSTUTIS MAKARIÛNAS mokslo ministerija dovanoja po filmà
VYTAUTAS MERKYS
„Tûkstantmeèio odisëja.
GUIDO MICHELINI
STASYS VAITEKÛNAS
Vienas vardas – Lietuva“ ......................................... 13
JURGIS VILEMAS R.JURKEVIÈIENË, D.MAÞEIKIENË,
ALEKSANDRAS VITKUS
N.SKABURSKIENË Mokslininkø karjeros ir
Redakcijos darbuotojai mobilumo problemos ir galimybës ......................... 14
Redaktorë
ELENA MICKEVIÈIENË
D.MIKALAUSKAITË Augaliniai steroliai ir kakavos
Meninis redaktorius flavonoliai – reikðminga profilaktinë priemonë ........ 15
VILIUS JAUNIÐKIS R.GAUKÐTAS Uoste laivai naudos ðvarià energijà . 16
Konsultantë
SAULË MARKELYTË G.SAMUOLIS Mokslinio tyrimo darbø
Rinkëja finansavimas ........................................................... 16
VIOLETA SADAUSKIENË
R.JANKAUSKAS Higienos institutui – 200 metø .... 18
REDAKCIJOS ADRESAS
G.ÐIPAILAITË, D.MATULIS ScanBalt
“Mokslas ir gyvenimas”,
forumas Vilniuje ...................................................... 20
Antakalnio g. 36, LT-10305,
E.GARÐKA Vël spalvos, taip pat ir „juodosios“ ...... 22
Vilnius
TELEFONAI A. MOTUZAS, R.VAISVALAVIÈIUS Dirvoþemis
tvarioje aplinkoje ..................................................... 24
vyr. redaktoriaus 2 34 15 72,
redaktoriø 2 34 41 00. R.ÞAROMSKIS Baltijos jûros uostai ........................ 26
Faksas 2 34 15 72
Elektroninis paðtas R.NORKEVIÈIENË Skeveldrø kliudytoji karta ......... 28
mgredakcija@post.skynet.lt R.LIUÞINAS, K.JANKEVIÈIUS Ar træðime
vandenynà? ............................................................ 29
Pasiraðyta spaudai 2008-11-10. A.BAGDONAVIÈIENË Lietuviø kalba
SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.
XXI amþiaus pradþioje ............................................ 35
Popierius ofsetinis.
Kaina 3,95 Lt, M.KUODYTË Ðventosios ugnies deivës
Spausdino AB ,,Spauda” Salamandros pluoðtas – asbestas .......................... 34
Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius ,,Pasyvus namas“ ................................................... 37
SCIENCE AND LIFE E.BACEVIÈIUS Norvegijos ledjûrio
Science popular and paþinimo centras .................................................... 38
historical monthly.
Editor-in Chief J.Baldauskas L.PACEVIÈIENË Japonijos traukiniai ...................... 40
“Mokslas ir gyvenimas”, Nauja Genovaitës Raguotienës-Tëvelytës
Antakalnio st. 36, knyga ...................................................................... 41
LT-10305, Vilnius, Lithuania.
© “Mokslas ir gyvenimas”, 2008 Vilniuje vyko kalendorininkø ir kurðëniðkiø
sueiga ..................................................................... 42
Interneto svetainë E.AUKÐTAKALNYTË-HANSEN Afrikoje visada
http://ausis.gf.vu.lt/mg/ liks dalelë mano ðirdies ......................................... 42
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11 43
 Ar jau uþsiprenumeravote ,,Mokslà ir gyvenimà” 2009 metams?

Mokslo populiarinimo darbø konkurso laimëtojai

2008 m. lapkrièio 6 d. apdovanoti mokslo populiarinimo darbø konkurso laimëtojai – geriausiai ávertintø
2007 metais publikuotø mokslo populiarinimo darbø autoriai. Tarp jø – net 8 nuoðirdûs ,,Mokslo ir
gyvenimo” þurnalo autoriai: Egidijus Bacevièius, Rièardas Balèiûnas, Audrius Dubietis, Jonas Grigas,
Regina Koþeniauskienë, Remigijus Ozolinèius, Jonas Rimantas Stonis, Irma Vëjelytë.
Sveikiname juos ir linkime kûrybinës sëkmës.

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

Egidijus
Bacevièius po
apdovanojimo

Ðvietimo ir
mokslo ministras
Algirdas Monke-
vièius sveikina Þodá taria prof.
Audriø Dubietá Jonas Grigas
44 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 11

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2008 Nr.11, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt