2009

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1 1

 Vincas Kudirka lietuviø tautos sàmonëje sutapæs su kelianèiu aukðtyn
varpo gaudesiu. Lietuviškos dvasios sklaidoje tai viena tø lemtingø
asmenybiø, per kurià reiðkësi tiek tautos identiteto virsmas, tiek Naujøjø
laikø istorijos proverþis, tiek galingas atsinaujinimo impulsas, padëjæs
lietuviø tautai tapti aktyvia ir savarankiška modernios pasaulio ben-
Lietuviðkos bûties ðauklys
Iðkilusis varpininkas yra unikalus lie-
tuviø tautos gyvybingumo ir kûrybiniø ga-
liø pasireiðkimas. Kiekvienà kartà, kai min-
tys telkiasi ties jo numatymais ir jo gyventa
tikrove, joms tenka skverbtis pro stulbi-
nanèià nuostabà.
Vincas Kudirka neparaðë filosofijos
veikalø, nepaskelbë originaliø visuome-
nës raidos teorijø ir programø, neturëjo
sàlygø reikðtis kaip oratorius ir tribûnas.
Tokio pobûdþio veiklai lietuviðkoji ðviesuo-
menë Vinco Kudirkos gyvenamuoju me-
tu dar nebuvo pasirengusi. Istorija Vincui
Kudirkai skyrë kitokià lemtá. Á modernaus,
Naujøjø laikø idealus ir màstymà atitin-
kanèio lietuviðko sàmoningumo ugdyto-
jus jis iðkilo kaip neeiliniø sugebëjimø ra-
ðytojas ir publicistas, atokiame nuo kul-
tûros centrø Lietuvos pakraðtyje, dþiovos
alinamas, telkæs ir redagavæs antràjá pa-
gal svarbà lietuviø tautinio atgimimo þur-
nalà „Varpas“. Ðiam darbui atidavë 10 me-
tø ið gyventø 41-eriø. Duonà kasdienæ pel-
nësi, kaip þinome, gydytojaudamas. Biog-
rafija, kuri bûdinga daugeliui XIX a. pabai-
gos Lietuvos šviesuoliø, paaiðkina, kodël
kûrybinis palikimas palyginti nedidelis. Nei
mokyklø, nei universitetø, nei kitokiø kul-
tûrà puoselëjanèiø institucijø, kuriose bû-
tø galëjusi natûraliai ir nevarþomai plëtotis
lietuviðka savimonë, tuo metu Lietuvoje ne-
buvo. Visa, ko galëjo tikëtis lietuviška min-
tis, – tai bûti publikuotai Tilþëje, Bitënuo-
se, Ragainëje ar dar kur nors uþ Rusijos
imperijos ribø leidþiamoje nelegalioje
spaudoje. Lietuviø kalbos vartojimas vie-
ðojoje erdvëje buvo ribojamas ir, kiek áma-
noma, draudþiamas.
Vinco Kudirkos jëga – blaivus, pagrás-
tas realia veikla idealizmas ginant lietuviø
tautos teisæ á savarankiðkà egzistavimà, tei-
giant jos lygiavertiðkumà ir lygiateisiðku-
mà kitoms tautoms. Ði intencija yra Vinco
Kudirkos pasaulëþiûros ir ideologijos pa-
grindas, jo kûrybos profilá sàlygojantis mo-
tyvas. Átaigi, pasiaukojanti ir daugeliu at-
þvilgiø áþvalgi veikla pelnë Vincui Kudirkai
lietuviø tautos meilæ ir pagarbà. Jis pagrás-
tai laikomas vienu iðkiliausiø lietuviø tauti-
nio sàjûdþio veikëjø – tautinës sàmonës
atnaujintoju, daug nuveikusiu aktyvinant
jos iniciatyvumo, veiklumo, praktiškumo,
savigarbos ir solidarumo pradus.
Per visà XX a. – nuo lietuviðkos spau-
dos draudimo panaikinimo, nuo Lietuvos
2 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1
druomenës siekiø ir þygiø dalyve.
Iðkilusis Rimantas SKEIVYS
varpininkas
valstybingumo atkûrimo,
Pirmajam pasauliniam ka-
rui suþlugdþius agresyvias
Rusijos ir Vokietijos impe-
rijas, neramiais Antrojo pa-
saulinio karo sàlygotø oku-
pacijø ir politiniø pervartø
deðimtmeèiais, Vinco Ku-
dirkos autoritetas, nepai-
sant atkakliø komunistinës
valdþios pastangø blukinti
ir dildyti jo atminimà, ne tik
nenyko, bet prieðingai – ási-
tvirtino Lietuvos þmoniø sà-
monëje kaip laisvës ir ne-
priklausomybës, iðtikimy-
bës lietuviðkumui simbolis.
Ðiandien Lietuvos po-
litinë padëtis yra radikaliai
pasikeitusi. Lietuva ne tik
laisva, bet ir lygiateisë Eu-
ropos Sàjungos bei gyny-
binio demokratiniø Vakarø
valstybiø aljanso – NATO
narë. Lietuva yra atsikra-
èiusi prieðkarinio maþos
valstybës nereikðmingu-
mo jausmo, atsivërusi mo-
dernaus pasaulio iððû-
kiams ir pasiekimams. In-
tegravimasis á Europos
kultûros erdvæ be sienø ir
ribø verèia nauju þvilgsniu
paþvelgti á istorijà, atrasti
veiklos kryptis, kurios nau-
jomis sàlygomis plëtotø ir
turtintø lietuviðkà savimo-
næ, patirtá, gerovæ, puose-
lëtø lietuviø tautos vertybes ir tradicijas. duria lietuviðkasis identitetas, ieðkantis
Kyla klausimas, ar Vincas Kudirka sau vietos Europoje. Ðiuolaikiná Vinco Ku-
išlieka aktualus naujoje – europietiškoje dirkos aktualumà kuria vertybiniai jo ide-
– Lietuvos dvasiniø akiraèiø erdvëje? Ar ologijos pagrindai, reikšmingi ne tik Lie-
jo idëjos XXI a. vyraujanèiø politiniø ir eti- tuvai, bet visai darnø ir vaisingà tautø ben-
niø konvencijø atþvilgiu neatrodo ribo- dradarbiavimà modeliuojanèiai Europai.
tos ir vienpusiðkos, priklausanèios pra- Prieð gilinantis á vertybines Vinco Ku-
eièiai, vertintinos kaip mielas ir brangus, dirkos pasaulëþiûros ir idëjø nuostatas,
taèiau atgyvenæs nutolusios epochos pravartu kiek labiau paryškinti Vinco Ku-
anachronizmas? dirkos vietà ir vaidmená XIX a. pabaigoje
Negalima sutikti su tokiu poþiûriu – XX a. pradþioje pasireiðkusio visa jëga
màstant apie sunkumus, su kuriais susi- lietuviø tautinio sàjûdþio plëtotëje.
 Vincas Kudirka ásijungë á politinæ veiklà
tuo metu, kai lietuviø tautinës sàmonës
prabudimas jau buvo ásibëgëjæs ir nebe-
sustabdomas. Atsakas á klausimà, kas aš
esu – lietuvis, lenkas ar vokietis, buvo ap-
sisprendimo aktas, implikuojantis ateities
perspektyvà – ar lietuviðkoji bûtis taps lais-
va ir visaverte, ar ji toliau nyks, niveliuo-
sis, kol galø gale pranyks ekspansyves-
niø kaimyniniø tautø bûtyje. Esminiu
veiksniu, padëjusiu lietuviams identifikuoti
savo tautinæ priklausomybæ, laikoma kal-
ba. Natûralus Lietuvos kaimo þmoniø
bendravimas lietuviø kalba, þinojimas jà
esant gimtàjà padëjo suvokti ne tik jos,
bet ir ja kalbanèiøjø individualumà, išski-
riantá ir atribojantá nuo kitø tautø. Kiti tau-
tinës tapatybës poþymiai – etninis men-
taliteto, gyvensenos, paproèiø savitumas,
bendra istorinë ir kultûrinë patirtis, soli-
darumas, siekiant politinio savarankišku-
mo – XIX a. pabaigoje dar nebuvo visuo-
tinai ásisàmoninti, gyvavo veikiau kaip
nuojauta ar atsitiktiniai teiginiai, o ne kaip
konceptualizuota ir nebekvestionuojama
tautinës tapatybës raiðka. Svarbiausias
Vinco Kudirkos nuopelnas tas, kad, nu-
þiedæs kokybiðkai naujà liberalios, demo-
kratinës, pragmatiškos þurnalo „Varpas“
ideologijos profilá, sutelkæs gausø pajëgiø
bendradarbiø ir talkininkø, á Lietuvos kul-
tûros istorijà áþengusiø garbingu varpinin-
kø vardu, bûrá, lietuviðkàjá identitetà išryški-
no ne kaip tikimybæ ar svajonæ, bet kaip
natûraliai egzistuojantá reiðkiná, kaip istori-
næ realybæ. Socialiniø interesø sàveikos
ávairovæ Vincas Kudirka susiejo su tautiniu
sàmoningumu ir solidarumu, interpretavo
naudingumo lietuviø tautai, kaip ðalies au-
tochtonei, teisëtai savo tëvynës paveldë-
tojai ir ðeimininkei, poþiûriu. Kitaip tariant,
lietuviðkos bûties problematikà ið abstrak-
èiø lûkesèiø, suidealintø ar mitologizuotø
vizijø, prisiminimø, ilgesiø plotmës jis per-
këlë á realaus gyvenimo tikrovæ, á paramet-
rais èia ir dabar apibrëþtà erdvæ. Roman-
tiðkà lietuviø tautinio sàjûdþio idealizmà
Vincas Kudirka apvilko blaivaus ir prag-
matiðko pozityvizmo rûbu.
Tautos galia
Modernios Naujøjø laikø visuomenës,
arba, Vinco Kudirkos terminu, draugijos,
vienijimosi ir veikimo pagrindu laikoma tau-
ta. Tai bendrø dvasiniø savybiø siejama
þmoniø bendrija, galinti reikðtis kaip sà-
moningas, turintis individualiø siekiø ir tiks-
lø istorijos subjektas. Ne tradicija, á kurios
vertybes atsiþvelgdamas modeliuoja so-
cialiniø santykiø raidà konservatizmas, ne
visuotinë lygybë, kurià, reikalaudamas pa-
naikinti turto sàlygojamus skirtumus, kaip
aukðèiausià siekiná teigia socializmas, bet
tauta, Vinco Kudirkos poþiûriu, yra esmi-
nis socialinæ bûtá telkiantis, organizuojan-
tis ir áprasminantis pradas ar, kitaip tariant,
jà sukuriantis universalus principas.
Vinco Kudirkos ideologija Lietuvoje iki
ðiol neturi tikslaus ir vienareikðmio apibû-
dinimo. Tai susijæ su nepakankama lietu-
viø politologinës minties branda bei su
XX a. Lietuvos istorijos sàlygomis, nepa-
lankiomis tai brandai rastis. Lietuviðkojo sà-
moningumo istorija, kuri galëtø pateikti ob-
jektyvø ir susistemintà tautinio sàjûdþio idë-
jø – jø genezës, krypèiø, ðakojimosi, vë-
lesnio modifikavimosi ir sklaidos vaizdà,
tebëra neparaðyta, o XIX a. pabaigoje –
XX a. pradþioje ið tautinio sàjûdþio pakili-
mo bangos iðnirusios pirmosios Lietuvos
politinës partijos – demokratai, socialde-
mokratai, krikðèionys demokratai, tautinin-
kai, valstieèiai liaudininkai ir kitos smulkes-
nës, – plësdamos savo veiklà, pirmiausia
skyrë dëmesio savo paèiø partiniø progra-
mø diferencijavimui ir gryninimui, tuo tarpu
auðrininkø, varpininkø bei apie „Ðviesà“
(1887–1888), „Þemaièiø ir Lietuvos Apþval-
gà“ (1890–1896) ir „Tëvynës Sargà“ (1896–
1904) susitelkusio sambûrio, kurio terpëje
þiedësi lietuviðkasis konservatizmas, – ðiø
savo pirmtakø ideologijà nuodugniau ap-
màstyti neturëjo nei laiko, nei galimybiø. Dël
garbës laikyti save Vinco Kudirkos idëjø pa-
veldëtoja tarpukario Lietuvoje varþësi ko ne
visos to meto politinës srovës. Santûresni
tebuvo krikðèionys demokratai, turintys ki-
tokias ideologines ištakas ir nuo pat
pradþios reiðkæsi kaip aktyvi ir pakankamai
sëkminga liberaliojo visuomenës sparno,
pirmiausia varpininkø, opozicija.
Lietuviðkoje Vinco Kudirkos vertinimo
tradicijoje vyrauja pagarba ir dëkingumas.
Perþvelgus bûdingesnius pasisakymus,
galima pastebëti, jog nuolat išryškinama
Vinco Kudirkos idëjø poveikio mastas,
meilë tëvynei ir demokratinis kryptingu-
mas, taèiau konceptualusis pagrindas,
kuris esmingai sureljefintø Vinco Kudirkos
ideologijà, nëra pabrëþiamas, jis traktuo-
jamas kaip savaime suprantamas.
Taip antai deðimèia metø jaunesnis
Vinco Kudirkos amþininkas Juozas Tu-
mas-Vaiþgantas, pakankamai ryþtingai
savo metu atsiribojæs nuo pernelyg pa-
saulietiškos, kaip jam atrodë, „Varpo“
krypties, Vincà Kudirkà vadina „varpinin-
ku“, „lietuviø þadintoju“, „nuosekliu lietu-
viø tautos organizatoriumi“.
Panašiai atsiliepia energinga Lietuvos
dvasinio gyvenimo naujintoja Sofija Èiur-
lionienë-Kymantaitë: Vincas Kudirka – tai
stiprus mûsø tautinio atgijimo ðulas; ávai-
riø ávairiausius dalykus raðë, o kiekvieno
jo darbo gilmëje skambëjo vienas troðki-
mas: Tautieèiai, kelkite!..; ...ðviesus þmo-
gus, kurs ðviesà troðko neðti ir neðë...;
Skubino kultûrà sëti.
Iðkiliausias tarpukario metø nepriklau-
somos Lietuvos poetas, raðytojas ir lite-
ratûros tyrinëtojas Vincas Mykolaitis-Pu-
tinas Vincà Kudirkà apibûdina kaip didelá
lietuviø tautos patriotà, jos varpininkà ir va-
dà; kaip „Varpo“ sielà; kaip skaidrios dva-
sios idealistà ir pasiryþëlá, nepripaþástantá
jokiø kompromisø ten, kur buvo paliesti
tautos ir visuomenës reikalai.
Pagrindinis marksistinës istoriografi-
jos teiginys – Vincas Kudirka esàs lietu-
viðkosios burþuazijos ideologas, ðalia re-
akcingø turintis ir paþangiø bruoþø. Kaip
gerinanèios ávaizdá savybës paprastai nu-
rodoma liberalizmas (kaip prieðprieða ka-
talikiðkam konservatizmui), pozityvizmas,
ðvietëjiðka veikla, antiklerikalinës nuosta-
tos. Ðá poþiûrá pirmàkart 1916 m. paskel-
bë Vincas Mickevièius-Kapsukas, vëliau,
lyg naujas Šventasis Raštas, tai buvo kar-
tojama visuose sovietmeèio leidiniuose.
Lietuviø egzodo autoriø darbuose, ne-
priklausomai nuo ideologinës krypties,
Vincui Kudirkai reiðkiama derama pagar-
ba. Pabrëþiama asmenybës idealizmas,
demokratiðkumas. Vincas Kudirka laiko-
mas lietuviškojo liberalizmo pradininku.
Šiandien, kai esame atsivëræ demo-
kratinio pasaulio þinioms ir politinei patir-
èiai, tradicinis Vinco Kudirkos suvokimas
yra nebepakankamas. Naujøjø laikø po-
litinës minties procesø kontekste Vinco
Kudirkos ideologija atsiskleidþia kaip ben-
dresnio reiškinio – nacionalizmo ideolo-
gijos, XIX a. antrojoje pusëje sàlygojusios
vienà átakingiausiø to meto Europos poli-
tiniø judëjimø, lietuviškoji atmaina.
Nacionalizmas kaip kontroversija
Nacionalizmas – idëjø apie tautà, ku-
rios siekiai laikomi didþiausia vertybe, vi-
suma. Taip apibrëþia nacionalizmà auto-
ritetingas Europos istorijos tyrinëtojas,
Londono universiteto profesorius Norma-
nas Daviesas. Ði tiesa, iðpleèiant ar pa-
tikslinant atskirus aspektus, ið esmës kar-
tojama ir kitø iðkiliø istorikø ir politologø –
Gordono A.Craigo, Ernesto Gellnerio,
Paulo Johnsono veikaluose.
Nacionalizmo ideologija yra iðsisklai-
dþiusi daugybe apraiðkø, kuriø veika toli
graþu nelygi ir nevienareikðmiðka, taèiau
dabartinëje globalizmo tektoniniø judesiø
formuojamoje vieðosios nuomonës erd-
vëje jos konotacija yra negatyvi. Tai per-
nelyg visuotina, kad bûtø be iðimèiø tei-
singa, taèiau neginèijamai akivaizdu tai,
kad pozityvusis nacionalizmo potencia-
las po XX a. pasauliniø karø, okupacijø,
teritorijø aneksijø, deportacijø, teroro siau-
tëjimo, koncentracijos stovyklø, po iðtisø
tautø ir socialiniø visuomenës sluoksniø
naikinimo regisi ne tik iðsivadëjæs –
priešingai, nacionalizmas turëjo nemaþos
átakos totalitariniø reþimø vykdytam smur-
tui ir prievartai.
Nukelta á 34 p.
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1 3
 Remigijus OZOLINÈIUS,
Marius ALEINIKOVAS
Lietuvos miðkø institutas
Strateginë þaliava?
Visi suprantame, kaip mûsø gyvenimas
priklauso nuo energetiniø iðtekliø. Ðtai vi-
siðkai neseniai dujø kompanijos „Gazprom“
specialistai prognozavo, kad tuo metu bu-
vusi 140 JAV doleriø kaina uþ naftos barelá
2009 m. iðaugs iki 250 JAV doleriø, o gam-
tiniø dujø kaina – iki 1000 JAV doleriø uþ
tûkstantá kubiniø metrø. Nors ðiuo metu naf-
tos kainos ir krito, taèiau ateityje ji vël gali
pasiekti ankstesná lygá. Tai reiðkia, kad
Þalioji degalinë?
gijà (LR Seimo nutarimas Nr. X-1046, 2007
01 18), numato sparèiais tempais didinti
vietiniø iðtekliø, tarp jø atsinaujinanèiø, ly-
ginamàjá svorá, t.y. pasiekti, kad atsinauji-
nanèiø energijos iðtekliø dalis bendrame
ðalies pirminës energijos balanse 2025 m.
padidëtø ne maþiau kaip iki 20 procentø.
Energijos iðtekliø ávairovæ skatina ir tas
faktas, kad, pasak neseniai iðplatinto Lie-
tuvos ðilumos tiekëjø asociacijos prane-
ðimo spaudai, ið Rusijos importuojamø
gamtiniø dujø kaina toliau auga ir, verti-

brangs ne tik benzinas, bet kils elektros bei
komunaliniø paslaugø kainos, brangiau rei-
kës mokëti uþ statybines medþiagas ir duo-
nà. Taigi didëjanèios naftos kainos, taip pat
ir pesimistinës prognozës apie besibaigian-
èius jos iðteklius (Lietuva turi labai ribotus
vietinio iðkastinio kuro ðaltinius ir didþiàjà
dalá jo ásiveþa ið uþsienio: Rusijos, Kazach-
stano, Ukrainos ir Lenkijos) verèia politikus
ir mokslininkus ieðkoti kitø, su iðkastiniais
iðtekliais (nafta, dujomis, anglimis, durpë-
mis ir kt.) nesusijusiø energijos ðaltiniø. Èia galima sakyti ir apie medienos naudoji-
jau nekalbame apie Ignalinos atominës
elektrinës uþdarymo pasekmes Lietuvos
energetikos bûklei…
Toks šaltinis yra augalø biomasë, vi-
sø pirma – mediena. Medienos naudoji-
mas kurui ypaè palankiai vertinamas eko-
logø. Deginant biomasæ, praktiðkai neið-
metama á aplinkà sieros junginiø, o CO2
emisijos yra neutralizuojamos paèiø au-
galø, t.y. tà kieká, kuris buvo paleistas á
atmosferà deginimo metu, fotosintezës
procese augalai neutralizuoja, kitaip sa-
kant, vël sukuria naujà biomasæ. Vaizdþiai
tariant, „eismas vyksta ratu“, o ðio „eis-
mo“ metu þmogus naudoja augaluose
sukauptà saulës energijà. Maþa to, pele-
nus, susidariusius deginant biomasæ, ga-
lima panaudoti kitoms reikmëms – jie
ámaiðomi á statybinës ir kelio dangos mi-
ðinius, naudojami dirvoms træðti ir kt. (Lie-
tuvos miðkø institute jau parengtos kom-
pensuojamojo miðkø træðimo medienos
pelenais rekomendacijos).
Sprendþiant šalies energetinio saugu-
mo klausimus, labai svar-
bi priemonë yra apsirû-
pinimo energijos iðtekliais
diversifikavimas. Ypaè
svarbus èia atsinaujinan-
èiø energijos ištekliø, taip
pat ir medienos, vaidmuo.
Todël Lietuva, bûdama
ES narë, neatsitiktinai, for-
muodama naujà Nacio-
nalinæ energetikos strate- Pirmasis savaeigis garo automobilis, sukonstruotas N.J.Cugnoto
S. MIZARO nuotr.
nant naftos ekvivalentu, jau tris kartus
viršija biokuro kainà.
Dabar, patobulinus medienos perdir-
bimo technologijas, medienà siûloma nau-
doti ne tik pastatams šildyti ir ne tik elek-
tros energijos, bet ir biodegalø gamybai.
Nauja – uþmiršta sena, arba apie
garo maðinas, ðoferius ir motorinà
Sakoma, nauja – uþmiršta sena. Taip
mà automobiliø kurui. Pirmiausia medie-
na, kaip viena ið svarbiausiø kuro rûðiø,
buvo naudojama garo varikliuose.
Garo variklio veikimo principas pagrás-
tas labai paprastu fizikos dësniu – uþviru-
sio vandens temperatûra nekyla, o ið ið-
orës gaunama energija suvartojama van-
deniui paversti garais, kuris veikia já supan-
èio indo sienas ir gali atlikti darbà. Pirmo-
sios garo mašinos, kurias 1690 m. paga-
mino prancûzas D.Papenas, o 1712 m. ir
anglas T.Niukomenas, buvo labai didelës
ir sunkios, o jø galia maþa. Tiktai po ilgø
tyrinëjimø 1869 m. ðkotas Dþ. Vatas iðra-
do pirmàjà ekonomiðkesnæ garo maðinà.
Pirmàjá savaeigá garo automobilá, tiks-
liau – garu varomà veþimà, 1769 m. su-
konstravo prancûzø karo inþinierius
N.J.Cugnotas. Veþimas turëjo tris ratus
ir variklá. Ðis veþimas buvo naudojamas
pabûklams veþti ir galëjo pasiekti net...
6 km/h greitá. 1801 m. anglø inþinierius
R.Treivitikas pagamino pirmà garu varo-
mà veþimëlá keleiviams veþti.
Tokioms mašinoms reikëjo nuolatinës
prieþiûros. Be to, á tokios maðinos varo-
mà transporto priemonæ negalima buvo
paprasèiausiai sësti ir vaþiuoti. Prieð va-
þiuojant reikëjo gerokai pakûrenti garo ka-
tilà. Net þodis „šoferis“ (vairuotojas), li-
kæs nuo garinio automobilio laikø, pran-
cûzø kalba reiðkia ne kà kita, o „kûrikà“.
Garo automobiliø keliuose nebëra jau
visas ðimtas metø, o per tà laikà garo
technologija, kaip atsilikusi, neefektyvi,
terðianti aplinkà ir griozdiðka, buvo ið-
stumta vidaus degimo varikliø. Garo ma-
ðinos pralaimëjo benzinu, o vëliau dyze-
linu varomiems motorams daugiausia dël
savo sudëtingo valdymo. Pirmasis auto-
mobilis Lietuvoje uþregistruotas 1896 m.
(prancûziðkas „Panhard et Levasseur“).
Tai buvo benzinu varomas automobilis.
Lietuva tarpukariu naftos produktø pati
negamino, juos reikëjo importuoti. Benzi-
no kaina šalyje buvo apie 30 proc. dides-
në nei Latvijoje ar Estijoje ir 4-àjá deðimt-
metá siekë apie 0,7–0,8 Lt uþ litrà. Jau ta-
da buvo surasti bûdai, kaip pakeisti ben-
zinà kitais produktais. Nuo 1936 m. ba-
landþio á Lietuvos degalinëse pardavinë-
jamà benzinà tapo privaloma ámaiðyti 25
proc. etilo spirito, gaminamo ið vietiniø bul-
viø ar javø. Toks mišinys imtas vadinti mo-
torinu. Tiesa, gaminant motorinà pirmiau-
sia buvo siekiama ne maþinti benzino de-
galø kainas, o paremti vietos ûkininkus.
Mediena buvo prisiminta Antrojo pa-
saulinio karo metu – buvo sukonstruoti
sunkveþimiai, kuriuose átaisyti malkomis
„varomi“ dujø generatoriai.
Dabar vël kalbama apie galimybæ au-
tomobiliø kuro gamybai naudoti medie-
nà. Tokie ið medienos gaunami degalai
vadinami antrosios kartos degalais.

4 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1

 Kai kuriose ðalyse biokuro gamybai

?
naudojama net dideliø matmenø àþuolo
mediena. Toká medienos naudojimà skatina
valstybës subsidijos. Skiedrø gamyba
Prancûzijos miðkuose

tamento duomenimis, 2005 m. biokuras

R. OZOLINÈIAUS nuotr.
tesudarë tik 0,27 proc. bendro degalø su-
naudojimo transporte. 2007 m. biodega-
lø suvartojimas padidëjo iki 4 procentø.
Biodegalø asociacijos duomenimis,
Lietuvoje 2006 m. pabaigoje bioetano-
lio gamybiniai pajëgumai buvo 20 tûkst. t,
o biodyzelino (riebalø rûgðèiø metiles-
Iki ðiol laikytø dirbimas tampa viena ið perspektyviau- terio – RRME) – iki 30 tûkst. t. Pradëjus
menkaverèiø siø antrosios kartos biodegalø gamybos veikti moderniai „Mestilla“ gamyklai, bus
medþiø rûðiø bei technologijø ir nukonkuruoja biodegalø pagaminama apie 110–115 tûkst. t eko-
smulki mediena – gamybà ið kitø biomasës komponentø logiðkø degalø – biodyzelino. Obeliuose
puikiausia þaliava (ðiaudø, þoliø, durpës) ar gyvulinës kil- (KB „SV Obeliai“), modernizavus gamy-
biokurui. Skiedrø mës atliekø. bà, per metus ketinama pagaminti 22
gamybai paruoðta
Europos Sàjungoje jau veikia trys tûkst. t biodyzelino.
baltalksnynø
mediena bandomosios gamyklos, ákurtos Danijo- Kol kas biodegalø gamybos plëtrà Lie-
je, Ispanijoje ir Ðvedijoje. 2008 m. Jungti- tuvoje stabdo didelë biodegalø gamybos
nëse Valstijose turëjo bûti atidaryta pir- savikaina, dël kurios biodegalai negali
Mediena ir antrosios kartos moji etanolio gamykla, kurioje naudoja- konkuruoti su mineraliniais degalais, o
biodegalai ma antrosios kartos celiuliozinio etanolio gamintojai, net gaudami valstybës para-
Antrosios kartos biodegalø gamyba gamybos linija. Kitos technologijos, ku- mà uþ superkamas þaliavas (daugiausia
pagrásta naujomis technologijomis, kuriø riomis biomasë paverèiama skystais bio- rapsø sëklas ir grûdus), neturi pakanka-
metu biodegalai gaunami ið nemaistiniø degalais, apima Fischer-Tropsch biody- mo pelno...
aliejiniø augalø daliø, t. y. ðiaudø, atliekø zelinà ir bio-DME. Parodomosios gamyk-
ir kitø. Ðios technologijos privalumas tas, los veikia Vokietijoje ir Ðvedijoje. Kokiø „þaliøjø degalø“ iðtekliø
kad naudojama biomasë, netinkama Lietuvoje biodegalø gamybà ir nau- turime Lietuvos miðkuose?
maisto produktø gamybai. dojimà skatina ne tik tarptautiniai ásipa- Prieð atsakydami á tà klausimà, turi-
ES biodegalø strategijoje pateikiama reigojimai, bet ir nuolat didëjanti dyzeli- me paaiðkinti, kad ne visa mediena nau-
antrosios kartos biodegalø rûðiø klasifika- no ir benzino paklausa bei kaina. Taèiau dojama kurui. Kurui naudojama malkinë
cija, nurodomos ðiø biodegalø gamybos biodegalø gamybos plëtra ðalyje vyksta ir menkavertë mediena bei kirtimo atlie-
þaliavos ir gamybos procesai (1 lentelë). vangiai. Lietuva neávykdë ásipareigojimø, kos (ðakos, virðûnës, þievë, spygliai ir kt.).
1 lentelë. Antrosios kartos biodegalai, gaminimui reikalingos þaliavos ir gamybos procesai Malkinæ medienà sudaro ta liemens da-
lis, ið kurios negalima pagaminti medie-
Biodegalø tipas Tikslus pavadinimas Pramoninës þaliavos Gamybos procesas nos sortimentø (vëliau ið jø gaminamos
Bioetanolis Bioetanolis ið Medþiagos, turinèios Progresyvi hidrolizë statybinës medþiagos, baldai, popierius
celiuliozës lignoceliuliozës ir fermentacija ir kiti su medienos pramone susijæ pro-
Sintetiniai BTL Fisher-Tropsh Medþiagos, turinèios Dujinimas ir sintezë duktai). Malkinei medienai priskiriama lie-
biodegalai (FT) dyzelinas lignoceliuliozës mens virðûnë, stambios ðakos, nekoky-
Sintetiniai biodegalai biðka liemens dalis (paþeista medienà pû-
Biometanolis danèiø grybø, vabzdþiø ir kt.). Be to, mal-
Sunkûs (maiðyti) kiniams medþiams priskiriami ir medþiai,
alkoholiai
ið kuriø priekelminës dalies (kamieno) ne-
Biodimetileteris
(Bio-DME) gali bûti gautas ilgesnis kaip 2,0 m ilgio
padarinis ràstas.
Biodyzelinas NexBTL Augalinis aliejus ir Hidrogenizavimas
Miðkø inventorizacijos duomenimis,
(pirmos-antros gyvûniniai riebalai
kartos) Lietuvos miðkuose kasmet priauga iki 12–
13 mln. m3 medienos. Apie 1,5–2,0 mln.
Biodujos SNG (sintetinës Medþiagos, turinèios Dujinimas ir sintezë
m3 medienos lieka nepanaudota vien dël
natûralios dujos) lignoceliuliozës
to, kad ji yra saugomose teritorijose. Ap-
Biovandenilis Medþiagos, turinèios Dujinimas ir sintezë
sauginiuose ir ûkiniuose, t.y. III–IV gr.,
lignoceliuliozës arba biologiniai
miškuose per metus priauga apie 8,8 mln.
procesai
m3 (apie 8,0 m3/ha) medienos. Èia bûtø
galima iðkirsti iki 6,2 mln. m3 medienos:
Automobiliai, naudojantys etanolá, ið- numatytø ES direktyvoje 2003/30/EB dël
apie 5,3 mln. m3 padarinës ir 0,9 mln. m3
gautà ið kitø biomasës komponentø (ne skatinimo naudoti biokurà ir kità atsinau-
malkø. Taèiau pagrindinë medienos kaip
medienos), jau senokai vaþinëja Amerikos jinantá kurà transporte. Joje numatyta
kuro perspektyva susijusi su platesniu
keliais... Ðvedijoje pagaminta pirmoji „Vol- 2005 m. padidinti biodegalø sunaudoji-
miðko ruoðos atliekø naudojimu kurui.
vo“ sunkveþimiø, varomø biokuru, serija... mà iki 2 proc. bendro degalø sunaudoji-
Medienos, arba lignoceliuliozës, per- mo transporte. Lietuvos statistikos depar- Nukelta á 26 p.

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1 5


Saulës
paslaptys Prof. Jonas GRIGAS
Niekas kitas visatoje mums nëra toks
svarbus kaip Saulë. Saulë yra gyvybës
Þemëje prieþastis, ji lemia mûsø orà, kli-
matà ir sveikatà. O jà mes taip maþai pa-
þástame. Praëjus keturiems ðimtmeèiams
nuo to, kai Galilëjus Saulëje pastebëjo
dëmes, daugelá Saulëje vykstanèiø reið-
kiniø iki ðiol gaubia paslaptys, kurias tik
dabar pradedame suprasti. Jas atskleisti
padeda daugybë Þemës ir deðimtys erd-
vëje esanèiø teleskopø. Milijardai tonø
elektrintøjø medþiagos daleliø periodið-
kai iðsiverþia ið Saulës ir veikia mûsø kli-
matà, telekomunikacijas, karines tech-
nologijas bei sveikatà.
Nors viskas, kas vyksta Saulës viduje
ir jos pavirðiuje, veikia Þemæ, du Saulëje
vykstantys reiðkiniai yra ypaè svarbûs.
Vienas jø yra Saulës blyksniai (1 pav.),
1 pav. Saulës blyksnis
kai nedideliame plote temperatûra stai-
ga pakyla iki deðimèiø milijonø laipsniø ir
ið ten iðmetama galinga radiacijos ban-
ga, galinti erdvëje nuþudyti kosmonau-
tus, sutrikdyti ar sunaikinti Þemës teleko-
munikacijø sistemas.
Kitas reiðkinys yra ðvieèiantá vainikà
primenantis masës iðmetimas á erdvæ (2
pav.), kai milijardai tonø elektrintøjø dale-
liø (plazmos) iðsiverþia ið Saulës milijonø
kilometrø per valandà greièiu. Pasieku-
sios Þemës magnetosferà, jos sumaigo
6 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1
Nors gyvename ðalia siautulin-
gos þvaigþdës, kurià vadiname
Saule, ji slepia daugybæ paslap-
èiø ir jas nelengvai atskleidþia.
Tik dabar pradedame geriau
suprasti jos termobranduoliná
reaktoriø, kuriame degdamas
Þemës magnetiná laukà ir iškrauna Þemës
atmosferos virðutiniuose sluoksniuose
tûkstanèiø megavatø energijà. Ji niekur
nedingsta, todël gali sugadinti aplink
Þemæ skraidanèiø ryðiø ir kitokiø palydo-
vø bei Þemës elektroninæ ir energijos tie-
kimo árangà ir sutrikdyti þmoniø sveikatà.
Kartais abu minëtieji reiðkiniai ávyksta kar-
tu. Taip atsitiko 2003 metø rudená. Atmo-
sfera buvo taip áelektrinta, kad kruvinas
dangaus ðiaurës paðvaistes maèiau net
bûdamas Dzûkijos miškuose. Laimë,
mokslininkai laiku áspëjo reikiamas tarny-
bas ir didesnës þalos jos nepadarë. Ta-
èiau 1989 m. toks reiðkinys Kanadoje pa-
liko 7 mln. þmoniø be elektros ir padarë
daugiamilijoninæ þalà. Todël Saulës pa-
slaptis tirti yra gyvybiðkai svarbu.
Didþioji Þemës dalis yra kieta. Saulë,
prieðingai, yra dujinis kûnas, kurio 70 proc.
sudaro vandenilis, 28 proc. helis, atrastas
pirmiau Saulëje nei Þemëje (graikai saulæ
vadino Helios), ir 2 proc. sunkesni elemen-
2 pav. Saulës iðsiverþimas
tai, atsiradæ branduoliniø reakcijø metu. Vir-
ðutinis matomasis Saulës sluoksnis vadi-
namas fotosfera. Saulë ið esmës neturi
aiškaus paviršiaus, nes jos atmosfera nu-
sitæsusi toli á erdvæ iki pat Þemës.
Viskas, kas mus supa, áskaitant mus
paèius, yra sudaryta ið elektrintøjø dale-
liø, bet Saulë yra tikras elektromagneti-
niø laukø beprotnamis. Þemëje nedaug
medþiagø yra geri elektros laidininkai. O
Saulëje yra vien tik elektros laidininkai,
nes èia beveik nëra neutraliø atomø. Mil-
vandenilis virsta heliu. Jis dega
jau 4,6 mlrd. metø ir uþsidegë
anksèiau nei atsirado Þemë.
Pagal kosminius standartus
Saulë niekuo neiðsiskiria ið kitø
þvaigþdþiø. Ji tokia didelë, kad
joje tilptø milijonas Þemiø. Ir
þiniðka ðiluminë ir spindulinë energija taip
suþadina elektronus, kad jie atitrûksta nuo
atomø, palikdami teigiamus branduolius
ir virsdami neigiamai áelektrintomis elek-
troninëmis dujomis. Teigiamø ir neigiamø
daleliø miðinys vadinamas plazma, kuri
puikiai praleidþia elektros srovæ.
Judëdama plazma kuria magnetiná
laukà. Jei magnetinis laukas taipogi ju-
da, jis kuria elektros srovæ, kuri, savo ruoþ-
tu, kuria dar didesná magnetiná laukà. Ðis
plazmos ir elektriniø bei magnetiniø lau-
kø raizgynas ir yra tas elektromagnetinis
beprotnamis, kuris lemia viskà Saulës vi-
duje ir jos iðorëje, pavyzdþiui, Saulës vai-
nikines kilpas ir tamsias sritis, kurios va-
dinamos Saulës dëmëmis (3 pav.).
3 pav. Saulës dëmës
Viskas, kà vadiname Saulës aktyvu-
mo kitimu, tëra tik plazmos veikiamo mag-
netinio lauko kitimas ir atvirkðèiai. Abu ðie
reiðkiniai nuolat kinta.
Saulës energijos ðaltinis yra termob-
randuolinë sintezë. Þemëje dar tik kuria-
mi tokie termobranduolinës sintezës re-
aktoriai, kurie turëtø tapti neiðsenkamais
energijos ðaltiniais, o visatoje jø gausu.
Kaip ir visos þvaigþdës, Saulë gimë, kai
kosminës dulkës veikiant gravitacijai su-
sispietë á besisukanèià sferà. Dujø masei
didëjant, sferos centre vandenilis milþinið-
ko slëgio buvo taip suspaustas, kad jo
temperatûra pakilo iki milijonø laipsniø ir
prasidëjo termobranduolinë reakcija, ku-
rios metu vandenilio branduoliai jungiasi
ir sudëtingu procesu sukuria helá. Šis
reiškinys ir vadinamas termobranduoline
sinteze. Atsiradæ helio branduoliai yra
lengvesni uþ vandenilio branduolius, o
vandenilio ir helio masiø skirtumas virsta
energija pagal formulæ E = mc2, kur E yra
išsiskirianti energija, m yra masiø skirtu-
 tokia tanki, kad Saulës spindu-
liai, kuriais mes šiandien dþiau-
giamës, ið Saulës centro pradëjo
Blyksnis (þybsnis)
Magnetinës
kilpos
Fotosfera
Radiacijos
zona
Saulës
Magnetinio branduolys
lauko linija
Konvekcijos
zona
Magnetinës
kilpos
mas, o c yra šviesos greitis. Kas sekun-
dæ 4,6 mln. tonø vandenilio virsta 3,8x1026
vatø, arba milijardu milijardø milijardø vatø
energija. Bet šis termobranduolinis reak-
torius ganëtinai prastas. Saulës viduje su-
degdamas kubinis metras vandenilio su-
kuria maþiau nei pusæ vato energijos.
Degdama þvakë jos daugiau sukuria. Ki-
logramas vandenilio sudegdamas suku-
ria tik ðeðis mikrovatus energijos. Þmo-
gaus kûnas sukuria milijonà kartø dau-
giau, todël Þemëje toks reaktorius bûtø
visiðkai nenaudingas. Kodël Saulë taip
nenaudingai eikvoja savo kurà?
Didþioji Saulëje sukurtos energijos da-
lis sklinda kaip gama spinduliai – didþiau-
sios energijos elektromagnetinë spindu-
liuotë. Bet Saulës vidus yra toks tankus,
kad fotonas – elektromagnetinës spindu-
liuotës porcija – nenusklinda në milimet-
ro dalies. Jis yra iðsklaidomas arba su-
geriamas ir vël iðspinduliuojamas. Todël
gali trukti ðimtus tûkstanèiø metø fotonui
iðsiverþti daugiau nei pusæ milijono kilo-
metrø ið Saulës vidaus á retesná pavirðiø.
Taip besiverþdami á pavirðiø fotonai pra-
randa tiek daug energijos, kad pavirðiø
pasiekiantys fotonai yra labai maþos ener-
gijos, juos vadiname matomàja ðviesa.
Reikëjo deðimtmeèiø norint suprasti
šio proceso fizikà. Jau apie 1926 m. bri-
tas seras Artûras Edingtonas (Arthur Ed-
dington) ir kiti iðkëlë hipotezæ, kad Sau-
lës ir kitø þvaigþdþiø energijos ðaltinis yra
subatominis reiðkinys, reikalaujantis mil-
þiniðkos temperatûros. Prieð 50 metø ter-
mobranduolinë reakcija Saulëje buvo áti-
kinamai patvirtinta, iðskyrus vienà paslap-
tá: reakcijos metu turi iðlëkti atomo dale-
lës, vadinamos neutrinais. Taèiau, nepai-
kelionæ á Þemæ dar prieð pasku-
tiná ledynmetá. Dël didelio
medþiagos tankio Saulës viduje
ðviesa iš Saulës vidaus sklinda
ðimtus tûkstanèiø metø, kol
pasiekia jos pavirðiø. Po to, per
8 minutes nusklidusi 149 mln.
sant milþiniðkø mokslininkø pastangø, jø
randama tik treèdalis to skaièiaus, kuris
kasdien turi pasiekti Þemæ. Bet viso pa-
saulio mokslininkø pastangomis 2001 m.
buvo árodyta, kad „dingstantys“ neutrinai
virsta kitomis dalelëmis, kurios turëtais
prietaisais buvo neaptinkamos. „Anks-
èiau buvo dermatologija, tik dabar prasi-
dëjo saulës fizika“, – pastebëjo Ðvedijos
Saulës fizikos instituto direktorius Giora-
nas Ðarmeris (Göran Sharmer).
Šis šimtmetis, matyt, taps Saulës
mokslo aukso amþiumi. Saulës tyrimø dar-
binis arklys yra Saulës ir Heliosferinë ob-
servatorija (SOHO) – 1995 m. paleistas
bendras Europos ir Amerikos erdvës agen-
tûrø Þemës palydovas. Jo prietaisai atvë-
rë akis á daugelá Saulëje vykstanèiø reiðki-
niø (4 pav.). Bet beveik kiekvienas atsaky-
4 pav. Saulës masës iðsiverþimas,
nufotografuotas SOHO
mas á klausimà këlë vis naujas másles: dël
nuolatinio lengvabûdës plazmos ðokio su
iðdykusiais magnetiniais laukais atskirti reið-
kiniø prieþastis nuo pasekmiø tampa be-
protiðkai sunku. Kiekvienas Saulëje vyks-
tantis reiðkinys yra veikiamas daugelio ki-
tø, kiekvienas jø veikia gyvybæ Þemëje ir iki
galo yra dar nesuprantamas. Panagrinëki-
me kelias esmines Saulës paslaptis.
Kas kuria galingà Saulës magnetiná
laukà?
Magnetinis laukas valdo viskà Sau-
lëje. Saulës magnetinis laukas turi pa-
našius á Þemës ðiaurës ir pietø magneti-
nius polius. Manoma, kad Þemës mag-
netiná laukà kuria panaðiai kaip elektros
generatoriuje skysto geleþies judëjimas
virðutinëje Þemës ðerdies dalyje. Pana-
kilometrø, pasiekia mus. Mûsø
Paukðèiø Tako galaktikoje yra
milijardai tokiø þvaigþdþiø.
Saulës skleidþiama energija
yra stebuklingai stabili – ji
kinta vos deðimtàja procento
dalimi per ðimtmeèius.
ðiai Saulës magnetiná laukà kuria vidinis
plazmos judëjimas.
Dar neseniai buvo neámanoma pa-
þvelgti giliau po Saulës fotosfera. Taèiau
prieð porà deðimtmeèiø mokslininkai su-
kûrë technologijà, vadinamà helioseismo-
logija – garso bangomis perðvieèianèià
Saulës vidø, panaðià á echoskopijà, gar-
so bangomis perðvieèianèià þmogaus vi-
dø. Iki tol niekas netikëjo, kad taip gali-
ma bûtø peršviesti Saulæ per milþiniðkà
atstumà. Bet mokslas kuria stebuklus. Da-
bar Saulës vidus tiriamas 24 valandas per
parà ir stebima Saulës vidaus sandara,
kurios niekas net ásivaizduoti negalëjo.
Mokslininkai seniai átarë, kad Saulës
vidiniai sluoksniai sukasi greièiau uþ išori-
nius. Ir tikrai. Tai reiðkia, kad radiacinë zo-
na, kuri spinduliuoja ðviesà, ir konvenci-
në zona, kurioje vyksta plazmos konvek-
cija, sukasi skirtingais greièiais. O tai ir
yra tas elektros generatorius, kuris kuria
Saulës magnetiná laukà.
Vidinis sluoksniø judëjimas tempia ir
suka ðiaurës-pietø magnetinio lauko li-
nijas, suvyniodamas jas apie Saulæ. Kar-
tais ðis reiðkinys sukuria galingus mag-
netinio lauko linijø vërinius (5 pav.), ku-
5 pav. Kintantis Saulës magnetinis
laukas. Atviros linijos – plazmos srautai
arba Saulës vëjas
rie kyla á virðø ir fotosferoje pasirodo kaip
kilpos, protuberantai (6 pav.) ir paslap-
tingi Saulës aktyvumo þenklai – Saulës
dëmës (3 pav.).
Kodël Saulës dëmës kinta 11 metø
periodu ir kaip jos veikia Þemæ?
Kai ðie milþiniðki magnetinio lauko
pluoðtai iðsipuèia ir iðsikiða pro fotosferà,
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1 7
 6 pav. Protuberantai
jø skersmuo gali siekti nuo 2500 km iki
keletà kartø didesná uþ Þemæ. Saulës dë-
mës yra matomos todël, kad susivijusios
á pluoðtus magnetinio lauko linijos truk-
do konvekcijai. Dëmiø centras atrodo
tamsus todël, kad jis tûkstantá ar daugiau
laipsniø ðaltesnis nei aplinkos 5700 laips-
niø fotosfera.
Kinai Saulës dëmes jau þinojo pirma-
jame amþiuje prieð Kristø, teleskopu jos
stebëtos XVII amþiuje. 1843 m. vokietis
Samuelis Švabe (Samuel Schwabe) pa-
skelbë, kad Saulës dëmiø skaièius kinta
kas deðimtmetá nuo maþiausio iki didþiau-
sio. 1915 m. amerikietis Georgas Hale
(George Ellery Hale) su kolegomis árodë,
kad Saulës dëmës pasirodo poromis ir
7 pav. Saulës vainikas
kiekviena poros dalis turi prieðingo polið-
kumo magnetiná laukà – ðiaurës ir pietø
polius. Vidutiniðkai kas 11 metø magne-
tinio lauko poliai pasikeièia vietomis –
ðiaurës polius tampa pietø poliumi ir at-
virkðèiai. Taigi Saulë po 22 metø gráþta á
tà patá magnetiná lauko bûvá. Niekas ge-
rai neþino, kodël taip yra, lygiai kaip nie-
kas gerai neþino, kodël Þemës magneti-
nio lauko poliai pasikeitë prieð 780 tûkst.
metø ir dabar jie vël lëtai kinta.
Gaila, kad to gerai nesuprantame, nes
Saulës dëmiø kitimas tiesiogiai veikia þmo-
8 pav. Trilijonø tonø plazmos iðsiverþimas, kuris pasiekia Þemæ, sutrikdo jos magnetosferà
8 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1
niø gyvenimà. Matavimai rodo, kad tuo lai-
ku, kai Saulës dëmiø skaièius sumaþëja,
medþiuose randama gerokai daugiau an-
glies izotopo C14. O tai reiškia, kad tuo metu
labai padidëja Þemæ pasiekianèios kosmi-
nës radiacijos srautas, nes magnetiðkai ak-
tyvesnë Saulë sumaþina kosminës radia-
cijos srautà. Maþiausiai Saulës dëmiø bu-
vo viduramþiais ir tas laikotarpis sutapo su
maþuoju ledynmeèiu (1400–1850 m.), kai
Londone uþðalo Temzës upë bei Veneci-
jos álanka Italijoje. Saulës aktyvumo kitimas
veikia Þemës elektromagnetiná laukà ir ga-
nëtinai smarkiai – gyvybæ ir þmoniø sveika-
tà Þemëje (þr. MG, Nr. 10, 2004).
Galëtø atrodyti, kad kai Saulëje maþiau
dëmiø, ji turëtø bûti ryðkesnë. Taèiau yra
atvirkðèiai, Saulë ryðkesnë tada, kai joje
daugiau dëmiø, nes jø magnetinis laukas
sukuria ypaè ryðkias sritis. Saulës dëmiø
pagausëjo praëjusiame amþiuje, kai kartu
pradëjo kilti vidutinë Þemës temperatûra.
Taèiau didesnis Saulës ryðkumas paaiðki-
na tik dalá Þemës temperatûros didëjimo.
Didesniàjà auganèios Þemës temperatû-
ros dalá lemia ðiltnamio efektas dël didë-
janèio anglies dvideginio ir metano kiekio
Þemës atmosferoje. Saulës fizika nuodug-
niau tyrinëjama dar tik porà deðimtmeèiø
ir dar daug paslapèiø neatskleista.
Kodël Saulës vainikas ðaltoje
erdvëje yra ðimtus kartø karðtesnis
uþ Saulës pavirðiø?
Vienas paslaptingiausiø Saulës reið-
kiniø yra jos vainikas. Jis nematomas,
kaip ir jo kaimynë chromosfera – beveik
pustreèio tûkstanèio kilometrø storio plaz-
mos sritis virš matomosios Saulës foto-
sferos. Saulës vainikà pamatome tik vi-
siðko Saulës uþtemimo metu (7 pav.). At-
rodytø, kad Saulës vainikas turëtø bûti tuo
ðaltesnis, kuo jis toliau nuo Saulës pavir-
ðiaus, nes erdvë siaubingai ðalta – jos
temperatûra yra apie 270 laipsniø ðalèio.
Chromosferos tankis yra milijonà kar-
tø maþesnis nei fotosferos, o vainiko tan-
kis dar ðimtà kartø maþesnis. Taèiau, ne-
paisant to, chromosferos temperatûra yra
apie 10 tûkst. laipsniø, o vainiko siekia du
milijonus. Iš kur Saulës vainike atsiranda
tokia ðiluma ir temperatûra? Manoma, kad
jà sukuria vadinamasis magnetinio perjun-
gimo reiðkinys, sujungiantis magnetinio
lauko linijas, kuris ir iðskiria energijà.
Plazma
Didþiausias SOHO atradimas buvo tai,
kad magnetiniai laukai yra nuolat kuriami
virš Saulës pavirðiaus. Ðis Saulës „mag-
netinis kilimas“ yra sudarytas ið maþø kil-
pø, kylanèiø ið fotosferos (5 pav.). Plazma
stumia kilpø pagrindà. Kai dvi linijos susi-
jungia, jø sukaupta elektros energija iðau-
ga iki neišlaikomo dydþio. Linijos suskyla
ir atsiskiria viena nuo kitos, turëdamos ma-
þesnæ energijà. Ðio proceso metu iðsiski-
ria milþiniðkas energijos perteklius, kartais
siekiantis milijardus kilovatvalandþiø. Ði
energija ir sukuria ðaltoje erdvëje aukðtà
Saulës vainiko temperatûrà.
Kaip paaiškinti Saulës þybsnius ir
didelius masës pliûpsnius á erdvæ?
Saulës vainikas gali sukurti galingiau-
sià elektrintøjø daleliø greitintuvà Saulës
sistemoje – þybsnius ir Saulës masës
pliûpsnius á erdvæ. Didþiausi Saulës
þybsniai yra ekvivalentiðki milijardams
megatonø (milijonø tonø) trinitrotoluolo
sprogmenø sprogimui. Sprogimas ávyks-
ta per laikà nuo 10 sekundþiø iki ketvir-
èio valandos.
Þybsniai didþiàjà dalá energijos iðme-
ta Rentgeno spinduliø pavidalu. Mano-
ma, kad juos sukuria staigiai atsiradusi
elektros srovë, kai Saulës vainiko mag-
netinio lauko kilpos tampa átemptos iki ski-
limo laipsnio ir staigiai pakeièia pavidalà.
Sklisdama ðviesos greièiu iðsiskyrusi ra-
diacija per 8 minutes pasiekia Þemæ ir gali
sudeginti ryðiø ir navigacijos elektroninius
prietaisus.
Bet didþiausià rûpestá kelia Saulës
masës pliûpsniai ir jos daleliø kruða.
Nors ðie pliûpsniai daþnai eina po Sau-
lës þybsniø, ðie galingi plazmos iðsiver-
þimai ið Saulës kyla atskirai. Plazmos da-
lelës, vadinamos Saulës vëju, po 1–3 die-
nø pasiekia Þemæ ir ásiverþia á Þemës
magnetosferà, deformuodamos jà ir su-
kurdamos daugelio milijonø amperø
elektros srovæ apie Þemæ. 8 pav. pavaiz-
duotas plazmos išsiverþimas iš Saulës,
jos sklidimas erdvëje ir Þemës magne-
tosferos iðkraipymas (deðinëje). Šie Sau-
lës pliûpsniai ne tik gresia Þemës paly-
dovams ir kosminiams laivams, bet gali
sugadinti ir elektros perdavimo linijas,
palikdami mus tamsoje. 9 pav. pavaiz-
duota, kaip Saulës vëjo veikiama Þemës
magnetosfera ágyja kûgio formà (raudo-

9 pav. Taip Saulës vëjas iðkraipo Þemës
magnetosferà
na spalva reiðkia didþiausià plazmos tan-
ká, þalia – maþiausià).
Neámanoma numatyti, kada ðie plaz-
mos iðsiverþimai ið Saulës ávyks, nes jø
atsiradimo mechanizmas dar nëra ištir-
tas. Bet SOHO ir kitiems Þemës palydo-
vams stebint Saulës aktyvumà, Saulës
audros dabar matomos geriau nei bet ka-
da anksèiau ir 80 proc. tikslumu galima
numatyti, ar jos paveiks Þemæ.
Ðiø plazmos iðsiverþimø greitis ir mag-
netinio lauko kryptis gali kisti. Jei pliûps-
niø sukelto magnetinio lauko kryptis yra
prieðinga Þemës magnetinio lauko kryp-
èiai, jie sukelia didþiausias pasekmes, nes
prieðingos krypties magnetinis laukas su-
kuria didþiausias elektros sroves. Ðias
sroves prieð valandà ar maþiau registruoja
Saulës audroms stebëti sukurtas Þemës
palydovas ACE, skriejantis apie pusan-
tro milijono kilometrø nuo Þemës. 2003
m. lapkrièio mënesá buvo uþregistruotas
stipriausias kada nors stebëtas Rentge-
no spinduliø þybsnis.
10 pav. Saulëlydis
Mokslininkai registruoja þybsnius dar
tik porà deðimtmeèiø. Ar mes jau þinome
didþiausias ribas to, kà Saulë gali mums
iðkrësti? Negalime bûti tuo tikri. Didþiau-
sio Saulës aktyvumo metais ji dar ne kar-
tà gali mus nustebinti. Nepaisant to, ti-
kiu, kad mes þavëjomës ir þavësimës nuo-
stabiais saulëlydþiais (10 pav.).
UNESCO
programa
Pasaulio
atmintis
Jolita STEPONAITIENË
Lietuvos nacionalinës Martyno
Maþvydo bibliotekos Retø knygø ir
rankraðèiø skyriaus vedëja,
Asta DIRMAITË
Lietuvos nacionalinës UNESCO
komisijos generalinë sekretorë,
Danguolë REIKAITË
Lietuvos nacionalinës UNESCO
komisijos sekretoriato programø
vadovë
UNESCO programa Pasaulio atmin-
tis (UNESCO Memory of the World Pro-
gramme) pradëta vykdyti 1992 metais,
siekiant plaèiai paskleisti þinià apie ypa-
tingas valstybiniø ir privaèiø archyvø,
muziejø, bibliotekø saugomas doku-
mentø kolekcijas, neleidþiant dokumen-
tiniam paveldui nugrimzti uþmarðtin.
Dokumentinis paveldas – tai kalbø,
tautø, kultûrø ávairovë, pasaulio ir jo at-
minties veidrodis, sàlygojantis pasau-
lio ávykius, visuomeniø raidà, valstybiø
klestëjimà, kultûros iðlikimà ir kt. Ra-
ðytinis, foto ar kitos rûðies dokumenti-
nis paveldas yra labai trapus, todël ne-
saugomas ir nepriþiûrimas gali sunyk-
ti, prarandant galimybæ ið kartos á kar-
tà perduoti papirusø, pergamentø, ran-
kraðèiø, dainø tekstø, muzikiniø, foto,
vaizdo bei garsinius dokumentus. At-
siþvelgus á tai, kad dël gamtos ar nei-
giamo þmogaus veiklos ásikiðimo atsi-
randa didelë rizika, jog minëti doku-
mentai gali bûti prarasti visiems lai-
kams, UNESCO kai kurá dokumentiná
paveldà skatina skaitmenizuoti, nes tai
padeda sudominti juo visuomenæ,
ypaè moksleivius, studentus, doku-
mentø tyrimo specialistus.
Vienas ið UNESCO programos Pa-
saulio atmintis tikslø – sudaryti pasauli-
nës vertës dokumentinio paveldo regist-
rà (Memory of the World Register), ku-
ris buvo pradëtas pildyti 1997 metais.
Programai Pasaulio atmintis vado-
vauja ir sprendimus dël UNESCO re-
gistro Pasaulio atmintis papildymo pri-
ima Tarptautinis patariamasis komite-
tas (IAC – International Advisory Com-
mittee), kuris priþiûri programos politi-
kà ir strategijà, o programos ágyvendi-
nimà uþtikrina UNESCO sekretoriatas
ir valstybiø nacionaliniai komitetai.
Ðiuo metu UNESCO registre Pa-
saulio atmintis yra 158 dokumentai ar-
ba jø kolekcijos: rankraðèiai ir doku-
mentai, menantys kolonijinius laikus,
liudijantys valstybiø istorijà, garsiø ra-
ðytojø, poetø, kompozitoriø kûriniai bei
asmeniniai laiðkai ir kiti pasaulinës
reikðmës dokumentai: kaligrafiniai ran-
kraðèiai senosiomis arabø ir persø kal-
bomis, finikieèiø alfabetas, rigvedos
raðtai, viduramþiø laikotarpio rankrað-
èiai apie medicinà ir vaistus, Kanados
Kvebeko seminarijos dokumentø ko-
lekcija, dokumentai, liudijantys Sueco
kanalo statybà, Australijos kaliniø is-
torijà, Nobelio ðeimos archyvas, XIX a.
Lotynø Amerikos fotografijos, paðto
þenklai, garsinis, vaizdo ir kitokio po-
bûdþio dokumentinis paveldas.
Kiekviena valstybë UNESCO narë
kvieèiama aktyviai dalyvauti ðioje pro-
gramoje ir raginama ásteigti savo teri-
torijoje veikiantá nacionaliná komitetà
Pasaulio atmintis, o jo nesant progra-
mà turëtø ágyvendinti valstybës nacio-
nalinë UNESCO komisija. Nacionali-
niai komitetai sprendþia, kuris ðalyje
esantis dokumentinis paveldas yra ið-
skirtinai reikðmingas, siûlo apsaugos
bûdus ir stengiasi juo sudominti visuo-
menæ. Kai kurios valstybës turi ásistei-
gusios savàjá Nacionaliná registrà Pa-
saulio atmintis.
Pirmasis Lietuvos nacionalinis ko-
mitetas Pasaulio atmintis ásteigtas
1996 metais, o 2003 metais, vadovau-
jant Lietuvos mokslø akademijos Ran-
kraðèiø skyriaus vedëjai Rimai Cicë-
nienei, jo veikla atnaujinta. Ðiuo metu
nacionalinio komiteto Pasaulio atmin-
tis pirmininkë yra Lietuvos nacionali-
nës Martyno Maþvydo bibliotekos Re-
tø knygø ir rankraðèiø skyriaus vedë-
ja Jolita Steponaitienë.
Narius á Komitetà gali siûlyti kultû-
ros, ðvietimo, mokslo ir paminklosau-
gos srityje dirbanèios valstybinës ins-
titucijos bei ástaigos, vyriausybinës ir
nevyriausybinës organizacijos. Ðiuo
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1 9

Mikalojus Daukða. Kathechismas arba mokslas
kiekwienam krikzczionii priwalus. Regioninës
reikðmës
metu Komitete dirba specialistai ið Vil-
niaus universiteto, Lietuvos mokslø aka-
demijos, Lietuvos nacionalinës Martyno
Maþvydo bibliotekø, Lietuvos archyvø
departamento, Lietuvos istorijos archy-
vo, Valstybinës paminklosaugos komi-
sijos, Lietuviø kalbos ir Lietuvos istorijos
institutø, Muziejø asociacijos.
Komitetas savo veiklà organizuoja
dviem kryptimis. Pirmoji yra ta, jog, ben-
dradarbiaudamas su ðalies archyvais,
bibliotekomis, muziejais, kitomis institu-
cijomis ir fiziniais asmenimis, Komitetas
padeda rengti su ðia programa susiju-
sià nominacinæ medþiagà, bendrauja su
UNESCO Tarptautiniu patariamuoju ko-
mitetu, inicijuoja projektø, kuriuos nori-
ma pateikti UNESCO programai Pasau-
lio atmintis, atrankà, tvirtina geriausius
projektus, rengia arba padeda rengti ðiø
projektø nominacinæ medþiagà, ben-
drauja su UNESCO dël ðalyje esanèio
dokumentinio paveldo átraukimo á Pasau-
lio registrà Pasaulio atmintis, rûpinasi in-
formacijos apie ðià programà, Registre
esanèius dokumentus pateikimu bei in-
formacijos apie nacionalinio komiteto
veiklà sklaida. Ðiais metais Lietuva kar-
tu su analogiðkais komitetais bei Lietu-
vos, Latvijos ir Estijos nacionalinëmis
UNESCO komisijomis pateikë paraiðkà
Baltijos kelio archyvui. Tikimasi, kad XX
amþiaus pabaigos ávykio, suvienijusio tris
Pabaltijo ðalis siekti nepriklausomybës
atkûrimo, dokumentai bus pripaþinti
tarptautinës reikðmës dokumentiniu pa-
veldu. Jau nuo 2005 metø vyko didelis
parengiamasis darbas. Lietuvos nacio-
nalinës UNESCO komisijos ir Komiteto
iniciatyva tø paèiø metø rudená ávyko se-
minaras, kuriame Lietuvos, Estijos ir Lat-
vijos nacionaliniai Pasaulio atminties ko-
mitetai kartu su atstovais ið Patariamojo
tarptautinio komiteto konsultavosi dël
10 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1
Jonas Jaknavièius. Ewangelie
polskie y litewskie... Regioni-
nës reikðmës
bendros nominacijos rengimo. Per tre-
jus metus vyko keli susitikimai derinant
dokumentø sàraðus, pateikimo bûdus,
Baltijos kelio archyvo nominacijos valdy-
mo planus. Áprastai UNESCO neremia
projektø, susijusiø su politi-
niais ávykiais, taèiau, Komi-
teto nariø nuomone, reikia
atskleisti istorinæ ir kultûrinæ
ðio archyvo, kurá bûtina áre-
gistruoti ir ávardinti, reikðmæ.
Vilèiø teikia tai, kad Lietuvið-
kos spaudos lotyniðkais rað-
menimis kaip kultûrinio reið-
kinio ðimtmetis susilaukë
UNESCO dëmesio.
Kita Komiteto veiklos
kryptis – siekis sukurti ðalies
nacionaliná Pasaulio atmin-
ties registrà. Registras turi
padëti institucijoms identifi-
kuoti vertingiausius Lietuvos
dokumentinio paveldo ob- Kino siuþetas “Treèioji Lietuvos þemës ûkio ir
jektus, saugomus ávairiose pramonës paroda; I visos Lietuvos dainø ðventë,
organizacijose ar priklausan- 1924 08 23-25”. Nacionalinës reikðmës
èius privatiems asmenims,
nustatyti, kokios reikia strategijos, kad
ðis paveldas iðliktø, bei populiarinti do-
kumentiná paveldà Lietuvoje ir uþsieny-
je. Atrenkant dokumentinio paveldo ob-
jektus á nacionaliná registrà, vadovauja-
masi pagrindiniais tarptautinio registro
kriterijais, atsiþvelgiant á Lietuvos Res-
publikos sàlygas ir situacijà. Ar átraukti
dokumentinio paveldo objektà á Regist-
rà, sprendþiama pagal jo svarbà, lyginant
já su kitais dokumentinio paveldo objek-
tais, jau átrauktais ir siûlomais átraukti á
Registrà. Nagrinëjant átraukimo á Regist-
rà klausimà, pirmiausia turi bûti atliktas
objekto preliminarus autentiðkumo áver-
tinimas ir nustatyta, ar tikrai objektas yra
originalas. Kopijos, dublikatai, klastotës,
netikri dokumentai ar mistifikacijos á Re-
gistrà neátraukiamos. Dokumentinio pa-
veldo objektas turi bûti unikalus ir nepa-
keièiamas, t. y. toks, kurio dingimas ar
sugadinimas iðties gali nuskurdinti ða-
lies ar regiono paveldà.
Atranka á Registrà atliekama, vado-
vaujantis ðiais kriterijais:
Objekto sukûrimo laikas. Ob-
jekto amþius savaime nesuteikia doku-
mentui ypatingos reikðmës. Á Registrà
gali bûti traukiami bet kurio laikotarpio
dokumentai, atspindintys reikðmingas
socialines permainas ar krizes.
Objekto sukûrimo vieta. Sukû-
rimo vieta – pagrindinis dokumento
reikðmës poþymis. Á Registrà gali bûti
traukiami tokie dokumentai, kurie turi
ypaè svarbios informacijos apie vietovæ,
atlikusià reikðmingà vaidmená pasaulio
istorijoje ir kultûroje. Vietovë gali bûti da-
riusi didelá poveiká ávykiams, apie kuriuos
byloja objektas, kuriame gali bûti apra-
ðyta ar pavaizduota neiðlikusi fizinë ap-
linka, miestai, institucijos.
Kûrëjas – asmuo ar asmenø
grupë. Socialinis kultûrinis kontekstas,
kuriame buvo sukurtas objektas, gali pa-
rodyti esminius visuomenës elgesio, so-
cialinës, industrinës, meno, politikos
plëtros esminius aspektus. Jame gali bû-
ti uþfiksuota þymiø asmenybiø ar þmo-
niø grupiø átaka.
Turinys. Dokumentinio paveldo
objektas gali atspindëti ypatingus istori-
nius ar intelektinius ávykius gamtos, so-
cialiniø ir humanitariniø mokslø, politi-
kos, ideologijos, sporto ir meno srityje,
didelius socialinius pokyèius, pereina-
møjø laikotarpiø progreso ar regreso es-
mæ, þymiø asmenybiø ar asmenø gru-
piø átakà.
Svarba lituanistikai. Dokumen-
tinio paveldo objektas gali rodyti esmi-
nius lietuviø kalbos, kultûros, visuome-
nës elgesio, religijø, meno, politikos plët-
ros aspektus ar Lietuvos socialiná, etniná
ir visuomeniná kontekstà, kuriame objek-
tas sukurtas bei gali bûti atspindëta lie-
tuviø kalbos ir pereinamøjø laikotarpiø
kraðto istorija, socialinio progreso ar re-
greso reikðmë.
Forma ir stilius. Dokumentinio
paveldo objektas gali bûti tipinis ar pa-
vyzdinis pagal pateikimo formà, bûdà ar
iðraiðkos priemones, jo laikmenos gali
bûti laikomos nykstanèiomis ar iðnyku-
siomis, be to, jis gali turëti iðskirtinæ es-
tetinæ, stilistinæ ar lingvistinæ reikðmæ.
Ypatingas dëmesys atrenkant objek-
tus á Registrà skiriamas raritetams (re-
tiems iðlikusiems tam tikro laikotarpio ar
rûðies pavyzdþiams), objektø vientisu-
mui (vertinama, ar objektas iðlikæs visas,
ar tik jo dalis, ar jis pakitæs, apgadintas
ir pan.), iðlikimo grësmei (svarstoma, ar
bûtinas budrumas jo saugumui garan-
tuoti, net jeigu objektas yra saugioje vie-
toje), nepakankamai informacijai.
Siûlyti átraukti objektus á Registrà gali
ir juridiniai, ir fiziniai asmenys, dvi ar dau-
giau ðaliø, jeigu siûloma objektø kolekci-
ja yra iðsklaidyta: saugoma keliose vie-
tose ar priklauso keliems savininkams.
Neuþkertant kelio entuziazmui ir kilniems
tikslams, teikiant paraiðkas Nacionaliniam
Registrui, nereikia pateikti apsaugos or-
ganizavimo, restauravimo strateginio pla-
no, nors registravimui Tarptautiniame re-
gistre tai yra bûtinas reikalavimas. Objektø
átraukimo á Registrà pareiðkëjai, atsiþvelg-
dami á aukðèiau iðvardytus kriterijus ir pa-
rametrus, turi parengti iðsamius doku-
mentinio paveldo pristatymo dokumen-
tus pagal Lietuvos Nacionalinio Pasaulio
atminties komiteto patvirtintà nominacijos
formà. Siûlomus átraukti á Registrà doku-
mentus vertina ekspertø grupë. Tikimasi,
kad ateityje tuo susidomës baþnytinës
institucijos ir padës áregistruoti tà pavel-
dà, kuriam skiriama per maþai laiko ir dë-
mesio.
Ðiais metais jau treèià kartà atminties
institucijos buvo pakviestos teikti pasiû-
lymus dël Lietuvai svarbiø dokumentø
átraukimo á Registrà, buvo gauta devy-
niolika paraiðkø, ið kuriø septyniolika ati-
tiko reikalavimus ir Komiteto sprendimu
buvo atiduotos svarstyti ekspertams. Per
kûrimo laikotarpá á Registrà jau átraukta
23 dokumentinio paveldo objektai: 12 re-
gioninës-europinës reikðmës. Paminëti-
ni Martyno Maþvydo Catechismusa pras-
ty szadei … (Karaliauèius, 1547) (prista-
tytas Vilniaus universiteto bibliotekos),
Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios
Tarybos aktas dël Lietuvos Nepriklauso-
mybës valstybës atstatymo (Vilnius,
1990 m. kovo 11 d.) (pristatytas Lietu-
vos valstybës naujojo archyvo), Lenki-
Antimedþiaga
jos karaliaus ir Lietuvos didþiojo kuni-
gaikðèio Jogailos privilegija Vilniaus ka-
Paukðèiø Tako
tedrai (1387 02 17, Vilnius) (pristatyta
Mokslø akademijos bibliotekos), Lietu-
galaktikoje
vos karo aviacijos virðininko, brigados
Prancûzijos atominës energijos
generolo Antano Gustaièio lëktuvo AN-
komisijos þurnalas CEA News pra-
BO-IV brëþiniai (XX a. 4-asis deðimtme-
neša, kad Þemës palydovas Integral
tis) (pristatyti Lietuvos aviacijos muzie-
mûsø Paukðèiø Tako galaktikos cen-
jaus), Lietuviðkø ðelako plokðteliø kolek-
tre aptiko antimedþiagos gamyklà. Ið
cija (XX a. pr.) (pristatyta Lietuvos nacio-
kur ðis paslaptingas antimedþiagos
nalinës Martyno Maþvydo bibliotekos),
debesis atsirado? Tulûzos universite-
kino siuþetas Lietuvos patriarcho dr. Jo-
to ir CNRS fizikai atskleidë kai kurias
no Basanavièiaus laidotuvës 1927 (pri-
paslaptis. Jø darbas paskelbtas þur-
statytas Lietuvos centrinio valstybës ar-
nale Nature (2008 m. sausio 10 d.).
chyvo). Detalesná objektø sàraðà bei in-
Antimedþiaga yra tarsi medþia-
formacijos galima rasti Lietuvos nacio-
gos veidrodinis atspindys. Su nor-
nalinës UNESCO komisijos interneto
malia medþiaga ji sudaro keistà po-
svetainëje www.unesco.lt. Kaip jau bu-
rà. Kai medþiagos ir antimedþiagos
vo minëta, 2008 metais Komitetas gavo
dalelës susiduria, jos sprogdamos
daug paraiðkø. Ðiuo metu jau pateiktos
anihiliuoja (išnyksta), išskirdamos
ekspertø iðvados ir ruoðiamasi liudijimø
didelæ energijà. Jau 2005 m. astro-
áteikimui. Ðiemet á Registrà pristatytas bo-
fizikai nustatë antimedþiagos pasi-
tanikos þodynas – Jurgio Ambraziejaus
skirstymà mûsø galaktikoje, pasi-
Pabrëþos rankraðtis Tayslós augiyynis
naudojæ didelio tikslumo gama spin-
kóremy taalpynas augimys …, (1835–
duliuotës spektrografo, esanèio In-
1843), Sapiegø Evangelija (Baltarusijo-
tegral palydove, rezultatais. Jie ro-
je vadinama Þirovicø Evangelija) – vie-
dë, kad antimedþiaga yra daugiau-
nas puoðniausiø rankraðtiniø paminklø,
sia sutelkta galaktikos centre. Ka-
saugomø Lietuvos Respublikoje, taip pat
dangi antimedþiagos debesis atro-
Jono Rustemo pieðiniai ant berþo toðies
dë labai simetriðkas, tai reiškë, kad
Suimtieji bei Moters portretas, kurie uni-
jis galëjo atsirasti yrant egzotiðko-
kalûs ir vieninteliai iðlikæ dailininko dar-
sios tamsiosios medþiagos dale-
bai naudojant ðià medþiagà. Dþiugu, jog
lëms. Taèiau vëlesni ketveriø metø
pleèiasi pareiðkëjø geografija, nes savo
tyrimai parodë, kad antimedþiagos
dokumentus jau pristatë ávairiø Lietuvos
pasiskirstymas nëra simetrinis – an-
regionø atminties institucijos: Panevëþio
timedþiagos spinduliuotë viename
apskrities G. Petkevièaitës-Bitës vieðoji
galaktikos disko kraðte yra dvigu-
biblioteka, Kauno technologijos univer-
bai stipresnë nei kitame.
siteto biblioteka, Ðiauliø Auðros muzie-
Panaðià Rentgeno spinduliø spin-
jus, Kauno IX forto muziejus ir kt.
duliuotæ sukuria þvaigþdë, besisukanti
Komiteto veikla apima ir Registro kû-
apie labai didelio tankio objektà – neu-
rimo organizavimà, ir sieká skleisti infor-
roninæ þvaigþdæ arba juodàjà skylæ.
macijà apie já: raðomi straipsniai specia-
Rentgeno spinduliuotæ sukuria milþi-
liojoje profesinëje spaudoje: leidiniuose
niðkas energijos kiekis, atsirandantis
Tarp knygø, Mokslø akademijos biblio-
þvaigþdës medþiagai nukritus ant la-
tekos metraðtyje, esant galimybei skai-
bai didelio tankio þvaigþdës. Iš jos ið-
tomi praneðimai, pvz., 2007 metø pabai-
metama karðta plazma, sudaryta ið
goje Komiteto veikla ir Registras buvo
elektronø ir pozitronø (antimedþiagos
pristatyti Balzeko lietuviø kultûros muzie-
daleliø, atitinkanèiø medþiagos elek-
juje, Èikagoje. Siekdamas paskatinti ar-
tronus). Dalis pozitronø pasklinda
chyvø, muziejø ir bibliotekø darbuotojus
tarpþvaigþdinëje erdvëje, kol galiau-
aktyviai domëtis dokumentiniu paveldu
siai anihiliuoja. Anihiliuodami jie
ir UNESCO programa Pasaulio atmintis,
išspinduliuoja bûdingà 511 kiloelek-
praëjusiø metø pavasará Komitetas su-
tronvoltø energijà.
rengë iðvykà á Europos Parlamentà, o at-
Šis scenarijus paaiškina pusæ
eityje planuojami seminaras ir mokymai
antimedþiagos, gimstanèios galak-
bei tæstina informacijos apie Registrà ir
tikos centre. Kiti ðaltiniai, tokie kaip
Komiteto veiklà sklaida.
termobranduolinës supernovos ar
supermasyvios juodosios skylës,
paaiðkina kità antimedþiagos dalá.
J.G. Iš CEA News (2008 liepa)
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1 11
 2008-aisiais sukako 240 metø, kai 1768 m. rugsëjo 4 d.
Ðiaurës vakarø Prancûzijoje (Bretanëje), Sen-Malo mieste,
gimë garsus rašytojas Fransua Renë de Šatobrianas
(François René de Chateaubriand, 1768–1848), 10-asis
vaikas grafo Renë Ogiusto šeimoje.
Gvidonas BARTKUS
Tarsi lemties paþymëtas, jis gimë ási-
siautëjusios audros metu („Aš gimiau
leisgyvis. Ðkvalo sukeltø bangø riaumo-
jimas, þymëdamas rudens lygiadiená,
trukdë iðgirsti mano verksmà“, – ið „Me-
muarø“). Senos ir kilmingos Ðatobrianø
giminës ðaknys siekë gilius viduramþius.
Vienas iš tolimøjø ainiø kovësi Hasting-
so mûðyje 1066 m., kitas – Þofrua de Ða-
tobrianas – lydëjo karaliø ðventàjá Liud-
vikà (1215–1270) á kryþiaus þygá. XVIII a.
jau nusigyvenæ šie bretonø dvarininkai
patyrë ekonominiø sunkumø. Taèiau
energingas Renë Ogiustas leistinomis ir
nelabai garbingomis priemonëmis (ver-
gø prekyba ir kitais bûdais) sukaupia tur-
to, perka Kombûro pilá ir kuriam laikui
atstato giminës vardà ir padëtá visuome-
nëje. Jaunasis Fransua Renë negavo
nuoseklaus ir solidaus iðsilavinimo. Të-
vo buvo siunèiamas tai á vienà mokyklà,
tai á kità, vis keièiant planus: tai jis turás
bûti jûrininkas, tai dvasiðkis, vëliau – ka-
rininkas. Melancholiðkas jaunuolis paty-
rë religingos motinos átakà ir kartu dël
artimøjø dëmesio vyriausiajam sûnui ið-
gyveno pasmerktumo nuotaikas, kurios
itin sustiprëjo Prancûzø revoliucijos me-
tais (1789–1794).
Svajoniø ir ambicijø skatinamas Šato-
brianas 1791 m. išvyko Ðiaurës Amerikon,
ketindamas rasti Ðiaurës jûrø kelià tarp
Atlanto ir Ramiojo vandenynø. Ir ði jûrei-
vystës svaja, kaip ir kitos jaunystës iliuzi-
jos (màstë apie tolimas keliones, apie mi-
sionieriaus paðaukimà), subliuðko; gráþæs
á Europà jis prisijungë prie kontrrevoliuci-
niø rojalistø bûriø, taèiau buvo suþeistas,
todël iðvyko á Anglijà, kur kelerius metus
itin vargingai gyveno (1793–1800). Ap-
màstydamas istorinius ávykius, jis raðë
stambesná darbà – „Istoriná, politiná ir mo-
raliná esë apie senàsias ir naujøjø laikø
revoliucijas, lyginant jas su Prancûzø re-
voliucija“ (Essai historique, politique et
12 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1
romantizmo
krikðtatëvis
moral sur les révolutions anciennes et mo-
dernes, considérées dans leurs rapports
avec la révolution Française, 1797); jame
atsispindi autoriaus grandiozinis ávykiø
vertinimo sumanymas, istorinis skepticiz-
mas, kritinis poþiûris á senosios prancû-
zø monarchijos gyvenimà. Kûriná galima
charakterizuoti kaip padrikø, bet ádomiø
idëjø rinkiná.
Sugráþo á Prancûzijà (pasinaudojæs fik-
tyviu pasu) tuo metu, kai kilo Napoleono
populiarumas, ypaè po Marengo perga-
lës Italijoje 1800 metais. Tuomet dar pir-
masis Prancûzijos konsulas pradeda at-
sargø „flirtà“ su katalikybe. „Tik religija yra
valstybës tvirtas ir ilgalaikis ramstis, – sa-
kë Napoleonas ir dar kita proga pridûrë,
– að atstatysiu religijà ne dël jûsø, bet dël
savæs“. Ar begalëjo bûti geresnis momen-
tas publikuoti jau anksèiau Ðatobriano su-
manytà krikðèionybës apologijà – „Krikð-
èionybës genijus“ (Génie du christianis-
me, 1802). Ðiame kûrinyje autoriui nepa-
vyksta racionaliai árodyti krikðèionybës
kaip religijos teisingumo (toks raðytojo
tikslas), taèiau jis gana átaigiai kalba apie
emociná katalikybës poveiká, apie krikð-
èioniðkojo meno ir apeigø groþá. Prie ðio
kûrinio jis priduria du „epizodus“, t.y. dvi
su krikðèionybe susietas apysakas: „Ata-
là“ (Atala; ji atskiru leidinuku buvo ið-
spausdinta metais anksèiau – 1801) ir
„Renë“ (René). Ðie du kûriniai laikomi
prancûzø ankstyvojo romantizmo pavyz-
dþiais. „Atala“ sukëlë pasigërëjimo pliûps-
nius, taèiau ir kritikos audrà; ádomu, kad
vieni ið arðesniø prieðininkø buvo dar nuo
politinës arenos nenuëjæ jakobinai.
Sumanæs paraðyti istoriná kûriná apie
pirmøjø amþiø krikðèionybæ – „Krikðèiony-
bës kankinius“ (Les Martyres ou le Triomp-
he de la Réligion chrétienne, – Kankiniai,
arba Krikðèioniø religijos triumfas, 1809),
rašytojas lankësi Graikijoje, Turkijoje, Pa-
lestinoje ir kitose ðalyse. Ði istorinë knyga
gali bûti laikoma istoriniø romanø prototi-
pu. Kûrinys paraðytas átaigiai, spalvingai,
poetiniu stiliumi, todël ne vieno tyrinëtojo
pelnytai vadintas „poema, parašyta pro-
za“. Po dvejø metø raðytojas iðleido kelio-
Prancûzø
nës metu patirtus áspûdþius – knygà „Ke-
lionë ið Paryþiaus á Jeruzalæ“ (Itinéraire de
Paris à Jérusalem, 1811).
Po Napoleono þlugimo gráþus á sostà
(1814) Burbonø dinastijai, Ðatobrianas pa-
sinërë á politiná Prancûzijos ir Europos gy-
venimà, kilo politinës karjeros laiptais (bu-
vo skirtas ambasadoriumi Berlyne, vëliau
Londone, ágaliotuoju ministru Veronos
kongrese 1822 m., pagaliau kurá laikà bu-
vo Prancûzijos uþsienio reikalø ministras),
gavo daugybæ apdovanojimø: uþ nuopel-
nus bei paslaugas Prûsijos karalius jam
suteikia „Juodàjá erelá“, Sardinijos karalius
apdovanoja „Anunciatu“, Ispanijos kara-
lius – „Aukso galva“, Rusijos imperatorius
– „Andriejumi“ ir kt. Literatûrinei veiklai lik-
davo maþai laiko (vis dëlto 1815 m. išlei-
do apysakà „Naèëzai“ – Les Natchez, ku-
rioje pasakojama apie Renë gyvenimà pas
èiabuvius indënus; kiek vëliau – novelæ
„Paskutiniojo abensëraþo nuotykiai“ –
Aventures du dernier Abencérage). Kartu
jis raðë istorinio ir politinio charakterio kû-
rinius: „Apie Bonapartà ir Burbonus“ (De
Buonaparte et des Bourbons, 1814), „Mo-
narchija chartijos pagrindu“ (La Monarchie
selon la charte, 1816). Kartu su kitais ástei-
gia ir leidþia deðiniàsias idëjas skelbiantá
laikraðtá Conservateur („Konservatorius“).
Jau ir anksèiau turëjæs kuriø ne kuriø
konfliktø su valdþia, Ðatobrianas nuo po-
litikos nusišalino po 1830 m. revoliuciniø
ávykiø, á sostà atëjus naujai – Orleanieèiø
– dinastijai, kai pradeda valdyti Liudvikas
Pilypas. Paraðæs keletà maþiau vertingø
darbø („Istoriniai etiudai“ – Études histo-
riques, 1831, „Esë apie anglø literatûrà“
– Essai sur la littérature Anglaise, 1836) ir
kt., Šatobrianas dëmesá sutelkë á memu-
arus, kuriuos parduoda ið anksto, taèiau
su sàlyga, kad bus iðspausdinti po jo mir-
ties. Jis mirë 1848 m. liepos 4 d. Paryþiu-
je. Raðytojo praðymu buvo palaidotas sa-
lelëje prie Sen Malo ant jûros kranto uo-
los, kad kapas bûtø arti jau vaikystëje jo
pamëgtos jûros. Dvylikos tomø „Pomirti-
niai uþrašai“ (Mémoires d’outre tombe)
išspausdinami 1849–1850 metais.
Šatobrianas – pirmasis prancûzø ro-
mantikas (taikliu V.Belinskio pasakymu
„prancûzø romantizmo krikðtatëvis“), sa-

Fransua Renë de Šatobrianas
vo „minties liûdesio“ nuotaikomis, raðy-
mo maniera turëjæs didþiulës átakos am-
þininkams ir vëlesnëms kartoms. Anks-
tyvuosiuose kûriniuose jis perteikia me-
lancholijà, ilgesá, liûdesá, vienatvës ir ið-
skirtinumo nuotaikas, egzistavimà tik per
dvasios skausmo iðgyvenimà, tuo padë-
damas plisti vadinamajai „amþiaus ligai“
– fataliðko pasmerktumo, iðdidumo ir
kankinanèios vienatvës bûsenai. (Skai-
tykime eilutes ið apysakos „Renë“: „Ai-
man! Buvau vienui vienas pasaulyje! Slë-
pingas alpulys sklido man po visà kûnà.
Mane vël apëmë tas pasibjaurëjimas gy-
venimu, kurá pajutau dar vaikystëje, tik
dar stipresnis. Netrukus ðirdis liovësi tei-
kusi minèiai peno...“ [P. 77].*
Ðatobrianas yra nepralenkiamas egzo-
tiniø peizaþø kûrëjas, daug pasimokæs ið
savo pirmtakø sentimentalistø, prancûzø
rusoistø; efektingas romantinis persona-
þas efektingame (gamtos) dekore këlë jo
amþininkø skaitytojø susiþavëjimà. (Skai-
tykime eilutes ið apysakos „Atala“: „Pasvi-
ræ virð vandens tëkmës, susispietæ ant uolø
ir kalnø, pasklidæ slëniuose pinasi, auga
kartu, stiepiasi vienas per kità dangun á to-
ká aukðtá, jog á juos þvelgdamas vargsta
þvilgsnis, ávairiausiø formø, ávairiausiø spal-
vø ir kvapø medþiai. Aplink tø medþiø ka-
mienus vejasi, jø ðakelëmis kopia, iki ða-
kø galo sliuogia, nuo klevo á tulpmedá, nuo
tulpmedþio á aukðtroþæ perðoka vinvyèiai,
bignonijos, kolokvintai, sudarydami tûks-
tanèius urvø, skliautø ir portikø. < ... > Re-
giniui þavesio ir gyvybës teikia aibë gyvû-
nø, Kûrëjo rankos apgyvendintø ðiose gi-
riø slaptynëse” [P. 8].
Raðytojo populiarumui átakos turëjo ir
kiti veiksniai, kaip antai jo idëjø naujumas
(ilgai smerktas gotikos menas skelbiamas
vertingu, galinèiu kelti susiþavëjimà; reli-
ginis ilgesio jausmas skelbiamas þmogø
taurinanèiu jausmu ir t.t.), stiliaus teatra-
liðkumas, frazës poetinis skambumas, ro-
mantinio polëkio neapibrëþtumas.
Pirmieji gimstanèio prancûzø roman-
tizmo pranaðai – Ðatobriano apysakos
„Atala“ ir „Renë“ – buvo Amerikoje patir-
tø áspûdþiø rezultatas. Autorius buvo su-
manæs paraðyti áspûdingà epopëjà apie
Amerikà („Naèëzus“), taèiau, gráþdamas
ið emigracijos á Prancûzijà, jis galëjo ási-
veþti tik dalá savo rankraðèiø, kuriuos ne-
delsdamas stengësi iðspausdinti. Anks-
tesnis stambios epopëjos sumanymas
liko neágyvendintas.
Autoriaus þodþiais „Atala“ turëjo
iliustruoti „krikðèioniø religijos harmoni-
jà su gamtos vaizdais ir þmogiðkosios
ðirdies aistromis“; tuo tarpu „Renë“ –
„aistrø tuðtumà“.
Apysakos „Atala“ veiksmas nukelia-
mas á XVIII a. Luizijanà, tada dar prancûzø
kolonijà prie Misisipës (autorius jà vadina
kiek kitu vardu: Meschacebë) krantø. Se-
nasis indënas Ðaktas jaunam ateiviui pran-
cûzui Renë pasakoja savo meilës istorijà
ið tolimø jaunystës laikø. Apysakoje iliust-
ruojama ðiek tiek dirbtinai sukonstruota
kanèios filosofija. Þmoguje esantys du pra-
dai – dvasinis ir kûniðkas – yra nuolatinëje
priešpriešoje, tatai þmogui sukelia sunkiø
ir skaudþiø išgyvenimø. Autoriaus suma-
nymu, tas kanèias turëtø patirti svarbiau-
sioji apysakos herojë – Atala. Ji romantið-
kas personaþas ne vien savo kanèia ir ið-
bandymais, ji atsiduria neáprastoje situa-
cijoje (tuometinio prancûzo akimis – eg-
zotiðkoje); ji – krikðèionës baltosios „ne-
teisëtas“ meilës kûdikis, sugyventas su kitu
baltuoju; taèiau ji indëno ádukrinta, todël
gyvena tarp indënø. Prieð motinos mirtá jos
praðoma Atala paþada visuomet liksianti
nekalta, tuo lyg privalëdama gelbëti moti-
nos sielà nuo kanèiø pomirtiniame pasau-
lyje. Bûdama jautri ir kilnios ðirdies, ji ið-
gelbsti prieðiðkos genties jaunuolá – Ðaktà
– nuo mirties, su juo sprunka á Misisipës
miðkus, tuo uþkirsdama sau kelià sugráþti
pas savuosius. Tarp jaunuoliø atsiranda
prieraiðumas ir meilës jausmas. Atala no-
rëtø iðlikti asketiðka, taèiau tuo pat metu
jauèia stiprø kûniðkà traukimà iðgelbëta-
jam. Ásivaizduojama dvasinë pareiga gel-
bëti motinos sielà ir stiprus kûniðkos mei-
lës geismas sukelia joje nenusakomà gë-
là. Nerasdama iðeities, aukodamasi dël
motinos, ji nusprendþia sunaikinti savo fi-
ziná kûnà: slapta iðgeria nuodø. Audros
metu juos iðgelbsti misionierius Obri, ta-
èiau jau per vëlai.
Kitas kenèiantis personaþas – jos ið-
Að norëèiau bûti Ðatobrianas
arba niekas kitas.
V. Hugo
gelbëtas indënas Ðaktas, gamtos vaikas,
indënø pasaulio kûdikis, kurá laikà ne-
suprantantis savo iðgelbëtojos Atala ið-
gyvenimø. Kai ji mirðta, atrodo, jo skaus-
mui nebus ribø. Taèiau greta Ðatobria-
nas parodo ir kità dalykà: kanèia gali
þmogø padaryti tyrà ir vesti já tobulëjimo
keliu. Pabrëþiama mintis, kad praþûtin-
gos aistros nëra ilgalaikës, jos praeina,
jø prieðybë – dvasinis tvirtumas. Ðaktas,
iðmintingo dvasiðkio Obri padedamas,
ilgainiui randa kelià á ramybæ, á dvasinæ
iðganingà melancholijà. Romantikas Ða-
tobrianas teigia, kad religinis stoicizmas
– nerimastingøjø prieglobstis.
Atalos laidotuvës
Þirodë (Girodet) paveikslas, 1808 m.
Kalbant apie „Atala“ stiliø, konstatuoti-
na, kad raðytojas itin daþnai naudoja ilgà,
iðbaigtà frazæ su daugybe vienareikðmiø
sakinio daliø greta. Peizaþai ir reginiai –
plastiðki, apèiuopiami, daþniausiai ryðkiø
spalvø. Apysakoje gausu þodþiø, susiju-
siø su egzotiðka Amerikos gamta, indënø
buitimi, tikëjimo ir màstymo specifika, pa-
proèiais („Giedodami mirties himnà, visi
iðeina ið ðermenø kambario; kiekviena ðei-
ma neða ðventus palaikus. Prieina duo-
bæ; kloja á jà kaulus; suguldo sluoksniais,
atskiria lokenomis ir bebrenomis; supila
kalnà ir pasodina ant jo Raudø ir Miego
medá“. [P. 22] Tai viena ið Mirusiøjø ðven-
tës detaliø.) Ðatobriano prozoje jauèiamas
ritmas, lyg koks bangavimas, sukuriamas
dekoratyvus puoðnumas. Ið stilistiniø figû-
rø ypaè daug retoriniø suðukimø, gausu ir
retoriniø klausimø.
Visai kitoks yra Renë (apysaka „Re-
në“) – civilizuoto pasaulio kûdikis. Jame
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1 13
ásiðaknijæs egocentrizmas. Apysakos
pradþioje já matome tai triukðmingai
linksmà, tai liûdnà ir tylø. Já lydi ilgesingi
vaikystës prisiminimai: pasivaikðèiojimai
gamtoje, eilës, tolimø varpø gausmas
(kaip tai panaðu á paties autoriaus iðgy-
venimus jaunystëje tëvø pilyje Bretanë-
je). Áspûdþiams jautrø Renë sukreèia aki-
stata su mirtimi (tëvas mirðta ant jo ran-
kø). Á jo sàmonæ ásakmiau braunasi ðio
gyvenimo trumpalaikiðkumo vaizdiniai;
jam atrodo buvimas þemëje yra bepras-
miðkas. Ðá dvasiná kanèios bûvá paaitri-
na kelionës po senøjø kultûrø vietas, ku-
riose jis mato negailestingai viskà griau-
nanèio laiko þymæ. Patirtis ir þinios virs-
ta nemalonia ir slegianèia naðta. (Þinios
alina þmogø.) Svetimumo visiems þmo-
nëms ir pasauliui jausmas Renë dvasio-
je dar daugiau sustiprëja po to, kai se-
suo uþsidaro vienuolyne (ji jautë pragaið-
tingà kûniðkos meilës jausmà broliui, vie-
nuolynas – jai iðsigelbëjimas). Taip Re-
në nusprendþia vykti Amerikon; ði kelio-
në – lyg paskutinë viltis skausmo jûroje.
Gali atrodyti, tarsi Renë mëgautøsi
savo kanèia, taèiau autorius mano, kad
ðalia skausmingai liûdno pasakojimo tin-
ka ir didaktika; todël iðminèiaus senuko
lûpomis ávertina, esà ðie iðgyvenimai –
uþsispyrusio jaunuolio chimeros, jau-
nuolio, atsisakiusio ir iðvengusio parei-
gos þmonëms, uþsisklendusio savyje ne-
reikalingiems svaièiojimams bei tuðtybei.
Ar Renë suras kelià á dvasinæ ramy-
bæ? Autorius ðioje apysakoje neatsako,
o skaitytojas „Neèëzuose“ suþino apie
greità jo þûtá.
Ankstyvieji Ðatobriano kûriniai buvo itin
palankiai sutikti. Per pirmuosius ketverius
metus iðëjo net 12 „Atala“ leidimø. Jauna-
sis V.Hugo iðkilmingai paskelbia, kad no-
rëtø bûti tik Šatobrianas arba niekas kitas.
Nesunku suprasti, kad vëliau jis pralenkë
savo jaunystës metø mokytojà.
“Krikðèionybës kankiniai” yra paskuti-
nis stambus groþinis Ðatobriano kûrinys.
Jau „Krikðèionybës genijuje“ ðis autorius
gvildeno antikinio (pagoniðkojo) ir krikð-
èioniðkojo meno problemas. Antikiná me-
nà Ðatobrianas prieðino krikðèioniðkajam,
teigdamas, kad ðio uþdavinys – iðreikðti
religinio nuolankumo ir dvasinio sukaup-
tumo groþá; tuo tarpu antikinis menas –
kûniðkø aistrø menas. Krikðèioniðkajame
vyraujantis dvasinis pradas yra sietinas su
amþinojo gyvenimo aspiracija. Raðytojas
manë, kad religiniai stebuklai gali sëkmin-
gai varþytis su mitologinës kilmës stebuk-
lais. Raðytojui atrodë, kad krikðèionybë pa-
lankesnë charakteriams susiformuoti nei
pagonybë. Ðias mintis Ðatobrianas toliau
plëtoja „Krikðèionybës kankiniuose“.
Raðytojas norëjo, kad kûrinys bûtø
kuo autentiðkesnis, todël leidosi kelio-
14 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1
nën (1806), kad pamatytø bent dalá tø
vietoviø, kur bus plëtojamas knygos
veiksmas. Jis skaitë daug istoriniø kûri-
niø apie III a. Galijà, taip pat jaunøjø is-
torikø darbus ðia tema. Ðatobrianas – pir-
mas rašytojas, kuris „ið natûros“ apraði-
nëja peizaþus ir ávykiø vietas. Ðià knygà
galima laikyti istorinio romano prototipu
(istorinis romanas – vienas ið svarbes-
niø romantinës literatûros þanrø). Valte-
ris Skotas (Walter Scott) savo pirmàjá is-
toriná romanà „Veverlis“ išleidþia tik po
keleriø metø – 1814 metais.
„Krikðèionybës kankiniuose“ veiks-
mas plëtojamas III a., kai romënø valdþia
dar persekiojo krikðèionis, o pagonybë
iðgyveno krizæ. Knyga sudaryta ið 24 da-
liø („giesmiø“ – chants). Pirmosiose da-
lyse pasakojama apie Eudoro ir Simodo-
sëjos (Cymodocée) susitikimà ir ávykius
iki jiems susitinkant; vëlesnëse dalyse –
jø meilës peripetijos. Simodosëja – jau-
na graikë pagonë, ðventiko duktë; Eudo-
ras – jaunas graikas krikðèionis. Autoriui
pasakojant Simodosëjos tëvo prisimini-
mus, skaitytojas tarsi apsilanko daugely-
je kraðtø: Graikijoje, Galijoje, Egipte ir ki-
tur. Po kurio laiko Simodosëja tampa
krikðèione. Nors jaunøjø jungtuves palai-
mina pats Lakedemono (Spartos) vysku-
pas, taèiau skubûs reikalai jaunuosius ið-
skiria: Eudoras privalo vykti á Romà, o jo
suþadëtinë – á Jeruzalæ. Po daugybës
nuotykiø jie vël susitinka Romoje ... bet
cirko arenoje, kur krikðèionys atiduoda-
mi laukiniams þvërims. Reginio þiûrovai
girdi ið dangaus sklindantá balsà, prane-
ðantá, kad pagoniø dievai pasitraukia. Vë-
liau naujasis imperatorius Konstantinas
ant kankiniø kapo skelbia krikðèioniø per-
sekiojimo pabaigà.
Vienas ðios knygos privalumø – pui-
kiai nupasakoti peizaþai ir apraðymai tø
vietø, kur vyksta svarbiausi ir antreiliai ávy-
kiai; tada gamtovaizdis tarsi virsta istori-
niu peizaþu. Kûrinio kalba natûrali ir mu-
zikali: þodþiø ritmas ir fraziø harmonija
visuomet glaudþiai susieti su epizodo
prasme ir personaþø iðgyvenimais.
Taèiau, vëlgi, jo kûrinys turi ir trûkumø;
vienas toks – autorius nesukûrë ryðkiø ir
skirtingø charakteriø bei aistrø. Jo perso-
naþai vienaip ar kitaip panaðûs á patá auto-
riø. Ðá teiginá galima iðplësti ir visiems jo
kûriniams: ir Renë, ir Eudoras – tai vis tas
pats ðatobrianiðkasis tipas – pats autorius,
retoriðkai pasakojantis apie savo aitrià me-
lancholijà. Konvencionalûs ir kiti jo hero-
jai, pavyzdþiui, moterys; tiek Atala, tiek Si-
modosëja yra meilës iliuzija, puiki ir pa-
traukli, bet bekûnë, – tai toji iliuzija, kurià
autorius susikûrë dar jaunystës svajonë-
se, gyvendamas ðeimos pilyje – Kombû-
re. Prancûzø kritikas ir literatûros istorijos
tyrinëtojas Giustavas Lansonas (Gustave
Lanson) tvirtina, kad Ðatobriano moterys
yra lyg graþios gipsinës statulëlës, jø ðvel-
nus mielumas greitai ákyri; kritiko many-
mu, raðytojas visai nepaþásta moters.
Ne vienas raðytojo amþininkas áþvel-
gë raðytojo paþiûrø chaotiðkumà ir eklek-
tizmà; beje, pats Ðatobrianas to nesigi-
na. Jis yra pareiðkæs, kad esàs „Burbonø
ðalininkas pagal garbës supratimà, mo-
narchistas – pagal protà ir ásitikinimus, res-
publikonas – pagal polinkius ir charakte-
rá“. Apie kai kuriuos jo kûrinius galima su-
rinkti visà ðûsná neigiamø amþininkø atsi-
liepimø, lygiai taip pat ir teigiamø. Jau vien
ko vertas toks Þorþ Sand (George Sand)
atsiliepimas apie „Pomirtinius uþrašus“:
„Perskaièiau ‘Mémoires d’outre tombe’ ir
netekau kantrybës dël tos pozø ir drape-
rijos gausos. Tai kûrinys be dorovingu-
mo. Nesakau, kad tai amoralus kûrinys,
bet jame nerandu gero solidaus dorovin-
gumo. < ... > Jam trûksta dvasios. <...
> Ir vis dëlto < ... > daþnai (à chaque
instant) surandu puslapiø, kurie paraðyti
didþiausio ðio amþiaus kûrëjo“ (du plus
grand maître de ce siècle).
Apie Ðatobriano reikðmæ ir vietà XIX a.
kultûroje bei literatûroje galima reziumuo-
ti apibendrinanèiais jaunesniojo amþinin-
ko ir literatûros tyrinëtojo Teofilio Gotjë
(Théophile Gautier) þodþiais: Šatobrianas
„restauravo gotiðkàjà katedrà“ (jis iðsklai-
dë prietarà apie viduramþiø architektûros
„barbariðkumà“; jis paskatino istorikus stu-
dijuoti senuosius laikus kitu poþiûriu), jis
„pravërë duris á gamtà ir naujai parodë jos
groþá“. Garsûs raðytojai pripaþino já buvus
jø mokytoju, pvz., juo þavëjosi ne tik V.Hu-
go, bet ir O. de Balzakas laikë savo moky-
toju, savaip pritaikydamas jo patirtá: „Ar ma-
tote, kad Paryþius panaðus á Naujojo Pa-
saulio miðkus, kuriuose siauèia dvi deðim-
tys laukiniø genèiø ...“
Apie Ðatobriano poveiká visuomenei
kalbëjo garsusis prancûzø kritikas Emi-
lis Fage (Émile Faguet) knygoje „Devy-
nioliktojo amþiaus literatûrinës studijos“:
„Ðatobriano átaka paproèiams buvo to-
kia reikðminga, kad jis uþèiuopë juos pa-
èiose iðtakose dvasios gelmëje. Jis be-
maþ atrado psichologines bûsenas. Ne-
viltis, melancholija, egzistencijos nuovar-
gis po jo tapo áprastinëmis bûsenomis,
moraliniu áproèiu net kasdieniame pa-
saulieèiø elgesyje“.
Mûsø laikams, be abejo, jis nëra toks
aktualus, kaip anuomet, taèiau besido-
mintiems literatûros istorija jis lieka ið-
skirtiniu fenomenu.
*„Atala“ ir „Renë“ citatos paimtos ið
knygos: Prancûzø romantikø proza. –
Vilnius: Vaga, 2000; vertë Ramutë
Ramunienë.
 Áþymûs mokslininkai daugiausia mokslo aukðtumas
pasiekia dirbdami vienoje mokslo šakoje bei vienoje
šalyje. Taèiau yra tokiø mokslininkø, kurie pasiekia
aukðtumas ir tampa þinomi dirbdami net ávairiose
mokslo ástaigose. Vienas tokiø mokslininkø, kuris dirbo
Estijoje, Lietuvoje ir Ðveicarijoje ir kiekvienoje jø paliko
savo darbo þymø pëdsakà, – tai neurohistologas Eberis
Landau (Abraam Eber Girðoviè Landau).

Prof. Eberio Landau pëdsakai

Estijos, Lietuvos ir Ðveicarijos
universitetuose
Prof. Aleksandras VITKUS
Kauno medicinos
universitetas,
A.AREND, M.AUNAPUU
Tartu universitetas, Estija
Eberis Landau gimë 1878 m. spalio
26 d. Latvijoje, Roþice (dabartinëje Re-
zeknëje). Savo autobiografijoje E.Landau
raðo, kad „pagal gimimo vietà að esu lat-
viø tautybës“ (tarnybinëse anketose irgi
raðoma: tautybë – latvis, pilietybë – Latvi-
jos). Toliau autobiografijoje raðoma – „aš
senas palikuonis þydø giminës, kuri jau
XIV amþiuje buvo þinoma Pfalce (Bavari-
joje) savo geradariškumu. Savo pavardæ
mes gavome nuo miesto Landau, kuris
yra Kurpfalce (Bavarijoje). Tai patvirtino
savo tyrimais prof. Nadëjis – Landau
miesto muziejaus saugotojas“.
E.Landau tëvai buvo pirkliai. Jie turë-
jo 4 vaikus, ið kuriø Eberis buvo jauniau-
sias. Baigæs pradinæ mokyklà Rezeknë-
je, vëliau mokësi klasikinëje gimnazijoje
Rygoje. Jà baigæs ástojo á Dorpato uni-
versiteto (tuomet vadinamu „Imperato-
riškuoju Jurjevo universitetu“, o dabar Tar-
tu universitetu) Medicinos fakultetà. Bû-
damas studentas, E.Landau gavo sidab-
riná universiteto medalá uþ ádomø tyrinëji-
mo darbà „Moralë ir politika Euripido vei-
kaluose“.
1902 m. Eberis Landau baigë Dorpa-
to universiteto Medicinos fakultetà ir ëmë
dirbti Zoologijos stotyje Vilafranke, 1903
m. – Miuncheno Histologijos institute,
1903–1904 m. – asistentu Peterburgo Ana-
tomijos institute pas prof. P.F.Lesgaftà.
Estija. Dorpato universitetas
1904 m. E.Landau gráþo á Tartu Dor-
pato universitetà, kur vadovaujamas prof.
V.A.Afanasjevo 1908 m. apsigynë dakta-
ro disertacijà tema „Antinksèiø mikrosko-
pinë anatomija, fiziologija ir patologija“ ir
ágijo medicinos daktaro laipsná.
1906–1912 m. jis dirba Dorpato Ana-
tomijos institute, vadovaujamas prof.
A.Rauberio, prozektoriaus padëjëju, asis-
tentu, o nuo 1909 m. – privatdocentu.
1910 m. jis pasiûlë universitetui savo su-
rinktà antropologijos kolekcijà, kurià nau-
dojo paskaitø metu. Taip ásikûrë Antropo-
logijos muziejus. 1912 m. jis buvo paskir-
tas Antropologijos muziejaus direktoriu-
mi.
Šveicarija. Berno universitetas
1913 m. sausio 12 d. E.Landau išvyko
iš Dorpato universiteto ir tapo Berno uni-
versiteto docentu. 1915–1923 m. buvo Ber-
no universiteto Anatomijos ir somatinës
antropologijos ekstraordinariniu profeso-
riumi. 1920 m. buvo išrinktas universiteto
þurnalo „Revue de Biologie Sociale“ Na-
tur und Mensch skyriaus redaktoriumi.
Prancûzija
Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915–
1918 m., dirbo kariuomenës gydytoju. Bû-
damas Rusijos pilieèiu (Latvija ir Estija tuo
metu priklausë Rusijos imperijai), jis bu-
vo paðauktas Rusijos ambasados Berne
á Rusijos armijà. 1915 m. pasiøstas á Pran-
cûzijà, kur pagal karinio ataðë nurodymà
buvo paskirtas á ligoninæ Paryþiuje, kur dir-
bo 18 mënesiø neurologu Charlot klini-
koje, vadovaujant prof. J.Dejerinë. Èia
dirbdamas sukaupë gausià neurologinæ
medþiagà (daugiau kaip 8000 atvejø) sa-
vo vëlesniam moksliniam darbui. 1918 m.
kartu su prof. J.Dejerinë bei jo þmona pa-
raðë darbà apie kaukolës ir smegenø for-
mavimosi ryðá. 1917 m. virðutinëse galû-
nëse surado naujà refleksà (radioprona-
tor–superior refleksà), kuris vëliau buvo
pavadintas Landau refleksu.
Po prof. J.Dejerinë mirties Eberis Lan-
dau dirbo Val-de-Grace karo ligoninëje
psichiatrijos skyriuje, vadovaujamas dak-
taro Briano. Ðiek tiek vëliau vadovavo Ru-
sijos armijos Prancûzijoje Pirmajam sa-
nitariniam departamentui. Paskui tapo
Rusijos armijos Evakuacinës komisijos
vadovu.
Šveicarija. Berno universitetas
Po 1918 m. demobilizuotas, vël gráþo
á Berno universitetà. Jis dirbo ekstraordi-
nariniu profesoriumi Anatomijos institute,
vadovaujamas prof. H.Strasserio. Jo
mokslinë veikla ir neblogi ryðiai su kitø
ðaliø mokslininkais labai plëtësi. Jis tapo
Mediko-Psichologijos draugijos Paryþiu-
je, Antropologijos draugijos Romoje na-
riu. Ðveicarija jam tapo nauja tëvyne, jam
suteikta Ðveicarijos pilietybë.
Lietuva. Kauno universitetas
Kauno universitete Histologijos-emb-
riologijos katedros ákûrimo data sutam-
pa su prof. E.Landau darbo Medicinos
fakultete pradþia. Pirmoji aukðtoji mokyk-
la Kauno aukðtøjø kursø vardu veikë nuo
1920 m. sausio 27 d. iki 1922 m. vasario
16 dienos. Vëliau buvo perorganizuota á
Kauno universitetà su 5 fakultetais. Me-
dicinos fakultetas, remiantis statutu, tu-
rëjo keturis skyrius su 28 katedromis. Bu-
vo numatyta steigti ir Histologijos-emb-
riologijos katedrà. Katedrai vadovauti bu-
vo pakviestas iš Šveicarijos Berno uni-
versiteto prof. Eberis Landau. Jis tapo
pirmuoju Histologijos-embriologijos ka-
tedros vedëju nuo 1923 m. gruodþio 1 d.
iki 1932 metø.

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1 15

 Katedros ákûrimo pradþia buvo sun-
ki: menka materialinë bazë, trûko kad-
rø. Didelæ dalá bûtinø preparatø, daþø
profesorius atsiveþë ið Ðveicarijos. Ka-
tedroje buvo tik 4 mikroskopai.
Prof. E.Landau turëjo didelæ moko-
mojo bei mokslinio darbo organizavi-
mo patirtá, todël greitai ir sëkmingai su-
tvarkë katedros darbà, pateikë kated-
ros kolektyvui metodikos pagrindus.
1930 m. parengë gerà katedros patal-
pø planà rengiamiems statyti rûmams.
Prof. E.Landau daug laiko skyrë ir
moksliniam darbui, tapo þinomu moksli-
ninku. Jis raðë mokslinius straipsnius
daugiausia neurohistologijos ir histologi-
nës technikos tematika. Kaune jis pra-
dëjo intensyviai domëtis smegenëliø ana-
tomine ir histologine sandara. Jis sme-
genëliø grûdëtame sluoksnyje atrado
naujø làsteliø, kurias pavadino sinarmo-
tininëmis làstelëmis – dabar jos yra kaip
Prof.
E.Landau
paskirtas
Kauno
universiteto
Histologijos
katedros
vedëju
subtipai netradiciniø dideliø neuronø.
Prof. E.Landau visada ieðkodavo naujø
fiksacijos ir daþymo bûdø. Ið saulëgràþø,
auganèiø jo sode, sëklø pagamino bran-
duolius daþanèius daþus ir pavadino juos
„Saulëgràþa“. Prof. E.Landau išrado nau-
jø fiksacijos bei daþymo metodø, paraðë
pirmà histologijos technikos vadovëlá lie-
tuviø kalba.
Prof. E.Landau ágijo daug patirties,
dirbdamas medicinos mokyklose ávai-
riuose ðiuolaikiniuose Europos univer-
sitetuose. Jo metodinë patirtis buvo no-
riai panaudota personalui mokyti. Pvz.,
Austra Bebis, Rygos universiteto labo-
ratorijos padëjëjas, lankydamas kvalifi-
kacijos kursus Histologijos katedroje
Kaune, sukûrë naujà metodà raume-
nims daþyti.
1925–1929 m. prof. E.Landau ves-
davo ideologinius seminarus ir disku-
sijas su darvinizmo gynëjais (profeso-
riais P.Aviþoniu, V.Lašu, T.Ivanausku,
daktaru J.Šliupu ir kt.) priešpastatyda-
mas savo vitalistinæ biologinio reliaty-
16 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1
vumo teorijà. Prof. E.Landau taip pat
skaitë viešas paskaitas ávairiais medi-
cinos ir biologijos klausimais.
Katedroje 1923–1932 m. dirbo prof.
E.Landau, vyr. asist. J.Bubënaitë, nuo
1926 m. – jaunesnioji laborantë D.Ke-
siûnaitë, kuri 1931 m. pakelta jaunes-
niàja asistente, nuo 1931 m. vyr. prepa-
ratorius studentas J.Masevièius. 1932 m.
balandþio 21 d., pasibaigus sutarèiai,
prof. E.Landau su ðeima iðvyko dirbti á
Šveicarijà, Lozanos universitetà.
Šveicarija. Lozanos universitetas
1932–1950 m. prof. Eberis Landau
dirbo Lozanos universitete, kur tæsë dar-
bus neurohistologijos srityje. Jis atvyko
á Lozanà kaip labai kompetentingas spe-
cialistas ir þinomas mokslininkas. Su vi-
sa savo energija prof. E.Landau nërë á
tyrinëjimus ir mokomàjá procesà Loza-
nos universitete. Jis toliau tyrinëjo sme-
genëliø morfologijà, pradëtà Kauno uni-
versitete. Vëliau jis nukreipë savo dëmesá
á kitø neurohistologijos temø studijavi-
mà: tyrë autonominæ nervø sistemà, pe-
riferinius nervus, skirtingø galvos sme-
genø srièiø citoarchitektonikà (làsteliø
pasiskirstymà) ir mieloarchitektonikà
(nerviniø skaidulø iðsidëstymà) ir tuo pa-
èiu metu darbavosi histologinës techni-
kos srityje. Be to, jis domëjosi priesky-
dinës liaukos histologija, virškinimo trak-
to bei smegenø anatomijos tyrimais.
1950 m. dël sveikatos prof. E.Lan-
dau atsistatydino ið pareigø Lozanos
universitete, likdamas garbës profeso-
riumi ir neurohistologijos srities konsul-
tantu. Profesorius E.Landau mirë 1959
m. spalio 30-àjà palikdamas didþiulá
moksliná paveldà: 173 spausdintus
mokslinius straipsnius, 12 disertacijos
darbø. Daugelis jo darbø paraðyti pran-
cûzø ir vokieèiø kalbomis, bet yra dar-
bø anglø, rusø, lietuviø, italø, lenkø ir
latviø kalbomis.
Merkinës mu
Julius NORKEVIÈIUS
Netikëtas, bet malonus kvietimas da-
lyvauti muziejaus keturiasdeðimtmeèio mi-
nëjime ragino vël aplankyti Merkinæ. Ilges-
në ar trumpesnë vieðnagë keturiø upiø –
Nemuno, Merkio, Stangës, Sraujos – san-
takoje ásiterpusiame miestelyje, ko gero,
kiekvienam yra didelë ðirdies ir dvasios at-
gaiva. Tokie jausmai kyla neatsitiktinai. Ið
vaikystës mûsø sàmonëje Merkinë iðliku-
si Krëvës padavimais, primenanèiais, kad
tai savo praeitimi ir didinga istorija garsus
Mindaugo Lietuvos kraðtas. Ðio miestelio
pilyje 1387 m. buvo pasiraðytos Magde-
burgo teisës Vilniui. Èia 1648 m. mirðta
Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kuni-
gaikðtis Vladislovas Vaza, 1744 m. – LDK
Didysis etmonas ir kancleris Mykolas Ser-
vantietis Višnioveckis…
Paraðiau miestelis… O juk XV–XVII a.
Merkinë buvo vienas ið deðimties didþiau-
siø Lietuvos miestø, kuriam Þygimantas
Augustas 1569 m. pakartotinai suteikë
Magdeburgo teises ir patvirtino miesto
antspaudà su vienaragiu. Èia skambëjo
trijø mûriniø baþnyèiø varpai, dviejuose
vienuolynuose vienuoliai perraðinëjo
ðventàsias ir mokslo knygas. Puikavosi
cerkvës kupolai, á sinagogà melstis rin-
kosi þydai. Virð miesto rotuðës sukosi vë-
jarodë, rodydama visas pasaulio ðalis.
Vaizdinguose Merkinës apylinkiø, ku-
riose susikerta Dainavos lygumos smë-
lynai, Dzûkø aukðtumos kalvos, eþerai,
miðkuose medþiojo karaliai ir kunigaikð-
èiai. Apie medþioklæ, piemenëliø þaidimus
eiles raðë Vilniaus universiteto profeso-
rius, poetas Motiejus Kazimieras Sarbie-
vijus, nuo Merkinës kalvø besiþvalgyda-
mas á Merkio ir Nemuno slëná, á horizonte
dunksanèius miðkus.
1938 m. Merkinëje pirmà kartà Lietuvo-
je ðvenèiama „Senovës diena“. Ið ðios ðven-
tës iðaugo „Amatø dienos“, dabar ðvenèia-
mos ávairiuose Lietuvos miestuose.
Apie tai ir daugelá kitø svarbiø Merki-
nës istorijos datø, faktø iðsamiau ar tik
prabëgomis pasakoja 1968 m. geografi-
jos mokytojo Juozo Vitkaus ákurto muzie-
jaus ekspozicija. Taip jau atsitiko, kad,
prieð perkerpant muziejaus atidarymo
juostelæ ir pakvieèiant pirmuosius lanky-
tojus, susipaþinau su bebaigiama rengti
ekspozicija. Ir likau suþavëtas pedagogo
kruopðtumu, giliu dalyko iðmanymu,
neblëstanèiu entuziazmu.
Dokumentus ar jø kopijas, ávairius daik-
tus, rakandus Merkinës istorijai mokytojas
geografas Juozas Vitkus kaupë, rinko, pa-
sitelkæs savo mokinius, vos pasibaigus apy-

ës muziejus – vienas
lankomiausiø
linkëse ðiurpiam karui po karo, ðiek tiek su-
ðvelnëjus okupaciniam reþimui, jau ðeðto-
jo deðimtmeèio pradþioje. Jie kaupiami mo-
kykloje. Èia parengtos ir pirmosios paro-
dos, ekspozicijos. Ir tik 1968 m. muziejus
persikelia á miestelio centrinëje aikðtëje stûk-
sanèià buvusià cerkvæ. Pirmojo muziejaus
kûrëjo Juozo Vitkaus pradëtà darbà tæsë
kitas entuziastas – jaunesnës kartos mo-
kytojas Juozas Kaupinis. Jis ypaè daug lai-
ko ir energijos skyrë vienam tragiðkiausiø
istorijos tarpsniø – Dzûkijos partizaniniam
judëjimui. Jo iniciatyva buvusiame mokyk-
los stadione – pokario meto þvyrduobëse,
kur pakasti iðniekinti þuvusiøjø palaikai, ákur-
tas Kryþiø kalnelio memorialas, áamþinan-
tis Dainavos partizanø atminimà. Dabar èia
pastatyta per 150 kryþiø, paminklø, kuriuo-
se áamþinta daugiau nei 400 þuvusiø parti-
zanø vardø. Tai vienintelis tokio pavyzdþio
memorialas Lietuvoje, skirtas rezistencinei
praeièiai áamþinti. Kalnelyje kasmet rengia-
mi buvusiø partizanø, politiniø kaliniø, trem-
tiniø susitikimai, mitingai.
Po jø neilgai darbavosi dar bene trys
direktoriai. Jau ilgiau kaip penkmetá mu-
ziejui vadovauja energinga, kûrybiðka Al-
dona Raugalaitë. Ji pirmiausia pasirûpino
sutvarkyti muziejaus aplinkà. Dabar èia þy-
di ne olandiðkos roþës, bet trisdeðimt sep-
tyniø rûðiø gëlës ir kiti darþeliø augalai.
Šitas darbas – smulkmena palyginus
su kitais muziejaus vadovo kasdienos rû-
pesèiais, – sako direktorë ir prisimena,
kad muziejaus aukso amþius buvo, kai
jis priklausë ne miestelio seniûnijai, o Va-
rënos rajonui, vëliau Alytui. Tada turëti trys
etatai. Dabar liko tik direktoriaus ir valy-
tojos etatai. Ir tie patys varganai apmo-
kami. O rûpesèiø rûpestëliø – per akis.
Merkinës muziejus – trijø atskirø da-
liø. Kraðtotyros skyrius, ásikûræs buvusio-
je cerkvëje, pagrindiniame muziejaus pa-
state. Genocido skyrius – buvusioje stri-
bø bûstinëje. Ir dar Kryþiø kalnelis. Visi
ðie objektai ne taip jau arti vienas kito.
Tad vadovui ûkiniø rûpesèiø nestinga.
Muziejus turi sukaupæs keliolika tûkstan-
èiø kraðtotyros eksponatø – ávairiø bui-
ties rakandø ir daiktø, rûbø, fotografijø,
dokumentø, prisiminimø. Genocido sky-
rius saugo apie 1500 eksponatø, ið kuriø
ekspozicijai panaudota apie 800.
Alytaus kraðtotyros muziejaus direk-
torë Audronë Jakunskienë, kurá laikà dir-
busi Merkinëje, yra taikliai pastebëjusi,
kad muziejus – ne senø daiktø krûva, bet
laidas tarp praeities ir ateities. Kaip mer-
kiniðkiams stiprinti praeitá ir ateitá jungian-
tá laidà, jei muziejus neturi nei mokslinio
darbuotojo, nei fondo saugotojo, o direk-
torë nespëja vien ûkiniø reikalø tvarkyti.
Pagrindinis muziejaus pastatas neðildo-
mas, seniai remontuotas. Nekûrenamø
patalpø dideli temperatûros svyravimai
neigiamai veikia elektros instaliacijà, uþ-
ðàla kibire atsineðtas vanduo, gadina ir
varganai ágytus eksponatus. Tiesa, pla-
navo rekonstruoti buvusià cerkvæ ir pri-
taikyti muziejaus poreikiams, bet... Artë-
ja Merkinës 650 metø jubiliejus ir gal bent
ta proga valdþia prisimins kaþkada iðsa-
kytus muziejui paþadus.
Vienas ið Merkinës kraðtotyros mu-
ziejaus keturiasdeðimtmeèio ðventës kal-
bëtojø nedideliø miesteliø muziejininkus
pavadino don kichotais. Graþiau nepa-
sakysi! Juk nedideliø miesteliø, mokyk-
lø muziejai iðsirutuliojo ið privaèios, pa-
vieniø kraðtotyrininkø iniciatyvos. Gal to-
dël verslininkai á juos þiûri labai ið aukð-
to ir nesiskubina remti. O ir valdþia ne
itin dosni. Merkinës ir kitø panaðaus ti-
po kraðtotyros muziejø biudþetas toks
varganas, kad ir taupydami kiekvienà li-
tà negali sistemingai papildyti savo bib-
liotekos reikalingais paèiais naujausiais
istoriniais leidiniais, kai kas negali net sa-
vo rajono laikraðèio uþsisakyti.
Nors merkiniðkei muziejaus direktorei
nestinga ûkiniø darbø, rûpesèiø, bet su-
randa laiko ir ekspozicijai, pakanka dëme-
sio ir muziejaus lankytojams. Visi maloniai
priimami ir apsilankiusieji iðgirsta nuoðir-
dø pasakojimà apie kiekvienà èia saugo-
mà ir rodomà daiktelá. Turtinga, nesvarbu,
kad gerokai suglaudinta, ekspozicija pa-
sakoja apie Merkinës kraðto istorijà, èia gy-
venusius þmones, amatus. Muziejaus eks-
pozicijoje skaudi mûsø kraðto þmoniø po-
kario gyvenimo istorija, kovø ir netekties,
pergaliø liudijimas dokumentuose, foto-
grafijose, partizanø ir tremtiniø relikvijose.
Turiningà ekspozicijà ne taip jau sudë-
tinga árengti, kai muziejaus fonduose sau-
goma keli tûkstanèiai eksponatø. Lanky-
tojø dëmesiui gal iki tûkstanèio parodo-
ma. Iðsiplësti neleidþia kuklios patalpos.
Taèiau direktorë Aldona Raugalaitë randa
vietos vieðai apþiûrai pristatyti ir paèius
naujausius eksponatus. Muziejaus fondai
gerokai pasipildë po pernai Varënoje, Mer-
kinëje surengtos mokslinës konferencijos,
skirtos kraðtieèio, technikos aukðtosios
mokyklos sostinëje ákûrëjo akademiko pro-
fesoriaus Aleksandro Èyro devyniasde-
ðimtmeèiui, susitikimø su ið Varënos krað-
to kilusiais mokslininkais bei Vilniaus Ge-
dimino technikos universiteto mokslinin-
kais, darbuotojais Merkinëje. Pastarasis
renginys – nuoðirdus pokalbis apie aka-
demikà ávyko ir jo lankytos gimnazijos bei
muziejaus vadovø rûpesèiu.
Anà turiningà susitikimà primena ir ke-
li nauji muziejaus stendai, skirti akademi-
kui Aleksandrui Èyrui. Èia jo ir brolio dide-
lës spalvotos nuotraukos, taupiai pateikti
biografiniai duomenys. Taip pat kai kurios
ðiø mokslininkø knygos. Dëmesá patrau-
kia ir solidi Juozo Straþnicko monografija
apie akademikà, raðiniai apie já, publikuoti
ávairiuose spaudos leidiniuose. Èia pato-
giai ásikûrë spaudos raðiniai apie paminë-
tà kraðtieèiø mokslininkø konferencijà, su-
sitikimus akademiko gimtinëje.
Muziejaus direktorë Aldona Raugalai-
të neslepia, kad šis mokslininkui skirtas
kampelis – tik pradþia: ekspozicija bus ple-
èiama. Þymi Èyrø giminë paliko ryðkø pëd-
sakà Merkinës istorijoje. Vienà svarbø fak-
tà paliudys ir muziejaus keturiasdeðimtme-
èio ðventës sveèio, Seimo nario Algio Ka-
ðëtos dovanotos nuotraukos. Provizorius,
tarpukario meto ðviesuolis Aleksandras
Èyras, mokæs mylëti þmogø, mylëti Tëvy-
næ, vadovavo Lietuvai pagraþinti draugi-
jos vietos skyriui, kuris ilgai bylinëjosi su
nesàþiningu verslininku, savo malûnui pa-
tvenkiusiu Stangës upelá. Tai paþeidë pi-
liakalná, susidarë didelë nuoðliauþa. Sun-
kiai, net po keturiolikos teismo procesø by-
là laimëjo Merkinës provizoriaus Aleksan-
dro Èyro vadovaujamas Lietuvai pagraþinti
draugijos vietos skyrius.
Uþ gautus pinigus gelbëtas piliakalnis:
ðlaitai apsodinti medþiais, kurie ir ðiandien
þaliuoja ir saugo legendomis apipintà, be-
ne labiausiai turistø lankomà Merkinës áþy-
mybæ. Muziejus saugo apie ðià bylà uþra-
ðytus senøjø merkinieèiø prisiminimus.
Kiekvienas eksponatas – savita, ádo-
mi miestelio gyvenimo istorija. Jø daug
þino muziejaus tarybos narë Ona Þem-
èiûgienë ir noriai savo þiniomis dalijasi su
ekskursantais, pavieniais lankytojais, ku-
riø Merkinës kraðtotyros ir genocido mu-
ziejus nemaþai sulaukia. Praëjusiø metø
duomenimis, pagal lankomumà pirmavo
Alytaus apskrityje, o ðalyje buvo ásitvirti-
næs pirmajame deðimtuke.
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1 17
 Augalø genetiniai ið
Þemës ûkio augalø genetiniø iðtekliø svarba selek
Nuo pat þemdirbystës pradþios þmogui reikëjo iðsaugoti augalø genetinius iðteklius – nuëmus derliø,
dalá sëklos buvo bûtina iðlaikyti iki sëjos sezono, o siekiant gauti didesná arba kokybiðkesná derliø –
pasirûpinti sëklø mainais. Dirbant naujas þemes ir intensyvëjant ûkinei veiklai, pradëta augalus inten-
syviai introdukuoti, kurti naujas produktyvias veisles. Maþdaug XIX a. viduryje susirûpinta senosiomis
veislëmis bei rasëmis, nes pastebëta, jog jos negráþtamai nyksta, o naujosios veislës daþnai neatsparios
nepalankiems aplinkos veiksniams. Taigi atsirado poreikis ilgesná laikà iðsaugoti augalø dauginamàjà
medþiagà, kad bûtø garantuota nepertraukiama þemës ûkio plëtra – maisto ir paðarø ðaltinis.

Prof. habil. dr.
Zenonas DABKEVIÈIUS,
dr. Algë LEISTRUMAITË,
dr. Nijolë LEMEÞIENË
Lietuvos þemdirbystës institutas
Augalø selekcija Lietuvoje turi senas
86 metø tradicijas. Per ðá laikotarpá keitësi
selekcionuojamø augalø skaièius bei rû-
ðinë sudëtis, nes kito ir tebekinta þemës
ûkio vartotojø bei paèiø selekcininkø po-
þiûris á tam tikrø rûðiø perspektyvumà.
Augalø genetiniai iðtekliai yra pagrin-
das naujoms veislëms kurti dabar ir atei-
tyje. Tai biologinis šalies paveldas, kuris
tiekia ir tieks genetinës medþiagos bio-
technologiniams tyrimams ir šios šakos
plëtotei, vienas svarbiausiø maisto sau-
gos ir kokybës garantø.
Maþëjant augalø ávairovei visuose lyg-
menyse (ekosisteminiame, rûðiniame ir
genetiniame), iðkilo bûtinybë iðsaugoti jø
genetinius iðteklius. Sukauptas naudoja-
møjø augalø genetiniø iðtekliø potencia-
las yra bazë biologinei ávairovei natûralio-
se fitocenozëse iðlaikyti ir selekcijai plëto-
ti. Bûtina nuolatos tobulinti naudingøjø au-
galø genetiniø iðtekliø iðlaikymo sistemà,
kad bûtø patenkinti þmogaus poreikiai ir
iðlaikytos stabilios ðalies ekosistemos.
Labai svarbu surinkti, iðtirti natûraliose
augimvietëse auganèiø vietiniø þoliniø ir
sumedëjusiø augalø populiacijø genetines
bei vartojimo savybes, tobulinti ir plësti kul-
tivuojamø augalø rûðiø genetiná potencia-
là, kad bûtø galima sustabdyti dabartinæ
genetinæ erozijà, nes komercinës augalø
veislës kuriamos remiantis siaura geneti-
ne baze – moderniomis veislëmis, kurios
jau praranda genetiná atsparumà ligoms.
Genetiniø iðtekliø svarba ir problema
akcentuojama visose ES šalyse, jiems
skiriama daug dëmesio ir lëðø. Geneti-
niø iðtekliø programa susideda ið geneti-
niø iðtekliø kaupimo, ávertinimo, atrankos,
jø grynumo palaikymo, genetiniø iðtekliø
kolekcijø atnaujinimo bei duomenø ba-
zës kaupimo ir atrinktos medþiagos sau-
gojimo. Sukauptas augalø genetinis fon-
das yra unikali genetinë medþiaga, pla-
èiai naudojama kuriant prie mûsø agrok-
limatiniø sàlygø labiausiai prisitaikiusiais
veisles. Tai svarbu mokslui, þmonëms ir
ðalies ekonomikai.
Augalø genetiniø iðtekliø raida
Lietuvoje
Valstybinis poþiûris á augalø genetiniø
iðtekliø iðsaugojimà Lietuvoje buvo pra-
dëtas ágyvendinti 1993 m., kai, remiantis
LR Vyriausybës potvarkiu Nr. 825p, Lie-
tuvos þemdirbystës institute ásteigtas Au-
galø genetiniø iðtekliø saugojimo koordi-
nacinis centras. Valstybinës Augalø ge-
netiniø iðtekliø (AGI) sistemos kûrimasis
buvo labai svarbi prielaida dalyvauti or-
ganizuotoje tarptautinëje veikloje ir gauti
paramos iš uþsienio. 1995 m. Lietuva ta-
po ECP/GR bei EUFORGEN programø
dalyve. Padedant Ðiaurës ðaliø genø ban-
kui (NGB), Augalø genetiniø iðtekliø sau-
gojimo centre 1996 m. buvo ákurta ilga-
laikë sëklø saugykla. Ði saugykla 2004 m.
perorganizuota á Augalø genø bankà, fi-
nansuojamà Aplinkos ministerijos. Suda-
ryti ir patvirtinti 5 augalø grupiø koordina-
ciniai centrai – þemës ûkio (lauko auga-
lø) – atsakingas Þemdirbystës institutas,
miðkø – Miðkø institutas, sodo ir darþo –
Sodininkystës ir darþininkystës institutas,
dekoratyviniø – Vilniaus universitetas,
vaistiniø aromatiniø – Botanikos sodas.
Augalø genø banke šiuo metu saugoma
apie 2,4 tûkst. ávairiø rûðiø augalø veisliø,
selekciniø linijø, mutantø, retø rûðiø bei
populiacijø sëklø pavyzdþiø. Didþioji sëklø
pavyzdþiø dalis (daugiau kaip 1,6 tûkst.)
saugykloje – þemës ûkio augalø sëklos.
Vienas svarbiausiø AGI saugojimo ko-
ordinacinio centro uþdaviniø buvo suburti
mokslo ir mokymo institucijas, kaupian-
èias bei tirianèias augalø kolekcijas, á vie-
nà koordinuojamà tinklà. Prie ðios uþduo-
ties sëkmingo ágyvendinimo daug prisidë-
jo Valstybinis mokslo ir studijø fondas,
1994–1997 m. parëmæs kompleksinæ
mokslo programà „Kultûriniø augalø resur-
sai“. Pastarasis laikotarpis (1993–1997 m.)
laikytinas pirmuoju nacionalinës AGI veik-
los etapu. VMSF remiamà programà vyk-
dë Lietuvos þemdirbystës institutas, Lie-
tuvos sodininkystës ir darþininkystës ins-
titutas, Lietuvos miðkø institutas, Botani-
kos institutas, Vilniaus universitetas, VDU
Kauno botanikos sodas, Vilniaus pedago-
ginis universitetas, Lietuvos þemës ûkio
universitetas. Vykdant programà stabiliza-
vosi AGI saugojimas Lietuvoje, buvo uþ-
kirstas kelias genetiniø kolekcijø naikini-
mui, pradëta augalø genetiniø iðtekliø in-
ventorizacija, nustatyti darbø prioritetai at-
eièiai. Šios programos reikðmë labai di-
delë – tai buvo pirmoji nacionalinë AGI pro-
grama Baltijos šalyse. Tarptautinës auga-
lø genetiniø iðtekliø organizacijos (IPGRI,
NGB) toká organizuotumà pripaþino kaip
didelá privalumà iðsaugant AGI.
Antrasis nepertraukiamos nacionali-
nës AGI veiklos etapas – valstybinë moks-
lo programa „Lietuvos naudojamøjø au-
galø ir þemës ûkio gyvûnø genetiniø ið-
tekliø tyrimas ir iðsaugojimas“ („Genofon-
das“), 1998–2002 m. (finansavo Valsty-
binis mokslo ir studijø fondas). „Geno-
fondo“ programoje daugiau dëmesio bu-
vo skiriama sukauptiems AGI charakteri-
zuoti, genetiniam stabilumui ávertinti bei
selekciniø donorø atrankai. Tyrimuose bu-
vo plaèiau panaudoti tikslieji genetinës
ávairovës analizës ir identifikacijos meto-
dai (DNR polimorfizmo tyrimai RAPD me-
todu, meristeminis, elektroforezës, chro-
matografijos, spektrofotometrijos ir kt.).
Treèiasis nacionalinës AGI veiklos
etapas – mokslo programa „Augalø ge-
netiniø iðtekliø tyrimai“, 2004–2008 m. (fi-
nansavo Švietimo ir mokslo ministerija).
Iki šiol jau buvo sukauptos gausios Lie-
tuvos augalø nacionaliniø genetiniø ið-
tekliø kolekcijos, aiðkiai apibrëþtos ir pa-
grástos tyrimø kryptys, disponuojama ty-
rimø baze bei sukurtas koordinaciniø
centrø tinklas. Tai leido toliau vykdyti AGI
mokslinio tyrimo darbus.

18 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1

ai iðtekliai
arba selekcijai
Mieþiø veisliø kolekcija LÞI
Þemës ûkio augalai – ypaè svarbi visos
augalø genetiniø iðtekliø iðsaugojimo veik-
los sritis. Lietuva 2005 m. birþelio 21 d. rati-
fikavo tarptautinæ sutartá „Dël augalø gene-
tiniø iðtekliø maistui ir þemës ûkiui“ (Inter-
national Treaty on Plant Genetic Resour-
ces for Food and Agriculture), kuri apro-
buota FAO konferencijos 31-ojoje sesijoje
2001 m. lapkrièio 3 dienà. Prioritetas sutar-
tyje teikiamas tiems augalø genetiniams ið-
tekliams, kurie yra svarbûs maistui ir þemës
ûkiui. Sutartis sudaro palankias sàlygas
bendradarbiauti tarp ðaliø siekiant, kad ge-
netiniai ištekliai bûtø racionaliai naudojami
bei saugomi iðtisø regionø mastu.
Taigi Þemdirbystës instituto 1994–2008
m. veikla, koordinuojant 3 mokslines AGI
programas, buvo reikšminga išsaugant vi-
sø Lietuvos AGI, o ypaè þemës ûkio au-
galø. Javø ir daugiameèiø þoliø genetiniø
iðtekliø plëtra ir moksliniai tyrimai ypaè
svarbûs augalø selekcijai.
Javai
Varpiniais ir ankðtiniais javais Lietuvo-
je apsëjama beveik pusæ visø pasëliø plo-
to. Norint patenkinti vartotojø poreikius, rei-
kia nuolat tobulinti turimas ir kurti naujas
perspektyvias varpiniø javø veisles, o tai
nebus ámanoma be genetiniø iðtekliø ið-
saugojimo. Genetiniø iðtekliø saugojimas
susideda ið genetiniø iðtekliø kaupimo,
ávertinimo, atrankos, jø grynumo palaiky-
mo, genetiniø iðtekliø kolekcijø atnaujini-
mo bei duomenø bazës kaupimo. Varpi-
niø javø genetiniai iðtekliai yra sukaupti ir
saugomi Lietuvos þemdirbystës institute.
Juos sudaro lietuviðkos veislës, veislës,
surinktos á darbines kolekcijas, ir selekcinë
medþiaga, iðskirta ávairiuose selekcinio dar-
bo etapuose. Vykdant nacionalinæ augalø
genetiniø iðtekliø programà, Lietuvos þem-
dirbystës institute buvo surinktos visos iðli-
kusios javø veislës, sukurtos nuo selekci-
nës veiklos Lietuvoje pradþios 1922 m. iki
dabar. Seniausios veislës buvo atstatytos
ið saugotø tuometinio Visasàjunginio au-
galininkystës instituto fonde, naujausios –
ið buvusiø LÞI darbiniø kolekcijø.
Vertingiausia atstatytos genetinës kolek-
cijos dalis – prof. D.Rudzinsko 1924 m. veis-
lë Akuotuotieji, sukurta ið pietvakariø Rusi-
jos vietiniø kvieèiø pavyzdþio atrankos bû-
du, t.y. iðsaugojusi savo originalø genomà.
Antra, ne maþiau ádomi veislë – Dotnuvos
458, gauta hibridizacijos keliu, kurios viena
ið tëviniø formø Gardino apylinkëse augin-
ta veislë Vysokolitovskaja. Ið Visasàjunginio
augalininkystës instituto susigràþintos ir þie-
miniø rugiø veislës Dotnuvos Aukštieji, Dot-
nuvos VIII bei Baltija. Kolekcijose iðsaugo-
tos senosios mieþiø ir aviþø veislës Dotnu-
vos ketureiliai, Auksiniai, Dþiugiai, Stipruo-
lës, Gyrûnës, Skaistûnës, Sidabrës turi di-
delæ iðliekamàjà reikðmæ.
Iki 7-ojo deðimtmeèio pradþios kryþmi-
nimo kombinacijose daþnai buvo naudo-
jamos senosios veislës bei linijos, vëliau jas
pakeitë intensyvaus tipo Vakarø ir Rytø Eu-
ropos veislës. Tai maþino veisliø atsparu-
mà biotiniams ir abiotiniams veiksniams,
nes dabartinës komercinës veislës kuria-
Ekspedicija
Karpatø
kalnuose
mos naudojant palyginti siaurà tëviniø for-
mø ratà. Formuojant javø genetiniø iðtekliø
kolekcijà labai svarbu turëti kuo platesnio
geografinio regiono veisles. Todël geneti-
niø iðtekliø kaupimo programoje buvo uþ-
megzti kontaktai su Tarptautiniu kvieèiø ir
kukurûzø gerinimo centru ir gaunamos ávai-
riose pasaulio ðalyse sukurtos selekcinës
linijos-populiacijos. Ið jø atrenkamos Lietu-
Natûrali raudonøjø dobilø augimvietë
Kaliningrado srityje
vos sàlygoms labiausiai adaptuotos linijos.
Ne maþiau svarbi darbo kryptis yra pradë-
tas LÞI sukurtø linijø, turinèiø vertingø
poþymiø, bei linijø, kuriamø turint specialø
tikslà plësti genetinæ bazæ, kûrimas ir kau-
pimas. Sukauptas javø genetinis fondas yra
unikali medþiaga, plaèiai naudojama kuriant
prie mûsø agroklimatiniø sàlygø labiausiai
prisitaikiusias veisles. Kintanti aplinka, ávai-
rûs biotiniai ir abiotiniai veiksniai labai vei-
kia augalus ir jø kokybæ, todël yra labai svar-
bu visapusiðkai iðtirti sukauptus genetinius
iðteklius, identifikuoti kai kuriø poþymiø do-
norus specifinëmis sàlygomis. Tiriamos ge-
riausiai prisitaikiusiø veisliø biocheminës ir
technologinës savybës.
Naudojant naujausià árangà bei me-
todus, buvo renkami ir tiriami varpiniø ir
ankðtiniø javø genetiniai ištekliai. Ap-
rašomi ðiø veisliø morfologiniai poþymiai
pagal tarptautinius reikalavimus, veislës
ájungtos á hibridizacijos programas.
Ðiuo metu LÞI sukauptos didelës þie-
miniø kvieèiø (890), þieminiø rugiø (62),
aviþø (920), mieþiø (831), lubinø (400), pa-
ðariniø pupø (600) ir þirniø (200) kolekci-
jos. Atlikta javø kolekcijø ir selekcinës me-
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1 19
dþiagos genetiniø iðtekliø inventorizacija,
siekiant atrinkti pavyzdþius, kuriuos vertë-
tø iðsaugoti ir dar reikia papildomai tyrinë-
ti lauke bei apraðyti naudojantis poþymiø
sàraðais (deskriptoriais). Naudojantis Tarp-
tautinio augalø genetiniø resursø instituto
(IPGRI) iðleistais apraðomøjø poþymiø sà-
raðais (deskriptoriais), buvo parengti ap-
raðomøjø poþymiø sàraðai varpiniams ir
ankðtiniams javams. Jais remiantis apra-
ðytos lietuviðkos varpiniø ir ankðtiniø javø
veislës ir padëtos á AGI saugyklà. Didelë
dalis surinktø javø kolekcijø apraðytos Lie-
tuvos augalø genetiniø resursø kataloge
(varpiniø javø-1241, ankðtiniø javø-800).
Pastaraisiais metais AGI saugykloje
saugoma 37 aviþø, 57 mieþiø, 112 þiemi-
niø kvieèiø, 19 þieminiø rugiø, 25 lubinø,
9 paðariniø þirniø, 26 paðariniø pupø, 32
vikiø veislës.
Natûrali pievelë miðkø apsuptyje Dzûkijoje
Daugiameèiø þoliø laukiniai ekotipai
Lietuva nuo seno yra gyvulininkystës
kraðtas, o þolës – svarbiausias paðaras
gyvuliams. Be to, kai kurios paðarinës þo-
lës gali bûti naudojamos ir netradiciðkai,
pavyzdþiui, kurui, statyboms, vejoms
árengti. Kuriant bet kurios paskirties veis-
les, labai svarbu, kad jos bûtø atsparios
ligoms bei nepalankiems aplinkos veiks-
niams. Dël ðiø prieþasèiø yra svarbu su-
kaupti didelæ daugiameèiø þoliø rûðiø ir
formø genetiniø iðtekliø ávairovæ, kad ga-
lima bûtø greitai reaguoti á besikeièian-
èios rinkos poreikius. Tokioms veislëms
sukurti pradinës selekcinës medþiagos
buvo ieškoma Lietuvos ir kaimyniniø ða-
liø natûraliose augimvietëse, kadangi lau-
kiniai augalai labiausiai prisitaikæ prie ne-
palankiø aplinkos sàlygø bei pasiþymi ki-
tomis ûkiðkai naudingomis savybëmis.
Surinktus genetinius iðteklius bûtina
saugoti ir kaupti, nes laukiniai ekotipai,
esantys valstybës ástatymais nesaugomo-
se teritorijose, gali negráþtamai dingti.
Laukiniø ekotipø rinkimas ir tyrimai,
rezultatai
Remiantis Ðiaurës ðaliø tyrëjø, dirban-
èiø genetiniø iðtekliø iðsaugojimo srityje,
20 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1
Genetiniø iðtekliø kolekcijø apþiûra LÞI, 2006 m.
patirtimi, visose Baltijos ðalyse buvo
adaptuota daugiameèiø þoliø rinkimo ir
tyrimo metodika.
Per 1995–2008 m. buvo suorganizuo-
tos 24 ekspedicijos po Lietuvà bei kai-
mynines ðalis (Latvijà Estijà, Kaliningra-
do sritá, Ukrainà) rinkti daugiameèiø þoliø
genetiniø ištekliø. Aplankyta apie 400 na-
tûraliø ar pusiau natûraliø daugiameèiø
þoliø augimvieèiø, kuriose surinkta per
3000 sëklø pavyzdþiø.
Daugiametës þolës buvo renkamos
skirtingø Lietuvos regionø bei kaimyniniø
ðaliø ávairiose geografinëse vietovëse, kur
þmogaus veikla ne maþiau kaip 25–30 me-
tø vyksta ribotai (neariama, nepersëjama).
Tikintis rasti veðliø laukiniø formø pašarui
(tikrojo eraièino, pašarinio motiejuko, pa-
prastosios ðunaþolës), daugiameèiø þoliø
sëklos buvo renkamos kalvø ir piliakalniø
ðlaituose, upiø slëniuose, pamiðkiø pieve-
lëse ir kt. Vejoms árengti tinkamø rûðiø (pie-
vinë miglë, raudonasis ir avinis eraièinas,
smilgos ir kt.) ir formø laukiniai ekotipai bu-
vo renkami nederlingoje smëlëtoje þemë-
je (pajûris, kalvø virðûnës, karjerai), taip pat
intensyviau mindomose vietose.
Tyrimai parodë, kad dalis daugiame-
èiø paðariniø ir vejø þoliø laukiniø ekotipø,
surinktø 1995–2008 m. ávairiø ekspedicijø
metu natûraliose þoliø augimvietëse, pa-
siþymëjo morfologiniø ir ûkiðkai naudingø
poþymiø ávairove rûðies viduje. Kai kurie
laukiniai ekotipai buvo perspektyvûs se-
lekcijai bei vertingi genetinës kolekcijos
kaupimui. Á Augalø genø bankà ilgalaikiam
saugojimui padëti 1268 daugiameèiø þo-
liø sëklø pavyzdþiai (tai sudaro 55,6 proc.
visø saugomø pavyzdþiø).
Nustatytos augimvietës, kuriose susi-
formavo ypaè vertingi selekciniu-geneti-
niu poþiûriu genotipai, ið kuriø selekcijos
bûdu sukurtos keturios veislës paðarui ir
viena – biokurui:
apyninës liucernos veislë pašarui Ar-
ka (pievelë Pervalkoje, Klaipëdos rajonas),
pievinës miglës veislës paðarui –
Gaja (pievelë netoli Pagëgiø, Ðilutës ra-
jonas) ir Danë (Danës upës slënis, Klai-
pëdos miestas),
didþioji smilga pašarui Violeta (pie-
velë netoli Drevernos, Klaipëdos rajonas),
nendrinis dryþutis biokurui – Pie-
vys (pievelë netoli Natigalës kaimo, Ku-
piðkio rajonas).
Laukiniø ekotipø rinkimas jø natûra-
liose ar pusiau natûraliose augimvietëse
ypaè buvo sëkmingas ieðkant þoliø rûðiø
ir jø formø, tinkanèiø vejoms árengti. Ve-
joms daugiameèiø þoliø laukinës formos
turi bûti þemaûgës, tankaus kero, pasi-
þymëti lëtu atþëlimu. Tokiø vertingø, tei-
kianèiø vilèiø genotipø pasitaikë nema-
þai (daugiau nei 5 proc. visø surinktø).
Artimiausiu metu bus perduota veisliø ty-
rimams vejoms árengti skirtø daugiame-
èiø rûðiø perspektyvios formos (aviniai ir
ðiurkðtieji eraièinai, gojinës, pievinës ir
plokðèiosios miglës, grakðèiosios keleri-
jos ir kt.).
Ið laukiniø ekotipø kilo ir pirmosios ve-
joms árengti veislës:
raudonojo eraièino veislë Gludas
(pievelë ties Smalininkais, Jurbarko rajo-
nas),
plokðèiøjø migliø veislë Smiltë (pie-
velë Ðarkiðkiø kaime, Zarasø rajonas),
pievinës miglës veislës – Klotë ir
Galvë (Mituvos-Nemuno delta, Jurbarko
rajonas).
Baigësi treèiasis nacionalinës AGI
veiklos etapas – mokslo programa „Au-
galø genetiniø iðtekliø tyrimai“ 2004–2008
metais. Kas bus toliau? Ar bus intensy-
viai ir produktyviai Lietuvoje tiriami AGI?
Bet kurios ðalies genetiniø iðtekliø progra-
mø iðskirtinë savybë yra ta, kad jos turi
bûti ilgalaikës ir nepertraukiamos, o kiek-
viena šalis turi bûti atsakinga uþ savo AGI.
Todël manome, kad ir toliau reikia tæsti
vietinës kilmës genetinës ávairovës iden-
tifikavimà, kaupimà, tyrimà ir saugojimà,
kad galima bûtø vertingus genetinius ište-
klius átraukti á nacionaliniø AGI sàraðà, se-
lekcines programas bei naudoti kuriant
naujas veisles.
 Ið maþø miesteliø istorijos
Bronius SLAVINSKAS Alovë turi
savo herbà ir vëliavà
Alovë – nedidelis Alytaus rajono baþ-
nytkaimis, nuo centro nutolæs vos 10 km.
Miestelyje gyvena 500, o visoje seniûnijo-
je – apie 2500 þmoniø. Miestelis yra ásikû-
ræs ðalia Alovës eþero, ið kurio iðteka deði-
nysis Nemuno intakas – Alovëlës upelis.
Jo vardas ir kilmë istorikø ir tyrinëtojø trak-
tuojami ávairiai, daþnai apipinti ávairiø le-
gendø ir versijø. Ið istoriniø ðaltiniø þino-
me, kad miestelio vardas daug kartø kei-
tësi: 1692 m. jis buvo vadinamas Holawa,
XIX a. pr. Olava, 1911–1917 m. Alavë, o
nuo 1920 m. Alovë. Þinomo onomastikos
tyrëjo Aleksandro Vanago nuomone, mies-
telio pavadinimas yra hidroniminës kilmës
– nuo upelio Alovëlës vardo. Apylinkiø gy-
ventojai didþiuojasi retais ir labai reikðmin-
gais archeologiniais radiniais. 1888–1889
m. archeologas Ed.Volteris tyrinëjo Alovës
ir Slabadëlës griautinius kapinynus, pas-
tarasis datuojamas net IV a., o Alovës ar-
cheologiniø tyrimø metu iðkasta 150 kapø
su vertingais XII – XIII a. radiniais. Pirmiau-
sia tai didþiojo kunigaikšèio Vytauto laikø
Lietuvoje kaldinti 8 denarai, o 1955 m. prie
Baltosios Alovës rûmø moliniame puode
rastas XIV a. pab. – XV a. pr. sidabro lydi-
niø ir monetø lobis – 5 Lietuvos pinigëliai
su Vytimi vienoje ir Gediminaièiø stulpais
kitoje pusëje ir 56 Prahos grašiai, kaldinti
Vaclovo IV (1378–1419 m.). Pilkapiø ir sen-
kapiø radiniai taip pat byloja, kad ðiose
apylinkëse bûta ir nuoþmiø kovø su kry-
þiuoèiais. Po treèiojo Lietuvos–Lenkijos pa-
dalijimo caro valdþia Alovëje ásteigë vals-
èiø ir net kalëjimà.
Daug kas nenori patikëti, kad po 1831
m. sukilimo prie valsèiaus buvo prijungtas
ir Alytaus miestas. Tuomet Aleksandrovsku
pavadintas valsèius apëmë dar ir Merkinæ,
Nedzingæ, Varënà, Daugus, Butrimonis ir
Nemunaitá. Alovëje buvo 4 palivarkai, ið ku-
riø vienà vadino Baltàja, kità Raudonàja Alo-
ve. Jau XVII a. pabaigoje Alovëje bûta pir-
mosios baþnyèios. Architektûrinis pamin-
klas – dabartinë Ðvè. Trejybës medinë
baþnyèia, turinti klasicizmo ir baroko bruo-
þø, prieð keletà metø graþiai paminëjo gar-
bingà 200 metø jubiliejø. Jos klebonas –
parapijieèiø labai gerbiamas ir mylimas, Të-
vu vadinamas Stanislovas Stankevièius uþ
aktyvià veiklà 2007 m. iðrinktas pirmuoju
Alytaus rajono Garbës pilieèiu.
Turi šis kraštas ir daugiau èia gimusiø
ir gyvenusiø þymiø þmoniø, istoriniø fak-
tø, architektûriniø paminklø… Visa tai gali-
ma pamatyti ir išsamiau susipaþinti uþsu-
kus á pagrindinæ mokyklà, kurioje ákurtas
Alytaus rajono savivaldybës vieðosios
bibliotekos filialas. Èia atidaryta ádomi pa-
roda „Alovës kraðtas ir þmonës“, kurios
stenduose ávairûs spaudiniai, per ilgà
laikà sukauptas kraðto raðytinis paveldas
– tautodailë, kaimø istorijos puslapiai,
þmoniø prisiminimai, retos fotografijos.
„Tai mûsø didelis turtas”, – sakë bibliote-
kos vadovë, aktyvi ávairiø renginiø orga-
nizatorë Birutë Jerusevièienë, kurios dë-
ka per metus bibliotekà aplanko per 10
000 ávairaus amþiaus þmoniø.
Dabar aloviškiai gali didþiuotis ir nau-
jais heraldikos þenklais. Ðvè.Trejybës
baþnyèioje iškilmingai palaimintas ir pa-
ðventintas naujas Alovës herbas, seniû-
nijos vëliava ir antspaudas. Miestelis sa-
vo istorinio herbo niekada neturëjo. To-
dël Lietuvos heraldikos komisija kartu su
seniûnijos ir bendruomenës atstovais, ap-
svarstæ naujo herbo simbolius, nuspren-
dë herbe pavaizduoti juos iðgarsinusius
þinomus Alovës pinigø lobius, upæ ir Švè.
Trejybës baþnyèià, kuri buria seniûnijos
gyventojus. Maldos namø þenklu buvo
pasirinkta Dievo Apvaizdos akis. Herbo
skyde pavaizduota sidabrinë juostelë sim-
bolizuoja upæ, kuri reiðkia atsinaujinimà,
laiko tëkmæ. Mëlyna spalva herbe – iðtiki-
mybës, dieviðkosios iðminties, pastovu-
mo, sàþiningumo ir dangaus iðraiðka.
Raudona reiðkia dràsà, narsà ir meilæ. Alo-
vës herbo etalonà parengë dailininkas
Rolandas Rimkûnas, já aprobavo Lietuvos
heraldikos komisija, savo dekretu patvir-
tino Prezidentas Valdas Adamkus.
„Didelë garbë turëti savo herbà ir vë-
liavà, – dþiaugësi Alovës seniûnijos se-
niûnë Alvyda Urbanavièienë, – tai verèia
mus dar labiau rûpintis ne tik miestelio,
bet ir visø mûsø kaimø kultûriniu pavel-
du, þmoniø problemomis, jø gerove“.
Kuriant heraldikos simbolius, daug
prisidëjo Alovës bendruomenës visuome-
ninë organizacija „Susiedai“ ir jos akty-
vus narys, savo krašto istorinio herbo at-
siradimo iniciatorius Alytaus rajono savi-
valdybës administracijos direktorius Au-
rimas Truncë.
Ðventës proga aloviškiai, kaimyniniø
seniûnijø ir ivairiø savivaldybiø atstovai
ið Ukrainos, Lenkijos ir net Kosovo susi-
paþino su ðio baþnytkaimio kultûra, gë-
rëjosi Lietuvos kariuomenës sausumos
pajëgø orkestro originalia þygiuotës pro-
grama, koncerto dalyviø – solistës Ievos
Kaminskaitës ir pianistës Nijolës Bara-
nauskaitës atliekamais kûriniais, vietos
ansambliø muzika ir dainomis, áspûdin-
gais fejerverkais.
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1 21
 Prof. habil. dr.
Jonas Rimantas STONIS

K osta Rika – nepaprasta

Centrinës Amerikos ðalis, apie ðio
kraðto biologinæ ávairovæ jau seniai
sklinda legendos. Kosta Rikoje
gyvena 4 beþdþioniø rûðys. Kol
dirbome ekspedicinius lauko darbus
(mes tiriame vabzdþius, ieðkome
naujø mokslui rûðiø), labai uþsinorë-
jau visas Kosta Rikos beþdþiones
pamatyti.

Paprastieji kapucinai (Cebus capu-

cinus) yra vidutinio dydþio primatai,
maþdaug iki 4 kg svorio, jø kaklas, galva
ir peèiai yra balti arba gelsvi, o nugara ir
uodega – tamsiai ruda arba juoda. Pa-
prastieji kapucinai yra vieni daþniausiai

Kaip sekësi
aptinkamø Kosta Rikos beþdþioniø, tad
ilgai jø ieðkoti nereikia. Pirmas susitikimas
su kapucinais prie Ramiojo vandenyno
krantø, Manuel Antonio nacionaliniame
parke. Pirmiausia iðgirstu triukðmà, pa-
keliu galvà – ogi kapucinai jau stebi ma-
ne. Ðios beþdþionës yra neáprastai smal-
sios ir labai sumanios. Jø iðlavëjusi veido
ieðkoti Kosta Rikos
beþdþioniø
iðraiðka yra svarbi komunikacijos priemo-
në. Taigi kapucinai netrunka pasinaudoti
savo gebëjimais – kai tik að nukreipiu á
juos fotoaparatà, jie nutaiso toká snukelá,
kad man iš karto pasidaro aišku – jie ne-
patenkinti. Að anksèiau ne Kosta Rikoje,

o Pietø Amerikoje esu daug reikalø turë-

jæs su kita ðiø beþdþioniø rûðimi – balta-
veidþiu kapucinu. Tada man vos paso ið
kiðenës jos neiðtraukë ir dar kerðijo, vi-
saip tyèiojosi (apie tai esu raðæs anks-
èiau). Dþiunglëse pilna visokiø parazitø,
ypaè daug bjauriø po oda gyvenanèiø er-
kiø. Sakoma, kad kapucinai moka apsi-
saugoti – kartais trina á kailá kvapius ar
nuodingus dþiungliø augalus. Kad ir kaip
ten bûtø – tai nuostabios beþdþionës. Ta-
èiau... kadangi jos jau tokios daþnos Kos-
ta Rikoje, uþsigeidþiu pamatyti ko nors
retesnio, egzotiðkesnio – pavyzdþiui, ko-
lumbiná staugûnà.
Tik nejuokaukite su kolumbiniu stau-
gûnu (Alouatta palliata) – pridarys jums
nemalonumø! Šie primatai yra slapukai,
þmoniø nemëgsta, o pastebëjæ þmogø sto-
vintá apaèioje – gali ir apðlapinti. Taigi kaip
tik dabar ir stoviu atvertæs galvà ir þiûriu á
virðø. Ten aukðtai ant susiraizgiusiø ðakø
(kaip kokiame hamake) ilsisi plaèiai iðsi-
drëbæs staugûno patinas. Kolumbinis stau-

Raudonnugariø saimiriø patinai, norëdami

dominuoti, griebiasi keisèiausiø priemoniø

22 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1

 gûnas yra beveik visas juodas, iðskyrus
truputá rudø karèiø ðonuose. Jeigu stau-
gûno negali pamatyti, bûtinai iðgirsi. Pati-
nai paprastai staugia (siaubingai riaumo-
ja) tekant saulei ir pavakare, nors man te-
augalø þiedus bei vaisius. Gyvena grupë-
mis po 10–20 individø. Jie lëti, negreitai
juda, taèiau kartais ðie primatai susimuða
tarpusavyje, o suþeidimai gali bûti sunkûs
(muðasi ir patinai, ir patelës). Didþiàjà lai-
ko dalá (net apie 80 proc. paros) pralei-
dþia ilsëdamiesi (ðtai kà reiðkia maitintis
vien lapais, t.y. vegetariðka dieta!). Didy-
sis vokieèiø keliautojas ir gamtininkas
A.Humboltas yra pasakæs, kad staugûnø
tiek þvilgsnis, iðvaizda, tiek jø balsas byloja
apie didelæ melancholijà. Ðie „liûdni“ pa-
darai gyvena nuo 15 iki 20 metø. Èia, Kos-
ta Rikoje, aptinkama tik viena staugûnø rû-
ðis, nors ið viso staugûnø yra 9 rûðys – vi-
sos jos paplitusios tik Neotropiniame regio-
ne (Centrinëje ir Pietø Amerikoje). Tiesa, tai
vienintelë beþdþionë, kurios vietiniai indë-
nai kaþkodël nesugebëjo prijaukinti. Skir-

Jono Rimanto STONIO nuotr.

tingai nuo daugelio beþdþioniø, staugûnai
labai blogai jauèiasi nelaisvëje (pavyzdþiui,
zoologijos sode). Kosta Rikoje ir Nikarag-
voje staugûnai yra vadinami kongais, o Be-
lize – babûnais. Maèiau jø ir Belize, ir daug
kur èia, Kosta Rikoje. Manæs jie neapðlapi-
no... Taèiau dabar man norisi pamatyti ki-
tà, ðiek tiek á staugûnus panaðià, bet retes-

os
næ Kosta Rikos beþdþionæ – koatà.
Viena reèiausiø pasaulio beþdþioniø – Vorbeþdþioniø artimos giminaitës þof-
raudonnugaris saimiris, šiuo metu aptinka-
rua koatos (Ateles geoffroyi) yra paèios
ma tik keliose vietose Kosta Rikoje ir
Panamoje elegantiðkiausios Kosta Rikos beþdþioniø
Paprastasis kapucinas (Cebus capucinus) –
kabiauodegiø primatø (Cebidae) ðeimos Staugûnai
atstovas. Tai labai smalsus padaras. Beje, nemëgsta
ðios beþdþionës smegenys yra gana didelës vieðumos ir
(lyginant su kitais primatais) þmogaus,
daugiausia
laiko pralei-
dþia pasislëpæ
Pati elegantiškiausia, pati grakðèiau- ir ilsëdamiesi.
sia Kosta Rikos beþdþionë, þinoma, yra Taèiau man
þofrua koata pasisekë –
netikëtai
suðnarëjo
lapai ir
pasirodë
kolumbinio
staugûno
patelë su
jaunikliu

ko girdëti ir kitu laiku. Garsas neátikëtinas
– vien dël to verta vaþiuoti á Amerikos dþiun-
gles. Staugûnai yra gamtininkø pripaþinti
kaip garsiausiai kriokiantys sausumos gy-
vûnai. Patinø gerklëje yra didelis kaulinis
rezonatorius. Patelës taip pat skleidþia gar-
sus, taèiau jie primena ne riaumojimà, o
daugiau kiauliø kriuksëjimà. Daugiausia
staugûnai maitinasi lapais, nors mëgsta ir
atstovës. Jø uodega ypaè iðlavëjusi ir stip-
ri, uþ jos pasikabinusi beþdþionë gali ka-
bëti þemyn galva. Þofrua koatø kailio spal-
va kiek varijuoja nuo vos rusvo iki beveik
juodo (dël tø spalviniø variacijø kartais
dþiunglëse, gerai neáþiûrëdamas snuku-
èio, susipainioju ir nebesuprantu, ar tai
þofrua koata, ar staugûnas).
Nukelta á 31 p.

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1 23

 2008 m. Lietuvos aukštosios architektûros mokyklos turëjo neeilinæ galimybæ
pasitikrinti architektûros studijø organizavimo, realizavimo ir plëtros kokybæ bei
kryptingumà pasitelkiant svarià nuomonæ ið uþsienio. Valstybinio studijø kokybës
vertinimo centro kvietimu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektûros
fakultete, Vilniaus dailës akademijos Architektûros katedroje, Kauno technologijos
universiteto Architektûros ir VDA Kauno dailës instituto Architektûros katedrose
Doc.dr. Audrius NOVICKAS
VGTU Architektûros fakulteto tarptautiniø
ryðiø ir infrastruktûros prodekanas
2008 m.
Graikijos atvi-
rojo universiteto viceprezidento, Graikijos
aukðtojo mokslo kokybës vertinimo agen-
tûros prezidento, architektûros profeso-
riaus Spyros Amourgio vadovaujami 5
ekspertai ið ávairiø Europos ðaliø atliko ið-
samøjá iðoriná architektûros krypties stu-
dijø programø audità Lietuvos aukšto-
siose architektûros mokyklose. Vizituo-
janti ekspertø grupë bendravo su studen-
tais, absolventais, dëstytojais ir darbda-
viais, dekanais, prodekanais, katedrø ve-
dëjais. Ekspertai surengë diskusijas, ap-
klausas, aplankë fakultetø patalpas, ana-
lizavo Lietuvos architektûros mokyklø sa-
vianalizës dokumentus.
Dþiaugiamës, kad po atlikto audito pa-
skelbtas tarptautinës ekspertø grupës
„verdiktas“ Vilniaus Gedimino technikos
universiteto Architektûros fakulteto pa-
grindiniø (bakalauro) ir magistrantûros
studijø programoms buvo vienareikðmið-
kai teigiamas – „akredituoti be sàlygø“.
Savo iðvadose ekspertai apibûdino VGTU
Architektûros fakultetà kaip dinamiðkai
besiplëtojanèià universitetinæ mokyklà ir
ávardijo daug pozityviø veiksniø, lemian-
èiø kokybiðkà studijø programø tikslø ir
uþdaviniø ágyvendinimà. Akcentuotas ne
tik studijø programø dalykø ir jø turinio
atitikimas programø tikslus ir uþdavinius,
bet ir jø ðiuolaikiðkumas, atvirumas pa-
þangioms naujovëms. Ekspertai atkreipë
dëmesá á aukðtà dëstytojø kvalifikacijà, á
optimalià jaunesniø ir labiau patyrusiø
dëstytojø proporcijà, leidþianèià sëkmin-
gai integruoti ávairiø kartø patirtá ir akade-
minius poþiûrius. Itin teigiamai ávertintas
sëkmingas iðoriniø ryðiø plëtojimas, da-
lyvavimas ávairiose tarptautinëse studen-
tø ir dëstytojø programose, dëstymas an-
glø kalba architektûros bakalauro studijø
tarptautinëse grupëse. Audito grupës ata-
skaitoje dëmesys atkreiptas ir á pastarai-
siais metais gerëjanèias materialias stu-
dijø sàlygas – konstatuota, kad po re-
konstrukcijos fakulteto patalpos yra në
24 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1
dirbo tarptautinë architektûros ekspertø grupë.
kiek neblogesnës nei bet kuriame uþsie-
nio universitete. Ekspertai pastebëjo fa-
kulteto studentø aktyvumà atliekant tiria-
muosius darbus, rengiant seminarus, or-
ganizuojant vieðus renginius, parodas, o
kalbëdami su fakulteto alumnais ir darb-
daviais patyrë, kad fakulteto absolventai
yra noriai ir sëkmingai ádarbinami.
Ekspertø ávardyti VGTU Architektûros
fakulteto privalumai tiek paèiai bendruo-
menei, tiek atskiriems jos nariams teikia
akstinà labiau vertinti savo stipriàsias pu-
ses ir jas vieðinti siekiant tolesnës paþan-
gos ir gerø rezultatø. Skaitytojams verta
priminti, kad VGTU Architektûros fakulte-
tas yra didþiausia architektûros universi-
tetinë mokykla Lietuvoje, kurioje ðiuo me-
tu studijuoja 535 studentai (370 pagrin-
dinëse studijose ir 165 magistrantûroje).
Kasmet yra parengiama apie 70 architek-
tûros bakalaurø ir apie 50 magistrø. San-
tykinai didelis studijuojanèio kûrybinio
jaunimo bûrys lemià kritiná energijos ir kû-
rybiniø idëjø kieká, bûtinà verþliai, toleran-
tiðkai, ekstravertiðkai, á inovacijas linku-
siai akademinei bendruomenei susifor-
muoti. Fakultetas þinomas ne vien paren-
giamø specialistø gausa, bet ir studijuo-
janèiøjø aukðtais paþangumo rodikliais.
Apie architektûros studijas bûsimieji stu-
dentai pradeda galvoti dar bûdami de-
ðimtokai ar vienuoliktokai, todël, ateida-
mi laikyti stojamøjø egzaminø – meninio
išsilavinimo testø, – jau turi pirminiø pie-
ðimo, komponavimo ágûdþiø bei yra su-
sipaþinæ su pagrindiniais dailës ir archi-
tektûros reiðkiniais. Tai, kad èia studijuoti
ateina gerai motyvuoti jaunuoliai, o pa-
þangumo rodikliai nuolat yra aukðèiausi
VGTU, irgi lemia fakulteto studijø dvasià,
studentø nusiteikimà áveikti nelengvà stu-
dijø kelià.
Architektûros pagrindiniø studijø pro-
gramoje specialybës dalykai prasideda
nuo pat pirmojo kurso, taèiau siekiama
ne tik ávaldyti amatà. Intensyviai ugdoma
bûsimojo architekto bendra kultûra, es-
tetinë-meninë erudicija, taip pat perteikia-
mos techninës þinios, kurias pritaikant
bus realizuojami kûrybiniai sumanymai;
formuojamas plataus humanitarinio uni-
versitetinio iðsilavinimo architektas-meni-
ninkas, vertinantis kûrybiná savitumà ir tu-
rintis aktyvià visuomeninæ pozicijà. Fakul-
P
VGTU ARCH IT
dinamika
tete nerašyta norma laikoma ir tai, kad
dëstytojai ugdytojø misijà suvokia pla-
èiau, nei tai numato pareigybinës instruk-
cijos, o studentai savo kûrybingumà
áprasmina ne tik studijø programoje nu-
matytø uþduoèiø ribose. Pavyzdþiui, bu-
væ architekto, profesoriaus, ilgameèio
VGTU Architektûros katedros vedëjo A.Di-
neikos mokiniai, dabar gerai þinomi ar-
chitektai, kuriø dauguma dësto fakultete
– A.Ambrasas, G.Èaikauskas, A.Karalius,
V.Kulieðius, S.Kuncevièiaus, R.Palekas,
S.Pamerneckis, V.Šeškus, siekdami pa-
skatinti dabartinius studentus ir kartu
áprasminti A.Dineikos pedagoginæ veik-
là, 2005 m. ásteigë jo vardo stipendijà ge-
riausio kursinio projekto autoriui/autorei
(pretendentus á šià stipendijà atrenka pa-
tys studentai). Fakultete puoselëjamà ne-
formalø kûrybiðkumà áprasmina ir SIKO-
N’as – unikalus studentø idëjø konkursas,
vykstantis nuo 1983 metø. Iðlaikæs laiko,
organizatoriø, entuziastø kaitos egzami-
nus, SIKON’as lieka paèiø studentø ini-
ciatyva organizuojamu kûrybiniu projek-
tu, kuriuo siekiama iðtrûkti ið specialybës
kanonø, iðbandyti nepatirtas iðraiðkos
priemones, puoselëti originalià architek-
tûrà. Studijø procesà bei kokybæ veikia ir
jø internacionalizavimas. Architektûros fa-
kultetas yra Europos architektûros mo-
kyklø asociacijos ir Ðiaurës ðaliø archi-
tektûros mokyklø akademijos narys, ak-
tyvus tarptautinës LLP/Erasmus progra-
mos dalyvis. Kiekvienais metais á mûsø
fakultetà atvyksta apie 20 studentø ið kitø
ðaliø ir daugiau kaip 40 geriausiø mûsø
fakulteto studentø vienam semestrui vyks-
ta studijuoti á Europos aukðtàsias archi-
tektûros mokyklas Lenkijoje, Èekijoje, Vo-
kietijoje, Danijoje, Ðvedijoje, Norvegijoje,
Suomijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugali-
joje, Prancûzijoje (iš viso 27 mokyklos),
kur savo patirtá praturtina ne vien archi-
tektûros srities þiniomis, bet ir tarptauti-
nio bendravimo bei buvimo bendroje Eu-
ropos erdvëje suvokimu. Nuo 2008 m.
 Architektûros
fakulteto
studentai
ruoðiasi
projektavimo
perþiûrai
Perspektyvi
CH ITEKTÛROS FAKULTETO
VGTU Architektûros fakulteto dëstytojai aprodo studentø darbø parodà uþsienio
ekspertams (antras ið kairës grupës vadovas prof. S.Amourgis)
apie 15 studentø kiekvienais metais turi
galimybæ uþsienio ðaliø architektûros biu-
ruose atlikti ir projektavimo praktikà. Mû-
sø studentai Alina Tamoðiûnaitë ir Ignas
Uogintas uþ praktikos metu parengtà Sta-
rachovicës (Lenkija) miestelio aikðtës
konkursiná projektà buvo ávertinti II pre-
mija. Taèiau tarptautiniai akademiniai mai-
nai vyksta ne tik tarp studentø, bet ir tarp
dëstytojø. VGTU Architektûros fakulteto
studentai turi galimybæ klausyti kitø ðaliø
dëstytojø paskaitø, o mûsø dëstytojai
ágauna tarptautinës patirties dëstydami
uþsienio universitetuose.
Universitetiniø studijø brandà ir diplo-
mantø profesiná pasirengimà bene labiau-
siai atskleidþia laimëjimai konkursuose.
Tarp paèiø naujausiø laimëjimø išskirtinas
fakulteto magistranto M.Olðausko kartu
su praëjusiø metø pavasará magistrantû-
rà baigusiais J.Kðivickaite (studijuoja
VGTU AF doktorantûroje) ir M.Reklaièiu
laimëtas Vienybës aikðtës Kaune sutvar-
kymo konkursas. M.Reklaitis, J.Kðivickai-
të, A.Rimantaitë buvo apdovanoti á 2008
metø Venecijos architektûros bienalës
programà átraukto pasaulinio internetinio
aukðtøjø architektûros mokyklø studen-
tø konkurso „EveryVille“ diplomu (daly-
vavo apie 200 dalyviø ið viso pasaulio).
2007 m. Urbanistinës analizës mokslo la-
boratorijoje M.Cirtauto, M.Podagelytës,
A.Uoginto (koordinatorius doc. M.Kurti-
naitis) parengtas projektas „Active Edge“
tarptautiniame architektûros konkurse Es-
tijoje, Keilos mieste, laimëjo I vietà. 2006
m. Lietuvos architektø sàjungos sureng-
tame geriausio architektûros studijø bai-
giamojo darbo apþiûroje-konkurse, kuria-
me darbus pristatë keturios Lietuvos mo-
kyklos, rengianèios architektus, tris ið ke-
turiø premijø pelnë VGTU Architektûros
fakulteto diplomantai. Tarp magistriniø
darbø geriausiais pripaþinti Noros Vëly-
vytës ir Mindaugo Gribausko projektai, o
tarp bakalaurø – Lino Krûgelio diplomi-
Dailës uþsiëmimo metu
nis darbas (visø trijø laureatø darbø va-
dovas – Architektûros katedros doc.dr.
Kæstutis Lupeikis). Beje, daþniausiai pir-
møjø ávertinimø skoná VGTU Architektû-
ros fakulteto studentai ir absolventai pa-
tiria dirbdami pripaþintø architektø – esa-
mø ir buvusiø dëstytojø projektavimo biu-
ruose. Tai visiðkai dësninga, nes VGTU
Architektûros fakultete bûsimuosius archi-
tektus ugdo vieni geriausiø Vilniaus ar-
chitektø. Tokie reikðmingi pastatai ar ob-
jektai, kaip „Europos“ administracinis pa-
statas ir prekybos centras, „Hanner“ biu-
rø pastatas, „Swedbanko“ bûstinës pa-
statas, sporto, pramogø ir verslo centras
„Forum Palace“, 3-iasis „Litexpo“ pavil-
jonas, „MG valda“ biurø pastatas, Proku-
ratûrø pastatas, dangoraiþiai „K“ ir „D“ Klai-
pëdoje, Svencelës gyvenvietë pajûry, Pa-
nevëþio sporto arena, taip pat keliø apskri-
èiø ar savivaldybiø teritorijø bendrieji pla-
nai, aukðtybiniø pastatø iðdëstymo spe-
cialieji planai suprojektuoti Architektûros
fakulteto dëstytojø. Fakulteto dëstytojams
R.Palekui ir A.Baldiðiûtei priklauso reikð-
mingiausias Lietuvos architektø ávertinimas
pasauliniuose architektûriniuose konkur-
suose. Jie 2007 m. pabaigoje laimëjo tre-
èià vietà tarptautinio architektûrinio Roton-
dos bibliotekos (arch. G.Asplund, 1928 m.)
iðplëtimo Stokholme konkurse. Ðis kon-
kursas tapo vienu didþiausiø kada nors vy-
kusiø architektûriniø konkursø pasaulyje,
kuriame projektuoti savàjá priestatà norà
pareiðkë 1170 architektø ámoniø. Sëkmin-
gai Lietuvos ir tarptautiniuose konkursuo-
se Latvijoje ir Estijoje, taip pat kitose Euro-
pos šalyse dalyvauja A.Ambrasas, K.Lu-
peikis, T.Grunskis, S.Mikštas, E.Neniškis
ir kiti Architektûros fakulteto architektai. Bû-
tina paminëti ir fakulteto dailininkø, lavi-
nanèiø studentø meninius sugebëjimus,
aktyvø dalyvavimà tiek Lietuvos, tiek uþ-
sienio parodose, pleneruose, darbø kon-
kursuose.
Ne maþiau aktyviai fakulteto pedago-
gai ir studentai dalyvauja ir mokslinëje
veikloje. VGTU Architektûros fakultetas –
vienintelë architektûros mokykla Lietuvo-
je, rengianti ir leidþianti recenzuojamà
mokslo þurnalà „Urbanistika ir architek-
tûra“. Ðiame periodiniame leidinyje (4 nu-
meriai per metus), remiamame Lietuvos
mokslø akademijos, moksliniø tyrimø re-
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1 25
zultatus skelbia ne tik VGTU, bet ir
kitø Lietuvos ir uþsienio moksliniø
institucijø specialistai. Architektûros
fakulteto mokslininkai nuolat leidþia
monografijas ir mokomosios litera-
tûros knygas. Daug dëmesio skiria-
ma ir jaunøjø mokslininkø kalvei –
doktorantûros studijoms. Kasmet po
kelis fakulteto doktorantus jas sëk-
mingai baigia apsigindami mokslø
daktaro vardus. Mokslininkai, besi-
gilinantys á architektûros, urbanisti-
kos, kultûros paveldo apsaugos te-
mas, tradiciðkai kiekvienà rudená su-
siburia á fakultete rengiamas konfe-
rencijas nagrinëti architektûros pro-
blemø ir pavieðinti naujausiø moks-
liniø tyrimø rezultatø. Jau buvo su-
rengti ir du tarptautiniai renginiai. Á
konferencijà „Miestø paveldas: tyri-
mai, interpretavimas ir ðvietimas“,
ávykusià 2007 m. rugsëjá, mintimis
pasidalyti suvaþiavo kolegos ið
Olandijos, Ðveicarijos, Austrijos,
Norvegijos, Suomijos ir Lenkijos.
Jaunieji mokslininkai, doktorantai
savo tyrimus pristato konferencijo-
se „K.Ðeðelgio skaitymai“, rengia-
mose kiekvienà pavasará Rokiðky-
je, urbanistikos patriarcho K.Šešel-
gio tëviðkëje, arba Vilniuje. Net du
iškiliausi fakulteto mokslininkai pa-
gerbti Lietuvos mokslo premija:
2004 m. – prof. habil. dr. Jurgis Va-
nagas ir 2002 m. – prof. habil. dr.
Vytautas Stauskis. Fakulteto ma-
gistrantë V. Kuncevièiûtë 2006 m.
buvo apdovanota Lietuvos mokslø
akademijos pagyrimo raðtu aukðtø-
jø mokyklø studentø moksliniø dar-
bø konkurse uþ tiriamàjá darbà „Ar-
chitekto Romualdo Ðilinsko kûryba“
(darbo vadovë E.Riaubienë). Fakul-
tete jaunoji mokslininkø karta ugdo-
ma doktorantûros studijose.
Architektûros fakulteto dëstytojø
mokslinës ir meninës kûrybos rezul-
tatus atspindi Ðvietimo ir mokslo mi-
nisterijos Mokslo ir studijø departa-
mento kasmetis mokslo ir studijø
institucijø mokslinës ir meninës pro-
dukcijos vertinimas. Meninës kûry-
bos rezultatus lemia architektø pro-
jektuotø statiniø reikðmë, kokybë ir
gausa, taip pat sëkmingas dalyva-
vimas architektûriniuose konkur-
suose, o mokslinës kûrybos – pa-
skelbtø moksliniø leidiniø, straips-
niø, uþsakomøjø darbø gausa ir
svarba, taip pat dalyvavimas tarp-
tautiniuose projektuose. Dþiugu,
kad kelintus metus ið eilës nedide-
lis, bet produktyvus fakultetas áne-
ða nemenkà indëlá á universiteto
mokslinæ ir meninæ produkcijà.
26 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1
Atkelta ið 5 p.
Skiedrø
smulkintuvas
Mus-Max. Jo
naðumas - 20
m3/h kietmet-
riø stiebø
medienos ir 8-
10 m3/h miðko
kirtimo
atliekø
S. MIZARO
nuotr.
Lietuvos statistikos departamento duo-
menimis, 2006 m. sunaudota 3715 tûkst.
m3 malkø ir medienos atliekø, arba 728,2
ktne (kilotonø naftos ekvivalento), iš to kie-
kio – 1,92 mln. m3 malkinës medienos, 1,7
mln. m3 medienos pramonës atliekø ir tik
0,08 mln. m3 kirtimo atliekø. Daugiausia
malkø ir kirtimo atliekø paruošiama Ukmer-
gës (46,5 tûkst. m3 malkø ir 3,2 tûkst. m3
kirtimo atliekø), Këdainiø (37,6 tûkst. m3 ir
2,0 tûkst. m3), Panevëþio (27,4 tûkst. m3 ir
3,0 tûkst. m3) miðkø urëdijose, t.y. urëdijo-
se, kurios turi didþiausius III ir IV grupës
miðkø plotus ir kuriose daugiausia kerta-
ma minkðtøjø lapuoèiø.
2006 m. vien tik valstybiniuose
miškuose buvo parduota 75,6 tûkst. m3
kirtimo atliekø, taèiau 2007 m. kirtimo at-
liekø pardavimo kiekis nukrito iki 54,7
tûkst. m3. Taèiau ne visas atliekas galima
naudoti miðko kuro gamybai. Kirtimo at-
liekø naudojimà medienos kurui dalyje
augavieèiø þenkliai riboja tai, kad jos bû-
tinos ir kirtimo technologinëms reikmëms
– valksmoms stiprinti drëgnesnëse auga-
vietëse. Tyrimø duomenø apie ðiam tiks-
lui bûtinus kirtimo atliekø kiekius nëra.
Ekspertiniu vertinimu, sausose augavietë-
se medienos kurui gali bûti panaudojama
90 proc. kirtimo atliekø (valksmø stiprini-
mas nereikalingas); laikinai perteklinio
drëgnumo ir pelkinëse nusausintose au-
gavietëse medienos kurui panaudojama
50 proc. kirtimo atliekø, o uþmirkusiose ir
pelkinëse augavietëse kirtimo atliekos me-
dienos kurui nenaudojamos (visos panau-
dojamos valksmoms stiprinti).
Taigi, atsiþvelgiant á kirtimø apimtis,
aplinkosauginius ir technologinius kirtimo
reikalavimus, vien tik valstybiniuose mið-
Þalioji d
kuose kasmet bûtø galima panaudoti
apie 0,49 mln. m3 kirtimø atliekø. Daugiau-
sia jø liktø Ukmergës – 20,9 tûkst. ktm,
Vilniaus – 19,4 tûkst. ktm bei Ðiauliø – 18
tûkst. ktm, t. y. tose urëdijose, kur yra di-
deli lapuoèiø miðkø bei nemaþi sausø
miðkø plotai. Panaðø kieká kirtimo atliekø
gautume ir privaèiuose miðkuose. Deja,
2007 m. visos miðkø urëdijos pardavë tik
54,7 tûkst. m3 kirtimo atliekø.
Neiðnaudoti rezervai
Ne tik malkinë mediena bei kirtimo
atliekos, gaunamos pagrindiniø kirtimø
metu, gali bûti panaudotos miðko kuro
gamybai. Lietuvos miðkuose yra ir kitø
medienos „rezervø“. Vienas ið tokiø –
mediena, gaunama ið ugdomøjø kirtimø.
1967 m. Lietuvoje bûdavo iðugdoma
70,4 tûkst. ha medynø, o pastaruoju me-
tu ugdymo kirtimø apimtys ryðkiai suma-
þëjo ir 2006 m. sudarë 22,4 tûkst. ha. To
prieþastis – rinkos ekonomika, nes smul-
ki mediena nëra paklausi. Ugdant jau-
nuolynus 50–55 tûkst. ha, kasmet susi-
darytø apie 620 tûkst. m3 medienos. Tai-
gi, kertant kasmet po 6,2 mln. ktm me-
dienos pagrindiniais ir tarpiniais kirtimais
bei ugdant jaunuolynus 50–55 tûkst. ha,
susidarytø apie 2,6 mln. m3 nelikvidinës
medienos (ðakø, virðûniø ir kt.).
Kitas miško kuro šaltinis – sausuo-
liai. Nacionalinës miðkø inventorizacijos
duomenimis, savaime iðkrentanèiø bei
þuvusiø medþiø tûris yra 1,65 m3/ha, o
visos Lietuvos mastu tai yra 3,4 mln. m3
stiebø medienos. Sausuoliø iðkertama iki
20–25 proc. nuo kasmet susidaranèiø,
todël jø kiekis padidëjo nuo 6,4 (2002)
iki 8,5 m3/ha (2007), arba nuo 12,9 iki

oji degalinë?
17,3 mln. m3. Tokia medienos dalis lieka
supûti miðke. Savaime suprantama, kad
viso ðio kiekio paimti neámanoma dël
technologiniø, ekologiniø ir ekonominiø
prieþasèiø, taèiau, didëjant medienos
paklausai, ði medienos dalis taip pat ga-
lëtø bûti nemaþa paspirtis tenkinant
šalies energetinius poreikius...
Taèiau ir kitos medþio dalys gali bûti
naudojamos kurui. Bene maþiausiai duo-
menø turime apie kelmo ir ðaknø bio-
masæ. Taèiau su tam tikromis išlygomis
galima teigti, kad mûsø miðkuose poten-
ciali kelmø ir stambiø ðaknø (skersmuo
didesnis kaip 5 cm) biomasë sudaro
apytikriai 20 proc. stiebo (liemens) bio-
masës. Nors kelmo ir ðaknø medienà pa-
imti techniðkai yra ámanoma (Skandina-
vijos kraðtuose sukurtos modernios kel-
mø rovimo maðinos), ðio proceso kaina
yra palyginti didelë. Be to, tokia medie-
na yra uþterðta akmenimis ar stambes-
nëmis þvyro dalelëmis. Dël to, kalbant
apie miðko kurà, kelmø medienos nau-
dojimo problemos daþniausiai neapta-
riamos. Taèiau kai kuriose uþsienio šaly-
se jau pradëti moksliniai tyrimai, susijæ
su kelmø panaudojimu miðko kuro ga-
mybai.
Kita vertus, mes iki ðiol neþinome, ko-
kius medienos kiekius yra sukaupæ mû-
sø krûmynai, koks yra Lietuvos miðkuo-
se auganèio neperspektyvaus pomiðkio
ir trako tûris ir kokia jo dalis galëtø bûti
panaudota miðko kuro gamybai.
Dar vienas maþai išnaudotas miško
kuro „rezervas“ – mediena iš baltalksny-
nø. Lietuvoje baltalksnynø plotas siekia
beveik 130 tûkst. ha, o juose sukaupta
17 mln. m3 medienos. Didþiausi baltalks-
nynø plotai yra nuosavybës teisiø atsta-
tymui rezervuotuose miðkuose – 67 proc.
bei privaèiuose miðkuose – 23 proc. (vals-
tybiniuose miškuose – tik 10 proc.). Po-
tencialiø baltalksnynø medienos iðtekliø,
naudotinø medienos kurui, kiekis vertina-
mas beveik 8 mln. m3. Tokie medienos
kiekiai susidaro todël, kad jø kirtimo am-
þius privaèiuose miðkuose nenustatomas
(valstybiniuose miðkuose – 31 metai).
Strateginiai sprendimai ir
energetinë miðkininkystë
JT Ekonominës komisijos Europai
(UNECE) ir Maisto ir þemës ûkio organi-
zacijos (FAO) parengtoje Europos mið-
kø sektoriaus studijoje siûloma, kad vy-
riausybës skatintø energijos gamybà ið
medienos. Tam reikëtø sukurti modernø
ir konkurencingà energijos gamybos ið
medienos sektoriø, iðsaugant esamà
medienos pramonæ ir minimaliai paþei-
dþiant miðkø biologinæ ávairovæ. 2005 m.
gruodþio 7 d. priimtas komisijos komu-
nikatas skelbia, kad ES siekia padidinti
atliekø naudojimà ðilumos, elektros,
transporto, þemës ûkio atliekø ir miðkø
ûkio sektoriuose. Dar aukðtesniø strate-
giniø siekiø pavyzdþiu galëtø bûti kai ku-
rios kaimyninës valstybës, ypaè Ðvedi-
ja, kuri priëmë strateginæ nuostatà dël
esminio apsirûpinimo savais energijos
iðtekliais. Siekiant tokiø tikslø jau praei-
tyje buvo sukurtos ne tik energetiniø
plantacijø veisimo technologijos, ágali-
nanèios kasmet ið vieno hektaro gauti
iki 25–30 t sausos biomasës (tokià bio-
masæ produkuoja pagal specialià tech-
nologijà auginamos karklø plantacijos;
priminsime, kad labai naðiuose Lietuvos
miðkuose per metus viename hektare uþ-
auga tik iki 10–15 t augalijos biomasës),
bet ir speciali tokiø plantacijø prieþiûros
technika bei biomasës „derliaus“ nuë-
mimo kombainai.
Savaime suprantama, kad energeti-
nës miðkininkystës plëtra turëtø bûti
laipsniðka. Pirmiausia, mûsø manymu,
reikëtø kai kuriuos energetinës miðkinin-
kystës aspektus jau dabar integruoti á tra-
dicinës miðkininkystës sistemà: (1) pa-
koreguoti tikslines medþiø rûðis, kirtimo
amþiø, medynø atkûrimo bei kirtimo
technologijas; (2) pasitelkiant ðiuolaikið-
kus molekulinës genetikos ir biotechno-
logijos metodus, sukurti naujus medþius,
pasiþyminèius greitu augimu ir geromis
energetinëmis savybëmis; (3) sukurti va-
dinamøjø energetiniø miðkø, speciali-
zuotø biomasës auginimui, veisimo tech-
nologijas, ypaè apleistuose ir þemdirbys-
tei netinkamuose plotuose; (4) ávertinti
kelmø bei derlingø augavieèiø trako, tin-
kamo miðko kuro gamybai, iðteklius ir
parengti rekomendacijas jø naudojimui;
(5) spræsti miðko kuro pelenø utilizavi-
mo problemas.
„Grybø dyzelinas“, arba apie naujà
naftos susidarymo teorijà
Prie naujø alternatyvø naftos produk-
tams prisideda ir mokslo slëniø moksli-
ninkai. Silicio slënyje (JAV) dirbanèios
kompanijos „Amyris“ ir LS9 sintetinæ naf-
tà kuria... su bakterijø ir grybeliø pagal-
ba. Kompanija LS9 tam naudoja þarny-
no lazdelës bakterijas, o jos konkurentë
„Amyris“ – grybelius. Bakterijos ir gry-
beliai buvo taip modifikuoti, kad pradë-
jo gaminti kurà, kurá galima pilti tiesiai á
automobilio bakà. Gamyba vyksta dide-
lëje cisternoje, o kurà galima nusiurbti
tiesiog nuo bake esanèios medþiagos
pavirðiaus.
Kol kas bakterijos ir grybeliai „valgo“
cukrø, bet kompanijos kuria ir alternaty-
vius projektus, kaip ið celiuliozës gaminti
kurà. Sintetinës naftos barelio kaina la-
biausiai priklausys nuo to, kaip efekty-
viai pavyks perdirbti augalø atliekas ir ið-
skaidyti celiuliozæ.
Kompanija „Amyris“ siekia iki 2010
m. pradëti gaminti dyzeliná kurà, kuris á
aplinkà iðleistø iki 80 proc. maþiau me-
dþiagø, sukelianèiø ðiltnamio efektà.
Konkurentë LS9 po 3–5 metø planuoja
rinkai pasiûlyti naftos, kainuosianèios
40–50 doleriø uþ barelá.
Neseniai britø dienraðtis „Daily teleg-
raph“ paskelbë, kad amerikieèiø moks-
lininkai, tyrinëjæ ðalia Argentinos ir Èilës
sienos esanèius Patagonijos miðkus, ra-
do grybelá (Glocladum roseum), natûra-
liomis sàlygomis gaminantá angliavande-
nilius, kuriø cheminë sudëtis labai pa-
naði á transporto priemonëse naudoja-
mà dyzelinà. Pasak ekspedicijai vado-
vavusio profesoriaus Gary Strobelo,
mokslininkus apstulbino tai, kad grybe-
lis gali augalo celiuliozæ tiesiogiai per-
dirbti á biodegalus, kurie buvo praminti
„grybø dyzelinu“. Nors ðis grybelis ið ce-
liuliozës pagamina maþiau „grybø dyze-
lino“, nei gaunama ið cukraus, fermen-
tacijos proceso patobulinimai ir geneti-
nës manipuliacijos padëtø padidinti pro-
duktyvumà. Mokslininkai nustatë, kad at-
rastas grybelis, paveiktas tikrais antibio-
tikais, ima „gintis“ – išskiria specifines
dujas, kuriø cheminë sudëtis – anglia-
vandeniliai ir jø miðiniø derinys.
Grybelio atradimas taip pat kelia klau-
simà dël fosilinës kilmës energijos ðalti-
niø. Pagal visuotinai priimtà teorijà þalia
nafta susidarë ið augalø ir gyvûnø lieka-
nø. Taèiau dabar amerikieèiø mokslinin-
kai mano, kad jei gamtoje yra grybeliø,
natûraliomis sàlygomis gaminanèiø an-
gliavandenilius, tai grybeliai, panaðûs á
atrastàjá Patagonijoje, taip pat galëjo pri-
sidëti prie fosilinio kuro susidarymo.
Kas þino, gal ateityje, patobulëjus
medienos naudojimo ir perdirbimo ku-
rui technologijoms, á miðkà vaþiuosime
ne tik grybauti ar uogauti, bet ir ásipilti
benzino...
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1 27
 Ávairiose pasaulio jûrose ir gëluosiuose
vandenyse veisiasi aðtuonios nëgiø
gentys. Vienos jø gyvena tiktai jûrose,
kitos yra praeivës – uþauga ir subræsta
jûrose, bet nerðia gëluosiuose vande-
nyse, o treèios visà laikà praleidþia
upëse, eþeruose.
Ar tikrai
baigia iðnykti
Lietuvoje
nëgës?
ë ë?
Dr. Kazys GAIGALAS
Rusijoje ir NVS ðalyse ið paplitusiø 8
rûðiø nëgiø versliniu atþvilgiu svarbiau-
sios yra Kaspijos baseino nëgës (Cas-
piomyzon wagneri), kur jø dar pirmojoje
XX a. pusëje buvo sugaunama iki 5300
cnt per metus.
Lietuvos vandenyse þinomos trys në-
giø rûðys: jûrinë (Petromyzon marinus),
upinë (Lampetra fluviatilis) ir maþoji (Lam-
petra planeri). Jûrinës nëgës aptinkamos
retai, ir jos verslinës reikðmës neturi. Jø
pavieniai individai nerðti ið Baltijos jûros
kai kada áplaukia á Kurðiø marias ir Ne-
muno deltà. Palyginti su kitø rûðiø nëgë-
mis, jos yra tikri milþinai – uþauga iki 1 m
ilgio ir 3 kg svorio. Upinës nëgës paplitu-
sios Baltijos ir Ðiaurës jûrø baseinuose
– vakaruose iki Airijos ir Prancûzijos. Eu-
ropos pietuose jø pasitaiko tiktai Ronos
ir Po upëse bei jø intakuose. Taèiau di-
dþiausi ðiø nëgiø iðtekliai telkiasi Suo-
mijos álankos baseine, Estijos, Latvijos
ir Lietuvos vandens telkiniuose. Maþo-
sios nëgës yra nuolatinës upeliø gyven-
AUTORIUS APIE SAVE
Pernai kovo 2 d. pradëjau 9-àjà deðimtá. Gyvenu Rusnëje nuo 1957 m.
pavasario. Raðau knygà „Lietuvos þuvininkystë Nemuno þemupio regione“.
Siunèiamà rankraðtá bûtø malonu pamatyti „Moksle ir gyvenime“.
28 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1
tojos. Jos uþauga iki 10–15 cm ilgio. Dël
maþo populiacijos gausumo jokios ver-
slinës reikðmës neturi.
Upinës nëgës
Kaip praeivës þuvys, jos kasmet ver-
sliniais kiekiais ið Baltijos jûros áplaukia
nerðtui á Ðventosios upæ, Kurðiø marias,
Minijà, Nemunà ir ávairius minëtøjø upiø
intakus. Iki Kauno HE uþtvankos pastaty-
mo 1960 m. jos nukeliaudavo net iki Gar-
dino ir nerðdavo daugelyje Nemuno aukð-
tupio intakø. Aiðkiau iðreikðta nëgiø nerð-
to migracija ið jûros á Lietuvos gëluosius
vandenis prasideda rudens pradþioje ir
trunka iki ateinanèiø metø geguþës më-
nesio. Taèiau gausiausiai nëgës eina ið
jûros pakranèiø á Ðventàjà ir Kurðiø ma-
rias nuo rugsëjo pabaigos iki lapkrièio, ið
mariø á Minijà ir Nemuno þemupá spalio,
lapkrièio ir gruodþio pradþioje, o prie Kau-
no HE uþtvankos ir Jiesios upelio þiotyse
telkiasi per þiemà iki geguþës pradþios.
Straipsnio autorius, remdamasis ke-
liø deðimtmeèiø tyrimø duomenimis, në-
giø migracijos gëluosiuose vandenyse
laikotarpá skirsto á du biologiðkai tarpu-
savyje susijusius etapus – prieðnerðtiná
rudeniná–þieminá ir nerðtiná pavasariná.
Pirmojo migracinio etapo metu nëgëms
bûdingi tokie svarbesni poþymiai: nevi-
siðkas ikrø subrendimas, aðtrûs dantys,
gerai iðsivystæs þarnynas (nepaisant to,
kad nerðti migruojanèios nëgës gëluo-
siuose vandenyse nesimaitina), pasto-
vus dydis, nepakitusi jûrinio laikotarpio
bendra iðvaizda ir maþesnis plaukimo
greitis. Per antràjá etapà gëluosiuose van-
denyse perþiemojusios nëgës, netrukus
po pavasarinio ledoneðio ir áðilus vande-
niui iki 7–9 oC, aktyviai atnaujina savo
migracijà á nerðtavietes, patirdamos ga-
na ryðkius morfofiziologinius kûno ir or-
ganø pakitimus.
Ið svarbesniø pakitimø artëjant nerðto
laikui ir per patá nerðtà galima paþymëti
ikrø padidëjimà ir jø lipnumo pranykimà,
dantø atbukimà, pelekø suartëjimà ir jø
padidëjimà, visiðkà þarnyno ir tulþies de-
generacijà, kûno sutrumpëjimà, jo pavir-
ðiaus spalvø ryðkumo praradimà. Pa-
vyzdþiui, nustatyta, kad per nerštà Mini-
joje sugautø nëgiø kûno ilgis buvo su-
maþëjæs 13,7, o Nemuno þemutiniame
bjefe ir prie Jiesios þioèiø net 18,8 pro-
cento. M.Ivanovos-Berg þiniomis, nëgiø
patinai, áplaukæ á Nevos baseino gëluo-
sius vandenis, sutrumpëja 18, o patelës
net 24 procentais. Toká didelá ir greità në-
giø ilgio sumaþëjimà ir kitus neatsikurian-
èius morfofiziologinius kûno pakitimus le-
mia labai intensyvus jûroje sukauptø ener-
getiniø medþiagø sunaudojimas lytiniø
produktø galutiniam subrendimui pava-
sará áðylant vandeniui ir aktyviai migraci-
jai á nerðtavietes nugalint po ilgo „badavi-
mo“ stiprias upiø sroves.
Lietuvos upëse ir upeliuose nëgës
daþniausiai nerðia balandþio pabaigoje-
geguþës mënesá sekliose vietose ant ak-
menuoto ar þvyrëto grunto susiburdamos
grupelëmis. Jø nerðto ákarðtis Ðventojo-
je, Minijos aukðtupyje, Dubysoje, Jûroje,
Jiesioje ir kitur 1966 m. buvo nustatytas
geguþës antroje dekadoje esant vandens
temperatûrai 15,4–17,2 oC. Upinës nëgës,
kaip ir upiniai unguriai (Anguilla anguil-
la), per savo gyvenimà nerðia tiktai vienà
kartà ir þûva nepasiekusios jûros.
Upiniø nëgiø pateliø vislumas pagal
kitus autorius (J.Virbickas, 1986) svyruo-
ja tarp 4–40 tûkst. ikrø. Mano 1986 m. spa-
lio– lapkrièio mënesiais sugautø Skirvy-
tëje ir Nemune 7 pateliø (ilgis 37–39 cm,
svoris 85–120 g) vislumas buvo 21 125–
38 752 ikrai. Ið apvaisintø ikrø kirmëlið-
kos formos lervos 3,5–4,0 mm ilgio iðsiri-
ta po 8–14 parø, ásirausia á gruntà ir, mis-
damos dumble esamomis organinëmis
medþiagomis, bakterijomis ir kitais smul- Upiniø nëgiø (Lampetra fluviatilis) uþregistruoti laimikiø vidurkiai centneriais
kiais organizmais, lëtai auga. Per 4–5 gy- Kurðiø mariø baseine
venimo metus upëse nëgiø jaunikliai vin- Þvejybos Kurðiø Nemuno deltos Nemunas Visas
giliai uþauga iki 10–15 cm ilgio, visiðkai laikotarpis marios atšakos prie Kauno HE laimikis
supanaðëja su suaugusiomis nëgëmis ir, 1955–1959 m. 8,0 – – 8,0
pradëjæ lytiðkai bræsti, iðkeliauja á jûrà. Pa- 1960–1964 m. 1,0 5,8 – 6,8
sikeitus gyvenimo terpei ir galutinai iðsi- 1965–1969 m. 2,8 10,6 20,8 43,2
vysèius þioèiø aparatui, nëgës parazituo-
1970–1974 m. 0,4 11,0 58,2 69,6
ja ant jûriniø þuvø kûno – èiulpia jø krau-
1975–1979 m. 0,4 – 2,2 2,6
jà, raumenis ir sparèiai auga.
Apie nëgiø gyvenimo trukmæ ir jø au- 1980–1984 m. – – – –
gimo tempà jûrose þiniø sukaupta dar 1985–1989 m. 0,8 – – 0,8
labai maþai. Taèiau, sprendþiant ið gau- 1990–1994 m. – 8,0 – 8,0
tø tyrimo duomenø apie nëgiø dydþius 1995–1999 m. 0,4 8,4 – 8,8
gëluosiuose vandenyse, galima daryti ið- 2000–2004 m. 2,0 16,0 – 18,0
vadà, kad ðiø þuvø populiacija jûroje su- 2005–2007 m. 32,7 25,0 – 57,7
sideda ið keliø generacijø – nevienodai
greitai auganèiø ir subræstanèiø indivi- Upinës nëgës Lietuvos pajûrio regio-
dø. Pvz., á Nemuno baseinà nerðti mig- no vidaus vandenø þuvininkystëje pagal
ruojanèiø nëgiø tuntuose pasitaiko indi- iðteklius ir suþvejojamø laimikiø dydá nuo
vidø, kuriø absoliutus kûno ilgis yra 27– seno priskiriamos antrareikðmiø versliniø
49 cm, o jø svoris tarp 39–195 gramø. þuvø grupei. Praëjusá ðimtmetá speciali-
Be to, skirtingø lyèiø nëgës pagal gyve- zuota nëgiø þvejyba Kurðiø mariose, Mi-
nimo trukmæ ir augimo tempà skiriasi ne- nijoje ir Nemuno þemupyje uþsiëmë ne-

Kol tampa tinkamas þvejybai,

naujas buèiukas ne maþiau
kaip mënesá mirkomas
vandenyje Upinë nëgë – Lampetra
fluviatilis (L.)
Aðtuntàjà
deðimtá bebaigiàs
Girininkø kaimo
gyventojas
Ervinas Prûsas –
nëgiø þvejybos
Nemuno deltoje maþas þvejø skaièius. Tuomet ir vëliau ðiø
mohikanas – pats jûros imigrantø daugiausiai bûdavo su-
nusipina buèiukus
gaunama mariose prie Juodkrantës, Mi-
(vienà per
valandà) ir jais nijoje, Nemuno deltos atðakose iki Til-
sëkmingai gaudo þës. Uþregistruotas didþiausias nëgiø lai-
rudená migruojan- mikis uþpraëjusiame amþiuje vien tik
Skirvytëje buvo 240 tûkst. individø, o tai
Vaidoto VILKO nuotr.

èias nëges. Jis yra

iðmokæs keletà
jaunuoliø buèiukø
nëgëms gaudyti
pynimo meno
þymiai. Tyrinëtø patinø kûno ilgis buvo
nuo 27 iki 46 cm (atskirø metø vidurkiai
– 36,4–41,2 cm), o pateliø ðie rodikliai
atitiko 31,0–49,0 cm (vidurkiai 36,4–41,2
cm). Kiek didesni skirtumai tarp patinø
ir pateliø (iðtirta 4503 þuvys) nerðto tun-
tuose nustatyti lyginant jø svorá. Pirmøjø
svorio vidurkiai, priklausomai nuo laiko
ir vietos, kinta nuo 73,0 iki 110 g, o ant-
røjø – nuo 88,0 iki 128,7 gramo. Skirtin-
gai nuo daugelio kitø þuvø, nëgiø patinø
ir pateliø kiekis nerðto tuntuose apytik-
riai bûna vienodas.
Á Lietuvos gëluosius vandenis áplau-
kianèios nëgës, palyginti su nëgëmis ið
ðiauriniø Baltijos jûros baseinø, yra pa-
èios stambiausios. Didþiausias Suomijos
álankos nëgiø, áplaukianèiø pavasará ir ru-
dená nerðti á Lagodos eþerà ir jo intakus,
ilgis siekia tiktai 36,2 cm, paèioje Nevoje
– 40,5 cm. Latvijos upëse – 41–45 centi-
metrus. Tuo tarpu rastø Lietuvos upëse ir
Kurðiø mariose prieðnerðtiniø nëgiø kû-
no ilgio vidurkiai beveik dvigubai didesni
nei Ladogos baseine, Nevoje ir gerokai
didesni kaip Estijos ir Latvijos upëse. Ly-
ginant ávairiuose arealo taðkuose tyrinë-
tø upiniø nëgiø svorio kitimà ir jø vidur-
kius, skirtumø rasta dar didesniø. Nusta-
tytà dësningà nëgiø matmenø didëjimà
Baltijos jûros baseine einant ið ðiaurës á
pietus vertiname kaip ádomø biologiná
reiðkiná, nebûdingà kitø rûðiø þuvims ir ver-
tà iðsamesnio tyrimo bei paaiðkinimo.
pagal mûsø apskaièiavimus sudaro apie
250 centneriø. Iðsamiø statistikos þiniø
apie nëgiø laimikius Kurðiø mariose ir Lie-
tuvos upëse XX a. pirmojoje pusëje taip
pat nëra. Þinoma, kad gauti jø laimikiai
1930–1933 m. mariose ir Nemuno delto-
je buvo dar gana dideli ir siekë nuo 301
iki 527 cnt (J.Maniukas, 1959).
Karo metu ir ilgà laikà po jo nëgiø ið-
tekliai visiškai nebuvo eksploatuojami.
Versline nëgiø þvejyba buvo susidomëta
tiktai 1958 m., kai ðio straipsnio autorius
atliko preliminarius iðtekliø tyrimus ir pa-
teikë rekomendacijø jø eksploatavimo
klausimu („Mûsø gamta“, 1965 m. Nr.6).
Organizavus specializuotà þvejybà
ávairios konstrukcijos gaudyklëmis, á nerð-
tà migruojanèiø nëgiø laimikiai Ðventosios
upëje 1965 m. buvo iðaugæ iki 59 cnt,
1968 m. mariose – 6 cnt, 1971 m. Nemu-
no þemupyje, áskaitant Kauno HE þemu-
tiná bjefà, 184 centneriø.
Buvusá nëgiø populiacijos gausumà

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1 29

 Kaip sekësi
ieðkoti Kosta Rikos
Atkelta ið 23 p.
beþdþioniø
Paprastai koatos maitinasi du kar-
tus, ryte ir vakare. Jos gyvena nedide-
lëmis grupëmis. Paplitusios daugely-
je Centrinës Amerikos ðaliø, nuo Mek-
sikos ir Belizo iki Panamos. Tikrai la-
bai graþios, labai elegantiškos!
Jauèiuosi laimingas – maèiau tris ið
keturiø Kosta Rikos primatø rûðis. Taèiau
vis dëlto jos nëra retos, aptinkamos ávai-
riuose Kosta Rikos rezervatuose ir na-
cionaliniuose parkuose. O ðtai voverinë
beþdþionë yra labai reta, šiuo metu be-
aptinkama tik keliuose atogràþø miðkuo-
se palei Ramiojo vandenyno pakrantæ.
Tad nusamdæ maðinà ir vietiná vairuoto-
jà, gerà dþiungliø keliø bei gamtos þino-
và, iðsiruoðiame ðios beþdþionës ieðko-
ti. Prisipaþinsiu, sëkme nelabai tikime.
Kelias – ne kelias, o šunkelis, vaþiuoti
toli, daþnai reikia kirsti upelius, kuriuose
veisiasi krokodilai (kaimanai). Tiltø në-
ra, tad kai prasidës lietingasis sezonas,
ðie keliai taps visai nepravaþiuojami. Nu-
sitrenkiame netoli Carate, á atokius Kor-
kovado (Corcovado) drëgnøjø atogrà-
þø miškus. Ten visiðkai netikëtai pama-
tome visà kaimenæ voveriniø beþdþio-
niø. Koks tai neapsakomas jausmas! Bet
gaila, kad ðios beþdþionës sunkiai duo-
dasi fotografuojamos – judrios, baikð-
tokos, greitai ðmirinëja aukðtai medþiø
lapijoje. Voverinës beþdþionës yra ne
tikslus, o apibendrintas primatø vardas
(pavadinimas). Tiksliau bûtø pasakyti,
kad tai voverinëms beþdþionëms pri-
klausantys raudonnugariai saimiriai
ir eksperimentinës þvejybos efektyvumà
apibûdina tokie rodikliai: laimikiai Ðven-
tojoje buvo sugauti keliais vidutinio dy-
dþio venteriais, Kurðiø mariose smulkia-
akëmis gaudyklëmis, skirtomis dyglëms
gaudyti sekliose pakrantëse, Nemuno
deltos atðakose – 200 maþo dydþio kar-
klo vyteliø buèiais, Kauno HE þemutinia-
me bjefe ir Jiesios þiotyse panaudojus
keletà vidutinio dydþio venteriø. Tuo lai-
kotarpiu þvejai mëgëjai Minijos aukðtu-
pyje samèiais ir maþomis gaudyklëmis
per naktá suþvejodavo po kelias dešim-
tis kilogramø á nerðtà pavasará einanèiø
þuvø. Tuo tarpu þvejai verslininkai di-
dþiausius nëgiø laimikius Ðventojoje ir
Nemuno deltoje suþvejodavo vëlai rude-
30 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1
Knyga, ug
(Saimiri oerstedi). Tai maþi primatai (tik
700–800 g), kuriems bûdinga oranþinë
nugara, tokios pat spalvos letenëlës, juo-
das virðugalvis ir labai graþus baltas snu-
kelis. Ðios beþdþionës laikosi grupëmis
po 10–20 individø. Kaimenë keliauja me-
dþiø virðûnëmis ieðkodama vaisiø, vabz-
dþiø. Beþdþionës taip pat nevengia uþ-
krimsti sraigiø ir varlyèiø, o jei jø nëra –
tenkinasi ir skanesniais lapais. Ðios beþ-
dþionës ðlapinasi ant kojø letenëliø, kad
vëliau karstantis medþiais ðlapimo kva-
pas liktø ant substrato. Patinai, norëda-
mi iðsikovoti dominuojanèias pozicijas,
imasi drastiðkø veiksmø: uþdeda letenà
ant konkurento ir pakëlæ kojà demonst-
ruoja darbui parengtus lytinius organus,
jais trinasi á kitus patinus arba tiesiog ap-
ðlapina konkurentà ir tuo átvirtina savo
Á madà ateina
karaliavimà. Patelës atsiveda po vienà termoelektrinës
jauniklá, bet ádomu, kad grupëje tai vyksta
sinchroniðkai – visos patelës „susideri-
medþiagos
na“ gimdyti vienà savaitæ. Gaila, kad ði Ásivaizduokite protingà ðvarkà su
rûðis yra prie iðnykimo ribos. Be Kosta jutikliais, kurie nuolat rodo jums at-
Rikos, raudonnugariai saimiriai aptinka- mosferos slëgá, aplinkos temperatû-
mi tik kaimyninëje ðalyje – Panamoje, ir rà ir drëgmæ, kurie áspëja, kad artina-
niekur daugiau pasaulyje. si lietus, ir švarko kiðenëse nëra jokiø
Ið viso voveriniø beþdþioniø yra 4 elektros baterijø. Tokià švarko me-
rûðys bei devyni porûðiai ir visos šios dþiagà sukûrë Grenoblio Liten Insti-
beþdþionës gyvena tik Neotropiniame tute laboratorija. Elektros energijos ju-
regione. Visos rûðys nuostabios – te- tikliams teikia pati medþiaga, Zëbe-
ko jø matyti Ekvadore, bet Kosta Ri- ko efekto dëka kûno ðilumà pavers-
kos raudonnugariai saimiriai palieka di- dama elektros energija. Efektà seniai
dþiausià áspûdá. Bûtø be galo gaila, jei- atrado Tomas Zëbekas (Thomas Se-
gu ši reta beþdþioniø rûðis iðnyktø. ebeck). Á medþiagà yra áausti siûlai ið
ná, o Nemune prie Kauno ir Jiesioje – nuo
sausio iki geguþës mënesio.
Analizuojant pateiktà nëgiø sugavimo
statistikà (þr. lentelæ), savaime supranta-
ma iðkyla klausimas, ar tikrai ðios þuvys
baigia nykti Lietuvoje, o jeigu ne, tai kaip
yra ið tikrøjø? Mano ásitikinimu, konsta-
tuotas laimikiø maþëjimas ir jø visiðkas ið-
nykimas ið oficialios 1980–1989 m. sta-
tistikos yra susijæs ne su nëgiø iðtekliø ið-
sekimu, o su praktikuojamu moksliðkai
nepagrástu gaudymo apribojimu, draudi-
mu ir labai netikslia faktðiðkai suþvejoja-
mø laimikiø apskaita. Dabartiniai nëgiø ið-
Tinkliniuose maiðuose á vandená
nugramzdintos nëgës iðbûna mënesius
ga, ugdanti tautinæ
savimonæ
Einant metø ratu knygoje apraðo-
mi tradiciniø kalendoriniø ir ðeimos
ðvenèiø paproèiai, nagrinëjama jø kil-
më bei prasmë, atskleidþiamos sàsa-
jos su senàja baltø mitologija. Pagrin-
dinë lietuviðkøjø paproèiø ypatybë –
sàsajos su gamtos reiðkiniais, diktuo-
jamais dangaus ðviesuliø judëjimu
skliaute. Knygoje kartu apþvelgiami
ir kai kurie maþiau þinomi, bet kraðto
raidai buvæ svarbûs politiniai ávykiai,
kultûros, mokslo bei iðradimø istori-
jos faktai. Nemaþai vietos skirta as-
menybëms, kuriø veikla buvo ypaè
reikðminga ugdant tautinæ savimonæ,
stiprinant Lietuvos valstybæ.
dviejø skirtingø lydiniø. Temperatû-
ros skirtumas tarp jø generuoja elek-
tros srovæ, kurios pakanka elektro-
niniø jutikliø maitinimui.
Tokios termoelektrinës medþia-
gos yra seniai þinomos. Jutikliø tai-
pogi yra sukurta daug. Áausti á me-
dþiagà, jie gali praneðti slidininkui
apie prasidedanèià sniego griûtá, ug-
niagesiams – apie drabuþiø tempe-
ratûrà gesinant gaisrà, o taipogi apie
þmogaus fiziologinius parametrus –
ðirdies ritmà, kûno temperatûrà ir
kraujo spaudimà. Kol kas tokios me-
dþiagos yra tik laboratorijoje. Dar pra-
eis kiek laiko, kol jomis vilkintys þmo-
nës pasirodys gatvëse.
J.G. Iš CEA News (2008 liepa)
tekliai Nemuno þemupyje ir jo intakuose
yra pakankamai dideli ir jie be þalos po-
puliacijos atsikûrimui leidþia pasiekti me-
tinius laimikius iki 50 ir daugiau centne-
riø. Þinant, kad nëgës po pirmojo nerðto
þûva, didesná dëmesá jø apsaugai tikslin-
ga skirti tiktai pavasará paèiose nerðtavie-
tëse ir prie uþtvankø. Atnaujinus þvejybà
rekomenduojamu lygiu bûtina perþiûrëti
jø supirkimo kainà, produkcijos gamybos
technologijà ir realizavimo tvarkà. Neatli-
kus ðio darbo, oficialioji statistika ir atei-
tyje registruos tiktai faktiðkai sugautø në-
giø laimikiø likuèius, o visuomenë ðiø ver-
tingø þuvø produkcijos legalioje rinkoje,
kaip ir dabar, nepamatys. Laisvojoje rin-
koje kaina pakilo iki 12,5 Lt uþ kilogramà.
Vyda Kæsgailaitë-Ragulskienë
1931-06-04–2009-01-04
Vydos tëvø Leono Kæsgailos-Kens-
tavièiaus (1895–1979) ir Stefanijos Sta-
nevièiûtës-Kæsgailienës (1899–1984)
gimtosios sodybos buvo kaimynystë-
je, Dapðiø kaime, Þidikø valsèiuje, Ma-
þeikiø apskrityje. Vydos tëvas buvo Ne-
priklausomybës kovø dalyvis, Lietuvos
kariuomenës gydytojas, medicinos tar-
nybos pulkininkas leitenantas. Demo-
bilizavæsis 1941–1945 m. buvo Lietuvos
Raudonojo Kryþiaus ligoninës Kaune
direktorius. Uþ sàþiningà patriotiná Hi-
pokrato priesaikos vykdymà buvo ben-
dradarbio gydytojo áskøstas ir nuo 1945
m. pradþios iki 1957 m. jo laukë kalëji-
mas, lageriai ir tremtis.
Jo dukra Vyda Kæsgailaitë, nors bu-
vo perspektyvi pianistë, taèiau negalë-
jo tæsti mokslo Vilniaus konservatorijo-
je, nes buvo kalinio tremtinio duktë. Pa-
vyko kitu atþvilgiu – jà ëmë globoti ir
sudarë sàlygas mokytis KPI šviesaus
atminimo šios aukštosios mokyklos
profesorius Vytautas Mošinskis.
Vyda 1942 m. baigë Kauno V.Ku-
dirkos pradþios mokyklà, o 1949 m.
aukso medaliu – Kauno III mergaièiø
gimnazijà. 1955 m. su pagyrimu baigë
KPI, kartu 1954 m. – J.Gruodþio aukð-
tesniàjà muzikos mokyklà (dabar kon-
servatorijà). Po 1955 m. dirbo pramo-
nëje, politechnikume, nuo 1958 m. LMA
Energetikos institute, ENIMS institute,
o nuo 1967 iki 1993 m. – KPI.
1965 m. apgynë technikos mokslø
kandidato (dabar daktaro) disertacijà,
1973 m. – mokslø daktaro (dabar habi-
lituoto daktaro) disertacijà. 1977 m. jai
suteiktas profesorës vardas.
Vyda vykdë tyrimus netiesiniø di-
naminiø, daugiausia vibrosmûginiø
sistemø srityje. Èia ji atskleidë naujus
reiðkinius, sukûrë tyrimø metodikas bei
naujais principais veikianèiø sistemø
sudarymo pagrindus. Taikomuosius
tyrimus atliko su bendradarbiais. Su-
kurti iðradimai, nauji árenginiai bei jø
projektavimo metodai.
Vyda yra 6 moksliniø monografijø,
per 250 moksliniø straipsniø, daugiau
kaip 80 iðradimø autorë ir bendraau-
torë. Ypaè specialistus sudomino V.Ra-
gulskienës monografija „Vibrosmûgi-
nës sistemos“ (1974 m.). Uþ moksli-
nës veiklos rezultatus apdovanota
1983 m. Valstybine premija, parodø di-
plomais ir medaliais.
Vyda Ragulskienë, jau bûdama
profesorë rentininkë, be moksliniø ty-
rimø, daug laiko skyrë patriotinei veik-
lai. Ið anglø kalbos iðvertë istoriko Ch.
L.T.Pièelo knygà apie Þemaitijà, sukë-
lusià didelá susidomëjimà – ðios kny-
gos dvi laidos buvo iðleistos palyginti
dideliais tiraþais.
Nemaþa laiko Vyda skyrë Lietuvos
kariuomenës karininkø, nukentëjusiø
nuo okupacinio reþimo, atminimui
áamþinti, taip pat rengiamai daugiato-
mei enciklopedijai „Lietuvos kariuome-
nës karininkai 1918–1953 m.“. V.Ra-
gulskienë buvo Lietuvos kariuomenës
karininkø, nukentëjusiø nuo okupaci-
nio reþimo, artimøjø sàjungos Kauno
miesto skyriaus vadovë.
Vyda rengë spaudai savo kraðto-
tyrinio pobûdþio knygà, kuri skirta Të-
viðkei, Dapðiø kaimui, jos paèios bei
jos ðeimos kai kuriems gyvenimo mo-
mentams bei mokslinei veiklai. Dap-
ðiø kaimas buvo lietuvybës atgimimo
þidinys, iðaugino ðviesiø þmoniø. Ið èia
yra kilæs áþymus lietuvis mokslininkas,
artilerijos mokslo kûrëjas ir daugiapa-
kopiø raketø pionierius Kazimieras Se-
menavièius. Dabar Semenavièiø sody-
bà liudija tik likæ pastatø pamatø ak-
menys. Visa tai atsispindi kol kas tik
knygos rankraðtyje.
Vyda Kæsgailaitë-Ragulskienë su-
kûrë darnià ðeimà. Jos vyras ir abu sû-
nûs yra mokslo darbuotojai, o vaikai-
èiai moksleiviai. Ji buvo aukðtos mo-
ralës, tauri, sàþininga, puiki ir mylima
Þmona, Motina, Moèiutë. Visiems jos
labai trûksta.
Artimieji
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1 31
 Bronë Katinienë – pedagogë, moks
Bronë Maþunaitienë-Katinienë 1952 m.
,,Kiekvienas ið mûsø yra turëjæs daug
ávairiø mokytojø, bet ið jø tik vienas kitas
giliau ásispraudæs atmintyje. Tokia buvo
mokytoja Bronë Katinienë,“ – nekrologe
rašë Vilniaus Antano Vienuolio vidurinës
mokyklos 1953 metø abiturientai, lenkda-
mi savo þilas galvas ir pasiþadëdami
,,...kol gyvi bûsime, saugosime Tavo at-
minimà ir eisime tuo keliu, kuriuo norëjai
matyti mus einanèius.“ Tuos þodþius ga-
lëtø pakartoti didþiulis Mokytojos ir Dës-
tytojos mokiniø, studentø bûrys, paskli-
dæs po visà Lietuvà, jau seniai praþilæ mo-
kytojai lituanistai, gilinæsi á jos straipsnius,
demonstravæ jos kurtus mokomuosius fil-
mus, klausæ paskaitø.
Praëjo taip nedaug laiko nuo liûdno
atsisveikinimo su Mokytoja, dar tokia gu-
via, energinga, viskuo besidominèia, vi-
sus atsimenanèia. Tik paskutinëmis gy-
venimo savaitëmis jà palauþë sunki liga.
Tauriai, oriai artimieji, mokiniai, studentai,
bendradarbiai savo giminës, mokyklos,
universiteto patriarchæ iðlydëjo á ramø Kai-
rënø puðynà. Nesulaukë Mokytoja savo
garbaus ðimtmeèio jubiliejaus. Iðëjo dva-
siðkai ir fiziðkai graþi moteris, stipri asme-
nybë, palikusi ryðkø pëdsakà mûsø mo-
kyklos, lituanistikos istorijoje. Skubëda-
mi neatsilikti nuo gyvenimo tempø, tà is-
torijà neretai pamirðtame, taèiau ateina lai-
kas á jà atsigræþti. O ta istorija dar èia pat
– B.Katinienës artimøjø, draugø, mokiniø
atmintyje, straipsniuose, knygose, biblio-
tekø, archyvø, muziejø fonduose.
Bronë Prapuolenytë-Maþunaitienë-
32 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1
Katinienë gimë Slibinø kaime prie Ðirvin-
tos upës, Sûduvos kraðte. Ið gausios ûki-
ninkø ðeimos, jaukios sodybos takelis ve-
dë á lietuviðkà pradþios mokyklëlæ, besi-
kurianèià Pirmojo pasaulinio karo, kaize-
rinës okupacijos sàlygomis. Toliau – mo-
kymasis artimiausio miestelio – Kudirkos
Naumiesèio progimnazijoje. Anksti iðryð-
këjus paðaukimui, 1923 m. ástoja á Mari-
jampolës mokytojø seminarijà, kurià bai-
gia 1926 metais. Vëliau – darbas mokyk-
lose, pradëtas tada, kai paèiai mokytojai
dar nebuvo aðtuoniolikos. Per keliolika
metø darbo gilintasi á esmines pradinio
mokymo, asmenybës ugdymo proble-
mas. Gyvendama Nepriklausomos Lietu-
vos idealais, jauna mokytoja juos diegia
savo mokiniams, dalyvaudama visuome-
niniame gyvenime (skautë, Marijampolës
ðauliø rinktinës vadë, apdovanota Šauliø
þvaigþde), meno saviveikloje. Su moki-
niais rengia vaidinimus, inscenizacijas,
pati atlieka ásimintinus vaidmenis Marijam-
polës saviveiklinio teatro scenoje.
Antrojo pasaulinio karo audros nu-
bloðkia mokytojà á Ðiaulius, vëliau á Rad-
viliðká. Šio miesto gimnazijoje (1944–1949
m.) palieka ryðkius pëdsakus – buvusios
mokinës, ,,Radviliðkio mergaitës“ lanko
savo auklëtojà iki gilios senatvës, puose-
lëja jos atminimà.
Dirbdama Radviliðkyje, Bronë Katinie-
në Vilniaus pedagoginio instituto neaki-
vaizdiniame skyriuje studijuoja lituanisti-
kà. Persikëlusi á Vilniø, tæsia studijas sta-
cionare. Èia iðskirtinæ studentæ pastebi
1909-01-06 – 2006-10-01
Ðeimoje ið vaikø buvo vyriausioji Bro-
nelë. Ji tempë á mokslus visus brolius ir
seseris: Birutæ, Vitalijà, Staselæ, Broniukà,
Vytukà, Juozukà ir net antraeilá þàsiukà –
Vitolá. Centre – moèiutë Bronislava
prof. J. Budzinskis ir baigusià numato pa-
likti katedroje dëstytoja. Deja, ,,demas-
kuojama“ mokytojos prieðkarinë veikla.
Draugai, ðviesesni vadovai stengiasi gel-
bëti nuo ,,stropiøjø“ reþimo nuostatø vyk-
dytojø, taèiau tæsti pradëtà darbà, raðyti
disertacijà Mokytojai kelias uþkertamas.
O uþsimota gilintis á vienà sudëtingiau-
siø mokyklos lituanistikos srièiø – raðiná
aukðtesniosiose klasëse. Tai turëjo pratæsti
J. Budzinskio disertaciná darbà ,,Raðiniai
septynmetëje mokykloje“, apgintà 1955
metais. Planuojama B. Katinienës diserta-
cija turëjo uþbaigti raðinio mokymo siste-
mà Lietuvos vidurinëje mokykloje.
Ðeðtuoju XX a. deðimtmeèiu B.Kati-
nienë pedagoginëje spaudoje paskelbia
serijà straipsniø apie raðiná aukðtesniosio-
se klasëse, galëjusiø sudaryti pagrindà
solidþiam mokslo darbui. Panagrinëjus
B.Katinienës bibliografijà raðinio tema (þi-
noma, atmetus to meto privalomàjà fra-
zeologijà), ryðkëja klasikinë aukðtesniøjø
klasiø raðinio sistema, esminiai jos prin-
cipai, kuriais vadovavosi mokytojai litua-
nistai keletà deðimtmeèiø (juos derëtø pri-
siminti ir dabartinei reformø skersvëjuo-
se klaidþiojanèiai mokyklai). Nors netu-
rëdama oficialaus mokslinio laipsnio bei
vardo, Mokytoja ir Dëstytoja literatûros pe-
mokslininkë, beletristë
Ið kairës á deðinæ: sëdi Augustinas Lin-
èius, Mindaugas Barysas, mokyt. Bronë
Katinienë, mokyt. R.Balaiðis, Kæstutis Ju-
revièius. Stovi pirmoje eilëje: Steponas Eit-
manavièius, Vytautas Deveikis, Algiman-
tas Zaviða, Vilbutas Trumpa, Rimvydas
Alekna, Rimantas Sliþys, Algimantas Drà-
sutis. Stovi antroje eilëje: Algirdas Kon-
draðka, Vytautas Puodþius, Auksutis Jakð-
tas, Donatas Sodeika, Vytautas Paukðtë,
Saulius Juðka, Romas Laurinavièius. 1978
metø nuotrauka
dagogikoje paliko ryðkesná pëdsakà ne-
gu daugelis ,,laipsniuotøjø“.
Vilniaus laikotarpis ilgas ir vaisingas.
1950–1966 m. Mokytoja dirba Antano Vie-
nuolio vidurinëje mokykloje, kartu dësto
Pedagoginio instituto studentams litera-
tûros mokymo metodikà, vadovauja prak-
tikai, skaito paskaitas mokytojams, skel-
bia straipsnius spaudoje, rengia moko-
muosius filmus. Þymiausi – ,,Keturios no-
velës apie Salomëjà Nërá“, ,,Antanas Vie-
nuolis“, ,,Ieva Simonaitytë“.
Itin reikšmingas profesinio kelio eta-
pas – Vilniaus universitetas. Šiai aukšta-
jai mokyklai atiduota ðeðiolika metø
(1965–1981). Èia dëstyta literatûros mo-
kymo metodika, vadovauta kursiniams,
diplominiams darbams. Tie darbai – ne
tiktai studentø gebëjimø ugdymas: tyri-
nëdami tuo metu ignoruojamà sritá – lite-
ratûros mokymà tarpukario Lietuvos,
ypaè okupuotame Vilniaus kraðte, – stu-
dentai laiku surinko daug vertingos me-
dþiagos, amþininkø atsiminimø, reikðmin-
gø ne vien mokyklos istorijai. Prie ðiø dar-
bø dar reikëtø istorikams sugráþti, jais nau-
dotis platesniame kontekste.
Vilniaus laikotarpiu iðryðkëjo B.Katinie-
nës – beletristës talentas. Èia uþsimezgë
ádomi draugystë su raðytoju Antanu Vie-
nuoliu, papasakota slapta raðytoje, dau-
gelá metø slapstytoje knygoje ,,Atodairø
vasara“, išleistoje tik 2002 metais. Vienuo-
lis èia kitoks, ir tuo jis ádomus. Kitokiom,
labai þmogiðkom spalvom atsiskleidþia ir
knygos autorë. Be ,,Atodairø vasaros“, B.
Katinienë subrandino ir kità platø memu-
ariná, deja, dar neiðleistà pasakojimà ,,Il-
ga kelionë“ apie keliø deðimtmeèiø Lie-
tuvos mokyklà ir save – mokykloje. Mûsø
mokyklos kelias èia atskleidþiamas ási-
menamais vaizdais, savitu pasakojimo sti-
liumi. Mokyklos istorija neatsiejama nuo
sudëtingo neeilinës asmenybës gyveni-
mo kelio, ðeimos, dviejø sûnø, kuriems
dosniai dalyta ðirdies ðiluma, rûpestis, ku-
rie vesti á gyvenimà neretai labai sudëtin-
gomis aplinkybëmis.
Mokytoja, Dëstytoja, Motina, Moèiutë
– ryðki asmenybë, kurios ðviesa nusidrie-
kia per skirtingas mûsø tautos, mûsø
mokyklos gyvenimo epochas, palikdama
ryðkø pëdsakà jos mokiniø, studentø, ar-
timøjø atmintyje, literatûros pedagogikos
istorijoje. Prie jos gráð kiekvienas, vienaip
ar kitaip palieèiantis reikðmingas mûsø
kultûros istorijos sritis.
Regina NORKEVIÈIENË
LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI
www.llt.lt
MONOGRAFIJØ SERIJOS
,,LIETUVOS VALSÈIAI” MOKSLO
DARBØ RINKINYS
Skiriama Lietuvos
tûkstantmeèiui
Akademinæ bendruomenæ
maloniai kvieèiame dalyvauti
KÛRYBINËJE AKCIJOJE
„RAÐAU LIETUVOS TÛKS-
TANTMEÈIUI“: atlikti
pasirinktos Lietuvos vietovës
lokaliná tyrimà ir jo pagrindu
paraðyti moksliná straipsná
interneto svetainei www.llt.lt
„Lietuvos lokaliniai tyrimai“.
Lauktume ne tik mokslo vardà
turinèiø autoriø straipsniø, bet
ir labai gerai atliktø bakalau-
ro, magistro darbø. Ðioje
svetainëje skelbiame pirmà
kartà publikuojamus, niekur
anksèiau neskelbtus Lietuvos
lokaliniø tyrimø mokslinius
straipsnius ið gamtos, archeo-
logijos, istorijos, etnologijos,
kalbos, tautosakos, sociologi-
jos mokslo srièiø ir personalis-
tikos, o visos www.llt.lt skelbia-
mø straipsniø autoriø autori-
nës teisës yra visiškai apsaugo-
tos.
MALONIAI KVIEÈIAME
DOMËTIS, SKAITYTI IR
MUMS RAÐYTI!
Maloniai laukiame Jûsø
nuomoniø, atsiliepimø, pasiû-
lymø ir... paèiø straipsniø!
Ásipareigojame Jûsø paraðy-
tus mokslinius straipsnius
paskelbti ne vëliau kaip per
tris mënesius nuo jø gavimo. O
geriausiø Lietuvos tûkstant-
meèio moksliniø tyrimø laukia
iðskirtinis ávertinimas ir
apdovanojimai!
www.llt.lt
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1 33

Atkelta ið 3 p. Iðkilusis
varpininkas
Vokiškasis nacionalizmo ir socializmo
kokteilis su rasizmo priemaiša yra tiesio-
ginë holokausto – siaubingiausio nusikal-
timo ligðiolinëje þmonijos istorijoje – prie-
þastis. Rusiðkuoju nacionalizmu pamuð-
tas visas skaudus ir ilgas „sovietinës liau-
dies“ ugdymo procesas þlugusioje So-
vietø Sàjungoje. Jis áþvelgiamas ðiuo me-
tu Rusijà valdanèios partijos „Vieningoji
Rusija“ vykdomoje politikoje, já deklaruoja
nacizmo ðûkius skanduojantys agresyvios
rusø jaunimo organizacijos „Íàøè“ šovi-
nistai, su juo susijusi neapykanta skurdo
atgintiems þmonëms ið Vidurinës Azijos
ir Kaukazo šaliø, jø uþpuldinëjimai ir þudy-
mai Rusijos miestuose.
Kyla klausimas, kà turi bendra tokio
pobûdþio nacionalizmas su Vinco Kudir-
kos pastangomis gaivinti lietuviø tautà,
þadinti jà savarankiðkam gyvenimui? Ar
apskritai galima sieti ðias dvi nacionaliz-
mo rûðis?
Lietuviðkojo identiteto vertë ir
orumas
Kiekvienos ideologijos vertæ atsklei-
dþia intencijø pobûdis ir poþiûris á nesu-
sijusias su ja bendrijas – kitatikius, kita-
minèius, kitatauèius.
Pagrindinë Vinco Kudirkos naciona-
lizmo intencija, kaip jau minëta, yra lietu-
viðkojo sàmoningumo ugdymas, tautos
telkimas savarankiðkai bûèiai, raginimas
áveikti atsilikimà nuo civilizuotø Europos
tautø. Nesileidþiant á iðsamià analizæ, kaip
itin daþnai èaiþaus Vinco Kudirkos dëme-
sio sulaukusius dalykus galima nurodyti
lietuviðkos visuomenës nerangumà rûpin-
tis visuomeniniais reikalais, pasidavimà
ambicijoms – asmeninëms ir partinëms,
uþgoþianèioms bendro darbo tikslus,
gimtosios kalbos ir kilmës, vengiant kal-
bëti lietuviðkai, terðiant jà svetimybëmis,
skubant lietuviškas pavardes pakeisti len-
kiškomis ar rusiškomis, gëdijimàsi, þe-
mos etinës kultûros apraiðkas: toleranci-
jos stokà, kitaminèiø pjudymà, denuncia-
cijà – aistringà potrauká skøsti, o neretai
ir ðmeiþti kitus, savanaudiðkà naudojimàsi
padëtimi, davatkiðkumà, veidmainystæ,
polinká sureikšminti save, negebëjimà ge-
ranoriškai bendrauti vienam su kitu.
Etiniams lietuviðko sàmoningumo pa-
grindams stiprinti skirtà kritikà lydi rûpini-
masis nelegalios spaudos reikalais, lietu-
34 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1
viškos raštijos, mokyklø, teatro, tautosa-
kos, liaudies meno, istorijos ir archeologi-
jos paveldo kultûrinës reikðmës aiðkini-
mas, lietuvaièiø ðvietimo, jø tautinës savi-
monës ugdymo, lietuviðkos ðeimos pro-
blemø nagrinëjimas, Kraþiø skerdyniø,
kaip carizmo vykdomos nusikalstamos po-
litikos lietuviø tautos atþvilgiu, rezonavi-
mas, entuziastingas „Þiburëlio“ – moterø
ðviesuoliø ásteigtos labdaros draugijos
veiklos vertinimas, raidyno, tinkanèio lie-
tuviø kalbai, apmàstymas, taikli groþinës
literatûros kûriniø kritika bei daugelis kitø
lietuviðkojo veikimo áþvalgø, vertinamojo ar
apibendrinamojo pobûdþio aptarimø.
Ši paskubomis nupunktyruota Vinco
Kudirkos intencionalumo sklaidos perþval-
ga pakankamai akivaizdþiai liudija intraver-
siðkà, á pozityviø ir laisvinanèiø lietuviðko-
jo sàmoningumo galiø aktyvinimà nukreip-
tà ideologijos pobûdá, në uþuominos nëra
apie koká nors lietuviø tautos iðskirtinumo,
ypatingos istorinës misijos, pranaðumo
prieð kitas tautas ar kà panaðaus teigimà.
Tà paèià iðvadà leidþia padaryti Vin-
co Kudirkos diskursuose atsiskleidþian-
tis poþiûris á kitas tautas. Vienintelis to po-
þiûrio kriterijus – kitatauèiø elgesys su lie-
tuviais. Jei pripaþástama lietuviø tautos tei-
së á savo kalbà ir kultûrà, jei gerbiamas
lietuviðkas identitetas, Vinco Kudirkos re-
akcija yra draugiðka ir palanki. Geriausias
pavyzdys – bièiuliðki Vinco Kudirkos san-
tykiai su suomiø ðviesuoliais – kalbininku
Josepiu Juliumi Mikkola ir jo þmona, ra-
ðytoja Maila Talvio, su kuriais 1895 m.
bendravo Plokðèiuose. Prieðingai, skriau-
dos, daromos lietuviø tautai, generuoja
Vinco Kudirkos pasipiktinimà, skatinantá
ginti pamintà teisingumà. Negatyvus nu-
siteikimas suliepsnoja kovos ir pasiprie-
ðinimo skriaudëjams aistra.
Pasiprieðinimas rusifikacijai
Arðiausiu lietuviø tautos prieðu Vincas
Kudirka laiko patvaldiðkà carinës Rusijos
imperijà. Ji vykdë nuoþmià lietuviø tautos
asimiliavimo politikà, pagrástà slavianofilið-
kos orientacijos istorikø ir publicistø iðve-
dþiojimais neva lietuviai esanti lenkø su-
katalikinta rusø gentis, kuriai Rusijos im-
perija privalo padëti atgauti slaviðkàjá iden-
titetà. Tiesioginiais Vinco Kudirkos kritikos
taikiniais buvo ðios politikos vykdytojai –
carinës administracijos pareigûnai, vals-
tybës tarnautojai, staèiatikiø cerkvës dva-
sininkai, policininkai, þandarai, lengvato-
mis ir privilegijomis skatinami kurtis krað-
te rusø kolonistai. Tiek publicistikoje, tiek
groþinëje kûryboje jie pristatomi tokie, ko-
kie buvo tikrovëje – šiurkštûs, menkai iðsi-
lavinæ, kyðininkaujantys, paniræ á besaiká
girtuokliavimà, vagiantys valdþios pinigus
ir atlaidûs panaðiems á save, ypaè, kaip
nurodo Vincas Kudirka, arkliavagiams.
Taèiau ðiø tipiðkø imperinës Rusijos
provincijos virðininkø Vincas Kudirka ne-
tapatina su visa rusø tauta. Ne tautà ir ne
tautiná charakterá jis laiko blogio ðaltiniu,
bet despotizmà ir savanaudiðkus valdan-
èiøjø interesus, nepaisanèius þmoniø tei-
siø. Geru þodþiu Vincas Kudirka pamini
Kijevo karinës apygardos vadà, generolà
Dragomirovà, ásakiusá karininkams laiky-
tis statuto, draudþianèio muðti kareivius.
Gebëjo palaikyti gerus santykius su Uþ-
nemunæ priþiûrëjusiais carinës valdþios pa-
reigûnais, neoficiali jø parama padëjo ið-
vengti skaudesnës bausmës, negu ta, ku-
rià gavo, kai buvo pasodintas á Kalvarijos
kalëjimà ir apkaltintas prieðiðka valstybei
veikla. Atidþiai sekë vieðàjá Rusijos gyveni-
mà, dþiaugësi menkiausiu ástatymø libera-
lëjimo dvelktelëjimu, buvo susipaþinæs su
rusø literatûra, ypaè vertino Ivano Krylovo
ir Michailo Saltykovo-Ðèedrino kûrybà.
Pasiprieðinimas polonizacijai
Sudëtingiau aptarti Vinco Kudirkos po-
þiûrá á lenkus. Nuo jaunø dienø artimai su-
sijæs su lenkø kultûra, ið jos daugiausia pe-
rëmæs prieðiðkumà Rusijos imperijos des-
potizmui, jis gerai suprato, kà reiðkia uni-
jos tradicijø subrandintai lenkø savimonei
lietuviø tautinis sàjûdis, nešantis demokra-
tines permainas ir sulenkëjusiø dvarinin-
kø átakos eliminavimà. Geriausia išeitis iš
konfliktinës situacijos galëjo bûti lenkø ir
lietuviø tautø lygiavertiðkumu grindþiamas
bendravimas, kuris paðalintø abipusiø pre-
tenzijø ir nuoskaudø kuriamà átampà. To-
kia viltimi aiðkintinas Vinco Kudirkos dë-
mesys 1895 m. lenkø spaudoje – socialis-
tø „Przedswit“ ir tautiniø demokratø (en-
dekø) „Przeglàd Wszechpolski“ – pasi-
rodþiusiam nuosaikiam ir gana objekty-
viam lietuviø tautinio sàjûdþio vertinimui.
Vincas Kudirka pristatë „Varpe“ „Przeglàd
Wszechpolski“ iðkeltus lenkø ir lietuviø dar-
naus sugyvenimo principus. Jie skelbë:
pirma – nëra lenkiðko ir lietuviðko patrio-
tizmo, o tik bendras abiejø tautø patriotiz-
mas ir bendra abiejø tautø tëvynë. Antra –
lietuviø tautos paþanga naudinga Lenki-
jai; lietuviø kalba turi bûti remiama ir plëto-
jama lygiai taip pat, kaip lenkø. Treèia –
Lietuvoje lenkai ir lietuviai turi palaikyti ge-
rus santykius, mokytis abiejø kalbø, pa-
þinti ir Lenkijos, ir Lietuvos istorijà, bendro-
mis pastangomis kratytis rusø kalbos.

2008-øjø pabaigoje Lietuvos mokslø akademijos bibliotekoje surengta ádomi paroda Vinco Kudirkos 150-osioms gimimo
metinëms paminëti. Parodos atidaryme dalyvavo ir Kudirkos Naumiesèio jaunieji kudirkaièiai
Kurá laikà nebuvo aiðku, ar Vincas Ku-
dirka pritaria šiems principams, ar atmeta
juos, bet po metø „Przeglàd Wszechpols-
ki“ paskelbë visiðkai naujà nusistatymà,
kuriame net minties nëra apie lenkø ir lie-
tuviø lygybæ. Viskas, kas èia (t.y. Lietuvoje
– R. S.) turi kokià nors civilizacijos vertæ,
tai pasekmë lenkø minties ir lenkø valios,
lenkø institucijø ir paproèiø, – teigë pasi-
keitæs poþiûris ir Vinco Kudirkos dvejonës
baigësi. Jo atsakas buvo tiesus: taip kal-
ba ne lygus su lygiu, bet viešpats su ver-
gu. Ne, vyruèiai! ir su bernu reikia pirma
susiderët, susitaikyt, o jûs skiriate sau mus
á bernus, visai mûs nesiklausdami, ar mes
bernauti norime – bloðkë atgal atsakymà.
Lietuviška Vinco Kudirkos savigarba bu-
vo smarkiai uþgauta. Jau anksèiau pradë-
jæs grieþtëti tonas tapo dygus ir kovingas.
Ypaè gelianèiai smerkë lenkø mokytojø ir
dvasininkø vykdomà arðià lietuviø poloni-
zacijà. Kà sakytø lenkai, jei lietuvë mergi-
na, apsigyvenusi Lenkijoje, imtø mokyti len-
kø vaikus tik lietuviðkai, verstø vadintis lie-
tuviais? – klausia komentuodamas þinià, jog
šitaip elgiasi patriotiškai nusiteikusios Adri-
jono Baraneckio aukðtøjø moterø kursø
Krokuvoje auklëtinës, vaþiuojanèios á Lie-
tuvà aiðkinti kaimo vaikams, kad jie esà len-
kai. Piktinosi Seinø kunigø seminarijos pro-
fesoriø moraliniu nuosmukiu persekiojant,
skundþiant rusø þandarams, šalinant iš se-
minarijos klierikus, átariamus esant „litvoma-
nais“, uþsiimanèius lietuviška veikla.
Bet, nors ir ásiþeidæs, kad á lietuvius þvel-
giama ið aukðto, kad jie laikomi menkes-
niais, þemesnës kultûros „chamais“, Vin-
cas Kudirka, jo terminu, „paiklenkius“, ku-
rie taip elgësi, skiria nuo garbingø, randan-
èiø su lietuviais kalbà lenkø. Turëjo tarp jø
gerø draugø, rëmëjø, pagalbininkø ir Lie-
tuvoje, ir Lenkijoje. Bièiule! Palaiminta bûk!
– paraðë sonete lenkei Walerijai Kraszew-
skai, Ðakiø notaro P.Olechowskio dukrai,
dëkodamas uþ nesavanaudiðkà pagalbà
sunkiomis valandomis, kai grûmësi su
dþiovos paûmëjimais ar buvo reikalingas
paramos vaduojantis ið kalëjimo.
Antisemitizmo paradoksas
Vienintelis tamsus ruoþas, kuriame ri-
ba, skirianti asmenis, partijas, socialinius
sluoksnius nuo tautos kaip visumos, Vin-
co Kudirkos ideologijoje darosi nebe-
áþvelgiama – aiškiai išreikštas antisemi-
tinis nusistatymas. Jo negalima nutylëti
vardan tø paèiø demokratinës sàmonës
principø, kuriuos diegë ir ugdë Lietuvo-
je Vincas Kudirka.
Negatyvûs pasisakymai prieð þydus
sporadiðkai pasklidæ po daugelá Vinco Ku-
dirkos diskursø, taèiau jø turinys daugmaþ
vienodas ir nesunkiai suglaudþiamas á ke-
lis ávairiuose kontekstuose nuolat pasikar-
tojanèius motyvus. Teigiama, kad þydai ne-
sàþiningi, linkæ sukèiauti ir apgaudinëti, be-
sipelnantys ið þmoniø patiklumo ar reika-
lø neiðmanymo. Pavyzdþiai, kurie pateikia-
mi, ne tik þydams bûdingi. Taip antai išsi-
suka nuo tarnybos kariuomenëje, dël to
daugiau paimama tarnauti lietuviø; apei-
na draudimus gyventi kaime; prekiauja
degtine; perka ir parduoda vogtus daik-
tus; uþsiima nesàþininga konkurencija; lu-
pikauja; trukdo pradëti verslà kitiems. Vin-
cas Kudirka pripaþásta, kad þydams taip
pat reikia turëti ið ko gyventi, taèiau jie turá
sàþiningai dirbti. Taip nesà, tad þydai – vi-
sokiø nelaimiø Lietuvoje ðaltinis. Perspë-
jama saugotis þydø, nesiduoti jø apgau-
dinëjamiems, raginama vengti lankytis þy-
dø uþeigose ir parduotuvëse. Taèiau iðvar-
dintos neigiamybës netrukdo Vincui Ku-
dirkai matyti ir teigiamø þydø savybiø. Jie
labiau apsiðvietæ, racionalûs, solidaresni.
Þydas þydo niekada neskriaudþia, o lietu-
viai kur tik gali vienas kità ëda – teigia Vin-
cas Kudirka. Neigiamà poþiûrá á þydus Vin-
cas Kudirka grindþia tikëjimo ir rasës
skirtingumu, taèiau ðiuo klausimu nëra ið-
plëtotø samprotavimø ar gausesniø argu-
mentø. Apskritai imant, susidaro áspûdis,
kad Vinco Kudirkos antisemitizmas yra la-
biau emocinio, negu apmàstyto, koncep-
tualaus pobûdþio.
Ðios antisemitinës emocijos yra tam-
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.
sios nacionalizmo gelmës, kuriø poten-
cialaus egzistavimo Vincas Kudirka, re-
gis, në nenujautë. Ne tik Vincui Kudirkai
buvo sunku tai áþvelgti. To meto laikrað-
èiuose – tiek rusiškuose, tiek lenkiškuo-
se, tiek dar kitokiuose – prieðiðkumo þy-
dams manifestacijø buvo tiek daug, jog
analogiška nuostata atrodë natûrali ir
pateisinama. Ne vienas Vinco Kudirkos
antiþydiškas išpuolis, kaip jo paties nu-
rodoma, inspiruotas „Ñ. Ïåòåðáóðãñêèå
âåäîìîñòè“, „Íîâîå âðåìÿ“, „Ìîñ-
êîâñêèå âåäîìîñòè“ ir kituose laikrað-
èiuose pateiktos informacijos.
Paradoksalu tai, kad, konstatuojant Vin-
co Kudirkos diskursuose ne kartà emocin-
gai iðreikðtà antisemitiná nusistatymà, tuo
pat metu reikia pripaþinti, jog viena ið Vin-
co Kudirkos tautinës ideologijos iðtakø lai-
kytinos iškilaus XIX a. pabaigos þydø raðy-
tojo ir filosofo Maxo Nordau idëjos.
Maxas Nordau (1849–1923, tikrasis
vardas ir pavardë Simonas Sudfeldas) kar-
tu su Theodoru Herzliu yra sionizmo – di-
delá poveiká Naujøjø laikø istorijai padariu-
sios þydiðkosios nacionalizmo apraiðkos
– ákvëpëjai ir pradininkai. Autoritetingas
Naujøjø laikø istorijos tyrinëtojas, JAV prof.
Paulas Johnsonas nurodo Maxà Nordau
sensacingai iðgarsëjus, kai 1892 m. iðlei-
do knygà „Išsigimimas“ („Entartung“), ku-
rioje aštriai kritikuojamos XIX a. mentali-
teto ydos ir màstoma apie þydø valsty-
bës, galinèios tapti þydø prieglobsèiu, ákû-
rimà. Kaip tik Nordau parengë didesnià-
jà ankstyvojo sionizmo praktinës progra-
mos dalá – raðo veikale „Þydø istorija“
Paulas Johnsonas.
Vincas Kudirka Maxo Nordau idëjas
pritaikë lietuviðkosios bûties XIX a. pabai-
goje tikrovei.
Tautinës sàmonës prabudimà sàlygo-
ja þmogaus prigimtis. Tai neiðvengiamas
tam tikro þmonijos iðsivystymo lygio reið-
kinys, bûdingas tiek atskiram asmeniui,
tiek visai tautai. Ne antropologinis, ne ge-
netinis, ne istorinis, ne juridinis, o tik vie-
nintelis kalbos kriterijus yra tautos pradþia
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1 35

ir pagrindas. Ðias Maxo Nordau min-
tis, akivaizdþiai pritardamas joms,
Vincas Kudirka perpasakoja ir cituo-
ja 1892 m. „Varpo“ Nr.8 paskelbta-
me straipsnyje „Tautystës pamatas“.
Nuosaikumas ir tolerancija kaip
europietiðkojo mentaliteto
vertybës
Apibendrinant išdëstytas áþvalgas,
galima teigti, jog nacionalizmas yra
sudëtingas, daugiaplanis Naujøjø lai-
kø Europos politinës minties raidos
reiškinys, kurio istorinë veika skirtin-
gais laikotarpiais skirtingose ðalyse
yra nevienareikðmë, priklausomai nuo
santykio su demokratijos vertybëmis
galinti bûti pozityvi, skatinanti paþan-
gà, ir negatyvi, skleidþianti prievartà,
ugdanti tautø prieðiðkumà ir nesan-
taikà. Antra išvada – Vinco Kudirkos
ideologija vertintina kaip nuosaikusis
nacionalizmas, kuris teigiamai veikë
XIX a. pabaigoje – XX a. pradþioje vy-
kusius lietuviø tautos atsinaujinimo, in-
tegracijos ir konsolidavimosi proce-
sus, ugdë demokratiná lietuviø tautos
sàmoningumà, lëmusá nepriklauso-
mos Lietuvos Respublikos susikûrimà
1918 m., laisvos visuomenës, siekian-
èios visaverèio gyvenimo visiems pi-
lieèiams, plëtojimàsi Lietuvoje.
Dabar galima gráþti prie pradþio-
je iðkelto klausimo – ar Vincas Ku-
dirka iðlieka aktualus naujoje – eu-
ropietiðkoje – Lietuvos dvasiniø aki-
raèiø erdvëje?
Europos civilizacija plëtojasi telk-
dama savo patirtyje daugelio tautø
vertybes, ávairius tikrovës paþinimo
bûdus ir màstymo kryptis.Tiek indi-
viduali istorinë Lietuvos patirtis, tiek,
konkreèiai imant, imperatyvi, lietuvið-
kàjá identitetà veiksmingai aktyviza-
vusi Vinco Kudirkos ideologija yra eu-
ropietiškojo mentaliteto dalis, kuri
pratæsia ir papildo bendràjá kultûros
paveldà. Svarbiausia, kà ugdë Vin-
cas Kudirka, – santûrumas ir toleran-
cija. Ugdë minties prioritetà prieð ne-
apgalvotà veiksmà, teigë tiesà, vie-
nybæ, meilæ prieð nelaisvæ ir prievar-
tà. Tai europietiðkøjø vertybiø sklai-
da. Tik ásisàmonindami jas, tampa-
me savi Europoje. Tai giliausia jung-
tis, kuria idealistinis Vinco Kudirkos
pasišventimas tiesë tiltus visø þmo-
niø gerovei. Perfrazuojant kadaise
„Varpe“ paskelbtà Vinco Kudirkos
mintá, galima teigti, kad tik tas dega
patriotiðka meile þmonëms, kuris su
atida þiûri, kas gera pas kitus, o per-
pratæs geba pritaikyti tiek savø, tiek
svetimøjø naudai. Tautas artina ben-
dra išmintis.
36 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1
Sveèiuose „Geologijos“ þurnalas
L
ietuvos mokslø akademijos leidyklos
leidþiamame Vilniaus universiteto, Lietuvos
mokslø akademijos, Geologijos ir geografi-
jos instituto ir Lietuvos geologijos tarnybos
„Geologijos“ þurnalo ðiø metø Nr.3(63) pa-
skelbtas èekø geofiziko Jano T.Kozako
Pragaiðtingas
straipsnis anglø kalba. Jis skirtas 100 metø
sukakèiai nuo katastrofiðko þemës drebëji-
Kalabrijos-Mesinos
Prof. Janas T. KOZAKAS
Èekijos Respublikos mokslø
akademijos Geofizikos instituto
Seismologijos skyriaus darbuotojas
2008 metais sukako 100 metø nuo pra-
þûtingojo Europoje Kalabrijos þemës dre-
bëjimo, ávykusio 1908 m. gruodþio 28 d.
Mesinos rajone, kuris nusineðë maþdaug
100 000 þmoniø aukø. Tai didþiausias skai-
èius þuvusiø vienu kartu þmoniø Europo-
je. Istoriniai þemës drebëjimø duomenys
rodo, kad Mesinos sàsiauris ir gretimos
teritorijos á ÐR nuo Sicilijos ir PV nuo Ka-
labrijos pasiþymi seisminiu nestabilumu.
Ðio Italijos kampo seismiðkumà galima pa-
aiðkinti pasitelkus plokðèiø tektonikos kon-
cepcijà, áskaitant kontinentø dreifà.
Þemës drebëjimo prieþastys. Iðilgai
Vidurþemio jûros aðies eina dviejø Þemës
plutos tektoniniø plokðèiø: Eurazijos ðiau-
rëje ir Afrikos pietinëje pusëje susidûrimo
zona. Ði ið principo judri riba tæsiasi ið va-
karø á rytus pradedant nuo Azorø salø per
Gibraltaro sàsiaurá á Vidurþemio jûrà, taèiau
èia pasuka á ðiauræ ir ðiek tiek á ðiaurës va-
karus, á rytinës Sicilijos regionà ir pieèiau
Kalabrijos. Sandûros zona tæsiasi iðilgai Ita-
lijos pusiasalio link Alpiø, kuriø papëdëje
pasuka á rytus ir pietryèius ir toliau driekia-
si iðilgai rytinio Adrijos kranto link pietva-
kariø Graikijos, o ten pasuka á rytus tæsda-
ma pradinæ vakarø-rytø kryptá. Pagal ðià
koncepcijà Italijos pusiasalis sudaro iðsi-
kiðusià Afrikos plokðtës dalá. Dar galima
suprasti já esant savarankiðkà mikroplokð-
tæ tarp dviejø dideliø tektoniniø Eurazijos
ir Afrikos plokðèiø. Ðios didþiosios tekto-
1783 m.
þemës
drebëjimo
vaizdas
Kalabrijos
mieste. Matyti
dideli þemës
plyðiai
mo Europoje, kuris ávyko Italijoje 1908 m.
gruodþio 28 d. ir nusinešë ne maþiau kaip
100 000 þmoniø gyvybiø. Kaip raðo Èekijos
Respublikos mokslø akademijos Geofizikos
instituto Seismologijos skyriaus darbuotojas
1908 m. þe
ninës plokðtës abi juda á rytus, taèiau ne-
vienodu greièiu. Taigi bet koks jø sàlyèio
nelygumas (kliuvinys) sukelia stresinæ bûk-
læ, t.y. potencialø þemës drebëjimø þidiná.
Grupës. Toks aprašymas, atrodytø, tin-
ka bûtent Mesinos sàsiaurio ir jos apylinkiø
situacijai. Norint suþinoti apie stiprius þemës
drebëjimus ðiame regione, pakanka ádë-
miau paþvelgti á Italijos katalogus ir izoseis-
miniø þemëlapiø atlasus (Postpischl, 1985,
Barbano ir kt., 1980). Pastebësime, kad þy-
mesnius þemës drebëjimus bûtø galima
suskirstyti á keturias grupes: pirmoji, stip-
riø Rytø Sicilijos þemës drebëjimø (1114,
1169, 1542 ir 1693 metø) grupë apima Val
di Noto rajonà, kur tektoniniø plokðèiø su-
sidûrimo zona palieka Sicilijos salà ir per-
eina á Jonijos jûrà. Kita þemës drebëjimø
grupë (1669, 1818, 1898, 1911 ir 1914 me-
tø) daugiau ar maþiau yra susijusi su
didþiausio aktyvaus Europos vulkano Et-
nos vulkanizmo procesais.
Šiek tiek anomališkas yra pavienis
1823 m. þemës drebëjimas, kurio epicen-
tras buvo Sicilijos ðiauriniame krante (prie
Naso miesto). Taèiau drebëjimo metu ki-
lusi didelë cunamio banga leidþia tvirtin-
ti, kad ðio drebëjimo epicentras yra bu-
væs ðalia kranto.
Paskutinë stipriø þemës drebëjimø gru-
pë ðiame regione yra tiesiogiai susijusi su
Pietø Kalabrija, Ðiaurës rytine Sicilija ir Me-
sinos sàsiauriu (plotu tarp jø). Tarp dau-
gelio kitø dvi datos fiksuoja stipriausiø
 prof. dr. J.T.Kozakas, XXI a. pirmàjá dešimt-
metá buvo prisiminti keturi praeities reikšmin-
giausi þemës drebëjimai. Pirmiausia pami-
nëtas 2005 m. didysis Lisabonos þemës dre-
bëjimas, sukrëtæs Europos pietryèius 1755
m. lapkrièio 1 dienà. Šis stipriausias þemës
drebëjimas sujaudino ir psichiðkai paveikë
Europos intelektualiàjà gyventojø dalá. Jis ge-
rokai pastûmëjo þemës drebëjimø tyrimus ir
paspartino ðio mokslo pradinæ raidà. Tais pa-
m. þemës drebëjimas
Mesinos miesto griûtis 1908 m. þemës
drebëjimo metu. Nenustatyto Prancûzijos
periodinio leidinio iliustracija. Skelbiamas
200 000 þuvusiøjø skaièius yra aiðkiai
perdëtas
þemës drebëjimø ávykius Italijoje ir konti-
nentinëje Europoje: 1783 m. vasario 5 d.
ir 1908 m. gruodþio 28 dienà. Prieš aptar-
dami 1908 m. ávykius, kuriø 100 metø su-
kaktis paminëta praëjusiais metais, pateik-
sime keletà faktø ir skaièiø apie praþûtin-
gà 1783 m. seisminá ávyká, kuris buvo prieð
1908 m. þemës drebëjimà Italijoje.
1783 m. Kalabrijos seisminis ávykis
nebuvo vien tik susijæs su 1783 m. data.
Seisminis aktyvumas ðiame regione pir-
mà kartà pasireiðkë 1780 m. ir truko net
iki 1793 m., daugiau kaip 13 (!) metø, ku-
riø metu stiprûs smûgiai pasikartodavo!
Pagrindinio smûgio 1783 m. vasario 5 d.
intensyvumas buvo ávertintas kaip Io=XIo
MCS (iš tikrøjø bûta dviejø pagrindiniø
seisminiø smûgiø ið to paties epicentro –
Io=XIo vasario 5 d., pirmas 12 val. 45 min.
(38o20”Š, 16o00”R) ir antras 18 val. 00
min. (38o25”Š, 15o50”R). Dar du smûgiai
Io=XIo buvo po dviejø dienø vasario 7 d.
èiais 2005 m. buvo paminëtas 1855 m.
þemës drebëjimas pietinëje Ðveicarijoje. Po
šio þemës drebëjimo H.G.O.Volgero buvo
sudarytas pirmasis šiuolaikinis izoseismiškas
makroseisminis þemëlapis (Volger, 1857–
1858). Þemëlapiui sudaryti panaudota sava
makroseisminio intensyvumo skalë. 2006 m.
paþymëti 100 metø nuo didþiojo San Fran-
cisko þemës drebëjimo, kuris ávyko 1906 m.
balandþio 18 dienà. Ðis þemës drebëjimas
(Postpischl ir kt., 1985).
Visø þemës drebëjimo serijø epicen-
tro plotas apëmë visiðkai siaurà juostà PV
Kalabrijoje nuo Tavernos miesto ðiaurëje
iki Melito miesto Italijos pusiasalio pieti-
niame smaigalyje (kartu su Sicilijos 100
km2 plotu, Mesinos ðiaurinë dalis). Stam-
biausiø sugriovimø centras stipriausio
smûgio metu (tarp vasario 5 d. ir kovo 7
d. 1783 m.) stiprëjo ðiaurës rytø kryptimi
iðilgai Ligurijos jûros pakrantës nuo Sici-
lijos ties Mesinos sàsiauriu net iki Girifal-
ko miesto ðiaurës rytuose (Placanica,
1985). Makroseisminio poveikio plotas ið-
siplëtë iki Basilikatos ir Kampanijos, vi-
soje Kalabrijoje ir Sicilijoje. Þmoniø aukø
skaièius siekë apie 30–35 tûkstanèius.
Cunamio bangos platus paplitimas rodo
vertikalius seisminius persistûmimus Li-
gurijos jûros dugne á ðiaurës vakarus nuo
Kalabrijos pakrantës.
Stipriausias Europoje seisminis ávykis
1783 m. (iš tikrøjø ilga serija stipriø þe-
mës drebëjimø) buvo iðnagrinëtas dau-
gelyje mokslo darbø. Smulkesnës infor-
macijos apie ðá ávyká galima rasti Vivenzio
(1783), Barattos (1910), Barbano ir kt.
(1980), Placanicos (1985) ir Margottinio
ir Kozako (1991) darbuose. Pastarosiose
dviejose knygose gausiai pateikta vaiz-
dinës medþiagos apie 1783 m. Kalabri-
jos þemës drebëjimà. Du originalûs pa-
veikslai iliustruoja þemës drebëjimo iðraið-
kius efektus (þr. Kozako kolekcijà, 2001).
1908 m. gruodþio ávykis. 1908 m. gruo-
dþio 28 d. Mesinos sàsiauryje ávyko pra-
gaiðtingas þemës drebëjimas. Pagal Mala-
rodà, Raimondá (1957) ir Peterschmidtà
(1956) þemës drebëjimo pagrindinio smû-
gio intensyvumas buvo Io=XI-XII, tarp dvi-
deðimties ávykusiø tà paèià dienà du pa-
siekë Io=VIII intensyvumà (Karnik, 1968).
Kadangi þemës drebëjimas vyko palyginti
negiliai (h=10 km) ir epicentro zona bu-
vo po Mesinos ir Kalabrijos miestais, au-
kø skaièius buvo tarp 60 000 (Baratta,
1910) ir 120 000 (Mercali, 1909). Þemës
buvo iðnagrinëtas JAV seismikos specialis-
tø, tarp jø H.F.Reido. Jis sudarë atlasà ir ið-
analizavo þemës lûþiø átakà þemës drebëji-
mams. Detalaus mastelio þemëlapyje buvo
pavaizduotas San Andreaso lûþis, taip pat su-
darytos San Francisko apylinkiø þemës dre-
bëjimo seismogramos ir serija tokiø seismog-
ramø pasaulyje (Lawson, 1908/1910).
drebëjimo þidinyje Mesinos álankoje ver-
tikalûs judesiai sukëlë cunamio bangas,
kurios didþiausià aukðtá – iki 12 m pasie-
kë prie S.Alessio Kalabrijos pakrantës
(Carcionie, Kozak, 2008).
1908 m. ávykis buvo apraðytas, iðty-
rinëtas ir aptartas daugelio seismologø
XX a. pradþioje, tarp jø G.Mercallio, M.Ba-
JAV konsulato pastato
griuvësiai po 1908 m.
Mesinos þemës drebëjimo
(laikraðtyje skelbta
fotografija)
rattos, A.Siebergo, F.E.Suesso, F.Omorio
ir kt. (taip pat M.Gorkio, kuris buvo atsi-
tiktinai tame regione, kur vyko þemës dre-
bëjimas). F.Omorio, kuris gerai iðmanë
þemës drebëjimø poveiká gyventojams,
nuomone, labai didelis aukø skaièius Me-
sinoje buvo dël nesilaikymo statybos rei-
kalavimø seisminiam pastatø stabilumui.
Baigiamoji pastaba. Mesinos sàsiau-
rio artimiausios dalies judrus ir rekreaci-
nis regionas traukia inþinieriø ir konstruk-
toriø dëmesá. Naujas dràsus projektas su-
jungti Sicilijà ir Kalabrijà dideliu tiltu rei-
kalauja specifiniø svarstymø, matavimø
ir bandymø, ypaè ávertinti natûralios vib-
racijos átakà tilto poliams ir pakaboms.
Dabar tilto 3-D modelis yra bandomas no-
rint nustatyti seisminio atsparumo para-
metrus tilto konstrukcijoms.
,,Geologija”, Vilnius, 2008. vol. 50.
No. 3(63). P. 170-175. ISSN 1392-11OX
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1 37

Skaliðkiø ola
A.Linèiaus parengtame ir 1994 m. ið-
leistame „Lietuvos geologijos paminklø ir
draustiniø“ þemëlapyje 147-uoju numeriu
paþymëtas geologinis paminklas – Ska-
liðkiø ola. Ji dar vadinama Ðventàja ola,
uola ar atodanga, arba tiesiog skála. Arba
paþymima pagal artimiausio kaimelio pa-
vadinimà – Liucioniø ola. O dël ið jos la-
ðanèio poþeminio vandens ji þinoma ir kaip
ðaltinis – Verkianti ola. Literatûroje lenkø
kalba pasitaiko ávairiø pavadinimø: Luc-
jañska Grota, Lucyañska Skaùa, Úwæta
Skaùa. O pats Skaliðkiø vietovës vardas,
matyt, kilæs nuo þodþio uola (lenk. skaùa).
Geologijos paminklai – tai unikalûs,
reti ar tipiðki Þemës plutos reliktai, uþiman-
tys Lietuvoje maþus plotus, turintys moks-
linës, mokomosios, turistinës, istorinës,
estetinës reikšmës ir neterminuotai sau-
gomi valstybës. Visi jie yra þemës pavir-
ðiuje, tad gerokai paávairina kraðtovaizdá.
Kai kurie geologijos paminklai paskelbti
ir archeologijos, istorijos ar net dailës pa-
minklais (pvz., Puntuko akmuo).
Skaliðkiø ola yra Vilniaus r., Liuciony-
se, buv. Skaliðkiø viensëdyje (Nemenèinës
sen., 19-asis Nemenèinës girinink. kvar-
talas), 0,25 km á ðiaurës rytus nuo kaimo,
Neries slënio deðiniojo kranto šlaite grio-
voje. Jos aukðtis – 5,7 m, ilgis iðilgai Ne-
ries slënio ðlaito ~ 20 m. Jà esant þinojo
jau Kazimieras Sarbievijus (1595–1640),
kuris, profesoriaudamas Vilniaus akade-
mijoje (dab. Vilniaus universitetas), kelia-
vo po Nemenèinës apylinkes.
Atodanga susidarë pirminei upei gili-
nantis á vagà vienoje jos terasø. Upei nu-
plaunant dugno nuosëdas, jos krantai da-
rësi vis statesni. Staèiuose krantuose dël
pavirðinio krituliø vandens nutekëjimo
ëmë formuotis griova, ardydama ðlaità.
Ið atidengtø vandeningø, anksèiau su-
klostytø fliuvioglacialiniø (ledyno tirpsmo
vandens srautø) þvyringø ir smëlingø
sluoksniø á pavirðiø ëmë sunktis grunti-
nis vanduo. Tokiam vandeniui iðsiliejant á
38 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1
Kà pasakoja
Simonas SAARMANNAS
VU Geologijos magistrantas
þemës pavirðiø, keièiasi jo temperatûra
bei slëgis. Tad vandenyje iðtirpæ karbo-
natai ima kristi á nuosëdas ir pasilieka þe-
mëje arti pavirðiaus. Ðie karbonatai
sluoksnyje, plona juostele apgaubdami
smëlio smilteles ir þvyro apvalainukus,
kaupiasi, kol uþpildo visas tuðtumas ir po-
ras. Taip buvusios palaidos ir birios nuo-
gulos tapo patvariomis ir kietomis uolie-
nomis. Jos susicementavo á vadinamàjá
konglomeratà – betonà primenanèià uo-
lienà. Konglomeratas neleidþia griovai
ðlaite didëti, ant jo nepatogu medþiams
augti, tad ði atodanga neuþþelia.
Vasarà vanduo nuo konglomerato la-
ða nuolat. Besisunkiantis vanduo þemiau
uolos iðplovë þemes ir taip susidarë net
iki 3 m aukðèio bei iki 6 m horizontalaus á
ðlaità gylio ola. Jos plotis ~ 15 m, o skliau-
tas – tas pats ~ 2 m storio konglomera-
tas. Þiemà oloje susidaro ledo stalaktitai
ir stalagmitai, išryškindami tas vietas, pro
kurias vanduo prasisunkia labiausiai.
Tas pats vanduo, nulaðëjæs nuo uo-
los, vël iðtrykðta ið þemës jau griovos apa-
èioje, Neries salpoje, 0,8–1,3 m sker-
smens, 5–28 cm gylio duburyje ið po ak-
mens ir 3 m ilgio prataku pietryèiø krypti-
mi nuteka á Nerá.
Sprendþiant ið to, jog XIX a. viduryje
po uola buvo apie 1,5 m aukðèio anga
(daugiau kaip „2 arðinai“ [1 arðinas – 71
cm]), per 150 metø vanduo angà pagili-
no apie 50 cm. Iðeitø, kad prieðistoriniais
Ið olos vidaus matyti
Neries upë
SKALIÐKIØ O
laikais angos po uola dar nebuvo, ir ðioje
vietoje vanduo sruvo tiesiog ið ðlaite ky-
ðanèio konglomerato luito.
Ðiandien ola vietiniai gyventojai nau-
dojasi kaip koplyèia. Nuo uolos laðantá
vandená vietiniai þmonës surenka. Èia de-
ginamos þvakutës, palikti ðventøjø pa-
veikslëliai, kryþeliai arba kryþiumi þolëmis
suriðtos ðakelës, lapeliai su praðymais ar
brangiø þmoniø vardais. Daugiausia len-
kiðkai arba rusiðkai. Taip pat pasitaiko ir
akmenukø ið paèiø konglomeratø su ára-
ðytais ant jø vardais. Nemaþai uþraðø, pra-
sidedanèiø áprastu „èia buvo...“ su data.
Oloje daþnai palikta gëliø ir sienø plyðe-
liuose prislapstyta monetø.
Uþkalbintas vietinis gyventojas tvirti-
no, kad XIX a. virð uolos stovëjusi koply-
èia. Taèiau uolà aplankiusio grafo Kon-
stantino Tiðkevièiaus 1871 m. (po mirties)
iðleistoje knygoje „Neris ir jos krantai“ jo-
kia koplyèia neminima: <…> Dziadulas
priðvartavo laivà, pats ið jo iðlipo ir nuëjo á
prieká – að nubëgau paskui já. Iðilgai upës
palei pat jos krantà nuëjæs apie keturias-
deðimt þingsniø, Dziadulas sustojo ir pirðtu
man parodë á siaurà takelá, vedantá á kalnà
tankiame miðke. Ið tiesø tai buvo naujas
ir neáprastas Lietuvoje vaizdas, o kartu toks
áspûdingas ir nuostabus, kuris man aki-
mirksniu sukëlë nuostabà. Lietuva, kuri ið
Sutvërëjo rankø savo pirmykðèioje kuklio-
je ir paprastoje formacijoje niekur uolø nei
ypatingø gamtos kaprizø negavo, èia kiek-
vienà atëjûnà stebina dràsiai ið po stataus
kalno kyðanèiu uolos luitu, po kuriuo, tarp
dviejø susidariusio griovio ðonø, yra gro-
ta, perdengta ta paèia uola, ore pakibu-
sia, á þemæ nesiremianèia. Tas lyg ore pa-
 juo praplovæs, pasveiksta. Dël to ávairios
padëties þmonës, pësèiomis ateinantys
ir ratais atvaþiuojantys, su nuolankiu tikë-
jimu gausiai èia susirenka. Tos uolos val-
dytojas, þinomas savo kilniais tikslais Lie-
tuvoje, pilietis ponas Aleksandras Par-
czewskis, norëdamas pagerbti tà vietà,
pastatë ant jos graþø su Jëzaus figûra kry-
Ø OLA? Olos vidus
kibæs uolos gabalas, esantis miðke 55 þiø ir indeliu aukoms po juo. Uola, esanti
þingsniai á kalnà nuo upës pavirðiaus, yra netoli nuo dvaro, yra tapusi mëgstama
6 arðinø 11 varðkø aukðèio; o kyðanèios dvarininko ir jo ðeimos pasivaikðèiojimo
apvalios dalies apimtis yra 17 arðinø 3 vieta; daugelio ji vadinama Ðventàja uola
varðkø; o po ja esanèios grotos angos arba kartais Liucioniø uola nuo taip vadi-
aukðtis yra 2 arðinai 14 varðkø. Ði uoliena namo šalia esanèio kaimelio.
yra klintingos (turëtø bûti konglomerato Apie Šventàjà uolà sukurta daug vieti-
arba smiltainio) prigimties; ið kalno ir tos niø legendø. Prasèiokai pasakoja padavi-
uolos ðonø porø, ið nematomø ðaltiniø mà, kad kaþkokiai á ðià vietà atvykusiai po-
prasiskverbiantis, be perstojo laðëdamas niai krentanèiu uolos vandeniu savo ðuniu-
vanduo krenta þemyn. Ant jos virðaus – kui akis iðplovus, vanduo prarado galià
velëna, net uþ kraðto iðlendanti, ið po ku- þmonëms padëti. Antrasis padavimas pa-
rios iðauganèiø medþiø ðaknys, susipynu- sakoja, kad vienas ádomumo apimtas sie-
sios tarpusavy, sudaro tai uolai lyg tapy- lininkas panoro nusilauþti uolos gabalà ir
biðkà karûnà. Vienoje jos iðgrauþø auga su savimi pasiimti, taèiau jo plaustas ëmë
kempiningos, puriós, delikaèiós rûðies sà- skæsti, neleisdamas priartëti.
manos tamsiai þalios spalvos. <...> Liucionys yra nedidelis, bet tvar-
Ði uola ne tik paèiu ádomumu jà lan- kingai apstatytas kaimelis dešiniajame Ne-
kanèius keleivius vilioja. Traukia ji prie sa- ries krante, vargiai vieno varsto atstumu
væs dar ir ðventumo þavesiu, kurá jai sutei- nuo Švetosios uolos, labai graþioje vieto-
kë to kraðto þmonës; vanduo, ið jos la- je ásikûræs, p. Aleksandrui Parczewskiui
ðais prasisunkiantis, lyg ir turi akiø ligø gy- priklausantis.
dymo galià; bet kuris negaluojantis, akis Dabar Liucionyse gyvena 18 gyvento-
jø (9 vyrai ir 9 moterys). In-
grida Semaðkaitë knygoje
Konglomeratas ið „Dvarai. Spindesys ir skur-
Verkiø Rieðës das“, apraðydama gretimà
Parèevskiams priklausiusá
Raudondvario dvarà, pasa-
koja: Dvaras turi savo pa-
slaptá – stebuklingu laikomà
verkianèios olos ðaltiná. Vie-
tiniai þmonës labai nenoriai
parodo kelià á tà ðaltiná – bai-
minasi, kad turistai, pramy-
næ á já takus, gali ir iðniekinti,
apdergti jø ðventà vietà.
<...> Ðaltinis yra atokiau
nuo dvaro, uþ keliø kilometrø, staèiame krû-
mais apaugusiame krante. Neþinodamas
ar kelio kelis kartus nepaklausæs, tikrai jo
nerasi. Jei vietiniams sukelsite kokiø ne-
gerø átarimø, gali ir neparodyti <...>. Ir kaþ-
kodël priduria: Jei nesate deramai nusitei-
kæs, gal ir neieðkokite „verkianèios olos“.
Rasti sudëtinga. O vaizdas toks, kad var-
Iðgaravæs vandens laðas
paliks karbonatø plëvelæ
gu ar patirsite turistinio atradimo dþiaugs-
mà. XIX a. viduryje nustebinusi grafà Tið-
kevièiø, ola tikrai neprarado þavesio.
Nors Skaliðkiø atodanga ir ola yra tik-
rai unikali, taèiau jà sudaranèiø uolienø –
konglomeratø – randama ir daugiau. Jie
gausiai randami Skaliðkiø ir kitoje upës
pusëje esanèiø Skersabaliø apylinkëse,
kur karjero pakraðtyje sumesta daug kon-
glomeratø blokø, rastø eksploatuojant
þvyrà. Konglomeratø þinoma ir daugiau.
Seniau jie buvo ir naudojami: kai kurios
Valdovø rûmø apdailos detalës buvo pa-
gamintos ið konglomeratø, tik neþinoma,
ið kurios vietos jie imti. Vien Vilniaus apy-
linkëse konglomeratø iðeigø yra kelios
(Lazdynuose, Valakupiuose, Verkiø Rie-
ðëje ir kitur). Konglomeratø blokai puoðë
ir dabar puoðia gyvenvieèiø eksterjerà.
Konglomeratai svarbûs ir archeologi-
jai. Su jais susijæ mitologiniai pasakojimai.
Apie juos duomenis yra rinkæs archeolo-
gas Vykintas Vaitkevièius. Iðkalbingi vien
jø pavadinimai: apie konglomerato uolas
Trys miegantys broliai (Mieþionys, buv.
Pûstelninkai, Dûkðtø s-ja) pasakojama,
kad ðie akmenys esà trys miegantys bro-
liai: vienas jø gulás, du stová; Meškos kros-
nis – esà poþeminis tunelis, nuo èia vedæs
á Trakus. Senovëje savotiškais drabuþiais
apsirengæ èia iðeidavo pasivaikðèioti, at-
gailauti, gamintis valgá atsiskyrëliai – pûs-
telninkai; Meškos krosnyje gyveno atsisky-
rëlis. Seniai tas buvo, dar tais laikais, kai
lenkai ir lietuviai pagonys buvo; Kalnas ru-
sø baþnyèia (Naujoji Rëva, Zujûnø s-ja) –
pasakojama, kad piliakalnyje stovëjusi ru-
sø cerkvë. Kartà ganydami karves pieme-
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1 39
nys pamatë ant kalno rusiškai besimel-
dþianèiø þmoniø eisenà su šventiku. Ið po
þemiø piliakalnyje kyðo konglomerato uo-
los dalis, laikoma cerkvës pamatø lieka-
nomis. Raganos peèius (Pagojis, Kalveliø
s-ja) – staèiakampë akmens forma, pasa-
kojama, buvusi panaði á 1,5 m aukðèio
duonkepæ krosná – rusø peèiø. Á kai kurias
ertmes akmenyje lengvai buvo galima ákiðti
rankà. È.Kudabos duomenimis, Vilnios ið-
takos yra bûtent aukðtumos, kurioje buvo
Raganos peèius, papëdëje. O paèiame ak-
Ola gyventojai
naudojasi kaip
koplyèia
menyje bûta nedidelio pagilinimo, kiek pri-
menanèio krosnies angà. Pasakojama, jog
èia gyvenusi ragana þiemà kûreno krosná.
Pas kaimo þmones ateidavo ugnies pasi-
skolinti. Kartais vaikus vogë, juos parsine-
ðusi prie krosnies supdavo. Padavimas by-
loja, jog tame kalnelyje senovëje buvusi
saugoma amþinoji ugnis. Naujø dievø ga-
dynei uþëjus, ugnies aukurus mûsø kraðte
uþliejo, bet þmonës dar slaptai ugná kurs-
të. Tada ugnis pleveno ir ðioje (Raganos
peèiaus uolos. – Vait.) angoje. O tà mote-
riðkæ, kuri tai darë, kunigai ir vienuoliai ap-
kaltino raganavimu. Tokiø gamtiniø konglo-
meratø paminklø, susijusiø su mitologija
ir archeologija, galima surasti daugiau.
Geologams dabar viena ið aktuales-
niø srièiø yra kvarteras (paskutinis þemës
istorijos periodas), kuris ypaè svarbus Lie-
tuvoje. Vilniaus miesto plëtimasis, staty-
bø spartëjimas, joms tinkamø plotø pa-
ieðka ir rûpestis dël geriamojo vandens
(konglomeratai susijæ su ðaltiniais) skati-
na konglomeratus geriau paþinti, rasti
naujø statybiniø (pvz., natûraliø pamatø)
ar apdailos medþiagø. O ir iðsaugoti juos
kaip gamtos paminklus ar gamtovaizdþio
vertybes bûtina.
Iki šiol sistemingai konglomeratai Lie-
tuvoje nebuvo tiriami. Ávairûs autoriai, atlik-
40 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1
dami geologinius-geografinius stebëjimus,
yra atkreipæ dëmesá á konglomeratus, ap-
rašydavo ar uþsimindavo apie jø iðeigø vie-
tas ar paplitimà, formas; reèiau išskirdavo
juos sudaranèiø apvalainukø vyraujanèius
uolienø tipus ar bent jø panaðumà á þvyrin-
gas fliuvioglacialines nuogulas.
Apie konglomeratø iðeigas Vilniaus
apylinkëse taip pat uþsiminta literatûroje
labai skurdþiai. Skaliðkiø ola paskelbta ge-
ologijos paminklu, bet iðsamesniø þiniø su-
rasti sunku. Galbût daugiausia informaci-
jos yra apie Valakupiø atodangà. Ðià ato-
dangà jau daug metø tyrinëja geologas
prof. Algirdas Gaigalas. Pastaràjà ir Laz-
dynø atodangà kiekvienais metais aplan-
ko Vilniaus universiteto pirmakursiai geo-
logai lauko praktikos metu. Dar doc. Þei-
bai dirbant Vilniaus universiteto Geologi-
jos ir mineralogijos katedroje, geologai stu-
dentai praktikos metu aplankydavo kon-
glomeratø atodangà prie Verkiø Rieðës
upelio. Ðiandien ði atodanga tikriausiai ap-
þëlë, nes man jos surasti nepavyko.
Konglomeratø reikðmë
Karbonatiniai konglomeratai turi visapu-
siðkos praktinës ir mokslinës reikðmës. Jie
naudoti apdailai, statyboms, puoðybai ir kt.
Jø tyrimai svarbûs sprendþiant geologijos
ir archeologijos probleminius klausimus.
1. Interjero apdailos medþiaga.
Interjerui konglomeratai panaudoti kelio-
se vietose:
a) Vilniaus Þemutinës pilies Valdo-
vø rûmø architektûriniø detaliø interjeras.
Pavyzdþiai archeologiniams petrografi-
niams tyrimams ið rûmø kasinëjimø bu-
vo makroskopiðkai tirti ir petrografiðkai ap-
raðyti. Detalesni mikroskopiniai ðlifø tyri-
mai leidþia ávertinti jø kilmiavietes.
b) Batø salono Gedimino pr. 8 eks-
terjeras ið áveþtinës medþiagos (sunaikin-
tas 2007 m. kovo 8 d.).
c) Rotuðës aikðtës Vilniuje po 2007
m. rekonstrukcijos medþiø aptvarai ið rau-
donø brekèijuotø konglomeratø.
2. Statybinë medþiaga arba natû-
ralûs pamatai.
Kvarteriniai konglomeratai surasti sta-
tant Kruonio hidroakumuliacinæ elektrinæ.
Á juos áleisti pamatai, laikantys 7,5 m sker-
smens vamzdþius, kuriais vanduo ið Kau-
no mariø pakeliamas á virðutiná baseinà,
o vëliau leidþiamas á hidrogeneratoriø tur-
binas. Ðie konglomeratai buvo tyrinëja-
mi HAE statybos aikðtelëje inþineriniø-ge-
ologiniø darbø metu. Elektrinës vamzdþiø
atsparos atremtos á gamtinio konglome-
rato blokus. Poliai turëjo bûti 24 m, bet
gilumoje surasti konglomeratai leido po-
lius sutrumpinti iki 8 m. Uþ lëðø sutaupy-
mà buvo paskirta premija.
3. Dël savo iðvaizdos konglome-
ratai naudojami puoðybai:
– Konglomerato luitas ilgà laikà gulë-
jo prie Valdovu rûmø parke. Dabar jis per-
keltas á Sereikiðkiø parkà. Yra pavojus,
kad bus sunaikintas.
– Konglomeratø blokai Lazdynø mik-
rorajone prie parduotuvës „Iki“ (buv. „Ðal-
tinëlis“).
– Paminklas Simonui Konarskiui jo þû-
ties vietoje Vilniuje, Konarskio gatvëje.
4. Konglomeratai svarbûs moky-
mo ir studijø bei moksliniu poþiûriu, nes
jie leidþia spræsti kai kuriuos geologi-
nius klausimus:
– Konglomeratø cemento stabiliø izo-
topø ir radiokarboninio datavimo rezulta-
tai leido paaiðkinti Lazdynø atodangos
konglomeratø susidarymà po varviniø
moliø sluoksniais (A.Gaigalas, 1996). Tai
unikalus reiðkinys, kadangi pagrindinis
geologijos principas teigia, kad aukðèiau
esantis sluoksnis visada yra jaunesnis uþ
giliau slûgsantá. Lazdynuose surasti kon-
glomeratai, cementuodamiesi ið virðaus
á apaèià, susidarë kaip varvekliai, todël jø
amþius einant gilyn maþëja.
– Paleogeografinë analizë padeda at-
sekti dabar jau nebesanèiø ðaltiniø vie-
tas. Galima tirti, kodël vanduo nustojo te-
këti, numatyti, kaip keisis sàlygos ateity-
je, iðplëtus miestà, ar kasant paþeidus
laidþius vandeniui sluoksnius.
– Lazdynuose konglomeratø blokai yra
kaip mokomoji priemonë. Juos kasmet ap-
lanko geologijos studentai praktikos metu.
– Konglomeratai glaudþiai susijæ su
organiniu pasauliu. Skaliðkiø miðkuose
konglomeratai turi átakos medþiø augimui,
trukdo jø ðaknims skverbtis gilyn á þemæ.
Konglomeratø atodangose susidaran-
èiose olose gyvena laukiniai þvërys, vei-
siasi ðikðnosparniø kolonijos, vabzdþiai.
– Net kelios konglomeratø atodangos
paskelbtos geologiniais, istoriniais ir ar-
cheologiniais mitologiniais paminklais
(Skaliðkiø ola, Uþpaliø uolos buvusiame
karjere ir kt.).
5. Archeologijos ir mitologijos
paminklai liudija þmogaus kultûros rai-
dos apraiðkas. Konglomeratø blokai se-
novëje galëjo bûti dvasinës traukos
centrai. Šiandien tai – turizmo ir rekre-
acijos objektai.
Geologijos paminklus ir draustinius,
ðias palyginti negausias Lietuvos vietas,
dera vertinti kaip muziejinius eksponatus,
jei norime, kad mûsø ðalá jie kuo ilgiau
puoðtø, reprezentuotø ir akivaizdþiai liudy-
tø Þemës gelmiø ávairumà bei savitumus.
Tad, vaikðtant ir apþiûrinëjant tokias gam-
tos áþymybes, arti jø dirbant ar poilsiau-
jant, visuomet verta prisiminti Aplinkos ap-
saugos ástatymà, kitaip tariant – visi turi-
me laikytis nustatytos lankymo tvarkos,
ûkio darbø kultûros ir stengtis nepakenkti
tausojamiems geologiniams objektams.
 Jautis yra antrasis Rytø kalendoriaus metø simbolis ir antrasis Vakarø
zodiako mënesio þenklas. Tai pusiausvyros ir iðtvermës simbolis. Jauèio metais gimusieji pasiþymi
màstymo konservatyvumu, savo tikslø ágyvendinimo ir nepriklausomybës siekiais. Ðis simbolis ákûnija
pajëgumà, reiklumà, ambicingumà, valdingumà, taip pat flegmatiðkumà, polinká á nepastovumà.
Jauèio metais yra gimæ Napoleonas Bonapartas (1769–1821), Adolfas Hitleris (1889–1945).
Praëjæ Jauèio metai buvo 1997, 1985, 1973, 1961, 1949, 1937, 1925, 1913, 1901…

Po Jauèio þenklu Numizmatika ir heraldika

Vidas ÞIGAS kijoje, kol já nugalëjo tas pats Tesëjas. Bet

Dizaineris apie þvaigþdynus vëliau.
Kretos salos Knoso miestas apie 450
m.pr.Kr. kalë sidabriná staterà su mitinës
Daugelyje kultûrø jautis bendràja
pabaisos Minotauro atvaizdu averse. Re-
prasme yra vertinamas kaip seksualinio
verse pavaizduotas á svastikà panaðus la-
pajëgumo simbolis. Taip pat ir prievartos. 2 pav.
birinto planas (4 pav.).
Prieðistorinio periodo grotø pieðiniuose
Sicilijos salos Gelos Lukanijos miestas-valstybë Foyrijonas
vaizduojamos bandos laukiniø jauèiø,
miestas antikos laikais kalë IV a.pr.Kr. kalë staterus su viso jauèio fi-
stumbrø ir taurø.
monetas su jauèiaþmogio pusës figûros gûros atvaizdu. Monetø averse buvo ka-
Senovës Egipe jautis buvo valdþios,
atvaizdu. Ðis jautis su þmogaus galva – lamas graikø karo deivës Atënës su ati-
vaisingumo ir jëgos simbolis. Kulto reik-
tai upiø dievas ir miesto globëjas Gela. kos ðalmu portretas-profilis. Ant dviejø
mëms buvo pastatytas monumentalus po-
Ant dviejø drachmø vertës sidabrinës mo- staterø (distratero) vertës sidabrinës mo-
þeminis ðventøjø jauèiø nekropolis, egip-
netos (8,65 g) averso pavaizduotas ietá netos (15,29 g) reverso iðkalta jauèio fi-
tologijos istorijoje þinomas kaip Memfio
sviedþiàs raitelis. Reverse – á deðinæ ðuo- gûra, pasukta á deðinæ. Átûþæs jautis deði-
Serapionas (atrastas 1850). Ðventieji die-
liuojantis barzdotas upiø dievas. Po at- ne priekine koja energingai dauþo þemæ.
vo Apio jauèiai nekropolyje iðkilmingai bu-
vaizdu iðkaltas miesto vardas – ΓΕΛΑ. Po linija, imituojanèia þemæ, o gal ir van-
vo balzamuojami ir laidojami didþiuliuose
Moneta nukalta 490–180 m.pr.Kr. (2 pav.). dená, pavaizduotos dvi þuvys. Antikinëje
ið akmens monolito iðskobtuose ir iki veid-
Antikos laikais graikø miestas-vals- numizmatikoje ði linija vadinama panop-
rodinio blizgesio nupoliruotuose sarkofa-
tybë Fokis 480–421 m.pr.Kr. ant sa- lija. Ant vieno statero vertës mone-
guose. Jauèiø sarkofagø matmenys áspû-
vo monetø kalë paprasto, o ne tø reversø ðioje vietoje yra vaizduo-
dingi: 3 m aukðèio, 2 m ploèio ir 4 m ilgio.
simbolinio jautuko galvà. jamas delfinas. Kartais virð jauèio
Egipto dangaus deivë Chatorë visuo-
Ðiuo atveju ant pusës drach- bûna iðkaltas miesto pavadinimas
met yra vaizduojama moters pavidalu su
mos vertës sidabrinës mone- ΘΟΥΡΙΩΝ (5 pav.).
karvës ragais, tarp kuriø ákomponuotas
tos averso pavaizduotas jau-
Saulës diskas. Kita Egipto deivë Izidë taip
tukas þiûri tiesiai (3 pav.).
pat turëjo teisæ þmonëms pasirodyti kar-
Senovës Kretos salos ritu- 3 pav.
vës pavidalu.
alai, vykdavæ panaðiomis for-
Antikinëje Graikijoje jautis buvo vyriau-
momis ir kitose kultûrose, jautá pa-
siojo Olimpo dievo Dzeuso pagrindinis atri-
vertë atletiniø artistiniø ðokiø objektu. Èia
butas. Dzeusas, panorëjæs suvilioti Sido-
ritualø metu þmogus stengdavosi pade-
no karalaitæ Europà, pasivertë jauèiu. Grai-
monstruoti savo pranaðumà prieð aklà jë- 5 pav.
kø zodiake jautis buvo Saulës simbolis,
gà ir nugalëti laukinæ gyvulio prigimtá. Iki
kuris reiðkë pavasará ir gyvybës atgimimà.
ðiol Ispanijoje yra populiari korida, kur per Romos imperatorius Julijanas (imp.
Bene pats seniausias numizmatikos is-
kelis etapus gausios publikos akivaizdo- Caesar Flavius Claudius Julianus Augus-
torijoje jauèio atvaizdas yra ant antikinës Ly-
je ritualiðkai nuþudomas jautis. tus, 361–363) kalë dviejø majorinø vertës
dijos karalystës monetø. Dabar Lydijos te-
Legenda pasakoja, kad senovës Kre- bronzines monetas su jauèiu. Major loty-
ritorija priklauso Turkijai. Valdant Lydijà pas-
tos saloje gyveno mitinë pabaisa – Mino- niðkai – didelis. Manetø svoris svyravo
kutiniam jos karaliui Krezui (560–546
tauras – pusiauþmogis–pusiaujautis. Jis tarp 10 ir 8 g, skersmuo – apie 30 mili-
m.pr.Kr.), ant monetø, be tradicinio valsty-
slëpësi labirinte ir ësdavo gyvus vaikinus metrø. Ant Lugdunumo monetø kalyklo-
bës simbolio – riaumojanèio liûto galvos,
ir mergaites. Uþ kanibalizmà Minotaurà je nukaltos dvigubos majorinos (dopel-
atsiranda ir ilgaragio jauèio galvos profilis.
uþmuðë mitinis didvyris Tesëjas. Graikø majorinos) vertës monetos (10,18 g) aver-
Kai kurie tyrinëtojai ðiame duete áþiûri mig-
legendos á nakties dangaus skliautà uþ- so pavaizduotas imperatoriaus portretas-
lotà ryðá. Liûtas, jø nuo-
këlë ne tik Minotaurà, bet ir laukiná Jautá, profilis, pasuktas á deðinæ. Ant reverso –
mone, simbolizuoja
kuris siaubë laukus aplink Maratonà Grai- masyvus jautis su dviem þvaigþdëm virð
valdþià ir gërá, o jautis
– tamsà ir blogá. Ant 4 pav. ragø. Stilistiðkai Romos jauèiai skiriasi nuo
siglo vertës sidabro graikiðkø. Romieèiai – dekoratyvesni, te-
monetos (apie 5,39 g) atrališkesni (6 pav.).
jautis yra pavaizduotas Krikðèioniðkoje simbolikoje Jauèio
1 pav. deðinëje pusëje (1 pav.). vaidmuo nëra labai svarbus. Ðv .Lukas –

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1 41


6 pav.
evangelistas ir gydanèiøjø patronas – daþ-
nai religiniame mene yra vaizduojamas
su jauèiu, kuris yra ðio ðventojo emble-
ma. Jautis – ðv. Adolfo ir šv. Silvestro sim-
boliai. Du veršiukai visuomet vaizduoja-
mi greta šv. Valstano kojø. Ðv. Brigita
daþnai yra vaizduojama su karve, kuri yra
šventosios þenklas.
***
Naujojo pasaulio valstybës – Jungtiniø
Amerikos Valstijø (JAV, nuo 1776 m.) nu-
mizmatikoje gausu bizono – laukinio jau-
èio atvaizdø. 1913–1938 m. JAV Denve-
rio, San Francisko ir Filadelfijos monetø
kalyklos kalë 5 centø vertës monetas su
bizono figûra, pasukta á kairæ. Numizmati-
kos literatûroje ði moneta vadinama „Buf-
falo nickel“ (liet. Bizono nikeliu). Monetos
autorius – dizaineris D.Frezeris (James
Earle Fraser). 2001 m. 191 131 egzemplio-
riø tiraþu buvo nukaltas sidabrinis doleris
su minëta kompozicija. Monetos metrolo-
gija – tipinë doleriui – praba 900/1000, sker-
smuo – 38,1 mm, svoris –
26,73 gramo. Monetos aver-
se pavaizduotas indëno pro-
filis, pasuktas á deðinæ. Ði
retesnë moneta literatûro-
je vadinama „American
Buffalo“ (Amerikos
bizonu) (7 pav.).
2007 m.,
nekeièiant
monetos di-
7 pav.
7A pav.
zaino, buvo nukalta 50 doleriø nomina-
lo auksinë (999,9/1000) vienos uncijos
svarumo „Buffalo“ moneta-buljonas, tu-
rinti „proof“ kolekcinæ kokybæ. Jos kata-
loginë kaina – 1000 JAV doleriø.
Paþymëtinas ir kitas proginis doleris
su bizonu. 1999 m. Filadelfijos monetø
kalykla nukalë proginá sidabriná dolerá,
skirtà Jeloustouno nacionalinio parko
svarbai paþymëti. Dolerio reverse dizai-
neris V.Kausinsas (William C.Cousins)
42 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1
kalnø ir tekanèios saulës fone pavaizda-
vo bizono figûrà, pasuktà á kairæ. Mone-
tos tiraþas – 23 614 egzemplioriø.
Siekiant populiarinti JAV svarbà, kelti
daugianacionalinës amerikieèiø tautos
savigarbà ir JAV 50-ties valstijø prestiþà, 8 pav. 9 pav.
1999 m. buvo patvirtinta ir pradëta ágy-
kompozicija iškaltas tekstas BUFFLE. Mo-
vendinti JAV monetø kalyklos naujoji po-
netos masë – 17,77 gramo (8 pav.).
litika. Ði politika buvo pavadinta 50-ties
1971 m. Irano šachas Pehlevi, minë-
valstijø Kvoteriø programa (kvoteris – ket-
damas Persijos monarchijos 25 amþiø
virtis arba 25 centø vertës moneta). Kas
ákûrimo metines, iðleido 9 proginiø mo-
metai buvo numatyta nukalti po 5 progi-
netø serijà. 25 rialø vertës sidabrinës (999/
nius-apyvartinius kvoterius. Ðios mone-
1000) monetos reverse vaizduojamas an-
tos yra kalamos ta tvarka, kokia valstijos
tikinës kolonos kapitelis su dviejø jauèiø
paskelbë nepriklausomybæ ir pripaþino
plastika. Tokios kolonos puoðë Persijos
JAV konstitucijà savo teritorijose.
sostinës Persepolio karaliaus Kserkso
Valstijø kvoteriø metrologija yra vienin-
ðimto kolonø sosto salæ. Monetos masë
ga: metalas – vario ir nikelio lydinys, ku-
– 7,50 gramo (9 pav.).
riame yra 8,33 proc. nikelio, skersmuo –
Islandijos Respublika (nuo 1944) sa-
24,26 mm, masë – 5,67 gramo. Graiþas
vo herbe, be kitø heraldiniø figûrø, vaiz-
– vertikaliai smulkiai rantuotas.
duoja ir jautá. 1974 m., ðvæsdama 1100
Mums šiuo atveju svarbus Kanzaso
m. Islandijos salos paminëjimo raðtuose
kvoteris, nukaltas 2005 metais. Monetos
sukaktá, nukalë monetø serijà. 500 kronø
reverse pavaizduotas priekiu á þiûrovà pie-
vertës kolekcinë moneta vaizduoja mo-
voje stovintis bizonas. Kairëje kompozi-
terá su karve. Moneta sidabrinë (925/
cijos pusëje pavaizduota puokðtë á ramu-
1000), 20,00 g svorio (10 pav.).
nes panaðiø gëliø. Virðutinëje monetos
Italijos Res-
dalyje iðkaltas uþraðas KANSAS, þemiau
publika (nuo
data – 1861. Tø metø sausio 29 d. Kanza-
1946) 1979 m.,
sas tapo 34-àjà JAV valstija (7A pav.).
pagerbdama
Šiaurës Dakotai proginis kvoteris bu-
tarptautinës
vo nukaltas 2006 metais. Monetos rever-
asocijuotos
se tekanèios saulës fone pavaizduoti du
Maisto orga-
besiganantys bizonai, pasukti á kairæ.
nizacijos (angl.
Ðiaurës Dakota prie JAV prisijungë 1889 10 pav.
FAO) konferenci-
m. lapkrièio 2 d. kaip 39 valstija.
jà, iðleido 100 lirø
2007 m. proginiu kvoteriu buvo pa-
vertës proginæ mone-
gerbta Montana. Reverse virð kalvoto pei-
tà, nukaltà ið plieno. Jos reverse
zaþo stambiu planu ið priekio pavaizduo-
pavaizduota karvë su verðiuku. Ðià mo-
ta bizono kaukolë su ragais ir devizas BIG
netà vienkartiniu 100 milijonø tiraþu nu-
SKY COUNTRY (liet. aukðto dangaus ða-
kalë Romos monetø kalykla (11 pav.).
lis). Montana – 41-oji valstija, prisijungusi
prie JAV 1889 m. lapkrièio 8 dienà.
2005 m. buvo nukalta nauja 5 centø
vertës apyvartinë nikelio moneta su nauju
prezidento J.Dþefersono portretu-profiliu,
pasuktu á deðinæ pusæ. Monetos reverse
dizaineriai D.Frenkis (Jamie Franki) ir
N.Nemetas (Norman E.Nemeth) pavaiz-
davo bizono figûrà, 11 pav.
pasuktà taip pat á Airijos Respublika (nuo 1949) ant 5 pen-
deðinæ (7B pav.). sø vertës vario-nikelio lydinio monetø re-
1970 m. Da- versø 1969–1990 m. nukalë á deðinæ einan-
homëjos Res- tá stumbrà. Monetos skersmuo – 23,6 mm
publika (Republi- (12 pav.). 1992–2000 m. buvo kalamos
que du Dahomey, maþesnio skersmens –18,5 mm 5
o nuo 1975 m. – Be- pensø vertës apyvartinë moneta.
ninas – Republique Taèiau èia maþesnis stumbras lë-
7B pav.
du Benin) – Vakarø tai þengia á kairæ (12A pav.).
Afrikos valstybë iðlei- Madagaskaro Demokratinë
do pirmà nacionaliniø Respublika (nuo 1975 m.), ásikû-
monetø serijà. Ið viso devynias. rusi Indijos vandenyne, Madagas-
Mums ádomiausios 5000 frankø ver- karo saloje, ant savo 1 franko (1965,
tës auksinës (900/1000) monetos rever- 1966, 1970, 1974, 1979), 2 frankø (1965,
sas vaizduoja Afrikos jauèiø bandà. Po 1970, 1974), 5 frankø (1966–1968, 1970,

12 pav.
1972) plieniniø monetø,
10 frankø (1970–1976),
20 frankø (1970–1976)
aliuminio bronzos
lydinio monetø
reversø kalë
Madagaska-
ro buivolo Ze-
buso raguotà
galvà. Buivolo
ragai primena
12A pav.
mënulio pjautuvo
formà. Monetø aversuose be datos ir vals-
tybës pavadinimo vaizduojamos egzotið-
kos salos gëlës. Monetas Madagaskarui,
kaip buvusiai kolonijai, kala Paryþiaus mo-
netø kalykla. 10 frankø monetos nuo 1996
m. yra kalamos iš plieno (13 pav.).
13 pav.
14 pav.
Latvijos Respublika (nuo 1991) nau-
doja 2 latø vertës vario-nikelio lydinio apy-
vartinæ monetà (1992 m.), kurios reverse
vaizduojama þolæ ëdanti karvë. Monetos
autorius – G.Lûðis (Gunârs Lûsis). Mo-
netà nukalë Bavarijos monetø kalykla (Vo-
kietija) (14, 14A pav.).
Rusijos Respublika (nuo 1992) 1994 m.
nukalë ketvirtà monetø-medalionø seri-
jà, skirtà „Raudonajai gamtos knygai“.
Ádomiausia 50 rubliø vertës
moneta, reverse vaizduo-
janti stumbrà. Ðià mone-
tà vienkartiniu 300
tûkst. egzemplioriø ti-
raþu nukalë Sankt
Peterburgo
monetø ka-
14A pav.
lykla.
Bus daugiau
Þurnalo leidimà remia Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas
SPAUDOS, RADIJO
IR TELEVIZIJOS
RËMIMO FONDAS
MOKSLAS ir 2009
Lietuvos energetikos institutas,
Vilniaus universitetas,
GYVENIMASEina nuo 1957 m. 2009 m. Nr.1 (603) sausis
1
Lietuvos mokslo istorikø
draugija, Klaipëdos univer-
sitetas, Kultûros, filosofijos ir
meno institutas, Lietuvos Tu r i n y s
gamtos draugija, VGTU
R.SKEIVYS Iðkilusis varpininkas ............................... 2
Vyriausiasis redaktorius R.OZOLINÈIUS, M.ALEINIKOVAS
JUOZAS BALDAUSKAS Þalioji degalinë? ........................................................ 4
J.GRIGAS Saulës paslaptys ..................................... 6
Redakcijos kolegija
VALDAS ADAMKUS J.STEPONAITIENË, A.DIRMAITË, D.REIKAITË
JUOZAS BANIONIS
UNESCO programa Pasaulio atmintis ...................... 9
EDMUNDAS ÈAPAS
ALGIRDAS GAIGALAS Antimedþiaga Paukðèiø Tako galaktikoje ............... 11
ALGIRDAS GAIÞUTIS
G.BARTKUS Prancûzø romantizmo krikðtatëvis ..... 12
JONAS GRIGAS
GEDIMINAS ILGÛNAS A.VITKUS, A.AREND, M.AUNAPUU Prof. Eberio
PAULIUS JURKUS Landau pëdsakai Estijos, Lietuvos ir
JUOZAS ALGIMANTAS Ðveicarijos universitetuose ..................................... 15
KRIKÐTOPAITIS
JONAS KUBILIUS J.NORKEVIÈIUS Merkinës muziejus –
KÆSTUTIS MAKARIÛNAS vienas lankomiausiø ............................................... 16
VYTAUTAS MERKYS
GUIDO MICHELINI
Z.DABKEVIÈIUS, A.LEISTRUMAITË,
STASYS VAITEKÛNAS N.LEMEÞIENË Augalø genetiniai iðtekliai ............... 18
JURGIS VILEMAS B.SLAVINSKAS Alovë turi savo herbà ir vëliavà ..... 21
ALEKSANDRAS VITKUS
J.R.STONIS Kaip sekësi ieðkoti Kosta Rikos
Redakcijos darbuotojai beþdþioniø .............................................................. 22
Redaktorë
A.NOVICKAS Perspektyvi VGTU Architektûros
ELENA MICKEVIÈIENË
Meninis redaktorius fakulteto dinamika ................................................... 24
VILIUS JAUNIÐKIS K.GAIGALAS Ar tikrai baigia iðnykti
Konsultantë Lietuvoje nëgës? ..................................................... 28
SAULË MARKELYTË
Rinkëja Knyga, ugdanti tautinæ savimonæ ........................... 30
VIOLETA SADAUSKIENË Á madà ateina termoelektrinës medþiagos .............. 30
REDAKCIJOS ADRESAS Vyda Kæsgailaitë-Ragulskienë ................................ 31
“Mokslas ir gyvenimas”,
R.NORKEVIÈIENË Bronë Katinienë – pedagogë,
Antakalnio g. 36, LT-10305,
Vilnius
mokslininkë, beletristë ............................................ 32
J.T.KOZAKAS Pragaiðtingas
TELEFONAI
Kalabrijos-Mesinos 1908 m. þemës drebëjimas ..... 36
vyr. redaktoriaus 2 34 15 72,
redaktoriø 2 34 41 00. S.SAARMANNAS Kà pasakoja Skaliðkiø ola? ........ 38
Faksas 2 34 15 72 V.ÞIGAS Po Jauèio þenklu ...................................... 41
Elektroninis paðtas
mgredakcija@post.skynet.lt Patikslinimas
MG 2008, Nr. 12, p. 38–39, D.Mikalauskaitës straipsnyje
Pasiraðyta spaudai 2009-01-9. ,,Sveikatai kenkia maþo tankio lipoproteinø oksidacija” vietoje
SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8. bialilsulfidai, bialildisulfidai ir bialiltrisulfidai turëjo bûti dialilsulfidai,
Popierius ofsetinis. dialildisulfidai ir dialiltrisulfidai.
Kaina 4,5 Lt,
Spausdino AB ,,Spauda” Pirmajame þurnalo
Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius virðelyje panaudota
SCIENCE AND LIFE KLAUDIJAUS
Science popular and DRISKIAUS
historical monthly. nuotrauka
Editor-in Chief J.Baldauskas
“Mokslas ir gyvenimas”,
Antakalnio st. 36,
LT-10305, Vilnius, Lithuania.
© “Mokslas ir gyvenimas”, 2009
Interneto svetainë
http://ausis.gf.vu.lt/mg/
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1 43
 Ðventiniams fejerverkams nuðvietus dangø, áþengëme á jubiliejinius – Lietuvos vardo
paminëjimo tûkstantmeèio – metus. Trumpam pamirðome visà gruodá kartotà þodá
,,krizë”. Bet ji niekur nedingo. Iðaugusios kainos ir mokesèiai ypaè skaudþiai
palies Lietuvos kultûrà ir kultûrinæ spaudà.
,,Mokslas ir gyvenimas” pagal savo iðgales jau 52 metus iðtikimai atlieka mokslo
populiarinimo misijà. Ir ðiais metais jus, mielieji mûsø skaitytojai, stengsimës infor-
muoti apie pasaulio ir Lietuvos mokslininkus, naujausius jø darbus bei laimëjimus.
Bûkime kartu ir 2009-aisiais, iðtikimieji
,,Mokslo ir gyvenimo” skaitytojai.

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

44 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 1
ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2009 Nr.1, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt