Академический Документы
Профессиональный Документы
Культура Документы
Dalia Vasarienė
CIVILINĖ TEISĖ
Paskaitų ciklas
TURINYS
PRATARME 7
2. DAIKTINĖ TEISĖ 97
2.1. BENDROSIOS NUOSTATOS 97
2.2. VALDYMAS " 97
CIVILINĖ TEISĖ 3
TURINYS
4 CIVILINE TEISE
WK TURINYS
LITERATŪRA 233
6 CIVILINĖ TEISĖ
VVK PRATARMĖ
PRATARME
Civilinė teisė yra labiausiai paplitusi teisės šaka. Civilinė teisė su kitomis
teisės šakomis sudaro bendrą teisės sistemą. Tai viena pagrindinių teisės šakų,
to, kokia veikla užsiimame, kokį darbą dirbame. Todėl kiekvienas asmuo
civilinio kodekso, įsigaliojusio 2001 m. liepos l d., normomis. Jis apima ben-
drus civilinės teisės klausimus, susijusius su šios teisės šakos reguliuojamais tei-
tymo pagrindus civilinės teisės reguliavimo dalyko srityje bei supažindinti stu-
teisės šakos dalyką, metodą, civilinės teisės sistemos bei pagrindinių jos
CIVILINĖ TEISĖ Y
PRATARMĖ
dalį.
Autorė
8 CIVILINĖ TEISĖ
WK 1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA
Civilinė teisė yra viena iš teisės šakų. Jos reikšmė mūsų gyvenime
labai didelė, nes kiekviename žingsnyje visiems mums tenka susidurti su
šios teisės reguliuojamais santykiais. Daugelis šių santykių tokie dažni,
įprasti, kad nejaučiame jų teisinio pobūdžio. Pavyzdžiui, tokie santykiai yra
gyventojų nuolat sudaromos maisto prekių, pramoninių prekių, valgyklose
patiekalų pirkimo-pardavimo sutartys, rangos sutartys dėl avalynės, rūbų
taisymo, valymo, pervežimo sutartys ir pan.
Kai nėra pažeidimų, žmonės paprastai negalvoja apie šių santykių
teisinę prigimtį, kai pažeidimų atsiranda, teisė ir žmonių santykių teisinis
charakteris tampa aktualūs. Kasdienio gyvenimo civilinėms teisinėms sutar-
tims nekeliama jokių ypatingų sudarymo ir įvykdymo reikalavimų. Būna
sudėtingesnių: pavyzdžiui, namo ar buto pirkimas. Tokiais atvejais jau iš
anksto žinoma, kad yra taikomi įstatymo reikalavimai.
Dar sudėtingesni civiliniai santykiai sudaromi su ūkiniais subjektais
(įmonėmis, bankais, kredito įstaigomis, draudimo organizacijomis).
Tai rodo, kad civiliniai teisiniai santykiai visuomenėje plačiai papli-
tę.
Jie gali būti:
1) tarp fizinių asmenų;
2) tarp fizinių ir juridinių asmenų;
3) tarp juridinių asmenų.
Tačiau šių subjektų visuomeniniai santykiai ne visuomet yra civili-
niai teisiniai santykiai. Jie gali neturėti teisinio pobūdžio, pavyzdžiui, šefa-
vimas, lenktyniavimas ar pan. Tapę teisiniai, jie gali būti ir kitų teisės šakų
santykiais, pavyzdžiui, valstybinės, administracinės teisės.
Civilinės teisės, kaip atskiros teisės šakos, reguliuojami santykiai
taip pat nustatomi pagal du požymius - pagal civilinės teisės reguliuojamą
dalyką ir civilinio teisinio reguliavimo metodą. Civilinės teisės dalykas at-
sako į klausimus, kokius visuomeninius santykius reguliuoja civilinė teisė, o
civilinio teisinio reguliavimo metodas atsako į klausimą, kaip ir kokiomis
priemonėmis civilinė teisė veikia jos reguliuojamus visuomeninius santy-
kius.
CIVILINĖ TEISĖ 9
1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA VVK
10 CIVILINE TEISE
WK 1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA
12 CIVILINĖ TEISĖ
VVK 1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA
CIVILINĖ TEISĖ 13
1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA WK
14 CIVILINĖ TEISĖ
WK 1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA
CIVILINĖ TEISĖ 15
1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA VVK
16 CIVILINĖ TEISĖ
VVK_ 1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA
CIVILINĖ TEISĖ 17
1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA VVK
DAIKTŲ KLASIFIKACIJA
lykas gali būti tik suvartojamieji daiktai (pavyzdžiui, paskolos sutartyje), ki-
tų - tik nesuvartojamieji (pavyzdžiui, nuomos, panaudos sutartyse), trečių -
tiek vieni, tiek kiti (pavyzdžiui, pirkimo-pardavimo, tiekimo, pasaugos ir ki-
tose sutartyse).
4. Didelę praktinę reikšmę turi daiktų skirstymas į apibūdintus indi-
vidualiais požymiais ir apibūdintus rūšiniais požymiais. Individualiais po-
žymiais apibūdintu laikomas toks daiktas, kuris turi tik jam vienam būdingų
individualių požymių, pavyzdžiui, tam tikroje vietoje esantis namas, tam
tikro dailininko paveikslo originalas ir pan. Rūšiniais požymiais apibūdintu
laikomas toks daiktas, kuris apibrėžiamas požymiu, bendru visai tai daiktų
rūšiai, būtent: svoriu, matu ar kiekiu, pavyzdžiui, l kg cukraus, 5 kėdės ir
pan. Nuomos, pasaugos ir kai kurių kitų sutarčių dalykas gali būti tik indivi-
dualiais požymiais apibrėžti daiktai, tiekimo sutarties - tik rūšiniais požy-
miais apibrėžti daiktai ir t. t. Tačiau pažymėtina, kad kiekvienas rūšiniais
požymiais apibrėžtas daiktas, kai tik jis išskirtas iš vienarūšių daiktų tarpo,
pasidaro individualiais požymiais apibrėžtu daiktu, pavyzdžiui, kėdė, kurią
parduotuvėje pirkėjas išsirinko iš kitų parduodamų vienarūšių kėdžių.
5. Civilinėje teisėje taip pat reikšmingas yra daiktų skirstymas į da-
liuosius ir nedaliuosius, priklausomai nuo to, kaip padalijus į dalis pasikei-
čia jų ūkinė paskirtis. Fiziniu atžvilgiu kiekvienas daiktas yra dalus, tačiau
kai kuriuos padalijus keičiasi jų ekonominė reikšmė. Civilinėje teisėje da-
liaisiais laikomi tie daiktai, kuriuos padalijus nesikeičia ūkinė paskirtis, pa-
vyzdžiui, anglys, grūdai ir pan. Daiktų skirstymas į daliuosius ir nedaliuo-
sius turi reikšmę nuosavybės ir prievoliniuose teisimuose santykiuose.
6. Daiktai skirstomi į pakeičiamuosius ir nepakeičiamuosius. Šis
skirstymas yra labai smarkiai susijęs su daiktų klasifikacija į apibūdintus in-
dividualiais ir rūšiniais požymiais daiktus. Tačiau reikia įžvelgti ir esminius
skirtumus. Pirma, pakeičiamieji yra tokie daiktai, kurie apibūdinti tik rūši-
niais požymiais ir neturi individualių požymių. Antra, nepakeičiamieji yra
tokie daiktai, kurie apibūdinti individualiais požymiais. Pakeičiamieji daik-
tai nuo apibūdintų individualiais požymiais daiktų skiriasi tuo, kad pastarieji
LR CK 4.4 str. l d. yra daiktai, kuriuos tam tikru būdu galima atskirti nuo
kitų daiktų.
7. Nuo 2001 m. liepos l d. galioja ir nauja daiktų rūšis - namų apy-
vokos daiktai. Tai tokie daiktai, kurie yra kilnojamieji ir naudojami namų
ūkyje - baldai, dekoracijos, išskyrus knygų rinkinius, meno kūrinių ir kitas
vertingas kolekcijas, taip pat mokslinės ar istorinės reikšmės daiktus.
8. Daiktai taip pat yra skirstomi pagal jų vertę. Jie skirstomi į įpras-
tinę bei ypatingą vertę turinčius daiktus ir asmeniniais tikslais pagrįstą vertę
turinčius daiktus. Įprastinė daikto vertė priklauso nuo naudos, kurią galima
CIVILINĖ TEISĖ 19
1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA WK
iš daikto gauti. Ypatinga daikto vertė priklauso nuo naudos, kurią gauna pats
asmuo tiesiogiai valdydamas tą daiktą. Asmeniniais tikslais pagrįsta daikto
vertė priklauso nuo savybių, kurias asmuo priskiria daiktui dėl savo išskirti-
nių ryšių su tuo daiktu, nepaisant naudos, kurią paprastai galima iš tokio
daikto gauti.
9. Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai. Pagrindiniai yra tokie daiktai,
kurie gali egzistuoti kaip savarankiški civilinių teisinių santykių objektai.
Antraeiliai yra tokie daiktai, kurie egzistuoja tik su pagrindiniais daiktais ar-
ba priklauso pagrindiniams daiktams, arba kitaip susiję su jais. Antraeiliai
daiktai yra skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, pagrindinio daikto
duodamus vaisius, pajamas, produkciją, pagrindinio daikto priklausinius.
CIVILINĖ TEISĖ 21
1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA WK
Įstatymas neteikia didelės reikšmės tam, kas vykdė tuos veiksmus ir sukūrė
rezultatus.
22 CIVILINĖ TEISĖ
VYK 1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA
CIVILINĖ TEISĖ 23
1, CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA VYK
24 CIVILINĖ TEISĖ
VVK 1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA
CIVILINĖ TEISĖ 25
1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA VVK
1.7. ASMENYS
Civilinio teisinio santykio subjektai yra tie asmenys, tarp kurių susi-
daro civilinis teisinis santykis. Kiekviename civiliniame teisiniame santyky-
je dalyvauja mažiausiai du subjektai (santykio dalyviai): vienas turintis tei-
sę, o kitas - teisinę pareigą. Pirmasis turi subjektinę teisę veikti (elgtis) pagal
civilinės teisės normą ir reikalauti tam tikro veiksmo (elgesio) iš kito - įpa-
reigotojo santykio subjekto, o šis privalo įvykdyti tam tikrą teisinę pareigą
pirmojo naudai. Teisiniame santykyje vieno subjekto teisę turi atitikti kito
subjekto pareiga. Kartu reikia pažymėti, kad civiliniame santykyje vieną ar-
ba kitą šalį gali sudaryti ne vienas, o keletas asmenų.
Civilinės teisės subjektai civiliniuose santykiuose atlieka įvairias
funkcijas. Jie gali būti teisių turėtojai ir tada jau vadinami aktyviais subjek-
tais. Taip pat jie gali turėti pareigas ir tada vadinami pasyviais subjektais.
Tačiau labai dažnai civilinio teisinio santykio dalyviai turi teises ir pareigas,
todėl yra aktyvūs ir pasyvūs subjektai.
Civilinio teisinio santykio subjektai yra:
1) fiziniai asmenys (CK 2.1-2.32 str.);
2) juridiniai asmenys (CK 2.33-2.131 str.);
3) valstybė ir savivaldybė (CK 2.34-2.37 str.).
CIVILINE TEISE 27
1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA VVK
28 CIVILINĖ TEISĖ
VYK 1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA
metų laikui atimama teisė eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą,
teisė gyventi tam tikroje vietovėje. Sandoriai, kuriais siekiama apriboti teis-
numą ir veiksnumą, negalioja. Pavyzdžiui, negalioja sandoris, kuriuo fizinis
asmuo įsipareigoja nesikreipti į teismą dėl savo teisių apsaugos, nesimokyti
tam tikros specialybės ir pan.
Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra ta, kurioje jis nuolat
ar daugiausiai gyvena. Fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvena-
mąją vietą. Fizinio asmens gyvenamąja vieta yra laikoma ta, kurioje jis fak-
tiškai dažniausiai gyvena, o jei tokios yra kelios, tada ta, su kuria jis yra la-
biausiai susijęs.
Jeigu fizinio asmens nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ne trumpiau
kaip l metus nėra žinių, kur jis yra, toks asmuo pripažįstamas nežinia kur
esančiu (CK 2.28 str.). Šiuo atveju jo turtui yra skiriamas laikinasis admi-
nistratorius, kuriuo gali būti asmens sutuoktinis, artimas giminaitis arba as-
muo, suinteresuotas išsaugoti jo turtą. Iš turto duodamas išlaikymas jo išlai-
kytiniams ir padengiamas jo įsiskolinimas (CK 2.29 str.).
Jeigu pripažintas nežinia kur esančiu pilietis atvyksta arba paaiškėja
jo buvimo vieta, teismas panaikina pripažinimo jį nežinia kur esančiu spren-
dimą, po to panaikinamas jo turto administravimas (CK 2.30 str.).
Pilietis gali būti teismine tvarka paskelbiamas mirusiu, jeigu jo nuo-
latinėje gyvenamojoje vietoje 3 metus nėra žinių, kur jis yra (CK 2.31 str.).
Jeigu pilietis dingo be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties
grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus per tam tikrą nelaimingą atsitiki-
mą (traukinio katastrofą, laivo avariją ir pan.), tas terminas sutrumpinamas
iki 6 mėnesių. Karys arba kitas pilietis, dingęs be žinios per karo veiksmus,
gali būti paskelbiamas mirusiu praėjus 2 metams nuo karo veiksmų pasibai-
gimo dienos.
Piliečio paskelbimas mirusiu jo civilinių teisių ir pareigų atžvilgiu
prilyginamas jo mirčiai. Tai reiškia, kad išnyksta jo teisnumas, jo turtą pa-
veldi jo įpėdiniai ir t. t.
Nebūtina dėl paskelbimo mirusiu pirmiau pripažinti nežinia kur
esančiu. Svarbiausia sąlyga - laikas.
Jeigu paskelbtas mirusiu asmuo atvyksta arba paaiškėja jo buvimo
vieta, teismas sprendimą paskelbti šį pilietį mirusiu panaikina (CK 2.32
str.).
Atvykusysis neturi teisės reikalauti grąžinti jam priklausantį turtą,
kuris paskelbus jį mirusiu yra paveldėtas. Tačiau tais atvejais, kai jis nežinia
kur buvo dėl svarbių priežasčių, jis turi teisę, nepriklausomai nuo savo atvy-
kimo laiko, reikalauti grąžinti jam priklausantį turtą, išlikusį pas įpėdinius.
CIVILINĖ TEISĖ 29
1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA VYK
Taip pat atvykusysis gali reikalauti grąžinti turtą, perėjusį tretiesiems asme-
nims, jeigu šie, įgydami tą turtą, žinojo, kad jo savininkas yra gyvas.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas fiziniams asmenims suteikia
specifines teises, kurias gali turėti tik šie civilinio teisinio santykio subjek-
tai. Tai yra:
1) teisė į vardą ir jos gynimas. Apima vardą, pavardę, pseudonimą.
Asmuo, kurio ši teisė pažeista, gali reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę ža-
lą, atsiradusią neteisėtai pasinaudojus jo vardu;
2) teisė Į atvaizdą. Apima fotonuotraukas, portretus ir kt. Atvaizdai
gali būti atgaminami, parduodami, spausdinami ar pats asmuo fotografuo-
jamas tik jam sutikus;
3) teisė Į privatų gyvenimą ir jo slaptumą. Tai neteisėtas įėjimas į
gyvenamąsias patalpas, neteisėtas asmens stebėjimas, turto ar jo paties
apieškojimas, telefoninių pokalbių klausymasis, korespondencijos konfiden-
cialumo pažeidimas ir kt.;
4) garbės ir orumo gynimas. Asmuo turi teisę reikalauti paneigti
duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą;
5) teisė į kūno neliečiamybę ir vientisumą. Su asmeniu negali būti at-
liekami jokie moksliniai ar medicininiai bandymai ar tyrimai. Jo kūnas ar jo
dalys negali būti komercinio sandorio dalykas;
6) laisvės neliečiamumas. Asmens laisvė neliečiama. Psichinė būse-
na gali būti tikrinama tik jam pačiam sutikus ar teismui nurodžius. Priversti-
nė hospitalizacija yra galima tik ne ilgesnė kaip 2 parų;
7) teisė pakeisti lytį. Nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medi-
cininiu būdu pakeisti savo lytį.
Svarbiausi žmogaus įvykiai, nuo kurių priklauso jo civilinės teisės ir
pareigos (piliečio gimimas ir mirtis, jo santuoka, ištuoka, įvaikinimas, vardo
ir pavardės pakeitimas, tėvystės (motinystės) pripažinimas ir nustatymas,
asmens lyties pakeitimas, partnerystė), registruojami civilinės metrikacijos
įstaigose (civilinės metrikacijos biuruose ar skyriuose).
JURIDINIAI ASMENYS
CIVILINĖ TEISĖ 31
1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA VVK
32 CIVILINĖ TEISĖ
VVK 1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA
36 CIVILINĖ TEISĖ
VVK 1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA
CIVILINĖ TEISĖ 37
1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA VYK
laiką ir kitas aplinkybes, yra protokolas. Jis yra surašomas posėdžio sekreto-
riaus arba pirmininko, jei posėdžio sekretorius nėra renkamas. Dalyvavę po-
sėdyje asmenys turi teisę pareikšti pastabas dėl posėdžio, kurios turi būti
įrašomos į protokolą.
Juridinių asmenų kolegialių organų sprendimai priimami balsuojant.
Balsams pasidalijus po lygiai, lemiamą reikšmę turi tai, kaip balsavo posė-
džio pirmininkas.
Jei juridinio asmens organo sprendimui patvirtinti reikalingas kitas
juridinio asmens organo pritarimas, šis pritarimas gali būti gautas vėliau, tai
yra protingumo kriterijų atitinkančiu terminu.
CIVILINĖ TEISĖ 39
1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA VVK
3) juridinių asmenų, buvusių iki reorganizavimo, prievolinės teisės
pereina juridiniams asmenims, kurie atsiranda po reorganizavimo.
Sprendimą juridinį asmenį reorganizuoti priima juridinio asmens da-
lyviai (sprendimas priimamas kvalifikuota balsų dauguma) arba teismas
įstatymų nustatyta tvarka. Kai sprendimą dėl reorganizavimo priima juridi-
nio asmens dalyviai, jie turi būti supažindinti su visomis reorganizavimo są-
lygomis, tvarka bei kitais duomenimis ne vėliau kaip likus 30 dienų iki da-
lyvių susirinkimo dienos.
Juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami šiais būdais:
1. Jungimo, kurį sudaro:
a) prijungimas. Tai vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas
prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio
asmens teisės ir pareigos;
b) sujungimas. Tai dviejų ar daugiau juridinių asmenų susivienijimas
į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuojamų juridinių as-
menų teisės ir pareigos.
2. Skaidymo, kurį sudaro:
a) išdalijimas. Tai reorganizuojamo juridinio asmens teisių ir pareigų
išdalijimas kitiems veikiantiems juridiniams asmenims;
b) padalijimas. Tai vieno juridinio asmens pagrindu įsteigimas dvie-
jų ar daugiau juridinių asmenų, kuriems tam tikromis dalimis pereina reor-
ganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos.
Atskirų juridinių asmenų reorganizavimo ypatumus nustato atskiri
įstatymai.
Reorganizavime dalyvaujančių juridinių asmenų valdymo organai
privalo parengti juridinio asmens reorganizavimo sąlygas, kuriose turi būti
įvykdytos LR CK 2.99 str. l d. 1-5 p. sąlygos. Reorganizavimo sąlygas turi
įvertinti nepriklausomas ekspertas (CK 2.100 str.).
Reorganizavimo sąlygų sudarymas turi būti paskelbtas viešai tris
kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba vieną kartą paskelbtas
viešai ir visiems juridinio asmens kreditoriams pranešta raštu. Juridinio as-
mens kreditoriai turi teisę, reikalauti nutraukti juridinio asmens reorganiza-
vimą, jeigu yra pagrindas, kad įvykus reorganizavimo procedūrai juridinis
asmuo nevykdys savo prievolių kreditoriui arba prievolės vykdymas pasun-
kės.
Jei juridinis asmuo reorganizuojamas jį prijungiant prie kito juridinio
asmens, kuris yra vienintelis reorganizuojamojo dalyvis, arba jei
reorganizavime dalyvauja viešieji juridiniai asmenys, įstatymo keliami
reikalavimai dėl reorganizavimo sąlygų įvertinimo bei kiekvieno juridinio
asmens valdymo organo rašytinių ataskaitų pateikimo netaikomi (CK 2.103
str)
40 CIVILINE TEISE
VVK 1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA
42 CIVILINĖ TEISĖ
m 1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA
1.8. SANDORIAI
SANDORIO SĄVOKA
CIVILINĖ TEISĖ 43
1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA VVK
CIVILINĖ TEISĖ
44
WK 1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA
Sandoriai nuo kitų teisės šakų teisimų aktų (nuo administracinių tei-
sinių, šeimos teisės aktų ir t. t.) skiriasi santykių sfera, kurioje jie taikomi,
savo subjektine sudėtimi ir sandorių dalyvių bei kitus juridinius aktus atlie-
kančių asmenų padėtimi.
Sandoriai daugiausia taikomi turtinių santykių, kurie turi tam tikrą
ekonominę vertę, sferoje. Tuo tarpu šeimos teisėje vyrauja asmeniniai teisi-
niai santykiai ir atitinkami juridiniai aktai. Sandoriai nuo administracinių
teisinių aktų labiausiai skiriasi savo subjektų sudėtimi. Viena administraci-
nių teisinių santykių šalis būtinai yra valstybinio valdymo organas, kuris pa-
CIVILINĖ TEISĖ 45
1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA VVK
gal savo kompetenciją turi teisę duoti fiziniams ir juridiniams asmenims bei
kitiems valdymo organams privalomus potvarkius. Administracinio santykio
dalyviai vykdymo ir tvarkymo veiklos sferoje yra pavaldūs valstybės orga-
nams.
SANDORIŲ KLASIFIKACIJA
Galiojantys įstatymai reguliuoja įvairius sandorius, kurie turi speci-
finių ypatumų. Civilinės teisės teorija sandorius klasifikuoja į rūšis pagal
įvairius kriterijus: sandorio dalyvių valios reiškimo pobūdį, pagrindo speci-
fiką ir sandorio sudarymo būdus.
Sandoriai skirstomi į vienašalius, dvišalius ir daugiašalius. Juos
numato LR CK 1.63 str. 2 d. Į rūšis skirstoma atsižvelgiant į tai, ar sandory-
je reiškiama vienos šalies, ar daugiau šalių valia. Sandorio šalies sąvoka ne-
sutampa su sandorio dalyvio sąvoka, todėl jų negalima painioti.
Vienašaliu laikomas toks sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka
vienos šalies valios reiškimo. Šiuo atveju nėra kitos šalies priešpriešinės va-
lios reiškimo ir įstatymo numatytoms teisinėms pasekmėms atsirasti pakan-
ka vienos šalies valios. Paprastai vienašalį sandorį sudaro vienas asmuo, pa-
vyzdžiui, parašo testamentą, atsisako nuo paveldėjimo. Tačiau kai kuriuos
vienašalius sandorius gali sudaryti kartu ir daugiau asmenų, kurie dalyvauja
sandoryje kaip viena šalis. Pavyzdžiui, bendrosios nuosavybės teisės daly-
viai duoda bendrą įgalioj imą kitam asmeniui, keli asmenys skelbia konkursą
ir t.t.
Vienašaliais sandoriais teisiniai santykiai nustatomi mažiausiai tarp
dviejų asmenų. Dažniausiai jie sudaro teisinius santykius nepriklausomai
nuo to, ar vienašalį valios pareiškimą suvokia, žino asmuo, kuriam tokio
vienašalio sandorio pagrindu atsiranda tam tikros teisės ar pareigos, pavyz-
džiui, sudarant testamentą. Tačiau kai kuriais įstatyme numatytais atvejais
vienašalis sandoris įgyja teisinę galią tiktai tuo atveju, jeigu asmuo, kuriam
jis skirtas, žino šį valios pareiškimą. Savarankiškai naudojamų vienašalių
sandorių yra nedaug (testamentas, konkurso paskelbimas ir kai kurie ki-
ti).Dauguma vienašalių sandorių yra pagalbinio pobūdžio sutartyse. Pavyz-
džiui, vykdant pavedimo sutartį, duodamas įgaliojimas, vykdant pervežimo
sutartį, pakeičiamas gavėjas ir t.t.
46 CIVILINĖ TEISĖ
VVK 1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA
CIVILINĖ TEISĖ 47
1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA VVK
vežimo ir kitos sutartys. Kiti sandoriai gali būti tik neatlygintini, pavyzdžiui,
dovanojimo, panaudos sutartys ir kt. Neatlygintinų sandorių yra gerokai ma-
žiau. Paprastai juos sudaro fiziniai asmenys. Trečią grupę sudaro sandoriai,
kurie pagal šalių susitarimą gali būti atlygintini ir neatlygintini. Tai pasko-
los, pavedimo, pasaugos ir kitos sutartys.
Sandoriai yra konsensualiniai ir realiniai. Sandoriai į šias rūšis
skirstomi atsižvelgiant į jų sudarymo būdą. Šis skirstymo kriterijus nustato
momentą, nuo kurio sandorį laikome sudarytu.
Konsensualiniu vadiname sandorį, kuris laikomas sudarytu nuo to
momento, kai šalys tarpusavyje susitarė dėl visų esminių jo punktų ir įsta-
tymo nustatyta forma pareiškė suderintą valią. Šiems sandoriams sudaryti
pakanka tiktai šalių suderintos valios pareiškimo ir įstatymo nustatytos for-
mos. Tokie yra dauguma sandorių, pavyzdžiui, pirkimo-pardavimo, tiekimo,
rangos ir kitos sutartys. Nuo šalių suderintos valios pareiškimo momento
sandoris laikomas sudarytu.
Realiniu vadiname sandorį, kuris laikomas sudarytu, kai viena šalis
perduoda kitai daiktą ir įstatymo nustatyta forma patvirtina šalių suderintą
valią. Šiems sandoriams nepakanka tik šalių suderintos valios pareiškimo, o
reikia dar perduoti daiktą. Tokie sandoriai laikomi sudarytais, kada šalys yra
perdavusios atitinkamą daiktą. Pavyzdžiui, pervežimo sutarčiai sudaryti rei-
kia perduoti daiktus.
Sandorius skirstant į nurodytas rūšis, nereikia painioti sandorių suda-
rymo būdo su tuo, kaip atskiras sandoris gali būti įvykdytas. Pavyzdžiui,
pirkimo-pardavimo sutartis yra konsensualinis sandoris, nes jai sudaryti pa-
kanka šalių susitarimo. Tačiau labai dažnai mažmeninės prekybos parduotu-
vėse, turguje sutarties sudarymas sutampa su daikto perdavimu. Dėl to pir-
kimo-pardavimo sutartis netampa realiniu sandoriu. Realiniuose sandoriuose
daikto perdavimas išreiškia sandorio sudarymą, o konsensualinių sandorių
vykdymas gali sutapti su sandorio sudarymu. Todėl įvairūs sandoriai gali
būti tik konsensualiniai arba realiniai. Tam tikrais atvejais sandoriai gali būti
realiniai ir konsensualiniai.
Sandoriai yra kauzaliniai ir abstraktiniai. Šitaip sandoriai
klasifikuojami pagal tai, ar sandoryje reiškiamas jo pagrindas.
Kauzaliniu vadiname sandorį, kuriame išreikštas jo pagrindas. Šiame
sandoryje nurodomas tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia jo šalys, suda-
rydamos sandorį. Kauzalinio sandorio teisinis pagrindas nustatomas imant
patį sandorio turinį arba pagal konkretaus sandorio tipą (pirkimo-pardavimo,
tiekimo, pervežimo, rangos ir kt.). Nesant sandoryje išreikšto pagrindo ar
jeigu pagrindas prieštarauja įstatymams, sudarytas sandoris nesukelia teisi-
nių pasekmių. Civilinėje apyvartoje dauguma sandorių yra kauzaliniai, nes
CIVILINĖ TEISĖ 43
1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA VVK
CIVILINĖ TEISĖ 51
1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA VVK
Jeigu sandorio prigimtis tokia, kad sąlyga yra būtinas šio sandorio
elementas ir jo sudaryti be sąlygos neįmanoma (pavyzdžiui, gyvybes drau-
dimo sutartis), tai toks sandoris nelaikomas sąlyginiu. Toks sandoris laiko-
mas nesąlyginiu, kai nesant šios sąlygos jo visai neįmanoma sudaryti;
3) sandorio sąlygos turi būti teisėtos, neprieštaraujančios viešajai
tvarkai ir gerai moralei, nes sandoris, kuriame yra numatytos tokios sąly-
gos, yra niekinis (CK l .66 str. 4 d.).
Sandoris gali būti sudarytas su atidedamąja ir naikinamąja sąlyga.
Sandoris laikomas sudarytu su atidedamąja sąlyga, jeigu šalys san-
doriu nustatomų teisių ir pareigų atsiradimą padarė priklausomą nuo tokios
aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas (CK l .66 str. 2 d.). Tai
reiškia, kad sudarant sandorį jokių teisių ir pareigų neatsiranda. Jos būna ta-
da, kai atsiranda sandoryje numatytos sąlygos. Tačiau tarp sandorio šalių at-
siranda teisinis ryšis, kurio nė viena iš šio sandorio šalių neturi vienašališkai
atsisakyti ar pakeisti. Jeigu sąlygai atsiradus sandorio šalis neatlieka savo
įsipareigojimo, ji laikoma pažeidusią prievolę ir jai atsiranda visos įstatymo
numatytos teisinės pasekmės. Atidedamajai sąlygai neatsiradus, teisimai
santykiai tarp sandorio šalių nutrūksta.
Sandoris laikomas sudarytu su naikinamąja sąlyga, jeigu šalys san-
dorio nustatomų teisių ir pareigų pasibaigimą padarė priklausomą nuo ap-
linkybės, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas (CK 1.66 str. 3 d.). Esant
naikinamajai sąlygai, šalims teisės ir pareigos atsiranda nuo sandorio suda-
rymo pradžios. Atsiradus sandoryje numatytai naikinamajai sąlygai, sando-
ris nustoja galioti. Kol atsiranda naikinamosios sąlygos, iš buvusio sandorio
kilusios teisinės pasekmės (pavyzdžiui, sumokėti nuompinigius už kambario
nuomą) lieka. Kai kuriais atvejais atsiradus naikinamajai sąlygai šalys grą-
žinamos į pradinę padėtį. Pavyzdžiui, jeigu pirkimo-pardavimo sutartis su-
daryta su naikinamąja sąlyga, pirkėjas privalo grąžinti daiktą pardavėjui, o
pardavėjas pinigus - pirkėjui.
Sąlyginio sandorio šalys privalo sąžiningai vykdyti sandorį, neska-
tindamos arba nekliudydamos sandoryje numatytoms sąlygoms atsirasti arba
neatsirasti. Sandorio šalims nesąžiningai vykdant sandorį, atsiranda teisinės
pasekmės. Jeigu sąlygai atsirasti nesąžiningai sukliudė šalis, kuriai šios są-
lygos atsiradimas naudingas, tai sąlyga pripažįstama neatsiradusia (CK 1.67
str. 2 d.), o jeigu sąlygai atsirasti nesąžiningai sukliudė šalis, kuriai ta sąlyga
nenaudinga, tai pripažįstama, kad sąlyga buvo (CK 1.67 str. l d.).
Sąlyginiai sandoriai daugiausia paplitę tarp fizinių asmenų. Jie taip
pat gali būti sudaromi ir tarp organizacijų.
CIVILINE TEISE
52
VVK 1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA
SANDORIO FORMA
SANDORIŲ NEGALIOJIMAS
CIVILINĖ TEISĖ 57
1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA WK
rio šalis privalo kitai šaliai atlyginti tą vertę pinigais. Šiuo atveju atlyginama
tikroji daikto vertė, o ne piniginė suma, kuri numatyta atlyginti už šį daiktą.
Abišalė restitucija, kaip negaliojančio sandorio pasekmė, turi ben-
dros taisyklės reikšmę. Ji taikoma visais sandorių negaliojimo atvejais, iš-
skyrus tuos atvejus, kai įstatyme yra numatytos kitokios - sunkesnės - san-
dorio negaliojimo pasekmės (vienašalė restitucija, abiejų šalių turto paėmi-
mas į valstybės pajamas). Abišalė restitucija taikoma sandoriams, kurie ne-
galioja dėl įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymo, suklydimo sandorį
sudarant, dėl sudarymo su neveiksniais ir ribotai veiksniais fiziniais asme-
nimis, su fiziniu asmeniu, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės,
sudarymo tik dėl akių - tariamiesiems sandoriams. Taip pat priklausomai
nuo aplinkybių abišalė restitucija gali būti taikoma sandoriams, prieštarau-
jantiems juridinio asmens teisnumui.
2. Vienašalė restitucija. Ji pasireiškia tuo, kad vienai sandorio šaliai
grąžinama, ką ji yra įvykdžiusi, o iš kitos sandorio šalies visa, ką ji pagal
sandorį įvykdė arba kas jai priklausė įvykdyti, išieškoma į valstybės paja-
mas. Jeigu turto į valstybės pajamas negalima perduoti natūra, tai išieškoma
jo vertė pinigais. Vienašalė restitucija turtinę padėtį grąžina tiktai vienai
sandorio šaliai. Kitai sandorio šaliai, kurios neteisėti veiksmai (pavyzdžiui,
apgaulė, smurtas, grasinimas ir t. t.) turėjo įtakos sudarant sandorį, pradinė ,
turtinė padėtis negrąžinama.
3. Atvejai, kai restitucijos nėra. Šiais atvejais nė vienam negaliojan-
čio sandorio dalyvių pradinė turtinė padėtis negrąžinama. Visa tai, ką abi
sandorio šalys yra gavusios pagal sandorį, o kai įvykdyta dalis sandorio arba
įvykdo viena šalis, viskas kas priklausė įvykdyti, išieškoma į valstybės pa-
jamas. Tai sunkiausios sandorio negaliojimo pasekmės. Jos numatytos san-
doriams, kurie sudaryti turint tikslą, priešingą Lietuvos Respublikos visuo-
menės interesams, ir esant abiejų šalių tyčiai (CK 1.81 str. 2 d.).
Papildomos turtinės pasekmės. Be pagrindinių teisinių pasekmių,
nuo negaliojančio sandorio sudarymo momento iki teisinių pasekmių likvi-
davimo šalims dėl jo negaliojimo gali būti padaryta žala, kuri turi būti atly-
ginta. Įstatyme numatytais atvejais dėl sandorio negaliojimo turi būti atly-
ginti nuostoliai, kuriuos sudaro turėtos išlaidos, turto netekimas ir sužaloji-
mas. Šių nuostolių atlyginimas yra ribotas, nes neleidžiama reikalauti ne-
gautų pajamų.
Dėl negaliojančio sandorio padaryti nuostoliai gali būti išieškomi
tiktai įsakmiai įstatymo nurodytais atvejais. Jie išieškomi tik esant
objektyvioms ir subjektyvioms sąlygoms.
Objektyvios sąlygos yra sandorio dalyviui susidarę nuostoliai (išlai-
dos, turto netekimas ar sužalojimas). Subjektyvios sąlygos - tai atsakingo už
58 CIVILINĖ TEISĖ
VVK 1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA
padarytą žalą sandorio dalyvio kaltė (žinojo ar turėjo žinoti, kad antroji šalis
neveiksni ar nesupranta savo veiksmų ir t. t.). Esant šioms sąlygoms, papil-
domos turtinės pasekmės gali būti taikomos sandorio dalyviams, kurie suda-
ro sandorius su neveiksniais (CK 1.84 str.) ar ribotai veiksniais asmenimis
(CK 1.88 str.). Kai sandoris negalioja dėl suklydimo, nuostolius privalo at-
lyginti ta sandorio šalis, dėl kurios kaltės sandoris sudarytas su klaida (CK
190 str. 3 d.).
62 CIVILINĖ TEISĖ
VVK 1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA
rį, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu kaip sudarytas dėl grasi-
nimo.
Grasinimu gali versti sudaryti sandorį pats jo dalyvis, taip pat ir tre-
tieji asmenys. Pastaruoju atveju reikia, kad sandorio dalyvis žinotų, jog san-
doris sudaromas trečiajam asmeniui grasinant. Sandoris gali būti pripažintas
negaliojančiu, kai jis sudarytas dėl grasinimo pačiam sandorio dalyviui, taip
pat ir jam artimiems asmenims. Sandorio pripažinimo negaliojančiu pasek-
mė yra vienašalė restitucija ir pareiga atlyginti nukentėjusiajam nuostolius.
Sandoris, sudarytas dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su
antrąja puse. Atstovas, sudarydamas atstovaujamojo vardu sandorį, privalo
išreikšti kitai sandorio šaliai tikrąją atstovaujamojo valią. Kai atstovas pik-
tavališkai susitaria su antrąja šalimi, sudarytas sandoris atstovaujamojo va-
lios neatitinka (CK 1.91 str.). Atstovo piktavališkam susitarimui būdinga,
kad atstovas ir kita sandorio šalis žino apie sudaryto sandorio neatitikimą at-
stovaujamojo valios. Be to, atstovas ir kontrahentas tokį sandorį sudaro savo
tikslams užtikrinti atstovaujamojo interesų sąskaita. Esant tokioms aplinky-
bėms, sandoris teismine tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu. Sandorio
pripažinimo negaliojančiu pasekmė yra vienašalė restitucija ir pareiga atly-
ginti nukentėjusiajam nuostolius.
Sandoris, sudarytas dėl susidėjusių sunkių aplinkybių. Šiuo atveju
sandoris dalyvio valia formuojasi nenormaliomis sąlygomis dėl blogos jo
materialinės padėties (CK 1.91 str.). Tai reiškia, kad asmuo neturi būtinų
gyvenimo sąlygų (neturi buto, maisto, sunkiai serga ir pan.). Be šio požy-
mio, sandoriui pripažinti negaliojančiu reikia:
1) kad kita sandorio šalis žinotų šias sunkias aplinkybes;
2) kad kita sandorio šalis jomis pasinaudotų sandoriui sudaryti;
3) kad sandoris būtų sudarytas kitai šaliai aiškiai nenaudingomis są-
lygomis (pavyzdžiui, ypač žema kaina).
Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, sandorį pripažinti negalio-
jančiu nebus pagrindo. Dabar tokie sandoriai labai retai pasitaiko. Sandorio
pripažinimo negaliojančiu pasekmė yra vienašalė restitucija ir pareiga atly-
ginti nukentėjusiajam nuostolius.
Sandoris, sudarytas fizinio asmens, kuris negalėjo suprasti savo
veiksmų reikšmės (CK 1.89 str.). Tam tikrais atvejais veiksnūs fiziniai
asmenys gali būti tokios būklės, kad nesupranta savo veiksmų (faktinių arba
teisinių) reikšmės ir negali jų valdyti. Tokia fizinio asmens būklė gali
atsirasti dėl labai įvairių priežasčių: dėl nervinio sukrėtimo, sunkiai sirgus,
dėl nervinio pervargimo, sužeidimo, girtumo ir pan. Tokiose situacijose nėra
fizinio asmens valios sudaryti sandorį, o yra tiktai valios pareiškimas, kuris
teismine tvarka gali būti nuginčytas.
CIVILINĖ TEISĖ 63
1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA VVK
CIVILINĖ TEISĖ 65
1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA VVK
1.9. ATSTOVAVIMAS
ATSTOVAVIMO SĄVOKA
66 CIVILINĖ TEISĖ
WK 1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA
skyrė atstovu kitą asmenį, tai jam tokio asmens sudaryti sandoriai ir pasek-
mės yra privalomi vykdyti ir priimti.
LR CK 2.132 str. 2 d. nurodo tris galimus atstovavimo pagrindus:
1) įgaliojimas. Įgaliojimas įformina atstovo įgalinimą, kada jis vei-
kia remdamasis pavedimo sutartimi, sudaryta su veiksniu asmeniu arba su
juridiniu asmeniu pagal darbo sutartį, arba naryste atitinkamoje kooperatinė-
je organizacijoje. Įgaliojimas yra ne tik įgaliotinio įgalinimo pagrindas, bet
ir dokumentas, pagal kurį tretieji asmenys gali nustatyti įgaliotinio įgalinimo
CIVILINĖ TEISĖ
68
VVK 1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA
CIVILINE TEISE 69
1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA VVK
tą. Tačiau jei per atstovą sudaryto sandorio galiojimas ginčijamas dėl klai-
dos, apgaulės, smurto ar grasinimo, tai šių faktų egzistavimas ar neegzista-
vimas nustatomas atsižvelgiant į atstovo valią.
Įgalinimas turi būti atitinkamai išreikštas. Kai nustatomas įstatymo,
jam ypatingo įforminimo nereikia, užtenka įrodyti, kad tėvai ir atstovauja-
masis neveiksnūs. Savanoriškam įgalinimui reikia įgaliojimo. Kitais atvejais
pakanka akivaizdžios padėties (pavyzdžiui, parduotuvės pardavėjo).
Atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą
ir atsiskaityti jam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Taip pat at-
stovaujamasis turi atlyginti atstovo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo
vykdymu, jei sutartis ar įstatymai nenumato ko kita.
ĮGALIOJIMAS
70 CIVILINĖ TEISĖ
VVK 1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA
ATSTOVAVIMAS BE ĮGALIOJIMO
72 CIVILINE TEISE
m 1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA
2) kai visai neįgaliotas asmuo sudaro kito asmens vardu sandorį, t.y.
kai tarp šių asmenų visai nėra atstovavimo santykių.
Toks sandoris sukuria, pakeičia ir panaikina teises atstovaujamajam
tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria šiam sandoriui arba įgalio-
jimą viršijančiai daliai.
Tuo atveju sandoris galioja nuo jo sudarymo momento. Pritarimas
turi atgalinio veiksmo galią. Jeigu tokio pritarimo negaunama, tokie taria-
mojo atstovo veiksmai nesukuria jokių teisių ir pareigų subjektui ir neturi
jokios juridinės galios.
Gyvenime atsitinka, kad svetimi reikalai tvarkomi be pavedimo. Tai
apima labai įvairius gyvenimo atvejus (pavyzdžiui, neišvengiamas namo
remontas). Jeigu po to tokiam reikalų tvarkymui atstovaujamasis pritaria, tai
sukelia LR CK 2.136 str. numatytas pasekmes. Įstatymai šio klausimo ne-
sprendžia.
KOMERCINIS ATSTOVAVIMAS
PREKYBOS AGENTAS
CIVILINE TEISE 73
1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA WK
74 CIVILINĖ TEISĖ
VVK 1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA
CIVILINĖ TEISĖ 75
1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA VVK
CIVILINĖ TEISĖ 77
1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA WK
78 CIVILINĖ TEISĖ
VVK 1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA
stovą gali panaudoti trečiasis asmuo. Taip pat ir trečiasis asmuo gali perimti
su atstovaujamuoju susijusių teisių įgyvendinimą, jei jų neprisiima atstovas.
Jeigu atstovaujamasis nevykdo savo prievolių atstovui, atstovas pri-
valo pranešti jo vardą trečiajam asmeniui. Tas pats yra, kai trečiasis asmuo
nevykdo savo prievolių atstovui - jis irgi privalo pranešti trečiojo asmens
vardą atstovaujamajam.
Jeigu trečiasis asmuo įrodo, kad jis nebūtų sudaręs su atstovu sutar-
ties, jei būtų žinojęs, kas yra atstovaujamasis, tuo atveju atstovaujamasis at-
stovo įgytų teisių įgyvendinti negali (CK 2.171 str. 7 d.).
Jeigu asmuo veikia neturėdamas atstovaujamojo įgaliojimų arba juos
viršydamas, tada teisės ir pareigos yra sukuriamos tarp trečiojo asmens ir to
asmens, kuris sudarė sutartį (CK 2.171 str. l d.). Tačiau jeigu atstovaujamo-
jo elgesys davė tvirtą pagrindą manyti, kad atstovas turi reikiamus įgalioji-
mus ir veikia jų neviršydamas, tada LR CK 2.172 str. l d. normos nėra tai-
komos. Šiuo atveju vertinant atstovaujamojo elgesį reikia remtis protingumo
kriterijais.
Atstovaujamasis gali patvirtinti atstovo sandorius, kuriuos jis sudarė
neturėdamas įgaliojimų arba juos viršydamas. Šis patvirtinimas gali būti bet
kokios formos, taip pat ir numanomas iš atstovaujamojo elgesio. Jeigu tre-
čiasis asmuo sandorio sudarymo metu nežinojo ir neturėjo žinoti, kad atsto-
vas veikia be atstovaujamojo įgaliojimų ar juos viršydamas, jis atstovauja-
majam neatsako. Tačiau jis apie tai turi pranešti atstovaujamajam iki atstovo
veiksmų patvirtinimo (CK 2.173 str. 2 d.). Atstovaujamajam patvirtinus at-
stovo veiksmus, bet per laiką, atitinkantį protingumo kriterijų, apie tai ne-
pranešus trečiajam asmeniui, trečiasis asmuo gali atsisakyti vykdyti sandorį.
Jeigu atstovo veiksmų, kuriuos jis atliko neturėdamas tam įgaliojimų
arba juos viršydamas, nepripažįsta atstovaujamasis, tada atstovas turi atly-
ginti trečiajam asmeniui tuos nuostolius, kuris jis turėjo sudarydamas ir
ruošdamasis sudaryti sutartį. Tačiau jeigu trečiasis asmuo žino arba turėjo
žinoti, kad asmuo veikia neturėdamas įgaliojimų ar juos viršydamas, tada
trečiasis asmuo neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo.
LR CK 2.175 str. numatyti pagrindai, kada atstovo teisės komerci-
niame atstovavime sudarant ir vykdant tarptautinio prekių pirkimo-
pardavimo sutartis pasibaigia:
1) atstovaujamojo ir atstovo sutikimu;
2) sudarius sandorį ar atlikus kitą veiksmą, kuriam atlikti buvo iš-
duotas įgaliojimas;
3) kai atstovaujamasis panaikina atstovui duotas teises;
4) kai atstovas atsisako savo teisių;
5) kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytais atvejais.
CIVILINĖ TEISĖ 79
1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA VVK
PROKŪRA
80 CIVILINĖ TEISĖ
VVK 1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA
1) atstovaujamasis ją atšaukia;
2) prokuristas jos atsisako;
3) atstovaujamajam iškelta bankroto byla;
4) likviduojamas arba reorganizuojamas prokūrą išdavęs asmuo;
5) prokuristas miršta.
Prokūrą pasibaigia tuo momentu, kai tai įrašoma atitinkamame re-
gistre, tačiau ši taisyklė netaikoma 4 ir 5 punktui (likviduojamas arba reor-
ganizuojamas prokūrą išdavęs asmuo, prokuristas miršta).
1.10. TERMINAI
TERMINO SĄVOKA
CIVILINĖ TEISE 81
1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA WK
TERMINŲ NUSTATYMAS
TERMINŲ SKAIČIAVIMAS
CIVILINE TEISE 83
1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA VVK
84 CIVILINE TEISE
VYK 1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA
mėnesių termino eiga prasideda kovo 31 d., tai terminas pasibaigs birželio
30 d., nes jame 31 d. nėra. Jeigu sutartyje terminas apibrėžtas pusmėnesiu,
tai terminas skaičiuojamas dienomis skaičiuojamų terminų tvarka.
Jeigu metais arba mėnesiais skaičiuojamo termino pabaiga tenka to-
kiam mėnesiui, kuriame atitinkamos dienos nėra, tai terminas pasibaigia
paskutinę to mėnesio dieną. Pavyzdžiui, vienerių metų terminas prasidėjo
1972 m. vasario 29 d. ir baigėsi 1973 m. vasario 28 d., nes 29 d. nėra.
Savaitėmis skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinės
termino savaitės dieną 24 valandą nulis minučių. Pavyzdžiui, trečiadienį su-
darytas dviejų savaičių sandoris pasibaigė po dviejų savaičių trečiadienį.
Jeigu paskutinė termino diena yra ne darbo diena, tai termino pasi-
baigimo diena laikoma po jos einanti darbo diena (CK 1.121 str.). Šiais at-
vejais neturi reikšmės, ar terminas baigiasi šiaip ne darbo diena, ar švente, ar
Vyriausybės potvarkiu perkelta ne darbo diena. Paprastai ši taisyklė taikoma
tiems teisiniams santykiams, kurių šalys yra įmonės, įstaigos, organizacijos,
kurios negali ne darbo dienomis atlikti prievolės numatytų veiksmų.
Paprastai paskutinę termino dieną veiksmai gali būti atlikti iki 24 va-
landos. Jeigu iki 24 valandos išsiunčiami paštu, telegrafu pinigai, ieškininiai
pareiškimai ir kiti dokumentai, laikoma, kad teisiniame santykyje numatyti
veiksmai atlikti nustatytu laiku. Tačiau jeigu veiksmas turi būti atliktas or-
ganizacijoje (įstaigoje, įmonėje), terminas pasibaigia tą valandą, kurią šioje
organizacijoje pagal nustatytas taisykles pasibaigia atitinkamos operacijos
(CK 1.122 str.). Pavyzdžiui, jeigu prekės turi būti pristatytos į sandėlį, šie
veiksmai turi būti atlikti normaliu sandėlio darbo laiku. Pristačius po sandė-
lio darbo laiko, laikoma, kad teisiniame santykyje numatytas terminas pra-
leistas.
IEŠKINIO SENATIS
CIVILINĖ TEISĖ 85
1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA VYK
CIVILINE TEISE 87
1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA VYK
gia terminai, nustatyti pretenzijoms dėl šių trūkumų pareikšti. Ieškiniams dėl
rangovo atsakomybės ieškinio senatis prasideda nuo priėmimo į darbą die-
nos arba jeigu rangos sutartyje numatytas garantinis terminas, tai nuo pa-
reiškimo apie trūkumus dienos, o santykiuose tarp organizacijų - nuo tos
dienos, kurią pastebėti trūkumai darbe (CK 6.667 str.).
Ieškinio senaties terminas pasibaigia paskutinę termino dieną. Jis nu-
statomas laikantis terminų skaičiavimo taisyklių (CK 1.117 - 1.123 str.).
CIVILINE TEISE 91
1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA m
Visos šios nurodytos aplinkybės sustabdo ieškinio senaties terminus
tik esant kartu antrajai sąlygai - jeigu jos atsiranda ir būna įstatyme nustaty-
tu senaties termino laikotarpiu. Priešingu atveju ieškovui lieka pakankamai
laiko ieškiniui pareikšti ir nėra reikalo jo prailginti taikant senaties termino
sustabdymo taisykles.
Jeigu pasibaigus aplinkybei, kuri buvo pagrindas ieškinio senačiai
sustabdyti, iki senaties termino pasibaigimo liko mažiau negu šeši mėnesiai,
likusi termino dalis prailginama iki šešių mėnesių. Kai ieškinio senaties
terminas buvo trumpesnis negu šeši mėnesiai, terminas prailginamas iki viso
senaties termino (CK 1. 1 29 str. 3 d.).
LR CK 1.129 str. nustatyti bendri ieškinio senaties termino eigos
sustabdymo pagrindai. Be jų, atskiriems reikalavimams įstatymas numato ir
kai kurias kitas aplinkybes, dėl kurių sustabdoma senaties termino eiga. Pa-
vyzdžiui, tai gali būti taikoma nukentėjusių juridinių asmenų kreipimuisi į
atitinkamą organą pensijai arba pašalpai skirti. Terminas sustabdomas iki
pensijos arba pašalpos skyrimo arba atsisakymo jas skirti.
Ieškinio senaties termino eigos nutraukimu vadiname įstatymo nu-
statytus juridinius veiksmus, kuriems įvykus ieškinio senaties eiga prasideda
iš naujo ir praėjęs iki senaties nutraukimo laikas į naują senaties terminą ne-
įskaitomas. Nutraukimas nuo ieškinio senaties sustabdymo skiriasi tuo, kad
iki nutraukimo praėjęs laikas į naująjį terminą neįskaitomas ir po nutrauki-
mo ieškinio senaties termino eiga prasideda iš naujo. Nutraukti galima tiktai
tą ieškinio senatį, kurios terminas nėra pasibaigęs.
LR CK 1.130 str. nustatomi du pagrindai ieškinio senačiai nutraukti:
l ) ieškinio pareiškimas nustatyta tvarka. Tai bendras pagrindas vi-
siems civilinės teisės subjektams;
2) įpareigoto asmens atlikimas tokių veiksmų, kurie liudija, kad jis
pripažįsta skolą.
Paprastai pareiškus ieškinį byla išnagrinėjama ir ieškinys patenki-
namas arba atmetamas. Išsprendus bylą iš esmės, pasibaigia teisė į ieškinį, ir
ieškinio senaties eigos klausimas visai nekyla. Kai ieškinys patenkinamas ir
sprendimas įsiteisėja ir reikia jį įvykdyti prievarta, prasideda savarankiškas
sprendimo vykdymo senaties terminas. Tačiau ne visada priimta nagrinėti
byla baigiama sprendimu. Šiais atvejais, kai pareikštas ieškinys lieka iš es-
mės neišnagrinėtas, ieškinio senaties termino eigos nutraukimas turi prakti-
nę reikšmę. Ne kiekvienas ieškinio pareiškimas nutraukia ieškinio senaties
termino eigą. Senaties termino eiga nutraukiama, jeigu ginčą sprendžiantis
organas ieškinį priima nagrinėti. Tam būtina ieškinį pareikšti laikantis ginčą
sprendžiančio organo (teismo, arbitražo) proceso taisyklių. Visada reikia
ieškinį pareikšti laikantis civilinių bylų žinybingumo taisyklių, ginčui išnag-
92 CIVILINĖ TEISĖ
VVK 1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA
94 CIVILINĖ TEISĖ
VYK 1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA
(CK 1.126 str. l d.). Nagrinėjant bylą, patikrinama, ar nėra aplinkybių, dėl
kurių ieškinio senatis buvo sustabdyta, nutraukta arba praleista dėl svarbių
priežasčių.
Ieškinio senaties terminui pasibaigus, atimama galimybė apginti pa-
žeistą teisę prievartos būdu. Tačiau jeigu skolininkas savanoriškai įvykdo
savo pareigą (grąžina kreditoriui skolą, perduoda jam daiktą ir pan.) po to,
kai pasibaigė ieškinio senaties terminas, jis neturi teisės reikalauti grąžinti
tai, kas įvykdyta. Šiuo atveju neturi reikšmės tai, kad skolininkas įvykdymo
momentu nežinojo apie senaties termino pasibaigimą (CK 1.133 str.). Ši tai-
syklė taikoma visiems civiliniams teisiniams santykiams, kurių bent vienas
dalyvis yra pilietis. Santykiuose tarp organizacijų įvykdyti pareigą po to, kai
pasibaigė ieškinio senaties terminas, galima tiktai įstatymuose numatytais
atvejais.
Santykiams tarp organizacijų taikoma kitokia tvarka. Ją nustato ne
Civilinio kodekso normos, o 1979 m. birželio 29 d. Buhalterinės apskaitos ir
balansų nuostatai (Nr. 633) ir vėlesni jų pakeitimai. Atsižvelgiant į subjek-
tus, šių nuostatų 53 ir 54 p. nustatomos dvejopos teisinės pasekmės, atsira-
dusios dėl piniginių sumų, kurioms išieškoti praleistas ieškinio senaties ter-
minas.
Kai nėra kontroliuojančių organizacijų, kurių bent viena būtų valsty-
binė, organizacija skolininkė neišieškotą ieškinio senaties terminu sumą pri-
valo pervesti į biudžetą.
CIVILINĖ TEISĖ 95
1. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA VVK
96 CIVILINĖ TEISĖ
VVK 2. DAIKTINĖ TEISĖ
2. DAIKTINĖ TEISĖ
2.2. VALDYMAS
Svarbiausia iš daiktinių teisių yra daikto valdymo teisė, kuri yra pa-
grindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti. Valdymu laikomas
faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą.
Valdymas gali atsirasti užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint
valdymo teisę.
Daikto valdymas gali būti teisėtas ir neteisėtas. Teisėtu laikomas
daikto valdymas, jeigu jis įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės
teisė. Preziumuojama, kad daiktas yra teisėtai valdomas, kol neįrodoma
priešingai. Neteisėtu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant tei-
sės aktus įgyto daikto valdymas.
CIVILINĖ TEISĖ 97
2. DAIKTINĖ TEISĖ VVK
2.4. SERVITUTAS
98 CIVILINĖ TEISĖ
VVK 2. DAIKTINĖ TEISĖ
2.5. UZUFRUKTAS
2.7. HIPOTEKA
1) priverstinė hipoteka;
2) sutartinė hipoteka.
Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo arba teismo sprendimo pa-
grindu šiais atvejais:
valstybės reikalavimams, kylantiems iš mokestinių bei Valstybi-
nio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti;
reikalavimams, susijusiems su statinių statyba ar rekonstrukcija,
užtikrinti;
pagal teismo sprendimą patenkinamiems turtiniams reikalavi-
mams užtikrinti;
kitais įstatymo numatytais atvejais.
Sutartinė hipoteka gali būti paprastoji, jungtinė, svetimo turto, mak-
simalioji, bendroji ir sąlyginė.
Paprastoji hipoteka - tai vieno konkretaus nuosavybės teise priklau-
sančio daikto įkeitimas siekiant apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo
įvykdymą.
Jungtinė hipoteka - tai kelių nuosavybės teise priklausančių nekilno-
jamųjų daiktų įkeitimas siekiant apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo
įvykdymą.
Svetimo turto hipoteka - tai kitam asmeniui nuosavybės teise pri-
klausančio daikto įkeitimas esant to asmens sutikimui, kai siekiama apsau-
goti skolinio įsipareigojimo įvykdymą.
Maksimalioji hipoteka - tai nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant
apsaugoti skolinių įsipareigojimų įvykdymą. Registruojama ne ilgesniam
negu 5 metų laikotarpiui, kai susitariama tik dėl maksimalios įsipareigojimų
apsaugojimo įkeičiamu daiktu sumos ir dėl paskolos naudojimo srities.
Bendroji hipoteka - tai keleto atskiriems savininkams priklausančių
nekilnojamųjų daiktų įkeitimas siekiant apsaugoti vieną skolinį įsipareigo-
jimą. Bendrosios hipotekos sutartyje turi būti nurodyta įkeistų daiktų parda-
vimo varžytinėse eilė.
Sąlyginė hipoteka - tai nekilnojamojo turto įkeitimas siekiant apsau-
goti skolinio įsipareigojimo įvykdymą, jeigu susitariama, jog hipoteka įsiga-
lios nuo to momento, kai sutartyje numatyta sąlyga bus įvykdyta arba jeigu
susitariama, kad hipoteka galios tik iki to momento, kol bus vykdoma sutar-
tyje numatyta sąlyga. Sąlyga gali būti nustatoma tiek kreditoriui, tiek skoli-
ninkui.
Hipotekos sutartis, įkeičiamo daikto savininko vienašalis pareiški-
mas įkeisti daiktą ir prašymas įregistruoti priverstinę hipoteka įforminami
surašant hipotekos lakštą. Hipoteka registruojama hipotekos registre hipote-
2.7. ĮKEITIMAS
(lakštas) arba susitarimas dėl įkeitimo gali būti įtrauktas į sutarti, iš kurios
kyla pagrindinė prievolė.
Įkeitimo teisė baigiasi:
pasibaigus įkeitimu užtikrintai prievolei;
žuvus įkeistam daiktui; .
įkaito turėtojui įgijus nuosavybės teisę į įkeistą daiktą arba įkeis-
toms teisėms perėjus įkaito turėtojui;
pasibaigus teisės, esančios įkeitimo dalyku, galiojimo terminui;
kai kreditorius negali patenkinti savo reikalavimo iš įkeitimo da-
lyko dėl ieškinio senaties termino praleidimo;
šalių susitarimu ar kreditoriui įkeitimo atsisakius.
Atskira įkeitimo rūšis yra įkeitimas lombarde. Lombarduose gali bū-
ti įkeičiami asmeninio naudojimo daiktai, siekiant užtikrinti trumpalaikių
kreditų kuriuos lombardai suteikia fiziniams asmenims, grąžinimą.
CIVILINĖ TEISĖ
104
VVK 3. NUOSAVYBĖS TEISĖ
3. NUOSAVYBES TEISE
ninko interesais. Taigi priešingai. Aišku, nurodytieji asmenys gali čia turėti
ir savo interesų. Kai kada šie interesai yra svarbiausi (pavyzdžiui, nuomi-
ninkas pirmiausiai siekia įgyvendinti savo interesus, komisionierius - gauti
atlyginimą ir pan.).Tačiau šiomis sąlygomis tarp savininko teisių ir kitų as-
menų analoginių teisių lieka esminis skirtumas.
Savininkas savo turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savo valdžia,
valia, nes jis pavaldus tik įstatymui. Tuo tarpu kiti asmenys įgyvendina tas
pačias teises, gautas iš savininko, ir todėl jie pavaldūs ne tik įstatymui, bet ir
savininkui, atsižvelgiant į įstatymo iškeltus reikalavimus.
Savininko teisės neterminuotos. Nesavininkui (pavyzdžiui, nuomi-
ninkui) šios teisės gali būti perduotos tam tikram laikui. Savininkui nurody-
tos teisės priklauso visiškai. Nesavininkas šias teises įgyvendina tiktai iš
anksto nustatytose ribose (pavyzdžiui, komisionierius realizuoja teisinį, o ne
faktinį disponavimą).
Savininkas, laikydamasis įstatymo, pats nustato, kokia kryptimi jis
panaudos jam priklausančias teises. Nesavininkui tai gali nustatyti savinin-
kas (pavyzdžiui, nuomos sutartyje apibrėždamas nuomininko teises ir parei-
gas).
Nuosavybės teisiniai santykiai, kaip ir apskritai teisiniai santykiai,
turi tam tikrų elementų:
1) teisės subjektas yra savininkas (atskiri fiziniai ir juridiniai asme-
nys, valstybė ir savivaldybė);
2) pareigų subjektai yra visi kiti asmenys, pavaldūs šiai teisinei tvar-
kai. Tuo nuosavybės teisiniai santykiai skiriasi nuo prievolinių teisinių san-
tykių, kurių pareigų subjektai yra vienas arba keli skolininkai.
ja, daiktas jam yra grąžinamas, bet prieš tai jis turi atlyginti daikto išlaikymo
ir kitas su radiniu susijusias išlaidas. Pametęs daiktą asmuo privalo mokėti
už radimą radusiam daiktą asmeniui 5% rasto daikto vertės dydžio mokestį.
Lobis - tai žemėje užkasti ar kitaip paslėpti pinigai arba vertingi
daiktai, kurių savininkas negali būti nustatytas dažniausiai dėl to, kad nuo jų
užkasimo ar paslėpimo praėjo daug laiko. Nuosavoje žemėje rastas lobis
tampa jį radusio asmens nuosavybe. Asmuo, kuris rado lobį svetimoje
žemėje atsitiktinai arba turėdamas savininko leidimą ieškoti lobio, gauna 1/4
lobio, o kitos 3/4 tenka žemės, kurioje lobis buvo rastas, savininkui, jeigu iš
anksto nebuvo susitarta kitaip.
Jeigu asmuo netinkamai laiko jam nuosavybės teise priklausančius
daiktus, turinčius visuomenei didelę istorinę, meninę ar kitokią vertę, tai
valstybės institucija, į kurios uždavinius įeina tokios rūšies daiktų apsauga,
įspėja savininką, kad jis nustotų netinkamai laikyti daiktus. Jeigu savininkas
šio reikalavimo neįvykdo, tai pagal atitinkamos institucijos ieškinį teismas
gali šiuos daiktus iš savininko paimti. Valstybė turi teisę paimti daiktą iš sa-
vininko visuomenės poreikiams teisingai atlygindama, taip pat ir neatlygin-
dama, kaip sankciją už teisės pažeidimus.
įgyjamoji senatis yra tada, kai fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra
daikto savininkas, bet yra sąžiningai daiktą įgijęs bei sąžiningai, teisėtai, at-
virai, nepertraukiamai ir kaip savą nekilnojamąjį daiktą valdęs ne mažiau
kaip 10 metų arba kilnojamąjį daiktą - ne mažiau kaip 3 metus, kai per visą
valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti sa-
vo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą
daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nustato teis-
mas.
Turtas iš savininko prieš jo valią gali būti paimtas tik teismo spren-
dimu, nuosprendžiu ar specialiu rekvizicijos aktu. Savininkui turi būti atly-
ginta paimto turto vertė, išskyrus atvejus, kai turtas konfiskuojamas už pa-
darytą teisės pažeidimą (CK 4.95 str.).
Tipiška padėtis, kai savininkas, remdamasis jam priklausančia nuo-
savybės teise, turtą valdo pats. Bet būna, kad savininkas yra vienas asmuo, o
turtą valdo kitas asmuo.
Valdymas ir nuosavybė gali būti teisėtai atskirti, pavyzdžiui, perda-
vimas saugoti, įkeitimas, nuoma ir t.t. Tada savininko interesai ginami kitais
teisiniais pagrindais, kuriais remdamasis valdo kitas asmuo.
Būna, kad tam tikro savininko turtas patenka į svetimą valdymą ne-
sant tam jokio teisinio pagrindo, pavyzdžiui, radinio pasisavinimas, daikto
pavogimas ir kt. Tais atvejais savininkas gali savo interesus apsaugoti tik
ypatingu nuosavybės teisės gynimo būdu - vindikaciniu ieškiniu.
Vindikacinis ieškinys yra nevaldančio savininko ieškinys valdan-
čiam nesavininkui dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.
Savininkas gali rasti kito neteisėtai valdomą savo daiktą, kuris buvo
pagrobtas, rastas. Tokiais atvejais ieškinys, be abejonės, yra tenkinamas.
Sudėtingiau, kai iš savininko valdymo išėjęs turtas randamas ne pas
tiesioginį jo teisės pažeidėją, o pas kurį nors kitą asmenį, kuris galbūt jį įgijo
ne tiesiogiai iš teisės pažeidėjo, o dar iš kitų asmenų. Tada tokio ieškinio pa-
tenkinimas pažeidžia įgijėjo interesus, nes šis ne visada gali regreso tvarka
išieškoti pardavimo kainą.
Įstatymas šį klausimą sprendžia atsižvelgdamas į dvi svarbiausias
aplinkybes:
1) kokiu būdu savininkas nustojo turtą valdyti;
2) koks neteisėto turto įgijimo charakteris: sąžiningas ar nesąžinin-
gas.
Reikalavimas grąžinti turtą iš svetimo neteisėto valdymo vadinamas
vindikaciniu. Terminas "vindikacinis" kilęs iš lotyniško žodžio vindicare -
reikalauti pagal teisę.
Vindikacinį reikalavimą paprastai pareiškia savininkas:
a) fiziniai asmenys;
b) juridiniai asmenys;
c) valstybė, savivaldybės ar jų institucijos.
Pagal LR CK 4.95 str. savininkas turi teisę išreikalauti turtą iš sveti-
mo neteisėto valdymo:
1) kai turtą neteisėtai valdo nesąžiningas įgijėjas;
2) kai neteisėtas įgijėjas (tiek sąžiningas, tiek nesąžiningas) turtą įgi-
jo neatlygintinai;
116 CIVILINE TEISĖ
3. NUOSAVYBĖS TEISĖ
4. PAVELDĖJIMO TEISE
Pirmasis etapas įpėdiniui baigiasi tuo metu, kai vienaip ar kitaip rea-
lizuojama teisė priimti palikimą, t.y. kai įpėdinis arba priima palikimą, arba
nuo jo atsisako.
Jeigu įpėdinis palikimą priima, prasideda antrasis paveldėjimo teisi-
nių santykių raidos etapas. Šis etapas trunka tol, kol nusprendžiamas pavel-
dimo turto likimas, pavyzdžiui, dalijant jį tarp visų įpėdinių, kol įformina-
mos paveldimos teisės ir kita. Įpėdinis, priėmęs palikimą, įgyja teisę į tą pa-
likimą, kuri priklausomai nuo to, kas sudaro palikimo turinį, gali būti dali-
jama į keletą teisių. Pavyzdžiui, taip atsiranda šios teisės: nuosavybės teisė į
tam tikrą daiktą; prievolinė teisė tuo atveju, jei palikėjas prievolėje buvo
kreditorius; asmeninė neturtinė teisė, pavyzdžiui, teisė publikuoti kūrinį, ku-
rio autorius buvo palikėjas, tačiau jam esant gyvam šis kūrinys nebuvo pub-
likuotas. Tačiau, kaip jau buvo minėta, įpėdiniui paveldėjimo būdu pereina
ne tik teisės, bet ir pareigos tuose santykiuose, kuriuose palikėjas buvo įpa-
reigotas asmuo.
Paveldėjimo teisinių santykių sudėtis - tai tie elementai, kurie teisinį
santykį ir sudaro, t.y.:
> subjektai;
> turinys;
> dalykas.
Paveldėjimo teisinių santykių subjektai paveldint pagal įstatymą
pirmiausiai yra įpėdiniai, numatyti pačiame įstatyme, o paveldint pagal te-
stamentą - asmenys, įvardyti jame kaip įpėdiniai. Fiziniai asmenys, įvardyti
kaip įpėdiniai, paveldėjimo teisinių santykių dalyviais tampa bendra Civili-
niame kodekse numatyta tvarka. Juridiniai asmenys įpėdiniais gali tapti tik
paveldint pagal testamentą. Tam, kad juridinis asmuo galėtų būti įpėdinis,
reikia, kad jis turėtų juridinio asmens statusą palikimo atsiradimo dieną. Pa-
vyzdžiui, kiekvienas asmuo gali testamentu palikti palikimą religinei orga-
nizacijai, tarkim, bažnyčiai, vienuolynui ar kitai dvasinei institucijai, nepri-
klausomai nuo to, kokios ta institucija konfesijos. Tačiau jeigu testamente
numatyta, kad palikimas turi atitekti sektai, kuri Lietuvos Respublikoje ne-
turi juridinio asmens statuso ir kurios veikla prieštarauja žmonių bendruo-
menės principams, pavyzdžiui, ji kviečia savo narius dalyvauti masinėse sa-
vižudybėse, tai, nors ši sekta ir būtų įregistruota užsienio valstybėje kaip ju-
ridinis asmuo, palikimas jos naudai Lietuvos Respublikoje teismų gali būti
pripažintas negaliojančiu.
Įpėdiniai. Paveldint pagal įstatymą, įpėdinių ratą apibrėžia įstaty-
mas, o paveldint pagal testamentą - testamentas. Reikia pažymėti, kad pali-
kėjai gali būti tik fiziniai asmenys, o įpėdiniai - ir fiziniai, ir juridiniai asme-
nys, Lietuvos Respublika, savivaldybės institucijos, užsienio valstybės ar
122 CIVILINĖ TEISĖ
VVK 4. PAVELDĖJIMO TEISĖ
įpėdinis gali nežinoti palikėjo banke laikomų lėšų sumos, pastarajam pri-
klausančių akcijų ar skolinių įsipareigojimų.
Apskritai universalumo principas pasireiškia tuo, kad įpėdinis peri-
ma ne tik palikėjo teises, bet ir visas jo pareigas.
Testamento laisvės principas reiškia, kad testatorius gali pasirūpinti,
jog jo mirties atveju turimas turtas atitektų vieniems ar kitiems įpėdiniams,
o gali ir visai tuo nepasirūpinti. Jis gali palikti palikimą bet kuriam civilinės
teisės subjektui, savo nuožiūra padalyti palikimą tarp įpėdinių, atimti pali-
kimą iš vieno ar visų įpėdinių ar įforminti kokį nors ypatingą palikimo pa-
skyrimą. Šis principas reiškia, kad testatoriaus valia sudarant testamentą turi
formuotis visiškai laisvai, niekas neturi jo spausti naudodamasis palikėjo be-
jėgiška padėtimi, jo šantažuoti, grasinti pakenkti jam pačiam ar jo artimie-
siems ir pan.
Testamento laisvės principas gali būti apribojamas tik tuo atveju,
jeigu tarp įpėdinių paveldint pagal įstatymą yra tokių, iš kurių palikėjas, ne-
paisant šio principo, negali atimti privalomosios palikimo dalies. Tokie įpė-
diniai dar romėnų teisėje buvo vadinami būtinais įpėdiniais. Prie tokių įpė-
dinių priskiriami asmenys, kuriems palikėjas, būdamas gyvas, turėjo mokėti
alimentus. Esant tokiems įpėdiniams, testamento laisvės principas yra apri-
bojamas kitu paveldėjimo teisės principu - būtinų įpėdinių teisių ir intere-
sų užtikrinimo principu. Palikėjas neturi teisės atimti iš būtinų įpėdinių
jiems priklausančios privalomosios palikimo dalies, kurią sudaro konkreti
įstatyme numatyta palikimo dalis, jeigu testamente ji nebuvo įvardyta.
Įpėdinių laisvo pasirinkimo principas reiškia, kad jie gali priimti
palikimą arba atsisakyti jį priimti, o jeigu įpėdiniai nepareikš savo valios
priimti palikimą, tai bus laikoma, kad jie atsisako j į priimti. Atsisakymo mo-
tyvai gali būti patys įvairiausi: ir altruistiniai (vaikai po tėvo mirties atsisako
palikimo motinos naudai), ir lemiami ekonominių aplinkybių (palikimas su-
sijęs su didelėmis skolomis, ir įpėdinis mano, kad priimti palikimą neapsi-
moka).
Palikėjo, įpėdinių, kitų fizinių ir juridinių asmenų, dalyvaujančių
paveldėjimo santykyje, interesų gynimo ir paties palikimo gynimo nuo ne-
teisėtų ar nesąžiningų veiksmų principai yra apsauginio pobūdžio. Pirmasis
principas yra taikomas visose paveldėjimo santykių stadijose. Jo taikymas
prasideda tada, kai iš tam tikrų įstatyme numatytų asmenų yra atimamos tei-
sės paveldėti, taip siekiant apsaugoti teisėtvarkos pagrindus. Palikėjo intere-
sų apsauga pasireiškia testamento paslapties saugojimu, testamento turinio
aiškinimu remiantis testatoriaus valia, visų palikėjo teisinių prievolių, susi-
jusių su paveldėjimu, įvykdymu. Ne mažiau svarbi yra ir įpėdinių interesų
apsauga, ypač tais atvejais, kai priėmę palikimą įpėdiniai tampa įpareigotais
CIVILINĖ TEISĖ 125
4. PAVELDĖJIMO TEISĖ VYK
asmenimis prievolėse. Taip pat yra saugomi palikėjo kreditorių ir kitų as-
menų, susijusių su paveldėjimu, interesai. Antrasis principas, galima sakyti,
yra išvestinis iš pirmojo. Jis yra susijęs su palikimo apsaugos užtikrinimu, jo
valdymu, su tuo susijusių išlaidų atlyginimu bei turto dalijimo tarp įpėdinių
apsauga ir kt.
2) tyčia sudarė tokias sąlygas, kad palikėjas iki pat savo mirties ne-
turėjo galimybės sudaryti testamento, j į panaikinti ar pakeisti;
3) apgaule, grasinimais, prievarta prievertė palikėją sudaryti, pa-
keisti arba panaikinti sudarytą testamentą, privertė įpėdinį atsisakyti paliki-
mo;
4) slėpė, klastojo ar sunaikino testamentą.
Testamentas - tai tam tikras aktas, kuriuo yra nurodoma, kaip jį su-
dariusio asmens mirties atveju turėtų būti paskirstytos mirusiajam priklau-
sančios materialinės ir nematerialinės vertybės. Testamentą gali sudaryti tik
pats veiksnus palikėjas (testatorius). Jis testamentą sudaro laisva valia, be
prievartos ir suklydimo.
Testatoriaus valia, išreikšta testamento turiniu, gali būti pati netikė-
čiausią. Testamentu gali būti atimta teisė paveldėti artimiausiems testato-
riaus giminaičiams. Tačiau palikėjo vaikai, sutuoktinis ar tėvai, kuriems pa-
likėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento tu-
rinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą,
jeigu testamentu neskirta daugiau. Visą savo turtą ar jo dalį testatorius gali
palikti bet kuriam asmeniui, gali testamente numatyti įvairias sąlygas ir pa-
teikti nurodymus įpėdiniams ir kt. Testatorius turi teisę įpareigoti įpėdinį
pagal testamentą įvykdyti kokią nors prievolę (testamentinę išskirtinę) vieno
ar kelių asmenų naudai, o pastarieji įgyja teisę reikalauti tą prievolę įvykdy-
ti. Testatorius įpėdinį ar testamentinės išskirtinės gavėją gali paskirti nuro-
dydamas sąlygą ar sąlygas, kurias jis privalo įvykdyti, kad galėtų paveldėti.
Taip pat testatorius turi teisę paskirti testamentu kitą įpėdinį tam atvejui,
jeigu jo paskirtas įpėdinis pagal testamentą numirtų prieš atsirandant pali-
kimui arba atsisakytų palikimą priimti. Testatorius turi teisę kiekvienu mo-
mentu pakeisti ankstesnį testamentą nauju.
Testamentai gali būti oficialieji ir asmeniniai.
Oficialieji testamentai - tai testamentai, kurie sudaryti raštu dviem
egzemplioriais ir patvirtinti notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pa-
reigūno atitinkamoje valstybėje. Testamente nurodoma testamento sudary-
mo vieta ir laikas. Testamentą pasirašo pats testatorius. Vienas testamento
egzempliorius duodamas testatoriui, o kitas lieka jį tvirtinusioje įstaigoje.
Informacija apie testamento sudarymą ir jo turinį yra konfidenciali. Oficia-
liesiems testamentams prilyginami: l) asmenų, kurie gydosi ligoninėse ar
ku. Tai reikia išsiaiškinti, kadangi įstatyme yra taisyklių, kurios liečia skoli-
ninkus ir kreditorius, ir norint nesuklysti reikia šiuos momentus iš anksto
nustatyti.
Kai prievolėje dalyvauja du subjektai, tai kreditorius turi teisę reika-
lauti iš skolininko įvykdyti prievolę iki galo. Būna ir daugiau subjektų. Tada
sakoma, kad prievolėje asmenų daugėtas.
Tokie gali būti trys pagrindiniai tipai:
1) kai prievolėje dalyvauja keli kreditoriai ir vienas skolininkas. Ją
vadina prievole su aktyviu daugėtu. Pavyzdžiui, jeigu bendrą nuosavybę trys
savininkai parduoda vienam pirkėjui;
2) kai prievolėje dalyvauja keletas skolininkų ir vienas kreditorius.
Tai prievolė su pasyviu daugėtu. Pavyzdžiui, keliese padarė žalą;
3) kai vienu metu prievolėje dalyvauja keletas kreditorių ir keletas
skolininkų. Tai prievolė su mišriu daugėtu. Pavyzdžiui, keli darbininkai at-
liko bendros nuosavybės namo remontą.
Tokios prievolės normuojamos tomis pačiomis sąlygomis kaip ir ap-
skritai civiliniai prievoliniai teisiniai santykiai. Tiktai jų įvykdymui reikia
ypatingo reguliavimo, kai keletui kreditorių arba skolininkų reikia
išsiaiškinti, kokio dydžio prievolių turi teisę reikalauti arba jas įvykdyti.
Civilinis kodeksas prievoles su keliais skolininkais arba kreditoriais
skiria į dalines ir solidarines. Kaip bendra taisyklė straipsnyje numatyta, kad
tokiais atvejais turi būti dalinės prievolės, o solidarines - kai nustato sutartis
arba įstatymas, konkrečiai imant, kai prievolės dalykas yra nedalus.
Jeigu prievolėje dalyvauja keli kreditoriai arba keli skolininkai, tai
kiekvienas iš kreditorių turi teisę reikalauti įvykdyti vienodą su kitais skoli-
ninkais prievolės dalį, išskyrus tuos atvejus, kada įstatyme arba sutartyje yra
numatyta kas kita (CK 6.5 - 6.23 str.).
Prievolės objektas yra tai, į ką nukreiptos kreditoriaus teisės (reika-
lavimas) ir atitinkamos skolininko pareigos. Kadangi kreditoriaus teisės ir
skolininko pareigos nukreiptos į veiksmų atlikimą (arba neatlikimą), tai
prievolės objektas yra veiksmų atlikimas (arba neatlikimas). Taigi prievolės
objektas (prievolės įvykdymo objektas) yra veiksmai. Konkrečių prievolių
veiksmai gali gerokai skirtis vienas nuo kito, pavyzdžiui, turto pardavimas,
darbų atlikimas, pinigų sumokėjimas.
Dažniausiai veiksmai, kaip prievolės objektas, yra nukreipti į kurį
nors daiktą arba nematerialinę gėrybę - intelektualinės kūrybos produktą
(pagal leidybos sutartį perduoti savo kūrinį). Daiktai ir intelektualinės kūry-
bos produktai, į kuriuos nukreipti tokie veiksmai, dažnai vadinami prievolės
dalyku.
DALINĖS PRIEVOLĖS
SOLIDARINĖS PRIEVOLĖS
mą, kurį pasiūlo už skolininką trečiasis asmuo. Kreditorius neturi teisės pri-
imti įvykdymą iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas tam prieštarauja."
Įpareigojus trečiąjį asmenį, skolininkas lieka tas pats subjektas, ir jis
atsako už trečiojo asmens veiksmus. Taip pat peradresavus įvykdymą, kredi-
torius lieka tas pats asmuo, ir trečiasis asmuo neturi teisės reikšti jokių
reikalavimų skolininkui.
Dalomosios prievolės. Visos prievolės yra dalomosios, išskyrus at-
vejus, kai dėl prievolės dalyko prigimties prievolė nedaloma nei fizine, nei
abstrakčia prasme. Kai dalomąją prievolę privalo atlikti daugiau nei vienas
skolininkas ar kreditorius, tačiau ši prievolė nėra solidarinė, tai kiekvienas
kreditorius gali reikalauti įvykdyti tik savo dalį, o kiekvienas skolininkas yra
įpareigotas įvykdyti taip pat tik savo dalį.
Nedalomosios prievolės. Prievolė yra nedalomoji, jeigu jos dalykas
dėl savo prigimties yra nedalus arba jeigu prievolės šalys susitarė dėl tokio
jos įvykdymo būdo, kuriuo įvykdyti prievolę dalimis neįmanoma.
Terminuotos prievolės. Prievolės gali būti su atidedamuoju ir naiki-
namuoju terminu. Prievolė su atidedamuoju terminu - tai tokia prievolė, kuri
yra nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas. Kol šis terminas nesu-
ėjęs, kreditorius neturi teisės reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta. Prievo-
lės su naikinamuoju terminu trukmę apibrėžia įstatymai ar šalių susitarimas,
ir ji pasibaigia šiam terminui suėjus. Terminą gali nustatyti įstatymai, teis-
mas ir šalių susitarimas.
Jeigu šalys susitarė nustatyti terminą ateityje arba jį nustatyti pavesta
vienai iš šalių, tačiau tai nepadaryta, tai vieno kurio nors kontrahento reika-
lavimu terminą nustato teismas, atsižvelgdamas į prievolės pobūdį ir bylos
aplinkybes. Teismas gali nustatyti terminą, jeigu to reikalauja prievolės pri-
gimtis, o pačios šalys jo nebuvo nustačiusios.
Sąlyginės prievolės . Prievolės, kurių atsiradimas, pasikeitimas ar pa-
sibaigimas siejamas su tam tikros aplinkybės buvimu ar nebuvimu ateityje,
yra vadinamos sąlyginėmis. Šios prievolės gali būti su atidedamąja arba
naikinamąja sąlyga. Sąlyga turi būti įmanoma, teisėta ir neprieštarauti vieša-
jai tvarkai ir gerai moralei.
Piniginės prievolės. Tokios prievolės turi būti išreiškiamos ir apmo-
kamos valiuta, kuri pagal galiojančius įstatymus yra teisėta atsiskaitymo
priemonė Lietuvos Respublikoje.
Piniginės prievolės gali būti apmokamos banknotais (monetomis),
čekiais, vekseliais, mokėjimo pavedimais, naudojant mokėjimo korteles ir
kitomis teisėtomis mokėjimo priemonėmis.
Palūkanas piniginėse prievolėse gali nustatyti įstatymai arba šalių
susitarimas.
CIVILINĖ TEISĖ 139
5. BENDRIEJI PRIEVOLINĖS TEISĖS NUOSTATAI VVK
Mus sutartis domina kaip juridinis faktas, kurio pagrindas yra prie-
volinis teisinis santykis. Šia prasme sutartis - tai dviejų ar daugiau asmenų
įstatymo reikalaujama tvarka ir forma išreikštas susitarimas dėl civilinių tei-
sių ir pareigų sukūrimo, pakeitimo ar panaikinimo. Pagrindinis sutarties po-
žymis yra šalių susitarimas. Tai dviejų ar keleto asmenų, kurie civiliniame
teisiniame santykyje dalyvauja kaip atskira šalis, valios reiškimas. Valios
reiškimas yra valinis aktas. Tačiau ne kiekvienas teisinio santykio dalyvių
valios išreiškimas yra susitarimas. Tam, kad tarp asmenų atsirastų sutartiniai
santykiai, nepakanka paprastos dviejų arba kelių asmenų valios išreiškimų
visumos sumos. Dar reikia, kad sutartį sudarančių asmenų išreikšta valia bū-
tų tarpusavyje suderinta bendram tikslui pasiekti. Dvišaliuose sandoriuose
(sutartyse) turi būti suderinta dviejų šalių priešpriešinė valia, o daugiaša-
liuose sandoriuose (sutartyse) - kelių šalių valia bendram tikslui pasiekti.
Vadinasi, susitariama įvairiai, priklausomai nuo jų dalyvių tikslų, pavyz-
džiui, sudarant daikto pirkimo-pardavimo sutartį, turi sutapti jos šalių prieš-
priešiniai tikslai. Kai dvi ar daugiau įmonių susitaria bendrai statyti kultūros
namus, turi sutapti tapačios dalyvių valios.
Iš sutarties apibrėžimo matyti, kad civilinėms sutartinis būdingi šie
požymiai:
1) veiksmai nukreipti į visiškai apibrėžtų teisinių pasekmių sukūri-
mą;
2) valios išreiškimas yra šalių susitarimas;
3) šalių valia išreiškiama tam tikra forma (žodine, rašytine ir t.t.);
4) šalių valia išreiškiama įstatymo nustatyta tvarka;
5) šalių susitarimu nustatomos, keičiamos ir nutraukiamos jų teisės ir
pareigos.
Sutarties sąvoka daugiareikšmė. Ji įstatymuose, mokslinėje ir mo-
kymo literatūroje suprantama kaip:
1) rašytinis dokumentas, kuris nustato šalių teises ir pareigas;
2) teisinis santykis, kuris atsiranda iš šalių susitarimo;
3) juridinis faktas, kuris yra šalių susitarimas.
Pagrįstai sutartimi vadinamas rašytinis susitarimo dokumentas. Ta-
čiau tokia samprata neatskleidžia sutarties teisinės prigimties. To nepaaiški-
na ir sutarties kaip civilinio teisinio santykio samprata. Sutartis yra susitari-
mas ir sudaro pagrindą atsirasti sutartiniam civiliniam santykiui. Todėl ne-
galima sutapatinti juridinio pagrindo su jo padariniu - civiliniu teisiniu san-
tykiu.
Dauguma civilinės teisės specialistų pripažįsta, kad sutartis yra juri-
dinis faktas, tačiau jie nevienodai supranta šio juridinio fakto reikšmę. Su-
tartis yra juridinis faktas, kuris sukuria, keičia arba nutraukia civilinius tei-
142 CIVILINĖ TEISĖ
VVK 6. BENDRIEJI SUTARČIŲ NUOSTATAI
sinius santykius. Tačiau sutarties vaidmuo tuo nesibaigia, nes sukūrusi civi-
linį teisinį santykį sutartis teisės normų nustatytose ribose reguliuoja jos su-
kurto teisinio santykio dalyvių elgesį iki to laiko, kol bus pasiektas sutartimi
numatytas rezultatas.
Sutartis yra viena iš sandorių rūšių. Kiekviena sutartis yra sandoris,
tačiau ne kiekvienas sandoris yra sutartis. Tiktai dvišaliai ir daugiašaliai su-
sitarimai visada yra dvišaliai arba daugiašaliai sandoriai. Sutarties šalių
skaičius gali nesutapti su joje dalyvaujančių fizinių arba juridinių asmenų
skaičiumi. Pavyzdžiui, trys gyvenamojo namo bendrasavininkiai sudaro
namo pirkimo-pardavimo sutartį su dviem asmenimis - sutuoktiniais. Šioje
sutartyje yra dvi šalys - pardavėjai (trys bendrasavininkiai) ir pirkėjai (su-
tuoktiniai), t. y. dalyvių daugiau negu sutarties šalių. Tačiau sutartyje gali
būti ir daugiau negu dvi šalys. Pavyzdžiui, trys įmonės sudarė jungtinės
veiklos sutartį elektrinei pastatyti. Šioje sutartyje kiekviena iš įmonių yra at-
skira sutarties šalis. Kadangi sutartis yra sandorių rūšis, jai taikomi visi ben-
drieji sandorių nuostatai. Sutartyje išreiškiama jos dalyvių valia teisėtiems
padariniams pasiekti. Sutartys galioja tiktai esant šalių valios ir jos išreiški-
mo vienybei, teisėtam jos turiniui ir veiksniems jos dalyviams. Sutartims
taip pat taikomos sandorių formą nustatančios taisyklės. Be to, sutartys turi
savo bendrų specifinių požymių, kuriuos reglamentuoja bendros sutarčių
taisyklės, numatytos Civilinio kodekso šeštos knygos II dalyje. Atskirų su-
tarčių rūšių ypatumus reguliuoja atskirų teisės institutų taisyklės. Ši sutarčių
specifika pasireiškia sutarties turinio, sutarčių sudarymo tvarkos normomis.
valios išreiškimu nustato konkretų savo elgesį, t.y. teises ir pareigas. Tuo
pasireiškia šalių veiksmų koordinacija.
Trečia yra sutarties gynimo funkcija. Jos paskirtis paveikti sutarties
šalis, kad jos tinkamai, nenukrypstamai vykdytų sutarties sąlygas. Tai prie-
monės sutarčių drausmei įgyvendinti. Ši funkcija realizuojama priverstiniu
prievolės įvykdymu panaudojant gynimo ir atsakomybės priemones.
tyje viena sutarties šalis išlygsta iš kitos šalies, kad iš sutarties atsiradusi
prievolė būtų įvykdyta trečiajam asmeniui. Sutartį sudarant, trečiasis asmuo
arba jo atstovas nedalyvauja, todėl trečiasis asmuo nėra sutarties šalis. Ta-
čiau jis ir nedalyvaudamas sudarant sutartį įgyja savarankišką teisę. Papras-
tai trečiasis asmuo jau nuo to momento, kai šalys sudaro sutartį, tiesiogiai
įgyja iš sutarties teisę reikalauti jos vykdymo. Kartu trečiasis asmuo nėra
įpareigotas priimti jam išlygtą teisę. Jis gali šia teise pasinaudoti, taip pat ir
nuo jos atsisakyti. Nuo to momento, kai trečiasis asmuo išreiškia savo suti-
kimą, jis įgyja savarankišką teisę į sutartyje nurodytą naudą. Ši teisė gali bū-
ti panaikinta tiktai trečiojo asmens sutikimu.
LR CK 6.191 str. nustato, kad reikalauti sutartį vykdyti trečiojo as-
mens naudai turi teisę kreditorius ir trečiasis asmuo. Jeigu trečiasis asmuo
atsisako nuo sutartimi jam suteiktos teisės, tai sudaręs sutartį asmuo gali šia
teise pasinaudoti, išskyrus atvejus, kada tai prieštarauja įstatymui, sutarčiai
ir prievolės esmei.
Sutartis trečiojo asmens naudai reikia skirti nuo prievolės trečiajam
asmeniui įvykdymo. Vykdant prievolę trečiojo asmens naudai, gavėjas pa-
gal sutartį jokių teisių neįgyja ir dalyvauja šiuose santykiuose kaip faktinis
vykdymo gavėjas. Pavyzdžiui, fizinis asmuo, nupirkęs gėlių puokštę, susita-
ria, kad ji būtų įteikta jo nurodytam asmeniui. Priešingai esti sudarius sutartį
trečiojo asmens naudai - jis įgyja savarankišką reikalavimo teisę.
Dauguma sutarčių sudaroma pačių sutarčių dalyvių naudai. Trečiojo
asmens naudai sutartis nėra plačiai naudojama. Pavyzdžiui, ji sudaroma pa-
dedant į taupomąją kasą indėlį sūnaus arba dukters vardu, sudarant gyvybės
draudimo sutartį sutuoktinio naudai ir pan.
Galutinės ir parengtinės sutartys. Į šias rūšis sutartys skirstomos
pagal jomis sukuriamų teisinių pasekmių pobūdį. Galutinėmis vadinamos
sutartys, kurios tiesiogiai sukuria šalims teises ir pareigas, pavyzdžiui, per-
duoti-priimti daiktus, atlikti darbus, suteikti patarnavimus ir pan. Parengti-
nėmis vadinamos sutartys, kurios sukuria šalių teises ir pareigas sudaryti at-
eityje tam tikrą sutartį numatytomis sąlygomis. Tai sutartis dėl sudarymo at-
eityje kitos sutarties, kuri tiesiogiai įpareigotų šalis atlikti tam tikrus veiks-
mus.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas atskirai nenumato tokios su-
tarties instituto. Tačiau LR CK 1.136 str. nustato, kad civilinės teisės ir pa-
reigos atsiranda iš įstatyme nurodytų sandorių, taip pat iš sandorių, kurie
įstatyme nors ir nenumatyti, bet jam neprieštarauja. Parengtinės sutartys ne-
prieštarauja bendriesiems civilinių įstatymų nuostatams, todėl jos gali būti
sudaromos. Jų įvykdymas gali būti garantuojamas turtinėmis sankcijomis.
Išimtis yra tos sutartys, kurioms sudaryti nepakanka šalių susitarimo, o rei-
146 CIVILINĖ TEISĖ
VYK 6. BENDRIEJI SUTARČIŲ NUOSTATAI
kia pagal susitarimą perduoti antrajai šaliai daiktą (realinės sutartys). Dėl ši-
tokių sutarčių sudarymo ateityje parengtinės sutartys negali būti sudaromos,
nes tai prieštarautų šias sutartis reguliuojantiems įstatymams.
Atlygintinos ir neatlygintinos sutartys. Šiuo pagrindu sutartys skirs-
tomos pagal tai, kaip pagal sutarties sąlygas juda materialinis turtas. Atly-
gintinos yra tos sutartys, pagal kurias vienos šalies turto perdavimas sąlygo-
ja kitos šalies turto perdavimą (pavyzdžiui, pirkimo-pardavimo, rangos ir
kt.). Neatlygintinoje sutartyje turtą perduoda tik viena šalis, negaudama iš
kitos šalies priešpriešinio turto perdavimo (pavyzdžiui, dovanojimo sutartis,
paveldėjimas ir kt.)
Laisvosios ir privalomosios sutartys. Pagal sutarties sudarymo pa-
grindą visas sutartis galima skirstyti į laisvąsias ir privalomąsias. Laisvosios
yra tokios sutartys, kurias sudarant viskas priklauso nuo sutarties šalių va-
lios. Privalomąją sutartį yra privalu sudaryti vienai ar abiem sutarties šalims.
Pavyzdžiui, banko taisyklėse numatyta, kad klientas, gaudamas paskolą būs-
tui įsigyti, privalo sudaryti būsto draudimo sutartį.
Tarpusavio susitarimo ir prisijungimo sutartys. Šiuo pagrindu su-
tartys skirstomos priklausomai nuo jų sudarymo pobūdžio. Sudarant tarpu-
savio susitarimo sutartį, sutarties sąlygas nustato visos joje dalyvaujančios
šalys. Sudarant prisijungimo sutartį, sutarties sąlygas nustato tik viena iš jos
šalių. Kita šalis negali tų sąlygų papildyti ar pakeisti, o sudarydama sutartį
gali tik sutikti su kitos šalies numatytomis sąlygomis, prisijungdama prie jų
(pavyzdžiui, pervežimo sutartis, kurią sudaro geležinkeliai su klientu, buiti-
nės rangos, panaudos sutartys ir kt.).
mos dispozicinių normų. Jos yra taikomos tada, jeigu sutarties šalys nesusi-
tarė dėl to kitaip.
Atsitiktinėmis vadinamos šalių susitarimu nustatomos sąlygos, kurių
įstatymas nereguliuoja arba kurias nustato dispozicinės normos. Jos nėra su-
tarčiai būtinos kaip esminės sutarties sąlygos. Be to, jos automatiškai ne-
įtraukiamos į sutartį kaip įprastinės sąlygos. Šių sąlygų nebuvimas nedaro
įtakos sutarties galiojimui. Kadangi šios sąlygos nustatomos šalių susitari-
mu, jos gali vienos šalies reikalavimu tapti ir esminėmis sutarties sąlygomis.
Pavyzdžiui, pirkimo-pardavimo sutartyje buvo numatyta, kad pardavėjas
prekę pristatys pirkėjui oro transportu, bet šis ją pristatė žemės transportu.
Tokiu atveju pirkėjas turi teisę atsisakyti sumokėti sumą dėl sutarties turinio
sąlygų pažeidimo, t.y. netinkamo prievolės įvykdymo.
Sutarčių sąlygų skirstymas į rūšis ypač reikšmingas sudarant sutartį
ir kilus ginčui dėl sutarties galiojimo. Sutarties turinys turi būti teisėtas. Jis
laikomas teisėtu tada, jeigu sutartis neprieštarauja teisinėms normoms, ben-
driesiems civilinės teisės nuostatams.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kiti norminiai aktai nusta-
to tiktai labiausiai paplitusias sutartis. Įstatymai nenustato išsamaus sutarčių
sąrašo. Todėl LR CK 1.136 str. nustato, kad gali būti sudaromos įstatyme
nenumatytos, bet jam neprieštaraujančios sutartys. Praktikoje pasitaiko su-
tarčių, kuriose yra dviejų ar kelių įstatymuose numatytų sutarčių rūšių ele-
mentų. Literatūroje jos vadinamos mišriomis sutartimis. Jungti įvairių sutar-
čių elementus į vieną mišrią sutartį galima tiktai tada, kai jungiamų sutarčių
elementai neprieštarauja vienas kitam. Pavyzdžiui, neatlygintinas turto per-
davimas nuosavybėn negali būti jungiamas su įpareigojimu atlikti tam tikrus
veiksmus.
Siekiant, kad atskirų sutarčių turinys visiškai atitiktų teisės reikala-
vimus, kuo geriau suderintų organizacijų ir fizinių asmenų interesus, užtik-
rintų šių santykių vienodumą, tvirtinamos tipinės sutartys.
Ne visos tipinės sutartys yra vienodai privalomos. Vienų tipinių su-
tarčių turinys yra besąlygiškai privalomas, ir sutarties šalys susitarimu jo
negali keisti. Kitos tipinės sutartys nustato galimus šalių susitarimu nukry-
pimus nuo nustatyto sutarties turinio. Kai kurios tipinės sutartys yra pavyz-
dys atitinkamoms sutartims sudaryti, paliekant sutarčių šalims teisę susita-
rimu savo nuožiūra nustatyti visas sutarties sąlygas.
Sutarties forma. Sutartis turi būti sudaroma pagal sandorių formos
taisykles (CK 1.63-1.77 str.). Todėl LR CK 6.192 str. nustato tiktai atskirus
sutarčių formos aspektus. Įstatymas sutarties sudarymą sieja su jos forma.
Jeigu pagal įstatymą ar šalių susitarimą sutartis turi būti sudaryta tam tikra
forma, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kada ji šia forma išreikšta.
CIVILINĖ TEISĖ 149
6. BENDRIEJI SUTARČIŲ NUOSTATAI VVK
pagal pradinę ofertą. Tada oferentas privalo atlyginti pagal pradinę ofertą
akceptantui padarytus nuostolius.
Sutartis yra šalių susitarimas, todėl ji laikoma sudaryta tada, kada
oferentas gauna atsakymą, kad pasiūlymas priimtas. Sutarties sudarymo vie-
ta laikoma ta vieta, kurioje oferentas gavo akceptą.
7. SUTARTINĖS PRIEVOLĖS
Gali būti, kad vienas iš alternatyvinės prievolės dalyką žūva iki pasi-
rinkimo. Tais atvejais, jeigu turi teisę pasirinkti kreditorius, nors vienas iš
dalykų žuvo, jis gali pasirinkti likusį. Jeigu jis pasirenka žuvusį, tai prievolė
laikoma pasibaigusia nesant galimybės ją įvykdyti (CK 6.127 str.). Kai pasi-
renka skolininkas, jis privalo prievolę įvykdyti - perduoti likusį dalyką.
Gali būti, kad nustatyti alternatyvinės prievolės vietos ir jos dalyko
negalima dėl kurio nors daikto žuvimo, jo iš apyvartos išėmimo ir pan. To-
kiu atveju prievolės įvykdymo klausimas priklauso nuo to:
1) dėl kokių priežasčių tai įvyko;
2) kas įgalintas pasirinkti vieną iš likusių prievolės įvykdymo daly-
kų.
Tokiu atveju prievolė gali išlikti arba nutrūkti dėl to, kad neliko
prievolės įvykdymo dalyko.
Jeigu įgaliotas kontrahentas pasirinko veiksmus, kurių negalima
įvykdyti dėl kitos šalies kaltės, jis turi teisę taikyti šiai šaliai atsakomybę už
tai, kad dėl to susidarė negalimumas įvykdyti prievolę.
Priešingai, kai vieno iš alternatyvinio prievolės veiksmo negalima
įvykdyti dėl kontrahento, kuris turi teisę pasirinkti, kaltės, jam atsakomybė
netaikoma, bet pasilieka teisė pasirinkti tuos prievolės veiksmus, kuriuos iš-
liko galimybė įvykdyti.
Fakultatyvinė prievolė. Fakultatyvinė prievolė numatyta LR CK
6.29 str. Fakultatyvinės ir alternatyvinės prievolės yra artimos, kadangi jose
yra skolininko teisė pasirinkti prievolės įvykdymo dalyką.
Tačiau fakultatyvines prievoles reikia skirti nuo alternatyvinių prie-
volių. Alternatyvinės prievolės susijusios su keletu veiksmų (dalykų), o fa-
kultatyvinėse prievolėse yra vienas veiksmas (dalykas), bet skolininkui su-
teikta teisė jo nustatytą dalyką pakeisti kitu.
Šių prievolių rūšys nesutampa, nes fakultatyvinėje prievolėje nėra
pasirinkimo, o tiktai teisė pakeisti prievolės įvykdymo dalyką. Šių prievolių
rūšių skirtumas ypač pasireiškia žuvus prievolės dalykui. Žuvus vienam al-
ternatyvinės prievolės dalykui, prievolė nenutrūksta, o pranykus fakultaty-
vinės prievolės dalykui, nutrūksta ir prievolė.
Fakultatyvinė prievolė turi vieną prievolės objektą, tačiau jis gali bū-
ti pakeistas skolininko pasirinkimu. Taigi fakultatyvinė prievolė yra panaši į
alternatyvinę prievolę, kai pasirinkimo teisė priklauso skolininkui (kiti atve-
jai numatyti įstatyme, sutartyje ar išplaukia iš prievolės esmės).
Prievolės įvykdymo vieta yra ta vieta, kurioje turi būti atlikti skoli-
ninko veiksmai (arba susilaikoma nuo jų), sudarantys prievolės turinį.
Įvykdymo vieta turi esminę reikšmę, kai prievolinis teisinis santykis
susijęs su kita valstybe. Ji lemia keletą kitų svarbių klausimų:
1) turi įtakos pristatymo išlaidų paskirstymui tarp kreditoriaus ir sko-
lininko;
2) pagal ją nustatoma vieta, kur turi būti surašyti priėmimo-
perdavimo dokumentai (kokybės, kiekio ir pan.).
CIVILINĖ TEISĖ
160
WK 7. SUTARTINĖS PRIEVOLĖS
Tam, kad būtų pasiektas tikslas, kuriam sudaryta prievolė, ji turi būti
įvykdyta tinkamai.
Tinkamas prievolės įvykdymas yra prievolės šalių atlikimas veiks-
mų, tiksliai atitinkančių prievolės turinį pagal jos subjektą, būdą, metodą,
laiką, vietą bei kitus reikalavimus, kylančius iš sutarties arba paties prievo-
lės dalyko.
Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytu terminu pagal
įstatymo, sutarties nurodymus, o nurodymų nesant - atitinkamai pagal pa-
prastai reiškiamus reikalavimus. Be to, kiekviena iš šalių turi vykdyti savo
pareigas kuo ekonomiškiau ir visais būdais padėti antrajai šaliai vykdyti sa-
vo pareigas (CK 6.38 str.).
Tinkamo prievolės įvykdymo principas reiškia, kad :
1) prievolės šalys negali nustatyti sąlygų, kurios prieštarautų įstaty-
mams;
2) kai prievolę reguliuoja dispozicinės normos, šalys gali savo sutar-
tyje nustatyti kitokias sąlygas, negu numato įstatymai. Tačiau jeigu jos to
nepadaro, jos turi laikytis normatyvinio akto nustatytų taisyklių;
3) šalims draudžiama vienašališkai nutraukti prievolinius santykius
arba pakeisti sutarčių sąlygas. Išimtis nustato įstatymas ar sutartis;
4) prievolės turi būti vykdomos tiksliai pagal įstatymą ar sutartis, ku-
rios nustato konkrečias prievolių sąlygas;
5) šalys privalo vykdyti prievolę kuo ekonomiškiausiu būdu ir visais
būdais padėti viena kitai atlikti savo pareigas.
Tinkamo prievolės įvykdymo principas apima reikalavimus, kad
prievolė turi būti įvykdyta:
1) tinkamų subjektų;
2) tinkamoje vietoje;
3) tinkamu laiku;
4) tinkamu būdu;
5) turi būti tinkamas prievolės įvykdymo dalykas.
tas mokamas sumas vadina. Tai gimininė sąvoka, kuri apima baudas, dels-
pinigius ir netesybas siaurąja prasme.
Netesybomis siaurąja prasme vadinama įstatyme ar sutartyje numa-
tyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė
neįvykdyta. Ji nustatoma taip pat kaip ir bauda.
Netesybos suprantamos kaip:
1) sankcija;
2) atsakomybės forma;
3) nuostolių atlyginimo būdas, pavyzdžiui, įskaitinės netesybos;
4) atsakomybės padidinimo būdas - baudinės netesybos;
5) atsakomybės apribojimo būdas - išimtinės netesybos;
6) prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė.
Netesybos yra operatyvinė priemonė kovojant, kad prievolės būtų
įvykdytos tinkamai ir laiku. Jos taikomos nelaukiant neigiamų pasekmių.
Kad netesybos būtų veiksmingos ir taikomos laiku, joms yra nustaty-
ti sutrumpinti ieškinio senaties terminai.
Netesybų praktinė reikšmė:
1) nuostoliai išieškomi tiktai tada, kai jie tikrai padaryti. Gali būti,
kad prievolę pažeidus nuostolių nėra, ir tada pažeidėjas neatsako. Tačiau
kad skolininkui kiltų neigiamos pasekmės ir jos skatintų prievolę įvykdyti,
yra nustatomos specialios priemonės;
2) išieškant nuostolius, reikia nustatyti jų dydį, įrodyti, kad kredito-
rius pats ėmėsi priemonių jiems sumažinti. Praktiškai tai sudėtinga. Siekiant
to išvengti, tikslinga užtikrinti tiksliai fiksuotos sumos išieškojimą;
3) nuostoliai - neapibrėžtas dydis, jie išaiškėja tiktai vėliau, po teisės
pažeidimo. Netesybos tiksliai fiksuojamos, iš anksto nustatytos ir abiem ša-
lims tiksliai žinomos. Nuostoliai gali būti, gali jų ir nebūti. Pažeidėjas tiks-
liai žino, kad prievolės neįvykdžius ar ją įvykdžius netinkamai netesybas
reikės mokėti, pavyzdžiui neįvykdžius sutarties;
4) tęstiniuose, ilgesniam laikui sudaromuose prievoliniuose santy-
kiuose dažnai netinkamai vykdomos prievolės, pavyzdžiui, pavėluojama, at-
siranda defektų ir t.t. Teisės pažeidimo momentu nuostolių nėra arba jie ne-
išryškėja. Nuostolių klausimas gali būti iškeltas tiktai vėliau. Kreditoriui
reikia operatyvių priemonių, kad paskatintų įvykdyti prievolę. Netesybos
veikia visą teisės pažeidimo laikotarpį, pavyzdžiui, metus, ir iš anksto atly-
gina galimus nuostolius;
5) nuostoliai yra objektinės teisės pažeidimo rezultatas. Jie negali
būti diferencijuoti pagal atitinkamų prievolių reikšmingumą. Sutarties šalis
tokia diferenciacija suinteresuota. Tai leidžia griežčiau arba liberaliau pa-
8.4. LAIDAVIMAS
8.5. RANKPINIGIAI
8.6.GARANTIJA
9. PRIEVOLĖS PASIBAIGIMAS
9.3. NOVACIJA
9.4. RESTITUCIJA
10. SUTARTYS
susitarimo dėl sutarties dalyko, kainos ir terminų punktus. Šie punktai daž-
nai yra esminiai ir turto nuomos sutartyje. Tačiau pirkimo-pardavimo sutar-
ties turinys iš esmės skiriasi nuo turto nuomos sutarties turinio, nes šalys su-
sitaria atlikti skirtingos teisinės reikšmės veiksmus ir siekia skirtingo teisi-
nio rezultato. Pirkimo-pardavimo sutartimi įsipareigojama perduoti-priimti
turtą nuosavybėn ar patikėjimo teise už tam tikrą pinigų sumą (CK 6.305
str.).
Svarbios aptariamos sutarties sąlygos yra:
1) kaina, kuri nustatoma šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai tai-
komos valstybės reguliuojamos kainos;
2) kokybė, kurios reikalavimus nustato LR CK 6.333-6.335, 6.337
str. Juose numatoma, kad parduoto daikto kokybė turi atitikti sutarties sąly-
gas arba jeigu sutartyje nėra nurodymų - paprastai reiškiamus reikalavimus.
Prekybos įmonės parduodamas daiktas turi atitikti tos rūšies daiktų
standartą, technines sąlygas arba pavyzdžius, jeigu tai pirkimo-pardavimo
rūšiai nebūdinga kas kita.
Jeigu parduoto daikto trūkumai nebuvo pardavėjo nurodyti, pirkėjas,
kuriam parduotas netinkamos kokybės daiktas, turi teisę savo pasirinkimu
pareikalauti:
arba kad daiktas, sutartyje apibrėžtas rūšiniais požymiais, būtų pa-
keistas tinkamos kokybės daiktu;
arba kad būtų atitinkamai sumažinta perkamoji kaina;
arba kad pardavėjas neatlygintinai pašalintų daikto trūkumus ar atly-
gintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti;
arba kad būtų nutraukta sutartis ir pirkėjui būtų atlyginti nuostoliai.
Jeigu nekokybiško daikto gamintojas yra ne prekybos organizacija,
ieškinys dėl netinkamos kokybės daikto gali būti pareikštas pirkėjo pasirin-
kimu arba prekybos organizacijai, arba gamintojui.
Jeigu parduoto daikto trūkumai nebuvo pardavėjo nurodyti iki daikto
perdavimo pirkėjui, tai pirkėjas turi teisę pareikšti pardavėjui pretenziją dėl
šių trūkumų tuoj po to, kai juos pastebi, tačiau ne vėliau kaip per šešis mė-
nesius nuo daikto pardavimo dienos.
Pirkimo-pardavimo sutarties forma atitinka bendrus sandorio formos
reikalavimus. Atskiri reikalavimai numatyti nekilnojamojo turto pirkimui-
pardavimui. Pagal LR CK 6.393 str. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo
sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitin-
kamoje turto įregistravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio ter-
mino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas.
10.2. MAINAI
Asmuo, dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, kad šiuo turtu turi
būti naudojamasi tik tam tikram tikslui, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir
teisėtų interesų.
Jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos sąly-
gos, tai dovanotojas teismine tvarka turi teisę reikalauti, kad sąlyga būtų
įvykdyta arba kad būtų nutraukta sutartis ir turtas grąžintas (CK 6.467 str. 2
d.).
Dovanojimas - tai dvišalis sandoris, t.y. sutartis. Todėl reikia, kad ir
kita šalis išreikštų savo valią dovaną priimti. Neretai apdovanojamasis savo
valią priimti dovaną išreiškia konkliudentiniais veiksmais - faktiškai ją pri-
imdamas.
Dovanojimo sutartis yra vienašalė, nes ji apdovanojamajam nesuku-
ria jokių pareigų. Apdovanojamasis nėra atsakingas ir už dovanotojo skolas.
Dovanotojas šia sutartimi taip pat jokių teisių neįgyja. Išimtis numatyta LR
CK 6.467 str. l d. Čia nurodyta, kad asmuo, dovanodamas turtą, gali nusta-
tyti sąlygą, jog šis turtas turi būti naudojamas tam tikram tikslui, nepažei-
džiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Pavyzdžiui, dovanojant gyve-
namąjį namą atitinkamai valstybei, gali būti nurodoma, kad tas namas turi
būti panaudotas vaikų darželiui.
Dovanojimo sutartis yra realinė, nes laikoma sudaryta nuo to mo-
mento, kada turtas perduodamas apdovanojamajam. Gyvenamojo namo (ar-
ba jo dalies) dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo
momento (CK 6. 469 str.).
Kadangi dovanojimui būtinas turto perdavimas, susitarimas dėl turto
perdavimo ateityje nėra dovanojimo sutartis. Tai galima laikyti tik derybo-
mis dėl dovanojimo sutarties sudarymo, kurios juridinės reikšmės neturi.
Neleidžiama sudaryti dovanojimo sutarties mirties atveju, nes gali būti pa-
žeidžiamos paveldėjimo taisyklės, pavyzdžiui, nedarbingi asmenys gali ne-
gauti privalomosios dalies ir pan.
Dovanojimo sutarties šalys yra dovanotojas ir apdovanojamasis. Do-
vanotojai paprastai yra fiziniai asmenys. Būtina, kad jie turėtų veiksnumą ir
būtų dovanojamo turto savininkai, turintys teisę tą turtą perleisti kito asmens
nuosavybėn. Globėjas neturi teisės dovanoti globotinio turtą, o rūpintojas
negali duoti sutikimo rūpintiniui, kad jis dovanotų savo turtą. Nepilnamečiai
nuo 14 iki 18 metų gali dovanojimo sutartimi perleisti savo uždarbį ar sti-
pendiją. Dovanotojai gali būti ir juridiniai asmenys.
Apdovanojamieji gali būti tiek asmenys, tiek organizacijos ar pati
valstybė.
Dovanojimo sutarties turinys paprastai susideda iš šių esminių sąly-
gų:
CIVILINĖ TEISĖ 185
10. SUTARTYS VVK
ties šalys yra tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, turtiniu ir organizaciniu
požiūriu savarankiški, vienas kitam nepavaldūs, sutarties dalykas - materia-
laus fizinio ir protinio darbo rezultatas.
Jeigu darbdavys, iš kurio neginčo tvarka išieškomi Valstybinio so-
cialinio draudimo įmokos ir delspinigiai, mano, kad tai padaryta už darbuo-
tojus, gaunančius pajamas pagal rangos sutartį, jis gali kreiptis į teismą dėl
neteisėtai išieškotų įmokų ir delspinigių grąžinimo. Tokiais atvejais ieško-
vas prie ieškinio pareiškimo turi pridėti rangos sutartį, darbų sąmatą, darbų
priėmimo aktą ir kitus dokumentus, liudijančius jo pretenzijų pagrįstumą.
Ieškovui įrodžius, kad Valstybinio socialinio draudimo įstaiga ran-
gos sutartį neteisingai traktavo kaip darbo sutartį, jo ieškinys turi būti tenki-
namas.
Rangos sutarties turinys ir forma. Tinkamai sudaryta ir įforminta
rangos sutartis įgalina vienareikšmiškai spręsti šalių teisių ir pareigų, mate-
rialinės atsakomybės klausimus. Rangos sutartys sudaromos pagal bendras
sandorių sudarymo taisykles (CK 1.69-1.77 str.), paprastai raštu, išduodant
kasos čekius, kvitus, žetonus. Prireikus pridedamas rangovo ir užsakovo su-
derintas būsimo darbo eskizas.
Sutartyje būtina aiškiai apibrėžti darbų užduotį, atliekamų darbų kai-
ną bei darbo rezultatų perdavimo terminus. Priklausomai nuo pobūdžio dar-
bo užduotis gali būti apibrėžiama įvairiai: aprašoma, nustatoma projektine
dokumentacija, brėžiniais, pavyzdžiais ir pan. Atskirai aptariami kokybės
reikalavimai.
Darbus rangovai paprastai atlieka iš savo medžiagų ir savo priemo-
nėmis, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar sutartis (CK 6.647 str.). Kai dar-
bą rangovas atlieka iš užsakovo medžiagos, jis atsako už netinkamą tos me-
džiagos panaudojimą ir privalo pateikti užsakovui medžiagos sunaudojimo
ataskaitą bei grąžinti jos likutį (CK 6.648 str.).
Rangos sutarties kaina paprastai fiksuojama sutartyje. Kai atliekami
sudėtingi darbai, šalys sudaro sąmatą, kurioje numato visas išlaidas, skirtas
medžiagoms įgyti, projektavimo darbams ir pan. Sąmata gali būti tiksli ir
apytikslė. Apytikslė sąmata sudaroma tik tais atvejais, kai nesant galimybės
iš anksto tiksliai nustatyti rangos darbų kainą ji vėliau tikslinama. Užsako-
vas privalo sumokėti rangovui už atliktą darbą perdavus visą darbą, jeigu ko
kita nenustato įstatymas ar sutartis. Sutartyse dažnai numatoma pareiga su-
mokėti avansą arba sumokėti už darbą perdavus užsakovui darbo rezultatą.
Darbo terminas nustatomas šalių susitarimu. Be galutinio termino,
kartais yra numatomi tarpiniai, atskirų darbo etapų atlikimo terminai.
Šalių teisės ir pareigos. Pagal įstatymą rangovas privalo:
kitam asmeniui arba jo turtui žalą veiksmais, kurie nieko bendro neturi su
darbinėmis (tarnybinėmis) pareigomis, pavyzdžiui, chuliganiškais veiksmais
sudaužo kito darbuotojo laikrodį, juridinis asmuo už tai neatsako.
Prievolės dėl žalos padarymo turinys yra kreditoriaus teisė reikalauti
atlyginti patirtą žalą ir skolininko pareiga padarytą žalą atlyginti. Tam skoli-
ninkas privalo atlikti tokius veiksmus, kuriais būtų atkurta kreditoriaus tur-
tinė būklė, buvusi iki žalos padarymo. Taigi skolininkas turi perduoti atitin-
kamą turtą natūra arba kompensuoti padarytą žalą pinigais. Paprastai nuos-
toliai pinigais atlyginami tada, kai nėra galimybės jų atlyginti natūra (CK
6.73 str.). Teismas, arbitražas ar trečiųjų teismas, spręsdamas žalos atlygi-
nimo klausimą, priklausomai nuo bylos aplinkybių parenka jos atlyginimo
būdą. Jeigu nustato, kad turi būti atlyginta natūra, įpareigoja neatlygintinai
perduoti nukentėjusiajam tos pačios rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti suža-
lotą daiktą ar pan.
Nesant galimybės atlyginti žalą natūra, skolininkas privalo pilnutinai
atlyginti nuostolius (CK 6.251 str.). Kai reikia atlyginti turtui padarytą žalą,
nuostoliai nustatomi pagal LR CK 6.249 str. reikalavimus, o kai žala pada-
roma sužalojus nukentėjusiojo sveikatą- pagal LR CK 6.250, 6.283 str. Tur-
to nuostoliai yra pinigine forma išreikštos kreditoriaus turėtos išlaidos, ne-
tekta turto vertė: daikto vertės dėl sužalojimo sumažėjimas, taip pat negau-
tos pajamos, kurias jis būtų galėjęs gauti, jeigu skolininkas būtų įvykdęs
prievolę.
Fizinį asmenį suluošinus arba kitaip sužalojus jo sveikatą, skolinin-
kas privalo atlyginti nukentėjusiajam uždarbį, kurio jis neteko dėl darbin-
gumo netekimo ar sužalojimo (pagerintas maitinimas, protezavimas, slau-
gymas, jei slaugė pašaliniai asmenys, ir pan.). Šią žalą padarius nusikalsta-
mu veiksmu, dar reikia valstybei atlyginti gydymo išlaidas (CK 6.283 str.).
Skolininko pareiga atlyginti padarytą žalą gali būti sumažinta atsi-
žvelgiant į jo kaltę ir turtinę padėtį. Jeigu žalai atsirasti arba jai padidėti pa-
dėjo paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas, priklausomai nuo nukentė-
jusiojo kaltės laipsnio reikalavimas atlyginti žalą sumažinamas arba atme-
tamas. Atskiruose įstatymuose gali būti numatyta kitaip (CK 6.282 str.). Tai
reiškia, kad teismas gali sumažinti žalos atlyginimo dydį ar net visiškai at-
mesti reikalavimą tik esant dideliam neatsargumui. Į paprastą, eilinį neatsar-
gumą neatsižvelgiama. Nukentėjusiojo tyčia visais atvejais atleidžia pada-
riusįjį žalą nuo jos atlyginimo.
Neatsargumas paprastai pasireiškia kurių nors taisyklių nesilaikymu.
Jo pobūdis - didelis ar paprastas neatsargumas - priklauso nuo konkrečių by-
los aplinkybių. Tam turi įtakos objektiniai ir subjektiniai veiksniai, pavyz-
ir interesais sandoris buvo sudarytas, jeigu šis asmuo sandorį patvirtina (CK
6.253 str.).
Civilinis kodeksas numato, kad asmuo, savanoriškai ir be jokio pa-
vedimo, nurodymo ar išankstinio sutikimo tvarkantis kito asmens reikalus,
kuriuos tvarkyti nėra jo pareiga, privalo juos tvarkyti taip, jog tai atitiktų
asmens, kurio reikalai tvarkomi, interesus. Šios veiklos pagrindu atsiradu-
sios prievolės privalomos asmeniui, tvarkančiam kito asmens reikalus. As-
muo, pradėjęs tvarkyti kito asmens reikalus, privalo juos tvarkyti tol, kol tas
kitas asmuo pats galės rūpintis savo reikalais arba kol bus paskirtas to as-
mens globėjas, rūpintojas ar turto administratorius, o jei tas asmuo miršta,
kol jo įpėdinis perims reikalų tvarkymą. Apie visus atliktus veiksmus reika-
lų tvarkytojas privalo kiek įmanoma greičiau pranešti asmeniui, kurio reika-
lai yra tvarkomi, ir raštiškai pateikti gautų pajamų, turėtų išlaidų bei nuosto-
lių ataskaitą.
Veikiant kito asmens interesais, prievolė atsiranda ne visuomet, o tik
tais atvejais, kai yra tam tikros aplinkybės. Pirma, kad atsirastų aptariama
prievolė, būtina tokia sąlyga: veiksmai tvarkant kito asmens reikalus turi
būti atliekami tvarkančiojo asmens (gestoriaus) iniciatyva, t.y. tarp asmenų
neturi būti jokio susitarimo ar nurodymo, ar iš anksto duoto sutikimo. Ges-
torius pagal įstatymą neturi būti įpareigotas atlikti atitinkamus veiksmus gi-
nant kito asmens interesus.
Antra, tvarkant kito asmens reikalus, turi aiškiai matytis atliekamų
veiksmų nauda ir jie turi atitikti akivaizdžius ar tikėtinus suinteresuoto
asmens ketinimus. Tai reiškia, kad gestoriaus veiksmai turi būti objektyviai
naudingi suinteresuotam asmeniui. Taip pat nauda turi būti akivaizdi, t.y.
aiški kiekvienam protingam civilinių santykių dalyviui. Veikdamas kito as-
mens interesais, gestorius turi būti įsitikinęs, kad jo atliekami veiksmai ati-
tinka akivaizdžius ar tikėtinus asmens, kurio reikalai yra tvarkomi, intere-
sus. Todėl jeigu konkrečiu atveju aplinkybės leidžia spėti, jog suinteresuotas
asmuo nenori imtis priemonių, kad jo turtas būtų apsaugotas nuo žūties, ar
neketina įvykdyti prievolės trečiajam asmeniui, tai gestorius neturėtų veikti
prieš to asmens valią. Išimtis yra daroma tik tuo atveju, jeigu veiksmai at-
liekami siekiant apsaugoti asmens gyvybę, tada jie galimi ir prieštaraujant
asmens, kurio reikalai yra tvarkomi, valiai.
Trečia aplinkybė yra ta, kad gestorius turi neturėti galimybės gauti
asmens, kurio reikalus ketina tvarkyti, sutikimo atlikti tam tikrus veiks-
mus, ginančius pastarojo interesus. Dažniausiai tai atsitinka, kai suintere-
suoto asmens nėra įvykio vietoje ar kai asmuo yra bejėgiškos būklės, o ap-
linkybės verčia veikti neatidėliotinai, kad būtų išvengta galimų nuostolių.
atsakomybės, jeigu jis įrodys, kad jo veiksmuose nėra kaltės. Kaltės pre-
zumpcija įstatyme (CK 6.248 str. 3 d.) išreikšta dispozityviškai, todėl išimtis
iš šios bendros taisyklės gali numatyti įstatymas arba sutartis.
Įstatymas asmens, pažeidusio prievolę, kaltumo prezumpciją nustato
dėl daugelio priežasčių. Civilinė byla, kitaip negu baudžiamoji, nagrinėjama
be parengtinio tyrimo. Kad ją būtų galima nagrinėti teismo arba arbitražo
posėdyje, reikia surinkti įrodymus. Todėl kaltės prezumpcija pirmiausiai yra
priemonė, garantuojanti aktyvų šalių dalyvavimą nagrinėjant bylą. Kaltės
prezumpcija paskirstomos įrodinėjimo pareigos (omus probandi). Kredito-
rius privalo įrodyti, kad skolininkas priešingais teisei veiksmais pažeidė
prievolę. Jeigu jis reikalauja atlyginti nuostolius, taip pat privalo įrodyti ža-
los buvimą ir priežastinį ryšį tarp priešingų teisei veiksmų ir atsiradusios ža-
los. Skolininkas įpareigotas surinkti ir pateikti įrodymus, kurie patvirtintų,
kad jo veiksmuose kaltės nebuvo. Šitaip įrodinėjimo pareigos paskirstomos
todėl, kad kreditoriui sudėtinga, o kartais visai neįmanoma (ypač deliktinėse
prievolėse) surinkti skolininko kaltės įrodymų. Tuo tarpu skolininkas visada
žino, ar žala padaryta dėl jo kaltės, ar ne dėl jo kaltės, ir jis tokius įrodymus
gali pateikti.
Mišri (abipusiška) kaltė. Paprastai civilinei atsakomybei atsirasti ir
jos dydžiui kaltės forma neturi įtakos. Tačiau nuo šios bendros taisyklės nu-
krypstama, kai yra abiejų šalių kaltė. Jeigu prievolė neįvykdoma arba įvyk-
doma netinkamai dėl abiejų šalių kaltės, teismas arba trečiųjų teismas atitin-
kamai sumažina skolininko atsakomybę (CK 6.259 str. l d.). Skolininko at-
sakomybė taip pat sumažinama tada, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargu-
mo prisidėjo prie prievolės neįvykdymu arba netinkamu jos įvykdymu pada-
rytų nuostolių padidėjimo arba nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti.
Tokiais atvejais vieno asmens atsakomybės dydis sumažinamas atsi-
žvelgiant į kito asmens kaltę. Kitaip negu kitais atsakomybės atvejais, esant
mišriai (abipusei) kaltei, kreditoriaus ir skolininko atsakomybės dydis nusta-
tomas įskaitant jų kaltės formas. Sprendžiant atsakomybės klausimą, reikia
sugretinti abiejų šalių kaltės formas ir jas įvertinti. Atsižvelgiant į abiejų ša-
lių kaltės santykį, atsakomybės dydis nustatomas apytikriai.
Atsakomybė nesant skolininko kaltės. LR CK 6.248 str. l d. dispo-
zityvine forma nustato, kad asmuo, neįvykdęs prievolės arba ją įvykdęs ne-
tinkamai, atsako turtu tik esant kaltei. Įstatymu arba sutartimi leidžiama
numatyti atsakomybę ir nesant skolininko veiksmuose kaltės.
Atsakomybę nesant skolininko veiksmuose kaltės nustato, pavyz-
džiui, LR CK 6.270 str. Jame numatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio val-
dytojas privalo atlyginti žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, jeigu ne-
įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios.
218 CIVILINĖ TEISĖ
VVK 12. CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ UŽ PRIEVOLIŲ PAŽEIDIMĄ
kaltė, atlygintų padarytus nuostolius. Kaltas dėl žalos darbuotojas privalo at-
lyginti įstatymo nustatyto dydžio nuostolius (pagal DĮK 143 str.).
LITERATŪRA
Specialioji:
Norminė:
Priedas Nr. 1.
Priedas Nr. 2.
GARANTIJOS SUTARTIS
Alytus, m. mėn.
1. Garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą, jeigu reikalavimas ar prie
jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos sąlygų arba pateikti pasibaigus garantijos
terminui. Apie atsisakymą tenkinti reikalavimą garantas nedelsdamas turi pranešti
kreditoriui.
2. Jeigu sužino, kad garantija užtikrinta pagrindinė prievolė įvykdyta ar pasibaigė kitais
pagrindais arba pripažinta negaliojančia, garantas apie tai jis privalo nedelsdamas pranešti
kreditoriui ir skolininkui. Po tokio pranešimo gavęs pakartotinį kreditoriaus reikalavimą
įvykdyti prievolę, garantas reikalavimą turi patenkinti tik tuo atveju, kai kreditorius pateikia
įrodymus, kad prievolė nepasibaigusi ir galioja.
Priedas Nr. 3.
, m. mėn. d.
(gyvenamoji vietove)
Nuomotojas: Nuomininkas:
Priedas Nr. 4.
Į K E I T I M O SUTARTIS
, m. mėn. d.
Sutarties priedai:
1.
2.
3.
Sutarties priedai iki įkeitimo teisės pasibaigimo saugomi įkaito turėtojo.
Pasibaigus įkeitimu užtikrintai prievolei įkaito turėtojas perduoda minėtus priedus įkaito
davėjui.
Priedas Nr. 5.
, 2002 m. mėn. d.
Sutarties šalys: , atstovaujama ,
veikiančio pagal (toliau-atstovaujamasis) vienos šalies
vardu, ir , atstovaujama ,
veikiančio pagal , (toliau - prekybos agentas) kitos
šalies vardu, sudarėme šią sutartį:
1. Prekybos agentas įsipareigoja nuolat už atlyginimą Lt arba sudaryto sandorio
vertes ar išieškotos sumos procentais tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis
ar sudaryti sutartis savo ar atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita bei dėl jo
interesų.( Atstovaujamasis ir atstovas gali tarpusavio sutartyje nustatyti tik tokias
konkurenciją ribojančias sąlygas, kurių nedraudžia konkurencijos teisės normos.)
2. Prekybos agentas turi išimtinę teisę atstovaujamojo vardu sudaryti sutartis
teritorijoje ar su
vartotojų grupe ( ši išimtinė teisė neturi pažeisti konkurencijos teises normų).
Priedas Nr. 6.
LAIDAVIMO SUTARTIS
m. mėn. d.
Laiduotojas
Priedas Nr. 7.
Nuomotojas Nuomininkas
Priedas Nr. 8.
RANGOS SUTARTIS
2002 m. mėn. d.
Sutarties šalys:
(Įmonės, organizacijos pavadinimas ir kodas)
atstovaujamas(-a)
(pareigos, vardas, pavardė)
toliau vadinamas užsakovu, ir
(statybos ir montavimo įmonės, organizacijos pavadinimas ir kodas)
atstovaujamas(-a)
(pareigos, vardas, pavarde)
toliau vadinamas rangovu, sudarėme šią sutartį:
8. Šalis, negalinti vykdyti sutarties, privalo pranešti apie tai kitai šaliai, o prireikus - ir
kitiems suinteresuotiems asmenims.
Užsakovas Rangovas
Priedas Nr. 9.
RANKPINIGIŲ SUTARTIS
Mes,__
(rankpinigių davėjo vardas, pavardė, asmens kodas)
(toliau - Rankpinigių davėjas) ir
(toliau-rankpinigių gavėjas), sudarėme šią sutartį:
(Rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal
įstatymus privaloma notarinė forma. Rašytinės formos nesilaikymas susitarimą dėl
rankpinigių daro negaliojantį.)
Sutarties šalys:
3. Sudaryti du šios sutarties egzemplioriai, kurių kiekvienas turi vienodą juridinę galią., po
vieną kiekvienai iš šalių.
UŽRAŠAMS
CIVILINĖ TEISĖ
Paskaitų ciklas
Kaina sutartinė