Вы находитесь на странице: 1из 516

saqarTvelos ekonomikur mecnierebaTa akademia

c p u

gamomcemloba `siaxle~
Tbilisi 2012
uak) 33(031)
uak
UDC(uak
a-871
rozeta asaTiani. Tanamedrove ekonomikis enciklopediu-
ri leqsikoni. Tbilisi, gamomcemloba `siaxle~, 2012. _ 515 gv.

enciklopediuri leqsikoni moicavs Tanamedrove mikro-, mezo-, mak-


ro- da megaekonomikis rogorc Teoriul, ise praqtikul sakiTxebs,
agreTve cnobili ekonomistebis, maT Soris, nobelis premiis laureate-
bis mecnieruli moRvaweobis amsaxvel masalebs. yoveli terminis
saleqsikono statia Sedgeba misi saxelwodebis, abreviaturis (Tuki
aqvs), inglisuri Sesatyvisis, etimologiisa da axsna-ganmartebisagan.
leqsikoni gankuTvnilia mecnier-ekonomistebisa da praqtikose-
bisaTvis. igi, rogorc damxmare saxelmZRvanelo masala, samsaxurs
gauwevs umaRlesi saswavleblebis ekonomikuri profilis bakalavrebs,
magistrebs, doqtorantebsa da akademiur personals, saerTod, Tanamed-
rove sabazro ekonomikis problemebiT dainteresebul mkiTxvelTa far-
To wres.

saredaqcio kolegia: saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli


akademiis wevr-korespondentebi _ vladimer papava
papava,
avTandil silagaZe
silagaZe; ekonomikur mecnierebaTa doq-
torebi, profesorebi nodar WiTanava
WiTanava, solomon
pavliaSvili; ekonomikis doqtorebi ioseb ar-
CvaZe
CvaZe, jemal kaxniaSvili.

recenzentebi: leo Ciqava _ saqarTvelos mecniere-


baTa erovnuli akademiis wevr-korespondenti;
Teimuraz beriZe _ ekonomikur mecni-
erebaTa doqtori, profesori.

ISBN 978-9941-9134-0-2

© r. asaTiani, 2012;
© gamomcemloba `siaxle~, 2012.
3

recenziis magier

nebismieri mecnierebis ganviTarebisaTvis Zalze mniSvnelo-


vania Sesabamisi mecnieruli aparati da misi adekvaturi gamoy-
eneba, rac swori daskvnebis gakeTebis saSualebas iZleva. cno-
bilia, rom mecnieruli aparatis Semadgeneli nawilia zusti
terminologia, terminebis zedmiwevniT sruli ganmarteba. sa-
zogadoebrivi mecnierebebisaTvis da kerZod, ekonomikuri mec-
nierebisaTvis es garemoeba ormagad aqtualuria, vinaidan termi-
nebis saSualebiT xorcieldeba ekonomikuri movlenebisa da pro-
cesebis urTierTkavSirebis kvleva, kvlevis Sedegebis Sejameba,
metic, mecnieruli terminebis sizustisa da raodenobis mixed-
viT msjeloben ama Tu im mecnierebis ganviTarebis doneze.
bolo wlebSi saqarTvelos sacnobaro da saleqsikono eko-
nomikur literaturaSi sakmaod bevri leqsikoni Tu cnobari
gamovida ekonomikis cnebebsa da kategoriebze, rac udaod misa-
salmebelia. ganmartebiTi leqsikonebis gamosvlis dRevandeli
aucilebloba ganpirobebulia ekonomikaSi radikaluri cvlile-
bebiT, meurneobriobis Tvisebrivad axal modelze _ sabazro
ekonomikaze gadasvliT. gansakuTrebuli mniSvneloba ki SeiZi-
na sabazro ekonomikis amsaxveli ekonomikuri da sabanko ter-
minologiis sistematizaciis sakiTxma.
aRniSnuli problemis gadawyvetis saqmeSi, Cveni Rrma rwme-
niT, mniSvnelovan wvlils Seitans ekonomikur mecnierebaTa
doqtoris, profesor rozeta asaTianis mier momzadebuli `Tana-
medrove ekonomikis enciklopediuri leqsikoni~. masSi yura-
dRebas iqcevs ori monaTesave, magram mainc gansxvavebuli dar-
gis _ ekonomikisa da biznesis terminebis axsna-ganmarteba.
pirvel SemTxvevaSi avtori iZleva ekonomikis sxvadasxva mx-
aris axsnas, xolo meore SemTxvevaSi mocemulia biznesgaremoSi
konkretuli qmedebebisa da qcevebis amsaxveli terminebis gan-
4
marteba, rac udaod garkveul siaxles warmoadgens saleqsikono
da sacnobaro literaturaSi.
leqsikonSi mocemulia ekonomikuri da sabanko terminebis,
saerTaSoriso ekonomikuri da safinanso institutebis, ekono-
mikuri klasifikatorebis, koncefciebis, Teoriebisa da moZRvrebe-
bis axsna-ganmarteba, gadmocemulia gamoCenili mecnier-ekono-
mistebis biografiuli monacemebi da a.S. aRsaniSnavia, rom
avtori ar ifargleba mxolod terminebis ganmartebiT, aramed
iZleva maT siRrmiseul axsnas (magaliTad, ekonomikuri Teoria,
ekonomiqsi da sxv.), rac aseve leqsikonis Rirebul mxaresa da
siaxles warmoadgens.
enciklopediuri leqsikoni, Tavisi formiTa da SinaarsiT
seriozuli ganacxadia, Sedgenilia imgvarad, rom saSualebas
aZlevs mkiTxvels ara marto profesiulad daeuflos ekono-
mikur terminologias, aramed kargad gaerkves Tanamedrove ekono-
mikis rTul urTierTkavSirebSi.
leqsikonSi warmodgenili ZiriTadi terminebis ganmartebe-
bi mTlianad Seesabameba saerTaSoriso standartebs da asaxavs
ekonomikuri mecnierebis Tanamedrove miRwevebs, rac udavod
mniSvnelovania ekonomikis globalizaciis pirobebSi.

Teimuraz beriZe

ekonomikur mecnierebaTa
doqtori, profesori
5

vuZRvni Cemi Zvirfasi


mSoblebis _ qeTevan da Salva
asaTianebis naTel xsovnas

winasityvaoba
leqsikonSi Tavmoyrilia Tanamedrove sabazro ekonomi-
kaSi gamoyenebuli terminebi da cnebebi, warmodgenilia ekonomikis
dargis msoflioSi cnobili zogierTi ucxoeli mecnierisa da
Rvawlmosili qarTveli ekonomistebis, maT Soris, saqarTvelos
mecnierebaTa erovnuli akademiis akademikosebisa da wevr-kores-
pondentebis biografiebi.
leqsikons erTvis statiaTa anbanuri da Tematuri saZie-
beli, msoflios qveynebis reitingi, dadgenili adamianis ganviTarebis
indeqsis (HDI) safuZvelze, agreTve qveynebisa da teritoriebis
anbanuri CamonaTvali valutebisa da kodebis CvenebiT.
leqsikons safuZvlad daedo qarTuli da ucxouri eko-
nomikuri literatura (enciklopediebi, leqsikonebi, monografi-
ebi, statiebi), maT Soris, devid u. pirsis saerTo redaqciiT
gamocemuli `makmilanis Tanamedrove ekonomiqsis leqsikoni~
(meoTxe gamocema), `oqsfordis ganmartebiTi biznes-leqsikoni~,
o. blanSaris `makroekonomika~, agreTve Cveni naSromebi - `eko-
nomiqsi~ (ganmartebiTi leqsikoni, mesame gadamuSavebuli gamocema),
`Tanamedrove ekonomikis ganmartebiTi leqsikoni~, `ekonomikisa
da biznesis leqsikoni~, `momsaxureba da sabazro sistema~,
`ekonomikuri Teoria da ekonomiqsi: erTianoba da gansxvaveba~,
`globalizacia, ekonomikuri Teoria da saqarTvelo~ da a.S.
wignSi umetesad Sesulia sakuTriv avtoriseuli gansaz-
Rvrebebi, Camoyalibebuli xangrZlivi (22 wlis manZilze) samec-
niero-pedagogiuri muSaobis procesSi. amitom zogierTi ter-
mini (cneba) sxvebTan SedarebiT vrclad aris ganmartebuli.
yovelive zemoTqmulis gaTvaliswinebiT, leqsikoni, SeiZleba
iTqvas, originaluria.
6
mocemuli terminebi da cnebebi exeba ara mxolod ekono-
mikis erT romelime sferos, aramed mTel ekonomikas, rogorc
mikro-, ise mezo-, makro- da megaekonomikas.
enciklopediuri leqsikoni Sedgenilia Semdegi wesebis dacviT:
1. sasaTauro terminebi, cnebebi, gamoTqmebi dalagebulia
qarTuli anbanis mixedviT;
2. sasaTauro sityva (sityvebi) gamoyofilia naxevrad
Savi mTavruli SriftiT;
3. terminis ganmarteba mocemulia mxolod ekonomikur
aspeqtSi;
4. sasaTauro sityvis (sityvebis) Semdeg frCxilebSi mo-
cemulia inglisuri Sesatyvisi;
5. Tu sasaTauro sityva ucxouri warmoSobisaa, inglisuri
Sesatyvisis Semdeg transkrifciaSi mocemulia misi etimologia;
6. niSani ` < ~ niSnavs: warmodgeba... gan;
7. leqsikonSi qarTul enaze mocemulia Tanamedrove piro-
bebSi damkvidrebuli inglisuri sityvebisagan momdinare
abreviaturebi. mag., kaf-i (CAF - Cost and Freight _ Rirebuleba da
fraxti).
vfiqrobT, ganmartebiTi leqsikoni daexmareba mkiTxvels,
gaerkves sabazro urTierTobebis rTul labirinTebSi, amasTan, igi
xels Seuwyobs saqarTveloSi sabazro ekonomikis terminebisa da
cnebebis gavrceleba-damkvidrebas.
did madlobas vuxdi saredaqcio kolegiasa da recenzen-
tebs gaweuli SromisaTvis.
mkiTxvelis yvela obieqtur SeniSvnasa da winadadebas avto-
ri madlierebis grZnobiT miiRebs da gaiTvaliswinebs Semdgom
gamocemaSi.

rozeta asaTiani
rozeta

ekonomikur mecnierebaTa
doqtori, profesori

Tbilisi
aprili, 2012
7

leqsikonSi gamoyenebuli abreviaturebi

bsp - biznesis socialuri pasuxismgebloba


gaero - gaerTianebuli erebis organizacia
eas - erovnul angariSTa sistema
emf - erTpirovnuli mflobelobis firma
Tez - Tavisufali ekonomikuri zona
mep - mTliani erovnuli produqti
mesk – moxalise eqspertTa saerTaSoriso korpusi
mtp - mecnierul-teqnologiuri progresi
mSp - mTliani Sida produqti
sif - Rirebuleba, dazRveva, fraxti
srn - savaldebulo rezervebis norma
ssdk - saerTaSoriso standartuli dargobrivi klasifikacia
ssf – saerTaSoriso savaluto fondi
fss – federaluri sarezervo sistema
Sps - SezRuduli pasuxismgeblobis sazogadoeba
Sso – Sromis saerTaSoriso organizacia
ASPE – sazogadoebrivi seqtoris ekonomikis mkvlevarTa asociacia
EACT – Tavisufali vaWrobis evropuli asociacia
EBRD – evropis rekonstruqciisa da ganviTarebis banki
EC – evropuli gaerTianeba
EEC – evropuli ekonomikuri gaerTianeba
EMPI – valutis bazarze zewolis indeqsi
EU – evrokavSiri
EU-GBC – evrokavSir-saqarTvelos biznessabWo
GATT – tarifebisa da vaWrobis Sesaxeb generaluri SeTanxmeba
HDI - adamianis ganviTarebis indeqsi
IBRD – rekonstruqciisa da ganviTarebis saerTaSoriso banki
ISIC - yvela saxis ekonomikuri saqmianobis saerTaSoriso standartuli
samrewvelo klasifikacia
MNC – transerovnuli (transnacionaluri) korporacia
NACE - evropuli kavSiris ekonomikuri saqmianobis mTavari samrewvelo
klasifikacia
NICs – axali industriuli qveynebi
OECD - ekonomikuri TanamSromlobisa da ganviTarebis organizacia
USAID – aSS-is saerTaSoriso ganviTarebis saagento
WTO – msoflio savaWro organizacia
8

qarTuli anbani

a — an m — man R — Ran

b — ban n — nar y — yar

g — gan o — on S — Sin

d— don p — par C — Cin

e— en J — Jan c — can

v — vin r — rae Z — Zil

z — zen s — san w — wil

T— Tan t — tar W — War

i — in u — un x — xan

k — kan f — far j — jan

l — las q — qan h — hae


absoluturi upiratesoba 9
Tavisi bunebrivi (natural advan-

a tage) an SeZenili (acquired ad-


vantage) upiratesobebidan (xe-
abandonmenti (abandon- lsayreli bunebrivi pirobebi,
ment) - dazRveuli qonebis mowinave teqnologia, kvalifi-
dakargvis, ganadgurebis an sxva ciuri samuSao Zala da a.S.),
msgavs SemTxvevaSi (mag., gemis SeuZlia ufro efeqtianad awar-
CaZirvis gamo), sakuTrebis uf- moos (erTeul danaxarjze meti
lebaze uaris Tqmisa da aRniS- produqcia miiRos) esa Tu is
nuli faqtis dadasturebis sa- saqoneli. saerTaSoriso vaWro-
fuZvelze, mzRvevelis mier daz- ba ki iZleva imis SesaZleblo-
Rvevis Tanxis mTlianad gadax- bas, rom TiToeuli qveyana
da mesakuTrisaTvis. daspecialdes im saqonlis war-
absenteizmi (absenteeism) moebaSi, romlisTvisac mas aqvs
- 1. samsaxuridan daTxovna sa- es konkretuli upiratesobebi.
muSaos arasapatio mizeziT mag., iaponias, SeZenili upirate-
gacdenis gamo; 2. warmoebis fi- sobis safuZvelze, imis gamo,
nansuri marTvis gamocalkave- rom aqvs mowinave teqnologia,
ba misi teqnologiuri aspeqte- hyavs maRalkvalificiuri spe-
bisgan. cialistebi, SeuZlia bevrad
absoluturi mogeba (ab- iafad awarmoos, vTqvaT, motori-
solute profit) – im Semosavlis to- zebuli gadazidvis saSuale-
li mogeba, romelsac firma iR- bebi, vidre zogierT sxva qveya-
ebs saqonlis (momsaxurebis) nas. uzbekeTs, bunebrivi upi-
gayidviT, danaxarjebis gamo- ratesobebidan gamomdinare,
qviTvis Semdeg. ufro efeqtianad SeuZlia awar-
absoluturi upirateso- moos bamba, vidre ukrainas, bal-
ba (absolute advantage) - 1. upi- tiispireTis qveynebs da bevr
ratesoba, romelic aqvs erT sxva qveyanas. saqarTvelos, aseve,
mwarmoebels sxvebTan Sedare- bunebrivi upiratesobebidan ga-
biT maRali Sromis mwarmoeb- momdinare, gacilebiT efeqti-
lurobis safuZvelze erTeu- anad SeuZlia awarmoos xili,
li produqciis warmoebaze na- vidre ruseTsa da zogierT sxva
klebi resursebis gamoyenebis qveyanas. magram saerTaSoriso
Sedegad; 2. upiratesoba, romel- vaWrobaSi sxvaoba absolu-
ic aqvs erT qveyanas sxvebTan tur xarjebs Soris ar as-
SedarebiT, Tu mas, gamomdinare rulebs mTavar rols, aq ar-
10 absoluturi upiratesobis Teoria

sebi Tia mocemuli saqonlis


sebiTia fasebisgan gansxvavebiT, uSua-
warmoebis alternatiul Ri- lod fuliT, fuladi erTeu-
reb ulebebs Soris gansxva-
rebulebebs liT gamoxatuli fasebi saqo-
veba. roca es Rirebuleba mo- nelsa da momsaxurebaze.
cemul qveyanaSi ufro daba- absorbcia (absorption) – wer-
lia, vidre sxva qveyanaSi, maSin tili (zRvari), romelic gamoxa-
saqme gvaqvs SefardebiT upi- tavs bazris gajerebas fasiani
ratesobasTan. qaRaldebiT da yoveli damate-
absoluturi upirateso- biTi partia uaryofiT gavle-
bis Teoria (theory of absolute nas axdens fasze.
advantage) - Teoria, romlis mi- agenti (agent) [<laT. ag-
xedviTac A qveyanas, romelsac ens (agentis) moqmedi] - firmis
aqvs bunebrivi (xelsayreli bu- warmomadgeneli, rwmunebuli,
nebrivi pirobebi) an SeZenili
romelic xelSekrulebis sa-
(mowinave teqnologia, kvali-
fuZvelze asrulebs sxva pi-
ficiuri samuSao Zala da a.S.)
ris saqmian davalebas, risTvi-
upiratesobebi, SeuZlia ufro
sac iRebs garkveul sakomi-
efeqtianad awarmoos esa Tu is
sio Semosavals. Sesrule-
saqoneli (e.i. gamouSvas erTeul
buli funqciebidan gamomdi-
danaxarjze meti produqcia),
nare, agentebi SeiZleba iyvnen:
vidre B qveyanas.
brokerebi, dilerebi, komisio-
ar aris aucilebeli aseTi
saxis absoluturi upiratesoba nerebi da a.S.
aglomeracia (aglomerare)
niSnavdes imas, rom A qveyanas
SeuZlia warmatebiT moaxdinos – im firmebis, dawesebulebebis,
am saqonlis eqsporti B qveya- dasaxlebebisa(upiratesad qala-
naSi, vinaidan B qveyana SeiZle- qis ti pis) da a.S. sivrcobrivi
ba flobdes SefardebiT upi- TvalsazrisiT kompaqturi gan-
ratesobas mocemuli saqonlis lageba, romlebic dajgufe-
warmoebaSi. bulni arian warmoebrivi, kul-
absoluturi upiratesobis turuli, rekreaciuli da sxv.
Teoria pirvelad daamuSava a. kavSirebiT. aglomeracia gana-
smiTma naSromSi: `gamokvleva pirobebs danaxarjebis ekono-
xalxTa simdidris bunebisa da mias (agglomeration economies),
mizezebis Sesaxeb~. informaciis efeqtian gamoye-
absoluturi fasebi (ab- nebas, specializebul momwode-
solute prices) – SefardebiTi belTa sistemis ganviTarebasa
adamianis ganviTarebis indeqsi 11
da a.S. wesi, ekonomikis SedarebiT da-
agraruli revolucia (ag- balSemosavliani seqtoria,
rarian revolution) – organizaciu- garkveulwilad Sedgeba arasa-
li da teqnikuri cvlilebebis saqonlo meurneobebisagan da
safuZvelze sasoflo-sameurneo ekonomikaSi misi maRali xved-
warmoebis mniSvnelovani gazr- riTi wona ZiriTadad damaxas-
da. agraruli revolucia mWid- iaTebelia ganviTarebadi qvey-
ro kavSirSia industrializa- nebisaTvis.
ciasTan. igi gulisxmobs mzard gaeros ssdk-is mixedviT,
investiciebs agrarul seqtorSi agraruli seqtori ekonomikis
(soflis meurneobaSi, satyeo pirveladi seqtoria. masSi Se-
meurneobaSi, nadirobasa da me- dis soflis meurneoba, satyeo
TevzeobaSi) Tanamedrove man- meurneoba, nadiroba da meTev-
qana-mowyobilobebis danergvis, zeoba.
miwaTmoqmedebis, mecxoveleobisa agregireba (aggregation)
da mevenaxeobis ganviTarebis [<laT. aggregatus SeerTeba] -
mizniT. yovelive es ganapirobebs erTgvarovani maCveneblebis (si-
Sromis mwarmoeblurobis mk- dideebis) gaerTianeba, gamsx-
veTr amaRlebas, kapitalukuge- vileba ufro ganzogadebul er-
bis gadidebas, rac, agraruli Tobliv maCveneblad (sidided).
seqtoris gadidebasTan erTad, agregirebuli sawar-
xels uwyobs samuSao Zalis moo funqcia (aggregate pro-
gamoTavisuflebas agraruli duction function) - damokidebu-
warmoebidan da mis dasaqmebas leba gamoSvebuli produqciis
momsaxurebis an industriul (gamoSvebis) raodenobasa da mis
seqtorebSi, rogorc es damaxa- warmoebaze gaweul danaxarjebs
siaTebelia ganviTarebuli qvey- Soris.
nebisaTvis. adamianis ganviTarebis
agraruli seqtori (ag- indeqsi (human development
rarian sector) - ekonomikis seq- index - HDI) - makroekonomikuri
tori, romlis Semadgenloba- maCvenebeli, romelic Sedgeba
Sic Sedis sasoflo--sameurneo Semdegi komponentebisagan: 1.
SromiT dasaqmebuli, kvebis mosaxleobis erT sulze mSp-
produqtebisa da nedleulis is warmoebis indeqsi; 2. mosax-
(xe--tye, bamba da a.S.) mwarmoe- leobis sicocxlis saSualo xan-
beli mosaxleoba. igi, rogorc grZlivobis indeqsi; 3. mosax-
12 adamianiseuli kapitali

leobis ganaTlebis donis ind- leba. aseTi investirebis mi-


eqsi. maTi SejerebiT gamoiyva- zanSewoniloba damokidebulia
neba saSualo maCvenebeli, rome- imaze, ramdenad metia Semosav-
lic gamoxatavs mocemuli qvey- lebi danaxarjebze da dacu-
nis reitings adamianis ganvi- lia Tu ara standartuli sa-
Tarebis indeqsis mixedviT. investicio kriteriumebi.
aRniSnuli maCveneblis mi- zogierTi ekonomistis, mag.,
xedviT qveynebi iyofa 4 jgu- j. kendrikis azriT, adamianise-
fad: 1. Zalian maRali indeqsis uli kapitalis Rirebuleba un-
mqone; 2. maRali indeqsis mqone; da Sevides erToblivi aqtive-
3. saSualo indeqsis mqone da bis Rirebulebasa da sazoga-
4. dabali indeqsis mqone qvey- doebis erovnul simdidreSi.
nebad. 2011 wels gamokvleu- adaptaciis lagi (adapta-
li 187 saxelmwifodan Zalze tion lag) - drois periodi cvli-
maRali donisaa 47, maRali do- lebis Sesaxeb signalis miRe-
nis _ 47, saSualo donis _ 47, bidan adaptaciis dawyebamde.
xolo dabali donis _ 46 qve- adgilobrivi biujeti
yana. saqarTvelo HDI-is mixed- (local budget) - xelisuflebis
viT maRali reitingis mqone adgilobrivi organoebis, munici-
saxelmwifoTa jgufs ganekuT- paluri warmonaqmnis biujeti,
vneba da uWiravs 75--e adgili. romelsac adgenen, amtkiceben
adamianiseuli kapitali da gankargaven adgilobrivi
(human capital) - inteleqtua- TviTmmarTvelobis organoebi.
luri kapitali, romelic gamo- adendumi (addendum) [<laT.
xatavs adamianis profesiul addere damateba) _ xelSekru-
dones, mis ganaTlebas, kvali- lebis, mag., Carteris, damateba,
fikacias, codnas da gamocdile- romelsac xelSekrulebis xel-
bas. rac ufro maRalia misi momweri mxareebi SeimuSaveben.
xarisxi, miT ufro maRalia Sro- ad valoremi (ad valorem)
mis mwarmoebluroba. [<laT. ad valorem Rirebulebis
adamianiseul kapitals qmnis mixedviT] - Zvirfasi tvirTis
investiciebi adamianiseul re- gadazidvisaTvis gadasaxdeleb-
sursebSi, romlis mizania TviT is gamoTvlis an saqonlis fa-
adamianis, misi inteleqtualuri sidan procentebSi sabaJo gada-
potencialis, SemoqmedebiTi saxadis gaangariSebis meTodi.
unaris ganviTarebis safuZvelze administraciuli lagi
warmoebis efeqtianobis amaR- (administrative lag) - drois mo-
avizo 13
nakveTi administraciis mier gadasaxdeli Tanxis daaxloe-
gadawyvetilebis miRebidan misi biT 10--40%.
aRsrulebis dawyebamde. lagis avansireba (advancement)
es saxeoba gansakuTrebul gav- (frang. avancer) - avansis gacema.
lenas axdens fulad--sakredi- avansirebuli kapitali
to politikaze. misi xangr- (advance capital) - warmoebaSi
Zlivoba damokidebulia marTvis winaswar dabandebuli kapita-
efeqtianobaze da mis swraf li fuladi Tanxis an qone-
reagirebaze, an iSviaT, magram brivi faseulobis saxiT.
ufro radikalur cvlilebebze. avantaJi (avantage) (frang.
administraciuli fasi avantage) - xelsayreli mdgo-
(administrative price) - fasi, ro- mareoba, pirovnebis (jgufis)
melic dgindeba fizikuri an iu- sargebloba, upiratesoba.
ridiuli pirebis gadawyvetile- averaJi (averaging) - sabir-
biT da ar aris sabazro Zalebis Jo TamaSis strategia, romel-
obieqturi TamaSis Sedegi. admi- ic iTvaliswinebs drois gar-
nistraciuli fasis dadgena Se- kveul SualedSi gamoSvebuli
iZleba im SemTxvevaSi, rode- aqciebis yidva--gayidvas misi kur-
sac saqonels yidis monopolis- sis cvlilebis Sesabamisad.
ti an saxelmwifo organo. sa- aviazednadebi (airway bill)
pirispiroa _ moqnili fasi. - aviatvirTbaraTi, gadazidvis
avali (aval) (frang. aval) - kontraqtis damadasturebeli
saTamasuqo Tavdeboba, romelsac savaWro qviTari.
kisrulobs mesame piri (aval- avizo (aviso, advice) [<ital.
isti) gansakuTrebuli sagar- avviso Setyobineba] - 1. weri-
antio baraTis gacemiT. aval- lobiTi uwyeba, romliTac aty-
istis xelis mowera aucile- obineben mimRebs misTvis saqon-
belia Tamasuqis winapirze an lis, fulis an Tamasuqis gag-
damatebiT furcelze _ alon- zavnas; 2. oficialuri Setyo-
Jze. sagareo--savaWro garige- bineba sameurneo operaciis Ses-
bebSi avalistis rolSi gamo- rulebis Sesaxeb, romelsac
dis importioris banki. ugzavnis erTi kontrahenti
avansi (advance) (frang. meores; 3. urTierTangariS-
avance) _ fuladi Tanxa, rome- sworebaSi momxdari cvlile-
lic winaswar gaicema momava- bebis Setyobineba fostiT an
li gadasaxdelis xarjze. Cveu- telegrafiT; 4. oficialuri
lebriv, avansis saxiT gaicema Setyobineba, romelsac ugzav-
14 a ’ vista

nis banki meanabres, misi anabris _ `kapitali da sargebeli~.


erTi angariSidan meoreze gada- avstriuli skola daupirispir-
tanis Sesaxeb. da SromiTi Rirebulebis Teo-
a’vista (a’ vista) [<ital. a’ rias. ix.: SromiTi Rirebule-
vista wardgenisas] - Tamasuqi bis Teoria, zRvruli sargeb-
gadaxdis vadis miuTiTeblad. lianobis Teoria, marJina-
aseTi Tamasuqis gasanaRdeblad liz mi, neo
lizmi, klasikuri ekono-
neoklasikuri
wardgena SeiZleba nebismier mikuri Teoria.
dros. avtarkia (autarky) [<berZn.
avista (avista) [<ital., ix. autarkeia TviTdakmayofileba] -
a’vista] - warwera Tamasuqze qveynis sameurneo gamocalkeve-
an fuladi angariSsworebis bis politika, romelic qmnis
sxva dokumentze, romelic adas- karCaketil, TviTuzrunvelyo-
turebs am dokumentis ganaRde- fad ekonomikas.
bas wardgenisTanave an ward- avtomatizacia (automa-
genidan gansazRvruli vadis tion) – Sromis Secvla avtoma-
gasvlis Semdeg. turi procesebiT, magaliTad,
avstriuli skola (aus- manqanis an misi detalebis mu-
trian school) - neoklasikuri mim- Saobis kontroli, avtomaturi
dinareobis erT--erTi ganStoe- SeRebva da a.S. avtomatizacia,
ba, marJinaluri mimarTuleba, Cveulebriv, ganapirobebs teq-
romelic Camoyalibda XIX nologiur umuSevrobas, magram
saukunis 70-- ian wlebSi avs- aseT pirdapir kavSirs ara aqvs
triaSi. zogjer mas moixse- adgili Tu igi xels uwyobs
nieben rogorc venis skolas, Sromis mwarmoeblurobis zrdas,
radgan misi warmomadgenlebi romelic, Tavis mxriv, axali sa-
f. vizeri, k. mengeri, o. bem-- muSao adgilebis Seqmnisa da
baverki da a.S. venis univer- ekonomikuri zrdis sawindaria.
sitetis profesorebi iyvnen. avtomaturi stabili-
avstriul skolas didi wvlili zatorebi(automatic stabilizers,
miuZRvis zRvruli sarge- built-in-stabilizers) - fiskaluri
blianobis Teoriis SeqmnaSi. igi sistemis instrumentebi, rom-
pirvelad 1871 wels Camoay- lebic recesiis periodSi, poli-
aliba k. mengerma naSromSi tikuri gadawyvetilebebis
`politikuri ekonomiis safuZ- gareSe, sabiujeto--sagadasaxa-
vlebi~, xolo bem--baverkma ga- do politikis avtomaturi cv-
naviTara es Teoria naSromSi lilebebiT gavlenas axdenen
avtonomiuri xarjebi 15
erToblivi moTxovnis stimu- moTxovnas da, maSasadame, am-
lirebaze. rodesac ekonomika- cirebs ekonomikur ryevadobas.
Si iwyeba vardna, mTavrobis mier avtomaturi stabiliza-
gadasaxadebis saxiT akrefili torebis efeqtianoba arc ise
Tanxa avtomaturad mcirdeba, maRalia, rom mTlianad mospos
vinaidan recesiis periodSi ekonomikaSi moklevadiani vard-
yvela saxis Semosavali (maT nis SemTxvevebi, magram igi war-
Soris xelfasi, mogeba da a.S.) moqmnis stabilurobis elemen-
mcirdeba da sagadasaxado Se- tebs, umuSevrobisa da inflaci-
natanebic saxelmwifo biujetSi is winaaRmdeg asrulebs e.w.
klebulobs (imis gamo, rom maTi CaSenebuli stabilizatoris
sidide uSualod ekonomikuri rols. amitom avtomatur sta-
saqmianobis Sedegebzea damok- bilizatorebs CaSenebul sta-
idebuli). sagadasaxado amon- bilizatorebsac uwodeben.
agebis avtomaturi Semcireba avtonomiuri investi-
astimulirebs erTobliv moTx- cia (autonomous investment) -
ovnas da, aqedan gamomdinare, kapitaldabandeba, romelic ar
amcirebs ekonomikur ryeva- aris dakavSirebuli Semosav-
dobas. lebis donis cvlilebasTan.
imis gamo, rom ekonomikuri aseTi investiciebis magaliTad
aRmavlobis periodSi yvela gamodgeba saxelmwifo kapi-
saxis Semosavali (maT Soris taldabandebebi, is investicie-
xelfasi, mogeba da a.S.) izrdeba, bi, romlebic xmardeba gamog-
sagadasaxado Senatanebic sax- onebebs, agreTve grZelvadiani
elmwifo biujetSi matulobs. investiciebis is nawili, romel-
avtomaturi stabiliza- Ta anazRaureba swrafad ar
toris rols saxelmwifo so- xdeba.
cialuri xarjebic asrulebs. avtonomiuri xarjebi
kerZod, recesiis dros, rode- (autonomous expenditures) –
sac ikveceba samuSao adgile- xarjebi, romlebic Semosavleb-
bi, is pirebi, romlebmac dakarg- isgan damoukideblad ganixileba
es samuSao, iReben sxvadasxva modelSi _ Semosavlebi-xarjebi.
saxis fulad daxmarebas (maT aseTia, magaliTad, saxelmwifo
Soris, umuSevrobisTvis dazRve- xarjebi, investiciebis zogier-
vas). saxelmwifo socialuri Ti saxeoba (avtonomiuri inves-
xarjebis avtomaturi gadide- ticiebi), saeqsporto xarjebi
ba astimulirebs erTobliv da a.S.
16 avuari

avuari (asset) [<frang. avo- zidva da dazRveva.


ir qoneba] - farTo gagebiT - akorduli gadasaxadi
aqtivi (fuladi saxsrebi, Ceki, (lump--sum tax) - saxelmwifos
Tamasuqi, akreditivi da sxv.), mier dadgenili fiqsirebuli
romlis meSveobiTac warmoebs gadasaxadi, romelic ar aris
fuladi valdebulebebis da- damokidebuli Semosavlebis an
farva. viwro gagebiT _ bankis Sesyidvebis sidideze.
fuladi saxsrebi, advilad re- akreditivi (letter of cred-
alizebadi fasiani qaRaldebi, it) [<laT. accreditivus rwmunebi-
agreTve sazRvargareTis banke- sa] - 1. sabanko angariSis saxeo-
bSi am bankis angariSze arse- ba, romelic fizikur an iuri-
buli aqtivebi ucxour valu- diul pirs aZlevs SesaZleblo-
taSi. ganasxvaveben Tavisufal bas, saakreditivo davalebaSi
(SeuzRudavad mosaxmar), blo- miTiTebuli pirobebis dacviT
kirebul (saxelmwifos da banke- miiRos gasamrjelo valde-
bis gankargulebaSi arsebul) bulebis SesrulebisTanave; 2.
da gansazRvruli reJimis mqone angariSsworebis forma saga-
avuarebs. reo vaWrobaSi. akreditivi
`aziuri vefxvebi~ (“asi- xSirad gamoiyeneba tratasTan
an tigers”) – oTxi aziuri qveya- erTad sagareo vaWrobis dafi-
na (samxreTi korea, singapuri, nansebis usafrTxoebis gazr-
taivani, hong-kongi). dis mizniT; 3. saxelobiTi fa-
akerlofi jorj (daib. siani qaRaldi, romelic adas-
1940) (Akerlof George) - ameri- turebs mesakuTris uflebas
keli ekonomisti, nobelis premi- bankSi miiRos akreditivSi mi-
is laureati ekonomikis darg- TiTebuli Tanxa.
Si (2001) j. stiglicTan da akri (acre) - farTobis er-
m. spensTan erTad, asimetriu- Teuli inglisur sazomTa sis-
li informaciis bazrebis anal- temaSi: 1 a = 0,4047 heqtars.
izSi Setanili umniSvnelovane- `aldagi~ (Aldagi) - aqci-
si wvlilisaTvis. oneruli sazogadoeba, pirveli
akvizitori (acquirer) [<laT. arasaxelmwifo sadazRvevo
acquisitor mompovebeli, SemZeni] kompania saqarTveloSi. daars-
- satransporto an sadazRve- da 1990 wels. 2006 wlis bo-
vo sawarmoTa TanamSromeli an lomde ekava lideris pozicia,
agenti, romlis valdebulebeb- vidre misi aqciebis 100% ar
Sic Sedis axali tvirTis mo- SeiZina sadazRvevo kompania `bi-
alonJi 17
siaim~. 2009 wlis monaceme- momsaxurebis warmoebas. sax-
biT, gaerTianebuli kompaniis elmwifos alokaciuri funq-
`aldagi bisiais~ wili bazris cia aucileblobiTaa ganpirobe-
41,3%--s Seadgens. buli, vinaidan garkveuli sax-
ale moris (daib. 1911) (Al- is dovlaTi, romelic sazoga-
ais Morris) - frangi ekonomisti, doebrivi saqonlis saxelwodeb-
neoliberaluri mimarTulebis iTaa cnobili, ar SeiZleba sa-
warmomadgeneli, nobelis premi- bazro fasiT miewodos sazoga-
is laureati ekonomikis darg- doebas. saxelmwifos es funq-
Si (1988). mieniWa novatoruli cia ukavSirdeba agreTve gare
wvlilisTvis bazrisa da re- efeqtebis, eqsternaliebis prob-
sursebis efeqtiani gamoyenebis lemas, rodesac erTi indivi-
TeoriaSi. dis moqmedebas sxvebisTvis mo-
alokaciuri efeqtia- aqvs xarji an mogeba.
noba (allocative efficiency) - 1. alokaciuri funqcia saxel-
produqciis warmoebis opti- mwifos sami funqciidan erT--er-
maluri anu saukeTeso kombi- Tia, romlis gansazRvrac r. a.
nacia resursebis efeqtiani ko- masgreivsa da sxva avtorebs
mbinaciis gziT; resursebis ise- ekuTvniT. arsebobs agreTve
Ti kombinacia, rodesac produ- saxelmwifos gamanawilebeli
qcias awarmoeben minimaluri da stabilizaciuri funqcie-
alternatiuli danaxarjebiT. bi. miuxedavad imisa, rom Teo-
resursebis aseT gamoyenebas riulad am funqciebis erTmane-
teqnikur efeqtianobasac uwo- Tisagan gamijvna Zalze mox-
deben; 2. situacia, rodesac erxebulia, praqtikaSi isini
SeuZlebelia reorganizaciiT xSirad gaerTianebulia.
an gacvliT erTi individis aseTi dayofis mniSvnelo-
moTxovnilebebis dakmayofileba ba imaSi mdgomareobs, rom vi-
meoris interesebis Selaxvis naidan, fasebis meqanizmi ver
gareSe. meore saxelwodebaa iZleva signals potenciuri
pareto-efeqtianoba. moTxovnis Sesaxeb, sabazro
alokaciuri funqcia (al- ekonomikaSi SeiZleba dairRves
location function) - saxelmwifos arsebuli wonasworoba.
Semosavlebisa da xarjebis alonJi (allonge [<frang.
politikis nawili, romelic allonge wanakeri] - Tamasuqze
iTvaliswinebs ekonomikaSi gan- mimagrebuli damatebiTi fur-
sazRvruli saxis saqonlisa da celi _ saTavdebo sagarantio
18 alpari

baraTi, avali. sebis SezRuduloba iwvevs war-


alpari (al par) - fasiani moebis SezRudvasac. amitom
qaRaldebis, valutis, Tamasu- raime saqonlis warmoeba gana-
qis sabazro (sabirJo) kursis pirobebs imave resursebis
toloba maT nominalTan (nom- gamoyenebaze uaris Tqmas sxva,
inalur RirebulebasTan). alternatiuli produqtis
alternativa (alternative) sawarmoeblad. amrigad, yvela
[laT. alter erTi oridan] – ur- danaxarji, garkveulwilad, al-
TierTgamomricxavi SesaZleb- ternatiulia. realur warmoe-
loba; ori an ramdenime SesaZ- briv saqmianobaSi aucilebelia
leblobidan erTi variantis gaTvaliswinebuli iyos ara mxo-
arCeva, romelsac aqvs upirate- lod faqtobrivi fuladi, ara-
soba (maT Soris, ekonomikuri). med alternatiuli danaxar-
alternatiuli danax
danaxFH-
FH- jic.
j B ((Rirebuleba
Rirebuleba
Rirebuleba)) (opportunity amalgamacia (amalgama-
cost) - xelidan gaSvebuli Sesa- tion) [frang. amalgame <berZn.
Zleblobebis danaxarji (Rire- malagma rbili sarCuli] - sa-
buleba), im saqonlisa da mom- banko kapitalis centralizaci-
saxurebis alternatiuli dan- is erT--erTi forma, romelic
axarji, romelTa daTmoba auci- gulisxmobs ori an ramdenime
lebelia mocemuli saqonlisa bankis Serwymas konkurenciu-
da momsaxurebis sawarmoeblad li brZolis procesSi. ganasx-
an SesaZenad. sxva sityvebiT, vaveben amalgamaciis or saxe-
ama Tu im saqonlis sawarmoe- obas: 1. msxvili bankis mier
blad garkveuli resursebis mcire bankis STanTqmas; 2. banke-
arCeva niSnavs sxva, alterna- bis nebayoflobiTi Serwymis
tiuli saqonlis warmoebis Seu- safuZvelze axali bankis warmoq-
Zleblobas. mnas.
nebismier qveyanas, ganviTare- ambalaJi [<frang. embal-
bis donis miuxedavad, aqvs war- lage safuTavi] - 1. safuTavi
moebrivi SesaZleblobis zRvari. masala; 2. SefuTvis xarjebi.
mas ar SeuZlia ganusazRvre- amortizacia (amortiza-
lad gazardos warmoeba sru- tion, depreciation) [<laT. amorti-
li dasaqmebis pirobebSic ki, sation dafarva, gadaxda] - 1.
vinaidan yvela moTxovnis dakma- realuri aqtivebis Rirebulebis
yofileba SeuZlebelia resur- Semcireba, maTi nawilis yovel-
sebis ukmarisobis gamo. resur- wliuri Camowera eqspluataci-
angariSsworebis angari Si
angariSi 19
is procesSi; cveTis kvaloba- de anabari _ Senaxvis vadis
ze ZiriTadi kapitalis Rire- miuTiTeblad.
bulebis gadatana mza produ- angariSgeba (reporting) -
qciaze; 2. fuladi saxsrebis firmebis, organizaciebis mier
miznobrivi gadaricxva da da- TavianTi ekonomikuri saqmiano-
groveba ZiriTadi kapitalis bis Sesaxeb angariSebis peri-
cveTis anazRaurebis mizniT odulad Sedgena.
Semdgomi gamoyenebisaTvis; 3. angariSi (account) - gan-
valis TandaTanobiTi dafarva sazRvruli formiT Sedgenili
grafikis mixedviT, perioduli dokumenti, romelic gamoiyene-
Senatanebis an valdebulebeb- ba ekonomikuri saqmianobis ama
is gamosyidvis gziT. Tu im aspeqtis gamosaxatavad.
amortizaciis norma (am- mag., drois garkveul monakveT-
ortization rate) - amortizaciis Si aqtivisa da pasivis, an kidev,
wliuri Tanxis procentuli maTi maragis cvlilebebis an-
Sefardeba ZiriTadi kapitalis gariSi, romelic SeiZleba iyos
pirvandel sabalanso Rirebule- auditoruli, buRaltruli,
basTan. amortizaciis wliuri kapitalis moZraobis, komerci-
normebi diferencirebulia Zir- uli, mimdinare operaciebis, moge-
iTadi kapitalis saxeobaTa bisa da zaralis, sakorespon-
mixedviT. dento, fiduciaruli da a.S.
ampliacia (ampliatio) – xel- angariSsworeba (payment,
werilis asli fulis miRebis settlement) - fulis gadaxda
Sesaxeb. valdebulebebis mixedviT naR-
amxanagoba (company) - fi- di an unaRdo formiT. angariS-
zikuri an iuridiuli pirebis sworeba SeiZleba ganxorciel-
gaerTianeba erToblivi ekono- des akreditiviT, CekebiT an sxva
mikuri saqmianobisTvis. ganasx- saxis fasiani qaRaldebiT, kred-
vaveben Sereul (komanditur) itebiT, urTierTmoTxovnebis
da srul amxanagobas. CaTvliT, xelfasebis gacemiTa
anabari (deposit) - bankSi da a.S.
Sesanaxad da sargeblis miReb- angariSsworebis angari-
is mizniT Setanili fuladi Si (paying account) - angariSi,
Tanxa. arsebobs vadiani da mo- romelsac banki uxdis iurid-
kiTxvamde anabari. vadiani ana- iul pirebs fuladi saxsrebis
bari garkveuli vadiT Seit- Sesanaxad da sxva iuridiul da
aneba bankSi, xolo mokiTxvam- fizikur pirebTan angariSswo-
20 angariS
angariS-- faqtura

rebis ganxorcielebisaTvis. keta) gziT respondentisagan


angariS- faqtura (invo- (piri, romlis gamokiTxvac xde-
ice) - savaWro garigebis amsax- ba) pirveladi, verbaluri (si-
veli dokumenti, romelsac gamy- tyvieri) informaciis Sekreba.
idveli adgens da ugzavnis es meTodi farTod gamoiyeneba
myidvels; Seicavs saqonlis mi- sazogadoebrivi azris Sesas-
wodebis sabaziso pirobebs. igi wavlad.
moicavs cnobebs gasayidi saqon- antidempinguri gadasa-
lisa da fasis Sesaxeb, aseve, xadi (anti--dumping duties) - saba-
warmoadgens angariSsworebisaT- Jo gadasaxadi, romelic icavs
vis gadaxdis safuZvels. anga- erovnul mrewvelobas dempin-
riS-faqtura adasturebs saqon- guri (xelovnurad daqveiTebu-
lis an momsaxurebis faqtob- li) fasis mqone saqonlis im-
riv miwodebas myidvelisaTvis. portisagan.
anderaitingi (underwrit- antidempinguri kanon-
ing) - bolo gamoSvebis fasiani mdebloba (anti--dumping legis-
qaRaldebis SeZena maTi gayid- lation) - dempingis winaaRmdeg
vis mizniT. Cveulebriv an- mimarTuli specialuri samarT-
deraitings axorcieleben sa- lebrivi aqtebi da debulebebi.
investicio dilerebi _ an- antidovlaTi (bad) - pro-
deraiterebi. duqti, romelsac momxmareb-
anketa (form, questionnaire lisTvis uaryofiTi efeqti
[frang. enquete] - gamokiTxvis moaqvs. es termini farTod aris
furceli, ZiriTadi dokumenti gavrcelebuli Tanamedrove
anketirebis gziT gamokvlevis ekonomikur literaturaSi. mas
CatarebisaTvis. gansakuTrebiT xSirad iyeneben
anketireba (inquiry) - sxva- gare efeqtebTan dakavSirebu-
dasxva movlenasa da RonisZie- li xarjebis ganxilvisas.
baze mosaxleobis socialur-- antimonopoliuri ka-
fsiqologiuri reaqciis Sesaxeb nonmdebloba (anti--trust laws)
informaciis miRebis meTodi. - msoflios mravali qveynis
anketirebis procedura Sedge- kanonmdebloba, romelic iTval-
ba anketirebis SemuSavebis, gavr- iswinebs warmoebis metismeti
celebis, damuSavebisa da ana- monopolizaciis (firmebis Ser-
lizisagan. wyma, erTi firmis mier meoris
anketireba aris uSualo STanTqma, kanonsawinaaRmdego
(interviu) an gaSualebuli (an- SeTanxmebebi bazrebis ganawi-
arainstituciuri samo
samoqalaqo
qalaqo mosaxleoba 21
lebisa da fasebis dadgenis miz- [<frang. agiotage] - spekulaci-
niT) SezRudvas. antimonopo- uri operaciebi birJaze an ba-
liuri kanonebi xels uwyobs zarze saqonlisa da fasiani
konkurenciis ganviTarebas, icavs qaRaldebis fasebis xelovnuri
mcire da saSualo firmebs. gazrdis mizniT.
antici pacia (anticipation) araerTgvarovani kapi-
[<laT. anticipatio] - fulis ga- tali (heterogeneous capital) -
daxda savalo valdebulebis sxvadasxva saxis fizikuri kap-
safuZvelze daTqmul vadamde. itali, gamoyenebuli maRalspe-
antrepreniori (entrepre- cializebuli konkretuli war-
neur) [<frang. entrepreneur me- moebrivi procesebisaTvis. misi
warme] - 1. kerZo Teatris, cir- sxva mizniT gamoyeneba SeuZle-
kis da a.S. mflobeli, arenda- belia. araerTgvarovani kapita-
tori. 2. mewarme. li gansxvavdeba erTgvarovani
antreprizi (private the- ZiriTadi kapitalisagan, rom-
atrical enterprise) [<frang. entre- lis gamoyeneba SesaZlebelia
prise] - kerZo sanaxaobiTi sawar- mravali sxvadasxva saqonlis
mo (Teatri, cirki da a.S.). warmoebisaTvis da sxvadasxva
anuiteti (annuity) - vadi- warmoebriv procesSi. Tu kapi-
ani saxelmwifo sesxi valis tali araerTgvarovania, maSin,
yovelwliuri dafarviTa da rogorc kembrijis skolis war-
procentis gadaxdiT. momadgenlebi (a. pigu, d. rober-
aJio (agio) [ital. aggio] - tsoni da sxvebi) aRniSnaven,
1. qaRaldis fulSi gamoxatu- warmoiqmneba seriozuli prob-
li oqros sabazro fasis zrda lemebi erToblivi warmoebrivi
qaRaldis fulis raodenobas- funqciis gamoyenebasTan dakavSi-
Tan SedarebiT; 2. fasiani qa- rebiT. es ukanaskneli ki neokla-
Raldebisa da fuladi niSne- sikur modelebSi gamoiyeneba.
bis sabirJo (sabazro) kursis arainstituciuri samo-
aweva, maT nominalur Rirebule- qalaqo mosaxleoba (noninsti-
basTan SedarebiT. angariSoben tucional civilian population) – qvey-
procentobiT. mag., Tu 10 dola- nis mosaxleobis is nawili,
ris Rirebulebis aqcia birJaze romelic aris samuSao asaks
11 dolarad iyideba, maSin aJio qvemoT (mosaxleoba 16 wlam-
Seadgens 10%-s. igivea, rac de), aseve, potenciurad gamo-
laJi. sapirispiro _ dizaJio. sadegi samoqalaqo dasaqmebi-
aJiotaJi (stock-- jobbing) sTvis (SeiaraRebul ZalebSi,
22 arakanonieri warmoeba

sapatimroebSi da a.S. myofi rialuri moTxovnilebebis dak-


pirebi). mayofilebis, fizikuri da iuri-
arakanonieri warmoeba diuli piris uflebebisa da kano-
(illegal production) – erovnul nieri interesebis dacvis, kama-
angariSTa sistemis ( eas -93) Tisa da konfliqtebis gadawy-
Tanaxmad, arakanonieri warmoe- vetis da a.S. miznebis misaR-
ba kanoniT akrZaluli saqmi- wevad. (magaliTad, mravali or-
anobaa (narkotikebis warmoeba ganizacia jandacvisa da ganaT-
da ganawileba) an saqmianobis lebis sistemaSi). arakomerciu-
is saxeobebi, romlebic nebar- li organizaciebi SeiZleba Se-
Tvis gareSe xorcieldeba. mag., iqmnas sazogadoebrivi an reli-
samedicino praqtika licenzi- giuri organizaciebis (gaerTia-
is gareSe. aqedan gamomdinare, nebebis), arakomerciuli partni-
arakanonieri warmoeba iyofa or orobis, dawesebulebebis, avto-
kategoriad: 1. kanoniT akrZa- nomiuri arakomerciuli orga-
luli saqonlisa da momsax- nizaciebis, specialuri, qvel-
urebis warmoeba da realiza- moqmedi da sxva fondebis, aso-
cia; 2. ekonomikuri saqmiano- ciaciebis, kavSirebisa da sxva
bis is saxeobebi, romelTa war- formebiT, romlebic moqmedi ka-
moeba da realizacia Cveu- nonebiTaa gasaTvaliswinebeli.
lebriv nebadarTulia, magram Tu iTvleba, rom aseTi organizaci-
xorcieldeba Sesabamisi licen- ebi muSaoben specifikur reJim-
ziis gareSe, maSin isini ara- Si da sxva firmebisagan gansxva-
kanonierad iTvleba. vebul miznebs isaxaven.
arakomerciuli organi- arakonkurentuli mox-
zacia (non--profit institution) - or- mareba
mareba (non--rival consumption)
ganizacia, romelic mogebas ar - saqonlis moxmareba iTvleba
iRebs Tavisi ZiriTadi saqmi- arakonkurentulad, Tu erTi in-
anobidan. arakomerciuli or- dividis mier misi moxmareba
ganizacia iqmneba socialuri, aranairad ar amcirebs meore
qvelmoqmedi, kulturul-sagan- individisaTvis am saqonlis
manaTleblo, samecniero da sam- miwodebas. aseTi saqonlis mox-
marTvelo miznebis misaRwevad, mareba ar ukavSirdeba alter-
moqalaqeebis janmrTelobis dac- natiul danaxarjebs. moxmare-
vis, fizikuri kulturisa da bis arakonkurentuloba sa-
sportis ganviTarebis, moqala- zogadoebrivi saqonlis Tvise-
qeebis sulieri da sxva aramate- baa. amis magaliTia satelevizio
arapirdapiri gadasa xadi 23
signali, gamomdinare iqidan, rom wamyvan dargebSi ekonomikuri
erTi individis mier aseTi sig- saqmianoba ganixileba arasaba-
nalis miReba ar amcirebs mis zro meqanizmis funqcionire-
xelmisawvdomobas sxvebisaTvis. bis, sazogadoebrivi saqonlis
ekonomistebis mtkicebiT, ase- Teoriis, sabiujeto dafinanse-
Ti ti pis saqoneli unda miewo- bisa da normatiuli ekonomikis
debodes nulovani fasiT yo- poziciebidan. dasavleTSi sayo-
vel zRvrul (damatebiT) er- velTaod aRiarebulia, rom
Teulze. socialur--kulturuli momsa-
aramaterialuri momsa- xurebis mniSvnelovani nawili,
xureba (non--material, intangible agreTve saxelmwifo mmarTvelo-
service) - Sromis specifikuri bis, uSiSroebis organoebis mom-
ekonomikuri forma, romlis saxureba da sxv., rac sazoga-
sasargeblo efeqtic aramate- doebriv saqonels warmoadgens,
rializebul momsaxurebaSi qmnis ekonomikis arasabazro
vlindeba. seqtors.
ekonomikuri saqmianobis aranivTobrivi aqtive-
saxeobaTa saerTaSoriso stan- bi (goodwill, intangible asset) -
dartuli samrewvelo klas- termini, romelic gamoiyeneba
ifikaciis mixedviT, aramateri- sabuRaltro aRricxvaSi da
aluri momsaxureba or jgu- gamoxatavs firmis aranivTo-
fad iyofa. pirvel jgufs brivi aqtivebis Rirebulebas.
miekuTvneba piradi momsaxure- Cveulebriv gamoiTvleba ro-
ba, meores _ socialuri mom- gorc sxvaoba funqcionirebad
saxureba. Tumca amgvari dayo- firmisTvis gadaxdil fassa da
fa pirobiTia, vinaidan arsebobs mis sabalanso Rirebulebas So-
momsaxurebis iseTi saxeobebi, ris. Tu gasayid firmas aqvs
romlebic SeiZleba mivakuTvnoT kargi reputacia, hyavs mrava-
rogorc erT, ise meore jgufs. li momxmarebeli da klienti,
magaliTad, ganaTleba, janmrTe- romlebic, albaT, darCebian mas-
lobis dacva, kultura da a.S. Tan misi gayidvis Semdeg, es Se-
akmayofilebs ara mxolod pi- dis mis aranivTobriv aqtivebSi.
rad, aramed socialur moTx- arapirdapiri gadasa
gadasa--
ovnilebebsac. xadi (indirect tax) - sagadasax-
aramaterialur momsaxure- ado anaricxi, romelsac saqon-
bas gansakuTrebuli adgili lis SeZenisas ixdis myidveli;
ukavia momsaxurebis sferoSi. mis moxmarebaze gadasaxadi, romel-
24 arasabazro momsaxureba

sac krefen gayidvis yoveli ganaTlebisa da mecnieruli


aqtidan, dawyebuli warmoebrivi kvlevis dargSi (umaRles sas-
da ganawilebiTi ciklidan da wavleblebSi, zogadsaganmanaT-
saboloo moxmarebiT damTavre- leblo skolebSi, profesiul--
buli. moicavs gayidvaze gada- teqnikur saswavleblebSi, sko-
saxads, damatebul Rirebule- lamdel dawesebulebebSi, samec-
baze gadasaxads, aqcizur ga- niero--kvleviT dawesebulebeb-
dasaxads, saimporto baJs, saqmi- Si) saxelmwifos da kerZo ar-
anobis monopoliur saxeobebze akomerciuli organizaciebis
gadasaxads da a.S. Sedis saqon- xarjze gaweuli momsaxureba;
lisa da momsaxurebis sabazro janmrTelobis dacvis sfero-
fasSi. es gadasaxadebi ganvi- Si (saavadmyofoebi, klinikebi,
Tarebad qveynebSi qmnian saga- sanatoriumebi da sxv., agreTve
dasaxado nakrebis ZiriTad ma- veterinaruli saqmianoba) sax-
sas, vinaidan pirdapir gadasax- elmwifosa da kerZo arakomer-
adebTan SedarebiT advilia maTi ciuli organizaciebis xarjze
regulireba da akrefa. gaweuli momsaxureba; kerZo ar-
arasabazro momsaxure- akomerciuli organizaciebis,
ba (non--market service) - mom- profesiuli kavSirebis, re-
saxureba, romelic iyideba ara- ligiuri organizaciebis, tur-
sabazro fasiT da erTeuli mom- istuli sainformacio saagen-
saxurebis mwarmoebeli resursebi toebisa da klubebis, poli-
(50 procenti da meti) iqmneba tikuri partiebis, samomxmare-
ara momsaxurebis realizaci- blo da samoqalaqo organiza-
iT, aramed samTavrobo trans- ciebis momsaxureba; momsaxureba
ferebiT, saojaxo meurneobidan kulturis, dasvenebisa da gar-
nebayoflobiTi SenatanebiT, Tobis sferoSi (biblioTekebi,
sakuTrebidan miRebuli Semo- sazogadoebrivi arqivebi, muze-
savlebiT da sxv. umebi, sportuli moednebi da
gaeros erovnuli angariSe- klubebi, botanikuri da bi-
bis sistemis klasifikaciis ologiuri baRebi) gaweuli
mixedviT, arasabazro momsaxure- saxelmwifo da kerZo arako-
bas miekuTvneba: saxelmwifo merciuli organizaciebis xar-
mmarTvelobis organoebis, erovnu- jze; sasaflao meurneobis or-
li Tavdacvis, savaldebulo ganizaciasTan, nagvis gatanasa
socialuri dazRvevisa da so- da sanitariasTan dakavSirebu-
cialuri dacvis momsaxureba; li arasabazro momsaxureba;
arasabazro urTierToba 25
saojaxo momsaxureba (Sinamo- doblivi faswarmoqmnis meqaniz-
samsaxureTa momsaxureba). mis meSveobiT Seafasos adami-
arasabazro urTierTo- anTa saqmianobis saboloo gare
ba (non--market relations) - urTi- efeqtebi, romlebic SeiZleba
erToba, romelic sabazro eko- gamoixatos rogorc dadebiT,
nomikaSi yalibdeba qveynis mak- ise uaryofiT socialur--eko-
roekonomikuri regulirebis, nomikur SedegebSi. gare efeqte-
saxelmwifo sawarmoebSi mtkice bis arseboba ganapirobebs ker-
fasebis dadgenis, saxelmwifo Zo da socialuri danaxarjeb-
dakveTebis SemoRebis, mosaxle- isa da Sedegebis gamijvnis
obis socialur dacvasTan da- aucileblobas. kerZo danaxar-
kavSirebuli RonisZiebebis ga- jebi da Sedegebi asaxavs saba-
tarebis SemTxvevaSi. arasabaz- zro urTierTobas, maTi tolo-
ro pirobebSi moqmedeben sabi- ba _ sabazro wonasworobas,
ujeto dafinansebaze myofi xolo socialuri danaxarje-
organizaciebi. bi da Sedegebi _ fsevdosaba-
arasabazro urTierTobis zro wonasworobas, romelic
arsebobas ZiriTadad ganapiro- Tavisi ekonomikuri SinaarsiT
bebs Semdegi faqtorebi: pirve- gacilebiT farToa sabazroze.
li, _ bazris meqanizmi saSu- mxolod bazars ar SeuZlia
alebas aZlevs momxmareblebs fsevdosabazro wonasworobis
daikmayofilon mxolod moTx- damyareba, igi dgindeba saxelm-
ovniT gamoxatuli moTxovnile- wifosa da moTxovna--miwodeb-
bebi. magram arsebobs moTxov- is meqanizmis erToblivi Zal-
nilebebi, romelTa fuliT ga- isxmeviT. iq, sadac bazari uZ-
zomvac SeuZlebelia. bazari luria, aucilebelia saxelm-
maTze ar reagirebs. aseTi saxis wifos Careva; mesame, ekonomikis
moTxovnilebebi ukavSirdeba dargebis — energo-- , Tbo-- ,
gansakuTrebuli ti pis saqonel- wyal-- da gazmomaragebis, sar-
sa da momsaxurebas, romelic kinigzo mimosvlis, safosto,
msoflio ekonomikur liter- satelefono da satelegrafo
aturaSi cnobilia `sazogadoe- kavSirgabmulobis da a.S. te-
brivi saqonlis~ saxelwodeb- qnikuri da teqnologiuri
iT. misi kvlavwarmoebis area- specifika, romelic moiTxovs
li qmnis ekonomikis arasaba- warmoebis, ganawilebisa da mox-
zro seqtors; meore, _ bazars marebis erTian sistemas, war-
ar SeuZlia misTvis niSan- moebuli produqciis Tavisebu-
26 arasagadasaxado Semosa
Semosavali
vali

rebebi da moxmarebis masobrivi zombiekonomikisa (ix.) da nek-


xasiaTi, romelic ganapirobebs roekonomikis (ix.) saxiT.
farTomasStabiani warmoebis arafasismieri kon ku
ku--
konku
aucileblobas, ar qmnis ekono- renci
rencia
cia (non--price competition) -
mikur sivrces normaluri kon- nebismieri kanonieri saSualebis
kurenciisaTvis. amitom am dar- gamoyeneba, garda fasebis Sem-
gebSi saxelmwifo monopolia cirebisa, axali momxmareblis
(bunebrivi monopolia) gan- mizidvis mizniT. arafasismieri
pirobebulia obieqturi auci- konkurenciis meTodebs Soris
leblobiT, rac arasabazro ur- aRsaniSnavia reklama, market-
TierTobebSi aisaxeba. ingis gaumjobeseba, inovacieb-
arasagadasaxado Semosa- is danergva da a.S.
vali (off-budget receipts) - Se- araformaluri ekonomi-
mosavali, romelic ar aris gaT- ka (informal economy) – ekono-
valiswinebuli sagadasaxado mikis, kerZod Sromis bazris
kodeqsiT. mas miekuTvneba: li- mniSvnelovani nawili (gansa-
cenzirebisa da sxva saxis sax- kuTrebiT ganviTarebad qveyneb-
elmwifo momsaxurebis gawe- Si). did rols asrulebs dasaq-
vidan miRebuli mosakreblebi, mebisa da Semosavlebis formi-
saxelmwifo biujetis, saxelm- rebaSi. im qveynebSi, sadac mo-
wifo qonebis arendidan miRe- saxleobis zrdis tempebi an
buli Semosavali da a.S. urbanizacia maRalia, arafor-
arasrulyofili konku- maluri seqtori swrafad iz-
rencia (imperfect competition) rdeba qalaqebSi mzardi samu-
- sabazro situacia, rodesac Sao Zalis xarjze, amitom ara-
konkurenciis srulyofileba formalur seqtorSi warmoe-
irRveva Tundac erTi gamyid- buli saqonlisa da momsaxure-
velis (an myidvelis) zegav- bis aRricxva Zalze mniSvnelo-
leniT sabazro fasze. igi mSp
vania MmSp
mSp-is asaxvisaTvis.
gamoxatavs sabazro struqtur- araformaluri seqtoris
is nebismier formas _ monopo- saerTaSoriso gansazRvreba mi-
lias, oligopolias an monopo- Rebul iqna 1993 wels Sromis
liur konkurencias. saerTaSoriso organizaciisa da
aratradiciuli ekono- Sromis bazris statistikosTa
mika (non-traditional economy) – meTxuTmete saerTaSoriso kon-
qveynis ekonomikis arajansaRi ferenciis gadawyvetilebiT.
nawili, romelic warmodgenilia araformalur seqtorSi
arbitraJi `ad
`ad-- hoki~ 27
dasaqmebulTa umetesi nawilis erT bazarze erTdroulad me-
saqmianoba savsebiT legaluria, oreze gayidvis mizniT, sxva-
amasTan, araregistrirebuli an dasxva bazarze valutis kur-
aralicenzirebuli, rac gana- sis sxvaobis safuZvelze moge-
pirobebs warmoebis danaxarje- bis misaRebad. arbitraJi xels
bis Semcirebas. uwyobs fasebSi mkveTri gansx-
araformaluri se
seqq to- vavebis daZlevas, rac bazrebis
ri (informal sector) - ekonomikis efeqtiani funqcionirebis mniS-
seqtori, romelic ar aris Car- vnelovani faqtoria; 2. sadavo
Tuli oficialur statistika- saqmeTa ganxilvis meTodi, rode-
Si. masSi Sedis TviTdasaqme- sac mxareebi mimarTaven samedia-
bulTa kategoria, romlis ma- toro mosamarTles (arbitrs);
Rali xvedriTi woniT gamoirCe- 3. samediatoro sasamarTlo, sa-
va ganviTarebadi qveynebi. TviT- dac davas wyvets mosamarTle--
dasaqmebulebi asruleben wvril Suamavali (arbitri).
Sromatevad samuSaoebs, Tumca, arbitraJi `ad-hoki~ (ar-
xSirad maT mniSvnelovani wv- bitrage “ad hoc”) - arbitraJi, ro-
lili SeaqvT erovnuli Semo- melic iqmneba konkretul kon-
savlis warmoebaSi. traqtTan dakavSirebuli sada-
TviTdasaqmebulTa Sroma vo sakiTxebis gadasawyvetad.
xasiaTdeba dabali kapitalte- uTanxmoebas, rogorc wesi, gani-
vadobiTa (anu gamoyenebul mow- xilavs sami piri: ori arbitri
yobilobaTa Rirebulebis gamoS- (mosarCelisa da mopasuxis) da
vebul produqciasTan Sefarde- erTi superarbitri. kontraqtSi
bis dabali doniT) da dabali dawvrilebiT aris ganxiluli
kapitalSeiaraRebiT (anu gamoy- arbitrebis arCevisa da daniS-
enebul mowyobilobaTa Rire- vnis wesebi, dadgenilia gadaw-
bulebis daxarjuli Sromis yvetilebaTa miRebis saboloo
RirebulebasTan Sefardebis vadebi. Cveulebriv arbitrebad
dabali doniT). iwveven sagareo--savaWro opera-
arbitraJi (arbitration, ar- ciebis saukeTeso specialis-
bitrage) [frang. arbitrage]--1. spe- tebs. isini SeiZleba iyvnen mec-
kulacia riskis gareSe. komer- nierebi, firmebis prezidentebi,
ciuli saqmianoba, romelic advokatebi, saxelmwifo orga-
gulisxmobs ucxouri valut- nizaciebis mosamsaxureebi. auci-
is yidvas fasiani qaRaldebis leblobis SemTxvevaSi arbitre-
28 arenda

bad SeiZleba miiwvion teqnikuri ulze uaris Tqmis fasad. mak-


eqspertebi. roekonomikur terminologia-
arenda (rent) [<laT. ar- Si gamoiyeneba ekonomikuri
rendare gaqiraveba] - xelSek- politikis RonisZiebebis Se-
ruleba, romlis mixedviTac muSavebisas ama Tu im miznis
erTi mxare (mearende) aZlevs arCevis problemis aRsaniSna-
meore mxares _ arendators vad. mag., arCevanis problema
qonebas (miwas, Senoba--nagebobebs, umuSevrobis zrdasa da in-
samrewvelo da savaWro sawar- flaciis daCqarebas Soris,
moebs, droebiT gamouyenebel mogebis zrdasa da xelfasis
mowyobilobebs, satransporto gadidebas Soris da a.S.
saSualebebsa da sxv.) droe- asortimenti (range of
biT sargeblobisaTvis gan- goods, assortment) [<frang. as-
sazRvruli qiriT. arendatori sortiment] - sxvadasxva saxis
valdebulia gadaixados saaren- saqonlis nakrebi, dajgufebu-
do gadasaxadi SromiTi saqmi- li gansazRvruli niSnebis
anobis Sedegebis miuxedavad. mixedviT. ganasxvaveben sawar-
arendirebuli qoneba SeiZleba moo da savaWro asortiments.
gaxdes arendatoris sakuTre- asociacia (association) [<laT.
ba, Tu es ukanaskneli mas mTli- associatio gaerTianeba] - iurid-
anad gamoisyidis. iul da fizikur pirTa nebayo-
arendatori (leaseholden, flobiTi gaerTianeba, Seqmnili
tenant) - piri, saarendo xelSek- ekonomikuri (sameurneo), poli-
rulebis erT--erTi mxare, rome- tikuri, samecniero da sxva
lic raimes arendiT iRebs mea- miznebis misaRwevad. ekonomi-
rendisagan. kuri asociacia iqmneba same-
ari (are) [<laT. are far- warmeo saqmianobis mizniT sax-
Tobi, zedapiri] - farTobis er- elSekrulebo urTierTobis
Teuli sazomTa metrul siste- safuZvelze. koncernisagan gan-
maSi. sxvavebiT, iq SezRudvebi nak-
1 a = 100 kv.m., anu 0,01 ha. lebad mkacria.
arCevani alternatiu- auditi (audit) [<laT. ix.
li variantebidan (trade--off) auditori] - sameurneo subieq-
- im gadawyvetilebis miRebis tis sabuRaltro-- safinanso
aucilebloba, romelic gulisx- angariSgebis, sabuRaltro aR-
mobs, rom arCeuli varianti ricxvisa da safinanso opera-
ganxorcieldeba alternati- ciebis warmoebis, moqmed kanon-
auditori 29
mdeblobasa da normativebTan _ bankebis, sadazRvevo ko-
Sesabamisobis, sisrulisa da mpaniebis, arasabiujeto fond-
utyuarobis, agreTve, safinan- ebis, safondo da sasaqonlo
so da qonebrivi mdgomareobis birJebisaTvis;
eqspertiza, romelsac atareben - fasiani qaRaldebis emi-
arasauwyebo damoukidebeli tentebisa da sainvesticio in-
auditorebi saauditoro obieq- stitutebisaTvis;
tis Seswavlis, Semowmebisa da - ucxouri iuridiuli
reviziis gziT. auditorul pirebisaTvis, romlebic moge-
momsaxurebad iTvleba agreTve bas iReben mocemuli qveynis
zemoT aRniSnul sakiTxebze teritoriaze saqmianobiT;
sameurneo subieqtebisaTvis - ucxouri sainvesticio
gaweuli konsultaciebi da sawarmoebisaTvis;
daxmareba. - sxva sameurneo subieqte-
auditi tardeba saaudi- bisaTvis, romelTa siac yovel-
toro standartebisa da dad- wliurad mtkicdeba.
genili meTodikis Sesabamisad. auditi fasiani momsaxure-
cnobilia sainiciativo da baa. igi, rogorc wesi, tardeba
savaldebulo auditebi. saini- xelSekrulebis safuZvelze
ciativo auditi tardeba sa- saxelmwifo kontrolisagan
meurneo subieqtis iniciativ- damoukideblad da ar cvlis
iT da am ukanasknelis mier mas.
SerCeuli saaudito Temis auditori (auditor) [<laT.
mixedviT. savaldebulo audi- auditor msmeneli] - auditis
ti dawesebulia kanonmdeblo- Camtarebeli fizikuri piri,
biT garkveuli wris sameur- rogorc wesi, mocemuli sax-
neo subieqtebisaTvis da tar- elmwifos moqalaqe, romelsac
deba periodulad kanoniT dad- aqvs specialuri ganaTleba da
genil Temaze. auditis Catare- kvalifikacia, rac dadasture-
ba savaldebuloa: bulia specialuri saatesta-
- im sameurneo subieqteb- cio komisiis mier. auditors
isaTvis, romelTa organizaci- saauditoro saqmianobis daw-
ul-- samarTlebrivi formac yebis ufleba aqvs mxolod Se-
moqmedi kanonmdeblobiT iTval- sabamisi kompetenturi organ-
iswinebs mesakuTreTa SezRu- odan licenziis miRebis Sem-
dul qonebriv pasuxismgeblo- deg. auditorebi am saqmianobas
bas; ewevian rogorc individualu-
30 auditoruli firma

rad, ise auditorul firmebSi. lioba, romelic myardeba audi-


auditori valdebulia moi po- tis da masTan dakavSirebuli
vos iseTi informacia da masa- saqmianobis momzadebis, Catare-
la, romelic uzrunvelyofs bisa da Sedegebis realizaci-
saaudito Temis srulyofil is procesSi sameurneo sub-
Seswavlas, Sefasebasa da daskv- ieqts (damkveTs), auditors
nis obieqturobas, amasTan, (auditorul firmas), agreTve,
gamoricxavs tendenciurobasa zogierT SemTxvevaSi, xelisu-
da calmxrivobas. sameurneo flebis organosa da sxva rome-
subieqtis administracia valde- lime mesame pirs Soris, moqme-
bulia miawodos auditors di kanonmdeblobisa da sxva ma-
misTvis sasurveli informacia regulirebeli normebis safuZ-
da masala, romelTa utyuar- velze.
obazec pasuxismgebelia sameur- rogorc wesi, auditorul
neo subieqti. auditis Temis saqmianobas aregulirebs sax-
Sesaxeb Tavis saboloo mo- elmwifo. es xdeba kanonebis
sazrebas auditori asaxavs daskv- miRebisa da maT Sesrulebaze
naSi, romelic oficialuri xelisuflebis meTvalyureobis
dokumentia da romlis ward- gziT. amasTan, saxelmwifo uSu-
genac nebismier organizaciaSi alod ar ereva auditoruli
SeiZleba. auditis Sedegebis firmis saqmianobaSi. auditori
realizacias, rogorc wesi, damoukidebelia saxelmwifos-
axdenen damkveTi da sxva ad- agan, klientisagan, nebismieri
resatebi, romlebic auditorul mesame pirisagan. igi xelmZRv-
daskvnas iReben. amasTan, kanon- anelobs mxolod kanonebiT, au-
mdeblobiT gaTvaliswinebul ditoruli standartebiTa da
SemTxvevaSi auditors SeuZlia meTodikiT. auditoruli fir-
Sesabamisi kompetenturi or- ma Tanabrad icavs mesakuTris,
ganos winaSe dasvas auditoris saxelmwifosa da sazogadoeb-
Sedegebis realizaciis sakiTxi. is kanonier interesebs.
auditoruli firma (audi- auditoruli saqmianobis
tor firm) - firma, romlis wes- saxelmwifo regulirebis or-
debac iTvaliswinebs mxolod ganoebi umetes SemTxvevaSi iqm-
auditorul da masTan dakav- neba xelisuflebis umaRles or-
Sirebul saqmianobas. ganoebTan (saqarTveloSi am mov-
auditoruli saqmianoba aleobas asrulebs auditoru-
aris im urTierTobaTa erTob- li saqmianobis sabWo, romelic
auqcioni 31
Seqmnilia parlamentTan). raciebis gasxvisebas, romlebic
auditoruli firmis muSa- ar Seadgens maTi biznesis Zir-
obas mimarTaven auditorTa iTad kompetencias, amasTan, ufro
TviTmmarTvelobis organoebi. iafad SeuZliaT Seisyidon na-
isini amzadeben auditis stan- klebad ganviTarebul qveyneb-
dartebs da sxva meToduri xa- Si.
siaTis normatiul aqtebs. TviT- miuxedavad amisa, amJamad prog-
mmarTvelobis aseTi organoebi ramirebisa da aplikaciebis (pro-
ZiriTadad auditorTa nebayo- gramuli gamoyenebebis) Semu-
flobiTi profesiuli gaer- Savebis autsorsingi sakmaod
Tianebebia. bevr qveyanaSi maT momwifebuli sabazro segmentia
auditoruli palatebi ewode- ganviTarebul qveynebSi, myarad
baT. aris damkvidrebuli iseT gan-
saqarTveloSi auditoru- viTarebad da did qveynebSi,
li palata Seiqmna 1992 wlis rogoricaa indoeTi, CineTi,
damlevs, xolo auditoruli da malaizia; garkveuli qvesegmenti
sakonsultacio momsaxurebis aTvisebulia mcire qveynebSic:
pirveli aqcionerTa sazogadoe- israeli, estoneTi, litva. am
ba _ `iberiauditori~ 1990 bazarze axladSemosuli qvey-
wels daarsda. amiT dasabami nebis (ruseTi, brazilia, Cile,
mieca qveyanaSi auditoruli belarusi, vietnami) damkvidrebis
saqmianobis dawyebas. siswrafe mcirdeba, magram far-
autraiti (outright) - mar- Tovdeba maTi moqmedebis area-
tivi vadiani savaluto gari- li. sainformacio teqnologie-
geba, romelic iTvaliswinebs bis servisebis autsorsingi uf-
fulis gadaxdas monawile mx- ro mimzidvelia, vidre biznes-
areebis mier mkacrad gan- procesebis autsorsingi, vinaid-
sazRvruli `forvardis~ kur- an mas aRemateba TiTqmis xuT-
siT. jer, amasTan, yvelaze swrafad
autsaideri (outsider) [<ing. mzardi segmentia sainformacio
outsider] - firma, ZiriTadad teqnologiebis bazarze.
mcire da saSualo, romelic auqcioni (auction) [<laT.
ar Sedis monopolistur gaer- auctio (auctionis)] - bazris erT-
TianebaSi. erTi forma, sadac potenciuri
autsorsingi (outsourcing) myidvelebi TviT Tavazoben ba-
– ukavSirdeba kompaniebis mier zars saqonlis fass da ara
biznesmodelis Secvlas, im ope- ubralod ixdian gamyidvelis
32 auqcionuri bazari

mier dawesebul fass. auqcio- lobiTi formiT waradgens


ni sajaro vaWrobaa auqcion- Tavis fass garkveuli saxis
eris xelmZRvanelobiT, romlis faseulobis SesaZenad. Ria
drosac gasayid saqonels iZens auqcionSi nebadarTulia Sesasy-
umaRlesi fasis gadamxdeli idi qonebis fasis mravaljera-
piri. aseT auqcions Cveu- di SeTavazeba. am formis auq-
lebrivi anu inglisuri auq- cionSi monawileobis ufleba
cioni ewodeba. auqcionis sxva- aqvs qveynis nebismier moqalaqes
dasxva saxeobaTa Soris aRsa- da qveyanaSi registrirebul
niSnavia agreTve holandiuri kerZo samarTlis iuridiul
auqcioni
auqcioni, sadac vaWroba iwyeba pirebs, agreTve, es ufleba Sei-
maRali fasiT, sanam vinme ar Zleba hqondeT ucxoel fiz-
gamoTqvams survils SeiZinos ikur da iuridiul pirebsac.
mocemuli saqoneli bolos ga- auqcionuri bazari (auc-
mocxadebuli fasiT. praqtika- tion market) – konkurentuli
Si saqonlis birJebze gamoiye- miwodebis modeli, organizebu-
neba ormagi auqcioni, rodesac li bazari, sadac fasebi regu-
birJis wevri SeiZleba iyos ro- lirdeba moTxovna-miwodebis
gorc gamyidveli, ise myidveli. cvlilebis safuZvelze. misi
auqcioni ufro metad sa- ZiriTadi komponentebia stan-
gareo vaWrobaSi gavrcelebu- dartizebuli saqoneli, anoni-
li saqonlis lotebad an calke muri vaWroba da konkurenciis
nivTebad gasaRebis xerxia, ro- monawileTa sakmao raodenoba.
desac saqoneli an misi nimu- aqseleratori (acceler-
Sebi gamofenilia dasaTvaliereb- ator) [<laT. accelerare daCqare-
lad potenciuri myidvelebi- ba] - ekonomikuri maCvenebeli,
saTvis. auqcionis zogad piro- romelic gamoxatavs Tanafar-
bebs gansazRvravs gamyidveli, dobas investiciebisa da Semo-
vaWroba ki iwyeba lotis an niv- savlebis cvalebadobas Soris;
Tis nomris da sawyisi fasis ga- investiciis namatis fardoba
mocxadebiT. auqcioni warmoad- Semosavlis namatTan. aqseler-
gens qonebis iZulebiT gayidvis atori gamoiyeneba ekonomikuri
formasac valebis dafarvis miz- zrdis makroekonomikur mod-
niT. elebSi multi plikatorTan
arsebobs daxuruli da Ria erTad.
auqcioni. auqcioni daxurulia aqseleratoris princi-
sadac yvela myidveli weri- pi (accelerator principle) - kon-
aqtiuri kapitali 33
cefcia, romlis Sesabamisad swrafad, vidre warmoebis moc-
produqciis gamoSvebis zrdis uloba, vinaidan manqana--danad-
tempebis cvlilebebi iwvevs garebis Rirebuleba Cveulebriv
imave mimarTulebiT investicie- mniSvnelovnad aRemateba misi
bze moTxovnis cvlilebebs. mis wliuri produqciis Rirebule-
Tanaxmad, erToblivi wminda in- bas.
vesticiebi damokidebulia war- aqtivi (asset) [<laT. acti-
moebis moculobis mosalod- vus, qmediTi, aqtiuri] - 1. eko-
nel cvlilebebze. umartivesi nomikuri saqmianobis subieqte-
formiT es princi pi SeiZleba bis nebismieri qoneba _ naRdi
warmovadginoT Semdegnairad: fuli anu mimoqcevaSi gaSve-
- 1+b,
It = a·LYt- buli qaRaldisa da liTonis
sadac a aris aqseleraciis koe- fulis erToblioba, manqana--
ficienti, L - mcire cvlileba, danadgarebi, Senoba--nagebobebi,
Yt--1 - warmoebis moculobis sabanko anabrebi, patenti, in-
cvlileba wina wels, b - inves- vesticiebi, fasiani qaRaldebi
ticiebi, romlebic mimarTulia da sxv., dasavleTis praqtika-
ZiriTadi kapitalis mwyobri- Si _ agreTve saqmiani reput-
dan gamosuli nawilis Sesacvle- acia; iyofa realur da fin-
lad. ansur aqtivebad. realuri
aqseleratoris principi mniS- aqtivi warmoebaSi dabandebuli
vnelovan rols asrulebs eko- materialuri resursebia, xolo
nomikuri ciklis axsnaSi, mag., finansur aqtivebs miekuTvneba
multi plikatorisa da aqsel- fuli, obligaciebi da aqciebi.
eratoris urTierTzemoqmedeb- 2. saxelmwifos mier sazRvarg-
is safuZvelze, agreTve ekono- areTidan miRebuli fuladi Se-
mikuri zrdis TeoriaSi, gan- mosavlebis siWarbe sazRvarga-
sakuTrebiT harod-- domaris reT gaweul xarjebTan Sedare-
TeoriaSi. biT (mag., saqonlis gatanis Sed-
aqseleraciis koefici- egad); 3. sabuRaltro balansis
enti (accelerator coefficient) - erT--erTi mxare, sadac mocemulia
koeficienti, romelic uCvenebs, sameurneo saSualebebis dasax-
ramdenjer izrdeba axali in- eleba, xolo meore mxares _
vesticiebi warmoebis moculo- pasivSi CamoTvlilia sameurneo
bis cvlilebis sapasuxod. igu- saSualebebis wyaroebi.
lisxmeba, rom axali investicie- aqtiuri kapitali (ac-
bi unda izrdebodes ufro tive capital) - kapitali, romel-
34 aqtiuri sagadasaxado balansi

ic Tavisufalia valdebulebe- li Tamasuqis aqceptirebis


bisa da valebisagan. gziT. gamoiyeneba saerTaSoriso
aqtiuri sagadasaxdelo vaWrobaSi, rogorc importis
balansi (active balance of pay- dakreditebis erT--erTi for-
ments) - sagadasaxdelo bal- ma. aqcepturi kreditis gace-
ansi, romelSic sazRvargare- mis operacia xorcieldeba Sem-
Tidan Semosulobebi aRemateba degnairad: importiori Seu-
qveynis mier sazRvargareT gawe- Tanxmdeba eqsportiors imis
ul xarjebsa da gadasaxdelebs. Sesaxeb, rom am ukanasknelis
aqtuariusi (actuary) [<laT. mier eqsportirebul saqonel-
actuarius moangariSe] - dazRve- Si fuls gadaixdis importio-
vis saqmis specialisti, romel- ris momsaxure banki, eqspor-
ic dakavebulia sadazRvevo Se- tioris mier wardgenili ga-
natanebis, pensiebisa da a.S. gaan- dasapirebeli Tamasuqis aqcep-
gariSebiT. tis gziT. amasTan, dgindeba saaq-
aqceptanti (acceptor) - pi- cepto Tanxa da gadaxdis vada.
ri, romelic iRebs valdebule- importiori avalebs bank-- aq-
bas, gadaixados warmodgenili ceptats, gaxsnas akreditivi eq-
angariSis, Tamasuqis mixedviT. sportioris sasargeblod mis
aqcepti (acceptance) [<laT. mier sasaqonlo dokumentebis
acceptus miRebuli] - 1. Tanxmo- wardgenis safuZvelze. eqspor-
ba xelSekrulebis dadebaze; 2. tiori, gagzavnis ra saqonels,
warwera gadasapirebel Tamasu- gamowers tratas importior-
qze, romliTac gadamxdeli adas- is bankze. eqsportioris banki
turebs Tavis valdebulebas, gadagzavnis tratas eqsporti-
gaanaRdos Tamasuqi masze mi- oris sasaqonlo dokumentebT-
TiTebul vadaSi. aqcepts afor- an erTad importioris bankSi
mebs aqceptanti warweriT `aq- aqceptisaTvis. sasaqonlo do-
ceptirebulia~ da xelis mo- kumentebi gadaecema importio-
weriT; 3. bankis Tanxmoba ga- rs. es ukanaskneli tratis
dasapirebel Tamasuqze aRniS- gadaxdis vadis dadgomisas
nuli Tanxis gadaxdis garan- uxdis bank--aqceptats Sesabam-
tiis Sesaxeb. is Tanxas, ris Semdegac banki
aqcepturi krediti (ac- anaRdebs tratas.
ceptance credit) - bankebis mier aqceptur - rambusnuli
gacemuli krediti klientis krediti (reimbursement cred-
mier wardgenili gadasapirebe- it) - aqcepturi kreditis gar-
aqcia warmomdgenze 35
Tulebuli forma, romlis dro- da privilegiur aqciebs. Cveu-
sac Tamasuqi waredgineba ara lebrivi aqciebis mixedviT ga-
importioris banks, aramed, nawilebuli Semosavlebi merye-
orive mxaris SeTanxmebis safuZ- obs mogebis normis Sesabamis-
velze, romelime pirvelxarisx- ad. igi izrdeba aqcioneruli
ovan banks saerTaSoriso bazar- sazogadoebis mogebis zrdasTan
ze. amrigad, aqceptur--rambus- erTad da, piriqiT, mcirdeba mis
nuli kreditiT sargeblobisas SemcirebasTan erTad. privi-
operaciaSi monawileobs sami legiuri aqciebis mixedviT ga-
banki: importioris banki aZlevs nawilebuli Semosavlebi ar
garantias ganvadebiT nayidi icvleba aqcioneruli sazoga-
saqonlis anazRaurebis Sesax- doebis mogebis cvlilebis Se-
eb pirvelxarisxovan banks ram- sabamisad. igi winaswar dadge-
busnuli valdebulebis for- nili, fiqsirebuli sididea.
miT. eqsportioris banki gamow- aqcioneruli sazogadoebis
ers pirvelxarisxovani bankis likvidaciis SemTxvevaSi, misi
saxelze gadasapirebel Tama- qonebis ganawilebisas, Cveu-
suqs importioris mier gadmot- lebrivi aqciis mflobelTan
virTul saqonelze. gadaxdis SedarebiT, upiratesoba eniWe-
vadis dadgomis win importio- ba privilegiuri aqciis mflo-
rs Seaqvs saWiro Tanxa Tavis bels. rogorc wesi, privi-
bankSi, romelic, rambusnuli legiuri aqciis mflobeli ar
valdebulebis Sesabamisad, gada- sargeblobs xmis uflebiT, Cveu-
ugzavnis mas pirvelxarisxo- lebrivis mflobeli ki sarge-
van banks. gadaxdis vadis dad- blobs. amitom aqcioneruli
gomisas pirvelxarisxovani banki kompaniebis damfuZneblebi upi-
gadaugzavnis am Tanxas eqspor- ratesobas aniWeben da Tavis-
tioris banks. Tvis itoveben Cveulebriv aqcie-
aqcia (share, stock) [<frang. bs, xolo privilegiurs yidian.
action] - fasiani qaRaldi, ga- aqcia warmomdgenze (bear-
moSvebuli aqcioneruli sa- er share) - aqcia, romlis blan-
zogadoebis mier, romelic kzec ar aris miTiTebuli misi
aZlevs uflebas mis mflobels, mflobelis saxeli. aqcione-
miiRos dividendi aqcioneru- ruli sazogadoebis aqciebis
li sazogadoebis mogebidan. registraciis wignSi fiqsire-
Semosavlis sididis mixed- bulia mxolod am saxis aqcie-
viT ganasxvaveben Cveulebriv bis saerTo raodenoba.
36 aqciebis sakontrolo pa keti
paketi

aqciebis sakontrolo miT naklebi wilia masSi.


paketi (controlling stake, control
paketi aqciis kursi (share price)
share holding) - erTi piris - fasi, romliTac mocemul mo-
sargeblobaSi arsebuli aq- mentSi xdeba konkretuli aqci-
cioneruli sazogadoebis aqcie- oneruli sazogadoebis aqcie-
bis mTliani raodenobis naw- bis yidva--gayidva safondo bir-
ili, romelic aZlevs mas ufle- Jaze, saqonlis birJebis safon-
bas ganaxorcielos kontroli do ganyofilebebSi, bankebsa da
am sazogadoebis saqmianobaze. sabrokero kantorebSi. mudmi-
aqcizi (aqcizuri gada- vad moqmedi kapitalis bazris
saxadi) (excise) [<laT. accidere pirobebSi aqciis kursi, pirvel
waWra] - arapirdapiri gadasa- yovlisa, damokidebulia divi-
xadis erT--erTi saxeoba. wes- dendis ganakveTsa da sargeb-
deba iseT saqonelze, romel- lis ganakveTs Soris Tanafar-
sac axasiaTebs ori ZiriTadi dobaze. mag., Tu dividendis
Tavisebureba: 1. fasisgan damo- ganakveTi udris 18%--s, xolo
ukideblad iyideba ganusazRvre- sargeblis ganakveTi _ 12%--s,
li raodenobiT; 2. aris Seucv- maSin aqciis kursi Seadgens misi
leli samomxmareblo saqone- nominaluri fasis 150%--s, anu
li. igi Sedis saqonlis (Saqris, aqcia 100 dolaris nominaluri
Cais, alkoholuri sasmelebis, fasiT eRireba aranakleb 150
Tambaqos, marilis, benzinis da dolarisa. aqciis kursze gav-
a.S.) fasSi, agreTve satrans- lenas axdens agreTve aqcioner-
porto, komunaluri da sxv. mom- uli sazogadoebis reputacia,
saxurebis tarifSi. aqcizi zRu- misi saqmianobis finansuri maC-
davs maT moxmarebas. saxelm- veneblebi, fasiani qaRaldebis
wifo afiqsirebs aqcizuri ga- bazarze moTxovnis da miwode-
dasaxadis sidides da axor- bis Tanafardoba da sxv. aqci-
cielebs fasebze kontrols. is mravali mflobeli iyenebs
aqcizi saxelmwifo biujetis sabazro da nominaluri aqci-
erT--erTi mniSvnelovani wyaroa. is kursebs Soris mniSvnelo-
aqcizi regresiuli gada- vani sxvaobis xarjze Semosav-
saxadia. aqcizuri gadasaxadis lis miRebis SesaZleblobas,
akrefisas SeZenili produqci- swrafad da momgebianad yidis
is erTeulze Tanabari sidi- am aqciebs, ris gamoc miwodeba
dis gadasaxadi amoiReba. es ki sWarbobs moTxovnas, aqciis
niSnavs imas, rom rac ufro kursi ecema da, piriqiT, rek-
metia Semosavali, gadasaxadis lamisa da sxva faqtorebis
aSkara danaxarji 37
gavleniT, SeiZleba warmoiqmnas bis safuZvelze. aqcioneruli sa-
aJiotaJuri moTxovna aqciebze zogadoeba unda Sedgebodes ara-
da, Sesabamisad, mkveTrad ga- nakleb ori monawilisagan. igi
izardos maTi kursi. nominalur iqmneba da moqmedebs wesdebis sa-
fasze maRali aqciis kursi emi- fuZvelze, xolo iuridiuli pi-
siuri Semosavlis wyaroa. aqci- ris ufleba eniWeba registra-
is kursis dinamikaze did gav- ciis momentidan. aqcioneruli
lenas axdens qveyanaSi arse- sazogadoebis umaRlesi orga-
buli socialur-- ekonomikuri noa aqcionerTa saerTo kreba, ro-
da politikuri viTareba. melic gansazRvravs sazogadoe-
aqcioneri (stockholder, bis saqmianobis ZiriTad mimaT-
shareholder) [<frang. acctionaire] ulebebs, cvlis wesdebas, amt-
- piri, romelic aqcionerTa kicebs gegmebs, irCevs aqcioner-
sazogadoebis wevri xdeba misi uli sazogadoebis sameTvaly-
aqciis an aqciebis SeZenis ureo sabWos, aRmasrulebeli
safuZvelze. aqcioneri sarge- da sarevizio komisiebis wevrebs.
blobs garkveuli uflebebiT. saerTo krebaze kenWisyra tar-
kerZod, mas ufleba aqvs monaw- deba Semdegi princi piT: erTi
ileoba miiRos sazogadoebis aqcia _ erTi xma.
saqmianobis mimarTulebebis gan- aRmavloba (growth, expan-
sazRvraSi, airCios an arCeuli sion, recovery) - ekonomikis gan-
iqnes aqcioneruli sazogadoe- viTarebis periodi, saqmiani aq-
bis xelmZRvanelad, miiRos misi tiurobis ciklis faza, romel-
mogebis nawili dividendis sax- ic xasiaTdeba saSualoze ma-
iT, romelic yovelwliurad ga- Rali zrdis tempebiT.
icema aqciebze gadasaxadebis aRmavlobis dros ekonomi-
gadaxdisa da rezervebis Sevse- kuri ganviTarebis done aWar-
bis Semdeg, ufleba aqvs miiRos bebs krizisis dawyebisas arse-
qonebis nawili (aqciebis Rire- bul dones.
bulebis sididis mixedviT) aq- aSkara danaxarji (explicit
cioneruli sazogadoebis likvi- expense) - danaxarji, romelic
daciis SemTxvevaSi da a.S. aSkara (fuladi) gadasaxdelis
aqcioneruli sazogado- formas iRebs da xmardeba war-
eba (joint stock company, stock-- moebis faqtorebisa da Suale-
company) - sameurneo agentTa duri produqtis mimwodeblebs.
samarTlebriv-- organizaciuli igi sabuRaltro wignSi reg-
forma, Seqmnili damfuZnebel istrirebuli fuladi danax-
aqcionerTa saxsrebis gaerTiane- arjia. aSkara danaxarjs mie-
38 aSS
aSS-- is saerTaSoriso gan viTarebis saagento
ganviTarebis

kuTvneba muSebis xelfasi, me- troenergiisa (1998) da bune-


nejerTa gasamrjelo, sakomisio brivi gazis (1999) satarifo
gadasaxdeli savaWro firmebi- meTodologiis SemuSavebaSi, li-
saTvis, sabanko da safinanso cenzirebis wesebisa da regu-
momsaxurebis sxva mimwodebelTa lirebis sxva fuZemdebluri do-
Sromis anazRaureba, honorarebi kumentebis SeqmnasaSi da a.S.
iuridiuli konsultaciebi- saagento teqnikur, materialur,
saTvis, satransporto xarje- finansur da saganmanaTleblo
bis ganaRdeba da sxv. daxmarebas uwevs da moicavs
aSS-is saerTaSoriso gan- regulirebis yvela sferos.
viTarebis saagento (Interna- axali ekonomika (new eco-
tional Development Agency of USA nomy) - ekonomika, romelSic po-
- USAID) - daarsda 1961 wels zitiurad aisaxeba swrafi teqno-
j. kenedis prezidentobis pe- logiuri progresis safuZvelze
riodSi sagareo daxmarebis sainformacio teqnologiebSi
aqtis miRebis safuZvelze. misi ganxorcielebuli fundamentu-
ZiriTadi mizania ganviTareba- ri cvlilebebi. axali ekonomika
di qveynebis daxmareba ekono- qveynis konkurentunarianobis
mikuri reformebis gatarebaSi, mniSvnelovani garantia
kerZod, demokratiis mSeneblo- axali zrdis Teoria (new
baSi, biznesis xelSewyobaSi, growth theory) - cnobilia agre-
mwvave siRaribis daZlevasa da Tve, rogorc endogenuri zr-
stiqiuri ubedurebiT gamowveu- dis Teoria
Teoria. tradiciuli zr-
li Sedegebis aRmofxvraSi. dis Teoriis modificirebuli
saagento saqarTvelos dax- varianti, romelic xsnis sxvada-
marebas uwevs 1992 wlidan. sxva qveynisTvis grZelvadiani
am mizniT man ganvlil period- balansirebuli zrdis gansxva-
Si 1 mlrd dolarze meti ga- vebul SesaZleblobebs, amasTan,
moyo. reformebis gatarebaSi Raribidan mdidar qveynebSi ka-
mniSvnelovan xelSewyobas iTva- pitalis gadadinebis mizezebs.
liswinebs USAID-is `saqarTve- axali industriuli qve-
los biznes--klimatis refor- ynebi (new industrial countries -
mis~ proeqti. misi roli did- NiCs) - ekonomikuri ganviTare-
ia energetikis ganviTarebaSi, sa- bis SedarebiT maRali donisa
xeldobr, saqarTvelos energe- da dinamikuri mrewvelobis
tikis maregulirebeli erovnu- mqone, msoflio vaWrobaSi, sa-
li komisiis (semek) kanonmdeb- finanso da sainvesticio siste-
lobis daxvewaSi (1997), eleq- maSi aqtiurad CarTuli qvey-
axali mikroekonomika 39
nebis mcire jgufi. maT ricx- rom ekonomikuri mecnierebis es
vs miekuTvneba argentina, bra- mimarTuleba monetarizmis gan-
zilia, meqsika, TurqeTi, israe- viTarebaa. misi argumentebi
li, saberZneTi, singapuri, gansxvavdeba iseTi cnobili
samxreTi korea, taivani, honkongi monetaristebis daskvnebisagan,
(CineTis Semadg.). rogoric m. fridmenia. frid-
axali klasikuri makro- menis azriT, moTxovnis marTvis
ekonomika (new classical mac- politikam SeiZleba gamoiwvios
roeconomics) - arsebiTad orTo- moklevadiani gadaxra warmoe-
doqsuli klasikuri ekonomi- bis moculobisa da umuSevro-
kuri Teoria, romelic eyrd- bis bunebrivi donidan.
noba im Sexedulebas, rom racio- axali klasikuri makroeko-
naluri molodinis SeTanawyo- nomika cdilobs daasabuTos
ba umuSevrobis bunebrivi normis moTxovnis marTvis keinzianuri
koncefciasTan bazrebis efeq- politikis araefeqtianoba da
tiani gawmendis Sedegia. am yuradReba gadaitanos miwode-
Teoriis mixedviT, ekonomika myar bis ekonomikur Teoriaze.
mdgomareobaSia umuSevrobis axali mikroekonomika
bunebrivi donis pirobebSi, (new microekonomics) – ekonomi-
xolo cda imisa, rom dairRves kuri Teoriis erT-erTi mimar-
es wonasworoba, magaliTad, Tuleba, romlis momxreebi cdi-
umuSevrobis mis bunebriv don- loben gaaigivon mikro- da mak-
eze qvemoT Semcirebis SemTx- roekonomika mikroekonomikuri
vevaSi, advilad neitralizde- dasabuTebis im meqanizmiT, ro-
ba ekonomikuri agentebis mier. melic safuZvlad udevs fase-
nebismieri cda warmoebisa da bisa da umuSevrobis cvlile-
dasaqmebis stabilizaciisa fis- bebs Soris urTierTkavSirs.
kalur-- sakredito politikis axali mikroekonomika eyr-
gamoyenebiT araefeqtiania da dnoba umuSevrobis bunebrivi
ver axdens rogorc mokle--, ise donis hi poTezas da uaryofs
grZelvadian gavlenas realuri bazris monawileTa ufaso da
cvladebis mniSvnelobaze. am srul informirebulobas. axa-
poziciis arsi mdgomareobs li mikroekonomika cdilobs
imaSi, rom ar arsebobs arCeva- axsnas umuSevrobis dadebiTi
ni inflaciasa da umuSevrobas bunebrivi donis arseboba da
Soris moklevadian periodSic uaryofiTi kavSiri fasebsa da
ki. miuxedavad amisa, iTvleba, umuSevrobas Soris, romelic
40 axali Sexeduleba investiciebze

gamomdinareobs moklevadiani qmedeben qveynis ekonomikur


fili psis mrudidan. politikaze.
axali mikroekonomikis mo- axireba (fad) - drois gar-
delebi sxvadasxvaa, amasTan, yve- kveul periodSi finansuri inves-
la modelisTvis damaxasiaTe- torebis mzadyofna, gaumarTle-
belia warmoebis moculobis beli optimizmidan gamomdinare,
cvlilebebi, gamowveuli winas- fasian qaRaldebSi gadaixadon
war ganuWvreteli fasebis Sec- imaze meti, vidre isini realu-
vliT. amrigad, erToblivi moTx- rad Rirs (ix. racionaluri spe-
ovnis araprognozirebadi zrda kulaciuri `sapnis buSti~).
iwvevs inflaciis moulodnel
zrdas, fasebisa da xelfasebis
gauTvaliswinebel matebas, rac,
saboloo angariSiT, ganapiro-
bebs warmoebis moculobisa da
dasaqmebis gadidebas. es ki, sxva
Tanabar pirobebSi, fasebis zrda-
ze Cveulebrivi reaqciaa.
axali Sexeduleba inves-
ticiebze (new view on invest-
ment) - investiciebisadmi axa-
li midgoma, romelic iTval-
iswinebs mowyobilobaTa bolo
Taobis efeqtianobis zrdas, ey-
rdnoba msjelobas imis Sesax-
eb, rom Tanamedrove teqnolo-
giuri progresi aqveiTebs Zir-
iTadi kapitalis saSualo asaks
da zrdis im kapitalis wils,
romelSic ganivTebulia axali
teqnologia.
axali politikuri eko-
nomia (new political economy) -
Seiswavlis politikisa da eko-
nomikis urTierTqmedebis kanon-
zomierebebs, ikvlevs im poli-
tikur faqtorebs, romlebic mo-
bazari 41
motivaciis efeqtian sistemas

b qmnis, piradi da sazogadoebrivi


interesebis gaerTianebis moqni-
badisebri gare efeq- li meqanizmia. sabazro konku-
ti (network externality) - gare renciis monawilis mamoZrave-
efeqtis saxeoba, romlis dro- beli subieqturi mizani _
sac yoveli individisaTvis dov- maqsimaluri mogebis miReba,
laTis sargeblianoba damokide- bazris `uxilavi xeliT~, sab-
bulia mocemuli dovlaTis mo- oloo angariSiT, zegavlenas
mxmarebelTa raodenobaze. axdens sazogadoebriv intere-
bazari (market) - sabazro sebze da ayalibebs obieqtur
ekonomikaSi kvlavwarmoebis mTe- kanonzomierebebs, romlebic
li procesis momcveli fenom- gamoxatulebas qveynis ekono-
eni, ekonomikuri sivrce, sadac mikur zrdaSi povebs.
TviTregulirebis meqanizmis ganasxvaveben kerZo da te-
safuZvelze yalibdeba urTier- ritoriul bazrebs. kerZo ba-
Toba saqonlisa da momsaxure- zrebi iyofa saqonlis, momsax-
bis mwarmoeblebsa da momxmare- urebis, samuSao Zalisa da kap-
blebs Soris. igi horizonta- italis bazrebad. teritoriu-
luri kavSirebis ganviTarebis li sazRvrebis mixedviT ganasx-
safuZvelze gamoricxavs admin- vaveben adgilobriv, erovnul da
istraciul Carevas faswarmo- msoflio bazrebs. amaTgan Ti-
qmnasa da resursebis ganawile- Toeuls axasiaTebs specifikuri
baSi, riTac sagrZnoblad amar- Taviseburebebi, romelTa gaT-
tivebs mmarTvelobis ierarqi- valiswinebasac makroekonomi-
ul vertikalur struqturas. kuri regulirebisa da calkeu-
bazari garkveul kanonzom- li firmis sabazro strategi-
ierebebs eqvemdebareba. misTvis is SemuSavebaSi didi mniSvnelo-
damaxasiaTebelia: a) sakuTreb- ba eniWeba.
is pluralizmi da meurneobis Sromis sazogadoebrivi
mravalferovneba; b) mwarmoe- danawilebis Tanamedrove done,
belTa damoukidebloba da maTi farTomasStabiani warmoebis up-
ekonomikuri pasuxismgebloba; iratesobebi, maRalteqnolo-
g) mewarmeobaSi reglamentaciis giuri da araerTgvarovani sa-
arqona, racionalizmi kontra- qonlisa da momsaxurebis saxe-
hentis arCevaSi da sxv. obebis gansakuTrebuli simrav-
bazari, romelic SromiTi le, ekonomikuri kavSirebis
42 bazris koniunqtura

mravalferovneba da a.S. gana- `bai - beki~(“buy back”) -


pirobebs bazarze konkurenci- saqonelgacvlis grZelvadiani
is modifikacias. operacia, romlis drosac man-
bazris koniunqtura (mar- qana--mowyobilobebis misawode-
ket opportunities, condition) - im pi- blad gacemuli krediti Sem-
robebis erToblioba, romlebic dgomSi ifareba maTi meSveo-
gansazRvraven yovel mocemul biT warmoebuli produqciiT.
momentSi moTxovnisa da miwode- balansi (balance sheet)
bis Tanafardobas. [frang. balance saswori] - eko-
bazris fiasko (market fa- nomikur maCvenebelTa sistema,
ilure) - situacia, romlis dro- gamoxatuli naturaluri an fu-
sac bazars ar ZaluZs ekono- ladi formiT, romelic axasi-
mikur arCevanTan dakavSirebu- aTebs ama Tu im movlenas misi
li procesebis imgvarad koor- mxareebis Sedarebis an dapiris-
dinireba, rom uzrunvelyos pirebis gziT da gamoxatavs to-
resursebis efeqtiani gamoye- lobas aqtivsa da pasivs Soris.
neba. resursebis ganawilebis balansi iTvleba aqtiurad, Tu
sferoSi bazris fiasko, Teori- Semosavlebi sWarbobs xarjebs,
ulad, saxelmwifos Carevis ga- xolo pasiurad _ Tu Semosav-
marTlebis safuZvelia. lebi xarjebze naklebia.
bazris wonasworoba - ganasxvaveben sagadasaxde-
(market balance) - moTxovnisa da lo, savaWro, saqonlisa da mom-
miwodebis tolobis gamomxatve- saxurebis, finansuri operacie-
li sabazro situacia, rode- bisa da a.S. balansebs.
sac ar arsebobs arc Warbi mo- `balansireba danis pir-
Txovna, arc Warbi miwodeba da ze~ (“knife edge”) - ase ewode-
bazars miewodeba imdeni pro- ba ekonomikuri zrdis Teoria-
duqcia, ramdenzec aris moTxov- Si stabiluri zrdis Seferx-
na. ebas, gamoxatuls garantirebu-
bazroba (fair) - savaWro li zrdis tempis meryeobaSi.
da samrewvelo organizacieb- arsebobs agreTve meore prob-
is, komersantebisa da sxvaTa lema, rac bunebrivi zrdis tem-
mier periodulad mowyobili pis miRwevaSi mdgomareobs. `da-
vaWroba saqonlis upiratesad nis pirze balansirebis~, wonas-
biTumad gayidvisa da Sesyid- worobis dacvis centraluri
visaTvis gamofenili nimuSebis problemaa warmoebis mosalod-
mixedviT. neli donis gansazRvra. Tu Se-
bankomati 43
mosavlis mosalodneli zrdis cemisas ki debitorebs gacilebiT
tempi garantirebul zrdis maRal procents axdevinebs. am
tempze dabalia, maSin mewarmeebi procentebs Soris sxvaoba Se-
mcire doziT moaxdenen in- adgens sabanko mogebas. banki
vestirebas. es gamoiwvevs er- asrulebs agreTve Suamavlis
Toblivi zrdis dacemas da funqcias firmebsa da calkeul
Warbi simZlavreebis zrdas, pirebs Soris urTierTsagada-
rasac, Tavis mxriv, mohyveba saxdelo da saangariSsworebo
Semosavlis mosalodneli zr- operaciebis Sesrulebisas da
dis tempebis Semdgomi dacema. sxv. centraluri banki aregu-
bankebis aqtiuri opera- lirebs qveyanaSi fulis mimoq-
ciebi (banking active operations) cevas fulis emisiis CaTvliT.
- operaciebi, romelTa saSu- dakisrebuli funqciebis mixed-
alebiTac bankebi gascemen Ta- viT ganasxvaveben centralur,
vianT gankargulebaSi arsebul komerciul, sainvesticio, ipo-
fulad saxsrebs (fasiani qaRal- Tekur, inovaciur da a.S. bankebs.
debis yidva, sesxis gacema da bankTaSorisi kreditis
sxv.). ganakveTi (interbank interest rate)
bankebis pasiuri opera- - sargeblis norma, romelsac
ciebi (passive banking opera- centraluri banki sesxis gace-
tions) - operaciebi, romelTa sa- misas axdevinebs komerciul ban-
SualebiTac bankebi izidaven fu- kebs.
lad saxsrebs (anabrebis miRe- bankiri (banker) - fula-
ba, banknotebis gamoSveba da sxv.). di kapitalis menejeri da me-
banki (bank) [<frang. ban- sakuTre, romelic daspeciale-
que] - sakredito-- safinanso bulia sabanko operaciebis war-
dawesebuleba, romlis mTavari moebaSi.
funqciac aris droebiT Tavis- banknoti (bank-- note) [<ing.
ufali fuladi saxsrebis aku- bank--note] - sabanko bileTi, sak-
mulacia (pasiuri operaciebi) redito fulis umaRlesi for-
da maTi gacema kreditis sax- ma, romelsac mimoqcevaSi uS-
iT droebiT sargeblobaSi fizi- veben saemisio bankebi; bankiris
kur an iuridiul pirebze (aq- Tamasuqi, romlis warmdgensac
tiuri operaciebi). deponentis nebismier dros SeuZlia fu-
dainteresebis mizniT, banki maT lis miReba.
uxdis gansazRvrul procents bankomati (auto teller ma-
Setanil anabrebze, kreditis ga- chine - ATM) - sabanko aparati,
44 bankroti

romliTac klienti, plastikuri SedarebiT dabali tempebiT. mag.,


baraTis gamoyenebiT, Tavisi an- aSS-- is momsaxurebis sferos
gariSidan damoukideblad awar- kerZo seqtoris muSakebi xel-
moebs martiv operaciebs. fasis saxiT iReben mrewvelo-
bankroti (bankrupt, insol- baSi dasaqmebulTa gamomuSave-
vent) - gakotrebuli mevale. bis 67%--s; iaponiaSi es maCvene-
baJi (duty) - moxmarebisaT- beli naklebia 7--iT, xolo gfr--
vis dawesebuli gadasaxadis Si _ 15%--iT. dasavleTis eko-
saxeoba. baJiT ibegrebian is nomikur literaturaSi aRniS-
fizikuri da iuridiuli pire- nuli movlena pirvelad gaaa-
bi, romlebic urTierTobas am- naliza cnobilma ekonomistma
yareben saxelmwifosTan an erT- baumolma. man daasabuTa mate-
maneTTan (xelSekrulebis dade- rialur--nivTobriv warmoebisa
ba arendis Sesaxeb, SeTanxmeba da momsaxurebis sferoebs So-
meurveobis Taobaze da sxv.). ris xelfasis donis sxvaobis
baratria (barratry) - wi- mudmivi dacvis meqanizmis Se-
naswar ganzraxuli zianis miye- qmnis aucilebloba, momsaxure-
neba tvirTisa da gemisaTvis basTan SedarebiT saqonlis war-
kapitnisa da eki paJis mier. ba- moebis sferoSi Sromis mwar-
ratriis riski eqvemdebareba moeblurobis upiratesi zrdis
dazRvevas. safuZvelze. aRniSnuli movle-
barteri (barter) _ sasa- na cnobilia `baumolis daa-
qonlo garigeba, romlis Tanax- vadebis~ saxelwodebiT.
mad saqonlis gacvla saqonelze bekeri gari stenli (daib.
xdeba fuladi angariSswore- 1930) (Becker Gary Stanley) - ame-
bis gareSe, Tanxis gadauxdelad. rikeli ekonomisti, neoinsti-
`baumolis daavadeba~ tuciuri mimarTulebis warmo-
(“Bowmole’s desease”) - ukav- madgeneli, nobelis premiis
Sirdeba momsaxurebis sfero- laureati (1992), adamianiseu-
Si xelfasis zrdis uzrunve- li kapitalis Teoriis cno-
lyofis sakiTxSi warmoqmnil bili mkvlevari. pirvelma ga-
siZneleebs: am sferoSi xelfa- naxorciela Sromis bazarze
si gacilebiT dabalia, vidre rasobrivi diskriminaciis neo-
materialur--nivTobriv warmoe- klasikuri analizi, rac aisaxa
baSi, rac gamowveulia ekono- mis monografiul gamokvleva-
mikis mesameul seqtorSi Sro- Si _ `diskriminaciis ekonomi-
mis mwarmoeblurobis zrdis ka~ (1957). naSromiT `dabande-
biznes-gegma 45
bebi adamianiseul kapitalSi: ul RonisZiebaTa operatiul
Teoriuli analizi~ (1962) mniS- programas. mas win uZRvis miR-
vnelovani wvlili Seitana aR- weuli Sedegebis anu warmoeb-
niSnuli problemis kvlevaSi. is danaxarjebis, saqonlis gay-
bekeris naSromebidan aRsaniSna- idvis, wminda mogebis ganawileb-
via agreTve `ekonomikuri Teo- isa da gamoyenebis moculo-
ria~, romelic 1871 wels gamo- bisa da struqturis analizi.
vida niu--iorkSi. nobelis pre- prognozul maCveneblebs uda-
mia mieniWa makroekonomikuri ana- reben miRweuls, ris safuZ-
lizis gamoyenebis sferos ga- velzec fasdeba firmis muSao-
farToebisaTvis, rasac amave sa- bis mosalodneli efeqtianoba.
xelwodebis naSromi miuZRvna. biznes--gegmis mTavari amocanaa
bem-baverki oigen (1851-- warmoebis efeqtianobis amaR-
1914) (Bohm-Bawerk) - neokla- lebis RonisZiebaTa gansazRvra.
sikuri mimdinareobis erT--erTi misi SemuSavebisas iTvaliswi-
ganStoebis marJinaluri mima- neben bazris mosalodnel ko-
rTulebis (avstriuli skola) niunqturas, moTxovnasa da mi-
TvalsaCino warmomadgeneli, wodebas Soris Tanafardobis
avtori naSromebisa: `kapitali cvalebadobis tendencias, mo-
da sargebeli~ (1884), `kapital- mxmarebelTa gadaxdisunari-
is pozitiuri Teoria~ (1889) anobas, agreTve reklamis, servi-
da sxv. sisa da a.S. saSualebiT myid-
beneficiari (beneficiary) velTa mozidvis SesaZleblo-
- piri, romlis sasargeblo- bebs. firma, rogorc wesi, ey-
dac ixdian fuls da gascemen rdnoba Camoyalibebul sabazro
akreditivs; sadazRvevo poli- fasebsa da faqtorebs. biznes--
sis mimRebi. gegmis ganyofilebebisa da maCve-
biznes-gegma (business plan) neblebis raodenobas gansazR-
- firmis saqmianobis mokleva- vravs firmis sammarTvelo. misi
diani programa, romelic mo- wamyvani ganyofilebebia: a) mar-
icavs mosalodneli Semosavleb- ketingi, romelic adgens gay-
isa da xarjebis angariSs; dgeba idvisa da Semosavlebis mocu-
erTi Tvis, kvartalisa da wl- lobas, Sejamebul danaxarjeb-
isaTvis (zogjer ufro meti sa da komerciul Sedegebs; b)
xniTac). biznes--gegma warmoad- monacemebis bazaze Sedgenili
gens sawarmos mier dasaxuli warmoebrivi davaleba poten-
miznebis Sesrulebis konkret- ciuri moTxovnis, sabazro fase-
46 biznes - inkubatori

bis moZraobis, bazris gajereb- poziciis mopoveba, saqmiani


is Sesaxeb. mis safuZvelze urTierTobis damyareba bazris
zustdeba produqciis asorti- konthagentebTan da a.S. sain-
menti, ganisazRvreba momxmare- kubacio periodi moicavs 2--3
belTa momsaxurebis masStabe- wels, romlis gasvlis Semdeg
bi; g) firmis safinanso gegma, mcire firmebi toveben inkuba-
romelic gamoxatavs safinan- tors da iwyeben damoukidebel
so resursebis wyaroebsa da saqmianobas.
maTi moZraobis mimarTulebebs. biznesis wamowyebis mxar-
biznes-- gegma moicavs agreTve dasaWerad xelsayreli mik-
iseT ganyofilebas, sadac asax- roklimatis (inkubatoris) Se-
ulia partniorTa savaluto qmnis idea pirvelad SemuSav-
urTierTdamokidebuleba, sazR- da XX saukunis 80--ian wlebSi,
vargareTuli bankebis kredite- xolo praqtikuli realizacia
bis ucxouri valutiT gamoy- 90--iani wlebidan daiwyo.
eneba, wminda mogebis ganawile- biznes-- inJineringi (busi-
biznes
ba damfuZneblebs Soris da sxva ness engineering) – biznesis fi-
maCveneblebi. (biznes-inJineringi losofiaze dafuZnebuli sain-
ix. calke furcelze.) Jinro-sakonsultacio momsax-
biznes-inkubatori (busi- ureba. ix. inJineringi.
ness--incubator) - mravalprofil- inJineringi, rogorc inte-
iani organizacia, romelic er- leqtualuri momsaxurebis axa-
Toblivi gamoyenebis pirobiT li dargi, farTod ganviTarda
meurveobas uwevs mcire firmebs XX saukunis 70-iani wlebidan
da uzrunvelyofs maT Senoba-- da SedarebiT mokle droSi ga-
nagebobebiT, teqnologiuri mow- daiqca ekonomikis mniSvnelo-
yobilobebiT da a.S. urTier- van struqturul elementad. am
Tobis aseTi forma miznad isax- garemoebam xeli Seuwyo mis
avs daexmaros damwyeb mewar- integracias biznesTan da war-
meebs gadalaxon firmis ra- moebis oligopolizacias. mcire
cionalurad marTvasTan dakav- da umcires firmebTan erTad,
Sirebuli iseTi wina sastar- umsxvilesma samrewvelo da sa-
to problemebi, rogoricaa sa- vaWro kompaniebma, bankebma, sa-
investicio saxsrebis mozidva, dazRvevo da sabrokero fir-
inovaciuri proeqtebis da- mebma, romlebic saqmiani momsa-
muSaveba da axali teqnolo- xurebis am segmentSi xedaven
giebis aTviseba, bazarze myari kapitalis dabandebis momgebi-
biznes-inJineringi 47
an sferos, Seqmnes filialebi Tvis sistemis SemuSavebaSi, asa-
da Svilobili sazogadoebebi. gebi obieqtebis teqnikuri do-
ukanasknel periodSi biznes- nis amaRlebaSi da a.S. Tavis
inJineringi farTod ikidebs mxriv, sainJinro-sakonsultacio
fexs saerTaSoriso ekonomikur firmebi, konkurentunarianobis
urTierTobebSi. es aris warmo- amaRlebis mizniT, axorciele-
ebrivi, komerciuli da mecnier- ben momsaxurebis diversifika-
ul-teqnologiuri xasiaTis cias da cdiloben miaRwion ar-
momsaxurebis kompleqsi. Tan- sebiT upiratesobas momsaxure-
amedrove teqnologiebis momx- bis rogorc xarisxobriv do-
marebeli qveynebis wris gafar- neSi, ise mis mwarmoebluroba-
Toebam ganapiroba am specifi- Si. msoflio bazarze maT war-
kuri saqonlis realizaciis au- matebas, maRal profesionaliz-
cilebloba msoflio bazarze. mTan erTad, ganapirobebs kom-
inJineringis wamyvani eqsportio- pleqsuri `disciplinarTaSori-
rebia aSS-is, didi britaneTis, si~ inJineringis ganxorciele-
safrangeTis, gfr-is, iaponiis ba, ris gamoc maT aqvT garkveu-
wamyvani kompaniebi, agreTve ka- li upiratesobebi. aseT firmebs
nadis, daniis, Sveicariis, Sve- miekuTvneba mag., kanadis `lava-
deTisa da italiis firmebi. lin grupi~, aSS-is `luis breger
biznes-inJineringi, Tavisi interneSnl~, `beqtel grupi~,
universaluri xasiaTidan ga- `morison nadsoni~, `fluor
momdinare, gamoiyeneba samecni- denieli~, safrangeTis `frama-
ero-kvleviTi, saproeqto-sam- toni~, `teqni pi~, did britaneTSi
Seneblo, warmoebrivi, sayofacx- _ `jon brauni~, `teilor vud-
ovrebo da a.S. proeqtebis re- rou~ da a.S.
alizaciisas. misTvis damaxasi- msoflio bazarze didi gan-
aTebelia rogorc specializa- viTareba pova agreTve iseTma
ciis maRali done, ise saeqspor- disciplinarTaSorisma firmebma,
tod wardgenili sainJinerin- romlebic momsaxurebis farTo
go momsaxurebis mravalfer- speqtrs qmnian teqnikuri dax-
ovneba, ramac ganapiroba msof- marebis sferoSi. mkveTrad gai-
lio bazarze sainJinro-sakon- zarda moTxovna sainJinro-sakon-
sultacio firmebisadmi moTx- sultacio momsaxurebisadmi sa-
ovnis arsebiTi amaRleba. mkveT- warmoTa modernizaciis sfero-
rad gaizarda maTi roli sawar- Si, asagebi samrewvelo da sxva
moTa modernizaciasa da mar- obieqtebis teqnikuri donis
48 biznesi

amaRlebaSi, warmoebis marTvis uri gavlenis maqsimizacias da


sistemis SemuSavebaSi da a.S. negatiuri gavlenis minimiza-
ganviTarebadi qveynebis mis- cias cxovrebis donisa da
wrafeba sakuTari mrewvelobis xarisxis gaumjobesebis gziT.
Seqmnasa da mecnierul-teqno- bsp - is ZiriTadi mimar-
logiuri progresis miRwevaTa Tulebebia: Sromis usafrTxoeba,
aTvisebaSi moiTxovs saerTa- Sromis anazRaurebis stimu-
Soriso TanamSromlobis gafar- lireba, xarisxiani saqonlis
Toebas inJineringis sferoSi. (momsaxurebis) warmoeba, adami-
amitom savsebiT kanonzomieria aniseuli kapitalis kvali-
ganviTarebadi qveynebis, rogorc fikaciis donis amaRleba, spon-
inJineringis importiorebis, soroba da qvelmoqmedeba, zrun-
rolis zrda msoflio bazarze. va garemos dacvaze, mzadyofna
amasTan, saerTaSoriso inJine- krizisul situaciebSi monawi-
ringze arsebuli maRali fase- leobis misaRebad, biznes--part-
bi ganapirobebs maT mier am sfe- niorebsa da korporaciis kli-
roSi sakuTari bazris Seqmnasa entebs Soris keTilsindisieri
da biznes-inJineringis swraf saqmiani praqtikis danergvis
ganviTarebas. xelSewyoba da a.S.
biznesi (business) - nebis- bsp-is koncefcias safuZ-
mieri ekonomikuri saqmianoba, veli Caeyara XIX saukunis bo-
romelsac mogeba moaqvs. losa da XX saukunis dasawyis-
biznesis bloki (business Si, xolo Camoyalibda XX
block) - sawarmoo da savaWro saukunis 30--ian wlebSi; far-
kompaniebi, romlebic aerTiane- To ganviTareba omis Semdgom
ben saqonlisa da momsaxurebis wlebSi aSS--Si pova.
mwarmoebeli kapitalis yvela 1953 wels gamoqveynda
organizaciul formas. amerikeli ekonomistis g. boue-
biznesis socialuri pa- nis wigni `biznesis socialu-
suxismgebloba - bsp
sux (social ri pasuxismgebloba~. masSi av-
responsibility of businesses) - bi- torma Camoayaliba socialuri
znesis valdebuleba wvlili pasuxismgeblobis doqtrina
Seitanos qveynis mdgrad soci- rogorc biznesmenis valdebule-
alur--ekonomikur da ekolo- ba, Tavisi saqmianoba warmar-
giur ganviTarebaSi, daicvas Tos im mimarTulebebiT, rom-
eTikuri princi pebi, xeli Seu- lebic sasargebloa sazogadoe-
wyos sazogadoebaze poziti- bis keTildReobisa da qveynis
biujeti 49
mdgradi ganviTarebisaTvis. saqonlis, safondo, valutisa
biznesmeni (businessman) da Sromis birJebi.
- komersanti, mewarme, romel- biukeneni jeims makhil
ic bizness eweva. (daib. 1919) (Buchanan James M.)
bil
bil- -brokeri (bill--broker) - amerikeli ekonomisti, eko-
- makleri, romelic safondo nomikis dargSi nobelis premi-
birJaze Tamasuqebis diskontis is laureati (1986), sazoga-
(ganaRdebis) da rediskontis doebrivi arCevanis Teoriis mkv-
(gadanaRdebis) garigebebSi Sua- levari. nobelis premia mieni-
mavlis rols asrulebs da Wa naSromisaTvis _ `ekonomi-
iRebs sakomisio gasamrjelos kuri da politikuri Teoriis
gansazRvruli procentis sax- saxelSekrulebo da konsti-
iT Tamasuqis Tanxidan. tuciuri safuZvlebis kvlevi-
bimetalizmi (bimetallism) saTvis~.
- XVI-XIX ss.-- ebis fuladi biujeti (budget) [<ingl.
sistema, romlis drosac oqro _ CanTa] - saxelmwifos, sawar-
da vercxli dakanonebuli iyo mos (firmis), Sinameurneobisa
sayovelTao ekvivalentad da da a.S. Semosavlebisa da xar-
warmoadgenda fuladi mimoqce- jebis nusxa drois garkveul
vis safuZvels. periodSi, Cveulebriv, erTi
birJa (stock exchange) [<laT. wlis ganmavlobaSi. aris agreT-
bursa safule] - regularulad ve drois biujetic, romelic
funqcionirebadi organizebuli gamoxatavs arsebul da dax-
sabiTumo bazari, sadac maso- arjul droTa Tanafardobas.
brivi warmoebis, didi partieb- saxelmwifo biujeti Sei-
is standartuli da erTgvaro- Zleba iyos faqtobrivi, cik-
vani saqonlis an fasiani qaRal- luri da struqturuli
struqturuli. faq-
debis, an kidev, valutis yidva-- tobriv biujetSi igulisxmeba
gayidvis garigebebi ideba. sa- biujetis is Tanxa, romelic
jaro vaWrobiT birJa xels damtkicda mocemul wels. igi
uwyobs sabazro fasebis Camoy- Sedgeba struqturuli biuje-
alibebas. rogorc wesi, birJas tisa (iTvaliswinebs saxelm-
hyavs wevrTa fiqsirebuli Se- wifo Semosavlebs, xarjebsa da
madgenloba da eyrdnoba vaWro- deficits, romelic SeiZlebo-
bis mkacr wesebs. birJaze war- da yofiliyo im wels) da cik-
modgenili saxeobebis mixedviT luri biujetisagan (romelic
erTmaneTisagan gansxvavdeba ganixileba biujetze ekonomi-
50 biujetis deficiti

kuri ciklis zemoqmedebis gaT- damoukidebel saqarTveloSi


valiswinebiT). 1918--1921 wlebSi, xolo yo-
biujetis deficiti (bud- fil sabWoTa kavSirSi _ 1922--
get deficit, fiscal deficit) - situa- 1924 wlebis fulad refor-
cia, roca saxelmwifo xarjebi mamde); 2. xmarebidan (mimoqce-
sWarbobs saSemosavlo statie- vidan) amoRebuli da koleq-
bis mixedviT biujetis Semo- cionirebis sagnad qceuli qa-
savlebs gansazRvruli drois Raldis fuli.
(kvartalis, wlis) ganmavloba- bonistika (bonistics) [<frang.
Si. bonistique] - damxmare disci p-
biujetis proficiti lina, romelic swavlobs qaRal-
(budget surplus) - biujetis si- dis fulad niSnebsa da bonebs,
Warbe, mdgomareoba, rodesac bi- rogorc istoriul dokumen-
ujetis mimdinare Semosavlebi tebs; mWidro kavSirSia numiz-
aRemateba mimdinare xarjebs. matikasTan.
es cneba xSirad gamoiyeneba im bonifikacia (bonification)
situaciis asaxsnelad, rode- [<laT. bonus keTili, kargi] -
sac saxelmwifo Semosavlebi 1. wanamati im saqonlis fasze,
aRemateba saxelmwifo xarjebs. romlis xarisxic xelSekru-
biujetSi Senatanebi lebiT gaTvaliswinebulze maRa-
(receipts) - saxelmwifo an adg- lia (refaqcia); 2. eqsporti-
ilobrivi biujetebis Semosav- rebul saqonelze gadaxdevi-
lebi fulad gamoxatulebaSi. nebuli gadasaxadebis ukan dab-
blokirebuli angariSi runeba am saqonlis konkurent-
(blocked account) - sabanko anga- unarianobis amaRlebis mizniT.
riSi, romlis gamgebloba Sez- bonusi (bonus) - 1. damate-
Rudulia sasamarTlos an mTav- biTi gasamrjelo, premia; 2. dama-
robis gadawyvetilebiT. tebiTi fasCamokleba. daklebul
boni (bond) [<frang. bon] Tanxas gamyidveli uTmobs my-
- 1. moklevadiani sagadasaxa- idvels garigebis pirobebis
do valdebuleba, gamoSvebuli Sesabamisad.
xazinis, munici paluri orga- bordero (frang. bordereau)
noebisa da kerZo firmebis mier, _ 1. amonaweri sabuRaltro
romelic gamoiyeneba mimoqce- dokumentebidan, angariSebidan
visa da gadaxdis saSualebad, da a.S. 2. realizebuli fasi-
asrulebs xurda fulis suro- ani qaRaldebis nusxa, romel-
gatis rols (gavrcelebuli iyo sac adgens banki, sabanko kantora
brokeri 51
an makleri. qcionireba Sewyvita 1971 wels.
bosi (boss) - sawarmos, da- breton-vudsis konferen-
cia (Bretton-Woods conference)
wesebulebis mepatrone; mewarme.
brakeraJi (sorting) - sa-- aSS--is kurort breton vuds-
qonlis Semowmeba oficialuri Si gaeros mier 1944 wels sava-
saqonelmcodneebis (brakerebis)luto--finansur sakiTxebze Ca-
mier misi xarisxis, vargisian-tarebuli konferencia, sadac
obis gansazRvris, agreTve dawe-
miRebuli iqna gadawyvetileba
sebul standartTan da dade- saerTaSoriso savaluto fon-
buli xelSekrulebis pirobeb- dis, agreTve rekonstruqciisa
Tan Sesabamisobis garkvevis miz-
da ganviTarebis saerTaSoriso
niT. bankis Seqmnis Sesaxeb.
breton - vudsi (Breton-- brokeri (broker) [<ingl.
Woods) - aSS--is kurorti niu- broker] - Suamavali myidveleb-
hempSiris StatSi, sadac 1944 sa da gamyidvelebs Soris, maTi
wels Catarda savaluto--fin- agenti kontraqtebis dadebisas
ansur sakiTxebze gaerTianebu- komerciul, savaluto, sakredi-
li erebis organizaciis kon- to da sadazRvevo operacieb-
ferencia da miRebul iqna gada-Si. daspecialebulia gansaz-
wyvetileba saerTaSoriso sava- Rvrul saqonelsa da momsaxu-
luto fondis, agreTve rekon- rebaze, moqmedebs klientTa da-
struqciisa da ganviTarebis valebiT maTs xarjze da maT-
saerTaSoriso bankis Seqmnis Se-
gan iRebs sakomisios anu bro-
saxeb. keris gasamrjelos. ti puri
breton-vudsis savalu- magaliTia safondo birJis bro-
to sistema (Exchange system keri. brokerisagan unda ganvas-
of Breton-- Woods) - savaluto xvavoT dileri. zogierT bazar-
urTierTobaTa organizaciis ze `brokers~ iyeneben `dileris~
formaTa erToblioba, romelic magivrad. es SeiZleba aixsnas
iuridiulad gaformda oqro- imiT, rom dilerebi TavianTi saq-
devizuri (oqrosavaluto) stan- mianobis adreul etapze asru-
dartis saxiT 1944 wels bre- lebdnen brokeris funqciebsac.
ton--vudsis (aSS) konferenci- safondo birJis brokeri
aze miRweuli SeTanxmebis sa- awarmoebs fasiani qaRaldebis,
fuZvelze. es sistema eyrdno- ZiriTadad, aqciebisa da obli-
boda erovnuli valutebis fiq- gaciebis yidva--gayidvasTan da-
sirebul gacvliT kurss. fun- kavSirebul garigebebs.
52 brokeris gasamrjelo

brokeris gasamrjelo (bro- dargebSi, warmoebis masStabeb-


kerage) _ gasamrjelo, romel- is gafarToebasTan dakavSire-
sac iRebs brokeri klientisa- biT, Zlier moqmedebs erTeul
gan yidva-- gayidvis ganxor- produqciaze danaxarjebis eko-
cielebisaTvis. es SeiZleba iyos nomiis kanoni. maTSi sabazro
fiqsirebuli Tanxa an operaci- urTierTobebis Camoyalibebis
is Rirebulebisagan procenti. SemTxvevaSi kerZo mewarmeebi,
bruto (gross, weight) [<ital. romlebic bazarze daikavebd-
brutto - uxeSi] - saqonlis wona nen myar pozicias, advilad
tarasa da SesafuTavTan er- SeZlebdnen konkurenciul brZo-
Tad. sapirispiro _ neto. laSi axali metoqeebis dama-
bunebrivi monopolia (na- rcxebas. maTi mdgomareoba ba-
tural monopoly) _ saxelmwifo zarze, warmoebis farTomasS-
monopolia, romelic oficial- taburi xasiaTidan gamomdinare,
urad aRiarebuli gardauvali yovelTvis monopoliuri iqne-
monopoliaa saqonlis (momsax- boda da gamoiwvevda resurse-
urebis) warmoebasa da gayid- bis ukiduresad araracionalur
vaze. adgili aqvs energo--, Tbo--, xarjvas. amitom ekonomikuri
wyal-- da gazmomaragebaSi, sar- saqmianobis am sferoebSi ar
kinigzo mimosvlaSi, safosto, arsebobs ekonomikuri sivrce
satelefono da satelegrafo normaluri konkurenciisaTvis,
kavSirgabmulobaSi da a.S. saqmi- rac ganapirobebs bunebrivi mo-
anobis am sferoebSi bunebrivi nopoliebis arsebobas. bunebrivi
monopoliebis arseboba gamow- monopolia unda ganvasxvaoT xe-
veulia dargis teqnikuri da lovnuri monopoliisagan, rome-
teqnologiuri specifikiT, rome- lic formirdeba ama Tu im saqon-
lic moiTxovs warmoebis, ga- lis an momsaxurebis warmoeb-
nawilebisa da moxmarebis er- is, ganawilebisa da moxmarebis
Tian sistemas. warmoebuli pro- monopolizaciis safuZvelze da
duqciis moxmarebis masobrivi xelovnurad zRudavs sabazro
xasiaTi ganapirobebs farTo- meqanizmis moqmedebis sferos.
masStaburi warmoebis aucile- bunebrivi resursebi
blobas. amasTan, vinaidan es (natural resources) _ bunebisgan
produqcia gamoirCeva erTgva- naboZebi, adamianisTvis gamosay-
rovnebis maRali doniT da misi eneblad xelmisawvdomi. amJa-
Secvla alternatiuli produ- mad xelmisawvdomobis sazRvari
qciiT SeuZlebelia, amitom am Seadgens daaxloebiT 4 mils
buSeli 53
(6,5 km) dedamiwis zedapirze ricxva sameurneo saqmianobas
da 12 mils (20 km) mis siR- asaxavs ekonomikur maCvenebelTa
rmeSi. bunebriv resursebs sistemis meSveobiT Rirebu-
miekuTvneba nayofieri miwebi, lebiT gamoxatulebaSi, moicavs
navTobi, qvanaxSiri, tyeebi, mdina- kvlavwarmoebis mTel process,
reebi, qari (Tu xdeba misi saangariSsworebo da sakredi-
gamoyeneba energiis misaRebad) to urTierTobebs. buRaltru-
da a.S. zogierTi resursi ar- li aRricxva asaxavs sawarmos
akvlavwarmoebadia, zogi ki sameurneo saqmianobis Sedege-
arsebobs mudmivad, imisgan damo- bis damaxasiaTebel maCveneblebs.
ukideblad Tu ra raodenobiT buRaltruli balansi (ba-
xdeba maTi gamoyeneba. lance sheet) - buRaltruli aR-
bunebrivi fasi (natural ricxvis dokumenti, gansazRvru-
price) _ termini, gamoyenebuli li TariRisaTvis firmis fin-
adam smiTis mier saqonlis ansuri da sameurneo mdgomar-
Rirebulebis (faseulobis) eobis amsaxvel maCvenebelTa er-
daxasiaTebisTvis. saqonlis bu- Toblioba.
nebrivi fasisgan xdeba sabaz- buRaltruli mogeba (ac-
ro fasis gadaxra. bunebrivi counting profit) - erToblivi Se-
fasi grZelvadiani wonasworo- mosavali aSkara danaxarjebis
bis fasia da damokidebulia gamoklebiT.
warmoebis danaxarjebze. buSeli (bushel) - fxvieri da
butiki (boutique) - viwro spe- Txevadi nivTierebebis sawyao
cializebuli sabrokero firma sazomTa inglisuri sistemis
momsaxurebis SezRuduli wriT. qveynebSi. did britaneTSi buSe-
buRaltruli aRricxva li udris 36,37, xolo aSS--Si
(accounting) – sameurneo aR- _ 35,24 litrs.
ricxvis mTliani sistemis erT-
erTi ganmsazRvreli saxeoba, in-
formacia sameurneo saSuale-
bebis wrebrunvis Sesaxeb, war-
moebis mTliani, mkacrad doku-
menturi aRricxva, emsaxureba
warmoebis marTvas, sameurneo
saqmianobis Sedegebis gamovle-
nasa da maTze kontrolis ganx-
orcielebas. buRaltruli aR-
54 gadamanawilebeli funqcia

elebas, visTvis an visi brZa-

g nebiTac unda gadaixadon fuli;


7. Tamasuqis Sedgenis TariR-
gadamanawilebeli funq- isa da adgilis miTiTebas; 8.
cia (distribution function) - sax- Tamasuqis gamcemi piris xelis
elmwifos sabiujeto-- sagada- moweras. martivi Tamasuqisa-
saxado politikis nawili, gam- gan gansxvavebiT, gadasapirebel
iznuli Semosavlebisa da sim- TamasuqSi miTiTebulia gada-
didris gadanawilebisaTvis sa- mxdelis vinaoba. gadasapirebel
zogadoebaSi. es funqcia gam- Tamasuqs gamowers da xels
oiyeneba maSin, rodesac Semo- awers kreditori.
savlebis an simdidris ganaw- gadasaxadi (tax) - saval-
ileba saxelmwifos zemoqmede- debulo mosakrebeli, romelic
bisas arasasurvel xasiaTs iR- fiqsirebulad gadairicxeba
ebs. saxelmwifo (adgilobriv) bi-
gadasapirebeli Tamasu- ujetSi mocemuli qveynis fiz-
qi (trata ) (bill of exchange, ikuri da iuridiuli pirebis
draft) - brZaneba konkretuli mier kanonmdeblobiT dadgeni-
piris (mevalis) mimarT mesame li sagadasaxado ganakveTis
pirisaTvis (remitentisaTvis) Sesabamisad. gadasaxadi aris
garkveul droSi gansazRvru- pirdapiri da arapirdapiri.
li Tanxis gadaxdis Sesaxeb. pirdapiri gadasaxadiT ibegre-
igi SeiZleba gadavides xel- ba Semosavali da qoneba, xolo
idan xelSi gadacemis warwer- arapirdapiri Sedis saqonlis
is (Tamasuqze warweris) meS- fasSi. gadasaxadi saxelmwifo
veobiT. gadasapirebeli Tamasuqi biujetis Semosavlebis erT--
moicavs: 1. teqstSi CarTul erTi mTavari wyaroa.
sityvas `Tamasuqi~, Setanils ` gadasaxadi
gadasaxadi~~ miRebul
im enaze, romelzec TviT do- um aRl
umaRl es ganaTlebaze
aRles (gra-
kumentia Sedgenili; 2. dapire- duate tax) - sauniversiteto ga-
bas gansazRvruli Tanxis gada- naTlebis sqema, rodesac stu-
xdis Sesaxeb, rac arafriT ar denti swavlis procesSi iRebs
aris Sepirobebuli; 3. gadamxde- fuls Tavisi saganmanaTleblo
lis vinaobas; 4. gadaxdis va- da cxovrebiseuli moTxovnile-
dis miTiTebas; 5. im adgilis bebis dakmayofilebis mizniT,
aRniSvnas, sadac Tanxa unda ga- xolo ganaTlebis miRebis Sem-
daixadon; 6. im piris dasax- deg ixdis Tavisi Semosavlis
gadaxdisunarianoba 55
fiqsirebul nawils. nacvlebis efeqtic.
gadasaxadebis struqtu- gadawyvetilebis miRe-
ra (structure of taxes) - yovel bis lagi (decision lag) - drois
qveyanas aqvs mravali saxeobis monakveTi ekonomikuri (gan-
gadasaxadi, romelic warmoad- sakuTrebiT makroekonomikuri)
gens sagadasaxado sistemis problemis gadawyvetisTvis
struqturas. igi gamoxatavs moqmedebis aucileblobis dad-
saSemosavlo gadasaxadis, qone- genis momentsa da politikuri
baze gadasaxadisa da xarje- gadawyvetilebis miRebis mo-
bze gadasaxadis SefardebiT ments Soris. igi Sida (poli-
mniSvnelobas. misi meSveobiT tikuri) lagis Semadgeneli
SeiZleba gakeTdes daskvna sa- nawilia.
gadasaxado sistemis progre- gadaxdis valuta (curren-
sulobis arsebobis, Tu ar ar- cy of payment) - valuta, roml-
sebobis Sesaxeb. iTac sagareo--savaWro garige-
ganviTarebad qveynebSi ga- bisas saqonlis Rirebulebas
dasaxadebis struqtura upi- ixdian; SeiZleba ar daemTxves
ratesad ixreba arapirdapiri, fasis valutas.
gansakuTrebiT dRg-is, sabaJo gadaxdisunariani moTx-
gadasaxadebisa da aqcizebisaken. ovnileba (effective consumer
es aixsneba imiT, rom aseTi ga- demand) - anu moTxovna, fu-
dasaxadebi SedarebiT advili liT uzrunvelyofili moTx-
asakrefia. ovnileba saqonelsa da momsax-
qveynis ganviTarebis kvalo- urebaze; warmoadgens damakav-
baze izrdeba saSemosavlo ga- Sirebel rgols warmoebasa da
dasaxadis mniSvneloba. ganvi- moxmarebas Soris, rac gan-
Tarebul qveynebSi arsebobs sazRvravs misi Seswavlisa da
saSemosavlo gadasaxadis gan- prognozirebis did mniSvnelo-
viTarebuli sistema. bas firmis marketingul stra-
gadasaxadis zRvruli ga- tegiaSi.
nakveTi (marginal rate of tax) – gadaxdisunarianoba (sol-
gadasaxadis ganakveTi Semosav- vency) - saxelmwifos, iuridi-
lis, danaxarjis, simdidris an uli an fizikuri piris unari,
saCuqris damatebiT erTeulze. droulad da mTlianad Seas-
rac ufro maRalia gadasaxa- rulos savaWro, sakredito da
dis zRvruli ganakveTi, miT uf- fuladi xasiaTis sxva opera-
ro maRali SeiZleba iyos Ca- ciebidan gamomdinare sagada-
56 gadaxdisunarianobis Te oria
Teoria

saxado valdebulebebi. gaeros ssdk (saerTaSo-


saerTaSo-
gadaxdisunarianobis Te- riso standartuli dargob-
oria (ability to pay theory) - da- rivi klasifikacia) (Internatio-
begvrisadmi midgoma, romlis nal Standard of Branch Classifica-
mixedviTac sagadasaxado tvir- tion) - ekonomikuri saqmianobis
Ti unda ganawildes gadasaxa- yvela saxis saerTaSoriso
debis gadaxdis unaris Sesa- standartuli dargobrivi klas-
bamisad. es Teoria efuZneba ifikacia, romlis amJamad moq-
Tanabari danakargebis koncef- medi IV varianti ganixila da
cias. danakargi aris gadasaxa- daamtkica gaeros statis-
debis gadaxdis Sedegad ekono- tikurma komisiam 2006 wels.
mikuri keTildReobis Semcir- I varianti, romlis proeqtic
eba. arsebobs danakargebis to- gaeros ekonomikuri da so-
lobis sami SesaZlo gansazRvra: cialuri sabWos sesiaze mi-
isini SeiZleba iyos absolu- iRes 1948 wels, zemoT aRniS-
nulma komisiam daamtkica 1958
turad toli, proporciulad
wels, II varianti _ 1968 wels,
toli da zRvrulad toli. am-
xolo III varianti _ 1989 wels.
aTgan arc erTs ara aqvs prin-
ssdk-is mesame varianti wi-
ci puli upiratesoba. sagada-
nandelze srulyofili da de-
saxado sistema progresiulia,
talizebuli iyo. igi Sedgebo-
proporciuli Tu regresiuli,
da 17 ganyofilebisa da 99
damokidebulia miRebul gansaz-
qveganyofilebisagan. es ganyo-
Rvrasa da Semosavlis zRvru- filebebia: 1. soflis meurneo-
li sargeblianobis grafikis ba; nadiroba da satyeo meur-
daxris kuTxeze. Tu ivaraude- neoba; 2. TevzWera; 3. samTo-
ba, rom Semosavlis zRvruli mopovebiTi mrewveloba; 4. gad-
sargeblianoba ecema, maSin es ammuSavebeli mrewveloba; 5.
sami gansazRvra yovelTvis ar mSenebloba; 6. eleqtro--, gaz--
iZleva erTnairi daskvnis ga- da wyalmomarageba; 7. sabiTu-
keTebis saSualebas. aRniSnu- mo da sacalo vaWroba; avto-
li Teoria saSualebas gvaZlevs mobilebis, motociklebis, say-
SevadaroT sxvadasxva pirTa Se- ofacxovrebo saqonlisa da
mosavlebis sargeblianoba. ase- piradi moxmarebis sagnebis
Ti midgoma uaryofilia keTil- remonti; 8. sastumroebi da
dReobis Tanamedrove ekonomi- restornebi (sazogadoebrivi
kur TeoriaSi. kvebis sawarmoebis momsaxereb-
gaeros ssdk 57
is CaTvliT); 9. transporti; Sesabamisma gadidebam.
sasawyobo meurneoba da kav- ssdk- is IV variantSi ma-
Sirgabmuloba; 10. safinanso terialur--nivTobrivi warmoe-
Suamavloba (sxvadasxva saxis bis sfero (realuri seqtori)
safinanso da sakredito opera- 5 ganyofilebis nacvlad war-
ciebTan erTad am ganyofile- modgenilia 4 ganyofilebad,
baSi Sedis yvela saxis dazRveva, agraruli seqtoris (soflis
garda savaldebulo social- meurneoba, satyeo meurneoba,
urisa da sapensio uzrunve- nadiroba, meTevzeoba) erT
lyofa; 11. uZrav qonebasTan ganyofilebad warmodgenis
dakavSirebuli operaciebi; aren- safuZvelze. danarCeni ganyo-
da da komerciuli saqmianoba; filebebi momsaxurebis diver-
12. saxelmwifo mmarTveloba da sificirebis Sedegad Camoyal-
Tavdacva; savaldebulo so- ibebuli dargebia.
cialuri dazRveva; 13. ganaTle- ssdk-is mizania ara erov-
ba; 14. janmrTelobis dacva da nuli klasifikaciebis Secvla,
socialuri momsaxureba; 15. aramed erovnuli statistikuri
sxva komunaluri, socialuri monacemebis saerTaSoriso Se-
da personaluri momsaxureba; darebisaTvis safuZvlis uzrun-
16. saojaxo meurneobebi da- velyofa. im SemTxvevaSi, rode-
qiravebuli momsaxurebiT; 17. sac erovnuli klasifikacia
eqsteritoriuli organizaciebi gansxvavdeba saerTaSorisosa-
da organoebi. pirveli xuTi gan, Sedarebas axdenen erovnu-
ganyofileba materialur-- niv- li klasifikaciebidan miRebu-
Tobrivi warmoebis sferos, li monacemebis gadajgufebis
xolo danarCeni Tormeti, ser- safuZvelze.
visze orientirebulobis gamo, ganviTarebuli qveynebi
momsaxurebis sferos Seadgens. ssdk- s ganixilaven rogorc
aseTi dayofis aucilebloba arsebiTad sakuTar erovnul
kidev ufro ganamtkica 70--iani klasifikaciaze dafuZnebuls
wlebis bolos da 80--iani wle- da misgan warmoebuls, xolo
bis dasawyisSi ganviTarebuli ganviTarebadi qveynebi, piriqiT,
qveynebis piradi moxmarebis TavianT erovnul klasifikacie-
struqturaSi materialuri dov- bs ssdk-ze dafuZnebulad da
laTis xvedriTi wonis inten- misgan warmoebulad miiCneven.
siurma Semcirebam da sxvadasx- ganviTarebuli saxelmwifoebi
va saxis momsaxurebis wilis TavianTi erovnuli klasifika-
58 gakotreba

ciebis gadasinjvisas, qveynis _ 4405 litrs (aSS--Si); ame-


Taviseburebebis gaTvaliswine- rikuli Txevadi galoni gam-
biT, cdiloben maqsimalurad mi- oiyeneba laTinuri amerikis mra-
uaxloon isini gaeros ssdk-s. val qveyanaSi.
ganviTarebadi qveynebi, imis gamo, gamovlenis lagi (recog-
rom sakuTari klasifikaciis nition lag) - Sida lagis warmo-
damuSavebisaTvis ara aqvT auci- qmnis erT--erTi komponenti, gan-
lebeli infrastruqtura (es vlili dro potenciuri de-
ZiriTadad ganpirobebulia sta- stabilizaciuri faqtoris war-
tistikis ganviTarebis dabali moSobis momentsa da ekonomi-
doniT), gaeros ssdk-s iyeneben kuri politikis ganmsazRvre-
umniSvnelo cvlilebebiT an li pirebis mier am momentis
saerTod ucvlelad, rogorc dadgenas Soris.
erovnul klasifikaciebs. gamoTvliTi ekonomika
ssdk mWidro kavSirSia (computational economics) – ma-
gaeros erovnuli angariSebis Tematikuri modelebisa da so-
sistemasTan. igi uzrunvelyofs cialur-ekonomikuri procese-
ekonomikuri saqmianobis saxe- bis imitaciuri modelirebis
obebad dayofas da mniSvnelo- cifrobrivi gadawyveta. maTem-
van rols asrulebs sawarmoo atikur ekonomikasTan erTad
princi pis mixedviT erovnuli (romelic ZiriTadad modeleb-
angariSebis SedgenaSi. is analitikur gadaWrazea mi-
gakotreba (bankruptcy) marTuli) ukanasknel period-
[<ital. bancarotta] - finansuri Si farTod gavrcelda gamoTv-
kraxi, rac dadgenilia sasa- liTi ekonomika, Camoyalibda axa-
marTlos mier. gakotrebis ofi- li midgomebi, romlebic did
cialurad gamocxadebis dRi- rols asruleben ekonomikuri
dan kompania kargavs Tavisi Teoriis ganviTarebaSi.
qonebis gankargvis uflebas. gamoTvliT ekonomikas, gamoT-
galoni (gallon) - moculo- vliT ekonometrikasTan erTad,
bisa da tevadobis erTeuli aSS-- aqvs gamoyenebiTi mniSvneloba,
Si, did britaneTsa da sxva qvey- warmoadgens ekonomikuri poli-
nebSi, Seicavs 8 pintas. 1 ga- tikis alternatiul RonisZie-
loni Txevadi nivTierebebisaT- baTa analizis sakvanZo instru-
vis did britaneTSi utolde- ments, saTanado wvlili Seaqvs
ba 4546 litrs, xolo aSS--Si ekonomikis `empiriul Semobru-
_ 3785 litrs, fxvierisaTvis nebaSi~.
ganawilebis Teoriebi 59
ukanasknel periodSi Tana- ganawilebas, romlis Seswav-
medrove ekonomikur TeoriaSi lisas ekonomistebi ikvleven in-
Teoriuli maTematikuri ekono- dividualuri Semosavlebis
mikis (maTematikuri modelire- ganmsazRvrel faqtorebs, im
ba) batonoba kiTxvis qveS dad- faqtorebisgan damoukideblad,
ga. mis mTavar konkurentad romelTa daxmarebiTac es Se-
gamodis ara verbaluri mode- mosavlebi iqna miRebuli.
lireba, aramed empiriuli eko- klasikuri skolis warmomad-
nomika, romelsac safuZvlad genlebi (gansakuTrebiT d. ri-
udevs ekonometrikuri modeleb- kardo) Semosavlebis funqcio-
is gamoyeneba. naluri ganawilebis ganxilvi-
gamoSvebis bunebrivi mo- sas xazs usvamdnen antagonis-
culoba (natural level of output) – tur damokidebulebas kapi-
warmoebis moculoba, romelic talze mogebis normasa da fiq-
miiRweva dasaqmebis bunebrivi sirebul xelfass Soris, ro-
donis pirobebSi. melic ganisazRvreba sacxovre-
gamyidvelis bazari (sel- beli minimumiT, mosaxleobis
ler’s market) - situacia bazar- zrdiTa da zRvruli Sromis
ze, rodesac moTxovna aRemateba mwarmoeblurobiT. zRvruli
miwodebas, monopolizmis maRa- mwarmoeblurobis doqtrina ga-
li done monopoliur fasebs naviTara neoklasikurma skolam,
warmoqmnis da bazris kontra- romelSic warmoebis faqtore-
hentebs Tavs axvevs sameurneo bis fasi ganisazRvreba moTx-
xelSekrulebaTa diskriminaci- ovnisa da miwodebis urTier-
ul pirobebs. TzemoqmedebiT. k. marqsis ga-
ganawilebis Teoriebi nawilebis Teoria eyrdnoba
(distribution theories) - Teoriebi, klasobrivi brZolis, teqnikuri
romlebic xsnian erovnuli Se- progresis, mosaxleobis zrdis,
mosavlis ganawilebis meqanizms muSaTa organizebulobisa da
kerZo pirebsa da ekonomikur kapitalisturi warmoebis axal
jgufebs Soris. ganasxvaveben sferoebSi SeRwevis urTierT-
Semosavlis funqcionalur damokidebulebas.
ganawilebas, rac gulisxmobs ganawilebis neokeinzianuri
erovnuli produqtis ganawile- modeli dakavSirebulia m. ka-
bas warmoebis faqtorebis (miwa, leckis, j. robinsonis, n. kal-
Sroma, kapitali) mesakuTreebs dorisa da sxva mecnierTa Te-
Soris da piradi Semosavlis oriebTan, romlebic aqcents
60 ganviTarebadi qveynebi

akeTeben sabazro struqture- lis gamoyenebaze. arsebobs uam-


bis rolze, muSaTa organize- ravi erTmaneTisagan gansxvave-
basa da moTxovnis ganmsazRvrel buli strategia, romelTa
faqtorebze makroekonomikur Soris aRsaniSnavia Semdegi max-
modelebSi. asiaTeblebi: importis Senacv-
ganviTarebadi qveynebi leba Sida warmoebiT, samrewve-
(developing countries) - msofli- lo ganviTareba, qalaqebisa da
os Raribi qveynebis ekonomikuri sasoflo raionebis balansire-
mdgomareobis es saxelwodeba buli ganviTareba, soflis meur-
xmarebaSi Semovida XX sauku- neobis mxardaWera da gafar-
nis 60--ian wlebSi iseTi saTa- Toeba, saeqsporto seqtoris
kilo gamonaTqvamis magivrad, ganviTareba ucxouri valut-
rogoricaa sustad ganviTare- is miRebis mizniT da a.S. ganvi-
buli anu CamorCenili qveyne- Tarebis strategia gansakuTre-
bi. iTvleba, rom am kategorias biT mniSvnelovania ganviTare-
miekuTvneba qveynebi, romelTa badi qveynebisaTvis.
mSp mosaxleobis erT sulze ganviTarebuli qveynebi
ar aRemateba aSS--is Sesabami- (developed countries) - msofli-
si maCveneblis (43555 dola- os maRalSemosavliani saxelm-
ri) erT mexuTeds. Tumca ase- wifoebi, romlebmac (istoriu-
Ti gansazRvra ar aris abso- lad an ganviTarebis dRevan-
luturi, vinaidan zogierTi del etapze) miaRwies indus-
qveyana, magaliTad, Sua aRmo- triuli ganviTarebisa da mo-
savleTis navTobgadammuSavebe- saxleobis cxovrebis maRal
li qveynebi, am maCveneblis mi- dones, rogoric SesaZlebelia
xedviT SeiZleba mivakuTvnoT arsebuli simdidrisa da te-
ganviTarebul qveynebs (mag., qu- qnologiebis pirobebSi. sxva-
veiTi _ 18370 dolari), mag- dasxva organizacia sxvadasx-
ram Semosavlebis ganawilebi- va qveyanas miiCnevs ganviTare-
sa da momsaxurebis xelmisawv- bulad. magram arsebobs 22 qvey-
domobis mixedviT, isini ganvi- ana, romlebic nebismier klas-
Tarebadia. ifikasiaSi xvdebian. es qvey-
ganviTarebis strategia nebia: aSS, iaponia, safrangeTi,
(development strategy) - ganvi- germania, gaerTianebuli same-
Tarebis problemisadmi midgo- fo, SvedeTi, avstria, belgia,
ma, rac damokidebulia ekonomi- dania, fineTi, islandia, irlan-
kuri zrdis ama Tu im mode- dia, italia, luqsemburgi, nider-
gansaxelmwifoebriveba 61
landi, norvegia, portugalia, realuri Semosavali, romelic
espaneTi, Sveicaria, kanada, avs- gamoiyeneba erToblivi saboloo
tralia, axali zelandia. gan- moxmarebisa da danazogisaTvis.
viTarebuli qveynebis upirate- sabazro fasebiT igi aris VIG-s
soba danarCen msofliosTan isaa, plus (minus) wminda saldo
rom am qveynebSi gatarebuli erovnul ekonomikasa da danar-
sabazro reformebis safuZ- Cen msoflios Soris gada-
velze met-naklebi warmatebu- saxdelebisa da sxva mimdinare
lobiT funqcionirebs socialu- transferebis mixedviT.
rad orientirebuli sabazro gankargviTi wminda er-
ekonomikuri sistema, romelmac ovnuli Semosavali (dis-
aSkara upiratesoba da maRali posable net national income) - to-
efeqtianoba daamtkica rogorc lia gankargulebaSi darCenil
wminda kapitalistur, ise kvazi- mTlian erovnul Semosavals
socialistur ekonomikur sis- gamoklebuli ZiriTadi kapi-
temebTan SedarebiT. talis moxmareba.
gankargvadi Semosavali gansaxelmwifoebriveba
(disposable income) – Semosavlis (economy destatization, denational-
is nawili, romelic momxmare- ization) - sawarmoTa gamoyvana
blebs rCebaT saxelmwifosgan mmarTvelobis saxelmwifo or-
transferebis miRebisa da ga- ganoebis uSualo daqvemdebare-
dasaxadebis gadaxdis Semdeg. bidan da maTi gardaqmna kerZo
roca gankargvadi Semosavali sawarmoebad, aqcionerul sa-
izrdeba, izrdeba moxmarebac. zogadoebebad, kooperativebad,
gankargviTi erovnuli sapaio amxanagobebad da sxva
Semosavali (disposable nation- arasaxelmwifoebriv struqtu-
al income) - wminda erovnul Se- rebad. SeiZleba ganxorcieldes
mosavals plus mimdinare tran- sxvadasxva formiT. maT Soris
sferebi sazRvargareTidan (hu- ZiriTadia saxelmwifo sakuTre-
manitaruli daxmareba, Sewiru- bis privatizacia, aqcionireba,
loba da sxv.), gamoklebuli arendiT gadacema da sxv. de-
sazRvargareT gacemuli analo- regulirebas zog SemTxvevaSi
giuri transferebi anu minus SeiZleba ar mohyves sakuTreb-
mimdinare transferebis saldo. is formis Secvla. mTavaria,
gankargviTi mTliani saxelmwifom uari Tqvas same-
erovnuli Semosavali (dis- urneo rgolebis pirdapir mar-
posable gross national income) - Tvaze. amis safuZvelze sawar-
62 garanti

moTa saqmianobaSi saxelmwifo zebul fondSi. praqtikulad


organoebis funqciebi minimu- laparakia mogebis im wilis
mamde Semcirdeba da, Sesabam- (rogorc SefardebiT, ise ab-
isad, sawarmos uflebebi ga- solutur) Semcirebaze, romel-
farTovdeba. amrigad, gansaxelm- ic Sedioda saxelmwifo biu-
wifoebriveba iTvaliswinebs jetSi gadasaxadebis saxiT; 4.
saxelmwifos ekonomikuri ro- produqciis warmoebisa da mi-
lisa da funqciebis Secvlas wodebis savaldebulo saxelm-
sazogadoebrivi warmoebis sax- wifo davalebis Secvla ekono-
elmwifo reglamentaciis sf- mikuri stimulirebis sistemiT,
eros Sekvecisa da ekonomikis rac, saxeldobr, gulisxmobs
regulirebis upiratesad ara- saxelmwifo SekveTebidan sax-
ekonomikuri meTodebidan ekono- elmwifo Sesyidvebze gadasv-
mikur meTodebze gadasvlis sa- las; 5. centralizebuli in-
fuZvelze. vesticiebidan dakreditebis
saqarTvelos ekonomikaSi sistemaze gadasvla; 6. materi-
gansaxelmwifoebriveba ganixi- aluri, finansuri da SromiTi
leba rogorc ekonomikis gasax- resursebis ZiriTadi nawilis
elmwifoebrivebisa (nacional- centralizebul ganawilebasa
izaciis) da sazogadoebrivi da gadanawilebaze uaris Tqma,
warmoebis saxelmwifo--direqti- saqonlis, Sromisa da kapitalis
uli reglamentaciis sawinaaRm- bazrebis formireba; 7. saga-
dego procesi. reo-- ekonomikuri kavSirebis
ekonomikis gansaxelmwifoe- saxelmwifo monopoliis likvi-
brivebis Tanmxlebi ZiriTadi dacia.
procesebia: 1. ekonomikaSi sax- saqarTveloSi ekonomikis
elmwifo seqtoris wilis Sem- gansaxelmwifoebrivebis Tanmx-
cireba saxelmwifo da munici- lebi procesia saxelmwifo sa-
paluri sawarmoebis privati- kuTrebis demonopolizacia da
zaciis safuZvelze; 2. saxelm- sabazro infrastruqturis Ca-
wifo sawarmoTa komercializa- moyalibeba.
cia; 3. saxelmwifo biujetis garanti (guarantee, war-
meSveobiT gadanawilebuli mep- rantor) - pirovneba, organiza-
is wilis Semcireba im wminda cia, saxelmwifo, romelic iZl-
produqtis wilis Sekvecis eva garkveul garantiebs da
safuZvelze, romelic Tavs iy- Tvalyurs adevnebs maT Ses-
rida sazogadoebis centrali- rulebas.
gare efeqtebi 63
garantia (guarantee, war- ovlenis areali zogjer Zalian
ranty) - Tavdeboba, samarT- masStaburia da vrceldeba mTel
lebrivi princi pebisa da sa- sazogadoebaze. isini Tanamdevi
Sualebebis erToblioba, romel- xarjia, `gadasxmis~ xarjia. maT
ic valdebulebaTa Sesrule- miekuTvneba Tanmxlebi social-
bas uzrunvelyofs. ur-ekonomikuri efeqtebi, rom-
gardamavali periodi lebic gamovlindeba konkret-
(transition period) - drois peri- uli ekonomikuri saqmianobis
odi, romlis ganmavlobaSi gareT da aisaxeba Sromis ro-
ekonomikuri sistemis konver- gorc dadebiT, ise uaryofiT
siis safuZvelze qveynis eko- SedegebSi. mag., garemos dacvas,
nomika Tvisebrivad axal mdgo- an kidev, infeqciuri daavadeb-
mareobaSi gadadis. is Tavidan acilebis mizniT sas-
gare danaxarj
danaxarjeb eb
ebii (exter- meli wylis sanaciis progra-
nal expenses) – firmis mTliani mis ganxorcielebas axlavs
danaxarjebis is nawili, romel- uaRresad dadebiTi gare efeq-
sac igi gaiRebs gareT SeZeni- ti _ ekologiuri da sani-
li materialuri da SromiTi tariuli normebis darRvevisa
resursebisaTvis. da misgan gamowveuli zaralis
gare efeqtebi (external- Tavidan acileba, xolo mosax-
ities) - eqsternaliebi, romlebic leobis saganmanaTleblo do-
ar aisaxeba fasebis sistemaSi; nis zrda, rac ganapirobebs
adamianTa saqmianobis saboloo kulturuli msoflmxedvelo-
Sedegebis garkveuli mxare, bis amaRlebas, axali garemo-
romelsac SeiZleba hqondes sadmi adaptaciis SesaZle-
rogorc dadebiTi, ise uaryofi- blobebis gadidebas da sxv.,
Ti gamoxatuleba. dadebiTi xels uwyobs soflis mcx-
dakavSirebulia sargebliano- ovrebTa masobriv migracias
basTan, xolo uaryofiTi _ qalaqSi da, saboloo angariSiT,
xarjTan. es aris fasSi ausax- iwvevs sasoflo--sameurneo ka-
veli xelsayreloba an xarji drebis deficits, urbanizaci-
da `gare~ ewodeba imitom, rom is procesis gaZlierebas, umu-
exeba ara mxolod konkretul SevrobasTan erTad siRatakisa
saqmianobaSi monawile ekono- da danaSaulobaTa zrdas, an
mikur agentebs, aramed vlin- kidev, qalTa SromiTi resurse-
deba maT gareT mimdinare pro- bis dasaqmeba iwvevs Sobadobis
cesebSic. gare efeqtebis gam- Semcirebasa da a.S.
64 gare efeqtis internalizacia

bazars ar SeuZlia misTvis bazarze fasebis ama Tu im donis


niSandoblivi faswarmoqmnis pirobebSi. gasaRebis mrudis
meqanizmis meSveobiT Seafasos ageba gasaRebis samsaxuris mniS-
adamianTa saqmianobis gare efeq- vnelovani amocanaa, vinaidan sa-
tebi. es ukanaskneli gamoixa- bazro ekonomikaSi nebismier ko-
teba ekologiuri wonasworobis merciul gadawyvetilebas imis
dacviT, esTetikur faseulo- gaTvaliswinebiT iReben, Tu ro-
baTa, kulturis ZeglTa, buneb- gor gavlenas moaxdens igi pro-
rivi landSaftebis SenarCunebi- duqciis gasaRebaze. gasaRebis
Ta da movla--patronobiT, mo- mrudis gamoyenebiT SesaZlebe-
saxleobis sicocxlis xangr- lia zustad SeirCes fasebis
Zlivobisa da aqtiuri saqmi- optimaluri done da firmis
anobis periodis gadidebiT, yvelaze gonivruli komerciu-
daavadebaTa SemcirebiT, pirov- li politika.
nebis SemoqmedebiTi potencia- gauTvaliswinebeli da-
lis zrdiT, mosaxleobis fiz- nax arji
naxarji (unforeseen expense)
ikuri ganviTarebis donis, mo- - ama Tu im resursis gamoye-
qalaqeobrivi kulturis amaR- nebaze gaweuli danaxarji, rac
lebiT da sxv. gare efeqtis ga- izomeba am resursis yvelaze
moxatva fuliT SeuZlebelia. mi- ukeTesi alternatiuli gzis
si gazomvisaTvis farTod gamoi- gamouyeneblobiT gamowveuli
yeneba naturaluri maCveneblebi. danakargebiT. xelidan gaSve-
gare efeqtis internali- buli, gamouyenebeli SesaZle-
zacia (externality internalization) blobebis danaxarji.
- gare efeqtis gadaqceva ker- gauTvaliswinebeli in-
Zo xarjebis elementad. flacia (unanticipated inflation)
gare lagi (outside lag) - - inflaciis faqtobrivi temp-
drois Sualedi makroekonomiku- is gadaWarbeba mosalodnelze.
ri politikis realizaciasa da Tu inflaciis mosalodneli
misi sruli efeqtis miRebas tempi weliwadSi 5%--ia, xolo
Soris. faqtobrivi amave periodSi
gasaRebis mrudi (curve utoldeba 10%-- s, maSin in-
of sale) - grafikuli gamosax- flaciis gauTvaliswinebeli
uleba maTematikuri damokide- tempi Seadgens 5%--s.
bulebisa fasebis donesa da im gaufasureba (depreciation,
saqonlis moculobas Soris, devaluation) - erovnuli valu-
romlis yidvac SesaZlebelia tis msyidvelobiTi unaris dace-
gelbreiTi jon keneti 65
ma ucxour valutasTan Sedar- tiurobaze.
ebiT. gacvliTi kursi - ix.
gayidvaze gadasaxadi (sa- valutis kursi.
les tax) - arapirdapiri gadasa- gedonistikuri fasi (he-
xadi, romelsac ixdian momx- donistic price) - saqonlis impli-
mareblebi saqonlisa da mom- cituri anu faruli fasi.
saxurebis SeZenisas. igi brun- saqonlis mocemuli raodeno-
vidan gadasaxadis saxesxvaobaa, ba SeiZleba ganawildes misi
farTod gamoiyeneba aSS-- Si, xarisxis ganmsazRvreli mrava-
xolo did britaneTSi, gfr--sa li maxasiaTeblis mixedviT.
da mraval sxva qveyanaSi (maT saqonlis fasi nawilobriv Sei-
Soris, saqarTveloSi) man mi- Zleba dakavSirebuli iyos mis
iRo damatebul Rirebulebaze konkretul maxasiaTeblebTan da
gadasaxadis saxelwodeba. amis safuZvelze Sefasdes
`gacveTili fexsacmlis~ xarisxis cvlilebac. gedonis-
danaxarjebi (shoe leather costs) tikuri fasis Teoria xarisx-
– saCeko angariSidan valutis is cvlilebis Sesafaseblad
gamosatanad bankSi siarulTan pirvelad SemoiRo c. grili-
dakavSirebuli danaxarjebi. hesma da gamoiyena sacxovre-
saqme isaa, rom saSualovadian belze moTxovnis analizisa da
periodSi realur saprocento garemos ekonomikur TeoriaSi.
ganakveTze inflacia zemoqmede- gelbreiTi jon keneti
bas ar axdens. inflaciis zrda (1908--2006) (Galbraith John Ken-
nominaluri saprocento ganak- neth) - amerikeli (warmoSobiT
veTis zrdaze aisaxeba, rac fu- kanadeli) ekonomisti, socio-
lis flobis maRal alternati- logi da sazogado moRvawe.
ul danaxarjebs iwvevs. sabo- neoinstitucionalizmis Tval-
loo angariSiT, ekonomikuri saCino warmomadgeneli, harvar-
subieqtebi TavianT fulis ma- dis universitetis profesori
rags bankSi ufro xSiri siaru- (1948). eweoda samecniero--kvle-
liT amcireben, riTac gamoix- viT saqmianobas aSS--sa da sxva
ateba `gacveTili fexsacmlis~ qveynebis mTavrobebTan da akade-
danaxarjebi. es danaxarjebi na- miur institutebSi. iyo aSS--is
klebi iqneboda, rom qveyanaSi elCi indoeTSi (1961-- 1963).
inflaciis zrdis tempi nak- misi cnobili naSromebia: `indus-
lebi yofiliyo, rac dadebiT triuli sazogadoeba~ (1967),
gavlenas moaxdenda saqmian aq- `ekonomikuri Teoria da sazo-
66 giravnobis sigeli

gadoebis miznebi~ (1973), `eko- kreditoris, moTxovna kmayo-


nomikuri Teoriis istoria: war- fildeba pirvel rigSi.
suli rogorc Tanamedroveo- girvanqa (pound) [<laT.
ba~ (1987) da a.S. pondus wona, sawoni] - 1. masis
giravnobis sigeli (mor- erTeuli mraval qveyanaSi,
tgage) - uZravi qonebis dagi- romelsac aqvs gansxvavebuli
ravebis safuZvelze bankis mier sidide _ 317,62--dan 560 gra-
gacemuli savalo mowmoba. mamde; 2. masis ZiriTadi er-
girao (mortgage) - savalo Teuli inglisur sazomTa
valdebuleba, romelic uzrun- sistemaSi, uTanabrdeba 0,4536
velyofilia konkretuli uZra- kg--s, saafTiaqo da samoneto
vi qonebiT (miwa an Senoba--nage- girvanqa _ 0,3732 kg--s; 3. ma-
boba). saxelSekrulebo valde- sis erTeuli rusul sistema-
bulebaTa Sesrulebis uzrun- Si, romelic gauqmda 1918 wels.
velyofis erT--erTi xerxi. im 1 girvanqa _ 1/40 fuTs _ 32
SemTxvevaSi, Tu movalem (giraos lots _ 0,4095 kg--s; 4. zo-
gamcemma) aRebuli valdebuleba gierTi qveynis fulis erTeu-
ar Seasrula, giraos safuZvelze li, mag., egvi pturi girvanqa,
kreditors ufleba aqvs miiTvi- girvanqa sterlingi.
sos sagiravno qoneba. globalizacia (global-
girao SeiZleba iyos pirve- ization) - msoflios yvela qvey-
li giravnobis sigeli, romlis anasa da regionSi mimdinare
mixedviTac kreditors eniWeba socialur--ekonomikuri, poli-
upiratesi ufleba, pirvelma tikuri, kulturuli, mecnier-
warmoadginos pretenzia dagi- ul--teqnologiuri da a.S. pro-
ravebul qonebaze, an meore, me- cesebis unifikacia aSS--sa da
same, meoTxe da a.S. giravnobis evroatlantikuri blokis um-
sigeli, roca pretenziis ward- sxvilesi qveynebis mier Se-
genis vada dgeba wina giravno- muSavebuli moTxovnebis (norme-
bis sigelis mesakuTris ufleb- bis, faseulobebis, kriteriume-
is realizaciis Semdeg. bisa da a.S.) Sesabamisad.
giraoTi uzrunvelyo- globalizacia fragmenta-
fili obligacia (security ciis (dayofa, danawevreba) sawi-
in the form of bonds) - obliga- naaRmdego terminad mogvevli-
cia, romelic gamoSvebulia ko- na XX saukunis 80--ian wlebSi,
rporaciis giraoTi. aseTi ob- rodesac pirvelad amerikelma
ligaciis mflobelis, rogorc mecnierma T. levitma igi cal-
globalizacia 67
keuli bazrebis Seswavlis pro- safuZvelze msoflioSi mim-
cesis asaxsnelad gamoiyena. Tu dinare struqturulma cv-
Tavdapirvelad globalizacia lilebebma, rac, upirveles yov-
wminda ekonomikuri Sinaarsis lisa, momsaxurebis sferos pri-
termini iyo, sul ramdenime oritetul ganviTarebaSi gam-
weliwadSi farTo mniSvnelo- oixata. msoflios ekonomikurma
ba SeiZina da sazogadoebrivi ganviTarebam axali Tvisebrio-
cxovrebis yvela sfero moicva. ba SeiZina. 70-- iani wlebis
1990 wels londonSi gamoce- dasawyisSi industriuli sa-
mul krebulSi _ `globaliza- zogadoebis gadazrdam postin-
cia: Semecneba da sazogadoeba~ dustriulSi axali biZgi mis-
_ es termini pirvelma gamoiy- ca msoflio ganviTarebas. am
ena m. elbroum msoflios qvey- Tvisebriv naxtomSi yvelaze
nebisa da xalxebis, sxvadasxva mniSvnelovani iyo is, rom man
civilizaciisa da kulturis ekonomikas socialuri orien-
erTianobis gamosaxatavad. amave tacia SesZina. sabazro urT-
wels, farTo gagebiT, igi ag- ierTobebma sakuTrebis plu-
reTve gamoiyena iaponelma k. ralizmis damkvidrebiT, SeiZle-
omem, xolo 1999 wels davos- ba iTqvas `Stampi moxsna~ ve-
Si gamarTuli msoflio ekono- lur kapitalizms da gza gaux-
mikuri forumis mTavari Tema sna sakuTrebis demokratizaci-
swored globalizacia iyo. is process. bazarma sruliad
globalizaciis procesi sa- sxva Sinaarsi SeiZina. ekonomikis
Taves iRebs XX saukunis 60--iani saxelmwifo regulirebasTan
wlebidan, Tumca am yovlismom- erTad, kacobriobis mraval-
cvel process win uZRoda amave saukunovani arsebobis manZilze
saukunis 40--ian wlebSi daw- bazari pirvelad meurneobis
yebuli `keinzianuri revolu- efeqtian meqanizmad Camoyali-
cia~, romelmac biZgi misca bda. am garemoebam dasabami misca
Tvisebrivad axal ekonomikur sazogadoebriv gardaqmnebs ax-
zrdas da mniSvnelovani roli al ampluaSi da dadebiTi gav-
Seasrula globalizaciis war- lena moaxdina Tanamedrove sa-
moSobaSi. aRniSnuli procesi zogadoebis formirebaze, axal
garkveulwilad daaCqara 50--ian sociumze, ramac xeli Seuwyo
wlebSi dekolonizaciis far- humanizaciis procesebis gaR-
Tod gaSlam, agreTve mecnier- rmavebas. ganviTarebulma sam-
ul--teqnologiuri progresis yarom miiRo axali drois gamo-
68 globalizacia

wveva. safuZveli Caeyara samo- gamoyenebas, mecnierebis miRw-


qalaqo sazogadoebis formire- evebis mokle vadaSi danergvas,
bas. es iyo win gadadgmuli resursdamzogveli da nak-
nabiji ufro maRali social- lebnarCeniani teqnologiebis
uri da amave dros, axali msof- farTod gavrcelebas, inteleq-
lio wesrigis damyarebis Tval- tualuri kapitalis warmoCe-
sazrisiT. nas, internetuli qselisa da,
globalizacias axali im- saerTod, sainformacio indus-
pulsi SesZina 90--ian wlebSi triis swraf ganviTarebas, kap-
elviseburad ganviTarebulma italis Tavisufal moZraobas,
socialurma kataklizmebma, rac gansakuTrebiT, finansuri kapi-
swrafad dagvirgvinda msoflio talis mobilurobis zrdas da
socialisturi sistemis ngre- a.S. bolo xans sainformacio
viTa da komunisturi social- teqnologiebSi momxdarma rev-
izmis xanis dasrulebiT. es oluciam da transportis sfe-
drois moTxovna da global- roSi ganxorcielebulma ko-
izaciis msoflio procesis ga- losalurma progresma Seamcira
moZaxilic iyo. warmoebis xarjebi. amitom ase-
globalizacia Tanamedrove Ti transformaciis pirobebSi,
msoflios erT--erTi ZiriTadi Seicvala Tavad warmoebis mas-
Taviseburebaa, romelic gan- Stabis efeqtic.
sazRvravs msoflio politikis globalizacia Tavisi ar-
Sinaarss. igi radikalurad cv- siT universaluria. amitom misi
lis Tanamedrove sazogadoeb- masStabebisa da funqciebidan
is cxovrebis Sinaarssac. gamomdinare, mniSvnelovania ram-
globalizacia ara mxolod denad marTuli iqneba es mra-
aaxloebs qveynebs erTmaneTTan, valwaxnagovani da winaaRm-
aramed urTierTdamokidebul- degobebiT savse fenomeni.
sac xdis maT. igi aCqarebs winaaRmdeg SemTxvevaSi glo-
calkeul qveynebSi Ria sazoga- balizacias didi zianis mo-
doebis Camoyalibebas da an- tana SeuZlia kacobriobi-
grevs Caketil, totalitarul saTvis.
reJimebsa da ekonomikebs. glo- globalizaciis Zlieri ten-
balizacia xels uwyobs part- denciebi dRes gardauvalia. mas
nioruli urTierTobebis wina bevr pozitiurTan erTad, ax-
planze wamowevas, msoflio mas- lavs garkveuli negatiuri Sede-
StabiT resursebis efeqtian gebi. igi gansakuTrebul saf saf--
globalizaciis KOF- in deqsi
indeqsi 69
rTxes uqmnis mci re region- rebuli gavlenis moxdena. igi
mcire
ebs, qveynebsa da erebs, uaryo- sul ufro da ufro `grilde-
fiT gavlenas axdens loka loka-- ba~. amitom erovnuli ekonomike-
lur kultu rebze.
kulturebze. bis efeqtiani marTvis funqcie-
saerTaSoriso SezRudveb- bi ecema.
is pirobebSi dRes SeuZlebe- mesame aTaswleulis dasa-
lia erovnuli ekonomikebis mar- wyisSi globalizaciis proce-
Tvis damoukidebeli strate- si mkveTrad diferencirebulia,
giebis ganxorcieleba. saxelm- xasiaTdeba Sinagani winaaRmde-
wifoebi, gansakuTrebiT damouki- gobebiT, romlebic upiratesad
deblobis gzaze axaldamdgari Tavs iCens ganviTarebad qvey-
qveynebi naklebad avtonomiuria. nebSi.
maT sul ufro naklebi eqsk- globalizaciis KOF- -in-
luziuri kontroli aqvT sak- deqsi (KOF Globalization Index)
uTar teritoriaze mimdinare - globalizaciis kompleqsuri
socialur--ekonomikur proces- maCvenebeli, romelic Seiqmna
ebze, amasTan, erovnuli Tavise- 2002 wels. monacemebi Ziri-
burebebisa da tradiciebis Se- Tadad eyrdnoba saerTaSoriso
narCunebis naklebi unari Sesw- savaluto fondis, msoflio
evT. mcire qveynebis kultura bankis, gaeros ganaTlebis, mec-
sul ufro metad eqceva wina- nierebisa da kulturis orga-
aRmdegobaSi msoflio proces- nizaciis, vaWrobisa da ganvi-
ebTan. Tarebis Sesaxeb gaeros kon-
Rrmavdeba msoflio ekono- ferenciis wliur angariSebs, sa-
mikis institucionalizaciis erTaSoriso safosto statis-
procesi. saerTaSoriso doneze tikis sainformacio masalebs.
marTuli politikuri gadaw- globalizaciis KOF-ind-
yvetilebebis mniSvnelovani eqsis zogadi maCveneblis mixed-
nawili kontroldeba saerTa- viT lideroben da pirvel aTe-
Soriso organizaciebis mier, ulSi Sedian: belgia, irlandia,
msoflios saagentoebs, savaWro niderlandi, Sveicaria, avstria,
blokebsa da mTavar saxelmwi- SvedeTi, dania, kanada, luqsem-
foebs Soris dadebuli xelSek- burgi da ungreTi. am maCveneb-
rulebebiT. liT saqarTvelo 59,85%-- iT
dRes erovnul politikas 90--e adgilzea.
aRar SeuZlia ekonomikur da globalizaciis KOF inde-
socialur Sedegebze gansakuT- qsiT (procentuli gamosax-
70 globalizaciis KOF- in deqsi
indeqsi

ulebiT) yovelwliurad gan- vargareT gatanis masStabebi da


isazRvreba msoflios 158 qvey- sagareo vaWrobaSi CarTulo-
anaSi politikuri, ekonomikuri bis done, gaxsnilobisa da in-
da socialuri globalizaci- tegrirebis tendenciebis ga-
is xarisxi. Zliereba, informaciebis nakade-
politikuri globaliza- bis Sor manZilze gavrceleb-
cia gamoiTvleba iseTi maCveneb- is xarisxi, ucxouri inves-
lebiT, rogoricaa saerTa- ticiebis qveyanaSi Semodinebis
Soriso organizaciebis wevroba, moculoba, saerTaSoriso vaW-
qveyanaSi saelCoebisa da saer- robaSi sabaJo politikis sim-
TaSoriso xelSekrulebebis kacris xarisxi da saimporto
raodenoba, gaeros usafrTxoe- barierebi da a.S. ekonomikuri
bis misiis wevroba. am maCveneb- globalizacia mravalmxrivi
liT ganisazRvreba samTavro- procesia. igi aZlierebs qvey-
bo politikis gavrcelebis nebs Soris urTierTkavSirsa da
xarisxi. politikur global- sameurneo internacionaliza-
izaciaSi, saerTaSoriso wes- cias.
rigis damyarebis TvalsazrisiT, ekonomikuri globalizaci-
mniSvnelovani roli gaerosa da is KOF--indeqsi, romelic gamo-
sxva struqturebs akisria. xatavs mocemuli qveynis msof-
politikuri globalizaciis lio ekonomikaSi integrirebis
maCveneblis mixedviT pirvel xarisxs, 96,67%--sa da 88,11%--s
aTeulSi Sedian: safrangeTi, Soris fiqsirdeba. am maCveneb-
italia, belgia, avstria, Svede- liT pirvel aTeulSi Sedian:
Ti, Sveicaria, kanada, aSS da singapuri, luqsemburgi, irlan-
poloneTi. am qveynebSi poli- dia, malta, belgia, niderlandi,
tikuri globalizaciis KOF-- estoneTi, ungreTi, bahreini,
indeqsi 93,88%--sa da 89,03%--s SvedeTi, xolo saqarTvelo
Soris fiqsirdeba. saqarTvelo 69,43%--iT 51--e adgilzea.
46,08%--iT 138--e adgilzea. socialuri globaliza-
ekonomikuri globaliza- cia ganisazRvreba saerTaSo-
cia, romelSic mniSvnelovan riso turizmis ganviTarebis
rols transerovnuli korpo- doniT, saerTaSoriso satele-
raciebi (tek-ebi) asruleben, fono kavSirebiTa da werilebiT,
ganisazRvreba iseTi maCveneb- qveynis mTlian mosaxleobaSi
lebiT, rogoricaa saqonlis, ucxoelTa wiliT, yovel 1000
momsaxurebis, kapitalis sazR- kacze internetiT momxmarebel-
globaluri konkurentunarianobis indeqsi 71
Ta raodenobiT, wignebisa da GCI Sedgeba sami ganyofi-
gazeTebis vaWrobiT miRebuli lebisa da 12 svetisgan, romel-
Semosavlebis wiliT mSp- mSp-Si da Ta gaanalizeba ekonomikuri gan-
a.S. igi, kulturis universali- viTarebis sxvadasxva doneze my-
zaciis safuZvelze, xels uwy- ofi qveynebis konkurentunari-
obs CamorCenili qveynebis xal- anobis Sefasebis SesaZleblo-
xTa cxovrebis wesSi Tanamed- bas qmnis.
rove civilizaciis elementeb- GCI-is pirveli ganyofile-
is damkvidrebas, rac, Tavis mxriv, ba _ ZiriTadi moTxovnebi _
mniSvnelovan rols asrulebs moicavs Semdeg oTx svets: I _
sxvadasxva qveyanaTa cxovreb- qveynis institucionaluri mSe-
is wesis daaxlovebaSi. nebloba; II _ infrastruqtu-
socialuri globalizaci- ra, III _ makroekonomikuri sta-
is maCveneblis mixedviT pir- biluroba; IV _ janmrTeloba
vel aTeulSia: luqsemburgi, da dawyebiTi ganaTleba.
Sveicaria. irlandia, antigua GCI-is meore ganyofileba
da barbuda, kvi prosi, puerto efeqtianobis sayrdenebi _
riko, singapuri, avstria, grena- moicavs Semdeg eqvs svets: V
da da belgia. am qveynebSi so- _ umaRlesi ganaTleba da tre-
cialuri globalizaciis KOF-- ningi; VI _ bazris efeqtianoba;
indeqsi 93,87%--sa da 88,12%--s VII _ Sromis bazris efeqtiano-
Soris farglebSia. saqarTvelos ba; VIII _ finansuri bazris moq-
am maCvenebliT 58,94%--iT 83--e niloba; IX _ teqnologiuri
adgili uWiravs. mzadyofna; X _ bazris sidide.
globaluri konkurent- GCI-is mesame ganyofile-
unarianobis indeqsi (Global ba _ inovacia da daxvewilo-
Competitivess Index - GCI) – bis faqtorebi _ moicavs
qveynis konkurentunarianobis danarCen or svets: XI _ bi-
reitingis dadgenis mniSvnelo- znesis daxvewiloba; XII _
vani Semadgeneli nawili, glo- inovacia.
baluri konkurentunarianobis GCI-is TiToeuli sveti
Sefasebis ganzogadebuli maCve- dayofilia Semdeg nawilebad:
nebeli. SeimuSava kolumbiis GCI-is I sveti _ institu-
universitetis profesorma cionaluri mSenebloba
mSenebloba, Tavis
xavier salari artinma da mxriv, iyofa:
pirvelad gamoqveynda 2004 1. sazogadoebriv (saxel-
wels. mwifo) da 2. kerZo institu-
72 globaluri konkurentunarianobis indeqsi

tebad. lis _ mafiis winaaRmdeg brZo-


sazogadoebriv institu- lis xarjebi;
tebSi Sedis: 5.4. policiis sandooba.
1. qonebis ufleba: kerZo institutebSi Se-
1.1. qonebis dacva; dis:
1.2. inteleqtualuri sa- 1. korporaciuli eTika.
kuTrebis dacva. 2. aRricxvianoba:
2. eTika da korufcia: 2.1. buRaltruli da audi-
2.1. sazogadoebrivi fonde- toruli standartebis siZli-
bis gamoyenebis miznobrioba; ere;
2.2. sazogadoebrivi ndoba 2.2. korporaciuli mmarTve-
politikosebis mimarT. lobis efeqtianoba;
3. gadaWarbebuli gavle- 2.3. umciresobis (aqciaTa
nebi: mflobelTa) interesebis dacva.
3.1. sasamarTlos damoukideb- GCI-is II sveti _ infras-
lobis SezRudva; truqtura moicavs:
3.2. araobieqturoba mTavro- A. zogadad infrastruq-
bis gadawyvetilebebis miRebi- turis Sefaseba (xarisxi).
sas. B. konkretulad:
4. mTavrobis saqmianobis 1.1. gzebis xarisxi;
araefeqturoba: 1.2. sarkinigzo infrastru-
4.1. saxelmwifo finansebis qturis xarisxi;
araefeqtiani xarjva; 1.3. porti;
4.2. saxelmwifo regulire- 1.4. sahaero infrastruq-
bis simZime; turis xarisxi;
4.3. kanonmdeblobis araefeq- 1.5. eleqtroenergia;
turoba; 1.6. kavSirgabmulobis gan-
4.4. kanonmdeblobis araefeq- viTarebis xarisxi.
turoba davebis gadaWrisas; GCI-is III sveti _ makro-
4.5. mTavrobis saqmianobis ekonomikuri stabiluroba
gamWirvalobis sisuste. moicavs:
5. usafrTxoeba: 3.1. saxelmwifo biujetis
5.1. terorizmisagan bizne- balansi;
sis dacvis xarjebi; 3.2. erovnuli danazogeb-
5.2. kriminaluri Zaladobis is koeficienti;
winaaRmdeg brZolis xarjebi; 3.3. inflaciis done;
5.3. organizaciuli danaSau- 3.4. saprocento ganakveTis
globaluri konkurentunarianobis indeqsi 73
amplituda; 5.3. menejmentis skolebis xa-
3.5. saxelmwifo vali. risxi;
GCI-is IV sveti _ janmrTe- 5.4. skolebSi internetis
lobis dacva da dawyebiTi xelmisawvdomoba.
ganaTleba moicavs: C. muSaobis procesSi swav-
A. janmrTelobis dacva: leba:
4.1. malariis gavlena biz- 5.5. trening-kursebis xelmi-
nesze; sawvdomoba da specializebuli
4.2. malariis SemTxvevebi; kvlevebi;
4.3. teberkuliozis gavlena 5.6. TanamSromelTa trenin-
biznesze; gisaTvis daxarjuli dro da
4.4. tuberkuliozis SemTx- saxsrebi.
vevebi; GCI-is VI sveti _ ba-
4.5. Sidsi; zris efeqtianoba moicavs:
4.6. bavSvTa sikvdilianobis A. konkurenciis done.
maCvenebeli; 1. Sida bazarze konkuren-
4.7. sicocxlis xangrZli- cia:
6.1. Sida konkurenciis in-
voba.
tensivoba;
B. dawyebiTi ganaTleba:
6.2. antimonopoliuri po-
4.8. dawyebiTi ganaTlebis
litika;
xarisxi;
6.3. sagadasaxado sistemis
4.9. skolaSi Semsvlel
efeqtianoba konkurenciaze ze-
bavSvTa procentuli raodenoba;
moqmedebis TvalsazrisiT;
4.10. samTavrobo xarjebi.
6.4. mTliani gadasaxadis ko-
GCI-is V sveti _ umaRle-
eficienti;
si ganaTleba da treningi
6.5. biznesis dawyebis pro-
moicavs:
cedurebis raodenoba;
A. raodenobrivi maCveneb- 6.6. saWiro dro biznesis
lebi: dawyebisaTvis;
saSualo ganaTlebis xarjebi. 6.7. soflis meurneobis
B. xarisxobrivi maCveneb- politikis gatarebis xarjebi.
lebi: 2. sagareo bazarze konku-
5.1. ganaTlebis sistemis xa- rencia:
risxi; 6.8. savaWro barierebi;
5.2. maTematikuri da sabune- 6.9. ucxouri kapitalis do-
bismetyvelo ganaTlebis xarisxi; minireba;
74 globaluri konkurentunarianobis indeqsi

6.10. ucxouri investicie- 8.1. finansuri bazris daxve-


bis kanonebis zemoqmedeba biz- wiloba;
nesze; 8.2. safondo birJebis Car-
6.11. sabaJo procedurebis Tuloba dafinansebaSi;
simZime; 8.3. sesxis aRebis siadvile;
6.12. importis xvedriTi 8.4. venCuruli kapitalis
wona mSp
mSp-Si. arseboba/xelmisawvdomoba;
B. Sida bazarze moTx- 8.5. SezRudvebi kapitalis
ovnis xarisxi: moZraobaze;
6.12. momxmareblis orien- 8.6. investorTa dacvis done;
taciis xarisxi bazarze; 8.7. bankebis siZliere;
6.13. momxmareblis daxvewi- 8.8. fasiani qaRaldebis ba-
lobis done. zris regulireba;
GCI-is VII sveti _ Sro- 8.9. iuridiuli uflebebis
mis bazris efeqtianoba moi- indeqsi.
cavs: GCI-is IX sveti _ teqno-
7.1. damqiravebelsa da da- logiuri mzadyofna moicavs:
qiravebuls Soris kooperacia; 9.1. uaxloesi teqnologie-
7.2. moqnilobis xarisxi bisaTvis xelmisawvdomoba;
xelfasis gansazRvris dros; 9.2. teqnologiebis aTviseba
7.3. Sromis bazris moqni- firmis doneze;
loba; 9.3. kanonmdebloba infor-
7.4. daqiravebis da ganTa- maciuli teqnologiebisa da
visuflebis praqtika; komunikaciebis Sesaxeb;
7.5. samsaxuridan ganTavisu- 9.4. pirdapiri ucxouri in-
flebis xarjebi; vesticiebi da teqnologiuri
7.6. Sromis anazRaureba da transferebi;
Sromis mwarmoebluroba; 9.5. mobiluri telefoneb-
7.7. profesiul menejmentze is abonentTa raodenoba;
dayrdnoba; 9.6. internetis moxmarebis
7.8. `tvinebis~ gadineba qvey- indeqsi;
nidan; 9.7. personaluri kompiu-
7.9. qalTa wili samuSao terebi;
ZalaSi. 9.8. farTozoliani inter-
GCI-is VIII sveti _ finan- netis momxmareblebi.
suri bazris moqniloba moi- GCI-is X sveti _ bazris
cavs: sidide moicavs:
globaluri konkurentuna rianobis reitingi
konkurentunarianobis 75
10.1. Sida bazris sididis rirebis xarisxi universite-
indeqsi; tebsa da kompaniebs Soris:
10.2. sagareo bazris sidi- 12.5. mowinave teqnologi-
dis indeqsi. uri produqciis saxelmwifo
GCI-is XI sveti _ bizne- Sesyidvebi;
sis daxvewiloba moicavs: 12.6. mecnierebisa da inJin-
11.1. Sida bazris momwode- rebis ricxovnoba;
belTa raodenoba; 12.7. patentebi (statisti-
11.2. Sida bazris momwode- kuri samsaxurebis informacia).
belTa xarisxi; wyaro: Business Forecast by;
11.3. klasteruli ganviTa- http://www3.weforum.org/docs/WEF_Glo-
rebis mdgomareoba; bal_competitiveness Report_2010_11.pdf
11.4. konkurentuli upira- globaluri konkurent-
tesobis xasiaTi; unarianobis reitingi (Glo-
una rianobis
11.5. RirebulebaTa jaWvis bal Competitivess rate) – qveynis
sidide; konkurentunarianobis dadgenis
11.6. saerTaSoriso distri- ganzogadebuli maCvenebeli,
buciis kontroli; globaluri indikatori, eyrd-
11.7. warmoebis procesis dax- noba globaluri konkurentuna-
vewiloba; rianobis (Global Competitivess
11.8. marketingis gamoyenebis Index - GCI) da biznesis konku-
xarisxi; rentunarianobis (Business Com-
11.9. kompaniis marTvaSi ga- petitivess Index - BCI) indeqsebs.
dawyvetilebebis miRebis dele- or aTeul welze metia mas yo-
girebis survili. velwliurad aqveynebs msoflio
GCI-is XII sveti _ inova- ekonomikuri forumis analiti-
cia moicavs: kuri jgufi, romelic, garda
12.1. qveyanaSi inovaciuri statistikuri monacemebisa, ef-
procesebis arsebobis SesaZleb- uZneba biznesliderebsa da wam-
lobebi da unari; yvani kvleviTi institutebis
12.2. samecniero-kvleviTi gamokiTxvis Sedegebs, agreTve
institutebis xarisxi; saerTaSoriso savaluto fon-
12.3. kompaniebis samecnie- dis monacemebs. anketa moicavs
ro kvlevebsa da axali produ- biznesgaremoze moqmed faqtor-
qtebis warmoebaze (R&D) dana- Ta farTo wres, romelSic,
xarjebi; SWOT analizis safuZvelze,
12.4. R&D-is mizniT koope- gaTvaliswinebulia qveynis
76 gogiCaiSvili fili pe

konkurentunarianobis rogorc larusi, moldova, uzbekeTi,


Zlieri, ise susti mxareebi, Sesa- TurqmeneTi.
Zleblobebi da safrTxeebi. sagulisxmoa, rom saqarTve-
gamokiTxva xorcieldeba lom, wina 2009-2010 wlebTan
yvela sididis kompaniis, maT SedarebiT, 2010-2011 wlebSi
Soris mcire kompaniebis (100- mxolod 3 poziciiT gaiumjobe-
dan 20 aTasamde) gamokiTxvas.M sa mdgomareoba, maSin rodesac
EF-is mier gamoqveynebul azerbaijanma – 12 poziciiT.
2010-2011 wlebis globaluri gogiCaiSvili fili pe
konkurentunarianobis reitin- (1872-1950) (Gogichaishvili Filipe)
gis mixedviT 139 qveynidan pir- - ekonomikur mecnierebaTa doq-
vel aTeulSi yvelaze konkuren- tori (1935), Tbilisis saxel-
tunariani saxelmwifoebis ricx- mwifo universitetis erT-
vSi Sevida Semdegi qveynebi: Svei- erTi damaarsebeli da poli-
caria, SvedeTi, singapuri, aSS, tikuri ekonomiis kaTedris
germania, iaponia, fineTi, nider- pirveli gamge (1918-1923).
landi, dania, kanada. Semdeg mo- politikuri ekonomiis garda ki-
dis honkongi, didi britaneTi, Txulobda ekonomikur moZRvre-
taivani, norvegia, safrangeTi, baTa istoriis, finansebisa da
avstralia, yatari, avstria, bel- statistikis sauniversiteto
gia, luqsemburgi da a.S. kursebs.
postsabWouri qveynebidan lai pcigis universitetis
yvelaze warmatebulia estone- filosofiis fakultetis eko-
Ti (33-e adgili). litvas uWi- nomikis ganyofilebis studentma
ravs 47-e adgili, azerbaijans (1897--1901), misi damTavrebis
57-e, ruseTs – 63-e, latvias – Semdeg, aqve daicva sadoqtoro
70-e, yazaxeTs _ 72-e, ukrainas disertacia filosofiaSi (1901).
_ 89-e adgili. globaluri iyo Tbilisis saqalaqo saTaT-
konkurentunarianobis reiting- biros, Semdeg kavkasiis soflis
Si saqarTvelos ukavia 93-e meurneobis sazogadoebis sta-
adgili, somxeTs – 98-e, tajikeTs tistikuri biuros gamge (1903--
– 116-e, xolo yirgizeTs – 121- 1913), ruseTis saerobo kavSiris
e adgili. bolo adgilebi gain- rwmunebuli amierkavkasiaSi
awiles yvelaze CamorCenilma (1914--1916), kaxeTis rkinigzis
ganviTarebadma qveynebma. 139 gamgeobis Tavmjdomare (1917--
qveyanas Soris postsabWoTa 1918), saxelmwifo kontrolio-
qveynebidan ver moxvdnen be- ri (1918--1920), saqarTvelos
granti 77
mecnierebaTa akademiis ekonomikis lis gzebsa da kanonzomier-
institutis ufrosi mecnier-- ebebs; 2. makroekonomikuri sta-
muSaki (1946--1950). bilizaciis evoluciuri mod-
1905--1906 wlebSi redaq- eli, romelic orTodoqsuli
torobda gazeT `iverias~. didi modelis alternativaa. misTvis
wvlili miuZRvis qarTul fol- damaxasiaTebelia ekonomikis
kloristikaSic. 1905 wels TandaTanobiTi konversia Zve-
vrceli winasityvaobiT gamo- li elementebis gamoyenebis
aqveyna a. umikaSvilis mier Sek- safuZvelze, gamoricxavs uki-
rebili qarTuli folkloru- dures radikalizms da uSua-
li nimuSebis mniSvnelovani lod gaTvlilia qveynis war-
nawili (`saxalxo leqsebi~), moebrivi potencialis ganvi-
xolo 1937 wels gamosca am Tarebaze. gradualizmisTvis
mdidari masalis poeturi naw- niSandoblivia: saxelmwifo in-
ili (`xalxuri sityviereba~. stitutebis funqcionirebis
t. 1). Secvla-- ganaxleba ekonomikaSi
f. gogiCaiSvili eweoda far- saxelmwifos funqciebis mniS-
To mTargmnelobiT moRvaweobas. vnelovani SenarCunebiTa da
misi Targmnilia araerTi ekono- saxelmwifo maregulirebeli
mikuri xasiaTis naSromi, maT rolis ganmtkicebiT, sakuTre-
Soris devid rikardos `poli- bis pluralizmis damkvidreba,
tikuri ekonomiisa da dabegvris warmoebis struqturuli gar-
safuZvlebi~, a. smiTis `gamokv- daqmna da stimulireba, mecnier-
leva xalxTa simdidris bunebi- ul-- teqnologiuri progresis
sa da mizezebis Sesaxeb~, k. mar- safuZvelze samamulo warmoe-
qsis `kapitali~, t. 1--3 da sxv. bis produqciis konkurentunar-
f. gogiCaiSvils ekuTvnis ianobis amaRleba, mimzidveli sa-
naSromi `xelosnoba saqarTve- investicio garemos Seqmna, sa-
loSi~, romelic germanulidan investicio saqmianobis farTod
iTargmna da `Tbilisis univer- gaSla da a.S. es modeli war-
sitetis gamomcemlobam~ das- matebiT gamoiyeneba CineTSi da
tamba 1976 wels. ukavSirdeba `Cinur saswauls~.
gradualizmi (gradualism) granti (grant) - inovaciu-
- 1. mecnieruli mimdinareoba, ri xasiaTis samuSaoTa miznob-
romelic swavlobs ekonomikuri rivi SeRavaTiani an daubrune-
sistemis erTi mdgomareobidan beli dafinanseba. grantis miRe-
meoreSi evoluciuri gadasv- bis pretendenti SeiZleba iyos
78 grant
grant-- elementi

erTi piri an garkveuli jgufi, Tvelos mecnierebaTa akademi-


romelsac damuSavebuli aqvs is akademikosi (1974), ekono-
progresuli idea, magram ar ga- mikur mecnierebaTa doqtori,
aCnia dafinansebis sakuTari wya- profesori (1940), saqarTvelos
ro. granti Cveulebriv gaicema mecnierebis damsaxurebuli
konkursis wesiT. igi eZlevaT moRvawe (1962). daamTavra Tsu
saxelmwifo struqturebs, mewar- socialur--ekonomikuri fakul-
meebs, kerZo firmebs garkveul teti (1927). iyo Tsu leqto-
valdebulebaTa dakisrebiT. ri, docenti (1930--1940), poli-
grant-elementi (grant ele- tikuri ekonomiis kaTedris
ments) - gacemuli sagareo kre- gamge (1941--1942), saqarTvelos
ditebis SeRavaTianobis ganm- mecnierebaTa akademiis ekono-
sazRvreli maCvenebeli. sxvao- mikis institutis damaarsebe-
ba valis momsaxurebaze mo- li da direqtori (1944--1976),
mavalSi gadasaxdel Rirebule- ganyofilebis gamge (1976--1987),
basa da kreditis nominalur romelsac 1991 wlidan mieniWa
sidides Soris. rac ufro mcir- p. guguSvilis saxeli, Tavisi ini-
ea ZiriTadi Tanxisa da pro- ciativiT aRdgenili Jurnal
centis dafarvis moculoba da `saqarTvelos ekonomistis~ mTa-
rac ufro xangrZlivia Ziri- vari redaqtori (1958--1967), sa-
Tadi Tanxis dafarvis SeRava- qarTvelos mecnierebaTa akademi-
Tiani periodi, miT ufro SeRa- is prezidiumTan arsebuli xalxT-
vaTiania krediti. mosaxleobis (demografiis)
CCA- is moTxovniT grant-- problemaTa Semswavleli samec-
elementma ar unda gadaaWar- niero sabWos Tavmjdomare (1958--
bos 35%--s, rac, Tavis mxriv, 1962), saerTaSoriso socio-
gulisxmobs: kreditis xangr- logTa asociaciis sabWosa da
Zlivobas _ 10 weli, SeRava- aRmaskomis wevri (1959--1963).
Tian periods _ 5 weli, sapro- p. guguSvili iyo pirveli
cento wliur ganakveTs _ 4%. qarTveli ekonomisti, romel-
grZelvadiani krediti ic saqarTvelos mecnierebaTa
(long--term credit) - fuladi sax- akademiis SemadgenlobaSi air-
srebis sesxad gacema xangr- Cies. aRsaniSnavia isic, rom man
Zlivi periodiT _ 10--dan 45-- pirvelma daicva saqarTvelo-
60 wlamde. Si sadoqtoro disertacia eko-
guguSvili paata (1905-- nomikaSi. misi naSromebi eZRvneba
1987) (Gugushvili Paata) - saqar- politikuri ekonomiis, socio-
gunia avTandili 79
logiis, statistikis, saxalxo ilmdebareobisaTvis gadaxdili
meurneobis istoriis, demogra- safasuri.
fiis, saqarTvelosa da amier- gunia avTandil
avTandili i (1912--
kavkasiis ekonomiuri ganviTare- 1997) (Gunia Avtandil) - saqar-
bis, qarTuli ekonomikuri azris, Tvelos mecnierebaTa akademi-
qarTuli Jurnalistikis, bib- is akademikosi (1979), wevr--
liologiis problemebs. man korespondenti (1967), ekono-
mniSvnelovani wvlili Seitana mikur mecnierebaTa doqtori
axali qarTuli ekonomikuri (1963), profesori (1966). 1939
terminologiis SemuSavebaSi. wels daamTavra moskovis g.
ZiriTadi naSromebia: `saqarTve- plexanovis saxelobis saxalxo
los ssr mosaxleobis aRwar- meurneobis institutis ekono-
moebis sakiTxebi~. Tbilisi, mikis fakulteti. 1942--1952
1973; `sociologiuri etiude- wlebSi muSaobda moskovSi sak.
bi~. t. 1, Tbilisi, 1970; t. 2, kp ck--is aparatSi, iyo saqarTve-
Tbilisi, 1971; `saqarTvelosa los kp ck--is ganyofilebis gam-
da amierkavkasiis ekonomikuri ge (1953), saqarTvelos kul-
ganviTareba XIX-- XX ss.-- Si~. turis ministri (1953--1957),
t. 1, Tbilisi, 1949; t. 2, Tbili- saqarTvelos mecnierebaTa aka-
si, 1956; t. 3, Tbilisi, 1959; demiis ekonomikisa da samarT-
t. 4, Tbilisi, 1962; t. 5, Tbili- lis institutis ganyofilebis
si, 1965; t. 6, Tbilisi, 1979; gamge (1957--1960), direqtoris
t. 7, Tbilisi, 1984. moadgile samecniero nawilSi
gudvili (goodwill) - arama- (1960--1976), direqtori (1976--
terialuri aqtivebi, romelic 1991), 1991 wlidan gardacva-
ar eqvemdebareba materialur lebamde _ sapatio direqtori.
ganzomilebebs da gaTval- ZiriTadi naSromebia: `kvlavwar-
iswinebulia kompaniis mxolod moebis tempebi da proporcie-
mTlianad gayidvis (yidvis) Sem- bi saqarTvelos ekonomikaSi~.
TxvevaSi. kompaniis erToblivi Tbilisi, 1966 (rusul enaze);
aqtivebis sabazro Sefasebis `mecnierul--teqnikuri progre-
gadameteba am aqtivebis cal-- sis ekonomikuri problemebi
calke aRebul individualur saqarTveloSi~. Tbilisi, 1984.
sabazro fasze. Sesyiduli kom-
paniis reputaciis, misi kavSiru-
rTierTobebis, xelsayreli adg-
80 dabalansebuli biujeti

ti, mowmoba, romelsac mzRveve-


li aZlevs damzRvevs. dazRve-
d vis poliss, savaldebulo wes-
dabalansebuli biujeti iT, Tan erTvis dazRvevis wese-
(balanced budget) - biujeti, bi. mzRvevels ara aqvs ufle-
romelSic mTliani xarjebi ba moTxovos damzRvevs raime
zustad mTliani Semosavlebis damatebiTi mtkicebuleba amas-
tolia. Tan dakavSirebiT. dazRvevis po-
dabalansebuli zrda (ba- lisSi asaxulia dazRvevis Zir-
lanced growth) – situacia, roca iTadi pirobebi: dazRvevis obieq-
efeqtiani samuSao Zala, kapi- ti, dazRvevis Tanxa,dazRvevis
tali da gamoSveba erTi da Senatanebis odenoba da vadebi.
igive tempiT izrdeba. rogorc wesi dazRvevis poli-
dazogvis paradoqsi (para- si saxelobiTia, SeiZleba iyos
dox of saving) – yairaTianobis wardgenis uflebiT.
paradoqsi; martivi modeli, dakveTa (order) - sawarmo-
romelic ukavSirdeba mokle- Ta sameurneo saqmianobis ganxor-
vadian periodSi Semdegi orma- cielebisa da regulirebis or-
gi Sedegis miRebas: meti da- ganizaciul--ekonomikuri saxe.
zogva Sedegad gamoSvebis Sem- dakveTis mniSvnelovani formaa
cirebisa da ucvlel danazogs saxelmwifo dakveTebi produ-
ganapirobebs. magram saSualo- qciis warmoebasa da miwodeba-
da grZelvadian periodebSi sxva ze, maT Soris, eqsportze.
meqanizmi moqmedebs, romlis Se- dakveTebis portfeli
degad danazogis donis zrdas (backlog of orders) - dakveTebis
ufro maRali danazogi da, Sesa- erToblioba, romelsac flobs
bamisad, Semosavali moaqvs. am- firma mocemul drois monakveT-
rigad, politika, romelic da- Si. dakveTebis portfeli mas
zogvas waaxalisebs, efeqtian- aZlevs saSualebas, awon-- da-
ia saSualo_ da grZelvadian wonos warmoebrivi simZlavree-
periodebSi, xolo moklevadian bis datvirTvis SesaZleblobebi
periodSi man SeiZleba rece- da done, Tavisi ekonomikuri
sia gamoiwvios. perspeqtiva da adgili bazarze.
dazRvevis polisi (insu- dakrediteba (crediting)
rance policy) – dazRvevis Sesaxeb [<laT. credere] - fulis an sa-
xelSekrulebis dadebis faq- qonlis gacema droebiT sar-
tis damadasturebeli dokumen- geblobaSi ukan dabrunebis pi-
dargTaSorisi balansi 81
robiT (Cveulebriv, kreditiT sarealizacio produqciis Ri-
sargeblobisaTvis winaswar Se- rebulebasa da mis warmoebaze
Tanxmebuli procentis gadax- gaweul danaxarjebs Soris.
diT). danazogi (savings) - Se-
`damamSvidebeli~ fasi mosavlis nawili, romelic ar
(charm price) - fsiqologiuri gamoiyeneba mimdinare moxmare-
fandi, gamyidvelis mier Cveu- bisaTvis da gamiznulia in-
lebriv `mrgval~ sidideze vestirebisaTvis. sxva sityve-
cota dabla (mag., 10 dolaris biT, igi warmoadgens sxvaobas
nacvlad _ 9 dolari da 95 mimdinare Semosavalsa da mim-
centi) dadgenili fasi, romel- dinare moxmarebas Soris. dana-
sac xSirad iyeneben vaWrobaSi zogs qmnian rogorc firmebi,
myidvelTa mizidvis mizniT. ise saojaxo meurneobebi (haus-
damatebul Rirebuleba- holdis bloki). cnobilia, rom
ze gadasaxadi - dRg (value-- rogorc calkeuli pirebis, ise
added tax--VAT) - universaluri qveynis Semosavlebis zrda xels
arapirdapiri gadasaxadis saxe- uwyobs danazogis gadidebas.
oba, romelic moicavs umrav- danazogi kerZo da sazogadoeb-
lesi saxis saqonelsa da mom- rivi danazogebis jamia.
saxurebas da ifareba warmoe- danazogisaken midreki-
buli damatebuli Rirebule- leba (propensity to savings) -
bis mTliani Tanxidan. LQU-is danazogis wilis zrda Semo-
saboloo gadamxdeli momxmare- savalSi.
belia. zogierTi saqoneli da danaxarji (expenses, costs
momsaxureba Tavisufldeba dRg-- of production) - sawarmos, orga-
sagan. nizaciisa da a.S. mier produ-
damatebuli R irebule- qciis warmoebasa da realiza-
ba (value added) - ekonomikuri ciaze gaweuli xarjebis er-
maCvenebeli, romelic gamoxat- Toblioba, gamoxatuli fula-
avs sxvaobas warmoebuli saqon- di formiT.
lisa da momsaxurebis Rire- dargTaSorisi balansi
bulebasa da Sualeduri mox- (intersechoral balance) - ekono-
marebis (materialuri danax- mikur-- maTematikuri modeli,
arjebis, saamortizacio anar- dargebs Soris sameurneo kav-
icxebisa da zednadebi danax- Sirebis amsaxveli, produqciis
arjebis) Rirebulebas Soris. warmoebisa da ganawilebis bal-
gaiangariSeba rogorc sxvaoba ansi. dgeba rogorc fuladi,
82 dargobrivi konkurentunarianoba

ise naturaluri maCveneblebis mi- melTa mixedviTac xdeba Ser-


xedviT. ZiriTadia mTliani da Ceul dargSi konkurentunari-
pirdapiri danaxarjebis koefici- anobis strategiis gansazRvra.
entebis maCveneblebi. Tanamedro- pirvel etapze keTdeba dar-
ve sabazro ekonomikaSi mas `da- gis analizi globalur kon-
naxarjebi- gamoSveba~ ewodeba. teqstSi: msoflios romeli
naxarjebi-gamoSveba~
dargobrivi konkurent- kompaniebia mowinave am dargSi,
unarianoba (branch competi- ra produqcia da momsaxureba
tiveness) – dargis mdgradi aris yvelaze konkurentunari-
zrdis unari, romelic miiRwe- ani, vin arian am dargis yve-
va ori gziT: 1. dargobrivi mwar- laze gavleniani moTamaSeebi da
moeblurobis zrdiTa da 2. da- ratom. ramdenime meTodi gam-
saqmebis zrdiT. saboloo an- oiyeneba dargis analizis dros,
gariSiT ki, dargSi damatebu- magram aqedan yvelaze mniS-
li Rirebulebis zrdiT. konku- vnelovania analizi. am meTo-
rentunarian dargSi kompaniebi dis da analizis erTdroulad
permanentulad aumjobeseben gamoyenebis Sedegad xdeba darg-
mwarmoeblurobis maCveneblebs ze moqmedi faqtorebis gamoy-
rogorc teqnologiuri, ise ofa, maTi prioretizacia da
menejeruli inovaciebis SemoRe- dargSi wamyvani biznesmodeleb-
biT, amasTan, bazars ufro xa- is naTlad warmodgena; meore
risxian an ufro iaf produq- etapze xdeba SerCeuli dar-
cias (momsaxurebas) awvdian, ri- gis analizi ukve im faqtore-
Tac zrdian erTobliv moTxov- bis WrilSi, romelTa prioret-
nas. faqtorebi ki, romlebic izacia moxda pirvel etapze.
moqmedebs dargis konkuren- gaanalizdeba mocemul dargSi
tunarianobaze, gansxvavdeba Seqmili damatebuli Riebulebis
dargebis mixedviT. amitom eko- wvlili mTlianad qveyanaSi
nomikuri zrdisken mimarTuli Seqmnil damatebul Rirebule-
politika da strategia unda baSi. am etapze saWiroa e.w.
eyrdnobodes calkeuli dar- benCmarkingi, rac imas niSnavs,
gis ganviTarebis strategias, rom am dargis ZiriTadi paramet-
romlis SemuSaveba SesaZlebe- rebis Sedareba unda moxdes
lia mxolod calkeuli dar- sxva qveynis mowinave dargis
gis konkurentunarianobis faq- saSualo parametrebTan. am
torTa analizis Semdeg. etapobrivi analizis Sedegad
arsebobs oTxi etapi, ro- dargis xarvezebis dadgena
dargobrivi konkurentunarianoba 83
xdeba isev dargis ZiriTadi eobis gaTvaliswineba xdeba
mamoZravebeli Zalebis Wril- mxolod maSin, rodesac xe-
Si. mag., sainformacio teqnolo- rxdeba dargis yvela dainter-
giebisTvis (IT), rogorc maRa- esebuli mxaris warmomadgen-
li damatebuli Rirebulebis lebis Sekreba da maTi nebayof-
matarebeli dargisTvis, Zalze lobiTi TanamonawileobiT dar-
mniSvnelovania dafinansebis gis strategiis Camoyalibeba,
iseTi saxeoba, rogoric aris strategiuli programis dasax-
venCuruli kapitali, gan- va da pasuxismgeblobebis ga-
sakuTrebiT e.w. biznesangelo- nawileba.
zebis arseboba. es faqtori, aseTi Sexvedrebis organi-
samagierod ar warmoadgens zeba da pozitiur Sedegebam-
muxruWs satelekomunikacio de miyvana Zalze rTuli amo-
biznesSi, piriqiT, Tu teleko- canaa, magram aucilebeli, imi-
munikaciebSi antimonopoliur saTvis rom SemuSavdes dar-
regulirebas umniSvnelovanesi gis ganviTarebis programa, ro-
adgili ukavia, sainformacio melic unda iTvaliswinebdes
teqnologiebis ganviTarebi- yvela mxaris interesebs da
sTvis igi meorexarisxovania, ar ewinaaRmdegebodes qveynis
samagierod, ufro mniSvnelo- mdgradi da grZelvadiani eko-
vania saavtoro uflebebis nomikuri zrdis politikis ga-
dacvis kanonis moqmedeba qvey- tarebas.
anaSi da a.S.; mesame etapze dargis konkurentunariano-
xdeba dargis dainteresebuli bis analizis Sedegad SeiZle-
mxareebisa da gavleniani moT- ba gamovlindes is, rom kri-
amaSeebis gamovlena da maTi tikuli parametrebis mixedviT
interesebis, ZalTa Tanafar- mocemulma dargma ver SeZlos
dobisa da lideruli pozicie- konkurenciis gaweva msoflio
bis analizi; meoTxe etapze bazarze. amitom am dargis saeq-
SemuSavdeba dargis ganviTare- sporto wamaxalisebeli poli-
bis strategiuli mimarTule- tikis gatareba ar iqneboda eko-
bebi. es SeiZleba iyos wminda nomikurad da finansurad gamar-
Teoriuli savarjiSo, praqtiku- Tlebuli. igive Zalisxmeva sxva
li da realuri mdgomareobis dargSi ufro did efeqts moi-
gaTvaliswinebiT, anu rac xde- tanda. mag., SesaZloa abreSu-
ba mecnieruli kvlevis dros mis teqstilis aRorZineba sa-
kabinetebSi. realuri mdgomar- qarTveloSi ar aRmoCndes mar-
84 dasaqmeba

Tebuli, vinaidan msoflio ba- dasaqmebis done (rate of


zarze gabatonebul Cinur da employment) - dasaqmebulTa
indur abreSums xarjTa struq- mTliani ricxovnobis Sefardeba
turiT ver gauwios konkuren- ekonomikurad aqtiuri mosax-
cia, rac am dargisTvis kri- leobis ricxovnobasTan.
tikuli parametria. dasaqmebuli mosaxleo-
dasaqmeba (employment) - ba (employees) - Sromisunari-
Sromis saerTaSoriso organi- ani asakis mosaxleoba, romel-
zaciis mier SemuSavebuli kri- ic aRricxulia qveynis kanon-
teriumebis mixedviT, dasaqme- mdeblobaSi gansazRvruli Se-
bulad iTvleba 15 wlisa da sabamisi normebiT.
meti asakis mosaxleoba, romel- daukvirvebadi ekonomi-
ic dakavebulia sazogadoebri- ka (non-observable economy -
vad sasargeblo saqmianobiT. ar- NOE) – termini 1994 wels
sebobs daqiravebiT dasaqme- SemoiRo evrokavSirma mTliani
ba da TviTdasaqmeba. Sida produqtis yovlismomcve-
daqiravebul muSakad iTv- li gazomvis uzrunvelyofis
leba piri, romelic asrulebs mizniT. am mxriv, Zalze mniS-
gansazRvrul samuSaos anazRa- vnelovania ramdenad srulad
urebis miRebis mizniT, agreTve asaxavs ekonomikur saqmianobas
piri, romelsac aqvs samuSao erovnuli angariSebi, romel-
adgili, magram droebiT ar Sic udidesi roli akisria ara
muSaobs avadmyofobis, Svebule- mxolod ekonomikur kvlevebs,
baSi yofnis, samuSaodan droe- aramed ekonomikuri politikis
biT daTxovnis an msgavsi mize- sworad warmarTvasac. magram
zebis gamo. es Znelad misaRwevia ekonomi-
TviTdasaqmebulad iTvle- kuri saqmianobis rigi saxeobe-
ba SinameurneobaSi usasyidlod bis aRricxvis siZnelis gamo,
momuSave piri, an is piri, rom- rasac Tanamedrove pirobebSi
lis saqmianobis mizans war- kidev ufro arTulebs maTi
moadgens fuliT an naturiT farTo speqtri.
saojaxo Semosavlis miReba. farul, Crdilovan, krimi-
dasaqmebis bunebrivi do- nalur
nalur,, araformalur sfe-
ne (natural level of employment) – roebSi, aseve, Sinameurneo-
dasaqmebis done, rodesac umu- bebSi sakuTari moxmarebi-
Sevroba misi bunebrivi donis saTvis warmoebul, an kidev,
tolia. ZiriTadi monacemebis Sekre-
devalvacia 85
bis sistemis naklovanebis dafraxtva (freight) - ge-
Sedegad warmoqmnil ekono- mis daqiraveba.
mikur saqmianobaTa erTob- daCqarebuli inflacia
liobas daukvirvebadi ekono- (accelerating inflation) - inflaci-
mika (de) ewodeba. is mkveTrad mzardi tempi.
aqedan gamomdinare, ar SeiZ- d a c e m a (e
ekonomikuri)
leba siRaribe gaizomos mSp mSp- (recession) - dabali saqmiani aq-
is maCvenebliT mosaxleobis erT tiurobisa da umuSevrobis ma-
sulze. amasTan, mSp ar iZleva Rali donis periodi, romelic
qveynis ekonomikis zust Se- xasiaTdeba saSualosTan Sedar-
fasebas, rac saerTaSoriso Se- ebiT ekonomikuri zrdis tem-
darebisas garkveul dabrkole- pebis dacemiT.
bas qmnis. dacemis etapi (decay) - pe-
mTliani Sida produqtis riodi, romelic iwyeba, simwi-
srulyofili SefasebisaTvis di- fis etapis gadalaxvis Semdeg,
di mniSvneloba eniWeba de-is saqonlis gasaRebis dacemiT.
gazomvas saerTaSoriso standar- debentura (debenture) [<laT.
tebis, saxeldobr, 1993 wlis debere mevaled yofna] - sabaJo
erovnuli angariSebis siste- mowmoba baJis dabrunebis Sesaxeb.
mis (eas-93) Sesabamisad, rac debitanti (petty merchant)
gansakuTrebiT Znelad misaRw- - wvrili vaWari.
evia sustad ganviTarebul qvey- debitori (debtor) (laT. de-
nebSi. amitom daukvirvebadi bitor) - davalianebis mqone fizi-
ekonomika gacilebiT mcirea gan- kuri an iuridiuli piri.
viTarebul qveynebSi, vidre gan- debitoruli davaliane-
viTarebadSi. amasTan, arsebobs ba (debts, liabilities) - vali, ro-
hi poTeza imis Sesaxeb, rom ro- melic ekuTvnis firmas iuridi-
desac oficialur ekonomikaSi uli an fizikuri pirisgan da
adgili aqvs dacemas, imavdrou- warmoiqmneba maT Soris ekonomi-
lad izrdeba daukvirvebadi kuri urTierTobebis safuZvel-
ekonomika. ze.
dausaqmeblobis koefi- debursi (noncompensation for
cienti (nonemployment rate) – expenses) - aunazRaurebeli dana-
gamoiTvleba dausaqmebeli mo- xarjebi.
saxleobis raodenobis Sefar- devalvacia (devaluation)
debiT mosaxleobis saerTo ri- [laT. de ...tvaleo] - 1. centra-
cxovnobasTan. luri bankis aqcia, romelic
86 devizi

vlindeba erovnuli valutis akreditivi da sxv.


fiqsirebuli kursis Semcire- dezinvesticia (disinvest-
biT, ucxour valutebTan Se- ment) – ZiriTadi kapitalis na-
darebiT. wilis winaswarganzraxuli daS-
devalvacia gamoiyeneba sa- la, amortizaciis anazRaureb-
gadasaxdelo balansis defic- isaTvis saWiro aRdgeniTi in-
itis SemcirebisaTvis, magram mx- vesticiebis ganuxorcieleblo-
olod ukidures SemTxvevaSi, ba.
vinaidan igi uaryofiTad aisax- dezinflacia (desinflation)
eba erovnul ekonomikaze. aseT - ekonomikaSi fasebis zrdis
SemTxvevaSi ucxouri valut- tempis dacemis tendencia, in-
is mflobelebi dabal fasebSi flaciis tempis Semcireba, rom-
iZenen adgilobriv saqonels, lis miRweva SesaZlebelia mxo-
xolo Sida bazarze fasebi im- lod maRali umuSevrobis xar-
portze izrdeba. Tu saeqspor- jze. dezinflacia SeiZleba
to produqciis warmoeba ar miRweul iqnes moklevadian pe-
gaizrdeba, maSin eqsportisagan riodSi umuSevrobis mniSvnelo-
naklebi iqneba Semosavali, rac vani zrdiT an xangrZliv peri-
kidev ufro gaamwvavebs saga- odSi _ umuSevrobis SedarebiT
dasaxdelo balansis proble- mokrZalebuli zrdiT.
mas; 2. oqros paritetis gauqme- dekuveri (decouvert) [<frang.
bamde (1978) devalvacia gamox- decouvert Tavdauxuravi) _ sxva-
atavda agreTve fulad er- oba qonebis fassa da sadazRve-
TeulSi (erovnul valutaSi) vo Tanxas Soris, datovebuli
oqros Semcvelobis oficialur damzRvevis riskze.
Semcirebas an misi kursis da- deliveri (delivery order)
cemas sxva qveynebis valuteb- - werilobiTi gankarguleba sa-
Tan SedarebiT. sapirispiroa _ qonlis gacemis Sesaxeb.
revalvacia. delistingi (delisting) -
devizi (exchange) (frang. aqciebis amoReba sakotiro si-
devises) - ucxour valutaSi idan birJis an TviT kompaniis
gamoxatuli sagadasaxdelo sa- gadawyvetilebiT. delistingi
Sualeba, romliTac xorcield- xorcieldeba Semdeg SemTx-
eba saerTaSoriso angariSs- vevebSi: a). Tu aqciebi kompa-
woreba. devizad iTvleba Tama- niam ukan daabruna an gadacv-
suqi, Ceki, fuladi gzavnili, ala; b). Tu kompanias CamoerT-
ucxouri fasiani qaRaldebi, va aqtivebi an gakotrda; g).
depoziti mokiTxvamde 87
Tu aqciebis sajaro gavrceleb- denadobis koeficienti
is masStabi umniSvneloa; d). (fluctuation index) – samuSaodan
Tu kompania arRvevs xelSek- wasulTa Sefardeba dasaqmebul-
rulebas listingis Sesaxeb da Ta raodenobasTan.
a.S. denominacia (denomina-
demereji (demurrage) - tion) - qveynis fuladi erTeu-
xelSekruleba sazRvao gada- lis gamsxvileba Zveli fulis
zidvis Sesaxeb, romlis Tanax- niSnebis axliT Secvlis safuZ-
madac gemis damqiravebeli (dam- velze, dadgenili Tanafar-
fraxtveli) uxdis jarimas ge- dobiT. analogiuri Tanafar-
mis mflobels xelSekrulebiT dobiT gadaiangariSeben fasebs,
dadgenili zenormatiuli dat- tarifebs, xelfasebs, bankebis
virTva--gadmotvirTvisaTvis. angariSze arsebul fulad sax-
demonopolizacia (de- srebs, sawarmoTa balansebs da
monopolization) - saxelmwifo a.S.
politika, mimarTuli warmoeb- depoziti (deposit) [<laT.
is monopolizebuli struqtur- depositum Sesanaxad gacemuli
is winaaRmdeg da konkurenciis nivTi] - 1. Sesanaxad Setanili
ganviTarebisaken. xorcieldeba fuladi saxsrebi an fasiani
sakanonmdeblo RonisZiebebis sa- qaRaldebi safinanso--sakredi-
fuZvelze da Tanabar pirobebs to, administraciul da sabaJo
qmnis sakuTrebis sxvadasxva organizaciebSi; 2. movalis
formisaTvis. demonopolizacia mier sasamarTlo dawesebule-
ganapirobebs mewarmeTa raode- bebSi kreditorisaTvis gada-
nobis zrdas, konkurenciis gan- sacemad Setanili fuladi
viTarebis xelSemSleli mize- Tanxa an fasiani qaRaldebi.
zebis aRmofxvras. depozitia: anabrebi bankeb-
dempingi (dumping) [ingl. Si, fasiani qaRaldebi safinan-
Camogdeba, CamoSveba] - saqon- so-- sakredito institutebSi,
lis eqsporti xelovnurad Sem- Senatanebi gadasaxadis, baJis da
cirebuli fasiT (saSualo sa- a.S. saxiT da sxv.
bazro doneze bevrad iafad), depoziti moTxovnamde
potenciuri konkurentebis Sevi- (sight deposit (bill) - sabanko ana-
wroebisa da bazris dapyrobis bari, romlis gamotanac moTx-
mizniT. dempingis winaaRmdeg ovnisTanave SeiZleba.
iyeneben specialur sabaJo ga- depoziti mokiTxvamde
dasaxads. (demand deposit, deposit money) -
88 depozitori

anabris saxiT mokiTxvamde bank- pebi da Semosavlebi mosaxle-


Si Senaxuli fuladi saxsre- obis erT sulze. mosaxleobis
bi. gadineba regionidan agreTve
depozitori (depositor) - ganixileba rogorc depresiu-
1. depozitis mflobeli; sx- li raionis maxasiaTebeli. bevr
vagvarad deponenti; 2. fizikuri qveyanaSi mTavroba atarebs re-
an iuridiuli piri, romelsac gionul politikas, romelic mi-
ekuTvnis fuladi Tanxa, magram marTulia depresiuli raion-
raRac mizezis gamo es fuli ebis ekonomikuri mdgomareobis
gansazRvrul vadaSi ara aqvT gasaumjobeseblad.
sawarmoebs, organizaciebs. deprivatizacia (de-priva-
deponenti (deponent) [<laT. tization) – privatizebuli qone-
deponens (deponentis) gadamwyo- bis droebiTi nacionalizacia
bi] - igivea, rac depozitori. misi xelaxali privatizaciis
deponireba (deposition) - mizniT. mag., Tuki CaiTvleba, rom
fuladi Tanxis, fasiani qaRal- privatizacia darRveviT Catar-
debisa da sxva faseulobebis da, maSin SeiZleba ganxorci-
Sesanaxad gadacema sakredito eldes deprivatizacia.
dawesebulebebisaTvis. desetina (dessiatina) [<laT.
deporti (deport) - speku- decima - meaTedi] - 1. miwis sa-
laciuri sabirJo garigeba, zomi erTeuli ruseTSi. cnobi-
romelic iTvaliswinebs fasi- lia XV saukunis bolodan. Tav-
ani qaRaldebis kursis dace- dapirvelad warmoadgenda kvad-
mas, kursTaSorisi sxvaobiT rats, romlis gverdebi 1/10
mogebis miRebis mizniT. verss (2500 kv saJeni) udri-
depresiuli raioni (dep- da. saxazino desetina 2400 kv.
ressed area) - geografiuli zona saJeniT anu 1,0925 ha--iT gani-
an raioni, romelic gacilebiT sazRvra.
mZime ekonomikur mdgomareoba- XVIII saukunidan XX sauku-
Sia, vidre qveyana mTlianad. nis 30--ian wlebamde ruseTSi
`depresiulobis~ indeqsad yve- gamoiyeneboda agreTve sameur-
laze metad gamoiyeneba umuSe- neo iribi, sameurneo wriuli,
varTa wili SromisunarianTa da sabaxCe asobiTi desetinebi
mTlian ricxovnobaSi. amasTan, da, Sesabamisad, Seadgenda 3200,
gamoiyeneba ekonomikuri saqmi- 3600, 10000 kv. saJens. oq-
anobis sxva indeqsebic, maT tombris revoluciis Semdeg,
Soris, ekonomikuri zrdis tem- zomis metrul sistemaze ga-
deficiti 89
dasvlasTan dakavSirebiT, deset- wodebas. deficitis warmoSoba-
inas gamoyenebis sfero SeizRu- ze, wminda ekonomikuri mizeze-
da, xolo 1927 wels mTli- bis garda, gavlenas axdens bune-
anad aikrZala; 2. mosavlis an brivi, politikuri, istoriuli
sxva Semosavlis meaTedi naw- da a.S. faqtorebi. amitom igi
ili, romelsac gadasaxadis ama Tu im formiT SeiZleba
saxiT ixdida mosaxleoba, ek- arsebobdes nebismier sameur-
lesia-- monastrebis Sesanaxad. neo sistemaSi, maT Soris, gan-
Tavdapirvelad, uZveles dro- viTarebul sabazro ekonomika-
Si arsebobda ebraelebTan, Sem- Sic. firmis saqmianobis lim-
deg ki dasavleTis qristianul itireba xdeba moTxovniT mis
eklesiebSi gavrcelda. Sua produqciaze. amitom moTxov-
saukuneebSi kaTolikuri ekle- nis gafarToebiT warmoSobili
sia krefda desetinas purisa sasaqonlo deficiti astimu-
da yurZnis mosavlisgan (e.w. lirebs warmoebas, rac, saboloo
didi desetina), sabostne da angariSiT, miwodebis gafarToe-
teqnikuri kulturebis mosav- baSi aisaxeba. deficiti dai-
lisagan (e.w. mcire desetina), Zleva moTxovnisa da miwodeb-
mecxoveleobis produqtebis is balansirebiT, magram, vinaidan
warmoebiT miRebuli Semosav- mikrodoneze aseTi wonasworo-
lisagan (e.w. sisxlis deseti- bis miRweva Znelia, iqmneba def-
na). misi gauqmeba daiwyo XVI- icitis sapirispiro viTareba —
II saukunis ukanaskneli aTwle- SefardebiTi Warbwarmoeba. war-
ulidan. pirvelad gauqmda sa- moebis procesi ciklur xasi-
frangeTSi 1789--1790 wlebSi, aTs iZens, ama Tu im saqonlis
sxva qveynebSi _ XIX saukunis gamoSvebis moculoba ki masze
manZilze sxvadasxva period- moTxovnisa da miwodebis cva-
Si. ruseTSi desetina SemoRe- lebadobiT regulirdeba. am-
bul iqna X saukuneSi, xolo rigad, meurneobis sabazro
gauqmebuli _ XIX saukunis sistemaSi deficits droebiTi
bolos. xasiaTi aqvs, misi daZlevis
deficiti (deficit, short- meqanizmi ki TviT warmoebaSia;
age) [<laT. deficit ukmaroba] - 2. situacia, roca saxelmwifo
1. ekonomikuri situacia, rom- biujetis xarjebi aRemateba Se-
lis drosac arsebuli fase- mosavlebs drois garkveul
bis pirobebSi moTxovna ama Tu monakveTSi. jon meinard kein-
im saqonelze aRemateba mis mi- zi iyo pirveli, vinc wamoayena
90 deficitis dafinanseba

wanadadeba, mTavrobas daegegma lis saSualebaa. mas saxelm-


deficiti rogorc Tavisi eko- wifo axorcielebs rogorc
nomikuri politikis nawili. fulad--sakredito, ise sagada-
deficitis dafinanseba saxado meqanizmiT. sakredito--
(deficit finansing) - ekonomikuri fulad RonisZiebebs igi ata-
politikis nawili, romelsac rebs sakredito restriqciiT,
iyenebs mTavroba deficitis rac gamoixateba sargeblis
dasafaravad. es termini asax- normis amaRlebiT, kreditebis
avs rogorc mTavrobis Sida limitirebiT, samomxmareblo
saqmianobis SedegebiT gamow- kreditis pirobebis gauarese-
veul, ise sagadasaxdelo bal- biT da a.S. saxelmwifo Warb
ansis deficitis dafinansebas. fuls mimoqcevidan iRebs, ag-
deficituri valuta (star- reTve gadasaxadebis gadideb-
ce, hard currency) - sxvagvarad iT, xelfasis `gayinviT~, saxel-
_ myari valuta. mwifo xarjebis zogierTi saxeo-
deflatori (implicit price bis SemcirebiT da sxva RonisZ-
deflator) - fasebis indeqsi, gamoy- iebebiT. deflaciuri politikis
enebuli erovnuli Semosavlis gatareba iwvevs ekonomikis gan-
erTi an ramdenime komponentis viTarebis tempebis Senelebasa
deflirebisaTvis. deflatori da umuSevrobis zrdas.
paaSes fasebis indeqsia, amitom defolti (default) - kompa-
igi ufro nela izrdeba, vidre niis gakotrebulad gamocxadeba
laspeiresis fasebis indeqsi, valebis gadauxdelobis gamo
iseTi, rogoric aris sacalo da fasian qaRaldebze procen-
an sabiTumo fasebis indeqsebi. tis gacemis Sewyveta.
deflacia (deflation) [<laT. `didi depresia~ (Great Dep-
deflation gamoberva] - ekonomika- ression) - 1929--1933 wlebis msof-
Si fasebis saSualo donis lio ekonomikuri krizisi, yve-
dacemis tendencia erToblivi laze Rrma istoriaSi, romel-
moTxovnis daqveiTebis an saqon- mac saTave niu--iorkSi aiRo.
lis Rirebulebis dacemis sa- `didi Svideuli~ (G7) –
fuZvelze, sazogadoebrivi Sro- msoflios Svidi Zlieri saxel-
mis mwarmoeblurobis zrdis an mwifos _ aSS, iaponia, safrange-
mimoqcevis arxebidan Warbi Ti, germania, gaerTianebuli same-
fulis amoRebis xarjze. de- fo, italia, kanada _ gaerTiane-
flacia inflaciis sawinaaRm- ba.
dego procesi da masTan brZo- diversifikacia (diversi-
disbalansi 91
fication) [<laT. diversus sxvada- visi saxsrebi unda gadaitanos
sxva+facere keTeba] - mraval- wminda mogebidan kapitalis an-
mxrivi ganviTareba; warmoeb- gariSze.
is diversifikacia — war- dizaJio (disaggio) (ital.
moebis mravali saxis erTdrou- disaggio) - fasiani qaRaldebis
li ganviTareba, nakeTobaTa sabirJo kursis dacema maT no-
asortimentis gafarToeba; eq- minalur RirebulebasTan Seda-
sportis diversifikacia _ rebiT; angariSoben procento-
eqsportisaTvis gankuTvnili biT. dizaJio qaRaldis fulze
saqonlisa da momsaxurebis saxe- warmoiSoba inflaciis pirobeb-
ebis raodenobis gazrda. Si da misi gamovlenis erT--
diversificirebuli por- erTi saxea. sapirispiroa _ aJio.
tfeli (diversified portfolio) - dileri (dealer) [<ingl.
aqtivebis nakrebi, romelsac dealer sabirJo makleri, dala-
flobs firma. Cveulebriv, igi li] - fizikuri an iuridiuli
moicavs finansur aqtivebs, ma- piri, romelic safondo birJis
gram princi pSi ar gamoricx- wevria da profesiul doneze
avs realur aqtivebsac. vaWrobs fasiani qaRaldebiT.
dividendi (dividend) [<laT. brokerisagan gansxvavebiT, rome-
dividendus--ganawilebisaTvis daq- lic Suamavalia, dileri oper-
vemdebarebuli] - Semosavali, aciebs sakuTari xarjebiT awar-
romelsac iRebs aqciis mflo- moebs. mas ara aqvs ufleba,
beli aqcioneruli sazogadoe- uSualod klientebTan dados
bis mogebidan. Cveulebrivi SeTanxmeba. igi garigebas awar-
aqciebidan miRebuli dividen- moebs brokerebTan. SekveTas
dis odenoba damokidebulia aq- klientebisagan fasiani qaRalde-
cioneruli sazogadoebis moge- bis yidva--gayidvis Sesaxeb iReben
baze, privilegiuri aqciebidan mxolod brokerebi. dilerebi
miRebuli dividendi ki mtkiced specialdebian fasiani qaRalde-
dadgenili fiqsirebuli sid- bis saxeebis mixedviT. maTi moge-
idea. baa sxvaoba nayid da gayidul
dividendi fasiani qaRal- fasian qaRaldebs Soris.
debis formiT (stock dividend) disbalansi (disbalance) -
– dividendis gacemis meTodi Semosavlebisa da xarjebis, aq--
ara naRdi fuliT, aramed axa- tivebisa da pasivebis, debetisa
li, damatebiTi aqciebiT. amis da kreditis daubalanseblo--
gansaxorcieleblad firmam Ta- ba, Seusabamoba.
92 diskonti

diskonti (discount) [<laT. nominalur Rirebulebasa da


-
computare] 1. sargeblis ga- masSi gadaxdil Tanxas Soris.
nakveTi, romlis safuZvelzec diskonturi obligacia
centraluri banki aZlevs ko- (diskount bond) – obligacia, ro-
merciul bankebs kredits; 2. melic ganaRdebisas erTjerad
Tamasuqis ganaRdeba misi va- gadaxdas eqvemdebareba.
dis gasvlamde nominalur Rire- diskrecia (discretion) [<laT.
bulebasTan SedarebiT nakleb discretion] - ama Tu im sakiTxis
fasSi; 3. sabirJo da savalu- gadawyveta saxelmwifo orga-
to garigebisas _ Sesabamisad noebis an Tanamdebobis pirebis
saqonlisa da valutis fasdaT- mier sakuTari Sexedulebisame-
moba (fasgamokleba). br.
diskontireba (discount- diskreciuli moqmedeba
ing) - kapitalur Tanxaze sar- (discretionary) [<laT. ix. dis-
geblis ganakveTis damateba. es krecia] - moqmedeba sakuTari
meTodi farTod gamoiyeneba mo- Sexedulebisamebr.
mavalSi gadasaxdeli Tanxis dispaSa (claims adjustment)
dRevandeli ekvivalentis das- [<frang. dispache] - gemis ava-
adgenad. momavali Tanxis amJa- riis damadasturebeli doku-
mindeli Rirebuleba ganisaz- menti, romlis safuZvelzec
Rvreba diskontis koeficien- xdeba gaangariSeba reisis mona-
tis daxmarebiT, romelic sarge- wile mxareebs Soris zaralis
blis normisa da diskontireb- gasanawileblad.
is periodzea damokidebuli. dispaCi (dispatch) [<ingl.
diskontirebuli Rirebu- _ siswrafe] - gasamrjelo, pre-
leba (discounted value) - moma- mia, romelsac gemis mflobeli
valSi mosalodneli Semosav- uxdis tvirTis mflobels ge-
lis an danaxarjis (gadasaxde- mis vadamde datvirTvisa da
lis) jams minus kapitalze gadmotvirTvisaTvis.
sargebeli, rogorc molodinis distanciuri swavleba
kompensacia. (distance learning) - ganaTlebis
diskontis procenti (dis- miRebisa da kvalifikaciis ama-
count rate) - ganaRdebuli pro- Rlebis moqnili sistema, romel-
centi _ sargebeli, romelsac ic telekomunikaciuri teqnol-
ixdian Tamasuqis an sxva fasiani ogiebis gamoyenebis safuZvelze,
qaRaldebis yidvisas maTi vadis or mxares Soris kontaqtis
gasvlamde; sxvaoba Tamasuqis gareSe iZleva daSorebul man-
dolari 93
Zilze swavlebis ganxorcieleb- qciebis Sesrulebas: mocemul
is saSualebas, SesaZlebels regionSi reklamis organiza-
xdis minimaluri danaxarjebiT cias, momxmarebelTaTvis mom-
msmenelTa didi raodenobis mier saxurebis gawevas, bazris ko-
mravalmxrivi da maqsimalurad niunqturisa da myidvelTa
maRalkvalificiuri informaci- gamoxmaurebebis analizsa da
is miRebas. sxv. am funqciebis Sesrulebi-
distributori (distrib- saTvis firma uzrunvelyofs
utor) [<ingl. distributor - gamana- distributors saWiro sarek-
wilebeli] - firmis agenti, ro- lamo prospeqtebiT, awvdis saTa-
melsac evaleba am firmis pro- darigo nawilebs da a.S. msxvil
duqciis realizacia gansaz- firmebs TavianTi distribu-
Rvrul regionSi. igi muSaobs torebi hyavT ara mxolod regi-
Sesabamisi saqonlis mwarmoebel onebSi, aramed sxvadasxva qveya-
firmasTan dadebuli saxelSek- naSi. amitom firmebSi dis-
rulebo SeTanxmebis safuZ- tributorebTan kavSiris dasam-
velze. brokerisagan gansxvave- yareblad Seqmnilia special-
biT, distributori ar aris uri ganyofilebebi.
Suamavali, igi birJasTan ar aris dolari (dollar) - amJamad
dakavSirebuli da muSaobs ara dolari msoflios 27 saxelm-
klientis saxeliT an misi an- wifos (avstralia, kanada, sin-
gariSiT, aramed Tavisi saxeliT gapuri, axali zelandia, zim-
da Tavisi angariSiT. rogorc babve da a.S.) valutas hqvia.
wesi, mwarmoebeli firma aZlevs Tumca sazogadoebas, upirveles
Tavis distibutors saqonels yovlisa, aSS dolari aintere-
garkveuli fasdaklebiT, rac am sebs. igi SemoRebul iqna 1786
ukanasknelis Semosavlis wya- wels. amerikuli dolari (ro-
roa. magram bazris koniunqtur- melic 100 cents udris) ibe-
is gaTvaliswinebiT distibu- Wdeba specialur qaRaldze ma-
tors ufleba aqvs Tavisi saCusetis Statis qalaq dal-
Sexedulebisamebr daadginos tonSi. yoveldRiurad uSveben
saboloo sarealizacio fasi. 22 mln 500 aTas banknots, maT
firmis SeTanxmeba am saxis Soris erTdolariani 45%-- s
agentTan grZelvadiania da Seadgens. erTdolarianis `si-
iTvaliswinebs orive mxaris cocxlis xangrZlivoba~ weli-
mier saqonlis realizaciasTan wadnaxevaria, xolo asdolar-
dakavSirebuli Semdegi fun- ianis _ 20 welze meti.
94 domari evsei

domari evsei (1914--1997) Jones’ index) - 1. SemoiRo ame-


-
(Domar Evsey) amerikeli po- rikelma biznesmenma C. doum
lonuri warmoSobis ekonomis- 1897 wels. adgens fasiani
ti, ekonomikuri zrdis Teorie- qaRaldebis kursis mimarTule-
bis cnobili mkvlevari. man bas (krizisken Tu aRmavlo-
daisaxa miznad daedgina is bisken). gamoiyvaneba rogorc
pirobebi, romlebic uzrunve- umniSvnelovanesi aqciebis sa-
lyofen moTxovnisa da warmoe- Sualo ariTmetikuli. dgeba 3
brivi simZlavreebis balansire- jgufad: I - 30 samrewvelo aq-
bul zrdas. domaris kvlevis cia; II - rkinigzis aqcia; III -
Sedegebi harodis mier miRebu- 15 komunaluri aqcia. dou--jon-
li Sedegebis analogiuri aR- sis indeqsze gavlenas axdens:
moCnda. amJamad isini cnobil- riskis faqtori, sargeblis ga-
ia harod-- domaris pirobebis nakveTi, likvidunarianoba, fu-
saxelwodebiT. igi miuTiTebs lis dabandebis alternatiu-
investiciebis ormag efeqtze: li sferoebi; 2. aSS--is umsx-
pirveli, maT moaqvT Semosava- vilesi kompaniebis saSualo
li, meore, zrdian warmoebriv aqciebis kursebi, romlebzec
simZlavreebs, maSin rodesac modis sabirJo brunvis daax-
keinzianuri Teoria miuTiTeb- loebiT mesamedi, maT Soris
da mxolod pirvel efeqtze. iseTi cnobili firmebisa, ro-
domaris mTavari naSromia `nar- goricaa `ameriken telefon end
kvevebi ekonomikuri zrdis Te- telegrafi~ (ATT), `betlehem
oriebSi~ (1957). stili~, `diuponi~, `eqsoni~,
dotacia biujetidan (bud- `jeneral eleqtriki~, `jener-
get subsidy) - saxelmwifo biu- al motorzi~, `iunaited--stili~
jetidan fuladi saxsrebis da sxv. 30 samrewvelo kompa-
gacema daubruneblobis piro- niis aqciebis kursis dajame-
biT. dotacia eZlevaT saxelm- biT miRebuli Tanxis safuZ-
wifo sawarmoebs, organizacie- velze ganisazRvreba krebsiTi
bs, dawesebulebebs sameurneo indeqsi. misi gaangariSeba pe-
saqmianobis Sedegebis balan- riodulad koreqtirdeba ar-
sirebis mizniT. bolo xans es sebuli mdgomareobis mixedviT.
forma Seaviwrova finansuri miuxedavad imisa, rom dou--
daxmarebis axalma saxem _ sub- jonsis indeqss amerikul pre-
venciam. saSi xSirad akritikeben da al-
dou-jonsis indeqsi (Dow ternatiuli maCveneblebic ki
duopsonia 95
mohyavT, misi dinamika mainc lo seqtorSi, Tumca, Sromis
zustad gamoxatavs am qveynis anazRaureba SedarebiT maRa-
mdgomareobas. analogiuri an lia, farTod aris gavrcele-
msgavsi maCveneblebi ganviTare- buli siRaribe da umuSevroba.
buli finansuri bazrebis sxva es aris mTavari problema gan-
qveynebSic muSavdeba. viTarebadi qveynebisaTvis, sa-
dualizmi (dualism) - urTi- dac msxvili qalaqebis gver-
erTgamomricxavi princi pebis, diT aris axali dasaxlebuli
viTarebis (sasurvelisa da ara- mosaxleoba, romelsac ar Seu-
sasurvelis) arseboba sazoga- Zlia i povos samuSao an sacx-
doebaSi. aseTi dualizmis ma- ovrebeli an orive erTad, ma-
galiTebia: sauniversiteto ga- gram ar surs daubrundes sa-
naTleba da masobrivi wera-- soflo--sameurneo raionebs (ix.
kiTxvis ucodinaroba, fufune- luis--feisreinisis modeli).
ba da ukiduresi siRaribe, duimi (inch) [<holand. duim
ekonomikis tradiciuli da didi TiTi] - 1. sigrZis erTe-
Tanamedrove seqtorebi, zrda uli sazomTa inglisur sis-
da uZraoba da a.S. temaSi; 2. sigrZis erTeuli sa-
dualizmis Teoria (dua- zomTa Zvel rusul sistemaSi;
lism theory of) - Teoria, romlis gauqmda 1918 wels. 1 duimi
konturebi pirvelad moxaza udris 1/12 futs.
malTusma. igi ekonomikas ganix- duopsonia (duospony) - sa-
ilavda rogorc ori mTavari bazro situacia, bazris funq-
seqtoris _ mrewvelobisa da cionirebis forma, rodesac kon-
soflis meurneobis erTianobas. kretuli saqonlis an momsa-
malTusis azriT, ekonomikis or xurebis bazarze mravali gam-
nawilad dayofa da maT Soris yidveli da mxolod ori msxvi-
urTierTqmedebis Seswavla gan- li myidvelia. maT mniSvnelo-
viTarebis procesis advilad vani gavlena aqvT gamyidvelebze,
gagebis SesaZleblobas iZleva. mag., SeuZliaT daswion sabaz-
sasoflo-- sameurneo seqtori- ro fasebi.
saTvis damaxasiaTebelia arasasa-
qonlo warmoeba, warmoebis primi-
tiuli da araefeqtiani meTode-
bis gamoyeneba, dabali Sromis
anazRaureba da, Sesabamisad, da-
bali cxovrebis done. samrewve-
96 egzogenuri mtp

axali evropuli centra-


e luri banki dafuZnda frankfur-
egzogenuri mtp (exogenous tSi da igi evrozonis moneta-
scientific-technological progress) rul politikaze gaxda pasuxis-
[<berZ. exo garedan, genos gvari, mgebeli. evros simboloa • . igi
modgma] - warmoebis avtonomi- Seqmna evrokomisiam da sajarod
uri faqtori; egzogenuri (gar- gamocxadda dublinSi 1996
egani mizezebiT warmoqmnili) wlis dekemberSi.
teqnologiuri progresis war- amJamad saqarTveloSi sava-
moebrivi funqcia. gulisxmobs luto rezervi or valutaSia gan-
teqnologiuri progresis gare- Tavsebuli _ amerikul dolarsa
dan marTvas. sapirispiro _ da evroSi. maTi Tanafardoba
endogenuri mtp. 2003 wlis monacemebiT, Sesa-
evro (euro) - erTiani ev- bamisad, Seadgenda 70% 30%--
ropuli valuta, oficialuri Tan. 2007 wlis monacemebiT,
fulis erTeuli SemoRebuli es Tanafardoba gaxda 60%
ekius (ecu) nacvlad 1999 wlis 40%--Tan. msoflioSi da, buneb-
1 ianvridan. evrozonaSi Sevi- rivia, saqarTveloSic, mimdinare
da 11 qveyana: avstria, belgia, procesebis cvlilebebidan ga-
germania, irlandia, espaneTi, ita- momdinare, dolarsa da evros
lia, luqsemburgi, niderlandi, rezervebs Soris Tanafardoba
portugalia, fineTi, safrange- Seicvala. 2010 wlis monace-
Ti. saberZneTs ar mieca ufle- mebiT, es Tanafardobaa 75% 22--
ba da 2001 wlamde ver gaer- 25%--Tan. danarCeni _ sxva sru-
Tianda evrozonaSi. 2007 wels lad konvertirebadi valute-
mas daemata slovenia, xolo bia.
2008 wlis 1 ianvridan kvi pro- evrodolari (eurodollar)
si da malta. SemoRebis momen- - evropuli dolari. ameriku-
tSi evros gacvliTi kursi li dolariT gamoxatuli fu-
aseTi iyo: 1 evro _ 1 ekiu. ladi saSualeba, romelsac
2002 wlis 1 ianvramde arse- mflobelebi aTavseben aSS--is
bobda unaRdo saxiT. banknote- farglebs gareT, umTavresad
bisa da monetebis saxiT mimo- evropul bankebSi da iyeneben
qcevaSi Sevida 2002 wlis 1 sakredito operaciebisaTvis.
ianvridan. saxelwodeba `evro~ evrodolaris bazari warmoiSva
SeTanxmebul iqna evrokavSir- XX saukunis 50-- iani wlebis
Si 1995 wlis dekemberSi. damlevs.
evropis rekonstruqci
rekonstruqciisa
isa da ganviTarebis... 97
evrokavSiri (European Uni- iqmna 2006 wlis 3 Tebervals
on - EU) - Seiqmna evropuli briuselSi evrokavSirTan saqar-
gaerTianebis bazaze maaxstritis Tvelos savaWro urTierTobebis
1993 wlis 1 noembris xel- gafarToebisa da qveyanaSi inves-
Sekrulebis safuZvelze. adg- ticiebis mozidvis mizniT. mis
ilsamyofelia briuseli. dafuZnebaSi monawileoba miiRo
1993 wlidan evrokavSir- saqarTvelos minisa da minera-
Si gauqmda SezRudvebi kapi- luri wylebis kompaniam (GGMW),
talis, samuSao Zalis, saqon- STATOIL-ma da kanargom. amave
lis, momsaxurebis Tavisufal wels saqarTvelos biznesmenTa
gadaadgilebaze. 2007 wlis bo- federacia gaxda am sabWos wevri.
losaTvis misi wevri 27 qveya- evroobligacia (Euro-
na gaxda. esenia: safrangeTi, bel- bond) - fasiani qaRaldi, rom-
gia, gfr, italia, luqsemburgi, lis emisias axorcielebs sax-
niderlandi, didi britaneTi, elmwifo evropis bazrebze
dania, irlandia, saberZneTi, por- (safondo birJebze gasayidad).
tugalia, espaneTi, avstria, fine- valis erT--erTi forma, romel-
Ti, SvedeTi, kvi prosi, CexeTi, sac saxelmwifo iRebs sesxad
estoneTi, litva, latvia, un- da amisTvis ixdis sakmaod ma-
greTi, malta, poloneTi, slo- Ral procents. igi SedarebiT
vakeTi, slovenia, bulgareTi, ru- Zviri sesxia, vidre saerTa-
mineTi. amJamad 27 qveynisgan Sem- Soriso organizaciebis mier
dgar jgufs zogjer EU27-s uwo- gacemuli sesxebi. amasTan, am
deben. ukanasknelisgan gansxvavebiT, ar
evrokavSiris yvelaze didi xdeba misi miznobriobisa da
qveynebia: safrangeTi, italia, xarjvis gakontroleba.
espaneTi da gaerTianebuli same- evropis rekonstruqci-
fo. am qveynebze modis EU27-is isa da ganviTarebis banki
75%. (European Bank for Reconstruction
evrokavSiris sakonsulta- and Development -EBRD) - saxel-
cio da sakoordinacio organoa mwifoTaSoriso banki, daarsda
evroparlamenti, romlis adgil- 1991 wels londonSi. axorci-
samyofelia strasburgi. (ix. ev- elebs centraluri da aRmo-
ropuli ekonomikuri gaerTia- savleT evropis, agreTve cen-
neba; evropuli gaerTianeba). traluri aziis qveynebis gr-
evrokavSir-saqarTvelos Zelvadian dakreditebas, amasTan,
biznes-sabZo (EU-GBC) - Se- investirebis gziT maT daxmare-
98 evropuli gaerTianeba

bas uwevs sabazro ekonomika- sasoflo--sameurneo da satran-


ze gadasvlaSi. sporto politikis SemuSavebas.
evropuli gaerTianeba garda aRniSnulisa, gaerTianebis
(European Community - EC) - dafuZnebaSi monawileoba miiRes
naxSirisa da foladis evrop- evropulma sainvesticio bank-
uli gaerTianebis (ECSC), evro- ma da evropulma socialurma
puli ekonomikuri gaerTianeb- fondma, romelTa mizani am gaer-
isa (EEC) da atomuri energi- Tianebis ekonomikuri ganviTare-
is sferoSi evropuli gaer- bis koordinacia iyo. 1968
Tianebis (EAEC) saerTo sax- wels sruli sabaJo kavSiris
elwodeba. Seiqmna 1967 wels Seqmnis Sedegad, likvidirebul
da aerTianebda dasavleT evro- iqna yvela Sida tarifi da
pis 12 qveyanas (safrangeTi, Seiqmna saerTo sagareo tari-
didi britaneTi, dania, irland- fi. 1977 wels gaerTianebam da-
ia belgia, gfr, italia, lu- do xelSekruleba sabaJo kavSi-
qsemburgi, niderlandi, saberZne- ris Sesaxeb Tavisufali vaWro-
Ti, portugalia, espaneTi). bis evropul asociaciasTan, rac
1993 wlis 1 noembridan Tavisufali vaWrobis Sesaxeb
maaxstritis xelSekrulebis ormxrivi TanamSromlobis dam-
safuZvelze evropulma gaer- amTavrebel etaps warmoadgenda.
Tianebam miiRo evrokavSiris gaerTianebam 1962 wels Se-
oficialuri saxelwodeba. imuSava da daamtkica sasof-
evropuli ekonomikuri lo-- sameurneo politika da
gaerTianeba (European Eco- mniSvnelovani nabijebi gadad-
nomic Community - EEC) - daars- ga saerTo satransporto poli-
da 1957 wels saerTo (evrop- tikis koordinirebasTan dakav-
uli) bazris saxelwodebiT SirebiT.
safrangeTis, belgiis, gfr--is, 1972 wels briuselis xel-
italiis, luqsemburgisa da Sekrulebis ratifikaciis Sem-
niderlandis mTavrobebis mier deg, 1973 wels gaerTianebis
xelmowerili romis xelSek- eqvs qveyanas daemata dania, ir-
rulebis safuZvelze. xelSek- landia da didi britaneTi, rom-
ruleba iTvaliswinebda saba- lebmac TavianTi sagareo--savaW-
Jo kavSiris Seqmnas, kapitalisa ro politika gaerTianebis wese-
da samuSao Zalis Tavisufali bis Sesabamisad daaregulires.
moZraobisaTvis yvela barieris 1982 wels gaerTianebaSi Sevi-
likvidacias, agreTve saerTo da saberZneTi, xolo 1986 wels
ekologiuri banki 99
_ portugalia da espaneTi. _ ekonomikuri saqmianobis sax-
1967 wels gaerTianebis or- eebis mixedviT. aRniSnul klas-
ganizaciuli struqtura Seer- ifikaciaSi detalizebulia
wya naxSirisa da foladis evro- ISIC-is koduri poziciebi aT-
puli gaerTianebisa (ECSC) da niSna cifruli kodis mesame
atomuri energiis sferoSi da meoTxe niSnis doneze.
evropuli gaerTianebis (EAEC) ekiu (Ecu) - evropuli va-
struqturebs, ris safuZvelzec lutis erTeuli, SemoRebul iqna
Camoyalibda evropuli gaer- 1979 wels. 1999 wlis pirve-
Tianeba, xolo 1993 wlis 1 li ianvridan igi evrom Secva-
noembris xelSekrulebiT, evro- la.
gaerTianebam miiRo evrokavSiris ekologiuri banki (eco-
saxelwodeba. logical bank) - aseTi bankis de-
evropis centraluri ban- pozitebi aris ara finansuri
ki (European Central Bank _ ECB) resursebi, aramed dasaSveb
– centraluri banki frank- zomaze zeviT dabinZurebis moc-
furtSi, romelic pasuxismge- ulobis Semcirebis dokumen-
belia evrozonaSi monetaruli turad damtkicebuli teqnikuri
politikis ganxorcielebaze. maCveneblebi, rac komerciuli
evropuli kavSiris eko- gacvlis sagania. ekologiur
nomikuri saqmianobis mTa- regulirebaSi sabazro urTier-
vari samrewvelo klasifi- Tobebis gamoyenebis es meTodi
kacia (General Industrial Clas- ukavSirdeba garemos dabinZure-
ification of Economic Activities bis uflebis bazris Seqmnas.
within European Communities) - is firmebi, romlebic SeZleben
NACE - evrokavSiris sabazo garemos dabinZurebis `zenor-
klasifikacia ekonomikuri saqmia- matiul~ Semcirebas, SeuZliaT
nobis mixedviT rogorc baza TavianTi `nameti~ (sxvaoba gare-
erovnuli klasifikaciebis Se- mos zenormatiul da normati-
saqmnelad. ul dabinZurebas Soris) eko-
klasifikaciis obieqtebs logiuri bankebis meSveobiT
warmoadgens ekonomikuri saqmi- mihyidon sxva firmebs. amrigad,
anobis saxeebi. NACE gankuTv- es `nameti~ iqceva sagnad, rome-
nilia samarTlebrivi erTeuleb- lic stimuls miscems firmebs
is (iuridiuli da fizikuri ara mxolod daicvan kanoniT
pirebis) aRwerisaTvis maTi Zi- gaTvaliswinebuli bunebis dac-
riTadi saklasifikacio niSnis vis normebi, aramed kidev ufro
100 ekologiuri ekonomikis koncefcia

Seamciron garemos dabinZure- lebs am qveynebs moaxdinon moZ-


bis done, raTa amiT mieceT velebuli teqnologiebis im-
SesaZlebloba maTac awarmoon porti, romlebic xels uwyobs
es `nameti~ da warmoadgendnen ekologiuri katastrofebis
meanabreebs ekologiur bankeb- warmoqmnasa da garemos dabin-
Si. Zurebas.
ekologiuri ekonomikis ekologiuri usafrTxo-
koncefcia (conception of eco- eba (environmental safety) - mTe-
logical economy) - mxars uWers li sazogadoebis sasicocxlo
ekolog--ekonomikuri sistemis interesebis dacva im Sida da
Seqmnis ideas da misi real- gare efeqtebisagan, romlebic
izaciisaTvis isaxavs or gzas: safrTxes uqmnis ekologiuri
pirveli mimarTulebis warmo- sistemis myar funqcionirebasa
madgenlebi mTel ekosistemas da, garkveuli TvalsazrisiT,
ekonomikuri saqmianobis Semad- aryevs qveynis saxelmwifoebri-
genel nawilad miiCneven da obas.
moiTxoven ekonomikur saqmi- ekonometria^ ekonometri-
anobaSi bunebrivi procesebis ka (econometrics) - ekonomikuri
CarTvas. meore mimarTulebis mecnierebis erT-- erTi mimar-
warmomadgenlebi ekologiuri Tuleba, romelic dafuZnebu-
problemis mogvarebas meurneo- lia ekonomikuri movlenebis
briobis tradiciuli meTodeb- analizsa da prognozirebaSi
is gamoyenebas ukavSireben. me- maTematikuri modelebis gamoye-
ore mimarTulebam miiRo en- nebaze da dakavSirebulia maTem-
vairomentuli determinizmis atikuri warmodgeniT realuri
(environmental determinism) sax- movlenebis adekvaturobis gan-
elwodeba. mis mixedviT gare- sazRvra-- SefasebasTan.
mo aris qveynis ekonomikuri ekonometrikuli mode-
ganviTarebis donis mTavari li (econometrical model) - mTe-
ganmsazRvreli faqtori. es gan- li ekonomikis an misi nawilis
sakuTrebiT exeba sustad gan- maTematikuri modeli, romlis
viTarebul qveynebs, sadac adg- parametrebi Sefasebulia ekono-
ilobriv bunebriv resursebs metrikuli meTodebiT.
uaRresad didi mniSvneloba ekonomika (economy, eco-
aqvs qveynis ekonomikuri gan- nomics) [<berZ. oikonomia meur-
viTarebisaTvis. ekonomikis gan- neobis marTva] - 1. meurneoba
viTarebis dabali done aiZu- (qveynis, sawarmos, ojaxisa da
ekonomika 101
a.S.), warmoebasTan, ganawilebasa elementebs.
da moxmarebasTan dakavSirebuli Tavdapirvelad ekonomikis
sameurneo saqmianobis erTob- Sesaxeb primitiuli warmod-
lioba. iyofa mikro-- , mezo-- , genebi arsebobda. maT Zvelegvi p-
makro--, da megaekonomikebad. 2. tur papirusebSi, qvaze amokve-
mecniereba, romelic swavlobs Til lursmnul warwerebSi,
rogorc ekonomikuri kanonebis Zvelindur vedebSi da sxva
Teoriul aspeqtebs, ise meur- wyaroebSi vxvdebiT. Semdeg
neobis konkretul mdgomareobas. ekonomikis mecnierulad gaazre-
inglisur enaSi pirveli mniS- bis mcdeloba gamoCnda babil-
vnelobis gadmosacemad ixmareba onis mefis hamurabis kanoneb-
sityva economy, xolo meori- Si (Zv.w. XVIII s.), CineTSi _
saTvis--economics. sityva econ- konfucisa da menZis (Zv.w. VI--
omy meore mniSvnelobiT gam- V ss.), (Zv.w. III s.) Sexedule-
oiyeneba mxolod Semdeg sity- bebSi da a.S.
vaTwyobaSi _ political economy-- ekonomikuri mecnierebis
politikuri ekonomia. sawyisebis SeqmnaSi mniSvnelo-
ekonomika, rogorc mecniere- vani wvlili miuZRviT anti-
ba, iyofa Teoriul da konkret- kuri saberZneTis moazrovneebs
ul ekonomikur disci plinebad. _ qsenofonts, platonsa da
klasikuri ganmartebiT, aristoteles.
ekonomika, rogorc Teoriuli qsenofontma dawera wigni
codnis sfero, swavlobs ad- `oikonomia~ da amiT pirvelma
amianTa qcevas SezRuduli re- samecniero literaturaSi Se-
sursebis sxvadasxva wesiT gamo- moitana sityva `ekonomika~. am-
yenebisas. dasaxuli miznis misaR- rigad, `ekonomika~ berZnuli
wevad amaTgan optimaluri we- warmoSobisaa. igi (oikonomia)
sis SerCeva Teoriuli ekonomi- sityva--sityviT saojaxo meur-
kuri mecnierebis laitmotivia. neobis marTvas (`oikos~ _ sax-
ekonomika, rogorc konkre- li, meurneoba da `nomos~ _
tuli ekonomikuri disci pli- wesi, kanoni) niSnavs.
na, Seiswavlis ekonomikis seq- aristotelem `ekonomikisa-
torebsa (agraruli, industri- gan~ ganasxvava `qrematistika~,
uli, momsaxurebis) da dargebs, rogorc ara meurneobis mar-
rogorc mTeli qveynis, ise misi Tvis, aramed fulis keTebis xe-
calkeuli regionebis mixedviT, lovneba.
agreTve, warmoebis pirobebsa da rogoric unda yofiliyo
102 ekonomikis servizacia

antikuri epoqis am an sxva moR- momsaxurebis sferos xvedri-


vaweebis (magaliTad, antikuri Ti wonis arsebiTi zrdis pro-
romis cnobili warmomadgenle- cesi. damaxasiaTebelia ganvi-
bis _ katonis (234--149), Zmebi Tarebuli qveynebis ekonomiki-
tiberius (169--132) da gaius saTvis, sadac momsaxurebis sfe-
(153--121) grakqusebis, varonis rom yvela ZiriTadi maCvenebliT,
(116--27), kolumelas (ax. w. I maT Soris, dasaqmebulTa ricx-
s.) da sxvebis, an Semdgomi pe- ovnobiT, sagrZnoblad gauswro
riodis did moazrovneTa Sexe- materialur--nivTobrivi warmoe-
dulebebi ekonomikis Sesaxeb, bis sferos da ekonomikis um-
maT mainc ar hqondaT sistemuri sxviles seqtorad gadaiqca.
xasiaTi. ekonomika ar iyo mec- aSS--sa da dasavleT evropaSi
nierebis calke, damoukidebeli es procesi daiwyo jer kidev
dargi, vinaidan ar arsebobda XX saukunis 60-- ian wlebSi,
mecnierebis klasifikacia. igi xolo iaponiaSi _ mxolod 70--
mxolod mecnierebis erTian iani wlebidan. amJamad aSS--Si
sistemaSi iyo CarTuli. yoveli aTi momuSavidan Svidi
ase rTulad ikafavda gzas dasaqmebulia momsaxurebis sfe-
ekonomika, rogorc ekonomikuri roSi.
movlenebisa da procesebis ekonomikis wminda moge-
sistemurad Semswavleli mec- ba (net profit of economy) - erov-
niereba da xazgasmiT aRsaniS- nuli angariSebis sistemaSi mak-
navi araferi yofila XVI--XVII roekonomikuri mogebis maCvene-
saukuneebamde. swored am pe- beli, gaangariSebuli rogorc
riodSi Camoyalibda pirveli sxvaoba ekonomikis mTlian moge-
ekonomikuri mimdinareoba _ basa da ZiriTadi kapitalis mox-
merkantilizmi (qveynis simdid- marebas Soris.
ris zrdis gadamwyvet piro- ekonomikurad aqtiuri
bad sagareo vaWrobis ganvi- mosaxleoba (economically acti-
Tarebas miiCnevda), romelmac ve population) - dasaqmebuli mo-
mniSvnelovani wanamZRvrebi Se- saxleoba (daqiravebulebi, dam-
qmna ekonomikis, rogorc mec- qiraveblebi da sakuTari bizne-
nierebis, formirebisaTvis. siT dakavebulebi), samxedro
ekonomikis servizacia mosamsaxureebi da samuSaos aq-
(servization of economy) - sazo- tiurad maZiebeli registrire-
gadoebriv warmoebasa da pira- buli umuSevrebi. igivea, rac
di moxmarebis struqturaSi samuSao Zala.
ekonomikuri ganviTareba 103
ekonomikurad aqtiuri institutebi, romlebic marTa-
samoqalaqo mosaxleoba (eco- ven sazogadoebas (masSi, pir-
nomically active civil population) - vel yovlisa, qveynis ekonomikis
dasaqmebuli mosaxleoba (sam- marTva igulisxmeba), magram ver
xedro mosamsaxureebis gamok- floben marTvis saidumloebas,
lebiT) da samuSaos maZiebeli ver uzrunvelyofen sazogadoe-
umuSevrebi. baSi Tanxmobas, solidarobas,
ekonomikuri adamiani (ho- ris gamoc qveyanaSi didia qao-
mo economicus) - ekonomikur ur- sisa da siRaribis saSiSroeba.
TierTobaSi CarTuli raciona- arada, Tanamedrove mecnieruli
lurad moazrovne adamiani, ro- miRwevebisa da teqnologiuri
melic Tavis saqmianobisas maq- progresis gamoyenebiT, ekono-
simaluri sargeblianobis miRe- mikur azrovnebaSi axali, apro-
bis princi pebiT xelmZRvane- birebuli wesebis SemoRebiT, Za-
lobs. igi mocemuli istoriu- lisxmevis koordinaciiT, qvey-
li epoqis ZiriTadi moqmedi nis erovnuli upiratesobebis
subieqtia. misi xasiaTi, mi- wina planze wamoweviT SesaZ-
drekilebebi, miznebi, moqmede- lebelia socialuri harmoniis,
bebi da saqmianobis saboloo Se- sazogadoebrivi Tanxmobis miR-
degebi sazogadoebis cxovreb- weva, rac erovnuli ekonomikis
is determinantebad gvevlineba. ayvavebis sawindaria.
a. smiTis SexedulebiT, eko- ekonomikuri ganviTare-
nomikuri adamianis umTavresi ba (economic development) - sa-
niSan--Tvisebebia: 1. saqmianobis zogadoebrivi cxovrebis do-
SedegebiT piradi dainterese- nis amaRlebisa da xarisxis
ba; 2. saqmianobis procesSi gaumjobesebis procesi. moicavs
partniorTa interesebis gaTva- sam mniSvnelovan Semadgenels:
liswineba rogorc TanamSrom- 1. Semosavlebis, moxmarebis, ga-
lobis aucilebeli piroba; 3. naTlebis, jandacvisa da a.S.
saqmianobisas sazogadoebrivi donis zrdas; 2. politikuri,
interesebis dacva. ekonomikuri, socialuri da in-
ekonomikuri azrovnebis stituciuri sistemebis formi-
wesi (the economic way of think- rebis safuZvelze adamianTa
ing) – inteleqtualuri instru- urTierTpativiscemis zrdis
menti, azrovnebis teqnika, rome- xelSemwyobi pirobebis Seqmnas;
lic saerToa nebismieri qvey- 3. iseTi situaciis Seqmnas, ro-
nisa da sazogadoebisaTvis. is desac sazogadoebas aqvs Tavi-
104 ekonomikuri ganviTarebis generaluri
generaluri...
...

si moTxovnilebebis dakmayofi- mebiT, aSS-is agrarul seqtor-


lebis gzebis arCevis SesaZleb- Si dasaqmebulia mxolod 1,0%,
loba. industriaSi _ 19,2%, xolo
ekonomikuri ganviTareba momsaxurebis sferoSi _ 79,8%.
iwvevs pozitiur cvlilebebs iaponiaSi es Tanafardoba, Se-
socialur struqturebSi, sa- sabamisad, aseTia: 4,4%, 27,9%
zogadoebrivi institutebis da 66,4%; germaniaSi _ 2,4%,
qcevaSi, ekonomikuri zrdis 29,7%, 67,8%; safrangeTSi _
daCqarebaSi, uTanasworobis Sem- 3,8%, 24,3%, 71,8%; avstraliaSi
cirebasa da umuSevrobis aR- _ 3,6%, 21,1%, 75,0%; luqsem-
mofxvraSi. misi meSveobiT vi- burgSi _ 2,2%, 17,2%, 80,6%;
Tardeba ekonomikuri sistema evrokavSirSi _ 5,6%, 27,7%,
da mzaddeba cxovrebis donis 66,7% da a.S.
xarisxis Semdgomi amaRlebis arasakmaod ganviTarebuli
materialuri da sulieri piro- (axalindustriuli qveynebis)
bebi. ekonomikisaTvis arsebobs sxva-
ekonomikuri ganviTare- dasxva midgoma, romelTa So-
bis generaluri strategia ris aRsaniSnavia: a) samrewve-
(General strategy of economic de- lo ganviTareba da importis
velopment) - qveynis ekonomikis Senacvleba Sida warmoebiT; b)
warmarTvis strategia, realo- soflis meurneobis saxelmwifo
bidan gamomdinare mocemul mxardaWera da ekonomikis neb-
etapze Seqmnili ganviTarebis ismier seqtorSi, saeqsporto
kursi. produqciis warmoebis upira-
Tanamedrove ganviTarebuli tesi ganviTarebis safuZvelze
qveynebis ekonomika, struqtu- (ucxouri valutis miRebis
ruli TvalsazrisiT, diame- mizniT) eqsportis gazrda; g)
tralurad gansxvavdeba wina qalaqisa da sasoflo raion-
epoqebis ekonomikisagan, rode- ebis balansirebuli ganviTareba
sac dominirebuli mdgomareo- da a.S. axalindustriul qvey-
ba ekava jer soflis meurne- nebSi, ganviTarebul qveynebTan
obas, xolo Semdeg _ mrewvelo- SedarebiT, maRalia agrarul
bas. magaliTad, Tu 1820 wels seqtorSi dasaqmebulTa xvedri-
aSS-is agrarul seqtorSi da- Ti wona. magaliTad, 2008 wlis
saqmebuli iyo momuSaveTa 70%, monacemebiT, braziliaSi igi
am dargis industrializaciis Seadgenda 20%-s, xolo Tur-
safuZvelze, 2008 wlis monace- qeTSi _ 29,5%-s (industria-
ekonomikuri ganviTarebis generaluri... 105
Si _ 24,7, momsaxurebis sfero- ticiebis mozidva arajansaRi
Si _ 45,8%-s). sainvesticio klimatis gamo
rac Seexeba ganviTarebad, TiTqmis SeuZlebeli iyo, adgi-
`mesame samyaros~ qveynebs, sa- lobrivi sainvesticio resurse-
dac industrializaciis done bi ki, jer erTi, mcire odeno-
dabalia, maTTan mimarTebaSi bis iyo da meorec, maTi gada-
ekonomikuri ganviTarebis gen- srola mrewvelobaSi xdeboda
eraluri strategiisadmi kidev soflis meurneobis xarjze da
ufro gansxvavebuli midgomaa. mis sazianod, rac qveyanaSi
I msoflio omis Semdgomi peri- mwvave sasursaTo problemebs
odidan 60-iani wlebis dasawyi- warmoSobda;
samde ekonomikur literatu- 2. adgilobrivma mrewvelo-
raSi gabatonebuli iyo Sexedu- bam naklebganviTarebuli te-
leba imis Sesaxeb, rom sustad qnologiebisa da dabalkvali-
ganviTarebuli qveynebisTvis ficiuri samuSao Zalis gamo,
yvelaze misaRebi samrewvelo ver SeZlo importisadmi konku-
warmoebis upiratesi ganviTare- renciis gaweva;
bis strategiaa. mravalma gan- 3. Sida bazris siviwrovisa
viTarebadma qveyanam gaiziara da dabali moTxovnis gamo, es
es Sexeduleba da SeimuSava qveynebi ver axerxebdnen re-
kidec Sesabamisi strategia. alizaciasTan dakavSirebuli
zogierT qveyanaSi imedismom- problemebis gadaWras.
cemi Sedegebic ki iqna miRweu- am obieqturi mizezebidan
li (gansakuTrebiT im qveyneb- gamomdinare, ganviTarebadi qvey-
Si, romlebic upiratesobas nebis umravlesobam ver SeZlo
eqsportis ganviTarebas aniWebd- sagadasaxdelo balansis arse-
nen, importSemcvleli warmoe- biTi gaumjobeseba, amasTan, im-
bis ganviTarebasTan SedarebiT), portis struqturac Seicva-
magram qveynebis umravlesobam la. mza samomxmareblo saqon-
savalalo Sedegebi miiRo, rac lis nacvlad masSi metwilad
ZiriTadad gamowveuli iyo Sem- sWarbobda mowyobilobebi, ned-
degi mizezebiT: leuli, danadgarebis calkeu-
1. investiciebTan dakavSire- li nawilebi da a.S. amitom am
buli sirTuleebi. mrewvelo- qveynebis damoukidebloba kidev
bis prioritetuli ganviTare- ufro SeizRuda, xolo Sida
ba sakmaod did investiciebs ekonomikuri problemebi gamwvav-
moiTxovda, ucxouri inves- da. saxeldobr, swrafi tempiT
106 ekonomikuri diskomfortis indeqsi

izrdeboda soflidan qalaqSi aseTia dRes msoflio eko-


migracia da, Sesabamisad, umu- nomikuri politikis logika, gan-
Sevroba, rasac mohyva poli- viTarebis generaluri kursi,
tikuri procesebis gamwvaveba. rac samyaros kidev ufro di-
amitom ganviTarebadma qvey- ferencirebulsa da kontras-
nebma bolo periodSi Secvales tuls xdis. erTi ram ki cxa-
TavianTi ekonomikuri ganviTare- dia: dRes msoflioSi ar arse-
bis kursi da upiratesoba sof- bobs winaaRmdegoba maRalte-
lis meurneobas mianiWes. dRes qnologiur momsaxurebasa da
msoflioSi igi aRiarebulia maRalteqnologiur industrias
sustad ganviTarebuli qveynebis Soris. winaaRmdegobebs mxolod
ekonomikis dominirebul seqto- moZvelebuli teqnologiebi da
rad. ganviTarebis strategieb- naklebkonkurentunariani pro-
duqcia ganapirobebs, rac sus-
is umravlesobaSic upiratesoba
tad ganviTarebuli qveynebis-
swored agrarul seqtors aqvs
Tvisaa damaxasiaTebeli, maTi
miniWebuli. am tendencias ofi-
xvedria.
cialuri statistikac adas-
ekonomikuri diskomfor-
turebs. magaliTad, 2008 wlis
tis indeqsi _ edi (economic
monacemebiT, nigeriis agrarul
discomfort index) - makroekonomi-
seqtorSi dasaqmebuli iyo mo-
kuri indikatori, inflaciisa
muSaveTa 70,0%, industriaSi da umuSevrobis doneTa jami jami,
_ 10,0%, xolo momsaxurebis axasiaTebs qveynis makroekono-
sferoSi _ 20,0%; mozambikSi, mikur mdgomareobas, makrosta-
Sesabamisad, 81,0%, 6,0%, 13,0%; bilurobis mdgradobis dones,
liberiaSi _ 70,0%, 8,0%, romelTanac ukuproporciul da-
22,0%; sudanSi 80,0%, 7,0%, mokidebulebaSia: rac ufro ma-
13,0% da a.S. Ralia edi, miT metia qveyanaSi
rac Seexeba saqarTvelos, uaryofiTi tendenciebi da, piri-
2007 wlis oficialuri mo- qiT. misi gaangariSebisaTvis ga-
nacemebiT, es Tanafardoba ase- moiyeneba rogorc saSualo wli-
Tia: agrarul seqtorSi dasaqme- uri, ise dekembris mdgomareo-
buli iyo momuSaveTa 55,6%, biT arsebuli wliuri infla-
industriaSi _ 8,9%, xolo cia da Sesabamisi periodis
momsaxurebis sferoSi _ 35,5%; umuSevrobis done. edi ekono-
SedarebisTvis, somxeTSi _ mikur literaturaSi pirvelad
46,2%, 15,6%, 38,2%; azer- Semoitana cnobilma ekonomist-
baijanSi _ 39,3%, 12,1%, 48,6%. ma artur oukenma (i. i. arCvaZe
arCvaZe.
ekonomikuri Teoria 107
ekonomikuri diskomfortis in- lobisa da ganviTarebis or-
deqsi: arsi da gamoyenebiTi Ri- ganizacia (Organization for Eco-
rebuleba. `axali ekonomisti~, nomic Cooperation and Develop-
2012, #1). ment- OECD) – saerTaSoriso
ekonomikuri efeqtiano- organizacia (1961), romelmac
ba (economic efficiency) - ekono- Secvala da gaafarTova evro-
mikuri saqmianobis Sedegiano- puli ekonomikuri TanamSrom-
ba, romelic gamoiTvleba re- lobis organizacia ( OEEC)
sursebis gamoyenebiT miRebu- parizSi 1960 wels xelmow-
li ekonomikuri Sedegis Se- erili konvenciis safuZvelze.
fardebiT warmoebis danaxar- amiT damTavrda misi rogorc
jebTan. wminda evropuli organos ar-
ekonomikuri zrda (eco- seboba, vinaidan aSS da kanada
nomic growth) - ganixileba vi- gaxdnen am organizaciis srul-
wro da farTo gagebiT. viwro uflebiani wevrebi, riTac gai-
gagebiT _ ekonomikuri poten- zarda maTi roli ganviTareba-
cialis gaZliereba, potenciuri di qveynebisadmi daxmarebis gawe-
mep-is mateba, gamoxatuli Sesa- vaSi.
dari (mudmivi) fasebiT; qvey- amJamad OECD sul aerTi-
nis mTliani warmoebisa da mox- anebs 34 qveyanas. garda aSS-sa
marebis zrda, romelic xasi- da kanadisa, masSi Sedis: avs-
aTdeba iseTi makroekonomikuri tralia, avstria, belgia, Cile,
maCveneblebiT, rogoricaa: mSp, CexeTi, dania, estoneTi, fineTi,
mep, erovnuli Semosavali da safrangeTi, germania, saberZne-
a.S. farTo gagebiT _ social- Ti, ungreTi, islandia, irland-
ur institutebSi, sakuTrebis ia, israeli, italia, iaponia,
struqturaSi cvlilebebis korea, luqsemburgi, meqsika, ni-
procesi, romelic moaswavebs derlandi, axali zelandia,
zrdis erTi stadiidan meore- norvegia, poloneTi, portuga-
Si gadasvlas. am ukanasknels lia, slovakeTi, slovenia, es-
miekuTvneba, magaliTad, u. ros- paneTi, SvedeTi, Sveicaria, Turqe-
tous cnobili Teoria ekono- Ti, didi britaneTi.
mikuri ganviTarebis stadiebis ekonomikuri Teoria (eco-
Sesaxeb, romelic sazogadoe- nomic theory) - ganixileba viw-
briv--ekonomikuri formaciebis ro da farTo gagebiT. viwro ga-
istoriuli cvlis marqsistu- gebiT _ ekonomikuri movlene-
li Teoriis anti podia. bisa da procesebis kvlevaSi
ekonomikuri TanamSrom- ama Tu im mimarTulebis amsax-
108 ekonomikuri Teoria

veli Teoria, farTo gagebiT _ bis (manqana-- danadgarebi, in-


ekonomikis ganviTarebis zoga- strumentebi, samuSao Zala, sam-
di Teoria, mecniereba, romel- marTvelo unari da sxv.) gamoy-
ic Seiswavlis rogorc yvela eneba. sazogadoebis moTxov-
ekonomikur mimarTulebas, ise nilebebis erToblioba aRemateba
ekonomikur kanonebsa da kanon- yvela arsebuli resursis war-
zomierebebs, ikvlevs arsebiT moebriv SesaZleblobebs. moTx-
mizez--Sedegobriv kavSirebs eko- ovnilebebi win uswrebs war-
nomikur movlenebsa da pro- moebas, amitom aris, rom abso-
cesebs Soris. luturi materialuri siuxve
ekonomikuri Teoria sazo- ganuxorcielebeli amocanaa.
gadoebrivi mecnierebaa, amasTan, resursebi SezRudulia. yvela
rogorc amerikeli ekonomisti, mwvave problema _ inflacia,
nobelis premiis laureati pol umuSevroba, biujetis defici-
samuelsoni aRniSnavs, igi sa- ti, siRaribe, garemos gaWuWyi-
zogadoebriv mecnierebaTa mefea. aneba da sxv. _ organulad ukav-
marTlac, sazogadoebriv mec- Sirdeba SezRuduli resursebis
nierebaTa Soris mas wamyvani gamoyenebis efeqtianobas. es
adgili uWiravs, vinaidan sa- udavo faqti safuZvlad udevs
zogadoebis anatomias, mis eko- ekonomikuri Teoriis, rogorc
nomikur ganviTarebas swavlobs. mecnierebis, gansazRvras.
ekonomikur Teorias mniSvnelo- SezRuduli resursebis
vani roli akisria sazogadoe- gamoyenebis procesSi Camoyal-
bis ekonomikuri struqturis ibebuli urTierTobebisa da
ganviTarebis kanonzomierebeb- kanonzomierebebis Seswavlis
is aRmoCenasa da SeswavlaSi. rTuli amocanis Sesruleba
ekonomika nebismieri sa- istoriulad ekonomikur Teo-
zogadoebis arsebobis safuZ- rias daekisra.
velia, sazogadoebas ki uamr-- amrigad, ekonomikuri Teo-
avi biologiuri da social- ria Seiswavlis sazogadoe-
uri moTxovnileba aqvs, rom- bis ganusazRvreli materi-
lebic sxvadasxva saxis saqon- aluri da sulieri moTx-
lisa da momsaxurebis moxmare- ovnilebebis maqsimalurad
bas ukavSirdeba. am saqonlisa dakmayofilebis mizniT Sez Sez--
da momsaxurebis sawarmoeblad Ruduli resursebis efeq-
aucilebelia rogorc bunebrivi tianad gamoyenebis gzebsa
(miwa, mineraluri simdidre da da optimaluri arCevanis
a.S.), ise warmoebrivi resurse- problemas, sxvadasxva eko-
ekonomikuri Teoria 109
no mik
nomik ur sistemaSi materi-
mikur bebi da a.S.
aluri da aramaterialuri struqturuli Tvalsazri-
dovlaTis warmoebis, ganaw- siT, ekonomikuri mecnierebis
ilebis, gacvlisa da mox- erT mxares aris Teoriuli eko-
marebisas adamianTa (saba-saba- nomikuri mecniereba ekonomi-
zro sistemaSi _ biznesis, kuri Teoriis saxiT, xolo
Sinameurneobisa da xelisu- meore mxares _ ekonomikuri
flebis
flebis) ekonomikur qcevas. mecnierebis yvela sxva sfero,
gamomdinare iqidan, rom funqcionaluri (finansebi, fu-
ekonomika iyofa mikro--, mezo--, lis mimoqceva, statistika da
makro-- da megaekonomikebad, a.S.) Tu dargobrivi mecnier-
Teoriuli kvlevac am niSnis ebebi. am mecnierebebis funda-
mixedviT mimdinareobs da eko- menti da meTodologiuri sa-
nomikuri Teoriac struqtu- fuZvelia ekonomikuri Teoria.
rulad Semdegi ganyofilebeb- ekonomikuri Teoriis, ro-
isgan Sedgeba: mikroekonomikuri gorc mecnierebis, warmoSoba
Teoria, mezoekonomikuri Teo- dakavSirebulia sazogadoebis
ria, makroekonomikuri Teoria simdidris SeswavlasTan, rac
da megaekonomikuri Teoria. dasabuTebulia uiliam petis,
mikroekonomika Seiswavlis adam smiTis, devid rikardos
calkeuli sameurneo erTeule- da sxva gamoCenil ekonomist-
bis _ Sinameurneobis, firmebisa Ta naSromebiT, Tumca, ekono-
da samTavrobo dawesebulebeb- mikuri mecnierebis wanamZRvre-
is ekonomikur saqmianobas; me- bis Canasaxi uZvelesi perio-
zoekonomika ikvlevs ekonomikis dis aRmosavleTis moazrovne-
gansazRvrul qvesistemebs seq- Ta moZRvrebebSia mocemuli (ix.
toruli ekonomikis saxiT; mak- ekonomika).
roekonomika ekonomikas ganixi- XVIII saukunis ukanasknel
lavs rogorc erT mTlians da mesamedSi, roca inglisSi aR-
aanalizebs iseT farTomasS- mocenda klasikur--liberaluri
tabur ekonomikur problemebs, mimdinareoba (klasikuri poli-
rogoricaa umuSevroba, infla- tikuri ekonomia), mecnierebis
cia, ekonomikuri zrda da a.S.; erTian sistemas gamoeyo eko-
megaekonomika ikvlevs saerTa- nomika, ekonomikuri Teoriis
Soriso masStabis iseT glo- saxiT, rogorc damoukidebeli
balur problemebs, rogoricaa mecniereba. ekonomikur Teor-
saerTaSoriso vaWroba, saerTa- ias, rogorc ekonomikuri mec-
Soriso savaluto urTierTo- nierebis sawyissa da dedaboZs,
110 ekonomikuri Teoria

im periodSi politikuri eko- kaSi saxelmwifos minimalur


nomia ewodeboda. termini `poli- Carevas, moTxovnisa da miwode-
tikuri ekonomia~ pirvelad bis safuZvelze Camoyalibebu-
Semoitana samecniero liter- li Tavisufali fasebiT bazris
aturaSi frangma merkantilist- TviTregulirebas (`uxilavi
ma monkretienma, romelmac jer xelis~ Teoria) gulisxmobs.
kidev 1615 wels gamosca wig- a. smiTi gansakuTrebul yura-
ni `politikuri ekonomiis traq- dRebas aqcevda `Laissez faires~--
tati~. amiT man axali elferi is princips, anu bunebrivi Tavi-
SesZina qsenofontis mier Semo- suflebis politikas. klasi-
Rebul termins _ `ekonomikas~. kuri politikuri ekonomiis gan-
sityva `politikuri~ monkre- viTareba ukavSirdeba devid ri-
tienma platonisgan `isesxa~ (`po- kardos saxels, romelmac udi-
litikos~ berZnulia da saxel- desi wvlili Seitana ekonomikis
mwifoebrivs niSnavs). aqedan ga- araerTi sferos kvlevaSi.
momdinare, politikuri ekonomi- klasikuri politikuri eko-
is, rogorc mecnierebis, kvle- nomia saukunenaxevarze met xans
vis sfero mTlianad qveynis (XVIII saukunis 70--iani wle-
meurneobis marTva gaxda. bidan XX saukunis 30--ian wle-
klasikurma politikurma bamde) safuZvlad edo msof-
ekonomiam siRrmiseulad gaaa- lios wamyvani kapitalisturi
naliza da sistemuri midgo- qveynebis ekonomikur politikas.
miT mecnierulad daasabuTa, klasikuri politikuri eko-
rom simdidris wyaro unda nomiis bazaze aRmocenda sxva-
veZioT ara vaWrobaSi, an mxo- dasxva mimdinareoba, erT--erTi
lod miwaTmoqmedebaSi, aramed aseTi mimdinareoba marqsistu-
mTlianad warmoebaSi. li politikuri ekonomiaa,
adam smiTis cnobili naSro- romelmac farTod moikida
mi _ `gamokvleva xalxTa sim- fexi da saprogramo dokumen-
didris bunebisa da mizezebis tad iqca socialisturi sa-
Sesaxeb~ (1776) aRiarebulia ka- zogadoebis aSenebis msurveli
cobriobis sulieri kulturis qveynebisaTvis. marqsistul--
umniSvnelovanes Zeglad, romel- leninuri politikuri ekono-
mac mis avtors `ekonomikis ma- mia safuZvlad edo sabWoTa
mamTavris~ saxeli moutana. kavSirisa da sxva komunisturi
klasikuri politikuri eko- qveynebis ekonomikur politi-
nomiis mTavari kredo ekonomikis kas. saqarTveloSi, iseve rogorc
liberalizaciaa, rac ekonomi- mTel sabWoTa kavSirSi, es 70--
ekonomikuri Teoria 111
wliani eqsperimenti kraxiT ekonomikur TeoriaSi, romel-
dasrulda da adgili dasav- ic keinzianelobis saxeliTaa
lur Teoriebs daeTmo. cnobili. mas safuZveli Cau-
marqsistuli politikuri yara gamoCenilma ingliselma
ekonomiis Taviseburi gamoZax- ekonomistma jon meinard kein-
ili iyo da savsebiT ewinaaRm- zma, romlis naazrevi ZiriTadad
degeboda mas neoklasikuri eko- aisaxa mis naSromSi `dasaqmeb-
nomikuri mimdinareoba, romel- is, procentisa da fulis zog-
ic warmoiSva XIX saukunis adi Teoria~ (1936). am Teori-
bolos. mis saTaveebTan idgnen is mimdevrebi iyvnen s. harisi,
e. marSali, o. bem--baverki, k. a. hanseni, r. harodi da sxvebi.
mengeri, f. vizeri, u. jevonsi, Seiqmna ekonomikis liberal-
v. pareto, l. valrasi, j. klarki izaciis sapirispiro _ sax-
da a.S., Semdeg igi ganaviTares elmwifo regulirebis Teoria,
m. fridmenma da `Cikagos sko- riTac ekonomikur azrovneba-
lis~ sxva warmomadgenlebma, Si revoluciuri gadatriale-
xolo Tanamedrove warmomad- ba moxda. keinzma pirvelma
genlebi arian j. hiksi, j. mili, gamoTqva azri krizisuli mov-
r. solou, m. brauni da sxvebi. lenebis Tavidan acilebisTvis
neoklasikuri ekonomikuri ekonomikaSi saxelmwifos Care-
Teoria ZiriTadad klasikuri vis aucileblobis Sesaxeb. misi
politikuri ekonomiis kurss varaudiT, saxelmwifos social-
agrZelebs. mas seriozuli dar- uri xarjebis gazrdiT, an ga-
tyma keinzianuri mimdinareo- dasaxadebis SemcirebiT, anda
bis warmoSobam miayena. 1929-- orive RonisZiebis gatarebiT
1933 wlebis ekonomikurma kriz- SesaZlebelia moTxovnis amaR-
isma warmoaCina klasikur--lib- leba, riTac gamococxldeba
eraluri mimdinareobis naklo- bazari, gafarTovdeba warmoeba
vanebebi da is winaaRmdegobebi, da ekonomikas daubrundeba
romlebic warmoqmna `uxilavi sruli dasaqmeba.
xelis~ Teoriaze aRmocenebul- ekonomikis saxelmwifo re-
ma ekonomikurma politikam. gulirebis Teoriis praqtika-
msoflios wamyvan kapitalis- Si damkvidrebiT keinzianelo-
tur qveynebSi dRis wesrigSi bam udidesi roli Seasrula
dadga qveynis ekonomikis mar- msoflios wamyvani qveynebis
TvaSi cvlilebebis Setana. aseT ekonomikur politikasa da `ve-
viTarebaSi Camoyalibda erT-- luri~kapitalizmisagan Tvise-
erTi ZiriTadi mimdinareoba brivad gansxvavebuli axali, sa-
112 ekonomikuri Teoria

bazro sistemis formirebaSi. sabazro organizaciaze orienti-


aqedan moyolebuli, kerZo kap- rebuli sameurneo praqtikiT.
italisturi sakuTrebis ba- 1948 wels pol samuel-
tonobaze dafuZnebuli kapi- sonma gamosca `ekonomiqsi~, yve-
talisturi ekonomikuri siste- laze warmatebuli saxelmZR-
ma sakuTrebis pluralizmze vanelo msoflioSi, romelic
(sakuTrebis mravalformianoba ukve meTeqvsmetejer gamoica da
misi TiToeuli formis Tana- mis avtors didi popularoba
bari uflebiT) dafuZnebul moutana.
sabazro sistemaSi gadaizar- ekonomikuri Teoriis erT--
da. swored amaSi gamoixateba erTi ZiriTadi mimdinareobaa
`keinzianuri revoluciis~ arsi. agreTve neokeinzianeloba, ro-
keinzianuri modeli airCies melic aRmocenda XX saukunis
msoflios wamyvanma kapitalis- 50--ian wlebSi keinzianelobis
turma qveynebma XX saukunis safuZvelze. neokeinzianelebma
30--iani wlebis Rrma ekonomiku- (e. domari, j. robinsoni da
ri krizisis Semdeg da igi 70-- sxvebi) keinzis Teoria gamoiye-
iani wlebis meore naxevramde nes meTodologiur safuZvlad
warmatebiT gamoiyeneboda am qvey- axali procesebis analizisaT-
nebis ekonomikur politikaSi. vis. isini asabuTeben ekonomikis
aseT situaciaSi ekonomi- grZelvadiani dagegmvis auci-
kuri Teoriis winaSe axali amo- leblobas. maT SemoiRes indika-
canebi dadga. sruliad axali turi dagegmva, romelsac saori-
Sinaarsis matarebeli realuri entacio funqcia daekisra.
ekonomikis funqcionirebis ga- sabazro ekonomikis saxelm-
mokvlevisaTvis axali instru- wifo regulirebis keinzianur
mentariumis gamoyenebis auci- Teoriasa da politikaSi prin-
lebloba Seiqmna. momwifda ci puli koreqtivebis Setanam,
niadagi ekonomikaSi momxdari romelic eyrdnoba rogorc
revoluciuri cvlilebebis keinzianuri, ise neoklasikuri
asaxvisaTvis. am periodSi eko- midgomebis mniSvnelovani ele-
nomikur Teorias gamoeyo misi mentebis gaTvaliswinebas saxel-
erT-- erTi udidesi ganStoeba mwifosa da bazris urTierTo-
ekonomiqsis saxiT. igi axali baSi, axali sityva Tqva ekonomi-
ekonomikuri sistemis _ saba- kur TeoriaSi XX saukunis 90--
zro ekonomikis Semswavleli iani wlebidan. Camoyalibda axa-
Teoria, axali saswavlo disci p- li mimarTuleba `neoklasikuri
linaa, romelic gajerebulia sinTezis~ saxiT. igi gulisx-
ekonomikuri Teoria 113
mobs ekonomikuri dacemis piro- lebis Seqmnis aucilebloba.
bebSi keinzianuri, xolo eko- ekonomikaSi warmoqmnili
nomikuri aRmavlobisas _ neo- axali movlenebis gavleniT,
klasikuri meTodebis gamoy- neoklasikosebma nawilobriv
enebas. `neoklasikuri sinTezis~ Secvales TavianTi damokide-
mamamTavrad aRiarebulia pol buleba saxelmwifos mimarT.
samuelsoni. maT aRiares ekonomikaSi sax-
XX saukunis 70--iani wleb- elmwifos Carevis aucilebloba,
is II naxevridan dasavleTis Tumca, igi regulirebis fu-
qveynebSi Tavi iCina saxelmwi- lad--sakredito formiT Semo-
fos metismeti Carevis uaryo- fargles. neoklasikuri Teori-
fiTma Sedegebma, rasac mohyva is ZiriTadi postulatebi
ekonomikuri zrdis Seneleba da aisaxa aSS--is prezidentis rei-
1974--1975 wlebis krizisi, yve- ganis politikaSi, romelsac
laze Zlieri 1929--1933 wlebis `reiganomika~ ewoda, xolo did
krizisis Semdeg. daiwyo kein- britaneTSi _ tetCeris mTav-
zianuri Teoriis mowinaaRmde- robis politikaSi, romelsac
geTa Taviseburi `renesansi~, xe- tetCerizmi ewoda.
lSemwyobi pirobebi Seiqmna neo- XX saukunis bolosa da
klasikuri Teoriis aRorZineb- XXI saukunis dasawyisidan moy-
isaTvis, romelic iTvaliswineb- olebuli, ganviTarebuli qvey-
da makroekonomikuri regulire- nebis da, pirvel rigSi, aSS--is
bis meqanizmis Sesustebis sa- ekonomikur politikaSi `neo-
fuZvelze bazrisTvis meti Ta- klasikuri sinTezis~ adgili Ta-
visuflebis miniWebisa da er- namedrove monetarizmma daikava.
Toblivi miwodebis gazrdas. am ekonomikis regulirebis
mimarTulebam praqtikuli gamo- keinzianuri modelis winaaRm-
yeneba pova dasavleTis qvey- deg gansakuTrebiT mwvaved
nebis ekonomikur politikaSi, gailaSqra neoklasikuri mim-
Tumca, ver moxerxda keinzia- dinareobis am yvelaze gavle-
nuri Teoriis sruli diskredi- nianma nairsaxeobam. milTon
tacia. neoklasikuri ekonomi- fridmenisa da `Cikagos skolis~
kuri politikis gatarebam gamo- sxva warmomadgenlebis Teori-
iwvia saxelmwifos socialuri aze morgebuli ekonomikuri
xarjebis mniSvnelovani Semcir- politika iTvaliswinebda mak-
eba da seriozuli problemebi roekonomikuri regulirebis
Seqmna socialuri dacvis sfer- Sesustebasa da sabazro Zalebis
oSi. gamoikveTa axali mimarTu- gaZlierebas, saxelmwifo so-
114 ekonomikuri Teoria

cialuri xarjebis Semcirebas ulirebis ukana planze gadaw-


socialuri programebis Sekve- evaSi mdgomareobs. amasTan, qvey-
cis, xelfasis minimaluri ga- nis fulad--sakredito poli-
nakveTebis `gayinvisa~ da a.S. tikaSi sakredito regulireb-
gziT. maTi azriT, saxelmwifo is Sesustebam, TviTdinebaze
xarjebi, erTi mxriv, zrdis bi- miSvebam da wina planze fu-
ujetis deficitsa da infla- lis fenomenis wamowevam gza
cias, meore mxriv ki, iwvevs gauxsna virtualur ekonomi-
Sromis stimulirebisa da, kas, ramac msoflios finansuri
aqedan gamomdinare, warmoebis krizisisken ubiZga. amaSi frid-
zrdis dacemas. monetaristeb- menis monetaruli politikis
isaTvis bazari TviTregulire- farTomasStabianma da upiro-
bis sistemaa, romelzedac zemo- bo gamoyenebam udidesi roli
qmedeba SesaZlebelia ZiriTadad Seasrula. krizisi, pirvel yov-
fuladi masis moculobis regu- lisa, ekonomikuri zrdis tem-
lirebiT. ekonomikis stabili- pebis Semcirebasa da erToblivi
zaciisaTvis sakmarisia saxelm- moTxovnis dacemaSi gamoixata.
wifom gaataros aqtiuri fu- aseT situaciaSi wina planze
ladi politika da SezRudos isev keinzianuri Teoriis pos-
ekonomikaSi Carevis yvela for- tulatebma wamoiwia.
ma, maT Soris, naklebad gamoiy- garda zemoaRniSnuli mim-
enos sabiujeto-- sagadasaxado dinareobebisa, yuradRebas im--
berketebi. saxurebs ekonomikuri Teori-
`keinzianuri revoluciis~ is instituciur--sociologiuri
sapirispiro neoklasikuri mim- mimdinareoba, romelic warmo-
dinareobis am mimarTulebas iSva XIX saukunis bolos da
dasavleTSi `fridmenis anti- Camoyalibda XX saukunis 20--
keinzianur revoluciasac~ ki 30--ian wlebSi. misi warmomad-
uwodeben. genlebi arian t. vebleni, v.
monetarizmis naklovanebeb- roSeri, g. Smoleri, v. zombar-
ma msoflio ekonomikur poli- ti, j. gelbreiTi da sxvebi,
tikaSi mokle periodSi iCina romelTa azriT mecnierul--
Tavi. 2008 wels globaluri teqnologiur progress evo-
finansuri krizisis warmoSobis luciis gziT mivyavarT ukon-
erT--erTi mTavari mizezi swo- fliqto sazogadoebis Camoy-
red makroekonomikuri regu- alibebisaken. am mimdinareobis
lirebis mkveTr SezRudvasa da safuZvelze warmoiSva indus-
sabiujeto-- sagadasaxado reg- triuli da postindustriuli
ekonomikuri Teoria 115
sazogadoebis Teoriebi, konver- li amocanebis winaSe dadga.
genciis Teoria da a.S. XX saukunis bolo aTwle-
neoinstitucionalizmi, rom- ulSi elviseburad ganviTare-
lis mTavari warmomadgenlebi bulma movlenebma da proces-
arian r. kouzi, j. biukeneni da ebma _ msoflio socialisturi
sxvebi, aqcents socialur prob- sistemis daSlam, komunisturi
lemebze akeTebs. am Teoriis reJimis kraxma, mravali qvey-
safuZvelze garkveuli cv- nis mier damoukideblobis mop-
lilebebi moxda ganviTarebu- ovebam da ganviTarebis axal
li qveynebis ekonomikur poli- gzaze dadgomam sruliad axa-
tikaSi. dRis wesrigSi dadga li problemebis Teoriuli
socialurad orientirebuli gaazreba--gaanalizebis aucile-
ekonomikis socialur--sabazro bloba daayena ekonomikuri
ekonomikad gardaqmna. Teoriis winaSe.
amrigad, ekonomikurma Teo- ekonomikuri Teoria ar aris
riam, romelic Caisaxa merkan- kosmopolituri mecniereba.
tilizmis dros, momwifda fizi- ekonomikur TeoriaSi erovnuli
okratizmis periodSi, xolo motivis, rogorc madominire-
aRmocenda inglisuri klasikuri beli faqtoris, Semotanis auci-
politikuri ekonomiis Camoy- leblobas dRevandeli cxovre-
alibebis safuZvelze, ganviTare- bac gvikarnaxebs. amasTan, dRes,
bis metad rTuli da sain- rodesac esoden swrafad mim-
tereso gza ganvlo. misi gamoy- dinareobs ekonomikis global-
enebis masStabebis zrdam xeli izaciis procesi, gansakuTre-
Seuwyo da daaCqara kidec in- bul mniSvnelobas iZens Tan-
dustriuli sazogadoebis tran- amedrove sazogadoebis eko-
sformacia ufro maRal isto- nomikuri ganviTarebis analizi,
riul fazaSi _ dasabami mis- misi perspeqtivebis ganWvreta
ca postindustriul eras. yura- da Sesabamisi strategiis Se-
dReba gamaxvilda axali sa- muSaveba. ekonomikuri Teoria
zogadoebis formirebaze, axal aRniSnuli da sxva axali prob-
sociumze, humanizaciis proces- lemebis gaanalizebiTa da gada-
ebis gaRrmavebaze. dRis wes- Wris gzebis ZiebiT kvlavac gam-
rigSi dadga samoqalaqo sazo- didrdeba axali ideebiT, mimar-
gadoebis formireba. ekonomi- TulebebiT da iqneba sazoga-
kuri Teoria ki, rogorc mecni- doebrivi progresis damaCqare-
ereba sazogadoebis ekonomikuri beli da Tanamonawile.
ganviTarebis Sesaxeb, iseve axa- saqarTveloSi ekonomikuri
116 ekonomikuri Teoria

Teoriis, rogorc mecnierebis, tutis daarsebam da sxva umaR-


damkvidrebasa da ganviTarebas les saswavleblebSi politi-
saintereso istoria aqvs. kuri ekonomiis kaTedrebis gax-
1918 wlis 26 ianvars (Zv. snam. am dros saqarTveloSi
st.) pirveli qarTuli univer- moRvaweobdnen iseTi cnobili
sitetis daarsebisTanave mis er- mecnierebi, rogorebic iyvnen p.
TaderT sibrZnismetyvelebis guguSvili, g. gamyreliZe, b.
fakultetTan, iv. javaxiSvil- ramiSvili, i. bajaZe, i. miqelaZe,
isa da f. gogiCaiSvilis mier v. CantlaZe, n. iaSvili, a. gok-
SemuSavebuli proeqtiT, Seiqm- ieli, v. melqaZe, v. baxtaZe, g.
na ekonomikuri ganyofileba, gvelesiani, a. gunia, a. fancxa-
Camoyalibda politikuri eko- va, a. nucubiZe da sxvebi. am
nomiis kaTedra, romlis pirve- periodSi farTod gaiSala
li gamge 1923 wlis noembram- muSaoba ucxouri ekonomikuri,
de Tsu--is erT--erTi damaarse- maT Soris Teoriuli litera-
beli prof. fili pe gogiCaiS- turis Targmnisa da gamocemi-
vili iyo. politikuri ekonomiis saTvis, ekonomikuri termi-
kurss, f. gogiCaiSvilTan er- nologiis SedgenisaTvis da a.S.
Tad, kiTxulobdnen prof. n. f. gogiCaiSvilma Targmna dev-
qoiava, moskovidan mowveuli id rikardos `politikuri
prof. a. manuilovi, v. Tevzaia ekonomiisa da dabegvris sa-
da sxv. ekonomikuri Teoriis fuZvlebi~, adam smiTis `gamokv-
ganviTarebisaTvis muSaoba far- leva xalxTa simdidris buneb-
Tod gaiSala 1922 wlidan, isa da mizezebis Sesaxeb~, karl
rodesac universitetSi poli- marqsis `kapitalis~ yvela tomi.
tikuri ekonomiis kaTedris ba- p. guguSvilma gamoaqveyna spe-
zaze daarsda socialur--ekono- cialuri gamokvleva `ekonomi-
mikuri fakulteti ekonomikuri kuri terminologiis da mecni-
da iuridiuli ganyofilebebiT, eruli TargmanisaTvis~ da p.
1931 wels ki calke Camoyal- kuWaiZesTan erTad 1947 wels
ibda ekonomikis fakulteti. gamosca `ekonomikis termino-
universitetSi, saswavlo-- logia~ (rusul-- qarTuli da
pedagogiurTan erTad, gansakuT- qarTul--rusuli). v. CantlaZem
rebuli yuradReba daeTmo sa- 1959 wels gamosca `sulxan--
mecniero--kvleviT muSaobas, ra- saba orbelianis ekonomikuri Se-
sac didad Seuwyo xeli 1944 xedulebebi~, xolo 1979 wels
wels saqarTvelos mecniereba- _ `finansebis Teoriis sakiTx-
Ta akademiis ekonomikis insti- ebi~.
ekonomikuri Teoria 117
didi wvlili miuZRvis (1997); Tsu ekonomikuri Teo-
Tbilisis saxelmwifo univer- riis kaTedram, g. adeiSvilisa
sitetis politikuri ekonomi- da r. asaTianis redaqciiT, 1998
is (Semdgom _ ekonomikuri wels gamosca `ekonomikuri
Teoriis) kaTedras saqarTvelo- Teoria~ _ saxelmZRvanelo um-
Si ekonomistTa kadrebis mo- aRlesi saswavleblebis ekono-
mzadebaSi. aw gardacvlili mikis fakultetis studenteb-
qarTveli mkvlevarebidan, gar- isaTvis da a.S.
da zemoT CamoTvlilisa, cno- monografiuli gamokvlevebi
bilni arian s. beraZe, g. Wanuy- gamosces: g. papavam (`sabazro
vaZe, g. adeiSvili, g. megreliS- ekonomikaze saqarTvelos ga-
vili, n. tyeSelaSvili, i. kod- dasvlis safuZvlebi~, 1991); vl.
ua, i. qvaCaxia, g. baqraZe, g. mS- papavam (`saqarTvelos sabazro
vildaZe, l. xarazi, T. CikvaiZe, ekonomikaze gadasvlis koncef-
d. qoriZe, g. basilaia, i. krav- cia~, 1991); r. asaTianma (`mom-
covi, j. CxikvaZe da sxvebi. saxureba da sabazro sistema~,
ekonomikurma Teoriam axa- 1993); T. beriZem (`suvereni-
li Sinaarsi SeiZina XX sauku- tetis ekonomikuri safuZvle-
nis 90--iani wlebidan. wina plan- bi: ekonomikisa da politikis
ze wamoiwia sabazro ekonomikis urTierTmoqmedebis axali as-
Teoriam. amasTan, revoluciurma peqtebi~, rusul enaze, 1995);
Zvrebma saqarTveloSi ekono- g. malaSxiam (`metaekonomika~,
mikur Teorias didi sazrunavi 1996); vl. papavam (`sabazro
gauCina. qarTvel mecnierTa Tanasworobis doqtrina~, 1999);
ZalisxmeviT arsebiTi cvlile- n. WiTanavam (`gardamavali pe-
bebi moxda saswavlo programeb- riodis socialur--ekonomikuri
sa da mecnieruli kvlevis me- problemebi~, sam nawilad, 1997,
TodebSi. Seiqmna axali sax- 1999, 2001); 2001 wels daibe-
elmZRvaneloebi. j. kaxniaSvil- Wda T. basilias, a. silagaZis,
ma makroekonomikur TeoriaSi T. CikvaiZis monografia _
gamosca saxelmZRvanelo or `postsocialisturi transfor-
wignad: `makroekonomika~ (1996) macia: saqarTvelos ekonomika
da `makroekonomika: Teoria da XXI saukunis mijnaze~; 2002
politika~ (1997); l. Ciqavas wels gamovida vl. papavas mono-
avtorobiT gamovida damxmare grafiuli gamokvleva `post-
saxelmZRvanelo _ `ekonomiku- komunisturi kapitalizmis po-
ri Teoriis mokle kursi~ litikuri ekonomia da saqar-
118 ekonomikuri informacia

Tvelos ekonomika~, 2005 wels 2006 (III gamocema); r. asaTiani.


_ `postkomunisturi gar- `Tanamedrove ekonomikis gan-
damavali periodis makroeko- martebiTi leqsikoni~, 2009;
nomika~; 2006 wels gamoica l. `ekonomikisa da biznesis leqsi-
Ciqavas monografia _ `inovaci- koni~, 2010. `ekonomikuri
uri ekonomika~, 2007 wels _ leqsikoni~. a. silagaZis xel-
e. baraTaSvilis `regionalizmi: mZRvanelobiT, 2001; `ekonomi-
Teoria da praqtika~, 2008 wels kuri da demografiuli termi-
_ n. WiTanavasa da l. Takalan- nologia~ (rusul--qarTuli da
Zis `socialuri ekonomika~, qarTul--rusuli). l. Ciqavas
2009 wels _ r. asaTianis `sa- saerTo redaqciiT, 2001;
qarTvelos ekonomika: axali `ekonomikis enciklopediuri
epoqa~. I nawili, xolo 2010 leqsikoni~. a. silagaZis saer-
wels _ `globalizacia, ekono- To redaqciiT, 2005 da sxv.
mikuri Teoria da saqarTvelo~. ucxouridan iTargmna cno-
2009 wels gamovida d. iako- bil avtorTa saxelmZRvaneloe-
biZis `saqarTvelo da msof- bi `ekonomiqsSi~, ramac Sinaar-
lio finansuri krizisi~, 2010 sobrivad gaamdidra ekonomiku-
wels _ i. mesxias `regionuli ri Teoriis swavleba umaRles
ekonomikuri politika~, 2010 saswavleblebSi da aamaRla
wels _a. silagaZis `ekonomiku- Teoriuli mimarTulebiT eko-
ri doqtrinebi~, 2011 wels _ nomikuri procesebis kvleva.
vl. papavas `aratradiciuli eko- gansakuTrebiT aRsaniSnavia
nomiksi~, 2011 wels _ a. Tval- saskolo saxelmZRvaneloebis
WreliZis, a. silagaZis, g. qeSe- gamocema am dargSi. esenia: a.
laSvilisa da g. gegias `saqar- silagaZe, e. meqvabiSvili, j. kax-
Tvelos socialur-ekonomikuri niaSvili. `ekonomika~ (X klasi,
ganviTarebis programa~ da a.S. 2005; XI klasi, 2005); r. asa-
farTo muSaoba gaiSala ori- Tiani. `ekonomika _ keTili
ginaluri ekonomikuri leqsiko- jadoqari~ (V klasi, 2000); r.
nebis gamocemis TvalsazrisiT. asaTiani. `ekonomika~ (VI kla-
am mxriv aRsaniSnavia: j. kax- si, 2004); r. asaTiani. `ekonomi-
niaSvili. `sabazro ekonomikis ka~ (VII klasi, 2005) da a.S.
ganmartebiTi leqsikoni~, 1992; ekonomikuri informa-
r. asaTiani. `ekonomiqsi~. gan- cia (economic information) - in-
martebiTi leqsikoni, 1996 (I formacia saqonlisa da mom-
gamocema), 2003 (II gamocema), saxurebis warmoebis, ganawileb-
ekonomikuri saqmianoba gauTvaliswinebeli... 119
is, gacvlisa da moxmarebis pro- sez-faires) an uxeSi Careva masSi
cesebis Sesaxeb. da misi mkacri marTva (ro-
ekonomikuri kiberneti- gorc damaxasiaTebelia admin-
ka (economic cybernetics) - kiber- istraciul--mbrZanebluri eko-
netikis mimarTuleba, romelic nomikisaTvis), an kidev, xelisu-
am mecnierebis meTodebsa da flebis mier Sualeduri pozi-
saSualebebs iyenebs ekonomikur ciis dakaveba da makroekono-
sistemebSi procesebis kvlevi- mikuri regulirebis mkacrad
sa da organizaciisaTvis. gansazRvruli funqciebis Ses-
ekonomikuri krizisi ruleba.
(economic crisis) - ekonomikuri ekonomikuri politika Sei-
ciklis erT-- erTi amosavali Zleba daiyos or ZiriTad saxed:
faza, romelic vlindeba mo- mikroekonomikur politikad,
saxleobis msyidvelobiTunar- romlis amocanaa resursebis
ianobasTan SedarebiT saqonlis ganawilebis efeqtianobis sru-
WarbwarmoebaSi, warmoebrivi lyofa da makroekonomikur
simZlavreebis dautvirTaobaSi, politikad, romlis ZiriTadi
warmoebis moculobis mkveTr amocanaa fasebis stabiluro-
dacemasa da umuSevrobis swraf bis uzrunvelyofa. ekonomikuri
zrdaSi. politikis miznebidan gamom-
ekonomikuri politi- dinare, isini iyofa ufro mcire
ka (economic policy) - ekonomikis nawilebad. magaliTad, mikro-
marTvis berketebisa da meTode- ekonomikuri politikis saz-
bis erToblioba, ekonomikis mar- RvrebSi SeiZleba gamoiyos
Tvis sferoSi xelisuflebis regionuli politika, konkuren-
mier gatarebul RonisZiebaTa ciis dacvis politika da a.S.,
sistema. moicavs sabiujeto-- makroekonomikuri politikis
sagadasaxado, fulad--sakredi- sazRvrebSi ki _ fiskaluri po-
to, sainvesticio, mecnierul-- litika, fulad--sakredito poli-
teqnologiur, sagareo--ekono- tika da a.S.
mikur politikasa da a.S. ekonomikuri saqmianoba
ekonomikuri politikis xa- gauTvaliswinebeli statis-
siaTs gansazRvravs xelisuf- tikuri organoebis mier Zi-
lebis qceva qveynis ekonomi- riTadi monacemebis Sekre-
kasTan mimarTebaSi. es SeiZle- bis sistemis naklovanebaTa
ba iyos absoluturad Caurev- Sedegad (economic activity un-
loba qveynis ekonomikaSi (lais- accounted by statistical organs due
120 ekonomikuri sistema

to the shortcomings of the main mikur sistemaSi arsebuli


data consolidation system) – dau- mizez-- Sedegobrivi kavSirebi
kvirvebadi ekonomikis nawili, qvesistemebs qmnian, romlebsac
statistikuri sistemis gadauW- mTeli sistemis stabilurobasa
reli problemaa, ris gamoc ar da mdgrad ganviTarebaSi gan-
aisaxeba mSp
mSp-Si. zogjer mas sazRvruli roli akisriaT.
statistikur Crdilovan war- ekonomikuri sistemis realur
moebas uwodeben da ganasxvave- bunebasa da arss es kavSirebi
ben ekonomikur Crdilovan war- gansazRvraven.
moebisagan, romelic gamowve- ekonomikuri teritoria
ulia ara ZiriTadi monacemeb- (economic territory) - mocemuli
is Sekrebis sistemis naklova- qveynis xelisuflebis mier
nebebiT, aramed ekonomikuri administraciulad marTvadi
mizezebiT. teritoria, romelzec vrcelde-
ekonomikuri sistema ba am qveynis iurisdiqcia. mis
(economic system) - sakuTrebi- sazRvrebSi Tavisuflad gada-
Ti da organizaciuli insti- adgildebian mocemuli qveynis
tutebis safuZvelze war- moqalaqeebi, agreTve Tavisu-
moSobili urTierTobebis erT- flad moZraobs saqoneli da
maneTTan dakavSirebuli da gan- fuli. ekonomikur teritoria-
sazRvruli wesiT mowesrige- Si Sedis: sahaero sivrce; ter-
buli ekonomikuri elementeb- itoriuli anklavebi sazRvarg-
is erToblioba, mravalferovani areT (e.i. zonebi, romlebsac
struqturuli elementebis iyeneben mocemuli qveynis
Serwyma mkafiod gamoxatul samTavro dawesebulebebi aren-
erT mTelad, romlis TiToeul dis an sakuTrebis uflebis
nawils erTmaneTTan mimarTe- safuZvelze, saelCoebi, samec-
baSi Tavisi Sesabamisi adgili niero da samxedro bazebi); eqs-
ukavia; qveyanaSi moqmedi princ- teritoriuli anklavebi anu
i pebis, wesebisa da kanonmde- qveynis kuTvnili teritoriis
blobiT ganmtkicebuli norme- nawili, romelic saerTaSoriso
bis erToblioba, romelic war- xelSekrulebis Tanaxmad gam-
moebis, ganawilebis, gacvlisa da oiyeneba sxva qveynis dawese-
moxmarebis procesSi warmoqm- bulebebis mier (anklavSi Se-
nili ZiriTadi ekonomikuri maval miwaze an nagebobebze
urTierTobebis formasa da sakuTrebis gadacemasTan dakav-
Sinaarss gansazRvravs. ekono- Sirebuli operaciebis nawil-
ekonomikuri usafrTxo ebis strategia
usafrTxoebis 121
Si); navTobis, bunebrivi airisa is SenarCunebas, ekonomikis
da a.S. maragebi qveynis gareT mdgrad ganviTarebasa da so-
mdebare teritoriul wylebSi, cialur orientirebulobas,
Tu maTi damuSaveba xdeba qvey- aferxeben ekonomikur zrdasa
nis rezidentebis mier. da xels uSlian saxelmwifoe-
ekonomikur teritoriaSi ar briobis ganmtkicebas.
Sedis sxva qveynebis terito- ekonomikuri usafrTxo-
riuli anklavebi _ sakonsu- ebis kriteriumebi (econom-
loebi, saelCoebi, samecniero da ic security criteria) - ekonomikuri
samxedro bazebi da a.S. agreTve safrTxis ardaSveba zRvruli
saerTaSoriso organizaciebi, sidideebis qvemoT; qveynis
ganlagebuli mocemuli qveynis uzrunvelyofa resursebiT;
teritoriaze. ekonomikis damangreveli pro-
saqarTvelos ekonomikuri cesebis Tavidan acileba, dan-
teritoria dReisaTvis gac- akargebisa da riskis minimiza-
ilebiT naklebia mis saerTa- cia; ekonomikuri da social-
Sorisod aRiarebul terito- uri efeqtianobis amaRleba; cx-
riaze, ramdenadac saqarTvelos ovrebis donisa da xarisxis
iurisdiqcia ar vrceldeba afx- mkveTri gaumjobeseba; konkuren-
azeTis, cxinvalis regionis, ax- tunariani saqonlisa da mom-
algorisa da kodoris xeobis saxurebis warmoeba da a.S.
teritoriebze. ekonomikuri usafrTxo-
ekonomikuri treningi ebis strategia (economic se-
(economic training) - kompiuter- curity strategy) - qveynis strate-
izebuli TamaSi, romelic iZl- gia sakmaod myari da mudmivad
eva mmarTvelobiTi zemoqmede- ganviTarebadi ekonomikiT, rome-
bis SefasebiTi gaangariSebis lic iTvaliswinebs qveynis
SesaZleblobas. kulturul--istoriuli TviT-
ekonomikuri usafrTxo- myofadobis, misi tradiciebisa
ebF (economic security) - ekono- da wes-- Cveulebebis dacvas,
mikis dacva im Sida da gare ekonomikuri mTlianobisa da
negatiuri faqtorebisagan, rom- ekonomikuri damoukideblobis
lebic arRveven kvlavwarmoe- SenarCunebas, sazogadoebis so-
biTi procesebis normalur fun- cialur--ekonomikuri stabil-
qcionirebas, safrTxes uqmnian urobisa da pirovnebis ganvi-
qveynis resursul da mecnier- TarebisaTvis saTanado pirobe-
ul--teqnologiuri potencial- bis Seqmnas. misi ZiriTadi mi-
122 ekonomikuri cikli

marTulebebia: ekonomikis gan- lebis, mebaReebisa da a.S.) mom-


viTarebisadmi misadagebuli saxureba; 7. garemos dacvis
struqturuli politikis ga- mizniT gaweuli momsaxureba.
tareba; ekonomikis prioritet- ekonomikuri wesrigis
uli dargebis gamoyofa da maT- politika (economic order pol-
dami saxelmwifos mxardaWera; icy) – sabazro wesrigis poli-
erovnuli valutis simyaris tika, romelic gulisxmobs sax-
uzrunvelyofa; sakuTrebis elmwifos mier konkurenciis
dacva. dacvis politikis Sexamebas sa-
ekonomikuri cikli (busi- zogadoebis socialuri dacvis
ness cycle) - saqmiani aqtiuro- politikasTan, im CarCo pirobe-
bis cikli, erTi krizisis daw- bis gaTvaliswinebiT, romelsac
yebidan meore krizisis dawye- ekonomikuri wesrigis poli-
bamde drois periodi, romelic tika adgens. CarCo pirobebSi
iyofa oTx fazad: krizisi, depre- Sedis: 1. qveyni s instituci-
qveynis
sia, gacxoveleba, aRmavloba. ur
urii mowyob
mowyobaa da, pirvel yov-
ekonomikuri ciklis cno- lisa, sakuTrebiT urTierToba-
bili mkvlevrebi arian: marqsi, Ta wesrigi; 2. kon kurencii
konkurencii
kurenciiss
keinzi, hiksi, Sumpeteri, gudvi-- dacvi
dacvis s pirobebi
pirobebi, makroekono-
ni da a.S. mikuri regulirebis priori-
ekonomikuri warmoeba tetebi (antimonopoliuri kanon-
(economic production) - erovnul mdeblobebis arseboba da misi
angariSTa sistemaSi (eas-- 93) ganviTarebis done, gadasaxadeb-
rogorc sabazro, ise arasaba- is liberalizaciis done, sakre-
zro saqmianoba: 1. saqonlis dito ganakveTebis sidide, bizne-
warmoeba; 2. sabazro momsax- sis Tavisuflebis xarisxi, eko-
urebis warmoeba; 3. finansuri nomikur-samarTlebrivi sistemis
saSuamavlo saqmianoba (bankeb- sandoobis xarisxi, agreTve mo-
is, sainvesticio fondebis, cemul qveyanaSi kerZo seqtori
sadazRvevo kompaniebisa da aris Tu ara politikuri ru-
a.S.); 4. arasabazro momsaxureba pori, biznesis warmomadgenlebi
saxelmwifo mmarTvelobis or- ikaveben Tu ara adgils xelisu-
ganoebisadmi; 5. arasabazro mom- socialurii
flebaSi da a.S. 3. socialur
saxureba arakomerciuli or- dacvi
dacvis s sistem
sistemaa (sazogadoe-
ganizaciebisa da Sinameurneo- brivi saqonlis warmoebis done
bisadmi; 6. daqiravebul mosam- da xarisxi, mosaxleobis dacva
saxureTa (mzareulebis, mZRo- uaryofoTi eqsternaliebisagan,
ekonomiqsi 123
bunebrivi monopoliebis arsebo- ekonomikur-maTematiku-
maTematiku
ba da masStabebi, samomxmareblo ri modelebi (economic-math-
kalaTis struqtura, saarsebo ematical models) - ekonomikuri
minimumis Tanafardoba pensiebTan obieqtebis, kanonzomierebebis,
da minimalur xelfasTan, komu- kavSirebisa da procesebis aR-
naluri gadasaxadebis ganakveT- weriloba maTematikuri niSneb-
ebi, socialuri dazRvevis sa- is meSveobiT da maTi makav-
marTlebrivi normebi da a.S. Sirebeli maTematikuri Tana-
bazari socialuri proble- fardobis erToblioba.
mebis mimarT araelastikuri da ekonomikur-statistiku-
daundobelia. Tu igi Tavis neba- ri meTodebi (economic-statis-
zea miSvebuli, uTuod ganapi- tical methods) - SemoRebul iqna
robebs usamarTlobasa da siRa- XVII saukuneSi ingliseli ekono-
takes qveyanaSi, rac, saboloo an- mistis uiliam petis mier qvey-
gariSiT, bumerangiviT ubrunde- nis meurneobis analizisaTvis.
ba TviT mas (bazars), iwvevs stag- igi pirveli Seecada Seefase-
nacias, romlis multiplikaci- bina inglisis, safrangeTisa da
uri efeqti maRalia. es aisaxe- holandiis erovnuli Semosava-
ba umuSevrobis zrdaSi, ekono- li da gamoekvlia arapirdapi-
mikuri zrdis tempebis dacema- ri gadasaxadebis gavlena eko-
Si, socialur afeTqebebsa da a.S. nomikaze.
aRniSnuli CarCo pirobebi erovnuli angariSianobis
aRniSnavs mocemul qveyanaSi ganviTarebaSi didi roli Sea-
ekonomikuri wesrigis politikis srula frangi ekonomistis Jan
ganviTarebis dones da upasu- batist seis `warmoebis faq-
xebs kiTxvas: realurad arse- torTa Teoriam~. warmoebis sami
bobs ki igi qveyanaSi Tu si- faqtoris (miwa, Sroma, kapita-
namdvileSi aris Tvalis daxu- li) garda, sei mniSvnelovan
Wvisa da misgan gaqcevis poli- rols aniWebda samewarmeo un-
tika. ars. naSromSi `politikuri
ekonomikur-maTematiku- ekonomiis sruli kursi~ (1828)
ri meTodebi (economic-math- igi ayalibebda Tavis Sexed-
ematical methods) - ekonomikis, ulebebs amis Sesaxeb.
maTematikisa da kibernetikis ekonomiqsi (economics) -
mijnaze aRmocenebuli mecnier- mecniereba, romelic Seiswavlis
uli disci plinebis kompleqs- sabazro sistemaSi, sazogadoe-
Si moqceuli meTodebi. bis usasrulo moTxovnilebeb-
124 ekonomiqsi

is maqsimaluri dakmayofileb- bidan optimaluri arCevanis


is mizniT, SezRuduli resurse- gakeTeba. ekonomikuri Teoriis
biT ra sazogadoebrivi for- sagani ki gacilebiT farToa.
miT, ra gzebiT, rogor da visTvis igi yvela funqcionaluri da
iwarmoos. igi sabazro ekonomi- dargobrivi ekonomikuri mec-
kis Teoriisa da praqtikis sin- nierebis safuZvelTa safuZve-
Tezia, praqtikiT gajerebuli, li da meTodologiuri bazaa.
masze orientirebuli Teoriaa. ekonomikuri Teoria ar aris
ekonomiqsi ekonomikuri Teo- moqceuli erTi ekonomikuri
riis kvlevis axali sferoa sistemis CarCoebSi. igi sazoga-
(iseve rogorc saerTaSoriso doebis ekonomikuri ganviTare-
ekonomika, sazogadoebrivi seq- bis kanonzomierebebsa da Tavi-
toris ekonomika). warmoiSva da seburebebs swavlobs, ikvlevs
ganviTarda sabazro ekonomikis sxvadasxva ekonomikur siste-
Camoyalibebisa da ganviTareb- maSi arsebiT mizez--Sedegobriv
is kvaldakval, gansakuTrebu- kavSirebs ekonomikur movle-
li ekonomikuri disci plinis nebsa da procesebs Soris, ad-
saxiT ki farTod gavrcelda gens zogad kanonzomierebebs,
XX saukunis meore naxevridan. ris safuZvelzec iZleva sa-
ekonomiqsi SezRuduli zogadoebis ganviTarebis stra-
resursebis marTvis meqanizmis tegiul mimarTulebebs, ekono-
Semswavleli mecnierebaa (g. mikis funqcionirebis obieqtur
menqiu). mecnierul dasabuTebas. ekono-
ekonomiqsi, miuxedavad imi- mikuri Teoria yovelive amas
sa, rom im kanonzomierebebs ey- erT sistemaSi aqcevs. ekonomiq-
rdnoba, romlebsac ekonomikuri sis mizani ar aris mTlianad
Teoria adgens, misgan garkveul- sazogadoebis ekonomikuri gan-
wilad gansxvavebul xedvasac viTarebis kvleva. igi ar aris
emyareba, paradigmis Secvlas erTiani sistema, mxolod am
gulisxmobs. ekonomiqsi ekono- sistemis nawilia, sabazro eko-
mikuri procesebisa da movle- nomikaSi funqcionaluri kav-
nebis analizisas mxolod SezRu- Sirebis Semswavleli mecniere-
duli resursebiT ifargleba. baa, ekonomikuri Teoria ki
misi laitmotivia am resurse- ekonomikuri organizmis gene-
bis sabazro sistemaSi efeqti- tikur kavSirebs swavlobs.
anad gamoyenebis gzebis Zieba ekonomiqsi kmayofildeba
da alternatiuli variante- ekonomikuri cxovrebis zoga-
ekonomiqsi 125
di analiziT. igi ar ikvlevs ekonomiqsi ekonomikuri si-
ekonomikuri movlenebis siRrm- namdvilis calkeuli fragmen-
iseul arss da sazogadoebis tebisa da maTi Sesabamisi Te-
socialuri stratifikaciis oriebis erTobliobaa. igi frag-
mizezebs, ekonomikuri Teoria mentebidan qmnis ekonomikis
ki ikvlevs yovelive amas. mTlian suraTs, ekonomikurma
ekonomiqsSi pragmatuli Teoriam ki, piriqiT, mTliano-
miznebi wina planzea wamoweu- bis adekvaturi suraTis meS-
li, ekonomikur TeoriaSi ki _ veobiT unda asaxos ekonomiku-
Teoriul--meTodologiuri. eko- ri sinamdvilis esa Tu is frag-
nomiqsi metwilad raodenobrivi menti.
analizia, ekonomikuri Teoria ekonomiqsi warmoebis gan-
ki _ Tvisebrivi. ekonomiqsi viTarebis sakiTxebs danaxar-
farTod iyenebs ekonometrikul jebisa da Sedegebis aspeqtiT,
analizs. magram ekonomikuri sargeblianobis kuTxiT ganix-
movlenebisa da procesebis ax- ilavs, ekonomikuri Teoria ki
snaSi maTematikuri modelebis sazogadoebrivi warmoebis is-
gamoyeneba `wminda~ Teoriisagan toriuli ganviTarebis anal-
damoukideblad naklebad asax- izs moicavs. ekonomiqsi gaur-
avs realobas. ekonomikuri Teo- bis ekonomikuri sistemebis Se-
ria orientirebulia Semecneba- darebiT analizs da Seiswav-
ze, ekonomikuri movlenebis siR- lis erTi ekonomikuri siste-
rmiseuli arsis gamovlenaze, mis sameurneo meqanizms. eko-
mizez-- Sedegobrivi kavSirebis nomikuri Teoriis kvlevis erT--
dadgenaze, maSin rodesac eko- erTi mimarTuleba, meTodi ki
nomiqsi mTavar miznad ekono- ekonomikuri sistemebis Sedar-
mikis marTvisaTvis praqtiku- ebiTi analizia (kompartivizmi).
li rekomendaciebis SemuSave- am mimarTulebis Sedegia in-
bas isaxavs. `ekonomikuri Teo- stituciuri Teoriebi (konver-
ria ar aris uSualod same- genciis, industriuli, postin-
urneo politikaSi gamosayene- dustriuli sazogadoebis)
beli mza rekomendaciebis kre- Teoriebi. ekonomikur Teorias
buli, is aris inteleqtualuri ar ainteresebs adamianTa same-
instrumenti, azrovnebis teqnika. urneo saqmianoba misi konkre-
vinc mas flobs, yvelas exmareba tuli zedapiruli formiT, misi
swori daskvnebis gamotanaSi~ mizania adamianTa ekonomikuri
(jon meinard keinzi). urTierTobebis kanonebSi gar-

z
126 ekonomiqsi

kveva, am kanonTa moqmedebis meqa- Tod gavrcelebasa da ganvi-


nizmis Secnoba. Tarebas xeli Seuwyo XX sauku-
ekonomiqsi sakuTrebas gani- nis 60--70--iani wlebidan msof-
xilavs rogorc adamianis damo- lio ekonomikaSi mimdinare
kidebulebas nivTisadmi. ekono- ekonomikuri procesebis diver-
mikuri Teoria sakuTrebas gani- sifikaciam, intensivobam da
xilavs rogorc adamianebs So- masStaburobam.
ris urTierTobas, Camoyali- XX saukunis bolo aTwle-
bebuls resursebisa da misgan ulSi elviseburad ganviTare-
Seqmnili dovlaTis miTvisebis bulma movlenebma da proces-
gamo. ekonomikuri Teoria xidia ebma _ msoflio socialisturi
warsulsa da momavals Soris. sistemis daSlam, komunisturi
igi arkvevs ekonomikuri mov- reJimis kraxma, mravali qvey-
lenis istoriul winapirobebs, nis mier damoukideblobis mop-
saidan da ra mizezebiT warmo- ovebam da ganviTarebis axal
iSva igi da ra Sedegebisaken gzaze dadgomam Zveli da sru-
mivyavarT mis ganviTarebas. igi liad axali problemebis ax-
gvexmareba tendenciebis dad- leburi Teoriuli gaazreba--ga-
genaSi da gviCvenebs, saiT da analizebis aucilebloba mo-
rogor miemarTeba ekonomikuri iTxova. am Tvisebrivad axali
ganviTareba. amitomacaa, rom eko- problemebis gadaWra kacobri-
nomikuri Teoriisa da eko- obis wina ekonomikuri ganvi-
nomiqsis kvlevis sagnebi er- Tarebis klasikuri sqemis far-
TmaneTs kveTs da emTxveva glebs scildeba.
kidec, oRond Seswavlis ku- saqarTvelos sabazro eko-
Txe aqvT sxvadasxvagvari. nomikaze gadasvlis aucile-
`ekonomiqsis~ pirveli sa- blobam savsebiT kanonzomierad
universiteto saxelmZRvanelo `ekonomiqsis~ saswavlo kur-
1948 wels aSS--Si gamosca pol sis SemoReba moiTxova umaRles
samuelsonma. es iyo periodi, saswavleblebSi, rasac mohyva
rodesac ukve momwifda niada- rogorc ucxouri saxelmZRv-
gi ekonomikaSi momxdari revo- aneloebis qarTulad Targmna,
luciuri cvlilebebis asaxvi- ise qarTuli Sesabamisi lit-
saTvis, axali ekonomikuri mov- eraturis gamocema. saxeldo-
lenebis axsnisaTvis. `ekonomiq- br, k. Rurwkaiam Targmna da
sis~, rogorc gansakuTrebuli gamosca p. samuelsonisa da v.
ekonomikuri disci plinis, far- nordhausis `ekonomiqsi (XV
elastikuroba 127
gamocema); makkonelisa da brius lime faqtoris, magaliTad, fa-
`ekonomiqsi~ (XI gamocema); s. sis zemoqmedebiT.
fiSeris, r. dornbuSis, r. moTxovnis fasismieri el-
Smalenzis `ekonomiqsi~ (II ga- astikuroba axasiaTebs Sesasy-
mocema). gamoqveynda mravali idi saqonlis an momsaxurebis
saxelmZRvanelo da special- raodenobis cvalebadobis xa-
uri literatura, romelTa risxs misi fasis Secvlisas.
Soris aRsaniSnavia: `ekonomiq- moTxovnis elastikuroba ni-
si~. Semdgeneli p. leiaSvili. Snavs imas, rom fasis mcire-
Tb., `mecniereba~, 2003; m. gve- odeni Secvla iwvevs im produ-
lesiani. `ekonomiqsi~. leqcie- qciis raodenobis mniSvnelo-
bis mokle kursi. Tb., `komen- van cvlilebas, romelzec aris
tari~, 2000; r. asaTiani. `eko- moTxovna. Tuki fasis Secvla
nomiqsi~. ganmartebiTi leqsiko- mxolod odnav cvlis saqon-
ni. I, II, III gamocemebi, Tb., ga- lis an momsaxurebis real-
momcemloba `siaxle~, 1996, izaciis raodenobas, maSin moTx-
2003, 2006; a. silagaZe, j. kax- ovna araelastikuria.
niaSvili, e. meqvabiSvili. `mik- sabazro ekonomikis Teor-
roekonomiqsi~. Tb., `Tbilisis iaSi gamoyofen `erTeuli ela-
universitetis gamomcemloba~, stikurobis~ cnebas. igi gamo-
2006; r. asaTiani. `ekonomikuri xatavs situacias, romlis dro-
Teoria da ekonomiqsi: erTianoba sac fasis procentuli cvli-
da gansxvaveba~. Tb., gamomcem- leba saqonelze (momsaxureba-
loba `siaxle~, 2005 da a.S. ze) moTxovnis procentuli cv-
elastikuri moTxovna lilebis tolia. zogjer gam-
(elastic demand) - moTxovna, oiyeneba termini `savsebiT
romelsac aqvs tendencia, Se- araelastikuri moTxovna~
moTxovna~,
icvalos fasebis umniSvnelo rac imas niSnavs, rom saqon-
cvlilebis Sesabamisad. lis fasis cvlileba gavlenas
elastikuroba (elastici- ar axdens masze moTxovnis mo-
ty) - procentebSi gamoxatuli culobaze. moTxovnis elas-
cvlileba erTi cvladisa pro- tikurobis koeficienti gam-
centebSi gamoxatuli meore cv- oixateba formuliT:
ladis cvlilebis pasuxad. garkveul saqonelze moTxovnis
maCvenebeli, romelic axasiaTebs • moTx. =
procentuli cvlileba
garkveuli saqonlis fasis
moTxovnis an miwodebis cvale-
procentuli cvlileba
badobis xarisxs erTi rome-
128 eleqtronuli fuli

moTxovnis elastikurobis ebels SeuZlia reagireba moax-


koeficients praqtikuli mniS- dinos koniunqturis cvlile-
vneloba aqvs xelfasis donis baze.
gansazRvrisas. mag., vinaidan eleqtronuli fuli (elec-
soflis meurneobis produq- tronic money, e-money) - kompiu-
ciaze moTxovna praqtikulad terebis meSveobiT mravali
araelastikuria, misi warmoeb- sagadasaxado da saangariSs-
is gadideba erTdroulad am- worebo operaciis Sesruleba,
cirebs fass erTeul prouq- sxvadasxva informaciis damuSa-
ciaze da, aqedan gamomdinare, veba da gadacema sakredito
fermeris Semosavalsac, romlis garigebebis, fuladi gadasaxa-
kompensirebac aucilebelia. sa- debisa da angariSsworebis Sesa-
kanonmdeblo gziT, wonasworo- xeb. amis Sedegad sul raRac
bis donis gauTvaliswineblad ramdenime wamSi SeiZleba infor-
xelfasis minimumis SemoRebam maciis miReba im piris sabanko
SeiZleba gamoiwvios umuSevro- angariSis Sesaxeb, romelmac
bis zrda, gansakuTrebiT axal- warmoadgina Ceki an eleqtronu-
gazrdobaSi. li sakredito baraTi ama Tu
miwodebis fasismieri el
el-- im saqonlis SesaZenad an ama
astikuroba imgvarad izomeba, Tu im saxis momsaxurebis mis-
rogorc moTxovnis elastiku- aRebad. eleqtronuli fulis
roba, oRond elastikurobis ko- sistemas avsebs sabanko avto-
eficientis formulaSi garkve- matebi, romlebic ganlagebulia
ul saqonelze moTxovnis pro- qalaqis sxvadasxva adgilas _
centuli cvlilebis sididis miwisqveSa gadasasvlelebSi,
nacvlad Caismeba gasayidi metros sadgurebTan da a.S.
saqonlis miwodebis moculo- maTi saSualebiT sabanko anga-
bis procentuli cvlileba. riSis mflobels SeuZlia neb-
miwodebis elastikurobis ismier dros damoukideblad,
ZiriTadi faqtoria dro, rom- sabanko personalis monawile-
lis ganmavlobaSic mwarmoebe- obis gareSe, CaerTos sabanko
li saTanado reagirebas axdens kompiuterSi da Seasrulos ise-
misi produqciis fasebis Sem- Ti operaciebi, rogoricaa: fu-
cirebasa Tu gadidebaze. gamo- lis Setana, gamotana da gada-
yofen umokles-, mokle- da gzavna erTi angariSidan meore-
grZelvadian sabazro periods, ze, kreditis miReba da a.S. dad-
romlis ganmavlobaSic mwarmo- genili limitis farglebSi.
emisiuri Semosavali 129
embargo (embargo) [<esp. savali Semcirdeba 48 mln
embargo-akrZalva] - saxelm-
- dolaramde.
wifo xelisuflebis mier saqon- fasiani qaRaldebis emisia
lis, oqros, fasiani qaRaldebi- SeiZleba iyos rogorc saxel-
sa da a.S. sazRvargareT gatanis mwifo sesxis obligaciebis, ise
an sazRvargareTidan Semotanis kerZo kompaniebis mier aqciebi-
akrZalva an savaWro urTier- sa da obligaciebis gamoSveba.
Tobis mTlianad aRkveTa ama Tu emisiuri mogeba (annulmis-
im qveyanasTan ekonomikuri da sion profit) – mogeba, romelsac
politikuri mosazrebiT. iReben safinanso-sakredito da-
emisia (emission) [laT. emis- wesebulebebi (bankebi da a.S.)
sio--gamoSveba] - sabanko da saxa- fasiani qaRaldebis emitenteb-
zino bileTebis, qaRaldis fuli- sa da maT myidvelebs Soris Sua-
sa da fasiani qaRaldebis mimoq- mavali momsaxurebisaTvis.
cevaSi gaSveba. emisiis Sede- emisiuri Semosavali (an-
gad miRebuli saxelmwifo Se- nulmission income) - aqcioneru-
mosavlebi ganisazRvreba am fu- li sazogadoebis Semosavali,
lis msyidvelobiT unarsa da romelic iqmneba aqciis nomina-
mis gamoSvebaze gaweul xar- lur da sabazro kursebs So-
jebs Soris sxvaobiT. vTqvaT, ris sxvaobiT. aqciis kursi Se-
saxelmwifom ganaxorciela 100 iZleba iyos nominalze maRali
mln dolaris emisia. am fu- an dabali. Tu kursi maRalia,
lis gamoSvebasTan dakavSire- maSin aqcionerTa sazogadoeba
bulma xarjebma Seadgina 1 mln iRebs emisiur Semosavals. am
dolari, e.i. erT weliwads ukanasknelis gansazRvrisas
aseTma operaciam saxelmwifos iTvaliswineben aqciis damza-
misca 99 mln dolaris Semo- debisa da realizaciis xar-
savali. Semdgom weliwads emisi- jebs. mag., 10 aTasi aqciis dam-
is xarjebi gaorkecda (xel- zadebaze, roca erTi aqciis no-
fasisa da a.S. zrdis safuZ- minaluri Rirebuleba 1000
velze) da fasebi gaizarda frankia, daixarja 100 aTasi
100%-- iT, e.i. orjer. aseT franki, xolo safondo birJaze
SemTxvevaSi 100 mln dolaris gaiyida 1360 frankis kursiT.
msyidvelobiTi unari gautol- sabrokero kantorisaTvis 70
deba wina wlis 50 mln dola- aTasi frankis odenobis kurta-
ris msyidvelobiT unars. Se- Jis gadaricxvis gaTvaliswi-
sabamisad, saxelmwifos Semo- nebiT, emisiuri Semosavali
130 emitenti

Seadgens 3430000 franks (1360-- man daadgina Semosavlebis do-


-100000-
1000 = 360 X 10000 = 3600000- - nis mixedviT sxvadasxva saxis
70000). emisiuri Semosavali dovlaTze moTxovnis moculo-
gadadis aqcionerTa sazogadoe- bis funqcionaluri damokide-
bis sarezervo fondSi. bulebis cvalebadoba. engelis
emitenti (emitter) [laT. azriT, moTxovna pirveladi
emittere - gamoSveba] - iuridi- moxmarebis sagnebze, maT Soris,
uli piri an saxelmwifo or- tradiciuli saxis kvebis pro-
gano, romelic axorcielebs duqtebze (purze, kartofilze
emisias. da a.S.), garkveuli momentidan
emitireba (issue of mon- CamorCeba Semosavlebis zrdas,
ey (securities) [laT. emittere -ga- xolo kvebis iseT produqteb-
moSveba] - fulisa da fasiani ze, rogoricaa zeTis xili, mce-
qaRaldebis mimoqcevaSi gaSve- nareuli zeTi da a.S., agreTve
ba, emisiis ganxorcieleba. fufunebis sagnebi da momsaxu-
engelis kanoni (Engel’s rebis mravali saxeoba _ Semo-
law) - moxmarebis empiriuli savlebis zrdis proporciulad
kanoni, dadgenili ernst enge- matulobs. Semosavlis cvli-
lis mier. kanonis idea mdgo- lebis erTeulze moTxovnis Se-
mareobs imaSi, rom erovnuli fardebiT cvlilebas man moTx-
Semosavlis nawili, daxarju- ovnis elastikuroba uwoda. e.i.
li kvebis produqtebze, keTil- moTxovnis elastikuroba udris
dReobis kargi indikatoria. rac moTxovnis moculobis cvlile-
ufro mcirea es nawili, miT ba Sefardebuli Semosavlebis
ufro maRalia keTildReoba. cvlilebasTan.
engelis koeficienti (En- endogenuri zrda (en-
gel’s coefficient) - koeficienti, dogenous growth) - ekonomikuri
romelic gviCvenebs, rom rac zrda warmoebis Sida (mag., mas-
ufro izrdeba moTxovna dov- Stabis efeqti, teqnologiis
laTze, Semosavlis zrdasTan srulyofa da a.S.) da ara gare,
SefardebiT, miT ufro elas- egzogenuri (mag., mosaxleobis
tikuria es moTxovna. cnobil- ricxovnobis gadideba) faq-
ma germanelma statistikosma, torebis zemoqmedebiT.
e. engelma pirvelma gamoikv- endogenuri mtp (endoge-
lia kavSiri myidvelTa Semo- nous scientific technological prog-
savlebsa da samomxmareblo ress) [<berZ. endon - SigniT...
xarjebis struqturas Soris. genos--gvari, modgma] - endoge-
erToblivi moTxovnis elastikuroba 131
nuri (Sinagani mizezebiT war- wodeba elastikuria (Es>1); Tu
moqmnili) teqnologiuri pro- erToblivi miwodebis moculo-
gresis warmoebrivi funqcia. igi bis procentuli gadideba to-
vlindeba Sromasa da kapitals lia procentebSi gamoxatuli
Soris Tanafardobis cvlile- fasebis zrdisa, maSin miwodeb-
bebiT. is elastikuroba 1--is tolad
energotevadoba (energy iTvleba (Es=1); miwodeba
intensity) – indikatori, rome- araelastikuria, rodesac fase-
lic gamoxatavs pirveladi en- bis mateba sWarbobs erToblivi
ergiis gamoyenebis efeqtianobas miwodebis moculobis zrdas
mTliani erovnuli produqtis (Es<1).
erTeulis warmoebisas. erToblivi miwodebis
erToblivi danaxarjebi mrudi (aggregate supply curve)
(gross expenses, expenditures) - - mrudi makroekonomikuri mod-
mudmivi da cvalebadi danax- elis grafikze, romelic asax-
arjebis jami warmoebis yovel avs ekonomikaSi saqonlisa da
konkretul doneze. momsaxurebis erToblivi mi-
erToblivi dasaqmebuli wodebis dinamikas da gamoxat-
mosaxleoba (total employees) avs damokidebulebas fasebis
- dasaqmebuli mosaxleoba zrdasa da warmoebis moculo-
plus samxedro mosamsaxureebi. bas Soris. misi yoveli werti-
erToblivi miwodeba (ag- li gviCvenebs, Tu Sesabamisi
gregate supply) - qveyanaSi war- fasiT ra raodenobis wminda
moebuli saqonlisa da momsax- erovnuli produqti SeiZleba
urebis jamuri Rirebuleba. miewodos bazars.
erToblivi miwodebis erToblivi moTxovna
elastikuroba (elasticity of (aggregate demand) - qveynis re-
aggregate supply) - maCvenebeli, aluri msyidvelobiTi unaris
romelic gamoxatavs ekonomi- maCvenebeli; erToblivi danax-
kaSi erToblivi miwodebis moc- arjebi, romelSic Sedis sax-
ulobis SemTviseblobas saqon- elmwifo samomxmareblo xar-
lisa da momsaxurebis fasebis jebi, kerZo seqtoris moxmare-
donis cvalebadobasTan. Tu ba, Sejamebuli investiciebi da
erToblivi miwodebis moculo- eqsport--importis danaxarje-
bis procentuli mateba sWar- bis saldo.
bobs procentebSi gamoxatul erToblivi moTxovnis
fasebis zrdas, maSin aseTi mi- elastikuroba (elasticity of ag-
132 erToblivi moTxovnis mrudi

gregate demand) - maCvenebeli, ro- misi yoveli wertili gviCvenebs,


melic gamoxatavs ekonomikaSi ra raodenobis wminda erovnu-
erToblivi moTxovnis moculo- li produqti SeiZleba gaiyi-
bis SemTviseblobas saqonlisa dos Sesabamisi fasiT. individ-
da momsaxurebis fasebis do- ualuri moTxovnis mrudisgan
nis cvalebadobasTan. asaxavs gansxvavebiT, erToblivi moTx-
mocemul saqonelsa da momsax- ovnis mrudi ar gamoxatavs
urebaze erToblivi moTxovnis Canacvlebis efeqts, romlis
cvlilebas maTi fasis erTi drosac mzardi fasi aqveiTebs
procentiT Secvlisas. Tu er- moTxovnas. am SemTxvevaSi mzar-
Toblivi moTxovnis moculo- di fasi amcirebs produqciaze
bis procentuli zrda aRemate- moTxovnis wonasworobis dones
ba fasebis Semcirebis procen- realuri fuladi masis kleb-
tul dones, maSin moTxovna is gziT, rac iwvevs saprocen-
elastikuria (Ed>1). roca er- to ganakveTis zrdasa da in-
Toblivi moTxovnisa da faseb- vesticiebis Semcirebas.
is cvlilebis maCveneblebi Tana- erToblivi Semosavali
baria (gamoxatuli procentu- (aggregate, gross income) - ix. er-
lad), moTxovnis elastikuro- ovnuli Semosavali.
ba iTvleba 1--is tolad (Ed=1); erToblivi (agregatu-

Tu fasebis Semcirebis procen- li ) warmoebrivi funqcia

tuli done aRemateba er- (aggregate production function) -


Toblivi moTxovnis zrdas (%-- funqcionaluri damokidebule-
Si), erToblivi moTxovna ba mTels ekonomikaSi produ-
araelastikuria (Ed<1). er- qciis nakadsa (Y), warmoebaSi
Toblivi moTxovnis elas- mTlian faqtobriv Sromis dan-
tikuroba farTod gamoiyeneba axarjebsa (L) da kapitals (K)
Soris. Cveulebriv es funqcia
fasebis donis Secvlis Sesax-
gamoisaxeba ase:
eb gadawyvetilebis miRebisas.
erToblivi moTxovnis Y=F(K, L).
mrudi (aggregate demand cur- formulaSi SeiZleba aisax-
-
ve) mrudi makroekonomikuri os miwac, danaxarjebisa da te-
modelis grafikze, romelic qnologiebis saxiT.
gamoxatavs urTierTdamokide- erToblivi xarjebi (ag-
bulebas wminda erovnuli gregate expenses) - ekonomikaSi
produqtis moculobasa da saqonelsa da momsaxurebaze ga-
fasebis saerTo dones Soris. weuli xarjebis mTliani Tanxa.
erovnul angariSTa sis tema
sistema 133
erTobliv xarjebSi (Y) Sedis firmis mesakuTris SeuzRudavi
moxmareba (C), investiciebi (I), pasuxismgebloba sawarmos fi-
saxelmwifo xarjebi (G) plus nansuri mdgomareobisaTvis
eqsports (X) minus importi (sasamarTlos gadawyvetilebiT
(M). formuliT gamoisaxeba ase: mTeli misi qoneba SeiZleba
-M) .
Y = C+I+G+(X- valis dafarvas moxmardes).
amasTan, emf-is mesakuTre TviT
erToblivi xarjebis mocu-
unda erkveodes yvela warmoe-
loba gansazRvravs warmoebisa
briv Tu finansur sakiTxSi da
da dasaqmebis moculobas. igi
flobdes mewarmeobis Cvevebs,
SeiZleba sistematurad meryeo-
rac memkvidreobiT ar gadaicema.
bdes fasebis saerTo donis
erTpirovnuli mflobelobis
cvlilebebis gamo.
firma biznesis yvelaze meryevi
erTpirovnuli mflobe-
organizaciuli formaa.
lobis firma (emf) (sole pro-
erovnul angariSTa sis-
prietorship firm, one man compa-
tema (eas) (System of National Ac-
ny) - biznesis erT--erTi orga-
counts) - makroekonomikur maC-
nizaciuli forma, erTi piris venebelTa sistema, romelic sa-
sawarmo, erTpirovnuli sakuT- fuZvlad udevs qveynis ekono-
reba (sole proprietor ship). fir- mikisa da `danarCen msofli-
mis sxva organizaciul formeb- osTan~ misi ekonomikuri kavSi-
Tan SedarebiT, emf-s bevri upi- rebis Seswavlas. igi ekonomikis
ratesoba da naklovaneba aqvs. ganviTarebis maxasiaTebel indi-
upiratesobaTagan SeiZleba gam- katorTa gaangariSebisa da sis-
oiyos Semdegi: firmis me- tematizaciis universaluri
sakuTres mTlianad ekuTvnis meTodia, romelic gamoiyeneba
mogeba da sargeblobs garkveu- msoflios 150--ze met qveyana-
li sagadasaxado SeRavaTebiT. Si. TFC moicavs ara mxolod
amasTan, warmoebis organizaci- ekonomikis konsolidirebul
is xarjebi firmaSi dabalia, erovnul angariSebs, aramed
sawarmos simcire mesakuTres dargobriv, seqtorul da
saSualebas aZlevs kontaqti ekonomikuri saqmianobis mixed-
daamyaros rogorc produqci- viT angariSebsac. TFC-is pirve-
is mwarmoeblebTan, ise gamsaRe- li varianti Seiqmna 1953 wels.
blebTan da a.S. naklovanebebia: praqtikuli gamocdisa da sru-
1. kapitalis gafarToebis Sez- lyofis Semdeg, 1968 wels
Ruduli SesaZleblobebi; 2. damtkicda misi meore varian-
134 erovnuli angariSebi

ti, xolo `cisferi wignis~ kis angariSebad da sazRvar-


saxelwodebiT saxelmZRvane- gareTis seqtoris angariSe-
lod gamovida 1969 wels. es bad. Tavis mzriv, erovnuli
gamocema msoflioSi aRiarebul ekonomikis angariSebSi Sedis:
iqna rogorc urTulesi siste- saqonlisa da momsaxurebis an-
ma. mis paralelurad evropis gariSi, warmoebis angariSi, Se-
rig qveynebSi moqmedebda Se- mosavlebis formirebis angariSi,
darebiT gamartivebuli da de- Semosavlebis ganawilebis an-
talizebuli evrostatis egid- gariSi, Semosavlebis gamoyenebis
iT gamocemuli `integrirebu- angariSi, kapitalis angariSi,
li ekonomikuri angariSebis finansuri angariSi. sazRvarg-
evropuli sistema~. 1993 wli- areTis seqtoris angariSebSi Se-
dan msoflioSi standartul dis: saqonlisa da momsaxurebis
saxelmZRvanelod dainerga TFC- angariSi, pirveladi Semosavleb-
is III varianti (eas-93
-93), romel- isa da mimdinare transferebis
ic gaeros statistikuri de- angariSi, finansuri angariSi,
partamentis, ekonomikuri Tan- aqtivebis sxva cvlilebebis an-
amSromlobisa da ganviTarebis gariSi, gadafasebis angariSi.
organizaciis statistikuri di- erovnuli angariSebi (na-
reqtoratis, evrostatis, saer- tional accounts) - angariSebisa da
TaSoriso savaluto fondisa sabalanso cxrilebis sistema,
da msoflio bankis statisti- romelic warmoadgens ekono-
kuri samsaxurebis erToblivi mikis ganviTarebis raodenobriv
namuSevaria. aRweras garkveul monakveTSi.
TFC- is ZiriTadi princi pe- makroekonomikur analizSi gam-
bia: mTeli ekonomikis erT mTli- oiyeneba krebsiTi erovnuli an-
anobaSi warmodgena; ekonomikis gariSebi, romlebic gamoxata-
seqtorebad dayofa; angariSeb- ven mep-is Seqmnis, erovnuli
ze ormagi Cawera; Sida da erov- Semosavlis, kapitalwarmoqmnis
nuli ekonomikis gamijvna; Semo- ganawilebisa da gamoyenebis
savlebisa da xarjebis mimdinare process, mocemuli qveynis eko-
da kapitalurad dayofa, msof- nomikuri agentebis mier sxva
lios qveynebis makroekonomikur saxelmwifoebTan ganxorciele-
maCvenebelTa saerTaSoriso bul operaciebs.
Sesadarisobis uzrunvelyofa. erovnuli angariSiano-
erovnul angariSTa siste- ba (national accounting) - makro-
ma iyofa erovnuli ekonomi- ekonomikur maCvenebelTa siste-
erovnuli simdidre 135
ma, gamoiyeneba qveynis ekonomi- axasiaTebs qveynis socialur--
kur statistikaSi, asaxavs eko- ekonomikur mdgomareobas.
nomikuri ganviTarebis (erovnu- saerTaSoriso praqtikaSi
li Semosavlis, saboloo pro- gamoiTvleba erovnuli simdi--
duqtis warmoebis, ganawilebis, dris rogorc mTliani mocu--
gadanawilebisa da moxmarebis, loba, ise misi odenoba qveynis
agreTve erovnuli simdidris erT mcxovrebze gaangariSebiT.
formirebis) mniSvnelovan aspeq- msoflio bankisa da gaeros
tebs. termini SemoiRo holan- ganviTarebis programis Sefase-
dielma ekonomistma ed. van biT, msoflio erovnuli sim-
klifma XX saukunis 40--50--ian didris struqturaSi bunebrivi
wlebSi. gaerom erovnuli an- resursebi Seadgens 20,0%--s,
gariSianoba safuZvlad daudo dagrovili materialuri sim-
erovnul angariSTa standar- didre _ 16,0%--s, xolo adami-
tul sistemas. aniseuli kapitali _ 64,0%--s.
erovnuli simdidre (na- Tanamedrove msoflios erov-
tional wealth) - gansazRvruli pe- nuli simdidre (msoflio bankis
riodisTvis finansuri da ara- monacemebze dayrdnobiT), 550
finansuri aqtivebis erToblioba, trilion dolars Seadgens.
romelic moicavs mocemuli aqedan, 365 trilioni modis ad-
qveynis teritoriaze da mis amianiseul kapitalze, materia-
farglebs gareT wina Taobebis lur kapitalze _ 95, xolo
mier Seqmnil materialur da bunebriv resursebze _ 90 tri-
aramaterialur qonebas, agreTve lioni dolari.
gamokvleul da ekonomikur erovnuli simdidre araTa-
brunvaSi moqceul resursebs. nabaria sxvadasxva qveyanaSi.
farTo gagebiT, erovnuli misi naxevari modis `did Svi-
simdidre aris Taobebis mier deulze~ _ aSS, didi britane-
SromiT Seqmnili da dagrovili Ti, safrangeTi, germania, ital-
materialuri simdidre, warmoe- ia, kanada, iaponia. danarCeni naxe-
bis procesSi CarTuli da aR- vari nawildeba Semdegnairad:
ricxuli bunebrivi resursebi, opekis qveynebze modis 95 tri-
agreTve adamianiseuli kapita- lioni dolari, dsT--is qveynebze
li (inteleqtualuri kapita- 80, danarCen qveynebze _ 100
li, dagrovili codna, gamocdi- trilioni dolari.
leba da a.S.). gamoiTvleba mim- bunebrivi resursebiT msof-
dinare da Sesadar fasebSi. lioSi yvelaze mdidari qveya-
136 erovnuli upiratesobis rombi

na ruseTia. misi resursuli da ramdenad efeqtianad qmnis


potenciali, mosaxleobis erT da ganaaxlebs qveyana am faqto-
sulze gaangariSebiT, 2--2,5--jer rebs konkurentul dargebSi.
aWarbebs aSS--is resursul po- magaliTad, kolejdamTavrebuli
tencials, 6--jer germaniisas da muSaxeli ar ganapirobebs kon-
18--21--jer _ iaponiisas. aSS--is kurentul upiratesobas Tan-
erovnuli simdidre, mimdinare amedrove pirobebSi. amisaTvis
fasebiT, daaxloebiT 24 tril- igi specializebuli unda iyos
ioni dolaris tolia. dargis konkretuli moTxovne-
erovnuli upiratesobis bis Sesabamisad, rac venCurul
rombi (national priority rhomb) – kapitalsa da stabilur inves-
maikl porteris daimondis mod- ticiebs moiTxovs. konkuren-
eli, qveynis konkurentuli up- tuli upiratesoba ukavSirde-
iratesobis qvakuTxedi, aisaxe- ba msoflio klasis moderni-
ba lokaluri konkurentuli zebuli institutebis Seqmnasa
upiratesobis oTx determinan- da maT mier warmoebuli bren-
tSi, romlebic erTobliobaSi dis Sedegia. mag., dania msof-
warmoqmnian im specifikur gare- lio lideria diabetis kvl-
mos, romelic xels uwyobs ax- evasa da insulinis eqsportSi,
ali, konkurentunariani kompanie- xolo niderlandi msoflio
bis `aRmocenebas~. saboloo an- lideria yvavilebis kultivi-
gariSiT yalibdeba is `saTa- rebis, SefuTvisa da trans-
maSo veli~, romelsac konkuren- portirebis sferoSi.
tunariani qveyana qmnis saku- 2. moTxovnis pirobebi.
Tari industriis ganviTarebi- qveynis Sida bazarze mocemu-
saTvis. es determinantebia: li dargis produqciaze moTx-
1. faqtoruli pirobebi. ovnis raodenobrivi, gansakuTre-
qveynis pozicia im warmoebis biT ki, xarisxobrivi, Tvisebrivi
faqtorebTan (kvalificiuri determinatebi;
samuSao Zala, teqnologiuri, 3. qveyanaSi erTmaneTTan
administraciuli da fizikuri dakavSirebuli saerTaSoriso
infrastruqtura, kapitalis doneze konkurentunariani
bazrebi, miwodebis pirobebi) dar gebisa da damxmare sfe-
dargebisa
mimarTebaSi, romlebic aucile- roebis arseboba;
belia mocemuli dargis kon- 4. kompaniis myari stra-
kurentunarianobisaTvis. Zalze tegia, struqtura da konku-
mniSvnelovania Tu ra tempiT rentuli garemo. qveyanaSi
erovnuli Semosavali 137
arsebuli pirobebi, romlebic narianobis amaRlebis garemo
warmarTaven kompaniebis Seqm- droTa ganmavlobaSi ganamtki-
nas, organizebasa da marTvas, cebs maT konkurentul upirate-
agreTve metoqeobasa da konku- sobas. rodesac kompaniebi ara-
renciis xasiaTs.. saxarbielo mdgomareobaSi aR-
erovnuli konkurentuli moCndebian nedleulis simci-
upiratesobis rombi, rogorc ris, miwis maRali fasis, muSaxe-
sistema, gavlenas axdens kom- lis deficitis gamo, imisaTvis
paniaTa konkurentunarianobis rom gauZlon konkurencias, isi-
iseT komponentebze, rogoricaa: ni adekvaturad reagireben baz-
resursebis xelmisawvdomoba, da- ris moTxovnebze, rac gamoixa-
sabuTebuli uaxlesi informa- teba imaSi, rom mimarTaven war-
ciis mopoveba, unar-Cvevebis aku- moebis modernizacias, nergaven
mulireba, romelTa safuZvelze axal teqnologiebs, inovaciebs,
kompaniebi acnobiereben ra mima- afuZneben Tanamedrove stra-
rTulebiT warmarTon TavianTi tegiebs da amiT qmnian axal
biznesi da miaRwion konkuren- bazars. am SemTxvevaSi konkuren-
tul upiratesobas. porteris tuli brZolis modeli arafa-
azriT, kompaniebze ganxorcie- sismier konkurenciaSi aisaxe-
lebuli sxvadasxva saxis ze- ba, rac maRali xarisxis, teqno-
wola aiZulebs maT miizidon logiurad srulyofili saqon-
investiciebi da ganaxorcielon lisa da momsaxurebis bazarze
inovaciebi. magaliTad, iaponel- miwodebaSi gamoixateba.
Ta cnobilma gancxadebam `Cven erovnuli Semosavali (na-
varT kunZuli-saxelmwifo buneb- tional income) - erovnuli war-
rivi resursebis gareSe~ – kar- moebidan miRebuli Semosavali;
gi samsaxuri gauwia maT qveya- ekonomikaSi yvela saxis Semo-
nas am naklovanebiT gamowveuli savlis jami; saqonlisa da mom-
araxelsayreli mdgomareoba kon- saxurebis fuladi Sefaseba, ro-
kurentuli inovaciebis ganxor- melic iqmneba qveyanaSi ekonomi-
cilebiTa da informaciis swra- kuri saqmianobis Sedegad. moi-
fi mopovebis gziT bazris ufro cavs xelfass, rentul Semo-
mdgradi segmentebis moZiebaSi savals, korporaciebis Semosav-
ucxoeli metoqeebisaTvis das- lebs, wminda procentsa da sa-
wrebiT gadaefaraT. kuTrebidan Semosavlebs. gamo-
amrigad, qveyanaSi Camoyali- iTvleba rogorc sxvaoba VTG-is
bebuli kompaniaTa konkurentu- sidides, ZiriTadi kapitalis
138 erovnuli Semosavali

moxmarebasa da arapirdapir ga- njkbfv'kbfyb ibuf itvjcfdfkb


dasaxadebze gaweul jamobriv vfhfut,bc ufsdbht,bc uf-
vjmdb'fvlt 60
danaxarjebs Soris.
vbyec vfhfut,bc ufsdbht,f 15
arsebobs sami midgoma erov- njkbfv'kbfyb ibuf ghjlemnb 45
nuli Semosavlis gansazRvri- gkec ovbylf itvjcfdfkb cfpq-
sadmi. pirveli midgomis mi- dfhufht' fhct,ekb mjyt-
xedviT, ekonomikuri saqmiano- ,blfy 5
bisagan miRebuli Semosavlebi njkbfv'kbfyb thjdyekb ghj-
lemnb 50
iyofa mogebisgan Semosavlebad
da dasaqmebisgan Semosavlebad; [fh]t,bc vt'jlb
meore midgoma mdgomareobs
cfvjv[vfht,kj [fh]t,b 35
samomxmareblo da sainvesti-
gkec cfmjytkcf lf vjvcf[eht-
cio xarjebis mTliani Tanxis ,fpt cf[tkvobaj jhufyjt-
dajamebaSi; mesame midgoma ,bc vbvlbyfht [fh]t,b 10
gulisxmobs qveynis ekonomikis gkec v'kbfyb iblf bydtcnbwb-
yvela seqtoris produqciis t,b sbhb'fl rfgbnfkib 10
Tanxis Sekrebas. Semosavleb- gkec vfhfut,bc abpbrehb vj-
wekj,bc uflblt,bc qbht-
is, xarjebisa da gamoSve-
,ekt,f lf lfev'fdht,t-
buli produqciis moculo- kb ofhvjt,f 5
baze dafuZnebuli am sami mid- njkbfth'j,kbdb ibuf [fh]t,b
gomidan gamomdinareobs ekonomi- cf,fphj afct,ib 60
kuri agregatebis aRweris sx- gkec tmcgjhnb lf itvjcfdfkb
vadasxva meTodi, romlebic gam- cfpqdfhufht' fhct,ekb
mjyt,blfy 10
oiyeneba erovnuli Semosavlis
vbyec bvgjhnb lf itvjcfdkt,b
angariSis Sedgenisas. amis Sesa- cfpqdfhufht' fhct,ekb
xeb naTel warmodgenas iZleva mjyt,blfy 15
qvemod moyvanili cxrili (cif- vbyec fhfgbhlfgbhb uflfcf[flt,b 10
rebi pirobiTia). gkec ce,cblbt,b 5
cxrili njkbfv'kbfyb thjdyekb ghj-
lemnb 50
itvjcfdkt,bc vt'jlb
itvjcfdfkb lfcfmvt,blfy
ofhvjt,bc
40
itvjcfdfkb bylbdblefke- vjwekj,f'f vt'jlb
gkec
hb vtofhvtj,blfy 5 cjakbc vtehytj,f lf vhto-
gkec rjvgfybbc v'kbfyb vjut,f 5 dtkj,bc vjgjdt,b'b lfh-
gkec cf[tkvobaj cfofhvjt,bc ut,b 5
v'kbfyb vjut,f 5 gkec vhtodtkj,bc uflfvveif-
gkec htynf 5 dt,tkb lfhut,b 20
erou keneT j. 139
gkec vjvcf[eht,f lf vityt,kj,f 20 xarjebis meTodis gamoye-
njkbf v'kbfyb ibuf ghjlemnb 45 nebisas sabazro fasebiT jam-
gkec ovbylf itvjcfdfkb cfpqdfh- deba samomxmareblo da sain-
ufht' fhct,ekb mjyt,blfy 5
vesticio xarjebi erToblivi
njkbf v'kbfyb thjdyekb ghj-
lemnb Sida xarjebis misaRebad. ikribe-
50
vbyec sbhb'flb rfgbnfkbc fvjh- ba mxolod saboloo dovla-
nbpfwbf Tis Rirebulebebi da gamoiri-
10
njkbf ovbylf thjdyekb ghj- cxeba yvela xarji Sualedur
lemnb 40 dovlaTze. amasTan, vinaidan sab-

erovnuli Semosavlis gan- oloo dovlaTze gavlenas


sazRvra Semosavlebis meTo- axdens gadasaxadebi, subsidie-
diT ar daiyvaneba yvela Se- bi da xarjebi importze, mag-
mosavlis martiv dajamebamde. ram ar icvleba eqsportis Rire-
erovnuli Semosavali aris buleba, amitom am meTodiT
qveynis rezidentebis (korpo- mTliani erovnuli produqtis
raciebi da kerZo pirebi) Se- misaRebad aucilebelia Ses-
mosavlebis erToblioba, romel- worebebis Setana aRniSnuli mo-
sac iReben uSualod mimdinare mentebis gaTvaliswinebiT.
warmoebidan. igi moicavs war- warmoebis moculobaTa
moebis faqtorTa mflobeleb- meTodi ajamebs damatebul Ri-
is Semosavlebs da gamoricx- rebulebas warmoebis yvela sta-
avs yvela im Semosavals, romel- diaze qveynis dargebsa da sa-
ic ar SeiZleba Sefasdes ga- warmoebSi. am damatebul Ri-
dasaxadebad mimdinare warmoe- rebulebaTa jami iZleva mTlian
brivi saqmianobisTvis. yvela Sida produqts, romelic sazR-
faqtoruli Semosavlis jams vargareT arsebuli sakuTre-
warmoadgens mTliani Sida Se- bidan wminda Semosavlis dama-
mosavali, romelic maragebis tebiT gardaiqmneba mTlian erov-
gaZvirebiT gamowveuli cvli- nul produqtad.
lebebis Semdeg iZleva mTlian amrigad, samive meTodiT ga-
Sida produqts. Tu amis Sem- iangariSeba mTliani erovnuli
deg mas daemateba wminda Semo- produqti, romelic, ZiriTadi
savali sazRvargareT arsebuli kapitalis amortizaciis gamo-
sakuTrebidan, maSin sabolood qviTvis Semdeg, iZleva erovnul
miiReba mTliani erovnuli Se- Semosavals, anu ufro zustad,
mosavali, romelic ufro wminda erovnul produqts.
cno bilia rogorc mTli
cnobilia ani
mTliani erou keneT j& (dab. 1921)
erovnuli pproduqti
roduqti
roduqti. (Arrow Kennet J.) - amerikeli
140 erou
erou-- debrios modeli

ekonomisti, jon hiksTan erTad Savebuli konkurenciuli baz-


ekonomikaSi nobelis premiis ris sayovelTao wonasworobis
laureati (1972). gansakuTre- ekonomikur-maTematikur Teore-
buli wvlili miuZRvis ekono- maze agebuli modeli, romelic
metrikis ganviTarebaSi. misi maT cal-calke daamuSaves, xolo
naSromebi ZiriTadad eZRvneba say- Semdeg erTobliv publikacia-
ovelTao wonasworobis siste- Si warmoadgines 1954 wels.
mis analizs. naSromSi `sazoga- erou - pratas koefici-
doebrivi arCevani da individ- enti (Arrow-- Pratt coefficient) -
ualuri faseulobebi~ (1951) riskisgan gadaxris intensivo-
ganixila keTildReobis ekono- bis maCvenebeli, romlis sid-
mikuri Teoriis dilema, romel- ide ganisazRvreba rogorc sar-
ic mdgomareobs imaSi, rom mo- geblianobis meore warmoebu-
mxmarebelTa suverenitetis li funqciis Tanafardoba zRv-
pirobebSi SeuZlebelia gan- rul sargeblianobasTan.
sazRvro individualuri pri- etatizmi (etatism) [<frang.
oritetebis Sesabamisi sazoga- etat saxelmwifo] - politikuri
doebrivi prioritetebi. amit- cneba, romelic gamoxatavs aq-
om SeuZlebelia sazogadoebrivi tiur Carevas sazogadoebis
keTildReobis funqciis Se- ekonomikur saqmianobaSi.
muSaveba, romelic pozitiurad efeqtiani moTxovna (ef-
dakavSirebuli iqneba individ- fective demand) - erToblivi
ualur arCevanTan. sazogadoe- moTxovna saqonelsa da mom-
bas ar SeuZlia SeimuSaos saxurebaze, uzrunvelyofili
koleqtiuri Sexeduleba imis maTi SeZenisTvis saWiro re-
Sesaxeb, Tu ra surs mas. sursebiT. igi gansxvavdeba po-
erous ZiriTadi naSrome- tenciuri moTxovnisagan, rome-
bia: `gamokvleva warmoebisa da lic ukavSirdeba saqonlisa da
maragebis maTematikur Teoria- momsaxurebis SeZenis survils,
Si~ (1958), `narkvevebi riskis magram ar aris uzrunvelyo-
TeoriaSi~ (1970), `konkurenciis fili maTi SeZenisTvis saWiro
zogadi analizi~ (1971) (frenk resursebiT da amitom ar Sei-
hanTan erTad) da a.S. Zleba fasebis meqanizmis meS-
erou - debrios modeli veobiT dayvanili iqnes momx-
(Arrow--Debreus model) - nobe- mareblamde.
lis premiis laureatebis k. ero- aseTi dayofa mniSvnelova-
usa da J. debrios mier Semu- nia imiT rom, vinaidan fasebis
eqsteritoriuli orga nizaciebi da
organizaciebi ...
da... 141
meqanizmi ar iZleva signals po- fasia.
tenciuri moTxovnis Sesaxeb, ami- eqspluataciis es meore gan-
tom sabazro ekonomikaSi SeiZ- marteba ukavSirdeba karl mar-
leba warmoiqmnas uwonasworoba. qsis zedmeti Rirebulebis Teo-
efeqtianoba (efficiency) - rias. marqsis mixedviT zedme-
resursTa gamoyenebis Sefaseb- ti Rirebulebis norma eqsplu-
is kriteriumi. gamoiTvleba ataciis sazomia. aseTma for-
resursebis gamoyenebiT miRe- mulirebam Tavi iCina Tanamed-
buli Sedegis SefardebiT war- rove ekonomikur terminebSic
moebisa da realizaciis dan- (j. robinsoni) rogorc sxva-
axarjebTan. bazris efeqtianoba obam daqiravebulis xelfassa
miiRweva maSin, roca resurse- da misi zRvruli produqtis
bi imgvarad nawildeba, rom maTi Rirebulebas Soris.
gamoyenebiT miiReba maqsimalu- eqsporti (export) - erT
rad SesaZlebeli wminda ekono- qveyanaSi warmoebuli saqonlisa
mikuri mogeba. da momsaxurebis gatana sazR-
eqspatrianti (expatriante) vargareT sagareo bazrebze re-
- farTo gagebiT, am terminSi alizaciis mizniT. arsebobs xi-
igulisxmeba ucxoelebi, magram luli da uxilavi eqsporti.
ukanasknel periodSi SeimCneva xilulia fizikurad xelSesa-
tendencia misi ufro viwro xebi saqonlis eqsporti, xolo
gagebiT gamoyenebisa, ganviTare- uxilavi _ momsaxurebisa.
buli qveynebidan ganviTarebad eqstrapolacia (extrapo-
qveynebSi Camosul pirTa mimar- lation) [<laT. polatio] - Secvla,
TebaSi. maTi samuSao, or qveya- ganaxleba) _ 1. arsebuli mo-
nas Soris xelfasis doneebSi nacemebis safuZvelze ekonomi-
sxvaobidan gamomdinare, Seda- kur maCvenebelTa mosalodne-
rebiT maRalanazRaurebadia. li mniSvnelobebis gansazRvra
eqspluatacia (exploitation) warsulSi maTi cvlilebebis
– gamoiyeneba ori mniSvnelo- gaTvaliswinebiT; 2. statisti-
biT: pirveli gulisxmobs resur- kuri kvlevisas movlenis erT
sebis gamoyenebas, xolo meore nawilze dakvirvebis safuZvel-
_ daqiravebuli muSakis mier ze miRebuli daskvnebis gavr-
daxarjuli Sromis anazRa- celeba mis meore nawilze.
urebaSi damqiraveblis mier eqsteritoriuli orga-
daSvebul Secdomebs. amis ma- nizaciebi da organoebi (ex-
galiTia, rodesac damqiravebeli territorial organizations and bodies)
gacilebiT naklebs uxdis da- - moicavs iseT saerTaSoriso
qiravebuls, vidre misi Sromis organizaciebs, rogoricaa gaer-
142 eqsteritoriuloba

Tianebuli erebis organizacia nalizacia xorcieldeba fir-


da misi specializebuli dan- mis SigniT qveganyofilebebis
ayofebi, regionuli organoebi an filialebis Seqmnis gziT.
da a.S., evrokavSiri, ekonomikuri im SemTxvevaSi, Tu solidur
TanamSromlobisa da ganviTare- sabazro warmatebas miaRwevs,
bis organizacia, arabuli sax- aseT filials SeuZlia Tavad
elmwifoebis liga, sabaJo Tan- gaxdes damoukidebeli firma.
amSromlobis sabWo, saerTa- mag., inglisis eqvsi wamyvani
Soriso savaluto fondi, ame- firma, romlebic amJamad kom-
rikuli saxelmwifoebis orga- piuterul momsaxurebaSia spe-
nizacia, afrikuli erTianobis cializebuli, adre am qveynis
organizacia da sxv. rac Seex- transerovnuli korporaciebis
eba di plomatiur warmomadgen- filialebad iTvleboda.
lobebsa da saelCoebs, isini ejourti frensis isi-
gaeros s s d k - is mixedviT dro (1845_1926) (Edgeworth Fran-
klasificirebulia qvejgufSi _ sis Ysidro) – oqsfordis univer-
`ucxouri saqmeebi~. es ukanas- sitetis profesori 1891_1922
kneli, Tavis mxriv, saxelmwifo wlebSi, amave wlebSi `ekonomi-
mmarTvelobaSi Sedis. kuri Jurnalis~ gamomcemeli,
eqsteritoriuli organi- marJinalisti da ekonomikur-
zaciebi da organoebi gaeros maTematikuri skolis warmomad-
ssdk-Si calke ganyofilebad geneli. cnobilia agreTve ro-
Sedis. gorc statistikuri meTodebis
eqsteritoriuloba (exter- mkvlevari. ejourtis naSrome-
ritoriality) [<laT. exterritorialis] - bidan aRsaniSnavia: `maTematikuri
gansakuTrebuli uflebamosile- fsiqologia~ (1881), `albaTo-
bani (sacxovreblis xelSeux- bisa da sargeblianobis gazomvis
ebloba, begarisa da gadasaxa- meTodi~ (1888), `monopoliebis
disagan ganTavisufleba da sxv.), Teoria~ (1897), `ganawilebis Te-
romlebsac saxelmwifo aniWebs oria~ (1904), `statiebi politi-
ucxoeTis di plomatiur war- kuri ekonomiis Sesaxeb~ (1925)
momadgenlebs. da a.S. misi gamokvlevebidan gan-
eqsternalizacia (exter- sakuTrebuli yuradReba daimsa-
nality) - firmis mier sakuTari xura indeqsebisa da sabanko saq-
saWiroebisaTvis warmoebuli mis maTematikuri modelirebisa-
momsaxurebis miyidva sxva kompa- dmi miZRvnilma publikaciebma.
niebisaTvis. Cveulebriv, eqster-
valorizacia 143
vadis gasvlamde ar gaicema.

v vadiani Tamasuqi (time


bill) - Tamasuqi fiqsirebuli vadiT.
vagner
vagnerisis kanoni (Wagner’s vakufi (wakuf) [arab. wakf]
law) - hi poTeza, romelic wamo- - uZravi an moZravi qoneba (aR-
ayena XIX saukunis bolos ger- mosavleTis zogierT qveyana-
manelma ekonomistma adolf vag- Si), Sewiruli religiuri or-
nerma. misi azriT, samrewvelo ganizaciebisa da dawesebu-
ganviTarebas Tan axlavs saxel- lebebis sasargeblod.
mwifo xarjebis wilis zrda valvacia (valuation) [<frang.
mTlian erovnul produqtSi. evaluation Sefaseba) _ ucxouri
vagnerma Camoayaliba am movle- valutis Rirebulebis gansaz-
nis sami ZiriTadi mizezi: Rvra ama Tu im saxelmwifos
1. xarjebis SefardebiTi erovnuli fuladi erTeuliT.
zrda saxelmwifo mmarTvelo- vali (debt) - valdebule-
baze, kanonierebis da wesrigis ba, warmoqmnili fuladi saxs-
dacvaze, agreTve sazogadoebis rebis, sesxis an saqonlis (mom-
ganviTarebis kvalobaze ekonomi- saxurebis) kreditiT miRebis
kuri saqmianobis regulirebaze; safuZvelze, anu mogvianebiT
2. moTxovnis elastikuroba gadaxdis Sesaxeb. valis for-
saxelmwifos kulturul da ma damokidebulia garigebis
saqvelmoqmedo saqmianobaze. pirobebze. misi umetesoba iTva-
moTxovna aseTi saxis momsaxu- liswinebs procentis gadaxdas
rebaze izrdeba ufro swrafad, garkveul periodSi, Cveulebriv,
vidre Semosavlebi; dadgenil vadaSi. arsebobs va-
3. ekonomikuri ganviTareb- lis sxvadasxva saxe, maT Soris
is kvalobaze samrewvelo mo- yvelaze mniSvnelovania saxelm-
nopoliebis zrda, romelic sax- wifo vali, romelsac SeiZle-
elmwifo kontrols moiTxovs. ba hqondes sabazro forma, anu
vagneris winaswarmetyveleba SeiZleba misi yidva-- gayidva
daadastura Semdgomma movle- gansazRvrul bazarze, magali-
nebma, Tumca, im periodSi igi Tad, iseTze, rogoricaa safon-
gaxda mwvave kritikis obieqti. do birJa.
vadiani anabari (time de- valorizacia (valorization)
posits) - vadiani depoziti, dan- [<frang. valorisition] - saqonlis
azogi, romelic Senaxulia bank- fasis, fasiani qaRaldebis kur-
Si gansazRvruli vadiT da am sis aweva saxelmwifo RonisZ-
144 valrasi leon

iebebis daxmarebiT. baSi araTanabari zomiT gamo-


valrasi leon (1834-1910) iyeneba, vinaidan am qveynebs msof-
(Walras Leon) – warmoSobiT lio safinanso gaerTianebis
frangi, 1870 wels gaxda loza- mier aRiarebuli da dakanone-
nis universitetis politikuri buli konvertirebis sxvadas-
ekonomiis kaTedris pirveli xva reJimi aqvT. amitom qvey-
xelmZRvaneli. didi warmateba nebis erTi jgufi (aSS, didi
moutana faseulobis Teoria- britaneTi, iaponia, da sxv.) saer-
Si zRvruli sargeblianobis TaSoriso angariSsworebaSi iy-
Teoriis damoukideblad Se- enebs rogorc sakuTar erovnul
muSavebam (1873), magram misi valutas, ise ucxoursac, ma-
uTvalsaCinoesi miRweva ekono- Sin rodesac sxva saxelmwi-
mikur TeoriaSi iyo yvela baz- foebi (maT Soris, saqarTvelo
ris momcveli sayovelTao wo- da yofili sabWoTa kavSiris
nasworobis Teoriis Seqmna. sxva respublikebi) iZulebulni
valrasma, maTematikuri aparatis arian saerTaSoriso angariSs-
gamoyenebiT, warmoadgina bazris worebaSi mxolod ucxouri
idealuri modeli, romelic aer- valutebi gamoiyenon.
Tianebs warmoebis, gacvlis, kapi- saerTaSoriso savaluto
talisa da fulis Teoriebs brunvaSi upiratesad monawi-
(1874-1877). leobs sul ramdenime Tavisu-
valuta (currency) [<ital. flad konvertirebadi valuta,
valuta--fasi, Rirebuleba] - qvey- romlebsac amJamad saerTa-
nis fuladi erTeuli, romel- Soriso savaluto fondi mi-
ic monawileobs saerTaSoriso akuTvnebs aSS--is dolars, evros,
ekonomikur gacvlaSi da dakav- inglisur girvanqa sterlings
Sirebulia yovelgvar fulad da iaponur iens. swored es
angariSsworebasTan saerTaSo- valutebi Seadgenen msoflio
riso urTierTobaSi. valutas savaluto rezervebis ZiriTad
miekuTvneba agreTve saerTaSo- masas. arsebobs agreTve sxva
riso saangariSsworebo fula- Tavisuflad konvertirebadi
di erTeulebi (mag., evro), rom- valutebi _ zogierTi qveynis
lebic emitirebulia samTavro- (Sveicariis, singapuris da sxv.)
baTaSoriso savaluto--safinan- erovnuli fuladi erTeulebi,
so organizaciebis mier. magram emisiis masStabis gamo
sxvadasxva qveynis valute- msoflioSi maTi raodenoba ar
bi saerTaSoriso angariSswore- aris sakmarisi saerTaSoriso
valutis bazarze zewolis indeqsi 145
sagadasaxado brunvis momsax- gi formuliT:
urebisaTvis. msoflios mraval EMPI  α  e  β  (i  i ) 
it it it i
qveyanaSi fuladi erTeulebi  Y (  rit   ri ),
an SezRuduli Seqcevadobisaa,
sadac e it - erovnuli valutis
an mTlianad Seuqcevadi da mx-
nominaluri gacvliTi kursia
olod savaluto kotirebis
dolaris mimarT, i it da rit , Sesa-
meSveobiT ukavSirdeba savalu-
bamisad, _ moklevadiani sapro-
to sferos.
cento ganakveTis da wminda
msoflio vaWrobasa da sae--
saerTaSoriso rezervebisa da
rTaSoriso investirebaSi Zir-
sarezervo fulis Sefardeba i--
iTadi (sarezervo) valutis
uri qveynisaTvis; i i da  ri aR-
rols asrulebs aSS--is dola-
niSnavs i it da rit saSualos, 
ri (agreTve, evro), romlis wi-
gansazRvravs zrdis temps. EMPI
ladac modis saerTaSoriso an-
indeqsi sakmaod mgrZnobiarea
gariSsworebisa da savaluto
globalur finansur bazrebze
rezervebis mniSvnelovani naw-
mimdinare procesebis mimarT da
ili. nedleulis, energomatare--
naTlad asaxavs krizisebis `ga-
blebis, umetesi saxis mza na-
damdeb~ efeqts met-- naklebad
warmis msoflio fasebi dola-
dakavSirebuli finansuri ba-
rebSia fiqsirebuli.
zrebis mqone qveynebs Soris.
valutis bazarze zewo-
mag., meqsikis krizisi 1994--1995
lis indeqsi (Exchange Market
wlebSi da misi gavlena laTi-
Pressure Index - EMPI) - mokle-
vadiani saprocento ganakveTis, nuri amerikis qveynebze, ruse-
saerTaSoriso rezervebisa da Tis krizisi 1998 wels da misi
gacvliTi kursis cvlilebis gavlena postsabWoTa qveynebze
saSualo Sewonili sidide. igi da a.S.
mxolod ramdenime makroeko- sxvadasxva qveyanaSi EMPI
nomikur maCvenebels moicavs da indeqsi urTierTdamokidebuleb-
amis gamo, qveyanaSi mimdinare is axsnis martivi meTodia. mag.,
yvela ekonomikur process EMPI indeqsis korelaciis koe-
srulad ver aRwers. EMPI in- ficienti saqarTvelosa da
deqsi 1996 wels SeimuSaves TurqeTs Soris (0,555) ufro
eiCengrinma, rouzma da uaiploz- maRalia, vidre saqarTvelosa
ma. maRali indeqsi valutis ba- da ruseTs Soris (0,367). es
zarze did zewolaze metyve- niSnavs imas, rom saqarTvelos
lebs. EMPI gamoiTvleba Semde- ekonomikaze TurqeTis finan-
146 valutis bazari

suri krizisi, ruseTTan Sedar- fos, bankebis, sxvadasxva kor-


ebiT, ufro did gavlenas poraciebis savaluto rezerve-
axdens. bis diversifikacia, moTxovna--
valutis bazari (curren- miwodebis safuZvelze valut-
cy market) - meqanizmi, romelic is kursis dadgena, savaluto
uzrunvelyofs valutebisa da riskis dazRvevasTan dakavSire-
ucxour valutebSi gamoxatu- buli operaciebis Catareba da
li sagadasaxado dokumente- sxv.
bis _ Cekebis, Tamasuqebis, akre- valutis bazarze angariS-
ditivebis da a.S. yidva--gayid- sworeba xdeba naRdi (dauyovne-
vas. es procesi xorcieldeba beli), kombinirebuli da vadi-
valutebis gacvlis formiT da ani gadaxdis formiT. savalu-
moTxovna--miwodebis safuZvelze to operaciebSi naRdi formiT
dadgenili kursis Sesabamisad. angariSsworeba cnobilia `spo-
valutis bazari, rogorc insti- tis~, vadiani garigeba _ `for-
tuciuri meqanizmi, bankebis, vardis~, xolo kombinirebuli
valutis birJebis, savaluto _ `svopis~ saxelwodebiT. gar-
ganyofilebebis, msxvili, pirv- da amisa, valutis bazarze
el yovlisa, transerovnuli kor- sruldeba saarbitraJo opera-
poraciebis specializebuli sab- ciebi, romlebic zrdis ten-
rokero firmebis erTobliobaa. denciiT xasiaTdeba.
savaluto operaciebis ZiriTad valutis birJa (currency
nawils, centraluri bankis li- stock market) [<laT. bursa - sa-
cenziis safuZvelze, axorciele- fule] - bazris instituti, rom-
ben savaluto bankebi. rogorc lis meSveobiTac xdeba ucxo-
wesi, es aris Tanamedrove teq- uri valutebis kursis (fasis)
nikiT aRWurvili umsxvilesi kotireba.
bankebi, romlebsac mraval qve- rac Seexeba ucxouri valu-
yanaSi aqvT sakuTari ganyofi- tiT vaWrobasTan dakavSirebul
lebebi da valutis yidva--gayid- operaciebs, valutis birJaze ma-
vis Sesaxeb garigebebs axor- Ti mxolod nawili sruldeba.
cieleben mTeli dRe--Ramis gan- valutis birJis gansakuTre-
mavlobaSi. buli roli imaSi mdgomareobs,
valutis bazris daniSnule- rom am birJaze fiqsirdeba uc-
baa sxvadasxva valutaSi saerTa- xouri valutebis oficialuri
Soriso angariSsworebis praq- kursi (oficialuri fasi), ro-
tikuli realizacia, saxelmwi- gorc safinanso da statisti-
valutis blokireba 147
kuri gaangariSebebis sayovelao tas mihyidis banks, maSin Tanxa
masStabi, romelsac bazad iy- gamoiTvleba ufro dabali my-
eneben arasabanko seqtoris kli- idvelis kursiT. gamyidvelisa
entebTan savaluto angariSs- da myidvelis kursebs Soris
worebisas. sxvaoba daaxloebiT Seesabame-
valutis birJis funqcion- ba savaluto operaciebze gawe-
irebaSi mniSvnelovan rols as- ul danaxarjebs.
rulebs centraluri banki. Tu msoflioSi yvelaze cnobi-
romelime valutis kursis ze- lia germaniis, safrangeTis, bel-
da zRvaris amaRlebis saSiS- giis, niderlandis valutis
roeba warmoiqmneba, igi zrdis birJebi. zog qveyanaSi aseTi bir-
am valutis miwodebas, magram Ja saerTod ar arsebobs, kurse-
Tu, piriqiT, kursis dacemis bis kotireba ki sxvadasxvagva-
tendencia SeimCneva, centra- rad xdeba. mag., SveicariaSi
luri banki yidulobs valu- ucxouri valutebis kursebs
tas misi paritetis SenarCuneb- msxvili bankebi adgenen. aseve
isaTvis. centraluri bankis xdeba did britaneTSic, sadac
`intervencia~ SeiZleba ganxor- presa aqveynebs cnobebs mxolod
cieldes valutis birJis far- yvelaze dabali da yvelaze
glebs gareTac. es nakarnaxe- maRali kursebis Sesaxeb. skan-
via, pirvel yovlisa, oficialu- dinaviis qveynebSi erovnul da
ri kursis dadgenis saWiroebiT. komerciul bankebs Soris winas-
birJaze savaluto vaWro- war xdeba SeTanxmeba aSS-- is
ba nebadarTulia mxolod devi- dolarisa da britanuli gir-
zebiT da ara monetebiT an saxa- vanqa sterlingis kursebis
zino bileTebiT. vaWrobis dam- Taobaze. italiaSi moqmedebs
Tavrebisas birJaze cxaddeba ori sxvadasxva valutis birJa
myidvelis, gamyidvelisa da sa- gansxvavebuli kotirebiT. ita-
Sualo kursebi. oficialur liis centraluri banki maTi
biuletenSi, rogorc wesi, qvey- monawileobis safuZvelze ad-
ndeba mxolod myidvelisa da gens kursis saSualo sidides,
gamyidvelis kursebi, rac klien- romlis mixedviTac bankebi anga-
tebTan angariSsworebis safuZ- riSsworebas axdenen TavianT
velia. Tu klienti valutas klientebTan.
yidulobs, maSin banki Tanxas valutis blokireba (blo-
gaiangariSebs gamyidvelis kur- cked currency) - sabanko angari-
siT, xolo Tu klienti valu- Sebze arsebuli ucxouri valu-
148 valutis kalaTa

tis gamoyenebis akrZalva an Sez- taruli Teoriisagan. igi valu-


Rudva saxelmwifo xelisuf- tis kurss ganixilavs rogorc
lebis organoebis mier. ara fass, romelic aTanabrebs
valutis kalaTa (curren- valutaze moTxovnisa da miwo-
cy basket) - erovnuli valute- zdebis nakadebs, aramed rogorc
bis nakrebi, romelsac iyeneben ori valutis SefardebiT fass,
ucxouri valutebis kotirebi- gamomdinare iqidan, rom nebis-
sas erovnuli an saerTaSoriso mieri faqtori, romelic gav-
koleqtiuri valutebis kur- lenas axdens fuladi erTeu-
sis gansazRvrisaTvis, rac va- lis Rirebulebaze, gavlenas
lutebis msyidvelobiTi unarisa moaxdens mis gacvliT kursze.
da gacvlis saerTo ekonomikuri rodesac valutis bazarze ar
pirobebis gavlenis gaTvalis- xorcieldeba samTavrobo inter-
winebis saSualebas iZleva. venciebi, kursi Tavisuflad
valutis konvertireba curavs, maRldeba an ecema,
(convertion of currency) - erTi qvey- mocemul valutaze awonas-
nis valutis gacvla sxva qvey- worebs moTxovna-- miwodebas.
nis valutaze moqmedi valut- intervenciebi SeiZleba iyos
is kursis mixedviT, anu kon- sxvadasxva formis _ dawyebu-
versiis ganxorcieleba. li savaluto kontroliT,
valutis kursi (gacvli
gacvli
gacvli-- damTavrebuli iseTi saqmiano-
Ti kursi ) (currency exchange biT, romelic uSualod ar Se-
rate) - erovnuli valutis er- dis sabazro operaciebSi, ma-
Teulis raodenoba, romelic gram miznad isaxavs valutis
SeiZleba gaicvalos ucxouri kursis stabilizacias.
valutis erT an ramdenime er- breton-- vudsis sistemis
Teulze da, piriqiT, erTi fu- Sesabamisad XX saukunis 40--
ladi erTeulis fasi, romel- iani wlebis bolodan 70--iani
ic gamosaxulia meore erTeu- wlebis dasawyisamde valutis
liT. sabazro ekonomikaSi gan- kursebs stabiluri SeTanxme-
isazRvreba moTxovna--miwodeb- buli paritetebi hqonda, Tum-
is zemoqmedebiT da gamoxata- ca, SesaZlebeli iyo maTi cvli-
vs ekonomikis mdgomareobas (maT leba revalvaciisa da deval-
Soris, fasebis donesac). vaciis meSveobiT. centraluri
arsebobs alternatiuli banki valutis yidvis an gay-
Sexeduleba valutis kursze, idvis gziT mastabilizebel
romelic gamomdinareobs mone- zemoqmedebas axdenda mis kur-
vaWroba 149
sze ryevis pirobebSi. 1971 mindobilobis wardgena SeiZle-
wels aseT maregulirebel sis- ba qonebrivi da sxva sakiTxeb-
temaSi uaris Tqmis Semdeg va- is gadasawyvetad bankSi, sasa-
lutis kursebi gaxda moqnili marTloSi, arbitraJSi, birJasa
regulirebis obieqti, romlis da a.S.; 2. saqonlis ganma-
drosac centraluri bankebis wesrigebeli dokumenti, rome-
Careva ufro aqtiuria arasa- lic SeiZleba gadavides xel-
surveli ryevebis dasaZlevad. idan xelSi indosamentis meS-
valutis kursebis moqnili regu- veobiT. masSi fiqsirebulia
lirebis sistemas zogjer `bin- warmomadgenlis uflebamosile-
Zur~ curvasac ki uwodeben, vi- ba awarmoos garigeba an eweo-
naidan sakuTar valutis kursze des sxva samarTlebriv saqmi-
saxelmwifos zemoqmedeba xSir- anobas mrwmuneblis saxeliT.
ad nakarnaxevia angarebiani mo- vauCeri (voucher) [<ing.
tivebiT. voucher werilobiTi garantia]
valutis kursis dacema - miznobrivi sagadasaxado sa-
(currency depreciation) - erTi va- Sualeba; dokumenti, romelic
lutis Rirebulebis Semcire- adasturebs moqalaqis uflebas
ba sxva valutasTan SedarebiT, saxelmwifo sakuTrebis priva-
anu misi gacvliTi kursis kleba tizebuli wilis (fuladi for-
mcuravi gacvliTi kursis piro- miT), socialur--sayofacxovrebo
bebSi. es movlena Tavisi Sede- momsaxurebis dadgenili mocu-
gebiT devalvaciis analogiuria. lobis da a.S. miRebaze.
valutis kursis zrda saprivatizacio vauCeri aris
(currency appreciation) - erTi Ceki, romelic iZleva privatize-
valutis Rirebulebis mateba buli saxelmwifo sawarmoebis
sxva valutasTan SedarebiT, anu aqciebis SeZenis uflebas. ase-
misi gacvliTi kursis zrda Ti vauCeri misi moqmedebis mTe-
mcuravi gacvliTi kursis piro- li vadis ganmavlobaSi SeiZleba
bebSi. es movlena Tavisi Sede- gaiyidos nebismier kerZo pirze,
gebiT revalvaciis analogiuria. komerciul struqturasa Tu
varanti (warrant - mindo- sxva arasaxelmwifoebriv mesa-
biloba) - 1. notariulad damt- kuTreze. gasayidi fasi SeiZleba
kicebuli werilobiTi dokumen- vauCeris sawyis, nominalur
ti, romelsac gascems erTi piri fass daemTxves, aRematebodes
meore piris saxelze mesame pi- an masze naklebi iyos.
rTan misi saxeliT samoqmedod. vaWroba (trade, merchandise) -
150 vebleni torstein

saqonlis gacvla individebs an sazogadoebaze da ara ubra-


jgufebs Soris, ganxorciele- lod moxmareba, rogorc moTx-
buli barteris meSveobiT an ovnilebis dakmayofilebis sa-
uSualod fuliT. vaWrobis Sualeba.
upiratesobaa moxmarebisTvis xe- ZiriTad konfliqts vebleni
lmisawvdomi dovlaTisa da (marqsisgan gansxvavebiT) xedav-
warmoebrivi saqmianobis spe- da ara burJuaziasa da pro-
cializaciis diapazonis gafar- letariats Soris, aramed TviT-
Toeba. vaWrobis gareSe indi- dasaqmebulebs Soris, kerZod,
videbma da jgufebma moTxov- vinc `akeTebs~ fuls da vinc
nilebebi unda daikmayofilon kidev _ saqonels. veblenis
sakuTari resursebiT. Tavisu- azriT, es konfliqti arsebobs
fali vaWroba iwvevs Sromis biznesmenebs Soris, romlebic
danawilebas, romelsac moaqvs dainteresebulni arian warmoe-
sargebloba misi yvela monawi- bis finansuri mxariTa da moge-
lisaTvis. biT, erTi mxriv, da sainJinro
vebleni torstein (1857- da sxva kadrebs Soris war-
1929) (Veblen Thorstein) – amerike- moebis efeqtianobiT (fizikuri
li ekonomisti da sociologi, gamoxatulebiT), meore mxriv.
Cikagos skolis profesori da maT Soris konfliqti warmoiSva
instituciuri ekonomikuri Teo- am ukanasknelTa mudmivi ganax-
riis TvalsaCino warmomadgene- lebisaken miswrafebiT, rac au-
li. kapitalisturi sazogadoe- fasurebs biznesmenTa kapitalis
bis instituciuri struqtur- Rirebulebas. vebleni ikvlev-
is Seswavlas miuZRvna: `saqmiani da `fuladi kulturis~ insti-
sawarmos Teoria~ (1904), `mec- tutebs da asabuTebda, rom teq-
nierebis adgili Tanamedrove nologiebi am institutebis
civilizaciaSi~ (1919), `absen- ngreviT kidev ufro gaamwvavebs
teisturi sakuTreba~(1923), arsebul konfliqts da gamoiw-
`narkvevebi Cven cvalebad sa- vevs sistemis kraxs.
zogadoebriv wyobaze~ (1934) veblenis efeqti (Veblen
da a.S. effect) – movlena, romelic war-
veblens ekuTvnis rigi eko- moiSoba maSin, roca zogierT
nomikuri terminis SemoReba da saqonelsa da momsaxurebaze fa-
originaluri ganmarteba. mag., sebis dacemisas momxmarebelTa
demonstraciuli moxmareba, mniSvnelovani nawili fiqrobs,
rogorc STabeWdilebis moxdena rom es moxda xarisxis gauare-
vitaekonomika 151
sebis gamo da amitomac amcir- ma (venture firm) - mcire an saSu-
ebs maT moxmarebas. fasebis alo sididis komerciuli or-
dacemiT erToblivi moTxovnis ganizacia, romelic uSualod
Semcireba ewinaaRmdegeba moTx- dakavebulia teqnikur siaxle-
ovnis kanons. am movlenis gaan- Ta ganxilviT, SerCeviTa da
alizeba ukavSirdeba amerike- praqtikuli realizaciiT, mec-
li ekonomistisa da sociol- nieruli gamokvlevebis da-
ogis, ekonomikaSi instituci- muSavebiT, garda amisa, afinan-
uri mimdinareobis erT-erTi sebs da konsultaciebs uwevs
warmomadgenlis, torstein ve- am siaxleTa mflobel kompanie-
blenis saxels da cnobilia bs. venCuruli firmebi Ziri-
veblenis efeqtis saxelwodebiT. Tadad msxvili kompaniebisagan
venCuruli kapitali (ven- iReben SekveTebs.
ture capital) - kapitali, rome- virementi [<frang. vire-
lic gamoiyeneba inovaciuri ment - moxveva] - sabanko op-
proeqtebis, mecnierul-- teq- eracia, romlis drosac xdeba
nologiuri damuSavebebisa da erTi piris mimdinare anga-
gamogonebebis dasafinanseblad riSidan meore piris angariSze
da dakavSirebulia did riskTan. Tanxis gadatana.
axali teqnologiebis da- vitaekonomika (vitalecono-
muSavebisa da danergvisas, mo- my) – tradiciuli, sicocx-
salodneli Sedegebis naklebad lisunariani ekonomika, romel-
stabilurobis gamo, mas xSi- ic sabazro ekonomikis princi-
rad `sarisko kapitals~ uwode- pebzea dafuZnebuli. masSi ar
ben. venCuruli kapitalis da- arsebobs nekro- da zombieko-
bandeba ZiriTadad xdeba mec- nomika.
nierebatevad dargebSi. vitaekonomikis struqtura
venCuruli operaciebi aseTia: 1. saxelmwifo seqtorSi
(venture operations) [<ing. venture arsebuli vitaekonomika; 2. pri-
riskis gaweva] - ZiriTadad in- vatizebuli vitaekonomika; 3. axa-
ovaciuri bankebis mier mecnie- li investiciebiT Seqmnili vi-
rul--teqnologiuri damuSave- taekonomikis kerZo seqtori.
bebisa da gamogonebebis dafinan- saxelmwifo seqtorSi arsebu-
sebisa da dakreditebis mizniT li vitaekonomikis naTeli ma-
gatarebuli operaciebi. xasi- galiTia energetika da mom-
aTdeba riskis maRali doniT. saxurebis sferos rigi dar-
venCuruli (sarisko
sarisko) fir- gebisa (transporti, kavSirgab-
152 viqselis kriteriumi

muloba da a.S.). privatizaci- sazogadoebrivi keTildReobis


is SemTxvevaSi isini da maT- amocanebis gadaWraSi bazris
Tan erTad mrewvelobis upi- SezRuduli SesaZleblobebi
ratesad mcire obieqtebi gar- warmoSobs saxelmwifo saga-
daiqmneba privatizebul vitaeko- dasaxado regulirebis auci-
nomikad. leblobas Semosavlebis gadana-
axali investiciebiT, sabaz- wilebaSi socialuri samarTli-
ro ekonomikis princi pebze da- anobis uzrunvelyofis mizniT.
yrdnobiT, mowinave da ara moZ-
velebuli, meoradi teqnolo-
giebiT Seqmnili vitaekonomika
qveynis ekonomikis yvelaze jan-
saRi nawilia. (v. v. papava
papava. aratra-
diciuli ekonomiksi. Tbilisi,
paata guguSvilis ekonomikis in-
stitutis gamomcemloba, 2011).
viqselis kr kriiter iumi (Vik-
teriumi
sel’s criterion) - saxelmwifos mi-
er gamoyenebuli saSemosavlo
dabegvris iseTi sistema, romel-
ic Tanabar zians ayenebs yve-
la moqalaqis materialur
keTildReobas; msoflio praq-
tikaSi kargad cnobili `saga-
dasaxado tvirTis ganawileb-
is kriteriumi~, romelic Sve-
di ekonomistis k. viqselis sax-
els atarebs. misi arsi mdgo-
mareobs SemdegSi: saxelmwifo
SeZlebulTa Semosavlebs ufro
maRal sagadasaxado ganakveTs
uwesebs, vidre Raribebisas. pro-
gresuli dabegvris aseTi ska-
la, jer erTi, xels uwyobs Se-
mosavlebis samarTlian gadan-
awilebas, xolo meore, zrdis
sabiujeto Senatanebs. amrigad,
zombiekonomika 153
lis zusti Sefaseba rTulia

z da mxolod miaxloebiTia.
zaralis Rirebuleba
zarali (Loss, Losses) - (damage cost) - fuladi formiT
saxelmwifos, mewarmis, momxmare- gamoxatuli zaralis odenoba.
blis an Suamavlis materialuri, igi ZiriTadad garemos dabin-
qonebrivi da finansuri dana- ZurebiT miyenebuli zaralis ga-
kargi, gamowveuli sameurneo-- momxatvelia. ekonomikur Teo-
finansuri kavSirebis moSliT, riaSi garemos dabinZureba gani-
sasaqonlo da fuladi masis ba- xileba rogorc gare efeqte-
lansirebis darRveviT, stiqi- bis (eqsternaliebis) kerZo Sem-
uri ubedurebebiT, gaficvebiT, Txveva.
uyairaTobiT, mflangvelobiT, zarafxana (mint) - monete-
wundebuli produqciis gamoS- bis, ordenebisa da sxva sax-
vebiT, konfliqtebiT da sxv. sa- elmwifo niSnebis damamzadebe-
zogadoebisaTvis didi zarali li saxelmwifo sawarmo.
moaqvs rekets, xelovnuri def- zednadebi danaxarji (ov-
icitis Seqmnas, momxmarebelTa erhead expense, charge) - sawar-
motyuebas, spekulacias, farul mos marTvisa da sameurneo mom-
ekonomikas da a.S. sawarmoebs saxurebis danaxarji (adminis-
Soris xelSekrulebiT gaTval- traciuli personalis Senax-
iswinebuli valdebulebis Seus- vis, Senoba--nagebobebisa da in-
ruleblobiT gamowveul za- ventaris movla--remontis, Sro-
rals, rogorc wesi, anazRaurebs mis usafrTxoebisa da sxv.). ema-
valdebulebis damrRvevi mxare. teba saqonlis sawarmoeblad an
zaralis zRvruli Rire- momsaxurebis gasawevad saWiro
buleba (marginal damage cost) ZiriTad danaxarjs da masTan er-
– rogorc wesi, garemos gaWuW- Tad Sedis TviTRirebulebaSi.
yianebiT miyenebuli damatebi- zenormaluri mogeba (su-
Ti zaralis Rirebuleba gamoxa- per--normal profit) - `mogebis~ si-
tuli fuladi formiT. gare efeq- nonimi. Tu firmis mier miRebuli
tebis (eqsternaliebis) kerZo mogeba aRemateba yvela alter-
SemTxveva. mag., mdinareebis, tbe- natiul danaxarjs, maSin amboben,
bis, zRvebisa da a.S. navTobiT rom igi iRebs zenormalur mo-
gaWuWyianebis Sedegad komer- gebas.
ciuli meTevzeobisaTvis miyeneb- zombiekonomika (zomby-
uli damatebiTi zarali, rom- economy) – Caisaxa XX sauku-
154 zrdis indeqsi

nis 90-ian wlebSi iaponiaSi, SenarCunebas zombiekonomikis


arsebobs mxolod sabazro struqturebi finansuri krizi-
urTierTobebis pirobebSi. misi sis daZlevis Semdegac cdilo-
funqcionirebis sferoa zombi- ben.
firmebi, xolo wyaroa dakred- zombiekonomika damaxasiaTe-
itebis SeRavaTiani sistema, belia ara mxolod ganviTare-
romelsac axorcieleben zom- buli, aramed ganviTarebadi qvey-
bibankebi (kreditebs aZleven nebisTvisac.
firmebs saSualo sabazroze da- zrdis indeqsi (growth in-
bali saprocento ganakveTiT). dex) - mTel ekonomikaSi saqmia-
aseTi bankebis ukan, rogorc wesi, nobis saxeobebis mixedviT ga-
dgas mTavroba (samTavrobo angariSebuli wina wlis woniT
garantiebi da a.S.), rac, sabo- Sewonili (laspeiresis) inde-
loo angariSiT, iwvevs imas, rom qsi.
zombibankebi, garkveulwilad, zrdis tempi (growth rate)
gadasaxadebis gadamxdelTa, e.i. - ekonomikur analizSi far-
mosaxleobis xarjze funqcioni- Tod gamoyenebuli maCvenebeli.
reben. aqedan gamomdinare, zom- gamoxatavs drois garkveul
biekonomika, romelic tvirTad periodSi mocemuli sididis
awveba ekonomikis jansaR naw- raodenobrivi parametrebis cv-
ils, zombifirmebis, zombibanke- lilebas procentebiT, gviCvenebs
bisa da mTavrobis erToblivi ramdeni iyo da ramdeni gaxda.
saqmianobis, maTi arajansaRi `zusti momarTva~ (fine
urTierTobebis Sedegia. tuning) – termini gamoiyeneba im
zombiekonomikis warmoSoba samTavrobo politikis mimarT,
ukavSirdeba finansur kriziss, romelic iTvaliswinebs dabeg-
rodesac sabanko krizisis Tavi- vrasa an saxelmwifo xarjebSi
dan asacileblad, xelsayreli
mcireodeni cvlilebebis Seta-
pirobebi iqmneba sabiujeto da-
nas dasaqmebaze, erovnuli Se-
finansebis gziT firmebis ga-
mosavlisa da fasebis doneze
darCenisaTvis: finansuri krizi-
sis fonze, umuSevrobis gazr- zemoqmedebis mizniT.
da da mosaxleobis cxovrebis zRvruli antisargebli-

donis dacema mTavrobisagan lo- anoba (marginal disutility) - dama-


gikurad moiTxovs aseT qmede- tebiTi antisargeblianoba, miRe-
bas. saxelmwifos mxridan fi- buli ama Tu im cvladis mcire
nansuri mxardaWeris sistemis cvlilebidan.
zRvruli sargeblianoba 155
zRvruli erTeuli (mar- fasi, romlis zeviTac SeuZle-
ginal unit) – raimis (mag., zRvru- belia sabazro fasis aweva.
li danaxarji, zRvruli produ- zRvruli minimaluri
qti, zRvruli mwarmoebluro- fasi (marginal low price) - miwo-
ba, zRvruli sargeblianoba, debis fasi, minimaluri fasi,
zRvruli Semosavali da a.S.) romelze dablac SeuZlebelia
damatebiTi erTeuli. sabazro fasis dacema.
zRvruli (marJinaluri) zRvruli mwarmoeblu-
danaxarji (marginal cost, mar- roba (marginal productivity) - war-
ginal expense - MC) [<laT. mar- moebis faqtorebiT (kapitali,
go kide, sazRvari, napiri] - war- Sroma, miwa) Seqmnili zRvru-
moebis moculobis gansazRvris li produqtis moculoba, ro-
erT--erTi ZiriTadi kriteriumi. melic, warmoebis danarCeni faq-
saqonlis damatebiTi (zRvruli) torebis ucvlelobis pirobebSi,
erTeulis warmoebisaTvis saWi- gamoxatavs mocemuli faqtoris
ro damatebiTi danaxarji. erTi erTeuliT gazrdis Sed-
formuliT ase gamoianga- egad miRebuli produqciis ma-
riSeba: tebas.
C zRvruli produqti (mar-
MC 
X ginal product) - damatebiTi pro-
sadac Δ raime mcire cvlile- duqti, miRebuli resursebis
baa, C - mTliani danaxarjebi, damatebiTi erTeulidan.
xolo X - gamoSvebuli produ- zRvruli produqtis Ri-
qciis moculoba. mewarme zr- rebuleba (value of marginal) -
dis warmoebis masStabs, sanam zRvruli fizikuri produqti,
saqonlisa da momsaxurebis er- gamravlebuli produqciis er-
Teulze zRvruli danaxarji Teulis fasze.
ar gauTanabrdeba sabazro fass. zRvruli sargebliano-
Tu zRvruli danaxarji am fass ba (marginal utility) - damatebiTi
gadascda, mewarme zaraldeba da, sargeblianoba, miRebuli nebis-
piriqiT, Tu igi sabazro fasze mieri dovlaTis damatebiTi er-
naklebia, maSin mewarme damate- Teulidan. maTematikurad gamo-
biT mogebas iRebs. isaxeba ase:
zRvruli maqsimaluri
U ^
fasi (marginal maximum price) MU 
X
- moTxovnis fasi, maqsimaluri sadac MU zRvruli sarge-
156 zRvruli sargeblianobis Teoria

blianobaa, X - saqonlis raode- atebiTi Semosavali, e.i. zRvru-


noba, Δ - cvlileba. li produqtiT miRebuli Se-
zRvruli sargeblianobis mosavali.
kategoria wina planze wamoswia
da mecnierul brunvaSi Semo-
itana cnobilma ekonomikurma
mimdinareobam _ marJinalizmma.
zRvruli sargeblianobis
Teoria (marginal revenue theory)
- SromiTi Rirebulebis Teori-
isgan gansxvavebiT, faswarmo-
qmnis safuZvlad aRiarebs ara
Rirebulebas, aramed nivTis su-
bieqtur Sefasebas, sargeblia-
nobas, sameurneo kontrahente-
bis subieqtur--fsiqologiur Se-
fasebas. igi asaxavs ekonomikur
kavSirebs, romlebic SeiZleba
CamovayaliboT ase: momxmarebe-
li _ moTxovnileba _ dovla-
Tis sargeblianoba _ fasi.
zRvruli sargeblianobis Teo-
riam farTo popularoba pova
mTel msoflioSi. am Teoriis
warmomadgenlebi (goseni, klarki,
jevonsi, valrasi, mengeri, viz-
eri, bem--baverki, siCeli, edvardsi
da sxv.) uaryofen SromiTi Ri-
rebulebis Teorias da faswar-
moqmnaSi did mniSvnelobas niv-
Tisadmi ekonomikuri subieqtis
damokidebulebas aniWeben.
zRvruli Semosavali
(marginal revenue, income) - sa-
qonlis damatebiTi erTeulis
gayidvis Sedegad miRebuli dam-
Tavisufali bazris niSnebi 157
neba-survilze da dgindeba ba-

T zris meqanizmiT, faswarmoqmnaSi


sufevs sruli Tavisufleba.
Tavdapirveli Rirebule- Tavisufali bazrisTvis damax-
ba (history cost) - warmoebis faq- asiaTebelia: konkurenciis mona-
torTa Rirebuleba maTi SeZe- wileTa SeuzRudavi ricxovneba,
nis momentSi, avansirebuli Rire- maTi Tavisuflad SeRweva baz-
buleba, romelic ar utolde- arze da, aseve, Tavisufali ga-
ba aRdgeniT Rirebulebas, anu mosvla iqidan; konkurenciis Ti-
warmoebis faqtorebis warmoe- Toeuli monawilis absolu-
biT miRebul Rirebulebas. turad sruli informireba fa-
Tavisufali bazris niS- sebis, moTxovnis, miwodebisa da
– srul-
nebi (signs of free markets) a.S. Sesaxeb; yvela saxis resur-
yofili bazari, romelic arc sis, maT Soris, materialuri,
erT qveyanaSi ar aris da arc SromiTi da finansuri resurse-
arasdros yofila. igi abstraq- bis absoluturi mobiluroba;
ciaa da SeiZleba mxolod misi erTsaxeliani produqciis abso-
idealurad warmodgena. luturi erTgvarovneba, rac gam-
ekonomikur literaturaSi oixateba, saxeldobr, savaWro
formulirebulia Tavisufali markebisa da produqciis xaris-
bazris niSnebi, romlebic ganas- xis sxva maxasiaTeblebis uqon-
xvaveben mas regulirebadi ba- lobaSi da a.S.
zrisagan. nebismier realur, konku-
Tavisufali bazris siste- rentunarian bazars axasiaTebs
maSi ar rCeba adgili monopo- Tavisuflebis elementebi, mag-
liis nebismieri tipisTvis; gamo- ram igi srulyofilebas veras-
ricxulia inflacia, umuSev- dros ver aRwevs. Znelia war-
roba, krizisebi; misTvis damax- movidginoT iseTi bazari, sa-
asiaTebelia sakuTrebis nebis- dac daculi iyos Tavisufali
mieri forma, garda saxelmwifo bazrisTvis damaxasiaTebeli yve-
sakuTrebisa; Tavisufali bazris la niSani, Tundac is, rom ar
arc erT monawiles ar Seu- iyos monopoliuri warmonaq-
Zlia gavlena moaxdinos sxva mnebi, romlebic aferxeben baz-
monawileTa mier miRebul gada- arze konkurencias, ar arsebob-
wyvetilebebze. fasebis realuri des savaWro markebi, adgili
done naklebad aris damokide- ar hqondes umuSevrobas. nebis-
buli ekonomikur subieqtTa mier bazarze xdeba inflaciis
158 Tavisufali (specialuri) ekonomikuri ...

gavleniT sabazro procesebis begvris, amortizaciis normis


damaxinjeba, Tavisufali bazris da a.S. nawilSi) meurneobis
reJimidan gadaxra, Tumca, yove- warmarTvisaTvis.
live es zRvardebulia. miuxe- Tavisufal portsa (aero-
davad aRniSnuli deformacie- portSic) da Tavisufali vaW-
bisa, moqmedebs sabazro meqa- robis zonaSi Setanisas baJs
nizmi da fasebi icvleba moTx- ar axdevineben, sanam saqoneli
ovna-miwodebis zemoqmedebiT. sawyobSia da realizebuli ar
specialu- aris.
Tavisufali (specialu-
ri) ekonomikuri zona (Tez Tez) saeqsporto mrewvelobis
(tree economical area) - qveynis zonaSi ubaJod SeaqvT saqone-
teritoriis is nawili, sadac li, sazRvargareT gasatanad
specialuri samarTlebrivi re- gamosaSvebi produqciisaTvis
Jimis safuZvelze iqmneba xel- saWiro saTadarigo nawilebi,
sayreli pirobebi sxvadasxvag- dasakompleqtebeli masalebi da
vari sagareo--ekonomikuri ope- nakeTobebi.
raciebisaTvis. misTvis damaxa- ganasxvaveben agreTve Tavis-
siaTebeli niSania Tavisufali ufali (erToblivi) mewarmeo-
an SeRavaTiani mewarmeoba, bis zonebs da saeqsporto
romelic iZleva uaxlesi te- ekonomikur zonebs.
qnologiis, nou--haus SesaZenad Tavisufali vaWroba (free
saWiro droisa da danaxarje- trade) – sagareo-ekonomikuri po-
bis mniSvnelovnad Semcirebis litika, romlis mixedviTac sa-
saSualebas, xels uwyobs valu- xelmwifo ar ereva saerTaSo-
tis mozidvas saqonlisa da mom- riso savaWro urTierTobebSi
saxurebis eqsportis xarjze tarifebis, kvotebisa da sxva
da zrdis ucxour kapitalda- saSualebebis gamoyenebis gziT.
bandebebs. Tavisufali vaWrobis
arsebobs Tez-is sami ti pi: zona (free trade area, zone) - qvey-
1. warmoebrivi zonebi; 2. Tavis- nebis jgufi, romelSic gauqme-
ufali portebi da Tavisufali bulia sabaJo da sxva savaWro
vaWrobis zonebi; 3. saeqspor- barierebi, Tumca, masSi Semava-
to mrewvelobis zonebi. li TiToeuli qveyana atarebs
warmoebrivi zona _ Se- Tavis komerciul politikas am
mosazRvruli teritoria qvey- jgufSi arSemaval qveynebTan.
nis SigniT, sadac wesdeba gan- Tavisufali (erToblivi)
sakuTrebuli SeRavaTebi (da- mewarmeobis zona (joint ven-
Tamasuqi 159
ture zone) - saxelmwifos ter- ucxouri kapitalis monawile-
itoriis is nawili, sadac iqm- obiT sawarmoTa ganlagebi-
neba xelsayreli pirobebi er- saTvis; mesame ti pi gulisx-
Toblivi samewarmeo saqmiano- mobs naklebad aTvisebuli ter-
bisaTvis. aseT zonebSi SemoRe- itoriebis koncesiis saxiT an
buli aqvT gansakuTrebuli grZelvadiani arendiT gacemas.
SeRavaTiani reJimi, rac xel- am SemTxvevaSi zonas sameur-
sayrel pirobebs qmnis ucxouri neo mizniT iyeneben Sereuli
kapitalis investirebisaTvis. ti pis specialuri organiza-
ganaxvaveben mis sam ti ps: pirve- ciebi (kompaniebi). meurneobri-
li ti pi gulisxmobs gansaz- obis samarTlebrivi reJimi
Rvrul teritoriaze special- maqsimalurad liberalizebu-
uri kanonmdeblobis SemoRebas, lia. igi umTavresad Semoifar-
romelic uzrunvelyofs meur- gleba ekologiuri kanonmde-
neobriobis SeRavaTian reJims blobiT da saerTaSoriso SeT-
adgilobrivi da ucxoeli eko- anxmebebiT. saxelmwifo iRebs
nomikuri subieqtebisaTvis. sa- mogebas saarendo gadasaxadis
gadasaxado sabaJo, savaluto, saxiT da kompaniis erovnuli
sakredito da samarTlebrivi nawilis Semosavlebidan, arse-
reJimebi wesdeba subregioneb- biT xarjebs ki ar gaiRebs. praq-
is ganviTarebis konkretuli tikaSi vxvdebiT erTsa da imave
pirobebidan da amocanebidan ga- teritoriaze aRniSnuli zo-
momdinare. zonas marTavs adg- nis samive ti pis Sexamebas.
ilobrivi xelisufleba; meore Tamasuqi (bill of exchange,
ti pi gulisxmobs mcire teri- draft, promissory note) [ger. wech-
toriebze iseTi infrastruq- sel] - kanoniT dadgenili for-
turis Seqmnas, romelic saer- mis werilobiTi sagadasaxado
TaSoriso moTxovnebs daakmay- valdebuleba, fuladi dokumen-
ofilebs. samarTlebrivi norme- ti, msesxeblis mier gacemuli
bi am zonaSi ganapirobebs ar- kreditoris saxelze, romli-
sebiT SeRavaTebs ucxoeli in- Tac am ukanasknels eniWeba
vestorebisaTvis, maTTvis gr- ufleba, mosTxovos msesxebels
Zelvadiani arendiT keTilmow- TamasuqSi miTiTebuli Tanxis
yobili, informaciuli da sa- gadaxda gansazRvrul vadaSi
transporto komunikaciebiTa da (ix. agreTve kambio).
aucilebeli servisiT aRWur- saerTaSoriso vaWrobaSi
vili teritoriebis gadacemas, Tamasuqi angariSsworebisa da
160 Tamasuqis diskonti

komerciuli dakreditebis erT-- ba iyos kooperatiuli, roca


erTi ZiriTadi saSualebaa. SesaZlebelia SeTanxmeba da
Tamasuqi ori saxisaa: marti- arakooperatiuli, roca War-
vi (ix.) da gadasapirebeli (ix.). bobs antagonizmi.
Tamasuqis diskonti (bill TamaSTa Teoriam daamtki-
discounting) - Tamasuqis ganaRde- ca Tavisi sargeblianoba ekono-
ba bankebis an kerZo pirebis mikuri qcevis iseTi aspeqteb-
mier misi vadis gasvlamde pro- is analizisas, rogoricaa bune-
centis gamoqviTviT. brivi resursebisa da sazoga-
TamaSTa Teoria (theory doebrivi saqonlis amowurva.
of games) - individualur ra- Targetireba (targeting) –
cionalur gadawyvetilebaTa centraluri bankis mizanmimar-
Teoria, miRebuli am gadawyve- Tuli moqmedeba aucileblobis
tilebaTa Sedegebis Sesaxeb ara- SemTxvevaSi, mag., maRali infla-
sakmarisi informaciis pirobeb- ciis dros moaxdinos mimoqceva-
Si. Tanamedrove TamaSTa Teo- Si arsebuli fulis masis zr-
ria iwyeba f. neimanisa da o. mor- dis koreqtireba.
genSternis naSromiT _ `TamaS- `TeTrsayeloianebi~ (whi-
Ta Teoria da ekonomikuri qce- te--collar workers) - arafizikuri
va~ (1944). igi ikvlevs indivi- SromiT dasaqmebuli muSakebi,
dualur gadawyvetilebaTa urTi- romelTa naxevarze meti Cab-
erTgavlenas iseT daSvebisas, mulia informaciul momsaxure-
romelic ukavSirdeba gadawyve- baSi. maT miakuTvneben ZiriTadad
tilebis miRebas riskis pirobebSi. gonebrivi SromiT dakavebul
maSin, rodesac tradiciu- muSakebs. `TeTrsayeloianebi~,
li mikroekonomikuri Teoria rogorc absoluturad, ise Se-
gvTavazobs gadawyvetilebaTa fardebiT, Warboben momsaxure-
miRebas gansazRvrulobis piro- bis sferoSi. amasTan, maTi wili
bebSi, TamaSTa Teoriis mixed- swrafi tempiT izrdeba maRal-
viT racionalur individs gada- teqnologiur dargebSi _ eleq-
wyvetilebis miReba uxdeba ga- tronikaSi, Cqarosnul trans-
nusazRvrelobis, gaurkvevlo- portSi, axali masalebis, samec-
bis pirobebSi. Tu erTi indi- niero mowyobilobebis warmoe-
vidis mogeba ganapirobebs me- baSi da a.S.
ore individis wagebas, maSin TviTdafinanseba (self--fi-
amboben, rom es TamaSi aris nu- nance) - warmoebis gafarToebis
lovani Tanxis. TamaSi SeiZle- dafinanseba mogebis an axali
`TiTqmis fuli~ 161
aqciebis gamoSvebis xarjze.
`TiTqmis fuli~ (“almost
money”) - aqtivebis erT--erTi
saxeoba, romelSic Sedis vadi-
ani anabrebis mTliani Tanxa,
arasaCeko Semnaxveli angariSebi
da im saxelmwifo fasiani
qaRaldebis mTliani moculo-
ba, romelic Ria bazarze Sei-
Zleba gaicvalos naRd fulze.
`TiTqmis fuli~ likviduri
aqtivia, vinaidan advilia misi
gacvla naRd fulze. Tumca
gacvlamde igi ver asrulebs mi-
moqcevis saSualebis funqcias
da amitom mas kvazifulsac
uwodeben.
162 iardi

struqturis regulirebisaTvis.

i importi (import) - sxva qve-


yanaSi warmoebuli saqonlis an
iardi (yard) - sigrZis er- momsaxurebis Semotana da mox-
Teuli sazomTa inglisur sis- mareba mocemul qveyanaSi.
temaSi, udris 3 futs, anu saqoneli xiluli importia,
97,44 sm--s. momsaxureba ki _ uxilavi.
`iafi fuli~ (cheap mon- importis Senacvleba Si
Si--
ey) - sakredito sistemis ise- da warmoebiT (import substitu-
Ti mdgomareoba, roca advilia tion) - erT--erTi mTavari ganvi-
aiRo sesxad kapitali. es Se-- Tarebis strategia ganviTare-
saZlebelia dabali saproce-- badi qveynebisaTvis. omis Sem-
nto ganakveTis, sabanko sis-- dgom pirvel wlebSi mravali
temis likvidurobis zrdis, ekonomisti da ganviTarebadi
dakreditebis sferoSi SezRud- qveynebis mTavrobebi industri-
vebis Sesustebisa da a.S. poli- alizaciis politikas miiCnevd-
tikis ganxorcielebis pirobeb- nen ekonomikuri progresis
Si. `iafi fuli~ mosaxleobi- saukeTeso strategiad. am Tval-
saTvis kreditis xelmisawvdo- sazrisiT yvelaze marTebuli
mobis amsaxveli terminia. gza iyo importis Senacvleba
imiji (image) - saqonlis, Sida warmoebiT, rac gulisx-
momsaxurebis, sawarmos da a.S. mobs sakuTari mrewvelobis
reputacia. is saqoneli (mom- Seqmnas importuli kvotebiTa
saxureba, sawarmo da a.S.), rom- da tarifebiT dacvis safuZ-
lis `saxemac~ momxmarebelTa velze. iTvleboda, rom es pro-
aRiareba moi pova, SemdgomSi cesi unda dawyebuliyo mrew-
uzrunvelyofs momxmarebelTa velobis im dargebis ganviTare-
erTgulebas Sesabamisi safir- biT, romlebic awarmoeben sa-
mo da savaWro markebisadmi da momxmareblo saqonels. Semdeg
maT mtkice, myar mdgomareobas aqcenti gadatanil iqna kapi-
bazarze. taluri saqonlis warmoebaze.
importze gadasaxadi (sa- igulisxmeboda, rom am gziT
importo baJi) (import duties) - SesaZlebeli iqneboda impor-
sazRvargareTidan Semotanil tis Senacvleba Sida warmoe-
saqonelze dawesebuli arapir- biT, rac xels Seuwyobda eko-
dapiri gadasaxadis saxe; gamoi- nomikur zrdas. ar gamoiricxe-
yeneba importis moculobisa da boda is varaudic, rom am
indeqsacia 163
strategiis realizaciis Ziri- kulma skolam. es skola Camoy-
Tadi xarjebi Tavis Tavze ganvi- alibda XIX saukunis bolos da
Tarebul qveynebs unda aeRoT. XX saukunis dasawyisSi. misi
am strategiis gamoyenebam mra- fuZemdebelia cnobili inglise-
val ganviTarebad qveyanas ara- li ekonomisti alfred marSa-
saxarbielo Sedegebi moutana. li. am Teorias iziarebs pol
sagadasaxdelo balansis mdgo- samuelsonic.
mareoba aRniSnul qveynebSi inglisur--amerikulma sko-
naklebad gaumjobesda, xolo lam Rirebulebis Teoriebis -
maTi damokidebuleba ganviTare- SromiTi Rirebulebis Teoria
bul saxelmwifoebze ar Sem- (ix.), zRvruli sargeblianobis
cirebula. importis struq- Teoria (ix.), warmoebis danax-
turaSi mza samomxmareblo arjebis Teoria (ix.), moTxov-
saqonlis wili Semcirda, man- na-- miwodebis Teoria (ix.) _
qana--mowyobilobebisa da saTa- SeerTebiT Seqmna Rirebulebis
darigo nawilebis ki gaizar- axali Teoria, romelSic amo-
da. warmoiqmna barierebi eqspor- savalia moTxovna--miwodebis ka-
tisaTvis, vinaidan saeqsporto noni. am `axali Teoriis~ mixed-
saqonlis mwarmoebeli firmebi viT saqonlis miwodebas gan-
iZulebulni gaxdnen adgilo- sazRvravs warmoebis danaxar-
brivi firmebisagan, romlebic jebi, xolo moTxovnas _ saqon-
proteqcionistur pirobebSi lis zRvruli sargeblianoba.
muSaobdnen, SeeZinaT nedleu- inglisur-- amerikuli sko-
li da masalebi msoflio done- lis Teoria yvelaze optima-
ze maRal fasebSi. am politi- luria, igi obieqturi da subi-
kam ganapiroba valutis kur- eqturi faqtorebiT gansazRvris
sis gazrda, ramac Seamcira maTi Taviseburi sinTezia.
eqsportis efeqtianoba. indemniteti (indemnity) -
importirebisadmi mid- zaralis anazRaureba, kompensa-
rekileba (propensity to import) cia (rogorc wesi, saerTa-
- importze gaweuli xarjebis Soriso samarTalSi).
wilis zrda SemosavalSi. indeqsacia (index--linking,
inglisur-amerikuli sko- indexation) - fasebis indeqsis
lis Teoria (the theory of english-- cvlilebis mixedviT kontraqte-
american school) - Rirebulebis bis nominaluri Rirebulebis
alternatiuli Teoria, romel- periodulad gadasinjvis meqa-
ic wamoayena inglisur--ameri- nizmi, xelfasisa da sxva Semo-
164 indeqsi

savlebis koreqtireba ekonomi- nebs; 2. prognozul--analiti-


kaSi fasebis saSualo donis kur nawils; 3. sagegmo--maregu-
cvalebadobis Sesabamisad. lirebel nawils.
indeqsi (index) [<laT. in- indikatur gegmaSi asaxulia
dex maCvenebeli] - cifrobrivi is konkretuli RonisZiebebi,
maCvenebeli, romelic procen- romlebmac unda uzrunvelyos
tobiT gamoxatavs warmoebis dasaxuli prognozuli parame-
moculobis, fasebis, sagareo trebis miRweva.
vaWrobisa da a.S. cvlilebebs& indosamenti (endorsement)
individualuri mewar- [<frang. endossement <laT. in-
meoba (sole ownership) - same- dorsum zurgi]--gadacemis war-
warmeo saqmianobis individu- wera, _ warwera Tamasuqis, Cekis,
aluri gaZRola, mewarmeobis konosamentis da sxva fasiani
umartivesi forma. individu- qaRaldebis meore mxareze, rom-
aluri mewarmis qoneba ganuyo- liTac dasturdeba am doku-
felia misi piradi qonebisagan, mentiT gansazRvruli ufleb-
xolo individualuri sawar- is gadacema sxva pirisaTvis
mo ar aris iuridiuli piri. (sxvagvarad _ Jiro).
indikaturi dagegmva (in- indosanti (endorsee) [<germ.
dicative planning) - erovnuli indossant]--piri, romelic fasi-
ekonomikis saorientacio dageg- ani qaRaldebis ukana mxareze
mva saxelmwifo doneze, rome- akeTebs gadacemis aRmniSvnel
lic ar zRudavs erovnuli kapi- warweras (sxvagvarad _ Jiran-
talis uflebebs. masSi gan- ti).
sazRvrulia qveynis socialur-- indosati (endorser) [<germ.
ekonomikuri ganviTarebis pri- indossant]--piri, romlis sasarge-
oritetebis sistema da maTi blodac fasian qaRaldze ga-
realizaciis gzebi. indikaturi keTebulia gadacemis warwera.
dagegmva koordinacias uwevs industria (industry) - ga-
aRmasrulebeli xelisuflebis eros saerTaSoriso standartu-
yvela organos Sesabamis ko- li dargobrivi klasifikaciisa
mpleqsur da urTierTdakavSi- da erovnul angariSTa siste-
rebul RonisZiebebs. mis mixedviT ekonomikis meo-
indikaturi gegma moicavs: reuli seqtori (agraruli seq-
1. qveynis socialur-- ekono- toris Semdeg), romelSic Se-
mikuri ganviTarebis ZiriTad dis mrewveloba (Tavisi mom-
strategiul miznebsa da amoca- povebeli da gadammuSavebeli
investiciis bazari 165
dargebiT) da mSenebloba. sferoSi mogebis an social-
industriuli sazogado- uri efeqtis miRebis mizniT.
eba (industrial society) - sazo- Tanamedrove ekonomikaSi inves-
gadoebis ganviTarebis stadia, ticiebis didi nawili fasiani
samrewvelo sazogadoeba, ro- qaRaldebiTaa warmodgenili.
melmac Secvala agraruli sazo- portfelis investiciebi
gadoeba, xolo XX saukunis fasian qaRaldebSi gaTval-
60-- iani wlebidan gadaizarda iswinebulia mxolod Semosav-
postindustriul sazogadoeba- lis misaRebad, pirdapiri _
Si. kompaniis mmarTvelobaSi monawi-
inercia (inertia) - ekono- leobisaTvis. investiciebi Zvir-
mikuri maCveneblebis dinamika fas liTonebSi, miwaze an sxva
mimdinare periodSi, dafuZne- uZrav qonebaSi xorcieldeba in-
buli wina periodis tenden- flaciisa da fuladi reform-
ciaze. isagan fuladi saxsrebis dac-
investirebisadmi mid- vis mizniT.
rekileba (propensity to invest) investiciebis sidide gan-
-erovnuli Semosavlis im wi- isazRvreba im proeqtebiT, rom-
lis zrda, romelic xmardeba lebic uzrunvelyofen dadeb-
kapitaldabandebebs. iT wminda diskontirebul Rire-
investicia (investment) bulebas an Semosavlebis Sida
[<laT. investire Semosvla]--ker- ganakveTs. pirvel maCvenebels
Zo seqtoris an saxelmwifos ewodeba wminda diskontire-
grZelvadiani kapitaldabande- buli Rirebulebis kriteriu-
ba qveynis SigniT an sazRvarg- mi,, xolo meores _ kapital
mi kapital--
areT: 1. dabandeba realur Zir- dabandebis zRvruli efeq-
iTad kapitalsa da materialur-- tianobis kriteriumi.
sasaqonlo maragSi warmoebis investiciis bazari (Inves-
ganviTarebisaTvis; 2. dabande- tment market) - sainvesticio re-
ba finansur aqtivebSi (de- sursebze moTxovna-- miwodebis
pozitSi, fasian qaRaldebSi) Se- formirebisa da sainvesticio
mosavlis miRebis mizniT. saqonlis yidva--gayidvis sfe-
investiciebi materialuri, ro. investiciis bazari emsax-
teqnikuri, finansuri da inte- ureba sainvesticio potencia-
leqtualuri faseulobebis lis mobilizeba--organizebas, sa-
grZelvadiani dabandebaa ekono- investicio saqonlis finansur,
mikuri saqmianobis sxvadasxva materialur da inteleqtu-
166 investori

alur uzrunvelyofas. miekuTvnebian brokerebi, rom-


investori (investor) [<ing. lebic operaciebs awarmoeben
investor meanabre]--iuridiuli an klientis xarjze.
fizikuri piri, romelic axor- dilerebi, romlebic saku-
cielebs investiciebs, abandebs Tari xarjiT awarmoeben opera-
sakuTar, nasesx, an mozidul sax- ciebs, iyofian or kategoriad:
srebs investiciur proeqteb- pirvelad da meorad dilere-
Si. investori Tavisi saxeliT bad. pirveladi dilerebi baz-
iZens fasian qaRaldebs. arze avrceleben axal fasian
sainvesticio kapitalis qaRaldebs da amiT emitenti-
formirebis mixedviT investori saTvis qmnian damatebiT kapi-
SeiZleba iyos ori saxis: indi
indi-- tals, xolo meoradi dilere-
vidualuri da instituciuri. bi yiduloben da xelaxla yid-
individualuri investori fa- ian mimoqcevaSi arsebul fasi-
sian qaRaldebs iZens sakuTari an qaRaldebs da emitentisaTvis
kapitaliT. mas bolo kredi- ar axdenen axali kapitalis
tors uwodeben. instituciuri mobilizacias. maTi meSveobiT
investori fasian qaRaldebs kapitali investorebs Soris
yidulobs ara imdenad sakuTa- moZraobs.
ri, ramdenadac moziduli fu- inkasacia (collection) [ital.
liT, anu mis mier mobilizebu- incassare yuTSi Cawyoba]-- bank-
li bolo kreditorebis kapi- Si naRdi fulis miReba fasi-
taliT. igi Sualeduri rgolia ani qaRaldebiT; inkasos oper-
kapitalis mobilizaciasa da in- aciebis ganxorcieleba.
vestirebaSi. inkaso (encashment, collec-
saxsrebis dabandeba fasian tion of payments) [ital. incas-
qaRaldebSi SeiZleba iyos in- so]--sabanko operaciis saxeoba,
stituciuri investoris, mag., ko- romliTac banki saangariSswo-
merciuli bankis, sadazRvevo rebo dokumentebis (Tamasuqis,
organizaciis, sapensio fonde- Cekis, da a.S.) safuZvelze kli-
bis da a.S. Tavisufali saxsre- entis davalebiT da mis an-
bis droebiTi moTavseba, SeiZ- gariSze iRebs kuTvnil fulad
leba iyos kapitalis mobili- Tanxas mesame pirisagan. sain-
zaciis ZiriTadi mizani, mag., sa- kaso operaciebis CatarebisaT-
investicio kompaniebis, sainves- vis banks sakomisio ekuTvnis.
ticio fondebis Seqmna. saerTaSoriso vaWrobaSi
investoris kategorias ar sasaqonlo dokumentebis inkaso
inovaciuri banki 167
mdgomareobs imaSi, rom eqspor- Sirebulia warmoebrivi proces-
tiori avalebs Tavis banks, mi- ebis teqnologiur srulyo-
iRos gansazRvruli raodeno- fasTan, Tumca, inovacia ufro
bis valuta importiorisagan, farTo cnebaa, vidre gamogone-
am ukanasknelisaTvis sasaqon- ba. igi gamogonebis komerciul
lo dokumentebis gadagzavnis gamoyenebas gulisxmobs.
safuZvelze. inovacia ar aris erTjera-
sainkaso operacia Sedgeba di aqti, aramed igi saqmianobis
oTxi etapisagan: 1. eqsportio- nebismier sferoSi ganviTareb-
ri gadascems Tavis banks sain- is uwyveti procesia. amiT aix-
kaso davalebas da sasaqonlo sneba TUV-ebis, robotebis, ko-
dokumentebis danarTs, rasac mpiuterebis, mobiluri tele-
safuZvlad udevs eqsportio- fonebisa da a.S. ramdenime Tao-
rsa da importiors Soris da- bis arseboba.
debuli xelSekruleba; 2. eqs- `inovacia~ pirvelad mec-
portioris banki sainkaso dava- nierul brunvaSi Semoitana
lebas sasaqonlo dokumenteb- iozef Sumpeterma. naSromSi
Tan erTad gadagzavnis impor- `ekonomikuri ganviTarebis Teo-
tioris bankSi; 3. importioris ria~ (1911) pirvelma gaaSuqa
banki maT gadascems importio- inovaciuri procesebi da maTi
rs; 4. importioris banki im- roli mogebis gadidebaSi.
portiorisagan valutis miRe- inovaciuri banki (innova-
bis Semdeg gadagzavnis mas tion bank) - komerciuli banki,
eqsportioris bankis angariSze, specializebuli inovaciuri
es ukanaskneli ki am Tanxas proeqtebis, e.i. sxvadasxva mec-
Caricxavs eqsportioris an- nierul--teqnologiuri siaxlis
gariSze. sainkaso operaciebis (dawyebuli sacdeli nimuSeb-
CatarebisaTvis banki iRebs sa- is daproeqtebidan da Seqmnidan,
komisios. damTavrebuli maTi masobrivad
inovacia (innovtion) - axa- danergviT) dafinansebasa da
li teqnologiebis, Sromis or- dakreditebaze, romelTa vade-
ganizaciisa da marTvis pro- bi, wesebi da pirobebi dgindeba
gresuli formebis danergva dasafinansebeli samuSaoebis
warmoebaSi, produqciis axal masStabis, stadiebisa da xasi-
saxeobaTa aTviseba. es termini aTis mixedviT. gamoiyeneba ro-
xSirad gamoiyeneba sityva `ga- gorc moklevadiani, ise grZel-
mogonebis~ sinonimad da dakav- vadiani dakrediteba. SesaZle-
168 inovaciuri ekonomika

belia investiciuri dafinanse- paradigmas, sadac inteleqtu-


bac im kompaniebis aqciebis aluri kapitali da informa-
SeZenis gziT, romlebic amuSave- cia warmoebis ganmsazRvreli
ben da nergaven raime mecnie- faqtorebia. inovaciuri ekono-
rul--teqnologiur ideas, ag- mika gulisxmobs warmoebaSi
reTve dakavebuli arian obli- Tvisebrivad axali teqnolo-
gaciebis xangrZlivi vadiT gavr- giebis (warmoebis kompiuter-
celebiT, dasafinansebeli proeq- izacia, robotuli da lazer-
tis ganxorcielebiT dainter- uli teqnika, bioteqnologia, nan-
esebul pirebs Soris. oteqnologia, mikroprocesoru-
inovaciuri banki sxva banke- li teqnologia da a.S.) dan-
bisagan gamoirCeva Semdegi Ta- ergvas, ukidegano informaciis
viseburebebiT: sakredito da- velSi mudmivad yofnas.
bandebis ukan dabrunebis maRa- inovaciuri ekonomika mo-
li riskiT; arsebiTi gansxvave- mavlis ekonomikaa. XXI sauku-
biT ara mxolod vadebSi, aramed nis dasawyisSi igi mxolod
sesxebis moculobaSi; meanabris formirebis procesSia. misi
saxsrebis dacvis uzrunvel- konturebi gamoikveTa maRal-
yofisaTvis damatebiTi garan- ganviTarebul qveynebSi.
tiebis aucileblobiT. ekonomi- inJineringi (engineering)
kis stabilizacia, kerZo seq- - saqmiani (warmoebrivi daniS-
torSi investiciuri aqtiuro- nulebis) momsaxurebis erT--
bis amaRleba, privatizaciisa da erTi saxeoba, inteleqtualuri
mewarmeobis ganviTareba gana- saqmianobis erToblioba, romel-
pirobebs inovaciuri miznebi- ic gulisxmobs komerciul sa-
saTvis kreditze moTxovnis fuZvelze ama Tu im sainJinro--
gazrdas. Tavis mxriv, es proce- sakonsultacio momsaxurebis
si stimuls aZlevs ZiriTadi gawevas. inJinerings ewevian ro-
kapitalis ganaxlebas da xels gorc specializebuli sainJin-
uwyobs msoflio donesTan Se- ro--sakonsultacio firmebi, ise
darebiT teqnologiebSi arse- samrewvelo, samSeneblo da sxva
buli CamorCenis daZlevas. kompaniebi.
inovaciuri ekonomika inJineringis tipis momsaxu-
(inovation economy) - axali ti- rebis mTel erTobliobas yofen
pis civilizacia, codnaze da- or jgufad: 1. produqciis war-
fuZnebuli ekonomika. emyareba moebis procesis momzadebasTan
ekonomikuri ganviTarebis axal dakavSirebuli momsaxureba; 2.
inJineringi 169
produqciis warmoebisa da re- biT kontraqtis dadebisaTvis
alizaciis procesis normaluri gaweul samuSaoebs, romelSic
msvlelobis uzrunvelyofasTan Sedis: sakontraqto dokument-
dakavSirebuli momsaxureba. aciis momzadeba; auqcionis or-
pirvel jgufs miekuTvneba: ganizacia; winadadebebis Sefase-
a) winasaproeqto momsaxure- ba; rekomendaciebis Sedgena;
ba. masSi Sedis: socialur-- kontraqtis dadeba; proeqtis
ekonomikuri gamokvlevebi, to- gaZRola--zedamxedveloba; mSe-
pografiuli gadaRebebi da adg- neblobis marTva; samuSaos dam-
ilmdebareobis dagegmareba; Tavrebis Sesaxeb sertifikatis
niadagis gamokvleva; wiaRiseu- Sedgena da gacema, mSeneblobis
lis Zieba, regionebis ganaSe- Sesaxeb teqnikuri daskvnis
nianebis, satransporto qselis gakeTeba; teqnikuri personalis
ganviTarebis gegmebis SemuSave- momzadeba; produqciis gasaRe-
ba; proeqtis teqnikur--ekono- bisaTvis xelsayreli pirobeb-
mikuri dasabuTebulobis momza- is Seqmna; b) specialuri mom-
debisaTvis gamokvlevebis Cata- saxureba, ganpirobebuli moce-
reba da sxv., b) saproeqto mom- muli obieqtis Seqmnis konkre-
saxureba, romelic, Tavis mxriv, tuli problemebiT (narCenebis
iyofa bazisur da detalur utilizaciasTan dakavSirebu-
(dawvrilebiT) inJineringad. ba- li sakiTxebis kvleva, iuridi-
zisur inJineringSi Sedis: wi- uli procedurebi da a.S.).
naswari sainJineringo gamokv- sainJineringo momsaxureb-
levebisa da proeqtebis, gener- is meore jgufs miekuTvneba:
aluri gegmisa da Tanmxlebi warmoebis procesis marTvasa
sqemebis, rekomendaciebis momza- da organizaciasTan dakavSire-
deba, proeqtebis Rirebulebis, buli momsaxureba; mowyobi-
misi eqspluataciisa da Seqm- lobebis gamocdasTan dakavSire-
nisaTvis saWiro xarjebis winas- buli momsaxureba; obieqtis eqs-
wari Sefaseba. detalur in- pluataciasTan dakavSirebuli
JineringSi Sedis: a) proeqtis momsaxureba (kadrebis SerCeva
detaluri gamokvleva, Semajame- da momzadeba, materialur--te-
beli saarqiteqturo proeqtis qnikuri momaragebis organiza-
SemuSaveba, teqnikuri special- cia, xelfasisa da samuSaoTa
istebis, mxazvelebisa da a.S. struqturis dadgena, eqsploat-
momzadeba. igi moicavs obieq- aciis meTvalyureoba da sxv.);
tis mSeneblobasTan dakavSire- kvalificiuri daxmareba dafi-
170 institucionalizmi

nansebis sakiTxSi (konsulta- tomaturad regulirebis kon-


ciebi dafinansebis organiza- cefcias. maT ukana planze gadas-
ciaSi, Semosavlebisa da danax- wies ekonomikur urTierToba-
arjebis Sefaseba da rekomen- Ta subieqtebis kerZo intere-
daciebi maTi optimizaciis miz- sebis kvleva da upiratesobas
niT, konsultaciebi finansuri adamianTa qcevaSi sazogadoe-
politikis sakiTxSi da a.S.); briv motivebs aniWeben. dasav-
produqciis realizaciasTan da- leT evropis qveynebSi insti-
kavSirebuli momsaxureba (ba- tucionalizmi gavrcelda me-
zrebis koniunqturis gamokvle- ore msoflio omis Semdeg, ra-
va, reklamis organizaciaSi dax- Sic mniSvnelovani roli ekono-
marebis gaweva, konsultaciebi mikis saxelmwifo regulireb-
gasaRebis sferoSi da a.S.); is gaZlierebam Seasrula.
sainformacio uzrunvelyofis `instituciuri mibmis~
sistemis, eleqtronul--gamomTv- koncefcia (“institutional bind-
leli teqnikis danergvasTan ing” principle) - am koncefcias
dakavSirebuli momsaxureba. Tanamedrove pirobebSi eyrdnoba
sainJineringo momsaxureba qveynis instituciuri ganvi-
kvlavwarmoebadia. amiT igi gan- Tareba, rogorc demokratizaci-
sxvavdeba `nou--haus~, licenzi- isa da ekonomikuri wesrigis
ebisa da teqnologiis sfero- Camoyalibebis gamoxatuleba.
Si codnis sxva formebisagan. igi aqcents stabiluri da
institucionalizmi (in- qmediTi institutebis modelze
stitutionalism) - mimdinareoba akeTebs. am procesis orienti-
ekonomikur TeoriaSi, romlis rad saqarTvelom evrokavSiris
warmomadgenlebi gansakuTre- kanonmdebloba airCia, rac 1996
bul mniSvnelobas aniWeben in- wels dafiqsirda partnioro-
stitutebis rols ekonomikur bisa da TanamSromlobis xe-
gadawyvetilebaTa miRebaSi. in- lSekrulebaSi da sabolood
stitucionalizmi warmoiSva dadasturda 2004 wels evro-
XIX saukunis dasasrulsa da pis samezoblo politikasTan
XX saukunis dasawyisSi da saqarTvelos mierTebiT. jer
aisaxa amerikeli ekonomisteb- kidev, 1997 wlis seqtemberSi
is T. veblenis, j. komonsis, u. saqarTvelos parlamentma mi-
mitCelisa da sxvaTa naSromebSi. iRo dadgenileba, romlis
institucionalistebi akri- Tanaxmadac `saqarTvelos par-
tikeben sabazro ekonomikis av- lamentis mier 1998 wlis pir-
inflacia 171
veli seqtembridan miRebuli instituciuri umuSev-
yvela kanoni da normatiuli roba (institutional unemployment)
aqti unda Seesabamebodes evro- – qveyanaSi arsebuli susti in-
kavSiris mier dawesebul stan- stitutebisa da Sromis bazris
dartebsa da wesebs.~ am dad- mouqneli funqcionirebidan
genilebis amoqmedeba SeiZleba gamomdinare vakanturi samuSao
CaiTvalos saqarTvelos saka- adgilebis auTviseblobiT (maTi
nonmdeblo sistemis evrokav- arsebobis Sesaxeb mosaxleo-
Siris sakanonmdeblo sistemas- bisaTvis informaciis miuwode-
Tan daaxloebis mimarTulebiT blobis gamo) gamowveuli umu-
gadadgmul mniSvnelovan nabi- Sevroba.
jad. inteleqtualuri sakuT-
dRes saqarTvelos insti- reba (intellectual property) - so-
tuciuri ganviTarebis garkveul cialur--ekonomikuri da same-
CarCoebSi moqcevis procesi urneo--samarTlebrivi urTier-
axlosaa gerSenkronis konver
konver-- Toba inteleqtualuri Sromis
genciis TeoriasTan. evrokav- produqtebis mflobelobas, gan-
Siri qveynebis erT-erTi yve- kargvasa da gamoyenebaSi. in-
laze ganviTarebuli nakrebia teleqtualuri sakuTrebis sa-
msoflioSi, romelsac maRali fuZvels Seadgens codna, in-
ekonomikuri da socialuri mwar- teleqti, gamocdileba da a.S.
moebluroba axasiaTebs. inteleqtualuri sakuTrebis
instituciuri ganviTareba, obieqtebia: dapatentebuli cod-
rogorc ekonomikuri qcevis we- na, aratrivialuri idea, teqni-
sebisa da normebis erToblio- kuri siaxle, menejeris nova-
ba, urTulesi procesia, romel- toruli gadawyvetileba da
sac iseTi specialuri sakomu- sxv. inteleqtualuri sakuTre-
nikacio arxebis mobilizeba bis ekonomikuri realizaciis
sWirdeba, rogoric arasamTav- formebia: kapitali, mogeba, Se-
robo organizaciebia. axali in- mosavali, procenti da renta.
stitutebi uzrunvelyofen sa- inflacia (inflation) [<laT.
bazro urTierTobebisa da bi- inflatio gaberva] - mimoqcevis arx-
znesis ganviTarebisTvis jan- ebSi Warbi qaRaldis fulisa
saRi samarTlebrivi da mareg- da dauxurdavebeli banknote-
ulirebeli garemos Seqmnas, bis dagroveba, rac iwvevs maT
globalizaciis negatiuri ten- gaufasurebasa (msyidvelobiTi
denciebis aRmofxvras. unaris dacemas) da fasebis
172 inflacia

saerTo donis zrdas. am pro- savaldebulo rezervebis nor-


cess Tan axlavs ucxouri va- ma, fasiani qaRaldebis bazarze
lutis kursis zrda da im qvey- saxelmwifo sagadasaxado val--
nis valutis kursis dacema, sa- debulebaTa yidva-- gayidvasTan
dac inflaciaa. inflaciis Zir- dakavSirebuli operaciebi da,
iTadi ganmapirobebeli faqtore- agreTve iyenebs iseT pirdapir
bia: 1. disproporciis warmoSoba (administraciul) instrumen-
fulad da saqonlur masas So- tebs, rogoricaa miznobrivi
ris, fuladi masis dausaqon- dakrediteba, `sakredito Weri~,
leba; 2. moxmarebis sagnebis sargeblis ganakveTis donisadmi
warmoebis CamorCena mosaxle- pirdapiri kontroli da a.S.
obis moTxovnasTan SedarebiT. inflaciuri procesebis da-
Tu moTxovna win uswrebs mi- CqarebaSi mniSvnelovan rols
wodebas, maSin warmoiqmneba asrulebs savaluto, energeti-
fuladi saxsrebis siWarbe, kuli da sanedleulo krizi-
saqonlis deficiti, rac xels sebi, sasursaTo problemis mkveT-
uwyobs fasebis zrdas; 3. baz- rad gamwvaveba da a.S.
arze iseTi saqonlis miwodeba, arsebobs zomieri, WenebiTi
romelzec moTxovna ar aris. (halopirebuli) da hiperinfla-
es garemoeba farulad gana- cia.
pirobebs fulis gaufasurebas. zomieria inflacia, ro-
inflaciis dinamikaze did desac gaufasureba SedarebiT
gavlenas axdens iseTi faqtore- SeumCnevlad mimdinareobs. am
bi, rogoricaa inflaciuri dros fasebis zrdis tempi
molodini, sainvesticio nakadebi, dabalia _ weliwadSi 10%--ze
Sromis mwarmoeblurobis cvli- naklebi.
leba, ekonomikis monetizaciis WenebiTia inflacia
inflacia, ro-
done, gacvliTi kursis mosa- ca qaRaldis fuli swrafad
lodneli dinamika, mSp-
mSp-is zrdis ufasurdeba. am dros fasebi qa-
tempi da a.S. Tavis mxriv, am osuria da izrdeba weliwadSi
faqtorebze garkveul zemo- 200%--mde. warmoeba dezorga-
qmedebas axorcielebs centra- nizebulia. yvela cdilobs,
luri banki Tavisi monetaru- moimaragos saqoneli da Tavidan
li instrumentebiT. am mizniT moiSoros uvargisi qaRaldis
igi iyenebs iseT arapirdapir fuli. amis gamo iwyeba fulis
instrumentebs, rogoricaa bank- daCqarebuli materializacia
TaSorisi kreditis ganakveTi, saqonelSi.
inflaciis kritikuli wertili 173
hi perinflacia inflaciis
perinflacia socialuri Sedegebi. am dros
Zalze maRali donea. misi zr- mosaxleobis mniSvnelovani naw-
dis tempi Cveulebriv 200%-- ilis cxovrebis done mkveTrad
ze metia, zogjer ki weliwad- ecema, matulobs Semosavlebis
Si ramdenime aseul procent- usamarTlo ganawileba, rac aaq-
sac aRwevs. hi perinflaciis tiurebs sazogadoebis socia-
dros mimoqcevaSi gaSvebuli lur--politikur cxovrebas.
fulis raodenoba da fasebi saqarTveloSi hi perinfla-
astronomiuli tempebiT izr- cia iyo 1993--1994 wlebSi, ro-
deba, fasebi da xelfasi katas- ca Tviuri inflacia 50--70%--s
trofulad scildeba erTma- da mets Seadgenda.
neTs. aseT pirobebSi cxovreb- inflaciis done (rate of
is donis dacemas yvelaze uz- inflation) - fasebis donis zr-
runvelyofili fenebic ki dis procentuli cvlileba
grZnoben. hi perinflacia Zalian sabaziso periodTan SedarebiT.
iSviaTia, rac ar SeiZleba iTq- inflaciis kritikuli
vas Wenebadi inflaciis Sesax- wertili (critical point of in-
eb. es ukanaskneli arsebobs gan- flation) - axasiaTebs inflaci-
viTarebul qveynebSic ki, Tum- uri procesebisaTvis niSan-
ca, maTTvis metwilad damaxasi- dobliv moments, rodesac xde-
aTebelia zomieri inflacia. ba gadasvla erTi rigis mov-
zomier inflacias mZime eko- lenebidan Tvisebrivad gansx-
nomikuri Sedegebi ar mosdevs, vavebul meore rigis movle-
maSin rodesac WenebiTi, gan- nebze. inflaciis kritikul
sakuTrebiT ki, hi perinflacia wertils SeiZleba hqondes ga-
mTeli erovnuli meurneobis moxatvis sxvadasxva forma. es
qaoss iwvevs, ukiduresad am- aris momenti, rodesac mimoqce-
wvavebs sazogadoebaSi winaaRm- vaSi arsebuli fulis msyidve-
degobebs, aferxebs kvlavwar- lobiTi unari iwyebs dacemas,
moebis process, uaryofiT gav- e.i. raRac garkveuli momentidan,
lenas axdens rogorc warmoe- miuxedavad fuladi Tanxis
bis saerTo moculobaze (mak- zrdisa, mosaxleobas sul ufro
roekonomikuri efeqti), ise naklebi saqonlisa da momsax-
resursebis ganawilebasa da urebis SeZena SeuZlia. amrigad,
ekonomikur efeqtianobaze (mik- kritikuli wertili axasiaTebs
roekonomikuri efeqti). gan- inflaciis gansazRvrul etaps,
sakuTrebiT mZimea inflaciis rodesac iwyeba misi ukuSede-
174 inflaciis norma

gebis gamovlena. es momenti ar ruli politikis gatareba, ro-


aris erTdrouli aqti sxva- gorc mokle-, ise saSualova-
dasxva sociauri jgufebisa da dian periodSi inflaciis sa-
saxelmwifosaTvis. muSebisa da mizne, dasaxuli donis misaRwe-
mosamsaxureebisaTvis igi infla- vad.
ciis dawyebisTanave dgeba. male inflaciis tempi (rate
maT wvrili mwarmoeblebi mih- of inflation) – fasebis donis
yvebian da SedarebiT gvian imave zrdis tempi. ganixilaven fase-
mdgomareobaSi aRmoCndebian bis donis or sazoms: 1. mTliani
msxvili sawarmoebis mflobel- Sida produqtis deflators,
ni; kritikul wertilamde mi- romelic gviCvenebs ekonomika-
dis saxelmwifoc. garkveul mo- Si warmoebuli saqonlisa da
mentSi saxelmwifo biujetis momsaxurebis saSualo fass; 2.
xarji iwyebs swraf zrdas, samomxmareblo fasebis indeqss,
xolo Semosavlebi _ Semcir- romelic gviCvenebs ekonomika-
ebas. aseT SemTxvevaSi saxelm- Si moxmarebuli saqonlisa da
wifo mimarTavs fulis axal momsaxurebis saSualo fass.
emisias. amrigad, inflacia, rode- inflaciuri gadasaxa-
sac kritikul wertils miaR- di (inflation tax) - momxmareb-
wevs, saxelmwifosTvis mZime lis mier faruli formiT gada-
tvirTia. igi angrevs qveynis xdili gadasaxadi iseT ekono-
ekonomikas da ekonomikuri cxov- mikur situaciaSi, rodesac
rebis dezorganizacias iwvevs. saxelmwifo inflaciis gamom-
amitom adre Tu gvian warmoiqm- wvev politikas atarebs: mimo-
neba fuladi mimoqcevis sta- qcevaSi uSvebs fulis damate-
bilizaciis aucilebloba. biT raodenobas, ris safuZ-
inflaciis norma (infla- velzec arapirdapiri gziT mo-
tion rate) - gamoxatavs drois saxleobaSi krefs maTi Semo-
gansazRvrul periodSi faseb- savlis garkveul nawils. aseT
is saerTo donis matebis temps. xerxs mTavroba mimarTavs im
inflaciis norma udris nomi- mizniT, rom mosaxleobis ndo-
naluri fuladi masis matebis ba ar dakargos, vinaidan in-
temps minus fulze realuri flaciuri gadasaxadi nakle-
moTxovnis matebis tempi (ix. bad sagrZnobia, vidre pirda-
inflaciis done). pir gazrdili sagadasaxado ga-
inflaciis Targetire- nakveTi. xarjebis gadidebisa da
ba (inflation targeting) – moneta- maTi dafarvisaTvis saxelmwi-
inflaciuri molodini 175
fom SeiZleba gazardos saga- magaliTad, muSebi Semdegi
dasaxado ganakveTebi an dam- wlisTvis (an TvisTvis) faseb-
atebiTi fuladi emisia ganax- is momatebas elian, isini ze-
orcielos. emisiis Sedegad wolas axdenen mewarmeebze da
fulis msyidvelobiTi unari moiTxoven xelfasis momatebas
qveiTdeba, rac arsebiTad saga- ise, rom igi ar CamorCebodes
dasaxado ganakveTis gadidebis Tundac inflaciis tempebs. Tu
tolfasia. mewarmeebi fasebis zrdis ten-
inflaciuri gadasaxadi in- denciis SenarCunebas elian,
flaciis tempisa da realuri isini cdiloben moumaton fase-
fuladi maragebis namravlia. bi warmoebul produqcias ise,
inflaciuri ekonomika rom uzrunvelyon inflacia-
(inflationary economy) - ekonomi- sTan SedarebiT mogebis win-
kas ewodeba inflaciuri, Tuki gamswrebi tempiT zrda da ar
adgili aqvs fasebis saerTo ewinaaRmdegebian xelfasis ga-
donis permanentul zrdas. amas- didebas im imediT, rom mis ko-
Tan, Tu fasebis zrda gamowve- mpensacias fasebis matebiT moax-
ulia ZiriTadi makroekonomi- denen.
kuri Tanafardobebis (erTob- ekonomikur TeoriaSi ganas-
livi moTxovna _ erToblivi xvaveben inflaciuri molodi-
miwodeba, dagroveba--moxmareba nis sam ti ps: eqstrapolaci-
da a.S.) disproporciiT, maSin urs, adaptiurs da racionalurs.
inflacias aqvs TviTgamaZlier- eqstrapolaciur-infla-
ebeli xasiaTi. ciur molodinTan saqme gva-
inflaciuri molodini qvs im SemTxvevaSi, rodesac
(inflationary expectations) - ekono- ekonomikuri subieqtebi varau-
mikuri subieqtis mier inflaci- doben, rom inflaciis tempebi
is SesaZlo tempebis Sefaseba momavalSi adrindelis toli
momavali droisaTvis. inflaci- iqneba.
uri molodini garkveulwilad adaptiuri inflaciuri
firmebis, warmoebis muSakebis, molodini niSnavs imas, rom
mTlianad mosaxleobis qcevis ekonomikuri subieqtebi perspeq-
erT--erTi ganmsazRvreli faq- tivaSi inflaciis Sefasebisas
toria. maRali inflaciuri axdenen wina periodis inflaci-
molodini aCqarebs inflaciur is tempebis koreqtirebas da
process, dabali ki ramdenadme aanalizeben daSvebul Secdo-
anelebs inflaciis tempebs. Tu, mebs. mag., ekonomikuri subieq-
176 informaciis asimetria

ti, Tu maisSi inflaciis tem- mTeli sistemis normalur fu--


pebis Sefasebisas Secda da ver nqcionirebas ganapirobebs. in-
Seafasa igi 5 procentuli pun- frastruqtura, farTo gagebiT,
qtiT, ivnisSi inflaciis maisis uzrunvelyofs kvlavwarmoebis
faqtobriv tempebs gamoiyenebs. procesis garegani pirobebis
Tu inflacia, vTqvaT, 25%--s Sead- Seqmnas. igi meurneobis gansa-
gens, ekonomikuri subieqti mis kuTrebuli sferoa, romelic
koreqtirebas moaxdens daSve- momsaxurebas uwevs rogorc
buli Secdomis safuZvelze, e.i. warmoebas, ise mimoqcevas.
25%--s daumatebs 5%--s. amrigad, ganviTarebul qveynebSi in-
inflaciuri molodini ivnisSi frastruqtura iyofa oTx dar-
30% iqneba. gobriv jgufad: 1. warmoebrivi
racionalur inflaciur infrastuqtura; 2. socialuri
molodins adgili aqvs im Sem- infrastruqtura; 3. instituci-
TxvevaSi, rodesac ekonomikuri uri infrastruqtura; 4. eko-
subieqtebi maTTvis xelmisawv- logiuri infrastruqtura.
domi inflaciis safuZvelze sabazro urTierTobis rTu-
zustad gansazRvraven inflaci- li sistema moiTxovs Sesabam-
is tempebs momavali periodis- is infrastruqturas, romlis
aTvis da Sesabamis gadawyve- gareSec civilizebuli bazre-
tilebebs iReben. bis funqcionireba SeuZlebe-
inflaciuri molodinis pir- lia. sabazro infrastruqtur-
veli ori tipi realuri xasiaTi- aSi Sedis calkeuli bazrebis
saa, mesame ki garkveulwilad farglebSi moqmedi speciali-
Teoriuli abstraqciaa. zebuli organizaciebi (saqon-
informaciis asimetria lisa da safondo birJebi, sak-
(asymetric information) - poten- redito dawesebulebebi, sadaz-
ciur kontrahentebs Soris Rvevo kompaniebi, brokerTa in-
SeTanxmebis dadebisaTvis auci- stitutebi, marketinguli mom-
lebeli informaciis uTanabro saxurebiT dakavebuli firmebi
ganawileba. da sxv.), romlebic mravalf-
infrastruqtura (infra- erovnebiT gamoirCevian. maTi
structure) [<laT. intra--qveS, struk- meSveobiT bazrebi efeqtianad
tura--Sedgeniloba] - ama Tu im arTmeven Tavs saqonlisa da mom-
sistemis Semadgeneli nawili, saxurebis ukmarisobas da, rac
romelsac daqvemdebarebuli, mTavaria, xels uwyoben udefi-
damxmare xasiaTi aqvs, magram cito ekonomikis Seqmnas.
iuridiuli piri 177
i poTeka (mortgage) - sesxi, `istoriuli skola~ (@his-
gacemuli uZravi qonebis gi- torical school#) - XIX saukunis
raoTi. dagiravebuli qoneba, germanel ekonomistTa jgufi,
romelic uzrunvelyofs am romelTa gamokvlevebma, gan-
sesxs, mevalis xelSi rCeba. sakuTrebiT ki meTodologiam
i poTekur
poTekuri i banki (mortgage Zlieri gavlena moaxdina ekono-
bank) - sakredito dawesebuleba, mikur mecnierebaze germanule-
romelic gascems ipoTekur kre- novan qveynebSi. am skolis fu-
dits da uSvebs uZravi qone- Zemdeblebi v. roSeri, b. hilde-
bis dagiravebiT uzrunvelyo- brandi, k. knisi da sxvebi aq-
fil giravnobis sigels. cents istoriul aspeqtebze
i poTekur
poTekuri i kr edi
kredi ti (mor-
editi akeTebdnen da Tvlidnen, rom
tgage credit) - kreditis erT-- istoriul gamokvlevebs gada-
erTi yvelaze adreuli forma, mwyveti mniSvneloba aqvs ama
sesxi, romelsac gascems i p- Tu im movlenis ekonomikur
oTekuri banki xangrZlivi va- analizSi. isini akritikebdnen
diT (10--dan 15 wlamde) uZravi klasikur skolas im Tvalsaz-
qonebis (miwa, Senoba--nagebobe- risiT, rom igi ekonomikur anal-
bi) giraod datovebis safuZ- izSi aqcents ekonomikur kanon-
velze. ebze akeTebda. istoriuli sk-
iracionaluri moTxov- olis TvalsaCino warmomadgen-
na (irrational demand) - proble- lis g. Smoleris azriT, a. smiT-
muri viTareba, rodesac arse- ma da d. rikardom ekonomikuri
bobs moTxovna iseT saqonelze saqmianobis sfero Semofargles
(Tambaqos nawarmze, alkohol- mxolod kerZo interesebisa da
ur sasmelze, narkotikul niv- piradi sargeblobis poziciiT.
Tierebebze da a.S.), romelic istoriuli skola sazoga-
mavne gavlenas axdens rogorc doebis ganviTarebis ekonomikur
uSualod momxmarebelze, ise istorias ekonomikuri movle-
mTel sazogadoebaze. nebis mravalmxrivi aspeqtebis
istoriuli modelebi (his- kvlevis safuZvlad miiCnevda.
torical models) – modelebi, rom- iuridiuli piri (juridical,
lebiTac, wonasworobis Teori- legal person) - firma, organiza-
uli modelebisgan gansxvave- cia, gaerTianeba da a.S., romelic
biT, SesaZlebelia realur si- kanoniT iTvleba samoqalaqo sa-
namdvileSi situaciebisa da marTlisa da valdebulebis
cvlilebebis gaanalizeba. subieqtad, e.i. SeuZlia damo-
178 ijara

ukideblad moi povos qonebrivi


ufleba, aiRos valdebulebebi
da iyos pasuxismgebeli sasamar-
Tlosa da arbitraJis winaSe.
yovel iuridiul pirs Tavisi
saxelwodeba aqvs. es statusi
SeiZleba hqondes sxvadasxva
saqvelmoqmedo, sazogadoebriv
da a.S. organizaciasac, romelTa
mizanic mogebis miReba ar aris.
ijara (lease) [arab. ijara-
Tun _ gasamrjelo samuSao-
saTvis] - xelSekruleba, rom-
lis mixedviTac erTi mxare (me-
ijare) aZlevs Tavis qonebas
(miwas, Senoba--nagebobebs, manqa-
na--danadgarebsa da a.S.) meore
mxares (moijares) droebiT ufaso
sargeblobisaTvis. Sesrulebu-
li samuSaos Sedegad miRebu-
li Semosavali, arendisagan gan-
sxvavebiT, gadadis meijaris
(qonebis mesakuTris) sakuTreba-
Si, xolo es ukanaskneli samu-
Saos SesrulebisaTvis moijares
uxdis saijaro xelSekrulebiT
gaTvaliswinebuli odenobis
safasurs, gasamrjelos.
kapitalis bazari 179
dasaqmebisa da ekonomikuri

k zrdis Sesaxeb~ (1973). kanis


ideebi farTod aisaxa j. kein-
kadastri (cadastre) [<berZn. zis, p. samuelsonis, a. hansenisa
katastichon furceli, reestri, da sxvaTa naSromebSi.
nusxa] - 1. im pirTa sia, rom- kapitali (capital) - farTo
lebzec vrceldeba suladobri- gagebiT _ saqonlisa da mom-
vi dabegvra; 2. cnobebis sistema- saxurebis warmoebisaTvis gamoye-
tizebuli krebuli, romelic nebuli resursebi, warmoebis
dgeba Sesabamis obieqtze peri- faqtorebi. viwro gagebiT _
oduli an ganuwyveteli dak- warmoebis faqtorebis erT--erTi
virvebis safuZvelze (mag., mi- Semadgeneli nawili, warmoebis
wis kadastri, wylis kadastri saSualebis saxiT. kapitali
da a.S.). sinon. reestri. Sedgeba rogorc xangrZlivi
kalkulacia (calculation) [<laT. moxmarebis (ZiriTadi kapita-
calculatio angariSi] - produqciis li), ise warmoebis erTi cik-
erTeulis TviTRirebulebis lis manZilze moxmarebul (sa-
gaangariSeba danaxarjebis sax- brunavi kapitali) warmoebrivi
eebis (kalkulaciis statieb- saqonlisagan. es sityva gam-
is) mixedviT. oiyeneba agreTve finansuri
kambi
kambio o (debtor’s bill) [<ital. aqtivebis gamosaxatavad.
cambio daxurdaveba] - sesxis kapitalis bazari (capi-
baraTi, Tamasuqi. tal market) - finansuri resurse-
kani riCard (1905-1989) biT (fuli, aqciebi, obligacie-
(Kahn Richard) – ingliseli bi) vaWrobis, kapitalze moTx-
ekonomisti, 30-70-ian wlebSi ovnisa da miwodebis formire-
moRvaweobda kembrijis univer- bis sfero, romelic uzrunve-
sitetSi, didi Rvawli miuZRvis lyofs fuladi saxsrebis aku-
ekonomikuri mecnierebis ganvi- mulaciasa da gadanawilebas,
TarebaSi. 1931 wels kanma eko- ZiriTadi kapitalis moZraobas,
nomikur TeoriaSi pirvelma xels uwyobs mogebis maqsimi-
Semoitana `multi plikatoris~ zaciasa da ekonomikaSi pro-
cneba, daadgina sazogadoebrivi porciebis SenarCunebas.
optimumis pirobebi keTildRe- kapitalis bazarze Tavs iy-
obis ekonomikur TeoriaSi. misi ris saxelmwifo da kerZo fir-
naSromebidan gansakuTrebiT aR- mebis fuladi danazogebi, rom-
saniSnavia `rCeuli narkvevebi lebic sakredito saSualebeb-
180 kapitalis gadacemaze ga dasaxadi
gadasaxadi

is saxiT warimarTeba kvlavwar- is SeqmnaSi, sagareo vaWrobasa


moebis ganviTarebisaTvis. erT- da saerTaSoriso angariSswore-
droulad kapitali Tavmoyril- baSi. kapitalis msoflio baz-
ia kreditoris xelSi fasiani arze kreditorisa da sesxis
qaRaldebis saxiT. amRebis rolSi ZiriTadad gamo-
kapitalis bazari moicavs dian msxvili transerovnuli
fasiani qaRaldebis bazars, sa- firmebi da bankebi, samTavrobo
Sualo da grZelvadiani kredi- da munici paluri organoebi,
tis bazars, valutis bazris saerTaSoriso savaluto da
gansazRvrul nawils da inves- safinanso organizaciebi (saer-
ticiis (maT Soris, ucxour- TaSoriso savaluto fondi,
is) bazars. kapitalis bazarze msoflio banki, rekonstruqci-
operaciebis ZiriTadi saxeebia: isa da ganviTarebis erovnuli
fasiani qaRaldebis yidva--gay- banki).
idva, sabanko sesxis, komerciu- kapitalis bazarze ZiriTadi
li da i poTekuri kreditis mi- maCvenebelia procentis ganakve-
Reba--gacema. kapitalis bazarze Ti. am ukanasknelis struqtu-
garigebis ZiriTadi instrumen- ra moicavs diskonts, kreditze
tebia: depozituri serti- procentul ganakveTs, xazinis
fikatebi, sabanko aqceptebi da Tamasuqs da sxv.
a.S., xolo garigebis kontra- kapitalis gadacemaze ga-
hentebi _ safondo birJebi, sa- dasaxadi (capital transfer tax) -
dazRvevo, sabrokero da sadi- simdidris gadacemaze gadasax-
lero kompaniebi, auditoruli adi, romelic SemoiRes did bri-
firmebi, komerciuli da sain- taneTSi 1974 wels qonebaze
vesticio bankebi, sapensio da gadasaxadis nacvlad, xolo
sainvesticio fondebi da sxv., 1986 wels Seicvala memkvid-
romlebic safinanso--sakredito reobaze gadasaxadiT.
dawesebulebebis ganStoebul kapitalis gadacemaze ga-
qsels qmnian. dasaxadi Sedgeba naCuqrobisa
kapitalis bazari scilde- da memkvidreobaze gadasaxade-
ba calkeuli qveynebis saz- bisgan.
Rvrebs da msoflio meurneo- kapitalis dagroveba
bis mniSvnelovan Semadgenel (capital accumulation) - ZiriTa-
nawils warmoadgens. igi did di kapitalis dagroveba wmin-
rols asrulebs axali region- da investiciebis xarjze.
uli ekonomikuri kompleqseb- kapitaltevadoba (capital
kaf-i 181
coefficients) - kapitalis mocu- warmoadgenda (udrida 0,189
lobis Sefardeba am kapital- grams), Sua saukuneebSi gavrce-
is gamoyenebiT gamoSvebuli lebuli iyo axlo da Sua aRmo-
produqciis moculobasTan. savleTis qveynebSic.
kapitalukugeba (capital- saqarTveloSi XI-XVIIss.-
return) – kapitalis gamoyenebis Si cnobilia keratis (0,212 g),
efeqtianobis, kapitaltevadobis xolo XVII-XVIII ss.-Si yira-
ukuproporciuli maCvenebeli. Tis (0,192 g) saxelwodebiT.
gaiangariSeba gamoSvebuli mTli- kerati Sedioda dramis woniT
ani produqciis SefardebiT mis sistemaSi da misi 1/12 anu
sawarmoeblad gamoyenebuli ka- 0,212g iyo. yiraTi Seadgenda
pitalis saSualo wliur Rire- misxlis 1/24 anu 0,192 grams.
bulebasTan. kargo (cargo) [<esp. cargo
kapitaluri aqtivebi (ca- datvirTva] - sagareo--savaWro
pitals assets) - aqtivebi, romle- operaciebSi _ xomaldis tvir-
bic yoveldRiuri saqmiani ope- Ti; kargo-- gegma — xomaldze
raciebisas ar iyideba da ar tvirTis ganlagebis gegma; xom-
yiduloben, magaliTad, Senoba-- aldis tvirTis dazRveva.
nagebobebi, mowyobilobebi, miwa karteli (cartel--kartell) [<ital.
da fasiani qaRaldebi. cartello] - monopoliis erT--erTi
kapitalSeiaraRebis ko
ko-- ZiriTadi forma; mewarmeTa ga-
eficienti
eficienti (capital--output ratio) erTianeba, romlis monawilen-
- ekonomikuri zrdis TeoriaSi ic erTmaneTs uTanxmdebian war-
_ saerTo kapitaluri maragis moebis moculobaze, gasaRebis
Sefardeba wliur mTlian Sida bazrebze, gayidvis pirobebze,
produqtTan. fasebze, gadaxdis vadebze da
karati (carat) – 1. Zvirfasi a.S. komerciuli (fasebis da-
Tvlebis masis sazomi (mag., in- weseba, produqciis gasaReba da
glisuri karati udris 205 mg-s. a.S.) da warmoebrivi damouki-
parizis saerTaSoriso konvenci- deblobis SenarCunebiT.
is gansazRvriT (1907) karati kasko (transport insurance)
udris 200 mg-s; 2. Zvirfasi [<ital. casco] - gadasazidi sa-
liTonebis sinjis sazomi erTe- Sualebebis (gemebis, TviTmfri-
uli. mag., oqros inglisuri ka- navebis, avtomobilebis, vagonebis,
rati udris Senadnobis masis cisternebisa da sxv.) dazRveva.
1/24-s. Tavdapirvelad karati kaf-i (cost and freight - CAF)
Zveli berZnuli wonis erTeuls - Rirebuleba da fraxti _
182 keTildReobis ekonomi kuri Teoria
ekonomikuri

saerTaSoriso vaWrobaSi sazR- bas. am funqciis formulireba


vao gadazidvisas gayidvis sa- ukavSirdeba sazogadoebis miz-
baziso piroba, romelic iTval- nebs, romelSic sazogadoebrivi
iswinebs eqsportioris valde- keTildReobis done warmodge-
bulebas, gadaitanos saqoneli nilia rogorc resursebis alo-
kontraqtiT gaTvaliswinebul kaciis funqcia.
navsadguramde, dafraxtos gemi keTildReobis makontro-
da dafaros masTan dakavSire- lebeli programebi (welfare
buli xarjebi. importiori val- control programs) - farTod gav-
debulia miiRos saqoneli SeT- rcelebulia ganviTarebul qvey-
anxmebiT gaTvaliswinebul por- nebSi da Sedgeba siRaribis
tSi da dafaros mis gadmot- daZlevisaken mimarTul da
virTvasTan dakavSirebuli xar- sadazRvevo ti pis saxelmwi-
jebi. fo programebisagan
programebisagan.
keTildReobis ekonomi- siRaribesTan brZolis pro-
kuri Teoria (welfare econo- grama iTvaliswinebs mimdinare
mics) - ikvlevs qveynis ekonomi- saWiroebebs. daxmarebis miReb-
kuri mowyobis zemoqmedebas sa- is ufleba damokidebulia Se-
zogadoebis wevrTa keTildRe- mosavlebisa da danazogis si-
obaze. normatiuli aspeqtis dideze.
zogadi saxelwodeba. keTil- sadazRvevo ti pis pro-
dReobis ekonomikuri Teoria gramebi gaTvaliswinebulia imi-
iZleva politikur rekomenda- saTvis, rom ojaxebma da calke-
ciebs. igi ZiriTadad eyrdnoba ulma pirebma gansazRvrul piro-
paretos Teorias, romelsac bebSi SeinarCunon garkveuli
zogjer keTildReobis axal cxovrebis done. garda amisa,
ekonomikur Teoriasac ki uwo- arsebobs sakmaod farTo mas-
deben. misTvis, pigus Teoriisa- Stabis kerZo programebi _ ker-
gan gansxvavebiT, niSandobliv- Zo sapensio sistemebi, romlebic
ia sargeblianobis raodenobrivi finansdeba daqiravebulTa sax-
gazomvis ideis uaryofa. zogi- srebis xarjze.
erTma ekonomistma wamoayena siRaribesTan brZolisaTvis
winadadeba bergsonis sazogado- gamoiyeneba kvebis talonebi. es
ebrivi keTildReobis funqci- aris universaluri programa,
is gamoyenebis Sesaxeb. igi as- romelSic monawileobis ufle-
abuTebs sargeblianobis raode- ba aqvs yvelas maT, romelTa
nobrivad gazomvis SesaZleblo- Semosavali dabalia siRaribis
`keT ildReobis saxel
`keTildReobis mwifos~ Teoria
saxelmwifos~ 183
oficialur monacemebze, siR- vidTa jgufis) mdgomareobis
aribis zRvarze. gauaresebis gareSe.
aSS--Si 1960--iani wlebidan `keTildReobis saxelmwi-
cnobilia samedicino daxmare- fos~ cneba SemoRebul iqna 1941
bis saxelmwifo socialuri wels, rogorc faSisturi ger-
programa _ `medikeri~ (`medi- maniis militaristuli poli-
care~) da mosaxleobis nakle- tikis alternativa. Tanamed-
buzrunvelyofili fenebis dac- rove `keTildReobis saxelm-
vis socialuri programa _ `me- wifos~ sakanonmdeblo aqtebi
dikeidi~ (`medicade~). amJamad eyrdnoba t. h. marSalis `so-
aSS--Si socialur programebze cialuri moqalaqeobis~ koncef-
ixarjeba mTliani Sida produq- cias. am koncefciis mixedviT
tis 11%. saxelmwifom unda uzrunvely-
`keT ildReobis saxel
`keTildReobis m-
saxelm- os Semosavlebis minimaluri
wifos~ Teoria (“welfare sta- done, amasTan, socialuri dov-
te” theory) - moicavs rogorc laTi unda miawodos TiToeul
ekonomikur, ise politikur, so- moqalaqes _ rogorc misi
cialur da a.S. aspeqtebs, ey- politikuri uflebis ganxor-
rdnoba saxelmwifo seqtoris cieleba da qvelmoqmedeba.
im ZiriTad amocanebs, romlebic `keTildReobis saxelmwi-
man unda Seasrulos Tanamed- fos~ Teoriis kvlevis centr-
rove ekonomikaSi. es aris sa- Si dgas sazogadoebrivi xar-
zogadoebrivi saqonlis warmoe- jebisa da transferebis ganaw-
ba, sazogadoebis dacva uaryo- ilebisa da gadanawilebis meqa-
fiTi gare efeqtebisagan (eqs- nizmi. sazogadoebrivi xarje-
ternaliebisagan), bunebrivi bi iyofa sam ZiriTad jgufad:
monopoliebis CarTva makro- pirveli, socialuri daxmareb-
ekonomikur regulirebaSi, sa- is gaweva mosaxleobis im naw-
bazro ekonomikis Tanmxlebi ilisaTvis, romelsac ar Seu-
uaryofiTi socialuri Sede- Zlia damoukideblad Tavis rCe-
gebis koreqtireba anu pare- na; meore, avadmyofobisa da umu-
tos mixedviT gaumjobesebis Sevrobis SemTxvevaSi savalde-
miRweva resursebis gadanaw- bulo dazRveva; mesame, socialu-
ilebis gziT, rodesac erTi rad daucveli fenebis arsebo-
individis (an individTa jgu- bisaTvis aucilebeli saqonl-
fis) mdgomareoba umjobesde- iTa da momsaxurebiT dakmay-
ba meore individis (an indi- ofilebaze saxelmwifos mier
184 keinzi jon meinard

pasuxismgeblobis aReba. saxelmwifo afinansebs, Tumca,


rodesac qveyanas udgas zogierTi programa SeiZleba
saukeTeso periodi, zogierTi dafinansdes kerZo wyaroebidan-
adamiani ver axerxebs samuSaos ac (ix. keTildReobis makon-
Sovnas, an sakmarisi fulis ga- trolebeli programebi).
momuSavebas aucilebeli moTx- keinzi jon meinard (1883--
ovnilebebis dasakmayofileblad 1946) (Keynes John Maynard) -
da moxucebulobisaTvis dasa- XX saukunis gamoCenili ing-
zogad. nebismier droSi arian liseli ekonomisti, Tanamed-
moxucebi, invalidebi, avadmyo- rove makroekonomikuri Teoriis
febi da sxva mizezebiT Sromis- fuZemdebeli. praqtikuli saqmi-
uunaroni. zogierTs ar gaumar- anoba daiwyo 1906 wels kembr-
Tlda dabadebidan da isini ver ijis universitetis damTavre-
floben verc fizikur da verc bis Semdeg, rogorc saxelmwifo
gonebriv unars. cud droSi moxelem. 1913--1914 wlebSi iyo
bevri muSaki, romelsac Cveuleb- samefo komisiis wevri indoeT-
riv Seswevs unari uzrunvel- is fulis mimoqcevisa da fin-
yos Tavisi Tavi da ojaxi, kar- ansebis sferoSi, muSaobda xazi-
gavs samuSaos. uares droSi, naSi, iyo misi mTavari warmo-
iseTSi, rogoric ekonomikuri madgeneli parizis samSvidobo
dacemis periodia, milionobiT konferenciaze. keinzi akritike-
adamiani Ratakdeba zemoT Ca- bda omis Semdgomi reparaciis
moTvlili an sxva mizezebiT. (zaralis anazRaureba) maRal
ganviTarebuli qveynebi cdi- dones germaniis mimarT. naS-
loben ar dauSvan TavianTi mo- romSi `versalis xelSekruleb-
saxleobis mniSvnelovani nawi- is ekonomikuri Sedegebi~ (1919)
lis gaRatakeba da miT umetes igi amtkicebda, rom reparaci-
maTi SimSiliT daxocva. is dadgenilma donem SeiZleba
saxelmwifos aqtiuri mona- daangrios germaniis ekonomika.
wileoba socialur sferoSi keinzma datova xazina da dai-
aucilebelia rogorc poli- wyo pedagogiuri moRvaweoba kem-
tikuri sicocxlisunarianobi- brijis universitetSi, parale-
saTvis, ise sabazro ekonomikis lurad agrZelebda sabirJo saq-
funqcionirebisTvisac. am miz- mianobas xitSi, TamaSobda lon-
niT SemuSavebulia sxvadasxva donis birJaze, riTac didi sim-
saxis socialuri dacvis pro- didre daagrova. 1911 wlidan
gramebi, romelTac ZiriTadad keinzi iyo Jurnal `Economic
keinzianeloba 185
Jornal~--is gamomcemeli. mis ad- baSi.
reul naSromebs ZiriTadad praq- savsebiT samarTlianad adam
tikuli xasiaTi aqvT. isini smiTi iTvleba XVIII saukunis
exeba didi britaneTis oqros udides ekonomistad, karl mar-
standartze dabrunebas (`mis- qsi _ XIX saukunisa, xolo jon
ter CerCilis politikis ekono- meinard keinzs ekuTvnis XX
mikuri Sedegebi~, 1925), fulad saukunis palma.
reformas did britaneTSi (`traq- keinzianeloba (Keyne-
tati fuladi reformis Sesax- sianism) - erT--erTi ZiriTadi
eb~, 1923) da a.S. mimarTuleba ekonomikur Teo-
keinzi makmilanis komisiis riaSi, romelic aRmocenda mak-
wevri iyo da did gavlenas ax- roekonomikuri wonasworobis
denda qveynis ekonomikur poli- keinzianuri Teoriidan da didi
tikaze. man udidesi wvlili roli Seasrula ekonomikuri
Seitana breton--vudsis konfer- zrdis Tanamedrove Teoriebis
enciis muSaobaSi (1944) da CamoyalibebaSi. am mimarTule-
saerTaSoriso savaluto fon- bas safuZveli Cauyara XX sa-
dis daarsebaSi. 1942 wels, `in- ukunis gamoCenilma inglisel-
glisis bankis~ erT--erTma di- ma ekonomistma jon meinard
reqtorma, lord keinz til- keinzma, romlis Teoria Ziri-
tonskis tituli miiRo. Tadad aisaxa mis cnobil naS-
keinzis fundamenturi naS- romSi `dasaqmebis, procentisa
romi `dasaqmebis, procentisa da da fulis zogadi Teoria~.
fulis zogadi Teoria~ (1936) keinzianeloba warmoiSva
axal etapad aris aRiarebuli rogorc reaqcia 1929--1933 wle-
ekonomikuri azris istoriaSi. bis msoflio ekonomikur kri-
ekonomikis saxelmwifo regu- zissa da misi Semdgomi perio-
lirebis Teoriis SeqmniT kein- dis depresiaze, rodesac ar
zma revoluciuri gadatriale- arsebobda stimulebi ara mar-
ba moaxdina ekonomikur azrov- to axali investiciebisaTvis,
nebaSi. keinzianelebis saxiT aramed kapitalis ganaxlebis-
ekonomikur TeoriaSi gaCnda Tvisac. keinzma Tavisi argu-
axali mimdinareoba, ramac udi- mentebi da daskvnebi daupir-
desi roli Seasrula msoflios ispira klasikuri Teoriis ar-
wamyvani qveynebis ekonomikur gumentebsa da daskvnebs, rom-
politikaSi da sabazro regu- lis postulatebi, misi azriT,
lirebadi ekonomikis formire- gamoiyeneba mxolod gansakuT-
186 keinzianeloba

rebul SemTxvevaSi _ rodesac kvlavwarmoebis saerTo pirobe-


ekonomikuri situacia gamox- bis srulyofiT. keinzis azriT,
atavs SesaZlo wonasworobis sazogadoebis yvela sasicocx-
saukeTeso SemTxvevas, keinzis lo problemis gadaWris gza
Teoria ki, ZiriTadad ekonomikis unda moiZebnos ara resurseb-
krizisuli procesebis anal- is miwodebaSi, aramed moTxov-
izs eZRvneba. igi umTavresad nis gazrdaSi, rac uzrunvely-
ikvlevs sawarmoTa qronikuli ofs am resursebis realiza-
dautvirTaobis, masobrivi umu- cias. man wina planze daayena
Sevrobisa da ekonomikuri zrdis `efeqtiani moTxovna~ da, aqedan
dabali tempebis gamomwvev mize- gamomdinare, realizaciis piro-
zebs. amitom mas xSirad `depre- bebis regulirebis problema.
siuli~ an `stagnaciuri~ ekono- keinzma pirvelma ganixila
mikis Teorias uwodeben. umuSevroba, rogorc `efeqtiani
keinzis Teoriis centralu- moTxovnis~ arasakmao donis Se-
ri idea kvlevis makroekono- degi. ekonomikur mecnierebaSi
mikuri meTodia, maSin rodesac man pirvelma gamoTqva azri, rom
keinzianamdel ekonomikur Teo- `efeqtiani moTxovnis~ Seqmni-
riaSi gabatonebuli iyo mik- saTvis aucilebelia ekonomikis
roekonomikuri midgoma. aqedan saxelmwifo regulireba, rom
gamomdinare, kvlevis centrSi saxelmwifom unda ikisros mak-
idga calkeuli firma, misi roproporciebis dacva, bazris
danaxarjebis minimizaciisa da `Secdomebis gamosworebisaT-
mogebis, rogorc kapitalis da- vis~ man Tavis Tavze unda aiRos
grovebis wyaros, maqsimizaciis mTeli ekonomikis masStabiT
problema. danazogebsa da investiciebs
keinzianuri makroekonomi- Soris balansirebis uzrunve-
kuri TvalTaxedviT, erTi rome- lyofa. keinzis varaudiT, sax-
lime firmis ayvavebis pirobe- elmwifo, danaxarjebis gazrdiT
bi SeiZleba ar emTxveodes mTe- an gadasaxadebis SemcirebiT, an
li ekonomikis ganviTarebis pi- orive am RonisZiebis SerwymiT,
robebs. maT Soris warmoSobili SeZlebda gadaxdisunariani mo-
winaaRmdegobebis daZleva Sesa- Txovnilebis amaRlebas da amiT
Zlebelia ara calkeuli firme- gaafarToebda warmoebas, romel-
bis mogebis maqsimizaciiT, ara- ic ekonomikas daubrunebda srul
med erovnuli ekonomikuri dasaqmebas. es iyo `keinzianuri
proporciebis aRdgeniTa da revoluciis~ mTavari idea. kein-
`kembrijis skola~ 187
zis makroekonomikuri wonas- effect) - saqonelze moTxovnis
worobis Teoriam xeli Seuw- cvlileba fasebis saerTo do-
yo ekonomikuri zrdis neokein- nis cvlilebis Sedegad. mag.,
zianuri koncefciis warmoSobas, fasebis saerTo donis Semcir-
romelic ar aris misi identu- eba zrdis fuladi naSTis re-
ri. alur sidides, rac meti fu-
omis Semdgom wlebSi, vi- lis gamoyenebis SesaZleblo-
dre 70--iani wlebis Sua xane- bas qmnis spekulaciuri oper-
bamde, ganviTarebuli qveynebis aciebisaTvis. amis Sedegad ob-
ekonomikur politikaSi warma- ligaciebis Rirebuleba gaiz-
tebiT gamoiyeneboda ekonomikis rdeba, xolo sargeblis ganakve-
saxelmwifo regulirebis kein- Ti Semcirdeba, rac, Tavis mxriv,
zianuri modeli. misi realuri investiciebis zrdis stimu-
gansaxierebaa Sereuli, social- lirebasa da saqonelze moTx-
urad orientirebuli sabazro ovnis gadidebas gamoiwvevs.
ekonomikis Seqmna germaniis fe- `kembrijis skola~ (@Cam-
deraciul respublikaSi, skan- bridge School#) - cnobili ing-
dinaviisa da dasavleTis sxva liseli ekonomistis a. marSa-
ganviTarebul qveynebSi. lis naSromebis gavlenis ar-
keinzianuri modeli (Ke- ealSi myofi ekonomistTa jgu-
ynesian model) - jon meinard fi. Tavdapirvelad am skolis
keinzis mier XX saukunis 30-- warmomadgenlebi iyvnen a. pigu,
ian wlebSi SemuSavebuli mod- d. robertsoni da j.m. keinzi.
eli, miZRvnili am periodSi amasTan, keinzis mecnierulma
ekonomikuri depresiisa da miRwevebma safuZveli Cauyara
umuSevrobis mizezebis axsni- kembrijis Tanamedrove skolas,
sadmi. mis mixedviT umuSevro- romelic kritikulad aris gan-
bis mizezs warmoadgens arasak- wyobili neoklasikuri Teori-
mao erToblivi moTxovna, rom- is, kerZod, p. samuelsonisa da
lis daZleva SesaZlebelia sax- r. solous naSromebis mimarT
elmwifo socialuri xarjebis (es skola p. samuelsonsa da
gazrdiT, gamouyenebeli da na- r. solous dRes miiCnevs
klebad datvirTuli simZlav- neoklasikuri mimdinareobis
reebis amoqmedebis safuZvelze mTavar warmomadgenlebad). am
axali samuSao adgilebis Se- winaaRmdegobam warmoqmna dis-
qmniT. kusia XX saukunis 30--ian wleb-
keinzis efeqti (Keynes Si da grZeldeba dResac.
188 kene fransua

Tanamedrove kembrijis sko- li konkurenciis upirateso-


las miaCnia, rom ekonomikur bis Sesaxeb. misi `ekonomikuri
modelSi gasaTvaliswinebelia tabula~ warmoadgens gacvlis
ara mxolod wminda ekonomikuri, sqemas miwaTmoqmedebs, sxva sa-
aramed istoriuli, sociolo- soflo--sameurneo muSakebsa da
giuri da fsiqologiuri faq- e.w. `unayofo~ klasebs Soris.
torebi. am skolis TvalsaCino kenes azriT, mxolod soflis
warmomadgenlebi arian j. robin- meurneobas SeuZlia awarmoos
soni, n. kalori, l. kani, p. srafa produqcia moxmarebisTvis auci-
da sxvebi. amasTan, maT mimdevrebi lebeli donis zeviT, amitomac
hyavT aSS--Si, kanadaSi, itali- mxolod soflis meurneobaa
asa da avstraliaSi. ekonomikis mamoZravebeli Zala.
kene fransua (1694--1774) `ekonomikur tabulaSi~ naCve-
(Quesnay Francois) - mTavari nebia Tu rogor nawildeba
figura XVIII saukunis frang `wminda produqti~ sam klass
ekonomistTa Soris, cnobili Soris.
fiziokrati. kene specialobiT kenes `tabula~ arsebiTad
eqimi iyo. misi ekonomikuri k. marqsis kvlavwarmoebis sqe-
Sexedulebebi ZiriTadad gan- misa da v. leontievis gaci-
zogadebulia naSromSi `sami- lebiT rTuli modelis wina-
waTmoqmedo saxelmwifos eko-- morbedia. kenes azriT, vinaidan
nomikuri politikis zogadi soflis meurneoba simdidris
princi pebi~ (1753), sadac kvle- erTaderTi wyaroa, SesaZlebe-
vis obieqtad aRiarebulia mi- lia saxelmwifo finansebis gam-
waTmoqmedeba, xolo erTaderT artiveba mxolod sasoflo-
nayofier sferod _ soflis sameurneo gadasaxadis Semo-
meurneoba. f. kenes gansakuTre- RebiT. kenes moZRvrebam didi
biT gauTqva saxeli misma `eko-- gavlena moaxdina adam smiTis
nomikurma tabulam~ (1758), ro-- Semoqmedebaze.
melic qveynis ekonomikis gan- kerZo birJa (private stock
viTarebisaTvis aucilebeli Zir- exchange) - aqcionerTa kompa-
iTadi ekonomikuri proporcie- nia an Caketili korporacia,
bis gamovlenis pirveli makro- romlebSic garigebebis dadeba
ekonomikuri modelia. rogorc mxolod maT wevr aqcionerebs
merkantilistebis oponentma, man SeuZliaT. kerZo birJis wevrebi
erT-- erTma pirvelma miuTiTa Cveulebriv kapitalis dabandeb-
soflis meurneobaSi Tavisufa- iT dividends ar iReben. maTi
klani 189
mogeba warmoiqmneba im gasamr- ladi saxsrebi unaRdo for-
jelos xarjze, romelsac iRe- miT, romelic iricxeba komer-
ben klientebisagan garigebebis ciul bankebSi vadian da Sem-
dadebisaTvis, e.i. birJis wevrebi naxvel anabrebze.
brokeris rolSi gamodian. kvota (quota) [<laT. quotu
kerZo danazogi (private sa- wili] - 1. nawili, wili, norma,
ve) – danazogi, romelsac qmni- pai; sagadasaxado kvota _ da-
an momxmareblebi da maTi gan- begvris gansazRvruli erTeul-
kargvadi Semosavlisa da sa- idan akrefili gadasaxadis si-
momxmareblo xarjebis sxvao- dide; 2. warmoebasa da gasaRe-
bis tolia. ufro konkretulad, baSi _ wili, dadgenili sakar-
kerZo danazogi aris Semosavals telo SeTanxmebis farglebSi
minus gadasaxadebi da minus mox- misi TiToeuli monawilisaTvis.
mareba. importuli kvotebi gamoiy-
kerZo saqoneli (private eneba saqonlis sazRvargareT
property, commodity) - yvela sa- SeZenis SesazRudad, xolo sae-
qoneli Tu momsaxureba, romel- qsporto kvotebi _ nedleu-
ic moeqceva sabazro meqaniz- lis mwarmoebeli qveynebis saeqs-
mis orbitaSi. moxmarebis xas- porto Semosavlis stabili-
iaTidan gamomdinare, `kerZo zaciisa da miwodebis SezRud-
saqoneli~, iseve rogorc `sa- visaTvis fasebis SenarCunebis
zogadoebrivi saqoneli~, iyo- mizniT.
fa individualuri da koleq- kvotireba (quotation) - war-
tiuri moxmarebis saqonlad. moebis, eqsportisa da impor-
individualuri moxmarebis `ker- tis SezRudva saxelmwifo or-
Zo saqonels~ miekuTvneba: kveb- ganoebis mier. safuZvlad udevs
is produqtebi, tansacmeli, say- mocemuli qveynis valdebule-
ofacxovrebo saqoneli da sxv., bebi saerTaSoriso SeTanxmebeb-
xolo koleqtiuri moxmarebi- Si, agreTve, erovnuli intere-
sas _ sazogadoebrivi kvebis sebis dacvis aucilebloba.
kerZo firmebis momsaxureba, qveynis SigniT makroekonomikur
kerZo sahaero da saavtomobi- regulirebaSi kvotireba gamo-
lo gadazidva, kerZo Teatreb- iyeneba moTxovnisa da miwode-
is, kinoTeatrebis, abanoebis mom- bis balansirebisaTvis.
saxureba da sxv. klani (clan) [<kelt. clann]
kvazifuli (quasimoney) - viwro gagebiT _ Sotlandiel-
[<laT. quasi TiTqos, viTom]-- fu- Ta da irlandielTa gvarovnu-
190 klasikuri dihotomia

li Temi; farTo gagebiT _ jgu- nobas.


fi an gvari naTesavebisa, rom- d. iumis azriT, klasikuri
lebic gaerTianebuli arian sa- dihotomia sasargebloa ekono-
meurneo an sazogadoebrivi ur- mikis analizisaTvis, vinaidan
TierTobebiT. aqedan warmodgeba masSi moqmedi Zalebis erTi na-
sityva klanizmi, romelic gamo- wili zegavlenas axdens nomina-
xatavs mimarTulebas sazoga- lur, xolo meore nawili _
doebaSi. realur cvladebze. saxeldobr,
klasikuri dihotomia igi amtkicebda, rom nominaluri
(classical dichotomy) - ekonomiku- sidideebi fulad-- sakredito
ri cvladebis Teoriuli day- sistemis cvlilebebis uSualo
ofa nominalur da realur si- zemoqmedebis qveSaa, xolo re-
dideebad. ekonomikuri maxasi- aluri sidideebi _ ara. mag.,
aTeblebi iyofa or jgufad (d. fulis miwodebis cvlileba
iumi): pirvel jgufs Seadgens uSualo zegavlenas axdens no-
nominaluri cvladebi, anu is minalur, magram ararealur eko-
sidideebi, romlebic izomeba fu- nomikur sidideebze. Tu, vTq-
ladi erTeuliT, xolo meore vaT, centraluri banki gaaor-
jgufs _ realuri cvladebi _ magebs ekonomikaSi fulis mi-
sidideebi, romlebic izomeba wodebas, amiT gaormagdeba fase-
fizikuri erTeulebiT. mag., bis done, aseve fuliT ga-
xorblis fasi nominaluri cv- moxatuli xelfasi (nominalu-
ladia, vinaidan fuladi erTeu- ri xelfasi), agreTve sxva nomi-
liT gamoixateba, maSin rode- naluri cvladebi, romelTac
sac xorblis mosavali _ re- aqvT RirebulebiTi gamoxatu-
aluri cvladia, vinaidan cent- leba, magram realuri cvlade-
nerebiTa da tonebiT izomeba. bi, iseTebi, rogoricaa warmoe-
analogiurad nominaluri mTli- bis, realuri xelfasis done
ani Sida produqti nominaluri da sargeblis realuri ganakve-
sididea, vinaidan zomavs ekonomi- Ti _ darCeba ucvleli.
kaSi warmoebuli saqonlisa da klasikuri politikuri
momsaxurebis Rirebulebas fu- ekonomia (classical political econo-
ladi erTeuliT, xolo realuri my) - liberaluri ekonomikuri
mTliani Sida produqti re- Teoria, romelic aRmocenda
aluri sididea, vinaidan gamoxa- XVIII saukunis 70--ian wlebSi
tavs warmoebuli saqonlisa da da XX saukunis 30--ian wle-
momsaxurebis mTlian raode- bamde safuZvlad edo wamyvani
klasikuri politikuri ekonomia 191
kapitalisturi qveynebis ekono- edo safuZvlad msoflios wamy-
mikur politikas. misi fuZem- vani qveynebis ekonomikur poli-
deblebi iyvnen ingliseli mec- tikas. es iyo mikroekonomikuri
nierebi adam smiTi da devid paradigmebisa da sazogadoe-
rikardo, Tumca, klasikuri eko- brivi keTildReobis individu-
nomikuri Teoria saTaves iRebs aluri koncefciis batonobis
uiliam petis Sexedulebebidan. epoqa. misi ideologia adami-
mis warmoSobas didad Seuwyves ans ganixilavs, rogorc ekono-
xeli ingliselma filosofos- mikur fenomens, rogorc war-
ebma jon lokma (1632--1704) da moebis saSualebas da ara ro-
devid iumma (1711--1776), agreTve gorc sazogadoebrivi warmoe-
ekonomistma delei norsma bis mizans.
(1641--1691), xolo ganviTarebas klasikuri politikuri eko-
_ Jan--batist seim (1767--1832). nomia ZiriTadad ikvlevs eko-
ekonomikuri Teoriis am fu- nomikuri zrdisa da ganviTare-
Zemdebluri mimarTulebis la- bis problemebs, agreTve swav-
itmotivia _ ekonomikis lib- lobs simdidris bunebasa da
eralizaciis, moTxovna--miwode- wyaroebs, erovnuli produqtis
bis Sesabamisad Camoyalibebu- ganawilebas warmoebis faqto-
li Tavisufali fasebis safuZ- rebis mesakuTreebs Soris Sez-
velze sabazro TviTregulire- Ruduli resursebisa da Tavi-
bis idea. es idea eyrdnoba a. sufali konkurenciis pirobeb-
smiTis `uxilavi xelis~ Teo- Si. igi aqcents akeTebs kapi-
rias. am ideis mixedviT saxel- talis dagrovebaze, bazrebis
mwifo ganixileba rogorc `Ra- gafarToebasa da Sromis dan-
mis daraji~, saxelmwifo saqmi- awilebaze.
anoba ki _ rogorc aramwarmo- klasikuri politikuri eko-
ebluri Sroma. klasikur ekono- nomiis kvlevis sagania mikro-
mikur Teorias wiTel zolad ekonomikuri problemebic. d. ri-
gasdevs kerZo interesebis pri- kardom safuZveli Cauyara Sro-
oriteti sazogadoebrivTan Se- miTi Rirebulebis Teorias. Ri-
darebiT. misi yuradRebis centr- rebulebis (faseulobis) kla-
Sia calkeuli firma, maTi dan- sikuri Teoria aqcents Sro-
axarjebis minimizaciisa da mo- miT danaxarjebze akeTebs da
gebis maqsimizaciis problema. eyrdnoba SromiTi Rirebuleb-
klasikuri politikuri eko- is Teorias, maSin rodesac neo-
nomia or saukuneze met xans klasikuri ekonomikuri Teoria
192 klasifikacia (ekonomikuri saqmianobis)

xazs usvams faseulobis subi- ganmanaTleblo dawesebulebe-


eqtur aspeqtebs. bi, infrastruqturis kompanie-
meTodologiis sakiTxebSi bi da a.S.), romlebic marTa-
klasikur--liberaluri skola lia funqcionireben sxvadasx-
or banakad gaiyo. erT banakSi va sferoSi, magram simbiozur
gaerTiandnen isini, vinc mxars gavlenas axdenen erTmaneTze.
uWerda induqciur meTods, ma- klasterebi maRalteqnolo-
galiTad, a. smiTi, romelmac em- giuri parkebia (maT teqno-
piriuli wanamZRvrebis formu- parkebsac uwodeben), rom-
lirebiT gamoavlina empiriu- lebic udides rols asrule-
li kanonebi. meore banakis yve- ben qveynis ekonomikur ganvi-
laze TvalsaCino warmomadgene- Tarebasa da konkurentuli up-
li iyo d. rikardo, romelic iratesobis mopovebaSi. amJamad
mxars uWerda deduqciur me- msoflioSi maRalteqnolo-
Tods. man hi poTezuri wan- giuri warmoebiT pirvel aTeul-
amZRvrebis safuZvelze gaake- Si Sedian: fineTi, aSS, SvedeTi,
Ta Sesabamisi daskvnebi. iaponia, samxreTi korea, nider-
klasifikacia (ekonomi- landi, didi britaneTi, kanada,
kuri saqmianobis ) (Activity avstralia da singapuri. maT
clasification) [<laT. classis jgu- mohyveba CineTi da indoeTi. rac
fi; facere keTeba]-- warmoebrivi Seexeba ruseTs, samecniero po-
ekonomikuri saqmianobis saxee- tencialis sakmaod maRali
bis dayofa saerTo niSnebis donis miuxedavad, mas maRali
mqone jgufebad, mag., gaeros teqnologiebis msoflio baz-
yvela saxis ekonomikuri saqmi- arze mxolod 1%--mde uWiravs.
anobis saerTaSoriso stan- teqnikur miRwevaTa indeq-
dartuli samrewvelo klas- sis mixedviT saqarTveloSi ar-
ifikacia (ISIC), evropuli kav- sebuli mdgomareoba veraviTar
Siris ekonomikuri saqmianobis kritikas ver uZlebs. am maC-
mTavari samrewvelo klasifika- veneblis mixedviT, msoflios
cia (NACE) da a.S. qveynebi dayofilia xuT jgu-
klasteri (cluster) - urTi- fad: liderebi (sul 18 qveya-
erTdamokidebuli kompaniebis na), potenciuri liderebi (sul
jgufi (mwarmoeblebi, mimwode- 19 qveyana), teqnologiebis di-
blebi da sxv.) da masTan dakav- namikurad damnergavi qveynebi
Sirebuli organizaciebi (sax- (sul 26 qveyana), marginaluri
elmwifo marTvis organoebi, sa- anu zRvarTan misuli qveynebi
kliringi 193
sul (9 qveyana) da danarCeni SeZenas, romelic mniSvnelovnad
qveynebi. am yvelaze CamorCe- amcirebda konkurencias da erT-
nil jgufSia saqarTveloc, an- droulad ganapirobebda konku-
golasTan, bangladeSTan, gvine- rent--kompaniebSi erTi da igive
asTan, ugandasTan da am donis pirebis mier xelmZRvaneli
sxva qveynebTan erTad. postebis dakavebas. igi gamor-
klebadi ukugebis kano- icxavda Sromis bazars anti-
ni (decreasing returns law of) - trestuli kanonmdeblobis moq-
kanoni, romelic gamoxatavs medebis sferodan.
urTierTdamokidebulebas cva- klerki (clerk) [frang. clerc
lebad danaxarjebsa da war- <laT. clericus sasuliero piri]--
moebis moculobas Soris. war- saqmis mwarmoebeli parlamen-
moebis moculobis garkveuli tSi, sasamarTloSi, notariat-
mijnis iqiT cvalebadi danax- Si, savaWro--samrewvelo sawar-
arjebi ufro swrafad izrde- moSi da a.S.
ba, vidre produqciis moculoba, kliometria (cliometrics) -
e.i. produqciis damatebiTi er- `axali ekonomikuri Teoriis~
Teulis warmoebaze cvalebadi saxelwodeba, gamoyenebuli eko-
danaxarjebis yoveli damatebiTi nometrikaSi ekonomikuri isto-
erTeuli nakleb produqcias iZ- riis problemebis SeswavlisaT-
leva. warmoebis danaxarjebsa vis.
da Sedegebs Soris es urTierT- kliringi (clearing) [<ingl.
damokidebuleba gamoixateba gawmenda] - unaRdo angariSs-
klebadi ukugebis kanoniT. worebis sistema saSinao da
kleitonis kanoni (Claiton saerTaSoriso savaWro da sxva
Act) - miRebul iqna aSS--Si 1914 operaciebisaTvis, dafuZnebuli
wels, miznad isaxavda, Sromis moTxovnisa da valdebulebis
kanonidan gamomdinare, anti- urTierTCaTvlaze. ganasxvave-
trestul kanonmdeblobaSi ar- ben sabanko da savaluto kli kli--
sebuli darRvevebis konkret- rings
rings. sabanko kliringi gam-
ul gansazRvras da maT aR- oiyeneba qveynis SigniT (am for-
mofxvras. kerZod, kanoni krZa- mas pirvelad inglisma mimar-
lavda: 1. fasismier diskrimi- Ta XVIII saukuneSi) da war-
nacias, romelic aferxebda kon- moadgens bankebs Soris unaR-
kurencias da aZlierebda mo- do angariSsworebis sistemas,
nopoliebs; 2. erTi kompaniis xorcieldeba saangariSswore-
mier meore kompaniis aqciebis bo palatebis meSveobiT. saban-
194 komandituri amxanagoba

ko kliringi didad uwyobs korporatizacias uwodeben.


xels saCeko brunvis zrdas. kombinireba (combine) –
savaluto kliringi xorcield- vertikaluri integrireba, erT
eba saxelmwifoebs Soris sak- korporaciaSi sxvadasxva dar-
liringo SeTanxmebis formiT gis iseTi sameurneo obieqteb-
da iTvaliswinebs urTierT- is gaerTianeba, romelSic urT-
davalianebis dafarvas. ierTdakavSirebuli sawarmoo
komandituri amxanagoba procesebi xorcieldeba. amis Se-
(limited partnership) - Sereuli am- degad korporaciaSi yalibde-
xanagobis saxeoba, romlis wev- ba iseTi sawarmoo struqtura,
rebidan erT nawils aqvs Se- romelic ganapirobebs warmoe-
uzRudavi pasuxismgebloba mTe- bis Tanmimdevrobas da uwyveto-
li Tavisi qonebiT (komplemen- bas nedleulis mopovebidan da
tarebi), xolo meore nawils gadamuSavebidan mza produqciis
_ SezRuduli pasuxismgebloba gamoSvebamde.
Tavisi wvlilis farglebSi (ko- komerciuli bankebis sa-
manditebi). valdebulo rezervebi (com-
komercia (commerce) [<laT. mercial banks obligatory reserves)
commercium] - 1. vaWroba; 2. - komerciuli bankebis fula-
saqmianoba, romelic mimarTu- di Tanxa, romlis sesxad gace-
lia mogebis miRebisaken. mis uflebac maT ara aqvT da
komercializacia (com- valdebulni arian iqonion Tavi-
mercialization) - msxvili saxel- anT angariSze centralur bankSi.
mwifo monopoliebis gardaqmna komerciuli banki (com-
saxelmwifo-- aqcionerul sa- mercial bank) - univelsaluri
zogadoebebad _ holdingebad. xasiaTis sakredito dawese-
igi, sakuTrebis formis Seucv- buleba, finansuri Suamavali,
lelad, sawarmoTa gansaxelm- romelsac licenziiT gadacemu-
wifoebrivebis erT--erTi gzaa. li aqvs sabanko operaciebis
komercializebuli sawarmoeb- ganxorcielebis ufleba. misi
is aqciebis sakontrolo pake- ZiriTadi funqciebia depozite-
ti saxelmwifos xelSia. am sa- bis miReba, kreditebis gacema
warmoebSi dasaqmebulebs ufle- da klientebis saangariSswore-
ba aqvT SeRavaTian pirobebSi bo momsaxureba. Tumca komer-
SeiZinon maT mier gamoSvebu- ciuli bankebi didi xania aRar
li aqciebis nawili. komercial- ifarglebian zemoaRniSnuli
izaciis process amerikelebi funqciebiT da sxva operacie-
komerciuli saqmianoba 195
bsac asruleben. isini dakave- dadgenil vadaSi dafaros kred-
bulni arian agreTve fasiani iti. kreditis es forma far-
qaRaldebis yidva--gayidviT, sain- Tod gamoiyeneba saqonlis reg-
formacio--sakonsultacio mom- ularulad miwodebisas.
saxurebiTa da a.S. komerciuli saqmianoba
komerciuli bankebis siste- (commercial activity) - gaeros
maSi farTod gavrcelda mom- CCLR-is erT--erTi ganyofile-
saxurebis iseTi saxeobebi, ro- bis Semadgeneli nawili; moi-
goricaa lizingi da faqtor- cavs kompiuterebTan dakavSire-
ingi. bul sxvadasxva saxis samuSa-
komerciuli krediti oebs (konsultaciebi teqnikuri
(commercial credit) - krediti, ro- da programuli uzrunvelyofis
melsac gamyidveli aZlevs my- sakiTxebze, safinanso, statis-
idvels im pirobiT, rom igi tikuri da teqnikuri monace-
nayidi saqonlis safasurs gan- mebis damuSaveba da Senaxva, sa-
vadebiT gadaixdis. komerciu- kancelario, sabuRaltro da
li krediti gaicema mimdinare TUV-is teqnikuri momsaxureba
xarjebisaTvis erT wlamde va- da SekeTeba, kompiuterul te-
diT saTamasuqo kreditis an qnikasTan dakavSirebuli sxva
Ria angariSis formiT. saqmianoba), gamokvlevebsa da
saTamasuqo kreditis arsi damuSavebebs (fundamenturi da
mdgomareobs SemdegSi: gamyid- gamoyenebiTi gamokvlevebi, eqs-
veli, saqonlis gayidvis Taobaze perimentuli damuSavebebi), sx-
SeTanxmebis safuZvelze, afor- vadasxva komerciul saqmianobas
mebs gadasapirebel Tamasuqs da (samuSaoebi samarTlis, angari-
warudgens myidvels, es ukanas- Sebis Sedgenis, sabuRaltro aR-
kneli ki axdens mis aqceptire- ricxvisa da reviziis sferoSi,
bas, anu iZleva werilobiT Tan- konsultaciebi dabegvris sak-
xmobas, rom fuls gadaixdis iTxebze, bazris koniunqturis
TamasuqSi miTiTebul vadebSi. gamokvleva da sazogadoebrivi
krediti Ria angariSiT azris Seswavla, konsultacie-
gulisxmobs SeTanxmebis safuZ- bi komerciisa da marTvis sak-
velze gamyidvelis mier gay- iTxebze), saqmianobas arqiteq-
iduli saqonlis Rirebulebis turisa da samoqalaqo mSeneb-
valis saxiT Caweras myidve- lobis sferoSi da masTan da-
lis angariSze, es ukanaskneli kavSirebul teqnikur konsul-
ki kisrulobs valdebulebas, taciebs (saproeqto--sakonstru-
196 komivoiaJori

qtoro, markSaideruli, geolo- komparativizmi (compara-


giur-- saZiebo, sainJinro sam- tivism) [comparativus SedarebiTi]
uSaoebi da a.S.), yvela saxis - ekonomikuri sistemebis Se-
masalisa da produqtis teqni- darebiTi analizi, ekonomikuri
kur Semowmebasa da analizs, Teoriis kvlevis erT--erTi mi-
im komerciul saqmianobas, ro- marTuleba, romelsac safuZve-
melic ar Sedis sxva kategorie- li Cauyares l. reineldma, d.
bSi (samuSao Zalis daqiraveba holdma, p. knirSma da a.S. far-
da personaliT uzrunvelyofa, Tod damkvidrda XX saukunis
gamoZiebasa da calkeuli pi- 30--iani wlebSi aSS--Si, germa-
rovnebis an qonebis dacvasTan niaSi, avstriaSi, norvegiasa da
dakavSirebuli saqmianoba, Se- sxva qveynebSi. am mimarTuleb-
nobis dasufTaveba--dalagebasTan is Sedegia instituciuri (kon-
dakavSirebuli momsaxureba, fo- vergenciis, industriuli, post-
tografiuli samuSaoebi, sabro- industriuli sazogadoebisa da
kero--sakomisio operaciebi, inka- a.S.) Teoriebi.
sireba, gamofenebis organiza- komplementari (limited
ciasTan dakavSirebuli momsax- partner) - amxanagobis sruli wev-
ureba, aqcioneruli saqmianoba, ri, romelic mis valdebulebe-
saredaqcio saqmianoba da sxv.). bze mTeli Tavisi mdgomareo-
komivoiaJori (commercial biT, piradi qonebiT agebs pa-
traveller) [<frang. commis voy- suxs da SeuzRudav pasuxismge-
ageur] - 1. moxetiale vaWari; blobas atarebs.
2. savaWro firmis mogzauri ag- konglomerati (conglom-
enti, romelic myidvelebs ad- erate) [<laT. conglomeratus Tav-
gilze sTavazobs saqonels ni- moyrili, Segrovili] - ekonomi-
muSebisa da katalogebis mixe- kuri gaerTianebis erT-- erTi
dviT. forma, romelic warmoiSva XX
kompanioni (partner) [frang. saukunis 50--ian wlebSi; gaer-
compagnon] - 1. firmis Tanam- Tianeba ekonomikis sxvadasxva
flobeli; 2. firmaSi Seamx- dargis sawarmoebisa, romlebic
anagebuli piri. erTmaneTTan pirdapiri warmoe-
kompensacia (compensation) brivi kooperaciiT ar arian da-
[<laT. compensation - anazRau- kavSirebulni, awarmoeben da yi-
reba] - zaralis, danakargebis, dian farTo asortimentis saqo-
damatebiTi xarjebis anazRau- nels.
reba. konglomeracia (conglo-
koniunqtura 197
meration) [<laT. conglomerstio gacia (convertible bond) - obli-
SequCeba] - calkeuli sagnebis gacia, romlis mflobelsac
SekavSireba erT mTlianobad, SeuZlia Seuferxeblad gacva-
rodesac isini inarCuneben Ta- los igi sxva aqciaze.
vianT Tvisebebsa da niSnebs. konvertirebadoba (conver-
kondicia (condition) [<laT. tibility) [<laT. convertere gada-
conditio] - norma, standarti, ro- qceva] - erovnuli valutis una-
melsac, saxelSekrulebo piro- ri, Tavisuflad gaicvalos ucx-
bebis Tanaxmad, unda Seesabame- our valutaze yvela saxis ope-
bodes esa Tu is saqoneli. raciis dros da nebismieri
konvencia (convention) [<laT. formiT. valutis konvertire-
conventio xelSekruleba, SeT- badobis xarisxi pirdapir damo-
anxmeba] - saerTaSoriso xe- kidebulia qveynis ekonomikur
lSekruleba ama Tu im spe- potencialze, misi sagareo--ek-
cialur sakiTxze, mag., konven- onomikuri saqmianobis masStab-
cia saavtoro uflebis Senar- ze, Sida fuladi mimoqcevis
Cunebis Sesaxeb; sarkinigzo, mdgradobaze, erovnuli bazris
safosto--satelegrafo konven- ganviTarebis doneze da sxv.
cia da a.S. valuta SeiZleba iyos sru-
konversia (conversion) [<laT. lad konvertirebadi (Seqce-
conversio gardaqmna, Secvla] - vadi) _ rodesac mocemuli qvey-
samxedro warmoebis gardaqmna nis valuta icvleba nebismier
samoqalaqo produqciis war- ucxourze, nawilobriv kon-
moebad. arsebobs ekonomikuri vertirebadi (nawilobriv Se-
konversiis ufro farTo gage- qcevadi) _ rodesac mocemu-
ba: mTeli sazogadoebrivi war- li qveynis valuta icvleba mxo-
moebis gardaqmna; samrewvelo lod zogierT ucxour valu-
konversia _ mrewvelobis gar- taze da arakonvertirebadi
daqmna, profesiuli konversia-- (Seuqcevadi) _ rodesac ama Tu
kadrebis momzadebis profil- im qveynis fulad erTeuls
is Secvla; valutis konversia mTlianad SenarCunebuli aqvs
_ erTi valutis gacvla meo- savaluto SezRudvebi da ar
reze moqmedi valutis kursis icvleba sxva ucxour valutaze.
mixedviT; sesxis konversia _ qarTuli fuladi erTeu-
adre gamoSvebuli sesxis Secv- li _ lari nawilobriv kon--
la axliT da a.S. vertirebadi valutaa.
konvertirebadi obli- koniunqtura (conjuncture)
198 konkurenti

[<laT. conjyngere Sekvra, dakav- cneba, romelic gamoiyeneba neb-


Sireba, SeerTeba] - 1. niSnebis ismier dargSi: ekonomikaSi, xe-
erToblioba, romelic damaxa- lovnebaSi da a.S. konkurente-
siaTebelia garkveul period- bi SeiZleba iyvnen rogorc cal-
Si ekonomikis mdgomareobi- keuli pirebi, ise garkveuli
saTvis; 2. urTierTdakavSire- jgufebi, firmebi, romlebsac
buli pirobebis erToblioba, aqvT TavianTi interesebi saqmi-
Camoyalibebuli viTareba. anobis nebismier sferoSi, mag-
bazris koniunqtura _ ram erTdroulad dainterese-
drois garkveul periodSi buli arian saerTo miznis miR-
konkretul adgilze Camoyali- weviT. sityva `konkurenti~ xSi-
bebuli saqonlis realizaciis rad ixmareba sameurneo saqmia-
socialur--ekonomikuri, savaWro-- nobaSi metoqeobis gamosaxatavad.
organizaciuli da sxva pirobe- konkurentuli upirate-
bi. damokidebulia mraval faq- soba (competitive advantage) -
torze, romelTagan ZiriTadia: upiratesoba, romelsac kompa-
momxmarebelTa fuladi Semo- niebi inovaciebis danergvis gziT
savlebi, saqonlis fasebi, sasa- aRweven. zogierT qveyanaSi yal-
qonlo resursebis, maT Soris, ibdeba iseTi biznes--garemo, ro-
sasaqonlo maragis moculoba melic SesaZleblobas aZlevs
da struqtura. kompaniebs swrafad danergon
konkretuli bazris koniun- siaxleebi da ufro ganviTard-
qturis daxasiaTebisas yurad- nen, vidre sxva qveynis kompanie-
Reba, pirvel yovlisa, eqceva bi. dRes qveynis ganviTarebis
moTxovnisa da miwodebis bal- strategiaSi yuradRebis cen-
ansirebis xarisxs (dones). ko- trSia konkurenciis global-
niunqturis Seswavla gulisx- izaciis, konkurenciisadmi glo-
mobs sistematur dakvirvebas baluri midgomis sakiTxi. kon-
bazarze moTxovna-- miwodebis kurenciis globalizacia kom-
arsebul da SesaZlo gadaxre- paniebisagan moiTxovs axlebur
bze. moTxovnisa da miwodebis azrovnebas, informaciis yvela
mdgomareobidan gamomdinare, doneze gafiltvras.
ganasxvaveben xelsayrel da msoflio bazarze qveynis
araxelsayrel koniunqturas. konkurentul upiratesobas ga-
konkurenti (competitor) napirobebs mecnierebatevadi da
[<laT. concurreins gajibreba maRalteqnologiuri dargebi,
<concurrere Sejaxeba] - zogadi mowinave informaciuli da
konkurentunarianoba 199
telekomunikaciuri teqnolo- ekonomikuri ganviTarebis axal
giebi. models. es modeli efuZneba
konkurentuli upirate- inovaciur ekonomikas, romel-
sobis Teoria (theory of com- Sic `pirveli violinos~ rols
petitive advantage) - Tanamedrove inteleqtualuri kapitali as-
sagareo vaWrobaSi qveynis rulebs. konkurenciaSi upi-
konkurentunarianobis ganm- ratesobas dRes aRwevs ara is,
sazRvreli Teoria, romelsac vinc reagirebs bazris moTx-
TandaTan adgils uTmobs Se- ovnebze, aramed is, vinc qmnis
fardebiTi upiratesobis Teo- bazars, e.i. vinc bazars sTava-
ria. es axali Teoria gascda zobs inovaciebs.
warmoebis xarjebis analizs da konkurentunarianoba
aqcents iseT faseulobebze ake- (competitiveness) - 1. sabazro
Tebs, rogoricaa xarisxi, nou-- urTierTobebis subieqtebis,
hau, bazrisadmi axleburi mid- saqonlisa da momsaxurebis Tvi-
goma, axali dizaini, axali sa- seba konkurencia gauwios baz-
xeobebis produqciis Seqmna da arze analogiuri Tvisebebis
a.S. msoflio ekonomikis ganvi- mqone sabazro urTierTobebis
Tarebis praqtika aCvenebs, rom subieqtebs, saqonelsa da mom-
dRes yvelaze momgebiani is saxurebas. am Tvisebis Sefase-
dargebia, romlebic awarmoeben ba maRali, saSualo da dabali
informaciul teqnologiebs, konkurentunarianobis gansxvave-
kavSirgabmulobis saSualebeb- bis saSualebas iZleva;
isa da telekomunikaciebis 2. qveynis umniSvnelovane-
mTel sistemas. maT warmatebas si indikatori, romelic gansaz-
msoflio bazarze, upirveles Rvravs TiToeuli qveynis adg-
yovlisa, ganapirobebs inovacie- ilsa da rols msoflio eko-
bis danergva da ara warmoebrivi nomikaSi. miuxedavad konkuren-
SesaZleblobebis zrda, inten- tunarianobis bevri saerTo niS-
siuri da araeqstensiuri war- nisa, didi sxvaobaa qveyanaTa
moeba. ganviTarebuli qveynebis konkurentunarianobis modelebs
warmoebis matebis 75%-- dan Soris. mag., aSS--ma msoflioSi
100%--mde swored inovaciebis miaRwia konkurentunarianobis
gamoyenebiT miiRweva. zrdis yvelaze maRal tempebs
qveynis konkurentuli up-- energetikaSi, telekomunikacie-
iratesobis misaRwevad XXI bSi, TviTmfrinavebis warmoeba-
saukune msoflios sTavazobs Si da a.S. dRes msoflioSi
200 konkurencia

erT--erT Zlier konkurentuna- is warumatebloba.


rian qveynad warmodgenilia konkurentunarianoba iqmneba
iaponia ekonomikis iseTi darge- ara gare, aramed Sida bazre-
biT, rogoricaa teqnika da manqa- bze. dRes konkurentunariano-
naTmSenebloba. bis asamaRleblad kompaniebi
is garemoeba, rom XXI sauku- nergaven axal teqnologiebs,
ne aRiarebulia codnisa da in- afuZneben axal strategiebs, in-
teleqtualuri kapitalis sa- vesticiebs deben axali unar--
ukuned, mniSvnelovnad cvlis Cvevebis aTvisebasa da codnis
qveynis konkurentunarianobis ganaxlebaSi. imisTvis, rom qvey-
safuZvlebs. imisaTvis, rom ko- ana konkurentunariani partnio-
mpaniebi konkurentunarianebi ri gaxdes, man unda Seqmnas
iyvnen, maT TavianTi produqcia axali inovaciuri sistema. dRes
unda gayidon saerTaSoriso msoflioSi Zalze popularu-
sabazro qselis meSveobiT msof- lia Semdegi mowodeba: `dRevan-
lios masStabiT. es aris didi deli inovaciebiT moaZveleT
saTamaSo veli, romelsac kon- Tqveni guSindeli produqcia~.
kurentunariani qveyana ayali- konkurencia (competition)
bebs Tavisi industriisTvis. [concurrere Sejaxeba, Setakeba]
uaxloes warsulSi qvey- - 1. metoqeoba saukeTeso Sede-
nis konkurentunarianobas gan- gebis miRwevisaTvis; 2. brZo-
sazRvravdnen iseTi parametre- la kontrahentebs Soris saqon-
biT, rogoricaa biujetis defi- lis (momsaxurebis) warmoebi-
citi, procentis ganakveTi, va- sa da realizaciis xelsayre-
lutis kursis simyare, bune- li pirobebisaTvis; 3. sabazro
brivi simdidreebi, iafi samuSao situacia, rodesac bazarze aris
Zala, menejmentis gansxvavebu- mravali mwarmoebeli (gamyid-
li praqtika da a.S. magram saer- veli) da mravali momxmarebe-
TaSoriso praqtika ar adas- li (myidveli).
turebs am mosazrebaTa WeS- konkurencia qveynis ekono-
maritebas. mag., riT SeiZleba mikis ganviTarebisa da efeqti-
aixsnas iseTi qveynebis (iaponia, anobis amaRlebis umniSvnelo-
samxreTi korea...) warmateba, vanesi faqtoria.
romlebic bunebrivi resurseb- konkurenciuli bazari
is mwvave deficits ganicdian, (competitive market) - bazari, sa-
an bunebrivi resursebiT mdi- dac mravali wvrili gamyidve-
dari afrikis umetesi qveyneb- li da myidvelia. isini axor-
konsolidirebuli vali 201
cieleben TavianT operaciebs specialistebi arian, romleb-
erTmaneTisgan damoukideblad sac, Teoriul codnasTan er-
da ar SeuZliaT arsebiTi gav- Tad, aqvT didi praqtikuli
lena moaxdinon fasze. gamocdileba menejmentis, mar-
konosamenti (bill of lading) ketingis da a.S. sferoSi. sa-
[frang. connaissement] - xelw- konsaltingo firmebTan erTad,
erili, romelsac gascems ge- sammarTvelo konsultirebis
mis kapitani (an sazRvao sa- sferoSi momsaxurebas ewevian
transporto sawarmos agenti) sxvadasxva samecniero--kvlevi-
tvirTis zRviT gagzavnisa da Ti organizaciebi, romlebsac
miRebis dasadastureblad. am mizniT Camoyalibebuli aqvT
konsaltingi (consulting) specialuri ganyofilebebi da
[<ingl. consulting - sakonsulta- samsaxurebi. sakonsaltingo fir-
cio] - sammarTvelo konsul- mebi momsaxurebas ewevian fas-
tireba, ganxorcielebuli spe- warmoqmnis sferoSi. fasebis
cializebuli komerciuli proeqtis SedgeniT isini monaw-
firmebis mier warmoebis mar- ileoben resursebis mimwodeb-
Tvis organizaciisa da sru- lebsa da produqciis damamza-
lyofis sferoSi axalSeqmni- deblebs Soris, agreTve maT Sem-
li sawarmoebis saqmianobis da- kveTebTan xelSekrulebis dade-
fuZnebis, marketinguli kvle- baSi. sakonsaltingo firmebis
vis mizniT. sakonsaltingo fir- momsaxureba mniSvnelovnad am-
mebi msxvili kompaniebis dakve- cirebs maRalkvalificiuri sa-
TiT aanalizeben am kompaniebis konsultacio daxmarebis miRe-
warmoebis organizaciisa da basTan dakavSirebul xarjebs.
marTvis Sesabamisobas, maTi konsaltingi, inJineringTan da
saqmianobis Sedegebs, SeimuSave- auditTan erTad, sabazro in-
ben rekomendaciebs maTi rent- frastruqturis aucilebeli
abelobis amaRlebisaTvis, konku- elementia.
rentunarianobis uzrunvelyo- konsignanti (consignor)
fisaTvis, adgenen maTi ganvi- [<laT. consignatio dokumenti] -
Tarebis grZelvadian koncef- saqonlis mflobeli, romelic
cias da biznes--gegmas, amzade- sazRvargareT yidis saqonels
ben teqnikur--ekonomikur das- konsignatoris (komisioneris)
abuTebas Svilobili kompanie- meSveobiT.
bis Sesaqmnelad da a.S. kon- konsolidirebuli vali
sultantebi Cveulebriv iseTi (consolidated duty) - tradiciu-
202 konsorciumi

lad es termini gamoiyeneba konfrontacia (confronta-


saxelmwifo valis im nawilis tion) [laT. con winaaRmdeg + frons
gamosaxatavad, romelsac ara (frontis) jiqur, fronti] - wina-
aqvs dafarvis vadebi. amasTan, aRmdegoba, dapirispireba, Seja-
ukanasknel periodSi misi gamoy- xeba (socialuri sistemebis, kla-
eneba daiwyo ufro farTo mniS- sTa interesebis, ideur--poli-
vnelobiT, saxeldobr, moicavs tikuri princi pebis da a.S.).
vals saSualo da grZelvadi- koncentracia (concen-
ani fasiani qaRaldebis for- tration) [laT. concentratio <laT.
miT, anu mTel vals mimdinare cone + centrum centri, Suagu-
davalianebis garda. li] - Tavmoyra; warmoebis kon-
konsorciumi (consortium) centracia _ mocemuli warmo-
[<laT. consortium Tanamonawile- ebis moculobis zrda masSi
oba]-- kompaniebis an bankebis warmoebis faqtorebis zrdis
droebiTi SeTanxmeba, gaerTiane- kvalobaze.
ba sesxis erToblivi gavrceleb- koncentraciis agrega-
isaTvis, farTo masStabis fin- tuli maCvenebeli (aggregate
ansuri an komerciuli opera- concentration) - ekonomikis mo-
ciebis CatarebisaTvis, msxvili cemul seqtorSi an mTel eko-
samrewvelo mSeneblobis ganx- nomikaSi warmoebis ramdenime
orcielebisaTvis da a.S. umsxviles korporaciad kon-
kontrahenti (counterpart) centrirebis xarisxi.
[<laT. contrahens momrigebeli] koncerni (concern) - im sam-
- 1. xelSekrulebis monawile rewvelo, safinanso da savaWro
erTi mxare meoris mimarT; 2. sawarmoebis gaerTianeba, rom-
fizikuri an iuridiuli piri, lebic, samecniero-- teqnolo-
romelsac aRebuli aqvs xel- giuri, sainvesticio, safinanso,
Sekrulebidan gamomdinare esa sagareo-- ekonomikuri da sxva
Tu is valdebuleba. funqciebis nebayoflobiTi cen-
konfiskacia (confiscation) tralizaciis safuZvelze, er-
[<laT. confiscatio] - qonebis, Tobliv saqmianobas ewevian.
fulisa da sxva faseulobebis koncernis saqmianobis organi-
iZulebiTi, usasyidlod CamorT- zaciisaTvis iqmneba mmarTve-
meva da sasamarTlos gadawy- lobis sistema, romelsac kon-
vetilebiT an administraciu- cernis wevrebi nebayoflobiT
li aqtiT saxelmwifos sakuT- gadascemen TavianTi uflebamo-
rebaSi gadacema. silebisa da funqciebis naw-
korporacia 203
ils. koncernis wevrebi ar droulad gamoiyeneba. maTi kom-
SeiZleba erTdroulad Sediod- binacia cnobilia, rogorc mone-
nen sxva koncernebis Semadgen- tarul-fiskaluri koordi
koordi--
lobaSi. nirebuli politika, an, ubra-
koncesia (concession) [<laT. lod, koordinirebuli poli-
concessio nebarTva, daTmoba] - 1. tika.
xelSekruleba, romlis safuZ- koreqtirebadi gadasaxa-
velzec saxelmwifo saeqsplu- di (correcting tax) – gadasaxa-
ataciod gadascems kerZo me- di, dawesebuli uaryofiTi gare
warmeebs, ucxour firmebs gan- efeqtebis mqone saqonlisa da
sazRvruli vadiT samrewvelo momsaxurebis warmoebisa da mis-
sawarmoebs an miwis nakveTebs gan miRebuli zaralisaTvis. igi
sxvadasxva nagebobaTa mSeneb- ganapirobebs zRvruli kerZo
lobis, sasargeblo wiaRiseu- xarjis gazrdas zRvruli sa-
lis mopovebisa da a.S. uflebiT; zogadoebrivi xarjis donemde.
2. sazRauri, romelsac bankebi Tumca praqtikaSi Zalze Zne-
axlad gamoSvebuli fasiani lia zRvruli xarjis zusti
qaRaldebis gayidvis organize- gaangariSeba. amitom koreqtire-
bisaTvis iReben. badi gadasaxadi yovelTvis ver
koncesioneri (concessio- aRwevs mizans.
naire) - koncesiis mflobeli, koreqtirebadi subsidia
iuridiuli piri, romelmac mi- (correcting subsidy) – subsidia, ga-
iRo koncesia. cemuli dadebiTi gare efeqte-
kooperacia (cooperation) bis mqone ekonomikuri dovla-
[<laT. cooperatio TanamSromlo- Tis mwarmoeblebisa da momxma-
ba] - Sromis organizaciis for- reblebisTvis. misi mizania zRvru-
ma, romlis drosac adamianTa li kerZo xelsayrelobis mi-
didi jgufi erToblivad mona- axloeba sazogadoebriv zRvrul
wileobs erTsa da imave an gan- xelsayrelobasTan.
sxvavebul, magram erTmaneTTan korporacia (corporation,
dakavSirebul Sromis proces- public company) [<saS. laT. cor-
ebSi. poratio gaerTianeba, sazogadoe-
koordinirebuli poli- ba] - Tanamedrove mewarmeobis,
tika (coordination policy) – mone- biznesis erT--erTi organiza-
taruli fiskaluri politika. ciuli forma. misi Tanamesa-
praqtikaSi monetaruli da fis- kuTrea aqciis mflobelTa mra-
kaluri politika xSirad erT- valricxovani armia, romelsac
204 korporatiuli obliga cia
obligacia

akisria SezRuduli pasuxismge- korporatiuli obliga-


bloba korporaciis aqcionerul cia (corporate bond) – firmebis,
kapitalSi Tavisi wilis ode- korporaciebis mier gamoSvebu-
nobis mixedviT. korporaciis li obligacia.
mTeli mogeba, romelic mis aq- korufcia (corruption) [laT.
cionerebs ekuTvniT, iyofa or corruptio] - meqrTameoba; Tanam-
nawilad. erTi nawildeba aqci- debobis pirebis, sazogadoebrivi
is mflobelebs Soris dividen- da politikuri moRvaweebis mo-
dis saxiT, meore ki xmardeba syidva. Tanamdebobis pirebis
reinvestirebas. am formis Ziri- mier TavianTi uflebebis boro-
Tadi upiratesobaa fasiani qa- tad gamoyeneba piradi gamdi-
Raldebis gamoSvebis gziT dam- drebis mizniT.
atebiTi kapitalis mobilizaci- kotireba (quotation) [<frang.
is SesaZlebloba. Tavis saqmi- secoter] - ucxouri valutebis,
anobas korporacia warmarTavs fasiani qaRaldebis kursis an
marTvis mecnierul meTodebsa saqonlis fasebis dadgena bir-
da profesiul menejerebze Jaze moqmedi sakanonmdeblo
dayrdnobiT. mas aqvs SesaZle- normebisa da Camoyalibebuli
bloba swrafad gadavides saqmi- praqtikis Sesabamisad.
anobis erTi saxeobidan meo- kouzi ro ronnald (dab. 1910)
reze. korporacia inarCunebs (Coase Ronald) – warmoSobiT
memkvidreobiTobas da misi ar- ingliseli, jer londonis sko-
seboba ar aris damokidebuli lis, Semdeg ki Cikagos univer-
aqciebis gayidvis gamo Tanam- sitetis profesori, neokla-
flobelTa Secvlaze. naklov- sikuri mimdinareobis Tvalsa-
anebebidan SeiZleba aRiniSnos Cino warmomadgeneli, ekonomikis
is, rom korporacia erTeul mo- dargSi nobelis premiis lau-
gebaze ixdis ufro maRal ga- reati (1991) firmis Teoriasa
dasaxadebs, vidre firmis sxva (`firmis buneba~, 1937) da gare
organizaciuli formebi. ibeg- efeqtebis kvlevaSi Setanili
reba rogorc korporaciis mo- wvlilisaTvis. didia misi dam-
geba, ise aqcionerTa dividendi. saxureba transaqciuli xarje-
korporaciis likvidaciis bis Teoriis Seqmnasa da maTi
SemTxvevaSi aqciis mflobeli Semcirebis gzebis gamokvleva-
iRebs wils, romelic man Sei- Si. statiaSi `socialuri xar-
tana firmis aqcionerul kapi- jebis problema~ (1960) kouzma
talSi. gaakeTa daskvnebi, romlebic
kreditis uzrunvelyofa 205
dRemde cnobilia kouzis Teo- das, anu Semosavals, xolo de-
remis saxelwodebiT. betSi Canaweri _ Semcirebas,
kouzis Teo
Teor rema (Coase’s anu gasavals; 3. ndoba, ndobiT
theorem) – Teorema, romelic sargebloba.
efuZneba mtkicebas imis Sesaxeb, kreditis dafarvis piro-
rom gare efeqtebi (eqsterna- bebi (credit terms) - 1. periodu-
liebi) im SemTxvevaSi ar gamo- lad: Tvis, kvartlis, naxevari
iwveven resursebis araraciona- an erTi wlis ganmavlobaSi; 2.
lur alokacias, Tu ar arsebobs Tanabar nawilebad gadaxda:
transaqciuli xarjebi. ZiriTadi Tanxisa da daricxu-
krediti (credit, loan) [<laT. li procentebis gadaxda Tana-
creditum sesxi, vali <credere bari odenobiT daTqmuli va-
ndoba] - 1. droebiT Tavisufa- dis ganmavlobaSi; 3. mzardi
li fuladi saxsrebis an saqon- jamiT gadaxda: valis dafarvi-
lis gacema valad gansazRvru- saTvis daTqmul periodSi yov-
li vadiT fiqsirebuli pro- el momdevno wels gadasaxadi
centis safasurad. kreditis Tanxis wilis gazrda; 4. naS-
ZiriTadi formebia: aqcepturi, Tis erTjeradi dafarva. fulis
aqceptur-- rambusnuli, i poTe- saboloo gadaxda vadis dad-
kuri, komerciuli, reloveru- gomisas. Cveulebriv gadasaxde-
li, sabanko, saerTaSoriso, sa- li Tanxa valis saerTo raode-
eqsporto, savaluto, samomxmare- nobis 15--25%--s ar aRemateba.
blo. ganasxvaveben mokle- da kreditis racionireba
grZelvadian kredits. mokle- (credit rationing) - ekonomikuri
vadiani krediti, rogorc wesi, politikis instrumenti, romel-
gaicema erT wlamde vadiT, ic gulisxmobs sabanko kredi-
xolo grZelvadiani _ erT tis normirebul ganawilebas.
welze meti vadiT da ZiriTa- kreditis sididis Sez-
dad sainvesticio kapitalis sa- Rudva (credit ceiling) - fula-
xiT gamoiyeneba; 2. sabuRaltro di politikis instrumenti,
angariSis marjvena mxare. aq- romelsac iyenebs centraluri
tiur angariSSi kreditSi Canaw- banki komerciul bankebze gasa-
eri niSnavs Semcirebas, anu cemi kreditis sididis SezRud-
gasavals, xolo debetSi Canaw- vis oficialurad dawesebis
eri _ zrdas, anu Semosavals. safuZvelze.
pasiur angariSSi ki, piriqiT, kreditis uzrunvelyo-
kreditSi Canaweri niSnavs zr- fa (collateral security) - ix. girao.
206 kreditori

kreditori (creditor) [laT. sxva sakiTxebze kenWisyraSi mo-


-
creditor] sesxis gamcemi iuri- nawileobas ar miiRebs.
diuli an fizikuri piri, rome- kupiura (denomination) - no-
lic valad iZleva raime Tanxas. minaluri Rirebuleba, romel-
kukis koeficienti (Cooke ic aRniSnulia qaRaldis ful-
ratio) – komerciuli bankebisa ze, banknotebze, obligaciebze
da sxva sakredito dawesebule- da sxva fasian qaRaldebze,
bebis gadaxdisunarianobis koe- agreTve TviT es qaRaldis fuli,
ficienti, romelic moiTxovs banknoti, obligacia da sxv.
8%-iani donis Tanafardobas kuponi (coupon) - 1. fulis
sakuTar kapitalsa da aqtivebs Semcvleli surogati; 2. fasi-
Soris. ani qaRaldis nawili, mosaWre-
kumulacia (cumulation) [<laT. li taloni, romelic xelwe-
cumulatio gadideba, dagroveba, rilis nacvlad banks waredg-
Tavmoyra] - dasazRvevi an daz- ineba sargeblis an dividendis
Rveuli obieqtebis Tavmoyra misaRebad.
gansazRvrul, Semofarglul kuponiani obligacia (cou-
sivrceSi, teritoriaze, erT pon bond) – obligacia, romel-
sawarmoSi, sadazRvevo kompa- ic eqvemdebareba mravaljerad
niaSi, portSi, gemze, sawyobSi gadaxdas dafarvamde da erT
da a.S. gadaxdas ganaRdebis dros.
kumulaciuri zrdis in- kurtaJi (courtage) [frang.
deqsi (cumulative index of growth) courtage komerciuli gasamrje-
- ekonomikuri saqmianobis re- lo] - gasamrjelo, romelsac
aluri zrdis maCvenebeli saan- iRebs makleri birJis wevrebi-
gariSo wlis dasawyisidan sagan _ brokerebisagan, dile-
kvartalebis mixedviT wina rebisagan, maT Soris garigebe-
wlis Sesabamis periodTan Se- bis dafiqsirebisaTvis. kurtaJi
darebiT. gaicema operaciis ganxorciele-
kumulaciuri kenWisyra bis Semdeg, rogorc wesi, ori-
(cumulative voting) - kenWisyra aq- ve mxridan Tanabari odenobiT.
cionerTa saerTo krebaze, rome- mag., Tu kurtaJi 0,4%--s Sead-
lic nebas rTavs aqcioners, zo- gens, maSin TiToeuli mxare
gierTi sakiTxis gadawyvetas mxa- 0,2%--s ixdis.
ri dauWiros ara erTi, aramed
ramdenime xmiT, im pirobiT, rom
laferis efeqti 207
Raldebisa da fulis niSnebis

l sabirJo (sabazro) kursis ama-


Rleba maT nominalur Rire-
lagi (lag) - drois garkve- bulebasTan SedarebiT. angari-
uli monakveTi mizez--Sedego- Soben procentobiT (igivea, rac
briv kavSirSi myof movleneb- aJio).
sa da procesebs Soris. gamoxa- latarea (Lottery) - mosax-
tavs problemis arsebobis aRi- leobis fuladi saxsrebis neba-
arebasa da ama Tu im maregu- yoflobiTi mozidva saxelmwi-
lirebeli meqanizmis amoqmede- fos, Sesabamisi organizaciebis,
bis Sesaxeb gadawyvetilebis an saqvelmoqmedo sazogadoe-
miRebas Soris drois Sualeds. bebis mier latariis bileTeb-
“LAISSEZ--FAIRE” (`dae, wavi- is gayidvis gziT, ris Sedega-
des Tavisi gziT~) _ Tavisufa- dac Semosuli saxsrebis nawi-
li bazris ideologia, ekonomika lis gaTamaSeba xdeba fuladi
saxelmwifos Caurevlobis an nivTobrivi mogebis saxiT
gareSe; ekonomist--klasikosTa da eZleva `bednieri bileTis~
Sexeduleba, romlis Tanaxma- mflobelebs.
dac saxelmwifo rac SeiZleba laferis efeqti (Laffer
naklebad unda ereodes ekono- curve effects) - gamoiyeneba imis
mikis funqcionirebis proces- dasamtkiceblad, rom sagadasax-
Si da gadawyvetilebebis miRe- ado ganakveTis Semcireba, sab-
ba bazars ekisrebodes. adam smi- oloo angariSiT, iwvevs saer-
Tis azriT, saxelmwifos roli To sagadasaxado Senatanebis
unda Semoifarglos mxolod ara Sekvecas, aramed gadide-
kanonierebisa da wesrigis dac- bas. aqedan gamomdinareobs das-
viT (1), erovnuli Tavdacvis kvna: sagadasaxado tvirTis ra-
uzrunvelyofiT (2) da sazoga- dikaluri Semsubuqeba ekono-
doebrivi saqonlis warmoebiT mikuri zrdis stimulirebasTan
(3), riTac naklebad aris dain- erTad saxelmwifo Semosavleb-
teresebuli kerZo biznesi. igi is problemebsac wyvets. es
saxelmwifos prerogativaa. princi pi safuZvlad daedo
laJi (agio) [<ital. laggio]-- mravali qveynis ekonomikur
1. qaRaldis fulSi gamoxatu- politikas. igi warmatebiT gam-
li oqros sabazro fasis zrda oiyeneba dResac. postindus-
qaRaldis fulis raodenobas- triul qveynebSi sagadasaxado
Tan SedarebiT; 2. fasiani qa- politika ekonomikuri ganvi-
208 laferis mrudi

Tarebis saxelmwifo stimu- idea mdgomareobs imaSi, rom sa-


lirebis mTavari instrumenti gadasaxado ganakveTis nulidan
gaxda. misi damaxasiaTebeli Tvi- 100%--mde zrdis kvalobaze sa-
sebaa dabegvris ganakveTis dife- gadasaxado Senatanebi gaizrde-
rencirebuli Semcireba (pirv- ba nulidan raRac maqsimalur
el yovlisa, mogebidan). sax- (M) donemde, Semdeg ki iwyebs
elmwifoebi cdiloben, ise aagon dacemas nulame, vinaidan gada-
sagadasaxado politika, rom saxadebis ufro maRali ganakve-
waaxalison korporaciebi dan- Ti aferxebs ekonomikur aqti-
azogebis warmoebaSi dabandeb- urobas da, maSasadame, iwvevs
isTvis, rac, Tavis mxriv, er- sagadasaxado bazis Sekvecas.
Toblivi investiciebis zrdas leveriji (leverage) - mik-
ganapirobebs. marTalia, dabeg- roekonomikuri maCvenebeli, ro-
vris liberalizacia Tavdapir- melic gamoxatavs Tanafardobas
velad amcirebs saxelmwifo bi- nasesx da sakuTar saxsrebs So-
ujetis Semosavlebs, magram ris da adgens firmis mTel sa-
grZelvadiani Sedegebi sruli- investicio kapitalSi (fasiani
ad gansxvavebulia _ igi zrdis qaRaldebis CaTvliT fiqsire-
biujetSi Senatanebs da, maSasa- buli procentiT) grZelvadiani
dame, amuxruWebs inflacias, am- davalianebis wils. am maCveneb-
cirebs deficits. es movlena liT aqcenti keTdeba sainves-
aRmoaCina amerikelma ekonomis- ticio kapitalis struqtura-
tma a. laferma da ekonomikur Si grZelvadiani davalianebis
literaturaSi cnobilia la- wilze, rogorc erT--erT mniS-
feris efeqtis saxelwodebiT. vnelovan parametrze. rac ufro
laferis mrudi (Laffer maRalia misi wili, miT ufro
curve) - mrudi, romelic gamox- maRalia firmis levereji da,
atavs kavSirs sagadasaxado ga- aqedan gamomdinare, masTan dakav-
nakveTebsa da sagadasaxado Se- Sirebuli sainvesticio riski;
natanebis moculobas Soris, 2. kreditis gamoyeneba piradi
asaxavs iseT sagadasaxado ga- spekulaciuri SesaZleblobeb-
nakveTs (nulidan 100%--mde), is gasafarToeblad.
romlis drosac sagadasaxado liberalizacia (liberal-
Senatanebi maqsimums aRwevs. ization) - ekonomikis ganTavisu-
atarebs cnobili ekonomistis, fleba mbrZaneblur-- adminis-
miwodebis Teoriis mimdevris traciuli mmarTvelobisagan da
a. laferis saxels. ZiriTadi misi marTva `uxilavi xeliT~,
likviduri saxsrebi 209
rac, Tavis mxriv, gulisxmobs liTonis fuli (coinage)
ekonomikaSi saxelmwifos uxe- _ fulis liTonur-- Weduri
Si Carevis aRkveTasa da ekonomi- forma, liTonis monetebisgan
kur saqmianobaze SezRudvebis Semdgari naRdi fulis nawili,
moxsnas, Tavisufali faswarmo- romelic, Tavis mxriv, iyofa
qmnis damkvidrebas, mewarmeobi- srulfasovan oqrosa da ver-
saTvis farTo damoukideblo- cxlis monetebad da arasrul-
bis miniWebasa da a.S. fasovan (bilonur) xurda li-
fasebis liberalizacias Tonis monetebad. es ukanaskne-
uwodeben fasebis ganTavisu- li qaRaldis fulis nair-
flebas saxelmwifos `marwux- saxeobaa, romlis nominaluri
ebisagan~ da maT Tavisufal sa- Rirebuleba aRemateba mis Si-
bazro fasebze gadasvlas. nagan Rirebulebas (TviT liTo-
liga (league) - kavSiri, nis Rirebulebasa da misi moW-
gaerTianeba (saxelmwifoebis, ris xarjebs). nominalur Rire-
organizaciebis, pirebis). bulebasTan erTad masze aRbe-
lizingi (lease) - komerci- Wdilia uflebrivi statusis
uli saqmianobis forma, saaren- damadasturebeli warwerebi.
do operaciebis nairsaxeoba, stabiluri politikuri siste-
romelic gulisxmobs manqaneb- mis mqone qveynebSi, rogorc wesi,
is, mowyobilobebis, satranspor- liTonis fulis gamoSvebas ar-
to saSualebebis, warmoebiTi egulirebs saxelmwifo.
daniSnulebis nagebobebis grZel- likviduri aqtivebi (liqu-
vadian arendas 3--dan 9 wlam- id assets) - advilad realize-
de an zogjer ufro xangr- badi saxsrebi _ moklevadiani
Zlivi vadiT (10--dan 15 wlam- saxelmwifo fasiani qaRalde-
de). firma--arendatori Tanda- bi, mimdinare angariSebi, naRdi
TanobiT faravs davalianebas fuli, romelsac ar moaqvs Se-
am mowyobilobaTa gamoyenebis mosavali sargeblis saxiT.
mixedviT. salizingo kontraq- likviduri bazari (liqu-
tis vadis gasvlis Semdeg aren- idity market) - bazari, sadac ga-
dators SeuZlia SeiZinos mow- rigebebi yidva-- gayidvis Sesa-
yobilobebi narCeni Rirebuleb- xeb yovelgvari SezRudvebis
is gadaxdis kvalobaze, dados gareSe xorcieldeba.
axali SeTanxmeba an materia- likviduri saxsrebi (me-
luri faseulobebi daubrunos ans of liquidity) _ naRdi fula-
salizingo kompanias. di saxsrebi, bankSi mimdinare
210 likviduri `xafangi~

angariSze arsebuli naSTi, ad- gankargulebaSi arsebuli lik-


vilad realizebadi fasiani viduri saxsrebis Tanafardo-
qaRaldebi, sabrunavi kapital- ba da sxv. firmis uunaroba
is elementebi da sxv., romel- gadasaxadebis droulad gada-
Ta gamoyenebac SeiZleba sesx- xdisa da savalo valdebule-
is aRebisas nakisri valdebule- bebis dafarvaSi warmoebrivi
bebis Sesasruleblad. ciklis darRvevaze metyvelebs.
likviduri `xafangi~ (li- gasaRebis siZneleebi da war-
quidity trap) - ekonomikis mdgo- moebis dautvirTaoba firmas
mareoba, rodesac nominaluri aiZulebs aiRos metismetad di-
saprocento ganakveTi nulis di kreditebi, rac auaresebs
tolia da romlisTvisac dama- mis likvidurobas.
xasiaTebelia metismetad daba- likvidurobis koefici-
li sainvesticio aqtiuroba. am- enti (coefficient of liquidity) -
gvari mdgomareoba iqmneba ma- Tanafardoba kompaniebis fu--
Sin, rodesac mosaxleoba upi- ladi saxsrebisa da swrafad
ratesobas aniWebs likviduri realizebadi aqtivebis (aqcie-
saxsrebis dagrovebas, rac kre- bis, obligaciebis da a.S.) ode-
ditze procentis ganakveTis nobasa da maTi moklevadiani
Semcirebis saSualebas iZleva. valdebulebebis Tanxas Soris.
likviduroba (liquidity) - gviCvenebs firmebis faqtobriv
1. ekonomikuri maCvenebeli, SesaZleblobas, daTqmul vadebSi
romelic gamoxatavs sxvadasxva Seuferxeblad Seasrulon (ga-
aqtivis fulad gardaqmnis Sesa- daixadon) yvela valdebule-
Zleblobas. aqtivebis gadaxdis ba.
saSualebad gamoyenebis unari likvidurobis norma (liqu-
maTi nominaluri Rirebulebis idity rate) - naRdi fulis, debi-
Seucvlelad; 2. firmis (ko- toruli davalianebisa da ad-
mpaniis, bankis da a.S.) unari, vilad realizebadi fasiani
droulad Seasrulos Tavisi qaRaldebis dajamebuli sid-
valdebulebebi. likvidurobis ide, gayofili moklevadian val-
dones gansazRvravs advilad debulebebze.
realizebadi aqtivebis xvedri- limiti (limit) - zRvruli
Ti wona, kreditebis operatiu- odenoba, dadgenili raodeno-
li mobilizebis SesaZleblobebi, brivi SezRudva yidvis, gayid--
davalianebis odenobisa da vis, kreditis gacemis, garigeb-
konkretul momentSi firmis is moculobis gansazRvris,
licenzia 211
saqonlis eqsport--importis, noba, licenziis asaTviseblad
savaluto operaciebisa da a.S. saWiro dro, salicenzio obieq-
Sesaxeb. tis moralurad cveTis vadebi,
listingi (listing) - safon- sagadasaxado pirobebi, analogi-
do birJis kotirebis siaSi fa- ur an msgavs produqciaze sxva
siani qaRaldebis Setanis pro- SeTanxmebaTa pirobebi da a.S.
cedura da maTi emitentis saerTaSoriso praqtikaSi
sameurneo da safinanso mdgo- gamoiyeneba salicenzio SeTan-
mareobis kontroli safondo xmebis sami ZiriTadi saxe: mar-
birJis moTxovnaTa Sesabamiso- tivi, gansakuTrebuli da sru-
bis gaTvaliswinebiT. listing- li.
is meSveobiT sabirJo vaWroba- martivi saxis salicenzio
ze daiSveba mxolod is fasi- SeTanxmebisas licenziari gas-
ani qaRaldi, romelic gaivlis cems da, amave dros, TviTonac
eqspertizas xarisxsa da saime- itovebs gamogonebis an `nou--
doobaze. haus~ gamoyenebis uflebas. am-
licenzia (license) [<laT. asTan, mas SeuZlia es ufleba
licentia ufleba, nebarTva] - 1. sxva dainteresebul pirebsac
oficialuri nebarTva, gacemu- gadasces analogiuri pirobebiT.
li saxelmwifos mier zogier- gansakuTrebuli saxis sal-
Ti saxis sameurneo saqmiano- icenzio SeTanxmebisas licen-
bis warmoebisaTvis, sagareo-- ziats eZleva gamogonebis gamoy-
savaWro operaciebis CaTvliT. enebis gansakuTrebuli ufle-
licenzia saqonlis ama Tu im ba da licenziars ukve aRar
jgufis gansazRvruli raode- SeuZlia sxva pirebs an firmebs
nobis eqsportze an importze misces igi analogiuri pirobe-
saxelmwifo kontrolis erT-- biT. sruli saxis salicenzio
erTi formaa; 2. patentiT da- SeTanxmebisas licenziari mTli-
culi gamogonebis, teqnologi- anad licenziats uTmobs ga-
is gamoyenebis uflebis gacema momgoneblis yvela uflebas xe-
gansazRvruli vadiT _ sapat- lSekrulebis moqmedebis mTe-
ento licenzia. li vadis ganmavlobaSi.
salicenzio SeTanxmebis moq- salicenzio obieqti Sei-
medebis vada damokidebulia mra- Zleba iyos teqnologiuri xa-
val faqtorze. aqedan aRsa- siaTis nebismieri damuSaveba,
niSnavia: patentebis moqmedebis masala Tu Senadnobi, nivTiereba,
vadebi da am patentebis raode- mkurnalobis meTodi, sasargeb-
212 licenziari

lo wiaRiseulis mopovebis wesi, iT TavianTi winamorbedebis, lo-


organizaciuli, finansuri, mmar- zanis skolis TvalsaCino war-
TvelobiTi xasiaTis cnobebi da momadgenlebis l. valrasisa da
a.S. licenziis gayidvis nebar- v. paretos Semoqmedebisadmi.
Tvis misaRebad aucilebelia lombardi (pawnshop) -
Sesabamisi dokumentebis momza- sakredito dawesebuleba, ro-
deba, romelTagan ZiriTadia melic gascems sesxs moZravi
salicenzio pasporti, gayidvis qonebis dagiravebis safuZvelze.
mizanSewonilobis teqnikur-- es qoneba inaxeba lombardSi. pir-
ekonomikuri dasabuTeba da sa- velad daarsda safrangeTSi
reklamo teqnikuri aRweris XV saukuneSi.
proeqti. lorencis mrudi (Lorents
licenziari (licensor) - curve) - grafiki, romelic gviC-
gamogonebis, teqnologiuri venebs Semosavlebis ganawile-
codnis da a.S. mesakuTre iu- baSi uTanabrobis xarisxs mo-
ridiuli piri, romelic li- saxleobis jgufebis mixedviT
cenziatze gascems licenzias da realuri Semosavlebis mru-
gansazRvrul farglebSi Tavi- dis gadaxris sidides absolu-
si uflebebis gamoyenebisaTvis. turi Tanasworobis mrudisgan.
licenziati (licensee) [<laT. ix. agreTve jinis koeficienti.
licentiatus daSvebuli] - iurid- loti (lot) [holand. lood
iuli piri, romelic licen- partia, seria] - 1. sazomi er-
ziarisgan SeiZens licenzias Teuli sabirJo garigebisas. ro-
misi gansazRvrul farglebSi gorc wesi, gamoiyeneba masSta-
gamoyenebis uflebisaTvis. bur garigebebSi. safondo bir-
lozanis skola (Lousanne Jebze ganasxvaveben srul da
School) – SveicariaSi lozanis arasrul lots. sruli loti
universitetSi arsebuli ekono- Seicavs sarealizacio fasiani
mikuri azris skola, romel- qaRaldebis yoveli birJisTvis
sac didi Rvawli miuZRvis mkacrad gansazRvrul raode-
maTematikuri meTodebis gamoye- nobas (mag., niu--iorkis safon-
nebiT sabazro ekonomikaSi ba- do birJaze 100 cali fasiani
zris ekonomikur agentTa ur- qaRaldi Seadgens erT partias,
TierTdamokidebulebis axsnaSi. romelic miRebulia am birJaze
j. hiksi, k. erou da f. hani garigebis erTeulad). arasru-
didad arian davalebulni sayo- li loti fasiani qaRaldebis
velTao wonasworobis Teori- is partiaa, romelic ar fiq-
luis
luis-- feis
feis-- reinisis mo deli
modeli 213
sirdeba da Cveulebriv mcire da mas mTlianad STanTqavs
garigebebSi gamoiyeneba; 2. mrewveloba. am modelma mniS-
saqonlis partia, misi mTliani vnelovani wvlili Seitana qa-
raodenobis nawili, romelic laqisa da soflis urTierTo-
iyideba xelSekrulebiT. bis problemebis garkvevaSi, amas-
luis-feis-reinisis mo
mo-- Tan, empiriulma gamoTvlebma uar-
deli (Levis--Fei--Ranis model) - yo misi ori ZiriTadi debule-
umuSevrobis ekonomikuri mod- ba: pirveli, rogorc wesi, sa-
eli ganviTarebad qveynebSi, soflo-- sameurneo raionebSi
romelic Seqmna luisma 1954-- ar aris maRali umuSevroba sam-
1958 wlebSi da ganaviTares rewvelo raionebTan SedarebiT;
feim da reinisma 1964 wels. meore, mrewvelobaSi xelfasi
modelSi dasabuTebulia ekono- ar aris mudmivi sidide da ganu-
mikis samrewvelo da sasof- wyvetliv izrdeba, rac mniS-
lo--sameurneo seqtorebad day- vnelovnad gansxvavdeba xelfasis
ofis aucilebloba da ganxi- donisagan soflis meurneoba-
lulia maT Soris samuSao Za- Si.
lis moZraobis problemebi. sa-
soflo-- sameurneo seqtorSi,
romelic awarmoebs arsebobi-
saTvis aucilebel saSualebebs,
aris Warbi samuSao Zala, rome-
lic TandaTanobiT gadaadgild-
eba samrewvelo seqtorSi. am
ukanasknelis mier samuSao Za-
lis STanTqma damokidebulia
kapitalis dagrovebis tempze
da, Sesabamisad, mogebis don-
eze. luisi ganixilavda xel-
fasis dones mrewvelobaSi mud-
miv sidided, romelic dakav-
Sirebulia saarsebo minimumTan
sasoflo--sameurneo seqtorSi,
sruli dasaqmeba ki miiRweva
maSin, rodesac Warbi samuSao
Zala gadava sasoflo--sameur-
neodan samrewvelo raionebSi
214 maastrixtis xelSekrule
xelSekruleba
ba

economics) [<berZn. macros gr-

m Zeli, didi]-- 1. qveynis mTliani


meurneoba; gamoxatavs ekonomi-
maastrixtis xelSekrule- kis zogad mdgomareobas, gan-
ba (Maastricht treaty) –1993 wlis icdis sabiujeto-- safinanso,
1 noembris xelSekruleba, rom- sakredito-- fuladi da sxva
lis safuZvelze evropuli ga- samTavrobo politikis gavlenas;
erTianebis (EC) bazaze Seiqmna 2. ekonomikuri Teoriis ganyo-
evrokavSiri. fileba ekonomikis, rogorc
makler
maklerii (broker, jobber) [<germ. erTiani mTlianis, warmarTvis
makler] - Suamavali, rwmunebu- Sesaxeb. swavlobs ekonomikis
li garigebebis dadebisas safon- cikluri meryeobis mizezebs,
do, saqonlis da valutis bir- urTierTdamokidebulebas sa-
Jebze. safondo birJaze fasi- warmoebisa da dasaqmebis di-
ani qaRaldebis makleri vaWro- namikas Soris, inflacias, umu-
bis monawilea, romelic afiq- Sevrobas, ekonomikur zrdasa da
sirebs garigebebs safondo bir- sxva makroekonomikur proble-
Jis wevrebs _ brokerebsa da mebs. sapirispiroa _ mikroeko-
dilerebs Soris. vaWrobaze nomika.
makleris daSveba ganisazRvre- makroekonomikuri igi
igi--
ba Sesabamis birJaze miRebuli veoba
veoba (income identity) - makro-
konkretuli meqanizmiT. amitom ekonomikuri damokidebuleba,
maklerebi yvela safondo birJa- romelic axasiaTebs warmoebu-
ze ar arian. makleris Semosa- li erToblivi Semosavlebis
vals _ kurtaJs Seadgens bir- igiveobas moxmarebulTan.
Jis im wevrebis mier gadaxdili makroekonomikuri maC-
Tanxa, romelTa garigebebsac igi veneblebi (macroeconomic in-
afiqsirebs. birJaze makleri dicators) - maCvenebelTa (indika-
moqmedebs rogorc rwmunebuli torTa) sistema, romelic gam-
da ar SeiZleba uSualod monawi- oiyeneba qveynis mTeli ekono-
leobdes garigebaSi Tavisi sax- mikis, msxvilmasStaburi ekonomi-
eliTa da Tavisi xarjiT. sa- kuri movlenebisa da procese-
birJo maklerad muSaobisaTvis bis Sesaswavlad. masSi Sedis:
saWiroa specialuri kursebis 1. ekonomikuri zrdis indika-
gavla, praqtikuli gamocdileba torebi (mTliani Sida produ-
da saxelmwifo licenzia. qti, mTliani erovnuli produ-
makroekonomika (macro- qti, erovnuli Semosavali,
makroekonomikuri sta bilizacia
stabilizacia 215
ekonomikis mTliani mogeba, eko- savlebis ganawilebaSi mkveTri
nomikis wminda mogeba, mTliani uTanabrobis daZlevis, sazoga-
erovnul danazogi, wminda erov- doebrivi saqonlis warmoebis,
nuli danazogi da a.S.); 2. qvey- urayofiTi gare efeqtebis nive-
nis bunebriv-- resursuli da lirebis, umuSevrobis Semcir-
mecnierul--teqnologiuri po- ebisa da ekonomikuri zrdis
tencialis indikatorebi (re- safuZvelze. am mizniT saxelm-
sursebiT qveynis uzrunvely- wifos ekisreba alokaciuri,
ofis done da xarisxi, ara- gadamanawilebeli da stabili-
kvlavwarmoebadi bunebrivi re- zaciis funqciebis Sesruleba.
sursebis upirates gamoyeneba- makroekonomikuri stabi-
ze gadasvlis teqnologiuri lizacia (macroeconomic stabi-
uzrunvelyofis done da xaris- lisation) - ekonomikis normaluri
xi da a.S.); 3. erovnuli ekonomi- funqcionirebis Semadgeneli
kis mdgradi ganviTarebis don- nawili, romlis gareSe insti-
eze damokidebuli indikator- tuciuri, mikro--, mezo-, makro--
ebi (inflaciis done da tempi, da megaekonomikuri procesebi
umuSevrobis norma, erovnuli deformirebul xasiaTs iRebs.
valutis stabilurobis done, ganmsazRvreli adgili uWiravs
savaluto rezervis odenoba, ekonomikis sistemuri gardaqm-
jinis koeficienti (anu Semo- nebis struqturaSi. ekonomikis
savlebis ganawilebaSi uTanab- konversiis procesSi masze mniS-
robis xarisxi), sakuTrebis vnelovnad aris damokidebuli
pluralizmis xarisxi, faru- qveynis instituciuri gardaqm-
li ekonomikis masStabebi, sax- nebi (sakuTrebis gansaxelmwi-
elmwifo valis odenoba da foebriveba, sabazro infrastru-
a.S.). qturis Camoyalibeba, resurse-
makroekonomikuri poli-
poli- bis, saqonlisa da momsaxure-
tika (macroeconomic policy) - bis bazrebis formireba, axali
ekonomikis saxelmwifo regu- sakanonmdeblo bazis Seqmna da
lirebis RonisZiebaTa erTob- sxv.), mikroekonomikuri gardaqm-
lioba, mimarTuli qveynis mdgra- nebi (fasebis liberalizacia,
di ganviTarebis miRwevisa da ekonomikis demonopolizacia, an-
SenarCunebisaken ekonomikis timonopoliuri regulireba da
cikluri meryeobis Senelebis, sxv.) da megaekonomikuri gar-
inflaciuri da deflaciuri daqmnebi (sagareo--ekonomikuri
procesebis aRmofxvris, Semo- urTierTobebis liberalizacia,
216 makroekonomikuri stabi lizacia
stabilizacia

Caketili ekonomikidan Ria ujetis deficitis Semcireba-


ekonomikaze gadasvla da sxv.). ze rogorc saxelmwifo xar-
mag., makroekonomikuri arasta- jebis (saxelmwifo mmarTvelo-
bilurobis pirobebSi sabazro bis, Tavdacvis, socialuri
infrastruqturis institute- dacvis xarjebis, saxelmwifo
bi aSkara, daufarav spekulaci- transferebis, subsidiebis, kapi-
ur orientacias iRebs, fasebis taldabandebebisa da a.S.) Sem-
liberalizacia SeiZleba hi per- cirebis gziT, ise saSemosavlo
inflaciaSi gadaizardos da a.S. bazis gadidebiT. es ukanaskne-
Tavis mxriv, makroekonomikuri li miiRweva sagadasaxado poli-
stabilizacia SeuZlebelia in- tikis gamkacrebiT, sagadasaxa-
stituciuri, mikro-, mezo- da do SeRavaTebis SemcirebiTa da
megaekonomikuri gardaqmnebis gadasaxadebis gadidebis gziT,
gareSe ganxorcieldes. Caketi- privatizaciidan miRebuli Se-
li ekonomikis pirobebSi, saba- mosavlebis gazrdiTa da a.S.
zro urTierTobebisa da Sesa- mkacr sabiujeto politi-
bamisi institutebis gareSe, igi kas Tan axlavs fulad--sakredi-
direqtiul-- centralizebul to politikis gamkacrebac, rac
formas iRebs. `Zviri fulis~ politikaSi
makroekonomikuri stabili- aisaxeba. igi gamoixateba fu-
zacia didad aris damokidebu- lis miwodebis SezRudviT an
li im modelis prioritetze, SewyvetiT (risi erTaderTi
romelic qveyanam airCia gar- gzac fulis emisiasTan erTad,
damaval ekonomikaSi, sistemuri komerciuli bankebis rezerve-
gardaqmnebis sawyis etapze. bis Semcirebaa), centraluri
msoflio ekonomikam am Tval- bankis kreditebis SemcirebiT,
sazrisiT Tanamedrove pirobeb- saprocento ganakveTis amaRle-
Si wina planze e.w. `Sokuri biT (rac amcirebs komerciu-
Terapiisa~ da gradualisturi li bankebis dainteresebas, gaz-
modelebi wamowia. ardon TavianTi rezervebi cen-
cnobilia makroekonomikuri traluri bankisgan sesxis aReb-
stabilizaciis Semdegi Ziri- is meSveobiT), bankTaSorisi
Tadi ti pebi: orTodoqsuli, sarezervo normis gadidebiT
heterodoqsuli da struq- (rac avtomaturad amcirebs ko-
turul-warmoebrivi. merciuli bankebis rezervebs),
orTodoqsul midgomaSi aq- safondo bazarze saxelmwifo
centi keTdeba saxelmwifo bi- fasiani qaRaldebis gayidviTa
makroekonomikuri stabi lizacia
stabilizacia 217
da a.S. (`fuladi Ruza~) politikis,
makroekonomikuri stabili- xolo, meore mxriv, fiqsirebu-
zaciis orTodoqsuli ti pis- li savaluto kursis (`savalu-
Tvis damaxasiaTebelia ekonomi- to Ruza~) gamomxatvelia. igi
kuri stabilizatorebis (e.w. warmoSobs iseT mniSvnelovan
`Ruzis~) arCevis ori gza. pirv- problemebs, rogoricaa: dabali
el SemTxvevaSi aqcenti keTde- sainvesticio da saqmiani aqti-
ba mimoqcevaSi erovnuli fu- uroba, mecnierul-- teqnolo-
fulad
lis SezRudvaze, e.i. `fulad giuri potencialis Sesusteba,
Ruzaze
Ruzaze~, romelsac safuZvlad saSinao bazarze samamulo war-
monetaruli meTodebi udevs. moebis produqciis wilis dace-
igi emyareba mkacr sabiujeto, ma, sagadasaxado bazis Sekveca,
sagadasaxado, fulad--sakredi- qveynis ekonomikuri usafrTxo-
to politikas `mcuravi~ gacv- ebis Sesusteba, saxelmwifo
liTi savaluto kursis piro- biujetis saSemosavlo nawilis
bebSi, rodesac antiinflaciuri Semcireba da a.S.
RonisZiebebi dayvanilia er- heterodoqsuli midgo-
Toblivi moTxovnis Semcirebasa ma aqcents akeTebs Semosav-
da fuladi masis SezRudvaze. lebisa da fasebis `gayinvaze~,
meore SemTxvevaSi aqcenti keT- rac ekonomikur Teoriasa da
deba savaluto kursis stabi- praqtikaSi finansuri stabili-
lizaciaze fiqsirebuli kur- zaciis `mesame Ruzis~ saxel-
sis da savaluto `derefnis~ wodebiTaa cnobili. es midgo-
savalu-
dadgenis gziT, e.i. `savalu- ma, gansakuTrebiT `Sokis~ for-
to Ruzaze
Ruzaze~. es RonisZiebebi miT, iZleva antiinflaciur
xels uwyobs inflaciuri mo- efeqts, magram warmoqmnis nega-
lodinis Semcirebas, bazris sub- tiur Sedegebsac: qreba war-
ieqtebis ekonomikuri qcevis moebis ganviTarebis stimule-
winaswar ganWvretasa da a.S. bi, Cndeba sasaqonlo defici-
am SemTxvevaSi aqcenti keTde- tis warmoqmnis saSiSroeba,
ba ucxour valutaze, pirvel xdeba fasismieri impulsebis de-
yovlisa, aSS--is dolarze da formacia da a.S.
gacvliTi valutis kursis sta- makroekonomikuri stabili-
bilur SenarCunebaze. zaciis mesame varianti _ struq-
amrigad, makroekonomikuri turul -warmoebrivi stabili-
turul-warmoebrivi
stabilizaciis orTodoqsuli zacia aris gradualizmis vari-
ti pi, erTi mxriv, monetaruli anti, romelic `Sokisagan~ gan-
218 makroekonomikuri stabi lizacia
stabilizacia

sxvavebiT xorcieldeba Tanda- romelmac ukanasknel period-


TanobiT, evoluciurad. misi Si aqtiuri mizanmimarTuli
damaxasiaTebeli niSnebia: sax- politika gaatara ekonomikis
elmwifos mxardaWera ara mxo- struqturuli gardaqmnebis
lod regulirebis aprobirebu- TvalsazrisiT. amis magaliTad
li meTodebis gamoyenebiT, ara- Tanamedrove CineTic gamodge-
med sainvesticio da progre- ba, romelic sabazro sawyiseb-
suli struqturuli politikis ze axorcielebs warmoebriv--eko-
gatarebiT, saxelmwifos mier nomikuri potencialis mZlavr
ekonomikis sakvanZo sferoebis modernizacias.
marTvis SenarCunebiT, warmoeb- aqtiuri struqturuli,
is modernizaciiT, adgilobriv warmoebrivi da sainvesticio
mwarmoebelTa dacviT, mecnier- politika ganapirobebs, ekonomi-
uli gamokvlevebis waxalise- kuri potencialis ganaxlebi-
biTa da a.S. sa da datvirTvis mizniT, war-
struqturul-- warmoebrivi moebis xarjebis Semcirebisa da
stabilizacia finansuri sta- produqciis xarisxis amaRlebis
bilizaciis mizniT iTvaliswi- safuZvelze samamulo warmoe-
nebs ara erToblivi moTxovnis bis produqciis konkurentunar-
SezRudvas, aramed mis stimu- ianobis amaRlebas, erToblivi
lirebas, rogorc Sinameur- miwodebis zrdas, rac iwvevs
neobebis, ise firmebis mimarT. antiinflaciur efeqts. paral-
es varianti ekonomikis konver- erulad xorcieldeba erTob-
siis TvalsazrisiT, `Sokuri Te- livi moTxovnis zrda, rac
rapiis~ anti podia, xolo makro- erTdroulad socialuri prob-
ekonomikuri stabilizaciis lemebis gadaWris sawindaria.
TvalsazrisiT, orTodoqsuli aRniSnuli efeqtis Sedegad
da geterodoqsuli stabili- struqturul--warmoebrivi sta-
zaciis anti podi. bilizaciis programebi iwvevs
makrostabilizaciis am mo- sakredito SezRudvebis Ser-
delSi garkveulwilad gaer- bilebas, damatebiTi fuladi
Tianebulia rogorc keinzianuri, emisiis SesaZleblobas. es in-
ise neoklasikuri Teoriebis flaciis zrdis saSiSroebas
ZiriTadi postulatebi da igi warmoqmnis, Tumca, misi Sekave-
amiTac imsaxurebs yuradRebas. ba SesaZlebelia inflaciis kon-
struqturul-- warmoebrivi trolis gaZlierebiT, rac gam-
stabilizaciis nimuSia iaponia, oixateba bunebrivi monopolie-
` mankieri wre~ 219
bis produqciaze fasebis kon- alisturi gziT ganxorcieleb-
troliT, unaRdo angariSswore- is SesaZleblobebi saqarTvelom
bis formebis ganviTarebiT da, xelidan gauSva.
saerTod, makroekonomikuri di- mandel-flemingis mode-
namikisadmi mudmivi yuradRebiT. li (Mundell--Fleming model) - 1. Ria
amasTan, aseTi gziT warmoSo- ekonomikaSi saqonlisa da finan-
bili inflacia moklevadiania. suri bazrebis erTdrouli wo-
igi mxolod sawyis etapze vlin- nasworobis modeli; 2. erTma-
deba, xolo Semdeg, warmoebis neTisgan damoukideblad ori
gamococxlebisa da aRmavlobis ekonomistis mier SemuSavebu-
safuZvelze, TandaTan qreba. li modeli, romelic gviCvenebs,
amrigad, amgvari gziT miR- rom rogorc fiskaluri, ise
weuli finansuri stabiliza- fulad--sakredito politikis-
cia arsebiTad gansxvavdeba li- agan miRebuli efeqti damok-
beralur--monetaristuli poli- idebulia savaluto kursebis
tikisagan. rac mTavaria, igi reJimze. kapitalis absolu-
iZleva samamulo produqciiT turi mobilurobis daSvebisas,
bazris gajerebis SesaZleblo- modeli gviCvenebs fulad--sak-
bas, amasTan, qveynis ekonomikuri redito politikis araefeqti-
usafrTxoebis uzrunvelyofisa anobas valutis fiqsirebuli
da erovnuli ekonomikis `saned- kursis pirobebSi da fiskaluri
leulo danamatad~ gardaqmnis politikisa _ valutis gacv-
ardaSvebis garantias. liTi kursis pirobebSi.
saqarTveloSi ekonomikis ` mankieri wre~ (“vicious
konversiis makroekonomikuri circles”) - termini, romelic
politika orientirebulia mak- Cveulebriv axasiaTebs ganvi-
roekonomikuri stabilizaciis Tarebadi qveynebis ekonomikur
orTodoqsul ti pze. es aris mdgomareobas. iTvleba, rom am
liberalur-- monetaristuli qveynebis ekonomika, sadac iwar-
politika, romelic `Zviri fu- moeba mxolod arsebobisaTvis
lis~ politikaSi aisaxa. mas aucilebeli saSualebebi, ar
win uZRoda sabazro ekonomi- eqvemdebareba gardaqmnas, vinaid-
kaze gadasvlis `Sokuri~ gza, ro- an dabalia warmoebis mTliani
melic Semdgom TviT postva- moculoba da sarezervo ma-
Singtonis konsensusmac ki uary- ragebi umniSvneloa an, saer-
ofiTad Seafasa. makroekono- Tod, ar iqmneba. aqedan gamom-
mikuri stabilizaciis gradu- dinare, moxmarebis Semdeg ar
220 ma nqanaTmSenebloba
manqanaTmSenebloba

arsebobs nameti kapitalis Si. manqanuri warmoebis Semdgo-


dagrovebisaTvis, romlis gare- mi safexuri ukavSirdeba mec-
Sec naklebad SesaZlebelia nierul--teqnikur revolucias,
warmoebis gadideba. am `manki- romelic saTaves iRebs XX
eri wris~ gasaRebi kapitalis saukunis II naxevridan.
dagrovebaa. Tu qveyana SeZlebs maragebSi investicia (in-
Tavi daaRwios am wres, maSin ventory investment) - maragebis
warmoiqmneba sawinaaRmdego dagroveba im SemTxvevaSi, rode-
procesi. rogorc ki daiwyeba sac warmoeba aRemateba gayid-
kapitalis dagroveba, warmoeb- vaTa faqtobriv moculobas. Tu
is moculoba izrdeba, xolo warmoebis moculoba gayidvis
Semdeg iwyebs zrdas Semosav- moculobaze dabalia, maragebi
lebic, romelic qmnis namets mcirdeba. xSirad aseTi inves-
investirebisa da dagrovebi- ticiebi gauTvaliswinebelia da
saTvis. buferis rols asrulebs ga-
ma nqanaTmSenebloba (mecha-
manqanaTmSenebloba moSvebis moculobasa da gay-
nical enjeneering) - gadammuSave- idvis ganusazRvrel moculo-
beli mrewvelobis dargTa ko- bas Soris.
mpleqsi. moicavs: zogad man- maragi (stock) – mocemuli
qanaTmSeneblobas, satranspor- TariRisaTvis ekonomikur brun-
to manqanaTmSeneblobas, radi- vaSi CarTuli aqtivi da valde-
oeleqtronul, eleqtroteqni- buleba.
kur, xelsawyoTmSenebel mrewve- maregulirebeli saxel-
lobas, sasoflo--sameurneo man- mwifo komisia (regulatory state
qanaTmSeneblobas, dazgaTmSe- commission) - iqmneba im dargeb-
neblobas, energetikul manqanaT- sa da sferoebSi, sadac arse-
mSeneblobasa da a.S. bobs monopoliis gansakuTrebu-
manqanuri warmoeba (me- li saxeoba _ bunebrivi mono-
chanized production) - industri- polia. sadReisod igi bunebrivi
uli warmoebis materialuri monopoliebis saxelmwifo reg-
safuZvlis Seqmnis mniSvnelo- ulirebis nacadi institutia.
vani stadia, ris safuZvelzec maregulirebeli komisieb-
manufaqtura (xeliT Sromaze is samSobloa aSS. Semdeg maT
dafuZnebuli warmoeba) Seicv- iwyes gavrceleba sxva qveyneb-
ala fabrikiT. warmoiSva sam- Si, Tumca, bevr qveyanaSi (did
rewvelo gadatrialebis Sede- britaneTSi, argentinaSi, nor-
gad XVIII saukunis II naxevar- vegiaSi, SvedeTSi da a.S.) isi-
marketingi 221
ni gvian Seiqmna. dRes aseTi jerebs SeiZleba saxelmwifosa
komisiebi postkomunisturi qve- da sazogadoebis miznebisagan
ynebis did nawilSic (ungreTi, gansxvavebuli miznebi hqondeT.
poloneTi, makedonia, rumineTi, am tendenciebis gamovlenaSi
slovakeTi, CexeTi, ruseTi, bal- mniSvnelovani wvlili miuZR-
tiispira qveynebi, yazaxeTi da viT j. gelbreits, a. berlisa
a.S.) aris Seqmnili. da sxva cnobil ekonomistebs.
saqarTveloSi pirveli ma- marketingi (marketing) [<mar-
regulirebeli komisia Seiqmna ket bazari, gasaReba]--komerciu-
energetikaSi 1996 wels ekono- li saqmianobis RonisZiebaTa
mikis saministrosTan, xolo 1997 sistema, romelic bazris Ses-
wlidan igi dRemde damoukide- wavliTa da samomxmareblo
blad funqcionirebs. romelic moTxovnaze aqtiuri zemoqme-
funqcionirebs. 1997 wels Se- debiT, fasis sworad dadgeniT,
iqmna transportisa da fasi- saqonlis moraluri cveTis
ani qaRaldebis maregulirebeli prognoziT, sareklamo strate-
erovnuli komisiebi, romlebic giiTa da a.S. ganapirobebs war-
gauqmda 2007 wels. amJamad gar- moebuli saqonlisa da momsax-
da energetikisa, aseTi komisia urebis Seuferxebel gasaRebas.
moqmedebs komunikaciebis sfero- igi moicavs: 1. saqonelsa da
Si, romelic Seiqmna 2000 wels. momsaxurebaze rogorc arse-
`marTvadi~ kapitalizmi buli, ise potenciuri moTxov-
(“managerial” kapitalism) – Tana- nis yovelmxriv Seswavlas ba-
medrove kapitalizmSi iseTi zris kompleqsuri gamokvlev-
tendenciebis ganviTareba, eko- iTa da misi ganviTarebis prog-
nomikis iseTi organizacia, ro- nozirebiT; 2. samecniero--kvlev-
melSic arsebiT rolsa da sak- iTi saqmianobisa da sacdel--
vanZo funqciebs umsxvilesi ko- sakonstruqtoro damuSavebis
rporaciebi asruleben, xolo organizacias; 3. produqciis
resursebis gamoyeneba xorci- (momsaxurebis) gasaRebis siste-
eldeba menejerTa jgufis mier misa da meTodebis organizaci-
resursebis mesakuTreTagan gan- asa da srulyofas; 4. firmis
calkevebiT da mniSvnelovan- saqmianobis regulirebas, dafi-
wilad maTi kontrolis gareSe. nansebis koordinirebas, warmoe-
aseTi situacia ar aris niSan- bis dagegmvas, produqciis Se-
doblivi korporatiuli kapi- fuTvas, mis transportirebas,
talizmisTvis, vinaidan mene- teqnikur momsaxurebas (saga-
222 marketingis garemo

rantios, gayidvis Semdgoms, Tvis Teoriisa da praqtikis


servisuls), yvela donis muSak- erT-erTi fuZemdebeli, ekono-
Ta momzadebasa da kvalifikaci- mikis dargSi nobelis premiis
is amaRlebas, sareklamo stra- laureati (1990) m. milerTan
tegias da a.S. (Miller) da u. SarpTan (Sharpe)
gamoyenebis arealis mixed- erTad, finansuri riskebis mar-
viT gamoyofen marketingis Sem- TvaSi Setanili novatoruli
deg saxeebs: Sida marketingi; wvlilisaTvis.
pirdapiri investiciebis mar- XX saukunis 50-ian wleb-
ketingi; eqsportuli da impor- Si markovicis naSromebma safuZ-
tuli marketingi; marketingi veli Cauyara portfelis (port-
saqonlis (momsaxurebis) saxeo- folio) Tanamedrove Teorias. Tav-
baTa mixedviT; arakomerciuli dapirvelad man SeimuSava port-
saqmianobis marketingi; saerTa- felis arCevis Teoria, romel-
Soriso marketingi. Sic warmodgenilia korpora-
marketingis garemo (mar- ciebis mier sainvesticio fasi-
keting environment) - gamoyofen ani qaRaldebis SerCevis Ziri-
xuT ZiriTad komponents, rom- Tadi princi pebi. es Teoria sa-
lebic marketingis sistemaze investicio sferoSi menejer-
axdenen rogorc dadebiT, ise Ta normatiuli modeli gaxda.
uaryofiT gavlenas. es kompo- markovicis ZiriTadi naS-
nentebia: ekonomika, politika, de- romebia: `portfelis arCeva:
mografia, samarTali, kultura. investirebis efeqtiani diver-
markireba (labeling) – sai- sifikacia~(1959) (“Portfolio se-
dentifikacio pirobiTi aRniS- lection: Efficient Diversification of
vna, romelic keTdeba tvirTze Investment”) da `portfelis
(yuTze, tomaraze) da moicavs arCevisas saSualosa da dis-
informacias, romelic aucile- persiis (saSualosgan gadaxris
belia tvirTis gadatanisa da _ r.a.) analizi da kapitalis
myidvelisaTvis Casabareblad. bazrebi~(1987)(“Mean-Variance
saTanado markirebis ararse- Analysis in Portfolio Choice and
bobam SesaZlebelia damzRvevs Capital Markets”).
CamoarTvas dazRvevis anazRau- marJa (margin, spread) [<frang.
rebis miRebis ufleba. marge kide, are]--sxvadasxva maC-
markovici hari (1927) (Mar- venebels (fasebs, procentul
kovitz Harry) – amerikeli ekono- ganakveTebs, fasiani qaRaldeb-
mist-finansisti, finansuri mar- is kursebs da a.S.) Soris sxva-
marqsi karl 223
obis gamomxatveli sidide. mag., viTareba pova XIX saukunis
safondo birJaze fasiani qaRal- meore naxevarSi h. klarkis, f.
debis gayidvisas marJa aris ejuorTis, i. fiSeris, a, marSa-
sxvaoba myidvelis fassa da gam- lis, v. paretos, l. valrasis,
yidvelis fass Soris. gamoiye- k. viqselisa da sxvaTa naS-
neba savaWro, sabirJo, sadazRve- romebSi. am Teoriam TvalsaCi-
vo da sabanko praqtikaSi. no roli Seasrula ekonomikuri
marJinalizmi (marginal- azris ganviTarebaSi da `mar-mar-
ism) [<frang. margina ukidure- Jinalisturi revoluciis
revoluciis~
si, zRvruli]-- erT--erTi mim- saxeliTaa cnobili.
dinareoba, meTodologiuri prin- martivi Tamasuqi (promis-
ci pi, romlis ZiriTadi meTo- sory note) - valdebuleba gan-
debi da instrumentebi gamoiy- sazRvruli Tanxis gadaxdis
eneba neoklasikur ekonomikur Sesaxeb garkveuli drois gan-
TeoriaSi. igi iTvaliswinebs mavlobaSi. martivi Tamasuqi
ekonomikuri movlenebisa da moicavs: 1. dasaxelebas _
procesebis kvlevaSi zRvruli `Tamasuqi~, romelic CarTulia
sidideebis gamoyenebas, efuZne- teqstSi im enaze, romelzec
ba raodenobriv analizs da es dokumentia Sedgenili; 2.
iyenebs ekonomikur--maTematikur martiv dapirebas gansazRvru-
meTodebs. marJinalizmi saqon- li Tanxis gadaxdis Sesaxeb,
lis Rirebulebas (faseulobas) rac arafriT ar aris Sepirobe-
gansazRvravs im sasargeblo buli; 3. gadaxdis vadis mi-
efeqtiT, romelic mas moaqvs TiTebas; 4. im adgilis aRniS-
momxmareblisaTvis. aqedan ga- vnas, sadac Tanxa unda gadaix-
momdinare, igi upirispirdeba adon; 5. im piris dasaxelebas,
klasikuri skolis SromiTi visTvis an visi brZanebiTac unda
Rirebulebis Teorias. marJi- gadaixadon; 6. Tamasuqis Sedge-
nalizmi moicavs zRvruli sar- nis TariRisa da adgilis mi-
geblianobis, zRvruli mwarmoe- TiTebas; 7. Tamasuqis gamcemi
blurobis, zRvruli xarjebi- piris xelmoweras.
sa da a.S. Teoriebs. ZiriTadi gadasapirebeli Tamasuqis-
marJinalisturi koncefciebi agan gansxvavebiT, martiv Tama-
gamoiyeneba moTxovnis, fasis, suqSi ar aris miTiTebuli gad-
sabazro wonasworobisa da a.S. amxdeli. martiv Tamasuqs ga-
TeoriebSi. mowers da xels awers mevale.
marJinalizmma farTo gan- marqsi karl (1818-- 1883)
224 marqsi karl

(Marx Karl) _ germaneli filo- rovned, miuxedavad imisa, rom


sofosi, ekonomisti, sociolo- misma zogierTma daskvnam ver
gi, istorikosi da politolo- pova praqtikuli aRiareba.
gi. swavlobda bonis, berlinisa marqsistuli ekonomikuri
da ienis universitetebSi. ien- moZRvrebis RerZia Rirebulebisa
is universitetis filosofiis da zedmeti Rirebulebis Teo-
doqtori aqtiurad Caeba poli- riebi. marqsma gacvlis proce-
tikur brZolaSi. misi pirveli sis ganviTarebis safexurebi,
statiebi gamoqveynda `reinis rogorc istoriulisa da lo-
gazeTSi~, sadac igi politikur gikuris asaxva, detalurad ga-
ganyofilebas xelmZRvanelob- aanaliza `kapitalis~ pirvel
da. tomSi.
marqsma Tavisi cxovrebis engelsTan erTad, marqsma
udidesi nawili ukidures siR- dawera `komunisturi partiis
aribeSi gaatara. 1849 wlidan manifesti~ (1848), sadac ganx-
cxovrobda inglisSi da Tavisi ilulia komunisturi sazoga-
megobrisa da kolegis engel- doebis princi pebi. es naSromi
sis finansuri daxmarebiT mra- gaxda saprogramo dokumenti
valricxovan ojaxs inaxavda. im saxelmwifoebisTvis, rom-
marqsma uaryo hegelis ko-- lebic Seecadnen aeSenebinaT so-
nservatuli politikuri filo- cialisturi sazogadoeba. mar-
sofia da ganaviTara misi di- qsis saxelTan aris dakavSire-
aleqtikuri meTodi. kapitaliz- buli miwasa da sxva warmoeb-
mis ganviTarebis kanonebi ax- is saSualebebze kerZo sakuTre-
sna naSromSi `kapitali~ (I t. _ bis gauqmeba da sazogadoebis
1867, II t. _ 1885 da III t. _ TiToeuli wevris Tanabari uf-
1894). meore da mesame tomebi lebiT sazogadoebrivi sakuT-
gamovida engelsis redaqciiT. rebis centralizebuli marTvis
ekonomikis sferoSi marqsis safuZvelze saxelmwifo ti pis
sxva mniSvnelovani naSromebia ekonomikis Seqmna. sakuTrebiT
`zedmeti Rirebulebis Teorie- urTierTobebs marqsi aniWebda
bi~ (sam nawilad, 1905--1910) pirvelxarisxovan mniSvnelobas
da `politikuri ekonomiis kri- da miiCnevda warmoebiTi urT-
tikisaTvis~ (1859). ierTobebis dedaarsad. k. marq-
ekonomikis dargSi mecnier- sis mixedviT, antagonizmi war-
uli miRwevebiT marqsi aRiare- moiqmneba sakuTrebiTi urTier-
bulia msoflios udides moaz- Tobebis wiaRSi, amitom kerZo
marSali alfred 225
kapitalistur sakuTrebaze da, elsoni, v. nordhausi, r. bari
aqedan gamomdinare, eqsploat- da sxva cnobili mecnierebi.
aciaze dafuZnebuli kapital- marSali alfred (1842--
izmis kraxi gardauvalia. k. 1924) (Marshall Alfred) _ ing-
marqsma Rrmad Seiswavla adre- liseli ekonomisti (ganaTlebiT
uli kapitalizmis buneba, ma- maTematikosi), kembrijis uni-
gram ver SeZlo ganeWvrita misi versitetis profesori (1885--
momavali bedi da aRmoCnda ko- 1908). miuxedavad imisa, rom
munisturi sazogadoebis Sesa- zRvruli analizis fuZemdebe-
xeb cru warmodgenebis tyveo- li iyo, arasdros ar uaryof-
baSi. da Tavis kavSirs inglisur
maSin, rodesac fulis wa-- klasikur ekonomikur skolas-
rmoSobis racionaluri konce-- Tan. man daarsa inglisur--ame-
fcia fuls Zveli kanonmdebleb- rikuli skola da XX sauku-
is genialuri Canafiqrisa da, nis dasawyisSi wamoayena al-
aqedan gamomdinare, Zveli kanon- ternatiuli Rirebulebis (fa-
mdeblobis nayofad Tvlis (fu- seulobis) Teoria, romelic in-
lis warmoSobisadmi subieq- glisur--amerikuli skolis Te-
tur--fsiqologiuri midgoma _ oriis saxeliTaa cnobili.
idea, romelic fulis wa-- marSalma Rirebulebis sxva
rmoSobas ukavSirebs adamianebs Teoriebis (SromiTi Rirebuleb-
Soris SeTanxmebis Sedegs), is Teoria, warmoebis danaxar-
pirvelad aristotelesTan gvx- jebis Teoria, moTxovna--miwode-
vdeba (Àðèñòîòåëü. Íèêîìà- bis Teoria) SeerTebiT Seqmna
õîâà ýòèêà. Ñî÷. Ò. 4. Ì., 1983, Rirebulebis axali Teoria,
ñ. 156-157) da ganuyoflad romelSic amosavali postula-
batonobda XVIII saukunis bo- tia moTxovna--miwodebis kano-
lomde. evoluciuri koncef- ni. am Teoriis mixedviT saqon-
cia fulis warmoSobas ekono- lis miwodebas gansazRvravs
mikur urTierTobaTa ganviTare- warmoebis danaxarjebi, xolo
bis obieqtur procesad miiC- moTxovnas _ saqonlis zRvru-
nevs. marTalia, evoluciuri li sargeblianoba. amrigad,
koncefcia saTaves a. smiTisa aRniSnul TeoriaSi gaTval-
da d. rikardosgan iRebs, ma- iswinebulia rogorc imaTi
gram am mimarTulebis fuZem- Tvalsazrisi, vinc Rirebule-
deblad aRiareben k. marqss, ro- bas obieqturi faqtorebiT gan-
melsac mxars uWeren p. samu- sazRvravs, ise imaTic, vinc maT
226 marSal_lerneris piro ba
piroba

subieqturi faqtorebiT gan- neoklasikur (subieqtur) Te-


sazRvravs. maSasadame, Rire- oriebs Soris. misi ZiriTadi
bulebis marSaliseuli Teo- naSromebia: `ekonomiqsis princi-
ria obieqturi da subieqtu
subieqtu-- pebi~ (1890), `industria da
ri faqtorebiT Rirebuleb- vaWroba~ (1919), `fuli, kredi-
is gansazRvris Taviseburi ti da komercia~ (1923) da sxv.
sinTezia. igi asabuTebs Rire- marSalis naSromebma udidesi
bulebasa da sargeblianobas roli Seasrules ara mxolod
Soris funqcionalur kavSirs qveynis ekonomikuri politikis
da fass, rogorc saqonlis sa- marTvaSi, aramed Tanamedrove
yidlad gadaxdil fulis rao- mikroekonomikis formirebaSic.
denobas, ganixilavs Rirebuleb- marSal_lerneris piro-
isa da sargeblianobis er- ba (Marshall-Lerner condition) –
Tobliobad. piroba, romelic ori ekono-
a. marSalis naSromebis fun- mistis _ alfred marSalisa da
damenturi idea mdgomareobs aba lerneris saxels atarebs,
imaSi, rom moTxovna da miwodeba gulisxmobs gaufasurebis Sem-
gansazRvraven wonasworobis sa- deg savaWro balansis gaum-
bazro fasebs. igi akritikebda jobesebisaTvis eqsportis gazr-
rogorc klasikur, ise avstri- dasa da importis Semcirebas,
ul skolebs da asabuTebda, rom raTa moxdes importis fasis
isini calmxrivad ganixilavd- zrdis kompensireba. aqedan
nen faswarmoqmnas. marSali daskvna: realuri gaufasureba,
amtkicebda, rom rogorc moTx- saboloo angariSiT, wminda
ovna, ise warmoebis danaxarje- eqsportis zrdas iwvevs.
bi mniSvnelovan rols asrule- masStabiT ganpirobebu-
ben wonasworobis fasebis for- li ekonomia (economies of
mirebaSi. scale) - ekonomia, romelic mi-
alfred marSalma SemoiRo iRweva grZelvadian periodSi
moTxovnisa da miwodebis elas- warmoebis moculobis gadide-
tikurobis cnebebi, leon val- bis pirobebSi saSualo mTliani
rasTan erTad Seqmna moTxov- danaxarjebis SemcirebiT.
na--miwodebis martivi modeli, masStabis efeqti (returns
romelmac didi roli Seasru- to scale) - warmoebis moculo-
la bazris funqcionirebis me- bis cvlilebis koeficienti yve-
qanizmis garkvevaSi. man xidi la gamoyenebuli resursis ra-
aago klasikur (obieqtur) da odenobis cvlilebisas. Tuki,
materialuri momsaxureba 227
magaliTad, rogorc resursebi fa: pirveli jgufi ukavSirde-
orkecdeba, imave odenobiT iz- ba produqtebis moZraobas uSu-
rdeba warmoebis moculoba, ma- alod materialuri dovlaTis
Sin amboben, rom masStabis ef- warmoebis procesSi, xolo me-
eqts ar hqonia adgili, Tuki ore _ sakuTriv warmoebis ga-
warmoebis moculoba izrdeba reT materialuri dovlaTis
orjer ufro naklebad, maSin moZraobas. pirvel jgufSi Se-
uaryofiTi masStabis efeqts aqvs dis: satvirTo transporti, war-
adgili, xolo Tu igi izrdeba moebrivi daniSnulebis kavSir-
orjer ufro metad, maSin _ gabmuloba, sabiTumo vaWroba,
dadebiTi masStabis efeqts. es sasawyobo meurneoba, eleqtro--,
movlena unda ganvasxvaoT mx- gaz-- da wyalmomarageba, war-
olod erTi resursis cvlileb- moebrivi daniSnulebis remon-
is SemTxvevisgan, romelic, sab- ti, saqmiani da sainformacio--
oloo angariSiT, gamoxatavs sakonsultacio momsaxureba,
klebadi ukugebis kanons. mzar- safinanso--sakredito momsaxure-
di masStabis efeqts (increas- ba. meore jgufs miekuTvneba:
ing returns to scale) adgili aqvs sacalo vaWroba, sazogadoe-
im SemTxvevaSi, roca firmis gr- brivi kveba, sayofacxovrebo
Zelvadiani saSualo danaxar- saqonlisa da piradi moxmare-
jebi ecema gamoSvebuli produ- bis sagnebis SekeTeba, teqnikuri
qciis zrdis paralelurad. momsaxureba, sabinao-- komu-
matebis tempi (rate of growth) naluri momsaxureba, kavSirgab-
- gviCvenebs mocemuli sidide muloba mosaxleobis momsax-
procentuli gamoxatulebiT urebis nawilSi, samgzavro
ramdeniT gaizarda saanalizo transporti. aseTi dayofa ram-
periodSi. matebis tempi aris denadme pirobiTia, vinaidan
zrdis temps minus 100%. arsebobs momsaxurebis saxeebi,
materialuri momsaxu- romlebic SeiZleba mivakuTvnoT
reba (material service) - Sro- rogorc erT, ise meore jgufs.
mis specifikuri ekonomikuri mag., saqmiani da sainformacio--
forma, romlis sasargeblo sakonsultacio momsaxureba ar
efeqtic materializebul mom- SeiZleba mTlianad ekuTvnodes
saxurebaSi vlindeba. saerTa- materialuri momsaxurebis pir-
Soriso dargobrivi klasifika- vel jgufs, vinaidan masSi Se-
toris mixedviT, materialuri dis momsaxurebis iseTi saxee-
momsaxureba or jgufad iyo- bic, romlebic logikurad ma-
228 materialuri stimuli reba
stimulireba

terialuri momsaxurebis meore wveloba; 3. gadammuSavebeli


jgufSi unda Sediodes, ker- mrewveloba; 4. mSenebloba.
Zod, samomxmareblo saqonlis mdare saqoneli (inferior
arendasTan dakavSirebuli sal- good) - saqoneli, romelzec, sxva
izingo momsaxureba da a.S. Tanabar pirobebSi, moTxovna
materialuri stimuli- mcirdeba Semosavlis zrdasTan
reba (material stimulation) - war- erTad.
moebis muSakTa Sromisadmi waxa- mdgradi ganviTareba (sus-
lisebis ekonomikuri formebisa tainable development) – ekonomi-
da meTodebis sistema, maTi kis iseTi mdgomareoba, roca
SromiTi aqtiurobisa da dain- gamoSveba, kapitali da efeq-
teresebulobis amaRleba war- tiani Sroma (Sroma gamravle-
moebis saboloo Sedegebis gaum- buli teqnologiis doneze)
jobesebisaTvis. erTnairi tempiT anu dabalan-
materialur
materialur-- nivTobri- sebulad izrdeba. am SemTxveva-
vi warmoebis sfero (mate- Si gamoSveba kapitaliTa da ef-
rial production area, tangible assets) eqtiani SromiT warmoebuli sa-
- erovnuli ekonomikis im darg- qoneli an momsaxurebaa. mdgrad
Ta erToblioba, romlebic awar- mdgomareobaSi erT muSakze ga-
moeben materialur dovlaTs moSvebisa da erT muSakze kap-
nivTobrivi produqtisa da en- italis zrdis tempi teqnolo-
ergiis formiT. gaeros ssdk- giuri progresis zrdis tem-
is struqturaSi, romelic war- pis tolia, anu gamoSveba da
modgenilia sami seqtoris saxiT, kapitali imave tempiT izrde-
pirveli ori seqtori Seadgens ba, rogoriTac efeqtiani samu-
materialur--nivTobrivi warmoe- Sao Zala.
bis sferos, xolo mesame _ mdgrad mdgomareobaSi ga-
momsaxurebis sferos. moSvebis zrdis tempi dazogvis
materialur--nivTobrivi war- normaze damokidebuli ar aris,
moebis sfero oTx ganyofile- Tumca, dazogvis normis zrda
bas moicavs. aqedan pirvel se- mdgrad mdgomareobaSi efeqtian
qtorSi Sedis erTi ga--nyofile- muSakze zrdis gamoSvebis moc-
ba: 1. soflis meurneoba, sa- ulobas.
tyeo meurneoba, nadiroba da rodesac ekonomika mdgrad
meTevzeoba. meore seqtori mo- mdgomareobaSia, mas axasiaTe-
icavs danarCen sam ganyofile- ben rogorc dabalansebuli
bas: 2. samTomopovebiTi mre-- zrdis traeqtoriaze myof eko-
melqaZe valeriani 229
nomikas. Tavra Tsu ekonomikis fakul-
mdgradi zrda (steady growth) teti (1937). 1946--1948 wleb-
- ekonomikis dinamikuri mdgo- Si muSaobda saqarTvelos mec-
mareoba, rodesac ganviTareba nierebaTa akademiis ekonomikis
xdeba mudmivi proporciuli tem- institutSi, paralelurad Tbi-
pebiT. ekonomikuri zrdis Teo- lisis saxelmwifo universite-
ria ikvlevs mdgradi ekonomi- tSi kiTxulobda leqciebs.
kuri ganviTarebis SesaZleblo- 1948--1963 wlebSi imyofeboda
bebs. partiul da xelmZRvanel sam-
megaekonomika (megaeco- uSaoebze. iyo saqarTvelos cen-
nomics) - saerTaSoriso ekono- traluri statistikuri sam-
mikuri urTierTobebi da maTi marTvelos ufrosi (1958--1960),
Semswavleli saerTaSoriso eko- Tsu--is ekonomikis fakultetis
nomika. ikvlevs saerTaSoriso dekani (1960--1963), saqarTve-
masStabiT iseT globalur los saxelmwifo sagegmo ko-
problemebs, rogoricaa saer- mitetTan arsebuli saxalxo
TaSoriso vaWroba, saerTa- meurneobis, dagegmvisa da mar-
Soriso savaluto urTierTo- Tvis samecniero kvleviTi in-
bebi, saerTaSoriso sakredito stitutis damaarsebeli da
urTierTobebi da a.S. direqtori (1963--1981). v. mel-
mezoekonomika (mesoeco- qaZem saqarTveloSi safuZveli
nomics) - qveynis ekonomikis qve- Cauyara ekonomikuri mecniere-
sistemebis (infrastruqturis, bis axal dargs _ regionalur
saTbob--energetikis, momsaxure- ekonomikas; SeimuSava Sidares-
bis sferos da a.S.) ekonomika. publikuri teritoriuli erTe-
Seiswavlis ekonomikis qvesiste- ulebis mixedviT erovnuli
mebs seqtoruli ekonomikis sa- Semosavlis analizuri kvle-
xiT. vis meTodi; originaluri naS-
melqaZe valeriani (1912-- romebi Seqmna ekonomikis mar-
1981) (Melkadze Valerian) _ sa- Tvis, prognozirebis, warmoebis
qarTvelos mecnierebaTa akademi- specializaciisa da kompleq-
is wevr--korespondenti (1979), suri ganviTarebis probleme-
ekonomikur mecnierebaTa doq- bze. ZiriTadi Sromebia: `kanon-
tori (1972), profesori (1977), zomierebebi saqarTvelos erov-
saqarTvelos saxelmwifo premi- nuli Semosavlis warmoebaSi.~
is laureati mecnierebisa da Tb., 1974 (rusul enaze); `saqar-
teqnikis dargSi (1975). daam- Tvelos ekonomikis ganviTare-
230 mengeri karli

bis kompleqsuri programa~. Tb., menejeri (manager) [ingl.


1975; `saqarTvelos sazogadoe- manager<manage marTva] - war-
brivi produqtisa da erovnu- moebis marTvis specialisti,
li Semosavlis regionaluri mmarTveli, romelsac qiraobs
struqtura~. Tb., 1978. saxelmwifo, kompania an kerZo
mengeri karl
karlii (1840-1921) mewarme.
(Menger Carl) – avstrieli eko- menejerizmi (managerial-
nomisti, avstriuli ekonomi- ism) - Tanamedrove ekonomikuri
kuri skolis fuZemdebeli. Teoria, romlis mixedviTac war-
zRvruli sargeblianobaze age- moebis kontroli kerZo me-
buli faseulobis Teoriis erT- sakuTreebisagan gadadis da-
erTi TvalsaCino warmomadgene- qiravebuli mmarTvelebis _ me-
li (misgan damoukideblad es nejerebis xelSi.
Teoria Seqmnes agreTve jevon- menejmenti (management)
sma da valrasma). saqonlis fa- [<ingl. management marTva,
seulobas gansazRvravs misi sar- gamgebloba] - warmoebis marTva,
geblianoba da ara warmoebis warmoebis princi pebis, meTode-
danaxarjebi – es Teza safuZ- bis, saSualebebisa da formeb-
vlad daedo mengeris Semoqmede- is erToblioba, gamoyenebuli
bas, riTac igi (iseve rogorc warmoebis efeqtianobis amaR-
bevr sxva ekonomists) daupir- lebisa da mogebis gadidebis
ispirda inglisuri klasikuri mizniT. menejmenti oTxi fun-
skolis warmomadgenlebs. qciisgan Sedgeba: dagegmva, or-
dovlaTis zRvruli sar- ganizacia, motivacia da kon-
geblianobis SefasebaSi menge- troli. ganasxvaveben saerTo
ri did mniSvnelobas aniWebda da funqciur menejments. saer-
mis iSviaTobas. rodesac dov- To menejmenti gulisxmobs
laTis raodenoba izrdeba, mTlianad firmis marTvas, fun-
zRvruli sargeblianoba mcir- qciuri menejmenti ki dakavSire-
deba. mengeris mier damtkice- bulia firmis calkeuli qve-
bulma am damokidebulebam sistemebis marTvasTan. am qve-
klebadi zRvruli sargebli- sistemebis (SromiTi resurse-
anobis kanonis saxelwodeba bi, finansebi, uSualod warmoe-
miiRo. bis procesi da sxv.) urTierT-
mengers ekuTvnis agreTve dakavSirebuli funqcionireba
faqtoruli Semosavlebis gana- funqciuri menejmentis prerog-
wilebis Teoria. ativaa.
merkantilizmi 231
menejmenti, rogorc saba- merkantilizmi (mercan-
zro meurneobis gaZRolis ax- tilism) [<ital. mercante vaWari,
ali mimarTuleba, warmoebis movaWre] - pirveli ekonomikuri
marTvis xelovnebisa da mec- mimarTuleba, mimdinareoba,
nierebis sinTezia. igi efuZne- romelic savaWro burJuaziis
ba mmarTvelobiT saqmianobaSi interesebs gamoxatavda XV--
Tanamedrove formebis, meTode- XVII saukuneebSi. am moZRvreb-
bis, princi pebisa da saSuale- is princi pi aseTi iyo: mogeba
bebis gamoyenebas. menejmenti, warmoiqmneba mimoqcevis sfer-
rogorc codnis specialuri oSi. fulis sazRvargareT ga-
dargi, damoukidebel mecnier- tana amcirebs qveynis simdi-
ul disci plinad Camoyalibda dres, Semotana ki _ amdidrebs.
XX saukunis 40--ian wlebSi. am princi pidan gamomdinare,
menejmentis areali Semoi- adrindeli merkantilizmis
fargleba mxolod biznes--saqmi- (aRmocenda XV saukunis uka-
anobiT, amitom igi gansxvavde- nasknel mesamedSi, arsebobda
ba marTvisagan, romelSic sax- XVI saukunis Sua periodamde)
elmwifoebrivi marTva igulis- warmomadgenlebs (u. stafor-
xmeba. di, g. skarufi, d. santisi da
meoradi resursebi (secon- sxv.) qveynis simdidris zrdis
dary resources) - erTjeradad aucilebel pirobad miaCndaT
gamoyenebuli materialuri re-- aqtiuri fuladi balansi, gvi-
sursebi an warmoebis narCene- andeli merkantilizmis (gan-
bi, romlebic gamoiyeneba sxva viTarda XVI saukunis Sua peri-
warmoebaSi. odidan, ayvavebas miaRwia XVII
meoreuli bazari (sec- saukuneSi, daSla daiwyo XVIII
ondary market) - mimoqcevaSi saukunidan, XVIII saukunis me-
gaSvebuli fasiani qaRaldebis ore naxevarSi Seicvala fizi-
yidva--gayidva dilerebis an bro- okratizmiT) warmomadgenlebs
kerebis mier. (T. meni, a. sera, a. monkretieni
meoreuli Sromis bazari da sxv.) ki _ aqtiuri savaWro
(secondary labor market) – Sro- balansi. XVIII saukunis Sua
mis bazari, sadac xelfasebi xanebSi ekonomistTa yuradRebam
dabalia, Sromis pirobebi cudi, mimoqcevis sferodan warmoeb-
droebiTi daTxovnebi ki maRa- is sferoSi gadainacvla. mer-
li. igi pirveladi Sromis ba- kantilizmi Seicvala fiziokra-
zris sapirispiroa. tizmiT.
232 merkantiluri

merkantiluri (mercan- am periodSi moTxovnis ryevebT-


tile) [<ital. mercante vaWari, an. individualur firmebSi me-
movaWre] - 1. savaWro, komerci- warme erTdroulad iRebs Tavis
uli; 2. vaWruli, mewvrilma- Tavze sawarmos finansur risks
nuri. da mtkice pasuxismgeblobas
meryevi fasi (sliding price) firmis marTvis TvalsazrisiT.
- xelSekrulebis moqmedebis aqcionerul kompaniebSi es ori
ganmavlobaSi cvalebadi fasi. funqcia dayofilia aqcionereb-
aseT SemTxvevaSi xelSek- sa, e.i. mesakuTreebsa (romlebic
rulebiT saboloo fass ar ewevian finansur risks) da
adgenen, mxareebi Tanxmdebian direqtorTa sabWos (romlebic
mxolod misi dadgenis wesze. faqtobrivad marTaven firmas)
meryevi fasis saxesxvaobaa fasi Soris.
Semdgomi fiqsaciiT. mewarmeoba (entrepreneur-
metraJi (metric area) (frang. ship) - Semosavlis, mogebis miRe-
metrage) - 1. raimes sigrZe, ga- bisaTvis gamiznuli fizikuri
moxatuli metrebSi; 2. raimes an iuridiuli pirebis damouki-
farTobi, gamoxatuli kvadrat- debeli, kanoniT nebadarTuli
ul metrebSi. samewarmeo (sameurneo) saqmi-
mewarme (entrepreneur) - pi- anoba, romelic xorcieldeba
ri, romelic samewarmeo saqmi- sakuTari saxeliT, finansuri
anobas eweva. ekonomikur analiz- riskiTa da qonebrivi pasux-
Si mewarmis saqmianoba ganix- ismgeblobiT.
ileba rogorc warmoebis damo- mTliani gamoSveba (gross
ukidebeli faqtori. mewarmeebs output) - drois garkveul pe-
eniWebaT pasuxismgebloba eko- riodSi qveyanaSi warmoebuli
nomikuri gadawyvetilebisaTvis: saqonlisa da momsaxurebis er-
ra awarmoon, ra raodenobiT, Toblioba sabazro fasSi.
warmoebis ra meTodiT. vinaid- mTliani damatebiTi Ri-
an gadawyvetilebis miRebisa da rebuleba (gross value added)
warmoebuli saqonlis realiza- - sxvaoba mTlian gamoSvebasa
cias Soris arsebobs garkveu- da Sualedur moxmarebas Soris.
li dro, mewarme valdebulia mTliani danazogi (gross
gaakeTos moTxovnis progonozi. savings) - mTliani gankargvadi
es moTxovna gamomdinareobs Semosavlis nawili. miiReba
iqidan, rom mewarmeobas axlavs danazogisgan ZiriTadi kapita-
riski, romelic dakavSirebulia lis moxmarebis gamoklebiT.
mTliani erovnuli produqti (mep) 233
mTliani danaxarji (total ladi Semosavlebis (Sromis
- -
cost TC) firmis mier pro- anazRaureba, mogeba, warmoeba-
duqciis warmoebaze gaweuli ze gadasaxadebi, sakuTrebidan
danaxarjebis erToblioba, gamo- miRebuli Semosavlebi _ sarge-
xatuli fuladi formiT. fir- beli, dividendi, renta da a.S.)
mam Tavisi SesaZleblobebi ba- jams, miRebuls mocemuli qvey-
zris moTxovnas unda Seufar- nis rezidentebis mier maTi
dos, gansakuTrebuli yuradReba pirdapiri Tu arapirdapiri
miaqcios warmoebis danaxarje- monawileobiT Tavisi qveynis
bis Semcirebas. amitom man unda mep- isa da sxva qveynebis mep-
gansazRvros ra unda awarmoos, is warmoebaSi. mep, rogorc wesi,
ramdenad konkurentunariani iq- metia mSp-ze im pirveladi Se-
neba misi produqcia, ra fasad mosavlebis jamiT, romelic
SeiZens warmoebriv resursebs, miRebulia mocemuli qveynis
ra daujdeba kvalificiuri rezidentebis mier sazRvarga-
samuSao Zalis daqiraveba da reT. amasTan, igi ar moicavs
a.S. minimaluri danaxarjebiT ararezidentebis Semosavlebs
maqsimaluri Sedegis miRweva mocemuli qveynis ekonomikur
firmis saqmianobis laitmotivia, teritoriaze.
romelSic erT-- erTi ganmsaz- mep udris sabazro faseb-
Rvreli roli mTlian danaxar- Si mSp-s plus Sromis anazRa-
jebs ekuTvnis. urebis jami, sakuTrebidan Se-
mTliani erovnuli dana- mosavlebi, samewarmeo Semosava-
zogi (gross national savings) - li miRebuli `danarCeni msof-
gankargulebaSi darCenili mTli- liodan~, minus maTi Sesabamisi
ani erovnuli Semosavlis nawi- nakadebi gadaxdili `danarCeni
li, romelic ar Sedis saboloo msofliosaTvis~.
moxmarebaSi. 1968 wlamde VTG-s mTli-
mTliani erovnuli pro- ani erovnuli Semosavali ewo-
mep) (gross national prod-
duqti (mep deboda. raodenobrivi Tanafar-
uct - GNP) - makroekonomikuri dobis TvalsazrisiT, VTG-sa da
maCvenebeli, romelic gamoxat- mSp-s Soris gansxvaveba didi
avs erovnuli ekonomikis fun- ar aris. rogorc wesi, ganvi-
qcionirebis saboloo Sedegebs Tarebuli qveynebisaTvis igi
gansazRvrul periodSi (Tve, 1%--s ar aRemateba. VTG SeiZ-
kvartali, weli) da warmoad- leba gaizomos erovnuli war-
gens sabazro fasebiT pirve- moebiT, SemosavlebiTa da sab-
234 mep
mep-- is gamoucxadebeli deflatoris ...

oloo moxmarebiT. VTG


VTG--is doneTa daSori-
warmoebiT gazomili VTG Sor sxvadasxvaoba) (GNP
eba (sxvadasxvaoba
Soreba sxvadasxvaoba
udris gansazRvrul periodSi gap) - potenciuri da realuri
qveynis seqtor-- rezidentebis mTliani erovnuli produqtis
mier warmoebuli saqonlisa da doneebis erTmaneTisagan mow-
gaweuli momsaxurebis erTob- yveta.
liv sabazro Rirebulebas Sua- mep-is indeqsi - defla-
leduri moxmarebis gamoklebiT. torebi (GNP deflators) - inde-
SemosavlebiT gazomili qsTa jgufi, romelsac iyeneben
VTG aris faqtoruli Semosav- VTG- is maCvenebelTa agebisaTvis
lebis jami, miRebuli Sida war- Sesadar fasebSi. masSi Sedis:
moebidan xelfasis, procenti- fasebis agregatuli indeqsi,
sa da firmis mogebis saxiT, VTG- is gamoucxadebeli defla-
agreTve sazRvargareTis seq- toris fasebis indeqsi, fasebis
tor--rezidentebis wminda faq- jaWvuri indeqsi, samomxmareb-
toruli Semosavlebi. lo fasebis indeqsi, mwarmoe-
saboloo moxmarebiT ga- belTa fasebis indeqsi, agreTve,
zomili VTG im saqonlisa da specialurad agebuli indeqsebi.
momsaxurebis erToblivi saba- mTliani investicia (gross
zro Rirebulebaa, romelsac investment) - ekonomikaSi inves-
iZenen Sinameurneobebi (haus- ticiebis mTliani moculoba
holdebi), firmebi da mTavrobebi drois garkveul monakveTSi. igi
ZiriTadi kapitaldabandebebisa Sedgeba wminda investiciebisa
da ararealizebuli produqciis da im investiciebisagan, rom-
naSTis CaTvliT. lebic gamoiyeneba mwyobridan
VTG- is gazomvis samive me- gamosuli ZiriTadi kapitalis
Todi erTsa da imave raodeno- Sesacvlelad.
briv Sedegs iZleva. mTliani mogeba (gross pro-
mep- is gamoucxadebeli fit) - sawarmos mogebis mTliani
deflatoris fasebis indeq- Tanxa daqviTvasa da gadaricx-
si (GNP implicit price deflator) - vamde. igi damatebuli Rire-
maCvenebeli, romelic gamoxa- bulebis is nawilia, romelic
tavs mimdinare fasebSi VTG-is rCeba mewarmeebs daqiravebuli
Sefardebas Sesadar fasebSi muSakebis Sromis anazRaureb-
VTG-Tan, anu Tanafardobas nomi- is, warmoebasa da importze
nalur da realur VTG-ebs So- wminda gadasaxadebTan dakav-
ris. Sirebuli xarjebis gamoqviTvis
mTliani Si
Sidd a produq ti
produqti
tiss deflatori 235
Semdeg. mTliani mogeba wminda 1990-ian wlebamde qveynebis
mogebisa da ZiriTadi kapitalis umravlesoba erToblivi aqtive-
moxmarebis jamia. bis mTavar sazomad iyenebda mTli-
mTliani Semosavali (gross an erovnul produqts. 1990-iani
income) - ekonomikuri maCvene- wlebidan am ukanasknelis adgils
beli, romelic mogebasTan er- ikavebs mTliani Sida produqti.
Tad gamoxatavs sawarmos war- mSp-is gaanalizeba xdeba ro-
moebrivi da safinanso--sameur- gorc warmoebis, ise Semosav-
neo saqmianobis saboloo Sede- lebis mxridan.
gebs. ganisazRvreba, rogorc mSp-Si warmoebis mxridan
sxvaoba saqonlis gayidvidan Sedis: piradi samomxmareblo
miRebul fulad amonagebsa da xarjebi; grZelvadiani da mok-
am saqonlis warmoebaze gaweul levadiani saqoneli, momsaxureba,
materialur danaxarjebs Soris. mTliani kerZo Sida investicie-
mTliani Sida produq- bi ZiriTad kapitalSi, arasabi-
ti (VSp) (gross
VSp domestic product nao investiciebi, Senoba-nage-
- GDP) - makroekonomikuri indi- bobebi, mowyobilobebi da pro-
katori, qveynis Sida ekonomikis, gramuli uzrunvelyofa, binaT-
erovnuli Semosavlebis anga- mSenebloba, saxelmwifo Sesy-
riSSi erToblivi gamoSvebis idvebi, erovnuli Tavdacva, eqs-
yvelaze ganzogadebuli maCve- porti, importi, wminda eqspor-
nebeli, ekonomikuri aqtiuro- ti, biznesis sasaqonlo-materi-
bis sazomi, romelic gamoxat- aluri maragebis cvlileba.
avs gansazRvruli drois gan- Semosavlebis mxridan mSp-
mavlobaSi, rogorc wesi, erTi Si aisaxeba danarCeni msofli-
wlis ganmavlobaSi mocemuli odan faqtoruli Semosavali da
qveynis ekonomikur teritori- gamoakldeba danarCeni msofli-
aze (ix.) rezidentebisa da ara- osTvis faqtoruli Semosavali,
rezidentebis mier warmoebu- ris Sedegadac miiReba mTli-
li saqonlisa da momsaxurebis ani erovnuli produqti.
erTobliv sabazro Rirebule- mTliani Si
Sidd a produq
produq--
bas. VTG amosaval makroekono- ti
tiss deflatori (gross dome-
mikur maCveneblad iTvleba gae- stic product deflator) - Tanafar-
ros erovnuli angariSebis sis- doba VIG-is nominalur zrda-
temaSi. masze orientirebulia sa da realur zrdas Soris. gar-
axali erovnuli angariSebis kveuli drois ganmavlobaSi
sistema. warmoebuli saboloo produq-
236 mTliani Sida produq tis struqtura
produqtis

tis (saqonlisa da momsaxure- - Semosavlis gadidebis kvalo-


bis) fasebis cvlilebis sazomi. baze danazogis wilis gadide-
mTliani Sida produq- ba. ix. universaluri fsiqolo-
tis struqtura (structure of giuri kanoni ekonomikaSi.
gross domestic production) – mox- midrekileba importi-
marebis, fiqsirebuli investi- rebisadmi (propensity to im-
ciebis, saxelmwifo xarjebis, ma- port) - importze gaweuli xarje-
ragebSi investiciebisa da wmin- bis wilis zrda SemosavalSi.
da eqsportis jami. aqedan, mox- midrekileba investire-
mareba mSp -is yvelaze didi bisadmi (propensity to invest) -
komponentia. igi moicavs yve- erovnuli Semosavlis is wili,
la im saqonelsa da momsax- romelic xmardeba kapitalda-
urebas, romelsac momxmareblebi, bandebebs.
vTqvaT, 1 wlis manZilze Sei- midrekileba moxmarebi-
Zenen. fiqsirebuli inves- sadmi (propensity to consume) -
ticiebi arasabinao investicie- samomxmareblo xarjebis wilis
bisa da binaTmSeneblobaSi in- zrda SemosavalSi.
vesticiebis jamia; saxelm- miznobrivi (saorienta-
wifo xarjebi gulisxmobs cio) fasi (quide price) - gamo-
saqonlisa da momsaxurebis sax- iyeneba evrokavSiris qveynebSi
elmwifo Sesyidvebs; marageb- ama Tu im produqciaze gada-
Si investiciebi warmoebasa saxadis sididis gansazRvri-
da gayidvebs Soris sxvaobaa. saTvis erTiani sasoflo--same-
Tu warmoeba aWarbebs gayidvas, urneo politikis gatarebis miz-
maSin maragebSi investiciebi niT.
dadebiTia, xolo Tu warmoeba mikroekonomika (micro-
gayidvebze naklebia, maSin mara- economics) [<berZn. mikros pat-
gebSi investiciebi uaryofiTia. ara] - 1. erovnuli meurneobis
wminda eqsporti eqsportsa nawilis (seqtoris, dargis,
da imports Soris sxvaobaa. Tu sawarmos) ekonomika; 2. ekono-
eqsporti aWarbebs imports, ma- mikuri Teoriis ganyofileba,
Sin qveyanas aqvs dadebiTi sava- romelic Seiswavlis calkeu-
Wro saldo, xolo Tu eqsporti li sameurneo erTeulebis _
importze naklebia, maSin adgi- Sinameurneobis (hausholdis
li aqvs savaWro deficits. blokis), biznesis blokis, sam-
midrekileba danazogi- Tavrobo dawesebulebebis saqmi-
sadmi (propensity to the savings) anobas.
miqelaZe irakli 237
mimdinare angariSi (cur- minimaluri samomxmareb-
rent account) – 1. bankis angariSi, lo biujeti (minimum consumers
romelic emsaxureba fuladi budget) - ZiriTadi fiziolo-
saxsrebis Senaxvasa da angariS- giuri da socialur--kultu-
sworebas (ZiriTadad Cekebis ruli moTxovnilebebis dakmay-
meSveobiT. mimdinare angariSe- ofilebisaTvis aucilebeli
bia, aseve, sawarmoebisa da fil- kvebis produqtebis, arasasur-
ialebis samewarmeo saqmianobis saTo saqonlis, momsaxurebis Se-
mimdinare operaciebis gansax- jamebuli Rirebuleba erT
orcieleblad bankSi gaxsnili sulze gaangariSebiT weliwadSi
angariSi; 2. angariSi, romel- (an TveSi). gamoiTvleba samomx-
sac uxsnis banki Tavis mudmiv mareblo kalaTis safuZvelze
klientebs, maT Soris urTierT- da sacalo fasebisa da tarife-
angariSsworebisaTvis. bis donis gaTvaliswinebiT. ro-
mimdinare angariSis sal- gorc wesi, minimaluri samomx-
do (current account balance) – mareblo biujeti weliwadSi
wminda gadaxdebis jami danar- erTxel unda gadaisinjos sa-
Ceni msofliosTvis da danar- momxmareblo fasebis indeqsis
Ceni msofliosgan. Tu wminda gaTvaliswinebiT, xolo biuje-
gadaxdebi danarCeni msoflios- tis struqturisa da Rire-
gan dadebiTia, qveyanas mimdinare bulebis Sesaxeb monacemebi _
angariSis proficiti aqvs, xolo regularulad unda qveynde-
Tu is uaryofiTia, qveyanas mim- bodes. minimaluri samomxmare-
dinare angariSis deficiti aqvs. blo biujeti SeiZleba ganxi-
mimoqcevaSi arsebuli lul iqnes rogorc adamianis
fuli (money in circulation) - normaluri cxovrebis qveda
saxelmwifos mier mimoqcevaSi zRvari, anu SefardebiTi (da
gaSvebuli qaRaldisa da liTo- ara absoluturi) siRatakis
nis uprocento fulis niSnebi. done.
mindobiloba (warrant) - minimaluri xelfasi (qua-
ix. varanti. ranteed (minimum) wage) - kano-
minimaluri mogeba (mini- niT dadgenili yvelaze daba-
mal profit) – mogebis qveda zRva- li Sromis anazRaureba.
ri, romelic aucilebelia fir- miqelaZe irakli ( 1902--
mis funqcionirebisa da Senar- 1986) (Mikeladze Irakli) - saqar-
CunebisaTvis, gakotrebis Tavidan Tvelos mecnierebaTa akademi-
acilebis mizniT. is akademikosi (1969), ekonomi-
238 miwa

kur mecnierebaTa doqtori (1961), mrewvelobis ekonomikis sakiTx-


profesori (1963), saqarTvelos ebi~. Tb., 1977; `teritoriuli
saxelmwifo premiis laureati dagegmvis problemebi~. Tb., 1980.
mecnierebisa da teqnikis dargSi miwa (land) - es termini ga-
(1972), saqarTvelos mecniere- moiyeneba ekonomikaSi ara mxo-
bis damsaxurebuli moRvawe lod dedamiwis zedapiris im
(1962). 1925 wels daamTavra nawilis aRsaniSnavad, romel-
Tsu socialur-- ekonomikuri ic ar aris dafaruli wyliT,
fakulteti. iyo Tsu saxalxo aramed rogorc bunebrivi re-
meurneobis dagegmvis, Semdgom- sursi, romlis gamoyeneba Sesa-
Si, mrewvelobisa da soflis Zlebelia warmoebaSi. amitom
meurneobis ekonomikis kaTedris miwa, Cveulebriv, ganisazRvreba
gamge (1937--1977), ekonomikis rogorc warmoebis faqtori.
fakultetis dekani (1954--1956), miwis gadasaxadi (land
saqarTvelos ssr ministrTa tax) - gadasaxadi, romelic am-
sabWosTan arsebuli saxelm- oiReba fizikuri an iuridiu-
wifo sagegmo komitetis Tavmj- li pirebis sakuTrebaSi arse-
domaris moadgile (1956--1968), bul miwis farTobze.
1960 wlidan moadgile minis- miwis renta (land rent) -
tris statusiT. miwis mesakuTris Semosavali,
i. miqelaZis kvlevis Ziri- romelic uSualod ar ukav-
Tadi sfero moicavda mrewvelo- Sirdeba mis warmoebriv saqmi-
bis ekonomikas. misi naSromebi anobas da mas igi miwis gamoye-
exeba qveynis meurneobis dageg- nebis uflebis gacemisaTvis
mvis Teoriul da praqtikul iRebs. miwis renta miwis, ro-
sakiTxebs, ekonomikis special- gorc bunebrivi resursis, gamoye-
izaciisa da kompleqsuri gan- nebisgan miRebuli mogebis naw-
viTarebis, tempebis, proporcie- ilia.
bisa da struqturis, eleqtro- miwodeba (supply) - eko-
energetikis funqcionirebis, nomikuri kategoria da bazris
Sromis teritoriuli da dar- mniSvnelovani elementi _
gobrivi danawilebis proble- saqonlis, momsaxurebis, samuSao
mebs. ZiriTadi naSromebia: `sa- Zalis, fulisa da a.S. is er-
qarTvelos saxalxo meurneo- Toblioba, romelic bazarzea
bis specializacia da kompleq- mocemul momentSi. moicavs or
suri ganviTareba~. moskovi, 1964 elements: 1. ama Tu im saqon-
(rusul enaze); `saqarTvelos lis gasxvisebisaTvis mzadyof-
miwodebis mrudi 239
nas; 2. pirobebs, romliTac mwar- investirebisadmi stimulireb-
moebeli Tanaxmaa gayidos Tavisi is ararseboba, romlebic, Tavis
saqoneli. miwodebis ZiriTadi mxriv, ukavSirdeba gadasaxade-
wyaroebia saqonlis warmoeba, bis araadekvatur struqturas,
misi importi, sasaqonlo mara- agreTve im instituciur bari-
gi da a.S. miwodeba piradi da erebs, romlebic aferxeben
sazogadoebrivi interesebis resursebis efeqtian alokacias.
dakmayofilebis materialuri am Teoriidan gamomdinare, re-
safuZvelia. komendaciebi mdgomareobs ga-
miwodebis ekonomikuri dasaxadebis Semcirebasa da
Teoria (supply--side economics) konkurenciis gaZlierebaSi.
- doqtrina, romelSic aqcen- miwodebis ekonomikuri Teo-
ti keTdeba imaze, rom erovnu- ria safuZvlad daedo aSS--is
li warmoebis zrdis mTavari ekonomikur politikas gasuli
ganmsazRvreli faqtorebi, saukunis 80--iani wlebis dasa-
rogorc grZelvadian, ise mok- wyisSi, konservatoruli admin-
levadian periodebSi, ekonomi- istraciis arCevis Semdeg, reiga-
kaSi Sromisa da kapitalis nis prezidentobis periodSi.
alokacia da efeqtiani gamoy- igi ekonomikur politikaSi or-
enebaa. amis Sesabamisad yura- Todoqsuli klasikuri ekonomi-
dRebaa gamaxvilebuli im wina- kuri Teoriis dabrunebis naTe-
aRmdegobebze, romlebic xels li magaliTia da Tanamedrove
uSlis warmoebis faqtorebis Teoriis _ `axali klasikuri
miwodebasa da maT efeqtian makroekonomikis~ Semadgeneli
gamoyenebas. praqtikaSi es niS- nawili.
navs imas, rom gansakuTrebuli miwodebis inflacia (sup-
yuradReba eqceva erToblivi ply--push inflation) - warmoebis
miwodebis mrudis mdgomareobas, xarjebis zrdiT gamowveuli
nawilobrivi umuSevrobis bune- inflacia, rac fasebis saerTo
brivi donis ganmsazRvrel faq- donis zrdaSi vlindeba.
torebs da ara efeqtiani moTx- miwodebis mrudi (sup-
ovnis moklevadian dones, ro- ply curve) - mrudi, romelic
gorc es miRebulia keinzianuri gamoxatavs damokidebulebas mi-
moTxovnis TeoriaSi. miwodeb- wodebis fassa da miwodebis
is Teoriis mixedviT, ekonomi- moculobas Soris. igi asaxavs
kuri zrdis mTavari Semaferx- gamyidvelTa sabazro qcevas. mi-
ebeli faqtorebia Sromisa da wodebis mrudis yoveli werti-
240 miwodebis fasi

li gviCvenebs mocemuli saqon- warmoebaSi (metwilad biznes-


lis im raodenobas, romlis Si) dagrovebidan miRebuli Se-
warmoebazec mwarmoeblebi Ta- mosavali, wili kapitaldaban-
naxma arian Sesabamisi fasiT. debidan. mogebis norma, rogorc
miwodebis fasi (supply wesi, ganisazRvreba wminda moge-
price) - minimaluri (zRvruli) bis SefardebiT sainvesticio
fasi, romelze dablac ar Sei-- kapitalTan.
Zleba sabazro fasi daeces. es modeli (model) – ekonomi-
warmoebas ararentabelurs gax- kuri analizis amsaxveli sqe-
dis, rac ewinaaRmdegeba mimwode- ma, (formaluri an araforma-
belTa ekonomikur interesebs. luri), romelic realuri sam-
mwarmoeblebi jer kidev Tanaxma yaros sirTuleebisgan abstra-
arian am fasad gayidon saqoneli. hirebis mcdelobaa. modeli, gan-
miwodebis Soki (supply saxilveli ekonomikuri sis-
shock) - makroekonomikaSi war- temis maxasiaTeblebis gaT-
moebis danaxarjebis an mwar- valiswinebiT, qveyanaSi arsebu-
moeblurobis moulodneli li organizaciuli, teqnikuri
cvlileba, romelic mniSvnelo- da a.S. urTierTkavSirebis ax-
van da Sokisebur gavlenas ax- snis saSualebas iZleva, rac
dens erTobliv miwodebaze. mi- xels uwyobs ekonomikuri mov-
wodebis Sokis Sedegad xdeba lenebisa da procesebis gaana-
realuri VIG-isa da fasebis lizebasa da mis safuZvelze
donis uecari cvlileba. ekonomikuri prognozebis Se-
mogeba (profit) - sxvaoba fir- muSavebas.
mis erTobliv Semosavlebsa da moTxovna (demand) - ga-
danaxarjebs Soris (rodesac daxdisunariani moTxovnileba,
erToblivi Semosavali sWar- fuliT uzrunvelyofili moTx-
bobs danaxarjebs). makroeko- ovnileba. moTxovna aris bazar-
nomikaSi mogebis gaangariSebi- ze arsebuli moTxovnilebis
sas masSi SeaqvT mogeba saku- gamovlenis forma da misi ganm-
Tari kapitalidan, xolo sases- sazRvreli. igi Seicavs or
xo kapitalze sargeblis sid- elements: 1. moTxovnilebas anu
ide danaxarjebSi Sedis. ama Tu im saqonlis SeZenis
mogebis (Semosavlis) survils; 2. fulad saxsrebs,
norma (rate of return) – fizikuri rac individs aqvs mocemuli
an finansuri kapitalis (aseve, saqonlis SesaZenad.
adamianiseuli kapitalisac) moTxovna-miwodebis Te-
momsaxurebis bazari 241
oria (the theory of demand and Tac sabazro fasi veRar aiw-
supply) - am Teoriis warmo-- evs. momxmareblebi jer kidev
madgenlebi (g. makleodi, d. Tanaxma arian am fasad SeiZ-
lodlerdeli da sxvebi) Rire- inon erTeuli saqoneli. igi
bulebas aigiveben fasTan da ganisazRvreba momxmarebelTa
mas gansazRvraven moTxovna--mi- SemosavlebiT da arsebiTad
wodebis TanafardobiT. maTi gamoxatavs SesaZeni dovlaTis
azriT, Rirebulebis regula- zRvrul sargeblianobas.
tori sabazro pirobebia. moklevadiani obligacia
moTxovnis inflacia (de- (short-term bond) – obligacia,
mand--push inflation) - erToblivi romlis dafarvis vada maqsi-
moTxovnis zrdiT gamowveuli mum erTi welia.
inflacia, rac fasebis saerTo momsaxureba (service, main-
donis zrdaSi vlindeba. tenance) - Sromis ekonomikuri
moTxovnis mrudi (demand forma, ekonomikuri kategoria,
curve) - moTxovnis funqciis romelic gamoxatavs urTier-
grafikuli ilustracia. mru- Tobas Sromis sargeblianobis
di, romelic gamoxatavs damok- safuZvelze. momsaxurebis sa-
idebulebas moTxovnis fassa sargeblo efeqti vlindeba ma-
(sabazro fassa) da moTxovnis terialuri da aramaterialuri
moculobas (gansazRvruli saqon- momsaxurebis saxiT. gamoyofen
lis raodenoba, romelzec aris momsaxurebis Semdeg jgufebs:
moTxovna) Soris. igi momxmare- a). warmoebaze orientirebuli
belTa sabazro qcevis gamomx- (am jgufSi Sedis saqmiani mom-
atvelia. moTxovnis mrudis saxurebisa da materialuri
yoveli wertili gviCvenebs dovlaTis warmoebis momsaxure
garkveuli saqonlis im raode- sxva dargebi); b). savaWro; g).
nobas, romlis yidvac surT mo- piradi da d). socialuri mom-
mxmareblebs Sesabamisi fasiT. saxureba.
moTxovnis regulireba yvela saxis ekonomikuri
(regulation of demand) - erTobli- saqmianobis saerTaSoriso stan-
vi moTxovnis regulireba fu- dartuli samrewvelo klas-
lad--sakredito da fiskaluri ifikaciis mixedviT, momsaxurebis
politikis meSveobiT. mkveTrad gansxvavebuli dargebi
moTxovnis fasi (cost of de- qmnian momsaxurebis sferos.
mand) - ukiduresad maRali momsaxurebis bazari (ser-
(zRvruli) fasi, romlis zevi- vices market) - materialuri da
242 momsaxurebis bazari

aramaterialuri momsaxurebis caa sabanko saqme, dazRveva,


yidva--gayidvis aqtebis erTob- ganaTleba, reklama, sasastum-
lioba. ro da sarestorno biznesi,
ekonomikur urTierTobebSi bazrebis gamokvleva, sainfor-
momsaxurebis mravali saxe gam- macio servisi, konsultaciebi
oiyeneba. ukanasknel periodSi marTvis sakiTxebSi, msxvili kor-
mniSvnelovnad ganviTarda misi poraciebis Stab--binebis mowy-
iseTi saxeebi, rogoricaa `nou-- oba da maTi momsaxureba, tur-
hau~ da salicenzio momsaxu- izmi da a.S., ekonomikisaTvis
reba, inJineringi, lizingi, faq- strategiuli mniSvneloba SeiZ-
toringi, forfeitingi, satrans- ina. gaizarda momsaxurebis
porto, turistuli, sadazRve- wili piradi moxmarebis stru-
vo momsaxureba da a.S. saba- qturaSi. ukanasknel periodSi
zro urTierTobebi sul ufro aSS--Si igi Seadgens saSualod
ikidebs fexs ganaTlebaSi, jan- 31%--s, inglisSi _ 37%--s, Sve-
mrTelobis dacvaSi, fizkul- deTSi _ 41%--s da a.S. msof-
turasa da sportSi. amitom lioSi es maCvenebeli yvelaze
momsaxurebiT vaWroba, Sesabam- maRalia iaponiaSi _ 52,7%.
isad, calkeul, ufro viwro servisuli saqmianobis gan-
bazrebad iyofa. viTarebis mTavar wyarod teqno-
ganviTarebul qveynebSi mec- logiuri siaxleni iqca. amJa-
nierul--teqnologiuri progre- mad yvelaze dinamikuri is
sis swrafma tempma kolosa- dargebia, romlebic bazars mow-
lurad gazarda moTxovna ro- inave sainformacio teqnologi-
gorc materialur, ise arama- iT warmoebul momsaxurebas awv-
terialur momsaxurebaze, daaC- dian da TviTon informaciiT
qara specializebuli servisuli vaWroben. teqnikurma siaxleebma,
firmebis Camoyalibeba. maT sainformacio momsaxurebaze mo-
ikisres is funqciebi, romleb- Txovnis naxtomiseburma zrdam,
sac winaT TviT samrewvelo kerZo korporaciebis sasarge-
kompaniebi asrulebdnen. servi- blod ekonomikis saxelmwifo
seuli biznesis masStabebis ga- regulirebis cvlilebebma ga-
farToebam da momsaxurebis napiroba eleqtronuli infor-
speqtris ganuwyvetelma ganax- maciis giganturi bazris Seqm-
lebam mkveTrad gazarda mom- na. informaciuli servisi eko-
saxurebis moxmareba. momsaxu- nomikis mesameuli seqtoris yve-
rebis iseTma seqtorebma, rogori- laze dinamikuri nawili gax-
momsaxurebis sfero 243
da. kompiuterul avtomatiza- ri aRiarebs momsaxurebis mar-
cias informaciis damuSave- ketingis marTvisaTvis damate-
basTan dakavSirebuli saqmiano- biTi strategiebis (Sida da in-
bis moculobisa da, Sesabamis- teraqtiuli marketingebis)
ad, am dargSi dasaqmebulTa gamoyenebis aucileblobas.
(`TeTrsayeloianebis~) ricxvis miuxedavad momsaxurebis
zrda mohyva. Zalze gaizarda marketingis saerTaSoriso mod-
sainformacio produqciis `sa- elebis simravlisa, Teoriuli
qonluroba~, Camoyalibda didi sakiTxebi dRemde diskusiis
moculobis damoukidebeli ba- sagania da dasrulebuli Teo-
zrebi, xolo firmebma daiwyes ria dRemde ar arsebobs. amis
farTomasStaburi `eqsternal- erT-erTi mTavari mizezi Tan-
izacia~. amedrove msoflioSi momsax-
marketin- urebis farTo diversifikaciaa.
momsaxurebis marketin -
gis saerTaSoriso modelebi momsaxurebis sfero (ser-
(International models of marketing vices sphere, sector) - erovnuli
services) – Teoriuli modele- ekonomikis im dargTa da ekono-
bi, koncefciebi. saTaves iRebs mikuri saqmianobis im saxeoba-
XX saukunis 70-iani wlebidan Ta erToblioba, romlebic awar-
da im movlenis gamoZaxilia, moeben materialur da arama-
romelic `momsaxurebis seq- terialur momsaxurebas. mom-
toris revoluciis~ saxel- saxurebis sfero gaeros ssdk-
wodebiTaa cnobili. am perio- is mixedviT, ekonomikis mesa-
didan moyolebuli ganviTare- meuli seqtoria. pirvelad se-
bul qveynebSi farTod gavr- qtorad aRiarebulia soflis
celda jer ratmelis modeli meurneoba (masTan erTad: nad-
(1974), Semdeg meigliesa da lan- iroba, satyeo meurneoba da
greardis modeli (1976), gren- meTevzeoba), xolo meoreulad
roosis modeli, bitneris mode- _ industria (samTomopovebi-
li, kotleris modeli da a.S. Ti da gadammuSavebeli mrew-
sxvadasxva princi pze agebul veloba, mSenebloba). amasTan, me-
modelebSi naCvenebia, realur sameul seqtorSi gaTval-
da momsaxurebis seqtorebs So- iswinebulia momsaxurebis mx-
ris arsebul funqcionalur olod `xiluli~ saxeebi, rom-
gansxvavebebTan erTad, saerTo lebic ekonomikis ganviTarebis
struqturuli da konceptua- kvalobaze calke, damoukidebel
luri niSnebi. TiToeuli avto- dargebad da qvedargebad Camoy-
244 monetarizmi

alibda. masSi ar Sedis mom- moebuli sxvadasxva saxis ara-


saxurebis is `uxilavi~ saxee- sabazro momsaxurebisagan.
bi, romlebic Serwymulia meur- momsaxurebis sferos ase-
neobis pirveladi da meoreu- Ti dayofa saSualebas aZlevs
li seqtorebis uSualo ekono- statistikur organoebs, am niS-
mikur saqmianobasTan. esenia: sam- nis mixedviT awarmoon gaan-
marTvelo samsaxuris, firmeb- gariSebebi. mag., XXI saukunis
is, sakonstruqtoro, saproeq- dasawyisSi sabazro momsaxure-
to ganyofilebebis momsaxureba, bis xvedriTi wona evropuli
saqarxno mecniereba, muSakTa gaerTianebis eqvsi wamyvani qvey-
Sidawarmoebrivi swavleba da nis (didi britaneTis, safrange-
a.S. Tis, italiis, gfr--is, holandi-
ekonomikis mesameuli seq- is) erTobliv damatebul Rire-
toris mkveTrad gansxvavebul bulebaSi Seadgenda 50%--s, ma-
dargTa erT sferoSi gaer- Sin rodesac gadammuSavebeli
Tianebas ganapirobebs is gare- mrewvelobis xvedriTi wona
moeba, rom maTSi dasaqmebulTa mxolod 30%--s udrida.
Sromis sasargeblo efeqti mom- monetarizmi (monetarism) -
saxurebis saxiT vlindeba. erT--erTi ZiriTadi makroeko-
gaeros erovnuli angariSe- nomikuri Teoria, romelic ikv-
bis sistemis klasifikaciaSi, levs fulis mravalwaxnagovan
saxeldobr, `ekonomikuri sax- aspeqtebs da mis gavlenas erov-
eebis produqciis klasifika- nul ekonomikaze. monetaruli
ciaSi~ momsaxurebis sfero day- Teoriis warmomadgenlebi (m.
ofilia sabazro da arasaba- fridmeni, f. keigani, a. melt-
zro momsaxurebad, romlebic, ceri, f. haieki da sxv.) icaven
Tavis mxriv, iyofa oTx jgu- debulebas ekonomikuri siste-
fad: 1. sabazro momsaxurebis mis TviTregulirebis Sesaxeb,
mwarmoebeli dargebi, anu saba- xolo ekonomikis arastabil-
zro dargebi; 2. arasabazro urobas fuladi sistemis mer-
momsaxurebis mwarmoebeli sax- yeobiT xsnian.
elmwifo mmarTvelobis orga- termini monetarizmi Semo-
noebis dargebi; 3. arasabazro iRo karl brunerma 1968 wels
momsaxurebis kerZo arakomer- da Cveulebriv, gamoiyeneba im
ciuli organizaciebis darge- Sexedulebis gamosaxatavad,
bi; 4. dargebi, romlebic Sedgeba romlis momxreebic Tvlian, rom
saojaxo meurneobis mier war- erToblivi fuladi Semosavlis
monetarizmi 245
donis cvlilebas ZiriTadad daingreva da inflacia gaizrde-
ganapirobebs fuladi masis mocu- ba. ekonomikaze saxelmwifos
lobis cvlileba. zemoqmedeba Semoifargleba fu-
monetarizmis fuZemdeblad ladi masis mudmivi zrdis tem-
aRiarebulia milTon fridmeni, pebis SenarCunebiT.
romelmac Tavis naSromebSi _ monetarizmi daupirispir-
`fulis raodenobrivi Teoria. da keinzianelobas da igi `an-
axali formulireba~, `fulis tikeinzianur revoluciad~ aris
mimoqcevis istoria amerikis aRiarebuli. fridmeni da `Cik-
SeerTebul StatebSi 1867--1960 agos skolis~ sxva warmomad-
wlebSi~ (a. SvarcTan erTad) genlebi, keinzisagan gansxvave-
_ daasabuTa fulis axali ro- biT, ekonomikaSi saxelmwifos
li Tanamedrove ekonomikaSi, fu- Carevis winaaRmdegni arian. maTi
lad-- sakredito regulirebis azriT, saxelmwifos social-
prioriteti ekonomikis stabi- uri danaxarjebi, erTi mxriv,
lizaciaSi. zrdis biujetis deficitsa da
monetarizmi fulis raode- inflacias, meore mxriv, Sro-
nobrivi Teoriis saxeSecvlili mis stimulebis dacemiT aqvei-
variantia. misi arsi gamoix- Tebs warmoebis efeqtianobas.
ateba SemdegSi: fuli sabazro monetaristebisaTvis ekonomika,
meurneobis mTavari mamoZrave- pirvel yovlisa, aris bazari,
beli Zalaa. mimoqcevaSi arse- xolo bazari _ TviTregulire-
buli fulis raodenoba ganm- badi sistema, romelzedac ze-
sazRvrel zemoqmedebas axdens moqmedeba SesaZlebelia upi-
warmoebis dinamikasa da faseb- ratesad fuladi masis mocu-
is doneze. amitom ekonomikis lobis regulirebiT.
stabilizaciisaTvis sakmarisia XX saukunis 90--iani wle--
saxelmwifom gaataros aqti- bis II naxevridan monetarizmi
uri fuladi politika da ar safuZvlad daedo aSS--isa da
gamoiyenos sabiujeto--sagada- msoflios mravali qveynis
saxado berketebi. centralurma ekonomikur politikas. bolo
bankma zemoqmedeba unda moax- periodSi monetaruli Teori-
dinos fulad miwodebaze. fu-- is naklovanebebma Tavi iCina
ladi masis matebis tempi we- msoflio ekonomikur politika-
liwadSi ar unda aRematebodes Si. globaluri finansuri
3--5%--s. winaaRmdeg SemTxveva- krizisis warmoSobis erT--erT
Si kerZo mewarmeobis meqanizmi mTavar mizezs swored m. frid-
246 monopolia

menis monetarul Teorias ukav- moebeli (gamyidveli, mimwode-


Sireben. qveynis fulad--sakredi- beli) da mravali momxmarebe-
to politikaSi sakredito li, myidveli. (sapirispiroa _
regulirebis Sesustebam, sabi- monopsonia). Tu bazarze erTi
ujeto--sagadasaxado reguli- gamyidveli da erTi myidvelia,
rebis ignorirebam, wina planze maSin saqme gvaqvs ormxriv mo-
fulis fenomenis wamowevam gza nopoliasTan. aseT situacias
gauxsna virtualur ekonomikas absolutur monopolias uwo-
da msoflios finansuri krizi- deben, Tumca, rogorc srulyo-
sisken ubiZga, rasac mohyva eko- fili konkurencia, aseve, abso-
nomikuri zrdis tempebis Sene- luturi monopolia ar gvx-
leba da erToblivi moTxovnis vdeba realur cxovrebaSi.
dacema. monopolizacia (monop-
monetarizmis `inteleqtu- olization) - monopoliis damyare-
alurma kolafsma~ kiTxvis qveS bis procesi.
daayena neoliberaluri ekono- monopolisti (monopo-
mikuri politika. aseT situa- list) - 1. monopoliis mflobe-
ciaSi wina planze isev kein- li; 2. monopolisturi kapi-
zianuri Teoriis postulatebma talis warmomadgeneli.
wamoiwia. monopoliuri konkuren-
monopolia (monopoly) [berZ. cia (monopolistic competition) -
monos erTi, pole vyidi] - 1. war- arasrulyofili konkurenciis
moebis, vaWrobis, rewvis da a.S. forma. monopoliuri konkuren-
gansakuTrebuli ufleba, romel- ciis Teoria Seqmnes e. Cember-
ic ekuTvnis erT pirs, pirTa linma (`monopoliuri konkuren-
gansazRvrul jgufs an sax- ciis Teoria~, 1933) da j. ro-
elmwifos; 2. msxvil mewarme- binsonma (`arasrulyofili kon-
Ta gaerTianeba, romelic war- kurenciis ekonomikuri Teor-
moiqmneba warmoebisa da kapi- ia~, 1933).
talis koncentraciisa da cen- bazris faqtobrivi stru-
tralizaciis safuZvelze. mo- qtura ar Seesabameba mis uki-
nopoliis ZiriTadi saxeebia: dures situaciebs _ monopo-
karteli, sindikati, tresti, lias an srulyofil konkuren-
koncerni, konsorciumi, kon- cias. firmebi, romlebic awar-
glomerati; 3. sabazro situa- moeben msgavs, magram araiden-
cia, rodesac bazarze aris erT- tur produqcias, muSaoben mo-
saxovani produqciis erTi mwar- nopoliuri konkurenciis piro-
mosalodneli mimdinare diskontirebuli ...... 247
bebSi. produqciis diferenci- gamoricxulia dargSi Tavisu-
acia firmebs aniWebs monopo- fali SeRwevis gamo. aqedan ga-
liuri Zalauflebis element- momdinare, nebismieri mokleva-
ebs _ yoveli maTganisaTvis diani mogeba qreba grZelvadi-
moTxovnis mruds aqvs uary- an periodSi axali konkurenciis
ofiTi daxriloba, amitomac warmoqmniT.
firmas SeuZlia gavlena moax- monopsonia (monopsony) -
dinos sabazro fasze. magram sabazro situaciis erT--erTi
zemogebis xangrZlivad miReb- saxeoba, rodesac bazarze aris
is SesaZlebloba gamoricxulia mravali gamyidveli da erTi
dargSi Tavisuflad SeRwevis myidveli. sapirispiroa _ mono-
gamo, vinaidan axal firmebs Seu- polia. Tu bazarze aris ramde-
ZliaT SeimuSaon da awarmoon nime gamyidveli da erTi myidve-
erTi da imave produqciis sx- li, maSin monopsonia SezRu-
vadasxva marka analogiuri war- dulia.
moebis danaxarjebis pirobeb- moraluri cveTa (ob-
Si. aqedan gamomdinare, nebis- solescence) - ZiriTadi kapitalis
mieri moklevadiani mogeba qreba Rirebulebis Semcireba: a). teq-
grZelvadian periodSi axali nikuri progresis safuZvelze
konkurentebis warmoqmniT. Sromis mwarmoeblurobis zr-
monopoliuri konkuren- dis Sedegad; b). ufro sru-
ciis Teoria (theory of mono- lyofili, ekonomikurad gaum-
polistic competition) - sabazro jobesebuli manqana--danadgare-
qcevis modeli, Seqmnili e. Cem- bis warmoebiT moqmedi manqana--
berlinisa da j. robinsonis danadgarebis daZveleba da maTi
mier 1933 wels. mis mixedviT, fizikurad gacveTamde warmoe-
bazris faqtobrivi struqtu- bidan gandevna.
ra ar Seesabameba Tavisufali mosalodneli inflaci-
konkurenciis an monopoliebis is done (expected rate of inflati-
ukidures situaciebs. msgavsi, on) - inflaciis done, romel-
magram araidenturi produqci- ic momavali periodisTvis aris
is mwarmoebeli firmebi muSa- mosalodneli arsebuli so-
oben monopoliuri konkurenciis cialur-- ekonomikuri infor-
pirobebSi da SeuZliaT saba- maciis safuZvelze.
zro fasebze aqtiuri zemo- mosalodneli mimdinare
qmedeba. magram zemogebis xan- diskontirebuli Rirebule-
grZlivad miRebis SesaZlebloba ba (net present value) – momaval-
248 mosaxleobis socialuri dacva

Si gansaxorcielebeli opera- qmedebiT, e.i. moTxovna--miwode-


ciebis dRevandeli Rirebule- bis safuZvelze da ara saxel-
ba. am SemTxvevaSi momavalSi mwifos mier. zogjer mas mcu-
gadaxdis fasi dRevandeli fu- ravi valutis kursis sistema-
ladi erTeuliT ganisazRvre- sac uwodeben. rodesac saxel-
ba, sityva `diskontirebuli~ ki mwifo uars ambobs valutis
aRniSnavs im faqts, rom mo- kursis funqcionirebaSi ama Tu
mavali wlis Rirebuleba dis- im saxiT Carevaze, am sistemas
kontirebulia. mcuravi valutis kursis wminda
mosaxleobis socialuri sistemas uwodeben.
dacva (social security, welfare) - moqnili fasi (flexible pri-
kanonmdeblobiT ganmtkicebuli ces) - fasi, romelic advilad
ekonomikuri, samarTlebrivi da icvleba ekonomikaSi erToblivi
socialuri garantiebis mizno- moTxovnis cvlilebisas.
brivi sistema, romelic mo- moxalise eqspertTa sa-
eqspert
qmedebs destabilizaciis faq- er TaSoriso korpusi (mesk)
erTaSoriso
torebis, pirvel yovlisa, umu- (International Corps of Volunteers
Sevrobis, inflaciis, siRatakis Experts) - arakomerciuli da
winaaRmdeg. igi ise unda aigos, arasaxelmwifoebrivi organiza-
rom Sromis demotivizacia ar cia, romelic mowodebulia
gamoiwvios. mravalmxrivi daxmareba gauwios
moqmedebis lagi (action sustad ganviTarebul qveynebs
lag) - drois Sualedi politi- socialur--ekonomikur sfero-
kur gadawyvetilebasa (gansa- Si. mesk Seiqmna 1969 wels da
kuTrebiT makroekonomikaSi) da amJamad 12 aTasze met eqspert--
mis ganxorcielebas Soris. Cve- specialists iTvlis. mas afi-
ulebriv moqmedebis lags win nanseben aSS--is saerTaSoriso
uZRvis gadawyvetilebis lagi. ganviTarebis saagento, sxvadas-
es ukanaskneli politikuri xva qveynis mTavrobebi, 200--ze
lagis Semadgeneli nawilia. meti umsxvilesi korporacia
moqnili valutis kur- da sxv. mesk exmareba kerZo
si (flexible exchange rate) - sx- da saxelmwifo struqturebs,
vadasxva qveynis valutebis gansakuTrebiT janmrTelobis
gacvliTi kursis gansazRvris dacvis, kulturis, ganaTlebis
sistema, romlis drosac valu- dawesebulebebs sabazro urT-
tis kursi yalibdeba umTavre- ierTobebze gadasvlaSi. igi afi-
sad sabazro Zalebis zemo- nansebs ekonomikis ganmsazRvrel
msoflio ekonomikuri forumi 249
dargebSi progresis daCqareb- erToblioba, romlebic erT-
is proeqtebs. mniSvnelovania maneTTan arian dakavSirebulni
mesk-is saqmianoba marketing- sasaqonlo-- ekonomikuri urT-
is sferoSi. igi investiciebiT ierTobebiT. msoflio bazarma
didad uwyobs xels mcire da wanamZRvrebi Seqmna msoflio
saSualo biznesis ganviTare- meurneobis warmoSobisaTvis.
bas. mesk- ma saqarTvelosTan msoflio bazris ganviTarebis
TanamSromloba daiwyo 1993 done gamoxatavs warmoebis in-
wlis ivlisidan. ternacionalizaciis dones.
moxmareba (consumption) - msofli
msoflio o banki (World
kvlavwarmoebis ciklis bolo Bank) - aerTianebs gaeros sis-
stadia, saqonlisa da momsax- temaSi Semaval saerTaSoriso
urebis gamoyenebis procesi finansuri organizaciis xuT
warmoebrivi da arawarmoebrivi jgufs. esenia: rekonstruqci-
(saboloo) moxmarebis saxiT. isa da ganviTarebis saerTa-
moxmareba damokidebulia Soriso banki (aerTianebs 185
rogorc simdidreze, ise mim- qveyanas), ganviTarebis saerTa-
dinare Semosavalze (mosalod- Soriso asociacia (aerTianebs
neli SromiTi Semosavlidan ga- 166 qveyanas), saerTaSoriso fi-
dasaxadebis gadaxdis Semdeg nansuri korporacia (aerTianebs
darCenili Rirebuleba). 179 qveyanas), mravalmxrivi in-
mrewveloba (industry) - vestirebis garantiis saagento
gaeros saerTaSoriso stan- (aerTianebs 172 qveyanas) da
dartuli dargobrivi klas- sainvesticio davebis gadaWris
ifikaciisa da erovnul angariS- saerTaSoriso centri (aer-
Ta sistemis mixedviT, ekonomikis Tianebs 143 qveyanas). am xuT
meoreuli seqtoris _ indus- jgufs hyavs saerTo xelmZRva-
triis umsxvilesi Semadgene-- neloba da aqvs saerTo mizani
li nawili, romelic, Tavis mxriv, _ ganviTarebadi qveynebis fin-
iyofa mopovebiT da dammuSave- ansuri daxmareba da cxovreb-
bel mrewvelobad. is donis amaRleba. saqarTve-
msofli
msoflio o bazar
bazari i (World lo xuTive jgufis wevria.
market) - saqonlisa da mom- msoflio ekonomikuri
saxurebis saerTaSoriso gacv- forumi
forumi (World Economic Forum
lis sfero, romelic efuZneba - WEF) – Camoyalibda 1971 wels
Sromis saerTaSoriso danaw- evropuli menejmentis foru-
ilebas. im qveynebis bazrebis mis saxiT, romlis ZiriTadi mi-
250 msoflio meurneoba

zani iyo amerikuli menejmen- cnobilia oqros standartis


tis meTodebis damkvidreba ev- Tavdapirveli formis _ oqro-
ropul kompaniebSi. 1987 wels, moneturi standartis saxiT.
funqciebis gafarToebasTan es ukanaskneli gulisxmobda: 1.
dakavSirebiT Seecvala saxel- oqros monetebis Tavisufal
wodeba da msoflio ekono- moWras; 2. Rirebulebis niSne-
mikuri forumi ewoda. bis Tavisufal gadaxurdavebas
msoflio meurneoba - oqros monetebze; 3. oqros Ta-
(world economy) - msoflios yve- visufal eqsport--imports. va-
la qveynis erovnul meurneo- lutis Seqcevadobis srulyo-
baTa erToblioba, maTi ekonomi- fili xasiaTi, rac gamoixate-
kuri urTierTkavSiri, romel- boda erTi qveynis valutis fiq-
ic moicavs sagareo vaWrobas, sirebuli paritetis mixedviT
kapitalis gatanas, samuSao Za- gacvlaSi ara mxolod sxva va-
lis (SromiTi resursebis) mig- lutaze, aramed oqrozec, oq--
racias, saerTaSoriso ekonomi- romoneturi standartis krax-
kuri organizaciebis Seqmnas, amde SemorCa.
samecniero--teqnologiuri in- pirveli msoflio omis Sem-
formaciis gacvlas, ekonomikuri deg ekonomikis swrafma aRmav-
xelSekrulebebis dadebasa da lobam bevr qveyanaSi (inglisi,
a.S. Tanamedrove pirobebSi glo- safrangeTi, germania da a.S.)
baluri problemebis gamwvave- aRadgina valutis srulyofili
bam gaaZliera msofliomeurneo- Seqcevadoba ara oqros mon-
brivi kavSirebi. etebSi, aramed oqros zodebSi.
msoflio savaluto sis- Camoyalibda oqros standart-
tema (world monetary system) - is meore forma _ oqrozodu-
saerTaSoriso savaluto urT- ri standarti
standarti, romelic moq-
ierTobis organizaciis for- medebda XX saukunis 30-- ian
maTa erToblioba, romelic wlebamde. es periodi msoflio
moicavs fulad--sakredito mi- savaluto sistemis ganviTare-
moqcevas qveynis SigniT da bis meore etapia
etapia, romlisTvi-
saerTaSoriso angariSsworeb- sac damaxasiaTebelia Rirebu-
is sferos. man Tavis ganviTare- lebis niSnebis gadaxurdaveba
baSi ganvlo oTxi etapi. pirve- oqros zodebze. zogierT qvey-
li etapi iwyeba XIX saukuni anaSi (metwilad koloniur qvey-
70--iani wlebidan da grZelde- nebSi), oqros fondis simciris
ba pirvel msoflio omamde. igi gamo, SemoiRes oqrodevizuri
msoflio savaluto sis tema
sistema 251
standarti
standarti, romelic Ziri- konferenciaze, romelmac gan-
Tadad iTvaliswinebda banknote- sazRvra axali msoflio sava-
bis ucxour valutaze gadax- luto sistemis Semdegi Ziri-
urdavebas. rogorc oqrozo- Tadi funqciebi: 1) oqrosavalu-
duri, ise oqrodevizuri stan- to standartis SemoReba; 2)
dartis dros nebadarTuli iyo fiqsirebuli savaluto kurse-
Tavisufali eqsport--importi. bis daweseba; 3) msoflio sa-
msoflio savaluto sistemis valuto-- sakredito sistemis
organizaciis es axali ti pi iu- Seqmna. breton--vudsis savalu-
ridiulad gaformda 1922 wels to sistemis SeqmniT safuZve-
genuis saerTaSoriso konfer- li Caeyara sxvadasxva qveynis
enciaze. mis safuZvels oqros savaluto kavSirebis saxelmwi-
zodebi da devizebi Seadgenda. foTaSoris regulirebas. Seiqm-
valutis srulyofili Se- na erovnuli valutebis urT-
qcevadoba (e.i. oqros stan- ierTgacvlis anu urTierTkon-
dartuli sistema) gagrZelda vertirebis samarTlebrivi me-
1929-- 1933 wlebis msoflio qanizmi. savaluto rezervs oq-
ekonomikur krizisamde. `didi rosTan erTad wamyvani valute-
depresiis~ wlebma mZlavri dar- bic Seadgenda. msoflio sava-
tyma miayena oqros standarts luto meqanizmis ganmsazRvre-
da sabolood dausva wertili li ZiriTadad amerikuli dola-
mis arsebobas. daiwyo msof- ri gaxda. mas daekisra mTa-
lio savaluto sistemis kriz- vari sarezervo valutis roli.
isi, rac gamoixata savaluto amasTan, 60--ian wlebSi stabi-
SezRudvebis SemoRebiT, oqros luri kursi daimkvidra gfr--is
Tavisufali gatana-- Semotanis markam da iaponurma ienma.
akrZalviT, sxvadasxva qveynis breton--vudsis konferenci-
valutebis gaufasurebiT da a.S. is gadawyvetilebiT Seiqmna
meore msoflio omma kidev uf- saerTaSoriso savaluto fon-
ro gaaRrmava genuis savalu- di da rekonstruqciisa da gan-
to sistemis krizisi. viTarebis saerTaSoriso banki.
msoflio savaluto siste- 70--iani wlebis dasawyisSi
mis mesame etapi ukavSirdeba transnacionaluri kapitalis
breton-vudsis savaluto Camoyalibebam gaaZliera msof-
sistemis Seqmnas. igi iuridi- lio kapitalisturi meurneo-
ulad gaformda breton-- vud- bis internacionalizacia. aSS--
sis (aSS--is kurorti) cnobil ma Sewyvita dolaris oqroze
252 msoflio savaWro or ganizacia
organizacia

gacvla oficialuri fasebiT, laze didma oqros maragma (mso-


ris gamoc saerTaSoriso sava- flioSi arsebuli oqros ma-
luto meqanizmis ZiriTadi rgo- ragis 35,8 aTasi tonidan 8,14
lebi mwyobridan gamovida. dai- aTasi tona aSS-- ze modis).
wyo msoflio savaluto siste- SemTxveviTi ar aris, rom Tan-
mis krizisi, ramac dRis wes- amedrove msoflio savaluto
rigSi daayena misi reformis sistemas dolaris standart-
aucilebloba. breton-- vudsis sac uwodeben. iamaikis sava-
savaluto sistemam arseboba luto sistemaSi axali savalu-
Sewyvita. to reJimis damyarebiT dakanon-
1976 wlidan msoflio sa- da mcuravi gacvliTi kursi.
valuto sistemis ganviTareba- amis gamo, amJamindeli savalu-
Si daiwyo meoTxe etapi. ia- to sistema cnobilia mcuravi
maikis qalaq kingstonSi gani- kursis sistemis saxelwodebiT.
sazRvra axali msoflio sava- msoflio savaWro orga-
orga-
luto sistemis konturebi. sa- nizacia-mso (world trade orga-
erTaSoriso savaluto fondis nization--WTO) - ix. tarifebisa
gadawyvetilebiT 1978 wels da vaWrobis Sesaxeb genera-
gauqmda oqros pariteti. luri SeTanxmeba.
oqro, romelic savaluto msoflio fasi (world mar-
sistemaSi XX saukunis 70--ian ket price) - fasi, romelic gamo-
wlebamde mniSvnelovan rols iyeneba msoflio bazarze saqon-
asrulebda, gamoidevna saerTa- lisa da momsaxurebis reali-
Soriso angariSsworebis sfer- zaciisas. saerTaSoriso vaWro-
odan. miRebul iqna gadawyveti- bis praqtikaSi msoflio fasi
leba misi saboloo demoneti- Cveulebriv aris ama Tu im saxis
zaciis Sesaxeb. mTavari valu- saqonlis umsxvilesi gamyid-
tis statusi mieniWa amerikul velebisa da myidvelebis gari-
dolars, xolo ganmsazRvreli gebis an ZiriTadi msoflio
roli _ saerTaSoriso savalu- savaWro centrebis (mag., Cika-
to fondsa da msoflio banks. gos savaWro birJis, niu--iorkis
dolari, faqtobrivad, darCa bambis birJis, londonis lion-
saerTaSoriso sagadasaxdelo is birJis da a.S.) fasi. Tana-
da sarezervo saSualebad. es medrove msoflio bazrisaTvis
ZiriTadad ganapiroba aSS-- is damaxasiaTebelia erTsa da imave
udidesma ekonomikurma poten- saqonelze mravalgvari fasi,
cialma da msoflioSi misma yve- rac ganpirobebulia ekonomi-
mudmivi danaxarji 253
kuri, politikuri da sxva xa- gauZlon fasebis xangrZliv
siaTis faqtorebiT (sabaJo da Semcirebas produqciis erT sa-
sagadasaxado barieri, saxelm- xeobaze an fasebis dacemas erT
wifo proteqcionizmi, vaWro- bazarze sxva produqciaze an
bis gansakuTrebuli pirobebi sxva bazarze zaralis kompen-
Tavisufal ekonomikur zonaSi). saciis gziT, mogebis zrdis mo-
amitom garkveul periodSi ama lodiniT mas Semdeg, rogorc
Tu im regionSi gansazRvrul ki konkurentebi iqnebian Seviw-
saqonelze realuri fasi Sei- roebulni da Sesustebulni.
Zleba arsebiTad gansxvavde- mtkice fasi (fixed, firm price)
bodes msoflio fasisagan. - ucvleli fasi xelSekruleb-
arsebobs msoflio fasis is dadebis momentidan misi
ramdenime saxeoba: savaWro gari- moqmedebis mTeli periodis gan-
gebebisas _ fasebi Tavisuflad mavlobaSi. moklevadian perspeq-
konvertirebadi valutis gada- tivaSi erToblivi moTxovnis
xdiT; savaWro garigebebisas _ cvlilebebi masze gavlenas ar
fasebi arakonvertirebadi valu- axdens. grZelvadian garigebebSi
tis gadaxdiT; kliringuli mxareebi Cveulebriv gaurbian
SeTanxmebis fasebi; arasavaWro mtkice fasebs, riTac cdiloben
operaciebis fasebi; transfer- Seamciron danakargebi sabazro
uli fasebi. fasebis Secvlis SemTxvevaSi.
`msxverplis~~ norma (sacri-
`msxverplis mtkice fasebis daweseba xel-
fice ratio) – Warbi umuSevrobis sayrelia gamyidvelisaTvis fa-
wliuri erTeulis odenoba, ro- sebis dacemisas, xolo myidve-
melic saWiroa inflaciis 1%_iT lisaTvis _ fasebis gazrdisas.
Semcirebis misaRwevad. mudmivi danaxarji (fixed
mtacebluri, damangre- cost) - danaxarji, romlis moc-
veli faswarmoqmna (preda- ulobac ar icvleba warmoebis
tory pricing) - fasebis droebi- moculobis cvlilebis propor-
Ti dacema warmoebis danaxar- ciulad. es is danaxarjia, ro-
jebze dabla, konkurenciis Sevi- melic moklevadian periodSi
wroebis an Sesustebis mizniT. ar SeiZleba gadiddes an Sem-
aseTi praqtika damaxasiaTebe- cirdes produqciis gamoSveb-
lia, rogorc wesi, msxvili is gadidebis an Semcirebis
mravalprofiliani an ramden- proporciulad. mudmiv danax-
ime bazarze momuSave firmebi- arjs firma gaiRebs maSinac,
saTvis, romlebsac SeuZliaT roca warmoeba ar funqcioni-
254 multi plikato r i

rebs. mas miekuTvneba: rentuli damokidebulebas Semosavlebis


gadasaxadi, sesxze sargebeli, namatsa da investiciebis gan-
sadazRvevo Senatanebi, dacvis, sazRvrul sidides Soris. Se-
Senobis ganaTebis danaxarjebi, mosavlebis namati udris in-
administraciuli xarjebi da vesticiebis namats, gamravle-
a.S. buls multi plikatorze. for-
multi plikato
plikator ri (mul- muliT gamoixateba ase:
tiplier) [<laT. multiplicator mamrav-
YW  iwk &
li] - koeficienti (K), romel-
ic gamoxatavs garkveul raode- multi plikato
multiplikato ruli ef-
plikatoruli
nobriv Tanafardobas funqcio- eqti (multiplier effect) - realu-
nalurad erTmaneTze damokide- ri investiciebis an erToblivi
bul or an met cvalebad eko- moTxovnis sxva komponentebis
nomikur sidides Soris. er- cvalebadobisas realuri er-
Toblivi moTxovnis matebis erT Toblivi moTxovnis sididis
erTeulze erToblivi miwode- ufro mniSvnelovani cvlileb-
bis cvlilebis koeficienti. is efeqti. mag., rodesac sabiu-
dasaqmebis multi plika- jeto politika iwvevs ekono-
tori gamoxatavs raodenobriv mikis subieqtebis Semosavleb-
Tanafardobas erToblivi dasaq- is zrdas, Sesabamisad izrdeba
mebis namatsa da investiciebis samomxmareblo xarjebic.
namats Soris. munici palizacia (muni-
investiciis multi pli- cipalization) [<laT. municipium
katori asaxavs raodenobriv TviTmmarTveli Temi] - saxelm-
Tanafardobas Semosavlebisa da wifo xelisuflebis mier ker-
investiciebis namats Soris. Tu Zo pirTaTvis sakuTrebis Camo-
investiciis moculoba izrde- rTmeva da gadacema qalaqis an
ba, Semosavali matulobs im si- soflis TviTmmarTvelobisaTvis
didiT, romelic K-jer meti _ municipalitetisaTvis.
iqneba investiciis namatze. mag., munici pali teti (munici-
paliteti
Tu investiciis 10 mln dola- pality) [<laT. municipium TviT-
riT zrda iwvevs Semosavlis mmarTveli Temi] - 1. adgilob-
zrdas 40 mln dolariT, maSin rivi TviTmmarTvelobis orga-
multi plikatori 4--is toli no, agreTve Senoba, romelic am
iqneba. organos ukavia; 2. dabali admi-
Semosavlis multi plika- nistraciul--teritoriuli er-
tori gamoxatavs raodenobriv Teuli avstraliaSi, venesuela-
mcire biznesi 255
sa da zogierT sxva qveyanaSi. viTarebas unda davukavSiroT
myidvelis bazari (buy- mravali miviwyebuli soflis
er’s market) - situacia bazarze, aRdgena--ganviTarebis sakiTxi).
rodesac miwodeba aRemateba mcire biznesis safuZvelze
moTxovnas, ris gamoc fasi ecema warmoqmnili ekonomikuri agen-
da gamyidvelebs uWirT produ- tebis simravle mosaxleobisaT-
qciis realizacia. vis ufro xelmisawvdoms xdis
mcire biznesi (small busi- samomxmareblo saqonelsa da
ness) - sabazro struqturis momsaxurebas. yovelive es, er-
mniSvnelovani elementi, same- Tad aRebuli, myar safuZvels
warmeo saqmianobis yvelaze qmnis socialuri ganviTarebi-
moqnili da dinamikuri forma, saTvis. amitom aris, rom mTel
romelic wvrili mewarmeobis msoflioSi aRiniSneba mcire bi-
princi pebzea dafuZnebuli da znesis swrafi ganviTareba,
warmodgenilia umciresi da Tumca, ar SeiZleba misi abso-
mcire firmebis saxiT. misi gan- lutizeba da panacead miCneva.
viTareba jansaRi sabazro gare- mcire bizness ar Seswevs
mos formirebis aucilebeli Zala ZviradRirebuli ekonomi-
pirobaa. mcire sawarmoTa sim- kuri problemebis gadaWrisaT-
ravle xels uwyobs konkuren- vis. mcire biznesi Zalze mgrZno-
ciis warmoqmnas, monopolizmis biarea bazris koniunqturis cv-
aRmofxvras, axali samuSao adg- lilebisadmi. masze zogjer ga-
ilebis Seqmnas, yvela saxis manadgurebel gavlenas axdens
resursis, maT Soris, SromiTi ekonomikis ganviTarebis cik-
resursebis racionalur gamoy- luri xasiaTi. mcire biznesis
enebas, nedleulis wyaroebTan warmarTvaSi erT-- erTi mniS-
da gasaRebis bazrebTan siax- vnelovani problemaa kreditze
lovis Sedegad satransporto procentis ganakveTis done.
xarjebis minimumamde dayvanas, saqme isaa, rom mcire firmebi
rogorc qalaqSi, ise soflad gamudmebiT ganicdian kapitalis
Tanamedrove standartebisa da naklebobas da msxvil kompani-
cxovrebis stilis gavrcele- ebze metad arian damokidebu-
bas, rac, saboloo angariSiT, li mimdinare brunvis dakred-
ganapirobebs msxvili saqalaqo itebaze. bankebi ki saerTod
aglomeraciis zrdis SezRud- gaurbian maT dakreditebas an
vas (saqarTvelos sinamdvile- cdiloben gaweuli riskisaTvis
Si swored mcire biznesis gan- am firmebisagan, rogorc nak-
256 mcire biznesi

lebad saimedo msesxeblebisa- mcire firmebis Tanaarseboba.


gan, kompensacia miiRon Cveu- am ukanasknelTa sicocxlisu-
lebrivze maRali procentis narianobas didad uwyobs xels
dawesebiT. biznesis mcire mas- maT dasacavad gamiznuli saxel-
Stabi wvril sawarmoebs ar mwifo politika, romelic gu-
aZlevs saSualebas, gamoiyenon lisxmobs sagadasaxado, sakre-
kapitalis mozidvis sxva wya- dito da sxva SeRavaTebs, te-
roebi, magaliTad, gamouSvan qnikur da sakonsultacio mom-
aqciebi. maT uWirT iseTi in- saxurebas da a.S. mcire bizness
vestorebis moZebna, romlebic icavs mcire da saSualo sa-
dainteresebulni iqnebian Ta- war moTa msoflio asocia-
warmoTa
vianTi saxsrebis am firmebis cia.
saqmeSi dabandebiT. mcire bi- amrigad, mcire biznesis si-
znesis problemebs kidev ufro cocxlisunarianobaze gansakuT-
arTulebs inflaciuri proces- rebul gavlenas axdens Semde-
ebis gaZliereba, kerZod, faseb- gi xuTi ZiriTadi faqtori: 1.
is zrdis gamo matulobs ful- sabazro koniunqturis mdgo-
ze moTxovna. inflaciis dros mareoba; 2. kreditze procen-
mcire sawarmoebs ar SeuZli- tis ganakveTis done; 3.. kapita-
aT kontroli gauwion Tavian- lis mozidvis SesaZleblobebi;
Ti produqciis sabazro fase- 4. inflaciis tempebi; 5. bizne-
bisa da danaxarjebis dones, rac sis samTavrobo reglamentacia.
bevrad ufro xelmisawvdomia sxvadasxva qveyanaSi umcir-
msxvili firmebisaTvis. yovelive es, mcire, saSualo da msxvil
amis gamo, mcire firmebi xSir- sawarmoTa kriteriumebi gansx-
ad ver uZleben konkurencias vavebulia. erT--erTi yvelaze
da kotrdebian. mag., didi bri- gavrcelebuli kriteriumia
taneTis dasaqmebis saministros dasaqmebulTa ricxovnoba, rome-
monacemebiT, mcire firmebis `si- lic sxvadasxva parametriT xa-
cocxlis saSualo xangrZlivo- siaTdeba. mag., aSS--Si umcire-
ba~ 7 welia. sad iTvleba firma, romelSic
aRniSnuli naklovanebebis 10 kacamdea dasaqmebuli, mcired
miuxedavad, mcire biznesis uar- _ 10--dan 500 kacamde, xolo
yofiT mxareebs udavod sWar- msxvil firmad _ 500 da meti
bobs dadebiTi, ramac Tanamed- dasaqmebuli. italiaSi umcir-
rove msoflio ekonomikaSi Sesa- es firmaTa ricxvs miekuTvneba
Zlebeli gaxada gigantebisa da sawarmoebi, sadac 1--dan 20--mde
mcire biznesi 257
kaci muSaobs, mcire sawarmoebSi mTliani erovnuli produqtis
dasaqmebulia 20-- dan 100-- mde 40%, maT Soris, momsaxurebis
kaci, saSualoSi 100--dan 500-- sferoSi _ 81%; iaponiaSi sul
mde, xolo msxvil firmebSi _ iTvlian 9 mln firmas, aqedan,
500 da meti. safrangeTSi sawar- 85%--mde mcirea. mcire bizness
mo, sadac 10--mde kacia dasaqme- iq eweva dasaqmebulTa 3/4; saf-
buli umciresi firmaa, 10--dan rangeTSi gansakuTrebiT gavr-
50 kacamde _ mcire, 50-- dan celebulia umciresi firmebi.
500--mde saSualo, 500 da meti isini Seadgenen sawarmoTa saer-
_ msxvili. did britaneTSi To raodenobis 96,6%--s, mcire
mcire firmebs miekuTvneba sa- sawarmoebi _ 2,8%--s, saSualo
warmo, sadac dasaqmebulia 1--dan _ 0,5%--s (e.i. sul umcires,
100--mde kaci, saSualos _ 100-- mcire da saSualo firmebze
dan 500-- mde. gfr-- Si mcired modis 99,9%), xolo msxvili
iTvleba sawarmo dasaqmebul- kompaniebi _ 0,1%--s; italiaSi
Ta ricxovnobiT 1--dan 50 ka- yovel 15 kacze modis erTi
camde, xolo saSualos mi- mcire an umciresi firma; bri-
akuTvneben iseT firmebs, sadac tanul ekonomikaSi swrafad vi-
50--idan 500--mde kaci muSaobs. Tardeba mikrobiznesi. erTka-
saqarTveloSi mcires mie- ciani sawarmo sakmaod mraval-
kuTvneba firma, romelSic 20-- ricxovani kategoriaa didi bri-
mde kacia dasaqmebuli, xolo taneTis dasaqmebis struqtur-
saSualowliuri brunva 500 aSi, gansakuTrebiT momsaxure-
aTas laramdea, saSualos mie- bis sferoSi. es Tavisebureba
kuTvneba 20--dan 100--mde kaci damaxasiaTebelia SvedeTisaT-
(saSualowliuri brunva 500 visac, sadac momsaxurebis seq-
aTasidan 1,5 mln laramde), msx- toris zogierT dargSi fir-
vils _ 100 da meti (saSualo- mebis naxevarze meti erTi kac-
wliuri brunva 1,5 mln lari iTaa warmodgenili. germaniaSi
da meti). mcire biznesi sameurneo gan-
ukanasknel periodSi, gan- viTarebis stabilizaciisa da
sakuTrebiT 80--iani wlebidan, socialuri amocanebis gada-
ganviTarebuli qveynebis ekono- WrisaTvis gamiznuli programe-
mika wvrili mewarmeobis swrafi bis realizaciis ZiriTadi gzaa.
zrdiT xasiaTdeba. mag., aSS--Si am saqmiT momsaxurebis sfer-
mcire bizness eweva firmebis oSi dakavebulia momuSaveTa
99%, romelTa wiladac modis 75%; ukanasknel periodSi didi
258 mcire privatizacia

gaqaneba mieca mcire biznesis noba da sxv. mcire privati-


ganviTarebas samxreT koreaS- zaciis obieqtebs miekuTvneba:
ic. bolo aTwleulSi am ti- 150 kv. m--ze naklebi farTobis
pis sawarmoTa ricxvi firmeb- mqone maRaziebi, sazogadoebrivi
is saerTo raodenobaSi 9--idan kvebis sawarmoebi, sadac 50--ze
62%--mde gaizarda. ukanasknel naklebi dasajdomi adgilia, pa-
periodSi es procesi saqarTve- vilionebi, fardulebi, kioskebi,
loSic daiwyo. bolo monace- savaWro avtomatebi da sxva
mebiT, mcire sawarmoTa ricxv- wvrili obieqtebi. mcire priva-
ma 17 aTass gadaaWarba, xolo tizacia formdeba myidvelebsa
saSualo sawarmoTa ricxvma _ da gamyidvelebs Soris yidva--
3 aTass. gayidvis xelSekrulebis dade-
mcire privatizacia (small biT.
privatisation) - saxelmwifo sa- `mcire qveynebi~ (small coun-
kuTrebis kerZo sakuTrebad tries) - Ria erovnuli ekonomi-
gardaqmna vaWrobis, sazogadoe- kebi, romlebic zogierTi sax-
brivi kvebisa da sayofacxovre- is saqonlisa da momsaxurebis
bo momsaxurebis sferoSi, fasebis gansazRvrisas msoflio
agreTve mrewvelobisa da sxva bazris fasebs iyeneben. erTsa
dargebis mcire sawarmoebSi. da imave qveyanas SeuZlia ukar-
mcire privatizacia, rogorc naxos msoflio bazars fasebi
wesi, mokle droSi xorcield- saqonlis calkeul jgufebze
eba, rasac uzrunvelyofs Ro- da warmoadgendes `mcire qvey-
nisZiebaTa kompleqsis gamoyeneba anas~ saqonlis sxva jgufebze
saboloo SedegebiT privati- msoflio fasebis formirebi-
zaciis monawileTa materi- sas anu miiRos sxvis mier dad-
aluri dainteresebisaTvis. genili msoflio fasebi.
SromiT koleqtivebs eZlevaT mcuravi gacvliTi kur-
finansuri SeRavaTebi sawarmoTa si (floating exchange rate) - gacv-
SesaZenad. mcire privatizaci- liTi kursi, romelic valutis
is princi pebi iTvaliswinebs bazarze centraluri bankis in-
diferencirebul midgomas sapri- tervenciis gareSe, moTxovna_
vatizacio sawarmoebisadmi ise- miwodebis safuZvelze ganisaz-
Ti monacemebis mixedviT, rogor- Rvreba. valutis kursis mar-
icaa farTobi, ZiriTadi kapi- Tvis meTodi. gamoiyeneba saer-
talis Tavdapirveli Rirebule- TaSoriso savaluto fondis mi-
ba, dasajdomi adgilebis raode- er gamocxadebuli valutebis
mwarmoeblurobis Teo riebi
Teoriebi 259
oficialuri kursis regulire- didebas da, piriqiT.
bisaTvis. qveynebs aqvT ufleba, mwarmoeblurobis zrda kap-
Secvalon gacvliTi kursi Sida italisa da Sromis gamoyeneb-
bazris gawonasworebis mizniT. is efeqtianobis zrdis Sede-
mwarmoebelTa fasebis gia, Tumca, xSirad SeuZlebe-
indeqsi (producer price index)lia kapitalisa da Sromis mwar-
- maCvenebeli, romelic gamox- moeblurobis gamijvna. praq-
atavs Sualeduri moxmarebis tikaSi es termini, Cveulebriv,
nedleulze, masalebsa da sxva gamoiyeneba Sromis mwarmoe-
saqonelze fasebis cvaleba- blurobasTan mimarTebaSi.
dobis saSualo dones sabaziso mwarmoeblurobis Teo-
periodTan SedarebiT. gamoiy- riebi (theory of productivity) -
eneba VTG-is maqsimalurad deta- ekonomikuri Teoriebi, rom-
lizebuli komponentebis Sesa- lebic ganixilaven warmoebisa
dar fasebSi gasaangariSeblad. da ganawilebis urTierTmoqmede-
mwarmoeblis fasi (pro- bas, mis Sedegebs da gavlenas
ducer price) - fasi, romelic warmoebis monawileebze. Tavda-
moicavs saqonlis (momsaxure- pirvelad gamodioda warmoe-
bis) sabaziso fass, yvela ara- bis faqtorTa Teoriebis (J.b.
pirdapir gadasaxads (damate- sei, f. bastia da sxv.) saxiT,
bul Rirebulebaze gadasaxadis romelTa mixedviT warmoebis
garda) da gamoricxavs subsi- TiToeuli faqtori (Sroma, kapi-
diebs. tali, miwa) monawileobs sa-
mwarmoebluroba (pro- zogadoebrivi produqtis Seq-
ductivity) - warmoebis realuri mnaSi da, Sesabamisad, Semosaval-
moculobis damokidebuleba Eic nawildeba Q xelfasis, mogeb-
gamoyenebuli resursebis rao- is da Krentis saxiT. XIX sauku-
denobis mimarT. gamoiTvleba nis bolos amerikeli ekono-
formuliT: mistis j.b. klarkis mier Se-
^ muSavebul iqna zRvruli mwar-
moeblurobis Teoria. Tavda-
sadac E mwarmoeblurobaa, Q - pirvelad warmoiSva rogorc Ri-
warmoebis realuri moculoba, rebulebis Seqmnisa da ganawi-
K - danaxarji. produqciis er- lebis Teoria, meore msoflio
Teulze danaxarjis Semcireba omis Semdeg ki man biZgi misca
iwvevs mwarmoeblurobis ga- ekonomikuri zrdis neoklasi-
kuri Teoriis ganviTarebas.
260 navTobis eqsportiori qveynebis organi...

bis ti pi, romlis drosac Sro-

n mis produqtebi iwarmoeba TviT


mwarmoebelTa moTxovnilebebis
navTobis eqsportiori dasakmayofileblad da ara
qveynebis organizacia (Or- gasayidad.
ganization of Petroleum Exporting naRdi bazari (spot mar-
Countries - OPEC) - saerTa- ket) - bazari, sadac xorcielde-
Soriso oligopoliuri orga- ba saqonliT an valutiT vaWro-
nizacia, romelic daarsda 1960 ba dauyovnebeli miwodebiT. ase-
wels da aerTianebs `mesame sam- Ti bazrebi unda ganvasxvaoT
yaros~ navTobis eqsportior 13 fiuCersuli an forvarduli ba-
qveyanas. esenia: venesuela, sau- zrebisagan, sadac ideba kon-
dis arabeTi, alJiri, nigeria, traqtebi samomavlod, rome-
libia, quveiTi, arabeTis gaer- liRac TariRisTvis miwodeba-
Tianebuli saamiroebi, irani, ze. saqonlis bazrebze fasebs
erayi, ekvadori, katari, gaboni uwodeben `naRd fasebs~ _
da indonezia. organizaciis `naRd kurss~ an `spot kurss~.
mTavari mizania navTobis mop- nacionalizacia (nationa-
ovebis koordinacia, eqsporti- lization) – kerZo sakuTrebis sa-
ori qveynebisaTvis navTobze xelmwifo sakuTrebad gardaqmna
fasismieri politikisa da war- anu privatizaciis sawinaaRmde-
moebrivi strategiis SemuSaveba. go procesi.
amasTan, igi iTvaliswinebs kred- negocianti (merchant) -
itebis micemiT arawevri ganvi- biTumad movaWre, komersanti,
Tarebadi qveynebisaTvis finan- romelic monawileobs saerTa-
suri daxmarebis gawevas, ro- Soriso vaWrobis operaciebSi.
gorc sagadasaxdelo balansis nekroekonomika (necroeco-
deficitis dasafaravad, ise gan- nomy) – ekonomikis paTolo-
viTarebis proeqtebis dasafin- giuri, SeiZleba iTqvas, mkvdari
anseblad. nawili, romelic mcdari gziT
organizaciis gavlena mkveT- ganviTarebuli komunisturi da
rad daeca 80--iani wlebis me- amJamad postkomunisturi qvey-
ore naxevridan, rodesac msof- nebisTvisaa damaxasiaTebeli.
lioSi gaizarda navTobis mi- nekroekonomika marTalia axor-
wodeba arawevri qveynebidan. cielebs miwodebas, magram mis
naturaluri meurneoba mier warmoebuli produqcia
(subsistence economy) - meurneo- arakonkurentunariania (dabalx-
neokeinzianeloba 261
arisxiani an ZviradRirebuli) izolirebulad, privatizaciis
saerTaSoriso standartebTan warumateblobis erT-erTi mTa-
SedarebiT. amitom aseT produ- vari mizezi esec iyo, rac gan-
qciaze ar arsebobs moTxovna, sakuTrebiT mcire postkomu-
Tumca, ramdenadac alogikurad nisturi qveynebisTvis gaxda
unda mogveCvenos, mTavrobis TvalCenili. ix. rutina.
xelSewyobiT arsebobs miwodeba neoglobalizmi (neoglo-
(warmoeba). balism) – (neoglobalism) - ameriku-
nekroekonomika funqcioni- li doqtrina, romelic cno-
rebs rogorc saxelmwifo, ise bilia `reiganis doqtrinis~ sa-
kerZo seqtorebis gadammuSave- xelwodebiT, Seiqmna XX sauku-
beli mrewvelobis msxvil da nis 80--iani wlebis Sua peri-
saSualo sawarmoebSi. odSi da iTvaliswinebs aSS--is
rogorc cnobili mecnieri gavlenas `mesame samyaros~ qvey-
da ekonomikis eqsperti v. pa- nebze. iTvaliswinebs msoflios
pava aRniSnavs, `iq warmoebuli qveynebsa da regionebSi mim-
produqti, saxeobaTa daniS- dinare socialur-ekonomikuri,
nulebidan gamomdinare, Sefase- politikuri, mecnierul-teqno-
bulia rogorc strategiuli, logiuri da a.S. procesebis
Tumca, arakonkurentunariano- unifikacias (erTian sistemaSi
bis gamo, es sawarmoebi bazris moqcevas), mis safuZvelze axa-
pirobebSi mkvdaria~ (v. v. papa- li msoflio wesrigis gansaz-
va. aratradiciuli ekonomik- Rvras, romelSic dominirebu-
si. Tbilisi, 2011). li pozicia aSS-s ukavia, Tum-
nekroekonomikisadmi saxel- ca, 1997 wlidan am procesSi
mwifo mxardaWeris politika monawileobs `Crdiloatlan-
xels uSlis aRniSnul qveynebs tikuri partniorobis sabWos~
ganTavisufldnen am aratradi- gafarToebis safuZvelze Seqm-
ciuli ekonomikisagan. privati- nili `evroatlantikuri Tan-
zaciis procesma kidev ufro amSromlobis sabWos~ sxva um-
daamZima igi, vinaidan saxelm- sxvilesi qveynebic.
wifo sakuTrebidan kerZo neokeinzianeloba (Neo--
sakuTrebaSi gadasvla sulac Keynesianism) - erT--erTi Ziri-
ar niSnavs aseTi, bazris araade- Tadi mimarTuleba ekonomikur
kvaturi sawarmoebis avtoma- TeoriaSi, ekonomikis saxelm-
tur amoqmedebas. reformebis wifo regulirebis Tanamedrove
sawyis etapze, investirebisgan Teoria, romelic aRmocenda XX
262 neoklasikuri ekonomi kuri Teoria
ekonomikuri

saukunis 50--ian wlebSi kein- mTlianad gamoricxaven.


zianelobis safuZvelze da misi neokeinzianeloba upiris-
modernizebuli formaa. neokein- pirdeba neoklasikur mima-
zianelebma (domari, kaldori, rTulebas: pirveli yuradRebas
harodi, felneri, robinsoni, ham- amaxvilebs moTxovnaze, meore
bergi, hanseni da sxv.) keinzis _ miwodebaze. neokeinzianele-
Teoria gamoiyenes, rogorc bi moiTxoven ekonomikuri zr-
placdarmi, meTodologiuri dis eqstensiuri faqtorebis
safuZveli axali procesebis stimulirebas saxelmwifo xar-
analizisaTvis, ekonomikis sax- jebis gadidebis safuZvelze,
elmwifo regulirebis axali xolo neoklasikosebi, piriqiT,
meTodebis dasabuTebisaTvis. saxelmwifo saxsrebis ekonomi-
keinzis Teoriaze dayrdnobiTa is aucileblobaze miuTiTeben
da, amave dros, misi kritikiT, da xazs usvamen intensiuri faq-
maT Seqmnes sruliad axali torebis mniSvnelobas ekono-
koncefcia. neokeinzianelebi as- mikuri zrdis tempebis amaR-
abuTeben im saxelmwifo orga- lebaSi. ekonomikis stabiliza-
noebis saqmianobis centrali- ciaSi neokeinzianelebi upirate-
zebuli koordinaciis aucile- sobas aniWeben sabiujeto--sa-
blobas, romlebic ekonomikis gadasaxado regulirebis in-
grZelvadiani `dagegmvis~ safuZ- strumentebis gamoyenebas, xolo
velze zemoqmedebas axdenen neoklasikosebi _ fulad--
qveynis ekonomikur zrdaze. sakredito sistemas.
saqme exeba indikatur dagegm- neoklasikuri ekonomi-
vas, romelic ar zRudavs ker- kuri Teoria (neoclassic econo-
Zo kapitalis suverenul ufle- -
mic theory) ekonomikuri Teo-
bebs. neokeinzianelebi di- riis erT--erTi ZiriTadi mima-
namikuri wonasworobis piro- rTuleba. warmoiSva XIX sauku-
bad erovnuli Semosavlis mate- nis 70--ian wlebSi. mis saTa-
bis myar temps miiCneven, xolo veebTan idgnen k. mengeri, f.
erovnuli Semosavlis zrdas vizeri, e. bem--baverki (avstri-
mxolod kapitalis dagroveb- uli skola), u. jevonsi, l.
is funqciaSi xedaven, danarCen valrasi, v. pareto (maTematiku-
faqtorebs ki (dasaqmebis ga- ri skola) j. b. klarki (zRvru-
didebas, mowyobilobaTa gamoye- li mwarmoeblurobis ameriku-
nebis xarisxs, warmoebis orga- li skola). neoklasikurma mi-
nizaciis srulyofas da sxv.) marTulebam dasrulebuli saxe
neoklasikuri ekonomikuri Teoria 263
a. marSalis (kembrijis skola) ma gadasinjes zogierTi Zveli
naSromebSi miiRo. misi Tanamed- koncefcia da nawilobriv Sec-
rove warmomadgenlebi arian j. vales TavianTi damokidebule-
hiksi (didi britaneTi), r. so- ba saxelmwifos mimarT. isini
lou, m. brauni (aSS) da sxvebi. aRiareben ekonomikaSi saxelm-
neoklasikuri ekonomikuri wifos Carevis aucileblobas
Teoria eyrdnoba XX saukunis sabazro Zalebis Tavisufali
marJinalizmis ZiriTad me- moqmedebis uzrunvelyofisaT-
Todebsa da instrumentebs. igi vis. amasTan, neoklasikuri mi-
warmoiSva, pirvel yovlisa, marTulebis Tanamedrove war-
SromiTi Rirebulebis Teoriis momadgenlebic, keinzianelebisa-
kritikuli gadasinjvis safuZ- gan gansxvavebiT, uaryofen sax-
velze. avstriuli da maTema- elmwifo kontrols kvlavwar-
tikuri skolis warmomadgenleb- moebis procesebisadmi, gansa-
ma, agreTve j. b. klarkma, dasa- kuTrebiT saxelmwifo xarjeb-
bami misces zRvruli sargeb- is zrdisadmi da moiTxoven
lianobis Teorias. pirveli ekonomikaSi Carevis Semofar-
ekonomikur--maTematikuri mode- gvlas regulirebis fulad--
li, romelSic zRvruli sarge- sakredito formebiT.
blianoba fasis erTaderT sa- ukanasknel periodSi ekono-
fuZvlad aris miCneuli, Seqmna mikis regulirebis keinzianuri
jevonsma. mogvianebiT es kon- modelis winaaRmdeg gansakuTre-
cefcia ganaviTara valrasma sa- biT mwvaved gailaSqra neokla-
yovelTao ekonomikuri wonas- sikuri mimarTulebis erT--erTma
worobis modelis asagebad. yvelaze gavlenianma nairsaxe-
zRvruli sargeblianobis Teo- obam _ monetarizmma. misi mTa-
riis zogadma princi pebma Sem- vari warmomadgenelia amerikeli
dgomi ganviTareba pova klarkis ekonomisti m. fridmeni. am mim-
zRvruli mwarmoeblurobis Te- dinareobas dasavleTSi `frid-
oriaSi. menis antikeinzianur revolu-
neoklasikur Teorias se- ciasac~ ki uwodeben. monetar-
riozuli dartyma miayena kein- istebi ekonomikur ganviTare-
zianelobis warmoSobam. kein- baSi gadamwyvet mniSvnelobas
zianelebis kritikisa da ekono- fulad sferos aniWeben, mak-
mikaSi warmoqmnili axali moTx- roekonomikuri wonasworobis
ovnilebebis gavleniT, neokla- mTavar pirobad Tvlian mimoq-
sikuri mimarTulebis mimdevreb- cevaSi fuladi masis myar zr-
264 neoklasikuri ekonomikuri Teoria

das wliurad 3--5%--is fargleb- Tan, amosavalma debulebebma


Si da moiTxoven ekonomikaSi kardinaluri cvlilebebi gani-
saxelmwifos Carevis yvela cada.
formis mkveTr SezRudvas. zRvruli mwarmoeblu-
arsebiTi evolucia ganica- robis Teoria Tavdapirvelad
da zRvruli sargeblianobis warmoiSva rogorc Rirebulebis
Teoriam
Teoriam. faswarmoqmnis pro- Seqmnisa da ganawilebis Teor-
cesebis analizis aucileblo- ia, meore msoflio omis Semdeg
bam mis warmomadgenlebs ukar- ki man biZgi misca ekonomikuri
naxa, uareyoT am procesebis zrdis neoklasikuri Teoriis
axsna mxolod sargeblianobis ganviTarebas. amasTan, neoklasi-
subieqturi faqtoris safuZ- kosebma yuradReba gaamaxviles
velze. amis Sedegad yuradRebis makroekonomikuri meTodebis
centrma sargeblianobidan fas- analizze. maT mTavar miznad
warmoqmnis faqtorebis komp- iqca ekonomikis balansirebu-
leqsze gadainacvla. amaSi gan- li zrdis pirobebis analizi,
sakuTrebiT didi roli Seas- agreTve ekonomikuri zrdis
rula a. marSalma. man kvlevis calkeuli faqtorebis rolis
centrSi moaqcia fasebis for- Sefaseba, ramac warmoebrivi
mireba sxvadasxva bazarze mo- funqciebis kvlevis ganviTare-
Txovnisa da miwodebis urTi- ba ganapiroba.
erTmoqmedebis gavleniT. amasTan, neoklasikuri princi pebis
igi im azris iyo, rom sargeb- realizaciis axali sfero teq-
lianoba fasebis gansazRvraSi nologiuri cvlilebebis anu
SeiZleba mTavar rols asru- teqnikuri progresis Teo Teo--
lebdes drois mcire monakveT- ria gaxda. am Teoriis mimdev-
Si, magram xangrZlivi periodi- rebi arian r. solou, m. brauni
saTvis upirveles mniSvnelobas da sxv.
iZens warmoebis danaxarjebi. ekonomikaSi mimdinare teq-
marSalis moZRvrebidan iRebs nikur cvlilebebs warmoebrivi
saTaves agreTve Tanamedrove funqciebis parametrebis cvli-
neoklasikuri mimarTulebis ori lebebs ukavSireben. neoklasi-
ganStoeba _ firmis Teoria da kurma mimarTulebam, keinziane-
keTildReobis Teoria. zRvru- lobasTan erTad, safuZveli
li sargeblianobis Teoria ar- Cauyara `neoklasikur sinTezs~,
sebiTad samomxmareblo arCev- romelmac farTo ganviTareba
nis TeoriaSi gadaizarda, amas- pova ekonomikuri zrdis Teo-
neoliberalizmi 265
riaSi. lirebis `tradiciulma model-
`neoklasikuri sinTezi~ ma~ arsebiTi cvlilebebi gani-
(@neoclassical synthesys#) - kein- cada. gamoikveTa sabazro siste-
zianuri da neoklasikuri Se- mis ganviTarebis axali mima-
xedulebebis Taviseburi sin- rTulebebi, romlebic atareben
Tezi anu rogorc keinzianuri, ara koniunqturul, aramed gr-
ise neoklasikuri midgomebis Zelvadiani tendenciebis xasi-
mniSvnelovani elementebis gaT- aTs. XX saukunis 80--ian wleb-
valiswineba saxelmwifosa da Si maT ekonomikur ganviTare-
bazris urTierTobaSi. neokla- bas safuZvlad daedo `neokla-
sikuri sinTezi makroekonomi- sikuri sinTezi~, romelic erT
kuri wonasworobisa da erovnu- aTeul welze met xans gamo-
li Semosavlis zrdis koncef- iyeneboda warmatebiT am qvey-
cias aerTianebs neoklasikuri nebis ekonomikur politikaSi.
Teoriis CarCoebSi Camoyali- neoliberalizmi (neolibe-
bebul faswarmoqmnisa da Semo- ralization) - neoklasikuri da tra-
savlis ganawilebis zogad kon- diciuli liberalizmis baza-
cefciasTan. igi gulisxmobs ze, istoriuli skolis gavlen-
ekonomikuri dacemis pirobeb- iT XX saukuneSi aRmocenebuli
Si moTxovnis regulirebis kein- ekonomikuri doqtrina, romel-
zianuri meTodebis gamoyenebas ic farTod gavrcelda germa-
da, piriqiT, sawarmoo sim- niaSi, II msoflio omis Semdeg
Zlavreebisa da samuSao Zalis ki sxva qveynebSic. igi keinzia-
arsebuli rezervebis amowur- nelobis paralelurad warmo-
visas warmoebrivi potencial- iSva rogorc `did depresiaze~
is zrdis yovelmxriv stimu- reaqcia. am mimdinareobis mamam-
lirebas. neoklasikuri sinTezi Tavaria valter oikeni.
wina planze problemaTa or keinzianelobisgan gansxvave-
jgufs ayenebs: ekonomikis di- biT, neoliberalizmi kapital-
namikuri (mdgradi) wonasworo- izmis krizisis mTavar mizezs
bisa da potenciuri SesaZle- ekonomikis monopolizacias ukav-
blobebis zrdis problemebs, Sirebs, xolo gamosavals konku-
romelTa gadaWraSi makroeko- renciis TamaSis wesebis dadge-
nomikur proporciebs ganmsaz- nasa da mis ganviTarebaSi xedavs.
Rvrel rols aniWebs. neoliberalizmSi centraluri
ukanasknel periodSi gan- adgili ar uWiravs marJina-
viTarebuli qveynebis ekonomi- lizms, samagierod, yuradRebaa
kaSi makroekonomikuri regu- gamaxvilebuli saxelmwifos
266 neto

rolze socialuri sakiTxebis fasiani qaRaldis kotireba xdeba.


mogvarebaSi. novacia (novation) [<laT.
neoliberalizmis erT-erTi novatio ganaxleba, Secvla] - val-
TvalsaCino mimarTulebaa ordo- debulebis gauqmeba mxareTa Se-
liberalizmi. ordolibera- Tanxmebis safuZvelze misi axa-
liberalizmi
lebma (v. oikeni, v. riopke, l. li valdebulebiT Secvlis gziT.
erhardi, a. miuler-armaki, a. ri- nominaluri gacvliTi
ustovi da a.S.) ekonomikur po- kursi (nominal exchange rate) -
litikaSi gamohyves Semdegi mi- Tanafardoba erovnuli da ucxo-
marTulebebi: 1. saxelmwifo da uri valutebis erTeulebis ra-
kerZo sakuTrebis Tanafardobis odenobas Soris, romlis safuZ-
regulireba; 2. konkurentuli velzec angariSsworeba SeiZle-
wesrigis damyareba, monopoli- ba moxdes rogorc fiqsirebu-
isa da konkurenciis regulire- li, ise mcuravi kursis mixedviT.
ba; 3. samewarmeo kanonmdeblo- nominaluri mTliani Si-
bis Seqmna; 4. ekonomikuri zr- da produqti (nominal gross do-
dis regulireba. maT gamijnes mestic product) - warmoebuli
ordoliberaluri ideebi kapi- saboloo produqtis mTliani
talizmisa da socializmis sxva raodenobis mis mimdinare fase-
analogiuri ideebisgan da `me- bze namravlTa jami. igi mTliani
same gzis~ koncefcia airCies. Sida produqtis deflatorisa
maTi azriT, Zlieri saxelmwi- da realuri mTliani Sida pro-
fos winapirobaa ekonomikuri duqtis namravlis tolia. zr-
wesrigis politikis damyareba, dis tempis TvalsazrisiT, nom-
antimonopoliuri samsaxuris inaluri mTliani Sida produq-
meSveobiT konkurenciis Tavisu- tis zrdis tempi inflaciis
flebis princi piT moqmedeba. tempisa da realuri mTliani
neto (net)[<laT. netto - Sida produqtis zrdis tempis
wminda] - saqonlis sufTa wona jamis tolia.
taris, SefuTvis gareSe. sapir- nominaluri fasi (nomi-
ispiroa _ bruto. nal price) - pirobiTi fasi, ro-
neto -balansi (trade bal- melic ganisazRvreba sabirJo
ance) - eqsportisa da importis vaWrobis centrebSi informaci-
tolobis amsaxveli balansi. is arqonis SemTxvevaSi realur
niu-iorkis safondo bir- garigebebze gamyidvelTa dauk-
Ja (New York stock exchange) - mayofilebeli miwodebis an
aSS--is mTavari safondo bazari, myidvelTa moTxovnis monace-
sadac 1000--ze meti dasaxelebis mebis Sefasebis safuZvelze.
normatiuli ekonomikuri Teoria 267
nominaluri Rirebuleba bisaTvis axali ekonomikuri is-
(par value) – 1. korporaciis wes- toriis sferoSi. man vaSington-
debaSi erT aqciaze mikuTvnebu- Si Camoayaliba politikuri eko-
li Tanxa, romelic sertifikat- nomiis centri, romelic iqca
Sia miTiTebuli da warmoad- axali ekonomikuri istoriis
gens aqciaze kanonier wils. kvlevis centrad. norTis naS-
nominaluri Rirebuleba aq- romebidan gansakuTrebiT aRsa-
cioneruli kapitalis angariSSi niSnavia `institutebi, insti-
Casaweri Tanxaa, romelic, Cveu- tucionaluri cvlilebebi da
lebriv, erTi aqciis sabazro ekonomikis funqcionireba~
fasze dabalia; 2. oficialurad (1990), romelSic dasabuTebu-
gamocxadebuli Rirebuleba, lia institutebis roli eko-
romelic miTiTebulia fulis nomikis ganviTarebaSi, simdid-
niSnebze, fasian qaRaldebze, ris zrdasa da siRaribis da-
banknotebsa da monetebze. ZlevaSi. garda amisa, d. nor-
nominaluri `Ruza~ (no- Tis naSromebidan aRsaniSnavia:
minal `anchor~) _ makroekono- `dasavleTis samyaros aRmavlo-
mikuri maCvenebeli, romelic gan- ba: axali ekonomikuri isto-
sazRvrul doneze fiqsirdeba. ria~ (1973), `ekonomikuri is-
stabilizaciis programebis gan- toriis struqtura da moZ-
xorcielebisas nominaluri `Ru- raoba~ (1981) da sxv.
zis~ saxiT xSirad gamoiyeneba normaluri mogeba (nor-
fiqsirebuli valutis kursi. mal profit) - minimaluri mogeba,
nominaluri cvladebi romelic unda miiRos firmam
(nominal variables) - fuladi er- saqmianobis gasagrZeleblad. Tu
TeulebiT gazomili sidideebi mTliani amonagebi ubralod fa-
(ix. klasikuri dihotomia). ravs yvela alternatiul dana-
nominaluri xelfasi (no- xarjs adgili aqvs mogebis nu-
minal wage) - xelfasi fulad lovan dones. normaluri moge-
gamoxatulebaSi. bisgan ganasxvaveben zenorma-
norTi duglas sesili lur mogebas.
(daib. 1920) (Douglas Cecil North) normaluri saqoneli
- amerikeli ekonomisti, klio- (normal good) - saqoneli, ro-
metrikis (ekonomikuri istori- melzec, sxva Tanabar pirobeb-
is Semswavleli disci plina) Si, moTxovna izrdeba Semosav-
erT--erTi fuZemdebeli, nobelis lis zrdasTan erTad.
premiis laureati robert fo- normatiuli ekonomiku-
gelTan erTad (1993) naSrome- ri Teoria (normative econom-
268 `nou-hau~

ics) - ekonomikuri Teoriis nawi- rovnebas Tu firmas. `nou--hau~


li, ekonomikuri analizis is daupatentebeli licenziaa. uf-
tipi, romelic Seiswavlis, ram- lebrivi dacvis arqonam gan-
denad efeqtiania esa Tu is eko- sazRvra `nou--haus~ xelSekru-
nomikuri pirobebi da politi- lebis specifika, romelic Sei-
ka, upasuxebs kiTxvas _ `ra cavs specialur punqts gada-
unda iyos~ da ara _ `ra aris~ cemuli informaciis konfiden-
normatiuli ekonomikuri Teo- cialurobis dacvisa da misi
ria iZleva samomavlo reko- darRvevis SemTxvevaSi zaralis
mendaciebs. igi princi pulad anazRaurebis Sesaxeb. `nou--hau~
gansxvavdeba pozitiuri ekono- (iseve rogorc licenzia) aris
mikuri Teoriisagan, romelic realizacia warmoebrivi daniS-
swavlobs ekonomikas iseTs, ro- nulebis arakvlavwarmoebadi
goric aris faqtobrivad. nor- codnisa, romelsac flobs gamy-
matiuli ekonomikuri Teoria idvelTa SezRuduli raodenoba.
eyrdnoba pozitiur ekonomikur aseT SemTxvevaSi yidva--gayid-
Teorias da faqtebze dayrd- vis obieqti xdeba ara codnis
nobiT upasuxebs iseT kiTxvebs, gamoyenebis uzrunvelyofi-
rogoricaa: vin unda uzrunve- saTvis gaweuli momsaxureba,
lyos samuSao adgilebi _ aramed TviT codna, rogorc mo-
sazogadoebrivma seqtorma Tu nopoliuri saqoneli. amis Sed-
kerZo seqtorma (biznesma)? ra egad, `nou--haus~ fasi monopo-
gziT unda Semcirdes sabiu- liuria da ganisazRvreba masze
jeto deficiti _ maRali be- moTxovna-- miwodebis Tanafar-
garis SemoRebiT Tu saxelm- dobiT.
wifo xarjebis SemcirebiT? numizmati (numismatist) [<laT.
`nou - hau~ (“know-- how”) numisma moneta] - piri, romel-
[<ingl. know--how vici rogor] ic misdevs numizmatikas. mon-
- warmoebis saidumloebaTa etebisa da medlebis Semgrove-
amsaxveli ganzogadebuli ter- beli an mcodne.
mini, mTlianad an nawilobriv numizmatika (numismatics)
konfidencialuri (saidumlod [<laT. ix. numizmati] - mon-
gasandobi) codnis, teqnolo- etebis Semswavleli damxmare
giuri, ekonomikuri, administra- istoriuli disci plina. numiz-
ciuli, finansuri xasiaTis cno- matikaSi Sedis bonistika, ag-
bebis erToblioba, romelTa ga- reTve medlebis, ordenebis, Je-
moyeneba gansazRvrul upirate- tonebisa da a.S. Seswavla.
sobebs aniWebs maT mimReb pi-
operatiuli lizingi 269
ime msxvili firmis batonoba;

o 2. ekonomikuri situacia, rode-


sac bazarze ramdenime mwar-
obligacia (bond) [<laT. moebeli (gamyidveli) da mrava-
obligation valdebuleba] - 1. gan- li momxmarebelia (myidvelia).
sazRvruli vadiT gamoSvebu- Tu bazarze ramdenime gamyid-
li myari kursis mqone fasiani veli da ramdenime myidvelia,
qaRaldi, romelic Seicavs mi- maSin saqme gvaqvs ormxriv oli-
TiTebul droSi sesxis dafar- gopoliasTan. sapirispiroa _
visa da procentis yovelwli- oligopsonia.
uri gadaxdis valdebulebas; oligopsonia (oligopsony)
sagadasaxado valdebuleba, rom- - ekonomikuri situacia, rode-
lis mixedviTac kreditori sac bazarze ramdenime myidve-
yovelwliurad iRebs Semo- li da mravali gamyidvelia. sa-
savals fiqsirebuli procen- pirispiroa _ oligopolia.
tis saxiT. obligaciebs uSve- omologacia (omologation)
ben saxelmwifo da aqcioner- - bazris moTxovnebTan produ-
Ta sazogadoebebi; 2. fiqciuri qciis Sesabamisobis Semowmeba,
kapitalis erT--erTi forma. bazris mdgomareobis analizi
overdrafti (overdraft) - da Sefaseba. produqciis Se-
sabanko dakreditebis sistema, faseba xdeba misi ZiriTadi
pirvelad gamoyenebuli Sot- parametrebis _ xarisxis, fasis,
landiuri bankebis mier, rom- teqnikur--ekonomikuri maCveneb-
lis mixedviTac msesxebels lebis da a.S. mixedviT. omo-
eZleva ufleba, gamoweros Ceki logacia xorcieldeba sxvada-
Tavisi sabanko angariSis bal- sxva meTodiT: saqonlis sacde-
anss zemoT ricxuli Tanxidan li partiebis realizaciiT, po-
specialurad SeTanxmebul ode- tenciuri myidvelebis gamok-
nobamde da gadaixados yovel- iTxviT, specialistTa saeqsper-
dRiuri procenti am Tanxidan. to Semowmebis safuZvelze da
banks SeuZlia moiTxovos an sxv. msxvili firmebi omologa-
ar moiTxovos kreditis uzrun- ciis Casatareblad iyeneben Tavi-
velyofa. anTi distribiutorebis qsels.
oligopolia (oligopoly) operatiuli lizingi
[<berZn. oligos mcire, umniSvne- (operating lease) - manqanebisa da
lo poleo vyidi] - 1. ekonomikis mowyobilobebis arenda 3--dan
erT romelime dargSi ramden- 9 wlamde vadiT, arendis peri-
270 operaciebi Ria bazarze

odSi maTi nawilobrivi amor- dazRvevis erT--erTi forma, kon-


tizaciiT. traqti, romlis Tanaxmadac my-
operaciebi Ria bazarze idvels eniWeba ufleba (da ara
(open-market operation) – centra- valdebuleba), SeTanxmebuli
luri bankis mier fulis mi- fasiT drois gansazRvrul
wodebis cvlilebis (zrda an monakveTSi, momavalSi iyidos
Semcireba) ganxorcieleba sax- saqoneli an fasiani qaRaldi.
elmwifo yidva-gayidvis gziT. Tu, vTqvaT, fasiani qaRaldis
Tuki centralur banks surs sabazro fasi izrdeba, maSin
ekonomikaSi arsebuli fulis myidveli sargeblobs dadebu-
raodenoba gazardos, maSin is li kontraqtiT da yidulobs
yidulobs obligaciebs, mimo- mas sabazroze dabal fasad. Tu
qcevaSi zrdis fulis raode- sabazro fasi ecema, maSin myi-
nobas. Tuki centralur banks dveli dadebuli kontraqtiT
surs ekonomikaSi fulis raode- ki ar sargeblobs, aramed fa-
noba Seamciros, igi yidis mis sian qaRaldebs yidulobs ba-
xelT arsebul obligaciebs, zarze kontraqtSi gaTvalis-
riTac mimoqcevidan amoiRebs winebulze iafad. am SemTxvevaSi
fulis garkveul raodenobas. igi agebs im Tanxas, rac kontraq-
pirvel SemTxvevaSi adgili aqvs tis dadebisas daxarja, magram
Ria bazarze eqspansiur ope- daculia riskisagan.
raciebs (vinaidan fulis mi- xelSekrulebas gayidvaze
wodebis eqspansias axdens), put-ofcioni ewodeba, xolo
xolo meore SemTxvevaSi _ Ria yidvaze _ kol-ofcioni. xSi-
bazarze SemzRudvel opera- rad maT uwodeben mokled _
ciebs (vinaidan centraluri `put~ da `kol~.
banki fulis miwodebas zRu- ormagi Sromis bazari
davs, amcirebs). (dual labor market) – Sromis ba-
eqspansiuri operaciebi Ria zari, romelic aerTianebs pirve-
bazarze obligaciebis fasebis lad da meoreul Sromis ba-
zrdasa da saprocento ganakve- zrebs.
Tis Semcirebas ganapirobebs. ormxrivi monopolia (bila-
SemzRudveli operaciebi Ria teral monopoly) – bazris funq-
bazarze obligaciebze fasebis cionirebis forma, sabazro
Semcirebasa da saprocento situacia, rodesac bazarze mo-
ganakveTis zrdas ganapirobebs. cemuli saqonlis (momsaxure-
opcioni (option) - riskis bis) erT myidvels upirispird-
ofSoruli biznesi 271
eba mxolod erTi gamyidveli. oficialuri monetariz-
oukenis kanoni (Okun’s mis done (offfical level of moneta-
law) - kanoni, romelic atarebs rism) - fuladi masis Sefarde-
amerikeli ekonomistis artur ba mSp-Tan. misi zRvruli norma
oukenis (1928-- 1980) saxels, 30%--ia. ganviTarebul qveyneb-
gamoxatavs urTierTdamokide- Si es maCvenebeli 100%--ze me-
bulebas mSp-is ciklur rye- tia (mag., iaponiaSi 110--112%--
vadobasa da umuSevrobis dones ia), xolo ganviTarebad qvey-
Soris. am kanonis mixedviT, nebSi _ 40%.
umuSevrobis 1%--iT zrda iwvevs ofSoruli biznesi (offsho-
faqtobrivi mSp-is 3%--iT Sem- re business) - gadasaxadebis Tavi-
cirebas da, piriqiT, faqtobrivi dan acilebisa (an Semcirebis)
mSp- is 3%--iT gazrda iwvevs da mogebis gazrdis mizniT
umuSevrobis 1%-- iT Semcire- ganxorcielebuli biznesi moce-
bas. amJamad, axali empiriuli muli iurisdiqciis farglebs
monacemebis safuZvelze, es gareT. ofSoruli biznesis Ca-
Tanafardobaa 2 : 1. moyalibeba--ganviTarebaSi aqti-
oferta (offer) [<laT. of- uri roli Seasrula didma
fertus winadadebis SeTavazeba]-- britaneTma. Tanamedrove of-
1. garigebis Sesaxeb winadade- Soruli biznesis safuZvlebi
bis formaluri SeTavazeba ama Seqmnilia britaneli iuriste-
Tu im pirisTvis yvela auci- bis, bankirebis, damzRvevebisa da
lebeli pirobis miTiTebiT; 2. sxvaTa mier.
garkveuli formis oficialuri ofSoruli biznesis ganvi-
ganacxadi sakonkurso vaWroba- Tarebis xelSemwyob faqtor-
Si monawileobis Sesaxeb. vaWro- Ta Soris gansakuTrebuli ad-
bis organizatori (Cveulebriv, gili informaciul teqnolo-
tenderis komiteti) TviTon giebs ukavia. maTi CamoyalibebiT
adgens ofertis formas, sa- amaRlda ofSoruli struqtu-
konkurso vaWrobaSi monawile- rebis funqcionirebis efeqti-
obisaTvis aucilebel moTx- anoba, radgan internetis meS-
ovnebs, saWiro dokumentebis sias veobiT erT qveyanaSi registri-
da ugzavnis mas oferentebs _ rebuli, meore (an ramdenime)
vaWrobaze mowveul kompaniebs, qveyanaSi moqmedi, mesame qveya-
firmebs. rogorc wesi, ofer- naSi sabanko angariSis mqone
tis wardgenis vadaa sami Tve, kompaniebisa da meoTxe qveya-
zogjer ki metic. naSi mcxovrebi mesakuTris kav-
272 ofSoruli zona

SirurTierToba araviTar prob- talis mozidvis politikas sa-


lemas ar warmoadgens. gadasaxado da sxva SeRavaTe-
ofSoruli zona (offsho- biT. es jgufi warmodgenilia
re zone) - Tez-is gansakuTre- mcire kunZulovani saxelmwi-
buli saxeoba, romelSic kon- foebiT an TviTmarTvadi teri-
centrirebulia sabanko da sa- toriebiT. masSi Sedis karibis
dazRvevo biznesi. maTi meSve- regionis ofSoruli zonebi,
obiT xorcieldeba sainvesti- romelTa umravlesoba didi
cio, satrasto da konsaltin- britaneTis yofili koalicie-
guri saqmianoba, eqsport--impor- bia (mag., britanuli virjiniis,
tis operaciebi, agreTve opera- bermudis, kaimanis da sxva kun-
ciebi uZravi qonebiT. Zulebi), agreTve evropuli sa-
ofSoruli zonebi, Cveu- gadasaxado navsayudlebi;
lebriv, mcire qveynebi da teri- II jgufSi Sedis saqmiano-
toriebia. isini ZiriTadad gan- bis calkeul saxeebze SeRava-
lagebulia zRvis sanapiroebsa Tiani sagadasaxado reJimis
da ganviTarebuli saerTaSo- mqone ofSoruli iurisdiqciebi.
riso turizmis adgilebSi, ax- masSi Semavali ofSoruli fir-
orcieleben ucxouri kapital- mebi gadasaxads ixdian minima-
is mozidvis politikas, rom- luri ganakveTiT da maTi saqmi-
lis gasatareblad gamoiyeneba anoba kontrols eqvemdebare-
sagadasaxado da sxva saxis Se- ba. ZiriTadad am jgufSi Se-
RavaTebi. dis niderlandis, luqsembur-
ofSoruli zonebi funq- gis, Sveicariis holdinguri kom-
cionireben Sesabamisi iuris- paniebi da sainvesticio fond-
diqciiT, romlis safuZvelzec ebi, salicenzio da servisuli
maT garkveuli specializacia firmebi;
da statusi aqvT. ofSoruli III jgufSi Sedis qveynis
zonis statuss gansazRvravs SemadgenlobaSi arsebuli of-
misi finansur--ekonomikuri saq- Soruli reJimis mqone adminis-
mianobis Sinaarsi, romlis mi- traciul--teritoriuli war-
xedviT ofSoruli iurisdiq- monaqmnebi (ofSoruli terito-
ciebi iyofa 4 jgufad: riebi). am jgufis ofSorebi
I jgufSi Sedis sagadasax- ZiriTadad damaxasiaTebelia
ado oazisebi, 100%--iani of- federaluri wyobis mqone qvey-
Sorebi, romlebic axorciele- nebisaTvis (mag., aSS--Si delave-
ben ucxouri sakredito kapi- ris, vaiomingisa da nevadis Sta-
ofSoruli kompania 273
tebi, SveicariaSi _ neSteli, laverisa da vaiomingis Statebi.
friburgi, cugi); mesame jgufSi Sedis is
IV jgufSi Sedis aratrad- qveynebi, romlebic formalu-
iciuli ofSoruli zonebis un- rad ar miekuTvneba ofSorul
iversaluri ofSoruli iuris- zonebs, magram maTi sagadasax-
diqciebi (mag., irlandia, kvi p- ado kodeqsi iTvaliswinebs
rosi, malta). dabal dabegvras. es qveynebia:
ofSoruli zonebis SerCe- avstria, didi britaneTi, bel-
visas gansakuTrebuli yuradRe- gia, luqsemburgi, niderlandi,
ba eqceva gadasaxadebis dones, Sveicaria da sxv.
angariSgebis aucileblobas, or- ofSoruli kompania (of-
magi dabegvris Tavidan acilebis fshore company) - firma, romel-
Sesaxeb SeTanxmebas, konfiden- ic mTlianad Tavisufldeba ga-
cialobas. maTi gaTvaliswinebiT dasaxadebisagan, an sargeblobs
ofSoruli zonebi iyofa sam mniSvnelovani sagadasaxado Se-
jgufad: RavaTebiT. igi, rogorc wesi,
pirveli jgufis ofSoru- ar SeiZleba iyos Tavisi ofi-
li zonebi xasiaTdeba dabegvris cialuri iurisdiqciis rezi-
dabali doniT, aRricxvis arar- denti, e.i. ararezidentulia im
sebobiT da konfidencialobis teritoriaze, sadac registr-
maRali doniT. am jgufSi Se- irebulia. aqedan warmodgeba
dis `mesame samyaros~ patara termini offshore, rac `napirs
qveynebi. es ofSorebi cnobil- gareT~ saqmianobas gulisxmobs.
ia `qoqosis ofSorebis~ sax- es imas niSnavs, rom misi mar-
elwodebiT. esenia: bahamis, kaim- Tvis centri sazRvargareT mde-
anis, panamis, britanuli virji- bareobs. aRniSnuli termini
niis kunZulebi, meni, terksi, kai- pirvelad gamoiyenes did bri-
kosi da sxv. am zonebSi ko- taneTSi, sadac igi amave dros
mpaniebi gadasaxadebs ar ixdi- niSnavs saqmianobas `sazRvris
an, magram gaTvaliswinebulia gareT~.
yovelwliuri fiqsirebuli mo- ofSoruli kompaniis nebi-
sakrebeli. smieri komerciuli operacia
meore jgufis ofSorebSi unda xorcieldebodes iuris-
dawesebulia sagadasaxado Se- diqciis zRvars iqiT, sadac reg-
RavaTebi, amasTan, aucilebelia istrirebulia kompania. igi ix-
finansuri angariSgeba. am jguf- dis mxolod yovelwliur sare-
Si Sedis kvi prosi, aSS--is de- gistracio gadasaxads. aseT kom-
274 ofSoruli kompania

paniebSi gamartivebulia sar- reJimiT. saqme exeba iseT kom-


egistracio procedura da mmar- paniebs, romelTa ofSoruli
Tveloba, ar xorcieldeba sava- operaciebi ganTavisuflebulia
luto kontroli. maT ar mo- gadasaxadebis nawilisagan. amg-
eTxovebaT auditoruli Semow- vari kompaniebi registrirebu-
meba, minimumamdea dayvanili lia, magaliTad, SveicariaSi. am
safinanso angariSgeba. qveynis kanonmdebloba gansaz-
ofSoruli kompaniis mflo- Rvruli ti pis firmebs ofSo-
beloba xorcieldeba anonimu- ruli saqmianobis ganxorcie-
robisa da konfidencialuro- lebis nebas rTavs.
bis maRali garantiiT, rac gan- ofSoruli firmebis fin-
mtkicebulia sayovelTao ufle- ansuri momsaxurebisTvis iqm-
baTa normebiT da im kanonmde- neba ofSoruli bankebi, sxva-
blobiT, sadac registrirebu- dasxva saxis safinanso kompanie-
lia igi. ofSorul kompanias bi.
SeiZleba hqondes warmomadgen- miuxedavad imisa, rom zo-
lobebi da filialebi sazR- gierT qveyanaSi arsebobs `an-
vargareTac. ukanasknel peri- tiofSoruli~ kanonmdebloba,
odSi ofSoruli momsaxureb- saerTaSoriso ekonomikuri ur-
is maregulirebeli kanonmde- TierTobebis rTul sistemaSi
bloba sul ufro moqnili xdeba. ofSoruli biznesis potencia-
am bolo dros yuradRebas i p- li sakmaod didia. kerZod,
yrobs dabegvris `mcocavi~ ska- ofSoruli kompaniis mflobels
lis mqone saerTaSoriso ko- eniWeba ucxouri kompaniis sax-
mpaniebis gamoCena, romelTaT- eliT xelmoweris ufleba, misi
visac gadasaxads adgenen Semo- sabanko angariSis operatiuli
savlebis wyaros Sesabamisad. marTvis nebarTva, ucxouri ko-
Semosavalze gadasaxadi tra- mpaniis saxeliT xelSekrulebis
diciul kompaniebTan Sedare- dadebis SesaZlebloba, Svilo-
biT bevrad naklebia ofSoru- bili kompaniebisa da sazRvarg-
li kompaniis mimarT, an saer- areT Tavisi warmomadgenlobe-
Tod ar arsebobs. isini SeRa- bis Seqmnis ufleba da a.S. of-
vaTiani sagadasaxado reJimiT Soruli firmis SeqmniT misi
sargebloben. mflobelisaTvis xelmisawvdomi
ofSoruli ti pis firmebis xdeba safinanso da sainvesti-
ricxvs miekuTvneba agreTve ko- cio momsaxurebiT sargeblo-
mpaniebi `kerZo~ ofSoruli ba. mag., farTod aris daner-
oqros tezavracia 275
gili ofSoruli firmis meS- naSi ar xorcieldeba.
veobiT, korporaciul--debeturi oqros pariteti (golden
da sakredito--sabanko baraTe- parity) - Tanafardoba sxvadasx-
bis gaxsna. va qveynis valutebs Soris
ofSoruli kompaniebis re- oqros woniTi raodenobis,
gistraciis forma ganisazRvre- oqros Semcvelobis mixedviT.
ba inglisur--saqsonuri da fran- oqros pariteti gauqmda 1978
ko-- germanuli samarTlebrivi wels (ix. msoflio savaluto
sistemebiT. sistema).
inglisur--saqsonuri samar- `oqros saukunis~ zrda
Tlebrivi sistemis organiza- (“golden age” growth) - balan-
ciuli formebia: individu- sirebuli zrda ekonomikuri
aluri sawarmo, sruli part- zrdis TeoriaSi, rodesac
nioroba, SezRuduli part- ekonomikuri zrdis garantire-
nioroba, kerZo kompania, saja- buli tempi sruli dasaqmebis
ro kompania (korporacia), saer- pirobebSi bunebrivi zrdis
TaSoriso biznesis kompania. tempis tolia. termini SemoiRo
franko--germanuli samarT- joan robinsonma, romlis azri-
lebrivi sistemis organizaciu- Tac, aseTi situacia warmoiqm-
li formebia: individualuri sa- neba ekonomikaSi saxelmwifos
warmo, sruli amxanagoba, koman- Caurevlobis pirobebSi.
dituri amxanagoba, daxuruli oqros tezavracia (hoar-
aqcioneruli sazogadoeba, Ria ding of gold) - 1. oqros dagroveba
aqcioneruli sazogadoeba, saer- ganZis saxiT; 2. qveynis oqros
TaSoriso biznesis kompania. maragis Seqmna; 3. fulis da-
ofSoruli kompaniis reg- groveba mimoqcevidan misi amo-
istracia xorcieldeba mocemu- RebiT.
li qveynis kanonmdeblobis
safuZvelze
oqros bazari (gold mar-
ket) - bazari, sadac oqros yid-
ian da yiduloben monetebisa
da zodebis saxiT. oqros baz-
ari arsebobs yvela mTavar fi-
nansur centrSi, niu-- iorkis
gamoklebiT, Tumca oqroTi Se-
uzRudavi vaWroba yvela qveya-
276 pablisiti

Tlis institutis umcrosi mec-


p nier--TanamSromeli (1977--1978);
pablisiti (publicity) - rek- ssrk mecnierebaTa akademiis
lama, popularoba; saqonelmi- centraluri ekonomikur--maTema-
moqcevis arxebSi informaciis tikuri institutis staJiori--
gavrceleba saqonlisa da mom- mkvlevari (1978-- 1979); sa-
saxurebis da maTi mwarmoebe- qarTvelos mecnierebaTa akademi-
li firmebis Sesaxeb moTxov- is ekonomikisa da samarTlis
nis stimulirebis mizniT; pro- institutis umcrosi (1982),
pagandistuli kampania. ufrosi (1982-1987), wamyvani
pai (share) - wili fuladi (1987-1989), mTavari (1989-
Senetanis saxiT firmis kapital- 1991) mecnier-TanamSromeli;
Si fizikuri an iuridiuli pi- saqarTvelos mecnierebaTa aka-
rebis mier. demiis paata guguSvilis saxe-
panama (panama) - Tanamde- lobis ekonomikis institutis
bobis pirebis mosyidvasTan direqtori (1991--1996); saqar-
dakavSirebuli msxvili TaRli- Tvelos ekonomikis ministri
Toba. (1994--2000); saqarTvelos pre-
papava vladimeri (daib. zidentis saparlamento mdiv-
1955)(Papava Vladimer) - saqar- nis moadgile (2000-- 2001);
Tvelos mecnierebaTa erovnuli ivane javaxiSvilis saxelobis
akademiis wevr--korespondenti Tbilisis saxelmwifo univer-
(1997), ekonomikur mecniereba- sitetis makroekonomikis kaT-
Ta doqtori (1990), profesori edris gamge (2003--2005); jons
(1995), saqarTvelos strate- hopkinsis saxelobis univer-
giisa da saerTaSoriso urTi- sitetis saerTaSoriso urTier-
erTobaTa kvlevis fondis mTa- TobaTa skolis, centraluri
vari mecnier-- TanamSromeli. aziisa da kavkasiis institu-
daamTavra Tbilisis saxelmwifo tis miwveuli mkvlevari (2005--
universitetis sainJinro--eko- 2006); saqarTvelos parlamen-
nomikuri fakulteti ekonomi- tis wevri da safinanso--sabiu-
kuri kibernetikis specialobiT jeto komitetis Tavmjdomaris
(1977), ssrk mecnierebaTa aka- moadgile (2004-- 2008). 2001
demiis centraluri ekonomikur-- wlidan aris saqarTvelos stra-
maTematikuri institutis aspi- tegiisa da saerTaSoriso urT-
rantura (moskovi, ruseTi, 1982). ierTobaTa kvlevis fondis mTa-
iyo saqarTvelos mecnierebaTa vari mecnier--TanamSromeli. da-
akademiis ekonomikisa da samar- culi aqvs sakandidato dis-
papava vladimeri 277
ertacia Temaze: `regionis sam- `aiuniversi~, 2003); `makro-
Seneblo kompleqsis modelireba ekonomikuri regulirebis me-
saxalxo meurneobis ganviTare- Todebi da modelebi~ (Tanaav-
bis erTian ekonomikur--maTema- torebi iuri ananiaSvili, ia-
tikur modelTa sistemaSi~ kob mesxia, avTandil silagaZe,
(1982), sadoqtoro _ `sazoga- giorgi wereTeli. qarTul
doebrivi warmoebis produqti- enaze, Tbilisi, `mecniereba~,
uloba da misi dargTaSorisi 2003); `centraluri kavkasia
analizi~ (1989). da saqarTvelos ekonomika~
v. papava aris 200--mde sa- (Tanaavtorebi Teimuraz beri-
mecniero naSromis _ monogra- Ze da eldar ismailovi, rusul
fiebis, saxelmZRvaneloebisa da enaze, baqo (azerbaijani), `nur-
statiebis avtori, maT Soris: lani~, 2004); `postkomunis-
`sazogadoebrivi warmoebis turi gardamavali periodis
produqtiuloba da dargTa- makroekonomika~ (qarTul enaze,
Sorisi balansis modelebi~ Tbilisi, `Tbilisis universite-
(rusul enaze, Tbilisi, `mec- tis gamomcemloba~, 2005);
niereba~, 1989); `saqarTvelo `postkomunisturi kapitaliz-
sabazro ekonomikis gzaze~ (qar- mis politikuri ekonomiis
Tul da rusul enebze, Tbili- narkvevebi~ (Tanaavtori Teimu-
si, `mecniereba~, 1995); `saer- raz beriZe, rusul enaze, mosk-
TaSoriso savaluto fondi ovi (ruseTi), `delo i servis~,
saqarTveloSi: miRwevebi da 2004); `nekroekonomika: post-
Secdomebi~ (rusul enaze, Tbi- komunisturi kapitalizmis
lisi, `imperiali~, 2000); politikuri ekonomia~ (ingli-
`postkomunisturi kapitaliz- sur enaze, niu--iorki, `aiuni-
mis politikuri ekonomia da sa- versi~, 2005); `centraluri
qarTvelos ekonomika~ (qarTul kavkasia: geopolitikidan geoeko-
enaze, Tbilisi, `pdp~, 2002); nomikamde~ (Tanaavtori eldar
`saerTaSoriso savaluto fon- ismailovi, rusul enaze, stok-
dis brwyinvaleba da siRatake holmi, `saispresi~, 2006); `cen-
postkomunistur saqarTvelo- traluri kavkasia: geopolit-
Si~ (inglisur enaze, laredo ekonomikuri narkvevebi~ (Tanaav-
(aSS), `vi pabliSkomi~, 2003); tori eldar ismailovi, ingli-
`safinanso globalizacia da sur enaze, stokholmi, `saispre-
postkomunisturi saqarTvelo~ si~, 2006); `centraluri kavka-
(Tanaavtori vefxia Coxeli, sia: istoria, politika, ekono-
inglisur enaze, niu-- iorki, mia~ (Tanaavtori eldar is-
278 papava vladimeri

mailovi, rusul enaze, moskovi emiebis, sazogadoebebisa da


(ruseTi), `misli~, 2007); “ga- asociaciebis wevri: ekonomikuri
dasaxadebi, moTxovna da mi- Teoriis miRwevebis sazogadoeba
wodeba: lafer-keinzianuri sin- (aSS, 1990), danaxarjebi--gamoS-
Tezi” (Tanaavtori iuri ana- vebis saerTaSoriso asociacia
niaSvili, Tbilisi, “siaxle”, (avstria, 1992), informatizaci-
2009); centraluri kavkazia is saerTaSoriso akademia (gae-
(geopolitekonomiuri narkvevi) ro, 1994), saqarTvelos ekono-
(Tbilisi, `siaxle”, 2009); `Savi mikur mecnierebaTa akademia
zRvis regionis kompleqsuri (saqarTvelo, 1994), niu--iorkis
ekonomikuri ganviTareba: globa- mecnierebaTa akademia (aSS, 1995),
luri finansuri da ekonomikuri dasavleTis saerTaSoriso eko-
krizisis zegavlena” (inglisur nomikuri asociacia (aSS, 1996),
enaze, aTeni, Savi zRvis Sems- mecnierebis, ganaTlebis, mrew-
wavleli saerTaSoriso centri, velobisa da xelovnebis saer-
2010); `centraluri evraziis TaSoriso akademia (aSS, 1997),
axlebuli geopolitikuri ga- samefo ekonomikuri sazogadoe-
azreba” (Tanaavtori eldar is- ba (didi britaneTi, 1997), saer-
mailovi, inglisur enaze, vaSin- TaSoriso atlantikuri ekono-
gtoni, jon hopkinsis univer- mikuri sazogadoeba (aSS, 1998),
siteti, 2010; rusul enaze, ludvig fon mizesis institu-
stokholmi, `saispresi~, 2010); ti (aSS, 2006), amerikis ekono-
`lafer-keinzianuri sinTezi da mikuri asociacia (aSS, 2006),
makroekonomikuri wonasworo- centraluri evraziis Semswav-
ba” (Tanaavtori iuri ananiaS- leli sazogadoeba (aSS, 2006),
vili, rusul enaze, stokholmi, SedarebiTi ekonomikuri kvleve-
`saispresi~, 2010); `nekroe- bis evropuli asociacia (ita-
konomikis zombireba (global- lia, 2006), amerikis politikur
uri finansur-ekonomikuri mecnierebaTa asociacia (aSS,
krizisis zegavlena Savi zRvis 2006), politikur da social-
regionis qveynebze)” (Tbilisi, ur mecnierebaTa amerikis aka-
paata guguSvilis ekonomikis demia (aSS, 2006).
institutis gamomcemloba, sxva saqmianoba: Jurnal `sa-
2010); `aratradiciuli eko- qarTvelos mecnierebaTa akademi-
nomiksi” (Tbilisi, paata gugu- is macne~ – ekonomikis seria,
Svilis ekonomikis institut- mTavari redaqtori (1992--
is gamomcemloba, 2011) da sxv. 2005), saqarTvelos swavlul
v. papava aris Semdegi akad- eqspertTa sabWos ekonomikis
pareto vilfredo 279
seqciis Tavmjdomare (1992-- jildoebi: saqarTvelos
2003), saqarTvelos preziden- ganaTlebis saministros res-
tis ekonomikuri sabWos wevri publikuri premiis laureati
(1993--2003, 2005 wlidan dRem- wignisaTvis `samrewvelo sawar-
de), msoflio bankis alterna- mos organizacia da dagegmva~
tiuli mmarTveli (aSS, 1994-- (Tanaavtori giorgi papava, 1987),
2000), Jurnal `gardamavali mecnierebisa da teqnikis dargSi
ekonomikis problemebis~ red- saqarTvelos saxelmwifo premi-
kolegiis wevri (aSS, 1997 is laureati naSromTa cikli-
wlidan dRemde), Jurnal `sa- saTvis `makroekonomikuri reg-
zogadoeba da ekonomikis~ red- ulirebis meTodebi da modele-
kolegiis wevri (ruseTi, 1998 bi (TanaavtorobiT, 2004), sa-
wlidan dRemde), saqarTvelos qarTvelos mecnierebaTa erov-
mecnierebaTa erovnuli akademi- nuli akademiis fili pe gogiCai-
is samecniero ekonomikuri sa- Svilis saxelobis premiis lau-
bWos Tavmjdomare (2002 wl- reati monografiisTvis `nek-
idan dRemde), Jurnal `kavkasia roekonomika: postkomunisturi
da globalizaciis~ redkolegi- kapitalizmis politikuri eko-
is wevri (SvedeTi, 2006 wli- nomia~ (2008).
dan dRemde), demokratiuli paralogizmi (paralogism)
gardaqmnebis proeqtis trans- [berZ. paralogismos] - winaswar-
atlantikuri mmarTveli jgu- ganzraxulad daSvebuli logi-
fis wevri, (aSS, 2006 wlidan kuri Secdoma, rogorc kanone-
dRemde), jon hopkinsis univer- bisa da dadgenili wesebis dar-
sitetis centraluri aziisa da Rvevis Sedegi. axlosaa sofiz-
kavkasiis institutis da stok- mTan.
holmis usafrTxoebisa da gan- pareto-gaumjobeseba (Pare-
viTarebis politikis institu- to-- improvement) - resursebis
tis, abreSumis gzis Semswav- iseTi gadanawileba, rodesac
leli programis erToblivi ekonomikuri agentebis erTi
transatlantikuri samecniero nawilis keTildReobis zrda ar
centris asocirebuli ufrosi amcirebs meore nawilis keTil-
mecnier--TanamSromeli (aSS--Sve- dReobis dones. paretos Teo-
deTi, 2006 wlidan dRemde), so- ria aRiarebulia keTildReo-
cialuri da ekonomikuri kvle- bis axal ekonomikur Teoriad.
vebis centris mrCevelTa sab- pareto vilfredo (1848--
Wos wevri (poloneTi, 2007 wl- 1923) (ParetoVilfredo) - italie-
idan dRemde). li ekonomisti da sociologi,
280 pareto
paretoss optimumi

romelmac farTo ganaTleba mi- dakavSirebulia im pirobebis


iRo maTematikis sferoSi, saer- analizTan, romelTa SemTxveva-
Tod, sabunebismetyvelo da teq- Sic SeiZleba paretos opti-
nikur mecnierebebSi. 1892 wels mumis miRweva. miuxedavad am
gaxda leon valrasis memkvidre ukanasknelis didi Teoriuli
lozanis universitetis ekono- daniSnulebisa, paretos krite-
mikis kaTedris xelmZRvanelis riumis praqtikuli gamoyeneba
postze. 1896-- 1899 wlebSi Zalze SezRudulia, vinaidan igi
kiTxulobda politikuri eko- miuRebelia im alternativebis
nomiis kurss. didi wvlili SerCevisas, romelic gulisx-
miuZRvis ekonomikur TeoriaSi mobs erTi individis mdgomar-
statistikisa da maTematikuri eobis gaumjobesebas sxvaTa
modelebis gamoyenebaSi. naSrom- xarjze. gamomdinare iqidan, rom
Si `politikuri ekonomiis sax- nebismier ekonomikur politi-
elmZRvanelo~ (1906) pareto kas moaqvs ziani adamianTa ama
uaryofda kardinaluri sarge- Tu im jgufisaTvis, es gare-
blianobis koncefcias, gacvlis moeba seriozulad zRudavs
optimaluri pirobebis kvleva- paretos optimumis praqtikul
Si iyenebda ganusazRvrelobis gamoyenebas. am SezRudvis ga-
mrudebs, romlebic mecnierul dasalaxavad zogierTi ekono-
brunvaSi pirvelad Semoitana misti cdilobs samarTliani ga-
ejuorTma. paretom Seqmna ke- nawilebis koncefciiT, an ko-
TildReobis ekonomikuri Teo- mpensaciis kriteriumebis gamoye-
riis safuZvlebi, riTac didi nebiT Seavsos da ganamtkicos
wvlili Seitana ekonomikuri paretos optimumi.
mecnierebis ganviTarebaSi. `parizis klubi~ (@Paris
paretos optimumi (Pare- Club#) - araformaluri organi-
to optimum) - resursebisa da zacia, romlis CarCoebSi kred-
mza produqciis iseTi ganawi- itori--qveynebi awarmoeben mo-
leba, rodesac ar xdeba gada- laparakebebs movale--qveynebTan
nawileba imgvari saxiT, rac saxelmwifo valis pirobebisa
gaaumjobesebda erTi individis da struqturis cvlilebebis
mdgomareobas sxvaTa mdgomare- gadasinjvasTan dakavSirebiT.
obis gauaresebis xarjze. es parizis klubs ara hyavs mud-
koncefcia ekuTvnis vilfredo mivi wevrebi. igi Riaa yve-
paretos da atarebs mis sax- lasTvis, visac moswons misi
els. keTildReobis ekonomikuri praqtikuli saqmianoba da
Teoriis mniSvnelovani nawili muSaobis pirobebi.
paternalizmi 281
pariteti (parity) [<laT. debulebebis erToblioba (sa-
paritas (paritatis) Tanasworoba] - pirispiroa _ aqtivi); 2. dana-
1. toloba, tolfasovneba, Ta- xarjis gadameteba Semosavle-
nasworoba, Tanabari mdgomare- bze; 3. buRaltruli balansis
oba; 2. Tanafardoba sxvadasx- marjvena mxare, romelic aRni-
va qveynis valutebs Soris maTi Snavs sawarmos saSualebebis war-
msyidvelobiTi unaris mixed- moqmnisa da dafinansebis wyaro-
viT (msyidvelobiTunarianobis ebs.
pariteti). pasiuri sagadasaxdelo
partnioroba (partnership) - balansi (unfavourable pay bal-
firmis erT--erTi organizaci- ance) - sagadasaxdelo balan-
uli forma, romelic aerTianebs si, romelSic qveynis mier sazR-
ori an meti sameurneo subieq- vargareT gaweuli xarjebi da
tis kapitals. arsebobs part- gadasaxdelebi aRemateba sazR-
niorobis ori saxe: generaluri vargareTidan Semosul fulad
da SezRuduli. saSualebebs.
generaluri partnioroba pasiuri savaWro balan-
gulisxmobs firmis yvela val- si (unfavourable trade balance) -
debulebaze misi TiToeuli me- savaWro balansi, romelSic im-
sakuTris SeuzRudav pasux- porti aRemateba eqsports.
ismgeblobas. mag., firmis ga- patenti (patent) [<laT.
kotrebis SemTxvevaSi kompan- patens (patentis) Ria, aSkara] -
ioni, romelsac ekuTvnis fir- oficialuri mowoba, gacemuli
mis sakuTrebis 1%, iseve pasu- kompetenturi saxelmwifo or-
xismgebelia, rogorc is, visac ganoebis mier gamomgoneblis an
danarCeni 99% ekuTvnis. im piris saxelze, romelsac
SezRuduli partnioro- gamomgonebelma dauTmo Tavisi
bisas valdebulebebze pasux- gamogoneba. es mowmoba mflo-
ismgebloba ganisazRvreba kom- bels aniWebs gansakuTrebul
panionebs Soris iuridiulad monopoliur uflebas akontro-
gaformebuli xelSekrulebis los Tavisi gamogonebis gamoye-
Sesabamisad. neba drois gansazRvrul peri-
parcela (parcel) [<frang. odSi (vTqvaT, 20 wlis manZi-
parcelle nawilaki] - miwis mcire lze) da miiRos garkveuli saz-
nakveTi, romelzec meurneobas Rauri Tavisi gamogonebisaTvis.
ewevian. paternalizmi (paternal-
pasivi (passive voice, liability) ism) [<laT. paternus mamobrivi]
- 1. sawarmos valebisa da val- - ideologiuri doqtrina war-
282 pauperi

moebaSi dasaqmebulTa mimarT toris xarisxi miiRo, 1651


mesakuTris damokidebulebis wels ki anatomiisa da musikis
Sesaxeb da am doqtrinis Sesa- profesori gaxda. petis spe-
bamisi RonisZiebebis gatarebis cialuri ekonomikuri ganaTleba
politika. ar hqonia. sabunebismetyvelo
pauperi (pauper) [<laT. mecnierebaSi SemuSavebuli me-
pauper Rataki] - maTxovari, ar- Todologia da princi pebi mas
sebobis saSualebebs yvela ekonomikis Rrmad SeswavlaSic
mxriv moklebuli adamiani. daexmara. petis didi damsax-
pauSaluri Tanxa (sum to- urebaa is, rom man pirvelma
tal) (germ. pauschal) - erTianad miaqcia yuradReba simdidris
aRebuli mTliani Tanxa, misi or faqtors _ Sromasa da mi-
Semadgeneli nawilebis difer- was. igi simdidris wyarod mi-
enciaciis gareSe; mag., savaWro iCnevda ara mimoqcevis, aramed
garigebisas gansazRvruli mom- mTlianad warmoebis sferos.
saxurebisaTvis dawesebuli Tan- peti aRniSnavda: `Sroma mamaa
xa da a.S. da uaqtiuresi wyaro simdid-
pensia (pension) - sapensio, risa, xolo miwa dedaa misi~.
sadazRvevo da sxva fondebidan petim pirvelma daayena sakiTxi
gacemuli regularuli fula- diferenciuli rentisa da mi-
di Tanxa im moqalaqeebze, rom- wis fasis Sesaxeb. man gan-
lebsac SeusruldaT sapensio sazRvra Rirebuleba, rogorc
asaki, agreTve invalidobasTan daxarjuli Sromis Sedegi, da-
an marCenalis dakargvasTan adgina raodenobrivi damokide-
dakavSirebiT, aseve, zogierT buleba Rirebulebis sididesa
sxva SemTxvevaSic. igi, rogorc da Sromis mwarmoeblurobas
wesi, arsebobis ZiriTadi wyaroa Soris, magram Rirebulebis si-
da ar eqvemdebareba dabegvras. didis gazomvas cdilobda mx-
peti uiliam (1623-- 1687) olod ori faqtoriT: miwiTa
(Petty William) - ingliseli ekon- da SromiT. igi sazogadoebis
omisti da mravalmxriv gans- ekonomikur ganviTarebas ganixi-
wavluli mecnieri. klasikuri lavda ekonomikur kanonebTan
politikuri ekonomiis mamamTa- damokidebulebaSi, Tumca, aigi-
vari. petim jer medicina Seis- vebda sazogadoebriv, ekonomi-
wavla leidenis, parizisa da kur da bunebis kanonebs, ganixi-
oqsfordis universitetebSi, lavda maT rogorc mudmivsa
xolo 1649 wels oqsfordis da Seucvlels.
universitetSi fizikis doq- petis kalams ekuTvnis Sem-
pigu artur 283
degi naSromebi: `traqtati ga- gamo, keinzis mxridan kritika
dasaxadebisa da mosakrebleb- umTavresad pigus daatyda Tavs.
is Sesaxeb~ (1662), `irlandiis miuxedavad amisa, man Seqmna
politikuri anatomia~ (1672), sruli dasaqmebis miRwevis
`politikuri ariTmetika~ (1683), meqanizmi keinzianuri sistemis
`zogi ram fulis Sesaxeb~ (1682), CarCoebSi. am meqanizmma miiRo
`sityva brZenTaTvis~ (1662) da pigus efeqtis saxelwodeba. igi
a.S. mdgomareobs SemdegSi: arasru-
pigu artur ( 1877-- 1959 ) li dasaqmebis pirobebSi fase-
(Pigou Arthur) - cnobili ingli- bis dacema zrdis naRdi fu-
seli ekonomisti. 1908-- 1944 lis raodenobas. es iwvevs sa-
wlebSi kembrijis universitet- qonelze moTxovnis zrdas da Se-
Si iyo ekonomikis kaTedris xe- sabamisad, dasaqmebis gadidebas.
lmZRvaneli. didi Rvawli mi- pigus mtkicebiT, fasebis
uZRvis dabegvris Teoriis gan- zrdasa da, aqedan gamomdinare,
viTarebaSi. pigum safuZveli sabazro wonasworobis darRve-
Cauyara gare efeqtebis (eqster- vas Tan sdevs momxmarebelTa
naliebis) Teorias. uaryofiTi Sesabamisi sabazro qceva: mim-
gare efeqtebis neitralizaci- dinare moTxovnis xarjze fu-
is piguseul meTods pigus ga- ladi Semosavlebis tezavrire-
dasaxadi ewoda. buli nawilis gadideba. amas
paretos keTildReobis eko- mohyveba moxmarebisaTvis gan-
nomikuri Teoriisagan gansxvave- kuTvnili fuladi Semosavlebis
biT, pigu amtkicebda, rom vi- odenobis Semcireba, rac uary-
naidan gadanawileba ar amcir- ofiT gavlenas moaxdens mim-
ebs mTlian Semosavals, xolo dinare moTxovnaze, gamoiwvevs
zRvruli sargeblianoba Semo- fasebis Semcirebas da sabazro
savlis klebadi funqciaa, ami- wonasworobis aRdgenas. fuladi
tom simdidris gadacema mdi- Semosavlebis gamoyenebis sf-
drebisagan RaribebisTvis gazr- eroSi moqmedi meqanizmis gare
dis saerTo keTildReobas. efeqti, romelic aisaxeba eko-
pigus naSromebi fulisa da nomikuri wonasworobis Senar-
Semosavlebis TeoriaSi _ `da- CunebaSi, atarebs a. pigus sax-
saqmebis Teoria~ (1933) da els da cnobilia pigus efeq-
`dasaqmeba da wonasworoba~ tis saxelwodebiT.
(1941) _ ZiriTadad asaxaven da- pigus naSromebidan, agreTve
saqmebisa da Semosavlebis kla- aRsaniSnavia: `simdidre da ke-
sikuri Teoriis Sinaarss. amis TildReoba~ (1912), `keTildRe-
284 pigus gadasaxadi

obis ekonomika~ (1921), `nar- am jgufSi pirobiTad Sedis mom-


kvevebi gamoyenebiT ekonomikur saxurebis sferos Semdegi dar-
TeoriaSi~ (1923), `samrewvelo gebi: ganaTleba, xelovneba, kul-
ryevebi~ (1927), `sruli dasaq- tura, janmrTelobis dacva, say-
mebidan gadaxra~ (1945) da a.S. ofacxovrebo momsaxureba, so-
pigus gadasaxadi (Pigouian cialuri uzrunvelyofa, fiz-
tax) - gadasaxadi, dawesebuli kultura da sporti, rekreaci-
uaryofiTi gare efeqtebis (eqs- uli momsaxureba, Sinamosamsa-
ternaliebis) koreqtirebisa da xureTa momsaxureba.
nivelirebisaTvis. pigus gada- piradi Semosavali (perso-
saxadiT ibegreba aseTi gare efeq- nal income) - calkeuli fizi-
tis warmomqmneli. amasTan, ga- kuri pirebis Semosavali gada-
dasaxadis odenoba unda gani- saxadebis gadaxdamde. Sedgeba
sazRvros imgvarad, rom gare xelfasisa da damatebiTi Semo-
efeqtis kerZo danaxarjebi sazo- savlebisagan _ dividendis, sar-
gadoebrivi xarjebis toli iyos. geblis, rentis, premiis, trans-
piki (peak) - warmoebis aRmav- feris CaTvliT. ganasxvaveben no-
lobis zeda wertili, romelic minalur Semosavals, romelic
xasiaTdeba ekonomikuri zrdis gaiangariSeba uSualod fulad
umaRlesi tempiT. pikis Semdeg formaSi da realur Semosavals,
iwyeba warmoebis dacema. romelic gaiangariSeba fasebis
pinta (pint) - moculobisa doniT fulis msyidvelobiTuna-
da tevadobis erTeuli aSS--Si, rianobis gaTvaliswinebiT.
did britaneTsa da zogierT pirdapiri gadasaxadi
sxva qveyanaSi; did britaneT- (direct tax) - regularuli saga-
Si 1 p = 1/8 galons anu 0,568 dasaxado anaricxi, romelsac
litrs; aSS-- Si ganasxvaveben mocemuli qveynis fizikuri da
Txevad pintas (udris 1/8 ame- iuridiuli pirebi uxdian sax-
rikul galons, anu 0,473 litrs) elmwifos (xelisuflebis adg-
da fxvier pintas (utoldeba ilobriv organoebs) Semosav-
1/64 amerikul buSels, Tavis lis yvela saxidan, mogebisa da
mxriv, buSeli udris 0,551 sakuTrebidan miRebuli Semo-
litrs). savlebis CaTvliT. pirdapir
piradi momsaxureba (per- gadasaxadebs miekuTvneba moge-
sonal service) - momsaxurebis is baze gadasaxadi, saSemosavlo
saxeebi, romlebic uSualo ze- gadasaxadi, qonebis gadasaxadi
moqmedebas axdenen adamianze. da a.S.
politikuri ekonomia 285
pirve ladi bazari (prima-
pirveladi ekonomikuri mecnierebis filoso-
ry market) - bazari, sadac fasian fia, filosofiuri doqtrina,
qaRaldebs yidian maTi emiten- romelic amtkicebs, rom daskvne-
tebi. bi, romlebic ar SeiZleba Semow-
pirveli giravnobis sige- mebuli iyos empiriulad, meti
li (senior mortgage) - uZravi qo- rom ara vTqvaT, aramecnierulia.
nebis uzrunvelyofili nawili, pozitiuri ekonomikuri
romelic valis daubruneblo- Teoria (positive economics) -
bis SemTxvevaSi kreditors ekonomikuri Teoriis nawili da
aZlevs upirates uflebas da- ekonomikuri analizis is ti pi,
giravebuli qonebis gayidvis romelic eyrdnoba faqtebiT
Sedegad misaReb Senatanebze. ganmtkicebul debulebebsa da
pirobiTi prognozi (con- daskvnebs. igi swavlobs ekonomi-
ditional forecast) - samomavlo kas iseTs, rogoric aris, upa-
ekonomikuri movlenebis ganWvre- suxebs kiTxvas _ `ra aris~ da
ta, gamoxatuli gansazRvruli ara kiTxvas _ `ra unda iyos~.
formiT. normatiuli ekonomikuri Teori-
plastikuri baraTi (plas- isagan gansxvavebiT, pozitiuri
tic card) - yvela saxis sagadasax- ekonomikuri Teoria ar iZleva
delo baraTi _ sabanko--sakre- samomavlo rekomendaciebs. igi
dito, debitoruli, samgzavro normatiuli ekonomikuri Teo-
da a.S. riis sayrdenia, faqtobrivi
plebisciti (plebiscite) [<laT. mtkicebiT upasuxebs iseT kiTx-
plebiscitum xalxis gadawyveti- vebs, rogoricaa, magaliTad, mo-
leba] - saerTo--saxalxo kenWis- saxleobis ramdeni procentia
yra, referendumi. umuSevari.
plebiscituri diqtatu- polisi (policy) [<ital. po-
ra (plebiscite’s dictatorship) - sa- lizza xelwerili, qviTari] - mow-
xelmwifo mmarTvelobis iseTi moba, gacemuli sadazRvevo kom-
meqanizmi, romlis drosac Cveu- paniis mier fizikuri an iuri-
lebrivad tardeba arCevnebi, diuli piris saxelze, romel-
oRond im gansxvavebiT, rom mac am kompaniaSi raime daaz-
mmarTvel fenebs an, ufro swo- Rvia. Seicavs dazRvevis Sesaxeb
rad, ramdenime mmarTvel pirs dadebuli xelSekrulebis piro-
yovelTvis aqvT arCevnebSi sa- bebs.
surveli Sedegis miRwevis re- politikuri ekonomia
aluri SesaZlebloba. economy) - mecniereba,
(political
pozitivizmi (positivism) - romelic saTaves iRebs XVIII
286 polisi

saukunis ukanasknel mesamedSi saukunis 70--iani wlebidan XX


klasikur--liberaluri ekono- saukunis 30--ian wlebamde) sa-
mikuri mimdinareobis warmo- fuZvlad edo msoflios wamy-
Sobis safuZvelze klasikuri vani kapitalisturi qveynebis
politikuri ekonomiis saxiT, ekonomikur politikas.
Tumca, es saxelwodeba pirvelma klasikuri politikuri eko-
SemoiRo frangma a. monkretienma, nomiis bazaze aRmocenda sxva-
rodesac gamosca naSromi `po- dasxva ekonomikuri mimdinare-
litikuri ekonomiis traqtati~ oba. erT--erTi aseTi mimdinar-
(1615). eobaa marqsistuli politikuri
klasikuri politikuri eko- ekonomia, romelmac farTod
nomiis aRmocenebiT mecniereb- moikida fexi da saprogramo
is erTian sistemas gamoeyo dokumentad iqca socialistu-
ekonomika, rogorc damoukide- ri sazogadoebis aSenebis msur-
beli mecniereba. klasikurma veli qveynebisaTvis. marqsis-
politikurma ekonomiam cod- tulma politikurma ekonomi-
nis mTel arsenals sakvlevi am, erTi mxriv, klasikuri poli-
problemis irgvliv mouyara tikuri ekonomiis mier gamokv-
Tavi, siRrmiseulad gaaanaliza leuli zogierTi Teoria ga-
da erTian sistemaSi moaqcia. naviTara da gaaRrmava, meore
amasTan, man mecnieruli kvle- mxriv ki, klasikuri politikuri
vis sfero gaafarTova da ar ekonomiisgan gansxvavebuli Te-
Semoifargla mxolod soflis oria Seqmna. marqsistuli poli-
meurneobiT, mecnierulad daas- tikuri ekonomiis kvlevis sa-
abuTa, rom simdidris wyaro gani warmoebiT urTierTobaTa
unda veZioT ara mimoqcevaSi ganviTarebis kanonzomierebebia.
(merkantilisturi midgoma) an marqsistul politikur
mxolod miwaTmoqmedebaSi (fiz- ekonomias daukavSirda leni-
iokratuli midgoma), aramed nis Teoria, ris safuZvelzec
mTlianad warmoebaSi. klasiku- Camoyalibda marqsistul--leni-
ri politikuri ekonomia Tavi- nuri politikuri ekonomia. es
si masStabebiTa da mecnieru- ukanaskneli ori nawilisgan
li siRrmiT, realuri ekonomi- Sedgeba. pirveli nawilia kapi-
kuri movlenebisa da amocaneb- talizmis, xolo meore _ soci-
is adekvaturi axsniTa da sis- alizmis politikuri ekonomia.
temuri midgomiT WeSmarit mec- kapitalizmis politikuri eko-
nierebad Camoyalibda, romelic nomia agebulia marqsis moZRvre-
saukunenaxevarze met xans (XVIII baze, ZiriTadad marqsis `kapi-
postindustriuli sazo gadoeba
sazogadoeba 287
talze~, romelSic gaanalize- `postindustriuli sazogadoe-
bulia imdroindeli kapital- bis momavali~ (1973) man Camo-
izmis ekonomikuri sistema. mas ayaliba postindustriuli sa-
agvirgvinebs leninis imperial- zogadoebisTvis damaxasiaTebe-
izmis Teoria. meore nawili _ li Semdegi xuTi niSani: 1. ma-
socializmis politikuri eko- terialur-nivTobriv warmoe-
nomia xotbas asxams da ikvlevs basTan SedarebiT, momsaxureb-
im socializms, romelic arse- is sferos wingamswrebi tem-
bobda komunistur qveynebSi. piT ganviTareba; 2. teqnologi-
XX saukunis 90--iani wle- ebisa da teqnologiuri Sefase-
bis dasawyisidan marqsistul-- bebis gansakuTrebuli rolis
leninurma politikurma eko- warmoCena; 3. axali `inteleq-
nomiam, romelic safuZvlad edo tualuri~ teqnologiebis Seq-
sabWoTa kavSirisa da sxva ko- mna; 4. dasaqmebis struqtura-
munisturi qveynebis ekonomikur Si profesiul-teqnikuri per-
politikas, adgili dasavlur sonalis upiratesobis zrda;
Teoriebs dauTmo. 5. Teoriuli codnis, rogorc
Tanamedrove dasavlur li- siaxleebis danergvisa da ekono-
teraturaSi termini _ `poli- mikuri politikis Camoyalibebis
tikuri ekonomia~ gulisxmobs safuZvlis, rolis amaRleba.
im politikuri faqtorebis kv- postindustriul sazogadoebaSi,
levas, romlebic moqmedeben sadac socialuri problemebi
qveynis ekonomikur politika- ukeTesad wydeba, belis ganmarte-
ze. `axali politikuri ekono- biT, mTavaria ara Zlieri kunTe-
mia~ Seiswavlis politikisa da bi, aramed codna da informacia.
ekonomikis urTierTmoqmedebis saqme isaa, rom XX sauku-
kanonzomierebebs, urTierTkav- nis 60-iani wlebidan aSS-sa da
Sirs politikuri saqmianobis dasavleT evropis qveynebis eko-
praqtikul aspeqtebsa da wmin- nomikaSi (iaponiaSi ki 70-iani
da ekonomikur Teorias Soris. wlebidan) gamoikveTa axali Ta-
posesia (possessoin) [laT. visebureba _ mecnierul-teqni-
possessio] - miwis arenduli mflo- kuri progresis ZiriTad mimar-
beloba. TulebaTa farTod danergva,
postindustriuli sazo- ramac daaCqara momsaxurebis
gadoeba (postindustrial society) sferos ekonomikis mesameul
– es termini samecniero brun- seqtorad Camoyalibeba, misi
vaSi Semoitana amerikelma mec- xvedriTi wonis arsebiTi ga-
nierma daniel belim. naSromSi dideba sazogadoebriv warmoe-
288 potenciuri mep

basa da moxmarebis struqtur- resuli ukuSedegebi qveynis eko-


aSi. yvela ZiriTadi maCvenebliT, nomikis ganviTarebaSi.
maT Soris dasaqmebulTa ricx- potenciuri mep (potential
ovnebiT, man win gauswro mate- GNP, potential output) - VTG, rom-
rialur-nivTobriv warmoebas da lis warmoebac SeiZleba arse-
gadaiqca ekonomikis umsxviles buli kapitaluri resursebisa
seqtorad. warmoebis procese- da samuSao Zalis pirobebSi.
bis avtomatizaciam, energiis axa- potenciuri warmoebis
li wyaroebisa da bioteqnolo- moculoba (potential output) -
giis gamoyenebam, mikroeleqtro- firmis, dargis, seqtoris an
nikisa da telekomunikaciuri mTlianad ekonomikis maqsimalu-
teqnikis miRwevaTa aTvisebam rad SesaZlebeli warmoebis
Tvisebrivad axali etapi Seqm- moculoba, gansazRvruli war-
na ekonomikur ganviTarebaSi. sa- moebis faqtorebis uzrunvel-
warmoo Zalebis arnaxulma prog- yofiT. sxvaoba potenciur da
resma gamoiwvia kapitalizmis faqtobriv warmoebis mocu-
transformacia axal sazogado- lobebs Soris Warbi simZlav-
ebaSi, Seqmna ganviTarebis Sem- reebis tolia.
dgomi, ufro maRali safexuri. prezentanti (presenter)
winaindustriuli sazogadoeba [<laT. praesentans warmomdge-
Secvala industriulma, xolo ni] - Tamasuqis warmomdgeni.
es ukanaskneli _ postindus- prezentacia (presentation)
triulma. ganviTarebul qveyneb- [<laT. presentatio] - 1. firmis,
Si daiwyo maRali masobrivi saqonlis da a.S. wardgena misi
moxmarebis xana, rac gamoixa- gacnobis an reklamis mizniT;
ta SemdegSi: a. mkveTrad gaizar- 2. gadasapirebeli Tamasuqis
da im umaRlesi xarisxis saqon- wardgena trasatisaTvis, pir-
lisa da momsaxurebis masobrivi isTvis, romelic valdebulia
moxmareba, romlebic winaT xel- es Tamasuqi gaanaRdos.
misawvdomi iyo mxolod mosax- preiskuranti (price-- cur-
leobis Zalze mcire nawilisaT- rent) [<frang. prix - fasi corant
vis; b. sagrZnoblad Semcirda mimdinare] - sxvadasxva saxis
siRaribe; g. mosaxleobis 10%- produqtis, saqonlisa da mom-
ma fufunebis dones miaRwia saxurebis fasebis cnobari.
(winaT igi xelmisawvdomi iyo preferencia (preference)
erTeulebisTvis). masobriv mox- [<laT. praeferre - upiratesobis
marebaze gadasvlas mohyva prog- miniWeba] - 1. upiratesoba, SeRa-
vaTi, SeRavaTiani sabaJo gada-
produqti 289
saxadebi, dadgenili saxelmwi- an mosakrebeli, romelic astim-
fos mier zogierTi qveynis yve- ulirebs garemos dabinZurebis
la an calkeuli saxis saqonel- Semcirebis RonisZiebebs.
ze, rac sxva qveynebis produ- prognozireba (forecast-
qciaze ar vrceldeba; 2. savaW- ing) _ mecnierulad dasabuTe-
ro SeRavaTi, dawesebuli saer- buli msjeloba, daskvnebi qveynis
TaSoriso xelSekrulebis safuZ- momavali ekonomikis an misi
velze qveynebs Soris vaWro- calkeuli sferoebis SesaZle-
bis gafarToebis mizniT. beli mdgomareobis, agreTve ama
privatizacia (privatizati- Tu im donis miRwevis alter-
on) [<laT. privatus - kerZo] - sa- natiuli gzebis, meTodebisa da
xelmwifo sakuTrebis gardaqmna vadebis Sesaxeb.
personificirebul kerZo sakuT- programuli biujeti
rebad. (programme budget) _ mTavro-
privilegiuri aqcia (pre- bis mier dasaxuli prioritete-
ference share) - aqcia garantire- bis misaRwevad gansaxorciele-
buli fiqsirebuli dividendis beli RonisZiebebis, programeb-
miRebis uflebiT. mis mflo- is, mosalodneli Sedegebisa da
bels xmis micemis ufleba ara Sefasebis indikatorebis er-
aqvs da amdenad, ar monawile- Toblioba. sainvesticio xasi-
obs aqcioneruli sazogadoeb- aTis programuli biujeti kap-
is marTvaSi. italuri biujetia.
princi
princi pali (principal) [<laT.
incipali progresiuli gadasaxa-
principalis mTavari] - 1. mTavari, di (progressive tax) - gadasaxa-
ZiriTadi mevale valdebule- di, romlis saSualo ganakveT-
baSi; 2. piri, romlis saxeli- ic izrdeba Semosavlis zr-
Tac moqmedebs agenti. dasTan erTad. progresiuli
pr inci pi - `vinc abinZu-
princi gadasaxadi SeiZleba arsebob-
rebs, is ixdis~ (polluter pays des danaxarjebzec, roca sa-
principle) - idea, romlis arsi gadasaxado ganakveTi izrdeba
mdgomareobs imaSi, rom vinc ab- samomxmareblo danaxarjebis
inZurebs garemos, man unda gada- zrdis kvalobaze.
ixados am qmedebisaTvis. ro- dasavleTis qveynebis sagada-
gorc ekonomikuri TanamSrom- saxado sistemebis umravlesoba-
lobisa da ganviTarebis orga- Si gadasaxadebi progresiulia.
nizaciam ganacxada, am princi ps produqti (product) [<laT.
Seesabameba pigus gadasaxadi, productus warmoebuli] - Sromis
agreTve nebismieri gadasaxadi materialuri (nivTobrivi) an
290 produqcia

aramaterialuri (mecnieruli menti, romlis Tanaxmadac mo-


aRmoCena, idea da a.S.) Sedegi. mgebiani sesxis, obligaciis an
produqcia (product) [laT. latariis bileTis mflobeli
productic, producire mzadeba, keTe- (promesis gamyidveli) valde-
ba] - msoflioSi, qveyanaSi, meur- bulebas iRebs, garkveul fasSi
neobis dargSi, sawarmoSi, cal- dauTmos sxva pirs Tavisi moge-
keuli muSakebis mier drois ba; 2. obligaciis gamyidvelis
gansazRvrul monakveTSi war- valdebuleba, gadacvalos ob-
moebuli produqtebis erTob- ligacia sxva obligaciaze misi
lioba. tiraJis gasvlis SemTxvevaSi.
produqciis gamoSveba prompti (prompt) - saswra-
(output) - resursebis dovlaT- fod dadebuli Carteri.
ad gardaqmnis saboloo pro- proporciuli gadasaxa-
cesi. ar aris aucilebeli pro- di (proportional tax) - gadasaxa-
duqciis gamoSveba zustad emTx- di, romlis saSualo ganakveTi
veodes sargeblianobis momtan Semosavlis miuxedavad ucvle-
dovlaTs: produqcia SeiZleba li rCeba.
flobdes nulovan da zogjer proteqcionizmi (protec-
uaryofiT sabazro fassac ki. tionism) [frang. protectionnisme
ar aris aucilebeli pro- <laT. protectio dafarva] - sax-
duqcias hqondes nivTobrivi for- elmwifos ekonomikuri politi-
ma. samedicino da saganmanaT- ka, romlis mizania erovnuli me-
leblo momsaxurebac produq- urneobis dacva ucxouri kon-
ciaa. pirveli jandacvis indust- kurenciisagan saimporto saqo-
riis Sedegia, xolo meore _ ga- nelze maRali baJis SemoRebiT,
naTlebis sistemis saqmianobisa. garkveuli saxis saqonlis Semo-
producenti (producer) tanis SezRudviT an akrZalviT.
[<laT. producens (prodocentis) proficiti (surplus) - biu-
mwarmoebeli] - mwarmoebeli; ama jetis dadebiTi saldo, biuje-
Tu im saqonlis mwarmoebeli tis Semosavlis gadameteba xar-
qveyana. jze. proficitis dros mTavro-
prolongacia (prolonga- ba Warb fulad saxsrebs iyenebs
tion) [<laT. prologare gagrZele- Tavisi davalianebis dasafaravad.
ba] - xelSekrulebis, sesxis, procenti (interest) [<laT.
Tamasuqisa da a.S. moqmedebis procentum yovel asze] - 1. ricx-
vadis gagrZeleba. vis measedi, aRiniSneba niSniT
promesa (promise) [<frang. -%
-%; 2. Semosavali, romelsac
promesse dapireba] - 1. doku- mesakuTre iRebs gadasaxadis
procentis realuri ga nakveTi
ganakveTi 291
saxiT fizikuri da iuridiuli saxsrebze, romlebic Tavs iyris
pirebisagan Tavis sakuTrebaSi fulis bazarze; b). saqonlis
arsebuli obieqtebis gamoyeneb- fasebze. rac ufro maRalia
isaTvis; 3. sasesxo procenti, fasebis mosalodneli zrda, miT
sargebeli, romelsac iRebs ufro maRalia procentis norma.
kreditori gacemul sesxze. procentis nominaluri
procentis (sargeblis ) ganakveTi (nominal interest) -
ganakveTi (interest rate) - kre- fulis raodenoba, romelic
ditis an sasesxo kapitalis gadaxdilia sasesxo fuladi
gamoyenebisaTvis dawesebuli ga- niSnis erTeulze garkveul pe-
dasaxadis procentuli maCvene- riodSi (Tve, weli); procen-
beli, romelic gamoxatavs gas- tis ganakveTi, romlis mixed-
esxebuli fuladi niSnis er- viTac dairicxeba aqtivebis no-
Teulze SemoRebuli wliuri minaluri Rirebulebis namati
gadasaxadis odenobas. mas awes- sadepozito angariSebsa da fa-
rigeben bankebi maT mier war- sian qaRaldebze; procentis
moebul operaciebze (mokleva- realuri ganakveTisa da infla-
diani an grZelvadiani dakred- ciis tempis jami. fiSeris ef-
iteba, anabrebi da sxv.) dade- eqtis mixedviT, procentis no-
bul sakredito SeTanxmebebSi. minaluri ganakveTis dinamika
procentuli ganakveTi Sei- mTlianad emTxveva inflaciis
Zleba iyos mcocavi an fiq- mosalodneli tempis dinamikas.
sirebuli mTeli vadis ganmav- procentis realuri ga-
lobaSi. misi sidide, wminda pro- nakveTi (real interest rate) - 1.
centis garda, damokidebulia procentis ganakveTi, romlis
kreditoris danaxarjebisa da mixedviTac izrdeba aqtivebis
riskis safasurze. rac ufro sa- realuri Rirebuleba sadepozi-
riskod miaCnia kreditors kre- to anagriSebsa da fasian qa-
ditis gacema, miT ufro maRa- Raldebze garkveul periodSi;
lia procentis norma Tanabar 2. procentis minimaluri gana-
pirobebSi. procentuli ganakve- kveTi, koreqtirebuli mocemul
Tis norma mewarmisaTvis infor- periodSi mosalodneli infla-
maciis mniSvnelovani wyaroa. ciis tempis mixedviT; sxvaoba
igi yalibdeba fulis bazarze. procentis nominalur ganakveT-
procentis norma damokide- sa da inflaciis temps Soris.
bulia: a). fuladi saxsrebis arsebobs mosalodneli (ex
miwodebis sidideze, anu im ante) da faqtobrivi (ex post)
droebiT Tavisufal fulad procentis realuri ganakveTi.
292 Jenevis konferencia

angariSze gansazRvruli Tanxis

J gadaricxvis Sesaxeb. JiroCeki


gamoiyeneba mxolod unaRdo
Jenevis konferencia (Ge- angariSsworebisas erTi bankis
neva Conference) - ix. tarife- farglebSi, sadac gaxsnilia
bisa da vaWrobis Sesaxeb gene- orive mxaris JiroangariSi.
raluri SeTanxmeba. Jirocentrali (girocen-
Jenevis raundi(Geneva ro- tral) - sakredito dawesebule-
und) - tarifebisa da vaWro- ba, romelic komunaluri Sem-
bis Sesaxeb generaluri SeTan- naxveli bankebisTvis centra-
xmebis CarCoebSi savaWro mo- luri bankis funqciebs asru-
laparakebebis pirveli (1947) lebs. yvelaze farTod gavr-
da meoTxe (1955-1956) raun- celebulia germaniaSi.
debis farTod gavrcelebuli
saxelwodeba.
Jiranti (endorsee) [<ital.
girante<girare gadagzavna (Tanx-
is)] - igivea, rac indosanti.
Jirati (endorser) - igivea,
rac indosati.
Jiro (endorsement) [<ital.
giro brunva, mimoqceva] - 1. unaRdo
angariSsworebis erT--erTi for-
ma; 2. igivea, rac indosamenti.
JiroangariSsworeba (giro
account) - unaRdo angariSs-
woreba, romelsac awarmoeben
bankebi erTi angariSidan meo-
reze Tanxis gadaricxviT. igi
gamoiyeneba agreTve unaRdo an-
gariSsworebis mTeli sistemis
aRsaniSnavad.
JiroCeki (giro cheque) -
Ceki, romelic Seicavs Cekis
mflobelis nebarTvas misi
JiroangariSidan Cekis amRebis
realuri mTliani Si da produqti
Sida 293
dito da sabiujeto politika

r garkveul gavlenas moaxdens


ekonomikaze da, xelmZRvanelo-
ra, rogor, visTvis (what, ben ra sakuTari gamorCenis
how, for whom) - ekonomikuri surviliT, iseT RonisZiebebs mi-
organizaciis sami ZiriTadi marTaven, romlebic am poli-
problema, triada. `ra `ra~ _ es tikas araefeqtians xdis.
aris kiTxva imis Sesaxeb, Tu racionaluri spekula-
ra saxis da ra raodenobis ciuri `sapnis buSti~ (ratio-
saqoneli an momsaxureba unda nalistic speculative “bubble”) –
vawarmooT SezRuduli resur- aqciis fasis iseTi dinamika,
sebis pirobebSi. `rogor
`rogor~ _ rodesac finansuri investorebi
es aris kiTxva imis Sesaxeb, gamoxataven mzadyofnas, aqcie-
Tu ra teqnologiiT vawarmooT bSi mis namdvil Rirebulebaze
es saqoneli an momsaxureba, meti gadaixadon, im molodiniT,
xolo `visTvis
`visTvis~ _ es aris kiTx- rom `sapnis buSti~ ibereba, ami-
va imis Sesaxeb, Tu samomxmare- tom aqciebi gaagrZelebs ga-
blo dovlaTi rogor ganaw- farToebas, rac investorebs ma-
ildes mocemul sazogadoeba- Ti aqciebis ufro maRal fasad
Si. ix. sabazro ekonomika. gayidvis saSualebas miscemda.
rantie (rentier) (frang. ren- sinamdvileSi es aqciebi SeiZle-
tier) - piri, romlisTvisac Semo- ba `cxeli~ (zedmetad Sefase-
savlis wyaroa sesxad gacemu- buli) gaxdes. aqciebis fasis
li kapitalis procenti (sarge- aseT gadaxras maTi namdvili Ri-
beli) an fasiani qaRaldebidan rebulebidan axireba ewodeba.
miRebuli Semosavali. realuri gacvliTi kur-
racionaluri molodi- si (real exchange rate) - gacvli-
nis Teoria (rational expecta- Ti kursi, romelic iTvalis-
tions theory) - Teoria, romlis winebs ori Sesabamisi qveynis
Tanaxmadac mwarmoeblebi da mo- fasebis doneTa Tanafardobas.
mxmareblebi _ biznesisa da gaiangariSeba nominaluri gacv-
hausholdis blokebi arsebu- liTi kursis gayofiT Sesadar
li socialur--ekonomikuri in- qveynebSi fasebis indeqsebis
formaciis safuZvelze yvelaze Tanafardobaze.
racionalurad gegmaven Tavi- realuri mTliani Sida
Sida
anT ekonomikur qcevas. isini produqti (real gross domestic
varaudoben, rom fulad--sakre- product) - saboloo produqtis
294 realuri Semosavali

mTliani raodenobis mis mud- ditis kreditorebi; uZravi


miv (da ara mimdinare) fasebze qonebis registri, romlis Tanax-
namravlTa jami. realuri mTli- madac ganisazRvreba uZravi
ani Sida produqti gamoSvebis qonebis konkretuli obieqtis
maCvenebelia. masSi cvlilebe- flobis ufleba; fasiani qaRal-
bi mxolod saqonlis raodeno- debis registri, romelSic
baSi cvlilebebs asaxavs. SeaqvT cnobebi firmis yvela
realuri Semosavali (real fasiani qaRaldis Sesaxeb; 2.
income) - saqonlisa da momsa- specialuri organo, romelic
xurebis raodenoba, romlis Se- marTvis specialur dargSi ze-
Zenac SeuZlia individs, ojaxs damxedvelobis funqcias asru-
an firmas TavianTi fuladi lebs.
SemosavlebiT, an kidev, fula- regionuli ekonomika
di Semosavali, romelic ko- (regional economics) - ekonomi-
reqtirebulia fasebis indeqsiT. kuri analizis nawili, romel-
realuri cvladebi (real ic Seiswavlis ekonomikuri saq-
variables) - naturaluri erTe- mianobis teritoriul ganlage-
ulebiT gazomili sidideebi (ix. bas da regionebs Soris ekono-
klasikuri dihotomia). mikuri aqtiurobis doneTa So-
realuri xelfasi (real ris gansxvavebas. igi ikvlevs
wage) - nominaluri xelfasi, mikro-- da makroekonomikur
koreqtirebuli fasebis cvale- problemebs.
badobis donis mixedviT. gai- regionuli makroekonomi-
zomeba im saqonlisa da mom- kis farglebSi, rogorc wesi,
saxurebis RirebulebiT, romel- xorcieldeba sxvadasxva re-
Ta SeZena SesaZlebelia am xel- gionebis SedarebiTi analizi,
fasiT. xolo TviT regionebi ganixi-
registri (register) [<laT. leba rogorc erTgvarovani eko-
registrum> sia, CamonaTvali] - 1. nomikuri erTeulebi. regionu-
Canawerebis wigni, saaRricxvo li makroekonomika moicavs erov-
dokumenti Sesabamisi siiT, nuli ekonomikis farglebSi sxva-
romelsac samarTlebrivi mniS- dasxva regionTa ekonomikuri
vneloba aqvs. mag., komerciuli zrdisa da umuSevrobis, war-
registri, romelSic Setanil- moebis faqtorTa moZraobisa da
ia yvela komerciuli banki; a.S. problemebs.
kreditorebis registri, romel- regionuli mikroekonomi-
Sic Seitaneba i poTekuri kre- ka upiratesad dakavSirebulia
revalvacia 295
konkretul ekonomikur obieq- ulSi oqros Semcvelobis an
tebs Soris urTierTzemoqmede- misi kursis oficialuri gazr-
bis sakiTxebis kvlevasTan. igi da sxva qveynebis valutebTan Se-
Seiswavlis adgilmdebareobis darebiT.
gavlenas ekonomikur saqmianoba- vinaidan Tanamedrove piro-
ze da ar ganixilavs region- bebSi fuls aRar aqvs oqroSem-
ebs rogorc erTgvarovan erTe- cveloba, amJamad revalvacia
ulebs. didi da patara qalaqe- gulisxmobs mxolod fulis
bis Taviseburebebis kvlevisTvis kursis oficialur gazrdas
gamoiyeneba termini _ `qalaqe- sxva qveynebis valutebTan Se-
bis ekonomika~. darebiT.
regresi (regress, recourse) saqme isaa, rom iamaikis sa-
[laT. regressus dabruneba, ukan valuto sistemis Camoyalibeb-
svla] - 1. ganviTarebis ufro ma- is (1976) Semdeg, CCA-is ga--
Rali formidan dabalze gada- dawyvetilebiT, 1978 wels ga-
svla, ukan svla, cvlileba uare- uqmda oqros pariteti (Tana-
sisaken (sapirispiroa -progre- fardoba sxvadasxva qveynis
si); 2. zaralis anazRaurebis valutebs Soris oqros won--
moTxovna, romelsac erTi piri iTi raodenobis, oqros Semcv--
warudgens meores. elobis mixedviT). oqro, rome--
regresiuli gadasaxadi lic savaluto sistemaSi XX
(regressive tax) - gadasaxadi, rom- saukunis 70--ian wlebamde mni--
lis saSualo ganakveTic Se- Svnelovan rols asrulebda,
mosavlis zrdasTan erTad ece- gamoidevna saerTaSoriso anga--
ma. arapirdapiri gadasaxadebis riSsworebis sferodan. miiRes
umravlesoba regresiulia. gadawyvetileba misi saboloo
reestri (register) (laT. demonetizaciis Sesaxeb. mTavari
regictrin) - ix. kadastri. valutis statusi amerikul
reeqsporti (reexport) [laT. dolars mieniWa. revalvacia gu-
reexsportore] - adre importire- lisxmobs fulis msyidvelo-
buli saqonlis gatana (gada- biTi unaris amaRlebas garkve-
muSavebis gareSe) mesame qveya- ul donemde. es done SeiZleba
naSi. iyos iseTive, rogoric inflaci-
revalvacia (revaluation) is dasawyisSi; SeiZleba iyos
[re + <frang. evalastion Sefase- ufro maRali, vidre im momen-
ba] - sxvagvarad _ valorizacia, tSi, rodesac inflaciam maqsi-
revalorizacia _ fulad erTe- mums miaRwia. amrigad, reval-
296 revalvacia

vacia qaRaldis fulis infla- qiT, amcirebs masze sakuTar


ciamdeli Rirebulebis Tanda- valutaSi gamoxatul fasebs,
TanobiTi aRdgenis procesia, riTac zrdis moTxovnas im-
rac faqtobrivad valutis portul saqonelze da, saer-
kursis amaRlebas niSnavs. mag., Tod, imports; 2. mocemuli qvey-
1961 wels moxda dasavleT- nis revalvirebul valutasa da
germanuli markis revalvacia. sxva qveynebis valutebs Soris
misi oqroSemcveloba gaizar- warmoqmnili axali savaluto
da 0,211588--dan 0,222168 gram pariteti araxelsayrels xdis
wminda oqromde, ris Sedegad ucxouri kapitalis dabandebas
aSS--is dolaris mimarT am fu- am qveyanaSi, vinaidan valuteb-
lis kursi, nacvlad 4,2 markisa, is gacvlisas maTi mflobele-
gaxda 4 marka. bi adgilobrivi valutiT nak-
revalvacia ekonomikis reg- leb Tanxas iReben. meore mxriv,
ulirebis erT--erTi saSuale- qveynebisTvis, romlebmac Tavi-
baa, Tumca, saerTaSoriso sava- anTi valutis revalvacia moax-
luto praqtikaSi igi iSviaT dines, kapitalis eqsporti uf-
movlenas warmoadgens. es imiT ro xelsayrelia, vinaidan iqm-
aixsneba, rom qveyana, romelic neba ucxouri valutis Sedare-
valutis revalvacias axor- biT iafad yidvis SesaZleblo-
cielebs, sxva qveynebTan Sedar- ba; 3. revalvacia amcirebs qvey-
ebiT, araxelsayrel mdgomare- nis Semosavals saerTaSoriso
obaSi ayenebs Tavis Tavs sa- turizmis sferoSi, vinaidan
gareo vaWrobis, ucxouri kap- ucxoel turistebs am qveyana-
italis mizidvisa da saerTa- Si mogzauroba Zviri ujdebaT,
Soriso turizmis sferoSi. es da piriqiT, stimuls aZlevs
gamoixateba SemdegSi: 1. reval- adgilobriv turistebs sazR-
vacia mocemuli qveynis valu- vargareT mogzaurobisTvis, rad-
tis kursis aweviT sxva sax- gan maTTvis ucxouri valuta
elmwifoebis valutebTan Seda- iafi xdeba.
rebiT iwvevs ucxour valutaSi revalvacia inflaciis wina-
saeqsporto saqonlis fasebis aRmdeg brZolis erT--erTi sa-
zrdas, riTac amcirebs qveynis Sualebaa. ucxouri valutis mo-
konkurentunarianobas msoflio Zalebis SezRudviT igi garkve-
bazarze, aferxebs saqonlis ulwilad xels uwyobs mimo-
eqsports. rac Seexeba saqon- qcevaSi fuladi masis zrdis
lis imports, revalvacia, piri- SeCerebas da amis safuZvelze
rekambio 297
fasebis matebis Senelebas. fase- pirvel yovlisa, miwodebis
bis zrdas aferxebs agreTve Teoriisa da monetarizmis Zir-
revalvaciis Sedegad importze iTadi debulebebis asaxva aSS--
gaweuli xarjebis Semcireba. is prezident reiganis adminis-
sapirispiroa _ devalvacia. traciis (1981--1988) ekonomi-
reversi (reversion) - qone- kur politikaSi. reiganomika
bis dabruneba Tavdapirveli moicavs ekonomikuri politikis
mflobelisaTvis. Semdeg ZiriTad mimarTulebebs:
revizia (revision, audit) - 1. ekonomikaSi saxelmwifos
rwmunebuli saxelmwifo or- Carevis zrdis SeCerebas saxel-
ganos mier sawarmos, dawese- mwifo xarjebis Semcirebis
bulebis an Tanamdebobis pire- safuZvelze; 2. saxelmwifo so-
bis sameurneo--safinanso saqmi- cialuri xarjebis gazrdas; 3.
anobis Semowmeba muSaobaSi na- kerZo mewarmeobis saxelmwifo
klovanebebis gamovlenisa da da- regulirebis masStabis mniS-
Zlevis mizniT, agreTve maTi mo- vnelovan Semcirebas; 4. admin-
qmedebis kanonierebisaTvis. istraciis mier sarezervo sis-
revokacia (revocation) - temis waxalisebas fuladi ma-
Cekis gamcemis winadadeba gace- sis zrdis tempis im doneze
muli Cekis gauqmebis Sesaxeb. SesanarCuneblad, romelic sak-
rezidenti (resident) [laT. marisi iqneboda ekonomikuri
residens (residents) mjdomare] - zrdis uzrunvelyofisaTvis; 5.
iuridiuli an fizikuri piri, piradi saSemosavlo gadasaxa-
romelic registrirebulia an disa da korporaciebis moge-
xangrZlivad (1 welze met baze gadasaxadis mkveTr Sem-
xans) cxovrobs mocemul qvey- cirebas.
anaSi. rezidentze srulad vr- reimporti (reimport) [laT.
celdeba qveyanaSi arsebuli sa- reimportate] - sazRvargareTidan
gadasaxado da sakanonmdeblo samamulo warmoebis saqonlis
reJimi. (gausaReblis, dawunebulis da
reideri firma (raider firm) a.S., droebiT gatanilis, magal-
– firma, romelsac aqvs Sesa- iTad, gamofenaze) ukan Semot-
Zlebloba iyidos sxva kompa- ana.
nia; reideri firma STanTqavs rekambio (renewed bill) [ital.
sxva kompaniebs. recambio SebrunebiTi Tamasuqi]
reiganomika (Reaganom- - sxvagvarad retrata _ 1. Tama-
ics) - neoklasikuri Teoriebis, suqis moTxovna valdebuli piris
298 reketi

mimarT, romelsac waradgens Weben am firmis produqcias mis


gaprotestebuli Tamasuqis gam- konkurentebTan SedarebiT). Tan-
naRdebeli gadaxdili Tanxis, amedrove ekonomikur liter-
procentis, sauravis (jarimis) aturaSi reklamas ganixilaven
da gaprotestebasTan dakavSire- rogorc kapitaldabandebas. re-
buli xarjebis anazRaurebis klamis aqtivebi Sedis firmis
mizniT; 2. bankis angariSi inka- aranivTobrivi aqtivebis Rire-
sod miRebuli Tamasuqis gapro- bulebaSi.
testebasTan dakavSirebuli xar- rekonstruqciisa da
jebis anazRaurebis Sesaxeb. gan viTarebis saerTaSori-
ganviTarebis
reketi (racketeering) - me- so banki (International Bank for
warmeebisagan fulis ukanono Reconstruction and Development--
gamoZalva SantaJis gziT. IBRD) - saerTaSoriso finansuri--
rekviziti (requisite) [<laT. sakredito instituti, romlis
requisitum saWiro, aucilebeli] - Stab--bina vaSingtonSia. daars-
dokumentebisaTvis kanoniT dad- da 1945 wels saerTaSoriso
genili savaldebulo monaceme- savaluto fondTan erTad da
bi. Tu rekvizits Tundac erTi gaeros breton--vudsis konfer-
monacemi aklia, mis mflobels enciis gadawyvetilebiT (romel-
ufleba ara aqvs, daniSnulebi- ic Catarda 1944 wlis ivlis-
samebr gamoiyenos igi. Si). araoficialurad msoflio
reklama (advertising) - in- bankad wodebul organizacias
formaciis wyaro potenciuri mo- 1947 wels mieniWa gaeros spe-
mxmareblisTvis xelmisawvdomi cialuri organos statusi.
saqonlisa da momsaxurebis fase- Tavdapirvelad banki dakave-
bisa da Tvisebebis Sesaxeb. igi buli iyo kapitaluri resurse-
zrdis sabazro informaciis na- bis TavmoyriTa da ganawilebiT
kadebs da xels uwyobs konku- omisSemdgomi evropis aRsadgenad.
renciis ganviTarebas. reklama aRdgenis evropuli programis
firmis saqmianobis erT-- erTi mTavari amocana iyo ganviTareb-
formaa, romelic mimarTulia is monawile qveynebisaTvis Se-
produqciis gayidvis moculo- RavaTiani sesxebis gacema 5 wlis
bis gadidebisaken. misi ZiriTadi vadiTa da 15 wlis an meti xniT
mizania momxmarebelTa raode- dafarvis pirobiT. Tanamedrove
nobis gadideba da amiT konkuren- pirobebSi erT-- erTi mTavari
tebTan upiratesobis mopoveba amocanaa `mesame samyaros~ qveyne-
(romlebic upiratesobas miani- bis ganviTarebis dakrediteba.
rentingi 299
bankis saqmianoba finansde- gadasaxdeli Tanxis damrgva-
ba monawile qveynebis Senataneb- lebis mizniT.
is xarjze (am qveynebis raode- remitenti (remitter) [<laT.
noba 1990 wels 153 iyo, amJa- remittens (remittentis) gamgzavni]
mad 185--ia). banki agreTve ax- - fulis mimRebi gadasapirebe-
orcielebs da koordinacias uw- li TamasuqiT, e.i. piri, romel-
evs teqnikuri daxmarebis mrava- sac uxdian TamasuqSi aRniS-
li saxis programas. amasTan, nul Tanxas. remitenti SeiZle-
igi TanamSromlobs ganviTare- ba iyos rogorc mesame piri,
bis problemebiT dakavebul sx- ise trasanti.
vadasxva saerTaSoriso da re- renovacia (renovation, re-
gionul organizaciebTan, xe- newal) - fizikuri da moralu-
lmZRvanelobs ekonomikuri gan- ri cveTis Sedegad warmoebidan
viTarebis institutebs, monaw- gamosuli manqana--mowyobilobe-
ile qveynebis im samTavrobo bis, instrumentebis saamorti-
Cinovnikebis momzadebis saswav- zacio anaricxebis xarjze Secv-
lo dawesebulebebs, romlebic lis procesi.
uSualod monawileoben ganvi- renta (rent) [<laT. reddita
Tarebis programebis Sefasebasa dabrunebuli] - 1. regularu-
da SesworebaSi. sesxebis gace- li Semosavali kapitalidan,
masa da teqnikur daxmarebaSi qonebidan an miwis nakveTidan,
bankis saqmianobas avsebs kidev romelic ar ukavSirdeba misi
sami organizaciis monawileo- mimRebis samewarmeo saqmianobas;
ba, esenia: saerTaSoriso finan- 2. yovelwliuri Tanxa, romel-
suri korporacia, ganviTarebis sac sadazRvevo kompania uxdis
saerTaSoriso asociacia, mra- dazRveuls.
valmxrivi investirebis garan- rentabelobis norma (ope-
tiis saagento, romlebic, Sesa- rating ratio, profitability) - danaxar-
bamisad, Seiqmnen 1956, 1960 da jebis efeqtianobis erT--erTi
1988 wlebSi. ZiriTadi maCvenebeli. gaianga-
remarka (remark) [frang. riSeba mogebis SefardebiT
remarque] - SeniSvna, minaweri warmoebrivi ZiriTadi kapital-
an aRniSvna savaWro wignSi, an- isa da normirebuli sabrunavi
gariSSi da sxv. saSualebebis jamTan.
remisia (remission) [<laT. rentingi (renting) - man-
Semcireba] - komerciuli fas- qanebisa da mowyobilobebis mok-
Camokleba angariSis mixedviT levadiani arenda, arendatoris
300 reperacia

mier maTi Semdgomi gamosyid- im SemTxvevaSi, roca garigeba


vis uflebis gareSe. arendis miCneulia baTilad. Tu saqon-
gadasaxadi rentingis mixedviT lis dabruneba naturaluri
ufro maRalia, vidre finana- saxiT SeuZlebelia, maSin misi
suri lizingisa. dabruneba fuladi saxiT xor-
reparacia (reparation) [<laT. cieldeba. Tu aRmoCndeba, rom
reparatio aRdgena] - damarcxe- garigebis kanonierebis darRveva-
buli saxelmwifos mier omiT Si damnaSave erT-erTi mxarea,
miyenebuli zaralis anazRau- restitucia calmxrivi xdeba,
reba im saxelmwifosaTvis, e.i. saxsrebis dabrunebas mx-
romelmac ganicada Tavdasxma. olod damnaSave mxare axor-
reporti (contango; over- cielebs.
spot) - spekulaciuri sabirJo restriqcia (restriction) [laT.
garigeba fasiani qaRaldebis restrictio SezRudva] - 1. monop-
bazarze. iTvaliswinebs fasi-- oliebis mier saqonlis war-
ani qaRaldebis kursis amaR- moebis, gayidvisa da eqsportis
lebas sakurso sxvaobis miRe- SezRudva fasebis xelovnurad
bis mizniT. gazrdis mizniT; 2. centraluri
reprivatizacia (pre-priva- bankis mier komerciul banke-
tization) – adre kerZo sakuTreba- bze gasacemi kreditebis Sez-
Si arsebuli, Semdgom nacionali- Rudva, rac iwvevs samrewvelo
zebuli qonebis kvlav yofil da savaWro sawarmoebis kred-
mesakuTreze kerZo sakuTreba- itebis saerTo Semcirebas, war-
Si dabruneba. moebis Sekvecas an misi zrdis
restanti (rest) – 1. balan- tempebis dacemas.
sis Sedgenis Semdeg darCenili restruqturizacia (res-
firmis vali. 2. gauyidavi saqon- truqturing) – kontrolirebadi
lis naSTi. programa, Sedgenili sawarmos
restitucia (restitution) – xelmZRvanelobis mier, romel-
1. qonebis dabruneba, romelic ic mniSvnelovnad cvlis sawar-
aramarTlzomierad iyo mita- mos saqmianobis sferos, an
cebuli da gatanili meomari saqmianobis warmarTvis xerx-
saxelmwifos mier mowinaaRm- ebs. restruqturizaciis ma-
degis teritoriaze. 2. garige- galiTebia aseve: saqmianobis
bis damdebi mxareebis mier xel- nawilis gayidva an Sewyveta;
SekrulebiT miRebuli fulisa saqmianobis daxurva romelime
da saqonlis urTierT dabruneba qveyanaSi an regionSi; saqmi-
recesia 301
anobis gadatana erTi qveynidan Seatyobinon] - saerTo--saxalxo
an regionidan meore qveyanaSi kenWisyra saxelmwifoebrivi
an regionSi; menejmentis stru- mniSvnelobis mqone ama Tu im
qturis cvlileba; fundamen- sakiTxze.
turi reorganizacia, romelic referencia (reference) [<laT.
arsebiT gavlenas moaxdens referre vacnobeb] - daxasiaTeba,
sawarmos saqmianobis xasiaTsa romelsac saqmian wreebSi ndo-
da mimarTulebaze. bolo xanebSi biT aRWurvili organizacia,
es termini gamoiyeneba valebTan banki, aqcioneruli sazogadoe-
mimarTebaSi _ valebis restru- ba da a.S. aZlevs fizikur an
qturizacia, rac niSnavs axa- iuridiul pirs. masSi aRniS-
li pirobebisa da vadebis gan- nulia im piris Tvisebebi da
sazRvras valis dafarvasTan mi- kreditunarianoba, visac daxa-
marTebaSi. siaTeba eZleva.
resursebis wrebrunvis refinansireba (refinanc-
modeli (The circular - flow mo- ing) - Zveli grZelvadiani valis
del) - ekonomikis vizualuri mo- dafarva axali grZelvadiani
deli, makroekonomikuri wre- sesxis daxmarebiT. vTqvaT, ko-
brunvis modeli, romelic mpanias sami weli darCa xuTi
gviCvenebs, rogor moZraobs re- wliT aRebuli 50 aTasi dola-
sursebis nakadi Sinameurneobeb- ri kreditis (wliurad Tana-
sa da firmebs Soris sxvadasxva bari gadaxdis pirobiT) dasa-
bazris (resursebis, saqonlis, faravad. darCenili 30 aTasi
momsaxurebis) gavliT. sxvag- dolari man SeiZleba dafaros
varad, mas saqmiani aqtiuro- axali xuTwliani obligacieb-
bis Caketili wriuli naka- is gamoSvebis gziT.
dis models uwodeben. recepisa (receipt) [laT.
retrata (renewed bill) (ital. recepisse<recipore miReba] - wi-
ritratta) - igivea, rac rekambio. naswari sazRvao xelwerili
refaqcia (discount) [frang. (ix. konosamenti) saqonlis mi-
refoction] - fasis an wonis dak- Rebis Sesaxeb.
leba saqonelze, romlis xaris- recesia (recession) [laT.
xic xelSekrulebiT gaTvalis- recessus ukan daxeva] - ekonomikis
winebulze dabalia (ix. boni- zomieri dacema (uaryofiTi
fikacia). zrda) an ekonomikuri zrdis
referendumi (referendum) tempebis Seneleba. aisaxeba so-
[<laT. referendum is, rac unda cialuri Semosavlis Semcire-
302 rTuli procenti

basa da umuSevrobis donis amaR- maklerad. 42 wlis asakSi man


lebaSi. didi simdidre daagrova, ra-
rTuli procenti (com- mac saSualeba misca mietove-
pound, complex interest) - procen- bina am sferoSi saqmianoba da
tul Semosavalze daricxuli Tavisi SesaZleblobebi moesin-
procenti. am SemTxvevaSi pro- ja literaturaSi, gansakuTre-
centis ganakveTi gaiangariSeba biT ki, ekonomikur mecnierebaSi.
im Tanxidan, romelic moicav- ekonomikuri mecnierebisad-
da adre daricxul procents. mi rikardos interesis ga-
mag., Tu investiciebma Seadgina ZlierebaSi udidesi roli Sea-
1, xolo procentis ganakveTi srula a. smiTis naSromma _
r-is tolia, maSin erTi wlis gas- `gamokvleva xalxTa simdidris
vlis Semdeg Tanxa iqneba(1 x r). bunebisa da mizezebis Sesaxeb~.
Tu miRebuli procenti amogebu- rikardos pirveli naSromi iyo
li iqneba, maSin darCeba 1, rome- 1809 wels gamoqveynebuli saga-
lic Semdeg wels isev moitans zeTo statia, romelic safuZ-
r procents, magram Tu darCeba vlad daedo mis pirvel did
(1 + r), maSin es Tanxa momdevno traqtats _ `oqros zodebis
wels moitans (1 + r) x r pro- maRali fasi~ (1810). am naSrom-
cents. meore wlis bolos Si rikardo amtkicebda, rom mim-
Tanxa iqneba (1 + r)+(1 + r) x r. dinare inflacia gamowveulia
rikardo devid (1772--1823) fuladi masis SezRudviT da
(Ricardo David) - ingliseli eko- `inglisis bankis~ warumateblo-
nomisti, romelmac novatoru- bis Sedegia.
li wvlili Seitana ekonomikis rikardos didi wvlili
ara erTi sferos kvlevaSi. miuZRvis SromiTi Rirebuleb-
rikardos mTavari da cnobili is Teoriis SeqmnaSi. Semdeg es
naSromia `politikuri ekonomi- Teoria ganaviTara k. marqsma.
isa da dabegvris safuZvlebi~ miuxedavad imisa, rom rikardo
(1817), sadac man sxva sakiTxeb- xedavda siZneleebs SromiTi
Tan erTad, absoluturi upira- danaxarjebiT Rirebulebis (fa-
tesobis Teoriis ganviTarebis seulobis) axsnaSi, igi eyrd-
safuZvelze, daamuSava Sefar- noboda Sexedulebas, rom Sroma
debiTi upiratesobis Teoria. xarjebisa da fasebis mTavari
rikardom 14 wlisam daiw- Semadgenelia.
yo muSaoba safondo birJaze mecnierTa erTi nawili upi-
jer brokerad, xolo Semdeg rispirdeba rikardos SromiTi
roloveruli krediti 303
Rirebulebis Teorias da mas riaSi (misgan damoukideblad
empiriul Teoriad miiCnevs. msgavsi Teoria SeimuSava e.
aRsaniSnavia, rom d. rikar- Cemberlinma). robinsoni ganic-
dos `politikuri ekonomiisa dida k. marqsisa da j. keinzis
da dabegvris safuZvlebi~ in- naSromebis gavlenas, akritikeb-
glisuridan qarTul enaze 1937 da ekonomikaSi saxelmwifos
wels Targmna lai pcigis uni- Caurevlobis (Laissez-Faire) Teo-
versitetis kursdamTavrebul- rias, zRvrul sargeblianobaze
ma, cnobilma qarTvelma ekono- dafuZnebul Semosavlebis ga-
mistma, profesorma fili pe nawilebis neoklasikur Teor-
gogiCaiSvilma (rusul enaze ias. mniSvnelovani wvlili
iTargmna mxolod oTxi wlis Seitana ekonomikuri zrdis
Semdeg _ 1941 wels). TeoriaSi.
rikardo
rikardo--baros Teorema j. robinsonis naSromebidan
(Ricardo-Barro proposition) - Teo- aRsaniSnavia: `narkvevi marqsis-
rema, romlis mixedviT, ekonomi- tuli ekonomikuri Teoriis Se-
kur aqtiurobaze zemoqmedebas saxeb~ (1942), `ekonomikuri fi-
ar axdens arc biujetis defi- losofia~ (1962), `ekonomikuri
citi da arc saxelmwifo vali. zrdis Teoriis narkvevebi~
es mosazreba cnobilia agreTve (1963), `ekonomikuri mecniere-
rikardos ekvivalenturobis ba CixSi~ (1966), `Tavisufle-
saxelwodebiT. ba da movaleoba~ (1970), `eko-
robinsoni joan (1903-1983) nomikuri eresi~ (abdaubda _
(Robinson Joan) – britaneli r.a.) (1971) da a.S.
ekonomisti, postkeinzianuri rodi (rod) - sigrZis erTe-
periodis gavleniani Teoreti- uli sazomTa inglisur siste-
kosi, kembrijis universitetis maSi; 1 rodi udris 51/2 iards
profesori (1931-1971), kembri- anu 5,0292 metrs.
jis skolis erT-erTi Tvalsa- roialti (royalties) - sali-
Cino warmomadgeneli. naSromiT cenzio gasamrjelo periodu-
`arasrulyofili konkurenciis li gadaricxvis formiT li-
ekonomikuri Teoria~ (1933) cenzirebuli teqnologiiT
mniSvnelovani wvlili Seitana damzadebuli produqciis gay-
srulyofili konkurenciis idviT miRebuli Tanxidan.
koncefciaze agebuli faseulo- roloveruli krediti
bis Teoriis kritikasa da aras- (roll-over credit) - iTvaliswinebs
rulyofili konkurenciis Teo- procentis (sargeblis) ganakve-
304 `romis klubi~

Tis periodul gadasinjvas. sax- gamoiyeneboda im movlenis asax-


elSekrulebo vada iyofa mok- snelad, rasac amJamad uwode-
le periodebad (3-- 6 Tved), ben `gayinvis~ efeqts. saxel-
xolo mtkice procentuli wodeba warmodgeba amerikeli
ganakveTi dgindeba mxolod bankirisa da ekonomistis rob-
pirvel etapze. yovel momdevno ert v. ruzis gvarisgan, romel-
etapze xdeba misi koreqtire- mac pirvelma miuTiTa am efeq-
ba fasebis, procentis ganakve- tis mniSvnelobaze.
Tisa da valutis kursis cv- ruralizacia (ruraliza-
lilebis gaTvaliswinebiT. tion) - urbanizaciis sapirispiro
roloveruli krediti Tavidan procesi, rodesac xdeba mosax-
acilebs sabazro risks rogorc leobis gadanacvleba qalaqidan
kreditors, ise msesxebels. soflad. Tanamedrove pirobeb-
`romis klubi~ (“Club of Si damaxasiaTebelia ganviTare-
Rome”) -saerTaSoriso arasam- buli qveynebisaTvis (aSS, in-
Tavrobo organizacia. daars- glisi, safrangeTi da a.S.).
da 1968 wels romSi. civili- rutina (routines) – firma-
zebuli samyaros ganviTarebis Si Camoyalibebuli qcevis wesebi
Tanamedrove tendenciebis sa- da xerxebi, kvlavwarmoebis ma-
fuZvelze igi ikvlevs sazoga- regulirebeli stereoti pi, nek-
doebis ganviTarebis global- roekonomikis arsebobis mTavari
ur perspeqtivebs. `romis klub- faqtori, romelic sawarmoebs
Si~ gaerTianebuli arian mec- arsebuli ekonomikis reJimSi
nierebi, sazogadoebrivi da muSaobas aiZulebs. amis gamo
politikuri moRvaweebi, klubis maTi sawyobebi konkurentuun-
damfinansebeli korporaciebi aro produqciiTaa gadavsebuli,
da fondebis xelmZRvanelebi. xolo saxelmwifo biujeti da
misi kvlevis mTavari mimarTule- rigi sawarmoebisa urTierT-
baa kacobriobis ganviTarebis davalebebis CaxlarTul qsel-
prognozi erTi saukunis ganmav- Sia gaxveuli.
lobaSi. aseT pirobebSi valebis Camo-
rudi (rood) - farTobis erTe- weris arsebuli meqanizmi is dam-
uli sazomTa inglisur siste- kvidrebuli rutinaa, romelic
maSi. 1r. udris 42 kv. rods anu periodulad vlindeba postko-
1011,71 m2-s. munistur qveynebSi `sagadasaxa-
ruzis efeqti (Roosa ef- do amnistiis~ sxvadasxva for-
fect) - termini, romelic adre miT.
sabaziso (amosavali) fasi 305
rundeba sawarmos ZiriTadi ka-

s pitalis fizikuri aRdgeni-


saTvis.
saarsebo minimumi (sub- sabaziso punqti (basis po-
sistence level) - fuladi saxs- int) - procentis measedi nawi-
rebis minimumi, rac aucilebe- li; maCvenebeli, gamoyenebuli
lia adamianis qmedunarianobis procentul ganakveTebSi sxvao-
SenarCunebisa da samuSao Za- bis, fasiani qaRaldebiT miRe-
lis aRdgenisaTvis. igi sakma- buli Semosavlebis cvlilebe-
risi unda iyos muSakisa da bisa da a.S. daxasiaTebisTvis.
misi ojaxis wevrebis sazoga- sabaziso (amosavali) fa-
doebrivad aucilebeli moTx- si (base price) - 1. fasi, romelic
ovnilebebis dakmayofilebi- gamoiyeneba bazisad ekonomikuri
saTvis sawarmoo Zalebis gan- maCveneblebis gaangariSebisas
viTarebis donis gaTvaliswi- saerTaSoriso vaWrobaSi. sa-
nebiT. saarsebo minimumi gamo- fuZvlad udevs saerTaSoriso
xatavs sazogadoebrivad auci- vaWrobaSi (saeqsporto da saim-
lebeli cxovrebis donis qve- porto) fasebis gansazRvras
da zRvars. sazogadoebis gan- mTel saqonelsa da mis calke-
viTarebis mocemul pirobebSi ul jgufebze; 2. nawarmis fasi
misi gansazRvris meTodika ef- garkveuli fiqsirebuli parame-
uZneba minimaluri samomxmareb- trebiT, romelic gamoiyeneba
lo biujetis (saarsebo minimu- nimuSad mocemuli produqci-
mis biujetis) Seqmnas, romelic is sagareo vaWrobis fasis gan-
garkveuli sididis ojaxis an sazRvrisas; 3. msoflio sasa-
erTi muSakis Semosavlebisa da qonlo bazris fasi, romelic
xarjebis balanss warmoadgens amosavalia sakontraqto fase-
(ix. samomxmareblo kalaTa). bis gansazRvraSi. mxareebi iT-
saamortiza WBo anari- valiswineben agreTve sabaziso
cxebi (capital allowances) - Ziri- xarisxidan dasaSveb gadaxrebs
Tadi kapitalis cveTis kvalo- da amitom aTanxmeben ara mxo-
baze misi Rirebulebis mza pro- lod sabaziso fasis sidides,
duqciaze gadatanis Sedegad aramed fasze wanamatisa da fas-
warmoebis danaxarjebSi Sesu- daklebis odenobas xarisxis
li anaricxebi, romelic, am pro- amaRlebis an dacemis SemTxve-
duqciis realizaciis Semdeg, vaSi, Sesabamisad wodebuls boni-
sxva danaxarjebTan erTad, ub- fikaciad da refaqciad.
306 sabazro ekonomika

sabazro ekonomika (mar- nomika TviTon adgens, sazoga-


ket economy) - kapitalizmis doebam ra unda awarmoos (am
transformaciis, misi evolu- sakiTxs momxmareblebi wyveten
ciuri ganviTarebis gziT war- TavianTi gadaxdisunariani
moqmnili Tvisebrivad axali moTxovnilebis mixedviT),
ekonomikuri sistema, romelic rogor unda awarmoos (amas
myarad damkvidrda ganviTare- gansazRvraven mwarmoeblebi ma-
bul qveynebSi gasuli sauku- Rali Semosavlis miRebis mcde-
nis 60--iani wlebidan. mis war- lobiT) da visTvis unda awar-
moSobas safuZveli Cauyara moos (es sakiTxi imaT sasarge-
`keinzianurma revoluciam~, blod wydeba, visac meti Semo-
rogorc 30--iani wlebis Rrma savali aqvs). saboloo anga-
ekonomikuri krizisiT (`didi riSiT, sazogadoeba aRwevs ar-
depresiis~) wamoWrili mZime sebuli resursebis efeqtian
socialur--ekonomikuri prob- gamoyenebas, SesaZlebeli xdeba
lemebis Taviseburma gamoZax- warmoebis optimaluri stru-
ilma da XX saukunis Sua xaneb- qturuli proporciebisa da
Si dawyebulma mecnierul--te- moculobis dadgena, yalibdeba
qnikurma revoluciam, romel- iseTi warmoebis wesi, romelic
sac Tan axlda momsaxurebis uzrunvelyofs danaxarjebis
mwarmoebeli dargebis swrafi minimizaciasa da mogebis maq-
ganviTareba. simizacias. amitom saxelmwi-
sxva ekonomikuri sisteme- fos monawileoba ekonomikur
bisagan gansxvavebiT, sabazro cxovrebaSi Zalze SezRudu-
ekonomikis umniSvnelovanesi lia. amasTan, sabazro ekonomi-
Taviseburebaa sakuTrebis plu- ka `wminda~ saxiT, sadac avto-
ralizmi anu sakuTrebis mra- maturad xdeba ZiriTadi ekono-
valformianoba, TiToeuli for- mikuri problemebis efeqtiani
mis Tanabari uflebiT. gadawyveta, SeiZleba iTqvas, ar
sabazro ekonomika sabazro arsebobs.
meqanizmiT regulirebuli eko- sazogadoebis ekonomikuri
nomikuri urTierTobebis erTob- qcevis zemoT ganxiluli mod-
liobaa, sadac sameurneo saqmi- eli sabazro ekonomikis Tavise-
anobis koordinacia da misi mar- buri abstraqtuli modelia,
Tva xorcieldeba konkurenci- romlis warmodgenac mxolod
is pirobebSi bazrebis siste- Teoriulad SeiZleba. am mo-
mis meSveobiT. aseTi ti pis eko- dels uaxlovdeba mxolod Ta-
sabazro ekonomika 307
visufali konkurenciis ekono- tura, umuSevarTa Senaxva, xe-
mika, sadac saxelmwifos roli lmokleTa daxmareba da sxv.)
dayvanilia TiTqmis mxolod kompleqsi, bunebis dacva, fun-
kerZo sakuTrebis dacvasa da damenturi mecnierebis ganvi-
iseTi samarTlebrivi struq- Tareba da a.S. amitom sameur-
turebis Seqmnamde, romlebic neo cxovrebis koordinaciisa
Tavisufali bazrebis funqcion- da marTvisaTvis gamoiyeneba ara
irebas uzrunvelyofen. realur mxolod bazris meqanizmi, ara-
sabazro ekonomikaSi, bunebriv- med saxelmwifo regulirebac
ia, gvxvdeba gadaxrebi idealuri iseTi berketebis meSveobiT,
modelidan, kerZod, es gadaxrebi rogoricaa gadasaxadebi da
aisaxeba: 1. sxvadasxva monopo- samTavrobo xarjebi, fulad--
liebis warmoqmnasa da funq- sakredito politika, Semosav-
cionirebaSi, romlebic faswar- lebis regulireba, socialuri,
moqmnis deformacias iwveven da antimonopoliuri da sagareo--
aferxeben konkurenciis monaw- ekonomikuri politika. ekono-
ileTa Tavisufal SeRwevas ba- mikuri cxovrebis stabiluro-
zarze; 2. kapitalisa da Sromi- bis uzrunvelyofaSi saxelm-
Ti resursebis Tavisufali gada- wifos farTod monawileobis
adgilebis SeferxebaSi; 3. in- magaliTad SeiZleba davasax-
flaciaSi, romelic iwvevs sa- eloT SvedeTi, sadac mTavroba
bazro meqanizmis moqmedebis da- energiulad axorcielebs Se-
maxinjebas; 4. ekonomikuri gan- mosavlebis gadanawilebas (da-
viTarebis ciklurobaSi; 5. Se- begvris done mep- is 50%-- s
fardebiT WarbwarmoebaSi; 6. umu- Seadgens) da atarebs aqtiur
SevrobaSi, romelic aRemateba socialur politikas; iaponia,
bunebriv dones; 7. bazris ko- romlisTvisac damaxasiaTebelia
niunqturis gansazRvrisas daS- saerTo-- saxelmwifoebrivi in-
vebul SecdomebSi, romelTa dikaturi dagegmvis ganviTare-
erT-- erTi mizezi sruli da buli sistema; `axalindustri-
utyuari informaciis arqonaa uli qveynebis~ ekonomika (ker-
da a.S. garda amisa, sazoga- Zod, samxreT koreis ekonomikur
doebaSi arsebobs bevri mwvave zrdaze mniSvnelovani zemo-
problema, romelTa gadaWra qmedeba moaxdina mTavrobis mier
bazars ar SeuZlia. esenia: so- momzadebulma sameurneo gan-
cialuri problemebis (ganaTle- viTarebis xuTwlianma indika-
ba, janmrTelobis dacva, kul- turma gegmebma) da sxv., mag-
308 sabazro infrastruqtu ra
infrastruqtura

ram saxelmwifos monawileoba li saSuamavlo centrebi da


ekonomikur cxovrebaSi Sesa- saqonlis birJebi, specialuri
Zlebelia mxolod garkveul saxelmwifo organoebi: antimo-
sazRvramde, romlis iqiTac nopoliuri komiteti, fasebis
ekonomikaSi arsebobas wyvets kontrolis inspeqcia, sakon-
sabazro meqanizmi. saxelmwifo, traqto sistemis dawesebule-
gadasaxadebis saSualebiT, pro- bebi da sxv. sagareo vaWrobas
centis ganakveTiT, saxelmwifo aqvs Tavisi infrastruqtura,
xarjebiT, SeRavaTebiTa da a.S. romelSic Sedis komerciuli
mxolod institutebisa da in- centrebi, savaWro--samrewvelo
dividuumebis ekonomikuri qce- palatebi, sagamofeno pavilion-
vis wesebs adgens, magram maT ebi, savaWro saxlebi da a.S.
saqmianobaSi TviTon ar ereva, kapitalis bazris infras-
ar angrevs sabazro meqanizms, truqtura moicavs mTel sa-
piriqiT, mas aZlevs SesaZle- banko sistemas, maT Soris, ko-
blobas, gansazRvros fasebi, merciul bankebs, safondo bir-
resursebis gamoyenebis mima- Jebs, valutis birJebs, sabro-
rTulebebi. amrigad, ekonomikas kero da sadazRvevo kompaniebs,
`sabazro~ SeiZleba vuwodoT, holdingebs da a.S. masSi Sedis
Tu sabazro meqanizmis yvela agreTve saauditoro firmebi,
rgoli muSaobs. romlebic komerciul sawyise-
sabazro infrastruqtu- bze axorcieleben sxvadasxva
ra (market infrastructure) - saxel- safinanso--sakredito momsaxure-
mwifo da komerciuli sawar- bas, rigi saxelmwifo organoe-
moebis, dawesebulebebisa da or- bisa: fasian qaRaldebze kon-
ganizaciebis erToblioba, rome- trolis inspeqcia, saxelmwifo
lic uzrunvelyofs saqonlis, qonebis fondi da sxv.
momsaxurebis, kapitalis, samu- Sromis bazari aseve moiTx-
Sao Zalisa da a.S. bazrebis nor- ovs Sesabamis infrastruqtu-
malur funqcionirebas. am ba- ras, romelSic Sedis Sromis
zrebis momsaxurebis formebi birJebi, samuSao Zalaze moTx-
sxvadasxvagvaria. ovna--miwodebis Seswavlis, ka-
saqonlis bazris infrast- drebis gadamzadebis, migraci-
ruqturaSi Sedis sabiTumo da is regulirebisa da sxva sax-
sacalo vaWrobis mTeli qse- elmwifo sistemebi.
li _ maRaziebi, univermaRebi, sabazro infrastruqtur-
universamebi da a.S., agreTve, au- is zogierTi rgolis daniS-
qcionebi, bazrobebi, komerciu- nulebaa ara calkeuli bazre-
sabazro momsaxureba 309
bis, aramed mTeli sabazro meur- To saavtomobilo transpor-
neobis momsaxureba. esaa: gamy- tis, milsadeni transportis,
idvelTa da myidvelTa iurid- sxva saxis saxmeleTo trans-
iuli momsaxureba, satranspor- portis (funikuliori, sabagi-
to--sasawyobo sistema, sainfor- ro gza), wylis transportis,
macio da sareklamo momsaxu- sazRvao da sahaero transpor-
reba da a.S. tis, damxmare satransporto,
sabazro momsaxureba (mar- satransporto saagentoebisa da
ket service) - momsaxureba, rome- satransporto Suamavlebis
lic iyideba sabazro fasiT da momsaxureba; sasawyobo momsax-
erTeuli momsaxurebis mwarmo- ureba; kavSirgabmulobis, safi-
ebeli resursebi (50 procen- nanso, sadazRvevo dawesebule-
ti da meti) iqmneba momsaxu- bebis momsaxureba (savaldebu-
rebis realizaciiT miRebuli lo socialuri dazRvevis gar-
amonagebidan. da); sawarmoebisaTvis gaweu-
gaeros erovnuli angariSe- li saqmiani momsaxureba (sa-
bis sistemis klasifikaciis finanso da sadazRvevo agen-
mixedviT, sabazro momsaxure- tebis, iuristebis, konsultan-
bas miekuTvneba: narCenebis (jar- tebis momsaxureba gadasaxade-
Tis, makulaturis, Cvrebis da bisa da marTvis sferoSi, sarek-
a.S.) utilizaciasTan dakav- lamo momsaxureba, monacemebis
Sirebuli momsaxureba; avto- damuSavebasTan dakavSirebuli
mobilebis, motociklebis, say- momsaxureba; moZravi qonebis
ofacxovrebo saqonlisa da arendasTan dakavSirebuli mom-
piradi moxmarebis sagnebis saxureba; sabazro momsaxure-
remontTan dakavSirebuli mom- ba ganaTlebisa da mecnieruli
saxureba; sabiTumo da saca- kvlevis sferoSi (umaRlesi
lo vaWrobis, komerciuli Sua- saswavleblebi, zogadsagan-
mavlobis, sabinao meurneobisa manaTleblo skolebi, profesi-
da sazogadoebrivi kvebis sawar- ul-- teqnikuri saswavleblebi,
moebis, sarkinigzo transpor- skolamdeli dawesebulebebi,
tisa da Tanmxlebi momsaxure- samecniero-- kvleviTi dawese-
ba, saqalaqo transportis bulebebi); sabazro momsaxureba
(metros, tramvais xazebisa da janmrTelobis dacvis sfero-
regularuli saavtobuso mi- Si (saavadmyofoebi, klinikebi,
mosvlis CaTvliT), saqalaqTa- sanatoriumebi, samedicino per-
Soriso samgzavro da satvir- sonalis kerZo praqtika); sa-
310 sabazro fasi

bazro momsaxureba dasvenebi- urebis) SesaZenad.


sa da kulturis sferoSi, pi- sabalanso angariSi (ba-
radi momsaxureba xelovnebis, lance account) - buRaltruli
literaturisa da a.S. sfero- aRricxvis angariSi, romlis
Si; nagvis gatanasTan, sanitar- maCveneblebi aisaxeba buRal-
iasa da dalagebasTan dakav- trul balansSi, Tumca, es ar
Sirebuli sabazro momsaxure- niSnavs imas, rom sabalanso
ba; turistuli bazebis, pro- muxlebis saxelwodeba unda
fesiuli, komerciuli da same- Seesabamebodes balansis mux-
warmeo gaerTianebebis momsaxu- lebis saxelwodebas. erTi sa-
reba; samrecxaoebis, qimwmendis, balanso angariSis monacemebi
saparikmaxeroebis, silamazis SeiZleba aisaxos balansis ram-
salonebis, fotostudiebis da denime muxlSi.
sxva piradi momsaxureba; saqor- sabalanso mogeba (balan-
wino da damkrZalavi saagentoe- ce profit) - sawarmos mogebis mTli-
bis momsaxureba, mkiTxaoba da a.S. ani Tanxa, miRebuli warmoebrivi
sabazro momsaxureba dam- saqmianobis yvela saxidan da
axasiaTebelia materialuri asaxuli mis balansSi.
momsaxurebisaTvis, Tumca, naw- sabalanso Rirebuleba
ilobriv, aramaterialurSic (bookvalue) - aqtivebis Rirebu-
gamoiyeneba, maSin rodesac ara- leba, romelic Setanilia ko-
sabazro momsaxureba niSan- mpaniis sabuRaltro wignSi
doblivia ZiriTadad aramate- (Cveulebriv amortizaciis gamo-
rialuri momsaxurebisaTvis. qviTviT).
sabazro fasi (market price) sabanko aqcepti (bank-
- fasi, romelic yalibdeba ba- er’s acceptance) - msxvili banke-
zarze moTxovnisa da miwodeb- bis mier aqceptirebuli gada-
is gavleniT da gasayidi saqon- sapirebeli Tamasuqi. Tamasu-
lis (momsaxurebis) erTeulze qis aqceptirebisaTvis banki
subieqturi sargeblianobis iRebs sakomisios.
mixedviT. masSi, garda warmoe- sabanko krediti (bank
bis danaxarjebisa da mogebisa, credit) - bankis mier akumulire-
Sedis arapirdapiri gadasaxa- buli Tavisufali fuladi sax-
debi da wvrilmani gasamrje- srebisa da sakuTari kapitalis
lo. sabazro fasi is faqto- gacema klientebze droebiTi
brivi fasia, romelsac myidvele- sargeblobisaTvis. xorcield-
bi ixdian saqonlis (momsax- eba sesxis gacemis, bankis mier
sabiTumo vaWroba 311
klientis Tamasuqis diskon- funqcionirebda rogorc sakon-
tirebis, Tamasuqis Rirebuleb- sultacio organo. amasTan, igi
is klientis angariSsworebis qmnida sabaJo TanamSromlobis
angariSze moTavsebisa Tu sxva proeqtebs, Sesabamis organiza-
formiT. sagareo vaWrobaSi ciebs awvdida informacias sa-
sabanko kreditis formebia: baJo procedurebis Sesaxeb da
forfeitingi, aqcepturi kred- axorcielebda zedamxedvelo-
iti, aqceptur--rambusnuli kred- bas saerTaSoriso normebis
iti da sxv. dacvis mizniT. garda amisa,
sabanko likviduri sax
sax-- sabWo, romelic 1985 wels ukve
srebi (bank liquidity resources) aerTianebda 85 qveyanas, teqni-
- Sedgeba naRdi fulis, mok- kur daxmarebas uwevda im gan-
iTxvamde anabrebis angariSebze viTarebad qveynebs, romlebic
arsebuli naSTis, sxvadasxva cdilobdnen TavianTi sabaJo
moklevadiani (erT Tvemde) tarifebis sistema gardaeqmnaT
depozitebis, kerZo da saxelm- briuselis satarifo klasi-
wifo fasiani qaRaldebis, ko- fikaciis Sesabamisad.
merciuli Tamasuqisa da bank- sabaJo kaSiri (Customs
is sxva advilad realizebadi Union) - qveynebis jgufi, ro-
saxsrebisagan. melTa SigniT likvidirebulia
sabanko rezervebi (bank sabaJo SezRudvebi. es qveynebi
reserves) - sabanko Senatanebis atareben SeTanxmebul sagareo
is nawili, romelsac banki ina- savaWro politikas sxva qvey-
xavs naRdi fulis saxiT, agreT- nebTan da adgenen saerTo sa-
ve centralur bankSi Setanili gareo sabaJo tarifs importze,
uprocento depozitebi. Tumca, satarifo ganakveTi sxva-
sabanko sesxi (bank loan) - dasxva saqonelze SeiZleba gan-
bankis fuladi saxsrebi, gace- sxvavebuli iyos.
muli kreditis saxiT procen- sabiTumo vaWroba (whole
tis gadaxdis wesiT. ganasx- sale trade) - Sida vaWrobis for-
vaveben mokle-, saSualo- da ma, romelic gulisxmobs mwar-
grZelvadian sesxebs. moebeli sawarmoebis mier sa-
sabaJo TanamSromlobis momxmareblo saqonlis didi
sabWo (Customs Cooperative Con- partiebiT gayidvas sacalo
sil) - Seiqmna 1950 wels saba- vaWrobis sawarmoebze, an war-
Jo saqmianobis srulyofis moebis saSualebebis nawilis
mizniT. Tavdapirvelad sabWo miyidvas am produqciis momx-
312 sabiTumo fasi

marebeli sawarmoebisaTvis. politika ekonomikuri aqti-


sabiTumo fasi (whole- urobis saerTo doneze zemo-
sale price) - fasi, romliTac sa- qmedebis mizniT.
kuTrebis nebismieri formis sabiujeto federaliz-
mqone sawarmo an gamsaRebeli mi (budget federalism) - centr-
organizacia Tavisi produqci- sa da regionebs Soris sabiu-
is realizacias axdens msxvili jeto mowyobis forma, ara mx-
partiebiT, biTumad gasayidi sa- olod finansuri resursebis,
qonlis fasi. Cveulebriv, fasi aramed sagadasaxado uflebam-
saqonlis did partiebze Seda- osilebisa da sabiujeto poli-
rebiT naklebia, vidre mcireze tikisadmi politikuri pasux-
da sagrZnoblad dabalia saca- ismgeblobis ganawileba. sabi-
lo fasze. ganasxvaveben sawar- ujeto federalizmi aris da-
mos sabiTumo fassa da mrewv- begvrisa da saxelmwifo xar-
elobis sabiTumo fass. jebis sistema, romelic gulisx-
sabirJo saqoneli (com- mobs Semosavlebis miRebasa da
modity exchange, commodity mar- xarjebis marTvaSi garkveuli
ket) - masobrivi warmoebis stan- uflebebis micemas saxelmwifo
dartuli da erTsaxovani saqo- mmarTvelobis sxvadasxva do-
neli, romlis realizaciac SeiZ- neebisTvis _ centraluri, re-
leba didi partiebiT nimuSebis gionuli da adgilobrivi or-
an teqnikuri dokumentebis mi- ganoebisTvis. sabiujeto fed-
xedviT. sabirJo saqonelia: xor- eralizmi asaxavs qveynis fin-
bali, simindi, Svria, zeTisxilis ansuri sistemis funqcionire-
zogierTi produqti, feradi li- bis wess.
Toni (spilenZi, alumini da sxv.), sabiujeto federaliz-
samasale merqnis zogierTi sa- mis modelebi (budget feder-
xeoba, energomatareblebis naw- alism models) - arsebobs decen-
ili (navTobi, saTbobi, mazuTi, tralizebuli da kooperaciu-
gazi propani da a.S.), bamba, Sa- li modelebi. decentralize-
qari, kakao, cocxali da daklu- buli modelis damaxasiaTe-
li rqosani pirutyvi da sxv. beli niSnebia: 1. xelisuflebis
sabiujeto
sabiujeto- - sagadasaxa- saxelmwifo organoebis sami
do politika (fiscal policy) - sa- mTavari funqciidan _ stabili-
xelmwifo xarjebis, sagadasaxa- zaciuri, distribuciuli da
do ganakveTisa da saxelmwifo alokaciuri funqciebidan _
sesxebis donis regulirebis pirveli oris mikuTvneba xeli-
sagadasaxado balansi 313
suflebis centraluri organo- saboloo produqti (end-
ebisaTvis, xolo mesamis _ xe- product) - saboloo gamoyenebi-
lisuflebis samive dones So- saTvis da ara Semdgomi gada-
ris ganawileba; 2. xelisufle- muSavebisaTvis warmoebuli
bis sxvadasxva doneTa Soris produqti.
sagadasaxado uflebamosilebis sabrokero firma (bro-
dayofa zemoaRniSnuli fun- kerage firm) - saSuamavlo fir-
qciebis ganawilebis Sesabami- ma, romelic specializebulia
sad. kooperaciuli modelis saSuamavlo sabirJo operacie-
ZiriTadi niSnebia: 1. regionu- bze.
li xelisuflebis SedarebiT sabrunavi kapitali (cur-
farTo monawileoba erovnuli rent capital) - kapitalis is nawi-
Semosavlis gadanawilebasa da li, romelic warmoebas emsax-
makroekonomikur stabilizacia- ureba erTi ciklis manZilze
Si; 2. regionuli xelisufleb- da misi Rirebuleba mTlianad
is rolis amaRleba sagadasaxa- gadadis mza produqciis Rire-
do Semosavlebis gadanawilebis bulebaSi.
sistemaSi; 3. horizontaluri sagadasaxado ganakveTi
sabiujeto gamoTanabrebis aq- (tax rate) - Semosavlebis, samom-
tiuri politikis gatareba, xmareblo xarjebis an mogebis
centris pasuxismgeblobis am- procentuli wili, romelsac
aRleba regionebis saxelmwifo saxelmwifos uxdis yvela iu-
dafinansebis, teritoriebis ridiuli da fizikuri piri, Tuki
socialur--ekonomikuri ganvi- maT qveynis kanonmdeblobis
TarebisaTvis, rac ganapirobebs Sesabamisi dabegvra exebaT.
centris mxridan kontrolis sagadasaxado Semosava-
gaZlierebasa da regionuli xe- li (tax proceeds, tax income) -
lisuflebis damoukideblobis Semosavali, romelic miiReba da-
garkveul SezRudvas. matebuli Rirebulebis gadax-
sablanko indosamenti didan, aqcizidan, mogebis gada-
(endorsement) - gadacemis aRm- saxadidan da a.S., romelzec
niSvneli warwera beneficiaris dawesebulia sagadasaxado ka-
saxelis miuTiTeblad. nonmdeblobiT gaTvaliswinebu-
saboloo moxmareba (final li garkveuli sagadasaxado
consumption) - saqonlisa da mom- ganakveTi.
saxurebis saboloo gamoyenebis sagadasaxdelo balansi
procesi. (balance of payments) - qveynis
314 sagadasaxdelo balansis aqtiuri ...

transaqciebi danarCen msof- saxurebis, finansuri aqtivebi-


liosTan, romelic moicavs sa da valdebulebebis nakadeb-
rogorc rogorc savaWro, ise is moZraobas erovnul ekonomi-
finansur nakadebs, dajamebuli kasa da sazRvargareTs Soris.
angariSebis saxiT. statisti- sagadasaxdelo balansi are-
kuri angariSi, romelic gamox- gistrirebs operaciebs qveynis
atavs Tanafardobas qveynis rezidentebsa da arareziden-
mier sazRvargareTidan miRebul tebs Soris. struqturulad
fulad Semosavlebsa da sxva igi Sedgeba sami ZiriTadi an-
qveynebisaTvis gadaxdil gada- gariSisagan. esenia: mimdinare an-
saxdelebs Soris drois garkve- gariSi, kapitalis angariSi da
ul monakveTSi. masSi asaxulia finansuri angariSi.
ekonomikuri operaciebis erTob- mimdinare angariSi moicavs
lioba erovnul ekonomikasa da savaWro balanss, Semosavlis ba-
danarCen samyaros Soris. lanssa da mimdinare transfe-
arsebobs aqtiuri da pasi- rebs.
uri sagadasaxdelo balansebi. kapitalisa da finansuri
termini _ sagadasaxdelo bal- angariSi moicavs: kapitalur
ansi gamoiyeneba sxvadasxva mniS- transferebs, pirdapir investi-
vnelobiT. maT Soris yvelaze ciebs, portfelis investicieb-
gavrcelebulia `sabazro saga- sa da sxva investiciebs.
dasaxdelo balansi~ da `saan- monacemebi sagadasaxdelo
gariSsworebo sagadasaxdelo balansis Sesaxeb gvaZlevs sa-
balansi~. pirveli termini ga- Sualebas warmodgena viqoni-
moxatavs mimdinare Tanafar- oT qveynis ekonomikis mdgo-
dobas gadasaxdelebis or na- mareobaze, vinaidan isini asax-
kads Soris _ qveyanaSi Semo- aven qveynis finansur mdgomar-
sul da misgan gasul nakadebs eobas saerTaSoriso bazarze.
Soris. meore termini _ saanga- dadebiTi sagadasaxdelo bal-
riSsworebo sagadasaxdelo ba- ansi metyvelebs imaze, rom
lansi _ statistikuri anga- garkveuli drois periodSi
riSia. igi aRricxavs ekonomi- qveynis ekonomikaSi Semodis
kuri operaciebis erTobliobas imaze meti fuli, vidre gadis
erovnul ekonomikasa da dan- imave periodSi.
arCen samyaros Soris drois sagadasaxdelo balansis
garkveuli periodis ganmavlo- aqtiuri saldo (trade surplus)
baSi, anu asaxavs saqonlis, mom- - 1. rezidentebsa da ararezi-
sagareo vaWrobis balan si
balansi 315
dentebs Soris mimdinare op- aTviseba SeuZlia qveyanas; 2.
eraciebis, kerZod, realuri ra raodenobis valis momsax-
ekonomikuri faseulobebis gacv- ureba SeuZlia qveyanas riskis
lis saldo. igi gviCvenebs Tu gareSe. sagareo valis gan-
ramdenad meti realuri ekono- sazRvrisaTvis, oqros rezervis
mikuri faseulobebi warudgines garda, gamoiyeneba Semdegi Ziri-
rezidentebma ararezidentebs; Tadi maCveneblebi: 1. sagareo va-
2. eqsportis gadameteba impor- lis Sefardeba VIG-Tan; 2. saga-
tze. reo valis Sefardeba eqsport-
sagadasaxdelo balan- Tan; 3. sagareo valis momsaxu-
sis pasiuri saldo (savaW- rebisTvis gadasaxdelebis saer-
ro balansis deficiti) To Tanxis Sefardeba eqsport-
(trade deficit) - 1. gviCvenebs re-- Tan da saxelmwifos Semosav-
zidentebsa da ararezidentebs lebTan: 4. saprocento Tanxis
Soris mimdinare periodSi Sefardeba eqsportTan; 5. saga-
ekonomikuri faseulobebis gacv- reo sesxebis wili biujetis
lis saldos, kerZod, Tu ramde- deficitis dafinansebaSi. aqedan
nad meti realuri ekonomikuri gamomdinare, arsebobs Sesabamisi
faseulobebi warudgines ara- kriteriumebi, romelTac unda
rezidentebma rezidentebs; 2. Seesabamebodes sagareo valis
importis gadameteba eqsportze. parametrebi.
sagareo vali (external sagareo vaWroba (foreign
debt) - mocemuli qveynis mier trade) - saxelmwifos social-
saerTaSoriso safinanso or- ur--ekonomikuri da politikuri
ganizaciebidan, ucxouri qvey- ganviTarebis donis mniSvnelo-
nebis mTavrobebisgan da komer- vani indikatori, saerTaSoriso
ciuli daproeqtebis insti- ekonomikuri urTierTobebis
tutebidan miRebuli ucxour erT-- erTi ZiriTadi forma.
valutaSi denominirebuli aq- moicavs saqonlis eqsportsa da
tivebi, romlebic am qveyanas imports.
aZlevs investirebisa da mox- sagareo vaWrobis balan-
marebis imaze met SesaZleblo- si (balance of foreign trade) -
bas, vidre misi ekonomika qmnis. qveynis sagadasaxdelo balan-
nebismieri qveynisTvis sagareo sis nawili, romelSic asaxulia
valis mozidva Semdegi ori saqonlis sazRvargareT gata-
faqtoriT ganisazRvreba: 1. ra nasa Tu SemotanasTan dakav-
raodenobis ucxouri kapitalis Sirebuli operaciebi, anu `xi-
316 sagareo vaWrobis ekono mikuri efeqti
ekonomikuri

luli~ eqsporti da importi. sadazRvevo kompania (in-


sagareo vaWrobis balansi `ux- -
surace company) organizacia,
ilavi~ operaciebis angariSTan romelic eweva momsaxurebas
(momsaxurebis eqsporti da im- dazRvevis sferoSi da gamo-
porti) erTad qmnis mimdinare dis Tavisi klientebis qonebi-
operaciebis balanss. sa da sicocxlis damzRvevis
sagareo vaWrobis ekono- rolSi. sadazRvevo kompania
mikuri efeqti (economic ef- Tavis Tavze iRebs valdebule-
fect of foreign trade) - sxvaoba im- bas, sxvadasxva gauTvaliswine-
portis misaRebad gamiznuli beli viTarebisas anu sadazRve-
produqciis samamulo warmoe- vo SemTxvevisas aunazRauros
bisa da saeqsporto saqonlis klientebs zarali. sakuTrebis
warmoebis danaxarjebs Soris. formis mixedviT, sadazRvevo
sagareo vaWrobis poli- kompania SeiZleba iyos saxelm-
tika (foreign trade policy) - qve- wifo, saxelmwifo--komerciuli,
yanaSi miRebuli sagareo vaWro- aqcioneruli, kooperaciuli da
bis regulirebis wesi. saxelm- kerZo. sabazro sistemaSi am
wifo politika, romelic ze- kompaniebis sxvadasxva varian-
gavlenas axdens sagareo vaWro- tis Tanaarseboba warmoqmnis
baze gadasaxadebiT, subsidie- sadazRvevo bazars, sadac yal-
biT, eqsportisa da importis ibdeba konkurencia sadazRve-
SezRudvebiTa da a.S. misi erT-- vo kompaniebs Soris. saxelm-
erTi ukiduresi SemTxvevaa wifo, rogorc wesi, wamyvan
Tavisufali vaWrobis politi- rols asrulebs savaldebulo
ka, xolo meore _ avtarkiis dazRvevis momsaxurebis bazarze,
politika. am ukidures SemTxve- romelic moicavs moxucebulo-
vebs Soris arsebobs sxvadasxva bis (sapensio uzrunvelyofa),
xarisxis proteqcionizmi, rome- invalidobis, avadmyofobis,
lic realizdeba tarifebis, umuSevrobis da a.S. dazRve-
kvotebis, savaluto kontroli- vas. amasTan, bolo xans SeimC-
sa da a.S. meSveobiT. neva kerZo sadazRvevo kompanie-
sagiravno furceli (mor- bis aqtiuri SeWra savaldebu-
tgage) - fasiani qaRaldis nair- lo dazRvevis momsaxurebis ba-
saxeoba, romelsac uSvebs i po- zarze. isini Cveulebriv upi-
Tekuri banki grZelvadiani sesx- ratesobas aniWeben nebayoflo-
is gasacemad uZravi qonebis biT sadazRvevo momsaxurebas.
dagiravebis safuZvelze. vinaidan dasavleTSi sadazRvevo
sadepozito sertifikati 317
momsaxurebaze arsebobs myari Tavs izRvevs sakredito risk-
da maRali moTxovna rogorc isagan da Tavisufldeba kli-
kompaniebis, ise mosaxleobis entis gadaxdisunarianobis do-
mxridan, sadazRvevo biznesi nis dazustebisagan. piradi
kapitalis dabandebis Zalze dazRvevis sferoSi yvelaze
momgebiani formaa. sadazRvevo gavrcelebuli formebia samed-
kompaniebis Semosavali iqmneba icino dazRveva, sicocxlis
rogorc sadazRvevo gadasax- progresuli dazRveva, inflaci-
delebis Tanxidan, ise sadazRve- isagan anabrebis dacvis siste-
vo polisebis gayidviT. mTlian mebi da sxv.
Semosavals gamoklebuli sadaz- sadepozito sertifi-
Rvevo anazRaureba, sadazRvevo kati (depositary certificate) -
agentebisa da brokerebis sa- fulad-- sakredito regulire-
komisio gasamrjelo da sxva bis axali instrumenti, erovnu-
xarjebi Seadgens kompaniis li valutiT denominirebuli
mogebas. sadazRvevo kompanieb- fasiani qaRaldi, romelsac
is droebiT Tavisufali fu- aramaterializebuli forma
ladi saxsrebi investirdeba aqvs da fasiani qaRaldebisTvis
kerZo kompaniebis aqciebsa da damaxasiaTebeli yvela funqci-
obligaciebSi, daideba de- iTaa aRWurvili. Tavisi likvi-
pozitze komerciul bankebSi. duri xasiaTidan gamomdinare,
sadazRvevo kompaniebis umrav- fasiani qaRaldis es axali
lesobis saqmianobis ZiriTadi saxeoba bazris kontrahentebs
saxea komerciuli riskis, sax- gacilebiT met SesaZleblobebs
eldobr, sakredito riskis sTavazobs TavianTi saxsrebis
dazRveva. moTxovna momsaxure- uriskod dabandebis Tval-
bis am saxeze ganpirobebulia sazrisiT. sadepozito serti-
imiT, rom bankebi uars amboben fikati mniSvnelovan rols
kreditebis gacemaze sadazRvevo asrulebs qveyanaSi fulis ba-
kompaniebis garantiis gareSe: zris ganviTarebisaTvis, vinaidan
krediti gaicema sadazRvevo komerciul bankebs eZlevaT
polisis giraos an mzRvevelis SesaZlebloba meorad bazarze
sagarantio werilis safuZ- ivaWron am instrumentiT.
velze. sadazRvevo kompania saqarTvelos erovnulma
iRebs valdebulebas, gadauxde- bankma, `holandiuri daavadeb-
lobis SemTxvevaSi vali Tvi- is~ Semdgomi gamwvavebis risk-
Ton aanazRauros. am gziT banki is Tavidan acilebis mizniT, Sem-
318 saemisio banki

oiRo sadepozito sertifikate- bisagan gansxvavebiT, gulisx-


bi. maTi gamoSveba emsaxureba mobs sxvadasxva valutis gamoy-
Warbi fulis sterilizaciasa enebas da regulirdeba tarife-
da ucxouri kapitalis nakade- bis, kvotebis da savaluto kon-
bis uaryofiTi efeqtebis gan- trolis meSveobiT.
muxtvas. saerTaSoriso vaWrobis ar-
saemisio banki (bank of sebobas ganapirobebs qveynebs
issue) - saxelmwifo sakredi- Soris xarjebSi gansxvaveba da
to dawesebuleba, centraluri gansazRvruli saqonlisa da
banki, romelsac miniWebuli aqvs momsaxurebis ararseboba zogi-
sabanko bileTebis (banknotebis) erT qveyanaSi. SefardebiTi upi-
gamoSvebis, fulis mimoqcevis, ratesobis Teoriidan gamomdi-
kreditis, savaluto kursis nare, zog SemTxvevaSi es gan-
regulirebisa da kontrolis, sxvaveba aris ara absoluturi,
oficialuri oqros savaluto aramed SefardebiTi upirate-
rezervis dacvis monopoliuri sobis gamomxatveli.
ufleba. saerTaSoriso kredi-
saerTaSoriso angariS- ti (international credit) - kredi-
sworebis banki (Bank for Inter- ti, romelic gamoiyeneba sxva-
national Settlements - BIS) - cen- dasxva qveynis firmebsa da sax-
traluri bankebis saerTaSo- elmwifoebs Soris sakredito
riso savaluto--sakredito or- urTierTobebSi. arsebobs ko-
ganizacia. daarsda 1830 wels merciuli, sabaJo da saxelm-
q. bazelSi (Sveicaria). wifo kreditis saxiT.
saerTaSoriso ekono- saerTaSoriso savalu-
mikuri urTierTobeb B (in- to fondi (ssf) (international
ternational economic relations) - monetary fund) - Seiqmna 1945
sxvadasxva qveyanas Soris Camo- wels breton--vudsSi, savalu-
yalibebuli ekonomikuri urTi- to-- safinanso sakiTxebisadmi
erTobebi saerTaSoriso vaWro- miZRvnil gaeros konferenciaze
bis, saerTaSoriso savaluto, miRebuli SeTanxmebis (1944)
sakredito da a.S. sferoebSi. ratifikaciis Sedegad. fondi
saerTaSoriso vaWroba gaxda gaeros specialuri or-
(international trade) - saqonliTa gano. misi Tavdapirveli amocana
da momsaxurebiT vaWroba qvey- iyo valutebis kursebis saer-
nebs Soris. saerTaSoriso anu TaSoriso sistemis regulire-
sagareo vaWroba, saSinao vaWro- ba, mogvianebiT ki man moaxdina
saerTaSoriso savalu to fondi ( ssf
savaluto ssf)) 319
Tavisi saqmianobis modificir- dis asocirebuli wevri) mTav-
eba. CCA-is ZiriTadi amocanebia: robebma amave wels miiRes `smiT-
saerTaSoriso savaluto Tan- sonovis SeTanxmeba~, romelic
amSromlobis stimulireba, saer- iTvaliswinebda dolaris aT-
TaSoriso vaWrobis balansire- procentian devalvacias, yve-
buli ganviTarebisaTvis xelSew- la valutis kursis gadasin-
yoba, monawile qveynebisadmi jvas da maTi meryeobis ufro
daxmareba maTi sagadasaxdelo farTo sazRvrebis dadgenas.
balansis deficitis koreqtire- 1973 wels dolaris Semdgomi
basa da valutis kursis sta- devalvaciis Semdeg regulire-
bilizaciis miRwevaSi. badi paritetis sistemaze uari
fondis mier Seqmnili bre- Tqves agreTve evropuli gaer-
ton--vudsis saerTaSoriso sava- Tianebis qveynebma da SemoiRes
luto sistema eyrdnoboda TavianTi valutebis mcuravi
valutis fiqsirebuli kursis kursi dolarTan mimarTebaSi.
politikas, savaluto SezRud- breton--vudsis sistemis krizi-
vebis akrZalvas, valutebis kon- sis kvaldakval, 1972 wels
vertirebadobisa da saerTaSo- ssf-ma mis mier Camoyalibebul
riso gadasaxadebis mravalmx- saerTaSoriso savaluto siste-
rivi sistemis ganviTarebas. va- mis reformis komitetSi Seimu-
lutebis kursi eyrdnoboda pa- Sava rekomendaciebis kompleq-
ritetul sistemas, romelic mo- si, romelic miiRes 1976 wels
nawile qveynebisgan moiTxovda iamaikis SeTanxmebis farglebSi.
maTi valutebis kursis meryeo- fondi Tavis saqmianobas
bis SezRudvas plus--minus er- afinansebs monawile qveynebis
Ti procentis farglebSi (gamo- Senatanebisa da sesxebis safuZ-
xatuli dolarebSi). misi uSu- velze. Senatanebis sidide,
alo konvertireba xdeboda gacemuli nasesxobis special-
oqroSi fiqsirebuli kursiT. uri wesis mixedviT, ganisazR-
aSS--is mier 1971 wels miRe- vreba TiToeuli monawile qvey-
buli gadawyvetilebis kvalda- nis kvotebis damdgeni sistemiT.
kval _ SeeCerebinaT dolaris es ukanaskneli eyrdnoba moce-
konvertirebadoba oqroSi, aTi muli qveynis erovnul Semosa-
qveynis (aSS, kanada, didi brit- vals, savaluto rezervebsa da
aneTi, safrangeTi, iaponia, gfr, sxva ekonomikur indikatorebs.
belgia, italia, SvedeTi, nider- monawile qveynebis kvotebi, ro-
landi, agreTve Sveicaria (fon- melic sistematurad gadais-
320 saerTaSoriso sagadasaxdelo sistema

injeba da icvleba, gansazRvravs saerTo (evropuli) bazris sax-


agreTve mocemuli qveynis sesx- elwodebiT safrangeTis, bel-
ebis aRebis uflebas rogorc giis, gfr--is, italiis, luqsem-
regularul, ise specialur kre- burgisa da niderlandis mTav-
ditebze. robebis mier xelmowerili ro-
kreditebis gacemasTan er- mis xelSekrulebis safuZvel-
Tad CCA-is meore mniSvnelo- ze. iTvaliswinebda sabaJo kav-
vani amocanaa valutis kurse- Siris Seqmnas, kapitalisa da
bis sferoSi monawile qveyneb- samuSao Zalis Tavisufal gada-
is politikisTvis Tvalyuris adgilebas, saerTo sasoflo--
devneba msoflio doneze Tan- sameurneo da satransporto
mimdevruli makroekonomikuri politikis SemuSavebas. 1973
politikis SenarCunebisaTvis. wels daemata dania, irlandia
saerTaSoriso sagadasax- da didi britaneTi, 1982 wels
delo sistema (international pay- _ saberZneTi, xolo 1986 wels
ment system) – zogadi termini _ portugalia da espaneTi.
im meTodebisa, romelTa saSu- 1967 wels saerTo bazari Seer-
alebiT xorcieldeba saerTa- wya naxSirisa da foladis ev-
Soriso finansuri operaciebi ropul gaerTianebebs (EASC)
sxvadasxva qveynis rezident- da atomuri energiis sferoSi
ebs Soris sxvadasxva erovnul evropuli gaerTianebis (EAEC)
valutaSi. moicavs savaluto struqturebs, ris safuZvelzec
kontrolsa da saerTaSoriso Camoyalibda evropuli gaerTi-
likvidurobasTan dakavSirebul aneba, xolo 1993 wlis bolos
problemebs. evrogaerTianebam miiRo evrokav-
saerTaSoriso finansu- Siris saxelwodeba.
ri korporacia (International saeqsporto krediti (ex-
Finance Corporation) - Seiqmna port credit) - krediti, romelic
1956 wels msoflio bankis ope- gaicema sazRvargareTis qvey-
raciebis mxardasaWerad. gas- nebis iuridiul an fizikur pi-
cems kredits ganviTarebadi qvey- rebze saqonlisa da momsaxure-
nebis kerZo samewarmeo struq- bis eqsportis dafinansebis
turebze, upirveles yovlisa, mizniT.
mrewvelobaSi. saeqsporto lizingi (ex-
`saerTo bazari~ (Com- port lease) - manqanebis, mowyobi-
mon Market) - evrokavSiris wi- lobebisa da sxva qonebis aren-
namorbedi; daarsda 1957 wels da, gacemuli ucxoel iuridi-
savaluto kliringi 321
ul an fizikur pirebze. mTel mosaxleobaze. xorcield-
savaldebulo rezerve- eba xelfasis fondidan anar-
srn) (norm of oblig-
bis norma (srn icxebis xarjze. savaldebulo
atory reserves) - fuladi Tanxa, socialuri dazRveva calke
romlis sesxad gacemis ufle- ganyofilebad Sedis gaeros
bac komerciul bankebs ara aqvT CCLR-is mesame variantis struq-
da romelic TavianT angariSze turaSi.
unda iqonion centralur bankSi. savaluto anazRaureba
inflaciur situaciaSi, rode- (currency self--repayment) - sawar-
sac aucilebelia mimoqcevaSi moTa da organizaciaTa saga-
fuladi masis zrdis Seneleba, reo-- ekonomikuri saqmianobis
centraluri banki amaRlebs princi pi, romelic iTvalis-
srn- s; rodesac aucilebelia winebs maTi danaxarjebis valu-
mimoqcevaSi fulis raodeno- tiT anazRaurebas sakuTari sa-
bis gazrda, centraluri banki valuto Semosavlebidan.
dabla swevs srn- s da amis savaluto arbitraJi
safuZvelze SesaZleblobas (currency arbitrage) - ucxouri
aZlevs komerciul bankebs, Ta- valutis yidva erT valutis
vianTi saxsrebis droebiT `gay- bazarze imavdroulad meoreze
inuli~ nawili kreditad aq- misi gayidvis mizniT, sxvadasxva
cion. bazarze valutis kursis sx-
savaldebulo socialu- vaobis safuZvelze mogebis mis-
ri dazRveva (obligatory social aRebad.
insurance) - mosaxleobis mate- savaluto dempingi (cur-
rialuri uzrunvelyofis sax- rency dumping) - saqonlis ga-
elmwifo sistema. gulisxmobs tana gaufasurebuli valutis
dazRvevas droebiT Sromisuuna- mqone qveynidan mtkice an nak-
robis, moxucebulobis, invali- lebad gaufasurebuli valu-
dobis, marCenalis dakargvis, tis mqone qveyanaSi msoflio
ubeduri SemTxvevisa da umu- fasze dabali fasiT.
Sevrobis gamo. masSi SeiZleba savaluto intervencia
Sevides riskis ufro konkre- (currency intervention) - valut-
tuli saxeebi, gamowveuli Se- is bazarze saxelmwifos mier
mosavlebis dakargviT daqirave- erovnuli valutis yidva--gay-
bis, droebiTi Sromisuunaro- idva mis gacvliT kursze zemo-
bis da a.S. gamo. eyrdnoba Se- qmedebis mizniT.
sabamis kanons da vrceldeba savaluto kliringi (cur-
322 savaluto kontroli

rency clearing) - samTavrobaTa- dvas gansazRvruli drois Sem-


Soriso SeTanxmeba Semxvedri deg imave raodenobiTa da gari-
moTxovnebisa da valdebule- gebis momentSi fiqsirebuli
bebis urTierTCaTvlis Sesaxeb, kursiT ukan dabrunebis piro-
saqonlis miwodebisa da gaweu- biT.
li momsaxurebis Rirebulebi- savaluto pozicia (cur-
Ti tolfasovnebis safuZvelze. rency position) - ucxour valu-
savaluto kontroli (ex- taze bankis moTxovnebisa da
change control) - sistema, rom- valdebulebebis Tanafardoba.
lis farglebSic saxelmwifo Tu isini tolia, savaluto
axorcielebs ucxouri valu- pozicia iTvleba daxurulad
tisa da oqros kontrols yve- (Caketilad), xolo sxva SemTx-
la an zogierT im operaciaze, vevaSi _ Riad.
romelSic monawileobs am qvey- savaluto rezervi (ex-
nis moqalaqe. savaluto kon- ternal reserve) - saerTaSoriso
troli gamoiyeneba sagadasaxde- doneze aRiarebuli sagadasaxde-
lo balansis dasacavad, agreTve lo saSualeba, gamiznuli sa-
valutis kursis dacemis Tavi- gareo sagadasaxdelo defici-
dan asacileblad savaluto tis dasafaravad da sakuTari
operaciebis sruli Tavisuf- valutis kursis cvlilebebis
lebis pirobebSi. savaluto kontrolis RonisZiebebis uz-
kontroli pirvelad SemoiRes runvelsayofad. aseT rezervs
did britaneTSi 1939 wels. warmoadgens ZiriTadad oqro
1950 wels igi sagrZnoblad Se- da is ucxouri valuta (valu-
sustda, xolo mTlianad lik- tebi), romelic farTod gamo-
vidirebul iqna 1979 wels, ro- iyeneba saerTaSoriso vaWrobasa
desac uaryves ucxour valu- da angariSsworebaSi. istori-
tasTan da oqrosTan dakavSire- ulad mTavari valutebi iyo
buli yvela SemzRudavi Ronis- girvanqa sterlingi da aSS--is
Zieba. dolari. girvanqa sterlingis,
savaluto krediti (fo- rogorc savaluto rezervis,
reign exchange loan) - ucxouri roli Zlier daeca XX sauku-
valutiT aRebuli krediti. nis 60-- ian wlebSi, xolo
savaluto operacia `svo- dolari isev rCeba mTavar saer-
pi~ (“SWAP” currency operations) TaSoriso sarezervo valutad.
- operacia, romelic gulisx- 2002 wlis 1 ianvridan saer-
mobs erT--erTi valutis gayi- TaSoriso sarezervo valutis
savaluto fari 323
rols, dolarTan erTad, as- mos, romlis farglebSic sax-
rulebs evroc. elmwifo axorcielebs savalu-
savaluto rezervis mniS- to politikas. savaluto urT-
vneloba gansakuTrebiT izrde- ierTobis sistemaSi mniSvnelo-
ba maSin, rodesac qveyana ax- van rols asrulebs valutis
orcielebs savaluto kursis kursis gansazRvris reJimi, misi
stabilizacias. am mizniT igi koreqtirebisa Tu cvlilebis
unda iyos mzad ganaxorcie- wesi, saxelmwifo da saerTa-
los intervencia valutis ba- Soriso organoebis saqmiano-
zrebze Tavisi valutis kur- bis gaTvaliswineba savaluto
sis SenarCunebisaTvis. am Ronis- regulirebis sferoSi da sxv.
Ziebis gasatareblad ki qveya- saerTaSoriso angariSswo-
nas unda hqondes savaluto re- rebis sferoSi istoriulad
zervi. yvelaze mniSvnelovania oqros
savaluto riski (risk of standartis, breton--vudsisa da
currency depreciation) - savalu- Tanamedrove (iamaikis) savalu-
to danakargebis saSiSroeba, to sistemebi.
romelic warmoiqmneba sagareo-- savaluto spekulacia
savaWro, sakredito da savalu- (currency speculations) - bankeb-
to operaciebis Catarebisas da is, firmebis, iuridiuli da
ukavSirdeba ucxouri valut- fizikuri pirebis mier ganx-
is kursis cvlilebebs. orcielebuli operacia, romel-
savaluto salaro (cur- ic iTvaliswinebs mogebis miRe-
rency fund) - qveynis fuladi bas sxvadasxva dros an sxva-
gadasaxadebisa da Senatanebis dasxva bazarze valutis kur-
erToblioba, gamoxatuli ucxo- sis cvlilebis Sedegad, agreTve
ur valutaSi. winaswari ganzraxviT savalu-
savaluto sistema (ex- to risks.
change system) - valutis flo- savaluto fari (currency
basa da gankargvasTan dakav- board) - erovnuli valutis fiq-
Sirebuli ekonomikuri urTier- sirebuli kursiT mibma rome-
Tobebis organizaciuli for- lime stabilur valutaze an va-
ma, romelic moicavs fulad-- lutaTa kalaTaze da misi gacv-
sakredito mimoqcevas qveynis la maTze avtomatur reJimSi,
SigniT da saerTaSoriso an- yovelgvari SezRudvebis gareSe.
gariSsworebis sferos. igi ay- valutebis gacvliTi opera-
alibebs im maregulirebel gare- ciebis Seuferxebeli ganxor-
324 savaluto SezRudva

cieleba da, saerTod, savalu- pirobebSi. savaluto fari ai-


to faris institutis SemoReba Zulebs mTavrobas uari Tqvas
mocemul qveyanaSi moiTxovs: 1. deficitur saxelmwifo biu-
ucxouri valutis did raode- jetze (hqondes mcireodeni
nobas. rogorc wesi, ucxouri proficiti mainc) da gaata-
valutis rezervi emitirebu- ros makroekonomikuri stabi-
li fulis 100%--ze meti unda lizaciis RonisZiebebi. meore
iyos; 2. ucxouri valutis Se- mxriv, savaluto faris reJi-
modinebisa da savaluto rezer- mis pirobebSi komerciuli ban-
vis stabiluri wyaros arse- kebi amkacreben sakredito po-
bobas; 3. aradeficituri saxel- litikas, rac saqmian aqtiuroba-
mwifo biujetis uzrunvelyofi- ze uaryofiT gavlenas axdens.
saTvis efeqtiani fiskaluri savaluto faris meqanizmi
politikis gatarebasa da makro- gamoyenebul iqna XX saukunis
ekonomikuri stabilizaciis fon- 90--ian wlebSi hi perinflaci-
dis Seqmnas, vinaidan defici- is dros braziliaSi, meqsikaSi,
turi biujeti SeuZlebels estoneTSi, litvaSi. aRniSnulma
xdis savaluto faris meqaniz- institutma didi roli Seas-
mis amoqmedebas. rula am periodSi inflaciis
savaluto faris institu- tempebis mniSvnelovan Semcire-
tis Seqmna zRudavs xelisu- basa da makroekonomikuri pro-
flebis diskreciul uflebebs cesebis regulirebaSi.
da gamoricxavs mavne praqti- saqarTveloSi 1992-- 1994
kas damaxasiaTebels gansakuT- wlebSi, rodesac mZvinvarebda
rebiT gardamaval periodSi hi perinflacia, miuxedavad im-
myofi qveynebisaTvis _ centra- isa, rom arsebobda savaluto
luri bankis mier mTavrobi- faris meqanizmis SemoRebis idea,
saTvis sesxis micemas, vinaidan igi ar iqna gamoyenebuli, vi-
centraluri bankis institu- naidan qveyana ver akmayofileb-
tis Canacvleba xdeba savalu- da am institutis zemoT xsene-
to faris institutiT. Tumca bul moTxovnebs.
centralur banks aqvs qveyana- savaluto SezRudva (ex-
Si zomieri inflaciis Senar- change restrictions) - saxelmwi-
Cunebis bevrad meti berketi fos mier sakanonmdeblo an
da garantia, vidre mTavrobas, administraciuli gziT savalu-
romelic xdeba erTaderTi pa- to operaciebis SezRudvis
suxismgebeli savaluto faris mizniT gatarebul RonisZieba-
savaWro marka 325
Ta sistema, gamoiyeneba sagada- isagan eqsportis an kredi-
saxdelo balansis gawonas- toris dazRvevis mizniT.
worebis, qveynis valutis kur- savaWro balansi (balance
sis dacvisa da savaluto re- of trade) - saqonlis eqsportisa
sursebis koncentraciisaTvis. da importis balansi, romelic
iTvaliswinebs: 1. oqros, fula- gamoxatavs sasaqonlo opera-
di niSnebisa da fasiani qaRal- ciebis dadebiT an uaryofiT
debis sazRvargareT gatanas, saldos saangariSo periodis
gzavnilebisa da fuladi gada- bolos.
saxadebis regulirebas; 2. ucxo- savaWro balansis dade
dade--
uri valutis Tavisuflad yid- biTi saldo
biTi (trade surplus) -
va--gayidvis akrZalvas; 3. ucxo- situacia saangariSo periodis
uri valutis aucileblad bolos, rodesac eqsportiT
Cabarebas centralur bankSi da miRebuli Sejamebuli Semosav-
gacvlas erovnul valutaze lebi aRemateba importze gawe-
oficialuri kursiT. savalu- ul xarjebs.
to SezRudva savaluto poli- savaWro balansis defi-
tikis Semadgeneli nawilia, citi (deficit of the trade balan-
romelic pasiurs xdis saga- ce) - situacia saangariSo peri-
dasaxdelo balanss da iwvevs odis bolos, rodesac Sejame-
oqros rezervebis Semcirebas. buli danaxarjebi importze
am dros ucxouri valutiT Ca- aRemateba eqsportiT miRebul
satarebeli operaciebi Tavs iy- Semosavlebs.
ris centralur bankSi. ucxou- savaWro barieri (trade
ri valutiT gamoxatuli sa- barrier) - savaWro proteqcio-
telegrafo gzavnilebi, Cekebi, nizmi, anu saqonlisa da mom-
Tamasuqebi, sagadasaxado valde- saxurebis gacvlis SezRudva
bulebebi am bankis meSveobiT baJis, kvotis, savaluto kon-
iyideba. trolis saSualebiT.
savaluto Sesworeba (cur- savaWro marka (trade mark)
rency reservation) - piroba saer- - savaWro sawarmos saxelwode-
TaSoriso vaWrobaSi, sakredito ba, niSani _ simbolo an emble-
an sxva SeTanxmebaSi, romelic ma. safirmo markisagan gansx-
iTvaliswinebs fuladi gadasax- vavebiT, nawarmi savaWro mar-
adis gadasinjvas valutis kur- kiT SeiZleba gaiyidos mxolod
sis cvlilebis proporciulad, im sawarmos savaWro qselidan,
valutis gaufasurebis risk- romlis markiTac aris gamoS-
326 savaWro saxli

vebuli saqoneli. mecnierebebic miekuTvneba. gar-


savaWro saxli (trade hou- da ekonomikisa, sazogadoebis
se) - specializebuli firma, ro- ganviTarebis sxvadasxva mima-
melic vaWrobs erTi an ram- rTulebas Seiswavlis istoria,
denime saxis saqonliT, klient- samarTalmcodneoba, enaTmecni--
Ta davalebiT an Tavisi fuliT. ereba, sociologia da a.S.
sazogadoebrivi danazo- ekonomikur mecnierebas gan-
gi (public save) – sxvaoba wmin- sakuTrebuli adgili uWiravs
da gadasaxadebsa (gadasaxade- sazogadoebriv mecnierebebs So-
bi transferis gamoklebiT) da ris. es aixsneba misi kvlevis
saxelmwifo xarjebs Soris. sa- sferos ganmsazRvreli roliT.
zogadoebrivi danazogi dade- amitomacaa, rom mas sazogado-
biTia da saxelmwifo biujeti ebriv mecnierebaTa mefed aRi-
proficituri, Tu gadasaxade- areben.
bi saxelmwifo xarjebs aRema- sazogadoebrivi opti-
teba; sazogadoebrivi danazo- mumi (social optimum) - sazoga--
gi uaryofiTia da saxelmwifo doebis resursebis iseTi gan-
biujeti deficituri, Tu ga- lageba, warmoebisa da produ-
dasaxadebi saxelmwifo xarje- qciis ganawilebis iseTi stru--
bze naklebia. qtura, romelic `saukeTesoa~
sazogadoebrivi mecni- dasaxuli miznebis misaRwevad.
erebebi (social sciences) - yove- es cneba farTod gamoiyeneba
li mecniereba bunebis an sa- keTildReobis ekonomikur Teo-
zogadoebis ganviTarebis kanon- riaSi, rodesac ganixileba arCe-
zomierebebs swavlobs. TiTo- vani sxvadasxva situacias So-
eul maTgans Tavisi Tavisebu- ris, romelTaganac TiToeuli
rebebi aqvs. amitom aseT mraval- optimaluria paretos mixed-
ferovan samyaros ara erTi, ara- viT (e.i. TiToeul am situa-
med bevri sxvadasxva mecniereba ciaSi erTi individis keTil-
Seiswavlis. bunebis saidumloe- dReobis zrda ar aqveiTebs me-
bebs sabunebismetyvelo mecnier- oris keTildReobis dones). sa-
ebebi (astronomia, biologia, zogadoebrivi optimumi aris sa--
fizika da a.S.) ikvlevs, xolo zogadoebrivi keTildReobis
sazogadoebis ganviTarebas, sa- funqcia, gamoxatos sazogado-
zogadoebaSi mimdinare proces- ebis keTildReoba mTlianad,
ebs _ sazogadoebrivi mecnier- iseve, rogorc misi Semadgene-
ebebi. maT ricxvs ekonomikuri li individebisa. paretos mixed-
sazogadoebrivi saqone li
saqoneli 327
viT, yvela optimaluri situ- aris gamokveTili ekonomikuri
aciidan SeiZleba airCes sauke- sivrcis arqona da bazris uun-
Teso, romelic warmoadgens sa- aroba. es gamowveulia rogorc
zogadoebriv optimums. politikuri, socialuri da
sazogadoebrivi sargeb
sargeb-- sxva mizezebiT, ise sabazro
loba ganaTlebisgan (social meqanizmis moqmedebis sazRvre-
returns to education) - damatebiTi bis SezRudviT. sazogadoebrivi
sargebloba ganaTlebisgan, sxva saqoneli gamoirCeva iseTi niS-
damatebiT SemosavlebTan er- nebiT, rogoricaa: ganuyoflo-
Tad. saxelmwifom unda gan- ba, moxmarebis koleqtiuri
sazRvros ganaTlebis faseulo- xasiaTi, maRali socialuri
ba iseT mniSvnelovan sferoeb- daniSnuleba da sakuTreb-
Si, sadac Semosavali ganaTleb- is saxelmwifo formis up-
isgan ar eqvemdebareba raode- iratesi xvedriTi wonawona. gar-
nobriv Sefasebas (demokratia da amisa, igi TiTqmis yvela mo-
da piradi Tavisufleba, sazoga- mxmareblisaTvis Tanabrad xe-
doebis socialuri sijansaRe, lmisawvdomia, rac misi miTvise-
magaliTad, danaSaulis Semcir- bisas gamoricxavs metoqeobas,
ebis SesaZlebloba da sazoga- e.i. erTi individis mier sa-
doebrivi wesrigis SenarCuneba zogadoebrivi saqonlis mox-
da sxv.) da ara mxolod gaiT- mareba ar zRudavs mis mox-
valiswinos ganaTlebisgan mTli- marebas sxva individis mier.
ani Semosavlebi da ganaTleba- moxmarebis xasiaTidan gamom-
ze saxelmwifo Tu kerZo xar- dinare, sazogadoebrivi saqoneli,
jebi. garda amisa, Zalze mniS- iseve rogorc kerZo saqoneli,
vnelovania ganaTlebis wvlili iyofa individualuri da koleq-
ekonomikur zrdaSi, gansakuTre- tiuri moxmarebis saqonlad.
biT maSin, roca investiciebi pirvels miekuTvneba, magaliTad,
ganaTlebaSi iseTi fondebidan saxelmwifo savaWro monopo-
gaicema, romelTa gamoyeneba liebis saqoneli (marili, Tam-
sxva SemTxvevaSi SesaZlebeli baqo da sxv.), xolo meores _
iqneboda moxmarebisTvis. socialur--kulturuli momsa-
sazogadoebrivi saqone- xureba, saxelmwifo mmarTvelo-
li (public goods) - is saqoneli bis, uSiSroebis organoebis
da momsaxureba, romlebsac (erovnuli Tavdacvis, sazoga-
saxelmwifo moaqcevs arasaba- doebrivi wesrigis dacvis, sax-
zro seqtorSi, sadac naTlad anZro dacvis) momsaxureba,
328 sazogadoebrivi saqone
saqoneli
li

erovnuli sainformacio siste- ganuyofloba, ris gamoc zogjer


ma, erTiani energetikuli siste- kerZo saqonlisken gadaixreba.
ma, komunikaciis erovnuli qse- amitom Sereuli sazogadoeb-
li, fundamenturi mecniereba, rivi saqoneli (ganaTleba, jan-
amindis erovnuli samsaxuri, mrTelobis dacva da sxv.), erTi
erovnuli parlamenti da sxv. mxriv, qmnis ekonomikis arasabaz-
sazogadoebrivi saqonlis ro seqtors, romelic ar eqvem-
mTeli diapazoni SeiZleba sam debareba bazris kanonebs da
kategoriad daiyos: pirvel ka- mosaxleobas eZleva ufasod an
tegorias Seadgens wminda sa- dabali, dotaciuri fasiT, me-
zogadoebrivi saqoneli
saqoneli, rom- ore mxriv ki, wminda sabazro
lis Sinagani specifikac gamor- urTierTobaSi CaerTvis da ba-
icxavs miwodebis sabazro for- zris kanonebs emorCileba. am-
mas. misTvis damaxasiaTebelia rigad, mis mimarT gamoiyeneba
sazogadoebrivi saqonlis yve- miTvisebis rogorc ufaso, ise
la zemoT CamoTvlili niSani. fasiani forma. am SemTxvevaSi
wminda sazogadoebrivi saqon- bazari arasrulyofilia, anu
lis ekonomikuri miTvisebis SedarebiT uunaroa da ekonomi-
formaa saxelmwifo sakuTreba kaSi saxelmwifos roli gam-
da, Sesabamisad, sayovelTao oixateba iseTi problemebis
ufaso sargeblobis iuridiu- gadaWriT, romelTa mimarTac
li ufleba. masze sazogadoe- sabazro meqanizmi uZluria.
brivi moTxovnilebis dakmay- ganviTarebuli qveynebis praq-
ofileba saxelmwifos prerog- tikaSi efeqtianad gamoiyeneba
ativaa. meore kategorias ekuTv- Sereuli sazogadoebrivi saqo-
nis Sereuli sazogadoebri- neli, romelic gulisxmobs sa-
vi saqoneli
saqoneli, romelic Ziri- zogadoebrivisa da kerZos Tana-
Tadad eqceva sabazro meqaniz- arsebobasa da am ukanaskneli-
mis gavlenis qveS, magram misi sadmi saxelmwifos mxardaWera-
miwodebisas bazari avlens Ta- sa da daxmarebas. mesame kate-
vis arasrulyofilebas. mas gorias Seadgens is saqoneli
axasiaTebs sazogadoebrivi sa- da momsaxureba, romlisTvisac,
qonlis iseTi niSnebi, rogori- misi Taviseburebebidan da ba-
caa moxmarebis koleqtiuri da zris teritoriuli SezRudu-
Tanabari xasiaTi, maRali so- lobidan gamomdinare, bunebrivi
cialuri daniSnuleba, magram monopolia gardauvalia. amas-
ar axasiaTebs moxmarebisagan Tan, Teoriulad is kvazisazoga-
sazogadoebrivi seqto
seqtoris
ris ekonomika 329
doebrivi saqonelia. am kate- nierebis axali dargi, romlis
gorias miekuTvneba energo-- , warmoSoba sabazro ekonomikis
Tbo--, wyal-- da gazmomarageba, formirebis kvaldakval moxda
sarkinigzo mimosvla, safosto, XX saukunis meore naxevridan,
satelegrafo da satelefono gansakuTrebiT, 60--iani wlebidan
kavSirgabmuloba da sxv. da amis pioneri aSS iyo. am
sazogadoebrivi saqonlis periodidan moyolebuli, kapi-
es kategoriebi mTlianobaSi qm- talizmis transformaciis Sed-
nian mkveTrad gamoxatul speci- egad kerZo kapitalisturi sa-
fikur saxes, romelic maT kerZo kuTrebis batonobaze dafuZneb-
saqonlisagan ganasxvavebs. uli ekonomikuri sistemis axal
sazogadoebrivi seqto- TvisebriobaSi gadazrdam tra-
ri (public sector) - saxelmwifo eqtoria Seucvala msoflios
sakuTrebaSi arsebuli ekono- ganviTarebas. sakuTrebis plu-
mikis nawili, romelic gansx- ralizmze dafuZnebuli saba-
vavdeba kerZo sakuTrebaSi ar- zro sistemis ZiriTad maxasi-
sebulisagan. igi ar SeiZleba aTeblad, bazris princi pebis
ganisazRvros rogorc sazoga- realizaciasTan erTad, social-
doebrivi saqonlis mwarmoebe- uri orientacia iqna aRiarebu-
li seqtori, Tumca, Cveulebriv, li, ramac, Tavis mxriv, daadas-
sazogadoebrivi saqoneli Zir- tura ekonomikis saxelmwifo
iTadad swored saxelmwifo regulirebis aucileblobis
seqtorSi iwarmoeba. sazogadoe- Sesaxeb keinzianuri Teoriis
brivi seqtoris sidides gan- siswore. saxelmwifom Tavis
sazRvravs ekonomikis naciona- Tavze aiRo bazris `Secdome-
lizaciis done da xelisu- bis~ gamosworeba, rac humaniza-
flebis politikuri neba. ami- ciis msoflio procesis safuZ-
tom sxvadasxva qveyanaSi misi veli gaxda. socialurad ori-
wili ekonomikaSi gansxvavebu- entirebuli sabazro ekonomikis
lia. mag., did britaneTSi jan- formireba drois moTxovna iyo,
dacvis sistema ZiriTadad sax- metic, igi Tanamedrove msof-
elmwifos sakuTrebaa, xolo lios ganviTarebis mniSvnelo-
aSS--Si misi mniSvnelovani naw- van tendenciad iqca da msof-
ili kerZo sakuTrebaSia. lios axali wesrigisa da samo-
sazogadoebrivi seqto- qalaqo sazogadoebis garanta-
ris ekonomika (economy of daa aRiarebuli. am garemoebam
public sector) - ekonomikuri mec- xeli Seuwyo zneobrivi faseu-
330 sazogadoebrivi seqto ris ekonomika
seqtoris

lobebis wina planze wamowevas, bis seqtoris wilis upirate-


romelmac Camoitova manamde si zrda danarCen or seqtor-
fesvebgadgmuli, socialuri in- Tan SedarebiT. es mniSvnelo-
stinqtebiT ganpirobebuli mo- vani Teoriuli paradigmebi
Txovnilebebi da maTze maRla realurad aisaxa ekonomikaSi
dadga. Camoyalibda ori ti pis mimdinare procesebSi da safuZ-
sazogadoeba _ Caketili da Ria. vlad daedo gaeros saerTa-
Caketili _ totalitaruli sa- Soriso standartul dargobriv
zogadoeba, romlis pirobebSi klasifikaciasa da erovnul
pirovneba koleqtivis msxver- angariSTa sistemas. postin-
plad iqca da Ria _ humanuri dutriuli sazogadoebis Ca-
sazogadoeba, romelic demokra- moyalibebiT daiwyo axali
tiuli faseulobebis ganviTare- era kacobriobis istoria-
bis sawindaria. ukanasknel pe- Si. es axali msoflio wes-
riodSi msoflioSi social- rigisa da samoqalaqo sazo-
urobis tendenciis gaZliere- gadoebis mSeneblobis dasa-
bam kanonzomieri xasiaTi mi- wyisi iyo.
iRo, metic, socialurma orien- am istoriul wiaRsvlebSi,
taciam sabazro ekonomika po- naxtomisebr sazogadoebriv
litikurad sicocxlisuna- progresSi udidesi roli Sea-
riani gaxada. srula ekonomikurma Teoriam,
ekonomikisaTvis sicocx- rogorc sazogadoebrivma mec-
lisunarianobis miniWebaSi udi- nierebam. swored `didi depresi-
desi roli 50--ian wlebSi daw- is~ Semdgom periodSi j. m. ke-
yebulma mecnierul-- teqnikur- inzis makroekonomikuri regu-
ma revoluciam Seasrula, ro- lirebis Teoriam udidesi roli
melmac gamoiwvia sazogadoe- Seasrula ekonomikisaTvis so-
brivi warmoebis struqturu- cialuri rolis miniWebasa da
li gardaqmnebi, momsaxurebis ekonomikuri zrdis Tanamedrove
warmoebrivi dargebis daCqare- Teoriebis CamoyalibebaSi.
buli ganviTareba da moamzada am obieqturma wanamZRvrebma
pirobebi industriuli sazoga- safuZveli Cauyares sazogado-
doebis postindustriulSi ga- ebrivi seqtoris ekonomikis
dazrdisaTvis. msoflios ekono- warmoSobasa da ganviTare-
mikuri ganviTarebis axal is- bas. ekonomikuri mecnierebis
toriaSi revoluciur maxasi- arc erTi dargisTvis ar aris
aTeblad warmoCnda momsaxure- niSandoblivi iseTi Zlieri in-
sazogadoebrivi seqto ris ekonomika
seqtoris 331
tegrirebuli sawyisi, rogoric problemas. am resursebis ra-
ekonomikuri Teoriis (kerZod, cionalur gamoyenebaze didad
makroekonomikuri Teoriis) am aris damokidebuli qveynis
axali ganStoebis _ sazoga- ekonomikis mdgomareoba, gan-
doebrivi seqtoris ekonomiki- sakuTrebiT is, Tu ramdenad
sTvisaa. ekonomikisTvis so- aris igi socialurad orien-
cialuri orientaciis miniWe- tirebuli.
biT wina planze sazogadoe- sazogadoebrivi seqtoris
brivi interesebi wamoiwia da ekonomikis kvlevis sferoSia
man gazarda saxelmwifos roli moqceuli ekonomikis arasaba-
qveynis makroekonomikur regu- zro seqtoric, rac, bazris na-
lirebaSi. im fundamenturi klovanebebidan gamomdinare,
problemebis gadasawyvetad, ro- uSualod ukavSirdeba sazoga-
melic sabazro ekonomikis cno- doebrivi saqonlis warmoebas,
bili treadiT _ `ra~ `rogor~ gare efeqtebis gazomvasa da
`visTvis~ gamoixateba, sakmari- bunebrivi monopoliebis arse-
si ar aris mxolod moTxovniT bobis aucileblobis dasabuTe-
gamoxatuli individualuri mo- bas, romelTa gareSe zedmetia
mxmareblebis interesebis gaTva- saubari socialur reformebze.
liswineba. aucilebelia sazoga- saxelmwifosadmi erT-- erTi
doebrivi interesebis dacvac, mkacri moTxovnaa alokaciuri
raSic gadamwyvet rols sax- funqciis Sesruleba, rac ukav-
elmwifo asrulebs (amitomacaa, Sirdeba gansazRvruli saxis
rom ekonomikur literatura- saqonlisa da momsaxurebis war-
Si sazogadoebrivi seqtoris moebas, anu dasavleTSi sakmaod
ekonomika zogjer gaigivebulia aprobirebuli sazogadoebrivi
saxelmwifo seqtoris ekonomi- saqonlis warmoebas, romelic
kasTan). ar SeiZleba sabazro fasiT
sazogadoebrivi seqto- miewodos mosaxleobas. WeSmar-
ris ekonomika Seiswavlis iti socialuri reformebi iw-
sazogadoebrivi moTxovni- yeba maSin, rodesac saxelmwifo
lebebis maqsimalurad dak- SeimuSavebs qveynis interese-
mayofilebis mizniT saxelm- bidan gamomdinare kanonmdeblo-
wifo seqtorSi arsebuli bas (maT Soris, antimonopoli-
SezRuduli resursebis ef- ursac), moqnili fiskaluri da
eqtianad gamoyenebis gzeb- fulad-- sakredito politikis
sa da optimaluri arCevanis gatarebiT, konkurenciis dacviT,
332 sazogadoebrivi seqto ris ekonomika
seqtoris

jansaRi sainvesticio klimatis bili axali problemebi amdid-


SeqmniT, mcire biznesis waxa- rebs sazogadoebrivi seqtoris
lisebiT da, saerTod, mosaxle- ekonomikis Sinaarss.
obis saqmiani aqtiurobis gaz- ekonomikuri usafrTxoebis
rdiT moaxdens sabazro uwo- strategiaSi gansakuTrebuli
nasworobis minimizacias, iseT yuradReba eqceva ekonomikuri
mimarTulebas miscems bazars, usafrTxoebis kriteriumebisa
romelic ganapirobebs pirovneb- da parametrebis SemuSavebas,
is SesaZleblobaTa realiza- rac sazogadoebrivi seqtoris
cias. es problemebic, romel- ekonomikis prerogativaa.
Ta gadaWrasac socialurad gadasaxadebi, rogorc eko-
orientirebuli sabazro ekono- nomikis stimulirebisa da regu-
mikisaken mivyavarT, sazogadoe- lirebis umniSvnelovanesi ber-
brivi seqtoris ekonomikis kvle- keti da sabiujeto Semosav-
vis sferoa. lis ZiriTadi wyaro, wina plan-
saxelmwifo xarjebis poli- ze ayenebs dabegvris Teoriis
tikaSi centraluri adgili sa- sakiTxebs gadasaxadebisa da
zogadoebaSi socialuri sta- ekonomikuri efeqtianobis urT-
bilurobis uzrunvelyofis sa- ierTqmedebis WrilSi da sax-
kiTxebs uWiravs. socialur elmwifos rols optimaluri
sferoSi aqtiuri rolis Ses- dabegvris funqcionirebaSi. am
rulebiT, saxelmwifo `keTil- kuTxiTac gadasaxadebis mra-
dReobis saxelmwifos~ niSnebs valwaxnagovani fenomeni sazo-
iZens. mosaxleobis saSualo gadoebrivi seqtoris ekonomikis
fenis gaZlierebiT mcirdeba kvlevis sferoa.
lobizmis negatiuri Sedegebis saxelmwifo biujetis defi-
masStabebi, Cqardeba ekonomikis citis globaluri problema
institucionalizmis procesi, gansakuTrebul mniSvnelobas
izrdeba kerZo struqturebis aniWebs saxelmwifo xarjebis
socialuri pasuxismgebloba, optimaluri gadanawilebis sa-
viTardeba samoqalaqo TviTSeg- kiTxs. amasTan dakavSirebiT,
neba, farTovdeba TviTmmar- metad aqtualuria sabiujeto
TvelobiTi struqturebi da federalizmis sakiTxebis kvl-
Zlierdeba demokratia. samo- eva, romelic sazogadoebrivi
qalaqo sazogadoebis insti- seqtoris ekonomikis Seswavlis
tutebisa da humanizaciis pro- erT--erTi sferoa. misi kvle-
cesebis gaZlierebiT warmoSo- vis sferoa agreTve keTildRe-
sazogadoebrivi seqto ris ekonomikis ...
seqtoris 333
obisa da Semosavlebis gadan- pis qveynebSi daiwyo metad
awilebis problemebic, rom- saWiro da drois moTxovniT
lebic, Tavis mxriv, moicaven warmoSobili ekonomikuri mec-
siRaribisa da minimaluri so- nierebis am axali dargis aq-
cialuri garantiebis, inflaci- tualuri problemebis kvleva
isa da mosaxleobis Semosav- da sauniversiteto swavleba-
lebis gaufasurebis, qvelmo- Si danergva, xolo saqarTvelo-
qmedebis, mecnierebisa da ga- Si jerjerobiT saTanadod ver
naTlebis saxelmwifo dafin- ikidebs fexs.
ansebis da saxelmwifos mier saqarTveloSi sazogadoe-
mecnierebis stimulirebis sak- brivi seqtoris ekonomikis kv-
iTxebs. leva da Sesabamisi rekomenda-
sabazro ekonomikaze gar- ciebis xelisuflebisaTvis mi-
damavali periodis problemebi wodeba garkveul wvlils Seit-
kidev ufro afarToebs sazoga- ans qveynis aRmSeneblobis saqme-
doebrivi seqtoris ekonomikis Si.
sakvlev areals. sazogadoebrivi seqto-
amasTan dakavSirebiT, didi ris ekonomikis mkvlevar-
yuradReba eqceva sazogadoe- Ta asociacia (Association for
brivi seqtoris ekonomikis ze- Studies of Public Economy -
moT CamoTvlili zogadsakaco- ASPE) - dafuZnda 2000 wlis
brio amocanebis ganxorcieleb- 2--3 ivniss sankt--peterburgSi
is Taviseburebebis Seswavlas sazogadoebrivi seqtoris re-
sabazro sistemaze gardamava- formirebisadmi miZRvnil mesa-
li ekonomikis mqone qveynebSi. me saerTaSoriso konferenciaze.
sazogadoebrivi seqtoris ASPE sazogadoebrivi organiza-
ekonomika, rogorc saswavlo dis- ciaa, romlis mizania sazogado-
ci plina, farTod dainerga mra- ebrivi seqtoris ekonomikuri
vali qveynis umaRles saswav- problemebis Seswavla. igi ara-
leblebSi, gamovida cnobil mec- formaluri gaerTianebaa, rome-
nierTa (J. stiglicis, a. ant- lic Tavis saqmianobas axasi-
kinsonis, m. ringkvistis, l. ia- aTebs stokholmis universi-
kobsonis, e. Jilcovisa da a.S.) tetisa da sankt--peterburgis
saxelmZRvaneloebic. postkomu- saxelmwifo universitetis er-
nistur qveynebSi, magaliTad Toblivi proeqtis CarCoebSi da
ruseTSi, ukrainaSi, baltii- iTvaliswinebs: yovelwliur
spireTisa da aRmosavleT evro- saerTaSoriso samecniero kon-
334 sazomTa metruli siste ma
sistema

ferenciis organizebas; asoci- lic gamowveulia gare faq-


aciis samecniero moxsenebebis torebiT _ qveyanaSi ucxouri
gamoqveynebas; seminarebis mow- valutis Warbi mozidviTa da
yobas; ucxoeli specialiste- importis fasebis zrdiT.
bis leqciebis organizebasa da sainvesticio banki (in-
a.S. vestment bank) - specialuri sa-
sazomTa metruli siste- kredito instituti, romelic
ma (metric system of measures) - axdens grZelvadiani sasesxo
erTeulTa sistema, romelsac kapitalis mobilizacias da Sem-
safuZvlad udevs metri (si- deg gascems mas obligaciebis
grZis erTeuli) an kilogrami an sxva saxis sasesxo valdebu-
(masis erTeuli). lebaTa gamoSvebisa da gavrce-
saTavo kompania (parent lebis gziT.
company) - deda--kompania didi, sainvesticio kapitali
rogorc wesi, transerovnuli (investment capital) - drois xan-
korporaciisa, romelic flobs grZlivi periodiT investici-
masSi Semavali Svilobili kom- ebSi dabadebuli kapitali.
paniebisa da sxva qveganyofile- sainovacio banki (innova-
bebis aqciebis sakontrolo pa- tion bank) - specializebuli sak-
ketebs. saTavo kompania tran- redito dawesebuleba, romelic
serovnuli korporaciis Stab-- Seqmnilia Soreul efeqtze gaT-
binaa, romelic strategiuli vlili sarisko produqtebis
marTvis funqciebs asrulebs dasakrediteblad. ZiriTadad
iseT sferoebSi, rogoricaa war- awarmoebs teqnologiuri pro-
moeba, gasaReba, finansebi, mec- gresis, uaxlesi damuSavebebi-
nieruli kvleva da sxv., Tumca, sa da siaxleebis dakreditebas.
Svilobil kompaniebs sawarmoo sainformacio teqnolo-
sagamsaReblo saqmianobis op- giebi (information technologies
eratiuli sakiTxebis gadaWra- - IT) – axali, mzardi saeqspor-
Si damoukidebloba aqvT mini- to dargi mTel msoflioSi,
Webuli. romelic udides rols asru-
saTamaSo biznesi (gamb- lebs Tanamedrove ekonomikaSi.
ling industry) - biznesi, romlis erTi mxriv, Tavad qmnis saeqs-
mizania, TamaSebis industriis porto produqcias, meore mxriv
safuZvelze azartuli TamaSe- ki, warmoadgens yvela dargis
bis organizebiT, mogebis miReba. mecnieruli kvlevebisa da te-
saimporto inflacia (im- qnologiuri infrastruqtur-
ported inflation) - inflacia, rome- is elements.
sainformacio teqnolo giebi
teqnologiebi 335
personaluri kompiutere- sebis gacema, finansebi) da a.S.
bis masobrivma moxmarebam sain- IT autsorsingis bazris seg-
formacio teqnologiebi ganviTa- mentze gamudmebiT mZafrdeba
rebul qveynebSi sul sxva mas- konkurencia. sul ufro meti
Stabebze gaiyvana, bevri qvey- qveyana, maT Soris, ekonomikuri
nis kompaniebs Seuqmna special- ganviTarebis dabal safexurze
izaciisa da momsaxurebis in- myofi qveynebic, cdiloben Cae-
ternacionalizaciis SesaZleb- ban am globalur biznesSi.
lobebi. naklebad ganviTarebu- sainformacio teqnologie-
li qveynebisTvis aRmocenda bis bazris moculobam 2010
axali ti pis bazari, romelic wels trilion dolars gada-
ori nawilisgan Sedgeba: 1. IT aWarba, zrdis tempi ki 2011
servisebis autsorsingi da 2. wlisTvis 7%-ze maRalia. anal-
sainformacio teqnologiebiTa itikuri kompania `gartneris~
da komunikaciebiT aRWurvili mixedviT, mosalodnelia, rom IT
biznesprocesebis autsorsingi. servisebis autsorsingis bazris
IT servisebis autsors- moculobam 2011 wlis bo-
ings miekuTvneba programireba, losTvis 313,2 mlrd dolars
sistemebis integracia, progra- miaRwios, rac 6,9% zrdaa 2010
muli gamoyenebebis testireba, welTan SedarebiT.
IT infrastruqtura da misi saqarTvelo dgams pirvel
momsaxureba, IT konsaltingi, nabijebs sainformacio teqnolo-
monacemebis damuSaveba da mo- giebis ganviTarebis gzaze. qvey-
nacemTa mxardaWeris momsaxure- nis IT servisebis bazarze mcire
ba, kontentis menejmenti da da saSualo zomis 20-mde ko-
ganviTareba da a.S. mpaniaa. yvelaze didi kompaniebi,
sainformacio teqnolo- rogoricaa alta da UGT (200
giebiTa da ko munikaciebiT
komunikaciebiT TanamSromliT), bazarze damkvid-
aRWurvili biz nesprocesebis
biznesprocesebis rebisaTvis mimarTaven diversi-
autsorsingia: qolcentrebi fikaciis strategias da IT
(momxmareblebTan dakavSirebis servisebTan erTad sTavazoben
centrebi), momxmarebelTa kav- kompiuterul da eleqtronul
Siris (Semavali da gamavali teqnikas. zogadad, qarTuli
kavSirebis) centrebi, Sida kompaniebi warmodgenilia Sem-
ofisis momsaxureba (monacem- degi produqtebiTa da servise-
Ta bazis Seqmna, kadrebis admi- biT: safinanso institutebisa
nistrirebis mxardaWera, xelfa- da sxva dargebis didi kompanie-
336 sainformacio teqnolo giebi
teqnologiebi
giebiss dargis ...
dargis...

bisaTvis integrirebuli mza muSaveba, ganxorcieleba da mo-


gadawyvetilebebis (SAP, ERP, nitoringi.~ saqarTvelos eko-
CRM) morgeba da danergva, mar- nomikisa da mdgradi ganviTare-
tivi programuli gadawyveti- bis saministros veb-gverdi:
lebebis SemuSaveba mcire firme- http://www.economy.ge/?category
bisaTvis (sabuRaltro prog- =20&lang=geo
ramebi, klientTa momsaxureba), sainformacio teqnolo-
veb-produqtebis SemuSaveba, do- giebis dargis Rirebuleba-
giebis
kumentaciis menejmenti, qselis Ta jaWvi (information technolo-
dizaini da administrireba. ba- gies) – asaxavs sainformacio te-
zarze arsebuli kompaniebidan, qnologiebSi maTi komponente-
mxolod erTi-ori asrulebs bis, procesebisa da servisebis
ucxour dakveTebs. umniSvnelo meSveobiT Seqmnil Rirebule-
raodenobis SekveTebi modis ad- bas, romlis saboloo momxma-
gilobrivi biznesidan da mTav- rebelia mosaxleoba, maT Soris,
robidan IT konsaltingze da kerZo da samTavrobo seqtorebi,
strategiis SemuSavebaze. qar- sxva IT servisebi, marketingi, kon-
Tul bazarze ZiriTadad domi- saltingi da a.S.
nirebs saxelmwifo dakveTebi. IT strategiis SemuSaveba
saqarTvelos ekonomikisa da biznesisaTvis yvelaze ZviradRi-
mdgradi ganviTarebis saminis- rebulia da warmoadgens am
troSi 2010 wels Seiqmna spe- jaWvis zeda nawils, sadac iqm-
cialuri infokomunikaciebis sam- neba Rirebulebis 50-55%. Sem-
marTvelo, romlis amocanaa `sa- deg modis programuli uzrun-
informacio-satelekomunikacio velyofis aplikaciebis (gamoy-
teqnologiebis sferoSi sax- enebaTa) dizaini, SemuSaveba da
elmwifo politikis ZiriTadi danergva, sistemebis integra-
mimarTulebebisa da Sesabamisi cia, romlebzedac Rirebulebis
sakanonmdeblo-normatiuli ba- 30_35%-mde nawildeba, dabolos,
zis gansazRvra da monitorin- qselisa da satelekomunikacio
gi... sainformacio-satelekomu- infrastruqturis administr-
nikacio teqnologiebis qseleb- ireba, risTvisac darCenilia
isa da saSualebebis ganviTare- Rirebulebis 10-15%.
bis mokle-, saSualo- da gr- rogorc wesi, ganviTareba-
Zelvadiani strategiisa da pri- di qveynebis IT kompaniebis po-
oritetis gansazRvra da maTze zicionireba xdeba IT autsors-
dafuZnebuli programebis Se- ingis mcire Rirebulebis ser-
sakvanZo kompetenturobis Teoria 337
visebis segmentze. bazris moTx- lad uwevs maT konkurencias.
ovnis (ZiriTadad warmodgeni- ufro dabal RirebulebaTa
li ganviTarebuli qveynebis ko- segmentSi, sadac sruldeba
mpaniebis moTxovniT) Seswav- mcire momsaxureba Rirebulebis
la xdeba IT konsaltinguri dizainSi, sistemebis integra-
kompaniis mier, romelic aseve ciaSi, infrastruqturis mene-
ganviTarebul qveyanaSia da jmentSi konkurencia gacilebiT
ugzavnis programuli uzrun- ufra mZafria da ZiriTadad
velyofis ukve mza specifika- warmodgenilia indoeTisa da
ciebs ofSorul kompaniebs. CineTis ufro dabalanazRau-
`ekonomistis dazvervis rebiani IT kadrebiT. am samu-
jgufis~ (EIU) monacemebiT bo- Saoebze ar modis Seqmnili Ri-
lo ori wlis ganmavlobaSi ta- rebulebis meoTxedic ki anu da-
ivani, indoeTi, korea, singapu- axloebiT es aris 200 mili-
ri, israeli sakmaod win wai- ardiani bazari msoflio mas-
wia RirebulebaTa jaWvSi. es StabiT, sadac Sesvlas cdilobs
gamowveulia samecniero-kvlevi- bevri ganviTarebadi qveyana.
Ti da axali produqciis gan- saTanado kvalifikaciis ka-
viTarebis (R&D) xarjebis zr- drebis nakleboba imdenad mwva-
diT, rac sabolood aisaxa IT vea yvela qveyanaSi, TviT indoeT-
patentebis generaciis indeqsis Sic ki, rom danarCen qveynebs
momatebaSi. taivani, israeli da gza exsnebaT, raTa maTac miiRon
singapuri am maCvenebliT pir- SekveTebi. yvela ganviTarebadi
vel xuTeulSi Sevida aSS-Tan qveynis kompania, romelic ukve
erTad.. Tu 4-5 wlis win indo- damkvidrda dabali Rirebulebis
eTi da CineTi iRebdnen SekveT- segmentze, cdilobs win wai-
ebs mxolod programuli gamoy- wios RirebulebaTa jaWvSi.
enebebis menejmentSi, programe- sakvanZo kompetenturo-
bis kodirebaSi, testirebaSi, in- bis Teoria (core competence
frastruqturis menejmentSi, theory) – konkurenciis Teoria,
amJamad isini ufro rTul da romelic asaxavs im axal tenden-
ZviradRirebul SekveTebs iReben cias, romelic yalibdeba kom-
aplikaciebis zeda donis diza- paniebSi koleqtiuri codnis
insa da SemuSavebaSi. am seg- saxiT. urTierTTanamSromlobis
mentSi ruseTis, baltiispire- princi pze agebuli sakvanZo ko-
Tis qveynebisa da belarusis mpetenturoba xels uwyobs ko-
ramdenime kompania warmatebu- mpaniebs arsebuli samewarmeo
338 sakompensacio garigeba

Tvisebebis koordinirebasa da suqi, banknoti, sabanko Ceki, ob-


ganviTarebaSi, inovaciebze ori- ligacia da sxv.
entirebuli, mudmivad cvale- sakuTreba (property, own-
badi teqnologiuri nakadebis ership) - adamianTa Soris sa-
integrirebaSi. zogadoebriv--ekonomikuri urT-
es termini pirvelad gamo- ierTobebis gamomxatveli kat-
qveynda 1990 wels `Harward egoria; warmoebis, ganawilebis,
Business Review~-Si harvardis gacvlisa da moxmarebis pro-
biznesskolis warmomadgenlebis cesSi Camoyalibebuli obieq-
s. prahaladisa da m. hamelis turi kavSirebis sistema, mate-
statiaSi _ `sakvanZo kompeten- rialuri dovlaTis miTvisebis
turoba da organizacia~. gansazRvruli socialur--eko-
sakompensacio garige- nomikuri forma. sakuTreba sa-
ba (compensatory transaction) - zogadoebis ganviTarebis ga-
yidva--gayidvis xelSekrulebis momxatveli kategoriaa da ise-
forma. gamoiyeneba sagareo vaW- Tive cvalebadia, rogorc sa-
robaSi da iTvaliswinebs saqo- zogadoebis ekonomikuri stru-
nelTa urTierTmiwodebas Tana- qtura.
bari fasiT. barterisagan gan- adamiani bunebas iyenebs ara
sxvavebiT, sakompensacio gari- rogorc cxoveli, romelic euf-
geba moiTxovs SeZenili saqon- leba bunebis naboZebs da iT-
lis Rirebulebis nawilobriv visebs mas bunebasTan urTier-
mainc dafarvas. Tobis gacnobierebis gareSe, ara-
sakredito baraTi (cre- med masTan eqceva ekonomikuri
dit card) - plastikuri baraTi, sistemiT ganpirobebul urTier-
saxelobiTi fuladi dokumen- TobaSi garkveuli sazogadoe-
ti, gacemuli sakredito dawese- brivi formiT.
bulebis mier, romelic aZlevs ekonomiqsi sakuTrebas gani-
mis mflobels uflebas SeiZi- xilavs rogorc adamianis damo-
nos saqoneli an momsaxureba kidebulebas nivTisadmi. amis
naRdi fulis gadaxdis gareSe. sapirispirod ekonomikuri Teo-
sakredito fuli (credit ria sakuTrebas ganixilavs, ro-
money) - saemisio bankebis mier gorc adamianebs Soris urTi-
gamoSvebuli fasiani qaRalde- erTobas, Camoyalibebuls resu-
bi, romelic Seicavs gansazRv- rsebisa da maTi meSveobiT Seq-
ruli Tanxis gadaxdis valde- mnili dovlaTis miTvisebis gamo.
bulebebs. misi saxeebia: Tama- sakuTrebis realizaciis
saldo 339
formebia: sargebloba, mflo- li SezRudvebi.
beloba, gankargva (sruli sruli sakuTrebis uflebis dac-
sakuTreba
sakuTreba).. sargeblobis uf- va (protection of property rights) –
leba warmoebis saSualebebis gulisxmobs qveyanaSi kargi
an sxva qonebis eqspluataci- politikuri sistemis arsebobas,
isa da misgan sargeblobis miRe- rodesac Tanamdebobis pirs ar
bis SesaZleblobas iZleva; SeuZlia moqalaqeTa sakuTre-
mflobelobis ufleba warmoe- bis konfiskacia an mitaceba.
bis saSualebebis an sxva qone- es niSnavs jansaR sasamarTlo
bis faqtobrivad dauflebisa sistemas, sadac dava swrafad
da sakuTar mflobelobaSi qo- da samarTlianad wydeba. sakuT-
nis SesaZleblobaa. mflobelo- rebis dacva niSnavs iseTi kanone-
ba moicavs sargeblobas, ro- bis SemoRebas, romlebic mimar-
gorc daqvemdebarebul martiv Tulia safondo bazarze insai-
moments. gankargvis (sruli sa- deruli vaWrobis winaaRmdeg;
kuTrebis) ufleba mesakuTres es niSnavs iseTi sapatento
SesaZleblobas aZlevs imoqme- kanonebis amoqmedebas, romlebic
dos Tavis Sexedulebisamebr da stimuls miscemda firmebs Se-
TviTon gansazRvros sakuTre- eqmnaT axali produqcia; es
bis obieqti: Tavis sakuTrebaSi niSnavs antimonopoliuri kano-
daitovos Tu gaasxvisos, gayi- nebis arsebobas, romlebic xels
dos. sruli sakuTreba moicavs Seuwyobda konkurentuli baz-
sargeblobasa da mflobelobas. ris Camoyalibebasa da monopo-
sakuTrebis ufleba (pro- liuri bazris likvidacias.
perty rights) - ufleba, romelic saldo (saldo) [<ital. sal-
gansazRvravs resursebis, mate- do angariSi, naSTi] - sxvaoba
rialur--nivTobrivi dovlaTi- sawarmos fulad Semosavleb-
sa da momsaxurebis gamoyeneb- sa da danaxarjebs Soris drois
is nebarTvas. sakuTrebis ufle- gansazRvrul monakveTSi; saer-
ba aqtivebze moicavs maT gamoye- TaSoriso vaWrobaSi _ sxvao-
nebas, formisa da Sinaarsis ba qveynis eqsportisa da im-
Secvlas, agreTve uflebis ga- portis Rirebulebas Soris
dacemas maTi gayidvis gziT. (savaWro balansis saldo). sa-
aqtivebze sakuTrebis ufleba erTaSoriso sagadasaxado an-
ar aris SeuzRudavi, vinaidan gariSsworebaSi _ sxvaoba qvey-
arsebobs kanoniTa da xelSek- nis sazRvargareTul gadasax-
rulebis pirobiT gansazRvru- delebsa da Semosavlebs Soris
340 salicenzio sistema

(sagadasaxdelo balansis sal- si stp-is ganviTarebuli for-


do). maa.
salicenzio sistema (li- samTomopovebiTi mrew-
cencing system) - sagareo vaWro- veloba (mining industry) - sa-
bis operaciebis regulireba sargeblo wiaRiseulis mopove-
saqonlis Semotanasa da gata- bisa da gamdidrebis dargTa
naze saxelmwifo nebarTvisaTvis kompleqsi. masSi Sedis: saTbo-
(licenziebis gacemiT). bis warmoeba (mrewveloba), sam-
samecniero - teqnikuri Toqimiuri da samTomadneulis
TanamSromloba (scientific- mrewveloba, mineraluri nedle-
technical cooperation) - saerTaSo- ulis da araliTonuri nedleu-
riso ekonomikuri TanamSrom- lis (almasi, grafiti, asbesti,
lobis forma, moicavs: erTobliv qarsi, kvarciti, dolomiti, min-
samecniero damuSavebebs, licen- eraluri samSeneblo masalebi,
ziebiT vaWrobas, msxvili teq- cecxlgamZle da sxva Tixebi
nologuri proeqtebis ganxor- da a.S. mopoveba.
cielebas, obieqtebis erTobliv samisamarTo sia (mailing
mSeneblobas, erovnuli kadrebis list) - saqonlis an momsaxure-
momzadebas, religiur--saZiebo bis potenciur myidvelTa mis-
samuSaoebis warmoebasa da a.S. amarTebis sia, romelic dgeba
samecniero - teqnikuri pirdapiri safosto reklamis me-
progresi - stp (scientific-tech- TodiT sareklamo an sainforma-
nical progress) - mecnierebisa da cio masalebis dagzavnis mizniT.
teqnikis erTiani, urTierTgan- samomxmareblo kalaTa
pirobebuli, Tanmimdevruli gan- (basket of goods, consumer’s bas-
viTareba. stp-is I etapi ukav- ket) - adamianis ZiriTadi fizi-
Sirdeba manufaqturul warmoe- ologiuri da socialur--kul-
bas (XVI-XVIII ss.), II etapi _ turuli moTxovnilebebis da-
manqanuri industriis ganviTare- sakmayofileblad aucilebeli
bas (XVIII s.--is bolodan), III samomxmareblo saqonlisa da
etapi _ samecniero--teqnikur momsaxurebis nakrebi. warmoad-
revolucias (XX s.--is 50--iani gens bazas minimaluri samomx-
wlebidan), romlis safuZvelze mareblo biujetis, minimaluri
moxda sazogadoebrivi warmoe- xelfasis, pensiis, daxmarebis,
bis arnaxuli diversifikacia. sti pendiisa da a.S. gansazRvri-
Tanamedrove pirobebSi samec- saTvis.
niero--teqnologiuri progre- saqonlisa da momsaxurebis
samoqalaqo sazogadoeba 341
nakrebi sxvadasxva socialur-- qonlis CamonaTvali, miT ufro
demografiuli jgufisaTvis maRalia cxovrebis done.
diferencirebulia da damoki- samomxmareblo kredi-
debulia ekonomikis realur ti (consumer credit) - samomx-
SesaZleblobebze. samomxmare- mareblo saqonlis SesaZenad
blo kalaTaSi Sedis saqonlisa gacemuli moklevadiani kredi-
da momsaxurebis sxvadasxva na- ti. kreditorebi SeiZleba iyos:
krebi: puri da purproduqtebi, bankebi, lombardebi, gamqirave-
xorci da xorcis produqtebi, beli punqtebi, sacalo vaWro-
rZe da rZis produqtebi, kver- bis obieqtebi, firmebi da sxv.
cxi, Tevzi da Tevzis produq- samomxmareblo fasebis
tebi, kartofili, bostneuli, indeqsi (consumer price index) -
xili, zeTi, margarini, karaqi, maCvenebeli, romelic asaxavs sa-
Saqari da sakonditro nawarmi, qonlisa da momsaxurebis fase-
sxva produqtebi; tansacmeli, bis saSualo cvlilebis gav-
TeTreuli, fexsacmeli; wamali, lenas fiqsirebul samomxmareb-
sanitariisa da higienis sagne- lo kalaTaze. igi gamoiyeneba
bi; aveji, kulturul--sayofacx- ekonomikaSi fasebis cvlile-
ovrebo da sameurneo daniS- bis da masTan dakavSirebuli
nulebis sagnebi; sacxovrebe- procesebis analizisa da prog-
li bina, komunaluri momsa- nozisaTvis. gaiangariSeba 1917
xureba; kulturul-- saganma- wlidan da qveyndeba yovelTvi-
naTleblo momsaxureba; sayofa- urad. gamoiyeneba moxmarebis
cxovrebo momsaxureba; trans- saSualo fasis anu cxovrebis
porti, kavSirgabmuloba; skola- Rirebulebis gazomvisaTvis.
mdeli dawesebulebebis momsa- samomxmareblo xarjebi
xureba. (consumer expenditures) - moxma-
samomxmareblo kalaTis Se- rebaze gaweuli xarjebi. makro-
faseba xdeba sapreiskuranto ekonomikaSi moicavs Sinameur-
fasebiT gansazRvruli peri- neobaTa yvela saboloo dan-
odiT. samomxmareblo kalaTa- axarjs, garda sacxovrebeli
Si Sesuli saqonlisa da momsa- binis mSeneblobis an yidvi-
xurebis asortimenti asaxavs saTvis gaweuli xarjebisa.
xalxis cxovrebis dones. rac samoqalaqo sazogado-
ufro mravalferovania `kala- eba (civil society) - samoqalaqo
TaSi~ Semavali kvebis pro- mowyobis iseTi ti pi, romelic
duqtebisa da arasasursaTo sa- gamoirCeva demokratiis maRa-
342 samoqalaqo sazogadoeba

li doniT, politikuri, ekono- sakuTrebis swored aseTma tran-


mikuri, socialuri, kulturu- sformaciam gabatonebul ker-
li da a.S. urTierTobebis plu- Zo sakuTrebiT urTierTobebze
ralizmiT. safuZveli Caeyara damyarebul kapitalizms traeq-
XX saukunis meore naxevridan, toria Seucvala da misi axal
gansakuTrebiT misi ukanaskne- TvisebriobaSi gadazrda daaC-
li periodidan, rodesac civi- qara. Camoyalibda sabazro eko-
lizebul qveynebSi axali msomso-- nomika, sadac `pirveli violi-
flio wesrigis damyarebis au- nos~ roli bazars daekisra.
cilebloba warmoiqmna. kacobriobis ganviTarebis am
axali dro yovelTvis war- Tvisebriv naxtomSi yvelaze
moqmnis Tavis prioritets. Tan- mniSvnelovani iyo is, rom man
amedroveobis aseTi priorite- ekonomikas socialuri orien-
ti samoqalaqo sazogadoebis tacia SesZina.
mSeneblobaa. es procesi mniS- bazarma sruliad sxva Si-
vnelovanwilad ganapiroba mec- naarsi SeiZina. igi aRiarebul
nierul--teqnologiuri progre- iqna civilizaciis udides mo-
sis safuZvelze msoflio war- napovrad. sakuTrebiT urTier-
moebaSi mimdinare mZlavrma pro- TobebSi ganxorcielebulma ra-
gresulma cvlilebebma, rac, dikalurma da amave dros, uaR-
upirveles yovlisa, momsaxure- resad progresulma cvlile-
bis sferos prioritetul gan- bebma, ekonomikis saxelmwifo re-
viTarebaSi gamoixata. aranak- gulirebasTan erTad, ganapiroba
lebi roli Seasrula axali kacobriobis mravalsaukunovani
ekonomikuri Teoriebis Camoy- arsebobis manZilze pirvelad
alibebam da msoflioSi tonis bazris, rogorc meurneobis
mimcemi qveynebis ekonomikur efeqtiani meqanizmis Camoyali-
politikaSi maTi gamoyenebis beba. aseTma bazarma, Sromis mo-
masStabebis zrdam. msoflio tivaciis efeqtiani sistema Seq-
ekonomikurma ganviTarebam ax- mna da mewarmeobis ganviTare-
ali Tvisebrioba SeiZina. ker- bas farTo SesaZleblobebi mis-
Zo kapitalisturi sakuTrebis ca. man, horizontaluri kav-
prioritetze dafuZnebulma Sirebis gafarToeba--ganmtkice-
gabatonebulma urTierTobebma bis safuZvelze, sagrZnoblad
evoluciuri gziT sakuTrebis gaamartiva mmarTvelobis ier-
pluralizmze dafuZnebul ur- arqiuli struqtura, ganapiroba
TierTobebs dauTmo adgili. kerZo da sazogadoebrivi in-
samuelsoni pol entoni 343
teresebis daaxloeba da, sab- uri rolis SesrulebiT sa--
oloo angariSiT, warmoqmna xelmwifom `keTildReobis sa--
iseTi obieqturi kanonzomiereba, xelmwifos~ niSnebi SeiZina. gan-
romelmac gamoxatuleba Tvise- viTarebulma samyarom, SeiZ--
brivad sruliad axal ekono- leba iTqvas, miiRo axali drois
mikur zrdaSi pova. am gare- gamowveva. safuZveli Caeyara
moebam dasabami misca sazoga- samoqalaqo sazogadoebis for--
doebriv gardaqmnebs axal am- mirebas. kacobriobis ganviTare-
pluaSi da dadebiTi gavlena bis ganvlil periodTan Se--
moaxdina Tanamedrove sazoga- darebiT, es iyo wingadadgmu--
doebis potencialis zrdaze. li nabiji da axali sityva
yuradReba gamaxvilda axali ufro maRali socialuri da
sazogadoebis formirebaze, axal amave dros, msoflio wesrigis
sociumze, ramac xeli Seuwyo damyarebis TvalsazrisiT.
sazogadoebrivi interesebis ekonomikisTvis socialuri
wina planze wamowevas, kerZo orientaciis micema qveynis mS-
seqtoris socialuri pasuxis- vidobiani da harmoniuli gan-
mgeblobis amaRlebasa da hu- viTarebis sawindari da samo-
manizaciis procesebis gaRrma- qalaqo sazogadoebis safuZve-
vebas. daiwyo socialurad da- lia.
ucveli fenebis daxmarebisa da samrewvelo cikli (busi-
qvelmoqmedebis organizacieb- ness cycle) - ekonomikis ganviTa-
is farTod Seqmnis procesi. rebis araregularuli ganmeore-
gansakuTrebuli yuradReba sax- badi periodi. Sedgeba saerTo
elmwifo socialuri dacvis saqmiani aqtiurobis aRmavlobi-
miznobriv programebs mieqca. sa da dacemis periodebisagan.
es programebi, romlebic sxvada- samuelsoni pol entoni
sxva qveyanaSi sxvadasxva dros (1915--2009) (Samuelson, Paul A.)
ganxorcielda, iTvaliswinebda - XX saukunis cnobili amerike-
umuSevrobis dazRvevas, sapen- li ekonomist-- Teoritikosi,
sio uzrunvelyofas, avadmyo- masaCusetsis teqnologiuri
fobis gamo daxmarebas, warmoe- institutis profesori, eko-
baSi ubeduri SemTxvevis gamo nomikis dargSi nobelis premi-
daxmarebas, samedicino dazRve- is laureati (1970).
vas an ufaso samedicino mom- samuelsonis naSromebi mo-
saxurebasa da a.S. icavs Tanamedrove Teoriuli
socialur sferoSi aqti-- ekonomikuri mecnierebis TiTq-
344 samuelsoni pol entoni

mis yvela ganyofilebis far- elsonis kriteriumi, romelic


To speqtrs. miuxedavad imisa, gansazRvravs ama Tu im cv-
rom metad nayofieri avtoria, lilebis gavlenas keTildRe-
man dawera mxolod ori wigni obis doneze. yvela danarCeni
_ `ekonomikuri analizis sa- kriteriumi am zogadi krite-
fuZvlebi (1948) da cnobili riumis kerZo SemTxvevaa.
saxelmZRvanelo `ekonomiqsi~ ekonomikuri dinamikis
(1945). samuelsons mieniWa no- TeoriaSi samuelsonma gamoikv-
belis premia im naSromebisaTvis, lia ekonomikuri sistemis cv-
romlebmac maTematikuri meTo- lilebebi wonasworobis arar-
debis gamoyenebaze dayrdnobiT sebobis pirobebSi da ekonomikis
mniSvnelovani roli Seasrula gadasvla erTi fazidan meore-
ekonomikuri mecnierebis Teo- Si. man gansazRvra ekonomikuri
riuli da meTodologiuri sistemis mdgradobis pirobebi,
donis amaRlebaSi. romlebic xSirad emTxveva sta-
saxelmwifo finansebis tikuri mdgradobis pirobebs.
TeoriaSi fuZemdebluri gax- statikursa da dinamikurs So-
da samuelsonis saxelmwifo xar- ris formalur damokidebule-
jebis wminda Teoria, romelic bas samuelsonma Sesabamisobis
exeba resursebis optimalur ga- princi pi uwoda. Tavis naSrom-
nawilebas rogorc kerZo, ise Si `multi plikatoris anal-
sazogadoebriv saqonelTan mi- izisa da aqseleraciis prin-
marTebaSi. ci pis urTierTdamokidebule-
samomxmareblo moTxov- ba~ (1939) man gaaanaliza pro-
nis TeoriaSi samuelsonis cesi, romelic safuZvlad dae-
midgoma sapirispiro iyo im dros do ekonomikuri ciklis ana-
damkvidrebuli midgomisa, rome- lizs
lizs.
lic mdgomareobda deduqciuri 60--ian wlebSi samuelsoni
meTodebis safuZvelze samomx- icavda kapitalis neoklasikur
mareblo qcevis Teoriis da- koncefcias (Tumca ver miaR-
muSavebaSi. momxmarebelTa qce- wia srul warmatebas), agreTve
vis damkvidrebis safuZvelze detalurad daamuSava ekonomi-
gamovlenili upiratesobiT sam- kuri efeqtianobis dinamikuri
uelsonma gansazRvra samomx- pirobebi.
mareblo upiratesoba. samuelsonma mniSvnelovani
`keTildReobis ekonomi- wvlili Seitana saerTaSo-
kur TeoriaSi~ cnobilia samu- riso ekonomikis TeoriaSi
TeoriaSi.
samuSao Zalis wili (maCvenebeli) 345
stolperTan erTad daamuSava saxleobis mier gamomuSavebu-
Teoria, romelsac maTi saxeli li saaTebis raodenoba.
mieniWa. am Teoriis mixedviT, samuSao drois saaTebis
Tavisufali vaWroba amcirebs mTliani raodenoba (total wor-
SezRuduli warmoebis faqtore- king hours) - samuSao drois sa-
biT miRebul Semosavals. am de- aTebis saSualo raodenoba gam-
bulebidan gamomdinare, man ga- ravlebuli dasaqmebuli mosax-
moavlina warmoebis faqtorTa leobis ricxovnobaze.
fasebis gamoTanabrebis pirobebi samuSao drois saaTebis
hekSer--olinis sistemaSi. cno- saSualo raodenoba (average
bilia misi klasikuri ganmarte- working hours) - samuSao drois
ba `transferebis problemas- saaTebis raodenoba, romlis gan-
Tan~ dakavSirebiT. mavlobaSic dasaqmebulia erTi
meore msoflio omis Sem- saSualo statistikuri muSaki.
deg, 50--iani wlebis dasawyis- samuSao Zala (labour force)
Si, samuelsonma Tavisi gaxmau- - ekonomikurad aqtiuri mo-
rebuli naSromis — `ekonomiq- saxleobis mTliani raodenoba,
sis~ gamocemiT (romelic 1998 romelic moicavs dasaqmebulebs,
wels ukve meTeqvsmeted gam- samxedro mosamsaxureebsa da
oica v. nordhausis Tanaavtoro- registrirebul umuSevrebs.
biT) didi roli Seasrula eko- oficialur statistikaSi sam-
nomikuri ganaTlebis sferoSi, uSao Zalad ganisazRvreba ad-
gansakuTrebiT keinzianuri amianTa is jgufi 16 wlidan
Te oriis ganzogadebaSi
Teoriis ganzogadebaSi, stok- pensiaze gasvlis asakamde, rom-
holmis skolisa da sakuTari lebic muSaoben an umuSevrebi
Teoriebis Sesaxeb codnis gavr- arian. samuSao Zalis katego-
celebaSi. am periodidan moy- rias ar miekuTvnebian studen-
olebuli `ekonomiqsi~ perma- tebi, pensionrebi, diasaxlisebi,
nentulad gamodis sxvadasxva is pirebi, romlebmac dakarges
enaze, daistamba milionobiT samuSaos Sovnis imedi da ami-
egzemplari. amiT pol samuel- tom aqtiurad aRar eZeben mas.
soni ara mxolod yvelaze gav- samuSao Zalis wili (maC-
maC-
leniani ekonomisti gaxda, ara- venebeli ) (labour force partici-
med samecniero wreSi yvelaze pation rate) - momuSaveTa da umu-
SeZlebulic. SevarTa procenti Sromisuna-
samuSao dro (working time) riani asakis mqone mosaxleo-
- warmoebaSi dasaqmebuli mo- bis mTlian ricxovnobaSi.
346 sanacia

sanacia (sanitation) - 1. ban- materialuri da fuladi saSu-


kebis mier (xSirad saxelmwi- alebebis amoRebas.
fos monawileobiT) gatarebu- ganasxvaveben Semdegi sax-
li zomebis sistema (subsidie- is sanqciebs; 1). saxelSekrule-
bi, SeRavaTiani kreditebi, Se- bo (jarimebi, xelSekrulebiT
RavaTiani dabegvra da a.S.) ga- gaTvaliswinebuli pirobebis Se-
kotrebis Tavidan acilebisa da usruleblobisaTvis; 2). sakre-
konkurentunarianobis amaRleb- dito(sabanko), gamoiyeneba banke-
is mizniT. bis mier sakredito valdebule-
2. saxelmwifo da sabanko baTa darRvevis SemTxvevaSi; 3).
RonisZiebebis sistema sawarmoe- finansuri (finansur-sagadasax-
bis gakotrebis Tavidan acilebi- ado disci plinis darRvevisas).
saTvis, maTi finansuri mdgoma- saprivatizacio Ceki (pri-
reobis gaumjobesebisaTvis dak- vatiozation check, voucher) - 1. miz-
reditebis, reorganizaciis, ga- nobrivi daniSnulebis nomina-
mosaSvebi produqciis saxeobe- luri Rirebulebis mqone saxel-
bis SecvliT an sxva gziT. mwifo fasiani qaRaldi, rome-
sanqcia (sanction) [<laT. lic gamoiyeneba rogorc saga-
sanctio umkacresi dadgenileba] damxdelo saSualeba sapriva-
- 1. ekonomikuri, finansuri, tizacio obieqtebis SesaZenad.
samxedro RonisZiebebi gamoye- sargeblianobis Teoria
nebuli saerTaSoriso samarTal- (theory of utility) - Teoriuli mi-
Si im saxelmwifoebis winaaR- marTuleba ekonomikur mecni-
mdeg, romlebmac daarRvies sa- erebaSi, romelic ganaviTares
erTaSoriso xelSekrulebebi; avstriuli skolis warmomad-
2. nebarTva, Tanxmoba, da- genlebma XIX-XX saukuneebSi.
dastureba, mowoneba. eyrdnoba sargeblianobis bazi-
3. iZulebiTi zemoqmedebis sur, subieqtur gagebas, rome-
RonisZiebebi sameurneo da fi- lic aRiqmeba rogorc siamovneba,
nansuri saqmianobis normalu- romelsac adamiani iRebs dov-
rad gaZRolis wesebis damr- laTis moxmarebis Sedegad. sar-
RvevTa mimarT. sanqciebi xorci- geblianobis Teoriis ZiriTadi
eldeba saxelmwifo organoeb- principi eyrdnoba klebadi zRv-
is, finansuri da sagadasaxado ruli sargeblianobis kanons,
organoebis, agreTve bankebis mxri- romlis mixedviT sargeblia-
dan. sanqciebi moicavs: saqmia- nobis mateba klebulobs erTi
nobis akrZalvas an SezRudvas, erTeuli damatebiTi dovlaTis
sarisko kapitali 347
(sikeTis) miRebis Sedegad. iT misi gavrcelebisaTvis. sa-
sarezervo valuta (reser- reklamo saagentoebi arsebobs
ve currency) - ucxouri valuta, masobrivi komunikaciebis saSua-
romelsac saxelmwifo inaxavs lebebis mflobelTa da klient-
rogorc Tavisi savaluto re- Ta honorarebis sakomisio gasam-
zervebis nawils saerTaSoriso rjelos xarjze.
vaWrobaSi gamosayeneblad. sare- sarisko kapitali (risk
zervo valuta unda akmayofi- capital) – kapitali, dabandebu-
lebdes Semdeg pirobebs: a). un- li kompaniaSi gakotrebis ma-
da hqondes stabiluri Rire- Rali riskiT (albaTobiT), mag.,
buleba; b). unda iyos im qvey- venCuruli kapitali.
nis valuta, romelic mniSvne- kompaniis finansuri kapita-
lovan rols asrulebs saer- lis sxvadasxva forma riskis
TaSoriso vaWrobaSi; g). unda sxvadasxva xarisxiT xasiaTdeba.
iyos Tavisuflad konvertire- mag., kompaniis mogebis ganawi-
badi. sarezervo valutis rols lebisas savalo valdebulebe-
umetesad asrulebs aSS dola- bis mflobelebi, sargebloben ra
ri, evro, girvanqa sterlingi rigi upiratesobebiT, pirvel
da Sveicariuli franki. rigSi iReben mogebis fiqsire-
sarezervo norma (reserve bul procents da, aqedan gamom-
rate) – bankebis rezervebis (ro- dinare, maTi kapitali atarebs
melic warmodgenilia nawilo- mcire risks; privilegiuri aqci-
briv naRdi fulis saxiT, nawi- is mflobelebi TavianT Semosa-
lobriv ki centralur bankSi vals fiqsirebuli dividendis
mocemuli bankis angariSze) maT saxiT meore rigSi iReben da
saCeko depozitebTan Sefarde- maTi kapitali SedarebiT ufro
ba, rac, rogorc wesi, 10%_s maRali riskis matarebelia; Cve-
Seadgens. bankebi darCenil ulebrivi aqciis mflobelebi Ta-
90%_s sesxebis gasacemad an vianT Semosavals sul bolos
obligaciebis SesaZenad iyeneben. iReben kompaniis darCenili mo-
sareklamo saagento (ad- gebidan, aqedan gamomdinare, maTi
vertising agency) - Suamavali or- kapitali yvelaze maRali riskis
ganizacia, romelic Tavis klien- Semcvelia. Tu kompaniaSi izr-
tebs uwevs momsaxurebas rek- deba mogeba, maSin Cveulebrivi
lamis dagegmvis, organizaciisa aqciis mflobelTa Semosavali
da gamoyenebisaTvis, agreTve izrdeba, vinaidan zemoT aRniS-
presiT, radioTi da televizi- nuli fiqsirebuli procenti-
348 sasaqonlo niSani

sa da fiqsirebuli dividendis saqonlis erTmaneTisagan gan-


gadidebis Semdeg, kompania maT sasxvaveblad. zogierT qveya-
unawilebs darCenil qonebas. naSi arsebobs savaWro niSnis
arsebobs savaluto riski, ori saxe: 1. savaWro marka (trade
romelic dakavSirebulia ucx- mark) - niSani--simbolo, sityva
ouri valutis kursis moulod- an am ukanasknelTa SeerTeba,
nel cvlilebasTan da adgili romelic miuTiTebs saqonlis
aqvs sagareo vaWrobaSi, sakredi- mwarmoebelze; 2. savaWro sax-
to da savaluto operaciebis elwodeba (trade name) - saqon-
Catarebisas da a.S. lis mwarmoeblis saxelwode-
garda amisa, adgili aqvs ag- ba, romelic ekuTvnis ara ga-
reTve erovnuli valutis sa- moSvebul produqcias, aramed
bazro Rirebulebis meryeobiT TviT firmas. sasaqonlo niSne-
bi daculia kanoniT.
gamowveul risks.
sasaqonlo-materialuri
sakredito riski dakavSire-
maragi (inventories) - warmoebu-
bulia kreditebis daubruneb-
li, magram jer kidev gausaRe-
lobasTan xelSekrulebiT gaT-
beli produqcia, romelic mwar-
valiswinebul vadaSi.
moeblebisa da sabiTumo vaWro-
sabanko riskis erT-erTi sa-
bis sawyobebSi inaxeba.
xeobaa sargeblis riski, rome-
sasesxo kapitalis baza-
lic ganpirobebulia sargeblis
ri (credit market) - sakredito
ganakveTebis gauTvaliswinebe- urTierTobebis specifikuri
li cvlilebebiT. sfero, sadac moTxovna--miwode-
sarisko kapitali mWidro bis safuZvelze yalibdeba gari-
kavSirSia samewarmeo riskTan, geba sesxad gasacem fulad kapi-
romelic Tan axlavs firmis talze.
yoveldRiur saqmianobas, misi sasoflo dasaxleba (ru-
zogadi (corporate risk) da amave ral settlement) - dasaxlebuli
dros erT-erTi ZiriTadi riskia. punqti, romelic ar Seesabame-
sasaqonlo niSani (trade- ba mocemul qveyanaSi dadge-
mark) - dadgenili wesiT reg- nil saqalaqo dasaxlebis kri-
istrirebuli, originalurad teriumebs. sasoflo dasaxleb-
gaformebuli grafikuli, asoe- is macxovreblebi ZiriTadad
brivi an sxvagvari niSani. gam- dasaqmebulia soflisa da sa-
oiyeneba sxvadasxva sawarmoTa tyeo meurneobaSi, misdeven nad-
mier warmoebuli erTgvarovani irobas, rewvas da a.S.
safondo birJa 349
sasoflo-sameurneo la
la-- romliTac jarimdebian fula-
gi (agricultural lag) - garRveva sa- di valdebulebebis aradrou-
soflo-- sameurneo warmoebis li SesrulebisaTvis, vadis ga-
faqtobriv da potenciur mocu- dacilebisaTvis. rogorc wesi,
lobebs Soris. ZiriTadad war- sauravi wesdeba procentis sa-
moiqmneba ganviTarebad qveyneb- xiT vadagadacilebul valde-
Si. Tu soflidan qalaqSi gaz- bulebebis Tanxaze da ericxeba
rdili migraciis gamo kvebis yoveli vadagadacilebuli dRi-
produqtebisa da sasoflo-- saTvis garkveuli periodis man-
sameurneo nedleulis miwode- Zilze, romlis Semdegac xdeba
ba ver akmayofilebs maTze erTjeradi jarimis gadaxda.
moTxovnas, maSin warmoiqmneba safaqturo fasi (invoice
am produqciis deficiti, rac price) - fasi, romelic miTiTe-
zrdis mis imports. es mZime bulia angariSSi (faqturaSi)
tvirTad awveba qveynis ekonomi- miwodebul saqonelze. miwode-
kas da iwvevs mis Seferxebas. bis sabaziso pirobebis mixed-
satransporto danaxar- viT, safaqturo fasSi SeiZle-
jebi (transport costs) – xarjebi, ba Sevides saqonlis gadazidvas-
romlebic dakavSirebulia tvir- Tan, datvirTva--gadmotvirTvas-
Tis gadazidvasTan erTi adgi- Tan, dazRvevasTan, saeqsporto
lidan meoreze. moicavs ara mxo- baJis gadaxdasTan da a.S. dakav-
lod gadazidvis pirdapir dana- Sirebuli danaxarjebi.
xarjebs, romelic ganisazRvre- safirmo marka (firm mark)
ba manZiliT, aramed datvirTvis, - saxelwodeba an emblema, ro-
gadmotvirTvisa da sagzao mom- melic mocemuli saqonlis sxva
saxurebis danaxarjebsac. saqonlis masisagan gamoyofis
satransporto tvirT- saSualebas iZleva. safirmo
baraTi (way bill) - dokumenti, marka saqonlis `saxis~ ganuyo-
romelSic mocemulia sarkinig- feli elementia (ix. imiji).
zo an saavtomobilo trans- nawarmi, romelic Tavisi safir-
portiT gadasazidi saqonlis mo markis wyalobiT moi povebs
aRwera; konosamentis analogi, aRiarebas bazarze, mtkice pozi-
romelic fasiani qaRaldi ar cias ikavebs. saqoneli safir-
aris da romlis xelidan xelSi mo markiT nebismieri savaWro
gadacema ar SeiZleba. sawarmodan iyideba.
sauravi (penalty tax) – sanq- safondo birJa (stock ex-
cia fuladi jarimis saxiT, change) - fasiani qaRaldebis
350 safondo birJa

organizebuli meoreuli baz- moiqceva. safondo birJis yve-


ari, romelic funqcionirebs laze gavrcelebuli modelia
dadgenili wesebis mixedviT da anglo--amerikuli--korporaciu-
kotirebis meqanizmis meSveobiT li.
gansazRvravs birJaze mimoqce- safondo birJas aqcioner-
vadi fasiani qaRaldebis Ziri- uli sazogadoebis iuridiuli
Tadi saxeobis _ aqciebisa da statusi aqvs. igi aerTianebs
obligaciebis sabazro kurss, Tanabaruflebian wevrebs, rom-
fass. safondo birJa avlens lebsac nayidi aqvT `adgili~
fasian qaRaldebze moTxovnisa birJaze operaciebis warmoebi-
da miwodebis dones da axdens saTvis. mag., niu--iorkis safon-
maTs koncentracias. do birJaze erTi adgili 200
safondo birJaze aqciebi- aTasi dolari Rirs.
sa da obligaciebis kotirebi- safondo birJa TviTmmar-
saTvis gaSveba xdeba emiten- TvelobiTi organizaciaa. misi
tisadmi konkretuli moTxov- umaRlesi organoa sabirJo sab-
nis wayenebiT. birJaze fasiani Wo. safondo birJis Semosav-
qaRaldebis gamotana SezRudu- lebi iqmneba Sesasvleli da
lia. msoflios udides birJe- sawevro Senatanebisagan, jarime-
bze (niu-- iorkis, londonis, bisa da sabirJo sakomisiosa-
tokios da a.S.) mimoiqceva gan. vaWrobis monawileni ari-
mxolod ramdenime umsxvilesi an brokerebi, dilerebi da Se-
aqcioneruli kompaniis aqciebi, sabamisi specialistebi. zogi-
romlebic saerTod mimoqceva- erT birJaze vaWrobaSi sxva
Si gaSvebuli aqciebis 75%--ze Suamavlebic monawileoben, mag.,
mets Seadgens. danarCeni ko- maklerebi. rogorc wesi, fasi-
mpaniebis finansuri aqtivebi ani qaRaldebi iyideba `msxvil
iyideba sxva safondo birJeb- lotebad~. brokeri an sabroke-
ze da maTs gareT. ro firma davalebas gadascems
kotirebuli aqciebis saer- Tavis warmomadgenels sabirJo
To Tanxisa da dadebuli gari- darbazSi, romelic garigebas
gebebis moculobis mixedviT, debs sxva brokerTan. garigeba
msoflioSi yvelaze didi safon- registrirdeba eleqtronuli
do birJebia iaponiis, aSS--is, sistemiT. Tanxa aisaxeba sain-
inglisisa da taivanis fasiani formacio tabloze. mxareebs
qaRaldebis bazrebi. mag., niu-- Soris angariSsworeba xdeba
iorkis safondo birJaze dRe- dadgenili drois mixedviT (mag.,
Si 160 mln--ze meti aqcia mi- aSS--Si _ 5 samuSao dRis gan-
saqonlis bazari 351
mavlobaSi). birJaze fasiani qa- arjebsa da saSualo mogebas.
Raldebis fasi yalibdeba or- safrontingo kompania
magi auqcionis an ganacxadeb- (fronting-company) - damzRvevi
is ranJirebis mixedviT Sesasy- kompania, romelic sxva kompa-
idi (qveda zRvari) da gasayi- niis saxeliT gascems poliss
di (zeda zRvari) fasis far- im pirobiT, rom aRebuli pa-
glebSi. yoveli garigeba iTval- suxismgeblobis 100% iqneba
iswinebs axal auqcions. sabir- gadazRveuli meore kompania-
Jo fasi dReSi ramdenimejer Si. am SemTxvevaSi safrontin-
fiqsirdeba da yoveldRiurad go kompania itovebs iuridiul
qveyndeba presaSi. safondo bir- pasuxismgeblobas damzRvevis
Jebis msoflio federacia da winaSe. safrontingo kompanias
birJebis evropuli TanamSrom- aqvs ufleba miiRos sakomisio
lobis federacia safondo bir- frontingobisaTvis.
Jebis Sesaxeb cnobebis yovel- saqmiani aqtiurobis ci ci--
wliur krebuls uSveben. kli (trade cycle) - ix. ekonomi-
safraxto bazari (freight kuri cikli.
market) - satransporto pro- saqmiani TamaSi (business
duqciis mimoqcevis sfero. ar- game) - sxvadasxva warmoebriv
sebobs Ria da daxuruli sa- situaciaSi realuri obieqtis
fraxto bazari. Ria bazarze modelze sammarTvelo gadaw-
sazRvao gadazidvis fasi msof- yvetilebaTa SemuSavebis imit-
lio fass uTanabrdeba, Tavisuf- aciis meTodi.
lad wesdeba moTxovnisa da mi- saqoneli (goods) - yvela-
wodebis cvalebadobis gavlen- feri, rac iyideba bazarze, e.i.
iT. mis wilad modis saerTa- razec moTxovnaa. ufro zus-
Soriso sazRvao gadazidvis mo- tad, saqonelia Sromis produq-
culobis araumetes 10--15%--isa. ti, romelic akmayofilebs ada-
tvirTis danarCeni raodenoba mianis raime moTxovnilebas da
gadaizideba daxuruli safrax- warmoebulia gacvlisaTvis, ba-
to bazris meSveobiT, romelic zarze gasayidad. saqonlis spe-
daculia Ria bazris zemoqmede- cifikuri formaa momsaxureba.
bisagan specialuri saxelmwifo saqonlis bazari (com-
aqtebiT. modity market) - materialur--
safraxto ganakveTi (fre- nivTobrivi produqtebis yid-
ight rate) - sazRvao gadazidvis va--gayidvis aqtebis erToblio-
fasi, romelic moicavs danax- ba. saqonlis bazari moicavs war-
352 saqonlis bazrebis gax sniloba
gaxsniloba

moebis saSualebebisa (sawar- vasa da inflaciis donis daqve-


mos Senoba--nagebobebis, mowyo- iTebas.
bilobebis, danadgarebis, nedleu- saqonlis bazrebis gax-
lis, saTbobisa da a.S.) da sab- sniloba (openness in goods mar-
oloo moxmarebis sagnebis (ro- kets) - firmebisa da sxva mo-
gorc yoveldRiuri, ise xangr- mxmarebelTa alternatiuli
Zlivi moxmarebis sagnebis) SesaZlebloba, gaakeTon arCe-
farTo speqtrs da, Sesabamisad, vani saqonlis SeZenisas.
iyofa calkeul, ufro viwro saqonlis birJa (commo-
bazrebad. saboloo moxmarebis dity exchange) [<laT. bursa safu-
sagnebis bazarze moTxovnis kon- le] - saqonlis bazris infras-
centraciis done gacilebiT truqturis mniSvnelovani rgo-
dabalia, vidre warmoebis sa- li, bazris instituti, romlis
Sualebebis bazarze. samagierod, amocanaa sabiTumo saqonlis baz-
pirveli xasiaTdeba ufro ma- ris funqcionirebisaTvis auci-
Rali moTxovnis elastikuro- lebeli pirobebis Seqmna. saqon-
biT. amasTan, saboloo moxmare- lis birJa sargeblobs iurid-
bis sagnebis bazarze saqonlis iuli piris uflebebiT. igi uz-
realizacias naklebi Sualedu- runvelyofs sabiTumo garige-
ri rgoli sWirdeba, vidre war- bebs da organizacias uwevs sa-
moebis saSualebebis bazarze. birJo vaWrobas, TviTon arc
saqonlis bazris koniunq- vaWrobs da arc saSuamavlo
turaze aqtiur zemoqmedebas saqmianobas eweva. sabirJo gari-
axdens fasebis done, fulis gebebi ar SeiZleba daidos bir-
mimoqcevis mdgomareoba, mosax- Jis saxeliT da mis xarjze.
leobis Semosavlebis dinamika, amgvar garigebebs birJis wevrebi
sabanko procentis done, dakred- deben. saqonlis birJis mosam-
itebis reJimi, dabegvris xasi- saxureebi ar SeiZleba iyvnen
aTi, sainvesticio bazris mdgo- misi wevrebi, iseve, rogorc sax-
mareoba da sxv. didi mniSvnelo- elmwifo xelisuflebisa da
ba aqvs agreTve sagareo--eko- mmarTvelobis organoebi, banke-
nomikur faqtors: sabaJo poli- bi, sadazRvevo sainvesticio ko-
tikis liberalizacia da ucxo- mpaniebi (Tumca am kompaniebs
uri investirebisaTvis xel- ufleba aqvT iTvlebodnen saqon-
sayreli pirobebis Seqmna mniS- lis birJis safondo da savalu-
vnelovnad uwyobs xels saqon- to ganyofilebebis wevrebad).
lis bazris deficitis daZle- uZravi qoneba da inteleq-
saqonlis birJa 353
tualuri sakuTreba ar aris specializebuli birJebia: fera-
sabirJo saqoneli. sabirJo vaW- di liTonebis birJa, navTobis
robisas SeiZleba ganxorci- birJa, bambis birJa da a.S.
eldes Semdegi garigebebi: rea- saqonlis birJa gansazRvravs
luri saqonlis yidva _ dau- sabirJo garigebebis (xelSek-
yovnebeli miwodebiT; realuri rulebebis) registraciisa da
saqonlis yidva _ ganvadebiT mi- gaformebis wesebs, agreTve san-
wodebiT, e.i. momavali saqon- qciebs im monawileTa mimarT,
lis, mag., momavali mosavlis romlebic birJaze axerxeben ga-
SeZena; saqonlis miwodebaze rigebebis dadebas `kulisebSi~,
standartuli kontraqtebis, e.i. e.i. Ria vaWrobis gverdis av-
ara saqonlis, aramed saqonlis liT.
miwodebis Sesaxeb kontraqte- sainformacio samsaxuris
bis yidva; momavalSi kontraq- swori organizaciis Sedegad
tis dadebis uflebis yidva. birJebi mdidar informacias
saqonlis birJaze myidve- floben fasebis dinamikis, sx-
lebisa da gamyidvelebis saxe- vadasxva saqonelze moTxovnisa
liTa da davalebiT moqmedeben da miwodebis Sesaxeb. didi mniS-
Suamavlebi _ sabrokero kan- vneloba eniWeba birJaze fase-
torebi, sabrokero firmebi da bis kotirebas, rasac axdens spe-
damoukidebeli brokerebi, dil- cialuri komisia wina vaWrobe-
erebi. saqonlis birJaze fase- bis Sedegebis mixedviT. komi-
bi Tavisuflad formirdeba sia gansazRvravs saqonlis ti-
vaWrobis procesSi. fasebis do- pur, sacnobaro fass, romelic
nis an misi sazRvrebis dadge- gamoxatavs bazris koniunqtu-
na sabirJo vaWrobaSi akrZalu- ras vaWrobis dRes. mocemuli
lia. saqonlis birJaze damo- saqonlis yidva--gayidvis gari-
ukideblad gansazRvraven im ga- gebaTa simravlis SemTxvevaSi
dasaxdelebis sidides, romleb- ti puria dadebul garigebaTa
sac iReben sabirJo vaWrobis saSualo fasi. Tu garigebaTa
monawileTagan gaweuli momsax- ricxvi mcirea, maSin ti puri
urebisaTvis, Suamavlebisagan sa- fasi ganisazRvreba specialuri
komisios saxiT, agreTve jari- meTodikiT, romlis mizanic Sem-
mas sabirJo vaWrobis wesebis TxveviTi faqtorebis gavlenis
darRvevisaTvis da sxv. gamoricxvaa. garda sainforma-
ganasxvaveben specialize- cio da saangariSsworebo mom-
bul da universalur birJebs. saxurebisa, saqonlis birJa vaW-
354 saqonlis miwodebis sa baziso pirobebi
sabaziso

robis monawileebs aZlevs gar- sazRvravs.


kveul garantiebs. saqonlis bi- saqonlis Strixuli kodi
rJis saqmianoba, rogorc wesi, (bar-code of the goods) – Strix-
regulirdeba kanoniT `saqon- uli niSnis dadeba saqonelze,
lis birJisa da sabirJo vaWro- romlis mixedviTac dgindeba
bis Sesaxeb~. saqonlis saxe, misi mikuTvneba
saqonlis miwodebis sa- garkveul saqonlur jgufze,
baziso pirobebi (basis of deli- xarisxobrivi maxasiaTeblebi da
veries) - specialuri pirobebi a.S.
sagareo--savaWro garigebebisas, saqonlisa da momsaxure-
romelic gansazRvravs da erT- bis balansi (balance of goods
maneTisagan gamijnavs saqonlis and services) - saqonlisa da
gadazidvisas gamyidvelisa da momsaxurebis (turizmis, trans-
myidvelis valdebulebebs, amas- portisa da a.S.) eqsporti, im-
Tan, adgens miwodebis vadebs porti da saldo saangariSo
da saqonlis dazianebis an da- periodis ganmavlobaSi.
kargvis SemTxvevaSi gamyidve- sayovelTao wonasworo-
lisgan myidvelze riskis gadas- ba (general equilibrium) - situa-
vlis moments. cia, rodesac qveyanaSi arsebu-
saerTaSoriso savaWro pal- li yvela bazari erTdroulad
atam (1953 da 1980 ww.) Sei- imyofeba wonasworobis mdgo-
muSava da gamouSva saqonlis mareobaSi, anu moTxovna da mi-
miwodebis sabaziso pirobebis wodeba erTmaneTis tolia, xo-
ganmartebiTi krebuli _ `inko- lo fasebi da gamoSvebuli sa-
termsi~. masSi mocemulia 14 qonlis raodenoba _ ucvleli.
sabaziso pirobis ganmarteba. ekonomikuri sistemebis an-
aqedan yvelaze gavrcelebulia: alizisas tradiciulad gamoiy-
`sif~--i, `kaf~--i, `fob~--i, `fas~-- eneba ori midgoma.
i, `franko--qarxana~, `franko-- pirveli midgoma, rome-
vagoni~, `miwodeba sazRvramde~, lic SedarebiT martivia, dakav-
`miwodeba baJis gadaxdiT~, Sirebulia a. marSalis saxel-
`franko gadamzidi~ da a.S. Tan, nawilobriv wonasworobis
saqonlis xarisxi (quality analizTan da gulisxmobs eko-
of products) - produqciis teqni- nomikuri sistemis elementis,
kur--ekonomikuri da esTetikuri mag., marcvleulis bazris wonas-
Tvisebebis erToblioba, romelic worobas.
misi vargisianobis dones gan- meore midgoma gacilebiT
sacalo fasi 355
rTulia, rogorc konceptua- ji iyofa mudmiv saSualo (AFC)
luri, ise maTematikuri aparat- da cvalebad saSualo (AVC) da-
is gamoyenebis TvalsazrisiT. naxarjebad.
igi dakavSirebulia l. valra- mudmivi saSualo danaxar-
sis saxelTan da gulisxmobs ji gaiangariSeba mudmivi dana-
ekonomikuri sistemis, rogorc xarjis gayofiT warmoebuli
mTlianis, SigniT warmoebuli produqciis mTlian moculoba-
yvela saqonlisa da momsaxure- ze. formuliT gamoisaxeba ase:
bis raodenobisa da fasebis gan- FC .
sazRvras. AFC 
Q
saSemosavlo gadasaxadi
(income tax) - rogorc wesi, cvalebadi saSualo dana-
xar ji gaiangariSeba cvaleba-
xarji
progresiuli gadasaxadi, rom-
di danaxarjis gayofiT warmo-
liTac ibegreba daubegrav min-
ebuli produqciis mTlian moc-
imums zeviT fizikur pirTa
ulobaze. formuliT gamoisax-
gasuli wlis erToblivi Se-
eba ase:
mosavlebi. aikrifeba erTjera-
VC .
di gadaxdis saxiT. misi ga- AVC 
nakveTi wliuri Semosavlis Q
sididis matebasTan erTad iz- saSualovadiani obli-
rdeba. saqarTveloSi 2005 gacia (medium-term bond) - ob-
wlis 1 ianvridan aRar arse- ligacia, romlis dafarvis vada
bobs daubegravi minimumi, saSe- 1-dan 10 wlamdea.
mosavlo gadasaxadi aRar aris sacalo vaWroba (retail tra-
progresiuli gadasaxadi, misi de) - saqonlis mcire raodeno-
ganakveTi iyo fiqsirebuli 12%. biT an calobiT uSualod mom-
2008 wlis 1 ianvridan gauqm- xmarebelze miyidva.
da socialuri gadasaxadi, saSe- sacalo fasi (retail price) -
mosavlo gadasaxadi gaxda 25%, wesdeba moxmarebisaTvis mcire
xolo 2009 wlis 1 ianvridan raodenobiT gasayid saqonelze.
_ 20%. sacalo fasebiT vaWroben ara
saSualo danaxarji (ave- mxolod sacalo qselis pun-
rage cost - AC) - danaxarji pro- qtebSi, aramed saamanaTo wesiT,
duqciis erTeulze. gamoiTvleba rogorc qveynis SigniT, ise saer-
mTliani danaxarjis (TC) gayo- TaSoriso bazarze. sacalo fasi
fiT warmoebuli produqciis aisaxeba safirmo preiskuran-
raodenobaze. saSualo danaxar- tebSi, masobrivi myidvelisaTvis
356 sacnobaro fasi

gamiznul ilustrirebul kata- of production) – samuSao Zalisa


logebSi. sacalo fasebis moZ- da warmoebis saSualebebis
raoba yovelTvis ar emTxveva (romelic, Tavis mxriv, iyofa
sabiTumo da sagareo--savaWro 1. Sromis sagnebad _ nedleu-
fasebisas. zogjer mas SeiZle- li, naxevarfabrikatebi, ZiriTadi
ba sawinaaRmdego mimarTuleba da damxmare masalebi da 2. Sro-
hqondes. mis saSualebebad _ manqana-da-
sacnobaro fasi (publi- nadgarebi, instrumentebi, mow-
shed price) - fasi, romelic qvey- yobilobebi, sawarmos Senoba-na-
ndeba calkeul periodul gamo- gebobebi, da a.S.) erToblioba.
cemebSi (saerTo--ekonomikur da sawarmoo Zalebi, ganviTare-
dargobriv JurnalebSi, biule- bis doniT gansxvavebulia neb-
tenebSi, gazeTebSi), preiskuran- ismier sazogadoebaSi, yovel
tebSi, gamomcemlobebis, saagen- etapze gansazRvravs ekonomikur
toebis, asociaciebis, msxvili urTierTobaTa ti ps da war-
kompaniebis mier gamocemul ka- moadgens mocemuli sazogadoe-
talogebSi. Cveulebriv gamoiTv- bis realur ekonomikur safuZ-
leba rogorc faqtobrivi gari- vels.
gebebis gasaSualebuli sidide sawarmoo Zalebi dasavlur
gansazRvrul vadaSi saeqspor- ekonomikur literaturaSi Zi-
to Sefasebis gaTvaliswinebiT. riTadad formulirebulia ro-
warmoadgens orientirs gari- gorc marqsistuli kategoria,
gebis dadebisas. amasTan, sac- rac, misi Sinaarsidan gamomdi-
nobaro fasi SeiZleba arsebi- nare, ar Seesabameba sinamdviles
Tad gansxvavdebodes saxelSek- da moiTxovs dazustebas.
rulebosagan, rasac gansazRv- sawesdebo kapitali (no-
ravs mocemuli saqonlis baz- minal capital) - fuladi saxs-
ris konkretuli pirobebi. rebi an fuladi formiT gamo-
sawarmo (enterprise) – zoga- xatuli materialuri da arama-
di saxelwodeba yvela im in- terialuri faseulobebi, rom-
stituciuri erTeulisa (kor- lebsac damfuZneblebi abande-
poracia, arakomerciuli orga- ben sawarmoTa Sesaqmnelad.
nizacia, Sinameurneoba da a.S.), masSi Sedis: Senoba--nagebobebi,
romelic awarmoebs saqonelsa mowyobilobebi, bunebrivi resur-
da momsaxurebas anu axorci- sebiT sargeblobis ufleba, in-
elebs samewarmeo saqmianobas. teleqtualuri sakuTrebis obi-
sawarmoo Zalebi (forces eqtebi _ patentebi, licenzie-
saxelmwifo biujeti 357
bi, proeqtebi da a.S. sawesdebo pirebis saSemosavlo gadasax-
kapitali balansis pasivSi ai- adi); dRg-ze gadasaxadi; aq-
saxeba. cizi; licenzirebisa da reg-
saxazino valdebulebe- istraciis mosakreblebi; saqo-
bi (treasury bills – T-bills) – obli- nelsa da momsaxurebaze gada-
gaciebi gamoSvebidan erT wlam- saxadi; qonebaze gadasaxadi;
de dafarvis vadiT. es diskonti- bunebrivi resursebis gamoye-
rebuli obligaciebia da maT ga- nebaze gadasaxadi; sagareo vaW-
daxdis mxolod erTi vada aqvT. robisa da sagareo--ekonomikuri
saxazino obligacia (trea- operaciebis gadasaxadi (maT So-
sury bond) – obligacia, gamoSve- ris, sabaJo gadasaxadi impor-
bidan 10 welsa da meti dafar- tze); specialuri gadasaxadi
vis vadiT, xolo 1-dan 10 wlam- ekonomikis mniSvnelovani darge-
de dafarvis vadiT saxazino bis stimulirebisaTvis (mizno-
bileTi (treasury notes) ewode- brivi sabiujeto fondebidan);
ba. saxazino obligacia (aseve, sxva gadasaxadebi da mosakre-
saxazino bileTi) kuponiani blebi; arasagadasaxado Semo-
obligaciebia. savlebi (Semosavlebi saxelm-
saxelmwifo biujeti wifo mmarTvelobis subieqteb-
(state budget) - finansuri siste- is saqmianobidan; saxelmwifo
mis centralizebuli fondi, qonebis, maT Soris, privatizaci-
saxelmwifo Semosavlebisa da idan miRebuli Semosavali, sax-
xarjebis nusxa drois garkveu- elmwifo maragebis realizaci-
li periodisaTvis. masSi naCve- idan miRebuli Semosavali; mi-
nebia saxelmwifo Semosavleb- wisa da aramaterialuri resur-
is wyaroebi da saxsrebis xar- sebis gayidvisgan miRebuli Se-
jviTi arxebi. saxelmwifo bi- mosavali; kapitaluri trans-
ujets adgens mTavroba, miiRe- ferebis Semosulobani arasax-
ba da mtkicdeba umaRlesi sa- elmwifo wyaroebidan; adminis-
kanonmdeblo organos mier. traciuli gadasaxdelebi; sa-
saxelmwifo biujetis Se- jarimo sanqciebi; specialur
mosavali iqmneba Semdegi Ziri- momsaxurebaze mosakrebeli;
Tadi wyaroebis xarjze: pirda- sagareo--ekonomikuri saqmiano-
piri gadasaxadi mogebaze; Sro- bisgan miRebuli Semosavlebi;
mis anazRaurebis sidideze da- sagadasaxado organoebis anga-
mokidebulebiT amoRebuli ga- riSze Semosulobani; sxva ara-
dasaxadi (maT Soris fizikuri sagadasaxado Semosavlebi). au-
358 saxelmwifo dakveTa

nazRaurebeli gadaricxvebi: qmedebas axdens ekonomikaze. sa-


ararezidentebidan, saxelmwifo xelmwifo dakveTa eZlevaT ara
arasabiujeto fondebidan, sax- mxolod saxelmwifo, aramed
elmwifo sawarmoebidan da or- sakuTrebis sxva formiT arse-
ganizaciebidan. bul sawarmoebsac. saxelmwifo
saxelmwifo biujetis ga- dakveTisas garantirebulia pro-
savlis (xarjebis) ZiriTadi ar- duqciis realizacia.
xebia: saxelmwifo da adgilo- saxelmwifo vali (state
brivi mmarTvelobis xarjebi; debt) - saxelmwifos mier aRe-
sasamarTlo xelisuflebis xar- buli yvela sesxi, savalo val-
jebi; saerTaSoriso saqmiano- debulebaTa jami maTze sapro-
bis xarjebi; erovnuli Tav- cento gadasaxdelebiT, romle-
dacvis xarjebi; saxelmwifo bic mocemuli momentisTvis da-
usafrTxoebis uzrunvelyofisa faruli ar aris. arsebobs saxe-
da samarTaldamcavi organoeb- lmwifo Sida da sagareo vali.
is xarjebi; mecnierebisa da mec- saxelmwifo Sida vali sa-
nierul-- teqnikuri progresis xelmwifos mier mosaxleobisa-
xelSewyobis xarjebi; mrewve- gan aRebuli valia. saxelmwifo
lobis, energetikisa da mSeneb- sagareo vali saxelmwifos mier
lobis xarjebi; socialuri sazRvargareT, sxva qveynebisa-
programebis dafinansebis xar- gan aRebuli valia, romelic
jebi; garemosa da bunebrivi re- gulisxmobs msesxebeli qvey-
sursebis dacvis xarjebi; sa- nis savalo valdebulebas gam-
bazro infrastruqturis gan- sesxebeli qveynis mimarT.
viTarebis xarjebi; sagangebo saxelmwifo moxmareba
situaciebisa da stiqiuri ube- (state consumption, expenditures)
durebebis Sedegebis likvidaci- - saxelmwifo samomxmareblo
is xarjebi; ganaTlebis, kul- xarjebi. moicavs kerZo seqtor-
turisa da jandacvis xarjebi; Si warmoebuli saqonlisa da
saxelmwifo valis momsaxure- momsaxurebis saboloo moxmare-
bis xarjebi; miznobrivi sabiu- bis garkveul nawils, sabiuje-
jeto fondebi da a.S. to dawesebulebebis Senaxvi-
saxelmwifo dakveTa (sta- saTvis, Tavdacvisa da socialu-
te order) - ekonomikuri da so- ri dazRvevisaTvis gaweul xar-
cialuri ganviTarebis nawili, jebs.
romelsac direqtiuli xasiaTi saxelmwifo obligacia
aqvs. saxelmwifo am gziT zemo- (government bond) – mTavrobis an
saxelmwifos ekonomikuri funqciebi 359
saxelmwifo dawesebulebebis bulebebidan (arasabazro fasi-
mier gamoSvebuli obligacia. ani qaRaldebi) yvelaze gavrce-
saxelmwifo regulire- lebuli formaa Semnaxveli ob-
ba (state control) - saxelmwifos ligacia. am valdebulebebs
mizanmimarTuli zemoqmedeba miekuTvneba agreTve samTavro-
ekonomikuri sistemis funq- bo angariSebis seriebi, ucxo-
cionirebaze garkveuli proces- uri samTavrobo seriebi, xel-
ebis SenarCunebis, ekonomikuri Sekrulebis adgilobrivi orga-
movlenebis Secvlis an maTi noebis seriebi da a.S.
urTierTkavSiris uzrunvely- saxelmwifo finansebi
ofis mizniT. amisTvis gamoiy- (public finance) - tradiciuli
eneba RonisZiebaTa sistema, rom- saxelwodeba mTavrobis saqmi-
liTac SeiZleba sameurneo sub- anobisa fuladi saxsrebis akre-
ieqtebis qcevis pirdapiri reg- fasa da xarjvasTan dakavSire-
lamentireba an zemoqmedeba sa- biT. Cveulebriv aseTi saqmi-
zogadoebriv warmoebaze ara- anoba moicavs sul cota sam
pirdapiri gziT, ekonomikuri me- funqcias: resursebis alokacias,
Todebis sistemis meSveobiT. Semosavlebis ganawilebasa da
pirvel SemTxvevaSi saqme gva- stabilizacias. saxelmwifo fi-
qvs zemoqmedebis administraci- nansebi dakavSirebulia saxelm-
ul meTodebTan, xolo meoreSi wifo seqtoris mravalmxriv
_ ekonomikur regulatorebT- ekonomikur saqmianobasTan. uka-
an (fasi, gadasaxadebi, sabanko nasknel periodSi didi mniS-
procenti, preferenciebi, sanqcie- vneloba SeiZina saxelmwifo
bi da sxv). xarjebisa da Sedegebis anal-
saxelmwifo sagadasaxa- izma da gamosaSvebi produqciis
do valdebuleba (state prom- finansurma dagegmvam.
issory note) - saxelmwifos vali saxelmwifo Sesyidva
mosaxleobisadmi. mimoqcevaSi (government purchases) - saqon-
gaSvebuli samTavrobo fasiani lisa da momsaxurebis Sesyid-
qaRaldebis erToblioba. iyo- va samTavrobo seqtoris mier,
fa sabazro da arasabazro kat- rac gaTvaliswinebulia biuje-
egoriebad. sabazro kategorias tis gasavlis muxlebSi.
miekuTvneba xazinis Tamasuqi, sa- saxelmwifos ekonomiku
ku--
ekonomiku
Sualovadiani xazinis Tamasu- ri funqciebi (state function)
qi da xazinis obligacia. ara- – amerikeli ekonomistis r. mius-
sabazro sagadasaxado valde- gravis mier Camoyalibebuli
360 saxelmwifos likvidu ri saxsrebi
likviduri

tipologiiT, saxelmwifos eko- belia sazRvargareT dagegmili


nomikuri funqciebia: a). regu- sasaqonlo da sakredito ope-
lirebis funqcia. ekonomikuri raciebis momsaxurebisaTvis. ofi-
politikiT saxelmwifo are- cialur rezervebs miekuTvneba
gulirebs ekonomikur saqmia- oqros maragi da konvertireba-
nobas anu misi funqciaa gamoas- di ucxouri valuta, saerTaSo-
woros makroekonomikuri wonas- riso savaluto fondis wevri
worobis darRveva, rac gamoi- qveynebis sarezervo pozicia
xateba ekonomikuri zrdis (fondis kapitalSi am qveyneb-
dacemaSi, umuSevrobis, infla- is Sesatani wili, romelic SeiZ-
ciis zrdaSi, sagadasaxdelo leba gaasesxon) da saxelmwi-
balansis deficitsa da a.S.; foTaSoriso moklevadiani kre-
b). alokaciis funqcia
funqcia. ga- ditis specialuri saxe.
moixateba arasasaqonlo dov- saxelmwifos fiasko (go-
laTisa da momsaxurebis anu vernment failure) - situacia, rom-
sazogadoebrivi saqonlis war- lis drosac samTavrobo poli-
moebaSi (gzebi, sazogadoebrivi tika iwvevs resursebis araefeq-
ganaTeba, policia, Tavdacva da tian gamoyenebas.
a.S.). misi individualizacia saxelmwifos Semosavali
yidviT ar SeiZleba da eqvemdeba- fulis beWdvisgan (seigniorage)
reba koleqtiur moxmarebas. sa- - wminda Senatani saxelmwifo
xelmwifo Tavis Tavze iRebs biujetSi, miRebuli mimoqceva-
sazogadoebrivi saqonlis war- Si damatebiTi fuladi saxs-
moebas, misi dafinanseba ki um- rebis gamoSvebis gziT. hi per-
Tavresad saxelmwifo biujetiT inflaciis periodSi, intensi-
xorcieldeba; g). gadanawile- uri fuladi emisiis Sedegad,
bis funqcia
funqcia. saxelmwifo sa- aRwevs qveynis mTliani erovnu-
zogadoebaSi arsebuli uTanas- li produqtis moculobis
worobis Semcirebas ekonomi- 12%-- s.
kur agentTa mkveTri Semosav- saxelobiTi aqcia (reg-
lebis gadanawilebiT uzrun- istered share, stock) - aqcia, rom-
velyofs. lis mflobeli miTiTebulia
saxelmwifos likvidu- aqciaze da mflobelis saxeliT
ri saxsrebi (state liquidity of as- Setanilia aqcioneruli sa-
sets) - moicavs centraluri ban- zogadoebis reestrSi. misi moZ-
kisa da stabilizaciis fon- raoba fiqsirdeba aqcioneruli
dis rezervebs, romlebic aucile- sazogadoebis aqciebis regis-
sertifikati 361
traciis blankze. aqcioneruli amcirebs senioraJiT misaReb mo-
sazogadoebis wesdeba SeiZle- maval Semosavals.
ba moicavdes damatebiT wesebs, servituti (asement) – ka-
romlebic aregulireben sa- noniT dadgenili an xelSek-
zogadoebis mier gamoSvebuli rulebiT gaTvaliswinebuli
saxelobiTi aqciebis moZraobas. ufleba miwis nakveTiTa da Se-
sekvestri (sequester) - 1. nobebiT sargeblobis Sesaxeb
specialuri sabiujeto meqanizmi, im pirebis mxriv, romlebic maTi
romelic gamoiyeneba biujetis mesakuTreebi ar arian, magram
deficitis donis gadaWarbebis iZulebulni arian mimarTon as-
SemTxvevaSi da gulisxmobs seT sargeblobas obieqturi ga-
biujetis xarjebis (garda dac- remoebebis gamo.
viTi muxlebisa) proporciul sertifikati (certificate)
Semcirebas mimdinare finansuri [<laT. certum--swori, utyuari,
wlis darCenili drois ganmav- facere-- keTeba] - 1. safinanso
lobaSi; 2. raime qonebiT sarge- dokumenti, romliTac dastur-
blobis an gankargvis akrZalva, deba, rom misi mflobeli aqci-
an kidev, SezRudva saxelmwifo is, obligaciis da sxva fasiani
an sasamarTlo organoebis mier. qaRaldebis mesakuTrea. serti-
senioraJi (seigniorage) [<frang. fikati eZleva mesakuTres fa-
seigniorage baJi fulis beWdvis siani qaRaldebis sanacvlod,
uflebisaTvis] - mogeba, romel- romlebic inaxeba an sakredi-
sac xazina iRebs fulis ga- to dawesebulebaSi, an fasiani
moSvebis Sedegad. udris fu- qaRaldebis depozitariumSi, an
lis nominalur Rirebulebasa kidev, daculia Canawerebis sax-
da emisiis xarjebs Soris sxva- iT Sesabamisi dawesebulebebis
obas. faqtobrivad, mosaxleo- wignebSi (arasabazro fasiani
bis xelT arsebul fulze ga- qaRaldebi); 2. dokumenti,
dasaxadi. hi perinflaciis piro- romelic adasturebs aqcioner-
bebSi saxelmwifos Semosavlis uli sazogadoebis registra-
mTavari wyaro. cias Sesabamis saxelmwifo sa-
ganviTarebul qveynebSi se- finanso organoebSi; 3. sakredi-
nioraJi VIG-is 1--1,5%--s Sead- to dawesebulebebis saanabro
gens. inflaciur ekonomikebSi mowmoba am dawesebulebaSi
igi did safrTxes qmnis, rad- fuladi saxsrebis deponireb-
gan maRali inflacia naklebad is Sesaxeb (depozituri ser-
mimzidvels xdis valutas da tifikati); gaicema meanabris
362 sertifikacia

saxelze. masSi miTiTebulia `kapitaluri~ fasiani qaRalde-


meanabris ufleba depozitze, bis jgufidan, romelic war-
depozitis odenoba, misi vada moadgens wils sainvesticio
da procentis (sargeblis) si- fondSi anu fasiani qaRaldeb-
dide; 4. mTavrobis an xelisu- is portfelSi. sainvesticio
flebis adgilobrivi organoe- sertifikatis mflobeli iRebs
bis obligaciuri sesxebis sa- gasaSualebul Semosavals sa-
xeoba, gamoSvebuli mcire kupi- investicio fondSi Tavisi wil-
urebiT; Semnaxveli sertifikati, idan, amasTan, igi daculia pro-
romelsac avrceleben Semnax- centTan, dividendTan da valu-
veli dawesebulebebi; 5. sadaz- tis kursTan dakavSirebuli
Rvevo sertifikati _ dokumen- riskisgan, romelic gansakuTre-
ti, romelsac gascems mzRve- biT didia fasian qaRaldebSi
veli damzRvevis saxelze sa- saxsrebis araprofesiuli da-
dazRvevo polisis nacvlad; 6. bandebisas, agreTve saxsrebis
sinjis sertifikati _ Zvirfa- investirebisas fasiani qaRalde-
si liTonis sinjis damadas- bis erT romelime saxeobaSi.
turebeli mowmoba; 7. sagareo sertifikacia (certifica-
vaWrobis praqtikaSi _ doku- tion) [<laT. certum--swori, utyu-
menti, romelic adasturebs aq- ari, facere--keTeba] - rwmunebu-
ceptis an sasaqonlo dokumen- li organoebis mier standart-
tebis gadaxdisaTvis aucile- ebis savaldebulo moTxovnebT-
beli saqonlis ama Tu im parame- an produqciis Sesabamisobis do-
trebs: xarisxis sertifikati, kumenturi dadastureba.
saqonlis warmoebis serti- sesxi (borrowing) - fuladi
fikati, wonis sertifikati da saxsrebis miReba fizikuri da
a.S. bolo xans Zalze gaizar- iuridiuli pirebis, agreTve sa-
da saqonlis xarisxis serti- xelmwifos mier gansazRvru-
fikatis mniSvneloba nawarmis li vadiT da ukan dabrunebis
usafrTxoebis dacvis Tval- pirobiT. ganasxvaveben upro-
sazrisiT. sertifikaciis saer- cento, SeRavaTian da komer-
TaSoriso da evropul centreb- ciuli pirobiT gacemul, ag-
Si xarisxis sertifikatis miRe- reTve Sida da sagareo sesx-
ba mniSvnelovani reklamaa da ebs. sesxi farTod gamoiyeneba
xels uwyobs eqsportis gafar- saxelmwifos ekonomikur poli-
Toebas; 8. sainvesticio ser- tikaSi. mag., ucxoeTis qveynebi-
tifikati _ fasiani qaRaldi sagan aRebuli kreditebiT iqm-
sivrcobrivi koncentraciis koeficienti 363
neba saxelmwifos sagareo vali. gacvliTi operacia.
sesxebis repatriacia svopingi (swapping) – fasi-
(repatriation of loans) - qveyanaSi ani qaRaldebis gayidva da TiT-
emitirebuli im obligaciebis qmis imavdrouli yidva, rome-
dabruneba, romlebic gavrcele- lic xorcieldeba im mizniT,
buli iyo ucxoel msesxeblebs rom Tavi aaridon fasiani qa-
Soris, am obligaciebis saxelm- Raldebis xangrZlivi vadiT
wifos an misi moqalaqeebis mi- flobisaTvis dawesebul gada-
er gamosyidvis gziT. saxadebs.
seqtoruli ekonomika sivrcobrivi koncentra-
(sectoral economy) - gansazRvru- ciis koeficienti (concentra-
li ekonomikuri niSnebiT cal- tion coefficient of space) - ekono-
keul seqtorebad dayofili mikuri aqtiurobis geografiu-
ekonomika. mag., dargobriv Wril- li koncentraciis statisti-
Si _ agraruli seqtori, indus- kuri maCvenebeli, romelic mo-
triuli seqtori, momsaxurebis qceulia raRac CarCoSi, mag., qvey-
seqtori; sakuTrebis formebis nis masStabiT. dargis koncen-
mixedviT _ saxelmwifo seq- traciis koeficienti SeiZle-
tori, kerZo seqtori, Sereuli ba gamoiTvalos rogorc damok-
seqtori; rogorc sameurneo idebuleba qveynis regionebSi
saqmianobis, ise Teoriuli Tval- am dargis ganawilebasa da raime
sazrisiT _ mikroekonomika, me- sxva maxasiaTeblis (mag., mo-
zoekonomika, makroekonomika, saxleobis simWidrove) ganaw-
megaekonomika. ilebas Soris. Tu mrewvelo-
svifti (swift) – saerTaSo- bis ganlagebis maCvenebeli mniS-
riso fuladi angariSsworebi- vnelovnad maRalia mosaxleo-
sa da gadasaxdelebis ganxor- bis simWidrovis maCvenebelze,
cielebis avtomaturi sistema maSin amboben, rom mrewvelo-
kompiuterebisa da bankTaSorisi bas aqvs sivrcobrivi koncen-
telekomunikaciis gamoyenebiT. tracia. sivrcobrivi koncen-
svopi (swap) [<ing. swap gac- traciis koeficienti gamoisa-
vla] - 1. erovnuli valutis xeba ase:
ucxourze gacvlis operacia gan-
sazRvrul vadaSi ukugacvlis  j  Paj  Pij ,
valdebulebiT. axorcieleben ^
centraluri bankebi; 2. fasi- sadac Paj - a dargis procen-
ani qaRaldebis erTdrouli tuli wilia j regionSi, xolo
364 silagaZe avTandili

Pij - i maxasiaTeblis (mag., mom- tri (1992--1998), saqarTvelos


saxurebis) procentuli wili ministrTa sabWos prezidiumis
j regionSi. rodesac koefici- wevri (1992--1994), saqarTve-
enti nulis tolia, dargis ga- los prezidentis ekonomikuri
nawileba mTlianad Seesabameba sabWos wevri (1993--1998), sa-
mosaxleobis ganawilebas. rac qarTvelos parlamentis wevri
ufro maRalia koeficienti, miT (2004-- 2008).
ufro maRalia dargis geografi- a. silagaZe aris 200-- ze
uli koncentraciis done. meti samecniero naSromis (maT
silagaZe avTandili (daib. Soris gamoqveynebuli aSS--Si,
1954) (Silagadze Avtandil) - sa- germaniaSi, safrangeTSi...) avto-
qarTvelos mecnierebaTa erov- ri da Tanaavtori, romelTa
nuli akademiis wevr--korespon- umetesi nawili eZRvneba ekono-
denti (2001), ekonomikis mec- mikisa da ekonomikuri azris is-
nierebaTa doqtori (1989), toriis, ekonomikuri Teoriis,
profesori (1990), saqarTvelos saerTaSoriso ekonomikis, gar-
saxelmwifo premiis laureati damavali periodis ekonomikis,
mecnierebisa da teqnikis dargSi Tanamedrove finansur-sakredi-
(2004). daamTavra Tsu ekono- to seqtoris, saqarTvelos
mikis fakulteti (1977), ilia socialur-ekonomikuri ganviTa-
WavWavaZis saxelobis ucxo ena- rebis problemebs. maT Soris
Ta saxelmwifo pedagogiuri in- aRsaniSnavia: „ekonomikuri az-
stitutis germanuli enis fa- ris istoriis zogierTi saki-
kulteti (1988). iyo Tsu sax- Txi~. Tb., 1996; „ekonomikuri
alxo meurneobisa (SemdgomSi azris istoriis sakiTxebi~. Tb.,
saerTaSoriso ekonomikis) da 2001; „ekonomikuri leqsiko-
ekonomikur moZRvrebaTa isto- ni~. Tb., 2001 (Tanaavtori, re-
riis kaTedris maswavlebeli daqtori); „postsocialisturi
(1980--1981), docenti (1981--1990), transformacia: saqarTvelos
profesori (1990--1994, 1998-- ekonomika XXI saukunis mij-
2006), gamge (2004--2006), Tsu naze~. Tb., 2001 (Tanaavtori);
ekonomikis fakultetis dekani „makroekonomikuri regulire-
(1986--1992), proreqtori (1998-- bis meTodebi da modelebi~. Tb.,
2006), saqarTvelos kontro- 2003 (Tanaavtori); „ekonomikis
lis palatis pirveli Tavmjdo- enciklopediuri leqsikoni~. Tb.,
mare (1992), saqarTvelos saxel- 2005 (Tanaavtori, redaqtori);
mwifo qonebis marTvis minis- „buRaltruli aRricxvis gan-
silagaZe avTandili 365
martebiTi leqsikoni~. Tb., 2005 ganviTarebis programa”. Tb.,
(Tanaavtori, redaqtori); „mec- 2011 _ igive inglisur enaze:
nierebis perpentuum mobile~. http://ifsdeurope.com (Tanaavto-
Tb., 2005 (Tanaavtori); „ekono- ri). misi TanaavtorobiTa da
mikuri doqtrinebis saTaveeb- redaqtorobiT momzadda: „eko-
Tan~. Tb., 2006 (Tanaavtori); nomika~. saxelmZRvanelo X kla-
„mikroekonomiksi~. saxelmZRva- sisaTvis, 2001--2005; „ekonomi-
nelo. Tb., 2006 (Tanaavtori); ka~. saxelmZRvanelo XI klasi-
„merkantilisturi ekonomikuri saTvis, 2001--2005;
doqtrina~. Tb., 2007; „ekono- a. silagaZe aris kalifor-
mikuri doqtrinebi Sua saukune- niis (aSS) mecnierebaTa akademi-
ebSi~. Tb., 2007; „finansuri po- is, ganaTlebisa da industriis
litikis ganviTareba saqar- saerTaSoriso akademiis akademi-
TveloSi~. potsdamis univer- kosi (1996), ruseTis federaci-
siteti, germania, 2007 (Tanaav- is ekonomikur mecnierebaTa da
tori); „adam smiTis ekonomi- samewarmeo saqmianobis saerTa-
kuri doqtrina~. Tb., 2008; Soriso akademiis akademikosi
„postkomunisturi finansuri (1997).
politika~. Tb., 2008 (Tanaav- sxva saqmianoba: Jurnal
tori); „Tanamedrove finansur- „ekonomikis~ _ iv. javaxiSvilis
monetaruli aspeqtebi saqar- saxelobis Tbilisis saxelmwi-
TveloSi~. potsdami, 2008 (Ta- fo universitetis Sromebi _
naavtori); „liberalizmis eko- saredaqcio komisiis Tavmjdo-
nomikuri doqtrinebis war- mare (2003--2006), Tsu ekono-
moSoba~. Tb., 2008; „postkomu- mikis dargis sadisertacio sab-
nisturi finansur-- savaluto Wos Tavmjdomare (2000--2006),
politikis winaaRmdegobebi~. ekonomikuri ganaTlebisa da
niu--iorki, 2009 (Tanaavtori); samecniero muSaobis sakoordi-
„fiziokratuli ekonomikuri nacio sabWos Tavmjdomare (1998--
doqtrinebi~. Tb., 2009; „saqar- 2006), Jurnalebis _ „ekonomi-
Tvelos Tanamedrove saxelmwi- ka~, „socialuri ekonomika~, „sa-
fo finansebi~. kalifornia, 2010; qarTvelos ekonomika~, „gadasax-
„ekonomikuri doqtrinebi”. Tb., adebi~, „ekonomika da biznesi~
2010; „ekonomikuri doqtrineb- _ saredaqcio kolegiis wevri.
is aspeqtebi saqarTveloSi”. dajildoebulia Rirsebis or-
kalifornia, 2010; „saqarTve- deniT (2001), adam smiTis med-
los socialur-ekonomikuri liT (a. smiTis instituti, lon-
366 simdidre

doni, 1996). sezonuri an sxva cvlilebe-


simdidre (wealth) - yvela- biT da droSi ar emTxveva sa-
feri, rasac aqvs sabazro fasi da qonlisa da momsaxurebis mi-
SeiZleba misi gacvla fulze wodebis struqturas. sinqro-
an dovlaTze, SeiZleba ganvix- marketingis amocanaa Seiswav-
iloT rogorc simdidre. igi los da gamoricxos moTxov-
moicavs fizikur dovlaTsa da nis meryeobis mizezebi.
aqtivebs, unar--Cvevebsa da a.S., siurveieri (surveyer) – eq-
anu yvelafers, rasac SeuZlia sperti, romelic dazRveuli an
Semosavlis motana. yvela es dasazRvevi gemebisa da tvirTis
elementi iTvleba simdidred daTvalierebas axorcielebs.
maSin, roca xorcieldeba maTi sif-i (cost, insurance, fre-
yidva--gayidva saqonlis an fu- ight - CIF-Rirebuleba, dazRve-
lis bazarze. simdidre SeiZle- va, fraxti) _ saqonlis gayid-
ba daiyos or saxed _ nivTo- vis sabaziso piroba saerTaSo-
briv simdidred, romelsac kap- riso vaWrobaSi sazRvao gada-
itali ewodeba da aranivTo- zidvisas, romlis Tanaxmadac
briv simdidred, romelsac ad- gamyidveli valdebulia daf-
amianiseuli kapitali ewodeba. raxtos gemi, saqoneli gadazi-
simwifis etapi (maturity) - dos portSi, daazRvios da ga-
periodi, romelic iwyeba saqon- daitanos gemze dadgenil va-
lisa da momsaxurebis gasaRe- daSi; kontraqtSi CBA-is Sem-
bis zrdis tempebis SenelebiT. deg Cveulebriv aRniSnaven kon-
sindikati (syndicate) [<berZn. kretuli daniSnulebis ports.
syndikos erToblivad moqmedi] - siRaribe (poverty) - adami-
monopoliis erT--erTi forma, anis, ojaxis, qveynis xelT ar-
romelic axorcielebs mTel sebuli qonebrivi faseulobeb-
komerciul saqmianobas, Tumca, is, fuladi saxsrebis ukmari-
masSi Semavali sawarmoebi in- soba normaluri cxovrebisaT-
arCuneben warmoebriv da iuri- vis. siRaribis zRvars uwode-
diul damoukideblobas. ben gansazRvruli periodis-
sinqromarketingi (syn- aTvis adamianis, ojaxis fula-
chromarketing) - marketingis sa- di Semosavlebis normatiulad
xeoba; gamoiyeneba saqonelsa da dawesebul dones, romelic mxo-
momsaxurebaze moTxovnis merye- lod saarsebo minimums uzrun-
obis SemTxvevaSi, rodesac mo- velyofs.
Txovnis struqtura xasiaTdeba SeiZleba ganxilul iqnes
smiTi adam 367
rogorc absoluturi, ise Se- aribis siRrme siRrme, romelic gamox-
fardebiTi siRaribe. absolu- atavs siRaribis zRvramde
turi siRaribis gansazRvri- RaribTa daSorebis wils, e.i.
saTvis saWiroa arsebobisaTvis ramdenad aris RaribTa Semo-
aucilebeli Semosavlis mini- savali daSorebuli saarsebo
maluri donis gansazRvra, mag., minimums; siRaribis simwvave simwvave,
Sefasebuli unda iqnes sakve- romelic gamoxatavs RaribTa
bze da aucilebeli moTxov- Soris siRaribis uTanabrobas.
nilebis saqonelze minimaluri si
siRRaribis zRvari (pove-
moTxovnileba da misi SeZenis rty level)-- gansazRvruli peri-
SesaZleblobebi yvelaze daba- odisaTvis calkeuli piris,
li fasiT. ojaxis fuladi Semosavlebis
S e f a r d e b i T i s i R a r i b e normatiulad dawesebuli done,
ganisazRvreba mosaxleobis sx- romelic saarsebo minimums
vadasxva jgufebis SedarebiT. uzrunvelyofs.
mag., Tu individs aqvs Semo- siRaribis kulturis hi-
savali, romelic aRemateba poTeza (culture of poverty hy-
saarsebo minimums, magram igi pothesis) – hi poTeza, romelic
gacilebiT dabalia, vidre sa- gamoxatavs funqcionalur da-
zogadoebis sxva jgufebis Se- mokidebulebas siRaribesa da
mosavali, maSin es individi mis ganmapirobebel iseT faqto-
SedarebiT siRaribeSi imyofe- rebs Soris, rogoricaa pirov-
ba. sazogadoebrivi simdidris nebis SezRuduli, susti indi-
zrdasTan erTad izrdeba siR- vidualuri SesaZleblobebi, ga-
aribis zRvris ganmsazRvreli naTlebisa da kvalifikaciis da-
Semosavlebis donec. bali done, muSakTa cudi Sro-
absoluturi siRaribis da- miTi Cvevebi, unarebi da a.S. Sro-
Zleva SesaZlebelia. Sefardeb- miTi unarebis xarisxs specia-
iTi siRaribe yvelgan aris, listebi ukavSireben meoreuli
Tumca, misi gamomwvevi mizeze- Sromis bazris pirobebs, sadac,
bi da done gansxvavebulia. mTa- pirveladi Sromis bazrisagan
varia siRaribe socialurad gansxvavebiT, arsebuli cudi
asatani iyos. pirobebi uaryofiTad aisaxeba
siRaribis sami maCvenebeli muSakTa kvalifikaciaze da maT-
arsebobs: siRaribis done done, Si cud SromiT unarebs ayal-
romelic gamoxatavs RaribTa ibebs (ix. `xafangis~ efeqti).
wils mTel mosaxleobaSi; siR- smiTi adam (1723--1790) (Smith
368 smiTi adam

Adam) - mravalmxriv ganswav- ufali fasebis safuZvelze sa-


luli Sotlandieli mecnieri, bazro TviTregulirebis idea.
klasikuri ekonomikuri Teoriis aseT regulirebas a. smiTma `uxi-
fuZemdebeli. ganaTleba miiRo lavi xeli~ uwoda.
glazgosa da oqsfordis uni- a. smiTma safuZveli Cau-
versitetebSi. fundamenturad yara SromiTi Rirebulebis
flobda filosofias, ekonomi- Teorias, gamoikvlia Sromis
kas, politikur mecnierebebs, mwarmoeblurobis arsi da misi
maTematikas, astrologias, iu- roli Rirebulebis SeqmnaSi,
risprudencias, sociologias, Camoayaliba moZRvreba Semosav-
Semdgom ki gaxda glazgos uni- lebis Sesaxeb, Seqmna dabegvris
versitetis filosofiis pro- Teoria da a.S. igi umTavresad
fesori. misi gamokvlevebi mo- dainteresebuli iyo ekono-
icavs problemaTa farTo speq- mikuri zrdis problemebiT, ris
trs, romelTa nawili exeba mamoZravebel Zaladac Sromis
ekonomikas. swored ekonomikur danawilebas miiCnevda. smiTma
mecnierebaSi Setanili Tval- daasabuTa Sromis roli war-
saCino wvliliT daimkvidra moebis zrdaSi, teqnikur pro-
adam smiTma maRali rangis mec- gressa da kapitalis dagrove-
nieris saxeli. smiTis cnobili baSic ki. ekonomikuri zrdis
naSromi `gamokvleva xalxTa meore faqtorad smiTi Tvli-
simdidris bunebisa da mizeze- da kapitalis dagrovebas, rom-
bis Sesaxeb~ (1776) pirveli lis safuZvlad igi momWir-
srulmasStabiani traqtatia neobas miiCnevda. ekonomikuri
ekonomikaSi, romelic moicavs zrdis miRwevisaTvis aucile-
warmoebisa da ganawilebis Te- belia arsebobdes Sesabamisi so-
oriebs. es naSromi kacobrio- cialuri, instituciuri da
bis sulieri kulturis umniS- iuridiuli struqturebi da,
vnelovanes Zeglad aris miCne- rogorc smiTi amtkicebda, `bune-
uli, romelmac mis avtors `eko- brivi Tavisuflebis naTeli da
nomikis mamamTavris~ saxeli mo- martivi sistema.~ aseT situa-
utana. `xalxTa simdidris~ mTa- ciaSi TiToeuli adamianis mis-
vari kredoa ekonomikis libera- wrafeba Tavisi interesebis
lizaciis, ekonomikaSi saxelm- dakmayofilebisaken ganapirobebs
wifos minimaluri Carevis, mo- sazogadoebis progress maSi-
Txovna--miwodebis kanonis Sesa- nac ki, rodesac adamiani ar isax-
bamisad Camoyalibebuli Tavis- avs aseT amocanas. smiTi ey-
solou robert 369
rdnoboda Tavisufali konku- denime Teoria, maT Soris, mox-
renciis sistemas, romelic mo- marebis fizikuri minimumis
icavs regulirebis sakuTar sa- Teoria (saarsebo minimumi).
Sualebebs da, rogorc Semdgom- a. smiTma gamoikvlia ekono-
Si daadgines ekonomistebma, Sei- mikuri Teoriis sxvadasxva mi-
Zleba uzrunvelyos resurse- marTuleba, akritikebda merkan-
bis optimaluri alokacia. mar- tilistebsa da fiziokratebs
Talia, smiTi iyo Laissez--faire-- da daasabuTa saerTaSoriso
is (dae, wavides Tavisi gziT) vaWrobis aucilebloba. man Se-
momxre, magram igi anarqiis qmna absoluturi upirateso-
sastiki winaaRmdegi iyo da bis Teoria.
garkveul SemTxvevebSi aRiareb- a. smiTma Tavisi cnobili
da ekonomikaSi saxelmwifos naSromis 1/4 miuZRvna saxelm-
Carevis aucileblobas, magal- wifo finansebis Teorias, ro-
iTad, tarifebis SemoRebis gziT melSic mniSvnelovani adgili
mrewvelobis axali dargebis dabegvris princi pebs mianiWa.
dacvas, agreTve saxelmwifos man gadadga pirveli nabiji Ta-
mier sami funqciis (usafrTx- visufali konkurenciis pirobeb-
oebis uzrunvelyofa, samar- Si resursebis optimaluri alo-
Tlianobis dacva da sazogado- kaciis Teoriis Seqmnis gzaze.
ebrivi saqonlis warmoeba) gan- a. smiTis mTavari damsaxu-
xorcielebas. smiTi eWvis Tva- rebaa is, rom igi ekonomikaSi li-
liT uyurebda kerZo kapitaliT beraluri ideologiis burji
monopoliebis Seqmnas, radgan da klasikuri politikuri eko-
maTi meSveobiT TamaSidan gamo- nomiis skolis fuZemdebelia.
dis konkurencia, amitom, misi skonto (sconto) – saqonlis
azriT, saxelmwifos amocanaa fasCamokleba misi gadaxdis va-
konkurencia daicvas kapital- dis dadgomamde ganaRdebis dros.
istebisagan. smiTis Teorema (Smith
a. smiTma makroekonomikis theorem) - nebayoflobiTi gacv-
sakiTxebis garda daamuSava mik- la, romelic xelsayrelia misi
roekonomikuri problemebic. is monawileebisTvis.
asabuTebda, rom fasebi ganisaz- solou robert (daib. 1924)
Rvreba warmoebis danaxarje- (Solow Robert) - amerikeli ekon-
biT. renta ufro ganisazRvre- omisti, ekonomikis dargSi no-
ba fasiT, vidre igi gansazRvravs belis premiis laureati (1987)
mas. smiTma Seqmna xelfasis ram- ekonomikuri zrdis gazomvis
370 soflis meurneoba

meTodebisa da Teoriis SemuSa- moebrivi funqcia~ (1957), `eko-


vebisaTvis. nomikuri organizaciebi da soci--
r. solous ekonomikuri aluri sistemebi~ (1967) da sxv.
zrdis neoklasikuri modeli soflis meurneoba (ag-
gansxvavdeba harod--domaris mode- riculture) - materialur--nivTob-
lisagan imiT, rom uSvebs Sro- rivi warmoebis mniSvnelovani
mis Canacvlebas kapitaliT, rac dargi; gaeros erovnul angari-
saSualebas aZlevs aicilos STa sistemis mixedviT agraru-
`danis pirze balansirebis~ li seqtoris Semadgeneli nawi-
problemebi da ganaxorcielos li, romelic awarmoebs sasof-
myari ekonomikuri zrdis siste- lo--sameurneo produqcias, kve-
maturi analizi. solous mod- bis produqtebs saboloo mox-
elidan gamomdinare, danazogi marebisaTvis da nedleuls _
da investiciebi ar warmoad- mrewvelobisaTvis. moicavs mem-
genen ekonomikuri zrdis ganm- cenareobasa da mecxoveleobas,
sazRvrel faqtorebs. es faq- romlebic diferencirebulia
torebi gansazRvraven urTierT- calkeul jgufebad da saxeebad.
damokidebulebas kapital--sam- softizacia (soft) [<ing.
uSao Zalasa da mosaxleobis soft - rbili] - aramaterialuri
erT sulze warmoebis moculo- resursebis (momsaxurebis, sa-
bas Soris, magram ara warmoe- zogadoebis inteleqtualuri
bis zrdis temps. soloum Sem- potencialis, muSakTa momzade-
dgom naSromebSi daasabuTa, rom bis donis, sammarTvelo gamocdi-
kapitali warmoadgens ekono- lebis da a.S.) rolis zrdis
mikuri zrdis ganmsazRvrel faq- saerTo procesi qveynis ekono-
tors. man mniSvnelovani wvli- mikur ganviTarebaSi, maTi gadaq-
li Seitana sabiujeto poli- ceva sazogadoebrivi progre-
tikis TeoriaSi, qalaqebis eko- sis erT--erT mTavar resursad.
nomikis kvlevaSi, bunebrivi re- socialuri dazRveva
sursebis gamoyenebis proble- (social insurance) - socialurad
mebis SeswavlaSi, umuSevrobisa daucveli fenebis (droebiT
da stabilizaciis politikis Sromisuunaroebis, moxucebu-
TeoriaSi. lebis, invalidebisa da a.S.) fu-
r. solous naSromebidan aR- ladi da materialuri uzrun-
saniSnavia: `ekonomikuri zrdis velyofis sistema.
Teoriis sakiTxisadmi~ (1956), socialuri diferenci-
`teqnikuri progresi da war- aciis modelebi (social differ-
socialuri diferenci aciis modelebi
diferenciaciis 371
entiation models) - arsebobs Se- li modeli amJamad damaxasi-
mosavlebis diferenciaciis op- aTebelia axalindustriuli
timaluri da zRvruli donee- qveynebisaTvis.
bi. aqedan gamomdinare, gamoy- zomieri modelisaTvis
ofen oTx models: zepola- niSandoblivia saerTo keTil-
ruls, zomierad polaruls, dReobis zrda da konsolidire-
polarulsa da egalitaruls buli socialuri diferencia-
arasabazros
arasabazros)..
(arasabazros cia. es modeli amJamad arse-
zepolaruli modelisaT- bobs ganviTarebul qveynebSi,
vis damaxasiaTebelia ekonomi- romlebic erTmaneTisagan gan-
kis dabali done, damqiravebel- sxvavdebian `socialuri ekono-
Ta da daqiravebulTa intere- mikis~ simwifis mixedviT. ekono-
sebis mkveTri dapirispireba, mika maRali cxovrebis doniTa
mosaxleobis umravlesobis da mniSvnelovani socialuri
ukiduresi siRaribe, qonebrivi danaxarjebiT gansxvavdeba sa-
diferenciaciis maRali done. kuTriv socialuri sabazro
aseTi sazogadoebisaTvis Semo- ekonomikisagan. pirvelia lib-
savlebis diferenciaciis done eraluri sazogadoebebi, rom-
ukiduresad decilur jgufebs lebmac miaRwies ekonomikuri
Soris Seadgens aranakleb 20-- zrdis umaRles dones da ami-
30 : 1--Tan. amJamad es modeli tom SeuZliaT gamoyon soli-
damaxasiaTebelia mxolod gan- duri saxsrebi Raribebis dasax-
viTarebadi qveynebisaTvis. mareblad, jandacvis dafinanse-
zomierad polaruli mo- bisaTvis, ganaTlebisa da sxva
deli warmoiSva XX saukunis socialuri miznebisaTvis. ase-
pirvel naxearSi da ukavSird- Ti sazogadoebis yvelaze mkaf-
eba socialuri regulirebis io ilustracias warmoadgens
elementebis Semotanas sazoga- aSS (agreTve kanada). amis saw-
doebis ganviTarebaSi. misi mi- inaaRmdegod dasavleTevropu-
zania Semosavlebis gadanawile- li qveynebi, romlebic absolu-
baSi pozitiuri cvlilebebis turi maCveneblebiT CamorCebi-
Setanis safuZvelze social- an aSS--s, xasiaTdebian `social-
ur--ekonomikuri efeqtianobis uri ekonomikis~ simwifis gac-
amaRleba. aseTi modelisaTvis ilebiT maRali doniT. maTi so-
Semosavlebis diferenciaciis cialur-- ekonomikuri da sa-
deciluri koeficienti aris marTlebrivi institutebi mi-
10--15 : 1--Tan. zomierad polaru- marTulia socialuri Tanxmo-
372 socialuri indikatorebi

bis miRwevisa da mosaxleobis gadasvlis krebsiTi indeqsi.


saSualo fenis gaZlierebisa- socialuri indikatorebi efuZ-
ken. socialuri sabazro ekono- neba im kriteriumebs, romlebic
mikis cneba yvelaze metal aso- iZleva qveynis ekonomikuri po-
cirdeba germanul modelTan. tencialis Tvisebriv daxasi-
mas safuZvlad udevs konkuren- aTebas (Sromis pirobebi, ga-
ciis ganviTareba, rogorc pro- naTlebis ganviTarebis done,
gresis, samarTlianobisa da mS- jandacvisa da transportis
vidobis sawindari. mdgomareoba da xelmisawvdo-
socialuri diferenciaci- moba, Sromisunariani mosaxle-
is meoTxe modeli _ arasaba- obis dasaqmebis saSualo wli-
zro, egalitaruli modeli uri zrda, bavSvTa sikvdiliano-
arsebobda eqskomunistur qvey- ba, kaloriis moxmareba, sufTa
nebSi, xolo amJamad arsebobs wyliT xelmisawvdomoba, energi-
kubasa da koreis saxalxo de- is moxmareba mosaxleobis erT
mokratiul respublikaSi. es sulze, sruli piradi Tavisu-
modeli aferxebs ekonomikur fleba, inflaciis saSualo
zrdas, Tumca, misTvis damaxasi- wliuri norma da a.S.).
aTebelia Semosavlebis difer- socialuri momsaxure-
enciaciis metad mimzidveli ba (social services) - gulisxmobs
done _ 4 : 1--Tan. sazogadoebis, rogorc erTiani
saqarTvelosTvis dRes dama- socialuri organizmis, momsax-
xasiaTebelia zepolaruli mo- urebas. pirad momsaxurebasTan
deli. Zalze maRalia Semosav- erTad qmnis aramaterialuri
lebis uTanabrobis, socialuri momsaxurebis jgufs. bavSvebi-
diferenciaciis xarisxi. Semo- sa da moxucebulebis momsax-
savlebis diferenciaciis deci- ureba sacxovreblis uzrunve-
luri koeficienti saqarTvelo- lyofiT (upatrono bavSvTa
Si Seadgens 16 : 1--Tan, maSin TavSesafrebi, gamosasworebeli
rodesac ukrainaSi igi aris 6 saxlebi, saxlebi arasrulwlo-
: 1--Tan, estoneTSi _ 10 : 1--Tan, van samarTaldamrRvevTaTvis,
xolo ruseTSi _ 11 : 1--Tan. moxucebulebisTvis, gonebrivi
socialuri indikato- an fizikuri naklis mqoneTaTvis,
rebi (social indicators) - Tanamed- martoxela dedebisa da maTi
rove sabazro sistemis erT-- SvilebisaTvis), socialuri mom-
erTi mniSvnelovani Tavisebure-- saxureba sacxovrebliT uzrun-
bis _ axal Tvisebriv zrdaze velyofis gareSe (saqvelmoqme-
spekulaciuri umuSevroba 373
do da aRmzrdelobiTi saqmi- gan aris, Tumca, misi gamomwvevi
anoba, stiqiuri ubedurebisa- mizezebi da done gansxvavebu-
gan dazaralebulTa, devnilTa, lia. mTavaria igi socialurad
imigrantTa daxmareba da sxv.). asatani iyos. sityva `social-
socialuri momsaxureba, uroba~ mSvidobas niSnavs. eko-
janmrTelobis dacvasTan er- nomikisaTvis socialuri ori-
Tad, calke ganyofilebad Se- entaciis micema qveynis mSvi-
dis gaeros ssdk-Si. dobiani da harmoniuli ganvi-
socialuri stratifika- Tarebis sawindaria.
ciis Teoria (theory of social spekulacia (speculation) -
stratification) - am Teoriis fu- yidva--gayidvis praqtika mogeb-
Zemdebelia avstrieli ekonomi- is miRebis mizniT, fasebis an
sti da sociologi maqs vebe- valutis kursis cvlilebis
ri (1864--1920). mis ganviTare- safuZvelze. spekulacias ax-
baSi wvlili Seitanes v. pare- orcieleben spekulantebi da
tom, j. stiglicma da sxvebma. hejerebi. spekulanti, hejeris-
socialuri stratifikaciis agan gansxvavebiT, amjobinebs
Teoria ikvlevs socialuri risks da mxars uWers Ria pozi-
diferenciaciis problemebs. cias. hejers xelT aqvs mo-
rogorc cnobilia, sazogadoe- mavali aqtivebi da valdebule-
ba Sedgeba mravali fenisagan bebi, xolo spekulants _ mx-
(strata), romlebic erTmane- olod aqtivebi, an mxolod
Tisagan gansxvavdebian ara mx- valdebulebebi, imis mixedviT,
olod sakuTrebis mixedviT, rom kontraqtis dasrulebisas
aramed socialuri statusiT, ra situacia Camoyalibdeba mis
xelisuflebisadmi damokide- sasargeblod.
bulebiTa da a.S. aRniSnuli arsebobs spekulaciis ori
Teoria socialur uTanabrobas ZiriTadi saxe _ `Sort--gay-
ganixilavs rogorc sazogadoe- idva~ da `Sort--yidva~, agreTve
bisaTvis Sinagan damaxasiaTe- mogebis miRebis mravali xerxi,
bels, romlis kvlavwarmoebas romlebic ukavSirdeba rogorc
axdens yoveli axali Taoba. fasebis cvalebadobas, ise risk-
socialuri stratifikaciis is dazRvevas (hejireba). spe-
gasaRebad fsiqologiur sawyiss kulacia xels uwyobs fasebis
Tvlian (pareto). amitomacaa, gaTanabrebasa da stabilizacias,
rom siRaribis mTlianad da- uzrunvelyofs likvidurobas.
Zleva SeuZlebelia. igi yvel- spekulaciuri umuSev-
374 spensi maikl

roba (speculative unemployment) gacilebiT maRal cxovrebis


- friqciuli umuSevrobis erT-- dones im donesTan SedarebiT,
erTi elementi. ufro sworad romelic miiRweva qveynis TviT-
mas SeiZleba vuwodoT speku- uzrunvelyofisaken swrafvis
laciuri arasruli dasaqmeba. pirobebSi. specializaciisagan
es movlena warmoiqmneba xel- miRebuli sargebloba ilustri-
fasis dacemis Sedegad. aseT rebulia absoluturi da Se-
situaciaSi zogierTi muSa fardebiTi upiratesobebis Te-
droebiT amcirebs Tavis samu- oriebSi, Tumca, isini Seicaven
Sao drois miwodebas, momavalSi dinamikuri mdgomareobis ele-
Sromis anazRaurebis ufro ma- mentebsac, rac gamomdinareobs
Rali ganakveTis molodinis gamo. mwarmoeblurobis zrdis Teo-
es movlena SeiZleba Sefasdes riidan (ix. Sromis danawileba).
rogorc samuSao drois droe- specializaciis koefi-
biTi gadanawileba xelfasis dro- cienti (specialization coeficient
ebiTi Semcirebis sapasuxod. of) - statistikuri maCvenebeli,
spensi maikl (daib. 1943) romelic gviCvenebs ramdenad
(Spence Michael) - amerikeli eko- specializebulia ekonomikuri
nomisti, stenfordis univer- regioni ekonomikuri saqmiano-
sitetis profesori, nobelis bis gansazRvrul sferoSi. spe-
premiis laureati (2001) j. ak- cializaciis koeficienti gamo-
erlofTan da j. stiglicTan xatavs sxvaobas gansaxilveli
erTad. nobelis premia mieni-- regionis ekonomikis struqtu-
Wa `asimetriuli informaciis rasa da mTeli qveynis ekono-
mqone bazrebis analizisaTvis~. mikis struqturas Soris, rom-
specializacia (speciali- lis Semadgeneli nawilic es
zation) - Sromis danawileba misi regionia. specializaciis koe-
calkeuli saxeobebis mixedviT; ficienti gamoisaxeba formu-
saqmianobis Tavmoyra Sedare- liT:
biT viwro mimarTulebebze,  Saj  San ^
calkeul teqnikur operacie-
bze; saqmianobis koncentracia sadac Saj - a dargis wilia j
warmoebis im dargebSi, romleb- regionis ekonomikaSi, xolo San
Sic firmas an individs aqvs - a dargis wili _ qveynis
bunebrivi Tu SeZenili upirate- mTel ekonomikaSi (ori ver-
sobebi. specializacia vaWro- tikaluri xazi gamoxatavs ab-
basTan SexamebiT ganapirobebs solutur sidides, e.i. ignori-
srulyofili konkuren cia
konkurencia 375
rebulia sxvaobis niSani). koe- da klasikuri mimdinareobisak-
ficientis nulTan toloba en, vidre neoklasikurisken. ami-
niSnavs, rom regionis ekonomi- tom SemTxveviTi ar aris, rom
kuri struqtura mTlianad em- mas neorikardoels uwodebdnen.
Txveva qveynis ekonomikur stru- aseT Sefasebas kidev ufro asa-
qturas. rac ufro metia koe- buTebda srafas mier rikardos
ficientis sidide, miT ufro gan- TxzulebaTa sruli krebulis
sxvavdeba regionis ekonomikuri (The Works and Correspondence
struqtura qveynis saSualo of David Rikardo(1951-1955)
ekonomikuri struqturisagan redaqtireba (1960).
da miT ufro maRalia misi spe- srafa ikvlevda iseT prob-
cializacia. lemebs, rogoricaa konkurencia,
spoti (spot) - savaluto kapitali da ekonomikuri zr-
an sxva saxis garigebisas naR- dis Teoria, viqselis kriteri-
di, dauyovnebeli (xelSek- umis gavlena kapitalze, akri-
rulebis dadebidan 2 samuSao tikebda faseulobis neoklasi-
dRis ganmavlobaSi) angariSs- kur Teoriasa da a.S. misi Ziri-
woreba. Tadi naSromebia: `ukugebis kano-
spliti (split) – aqcioneru- ni konkurentul pirobebSi~
li sazogadoebis ararealize- (1926), `saqonlis warmoeba sa-
buli aqciebis dayofa, danaw- qonliT~ da sxv.
ileba naklebad msxvili aqcie- sruli dasaqmeba (full em-
bis did raodenobad maTi gavr- ployment) - ar niSnavs umuSev-
celebis gaadvilebis mizniT. robis absolutur ararsebobas.
spredi (spread) – 1. fiu- am dros dasaqmeba samuSao Za-
Cersuli kontraqtebis imavdro- lis 100%--ze naklebs moicavs.
uli yidva da gayidva erTsa srul dasaqmebas maSin aqvs
da imave saqonelze miwodebis adgili Tu igi umuSevrobis
sxvadasxva vadiT; 2. erTi ti- bunebrivi donis tolia.
pis ofcionebis imavdrouli srulyofili konkuren-
yidva da gayidva sxvadasxva cia (perfect competition) - ide-
fasSi an vadis gasvlis sxva- aluri sabazro situacia, rode-
dasxva periodSi. sac arc erTi firma an momx-
srafa piero (1898_1983) (Sra- marebeli zemoqmedebas ver
ffa Piero) – italiuri warmoSo- axdens sabazro fasze. bazris
bis britaneli ekonomisti. Tavi- funqcionirebis es forma war-
si SemoqmedebiT ufro ixrebo- moiqmneba maSin, rodesac mTli-
376 stabilizaciis progra ma
programa

anad gamoricxulia sabazro arCevanis Tavisufleba.


Zala, romelsac SeuZlia gav- srulyofili konkurencia
lena moaxdinos fasebis Camoya- wminda saxiT msoflios arc
libebaze. srulyofili konku- erT qveyanaSi ar arsebobs da
renciis ZiriTadi maxasiaTeb- arc arsebula. igi abstraqciaa
lebia: gamyidvelebisa da myid- da SeiZleba mxolod misi ide-
velebis mravalricxovani rao- alurad warmodgena. sinamd-
denoba, romelTaganac verc erTi vileSi saqme gvaqvs arasru-
ver flobs sxvaze met infor- lyofil konkurenciasTan.
macias, yvelas Tanabrad miuw- stabilizaciis progra-
vdeba masze xeli, amitom egue- ma (stabilization program) – pro-
bian bazris mier nakarnaxeb nor- grama, romelic xelfasebisa da
mebs. TiToeuli mewarme Tana- fasebis kontrolTan erTad,
bar pirobebSi awarmoebs stan- unda iTvaliswinebdes cvlile-
dartul, erTsaxovan, urTi- bebs rogorc fiskalur, ise
erTSemcvlel produqcias mci- monetarul politikaSi. sta-
re partiobiT, romlis wili bilizaciis programa warmate-
analogiuri produqciis war- buli rom iyos, unda moicavdes
moebis mTlian moculobaSi fiskalur zomebs, romlis mi-
umniSvneloa da amitom arse- zani deficitis Semcirebaa da
biT gavlenas ver axdens ba- monetarul zomebs, romlis mi-
zris koniunqturaze. ekonomi- zani fulis Seqmnis, rogorc
kas saxelmwifo ar areguli- deficitis dafinansebis, Semcir-
rebs. partniorTa Soris ekono- eba an SeCerebaa.
mikuri urTierToba xorcield- stabilizaciuri poli-
eba horizontaluri kavSire- tika
tika (stabization policy) - saxel-
bis safuZvelze, arsebiTad mwifos pirdapiri regulire-
gamoricxulia administraciu- bis RonisZiebaTa erToblioba,
li meTodebis gamoyeneba fas- mimarTuli ekonomikis cikluri
warmoqmnasa da, saerTod, saba- meryeobis Senelebis da ekono-
zro meqanizmis normaluri fun- mikuri zrdisaken. Cveulebriv
qcionirebis uzrunvelyofaSi. gamoixateba saxelmwifos cda-
sabazro fasebi yalibdeba mxo- Si, aRmofxvras potenciuri
lod moTxovna--miwodebis opti- VTG- is irgvliv realuri VTG-
maluri Tanafardobis Sesabami- is meryeobis inflaciuri da
sad. srulyofili konkuren- deflaciuri Sedegebi. stabi-
ciisaTvis aucilebelia agreTve lizaciur politikas ekonomi-
stigleri jorj 377
kaSi saxelmwifo axorcielebs bisaTvis. standarti, rogorc
fiskaluri an fulad-sakredi- normatiul--teqnikuri dokumen-
to politikiT. ti, moicavs im normebis, weseb-
stabilizaciuri funq- is kompleqss, romelic moeTx-
cia (stabilization function) - sax- oveba standartizaciis obieqts.
elmwifos funqcia fiskaluri gadataniTi mniSvnelobiT _
da fulad-- sakredito poli- Sabloni, trafareti, romelSic
tikis ganxorcielebisaTvis eko- ar aris raime originaluri.
nomikuri aqtiurobis maRali statistika (statistics) -
da stabiluri donis Senar- mecniereba aRricvisa da anal-
Cunebis mizniT. es funqcia sa- izis sferoSi, romelic maTem-
xelmwifos sami ekonomikuri atikuri meTodebis gamoyenebis
funqciidan erT--erTia, romel- safuZvelze Seiswavlis ti pur,
ic daadgina r. a. masgreivma. masobriv, socialur-- ekonomi-
ekonomistTa erTi jgufi Tv- kuri movlenebisa da procese-
lis, rom stabilizaciuri fun- bis raodenobriv mxareebs, maT
qcia gulisxmobs saxelmwifos cvlilebas droSi, e.w. maCvene-
aqtiur politikas, maSin rode- belTa mwkrivebs; 2; rogorc
sac ekonomistTa meore jgufis praqtikuli saqmianobis sfero
warmomadgenlebi, mag., monetar- _ sazogadoebaSi mimdinare
istebi amtkiceben, rom saxelm- movlenebisa da procesebis Sesa-
wifo ar unda cdilobdes eko- xeb masobrivi monacemebis
nomikaSi Carevas da am gziT Sekreba, gadamuSaveba, analizi
bazris daTrgunvas. da gamoqveyneba.
stagnacia (stagnation) [<laT. sterlingi (sterling) - 1. Zve-
stagnum damdgari wyali] - eko- leburi inglisuri vercxlis
nomikis erT wertilze gayinva. moneta, iWreboda XII saukunidan;
stagflacia (stagflation) 2. inglisuri vercxlisa da oq-
- ekonomikis mdgomareoba, rode- ros monetebis kanoniT dadge-
sac erTmaneTs erwymis uZrao- nili sinji; girvanqa sterlin-
ba (stagnacia) da fulis ga- gi _ didi britaneTis fula-
ufasureba (inflacia). di erTeuli, udris 100 penss.
standarti (standard) - stigleri jorj (1911-
farTo gagebiT _ nimuSi, eta- 1991)(Stigler George) – amerike-
loni, modeli, romelic war- li ekonomisti, Cikagos univer-
moadgens amosavals masTan ms- sitetis profesori, ekonomikis
gavsi sxva obieqtebis Sedare- dargSi nobelis premiis lau-
378 stividori

reati (1982) sabazro struq- robebulia arsebuli resurse-


turebis, bazrebis funqcionire- bis gamouyeneblobis maRali
bis, saxelmwifo regulirebis xarisxiT im struqturuli da
Sedegebis kvlevaSi Setanili instituciuri deformaciebis
novatoruli wvlilisaTvis. gamo, romlebic warmoiSva Sida
misi ZiriTadi naSromebia: `war- da gare mizezebis erToblivi
moebisa da ganawilebis Teo- zemoqmedebiT.
ria~ (1941), `sargeblianobis Te- struqturuli umuSev-
oriis ganviTareba~ (1951), `eko- roba (structural unemployment)
nomikuri mecnierebis istori- - iZulebiTi umuSevroba, gamo-
is narkvevebi~ (1956), `indus- wveuli ekonomikis struqturu-
triis organizacia~ (1968), `in- li gardaqmniT, moZvelebuli
formaciis ekonomikuri Teor- dargebisa da profesiebis likvi-
ia~ (1970), `pirovneba da sax- daciiT, samuSao Zalis kvalifi-
elmwifo~ (1975) da sxv. kaciis dabali doniTa da a.S.
stividori (stevedore) [<esp. subarenda (sublease) - aren-
estivador, estivar tvirTis Calage- direbuli qonebis nawilis gada-
ba] - sazRvao piri, romelic gana- cema mesame pirisaTvis aren-
gebs sazRvargareTis porteb- diT. am SemTxvevaSi arendatori
Si gemebis datvirTvasa da gad- mearendis rolSi gamodis.
motvirTvas. subvencia (subvention) [<laT.
stividoruli danaxar- subvenire daxmarebis gaweva] -
ji (stevedore expense) - portSi saxelmwifos finansuri dax-
datvirTva-- gadmotvirTvasTan mareba xelisuflebis adgilo-
dakavSirebuli danaxarji. brivi organoebis an meurneo-
storno [<ital. storno an- bis calkeuli dargebisadmi, ga-
gariSis gadagzavna] - Secdomeb- weuli gansazRvruli miznisaT-
is gasworebis wesi sabuRaltro vis; mizandasaxuli dotacia.
aRricxvaSi; SecdomiT Setanil subsidia (subsidy) - dota-
operacias xelmeored Caweren cia, saxelmwifos usasyidlo
wiTeli melniT da amoricxaven daxmareba fizikuri da iuridi-
angariSis jamobrivi Tanxidan. uli pirebisadmi, adgilobrivi
struqturuli gardaq- organoebisadmi, sxva qveynebisa-
mnebis Teoria (structural chan- dmi. igi xorcieldeba rogorc
ges theory) - hi poTeza, romlis pirdapiri asignebis (grantis)
mixedviT `mesame samyaros~ qvey- formiT, ise saxelmwifo garan-
nebis susti ganviTareba ganpi- tiis, sagadasaxado SeRavaTebis,
sxva komunaluri, soci aluri
socialuri ...
aluri... 379
investiciebisa da a.S. saxiT. portebis gawmenda Tovlisa da
suvereniteti (sovereign- yinulisagan da a.S.), komerci-
ty) [<frang. souverainete] - sax- uli, samewarmeo da profkav-
elmwifos sruli damoukide- Siruli organizaciebis momsax-
bloba sxva saxelmwifoebisa- ureba, religiuri, politikuri
gan saSinao saqmeebsa da sa- organizaciebis, sxva sawevro
gareo urTierTobebSi; erovnu- organizaciebis (omis veteran-
li suvereniteti _ uflebaTa Ta, axalgazrdobis, studenturi,
erToblioba, gamoxatuli so- kinomoyvarulTa, mebaReobis moy-
cialuri da politikuri wyo- varulTa, musikisa da mxatvro-
bis Tavisuflad arCevaSi, qvey- bis moyvarulTa asociaciebi da
nis teritoriul mTlianobaSi, sxv.), saqmianoba, dasvenebisa da
ekonomikur damoukideblobaSi garTobis, kulturisa da spor-
da a.S. tis organizacia (kino da vi-
surogati (substitute) [<laT. deofilmebis gadaReba da gavr-
surrogatus sxvis magivrad dad- celeba, kinofilmebis demo--
gmuli, Cadgmuli] - Semcvleli, nstracia, saqmianoba radios da
romelsac aqvs Sesacvleli sag- televiziis sferoSi, xelovnebis,
nis, produqtis zogierTi Tviseba. kulturis sferoSi, beWdviTi
`swrafi startis~ efeq- saagentoebis saqmianoba, sportu-
ti (catch effect) - ori qveynis li saqmianoba, dasvenebasa da
ekonomikaSi Tanabari inves- garTobasTan dakavSirebuli
ticiebis pirobebSi warmoebis sxva saqmianoba), safeiqro da
zrdis tempi ufro maRali iqne- bewveulis nawarmis recxva, mSra-
ba iq, sadac sawyisi potencia- li wmenda da Rebva, saparik-
li iyo dabali. maxeroebisa da kosmetikuri sa-
`sxva komunaluri, soci- lonebis momsaxureba, dakrZa-
aluri da personaluri mom- lvis organizacia da masTan
saxureba~ (@other public socail dakavSirebuli momsaxureba, sa-
and personal services#) - gaeros unebis, Turquli da orTqlis
CCLR-is mixedviT _ specialu- abanoebis, masaJis kabinetebis,
ri ganyofileba, romelSic Se- stresuli mdgomareobis moxs-
dis: kanalizacia da narCenebis nis kabinetebis, wonaSi daklebis
likvidacia, sanitariuli gada- salonebis, saqorwino biuroeb-
muSaveba da sxva momsaxureba is da sxva momsaxureba.
(quCebisa da gzebis dagva, mor-
wyva, avtostradebisa da aero-
380 taim
taim-- Siti

zogjer problemas sxva

t efeqtebic warmoqmnis. saxel-


dobr, xSirad mTavrobebi sax-
taim-Siti (time sheet) - saz- elmwifo kontrolis qveS ar-
Rvao dokumenti, romelSic zus- sebuli firmebisaTvis fasebis
tad aris fiqsirebuli sazR- gazrdis akrZalviT cdiloben
vargareTis qveynebSi sazRvao inflaciis Senelebas, miuxeda-
gadazidvisas CasatvirT--gadmo- vad imisa, rom maTi danaxarji
satvirTi drois danaxarjebi. inflaciasTan erTad izrdeba.
taim-Carteri (time-- char- firmebs uCndeba deficiti
ter) - sazRvao xelSekruleba sa- romelic samTavrobo sufsideb-
vaWro gemis an misi nawilis gar- iT unda dafinansdes. es ki
kveuli vadiT arendis Sesaxeb. biujetis deficits da, Sesa-
tanzi-oliveras efeq- bamisad, fulze moTxovnas kidev
ti (Tanzi-Olivera’s effect) – ukav- ufro zrdis.
Sirdeba gadasaxadebis akrefis tara (packing, tare) - nake-
dagvianebas, rasac yuradReba Toba, nawarmi, romelic gankuTv-
miaqcies ekonomistebma – vito nilia saqonlis SefuTvis, Senax-
tanzin da julio oliveram. visa da transportirebisaTvis.
vinaidan sagadasaxado Semosav- tarifi (tariff) [<frang.
lebi ganvlili periodis Se- tarif]--1. ganakveTTa sistema, ro-
mosavlebidan amoiReba, inflaci- melic gansazRvravs sxvadas-
is kvalobaze maTi realuri xva momsaxurebis safasuris
gaufasureba xdeba. mag., Tu odenobas; 2. Sromis anazRaure-
fasebis done wels aTjer ma- bis ganakveTTa sistema.
Ralia, vidre wina wlis faseb- tarifebisa da vaWrobis
is done iyo, xolo gadasaxa- Sesaxeb generaluri SeTan-
debi wina wels miRebul Semo- xmeba (General Agreement on Tar-
savlebzea gadaxdili, maSin iffs and Trade - GATT) - 1947 wels
faqtobrivi sagadasaxado ga- Seqmnili organizaciuli stru-
nakveTi oficialuri sagadasax- qturiT ganmtkicebuli SeTan-
ado ganakveTis mxolod erTi xmeba msoflio vaWrobaSi tari-
meaTedia. saboloo angariSiT, febis Semcirebis gzebisa da
maRali inflacia, rogorc wesi, meTodebis SemuSavebis mizniT.
mTavrobis realur Semosavals 1947-- 1962 wlebSi Catarebu-
amcirebs, rac deficitis prob- li 7 konferenciiT GATT-ma ver
lemas amZimebs. miaRwia xelSesaxeb Sedegebs.
teqnoparki 381
warmateba mxolod 1967 wels teqnikuri progresi (tech-
movida e.w. kenedis raundis pe- -
nical progress) ekonomikuri zrdis
riodSi, rodesac SesaZlebeli erT--erTi umniSvnelovanesi faq-
gaxda sanedleulo saqonelze tori; iZleva meti produqci-
satarifo ganakveTebis mkveTri is gamoSvebis saSualebas war-
Semcireba. GATT-s 1995 wlis moebis procesSi gamoyenebuli
1 ianvridan ewoda msoflio kapitalis ucvleli raodeno-
savaWro organizacia (VCJ). bis pirobebSi. teqnikuri pro-
mso (World Trade Organization gresi ganivTdeba ZiriTad kap-
- WTO) - saerTaSoriso vaWro- italSi. iyofa Sromadamzogv-
bis maregulirebeli organoa, el, neitralur da kapital-
romlis ZiriTadi funqciebia: damzogvel teqnikur progre-
masSi Semaval qveynebs Soris sad.
savaWro urTierTobebis libe- teqnologiuri dualiz-
ralizacia da erTiani stan- mi (technological dualism) -
kapital-
dartebis Seqmna; sabaJo pro- intensiuri mZime mrewvelobis
cedurebis erTiani unificire- Serwyma sxva dargebis Sromain-
buli sistemis Seqmna; calke, tensiur meTodebTan Warbi sa-
gankerZoebuli SeRavaTebis ar- muSao Zalis gamoyenebis mizniT.
arseboba. saqarTvelo 2000 wli- mZime mrewvelobis modernizaci-
dan mso - is sruluflebiani isa da warmoebrivi infrastru-
wevria. qturis Seqmnis procesSi sxva
tezavracia (thesauration) dargebi `isrutaven~ Warb samu-
[<berZn. thesauros ganZi, maragi]-- Sao Zalas.
kerZo pirebis mier mimoqcev- teqnologiuri umuSev-
idan Zvirfasi liTonebis, mon- roba (technological unemploy-
etebisa da banknotebis amoRe- ment) - warmoebaSi Sromadam-
ba maTi dagrovebis mizniT. zogveli teqnologiis dan-
tenderi (tender) [<ingl. ergviT warmoSobili umuSevro-
tender, tend momsaxureba] - sawar- ba. neoklasikosebi aseT situ-
mos mier myidvelisaTvis SeTa- acias droebiTad miiCneven da
vazebuli fasi, romlis gan- umuSevrobis am formas serio-
sazRvris drosac amosavalia zul mniSvnelobas ar aniWeben.
ara sakuTriv saqonlis dana- teqnoparki (industrial park)
xarjebis done an masze moTx- - maRalteqnologiuri parki.
ovna, aramed konkurentTa mier saTaves iRebs XX saukunis 50--
dadebuli fasi. iani wlebidan, rodesac aSS--Si,
382 `tvinebis gadineba~

kaliforniis StatSi stenfor- resursebis mqone Rarib qvey-


dis universitetTan Seiqmna nebSi, vidre mdidarSi. kvali-
samecniero parki da safuZve- fikaciis miRebis Semdeg adami-
li Caeyara maRali teqnologi- anebi gadadian ufro ganviTare-
ebis sferoSi mecnierul kvle- bul qveynebSi, sadac Semosava-
va--Ziebas. amJamad aSS--Si 160-- li SedarebiT maRalia. aseTi
ze meti teqnoparkia, rac msof- migracia zogjer waxalisdeba
lioSi arsebuli teqnoparkeb- kanonebiTa da instituciuri
is 30%--s Seadgens. faqtorebiT, vinaidan TviT mim-
evropaSi teqnoparkebi gamoC- Rebi qveynebi arian daintere-
nda 70--iani wlebis dasawyis- sebuli kvalificiuri kadreb-
Si. erT--erTi pirvelTaganebia is imigraciiT.
edinburgSi heriotuaitis uni- todaros modeli (Todaro
versitetis kvleviTi parki, tri- model) – ganviTarebad qveyneb-
nitis samecniero parki kembrij- Si Sida migraciis zrdis mize-
Si da a.S. zebisa da misi daZlevis ekono-
80-- iani wlebidan teqno- mikuri modeli. atarebs amerike-
parkebi iqmneba kanadaSi, singa- li ekonomistis maikl todaros
purSi, avstraliaSi, brazilia- saxels. modeli xsnis Tu ra-
Si, iaponiasa da CineTSi. aRsa- tomaa migraciis maRali tempi
niSnavia, rom amJamad CineTSi, soflidan qalaqSi ganviTare-
sadac 50--ze meti teqnoparkia, badi qveynebis umravlesobaSi.
gansakuTrebuli yuradReba eqce- amis mTavari mizezi ki, mosa-
va maT ganviTarebas. erovnul lodneli sxvaobaa realur Se-
teqnoparkebs miliardobiT moge- mosavalSi sofelsa da qalaqs
ba moaqvT qveynisaTvis. teqno- Soris.: potenciuri migranti
parkebs zogjer klastereb- Tavisi kvalifikaciis Sesabamis
sac uwodeben. SesaZlo Semosavals qalaqad
`tvinebis gadineba~ (bra- udarebs im Semosavals, romel-
in drain) – kvalificiuri samu- sac iRebs an miiRebda soflad.
Sao Zalis migracia, rogorc maT Soris sxvaoba misi gadaw-
wesi, Raribidan mdidar qveya- yvetilebis safuZvelia – da-
naSi. tovos sofeli da wavides
ganaTleba, romelic moiTx- qalaqad samuSaos Sovnis imed-
ovs investiciebs adamianiseul iT. aseTi gadawyvetileba gr-
kapitalSi, misi miReba gaci- Zelvadian periodSi SeiZleba
lebiT iafia didi SromiTi iyos racionaluri, magram mok-
transerovnuli (transnacionaluri) ... 383
levadian periodSi sariskoa. daniSnulebis adgilamde Suale-
migrantebma SeiZleba iSovon dur punqtebSi gadmoutvirTa-
samuSao mosalodnelze daba- vad.
li anazRaurebiT da isic ara- transaqcia (transaction)
formalur seqtorSi. [<laT. transactio garigeba, SeTan-
Tu qveynis xelisufleba xmeba] - 1. sabanko operacia, ro-
xels Seuwyobs mrewvelobis melic gulisxmobs fuladi sax-
ganviTarebas, bunebrivia, qalaqad srebis gadagzavnas (maT Soris,
gaizrdeba dasaqmeba, rac, Tavis sazRvargareT) raime mizniT; 2.
mxriv, ganapirobebs soflidan sakuTrebisa da Tavisuflebis
qalaqSi migraciis zrdas. Amis dacva.
Sedegad umuSevrobac gaizrdeba, transaqciuli xarjebi
ris gamoc sagrZnoblad Sem- (transaction costs) – xarjebi mi-
cirdeba migracia. moqcevis sferoSi, romelic
problemis gadaWris grZel- dakavSirebulia sakuTrebis uf-
vadiani RonisZiebaa ekonomikuri lebis gadacemasTan, informaciis
ganviTarebis programebis Se- mopovebasTan, kontraqtebis
muSaveba da realizacia ro- dadebasTan da a.S. transaqci-
gorc qalaqad, ise soflad, rac uli xarjebi mniSvnelovania
maTi mosaxleobis realur Se- iseT bazrebze, sadac iyideba
mosavlebSi arsebuli gansxvave- sxvadasxva saxeobis SedarebiT
bis Semcirebis safuZvelia. rTuli produqti.
tradiciuli ekonomika transdorti (transfer) -
(traditional economy) – qveynis bankis gzavnili an werilobi-
ekonomikis jansaRi nawili, Ti brZaneba Tavisi korespon-
romelic warmodgenilia vi- dentisadmi brZanebaSi miTiTe-
taekonomikis (ix.) saxiT. buli piris saxelze garkveu-
traibalizmi (tribalism) li Tanxis gacemis Sesaxeb.
[<ingl. tribal satomo, tomo- transerovnuli (tran-
brivi]--tomobrivi separatizmi snacionaluri) korpora-
sazogadoebaSi, romelsac Se- cia (transnational (multinational)
narCunebuli aqvs gvarovnul-- corporation - MNC) - msxvili sa-
tomobrivi dayofis gadmonaS- meurneo gaerTianeba, saerTaSo-
Tebi. riso, mravalnacionaluri kor-
tranziti (transit) [laT. poracia, romelsac Stab-- bina
transitus gatareba] - tvirTis aqvs msoflios erT--erT qveya-
gadazidva gagzavnis adgilidan naSi da flobs filialebis did
384 translacia

raodenobas rogorc ganviTare- garigebis gadatana erTi anga-


bul, ise ganviTarebad qveyneb- riSidan meoreze; 4. saxelm-
Si. aseTi korporaciis magali- wifo biujetis saxsrebis gada-
Tad gamodgeba `fili psi~, `jen- nawilebis erT--erTi forma. fu-
eral motorsi~, `koka--kola~, ladi gadasaxdeli saxelmwifo
`reno~, `britiS petroliumi~ biujetidan mosaxleobaze, gan-
da a.S. maTi ricxvi msoflio- sakuTrebiT xelmokle mo-
Si 60 aTasze metia. MNC ax- qalaqeebze socialuri uz-
orcielebs ekonomikur eqspan- runvelyofis programiT. trans-
sias sxva qveynebSi Tavisi ganyo- fers gascemen agreTve firmebi
filebebis, filialebis farTo da kerZo pirebi saqvelmoqme-
qslis SeqmniT. transerovnu- do Senatanebis saxiT. trans-
li korporaciebis Tanamedrove feruli gadasaxdeli warmoe-
ganviTarebis damaxasiaTebeli briv saqmianobas ar ukavSird-
niSania Sidasafirmo urTier- eba.
TobaTa kompleqsis intensifika- transferuli fasi (tran-
cia, romelic gulisxmobs kapi- sfer price) - Sidasafirmo saan-
talis, teqnologiis, mza da Su- gariSsworebo fasi, romelsac
aleduri produqciis moZraobas iyeneben angariSsworebisas `de-
Svilobil kompaniebs Soris. da~ da `Svilobil~ kompaniebs
saqonliTa da momsaxurebiT an sazRvargareTul filialebs
msoflio vaWrobis 1/5--dan 1/ Soris. Sidasafirmo miwodebis
3--mde transerovnuli korpo- fasebi konfidencialuria.
raciebis Sidasafirmo arxebiT transferuli Semosav-
warmoebs. lebi (transfer incoms) – Semo-
translacia (translation) savlebi (pensiebi, saCuqrebi da
– saqonlis, momsaxurebis moc- a.S.), romlebic ar SeiZleba
ulobis Rirebulebis gadaan- ganxilul iqnes rogorc gada-
gariSeba erTi valutidan meo- saxdelebi gaweul momsaxure-
reSi. baze da amitom ar aisaxeba er-
transferi (transfer) [<laT. ovnul SemosavalSi. maT See-
transferre gadatana] - 1. fulis sabameba transferuli gada-
gadagzavna erTi safinanso da- saxdelebi (Senatanebi social-
wesebulebidan meoreSi an qvey- uri dazRvevis fondSi da sxv.),
nidan qveyanaSi; 2. saxelobiTi romelTa wyaroa warmoebis
fasiani qaRaldebis gadaformeba faqtorebisgan miRebuli Semo-
erTi mflobelidan meoreze; 3. savlebi.
turizmi 385
trasanti (drawer) [<ital. yidulobs da yidis fasian
-
trassante]-piri, romelic gascems qaRaldebs; 3. savaWro gemi.
gadasapirebel Tamasuqs. tresti (trust) - mewarme-
trasati (drawee) [<ital. Ta gaerTianeba, romlis Semad-
trassare]--piri, romelic valde- genlobaSi Semavali sawarmoe-
bulia gadaixados Tanxa gada- bi kargaven warmoebriv, komer-
sapirebeli Tamasuqis mixedviT. ciul da iuridiul damoukide-
trata (bill of exchange, draft) blobas da erTian mmarTvelo-
[ital. tratta]--Tanamedrove sa- bas eqvemdebarebian.
banko da komerciul praqtika- turizmi (tourism) - 1. Ta-
Si gadasapirebeli Tamasuqis namedrove msoflio ekonomikis
sinonimi. ganasxvaveben: 1. savaW- erT-- erTi wamyvani da di-
ro tratas, romelsac gamyid- namikurad ganviTarebadi dar-
veli gascems myidvelze; 2. gi; 2. adamianTa nebayoflobi-
sabanko tratas, romelsac gamy- Ti, droebiTi gadaadgileba Ta-
idveli gascems bankze; 3. sa- vianTi sacxovrebeli adgilidan
finanso tratas, romelsac banki dasvenebis, gajansaRebis (mkur-
gascems bankze. gansakuTrebiT nalobis), SemecnebiTi donis
gavrcelebulia sagareo--savaW- amaRlebisa da a.S. mizniT.
ro brunvaSi.
traqtati (treatise) [<laT.
tractata ganxilva]--saerTaSoriso
xelSekruleba, SeTanxmeba.
traqtacia (tractation) -
winadadebis SeTavazeba saqon-
lis gayidvis an yidvis Sesax-
eb im SesaZlo myidvelebis an
gamyidvelebis gamovlenis miz-
niT, romlebic garigebis dadeb-
iT iqnebian dainteresebulni.
treideri (trader) - 1. va-
Wari, sovdagari; 2. sabirJo mak-
leri _ sabrokero kantoris
an safinanso dawesebulebis Tan-
amSromeli, romelic safondo
birJaze gamodis spekulantis
rolSi _ sakuTari fuliT
386 uaryofiTi gadasaxadi

uaryofiTi saSemosavlo

u gadasaxadi (negative income tax)


- saxelmwifo anazRaurebis
uaryofiTi gadasaxadi sistema im ojaxebisaTvis, ro-
(negative tax) - dotacia, subsi- melTa Semosavali daubegravi
dia. saSemosavlo gadasaxadis mini-
uaryofiTi efeqtebis mumze naklebia.
Semcirebis xarjebi (abate- `ubileTos~ problema
ment cost) - arasasurveli ef- (“free--rider” problem) - urTier-
eqtebis (garemos dabinZureba, Txelsayreli koleqtiuri mo-
satransporto qselis gada- qmedebis Seferxeba iseT vi-
tvirTva, avtomobilis Zravis TarebaSi, roca ekonomikur agen-
muSaobiT gamowveuli xmauri tebs saSualeba eZlevaT sarge-
da a.S.) Semcirebis xarjebi. bloba miiRon saerTo xarjeb-
garemos dabinZurebis Semcire- Si monawileobis gareSe.
bis kvalobaze xarjebis mru- ukudempingi (reverse dum-
di izrdeba swrafi tempiT. es ping) - saqonlis gayidva sazR-
aixsneba imiT, rom, magaliTad, vargareT Sida fasze ufro Zvi-
garemos dabinZurebuli sivr- rad monopoliuri mdgomareo-
cis garkveuli monakveTis gaw- bidan gamomdinare, mogebis
menda SedarebiT iafia, magram amoRebis mizniT.
dabinZurebis mTlianad aRkve- umuSevroba (unemployment)
Ta gacilebiT Zviri ujdeba sazo- - situacia ekonomikaSi, rode-
gadoebas. aseTive situaciis ma- sac Sromisunariani mosaxle-
galiTad gamodgeba avtomobi- obis garkveul nawils ar Seu-
lis Zravis muSaobiT gamowveu- Zlia Tavisi am unaris gamoy-
li xmauris aRkveTa. erTi man- eneba da Sromis sarezervo ar-
qanis Zravis dafarva xmaur- miad iqceva. Zlierdeba ekono-
sawinaaRmdego masaliT sagrZno- mikuri krizisisa da depresiis
blad amcirebs mis xmaurs da periodSi samuSao Zalaze mo-
amisTvis gaweuli xarjebic ar Txovnis mkveTrad Semcirebis
aris didi, magram aseTi ti pis Sedegad.
manqanebisgan xmauris mTlianad Sromis saerTaSoriso or-
aRkveTa moiTxovs Zravis kon- ganizaciis kriteriumiT umuSe-
struqciul gadakeTebas, rac vari aris 15 da meti wlis
did danaxarjebTan aris dakav- piri, romelic sakvlevi kviris
Sirebuli. ganmavlobaSi ar eweva saqmi-
umuSevrobis done 387
anobas da eZebs samuSaos, an ovnis gazrdiT.
ar eZebs, radgan gadaewura misi filipsis vertikaluri mru-
Sovnis imedi (xelCaqneulia), di gviCvenebs, rom nebismieri
Tumca, samuSaos SemoTavazebis mcdeloba umuSevrobis Semcire-
SemTxvevaSi mzad aris Seudg- bisa mis bunebriv doneze dabla
es muSaobas. iwvevs inflaciis daCqarebas.
registrirebuli umuSevari gamoiyeneba agreTve termi-
aris dasaqmebis samsaxurSi regis- ni umuSevrobis aramzardi done
trirebuli piri. (non--acelerating rate of unemploy-
umuSevrobis gansazRvruli ment), romelic gamoxatavs umu-
done _ samuSao Zalis ricx- Sevrobis dones inflaciis sta-
ovnobis 6--7% _ normalur mov- biluri tempebis pirobebSi re-
lenad iTvleba da iwodeba aluri da potenciuri mep-is
umuSevrobis bunebriv doned. dinamikebis damTxvevis dros.
arsebobs friqciuli, struq- umuSevrobis bunebrivi do-
turuli, faruli, cikluri, ne 60--iani wlebis dasawyisSi
instituciuri, demografi- Seadgenda 4%--s, xolo 80--iani
uli da a.S. umuSevroba. wlebidan _ 6--7%--ia.
umuSevrobis bunebrivi umuSevrobis bunebrivi
done (natural rate of unemploy- donis hi poTeza (natural rate
ment) - umuSevrobis done sru- of unemployment hypothesis) -
li dasaqmebis pirobebSi. umu- neoklasikosTa Tvalsazrisi, rom-
Sevrobis bunebrivi done dam- lis mixedviTac ekonomikas axa-
axasiaTebelia ekonomikuri gan- siaTebs tendencia avtomaturad
viTarebis iseTi periodisaTvis, miaRwios wonasworobas umuSev-
rodesac VTG-is realuri da robis bunebrivi donis pirobeb-
potenciuri dinamika erTmaneTs Si, e.i. warmoebis potenciurad
emTxveva da ar aris damokide- sruli moculobis pirobebSi.
buli ekonomikuri ganviTareb- umuSevrobis bunebrivi do-
is realur tempebze. gaian- nis hi poTezas mxars uWeren
gariSeba, rogorc friqci- monetarizmis momxreebic.
uli da struqturuli umu- umuSevrobis done (unem-
Sevrobis maCvenebelTa ja- ployment rate) - samuSaos maZie-
mi gayofili ekonomikurad beli, an `xelCaqneuli~ Sro-
aqtiuri mosaxleobis ri- misunariani asakis mqone mo-
cxovnobaze. misi Semcireba saxleobis wili Sromisunari-
SeuZlebelia erToblivi moTx- ani asakis mqone mosaxleobis
388 unaRdo angariSsworeba

saerTo ricxovnobaSi. umuSev- magram ara im moculobiT ra


robis done samuSaos maZiebel moculobiTac izrdeba Semosa-
umuSevarTa wilia samuSao Za- vali. maT Soris sxvaoba adi-
laSi. isini, romlebsac ara aqvT debs danazogis moculobas.
da arc eZeben samuSaos, samu- unitarizmi (unitarism) [frang.
Sao Zalis Semadgenlobidan ga- unitarisme] - saxelmwifo mowy-
sulebad iTvlebian. maRali obis sistema, romlisTvisac
umuSevrobis done, rogorc we- damaxasiaTebelia administraci-
si, ukavSirdeba samuSao Zala- ul--teritoriuli erTeulebi-
Si monawileobis dabal koefi- sadmi centralizebuli xel-
cients, romelic ganisazRvre- mZRvaneloba da gamocalkevebu-
ba rogorc samuSao Zalis rao- li (damoukidebeli) saxelmwi-
denobis Sefardeba ekonomikurad fo warmonaqmnebis ararseboba.
aqtiuri mosaxleobis mTlian unitaruli saxelmwifo
raodenobasTan. (unitary state) [frang. unitaire
unaRdo angariSswore- <laT. unitas mTlianoba] - erTi-
ba (settling by written order) - an- ani, gaerTianebuli; mTliani uni-
gariSsworeba naRdi fulis ga- taruli saxelmwifo _ sax-
reSe, romelic xorcieldeba elmwifo sistemis forma, rom-
bankebis mier gadamxdelis an- lis drosac saxelmwifos, fed-
gariSidan mimRebis angariSze eraciisagan gansxvavebiT, Tavis
gadaricxvis gziT an urTierT- SemadgenlobaSi ara aqvs fed-
moTxovnisa da valdebulebis eraciuli erTeulebi (State-
CaTvliT. gamoiyeneba rogorc bi da a.S.) da misi teritoria
qveynis farglebSi, ise saerTa- iyofa administraciul--terito-
Soriso ekonomikur urTierTo- riul erTeulebad (raionebi,
bebSi. ganviTarebuli qveynebis olqebi da a.S.).
fulad mimoqcevaSi unaRdo an- unifikacia (unification) [<laT.
gariSsworebis wili naxevarze uni erTi da facare keTeba] - er-
bevrad metia. Tian sistemaSi moqceva. mag.,
universaluri fsiqolo-
fsiqolo- msoflioSi mimdinare social-
giuri kanoni ekonomikaSi ur--ekonomikuri, politikuri,
(universal psychological law in kulturuli, mecnierul-- te-
economy) - formulirebulia jon qnologiuri da a.S. proceseb-
meinard keinzis mier, romlis is unifikacia, rac global-
mixedviT Semosavlis gadidebis izaciisTvisaa niSandoblivi.
kvalobaze izrdeba moxmareba, upatento licenzia (non--
ucxouri investicia 389
patent licence) - licenzia `nou-- Sesaxeb sxvadasxva Sexeduleba
haus~ gamoyenebaze, gamogoneba- arsebobs. zogi amtkicebs, rom
ze patentis gareSe. aseTi investiciebi sustad gan-
upiratesobis miniWebis viTarebul qveynebSi ekonomikuri
likviduroba (liquidity pref- kolonializmis gamovlenaa da
erence) - momxmarebelTa arCe- emsaxureba am qveynebSi kontro-
vani, TavianTi danazogis ra lis ganxorcielebas. amasTan,
nawili iqonion fuladi for- ucxouri investiciebi xSirad
miT da ra _ naklebad likvidu- dakavSirebulia moZvelebuli
ri saxsrebis saxiT (fasiani qa- teqnologiebis importTan, rac,
Raldebi, materialur--nivTob- importiori firmebisaTvis adgi-
rivi aqtivebi da a.S.). lobriv iaf samuSao Zalis da-
urbanizacia (urbanization) qiravebasTan erTad, didi moge-
- mosaxleobis Tavmoyris pro- bis miRebis saSualebaa. ucxo-
cesi qalaqebsa da ekonomikur uri investiciebis momxreebi ki
centrebSi. sapirispiroa _ ru- asabuTeben, rom aseTi saxis
ralizacia. investiciebma SesaniSnavi Sede-
utilizacia (utilization) gi misca dasavleTis mraval
[<laT. utilis sasargeblo] - gamoy- qveyanas da isini sxva qveyneb-
eneba, gadamuSaveba, sargebliani sac warmatebebs moutanen.
moxmareba.
ucxouri valuta (foreign
exchange, foreign currency) _
sazRvargareTis qveynebis fu-
ladi niSani, agreTve ucxouri
fuladi erTeuliT gamoxatu-
li sakredito da sagadasaxa-
do dokumentebi (Tamasuqi, Ceki
da sxv.), gamoyenebuli saerTa-
Soriso angariSsworebaSi.
ucxouri investicia (fo-
reign investment) - nebismieri in-
vesticia sxva qveynebSi, ganxor-
cielebuli saxelmwifos, ker-
Zo kompaniis an kerZo piris mi-
er. ucxouri investiciebis gan-
viTarebad qveynebSi dabandebis
390 faruli (implicituri) danaxarji

mkacrad regulirebad an fiqsi-

f rebuli fasebis mqone ekonomi-


kaSi. Tu fasebis direqtiulad
faruli (implicituri) dadgenili done SenarCunebu-
danaxarji (implicit expense) _ lia, inflacia gamovlindeba mi-
firmis mesakuTris an firmis, moqcevaSi Warbi fulis mateb-
rogorc iuridiuli piris sa- isa da misi msyidvelobiTi una-
kuTrebaSi arsebuli resurse- ris gaufasurebaSi, rogorc sa-
bis gamoyenebis alternatiuli qonlisa da momsaxurebis mzar-
danaxarji, rac aSkara danaxar- di deficitisa da maTze aJio-
jis msgavsad, ar aris gaTva- taJuri moTxovnis, agreTve mo-
liswinebuli kontraqtSi da saxleobis gazrdili moTxov-
arc savaldebuloa iyos. es nis dagrovebis Sedegi.
danaxarji ar anazRaurdeba. mag., faruli umuSevroba (hid-
firma, romelic iyenebs kuTv- den, latent, concealed, disguised
nil Senobas da amisaTvis, ro- unemlpoyment) - arasruli da-
gorc mesakuTre, gadasaxads ar saqmeba, romelic Tavs iCens
ixdis, imavdroulad uars am- ekonomikuri aRmavlobis dros.
bobs am Senobis arendiT gace- aqedan gamomdinare, faruli
mis SemTxvevaSi SesaZlo Se- umuSevroba unda daematos umu-
mosavalze. implicituri dan- Sevrobis oficialur monace-
axarji firmis sabuRaltro an- mebs, raTa miRebul iqnes Sro-
gariSgebaSi ar aisaxeba. mis bazris realuri suraTi.
faruli ekonomika (under- fasdakleba (discount on a
ground, hidden economy) - 1. kanon- price, allowance off a price) - situ-
sawinaaRmdego ekonomikuri acia bazarze, rodesac gamyid-
saqmianoba (kontrabanda, narko- veli saqonels sabazro fasze
biznesi, brakonieroba da sxv.); iafad uTmobs myidvels gari-
2. arakanonsawinaaRmdego, magram gebis pirobebidan gamomdinare
aralegaluri, oficialurad da arsebuli bazris koniunq-
araregistrirebuli, statis- turis gaTvaliswinebiT. Cveu-
tikurad aRuricxavi ekonomi- lebriv aqvs miznobrivi daniS-
kuri saqmianoba. nuleba. mag., naRdi fulis gada-
faruli (CaxSobili) in- xdis, masobrivi, seriuli war-
flacia (hidden, suppressed in- moebis saqonlis miwodebis moc-
flation) - inflaciuri procese- ulobis gadidebis SemTxvevaSi,
bis specifikuri gamovlena mudmiv myidvelebTan myari
`fasebis revolucia~ 391
saqmiani urTierTobis Senar- da cnobilia sluckis ganto-
Cunebis mizniT, reklamisaTvis, lebis saxelwodebiT:
axali myidvelis mizidvisaTvis,
fasebis efeqti = Semosavlis
Cawolili saqonlis gasaRebi-
efeqti + Senacvlebis efeqti.
saTvis da a.S. zog SemTxvevaSi
saqonlis fasdaklebiT gayidva rusma ekonomistma e. sluc-
farulad xdeba. fasdaklebis kim mniSvnelovani wvlili Seit-
yvela saxes Tavisi pirobiTi ana moTxovnis Teoriis ganvi-
aRniSvnebi aqvs: martivi, rTu- Tarebasa da, aqedan gamomdinare,
li, dileruli, sezonuri, prog- fasebis efeqtis SeswavlaSi.
resuli, specialuri da a.S. igi sluckis mier miRebulma Sede-
gviCvenebs, ramdenad Seicvala gebma Semdgomi ganviTareba pova
fasebi drois gansazRvrul mo- hiksisa da alenis naSromebSi.
nakveTSi zogierT saqonelze. fasebis indeqsi (price
fasebze kontroli (price index) - maCvenebeli, romelic
control) - am terminSi igulis- gamoxatavs saqonelsa da mom-
xmeba fiqsirebul fasebze mTav- saxurebaze fasebis Tanafar-
robis mier kanonis ZaliT kon- dobas or sxvadasxva period-
trolis ganxorcieleba. ro- Si. gamoiTvleba mimdinare wlis
gorc wesi, es xdeba eqstrem- fasebis sabaziso periodis fase-
alur situaciebSi, magaliTad, bze gayofiT.
omebis dros, rogorc antiin- fasebis koreqtireba (price
flaciuri politikis nawili, adjustment) - sabazro situaciis
Tumca, ekonomistTa umravle- cvalebadobasTan fasebis TviT-
sobis azriT, TavisTavad es Seguebis procesi.
RonisZieba ar aris inflaci- fasebis makrateli (price
isgan gankurnebis da misgan scissors) - fasebis donisa da
Tavis daRwevis saSualeba. dinamikis daSoreba saqonlis
fasebis efeqti (price ef- calkeuli jgufebisagan, pirv-
fect) – saqonelze (momsaxure- el yovlisa, mza produqciisa
baze) fasebis cvlilebiT gamow- da saTbob--sanedleulo saqon-
veuli erToblivi moTxovnis lisagan.
cvlileba. fasebis efeqti, ro- `fasebis revolucia~ (“pri-
melic eyrdnoba ordinalur ce revolution”) – saxelwodeba im
(yvelaze maRal) sargebliano- movlenisa, romelic ukavSir-
bis koncefcias, moicavs Semosav- deba amerikaSi aRmoCenil oq-
lisa da Senacvlebis efeqtebs rosa da vercxlis mozRvave-
392 fasebis saerTo done

bas XV-XVI saukuneebSi, ra- lad gadaxdili fulis raode-


mac gamoiwvia fasebis oTxjera- noba, Rirebulebisa da sargeb-
di zrda. miCneulia, rom aseTi lianobis fuladi gamoxatule-
maRali fasebi gaxda stimuli ba.
dasavleTis qveynebSi warmoeb- fasi sagareo - savaWro
is axali dargebis Seqmnisa da xelSekrulebebSi (price in fo-
kapitalis dagrovebisaTvis, reign trade) - erT--erTi arsebiTi
ramac samrewvelo revoluci- piroba, romelic mWidrod aris
is dawyebasa da kapitalizmis dakavSirebuli saqonlis raode-
warmoSobas Seuwyo xeli. nobasa da xarisxTan, miwodebi-
fasebis saerTo done (gene- sa da gadaxdis vadebTan da
ral price level) - ganisazRvreba a.S. gamoixateba erovnuli an
nominaluri fuladi masis Se- saerTaSoriso valutis fulad
fardebiT fulze realur mo- erTeulebSi. saxelSekrulebo
TxovnasTan. fasebis saerTo do- fasis done yalibdeba garigeb-
nis cvlileba rogorc samomx- is monawileTagan damoukide-
mareblo, ise sainvesticio saqo- blad, obieqtur garemoebaTa
nelze izomeba mep-is defla- gavleniT (saqonlis Tavisebu-
toriT, maSin rodesac sacalo rebebi, misi konkurentunarianoba,
fasebis indeqsiT izomeba sa- bazarze moTxovna--miwodebis Ta-
momxmareblo fasebi. nafardoba, savaWro politikuri
fasze wanamati (premium, pirobebi, kontrahentTa qveynebSi
(bonus) to a price) - wesdeba myid- saxelmwifo regulirebis Tavi-
velis gansakuTrebuli moTx- seburebebi, bazris monopoliza-
ovnis dasakmayofileblad. ker- ciis done da a.S.). masze gavle-
Zod, specialuri, individu- nas axdens agreTve bazris, kon-
aluri SekveTebis Sesrulebi- trahentis, drois, adgilisa da
sas, saqonlis xarisxis amaR- xelSekrulebis dadebis wesis
lebis SemTxvevaSi, damatebiTi SerCeva, bazris koniunqturis
momsaxurebisaTvis, nawil--nawil komerciuli codna,, gamocdile-
gadaxdisas da a.S. gamyidvels ba da sxv.
Tavisuflad SeuZlia daawesos fasi Semdgomi fiqsaci-
fasze wanamati Cveulebriv sa- iT (price to be fixed) - dgindeba
qonelze misTvis xelsayreli xelSekrulebis Sesrulebis
bazris koniunqturis pirobebSi. msvlelobaSi, mag., saqonlis
fasi (price) - erTeuli sa- morigi partiis miwodebis win,
qonlisa da momsaxurebis sayid- xolo zog SemTxvevaSi _ mi-
fasiani qaRaldebis ba
bazari
zari 393
wodebis Semdgomac. xelSek- sac mogeba xvda da a.S.
rulebaSi ganisazRvreba fase- fasiani qaRaldebi SeiZle-
bis fiqsaciis wesi, saxeldobr, ba iyos saxelobiTi da warmo-
fiqsaciis periodi, myidvelis madgenlobiTi. pirvel SemTx-
mier fiqsaciis drois arCevis vevaSi qonebrivi ufleba aqvs
ufleba informaciis garkveu- mxolod im pirs, romlis gvar-
li wyaros safuZvelze an fase- ic aRniSnulia fasian qaRaldze
bis SeTanxmebis pirobebSi mxa- (Semnaxveli bankis wignakebi,
reebs Soris molaparakebisas. lombardis sagiravno bileTe-
fas-i (Free Alongside Ship bi da sxv.), meore SemTxvevaSi
- FAS) - `Tavisuflad gemis qi- _ pirs, romelic flobs fa-
mis gaswvriv~, saqonlis miwode- sian qaRaldebs (obligaciebi,
bis sabaziso piroba saerTa- mogebuli latariis bileTebi
Soriso vaWrobaSi sazRvao da sxv.).
gadazidvisas, romlis mixedvi- fasiani qaRaldebis da-
Tac eqsportiors Tavisi xar- farva fiqsirebuli vadiT
jiT gadaaqvs saqoneli gemis (dated securities) - nebismieri fa-
misadgomamde, xolo Semdgom siani qaRaldi, magaliTad, obli-
xarjebs importiori gaiRebs. gacia, romlisTvisac dawesebu-
fasiani qaRaldebi (secu- lia dafarvis vadebi. Cveu-
rities) - dadgenili formis (ni- lebriv iyofa mokle--, saSua-
muSis) safinanso dokumentebi. lo-- da grZelvadian fasian
maTSi aisaxeba mflobelis gar- qaRaldebad.
kveuli qonebrivi uflebebi, fasiani qaRaldebis ara-
romelTa realizacia SesaZle- sabirJo bazari (over the coun-
belia mxolod am dokumenteb- ter market) - aqciebis bazari,
is wardgenis SemTxvevaSi. fa- rogorc wesi, mcire kompanieb-
sian qaRaldebs miekuTvneba: sa- isa, sadac operaciebi xorci-
gadasaxado dokumentebi _ Ceki, eldeba birJis gverdis avliT
Tamasuqi, akreditivi da sxv., kavSirgabmulobis saSualebe-
safondo faseulobebi _ aqcia, biT. aseTi bazari kargadaa gan-
obligacia da sxv., qonebrivi viTarebuli aSS--Si, did brita-
uflebis damadasturebeli sxva neTsa da a.S.
dokumentebi _ konosamenti, fasiani qaRaldebis ba-
lombardis sagiravno bileTe- zari (securities market) - fasi-
bi, Semnaxveli bankis wignakeb- ani qaRaldebis mimoqcevis sf-
is latariis bileTebi, romleb- ero, romlis saSualebiTac xde-
394 fasiani qaRaldebis ba zari
bazari

ba sawarmoTa droebiT Tavisu- sio) fasiani qaRaldebiT vaW-


fali fuladi saxsrebisa da roben. meoreul bazarze moTx-
mosaxleobis danazogebis mo- ovnisa da miwodebis gavleniT
bilizacia ekonomikaSi inves- dgindeba fasiani qaRaldebis
tirebisaTvis. iyofa pirvelad sabazro fasi (kursi). meoreu-
da meoreul bazrebad. pirve- li bazari iyofa sabirJo da
lad bazarze iyideba axalga- birJisgareSe (finansuri aqtive-
moSvebuli, emitirebuli fasi- biT vaWroba `daxlze~) bazre-
ani qaRaldebi. rogorc wesi, bad.
firma--emitenti Tavis fasian qa- qveynis sabirJo sistema Se-
Raldebs avrcelebs bankebisa iZleba iyos monocentruli
da sxva safinanso institute- (erTi msxvili birJa, mag., did
bis SuamavlobiT xelmoweris britaneTSi, safrangeTSi), po-
safuZvelze (Ria ti pis aqci- licentruli (ramdenime msx-
oneruli sazogadoeba) an aq- vili birJa, mag., kanadaSi, ger-
cioner-- damfuZnebelTa Sez- maniaSi, avstraliaSi), garda-
Rudul raodenobas Soris (dax- mavali (erTi umsxvilesi da
uruli ti pis aqcioneruli ramdenime naklebad msxvili
sazogadoeba). fasiani qaRaleb- birJa, mag., aSS--Si, iaponiaSi).
is emitenti SeiZleba iyos neb- birJebis raodenobis regla-
ismieri iuridiuli piri. fasi- mentireba xdeba saxelmwifos
ani qaRaldebis meoreul baz- mier. birJisgare bazarze Ziri-
arze investorebi, safinanso-- Tadad mimoiqceva is fasiani
sakredito institutebi da qaRaldebi, romelTa kotirebac
Suamavlebi vaWroben im fasi- safondo birJaze ar xdeba, mag.,
ani qaRaldebiT, romlebic erTx- TiTqmis yvela bankis (centra-
el ukve gayides maTma emiten- luris garda) da sadazRvevo
tebma. investorebi arian ro- kompaniebis aqciebi, yvela saxel-
gorc fizikuri, ise iuridiu- mwifo da munici paluri obli-
li pirebi da saxelmwifo. Sua- gacia da sxv. aq fasi yalibde-
mavalTa ZiriTadi kategorie- ba saxelSekrulebo gziT. dile-
bia brokerebi, dilerebi da maTi ris Semosavali dgindeba, ro-
Sesabamisi organizaciebi, agreT- gorc yidvisa da gayidvis fasebs
ve sakredito institutebi. mag., Soris sxvaoba. birJis gare ba-
angloamerikul sistemaSi, ro- zarze SesaZlebelia brokerisa
gorc wesi, bankebi gansakuTre- da dileris funqciebis SeT-
buli saxis (sadazRvevo, sapen- avseba.
fasiani qaRaldebis de po
depo zitariumi
pozitariumi 395
fasiani qaRaldebis bazrisa Raldebis depozitariumSi, ma-
da mTlianad mTeli ekonomikis gram TviT fasiani qaRaldebi
mniSvnelovani indikatoria ar arsebobs, ar mimoiqceva ba-
aqciebis kursis indeqsebi. ar- zarze. garda am funqciebisa,
sebobs mravali sxvadasxva sax- fasiani qaRaldebis depozitar-
is indeqsi. mag., aSS--Si yvelaze iumi axorcielebs sainkaso
cnobilia dou--jonsis indeqsi. operaciebs emitentebTan da
fasiani qaRaldebis de
de-- fasiani qaRaldebis mflobelebs
pozitariumi
pozitariumi (securities depo- Soris anawilebs procentebis,
sitary) [<frang. depositare-- de- dividendebis, gasanaRdebeli
pozitori, Semnaxveli] - orga- obligaciebis da a.S. Tanxas
nizacia, romelic inaxavs fa- (fasiani qaRaldebis `momsax-
sian qaRaldebs klientis dava- urebis~ funqcia). igi axdens
lebiT da axdens maTi ufleb- erTi klientisagan meorisaTvis
is realizacias am qaRalde- fasiani qaRaldebis gadacemis
biT. depozitariums, garda fiz- faqtis registracias, Sesabam-
ikuri formiT (romelic mi- isad Camowers maT erTi anga-
moiqceva bazarze sertifikatis riSidan da Caricxavs meoreze.
saxiT) gamoSvebuli fasiani aseTi saxis angariSsworebisas
qaRaldebisa, SeuZlia emitent- fasiani qaRaldebis serti-
Tan specialuri SeTanxmebiT fikatebis fizikuri moZraoba
registraciaSi gaataros is fa- qaRaldebis depozitariumis
siani qaRaldebic, romlebic farglebSi ar xdeba. aRniSnul
maTi gamoSvebis pirobebis mi- organizacias SeuZlia Tavis
xedviT ar formdeba, anu iseTebi, Tavze aiRos im teqnikuri fun-
romlebzec sakuTrebis ufle- qciebisa da procedurebis mniS-
ba dadasturebulia special- vnelovani nawili, romlisgan
ur reestrSi. fasiani qaRalde- ganTavisuflebac didad umsub-
bis depozitariumi klients uqebs datvirTvas investoreb-
uxsnis specialur angariSs, sa da fasiani qaRaldebis ba-
romelSic fiqsirebulia misi zris profesionalebs. momsax-
kuTvnili fasiani qaRaldebi, urebis es saxeoba didad gavr-
xolo klienti iRebs angari- celebulia ganviTarebul qvey-
Sis amonawers. es ukanaskneli nebSi, ris gamoc fasiani qaRal-
mxolod adasturebs klientis debis mniSvnelovani nawili fa-
fasiani qaRaldebis Senaxvisa siani qaRaldebis depozitari-
da aRricxvis faqts fasiani qa- umSia `Cawolili~. am proces-
396 fasiani qaRaldebis kur sis indeqsi
kursis

ma sazRvargareT `mobilizaci- nis moculobaa. moTxovnis cvli-


is~ saxelwodeba miiRo. lebis Sesabamisad fasi aiwevs
fasiani qaRaldebis kur- an daiwevs. bazarze fasis cv-
sis indeqsi (index of securi- lilebebidan gamomdinare, mwar-
ties) – kotirebis indeqsi _ um- moeblebi cvlian warmoebis
niSvnelovanesi aqciebis kurse- struqturas. sabazro siste-
bis saSualo maCvenebeli bir- mis unars, mianiSnos mwarmo-
Jaze, romelic umeteswilad eblebs moTxovnis cvlileba-
msxvili kompaniebis kursebis ze da gamoiwvios maTi Sesa-
mixedviT gaiangariSeba. umarti- bamisi reaqcia, fasis mawonas-
vesi formiT igi fasiani qaRal- worebeli funqcia ewodeba.
debis SerCeuli jgufis kur- fasismieri diskrimina-
sebis jamis SerCeuli gamoS- cia (price discrimination) - arse-
vebis raodenobaze gayofiT ga- bobs fasismieri diskriminaci-
iangariSeba. is ori ZiriTadi forma: pirve-
fasis (garigebis ) valu- li gulisxmobs kompaniebis iseT
ta (bargain currency) - valuta, praqtikas, roca momxmarebel-
romliTac dgindeba fasi sa- Ta sxvadasxva jgufisaTvis gan-
gareo--savaWro kontraqtebSi. sxvavebuli fasebi wesdeba, me-
fasis efeqti (price effect) ore gulisxmobs erTi momx-
- saqonelze moTxovnis cvli- mareblisaTvis gansxvavebuli
leba misi fasis cvlilebis Se- fasebis dawesebas erTi da imave
degad. igi Sedgeba Semosavlisa saqonlis sxvadasxva erTeulze.
da Senacvlebis efeqtebisagan. pirvel SemTxvevaSi, roca mo-
fasis mawonasworebeli mxmarebelTa TiToeul jgufs
funqcia (price balancing func- aqvs gansxvavebuli moTxovnis
tion) - sabazro sistemaSi war- fasismieri elastikuroba, fir-
moebis `mbrZanebel-- ganmkar- mas SeuZlia momxmarebelTa Ti-
gulebeli~ aris momxmarebeli. Toeuli jgufisgan miRebuli
ekonomikis TviTregulireba zRvruli Semosavlebis ga-
fasismier meqanizmzea damokide- Tanabrebis gziT miiRos meti
buli. rodesac bazarze momx- mogeba, vidre Tanabari fasebis
mareblebi raime arafasismieri pirobebSi. meore SemTxvevaSi
faqtoris zegavleniT Seicvlis firmam idealSi unda amoiRos
SeZenis survils, es maSinve mTlianad samomxmareblo nama-
daetyoba saqonlis fass, vinaid- ti anu miiRos fasismieri dis-
an fasi, faqtobrivad, moTxov- kriminaciis damatebiTi sarge-
faqtoringi 397
bloba, romelic momxmarebels fuZvelze, xolo saxelmwifo
SeeZlo mieRo im SemTxvevaSi, faswarmoqmna _ saxelmwifo
Tu saqonels mudmivi fasiT Sei- organoebis mier fasebis dawese-
Zenda. es miiRweva produqciis biT.
TiToeul erTeulze im maqsi- faqtoringi (factoring agen-
maluri fasis toli fasis ti, Suamavali) - savaWro--sako-
dawesebiT, romlis gadaxdis- misio operaciebis nairsaxeoba,
Tvisac momxmarebeli mzadaa Serwymuli klientis sabrunavi
moTxovnis Sesabamisad. am gziT kapitalis dakreditebasTan,
firmas SeuZlia miiTvisos mTe- romlis drosac specialize-
li samomxmareblo namati. fa- buli kompania _ faqtor--kom-
sismieri diskriminaciis es pania iZens klientis debito-
forma moiTxovs yoveli momx- rul davalianebas, raTa Sem-
mareblis moTxovnis mrudis degSi gadaaxdevinos igi meva-
zust codnas, amitom igi aras- les. ufro xSirad faqtor--kom-
dros ar gamoiyeneba zemoT pania iZens klientis angariS--
aRwerili formiT. aseTi dis- faqturas im pirobiT, rom mi-
kriminaciis ufro gavrcelebu- wodebis Rirebulebis 20%--mde
li formaa gazisa da eleqtro- gadaixados dauyovnebliv, dar-
energiis mimwodeblebis mier Cenili nawili (kreditisaTvis
gamoyenebuli ori nawilisgan procentis gamoklebiT) _ mkac-
Sedgenili tarifi, romlis rad dadgenil vadaSi. safaq-
drosac yidva SeiZleba ganxor- toringo momsaxurebis Rire-
cieldes mxolod qselSi Car- buleba damokidebulia mis sax-
Tvis uflebisaTvis rentis gada- eze, operaciis moculobaze,
xdis Semdeg. aseTi rentuli sagadasaxado valdebulebaTa
gadasaxdeliT xelSi igdeben xarisxze da a.S. aqedan gamom-
samomxmareblo namatis nawils. dinare, faqtoringi aRiarebu-
faswarmoqmna (price for- lia klientis momsaxurebis
mation) - saqonlisa da momsaxu- universalur formad. klien-
rebis fasebis Camoyalibebis pro- ti faqtobrivad inarCunebs
cesi. ganasxvaveben sabazro da mxolod warmoebriv funqcias.
saxelmwifo (centralizebul
centralizebul
centralizebul) amis Sedegad dazogili fula-
faswarmoqmnas. di saxsrebi xmardeba safaq-
sabazro faswarmoqmna xor- toringo momsaxurebis amaRleb-
cieldeba moTxovnisa da miwo- is anazRaurebas. klienti miRe-
debis urTierTzemoqmedebis sa- bul kreditze procentis gar-
398 faqtor
faqtor-- kompania

da ixdis sakomisios wliuri saqonlis an momsaxurebis da


sabrunavi Tanxis 0,75-- 4%-- is maTi Rirebulebis faqtobrivi
odenobiT. faqtoringi aCqarebs miwodebis damadasturebeli an-
klientis kapitalis brunvas da gariSi.
afarToebs sabanko kreditis federaluri biujeti
mizidvis SesaZleblobebs. (federal budget) - saxelmwifo bi-
sagareo--ekonomikur urTi- ujeti federaciuli saxelm-
erTobebSi moklevadian dakred- wifo mowyobis qveynebSi (aSS,
itebasa da saSuamavlo komer- gfr, Sveicaria da sxv.).
ciul saqmianobaSi farTod gam- federaluri sarezervo
oiyeneba saerTaSoriso faqtor- sistema (Federal Reserve Sys-
ingi. faqtor--kompania aTavisu- tem) – Sedgeba sami nawilisgan:
flebs eqsportiors sakredi- I. federaluri sarezervo banki,
to riskisagan (gansakuTrebiT TavianTi regionuli bankebiT;
_ auTvisebel bazrebze) da, II. mmarTvelTa sabWo 7 wevriT,
aqedan gamomdinare, kreditis romelTagan erTi federaluri
dazRvevasTan dakavSirebuli sarezervo sistemis Tavmj-
xarjebisagan. domarea; III. federaluri Ria
faqtor-kompania (factor-- bazris komiteti, 12 wevriT,
company) - kompania, romelic romelTagan xuTi federaluri
specializebulia faqtoringis sarezervo regionuli bankis pre-
operaciebze. garda sakredito zidentia, xolo danarCeni Svi-
momsaxurebisa, faqtor--kompanie- di _ mmarTvelTa sabWos wevri.
bi ewevian sabuRaltro, sakon- federaluri sarezervo
sultacio, sareklamo, sainfor- sistemis uflebamosileba 1978
macio, sadazRvevo, iuridiul da wels kongresis mier hemfri –
a.S. momsaxurebas. houkinsis kanoniT ganisazRvra.
faqtoruli Semosavali 2000 wels kanonis moqmedebis
(factor income) - Semosavali, vada amoiwura, Tumca, kongresi
miRebuli warmoebis faqtore- mis ganaxlebas ar Cqarobs.
bis gamoyenebis gziT rentis, federaluri sarezervo sis-
xelfasis, sargeblisa da moge- tema msoflioSi erT-erTi yve-
bis saxiT. laze damoukidebeli centra-
faqtura (invoice, bill) [<laT. luri bankia. misi biujeti kon-
factura gadamuSaveba, Sedgenilo- gresis zedamxedvelobas ar eq-
ba] - gamyidvelis mier myidve- vemdebareba.
lis saxelze gamowerili da fermeruli meurneoba
fili psis mrudi 399
(farm enterprise) - individualu-- sferoSi gadaitanes. maTi didi
ri sasoflo--sameurneo sawar- damsaxureba is aris, rom sim-
mo, romelic meurneobas eweva didris wyaros eZebdnen ara
sakuTar an arendiT aRebul mimoqcevis, aramed warmoebis
miwaze. sferoSi.
fiducialuri fuli (fidu- fili psis mrudi (Phillips
cial many) – fuli, romlis ukan curve) - inflaciuri moTxov-
mxolod da mxolod ndobaa da nis modelSi asaxuli mrudi,
meti araferi. romelic gamoxatavs urTierT-
fizikuri piri (physical kavSirs inflaciasa da umuSev-
person, individual) - samarTa- robas Soris; funqcia, romel-
lurTierTobis monawile. ic axasiaTebs da grafikulad
fizikuri saqoneli (phy- gamoxatavs damokidebulebas
sical goods) - realuri saqoneli, umuSevrobis donis dinamikasa
romelic, vadiani sasaqonlo (abscisis RerZi) da fasebis
kontraqtis amsaxveli doku- donis dinamikas (ordinatis
mentisagan gansxvavebiT, iZleva RerZi) Soris. igi Sesabamisi
saqonlis miRebis uflebas. statistikuri maCveneblebis
fiziokratizmi (physio- SemaerTebeli wrfea. fili psis
cratism) [<berZn. physis buneba + mrudi asaxavs umuSevrobisa da
kratos Zalaufleba) - ekonomiku- inflaciis alternatiul urT-
ri mimarTuleba, romelic aR- ierTkavSirs: inflaciis maRal
mocenda XVIII saukunis meore temps unda axldes umuSevro-
naxevarSi safrangeTSi. fiz- bis dabali done da, piriqiT.
iokratizmma Secvala merkan- am or maCvenebels Soris uku-
tilizmi. fiziokratebi (f. kene, proporciuli damokidebuleb-
a. tiurgo, v. mirabo, g. letroni, is dasabuTeba cnobilia `fil-
p. diupon de nemuri da sxv.) i psis mrudis~ koncefciis sax-
simdidris erTaderT wyarod iT da atarebs ingliseli ekono-
soflis meurneobis, kerZod, mi- mistis, makroekonomikuri Teo-
waTmoqmedebis ganviTarebas mi- riis sferoSi TvalsaCino mkv-
iCnevdnen, xolo samiwaTmoqme- levris a. v. fili psis saxels.
do Sromas erTaderT mwarmoe- fili psis mrudi gamoxatavs
blur Sromad Tvlidnen. fiz- realuri mep-is potenciuri-
iokratebma, pirvelad istori- dan gadaxras.
aSi, kvlevis sfero mimoqcev- praqtikam cxadyo, rom fil-
idan materialuri warmoebis i psis mrudis gamoyeneba Sesa-
400 finansebi

Zlebelia mxolod mokle pe- di saxelwodeba, misi sididis,


riodis situaciis regulireb- organizaciuli Tu sakuTreb-
isaTvis. grZelvadian period- is formis miuxedavad. arse-
Si ki misi gare efeqti sawi- bobs firmis sami saxe: 1. erT-
naaRmdegoa: umuSevrobis maRa- pirovnuli
pirovnuli* 2. partnioruli
partnioruli*
li donis miuxedavad, infla- 3. korporaciuli. firmebis
cia Rrmavdeba, inflaciis ga- umetesi nawili Seqmnilia erT-
didebas ki Tan axlavs umuSev- pirovnuli sakuTrebis sa-
robis zrda. fuZvelze, xolo produqciis
finansebi (finance) - finan- ZiriTad masas korporaciebi awar-
suri urTierTobebis da maTi moeben. mag., aSS--Si erTpirovnul
maregulirebeli institutebis firmebze modis firmebis mTe-
sistema, romelic dakavSirebu- li raodenobis 77%, partni-
lia finansuri resursebis mi- orulze _ 8%, xolo korpo-
zandasaxul warmoqmnasa, ganaw- raciebze _ 15%, maSin rode-
ilebasa da gemoyenebasTan. mo- sac korporaciebi qmnian mTli-
icavs, erTi mxriv _ Sinameurne- ani erovnuli produqtis 85%--
obebisa da firmebis finansebs, s, xolo erTpirovnuli firme-
meore mxriv _ saxelmwifo bi _ mxolod 10%--s.
finansebs. firmis Teoria (theory
finansuri kapitali (fi- of the firm) - mikroekonomikuri
nancial capital) - likviduri aq- Teoriis mniSvnelovani Semad-
tivebi, riTac igi gansxvavdeba geneli nawili, romelic xsnis
misi fizikuri aqtivebisgan. ko- firmis qcevas da axdens misi
mpania SeiZleba flobdes sxva- saqmianobis prognozirebas, gan-
dasxva saxis finansur kapi- sakuTrebiT faswarmoqmnasa da
tals. ZiriTadad ganasxvaveben produqciis gamoSvebasTan da-
aqcionerul da sasesxo finan- kavSirebiT. igi ganixilavs ag-
sur kapitals. reTve iseT sakiTxebs, rogori-
finansuri lizingi (finan- caa warmoebis teqnologiis
cial lease) - manqanebisa da mowyo- SerCeva, sareklamo saqmianoba,
bilobebis arenda 10--dan 15 wlam- produqciis ganaxleba, sainves-
de vadiT da arendis periodSi ticio da sadividendo poli-
maTi sruli amortizaciiT. tika da a.S.
firma (firm) (ital. firma) firmis likviduri sax-
_ biznesis abstraqtuli erTe- srebi (liquidity assets) - saxs-
uli, mewarmeobis yvelaze zoga- rebi, romelic Sedgeba naRdi
400 finansebi

Zlebelia mxolod mokle pe- di saxelwodeba, misi sididis,


riodis situaciis regulireb- organizaciuli Tu sakuTreb-
isaTvis. grZelvadian period- is formis miuxedavad. arse-
Si ki misi gare efeqti sawi- bobs firmis sami saxe: 1. erT-
naaRmdegoa: umuSevrobis maRa- pirovnuli
pirovnuli* 2. partnioruli
partnioruli*
li donis miuxedavad, infla- 3. korporaciuli. firmebis
cia Rrmavdeba, inflaciis ga- umetesi nawili Seqmnilia erT-
didebas ki Tan axlavs umuSev- pirovnuli sakuTrebis sa-
robis zrda. fuZvelze, xolo produqciis
finansebi (finance) - finan- ZiriTad masas korporaciebi awar-
suri urTierTobebis da maTi moeben. mag., aSS--Si erTpirovnul
maregulirebeli institutebis firmebze modis firmebis mTe-
sistema, romelic dakavSirebu- li raodenobis 77%, partni-
lia finansuri resursebis mi- orulze _ 8%, xolo korpo-
zandasaxul warmoqmnasa, ganaw- raciebze _ 15%, maSin rode-
ilebasa da gemoyenebasTan. mo- sac korporaciebi qmnian mTli-
icavs, erTi mxriv _ Sinameurne- ani erovnuli produqtis 85%--
obebisa da firmebis finansebs, s, xolo erTpirovnuli firme-
meore mxriv _ saxelmwifo bi _ mxolod 10%--s.
finansebs. firmis Teoria (theory
finansuri kapitali (fi- of the firm) - mikroekonomikuri
nancial capital) - likviduri aq- Teoriis mniSvnelovani Semad-
tivebi, riTac igi gansxvavdeba geneli nawili, romelic xsnis
misi fizikuri aqtivebisgan. ko- firmis qcevas da axdens misi
mpania SeiZleba flobdes sxva- saqmianobis prognozirebas, gan-
dasxva saxis finansur kapi- sakuTrebiT faswarmoqmnasa da
tals. ZiriTadad ganasxvaveben produqciis gamoSvebasTan da-
aqcionerul da sasesxo finan- kavSirebiT. igi ganixilavs ag-
sur kapitals. reTve iseT sakiTxebs, rogori-
finansuri lizingi (finan- caa warmoebis teqnologiis
cial lease) - manqanebisa da mowyo- SerCeva, sareklamo saqmianoba,
bilobebis arenda 10--dan 15 wlam- produqciis ganaxleba, sainves-
de vadiT da arendis periodSi ticio da sadividendo poli-
maTi sruli amortizaciiT. tika da a.S.
firma (firm) (ital. firma) firmis likviduri sax-
_ biznesis abstraqtuli erTe- srebi (liquidity assets) - saxs-
uli, mewarmeobis yvelaze zoga- rebi, romelic Sedgeba naRdi
fiSeri irving 401
fulis, fasiani qaRaldebis, fiuCeruli garigeba
bankebSi angariSze arsebuli (futures) - garigebis saxe saqon-
resursebisa da sasaqonlo--ma- lis an safondo birJaze, gu-
terialuri maragis zogierTi lisxmobs saqonlis an fasiani
elementisagan. qaRaldebis winaswar Sesyid-
fiskaluri gadasaxadi vas. fiuCeruli garigebis piroba
(fiscal tax) - sabaJo gadasaxadi, iTvaliswinebs saqonlis (fasi-
dadgenili umTavresad saxelm- ani qaRaldebis) realizacias
wifo biujetis Semosavlebis kontraqtSi miTiTebuli fasiT
Sevsebis mizniT; rogorc wesi, garigebis dadebidan gansaz-
ibegreba is samomxmareblo Rvruli vadis gasvlis Semdeg.
saqoneli, romelsac mocemul fiqsireba (fixation) [<laT.
qveyanaSi ar awarmoeben. fixus myari, mtkice, ucvleli] -
fiskaluri politika dadgena, gansazRvra fasis, kur-
(fiscal policy) - sabiujeto--saga- sis, ganakveTis da a.S.
dasaxado politika, romelic fiqsirebuli (fixed) - wi-
iTvaliswinebs gadasaxadebiTa naswar gansazRvruli fasi, kur-
da saxelmwifo xarjebiT eko- si (aseve, ganakveTi da a.S), ro-
nomikuri aqtiurobis donis re- melic xelSekrulebiT daTqmul
gulirebas. Tu umuSevrobis vadaSi ar icvleba.
done dauSveblad maRalia, unda fiqsirebuli gacvliTi
Semcirdes saSemosavlo gada- kursi (fixed exchange rate) - sis-
saxadi erToblivi moTxovnis tema, romlis drosac erovnu-
stimulirebisaTvis. ekonomi- li valutis Tanafardoba ucx-
kuri aqtiuroba damokidebulia ourTan oficialurad dadge-
gadasaxadebis odenobasa da nili da ucvlelia.
multi plikatorze. ekonomi- fiqciuri kapitali (fic-
kuri aqtiurobis done izrde- titious capital) - kapitali (aqci--
ba sididiT, romelic tolia ebi, obligaciebi da a.S.), romel-
xarjebis cvlileba gamravle- ic, realuri kapitalisagan (fu-
buli multi plikatorze. rac lis an mowyobilobis) gansx-
Seexeba saxelmwifo xarjebs, igi vavebiT, gulisxmobs mxolod
ar unda aRematebodes mSp-is Semosavlis miRebis uflebas.
40%--s (m. fridmeni). Tu saxel- fiSeri irving (1867--1947)
mwifo xarjebi dausabuTeblad (Fisher Irving) - gamoCenili ame-
izrdeba, maSin igi destabili- rikeli ekonomisti, romelsac
zaciis faqtorad iqceva. Sumpeterma 1948 wels udide-
402 fiSeris gantoleba

si mecnier--ekonomisti uwoda. asaxavs saqonlis SesaZenad ga-


man samecniero saqmianoba dai- daxdili fulis raodenobasa
wyo rogorc maTematikosma, da gayiduli saqonlis fasebs
Semdeg gadaerTo ekonomikur Soris tolobas:
Teoriaze. is iyo erT--erTi fu- MV=EPQ,
Zemdebeli ekonometrikuli sa-
zogadoebis Seqmnisa da gaxda sadac, M fulis saSualo
misi pirveli prezidenti 1930 raodenobaa, romelic mimoiqceva
wels. misi naSromebi gamoirCeva wlis ganmavlobaSi, V - fulis
mecnieruli kvlevis Sedegebis brunvis saSualo ricxvi, E -
praqtikaSi gamoyenebis gzebis fulis is raodenoba, romelic
ZiebiT. fiSeris azriT, Teor- daxarjulia mocemul sazoga-
ia sasargebloa mxolod ma- doebaSi saqonlis SesaZenad
Sin, rodesac igi gamo yenebiTi
gamoyenebiTi gansazRvrul wels, P - calkeu-
mniSvnelobisaa. man didi wv- li saqonlis saSualo gasayi-
lili Seitana kapitalis, sarge- di fasi, Q - yvela gayiduli
blisa da fulis Teoriebis kv- saqonlis raodenoba.
levis sferoSi. fiSeris cno- fiSeris gantoleba (Fish-
bili naSromebia: `kapitalisa da er equation) - gantoleba, romel-
Semosavlis buneba~ (1906), `fu- ic gviCvenebs, rom sargeblis
lis msyidvelobiTi unari~ nominaluri ganakveTi SeiZle-
(1911), `sargeblis Teoria~ ba Seicvalos sargeblis re-
(1930) da a.S. aluri ganakveTisa da inflaci-
fiSeri aRiarebulia Tana- is tempis cvlilebis safuZ-
medrove fulis raodenobrivi velze. formuliT gamoisaxeba
Teoriis fuZemdeblad. maTema- ase: i = r + n, sadac i sargeblis
tikuri meTodis moSveliebiT nominaluri ganakveTia, r -
igi im daskvnamde mivida, rom sargeblis realuri ganakveTi,
fulis Rirebuleba misi raode- xolo n - inflaciis tempi.
nobis ukuproporciulia, xolo atarebs amerikeli ekonomistis
saqonlis fasebi _ mimoqceva- irving fiSeris saxels. fiSer-
Si arsebuli fulis pirdapir- is gantolebis Tanaxmad, in-
proporciuli. man gamoikvlia flaciis tempis 1%--iT gazr-
urTierTdamokidebuleba fulis da iwvevs sargeblis nominaluri
masasa da saqonlis fasebis do- ganakveTis gadidebas 1%--iT. in-
nes Soris. cnobilia fiSeris flaciis tempsa da sargeblis
gacvlis formula, romelic nominalur ganakveTs Soris am
franko 403
Tanafardobas fiSeris efeqti forvarduli bazari (for-
ewodeba. -
ward market) nebismieri gari-
fiSer
fiSeris is efeqti (Fisher’s geba, dakavSirebuli saqonlis
effect) - sargeblis nominaluri an fasiani qaRaldebis yidva--
ganakveTis cvlileba inflaci- gayidvasTan kontraqtiT SeT-
is tempis cvlilebis Sesabam- anxmebuli fasiT gansazRvru-
isad, TanafardobiT `erTi erT- li droisTvis momavalSi.
Tan~. forvarduli valutis
flobadi Semosavali (dis- bazari (forward exchange mar-
posable income) - Semosavali, ro- ket) - bazari, sadac ucxouri
melsac floben ekonomikuri valutis yidva-- gayidva xdeba
subieqtebi da iyeneben xarjeb- mocemul momentSi arsebuli
isa da danazogebisaTvis. gan- kursiT, xolo am valutis mi-
isazRvreba rogorc sxvaoba Se- wodeba _ momavalSi dadgeni-
mosavlebsa da pirdapir gada- li TariRis mixedviT.
saxadebs Soris. forfeitingi (forfeiting)
fob-i (“Free on Board”--FOB - sagareo vaWrobis (eqspor-
`Tavisuflad gemze~) - saqon- tis) dakrediteba msxvili
lis gayidvis sabaziso piroba bankebis an safinanso kompanie-
sazRvao gadazidvisas saerTa- bis mier eqsportiorisagan ga-
Soriso vaWrobaSi, romlis mi- dasapirebeli Tamasuqis an sxva
xedviTac eqsportiori valde- sagadasaxado valdebulebebis
bulia, Tavisi xarjiT drou- yidvis gziT regresis ufleb-
lad gadaitanos saqoneli im- is gareSe, e.i. Tamasuqis myid-
portioris mier dafraxtul veli Tavis Tavze iRebs sakredi-
gemze da gadasces mas konosa- to risks (gadauxdelobis mTel
menti. saqonlis dazRveva im- risks) da ar SeuZlia preten-
portioris valdebulebebSi zia warudginos Tamasuqis adrin-
Sedis. del mflobels.
forvardi (forward) - anga- forfeitori (forfeitor) -
riSsworeba savaluto an sxva banki an safinanso kompania,
saxis garigebisas xelSekru- romelic eqsportiorisagan yid-
lebis dadebidan 1--3 da meti ulobs gadasapirebel Tamasu-
Tvis Semdeg, xelSekrulebis qs garkveuli diskontiT.
dadebisas daTqmuli (progno- franko (free, franco) [<ital.
zebze dafuZnebuli) kursis franco] - saqonlis miwodebis
mixedviT. sabaziso piroba vaWrobaSi. xel-
404 franSiza

Sekrulebis Tanaxmad, gamyid- Txovs erTdroul Tavdapirvel


veli myidvels aTavisuflebs gasamrjelos bazarze misi saxe-
transportirebis xarjebisagan liT moqmedebis uflebisaTvis.
gzis garkveul monakveTze. rac Seexeba kapitaldabande-
franSiza (franchise) [<frang. bas, igi xorcieldeba rogorc
franchise SeRavaTi, upirateso- meTauri kompaniis mier Ziri-
ba] - sadazRvevo xelSekruleb- Tadi kapitalis firma--opera-
is piroba. iTvaliswinebs dam- torisTvis arendiT gadacemis
zRvevis ganTavisuflebas zara- gziT, ise am ukanasknelis sak-
lis anazRaurebisagan, romel- uTari an nasesxebi saSualebiT.
ic gansazRvrul sidides ar meTaur kompanias SeuZlia wvril
aRemateba. mewarmes misces krediti 2--3
franCaizeri (franchisor) - wlis vadiT, aiRos misTvis sesxi
msxvili meTauri kompania, rome- bankSi an iyos misi Tavdebi ses-
lic mcire sawarmos _ firma-- xis aRebisas. garda amisa, fran-
operators aZlevs licenzias Caizeri saxelSekrulebo urT-
saqonlisa da momsaxurebis war- ierTobaSi Sesul sawarmoebs
moebisa da realizaciis dros uwevs sabuRaltro da statis-
sakuTari savaWro markebiT sar- tikur daxmarebas, aZlevs re-
geblobisaTvis. komendaciebs savaWro operacie-
franCaizingi (franchise) bis warmoebasTan dakavSirebiT,
- saxelSekrulebo urTierTo- organizacias uwevs kadrebis
baTa sistema, romlis safuZ- momzadebas da sxv. Tavis mxriv,
velzec msxvili cnobili firma firma-- operatorebs ekisrebaT
gansakuTrebuli uflebamosi- pasuxismgebloba maT mier war-
lebiT aRWuravs mcire, damouki- moebuli saqonlisa da momsax-
deblad moqmed an axalSeqm- urebis xarisxisaTvis, savaWro
nil sawarmos, rac konkretul markis reputaciisaTvis da a.S.
gamoxatulebas povebs garkveu- fraxti (freight) [germ. Fracht]
li saxis saqonlisa da mom- - 1. qira, romelsac transpor-
saxurebis warmoebisa da re- tis mflobels uxdian wyal-
alizaciis dros savaWro marke- savali tvirTis gadazidvi-
biT sargeblobis uflebis mini- saTvis; fraxtis anazRaurebi-
WebaSi. saxelSekrulebo urT- sa da odenobis wesi dgindeba
ierToba maT Soris agebulia mxareTa SeTanxmebiT (safrax-
Semdegnairad: meTauri kompania to xelSekrulebis gziT); 2.
sawarmoo operatorisagan moi- dafraxtul (daqiravebul) gem-
fridmeni milTon 405
ze gadasazidi tvirTi, agreTve tikaSi. maSin, rodesac keinzia-
TviT aseTi gadazidva. nuri ekonomika Tavis gamarjve-
fridmeni milTon (1912 bas zeimobda, m. fridmeni da
_ 2006) (Friedman Milton) - Cika- monetaruli skolis sxva war-
gos skolis mTavari warmomad- momadgenlebi angrevdnen mis
geneli, nobelis premiis lau- safuZvlebs.
reati ekonomikis dargSi (1976). ana SvarcTan erTad, frid-
igi Tanamedroveobis erT--erTi menma dawera `aSS--is fuladi
yvelaze gavleniani ekonomisti mimoqcevis istoria~, romelmac
iyo. amerikis ekonomikuri aso- mniSvnelovani roli Seasrula
ciaciis prezidentad airCies fulis raodenobrivi Teoriis
1967 wels. misi ZiriTadi naS- ganviTarebasa da ekonomikuri
romebia: `dabegvra inflaciis sistemis stabilurobis kein-
alagmvis mizniT~ (1943), `nar- zianamdeli rwmenis gamococx-
kvevebi pozitiur ekonomikaSi~ lebaSi. fiSeris gantolebaSi
(1953), `samomxmareblo funqciis iseTi cvladebis CarTviT, ro-
Teoria~ (1957), `fasebis Teo- goricaa simdidre, sargeblis
ria~ (1962), `SeerTebuli Sta- ganakveTi da mosalodneli in-
tebis monetaruli istoria flaciis tempi, fridmenma ga-
1867--1960 wlebi~ (1963), `in- naviTara monetaruli mimarTu-
flaciis mizezebi da Sedege- leba makroekonomikaSi. frid-
bi~ (1963) da sxv. menis mimdevarTa Soris gamoir-
fridmeni adamianiseuli kap- Cevian monetarizmis iseTi cno-
italis koncefciis SemuSaveb- bili warmomadgenlebi, rogore-
is pioneria, xolo misma `sa- bic arian T. Sulci, j. stig-
momxmareblo funqciis Teori- leri da sxvebi.
am~ mniSvnelovani wvlili Seit- monetaristebi ekonomikur
ana permanentuli Semosavlis ganviTarebaSi gadamwyvet mniS-
hi poTezis formulirebaSi. po- vnelobas fulad sferos ani-
zitiuri ekonomikis meTodolo- Weben da moiTxoven ekonomika-
giuri dasabuTebiT, umuSevro- Si saxelmwifos Carevis yvela
bis bunebrivi donis formuli- formis mkveTr SezRudvas.
rebiT, ekonomikaSi fuladi faq- fridmenisa da saerTod, `Cika-
torebis axleburi gaazrebiT gos skolis~ Teoriaze morge-
fridmeni daupirispirda kein- buli ekonomikuri politika iT-
zianelobas da mkacrad gaakri- valiswinebda makroekonomikuri
tika igi stabilizaciis poli- regulirebis Sesustebasa da
406 `friraideris~ problema

sabazro Zalebis gaZlierebas, moTxovnis dacemaSi gamoixata.


saxelmwifo socialuri xar- aseT situaciaSi savsebiT logi-
jebis Semcirebas (socialuri kurad, wina planze isev kein-
programebis Sekvecis, socialu- zianuri Teoriis postulatebma
rad daucveli fenebisaTvis wamoiwia. es gamoixata ekonomi-
daxmarebis Semcirebis, xelfa- kaSi saxelmwifos rolis gaaq-
sis minimaluri ganakveTis `gay- tiurebaSi, saxelmwifo socia-
invis~ gziT), profkavSirebis luri xarjebis gazrdasa da
Sesustebasa da a.S. gadasaxadebis SemcirebaSi, biz-
milTon fridmenis mone- nesis finansur mxardaWerasa
taruli Teoriis naklovanebe- da a.S.
bi XXI saukunis dasawyisSi `friraideris~ proble-
aisaxa TandaTan msoflios eko- ma (“free rider’s” problem) - prob-
nomikur ganviTarebaSi. global- lema, romelic ukavSirdeba
uri finansuri krizisis war- Semdeg situacias: xSirad ada-
moSobis erT-erT mTavar mize- miani sargeblobs iseTi produq-
zad makroekonomikuri regu- tiT, romlis warmoebisTvisac
lirebis mkveTr SezRudvasa da mas araviTari xarjebi ar gau-
sabiujeto-sagadasaxado regu- Ria. es produqti miekuTvneba
lirebis ukana planze gadaw- `wminda sazogadoebriv saqo-
evaSi xedaven. qveynis fulad- nels~, romelic yvela momx-
sakredito politikaSi sakredi- mareblisaTvis Tanabrad xelm-
to regulirebis Sesustebam, isawvdomia. mag., SuqniSani, ro-
TviTdinebaze miSvebam da wina melic aregulirebs mgzavreb-
planze fulis fenomenis wamow- isa da manqanebis moZraobas,
evam gza gauxsna virtualur mwerebis winaaRmdeg miRebuli
ekonomikas da msoflios fin- zomebi da a.S. yovelive amiT
ansuri krizisisken ubiZga. ama- sazogadoebas saxelmwifo uz-
Si fridmenis monetaruli poli- runvelyofs, dafinanseba ki xde-
tikis farTomasStabianma da up- ba gadasaxadebis akrefis gziT.
irobo gamoyenebam udidesi fritrederoba (free trade)
roli Seasrula. - Tavisufali vaWrobis poli-
msoflio finansuri krizisi tika. iTvaliswinebs sabaJo
met-naklebi zomiT aisaxa nebis- SezRudvebis gauqmebasa da Ta-
mier qveyanaSi, rac, pirvel yov- visufal vaWrobaze gadasvlas.
lisa, ekonomikuri zrdis tem- sapirispiroa _ proteqcionizmi.
pebis Semcirebasa da erToblivi friqciuli umuSevro-
fuladi baza 407
ba (frictional unemployment) - miRebis gamo, romelzedac mow-
droebiTi nebayoflobiTi da- yoba mas SeuZlia ufro mogvi-
usaqmebloba, rac dakavSirebu- anebiT.
lia erTi samuSaodan meoreze friSi ragnar (1895--1973)
gadasvlasTan, an kidev, droe- (Frisch Ragnar) - norvegieli
biTi samuSaodan daTxovnasTan. ekonomisti, ekonomikis dargSi
tradiciulad ganixileba nobelis premiis pirveli lau-
rogorc `umuSevroba samuSaos reati (1969) (i. tinbergenTan
Zebnis dros~ da im vakansiebis erTad) ekonomikur analizSi
tolia, romelic arsebobs Sro- maTematikuri meTodebis gamoye-
mis bazarze mocemul profe- nebisaTvis. ekonometrikuli
siebSi. imisTvis, rom muSakma sazogadoebis erT--erTi dama-
`i povos~ Tavisi samuSao, saWi- arsebeli. cnobilia mis mier
roa dro, amitom umuSevroba da 30--ian wlebSi Seqmnili ekono-
Seuvsebeli vakansiebi yovel- mikuri ciklis dinamikuri mode-
Tvis arsebobs erTdroulad. li. ekonomikuri politikis sfe-
ukanasknel periodSi friqciu- roSi friSma SeimuSava erov-
li umuSevrobis formebad ga- nul angariSTa sistema, maTema-
nixileba spekulaciuri da tikuri programirebis modele-
molodinis umuSevroba. bi da a.S. misi ZiriTadi naS-
spekulaciuri umuSevroba romebia: `warmoebis Teoria~
warmoiqmneba realuri xelfa- (1965), `maqsimumi da minimumi~
sis droebiTi dacemis Sedegad. (1966) da sxv.
aseT situaciaSi zogierTi muSa- fuladi agregati (mone-
ki, elodeba ra Sromis anazRau- tary aggregate) - ekonomikuri maC-
rebis ufro maRal ganakveTs, venebeli, romelic gamoxatavs
amcirebs Tavis samuSao drois fuladi masis moculobasa da
miwodebas. es movlena ganixi- struqturas. ix.: fuli 1 (M1);
leba rogorc pasuxi realuri fuli 2 (M2); fuli 3 (M3);
xelfasis droebiT Semcirebaze. fuli 4 (M4).
molodinis umuSevroba war- fuladi baza (monetary
moiqmneba maSin, rodesac samu- base, high--powered money) - naR-
Saos xasiaTi an Sromis xel- di fulis raodenoba mimoqceva-
Sekrulebis forma aiZulebs mu- Si, romelic moicavs sawarmo-
Saks uari Tqvas SemoTavaze- Ta salaroebSi arsebul fuls
bul samuSaoze sxva, ufro ma- plus komerciuli bankebis re-
RalanazRaurebadi samuSaos zervebs centralur bankSi.
408 fuladi multi plikato
plikatorri

fuladi multi plikato- donis minimizacia, investireb-


ri (money multiplier) - erTobli- is stimulireba da a.S. am
vi fuladi masis Tanafardoba amocanebis realizaciis gareSe
sabanko sistemis erTobliv fuladi politika mowyvetilia
rezervebTan. gansazRvravs ori qveynis socialur-ekonomikur
maCvenebeli: 1. mimoqcevaSi ar- procesebs da ekonomikis desta-
sebuli fulis raodenobis Se- bilizaciis faqtorad iqceva.
fardeba depozitebis jamTan; fuladi reforma (mone-
2. Sejamebuli sabanko rezerve- tary reform) - saxelmwifo sa-
bis Sefardeba depozitebis kanonmdeblo aqti, mimarTuli
jamTan. qveynis fuladi sistemis gan-
fuladi politika (mone- mtkicebisaken. fuladi refor-
tary policy) - saxelmwifos mier mis safuZvelze mimoqcevidan
fulis erTobliv miwodebaSi iReben gaufasurebul qaRal-
cvlilebebis gatarebis poli- dis fuls, gamoicema axali, anu
tika. fulis, rogorc ekonomi- arsebuli fulis niSnebi icv-
kuri urTierTobebis erT-erTi leba axali fulis niSnebiT,
yvelaze `mgrZnobiare~ elemen- misi nominaluri Rirebulebis
tis, mimoqcevis efeqtian regu- SenarCunebiT, xorcieldeba
lirebasa da bazris funqcion- erTi fuladi sistemis meoreze
irebisaTvis normaluri pirobe- gadasvla da a.S.
bis Seqmnas emsaxureba qveynis fuladi sistema (mone-
fuladi politika. aqedan ga- tary system) - saxelmwifos mier
momdinare, igi ekonomikuri ko- dadgenili qveynis fuladi mi-
niunqturis mniSvnelovani in- moqcevis organizaciis forma.
strumentia, romlis sworad saxelmwifo gansazRvravs fu-
warmarTviT qveynis makroeko- lad erTeuls, fasebis masStabs,
nomikur regulirebaSi SesaZle- mimoqcevaSi fuladi niSnebis
belia Semdegi ZiriTadi amoca- saxeebs da maTi emisiis wess,
nebis gadaWra: fulze moTxov- fulis uzrunvelyofis xasi-
na-miwodebis dabalanseba, fu- aTs, unaRdo sagadasaxado brun-
lis bazarze wonasworobis Se- vis formebs, erovnuli valu-
narCuneba, mimoqcevis sferoSi tis kurss.
fuladi masis regulireba da fulad - sakredito po po--
kontroli, erovnuli valutis li tika (monetary policy) - eko-
litika
kursisa da ekonomikuri cik- nomikuri politikis nawili,
lis regulireba, inflaciis romelsac axorcielebs centra-
fuli 1 409
luri banki fulad sistemaze pirobebulia saqmian garigebebSi
kontrolis gziT misi iseTi fulis gamoyenebiT (tranzaqci-
maxasiaTeblebiT, rogoricaa uli moTxovna) da moTxovna,
fuladi masis moculoba, sapro- romelic ganpirobebulia fu-
cento ganakveTis done da lis dazogviT, simdidris da-
struqtura, agreTve sxva maC- grovebis surviliT, anu sxva-
veneblebi, romlebic gavlenas dasxva finansuri saxsrebis
axdenen kreditis xelmisawv- SesaZenad fulis gamoyenebiT
domobaze da mimarTulia ise- (spekulaciuri moTxovna).
Ti umniSvnelovanesi miznebis fulze realuri moTxo-
miRwevisaken, rogoricaa dasaqme- vna (real money demand) - gani-
bisa da fasebis stabilizacia, sazRvreba nominaluri fula-
ekonomikuri zrda, sagareo ga-- di masis SefardebiT fasebis
dasaxdelebis balansireba da donesTan. fulze realuri
a.S. fulad--sakredito poli- moTxovnis moculobis dinami-
tikis instrumentebia, pirvel kas safuZvlad udevs sami faq-
rigSi, bankTaSorisi kreditis tori: a) realuri Semosavleb-
ganakveTi, savaldebulo sarez- is cvlileba; b) fulis Senax-
ervo moTxovnebi, operaciebi Ria vis alternatiuli xarjebis
bazarze. sididis cvlileba; g) finan-
fulad-sakredito poli- suri axalSemonaRebebi da cv-
tikis av-kargianobaze, imaze Tu lilebebi regulatorebSi (mag.,
ramdenad aris igi misadagebu- sakredito baraTebi).
li erovnuli ekonomikis gan- fuli (money) - aqtivebis
viTarebasTan da, aqedan gamom- erToblioba, gamoyenebuli gari-
dinare, rogor asrulebs Tavis gebaTa dasadebad; absolutur-
amocanebs, bevradaa damokide- ad likviduri saxsari, say-
buli ekonomikuri wesrigis ovelTao ekvivalenti, romelze-
damyareba qveyanaSi. am Tval- dac xdeba yvela sxva saqon-
sazrisiT, optimaluri Sexame- lis gacvla;
bis miRwevis metad rTuli fuli 1 (M1) (narrow money)
problemis gadaWra saxelmwi- - `fuli viwro gagebiT~-- fu-
fos erT-erTi umniSvnelovane- ladi agregati, romelSic Se-
si funqciaa. dis mimoqcevaSi arsebuli naRdi
fulze erToblivi moTx- fuli plus anabrebi mokiTx-
ovna (aggregate demand for mon- vamde, sagzao Cekebi da sxva
ey) - moTxovna, romelic gan- angariSebi; fulis is erTob-
410 fuli 2

livi raodenoba, romelic gam- rac fasebis zrdis Sedegia: mi-


oiyeneba mimoqcevis saSuale- moqcevaSi gaSvebuli fuladi
bad da momsaxurebas uwevs mim- masis sidide iTvleba fasebis
dinare sagadasaxdelo brunvas. stabilizaciis madominirebel
fuli 2 (M2) (money 2) - faqtorad.
fuladi agregati, romelSic saqarTveloSi fulis brun-
Sedis M1 plus wvrili vadia- vis siCqare, 2007 wlis mona-
ni anabrebi (arasaCeko Semnaxve- cemebiT, 11--12--is farglebSi iyo,
li da moklevadiani depozitebi). rac ekonomikis dabal doneze
fuli 3 (M3) (broad money) - miuTiTebs (Tumca 2003 wels
`fuli farTo gagebiT~ _ fu- 16,3 iyo). 2011 wlis monace-
ladi agregati, romelSic Se- mebiT, igi 8-mde Camovida. Se-
dis M2 plus grZelvadiani darebisTvis, es maCvenebeli gan-
anabrebi, agreTve likviduri viTarebul qveynebSi 1--dan 2,5--
fasiani qaRaldebi (obligaciebi, is farglebSia, ruseTSi 8--mde,
sertifikatebi, saxazino valde- xolo ukrainaSi 10--mdea.
bulebebi) da sabiujeto, sazo- fulis endogenuri mi-
gadoebrivi organizaciebis an- wodeba (endogenous money) -
gariSebze arsebuli Tanxa, biu- situacia, romlis drosac mi-
jetis (saxelmwifo da adgi- wodebis done ganisazRvreba
lobrivi) saxsrebi, kapitalda- iseTi Sinagani faqtorebiT,
bandebaTa dafinansebisaTvis rogoricaa sargeblis ganakve-
gamoyofili saxsrebi. Ti da saqmiani aqtiurobis done.
fuli 4 (M4) (money 4) - er- aseT SemTxvevaSi centraluri
Tobliv fulad masas _ M3--s banki araviTar SezRudvebs ar
plus bankebSi Senaxuli arafu- awesebs, mxolod axorcielebs
ladi likviduri saxsrebi. imas, rasac moiTxovs bazari.
fulis brunvis siXqare fulis erToblivi miwo-
(velocity) - ukuproporciul da- deba (agregate money supply,
mokidebulebaSia ekonomikis money stock) - fulis is raode-
ganviTarebis donesa da tempeb- noba, romelic momsaxurebas
Tan. rac ufro maRalia fu- uwevs mTel ekonomikas mocemul
lis brunvis siCqare, miT nakle- momentSi. moicavs mimoqcevaSi
bi fulis masaa saWiro VIG-is arsebul banknotebs, monetebs,
momsaxurebisaTvis. warmoebis mosaxleobis sabanko depozi-
dabali donis pirobebSi fuli tebs da sxva fasian qaRaldebs.
swrafad brunavs mimoqcevaSi, fulis Teoriebi (theo-
fulis Teoriebi 411
ries of money) - msoflio eko- lis saxelmwifo Teoria~ (1905)
nomikur istoriaSi ZiriTadad _ ganaviTarebs azrs imis Sesa-
cnobilia metalisturi, nomina- xeb, rom qaRaldis fuls aravi-
listuri, raodenobrivi, keinzia- Tari kavSiri ara aqvs oqrosTan
nuri da monetaruli Teorie- da igi fulis umaRlesi for-
bi. maa. knapis ideebi Semdeg ganav-
metalisturi Teoria (sta- iTares j. keinzma, p. samuel-
fordi, meni, norsi, knisi, las- sonma, t. krampma, j. houtrim
burgi, leqsisi da a.S.) fuls da sxvebma.
aigivebs keTilSobil li- fulis raodenobrivi Te-
TonebTan da maT miawers fu- oria XVIII saukuneSi wamo-
lis Tvisebebs. misma modificir- ayenes frangma S. monteskiem
ebulma formam, neometalizmis da ingliselma d. iumma, xolo
saxiT, XX saukunis 50–60-ian XIX saukunis dasawyisSi – d.
wlebSi iCina Tavi, rodesac rikardom. igi erT-erTi yve-
rigi ekonomistebisa, rogoric laze gavrcelebuli Teoriaa,
iyvnen j. ruefi (safrangeTi), romlis mixedviT saqonlis
m. heilperini (aSS) da sxvebi fasebi da fulis Rirebuleba
gamovidnen oqros standartis ganisazRvreba mimoqcevaSi ar-
aRdgenis ideiT. isini, Zveli sebuli fulis raodenobiT.
metalisturi Teoriisgan gan- amasTan, saqonlis fasebi pirda-
sxvavebiT, aRiarebdnen qaRal- pirproporciul, xolo fulis
dis fulisa da dauxurdavebe- Rirebuleba ukuproporciul
li banknotebis gamoyenebis damokidebulebaSia fulis rao-
aucileblobas, magram moiTx- denobasTan. d. iumis mtkice-
ovdnen banknotebis oqroze biT, mimoqcevaSi fulis raode-
Tavisufal gadaxurdavebas. nobis dausabuTebeli mateba ar
nominalisturi Teoria
Teoria, niSnavs qveynis simdidris zr-
romlis fuZemdebeli arian in- das, igi xels uwyobs mxolod
gliseli filosofosi j. berk- saqonlis fasebis zrdas.
li da Sotlandieli ekono- fulis raodenobrivi Teo-
misti j. stiuarti, fuls wmin- riis Semdgomi ganviTareba cno-
da saangariSo erTeulad miiC- bili amerikeli ekonomistis
nevs da mis funqciebs mxolod irving fiSeris saxelTanaa da-
qaRaldis fulis funqciebiT kavSirebuli. Tavis naSromSi
farglavs. germaneli ekonomisti `fulis msyidvelobiTi unari~
g. knapi Tavis naSromSi _ `fu- (1911) igi im daskvnamde mivi-
412 fulis Teoriebi

da, rom fulis Rirebuleba misi lis Sesaxeb~, xolo 1936 wels
raodenobis ukuproporciulia, msoflioSi gaxmaurebuli wigni,
xolo saqonlis fasebi – mimoq- XX saukunis ekonomikuri mec-
cevaSi arsebuli fulis pirda- nierebis Sedevri – `dasaqmebis,
pirproporciuli. ekonometri- sargeblisa da fulis zogadi
kuli aparatis gamoyenebiT Seq- Teoria~.
mnili fiSeris gacvlis for- keinzis moZRvreba fulis
mula asaxavs tolobas saqon- Sesaxeb fulis raodenobrivi
lis SesaZenad gadaxdili fu- Teoriis modificirebuli vari-
lis raodenobasa da gayiduli antia, romlis mixedviT, mimo-
saqonlis fasebis jams Soris. qcevaSi arsebuli fuladi masa,
amrigad, fulis raodeno- gansxvavebuli fasebiT, iyofa
brivi Teoria fulsa da saqo- or nakadad: samomxmareblo dov-
nels Soris kavSirs mimoqce- laTisa da sainvesticio dov-
vis sferos poziciebidan ganix- laTis moZraobis momsaxure na-
ilavs da uaryofs warmoebis kadebad, romelTa fasebis done
sferoSi mimdinare procesebs, erTmaneTze ar aris damokide-
romelsac ZiriTadad Sromis buli. keinzis azriT, sanam ar-
bazarze Camoyalibebuli pirobe- sebobs umuSevroba, dasaqmeba
biT gansazRvravs. am Teoriis icvleba im proporciiT, ra
momxrea agreTve kembrijis sk- proporciiTac fulis raode-
olis warmomadgeneli a. pigu. noba, xolo Tu srulia dasaqme-
fulis erT-erTi Teoria ba, maSin fasebi icvleba im pro-
jon meinard keinzis saxelTanaa porciiT, rogoriTac fulis
dakavSirebuli da fulis ke- raodenoba.
inzianuri Teoriis saxelwo- keinzi fuls ganixilavda
debiTaa cnobili. rogorc likvidur qonebas. igi
keinzis pirveli naSromebi sasesxo sargebelsa da mis nor-
fulis problemebs eZRvneboda. mas udides mniSvnelobas ani-
1913 wels (indoeTSi mogzau- Webda qveynis ekonomikaSi. kein-
robis Semdeg) man gamoaqveyna zi sargeblis normas ganixilav-
wigni `Tanamedrove indoeTi da da rogorc investiciebis mocu-
finansebi~, 1923 wels – `fu- lobis gansazRvris erT-erT
ladi reforma~ da `mosazrebebi gadamwyvet faqtors.
frankis Sesaxeb~. 1930 wels fulad-sakredito reguli-
j. m. keinzma gamosca funda- rebis TeoriaSi keinzi umuSev-
menturi naSromi `traqtati fu- robis mizezebs fulad-sakredi-
fulis Teoriebi 413
to faqtorebs ukavSirebda. misi yari fuladi sistemiT xsnis.
azriT, arasruli dasaqmebis monetaristebisTvis ekonomika,
mizezi arasakmao efeqtiani pirvel yovlisa, bazaria, romel-
moTxovnaa
moTxovnaa, rac ZiriTadad gan- zedac zemoqmedeba SesaZlebe-
pirobebulia investiciebis uk- lia upiratesad fuladi masis
marisobiT. amis mizezad ki kein- moculobis regulirebiT. mon-
zi sargeblis maRal normas etarizmi ekonomikaSi mTavar
asaxelebda da inflaciisa da rols fuls aniWebs, xolo mak-
sargeblis ganakveTis Semcire- roekonomikuri wonasworobis
bis momxre iyo. igi fulad- mTavar pirobad mimoqcevaSi fu-
sakredito sistemas saxelm- ladi masis myar zrdas miiC-
wifo regulirebis, qveynis kriz- nevs, wliuri 3–5%-is fargleb-
isisgan dacvisa da makroeko- Si. m. fridmenma, i. fiSeris
nomikuri regulirebis mniS- Teoriaze dayrdnobiT, siaxle
vnelovan berketad ganixilav- Seitana fulis raodenobriv
da, magram wina planze sabi- TeoriaSi. man naSromebSi – `fu-
ujeto-sagadasaxado regu- lis raodenobrivi Teoria. axa-
lirebas ayenebda
ayenebda. li formulireba~, `fulis mi-
j. m. keinzis Teoriis gamo- moqcevis istoria amerikis Se-
Zaxili da misi anti podia mone- erTebul StatebSi 1867–1960
tarizmi, romelic warmoiSva wlebSi~ (a. SvarcTan erTad)
XX saukunis 50-iani wlebis daasabuTa fulis axali roli
Sua xanebSi aSS-Si. igi ikv- Tanamedrove ekonomikaSi da fu-
levs fulis mravalwaxnagovan lad-sakredito regulirebis
aspeqtebs da mis gavlenas eko- prioriteti ekonomikis stabi-
nomikaze. monetaruli skolis lizaciaSi: naSromSi – `fula-
warmomadgenlebma didi wvlili di analizis Teoriuli Car-
Seitanes keinzianuri Teoriis Coebi~ (1971) fridmeni Seeca-
diskreditaciaSi. Tanamedrove da moeZebna kavSiri fuladi
monetaruli Teoria ZiriTadad masis dinamikasa da ekonomikis
efuZneba `Cikagos skolis~ dam- meryeobas Soris. igi udides
aarseblis milTon fridmenis rols aniWebda fulad masas
gamokvlevebs. keinzisagan gan- fasebis donis gansazRvraSi.
sxvavebiT, igi icavs debulebas fridmenis azriT, fuladi faq-
ekonomikuri sistemis TviTreg- tori gadamwyvet gavlenas ax-
ulirebis Sesaxeb, xolo eko- dens ekonomikis ciklur xasi-
nomikis arastabilurobas aram- aTze, amasTan, fulis miwodebam
414 fulis Teoriebi

SeiZleba gamoiwvios warmoebi- sa da Sesabamis politikaSi.


sa da dasaqmebis realur moc- magaliTad, metalisturma Te-
ulobaSi moklevadiani cvli- oriam praqtikuli asaxva pova
lebebi, magram xangrZliv peri- Rirebulebis formebis ganvi-
odSi fulis miwodebis cvli- Tarebis umaRles safexurze,
leba gavlenas axdens fasebis rodesac aRmocenda misi fu-
doneze. ladi forma _ erTiani sayo-
monetaruli Teoriis Tanax- velTao ekvivalenti da es ro-
mad, fulis miwodebis stabi- li keTilSobilma liTonebma
luri gadideba mTel ekonomi- _ vercxlma da oqrom dai-
kas daayenebs aRmavlobis rel- sakuTra. es iyo bimetalizmis
sebze, ekonomikur sistemas ki epoqa. igi gavrcelda XVI-
saSualebas miscems gamoavli- XVIII saukuneebSi da arsebob-
nos Tavisi bunebrivi dinamizmi. da XIX saukuneSic ki. am peri-
Tu ekonomika daRma wava, Seni- odSi msoflios sxvadasxva qvey-
Snavs fridmeni, maSin fulis nebma TandaTan daiwyes oqros
miwodebis mudmivi mateba mox- valutaze gadasvla, ris gamoc
mardeba sabanko rezervebis ga- bimetaluri fuladi sistema
didebas, xels Seuwyobs imas, monometaluriT Seicvala. ma-
rom bankebma gascen sesxebi da, galiTad, aSS-Si es moxda 1832
amdenad, ekonomika gamoiyvanon wels, iaponiaSi _ 1897 wels,
krizisidan. Tu qveyanaSi war- germaniaSi _ 1875 wels, ruseT-
moiqmneba inflaciis moulod- Si _ 1898 wels, safrangeTSi
neli piki, maSin fulis miwode- _ 1878 wels, avstria-ungreT-
bis matebis ucvleli koefi- Si _ 1892 wels, belgiasa da
cienti Taviseburi lagami iqneba SveicariaSi es procesi ganx-
inflaciis SesaCereblad. m. orcielda faqtobrivad XX
fridmenis am debulebis da, saer- saukunis dasawyisSi. rac Se-
Tod, miwodebis Teoriis mima- exeba ingliss, iq es moxda
rT skepticizms gamoxataven r. SedarebiT adre, jer kidev
hailbroneri da l. Tarou. maTi XVIII saukunis bolos.
azriT, fridmenis es varaudi neometalisturi Teoria
fataluria. ukavSirdeba msoflio savalu-
fulis esa Tu is Teoria to sistemis Camoyalibebas, ro-
sxvadasxva epoqasa da droSi melmac Tavis ganviTarebaSi oTxi
aisaxa saxelmwifoebis mier dad- etapi ganvlo. I etapze, romel-
genil qveynis fulad sistema- ic iwyeba XIX saukunis 70-
fulis Teoriebi 415
iani wlebidan da grZeldeba tebic Seadgenda. msoflio sava-
pirvel msoflio omamde, arse- luto meqanizmis ganmsazRvre-
bobda oqromoneturi stan- li ZiriTadad amerikuli dola-
darti
darti, romelic gulisxmobda ri gaxda.
ara mxolod oqros monetebis nominalisturi Teoriis
moWras, aramed maTze Rire- ZiriTadi postulatebis praq-
bulebis niSnebis Tavisufal tikuli realizacia ukavSird-
gadaxurdavebasac. oqros stan- eba msoflio savaluto siste-
dartis meore formac – oqro- mis ganviTarebaSi IV etapis da-
zoduri standartisTvisac
standartisTvisac, wyebas, rodesac CCA-is gada-
romelic moqmedebda I msof- wyvetilebiT (1976) gauqmda oq-
lio omidan 30-ian wlebamde ros pariteti (1978). iamaikis
(msoflio savaluto sistemis savaluto sistemis Camoyali-
II etapi), damaxasiaTebeli iyo bebiT moxda oqros saboloo
Rirebulebis niSnebis gadaxur- demonetizacia da igi gamovida
daveba oqros zodebze. zogi- saerTaSoriso angariSsworebis
erT qveyanaSi (metwilad kolo- sferodan. oqrosavaluto stan-
niur qveynebSi), oqros fondis darti dolaris standartiT
simciris gamo, SemoiRes oqro- (SDR) Seicvala. mTavari valu-
devizuri standarti
standarti, romel- tis statusi amerikul dola-
ic iTvaliswinebda banknoteb- rs mieniWa. es ZiriTadad gana-
is ucxour valutaze gadaxur- piroba aSS-is udidesma eko-
davebas. nomikurma potencialma da mso-
`didi depresiis~ wlebma flioSi misma yvelaze didma
didi dartyma miayena oqros oqros maragma, romelic msof-
standarts da sabolood daus- lio maragis (35,8 aTasi tona)
va wertili mis arsebobas. TiTqmis meoTxedia da 8,14 aTas
msoflio savaluto siste- tonas Seadgens.
mis III etapze breton-vudsis fulis raodenobrivi Teo-
savaluto sistemis Camoyali- ria neoklasikuri Teoriis
bebam ganapiroba oqrosavalu- safuZvladaa aRiarebuli, im
to standartis Seqmna, ri- Teoriisa, romelsac neokeinzia-
Tac safuZveli Caeyara sxva- nuri Teoriis Semdeg wamyvani
dasxva qveynis savaluto kavSi- roli eWira ganviTarebuli qvey-
rebis saxelmwifoTaSoris reg- nebis ekonomikur politikaSi.
ulirebas. savaluto rezervs fulis keinzianurma Teo-
oqrosTan erTad wamyvani valu- riam ekonomikuri zrdis kein-
416 fulis miwodebis regu lireba
regulireba

zianur moZRvrebaSi mniSvnelo- supply) - saxelmwifo politikis


vani adgili daimkvidra da sa- erT--erTi mniSvnelovani Semad-
Tanadod aisaxa `keinzianur re- geneli nawili. es funqcia Zir-
voluciaSi~. iTadad centralur banks akis-
fulis monetarulma Teo- ria, romelsac ekuTvnis prio-
riam, ukanasknel periodSi, msof- ritetuli roli mimoqcevaSi
lio finansuri krizisis daw- arsebuli fuladi masis raode-
yebamde gadamwyveti roli Sea- nobis gansazRvrasa da fulis
srula ganviTarebuli qveyneb- bazris formirebaSi. amasTan, am
is ekonomikur politikaSi. mak- procesSi mTeli sabanko sistema
roekonomikur regulirebaSi monawileobs.
monetarul Teoriaze dafuZneb- mimoqcevaSi fuladi masis
ul fulad-sakredito politi- gakontrolebisaTvis centra-
kas `pirveli violinos~ fun- luri banki iyenebs iseT Ziri-
qciebi hqonda dakisrebuli, Tad regulatorebs, rogoricaa:
Tumca, 2008 wels dawyebulma bankTaSorisi kreditis ganakve-
globalurma finansurma kriz- Ti, savaldebulo rezervebis
isma msoflio ekonomikuri norma, fasiani qaRaldebis baz-
politikis gadasinjva moiTx- arze saxelmwifo sagadasaxa-
ova da keinzis `reabilitaci- do valdebulebaTa yidva--gay-
is~ konturebi gamosaxa. idvasTan dakavSirebuli oper-
milTon fridmenma Secva- aciebi.
la jon meinard keinzis filo- centraluri banki bankTa-
sofia, am ukanasknelma ki adam Sorisi kreditis ganakveTisa da
smiTis filosofia. dRes msof- savaldebulo rezervebis nor-
lio, axali globaluri finan- mis regulirebiT, arapirdapi-
suri krizisis pirobebSi, mil- ri gziT zemoqmedebs fulad
Ton fridmenis filosofiis mimoqcevaze, xolo saxelmwifo
Secvlis molodinSia, romlis fasiani qaRaldebis yidva--gay-
konturebic ukve gamoikveTa da idvasTan dakavSirebuli oper-
am cvlilebis gareSe garTul- aciebiT uSualo gavlenas ax-
deba msoflio finansuri kriz- dens masze.
isidan Tavis daRweva, romel- fulis msyidvelobiTi
mac saTave swored m. fridme- unari (purchasing power) - fu-
nis samSobloSi _ aSS-Si aiRo. ladi erTeulis unari, gaicva-
fulis miwodebis regu- los saqonlisa da momsaxure-
lireba (regulation of money bis garkveul raodenobaze.
fulis raodenobrivi Teoria 417
fulis raodenobrivi Te-
fulis mebis gazrdas, magram gamoiwvevs
oria (quantity theory of money) fasebis amaRlebas. keinzma Sem-
- fulze moTxovnis Teoria, degnairad Camoayaliba fulis
romlis mixedviTac saqonlis raodenobrivi Teoria: sanam ar-
fasebis done da fulis Rire- sebobs umuSevroba, dasaqmeba
buleba ganisazRvreba mimoqceva- Seicvleba im proporciiT, ra
Si arsebuli fulis raodeno- proporciiTac fulis raode-
biT. es Teoria XVIII saukune- noba, xolo Tu srulia dasaqme-
Si wamoayena frangma S. mon- ba, maSin fasebi Seicvleba imave
teskiem da ingliselma d. ium- proporciiT, rogoriTac Seicv-
ma, xolo XIX saukunis dasa- leba fulis raodenoba.
wyisSi misi TvalsaCino warmo- gamoCenili amerikeli ekon-
madgeneli gaxda d. rikardo. omisti irving fiSeri, romel-
fulis raodenobrivi Teo- sac Tanamedrove fulis raode-
riis modificirebuli varian- nobrivi Teoriis fuZemdeblad
ti ganxiluli aqvs j. keinzs Tvlian, Tavis cnobil naSrom-
naSromSi _ `dasaqmebis, procen- Si `fulis msyidvelobiTi una-
tisa da fulis zogadi Teor- ri~ (1911) im daskvnamde mivi-
ia~. keinzianuri variantis da, rom fulis Rirebuleba misi
mixedviT, mimoqcevaSi arsebu- raodenobis ukuproporciulia,
li fulis masa iyofa or na- xolo saqonlis fasebi _ mimo-
kadad: `samomxmareblo dovla- qcevaSi arsebuli fulis pir-
Tis~ da `sainvesticio dovla- dapirproporciuli.
Tis~ moZraobis momsaxure na- m. fridmenma, i. fiSeris Te-
kadebad, gansxvavebuli fasebiT. oriaze dayrdnobiT, axali mo-
keinzis azriT, fulis rao- mentebi Seitana fulis raode-
denobis mateba veraviTar gav- nobriv TeoriaSi. naSromSi `fu-
lenas ver moaxdens fasebze ladi analizis Teoriuli Ca--
manam, sanam arsebobs umuSevroba, rCoebi~ (1971) igi Seecada moe-
vinaidan dasaqmeba izrdeba Zebna kavSiri kvlavwarmoebis
moTxovnis gadidebis propor- procesSi fuladi masis dinami-
ciulad, rac gamowveulia fu- kasa da ekonomikis meryeobas
lis raodenobis zrdiT. amasTan, Soris. m. fridmeni udides
sruli dasaqmebis pirobebSi rols aniWebs fulad masas
mdgomareoba Zirfesvianad icv- fasebis donis gansazRvraSi. mi-
leba. aseT SemTxvevaSi fulis si azriT, fuladi faqtorebi
raodenobisa da moTxovnis ga- gadamwyvet gavlenas axdens
dideba veRar gamoiwvevs dasaq- mSp-is dinamikasa da ekonomikis
418 fulis funqciebi

ciklur xasiaTze. flobda Rirebulebas da as-


monetaruli Teoria gvTava- rulebda Rirebulebis sazo-
zobs gacvlis Semdeg formu- mis funqcias idealuri fu-
las: MV=PQ, sadac, M aris fu- lis saxiT anu gonebiT xdebo-
lis miwodeba, V - fulis brun- da saqonlis Rirebulebis ga-
vis saSualo ricxvi, P - fase- moxatva oqroTi. es SesaZlebe-
bis done, Q - warmoebuli saqon- li iyo imis gamo, rom realur
lisa da momsaxurebis fizikuri sinamdvileSi arsebobda gansaz-
moculoba. Rvruli Tanafardoba oqros Ri-
monetaruli Sexedulebis rebulebasa da mocemuli saqon-
Tanaxmad, fulis miwodebis (M) lis Rirebulebas Soris. mono-
cvlilebam SeiZleba gamoiwvios metalizmis epoqaSi saqonlis
warmoebisa da dasaqmebis realur Rirebuleba gamoixateboda oq-
moculobaSi moklevadiani cv- ros gansazRvruli woniTi rao-
lilebebi, magram xangrZliv denobiT. oqros demonetizaciam
periodSi M-is cvlileba gav- da qaRaldis fulis ganviTare-
lenas axdens fasebis doneze. bam gamoiwvia oqros fulis
fulis funqciebi (functi- statusis Secvla. iamaikis sa-
ons of money) – fuli, Tavdapir- valuto sistemis SemoRebiT
velad, asrulebda or ZiriTad oqros mravalsaukunovani `fu-
funqcias _ Rirebulebis sazo- ladi istoria~ warsuls Cah-
misa da mimoqcevis (gacvlis) barda. igi, rogorc fuli, aRar
saSualebis funqciebs. amasTan, funqcionirebs. oqros standar-
istoriuli ganviTarebis pro- tis srul likvidacias mohyva
cesSi fulma SeiZina dagrove- misi sayovelTao Secvla qaRal-
bis (dazogvis) saSualebis, ga- dis fulis standartiT. Tan-
daxdis saSualebisa da msof- amedrove pirobebSi yvela fun-
lio fulis funqciebi. es fun- qcia xorcieldeba qaRaldis
qciebi Tanamedrove pirobebSi fuliT (ix.). Tumca, imis gamo,
sxvagvarad gamovlindeba, vidre rom qaRaldis fuls sakuTari
winaT vlindeboda. miuxedavad Rirebuleba ara aqvs, ar Seu-
gansxvavebuli daniSnulebisa, Zlia Seasrulos Rirebulebis
yvela funqcia erTmaneTTan or- sazomis funqcia. man SeiZina
ganul kavSirSia da fulis arsi saangariSo erTeulis fun-
swored am funqciebiT vlindeba. qcia
qcia.
Tavdapirvelad fuli rode- fuli, mimoqcevis saSu-
sac zodebis saxiT iyo, TviT alebis funqciis SesrulebiT
fulis Rirebuleba 419
sazogadoebas Tavidan acilebs fulis funqcias
funqcias. igi gadax-
barteruli gacvlis bevr ux- dis sayovelTao saSualebaa sa-
erxulobas. am funqcias qaRal- erTaSoriso sagadasaxado val-
dis fulTan erTad asrulebs: debulebaTa dafarvisas, yidvis
‘arakeTilSobili~ monetebi, va- sayovelTao saSualebaa sazR-
diani da uvado depozitebi, vargareT saqonlis naRdi fu-
saxelmwifo fasiani qaRalde- liT SeZenisas da sazogadoeb-
bi, saprivatizacio Cekebi, moZ- rivi simdidris sayovelTao ga-
ravi da uZravi qoneba da a.S. moxatulebaa, materializaciaa
amitomacaa, rom Tanamedrove da misi erTi qveynidan meore-
ekonomikur literaturaSi fu- Si gadatanis saSualebaa sesxe-
li ganmartebulia rogorc aq- bisa da subsidiebis saxiT. aqe-
tivebis erToblioba, gamoyeneb- dan yvelaze farTod gamoiye-
uli garigebaTa dadebisaTvis. neba fuli rogorc gadaxdis
fuli, rogorc yvelaze sayovelTao saSualeba. qveynebs
likviduri aqtivi, simdidris Soris savaWro urTierTobisas
dagrovebis mosaxerxebeli for- angariSsworeba umTavresad kli-
maa. es garemoeba mas aniWebs ringis meSveobiT xorcielde-
gansakuTrebul funqcias _ war- ba. valdebulebaTa urTierT-
moadgendes dagrovebis saSu- CaTvlisas warmoSobili sxvaoba
alebas. oqrosTan erTad qaRal- srulyofili konvertirebadi
dis fuli qmnis fulad centra- valutiT ifareba.
lizebul marags. droebiT Tavi- fulis Rirebuleba (value
sufali fuladi saxsrebis aku- of money) - fuladi erTeulis
mulacias axdenen agreTve banke- msyidvelobiTi unari; saqonlisa
bi, firmebi da individualuri da momsaxurebis is raodenoba,
pirebi. romelic SeiZleba gaicvalos
fuli gadaxdis saSuale- fulis erT erTeulze.
bis funqcias asrulebs saqon-
lis ganvadebiT gayidvis, gada-
saxadebis gadaxdis, sesxebis da-
farvis, xelfasebisa da pensie-
bis gacemisa da a.S. SemTxveva-
Si.
msoflio bazarze, saerTa-
Soriso vaWrobis momsaxurebiT,
fuli asrulebs msoflio
420 qaRaldis fuli

ekonomikur mecnierebaSi~ (1926);


q `kapitalisturi qveynebis fu-
qaRaldis fuli (paper mo- lis mimoqceva da krediti~.
ney) - saxelmwifos mier gamoS- naw. 1, 2. (1956--1960); `fulis
vebuli fuladi niSani, dekre- mimoqceva, krediti da finanse-
tuli fuli, romlis garanti bi XVIII saukunis qarTl--kax-
TviT saxelmwifoa. igi, rogorc eTSi~ (1963); `Sromis iaraRe-
wesi, qveyanaSi arsebuli naRdi bi da piradi moxmarebis sagne-
fulis 90-- 95%-- s Seadgens, bi S. rusTavelis poemaSi `vefx-
ibeWdeba specialur qaRaldze istyaosani~ (1967) da a.S.
da daculia gayalbebisagan. qoneba (property) - fiziku-
qoiava nikoloz
nikolozi i (1892-- ri da iuridiuli pirebis mflo-
1967) (Koiava Nikoloz) - ekonomikur belobaSi arsebuli materialu-
mecnierebaTa doqtori (1942), ri faseuloba. ganasxvaveben moZ-
profesori (1933), saqarTvelos rav da uZrav (miwa da masze gan-
mecnierebis damsaxurebuli moR- lagebuli obieqtebi) qonebas.
vawe (1961). n. qoiava iyo erT--erTi qonebrivi ufleba (owner-
im axalgazrdaTagani, romelic ship rights) - samarTlis norme-
pirveli qarTuli universite- bi, romlebic aregulireben
tis profesorTa sabWom 1918 qonebriv urTierTobebs, ufle-
wels datova universitetSi po- bas qonebaze. magaliTad, naan-
litikuri ekonomiisa da sta- derZevi qoneba, firmis balan-
tistikis mecnierebebSi sapro- sze arsebuli qoneba da a.S.
fesorod mosamzadeblad. qouzis Teorema (Coase the-
1920--1923 wlebSi n. qoia- orem) - r. qouzis mier wamoyene-
va berlinisa da ienis universi- buli hi poTeza (da arsebiTad
tetebSi swavlobda. 1923 wels ara Teorema), romlis mixed-
dabrunda saqarTveloSi da sik- viT uaryofiTi gare efeqtebi
vdilamde emsaxureboda mSob- ar iwveven resursebis arara-
liur universitets. cionalur alokacias, Tuki ar
n. qoiava iyo Tsu-is finan- arsebobs transaqciuri xarje-
sebisa da kreditis kaTedris bi. Tu mxareebi udanaxarjod
gamge (1930--1933; 1937--1967), SeTanxmdebian resursebis ga-
ekonomikuri fakultetis de- nawilebaze, maSin isini gada-
kani (1945-- 1952; 1957-- 1960; Wrian gare efeqtebis proble-
1966--1967), proreqtori (1961-- mas. gansazRvrul pirobebSi
1964). misi naSromebi exeba fu- gare efeqtebisa da bazris aras-
lis mimoqcevis, kreditisa da rulyofilebis koreqtireba
finansebis sakiTxebs. ZiriTadi xdeba dainteresebuli mxaree-
Sromebia: `istoriuli skola bis molaparakebis gziT.
qsenofonti 421
`qreatiuli qseli~ (“cre- mopovebis xelovneba. sxvagvarad,
ative net”) – axali organizaciu- kapitalis dabandebisa da dagro-
li struqtura menejmentSi. imis vebis xelovneba. aristotele
gamo, rom Tanamedrove biznesma qrematistikas upirispirebs eko-
ganicada diversifikacia, SeuZle- nomikas, rogorc bunebriv--meur-
beli xdeba centridan efeqti- neobriv saqmianobas, dovlaTis
ani menejmentis ganxorcieleba. Seqmnis xelovnebas.
es tendencia momavalSi kidev uf- qronikuli inflacia
ro gaZlierdeba. amitom dRes di- (chronic inflation) - ekonomikuri
di yuradReba eqceva axali or- situacia, rodesac xangrZlivi
ganizaciuli struqturebis Se- periodis ganmavlobaSi SenarCu-
qmnas. amis erT-erTi magaliTia nebulia inflaciis maRali done.
`qreatiuli qseli~. masSi Sema- qsenofonti (Zv. w. V s.)
vali korporaciebi erTmaneTzea (Xenophon) - antikuri xanis ber-
damokidebuli, romelTa warma- Zeni moazrovne. pirvelma gam-
teba urTierTTanamSromloba- oiyena termini `ekonomika~, ro-
zea agebuli. `qreatiuli qseli~ melSic nagulisxmevi iyo monur
axdens masSi Semavali kompanie- Sromaze damyarebuli Sinameur-
bis saqmianobis koordinacias. neobis gaZRolis xelovneba.
didi kompaniebi (tradiciuli istoriaSi Sevida Semdegi naS-
ierarqiuli piramidisgan gan- romebiT: `kiropedia~, `saberZne-
sxvavebiT) gadawyvetilebis miRe- Tis istoria~, `oikonomikosi~,
baSi sul ufro met pasuxism- `mogonebani sokrates Sesaxeb~
geblobas akisreben mcire kom- da a.S. fulis funqciebidan
paniebs, gadascemen maT produq- qsenofonti aRiarebda mxolod
ciis calkeul detalebs dasam- mis or funqcias: fuls ro-
zadeblad da a.S. gorc mimoqcevis saSualebasa
menejmentSi ganxorcielebu- da fuls rogorc ganZis da-
li es axali midgoma stimuls grovebis saSualebas.
aZlevs kompaniaTa calkeul qsenofontis Semoqmedeba
jgufebs siaxleebis danergvi- sainteresoa imiTac, rom mas aR-
saTvis, axali produqciis, mom- werili aqvs qarTvel tomTa
saxurebis warmoebisTvis da (mesxebi, tibarenebi, mosinikebi,
sxv. amitom XXI saukuneSi makronebi, xalibebi, kolxebi,
`qreatiuli qselis~ ganviTare- sasperebi da a.S.) yofa--cxovre-
baze didad aris damokidebu- ba, wes--Cveulebebi, rac mniS-
li menejmentis warmateba. vnelovan masalebs iZleva maTi
qrematistika (chrematis- sameurneo saqmianobis Sesaxeb.
tics) - fulis keTebis, qonebis
422 Ria ekonomika

ara cnobilma avstro-ingli-

R selma filosofosma karl pop-


erma wignSi _ `Ria sazogado-
Ria ekonomika (open econo- eba da misi mtrebi~ (1966). a.
my) - qveynis ekonomika, romel- bergsoni cnobda ori ti pis sa-
sac gare samyarosTan aqvs far- zogadoebas da, Sesabamisad, ori
To savaWro--ekonomikuri Tu fi- ti pis morals: `Caketilsa~ da
nansuri kavSirebi da axorci- `Rias~. misi azriT, pirveli akma-
elebs saqonlisa da momsaxu- yofilebs socialuri instiq-
rebis eqsport--imports. sapi- tis moTxovnilebebs da miznad
rispiroa - avtarkia. isaxavs modgmis gadarCenas, rom-
msoflio meurneobriv kav- lis pirobebSic pirovneba aris
SirebSi qveynis monawileobis koleqtivis msxverpli, meore
xarisxs gansazRvravs iseTi maC- ki ukavSirdeba zneobriv fa-
veneblebi, rogoricaa mosaxle- seulobebs, romelic modgmis
obis erT sulze eqsportis gadarCenis, misi SenarCunebis in-
moculoba, saeqsporto kvota, teresebze maRlaa. k. poperma
aqtiuri sagadasaxdelo bal- `Ria~, `humanuri~ sazogadoeba
ansi da a.S. daupirispira `Caketil~, `to-
Ria vaWroba (open auction) talitarul~ sazogadoebas. am
- saerTaSoriso vaWroba, romel- ukanasknels igi, antikumonis-
zec miwveulia monawileobis turi poziciebidan, miakuTvnebda
msurveli yvela firma da or- socialistur sazogadoebas.
ganizacia. Cveulebriv, Tavs iy- Rirebuleba (cost, value) -
ris aseTi vaWrebis didi raode- 1. ekonomikuri faseulobis erT--
noba, rac amZafrebs konkuren- erTi forma, romelsac adgili
cias da SemkveTebisaTvis xel- aqvs mxolod sasaqonlo--fula-
sayrel pirobebs qmnis. di urTierTobebis pirobebSi;
Ria sazogadoeba (open so- izomeba fuliT; 2. SromiTi
ciety) - es termini pirvelad Rirebulebis Teoriis mixedviT,
gamoiyena frangma filosofosma, saqonelSi ganivTebuli sazoga-
nobelis premiis laureatma an- doebrivad aucilebeli Sroma.
ri bergsonma wignSi _ `reli- Rirebulebis paradoq-
giisa da moralis ori wyaro~ si (cost paradox) - winaaRmdego-
(1932). Ria sazogadoebis Camoy- ba, romelic mdgomareobs Sem-
alibebis idea Semdeg ganaviT- degSi: adamianis arsebobisaTvis
Rirebulebis paradoqsi 423
erT--erTi yvelaze saWiro sa-
qoneli, magaliTad, puri, bev-
rad iafi Rirs, vidre adami-
anis arsebobisaTvis gacilebiT
naklebad saWiro saqoneli -
magaliTad, musikaluri instru-
menti. meore mxriv, Tu mivmar-
TavT resursebis SezRudulo-
bis princi psa da sargebliano-
bis Teorias, puris naWers Sim-
Silisagan momakvdavi adamiani-
saTvis gacilebiT meti sargeb-
lianoba aqvs, vidre musikalur
instruments.
424 yadaRa

gazrda SinameurneobebSi gamo-

y iwvevs moxmarebis Semcirebasa


da, maSasadame, erToblivi moTx-
yadaRa (sequestration, attach- ovnis dacemas. vinaidan er-
ment, arrest) [arab. akrZalva, aRkve- Toblivi moTxovnis done gan-
Ta] - qonebis SesaZlo konfiska- sazRvravs warmoebis dones da
ciis, CamorTmevis an gamoyenebis masTan dakavSirebul dasaqme-
SeCerebis aRsrulebis mizniT bis dones, yairaTianobis zrdas
Sesrulebuli RonisZieba. qone- Sedegad mohyveba warmoebis da-
bis dayadaReba SeiZleba agreTve cema. amasTan, es efeqti gaZlier-
jarimis an sxva gadasaxdelis deba multi plikatoris moqme-
gadaxdevinebis mizniT kanoniT debiT, romelsac aqvs jaWvuri
dadgenili wesiT. qonebas yada- reaqciis Zala.
Ras adebs sasamarTlo da kano- yidva-gayidvis kontraq-
niT uflebamosili aRmasrule- ti (sale and purchase contract) -
beli piri. dayadaRebuli qoneba xelSekruleba, romelsac de-
aRiwereba da Sesabamisad gada- ben komerciul safuZvelze da
ecema Senaxvaze pasuxismgebel iTvaliswinebs saqonlis an mom-
pirs. qonebaze yadaRis axsna Se- saxurebis miwodebas. masSi dad-
iZleba sasamarTlos ganaCeniT genilia mxareTa garkveuli uf-
an momkvlevi piris dadgenile- lebebi da movaleobebi. kon-
biT. traqtSi miTiTebulia xelSek-
yairaTianoba (thriftyness) – rulebis subieqtebi, sagani, fasi,
warmoebis momWirneobiT, ekono- saerTo Tanxa, miwodebis vade-
miurad gamoyeneba, gegmurze nak- bi da pirobebi, gamyidvelTa ga-
lebi danaxarjebiT ukeTesi Se- rantiebi, dazRveva, sajarimo san-
degis miReba. qciebi, arbitraJi. saerTaSoriso
arsebobs yairaTianobis pa- vaWrobaSi am komerciuli kon-
radoqsi (paradox of thrit). igi traqtis dadebisas farTod ga-
mdgomareobs SemdegSi: Sinameur- moiyeneba miwodebis sabaziso pi-
neobebi rac ufro yairaTiane- robebi (ix. sif-i, fas-i, fob-i).
bi da ekonomiurebi iqnebian re- yvela saxis ekonomiku-
sursebis gamoyenebaSi, miT ufro ri saqmianobis saerTaSo-
dabal doneze iqneba warmoeba riso standartuli samrew-
da dasaqmeba. es paradoqsi amtki- velo klasifikacia (Interna-
cebs momWirneobis (savings) ara- tional Standart Industrial Classifi-
sasurvelobas imitom, rom misi catoin of All Economic Activities -
yidviTunarianoba 425
ISIC) - ekonomikuri saqmianobis yidviTunarianoba (abili-
kategoriebis nakrebi, romelic ty) – gamoxatavs nominaluri xe-
gamoiyeneba statistikuri mo- lfasis realur Sinaarss, gviC-
nacemebis dajgufebisaTvis eko- venebs, Tu am TanxiT ra raode-
nomikuri saqmianobis mixedviT. nobisa da xarisxis saqonlis
saqmianobis saxeoba ganisaz- (momsaxurebis) SeZenaa SesaZle-
Rvreba im warmoebiT, romel- beli, rac, Tavis mxriv, damoki-
sac axorcielebs statisti- debulia sabazro fasebsa da ga-
kuri erTeuli. am niSniT arCe- dasaxadebis odenobaze.
uli erTeuli jgufdeba sxva
erTeulebTan sawarmoTa sta-
tistikaSi kvlevis, SerCevisa da
aRweris Casatareblad. amitom
ISIC iZleva dakvirvebis obieqte-
bis klasificirebis saSuale-
bas im ekonomikuri saqmianobis
mixedviT, romelsac isini ewe-
vian. am gansazRvrebiT ISIC-is
kategoriebi mWidro kavSirSia
dakvirvebis erTeulebis ekono-
mikuri saqmianobis organizaci-
is procesTan da am procesis
statistikuri aRweris meTo-
debTan.
ISIC warmoadgens ekonomi-
kuri saqmianobis da ara darge-
bis an produqciisa da momsaxu-
rebis klasifikacias.
ISIC gamoiyeneba sawarmoTa
registrebSi, erovnul angariSTa
sistemaSi, statistikur anga-
riSebSi, sagadasaxado samsaxu-
rebSi, licenzirebaSi da warmo-
adgens bazas ekonomikuri saqmi-
anobis klasifikaciis erovnu-
li versiebis Sesaqmnelad.
426 `Savi bazari~

lebSi maTi ganzogadeba. eko-

S nomikuri movlenebis erTmaneT-


Tan Sedareba movlenis xarisx-
`Savi bazari~ (black mar- obrivi daxasiaTebis saSuale-
ket) - qveyanaSi moqmedi kanon- bas iZleva.
mdeblobis darRveviT funqcio- ekonomikuri analizis pro-
nirebadi bazari. faruli eko- cesSi faqtobrivi monacemebis
nomikis erT-- erTi atributi. Sedareba xdeba gegmasTan, wina
rogorc wesi, im sferoebSi wlebis sabaziso periodis,
warmoiSoba, sadac saxelmwifos saukeTeso, saSualo an sxva
mxriv ekonomikuri saqmianobis analogiur maCveneblebTan.
mkacri administraciuli reg- SevaWrebiTi fasi (barga-
ulireba arsebobs. ining overprice) - komerciuli mo-
Sansi (opportunity) – war- laparakebis mniSvnelovani rgo-
matebis albaToba, SesaZlebloba li, rodesac myidveli cdilobs
raimes ganxorcielebaze. gamyidvels saqonelze fasi daak-
SantaJi (chantage) – gamoZal- lebinos taqtikuri da fsiqo-
vis erT-erTi saxe. saxelis gam- logiuri xerxebis, damajerebe-
texi cnobebis gaxmaurebis muqa- li mosazrebebis moSveliebiT.
riT raime qonebis an qonebaze SezRuduli pasuxismgeb-
uflebisa Tu qonebrivi gamor- Sps) (li-
lobis sazogadoeba (Sps
Cenis gamoZalva, an privilegi- mited liability company) - organi-
is miTviseba (gansakuTrebiT zacia, Seqmnili iuridiuli an
mwvavea aqciebis yidva-gayidvis fizikuri pirebis SeTanxmebis
dros); danaSauli, romelic safuZvelze, maTi kapitalis ga-
raime sargeblis miRebis mizniT erTianebis gziT sameurneo saq-
mxilebis muqaraSi, samarcxvi- mianobis ganxorcielebis miz-
no monacemebis gaxmaurebaSi niT. Sps unda Sedgebodes ara
mdgomareobs. nakleb ori wevrisagan. sazoga-
Sedareba (compare) – amo- doeba iqmneba da moqmedebs sad-
saval monacemTa urTierTdapi- amfuZneblo xelSekrulebisa da
rispireba sawarmoTa sameurneo- wesdebis safuZvelze, iZens iu-
safinanso saqmianobis Seswav- ridiuli piris uflebas reg-
lis mizniT. istraciis momentidan. dadge-
Sedarebis aucilebeli pi- nili wesis Tanaxmad, Seqmnili
robaa erTgvarovneba da Sesa- wminda mogeba sazogadoebis
bamisoba, Sesadaris maCveneb- wevrebs Soris nawildeba pro-
Sereuli ekonomika 427
porciulad, sawesdebo fondSi nis ganviTarebisa da cxovreb-
maTi wilis Sesabamisad. sazoga- is donis dasaxasiaTeblad, Tum-
doebis umaRlesi organoa mona- ca, am maCveneblebma SeiZleba
wileTa kreba an maTi warmomad- ver mogvces realuri suraTi,
genlebi, romlebsac weliwad- vinaidan ar iTvaliswinebs Se-
Si orjer irCeven. kreba gan- mosavlebis ganawilebis siste-
sazRvravs sazogadoebis saqmi- mas da sakuTrebis rols am
anobis ZiriTad mimarTulebebs, sistemaSi.
wesdebaSi Seaqvs cvlilebebi, Semosavlebis da xarje-
amtkicebs gegmebsa da angari- bis nusxa (income and expediture
Sebs, irCevs aRmasrulebeli or- account) – Semosavlebisa da xar-
ganoebisa da sarevizio komisiis jebis aRricxva, buRaltruli
wevrebs. gegma, romelic gamoiyeneba same-
Semavsebeli saqoneli urneo saqmianobis dafinansebisa
(complementary goods) - saqone- da daniSnulebiT gasanawileb-
li, romlis fasis gazrda iw- lad.
vevs meore saqonelze moTxov- Semosavlis efeqti (in-
nis Semcirebas. come effect) - saqonlis fasebis
SemTxveviTi zarali (win- cvlileba amcirebs an zrdis
dfall loss) – moulodneli zara- momxmareblis realur Semosa-
li, Semosavlis araprognozire- vals. momxmarebeli realuri
buli kleba. Semosavlis cvlilebis sapasux-
SemTxveviTi Semosavali od yidulobs nakleb (an met)
(windfall gain) – moulodneli Se- saqonels, maT Soris masac, ro-
mosavali, Semosavlis araprog- melzedac Seicvala fasi. amas
nozirebuli mateba. ewodeba fasebis cvlilebiT ga-
Semosavali (income) - fu- mowveuli Semosavlis efeqti.
ladi an sxva faseulobebi, miRe- Semcvleli saqoneli
buli kerZo pirebis, firmebisa (substitute good) - saqoneli, rom--
da saxelmwifos mier drois lis fasis gazrda iwvevs meo--
garkveul periodSi ama Tu im re saqonelze moTxovnis zrdas.
saqmianobidan. Sereuli ekonomika (mixed
Semosavali mosaxleo- economy) - sakuTrebis mraval-
bis erT sulze (incom per ca- formianobaze dafuZnebuli
pita) - VIG an VTG qveynis mosax- ekonomikuri organizaciis for-
leobis erT sulze gaangariSe- ma sabazro ekonomikis qveyneb-
biT. farTod gamoiyeneba qvey- Si, sadac sameurneo organiza-
428 Sereuli saqoneli

cia eyrdnoba fasismier siste- dadebiT gare efeqts danarCe-


mas (bazars), amasTan, makro- ni sazogadoebisTvis.
ekonomikuri arastabilurobisa Sermanis kanoni (Sherman
da bazris arasrulyofilebis act) - erT--erTi ZiriTadi kanoni
daZlevisaTvis gamoiyeneba sax- aSS--is antitrestul kanonmde-
elmwifo regulirebis sxva- blobaSi, romelic miRebul iqna
dasxva forma. 1890 wels. igi sazogadoebis
Sereuli saqoneli (mixed aRSfoTebis Taviseburi gamoZa-
goods) - dovlaTi, romlis ga- xili iyo. warmoebis koncen-
moyenebiT ar SeiZleba sarge- traciis zRvargadasul zrdas-
blobas mxolod erTi indivi- Tan dakavSirebuli qmedebebis
di iRebdes, magram igi Tanabrad gamo kanoni krZalavda vaWro-
xelmisawvdomi ar aris nebismi- bis Tavisuflebis SemzRudvel
erisaTvis. es saqoneli moqce- kontraqtebs, monopoliur gaer-
ulia kerZo konkurentul mox- Tianebebsa da farul garige-
marebasa (anu erTi individis bebs, garda amisa, monopolizaci-
mier aseTi dovlaTis moxmare- is mcdelobas. am kanonis dar-
ba gamoricxavs sxvis mier mis RvevisaTvis maqsimaluri jarima
moxmarebas) da sazogadoebriv saxelmwifos sasargeblod
saqonels Soris, romlis mox- Tavdapirvelad 5000 dolars,
mareba arakonkurentulia (ase- xolo Semdgom 50000 dola-
Ti dovlaTis moxmareba Tanab- rs Seadgenda. 1974 wels am
rad xelmisawvdomia yvela- Tanxam korporaciebisaTvis
saTvis) da moicavs orive ti- 1000000 dolars miaRwia.
pis saqonlis (kerZosa da sa- SefardebiTi mogeba (re-
zogadoebrivis) elementebs. mag., lative profit) - mogeba, romelsac
acrebi daavadebis Tavidan asac- gamyidveli iRebs yovel gayid-
ileblad Sereuli saqonelia, ul nawarmze danaxarjebis gamo-
vinaidan mas moaqvs sargeblo- qviTviT.
ba rogorc misi mimRebi indi- SefardebiTi upirate-
vidisTvis, ise mTeli sazoga- soba (comparative advantage) -
doebisTvis (amcirebs daavade- upiratesoba, romelic aqvs erT
bis risks), Tumca, es saqoneli qveyanas sxvebTan SedarebiT, Tu
Tanabrad xelmisawvdomi ar misi saqonlis warmoebis al-
aris yvelasaTvis. aseT situa- ternatiuli Rirebuleba ufro
ciaSi Sereuli saqonlis in- dabalia, vidre analogiuri sa-
dividualuri moxmareba qmnis qonlisa sxva qveynebSi.
SefardebiTi upiratesobis Teoria 429
sagareo vaWrobis struq- warmoebisaTvis aucilebeli
turas mniSvnelovnad gansaz- samuSao saaTebis raodenoba
Rvravs SefardebiTi da ara
gjhneufkbf byukbcb
absoluturi upiratesoba, Tum-
ca, ukanasknel periodSi wina th'b ufkjyb
qdbyj 80 120
planze konkurentulma upi-
ratesobam wamoiwia. th'b bfhlb
SefardebiTi upirate- vfelb 90 100
sobis Teoria (theory of com-
parative advantage) - Teoria, amrigad, portugalias aqvs
romlis mixedviTac qveyana unda absoluturi upiratesoba or--
specialdebodes im saqonlis ive saqonlis warmoebaSi, vi-
warmoebasa da eqsportze, rom- naidan portugaliaSi amisaTvis
lis damzadebac SeiZleba Se- naklebi xarjebia saWiro, vi-
darebiT dabali danaxarjebiT. dre inglisSi. portugalias
am SemTxvevaSi misTvis xel- aqvs SefardebiTi upiratesoba
sayrelia im saqonlis impor- Rvinis warmoebaSi, vinaidan por-
tireba, romlis danaxarjebic tugaliuri Rvinis warmoebis
adgilze SedarebiT maRalia. xarjebis Tanafardoba inglis-
SefardebiTi upiratesobis Tan tolia 80 : 120 da igi
Teoria, romelic warmoadgens naklebia maudis analogiur
Tanafardobaze, romelic to-
qveynebis (agreTve calkeuli
lia 90 : 100. Tu portugalia
pirovnebebis) specializaciis
daspecialdeba SefardebiTi upi-
safuZvels, amasTan, Tavisufa-
ratesobis Sesabamisad, maSin
li vaWrobis qvakuTxeds, axsna
yovel arawarmoebul iard ma-
devid rikardom adam smiTis
udze mas SeuZlia miiRos 1 da
absoluturi upiratesobis Te-
1/8 galoni Rvino, vinaidan ro-
oriis ganviTarebis Sedegad
gorc erTis, ise meoris sawar-
Semdeg magaliTze: moeblad saWiroa 90 samuSao
portugalias erTi galo- saaTi. portugalias SeuZlia
ni Rvinis sawarmoeblad sWird- gacvalos Tavisi 1 da 1/8 galo-
eba 80 samuSao saaTi, xolo ni Rvino imave raodenobis iard
erTi mln iardi maudis dasamza- maudze. amrigad, portugalias
deblad _ 90 samuSao saaTi, 90 samuSao saaTis ganmavlo-
ingliss ki, Sesabamisad, 120 da baSi SeuZlia an TviTon awar-
100 samuSao saaTi. moos erTi iardi maudi, an
430 Svilobili kompania

SemovliTi gziT miiRos 1 da Svilobili kompaniebis aqcieb-


1/8 iardi maudi. portugaliis is sakontrolo paketebs. Svi-
absoluturi upiratesobis mi- lobil kompaniebs aqvT damouki-
uxedavad, inglissac aseve Seu- debeli iuridiuli piris sta-
Zlia miiRos mogeba sagareo tusi. maTi registrireba xde-
vaWrobiT. yoveli galoni Rvi- ba mocemuli qveynis kanonmde-
no, romelic ar iqna warmoebu- blobis Sesabamisad, adgilsamy-
li inglisSi, e.i. 120 samuSao ofelis mixedviT da am SemTx-
saaTi, saSualebas miscems mas, vevaSi mniSvneloba ara aqvs, sad
awarmoos 1 da 1/5 iardi mau- aris dafuZnebuli saTavo kom-
di, romelic sagareo vaWrobis pania.
meSveobiT SeiZleba gardaiqm- Svilobili kompania orga--
nas 1 da 1/5 galon Rvinod. nizebulia SezRuduli pasux--
SefardebiTi upiratesoba ismgeblobis sazogadoebis fo--
xels uwyobs msoflio ekono- rmiT, e.i. gakotrebis an gada--
mikis ganviTarebas. rodesac esa xdisuunarobis SemTxvevaSi igi
Tu is qveyana uSvebs im saqo- Tavis valdebulebebs faravs
nels, romlis warmoebac sxve- ara mesakuTris, aramed mxolod
bze naklebi xarjebiT SeuZlia, kompaniis qonebiT. zogjer Svi-
maSin mogebulia rogorc es lobili kompaniebi maTs daqvem-
qveyana, ise mTeli sazogadoeba, debarebaSi arsebuli SviliSv-
radgan iqmneba erTi da imave ili sazogadoebebis _ ganyofi-
raodenobis resursebis xar- lebebis aqciebis sakontrolo
jviT meti saqonlis warmoebis paketebsac floben.
SesaZlebloba. Svilobil kompaniebs aqvT
Tanamedrove pirobebSi sa- damoukidebeli sabuRaltro ba-
gareo vaWrobisagan sargeblo- lansi da safinanso dokumente-
bis miRebis aucilebeli piro-- bi, farTo uflebebiT sargeb-
baa sxvadasxva qveyanaSi fasebis loben sakuTari mogebis ganawi-
gansxvavebuli Tanafardoba. lebaSi, maTi reinvesticiis CaT-
Svilobili kompania (sub- vliT.
sidiary company) - saTavo kompa- dasavleTSi transerovnu-
niis kontroliT momuSave fil- li korporaciebis umravleso-
iali, sadac kontroli xor- ba aTobiT da asobiTac flobs
cieldeba monawileobis siste- Svilobil kompaniebs, romlebic
mis meSveobiT, e.i. saTavo ko- sxvadasxva qveyanaSia ganlage-
mpania, rogorc holdingis rol- buli. Svilobili kompania Sei-
Si myofi sazogadoeba, flobs Zleba iyos saTavo kompaniis
Sinameurneoba 431
srul sakuTrebaSi, sxvadasxva ic moicavs firmis sakuTar Sida
qveynis kompaniebis Sereul materialur Tu SromiT resur-
sakuTrebaSi an ucxouri firme- sebze gaweul danaxarjebs.
bis kerZo sakuTrebaSi. Sinakeri (dishonest trader) -
funqcionaluri niSnis mi- arakeTilsindisieri vaWari.
xedviT, Svilobili kompaniebi Sinameurneoba (household)
iyofa sabazo (asrulebs tran- - gaeros erovnuli angariSTa
serovnul korporaciebSi Sida sistemis mixedviT, erTad mcxov-
korporaciuli holdingebis reb pirTa mcire jgufi, romleb-
rols), saeqsporto, safinanso, sac gaerTianebuli aqvT (mTli-
mecnierul-- teqnikur da sxva anad an nawilobriv) TavianTi
ganyofilebebad. Svilobili Semosavlebi da qoneba da erTad
kompaniis damoukideblobis xa- moixmaren garkveuli saxis sa-
risxi Zalze maRalia warmoeb- qonelsa da momsaxurebas, upir-
isa da gasaRebis sferoebSi, ma- veles yovlisa, sacxovrissa da
Sin rodesac kapitaldabande- kvebis produqtebs. rogorc wesi,
bebis, finansebis, sacdel--sakon- Sinameurneobis TiToeul wevrs
struqtoro samuSaoebis warmar- aqvs garkveuli ufleba am meur-
Tvis, gadasaxadebis gadaxdis sa- neobis erTobliv resursebze.
kiTxebs saTavo kompania wyvets. Sinameurneoba xSirad iden-
Sida eqsternaliebi (inter- turia `ojaxisa~, Tumca erTi
nal externalities) - efeqtebi, rom- da igive Sinameurneobis wevrebi
lebic garegania mocemuli sa- ar aris savaldebulo iyos erTi
kontraqto urTierTobis mima- ojaxis wevrebi. aucilebel pi-
rT, magram Sinagani _ Sida kon- robas warmoadgens resursebis
traqtSi monawile jgufisaTvis. erToblivi mflobeloba da er-
Sida lagi (inside lag) - Se-
Sid Toblivi moxmareba. igi aris
ferxeba droSi moqmedebis auci- erT saerTo sacxovrebel far-
leblobis dadgenis momentsa Tze da erTi saojaxo biujetiT
da mis ganxorcielebas Soris. mcxovreb adamianTa socialur--
igi politikuri lagia da SeiZ- ekonomikuri rgoli (ujredi).
leba daiyos sam Semadgenel Sinameurneoba, rogorc mox-
nawilad: gamovlenis lagi, gada- marebis statistikis mniSvnelo-
wyvetilebis miRebis lagi da vani statistikuri erTeuli,
moqmedebis lagi. gansxvavdeba mosaxleobis sta-
Sida danaxarjebi (inter- tistikaSi xmarebul saojaxo
nal expenses) – firmis mTliani meurneobisagan, rogorc mxo-
danaxarjebis is nawili, romel- lod erTad mcxovreb pirTa er-
432 Sinameurneobebis mier sakuTari moxmarebi...

Tobliobisagan. teqnikuri bazis ngrevaSi gam-


Sinameurneobebis mier oixateba.
sakuTari moxmarebisTvis saqarTvelom am gziT dai-
warmoebuli produqcia da wyo sabazro ekonomikaze gadas-
momsaxureba (product made by vla, magram ekonomikis Sokire-
hausholds for their own consump- bas Terapia ar mohyolia. es
tion) – daukvirvebadi ekonomikis modeli SemuSavebul iqna e.w.
Semadgeneli nawili. ar Sedis vaSingtonis konsensusis mier
araformalur seqtorSi da ami- da TviT postvaSingtonis kon-
tomac ganixileba daukvirve- sensunsmac uaryofiTad Seaf-
badi ekonomikis calke prob- asa. `Sokurma~ gzam ver gaamar-
lemad. garda sasoflo-sameur- Tla saqarTveloSi, ise rogorc
neo produqciisa, masSi Sedis bevr sxva postsabWour qveya-
sakuTari moxmarebisTvis war- naSi.
moebuli yvela saxis saqone- SromiTi Rirebulebis
li da momsaxureba. mag., saku- Teoria (labour theory of value)
Tari saxlebis mSenebloba, Si- - Teoria, romlis Tanaxmadac
namosamsaxureTa fasiani mom- faswarmoqmnas safuZvlad ude-
saxureba da a.S. vs saqonlis warmoebaze dax-
Si pCandler
pCandleri i (ship--chandler) arjuli anu saqonelSi ganivTe-
- organizacia an firma, rome- buli sazogadoebrivad auci-
lic sursaTs awvdis gemebs da lebeli Sromis raodenoba (Sro-
amaragebs maT teqnikiT. mis is raodenoba, romelic au-
`Sokuri Terapia~ (shock cilebelia warmoebis normalur
therapy) - sabazro ekonomikaze pirobebSi saqonlis dasamzade-
gadasvlis modeli. ekonomikis blad), e.i. misi Rirebuleba.
konversiis es gza gradualiz- Rirebulebis mixedviT ori sx-
mis (evoluciuri gzis) anti- vadasxva saqonlis toloba ni-
podia. misTvis damaxasiaTebe- Snavs imas, rom maTSi erTi da
lia radikalizmis ukiduresad igive raodenobis Sromaa ganiv-
maRali done, rac, upirveles Tebuli. am Teoriis ZiriTadi
yovlisa, fasebis liberaliza- postulatebia:
ciaSi, fasebis moumzadebel - gacvlis sxvadasxva pro-
Tavisufal aSvebaSi, saxelmwi- duqtebs aqvT erTnairi Sinaarsi
fos maregulirebeli rolis Se- _ Rirebuleba. amitom isini
sustebasa da wina ekonomikuri erTmaneTs utoldebian gan-
sistemis ara mxolod insti- sazRvruli sacvleli Rire-
tutebis, aramed materialur-- bulebiT;
Sromis bazari 433
- Rirebuleba saqonelSi nierulad ar aris gamarTle-
ganivTebuli sazogadoebrivi buli. igi, zRvruli sargebli-
Sromaa. Rirebulebis mixedviT anobis TeoriasTan erTad, safuZ-
produqciis toloba niSnavs vlad udevs faswarmoqmnas. am
imas, rom maTSi erTi da igive Teoriebis dapirispireba gamox-
raodenobis Sromaa ganivTebu- atavs ara mxolod maT urT-
li; ierTuaryofas, aramed urTierT-
- Tu Sroma Tvisebrivad er- ganpirobebulobasac, Rirebule-
Tnairia, maSin raodenobrivad basa da sargeblianobas Soris
igi izrdeba drois xangrZlivo- funqcionalur kavSirs.
biT; Sromis bazari (labor mar-
- bazarze erTnairi saxeo- ket) - samuSao Zalis yidva--ga-
bis saqonelze yalibdeba ara yidvasTan dakavSirebul urT-
individualuri, aramed sazoga- ierTobaTa sistema. gulisxmobs
doebrivi Rirebuleba. damqiraveblebsa da dasaqirave-
SromiTi Rirebulebis Teo- blebs Soris nebayoflobiT
ria axasiaTebs ekonomikur kav- safuZvelze agebul urTierTo-
Sirs, romelic SeiZleba gam- bas, agreTve TiToeuli maTga-
ovsaxoT ase: mwarmoebeli _ nis urTierTobas sxva subieq-
sazogadoebrivi Sroma _ dov- tebTan. samuSao Zalis bazris
laTis sazogadoebrivi Rire- koniunqturis mniSvnelovani ma-
buleba _ fasi. am TeoriaSi sa- xasiaTebelia Tanafardoba Tavi-
saqonlo--fuladi urTierTobebi sufal samuSao adgilebsa da
ganxilulia saqonelmwarmoeb- samuSaos aqtiurad maZieblebs
lis poziciidan. Soris. samuSao Zalis fasis
SromiTi Rirebulebis Teo- gadaxra misi Rirebulebisagan
ria ekuTvnis klasikur sko- damokidebulia warmoebis efeq-
las. mis SeqmnaSi gansakuTre- tianobaze, ganawilebiT urTier-
buli wvlili miuZRvis d. ri- Tobaze, xelfasisa da Semosav-
kardos, agreTve k. marqss. Sro- lebis struqturis doneze, sa-
miTi Rirebulebis Teorias dau- momxmareblo bazris dinamika-
pirispirda zRvruli sargeb- ze, saqonlisa da momsaxurebis
lianobis Teoria, warmoebis moqmed fasebze da sxv. am
danaxarjebis Teoria, moTxov- faqtorebis urTierTkavSiri da
na--miwodebis Teoria, inglisur-- urTierTganpirobebuloba ayal-
amerikuli skolis Teoria. ibebs samuSao Zalis TviTreg-
SromiTi Rirebulebis Teo- ulirebasa da TviTmoZraobas
riis mTlianad uaryofa mec- mimoqcevis sferoSi. ganviTare-
434 Sromis birJa

buli samuSao Zalis bazari sursebis, adamianiseuli kapi-


stimuls aZlevs warmoebis efeq- talis gamoyenebis efeqtiano-
tianobis amaRlebas, xels uwy- bis maCvenebeli. ganisazRvreba
obs samuSao Zalis ganawile- drois erTeulSi gamomuSa-
bas piradi da sazogadoebrivi vebuli produqciis raode-
moTxovnilebebis Sesabamisad. nobiT, an erTeul produq-
misi meSveobiT mcirdeba war- ciaze daxarjuli drois ra o-
rao-
moebis danaxarjebi, xdeba sam- denobiT.
uSao Zalis Warbi rezervis ga- Sromis saerTaSoriso
danawileba meurneobis perspeq- danawileba (international divi-
tiul dargebSi. samuSao Zalis sion of labour) - calkeuli qvey-
bazris sidides gansazRvravs nebis specializacia garkveu-
vakanturi samuSao adgilebi da li saxis im saqonlis (momsax-
samuSaos aqtiurad maZiebeli urebis) warmoebaSi, romelTa
Sromisunariani mosaxleoba. damzadebisTvisac TiToeul maT-
Sromis birJa (Labour ex- gans sxva qveynebze ukeTesi
change) - saxelmwifo orga- pirobebi (bunebrivi an SeZeni-
nizacia, romelic regularu- li) aqvs, anu aqvs absoluturi
lad axorcielebs Suamavlur upiratesoba ama Tu im saqon-
operaciebs Sromis bazarze. igi lis (momsaxurebis) warmoebi-
agreTve axdens umuSevarTa reg- sTvis. Sromis saerTaSoriso
istracias. danawileba gulisxmobs qvey-
Sromis danawileba (di- nebis moTxovnis dakmayofile-
vision of labour) - Sromis dana- bas ara mxolod sakuTari war-
wilebis procesi saqmianobis moebiT, aramed sagareo vaWro-
sferoebis mixedviT, anu sam- bis saSualebiTac.
uSaoTa im saxeebis mixedviT, Sromis saerTaSoriso
sadac yvelaze metad iqneba ga- organizacia - Sso (Interna-
moyenebuli pirovnebis kvali- tional Labour Organization - ILO)
fikacia. Sromis danawilebis - Seiqmna 1919 wels mosaxle-
Sedegad arc erTi adamiani ar obis Sromis pirobebisa da so-
asrulebs yvela samuSaos war- cialuri dacvis mizniT versa-
moebaSi da TiToeuli special- lis xelSekrulebis safuZ-
izdeba samuSaoTa im saxeebze, velze. 1946 wlidan gaeros
romlebSic mas aqvs Sefardeb- specializebuli dawesebulebaa,
iTi upiratesoba. romelSic warmodgenili ari-
Sromis mwarmoebluroba an rogorc wevri mTavrobebi,
(labour productivity) - SromiTi re- ise profkavSirebi da mewarme-
Sualeduri teqnologi ebi
teqnologiebi 435
Ta organizaciebi. produqtis gamoyeneba Sromis
Sso- s SemuSavebuli aqvs sagnis saxiT warmoebis meore
Sromis bazris analizisa da stadiaze.
prognozirebis maCvenebelTa Sualeduri produqti
sistema, indikatorebi da kri- (intermediate product) - produq-
teriumebi. misi Stab--bina Jeneva- ti, romelmac gaiara garkveu-
Sia. ikvlevs samuSao Zalis li damuSaveba, magram jer kidev
miwodebis, momzadebis da gamoye- ver miaRwia im stadias, romel-
nebis, Sida da qveyanaTaSorisi zedac CaiTvleba saboloo pro-
migraciuli nakadebis proble- duqtad. mag., foladi Suale-
mebs. misi mTavari amocanaa duri produqtia. Sualeduri
msoflio warmoebis zrdaze produqti gamoiyeneba sxva pro-
zemoqmedeba, cxovrebis donis duqtis sawarmoeblad.
amaRleba SromiTi resursebis Sualeduri teqnologi-
racionalurad gamoyenebis gziT. ebi (intermediary technologis) –
SromiTi resursebis ba- alternatiuli teqnologiebi
lansi (balance of manpower) - asa- mowinave kapitalintensiur da
xavs qveyanaSi arsebuli Sro- moZvelebul, Sromaintensiur
miTi resursebis raodenobas, Se- teqnologiebs Soris. termini
madgenlobas, (asakis, sqesis, pro- praqtikaSi Semoitana e. Suma-
fesiis, dasaqmebis saxeobebis, so- xerma, romlis xelmZRvanelobiT
cialuri jgufebisa da a.S. mi- 1965 wels londonSi Seiqmna
xedviT) ganawilebasa da gamoye- specialistTa jgufi ganviTare-
nebas. bad qveynebSi arsebuli moZvele-
Straikbrexeri (strike- buli teqnologiebis Suale-
breaker) [germ. Streikbrecher, duri teqnologiebiT Secvli-
streik gaficva + brechen damtvre- saTvis RonisZiebebis dasaxvis
va, mogleja] - piri, romelsac mizniT.
sawarmo maSin daiqiravebs, rode- saqme isaa, rom ekonomikis
sac misi koleqtivi gaficulia. ganviTarebis dabali done aiZu-
Strix - kodi (bar code) - lebs am qveynebs moaxdinon moZ-
specialuri kodi, romelic velebuli teqnologiebis im-
saqonlis safuTavzea ganTavse- porti, romelTa gamoyenebis
buli artikulis identifikaci- grZelvadiani Sedegebi (gare-
isTvis. moze zemoqmedebisa da sxva eko-
Sualeduri moxmareba logiuri parametrebis gaTval-
(intermediate consumption) - war- iswinebiT) Zalze uaryofiTia.
moebis erTi stadiis Sromis winaaRmdegoba, romelic arsebobs
436 Suamavloba

ganviTarebuli qveynebis axal, lis bolomde harvardis uni-


maRal kapitalintensiur teqno- versitetis profesori. farTo
logiebsa da `mesame samyaros~ interesebis mqone mecnieri sazo-
qveynebis moZvelebul, maRal gadoebriv mecnierebebSi, Tum-
Sromaintensiur teqnologiebs ca, sxvadasxva dros iyo fin-
Soris, amJamindeli mZime eko- ansTa ministri da bankiri.
logiuri situaciis Taviseburi cnobilia misi naSromebi ekono-
gamoZaxilicaa. igi Semadgeneli mikuri ciklis analizSi, ker-
nawilia Tanamedrove ekologi- Zod: `saqmiani aqtiurobis cik-
uri ekonomikis koncefciisa, li~ (1939) da `ekonomikuri
romlis erT-erTi mimarTule- ganviTareba~ (1912). did mniS-
baa envaironmentaluri determi- vnelobas aniWebda inovaciur
nizmi (environmental determinism). saqmianobas da, aqedan gamom-
ekologiuri wonasworobis aRd- dinare, iseT mewarmes, romelic
gena-SenarCunebis mizniT, mraval warmoebaSi nergavda axal te-
sxva RonisZiebebTan erTad, yura- qnologiebs, qmnida produqci-
dRebaa gamaxvilebuli sustad is axal saxeobebs, warmoebis
ganviTarebul qveynebSi daxma- organizaciis axal meTodebs, aR-
rebis programebis SemuSavebisa moaCenda axal bazrebs da a.S.
da konkretuli proeqtebis rea- am mxriv gansakuTrebul rols
lizaciaSi Sualeduri, resurs- monopoliebs aniWebda. misi es
damzogveli teqnologiebis ga- debuleba cnobilia Sumpete-
moyenebaze. ris hi poTezis saxelwodebiT.
Suamavloba (mediation) – or Sumpeteris naSromSi _ `ka-
mxares Soris warmoqmnil same- pitalizmi, socializmi da de-
warmeo konfliqtSi Careva me- mokratia~ (1947) logikuradaa
same damoukidebeli da aradain- dasabuTebuli, rom kapital-
teresebuli mxarisa, romelic izmi adgils uTmobs so-
konfliqtis mizezebis Seswav- cializms, mag ram ara Tavi-
magram
lis safuZvelze waradgens si mankierebebis Se de
Sede gad (ro-
degad
rekomendaciebs misi daZlevis gorc amas karl marqsi amtki-
mizniT (Tumca mxareebi ar ari- cebda), aramed ekonomikuri gan-
an valdebulni gaiTvaliswinon viTarebiT
viTarebiT. misi bolo daumTav-
es rekomendaciebi). rebeli monumenturi naSromia
Sumpeteri iozef ( 1883- `ekonomikuri analizis isto-
1950) (Sumpeter Joseph) – jer ria~, romelic gamoica misi gar-
bonis universitetis (1932 dacvalebis Semdeg (1954).
wlamde), xolo Semdeg sicocx-
CaSenebuli stabiliza torebi
stabilizatorebi 437
(1967--1985). v. CantlaZes didi

C Rvawli miuZRvis finansuri


mecnierebisa da axali qarTu-
Caketili bazari (locked li ekonomikuri terminologi-
market) - bazris iseTi mdgoma- is ganviTarebaSi. aRsaniSnavia,
reoba, rodesac myidvelis kursi rom sulxan-- saba orbelianis
gamyidvelis kurss utoldeba. fiziokratuli Sexedulebebi
Caketili ekonomika (clo- pirvelad sami saukunis Semdeg
sed economy) - ekonomika, rome- gamoikvlia v. CantlaZem.
lic finanasur--ekonomikur ur- ZiriTadi naSromebia: `same-
TierTobebSi gare samyarosagan urneo angariSianoba da dakred-
faqtobrivad izolirebulia; iteba~. Tb., 1937; `sulxan--saba--
ekonomika, romelic farTod ar orbelianis ekonomikuri Sexedu-
monawileobs saerTaSoriso vaW- lebebi~. Tb., 1959; `finansuri
robaSi. mecnierebis sagani da amocane-
Canacvlebis efeqti (sub- bi~. Tb., 1966; `finansebis Teori-
stitution effect) - fasebis cvli- is sakiTxebi~. Tb., 1979 (rusul
lebis zemoqmedeba saqonlis enaze); `SoTa rusTavelis eko-
moTxovnisa da miwodebis moc- nomikuri Sexedulebebi~. Tb.,
ulobaze, ris safuZvelzec re- 1992 da sxv.
aluri Semosavali ucvleli Carteri (charter) - xel-
rCeba. Sekruleba, romelsac deben xo-
CantlaZe vasil (1905-- maldis mflobeli da damqirave-
1995) (Chantladze Vasil) - saqar- beli mTlianad xomaldis an
Tvelos mecnierebaTa akademi- misi nawilis gansazRvruli
is akademikosi (1979), wevr--ko- droiT an garkveuli reisisaT-
respondenti (1974), ekonomikur vis arendiT gacemis Sesaxeb.
mecnierebaTa doqtori (1958), Cartingi (charting) - grafi-
profesori (1959), saqarTvelos kebisa da diagramebis Sedgena
mecnierebis damsaxurebuli mo-- bazris analizisa da fasebis
Rvawe (1966). daamTavra Tsu prognozirebis mizniT.
socialur--ekonomikuri fakul- CaSenebuli stabiliza-
teti (1927), moRvaweobda Tsu-- torebi (implanted stabilizators)
Si 1930 wlidan sicocxlis - fiskaluri politikis meqa-
bolomde: iyo finansebisa da nizmi, romlis meSveobiTac
kreditis kaTedris docenti xdeba ekonomikis kerZo seqtor-
(1930--1958), profesori, gamge Si warmoSobili ryevebis Ser-
438 `CaxSobili~ umuSevroba

bileba. aseTi stabilizatore- gansakuTrebiT cnobilia ro-


bis magaliTebia umuSevrebisad- gorc `monopolisturi konku-
mi daxmareba, progresuli saSe- renciis Teoriis~ (1933) avto-
mosavlo gadasaxadi da a.S. ix. ri. j. robinsonis (didi brita-
avtomaturi stabilizatorebi. neTi) naSromebisgan damoukideb-
`CaxSobili~ umuSevroba lad gaaanaliza monopolis-
(repressive unemployment) – qro- turi konkurenciis sabazro
nikuli umuSevroba mosaxleo- situacia, faswarmoqmnis meqaniz-
bis im nawilisa, romelmac, xan- mebi, daasabuTa konkurenciisa
grZlivi drois ganmavlobaSi da monopoliis erTdroulad
mcdelobis miuxedavad, ver Se- arsebobis SesaZlebloba. ter-
Zlo kvalifikaciis mixedviT da- mini _ wminda konkurencia e.
saqmeba, amitom ZiriTadad asru- Cemberlinma Semoitana. j. robin-
leben fizikur, sakuTari kvali- sonisgan gansxvavebiT, man mo-
fikaciisTvis Seuferebel samu- nopolia konkurenciis nor-
Saos dabali anazRaurebiT. malur pirobad miiCnia da
Ceini (chain) - sigrZis er- uaryo sabazro meqanizmSi saxel-
Teuli sazomTa inglisur sis- mwifos Carevis aucilebloba.
temaSi, udris 22 iards anu Cerningi (churning) – koncef-
20,1168 m--s. cia, romlis mixedviT axali
Ceki (cheque, check) - 1. dad- saqoneli Zvel saqonels an axa-
genili formis fuladi doku- li teqnologiebi Zvel teqnol-
menti, angariSis mflobelis ogiebs da a.S. moZvelebuls
werilobiTi gankarguleba bank- xdis.
isadmi, raTa am ukanasknelma Cveulebrivi aqcia (ordi-
Cekis xelis momweris angari- nary share, ordinary stock) - aqcia,
Sidan gasces an gadaricxos sxva romlis mflobelsac eniWeba
angariSze garkveuli Tanxa; 2. aqcioneris yvela qonebrivi da
unaRdo angariSsworebis saSu- pirovnuli ufleba: a) dividen-
aleba, fasiani qaRaldi; 3. sa- dis miRebis ufleba korporaci-
calo vaWrobaSi _ salaros is mogebis sididis mixedviT;
qviTari, romelic adasturebs b) korporaciis marTvaSi monawi-
myidvelisagan fulis miRebas. leobis ufleba krebebze xmis
Cemberlini edvard (1899- micemis gziT; g) qonebrivi naw-
1967) (Chamberlin Edward) – ilis miRebis ufleba kredi-
amerikeli ekonomisti, harvar- torebTan angariSis gasworeb-
dis universitetis profesori, is Semdeg, korporaciis likvi-
`Cinuri gza~ 439
daciis SemTxvevaSi. uflebis mxars.
realizacia xdeba aqciis sid- skolas es saxeli ewoda im
idis proporciulad. faqtTan dakavSirebiT, rom misi
`Cikagos skola~ (“Chica- mravali cnobili warmomadge-
go School”) - msoflioSi cno- neli muSaobda Cikagos univer-
bili ekonomikuri skola, neo- sitetSi.
konservatiuli ekonomikuri `Cinuri gza~ (“Chineese
azris erT--erTi ZiriTadi mi- way”) - ukavSirdeba makroeko-
marTuleba. warmoiSva XX sau- nomikuri stabilizaciis evo-
kunis 60--ian wlebSi. misi war- luciur models, romelic gra-
momadgenlebi milTon fridme- dualizmisa da struqturul
struqturul--
ni, f. a. fon haieki, frenk naiti, warmoebrivi makrostabili-
Teodor uiliam Sulci, jorj zaciis saxelwodebiTaa cno-
Jozef stigleri, henri saisredi bili. es modeli warmatebiT
da sxvebi, ekonomikis efeqtiani gamoiyeneba CineTSi da `Cinuri
funqcionirebis gasaRebs saxel- saswaulis~ aTvlis wertiladaa
mwifo Carevisagan Tavisufal aRiarebuli. igi gamoricxavs
konkurentul bazarSi xedaven. ukidures radikalizms da uSu-
maTi azriT: 1. konkurentuli alod gaTvlilia qveynis war-
bazrebis funqcionireba resur- moebrivi potencialis amaRle-
sebis ganawilebis problemis baze. misTvis damaxasiaTebelia
gadaWris yvelaze saukeTeso ekonomikaSi saxelmwifos ro-
(optimaluri) saSualebaa; 2. lis mniSvnelovani SenarCunebiT,
ekonomikuri Teoria, iseve ro- sainvesticio da progresuli
gorc sabunebismetyvelo mec- struqturuli politikis ga-
nierebebi, Tavisufali unda iyos tarebiT, erovnuli mewarmeo-
SefasebiTi msjelobisagan. bis stimulirebiT, saxelmwifos
Cikagos skolis warmomad- mier ekonomikis sakvanZo sfe-
genlebi iziareben neoklasikuri roebis marTviT, warmoebis mod-
Teoriis Sexedulebas imis Se- ernizaciiTa da a.S., Zveli
saxeb, rom fasebi iZleva ekono- ekonomikuri sistemis elemen-
mikuri sistemis funqcionire- tebis gamoyenebis safuZvelze,
bis zust suraTs. isini mone- TandaTanobiTi, evoluciuri
tarizmis uryevi momxreni arian gziT gardaqmna. `Cinuri gza~
da, aqedan gamomdinare, ekono- `Sokuri Terapiisa~ da `orTo-
mikis saxelmwifo regulireb- doqsuli makrostabilizaciis~
is SezRudvas mtkiced uWeren anti podia. es modeli gaTv-
440 Ciqava leo

lilia erToblivi miwodebis rebis gziT mimaval postsab-


zrdasa da samamulo warmoeb- WoTa qveynebs Soris.
is produqciis konkurentunar- Ciqava leo (daib. 1928) (Chi-
ianobis amaRlebaze. kava Leo) - saqarTvelos mec-
CineTma imTaviTve uari Tqva nierebaTa erovnuli akademiis
`Sokur Terapiaze~ da sabazro wevr-- korespondenti (1997),
ekonomikaze gadasvla, saqarTve- ekonomikur mecnierebaTa doq-
losgan da sxva postsabWouri tori (1968), profesori (1970),
qveynebisgan gansxvavebiT, daiw- saqarTvelos mecnierebis dam-
yo ara ukiduresi radikalizmi- saxurebuli moRvawe (1986),
Ta da arsebuli materialur-- saqarTvelos ekonomikur mec-
teqnikuri bazis ganadgurebiT, nierebaTa akademiis preziden-
aramed aqcenti struqturul- ti (1994), niu--iorkis mecniere-
warmoebriv makrostabiliza- baTa akademiis akademikosi, p.
ciaze gadaitana. man wina plan- guguSvilis saxelobis univer-
ze daayena qveynis warmoebrivi sitetis reqtori (1996), sa-
potencialis ganviTareba, pro- qarTvelos mecnierebaTa erov-
gresuli struqturuli poli- nuli akademiis sazogadoebriv
tikis gatareba, moqnili saga- mecnierebaTa ganyofilebis de-
dasaxado meqanizmiT mewarmeo- mografiis komisiis Tavmjdo-
bis stimulireba, ekonomikis sak- mare (2011), Tsu reqtoris mrCe-
vanZo dargebsa da sferoebSi velTa sabWos Tavmjdomaris mo-
saxelmwifo mmarTvelobis sxva- adgile (2011). daamTavra Tsu
dasxva formiT SenarCuneba da ekonomikis fakulteti (1950).
a.S. iyo politikuri ekonomiis kaTe-
postsabWouri qveynebisgan dris gamge, jer Tbilisis i.
radikalurad gansxvavebuli WavWavaZis saxelobis ucxo ena-
ekonomikuri politikis Sede- Ta saxelmwifo pedagogiur in-
gia is, rom dRes CineTi esoden stitutSi (1969--1974), xolo
did aRmavlobas ganicdis. gan- Semdeg _ saqarTvelos poli-
viTarebis Sedegebis mixedviT teqnikur institutSi (1974--
suraTi radikalurad gans- 1983), saqarTvelos mecniere-
xvavebulia `Cinur gzasa~ anu baTa erovnuli akademiis ekono-
gradualisturi ganviTare- mikisa da samarTlis institu-
bis gziT mimaval qveyanasa tis direqtoris moadgile
da jer `Sokur~, xolo amJa- samecniero muSaobis dargSi
mad orTodoqsuli ganviTa- (1983--1990), saqarTvelos de-
Ciqava leo 441

mografiis socialur--ekonomi- da ekonomikuri efeqtianobis


kuri problemebis kvlevis cen- sakiTxebi~ (rusul enaze), Tb.,
tris direqtori (1990--1991), 1968; `aramaterialuri warmoe-
saqarTvelos mecnierebaTa erov- bis sferos politekonomiuri
nuli akademiis demografiisa aspeqtebi.~ Tb., 1987; `Sromis
da sociologiuri kvlevis mwarmoebluroba da misi amaR-
institutis direqtori (1991-- lebis gzebi~ (qarTul da ru-
2006), saxelmwifo samsaxuris sul enebze). Tb., 1986; ekono-
marTvisa da mosamsaxureTa mo- mikuri da demografiuli ter-
mzadebis, gadamzadebisa da kval- minologia (rusul--qarTuli da
ifikaciis amaRlebis centris qarTul--rusuli). Tb., 2001 (Ta-
ufrosi (1999--2007). umaRles naavtorobiT); `demografiuli
saswavleblebSi pedagogiur moR- kategoriebi da kanonebi.~ Tb.,
vaweobasTan erTad eweva mec- 2002; `inovaciuri ekonomika.~
nierul-kvleviT saqmianobas. igi, Tb., 2006; `ekonomikuri Teoriis
rogorc saqarTvelos teqnikur mokle kursi.~ damxmare saxel-
universitetTan arsebuli sa- mZRvanelo. Tb., 1997 (pirveli
qarTvelos sawarmoo Zalebisa gamocema); Tb., 2006 (meore gamo-
da bunebrivi resursebis Sems- cema). originalobiT gamoirCeva
wavleli centris mTavari mec- misi bolo periodSi gamoqveyne-
nier-TanamSromeli, ikvlevs buli monografiuli gamokv-
SromiTi resursebis formire- levebi: `demologia da misi ka-
bisa da gamoyenebis proble- nonTa sistema~. Tb., 2008; `da-
mebs regionul WrilSi. saqmeba da umuSevroba saqar-
l. Ciqava aris 180--ze meti TveloSi~. Tb., 2012.
samecniero naSromis avtori. ma- l. Ciqavas iniciativiTa da
Ti umravlesoba eZRvneba ekono- ZalisxmeviT mravali sain-
mikuri Teoriis, saqarTvelos tereso RonisZieba tardeba i.
socialur-ekonomikuri ganvi- WavWavaZis saxelobis saqarTve-
Tarebisa da demografiis aq- los mwignobarTa asociaciaSi,
tualur problemebs. ZiriTa- romlis ekonomikis seqciasac
di naSromebia: `saqarTvelos TviT xelmZRvanelobs.
kvebis mrewvelobis adgili da sxva saqmianoba: aris Sem-
roli Sromis saerTo--sakavSiro degi Jurnalebis saredaqcio
danawilebaSi.~ Tb., 1965; `sa- kolegiis wevri: `sazogadoeba
qarTvelos kvebis mrewvelobis da ekonomika~ (rusul enaze,
teritoriuli specializaciisa moskovi), `ekonomika~, `saqarTve-
442 Crdilovani ekonomika

los ekonomika~, `demografia~, traciuli procedurebis Seus-


`ekonomisti~, `axali ekonomis- ruleblobis gamo. Crdilovani
ti~, `finansebi, sabanko saqme, ekonomika arakanonier ekonomi-
investiciebi~, `ekonomika da bi- kur saqmianobasTan (narkobizne-
znesi~. si, brakonieroba, iaraRiT vaWro-
jildoebi: Rirsebis orde- ba da a.S.) erTad Seadgens fa-
ni (1998), saerTaSoriso or- rul ekonomikas.
deni saerTaSoriso biografi-
uli centridan (aSS, 2004).
amave centrma igi aRiara Tavi-
si mecnieruli SemoqmedebiT sa-
qarTvelos 2009 wlis gamor-
Ceul moRvawed; iv. javaxiSvi-
lis saxelobis medali (1988),
saqarTvelos sapatriarqos si-
geli (2007).
Crdilovani ekonomika
(shadow economy) – firmebisa
da Sinameurneobebis ekonomik-
uri saqmianobis is aralegaru-
li saxeobebi, romlebic Sinaar-
siT kanonieria, magram xelisu-
flebis saxelmwifo organoeb-
is mier aRuricxavia. Crdilo-
vani ekonomika faruli ekonomi-
kis nawilia. igi iqmneba: 1. Se-
mosavlebze gadasaxadebisgan
(dRg, mogebidan gadasaxadi da
a.S.) da socialur dazRvevaze
anaricxebisgan Tavis aridebis
mizniT; 2. sakanonmdeblo norme-
bisa da standartebis (mag.,
Sromisa da janmrTelobis usaf-
rTxoebis, minimaluri xelfa-
sis, maqsimaluri samuSao saaTe-
bisa da a.S.) dacvisgan Tavis
aridebis mizniT; 3. rigi adminis-
centraluri banki 443
barebian centralur xelisu-

c flebas, centrs.
centraluri banki (cen-
calmxrivi bazari (one-- tral bank) - saxelmwifo dawese-
sided (one--way) market) - baza- buleba, romelic Tavisi mone-
ri, sadac mxolod myidvelis taruli instrumentebiT axor-
kursis kotireba xdeba. cielebs fuladi mimoqcevis,
cedenti (cedent) [<laT. finansuri bazrebisa da insti-
cedere daTmoba) - kreditori, tutebis regulirebasa da kon-
romelic sxva pirs uTmobs trols. am mizniT igi iyenebs
Tavis moTxovnis uflebas. rogorc arapirdapir instru-
cenzi (property qualification) mentebs (bankTaSorisi kredi-
[laT. census] - 1. Zvel romSi tis ganakveTi, savaldebulo
_ moqalaqeTa qonebis periodu- rezervebis norma, fasiani qa-
li Sefaseba--aRwera; 2. regu- Raldebis bazarze saxelmwifo
laruli fiqsirebuli Rala sagadasaxado valdebulebebis
feodalizmis periodSi dasav- gayidvasTan dakavSirebuli ope-
leT da centralur evropaSi; raciebi), ise pirdapir (mizno-
3. statistikuri aRwera. brivi dakrediteba, `sakredito
centneri (centner) [<laT. Weri~, sargeblis ganakveTis do-
centum asi] - 1. masis erTeuli, nisadmi pirdapiri kontroli)
romelic udris 100 kg--s; 2. instrumentebs.
masis erTeuli, romelic zo- bankTaSorisi kreditis ga-
gierT qveyanaSi udris 100 gir- nakveTiT fulad-sakredito re-
vanqas; germaniaSi, daniaSi, un- gulireba anu diskontis poli-
greTSi _ 50 kg--s. tika inflaciasTan brZolis
centralizacia (central- efeqtiani saSualebaa. saqme isaa,
ization) - 1. raimes Tavmoyra erT rom bankTaSorisi kreditis ga-
adgilze, erTis xelSi, erT cen- nakveTi aris procenti im kred-
trSi; 2. centralizacia kapi- itze, romelsac aZlevs cen-
talis _ kapitalis odenobis traluri banki yvela sxva banks.
gazrda ramdenime kapitalis Tuki qveyanaSi SeimCneva in-
gaerTianebis safuZvelze. flaciuri procesebis daCqareba,
centralizmi (centralism) centraluri banki maRla swevs
- mmarTvelobis sistema, rom- am ganakveTs, ris safuZvelzec
lis drosac qvemdgomi da adg- ecema fulze moTxovna da Se-
ilobrivi organoebi eqvemde- darebiT nela izrdeba mimoq-
444 centraluri banki

cevaSi fuladi masa. marTalia, xelmwifo valia mosaxleo-


igi uaryofiT gavlenas axdens bisadmi, romelic iyofa sabaz-
warmoebis ganviTarebaze, magram ro da arasabazro kategorie-
saxelmwifos moqnili sagada- bad. sabazros miekuTvneba saxa-
saxado politikiT SesaZlebe- zino Tamasuqi (sam da eqvsTvi-
lia Tanmxlebi negatiuri efeq- ani, 91_dRiani da wliuri da-
tebis daZleva. farvis vadiT), saSualovadiani
savaldebulo rezervebis saxazino Tamasuqi (erTidan 10
norma komerciuli bankebis fu- wlamde dafarvis vadiT) da
ladi Tanxaa, romlis sesxad saxazino obligacia.
gacemis ufleba maT ara aqvT arasabazro fasiani qaRal-
da valdebulni arian TavianT debidan yvelaze gavrcelebu-
angariSze iqonion centralur li formaa Semnaxveli obli-
bankSi. es ukanaskneli ki situ- gacia. garda amisa, mas miekuTvne-
aciis mixedviT moqmedebs: fu- ba agreTve samTavrobo angariSe-
ladi masis zrdis Senelebis bis seriebi, ucxouri samTavro-
saWiroebis SemTxvevaSi amaR- bo seriebi, xelisuflebis adgi-
lebs savaldebulo rezerveb- lobrivi organoebis seriebi da
is normas da, piriqiT, roca sxv. am fasiani qaRaldebis yid-
aris imis aucilebloba, rom va-gayidvasTan dakavSirebuli
mimoqcevaSi gaizardos fulis operaciebiT centraluri banki
raodenoba, maSin centraluri zemoqmedebs mimoqcevaSi arse-
banki dabla wevs savaldebu- bul fulad masaze, mniSvnelov-
lo rezervebis normas, riTac nad gansazRvravs fulad-sakre-
SesaZleblobas aZlevs komer- dito politikis elastikuro-
ciul bankebs TavianTi saxsre- basa da funqcionirebis xasi-
bis droebiT `gayinuli~ naw- aTs, operaciebs Ria bazarze
ili gadaaqcion kreditad. da savaldebulo rezervebis po-
centraluri banki Ria ba- litikas.
zarze awarmoebs operaciebs sa- diskontis politikis mi-
xelmwifo sagadasaxado valde- zania sakredito instituteb-
bulebebiT, romlebic samTavro- is refinansirebis (Zveli gr-
bo fasiani qaRaldebis erTob- Zelvadiani valis dafarva axa-
liobaa da maTi meSveobiT, ara- li grZelvadiani sesxiT) piro-
pirdapiri gziT, xorcieldeba bebis cvlilebebiT gavlena
zemoqmedeba fulad-sakredito moaxdinos fulad-sakredito
bazarze. es valdebulebebi sa- bazarze. amasve emsaxureba op-
`cxeli fuli~ 445
eraciebi Ria bazarze, romlis vlindeba ramdenime wlis gan-
meqanizmi dafuZnebulia saxelm- mavlobaSi da moicavs oTx
wifo fasiani qaRaldebis, sa- fazas: piki, dacema, depresia da
banko aqceptebisa da sxva sak- gamococxleba.
redito valdebulebebis yid- cikluri meryeobis am-
va-gayidvaze. plituda (amplitude) - termi-
civilizebul qveynebSi mon- ni, romelic gamoiyeneba ekono-
etaruli politikis saerTa- mikuri ciklebis TeoriaSi neb-
Soriso standartebTan miax- ismieri ciklis maRal da da-
loebis dones mniSvnelovan- bal wertilebs Soris dis-
wilad gansazRvravs fulad- tanciis aRwerisaTvis. igi Sei-
sakredito regulirebis pirda- Zleba iyos erTnairi, SeiZleba
piri instrumentebidan ara- mcirdebodes da maSin amboben,
pirdapir instrumentebze ga- rom ciklur meryeobas Sesus-
dasvlis xangrZlivoba. es uka- tebisken aqvs tendencia, an kidev,
naskneli gansxvavebulia qvey- SeiZleba izrdebodes maSin, ro-
nebis mixedviT da meryeobs 1- desac cikluri meryeoba Zli-
dan 5 wlamde, saSualod ki 3,7 erdeba.
welia. cikluri umuSevroba (cyc-
cvalebadi danaxarji (va- lical unemployment) - mokleva-
riable cost) - danaxarji, rom- diani umuSevroba, romelic war-
lis sididec icvleba warmoe- moiqmneba dabali erToblivi
bis moculobis cvlilebis moTxovnis Sedegad. es movle-
proporciulad. e.i. es iseTi na aixsneba imiT, rom ekonomi-
danaxarjia, romelic mokleva- kuri ciklis garkveul fazeb-
dian periodSi SeiZleba gaizar- Si warmoiqmneba samuSao adgi-
dos an Semcirdes warmoebuli lebis ukmarisoba muSakTa spe-
produqciis matebis an klebis cialobisa da kvalifikaciis-
proporciulad. cvalebad dana- gan damoukideblad.
xarjebs miekuTvneba: nedleu- `cxeli fuli~ (“hot mo-
lis, saTbobis, energiis, trans- ney”) - Tu qveyanaSi xelsayre-
portis da a.S. danaxarjebi. rac li saprocento ganakveTia, xde-
ufro meti produqcia iqmneba, ba fulis mozidva sazRvarga-
miT metia cvalebadi danaxarji. reTidan. mTavroba, rogorc wesi,
cikli (cycle) - ekonomikuri frTxilad moqmedebs `cxeli
aqtiurobis doneTa aRmavlo- fulis~ modinebiT sagadasaxde-
bisa da dacemis monacvleoba. lo balansis gaumjobesebisa da
446 cxovrebis done

valutis kursis ganmtkicebis mosavlebiT, ise samomxmareblo


SemTxvevaSi, vinaidan es Sei- saqonelsa da momsaxurebaze fa-
Zleba aRmoCndes Zalze mokl- sebis cvlilebis gaTvaliswi-
evadiani. nebiT.
cxovrebis done (standard cxovrebis Rirebulebis
of life) - raodenobrivi maCve- indeqsi (cost of living index) –
neblebis sistema, romelic indeqsi, romelic axasiaTebs
gamoxatavs sazogadoebis ganvi- samomxmareblo saqonlis fase-
Tarebis mocemul etapze mo- bisa da momsaxurebis tarifebis
saxleobis erT sulze mate- cvlilebas saqonlisa da mom-
rialuri da sulieri dovla- saxurebis fiqsirebuli nakre-
Tis moxmarebis donesa da am bis mixedviT, romelic Sedis
dovlaTze moTxovnilebis dak- mosaxleobis calkeuli ka-
mayofilebis xarisxs. cxovre- tegoriis samomxmareblo kala-
bis donis amsaxveli maCveneb- TaSi.
lebia: realuri Semosavlis mo- cxovrebis indeqsis Rire-
culoba mosaxleobis erT sul- buleba (cost of living index) – sa-
ze; kvebis produqtebis, arasa- momxmareblo kalaTis saSualo
sursaTo saqonlis, momsaxurebis fasi.
moculoba da struqtura; sa-
momxmareblo saqonlis faseb-
is done da dinamika; komu-
naluri da satransporto mom-
saxurebis tarifebi; ganaTle-
bis ganviTarebis done; samedi-
cino momsaxurebis xarisxi; sa-
binao pirobebi; samuSao dRis
xangrZlivoba; sicocxlis saSu-
alo xangrZlivoba da a.S.
cxovrebis donis inde-
qsi (living standat index) – inde-
qsi, romelic axasiaTebs ro-
gorc mTlianad mosaxleobis,
ise misi calkeuli jgufebis
realuri Semosavlebis donis
cvlilebas. ganisazRvreba mo-
saxleobis rogorc fuladi Se-
`Zviri fulis~ politika 447
funqcionirebaze da ara imaze,

Z Tu rogor unda moxdes ba-


zris Camoyalibeba--ganviTareba.
`Zviri fulis~ politi- ekonomikur TeoriaSi cno-
ka (policy of expencive money) - bilia debuleba imis Sesaxeb,
ekonomikuri politikis Semad- rom Teoria (da Sesabamisi po-
geneli nawili, neoklasikur litikac), romelic orientire-
Teoriaze dafuZnebuli makro- bulia qveynis wonasworobiT
stabilizaciis orTodoqsul mdgomareobaze, SeuZlebelia
modelze agebuli politika, qmediTunariani iyos da sarge-
romelic liberalur--monetar- bloba moutanos uwonasworo-
istul princi pebs eyrdnoba. igi, bis mdgomareobaSi myof qvey-
rogorc inflaciuri spiralis anas radikaluri ekonomikuri
winaaRmdeg mimarTuli politika, cvlilebebis periodSi.
fulad--sakredito politikis es aqsiomuri WeSmariteba
gamkacrebaSi gamoixateba, iTva- ar iqna gaTvaliswinebuli saqar-
liswinebs fulis miwodebis Tvelos ekonomikur politika-
mkveTr SezRudvas, risi erT-- Si, mecnierulad dausabuTebe-
erTi gzac, fulis emisiis Sez- li ekonomikuri politikis pi-
RudvasTan erTad, bankTaSori- robebSi ki ekonomikis konver-
si sarezervo normis gadide- siis rangSi ayvanili reforma
baa. es ukanaskneli avtomatu- imTaviTve ganwiruli iyo marcx-
rad amcirebs komerciuli ban- isaTvis da obieqturi Tu subi-
kebis rezervebs, Sesabamisad, eqturi faqtorebiT gamowveu-
fulad multi plikators. li mravali negatiuri movle-
`Zviri fulis~ politikam nis mizezi gaxda. saqarTvelo-
saqarTveloSi, postvaSingtonis Si transformaciuli dacema ga-
konsensusis gadawyvetilebiT, daizarda Rrma ekonomikur
1995 wlis bolodan Secvala krizisSi, romelmac TandaTan
`iafi fulis~ politika, romel- sistemuri krizisis saxe miiRo.
sac didi wvlili miuZRvis fulis deficitis gziT
qveyanaSi hi perinflaciis war- laris kursis SenarCuneba ara-
moqmnaSi. efeqtiani, uperspeqtivo poli-
`Zviri fulis~ politika tikaa. igi ganapirobebs ekono-
araefeqtiani aRmoCnda saqarTve- mikis struqturul deforma-
losTvis. igi warmatebulia ma- cias, dabal investiciur aqti-
Sin, rodesac laparakia bazris urobas, ekonomikis monopoliza-
448 ZiriTadi kapitali (naturalur...

ciasa da kriminalizacias. ix., rebeli, romelic SeZenil sa-


oficialuri monetarizmis do- qonelsa da gaweul momsaxure-
ne; fulis brunvis siCqare. bas sakuTari, arakomerciuli
ZiriTadi kapitali (na-
na- miznebisaTvis iyenebs.
turalur gamoxatuleba-
Si) (capital goods) -
Senoba--nage-
bobebi, manqanebi da mowyobi-
lobebi, satransporto saSuale-
bebi da a.S. mravaljer gamoye-
nebuli warmoebis procesSi.
ZiriTadi kapitali warmoebis
ramdenime ciklSi monawileobs,
gamoiyeneba 1 welze meti xnis
ganmavlobaSi, cveTis kvaloba-
ze gadascems Tavis Rirebule-
bas mza produqcias da nawil--
nawiladve anazRaurdeba.
ZiriTadi kapitali (Ri-
Ri-
rebulebiT gamoxatuleba-
Si ) (capital stock) - sawarmos,
dargis, mTeli ekonomikis mas-
StabiT arsebuli Senobebis, man-
qana--mowyobilobebis, satrans-
porto saSualebebis, sanaSeno,
sarZeo, muSa pirutyvisa da
mravalwliani nargavebis Se-
jamebuli Rirebuleba garkveu-
li TariRisaTvis (magaliTad,
2010 wlis 1 ivnisisaTvis).
ZiriTadi kapitalis mox-
mareba (consumption capital stock)
- saangariSo periodSi Ziri-
Tadi kapitalis Rirebulebis
Semcireba misi fizikuri da
moraluri cveTis Sedegad.
ZiriTadi momxmarebeli
(basic consumer, user) - momxma-
warmoebis dacemis udablesi wertili 449
rdnoba sakuTrebis pluralizms,

w amitomac sabazro sistemaSi


aRar arsebobs klasebi da eko-
warmoeba (production) – war- nomikuri urTierTobac gansx-
moebis faqtorebis saqonlad an vavebuli Sinaarsis kategoriaa.
momsaxurebad gardaqmnis pro- rac Seexeba warmoebiT urTi-
cesi. erTob
erTobii s terminis gamo yenebas
gamoyenebas
warmoebiTi urTier- Tanamedrove ekonomikuri mov-
TobebB (relations of production) lenebisa da procesebis kvle-
- marqsistuli kategoria, ga- vaSi, zemoTqmulidan gamom-
moyenebuli adamianebs Soris dinare, aramecnierulia. am-
warmoebis, ganawilebis, gacvlisa itomacaa, rom dasavlur eko-
da moxmarebis procesSi war- nomikur literaturaSi igi ar
moqmnili urTierTobebis gan- ixmareba.
sazRvrisaTvis. warmoebiTi urT- warmoebis danaxarjebis
ierTobebi, ekonomikuri urTi- Teoria (the theory of produc-
erTobebisagan gansxvavebiT, tion cost) - warmomadgenlebi (d.
eyrdnoba sakuTrebiTi urTier- mak--kuloxi da sxv.) faswar-
Tobis erT gabatonebul for- moqmnas safuZvlad udeben ara
mas, rac gansazRvravs klaseb- saqonlis warmoebaze daxarju-
is mdgomareobas warmoebaSi, maT li sazogadoebrivi Sromis ra-
urTierTdamokidebulebasa da odenobas, aramed mis mxolod im
produqtebis ganawilebis for- nawils, rac gaiRo uSualod
mebs. aseTi Sinaarsis matare- mewarmem, e.i. saqonlis warmoe-
beli urTierTobebi arsebobda bis danaxarjebs. es Teoria ga-
sabazro ekonomikis, rogorc moricxavs Rirebulebis im naw-
ekonomikuri sistemis, Camoyali- ils, romelic Seadgens mogebas.
bebamde, sazogadoebis ganviTare- warmoebis danaxarjebis Te--
bis nebismier sxva etapze, maT oriaSi pozitiuria Rirebuleb-
Soris, mbrZaneblur-- adminis- is gansazRvra obieqturi faq-
traciuli sistemis anu saxel- torebiT _ warmoebis danaxar-
mwifo--monopolisturi social- jebiT, magram naklia is, rom
izmis drosac. sabazro ekonomi- igi Rirebulebis gansazRvraSi
ka ki Teoriulad (kanonmdeblo- mogebis ignorirebas axdens.
biTac) gamoricxavs sakuTre- warmoebis dacemis udab-
bis erTi romelime formis gaba- lesi wertili (lowest turning
tonebul mdgomareobas. igi ey- point) - ekonomikis mdgomareoba,
450 warmoebis diversifika cia
diversifikacia

romelic xasiaTdeba warmoebi- aZlevs migraciisa da samuSaos


sa da ekonomikuri aqtiurobis arCevis SesaZleblobas.
maqsimaluri SemcirebiT da rom- warmoebis wesi (mode of pro-
lis Semdegac iwyeba aRmavloba. duction) – sazogadoebis ekono-
warmoebis diversifika- mikuri safuZvlis amsaxveli
cia (diversification of production) marqsistuli termini, romel-
- mravali warmoebis erTmaneT- ic udides gavlenas axdens
Tan naklebad dakavSirebuli saxe- socialur institutebze. war-
ebis erTdrouli ganviTareba. moadgens mizez-Sedegobriv kav-
warmoebis specializa- SirurTierTobaSi myofi sawar-
cia (specialization of production) moo Zalebisa da warmoebiTi
- Sromis sazogadoebrivi dana- urTierTobebis erTobliobas.
wilebisa da misi racionaluri warmoebrivi funqcia
organizaciis forma. gamoxatavs (production function) - funqcia,
calkeuli produqciisa da misi romelic gamoxatavs damokide-
calkeuli nawilebis warmoebis bulebas produqciis gamoSveb-
Tavmoyris process specialize- is moculobasa da warmoebaSi
bul sawarmoebsa da dargebSi. dabandebuli Sromisa da kapi-
warmoebis faqtorebi talis raodenobas Soris.
(factors of production) - warmoe- wminda gadasaxadi (net
bis procesSi gamoyenebuli taxes) - sxvaoba gadasaxadebis
resursebi; ZiriTadad moicavs akrefiT miRebul samTavrobo
Sromas, kapitalsa da miwas, Semosavlebsa da samTavrobo
amasTan, masSi, savsebiT sa- transferul gadasaxdelebs
marTlianad, Sedis samewarmeo Soris.
unari, codna da saxelmwifos wminda diskontirebu-
ekonomikuri roli. li Rirebuleba (net present
warmoebis faqtorTa ba- value) - Tanxa, romelic miiRe-
zrebis gaxsniloba (openess ba mosalodneli sainvesticio
in factor productions) - alter- xarjebis diskontirebuli
nativa, SesaZlebloba rogorc Rirebulebis gamoqviTviT mos-
firmebisTvis, ise samuSao Zali- alodneli Semosavlebis dis-
saTvis. warmoebis faqtorTa kontirebuli Rirebulebidan.
bazrebis gaxsniloba firmebs wminda erovnuli dan-
aZlevs SesaZleblobas airCion azogi (net national savings) -
Tu sad moaxdinon warmoebis gaiangariSeba rogorc sxvaoba
ganlageba, xolo samuSao Zalas mTlian erovnul danazogsa da
wonasworobis fasi 451
ZiriTadi kapitalis moxmare- wminda mogeba udris buRal-
bas Soris. trul mogebas minus implici-
wminda erovnuli pro- turi danaxarjebi.
duqti (net national product) - wminda produqti (net pro-
makroekonomikuri maCvenebeli, duct) - ekonomikuri maCvenebe-
romelic gamoiTvleba, rogorc li, romelic gamoxatavs sawar-
sxvaoba VTG-sa da saamortiza- moo saqmianobis Sedegebs. ga-
cio anaricxebis Sejamebul si- iangariSeba, rogorc sxvaoba
dides Soris. mTlian erovnul produqtsa da
wminda erovnuli Semo- ZiriTadi kapitalis cveTis
savali (net national income) - anazRaurebis xarjebs (amor-
mTlian erovnul produqts tizacias) Soris.
gamoklebuli ZiriTadi kapi- wminda Semosavali (net
talis moxmareba. income) – angariSgebis period-
wminda eqsporti (net ex- Si miRebuli aminagebis metoba
port) - sxvaoba eqsportisa da am amonagebis misaRebad gaweul
importis Rirebulebebs Soris. xarjebze. wminda Semosavalia
wminda investicia (net sxvaoba daubegravi mogebis Tan-
investment) - investicia amor- xasa da mogebis gadasaxadTan
tizaciis gamoklebiT. dakavSirebul xarjebs Soris.
wminda inkaso (net encash- wonasworobis fasi (equi-
ment) - safinanso dokumente- librium price) - warmoebisa da
bis inkaso, romelsac ar axlavs realizaciis optimaluri moc-
komerciuli dokumentebi. ulobis, moTxovnisa da miwode-
wminda konkurencia (pure bis tolobis gamomxatveli fa-
competition) - igivea, rac srul- si. fasi, romlis drosac baza-
yofili konkurencia. ri imyofeba wonasworobaSi. ase-
wminda mimoqcevis dana- Ti fasi uzrunvelyofs bazris
xarji (pure cost of curculation) - Seuferxebel funqcionirebas.
uSualod saqonlis yidva--gayid-
vasTan dakavSirebuli danaxar-
ji.
wminda mogeba (net profit) -
Tanxa, romelic rCeba firmis er-
Toblivi Semosavlidan aSkara
da faruli (implicituri) dan-
axarjebis gamoqviTvis Semdeg.
452 Warbi miwodeba

Warbi sagadasaxado tvi-

W rTi (excess burden of a tax) -


wminda sargeblobis danakargi
Warbi miwodeba (excess sazogadoebisaTvis saqonlis
supply) - situacia bazarze, ro- warmoebisa da moxmarebis do-
desac miwodeba aRemateba moTx- nis optimalurze dabla dace-
ovnas. warmoiqmneba iseT SemTx- mis Sedegad, rac gamowveulia
vevaSi, roca sabazro fasi wo- gadasaxadebis SemoRebiT.
nasworobis fasze maRla ai- Warbi umuSevrobis wli-
wevs. es stimuls aZlevs mwar- uri erTeuli (point-year of ex-
moeblebs, gazardon X saqonlis cess unemployment) – umuSevro-
warmoeba. garkveul wertilSi bis faqtobriv da bunebriv do-
warmoebuli iqneba imaze meti, neebs Soris sxvaoba 1 procen-
vidre momxmareblebs surT SeiZ- tuli punqtiT erTi wlisaTvis.
inon. bazari zedmetad gajere- mag., Tu umuSevrobis bunebrivi
buli aRmoCndeba X saqonliT. done 6%_ia, xolo faqtobrivi
warmoiqmneba Warbi miwodeba, rac done _ 8%, maSin 4 wlisaTvis
gamoiwvevs fasis Semcirebas. umuSevrobis done Seesabameba
Warbi moTxovna (excess de- Warbi umuSevrobis 4x(8_6)=8
mand) - situacia bazarze, ro- wliur erTeuls.
desac moTxovna aRemateba mi- Warbwarmoeba (overproduc-
wodebas. warmoiqmneba iseT Sem- tion) - ekonomikuri viTareba, ro-
TxvevaSi, roca sabazro fasi desac arsebuli fasebis piro-
wonasworobis fasze dabla bebSi saqonlis miwodeba aRema-
daiwevs. momxmareblebs gauCn- teba masze moTxovnas.
debaT survili, iyidon imaze
meti X saqoneli, vidre mwar-
moeblebs surT awarmoon. war-
moiSoba Warbi moTxovna, rac
gamoiwvevs fasis gazrdas.
Warbi rezervebi (excess
reserves) - sabanko rezervebi,
Tanxa, romliTac bankis faqtob-
rivi rezervebi aRemateba mis
savaldebulo rezervebs. igi
aris faqtobriv rezervebs mi-
nus savaldebulo rezervebi.
xarjebisa da Sedegebis analizi 453
ba maTi kursis zrdas, raTa

x Semdeg gayidos da sakurso


sxvaobidan mogeba miiRos.
xazina (treasury) - finansTa `xarebis~ bazari (`bull
saministrosTan arsebuli da market~) - fasiani qaRaldebis
mis SemadgenlobaSi Semavali bazari, romelic xasiaTdeba fa-
specialuri saxelmwifo fin- sebis zrdiT.
ansuri organo, romelic gana- xarisxis sertifikati
gebs biujetis sakaso (sala- (quality certificate) - saqonlis xa-
ro) Sesrulebas. xazina agreTve risxisa da standartebTan misi
uSvebs saxazino bileTebs, or- Sesabamisobis damadasturebeli
ganizebas uwevs gadasaxadebis, oficialuri dokumenti. gas-
mosakreblebis akrefas. cemen standartizaciis saerTa-
xazinis Tamasuqi (trea- Soriso organizaciis mier akre-
sury bill) - samTavrobo sabazro ditebuli damoukidebeli or-
fasiani qaRaldi sam- da eqvs- ganizaciebi. gamoiyeneba saer-
Tviani, 91--dRiani da wliuri TaSoriso ekonomikur urTier-
dafarvis vadiT. TobebSi.
xangrZlivi sargeblo- xarjebis inflacia (cost
bis saqoneli (durable goods) push inflation) - fasebis saerTo
- saqoneli, romelsac momx- donis myari zrda, gamowveuli
marebeli iyenebs xangrZlivi xarjebis warmoebisagan damo-
drois ganmavlobaSi (aranakleb ukidebeli zrdiT. amas SeiZleba
erTi wlisa); Cveulebriv iyo- adgili hqondes im SemTxveva-
fa warmoebrivi daniSnulebis Si, Tu daqiravebuli persona-
xangrZlivi sargeblobis saqon- li wamoayenebs moTxovnas re-
lad (manqanebi, mowyobilobebi aluri xelfasis gazrdis Se-
da a.S.) da samomxmareblo saxeb, an importul saqonelze
daniSnulebis xangrZlivi sarge- fasebi moimatebs.
blobis saqonlad (avtomobile- xarjebisa da Sedegebis
bi, macivrebi, sayofacxovrebo analizi (cost--benefit analysis) _
teqnika da a.S.). saxelmwifo seqtorSi sainves-
`xari~ (`bull~) _ birJis ticio proeqtebis Sefasebis
makleri, romelic valutisa da sistema, romlis gamoyenebac Se-
fasiani qaRaldebis kursis am- saZlebelia kerZo seqtorSi
aRlebaze TamaSobs. igi Sei- proeqtebis SefasebisTvis. igi,
Zens, vTqvaT, aqciebs da elode- pirdapiri finansuri Sedareb-
454 xarjTaRricxva

isagan gansxvavebiT, yovelgvar wesi, naklebad mimzidveli. me-


xarjsa da Sedegs ganixilavs. oradi seqtoridan pirvelad se-
Sedegi am SemTxvevaSi sarge- qtorSi gadasvlas aferxebs
blianobis danamatia, xolo xar- ara imdenad adamianiseuli kap-
ji _ sargeblianobis Semcire- italisa da maRali kvalifi-
ba, gazomili gansaxilveli pro- kaciis mqone muSakTa doneSi
eqtis alternatiuli Rire- gansxvaveba, ramdenadac insti-
bulebiT. praqtikaSi mravali tuciuri barierebi diskrimi-
Sedegis (rogorc dadebiTis, ise naciis formiT.
uaryofiTis) gazomva ar Sei- hi poTeza mdgomareobs ima-
Zleba fuladi formiT (magal- Si, rom meoreuli Sromis baz-
iTad, bunebrivi landSaftebis ris pirobebi warmoadgens muSa-
ganadgureba, sazogadoebrivi kav- kebis mier cudi Sromis Cveve-
Sirebis moSla da a.S.), maSin bis SeZenis mTavar mizezs. `cu-
rodesac xarjebi SeiZleba gai- di~ samuSaos mqone muSakebi
zomos fuladi formiT, proeq- xdebian `cudi~ muSakebi. es mov-
tis faqtobrivi RirebulebiT. lena ukukavSiris didi siste-
xarjTa
xarjTaR Rricxva (costs es- mis mxolod erTi aspeqtia.
timate) - sawarmoebisa da orga- masze gavlenas axdens rigi so-
nizaciebis fuladi saxsrebis cialur-ekonomikuri faqtore-
Semosaval-- gasavlis (danaxar- bisa, maT Soris, ojaxuri mdgo-
jebis) gegma, romelic dayo- mareobac. saboloo angariSiT,
filia calkeul elementebad yalibdeba `xafangis~ efeqti,
da muxlebad. romelic gamomdinareobs siRa-
`xafangis~ efeqti (entrap- ribis kulturis hi poTezidan
ment effect) – hi poTeza, romlis (culture of poverty hypothesis).
mixedviT Sromis bazari iyofa am SemTxvevaSi samTavrobo
pirvelad da meorad bazrebad. politika unda iTvaliswineb-
pirveladi seqtori xasiaTde- des `kargi~ samuSao adgilebis
ba maRali anazRaurebiT, zrdis Seqmnas kanonmdeblobiT akrZa-
perspeqtivebiT, usafrTxoebiTa luli diskriminaciis nacvlad.
da damatebiTi sargeblobiT, gansxvavebuli midgoma aqvT
maSin rodesac meoradi seq- neoklasikosebs, romelTa azriT,
torisTvis niSandoblivia nak- Sromis meoreuli bazris ase-
lebanazRaurebadi samuSao adg- Ti mdgomareoba aris investicie-
ilebi, arastabiluri samuSao, bis naklebobis gamoxatuleba
arasruli dasaqmeba da, rogorc adamianiseul kapitalSi. Tum-
xelfasis Teoria 455
ca investiciebis dabali done mis wilis cvlilebis axsna.
adamianiseul kapitalSi logi- TandaTanobiT xelfasis Teori-
kuri pasuxia dabali Semosav- isadmi midgoma Seicvala. XIX
lisa investiciebidan, romel- saukunis meore naxevarSi kla-
sac muSakebi Rebuloben dis- sikuri Teoriis warmomadgenel-
kriminaciis Sedegad da Ziri- Ta poziciebis mimarT damok-
Tadad ganpirobebulia endoge- idebulebam cvlileba ganica-
nuri faqtorebiT. da ori mimarTulebiT: pirveli,
xelfasi (wage, salary) - Sro- marqsistuli Teoriis ganvi-
mis fasi, fuladi anazRaureba Tarebam radikalurad Secvala
SromisaTvis. xelfasis sidide damokidebuleba klasikuri an-
wesdeba kontraqtis Sesabami- alizis mimarT. amasTan, marq-
sad, tarifebis ganakveTis mixed- sistuli Teoriidan gamomdinare,
viT da Tanamdebobrivi sargos rom kapitalizmis dros xel-
saxiT, magram ar SeiZleba iyos fasis ganakveTs aqvs tenden-
kanoniT dadgenili minimaluri cia saarsebo minimumTan miax-
xelfasis doneze dabla. xel- loebisa, praqtikulad emTxve-
fasis zeda zRvari SeuzRudavia. va klasikuri Teoriis warmo-
xelfasis Teoria (wage madgenelTa daskvnebs; meore,
theory) - Sromis neoklasikuri dadga marJinalisturi rev-
Teoria, romelic dResac rCeba oluciis periodi. maSin rode-
xelfasis analizis dominire- sac klasikuri skola warmoe-
bul mecnierul paradigmad. bis danaxarjebs ganixilavda
amasTan, neoklasikuri Teoriis fasis ganmsazRvrel faqtorad,
es upiratesoba ar iyo mud- marJinalistebma fasis ganm-
mivi da mas win uZRvoda Sro- sazRvrel faqtorad pirvelebma
mis klasikuri Teoriis do- aRiares zRvruli sargebliano-
minireba. klasikuri skolis ba. maTi azriT, Sromis anazRau-
warmomadgenlebs mtkiced swam- reba unda ganisazRvros samu-
daT, rom xelfass axasiaTebs Sao Zalaze meoreuli warmoe-
tendencia, misi bunebrivi do- buli moTxovniT, romelic, Tavis
nis an saarsebo minimumis do- mxriv, Sromis zRvrul produq-
nis irgvliv meryeobisa. maT tzea damokidebuli. aqedan ga-
mTavar interess warmoadgenda momdinare, muSakis Sromis anaz-
xelfasis saerTo donisa da Raureba unda ganxorcieldes
mosaxleobis zrdis kvaloba- ara xelfasis fondidan, aramed
ze erovnul produqtSi Sro- im saqonlis realizaciiT miRe-
456 xelfasis indeqsacia

buli amonagebidan, romlis Se- ma Teoriam romelic farTod


qmnaSic es muSaki monawileobs. gavrcelda 1890--1930 wlebSi,
Tu klasikuri Teoria Tavisi xelfasis donis ganmsazRvre-
yuradRebis koncentracias ax- li faqtorebis analizis sfe-
denda xelfasis saerTo done- roSi Tavisi sityva Tqva 1940--
ze, neoklasikurma Teoriam wina 1950--ian wlebSi. am Teoriis
planze wamoswia mikroekono- momxreebi skeptikurad uyu-
mikuri faqtorebi. rebdnen xelfasis neoklasikur
neoklasikosTa Semdgom ga- Teorias, Tumca, maT ver Seq-
mokvlevebSi, gansakuTrebiT a. mnes xelfasis erTiani Teoria.
marSalis naSromebSi, naCvenebia, amasTan, imdenad didi iyo ins-
rom xelfasi aris moTxovnisa titucionalistTa gavlena, rom
da miwodebis urTierTqmedebis Sromis ekonomika am periodSi
Sedegi. didxans iyo mowyvetili ekono-
xelfasis neoklasikuri Te- mikuri mecnierebis ganviTareb-
oria, mniSvnelovani modifikaci- is ZiriTadi mimarTulebisagan.
iT, dResac rCeba mTavar orien- XX saukunis 70--ian wlebis
tirad xelfasis ganmsazRvre- meore naxevridan neoklasikuri
li faqtorebis analizisas, Tum- Teoriis aRorZinebis kvaloba-
ca, igi, garkveuli TvalsazrisiT, ze mwvane Suqi mieca xelfa-
eWvqveS daayena `keinzianurma re- sis Teoriis neoklasikur mo-
voluciam~. keinzi xazs usvam- dels.
da xelfasis araelastikuro- xelfasis indeqsacia (wa-
bas Sromis Warbi miwodebis Sem- ge indexation) – fasebis zrdis
TxvevaSi, Tumca, amis mizezi na- sapasuxod xelfasebis avtoma-
klebad iyo dasabuTebuli. ami- turi gazrda.
tom xelfasis keinzianurma Te- xelfasi-fasis spirali
oriam ver daCrdila neoklasi- (wage-price spiral) – xelfasis
kuri Teoria, magram xeli Seu- zrdasa da fasebis zrdas Soris
wyo xelfasis instituciuri urTierTdamokidebulebis ga-
Teoriis ganviTarebas. es uka- momxatveli spirali: xelfase-
naskneli aqcents akeTebs so-- bis zrda ganapirobebs fasebis
ciologiur, politikur da in- zrdas, romelic, Tavis mxriv, iw-
stituciur faqtorebze da vevs xelfasebis Semdgom zrdas.
srulad gamoricxavs ekonomi- xelfasis standarti (la-
kur faqtorebs. bour standard) – britaneli ekono-
instituciurma ekonomikur- mistis, ekonomikis dargSi (k.
xelSeuxebeli kapitali 457
erousTan erTad) nobelis pre- beWdiT (iuridiuli piris Sem-
miis laureatis (1972) j. hik- TxvevaSi).
sis mier SemoRebuli termini, arsebobs xelSekrulebis
romelic ganxilulia mis naS- mravali saxeoba. maT Soris
romSi _ `xelfasis Teoria~ aRsaniSnavia: generaluri xel-
(1932) da ukavSirdeba xelfa- Sekruleba
Sekruleba, romelsac aqvs uni-
sis (da, maSasadame fasebis) gan- versaluri xasiaTi da warmoad-
sazRvris wess. gens organizaciebs Soris same-
hiksis azriT, Sexeduleba urneo xelSekrulebis saxesx-
imis Sesaxeb, rom xelfasi (aseve vaobas; korespondenturi xel-
inflacia), ganisazRvreba moTx- Sekruleba
Sekruleba, romelic warmoad-
ovnisa da miwodebis urTierT- gens bankebs Soris SeTanxmebas,
moqmedebiT, ar aris marTebu- rogorc qveynis SigniT, ise mis
li. xelfasi, pirvel yovlisa, farglebs gareT; SromiTi xel-
ekonomikuri da socialuri faq- Sekruleba _ xelSekruleba
torebis, Zalebis urTierTmo- damqiraveblebsa da daqirave-
qmedebis Sedegia, xolo xel- bulebs Soris sameurneo xasi-
fasis done gansazRvravs mimo- aTis, pirobebisa da anazRaure-
qcevaSi arsebuli fuladi ma- bis Sesaxeb; saavtoro xel-
sis odenobas. Sekruleba
Sekruleba, romelic ideba, mag.,
xelSekruleba (agreement, nawarmoebis avtorsa da am na-
contract) - kontraqti, SeTanxmeba warmoebis gamomcemels Soris,
or an met pirs Soris, romel- an kidev, gamogonebis avtorsa
ic iTvaliswinebs uflebaTa da da mis samarTalmemkvidreebs So-
movaleobaTa dadgenas, Secvlas ris da a.S.
an Sewyvetas. xelSeuxebeli kapitali
xelSekruleba moicavs: mis (reserve funds) - firmis savaWro
monawileTa monacemebs, mxare- markis Rirseba, reputacia, pres-
Ta valdebulebebs, garigebis sa- tiJi, myari klientura, privi-
gans, SeTanxmebis pirobebs, pa- legiebi da sxv.
suxismgeblobis formebs, xel-
Sekrulebis vadis gagrZelebis
an gauqmebis pirobebs, mxareTa
iuridiul misamarTebs. xelSek-
ruleba mowmdeba mis monawi-
leTa sruluflebiani warmo-
madgenlebis xelis moweriT da
458 jarima

gamocemuli jevonsis statie-

j bisa da korespondenciebis Svid-


tomeuli.
jarima(fine, penalty) - ga- jevonsis `mzis laqebis~
laqebis~
dasaxdeli, romelsac ixdian fi- Teoria (Jevons “sun spots” the-
zikuri da iuridiuli pirebi ory) - ingliselma ekonomistma
moqmedi kanonmdeblobis, dade- jevonsma mniSvnelovani wvlili
buli xelSekrulebis an dadge- Seitana ekonomikuri ciklebis
nili wesebis darRvevisaTvis. TeoriaSi Tavisi `mzis laqeb-
jarimis gadaxda ar aTavisuf- is~ TeoriiT: mzeze laqebi gav-
lebs gadamxdels nakisri valde- lenas axdens amindze, romelic,
bulebebis Sesrulebisgan. aisaxeba mosavalze, razec, Tavis
jevonsi uiliam (1835_1882) mxriv, damokidebulia ekonomikis
(Jevons W. Stanley) – cnobili zogadi mdgomareoba.
ingliseli ekonomisti, marJi- jinis koeficienti (Gini
nalizmis TvalsaCino warmomad- Coefficient) - Semosavlebis ga-
geneli. valrassa da mengerTan nawilebaSi uTanabrobis xaris-
erTad, didi wvlili miuZRvis xis agregirebuli raodenobrivi
zRvruli sargeblianobis Teo- maCvenebeli. gamoiTvleba:
riisa da, saerTod, politikuri 1 2
ekonomiis ganviTarebaSi. misma G  1  2 [ y1  2y2  3y3  ... nyn]^
n ny
Sromebma mniSvnelovani roli
Seasrula ekonometrikis sfer- sadac y1, y2, ..., yn individualuri
oSi. Semosavlebia klebadi saxiT, y -
jevonsis naSromebidan aR- saSualo Semosavali, n - indi-
saniSnavia: `mokle SeniSvna videbis ricxovnoba.
politikuri ekonomiis zogadi jinis koeficienti miiReba
maTematikuri Teoriis Sesax- lorencis mrudisgan da war-
eb~ (1862), pamfleti _ `oqros moadgens am mrudsa da absolu-
Rirebulebis mkveTri dacema~ turi Tanasworobis xazs Soris
(1863), `kiTxvari, romelic eris farTobis Sefardebas absolu--
progressa da Cveni qvanaxSiris turi Tanasworobis xazis qveS
sabadoebis SesaZlo amolevas arsebul mTlian farTobTan. ji--
exeba~, `politikuri ekonomiis nis koeficients aqvs nulis
Teoria~ (1871), `mecnierebis toli minimaluri mniSvneloba
princi pebi~ (1874). cnobilia (absoluturi Tanasworoba) da
agreTve 1972_1981 wlebSi erTis toli maqsimaluri mniS-
joberi 459
vneloba (absoluturi uTanas-
woroba). rac ufro maRalia
koeficienti, miT ufro metia
uTanasworoba Semosavlebis
ganawilebaSi. rac ufro daba-
lia koeficienti, miT ufro
Tanabaria Semosavlebis ganawi-
leba.
joberi (jobber) - firma, ro-
melic Seisyidis saqonlis did
partiebs swrafad gasayidad.
460 haieki fridrix avgust fon

kuri dinamikis TeoriisaTvis~

h (1948), `jon meinard keinzis


cxovreba~ (1951), `politika in-
haieki fridrix avgust flaciis winaaRmdeg~ (1958),
Aon (1919--1992) (Hayek Friedrich `ekonomikuri dinamika~ (1973)
A. von) - daibada da ganaTleba da a.S.
miiRo venaSi, xelmZRvanelobda harodma mniSvnelovani wv-
kaTedrebs londonis ekonomi- lili Seitana konkurenciisa da
kur skolaSi, Cikagos, fraibur- saerTaSoriso vaWrobis Teorie-
gisa da zalcburgis universi- bSi. amasTan, udidesi damsax-
tetebSi. 1974 wels g. miur- ureba miuZRvis ekonomikuri di-
dalTan erTad, mieniWa ekono- namikisa da, gansakuTrebiT, ek--
mikis dargSi nobelis premia. onomikuri zrdis tempebis prob-
ekuTvnis fuZemdebluri na-- lemaTa kvlevaSi. XX saukunis
Sromebi fulisa da ekonomi-- 40--ian wlebSi man Seqmna eko-
kuri ryevis TeoriebSi: `fase-- nomikuri zrdis wonasworobis
bi da warmoeba~ (1931), `gza mo-- modeli, romelic misgan damou-
nobisaken~ (1944), `Tavisufleb- kideblad domarmac Camoayal-
is konstitucia~ (1960), `sti-- iba da ekonomikuri zrdis Teo-
uart mili da herieT teilori~ riaSi cnobilia harod--domar-
(1951) da a.S. is ekonomikuri zrdis mode-
hairingi (hiring) - manqana-- lis saxelwodebiT. harodis
danadgarebis saSualovadiani ekonomikuri zrdis koncefciam
arenda arendatorze sakuTre- safuZveli daudo grZelvadi-
bis uflebis gadacemis gareSe. an periodSi myari ganviTare-
arendis vada 1--3 welia. bis tempebis SenarCunebis Sesa-
harodi roi fobs (1900-- Zleblobas.
1978) (Harrod Roy F.) - inglise- hausholdis bloki (house-
li ekonomisti, neokeinzianelo- hold block) - Sinameurneoba, ro-
bis TvalsaCino warmomadgene- melic, erTi mxriv, biznesi-
li. oqsfordis universitetis saTvis resursebis mimwodebel-
damTavrebis Semdeg iqve kiTxu- Ta meqanikuri gaerTianebaa, me-
lobda leqciebis kurss saer- ore mxriv ki _ mwarmoebelTa
TaSoriso ekonomikaSi. iyo `eko- erToblioba, warmodgenili sa-
nomikuri Jurnalis~ gamomce- zogadoebis saxiT.
meli 1945--1961 wlebSi. misi hedonikuri Sefaseba (he-
ZiriTadi naSromebia: `ekonomi- donic pricing) – midgoma, rome-
hejireba 461
lic saqonels ganixilavs ro- 10,16 sm--is.
gorc sxvadasxva maxasiaTebel- heterodoqsuli stabi-
Ta (mag., personaluri kompiu- li zacia (heterodox stabilization)
lizacia
teris SemTxvevaSi: procesoris - makroekonomikuri stabiliza-
sixSire, mexsiereba, internetiT ciis modeli, romelic neolib-
xelmisawvdomoba, fasi da a.S.) eraluri da neokeinzianuri
nakrebs, erTobliobas. Teoriebis ZiriTadi postula-
heilbroneri robert tebis meqanikuri SeerTebis ga-
(1916-2005) (Heilbroner Robert) - moxatulebaa. igi, xelfasebisa
amerikeli ekonomisti, neoin- da fasebis `gayinviT~, iZleva
stitucionalizmis TvalsaCino swraf antiinflaciur efeqts,
warmomadgeneli. sabazro eko- magram iwvevs fasebis deforma-
nomikas miiCnevs Tanamedrove cias, axSobs warmoebis ganviTa-
kapitalizmis ganviTarebis axal rebis stimulebs, warmoqmnis sa-
stadiad, romelic emyareba Tvi- saqonlo deficitsa da a.S., ri-
sebrivad axal teqnologiebs. Tac xels uSlis sabazro urTi-
misi azriT, es ukanaskneli ga- erTobebisa da Sesabamisi insti-
napirobebs mTavar socialur-- tutebis ganviTarebas.
ekonomikur gardaqmnebs sazoga- heqtari (hectare) [<berZn.
doebaSi da safuZvlad udevs hekaton asi+ari] - miwis far-
kapitalizmis transformacias. Tobis sazomi erTeuli zomis
heilbroneri sazogadoebis eli- metrul sistemaSi, udris
tarul nawils miakuTvnebs mec- 10000 m2-s anu 100 ars.
nierul-- teqnikur inteligen- hejireba (hedging) - bir-
cias, akademiuri wris warmo- Jis erT--erTi funqcia, romel-
madgenlebs, agreTve saxelmwifo ic gulisxmobs fasebis Sesa-
administracias, romlis zrdas Zlebel araxelsayrel meryeo-
ekonomikaSi saxelmwifo seq- basTan dakavSirebuli riskis
toris zrda ganapirobebs. misi dazRvevas; myidvelis an gamy-
ZiriTadi naSromebia: `ameriku- idvelis qceva momavalSi fase-
li kapitalizmis problemebi~ bis zrdisgan Tavisi Semosav-
(1966); `kapitalizmsa da so- lis dacvis mizniT. mag., Tu
cializms Soris~ (1970) da a.S. arsebobs gaurkvevloba moma-
hendi (hand) [<ingl. hand valSi mwarmoeblisTvis saWiro
xelisguli] - sigrZis erTeu- sanedleule saqonelze faseb-
li sazomTa inglisur siste- is Sesaxeb, maSin igi yidulobs
maSi: 1 h tolia 4 duimis an forvardul kontraqts, rome-
462 hiks jon riCard

lic warmoadgens garigebas ekonomikuri zrda~ (1965), `kein-


daTqmul fasSi saqonlis an zianuri ekonomikuri Teoriis
fasiani qaRaldebis momavalSi krizisi~ (1974) da a.S.
gansazRvrul droSi yidva--ga- hi per inflacia (hyperin-
perinflacia
yidvis Sesaxeb. flation) - inflaciis umaRlesi
hejireba farTodaa gavr- done, romlis zrdis tempi
celebuli valutis bazarze, 200%--ze metia, zogjer ki we--
sadac igi gamoiyeneba valut- liwadSi ramdenime aseul pro--
is kursebis meryeobisgan daz- centsac ki aRwevs. hi perin-
Rvevis mizniT. flaciis dros fasebi da xel-
hiks jon riCard (1904_1989) fasi katastrofulad scildeba
(Hiks John Richard) – bitaneli erTmaneTs. aseT pirobebSi cxo--
ekonomisti, moRvaweobda ekono- vrebis donis dacemas mosax--
mikis londonis skolaSi, kembri- leobis yvelaze SeZlebuli fe--
jis, manCesterisa da oqsfor- nebic ki grZnoben.
dis universitetebSi. 1972 wels, `holandiuri daavade-
kenet erousTan erTad, gaxda ba~ (“dutch desease”) - es feno-
nobelis premiis laureati. di- meni ukavSirdeba qveyanaSi ucxo-
di Rvawli miuZRvis keTildRe- uri valutis SeuzRudav Se-
obis ekonomikuri Teoriis prob- modinebas, gamowveuls bunebrivi
lemebis kvlevaSi. nobelis ko- resursebis eqsportis bumiT.
mitetma gansakuTrebiT gamoyo igi agreTve SeiZleba gamoi-
misi naSromi `faseuloba da wvios saerTaSoriso finansuri
kapitali~ (1939), romliTac daxmarebisa da pirdapiri ucxo-
avtorma mniSvnelovani wvlili uri investiciebis moZalebam.
Seitana sayovelTao wonasworo- qveyanaSi ucxouri valutis
bis TeoriaSi, kerZod, gare Soke- mozRvavebis erT-- erTi wyaro
bis zemoqmedebiT sayovelTao SeiZleba iyos farTomasStabi-
wonasworobis mdgradi siste- ani privatizaciac.
mis problemebis analizSi. saxelwodeba _ `holandi-
hiksis naSromebidan agreTve uri daavadeba~ asocirdeba ara-
aRsaniSnavia: `xelfasis Teor- gonivrulad gankargul qveynis
ia~ (1932), `mister keinzi da simdidresTan da ekonomikur
klasikosebi~ (1937), `ekonomi- literaturaSi gamoCnda XX
kuri ciklis TeoriisaTvis~ saukunis 60-- iani wlebidan,
(1950), `moTxovnis Teoriis ga- roca CrdiloeTis zRvaSi ni-
dasinjva~ (1956), `kapitali da derlandis mier bunebrivi airis
`holandiuri daavadeba~ 463
sabados aRmoCenam gamoiwvia qveyanaSi erovnuli valutis
qveynis saeqsporto Semosavle- gacvliTi kursi fiqsirebulia,
bis arnaxuli zrda, erovnuli maSin konvertirebis es proce-
valutis _ guldenis gamyare- si moiTxovs fulis miwodebis
ba da tradiciuli eqsportis zrdas, rac adgilobrivi fase-
konkurentunarianobis dacema. am bis momatebas iwvevs, xolo
periodidan moyolebuli `ho- mcuravi gacvliTi kursis piro-
landiuri daavadebis~ saxeliT bebSi Sida savaluto bazarze
cnobili es movlena araerTi moTxovna--miwodebas Soris wo-
qveynis `Tavis tkivili~ gaxda. nasworobis darRveva adgilob-
`holandiuri daavadebis~ rivi valutis gamyarebas gamo-
klasikuri modeli 1982 wels iwvevs. orive SemTxvevaSi ga-
Camoayalibes m. kordenma da p. izrdeba erovnuli valutis
nearvim (Corden Max W., Nearvy realuri gacvliTi kursi, rac
Peter J. Booming Sector and imas niSnavs, rom qveynis sa-
Deindustrialization in a Small open momxmareblo bazarze ucxouri
Economy. “The Economic Journal”. valutis erTeuliT gacilebiT
Vol. 92, 1982, pp. 825-848). misi naklebi saqonlisa da momsax-
Sinaarsi Semdegia: bunebrivi urebis SeZena SeiZleba, vidre
resursebis eqsportis bumi es adre iyo SesaZlebeli. ase-
arRvevs wonasworobas am seq- Ti viTareba ukugavlenas axdens
tors, tradiciul saeqsporto tradiciuli eqsportis momge-
seqtorsa da arasaeqsporto bianobaze, vinaidan Sida faseb-
seqtors (mSenebloba, sacalo is zrdis gamo gaZvirebuli
vaWroba, sastumroebi, restor- saeqsporto produqcia nakleb-
nebi da a.S.) Soris. marTalia, konkurentunariani xdeba saer-
Tavdapirvelad bunebrivi re- TaSoriso bazarze, rasac moh-
sursebis eqsporti zrdis ucx- yveba tradiciul saeqsporto
ouri valutis Semodinebas seqtorSi warmoebis mkveTri
qveyanaSi da, aqedan gamomdinare, dacema, kapitalisa da samuSao
qveynis Semosavlebs, magram misi Zalis arasaeqsporto seqtor-
grZelvadiani efeqti sawinaaRm- Si gadanacvleba (`resursebis
degoa. saqme isaa, rom Sida gadanacvlebis efeqti~). gar-
valutis bazarze bunebrivi re- da imisa, rom amis Sedegad tra-
sursebis eqsportidan miRebu- diciuli saeqsporto seqtori
li ucxouri valuta konver- zaraldeba, Tu ver moxerxda
tirdeba erovnul valutaSi. Tu arasaeqsporto seqtoris in-
464 holdingi

frastruqturis ganviTareba da baa mxolod kontroli da mar-


kadrebis gadamzadeba, gardu- Tva, da Sereuls
Sereuls, romelic,
valia umuSevrobis zrda da amasTan, eweva samewareo saqmi-
masTan dakavSirebuli katakl- anobas. arsebobs saxelmwifo
izmebi. aRsaniSnavia is gare- holdingebic
holdingebic. es aris special-
moebac, rom Tu zemoT ganxilu- uri saxelmwifoebrivi orga-
li gziT qveyanaSi miRebuli nizaciebi, romelTa gankargule-
ucxouri valuta importis zr- baSic garkveul periodSi iqm-
das moxmardeba, maSin valutis neba privatizebul sawarmoTa
nakadebis Semodineba pirdapir aqciebis sakontrolo paketebi,
ar aisaxeba fulis miwodebaze, xolo sawarmoebi maTs far-
Tumca, importis zRvargadasuli glebSi aqciebis jvaredini
zrdac gaumarTlebelia. mflobelebi xdebian.
saqarTveloSi `holandiur- sxva kompaniebis aqciebis na-
ma daavadebam~ Tavi iCina baqo-- wilis floba holdingebs sa-
Tbilisi--jeihanis navTobsadenis Sualebas aZlevs kontroli ga-
mSeneblobisas, magram gansakuT- uwion maT saqmianobas.
rebiT TvalsaCino gaxda `varde- holdinguri sistema moicavs
bis revoluciis~ Semdeg. oRond saTavo, Svilobil da SviliSvil
klasikuri modelisagan gansx- kompaniebs. amasTan, ar aris au-
vavebiT, mis warmomSob mizezebSi cilebeli, rom saTavo kompania
wina planze wamoiwia pirdapi- flobdes Svilobili kompanie-
ri ucxouri investiciebisa da bis aqciebis 51%--s. maTi saqmia-
saerTaSoriso daxmarebis mozR- nobis kontrolisaTvis sakmari-
vaveba, agreTve ucxoeTSi mcxov- sia gacilebiT naklebi aqcia.
rebi, an droebiT iq dasaqmebu- dasavleTSi holdinguri
li Cveni Tanamemamuleebis mier kompaniebis Seqmnis erTaderTi
fuladi transferebis nakade- barieri antimonopoliuri ka-
bi da bolo dros qveyanaSi nonmdeblobaa. amasTan, kompanie-
ganxorcielebuli farTomas- bis SerwymasTan SedarebiT,
Stabiani privatizacia. holdingebis Seqmnas gacilebiT
holdingi (holding) - aqci- did upiratesobas aniWeben.
oneruli kompania, romelic holdinguri sistemis Semadgen-
flobs sxva firmebis, kompanie- lobaSi SesvliT mravali fir-
bis aqciebis sakontrolo pa- maa dainteresebuli, vinaidan igi
ketebs. ganasxvaveben wminda firmis simtkicesa da sicocx-
holdings
holdings, romlis daniSnule- lisunarianobas uzrunvelyofs.
houtri ralf jorj 465
finansuri siZneleebis SemTx- Tu datovos igi miwaSi.
vevaSi, isini saTavo kompaniebi- hotelingis wess alter-
sagan iReben daxmarebas. damo- natiuli formulirebac aqvs:
ukidebeli firmebis gaerTiane- erTeuli resursis diskontire-
ba xelsayrelia holdingur buli Rirebuleba unda iyos
sistemaSi aqcionirebisTvisac, ucvleli imis miuxedavad, Tu
vinaidan igi amcirebs risks da rodis iqneba es resursi amoRe-
TiTiqmis gamoricxavs gakotre- buli miwidan.
bis safrTxes. houtri ralf jorj (1879--
hotelingis wesi (Hotel- 1975) (Hawtrey Raulf George) -
ling’s rule) - arakvlavwarmoebadi ingliseli ekonomisti, alfred
bunebrivi resursebis optima- marSalis mimdevari, kembrijis
luri gamoyenebis wesi, dadge- skolis TvalsaCino warmomad-
nili h. hotelingis mier 1931 geneli. SeimuSava ciklebisa da
wels (The Economics of Exautible krizisebis Teoria, fulad--
Resources. The Journal of Politi- sakredito politikis meTode-
cal Economy. Vol. 39, pp. 137--175). bi, mniSvnelovani wvlili Seit-
es wesi dRemde rCeba ganmsaz- ana balansirebuli ekonomikuri
Rvrelad wiaRiseulis mopovebis zrdis instrumentebis Seswav-
optimalurobis dadgenaSi. misi laSi.
arsi mdgomareobs SemdegSi: imi-
saTvis, rom mopoveba iyos opti-
maluri, miwaSi darCenili erTe-
uli resursis neto--fasi (gasay-
id fass minus mopovebis dan-
axarjebi) droTa ganmavloba-
Si unda gaizardos im tempiT,
ra tempiTac gaizrdeba sar-
geblis ganakveTi. ufro zus-
tad, neto--fasis zrdis tempi
ar unda aRematebodes sargeb-
lis ganakveTisas. resursis
mflobeli dgas arCevanis wina-
Se: amoiRos erTeuli resursi
da moaxdinos misi gayidviT
miRebuli Tanxis investireba
mimdinare sargeblis ganakveTiT,
466

leqsikonis statiaTa anbanur--Tematuri


saZiebeli

avansireba 13
a avansirebuli kapitali 13
abandonmenti 9
avantaJi 13
absenteizmi 9
averaJi 13
absoluturi mogeba 9
aviazednadebi 13
absoluturi upirateso- avizo 13
ba 9
a’vista 14
absoluturi piratesobis
avista 14
Teoria 10
avstriuli skola 14
absoluturi fasebi 10
avtarkia 14
absorbcia 10
avtomatizacia 14
agenti 10
avtomaturi stabilizato-
aglomeracia 10 rebi 14
agraruli revolucia 11 avtonomiuri investi-
agraruli seqtori 11 cia 15
agregireba 11 avtonomiuri xarjebi 15
agregirebuli sawarmoo avuari 16
funqcia 11 `aziuri vefxvebi~ 16
adamianis ganviTarebis akerlofi jorj 16
indeqsi 11 akvizitori 16
adamianiseuli kapitali 12 akorduli gadasaxadi 16
adaptaciis lagi 12 akreditivi 16
adgilobrivi biujeti 12 akri 16
adendumi 12 `aldagi~ 16
ad valoremi 12 ale moris 17
administraciuli lagi 12 alokaciuri efeqtiano-
administraciuli fasi 13 ba 17
avali 13 alokaciuri funqcia 17
avansi 13 alonJi 17
467
alpari 18 araerTgvarovani kapita-
alternativa 18 li 21
alternatiuli danaxarji arainstituciuri samoqa-
(Rirebuleba) 18 laqo mosaxleoba 21
amalgamacia 18 arakanonieri warmoeba 22
ambalaJi 18 arakomerciuli organiza-
amortizacia 18 cia 22
amortizaciis norma 19 arakonkurentuli moxmar-
eba 22
ampliacia 19
aramaterialuri momsaxu-
amxanagoba 19
reba 23
anabari 19
aranivTobrivi aqtivebi 23
angariSgeba 19
arapirdapiri gadasaxadi 23
angariSi 19
arasabazro momsaxureba 24
angariSsworeba 19
arasabazro urTierTo-
angariSsworebis angari-
ba 25
Si 19
arasagadasaxado Semosava-
angariS-faqtura 20
li 26
anderaitingi 20
arasrulyofili konkuren-
anketa 20 cia 26
anketireba 20 aratradiciuli ekonomi-
antidempinguri gadasaxa- ka 26
di 20 arafasismieri konkuren-
antidempinguri kanonmde- cia 26
bloba 20 araformaluri ekonomi-
antidovlaTi 20 ka 26
antimonopoliuri kanonm- araformaluri seqto-
debloba 20 ri 27
antici pacia 21 arbitraJi 27
antrepreniori 21 arbitraJi `ad-hoki~ 27
antreprizi 21 arenda 28
anuiteti 21 arendatori 28
aJio 21 ari 28
aJiotaJi 21 arCevani alternatiuli
468
variantebidan 28 aqciebis sakontrolo
asortimenti 28 paketi 36
asociacia 28 aqcizi (aqcizuri gadasa-
auditi 28 xadi) 36
auditori 29 aqciis kursi 36
auditoruli firma 30 aqcioneri 37
autraiti 31 aqcioneruli sazogado-
eba 37
autsaideri 31
aRmavloba 37
autsorsingi 31
aSkara danaxarji 37
auqcioni 31
aSS-is saerTaSoriso gan-
auqcionuri bazari 32
viTarebis saagento 38
aqseleratori 32
axali ekonomika 38
aqseleratoris princi-
axali zrdis Teoria 38
pi 32
axali industriuli
aqseleraciis koeficien-
qveynebi 38
ti 33
axali klasikuri
aqtivi 33
makroekonomika 39
aqtiuri kapitali 33
axali mikroekonomika 39
aqtiuri sagadasaxdelo
axali Sexeduleba
balansi 34
investiciebze 40
aqtuariusi 34
axali politikuri ekono-
aqceptanti 34
mia 40
aqcepti 34
axireba 40
aqcepturi krediti 34
aqceptur-rambusnuli b
b
krediti 34
aqcia 35 badisebri gare efeqti 41
privilegiuri aqcia 289 bazari 41
saxelobiTi aqcia 360 gamyidvelis bazari 59
aqcia warmomdgenze 35 valutis bazari 146
Cveulebrivi aqcia 438 investiciis bazari 165
aqcia warmomdgenze 35 kapitalis bazari 179
konkurenciuli bazari 200
469
likviduri bazari 209 pasiuri sagadasaxdelo ba-
meoreuli bazari 231 lansi 281
momsaxurebis bazari 241 pasiuri savaWro balansi 281
msoflio bazari 249 sagadasaxdelo balansi 313
myidvelis bazari 254 savaWro balansi 325
naRdi bazari 260 saqonlisa da momsaxurebis
oqros bazari 275 balansi 354
pirveladi bazari 285 `balansireba danis pirze~
42
`saerTo bazari~ 320
bankebis aqtiuri opera-
sasesxo kapitalis bazari
ciebi 43
348
bankebis pasiuri opera-
safraxto bazari 351
ciebi 43
saqonlis bazari 351
banki 43
fasiani qaRaldebis bazari
evropis rekonstruqciisa da
393
ganviTarebis banki 97
forvarduli bazari 403
inovaciuri banki 167
`Savi bazari~ 426
i poTekuri banki 176
Sromis bazari 433
komerciuli banki 194
Caketili bazari 437
msoflio banki 249
calmxrivi bazari 443
rekonstruqciisa da ganviTa-
`xarebis~ bazari 453
rebis saerTaSoriso banki
bazris koniunqtura 42 298
bazris fiasko 42 saerTaSoriso angariSswore-
bazris wonasworoba 42 bis banki 318
bazroba 42 saemisio banki 318
`bai-beki~ 42 sainvesticio banki 334
balansi 42 sainovacio banki 334
aqtiuri sagadasaxdelo ba- centraluri banki 443
lansi 34 bankTaSorisi kreditis
buRaltruli balansi 53 ganakveTi 43
dargTaSorisi balansi 81 bankiri 43
neto-balansi 265 banknoti 43
470
bankomati 43 biujetis proficiti 50
bankroti 44 biujetSi Senatanebi 50
baJi 44 blokirebuli angariSi 50
baratria 44 boni 50
barteri 44 bonistika 50
`baumolis daavadeba~ 44 bonifikacia 50
bekeri gari stenli 44 bonusi 50
bem-baverki oigen 45 bordero 50
beneficiari 45 bosi 51
biznes-gegma 45 brakeraJi 51
biznes-inkubatori 46 breton-vudsi 51
biznes inJineringi 46 breton-vudsis savaluto
biznesi 48 sistema 51
biznesis bloki 48 breton-vudsis konferen-
biznesis socialuri pasu- cia 51
xismgebloba 48 brokeri 51
biznesmeni 49 brokeris gasamrjelo 52
bil-brokeri 49 bruto 52
bimetalizmi 49 bunebrivi monopolia 52
birJa 49 bunebrivi resursebi 52
valutis birJa 146 bunebrivi fasi 53
kerZo birJa 188 butiki 53
safondo birJa 350 buRaltruli aRricxva 53
saqonlis birJa 352 buRaltruli balansi 53
Sromis birJa 434 buRaltruli mogeba 53
biukeneni jeims makhil 49 buSeli 53
biujeti 49
g
g
adgilobrivi biujeti 12
dabalansebuli biujeti 80 gadamanawilebeli funq-
saxelmwifo biujeti 357 cia 54
federaluri biujeti 398 gadasapirebeli Tamasuqi
biujetis deficiti 50 ( trata
trata)) 54
471
gadasaxadi 54 gadawyvetilebis miRebis
akorduli gadasaxadi 16 lagi 55
antidempinguri gadasaxa- gadaxdis valuta 55
di 20 gadaxdisunariani moTxov-
arapirdapiri gadasaxadi 23 nileba 55
aqcizi (aqcizuri gadasaxa- gadaxdisunarianoba 55
di) 36 gadaxdisunarianobis
gadasaxadi miRebul umaR- Teoria 56
les ganaTlebaze 54 gaeros ssdk ( saerTa-
gayidvaze gadasaxadi 65 Soriso standartuli
damatebul Rirebulebaze ga- dargobrivi klasifika-
dasaxadi 81 cia
cia)) 56
importze gadasaxadi (saim- gakotreba 58
porto baJi) 162 galoni 58
inflaciuri gadasaxadi 174 gamovlenis lagi 58
miwis gadasaxadi 238 gamoTvliTi ekonomika 58
pigus gadasaxadi 284 gamoSvebis bunebrivi mo-
pirdapiri gadasaxadi 285 culoba 59
progresiuli gadasaxa- gamyidvelis bazari 59
di 288 ganawilebis Teoriebi 59
proporciuli gadasaxadi ganviTarebadi qveynebi 60
289 ganviTarebis strate-
regresiuli gadasaxadi 295 gia 60
uaryofiTi gadasaxadi 386 ganviTarebuli qveynebi 60
uaryofiTi saSemosavlo ga- gankargvadi Semosavali 61
dasaxadi 386 gankargviTi erovnuli
fiskaluri gadasaxadi 401 Semosavali 61
wminda gadasaxadi 450 gankargviTi mTliani
umaR--
`gadasaxadi~ miRebul umaR erovnuli Semosava-
les ganaTlebaze 54 li 61
gadasaxadebis struqtu- gankargviTi wminda erov-
ra 55 nuli Semosavali 61
gadasaxadis zRvruli gansaxelmwifoebriveba 61
ganakveTi 55 garanti 62
472
garantia 63 globalizacia 66
gardamavali periodi 63 globalizaciis KOF-i
-i
-inndeq-
gare danaxarjebi 63 si 69
gare efeqtebi 63 globaluri konkurent-
badisebri gare efeqti 38 unarianobis indeqsi 71
gare efeqtis internal- globaluri konkurentu-
izacia 64 narianobis reitingi 75
gare lagi 64 gogiCaiSvili fili pe 76
gasaRebis mrudi 64 gradualizmi 77
gauTvaliswinebeli dana- granti 77
xarji 64 grant-elementi 78
gauTvaliswinebeli in- grZelvadiani krediti 78
flacia 64 guguSvili paata 78
gaufasureba 64 gudvili 79
gayidvaze gadasaxadi 65 gunia avTandili 79
`gacveTili fexsacmlis~
danaxarjebi 65 d
d
gacvliTi kursi 65
dabalansebuli biujeti 80
mcuravi gacvliTi kursi
dabalansebuli zrda 80
258
dazogvis paradoqsi 80
nominaluri gacvliTi
kursi 265 dazRvevis polisi 80
realuri gacvliTi kursi dakveTa 80
293 dakveTebis portfeli 80
fiqsirebuli gacvliTi da krediteba 80
dakrediteba
kursi 401 `damamSvidebeli~ fasi 81
gedonistikuri fasi 65 damatebul Rirebulebaze
gelbreiTi jon keneti 65 gadasaxadi 81
giravnobis sigeli 66 damatebuli Rirebuleba 81
girao 66 danazogi 81
giraoTi uzrunvelyofili mTliani danazogi 232
obligacia 66 mTliani erovnuli danazo-
girvanqa 66 gi 233
473
wminda erovnuli danazo- dafraxtva 85
gi 450 daCqarebuli inflacia 85
danazogisaken midrekile- dacema (ekonomikuri) 85
ba 81 dacemis etapi 85
danaxarji 81 debentura 85
alternatiuli danaxarji debitanti 85
(Rirebuleba) 18
debitori 85
aSkara danaxarji 38
debitoruli davaliane-
gauTvaliswinebeli danax- ba 85
arji 64
debursi 85
zednadebi danaxarji 153
devalvacia 85
zRvruli (marJinaluri)
devizi 86
danaxarji 154
dezinvesticia 86
mudmivi danaxarji 253
dezinflacia 86
saSualo danaxarji 355
dekuveri 86
stividoruli danaxarji
377 deliveri 86
faruli (implicituri) dan- delistingi 86
axarji 390 demereji 87
cvalebadi danaxarji 445 demonopolizacia 87
wminda mimoqcevis danaxar- dempingi 87
ji 451 denadobis koeficienti 87
dargTaSorisi balansi 81 denominacia 87
dargobrivi kon kurent-
konkurent- depo ziti 87
depoziti
unarianoba 82 depoziti moTxovnamde 87
dasaqmeba 84 depoziti mokiTxvamde 87
dasaqmebis bunebrivi do- depozitori 88
ne 84 deponenti 88
dasaqmebis done 84 deponireba 88
dasaqmebuli mosaxleoba 84 deporti 88
daukvirvebadi ekonomika 84 depresiuli raioni 88
dausaqmeblobis koefici- deprivatizacia 88
enti 85 desetina 88
474
deficiti 89 dualizmi 95
deficitis dafinanseba 90 dualizmis Teoria 95
deficituri valuta 90 duimi 95
deflatori 90 duopsonia 95
deflacia 90
defolti 90 ee
`didi depresia~ 90 egzogenuri mtp 96
`didi Svideuli~ 90 evro 96
diversifikacia 90 evrodolari 96
diversificirebuli port- evrokavSiri 97
feli 91
evrokavSir-saqarTvelos
dividendi 91 biznes-sabWo 97
dividendi fasiani qaRal- evroobligacia 97
debis formiT 91
evropis rekonstruqciisa
dizaJio 91 da ganviTarebis banki 97
dileri 91 evropuli gaerTianeba 98
disbalansi 91 evropuli ekonomikuri ga-
diskonti 92 erTianeba 98
diskontireba 92 evropis centraluri
diskontirebuli Rire- banki 99
buleba 92 evropuli kavSi ris
kavSiris
diskontis procenti 92 ekonomikuri saqmianobis
diskonturi obligacia 92 mTavari samrewvelo
diskrecia 92 klasifikacia 99
diskreciuli moqmedeba 92 ekiu 99
dispaSa 92 ekologiuri banki 99
dispaCi 92 ekologiuri ekonomikis
distanciuri swavleba 92 koncefcia 100
distributori 93 ekologiuri usafrTxoeba
dolari 93 100
domari evsei 94 ekonometria, ekonometri-
ka 100
dotacia biujetidan 94
ekonometrikuli mode-
dou-jonsis indeqsi 94
475
li 100 ekonomikuri saqmianoba
ekonomika 100 gauTvaliswinebeli
faruli ekonomika 390 statistikuri organoe-
bis mier ZiriTadi
Ria ekonomika 422
monacemebis Sekrebis
Sereuli ekonomika 427
sistemis naklovanebaTa
Caketili ekonomika 437 Sedegad 119
ekonomikis servizacia 102 ekonomikuri sistema 120
ekonomikis wminda moge- ekonomikuri teritoria 120
ba 102
ekonomikuri treningi 121
ekonomikurad aqtiuri mo-
ekonomikuri usafrTxoe-
saxleoba 102
ba 121
ekonomikurad aqtiuri
ekonomikuri usafrTxo-
samoqalaqo mosaxleo-
ebis kriteriumebi 121
ba 103
ekonomikuri usafrTxo-
ekonomikuri adamiani 103
ebis strategia 121
ekonomikuri azrovnebis
ekonomikuri cikli 122
wesi 103
ekonomikuri warmoeba 122
ekonomikuri ganviTareba 103
ekonomikuri wesrigis
ekonomikuri ganviTarebis
politika 122
generaluri strate-
ekonomikur-maTematikuri
gia 104
meTodebi 123
ekonomikuri diskomfor-
ekonomikur-maTematikuri
tis indeqsi 106
modelebi 123
ekonomikuri efeqtiano-
ekonomikur-statistikuri
ba 107
meTodebi 123
ekonomikuri zrda 107
ekonomiqsi 123
ekonomikuri TanamSrom-
elastikuri moTxovna 127
lobisa da ganviTarebis
organizacia 107 elastikuroba 127
ekonomikuri Teoria 107 eleqtronuli fuli 128
ekonomikuri informacia 118 embargo 129
ekonomikuri kibernetika 119 emisia 129
ekonomikuri krizisi 119 emisiuri mogeba 129
ekonomikuri politika 119 emisiuri Semosavali 129
476
emi tenti 130
emitenti erovnuli simdidre 135
emitireba 130 erovnuli upiratesobis
engelis kanoni 130 rombi 136
engelis koeficienti 130 erovnuli Semosavali 137
endogenuri zrda 130 gankargviTi erovnuli Semo-
endogenuri mtp 130 savali 61
energotevadoba 131 gankargviTi mTliani erov-
nuli Semosavali 61
erToblivi danaxarje-
bi 131 gankargviTi wminda erov-
nuli Semosavali 61
erToblivi dasaqmebuli
mosaxleoba 131 wminda erovnuli Semosava-
li 450
erToblivi miwodeba 131
erou keneT j. 139
erToblivi miwodebis
elastikuroba 131 erou-debrios modeli
140
erToblivi miwodebis
mrudi 131 erou-pratas koeficien-
ti 140
erToblivi moTxovna 131
etatizmi 140
erToblivi moTxovnis
elastikuroba 131 efeqtiani moTxovna 140
erToblivi moTxovnis efeqtianoba 141
mrudi 132 alokaciuri efeqtianoba 17
erToblivi Semosavali 132 ekonomikuri efeqtiano-
erToblivi (agregatuli) ba 106
warmoebrivi fun- eqspatrianti 141
qcia 132 eqspluatacia 141
erToblivi xarjebi 132 eqsporti 141
erTpirovnuli mflobelo- eqstrapolacia 141
bis firma (emf) 133 eqsteritoriuli organi-
erovnuli angariSTa zaciebi da organoe-
sistema 133 bi 141
erovnuli angariSebi 134 eqsteritoriuloba 142
erovnuli angariSiano- eqsternalizacia 142
ba 134
477
ejourti f rensis isid-
frensis vauCeri 149
ro 142 vaWroba 149
sabiTumo vaWroba 311
v
v sagareo vaWroba 315
v agneris kanoni 143 sacalo vaWroba 355
vadiani anabari 143 Ria vaWroba 422
vadiani Tamasuqi 143 vebleni torstein 150
vakufi 143 veblenis efeqti 150
valvacia 143 venCuruli kapitali 151
vali 143 venCuruli operaciebi 151
venCuruli (sarisko)
valorizacia 143
firma 151
valrasi leon 144
virementi 151
valuta 144
vitaekonomika 151
gadaxdis valuta 55
viqselis kriteriumi 152
sarezervo valuta 347
ucxouri valuta 389 z
fasis (garigebis) valu-
ta 396 zarali 153
valutis bazarze zewo- zaralis zRvruli Rire-
lis indeqsi 145 buleba 153
valutis bazari 146 zaralis Rirebuleba 153
valutis birJa 146 zarafxana 153
valutis blokireba 147 zednadebi danaxarji 153
valutis kalaTa 148 zenormaluri mogeba 153
valutis konvertireba zombiekonomika 153
148 zrdis indeqsi 154
valutis kursi (gacvliTi zrdis tempi 154
kursi) 148 `zusti momarTva~ 154
valutis kursis dacema zRvruli antisargebli-
149 anoba 154
valutis kursis zrda zRvruli erTeuli 155
149
zRvruli (marJinaluri)
varanti 149 danaxarji 155
478
zRvruli maqsimaluri TamaSTa Teoria 160
fasi 155 Targetireba 160
zRvruli minimaluri fa- `TeTrsayeloianebi~ 160
si 155 TviTdafinanseba 160
zRvruli mwarmoebluro- `TiTqmis fuli~ 161
ba 155
zRvruli produqti 155 i
i
zRvruli produqtis
Rirebuleba 155 iardi 162
zRvruli sargebliano- `iafi fuli~ 162
ba 155 imiji 162
zRvruli sargeblianobis importze gadasaxadi
Teoria 156 (saimporto baJi) 162
zRvruli Semosavali 156 importi 162
importis Senacvleba Sida
T
T warmoebiT 162
importirebisadmi mi-
Tavdapirveli Rirebule- drekileba 163
ba 157
inglisur-amerikuli sko-
Tavisufali bazris niSne- lis Teoria 163
bi 157
indemniteti 163
Tavisufali (specialuri)
indeqsacia 163
ekonomikuri zona (Tez) 158
indeqsi 164
Tavisufali vaWroba 158
individualuri mewarmeo-
Tavisufali vaWrobis
ba 164
zona 158
ind ikaturi dagegmva 164
indikaturi
Tavisufali (erToblivi)
indosamenti 164
mewarmeobis zona 158
Tamasuqi 159 sablanko indosamenti 293
indosanti 164
gadasapirebeli Tamasuqi
(trata) 54 indosati 164
martivi Tamasuqi 223 industria 164
xazinis Tamasuqi 453 industriuli sazogadoe-
Tamasuqis diskonti 160 ba 165
479
inercia 165 cia 390
investirebisadmi mi- qronikuli inflacia 420
drekileba 165 xarjebis inflacia 453
investicia 165 inflaciis done 173
avtonomiuri investicia 15 mosalodneli inflaciis
maragebSi investicia 220 done 247
mTliani investicia 234 inflaciis kritikuli
ucxouri investicia 389 wertili 173
wminda investicia 451 inflaciis norma 174
investiciis bazari 165 inflaciis Targetire-
ba 174
investori 166
inflaciis tempi 174
inkasacia 166
inflaciuri gadasaxa-
inkaso 166
di 174
wminda inkaso 419
inflaciuri ekonomika 175
inovacia 167
inflaciuri molodi-
inovaciuri banki 167 ni 175
inovaciuri ekonomika 168 informaciis asimetria 176
inJineringi 168 infrastruqtura 176
institucionalizmi 170 i poTeka 177
`instituciuri mibmis~ i poTekur
poTekurii banki 177
koncefcia 170
i poTekur
poTekurii kr editi 177
krediti
instituciuri umuSevro-
iracionaluri moTxov-
ba 171
na 177
inteleqtualuri
istoriuli modelebi 177
sakuTreba 171
`istoriuli skola~ 177
inflacia 171
iuridiuli piri 177
gauTvaliswinebeli infla-
ijara 178
cia 64
daCqarebuli inflacia 85 kk
moTxovnis inflacia 241
saimporto inflacia 334 kadastri 179
faruli (CaxSobili) infla- kalkulacia 179
480
kambio 179 keinzis efeqti 187
kani riCard 179 `kembrijis skola~ 187
kapitali 179 kene fransua 188
adamianiseuli kapitali 12 kerZo birJa 188
avansirebuli kapitali 13 kerZo danazogi 189
araerTgvarovani kapitali 21 kerZo saqoneli 189
aqtiuri kapitali 34 kvazifuli 189
venCuruli kapitali 151 kvota 189
sainvesticio kapitali 334 kvotireba 189
finansuri kapitali 400 klani 189
kapitalis bazari 179 klasikuri dihotomia 190
kapitalis gadacemaze klasikuri politikuri
gadasaxadi 180 ekonomia 190
kapitalis dagroveba 180 klasifikacia (ekonomiku-
kapitaltevadoba 180 ri saqmianobis) 192
kapitalukugeba 181 klasteri 192
kapitaluri aqtivebi 181 klebadi ukugebis kanoni 193
kapitalSeiaraRebis koe- kleitonis kanoni 193
ficienti 181 klerki 193
karati 181 kliometria 193
kargo 181 kliringi 193
karteli 181 komandituri amxanago-
kasko 181 ba 194
kaf
kaf-ii 181 komercia 194
keTildReobis ekonomiku- komercializacia 194
ri Teoria 182 kombinireba 194
keTildReobis makontro- komerciuli bankebis
lebeli programebi 182 savaldebulo rezerve-
`keTildReobis saxelmwi- bi 194
fos~ Teoria 183 komerciuli banki 194
keinzi jon meinard 184 komerciuli krediti 195
keinzianeloba 185 komerciuli saqmianoba 195
keinzianuri modeli 187 komivoiaJori 196
481
kompanioni 196 konsolidirebuli va-
kompensacia 196 li 201
komparativizmi 196 konsorciumi 202
komplementari 196 kontrahenti 202
konglomerati 196 konfiskacia 202
konglomeracia 196 konfrontacia 202
kondicia 197 koncentracia 202
konvencia 197 koncentraciis agregatu-
konversia 197 li maCvenebeli 202
konvertirebadi obliga- koncerni 202
cia 197 koncesia 203
konvertirebadoba 197 koncesioneri 203
koniunqtura 197 kooperacia 203
konkurenti 198 koordinirebuli poli-
konkurentuli upirateso- tika 203
ba 198 koreqtirebadi gadasaxa-
konkurentuli upirateso- di 203
bis Teoria 199 koreqtirebadi subsi-
konkurentunarianoba 199 dia 203
konkurencia 200 korporacia 203
arasrulyofili konkuren- korporatiuli obliga-
cia 26 cia 204
arafasismieri konkuren- korufcia 204
cia 26 kotireba 204
monopoliuri konkuren- kouzi ronald 204
cia 246 kouzis Teorema 205
srulyofili konkuren- krediti 205
cia 375 aqcepturi krediti 34
wminda konkurencia 451 aqceptur-rambusnuli kredi-
k onkurenciuli bazari 200 ti 35
konosamenti 201 grZelvadiani krediti 78
konsaltingi 201 i poTekuri krediti 177
konsignanti 201 komerciuli krediti 195
482
roloveruli krediti 303 sasoflo-sameurneo lagi 349
sabanko krediti 310 Sida lagi 431
saerTaSoriso krediti 318 laissez-- faire 207
saeqsporto krediti 320 laJi 207
savaluto krediti 322 latarea 207
samomxmareblo krediti 341 laferis efeqti 207
kreditis dafarvis laferis mrudi 208
pirobebi 205 leveriji 208
kreditis racionireba 205 liberalizacia 208
kreditis sididis liga 209
SezRudva 205 lizingi 209
kreditis uzrunvelyo- operatiuli lizingi 269
fa 205
saeqsporto lizingi 320
kreditori 206
finansuri lizingi 400
kukis koeficienti 206
liTonis fuli 209
kumulacia 206
likviduri aqtivebi 209
komulaciuri zrdis
likviduri bazari 209
indeqsi 206
likviduri saxsrebi 209
kumulaciuri kenWisyra 206
sabanko likviduri saxsre-
kupiura 206
bi 311
kuponi 206
saxelmwifos likviduri
kuponiani obligacia 206 saxsrebi 360
kurtaJi 206 firmis likviduri saxsre-
bi 400
l
l
`likviduri `xafangi~ 210
lagi 207 likviduroba 210
adaptaciis lagi 12 upiratesobis miniWebis
administraciuli lagi 12 likviduroba 389
gadawyvetilebis miRebis likvidurobis koeficien-
lagi 55 ti 210
gamovlenis lagi 58 likvidurobis norma 210
moqmedebis lagi 248 limiti 210
483
listingi 211 wifo komisia 220
licenzia 211 `marTvadi~ kapitaliz-
licenziari 212 mi 221
licenziati 212 marketingi 221
upatento licenzia 388 marketingis garemo 222
lozanis skola 212 markireba 222
lombardi 212 markovici hari 222
lorencis mrudi 212 marJa 222
loti 212 marJinalizmi 223
luis-feis-reinisis mode- martivi Tamasuqi 223
li 213 marqsi karl 223
marSali alfred 225
m
m marSal_lerneris piro-
ba 226
maastrixtis xelSekrule-
masStabiT ganpirobebuli
ba 214
ekonomia 226
makleri 214
masStabis efeqti 226
makroekonomika 214
matebis tempi 227
makroekonomikuri igiveo-
materialuri momsaxure-
ba 214
ba 227
makroekonomikuri
materialuri stimulire-
maCveneblebi 214
ba 2 28
228
makroekonomikuri poli- materialur-nivTobrivi
tika 215 warmoebis sfero 228
makroekonomikuri stabi- mdare saqoneli 228
lizacia 215
mdgradi ganviTareba 228
mandela-flemingis mode-
mdgradi zrda 229
li 219
megaekonomika 229
`mankieri wre~ 219
mezoekonomika 229
manqanaTmSenebloba 220
melqaZe valerian 229
manqanuri warmoeba 220
mengeri karl 230
maragebSi investicia 220
menejeri 230
maregulirebeli saxelm-
menejerizmi 230
484
menejmenti 230 mTliani Sida produqtis
meoradi resursebi 231 deflatori 235
meoreuli bazari 231 mTliani Sida produqtis
meoreuli Sromis baza- struqtura 236
ri 231 midrekileba danazogisad-
merkantilizmi 231 mi 236
merkantiluri 232 midrekileba importirebi-
meryevi fasi 232 sadmi 236
metraJi 232 midrekileba investirebi-
sadmi 236
mewarme 232
midrekileba moxmarebi-
mewarmeoba 232
sadmi 236
mTliani gamoSveba 232
miznobrivi (saorienta-
mTliani damatebiTi Rire- cio) fasi 236
buleba 232
mikroekonomika 236
mTliani danazogi 232
mimdinare angariSi 237
mTliani danaxarji 233
mimdinare angariSis sal-
mTliani erovnuli dana-
do 237
zogi 233
mimoqcevaSi arsebuli
mTliani erovnuli pro-
fuli 237
duqti ( mep) 233
mindobiloba 237
potenciuri mep 287
minimalu ri mogeba 237
minimaluri
mep -is gamoucxadebeli
minimaluri samomxmareb-
deflatoris fasebis
indeqsi 234 lo biujeti 237
mep-is doneTa daSoriSore
daSoriSore-- minimaluri xelfasi 237
ba ( sxvadasxvaoba
sxvadasxvaoba)) 234 miqelaZe irakli 237
mep-is indeqsi _ defla- miwa 238
torebi 234 miwis gadasaxadi 238
mTliani investicia 234 miwis renta 238
mTliani mogeba 234 miwodeba 238
mTliani Semosavali 235 erToblivi miwodeba 131
mTliani Sida produqti Warbi miwodeba 452
(mSp) 235 miwodebis ekonomikuri
485
Teoria 239 momsaxureba 241
miwodebis inflacia 239 aramaterialuri momsaxure-
miwodebis mrudi 239 ba 23
miwodebis fasi 240 arasabazro momsaxureba 24
miwodebis Soki 240 materialuri momsaxure-
mogeba 240 ba 227
buRaltruli mogeba 53 piradi momsaxureba 284
sabazro momsaxureba 309
ekonomikis wminda mogeba 102
socialuri momsaxureba 372
zenormaluri mogeba 153
momsaxurebis bazari 241
mTliani mogeba 234
momsaxurebis marketingis
normaluri mogeba 267
saerTaSoriso modele-
sabalanso mogeba 310 bi 243
SefardebiTi mogeba 428 momsaxurebis sfero 243
wminda mogeba 451 monetarizmi 244
mogebis (Semosavlis) monopolia 246
norma 240
monopolizacia 246
modeli 240
monopolisti 246
moTxovna 240
monopoliuri konkuren-
elastikuri moTxovna 116 cia 246
erToblivi moTxovna 131 monopoliuri konkurenci-
efeqtiani moTxovna 140 is Teoria 247
iracionaluri moTxovna 177 monopsonia 247
Warbi moTxovna 452 moraluri cveTa 247
moTxovna-miwodebis Teo- mosalodneli inflaciis
ria 240 done 247
moTxovnis inflacia 241 mosalodneli mimdinare
moTxovnis mrudi 241 diskontirebuli Rire-
moTxovnis regulire- buleba 247
ba 241 mosaxleobis socialuri
moTxovnis fasi 241 dacva 248
moklevadiani obliga- moqmedebis lagi 248
cia 241 moqnili valutis kursi 248
486
moqnili fasi 248 myidvelis bazari 255
moxalise eqspertTa saer- mcire biznesi 255
TaSoriso korpusi mcire privatizacia 258
( mesk) 248 `mcire qveynebi~ 258
moxmareba 249 mcuravi gacvliTi kur-
arakonkurentuli moxmare- si 258
ba 22 mwarmoebelTa fasebis
saboloo moxmareba 313 indeqsi 259
saxelmwifo moxmareba 358 mwarmoeblis fasi 259
Sualeduri moxmareba 435 mwarmoebluroba 259
mrewveloba 249 mwarmoeblurobis Teorie-
msoflio bazari 249 bi 259
msoflio banki 249
msoflio ekonomikuri nn
forumi 249
navTobis eqsportiori qvey-
msoflio meurneoba 250 nebis organizacia 260
msoflio savaluto sis- naturaluri meurneoba 260
tema 250
naRdi bazari 260
msoflio savaWro orga- nacionalizacia 260
nizacia 252
negocianti 260
msoflio fasi 252
nekroekonomika 260
`msxverplis~ norma 253
neoglobalizmi 261
mtacebluri, damangreveli
neokeinzianeloba 261
faswarmoqmna 253
neoklasikuri ekonomikuri
mtkice fasi 253 Teoria 262
mudmivi danaxarji 253 `neoklasikuri sinTezi~ 265
multi plikato r i 254
plikator neoliberalizmi 265
fuladi multi plikato- neto 266
ri 408 neto-balansi 266
multi plikato ruli ef
plikatoruli eq-
efeq- niu-iorkis safondo bir-
ti 254 Ja 266
munici palizacia 254 novacia 266
munici paliteti 254 nominaluri gacvliTi
487
kursi 266 ormxrivi monopolia 270
nominaluri mTliani Sida oukenis kanoni 271
produqti 266 oferta 271
nominaluri fasi 266 oficialuri monetarizmis
nominaluri Rirebule- done 271
ba 267 ofSoruli biznesi 271
nominaluri `Ruza~ 267 ofSoruli zona 272
nominaluri cvladebi 267 ofSoruli kompania 273
nominaluri xelfasi 267 oqros bazari 275
norTi duglas sesil 267 oqros pariteti 275
normaluri mogeba 267 `oqros saukunis~ zrda 275
normaluri saqoneli 267 oqros tezavracia 275
normatiuli ekonomikuri
Teoria 267 p
p
`nou-hau~ 268
pablisiti 276
numizmati 268
pai 276
numizmatika 268
panama 276
o papava vladimeri 276
paralogizmi 279
obligacia 269 pareto-gaumjobeseba 279
konvertirebadi obliga- pareto vilfredo 279
cia 197
paretos optimumi 280
saSualovadiani obliga-
`parizis klubi~ 280
cia 355
pariteti 281
overdrafti 269
partnioroba 281
oligopolia 269
parcela 281
oligopsonia 269
pasivi 281
omologacia 269
pasiuri sagadasaxdelo
operatiuli lizingi 269
balansi 281
operaciebi Ria bazar-
pasiuri savaWro balan-
ze 270
si 281
opcioni 270
patenti 281
ormagi Sromis bazari 270
488
pat ernalizmi 281
paternalizmi preferencia 288
pauperi 282 privatizacia 289
pauSaluri Tanxa 282 mcire privatizacia 258
pensia 282 privilegiuri aqcia 289
peti uiliam 282 pr inci pali 289
princi
pigu artur 283 pr inci pi _ `vinc abin-
princi
pigus gadasaxadi 284 Zurebs, is ixdis~ 289
piki 284 prognozireba 289
pinta 284 programuli biujeti 289
piradi momsaxureba 284 progresiuli gadasaxadi 289
piradi Semosavali 284 produqti 289
pirdapiri gadasaxadi 284 produqcia 290
pirveladi bazari 285 produqciis gamoSveba 2 90
290
pirveli giravnobis sige- producenti 290
li 285 prolongacia 290
pirobiTi prognozi 285 promesa 290
plastikuri baraTi 285 prompti 290
plebisciti 285 proporciuli gadasaxa-
plebiscituri diqtatu- di 290
ra 285 proteqcionizmi 290
pozitivizmi 285 proficiti 290
pozitiuri ekonomikuri procenti 290
Teoria 285 rTuli procenti 302
polisi 285 procentis (sargeblis)
politikuri ekonomia 285 ganakveTi 291
posesia 287 procentis nominaluri
postindustriuli sazo- ganakveTi 291
gadoeba 287 procentis realuri ga-
potenciuri mep 288 nakveTi 291
potenciuri warmoebis
moculoba 288 J
J
prezentanti 288
prezentacia 288 Jenevis konferencia 292
preiskuranti 288 Jenevis raundi 2 92
292
489
Jiranti 292 rezidenti 297
Jirati 292 reideri firma 297
Jiro 292 reiganomika 297
JiroangariSsworeba 292 reimporti 297
JiroCeki 292 rekambio 297
Jirocentrali 292 reketi 298
rekviziti 298
r reklama 298
ra, rogor, visTvis 293 rekonstruqciisa da gan-
viTarebis saerTaSori-
rantie 293
so banki 298
racionaluri molodinis
remarka 299
Teoria 293
remisia 299
racionaluri spekulaci-
uri `sapnis buSti~ 293 remitenti 299
realuri gacvliTi kur- renovacia 299
si 293 renta 299
realuri mTliani Sida rentabelobis norma 299
produqti 293 rentingi 299
realuri Semosavali 294 reparacia 300
realuri cvladebi 294 reporti 300
realuri xelfasi 294 reprivatizacia 300
registri 294 restanti 300
regionuli ekonomika 294 restitucia 300
regresi 295 restriqcia 300
regresiuli gadasaxa- restruqturizacia 300
di 295 resursebis wrebrunvis
reestri 295 modeli 301
reeqsporti 295 retrata 301
revalvacia 295 refaqcia 301
reversi 297 referendumi 301
revizia 297 referencia 301
revokacia 297 refinansireba 301
490
recepisa 301 sabanko krediti 310
recesia 301 sabanko likviduri saxs-
rTuli procenti 302 rebi 311
rikardo devid 302 sabanko rezervebi 311
rikardo-baros Teore- sabanko sesxi 311
ma 303 sabaJo TanamSromlobis
robinsoni joan 303 sabWo 311
rodi 303 sabaJo kavSiri 311
roialti 303 sabiTumo vaWroba 311
roloveluri krediti 303 sabiTumo fasi 312
` romis klubi~ 304 sabirJo saqoneli 312
rudi 304 sabiujeto-sagadasaxado
politika 312
ruzis efeqti 304
sabiujeto federaliz-
ruralizacia 304
mi 312
rutina 304
sabiujeto federalizmis
modelebi 312
s
sablanko indosamenti 313
saarsebo minimumi 305 saboloo moxmareba 313
saamortizacio anaricxebi saboloo produqti 313
305 sabrokero firma 313
sabaziso punqti 305 sabrunavi kapitali 313
sabaziso (amosavali) sagadasaxado ganakve-
fasi 305 Ti 313
sabazro ekonomika 306 sagadasaxado Semosava-
sabazro infrastruqtura li 313
308 sag adasaxdelo balan-
sabazro momsaxureba 309 si 313
sabazro fasi 310 sagadasaxdelo balansis
sabalanso angariSi 310 aqtiuri saldo 314
sabalanso mogeba 310 sagadasaxdelo balansis
sabalanso Rirebuleba 310 pasiuri saldo
(savaWro balansis
sabanko aqcepti 310
491
deficiti) 315 savaluto anazRaure-
sagareo vali 315 ba 321
sagareo vaWroba 315 savaluto arbitraJi 321
sagareo vaWrobis balan- savaluto dempingi 321
si 315 savaluto intervencia 321
sagareo vaWrobis ekono- savaluto kliringi 321
mikuri efeqti 316 savaluto kontroli 322
sagareo vaWrobis poli- savaluto krediti 322
tika 316 savaluto operacia `svo-
sagiravno furceli 316 pi~ 322
sadazRvevo kompania 316 savaluto pozicia 322
sadepozito sertifika- savaluto rezervi 322
ti 317 savaluto riski 323
saemisio banki 318 savaluto salaro 323
saerTaSoriso angariS- savaluto sistema 323
sworebis banki 318 savaluto spekulacia 323
saerTaSoriso ekonomi- savaluto fari 323
kuri urTierTobebi 318
savaluto SezRudva 324
saerTaSoriso vaWroba 318
savaluto Sesworeba 325
saerTaSoriso krediti 318
savaWro balansi 325
saerTaSoriso savaluto
savaWro balansis dadebi-
fondi (ssf) 318
Ti saldo 325
saerTaSoriso sagadasax-
savaWro balansis defici-
delo sistema 320
ti 325
saerTaSoriso finansuri
savaWro barieri 325
korporacia 320
savaWro marka 325
`saerTo bazari~ 320
savaWro saxli 326
saeqsporto krediti 320
sazogadoebrivi danazo-
saeqsporto lizingi 320
gi 326
savaldebulo rezervebis
sazogadoebrivi mecniere-
norma (srn) 321
bebi 326
savaldebulo socialuri
sazogadoebrivi optimu-
dazRveva 321
mi 326
492
sazogadoebrivi sargeblo- dacva 339
ba ganaTlebisgan 327 saldo 339
sazogadoebrivi saqone- salicenzio sistema 340
li 327 samecniero-teqnikuri Ta-
sazogadoebrivi seqto- namSromloba 340
ri 329 samecniero-teqnikuri
sazogadoebrivi seqtoris progresi 340
ekonomika 329 samTomopovebiTi mrewve-
sazogadoebrivi seqtoris loba 340
ekonomikis mkvlevarTa samisamarTo sia 340
asociacia 333
samomxmareblo kalaTa 340
sazomTa metruli siste-
samomxmareblo kredi-
ma 334
ti 341
saTavo kompania 334
samomxmareblo fasebis
saTamaSo biznesi 334 indeqsi 341
saimporto inflacia 334 samomxmareblo xarjebi 341
sainvesticio banki 334 samoqalaqo sazogadoe-
sainvesticio kapita- ba 341
li 334 samrewvelo cikli 343
sainovacio banki 334 samuelsoni pol entoni 343
samuelsoni
sainformacio teqnolo- samuSao dro 345
giebi 334
samuSao drois saaTebis
sainformacio teqnolo- mTliani raodenoba 345
giebis dargis Rirebu- samuSao drois saaTebis
lebaTa jaWvi 336 saSualo raodenoba 345
sakvanZo kompetenturobis samuSao Zala 345
Teoria 337
samuSao Zalis wili
sakampensacio garigeba 338 (maCvenebeli) 345
sakredito baraTi 338 sanacia 346
sakredito fuli 338 sanqcia 346
sakuTreba 338 saprivatizacio Ceki 346
sakuTrebis ufleba 339 sargeblianobis Teoria 346
sakuTrebis uflebis sarezervo valuta 347
493
sarezervo norma 347 sniloba 352
sareklamo saagento 347 saqonlis birJa 352
sarisko kapitali 347 saqonlis miwodebis saba-
sasaqonlo niSani 348 ziso pirobebi 354
sasaqonlo-materialuri saqonlis xarisxi 354
maragi 348 saqonlis Strixuli ko-
sasesxo kapitalis baza- di 354
ri 348 saqonlisa da momsaxureb-
sasoflo dasaxleba 348 is balansi 354
sasoflo-sameurneo la- sayovelTao wonasworo-
gi 349 ba 354
satransporto danaxar- saSemosavlo gadasaxa-
jebi 349 di 355
satransporto tvirTbara- saSualo danaxarji 355
Ti 349 saSualovadiani obli-
sauravi 349 gacia 355
safaqturo fasi 349 sacalo vaWroba 355
safirmo marka 349 sacalo fasi 355
safondo birJa 349 sacnobaro fasi 356
safraxto bazari 351 sawarmo 356
safraxto ganakveTi 351 sawarmoo Zalebi 356
safrontingo kompania 351 sawesdebo kapitali 356
saqmiani aqtiurobis cik- saxazino valdebulebe-
li 351 bi 357
saqmiani TamaSi 351 saxazino obligacia 357
saqoneli 351 saxelmwifo biujeti 357
mdare saqoneli 228 saxelmwifo dakveTa 358
normaluri saqoneli 267 saxelmwifo vali 358
fizikuri saqoneli 399 saxelmwifo moxmareba 358
Semavsebeli saqoneli 427 saxelmwifo obligacia 358
Semcvleli saqoneli 399 saxelmwifo regulire-
saqonlis bazari 351 ba 359
saqonlis bazrebis gax- saxelmwifo sagadasaxado
494
valdebuleba 359 saRiribis zRvari 367
saxelmwifo finansebi 359 siRar ibis kultur
siRaribis is hi po-
kulturis
saxelmwifo Sesyidva 359 Teza 367
saxelmwifos ekonomikuri smiTi adam 367
funqciebi 359 skonto 369
saxelmwifos likviduri smiTis Teorema 369
saxsrebi 360 solou robert 369
saxelmwifos fiasko 360 soflis meurneoba 370
saxelmwifos Semosavali softizacia 370
fulis beWdvisgan 360 socialuri dazRveva 370
saxelobiTi aqcia 360 socialuri diferenciaci-
sekvestri 361 is modelebi 370
senioraJi 361 socialuri indikatore-
servituti 361 bi 372
sertifikati 361 socialuri momsaxure-
sertifikacia 362 ba 372
sesxi 362 socialuri stratifikaci-
is Teoria 373
sesxebis repatriacia 363
spekulacia 373
seqtoruli ekonomika 363
spekulaciuri umuSevro-
svifti 363
ba 373
svopi 363
spensi maikl 374
svopingi 363
specializacia 374
sivrcobrivi koncentraci-
specializaciis koefici-
is koeficienti 363
enti 374
silagaZe avTandili 364
spoti 375
simdidre 366
spliti 375
simwifis etapi 366
spredi 375
sindikati 366
sruli dasaqmeba 375
sinqromarketingi 366
srulyofili konkuren-
siurveieri 366 cia 375
sif-i 366 stabilizaciis progra-
siRaribe 366 ma 376
495
stabilizaciuri politi- ti 380
ka 376 tara 380
stabilizaciuri funq- tarifi 380
cia 377 tarifebisa da vaWrobis
stagnacia 377 Sesaxeb generaluri
stagflacia 377 SeTanxmeba 380
standarti 377 mso 381
statistika 377 tezavracia 381
sterlingi 377 tenderi 381
stigleri jorj 377 teqnikuri progresi 381
stividori 378 teqnologiuri dualizmi
stividoruli danaxar- 381
ji 378 teqnologiuri umuSevro-
storno 378 ba 381
struqturuli gardaqmneb- teqnoparki 381
is Teoria 378 `tvinebis gadineba~ 382
struqturuli umuSevro- todaros modeli 382
ba 378 tradiciuli ekonomika 383
subarenda 378 traibalizmi 383
subvencia 378 tranziti 383
subsidia 378 transaqcia 383
suvereniteti 379 transaqciuli xarjebi 383
surogati 379 transdorti 383
`swrafi startis~ efeq- transerovnuli (transna-
ti 379 cionaluri) korpora-
`sxva komunaluri, socia- cia 383
luri da `personaluri translacia 384
momsaxureba~ 379 transferi 384
transferuli fasi 384
t
t
transferuli Semosavle-
taim-Siti 380 bi 384
taim-Carteri 380 trasanti 385
tanzi-oliveras efeq- trasati 385
496
trata 385 universaluri fsiqolo-
traqtati 385 giuri kanoni ekonomika-
traqtacia 385 Si 388
treideri 385 unitarizmi 388
tresti 385 unitaruli saxelmwifo 388
turizmi 385 unifikacia 388
upatento licenzia 388
u upiratesobis miniWebis
likviduroba 389
uaryofiTi gadasaxadi 386
urbanizacia 389
uaryofiTi efeqtebis Sem-
cirebis xarjebi 386 utilizacia 389
uaryofiTi saSemosavlo ucxouri valuta 389
gadasaxadi 386 ucxouri investicia 389
`ubileTos~ problema 386
ukudempingi 386 f
f
umuSevroba 386
instituciuri umuSevroba faruli (implicituri)
171 danaxarji 390
spekulaciuri umuSevroba faruli ekonomika 390
373 faruli (CaxSobili)
struqturuli umuSevroba inflacia 390
377 faruli umuSevroba 390
teqnologiuri umuSevroba fasdakleba 390
381 fasebze kontroli 391
faruli umuSevroba 390 fasebis efeqti 391
friqciuli umuSevroba 407 fasebis indeqsi 391
cikluri umuSevroba 445 fasebis koreqtireba 391
CaxSobili umuSevroba 438 fasebis makrateli 391
umuSevrobis bunebrivi `fasebis revolucia~ 391
done 387
fasebis saerTo done 392
umuSevrobis bunebrivi
fasze wanamati 392
donis hi poTeza 387
fasi 392
umuSevrobis done 387
administraciuli fasi 13
unaRdo angariSsworeba 388
497
gedonistikuri fasi 65 farva fiqsirebuli
`damamSvidebeli~ fasi 81 vadiT 393
zRvruli maqsimaluri fa- fasiani qaRaldebis arasa-
si 155 birJo bazari 393
zRvruli minimaluri fa- fasiani qaRaldebis baza-
si 155 ri 393
meryevi fasi 232 fasiani qaRaldebis de-
miznobrivi (saorientacio) pozitariumi 395
fasi 236 fasiani qaRaldebis kur-
miwodebis fasi 240 sis indeqsi 396
moTxovnis fasi 241 fasis (garigebis) valu-
ta 396
moqnili fasi 248
fasis efeqti 396
msoflio fasi 252
fasis mawonasworebeli
mtkice fasi 253
funqcia 396
mwarmoeblis fasi 259
fasismieri diskrimina-
nominaluri fasi 266
cia 396
sabaziso (amosavali) fa-
faswarmoqmna 397
si 305
faqtoringi 397
sabazro fasi 310
faqtor-kompania 398
sabiTumo fasi 312
faqtoruli Semosava-
safaqturo fasi 349
li 398
sacalo fasi 355
faqtura 398
sacnobaro fasi 355
fede raluri biujeti 398
federaluri
transferuli fasi 384
federaluri sarezervo
SevaWrebiTi fasi 426 sistema 398
wonasworobis fasi 451 fermeruli meurneoba 398
fasi sagareo-savaWro fiducialuri fuli 399
xelSekrulebebSi 392 fizikuri piri 399
fasi Semdgomi fiqsaci- fizikuri saqoneli 399
iT 392
fiziokratizmi 399
fas-i 393
fili psis mrudi 399
fasiani qaRaldebi 393
finansebi 400
fasiani qaRaldebis da-
498
finansuri kapitali 400 fritrederoba 406
finansuri lizingi 400 friqciuli umuSevroba 40 6
406
firma 400 friSi ragnar 407
firmis Teoria 400 fuladi agregati 407
firmis likviduri saxs- fuladi baza 407
rebi 400 fuladi multi plikato-
fiskaluri gadasaxadi 401 ri 408
fiskaluri politika 401 fuladi politika 408
fiuCeruli garigeba 401 fuladi reforma 408
fiqsireba 401 fuladi sistema 408
fiqsirebuli 401 fulad-sakredito poli-
fiqsirebuli gacvliTi tika 408
kursi 401 fulze erToblivi moTx-
fiqciuri kapitali 401 ovna 409
fiSeri irving 401 fulze realuri moTxov-
fiSeris gantoleba 402 na 409
fiSeris efeqti 403 fuli 409
flobadi Semosavali 403 sakredito fuli 338
fob-i 403 `cxeli fuli~ 445
forvardi 403 fuli 1 (M1) 409
forvarduli bazari 403 fuli 2 (M2) 410
forvarduli valutis fuli 3 (M3) 410
bazari 403 fuli 4 (M4) 410
forfeitingi 403 fulis brunvis siCqare 410
forfeitori 403 fulis endogenuri miwo-
franko 403 deba 410
franSiza 404 fulis erToblivi miwode-
franCaizeri 404 ba 410
franCaizingi 404 fulis Teoriebi 410
fraxti 404 fulis miwodebis reguli-
reba 416
fridmeni milTon 405
fulis msyidvelobiTi
`friraideris~ proble-
unari 416
ma 406
499
fulis raodenobrivi Te-
oria 417 S
S
fulis funqciebi 418
fulis Rirebuleba 419 `Savi bazari~ 426
Sansi 426
q
q SantaJi 426
qaRaldis fuli 420 Sedareba 426
qoiava nikolozi 420 SevaWrebiTi fasi 426
qoneba 420 SezRuduli pasuxismgeblo-
qonebrivi ufleba 420 bis sazogadoeba (Sps) 426
qouzis Teorema 420 Semavsebeli saqoneli 427
`qreatiuli qseli~ 421 SemTxveviTi zarali 427
qrematistika 421 SemTxveviTi Semosavali 427
qronikuli inflacia 421 Semosavali 427
qsenofonti 421 arasagadasaxado Semosava-
li 26
R emisiuri Semosavali 129
mTliani Semosavali 235
Ria ekonomika 422
piradi Semosavali 284
Ria vaWroba 422
Ria sazogadoeba 422 realuri Semosavali 294
Rirebuleba 422 faqtoruli Semosavali 398
Rirebulebis paradoqsi 422 flobadi Semosavali 403
wminda Semosavali 451
y
> Semosavali mosaxleobis
erT sulze 427
yadaRa 424 Semosavlebis da xarjebis
yairaTianoba 424 nusxa 427
yidva-gayidvis kontraq- Semosavlis efeqti 427
ti 424
Semcvleli saqoneli 427
yvela saxis ekonomikuri
Sereuli ekonomika 427
saqmianobis saerTaSori-
so standartuli samrew- Sereuli saqoneli 428
velo klasifikacia 424 Sermanis kanoni 428
yidviTunarianoba 425 SefardebiTi mogeba 428
500
SefardebiTi upirateso- Sualeduri teqnologie-
ba 428 bi 435
SefardebiTi upiratesobis Suamavloba 436
Teoria 429 Sumpeteri iozef 436
Svilobili kompania 430
Sida eqsternaliebi 431 CC
Sida lagi 431
Caketili bazari 437
Sida danaxarjebi 431
Caketili ekonomika 437
Sinakeri 431
Canacvlebis efeqti 437
Sinameurneoba 431
CantlaZe vasili 437
Sinameurneobebis mier
Carteri 437
sakuTari moxmarebi-
sTvis warmoebuli Cartingi 437
produqcia da momsax- CaSenebuli stabilizato-
ureba 432 rebi 437
Si pCandler
pCandlerii 432 `CaxSobili~ umuSevroba 438
`Sokuri Terapia~ 432 Ceini 438
SromiTi Rirebulebis Ceki 438
Teoria 432 Cemberlini edvard 438
Sromis bazari 433 Cerningi 438
Sromis birJa 434 Cveulebrivi aqcia 438
Sromis danawileba 434 `Cikagos skola~ 439
Sromis mwarmoebluro- `Cinuri gza~ 439
ba 434 Ciqa va leo 440
Ciqava
Sromis saerTaSoriso da- Crdilovani ekonomika 442
nawileba 434
Sromis saerTaSoriso or- c
c
ganizacia 434
SromiTi resursebis bal- calmxrivi bazari 443
ansi 435 cedenti 443
Straikbrexeri 435 cenzi 443
Strix-kodi 435 centneri 443
Sualeduri moxmareba 435 centralizacia 443
Sualeduri produqti 435 centralizmi 443
501
cent raluri banki 443
centraluri warmoebis dacemis udab-
cvalebadi danaxarji 445 lesi wertili 449
cikli 445 warmoebis diversifika-
cikluri meryeobis ampli- cia 450
tuda 445 warmoebis specializacia
cikluri umuSevroba 445 450
`cxeli fuli~ 445 warmoebis faqtorebi 450
cxovrebis done 446 warmoebis faqtorTa baz-
rebis gaxsniloba 450
cxovrebis donis indeq-
si 446 warmoebis wesi 450
cxovrebis Rirebulebis warmoebrivi funqcia 450
indeqsi 446 wminda gadasaxadi 450
cxovrebis indeqsis Rire- wminda diskontirebuli
buleba 446 Rirebuleba 450
wminda erovnuli danazo-
 
ZZ gi 450
wminda erovnuli produq-
`Zviri fulis~ politi- ti 451
ka 447 wminda erovnuli Semosa-
ZiriTadi kapitali (natu- vali 451
ralur gamoxatuleba- wminda eqsporti 451
Si) 448
wminda investicia 451
ZiriTadi kapitali (Ri-
wminda inkaso 451
rebulebiT gamoxatule-
wminda konkurencia 451
baSi) 448  
wminda mimoqcevis dana-
ZiriTadi kapitalis mox-
xarji 451
mareba 448
wminda mogeba 451
ZiriTadi momxmarebeli 448
wminda produqti 451
w
w wminda Semosavali 451
wonasworobis fasi 451
warmoeba 449
warmoebiTi urTierTobe- W
bi 449
warmoebis danaxarjebis Warbi miwodeba 452
Teoria 4 49
449 Warbi moTxovna 452
502
Warbi rezervebi 452 jevonsis `mzis laqebis~
Warbi sagadasaxado tvir- Teoria 458
Ti 452 jinis koeficienti 458
Warbi umuSevrobis wli- joberi 459
uri erTeuli 452
h
h
Warbwarmoeba 452
haieki fridrix avgust
x
x fon 460
hairingi 460
xazina 453 harodi roi fobs 460
xazinis Tamasuqi 453 hausholdis bloki 460
xangrZlivi sargeblobis hedonikuri Sefaseba 460
saqoneli 453
heilbroneri robert 461
`xari~ 453
hendi 461
`xarebis~ bazari 453
heterodoqsuli stabili-
xarisxis sertifikati 453
zacia 461
xarjebis inflacia 453
heqtari 461
xarjebisa da Sedegebis
hejireba 461
analizi 453
hiks jon riCard 462
xarjTaRricxva 454
hi per inflacia 462
perinflacia
`xafangis~ efeqti 454
`holandiuri daavadeba~ 462
xelfasi 455
holdingi 464
minimaluri xelfasi 220
  hotelingis wesi 465
nominaluri xelfasi 248
houtri ralf jorj 465
realuri xelfasi 274
xelfasis Teoria 455
xelfasis indeqsacia 456
xelfasi-fasis spirali 456
xelSekruleba 457
xelSeuxebeli kapitali 457

j
j
jarima 458
jevonsi uiliam 458
503

msoflios qveynebis reitingi


adamianis ganviTarebis indeqsis mixedviT (2011)1

adamianis gganviTarebis
anviTarebis Zalian maRali indeqsis
mqone qveynebi

1. norveg
norvegia ia (Norway) 25. luqsemburg
luqsemburgii (Luxemburg)
2. avstralia (Australia) 26. sing apuri (Singapore)
singapuri
3. niderlandi (Netherlands) 27. CexeTis respubli ka
respublika
4. aSS (USA) (Czech Republic)
5. axali zelandia (New 28. gaerTianebuli samefo
Zealand) (United Kingdom)
6. kanada (Canada) 29. saberZneTi (Greece)
7. irlandia (Ireland) 30. arabeTis ggaerTianebuli
aerTianebuli
8. lixtenSteini (Liechten- saamiroebi (United Arab
stein) Emirates)
31. kviprosi (Cyprus)
9. germania (Germany)
32. andora (Andorra)
10. SvedeTi (Sweden)
33. brunei (Brunei Darussalam)
11. Sveicaria (Switzerland)
34. estoneTi (Estonia)
12. iaponia (Japan)
35. slova keTi (Slovakia)
slovakeTi
13. hon kong
kongii ( CineTis Semadg.
honkong Semadg.))
36. malta (Malta)
(Hong Kong, China (SAR))
37. yatari (Qatar)
14. islandia (Iceland)
38. ung reTi (Hungary)
ungreTi
15. samxreTi korea (South Korea)
39. poloneTi (Poland)
16. dania (Denmark)
17. israeli (Israel) 40. litva (Lithuania)
18. belg
belgiaia (Belgium) 41. portugalia (Portugal)
portugalia
19. avstria (Austria) 42. bahreini (Bahrain)
20. safrangeTi (France) 43. latvia (Latvia)
21. slovenia (Slovenia) 44. Cile (Chile)
22. fineTi (Finland) 45. argentina (Argentina)
23. espaneTi (Spain) 46. xorvatia (Croatia)
24. italia (Italy) 47. barbadosi (Barbados)
1
http://en.wikipedia.org/wiki/
List_of_Countries_by_Human_Development_Index#Very_high_human_development
504

adamianis gganviTarebis
anviTarebis maRali indeqsis
mqone qveynebi

48. urugvai (Uruguay) 72. sent kits da nevisi


49. palau (Palau) (Saint Kitts and Nevis)
50. rumineTi (Romania) 73. venesuela (Venezuela)
51. kuba (Cuba) 74. bosnia da hercegovina
52. seiSelis kunZulebi
seiSelis (Bosnia and Herzegovina)
(Seychelles) 75. saqarTvelo (Georgia)
53. bahamis kunZulebi (Bahamas) 76. ukraina (Ukraine)
54. montenegro (Montenegro)
montenegro 77. maldivis respubli ka
respublika
55. bulgareTi (Bulgaria)
bulgareTi (Mauritius)
56. saudis arabeTi (Saudi 78. makedonia (Macedonia)
makedonia
Arabia) 79. iamaika (Jamaica)
iamaika
57. meqsika (Mexico)
meqsika 80. peru (Peru)
58. panama (Panama) 81. dominika (Dominica)
dominika
59. serbeTi (Serbia) 82. sent lusia (Saint Lucia)
60. antigua da barbuda
antigua 83. ekvadori (Ecuador)
(Antiqua and Barbuda) 84. brazilia (Brazil)
brazilia
61. malai
malaizia
zia (Malaysia) 85. sent-vinsent da ggrenadinebi
renadinebi
62. trinidadi da tobago (Saint Vincebt and the Grena-
(Trinidad and Tobago) dines)
63. quveiTi (Kuwait) 86. somxeTi (Armenia)
64. libia (Libya) 87. kolumbia (Colombia)
65. belarusi (Belarus)
88. irani (Iran, Islamic Republic of)
66. ruseTis federacia
89. omani (Oman)
(Russian Federation)
90. tong
tongaa (Tonga)
67. grenada (Grenada)
91. azerbaijani (Azerbaijan)
68. yazaxeTi (Kazakhstan)
yazaxeTi
92. TurqeTi (Turkey)
69. kosta rika (Costa Rica)
rika
70. albaneTi (Albania) 93. belizi (Belize)
belizi
71. libani (Lebanon)) 94. tunisi (Tunisia)
505

adamianis gganviTarebis
anviTarebis
saSualo indeqsis mqone qveynebi
saSualo

95. iordania (Jordan) 118. botsvana (Botswana)


96. alJiri (Algeria) 119. siria (Syrian Arab Republic)
97. Sri lanka (Sri Lanka)
lanka 120. namibia (Namibia)
98. domini kelTa respubli
dominikelTa ka
respublika 121. hondurasi (Honduras)
(Dominican Republic) 122. kiribati (Kiribati)
99. samoa (Samoa) 123. samxreTi afrika (South
afrika
100. fiji (Fiji) Africa)
101. CineTi (China) 124. indonezia (Indonesia)
indonezia
102. TurqmeneTi (Turkmenistan) 125. vanua tu (Vanutu)
vanuatu
103. tailandi (Thailand) 126. yirg
yirgiizeTi (Kyrgyzstan)
104. surinami (Suriname) 127. taji keTi (Tajikistan)
jikeTi
taji
105. salvadori (El Salvador) 128. vietnami (Viet Nam)
106. gaboni (Gabon) 129. nikarag
nikaragua (Nicaragua)
karagua
107. paragvai (Paraguay) 130. maroko (Morocco)
maroko
108. bolivia (Bolivia) 131. gvatemala (Guatemala)
109. maldivis kunZulebi 132. erayi (Iraq)
(Maldives) 133. kabe-verde (Cape Verde)
110. monRoleTi (Mongolia) 134. indoeTi (India)
111. moldova (Moldova) 135. gana (Ghana)
112. filipinebi (Philippines) 136. ekvatoruli gvinea
113. egvipte (Egypt) (Equatorial Guinea)
114. palestina (Palestinian 137. kongo (Congo)
Territories) 138. laosi (Laos)
115. uzbekeTi (Uzbekistan) 139. kamboja (Cambodia)
116. mikronesia (Micronesia,
mikronesia 140. svazilendi (Swaziland)
svazilendi
Federated States of) 141. butani (Bhutan)
117. gaiana (Guyana)
506

adamianis gganviTarebis
anviTarebis
dabali indeqsis mqone qveynebi

142. solomonis kunZulebi 167. benini (Benin)


(Solomon Islands) 168. gambia (Gambia)
143. kenia (Kenya) 169. sudani (Sudan)
144. sautoma da pren-sipa 170. kot-d ivuari ( spilos
kot-d’ivuari
(São Tome and Principe) Zvlis sanapiro
sanapiro))
145. pakistani (Pakistan)
pakistani (Côte d’Ivoire)
146. banglade
bangladeSi (Bangladesh)
ladeSi 171. malavi (Malawi)
147
147.. timor-leste (Timor-Leste) 172. avRaneTi (Afganistan)
148. angola (Angola) 173. zimbabve (Zimbabwe)
149. mianmari (Myanmar) 174. eTiopia (Ethiopia)
150. kameruni (Cameroon) 175. mali (Mali)
151. madagas
madagaskari (Madagascar)
askari 176. gvinea-bisau (Guinea-
152. tan zania (Tanzania)
tanzania Bissau)
153. papua-axali gvinea 177. eriTrea (Eritrea)
(Papua New Guinea) 178. gvinea (Guinea)
154. iemeni (Yemen) 179. centraluri afri kis
afrikis
155. senegali (Senegal)
senegali respubli
respublikaka (Central African
156. nigeria ( Nigeria) Republic)
157. nepali (Nepal) 180. siera leone (Sierra Leone)
158. haiti (Haiti) 181. burkina faso (Burkina Faso)
burkina
159. mavritania (Mauritania) 182. liberia (Liberia)
160. lesoto (Lesotho) 183. Cadi (Chad)
161. uganda (Uganda)
uganda 184. mozambi
mozambiki (Mozambique)
zambiki
162. togo (Togo) 185. burundi (Burundi)
163. komorosi (Comoros) 186. nigeri ( Niger))
164. zambia (Zambia) 187. kongos demo kra
demokra tiuli
kratiuli
165. jibuti (Djibouti) respubli
respublikaka (Congo, Demo-
166. ruanda (Rwanda) cratic Republic of the)
507
qveynebisa da teritoriebis anbanuri
CamonaTvali valutebisa da kodebis CvenebiT*
qveynis an valutis kodi
qveynis teritoriis valutis
kodi Semookk l e b u l i dasaxeleba cifru-
asoiTi li
dasaxeleba
036 avstralia avstraliuri dolari AUD 036
040 avstria evro EUR 978
004 avRaneTi avRani AFN 971
031 azerbaijani az e r b a i j a n u l i m a n a T i AZM 031
008 albaneTi leki ALL 008
012 alJiri alJiruli dinari DZD 012
016 amerikis samoa aS S d o l a r i USD 840
024 angola kvanza AOA 973
660 angilia aRmosavleT karibuli
dolari XCD 951
020 andora evro EUR 978
028 antigua-
- barbuda aRmosavleT karibuli
dolari XCD 951
784 arabTa gaerTianebuli
emiratebi dirhemi AED 784
032 argentina argentinuli p e s o ARS 032
533 aruba a r u b u l i gu l d e n i AWG 533
554 axali zelandia axal zelandiuri dolari
axalzelandiuri NZD 554
540 axali kaledonia fran
franki ki CFP XPF 953
050 bangladeSi t aakk a BDT 050
052 barbadosi barbadosuli dolari BBD 052
044 bahamebi bahamuri dolari BSD 044
048 bahreini bahreinuli dinari BHD 048
112 belorusia belorusuli rubli BYR 112
056 belgia evro EUR 978
084 belizi b e l iizzuri dolari BZD 084
204 benini fran
franki ki CFA BCEAO XOF 952
060 bermuda birmuduli dolari BMD 060
068 bolivia boliviano BOB 068
070 bosnia-
- herw
w ogovina konvertirebadi mar rkk a BAM 977
072 botsvana fula BWP 072
076 brazilia b r aaz
ziliuri reali BRL 986
086 britaneTis teritoria
indoeTis okeaneSi aS S d o l a r i USD 840
096 brunei bruneis dolari BND 096
100 bulgareTi levi BGN 975
074 buve n o r v e ggii u l i k r o n a NOK 578
854 burkina-
- faso fran
franki ki CFA BCEAO XOF 952

*valutebis klasifikatori. oficialuri gamocema. saqarTvelos standar-


tizaciis, metrologiisa da sertifikaciis saxelmwifo departamenti. Tb.,
2004.
508
valutis kodi
qveynis qveynis an terito- valutis
k o d i riis Semo klebuli
Semoklebuli
dasaxeleba
cifru-
dasaxeleba asoiTi li
108 burundi b u r u n d u l i f r a nnkk i BIF 108
064 butani n ggu
ultrumi BTN 064
induri rupi INR 356
266 gaboni fran
franki ki CFA BCEAO XAF 950
826 gaerTianebuli samefo g i r v a n q a s t e r l i n ggii GBP 826
328 gaiana ga i a n u r i d o l a r i GYD 328
270 gambia dalasi GMD 270
288 gana sedi GHC 288
276 germania evro EUR 978
312 gvadelupa evro EUR 978
320 gvatemala qveTsali GTQ 320
324 gvinea g v i n e u r i f r a nnkk i GNF 324
624 gvinea-
- bisau gvinea-bisaus peso GWP 624
fran
franki ki CFA BCEAO XOF 952
292 gibraltari gi b r a l t a r u l i f u n t i GIP 292
308 grenada aRmosavleT karibuli
dolari XCD 951
304 grenlandia daniuri krona DKK 208
316 guami aS S d o l a r i USD 840
208 dania daniuri krona DKK 208
732 dasavleTi sahara maro okk o u l i d i r h e m i MAD 504
212 dominika aRmosavleT karibuli
dolari XCD 951
214 dominikelTa respublika domini
dominikanurikanuri p e s o DOP 214
818 egvipte egvipturi funti EGP 818
231 eTiopia eTiopiuri b i r i ETB 230
218 ekvadori aS S d o l a r i USD 840
226 ekvatoruli gvinea fran
franki ki CFA BEAC XAF 950
368 erayi erayuli dinari IQD 368
232 eritrea n aakk f a ERN 232
724 espaneTi evro EUR 978
233 estoneTi kroni EEK 233
548 vanuatu vatu VUV 548
336 vatikani evro EUR 978
862 venesuela bolivari VEB 862
704 vietnami d o n ggii VND 704
850 virjiniis kunZulebi^^ aSS aS S d o l a r i USD 840
092 virjiniis kunZulebi^^
britaneTi aS S d o l a r i USD 840
894 zambia kvaCa ZMK 894
716 zimbabve zimbabvis dolari ZWD 716
796 Terqs-
- qaiqosis kunZulebi aS S d o l a r i USD 840
792 TurqeTi Turquli lira TRL 792
795 TurqmeneTi manaTi TMM 795
388 iamaika i a m a iikk u r i d o l a r i JMD 388
392 iaponia ieni JPY 392
887 iemeni iemenis reali YER 886
509
valutis kodi
qveynis an terito-
qveynis riis Semo klebuli
Semoklebuli valutis
kodi dasaxeleba dasaxeleba asoiTi cifru-
li
356 indoeTi induri rupi INR 356
360 indonezia indone
indoneziuriziuri rupi IDR 360
400 iordania iordanuli dinari JOD 400
364 irani iranuli riali IRR 364
372 irlandia evro EUR 978
352 islandia islandiuri krona ISK 352
376 israeli axali israeluri Sekeli ILS 376
380 italia evro EUR 978
132 kaboverde k a b o v e r d e s e sskk u d o CVE 132
136 kaimanis kunZulebi kaimanis kunZ.-is dolari KYD 136
116 kamboja rieli KHR 116
120 kameruni fran
franki ki CFA BEAC XAF 950
124 kanada kanaduri dolari CAD 124
404 kenia k e n i u r i S i l i n ggii KES 404
196 kviprosi kviprosuli fun ti CYP 196
296 kiribati avstraliuri dolari AUD 036
170 kolumbia kolumbiuri peso COP 170
174 komorebi k o m o r e b i s f r a nnkk i KMF 174
178 kongo fran
franki ki CFA BEAC XAF 950
180 kongos demokratiuli
respublika k o n g o s f r a nnkk i CDF 976
410 korea voni KRW 410
408 koreis saxalxo demokra-
tiuli resp&& Crdilo-koreuli voni KPW 408
188 kosta-
- rika k o s t a r iikk u l i k o l o n i CRC 188
384 kot-
- d’ivuari fran
franki ki CFA BEAC XOF 952
192 kuba kuburi p e s o CUP 192
184 kukis kunZulebi axal zelandiuri dolari
axalzelandiuri NZD 554
833 kunZuli meni gi r v a n q a s t e r l i n ggii GBP 826
418 laosi kipi LAK 418
428 latvia latviuri lati LVL 428
426 lesoTo loti LSL 426
rendi ZAR 710
422 libani l i b a n u r i f un ti LBP 422
430 liberia liberiuli dolari LRD 430
434 libia libiuri dinari LYD 434
440 litva litvuri liti LTL 440
438 lixtenStaini S v e i c a r i u l i f r a nnkk i CHF 756
442 luqsemburgi evro EUR 978
450 madagaskari m a l a ggaa s i u r i f r a nnkk i MGF 450
480 mavriki m a v r iikk i u l i r u p i MUR 480
478 mavritania u ggii a MRO 478
446 makau p a t aakk a MOP 446
807 makedonia dinari MKD 807
454 malavi kvaCa MWK 454
458 malaizia m a l a iiz z i u r i r i n ggii t i MYR 458
510
valutis
qveynis qveynis an terito- valutis
kodi
k o d i riis Semo klebuli
Semoklebuli
dasaxeleba cifru-
dasaxeleba asoiTi l i

462 maldivebi rufia MVR 462


466 mali fran
franki ki CFA BCEAO XOF 952
470 malta malturi lira MTL 470
504 maroko maro okk o u l i d i r h e m i MAD 504
474 martinika evro EUR 978
584 marSalis kunZulebi aS S d o l a r i USD 840
175 meioti evro EUR 978
484 meqsika m e q s iikk u r i p e s o MXN 484
104 mianma kiati MMK 104
583 mikronezia aS S d o l a r i USD 840
508 mozambiki m e t iikk a l i MZM 508
498 moldaveTi moldovuri lei MDL 498
492 monako evro EUR 978
496 monRoleTi t u ggr r iikk i MNT 496
500 monserati aRmosavleT karibuli
dolari XCD 951
516 namibia rendi ZAR 710
namibiuri dolari NAD 516
520 nauru avstraliuri dolari AUD 036
524 nepali nepalis rupi NPR 524
562 nigeri fran
franki ki CFA BCEAO XOF 952
566 nigeria naira NGN 566
528 niderlandi evro EUR 978
530 niderlandis antilebi a n t i l i u r i gu l d e n i ANG 532
558 nikaragua kordoba oro NIO 558
570 niue axal zelandiuri dolari
axalzelandiuri NZD 554
578 norvegia n o r v e ggii u l i k r o n a NOK 578
574 norfolki avstraliuri dolari AUD 036
512 omani omanis riali OMR 512
586 pakistani pa kistanuri rupia
pakistanuri PKR 586
585 palau aS S d o l a r i USD 840
591 panama aS S d o l a r i USD 840
598 papua-
- axali gvinea kina PGK 598
600 paragvai gvarani PYG 600
604 peru axali soli PEN 604
612 pitkerni axal zelandiuri dolari
axalzelandiuri NZD 554
616 poloneTi zloti PLN 985
620 portugalia evro EUR 978
630 puerto-
- riko aS S d o l a r i USD 840
638 rieunioni evro EUR 978
646 ruanda r u a n d i s f r a nnkk i RWF 646
642 rumineTi lei ROL 642
643 ruseTi rusuli rubli RUB 643
300 saberZneTi evro EUR 978
222 salvadori salvadoruli koloni SVC 222
aS S d o l a r i USD 840
511
qveynis an valutis
qveynis teritoriis kodi
valutis
kodi Semookk l e b u l i dasaxeleba cifru-
dasaxeleba asoiTi l i

882 samoa tala WST 882


710 samxreTi afrika rendi ZAR 710
239 samxreTi jorjia -
samxreT sendviCis kunZulebi g i r v a n q a s t e r l i n ggii GBP 826
674 sanmarino evro EUR 978
678 sautoma-
- presnipa dobra STD 678
682 saudis arabeTi sauduri riali SAR 682
250 safrangeTi evro EUR 978
254 safrangeTis gviana evro EUR 978
260 safrangeTis samxreTi
teritoriebi evro EUR 978
258 safrangeTis polinezia fran
franki ki CFP XPF 953
268 saqarTvelo lari GEL 981
690 seiSelebi sei Selis rupi
seiSelis SCR 690
686 senegali fran
franki ki CFA BCEAO XOF 952
654 sentelena s e n t e l e n i s fun ti SHP 654
670 sentvinsent-
- grenadinebi aRmosavleT karibuli
dolari XCD 951
659 sentkits-
- nevisi aRmosavleT karibuli
dolari XCD 951
662 sentlusia aRmosavleT karibuli
dolari XCD 951
666 senpier-
- mikeloni evro EUR 978
891 serbia-
- montenegro serbiuli dinari CSD 891
748 svazilendi lilangeni SZL 748
744 svalbard-
- ianmaieni n o r v e ggii u l i k r o n a NOK 578
694 siera-
- leone leone SLL 694
702 singapuri s i n ggaa p u r i s d o l a r i SGD 702
760 siria siriuli funti SYP 760
703 slovakeTi s l o v aakk u r i k r o n a SKK 703
705 slovenia tolari SIT 705
090 solomonis kunZulebi solomonis kunZulebis
dolari SBD 090
706 somali s o m a l i u r i S i l i n ggii SOS 706
051 somxeTi somxuri drami AMD 051
736 sudani sudanuri dinari SDD 736
740 surinami s u r i n a m u l i gu l d e n i SRG 740
158 taivani axali taivanuri dolari TWD 901
764 tailandi bati THB 764
834 tanzania tan zaniuri Siling Silingii TZS 834
762 tajikeTi somoni TJS 972
626 timor-
- leste aS S d o l a r i USD 840
768 togo fran
franki ki CFA BCEAO XOF 952
772 tokelau axal zelandiuri dolari
axalzelandiuri NZD 554
776 tonga p a a n ggaa TOP 776
780 trinidad-
- tobago trinidad-tobagos dolari TTD 780
512
qveynis an valutis
qveynis teritoriis valutis kodi
kodi Semookk l e b u l i dasaxeleba
asoiTi cifru-
dasaxeleba li
798 tuvalu avstraliuri dolari AUD 036
788 tunisi tunisuri d i n a r i TND 788
800 uganda ug
ugaa n d u r i S i l i n ggii UGX 800
860 uzbekeTi uz b e k u r i s u m i UZS 860
804 ukraina gr i v n a UAH 980
348 ungreTi forinti HUF 348
876 uolis-
- futuna fran
franki ki CFP XPF 953
858 urugvai urugvais p e s o UYP 858
234 fareris kunZulebi daniuri krona DKK 208
608 filipinebi filipinuri peso PHP 608
246 fineTi evro EUR 978
242 fiji fijis dolari FJD 242
238 foklendis (malvinis)) fo
okk l e n d i s k u n Z u l e b i s
kunZulebi funti FKP 238
166 qoqosis ( kilingis))
kunZulebi avstraliuri dolari AUD 036
162 qristmasi avstraliuri dolari AUD 036
414 quveiTi quveiTuri dinari KWD 414
398 yazaxeTi tenge KZT 398
634 yatari yataris riali QAR 634
417 yirgizeTi somi KGS 417
840 SeerTebuli Statebi aS S d o l a r i USD 840
581 SeerTebuli Statebis
Sorsmdebare mw
w ire
kunZulebi aS S d o l a r i USD 840
752 SvedeTi Sveduri krona SEK 752
756 Sveiw
w aria S v e i c a r i u l i f r a nnkk i CHF 756
144 Sri-
- lanka Srilan
Srilankk u r i rupi LKR 144
148 Cadi fran
franki ki CFA BEAC XAF 950
203 CexeTi Cexuri koruna CZK 203
152 Cile Ciles peso CLP 152
156 CineTi iuanrenminbi CNY 156
580 CrdiloeT marianis
kunZulebi aS S d o l a r i USD 840
140 w entraluri afrikis
respublika franki
fran ki CFA BEAC XAF 950
191 xorvatia kuna HRK 191
262 jibuti j i b u t i s f r a nnkk i DJF 262
332 haiti aS S d o l a r i USD 840
334 herd-
- makdonaldis kun-
-
Zulebi avstraliuri dolari AUD 036
340 hondurasi lempira HNL 340
344 honkongi (CineTis Sem&)
&) h o nnkk o n ggu
uri dolari HKD 344
513

Sinaarsi
recenziis magier ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
3
winasityvaoba ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
5
leqsikonSi gamoyenebuli abreviaturebi ○ ○ ○ ○
7
qarTuli anbani ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
8
a ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
9
b ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
41
g ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
54
d ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
80
e ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
96
v ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
143
z ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
153
T ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
157
i ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
162
k ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ 179
l ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
207
m ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
214
n ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
260
o ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
269
p ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ 276
J ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
292
r ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ 293
s ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
305
t ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
380
u ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
386
f ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
390
q ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
419
R ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
422
y ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
424
514
S ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
426
C ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
437
c ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
443
Z ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
447
w ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
449
W ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ 452
x ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ 453
j ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
458
h ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ 460
leqsikonis statiaTa anbanur-Tematuri sa-
Ziebeli ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○
466
msoflios qveynebis reitingi adamianis gan-
viTarebis indeqsis mixedviT ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ 503
qveynebisa da teritoriebis anbanuri Camo
Camo--
naTvali valutebisa da kodebis CvenebiT ○ ○ ○
507
Rozeta Asatiani

ENCYCLOPAEDIC
DICTIONARY
OF MODERN ECONOMY
(in Georgian Language)
Publishing Company "Siakhle"
Tbilisi 2012

sabeWdi qaRaldi 60X92 1/16;


saaRricxvo-sagamomcemlo Tabaxi 35,00.

gamomcemloba `siaxle~, Tbilisi 0162, yifSiZis q. 10.


tel.: 599530487^ E-mail: siakhle@gmail.com

Вам также может понравиться