VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISS FAKULTETAS CIVILINS TEISS KATEDRA

DARIUS KULIKAUSKAS teis, 3 gr. (neakivaizdinis kursas), III kursas

CIVILINIS PROCESAS I/II Paskait konspektas

Dstytojas: prof. A. Nekroius

Vilnius, 2009

Turinys
Turinys ..................................................................................................................... 2 1 Civilinio proceso teis kaip savarankika teiss aka ........................................ 6 1.1 1.2 1.3 1.4 1.5 1.6 2 Civilinio proceso teiss metodas ................................................................ 7 Civilinio proceso teiss mokyklos ir mokslas ............................................ 7 Civilinio proceso tikslai ............................................................................. 8 Civilinio proceso teisenos ir stadijos .......................................................... 9 Civilinio proceso teiss santykis su kitomis teiss akomis ..................... 10 Civilinio proceso teiss altiniai ............................................................... 11

Civilinio proceso teiss principai .................................................................... 13 2.1 2.2 2.3 2.4 2.5 2.6 2.7 2.8 2.9 Teismo vadovavimo procesui principas ................................................... 13 Rungimosi principas ................................................................................. 13 Dispozityvumo principas.......................................................................... 14 ali lygiateisikumo principas ................................................................ 14 Teiss bti iklausytiems principas .......................................................... 15 Proceso ekonomikumo ir koncentruotumo principas ............................. 15 Kooperacijos (bendradarbiavimo) principas ............................................ 16 Laisvo rodym vertinimo principas ........................................................ 16 Kiti principai ............................................................................................ 16

Civilinio proceso teism jurisdikcija ir kt. kompetencija ................................ 18 3.1 Teismingumo rys .................................................................................. 18

3.1.1 Rinis teismingumas ........................................................................ 18 3.1.2 Teritorinis teismingumas ................................................................... 19 3.1.3 Funkcinis teismingumas ..................................................................... 21 4 Civilinio proceso bylos dalyviai ...................................................................... 22 4.1 ali svokos civiliniame procese............................................................ 22

4.1.1 ali procesinis veiksnumas .............................................................. 22 4.1.2 ali teiss ir pareigos ....................................................................... 23 2

4.1.3 Bendrininkavimas civiliniame procese .............................................. 23 4.1.4 Netinkama alis civiliniame procese .................................................. 24 4.1.5 Procesini teisi permimas .............................................................. 24 4.2 Tretieji asmenys civiliniame procese ....................................................... 24

4.2.1 Tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus ............. 25 4.2.2 Tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim ............ 25 4.3 5 Atstovavimas civiliniame procese ............................................................ 26

Bylinjimosi ilaidos ....................................................................................... 28 5.1 Procesinis ustatas .................................................................................... 29

Procesiniai dokumentai.................................................................................... 30 6.1 6.2 6.3 6.4 Procesini dokument turinys, pateikimo forma, skaiius ir kalba ......... 30 Procesini dokument trkum alinimas ............................................... 31 Teismo aukimai ir praneimai ................................................................ 31 Procesini dokument teikimo bdai ...................................................... 32

6.4.1 prastiniai procesini dokument teikimo bdai............................... 32 6.4.2 teikimas tarp advokat (CPK 119 str.) ............................................. 33 6.4.3 teikimas procesinio bendrininkavimo atveju .................................... 33 6.4.4 teikimas kuratoriui (fiktyvus teikimas) ........................................... 33 6.4.5 Kiti teikimo bdai ............................................................................. 34 7 8 Procesiniai terminai ......................................................................................... 35 rodinjimas ..................................................................................................... 36 8.1 8.2 8.3 8.4 8.5 8.6 8.7 rodinjimo tikslas .................................................................................... 37 rodinjimo nata ...................................................................................... 37 rodinjimo dalykas .................................................................................. 38 rodym svoka ir bruoai........................................................................ 39 rodym rys (klasifikacija) ................................................................... 39 Atskiros rodym rys ............................................................................ 40 rodym utikrinimas ............................................................................... 41 3

8.8 9

Teismo pavedimai .................................................................................... 42

Iekinys ............................................................................................................ 43 9.1 9.2 9.3 9.4 9.5 9.6 Iekinio keitimas ...................................................................................... 44 Iekinio atsimimas ir atsisakymas .......................................................... 44 Teis pareikti iekin ir teis iekinio patenkinim .............................. 45 Prieiekinis .............................................................................................. 46 Atsikirtimai............................................................................................... 46 Atsiliepimas iekin ................................................................................ 47 Laikinosios apsaugos priemons.................................................................. 48

10

Egzaminas: skaita trys teoriniai klausimai. Pavasar du teoriniai klausimai ir udavinys. Literatra: 1. Civilinio proceso kodeksas. 2. Vadovlis. 3. Nekroius Europos Civilinis Procesas. I seminaro: pasirengimas bylai mgstamas prof. Nekroiaus klausimas. Gali pakliti klausimas apie proceso norm galiojim. inoti, kad galioja procesins normos tos, kurios galioja tuo metu, kai pateikiamas iekinys (ar apeliacija ir pan.).

Civilinio proceso teis kaip savarankika teiss aka

Civilinis procesas reikalingas tam, kad alys galt gyvendinti teises teistai (nereikt taikyti savigynos. Jo reikia ir tam, kad bt utikrintas bylos nagrinjimo objektyvumas, teismo sprendim bt galima gyvendinti realiai, bt utikrinta valstybs santvarka ir bt galima pareigoti teisingumo institucijas vykdyti vairius veiksmus. Paprastai civilinis procesas suprantamas kaip teisminis procesas, t. y. kai bylos nagrinjamos civiliniuose teismuose. Civilinis procesas garantuoja i vienos puss tinkam privai teiss subjekt gynyb, i kitos puss vieo intereso apsaug. Civilinio proceso btinum slygoja pati civilins materialins teiss struktra: 1. teis atlikti tam tikrus veiksmus; 2. teis reikalauti tam tikr veiksm atlikimo; 3. teis reikalauti civilins gynybos, kai neatliekami privalomi veiksmai. Civilinis procesas, tai tas procesas teisme, kai bylos yra nagrinjamos. Civilinio proceso teis teiss normos, kurios taikomos civiliniame procese. Civilinis procesas plaija prasme: 1. teismui vykdant teisingum civilinse bylose ir utikrinant priimt juose sprendim vykdym; 2. sprendiant civilines bylas arbitrao bdu; 3. notarams registruojant jiems priklausanias civilini materialini subjektini teisi apsaugos bei realizavimo funkcijas. Civilinio proceso teis (siaurja prasme) sistema teiss norm, kurios reguliuoja teismo, dalyvaujani byloje asmen bei kit proceso dalyvi veikl, teismui nagrinjant ir sprendiant civilines bylas ir vykdant teismo sprendimus (dar vadinama tiriamuoju procesu). Lietuvoje civilinio proceso teis laikoma savarankika teiss aka, taiau pasaulyje vyrauja trys koncepcijos: 1. Anglosaksikose teiss tradicijos alyse vyrauja nuomon, kad civilinio proceso teis apskritai neegzistuoja. Ji laikoma materialins teiss sudtine dalimi. 2. Kai kurie Europos autoriai mano, kad yra teisingumo vykdymo teis, o civilinis procesas yra ios teiss akos dalis. Jie laiko bendrais baudiamj, civilin ir administracin procesus (pvz., Norvegijoje Teisminio proceso kodeksas). 3. Civilinio proceso teis laikoma savarankika teiss aka. Tai lemia, kad visikai skirtingi teisiniai santykiai yra baudiamojoje ir civilinje byloje, be 6

to, taikomi principai yra i esms skirtingi (pvz., civiliniame procese naudojamas dispozityvumo principas, kuris siaurai taikomas baudiamajame procese).

1.1 Civilinio proceso teiss metodas

Civilinio proceso teisje taikoma mirusis teiss metodas (tiek dispozityvusis, tiek imperatyvusis). Taip yra todl, kad gyvendinamos teiss kyla i civilins teiss akos, bet imperatyvusis metodas yra neivengiamas, nes teismai yra valstybs valdios ris (teisme gali bti taikomas vairios sankcijos, pvz., asmuo gali bti paalinamas i teismo sals). Civilinio proceso teiss norm ypatumas yra tas, kad paprastai jose nra sankcij (pvz., kai rodymai nepriimami, praleidus termin, tai nelaikoma sankcija tai tiesiog proceso tsa, o rodym neprimimas - apsunkinimas). Lietuvoje visada bus taikomas tik nacionalinis civilinis procesas (gali taip gautis, kad alies civiliniame procese bus taikomos kitos alies materialins normos, bet ne atvirkiai). CPK 1 str. parayta, kad civilinis procesas gali bti taikomas civilinse, eimos, darbo, bankroto, tarptautini sutari bylose. Didiausi tak i kit teiss akt civiliniam procesui turi ES reglamentai. Didiausi tak turi Reglamentas Briuselis 1. 2201-2003 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim susijusi su santuoka ir tv pareigomis pripainimo ir vykdymo, dar vadinamas Briuselis 2A reglamentu irgi yra svarbus civiliniam procesui. Pagal normas iskiriamos bendroji civilinio proceso dalis ir ypatingoji. Bendrajai civilinio proceso daliai priskirtinos teiss normos, kurios bdingos visam civiliniam procesui (pvz., civilinio proceso tikslai, teismingumas, procesiniai dokumentai, procesiniai terminai ir pan.). Ypatingajai civilinio proceso daliai priskiriamos teiss normos, kurios reglamentuoja tik dal civilinio proceso, paprastai susijusios su tam tikru bylos nagrinjimo etapu, pvz., normos, reglamentuojanios civilins bylos iklim, apeliacin, kasacin iklim ir pan. Civilinio procesas gali bti skirstomas teismin proces ir vykdomj proces. Teism, Antstoli, Advokatros statymai, Vyriausybs nutarimai dl ekspert paskyrimo ir kain indeksavimo svarbs civilinio proceso altiniai.

1.2 Civilinio proceso teiss mokyklos ir mokslas

Mokslas jungiamoji dalis tarp teorijos ir praktikos. Didiausi vaidmen civiliniame procese suvaidino dvi teisins mokyklos nuo j priklauso, kas taikoma civiliniame procese. Viena mokykla yra liberalioji, antra socialioji. Pagal dabar galiojant CPK, Lietuvoje yra socialioji teiss mokykla. 7

Liberalioji civilinio proceso mokykla susikr po Pranczijos revoliucijos. Tai buvo atsakas ir reakcija visagal valstyb. i mokykla sutapo su ekonominiu liberalizmu ekonomikoje, buvo manoma, kad valstyb negali reguliuoti visko iki smulkmen. Pagal i mokykl sukurti Pranczijos, Vokietijos, Rusijos CPK. Pagrindinis liberaliosios mokyklos principas proces reguliuoja paios alys. Buvo manomos, kad dl to, jog civiliniame procese ginamos privaios teiss, tai procesas yra ali reikalas. Teismas savo iniciatyva nedaro nieko. Pagrindin idja: valstyb utikrina tik toki gynyb, kokios yra praoma, ir tik tokiu bdu, kurio yra praoma. Teismo funkcija pasakyti, kas yra teisus pagal pateikt mediag, kad bt tinkama kova teisme. Rungimosi ir dispozityvumo principai liberaliojoj mokykloj svarbiausi, bet iskyr ir vieum, odikum, teisjo nepriklausomumas, tik statymo klausymas (ie principai liko iki dabar). XX a. pradioje buvo pamatyta, kad alys ne visada bna lygios, todl liberalusis procesas ne visada vyksta sklandiai. Dl to susiformavo socialioji civilinio proceso mokykla. Pirmasis kodeksas pagal i mokykl Austrijos CPK. Franzas Kleinas io CPK autorius. Socialinio CPK pagrindin mintis, kad procesu suinteresuotos yra ne tik alys, bet ir valstyb. Proceso tikslas kuo greiiau ir efektyviau isprsti gin. Dl to teisjas turi turti gali imtis tam tikr veiksm byloje. Ilgas procesas trukdo priimti teising sprendim byloje, be to, tai ekonomin nata visai valstybei. Ikelti buvo tokie principai: koncentruotumas, ekonomikumas, bendradarbiavimo (ali su teismu), teismo vadovavimo principas (teismas ne tik irovas byloje, bet vadovauja aktyviai procese, gali pareigoti alis paalinti tam tikrus neaikumus, pateikti papildomus rodymus, tam tikrais atvejais ieiti u reikalavimo rib). Teismas turi imtis priemoni, kad nebt vilkinama byla.

1.3 Civilinio proceso tikslai

Civilinio proceso tikslai tam tikri statym leidjo arba doktrinos suformuluoti siekiai, kuri gyvendinimui turi tarnauti civilinio proceso teis. Tiksl gyvendinimas i esms priklauso nuo to, kokia civilinio proceso teiss mokykla vadovausims. Lietuvos civilinio proceso teiss tikslai yra sureglamentuoti. CPK 2 str. surayti civilinio proceso teiss tikslai ginti asmen, kuri materialins subjektins teiss ar statymu saugomi interesai paeisti, tinkamai taikyti statymus, teismui nagrinjant civilines bylas, kuo greiiau atkurti teisin taik tarp gino ali, aikinti bei pltoti teis. Privatus tikslas ginti asmen interesus, kad bt priimamas teisingas teismo sprendimas. Visi kiti tikslai yra susij su vieuoju pobdiu. Teisingas teismo sprendimas yra susijs su tiesos svoka. Ji civiliniame procese 8

gali bti suprasta trejopai: 1. Formalioji byl nagrinjantis teismas, bdamas procese pasyvus, priima byloje sprendim pagal ali pateiktus rodymus. Teismas negali bti veikiamas papildom rodym, veikti savo iniciatyva. Tokius procesus laimi ta alis, kuri turi geresn advokat. 2. Materialioji priimdamas sprendim byloje teismas yra sitikins arba beveik sitikins jo teisingumu, t. y. tuo, kad aplinkybs, kuriomis alys rmsi i tikrj egzistavo arba neegzistavo. Tokiame procese teismas uima aktyvi pozicij, jam priklauso iaikinimo pareiga. iuo metu Lietuvoje nustatoma materialioji tiesa. 3. Objektyvioji priimtas byloje sprendimas visikai atitinka reali tikrov ginijam aplinkybi atvilgiu. i taisykle buvo vadovaujamasi tarybiniame procese ir dabar baudiamajame. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas poroje nutarim (2006 m. ir 2007 m.) kalbjo apie tiesas. Vieieji tikslai: 1. Koncentruotumo tikslas. 2. Teisins taikos atkrimas. Teisin taika pasiekiama teismo sprendimu arba susitaikius alimis. Teiss aikinimo funkcij teismas atlieka kiekvienoje byloje taikydamas ir aikindamas kiekvien konkrei teiss norm. Teismas tokiu bdu turi upildyti teisinio reguliavimo spragas. Svarbiausi vaidmen ioje vietoje atlieka Lietuvos Aukiausiasis Teismas, jis turi gali vienodinti teiss aikinim.

1.4 Civilinio proceso teisenos ir stadijos

Civilinio proceso teisena tam tikra vienodo pobdio civilini byl nagrinjimo tvarka. Pagal CPK iskiriamos dvi teisenos (gino (iekini) teisena ir ypatingoji teisena). Gino teisenoje nagrinjamos viso civilins, eimos ir pan. bylos, kuriose yra ginai dl teiss. iame procese visada yra dvi alys: iekovas ir atsakovas. Proceso metu sprendiamas ginas tarp ali. ioms byloms ikelti pagrindas yra iekinys. Tarp ios teisenos byl gali bti nustatyti tam tikri ypatumai skirtingoms byloms: eimos byl, darbo byl, teismo sakym idavimo procedra ir byl dl nedideli byl ypatumai. Ypatingoji teisena tam tikra teisena, skirta apsaugoti tam tikrus svarbiausius valstybs interesus, kad tinkamai bt realizuotos tam tikros asmen teiss. CPK 442 str. dl juridin gali turini fakt nustatymo. Ypatingosios teisenos bylose teismas turi bti labai aktyvus, gali teikti rodymus savo iniciatyva, be to, gali nebti vienos alies, t. y. 9

pareikjo. Civilinio proceso stadija tam tikra procesini veiksm visuma, kuri nukreipta tam tikram tarpiniam procesiniam tikslui pasiekti. Stadijos garantuoja bylos nagrinjimo nuoseklum ir sistemingum. Dl civilinio proceso stadij yra dvi nuomons, viena j skiria pirmosios instancijos proceso teismin stadij tris dali (iklim, pasirengim, teisim). Kita nuomone yra tokios stadijos: 1. proceso pirmosios instancijos teisme stadija. 2. bylos nagrinjimas apeliacine tvarka; 3. bylos vykdymo proceso stadija; 4. kasacinio proceso stadija; 5. proceso atnaujinimo stadija. Civiliniai ginai gali bti nagrinjami ne tik teismo tvarka. Ginus alys gali sutarti perduoti ne teismui, o arbitraui, prayti naudoti meditacij ir pan. Teismai skatina naudotis alternatyviais gin sprendimo bdais. Pagrindinis alternatyvus gin sprendimo bdas arbitraas. iame procese paios alys organizuojasi arbitrus, kurie sprendia j gin. Arbitrao procesas yra slyginai brangus. I esms, arbitraas yra privatus teismas. Pagal Niujorko konvencij, tarptautinio arbitrao sprendimai pripastami praktikai viso pasaulio alyse.

1.5 Civilinio proceso teiss santykis su kitomis teiss akomis

Yra daugyb Konstitucini teiss princip, kurie taikomi ir civiliniame procese (pvz., teism nepriklausomumas, teismo posdio vieumas, teisingum vykdo tik teismai). Konstitucija, be to, nustato teism sistem. Konstitucija yra tiesiogiai taikomas teiss aktas sprendiant bylas. Civilinis procesas su civiline teise susijs per tai, kad jis skirtas materialij teisi gyvendinimui. Civilin teis dar nurodo, kas gali bti taikoma u materialij norm paeidimus. I civilins teiss civiliniame procese naudojami tam tikri principai (pvz., dispozityvumo). Su baudiamja teise civilinis procesas siejasi tik vienodais terminais, bet ne kuo daugiau. Skiriasi ties rys, principai ir t. t., taiau galimas civilins bylos sprendimas baudiamajame procese ar atvirkiai. Su administraciniu procesu civilinis procesas daug bendro neturi. Taiau ABT numato, kad gali bti taikomos tam tikrais atvejais civilinio proceso normos. Civilinio proceso santykis su tarptautine privatine teise atsiranda tada, kai gino alys yra i skirting valstybi. Tai tokie atvejai, kai rodymai yra kitose valstybse ir 10

pan. Tokiais atvejais taikomos tam tikros tarptautins konvencijos.

1.6 Civilinio proceso teiss altiniai

Po Konstitucinio teismo nutarimo, visos Aukiausiojo Teismo nutartys formuoja teism praktik, bet iimtinais atvejais Apeliacinis teismas turi gali formuoti praktik (ypa bankroto bylose). Konkrets civilinio proceso teiss altiniai: 1. Konstitucija ir bendrieji teiss principai. Konstitucija nustato teism sistem, tiesioginio Konstitucijos taikymo galimyb, draudia versti duoti parodymus prie eimos narius ir t. t. Konstitucija gali bti pasiremta upildant teiss spragas. Jeigu teismui kyla tarim dl taikom teiss norm atitikimo Konstitucijai, byla turi bti stabdoma ir dl atitikimo uklausiama Konstitucinio Teismo. Konstitucija svarbi ir kaip bendruosius teiss principus nustatantis aktas. 2. Civilinio proceso kodeksas. Tai pagrindinis ir daugiausiai civilinio proceso teiss norm turintis altinis. 3. statymai (pvz., Teism statymas, Antstoli statymas ir t. t.). Kai yra kolizija tarp statymo ir CPK, pirmumas turi bti teikiamas CPK, iskyrus atvejus, kai pats CPK teikia pirmum statymams. 4. statym lydimieji aktai. I i akt reikmingiausi yra Vyriausybs nutarimai (pvz., Teismo psichiatrins, narkologins ir psichologins ekspertizs organizavimo bei atlikimo tvarka). Daniausiai tokiuose aktuose nustatomas vien ar kit gin priklausymas teismo kompetencijai. Vis dl to Vyriausybs galimybes reguliuoti civilin proces reikia vertinti kritikai, nes jos nutarimai turi neprietarauti statymams, jai nra suteikta teis reguliuoti civilinio proceso teis, be to, vykdomoji valdia savo teiss aktais gali riboti teism nepriklausomum. 5. inybiniai teiss aktai. Tai vairios ministerij, departament instrukcijos, taisykls (pvz., teisingumo ministro patvirtinti Ekspertizi darymo Lietuvos teismo ekspertizs institute nuostatai). 6. Tarptautin teis. CPK tvirtintas tarptautins teiss pirmumas prie nacionalin. Tai gali bti dvials ir daugiaals tarptautins sutartys (pvz., Europos konvencija dl informacijos apie usienio teis). 7. Teism praktika. Lietuvoje tai laikoma antriniu civilinio proceso teiss altiniu. Nukrypimas nuo LAT suformuoto teiss aikinimo yra pagrindas 11

perirti byl kasacine tvarka. Teiss altiniu nelaikytini LAT Senato nutarimai ir konsultacijos, nes jie priimami nevykdant teisingumo funkcijos. Konstitucinio Teismo sprendimai ir nutarimai laikomi neabejotinu altiniu kaip ir tarptautini teism precedentai. 8. Teiss doktrina. Tai netiesioginis teiss altinis, veikiantis tiesiogini altini krimsi ir pan.

12

Civilinio proceso teiss principai

Civilinio proceso teiss principai tvirtinti CPK 5-21 str. Princip reikm keleriopa, bet svarbiausia civiliniame procese leidia laikytis tam tikr rib. Taikymo stadijoje neaikias normas galima aikinti per principus (arba alinti u spragas). Paiame CPK pasakyta, kad teismas turi vadovautis principais, kai neaikus teiss normos turinys. Principai gali bti klasifikuojami Konstitucinius, tarpakinius ir akinius, taip pat principus, reglamentuojanius teisingumo sistem arba proceso eig. Dauguma civilinio proceso princip tarpakiniai.

2.1 Teismo vadovavimo procesui principas

is principas nra betarpikai tvirtintas CPK, taiau logikai seka i kit CPK straipsni. Jeigu civilinio proceso pradia, pabaiga ir apimtys priklauso iimtinai nuo iekovo (ali) valios, tai bylos nagrinjimo tvarka, jos judjimas priskiriama teismui (utikrinti esmini bylos aplinkybi atskleidim). Teismas vadovauja bylos nagrinjimuisi, imasi priemoni, kad byla bt inagrinta tinkamai ir racionaliai. Konkreiai procese vadovavimo principas reikiasi dviem srautais: 1. Utikrinama elementari posdio tvarka ir tinkama proceso eiga. CPK 158 str. 2 d. pirmininkaujantysis pradeda ir ubaigia, vadovauja posdiui, suteikia proceso dalyviams od ir atima j. CPK 162 str. 2. Utikrina (CPK 159 str.), kad bt atskleistos esmins bylos aplinkybs statym nustatyta tvarka. Tai nereikia, kad teismas ex officio privalo tirti rodymus, bet gali per savo galias inicijuoti, kad atsirast trkstam detali procese. alys visgi turi autonomija ir paios apsprendia, kiek teismas, kaip ir k nagrins. i sritis nra absoliuti, yra nustatytos galios, kurias teismas turi: uduoti klausim bylos dalyviams, reikalauti i j paaikinim, nurodyti aplinkybes, kuri reikia, reikalauti papildom rodym arba rinkti rodymus savo iniciatyva CPK tvarka (pastarj priemon gali taikyti 3-jose kategorijose byl: eimos, darbo ir ypatingosios teisenos bylose).

2.2 Rungimosi principas

iuo principu paremta visa bylos nagrinjimo ideologija. Jis tvirtintas CPK 12 str. Jo egzistavimas grindiamas prieingais teisini santyki dalyvi interesais. Principo tikslas utikrinti visapusik ir teising bylos iaikinim. io principo turin sudaro 2 elementai: 1. rodinjimo sritis. Rungimosi principas paskirsto rodinjimo nat tarp proceso dalyvi. Onus probandi (liet. rodinjimo nata). Kiekvienas ro13

dinja aplinkybes, kuriomis remiasi. Onus probandi neretai vadinama rodinjimo pareiga, bet tai nra visikai teisinga, nes jos nevykdymas neutraukia sankcijos tikslingiau vartoti svok nata. 2. Rungtynin pati civilinio proceso forma. Jos esm civilini byl nagrinjimas teisme nuo pradi iki pabaigos yra grindiamas procesine ginijam materialini teisini santyki dalyvi kova.

2.3 Dispozityvumo principas

Jis apibrtas CPK 13 str. Principas reikia, kad tik alims priklauso teis disponuoti bylos dalyku. Gino dalykas - reikalavimas atsakovui vykdyti tam tikr pareig arba susilaikyti nuo tam tikr veiksm atlikimo, bet tiksliau gino dalyku vadinti kreipimsi teism su praymu isprsti tam tikr gin. Tik nuo ali valios priklauso, bus ar ne sudaryta taikos sutartis, kreiptasi teism, pateiktas rodymas ir t. t. i alims priklausanti teis atitinka visikai to paties principo turin materialinje teisje. Ypatingos teisenos bylose is principas neveikia. CPK detalizuoja dispozityvumo principo turin: alims priklauso teis nustatyti bylos ribas, sudaryti taikos sutart, atsiimti iekin ir pan. is principas nra absoliutus: 1. Apribojimai, esantys bendrojoje civilini byl nagrinjimo tvarkoje. CPK 42 str. 2 d. pasakyta, kad teismas nepriima iekovo iekinio atsisakymo, atsakovo iekinio pripainimo, jei j veiksmai prietarauja imperatyvioms teiss normoms arba vieajam interesui. CPK 187 str. 2 d. ireikta, kad teismas turi teis priimti tam tikr fakt pripainimo, kurie buvo gauti siekiant apgauti arba smurtu. Iekinys vieajam interesui apginti nra laikomas dispozityvumo principo apribojimu, nes tai yra pats atskiras ginas, kuriam galioje visos taisykls (t. y. kreipiasi prokuroras ir t. t.). CPK 181 str. numato ali neatvykimo teismo posd pasekmes: bylos atidjimas, palikimas nenagrinta ir pan. nra dispozityvumo principo apribojimas. 2. Apribojimai, esantys atskir civilini byl nagrinjime. Teismas gali ieiti u bylos rib, ginti teises pagal statymais numatytus alternatyvius bdus, rinkti rodymus savo iniciatyva. ioms kategorijoms byl galioja ir bendrieji ribojimo bruoai.

2.4 ali lygiateisikumo principas

tvirtintas CPK 17 str. is principas papildo rungimosi principas ir ivedamas i konstitucinio lygiateisikumo principo. is principas tinkamai realizuojamas tik tada, kai utikrinama reali kovos dalyvi lygyb, t. y. negalima silyti rungimosi principo, kai alys yra 14

i prigimties visikai skirtingos. Vienos alies procesin teis visada turi atitikti kitos alies procesin teis. io principo egzistavimas ir tinkamas gyvendinimas sudaro palankiausias slygas gyvendinti tinkamai rungtynin proceso form. Antroji lygiateisikumo svarbi dalis galimybs naudotis teisiniais instrumentais lygyb (jei aliai nepakanka l konsultuotis, pateikti iekin, teisinei gynybai ir pan., tai valstyb imasi kompensuoti ias paslaugas). Realizuojant lygyb tarp ali, tuo paiu numatytos ir tam tikros teiss CPK 161 str.: teismas, pamats, kai viena alis yra nekvalifikuota, o kita labai kvalifikuota, turi teis pasilyti pasiiekoti teisinio atstovavimo.

2.5 Teiss bti iklausytiems principas

is principas nra tvirtintas betarpikai CPK, bet i jo iplaukia. is principas reikia, kad alims turi bti sudaryta galimyb pasisakyti visais esminiais gino nagrinjimo klausimai, jis yra neatsiejama teiss tinkam proces dalis. alies pozicija gali bti pareikiama tiek odiu, tiek ratu abi formos laikomos tinkamomis realizuojant iklausymo teis. Yra numatyt atvej, kai galima tik ratu realizuoti teis, pvz., iekinys pateikiamas tik ratu. Svarbi io principo slyga tinkamas praneimas aliai apie galimyb pareikti savo nuomon ginijamais klausimais, ji realizuojama per procesini dokument teikimo institut. Bet iklausymo principas susijs ir su alies pareiga sekti proceso eig.

2.6 Proceso ekonomikumo ir koncentruotumo principas

ie principai tvirtinti CPK 7 str. Koncentruotumo principas ivestas i ETK 6 str., kuriame numatyta, kad kiekvienas mogus turi teis, jog jo byla bt inagrinta per proting laik. principus lemia ir civilinio proceso tikslas utikrinti, kad ginas bt kaip galima greiiau paalintas i visuomens. Koncentruotumo principo tikslas utikrinti arba sudaryti statyme slygas, kad ginas bt inagrintas per pirmj teismo posd. Jo turin sudaro teismo pareiga rpintis manomai greitesniu proceso nagrinjimu ir ukirsti keli bandymams ukirsti proceso vilkinimui (pvz., atsisakyti priimti pavluotus rodymus) bei pareiga alims rpintis proceso skatinimu, t. y. utikrinti, kad informacija bt pateikta greitai, kokybikai ir aikiai. Netinkamas alies pareigos vykdymas suteikia teismui teis nepriimti pareigos vykdymo. Proceso koncentruotumo principo santykis su tiesa yra ne k maiau svarbus. Ekonomikumo principas reikia, kad teismas privalo stengtis, kad byla bt inagrinta kaip manoma pigiau taupant ir valstybs, ir ali pinigus. Teismas turi atsivelgti ekonomikumo kriterijus, kai renkasi tarp alternatyv.

15

2.7 Kooperacijos (bendradarbiavimo) principas

CPK 8 str. numato, kad teismas, io Kodekso nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujaniais byloje asmenimis, imasi priemoni, kad byla bt tinkamai inagrinta. is principas susijs su alies pareiga rpintis proceso skatinimu ir teismo pareiga imtis priemoni, kad byla teisingai bt inagrinta. Apibdinant bendradarbiavim, labai svarbu, kad teismas kooperavimesi nesprendia u alis (teismas silo, alys sprendia).

2.8 Laisvo rodym vertinimo principas

Jokie teismui nustatyti rodymai neturi galios, iskyrus nurodyti CPK. Teismai vertindami rodymus vertina laisvai, bet rodymai turi pateikti pagal CPK taisykles.

2.9 Kiti principai

Kiti civiliniam procesui svarbs principai yra: 1. Teiss tinkam teismo proces principas. J suformulavo JAV teismai, dabar jis tiesiogiai tvirtintas ETK. is principas apima: gin turi nagrinti nepriklausomas teismas, teismas turi bti sudarytas statymo tvarka, alims turi bti sudaryta galimyb susipainti su visa bylos mediaga ir pan. aspektus. 2. Teism nepriklausomumo, nealikumo ir klausymo tik statymo principas. princip slygoja Konstitucijos 109 str., jis glaudiai susijs ir su kitais principais. io principo pavyzdys: teismo iimtin teis paiam sprsti, ar jo kompetencijai priklauso byla. 3. Teismo proceso vieumo principas. Principas iauktas Konstitucijos 117 str. 1 d. Vieumas plaiuoju poiriu visuomens teis dalyvauti procese, siauruoju bylos ali. 4. Valstybins kalbos principas: proceso kalba lietuvi. Dalyvaujant usienieiams turi bti vertjas (Konstitucijos 117 str. 2 d.). 5. Tiesioginio dalyvavimo principas. is principas reikia, kad teisjas turi asmenikai itirti visus rodymus, apklausti liudytojus ir pan., be to, teismas gali savo sprendim grsti tik teisme panaudotais rodymais. 6. Teisminio nagrinjimo vientisumo ir teisj sudties nekintamumo principas. Bylos nagrinjime gali bti pertrauka tik numatytais atvejais, o kitas bylas teismas gali nagrinti tik tuo atveju, kai padaroma pertrauka, posdis atidedamas ar sustabdoma. Pasikeitus teisjui (mirus, susirgus ir pan.), byl nagrinti privalu i pradi. 16

7. Teisj pasitarimo slaptumo principas. Svarbu, kad ityrusio byl teisjo nuomons niekas nepaveikt, todl sprendim primimo kambaryje gali bti tik byl nagrinj teisjai ar teisjas. 8. Proceso operatyvumo principas. Teisin gynyba yra tuo efektyvesn, kuo spariau byla inagrinjama. 9. Draudimo piktnaudiauti procesu principas. Teismo procesas tiek vieojo, tiek privataus intereso atvilgiu gali vykti tik tada, kai yra btinas ir reikalingas. 10. Valstybs garantuotos teisins pagalbos principas. i garantija yra ali lygiateisikumo ir kit princip utikrinimo paseka. 11. odinio ir raytini proces derinimo principas. Lietuvos CPK tvirtintas odinis procesas, bet j reikia suprasti kaip odinio ir raytinio proceso derinim.

17

Civilinio proceso teism jurisdikcija ir kt. kompetencija

Teism kompetencij apibdina 2 pagrindins svokos: 1. Priskirtinumas. is poymis atriboja teism ir kit institucij, kurios nagrinja ginus kompetencij. Priskirtinumas gali bti vienetinis (pvz., ginus dl tvysts nagrinja tik teismai) ir dauginis (kai ginus nagrinti gali keletas institucij). Dauginis priskirtinumas skirstomas slygin (galima kreiptis teism tik inaudojus visas ikiteismines gino nagrinjimo galimybes) ir sutartinis (kai alys susitaria kreiptis ar arbitra, ar teism). 2. Teismingumas. is poymis paskirsto teism kompetencij tarp vairi teism. Galima iskirti tokius teismingumo instituto aspektus: a. konstitucinis aspektas teismingumas yra vienas i teiss tinkam teismin proces sudtini dali; b. teiss kreiptis teism tinkamo realizavimo slyga; c. nustato teismo, kaip valdios institucijos, kompetencijos ribas; d. teismingumas tikrinamas teismo ex officio; e. viena i atsakovo gynimosi priemoni neteisminga byla negali bti nagrinjama. Darbo bylos turi bti pirmiausiai nagrinjamos (tam tikros) ikiteismine tvarka.

3.1 Teismingumo rys

Teismingumas gali bti rinis (CPK 25-28 str.), teritorinis ir funkcinis. 3.1.1 Rinis teismingumas Rinis teismingumas atriboja, kuriame teisme (administraciniame ar bendrosios kompetencijos) bus nagrinjama byla, taip pat, kurioje teism vietoje bus nagrinjama byla pirmja instancija (apylinkje ar apygardoje). Pagal CPK rinis teismingumas nustatomas pagal: 1. Gino dalyko pobdis. 2. Gino subjekt teisins padties ypatumai. 3. Gino suma (iki 100000 LTL nagrinjama apylinks teisme). Rin teisingum lemia imperatyvios teiss normos ir alys savo susitarimu negali pakeisti j. Atribojamas administracini ir bendrosios kompetencijos teism teismingumas pagal tai, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinja privaius, o administraciniai vieuosius ginus. Absorbcijos principas padeda atskirti administracines bylas ir bendro18

sios kompetencijos bylas: byla sprendia tas teismas, kuriam yra skirtas pagrindinis reikalavimas. Jeigu visikai neaiku, kur turi bti sprendiama byla, pagal CPK 36 str. sukuriama speciali teismingumo kolegija, kuri sudaro 4 asmenys (AT civilini byl skyriaus pirmininkas, VAT pirmininko pavaduotojas ir po 1 teisja i AT ir VAT), nagrinjantys teismingum. Jeigu viduryje gino pamatoma, kad byla yra neteisminga, tai byla turt bti perduodama kitos ries teismui, bet daniausiai teismai nutraukia bylas. Rinis teismingumas dar sprendia dl byl priskyrimo pirmja instancija arba apylinks, arba apygardos teismams. Bendra taisykl visi ginai turi bti nagrinjami apylinks teisme pirmja instancija, iskyrus nurodytas CPK bylas. CPK 27 str. parayta, kad apygard teismai nagrinja bylas dl: 1. kuriose iekinio suma didesn kaip vienas imtas tkstani lit, iskyrus eimos teisini santyki bylas dl turto padalijimo; 2. dl autorini neturtini teisini santyki; 3. dl civilini vieo konkurso teisini santyki; 4. dl bankroto ir restruktrizavimo; 5. pagal banko laikinojo administratoriaus pareikim dl banko akcinio kapitalo sumainimo; 6. kuri viena alis yra usienio valstyb; 7. pagal iekinius dl priverstinio akcij (dali, paj) pardavimo; 8. pagal iekinius dl juridinio asmens veiklos tyrimo; 9. kitas civilines bylas, kurias pagal statymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinja apygardos teismai. Bylos, kurios yra teismingos tik Vilniaus apygardos teismui: 1. dl gin, numatyt Lietuvos Respublikos patent statyme; 2. dl gin, numatyt Lietuvos Respublikos preki enkl statyme; 3. dl vaikinimo pagal usienio valstybi piliei praymus vaikinti Lietuvos Respublikos piliet, gyvenant Lietuvos Respublikoje arba usienio valstybje; 4. kitas civilines bylas, kurias pagal galiojanius statymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinja tik Vilniaus apygardos teismas. 3.1.2 Teritorinis teismingumas Teritorinis teismingumas tai kompetencijos paskirstymas tarp tos paios instancijos teism. Jis nustatomas ikeliant civilin byl, todl teismas turi nagrinti byl net jeigu j iklus teritorinis teismingumas pasikeist. Teritorinio teismingumo nustatymo kriterijai 19

susij su gyvenamja vieta, daikto buvimo vieta ir pan. Teritorinis teismingumas skirstomas : 1. Bendrj. 2. Alternatyvj. 3. Iimtin. 4. Keli, tarpusavyje susijusi, byl. Nustatant teritorin teismingum taikomas forum domicili principas. Iekinys pareikiamas pagal atsakovo gyvenamj viet, pagal juridinio asmens buvein arba pagal valstybs ar savivaldybs institucijos buvein. Tok teismingum alys gali keisti savo susitarimu. Teritorinis teismingumas gali bti: 1. Alternatyvus teismingumas. Jis Nurodytas CPK 30 str. statymas nustato galimyb nagrinti byl dviejuose ar daugiau tos paios grandies teismuose, o konkret variant pasirenka iekovas. Kreipsis vien i teism, iekovas praranda teis kreiptis kitus teismus. Alternatyvusis teismingumas nustatomas, kai ypa reikmingi iekovo interesai (alos atlyginimas, tvysts nustatymas, vartojimo sutartys ir pan.). Alternatyv teismingum alys gali pakeisti savo susitarimu arba pagal teritorin teismingum. 3K-333 2007 m. byla. 2. Iimtinis teritorinis teismingumas kai statymas vardija teism, kuris turi nagrinti byl. Forum rei sitea principas (eimos, skyryb bylos). Forum kereditatis principas. Iimtinio teismingumo negalima pakeisti sutartimi kaip ir rinio. 3K-3-537 2007m. byla. io teismingumo nesilaikymas daro teismo sprendim absoliuiai negaliojant. 3. Sutartinis teritorinis teismingumas. Susitarimas dl teismingumo teritorijos turi bti raytinis ir pateikiamas teismui kartu su iekiniu. is susitarimas gali bti prorogacinis (susitariama, kad bus nagrinjama konkreiame teisme) arba derogacinis (susitariama, kurie teismai negals nagrinti bylos). 3K-3-196 2008 m. byla. 4. Keli, tarpusavyje susijusi, byl teismingumas. Iekinys keliems atsakovams, gyvenantiems ne vienoj vietoje, galima pareikti iekin pagal vieno i atsakov buvein. i teismingumo r nustato CPK 33 str. Jeigu vienas i reikalavim yra susij su tam tikru (pvz., riniu) teismingumu, tai visa byla turi bti nagrinjama tame teisme. Jeigu iekinys kils i BPK, bet ten nebuvo nagrintas, tai pareikiamas pagal CPK normas. Apeliaci20

nio teismo byla 22-648 2008 m. 3.1.3 Funkcinis teismingumas Funkcinis teismingumas tai byl paskirstymas instancijos sistemoje teism. Tik teismas tikrina teismingum ex officio. Pirma instancija nagrinja apylinki ir apygard teismai, apeliacine instancija nagrinja apygard ir apeliaciniai teismai, kasacine tvarka bylas nagrinja tik Aukiausiasis Teismas. Funkcinio teismingumo nesilaikymas bylos sprendim daro negaliojaniu. Teismas gali savo iniciatyva perduoti byl kitam teismui, tai reglamentuoja CPK 34 ir 35 str. Kad tai galt padaryti, turi bti tokios slygos: 1. Pripastama, kad byla bus operatyviau ir ekonomikiau bus inagrinta kitame teisme, iskyrus iimtinio teismingumo atvejus. 2. Jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta anksiau nebuvo inoma, paprao perduoti byl nagrinti jo gyvenamosios vietos teismui. 3. Jeigu nualinus vien ar kelis teisjo arba teisjui nusialinus nra kam bylos nagrinti. 4. Pripastama, kad byla buvo priimta paeidiant teismingumo taisykles. 5. Sustabdoma byla dl to, kad atsakovui ikelta bankroto ar restruktrizavimo byla. Apeliacinio Teismo 2-925 2008 m. byla, Aukiausiojo Teismo 3K-3-93 2007 m. Dl usienio arbitra sprendim pripainimo bylos nagrinjamos Apeliaciniame teisme. Dl komercinio arbitrao sprendim skundiama Apeliaciniam teismui. Absorbcijos principas jeigu vieno teismingumo byloje pateikiamas reikalavimas padaryti kakok veiksm (pvz., panaikinti sutart), kuris priklausyt pagal kompetencij sprsti ne tam teismui, kuriame sprendiamas pagrindinis ginas, tai teismas turi teis pats priimti sprendim dl to veiksmo neperdavs jo atitinkamos kompetencijos teismui.

21

Civilinio proceso bylos dalyviai

4.1 ali svokos civiliniame procese

Civiliniame procese yra 2 alys: iekovas, kuris pareikia iekin, ir atsakovas, kuriam pareikiamas iekinys. Ypatingojoje teisenoje dvialikumo tarsi ir nelieka (gali nebti vienos i ali). Pagal CPK 41 str. 1 d. iekovu arba atsakovu gali bti fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys civilin procesin veiksnum. Teorijoje iskiriama alis formalija prasme ir alis materialija prasme. alis materialija prasme alis, kurio teiss yra ginamos teisme, teismo sprendimas tiesiogiai takos jo teises ir pareigas. alis formalija prasme asmuo, kuris savo vardu reikalauja apginti savo ar kito teises, bet teismo sprendimas jo tiesiogiai neveiks. alys tai asmenys, kuri ginas dl teiss ar statym saugom interes yra nagrinjamas teisme arba vykdomas vykdomasis dokumentas ir kurios turi tik joms bdingas specifines procesines teises ir pareigas. Kalbant apie alis galima iskirti tokius j bruous: procesas vyksta ali vardu. alys yra centrin proceso figra, per jas realizuojamas dispozityvumo ir rungimosi principai. alys turi specifines teises, bdingas tik joms: gali disponuoti gino dalyku. ios teiss surayto CPK 42 str. gale. (iekovas gali padidinti, sumainti, pakeisti arba atsisakyti iekinio, atsakovas turi teis pripainti iekin ir alys gali baigti byl taikos sutartimi, bet teismas gali atsisakyti taikos sutart priimti, jei tai prietarauja imperatyvioms normoms). 4.1.1 ali procesinis veiksnumas ali procesinis veiksnumas labai susijs su civiliniu veiksnumu. Fizinio ar juridinio asmens turimas civilinis veiksnumas slygoja procesin veiksnum (jo turin) tiesiogiai. Procesinis veiksnumas reikia, kad asmuo gali savarankikai gyvendinti savo procesines teises ir pareigas arba galimyb vesti atitinkamam atstovui. Pagal CPK 38 str. visik procesin veiksnum fiziniai asmenys gyja sulauk pilnametysts (18 met) arba emancipuoti asmenys. Juridiniai asmenys veiksnum gyja nuo j registravimo Registr centre momento. Ribotai veiksns asmenys yra 14-18 met asmenys arba pilnameiai, kai j veiksnumas yra apribotas. Tokios alys turi savo juridinius atstovus. Atstovai civiliniame procese atrodo tarsi bendraatsakoviai (subsidiarus). Iki 14 met fiziniai asmenys neturi veiksnumo, tada juos pakeiia atstovai visikai. CPK 39 str. aliai, kuri neturi procesinio veiksnumo ir atstovo arba kurio gyvenamoji vieta neinoma, norint teikti jam iekin gali bti paskirtas kuratorius (advokatas i 22

srao). 4.1.2 ali teiss ir pareigos CPK 42 str. ivardintos pareigos, jos skirstomos : 1. Bendrosios (sumokti ymin mokest, elgtis procese graiai). Dauguma pareig slygins, nes i ties tai nra privaloma atlikti. 2. Specialiosios. ios yra susijusios su gino objektu (iekinio disponavimo). 4.1.3 Bendrininkavimas civiliniame procese Bendrininkavimas civiliniame procese apibrtas CPK 43 str. Civilinis procesas yra dvialis, bet tai nereikia, kad iekovas arba atsakovas gali bti tik vienas asmuo. Civiliniame procese galima iekovo ir atsakovo daugtas, kai gino dalykas susijs su keletu asmen. Bendrininkavimas galimas ir treij asmen pareikus savarankikus reikalavimus savo pusje. Bendrininkavim gali lemti ir tai, kad taip greiiau ir ekonomikiau byl inagrinti, kai tas pats reikalavimas vienoje byloje. Lietuvoje pagal CPK 43 str. iskiriamos 2 bendrininkavimo rys: 1. statyminis. is bendrininkavimas privalomas. is bendrininkavimas yra tais atvejais, kai bendrininkus sieja bendras materialinis teisinis santykis. Gino atveju juos sieja bendros teiss, pareigos ir t. t., bendras gino dalykas. iuo atveju sprsti galima tik tada, kai visi bendrininkai yra kartu, t. y. pareikti iekin gali tik kartu ir atsakyti kaip atsakovai gali tik kartu. Jei dalis iekov nenori kelti iekinio, tai jie bna traukiama treiosiomis alimis byl, o atsakovai negali atsisakyti atsakyti. 2. Fakultatyvus. is bendrininkavimas neprivalomas. is bendrininkavimas leidiamas su slyga, kad reikalavimai, kurie yra sujungiami viename iekinyje yra vienariai, pagrsti ta paia teiss ir fakto mediaga. Daniausiai tai, pvz., bna daug but, skoling u komunalines paslaugas tame paiame name. Bendrinink teiss ir santykiai ivardinti CPK str. Kiekvienas bendrininkas veikia atskirai ir savo vardu, bet gali pavesti byl vienam i bendrinink. Jeigu bendrininkavimas privalomas ir neatvyko vienas i bendrinink, tai priimtas teismo sprendimas jam galioja visikai. Neprivalomo bendrininkavimo atveju, tai jo gino dalyko dalyje galima priimti sprendim u aki, o kitose dalyse sprsti byl toliau. Privalomo bendradarbiavimo atveju laikoma, kad tai, k atliko vienas bendrinink, atliko visi (pvz., pateik apeliacij). Kiekvienas bendrininkas gali turti atstov. Taikos sutariai sudaryti, priimti iekin, atsiimti iekin reikia vis bendrinink sutikimo, kai bendrininkavimas yra privalomas 23

(neprivalomo atveju ne). Pavesti byl vienam bendrininkui gali bti parayta iekinyje arba odiu teismo protokole. 4.1.4 Netinkama alis civiliniame procese Netinkama alis civiliniame procese asmuo, kuris nra ginijamo materialiojo teisinio santykio, i kurio kilo ginas, dalyviu ir kuris neturi reikalavimo teiss arba pareigos atsakyti. Gali bti netinkamas atsakovas arba netinkamas iekovas. is institutas susijs su koncentruotumo ir ekonomikumo principu. Teismas savo iniciatyva negali sprsti, kas yra atsakovo alis, bet pamats, kad alis yra netinkama, gali pasilyti paiam atsiimti iekovui iekin arba tai pats konstatuoti. Netinkamos alies institutas netaikomas antrojoje instancijoje. Netinkama alis gali bti pakeista tik esant iekovo sutikimui: jei sutinkama, byla atidedama ir pradedama nagrinti i naujo, nebent nauja alis sutinka, kad viskas toliau vykt. Pakeiiant netinkam al tinkama galimi tokie atvejai: 1. Jeigu iekovas atsisako pasitraukti, kai bna netinkamas, teismas turi informuoti tinkam al ir ji gali stoti byl kaip treiasis asmuo ir pareikti savarankikus reikalavimus. Jeigu netinkamas iekovas pasitraukia, o tinkamas nesitraukia, byla nutraukiama. 2. Jeigu yra netinkamas atsakovas ir iekovas sutinka, kad bt jis pakeistas byla nagrinjama. Nesutinkant dl pakeitimo byla toliau nagrinjama ir iekinys atmetamas. Teismas neturi atmesti iekinio, kai mato, kad alis netinkama, bet turi pasilyti alims pasikeisti. Netinkamos alies institutas galimas tik svarstymo ir nagrinjimo i esms stadijose. 4.1.5 Procesini teisi permimas CPK 48 str. reglamentuoja procesini teisi permim. institut slygoja civilin teis ir materiali teisi pereinamumas kitiems asmenims, pvz., mirties, reorganizavimo, skolos perklimo atvejais ir pan. Skiriasi nuo netinkamos alies is institutas tuo, kad viskas, kas byloje buvo padaryta iki permimo, galioja ir naujai aliai. Procesini teisi permimas galimas visose stadijose. Jeigu perjimas materialinse teisse negalimas, tai negali pereiti ir procesins teiss. Dar nuo netinkamos alies skiriasi tuo, kad su pirminiu iekovu/atsakovu alies nesieja teisiniai santykiai.

4.2 Tretieji asmenys civiliniame procese

Teisin suinteresuotum byloje gali turti ne tik proceso alys, bet ir kiti asmenys, manan24

tys, kad teismo sprendimas gali daryti tak j materialinms teisms ir pareigoms. Materialinis suinteresuotumas sprendimas lieia tiesiogiai, teisinis suinteresuotumas tiesiogins takos sprendimas neturi. Kiti asmenys proceso dalyviai valstybs institucijos ir pan. nesuinteresuoti net teisiniu bylos sprendimu, iems dalyviams tereikia pateikti ivadas, liudyti ir atlikti kt. veiksmus. Tretieji asmenys civiliniame procese tai tokie byloje dalyvaujantys asmenys, kuri dalyvavimas gino nagrinjime yra grindiamas teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi ir kurie stoja proces arba j traukiami jam jau prasidjus. Tai yra koncentruotumo ir ekonomikumo principo gyvendinimas. Tretieji asmenys skirstomi pagal CPK 4647 str. : 1. Treiuosius asmenis, pareikianius savarankikus reikalavimus; 2. Treiuosius asmenis, nepareikianius savarankik reikalavim. Nuo bendrinink tretieji asmenys skiriasi tuo, kad treij asmen atveju j interesai gali skirtis ir teiss arba pareigos juos sieti gali tik su viena bylos alimi. 4.2.1 Tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus I esms tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus, tai iekovas, pareiks iekin jau prasidjusiame procese. Daniausiai j atvilgiu atsakovais bus ir iekovas, ir atsakovas. Iekinio dalykas daniausiai bus tas pats, ko ir iekovas pra, bet treiasis asmuo reik, kad jis turi teis ginijam dalyk, o ne iekovas. Jeigu patenkinamas treiojo asmens reikalavimas, tai atmetama iekovo iekinys. Treiasis asmuo gali rinktis, ar prisijungti prie bylos, ar reikti nauj visikai iekin. Treiasis asmuo turi visas teises ir pareigas, kurias turi ir iekovas procese. Jis gali stoti iki baigiamj kalb pradios. Teismas turi teis atsisakyti priimti treiojo asmens iekin, jeigu yra CPK numatyti pagrindai. Kai teismas atsisako priimti asmen kaip treij, tai neskundiama atskiruoju skundu, nes gali asmuo teikti kit iekin. 4.2.2 Tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim Tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim yra tais atvejais, kai teismo sprendimas gali netiesiogiai takoti asmens teises ir pareigas (gali bti pareiktas represinis iekinys arba gali pablogti dl nepalankaus sprendimo padtis). Toks treiasis asmuo susijs tik su viena bylos alimi, daniausiai atsakovu. Tretieji asmenys turi visas alies teises ir pareigas, iskyrus tas, kuri pagrindu disponuojama gino dalyku (mainti, didinti reikalavimus, sudaryti taikos sutart, priimti iekin ir pan.). 25

Toks asmuo gali stoti iki baigiamj kalb pradios. Be to, is asmuo gali bti trauktas byl ne tik pats, bet ir teismo arba ali iniciatyva. Visais atvejais turi bti pagrsta, kodl asmuo traukiamas byl. Jeigu teismas atsisako traukti treij asmen byl, tai galima sksti atskiruoju skundu. CPK 47 str. sako, kad treiasis asmuo negali veikti prie al, kurios pusei jis atstovauja.

4.3 Atstovavimas civiliniame procese

Pagal CPK asmuo gali vesti byl pats arba per atstov. Asmens nedalyvavimas byloje neatima i jo teiss bylos sprendim per atstov. Dalyvavimas procese danai reikia daug teisini ini. Atstovavimo procese susidaro trejopo pobdio santykiai 1. tarp atstovaujamojo ir atstovo; 2. tarp atstovo ir teismo; 3. tarp atstovaujamojo ir teismo. Atstovavimas civiliniame procese tai procesinis teisini santykis, kurio vienas dalyvis, t. y. atstovas, teisme atstovaujamojo vardu ir jo interesais atlieka tam tikrus procesinius veiksmus, teikia atstovaujamajam teisin pagalb, kad bt apginto jo teiss ir teisiniai interesai. Atstovavimas civiliniame procese skiriasi nuo atstovavimo civilinje teisje: 1. Tikslas. Civilinje teisje atstovas visikai pakeiia atstovaujamj, civiliniame procese danai dalyvauja ir atstovaujamasis, ir atstovas, o tikslas yra tik padti atstovaujamajam, o ne j pakeisti. 2. Civilinje teisje galiojimus atstovui sprendia galiojimas, o jo turinys priklauso nuo atstovaujamojo, civiliniame procese atstovaujamajam teisi apimtis apibria statymas, o atstovui galiojimai gali bti tik susiaurinti. 3. Civiliniame procese atstovu gali bti tik fiziniai asmenys, kai civilinje teisje ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Iskiriamos atstovavimo formos civiliniame procese: 1. Pagal atstovaujamj subjekt: a. atstovavimas fiziniams asmenims; b. atstovavimas juridiniams asmenims. 2. Atsivelgiant atstovavimo atsiradimo pagrind: a. statyminis atstovavimas (pvz., tvai atstovauja vaiku, globjas globotinius); b. sutartinis (pvz., advokatas arba darbo sutartis). 26

3. Pagal privalomum atstovavimas: a. savanorikas (nori turi advokat, nori ne); b. privalomas (nurodyta, kad tam tikrose bylose privalo dalyvauti advokatas). Pagal CPK 51 str. 2 d. atstovo atvykimas teismo posd laikomas tinkamu bylos alies atvykimu. Tokiu atveju nebtina, kad pati alis dalyvaut posdyje, nebent teismas nustato, kad reikia, jog atvykt pati alis. Viskas, k teigia atstovas, laikoma, teigia pati alis. Pasirengimo stadijoje turi bti nusprsta, ar aliai btina dalyvauti. Prieiekin, iekin suteikti gali atstovas tik tada, kai nurodyta sutartyje (atstovavimo). Jei tai nra nurodyti, toki dalyk atstovas negali daryti. Atstovais pagal pavedim gali bti advokatai, advokat padjjai (tik 2-ais metais ir tik 1-oje instancijoje), bendrininkai, giminaiiai, turintys auktj universitetin isilavinim, profsjungos. CPK 60 str. nurodo, kas negali bti atstovai: teisjai, prokurorai, asmenys, kuriems nustatyta globa arba rpyba ar asmenys, kuriems i teis apribota. Apeliacinje instancijoje atstovauti gali tik asmenys, turintys auktj teisin isilavinim. Jei asmuo neturi atstovo jam gali bti skiriamas kuratorius.

27

Bylinjimosi ilaidos

Bylinjimasis veikla, kuri kainuoja visuomenei (moka i mokesi teisjams algas ir pan.) ir proceso alims (finansuoja bylos nagrinjim). Laikoma, kad ilaidos, kurias alys patiria proceso metu, yra bylinjimosi ilaidos. ios ilaidos sudarytos i dviej dali: 1. yminis mokestis. Tai tam tikra suma, kuri iekovas moka valstybei u jo bylos nagrinjim. io mokesio paskirtis: a. prevencija (pagrindin funkcija), kad mogus, eidamas teism pagalvot, ar jo teis i tikrj paeista; b. bent i dalies padengti valstybs ilaidas teism sistemos funkcionavimui. yminio mokesio dydis yra reglamentuotas CPK 80 str. Maksimali yminio mokesio suma 30 tkst. Lt, jis skaiiuojamas dvejopai, t. y. arba tvirta suma, arba nustatant procentine iraika (daniausiai turtiniuose ginuose). Tvirtos sumos yminiai mokesiai indeksuojami kas ketvirt Valstybs iniose. Procentine iraika skaiiuojamas yminis mokestis surandamas skaiiuojant nuo iekinio sumos. 2. Ilaidos, susijusios su bylos nagrinjimu. Valstybs politika negali bti nukreipta taip, kad yminis mokestis ukirst keli asmeniui pasinaudoti teismine gynyba. Dl to egzistuoja virutin yminio mokesio riba, atleidimas nuo yminio mokesio ir yminio mokesio sumainimas. CPK 83 str. nurodyti asmenys, kurie atleidiami arba i dalie atleidiami nuo yminio mokesio mokjimo mons. CPK 84 str. gali bti atidtas yminio mokesio mokjimas. Nuo vis bylinjimosi ilaid (ne tik yminio mokesio) atleidiami tik socialiai remtini asmenys. Mainti ymin mokest galima iki 1 ct, pagal institut visikai atleisti nuo yminio mokesio negalima. Ginijama suma tai tokia suma, nuo kurios skaiiuojamas yminis mokestis per apeliacin ar kasacin instancij. Jos nereikia maiyti su iekinio suma. Ginijama suma yra skirtumas tarp to, k pra iekiniu ir to, k juo gavo. Kasacinje ir apeliacinje instancijoje yminis mokestis mokamas tokia pat procentine iraika. CPK numato, kad yminis mokestis gali bti grinamas tam tikrais atvejais. CPK 88 str. nurodo visas ilaidas, susijusias su procesu. yminis mokestis nedengia proceso ilaid, tai tik mokestis u tai, kad valstyb nagrinja gin. CPK ilaid sraas nra isamus, teismas gali pripainti ir papildomas ilaidas susijusiomis su bylos nag28

rinjimu. Lietuvoje ilaidos advokatui yra pripastamos susijusiomis su bylos nagrinjimu, bet ribotai. CPK 98 str. ilaidos u advokato ir advokato padjjo pagalb yra susijusios su bylos nagrinjimu, bet ne daugiau nei nustatyta Teisingumo ministro ir Advokat tarybos primininko rekomendacijose. i ilaid pripainimas susijusiomis su bylos nagrinjimu ribojimas yra susijs su tuo, kad nebt vilkinami teismo posdiai ir pan. Bylinjimosi ilaidas atlygina proces pralaimjusi alis. Jeigu iekinys patenkintas i dalies, bylinjimosi ilaidos (ir yminis mokestis, ir bylos nagrinjimo ilaidos) paskirstomos proporcingai iekinio patenkinimui. Jei sudaroma taikos sutartis, tai joje turt bti sutarta, kaip paskirstomos bylinjimosi ilaidos. To joms nepadarius taikos sutartyje, teismas paskirsto bylinjimosi ilaidas atsivelgdamas pareikt ir patenkint reikalavim proporcijas. Nepaisant to, kad alis yra atleista nuo yminio mokesio mokjimo arba nuo bylinjimosi ilaid mokjimo, ji neatleidiama nuo ilaid atlyginimo prieingai aliai.

5.1 Procesinis ustatas

Procesinio ustato paskirtis finansikai utikrinti tam tikr procesini veiksm atlikim. statymas numato, kad ustatas gali bti skiriamas tik procesini veiksm atlikimo utikrinimui ir tik CPK numatytais atvejais. Ustato suma yra ribojama: CPK 102 str. ustato dydis negali bti didesnis u 100 tkst. Lt.

29

Procesiniai dokumentai

Procesini dokument klausimai reguliuojami CPK XI skyriuje. Procesiniai dokumentai tie dokumentai, kurie aptarnauja pat bylos nagrinjim. Procesiniai dokumentai bna: 1. Teismo procesiniai dokumentai. 2. Byloje dalyvaujani asmen procesiniai dokumentai. Tai tokie dokumentai, kuriuos procese pateikia byloje dalyvaujantys asmenys. Procesiniai dokumentai: visada yra raytiniai, j autoriumi visada yra byloje dalyvaujantis asmuo, iuose dokumentuose visada pareikiama asmens, dalyvaujanio byloje, nuomon dl bylos nagrinjimo arba pateikiamas atitinkamas praymas teismui. Byloje dalyvaujani asmen procesiniai dokumentai skirstomi : 1. Paruoiamieji ali procesiniai dokumentai. Tai tokie dokumentai, kurie pateikiami pasirengimo teisminiam nagrinjimui metu. I esms tai yra atsiliepimas iekin, duplikas, triplikas. 2. Procesiniai dokumentai, takojantys teism atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Tai tokie dokumentai, kurie pagal savo paskirt turi takoti teism atlikti tam tikrus veiksmus. 3. Paprasti procesiniai dokumentai. Tai tokie dokumentai, kuriais atliekami praneimai teismui, kitai aliai ir pan. CPK numatyta galimyb procesin dokument pateikti ir elektronine forma. Elektronins formos dokumentas prilyginamas raytinei formai.

6.1 Procesini dokument turinys, pateikimo forma, skaiius ir kalba

statymas privalo numatyti btinus kiekvieno procesinio dokumento turinio reikalavimus, nes tokiu bdu utikrinama tinkama informacijos sklaida, vienodos slygos bylintis visiems. ia prasme CPK yra numatyti bendrieji reikalavimai procesini dokument turiniui (visiems procesiniams dokumentams privalomi, CPK 111 str.). Atsivelgiant konkretaus dokumento specifik, statymas gali numatyti ir numato specifinius reikalavimus alia bendrj (pvz., CPK 135 str. papildomi reikalavimai iekinio turiniui). Kiekvienam procesiniam dokumente turi bti nurodyta teismas, pats praymas, motyvai, alis, kuri kreipiasi, rodymai ir t. t. Procesini dokument funkcijos: 1. Bdas, nurodantis, kaip tinkamai dalyvaujantis procese asmuo turi ireikti savo vali teismui. 2. Tai priemon, kurios pagalba procese dalyvaujantis asmuo, pranea savo 30

vali kitai aliai. 3. Tai priemon, kurios pagalba procese dalyvaujantis asmuo, pranea savo vali kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Procesini dokument turi bti tiek kopij, kiek byloje dalyvauja asmen. CPK 113 str. teismui yra pateikiami procesini dokument originalai, visi kiti procesini dokument egzemplioriai yra laikomi nuoraais, kuriuos tvirtina notaras, pats teismas, advokatas arba juridinis asmuo. Tam tikrais atvejais gali bti sudtinga (arba brangiai kainuoti) pateikti vis dokumentacij arba visus rodymus. Tokiais atvejais CPK 114 str. 3 d. numato, kad teismui gali bti pateikiamos tik su procesu susijusios dokument dalys. Be to, teismas gali nusprsti, kad bt dokumentai pateikti ne visiems proceso asmenims, atsivelgdamas apimt. Dokumentai turi bti pateikti lietuvi kalba, jeigu dokumentai ne lietuviki, tai prie j turi bti pateiktas ir vertimas lietuvi kalb. Be lietuvi kalbos, statym numatytais atvejais, leidiamos angl ir prancz kalbos. Oficialus vertimas lietuvi kalb bet koks vertimas, kuris patvirtintas vertim biuro antspaudu (nra atsakomybs, nra kvalifikacini reikalavim).

6.2 Procesini dokument trkum alinimas

Jeigu pateiktas procesinis dokumentas neatitinka statyme numatyt formos arba turinio reikalavim, arba netinka jo skaiius, arba nesumoktas yminis mokestis, teismas nustato ne maesn kaip 7 dien termin trkumams paalinti. ia kalbama tik apie formalius reikalavimus (pried skaiius, adres nurodymas ir t. t.). Jeigu per termin byloje dalyvaujantis asmuo paalina trkumus, tai dokumentas laikomas byloje netas pirmin padavimo dien, jei trkumai nepaalinami, dokumentai laikomi teismui nepaduotais. CPK 115 str. 4 d. sako, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas ar pan. nra klitis procesinius veiksmus atlikti.

6.3 Teismo aukimai ir praneimai

aukimas nuo praneimo skiriasi: aukimu praneama apie teismo posdio dat, viet ir laik. Gavs aukim asmuo privalo atvykti teism. Civiliniame procese privalo yra slygin pareiga, iskyrus tais atvejais, kai teismas pripasta asmenin dalyvavim btinu. Atstovo atvykimas yra laikomas pakankamu dalyvavimu. aukimo teikimo reikalavimai gana grieti. aukimo dokument turi pasirayti dviem egzemplioriais j gaunanti alis (btinai). Praneimai paprastai siuniamas tada, kai alis yra informuota apie proceso pra31

di. aukimai pareigoja atvykti teismo proces, u neatvykim galimas priverstinis atvesdinimas, baudos ir pan. alims atvykimas ar neatvykimas posd yra j apsisprendimo teis, j versti negalima.

6.4 Procesini dokument teikimo bdai

Dokumentai gali bti teikiami arba ratu, arba odiu. odiu informacija gali bti keiiamasi teisme, kai galima sitikinti, kad informacij adresatas gavo. Ratu teikimas yra formalizuotas. Jeigu procesini dokument teikimas asmeniui yra betarpikai negalimas, tai vis tiek jam turi bti sudaryta galimyb susipainti su dokument turiniu. Nuo to priklauso Konstitucin teis bti iklausytam. Norint, kad procesinio dokumento teikimas bt laikomas teistu ir sukelt teisines pasekmes, reikalaujama: 1. teikimo procedra turi atitikti statym reikalavimus. 2. Turi bti adresato patvirtinimas apie teikim (su tam tikromis iimtimis). Egzistuoja adresato pareiga priimti teikiam procesin dokument. Jeigu adresatas atsisako tai daryti, dokumente paymima, kad jis atsisak ir laikoma, kad dokumentas buvo teiktas. Tinkamas procesinio dokumento teikimas teismo pareiga, todl dokumentai keliauja tokiu keliu: alis teismas adresatas. Teismas saugo rodymus apie procesini dokument teikim, rpinasi, kad dokumentai bt teikti. teikimo dalyku yra tiek teismo, tiek ir byloje dalyvaujani asmen procesiniai dokumentai. teikimo funkcij teismas realizuoja per tarpininkus, kurie nurodyti CPK 117 str. 1 d., t. y. registruotas patas, antstoliai, kurjeriai bei kitais kodekse nurodytais bdais arba statym numatytais atvejais telekomunikacij galiniais renginiais. Tiesioginis tarpasmeninis procesini dokument teikimas turi bti vertinamas atsargiai. Klasikiniai teikimo bdai yra patas, kurjeris ir antstolis. Saugiausias ir utikriniausias bdas yra antstolis. 6.4.1 prastiniai procesini dokument teikimo bdai Vadovaujantis bendra taisykle, dokumentai turi bti teikiami asmenikai adresatui. Jeigu asmuo neveiksnus, dokumentai turi bti teikiami jo statyminiam globjui. Dokumentai turi bti teikiami adresato gyvenamojoje arba darbo vietoje. Jeigu adresatas yra juridinis asmuo, tai dokumentas teikiamas jo buveinje ar kitu to paties juridinio asmens nurodytu adresu, jeigu vadovo neina rasti, dokument galima teikti bet kuriam juridinio asmens darbuotojui. Jeigu buveins vietoje teikti dokumento nemanoma, tokiu atveju tinkamu 32

dokumento teikimu laikomas dokumento teikimas registr centre nurodytiems administratoriams kaip fiziniams asmenims ar j pilnameiams eimos nariams. Jeigu procesin dokument pristatantis asmuo neranda fizinio asmens gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje, tai dokumentas gali bti teikiamas kuriam nors i gyvenani su juo pilnamei asmen, o jei nra ir toki asmen, tai gali bti teikta gyvenamosios vietos administratoriui (pvz., bendrijos seninui ar pan.). Toks asmuo turi rayti savo vard ir pavarde dokumente ir tampa atsakingas u dokumento teikim. statyme nurodytas eilikumas, kuriuo reikia teikti kartu gyvenantiems pilnameiams eimos nariams, kai nemanoma teikti paiam tiesioginiam asmeniui. Jeigu byla vedama per atstov, visi procesiniai dokumentai ir visa procesin informacija yra teikiama atstovui, atstovaujamajam teikinti nieko nereikia. 6.4.2 teikimas tarp advokat (CPK 119 str.) Jeigu abi alys yra atstovaujamos advokat, tokiu atveju valstyb sau leidia numatyti, kad nereikia teikimo per teism. iuo atveju leidiamas tiesioginis teikimas, t. y. advokatas dokument, skirt adresatui, isiunia paraleliai teismui ir adresatui, paymdamas, kad dokumentas buvo isistas ir kitam advokatui. i pareiga kyla tik advokatam, bet ne advokat padjjams. Esant abiejose pusse advokatams, toks teikimo bdas pareiga. 6.4.3 teikimas procesinio bendrininkavimo atveju Procesinio bendrininkavimo atveju yra numatyta procedra, kuri turi pagreitinti proces ir padaryti kooperacij tarp teismo ir ali. Jei bendrininkai neturi savo atstovo, tai teismas turi teis pasilyti bendrininkams paskirti sau asmen, kuris galt gauti procesinius dokumentus j vis vardu. Jeigu asmenys neisirenka savo atstovo procesiniams dokumentams gauti, tai teismas per 10 dien negavs atsakymo, pats gali paskirti tuos atstovus. 6.4.4 teikimas kuratoriui (fiktyvus teikimas) Tais atvejais, kai neinoma adresato gyvenamoji vieta, alies praymu teismas gali paskirti kuratori, kuris ir priimins informacij. Jeigu negalima byloje paskirti kuratoriaus arba jeigu negalima byloje taikyti teikimo bendrininkavimo atvej ir bent vien i CPK 130 str. straipsnio (neinoma gyvenamoji vieta arba yra daugiau nei 10 asmen ir negalima paskirti atstovaujamojo asmens) slyg, tai teismas gali taikyti vieo paskelbimo bd. Realiai is bdas galimas tik kai neinoma atsakovo gyvenamoji vieta, tai alies praymu (ne teismo iniciatyva) ir jos lomis teismas gali paskirti vieo paskelbimo bd (regioniniame ir nacionaliniame laikratyje). 33

Fiktyvus teikimas leidia tsti proces, apklausti liudytojus ir priimti sprendim, bet ne sprendim u aki (sprendimas u aki, kai teismas nevertina rodym, neapklausia liudinink ir tik pagal vienos alies rodymus priima sprendim; sprendimas aliai nedalyvaujant realiai itiriami rodymai ir pan., o tik tada priimamas sprendimas). 6.4.5 Kiti teikimo bdai Procesini dokument teikimas teisme gali bti taikomas, kai adresatas yra teisme ir posdio metu, tai ikart iraomi ir teikiami dokumentai. teikimas kalintiems asmenims ir sukarintose organizacijose. Abejais atvejais asmenys susiduria su judjimo laisvs apribojimu ir statutine drausme. iais atvejais CPK 125 str. numato teikim per tarpininkus, t. y. atitinkamos organizacijos padalinio vadui ar budtojui arba atitinkamos kalinimo organizacijos administracijai, kuriam kyla pareiga teikti adresatui.

34

Procesiniai terminai

Procesiniai terminai tam tikras laiko tarpas, per kur yra atliekami vieni arba kiti procesinio pobdio veiksmai. Procesiniai terminai pagal subjekt, kuris tuos terminus nustato, skirstomi : 1. Teismo nustatytus. 2. statymo nustatytus. Per procesini termin institut bylos nagrinjimas gauna konkrei samprat laiko prasme. CPK nenumato, nebent iskirtiniais atvejais (darbo ir eimos byloms), bylos nagrinjimo termin. CPK 72 str. tvirtinta teismo pareiga rpintis tuo, kad procesas judt priek, t. y. kad byla inagrinta bt kuo greiiau. alia to yra nustatyti terminai vairiems procesiniams veiksmams, o per j buvim rminamas procesas tam tikras protingas laiko ribas. Terminai gali bti skaiiuojami metais, mnesiais, savaits dienom. Termino pradia yra kit dien nuo jo paskyrimo, o pabaiga, kai kalbama apie metus, tai atitinkam met atitinkama diena, tas pats galioja ir mnesiams. Termino praleidimo pasekms: inyksta teis atlikti procesin veiksm, kuriam jis pasibaig. Terminai gali bti atnaujinami arba pratsiami tam tikrais atvejais. Naikinamieji terminai negali bti nei pratsti, nei atnaujinti. Atnaujinamas gali bti tik pasibaigs terminas, pratsiamas gali bti dar nepasibaigs terminas. Atnaujinami gali bti statymo ir teismo nustatyti terminai, pratsiami gali bti tik teismo nustatyti terminai, nebent paiame statyme tai sakmiai numatyta. Pratsimo esm: nepasibaigus terminui matoma, kad dl objektyvi aplinkybi nebus atlikti veiksmai, tada turi bti kreipiamasi teism, o teismas gali paskyrs ustat pratsti termin (vertins situacij). Nutartis nepratsti termino neturt bti skundiama. Atnaujinamas pasibaigs terminas, jeigu jis nra naikinamasis. Dl atnaujinimo reikia teikti praym teismui kartu su prieastimis, dl kuri buvo praleistas terminas, taip pat kartu turi bti atliekamas tas procesinis veiksmas, kuriam buvo praleistas terminas (pvz., kartu pateikiama ir apeliacija, kai nebuvo spta jos pateikti). Jeigu atsisakoma atnaujinti termin, galima duoti atskirj skund.

35

rodinjimas

rodinjimas pati svarbiausia civilinio proceso teiss institutas, nes per institut gaunamas atsakymas, kokios aplinkybs civiliniame procese buvo, kokios nebuvo. Tai tam tikras atkrimo procesas, kai alims ir teismui udedama nata per t atkrim parodyti vaizd, kokie buvo ginijami teisiniai santykiai. rodinjimas susijs su praeities faktini aplinkybi nustatymu, bet galima rodinti ir kitus dalykus (statym rodinti nereikia, teismas teis ino iura iura curio), pvz., usienio teiss turin. Teismas gali ex officio taikyti kit teiss akt negu yra praomas ir tai nelaikoma ijimu u iekinio rib. Teismui egzistuoja draudimas grsti sprendim prielaidomis ir samprotavimais, jis turi bti grindiamas faktinmis aplinkybmis, kurios rodytos. rodinjimo etapai: 1. Fakt nurodymas. Faktai turi bti nurodomi jau iekinyje, nuo jo pasireikimo atsiranda asmens pareiga skatinti teismo proces. 2. rodym nurodymas. Reikia nurodyti aplinkybes, kuriomis grindiami faktai. i pareiga atsiranda kartu su iekiniu iekovui, o atsakovui kartu su atsiliepimu iekin. 3. Pateikiami btini aplinkybms pagrsti arba paneigti rodymai. Nesavalaikis parodym pateikimas gali sukelti teismo teis atsisakyti priimti, CPK 181 str. pagrindu, rodymus. i teis siejama su alies pareiga rpintis proceso skatinimu ir jos nevykdymu. ia teise teismas turi naudotis tik tais atvejais, kai alis specialiai vilkina proces (tai teis teismui, o ne pareiga). i teismo teis nereikia, kad alis su pirmu procesiniu dokumentu turi pateikti teismui visus galimai reikiamus rodymus. Teismo teis atsisakyti priimti rodymus reikia skirti nuo evantualumo principo, kuris reik, kad bdavo nustatytas terminas pateikti rodymus, po kurio jau nebuvo galima jokiu bdu j pateikti. Tam, kad teismas galt pasinaudoti CPK 181 str., turi bti: a. teismas realizavs iaikinimo pagrind; b. alis turi bti nerealizavusi savo pareigos rpintis proceso skatinimu; c. termino praleidimas turi bti padarytas dl alies kalts; d. dl nepateikto laiku rodymo primimo turi atsirasti esminis viso proceso vilkinimas. Lietuvos CPK sukonstruotas tokiu bdu, kad pagrindin instancija yra 36

pirmoji instancija, todl apeliaciniame procese nauji rodymai negalimi (iskyrus kelias neymias iimtis). 4. rodym rinkimas. is etapas gali vykti ir vienu metu su pasiruoimu ir jau vykstant procesui. etap gali vykdyti ir teismas savo iniciatyva, be to, gali ir padti aliai surinkti rodymus, kai aliai dl objektyvi prieasi rodym gauti nemanoma. 5. rodym tyrimas. Tai labai svarbi procesin veikla, kuri atlieka tiek alys, tiek ir teismas. i veikla atliekama abiej proceso dalyvi. rodym tyrimas vyksta bylos nagrinjimo i esms metu. 6. rodym vertinimas. etap atlieka tiek alys, tiek teismas. Galutinai juos vertina teismas, priimdamas sprendim (motyvuojamojoje dalyje). Kiekviena i ali baigiamosiose kalbose atlieka savo rodym vertinim.

8.1 rodinjimo tikslas

CPK 176 str. sako, kad rodinjimo tikslas yra teismo sitikinimas, kad tam tikros aplinkybs, susijusios su gino dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal Aukiausij Teism, tiesa yra tos aplinkybs, kurias teisjas laiko labiau nustatytomis, nei nenustatytomis (nors truput vienos alies rodymai tvirtesni, tai laikoma, kad taip buvo). i Aukiausiojo Teismo pozicija anglosaksikosios pozicijos. iaip Lietuvos civiliniame procese turt bti taikoma materialioji tiesa. i tiesa bna nustatyta tada, kai teismo sitikinimas, kad tam tikros aplinkybs buvo arba nebuvo, yra pagrstas tiktinumu, besiribojaniu su realybe, t. y. teismas beveik visikai arba visikai sitikins, kad buvo vienaip, ne kitaip. Materialios tiesos nustatymas byloje kaip tikslas egzistuoja tik tada, jeigu visi proceso dalyviai elgiasi siningai ir to siekia. Jeigu siningumo nra sijungia kiti procesiniai mechanizmai, o tikslas persikelia formalios tiesos nustatym (pvz., aliai neatvykus posd). Tam tikrose byl kategorijose materialiosios tiesos tikslas modifikuojasi.

8.2 rodinjimo nata

Visas rodinjimo procesas grindiamas rungimosi principu. rodinjimo natos 2 aspektai: 1. rodinjimo nata reikia alies pareig rodyti tam tikrus faktus; 2. rodinjimo nata pareigoja al pateikti rodymus, patvirtinanius jos nurodytus faktus. ia pareiga nra pareiga tikrj prasme, nes ji netvirtinta sankcijomis. Bendra taisykl kiekvienas rodinja tas aplinkybes, kuriomis remiasi. Iimtys: 37

Aplinkybs, kuri nereikia rodinti CPK 182 str.: 1. Visiems inomos aplinkybs tai tokios aplinkybs (istorins datos ar faktai ir pan.), kuriuos ino didioji visuomens dalis arba tam tikroje teritorijoje gyvenantys asmenys, be to, teismas turi konstatuoti, kad ios aplinkybs nereikia rodinti dl jos inomumo. 2. Prejudiciniai faktai faktas turi bti tvirtintas siteisjusiame teismo sprendime, kuriame dalyvavo tie patys byloje dalyvaujantys asmenys. Tie patys byloje dalyvaujantys asmenys reikia, kad subjektai yra tie patys, t. y. nebtinai turi bti tos paios procesins padtys. Baudiamuosiuose sprendimuose prejudicija veikia tik dl civilini teisi pasekmi, t. y. jei baudiamojoje byloje nustatyta, kad asmeniui buvo padaryta ala ir tas konstatuota nuosprendyje, tai tik dl civilini teisi pasekmi veiks prejudicija (bus vertinama i naujo, ar btent tas subjektas padar al). Administracin teis sudaro ne tik teisminiai procesai, bet ir pareign teis skirti nuobaudas. Administracini teisi paeidimo protokolas arba nutarimas skirti baud nra lygus teismo sprendimui ir tai nra prejudicija, o kad tai nebuvo ginyta yra paties subjekto reikalas. Administracini teism sprendimuose prejudicija veikia tokia pat apimtimi kaip ir civilinse bylose. 3. Preziumuojami faktai tai tokios statyme numatytos aplinkybs, kurios i esms apveria rodinjimo pareig, t. y. remiantis aplinkybe daroma prielaida, kad taip yra, o jei kita alis mano, kad taip nra, tai ji ir privalo tai paneigti (pvz., vaikas gim santuokoje, o ttis mano, kad tai ne jo vaikas). Prezumcijos formuojamos statymo. 4. Fakt pripainimas teismui yra suteikta teis atsisakyti pripainti pripastam fakt, jei tariama, kad tai buvo pasiekta prievarta.

8.3 rodinjimo dalykas

rodinjimo dalyk (k reikia rodyti byloje) sudaro trys grups aplinkybi: 1. Materialiojo-juridinio teisinio pobdio faktai kurie sukuria, pakeiia, nutraukia materialiuosius teisinius santykius. 2. Procesinio teisinio pobdio faktai. 3. rodomieji faktai. Tai faktai, susij su juridiniai faktai ta prasme, kad tai aplinkybs, kuriomis vadovaujantis galima pripainti buvus arba nebuvus tam tikrus juridinius faktus. 38

8.4 rodym svoka ir bruoai

rodymai priemons, padedanios aplinkybms, sudaranioms rodinjimo dalyk, tapti inomomis ir aikiomis. Svoka pateikta CPK 177 str. 1d., t. y. tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas gali konstatuoti, kad yra aplinkybi pagrindiani ali reikalavimus, arba pagrindiani, kad j nra. rodym bruoai: 1. rodymas turi savyje tam tikr informacij. 2. Informacija turi bti susijusi su byla (rodym ssaja). Teismas turi pareig alinti aplinkybes, kurios yra nesusijusios su byla. 3. rodymo leistinumas. Reikia skirti 2 rodym leistinumo aspektus: a. rodinti galima tik statym nurodytomis rodinjimo priemonmis CPK 177 str. aikiai pasako rodinjimo priemones. Teismas gali vertinti garso ra tik tada, kai jis buvo padarytas alies sutikimu, arba buvo padaryta laikantis slapto pokalbi pasiklausymo statymo; b. tam tikroms aplinkybms pagrsti statymas gali nustatyti, kad galima rodinti tik tam tikra rodinjimo grupe, pvz., oficialaus raytinio rodymo negalima neigti liudytoj parodymais. 4. rodymai turi bti surinkti statym nustatyta tvarka (nepaeidiant statym).

8.5 rodym rys (klasifikacija)

Pagal rodym turinio santyk su rodomuoju faktu rodymai skirstomi : 1. Tiesioginius tai tokie rodymai, kuriuos ityrus galima daryti kategorik ir vienintel ivad dl rodomo fakto. Tokio rodymo utenka vieno, kad galim bt patvirtinti aplinkybes. 2. Netiesioginius informacija, kuri daugiareikmiai susijusi su rodomu faktu, i tokios informacijos negalima daryti vienareikmikos ivados. ie rodymai gali sukelti prielaidas. Toki rodym reikia keleto. Pirminiai ir ivestiniai rodymai: 1. Pirminiai atsirad tiesiogiai i rodomojo fakto. 2. Ivestiniai atsirad i rodomojo fakto per tarpinink. Asmeniniai, daiktiniai ir mirs rodymai: 1. Asmeniniai liudytojo parodymai. 2. Daiktiniai informacija slypi tam tikrame daikte. 39

3. Mirs tai tokie rodymai, kurie atsiranda kaip fizinio asmens veiklos padarinys, o informacija ireikiama ne odiu, bet enklais, veiksmais ar pan. rodymai pagal rodomj gali: 1. Paprast rodomj gali turinius. 2. Prima facia (padidint rodomj gali turinius). Padidintos galio rodymai yra oficialieji ratai tai tokie raytiniai rodymai, kurie gauti i oficiali valstybs, savivaldybs institucij arba privai asmen, kurie vykdo valstybs funkcijas, jeigu tie dokumentai atitinka jiems reikalaujamas formas. Padidinta rodomoji galia nereikia, kad jo negalima paneigti. Prima facia yra ne kas kita kaip statymin prezumpcija, t. y. preziumuojama, kad taip ir buvo, kaip oficialiame altinyje, iskyrus tada, kai yra paneigiama (negalima neigti liudytoj parodymais).

8.6 Atskiros rodym rys

Atskiros rodym rys yra tokios: 1. ali ir treij asmen paaikinimai. alys ir tretieji asmenys yra suinteresuotos bylos baigtimi, todl j odiai turi bti vertinami atsargiai. Asmenys duoda priesaik nemeluoti, o u jos sulauym gresia 1000 Lt bauda. Gali bti pateikiami tvirtinimai ir pripainimai. Pripainimas gali bti pateikti ratu. Asmen nuomons, jausmai ir pan. negali bti laikomi rodymais: btina atrinkti reikmingus duomenis. Fakto pripainimas nereikia iekinio pripainimo. Asmen atstovai neturi atskirai prisiekti. 2. Liudytoj parodymai. Liudytoju laikomas bylos baigtimi teisikai nesuinteresuotas fizinis asmuo neatsivelgiant jo ami ar giminysts ry su byloje dalyvaujaniais asmenimis, kuris yra aukiamas teism duoti parodymus apie jam inomas reikmingas ir turinias ry su byla aplinkybes (CPK 189str.). Liudytojas yra rodym altinis, o liudytojo parodymai (odiniai jam inom bylos aplinkybi paaikinimai) yra rodinjimo priemon. Asmuo, kurio subjektines teises ir pareigas gali tiesiogiai paveikti byloje priimtas teismo sprendimas, negali bti apklausiamas kaip liudytojas, j reikia pripainti byloje dalyvaujaniu asmeniu. Liudyti negali dvasininkai ir medikai dl profesini aplinkybi, bylos asmen atstovai ir psichikai negals. Liudytojai apklausiami teismo salje atskirai po vien. Kartais liudytoj galima apklausti ir jo buvimo vietoje. 40

3. Raytiniai rodymai. Raytiniais rodymais pripaintini tokie materials daiktai, kuriuose enklais ireikta informacija apie reikmingas nagrinjamai bylai aplinkybes. Raytiniai rodymai paprastai kyla i asmen, nesani byloje dalyvaujaniais asmenimis ar ekspertais. Dokumentai turi atitikti statymo formos reikalavimus. 4. Daiktiniai rodymai. Daiktiniai rodymai yra daiktai, kurie dl savo ypating savybi arba patys savaime gali bti priemon, padedanti nustatyti bylai reikmingas aplinkybes (CPK 204 str.). Paprastai tai materials daiktai, kuri buvimas, ior, kokyb ar kitos savybs, buvimo vieta, taip pat ant kuri palikti pdsakai ir kiti poymiai gali patvirtinti arba paneigti tam tikras bylai reikmingas aplinkybes. Vertindamas iuos rodymus, teismas gali nustatyti padarytos turtins alos dyd, sigytos preks kokyb, daikto vert ir kita. 5. Eksperto ivada. Ekspertizs skyrimo pagrindas yra poreikis isiaikinti tam tikrus bylai reikmingus klausimus, kuri negalima isiaikinti be speciali mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato ini (CPK 212 str. l d.). Tik teismas gali paskirti ekspertiz, taiau btina atsivelgti bylos dalyvi nuomon. Ekspertizs skyrimas ar neskyrimas yra neskundiamas, taiau gali bti skundiamas bylos sustabdymas, jei tai lm ekspertiz. Teismas turi aikia suformuluoti, ko klausiama ekspert. 6. Apira. Apiros atlikimo pagrindas - teismo ir byloje dalyvaujani asmen poreikis vietoje isiaikinti tam tikras bylai reikmingas aplinkybes. Pagal CPK 210 straipsnio pirmj dal prireikus itirti bylos aplinkybes teismas savo iniciatyva arba byloje dalyvaujani asmen praymu gali skirti daiktini ir raytini rodym apir j buvimo vietoje arba vietos apir. Apir atlieka visos sudties teismas, iskyrus, kai apira atlieka posdyje. 7. Kitos rodinjimo priemons. Tai gali bti nuotraukos vaizdo raai, bet tik tada, kai nepaeistos j gavimo taisykls ar normos.

8.7 rodym utikrinimas

rodym utikrinimas - tai statymo nustatyta tvarka rodym isaugojimas ir ufiksavimas esant realiam pavojui, jog iki bylos teisminio inagrinjimo bylai reikminga informacija neiliks. rodym utikrinimo pareikimas paduodamas teismui nurodant prieastis. Teismas ne vliau kaip per 3 dienas priima nutart, pagal kuri atsako utikrinimo 41

pareikim (atmeta, patvirtina, nurodo tvark ir pan.). Utikrinamos gali bti visos rodym rys. Visa utikrinimo mediaga pridedama prie civilins bylos.

8.8 Teismo pavedimai

statymas nustato, kad prireikus surinkti rodymus kitame mieste arba rajone byl nagrinjantis teismas paveda atitinkamam teismui atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (ali, treij asmen ir liudytoj apklaus, vietos apir ir kt.) (CPK 173 str.). Nutartis dl teismo pavedimo gali bti priimama tiek rengiantis, tiek nagrinjant byl teisme. Ji gali bti priimama tiek byl nagrinjanio teismo iniciatyva, tiek byloje dalyvaujani asmen praymu. Teisminis pavedimas galimas, kai byl nagrinjantis teismas pats negali surinkti rodym. Nutartyje dl pavedimo trumpai idstoma bylos esm ir ko norima i pavedim gausianij. Pavedimas vykdomas pagal CPK taisykles, pvz., liudytojo apklausimo reikalavimus ir t. t.

42

Iekinys

Iekinys paprastai suprantamas kaip kreipimasis teism su reikalavimais. Norint ikelti iekin btina laikytis statymo reikalavim. Iekinio teisenos bylose paduodami iekinio pareikimai. statymas reikalauja, kad iekovas iekinio pareikime, be bendrj duomen, kurie privalo bti nurodyti kiekviename procesiniame dokumente (CPK 111 str.), nurodyt iekinio sum, savo reikalavim (iekinio dalyk), aplinkybes, kuriomis grindiamas reikalavimas (faktin iekinio pagrind), ir rodymus, patvirtinanius iekovo idstytas aplinkybes. Reikalavimas kyla i materialiosios subjektins teiss, jis adresuojamas ir atsakovui, ir teismui. vertinus pateiktus motyvus, iekin galima apibdinti kaip suinteresuoto asmens konkreiomis aplinkybmis pagrst ir nustatyta procesine tvarka pateikiam kreipimsi teism su reikalavimu apginti paeist ar ginijam subjektin teis. Skiriamos trys iekinio rys: 1. Actio in rem siekiant iiekoti turt, priklausani nuosavyb ir pan. 2. Actio in personam siekiant patraukti asmen atsakomybn. 3. Mirus variantas siekiama abiej anksiau mint tiksl. Pagal materiali norm, i kuri kyla ginas, prigimt, iekinius galima skirstyti i sutari kylanius, kvazisutartinius ir deliktinius. Pagal procesin tiksl iekiniai skirstomi iekinius dl pripainimo (teiss ar materiali teiss santyki, gali bti pozityvs, t. y. patvirtinimo ir negatyvs, t. y. paneigimo), iekinius dl priteisimo (reikalaujama, kad teismas pareigot atsakov atlikti tam tikrus veiksmus) ir iekinius dl teisini santyki modifikavimo. Iekiniai dl pripainimo danai turi prejudicin gali kitose bylose (siekiama sukurti, pakeisti arba paneigti teisinius santykius). Iekinio elementais yra: 1. Iekinio dalykas tai iekovo per teism atsakovui pareiktas reikalavimas. 2. Iekinio pagrindas tai faktins aplinkybs, kuriomis iekovas grindia iekinio dalyk. Juridinio iekinio pagrindo nebtina nurodyti, pakanka faktinio pagrindo. Faktinis iekinio pagrindas juridiniai faktai, kuriais grindiamas iekinys. Daug autori dar skiria ir treij element: iekinio turin arba tiksl. Iekinio tikslas yra pasirinktas teisi gynimo bdas. Lietuvoje bet kuris CK nurodytas gynybos bdas automatikai tampa turiniu. 43

Pagal iekinio elementus sprendiamas gin tapatumas. Pagal Lietuvos CPK 146 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus kiekviename iekininiame pareikime iekovas privalo nurodyti savo iekinio elementus - iekinio dalyk (iekovo reikalavim) ir pagrind (aplinkybes, kuriomis iekovas grindia savo reikalavim bei ias aplinkybes patvirtinanius rodymus). Nesant bent vieno i i dviej element, nra iekinio. Teismas gali numatyti termin trkumams paalinti.

9.1 Iekinio keitimas

Pagal CPK 42 straipsnio pirmj dal iekovas turi teis pakeisti iekinio dalyk arba pagrind. ios teiss gyvendinimas detalizuojamas 141 straipsnyje. Iekinio dalyk arba pagrind iekovas gali pakeisti tik iki nutarties skirti byl nagrinti teismo posdyje primimo. Vlesnis iekinio dalyko ar pagrindo keitimas galimas tik jeigu itai tapo btina vliau arba yra gautas prieingos alies sutikimas, arba teismas mano, kad tai neuvilkins bylos nagrinjimo. Iekovas, nordamas pakeisti iekinio dalyk arba pagrind, pateikia teismui raytin pareikim. is turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesini dokument turiniui (CPK 111 str.). Iekinio reikalavimo, t. y. iekinio dalyko, sumainimas ar padidinimas, iekinio pagrind papildani faktini aplinkybi nurodymas (CPK 42 str. l d.) nelaikoma iekinio dalyko arba pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankika iekovo procesin teis. Pakeisti iekinio dalyk arba pagrind gali tik pats iekovas. Vieojo intereso atveju CPK nurodo tam tikr iimi, kai leidiama teismui savo nuoroda plaiau nagrinti byl ir pan. Iekovui pakeitus iekinio dalyk arba pagrind, teismas nustato ne trumpesn kaip keturiolikos dien termin nuo procesinio dokumento teikimo dienos bylos nagrinjimui pasirengti. Teis pakeisti iekinio dalyk ar pagrind nra absoliuti. Todl teismas turi teis atsisakyti tenkinti pareikim pakeisti iekinio dalyk ar pagrind, jeigu toks pakeitimas uvilkint bylos nagrinjim,

9.2 Iekinio atsimimas ir atsisakymas

Procesas prasideda iekovo iniciatyva, bet jos iniciatyva jis gali ir baigtis. Taigi iekinio atsimimas ir atsisakymas yra viena i daugelio iekovo procesini teisi (CPK 42 str.), kuri gyvendinimas reikia ir dispozityvumo principo gyvendinim. CPK 139 straipsnis numato iekovo teis atsiimti iekin. ia teise iekovas gali pasinaudoti tik kol teismas neisiunt iekinio pareikimo nuorao atsakovui. Vliau iekovas gali atsiimti iekin tik atsakovo sutikimu. 44

Atsiimant iekin nereikia nurodyti io procesinio veiksmo motyv, nes jie neturi teisins reikms. i nutartis pateikiant atskirj skund neskundiam. Atsimus iekin, iekovui grinama jo sumoktas yminis mokestis. Iekinio atsisakymas, skirtingai nuo iekinio atsimimo, reikia pareikto reikalavimo atsisakym. Taiau iekinio atsisakymas nra teiss kreiptis teism atsisakymas (CPK 5 str. 2 d.). Iekin pareiks iekovas savo teis kreiptis teism toje byloje jau yra gyvendins, todl neturi ko atsisakyti. Iekinio atsisakymas reikia materialiojo teisinio reikalavimo, t. y. materialiosios teiss, atsakovui atsisakym. Daniausiai toki atvej pasitaiko, kai jau iki teismo posdio atsakovas patenkina iekovo reikalavim arba pats iekovas praranda nor ginti savo teis dl intereso maareikmikumo ir pan. Iekovas turi teis atsisakyti iekinio esant bet kuriai proceso stadijai, taiau turi bti arba teismo supaindintas arba nurods, kad ino tokio veiksmo padarinius. Iekovo praymo atsisakyti iekinio teismas netenkins, kai tai prietaraus imperatyvioms teiss normoms.

9.3 Teis pareikti iekin ir teis iekinio patenkinim

Materialiuoju teisimu atvilgiu teis iekin yra teis reikalavimo patenkinim, t. y. teis teigiam teismo sprendim. Iekovo reikalavimas bt patenkintas, jeigu is j rodyt, pagrst tam tikrais faktais, patvirtinaniais, kad atsakovas paeid iekovo subjektin teis, kitaip tariant, jeigu iekovas rodyt iekinio pagrind. Be to, reikalavimas turi bti teisikai pagrstas, pareiktas ne prie numatyt termin, senaties terminas nesujs (nebent atsakovas neprao taikyti senaties termino). Pirmos dvi aplinkybs, kad iekinys bt patenkintas bendrosios, kitos dvi specialiosios. Teis iekin procesiniu teisiniu atvilgiu suprantama kaip teis pareikti iekin, teis kreiptis teism. Tai priklauso nuo teiss pareikti iekin prielaid, t. y. nuo: 1. asmens procesinio teisnumo; 2. gino priklausymo teismo kompetencijai; 3. neteisminio gino sprendimo tvarkos laikymosi; 4. dl to paties gino priimto teismo ar arbitrao sprendimo buvimo; 5. teismo atsisakymo dl to paties iekinio buvimo; 6. bylos dl t pai aplinkybi ir pagrindo egzistavimo teismo inioje; 7. gino ali susitarimo perduoti gin arbitraui buvimo; Teis pareikti iekin yra procesin teis, todl ji negali priklausyti nuo materialiojo teisinio pobdio aplinkybi. Teisjas neturi teiss atsisakyti priimti pareikim, o teismas - nutraukti byl dl materialiojo teisinio pobdio motyv, pavyzdiui, dl ieki45

nio senaties termino praleidimo, reikalavimo teiss neturjimo ir panaiai. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis teism, privalo laikytis statymo nustatyt tinkamo teiss kreiptis teism (teiss pareikti iekin) gyvendinimo slyg (veiksnumas, teismingumas, galiojimai, yminis mokestis). ios slygos takos teisei pareikti iekin nedaro, o tik rodo, asmuo tinkamai ar netinkamai gyvendina savo teis pareikti iekin.

9.4 Prieiekinis
Prieinis iekinys tai toje paioje byloje pareiktas atsakovo iekinys iekovui siekiant apsiginti nuo pirminio iekinio reikalavimo. Daugeliu atvej esant materialiesiems teisiniams santykiams subjektus sieja abipuss teiss ir pareigos. Todl ne tik iekovas turi teis pareikti reikalavim atsakovui. Prieinis iekinys turi bti pareikiamas pagal bendrsias iekinio pareikimo taisykles (CPK 143 str.). Taiau teismo nutartis priimti priein iekin pateikiant atskirj skund neskundiam. Atsakovas turi teis pareikti priein iekin tik kol priimama nutartis skirti byl nagrinti teismo posdyje. Vliau priein iekin teismas gali priimti tik esant vienai i toki slyg: 1. Btinyb prieiekiniui atsirado vliau. 2. Gautas kitos alies susitikimas su prieiekiniu. 3. Teismas pripasta, kad prieiekinio primimas neuvilkins bylos. Prieinio iekinio pareikimas yra pagrindas atidti bylos nagrinjim, nes iekovas turi pasirengti gintis nuo jam pareikto prieinio iekinio (CPK 156 str. l d.). CPK 143 str. 2 d. numatyti trys atvejai, kai atsakovas gali gintis reikdamas priein iekin: 1. Prieiekiniu bandoma patenkinti iekovo reikalavim. 2. Prieiekinio patenkinimas visikai arba i dalies padarys nemanom patenkinti iekin. 3. Tarp iekinio ir prieiekinio yra ryys, o juos nagrinjant kartu bus sutaupyta laiko.

9.5 Atsikirtimai
Atsikirtimai iekin - tai atsakovo pateikiami argumentai, kuriais jis siekia paneigti jam pareikto reikalavimo pagrstum arba ginija iekovo teis pareikti iekin. Atsikirtimai gali bti: 1. Materialinio teisinio pobdio. Tai atsakovo nurodomos faktins aplinkybs, argumentai, paaikinimai, kuriais siekiama paneigti iekinio pagrs46

tum, t. y. rodyti, kad iekovas neturi teiss iekinio patenkinim. 2. Procesinio teisinio pobdio. Tai atsakovo argumentai, kuriais jis siekia rodyti, kad iekovas neturjo teiss pareikti iekinio, todl procesas prie j (atsakov) pradtas neteistai.

9.6 Atsiliepimas iekin

Atsiliepimas iekin yra procesinis dokumentas, kuriame atsakovas idsto savo nuomon dl jam pareikto iekinio. Tai procesin priemon atsakovui pareikti savo atsikirtimus iekin. Teismas nurodo ne trumpesn kaip keturiolikos, bet ne ilgesn kaip trisdeimties dien termin atsiliepimui pareikti. Iimtiniais atvejais teismas, atsivelgdamas atsakovo praym ir bylos sudtingum, termin gali pratsti iki eiasdeimties dien. Kartu praneime nurodoma atsiliepimo nepateikimo padariniai teismo sprendimo u aki primimas ir atsisakymas priimti laiku nepateiktus rodymus. Be CPK 111 str. nurodyt reikalavim, atsiliepime turi bti nurodyta: sutinka ar ne su pareiktu iekiniu; nesutikimo motyvus; rodymus, kuriais grindia nesutikimo motyvus; nuomon dl sprendimo u aki primimo, jeigu iekovas nepateiks paruoiamj procesini dokument; informacij, ar byla bus vedama per advokat.

Atsiliepimo nepateikimas arba netinkamas patiekimas gali ukirsti keli pateikti rodymus vliau, kurie galjo bti pateikti kartu su atsiliepimu (iskyrus, kai tai neuvilkins bylos).

47

10 Laikinosios apsaugos priemons

statymas numato, kad teismas byloje dalyvaujani ar kit suinteresuot asmen praymu gali imtis laikinj apsaugos priemoni, jeigu j nesimus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkti arba pasidaryti nebemanomas (CPK 144 str. l d.). Teismo iniciatyva laikinosios apsaugos priemons gali bti taikomos tik kai btina siekiant apginti viej interes (CPK 144 str. 2d.). Laikinosios apsaugos priemons nurodytos CPK 145 str. (pvz., turto aretas, realizavimo sustabdymas). Paymtina, kad teismas gali taikyti kelias laikinsias apsaugos priemones, taiau bendra j suma neturi bti i esms didesn u iekinio sum (CPK 145 str. 2 d.). Praym taikyti laikinsias apsaugos priemones teismas nagrinja ne vliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo dienos. Teismas gali imtis laikinj apsaugos priemoni esant suinteresuoto asmens praymui iki iekinio teismui pareikimo dienos (CPK 148 str. 2 d.). Asmuo, praantis taikyti laikinsias apsaugos priemones, iki iekinio pareikimo dienos privalo nurodyti teismui, dl koki prieasi iekinys negali bti pareiktas i karto, ir pateikti rodymus, patvirtinanius tam tikr grsm pareikjo turtiniams interesams. Suinteresuotas asmuo pateikdamas praym taikyti laikinsias apsaugos priemones iki bylos iklimo privalo sumokti pus CPK 80 straipsnyje numatyto yminio mokesio. Jei iekinys nepareikiamas, yminis mokestis negrinamas. Laikinos apsaugos priemons priimamos motyvuota teismo nutartimi. statymas nustato, kad asmuo, kurio turtas aretuotas, atsako u nustatyt ribojim paeidim nuo nutarties aretuoti turt paskelbimo jam momento, o nesant galimybs jam paskelbti, taip pat kai nutartis priimama tokiam asmeniui nedalyvaujant, - nuo nutarties registravimo turto areto akt registre (CPK 145 str. 8 d.). Teismas gali prayti suinteresuoto asmens, kad pateikt nuostoli, galini atsirasti dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, utikrinim. Nutartys dl laikinj apsaugos priemoni skundiamos pateikiant atskirj skund (CPK 148 str. 5d., 151 str. l d.) dl j taikymo, pakeitimo ir panaikinimo. Atskiro skundo pateikimas nestabdo bylos nagrinjimo, nes ios priemons turi bti taikomos skubiai i savo prigimties. Nutartys vykdyti yra nedelsiant isiuniamos vieo registro tvarkytojui ar kitam pareignui ar asmeniui, galiotam vykdyti nutartis. Nutartis, kuri vykdo antstolis, vykdoma teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Laikinosios apsaugos priemons gali bti taikomos teismo ir nagrinjant gin ar48

bitrae, kai to prao viena i ali.

49