Valdovo ir mogaus tragedija Vinco Krvs dramoje Skirgaila

Darb atliko Indr Treinyt 4c

Utenos SAULS gimnazija

Vincas Krv-Mickeviius XX a. pr. raytojas, dramaturgas, prozininkas, politinis veikjas, profesorius, rinks ir skelbs tautosak, redagavs mokslinius ir publicistinius leidinius.

Kriniai

arnas 1911m. entas 1922m. Skirgaila 1922m. Dainavos alies sen moni padavimai 1912m. Raganius 1939m. ir kt.

Skirgaila

Istorinio pobdio, keturi dali, tragedija, paremta XIV a. pabaigos politins ir ideologins Lietuvos gyvenimo situacijos.
Siuet sudaro politin intriga, susipynusi su meils istorija. Jauiama stipri dramatin tampa, natrali veiksmo erdv. Ryks charakteriai savo poelgiais sudaro konfliktikas ir psichologikai motyvuotas situacijas.

Erdv
Rsti

vidurami atmosfera;
auktesnioji pilis; scena ventaragio slnyje;

Vilniaus

Trumpa

Laikas
XIV a. pab., po Lietuvos krikto (1387m.). LietuvosLenkijos valdovas Jogaila, o jo vietininku Lietuvoje paskirtas Didysis Lietuvos kunigaiktis Skirgaila.

Veikjai
Personaai savistabos mons, pasiymintys psichologikumu, j veiksmai motyvuoti, charakteri raida nuosekli ir logika.

Ona Duonut Lydos kunigaiktyt. Trij

valstybi atstovai mato j kaip nauding politin rank, manipuliuoja jos jausmais ir ignoruoja jos teises. I pradi tyli mergina, bet painusi tikrj meil, tampa ori, narsiai gina savo teises.

Keleris riteris. Jis imtai simyli On

Duonut, todl tampa mirtinu Skirgailos prieu. I pradi lengvabdis donuanas vliau vykdo savo priesaik.

Pagrindinis personaas - Skirgaila

Atraus proto, rstus ir garbingas valdovas nuslopins savyje visus silpnus jausmus. Jis blaiviai vertina istorijos procesus, jauia permain btinyb ir ieko Lietuvai tinkamiausio kelio. Veikjas yra priverstas rinktis naujas tautos gyvenimo gaires ir kovoti dl jos ilikimo ne tik su iors prieais, bet ir su savo aplinka.

Skirgaila nori monms gero, taiau neino, kaip tai padaryti, o savo veiksmais griaudamas nusistovjusias gyvenimo normas atnea monms daug sukrtim.
Veikjas teigia ne graios mirties, bet gyvenimo vert. Kitus mones jis vertina ne pagal tautyb ar tikjim, bet pagal j garbingum, todl net prieui gali jausti palankum.

Skirgailos vidinis ir iorinis konfliktai

Vidinis konfliktas: Skirgaila suvokia, kad tauta nebegali

gyventi pagonikai, bet nesupranta, kodl krikionyb reikia neti krauju. Sulauks pasiprieinimo i monos, dar labiau nusivilia gyvenimu. Neilaiko ir garbs statymo: liepia palaidoti gyv Keler, isitraukia durkl prie ant kapo sukniubusi moter, taip sulauydamas riterio kodeks. Iorinis konfliktas: Lietuva turi bti savarankika valstyb, tad kovoja prie Jogail ir Vytaut. Nenori, kad Lydos em atitkt kaip kraitis Mozr kunigaikiui, nes jau ir taip Lenkijai atitenka Volyns ir Podols ems.

Kompozicija

Krin sudaro keturios dalys su pavadinimais.

Krv dramos struktr kuria pagal dramatini trikampi model: suprieina arba gretina tris persona tipus, tris poirius, likimus ir t.t. Pvz.: krinyje yra rykios trys prieikos jgos, kovojanios dl lietuvos (lietuviai, vokieiai, lenkai). Dramatizm sustiprina tai, kad jie nusiteik prieikai vieni kit atvilgiu, kiekvienoje grupje irykja poiri skirtumai.

I dalis Tarp dviej pasauli

Du lenk pasiuntiniai atvyksta atsiimti Volyns ir Podols emi, kurios kaip kraitis paadtos Jogailai. Atvyksta kryiuoi pasiuntiniai, kuri tikslas sukirinti lietuvius su lenkais silant Skirgailai karnuotis Lietuvos karaliumi. Pilyje kalinama Lydos kunigaiktyt Ona Duonut, paskirta Mozr kunigaikiui. Skirgaila pasako, kad jis ims j monas, bet ne i meils, o dl politikos.

I dalyje yra veiksmo ekspozicija ir uuomazga. pil susirenka konfliktuojaniuos puss: lietuviai, lenkai, vokieiai. Todl Skirgaila atsiduria tarp dviej pasauli: krikionikojo ir pagonikojo. Gretinama romantin praeitis ir dabartis: praeityje personaai mato mogaus ir tautos gali, stipryb, laisv. Dabartyje viso to nra - ne dl pai lietuvi kalts, o dl laiko permain tarytum savaime viskas nusilpo.

Dievai keiiasi, o tauta ilieka, todl svarbesni u dievus tautai yra jos kalba ir paproiai - kaip tautos gyvybin esm, jos kultrins gyvasties pagrindas.

Skirgaila provokuodamas polemikos dalyvius naiviais klausimais atskleidia krikionikojo pasaulio taut nesantarv ir irykina po religijos skraiste slypinius tikruosius lenk ir vokiei tikslus. Dabar jis gali konstatuoti tai, k ir siek rodyti: teisingiausias yra krivis, t. y. senosios Lietuvos paproi kodeksas, kurio jis ir yra links laikytis bei juo remtis gindamas Lietuvos interesus. Valdios vyrams Ona Duonut yra tik politinis rankis. Dievai dramoje - politini princip simbolin iraika ir tautikumo enklai. Kovos ir konkurencijos situacijoje kiekviena tauta tarytum pasisavina Diev, paveria j savo idjiniu sjungininku, ir tik santarvs siekianti imintis gali prabilti apie vien pasaulio ir vis taut Krj.

II dalis Aistr skury

Bajorait Olig simyli Keler. Keleris ateina pas On, simyli i pirmo vilgsnio ir priada j ivaduoti i Skirgailos j nukaudamas. Olig, apgauta riterio, pranea Skirgailai apie riteri sumanym pagrobti On i pilies. Skirgaila sako suimti Keler ir udaryti kaljim. iam pasiseka pabgti, padedant Stardui. Popas prievarta sutuokia Skirgail su kunigaiktyte.

Skirgaila, paisydamas Lietuvos interes, nepaiso joki mogikj jausm. Jo irdis linksta tai, kas sava, taiau jis skausmingai suvokia, kad laikai ir paproiai pasikeit, Diev vali turi pakeisti mogaus valia. Keleris, ivyds tikrj gro pasikeiia. Pasikeitimas sudaro prielaidas dramos tragikai atomazgai, suteikia kriniui rykesnio romantinio kolorito. Romantizmas iauktina meils gali, kuri keiia mog, paadina moralin jausm, sustiprina vali.

Taigi Keleris On Duonut ima vertinti kaip mog, o ne kaip priemon, yra pasirys j ginti ir net paaukoti dl jos gyvyb. Jam baisi atrodo mintis, kad i trapi btyb, galt atitekti baisiam pagoniui. Keleris - politinis Skirgailos prieas - tampa jo asmeniniu prieu, konkurentu meils srityje.

III dalis Palusios sielos

Myje mirtinai sueist Stard pakriktija vienuolis Jonas ir i inia suglumina Skirgail. Skirgailai praneama, kad Keleris nori sibrauti pil. Lemiamas Skirgailos ir Skurdulio pokalbis, po kurio valdovas ima suprasti, kad svarbiausia ne ipastama religija, bet mogaus moral. Skirgaila nori su kunigaiktyte kalbtis kaip su mona, nori, kad ji suprast j, bet Ona Duonut, simyljusi Keler, rytingai atsisako bendrauti su Skirgaila ir informuoja, kad ji renkasi garbingesn riter. Supyks valdovas paada jai dovanoti Kelerio galv.

III dalis reikminga Skirgailos dvasios permainomis prasideda herojaus dvasinis ir moralinis lugimas. Jis idstomas tarytum trimis pakopomis. Pirmas lis susijs su svarbiais religiniais pasauliros principais. Jis vyksta Stardo mirties ir jo apgaulingo pakriktijimo scenoje. mogus, kur jis laik principingu ir patikimiausiu i savo aplinkos, tarytum idav visa, kas buvo vertinga, sudav smg giliausiems kunigaikio sitikinimams.
Antras lis vyksta, kai Skirgaila tikisi igirsti krivio Skurdulio patarim, tiesos od, bet Skurdulio apmstymai j priblokia. Pasirodo, nra nekintani ties ir vertybi, viskas mainosi, dievai yra iaugamas tautos rbas, tik dievikoji esm lieka ta pati. Vadinasi, nra toki dideli tiksl, dl kuri bt verta kankintis ir kankinti kitus, svarbu nugyventi kuo paprasiau, kuo taikiau.

Treioji palimo scena - asmenika, susijusi su Ona Duonute. Skirgaila ateina pas j iskstom rankom ir atvira irdimi, nuslopins savo egoizm. Jis pirm kart veikale toks mylintis - atsisaks svarbi valstybini reikal mgina rasti laim bent asmeniniame gyvenime. Jis yra pasirys atsisakyti valdios ir turi nauj tiksl, naujus gyvenimo pagrindus - meil moteriai.

Jausm pasaulyje kunigaikio valdia neturi galios. Onai Duonutei mus ir nirus Skirgailos charakteris yra atstumiantis. Juo agresyviau jis elgiasi, juo kunigaiktyt darosi tvirtesn, o kunigaikio padtis - beviltikesn. Kunigaikio bedugn vis gilja, ir j gilina jis pats. Skirgaila vl uima rstaus valdovo pozicij.
Irykja ir nauji charakterio bruoai. Krinio pradioje Ona Duonut buvo likimo aisliukas, o dabar dvasikai yra net tvirtesn u Skirgail. Ir jis tai supranta, todl kaip pralaimjusiam, bet ambicingam mogui jam lieka vienintelis kelias - iaurus kertas, kuris padt bent kiek primirti skaud pralaimjim.

IV dalis Bedugn

Keleris patenka pil pas On Duonut ir kvieia bgti kartu. Ji atsisako. Keleris, slpdamasis nuo Skirgailos patenka koplyi, kur paarvotas Stardas, imeta lavon ir pats atsigula karst. alia karsto atsistoja viesusis ir Tamsusis vyrai, simbolizuojantys Kelerio mintis. Skirgaila pastebi, kad karste yra ne Stardas ir sako ukalti karst ir laidoti. Skirgailai grietai sakius kiemo vidury, ant tako, kareiviai palaidoja gyv Keler.

IV dalis yra atomazga, kurioje tragikai isisprendia visos usimezgusios intrigos. Senieji dievai neteko galios, o naujieji nepriimtini. Artimi valdovui mons mirta arba traukiasi nuo jo. Skirgailos irdyje susikaupia nerimas, j apima visika neviltis. Dramos finalas ypa nirus, dvelkiantis gotikiniu siaubu.

Labai svarbios finalins scenos slygikos veikj figros - viesusis ir Tamsusis vyrai, simbolizuojanius Kelerio vidin kov tarp gyvybs instinkto ir garbs princip (realybs ir idealo). i pasirinkimo situacija, susijusi su mogaus laisvos valios idja.
Kelerio situacija ribin - tai esminis mogaus ibandymas, jo princip ir vertybi patikrinimas. Netekti garbs riteriui yra blogiau u mirt.

Tema
Kaip sunku bti vieniam.
Vienio Skirgailos pastangos suderinti tautos dvasin sanklod su naujomis idjomis, isaugoti tautos kultrin tapatyb ir garbingai sijungti Europos valstybi gyvenim moraliai nuudo heroj.

Pagrindin mintis

Skirgaila turi remtis autoritetingu mogumi (Stardu, Skurduliu).

monikumas turi bti individ irdyse.

Sena yra nebetinkama, tad norint eiti priek, reikia siekti to, kas nauja.

Problematika

Lietuvos kultrinio savitumo likimas Europoje. Kaip Lietuvoje po krikto, visai naujoje situacijoje buvo sprendiami itikimybs, tikjimo, monikumo, valstybingumo klausimai, kaip t klausim susipynimas atsispindjo moni charakteriuose.

Pagrindin vertyb

Taurus moni tarpusavio ryys.

Dramos tikslas

Atskleisti mogaus ir valdovo sukreiani dram.

Konfliktai

Iorinis Onos Duonuts ir Skirgailos, nes nesupranta vienas kito; Trij prieik valstybi (Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos), nes skiriasi tikslai. Vidinis Skirgailos proto ir jausm. Protu suvokia, kad reikia gelbti ne senuosius dievus, o taut, taiau irdyje jis jauia pagarb pagoni dievams. Taip pat ryks konfliktai tarp tiesos ir melo, nuoirdumo ir veidmainysts, valstybi ir kultr.

Konflikto ir veiksmo altinis

Dramos pradioje pavaizduota dramin kolizija Skirgaila prievarta udaro pilyje Lydos kunigaiktyt On Duonut, vykstani pas suadtin Lenkij.

Tragedijos prieastys

Pagonybs nykimo ir krikionybs sigaljimas. Skirgailos charakterio savybs. Stipri asmenybi (Onos Duonuts, Skirgailos, Kelerio) susidurimas.

Apibendrinimas

Skirgaila nemoka suderinti irdies ir proto balso. Jis nemoka mylti, todl pasiduoda aklam niriui ir iaurumui, nesugeba valdyti pykio, todl kerija. Kunigaikio vidinis konfliktas neisprendiamas, o baigiasi tragedija. Skirgailos" herojus finale nesta, tik apsisuka ir nueina. is poskis palusio mogaus, o galbt ir palusios epochos judesys.

Keleris moralikai stipresnis prie kunigaikt, nes riteris isaugo moters ir savo garb, nesulauo riterio kodekso. Dramos pabaigoje Skirgaila lieka visikai vienias. Jis pralaimi kaip valdovas, nes nerads kelio Lietuvai, planuoja pasitraukti i valdios ir usidaryti pilyje, o ukass Keler gyv, pralaimi ir kaip mogus. Taigi iaurumas ir kertas naikina mogikj prigimt. Skirgailos kitimas: krinio pradioje jis piktinasi kit negarbingumu, pabaigoje pats yra iaurus ir negarbingas. Jis iduoda visa tai, k gyn. Kadangi yra atraus proto, aikiai suvokia savo pralaimjim. Bedugn atsiveria jame paiame, dl jo paties ypatybi.

Bibliografija

XX amiaus literatra (V. Kubilius) Dramos pasaulis (P. esnuleviit) Vincas Krv (P. esnuleviit) Vincas Krv: gyvenimas ir kryba (A. Baltaduon) Lietuvi literatros konspektai abiturientui Literatros teksto interpretacija