TURINYS

Alken sandara....................................................3
Paplitimas gamtoje..............................................4
Alken sandara...................................................5
Izomerija..............................................................8
Nomenkatra.....................................................18
Alken gavimo bdai.........................................23
Alken fizikins savybs....................................28
Alken chemins savybs..................................29
Atpainimo reakcija............................................34
altiniai..............................................................50

Alkenai tai nesotieji angliavandeniliai, kuri

molekulje yra viena dviguba jungtis. Alkenai
dar vadinami etileno eils angliavandeniliais.
Danai jiems taikomas ir olefin pavadinimas.

Paplitimas gamtoje
Prieingai alkanams, alkenai gamtoje maai
paplit.
emesnij alken nedideliais kiekiais bna
naftos dujose, auktesnij kai kuri ri
naftoje (Kanados).
Svarbiausia pramonin alken tiekja yra
naftos perdirbimo pramon.

Alken sandara
-9

Hibridizacijos bkl sp . Jungties ilgis 0,133 nm (1 nm 10 m).

Kiekvienas anglies atomas sudaro 3 jungtis, esanias vienoje
ploktumoje 1200 kampu. Nehibridizuotos p elektron orbitals yra
statmenos jungi ploktumai ir lygiagreios viena su kita, jos
sudaro antrj jungt.
2

Alken sandara
Dalis jungties elektroninio debesies yra vir atom
ploktumos, dalis po i ploktuma. Taigi dvi elektron
poros sudaro skirtingos geometrins formos jungtis ir .
Dviguba jungtis yra ir jungi derinys.

Alken sandara
Dl nehibridizuot p orbitali, sudarani jungt, onins
snaros sumaja atstumas tarp anglies atom:
C = C jungties ilgis 0,133 nm
C C jungties ilgis 0,154 nm
ryio C=C-H kampas 121.7
ryio H-C-H kampas 116. 6

Izomerija
Struktriniai alkan izomerai gali skirtis anglies grandins
akotumu (anglies skeleto izomerija) ir dvigubos jungties
padtimi (padties izomerija). Pirmasis alkenas, kuris gali
turti izomer, yra butenas C4H8. inomi 3 jo izomerai:

Anglies skeleto izomerija

Anglies skeleto izomerija

Anglies skeleto izomerija

Dvigubos jungties padties izomerija

Dvigubos jungties padties izomerija

Dvigubos jungties padties izomerija

Dvigubos jungties padties izomerija

Dvigubos jungties padties izomerija

Erdvin izomerija
Alkenams bdinga dar viena izomerija erdvin. Ji
priklauso nuo pakait padties dvigubos jungties ploktumos
atvilgiu. Tokia izomerija bna tada, kai kiekvienas anglies
atomas, sujungtas dviguba jungtimi, likusiais dviem
valentingumais yra sujungtas su dviem skirtingais pakaitas.

cis izomeras

trans izomeras

tlyd = -139,3C

t lyd = -105,8C

tvir = 3,70C

t vir = 0,96C

Nomenklatra
Alken pavadinimai sudaromi panaiai, kaip alkan.
Skirtumas yra tas, kad galn anas pakeiiama
galne enas.

Nomenklatra
Ilgiausioji grandin, turinti dvigubj ry tarp anglies
atom, pradedama numeruoti nuo to galo, prie kurio
ariausiai yra dvigubasis ryys.

Nomenklatra
Sudarant alkeno pavadinim nurodomas
pagrindinje grandinje esantis anglies atomo
numeris, prie kurio yra prijungta ataka. Pagrindin
grandin laikoma ta, kurioje yra dviguba jungtis, net
jeigu ji ir nra ilgiausia. Jei yra kelio atakos,
nurodomi keli numeriai. Vienodos atakos
nurodomos su priesaga -di-, -tri- ir pan.:
1

CH3 C CH CH2 CH CH3

CH3

CH3

2,5-dimetil-2-heksenas

Nomenklatra
Atakos pavadinime idstomos pagal abcl (etilprie metil-). :

Nomenklatra
I alken susidar radikalai vadinami alkenilais.
Pavyzdiui:

Alken gavimo bdai

Daug alken susidaro, atliekant naftos kreking ir piroliz.
Krekingo dujose j susidaro 25% nuo perdirbamos aliavos
daug emj dujini alken C2-C4. Krekingo benzine yra daug
skyst alken.

CH3 CH2 CH2 CH3 CH3 CH3 + CH2 = CH2

butanas

etanas

etenas

Auktesnse temperatrose (650-700 )

vyksta gilesnis skilimas piroliz

Alkan dehidrinimas
Katalozitorius chromo oksidas.
Procesas vyksta 450-460C

Alkin hidrinimas

Alkoholi dehidratacija
Laboratorijose alkenai daniausiai gaunami, vykdant atsklimo
reakcijas. Svarbiausias i i bd alkoholio dehidratacija.
ildant alkoholius su vanden atimaniomis mediagomis (H 2SO4
arba H3PO4) arba leidiant alkoholio garus vir katalizatori
(kaolinas, Al2O3, ToO):

(2.VII.1841 - 1.IX.1910)

A. Zaicevo (1875 m.) taisykl:

vandenilis pirmiau atskeliamas
nuo to i gretim anglies atom,
kuris turi maiau vandenilio:

Alkan dehidrohalogeninimas
Monohalogenint alkan lydant su KOH:

Dihalogenint alkan veikiant Zn arba Mg:

Alken fizikins savybs

Alken chemins savybs

Alken chemines savybes lemia dviguba jungtis pirmiausiai
ir erdvin kryptis.
Bdinga elektron savyb j judrumas. Atom branduoliai
laiko ne taip stipriai, kaip elektronus. Todl jungtis lengviau
poliarizuojasi.
Elektronai, sudarantys jungt, lengviau reaguoja su elektrofilais.
ie suadina jungties poliarizacij, ir jungtis trksta heterolitikai.
Suirus jungiai, vyksta prijungimo reakcijos, susidarant dviem
naujoms jungtims:

Elektrofilinio prijungimo procesas

Elektrofilinio prijungimo procesas yra laipsnikas joninis procesas.
1 stadija
Elektrofilinis reagentas dl savo teigiamo krvio pirmiausia reaguoja su
dvibugos jungties elektronais, sudarydamas kompleks ir su vienu
anglies atomu sudaro jungt. Gretimas anglies atomas neteks
elektrono, gyja teigiam krv susidaro karbokatijonas:
+

H
C

+ H+

2 stadija

Karbokatijonas reaguoja su anijonu, sudarydamas antr jungt.

Taip gaunamas galutinis reakcijos produktas:
H
H X
+
+ X
C C
C C
sp3 sp2

sp3 sp3

+
C

Elektrofilinio prijungimo procesas

Pirmoji stadija vyksta liau, negu antroji. Pavyzdys bromo ir
vandenilio prijungimas prie 2-buteno:

Taigi bromo vandenilio prijungimo reakcija vyksta kaip dviej stadij

joninis procesas. Svarbiausia reakcijos stadija protono
prijungimas, susidarant karbokatijonui. Tai rodo tas faktas, kad
prisijungti gali halogen vandeniliai, bet ne j druskos.

Elektrofilinio prijungimo procesas

Pagal elektrofilin mechanizm prijungiami ir halogenai.
Pirmiausia vyksta halogeno molekuls poliarizacija. Simetrin
halogeno molekul tampa elektrofiline tik po poliarizacijos. Toliau
reakcija eina jau apraytu bdu:

Analogikai prijungiamos ir kitos neorganins mediagos, taip pat

kai kurios organins molekuls. Prisijungus elektrofiliniai dalelei,
antroje reakcijos stadijoje gali prisijungti bet kuris tirpale esantis
anijonas. Tai buvo rodita, veikiant eten bromo vandeniu tirpalu,
kuriame buvo Cl- ir NO3- anijon. iuo atveju, be Br-CH2-CH2-Br,
buvo gauti dar ie junginiai: Br CH2-CH2-Cl, Br-CH2-CH2-ONO2.

Halogeno prijungimas
Normaliomis slygomis alkenai prisijungia
halogenus, ypa lengvai chlor ir brom. Susidaro
dihalogeniniai alken dariniai, vadinamieji vicininiai
dariniai (i lot. vicinus - kaimyninis), kuriuose
halogenai yra prisijung prie gretim anglies atom:

Atpainimo reakcija
Bromo vandens iblukinimas yra kokybin dvigubos jungties
reakcija:

Halogen vandenili prijungimas

i reakcij dsningumus nustat V.
Markovnikovas (1869 m.):

13.12.1837 29.01.1904

Jungiantis halogen vandeniliams prie

nesimetrini alken, vandenilis prisijungia
prie labiau hidrogenizuoto anglies atomo, o
halogenas prie kito, sujungto su pirmuoju
dviguba jungtimi, t.y. maiau
hidrogenizuoto:

Halogen vandenili prijungimas

H3C

H
C

CH2

H3C

+ HCl

H3C

CH CH3
H
C

Cl
C

H
H

H
Cl

+ HCl

H3C
H

C
Cl

H
C
H

Halogen vandenili prijungimas

Kadangi anglies elektroneigiamumas didesnis, negu vandenilio,
tai metilo grups anglis turi tamtikr neigiam krv. Dl to
jungties H3C CH elektronai pasislenka link centrinio anglies
atomo. Savo ruotu dl io poslinkio stipriai pasislenka dvigubos
jungties elektronai:

Elektroniniai poslinkiai sukelia stipr dvigubos jungties

elektron poslink, t.y. poliarizacij.
Protonas prisijungia prie to anglies atomo, kuris turi dalin
neigiam krv daugiau prisotintas vandenilio.
Anijonas prisijungia prie maiausiai hidrogenizuoto anglies
atomo.

Sieros rgties prijungimas

i reakcija analogika halogen vandenili prijungimo reakcijai.
Reaguojant susidaro alkenhidrosulfatai (sieros rgties
esteriai)

Vandens prijungimas
Teisiogiai vanduo prie alken prijungiamas, vartojant fosfatiniu
katalizatorius (H3PO4 ant aliumosilikato su kadmio, vario, kobalto
druskomis). Reakcija vyksta, esant 300C temperatrai ir 80
kgf/cm2 slgiui:

Vandenilio prijungimas
Alkenai prisijungia vandenil vartojant katalizatori ir virsta
alkanais. Procesas vadinamas katalizini hidrinimu. ios
reakcijos katalizatoriai platina ir paladis, bet daniausiai
vartojamas susmulkintas nikelis:

H3C

H
C

H3C

CH2
H3C

H
C

C
H

H2
C

CH3
H

H3C

C
H

H
C
H

Alkilinimo reakcijos
ios reakcijos esm alkano prijungimas prie alkeno dvigubos
jungties. Reakcijos katalizatorius yra sieros ir fluoro vandenilio
rgtys, boro trifluoridas, aliuminio chloridas:

iuo bdu gauti akoti parafinai yra vertingi vidaus degimo varikli kuro
komponentai

Oksidacija

E. Vagneris
(9.XII.1849 27.XI.1903)

Oksidacija
Alkenai lengvai reaguoja su vairiais, oksidatoriais, ir tuo jie skiriasi
nuo alkan bei cikloalkan. irint kokios oksidacijos slygos, susidaro
vairs produktai. Paiose grieiausiose slygose alkenai, degdami
ore, virsta anglies dioksidu ir vandeniu:

C2H4 + 3O2 2CO2 + 2H2O

Oksidacija
Veikiant energingesniais oksidatoriais (pargtintu KMO 4,
chromo miiniu), alkeno molekul skyla dvigubos jungties
vietoje:

(1)

(3)

(2)

I oksidacijos produkt galima sprsti apie dvigubos jungties padt

molekulje, apie anglies skeleto sandara. Jeigu oksiduojant greta
karbonins rgties susidaro CO2, tai galima daryti ivad, jog dviguba
jungtis buvo gale (1 ir 3 reakcijos). Jeigu susidaro tik karbonins
rgtys, tai tikriausiai alkenas buvo R-CH=CH-R struktros (2 reakcija),
nes kaip tik grup -CH= oksiduojasi karboksilin grup COOH. Jeigu
anglies atomas, prie kurio yra dviguba jungtis, neturi vandenilio, tai
oksiduojant susidaro ketonai (3 reakcija).

Oksidacija
Katalizikai oksiduojant oro deguonimi, susidaro
alken -oksidai. Jie labai svarbs organinje
sintezje. Pavyzdiui, taip gaunamas labai svarbus
techninis produktas eteno oksidas:

Ozonavimo reakcija
Alkenai lengvai reaguoja su ozonu. Susidaro
prijungimo produktai cikliniai peroksidai, vadinami
ozonidais:

Ozonidai klamps skysiai arba kietos mediagos.

Ozonidai labai nepatvars, lengvai gali sprogti. Paprastai
jie neiskiriami, o tik gauti suskaidomi vandeniu.

Ozonavimo reakcija
Susidaro karboniniai junginiai (aldehidai ir ketonai), i kuri
sandaros sprendiama apie ozonuoto alkeno sndar:
O O
C

Zn (H )

C O + O C

Pavyzdiui, jeigu ozonuojant buvo gauta:

ir
metiletilketonas

propiono aldehidas

tai pradinio alkeno struktra yra tokia:

3-metilheksenas-3

Polimerizacijos reakcija
Alken molekuls gali reaguoti viena su kita, jungimosi
produktas - polimeras :

H
C

H H
C

H
C

H H

H
H
.C

H
C.

H
H

H
C

H H
C

H H
.C
C.

H
C.

H H

H
C

H H

H
.C

C
H
C
H2

H2
C

C
H2

H2
C

C
H2

H2
C

Polimerizacijos reakcija
Polimerizacija reakcija, kai nedidels molekuls
monomeras jungiasi tarpusavyje, sudarydamos ilgas
grandines polimerus:

C
n

polimerizacijos laipsnis

Polimerizacijos reakcija
n CH2

CH2

CH2 CH2
n

etenas

polietilenas

I polietileno gaminama elektros laid izoliacija, skaidrios plvels.

Plvels vartojamos kaip pakavimo mediaga, taip pat vietoj stiklo
iltnamiuose. I polietileno gaminami indai ir kiti plataus vartojimo
dirbiniai.

nCH CH2
CH3

CH CH2
CH3
n

propilenas

polipropilenas

I jo gaminami labai stiprus ir atsparus chemikai lynai, vejibos tinklai,

filtravimo audiniai.

altiniai

Literatra:
V.Potatovas, S. Tatarinik Organin chemija,
Vilnius, Mokslas,1977
Nuotrauk altinis:
www. jce.divched.org
Filmuk altinis:
http://school-collection.edu.ru/