Академический Документы
Профессиональный Документы
Культура Документы
АЛЕКСАНДР ШМЕМАН
ÈÑÒÎÐÈ×ÅÑÊÈÉ
ÏÓÒÜ ÏÐÀÂÎÑËÀÂÈß
protopresviteri
aleqsandre Smemani
marTlmadideblobis
istoriuli gza
mTargmnelebi:
oTar zoiZe
fridon sayvareliZe
wignis saxelosno
Tbilisi
2011
protopresviteri aleqsandre Smemani
marTlmadideblobis istoriuli gza
pirveli gamocema, 2011 weli
gamomcemloba wignis saxelosno
mTargmnelebi
o T a r z o i Z e da f r i d o n s a y v a r e l i Z e
redaqtori
m a g d a m W e d l i Z e , filologiis doqtori
Редактор
Магда Мчедлидзе, доктор филологии
Перевод
Отар Зоидзе и Фридон Сакварелидзе
ISBN
5
mTargmnelebisagan
sarCevi
winasityvaoba. ........................................................................................................13
Tavi 5. bizantia
bizantiuri periodis mniSvneloba. xatTmebrZolobis krizisi.
bizantia da romi. bizantia da slavebi
(Targmna fridon sayvareliZem).......................................................................261
11
bolosityvaoba
(Targmna fridon sayvareliZem).......................................................................417
winasityvaoba
es wigni ar aris marTlmadidebeli eklesiis istoria, kidev
ufro naklebadaa samecniero gamokvleva. zogadi istoriis oTxas
gverdze dawera istoriis saxelebisa da TariRebis CamoTvlamde
dayvana iqneboda. am wignSi mkiTxveli ipovis amgvar zogad istoriaze
erTgvar komentars mTavar movlenebze miTiTebiT, warsulSi
momxdari mTavaris meorexarisxovanisagan garCevis mcdelobas,
marTlmadidebeli eklesiis xangrZlivi gzis niSnulebis (ZiriTadis
mainc) aRniSvnas. me ar vmalav movlenebis Cemeul Sefasebebs, magram,
cxadia, am Sefasebebs aranairad miviCnev arc saboloo, arc amomwurav
Sefasebebad. vfiqrob, rom fiqri warsulze, misi sindisieri Sefaseba,
istoriuli simarTlis uSiSrad miReba dRes gansakuTrebiT
aucilebelia yvela im adamianisaTvis, visTvisac yvela miswrafebisa
da imedis centrSi eklesia dgas. Cems sakuTar Sefasebas vTvli ufro
kiTxvad, vidre pasuxad, an `msjavrad~.
am `ganzogadebas~ safuZvlad udevs aRmosavleTis eklesiis
istoriis kursi, romelsac 1945-1951 wlebSi vkiTxulobdi
marTlmadideblur saRvTismetyvelo institutSi, parizSi, xolo
bolo ori wlis ganmavlobaSi – wm. vladimeris sasuliero akademiaSi,
niu-iorkSi. vasruleb ra am wigns, msurs madloba gadavuxado yvelas,
vinc am wlebSi qristianuli WeSmaritebis msaxurebis STamagonebeli
magaliTi iyo. upirvelesad, vmadlob Cems maswavlebels, profesor a.
v. kartaSevs, romlis xelmZRvanelobiTac daviwye eklesiis istoriis
Seswavla, aseve vmadlob Cems maswavleblebsa da kolegebs parizis
saRvTismetyvelo institutSi, wm. vladimeris akademiis dekans
protopresviter g. v. florovskis. mkiTxveli Tavad naxavs, ramdenad
var davalebuli misgan. gansakuTrebiT ki minda vaxseno profesori s.
s. verxovski; masTan megobrobisa da urTierTobisgan davalebuli var
metad, vidre amis gamoxatva SemiZlia.
protopresviteri a. Smemani
niu-iorki, marti, 1953 w.
14 marTlmadideblobis istoriuli gza
nawili 1.
2 saqme, 4:13
3 Sdr.: `nu geSinin mciresa magas samwysosa, rameTu saTno-iyo mamaman Tquenman
zecaTaman mocemad Tquenda sasufeveli~ (luka, 12:32).
4 saqme, 1:8
16 marTlmadideblobis istoriuli gza
5 1 iovane, 5:19
Tavi 1. eklesiis dasawyisi 17
niSnavda imas, rom mesia movida, rom Zveli aRTqmis yvela aRTqma,
yvela molodini aRsrulda da dadga `mesianuri meufeba~. es
niSnavda imas, rom uflis dideba, dapirebuli ierusalimisaTvis,
gardamovida masze, da rom eklesiaSi dasrulda xsnis Zveli
aRTqmiseuli istoria.
aseTia mociqulTa saqmis pirveli Tavebis azri. urwmunos
SeiZleba hqondes eWvi am Tavebis `istoriulobis~ mimarT, magram
manve unda aRiaros, rom ar iyo dRe, roca qristianebs ar swamdaT
eklesiis es RmrTaebrivi dasabami da is, rom TviT es rwmena ukve
aris eklesiis istoriis fuZemdebluri aqti, romlis gareSec
Znelad Tu gaigeb eklesiis Semdgom ganviTarebas.
nawili 2.
10 saqme, 1:6
20 marTlmadideblobis istoriuli gza
11 maTe, 10:6
12 saqme, 2:39
Tavi 1. eklesiis dasawyisi 21
13 dedanSia `законничествo~
22 marTlmadideblobis istoriuli gza
14 iovane, 5:39
Tavi 1. eklesiis dasawyisi 23
15 saqme, 2:37–38
16 saqme, 8:36-37
17 kolas. 3:3
18 mrwamsidan (sarwmunoebis simbolodan): `da kualad momaval ars didebiT
gansjad cxovelTa da mkudarTa.~
Tavi 1. eklesiis dasawyisi 25
19 Sdr.: `romelsa ara uyuardes ufali Cueni ieso qriste, iyavn SeCuenebul.
maranaTa~ (1 korinT. 16:22).
20 Sdr.: `akurTxevdis saxl-mdabr pursa~ (saqme, 2:46).
21 1 petre, 2:11
26 marTlmadideblobis istoriuli gza
nawili 3
22 maTe, 5:13-14
23 eqstatikuri – eqstazuri, eqstazis gamomxatveli
Tavi 1. eklesiis dasawyisi 27
24 dabadeba, 6.22
25 1 korinT. 12:19
26 iovane, 15:16
28 marTlmadideblobis istoriuli gza
27 iovane, 16:13
Tavi 1. eklesiis dasawyisi 29
32 saqme, 6:3
Tavi 1. eklesiis dasawyisi 31
nawili 4.
33 saqme, 4:32
34 hrom. 1:12
Tavi 1. eklesiis dasawyisi 33
viTarca vis ra¡ uxmda. (...) da arca erTman vin Tqvis monagebi
misi Tvisad, aramed iyo yovelive maTda zogad... da aravin iyo
naklulevan maT Soris, rameTu romelni-igi povnier iyvnes
saxlebisa gina dabnebisa, ganhyiddes da moaqunda sasyideli
gansyidulTa¡ maT da dasdebdes ferxTa Tana mociqulTasa, da
miecemoda kacad-kacadsa, ra¡ca vis uxmda~ (saqme, 2:44–45, 4:32–35).
amgvarad, pirvel xanebSi, ierusalimSi qristianTa SedarebiTi
mcirericxovneba qonebis gaerTianebis gziT erTad cxovrebis
wesis radikalurad ganxorcielebis SesaZleblobas iZleoda. is,
rasac Cvens droSi ase warumateblad uwodes `pirvelqristianuli
komunizmi,~ realurad iyo ara Sedegi specifiurad qristianuli,
ekonomikuri, an socialuri Teoriisa, aramed siyvarulis
gamovlena, sxva sityvebiT rom vTqvaT, mociqulTa saqmis
Txrobis sazrisia ara qonebis gaerTianeba, rogorc aseTi,
aramed mowmoba axal cxovrebaze, romelmac sruliad gardaqmna
Zveli, da romelic gamovlinda qonebis am gaerTianebaSi. da
ukve pavle mociqulis epistoleebSi vxedavT mowodebas, `kacad-
kacadsa viTarca gamourCevies guliTa, nu mwuxarebiT, nuca
uneblebiT; rameTu mxiarulebiT misacemeli uyuars ufalsa~35,
rac miuTiTebs sxva TemebSi kerZo sakuTrebis SenarCunebaze.
magram ierusalimis Temis, `glaxakTa~ am saZmos (ase uwoda
maT pavlem), maqsimalizmi samudamod darCeba qristianul
cnobierebaSi rogorc waruxoceli magaliTi da aRTqma, rogorc
cxovrebis sruli gardaqmnisa da siyvaruliT yvela adamianuri
urTierTobis namdvili ganaxlebis ideali. da TiTqmis yovel
epoqaSi, sul ufro da ufro axal pirobebSi, qristianTa (zogjer
Tundac arcTu ise bevris) gulSi aRorZindeba pirvelqristianTa
am idealis ganxorcielebis miswrafeba, swrafva imisken, rom
eklesia gaxdes `axali cxovrebis~ namdvili safuZveli.
adrindel eklesias xSirad gamoxatavdnen rogorc
amqveyniurisadmi gulgrils, romelic mudmivad imyofeboda
samyaros aRsasrulis daZabul molodinSi. magram siyvarulisa
da axali cxovrebis TviT am idealSi, romelic ganxorcielda
35 2 korinT., 9:7
34 marTlmadideblobis istoriuli gza
36 iovane, 13:35
37 1 korinT., 7:31
38 markoz, 16:15
Tavi 1. eklesiis dasawyisi 35
nawili 5
39 saqme, 7:52-53
40 igulisxmeba mociqulTa mier xeldasxmuli Svidi diakvani: `da gamoirCies
stefane, kaci savse sarwmunoebiTa da suliTa wmidiTa, da filipe da proxoron
da nikanora da timona da parmena da nikolaos, mwiri antioqeli. da daadgines
winaSe mociqulTa da iloces, da daasxnes maT zeda xelni maTni~ (ix. saqme, 6:5-6).
41 saqme, 7:52-53
Tavi 1. eklesiis dasawyisi 37
nawili 6.
44 kolas. 4:14
45 isaia, 8:14
40 marTlmadideblobis istoriuli gza
46 Sdr.: saqme, 9:1: `xolo savle ufro¡sad ganrisxneboda da savse iyo gulis
wyromiTa da klviTa mowafeTa maT zeda uflisaTa...~
47 saqme, 8:3
48 galat. 1:1
Tavi 1. eklesiis dasawyisi 41
49 saqme, 11:26
42 marTlmadideblobis istoriuli gza
50 saqme, 13:47
Tavi 1. eklesiis dasawyisi 43
51 hrom. 7:12
52 galat. 3:24
44 marTlmadideblobis istoriuli gza
56 galat. 2:4
57 dedanSia `соборность~
46 marTlmadideblobis istoriuli gza
58 saqme, 15:29
59 1 korinT. 9:22
Tavi 1. eklesiis dasawyisi 47
60 galat. 4:19
48 marTlmadideblobis istoriuli gza
nawili 1.
63 galat. 4:4
50 marTlmadideblobis istoriuli gza
nawili 2.
67 saqme, 17:2
Tavi 2. devnili eklesia 53
68 hrom. 16:23
69 saqme, 17:4
56 marTlmadideblobis istoriuli gza
nawili 3.
70 saqme, 13:47
62 marTlmadideblobis istoriuli gza
nawili 4.
nawili 5
72 1 korinT. 7:31
73 iovane, 16:33
Tavi 2. devnili eklesia 73
nawili 6.
74 1 korinT. 1:23
74 marTlmadideblobis istoriuli gza
75 iovane, 1:14
Tavi 2. devnili eklesia 79
79 iovane, 1:14
80 logosi – yovladwminda samebis meore piri - Ze RmrTisa.
Tavi 2. devnili eklesia 83
nawili 7
81 1 korinT. 3:16
82 Sdr.: `rameTu sasyidliT syidul xarT, adideT ukue RmerTi xorciTa magiT
TqueniTa, romeli-igi ars RmrTisa¡~ (I korinT. 6:20)
94 marTlmadideblobis istoriuli gza
nawili 8.
86 maTe, 7:14
87 luka, 10:41
Tavi 2. devnili eklesia 107
90 1 korinT. 15:28
91 egzegeza (berZn) – wminda werilis (mogvianebiT, aseve, wminda mamaTa
Sromebis) ganmarteba.
Tavi 2. devnili eklesia 109
nawili 1.
nawili 2.
93 2 korinT. 13:13
122 marTlmadideblobis istoriuli gza
nawili 3.
94 luka, 10:41
146 marTlmadideblobis istoriuli gza
95 saqme, 17:24
96 1 korinT. 6:19
Tavi 3. qristianobis gamarjveba 151
97 iovane, 2:21
152 marTlmadideblobis istoriuli gza
nawili 4.
98 maTe, 19:21
156 marTlmadideblobis istoriuli gza
nawili 5.
nawili 1.
nawili 2.
nawili 3.
nawili 4.
nawili 5.
nawili 6
nawili 7
Tavi 5. bizantia
nawili 1
nawili 2
141 Sdr: `...amiT, rac arsebobs, rogorc sameufo gziT mavalni da Cveni wmida
mamebis RmrTivmetyveli moZRvrebis da kaTolike eklesiis (viciT, rom
es aris masSi damkvidrebuli wminda sulisagan) gadmocemis mimdevarni
sruli WeSmaritebiT da gulmodginebiT ganvsazRvravT: patiosani da
cxovelmyofeli jvris gamosaxulebis msgavsad, wesia, RmrTis wmida
eklesiebze, wmida WurWelze, samoselze, kedlebze, ficrebze, saxlebSi
da gzebze patiosani da wminda xatebi iyos saRebavebiT daxatuli, qvaSi
gamokveTili da sxva amisTvis gamosadegi nivTierebiT Seqmnili, rogorc
Cveni uflisa, RmrTisa da mxsnelisa ieso qristesi, Cveni uxrwneli dedoflis
wmida RmrTismSoblisa, aseve patiosani angelozebis, yvela wmida da Rirsi
mamisa.~ (nikeis VII msoflio krebis dogmati xatTa Tayvaniscemis Sesaxeb,
didi sjuliskanoni, axalqarTuli versia moamzades manana dolaqiZem da
gulnara ninuam, gamomc. `naTlismcemeli~, 2009 w. gv. 9)
142 Sdr: `...pativi, romelsac mivagebT xats, gadadis pirvelsaxeze da xatis
Tayvanismcemeli Tayvans scems masze gamosaxulis arsebas~ (nikeis VII
msoflio krebis dogmati xatTa Tayvaniscemis Sesaxeb, didi sjuliskanoni,
axalqarTuli versia moamzades manana dolaqiZem da gulnara ninuam, gamomc.
`naTlismcemeli~, 2009 w. gv. 9).
Tavi 5. bizantia 273
nawili 3
nawili 4
nawili 5
nawili 6
184 ikonomia (berZn. `ikos~ – saxli, `nomos~ –kanoni; Sesabamisad, ikonomia niSnavs
saxlis marTvas) – saeklesio sakiTxebis gadawyvetis principi cxonebis miznis
misaRwevad ise, rom ar aris daculi dadgenili normis garegnuli (formaluri)
mxare, magram daculia normis arsi (suliskveTeba). eklesiaSi moqmedi yvela norma
gamoyenebul unda iqnas samyaros xsnis Sesaxeb RmrTis gangebis (RmrTaebrivi
ikonomiis) suliskveTebis, adamianis cxonebis miznis Sesabamisad. ikonomiis
karg magaliTs iZleva sjuliskanoni, kerZod, basili didis pirveli kanonikuri
epistole amfiloqe ikoniis episkoposis mimarT; basili didi adgens sasjels
mucladmyofi Cvilis mokvlisTvis: `vinc amis winaswari ganzraxviT gakeTebas
gabedavs, mkvlelia, magram misi sinanuli ar unda gagrZeldes sikvdilamde,
aramed misi Sewynareba SeiZleba aTi wlis Semdeg. maTi srulad gankurneba
SeuZlia ara dros, aramed sinanulis saxes~ (miTiTebuli epistoles me-2 kanoni).
Tavi 5. bizantia 333
nawili 1
nawili 2
192 Sead.: kolas. 3:11: `sada igi ara ars warmarT da huria, winadacueTileba Dda
winadaucueTileba, barbaroz, skviTel, moneba, aznaureba, aramed yovlad
yovelsa Sina qriste.~
Tavi 6. bneli saukuneebi 349
nawili 3
nawili 4
nawili 1
nawili 2
nawili 3
nawili 4
nawili 5
nawili 6
bolosityvaoba
a
abisinia – eTiopiis Zveli saxelwodeba, uZvelesi qristianuli
qveyana aRmosavleT afrikaSi.
agarianebi – ase uwodebdnen arabebs, rogorc bibliuri abraamisa
da misi xarWis agaris (hagaris) STamomavlebs.
avarebi – centraluri aziis momTabare tomebis gaerTianeba,
romlebmac VI saukuneSi dasavleTisaken moZraoba daiwyes da
Tanamedrove ungreTis, slovakeTis, rumineTis da serbeTis
teritoriaze sakuTari saxelmwifo – avarTa saxakano daaarses.
am saxelmwifom IX saukunemde iarseba.
aTeni – saberZneTis dedaqalaqi, msoflios erT-erTi uZvelesi
qalaqi, mZlavri kulturuli, ekonomikuri da administraciuli
centri.
aTonis wm. mTa – marTlmadidebeli eklesiis wminda mTa, romelic
mdebareobs saberZneTSi, qalkidikis naxevarkunZulze qalaq
salonikis maxloblad. Ees mTa (zRvis donidan 2033 m.) warmoadgens
monazvnuri dasaxlebis adgils, romelTagan pirveli IX saukunis
bolos daarsda petre aTonelis mier. sul aTonis mTaze 20
monasteria. saberZneTi aRiarebs aTonis mTis Teokratiuli
respublikis statuss, romelic imarTeba oTxwevriani sabWosa
da e. w. sinaqsisis mier (20 monastris warmomadgenlebisagan
Sedgenili kreba).
albaneTi – saxelmwifo balkaneTis naxevarkunZulis dasavleT
nawilSi, adriatikis da ioniis zRvebis sanapiroze.
420 marTlmadideblobis istoriuli gza
b
babiloni – uZvelesi da erT-erTi udidesi qalaqi Zvel
msoflioSi, samefo babiloneTis dedaqalaqi, romelmac 1500 weli
iarseba (II aTaswleulis dasawyisidan Cv.w.aRr-mde 539 wlamde).
qalaqi mdebareobda tigrossa da evfrats Soris dRevandeli
erayis teritoriaze baRdadidan 90 km-iT samxreTiT.
balkaneTis naxevarkunZuli – mdebareobs evropis samxreT
aRmosavleT nawilSi. mas gars artyia xmelTaSua, adriatikis,
ioniis, marmarilos, egeosis da Savi zRvebi.
bizantia (bizantiis imperia) – saxelmwifo, romelic warmoiSva
IV saukunis bolos (395 w.) romis imperiis daSlis Semdeg mis
aRmosavleT nawilSi. imperiis dedaqalaqi – konstantinepoli
1453 wels daeca Turq-osmalebis Sturmis Sedegad, ris Semdegac
bizantiam sabolood Sewyvita arseboba da misi teritoria
osmaleTis imperiis SemadgenlobaSi Sevida.
biTinia (biTvinia) – uZvelesi samefo, romelic anatoliis
CrdiloeTSi mdebareobda Cv.w. aRricxvamde V saukunidan Cv.w.
aRricxvamde 74 wlamde, ris Semdeg romis imperiis SemadgenlobaSi
Sevida.
bosnia da hercegovina – saxelmwifo balkaneTis naxevar
kunZulis centralur nawilSi. Sedgeba avtonomiuri
administraciuli erTeulebisagan – bosniis da hercogovinis
federacia, serbska da brCkos olqi.
bratski – qalaqi ruseTSi, irkutskis olqSi.
422 marTlmadideblobis istoriuli gza
g
galatelebi – kelturi tomebis kavSiri, romelic mcire
aziaSi SeiWra Cv.w. aRricxvamde 278-277 wlebSi. cnobilia pavle
mociqulis epistole galatelTa mimarT.
galia – evropis istoriuli nawilis romauli dasaxeleba, romelic
SemosazRvruli iyo mdinare rubikonis kalapotiT, apeninebiT,
mdinare magras kalapotiT, xmelTaSua zRvis sanapiroTi,
pireneebiT, atlantikis okeaniT, mdinare reinis kalapotiT
da alpebiT. dasaxlebuli iyo kelturi warmoSobis tomebiT,
romlebsac romaelebi galebs uwodebdnen.
galilea – istoriuli olqi CrdiloeT israelSi, libanis
sazRvarTan, ieso qristes da mociqulTa samSoblo.
galicia – istoriuli olqi centralur evropaSi, romelic
sxvadasxva dros Sedioda kievis ruseTis, litvis didi samTavros,
poloneTis, avstria-ungreTis, ukrainis SemadgenlobaSi. amJamad
gayofilia poloneTsa da ukrainas Soris. mniSvnelovani qalaqebia
lvovi, krakovi, ternopoli.
germanelebi – xalxi, germaniis mosaxleobis ZiriTadi nawili,
salaparako ena germanuli. mTel msoflioSi germanelebis
raodenoba 100 milions aRwevs.
germiani – adgili Crdilo afrikaSi, dRevandeli tunisi teritoriaze.
goTebi (guTebi) – ase uwodebdnen SesaZloa skandinaviuri
warmoSobis gaerTianebul germanul tomebs II-IX saukuneebSi.
geografiul da istoriul saxelTa leqsikoni 423
d
damasko – siriis dedaqalaqi, msoflios erT-erTi uZvelesi
qalaqi.
dania – saxelmwifo Crdilo evropaSi.
devini – dRevandeli bratislavis erT-erTi ubani mdinareebis
dunaisa da moravas SeerTebis adgilas. aq aris cnobili devinis
cixesimagris nangrevebi.
dioskuria – istoriuli kolxeTis msxvili savaWro da
kulturuli centri, dRevandeli soxumis maxloblad.
dnepri – mdinare evropaSi, romelic miedineba ruseTis,
ukrainisa da belorusiis teritoriebze.
doni – mdinare ruseTis evropul nawilSi.
dorilia – qalaqi istoriul frigiaSi.
drava – mdinare evropaSi, dunais Senakadi.
dunai – erT-erTi udidesi mdinare evropaSi.
e
ebraelebi – xalxi, romlis fesvebi uZvelesi israelisa da iudeis
samefoTa mosaxleobaSia. saerTo raodenoba mTel msoflioSi
12-dan 14 mln-mde. 1948 wlidan arsebobs ebrauli saxelmwifo
israeli. saxelmwifo ena – ivriTi.
egvipte – saxelmwifo romelic mdebareobs or kontinentze,
Crdilo aRmosavleT afrikasa da sinais naxevarkunZulze aziaSi.
edesa – Zveli qalaqi Crdilo mesopotamiaSi, Tanamedrove erayis
teritoriaze. aq mdebareobda cnobili saRvTismetyvelo skola.
evfrati – mdinare TurqeTSi, siriasa da eraySi. yvelaze didi
mdinare dasavleT aziaSi (3065km).
424 marTlmadideblobis istoriuli gza
v
valaxeTi (vlaxeTi) – samxreT rumineTSi karpatebsa da mdinare
dunais Soris arsebuli teritoriis istoriuli saxelwodeba.
vandalebi – germanuli jgufis Zveli xalxi.
variagebi – sxvadasxva warmoSobis daqiravebuli meomrebis
zogadi saxelwodeba. Zvel ruseTSi skandinaviis mcxovreblebs
uwodebdnen.
velegradi – sofeli CexeTSi, moraviis olqSi. gadmocemiT aq
gardaicvala wm. meTode.
viatiCebi – aRmosavleTslavuri tomebis kavSiri, romelic
VIII-XII saukuneebSi zemo da Sua okis okis auzis teritoriaze
saxlobda.
vilno (vilna) – litvis dedaqalaq vilniusis rusuli da
polonuri dasaxeleba.
geografiul da istoriul saxelTa leqsikoni 425
z
zalcburgi – qalaqi dasavleT avstriaSi, federaluri miwis –
zalcburgis dedaqalaqi.
zirianelebi – komis teritoriaze mcxovrebi xalxis Zvelrusuli
dasaxeleba.
T
Tabori – mTa israelSi, galileaSi, nazareTidan 9 km-is
daSorebiT. simaRle 588 metri. uflis feriscvalebis adgili.
Tebaida – udabno samxreT egvipteSi, sadac Tavs afarebdnen
pirveli qristianebi – gandegilobis damaarsebeli meudabnoe
mamebi.
Tebe – qalaqi Zvel egvipteSi, nilosis aRmosavleT napirze.
Zveli welTaRricxvis XVI saukunidan, mas Semdeg rac egvipteSi
e. w. `axali samefo’’ warmoiSva qalaqi Tebe misi dedaqalaqi gaxda.
mdebareobda dRevandeli qalaq luqsoris adgilas.
Tesalonike – saberZneTis sididiT meore qalaqis salonikis
(800 000 mcx.) Zveli saxelwodeba. rusebi mas soluns uwodeben.
warmoadgenda bizantiis imperiis meore qristianul centrs
konstanitinepolis Semdeg. adgilobrivi mkvidrebi iyvnen
mociqulTaswori wmindanebi kirile da meTode – slavebis
ganmanaTleblebi.
426 marTlmadideblobis istoriuli gza
i
iaroslavli – Sua saukuneebSi daarsebuli Zveli qalaqi
ruseTSi.
ierapoli (hierapoli) – antikuri qalaqi, misi nangrevebi
TurqeTis qalaq denizlis maxloblad mdebareobs.
ierusalimi – uZvelesi axloaRmosavluri qalaqi xmelTaSua da
mkvdari zRvebis wyalgamyofze. msoflios erT-erTi uZvelesi
qalaqi. misi asaki 3500 welze metia.
iliria – Zveli romis erT-erTi provincia, romelic
dasaxlebuli iyo iliriuli tomebiT.
inglisi – didi britaneTis administraciul-politikuri
nawili, misi istoriuli birTvi.
indoeTi – saxelmwifo samxreT aziaSi.
iordane – mdinare axlo aRmosavleTSi. masze gadis sazRvari
israelsa da iordanias Soris. axali aRTqmis mixedviT, ioane
naTlismcemelma aq monaTla ieso qriste.
iraklia (heraklea) – qalaqi TrakiaSi.
israeli – saxelmwifo samxreT-dasavleT aziaSi, xmelTaSua
zRvis aRmosavleT sanapiroze. Seiqmna 1948 wels gaeros
rezoluciis safuzvelze.
istria (istra) – naxevarkunZuli adriatikis zRvaSi, xorvatiis
Crdilo nawilSi. naxevarkunZulis mcire nawili slovenias
ekuTvnis.
italia – saxelmwifo samxreT evropaSi.
geografiul da istoriul saxelTa leqsikoni 427
k
kavkasia – teritoria evropisa da aziis sazRvarze, Sav, kaspiis da
azovis zRvebs Soris. Sedgeba kavkasionis mTebisagan (ZiriTadad
kavkasionis mTavari qedisagan) da mimdebare Crdilo da samxreT
kavkasiis teritoriebisagan.
kaliazini – qalaqi ruseTSi, tveris olqis erT-erTi
administraciuli centri.
kapadokia – istoriuli olqi mcire aziis aRmosavleTSi,
Tanamedrove TurqeTis teritoriaze. xasiaTdeba vulkanuri
warmoSobis saintereso landSaftiT, miwisqveSa qalaqebiT,
gamoqvabulis tipis vrceli monastrebiT, romlebic saTaves
adre qristianul epoqaSi iReben.
karTageni – uZvelesi qalaqi da saxelmwifo (Tanamedrove
tunisis maxloblad), romelic arsebobda Cv.w. aRr-mde VII-II
saukuneebSi dasavleT xmelTaSuazRvispireTSi.
karini – TurqeTis qalaq erzurumis Zveli dasaxeleba. Zveli
qarTuli saxelwodebaa karnu-qalaqi.
katalonia – istoriuli regioni espaneTSi.
kesaria (kapadokiis) – dRes TurqeTis qalaqi kaiseri,
kapadokiel mefeTa rezidencia, qristianobis gavrcelebis
428 marTlmadideblobis istoriuli gza
l
lateranis bazilika – wm. ioane naTlismcemlis taZari
romSi, romelic romis sakaTedro taZari da amasTanave, romis
episkoposis, aseve papis taxtis adgilsamyofelia. kaTolikur
ierarqiaSi es taZari yvela sxva taZarze (wm. petres taZris
CaTvliT) maRla dgas.
laodikea – antikuri qalaqi TurqeTSi, romelic Cv.w. aRr-mde III
saukuneSi aSenda selevkidebis mefe antioqos II-is mier. qristianobis
430 marTlmadideblobis istoriuli gza
m
madavra – qalaqi Crdilo afrikaSi.
makedonia (provincia) – romis respublikis, SemdgomSi ki romis
imperiis provincia.
marseli – qalaqi safrangeTSi, umsxvilesi porti mTels
xmelTaSuazRvispireTSi.
mediolani – italiis qalaq milanis Zveli dasaxeleba.
meqa – qalaqi saudis arabeTSi. muslimTa wminda qalaqi.
mizia – romis imperiis erT-erTi provincia.
milani – mTavari qalaqi CrdiloeT italiaSi, lombardiis olqis
administraciuli centri.
milviis (mulviis) brZola – brZola milviis xidTan (xidi
romidan 3 km-is CrdiloeTiT, romelic gaiyvanes I saukuneSi
da akavSirebda roms ariminumTan (dRevandel riminTan) 312
geografiul da istoriul saxelTa leqsikoni 431
n
nikea – uZvelesi qalaqi mcire aziaSi romelic mdebareobda
Tanamedrove Turquli qalaqis izniqis adgilas. romis imperator
konstantines mmarTvelobis dros 325 wels nikeaSi gaimarTa
qristianobis istoriaSi pirveli msoflio saeklesio kreba.
Kkrebaze miiRes rwmenis simbolo, romelmac daamtkica samebis
dogmati da safuZvlad daedo orTodoqsul qristianobas.
nikeis imperia – saxelmwifo, romelic warmoiqmna Crdilo-
dasavleT anatoliis teritoriaze jvarosnebis mier
konstantinepolis aRebis Semdeg 1204 wels da iarseba 1261
432 marTlmadideblobis istoriuli gza
o
olimpo – umaRlesi mTis masivi saberZneTSi.
optis udabno – rusuli marTlmadidebeli eklesiis cnobili
monasteri. Mmdebareobs kalugis olqSi, qalaq kozelskis
Soriaxlos. daarsebulia XV saukuneSi. 1821 wels aq moawyves
savane, sadac dasaxldnen adamianebi, visac mravali weli srul
martoobaSi gaetarebina, ris Semdeg monastrisken daiZrnen
momlocvelebi da optis monasteri ruseTis erT-erTi sulieri
centri gaxda. monasteri 1917 wels oqtombris gadatrialebis
Semdeg daxures, 1987 wels ki aRadgines.
osmaleTi (osmaleTis imperia) – arsebobda 1299-1923 wlebSi.
evropaSi xSirad uwodebdnen otomanur imperias. ayvavebis
periodSi XVI-XVII saukuneebSi masSi Sedioda anatolia, Crdilo
afrika, balkaneTis naxevarkunZuli da CrdiloeTidan masTan
mimdebare evropuli miwebi.
oqsfordi – qalaqi did britaneTSi, temzis napiras. cnobilia
evropaSi erT-erTi uZvelesi umaRlesi saswavlebliT –
oqsfordis universitetiT.
geografiul da istoriul saxelTa leqsikoni 433
p
palestina – istoriuli olqi axlo aRmosavleTSi.
panonia – romis imperiis provincia, romelic Tanamedrove
dasavleT ungreTis, aRmosavleT avstriis da nawilobriv
slovakeTis teritoriebs moicavda.
parizi – safrangeTis dedaqalaqi.
patmosi – mcire berZnuli kunZuli egeosis zRvis samxreT
aRmosavleT nawilSi. gadmocemis Tanaxmad, aq gadaasaxles ioane
mociquli, sadac erT-erT gamoqvabulSi hqonda xilva, romelic
mis apokalipsiss daedo safuZvlad.
permi – qalaqi ruseTis evropuli nawilis aRmosavleTSi, uralis
mTebis maxloblad.
peterburgi – igive sankt-peterburgi, moskovis Semdeg
mniSvnelobiT meore qalaqi ruseTSi.
peCi – qalaqi kosovoSi, aq mdebareobda serbeTis sapatriarqo.
peCoris lavra – ix. kiev-peCoris lavra.
piktavia – safrangeTis qalaq puaties Zveli dasaxeleba.
434 marTlmadideblobis istoriuli gza
J
Jeneva – sididiT meore qalaqi SveicariaSi, Jenevis kantonis
dedaqalaqi.
JiCis monasteri – mdebareobs serbeTis SuagulSi, istoriuli
olqis raSkas SemogarenSi. XIII saukuneSi daaarsa wm. stefane
pirvelkurTxeulma, xolo aago wm. sabam (orive didi serbi wminda
mefis stefane nemaniis – Rirsi svimon mironmdinaris Svilebi iyvnen).
r
radoneJi – sofeli moskovis olqSi, wminda mamam sergei
radoneJelma aq 1337 wels wminda samebis cnobili lavra daaarsa.
raini – msxvili mdinare dasavleT evropaSi.
raSka – serbeTis istoriuli olqi.
regensburgi – qalaqi germaniaSi (bavariaSi), dunais napiras.
daarsda VIII saukuneSi kelturi dasaxlebis adgilas.
rili – qalaqi bulgareTSi, romlis maxloblad mdebareobs
bulgareTSi umsxvilesi mamaTa monasteri – rilis monasteri.
geografiul da istoriul saxelTa leqsikoni 435
s
saberZneTi – saxelmwifo evropis samxreTSi, balkaneTis
naxevarkunZulze. dasavluri civilizaciis aRiarebuli akvani.
istoriaSi pirveli demokratiuli saxelmwifo.
saloniki – ix. Tesalonike, soluni.
samaria – israelis geografiuli olqi, regionis - `iudea da
samaria” nawili md. iordanes dasavleT sanapiroze.
samaritelebi – religiur-eTnikuri jgufi israelSi, amJamad
cxovroben israelis qalaqebSi – xolonsa da SxemSi (sul
daaxloebiT 800 adamiani). laparakoben ivriTze da Zvelebraul
enebze. samarielebi sakuTar Tavs israelis samefos, ufro
zustad ki iosebis Stos warmomadgenlebad miiCneven. babilonis
tyveobidan ebraelTa dabrunebis Semdeg ebraelebi da
samarielebi sabolood gaiyvnen da mtrad moekidnen erTmaneTs.
bibliuri gamoTqma – `keTili samarieli” axali aRTqmis epoqaSi
borot xumrobad aRiqmeboda.
safrangeTi – saxelmwifo dasavleT evropaSi.
saqarTvelo – saxelmwifo samxreT kavkasiaSi.
sahara – msoflioSi udidesi udabno CrdiloeT afrikaSi.
436 marTlmadideblobis istoriuli gza
t
tarsusi (tarsosi) – qalaqi TurqeTSi. u U Zveles droSi
kilikiis mTavari qalaqi. gansakuTrebiT ayvavda selevkidebis
mmarTvelobis dros, rodesac aq berZnebi dasaxldnen. maT
daaarses filosofiis da gramatikis cnobili umaRlesi skola.
tarsusi pavle mociqulis samSobloa.
438 marTlmadideblobis istoriuli gza
u
ustiugi – erT-erTi Zveli rusuli qalaqi vologdis olqSi.
f
filipelebi – makedonuri qalaqis filipis Temi (Tanamedrove
berZnuli qalaqis – kavalas maxloblad). pirveli qristianuli
Temi evropaSi. daaarses mociqulebma pavlem da silam pavle
mociqulis meore misioneruli mogzaurobis dros (49-52 ww.).
cnobilia pavle mociqulis epistole filipelTa mimarT.
finikia – uZvelesi qveyana xmelTaSua zRvis aRmosavleT
sanapiroze. 1200-800 wlebSi Cv.w. aR.-mde finikielebma mZlavri
civilizacia Semqnes mdidari kulturiT, sazvao vaWrobiT da
ganviTarebuli xelosnobiT.
geografiul da istoriul saxelTa leqsikoni 439
q
qalkedoni – qalaqi bosforze, konstantinepolis mopirdapire
mxares. Cv. w. aR-mde 675 wels daaarses megarelebma. Ggaanadgures
osmalebma. qalkedonSi ASedga IV msoflio saeklesio kreba,
romelic 451 wels imperatorma markianem moiwvia. aq miiRes
qalkedonis rwmenis simbolo, romelmac dagmo nestorianeloba
da monofizitoba.
qalkopratia – xelosnebis raioni konstantinopolSi, romelic
cnobilia RvTismSoblis taZriT.
qalki – kunZuli konstantinopolis maxloblad marmarilos
zRvaSi, sadac moqmedebda saRvTismetyvelo skola.
qarTvelebi – qarTveluri jgufis xalxi, romelic ZiriTadad
cxovrobs centralur da dasavleT kavkasiaSi kavkasionis
da TrialeTis mTis sistemebis qedebs Soris. salaparako ena
qarTuli. qarTvelebi marTlmadidebeli qristianebi arian.
saerTo raodenoba 7 milionamde.
qtesifoni – uZvelesi qalaqi tigrosis aRmosavleT sanapiroze,
sasaniduri iranis dedaqalaqi.
440 marTlmadideblobis istoriuli gza
y
yazani – qalaqi ruseTSi, TaTreTis avtonomiuri respublikis
dedaqalaqi.
yirimi – naxevarkunZuli Savi zRvis CrdiloeT nawilSi.
S
SvedeTi – saxelmwifo CrdiloeT evropaSi, skandinaviis
naxevarkunZulze.
C
Cernigovi – Zveli slavuri qalaqi ukrainaSi.
x
xazarebi – Turqulenovani momTabare xalxi. warmoiSva
sami eTnikuri komponentis urTierTqmedebis Sedegad –
adgilobrivi iranulenovani mosaxleoba, aseve uiguruli da
Turquli tomebi. VII saukuneSi daaarses sakuTari saxelmwifo
– xazareTis saxakano, romelic daeca X saukuneSi, ris Semdegac
moxda xazarebis asimilacia Turqulenovan momTabare tomebTan.
xersonesi – Zveli berZnebis daarsebuli qalaqi yirimis samxreT-
dasavleT sanapiroze. dRes sevastopolis erT-erTi raionis
teritoriazea.
xilandari – serbuli warmoSobis cnobili monasteri aTonis mTaze.
xmelTaSua zRva – kontinentTaSorisi zRva, romelic uerTdeba
atlantis okeanes gibraltaris srutiT.
xutini – adgili novgorodis olqSi, sadac mdebareobda cnobili
dedaTa monasteri.
geografiul da istoriul saxelTa leqsikoni 441
h
hunebi – aziuri warmoSobis momTabare xalxi, romlebic
aRmosavleT evropaSi II saukuneSi gamoCndnen. IV saukunis
70-ian wlebSi maT dasavleTisken aiRes gezi da xalxTa didi
gadasaxleba gamoiwvies. hunebma aaoxres teritoriebi
CdiloSavizRvispireTsa da azovispireTSi, daimorCiles
germanuli tomebi da tomTa mZlavri gaerTianeba Seqmnes.
gansakuTrebul Zlierebas atilas dros miaRwies. atilas
sikvdilis Semdeg (453 w.) hunebis tomobrivi gaerTianeba daiSala.
442 marTlmadideblobis istoriuli gza
a
avgustine (netari avgustine) (354-430 ww.)
avgustine avreliusi, RvTismetyveli, dasavleTis eklesiis
erT-erTi udidesi avtoriteti. daibada afrikaSi, zrdida deda,
keTilmorwmune qristiani monika, ganaTleba miiRo karTagenSi,
ritorikas aswavlida mediolanSi (amJamindeli milani) wm.
ambrosi mediolanelis xelmZRvanelobiT avgustinem Seiswavla
wminda werili da 35 wlis asakSi qristianulad moinaTla,
Tavisi qoneba dauriga Ratakebs da berad aRikveca. 391 wels
hiponiis (CrdiloeT afrika) episkoposma akurTxa mRvdlad,
xolo 395 wels – hiponiis episkoposis vikariusad; episkopos
valerianis gardacvalebis Semdeg gaxda hiponiis episkoposi.
werda sxvadasxva eresis (donatizmi, maniqeizmi, pelagianeloba)
winaaRmdeg. mTavari Sromebia: `aRsareba~, `RmrTis qalaqis
Sesaxeb,~ `samebis Sesaxeb~, `Tavisufali nebis Sesaxeb~, `WeSmariti
religiis Sesaxeb.~ avgustinizmma didi gavlena moaxdina rogorc
kaTolikuri, ise protestantuli swavlebis Camoyalibebaze.
avgustines wmindanad aRiarebs rogorc marTlmadidebeli, ise
kaTolikuri eklesia.
b
balsamoni (Teodore IV balsamoni) (daaxloebiT 1140-1195 ww.)
bizantieli saeklesio moRvawe da kanonisti 1185-1191 ww.
iyo antioqiis patriarqi. misi mTavari naSromia fotiosis
nomokanonis komentari, romelic gaxda marTlmadidebeli
eklesiis kanonikuri samarTlis umniSvnelovanesi dokumenti.
konstantinopolis II msoflio krebis (381 w.) meore
kanonis ganmartebisas igi exeba iberiis (iveriis) eklesiis
avtokefalurobis dadgenis sakiTxs.
g
gamalieli (marTali) (? – daaxloebiT 50 w.)
fariseveli, pavle mociqulis maswavlebeli. erTaderTi
qristiani wmindani, romelic moxseniebulia axal aRTqmaSi
da romelsac aseve aqvs avtoriteti iudaizmSi. rabinistuli
gadmocemis Tanaxmad, gamalieli iyo simonis Svili da
fariseveli maswavleblis – gilelias SviliSvili. mas hyavda
vaJi abibi (romelic romis winaaRmdeg ajanyebis erT-erTi
meTauri iyo) da qaliSvili (romelic miaTxova mRvdel simon ben
naTaniels). Talmudis erT-erTi Zveli gadmocema gamalielis
Rvawls ase afasebs: `roca gamalieli gardaicvala, maSin
masTan erTad gaqra pativiscema Torisadmi, da aRar arsebobda
siwminde da TavSekaveba.» bevri sakanonmdeblo debulebis
avtori. gamalieli iyo sinedrionis wevri, Tumca saxarebisa da
antikuri wyaroebis Tanaxmad sinedrionSi sadukevelebisa da
mRvdelmTavrebis wamyvani rolis gamo igi ar monawileobda ieso
qristes gasamarTlebaSi. saeklesio gardamocemiT sicocxlis
bolos gamalieli Tavis vaJTan erTad moinaTla. xsenebis dRed
dadgenilia 2 agvisto.
d
danielu Jan (1905-1974 ww.)
frangi kaTolike RvTismetyveli, `axali Teologiis~
warmomadgeneli, iezuitTa ordenis wevri, 1938 wlidan
kaTolikuri eklesiis mRvdeli; monawileobda vatikanis II
krebaSi eqspert-Teologad, 1969 wels gaxda kardinal-diakvani.
1972 wels airCies safrangeTis akademiis wevrad. 1940 wels anri
de lubakTan (kaTolike RvTismetyveli) daafuZna `qristianuli
wyaroebi,~ romelSic ibeWdeboda eklesiis mamaTa Sromebi.
456 marTlmadideblobis istoriuli gza
e
egnate antioqieli, RmerTSemosili (daaxloebiT 35-107 ww.)
antioqiis rigiT meore episkoposi, episkopos evodis (erT-erTi
70 mociqulTagani) memkvidre antioqiis kaTedraze, warmoSobiT
siriidan, ioane maxareblis mowafe da polikarpe smirnelis
megobari. 107 wels traiane imperatorma (98-117 ww.) laSqrobis
dros antioqiaSi yofnisas Seipyro egnate antioqieli, romelmac
uari Tqva kerpebisadmi msxverplis Sewirvaze. egnate romSi
Caiyvanes da awames. egnate antioqiels miewereba eklesiaSi
antofonuri galobis dakanoneba. kanonizebulia eklesiis mier.
458 marTlmadideblobis istoriuli gza
v
vasili krivoSeini (erobaSi – vselovod krivoSeini) (1900 – 1985 w.)
briuselisa da belgiis arqiepiskoposi (1960 wlidan), RvTismetyveli,
patrologi. berad aRikveca aTonis mTaze (1927 w.). misi ZiriTadi
Sromebi eZRvneba grigol palamas, svimeon axal RvTismetyvels.
z
zonara (ioane zonara)
bizantiis samefo karis maRali rangis moxele (XII s.), istorikosi
da RvTismetyveli; col-Svilis gardacvalebis Semdeg aRikveca
berad da cxovrobda wm. glikerias monasterSi (marmarilos zRvis
kunZulze). erT-erTi avtoritetuli komentatori kanonikuri
wignebisa. komentarebSi ganxilulia jer msoflio krebebis
kanonebi, Semdeg adgilobrivi krebebis dadgenilebebi da bolos
– wminda mamaTa mier SemuSavebuli wesebi. masalis aseTi ganlageba
miRebuli iyo patriarq fotis (IX s.) dromde. Tavis komentarebSi
zonara sakmarod dawvrilebiT istoriul cnobebs gvawvdis
saeklesio krebebisa da saeklesio cxovrebis wesebis Sesaxeb.
T
Teodore balsamoni
(ix. balsamoni)
Teofilaqte bulgareli
XI saukunis bizantieli mwerali da ierarqi; daibada saberZneTSi,
kunZul evbeaze. swavla-ganaTleba miiRo konstantinopolSi,
sadac Semdeg patriarqis diakoni gaxda. imperatorma miqael
462 marTlmadideblobis istoriuli gza
i
iakob mociquli (zebedes Ze)
mociquli, qristes 12 mociqulTagani, ioane RvTismetyvelis
Zma, Taboris mTaze ieso qristes feriscvalebis TviTmxilveli.
espaneTis eklesiis gadmocemiT, iakobi qadagebda espaneTsa da sxva
qveynebSi. ierusalimSi sajarod qadagebda qristes moZRvrebas.
herode agripam (40-44 ww.) Seipyro igi da sikvdiliT dasaja.
iakob mociquli
ioseb damwindvelis ufrosi vaJi pirveli meuRlisagan. amitom
mas saxareba uflis Zmas uwodebs. qristes zecad amaRlebis
Semdeg iakobi iyo ierusalimis pirveli episkoposi da didi
pativiscemiT sargeblobda ara mxolod qristianTa, aramed
iudevelTa Sorisac. 51 wels Tavmjdomareobda mociqulTa
krebas ierusalimSi (ix. saqme, 15) iakobi mowamebrivad aResrula
– igi ierusalimis erT-erTi taZridan gadmoagdes imis gamo, rom
sajarod qadagebda qristes RmerTkacobas. iakobis kaTolike
epistole miekuTvneba axali aRTqmis kanonikur wignebs.
saeklesio gardamocemiT, iakobma Seadgina RvTismsaxurebis
uZvelesi wesi (e.w. `iakobis liturgia~).
k
kelsusi
II saukunis meore naxevris romaeli, an berZeni filosofosi-
platoniki, qristianobis kritikosi. misi saxeli cnobilia
mxolod origenes Sromidan (`kelsusis winaaRmdeg~). origenes
Sromidan Cans, rom kelsusi Rrmad ganaTlebuli moazrovne iyo
da misi gavleniT zogierTma qristianma Tavisi rwmena uaryo.
mcire biografiuli leqsikoni 467
l
leon I, didi (390 – 461 w.)
warmomavlobiT etrurieli, wm. celestine romaelis mowafe,
miiRo kargi ganaTleba. iyo wm. papi siqstus III-is arqidiakoni. papis
gardacvalebis Semdeg 440 wlis agvistoSi dauswreblad airCies romis
papad. xeli daasxes imave wlis seqtemberSi. ebrZoda maniqevelobasa
da warmarTobis gadmonaSTebs. pirveli papi, romelic dakrZalulia
wm. petres bazilikaSi (vatikani). kanonizebulia eklesiis mier.
kaTolikur eklesiaSi leoni wmindanad 1754 wels Seracxes.
luka
wm. mociquli (samocdaaTTagani) da maxarebeli siriis antioqiidan,
saxarebis mesame wignisa (lukas saxareba, romelic TariRdeba
mcire biografiuli leqsikoni 469
m
maTe
wm. mociquli (TormetTagani) da maxarebeli. saxarebis pirveli
wignis (maTes saxarebis) avtori, Ze alfesi, erqva agreTve levi.
ieso qristes mier mociqulad gamorCevamde iyo mezvere (mebaJe).
ieso qristes amaRlebis Semdeg 15 wlis ganmavlobaSi saxarebas
qadagebda palestinaSi ebraelTa Soris. gadmocemiT, igi
qadagebda eTiopiasa da sparseTSi, agreTve indoeTSi.
mariami
yovladwminda RvTismSobeli, deda macxovrisa Cvenisa ieso
qristesi, ioakimesa da anas asuli. gadmocemiT, oTxi wlis asakSi
mariami ierusalimis taZarSi miabares. 14 wlis asakSi igi dawindes
moxucze – marTal iosebze, ris Semdeg mariamma datova ierusalimi
da gadasaxlda nazareTSi, iosebis saxlSi. aq, ioane naTlismcemlis
470 marTlmadideblobis istoriuli gza
markozi
wm. mociquli (samocdaaTTagani) da maxarebeli, saxarebis meore
wignis (markozis saxarebis) avtori. romauli saxelis – markusis
garda ebrauli saxelic hqonia – ioane. warmoSobiT ierusalimeli,
tomiT ebraeli iyo, biZaSvili (`mamis Zmiswuli~) mociqul barnabasi.
dedamisi mariami mdidari qali iyo. mas ierusalimSi saxli edga
geTsimaniis baRTan. am saxlSi cxovrobda wm. petre mociquli
saswaulebrivi gaTavisuflebis Semdeg. aqve ikribebodnen wm.
mociqulebi salocavad. markozi qristes sarwmuneobaze wm. petre
mociqulma moaqcia, ris gamoc petre markozs Tavis Zed moixseniebs.
macxovris amaRlebis Semdeg markozma daiwyo samociqulo
mogzauroba pavlesTan da barnabasTan erTad. markozi, rogorc
umcrosi, morCilad emsaxureboda pavles. 62-67 ww. petres TxovniT
markozma dawera saxareba, romelSic ZiriTadad petres naambobia
gadmocemuli. varaudoben, rom es saxareba daiwera maTes saxarebis
Semdeg, daaxloebiT 70 wlamde, lukas saxarebis daweramde. wm.
sofron ierusalimelis Tanaxmad, petre mociqulma waikiTxa
markozis saxareba, daamtkica misi WeSmariteba da daugzavna yvela
eklesias. markozi iTvleba aleqsandriis eklesiis damaarseblad.
mowameobrivad aResrula aleqsandriaSi.
markioni
erT-erTi didi gnostikosTagani, warmomavlobiT pontoeli;
iyo mdidari gemTmflobeli. daaxloebiT 140 wels Cavida romSi
da gaxda qristianuli Temis wevri. male moisurva eklesiis
reformireba, rac marcxiT dasrulda, ris Semdeg daaxloebiT
144 wels Seqmna gansakuTrebuli Temi.
n
nestori
konstantinopolis patriarqi (428-431 ww.) nestorianobis
mwvaleblobis mamamTavari, moRvaweobda antioqiis erT-
erT monasterSi. mRvdlad kurTxevis Semdeg Tavi gamoiCina
rogorc kargma mqadagebelma. patriarqobis pirvel wlebSi
ebrZoda arianelebs. Semdeg TviTonve Cavarda mwvaleblobaSi.
nestorianelobis dagmobis Semdeg nestorianelebma Tavi
Seafares irans. 499 wels selevkiis krebaze maT Seqmnes TavianTi
eklesia, romelsac saTaveSi Caudga aRmosavleTis kaTalikosi.
iranidan nestorianeloba gavrcelda Sua aziaSi, indoeTsa da
CineTSi. nestorianelebi dRemde cxovroben eraySi.
o
origene (daaxl. 185-253/54 ww.)
qristiani Teologi da folosofosi, adreuli patristikis
warmomadgeneli, qristianuli RvTismetyvelebis pirveli
(nikeamdeli) dogmaturi sistemis Semqmneli, mecnieruli
qristianuli teqstologiis fuZemdebeli, mravali saRvTismety
velo, bibliologiuri, egzegeturi Sromis avtori. mexuTe
saeklesio krebam eresad gamoacxada origenes swavleba wm.
samebis pirTa Zalebis gansxvavebis, Sesaqmis maradiulobisa da
sayovelTao cxonebis mtkicebis gamo.
p
pavle mociquli (? – 67 w.)
qristes erT-erTi udidesi mociquli da ganmanaTlebeli. petre
mociqulTan erTad iwodeba `mociqulTa Tavad.~ pavle daibada
476 marTlmadideblobis istoriuli gza
parmenide
Zveli berZeni filosofosi, eleelTa skolis (ayvavebis xana –
504-501 ww. Cvens welTaRricxvamde) fuZemdebeli.
pelagiosi
IV-V ss. britaneli monazoni, eresiarqi, romelmac saTave daudo
mwvaleblobas – pelagianobas. italiaSi Cavida mexuTe saukunis
dasawyisSi. pelagiosi uaryofda saRmrTo madls. 411 wlidan
mcire biografiuli leqsikoni 477
petre mociquli
qristes mociqulTa Tavi pavle mociqulTan erTad, macxovris
uaxloesi mowafe, andria mociqulis Zma, warmoSobiT galileveli,
meTevze ionas Svili beTsaididan (meTevzeTa qalaqi genesareTis
tbis napirze). macxovris amaRlebidan daaxloebiT aTi wlis
manZilze qadagebda ierusalimsa da palestinaSi, iudeasa
da galileaSi. ierusalimis sapyrobiledan saswaulebrivad
gaTavisuflebis Semdeg gaemgzavra romSi. 49 wels igi kvlav
ierusalimSi dabrunda da 51 wels daeswro mociqulTa krebas.
Semdeg gaemgzavra antioqiaSi da iq damkvidrda. petre iTvleba
antioqiis eklesiis damfuZneblad da pirvel episkoposad. 67
wels imperator neronis mmarTvelobisas petre romSi Seipyres
da awames. petre iTvleba romis pirvel episkoposad. petres ori
kaTolike epistole Sedis axal aRTqmaSi.
r
romanoz tkbiladmgalobeli (melodosi) (me-5 saukunis
bolo – daaxl. 560 w.)
warmoSobiT sirieli ebraeli, saeklesio himnografi, beri,
bizantiuri ritmuli sasuliero poeziis saukeTeso warmomad
geneli. romanozis sagaloblebi dakavSirebulia Zveli da
axali aRTqmis wignebTan, sauflo dResaswaulTa da wmindanTa
mosaxseneblebTan. kanonizebulia eklesiis mier.
mcire biografiuli leqsikoni 479
s
saba ganwmendili (? – 532 w.)
didi palestineli monazoni, ierusalimis sabawmindis lavris
damaarsebeli da winamZRvari. daibada V s.-is II naxevarSi
kapadokiaSi, qristiani mSoblebis ojaxSi. 17 wlis asakSi monazvnad
aRikveca. 473 wlidan damkvidrda gerasime iordanelis (+575 w.)
lavris axlos. masTan Tavi moiyara bevrma monazonma. ase Caeyara
safuZveli lavras. daarsebis dRidanve sabawmindis lavraSi
qarTveli berebic moRvaweobdnen. kanonizebulia eklesiis mier.
sergi
konstantinopolis patriarqi 610-638 ww. imperator
herakliosTan daaxloebuli piri. imperatoris aryofnisas
marTavda imperias. eretikos-monoTeliti. monofizitebis
Semorigebis mizniT Camoayaliba swavleba ieso qristes
ori bunebisa da erTi nebis Sesaxeb, rac safuZvlad daedo
monoTelitobis eress. SeaCvena VI msoflio krebam.
480 marTlmadideblobis istoriuli gza
sofron ierusalimeli
ierusalimis patriarqi 634-644 ww., saeklesio mwerali da
himnografi. kanonizebulia eklesiis mier.
stefane
bizantiis imperator leon VI-is Zma, romelic 19 wlis asakSi
akurTxes konstantinopolis patriarqad.
t
tarasi konstantinepoleli (? – 806 w.)
konstantinopolis patriarqi 784-806 ww., warmoSobiT didgvarovani,
patriarqobamde iyo senatori imperator konstantine
porfirogenetis (780-797 ww.) mefobisas. patriarqis taxtidan
gadamdgari pavles rCeviT imperatorisa da misi dedis, dedofal
irines TxovniT tarasi monazvnad aRikveca da yvela saeklesio
ierarqiuli safexuris gavlis Semdeg patriarqad ekurTxa. misi
TavmjdomareobiT Catarda meSvide msoflio saeklesio kreba,
romelmac aRadgina xatTTayvaniscema. kanonizebulia eklesiis mier.
u
ulfila goTi (311 - 383 ww.)
arianeli episkoposi, goTebis ganmanaTlebeli, goTuri
alfavitis Semqmneli, wminda werilis goTurad mTargmneli.
f
filareti (vasil drozdovi) (1782-1867 ww)
RvTismetyveli, 1826 wlidan moskovisa da kolomenskis
mitropoliti, 1812 wlidan peterburgis sasuliero akademiis
reqtori, avtori katexizmosi, bibliuri teqstebis mTargmneli
482 marTlmadideblobis istoriuli gza
filipe mociquli
Tormet mociqulTagan erT-erTi, galileis beTsaididan. qristes
amaRlebis Semdeg qadagebda galileaSi, saberZneTSi, parTiaSi,
siriaSi, mcire aziaSi, frigiaSi. jvars acves frigiis qalaq
ierapolSi.
h
harnaki adolf (1854-1930 ww.)
germaneli Teologi. avtori Sromebisa – `dogmebis istoria~ (sam
tomad), Zveli qristianuli literaturis istoria evsebiosamde~ (sam
tomad), `qristianobis arsi~, `monazvnoba, misi idealebi da istoria.~
hilarios piktavieli (?–367 w.)
saeklesio moRvawe da RvTismetyveli, q. piktaviis (amJamindeli q.
puatie, safrangeTi) episkoposi (353 w.-dan), dasavleTis eklesiis
maswavlebeli. aTanase didTan erTad ebrZoda arianelobas
(risTvisac ewoda dasavleTis aTanase). didi wvlili Seitana
laTinuri saRvTismetyvelo terminologiis CamoyalibebaSi.
kanonizebulia eklesiis mier.