Академический Документы
Профессиональный Документы
Культура Документы
,
,
:
,
ISBN 978-9941-0-1575-5
XXI
sarCevi
winasityvaoba 7
Tavi I
filosofia rogorc fenomeni11
filosofia da msoflmxedveloba 17
miTosuri msoflmxedveloba 26
religiur
i msoflmxedveloba33
filosofia da kerZo mecnierebebi
filosofiis sagani42
filosofia da xelovneba45
Tavi II
logika50
Tavi III
universaluri problemebi. pirvelsawyisis idea67
samyaros kanonzomier
ebis problema filosofiaSi 75
samyaros kanonzomier
i kavSirebi da mimarTebebi 84
Tavi IV
gnoseol
ogiuri problemebi filosofiaSi
Semecnebis arsi da struqtura.92
intuic
ia96
racionalizmi98
empirizmi101
agnosticizmi 105
Tavi V
socialuri da aqsiol
ogiuri problemebi filosofiaSi.
kultura da civilizacia111
Talesi
epikure
petriwi
sokrate
platoni
heraklite
mark
avreliusi
petre iberi
5
aristotele
seneka
giorgi da eqvTime
mTawmindelebi
dekarti
nicSe
iaspersi
Spengleri
paskali
kanti
huserli
froidi
fromi
sartri
gaseti
nucubeZe
hegeli
Sopenhaueri
berdiaevi
mamardaSvili
winasityvaoba
winamdebare saxelmZRvanelo gankuTvnilia araspecialu
ri fakultetis studentebisTvis da maTTvis, vinc filoso
fiur
i problematikiTaa dainteresebuli. filosofiis zRva
masalidan masSi win wamoweulia kacobriobis ganviTarebis
yvela epoqisaTvis saWirboroto problemebi, romlebic, bu
nebrivia, arc Tanamedrove periodSi kargavs aqtualobas,
Tumca, axlebur gaazrebas saWiroebs. yuradReba gamaxvile
bulia im masalaze, romelic aucilebelia azrovnebis kul
turis ganviTarebisaTvis, dasabuTebiTi azrovnebis srul
qmnisaTvis.
saxelmZRvanelos mizania filosofiis swavlebaSi adre
arsebuli naklis SeZlebisdagvarad daZleva; saWiroa axle
buri filosofiuri Tvalsazrisisa da Sesabamisad filoso
fiis kursis axali struqturis SemuSaveba; amave dros, igi
memkvidreobiT iRebs tradiciuli da XX saukunis filosofi
is dadebiT miRwevebs.
saxelmZRvanelo cariel niadagze ar Seqmnila. misi Sedgeni
sas vemyarebodiT rogorc ucxour literaturas, aseve Tana
7
10
Tavi I
filosofia rogorc fenomeni
`kulturis mTeli istoriis manZilze filosofiisadmi
sakmaod arakeTilmosurne damokidebuleba aRiniSneba... fi
losofia kulturis yvelaze daucveli mxarea~ es cnobili
rusi filosofosis nikoloz berdiaevis Tvalsazrisia, ufro
swored, misi sulis amoZaxili. SevecadoT gavarkvioT, Tu ram
ganapiroba filosofiisadmi aseTi damokidebuleba.
religia sulis moTxovnilebebze msjelobs da akmayofi
lebs maT. adamiani mzeras ufals miapyrobs: rodesac suli
eradaa SeWirvebuli, rodesac maradisobis winaSe warsdgo
mis SiSiTaa SeZrwunebuli, rodesac mtanjveli simartovis
grZnobiTaa daTrgunuli. mistika ajadovebs mas RmerTTan mi
axloebis SesaZleblobiT, saswaulis imeds uRvivebs...
mecniereba Semmecnebeli gonebis udavo miRwevebis demon
strirebaa. igi civilizaciis burjia da ara marto gvixsnis
WeSmaritebas, aramed bevrad ufro komfortulsa da xan
grZlivs xdis adamianis sicocxles.
filosofia ki, piriqiT. is Seulamazeblad Tavazobs adami
ans sastik simarTles, ukanasknel nugeSs arTmevs mas. filo
sofia uaRresad civi gonebis, saRi azrovnebis damkvidrebis
cdaa, socialuri iluziebis aRmofxvris praqtikaa. igi, Tavi
si mowodebiTa da daniSnulebiT, `ungrevs~ adamians cxovre
bis mowyobis miseul wess, arsebobis tragizms `uSiSvlebs~ da
gamosavlis saxiT, sxvadasxva mosazrebas sTavazobs mas; e.i.
filosofia arCevnis Tavisuflebas aZlevs adamians, raTa man
Tavad agos pasuxi sakuTar cxovrebaze da arCevanze.
rac Seexeba samyaros saidumloebebs, maT idumal, mis
tikur bunebas, filosofia, samyaros aRqmisa da Semecnebis
misTvis damaxasiaTebeli SesaZleblobebidan, cdilobs maT
siRrmiseul, pirvelsawyisamde gaazrebas. ase Cndeba kidev
11
erTi damokidebuleba filosofiisadmi: `simarTle rom vTqvaT, filosofia bundovani eniT gadmocemuli adamianuri
gansjaa~. es mosazreba germanel poetsa da moazrovnes iohan
goeTes ekuTvnis. isev Cndeba kiTxvebi: ratom aris saWiro ma
inc da mainc bundovani, gaugebari enis gamoyeneba? nuTu ar
arsebobs TviTgamoxatvis sxva formebi? an iqneb swored am
formiTaa SesaZlebeli WeSmaritebis dadgena? ra Tqma unda,
ara. sibrZnis moyvarulma im erTaderT, saboloo WeSmarite
bas rom miakvlios, maSin samyaroSi Sesacnobi aRaraferi dar
Ceba da filosofiac aRar iarsebebs. filosofiis paradoqsi
swored imaSia, rom filosofosi iseT problemebze fiqrobs
da msjelobs, romelTa erTxel da samudamod gadawyveta,
gansxvavebiT religiisa da mecnierebisagan, praqtikulad Se
uZlebelia. am paradoqsis gaazrebisaTvis aucileblad unda
gaviTvaliswinoT Semdegi: filosofias samyaros said
umloe
bebis wvdomisa da axsnis miseuli, sxvaTagan gansxvavebuli me
Todebi aqvs.
adamian
i filosofosobs imitom, rom es misi bunebrivi
moTxovnilebaa, TviTgamoxatvisa da TviTdamkvidrebis yve
laze mZlavri saSualebaa.
filosofosi is adamiania, romelic cxovrebas fiqrSi ata
rebs. fiqrobs rogorc Seucnobel, araCveulebriv, ise Cveu
lebriv, yofiT movlenebsa da sagnebze. magram misi fiqrisa da
gansjis mimarTuleba bevrad ufro siRrmiseuli da saintere
soa, vidre sxva profesiis adamianis fiqri da gansja. filo
sofosi erTdroulad kritikosic unda iyos da skeptikosic,
Tavsatexebis axsnac unda uyvardes da maTi mofiqrebac SeeZ
los, moralistic unda iyos, winaswarmetyvelic da WeSmari
tebis maZiebelic. `brmad nuravis endobi, Tavad ifiqre~ - ai,
misi devizi.
platoni gvirCevda: dakavdiT filosofiiT da Tqvenze
axalgazrdebsac amisken mouwodeTo. filosofia moRvawe
obis keTilSobilur da brZnul sferod aris miCneuli. fi
losofosi ki yovelTvis mniSvnelovan figuras warmoadgens.
12
araCveul
ebrivi simtkice gamoavlina. man Tavad aRasrula sa
samarTlos ganaCeni da cikutiT savse fiala Sesva.
antikuri xanis filosofos-moralisti diogene Turme
kasrSi cxovrobda da dRisiT, mzisiT aTenis quCebSi farniT
xelSi dadioda. `vis eZeb, da Tanac, farniT xelSi?~ ekiTx
ebodnen gaocebuli Tanamoqalaqeebi. `adamians!~... ucnauri
pasuxia, dameTanxmebiT. garSemo uamravi adamiania, is ki, da
uRalavad dadis da mainc adamians eZebs... ras unda niSnavdes
es? diogene adamianis arssa da bunebaze Cafiqrda da mixvda:
cxovrebis yoveldRiurobaSi Cafluli gamvlel-gamomvle
li naklebad Seesatyviseba adamianis WeSmarit arss. namdvili
adamiani sxvagvari unda iyos! mainc rogori?
erTxel diogenem dainaxa, rogor dalia bavSvma peSviT wya
li. man imwamsve amoiRo CanTidan sasmisi da gadaagdo: `bavSvma
cxovrebis ubraloebiT majobao~ aRmoxda. saqme imaSia, rom
Ddiogenes filosofia adamianebs mouwodebda ecxovraT ub
ralod, bunebrivad, zedmeti siamisa da komfortis gareSe.
samyaroSi uamravi mSveniereba da siamea amodis mze, balaxi
bibinebs, wyaros wyali CuxCuxebs. magram adamianebi ar kmayo
fildebian amiT. isini Tavad irTuleben cxovrebas: zogs pa
tiviscema sWirdeba, zogs saxeli, zogs simdidre, zogs Tanam
deboba.
gadmocemiT viciT, rom diog
enesTan sasaubrod aleqsan
dre didi misula. nebismier Txovnas Segisrulebo uTqvams
makedonels. pasuxad ki miiRo: `Camomecale, mzes nu miCrdi
lav~. raze metyvelebs filosofosis pasuxi, uzrdelobaze?
Tu WeSmaritad brZeni adamianis ucnaur xasiaTze? dioge
nesaTvis, romelic praqtikuli cinizmis mamad iTvleboda,
cxovrebiseul
i oromtriali ucxo da miuRebeli iyo. yvelas
sakuTari TavisaTvis sikeTe da keTildReoba surs da gamor
Cenis mizniT did adamians eTayvanebian. magram, nuTu es aris
cxovrebis mizani da amisaTvis unda iRwvodes adamiani? mzis
sxivi, romelic gvaTbobs, bevrad ufro Rirebulia, vidre di
di mxedarTmTavris nebismieri saCuqari Tu wyaloba. ufro
14
...
`filosofia (radgan igi vrceldeba yvelaferze, rac mi
sawvdomia adamianuri SemecnebisaTvis) erTaderTi ramaa ise
Ti, riTac velurebisa da barbarosebisagan ganvsxvavdebiT da
yoveli xalxi miT ufro moqalaqeobrivi da ganaTlebulia,
rac ufro ukeT filosofosoben isini. amitom ara aris ra sa
xelmwifosaTvis sxva ram ufro didi sikeTe, vidre yola WeS
mariti filosofosebisa.~
rene dekarti
`filosofiam gvaswavla Cven adamianebis siyvaruli~
lucius aneus seneka
`filosofosobis siZnele imaSia, rom adamiani darCe da
adamianis miRmurs swvde~.
Salva nucubiZe
`adamian
ur xelovnebaTagan yvelaze amaRlebuli da ke
TilSobili aris filosofiis xelovneba.~
al-qindi
`axalgazrdobaSi nurvin daayovnebs filosofosobas. mo
xucobis Jams nurvin moiRleba filosofosobaSi, rameTu si
jansaRe sulisa aravisTvisaa arc naadrevi da arc nagvianevi~.
epikure
`WeSmariti filosofosoba aris `yofierebis mosmena~, da
farulis gacxadeba, daufaraoba, eqsistencis Sinagani aRmav
lobiT TviTsrulyofa, Sinagani eqsistencialuri Tavisuf
lebis real
izacia~.
martin haid
egeri
16
filosofia da msoflmxedveloba
filosofia berZnuli sityvaa da niSnavs sibrZnis siyva
ruls. es aris sulieri kulturis damoukidebeli dargi, ro
melic aerTianebs codnas samyaroze, adamianze, adamianisa da
samyaros urTierTobaze. filosofiis daniSnulebaa ikvlios
pirvelsawyis
i, arsebiTi Taviseburebebi, samyaroseuli wes
rigis safuZvlebi, ipovos WeSmariti sazrisi procesebisa,
romelTac samyaroSi, sociumSi, kulturasa da adamianSi aqvs
adgili. filosofia mowodebulia gaxsnas yofierebis bneli,
gamoucnobi labirinTebi.
filosofiuri msoflmxedveloba dasabams iRebs miTolo
giidan da religiidan. filosofia ikvlevs im realobas, rome
lic mxedvelobis miRma rCeba konkretul sabunebismetyvelo
da humanitarul disciplinebs. is asrulebs samyaros suraTis
mTlianobaSi warmosaxvis mZime samuSaos. filosofia Rrmad
da safuZvlianad gaiazrebs kerZo mecnierebebis monacemebs
da mowodebulia iyos adamianis orientiri samyaroSi. igi ena
Tesaveba umaRles sibrZnes, romlis funqcia marto yvelaf
ris codna ki ar aris, aramed mowodebulia gaigos, Seimecnos
is, rac mTavari da arsebiTia, romelic exeba pirvelsawyiss,
msoflio wesrigs, romlis arsis wvdomis gareSe SeuZlebelia
gaazrebuli da Rirseuli arseboba. adamians bevri ram acdu
nebs fuli, simdidre, Zalaufleba, dideba da a. S. filoso
fia mowodebulia gamoarCios universaluri, sayovelTao
mniSvnelobis Rirebulebebi WeSmariteba, sikeTe, silamaze,
samarTlianoba, siyvaruli da sxva.
17
25
miTosuri msoflmxedveloba
filosofiuri msoflmxedvelobis Camoyalibebas istori
ulad win uZRoda miTologiuri da religiuri msoflmxedve
lobis arseboba. miTologiuri msoflmxedveloba Seiqmna ka
cobriobis warmoSobis pirvelsave safexurze.
miTologia aris sxvadasxva epoqebisa da xalxebis miTebis
da legendebis erTobliob
a. isini mogviTxroben samyaros,
RmerTebis, fantastikuri arsebebis da adamianebis Sesaxeb.
miTosuri azrovneba adamianuri cnobierebis Tavdapirveli
formaa. igi warmoiSva calkeuli miTebis da legendebis saxiT,
TandaTanobiT xdeboda maTi mowesrigeba da sistematizacia.
bevri ram iyo uZvelesi adamianisaTvis idumali da Seucno
beli, amasTan SiSis momgvreli da Semzaravic: stiqiuri ube
dureba gvalva, wyaldidoba, miwisZvra, qariSxali, qarborba
la; bunebis sxvadasxva movlenebi wvima, setyva, Weqa-quxili,
mousavlian
oba, gamyinvareba, mzisa da mTvaris dabneleba, we
liwadis droTa monacvleob
a; piradi cxovrebidanac ki Zi
li, sizmari, avadmyofoba, sikvdili... adamianis cdebi, aexsna
da Caswvdomoda maT saidumloebas, uSedegod mTavrdeboda.
Tavisi ganviTarebis dabali donis gamo, mas ar Seswevda unari
Seecno movlenaTa arsi da pasuxi gaeca iseT kiTxvebze, rom
lebsac dRes daufiqreblad upasuxebs skolis moswavle. im
uxsovar droSi ki yvelaferi es uxilavi RmerTebis neba-sur
vilis gamovlinebad miaCndaT da miTebSi cdilobdnen bunebis
movlenebis axsnas, sikvdilisa da sicocxlis saidumloeba
Ta Secnobas, adamianisa da samyaros urTierTobis garkvevas.
swored amitom uwodeben miTologias `winafilosofias~.
aristoteles azriT, adamianebma filosofosoba pirvelad
gaocebis Sedegad daiwyes. igi Tvlida, rom adamiani, romel
sac uyvars da TviTonac Txzavs miTebs, garkveuli azriT ukve
filosofosia, rameTu sibrZne gulisxmobs mizezTa codnas,
xolo miTebi ki bunebis movlenaTa mizezebis axsnaa.
uZveles xalxTa miTebs Soris erT-erTi TvalsaCino da sa
26
viT. roca oTx fexze dadis, maSin naklebi Zala aqvs da ufro
nelac moZraobs, vidre sxva dros. wamiTac ar dafiqrebula
oidiposi, ise upasuxa: es adamiania! roca pataraa, mxolod
dilaa misi sicocxlisa, maSin sustia da oTx fexze daxoxavs.
dRisiT, e.i., simwifis asakSi, or fexze dadis, xolo saRamos,
e.i. siberis dros, sustdeba, dasayrdeni sWirdeba da joxs iye
nebs, maSin sam fexze dadis.
SeZlo oidiposma am Tavsatexis gamocnoba. sfinqsma ki
frTebi aiqnia da kldidan zRvaSi gadaeSva. aseTi iyo RmerTe
bis neba sfinqsi unda daRupuliyo, Tuki vinme mis gamocanas
gamoicnobda. ase gaaTavisufla oidiposma Tebe ubedurebe
bisagan da madlierma xalxma igi mefed gamoacxada. oidiposma
colad SeirTo qvrivi dedofali da misgan ori vaJi da ori qa
liSvili SeeZina. brZnulad marTavda oidiposi Tebes, xalxis
siyvarulic daimsaxura, magram vin gaqcevia bedisweras? isev
didi gansacdeli daatyda Tavs Tebes apolonma saSineli seni,
Savi Wiri mouvlina qalaqs. uamravi adamiani daixoca. misanma
tiresiam ubedurebaSi oidiposi daadanaSaula, rogorc saku
Tari mamis mkvleli da Tavisi mSobeli dedis qmari. SeZrwune
bulma, sasowarkveTilma oidiposma Tvalebi daiTxara aRar
surda ecqira mzis sinaTlisaTvis, aRar surda Svilebis xil
va, romlebic misTvis imavdroulad debi da Zmebic iyvnen. ax
la misTvis yovelive daiRupa. amaod cdilobda oidiposi beds
gaqceoda! veravin Seclis RmerTebis nebas, TviT zevsic ki.
berZnul miTologiaSi Taviseburi asaxva hpova bunebis
kultmac. am TvalsazrisiT erT-erT yvelaze momxibvlel mi
Tad miCneulia Zveli berZnuli Tqmuleba nimfa eqos Sesaxeb.
mSvenieri nimfa eqo qalRmerTma heram dasaja. amieridan eqos
mxolod masTan mosaubris mier warmoTqmuli ukanaskneli
sityvis gameor
eba SeeZlo... da ai, eqos Seuyvarda saxemSveni
eri Wabuki narcisi. ver SesZlo eqom Tavisi unugeSo siyvaru
lis gandoba. uaryo igi narcisma. martod cxovrobda amieri
dan ukacriel da miuval gamoqvabulSi eqo, mZimed ganicdida
Tavis siyvaruls. Camoxma da mxolod Zvlebi da uwindeli xma-
30
32
religiuri msoflmxedveloba
religia (laT. religio keTilmsaxureba, RvTismoSiSe
ba, RvTismosaoba, siwminde) SeiZleba ganisazRvros, rogorc
msoflmxedveloba da msoflSegrZneba, agreTve adamianis Se
sabamisi grZnobebi, qcevebi da specifikuri moqmedebebi, ro
melic emyareba zebunebrivi Zalis rwmenas.
religia sulieri kulturis fenomenia, romelic mxolod
adamian
ebs, moazrovne arsebebs aqvT. ismis kiTxva: arsebobs
Tu ara RmerTi? SeiZleba vupasuxoT erTmniSvnelovnad di
ax! arsebobs, magram ratomaa sakamaTo es kacobriobis mTeli
istoriis manZilze? saqme imaSia, rom RmerTi maTTvis arse
bobs, visac igi swams, da ar arsebobs maTTvis, visac ar swams.
aTeisti moiTxovs dasabuTdes RmerTis arseboba da misi moq
medebebi. aris ki samarTliani es moTxovna? ratom aviwydebaT
maT, rom codna da rwmena, mecniereba da religia sul sxvadas
xva fenomenebia. ratom ar ixseneben pavle mociqulis sity
vebs: `amqveyniuri sibrZne RvTis winaSe aris ugunureba~. es
xom qristian
obis amosavali debulebaa. rwmena mxolod imi
tom arsebobs, rom rwmenis obieqtis Sesaxeb codna SeuZlebe
lia. imas, rac viciT, rwmena ar sWirdeba; rac ar viciT, rwme
nac swored mas exeba. samyaroSi gana yvela movlena Seimecneba
da dasabuTdeba? amitom sworia debuleba: `iwameT RmerTi
zebunebrivi (sawinaaRmdegod bunebrivisa, romelic drosa da
sivrceSi arsebobs, SegrZnebebSi gveZleva da amdenad Semec
nebadia), radganac Tqven ar SegiZliaT gaig
oT, icodeT is~.
ganvixiloT imanuel kantis mosazreba am sakiTxTan dakavSi
rebiT. igi wers: `SevzRude codna, raTa adgili dameTmo rwme
nisTvis~. rogorc ukve viciT, kantma moazrebadi samyaro ga
yo or nawilad, TavisTavadi nivTebis sferod da movlenebad.
movlenebi es fizikis sferoa, romelzec mecniereba Sendeba,
e. i. cdaSi gveZleva. es imanenturi sferoa. TavisTavadi niv
Tebis sfero ki fizikis iqiT arsebuli sferoa, e. i. transcen
denturi sfero, romelic cdaSi ar gveZleva da romelzec
33
garkveul
i movlenebisa da sagnebis religiuri Tayvaniscema
da gaRmerTeba. fetiSebs miewerebodaT zebunebrivi Tvisebe
bi. magaliTad, Cv. w. pirvel saukuneSi Zveli germanelebisaT
vis erT-erTi yvelaze mniSvnelovani da yovlisSemZle fetiSi
iyo naZvi. zamTarSi isini gansakuTrebul pativs miagebdnen
mas, ferad-feradi saCuqrebiT rTavdnen, mRerodnen da cek
vavdnen misTvis, Txovdnen daxmarebasa da Semweobas. Cveni sa
axalwlo naZvis xis tradicia swored am Zveli wes- Cveulebis
Taviseburi gagrZelebaa.
totemizmi (`misi gvari~, sityva `totemi~ aRebulia Crdi
loamerikel indielTa erT-erTi tomis enidan). totemizmis
mixedviT, cxovelTa da mcenareTa garkveuli saxeobebi ama
Tu im Temis an tomis mfarvel-winaprebs warmoadgenen. maTi
mokvla akrZaluli iyo, magram weliwadSi erTxel, religiuri
mizniT, adamian
ebi valdebuli iyvnen moeklaT Tavisi totemi
da SeeWamaT misi xorci. iTvleboda, rom es rituali sasargeb
lo iyo rogorc adamianisaTvis, aseve cxovelisaTvis ada
mianze gadadioda totemis Zala da yovlisSemZleoba, xolo
cxovels ki gamravlebaSi uwyobda xels.
2) poliTeizmi anu mravalRmerTianoba. poliTeizmi win
gadadgmuli nabiji iyo pirvelyofil religiur formebTan
SedarebiT. Tu pirvelyofil religiebSi adamiani emorCile
ba bunebis brma Zalebs, axla emorCileba adamianuri saxisa da
moqmedebis RmerTebs.
3) Tanamedrove ganviTarebuli monoTeisturi religiebi,
romelTa Soris ganasxvaveben msoflio da nacionalur reli
giebs.
a) iudaizmi nacionaluri monoTeisturi religia, ro
melic, ZiriTadad, mxolod ebraeli eris religiuri msof
lmxedvelobas, ideologias warmoadgens.
b) budizmi safuZveli Caeyara Zv. w. VIV saukuneebSi in
doeTSi. igi xuTi saukuniT `ufrosia~ qriatianobaze, xolo
islami ki Tormeti saukuniT axalgazrdaa masze. misi warmo
Soba ukavSirdeba mogzaur-mqadageblis sidxartxas saxels,
38
Tavisi siam
aye, didebismoyvareoba, ampartavneba, itvirTos
Tavisi jvari da gahyves qristes gzas.
qristian
oba axali eTika ar aris. qristianoba axali cxov
rebaa, romelic saSualebas aZlevs adamians uSualod iurTi
erTos RmerTTan. sad aris aq saidumlo? ratom izidavs anda
mativiT es religia adamianebs? gansakuTrebiT ieso qristes
pirovneba? mis sityvebSi xom ar iyo aRmosavleTis poetebisa
da filosofosebisaTvis damaxasiaTebeli bundovaneba, ma
Ralfardovneba? macxovari yovelTvis martivad da gasage
bad saubrobda. misi igavebic Cveni cxovrebiseuli magaliTe
bi iyo. es said
umlo, mRvdel aleqsandre menis azriT, irkveva
aseTive martiv sityvebSi: filipe ekiTxeba: gviCvene mama, mama
yovelivesi, berZnebi rom arxes uwodeben. sad aris igi? da ie
so pasuxobs, rogorc ar upasuxia arcerT filosofoss: amde
ni xania TqvenTan var da Sen ar micnob? vinc me mnaxa, man mamac
naxa. ieso qriste aris usasrulos, auxsnelis, Seucnobelis
adamianuri saxe, CvenTvis movlenili, vinc CvenTan erTad
tvirTulobs Cveni cxovrebis simZimes, vinc msxverplad See
wira adamian
ebs da gamoisyida kacobriobis codvebi, CvenTvis
rom axali cxovrebis dawyeb
is saSualeba moeca.
qristian
obis gavrceleba, Zveli aRTqmisa da wminda weri
lebis safuZvelze, ar iyo mxolod religiuri fenomeni. qris
tianobiT daiwyo kacobriobis Tvisobrivad axali era, ro
melic dRes evropuli da dasavluri civilizaciis saxeliT
aris cnobili.
d) islamis mimdevrs musulmani hqvia, rac arabuli sity
vaa (muslimi) da niSnavs `mindobils~, `morCils~. islami yve
laze axalgazrdaa ganviTarebul monoTeistur religiaTa
Soris. igi aseve warmoiSva axlo aRmosavleTSi, eyrdnoboda
igive ideebs, efuZneboda imave kulturul tradiciebs, ra
sac qristian
oba da iudaizmi. es religiuri sistema, Tavisi
uaRresad mkacri da dasrulebuli, SeiZleba iTqvas, ukidu
resobamde miyvanili monoTeizmiT, Camoyalibda misi ori wi
namorbedis niadagze. ase, rom maTi gavlena igrZnoba rwmenis
40
41
1650 ww.), laibnici (1646 1716 ww.), paskali (1623 1662 ww.)
da sxvebi didi filosofosebic iyvnen. rodesac mecniereba
Si damkvidrda eqsperimentuli meTodi, daiwyo konkretul
mecnierebaTa diferenciacia. gaCnda mravali sabunebismety
velo, socialuri da fsiqologiur-eqsperimentaluri mecni
ereba; amas mohyva mecnierebaTa funqciebis dayofa. amrigad,
mTeli samyaros Semadgeneli sferoebi danawilda konkretul
mecnierebebze, magram es danawileba TviTneburad ar momxda
ra. is sazogadoebrivi cxovrebis praqtikuli moTxovnilebe
bis safuZvelze warmoiSva. yvela konkretuli mecniereba Se
iswavlis ra romelime konkretuli sferos kanonzomierebas,
am codnis safuZvelze axorcielebs am sferos movlenebisa
da procesebis winaswarxedvas da prognozirebas, analizs
ukeTebs miRebuli Sedegebis mniSvnelobas. es aris yvela kon
kretuli mecnierebis praqtikuli daniSnuleba. es iTqmis ara
mxolod sabunebismetyvelo da socialur mecnierebaze, ara
med fsiqologiazec. eqsperimentuli fsiqologia Seiswavlis
ra qcevebs, mis xasiaTs, nebisyofas, temperaments da sxva fsi
qologiur Tvisebas, amis safuZvelze axdens imis prognozi
rebas, Tu rogor moiqceva esa Tu is adamiani ama Tu im kon
kretul situaciaSi. aseT gamokvlevebs farTo praqtikuli
gamoyeneba aqvs medicinaSi, pedagogikaSi, iurisprudenciaSi
da sxva sferoSi. ibadeba kiTxva: radgan mTeli samyaros sfe
roebi danawilda konkretul mecnierebebze, ra darCa filo
sofias Sesaswavli da ra praqtikuli daniSnuleba aqvs mas?
filosofiurma kvleva-Ziebam swored maSin monaxa Tavisi
namdvili Sesaswavli sagani, rodesac samyaro konkretulma mec
nierebebma dainawiles. mecnierebaTa aseTma diferenciaciam fi
losofias saSualeba misca epovna misTvis mniSvnelovani, wminda
filosofiuri problemebi. darCa iseTi kiTxvebi, romelsac arc
erTi konkretuli mecniereba ar Seiswavlis. mas mxolod filo
sofia ikvlevs. es kiTxvebia: ra kavSiria materialur da sulier
samyaros Soris? ra aris sulieri da materialuri samyaros sa
fuZveli anu sawyisi? ras warmoadgens am samyaroSi sazogado
43
filosofia da xelovneba
xelovneba sulieri kulturis specifikuri formaa, romelic
sinamdviles mxatvrul saxeebSi asaxavs. xelovneba aris sinamdvi
lis esTetikuri dauflebis umniSvnelovanesi xerxi. adamiani
dRidan misi warmoSobisa upirispirdeba misTvis ucxo sinam
dviles. am sinamdvilesTan urTierTobis mogvarebis sxva
dasxva formaTa Soris xelovnebas gansakuTrebuli adgili
uWiravs. xelovnebas, rogorc sulieri kulturis erT-erT
formas, mWidro urTierToba aqvs filosofiasTan. xelovneba
garkveuli sulieri informaciis wyaroa, romelic SinaarsiT
da formiT religiis, mecnierebis da filosofiis identuri
ar aris.
xelovneba sxvadasxva formiT arsebobs (leqsi, proza, qan
dakeba, musika, ferwera da sxva). igi grZnobadi formebisagan
Sedgeba. unda davinaxoT da movisminoT, rom davtkbeT xelov
nebis nawarmoebiT, magram es imas ar niSnavs, rom xelovneba da
naxuliT da mosmeniliT amoiwureba. magaliTad: ferweruli
nawarmoebi gadmogvcems ama Tu im obieqtis grZnobad-konkre
tul xats, magram amave dros am nawarmoebSi vxedavT mxatvris,
xelovanis damokidebulebas obieqtTan, obieqtis ganwyobile
bas da bedsac. amgvar damokidebulebas xelovnebis nawarmoeb
Si ver dainaxav da verc moismen. amitom xelovnebis nawarmoebi
ori Srisagan Sedgeba. pirvelis elementebia grZnobad arsebu
li formebi, ferebi, bgerebi, riTac vxedavT, SevigrZnobT da
vismenT. meorisa sulieri cxovrebis elementebi da faqtebi,
romelTac grZnobadi xati ara aqvT (siwminde, ubraloeba, er
Tguleba, siyvaruli, siZulvili, SiSi, Suri, da sxva). xelovne
baSi arsebobs grZnobadi da zegrZnobadi fenebi. xelovnebis
fenaTa Sinaarsis gaxsna iwyeba grZnobadiT. aRniSnul fenaTa
urTierTmimarTeba Taviseburia. grZnobadi fena aris safuZ
veli, saidanac aragrZnobadi fenebi aRmocendebian.
xelovnebis Sinaarsi arasodes aris neitraluri. igi an
45
sakontrolo kiTxvebi
ras Seiswavlis filosofia?
ra aris msoflmxedveloba?
daasaxeleT msoflmxedvelobrivi kiTxvebi.
ram gamoiwvia miTosuri azrovnebis svla filosofiuri
azrovnebisaken?
riT gansxvavdeba filosofiuri msoflmxedveloba miTo
suri da religiuri msoflmxedvelobebisagan?
ra aris saerTo msoflmxedvelobebisaTvis?
ra aris poliTeizmi? monoTeizmi?
gaanalizeT imanuel kantis mosazreba: `SevzRude codna,
raTa adgili dameTmo rwmenisaTvis~?
ra problemebs ikvlevs filosofia?
ra urTierTmimarTebaa filosofiasa da kerZo mecniere
bebs Soris?
rogor gesmiT `filosofia azrovnebis avantiuraa~?
49
Tavi II
logika
filosofia hgavs nayofier
mindors, romlis niadagi masze
gaSenebuli xexiliT aris fizika,
masze moweuli Wirnaxuli eTika,
xolo damcveli Robe meseri
logika.
stoelebi
Secdomebi dasabuTebaSi
raimes gakeTebis cda ar niSnavs imas, rom es cda warmate
biT damTavrdeba. es asea adamianis yovelnair saqmianobaSi. maT
Soris bWobaSic. bWoba yovelTvis ver aRwevs mizans, radgan
zogjer bWobis procesSi raRac ise ar an ver xdeba. e. i. bWo
baSi uSveben Secdomebs. bWobaSi daSvebuli Secdomebis wyaro
SesaZlebelia iyos gamoyenebuli terminebis mniSvnelobebisa
da maTi xmarebis xarvezebi (enis Secdomebi) da bWobis Tezisi
sa da argumentebis SerCeva an sakuTriv bWobis msvlelobaSi
daSvebuli uzustobani (enisgare Secdomebi). Tu Secdoma bWo
bis msvlelobaSi, demonstraciaSia daSvebuli, mas formaluri
Secdoma ewodeba.
deduqciur bWobaSi formaluri Secdoma mxolod maSin
aris daSvebuli, rodesac am bWobis wanamZRvrebidan misi Tezi
si ar gamomdinareobs. formalur Secdomas yovelTvis iwvevs
romelime araswori daskvnis swor daskvnad miCneva. Tu Secdo
ma daSvebulia imis gamo, rom sakmarisi yuradRebiT ar moveki
deT bWobis wanamZRvrebis (argumentebis, sabuTebis) da Tezi
sis SerCevas, maSin mas araformaluri (materialuri) Secdoma
56
57
60
sofizmebi
kamaTSi warmatebis miRwevisaTvis arsebiTi mniSvneloba
aqvs mowinaaRmdegis mier bWobaSi daSvebuli Secdomebis aR
moCenas. yoveli amocnobili Secdoma aris mowinaaRmdegis
bWobaSi susti adgilis gamovlena, xolo misi daZleva, kidev
erTi nabijia WeSmaritebis Ziebisaken. zogjer dasabuTebi
sas Secdomas uneblied uSveben. bWobaSi uneblie Secdomas pa
ralogizmi ewodeba. magram kamaTi polemika gonebis garda,
grZnobebisa da ltolvebis sarbielicaa. warmatebis miRwevis
mizniT, zogierTi mokamaTe ganzrax uSvebs Secdomas, anda mi
marTavs araseriozul xerxs, romlis meSveobiTac cdilobs
mowinaaRmdeges sinamdvile TavisTvis sasurvelad moaCvenos
da ase daarwmunos garkveuli debulebis WeSmaritebaSi. es ar
aris darwmuneba dasabuTebis meSveobiT, darwmuneba raciona
62
65
sakontrolo kiTxvebi
ras Seiswavlis logika?
daaxasiaTeT azrovnebis ZiriTadi kanonebi.
romeli daskvna afarToebs Cvens codnas _ induqciuri
Tu deduqciur
i?
ra saxis Secdomebi SeiZleba iqnas daSvebuli bWobaSi?
rogor SeiZleba Tavidan aviciloT Secdomebi dasabuTe
baSi?
ras niSnavs dialeqtikuri da eristikuli kamaTi?
ras niSnavs kamaTis zneobrivad jansaRi da fsiqologiu
rad gawonasworebuli meTodiT warmarTva?
ra aris sofizmi?
ra aris WeSmariteba da mcdaroba?
66
Tavi III
universaluri problemebi
pirvelsawyisis idea
filosofiuri problemebi universaluri xasiaTisaa. maT
Si moiazreba ontologiuri, gnoseologiuri da aqsiologiu
ri problemebi. amjerad pirvels ganvixilavT, Semdeg ki Seve
xebiT gnoseologiur da aqsiologiur sakiTxebs.
ontologia (ontos arsebuli) aris moZRvreba samyaros
arsis Sesaxeb. samyaros arsSi igulisxmeba rogorc sazogado
ebrivi, ise Tavad adamianis pirovnuli yofierebac. ontolo
giis centralur sakiTxs warmoadgens substanciis anu pir
velsawyisis problema. aqedan gamomdinare, yvela filosofia
Taviseburad wyvets samyaros kanonzomierebis sakiTxs.
Zvel saberZneTSi antikuri filosofia ontologiuri
problemebiT daiwyo. sakiTxi dadga yovelives ganmsazRvre
li erTis aRmoCenisa da dasabuTebis Sesaxeb. amitom pirveli
filosofiuri problema Camoyalibda rogorc erTisa da sim
ravlis damokidebulebis problema. pirveli filosofosebi
eZebdnen erTs, rogorc samyaros sawyiss. berZnuli filoso
fiis ganviTarebis pirvel periods kosmologiuri periodi
ewodeba, xolo samyaros pirvelsawyisis problemas substan
ciis problema hqvia.
substancia laTinuri sityvaa da niSnavs qvemdebares, anu
imas, rac safuZvlad devs, anu arxes. substanciis problemas
sxvagvrad `arxes~ problema hqvia. swored amitom mas aristo
tele `qvemdebares~ uwodebda.
ontologia aris moZRvreba substanciis Sesaxeb. substan
cia mTeli sinamdvilis pirvelsafuZvelia. benediqt spinozas
(1682 1677 ww.) azriT, igi aris `kau sa sui~ `mizezi Tavisi Tavi
sa~.
ismis kiTxva: xom ar arsebobs am mravalferovnebis erTi
Ziri, safuZveli, arxe? am kiTxvaze pasuxis gacemiT daiwyo fi
67
samyaros kanonzomierebis
problema filosofiaSi
garda substanciis problemisa, ontologiaSi Semdegi Zi
riTadi kiTxvebi dgas: rogori kanonzomierebis aris samyaro?
ra kanonebSi gamoixateba samyaros moZraoba cvalebadoba?
ra aris misi forma da Sinaarsi? aqvs Tu ara moZraoba cvale
badobas mizez Sedegobrivi kavSiri? ra aris sinamdvile da
SesaZlebloba? ra kavSiria aucileblobasa da SemTxveviTo
bas Soris? da sxva. yvela es kiTxva da masze gacemuli pasuxi
samyaros kanonzomier
ebis problemas exeba.
kanonis cneba. zemoT dasmuli kiTxvebi rom gairkves, upir
veles yovlisa, saWiroa gavigoT ra aris kanoni. am SemTxvevaSi
75
83
samyaros kanonzomieri
kavSirebi da mimarTebebi
samyaro mravalferovania. igi Sedgeba sxvadasxva movleni
sa da procesisagan, romelTa Soris uSualo da gaSualebuli,
faruli Tu aSkara, determinirebuli Tu aradeterminirebu
li kavSirebi da urTierTobebia. filosofia maT uzogades da
Zireul tipebs kategoriebis meSveobiT axasiaTebs. sazoga
dod, kategoria aris is Zireuli da fundamenturi cneba, ro
melsac filosofiuri azrovneba emyareba. igi kategoriaTa
safuZvelze ayalibebs sistemas.
kategoriis arsi. vinaidan filosofia cnebebiT da katego
riebiT moazrebuli da dasabuTebuli msoflmxedvelobis mo
cemis cdaa, amitom mizanSewonilia ganvmartoT, ra aris cneba
da kategoria.
sityva `kategorias~ mravali mniSvneloba aqvs. filosofi
uri mniSvneloba mas pirvelad aristotelem mianiWa. es sityva
berZnuli warmoSobisaa da Tavdapirvelad niSnavda dadana
Saulebas, msjavris gamotanas. aristotelem am sityvas axali,
filosofiur
i datvirTva misca. is mxilebaa ara adamianisa,
aramed arsebulisa saerTod. kategoria aris cneba, romelic
gamoxatavs arsebulis Zireul niSans. kategorias gansazR
vraven, rogorc uzogades cnebas. kategoriis cnebas ar mo
epoveba masze `maRla~ mdgomi cneba. kategoriebi arsebulis
Zireul, safuZvelmdebare mxareebs gamoxataven, magram es Zi
reuli sxvadasxvagvaria. zogi maTgani yvela arsebuls axasi
aTebs, zogi ki mxolod arsebulTa garkveul saxes. pirveli
tipis kategoriebs SeiZleba vuwodoT universaluri katego
riebi, meor
e tipisas specifikuri.
kategoriebs adamianebi iyenebdnen jer kidev maSin, roca
araferi icodnen maTi arsebobis Sesaxeb. yoveli kategoria
cnebaa, e. i. azris garkveuli formaa. rogorc hegeli ambobda:
swored yoveldRiuri enaa kategoriebis Tavdapirveli adgil
samyofeli.
84
XIX sauk
unis meore naxevarSi kidev ufro gamdidrda kate
goriaTa sistema. igi Seivso axali Semecnebis Teoriuli, aq
siologiuri, anTropologiuri da sxva tipis kategoriebiT.
yuradReba mieqca iseT cnebebs, rogoricaa Rirebuleba, mniS
vneloba, sazrisi, ideali, norma, adamian
i, sicocxle da Aa. S.
XX sauk
uneSi yvelaze didi wvlili kategoriaTa moZRvre
baSi Seit
anes n. hartmanma da m. haidegerma. ar arsebobs kate
goriis bunebis erTi gageba, Sesabamisad, arc kategoriaTa
erTi sistema. TiTqmis yvela did filosofoss kategoriaTa
Tavisi sistema aqvs, romlis meSveobiT igi cdilobs gadawy
vitos mis winaSe mdgari problemebi. miuxedavad amgvari gan
sxvavebisa, SeiZleba gamovyoT ramdenime igiveobrivi momenti.
kategoria aris fundamenturi, ZiriTadi cneba, romlis
gamoyenebiT ama Tu im filosofiur sistemaSi xdeba garkve
uli obieqtis gaazreba da daxasiaTeba. kategoriaTa sistema
qmnis im kategorialur aparats, romlis meSveobiT filoso
fosi azrovnebs da imecnebs Tavis sagans. yovel filosofiur
moZRvrebas Tavisi Sinaarsi da sagnis Sesatyvisi kategoriaTa
sistema aqvs. amdenad, filosofiuri Teoriebi erTmaneTisa
gan gansxvavdebian kategoriaTa konkretuli SinaarsiT, mag
ram arcerTi maTgani ar arsebobs kategorialuri aparatis
gareSe. filosofiuri azrovneba kategoriebiT azrovnebaa.
filosofosoba SeuZlebelia kategoriebis gareSe.
filosofiur kategoriaTa Tavisebureba isaa, rom isini
sagnebs axasiaTeben samyarosTan, rogorc mTelTan, mimar
TebaSi. filosofiur kategoriebs Soris gamoyofen gansxva
vebul tipebs. es SeiZleba moxdes sxvadasxva principis sa
fuZvelze. Sesabamisad, miviRebT kategoriaTa gansxvavebul
tipebs. erT-erT principad SeiZleba gamoviyenoT filoso
fiur disciplinaTa gamijvna. yovel maTgans Tavisi specia
luri kategoriebi aqvs. Sesabamisad, arsebobs Semdegi tipis
kategoriebi:
1) ontologiuri (yofiereba, realoba, dro, sivrce, mize
zobrioba, SemTxveviToba, SesaZlebloba, sinamdvile da sxva);
2) gnoseologiuri (Semecneba, subieqti, obieqti, WeSmari
85
88
materias
a da formas Soris mimarTeba aris masalasa da mis
gaformebas Soris mimarTeba. materia aris is masala, rome
lic gaformebis meSveobiT iZens garkveul saxes. forma gar
kveulobaa, romelic Sesabamisad aformebs mas. magaliTad,
mimarTeba siTxesa da WurWels Soris aris amgvari damokide
bulebis nimuSi. siTxe iRebs im WurWlis formas, romelSic is
asxia. WurWeli siTxis mimarT garegania. igi ar gansazRvravs
mis Tvisebebs, indiferentulia misi Sinaarsis mimarT. Wur
Weli ganapirobebs ara siTxis Sinaarss, aramed mis arsebobas
garkveul
i saxiT. forma masalis mimarT garegania im azriT,
rom erTsa da imave masalas SeuZlia miiRos sruliad sxvadas
xva forma.
sul sxvagvaria mimarTeba Sinaarssa da formas Soris. igi
Sinagani da arsebiTia. Sinaarsi gansazRvravs formas da piri
qiT. maT Soris mimarTeba erTmniSvnelovania. yovel Sinaarss
Tavisi Sesatyvisi forma aqvs. man ar SeiZleba sxvadasxva for
ma miiR
os.
axla zogadad ganvmartoT Sinaarsis da formis cnebebi.
Sinaarsi aris sagnis elementebis organizacia, erTianoba;
forma aris sagnis elementebis organizaciis wesi. davaxasia
ToT sagnis Sinaarsi niSnavs davaxasiaToT erTianoba im ele
mentebisa, romelTagan igi Sedgeba. sagnis formis daxasiaTe
ba ki gulisxmobs im wesis garkvevas, romelic mis Semadgenel
elementebs aerTianebs.
yoveli sagani Sinaarsisa da formis erTianobaa. isini mi
si mxareeb
ia. maT Soris ganuyreli da organuli kavSiria. erT
Sinaarss erTi forma aqvs da piriqiT. ar SeiZleba, rom erTsa
da imave Sinaarss sxvadasxva forma an sxvadasxva formas erTi
da igive Sinaarsi hqondes. erTis Secvla aucileblobiT iw
vevs meoris Secvlas.
Sinaarsisa da formis monaTesave cnebebia struqtura da
sistema.
struqtura gamoxatavs sagnis Sedgenilobas, aRnagobas.
igi misi elementebis erTobliobaa. struqtura Sinaarsis mo
naTesave cnebaa, magram misi igiveobrivi ar aris. sistema gu
90
sakontrolo kiTxvebi
ras Seiswavlis ontologia?
ra ewodeba samyaros pirvelsawyisis problemas filoso
fiaS
i?
ra aris monizmi? Ddualizmi? Ppluralizmi?
rogor esmodaT mileTis skolis warmomadgenlebs sub
stanciis problema?
ra mniSvnelobiT ixmareba filosofiaSi metafizikis cne
ba?
ra ZiriTadi niSnebiT xasiaTdeba kanoni?
SesaZlebelia Tu ara ganviTareba moZraobis gareSe?
ra ZiriTadi principi axasiaTebs determinizmsa da inde
terminizms?
romeli kategoriebi gamoxataven samyaros kanonzomier
kavSirebsa da mimarTebebs?
ra niSnebi axasiaTebs mizez-Sedegobriv kavSirs?
91
Tavi IV
gnoseologiuri problemebi filosofiaSi
Semecnebis arsi da struqtura.
Cvens garSemo mravali sagani da movlena arsebobs. Tu
dakvirvebixarT, rom maTi umravlesobisadmi Cveni damoki
debuleba gaucnobiereblad `avtomaturia~? - vrTavT tele
vizors, vuyurebT gadacemebs; viRebT telefons, vkrefT no
mers da vsaubrobT uxilav, magram nacnob adamianTan. nuTu es
saoc
ari ar aris? yovelTvis gvaxsovs, rogor da ra saxiT fa
raven sivrces es uxilavi talRebi? vsxdebiT TviTmfrinavSi
da ramdenime saaTis frenis Semdeg CavdivarT sxva qalaqSi, sa
xelmwifoSi, kontinentze. yovelTvis vacnobierebT, bunebis
romeli kanonebi uzrunvelyofen Cven warmatebul frenas?
uamrav informacias vflobT, maT Soris mecnierulsac. viciT
an yovelTvis gvainteresebs vin, rogor da rodis mogvigrova
is? samyaros saidumloebebidan bevri ram CvenTvis cxadi da
naTelia. magram dgeba momenti, rodesac TiTqosda sruliad
Cveulebrivi ram gagvaoc
ebs netav ra aris es? vikiTxavT
da adamian
is yovlismcodneobis pretenziis mqone goneba iwy
ebs am `raRacis~ wvdomas, Semecnebas. SevecadoT, gavarkvioT,
ra aris goneba.
adamian
ebs araCveulebrivi unari gvaqvs: roca movisur
vebT, sakuTar warmodgenaSi nebismieri ram, magaliTad, uxso
vari drois movlenebi da faqtebi SegviZlia `gavacocxloT~.
unari Segvwevs siRrmiseulad `CaviZiroT~ da kritikulad ga
vaanalizoT Cveni fiqrebi, vimsjeloT, SevicnoT, SevafasoT,
gavakeToT logikuri daskvnebi. adamiani marto instinqtebs
ar ugdebs yurs. igi gacnobierebulad moqmedebs kidec, rac
ganpirobebulia misi gonebrivi SesaZleblobebiT. swored
es gacnobierebuli moqmedeba aris adamianis gasaocari niWi
da unari, anu goneba. goneba gagebisa da gaazrebis saSuale
baa. gonebis meSveob
iT vwvdebiT movlenaTa universalur kav
92
95
intuicia
intuic
ia, rogorc aracnobieri unari, did rols asru
lebs ara mxolod xelovnebaSi, aramed mecnierebaSic da yo
veldRiur praqtikul saqmianobaSic. aravin davobs imaze, rom
didi mecnierebi TavianT aRmoCenebs aracnobier intuicias
ukavSireben. intuiciis unari aseve mniSvnelovania sulieri
fenomenebis SemecnebaSi.
filosofiis istoriaSi gnoseologiuri Teoriebi erTma
neTisagan swored imiT gansxvavdebian, Tu vin romel unars
aniWebs upiratesobas SemecnebaSi da WeSmariti codnis miRe
baSi. im Teorias, romelic asabuTebs, rom WeSmariti codna
mxolod logikuri azrovnebiT miiReba, racionalizmi ewode
ba; xolo Teorias, romelic amtkicebs, rom WeSmariti codna
mxolod SegrZnebebSi da cdaSi gveZleva, empirizmi ewodeba.
Teorias, romelic ar iziarebs arcerT warmodgenil Sexedu
lebas da amtkicebs intuiciiT miRebuli codnis upirateso
bas, iracion
alizmi da intuitivizmi ewodeba, xolo agnosti
cizmi saerTod uaryofs samyaros Semecnebis SesaZleblobas.
ganvixiloT yvela cal-calke.
sityva `intuicia~ Cveulebriv metyvelebaSi xSirad ixma
reba. masSi umetesad gulisxmoben winaTgrZnobis dafarul
unars, romelic ama Tu im situaciaSi garkvevis utyuar gezs
iZleva.
sityva `intuiciis~ qarTuli Sesatyvisebia `alRo~, `guma
ni~. intuiciis e. w. `yoveldRiuri~ Sinaarsi adamianis fsiqi
kuri samyaros kidev erT Taviseburebaze mianiSnebs. amitom
intuicia, pirvel rigSi, fsiqologiuri mecnierebis `velSi~
unda Sesuliyo, ramac Zalauneburad Seqmna intuiciis fsiqo
logiur
i interpretaciis prioriteti da miuxedavad imisa,
rom filosofiuri azrovnebis istoriam Camoayaliba aRniS
nuli problemis filosofiuri saxe, bevri mkvlevari ver po
ulobs sazRvars intuiciis filosofiursa da fsiqologiur
gagebas Soris. arada es aucilebelia.
96
97
racionalizmi
racionalizmi aris iseTi filosofiuri Teoria, romelic
WeSmariti codnis miRebis erTaderT unarad gonebas miiC
nevs, xolo SegrZnebebiT miRebul codnas, arasarwmuno cod
nad Tvlis. racionalizmis mixedviT, cdidan miRebuli codna,
mxolod erTeul cvalebad sagnebs exeba da TviTonac cvale
badia. maTi azriT, namdvil codnas unda axasiaTebdes maradi
uloba da sayovelTaob
a.
es problema Zvel berZnul filosofiaSi daisva da pla
tonma is raconalisturad gadawyvita. platonis mixedviT,
sayovelTaobis da zogadobis matarebel codnas mxolod
obieqturi ideebis Semecneba iZleva. kiTxvaze, saidan movida
cnobierebaSi codna? platoni pasuxobs: codna TanSobilia
adamianSi, radgan TviTon adamianic ideaTa samyaros gamovle
naa. maS, ras niSnavs Semecneba? platonis azriT, Semecnebis mi
zans warmoadgens TanSobili ideebis gacnobiereba. gacnobie
reba anu Semecneba ki niSnavs am ideebis gonebidan dabadebas.
platonis azriT, gonebidan ideebis dabadeba xorcieldeba
kamaTis anu dialogis saSualebiT. amdenad, namdvili codna
mxolod TanSobil ideebs axasiaTebs, xolo rac Seexeba grZno
badobiT miRebul codnas, is warmavali da moCvenebiTia.
racionalizmis yvelaze TvalsaCino warmomadgenelia
frangi filosofosi da maTematikosi rene dekarti (1596
1650 ww.). dekarti Tavis racionalistur filosofias afuZ
nebda RmerTis arsebobis mtkicebaze. dekarti ase msjelobs:
radganac Cven gonebaSi gvaqvs yovlad srulis, yovlad Zlie
ris anu RmerTis idea, saWiroa gairkves, said
an movida Cvens
gonebaSi es yovladsrulis idea? misi azriT, dauSvebelia
ideis warmoSobis mizezi iyos cda, romelsac SegrZnebebiT
vukavSirdebiT. aseTi ideis Seqmna arc adamians SeuZlia, rad
gan adamian
i ar aris yovlad sruli, amitom is ver Seqmnis mas
ze ufro srul ideas; ar SeiZleba mizezi naklebi iyos Sedeg
ze. amitom adamianma unda dauSvas RmerTis arseboba.
98
100
empirizmi
empirizmi (berZ. empiria cda) aris racion
alizmis sapi
rispiro gnoseologiuri Teoria. maTi ganmasxvavebeli niSne
bia: 1. racionalizmi emyareba gonebis maradiul principebs,
xolo empirizmi cdas da SegrZnebebs; 2. racionalizmi Ta
vis Teorias deduqciuri meTodiT ayalibebs, xolo empiriz
mi induqciur meTods iyenebs; 3. empirizmis argumenti raci
onalizmis winaaRmdeg Semdegia: racionalizmi emyareba iseT
zogad principebs, romelic TviTon moiTxovs kritikul ga
dasinjvas; mcdari safuZvlidan yovelTvis mcdari codna mi
iReba. racionalizmis zogad principebs empirizmi dogmebs
(berZnulad dausabuTebeli) uwodebs, romelic arafriT gan
sxvavdeba religiuri sqolastikisagan.
arsebobs orgvari empirizmi: materialisturi da idea
listuri. materialisturi empirizmis mixedviT, codna, ro
melic SegrZnebebiT da aRqmebiT miiReba, Seesabameba obieq
tur sinamdviles, sadac obieqturi sinamdvile gansazRvravs
codnas. xolo idealisturi empirizmis mixedviT, SegrZnebebs
TviTon aqvT specifikuri subieqturi Tvisebebi, riTac ada
miani ukavSirdeba sinamdviles. amitom aq SegrZnebebi TviTon
gansazRvraven obieqtur sinamdviles. racionalizmis winaaR
mdeg brZola swored bunebis eqsperimentuli kvlevis Semdeg
daiwyo.
ingliselma materialistma frensis bekonma (15611626 ww.)
gaakritika racionalisturi filosofia, romelsac ucvlel
dogmebze dayrdnobiT, deduqciuri meTodiT gamoyavda mcda
ri anu yalbi codna. misi azriT, aseTi yalbi codniT danagvia
nebulia adamianTa cnobiereba, romelic gawmendas moiTxovs.
cnobierebaSi arsebul yalb codnas bekoni idolebs uwodebs.
es idolebi mcdari tradiciebidan momdinareobs da saWiroa
misgan gaTavisufleba, ris erTaderT saSualebad bekoni in
duqciur meTods miiCnevs. misi azriT, mxolod induqciis
gziT miRebuli zogadi codna iZleva WeSmaritebas.
101
104
agnosticizmi
agnosticizmi codnis anu Semecnebis uaryofas niSnavs.
misTvis damaxasiaTebelia adamianis Semmecnebeli unare
bis SezRud
ulobis aRiareba, ris gamoc Semecneba mTavrdeba
iq, sadac es unarebi Zalas kargaven. amitom ontologiur
i ka
nonzomierebis kvleva Semecnebis kompetencias ar Seadgens.
ra kavSiria mizezsa da Sedegs Soris, movlenasa da arsebas
Soris, erTeulsa da zogads Soris, SemTxveviTobasa da auci
leblobas Soris da sxva ontologiur problemebze msjelo
ba SeuZlebelia. filosofia Tu mainc imsjelebs am sakiTxeb
ze, mxolod albaTur codnasTan gveqneba saqme.
agnosticizmi subieqtur idealistur filosofias war
moadgens. berklis subieqturi idealizmi agnosticizmis mi
marTulebiT devid iumma (1711 1776 ww.). ganaviTara. iumis
azriT, adamianis cnobierebaSi araferia, garda STabeWdile
bebisa da ideebisa. STabeWdilebebi miiReba SegrZnebebis sa
fuZvelze, xolo ideebi aris am STabeWdilebaTa warmosaxva.
iumi amtkicebs, rom STabeWdilebebi ufro mkafio xasiaTisaa,
xolo ideebi am STabeWdilebaTa sust aslebs warmoadgenen.
ideebs yovelTvis win uswrebs STabeWdilebebi, amitom ar ar
sebobs ideeb
i STabeWdilebebis gareSe. yvela STabeWdile
bas imeorebs martivi idea. magram arsebobs rTuli ideebic.
rTul ideebs warmoadgens martiv ideaTa SeerTeba da warmo
saxva. iumisaTvis miuRebelia mTeli sinamdvilis SegrZnebeb
ze dayvana, radgan arsebobs subieqtisagan damoukidebeli
transcendentaluri samyaroc, magram mis Sesaxeb WeSmari
tebis TvalsazrisiT verafers davamtkicebT. iumi ase msje
lobs: Cveni Semecnebis obieqti ar SeiZleba Cvens gareT iyos,
Cvens gareSe araferi ar warmoidgineba, ar SeiZleba msjeloba
imaze, rac ar viciT. STabeWdilebebze dayrdnobiT da ideaTa
kavSiriT, Cven garemos mxolod warmovsaxavT, magram ra aris
TavisTavad es garemo, amis Sesaxeb verafers gavigebT.
devid iumis dasmuli kiTxva, Tu rogor SeiZleba miRebuli
105
sakontrolo kiTxvebi
ras Seiswavlis gnoseologia?
ra moiazreba cnebebSi `Semecnebis obieqti~ da `Semecnebis
subieqti~?
romeli SemecnebiTi unarebi axasiaTebs adamians? ra mimar
Tebaa maT Soris Semecnebis procesSi?
ra msgavseba-gansxvavebaa empirizms, sensualizmsa da raci
onalizms Soris ?
ra aris WeSmariteba?
ra aris intuicia?
ra saerTo damaxasiaTebeli niSani axasiaTebs agnosti
cizms?
gaaanalizeT sokrates gamonaTqvamebi: `Seican Tavi Seni~ da
`me vici, rom araferi ar vici~.
110
Tavi V
socialuri da aqsiologiuri problemebi
filosofiaSi.
kultura da civilizacia
kulturis filosofia kulturis, rogorc universalur
da yovlismomcvel fenomenze orientirebuli filosofiu
ri disciplinaa. igi Camoyalibda ori saukunis mijnaze XVIII
saukunis bolosa da XIX saukunis dasawyisSi. termini `kul
turfilosofia pirvelad ixmara germanelma romantikosma
a. miulerma. Tumca unda aRiniSnos, rom kulturis Sesaxeb
calkeuli mosazrebebi bevrad ufro adre, evropuli cno
bierebis ganviTarebis TiTqmis yvela etapze aRiniSneboda.
kulturis filosofia ikvlevs Semdeg problemebs: ra aris
kultura? rogoria misi damokidebuleba bunebasTan? ra ga
napirobebs sxvadasxva kulturebis arsebobas? ra kavSiria
kulturasa da civilizacias Soris? ra udevs safuZvlad
kulturisa da civilizaciis ganviTarebas? da sxva.
sazogadoeba mravali qvesistemis Semcveli mTliani war
monaqmnia. sainteresoa: aris ki maT Soris romelime gan
msazRvreli da ganmapirobebeli? yoveli sazogadoeba, yo
veli qveyana ganumeoreblad Taviseburi da TviTmyofadia
Tavisi unikaluri istoriiT, kulturiT, tradiciebiT. es
TavisTavad gulisxmobs garkveuli faqtorebis arsebobas,
romlebic gancalkevebul socialur qvesistemebs aerTiane
ben raRac xarisxobrivad gansazRvrul mTlianobaSi. Tana
medrove filosofiaSi sazogadoebis mTlianobis dasaxasia
Teblad iyeneben kulturisa da civilizaciis cnebebs.
arsebobs mosazreba, rom kultura `meore bunebaa~. ase
Tvlidnen Zvel saberZneTSi (magaliTad, demokrite miiCnev
da, rom adamiani yovelTvis baZavda bunebas da swavlobda
misgan. cxovelebisagan igi bevriT aris davalebuli obobam
qsova da kerva aswavla, mercxalma sabudaris aSeneba, momRe
111
127
adamian
is RirebulebiT SefasebiTi
mimarTeba samyarosadmi
Semecneba da Sefaseba. es adamianis samyarosTan damoki
debulebis ori erTmaneTisgan gansxvavebuli saxea. arsebobs
adamianis samyarosTan mimarTebis ramdenime aspeqti: 1) praq
tikuli, rac samyarosTan momxmareblur utilitarul da
mokidebulebas niSnavs. es aris adamianis angarebiTi damo
kidebuleba samyarosTan da sargeblianobis miRebas isaxavs
miznad; 2) emociuri, romelic gulisxmobs samyaros gancdas
adamianis mier. magaliTad, adamiani tkbeba bunebis simSveni
eriT, an SeZrwunebulia mosalodneli miwisZvris gamo; 3) aq
siologiuri anu SefasebiTi, RirebulebiTi damokidebule
ba samyarosTan. adamians raRac moswons an ar moswons, ris
gamoc, dadebiT an uaryofiT Sefasebas aZlevs movlenebs. 4)
Teoriul
i, romelic gulisxmobs raRac sagnobrivi viTare
bis garkvevas, misi Tvisebebis dadgenas. adamians ainteresebs
TviTon sagani, cdilobs gaarkvios misi arsi, raTa upasuxos
kiTxvas, Tu ra aris igi. amis Sedegad yalibdeba codna sagnis
Sesaxeb. swored esaa Semecnebis mizani.
maSasadame, Semecneba aris subieqtis obieqtTan anu ada
mian
is sinamdvilesTan Teoriuli damokidebuleba, romlis
Sedegad yalibdeba codna mis Sesaxeb. adamianis SemecnebiTi
mimarTeba samyarosadmi seriozul rols TamaSobs mis saqmi
anobaSi, magram aranakleb mniSvnelovania adamianis mier sam
yaros movlenaTa Sefaseba, romelic arsebiTad gansxvavdeba
Semecnebisagan.
Semecnebis procesSi adamiani cdilobs gamoikvlios arse
buli, daadginos misi arsi da niSan-Tvisebebi. am dros yalib
deba codna yofierebis anu arsis Sesaxeb, romelic aris is,
rac aris an is, rac ar aris.
Sefasebis procesSi adamiani gamoxatavs Tavis damokide
bulebas sagnisadmi. am dros igi mas ki ar axasiaTebs, aramed
128
nihilizmi da RirebulebaTa
gadafasebis problema
yvela epoqas Tavisi Sesatyvisi Rirebulebebi aqvs, rac
ganpirobebulia epoqis xasiaTiT. antikur periodSi mas mi
Tologia da filosofia gansazRvravda. Sua saukuneebSi gaba
tonebuli mdgomareoba moipova religiam, ramac ganapiroba
Sesabamis RirebulebaTa warmoqmna; aRorZinebis epoqaSi upi
ratesoba humanisturma da saero idealebma moipoves; axal
droSi kapitalizmis Camoyalibebas da damkvidrebas Tan moh
yva sabazro ekonomikis da demokratiis Sesabamisi Rirebule
bebi. mecnierul teqnikuri progresis epoqaSi wamyvani fase
uloba gaxda mecnier
eba da teqnika.
rogorc vnaxeT, epoqaTa cvalebadobis kvaldakval xdeba
RirebulebaTa Secvla. imsxvreva Zveli da mis adgils TandaTa
nobiT ikavebs axali. es aris RirebulebaTa gadafasebis proce
si, romlis Sedegad mimdinareobs Zveli epoqis gamomxatveli
Rirebulebebis Secvla axali epoqis Sesatyvisi idealebiT. es
normaluri procesia, radgan mas aucileblobiT moiTxovs sa
zogadoebrivi progresi.
sul sxva viTarebasTan gvaqvs saqme, rodesac bWoba exeba ni
hilizms. igi warmodgeba laTinuri sityvidan `nihil~, rac niS
navs araras. nihilizmi aris Teoria, romelic moiTxovs ara Ri
rebulebaTa gadafasebas, aramed saerTod uaryofs yovelgvari
Rirebulebis mniSvnelobas. igi ar atarebs principul gansxva
vebas dadebiT da uaryofiT Rirebulebebs Soris. romels daam
132
144
sakontrolo kiTxvebi
ra moiazreba kulturis cnebaSi?
axseniT, ratom Tvlian `kulturas bunebiT fenomenad~ ?
filosofiuri kuTxiT ra daskvna SeiZleba gakeTdes kul
turis warmoSobis Taobaze promeTes miTidan?
ra rols TamaSobs miznis dasaxva da gaazrebuli saqmiano
ba kulturaSi?
adamian
is mravalmxrivi moRvaweobis yvela Sedegi gane
kuTneba kulturis sferos?
ra urTierTmimarTebaa kulturasa da civilizacias So
ris?
Spengleris mixedviT, ra gansxvavebaa kulturasa da civi
lizacias Soris?
daasaxeleT samyarosTan adamianis mimarTebis aspeqtebi.
rogor gesmiT `obieqturi Sefaseba~ ?
ra formiT arseboben Rirebulebebi?
ra aris nihilizmi? voluntarizmi? imoralizmi?
nicSes mixedviT ram ganapiroba Tanamedrove epoqis suli
eri krizisi?
gaaanalizeT nicSes ambivalenturi damokidebuleba qris
tianuli religiis mimarTY.
nicSes azriT, ra aris nihilizmi Zveli Rirebulebebis
gadafaseba Tu axali Rirebulebebis damkvidrebis procesi?
rogor esmis nicSes sicocxlis arsi? Rirebulebebi? Tana
medrove morali?
ra moiazreba nicSes ~zekacis~ cnebaSi?
145
Tavi VI
filosofosebi adamianis Sesaxeb msjeloben...
`adamian
is sicocxle wamia mxolod; misi arseba marad me
dini, SegrZneba bundovani; aRnagoba sxeulisa xrwnadi; su
li cdomiliviT moxetiale; bedi idumali; dideba fuWi;
erTi sityviT, yvelaferi sxeuliseuli nakads waagavs, suli
seuli sizmars, kvamlsa da nisls; sicocxle brZolaa da xe
tiali ucxo mxareSi, sikvdilis Semdgomi saxeli daviwyeba.
maS, raRas mivyveT, ra gviwinamZRvrebs? sibrZnis siyvaruli
(filosofia) mxolod da mxolod~.
markus avreliusi
`axla ki dae, adamiani kvlav miubrundes sakuTar Tavs da
Sead
aros Tavisi arseba yovelive arsebuls. dae, Seicnos,
rarig dakargulia samyaros am miviwyebulsa da miyruebul
kuTxeSi. adamiani moqceulia or araraobisa da usasrulo
bis ufskruls Soris.
da mainc ra aris adamiani? araraoba usasrulobasTan Se
darebiT da yvelaferi araraob
asTan SedarebiT, anu raRac
saSual
o yvelafersa da arafers Soris. mas ar SeuZlia arc
erTi ukiduresobis Secnoba, saganTa dasabami da dasasru
li misTvis samudamod dafarulia idumalebis ganuWvreteli
ukuniT. is erTnairad umweoa Seicnos rogorc araraoba, rom
lisganac iSva, ise usasruloba, romelSic aris danTqmuli.
adamiani eZebs myar sayrdens, romelsac igi miendoba, magram
ver poulobs, rameTu, irgvliv araferia uryevi. aseTia Cveni
bunebrivi mdgomareoba da mainc, sruliad arabunebrivad eC
veneba Cvens grZnobebs. Cven xarbad miveltviT mkvidr samyo
fels, gvsurs fexqveS vgrZnobdeT myar niadags, raTa caTazi
duli godoli avRmarTod zed, magram saZirkveli irRveva.
me ar vici raa samyaro, ar vici ra aris Cemi sxeul
i, Cemi
grZnoba, Cemi suli da Cemi arsebis is nawili, romelic fiq
146
`adamian
ad yofna niSnavs iyo imaze meti vidre adamiania, da
Tu adamiani imaze meti araa, vidre adamiani, maSin igi nakle
bia, vidre adamiani~.
abraham heSeli
`RmerTi da me, Cven, erTsa da imave saqmes vakeTebT da Rmer
Ti ver ganxorcieldeba sulis gareSe~.
maister ekharti
`is, radac vici Cemi Tavi ara var sinamdvileSi TviT me~.
karl iaspersi
147
`adamian
i Tavad qmnis Tavis RmerTs da Tan moraluri gage
biT. amgvari ram TviT unda Seqmnas kidec, raTa masSi eTayvane
bodes mas, romelmac Tavad is Seqmna~.
`moiqeci ise, rom kacobrioba, rogorc sakuTari ise nebis
mieri pirovnebis saxiT, arasdros gamoiy
eno rogorc mxolod
saSual
eba, aramed rogorc mizani~.
`yoveli adamiani individualuri, unikaluri da Seucvle
lia Tavisi bunebiT~.
`adamian
is gareSe yvela qmnileba udabno iqneboda, rome
lic moklebulia saboloo mizans da usargebloa~.
imanuel kanti
`saocrad mousvenari, WeSmaritad meryevi da maradcva
lebadi arsebaa adamiani, ioli araa masze mtkice da erTgvari
warmodgenis Seqmna~.
monteni
`gamocanaa Rimili yoveli adamianisa aravis ar SeuZlia
zustad aRweros interesis gamoxatuleba, enTuziazmi, cxov
rebis siyvaruli, siZulvili Tu narcisizmi, romelic SeiZle
ba sxva adamianis TvalebSi, siarulSi, pozasa da intonaciaSi
davinaxoT~.
`adamian
i ukmayofiloa, ubeduria, dezorientirebulia,
SecdomaSia Seyvanili, saTamaSoa bedis xelSi, sanam Tavis ad
gils ipovides am samyaroSi~.
erix fromi
`SeiZuleT adamianis saqmeebi da ara TviTon adamiani, cod
vebi da ara codvili. es ori ram sxvadasxva ramea. Tu Tavad
adamians SeviZulebT, siZulvilisa da zizRis Sxami daaxrCobs
kacTa modgmas~.
mahatma gandi
148
150
159
guram rCeul
iSvilis filosofiur-eqsistencialuri esses
`sikvdili mTebSi~, mTavari gmiri Aalfred kurela col-Svil
Tan erTad xevsureTSi mogzaurobs. tragikuli SemTxvevis Se
degad misi meuRle iRupeba. Aalfred kurela `TxemiT-terfam
de~ WeSmariti germanelia, TavdaWerili, gawonasworebuli.
mas sikvdili ar aSinebs da civi gonebiT aRiqvams momxdars: `ho,
samwuxarod, ar iyo avad, ar iyo moxuci, ijda cxenze bednieri,
mxiar
uli, Tavis sayvarel qmar-SvilTan axlos, saubrobda da
uceb moxda yvelaferi. es ukve moxda. amas vTvli me erT-erT
bednier sikvdilad, Tu SeiZleba ase daerqvas sikvdils~. sul
165
adamian
ia, e.i. kaiusi mokvdavia~. igi am silogizms yovelTvis
WeSmaritebad Tvlida, magram mxolod viRac kaiusisaTvis da
ara misTvis, ivan ilias ZisaTvis. ase gaurboda sikvdilTan
Sexvedras ivan ilias Ze, magram sikvdilma masac miakiTxa da
daiwyo fiqri imaze, rom igi `kaiusi~ xdeboda. es ki tanjavda
masac da mis axloblebsac. igi ver xvdeboda, ver acnobiereb
da, rogor iarsebebs samyaro mis gareSe, visTvis amova mze,
visTvis gaiSleba yvavili, ise, rogorc mas vis eyvareba deda,
coli, Svilebi... es SeuZlebelia! anu `samyaro yovelTvis Ce
mia da Cems gareSe uazrobaa!~ magram realoba imarjvebs si
cocxle Sobs sikvdils. adamiani sikvdils ver gaeqceva, es
misi cxovrebis logikuri dasasrulia. esaa mxolod, rom igi
ver egueba am azrs, mis gareSe cxovrebas igonebs da amiT Tavs
imSvidebs, radgan sikvdili iseTi Rirebulebaa, romelze da
fiqrebac ki agonias, dards, SeSfoTebas iwvevs. Znelia sZlio
mas. magram, albaT, aucilebelia, gaviTavisoT da gavacnobie
roT, rom `yovelives Tavis dro aqvs da yvelafers Tavisi Jami
am cisqveSeTSi~ (eklesiaste, 3.1).
178
nu Seav
iwroeb; Tavad iciT mdgmurebis yofa, radgan mdgmure
bi iyaviT egviptelTa qveyanaSi~ (gam. 23. 9).
amore (kurtuazuli siyvaruli) XI da XIV saukuneebs So
ris, dasavleT evropaSi siyvarulis principulad axali gage
ba damkvidrda kurtuazuli siyvaruli anu amore. mamakaci
qalisadmi unazess grZnobas ganicdida, aRmerTebda Tavis
rCeuls, mzad iyo misi saxeliT sagmiro saqmeebi Caedina, am
dros piradad, SeiZleba, arc ki icnobda satrfos. msoflio
istoria ar icnobs msgavs fenomens. arc manamade, arc Semdeg
arcerT qveyanaSi msgavs siyvaruls ar cnobdnen SoriT wva
da dagva, siyvarulis obieqtis usazRvro gaidealeba, miuw
vdomeli, ganuxorcielebeli grZnobis mRelvare gancda da
molodini. amore imdenad konkretuli qalis siyvaruli ar
iyo, ramdenadac gamogonili, srulqmnili xatebis, idealu
ri arqetipis siyvaruli, romlis gareSe miwieri bedniereba
warmoudgeneli da miuRweveli iyo, magaliTad, don kixotis
siyvaruli dulcinea toboselis mimarT. msgavss romanebSi
qebas asxamdnen sasiyvarulo tanjvas, gancdebs. umaRles bed
nierebad daukmayofilebeli vneba iyo miCneuli. Seiqmna siy
varulis Taviseburi kulti. siyvarulis obieqts guldasmiT
irCevdnen, samaradJamod. Tayvaniscemis Rirsi rom gamxdari
yo, qali saTnoebiT Semkuli, aucileblad gaTxovili da miuw
vdomeli unda yofiliyo. ratom ar iTvleboda es Ralatad?
siyvaruli Tavisufal arCevans gulisxmobs. Sua saukuneebSi
ojaxi sul sxva Rirebulebebis gaTvaliswinebiT iqmneboda
gvaris gagrZeleba, simdidris dagroveba-gamravleba, po
litikuri ambiciebi. ojaxis SeqmnisaTvis siyvaruli aucile
beli piroba ar iyo. Rrma da wminda grZnoba mxolod ojaxis
miRma SeiZleba gaRvivebuliyo.
amores wesebi gulisxmobda, rom raindi Tavisi Seyvarebu
lis samsaxurSi unda Camdgariyo qalis nebismieri survili,
moTxovna, yoveli kaprizi, saxifaTo davalebebi yovelgvari
gansjisa da Sepasuxebis gareSe sruldeboda. tanjva-wameba,
183
184
vidual
uri da Tavisufalia. swored amitom zRudavdnen da
akontrolebdnen, albaT, adamianis intimur cxovrebas `Zli
erni ama qveynisa~. dRes sul sxva mdgomareobaa... Tavisuflad
iyideba `kamasutra~, Cinuri traqtatebi seqsze, horoskopebi,
rekomendaciebi. puritanobis daZlevis mcdelobisas, gamo
ricxuli ar aris meor
e ukiduresobaSi aRvmoCndeT. siyvaru
li maradiuli da ucvleli grZnobaa. magram kultura, gaba
tonebuli standartebi udavod axdenen gavlenas erotikul
normebze. da mainc, am grZnobaSi, yvela dros, yvela epoqaSi,
ufro meti saerToa, vidre gansxvaveba. swored amitom gvesmis
da ganvicdiT Cven dResac dafnasa da qloas, tristanisa da
izoldas, romeosa da julietas, Tamarisa da TaraSis, onisesa
da ZiZias dramas.
187
sakontrolo kiTxvebi
ra aris `kategoriuli imperativi~ ?
SesaZlebelia kategoriuli imperativisa da Tavisufle
bis SeTavseba?
iracionalizmis mixedviT, SeuZlia Tu ara gonebasa da
cnobierebas mianiWos adamians Tavisufleba?
gaaanalizeT nicSeseuli imperativebi `me msurs~ da `Sen
unda~.
platonis mixedviT, ra aris sikvdili? rodis wvdeba suli
WeSmaritebas?
rogor gesmiT gamoTqma: filosofosoba sikvdilisaTvis
mzadebas niSnavs?
ra moiazreba sikvdilis moralur RirebulebaSi?
risi eSinia adamians sikvdilis rogorc sicocxlis Sewy
vetis faqtis Tu masze dafiqrebisa da misi eqsistencialuri
gancdis?
eqsistencializmis mixedviT, rogor cdilobs adamiani
sikvdilis SiSisagan Tavis daRwevas?
platoniseul miTologemaSi sqesis warmoSobis Taobaze,
ras emsaxureba sqesobrivi cxovrebis centraluri fenomeni
sqesobrivi ltolva da ra moiazreba masSi?
ra udevs safuZvlad aRapes Zmur siyvaruls?
gaaanalizeT aRapes ZiriTadi moTxovna: `giyvardeT Tqve
ni mterni; daloceT Tqveni mawyevarni; keTili uyaviT Tqvens
moZuleT da iloceT Tqvensav mdevnelTa da Seuracxmyofel
TaTvis~.
ra TaviseburebebiT gamoirCeva amore kurtuazuli siy
varuli?
188
aqtiur
obis da pasiurobis xarisxis Sesabamisad gabriel
tardi brbos oTx ZiriTad saxed yofs: 1) momlodine; 2) yu
radRebiani; 3) Tavis Sesaxeb ganmcxadebeli da 4) moqmedi. av
tori dawvrilebiT axasiaTebs TiToeul maTgans da mohyavs
Sesabamisi magaliTebi. maSinac ki, roca brbo veluri ovaci
ebiT gars ertymis romelime momaval gmirs, brbos ZaluZs
mxolod moamzados misi damarcxeba, aRagznebs ra ukidure
sobamde mis siamayes da mis genias sigiJed gadaaqcevs. gab
riel tards mohyavs mravali magaliTi brbos mier Cadenili
sxvadasxva danaSaulisa, Tumca imasac aRniSnavs, rom krebiT
erTeul
ebs, am SemTxvevaSi brbos, SeuZlia moimoqmedos ara
marto gaug
onari da saSineli danaSauli, aramed ZaluZs di
di gmirobis Cadenac. es exeba mxolod zneobriobis sferos.
gonebriv aspeqtSi ki brbos ar SeuZlia amaRldes erTi safe
xuriTac ki. zneobriobis sferoSi maT ZaluZT daecnen Zlier
dabla da aiwion Zlier maRla; gonebis sferoSi ki maT ZaluZT
idgnen mxolod Zalian dabal doneze.
Cvens mier ganxilul mecnierTa naSromebSi gamoTqmuli
Sexedulebebi ucxo ar aris Cveni sinamdvilisaTvis. swored,
brbos maxasiaT
ebelma am da sxva Tvisebebma Cvens mexsiereba
Si am ramdenime xnis win datova kvali. mravalwliani tota
litaruli reJimis arsebobis periodSi mTlianad warTmeu
li gvqonda sakuTari nebis da azris Tavisuflad gamoxatvis
elementaruli saSualeba. adamianTa farTo fenebi represi
uli, damsjeli aparatis zegavleniT mudmivi fsiqologiuri
daTrgunvis qveS imyofebodnen. totalitaruli reJimis Tan
daTanobiT msxvrevas Tan mohyva xalxis farTo masebis aRtki
neba, farTo fenebis ukiduresi gaaqtiureba, ramac agresiu
li da damangreveli Sedegebi gamoiwvia.
Cvens Tvalwin, rusTavelis prospeqtze aboboqrebulma
brbom moawyo saSineli dekoraciebi. brbo `Rmuoda~, `grgvi
navda~, gaiZ
axoda `Zirs~, `maRla~, `movspoT~ da a. S. brbos amo
Zaxilebi, simRerebic ki SiSis momgvreli, avis momaswavebeli,
Tavzardamcemi iyo. brbos siCumeSic ki wyvdiadis xma ismoda,
romelmac msaxvrali xeli daatyo rusTavelis prospeqts, da
206
211
sakontrolo kiTxvebi
ras niSnavs `Tavisuflebidan gaqceva~ ? gaaanalizeT sar
tris mosazreba `adamiani dawyevlilia TavisuflebiT~.
ra ganapirobebs adamianis moTxovnilebas icxovros ilu
zorul, gamogonil sinamdvileSi?
ra udevs safuZvlad `teqnikur gaucxoebas~ ?
rogor esmis gasets `istoriuli krizisisa~ da `masebis~
cnebebi?
gasetis mixedviT, ra saerTo niSan-Tvisebebi axasiaTebT
`masis adamianebs~ ?
rogor esmis lebons cneba `fsiqologiuri masa~?
lebonis mixedviT, ra ganapirobebs adamianis cvalebado
bas brboSi?
ra tipiuri TvisebebiT axasiaTebs leboni `masis adamians~ ?
brbos tardiseuli klasifikacia : tipebi da saxeebi.
ra aris `pirovneba~ ? `masa~ ? `brbo~ ?
froidis mixedviT, romeli instinqtebi marTaven cxovre
bas?
ra aris agresia? sadizmi? Mmazoxizmi?
225
Seue
rTdes maradisobas), yovlad dauSvebeli da miuRebelia.
eqimis damokidebulebaSi pacientisadmi, mTlianad medicinis
eTikisa da filosofiis safuZvelSi, adamianis sicocxlisad
mi pativiscemisa da mowiwebis grZnoba Zevs, anu eqimisaTvis
TiToeul
i pacienti unda iyos is erTaderTi, romlisTvisac
saWiroa, ufro metic, Rirs mTeli Tavisi sulieri Zalebis ga
Reba (mitropoliti anton suroJeli), winaaRmdeg SemTxvevaSi
samedicino moRvaweoba SeiZleba iyos zedmiwevniT mecnieru
li, magram igi dakargavs sakuTriv Tavis arss humanurobasa
da zneobriobas.
saqarTvelos jandacvis kanonmdeblobiT samedicino per
sonalis meSveobiT evTanaziis ganxorcieleba akrZalulia.
aqtiur
i evTanazia (winaswarganzraxuli Careva pacientis si
cocxlis Sewyvetis mizniT) isjeba sisxlis samarTlis kanon
mdeblobiT. pasiur evTanazias ki Cvens sinamdvileSi ama Tu im
formiT xSirad aqvs adgili (magaliTad, avadmyofi uars acxadebs mkurnalobaze; ara aqvs materialuri saSualeba Cait
a
ros saWiro gamokvlevebi, mkurnaloba; eqimi wyvets an zRu
davs uimedo avadmyofis mkurnalobas; stacionaridan xdeba
uimedo pacientis gamowera da a.S.).
evTanaziis legalizaciis momxreebi Tavis pozicias ada
mian
is uflebebis gaTvaliswinebiT ayalibeben. maTi mosaz
rebiT, nebayoflobiTi evTanazia eyrdnoba adamianis fun
damentur uflebas sikvdilis uflebas (Tu ki sikvdili
tanjvisagan Tavis daRwevis erTaderTi saSualebaa). aq erTi
ram aris gasaTvaliswinebeli da es Zalian mniSvnelovania
evTanaziis momxreebi cdiloben gaaTanabron da erTnair
i
Sinaarsobrivi datvirTva miscen cnebebs `mivceT sikvdi
lis ufleba~ (pasiuri evTanazia) da `davexmaroT sikvdilSi~
(aqtiuri evTanazia) da SecdomaSi SeyavT sazogadoeba, Tava
zoben ra mcdar dilemas: an Tqven humanurebi xarT, giyvarT
moyvasi da SegiZliaT gadaabijoT dauSvebelis zRvars (e.i.
moklaT), an abstraqtuli dogmebi bevrad Rirebulia Tqven
Tvis, vidre ubralo adamianuri TanagrZnoba da gulmowyale
234
236
ri da social
uri statusi aqvT im cocxal arsebebs, romle
bic jer adamianur arsebad ar arian aRiarebulni? magaliTad,
SeiZleba Tu ara maTi gamoyeneba samecniero eqsperimentebis
Casatareblad? an nedleulis saxiT farmakologiur da par
fiumerul mrewvelobaSi? dasaSvebia Tu ara transplantaci
isaTvis sicocxlisuunaro, magram cocxali nayofis gamoye
neba Taviseburi `fermis~ saxiT organoTa `dasamzadeblad~
da im avadmyofi axalSobilebis gadasarCenad, romelTac ga
darCenis Sansi jer kidev aqvT?
tradiciulad Camoyalibda sami ZiriTadi pozicia: li
beraluri, zomieri da konservatuli. liberaluri pozicia
daub
adebel nayofs `adamianur arsebad~ ar aRiarebs da Sesa
bamisad masze ar vrceldeba garkveuli uflebebi, maT Soris
sicocxlis ufleba. e.i. bunebrivi mSobiarobis momentande
qals sruli ufleba aqvs miiRos gadawyvetileba abortis Ca
tarebis Sesaxeb, eqimi ki valdebulia moaxdinos am uflebis
realizacia. amrigad, `liberalebisaTvis~ aborti ar warmoad
gens mkvlelobas, ufro metic, abortze uaris Tqmis SemTxve
vaSi, maTi azriT, irRveva dedis, rogorc nayofis mesakuTris
uflebebi. samwuxarod, Cveni kanonmdebloba abortTan dakav
SirebiT erT-erTi yvelaze liberaluria msoflioSi.
`zomieri~ Tvalsazrisis Tanaxmad, Canasaxis gadaqceva
adamianur arsebad xorcieldeba TandaTanobiT orsulobis
pirveli sami Tvis ganmavlobaSi nayofis uflebebi minimalu
ria. am periodSi, ZiriTadad, iTvaliswineben dedis socialur
da ekonomiur interesebs. bolo sami Tvis periodSi nayofis
uflebebi imdenad mniSvnelovania, rom dedis ufleba gaik
e
Tos aborti SeiZleba ganxorcieldes mxolod da mxolod erT
SemTxvevaSi rodesac qalis sicocxles uSualod emuqreba
safrTxe. am SemTxvevaSi, aborti SesaZlebelia Sefasdes ro
gorc `udanaSaulo arsebis mkvleloba~ da mis gasamarTleb
lad sakmaod safuZvliani argumentebia saWiro.
`konservatorebi~ Canasaxs CasaxvisTanave sicocxlis uf
lebis mqone pirovnebad ganixilaven. amdenad, am Tvalsazri
238
243
nac adamian
is yofierebaze Tanamedrove teqnologiuri ci
vilizaciis gavlena imdenad didi da SesamCnevia, rom saWiro
xdeba sicocxlis, sikvdilis, adamianuri Rirsebisa da Tavi
suflebis dacviTi meqanizmebis SemuSaveba. isic faqtia, rom
kacobriobis mTeli istoriisaTvis yovelTvis udavo WeSma
ritebas moralur RirebulebaTa da religiuri Sexedulebe
bis uSualo kavSiri warmoadgenda. kidev erTxel SegaxsenebT,
rom marTlmadideblobis damokidebuleba sicocxlesTan da
kavSirebuli yvela problemisadmi saerTo saeklesio swav
lebas efuZneba. e.i. marTlmadidebeli eklesia ar miiswrafis
`qristianuli bioeTikis~ specialuri koncefciis Seqmnisa
ken. igi bioeTikis uZiriTadesi problemebisaTvis gansazR
vravs mxolod ZiriTad ontologiur orientacias: sikvdilis
dadgomis kriteriumad adre iTvleboda sisxlis mimoqcevisa
da sunTqvis Seuqcevadi gaCereba, magram reanimaciuli teq
nologiebis srulyofis safuZvelze es sasicocxlo mniSvne
lobis funqciebi SeiZleba xelovnurad SenarCunebul iqnas
xangrZlivi drois manZilze. amgvarad, sikvdilis aqti garda
iqmneba kvdomis procesad. wminda werilSi sikvdili ganmarte
bulia, rogorc sulis ganSoreba sxeulTan (fsal. 145.4, luk.
12,20). ase rom, sicocxleze SeiZleba vilaparakoT manmade,
sanam grZeldeba organizmis, rogorc mTlianis cxovelmoq
medeba. xelovnuri saSualebebiT sicocxlis gaxangrZliveba
ar SeiZleba ganixilebodes medicinis savaldebulo da yve
la SemxvevaSi sasurvel amocanad. Rirseuli gardacvalebis
marTlmadidebluri gageba gulisxmobs mzadebas aRsasru
lisaTvis, romelic ganixileba, rogorc adamianis cxovrebis
mniSvnelovani etapi. mama mixeil obuxovi Tvlis, rom tanjva,
tkivili `saWiroa adamianis maradiuli cxovrebisaTvis mo
samzadeblad. tanjvas Zala Seswevs gamoasworos adamiani,
miiyvanos igi monaniebasTan maSin, roca yvelaferi sxva ukve
araqmediTia. tanjva, gansakuTrebiT sikvdilis wina tanjva,
ganwmends adamians codvebisagan, Tavmdabalsa da morCils
xdis mas. maSin ki ra xdeba, roca eqimi avadmyofs klavs? su
246
sakontrolo kiTxvebi
ra moiazreba evTanaziis cnebaSi?
SesaZleblad migaCniaT Tu ara evTanaziis legalizeba?
rodis iwyeba sicocoxle Casaxvis momentidan Tu dabade
bidan?
aqvs Tu ara abortis SemTxvevaSi SezRudva mcnebas `ara
kac hkla~ ?
dasaSvebia Tu ara nayofis gamoyeneba samedicino eqsperi
mentebis Catarebis mizniT?
ra faqtorebi ganapirobebs saqarTveloSi aiv infeqcia /
Sidsis SemTxvevaTa zrdas?
ra profilaqtikuri zomebia misaRebi aiv infeqcia / Sidsi
sagan Tavis dasacavad?
248
Tavi VII
qarTuli filosofiis istoria
(mokle eqskursi)
germanuli klasikuri filosofiis didi warmomadgenlis
hegelis azriT, ubeduria eri, romelsac sakuTari filoso
fiur
i azrovneba ar gaaCnia. sabednierod, es gamonaTqvami
Cvens erze ar vrceldeba. Cven gvaqvs Zveli, axali da uaxlesi
filosofia, romelic didad ar Camouvardeba evropuls.
qarTuli filosofiuri azris istoriis sistemuri kvle
va-Zieba, mecnieruli Seswavla Cveni saukunis pirvelive wle
bidan iwyeba da or etaps moicavs. pirveli etapi ivane java
xiSvilisa da niko maris saxelTanaa dakavSirebuli, xolo
meor
e etapi - Salva nucubiZis gamokvlevebTan. S. nucubiZis
mravalwliani da mravalmxrivi Zieba qarTuli filosofiis
istoriaSi Sejamda fundamenturi gamokvlevis ortomeul
Si `qarTuli filosofiis istoria` (tomi I 1956; tomi II 1958,
Tbilisi). is moicavs qarTuli filosofiur
i azris istorias
Zveli droidan dawyebuli solomon dodaSvilis (XIX s.) moR
vaweobiT damTavrebuli.
Zveli da Sua saukuneebis qarTuli filosofia. istoriul
saqarTveloSi filosofiuri azris Semswavleli centris ar
sebobis Sesaxeb werilobiTi wyaroebi IV saukunidan mogvepo
veba. amis Sesaxeb gvauwyeben berZnuli wyaroebi, kerZod cno
bili ritorida filosofosi Temistiosi. am cnobis Tanaxmad
IV saukuneSi kolxeTSi arsebula filosofiuri ganaTlebis
kera, romelsac iseTi avtoriteti da saxeli mouxveWia, rom
filosofiuri codnis SesaZenad aq sxvadasxva qveynebidanac
ki Camodiodnen. kolxeTis skolaSi gabatonebuli mdgomare
oba ekava berZnul (platoni, aristotele da sxvaTa) filoso
fiur ideebs.
kolxeTis ritorikul skolasTan dakavSirebulia IV sau
kunis gamoCenili moRvawis bakuris saxeli, romlis Sesaxebac
249
256
XX sauk
unis qarTuli filosofia
XX saukunis qarTveli filosofosebis mecnierul kvlevas
didi daRi daasva sabWouri reJimis zewolam. amas isic daer
To, rom bevri maTgani bolSevikuri represiebis msxverpli
gaxda. miuxedavad amisa, maT mainc SeZles sakuTari filoso
fiur
i Sexedulebebis Camoyalibeba.
XX saukunis qarTuli filosofiis ganviTareba, ZiriTa
dad, dakavSirebulia Tbilisis saxelmwifo universitetis
gaxsnasTan (1918 w.), sadac male Camoyalibda `petriwis saxe
lobis filosofiuri sazogadoeba~; amas mohyva S. nucubiZis
filosofiuri seminarebi. yvelaferma ki ganapiroba qarTu
li filosofiur
i azrovnebis gansakuTrebuli aRmavloba,
rac upirvelesad dakavSirebulia Salva nucubiZis, dimitri
uznaZis, sergi danelias, mose gogiberiZis, kita megreliZis,
konstantine kapanelis, konstantine baqraZisa da savle we
reTlis saxelebTan.
S. nucubiZes (1888 1969 ww.) didi aRiareba moutana jer ki
dev 1913 wels rusulad gamoqveynebulma gamokvlevam `bol
cano da mecnierebis Teor
ia~. Tbilisis universitetis gax
snis Semdeg, S. nucubiZe, rogorc erT-erTi damaarsebeli
universitetisa, aqtiur filosofiur da sazogadoebriv moR
vaweobas eweva. sul male TbilisSi qveyndeba misi sami Sro
ma: `filosofiis Sesavali~, `aleTologiis safuZvlebi~ da
`logika~, romlebSic ZiriTadad gadmocemulia S. nucubiZis
filosofiuri msoflmxedvelobis ZiriTadi mimarTuleba.
`aleTologiis safuZlebSi~ S. nucubiZem SeimuSava sakuTari
Teoria WeSmaritebis problemaze (aleTologia berZnulad
niSnavs moZRvrebas WeSmaritebaze). am Teoriis Camoyalibeba
ganapiroba kantisa da kantianuri filosofiis im gadauWrel
ma problemam, rasac transcendenturisa da imanenturis (Se
mecnebis obieqtisa da Semmecnebeli subieqtis) damokidebu
lebasTan iyo dakavSirebuli. am damokidebulebas `Catexili
xidis~ problema ewodeba, romlis mixedviTac subieqti vera
263
sazrisi ar aqvs imis gamo, rom mas ara aqvs gonieri miznisaken
mimarTuleba, ara aqvs kanonzomiereba da amdenad is progre
sulic ver iqneba, rasac racionalizmi progress uwodebs,
is k. kapanels regresad miaCnia. misi azriT, sazogadoebrivi
cxovreba, misi socialuri da moraluri wesebi da kanonebi
zRudaven adamianis sasicocxlo impulsebis gamovlenas da
Tavisuflebas arTmeven individis Semoqmedebas. individis da
pirovnebis Tavisufleba ki mdgomareobs misi biologiuri im
pulsebis (biologiuri siamovnebis) SeuzRudvel ganxorci
elebaSi. amitom ideebi adamianisaTvis sxva araferia, Tu ara
biologiur
i instinqtebis gagrZeleba arsebobisaTvis brZo
laSi. organotropizmis dedaarsi swored imaSia, rom uCvenos
kulturisa da civilizaciis uaryofiTi gavlena adamianis
Tavisuflebaze. sicocxlis filosofiis es saWirboroto sa
kiTxi warmoadgens Tanamedrove eqsistencializmis centra
lur problemas.
kote baqraZem (1900 1970 ww.) filosofiur
i ganaTle
ba germaniaSi miiRo. is leqciebs ismenda, mogvianebiT ki mu
Saobda gamoCenil filosofosebTan: huserlTan, rikertTan,
haidegerTan. misi kvlevis ZiriTadi sfero iyo filosofiis
istoria, logika, Semecnebis Teor
ia. Kk. baqraZes didi wvlili
miuZRvis germanuli klasikuri filosofiis istoriis, dia
leqtikis Teoriisa da masTan dakavSirebuli sakiTxebis da
muSavebaSi. misi Sromebi `dialeqtikis problema germanul
idealizmSi~ (1920 w.) da `sistema da meTodi hegelis filoso
fiaSi~ (1936 w.) imTaviTve cxare kamaTis sagani gaxda, Semdgom
ki klasikur gamokvlevebad iqna miCneuli.
Tavis fundamentur gamokvlevebSi kote baqraZem safuZ
vlian
ad daam
uSava germanuli klasikuri filosofiis kori
feebis kantis, fixtes, Selingis da hegelis filosofia da
sakuTari koncefcia Seqmna. kerZod, man Camoayaliba dialeq
tikuri meTodis memkvidreobiTi ganviTarebis idea, romelic
kantidan iwyeba da hegelis dialeqtikiT mTavrdeba. k. baqra
Zem gaakritika is moazrovneebi, romlebic ver xedavdnen igi
268
273
danarTi
(sakiTxavi masala)
`filosofosoba sasikvdilod
mzadebas niSnavs~
ciceroni
igavni solomonisa
(fragmentebi)
283
286
eklesiaste
Tavi pirveli
1. sityvani eklesiastesi, Zisa daviTisa, ierusalimis mefisa.amaoeba
amaoebaTa, Tqva eklesiastem, amaoeba amaoebaTa, yovelive amaoa.
2. adamians ras hmatebs Sroma, romelsac igi mzis qveS eweva?
3. Taoba midis, Taoba modis, es qveyana ki ucvlelia ukunisamde.
4. aRmosdgeba mze da Cadis igi, ubrundeba Tavis adgils da kvlav
iqidan amobrwyindeba.
5. samxreTisaken mihqris qari, gabrundeba CrdiloeTisken; brunavs,
brunavs, mihqris qari da ubrundeba isev Tavis wres.yvela mdinare
zRvebisaken miedineba, zRva ki mainc ar aRivseba; mdinareni saiTke
nac miedinebodnen, kvlavac iqiTken miedinebian.
6. uZluria yoveli sityva, ar ZaluZs kacs yovelives Tqma; Tvali
xedviT ver gaZReba, yuri smeniT ver aRivseba.
7. rac yofila, igive iqneba da rac momxdara, igive moxdeba; arafe
ria mzis qveS axali.
8. naxaven rasme da ityvian: aha, axali. esec yofila Cvens winare
saukuneSi.
9. ar darCenila xsovna imaTi, vinc winaT iyo; da momdevnoTac, vinc
iqnebian, ar gaixsenebs maTi momyoli.
10. me, eklesiaste, mefe viyav israelisa ierusalimSi.
11. viwye kvleva gulmodginebiT, gonebiT gansja yovelivesi, raic
momxdara cisqveSeTSi; es mZime saqme miuCina ufalma adamis ZeT
satanjvelad.
12. ganvicade yoveli saqme, rac ki momxdara mzisqveSeTSi; da aha,
vcani amao aris yvelaferi da qaris devna.
13. gamrudebuls veRar gamarTav, xolo nakluls veRarafriT ve
Rar Seavseb.
14. vuTxari Cems Tavs: aha, movipove da ganvimravle codna yovelTa
upiratesad, vinc arsebula Cems uwinares ierusalimSi, da eziara
goneba Cemi ganuzomel sibrZnes da codnas.
15. roca mivapyar gulisyuri, Sevican sibrZne, mecniereba, umecreba
da sisulele, mivxvdi amasac ara aqvs azri.
287
Tavi meore
1. vuTxari Cems Tavs: modi, gamovcdi mxiar
ulebas da mivecemi sia
meTa da, aha, esec amaoeba yofila mxolod.
2. mivxvdi, garToba fuWi saqmea; mxiaruleba ris maqnisia?
3. vifiqre, RviniT damebanga Cemi sxeuli, xolo gonebas sibrZniT
efxizla; davdgomodi gzas sibriyvisas, vidre vnaxavdi, ra sike
Tea kacTaTvis masSi, rasac iqmnian cisqveSeTSi, sanam cocxloben.
4. didi saqme Cavidine, avige saxlni, Cavyare vazi,
5. gaviSene CemTvis baRebi da walkotebi, davrge xexili yovelgvari,
6. wyalsatevebi movawyve, rom moerwyaT norCi tevrebi,
7. SeviZine mona-mxevalni, da mravlad mesxnen saxlSi saxleulni;
myavda cxvar-Zroxa imaTze meti, visac Cems uwin umefia ierusa
limSi.
8. davagrove oqro da vercxli, mefeTa ganZi yoveli mxaris; gaviCi
ne mgalobelni, kacni da qalni, da siameni xorcielni, ulamazes
xarWaTa dasi.
9. ganvidide da gavmdidrdi umetes maTsa, vinc Cems winare arsebu
la ierusalims; da sibrZne Cemi meve meyudna.
10. ar uarvyavi araferi, rac ki momTxoves Cemma Tvalebma, ar davao
ke guli Cemi sixarulisgan, radgan xarobda Cemi guli Cemi naRva
wiT. es yovelive iyo xvedri Cemi Sromisa.
11. merme, rodesac gadavxede yovelives, rac ki Seqmna Cemma mar
jvenam, da yovel saqmes, Cems namoqmedars, mivxvdi, amao rom yo
fila es yvelaferi, qarisnaberi, da rom ar aris sargebeli am
mzisqveseTSi.
12. radgan raRa qmnas adamianma, romelic mova Semdgom mefisa, ro
melsac ukve yvelaferi uqmnia qveynad?
13. odes vikvlie, ra aris sibrZne anu sibriyve da umecreba, vna
xe, rom sibrZne sibriyveze upiratesobs, iseve rogorc naTeli
bnelze.
288
289
Tavi mesame
1. yovelives Tavis dro aqvs da yvelafers Tavisi Jami am cisqveSeTSi.
2. Jami Sobisa da Jami sikvdilisa; Jami danergvisa da Jami danergulis
aRmofxvrisa.
3. Jami mokvdinebisa da Jami gankurnebisa; Jami ngrevisa da Jami Senebisa.
4. Jami tirilisa da Jami sicilisa; Jami glovisa da Jami lxinisa.
5. Jami qvaTa mimofantvisa da Jami maTi Segrovebisa; LJami mijnurTa
paemanisa da Jami maTi gayrisa.
6. Jami povnisa da Jami dakargvisa; Jami Senaxvisa da Jami gaflangvisa.
7. Jami darRvevisa da Jami Sekervisa; Jami dumilisa da Jami ubnobisa.
8. Jami siyvarulisa da Jami siZulvilisa; Jami omisa da Jami mSvidobisa.
9. ras argebs maSvrals Sroma misi?
10. kidevac vnaxe sazrunavi, romelic RmerTma miuCina adamis ZeT
maT satanjvelad.
11. man yvelaferi keTilad Seqmna Tavis droisTvis, TviT idumalis
Secnobad aRZra goneba kacTa, oRond ise, rom ver gaug
on RvTis
namoqmedars Tavi da bolo.
12. vuwyi, radgan araferia kacisaTvis imaze kargi, rom gaixaros da
qmnas sikeTe, vidreRa cocxlobs.
13. Tu kacsa visme ar akldeba sasmel-saWmeli da Sromisa wil sike
Tes hpovebs, es madlia, RvTis naboZebi.
14. vuwyi isic, rom yovelive, RvTis mier qmnili, iarsebebs uku
nisamde; arc damateba sWirdeba ramis, arc gamokleba. ase qmna
RmerTma, mis winaSe SiSi rom hqondeT.
15. raic yofila, ukve aris didi xania; da rac iqneba, is ukve iyo. da
aw gardasuls mxolod RmerTi gamoiZiebs.
16. kidev vixile mzisqveSeTSi: gansjis adgili daeWira ukanonobas,
marTlis adgili mtyuan kacs epyra.
17. maSin vTqvi gulSi: RmerTi gansjis marTals da mtyuans, roca
yvelafers da yovel saqmes daudgeba iq Tavis Jami.
18. da vTqvi Cems gulSi: ase gamocdis Turme RmerTi adamis ZeTa,
raTa darwmundnen, rom TavisTavad pirutyvebi arian mxolod.
290
D
Tavi meoTxe
1. kvlavac vxedavdi Zaladobas, rac ki xdeboda am mzisqveSeTSi:
aha,iRvreba CagrulTa cremli da maT aravin ar anugeSebs; mCag
vrelTa xelSia Zala, aravina hyavT nugeSismcemeli.
2. ufro bednierad Sevracxe didi xnis mkvdarni maTze, vinc jerac
cocxloben kidev.
3. da orTaveze bednieri mainc is aris, vinc jerac ar dabadebula
da ar uxilavs boroteba, rac mzis qveS xdeba.
4. isica vnaxe, rom sibejiTe yvela saqmeSi mxolod erTurTis SuriT
aris gamowveuli. amaoeba yofila esec da qaris devna.
5. briyvs gulze xeli daukrefia da Tavis xorcs Wams.
6. erTi peSvi simSvide sjobs mTel kalTa garjas da fuWQsazrunavs.
7. kidev da kidev ganvicade amaoe
ba am mzisqveSeTSi:
8. arsebobs kaci martoxela, ar hyavs aravin, arc Zma, arc Svili,
xolo mis Sromas bolo ar uCans da ver gaZReba misi Tvali dov
laTis xilviT. visTvisRa vSromob da siames risTvis vaklebdi?
amaoeba aris esec da fuWi saqme.
9. marto yofnas sjobs orni iyvnen, radgan keTilad miezRvebaT
maT saSromelSi.
10. Tu daecnen, erTi mainc wamoayenebs Tavis amxanags. magram vai,
martomyofs, Tu daeca vinRa uSvelis?
11. Tu orni dawvnen, gaTbebian; martomyofs ki raRa gaaTbobs!
291
Tavi mexuTe
1. nu giswrebs ena da guli Seni nu gaCqaris sityvis warmoTqmas
RvTis winaSe, radgan RmerTi caSia, Sen ki miwaze. amitom ikmare
cota sityvebi.
2. rogorc mravladaa sizmarSi ambebi, ise mravlsityvaa ugunuris
naubari.
3. Tu RmerTs aRTqmas miscem, nu daayovneb mis aRsrulebas, radgan
upironi arad varganan. rasac aRuTqvam, aRusrule.
4. sjobs ar aRuTqva, vidre aRTqmuli ar aRusrulo.
5. nu aTqmevineb Sens bageebs iseT sityvas, rom codvaSi Caigdo Ta
vi; nurc imarTleb Tavs angelosis winaSe, Sevcdio. rad unda gan
risxdes RmerTi Sens xmaze da daRupos Seni xeliT qmnili?
6. radgan bevrs sizmrebs bevri amao sityva axlavs; Sen ki RvTisa
geSinodes.
7. Tu sadme qveynad ixilav RatakTa Seviwoebas da samarTlisa da
WeSmaritebis Seryvnas, nu gaikvireb, radgan maRals uTvalTva
lebs masze maRali; xolo maT zemoT kidev aris ufro maRali.
8. ukeTesia is qveyana, sadac mefe qveynisTvis iRwvis.
9. fulis moyvaruli fuliT ver gaZReba, da arc simdidris moyva
ruli Tavis SemosavliT. esec amaoebaa.
292
10. bevr dovlaTs bevri mWameli hyavs; raRa darCeba patrons misas?
mxolod yureba.
11. tkbilia Zili mSromeli kacis, gind cota Wamos, ginda bevri; xo
lo simaZRre Zils ufrTxobs mdidars.
12. aris, mixilavs mtanjveli boroteba am mzisqveSeTSi: patronis
sazianod damarxuli simdidre.
13. daikargeba es simdidre ubeduri SemTxvevis gamo da Svili misi
xelcarieli darCeba;
14. isev SiSveli gabrundeba, rogorc movida dedis muclidan da ve
Rarafers moixveWs SromiT.
15. esec mtanjveli borotebaa: rogorc movida, ise rom wava. ra si
keTea, fuWad rom Sromobs?
16. Tan Tavis dReebs bnelSi amoWams, dardiT, tkiviliT gulgasenili.
17. ai, sad vxedav me sikeTes, Sesafer saqmes: Wamos kacma, svas da ixa
ros Tavisi RvawliT am mzisqveSeTSi dReni misni, RmerTma rom
misca; radgan esaa misi xvedri.
18. kacs RmerTi aZlevs qonebasa da simdidres da imis Snosac, rom
moixmaros, miiRos wili da gaixaros Tavisi SromiT; es yvelafe
ri RvTis wyalobaa.
19. da raki bevrs veRarafers gaixsenebs kaci Tavis sicocxleSi,
RmerTi miscems mas gulis sixaruls.
Tavi meeqvse
1. aris boroteba, romelic vixile mzisqveSeTSi da mZimea igi
kacTaTvis.
2. miscems kacs RmerTi qonebas, simdidres da didebas, da aha, yve
laferi aqvs, rac ki inatra, magram RmerTi ar moaxmarebs da sxva,
ucxo vinme, moixmars. amaoeba aris es da ubedureba.
3. kidev rom Svas kacma asi Svili da icocxlos mravali weli,
magram ver igemos siame da saflavic aRar eRirsos, vityvi, ujob
da dedis mucels mowyvetiliyo.
4. fuWad rom movida da bnelSi wavida, bnelSi rom dainTqa saxeli misi;
5. visac mze ar unaxavs da arc gaugia, im kacze ufro mosvenebulia.
293
Tavi meSvide
1. kargi saxeli sjobs Zvirfas nelsacxebels, dRe sikvdilisa ga
Cenis dRes.
2. tirilSi wasvla sjobs lxinSi wasvlas, radgan iq aris bolo ka
cisa; cocxalma kacma es yurad iRos.
3. mwuxareba sjobs sicils, radgan saxis daRvremisas keTilia guli.
4. brZenTa fiqrebi glovis saxlSia, ugunurTa fiqrebi mxiaru
lebis saxlSi.
5. sjobs brZenisagan kicxvas ismende, vidre briyvisagan qeba-didebas.
6. radgan briyvTa sicili qvabis qveS fiCxis tkacuns hgavs; amaoebaa es.
7. gaWirveba brZens gamoaCens, xolo qrTami ryvnis guls kacisas.
8. saqmis bolo sjobs mis dasawyiss; sulgrZeli kaci sjobs ampar
tavans.
9. guliswyromad nu iCqari, radgan guliswyroma ugunurTa mker
dSi budobs.
10. nu ityvi: warsuli droeba awmyos rad sjobdao, radgan sibrZne
ar axlavs am kiTxvas.
11. kargia sibrZne da dovlaTi, didad sargoa mzis mWvretelTaTvis.
12. sibrZnec daifaravs kacs da fulic daifaravs, magram sibrZne
upiratesia; mis mflobels acocxlebs.
294
295
Tavi merve
1. brZens vin Seedreba da vin Seicnobs saganTa bunebas? sibrZne ada
mians saxes unaTlebs da misi saxis sitlanqe icvleba.
2. geubnebi, asrulebde mefis brZanebas, Tundac RvTisadmi mice
muli ficis gamo.
3. nu iswrafvi misgan wasvlas da borot saqmes nu daadgebi, radgan
rasac isurvebs, yvelafers gaakeTebs.
4. vinaid
an sityva mefisa kanonia; vin hkadrebs mas ras akeTebo?
5. cnebis Semnaxvels avi saqme ar SeemTxveva; Jamsac da wessac brZen
kacis guli grZnobs.
6. vinaidan yvelafers Jami da wesi aqvs, adamianis ubedureba ki is aris,
7. rom man ar icis, ra moxdeba; an vin etyvis mas, rogor moxdeba?
8. aravis ZaluZs qaris SeCereba, veravin ganagebs dRes sikvdili
sas, vervis daiTxov
en brZolis velidan, ver ixsnis siborote mis
patrons.
9. es yvelaferi vixile da davakvirdi yvela saqmes, rac mzisqve
SeTSi momxdara; da is droc vnaxe, roca kaci kacze mZlavrobda
Tavisda sazianod.
10. kidevac vnaxe boroteulni da marxulni, adre rom modiodnen
wmida adgilas da brundebodnen; daviwyebul iqnen im qalaqSi,
sadac amgvarad iqceodnen. esec amaoebaa.
11. raki swrafadve ar isjeba boroti saqme, amitom bedavs kaci bo
rotebis Cadenas.
12. codvilma kacma asjerac rom Caidinos boroti saqme, miet
eveba;
me isic vici, rom miegebaT madli RvTismosavT, romelTac eSini
aT RvTisa.
13. ar miegebaT madli boroteulT da landiviT dRemokle iqneba
yvela, visac RvTisa ar eSinia.
14. aris kidev amaoeba, qveynad rom xdeba: marTlebs boroteulTa
saqmeTaebr miegebaT; da arian boroteulni, romelTac marTal
Ta saqmeTaebr miegebaT. vTqvi: esec amaoebaa.
15. da Sevaqe me mxiaruleba, radgan ar yofila sxva sikeTe adamiani
saTvis mzisqveSeTSi, garda imisa, rom svas, Wamos da imxiarulos;
es yovelive axlavs mas mis saSromelSi dReni misni, RmerTma rom
uboZa mzisqveSeTSi.
296
16. roca guls videv, Semecno sibrZne da momexila yoveli saqme, rac
qveynad xdeba, Cems Tvalebs Zili ar unaxavT arc dRe, arc Rame.
17. vixile RvTis yoveli saqme, rom ver mixvdeba adamiani verafer
saqmes, rac mzis qveS xdeba; rac unda daSvres da iZios, veras mix
vdeba; Tundac brZenkacma Tqvas: mivxvdio, veras mixvdeba.
Tavi mecxre
1. es yovelive gulSi Cavidevi da gamovikvlie es yvelaferi, rom mar
Talni, brZenni da maTi namoqmedarni RvTis xelTaa; arc siyvaru
li, arc siZulvili ar uwyis kacma da arc sxva rame, rac mis winaa.
2. erTi xvedri aqvs yvelas: marTals da ukuRmarTs, keTils da bo
rots, sufTas da mireuls, msxverplis Semwirvels da msxver
plis arSemwirvels, rogorc keTils, ise codvils, rogorc mo
ficars, ise ficis moSiSs.
3. ubedrebaa mzisqveSeTSi, rom yvelas erTi xvedri aqvs; adamis Ze
Ta gulebic aRsavsea siborotiT da siSlegea maT gulebSi, vidre
cocxloben; amis Semdgom ki mkvdrebSi gadavlen.
4. radgan cocxlebSi Seracxils kidev aqvs imedi; radgan cocxali
ZaRli mkvdari lomis umjobesia.
5. radgan cocxalma icis, rom mokvdeba; mkvdrebma ki araferi ici
an da aRarc sazRauri miezRvebaT, radgan maTi xsovna daviwyebas
miec
a.
6. warxda maTi siZulvilic, Suric da trfobac; aRar eqnebaT aw da
maradis wili imaSi, rac mzisqveS xdeba.
7. wadi, mxiarulad Wame Seni puri da gulis sixaruliT svi Seni Rvi
no, raki RmerTma mogiwona namoqmedari.
8. mudam spetaki gqondes samoseli da zeTi ar moakldes Tavs Sensas.
9. datkbi sicocxliT qalTan erTad, romelic giyvars Sens wuTi
sofelSi, da romelic mogca RmerTma mzis qveS Sens wuTisofel
Si, radgan esaa Seni xvedri sicocxleSi da im SromaSi, rasac Sen
mzis qveS eweodi.
10. risi keTebis Zalac Seswevs Sens xelebs, akeTe; radgan arc saq
me, arc safiqrali, codna, an sibrZne ar gagyveba SaveTSi, sadac
midixar.
297
Tavi meaTe
1. Sxamiani buzebi afuWeben da alpoben surnelovan zeTs; mciredi
sibriyve ufro Zvirfasia zogjer, vidre sibrZne da dideba.
2. brZens guli marjvniv aqvs, briyvs marcxniv.
3. sadac ar unda wavides briyvi, briyvadve rCeba, yvelas eubneba,
rom briyvia.
4. Tu Tavs dagatyda ufrosis risxva, Sens adgils nu miatoveb,
radgan Tviniers didi codvebic mieteveba.
5. aris siborote kidev, mzisqveS rom vixile: TiTqos mbrZanebli
sagan momdinare Secdoma iyos.
6. sibriyve gandidda metad, xolo mdidrebi dabla sxedan.
7. vnaxe monebi cxenebze msxdarni, xolo mTavarni monebiviT fexiT
mavalni.
8. ormos gamTxreli Tavad Cavardeba Sig, xolo kedlis damangre
vels gveli daSxamavs.
298
Tavi meTerTmete
1. wyals gaat
ane Seni puri, radgan mravalTa dReTa Semdgom kvlav
moiZieb.
2. miec nawili qonebisa Svids, rvasac ki, radgan ar ici, ra ubedu
reba moelis qveyanas.
3. roca Rrubeli aivseba, wvimac iwvimebs qveyanaze; Tu daeca xe
samxreTSi an CrdiloeTSi, sadac daeca, iqve darCeba.
4. vinc qars akvirdeba, ver daTesavs; vinc Rrublebs Sescqeris, ve
ras moimkis.
5. rogorc ar uwyi gza qarisa da rogor isaxeba Zvlebi savse mu
299
Tavi meTormete
1. gaxsovdes Seni gamCeni Sens saWabukeSi, vidre dagidgebodes mwa
re dReebi da geweod
es wlebi, romlebzec ityvi, raRaSi madgian
me isinio?
2. vidre dabneldebodes mze, naTeli da mTvare da varskvlavebi,
vidre Rrublebi kidev Canan wvimis Semdeg,
3. im dRemde, vidre dafrTxebodnen sasaxlis mcvelni da meomarni
dauZlurdebodnen, vidre Sewyvetdnen samuSaos mewisqvile qa
lebi (radgan mciredniRa darCebian), vidre naTeli daakldebo
deT sarkmlidan mWvretelT,
4. vidre daigmanebodes quCis karebi, miCumdebodes dolabis xmauri,
miwydebodes frinvelTa Jriamuli, dadumdebodes yoveli galoba,
5. SeeSindebodeT simaRlisac da gzebze SiSi daivanebdes, ayvavde
bodes nuSi, damZimdebodes kalia da dacxrebodes vneba, - roca mi
dis kaci Tavis saukuno saxlisaken da ukan mihyvebian motiralni,
6. vidre gawydebodes vercxlis sabeli da gatydebodes oqros
WurWeli, daimsxvreod
es doqi wyarosTan, CaeSvebodes owinaris
borbali WaSi,
7. miiqceodes mtveri miwad, rogorc iyo, da suli daubrundebo
des RmerTs, romelmac STabera.
300
301
platoni. `fedoni~
(fragmentebi)
dialogi `fedoni~ platonis erT-erTi umniSvnelovanesi Txzu
lebaa. platonuri filosofiis kardinaluri momentebis dasabu
Tebis garda (mogonebis Teoria, dapirispirebulTa Teoria, ideaTa
Teoria da sxva), `fedoni~ miznad isaxavs sulis ukvdavebis mtki
cebas. miuxedavad mtkicebis arasakmarisobisa, es nawarmoebi mainc
rCeba platonis dialeqtikuri azrovnebisa da mxatvruli ostato
bis brwyinvale nimuSad.
dialogSi gadmocemulia sokratesa da misi megobrebis msjelo
ba. aq ikvanZeba da yalibdeba sokrates filosofiuri Sexeduleba
sikvdilsa da sicocxleze, dapirispirebulTa urTierTobaze, ide
ebze, mogonebaze da a.S. `fedonis~ problematikis Sesavlad unda
miviCnioT platonis mier zogierTi zogadi sakiTxis garCeva, ro
goricaa, magaliTad:
1. ratom warmoadgens sicocxle yvelasaTvis da yovelTvis er
TaderT da ucvlel aucileblobas, maTTvisac ki, visac sicocxles
sikvdili ujobs?
2. ratom ara aqvs im kacs ufleba, visac sicocxles sikvdili
ujobs, TviTonve moiklas Tavisi Tavi, ratom unda daelodos sxva
mxsnelsa da keTilismyofels?
sokrate ambobs: es azri, SesaZloa, sisuleled eCvenos kacs,
magram mas Tavisi gamarTlebac moeZebneba. gavixsenoT mistiur
moZRvrebaTa didi da bundovani sityvebi: marTalia, am qveynad Ti
Toeuli Cvengani dilegSia gamoketili, magram mainc ar unda veca
doT am dilegidan gaqcevas da Tavis daRwevas. RmerTebi zrunaven
Cvenze da Cven, kacni, RmerTebs vekuTvniT. siSlegea kacma Tavi mo
iklas manam, sanam amis aucileblibas ar mouvlens RmerTi. Sens erT
monaTagans Seni neba-survilis winaaRmdeg rom moekla Tavi, Sen,
albaT, aRSfoTdebodi da, dasja rom SegZleboda, dasjidi kidec.
amitom adamiani Tavis Semoqmeds unda elodos, sanam amis dros ar
mouvlens.
302
307
317
320
322
324
327
333
341
real
oba (Zv. laT. sagnobrivi, arsebuli) sinamdvileSi
arsebuli. real
uroba miewereba yovelive imas, rac SeiZleba
warmoiSvas an warmoiSva droSi, rac arsebobs da warmavalia.
real
oba samarTlebrivi lokaluri an msoflio civili
zaciis socialur sivrceSi arsebuli samarTlis uklebliv
yvela fenomenis erTobliob
a. ganasxvaveben samarTlebrivi
realobis or formas obieqturs da subieqturs. obieqtur
realobaSi moiazreba samarTlebrivi urTierTobebi da soci
aluri institutebi. subieqtur realobaSi individualu
ri marTlSegnebis normatiulRirebulebiTi, motivaciur
orientirebadi struqturebi.
regresi (laT.) ukusvla, ukan dabruneba.
regresia kriminaluri instinqtebis, afeqtebisa da vne
bebis dominirebadi zemoqmedebiT ganpirobebuli qceviTi
strategia. afeqtebi da vnebebi sakmaod aqtiurad erevian in
dividis savaraudo moqmedebaTa logikaSi, mTlianad imorCi
leben adamian
is nebas da saSiSs xdian mas sazogadoebisaTvis.
maT Zala SeswevT Secvalon adamianis cnobiereba; mniSvnelov
nad Seasuston kritikis unari; droebiT an xangrZlivi perio
dis manZilze gaaufasuron moralisa da samarTlis normebi;
xeli Seuwyon sxvadasxva saxis samarTaldarRvevebisa da da
naSaul
is Cadenas.
represiuloba Zalovani institutebis socialuri praq
tika, romelic gulisxmobs adamianis winaaRmdeg arasamar
Tlebrivi iZulebisa da Zaladobis sxvadasxva formebis (sxe
ulebrivi, socialuri, sulieri) sistematur gamoyenebas.
represia SeiZleba iyos kerovani an sistematuri xasiaTis.
sistematuri represiebis subieqtebia despotur-totalita
ruli reJimebis pirobebSi moqmedi Zalovani struqturebi da
maTze daqvemdebarebuli organoebi.
relativizmi (laT, SefardebiTi) filosofiuri Teo
ria, romelic uaryofs absolutur WeSmaritebas da mTeli
mecnieruli codna dahyavs SefardebiTze. maTi azriT, codna
SefardebiTia, ara mxolod im gagebiT, rom adamians ar SeuZ
346
355
357
literatura
1.
2.
3.
4.
48. `~ - - . 2, 1991.
49. . ` ~. , 1896.
50. ., . . .42.
51. . . ., ` ~. ., 1998.
52. -- . ` ~. ., 1991.
53. -- . ` ?~.
. ., 1991.
54. . ., 1989.
55. . ` ~. ., 1985.
56. .. : . .,A2002.
57. ` ?~. . . .. .
., 1984.
58. ., . ` ~. ., 1973.
59. . ` ~. . 1903.
60. . . ., 1956.
61. . ., 1983.
62. . . ` ~. . 1913.
63. . ` ~. ., 1992.
64. . ` ?~. .. 1986.
65. . ` ~. ., 1994.
66. . ,
. ., 1991.
67. . ` ~. ., 1964.
68. . ` ~. ., 1991.
69. Jaspers K. Pholosophie Bd. I. Berlin. 1956.
360