Вы находитесь на странице: 1из 225

Sesavali

civilizaciis dasabamidan sazogadoebis socialur-ekonomikuri


ganviTareba sul ufro farTo da mzard xasiaTs Rebulobs. Warbi
materialuri faseulobebisa da kerZo sakuTrebis warmoSobam socialuri
disociacia gamoiwvia. am garemoebam, Tavis mxriv, xeli Seuwyo
sazogadoebis socialur diferenciaciasa da eqspluataciis sxvadasxva
saxis formebis warmoqmna _ Camoyalibebas. sazogadoebis SigniT gaCnda
dapirispireba da konfliqtebi. warmoebis mravaldargovanma sistemam
organizaciul-mmarTvelobiTi funqciis gaZliereba moiTxova, radgan
sazogadoebis socialur-klasobrivma gaTiSulobam manamde arsebuli
marTvis formebi moSala. warmoiSva axali politikuri urTierTobebi,
romelmac niadagi moumzada sazogadoebis axali politikuri sistemis
(politikur dawesebulebaTa) _ saxelmwifosa da Semdgom, TandaTanobiT,
sxva politikuri institutebis Camoyalibebas.
aRsaniSnavia, rom XIX-XX saukuneebSi da dResac, politologTa
Soris, arsebobs araerTgvarovani mosazreba, sazogadoebaSi politikuri
institutebis warmoSobis, misi istoriuli adgilisa da daniSnulebis
sakiTxTan dakavSirebiT. kerZod, mecnierTa garkveuli nawili, sabWoTa da
Semdeg postsabWoTa sivrcidan, agreTve, CineTis saxalxo respublikis,
koreis saxalxo-demokratiuli respublikisa Tu vietnameli da kubeli
mkvlevarebi, dRemde darwmunebuli arian, rom politikuri institutebis
Camoyalibeba sazogadoebaSi antagonisturi klasebis warmoSobis Sedegad
xdeba. 1

1
Ма Марксистско-Ленинская общая теория государства и права. Исторические типы государства и права.
Отв.ред. В.Е. Гущев, М., 1977ж Всемирная история Т.1.под ред. Ю.П. Францова,М.,1956; Историческое и
логическое в познаний государства и права. Под ред. А.И. Королёва,Л. 1988. Основы теории политической
системы ред-ры;Ю.А. Тихомиров,В.Е. Чаркин,М,1985. Дробышевский С.А. Политическая организация
общества и право:историческое место и начало эволюции. Красноярск,1991. Фан Вень-Лань. Древняя
история Китая(от первобытно-общинного строя до образования централизованного феодального
государства;М.1958.с.56-66.Фан Вень-Лань.Общая история Китая.Т.1;Пекин,1953. История
Кореи,т.1;институт истории АН КНДР;М.1960.с.31-49. История Кореи,т.1,ред.Ванин Ю.В.М.1974.с.33-
66;История Вьетнама. ред.Мхитарян С.А (пер.с вьетнамского), М., 1983.с.24-39.Куба, историко-
этнографический очерки,м.1961.с.188-192

ая теория государства и права. Исторические типы государства и

3
sapirispiro Tvalsazrisis Tanaxmad ki, politikuri institutebi
imanenturia sazogadoebrivi TanacxovrebisaTvis. warmoiqmna kacobri
obasTan erTad da iqneba manam, sanam iarsebebs kacobrioba. Aam Sexedu
lebebs iziarebs dasavleTel mecnierTa umetesi nawili. 1
amasTanave, saxelmwifo, maT mier, xSirad, ganixileba, rogorc srul
yofili (ganviTarebuli) forma, ZiriTadi Semadgeneli elementi poli
tikuri institutisa. 2
sayovelTaod cnobilia, rom evropuli socialur-politikuri da
iuridiuli mecnierebani, romelmac moicva TiTqmis mTeli kacobrioba,
Camoyalibda Zvel saberZneTsa da romSi. aq Seiqmna maTi fuZemdebluri
cnebebis ZiriTadi birTvi, romelic Semdgom sul ufro viTardeboda da
mdidrdeboda. amasTanave, ixveweboda, kacobriobis ganviTarebis istoriis
manZilze, msoflios sxvadasxva qveynis mecnierTa mier SemuSavebuli
debulebebis, Teoriuli daskvnebis, maTi mecnieruli kvlevebis, praq
tikisa da gamocdilebaTa safuZvelze.
kerZod, Zvelma berZenma da romaelma moazrovneebma mogvces Teoriuli
monaxazi im ZiriTad debulebaTa da cnebebisa, romelic SemdegSi Sevida
socialur-politikur da iuridiul (samarTlebriv) mecnierebebSi, sazo
gadoebis politikuri sistemis an politikuri institutebis saxel wo
debiT. 3 sazogadoebriv-politikuri realobis igive aspeqtebi gaxda Teori
uli analizis, gansjis sagani socialur-politikuri da samarTle brivi

1 Gluckman M. Politics, law and Rituel in Tribal Society. Chicago/1965; Bayley D.H. Social Control and Political

Change. Princeton, 1985;Кубец Л.Е. Очерки потестарно-политической этнографии.М.1982

2 Roberts G.K. Dictionary of political analysis N.Y.1971.Daverger M. Institutions politiqurs et droit constitutional.

P. 1970; Leftwich A. redefining politus. People, Resourcesand Power. London ete.,1983; Lehman E.W. The Theory
of the state versus the state of Theory.//American sociological Review.Wash; 1988; Cohen R. political
Anthropology//handbook of social and Cultural anthropology. Chicago,1973.

3
Дробышевский С.А. Политическая организация общества и право: историческое место и начало эволюций.
Красноярск,1991

Toma aqvineli, RvTismetyvelebis Sejameba, Tb;2004. nikolo makiaveli, mTavari, 1984. Томас
Гоббс, сочинения, Т.1, М., 1989;Т.2., М; 1991; monteskie S. l. kanonTa goni, Tb., 1994, georg
vilhelm fridrix hegeli, leqciebi istoriis filosofiaze, Tb; 2001; Бентам Иерения
«Принципы законодательства», М..1895. Милль Д. С. Представительное Правление, С.П.Б. 1907. К. Маркс и
Ф. Энгельс соч.Т.3. Спенсер Г. Основания социологии.т.1.С.П.Б.1888, Научные, политические и
философские опыты.Т.1.С.П.Б. 1899.
4
azrovnebis gamoCenili avtoritetebisaTvis, romlebmac Seqmnes funda
menturi naSromebi Zveli berZnebisa da romaelebis kvaldakval. eseni
iyvnen: T. aqvineli, n. makiaveli, T. hobsi, S. monteskie, g. hegeli, i. benta
mi, d. mili, k. marqsi, fr. engelsi, g. spenseri da sxvebi. 1 aRniSnuli
mravalsaukunovani tradiciis kanonzomier gagrZelebad gvevlineba poli
tikur sistemaTa koncefciebi, romlebmac aRiareba poves Taname drove
politologTa Soris. es ukanasknelni ki iziareben Sexe dulebebs,
romlis mixedviT politikuri institutebi, esaa sazogado ebrivi marTvis
organizaciis forma, saxelmwifos, politikuri partiebisa da politiku
ri dawesebulebebis sistema, romelic uzrunvel yofs sazogado ebis
saxelmwifoebriv organizebas.
amgvarad, antikuri droidan moyolebuli politikuri Teoria
dakavebuli iyo politikuri institutebis problemebze msjelobiT.
mTavari sakiTxi gaxldaT: rogor politikur instituts SeuZlia Camo
ayalibos ukeTesi tipis sazogadoeba da adamianebi. me-18 saukunis bo
los, gansakuTrebiT, me-19 saukuneSi,sakiTxma politikuri institutebis
mniSvnelobis Sesaxeb, praqtikuli Rirebuleba SeiZina. aqtiuri konsti
tucionalisturi procesebis gamo mimdinareobda axali, industriuli
sazogadoebis, axali ekonomikisa da axali tipis erovnuli saxelmwifos
institucionalizaciis procesi. me-20 saukunis politikur mecnierebaSi
utilitaristuli 2, bihevioristuli 1 tendenciebis da viwrod gagebuli

1 Toma aqvineli, RvTismetyvelebis Sejameba, Tb;2004. nikolo makiaveli, mTavari, 1984.


Томас Гоббс, сочинения, Т.1, М., 1989;Т.2., М; 1991; monteskie S. l. kanonTa goni, Tb., 1994, georg
vilhelm fridrix hegeli, leqciebi istoriis filosofiaze, Tb; 2001; Бентам Иерения
«Принципы законодательства», М..1895. Милль Д. С. Представительное Правление, С.П.Б. 1907. К. Маркс и
Ф. Энгельс соч.Т.3. Спенсер Г. Основания социологии.т.1.С.П.Б.1888, Научные, политические и
философские опыты.Т.1.С.П.Б. 1899.

2 utilitarizmi eTikuri mimdinareobaa, romelic jeremi bentamma da jeims milma


ganaviTares. is ”sikeTes”- siamovnebasa da bednierebasTan, “borotebas” ki tkivilsa da
ubedurebasTan aigivebs. aseTi xedvis Sesabamisad, adamianebi moqmedeben siamovnebis
maqsimumamde gazrdisa da tkivilis minimumamde Semcirebis mizniT. es ukanasknelni ki
sargeblianobis anu gamoyenebis Rirebulebis sazomiT izomeba da, Cveulebriv, aRiqmeba,
rogorc materialuri moxmarebidan miRebuli kmayofileba. “udidesi bednierebis”
principi SeiZleba gamoviyenoT kanonTa, institutTa da Tavad politikur sistemaTa
Sesafaseblad. qmedebis utilitarizmis mixedviT, qmedeba marTebulia, Tu misiT
miniWebuli siamovneba tkivils aRemateba. wesis utilitarizmi qmedebas marTebulad
miiCnevs, Tu is TanxmobaSia wesTan, romelsac misi sazogadod dacvis SemTxvevaSi kargi
Sedegebi moaqvs [heivudi e. politika. Tb. 2007. Ggv.29]

5
racionaluri arCevanis Teoriis momZlavrebis pirobebSi, institutebis
Seswavlac am midgomebis mixedviT wydeboda, xoli misi normatiuli
aspeqti praqtikulad ignorirebuli iyo. 2
gasuli saukunis 70-iani da, gansakuTrebiT, 80-iani wlebidan
dawyebuli, politikuri institutebi kvlav ikaveben centralur adgils
politikur TeoriaSi. aRniSnuli garemoeba ki gamowveuli iyo im
cvlilebebiT, romlsac “dasavluri” sazogadoeba modernidan postmo
dernis epoqaSi gadasvlisas awydeboda. es pasuxia im krizisze, romelsac
dasavluri sazogadoebrivi da politikuri institutebi (magaliTad,
“sazogadoebrivi sferos krizisi”, “legitimurobis krizisi”, “delibe
ratiuli demokratia” - habermasi) ganicdis da im cvlilebebiT, romle
bsac Rirebulebrivi orientirebi gadian (roulzi - “samarTlianobis
Teoria”, uolteri, elsteri . . . Teoria, ingelharti-modernizacia da
postmodernizacia-empiria. . .). evrokavSiris farglebSi mimdinare inten
siuri institucionaluri mSenebloba am gamowvevaze pasuxad SeiZleba
iqnes miCneuli. 3 Tavad imanenturi ganviTareba mecnierebisa, gansa
kuTrebiT, ekonomikaSi da zogad socialur-politikur mecnierebaSi,
erTi Zlieri stimulatori iyo institutebisadmi mibrunebisa (kouzi 4;
olsoni 5; norti 6. . .).
swored, me-20 saukunis 80-iani wlebidan institucionalizmi isev
imkvidrebs gansakuTrebul adgils politologiur kvlevebSi. amave

1
1950-1960-ian wlebSi, gansakuTrebiT, aSS-Si Camoyalibda politikuri analizis is
forma, romelic ZiriTadad bihevioralizmis Teorias efuZneboda. bihevioralizmi:
rwmena, rom socialuri Teoriebi mxoloddamxolod dakvirvebisaTvis im xelmisawvdom
qcevebze unda aigos, rac kvlevisaTvis aRnusxvad monacemebs iZleva (heivudi e. Tb., 2007.
gv.29)
2 ix.JorJoliani gia, politikuri institutebi: analizi, Tb., 2006, gv.7

3 iqve, gv.7
4 nobelianti ekonomistebi, avtor-Semdgenlebi: ambrosi griSikaSvili, Tengiz kudava,
nino odilavaZe, Tb. 2005. Gv.175-183

5 Разин В.И. Политическая организация общества как категория исторического материализма. М., 1971. с.6

6 nobelianti ekonomistebi, avtor-Semdgenlebi: ambrosi griSikaSvili, Tengiz kudava,


nino odilavaZe, Tb., 2005, gv.188-194; North Duglass, Institutions, Institutional Change
and Economic Performanca, Cambrege, CNP, 1990
6
dros, aRsaniSnavia, rom politikuri da, sazogadod, socialuri
mecnierebebisaTvis, komplimentarizmi sul ufro misaRebi da damaxasiბ
aTebelixdeba Teoriul da meTodologiur midgomebSi. arcerTi cal-
calke aRebuli midgoma ver uzrunvelyofs politikis fenomenis met-
naklebad srulfasovan gagebasa da axsnas.
politikuri urTierTobebi mudam icvlebodnen da icvlebian, romelic,
rasakvirvelia, damokidebulia rogorc sazogadoebrivi ganviTarebis
doneze, ise sazogadoebis SigniT arsebul ZalTa Tanafardobaze. radgan
politika aris urTierToba calkeul socialur jgufebs, klasebs,
erebsa da saxelmwifoebs Soris. magram am subieqtebs Soris damo
kidebuleba xorcieldeba uSualod politikuri organizaciebisa da maTi
organoebis meSveobiT. amitom SeiZleba iTqvas, rom politikuri
institutebi warmoadgenen politikur organizaciaTa da politikur
dawesebulebaTa erTobliobas, romlebic gamoxataven da icaven mocemuli
sazogadoebis (socialuri jgufebis, klasebisa da erebis) interesebs. A
am Tvalsazrisidan gamomdinare, politologebi xSirad politikur
institutebs mxolod oficialur saxelmwifo dawesebulebebs
miakuTvneben, an im sistemas, romlebzedac, rogorc adre werda Tomas
hobsi “leviaTanaSi’, vrceldeboda saxelmwifo xelisuflebis
uflebamosilebani anu legaluri, saxelmwifos mier nebadarTuli
organizaciebi da struqturebi. 1
sazogadoebriv_ politikur institutebSi saxelmwifoebriv-samarTle
brivi da sxva politikuri organizaciebisa da dawesebulebebis sistema
aris ganmsazRvreli, romlis meSveobiTac xorcieldeba politikuri
xelisufleba. 2
politikur institutebs, rogorc socialur-klasobrivi struqturiT,
ise sazogadoebriv-politikuri xasiaTiT, SinaarsiTa da formiT,
upirveles yovlisa, miekuTvneba: saxelmwifo, politikuri partiebi,

1
Томас Гоббс, Левиафан, или материя, форма и власть государства церковного и гражданского. М. 1936.
Стр.181.

2
Разин В.И. Политическая организация общества как категория исторического материализма. М., 1971. с.6

7
profesionaluri organizaciebi (kavSirebi), arasamTavrobo orga
nizaciebi, interesTa jgufebi (lobistebi) da sxva gaerTianebebi, romle
bic specialurad arian Seqmnili da oficialurad aRiarebuli, rogorc
sazogadoebis ara marto calkeuli socialuri jgufebis, klasebis,
erebis, aramed mTeli sazogadoebis interesebis gamomxatvelad da
damcvelad. amJamad, sazogadoebis politikuri institutebi umeteswil
qveynebSi (evropisa da CrdiloeT amerikis) saxelmwifos organoebTan
erTad moicavs politikur partiebs, profesionalur kavSirebs da
interesTa jgufebs (lobistebs), romlebic monawileoben saxelmwifo
xelisuflebis ganxorcielebaSi an zemoqmedeben masze. magaliTad,
amerikuli lobisturi jgufebi-legalizebuli da registrirebuli aSS-is
lobizmis regulirebis Sesaxeb kanonis Tanaxmad, me-20 saukunis 40-iani
wlebis bolos, warmoadgenen oficialur politikur instituts. aq unda
aRiniSnos, rom ruseTSi Sesabamisi kanonmdeblobis ararsebobis
pirobebSi lobizmi imyofeba politikuri speqtris “Crdilovan” nawilSi.
aqedan gamomdinare, lobistebi ruseTSi TiTqosda institucionalizmis
parametrebSi ver Tavsdeba, miuxedavad amisa, aqtiurad zemoqmedeben
mravali politikuri gadawyvetilebis miRebaze qveyanaSi. Uunda iTqvas,
rom ruseTis “Crdilovani” lobisturi jgufebi- es ukve de-faqto
aRiarebuli politikuri institutia, romelic zogjer ufro gavleniania,
vidre partiuli. 1
aSS lobizmis legalizaciis magaliTi naTlad gviCvenebs politikuri
“substanciisa” da “instituciis” urTierTdamokidebulebis xasiaTis
demonstrirebas. rodesac yalibdeba realuri urTierToba xelisufle
basa da sxvadasxva socialur jgufebs Soris, romelic uSualod, arcTu
iSviaTad, sruliad samarTlebriv safuZvelze, iwvevs araofi cialuri
institucionaluri struqturebis Camoyalibebas da romlebic Semdgom
gardaiqmnebian politikuri sistemis oficialur da legalur institu
tad, rac, rasakvirvelia, SesaZlebelia mxolod ZiriTadi sazogadoebrivi
Zalebis Tanxmobisa da mxardaWeris pirobebSi. 2

1
Дегтярёв А.А. Основы политической теории. М.,2009.с.23

2
Дегтяров А.А. Основы политической теории. М. 2009. с.24

8
politikuri cxovrebis institucionalur da substancionalur
aspeqtebs Soris makropolitikur doneze msgavsi kavSirebi arsebobs ara
mxolod saSinao politikaSi, aramed saerTaSoriso politikis sferoSic,
e.i. megapolitikur doneze, rac aSkarad aisaxa evropuli Tanamegobrobis
[EC] Camoyalibebis procesSi. evropuli Tanamegobroba [EC], rogorc axali
Zalis mqone “polusi” iwyebs Zveli institutis “polisis” Seviwroebas,
e.i. saxelmwifo-eris. Zalauflebisa da gavlenis gadanawileba evropul
Tanamegobrobasa da masSi Semaval saxelmwifoebs Soris, saxelmwifos
zeda institutebis (evroparlamenti da a.S.) Camoyalibeba, “maTi statusis
gansazRvra, gansakuTrebiT maTTvis aucilebeli uflebamosilebis
miniWeba, moRvaweobis ZiriTadi formebisa da meTodebis dadgena,
daweseba- es savsebiT ar aris TviTneburi gadawyvetilebebi, aramed
realizaciaa im ideebisa da principebis, romlebic safuZvlad udevs
dasavleTevropul integracias, TanamegobrobaTa Camoyalibebas.” 1
unda aRiniSnos, rom politikuri partia, iseve rogorc interesTa
jgufebi, politikur instituts warmoadgens. is xalxis uSualo
Suamavalia saxelmwifosa da xelisuflebasTan. partiis saqmianoba
xasiaTdeba gansakuTrebuli TaviseburebebiTa da specifiurobiT. is sxva
danarCeni sazogadoebrivi organizaciebidan “yvelaze politikuri orga
nizaciaa” (douzi). 2 istoriulad partia warmoiSva rogorc gansa
zRvruli socialuri jgufebis, fenis, klasis interesebis gamomxatveli
warmomadgenlobiTi struqtura, rogorc saxelmwifos opoziciuri da
sxva politikur gaerTianebaTa instituti. upirveles yovlisa, misi
umTavresi mizania politikuri xelisuflebis mopoveba da
mosaxleobisagan mxardaWeris uzrunvelyofa. aseve politikuri partiis
moRvaweobis ZiriTadi amocanaa xelisuflebis sxvadasxva ganStoebebSi,
saxelmwifoebrivi mmarTvelobis adgilobriv da centralur organoebsa

1
Мутагиров Д.З. Международные политические институты. М. 2009. С.24

2
ix. TeTvaZe SoTa, politikuri institutebi-xelisuflebis ganxorcielebis meqanizmi.
Tb. 1997. Gv.39

9
da sxvadasxva instituts Soris kavSirebisa da urTierTobaTa
ganmtkiceba. amasTanve, rogorc TiToeuli moqalaqis, ise mTlianad sa
zogadoebis, misi calkeuli socialuri fenis, klasebis interesTa arti
kulacia da dacva.
sazogadoebis politikuri institutebis Teoriul problemebze
bolodroindel specialur literaturaSi gamoqveynebul naSromebSi
gansakuTrebuli yuradReba misi cnebisa da struqturis gansazRvras
eTmoboda.
mTeli me-20 saukunis ganmavlobasa da 21-e saukunis dasawyisSi
politikur azrovnebaSi dominirebda warmodgena saxelmwifoze, rogorc
politikuri cxovrebis substancionalur (ZiriTad) sawyisze. xolo
politikuri institutebis qveS igulisxmeboda mxolod administraciuli
dawesebulebebi da iuridiuli normebi. magram k. marqsis, 1 g. spenseris, 2 m.
veberis, 3 klasikuri (fundamenturi) nawarmoebebidan dawyebuli,
politologiasa da sociologiaSi politikuri institutebis saxelmwi
foebriv-samarTlebrivi an administraciul-iuridiul gagebasTan erTad,
yalibdeba, aseve Tvisobrivad axali socialuri midgoma politikuri
institutebisadmi. Apolitikur sferoSi substanciasa da instituciis
(institucionalizmis) Tanafardobis, politikur urTierTobebSi formisa
da Sinaarsis problema aman axal Teoriul simaRleze aiyvana.
ra aris mainc politikuri instituti? termini “instituti” warmodgeba
laTinuri sityvidan “Institutum”, rac niSnavs “dadgenas” an “dawesebas”.4
am mniSvnelobiT institutebis, etimologiurad TiTqmis sityvasityviT

1 k. marqsi, samoqalaqo omi safrangeTSi, tf. 1931. Tvrameti briumeri lui bonapartisa,
tf.. 1932. k. marqsi, kapitali, t.1; Tb., 1930; t.2; Tb., 1933; t.3, w.1-2; Tb., 1932-1934; t.4, Tb.,
1966.

2
g.spenseri, основания социологии, Т.1. СПБ, 1888. Научные,политические и философские опыты, под.об.
ред.Н.А.Рубакина.СПБ. 1899, Личность и государство. СПБ.1908

3 m. veberi, narkvevebi religiis sociologiis Sesaxeb, Tb, 2004, politika, rogorc


mowodeba da xeloba,Tb,1994

4
Дегтярёв А..А. Основы политической теории, М.2009.с.17

10
interpretacias iZleva maqs veberi, 1 romelic aRniSnavs, rom saxelmwifo,
rogorc rafinirebuli magaliTi institutisa, warmoadgens adamianTa
iseT erTobas, romelTa qceva dafuZnebulia “im zomaze, ra zomiTac amas,
Tavis mxriv, saxelmwifo uSvebs”, racionalur dadgenilebebze
(konstituciis normebze da a. S.) dayrdnobiT.
frangi politologebi (m. prelo, J. biurdo, m. diuverJe) gamoyofen
politikur institutSi Semaval or ZiriTad komponents: jer erTi, saku
Triv urTierTobebis sistemis idealur models; meore, esaa uSualod
organizaciuli struqturebi, romlebic warmoiqmneba koleqti uri
politikuri praqtikis (politikuri saqmianobis, gamocdilebis) Se degad.2
kvlevebis Sedegad gamovlinda am mecnieruli kategoriis gamoyenebis
didi mniSvneloba social-politikuri procesebisa da gansakuTrebiT
maTi saxelmwifoebriv-samarTlebrivi formebis gansaxilvelad. 3
Tumca, sakiTxi politikuri institutebis cnebis logikuri arealis
Sesaxeb, im movlenaTa speqtrSi (uwyvet jaWvSi), romelsac is moicavs
dRemde, kamaTis sagania. Mmiuxedavad amisa, yvelaze metad gavrcelebulia
mtkiceba imisa, rom politikuri institutebis cnebaSi uSualod
moiazreba saxelmwifo organoebis kompleqsi da mxolod is socialur-
politikuri gaerTianebebi, romlebic monawileoben saxelmwifo
xelisuflebis ganxorcielebaSi. 4
politikuri institutebi- uaRresad rTuli sistemaa, romelic misi
Semadgeneli elementebis mravalgvarobiT da, aseve, maT Soris arsebuli
mWidro urTierTkavSiriT xasiaTdeba. magram elementTa simravle da
urTierTkavSirebi yovelTvis ar warmoadgenen politikuri institutebis
organizebulobisa da simyaris safuZvels. radgan maTi moqmedeba xdeba
ra sivrcesa (eqstensiuri struqtura) da droSi (intensiuri struqtura),
politikurma institutebma sazogadoebaSi warmoqmnili garkveuli Sida

1
m. veberi, politika rogorc mowodeba da xeloba, Tb, 1994, gv.12-13

2
ix. Дегтярёв А..А. Основы политической теории,М.2009.с.19

3
Манов В.И. Государство и политическая организация общества, М.,1974, с.212-213

4
Манов В.И. Государство и политическая организация общества. М., 1974,, gv.213
11
dapirispirebulobis Sedegad SeiZleba miiRon qaoturi xasiaTi da am
garemoebam srul daSlamde miiyvanos isini. Tumca politikuri
institutebi, sanam funqcionireben, rogorc sistema, mis struqturebSi
warmoiSoba regulaciuri procesebi, romelic uSualod mimarTuli
iqneba iqiTken, rom SeinarCunos arsebuli mdgomareoba. 1
rogorc aRvniSneT, politikuri institutebi moicavs rogorc
saxelmwifos, aseve sxvadasxva sazogadoebriv-politikur organizacias
Tu dawesebulebas- partiebs da sxva gaerTianebebs, romlebic imyofebian
ama Tu im urTierTobaSi saxelmwifo xelisuflebasTan. amitom poli
tikuri institutebis moRvaweoba msWvalavs mTel sazogadoebriv
cxovrebas, aqtiurad zemoqmedebs sazogadoebis socialur-ekonomikuri da
politikuri cxovrebis yvela sferoze, astimulirebs sazogadoebriv
process. Tumca SesaZlebelia sapirispiroc, man Seqmnas dabrkolebebi,
Seaferxos an gaaZlieros misi ganviTareba, ukidures SemTxvevaSi,
moSalos kidec.
politikuri institutebi- rTuli da dinamiuri warmonaqmnia. amiT
garkveulwilad aixsneba is urTierTsawinaaRmdego postulatebi (Tvalsa
zrisi), romelic gvxvdeba mocemuli politikuri (organizaciis, dawese
bulebaTa) sistemis cnebis ganmartebaSi.
drodadro politikuri institutebi ganixileboda iseT kategoriad,
romelic moicavda yvelafers politikurs e.i. politikur urTierTobebs,
sakuTriv politikas, politikur dawesebulebebs, kavSirebs da a.S. am
mosazrebis avtorebi amtkiceben, rom sazogadoebriv-politikuri urTi
erTobebis yoveli aspeqti warmoadgens gansakuTrebul organizacias, rom
lis Sinaarss Sesabamisi procesebi da urTierTobebi Seadgens. am
poziciidan udgebian isini politikuri institutebis struqturis Sesaxeb
sabolood sakiTxis gadawyvetas. am struqturaSi maT mier moiazreba
politikuri urTierTobebi, konkretuli saxelmwifo da sazogadoebriv-
politikuri organizaciebi, agreTve, erebi da klasebi, rogorc
politikuri urTierTobebis matareblebi. 2
gansakuTrebul yuradRebas imsaxurebs mosazreba, romlis Tanaxmad
politikuri institutebis cneba moicavs saxelmwifos da sazogadoebriv-

1
Манов В.И. Государство и политическая организация общества. М., 1974, с. 220
2
.Белых А.К. Политическая организация общества и социалистическое управление. ЛГУ,1967,с.9,15,16.
12
politikur dawesebulebaTa, sxva sazogadoebriv gaerTianebaTa mTel
sistemas. am TvalsazrisiT, erT-erTi avtoris d. Cesnokovis mtkicebiT,
politikuri institutebi warmoadgenen saxelmwifo-samarTlebriv,
sazogadoebriv-politikur dawesebulebaTa da organizaciaTa erTian
sistemas, romelic aregulirebs politikur urTierTobebs klasebs,
saxelmwifosa da xalxTa Soris. es urTierTobebi vlindeba ara mxolod
politikur sferoSi, aramed sazogadoebrivi cxovrebis rogorc
sameurneo, kulturul, ise sxva dargebSic. 1
karl marqsi da arc fridrix engelsi ar uaryofen politikuri da
samarTlebrivi dawesebulebebisa da institutebis mniSvnelobas, piriqiT,
isini yovelmxriv xazs usvamdnen maT seriozul rols sazogadoebaSi.
miuxedavad imisa, rom karl marqsi da fridrix engelsi yovelTvis
miuTiTebdnen saxelmwifos umniSvnelovanes klasobriv daniSnulebaze,
magram amave dros maTi Rrma rwmeniT, saxelmwifos misia amiT ar amoiwu
reboda. saxelmwifo, rogorc k. marqsi aRniSnavs, warmoadgens sazo
gadoebis marTvis iseT wyobas, romelic amTlianebs klasobriv sazoga
doebas, formas, romelic “amTlianebs samoqalaqo sazogadoebas”, gamo
xatavs da oficialurad warmoadgens sruliad mocemul erTobas mTli
anad. Kkarl marqsi Tvlida, rom saxelmwifo aris, garda Aamisa, poli
tikuri organizacia, mTeli klasobrivi sazogadoebis saerTo saqmeebis
samarTavad.2
amrigad, politikuri institutebi - esaa sazogadoebriv-politikuri
urTierTdamokidebulebis myari forma, romelic aregulirebs
politikuri xelisuflebis (politikuri dawesebulebis damokidebulebis,
moqmedebis, qcevis, saqmianobis) urTierTobaTa garkveul segments
sazogadoebaSi. politikuri institutebi ara ubralo jamia nebismieri
subieqtebisa, aramed Sinaganad erTmaneTTan mWidrod dakavSirebuli,
organizebuli, misi Semadgeneli elementebis (nawilebis) sistemaa. AA
mxolod politikuri institutebis subieqtebis sistemuri Seswavla (da
ara maTi izolirebulad ganxilva, rogorc aseTis) SesaZlebels xdis

1
Чесноков Д.И. Исторический материализм, М. «Мысль», 1964, с.249

2
К. Маркс и Ф. Энгелс, Соч.Т.25, ч.1; с.422
13
miviRoT adekvaturi, obieqturi informacia mTlianad politikuri
institutebis Sesaxeb.
amdenad, politikuri institutebis yvelaze gansakuTrebuli subieqti
saxelmwifoa, aseve mniSvnelovan subieqtebs warmoadgenen interes
jgufebi, politikuri elita, politikuri partiebi, profesiuli kavSi
rebi.

saxelmwifo-politikuri institutebis gansakuTrebuli subieqti


sakiTxi, saxelmwifos arsisa da rolis Sesaxeb sazogadoebis
ganviTarebaSi, miekuTvneba Teoriisa da praqtikis yvelaze mniSvnelovan
problemaTa ricxvs. Tanamedrove pirobebSi, uaRresad RirSesaniSnavi
movlenebiT aRsavse postmodernistul epoqaSi, uCveulod ganmtkicda
saxelmwifos roli da mniSvneloba sazogadoebriv-politikuri cxovrebis
sxvadasxva sferoSi. amitom interesi saxelmwifosadmi, misi damoki
debulebisa sxva ekonomikuri, socialuri da a.S. fenomenebisadmi_
jgufebisa Tu organizaciebisadmi, gansakuTrebiT, misi rogorc poli
tikuri institutebis ZiriTadi subieqtisadmi, ganuxrelad izrdeba.
rasakvirvelia, araviTar aucileblobas ar warmoadgens imis mtkiceba,
rom, saerTod, Tanamedrove saxelmwifosTvis damaxasiaTebeli yvela
Tvisebis axsna-ganmarteba SeuZlebelia sazogadoebis sxva politikuri
institutebisagan damoukideblad, maTTan kavSiris gareSe. amdenad,
saxelmwifos Sesaxeb moZRvrebis erT-erT umniSvnelovanes Teoriul
problemas misi cnebis mecnieruli gansazRvris sakiTxi warmoadgens.
radgan zogadi mecnieruli, saxelmwifo-samarTlebrivi cnebis, gansa
kuTrebiT, saxelmwifos zogadi cnebis dasabuTebas didi mniSvneloba
gaaCnia. es problematika uaRresad sapasuxismgeblo da rTulia, ramde
nadac aseTma gansazRvram unda Seqmnas saxelmwifos mecnieruli Secnobis
safuZveli. cnebebi viTardeba. ganviTarebadi cnebebis sistema ki axasi
aTebs Teoriis ganviTarebas.
cneba “saxelmwifos” interpretireba politikur mecnierebaSi araerT
gvarovania. jer erTi, am terminiT SesaZlebelia aRiniSnos sazogadoeba,
xalxi, romelic saxlobs garkveul teritoriaze da gaaCnia sazo
gadoebrivi saqmeebis marTvis erTiani sistema. am SemTxvevaSi saxelmwifo
esmiT, rogorc qveyana, rogorc xelisuflebis umaRlesi organoebis mier
14
warmodgenili da organizebuli, gansazRvrul nacionalur-teritoriul
sazRvrebSi mobinadre adamianTa erToba. aseTi mniSvnelobiT amboben
ruseTis, aSS-is, safrangeTis, germaniis, CineTis, saqarTvelos, iaponiis
da sxva saxelmwifoTa Sesaxeb. am SemTxvevaSi mxedvelobaSi aqvT
Sesabamis teritoriaze mcxovreb xalxTa kulturuli, ekonomikuri da
politikuri yofa-cxovrebis Taviseburebani.
meore cneba “saxelmwifo” gamoiyeneba im institutebisa da orga
noebis gansakuTrebuli sistemis aRsaniSnavad, romlebic axorcieleben
sazogadoebaSi saxelisuflo funqciebs da, romelTac miniWebuli aqvT
sazogadoebriv-politikuri saqmeebis marTvis uflebamosilebani.
saxelmwifo - es institutebisa da organizaciebis rTuli sistemaa,
romlis mTavar amocanas warmoadgens sazogadoebis marTva, sazogadoebis
mTlianobis SenarCunebisa da misi ganviTarebis uzrunvelyofis mizniT. am
amocanas saxelmwifo wyvets Cveulebriv kanonebis, brZanebebis, sxva
normatiuli aqtebis miRebis gziT, romlebic savaldebuloa mTeli
mosaxleobisaTvis. 1 amisaTvis is flobs umaRles xelisuflebas da
aucilebel resursebs, legitimuri zomebisa da saSualebebis uflebebs.
amdenad, saxelmwifo sazogadoebis konkretuli ganviTarebis pro
duqtia. is sazogadoebis inteleqtualuri Semoqmedebis, azrovnebis mona
povaria. saxelmwifo socialuri, ekonomikuri, zneobrivi, fsiqologiuri
da sxva kanonzomierebebis Sedegad sazogadoebis umTavres mmarTvel
politikur institutad yalibdeba. Sesabamisad, saxelmwifo aris gansa
zRvrul teritoriaze arsebuli sajaro xelisufleba, romelic gansa
kuTrebuli aparatis meSveobiT axorcielebs Tavis suverenul
uflebamosilebas, uzrunvelyofs sazogadoebriv wesrigsa da mTlianobas
gabatonebuli klasisa Tu mTeli xalxis interesebis Sesabamisad.
es ganmarteba zogadi xasiaTisaa, miuTiTebs mxolod im niSnebze,
romlebic yvela tipisa da formis saxelmwifosaTvisaa damaxasiaTebeli.
es niSnebia: sajaro xelisufleba. xelisuflebis gareSe saxelmwifo ar
SeiZleba arsebobdes, radgan saxelmwifo sazogadoebis politikuri
xelisuflebis organizaciaa. am xelisuflebas sajaro ewodeba imitom,
rom moqmedebs xalxis, sazogadoebis saxeliT. igi saxelmwifo xeli

1
Пушкарёва Г.В. Политология, М., 2002, с.78-79
15
suflebaa, radgan xorcieldeba saxelmwifos gansakuTrebuli orga
noebisa da dawesebulebebis mTeli sistemis meSveobiT. saWiro SemTxve
vaSi iZulebiTi RonisZiebebis gamoyenebiT. teritoriuli orga nizacia.
saxelmwifo xelisufleba xorcieldeba gansazRvruli teritoriis
farglebSi, vrceldeba am saxelmwifos moqalaqeebze da mis teritoriaze
mudmivad Tu droebiT mcxovrebByvela sxva adamianze. 1
teritoria aris saxelmwifos arsebobis ara sazogadoebrivi, aramed
bunebrivi piroba. Tavad teritoria ver warmoqmnis saxelmwifos. is
warmoqmnis mxolod sivrces, romlis farglebSic saxelmwifo axor
cielebs xelisuflebas. amrigad, mosaxleobac da teritoriac, saxel
mwifos warmoqmnisa da arsebobis aucilebel materialur winapirobas
warmoadgens. SeuZlebelia arsebobdes saxelmwifo teritoriis gareSe
iseve, rogorc SeuZlebelia is aseve arsebobdes mosaxleobis gareSe. 2
L legitimuroba. saxelmwifo xelisufleba iqmneba da xorcieldeba
samarTlebrivi normebis safuZvelze da mis farglebSi. mxolod sajaro
xelisuflebaa uflebamosili ganaxorcielos samarTalSemoqmedeba,
daadginos yvelasaTvis savaldebulo qcevis wesebi, gansakuTrebuli
organoebis meSveobiT uzrunvelyos maTi dacva da Sesruleba, gamoiyenos
iZulebiTi xasiaTis saSualebebi. suvereniteti. saxelmwifo xelisufleba
suverenulia, rogorc qveynis SigniT, ise mis farglebs gareT, roca
xorcieldeba Tavisuflad, yvela sxva xelisuflebisagan
damoukideblad. 3 saxelmwifo suvereniteti esaa, saxelmwifo
xelisuflebis iseTi Tviseba, romelic gamoixateba mocemuli
saxelmwifos uzenaesobasa da damoukideblobaSi qveynis SigniT nebismier
sxva xelisuflebasTan mimarTebaSi da aseve saxelmwifoTaSoriso
damokidebulebebis sferoSi saerTaSoriso samarTlis aRiarebuli
normebis mkacri dacviT. 4 saxelmwifo xelisuflebis damoukidebloba da
uzenaesoba gamoixateba SemdegSi: universalobaSi, rodesac mxolod
saxelmwifo xelisuflebis gadawyvetilebebi vrceldeba mocemuli

1 SuSanaSvili al. saqarTvelos saxelmwifosa da samarTlis safuZvlebi, Tb., 2000, gv.5


2 TezeliSvili solomon, saxelmwifosa da samarTlis Teoria (enciklopediuri masala),
Tb., 2008, gv.80-81
3
SuSanaSvili al. saqarTvelos saxelmwifosa da samarTlis safuZvlebi, Tb., 2000, gv.6
4 TezeliSvili solomon, saxelmwifosa da samarTlis Teoria (enciklopediuri masala),
Tb., 2008, gv.82
16
qveynis mTels mosaxleobasa da sazogadoebriv organizaciebze.
prerogativaSi, roca mas gaaCnia sxva sazogadoebrivi xelisuflebis
nebismier ukanono gamovlinebis gauqmebisa da baTilad cnobis
SesaZleblobebi. zemoqmedebis specialuri saSualebis arsebobaSi,
romelTac ar flobs nebismieri sxva sazogado ebrivi organizacia.1
sazogadoebis xangrZlivi ganviTarebis sxvadasxva istoriul
monakveTze didi iyo epoqis Tanamedrove moazrovneTa miswrafeba saxelm
wifos arsis Secnobisadmi. maTi mcdeloba, gaerkviaT da gamoekvliaT
saxelmwifos roli da daniSnuleba, miznebi da amocanebi, aseve marTvis
struqturebi da funqciebi sazogadoebriv cxovrebaSi. Aaman ki, Tavis
mxriv, ganapiroba, rogorc SexedulebaTa, ise saxelmwifos gansa
zRvrebaTa mravalferovneba. magaliTad, aristotele stragoseli saxelm
wifos gansazRvravda, rogorc mravali gvarisa da soflis gaerTianebas
ukeTesi srulyofili cxovrebisTvis. 2 ciceroni, markus tuliusi
saxelmwifoSi xedavs ara adamianis cxovrebis umaRlesi srulyofis
xorcSesxmas, aramed samarTlis saerTo wesebiTa da saerTo interesebiT
gaerTianebul adamianTa kavSirs. 3 germaneli iuristi r. moli 1872 wels
werda, rom “saxelmwifo aris iseTi dadgenilebebis mudmivi, erTiani
organizmi, romelTac saerTo nebismieri marTvis, saerTo ZaliT mxarda
Werisa da amoqmedebis mixedviT, gaaCnia mocemul teritoriaze gansa
zRvruli xalxis nebadarTuli miznebis miRwevisaTvis xelSewyoba. Ker
Zod, calkeuli pirovnebiT dawyebuli, damTavrebuli sazogadoebiT
manamde, sanam es miznebi ar dakmayofildeba pirovnebis sakuTari ZalebiT
da sanam isini ar Seadgenen zogadi saWiroebis sagans”. 4 saxelmwifos
hegeliseuli gansazRvreba efuZneba uSualod misi filosofiuri
azrovnebis sistemas, romlis mixedviT saxelmwifo warmoadgens adamianis
yofis gansakuTrebuli sulieri sawyisebis warmoqmnas: “saxelmwifo
TviTcnobieri zneobrivi substanciaa – ojaxis principisa da samoqalaqo

1TezeliSvili solomon, saxelmwifosa da samarTlis Teoria (enciklopediuri masala),


Tb., 2008, gv.82

2
aristotele, politika, naw.I, Tb., 1995, gv.80
3
Цицерон, Диалоги-о государстве и о законах, М., 1966, с.20
4 ix. TezeliSvili, saxelmwifosa da samarTlis Teoria (enciklopediuri masala), Tb.,
2008. Gv.73
17
sazogadoebis principis SeerTeba”. 1 “igi zneobrivi mTlianobaa –
saxelmwifoa, anu is sinamdvilea, romelSic individs Tavisi Tavisufleba
aqvs da am TavisuflebiT tkbeba, magram aqvs imgvarad, rom TviT es
individi zogadis codna, rwmena da nebebaa”. 2
aranakleb sainteresoa rusi iuristebis mier mocemuli saxelmwifos
cnebis gansazRvra. Ees gansazRvrebi mecnieruli TvalsazrisiT metad
sayuradreboa, radgan maT udavod dResac ar daukargavT namdvili
mecnieruli Rirebuleba. magaliTad, n. lazarevski saxelmwifos gansa
zRvravda Semdegnairad: ”saxelmwifo_ esaa mbrZanebluri suverenuli
organizacia”. 3 n. korkunovi werda, rom saxelmwifo aris “sazogadoebrivi
kavSiri, romelic warmoadgens damoukidebel, aRiarebul iZulebiT
mbrZaneblobas Tavisufal adamianebze”. 4 v. xvostovi Tvlis, rom
saxelmwifo “esaa garkveul teritoriaze mcxovrebi da iZulebiTi da
damoukidebeli uzenaesi xelisuflebisadmi daqvemdebarebuli Tavisu
fali adamianebis kavSiri”. 5
avstrieli saxelmwifomcodne l. gumploviCis mixedviT, saxelmwifo
aris sxva araferi, Tu ara “garkveuli marTlwesrigis dasacavad gaTva
liswinebuli mbrZaneblobis bunebrivad warmoqmnili organizacia”. 6
ingliseli saxelmwifomcodne filipsi wers: ”saxelmwifo aris
damoukidebeli politikuri sazogadoeba, romelsac gaaCnia (dakavebuli
aqvs) garkveuli teritoria an teritoriebi da, romlis wevrebi gaerTi
andnen im mizniT, rom gareSe ZalebisaTvis gaewiaT winaaRmdegoba da
uzrunveleyoT Sida wesrigi”. 7
frangi iuristi a. fotSi saxelmwifos ase gansazRvravs: ”saxelm
wifo aris socialuri movlena, romelsac mowmobs politikuri gaerTi
anebis (sazogadoebis) arseboba da romelic cxovrobs garkveul teri
toriaze da, romelSic viTardeba (mkvidrdeba) gansakuTrebuli iuridi
uli wesrigi”. 8

1 georg vilhelm fridrix hegeli, gonis filosofia, Tb., 1984, gv.307


2 georg vilhelm fridrix hegeli, leqciebi istoriis filosofiaze, Tb., 2001, gv.23
3
Лазаревский Н.И. Русское государственное право, Т.I, С-Петербург, 1913, с.21
4
Коркунов Н.М. Лекции по общей теории права СПБ., 1907, с.240
5
Хвостов В.М. Общая Теория права, изд.6, М., 1914, с.15
6
Гумплович Л. Общее учение о государстве, СПБ 1910, с.36
7
Philips O.H. Constitutional Laws of Great Britain, London, 1946, p.1
8
Foutasch A. Manuel de Droit Public et Prive, T.II 3-nd. Paris, 1984, p.619
18
marqsistul-leninuri mecniereba saxelmwifos ganmartavs misi
klasobrivi bunebidan gamomdinare. is saxelmwifos ganixilavs, rogorc
ekonomikurad gabatonebuli klasis politikuri xelisuflebis
organizacias. “saxelmwifo-aRniSnavs vladimer lenini,-aris manqana erTi
klasis mier meoris daCagvrisaTvis, manqana, raTa erTi klasis
morCilebis qveS iyos sxva daqvemdebarebuli klasebi”. 1
karl marqsi da fridrix engelsi burJuaziuli saxelmwifos gaanali
zebisas werdnen, rom is “Tavisi arsiT aris kapitalisturi manqana,
kapitalistebis saxelmwifo, idealuri kapitalisti”. 2
amdenad, saxelmwifoze Sexedulebebisa da saxelmwifos
gansazRvrebaTa mravalferovneba ganpirobebulia Tavad saxelmwifos
bunebiT da dakavSirebulia uSualod masTan, rogorc sakmaod rTul da
istoriulad cvalebad fenomenTan. is pasuxobs yvela im kiTxvas, rasac
warmoadgens saxelmwifo mis istoriul realobasa da istoriul
gamovlinebaSi.

saxelmwifos socialuri daniSnuleba


saxelmwifos socialuri daniSnulebis konkretuli problema
uSualod ganpirobebulia misi xasiaTiTa da arsiT, aseve saxelmwifos
rogorc socialuri movlenis winaSe mdgari amocanebiTa da miznebiT.
Sazo gadoebis ganviTarebasTan, mis socialur Tu teqnikur cvlile
bebTan erTad icvleba da viTardeba saxelmwifos (an xelisuflebis)
zogadi socialuri funqcia da amocanebi, izrdeba misi socialuri
valdebulebebi sazogadoebasTan mimarTebaSi. saerTo socialuri sakiT
xebi warmoadgens saxelmwifos moRvaweobis organul nawils, rac sazo
gadoebis socialur uzrunvelyofasa da keTildReobaSi vlindeba.
Tavad sazogadoebis socialuri bunebidan gamomdinare, saxelmwifo
asrulebs mraval funqcias, rac udavod saWiroebs Tavisi arsebobisa da
ganviTarebis pirobebis aucilebel dacvas. magaliTad, saxelmwifo
aSenebs saxlebs, fabrika-qarxnebs, skolebs, agebs xidebs, gahyavs gzebi,

1 lenini v.i. saxelmwifos Sesaxeb (leqcia wakiTxuli sverdlovis universitetSi, 1919, 11


ivliss), Tb., 1955, gv.16
2
К. Маркс и Ф. Енгельс, Сочинения, Т.20, с.290
19
amave dros xelmZRvanelobs swavla-ganaTlebis saqmes, adamianebis Sro
misa da cxovrebis saerTo pirobebis dacvas, adgens da aregulirebs safi
nanso sistemas da a. S. yoveli aseTi saqmianoba warmoadgens saerTo sayo
velTao sruliad socialur moRvaweobas.
saxelmwifo movalea uzrunvelyos TiToeuli moqalaqisaTvis (sazo
gadoebis wevrisaTvis) arsebobis, Sesaferisi socialuri dacvis, cxov
rebis Tanabari Sansis, sazogadoebaSi pirovnebis TviTrealizaciis Sesa
Zleblobis pirobebi. saxelmwifos socialuri politikis daniSnulebaa
sayovelTao keTildReobisa da sazogadoebaSi socialuri samarTliano
bis damkvidreba. misi mizania mSvidobis, sazogadoebrivi stabilurobisa
da adamianisaTvis normaluri cxovrebis pirobebis Seqmna.
misi xangrZlivi istoriuli ganviTarebis manZilze saxelmwifos
socialuri daniSnulebis gansazRvris mcdelobebi hqondaT sxvadasxva
epoqisa da gansxvavebuli mecnieruli Sexedulebebis mqone, aseve calke
uli mimarTulebebis mimdevar moazrovneebs. magaliTad, platonsa da
aristoteles miaCndaT, rom saxelmwifos daniSnulebas zneobriobis
damkvidreba warmoadgenda. aristotele zneobriobas saxelmwifos Sesaxeb
moZRvrebis nawilad Tvlida. aseve, platonic saxelmwifos ganixilavda,
rogorc erTaderT saSualebad sazogadoebaSi saTnoebis dasamkvidre
blad. es Sexedulebebi ufro gvian, saxelmwifos socialur da zneobriv
daniSnulebaze, hegelma gaiziara da ganaviTara. is aRniSnavda, rom
zneoba is wesrigia, romelic myardeba adamianTa sxvadasxva urTierTo
bebis Sedegad. magaliTad, ojaxSi, sazogadoebaSi, saxelmwifoSi.
saxelmwifos is zneobriv idealad da adamianTa Tavisuflebis uzenaes
gamoxatulebad warmoaCens. saxelmwifos warmoSobis SeTanxmebiTi Te
oriis warmomadgenlebi saxelmwifos arsebobaSi xedavdnen saerTo
keTildReobas. hugo grociusis azriT, saxelmwifo aris organizacia
“saerTo sargeblianobis” mosatanad. igi saxelmwifos ase ganmartavs:
”saxelmwifo aris Tavisufal adamianTa kavSiri saerTo sargeblobisa da
uflebebis dasacavad”. 1 Tomas hobsi saerTo usafrTxoebasTan dakavSi
rebiT ambobs, rom saxelmwifo saWiroa usafrTxoebis uzrunvelsayofad

1
ix. valerian metreveli, giorgi daviTaSvili, politikur da samarTlebriv moZRvrebaTa
istoria. Tb., 1997, gv.101
20
da mSvidobis SesanarCuneblad. 1 Jan-Jak ruso _exeba saerTo Tavisu
flebas. is werda, “rom saxelmwifos saerTo sxeuli mSvidobiani cxovre
bis saxiT uzrunvelyofs TviToeuli adamianis pirad uflebebsa da maT
harmoniul Tanacxovrebas. 2 aleqsandre nikolozis Ze radiSCevi saxelm
wifos mTavar amocanas xedavda adamianTa cxovrebis gaumjobesebaSi. misi
azriT, adamiani mxolod adamianTan TanacxovrebiT xdeba Zlieri, amitom
sazogadoeba (saxelmwifo) unda zrunavdes adamianze.
marqsistul-leninuri moZRvreba saxelmwifos socialur daniSnulebad
Tvlida socializmis pirobebSi sazogadoebisaTvis farTo socialuri
uflebebis miniWebas: Sromis, ganaTlebis, moxucebulobis dros uzrun
velyofis, ufaso janmrTelobis dacvas, swavlebisa da sxva materialur
da kulturul moTxovnilebaTa dakmayofilebas sazo gadoebrivi forme
bis xarjze (saxelmwifo biujetis xarjze). 3
me-20 saukunis Sua periodSi Cndeba rigi Teoriebi (“sayovelTao bedni
erebis saxelmwifo”, “pluralisturi demokratia”, “samarTlebrivi saxelm
wifo” da sxva), romlebic Tanamedrove saxelmwifoebriobis mTavar amo
canas xedaven kanonis farglebSi mravalferovani socialuri keTil
dReobis SeqmnaSi sazogadoebis yvela wevrisaTvis, TiToeulis SesaZle
blobebis gaTvaliswinebiT (rostou, xekSneri, bernsi, jonsi da sxva).4
saerTod, Sexedulebebi saxelmwifos socialur daniSnulebaze gani
sazRvreba im obieqturi pirobebiT, romlebic damaxasiaTebelia sazo
gadoebis ganviTarebis mocemuli donisaTvis Sesabamis periodSi.

saxelmwifos warmoqmnis doqtrinebi (Teoriebi)


sakuTriv, saxelmwifos gaSuqebisas, garda misi arsis, niSnebisa da war
moSobis mizezebis gansazRvris Tu gaanalizebisa, uaRresad sayuradRebo
da aucilebelia saxelmwifos fenomenTan dakavSirebuli iseTi sakiT

1 ix. valerian metreveli, giorgi daviTaSvili, politikur da samarTlebriv


moZRvrebaTa istoria. Tb., 1997, gv.106
2 qarT. sabWoTa enciklopedia t.8. Tb., 1984; gv.514
3
mecnieruli komunizmi, red. fedoseevi, Tb., 1974, gv.233
4 solomon TezeliSvili, saxelmwifosa da samarTlis Teoria (enciklopediuri masala),
Tb., 2008, gv.89
21
xebis ganxilva, rogoricaa: saxelmwifos warmoqmnis Teoriebi, saxelm
wifos tipebi da formebi, mmarTvelobis formebi, saxelmwifos meqanizmi,
saxelmwifos funqciebi, samarTlebrivi saxelmwifos cneba, ZiriTadi
kanoni, politikuri reJimi, Ria samoqalaqo sazogadoeba.
saxelmwifos warmoSobis Sesaxeb mravali Sexeduleba da doqtrina
Seiqmna. amitom problemis ukeT gaazrebisa da warmodgenis mizniT, saWi
rod migvaCnia, mokled ganvixiloT zogierTi maTgani_ tradiciuli da
yvelaze ufro damaxasiaTebeli Tavisi epoqisaTvis.
Teologiuri Teoria. saxelmwifos Teologiuri anu Teokratiuli_
RvTaebrivi warmoSobis Teoria istoriulad uZvelesia, romlis mixedviT
saxelmwifo Seiqmna da arsebobs RvTis gangebiT da nebiT. mocemuli
Teoriis warmomadgenlebi arian mecnier-RvTismetyveli Toma aqvineli da
frangi filosofosi- Jak mariteni.
Toma aqvineli - Tomas Aquinas (1225-1274)- Sua saukuneebis italieli
filisofosi da RvTismetyveli, orTodoqsuli sqolastikis Sistema
tizatori. misi mravalricxovani Txzulebebidan gansakuTrebiT mniSvne
lovania “Teologiuri suma”(“Summa theologiae”) da “suma warmarTTa
winaaRmdeg” (“Summa contra gentiles”), rasac zogjer “filosofiis
sumasac” (“Summa philosophiae”) uwodeben. Toma aqvinelis Seqmnil
SexedulebaTa sistemas da mis mier kaTolikur filosofiaSi dafu
Znebul mimdinareobas Tomizmi ewodeba.
Toma aqvineli gonebasa da rwmenas Soris damokidebulebis sakiTxs
rwmenis sasargeblod wyvets. misi TqmiT, goneba rwmenas emsaxureba.
filosofia da kerZo mecnierebani TeologiaSi erTgvari propedevtikis
rols asrulebs.
Toma aqvinelis azriT, RvTis yofierebis pirvelmizezi da saboloo
mizani- RvTis arseba (esentia) da arseboba (esse) - igiveobrivia. RvTis
arsebobis dasabuTeba mxolod aposterioruli gziT aris SesaZlebeli.
Toma aqvineli Tavisi politikuri SexedulebiT iyo mtkice monarqisti,
papis xelisuflebis RvTaebrivi xasiaTis damcveli. misi filosofiur-
Teologiuri moZRvreba, ganaxlebuli da gadamuSavebuli neoTamizmis
saxiT, Tanamedrove kaTolicizmis oficialuri msoflmxedvelobaa. 1

1 qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.4, Tb., 1979, gv.691


22
mariteni Jak - Maritain (1882-1973)- Tnamedrove neoTomizmis
warmomadgenelia. Jak maritenis filosofiuri kredo savsebiT Tanxvdeba
Tomizmis ZiriTad ideebs. axal istoriul mijnaze is Tavis umTavres
amocanas Teologiisa da filosofiis, rwmenisa da gonebis SerigebaSi
xedavs. Jak mariteni am kompromisis miRwevas Toma aqvinelis saRvTis
metyvelo-sqolastikuri moZRvrebis ZiriTad ideebze dayrdnobiT
cdilobs.
Jak mariteni Tavis filosofias uwodebs “kritikul realizms” da
upirispirebs mas dekartis racionalizms. misi azriT, namdvil
yofierebas TiTqosda flobs sulieri samyaro; materialuri, fizikuri
samyaro aris “meore rigis” realoba, eqvemdebareba sulier qveynierebas
da damokidebulia masze. aseTi midgoma problemisadmi xels uwyobda mas
formalurad, mecnierul miRwevebze dayrdnobiT, daedgina mecnieruli
codnis zRvari. mecnierebs gaaCniaT sakuTari obieqti - fizikurad
realuri samyaro, -ambobs is, magram am bunebrivi samyaros zed arsebobs
sxva – zebunebrivi samyaroc, romelic miuwvdomelia racionaluri
SemecnebisaTvis. Ffaqtiurad Jak maritenis koncefcia warmoadgens obieq
turi idealizmis erT-erT formas. 1
Jak mariteni did yuradRebas uTmobda sociologiur da socialur-
politikur sakiTxebs. man niu-iorkSi daarsa specialuri seria
“politikuri filosofiis” problemebze (“civilizacia”). masSi gamo
aqveyna Sromebi, romlebSic Tanamedrove kapitalizmisa da burJu aziuli
demokratiis kritikis qveS propagandas uwevda e.w. “qristianuli
demokratiis” tradiciul ideebs. is uaryofda adamianTa sazogadoebis
ganviTarebis obieqtur bunebriv-istoriul kanonzomierebas da amtki
cebda, rom sazogadoebis safuZvels warmoadgens “ukvdavi sulis”
miswrafebani, romelic “evangeluri inspiraciiT” anu “saxarebis STago
nebiT” aris ganpirobebuli. 2
Teologiuri (Teokratiuli) Teoriis Tanaxmad, saxelmwifos Seqmnis
wyarod miCneuli gaxldaT RmerTi, xolo monarqi ki, RmerTis neba-
survilis Sesabamisad, saxelmwifos mmarTvelad iyo aRiarebuli.

1
Философская энциклопедия, Т.3, М., 1964. с.299
2
Философская энциклопедия, Т.3, М., 1964. с.299
23
Zvel egvipteSi gabatonebuli iyo idea faraonis gaRmerTebis Sesaxeb,
rogorc mzis Sobili Zisa. aqedan gamomdinare-_faraonis kulti.
faraonis xelisuflebis RvTaebriobis idea warmoadgenda Zveli egviptis
saxelmwifoebriobis erT-erT sayrdens. 1 qveyanaSi momxdari yvela
movlena da gatarebuli masStaburi gardaqmnebi egvipturi RmerTebis
nebad aRiqmeboda, xolo faraonebi gamocxadebuli iyvnen miwier RmerTe
bad, romlebic mudmivad zeciuri Zalebis (RmerTebis) mfarvelobis qveS
imyofebodnen. Zveli babilonis mefe xamurabis kanonebis preambulesa da
boloTqmaSi aRniSnulia, rom misi samefo xelisufleba RvTaebrivi
warmoSobisaa. RmerTebi mfarvelobas uweven mas da exmarebian
saxelmwifos mmarTvelobaSi. 2 msgavsi azria gatarebuli aseve e.w. manus
kanonebSi (Zveli indoeTi me-2 saukune Zv.w. da pirvel saukuneSi ax. w.). 3
Teologiuri doqtrinebi ufro mogvianebiT, feodalizmis xanaSi,
gavrcelda. im dros mefeebs, feodalur xelmwifeebs, qveynebis impera
torebs da yvela saxis feodalur monarqebs, dasWirdaT Teokra tiuli
ideologia sakuTari pirovnebis gandidebisaTvis, TavianTi SeuzRu davi
Zalauflebis dasabuTebisa da ganmtkicebisaTvis. am Teoriis apolo
getebi RmerTis mier dawesebulad acxadebdnen arsebul wes-wyobilebas,
socialur uTanasworobas. am mosazrebiT, rogorc ukve aRvniSneT,
gamoirCeoda Toma aqvineli. Semdgom epoqaSic Teokratiul ideologias
gamouCndnen mimdevrebi(erT-erTi maTgani iyo, Jak mariteni, romelzec
zemoT gvqonda saubari).
xelSekrulebis (SeTanxmebiTi) Teoria. mocemuli Teoriis mixedviT,
saxelmwifo Seiqmna adamianTa nebayoflobiTi gaerTianebis Sedegad,
urTierTSeTanxmebisa da sazogadoebrivi xelSekrulebis safuZvelze im
mizniT, rom adamianebs mieRwiaT sayovelTao mSvidobis, samarTlianobisa
da keTildReobisaTvis. maT, xelSekrulebis Tanaxmad, TavianTi ufle
bebis garkveuli nawili gadasces saxelmwifos. Tavis mxriv, saxelmwifom
ki aiRo valdebuleba daecva sazogadoebis TiToeuli wevris sakuTreba,
Tavisufleba, uzrunveleyo usafrTxoeba.

1
n. darsania, exnatoni da nefertiti, reformatori faraonis politikuri portreti da
biografiuli Strixebi, Tb., 2009, gv.52
2 xamurabis kanonebi, Tb., 1988, gv.6-9
3
Г.М. Бонгард-Левин, Г.Ф. Ильин, Древняя Индия, М., 1969, с.45-46
24
xelSekrulebis Teorias xangrZlivi istoria aqvs, magram is ver xsnis
sad, rodis da rogor gaformda sazogadoebrivi SeTanxmeba. es Teoria
gamoyofs ori saxis samarTals: bunebiTs, 1 romelic win uswrebs
sazogadoebasa da saxelmwifos, poziciurs_saxelmwifos mier warmo
qmnils. am Teoriis ZiriTadi warmomadgenlebi iyvnen: holandiaSi- hugo
grociusi da benediqt spinoza, inglisSi-Tomas hobsi da jon loki, saf
rangeTSi-Sarl lui monteskie da Jan-Jak ruso, volteri; ruseTSi-
aleqsandre radiSCevi.
G grociusi hugo de grooti (1583-1645)- holandieli mecnieri, iuristi,
sociologi da saxelmwifo moRvawe. bunebiTi samarTlis Teoriis da
saerTaSoriso samarTlis mecnierebis erT-erTi fuZemdebeli. grociusis
ZiriTadi traqtati “omisa da mSvidobis samarTlis Sesaxeb” saerTa
Soriso samarTlis problemebisadmi aris miZRvnili. is moiTxovda
usamarTlo omebis akrZalvas, winadadebas iZleoda daarsebuliyo mudmivi
organo saerTaSoriso dacvis gadasawyvetad. am naSromSi ganxilulia
saxelmwifosa da samarTlis zogadi sakiTxebic. grociusi ganasxvavebda
“bunebiT” da “adamianis mier“ samarTals. misi azriT, “bunebiTi” samarTa
li TavisTavadaa WeSmariti da RvTis nebisgan damoukideblad arsebobs.
“adamianis mier” samarTali ki “bunebiTis” principis ganxorcielebis
Sedegad iqmneba. 2 igi Tvlida, rom saxelmwifo warmoiSva e.w.
sazogadoebrivi xelSekrulebis Sedegad, is adamianTa gonivruli urTi
erTSeTanxmebis, maTi winaswargamiznuli moRvaweobis produqtia.
spinoza benediqt (barux) (1632-1677)- holandieli panTeisti
filosofosi, racionalisti. misi umTavresi Sromaa geometriuli princi
pebiT dalagebuli “eTika”. misi azriT, SeiZleba arsebobdes mxolod
erTaderTi usasrulo da maradiuli substancia – RmerTi an buneba.
spinoza RvTisa da bunebis gaigivebiT panTeizmis poziciis damcvelia. mi
si TvalsazrisiT, substancia aris is, rac TavisTvisaa da yovelives

1
bunebiTi samarTlis TeoriasTanaa dakavSirebuli, adamianTa Soris SeTanxmebis
Sedegad saxelmwifos warmoqmnis problema (sakiTxi), romlis mixedviT saxelmwifosa da
samarTlis Seqmnamde adamianebi imyofebodnen “bunebiT mdgomareobaSi”. bunebiTi
samarTlis ideebi Caisaxa Zvel droSi (ciceroni), Sua saukuneebSi upiratesad
Teologiuri forma miiRo. Xolo XVII-XVIII saukuneebSi am ideebma rogorc
progresulma burJuaziulma Teoriam (ideologiam) dadebiTi roli Seasrules,
feodalizmis winaaRmdeg brZolis periodSi. (qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.2, Tb.,
1972, gv.568-569
2
qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.3, Tb., 1979, gv.280
25
mizezia, ris arsebobac mis arsebobas emTxveva da ris moazrebisaTvisac
sxva ramis moazreba ar aris saWiro. igi saganTa imanenturi, realuri da
logikuri mizezicaa. substanciis usasrulo atributebidan adami
anisaTvis cnobilia mxolod ori atributi- azrovneba da ganfeniloba,
radgan adamiani am ori TvisebiT aris gansazRvruli. 1
“bunebiTi” samarTlis da sazogadoebrivi xelSekrulebis Teoriis sxva
gamoCenil warmomadgenelTa msgavsad, spinoza sazogadoebis kanon
zomierebebs ganixilavda adamianTa Sinagani bunebisaTvis ucvleli
(damaxasiaTebeli) Taviseburebebidan gamomdinare da SesaZleblad Tvli
da moqalaqeTa sakuTari egoisturi interesebis harmoniul SeTavsebas
mTeli sazogadoebis interesebTan.
Tomas hobsi (1588-1679)- ingliseli filosofosi, romelmac Tavisi
ZiriTadi ideebi Camoayaliba wignSi “leviaTani”. masSi avtori ganixilavs
iseT Temebs rogoricaa: adamianis buneba, codnis Teoria, eTika,
politikis filosofia. is yvelaze metad cnobilia swored am ukanasknel
sferoSi. misma ideebma didad gansazRvra axali drois politikis erT-
erTi umTavresi cneba: bunebiTi mdgomareoba. es sazogadoebis iseTi mdgo
mareobaa, roca jer kidev ar arsebobs saxelmwifo, anu ar aris Zala,
romelsac yvela adamiani daemorCileba da yvela TavisTavsaa mindobili.
swored amitom bunebiTi mdgomareoba aris yvelas brZola, TiToeulis
winaaRmdegoba. raki ar arsebobs uzenaesi Zalaufleba, romelsac yvela
daemorCileba, adamianebi yovelmxriv daucvelad grZnoben Tavs. 2 hobsi
Tvlida, rom adamiani bunebiT mdgomareobaSic racionaluri arsebaa.
Adamianis gonebriv triumfad miaCnda maT mier imis gacnobiereba, rom es
yvelasaTvis damRupvelia, aucilebelia ganusazRvreli Tavisuflebis
SezRudva da xelSekrulebiTi saxelmwifos Seqmna. hobsis azriT, pirov
neba savsebiT unda emorCilebodes xelisuflebas, magram Tu xeli
sufleba ver asrulebs Tavis movaleobas, gamarTlebulia xelSekrule
bis darRveva, e.i. revolucia, rac udidesi ubedurebaa. mmarTve lobis
saukeTeso formad is monarqias miiCnevs. 3

1
qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.9, Tb., 1985, gv.518-519
2
Sesavali Tanamedrove azrovnebaSi, wigni I, Tb., 2006, gv.252
3 qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.11, Tb., 1987, gv.676

26
hobsi erT-erTi politikuri realizmis skolis fuZemdebelia,
romelic dResac wamyvania saerTaSoriso urTierTobaTa TeoriaSi
(socialur-politikur TeoriaSi). am skolis SexedulebaTa Tanaxmad,
saxelmwifoTa urTierToba SegviZlia SevadaroT “bunebiT mdgomareobas”,
sadac ar aris erTiani uzenaesi Zalaufleba. Sesabamisad, am urTi
erTobaSi saxelmwifoebis qcevas, moqmedebas mTlianad usafrTxoebis
interesebi gansazRvravs.
jon loki (1632-1704)- ingliseli filosofosi da ganmanaTlebeli,
politikuri moazrovne. misi naSromebi gansakuTrebiT mniSvnelovania,
erTi mxriv, axali drois evropuli codnis Teoriis, meore mxriv-
liberaluri, politikuri moZRvrebis ganviTarebisaTvis. am ukanasknel
Temaze jon lokis ZiriTadi ideebi Camoyalibebulia “or traqtatSi
mmarTvelobaze”. 1 hobsis msgavsad, jon lokic akritikebs “mefeTa saRvTo
uflebis Teorias da politikur wesrigs adamianis bunebiT uflebebze
afuZnebs. Tumca, Tu hobsi sabolood absoluturi mmarTvelobis ideamde
midis, loki liberaluri konstitucionalizmis anu SezRuduli
Zalauflebis umTavres principebs ayalibebs. rac mas Tanamedrove
liberaluri demokratiis pirvel Teoretikosad aqcevs. 2
lokis mixedviT, sazogadoebasTan mimarTebis umTavresi Teza adami
anTa bunebiTi mdgomareobaa, sadac adamiani Tavisufali da Tana sworia.
misi azriT, adamians bunebiT mdgomareobaSi aqvs ara mxolod Tavisi
qmedebis racionalurad gaTvlis unari, aramed moralic. aqac moqmedebs
bunebiTi kanoni, romlis Tanaxmadac adamians ar SeuZlia sakuTari da
sxva adamianis sicocxlis da sakuTrebis xelyofa, Tu mis sicocxlesa
da sakuTrebas konkretuli safrTxe ar emuqreba. amis argumenti loki
sTvis religiuria: sicocxle adamians RmerTisagan aqvs boZebuli da
aqedan gamomdinare, aravis misi xelyofis ufleba ara aqvs. miuxedavad
amisa, is mainc aucileblobad miiCnevs saxelmwifos. misTvis saxelmwifos
(“samoqalaqo mmarTvelobis”) Seqmna sazogadoebrivi xelSekrulebis
Sedegia. Tumca lokis “or traqtatSi mmarTvelobaze,” (1689), hobsisagan

1 Sesavali Tanamedrove azrovnebaSi, wigni I, Tb., 2006, gv.265

2 Sesavali Tanamedrove azrovnebaSi, redaqtorebi: marieta RuduSauri, manana


baliaSvili, wigni I, Tb., 2006, gv.265

27
gansxvavebiT, saxelmwifos funqcia imTaviTve SezRudulia. is
konkretulad CamoTvlis mis funqciebs. saxelmwifo SeimuSavebs saerTo
wesebs anu kanonebs, romelic sazogadoebis TiToeuli wevris an
calkeuli jgufis mosazrebaze maRla dgas. jon loki sjis imas, vinc
arRvevs sazogadoebis mier miRebul wesebs_ e.i. aRasrulebs kanonebs. is
icavs sazogadoebas gareSe safrTxisagan_ wyvets omisa da mSvidobis
sakiTxebs. danarCeni individebis saqmea. 1
im SemTxvevaSi, roca saxelmwifo Sesabamisad ar Seasrulebs Tavis
funqciebs, gadaaWarbebs Tavis uflebamosilebas, adamianebs SeuZliaT
gawyviton xelSekruleba da daibrunon TavianTi uflebebi. despoturi
mmarTvelobis pirobebSi, rodesac xelyofilia adamianis Tavisufleba,
izRudeba misi Zireuli uflebebi, adamianebs aqvs ufleba aujanydnen
tiranul xelisuflebas. am mosazrebis gamo, loks misi momxreebic da
mowinaaRmdegeebic politikuri revoluciis gamamarTleblad Tvlidnen. 2
jon lokis naSromebSi mocemuli bevri idea dRes anbanur WeSmaritebad
Cans, radgan liberaluri demokratia politikuri xelisuflebis agebis
saukeTeso modelad TiTqmis sayovelTaodaa aRiarebuli.
Sarl lui monteskie (1686-1755)- frangi ganmamaTlebeli,
samarTalmcodne, filosofosi da mwerali.
gansakuTrebiT mniSvnelovania monteskies mosazrebebi saxelmwifosa da
samarTlis Sesaxeb, romelic gadmocemulia mis enciklopediuri xasiaTis
naSromSi “kanonTa goni”. igi saxelmwifo mmarTvelobis formis –
parlamentarizmis SemoRebis momxrea.
monteskie Tavis droze antikuri filosofiis brwyinvale mcodned
iTvleboda. mas itacebda platoni, aristotele; yvelaze metad izidavda
ciceroni, filosofiasTan aqtiuri damoukideblobis gamo. 3 sainteresoa,
agreTve, misi damokidebuleba hobsis Sexedulebebisadmi. igi iziarebs
hobsis filosofiur Sexedulebebs saxelmwifos Sesaxeb. monteskie

1 Sesavali Tanamedrove azrovnebaSi, redaqtorebi: marieta RuduSauri, manana


baliaSvili, wigni I, Tb., 2006, gv.266

2 Sesavali Tanamedrove azrovnebaSi, redaqtorebi: marieta RuduSauri, manana


baliaSvili, wigni I, Tb., 2006, gv.266

3
SoTa jafariZe, Sarl lui monteskie-frangi ganmanaTlebeli da politikuri
moazrovne, baTumi-Tbilisi, 1995, gv.12
28
eTanxmeba mas imaSi, rom adamiani ar aris “sazogadoebrivi cxoveli”. 1
radgan TviTon adamianebi qmnian sazogadoebas, qmnian saxelmwifos,
rameTu mas sargebloba moaqvs TiToeuli moqalaqisaTvis. monteskie
iziarebs im mosazrebasac, rom sazogadoebis Seqmnamde adamianebi
bunebriv mdgomareobaSi imyofebodnen. sadac ar iyo kerZo sakuTreba,
qonebrivi uTanasworoba, ar iyo araviTari kanoni, Sromis samarTali. Tu
bunebriv mdgomareobaSi adamianTa uflebebi ganusazRvreli iyo,
saxelmwifos Seqmnis Semdeg maT es uflebebi saxelmwifos gadasces.
amdenad, saxelmwifos Seqmna bunebrivi aqtia, is ar aris RvTaebrivi
warmoSobis, saxelmwifos kanonebic adamianTa mieraa SemuSavebuli. 2
bunebrivi kanonebidan (kanonzomierebebidan) gamomdinare monteskies
gamoaqvs daskvna- adamianis mier saxelmwifosa da sazogadoebis
Camoyalibebis aucileblobis gacnobierebis Sesaxeb. adamianis survili
icxovros sazogadoebaSi, misi azriT, gamomdinareobs uSualod adamianis
inteleqtidan, misi racionalizmidan, rom adamianis gonebas aqvs unari
miiRos damoukidebeli gadawyvetileba.
Sarl lui monteskie, de sekonda baron dela bredi, iyo franguli
Tavisufali azrovnebis udidesi warmomadgeneli, romelmac Tavisi
istoriuli damsaxurebiTa da SesaniSnavi nawarmoebebiT uaRresad
TvalsaCino adgili daimkvidra rogorc frangul, aseve msoflio
socialur, politikur da samarTlebrivi Teoriis istoriaSi.
Jan-Jak ruso (1712-1778)- frangi filosofosi, mwerali, ganmanaTlebeli.
man Tavisi socialur-politikuri Sexedulebebi Camoayaliba sayovel
Taod cnobil SromebSi, rogoricaa: “msjeloba uTanasworobis Sesaxeb”
da “sazogadoebrivi xelSekruleba anu politikuri samarTlis prin
cipebi”. rusos traqtati “sazogadoebrivi xelSekrulebis Sesaxeb” Sed
geba oTxi wignisagan. pirveli maTgani miZRvnilia politikuri uflebis
principebis zogadi daxasiaTebisadmi; meore wignSi ruso vrclad
ganixilavs saerTo saxalxo nebas anu suverenitets, masTan adamianTa
urTierTobis formebs da suverenul uflebebze damyarebul kanonebs;

1 SoTa jafariZe, Sarl lui monteskie-frangi ganmanaTlebeli da politikuri


moazrovne, baTumi-Tbilisi, 1995, gv.12

2 iqve, gv.13

29
mesame wignSi saxelmwifoebrivi mmarTvelobis sxvadasxva formebia
daxasiaTebuli; meoTxe wignSi ki ganxilulia suverenitetis realurad
ganxorcielebis gzebsa da saSualebebTan dakavSirebuli sakiTxebi.
Jan-Jak ruso frang ganmanaTlebelTa Soris yvelaze radikaluri
moazrovnea. misi filosofiur-politikuri Sexedulebebis fuZemdebluri
debulebaa; ”kacobriobas Seadgens xalxi, is rac xalxze maRla dgas
imdenad mcirea, rom masze laparakic ar Rirs”. 1 ruso Semdegi saxiT
warmogvidgens axali sazogadoebis sawyisebs: adamianebi harmoniuli
sazogadoebrivi TanacxovrebisaTvis nebayoflobiTi xelSekrulebis gziT
erTiandebian da qmnian suverenul erTian saxelmwifoebriv sxeuls.
saxelmwifos saerTo sxeuli mSvidobiani cxovrebis saxiT uzrunvelyofs
TiToeuli adamianis pirad uflebebs da maT harmoniul Tanacxovrebas.2
igi ayenebs debulebas, rom saerTo neba, suvereniteti ganusxvisebelia.
radgan saxelmwifo erTiania da misi mizani sayovelTao sikeTea, radgan
saxelmwifoSi kerZo interesebi sayovelTao interesebSia gaerTianebuli
da uamisod saxelmwifos arsebobac SeuZlebelia. saerTo neba anu
suverenitetic, rac am mizans eqvemdebareba, ganusxvisebelia, sayovelTaoa
da misi gacema sxvisTvis SeuZlebelia. suvereniteti anu saerTo neba
wmindaTa wmindaa. 3
ruso did adgils uTmobs saxelmwifoebrivi mmarTvelobis formaTa
ganxilvas. igi erTmaneTisagan ganasxvavebs mmarTvelobis samgvar saxes-
demokratias, aristokratias da monarqias.
demokratiuli mmarTvelobis erT-erT ZiriTad principad mas xeli
suflebis ganawileba miaCnia. misi azriT, sakanonmdeblo xelisufleba
aris politikuri korpusis neba, xolo aRmasrulebeli xelisufleba-
Zala. maTi daxmarebis gareSe araferi xdeba da ar unda xdebodes, rac
Seexeba sasamarTlo xelisuflebas, igi unda arsebobdes maTgan
damoukideblad. 4
ruso ayalibebs sayovelTao Tanasworobaze dafuZnebuli demokra
tiuli respublikis struqturas da mxars uWers xalxis ZvelisZvel

1 Jan-Jak ruso, emili anu aRzrdis Sesaxeb, Tb., 1949, gv.35


2
qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.8, Tb., 1984, gv.524
3 uSangi obolaZe, Jan-Jak ruso, Tb., 1976, gv,406
4 dodo labuCiZe, Jan-Jak ruso, Tb., 2003, gv.13-14

30
uflebebs- daamxos tiranuli reJimi, radgan despoturi saxelmwifoebi
nebiT ar daTmoben ZaladobiT moxveWil privilegiebs.
radiSCevi aleqsandre (1749-1802)- gamoCenili rusi revolucioner-
demokrati; revoluciuri tradiciebis fuZemdebeli ruseTis ganma
Tavisuflebel moZraobaSi, ganmanaTlebeli, filosofos-materialisti.
misi istoriuli da socialur-politikuri koncefcia ganzogadebulia
iseT sayovelTaod cnobil nawarmoebebSi, rogoricaa: oda “Tavisufleba”
(1783) da Txzuleba “mogzauroba peterburgidan moskovs”(1790). 1 Aa.
radiSCevis naSromebSi xelSekrulebis Teoriam kidev meti revoluciuri
simaxvile da simZafre pova. dasavleT evropis moazrovneebisagan
gansxvavebiT, man sazogadoebrivi xelSekrulebis idea gamoiyena baton
ymobisa da TviTmpyrobelobis damxobisaTvis, mSromeli masebis, glexebis
ajanyebis mowyobis dasasabuTeblad. igi ambobda, rom sazogadoebrivi
xelSekruleba momavalSic, revoluciis gamarjvebis Semdegac unda
daedos safuZvlad SeTanxmebas xalxsa da saxelmwifo xelisuflebis
ganmaxorcielebel im mTavrobas Soris, romelic mSromelTa interesebs
daicavs.2
Zalmomreobis Teoria. Zalmomreobis (Zaladobis) Teoria sakmaod
gavrcelebuli Teoriaa, romlis mimdevrebi irwmunebian, rom saxelmwifo
warmoiqmna TavdacviTi da dapyrobiTi omebis Sedegad. am Teoriis ideuri
saTaveebi, jer kidev monaTmflobeluri wyobilebis periodSi Camo
yalibda. misi avtorebi amtkicebdnen imas, rom Zaladobis gansa
kuTrebuli samxedro Tu politikuri aqti warmoadgens saxelmwifos
warmoSobis umTavres mizezs. Zaladobis am Teoriam ufro gavrcobili
mecnieruli dasabuTeba hpova XIX-XX saukunis socialur-politikuri
mecnierebis warmomadgenelTa SromebSi. maTi azri mdgomareobda imaSi,
rom kerZo sakuTrebis, klasebisa da saxelmwifos warmoqmna warmoadgens
Sinagani da garegani Zaladobis Sedegs anu uSualod politikuri
moqmedebis gzas.
Zalmomreobis Teoriis gamoCenili warmomadgenlebi arian germaneli
filosofosebi k. kaucki, e. diuringi, avstrieli saxelmwifoTmcodne l.
gumploviCi.

1
Большая Советская Знциклопедия, Т.21, М., 1975, с.397-398
2
inwkirveli givi, saxelmwifosa da samarTlis Teoria, Tb., 1999, gv.23
31
karl kaucki (1854-1938)- germaniis social-demokratiis erT-erTi
Teoretikosi da lideri, publicisti.Mmas saxelmwifos warmoSobis way
rod gare Zaladoba da omebi miaCnda. is amtkicebda, rom sxvadasxva to
mebs Soris brZola da omi iwvevs gamarjvebulis mier damarcxebulis
damonebas da am ukanasknelTa miwebis xelSi Cagdebas. amis Semdeg xdeba
swored sazogadoebis dayofa gabatonebul da damorCilebul klasebad.
xolo gabatonebulebis mier damorCilebulebis samarTavad Seqmnili
iZulebis aparati yalibdeba saxelmwifod. karl kauckis azriT, sadac
adgili aqvs Zaladobas, “warmoiqmneba klasebad dayofa, magram ara Temis
sxvadasxva qvedanayofebad dayofis, aramed ori Temis erTSi gaerTianebis
Sedegad, romelTagan erT-erTi xdeba gabatonebuli da
maeqspluatirebeli, meore ki- daCagruli da eqspluatirebuli klasi”. 1
karl kauckis sazogadoebrivi ganviTarebis procesi Semdegnairad aqvs
gaazrebuli: saxelmwifo klasebis brZolis Sedegad ki ar iqmneba, aramed
saxelmwifo qmnis klasebs.
diuringi evgeni (1833-1921)- germaneli filosofosi da ekonomisti.
evgeni diuringi sazogadoebas ganixilavda izolirebulad, rogorc
calke aRebul individTa meqanikur jams, xolo urTierTobas adamianTa
Soris ganmartavda e. w. “Zaladobis Teoriis” sawyisebidan. 2 misi mtki
cebiT, saxelmwifos warmoSobis mizezi iyo “uSualo” politikuri Zal
momreoba, adamianTa erTi nawilis Zaladoba sxvebis mimarT. amdenad, misi
azriT, saxelmwifos warmoqmnis Tavdapirveli faqtori unda veZeboT po
litikur ZalaSi, radgan sakuTreba, klasebi da saxelmwifo warmo iSoba,
rogorc sazogadoebis erTi nawilis meoreze Zaladobis Sedegi.
fr. engelsma Tavis droze sakmaod mkacrad gaakritika diuringis es
Sexeduleba wignSi “anti diuringSi”, 3 aCvena ra misi Tvalsazrisis
ekletikuri xasiaTi da mecnieruli usafuZvloba.
gumploviCi ludvigi (1839-1909)- polonuri warmoSobis avstriuli
sociologi da iuristi. misi SexedulebiT brZola arsebobisaTvis
warmoadgens socialuri cxovrebis ganmsazRvrel faqtors. es brZola

1
ix. kauckis sityvebi. solomon TezeliSvili, saxelmwifosa da samarTlis istoria, Tb.,
2008, gv.60
2
Большая Советская Знциклопедия, Т.21, М., 1964, с.436
3
fridrix engelsi, anti-diuringi, Tb., 1952
32
sazogadoebrivi ganviTarebis ZiriTadi stimulatoria da realurad igi
gamoixateba admianTa sxvadasxva jgufebs Soris brZolaSi. maT Soris
mudmivi ulmobeli brZolis mizezebs igi araerT- mniSvnelovnad xsnis.
jer erTi, amis mizezad is miiCnevs maT Soris rasobriv gansxvavebebs
(Tumca rasa misTvis, upirveles yovlisa, socialur-kulturuli feno
menia da ara biologiuri). meore, socialuri konfliqtis mizezad igi
Tvlis adamianTa ltolvas sakuTari materialuri moTxovnilebebis dasa
kmayofileblad. 1
ludvig gumploviCis mtkicebiT, brZolis procesSi ufro Zlieri
eTnikuri jgufebi, tomebi ipyroben sustebs, radgan istoriis umaRlesi
kanoni aseTia: Zlierebi amarcxeben sustebs da amis Sedegad iqmneba
saxelmwifo, rogorc Zlierebis damorCilebulebze batonobis Sena
rCunebis saSualeba.
amdenad, misi Tvalsazrisis mixedviT, saxelmwifo Zaladobis
organoa, xolo sazogadoebis arseboba saxelmwifo iZulebis gareSe Se
uZlebelia.
amgvarad, Zalmomreobis Teoriis warmomadgenlebi saxelmwifos
warmoqmnas gare da Sida Zaladobis faqtorebiT xsnian. mocemuli Teo
riebis principuli SeuTavseblobis miuxedavad, isini mainc saerTo sa
wyisebze adamianis uSualo moqmedebebze aigeba. romlebic, Tavis mxriv,
ganpirobebulia sakuTriv individis cxovrebis socialur-ekonomikuri
mizezebiT, Tumca Zalmomreobis Teoriac sworad ver xsnis mocemul
problemas, radgan, TavisTavad, mxolod ZalmomreobiT ar SeiZleba
aixsnas saxelmwifos warmoSobis procesi sazogadoebis Sinagani ganviTa
rebis mizezebis Rrma analizisa da gaTvaliswinebis gareSe.
saxelmwifos warmoSobis materialisturi (klasobrivi) Teoria. am
Teoriis Tanaxmad, saxelmwifo uSualod aRmocenda sazogadoebis
ekonomikur sferoSi Zireuli cvlilebebis Sedegad. rodesac Sromis
sazogadoebrivma danawilebam, Sromis iaraRebis Semdgomma srulyofam
Sromis nayofierebis zrdis stimulireba gamoiwvia. sazogadoebaSi Seiq
mna Warbi produqti, romelmac kerZo sakuTrebis gaCenas Seuwyo xeli.
kerZo sakuTrebis warmoqmnam ki qonebrivi da socialuri uTanasworoba

1
valerian metreveli, giorgi daviTaSvili, politikur da samarTlebriv moZRvrebaTa
istoria, Tb., 1997, gv.271
33
gamoiwvia. sazogadoeba TandaTanobiT daiyo sxvadasxva calkeul jgufe
bad, klasebad da socialur fenebad.
amgvarad, materialisturi (marqsistuli) Teoriis arsi mdgomareobs
SemdgomSi, rom saxelmwifo warmoiqmna sazogadoebis klasebad dayofis
Sedegad. aqedan gamomdinare, saxelmwifo aris istoriulad gardamavali,
droebiTi movlena, romelic warmoiqmna klasebis aRmocenebasTan erTad
da is aseve unda gaqres klasebis gaqrobasTan erTad. 1
marqsistuli (materialisturi) Teoria gamoyofs saxelmwifos warmo
qmnis sam ZiriTad formas: aTeniseul (aTenurs), romul da Zvel germa
nuls. aqedan, aTeni- saxelmwifos warmoqmnis yvelaze klasikur formad
gvevlineba, radgan saxelmwifo uSualod aRmocendeba gvarovnuli
wyobilebis SigniT ganviTarebuli klasobrivi dapirispirebis, urTi
erTwinaaRmdegobisa da brZolis Sedegad. romis saxelmwifos warmoqmna
daaCqara romauli gvarovnuli aristokratiis (patriciebis) winaaRmdeg
politikurad uuflebo, magram valdebulebebis mqone, plebeebis
gamZafrebulma brZolam. plebsis gamarjvebas mohyva gvarovnuli wyobis
daSla da mis nangrevebze saxelmwifos Camoyalibeba. Zvel-germanuli
saxelmwifos warmoSoba dakavSirebuli iyo vrceli teritoriebis
dapyrobasTan, romelzec batonobis gansaxorcieleblad gvarovnul orga
nizacias araviTari saSualeba ar gaaCnda. amitom Zlieri politikuri
organizaciis Seqmna obieqtur aucileblobas warmoadgenda.
moZRvreba saxelmwifos materialisturi (klasobrivi) warmoSobis
Taobaze Camoyalibebulia misi Semqmnelebis karl mrqsisa da fridrix
engelsis SromebSi.
karl marqsi (1818-1883)- germaneli filosofosi, ekonomisti, politikuri
moazrovne, revolucioneri, proletaruli msoflmxedvelobis
Camomyalibebeli, mecnieruli komunizmis fuZemdebeli.
karl marqss msoflios gamoCenil istoriul pirovnebaTa Soris
gansakuTrebuli adgili ukavia. mis saxelTanaa dakavSirebuli filoso
fiuri, ekonomikuri da socialur-politikur SexedulebaTa sruli

1
k. marqsi, f. engelsi, komunisturi partiis manifesti, Tb., 1940, gv.51-52; k. marqsi, goTas
programis kritika, tfilisi, 1932, gv.22,29,33; fridrix engelsi, ojaxis, kerZo sakuTrebis
da saxelmwifos warmoSoba, tf., 1932, gv.202-209; v.i. lenini, saxelmwifo da revolucia,
Tb., 1982, gv.18-26
34
sistema. masSi mocemulia sazogadoebis revoluciuri gardaqmnis Teo
riuli safuZveli. sakuTriv, kapitalisturi sazogadoebis revoluciis
gziT damxobisa da socialisturi, komunisturi sazogadoebis mSene
blobis kanonzomierebaTa Sesaxeb. aTeuli wlebis manZilze maSin, roca
is dakavebuli iyo ekonomikuri, filosofiuri da politikuri sakiTxebis
kvleviT, imavdroulad swavlobda saxelmwifos warmoSobasTan dakavSi
rebul problematikas. misi TvalsazrisiT, saxelmwifos warmoSoba
ganapiroba sawarmoo Zalebis Semdgomma ganviTarebam, Sromis bunebrivi
danawilebiT sazogadoebrivi danawilebis stadiaze gadasvlam da
uSualod masTan dakavSirebulma socialur-ekonomikuri xasiaTisa da
Sinaarsis movlenebma, rogoric iyo kerZo sakuTrebis gaCena, eqsplo
ataciis formebis Camoyalibeba da sazogadoebis antagonistur klasebad
dayofa.
karl marqsi yovelTvis Tvlida, rom sakiTxs saxelmwifos warmoqmnis
Sesaxeb, gansakuTrebuli, aqtualuri mniSvneloba gaaCnda, amitom mxolod
am problemis mecnierul kvlevas SeuZlia daasabuTos saxelmwifos
warmoSobis materialisturi koncefciis siswore.
fridrix engelsi (1820-1895)- germaneli socialisti, politikuri
moazrovne, mecnieri, karl marqsis megobari da uaxlesi TanamebrZoli,
mecnieruli komunizmis erT-erTi fuZemdebeli, miekuTvneba kacobriobis
istoriaSi yvelaze gamoCenil mecnierebsa da revoluciur moRvaweebs.
man didZal faqtobriv, istoriul masalaze dayrdnobiT, istoriul-
eTnografiuli monacemebis kvlevisa da analizis safuZvelze, yovlis
momcvelad da safuZvlianad daamuSava sakiTxi saxelmwifos warmoSobis
Sesaxeb. am sakiTxTan mimarTebaSic iziarebda ra sruliad karl marqsis
Sexedulebebs, is werda, rom gvarovnulma wyobilebam Tavisi dro moWama.
igi daSala Sromis danawilebam da misma Sedegma- sazogadoebis klasebad
dayofam. igi saxelmwifom Secvala. “radgan saxelmwifo im moTxov
nilebaTa gamo Camoyalibda, rom aRviri amoedo klasebis winaaRmde
gobisaTvis. radgan igi amave dros am klasebis SejaxebaSive warmoiSva,
amitom, rogorc saerTo wesi, im uZlieresi, ekonomikurad gabatonebuli
klasis saxelmwifos warmoadgens, romelic saxelmwifosave daxmarebiT

35
politikuradac gabatonebuli klasi xdeba da amdenad, axal saSualebebs
iZens Cagruli klasis dasaTrgunad da saeqspluataciod.” 1
A amrigad, fridrix engelsi mecnierul monacemebze dayrdnobiT, kvlav
adasturebs marqsizmis materialistur koncefcias, sazogadoebasa da
saxelmwifos Soris Tanafardobis Taobaze, saxelmwifos klasobrivi
arsis Sesaxeb. amasTanave, naTlad uCvenebs da ganmartavs saxelmwifos
Camoyalibebis mTlian process.
SemdgomSi saxelmwifos warmoSobis marqsistulma Teoriam Tavisi
ganviTareba pova rusi marqsistebis, Teoretikosebis da
revolucionerebis,- sabWoTa saxelmwifos fuZemdeblebis_ liderebis
vladimer leninisa da ioseb stalinis TxzulebebSi.
v. lenini (ulianovi) (1870-1924)- rusi marqsisti, Teoretikosi, revo
lucioneri, politikuri moRvawe, pirveli socialisturi saxelmwifos
Semqmneli. (rsfsr-1917, ssrk-1922).
vladimer lenini Tavis naSromebSi 2 aviTarebs marqsis Sexedulebebs
saxelmwifos warmoSobis, arsisa da amocanis Sesaxeb. karl marqsis opo
nentebTan mwvave polemikis viTarebaSi is ganmartavda, rom saxelmwifo
ar aris organo, romelic klasebs zeviT dgas da arigebs maT. igi
warmoiSva mtrul klasebad sazogadoebis gaTiSvis Semdeg da warmo
adgens iaraRs eqsploatatorTa xelSi Cagruli klasebis dasa Trgunavad.
Aase iyo es saqme,- ambobda is, yovel klasobriv eqsploata torul
sazogadoebaSi- monaTmflobeluridan kapitalisturamde.
gamomdinare am Tvalsazrisidan, is askvnida, rom proletaruli
revoluciis msvlelobaSi saWiroa daimsxvres Zveli burJuaziuli
saxelmwifo manqana da Seiqmnas axali saxelmwifo aparati. marqsizmis
moZRvrebis Tanaxmad, mTavaria, damyardes proletariatis diqtatura,
romelic saWiroa eqsploatatorTa winaaRmdegobis dasaTrgunad da mosa
xleobis udidesi masis saxelmZRvanelod axali socialisturi mSene
blobis ganxorcielebisaTvis, socialisturi saxelmwifos Sesaqmnelad.

1 f. engelsi, ojaxis, kerZo sakuTrebisa da saxelmwifos warmoSoba, Tb., 1972, gv.176


2
v.i. lenini, saxelmwifo da revolucia, Tb., 1982, “saxelmwifos Sesaxeb” (leqcia
wakiTxuli sverdlovis universitetSi 1919 wlis 11 ivliss, tf. 1931, «Марксизм о
государстве» da sxva.
36
i. stalini (juRaSvili) (1879-1953)- marqsizm-leninizmis gamoCenili
Teoretikosi da organizatori, me-20 saukunis TvalsaCino politikosTa
pleadis warmomadgeneli, saxelmwifo da samxedro moRvawe,
generalisimusi, ssrk-s lideri (1924-1953). marqsistul-leninurma
Sexedulebebma saxelmwifos Sesaxeb Semdgomi asaxva pova ioseb stalinis
SromebSi. 1 is, marqsis, engelsis da leninis debulebebze dayrdnobiT,
saxelmwifos warmoSobis, dedaarsis funqciisa da saboloo miznis
Taobaze askvnida, rom saxelmwifo warmoiSva mtrul klasebad
sazogadoebis gaTiSvis safuZvelze, warmoiSva imisaTvis, rom lagamamo
debuli hyoloda eqsploatirebuli umravlesoba. eqsploatatoruli
umciresobis interesebisaTvis. . . . amitom kapita lizmis dasamxobad
saWiro iyo ara marto is, rom CamorTmeoda Zala ufleba burJuazias,
aramarto kapitalistTa eqspropriacia, aramed savsebiT damsxvrevac
burJuaziis saxelmwifoebrivi manqanisa. . . da mis adgilze axali prole
taruli saxelmwifoebriobis, axali socialisturi saxelmwifos dayene
ba. 2
fsiqologiuri Teoria. am Teoriis warmomadgenlebi saxelmwifo-
samarTlebrivi movlenebis da xelisuflebis warmoqmnis sakiTxs ukav
Sireben adamianTa fsiqologias. saxeldobr, saxelmwifo xeli suflebis,
samarTlis normebis warmoSoba ganpirobebulia adamianTa gansakuTre
buli fsiqologiuri gancdebiTa da moTxovnilebebiT da uSualod
moqmedebs fsiqologiuri faqtorebis zegavleniT. am Teoriis warmo
madgenelia revoluciamdel ruseTSi moRvawe poloneli mecnieri saxelm
wifomcodne da samarTalmcodne l. petraJicki.
lev petraJicki (1867-1931)- samarTlis Teoretikosi, ruseTis pirveli
saxelmwifo saTaTbiros deputati, saxelmwifosa da samarTlis
warmoSobis fsiqologiuri skolis erT-erTi fuZemdebeli. aviTarebda
idealistur koncefcias, rom individis fsiqologia- garkveuli gancdebi,
emociebi, rac axasiaTebs adamianebs, warmoadgenen saxelmwifo xeli

1 stalini i.b. leninizmis safuZvlebis Sesaxeb, leninizmis sakiTxebisTvis, Tb., 1952


2
saangariSo moxseneba partiis XVIII yrilobaze sak.k.p.(b) centraluri komitetis
muSaobis Sesaxeb 1939 w. 10 marts. ix. v.i. lenini, i.b. stalini, socialisturi
saxelmwifos da sabWoTa demokratiis Sesaxeb, Tb., 1946, gv.135-136
37
suflebasa da samarTlebrivi normebis warmoqmnis safuZvels, mis
mamoZravebel wyaros. 1
patriarqaluri Teoria. am Teoriis Tanaxmad, saxelmwifo warmoadgens
adamianTa cxovrebisa da urTierTobis bunebriv Sedegs. is warmoiSva
ojaxis gazrdisa da gafarToebis Sedegad, xolo saxelmwifo xeli
sufleba ganviTarda mamis, patriarqis xelisuflebisagan. mocemuli Teo
riis fuZemdeblad iTvleba aristotele, xolo cnobil mimdevarTa Soris
gamoiyofa XVII saukuneSi inglisis absolutizmis ideologi filmeri.
ufro gvian, germaniaSi, absolutizmis momxreebi gaxlavT bongaki da
voltmani. 2
aristotele stagireli (Zv.w.aR. 384-322)_ Zveli berZeni filosofosi da
mecnieri. platonis mowafe. antikuri epoqis gamoCenili moazrovne. man
Seqmna ganmazogadebeli naSromi saerTod saxelmwifos Sesaxeb_ “poli
tea”. sanam am naSroms Seqmnida, aristotelem winaswar Seiswavla
sxvadasxva saxelmwifoTa wyobileba. man da misma mowafeebma Seadgines
158 e.w. “politeia”, magram amaTgan sruli saxiT Cvenamde moaRwia mxolod
“aTenelTa politeiam”, danarCenTagan Semoinaxa calkeuli fragmentebi. 3
am naSromSi aristotele gamoTqvams Tavis mosazrebebs saxelmwifos
Sesaxeb. misi azriT, saxelmwifos warmoSoba uSualod dakavSirebulia
adamianTa TvisebebTan, rom maT gaaCniaT midrekileba Tanacxovrebisaken.
Aadamiani, misi ganmartebiT, politikuri arsebaa. adamianTa aseTi
midrekilebis Sedegia ojaxis Seqmna. ojaxebi erTiandebian soflad, so
flebi-qalaq-saxelmwifod. Aaristotele gvTavazobs saxelmwifos aseT
ganmartebas: “saxelmwifo aris ojaxebisa da gvarebis kavSiri, Seqmnili
bednieri, srulyofili da damoukidebeli cxovrebis uzrunvelyofis
mizniT”. 4 aristoteles miaCnia, rom saxelmwifo saSualebas aZlevs adam
ians srulyofili cxovrebisaTvis, maT saxelmwifos gareSe arseboba ar
SeuZliaT, e.i. saxelmwifo mudmivi kategoriaa. 5

1
qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.8, Tb., 1984, gv.43
2 inwkirveli givi, saxelmwifosa da samarTlis Teoria, Tb., 1999, gv.25
3 nato kvezereli-kopaZe, Zveli saberZneTis istoria, Tb., 1998, gv.10
4 aristotele, politika, nawili pirveli, Tb., 1995, gv.80
5 valerian metreveli, giorgi daviTaSvili, politikur da samarTlebriv mecnierebaTa
istoria, Tb., 1997, gv.41
38
patrimonuli Teoria. am Teoriis Tanaxmad, saxelmwifo Seiqmna miwaze,
mamulze sakuTrebis gamo. (Patrimonium-laTinurad niSnavs mamuls,
sakuTrebas). patrimonuli doqtrinis mimdevari gaxldaT Sveicarieli
galeri, romlis mizans warmoadgenda politikuri xelisuflebis Sesaxeb
patrimonuli SexedulebebiT Suasaukuneebrivi wesebis dacva. 1 misi azriT,
memamule rogorc miwis mflobeli, amave dros mefe iyo Tavis miwaze.
amdenad, am Teoriis warmomadgenlebs saxelmwifo gamoyvanili hyavT
monarqis kerZo sakuTrebad. isini ar iTvaliswineben saxelmwifo xeli
suflebis specifikurobas, rogorc sajaro xelisuflebas, rogorc
mTavar gamaerTianebel, maorganizebel da amave dros iZulebis Zalas sa
zogadoebaSi.
organuli Teoria. mocemuli Teoria “biologiuri” mizeziT xsnis
saxelmwifos warmoSobas. misi mimdevrebis azriT, TviT saxelmwifo da
sazogadoeba Tavisi struqturiT adamianis organizms emsgavseba.
warmodgenebi saxelmwifos, rogorc adamianis organizmis Taviseburi
msgavsebis, Sesaxeb Camoyalibda jer kidev Cvens w.-aRricxvamde Zvel
saberZneTSi. saxeldobr, platoni saxelmwifos struqturasa da
funqciebs adarebda unarebsa da adamianis sulis mxareebs.
platoni (Zv. w. aR. 428-348)- Zveli berZeni filosofosi, filosofiuri
azrovnebis udidesi warmomadgeneli, obieqturi idealizmis klasikosi.
saxelmwifos TeoriaSi is amtkicebs, rom saxelmwifo (Tumca ara
yovelgvari) erTaderTi saSualebaa sazogadoebaSi saTnoebis
gasabatoneblad. arsebulTagan saukeTesod miaCnia aristokratiuli
respublika da aristokratiuli monarqia. maTi TandaTanobiTi
gadagvarebaa-Atimokratia, oligarqia, demokratia, tirania. saxelmwifos
ideals- piradi da sazogadoebrivi interesebis SeTavsebas- verc erTi
ver akmayofilebs. platonis idealur saxelmwifoSi sulis ZiriTad unar
Ta Sesabamisad moqalaqeTa sami fenaa. aRzrdis saxelmwifoebrivma
sistemam unda gaarkvios vin ra cxovrebisTvisaa gaCenili. obieqturobis
garantiaa maRal fenebSi ojaxisa da kerZo sakuTrebis ararseboba, xolo
mesakuTre fenisaTvis politikuri uufleboba. 2

1 inwkirveli givi, saxelmwifosa da samarTlis Teoria, Tb., 1999, gv.25


2 qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.8, Tb., 1984, gv.104
39
aseve, aristoteles miaCnda, rom saxelmwifo garkveulwilad hgavs
cocxali adamianis organizms.“saxelmwifo Sedgeba gansxvavebuli
nawilebisagan, rogorc yoveli cocxali arseba (adamiani) Sedgeba sulisa
da sxeulisagan. suli Sedgeba azrovnebisa da nebisyofisagan. . “, 1
“sxeuli Sedgeba ra nawilebisagan . . . aseve saxelmwifo Sedgeba
nawilebisagan . . .” 2 saxelmwifo bunebrivad ufro pirveladia, vidre
calkeuli adamiani da Tu adamianebs, saxelmwifosagan dacilebulT, ar
SeuZliaT arseboba damoukideblad, maS, maT iseTive damokidebuleba aqvT
saxelmwifosTan, rogorc sxva nawilebs mTelTan”. 3 maSasadame, is
Tvlida, rom adamians ar SeuZlia arseboba saxelmwifos gareSe.
organuli Teoria saboloo saxiT Camoyalibda XIX saukuneSi,
romlis TvalsaCino warmomadgeneli iyo herbert spenseri. misi azriT,
saxelmwifo aris garkveuli sazogadoebrivi organizmi, romelic Sedgeba
calkeuli adamianebisagan msgavsad imisa, rogorc cocxali organizmi
Sedgeba ujredebisagan. amdenad, spenserisa da mis TanamoazreTa mtki
cebiT, saxelmwifo iqmneba adamianis gaCenisTanave da iarsebebs manamde,
sanam arsebobs kacobrioba. saxelmwifo xelisufleba- esaa mTelis
batonoba Tavis Semadgenel nawilebzec, rac gamoixateba saxelmwifos
mier sakuTari xalxis keTildReobis uzrunvelyofaSi.
spenseri Hherbert (1820-1903). ingliseli filosofosi da sociologi.
Mmisi SexedulebiT, evolucia aris materiis ubralo gadanawileba
garegani meqanikuri Zalebis moqmedebiT, ris gamoc waSlilia sazRvrebi
sinamdvilis sxvadasxva sferos Soris. spenseri afuZnebs sociologiaSi
organicistul Teorias, romlis mixedviT, sazogadoebaSi, iseve rogorc
organul samyaroSi, ganviTareba mimdinareobs erTujrediani mdgo
mareobidan ujredTa simravlisaken, adamianTa sazogadoebac viTardeba
pirvelyofili socialuri erTgvarobidan rTuli socialuri mravalgva
robisaken. spenseris azriT, sazogadoebrivi progresi aris “ganusazRvre
li erTgvarobidan gansazRvrul mravalgvarobaze” gadasvla, rom lis
dros gamoricxulia revoluciuri Tvisobrivi naxtomebi. 4

1
aristotele, politika, nawili pirveli, Tb., 1995, gv.70
2 aristotele, politika, nawili meore, Tb., 1996, gv.16-17
3 aristotele, politika, nawili pirveli, Tb., 1995, gv.13
4
qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.9, Tb., 1985, gv.510
40
amrigad, saxelmwifos Sesaxeb Zveli droisa da zogierTi burJu
aziuli, aseve marqsistuli Teoriis ganxilvis Sedegad vaskvniT, rom maT
garkveulwilad sworad aqvT warmodgenili saxelmwifos warmoSobis
procesi. miuxedavad imisa, rom zogi maTgani ugulvebelyofs materi
aluri pirobebis mniSvnelobas sazogadoebis ganviTarebaSi, an aRiareben
mis gadamwyvet rols, iseve rogorc ar iTvaliswineben saxelmwifos
klasobriv bunebas an iziareben misi warmoqmnis klasobriv geneziss.

saxelmwifos istoriuli tipebi

sxvadasxva midgomebi da Sexedulebebi problemaze

yovel konkretul saxelmwifos gaaCnia, rogorc saerTo


damaxasiaTebeli, aseve raRac gansakuTrebuli. Tuki yvela saxelm
wifosTvis saerTo_sayovelTaos warmoadgens is, rom isini sazogadoebis
politikuri sistemis centraluri institutia,- maSin specifiuri is
Taviseburebebi iqneba, romelic mniSvnelovan cvlilebebs ganicdis
xangrZlivi arsebobis manZilze, garkveul istoriul periodSi sazo
gadoebrivi ganviTarebis Sesabamisad. sakuTriv, icvleba mmarTvelobis
Sinaarsi, meTodebi, miznebi, amocanebi da socialuri mimarTule ba.
saerTod, saxelmwifo mowyobaze, mis politikur saxeze mniSvne lovan
gavlenas axdens: mosaxleobis nacionaluri Semadgenloba, kultu ris
Tavisebureba, tradiciebi, religiuri Sexedulebebi, teritoriuli
sivrce, geografiuli adgilmdebareoba da a.S.

saxelmwifoTa istoriaSi misi cxovelqmedebis sxvadasxva etapze,


miuxedavad ganviTarebis mravalferovnebisa, aris bevri saerTo niSan-
Tviseba, romelic damaxasiaTebelia mocemuli periodis yvela saxelm
wifosTvis. am principuli debulebidan gamomdinareobda progresuli
social-politikuri da samarTlebrivi azri, roca aucilebeli gaxda am
problemasTan dakavSirebiT konceptualuri midgomebis Camoyalibeba.

saxeldobr, saxelmwifos marqsistul-leninuri tipologia eyrdnoba


sazogadoebriv-ekonomikuri formaciis kategoriebs.

41
sazogadoebriv-ekonomikuri formaciis cneba, uwinares yovlisa, asxavs
sawarmoo Zalebisa da sawarmoo urTierTobebis sistemis ganviTarebis
dones. magram miuRebelia misi gagebis marto sazogadoebis ekonomikur
bazisamde dayvana. arsebuli cneba moicavs sazogadoebis politikur,
saxelmwifo-samarTlebriv da ideologiur zednaSensac. amasTan erTad,
formaciis cnebis mTavari Tavisebureba mdgomareobs imaSi, rom is
asaxavs ara yvela socialur-ekonomikur da politikur movlenas, aramed
mxolod da mxolod im movlenebs, romelTac gaaCniaT arsebiTi,
principuli mniSvneloba. axasiaTebs mocemuli sazogadoebis tips da
ZiriTadad erTgvarovnad meordeba sxvadasxva qveyanaSi.

formaciis cnebis meore mniSvnelovani Tavisebureba imaSi mdgoma


reobs, rom mis farglebSi zednaSenuri movlenebi(saxelmwifo, samarTa
li, politika, ideologia da a.S.) ganixileba ara zogadad, Tavis Tavad,
aramed garkveuli TvalsazrisiT. saxeldobr, imis mixedviT, gamom
dinareoben Tu ara es movlenebi sazogadoebis ekonomikuri bazisidan da
romeli maTi Zireuli niSan-Tviseba aris am bazisiT ganpirobebuli.

amrigad, istoriuli procesis sxvadasxva etapis kvlevisas, an kidev


saxelmwifoTa klasifikaciis dros, formaciis cneba saSualebas gva
Zlevs, gamovyoT arsebiTi da kanonzomieri meorexarisxovnisa da SemTxve
viTisagan.sazogadoebriv-ekonomikuri formaciis cnebis mniSvneloba,
agreTve, imaSi mdgomareobs, rom is qmnis imis SesaZleblobas, kaco
briobis istoria davyoT calkeul safexurebad, romelic Tanmim
devrulad cvlis erTmaneTs. am aRmaval svlaSi SeiniSneba gadaxvevebic:
xalxis garkveuli nawili,obieqturi, konkretul-istoriuli pirobebis
Sedegad, ar gadis istoriuli ganviTarebis yvela stadias (magaliTad,
gverds uvlis monaTmflobelur an kapitalistur formacias). anda
xangrZlivi drois manZilze (zogjer mTeli epoqa) imyofebian Sereuli
materialuri urTierTobebis pirobebSi, romlebic ver Tavsdebian
romelime garkveul formaciis farglebSi.

saxelmwifos istoriuli tipis cneba. yovel sazogadoebriv-


ekonomikur formacias Seesabameba saxelmwifos gansazRvruli isto
riuli tipi. saxelmwifos istoriuli tipi- es iseTi kategoriaa, romelic
asaxavs yvela im saxelmwifoTa Zireuli Tvisebebis erTianobas,
42
romlebic miekuTvnebian erTsa da imave sazogadoebriv-ekonomikur forma
cias da romelic ganpirobebulia maTi ekonomikuri bazisis erTo biT,
klasobrivi arsiT da organizaciis ZiriTadi principebiT.

saxeldobr, marqsistul-leninuri tipologiis mixedviT, saxelm wifos


istoriul tipebs, Sesabamisi socialur-ekonomikuri for maciiT,
warmoadgendnen: monaTmflobeluri, feodaluri, kapitalisturi da
socialisturi.

monaTmflobeluri saxelmwifo iyo sruliad cxadi da kanonzomieri


movlena, radgan niSnavda wingadadgmul nabijs mis winamorbed pirvel
yofil wyobilebasTan SedarebiT. is dafuZnda sawarmoo saSualebebze
kerZo sakuTrebasa da monuri Sromis eqspluataciaze. rogoric ar unda
yofiliyo klasTa ganlageba mocemul sazogadoebaSi, Tu SenarCunebulia
monoba, rogorc gabatonebuli forma sazogadoebrivi urTierTobebisa,
maSin saxelmwifo xelmZRvaneloba rCeboda monaTmflobelTa xelSi da
samarTalic am klasis neba-survilze iqneboda damokidebuli. Saxelm
wifoc da samarTalic ganamtkicebdnen eqspluataciis monaTmflobelur
formas da icavdnen monaTmflobelTa, rogorc gabatonebuli klasis,
yvela uflebas.

saxelmwifos feodaluri tipi. xangrZlivi periodis Semdeg


monaTmflobeluri sazogadoebrivi urTierTobebis kvdomas, Sedegad
axali social-ekonomikuri formaciis_ feodaluri wyobilebis, Camoya
libeba mohyva. feodaluri saxelmwifo damyarebuli iyo meurneobis
feodalur sistemasa da sawarmoo saSualebebze, feodalur sakuTrebaze.
rac niSnavda msxvili miwaTmflobelebis gabatonebas glexobaze. meurne
obis feodaluri sistema Tavad warmoadgenda memamuluri meurne obebisa
da maTi kuTvnili glexuri meurneobebis erTobliobas.

Mmsxvilfeodaluri sakuTrebis gverdiT arsebobda glexisa da


xelosnis wvrili sakuTreba, romelic dafuZnebuli iyo individualur
Sromaze. arsebul feodalur miwis sakuTrebas Seesabameboda qalaqebSi_
korporatiuli sakuTreba (amqrebi), moTxovnileba bazarze_vaWrebi
(gildiebi). uzarmazari ekonomikuri, politikuri da ideologiuri Zala
gaaCnda eklesias. sakuTriv feodalTa, rogorc gabatonebuli wodebisa

43
da sxva SeZlebulTa ganusazRvreli uflebebi, ganmtkicebuli iyo
saxelmwifosa da samarTlis ZaliT.

saxelmwifos burJuaziuli tipi. feodaluri sazogadoeba, feodaluri


saxelmwifo likvidirebul iqna revoluciuri gziT. is Secvala
burJuaziulma saxelmwifom, burJuaziulma sazogadoebam.

saxelmwifos burJuaziuli tipi dafuZnebulia meurneobis kapitali


stur sistemasa da sawarmo iaraRebis, aseve sawarmoo saSualebebis kapi
talistur sakuTrebaze.

meurneobis kapitalisturi sistema niSnavs, rom sawarmoo iaraRebi da


saSualebebi ekuTvniT kerZo pirebs an kapitalistur gaerTianebebs.
amasTan erTad, mTeli warmoebis ganviTareba daqvemdebarebulia konku
renciis principebisadmi sawarmoo iaraRebisa da saSualebebis mflo
belTa Soris, yvelaze didi mogebis (sargeblis) miRebis interesiT.

marqsizmi amtkicebs, rom ganviTarebis yvela etapze burJuaziuli


saxelmwifo warmoadgens eqsploatirebul proletariatsa da
sazogadoebis sxva mSromelebze burJuaziis klasobrivi gabatonebis
iaraRs. mocemuli debulebis ugulvebelyofa swori ar iqneboda, radgan
burJuaziuli saxelmwifo misi Camoyalibebis dRidan uaxloes dromde
marTlac gvevlineboda mSromelTa Cagvris, daTrgunvisa da burJuaziis,
rogorc gabatonebuli klasis, interesebis gamomxatveli politikuri
organizacia. magram arc im realobis uaryofa SeiZleba, rom
ganviTarebis bolo periodis kapitalisturi saxelmwifoebis Sida poli
tikuri mdgomareoba garkveulad Seicvala. Seicvala damokidebuleba
mSromeli masebisadmi. Aam qveynebis mSromelTa xangrZlivma brZolam
socialuri mdgomareobis gaumjobesebisaTvis, politikuri uflebebis
mopovebisaTvis saTanado Sedegi gamoiRo. aRar SeimCneva is mkveTri
dapirispireba sazogadoebis sxvadasxva klasebs Soris, romelsac adre
hqonda adgili. mmarTveli wreebi garkveul daTmobebze wavidnen, ganxor
cielda progresuli reformebi, politikuri reJimebis demokrati zacia,
samarTlebrivi saxelmwifos principebis danergva.

44
saxelmwifos socialisturi tipi. am tipis saxelmwifo warmoiqmneba
socialisturi revoluciis gamarjvebiT. 1 socialisturi saxelmwifo
xasiaTdeba Semdegi ZiriTadi niSan-TvisebebiT: jer erTi, is ugulvel
yofs kerZo sakuTrebas (auqmebs mas) da dafuZnebulia iseT sawarmoo
urTierTobebze, romelTac safuZvlad udevs sazogadoebrivi sakuTreba
ZiriTad sawarmoo saSualebebze. ufro sworad, sazogadoebis ekono
mikuri safuZvelia saxelmwifo sakuTreba warmoebis iaraRebsa da saSu
alebebze. meore, ekonomikuri ganviTareba saxelmwifos mxridan mkacr
regulaciasa da dagegmarebis principebzea agebuli (dafuZnebuli). mesame,
qveynis ekonomikur da sazogadoebriv cxovrebas ganagebs erTi
politikuri partia, romelic axorcielebs saxelmwifos srul kon
trols qveynis sazogadoebriv da politikur cxovrebaze. 2

yovelive zemoqmulTan erTad, aucilebelia imis gaTvaliswinebac,


rom aSkarad gamokveTil saxelmwifoTa istoriuli tipebis garda,
sazogadoebrivi ganviTarebis procesSi, SesaZlebelia, Camoyalibdes
xolme e.w. erTi istoriuli tipidan meoreze gardamavali
saxelmwifoebriobis specifikuri sistemebi. gardamavali saxelmwifo
materialisturi midgomis TvalsazrisiT aris sazogadoebis iseTi
politikuri organizacia, romelic iqmneba klasobrivi an erovnul-
ganmanTavisuflebeli brZolis, politikuri reJimebis mkveTri Secvlis
Sedegad. SemdgomSi, sakuTrebis gabatonebuli formebis siWarbis mixed
viT, msgavsi saxelmwifoebi garkveuli istoriuli tipis saxelmwifos
unda miemxros, kapitalisturs an socialisturs.

marqsistuli, klasobriv-formaciuli midgoma saxelmwifoebis tipo


logiis mimarT, bolo dromde erTaderT Sexedulebas warmoadgenda
CvenTan arsebul samecniero Tu saswavlo literaturaSi. magram
marqsistuli Teoriis sapirispirod warmoiSva da metnaklebad gavrce
leba pova axalma Sexedulebebma saxelmwifoTa tipologiis Sesaxeb, ra
sac safuZvlad udevs garkveuli damaxasiaTebeli niSan-Tvisebebi. am

1
Tanamedrove samecniero da saswavlo literaturaSi 1917 wlis oqtombris es istoriul
- politikuri movlena ruseTSi Sefasebulia rogorc oqtombris gadatrialeba.
2
1991 wlidan ssrk da socialisturi banakis daSlis Semdeg aseTi tipis saxelmwifo
yvela niSnebiT SemorCa CrdiloeT koreis saxalxo-demokratiul respublikaSi
45
niSan-Tvisebebis gaTvaliswinebiT xdeba, Sesabamisad saxelmwifoTa
tipuri klasifikacia. ase, magaliTad, civilizebuli da aracivilize
buli, demokratiuli da avtokratiuli, samarTlebrivi da arasamar
Tlebrivi da a.S.

msoflios socialur-politikurma da samarTlebrivma azrma


SeimuSava saxelmwifoTa tipologiis sxvadasxva kriteriumebi. magaliTad,
pirveli mcdelobebi ukve iyo aristotelesa da polibiosis mxridan.

Zveli welTaaRricxviT, IV saukunis gamoCenili berZeni moRvawe, ari


stotele Tvlida, rom saxelmwifoebis gamijvnis ZiriTad kriteriumebs
warmoadgens: 1) saxelmwifoSi gabatonebulTa raodenoba; 2) saxelmwifos
mier ganxorcielebuli mizani. pirveli niSnis mixedviT is asxvavebda
erTis (monarqia), umciresobis (aristokratia) da umravlesobis
(demokratia) mmarTvelobas. meore niSnis mixedviT, yvela saxelmwifo
iyofoda sworad (maTSi miRweuli saerTo keTildReoba) da arasworad
(maTSi xdeba kerZo miznebis miRwevisaTvis swrafva). aristotele
saxelmwifoTa ZiriTad gansxvavebas xedavda imaSi, Tu ra adgili ekava
maTSi adamians, ramdenad uzrunvelyofs saxelmwifo TiToeuli adamianis
Tavisuflebasa da pirad interesebs. 1 xolo Zveli welTaaRricxviT II
saukuneSi, Zveli berZeni istorikosi da politikuri moRvawe polibiosis
azriT, saxelmwifos ganviTareba, misi tipebis cvla warmoadgens bunebriv
process. mas miaCnda, rom saxelmwifo viTardeba usasrulo wreze,
romelSic Sedis aRmocenebis, Camoyalibebis, ayvavebis, dacemisa da
gaqrobis fazebi. es fazebi gadadian erTmaneTSi da cikli kvlav
meordeba. “polibosi Tvlis- saxelmwifos ganviTareba, misi ganaxleba da
cvlileba Caketili wrea. mravalma saxelmwifom obieqturad gaiara Cven
mier zemoT aRniSnuli fazebi, ganviTarebis cikluri procesidan bevrma
maTganma SeZlo xelaxali aRmavloba, aRorZineba srulyofili saxelm
wifoebriobis saxiT, zogierTi ki saerTod amovarda ganviTarebis Cake
tili wridan da gaqra istoriis asparezidan (babiloni, urartu, asureTi,
aTeni, romi, sparta da a.S.). polibiosis SexedulebebSi mTavari isaa, rom

1
solomon TezeliSvili, saxelmwifosa da samarTlis Teoria (enciklopediuri masala),
Tb., 2008, gv.119-120

46
saxelmwifos ganviTarebaSi ciklebis cvlis safuZvels warmoadgens
cvlilebebi saxelmwifo xelisuflebasa da adamianis TanafardobaSi. 1

ingliselma istorikosma da sociologma arnold jozef toinbim,


ganaviTara da daakonkreta civilizaciis cneba. mas aRiareba moupova
naSromma “istoriis gamokvleva” (t.1-12, 1934-61). misi azriT, ar arsebobs
kacobriobis erTiani istoria, arsebobs mxolod Taviseburi da daxSuli
civilizaciebis istoria. polibiosis msgavsad, toinbi Tvlis, rom
TiToeuli maTgani gadis warmoSobis, zrdis, msxvrevisa da xrwnis
stadiebs, ris Semdeg iRupeba da adgils uTmobs axal civilizacias.
civilizaciis ganviTarebis mamoZravebeli Zalaa “SemoqmedebiTi
umciresoba”, romelsac Tavis kvalze miyavs “inertuli umravlesoba”.
roca “SemoqmedebiTi elita” Tavs ver arTmevs morig socialur-
istoriul amocanas da iqceva gabatonebul umciresobad. mis winaaRmdeg
janydeba gaucxoebuli masa (“proletariati” da “barbarosuli peri
feria”), civilizacia iRupeba, Tu, rasakvirvelia, ufro adre ar mouRo
bolo gare katastrofam. 2

civilizaciis koncefcia vrceli da mdidaria. is SesaZleblobas


iZleva ganvasxvavoT ara mxolod klasebisa da socialuri jgufebis
dapirispireba, aramed maTi urTierTqmedebis sferoc zogad-sakacobrio
faseulobebis safuZvelze. is aseve saSualebas iZleva saxelmwifoSi
davinaxoT ara mxolod eqspluatatorebis eqspluatirebulze poli
tikuri batonobis iaraRi, aramed sazogadoebis politikur instituteb
Si davinaxoT saxelmwifo, rogorc sazogadoebis socialur-ekono mikuri
da sulieri ganviTarebis adamianTa konsolidaciis, maTi moTxovni
lebebis dakmayofilebis gansakuTrebuli institucionaluri organi
zacia.

dasavleTevropuli mecniereba, saxelmwifos xelisuflebasa da indi


vids Soris urTierTdamokidebulebis principebidan gamomdinare, gamo
yofs saxelmwifoebriobis or tips_ demokratiasa da avtokratias. Maga
liTad, g. kelzeni Tvlida, rom Tanamedrove saxelmwifoebis tipebs

1
solomon TezeliSvili, saxelmwifosa da samarTlis Teoria (enciklopediuri masala),
Tb., 2008, gv.120
2
qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.10, Tb., 1986, gv.9
47
safuZvlad udevs politikuri Tavisuflebis idea. is yuradRebas
amaxvilebs adamianis faqtorze, romelic, misi azriT, gansazRvravs
ZiriTadad saxelmwifo xelisuflebis demokratizms. radgan es
ukanaskneli uSualod saxelmwifoSi, marTlwesrigis Seqmnasa da damkvi
drebaSi, adamianis monawileobis xarisxzea damokidebuli. sadac es
aqtiuroba maRalia, iq, kelzenis TqmiT, demokratiaa, xolo sadac
dabalia, piriqiT, iq avtokratiaa. swored am niSniT is gamoyofs saxelm
wifos or tips_ demokratiulsa da avtokratiuls. 1

aseT ganmartebas, saxelmwifoTa tipologiis Taobaze, gvTavazobs


amerikeli profesori r. makaiveric. is saxelmwifos yofs or tipad:
dinastiurad (antidemokratiulad), sadac saxelmwifo ar gamoxatavs
mosaxleobis umravlesobis nebas. da demokratiulad, romelSic
saxelmwifo xelisufleba asaxavs mTeli sazogadoebis an misi
mniSvnelovani nawilis (umravlesobis) nebas, rodesac xalxi uSualod
monawileobas iRebs saxelmwifos marTvaSi an aqtiurad mxars uWers
mTavrobas. r. makaiveris klasifikaciis mixedviT, pirvel jgufs
ganekuTvnebian “klasobriv-kontrolirebadi saxelmwifoebi” (imperiebi) da
aseve fsevdo-demokratiuli saxelmwifoebi, sadac mTavroba yalibdeba
sazogadoebis priviligirebuli nawilis mier. meore jgufs ki qmnis is
Tanamedrove saxelmwifoebi, romlebSic damokidebuleba xelisuflebasa
da moqalaqeebs Soris igeba samarTlianobisa da urTierT pasu
xismgeblobis safuZvelze, sadac saxelmwifo adgens adamianis maqsi
maluri Tavisuflebis uzrunvelyofas. 2

amgvarad, saxelmwifos tipis cneba mravalwaxnagovania, is yalibdeba


sxvadasxva samecniero gamokvlevebis, debulebebisa da daskvnebis safu
Zvelze, romlis Sedegad xdeba saxelmwifoebis ama Tu im jgufebisaTvis
damaxasiaTebeli zogadi niSan-Tvisebebis dakonkreteba.

1
solomon TezeliSvili, saxelmwifosa da samarTlis Teoria (enciklopediuri masala),
Tb., 2008, gv.132

2
solomon TezeliSvili, saxelmwifosa da samarTlis Teoria (enciklopediuri masala),
Tb., 2008, gv.132-133

48
saxelmwifos forma

saxelmwifos TeoriaSi erT-erT yvelaze rTul da amave dros metad


mniSvnelovan Tezas warmoadgens saxelmwifo formis kategoria (cneba).
radgan calkeuli istoriuli tipis yvela saxelmwifo, Tavisi arsis
igiveobis miuxedavad, mainc gansxvavdeba erTmaneTisagan mTeli rigi
niSnebiT, rac aucileblad moiTxovs maT klasifikacias TviT istoriuli
tipis SigniTac. amitom saxelmwifoTa klasifikacia xdeba, rasakvirvelia,
saxelmwifo formis cnebis safuZvelze, garkveuli principebisa da
niSnebis gaTvaliswinebiT, rogorc erTi tipis socialur-ekonomikuri
formaciis, aseve erTi istoriuli tipis saxelmwifos SigniT. saxelmwifo
forma ewodeba saxelmwifo wyobilebas, romelic warmoadgens
gabatonebuli fenis mier dadgenili an xalxis mier arCeuli umaRlesi,
suverenuli xelisuflebis organizaciasa da saxelmwifoebrivi orga
noebis struqturas, im gansakuTrebuli saSualebebiTa da meTodebiT, rac
aucilebelia saxelmwifoSi politikuri xelisuflebis ganxorci
elebisaTvis.

saxelmwifo formis zogadi cnebis problemis sruli gaSuqebis auci


leblobidan gamomdinare, saWiroa saxelmwifo xelisuflebis organi
zaciis ganxilva yvela mis ZiriTad gamovlinebaSi. sxva sityvebiT rom
vTqvaT, saxelmwifo formis qveS unda vigulisxmoT saxelmwifo xeli
suflebis organizaciis sam ZiriTad mxareTa erTianoba, romelic moicavs
saxelmwifo mmarTvelobis, saxelmwifo wyobilebis da politikuri re
Jimis formebs.

saxelmwifo mmarTvelobis forma. saxelmwifo mmarTvelobis forma-


esaa umaRlesi xelisuflebis organizacia saxelmwifoSi, romelic xeli
suflebis organoTa struqturebis TanamoqmedebiTa da maTi mosaxle
obasTan urTierTobis garkveuli principebiT xasiaTdeba. ufro sworad,
mmarTvelobis forma es aris xelisuflebis organizaciis is mxare,
romelSic vlindeba umaRlesi, suverenuli xelisuflebis organizaciis
principebi saxelmwifoSi.

mmarTvelobis formis mixedviT saxelmwifoebs ZiriTadad yofen mona


rqiebad da respublikebad. monarqia mmarTvelobis formaa, romelic xasi

49
aTdeba Semdegi niSan-TvisebebiT: monarqis xelisuflebis uvadoba, arse
boba sicocxlis bolomde, taxtis dakaveba memkvidreobis wesis uflebiT,
saxelmwifos warmomadgenloba monarqis mier sakuTari erTpirovnuli
uflebisa da ara uSualod miniWebuli uflebamosilebiTa da davalebiT.
monarqis iuridiuli upasuxismgebloba.

monarqia iyofa Semdeg Semadgenel elementebad:1) despotiuri (mo


naTmflobeluri monarqia, romelSic monarqis xelisufleba gaRmer
Tebulia); 2) absoluturi; 3) SezRuduli (mefis xelisufleba SezRu
dulia wodebrivi warmomadgenlobiTi organoTi an parlamentiT); 4) kon
stituciuri.

monaTmflobeluri monarqia. monaTmflobeluri saxelmwifoebis


mmarTvelobis monarqiuli formisaTvis damaxasiaTebelia ori ZiriTadi
nairsaxeoba:1) ZvelaRmosavluri monarqia (egviptis, asureTis, babilonis,
indoeTis, CineTis da sxva monarqiebi). 2) Zvelromauli monarqia (is
aRimarTa Zveli drois klasikuri periodis sawyisebze).

aRmosavleTis qveynebis sazogadoebriv cxovrebaSi mniSvnelovan


rols TamaSobda jer kidev SemorCenili gvarovnuli Temuri wyobilebis
seriozuli gadmonaSTebi_ patriarqaluri yofis nakvalevi. swored, aq
Camoyalibda despoturi monarqia (despoteai berZ. SeuzRudavi xeli
sufleba); sakuTriv iseTi politikuri wyobileba, romlis drosac
qveSevrdomi sruliad uuflebo iyo mis mbrZanebelTan (monarqTan), an mis
msaxurTan damokidebulebaSic ki.

D despoturi monarqia mWidrod iyo dakavSirebuli religiasTan, romelic


ganamtkicebda da asabuTebda mefis SeuzRudav Zalauflebaze moZRvrebas
mefisa da misi xelisuflebis RvTaebriobis Sesaxeb. monarqis xelSi ga
erTianebul politikur da qurumTa xelisuflebas Teokratias uwodeben.

Zvelromauli monarqia. Zvelromauli monarqia msoflio istoriaSi


romis imperiis saxiTa da formiT gvevlineba (Cv.w.aR. I-IV ss). Mmisi epoqa
or periodad iyofa_ principatad da dominatad. principati (principatus-
laTinuri sityvaa- pirveli, meTauri), monarqiis gansakuTrebuli formis

50
aRmniSvneli pirobiTi terminia, romelic miRebulia istoriul
literaturaSi. principati Camoyalibda Zvel romSi Zv.w.27-a.w.293; 1 P
principatis sistema avgustusis imperator oqtavianes mmarTvelobis
dros gamoikveTa. im dros formalurad daculi iyo mmarTvelobis re
spublikuri formis zogierTi niSnebi da institutebi; moqmedebda senati,
saxalxo kreba. SenarCunebuli iyo konsulebis, pretarebisa da saxalxo
tribunebis arCeviToba. magram isini ar TamaSobdnen uwindeliviT arsebiT
rols saxelmwifo saqmeebis gadawyvetaSi. saxelmwifo mmarTvelobis
ZiriTadi sadaveebi imperatoris xelSi iyo moqceuli. imperators
princepsi ewodeba. avgustusis droidan “senatis princepsi” (princeps
senatus) monarqiuli xelisuflebis mqones aRniSnavda. 2 imperatori
xelmZRvanelobda jars, axorcielebda sasamarTlo samoqalaqo saqmeebs,
akompleqtebda senats (an misi survilis gaTvaliswinebiT xdeboda
senatis dakompleqteba), auqmebda xelisuflebis nebismieri organos
gadawyvetilebas da a.S. is aris umaRlesi sakanonmdeblo xelisuflebis
ZiriTadi wyaro da mTavari warmomadgeneli, senati ki ubralod
saTaTbiros organos rols asrulebda. amdenad, avgustusi (imperatori
oqtaviane) da misi memkvidreebi erTdroulad flobdnen umaRles samo
qalaqo da samxedro Zalauflebas.

D dominati_ (laTinurad dominatus<dominus–batoni, mbrZanebeli)


monaTmflobeluri monarqiis specifikuri forma iyo, romelic
damkvidrda romSi III saukunis dasasruls, imperator diokletianes dros
(284-305). 3 dominati aris meore da ukanaskneli safexuri romis imperiisa,
romelmac, rogorc gansakuTrebulma politikurma sistemam, Secvala
principati. dominati warmoadgenda socialur-ekonomikuri krizisis
winaSe mdgari monaTmflobeluri sistemis gadarCenisa da misi axali
formiT aRorZinebis cdas. igi tipobrivi despoturi monarqia iyo,
romelic imperatoris absolutur Zalauflebas gulisxmobda. dominatis
dros senatma, am Zvelma “respublikis tvinma”, sabolood dakarga

1
qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.8, Tb., 1984, gv.192

2
qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.8, Tb., 1984, gv.192

3
qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.3, Tb., 1978, gv.615

51
damoukidebeli politikuri mniSvneloba da senatorebic imperator
dominiusis morCil moxeleebad iqcnen. dominius monarqis garSemo iqmneba
uzarmazari biurokratiuli aparati, srulyofili xdeba
administraciuli sistema, kanondeba taxtis memkvidreobis principi,
tardeba armiis reorganizacia. IV saukunis dasawyisSi saxelmwifo
religiad cxaddeba qristianoba. gaCnda axali formula: ”RvTaebrivi
umaRlesoba” imperatorisa. 1 dominatma arsebuli socialur-ekonomikuri
wyobis mxolod droebiTi stabilizacia moaxdina. IV saukunis miwuruls
monaTmflobeluri sazogadoebis krizisi gamwvavda, centraluri
xelisufleba dasustda, imperia or nawilad_ dasavleT da aRmosavleT
imperiebad daiyo.

feodaluri monarqia. Ffeodaluri monarqia, feodalTa (msxvil


miwaTmflobelTa) gabatonebis politikur formas warmoadgenda. man
didxans iarseba da mTeli Sua saukuneebis epoqa moicva. saerTod,
feodalizaciis procesis mTavari Sinaarsi yvelgan erTi iyo- sakuTrebis
urTierTobis Secvla (Tavisufali Temisa da miwaTmflobeluri
meurneobis Secvla feodaluri mamuliT) da am niadagze feodalTa da
damokidebul glexTa klasebis Camoyalibeba. feodalurma monarqiam
Tavisi ganviTarebis manZilze sami periodi ganvlo: adrefeodaluri,
wodebriv-warmomadgenlobiTi da absoluturi.

adrefeodaluri monarqia- saxelmwifo mmarTvelobis forma,


warmoiqmna gvarovnuli-Temuri urTierTobis rRvevis Sedegad. evropis
xalxTa mniSvnelovani nawili (frankTa, germanelTa, anglosaqsTa
saxelmwifoebi, kievis ruseTi da sxva), romelTac monaTmflobeluri wyo
bileba ar gauvliaT, pirvelyofili gvarovnuli urTierTobidan uSua
lod gadavidnen feodalur wyobilebaze.

feodaluri monarqiisaTvis damaxasiaTebelia decentralizaciis


procesi, romlis drosac sustia centraluri xelisufleba. feodali
marTavda Tavis meurneobas (mamuls), rogorc kerZo piri miwaTmflobeli
da rogorc sajaro xelisuflebis matarebeli Tavis samflobeloSi. e.i.

1
qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.3, Tb., 1978, gv.615

52
is Tavis teritoriaze sargeblobda ganusazRvreli uflebebiT. hyavda
msaxurebi, romlebic feodalis nebis uSualo Semsruleblebi iyvnen. maTi
daniSvna da daTxovna misi survilisa da Sexedulebebis mixedviT xde
boda. feodalsave hyavda Tavisi sasamarTlo, policia, jari (Sei
araRebuli razmi an laSqari), gadasaxadebis amkrefi, romelTa meSveobiT
is axorcielebda sakuTar uflebamosilebas (batonobas) Tavis kuTvnil
teritoriaze da Tavs icavda gareSe safrTxisagan (Tavdasxmisagan).
adrefeodaluri saxelmwifos nairsaxeobas warmoadgenda aseve adre
feodaluri imperia, romelic warmoiSva adrefeodaluri saxelmwifos
mier mravalricxovani, sustad organizebuli xalxebis dapyrobis
Sedegad. maT Soris ar iyo mWidro ekonomikuri, samxedro, politikuri
da kulturuli kavSiri (magaliTad, karlos didis,- frankTa imperia,
Cingiz-yaenis_ monRol-TaTarTa imperia). imperiebs marTavda erTiani
xelmwife,- mefe, didi Tavadi, xalifa, yaeni.

msxvili miwaTmflobelobis (feodalizaciis) ganviTarebasTan erTad


sul ufro sustdeba da safuZveli eryeva adrefeodalur imperiebs,
radgan moCvenebiTi simZlavris miuxedavad, maTi saxelmwifo gaerTianeba,
romelic mxolod samxedro Zalaze iyo damyarebuli, aramyari xdeba da
iSleba calkeul damoukidebel saxelmwifo erTeulebad.

wodebriv-warmomadgenlobiTi monarqia. feodalur sazogadoebaSi


fulad-sasaqonlo urTierTobis ganviTarebam da qalaqebis zrdam Zire
ulad Secvala feodaluri warmoebis karCaketili, naturaluri xasiaTi.
warmoSva politikuri centralizaciis aucileblobis pirobebi, aseve
moiTxova sajaro-samarTlebriv da kerZo samarTlebriv urTierTobebs So
ris gamijvna. Aamdenad, adrefeodaluri monarqia Secvala wodebriv-warmo
madgenlobiTma monarqiam. es aris saxelmwifo mmarTvelobis iseTi forma,
romlis drosac monarqis xelisufleba izRudeba wodebriv-warmoma
dgenlobiTi organos (sakrebulos, saTaTbiros, parlamentis) mier. aseTi
warmomadgenlobiTi organoebi im periodSi Camoyalibda evropis mTel
rig qveynebSi. magaliTad, safrangeTSi_ generaluri Statebi, espaneTSi
_kortesebi, inglisSi_ parlamenti, ruseTSi_ saerobo kreba,
saqarTveloSi_darbazi, karavi da sxva.

53
wodebriv_warmomadgenlobiTi organo Sedgeboda samRvdeloebisa da
Tavadaznaurobisagan. aseve e.w. mesame wodebis warmomadgenlebisagan (va
Wrebi, xelosnebi, wvrili da saSualo miwismesakuTreni). is warmoadgenda
saTaTbiro organos, romelic funqcionirebda monarqTan. mis uSualo
kompetencias ganekuTvneboda sakanonmdeblo saqmianoba da finansebze
kontroli. wodebrivi-warmomadgenlobis centralur organoebTan erTad
iqmneboda adgilobrivi wodebriv-warmomadgenlobiTi organoebi, maga
liTad, rogoric gaxldaT, safrangeTSi_provinciis Statebi, germaniaSi_
calkeuli miwebis lantagebi, ruseTSi_saerobo qoxebi da a.S.

aRniSnul organoebTan erTad funqcionirebda centraluri da adgi


lobrivi xelisuflebis centralizebuli, ganStoebuli aparati, romelic
srulad emorCileboda monarqs. miuxedavad gamokveTili naklovanebebisa
da arasrulyofilebisa, wodebriv-warmomadgenlobiTi monarqia mainc
wingadadgmul nabijs warmoadgenda politikuri centralizaciis gzaze.

absoluturi monarqia. feodaluri saxelmwifos ukanaskneli forma,


warmoiSva feodalizmis daSlisa da kapitalistur urTierTobaTa
Casaxvis periodSi. absoluturi monarqiis dros sakanonmdeblo da aRma
srulebeli xelisuflebis erTaderTi matarebelia saxelmwifos meTauri
monarqi (mefe, imperatori, Sahi). absoluturi monarqiisaTvis dama
xasiaTebelia maqsimaluri saxelmwifo centralizacia (feodalizmis pi
robebSi). Mmis uSualo gankargvaSia mravalricxovani mudmivi armia,
policia, ganviTarebuli biurokratiuli aparatis farTo qseli. aseve am
dros xelisufleba centrSi da adgilebze ganekuTvneba ara msxvil feo
dalebs, aramed Cinovnikebs, romelTac niSnavs da aTavisuflebs monarqi.
absoluturi monarqia Tavisi arsiT feodaluri klasis diqtaturis
formaa. burJuazia ki am periodisaTvis jer kidev araa politikurad
mzad, rom xelisufleba aiRos xelSi. magram ekonomikurad ukve imdenad
Zlieria, rom upirispirdeba feodalur klass. absoluturi monarqia aseT
pirobebSi erTgvari momrigeblis rolSi gamodis, Tumca ZiriTadad mainc
feodaluri klasis interesebs emsaxureba.

istoriuli gaviTarebis garkveul etapze absoluturi monarqia xels


uwyobs kapitalistur urTierTobaTa ganviTarebas da wodebriv
monarqiasTan SedarebiT progresul rols TamaSobs: spobs feodalur
54
anarqias, partikularizms, separatizmis da politikuri daqucmacebis
naSTebs, atarebs merkantilizmisa da proteqcionizmis politikas. obi
eqturad aCqarebs qveynis ekonomikuri gaerTianebis, erisa da erovnuli
saxelmwifos Camoyalibebis process. am periodSi mzardi burJuazia
mxars uWers absolutur monarqias, Tumca es ukanaskneli burJuaziis
sasargeblod imdenad moqmedebs, ramdenadac es Seesabameba feodaluri
klasis interesebs.

absoluturi monarqiis adreuli formaa italiis qalaq-saxelm


wifoebSi XIII-XVI ss. Seqmnili tirania (mediCi- florenciaSi, viskonti da
sforca- milanSi da a.S.). saerTod ki evropis qveynebSi, absoluturi
monarqiis Casaxvis xanad miCneulia XVsaukunis damlevi da XVI saukunis
I naxevari (lui XI da fransua I- safrangeTSi, eduard IV, henri VII da
henri VIII-inglisSi, ferdinandi da izabela_ espaneTSi, kristian
II_daniaSi, erik XIV_SvedeTSi, ivane IV (mrisxane)_ruseTSi da a.S.).
absoluturi monarqia srulyofas aRwevs XVI saukunis II naxevridan,
gansakuTrebiT ki XVII-XVIII ss. (anri IV, kardinali riSelie da lui
XIV_safrangeTSi, filip II_espaneTSi, frederik III da momdevno
mefeebi_daniaSi, karl X da karl XI_ SvedeTSi, petre I da momdevno
imperatorebi ruseTSi da a.S.). absoluturma monarqiam Secvala
feodaluri saxelmwifos manamade arsebuli forma_ wodebrivi monarqia. 1

konstituciuri monarqia. saerTod, burJuaziuli (burJuaziul-


liberaluri) sazogadoeba ar icnobs absolutur monarqias, magram es
imas ar niSnavs, rom es sazogadoeba Tavis wiaRSi srulad gamoricxavs
monarqiul xelisuflebas. im viTarebaSi, roca burJuazia amxobs
TavadaznaurTa (feodalTa) xelisuflebas, raTa daamyaros Tavisi
Zalaufleba, magram mas jer kidev am droisaTvis ar gaaCnia sakmarisi
Zala monarqiuli xelisuflebis principebis Zirfesvianad aRmosaf
xvrelad, is iZulebulia dakmayofildes absoluturi monar qiidan
konstituciur monarqiaze gadasvliT. Aam SemTxvevaSi burJuaziis respu
blikuri principebidan ukan daxeva ganpirobebulia, umTavresad, sazo

1
qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.1, Tb., 1975, gv.38

55
gadoebis ori wamyvani klasis_ feodalTa da burJuaziis (kapitalistTa)
Zalebis TanafardobiT.

konstituciuri monarqia saxelmwifo mmarTvelobis iseTi formaa,


romlis drosac monarqis uflebebi SezRudulia warmomadgenlobiTi
organoTi (parlamentiT). Cveulebriv es SezRudva ganpirobebulia
konstituciiT, romelic damtkicebulia parlamentis anda damfuZnebuli
krebis mier. Mmonarqs ar gaaCnia uflebamosileba Secvalos konstitucia.

konstituciur monarqiaSi aris xelisuflebis ori formaluri ofi


cialuri wyaro: monarqi, romelic niSnavs mTavrobas da xalxi, romelic
irCevs parlaments.

Kkonstituciuri monarqia iyofa or Semadgenel nawilad_ dualisturad


da saparlamentod. dualisturi konstituciuri monarqiis dros monarqs
SenarCunebuli aqvs aRmasrulebeli xelisuflebis sruli ufleba. mis
mier iniSneba ministrebi, romlebic angariSvaldebuli arian monarqis
winaSe. aq monarqi saxelmwifos meTaurad iTvleba. zogjer mas aqvs par
lamentis gadawyvetilebebze vetos dadebis ufleba, romelsac faqto
brivad ar iyenebs (iordania, kuveiti, maroko). iuridiulad da faqto
brivad xelisufleba dayofilia monarqis mier formirebul mTavrobasa
da parlaments Soris. amdenad, xelisufleba ormagi (dualisturi) xa
siaTis matarebelia. saparlamento monarqiis dros mTavroba iqmneba sapar
lamento arCevnebSi miRebuli xmebis umravlesobis mqone partiis warmo
madgenlebisagan. is, konstituciis Tanaxmad, angariSvaldebulia parla
mentis da ara monarqis winaSe.

sakanonmdeblo aqtebis (kanonebis) miReba xdeba parlamentis mier,


romelsac monarqi formalurad awers xels. amdenad, sakanonmdeblo, aRma
srulebeli da sasamarTlo xelisuflebis mimarT monarqis ufle
bamosilebani imdenad SezRudulia, rom is sruliad simbolur xasiaTs
atarebs.

saparlamento monarqiis magaliTad dRes gvevlineba qveynebi: didi


britaneTi, SvedeTi, dania, espaneTi da a.S.

56
respublika (laTunuri sityva- respublica, res-saqme da publicus-
sazogadoebrivi, saxalxo) saxelmwifo mmarTvelobis formaa, romlis
drosac xelisuflebis umaRlesi organoebis arCeva xdeba mosaxleobis an
misi nawilis mier gansazRvruli vadiT.

respublikisaTvis damaxasiaTebelia Semdegi zogadi niSnebi: saxel


mwifos erTpirovnuli da kolegialuri meTauris arseboba; saxelmwifos
meTaurisa da saxelmwifos sxva umaRlesi organoebis arCeviToba gansa
zRvruli vadiT; saxelmwifo xelisuflebis ganxorcieleba ara sakuTari
uflebiT, aramed xalxis davalebiT, radgan respublikaSi xelisuflebis
wyaros warmoadgens xalxi; saxelmwifos meTauris pasuxismgebloba
kanoniT gaTvaliwinebul SemTxvevebSi; moqalaqeTa interesebis dacvis
prioritetuloba; saxelmwifo xelisuflebis umaRlesi organoebis
gadawyvetilebebis imperatiuloba danarCeni saxelmwifo organosaTvis.
respublikisaTvis, ise rogorc monarqiisaTvis, damaxasiaTebelia saxe
cvlileba, romlis mixedviTac ganasxvaveben aristokratiul da demo
kratiul respublikebs. aristokratiuli respublika_ mmarTvelobis
iseTi formaa, romlis drosac xorcieldeba mosaxleobis privilegire
buli fenis srulZalauflebianoba.

demokratiuli respublika_ saxelmwifos iseTi formaa, romelic gamo


irCeva, xalxis umravlesobis nebis, rogorc xelisuflebis wyaros ofi
cialuri aRiarebiT.

istoriaSi umTavresad cnobilia respublikis Semdegi saxesxvaobebi:


monaTmflobeluri, feodaluri, burJuaziuli (kapitalisturi),
socialisturi.

monaTmflobeluri respublika. jer kidev monaTmflobeluri samya


rosaTvis cnobili iyo mmarTvelobis respublikuri forma. monaTmflo
belobis dros, antikur xanaSi, yvelaze mowinave, kulturul da
civilizebul qveynebSi, rogoric iyo Zveli saberZneTi da romi,
romlebic mTlianad dafuZnebuli gaxldaT monobaze, saxezea saxelmwifo
formebis sxvadasxvaoba. ukve maSin gaCnda gansxvaveba monarqiasa da
respublikas Soris, aristokratiasa da demokratias Soris.

57
demokratia (Zv.berZnuli sityva, niSnavs demos-xalxi, kratos-
Zalaufleba) sazogadoebis saxelmwifoebriv-politikuri mowyobis
formaa, romelic efuZneba xalxis Zalauflebis wyarod cnobas. Caisaxa
aTenSi_ aTenis monaTmflobelur demokratiul respublikaSi Zv. w. aR-iT
V-VI ss. demokratiis warmoSoba aTenSi ganpirobebulia misi sazo
gadoebis socialur-klasobrivi struqturiT. rodesac aTenSi sazo
gadoebrivi urTierToba uaRresad gamwvavda (VI s.Zv.w.), rogorc ari
totele wers, umravlesoba umciresobisaTvis muSaobda, demosi (aTenis
Tavisufali mosaxleoba: glexebi, xelosnebi, vaWrebi) win aRudga
didebulebs. mtrulma damokidebulebam umaRles wertils miaRwia. aman ki
aiZula aTenis aristokratia daTmobaze wasuliyo demosTan mimarTebaSi.
am periodSi aTenSi Camoyalibdeba xelisuflebis organoebis demo
kratiuli sistema, romelTac gaaCndaT mkafio struqtura da sruliad
gansazRvruli funqciebi. aTenSi yvelaze demokratiuli dawesebulebebi
iyo: saxalxo kreba, xuTasTa sabWo anu bule da nafic msajulTa
sasamarTlo- heleia. mniSvnelovan organod gadaiqca strategosTa kole
gia. aTenSi saxelmwifo xelisuflebis umaRlesi sakanonmdeblo, sasa
marTlo da politikur organos warmoadgenda saxalxo kreba. is
regularulad ikribeboda da mis muSaobaSi monawileobdnen 20 wlis
asaks miRweuli sruluflebiani aTeneli moqalaqeebi. saxalxo krebis
mTavari funqcia-sakanonmdeblo funqcia iyo. Aamis garda mis kompetencias
ganekuTvneboda omis, zavis, laSqris, sazRvao Zalebis sakiTxebi, urTi
erToba sxva saxelmwifoebsa da sakuTar mokavSireebTan, axali wevris
miReba aTenis moqalaqeTa rigebSi, samxedro meTaurebis (stra tegosebis)
arCeva da sxva. aRmasrulebeli xelisuflebis umaRlesi organo iyo
xuTasTa sabWo-bule. is iqmneboda aTenis teritoriuli qvedanayofebis
warmomadgenlebisagan 1 da xelmZRvanelobda saxelmwifos yoveldRiur
praqtikul saqmianobas.
aTenis saxalxo krebasTan erTad nafic msajulTa sasamarTlo- heleia
aTenis demokratiis mTavari organo iyo. mis uSualo funqcias sasamarT
lo saqmeebis garCeva-ganxilva warmoadgenda. is ara marto aTeneli mo
qalaqeebis, aramed aTenis mokavSireebis saqmeebsac arCevda. amis garda,

1
nato kvezereli-kopaZe, Zveli saberZneTis istoria (leqciebis mokle kursi), Tb., 1998,
gv.61
58
mas ekuTvnoda kontroli Tanamdebobis pirebis mimarT da, agreTve,
mTavari roli kanonmdeblobis dargSi. saxalxo krebis mier gamotanili
dadgenilebebi heleas komisiebSi unda yofiliyo gatarebuli.

rogorc aRvniSneT, aTenSi uaRresad qmediT organod gadaiqca stra


tegosTa kolegia. is uSualod xelmZRvanelobda aTenis saxelmwifo da
sazRvao Zalebs da, rac mTavaria, aseve Camoyalibebis dRidan_ aTenis
sazRvao kavSirs. aTenSi yvela Tanamdeboba arCeviTi iyo. is Ria kenWi
syriT tardeboda.
amdenad, aTenis saxelmwifo sistemaSi naTlad Cans xelisuflebis
funqciaTa danawilebis struqtura: saxalxo kreba_sakanonmdeblo orga
no, xuTasTa sabWo_aRmasrulebeli organo, heleia_ nafic msajulTa sa
samarTlo. Aamgvarad, aTenSi saxelmwifo mmarTvelobis sistema uSualod
igeboda demokratiuli principebis safuZvelze, romlis umTavres
damaxasiaTebel niSan-Tvisebas warmoadgenda: arCeviToba, ufle
bamosilebis vadianoba, kolegialoba, saxelmwifo Tanamdebobebze_
saxelmwifo valdebuleba_ movaleobis Sesrulebis anazRaurebadoba,
angariSgebadoba. saerTod, Zveli aTenis demokratiaSi or mTavar
Tvisebas aRniSnavdnen_isonomias, e.i. kanonis winaSe Tanasworobas,
Tanasworuflebianobas da isegorias, e.i. sityvis Tavisuflebisa da
politikur cxovrebaSi monawileobis Tanasworuflebianobas. 1

spartis aristokratiuli (oligarqiuli) respublika. (V-IV ss


Zv.w.aR.). aTenisagan gansxvavebiT, romelsac ganagebda mosaxleobis
demokratriuli nawili, sparta ZiriTadad aerTianebda sazogadoebis
aristokratiul nawils. saxelmwifoSi umaRlesi xelisufleba forma
lurad ekuTvnoda or mefes, magram maTi xelisufleba faqtiurad SezRu
duli iyo spartis aristokratiis mier. omis dros erTi maTgani brZolis
velze laSqars meTaurobda, meore ki_ lakonikaSi (spartaSi) rCeboda,
rogorc uxucesTa sabWos Tavjdomare. isini uxucesTa sabWos
aucilebeli wevrebi iyvnen. sakanonmdeblo xelisuflebas axorcielebda
uxucesTa sabWo (gerusia), romelic 28 gerontisagan (wevrisagan) Sedge
boda, mefeebTan erTad 30 wevrisagan. maT irCevdnen saxalxo krebaze

1
al. wereTeli, Zveli saberZneTi, t.1, Tb., 1966, gv.353
59
samudamod 60 wels miRweuli aristokratiis warmomadgenlebisagan.
gerusia wyvetda yvelaze mniSvnelovan sakiTxebs: omis, zavis, miwis nakve
Tebis, spartel moqalaqeTa dasjis, dajildoebis da sxv. samTavrobo xe
lisuflebas axorcielebda e.w. eforebi. (meTvalyureebi). yovel weliwads
irCevdnen xuT efors. maT evalebodaT yvela saxelmwifo organosa da
Tanamdebobis pirTa gakontroleba. TviT sparteli mefeebis meTval
yureobac. Eeforebma gansakuTrebiT SezRudes sparteli mefeebis Zalau
fleba. 1 spartaSi arsebobda, agreTve, saxalxo kreba “apela”, romlis wev
rebad iTvlebodnen 30 wels miRweuli spartelebi, magram “apelas” damou
kideblad raime sakiTxis gadawyvetis ufleba ar hqonda. 2

romis monaTmflobeluri aristokratiuli respublika (Zv.w. VI-I s).


tarkvinius amayis gandevnisa da mefis xelisuflebis gauqmebis Semdeg
romi gadaiqca aristokratiul (oligarqiul) respublikad. xelisufleba
gadadavida umaRles moxeleTa_ magistrTa xelSi. Tavdapirvelad iyo ori
konsuli, romelTac gadaecaT mefeTa zogierTi funqcia da xeli
suflebis garegnuli niSnebic: Zowisferi mosasxami, oqros diadema,
spilos Zvlis kuruluri savarZeli, wkeplebis konaSi CarWobili culis
mpyrobel liqtorTa sapatio eskorti. konsulebs yovelwliurad
irCevdnen. zedized orjer maTi arCeva akrZaluli iyo; umaRles sakanon
mdeblo organos komiciebi warmoadgenda. Semdgom xanebSi TandaTan
gaCndeba sxva umaRlesi samoxeleo Tanamdebobebi (pretori, cenzori,
edili da sxva). Camoyalibda romauli magistratura, romelic ori saxis
iyo: ordinaruli e.i. Cveulebrivi mudmivmoqmedi da eqstraordinaruli
e.i. sagangebo, araCveulebrivi. ordinaruli magistraturisaTvis dama
xasiaTebeli iyo moxeleTa arCeviToba, vadianoba, kolegialoba da uxel
fasoba. eqstraordinarul moxeleTagan aRsaniSnavia diqtatori, ro
melsac saxelmwifoSi sagangebo mdgomareobisas mTeli xelisufleba
gadaecemoda, magram araumetes eqvsi Tvis vadisa. respublikis xanis
mniSvnelovan periods warmoadgens patriciebsa da plebeebs Soris samsa
ukunovani brZola, romelic plebeebis gamarjvebiT damTavrda. plebeebma

1
nato kvezereli-kopaZe, Zveli saberZneTis istoria (leqciebis mokle kursi), Tb., 1998,
gv.36

2
iqve, gv.37
60
samoqalaqo da politikuri uflebebisaTvis brZolaSi mniSvnelovan
warmatebebs miaRwies. isini yovelmxriv gauTanabrdnen patriciebs. Zv. w.
IV saukunis Sua xanebisTvis plebeebisaTvis xelmisawvdomi gaxda yvela
umaRlesi magistratura, aseve miiRes: qorwinebis ufleba, sakuTrebis
dacvis ufleba, saxalxo krebaze magistratis usamarTlo dadgenilebis
gasaCivrebis_ apelaciis ufleba da sxva. aikrZala savalo monoba,
plebeebis patriciebTan uflebrivi gaTanabrebis Sedegad patriciuli
gvarisa da gamdidrebuli plebeebis zedafenis Serwyma. moxda axali
gabatonebuli klasis_ nobilitetis Camoyalibeba. formalurad xeli
suflebis umaRles organod komicia darCa, magram realurad respub
likur romSi umaRlesi saxelmwifo xelisufleba, senati gaxldaT. mis
xelSi iyo mTeli Zalaufleba. senatis sanqciis gareSe magistrati ver
miiRebda vercerT, odnav mainc seriozul, gadawyvetilebas. is ganageb
da xazinas da saxelmwifo qonebas, wyvetda omisa da zavis sakiTxebs,
niSnavda SeiaraRebuli samxedro Zalebis meTaurs. romis respublikis
damsaxureba da mniSvneloba imaSi mdgomareobs, rom man didi gavlena
moaxdina ufro gviandeli civilizaciis rigi qveynebis saxelm wifo
xelisuflebis formasa da struqturaze.

feodaluri respublikebi. feodalizmis epoqaSi, feodalur


monarqiebTan erTad, calkeul qveynebSi yalibdeba feodaluri qalaq-
respublikebi. saxelmwifo mmarTvelobis aseTi formis Camoyalibeba
ganpirobebuli iyo xelosnobis, vaWrobis, teqnikisa da kulturis
ganviTarebiT, qalaqebis Semdgomi zrdiTa da gaZlierebiT. rac mTavaria,
Seupovari brZoliT, romelsac isini eweodnen TavianTi seniorebis
winaaRmdeg, damoukideblobis mopovebisa da misi ganmtkicebisaTvis.
qalaqebma moipoves ufleba aerCiaT mmarTvelobis sakuTari organoebi,
gamoecaT kanonebi, ganexorcielebinaT marTlmsajuleba. centralur
xelisuflebasTan mimarTebaSi qalaqs gaaCnda garkveuli valdebuleba,
rogoric iyo, magaliTad, dawesebuli gadasaxadebis gadaxda qalaqis
biujetis sasargeblod da samxedro samsaxurisaTvis moqalaqeebis
gamoyofa. saxelmwifo mmarTvelobis respublikuri feodaluri forma
warmoadgens qalaqis TviTmarTvelobis uflebebis uSualo gadazrdas
realur suverenitetSi. qalaqis marTvas axorcielebda qalaqis sabWo,

61
romelic Sedgeboda qalaqis aristokratiis warmomadgenlebisagan. misi
arCeva qalaqis Tavis (meris) sabWos prerogativa iyo. 1

srulyofili saxis feodalur qalaq-respublikebs warmoadgendnen,


magaliTad, florencia, genua, venecia- italiaSi, qalaqebi germaniaSi,
niderlandebSi, novgorodi, fskovi_ ruseTSi. 2

qalaq-respublikis yvelaze umTavresi, arsebiTi da mniSvnelovani


Tviseba moqalaqeTa Tavisuflebis aRiareba da sabazro urTierTobebis
liberalizacia gaxldaT.

burJuaziul_ demokratiuli respublika. Tanamedrove msoflioSi


arsebobs burJuaziul_demokratiuli respublikis sami ZiriTadi forma:
saparlamento, saprezidento da naxevrad saprezidento.

saparlamento respublika. saparlamento respublika saxelmwifo


mmarTvelobis iseTi Tanamedrove formaa, romlis drosac saxelmwifo
xelisuflebis meqanizmSi wamyvani roli ekuTvnis arCeviT sakanonmdeblo
organos_ parlaments.

am saxis respublikaSi aRmasrulebeli xelisuflebis, mTavrobis Se


qmna, xdeba saparlamento gziT, parlamentis wevrebis xmaTa umravleso
bis safuZvelze. amitom mTavroba valdebuli da pasuxis mgebelia Tavis
saqmianobaze uSualod parlamentis winaSe. is xeli suflebaSi rCeba
manam, sanam gaaCnia saparlamento umravlesobis mxarda Wera. parlamentis
wevrTa umravlesobis ndobis dakargvis SemTxvevaSi, xdeba mTavrobis
gadadgoma an parlamentis daTxovna da va damdeli arCevnebis Catareba.

parlamenti axorcielebs mTel rig funqciebs: warmarTavs sakanonmde


blo saqmianobas, axorcielebs mTavrobaze kontrols, amtkicebs biujets,

1
solomon TezeliSvili, saxelmwifosa da samarTlis Teoria (enciklopediuri masala),
Tb., 2008, gv.149
2
ruseTSi Zvel da Sua saukuneebSi Camoyalibda veCe-saxalxo kreba (Zv. slavuri
sityvidan vet [BET] – bWoba. is aRmocenda slavebis tomobrivi krebebidan. Zveli
ruseTis saxelmwifoSi warCinebul feodalTa fena veCes iyenebda mTavris Zalauflebis
SesazRudavad. veCe farTod gavrcelda ruseTSi feodaluri daqucmacebulobis (XI s. II
nax.-XII s.) periodSi. matianeSi pirvelad moxsenebulia veCe-belgorodSi- 997,
novgorodSi-1016, kievSi-1068, suzdalSi-1187, smolenskSi-1185, da sxva. veCe ganagebda omisa
da zavis, mTavarTa mowvevisa da gandevnis, qalaqis moxeleTa daniSvnisa da gadarCevis,
xelSekrulebis dadebis, kanonTa miRebisa da sxva sakiTxebs. qarT. sabWoTa
enciklopedia, t.4, Tb., 1979, gv.390.
62
gansazRvravs qveynis socialur-ekonomikuri ganviTarebis Ziri Tad mimar
Tulebebs, sagareo da Tavdacvis politikis strategiul sa kiTxebs da
sxva. Tanamedrove saparlamento respublikebSi, rogorc wesi, irCeven
saxelmwifos meTaurs. Tumca misi arCevis procedura araerTgvarovania.
magaliTad, italiaSi respublikis prezidents irCevs orive palatis
wevrebi erTobliv sxdomaze, magram amave dros arCevnebSi monawileobs
sami delegati TiToeuli mxridan, romelsac irCevs samxareo sabWo.1
federaciul saxelmwifoebSi parlamentis monawileoba saxelmwifo meTa
uris arCevaSi, aseve iyofa federaciis wevrTa warmomadgenlebs Soris.
magaliTad, germaniis federaciul respublikaSi prezidents irCevs
federaluri sakrebulo, romelic Sedgeba bundestagis wevrebisa da amave
raodenobis im warmomadgenlebisagan, romelTac irCeven miwebis lanta
gebi proporciuli warmomadgenlobis sawyisebze. saparlamento respub
likaSi saxelmwifos meTauri SeiZleba arCeul iqnas sayovelTao saarCev
no uflebis safuZvelzec, iq, sadac, magaliTad, dakanonebulia prezi
dentis arCeva mosaxleobis mier eqvsi wlis vadiT. amasTanave, saxelm
wifo meTaurs imave saparlamento respublikaSi gaaCnia sakmaod didi
uflebamosilebani, rac gamoixateba SemdegSi: is aqveynebs kanonebs,
gaaCnia parlamentis daTxovnis ufleba, niSnavs mTavrobis meTaurs, warmo
adgens SeiaraRebuli Zalebis mTavarsardals da a.S. 2

amrigad, respublikuri mmarTvelobis saparlamento forma warmo adgens


saxelmwifo xelisuflebis umaRlesi organoebis iseT stru qturas,
romelic realurad uzrunvelyofs demokratiuli fase ulobebis
damkvidrebasa da ganviTarebas qveynis sazogadoebriv cxovrebaSi.

saprezidento respublika. saxelmwifo mmarTvelobis Tanamedrove for


mis meore sakmaod gavrcelebuli formaa saprezidento respublika. Sapar
lamento respublikasTan SedarebiT saprezidento respublikaSi prezi
dentis xelSi erTdroulad gaerTianebulia saxelmwifos meTaurisa da,
agreTve, mTavrobis meTauris uflebamosilebani. igi xelmZRvanelobs

1
solomon TezeliSvili, saxelmwifosa da samarTlis Teoria (enciklopediuri masala),
Tb., 2008, gv.150
2
solomon TezeliSvili, saxelmwifosa da samarTlis Teoria (enciklopediuri masala),
Tb., 2008, gv.151

63
qveynis rogorc saSinao, ise sagareo politikas, aris SeiaraRebuli
Zalebis mTavarsardali.

saprezidento respublikis klasikur saxes warmoadgens amerikis


SeerTebuli Statebi. aSS-Si, konstituciis Tanaxmad, prezidents pird
apir xalxi irCevs. prezidenti TviTon niSnavs ministrTa kabinetis wev
rebs, romlebic pasuxismgebeli arian mis winaSe da ara kongresis. Sapre
zidento respublikaSi mTavroba stabilurobiT gamoirCeva. მoqmedebs
sakanonmdeblo da aRmasrulebeli xelisuflebis mkacri dana wileba.
magaliTad, aSS_Si sakanonmdeblo xelisufleba ekuTvnis kon gress,
aRmasrulebeli_ prezidents, sasamarTlo_ uzenaes sasamarTlos.
saprezidento respublikaSi parlaments ar SeuZlia gamoitanos
mTavrobisadmi undoblobis votumi, prezidents ki ufleba ar aqvs
daiTxovos parlamenti. mxolod prezidentis mxridan seriozuli
arakonstituciuri moqmedebis SemTxvevaSi SesaZlebelia prezidentisadmi
impiCmentis gamocxadeba da misi vadaze adre gadayeneba. Tumca parla
mentis impiCmentis procedura metad gaZnelebulia. parlaments SeuZlia
SezRudos prezidentis moqmedeba kanonebis daxmarebiTa da biujetis
damtkicebiT. prezidents ki, Cveulebriv, aqvs parlamentis gadawyve
tilebaze vetos ufleba. imisTvis, rom normalurad Seasrulon TavianTi
movaleobani, parlamentic da prezidentic iZulebuli arian iTanamS
romlon, gamonaxon saerTo ena, im SemTxvevaSic ki, rodesac es orive
instituti sxvadasxva partiis mier kontroldeba. saprezidento respub
likam saTanado gavrceleba pova dasavleT evropis qveynebSi.
avtoritaruli tradiciebis qveynebSi ki, magaliTad, laTinur amerikaSi
aziasa da afrikaSi, agreTve, yofili ssrk erovnul respublikebSi, mmar
Tvelobis es forma bevr SemTxvevaSi “superprezidentur respublikebad”
gadagvarda. aseT respublikaSi xelisufleba TiTqmis Tavmoyrilia
prezidentTan, romelic parlamentisa da sasamarTlo organoebis kontro
lidan gamodis da faqtobrivad flobs naxevrad diqtatorul ufleba
mosilebas. 1

1
S.TeTvaZe, politikuri institutebi-xelisuflebis ganxorcielebis meqanizmi,Tb,1997,gv.26
64
respublikuri mmarTvelobis saprezidento formisaTvis damaxasi
aTebelia sazogadoebrivi cxovrebis optimaluri mowyobis, pirov nebis
Tavisufali ganviTarebis, misi interesebisa da uflebebis saimedod
dacvis uzrunvelyofis sayovelTaod aRiarebuli faseulobebi.

naxevrad saprezidento respublika. respublikuri mmarTvelobis


mesame Tanamedrove forma. igi funqcionirebs avstriaSi, irlandiaSi,
portugaliaSi, poloneTSi, fineTSi, safrangeTSi, bulgareTsa da zo
gierT sxva qveyanaSi.

Tanamedrove evropis erTaTanamegobrobaSi safrangeTi warmoadgens


naxevrad saprezidento respublikis klasikur qveyanas. safrangeTis
konstituciuri gamocdileba, ori saukunis manZilze absoluturad
gansxvavebuli politikuri reJimis pirobebSi qmnida franguli konsti
tucionalizmis Teoriul da praqtikul mravalferovnebas, romelic
mravali qveynisTvis gaxda samagaliTo. amas adasturebs isic, rom safran
geTSi damkvidrebuli naxevrad saprezidento respublikis modeli dRes
msoflios ocdaxuT qveyanaSi funqcionirebs. 1 safrangeTSi prezidentsa
da parlaments erTmaneTisagan damoukideblad irCeven. amdenad, pre
zidentsa da parlaments Soris uflebamosilebani ise aris gadana
wilebuli (gamijnuli), rom parlaments ar SeuZlia gadaayenos prezi
denti, romelsac, Tavis mxriv, ufleba aqvs daiTxovos parlamenti da
daniSnos riggareSe arCevnebi. prezidenti warmoadgens saxelmwifos
meTaurs da umaRles mTavarsardals, is warmarTavs qveynis sagareo
saqmianobas. igi, agreTve, uflebamosilia erTpirovnulad SemoiRos sagan
gebo mdgomareoba, magram am viTarebaSi ar gaaCnia parlamentis daTxovnis
ufleba. prezidenti niSnavs mTavrobis meTaurs da masTan erTad qmnis mi
nistrTa kabinets. amave dros uSualod Tavjdomareobs mTavrobis
sxdomebs, amtkicebs mis gadawyvetilebebs. amiT faqtiurad saxelmwifos
meTauri akontrolebs mTavrobis saqmianobas. rasakvirvelia, ministrTa
kabinetis muSaobaze pasuxismgebelia aseve premier-ministri. parlaments,
rogorc umaRles sakanonmdeblo organos, aqvs SesaZlebloba gaakonნ

1
sazRvargareTis qveynebis konstituciuri samarTali, kr.I, redaqtori oTar melqaZe, Tb.,
1999w. gv.308
65
trolos mTavroba yovelwliuri biujetis damtkicebis gziT. agreTve, mis
mimarT undoblobis gamocxadebis saSualebiT an votumis gamotaniT. 1

amdenad, naxevrad saprezidento respublikisaTvis damaxasiaTebelia


Semdegi niSan-Tviseba: mTavrobis ormxrivi pasuxismgebloba rogorc pre
zidentisa, ise parlamentis winaSe. naxevradsaprezidento respublikaSi
prezidentis instituti gansakuTrebul statuss iZens, igi TiTqmis
gamosulia xelisuflebis danawilebis triadidan da ar miekuTvneba mis
arcerT Stos. zogi qveynis (safrangeTi, rumineTi da sxva) konstituciaSi
gatarebulia idea prezidentis xelisuflebis rogorc saarbitraJo
xelisuflebis Sesaxeb. 2

socialisturi respublika. saxelmwifo mmarTvelobis sruliad axali


da gansakuTrebuli forma. Tavdapirvelad warmoiSva uSualod ruseTSi,
1917 wlis oqtombris gadatrialebis Sedegad. Semdeg gavrceleba pova
sabWoTa kavSiris masStabiT. ufro mogvianebiT ki msoflios rig
qveynebSi. marqsizmis fuZemdebelTa naSromebSi socialisturi respub
lika, rogorc mSromelTa saxelmwifos mmarTvelobis forma, mkafiod
aris gaSuqebuli da gaanalizebuli. maTi dasabuTebiTa da mtkicebiT
socialisturi respublika aucileblad iqneboda srulyofili
demokratiuli respublika, romelic usaTuod SeZlebda mSromelTa
srulxelisuflebianobas, muSaTa klasisa da misi partiis uSualo xelm
ZRvanelobiT. sakuTriv, rogorc socialisturi saxelmwifo, ise saxel
mwifo mmarTvelobis socialisturi formac_ socialisturi respublika,
arsebiTad gansxvavdeba winare, Cven mier ukve ganxilul saxelmwifo
mmarTvelobis formebisagan:

1. is warmoadgens iseT saxelmwifos, sadac sazogadoebrivi cxovre


bis politikuri, sameurneo da kulturuli mmarTveloba erTian saxelm
wifo meqanizmSi moiazreba. Ees ki saSualebas aZlevs saxelmwifo xeli
suflebas uSualod, damoukideblad marTos warmoebis gansazoga
doebuli saSualebebi – daareguliros da kontroli gauwios materialu
ri da sulieri Rirebulebebis ganawilebas.

1
avTandil demetraSvili, msoflio qveynebis konstituciebi, Tb., 1992, gv.135-138, 144-146
2
m. gorgoSaZe, saxelmwifos formebi, baTumi, 2006 w, gv.32
66
2. sakanonmdeblo da aRmasrulebeli xelisufleba erTiani warmo
madgenlobiTi institutis saxiT warmogvidgeba, rac amave dros (marTa
lia, formalurad) gulisxmobs sakanonmdeblo organoebis winaSe aRma
srulebeli organoebis angariSvaldebulebasa da kontrols.

3. amavdroulad, socialisturi respublika yvela aucilebel


pirobas qmnis sazogadoebriv da saxelmwifo cxovrebaSi muSaTa klasisa
da misi politikuri partiis dominanturi rolis uzrunvelsayofad.

4. aseT viTarebaSi xdeba politikuri partiis Serwyma saxelmwifo


manqanasTan. amis Sedegad mmarTvelobis sakanonmdeblo, aRmasrulebeli,
aseve sasamarTlo organoebis funqcionireba partiis uSualo xelm
ZRvanelobiTa da direqtivebiT xorcieldeba.

sabWoTa sazogadoebriv-politikuri da samarTlebrivi mecnieruli


azrovneba gamoyofda saxelmwifo marTvelobis socialisturi formis
sam saxes: parizis komunas, sabWoTa respublikas da saxalxo-
demokratiul (saxalxo) respublikas. samive es nairsaxeoba warmoadgens
proletariatis diqtaturis saxelmwifo formebs.

parizis komuna. 1871 w. 18 marti_28 maisi. proletariatis diqtaturis


(pirveli cda) forma, romlis istoriul misias mSromelTa sruli
politikuri da ekonomikuri ganTavisufleba Seadgenda.

karl marqsi da fridrix engelsi parizis komunas miiCnevdnen


saxelmwifo marTvelobis axal formad. karl marqsi werda: ”socialuri
respublikis” lozungi, romliTac parizis proletariati miegeba
Tebervlis revolucias, iseTi respublikisadmi gaurkvevel miswrafebas
gamoxatavda, romelic klasobrivi batonobis ara Tu monarqiul formas
mospobda, aramed TviT klasobriv batonobasac daamxobda. komuna swored
aseTi respublikis garkveul formas warmoadgenda”. 1

1871 wlis parizis komunis saxelmwifo marTvelobis formis


ZiriTadi Taviseburebebi mdgomareobda SemdegSi:

1
k. marqsi, samoqalaqo omi safrangeTSi, tf. 1931, gv.70
67
1. saxelmwifo politikur safuZvels, rogorc centrSi, ise adgi
lebze, warmoadgenda mSromelTa da eqspluatirebuli masis konsolida
ciis specifikuri forma, komuna.

2. parizis komuna iyo warmomadgenlobiTi organo, romlis depu


tatebis arCeva xdeboda sayovelTao da Tanaswori saarCevno uflebis
safuZvelze qalaqis sxvadasxva olqidan. parizis komuna muSaTa, mosam
saxureTa da wvrili burJuaziis xelisuflebis organos warmoadgenda.
axali saxelmwifo aparati demokratiul principebze Sendeboda, romelic
yvela Tanamdebobis piris arCeviTobasa da kolegialur marTvelobaSi
gamoixateboda.

3. parizis komuna erTdroulad sakanonmdeblo da aRmasrulebeli


xelisufleba iyo. parizis komunas gaaCnda Tavisi aRmasrulebeli
organo_ aRmasrulebeli komisia, romelic axorcielebda sazogadoebrivi
cxovrebis calkeuli dargebisadmi praqtikul xelmZRvanelobas. sakuTriv
man didi istoriuli mniSvnelobis RonisZiebani gaatara. daamsxvria
Zveli burJuaziuli saxelmwifoebrivi organizacia da Seqmna axali tipis
mmarTvelobis sistema. gaauqma mudmivi armia, Secvala igi erovnuli
gvardiiT. mosamsaxureebs daudgina xelfasis maqsimumi, romelic
kvalificirebuli muSis xelfasis toli iyo. eklesia gamoyo saxelm
wifosagan. gaauqma policiis prefeqtura da wesrigis dacvis funqciebi
erovnuli gvardiis sarezervo batalionebs daakisra. aseve gatarebul
iqna garkveuli RonisZiebani socialur, kulturul da saganmanaTleblo
dargebSic.

1917 wlis oqtombris gadatrialebis Sedegebma ruseTSi da meore mso


flio omis Semdeg saxalxo demokratiis qveynebis warmoqmnam SesaZle
bloba misca lenins da mis Tanamoazreebs (marqsistul-leninuri moZRvre
bis mimdevrevrebs), marqsizmis fuZemdeblebis daskvnebi, parizis komunis
gamocdilebis Sesaxeb, aReqvaT, rogorc logikuri kanonzomieri procesi,
damaxasiaTebeli proletaruli revoluciisa da diqtaturisaTvis. maT,
aseve, karl marqsisa da fridrix engelsis ideebi miaCndaT yvelaze
WeSmarit ideebad, romelic maTive Rrma rwmeniT mtkicdeboda praqtikiT.

68
sabWoebis respublika saxelmwifo mmarTvelobis socialisturi formaa,
romelic warmoiqmna jer kidev 1905 wels_ ruseTis pirveli revoluciis
dros. xolo- 1917 wels, rodesac rsdmp (bolSevikuri partiis) mier ru
seTSi Zalauflebis xelSi aReba praqtikulad gardauvali gaxda.

ruseTSi 1917 wels oqtombris istoriuli movlenebis Semdeg


ganxorcielda sabWoebis respublikis leninuri idea. qveyanaSi, sruliad
ruseTis muSaTa, jariskacTa da glexTa deputatebis sabWoebis II
yrilobis gadawyvetilebiT, mTeli Zalaufleba gadaeca kompartiis
xelmZRvanelobiT moqmed muSaTa, jariskacTa da glexTa deputatebis
sabWoebs. sabWoebis erTiani sistema, romelSic organizaciulad
gaformda proletariatis diqtaturis umaRlesi principi_muSaTa klasisa
da glexTa kavSiri, pirvelad rsfsr 1918 wlis konstituciiT ganmtkicda.
sabWoebis sistema erovnul saxelmwifoebriv mSeneblobasTan mWidro
kavSirSi viTardeboda. sabWoTa kavSirSi 1922 wlidan sabWoebi
saxelmwifo xelisuflebis arCeviTi warmomadgenlobiTi organoebi gaxda.
ssrk-s konstituciis Tanaxmad, (m. 2) mTeli Zalaufleba xalxs ekuTvnoda.
sabWoebi ssrk-s politikur safuZvels Seadgendnen. yvela sxva
saxelmwifo organo eqvemdebareboda sabWoebis kontrolsa da
angariSvaldebuli iyo mis winaSe. sabWoebis saqmianobis mTavar
organizaciul formas warmoadgenda yrilobebi, Semdeg sesiebi,
romelTac iwvevdnen periodulad, aucileblobisda mixedviT, rogorc
sruliad ssrk-is, ise mokavSire respublikebis masStabiT. am
warmomadgenlobiT sxdomebze irCevdnen Sesabamis centralur
aRmasrulebel komitets (caki). 1 1917 wlis oqtombridan 1936 wlamde, mTel
am periodSi, sabWoTa saxelmwifos formis Tavisebureba, mis saarCevno
sistemaSi mdgomareobda. is Seqmnili iyo Ria klasobrivi
warmomadgenlobis principis safuZvelze. saarCevno ufleba sayovelTao
iyo mxolod mSromelTa mimarT, xolo e.w. eqsploatatorul elementebs,
nawilobriv inteligenciis warmomadgenlebsac, ufleba ar hqondaT
mieRoT monawileoba arCevnebSi. amis garda, maT aekrZalaT romelime
saxelmwifo xelisuflebis organoSi daniSvna. dadgenili wesis mixedviT,

1
caki- centraluri aRmasrulebeli komiteti, ssrk (1922 wlidan, mokavSire da avt.
respublikebis (1917 wlidan) saxelmwifos umaRlesi organos saxelwodeba. ssrk, 1936w.
konstituciis miRebamde. qarT. sabWoTa enciklopedia, t.11, Tb., 1987, gv.197
69
arCevnebSi muSaTa klass aSkarad gamoxatuli upiratesoba hqonda
glexobasTn SedarebiT. radgan saarCevno uflebis am principebs unda
ganemtkicebina proletariatis xelmZRvaneli roli sazogadoebaSi. 30_ian
wlebis Sua xanebSi sabWoTa kavSirSi socialistur sazogadoebriv
urTierTobaTa damkvidrebis Sedegad momxdarma cvlilebebma ganapiroba
saxelmwifo xelisuflebis centraluri da adgilobrivi organoebis
sistemis Secvla, rac ganisazRvra ssrk 1936 wlis konstituciiT. muSaTa,
glexTa da wiTelarmielTa deputatebis sabWoebi, romlebic iqmneboda
arasavsebiT sayovelTao da Tanaswori, mravalsafexuriani da Ria
arCevnebis meSveobiT, mSromelTa deputatebis sabWoebad gardaiqmna. 1936
wlis konstitucias Semoaqvs sayovelTao Tanaswori saarCevno ufleba,
romelic xorcieldeboda faruli kenWisyriT. SemoRebuli iyo yvela
sabWosTvis muSaobis erTiani forma_ sabWos sesia.

1977 wlis sakavSiro konstituciam asaxa sazogadoebaSi winakonsti


tuciis miRebidan oTxi aTwleulis manZilze momxdari cvlilebebi da
ssrk gamoacxada “ganviTarebuli socializmis sazogadoebad”, xolo
sabWoTa saxelmwifo “saxalxo saxelmwifod”. “mSromelTa deputatebis
sabWoebi” saxalxo deputatebis sabWoebiT” Seicvala. 1 amis miuxedavad,
Tvisobrivi cvlilebebi sabWoTa xelisuflebis imdroindel sinam
dvileSi ar momxdara. rogorc adreul etapze, sabWoebi isev rCebodnen
partiuli aparatis danamatad.

saxalxo demokratiuli respublika. meore msoflio omis Semdeg


Seqmnilma politikurma sinamdvilem warmoSva saxelmwifo marTvelobis
iseTi forma, rogoric iyo saxalxo demokratiuli respublika. is
naklebad gansxvavdeba marTvelobis sabWouri formisagan. Mmagram amav
droulad mas gaaCnda garkveuli specifikuri niSan-Tvisebebi, rome lic
damaxasiaTebeli iyo saxalxo demokratiis saxelmwifoebisaTvis da
naTlad vlindeboda maT saxelmwifo marTvelobis formebSi, saxelmwifo
mowyobasa Tu politikur reJimSi.

saxalxo demokratiis qveynebSi konstituciiT deklarirebuli iyo


warmomadgenlobiTi organoebis uzenaesoba, saxalxo suvereniteti, xalxi

1
sabWoTa socialisturi respublikebis kavSiris konstitucia, Tb., 1977w.
70
sa da saxelmwifos erTianoba (mWidro kavSiri). realurad ki am qveynebSi
xelisufleba xelT epyraT mmarTveli partiis umaRlesi organoebis
mesveurebs. XX saukunis 90-ian wlebSi ssrk_Si, CexoslovakiaSi, polo
neTSi, ungreTsa da sxva qveynebSi momxdarma procesebma arsebiTi cvli
lebebi gamoiwvia maT saxelmwifo xelisuflebis formasa da struqtu
raSi. am qveynebSi viTardeba parlamentarizmi, ganxorcielda xeli
suflebis dayofis principi. yalibdeba xelisuflebis calkeul StoTa
damabalansebeli meqanizmebi. qmediTunariani xdeba damoukidebeli
marTlmsajulebis sasamarTlo organoebi. es ki, Tavis mxriv, saxelmwifo
marTvelobis civilizebul formebze gadasvlis sawindaria.

saxelmwifos teritoriuli mowyobis formebi.

saxelmwifo mowyobis formaSi moiazreba saxelmwifos Sinagani agebu


leba, misi erovnuli da administraciul-teritoriuli organizacia. is
urTierTdamokidebuleba, rac arsebobs saxelmwifos, rogorc mTelsa da
mis Semadgenel nawilebs da xelisuflebis centralursa Tu adgilobriv
organoebs Soris. saxeldobr, xelisuflebis centraluri da regi
onaluri organoebis Tanafardoba, romelic saxelmwifos terito riuli
organizaciisaTvis aris damaxasiaTebeli.

saxelmwifos teritoriuli mowyobis formis mixedviT qveynebs


ganasxvaveben martiv da rTul saxelmwifoebad. ufro sworad, gamoyofen
saxelmwifos or ZiriTad formas_ unitarulsa da federaciuls.
unitaruli saxelmwifo. unitaruli saxelmwifo warmoadgens erTian,
mTlian politikur subieqts, romelic Sedgeba administraciul
_teritoriuli erTeulebisagan. isini eqvemdebarebian xelisufle bis
centralur organoebs da, rasakvirvelia, ar gaaCniaT saxelmwifoebri
obis ZiriTadi niSnebi.

unitarul saxelmwifoSi mTeli qveynisaTvis moqmedebs erTiani


umaRlesi warmomadgenlobiTi, aRmasrulebeli da sasamarTlo organoebi.
mas gaaCnia aseve erTiani konstitucia da moqalaqeoba, erTiani fuladi

71
sistema, saerTo sagadasaxado da sakredito politika, kanonmdeblobis
erTiani sistema.

unitaruli saxelmwifo, misi centralizaciis donidan gamomdinare,


iyofa or nawilad: centralizebul da decentralizebulad. Centra
lizebul unitarul saxelmwifoebs ganekuTvnebian: didi britaneTi, 1
SvedeTi, dania da sxva. xolo decentralizebul unitarul saxelm
wifoebs ki_ safrangeTi, italia, espaneTi 2 da sxva. centralizebulad
iTvleba saxelmwifo im SemTxvevaSi, Tu saxelmwifo xelisuflebis
adgilobrivi marTvelobis organoebis saTaveSi dganan centridan
daniSnuli moxeleebi, romlebic uSualod orientirebuli arian centris
gadawyvetilebis Sesrulebaze. decentralizebul unitarul saxelm
wifod iTvleba is saxelmwifo, romelSic saxelmwifo xelisuflebis
centraluri organoebis uflebebi SezRuduli aris sakuTriv
adgilobrivi xasiaTis sakiTxebSi. radgan adgilobrivi organoebi uSu
alod mosaxlobis mier irCeva da isini damoukideblad wyveten centra
luri organoebis mier maT kompetenciaSi gadacemul adgilobrivi mniSvne
lobis problemebs, romelic, rogorc wesi, umTavresad saganmana Tleblo
socialur da kulturul_sameurneo sferos exeba.

federaciuli saxelmwifo. ZiriTadi gansxvaveba unitarul


saxelmwifosa da federaciul saxelmwifos Soris mdgomareobs imaSi,
rom federaciul saxelmwifoSi Zalauflebis wyarod, saxelmwifoebrivi

1
didi britaneTi inglisTan erTad aerTianebs Sotlandias, uelss da CrdiloeT
irlandias, romlebic am qveynis SemadgenlobaSi sxvadasxva droidan arian
gaerTianebuli da gansxvavdebian erTmaneTisagan adgilobrivi organizaciisa da
uflebamosilebis TvalsazrisiT. miuxedavad qveynis aseTi danawilebisa didi britaneTi
mainc warmoadgens unitarul saxelmwifos, misTvis damaxasiaTebeli mTeli rigi
TaviseburebebiT. es mxareebi ar sargebloben da ar gaaCniaT avtonomiuri statusi
(uflebebi), ar warmoadgenen avtonomiur warmonaqmnebs. (sazRvargareTis qveynebis
konstituciuri samarTali, kr.I, redaqtori oTar melqaZe, Tb., 1999 w., gv.99)
2
1978 wlis konstituciam espaneTi unitarul saxelmwifod daamkvidra da saxelmwifo
xelisufleba centralur saxelmwifo organoebsa da saxelmwifo teritoriul
erTeulebs Soris gaanawila. qveynis teritoriuli mowyobis TvalsazrisiT udavod
mniSvnelovani faqtia espaneTis sakonstitucio sasamarTlos 1981 wlis 2 Tebervlis
gadawyvetileba, romelic calsaxad adgens, rom “avtonomia ar niSnavs suverenitets”.
mocemuli debuleba exmianeba konstituciis meore muxls, romelic Semdegnairadaa
Camoyalibebuli: “konstitucia efuZneba urRvev erTianobas espaneli erisa, romelic
erTiani da ganuyofelia yoveli espanelisaTvis. igi aRiarebs da garantiebs udgens
erovnebisa da regionebis avtonomiis uflebas da, agraTve, maT Soris solidarobas”. (
sazRvargareTis qveynebis konstituciuri samarTali, kr.I, redaqtori oTar melqaZe, Tb.,
1999 w., gv.136-137)

72
suverenitetis subieqtad gamodian, rogorc didi teritoriuli warmo
naqmnebi (Statebi, mxareebi, kantonebi, miwebi, respublikebi da a. S.), ise
Tanasworuflebian saxelmwifo moqalaqeebisagan Semdgari mTeli xalxi.
unitarulSi ki arsebobs mxolod erTi subieqti_ xalxis suvereniteti. 1

amdenad, federacia rTuli sakavSiro saxelmwifoa, romlis subi


eqtebs gaaCniaT saxelmwifoebriobis statusi, aqvT sakuTari konsti
tucia, moqalaqeoba, xelisuflebis umaRlesi organoebi (sakanonmdeblo,
aRmasrulebeli sasamarTlo organoebi), romlebic centrisgan damouki
deblad axorcieleben rig suverenul uflebamosilebas. saerTod, fede
racia Sendeba mis subieqtebsa da centrs Soris funqciebis ganawilebis
safuZvelze, romlis Sedegad maT Soris kompetenciis gamijvna samokav
Sireo (sakavSiro) konstituciiT aris gamtkicebuli. magaliTad, burJu
aziuli qveynebidan federaciul saxelmwifoebs warmoadgenen aSS, kanada,
Sveicaria, ruseTis federacia. xolo yofili socialisturi qveynebidan
federaciebi iyo yofili sabWoTa socialisturi respublikebis kavSiri,
Caexoslovakia, iugoslavia. amrigad, federacia yalibdeba teritoriuli
da erovnuli niSniT.

teritoriuli federaciis Semadgeneli saxelmwifo warmonaqmnebi ar


warmoadgenen suverenul saxelmwifoebs, ramdenadac maTi saqmianoba
saSinao da sagareo urTierTobebis sferoSi garkveulwilad SezRudulia
zogadfederaluri (sakavSiro) saxelmwifo organoebis saxelisuflebo
uflebamosilebebiT. kompetenciaTa gamijvna konstituciuri normebiTaa
gansazRvruli. Semdeg, rac aRsaniSnavia, teritoriul federaciaSi
konstitucia ar iTvaliswinebs (garkveul viTarebaSi krZalavs) kavSi
ridan gasvlis uflebebs.

nacionaluri federaciis subieqtebs warmoadgenen erovnuli saxelm


wifoebi, romlebic erTmaneTisagan gansxvavdebian mosaxleobis erovnuli
SemadgenlobiT, erovnuli kulturiT, tradiciiT, yofiT, wes-CveulebiT,
religiiT. nacionaluri federacia iqmneba misi Semadgeneli subieqtebis
nebayoflobiTi gaerTianebis safuZvelze. nacionaluri federaciis umni
Svnelovanes Taviseburebebs warmoadgens misi subieqtebis samarTlebrivi

1
SoTa TeTvaZe, politikuri institutebi-xelisuflebis ganxorcielebis meqanizmi, Tb., 1997, gv.30
73
mdgomareoba, romelic uSualod ukavSirdeba iseT demokratiul Rire
bulebebs, rogoricaa, erebis TviTgamorkvevis ufleba. ufleba nebis
mierma erma TviTon gadawyvitos sakiTxi Tavisi saxelmwifoebriobis
Sesaxeb. nacionaluri federaciis subieqti flobs kavSiridan Tavisufa
li gasvlis konstituciur uflebas (ssrk).

konfederacia. konfederacia aris damoukidebel saxelmwifoTa


mudmivi kavSiri, romelic iqmneba maTi saerTo interesebis dacvis, ise
erToblivi konkretuli miznebis ganxorcielebis mizniT. Kკonfe
deraciuli mowyobis dros misi wevri saxelmwifoebi inarCuneben sakuTar
suverenul uflebebs rogorc saSinao, aseve sagareo urTierTobebis
sferoSi. es ki niSnavs imas, rom konfederacias Tavisi organoebis saxiT,
ar gaaCnia imperatiuli Zalaufleba im saxelmwifoebis mimarT, romlebic
Sedis mis SemadgenlobaSi. konfederaciuli organoebis gadawyvetilebebi
maSin xdeba savaldebulo konfederaciis wevr saxelmwifoebisaTvis, Tu
is damtkicebulia am ukanasknelTa mTavrobebis mier. saerTo wesis
mixedviT, konfederacias ar gaaCnia sakuTari erTiani armia (yoveli
wevrsaxelmwifo inarCunebs Tavis sajaro SenaerTebs), Tavisi saerTo
sakanonmdeblo, aRmasrulebeli da sasamarTlo organoebi, ar gaaCnia
erTiani sagadasaxado sistema, erTiani saxelmwifo biujeti, erTiani
moqalaqeoba (Tumca erTi saxelmwifos moqalaqeebis sxva saxelmwifos
teritoriaze gadaadgilebis reJimi mniSvnelovnad gamartivebulia
vizebisa da sxva formalobebis gareSe). konfederaciaSi Semaval wevr-
saxelmwifoTa warmomadgenlebisagan Seqmnili konfederaciuli orga
noebi uSualod wyveten ekonomikuri, TavdacviTi TanamSromlobis umni
Svnelovanes sakiTxebs (ris gamoc iqmneba kidec es kavSiri).

amasTanave, SesaZlebelia konfederaciuli saxelmwifo organoebis


SeTanxmeba erTian sistemaze, erTian sabaJo wesebze, aseve erTiani
konfederaluri sagareo politikuri da sxva organoebis funqci
onirebaze, romlis mTavar mizans warmoadgens konfederaciis wevr
saxelmwifoTa saerTo interesebis koordinireba saxelmwifoTaSoriso
urTierTobebis sferoSi. saxelmwifoebrivi gaerTianebis konfederaciuli
forma ar aris mtkice da is Cveulebriv gardaiqmneba federaciad an
iSleba. amis damadasturebelia istoriisaTvis ukve cnobili ori maga
74
liTi: germaniis kavSiri (1815-1867 w.w)., Sveicariis kavSiri (1815-1848 w.w),1
avstro-ungreTis kavSiri(1867-1918 w.w.) da aSS_is konfederacia, romelic
arsebobda 1776-1787 ww., xolo 1887 wels is gardaiqmna federaciad, 2
romelic damtkicebul iqna aSS-is konstituciiT da moqmedebs dRemde.

ukanasknel wlebSi yofili ssr kavSiris teritoriaze Seiqmna


damoukidebel saxelmwifoTa Tanamegobroba (dsT)_ suverenul saxelm
wifoTa kavSiri, romelic koordinacias axdens sxvadasxva sferoSi.
aRsaniSnavia, evrokavSiris ganviTarebis gamocdileba, romelic mowmobs,
rom xangrZlivi gaerTianeba da saxelmwifoTa daaxloeba SesaZlebelia
mxolod ekonomikuri integraciisa da federaciuli principebis
Tanamimdevruli ganxorcielebis gziT.

politikuri reJimi

politikuri reJimis forma warmoadgens saxelmwifos mier xelisu


flebis ganxorcielebis meTodebis, formebisa da saSualebebis erTo
bliobas. cneba politikuri reJimi farTod gamoiyeneba politologTa
Soris, magram mis interpretaciasTan dakavSirebiT dRemde araa erTiani
azri Camoyalibebuli. jer erTi, mecnierTa erTi nawili politikur
reJims da politikur sistemas sinonimebad warmogvidgenen (m. diuverJe, m.
hagopiani da sxva). 3 meore, politikuri reJimis iseT axsna-ganmartebas,
romelic gulisxmobs politikuri xelisuflebis ganxorcielebis

1
Sveicaria. moqmedi konstituciis ZaliT Sveicaria oficialurad konfederaciad
iwodeba, magram faqtobrivad federaluri mowyobis, erTob originaluri saparlamento
respublikaa. (sazRvargareTis qveynebis konstituciuri samarTali, kr.II, redaqtori
oTar melqaZe, Tb., 1992 w., gv.105)

2
amerikis SeerTebuli Statebi, mis SemadgenlobaSi Semavali 50 StatiT, federalur
principzea agebuli. amerikis SeerTebul StatebSi federalizmSi moiazreba rogorc
Zlieri saxelmwifo xelisuflebis garkveuli SezRudvis saSualeba da uzrunvelyofs
administraciul-teritoriuli erTeulebis – Statebis sakmaod Zlieri xelisuflebis
SenarCunebas. imavdroulad, xelisufleba mniSvnelovnad gajerebulia centralizmis
elementebiT. (sazRvargareTis qveynebis konstituciuri samarTali, kr.I, redaqtori oTar
melqaZe, Tb., 1999 w., gv.21)

3
k. Saria, politikuri reJimis cnebis sakiTxisaTvis, Tb., 1998, gv.3
75
xerxebisa da saSualebebis erTobliobas, mecnierTa mniSvnelovani
nawili dRemde iziarebs. 1 politikuri reJimis, rogorc politikuri
xelisuflebis ganxorcielebis, meTodebisa da saSualebebis erTo
bliobas, mxars uWeren qarTveli mecnierebic. maT Soris, aRsaniSnavia,
profesor guram abesaZis mier politikur mecnierebaSi SemoRebuli,
politikuri reJimis gansazRvra. “politikuri reJimi esaa politikuri
xelisuflebisa da politikuri marTvis principebis, meTodebisa da
formebis konstituciuri ganxorcielebis meqanizmi anu sistema”. 2

aranakleb sainteresoa poloneli politologis eJi viatras mier


mocemuli politikuri reJimis gansazRvra. is wers: “politikuri reJimi
me mesmis rogorc konstituciuri (kanonieri) wesrigis sistema da am
sistemis konkretuli gamoxatuleba praqtikaSi.” 3 es cneba udavod asaxavs
politikuri xelisuflebis realur suraTs ama Tu im qveyanaSi.

dReisaTvis gamoyofen politikuri reJimis sam ZiriTad tips: tota


litarizms, avtoritarizms, demokratias.

totalitarizmi. termini totalitarizmi (totalis-laTinuri sityvaa


da niSnavs mTlians, erTians, sruls.). es termini SemoRebulia italiuri
faSizmis ideologis j. jentiles mier XX saukunis dasawyisSi da
pirvelad gaiJRera italiis parlamentSi 1925 wels, xolo politikur
leqsikonSi Semotanil iqna italiis faSizmis lideris benito musolinis
mier. 4

totalitaruli reJimisaTvis damaxasiaTebelia sruli (totaluri)


kontroli sazogadoebrivi cxovrebis yvela sferoze: ekonomikaze,
politikaze, ideologiaze, socialur, kulturul da erovnul mSene
blobaze. aseve xdeba sazogadoebrivi organizaciebis gasaxelmwi
foebrioba. Sesabamisad, aseT saxelmwifoSi yalibdeba erTpartiuli
sistema da myardeba erTi partiis diqtatura. xorcieldeba qveynis mili

1
Общая теория государства и права, Л. 1961, с.62
2
guram abesaZe, politikuri socializacia, Tb., 1996, gv.53
3
ix. vaJa SubiTiZe, oTar daviTaSvili, politologia, politikuri teqnologiebi. Tb.,
2002, gv.57
4
ix. vaJa SubiTiZe, oTar daviTaSvili, politologia, politikuri teqnologiebi. Tb.,
2002, gv.60
76
tarizacia. mocemuli reJimisTvis aseve damaxasiaTebelia xelisufalTa
di skreciuli (kanoniT SeuzRudavi) uflebamosileba, demokratiuli
organizaciebis akrZalva, moqalaqeTa konstituciuri uflebebisa da
Tavisuflebebis SezRudva, represiebi progresuli Zalebisadmi da,
saerTod, sxvagvarad moazrovneebisadmi.

avtoritarizmi. (auctoritas-laTinuri sityvaa da niSnavs


Zalauflebas, zegavlenas). Aavtoritarizmi, rogorc politikuri reJimi,
emyareba xelisuflebis saTaveSi mdgomi pirovnebis an pirTa jgufis
SeuzRudav Zalauflebas da maTdami usityvo morCilebas moiTxovs. Avto
ritarizmis pirobebSi warmomadgenlobiT organoebs mniSvneloba Dდakar
guli aqvT. xelisuflebisa da mmarTvelobis organoebi agebulia
samxedro-biurokratiuli centralizmis principebze. politikuri opo
zicia daTrgunulia Zalismieri saSualebebisa da meTodebis gamoyenebiT.
Tumca inarCunebs pirovnebisa da sazogadoebis avtonomias arapolitikur
sferoSi. amitom mas Sualeduri mdgomareoba ukavia totalitarizmsa da
demokratias Soris. avtokratiulobiT igi totalitarizms enaTesaveba,
xolo avtonomiuri- ekonomikisa da kerZo cxovrebis arsebobiT, samo
qalaqo sazogadoebis elementebis SenarCunebiT ki, demokratiis msgavsia. 1

avtoritaruli reJimisTvis damaxasiaTebelia susti da Zlieri


mxareebis arseboba: am reJimis sust mxareebs ganekuTvneba: a) politikis
sruli damokidebuleba saxelmwifos mmarTvelis an xelisufalTa jgu
fis poziciaze. b) sazogadoebrivi interesebis gamoxatvis institutTa
SezRuduloba; reJimis Zlier mxareebs warmoadgens: a) politikuri stabi
lurobisa da sazogadoebrivi wesrigis uzrunvelyofa; b) saxelmwifo
mniSvnelobis amocanebis gadasawyvetad sazogadoebrivi resursebis
mobilizeba; g) politikur mowinaaRmdegeTa winaaRmdegobis gadalaxvis
unari. 2

1
ix. vaJa SubiTiZe, oTar daviTaSvili, politologia, politikuri teqnologiebi. Tb.,
2002, gv.61

2
ix. vaJa SubiTiZe, oTar daviTaSvili, politologia, politikuri teqnologiebi. Tb.,
2002, gv.61-62

77
demokratizmi. demokratiuli politikuri reJimi xasiaTdeba saxel
mwifo xelisuflebis ganxorcielebis iseTi meTodebiTa da formebiT, ro
melic uzrunvelyofs pirovnebis Tavisufal ganviTarebas, misi samo
qalaqo, politikuri da socialur-ekonomikuri uflebebis dacvas. Demo
kratiul saxelmwifoSi xelisuflebis wyaroa xalxi. miuxedavad imisa,
rom demokratiuli reJimis pirobebSi xelisufleba ekuTvnis umravle
sobas, demokratiuli xelisufleba erTnairad iTvaliswinebs rogorc
umravlesobis, ise umciresobis interesebs, mosaxleobis individualur
da erovnul Taviseburebebs. xelisuflebis Camoyalibeba da misi Secvla
dafuZnebulia konstituciiT dadgenili Tavisufali arCevnebis
principebze. aseve xelisufleba Sesabamisad dayofilia sam damouki
debel-sakanonmdeblo, aRmasrulebel da sasamarTlo organoebad. Demo
kratiuli reJimis dros moqmedebs sxvadasxva saxis partia, sazoga
doebrivi organizacia, gaerTianeba, romlebic icaven saxelmwifo poli
tikas. maTi saqmianobis farTo speqtri realur pluralizmzea
damyarebuli. aRniSnuli reJimi mTlianad kanonebzea dafuZnebuli da ka
nonebi savsebiT asaxavs pirovnebis interesebsa da sazogadoebis moTxov
nilebaTa dakmayofilebis realur garantiebs.

politikuri xelisuflebis ganxorcielebisa da politikuri


marTvis principebi, meTodebi, saSualebebi da formebi damokidebulia,
qveynis politikur da socialur ZalTa Tanafardobaze, maTi interese
bisa da miznebis xasiaTsa da urTierTobebze. radgan, rogorc Cvens mier
aRniSnuli pirobebi, ise xelisuflebis ganxorcielebis, poli tikuri
marTvis principebi, formebi da meTodebi sxvadasxva qveyanaSi, araerTgva
rovania.

amdenad, politikuri reJimi, rogorc politikuri xelisuflebis


ganxorcielebis, politikuri marTvis principebis, meTodebis,
saSualebebisa da formebis erToblioba, warmoadgens politikuri
xelisuflebis ganxorcielebis meqanizms, sistemas. amrigad, politikuri

78
xelisuflebis realizacia praqtikulad politikuri reJimis meSveobiT
xdeba. 1

amrigad, saxelmwifo forma, misi samive Semadgeneli nawilis_ marTve


lobis formis, saxelmwifo mowyobis formisa da saxelmwifo reJimis
formis_ erTobliobas warmoadgens.

samarTlebrivi saxelmwifo

demokratiis politikuri gageba da Sinaarsi dakavSirebulia sazo


gadoebis politikuri organizaciis, saxelmwifo formis, xelisu flebis
mowyobisa da ganxorcielebis umniSvnelovanes sa kiTxebTan. demokratia,
upirveles yovlisa, saxelmwifos Taviseburi formaa, romelsac sxvada
sxva istoriul pirobebSi da sxvadasxva wes-wyobilebis dros gansxva
vebuli Sinaarsi eZleva. saxelmwifosa da demokratiis urTierTmimarTeba
mkafiod aris gamoxatuli samarTlebrivi saxelmwifos cnebaSi.

saxeldobr, samarTlebrivi saxelmwifos ideas ukavSirdeboda


sazogadoebrivi cxovrebis ufro srulyofili da samarTliani formebis
Zieba. samarTlebrivi saxelmwifo yalibdeboda TandaTanobiT Sesabamisi
ideebisa da saxelmwifoebriobis niSnebis bazaze. amitom samarTlebrivi
saxelmwifos koncefciis formirebis istoria xangrZliv periods moicavs
antikuri epoqidan XIX saukunis bolomde. antikuri xanis gamoCenili
moazrovneebi: sokrate, demokrite, platoni, aristotele, polibiosi,
ciceroni Tvlidnen, rom yvelaze samarTliania sazogadoebrivi
cxovrebis iseTi politikuri forma, rodesac kanoni savaldebuloa,
rogorc sazogadoebis yvela wevrisa da TiToeuli moqalaqisaTvis, aseve
uSualod saxelmwifosaTvis. magaliTad, saxelmwifoSi yvela moqala
qisaTvis erTnair kanonze miuTiTebda Zveli saberZneTis (aTenis) poli
tikuri moRvawe aTenis demokratiis fuZemdebeli, reformatori solomoni
(VII s. Cv.w.aR.-mde). adamianis bunebriv uflebebsa da saxelmwifos
kanonebis Tanafardobaze (urTierTdamokidebulebis) saxel mwifoSi
kanonebis rolis, kanonisa da samarTlis urTierTobis Sesaxeb

1
karlo Saria, politikuri reJimis cnebis sakiTxisaTvis, Tb., 1988, gv.13-14
79
miuTiTebdnen aritotele da ciceroni. maT Rrmad swamdaT
samarTlianobisa da kanonebis ganuyoflobisa. aristotele werda, rom
saxelmwifoSi ”kanoni wesrigia, umjobesia rom batonobdes kanoni da ara
romelime erTi moqalaqe”, 1 “rom umaRlesi xelisufleba saxelmwifoSi
sxvas aravis ar unda ekuTvnodes sworad Sedgenili kanonebis garda”. 2
ciceronis azriT, saxelmwifo aris xalxis “saerTo saqmis” 3 politikuri
forma. aseve aristotelesa da ciceronis politikur moZRvrebebSi garkve
uli adgili aqvs daTmobili saxelmwifo xelisuflebis danawilebis
ideas, romelic SemdgomSi Sevida samarTlebrivi saxelmwifos koncef
ciaSi.

antikuri xanis saxelmwifo samarTlebrivma ideebma da institutebma


uaRresad didi gavlena moaxdina samarTlebrivi saxelmwifos Sesaxeb
konceptualuri Sexedulebebis moZRvrebaTa Camoyalibebasa da gan
viTarebaze. maT Semdgom konkretuli gamoxatuleba poves antikuri
periodis xangrZlivi istoriis manZilze sxvadasxva dros moRvawe
mecnierTa Tu calkeul moazrovneTa SromebSi; Tavdapirvelad, XV-XVI
saukuneebSi, im drois progresulma moazrovneebma nikolo makiavelma da
Jan bodenma samarTlebrivi saxelmwifoebriobis ideebi istorizmis
poziciebidan gadmosces. saxelmwifoebis arsebobis mravalsaukunovani
istoriisa da gamocdilebis safuZvelze isini Seecadnen ganemartaT
politikuri cxovrebis principebi, moexazaT idealuri saxelmwifos
konturebi, romelic uSualod pasuxobda im drois moTxovnilebebs.

makiaveli nikolo (1469-1527 ww.)- italieli politikuri moazrovne,


mwerali, istorikosi, samxedro Teoretikosi, diplomati. 1498-1512 ww.
florenciis respublikis “aTTa kolegiis” mdivani. misi umniSvnelovanesi
Txzulebebia: “xelmwife”(mTavari)- 1532, “florenciis istoria”- 1532.
makiavelis koncefciis Tanaxmad, Zlier pirovnebas unari Seswevs win
aRudges bedisweras, gauTvaliswinebel SemTxveviTobas daupirispiros
Tavisi energia da gamWriaxoba. Tu mmarTvels Seswevs unari Seafasos
mdgomareoba da situaciis Sesabamisad Secvalos politika, maSin

1
aristotele, politika, nawili pirveli, Tb., 1995, gv.96
2
aristotele, politika, nawili pirveli, Tb., 1995, gv.84
3
Цицерон, Диалоги о государстве-о законах, М. 1966. С.21
80
warmateba uzrunvelyofili iqneba. makiavelis mmarTvelobis saukeTeso
formad miaCnda respublika, magram italiisaTvis (misi realuri
mdgomareobidan gamomdinare) erTxelisuflebianobas aniWebda upira
tesobas; mxolod Zlieri monarqis xelSi gaxdeboda SesaZlebeli ucxo
elTa uRlisagan Tavisufali italiis erTiani saxelmwifos Seqmna. misi
azriT, saxelmwifos ganmtkicebisaTvis dasaSvebia yvela saSualeba-
Zaladoba, mkvleloba, sicrue, gamyidveloba (SemdgomSi Seiqmna termini
“makiavelizmi”, romelic aRniSnavs moralis kanonebis uarmyofel poli
tikas). 1

nikolo makiaveli saxelmwifos mizans xedavda TiToeulisaTvis


usafrTxoebis uzrunvelyofisa da qonebis Tavisufali sargeblobis
SesaZleblobaSi. saxelmwifo formebis Sesaxeb sakiTxis ganxilvisas
upiratesobas aniWebda respublikas, ramdenadac misi azriT, swored
respublika iyo mmarTvelobis is forma, romelic umeteswilad akmayo
filebda Tanasworobisa da Tavisuflebis moTxovnebs. J. bodeni ki saxe
lmwifos ganmartavs, rogorc ojaxebisa da yovelive maTi kuTvnilis
(sakuTrebis) samarTlebriv marTvas. aseve mas miaCnda, rom saxelmwifos
amocanas warmoadgenda sazogadoebis uflebebisa da Tavisuflebebis
uzrunvelyofa. 2

bodeni Jan (1530-1596)- frangi politikuri moazrovne, mecnieri,


iuristi. bunebiTi samarTlis Teoretikosi. Tavis mTavar TxzulebaSi
“eqvsi wigni respublikaze” (1576) bodeni uaryofs monarqis xelisuflebis
RvTaebriv warmoSobas. asabuTebs konstituciuri monarqiis ideas da
saxelmwifo suverenitetis ganuyoflobis princips. politikuri
gadatrialebis ZiriTad mizezad is moqalaqeTa qonebriv uTanasworobas
Tvlis. aseve icavs sarwmunoebisa da vaWrobis Tavisuflebas. 3

XVII-XIX saukuneebi samarTlebrivi saxelmwifos Sesaxeb koncefciis


Camoyalibebis axali etapia, romlis SemuSavebaSi gansakuTrebuli

1
qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.6, Tb., 1983, gv.374
2
solomon TezeliSvili, saxelmwifosa da samarTlis Teoria (enciklopediuri masala),
Tb., 2008, gv.97
3
qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.2, Tb., 1977, gv.441
81
Rvawli miuZRvis iseT moazrovneebs, rogorebic iyvnen: b. spinoza, T.
hobsi, j. loki, S. monteskie, d. didro, e. kanti, T. jefersoni da sxvebi.

sainteresod migvaCnia, magaliTisaTvis maTi moZRvrebidan gamovyoT


mniSvnelovani Teoriuli debulebebi samarTlebrivi saxelmwifos
Sesaxeb.

benediqt spinozas samarTlebrivi saxelmwifos koncefciidan


aRsaniSnavia is, rom man pirvelma mogvca Teoriuli dasabuTeba demo
kratiul saxelmwifoze. sakuTriv, prioritetulad aRiarebda respub
likur-demokratiul wyobilebas. mas igi miiCnevda adamianis bunebiTi
uflebebisa da Tavisuflebis realizaciis kerZo da saerTo interesebis
dacvisa da dakmayofilebis realur garantad.

Tomas hobsis ideebma didwilad gansazRvres axali drois dasavluri


politikuri azrovnebis problematika. miuxedavad imisa, rom is inglisSi
absoluturi monarqiis damcvelad gvevlineba, man SeimuSava rigi
Teoriuli debulebebi, romelic uSualod sazogadoebriv cxovrebaSi
samarTlis primats exeba. mogvianebiT es debulebebi ganaviTares
Semdgomi Taobis moazrovneebma. amaTgan mniSvnelovania kanonis winaSe
sayovelTao Tanasworobis dafuZneba, xelSekrulebaTa uryeoba. hobsi
icavda adamianis Tavisuflebis arss, rogorc nebismieri ramis gakeTebis
uflebas, rac araa akrZaluli kanoniT. amiT man Teoriuli safuZveli
daudo sazogadoebrivi urTierTobebis samarTlebrivi regulirebis
fuZemdeblur principebs.

jon lokis ganmartebiT, saxelmwifo Tavisi arsiT samarTlebriv-


politikuri warmonaqmnia, romlis daniSnulebaa daicvas moqalaqeTa
uflebebi da Tavisuflebebi. moagvaros maT Soris arsebuli
konfliqtebi, dasajos kanonis damrRvevni. jon loki mtkiced icavs Tavis
Sexedulebebs kanonis uzenaesobis Sesaxeb, romelsac gamoxatavs Semdegi
debulebiT: moqalaqeTa mimarT- dasaSvebia yvelaferi, rac kanoniT ar
aris akrZaluli, xolo saxelmwifos mimarT ki “akrZalulia yvelaferi,
rac kanoniT ar aris daSvebuli”. jon lokis cnobili debulebac: ”iq,

82
sadac kanonebi ar aris, arc Tavisuflebaa”, 1 srulad metyvelebs kanonis
udides mniSvnelobaze saxelmwifosa da sazogadoebaSi.

Sarl-lui monteskies, XVIII saukunis gamoCenil frang


ganmanaTlebels, gansakuTrebuli wvlili miuZRvis samarTlebrivi saxel
mwifos koncefciis formirebaSi. mas saxelmwifoSi kanonis uzenaesobasa
da mis winaSe yvelas Tanasworoba adamianis uflebebis dacvis uci
lobel pirobad miaCnda. rac, Tavis mxriv, aseve kanonierebisa da usaf
rTxoebis damyarebas gulisxmobda. xolo amis miRweva, misi azriT, sa
xelmwifo xelisuflebis sakanonmdeblo, aRmasrulebel da sasamarTlo
xelisuflebad dayofis gziT iqneboda SesaZlebeli, romlebic zRudaven
da awonasworeben erTmaneTs. marTalia, xelisuflebis danawilebis
Teoriis fuZemdeblad jon loki iTvleba, magram am umniSvnelovanesi
problemis samarTlebriv-politikur SefasebaSi, mis analizsa da
gamokvlevaSi, udidesi Rvawli miuZRvis Sarl monteskies. Mman mocemuli
Teoria mwyobr, logikurad dasabuTebul moZRvrebad aqcia. yuradRebis
Rirsia is gansxvaveba, rac arsebobs jon loksa da Sarl monteskies
Soris am sakiTxTan dakavSirebiT. jon lokis mixedviT, xelisufleba
nawildeba sakanonmdeblo, aRmasrulebel da federaciul xelisuflebad.
Sarl monteskiem ki xelisuflebis funqciebi gadaanawila sakanonmdeblo
da aRmasrulebel xelisuflebaSi, xolo sasamarTlo xelisufleba
calke, damoukidebel nawilad gamoyo.

Sarl monteskies saxelmwifo xelisuflebis danawilebis, moqalaqeebis


ganuyofeli uflebebisa da Tavisuflebis ideebma Tavisi gamoxatuleba
pova safrangeTis 1789 wlis “adamianisa da moqalaqis uflebaTa
deklaraciis“ debulebaSi. mis Tanaxmad “iq, sazogadoebaSi. . . , sadac xe
lisufleba ar aris danawilebuli, iq ar aris konstitucia”. 2

mniSvnelovani wvlili, aseve am periodSi samarTlebrivi saxel


mwifos koncefciis SemuSavebaSi, Seitanes rusom, volterma, didrom da
sxvebma.

1
ix. k. Saria, samarTlebrivi saxelmwifo, Tb., 2009, gv.19-20
2
Рождение французской буржуазной политико-правовой системы. Отв. редакторы: проф-ры. А.И. Королёв,
К.Е. Ливанцев. Л., 1990, ст.53
83
XVIII saukunis gamoCenili frangi moazrovnis Jan-Jak rusos
moZRvrebidan aRsaniSnavia moZRvreba xalxis suverenitetis Sesaxeb.
miuxedavad imisa, rom am sakiTxSi mas, jon lokis saxiT, didi wina mor
bedi hyavda. man pirvelma mogvca xalxis suverenitetis daxasiaTeba. misi
SexedulebiT suvereniteti ganuyofelia da igi mTlianad xalxs unda
ekuTvnodes. xalxis suvereniteti srulad maSin gamovlindeba, roca
umaRles xelisuflebas, Tavis suverenitets uSua lod xalxi gana
xorcielebs.

imanuil kants, gamoCenil germanel filosofoss, gansakuTrebuli


damsaxureba miuZRvis samarTlebrivi saxelmwifos koncefciis Semu
SavebaSi. man daasabuTa da dawvrilebiT Camoayaliba samarTlebrivi
saxelmwifos Teoriis filosofiuri safuZveli, romelSic ZiriTadi
adgili adamians, pirovnebas uWiravs. misi azriT, saxelmwifo warmo
adgens mravalricxovan adamianTa gaerTianebas, romlebic SekavSirebuli
arian samarTliT da eqvemdebarebian samarTlebriv kanonebs. is aRiarebs
kanonis uzenaesobas. masSi imTaviTve nagulisxmevia rogorc yvela
moqalaqis Tavisufleba, Tanasworoba da damoukidebloba, aseve
moqalaqis valdebuleba saxelmwifos winaSe, romelic kanonis ucilobel
SesrulebaSi gamoixateba.

saxelmwifos samarTlebrivi mowyobis SesaZleblobebs kanti uSualod


saxelmwifo xelisuflebis sakanonmdeblo, aRmasrulebel da sasamarTlo
xelisuflebad danawilebas ukavSirebda. imanuil kantis samarTlebrivi
saxelmwifos filosofiuri koncefcia imdroisaTvis wingadadgmuli
nabiji iyo. man mniSvnelovani gavlena iqonia politikur- samarTlebrivi
azrovnebis Semdgom ganviTarebaze.

samarTlebrivi saxelmwifos ideebs garkveuli adgili ukavia XIX


saukunis gamoCenili germaneli filosofosis hegelis moZRvrebaSi. misi
debulebidan, romelic uSualod ukavSirdeba samarTlebrivi saxel
mwifos Teorias, aRsaniSnavia Semdegi: saxelmwifo, romelic adamianebs
aniWebs Tavisuflebas, dafuZnebuli unda iyos samarTlebriv kanonebze;
misi saxelmwifoze Sexedulebebis leitmotivi mdgomareobs imaSi, rom
masSi iZulebiTi Zalismieri funqcia ar asrulebs gadamwyvet,
mniSvnelovan rols. hegelis azriT, mTavaria saxelmwifo saqmianobis
84
gamokveTili socialuri da samarTlebrivi daniSnuleba. saxelmwifos
unda axasiaTebdes Rrma zneobrivi Sinaarsi, gonivruloba da
sargeblianoba sazogadoebisa da individis sakeTildReod.

cnobili amerikeli moazrovnisa da politikuri moRvawis Tomas


jefersonis politikur moZRvrebaSi Tavisi asaxva pova samarTlebrivi
saxelmwifos koncefciis fuZemdeblurma debulebebma. aSS_is
“damoukideblobis deklaraciis” (1976) avtorma praqtikulad xorci
Seasxa samarTlebrivi saxelmwifos ideebs CrdiloeT amerikis
kontinentze. “damoukideblobis deklaraciaSi” dafiqsirda saxalxo
suverenitetis principi_ xalxi, rogorc umaRlesi xelisuflebis
matarebeli. jefersonma “deklaraciaSi” aseve sazeimod aRiara, rom
arsebobs adamianis xelSeuvali gausxvisebeli uflebebi, romelTa
uzrunvelyofisTvisac iqmneba saxelmwifo. deklarirebis Semdgom
adamianis bunebrivi uflebebi sazogadoebis TiToeuli individis
subieqtur uflebebad gadaiqca saxelmwifosTan, rogorc politikur
institutTan damokidebulebaSi.

Tomas jefersoni imdenad did mniSvnelobas aniWebda adamianis


ganuyofel uflebebsa da saxalxo suverenitets, rom man radikaluri
daskvnac ki gaakeTa im SemTxvevisTvis “Tu gamgeblobis raime forma
odesme am miznis Semlaxavi gaxdeba, xalxs eniWeba ufleba Secvalos an
gaauqmos igi da Seqmnas axali mTavroba; daafuZnos igi iseT principebze
da iseTi ZalauflebiT aRWurvos, rogoric, misi azriT, yvelaze
xelsayreli iqneba xalxis usafrTxoebisa da bednierebisaTvis. ufro
metic, misi TqmiT, “Tu gauTavebeli usamarTloba da Zalauflebis
borotad gamoyeneba, misi gamudmebiT erTi miznisaken warmarTva, xalxs
absoluturi despotizmiT emuqreba, misi ufleba da valia bolo mouRos
amgvar mTavrobas da aRavlinos moRvaweTa axali dasi Tavisi momavali
usafrTxoebis uzrunvelsayofad.” 1 jefersonisaTvis saxelmwifos
yvelaze saukeTeso formas demokratiuli respublika warmoadgenda.

1
amerikis SeerTebuli Statebis damoukideblobis deklaracia (1776 wlis 4 ivlisi), Tb.,
1992, gv.8
85
jefersoni Tomas (1743-1826)- amerikeli saxelmwifo da sazogado
moRvawe. is XVIII saukunis ganmanaTlebelTa memarcxene revoluciuri
frTis TvalsaCino warmomadgeneli gaxldaT. gamoxatavda fermerTa da
wvrili burJuaziis interesebs. moiTxovda agraruli sakiTxis
demokratiul gadawyvetas, monobis gauqmebasa da mTeli xalxisaTvis
politikuri uflebebis miniWebas. is iyo 1790-93 ww. aSS-is saxelmwifo
mdivani jorj vaSingtonis pirvel mTavrobaSi. magram vaSingtonSive
mTavrobasTan uTanxmoebis gamo Tomas jefersoni gadadga da saTaveSi
Caudga opoziciur respublikur partias. 1796 wels vice-prezidentad
airCies, xolo 1801-1809 ww.- aSS-is prezidentad. misi mmarTvelobis dros
gauqmda wina mTavrobis mier miRebuli reaqciuli kanonebi, Semcirda
armia da floti, saxelmwifo aparati. safrangeTisagan SeiZina luiziana
(1803 w.) da diplomatiuri urTierToba daamyara ruseTTan (1808-1809).
prezidentis postidan wasvlis Semdeg Tomas jefersoni politikur
cxovrebas CamoSorda. 1

samarTlebrivi saxelmwifos koncefciis SemuSavebaSi gansakuTrebuli


wvlili Seitanes germanelma samarTalmcodneebma- k. velkerma, r. fon
molma, i. Stilma da sxvebma. isini samarTlebrivi saxelmwifos
Camoyalibebas istoriul aucileblobad miiCnevdnen. TviT terminma
“samarTlebrivi saxelmwifo” sabolood daimkvidra adgili maT Sromeb
Si. 2

aseve aRsaniSnavia XIX saukunis meore naxevrisa da XX saukunis


dasawyisis rusi iuristebis p. novgorodcevis, s. gesenis, b. kisti
akovskis 3 da sxvaTa roli samarTlebrivi saxelmwifos koncefciis ganvi
Tarebis saqmeSi. miuxedavad azrTa sxvadasxvaobisa, mocemul sakiTxTan
dakavSirebiT, maT aseve saerTo Sexedulebac gaaCndaT_ saxelmwifos
samarTliT SezRudvis aucileblobis aRiareba.

1
qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.11, 1987, gv.556
2
ix. SoTa TeTvaZe, politikuri institutebi-xelisuflebis ganxorcielebis meqanizmi,
Tb., 1997, gv.14
3
Новгородцев П.И. Лекции по истории философии права, учения нового времени, XVI-XIXвв. М., 1918, с.3-
9, 10-16. Гессен В.М. Основы конституционного права.М.,1917; Кистиаковский Б. Государство правовое и
социалистическое, Вопросы философии #6.М., 1990, с.141-159
86
amdenad, XX saukunis dasawyisSi ZiriTadad dasrulda samar
Tlebrivi saxelmwifos koncefciis Camoyalibebis mravalsaukunovani
istoria. am problemasTan dakavSirebuli sakiTxebis kvleva amiT ar
damTavrebula, razec mowmobs XX saukunis 20-iani wlebis dasavleTis
politikuri da samarTlebrivi doqtrinebi (Teoriebi). Tumca am sa
kiTxebis kvlevam mainc mniSvnelovani adgili dasavleTis Tanamedrove
politikur da samarTlebriv mecnierebebSi Semdgom daimkvidra.

aRsaniSnavia, rom yofil sabWoTa kavSirSi samarTeblivi saxelm


wifos koncefciisadmi damokidebuleba negatiuri iyo TiTqmis mTeli misi
istoriis manZilze, rac ZiriTadad, saxelmwifosa da samarTlis,
proletariatis diqtaturis Sesaxeb marqsistul-leninurma moZRvrebam
gansazRvra. magram, amave dros, isic unda aRiniSnos, rom sabWoTa
xelisuflebis arsebobis pirvel wlebSi iyo gamonaklisebic, rodesac
calkeuli mecnierebi, gamomdinare maTi samarTlebrivi saxelmwifosadmi
dadebiTi damokidebulebidan, cdilobdnen misi zogierTi sakiTxis
kvlevas.

sabWoTa kavSirSi samarTlebrivi saxelmwifos Teoriisadmi


damokidebuleba Seicvala XX s 60-iani wlebis dasawyisidan, rodesac
sabWoTa kavSiris komunisturi partiis rigiT me-3 programaSi (1961w.)
dafiqsirebul iqna, rom “proletariatis diqtaturam, uzrunvelyo
socializmis . . . sruli da saboloo gamarjveba . . ., Seasrula Tavisi
istoriuli misia da Sinagani ganviTarebis amocanebis TvalsazrisiT igi
aucilebeli aRar aris ssr kavSirSi. saxelmwifo, romelic warmoiSva
rogorc proletariatis diqtaturis saxelmwifo, axal, Tanamedrove
etapze gadaiqca saerTo saxalxo saxelmwifod, mTeli xalxis
interesebisa da nebis gamoxatvis organod,” 1 es ki SemdgomSi aisaxa ssrk
1977 wlis konstituciaSi. xolo XX saukunis 80-iani wlebis dasasrulsa
da 90-iani wlebis dasawyisSi gamoCnda rigi naSromebisa, romlebic
miznad isaxavdnen samarTlebrivi saxelmwifos kvlevas. swored am dros

1
sabWoTa kavSiris komunisturi partiis programa, Tb, 1961, gv.111

87
gamoqveynda z. Cernilovskis, a. vengerovis, b. lazarevis, v. kudriavcevis
da sxvaTa publikaciebi, 1 romlebic am sakiTxebis Seswavlas mieZRvna.

aseve saqarTveloSi, amave periodSi, daiwyo samarTlebrivi saxel


mwifos sakiTxebis kvleva, romelmac Tavisi mecnieruli gaSuqeba pova
givi inwkirvelis, oTar gamyreliZis, Tamaz melqaZis, giorgi lobJa niZis,
biZina savanelis, karlo Sarias da sxvaTa SromebSi. 2

samarTlebrivi saxelmwifos niSnebi. samarTlebrivi saxelmwifos


arsi mis maxasiaTebel niSnebSi vlindeba. maT Soris Cven SevecdebiT
gamovyoT zogierTi maTgani, romelTa Sesaxeb Tanamedrove politologTa
da samarTalmcodneTa Soris umeteswilad erTiani azri arsebobs.

1. pirveli da umTavresi niSani esaa samarTliT saxelmwifos Se


zRudva, romlis mixedviT igi warmoadgens samarTliT SezRudul saxelm
wifos. gansxvavebiT totalitaruli da avtoritaruli reJimebis mqone
saxelmwifoebisagan, samarTlebrivi saxelmwifo SezRudulia garkveuli,
demokratiuli xasiaTis samarTliT. am sferoSi gansakuTrebuli roli
ganekuTvneba saxelmwifo samarTals. 3 magram aRsaniSnavia, rom saxelm
wifos samarTliT SezRudva yvelaze ufro mkafiod asaxulia qveynis
ZiriTad kanonSi- konstituciaSi. konstitucias ki, rogorc uzenaess,
qveyanaSi yvela saxelmwifo Tu sazogadoebrivi organoebi da orga
nizaciebi, yvela moqalaqe ganurCevlad statusisa da Tanamdebobisa, unda
daemorCilos. saerTod, istoriulad saxelmwifos samarTliT SezRudvas
safuZvlad daedo konstitucionalizmis principi.

1
Черниловский З. Правовое Государство: на перекрёстке мнений, в кн. «Право и власть», М., 1990. Венгеров
А. Несущие конструкций правового государсва, в кН. «Право и власть», М., 1990. Лазарев Б.М. Что такое
правовое государство? М.1991. Кудрявцев В.Н. Какое государство мы строим. М. 1991
2
g. inwkirveli, saxelmwifosa da samarTlis Teoria, Tb., 1996. Oo. gamyreliZe, brZola
samarTlebrivi saxelmwifosaTvis, 2 wignad, Tb., 1998. o. melqaZe, sazRvargareTis
qveynebis saxelmwifo samarTali, wigni I, Tb., 1996. samoqalaqo sazogadoebis formirebis
problemebi, Tb. 2004. g. lobJaniZe, samarTlebrivi saxelmwifo da samoqalaqo
sazogadoeba, Tb., 2002. Bb. savaneli, samarTlis Teoria, Tb., 1997. Kk. Saria,
samarTlebrivi saxelmwifo, Tb., 2009.
3
saxelmwifo samarTali, samarTlebrivi normebisa da institutebis erToblioba,
romelic ganamtkicebs qveynis sazogadoebriv da saxelmwifo weswyobilebebs. qarTuli
sabWoTa enciklopedia, t.9, Tb., 1985, gv.250
88
msoflioSi pirveli konstitucia miRebul iqna aSS-Si 1787 wlis 17
seqtembers da ZalaSi Sevida 1788 wels. 1 SemdgomSi sxvadasxva dros
miRebul iqna konstituciebi: safrangeTis- 1791 wlis konstitucia, 2
norvegiis- 1814 w., 3 belgiis- 1831 wels, 4 luqsemburgis- 1868 wels, 5
Sveicariis- 1874 wels, 6 avstraliis- 1900 wels, 7 avstriis- 1920 wels, 8
fineTis- 1922 wels 9 da saqarTvelos demokratiuli respublikis 1921
wlis Tebervals. 10 Tanamedrove msoflioSi mxolod ramdenimes (didi
britaneTi, 11 israeli, 12 sudanis arabeTi, butani, omani da axali
zelandia) ar gaaCnia konstituciur kanonTa krebulebi da iq moqmedeben
dauwereli konstituciebi.

rasakvirvelia, konstituciis roli saxelmwifos samarTlebriv


saxelmwifod Camoyalibebis saqmeSi didia, magram es rodi niSnavs imas,
rom konstituciis mqone yvela qveyanaSi arsebuli saxelmwifo samar
Tlebrivia. advilad SesaZlebelia am qveynebis konstituciebSi formuli
rebulic ki iyos kanonis uzenaesoba, adamianis uflebebi da Tavisu
flebebi, saxelmwifo organoebis Camoyalibebis demokratiuli principi
da a. S. magram isini aq ufro formalur xasiaTs atarebdnen, vidre rea
lurs.

1
sazRvargareTis qveynebis konstitucia, red. v. gonaSvili, naw.I, red. v. gonaSvili, Tb.,
2008, gv.16
2
sazRvargareTis qveynebis konstituciebi, red. v. gonaSvili, naw.II, Tb., 2008, gv.559
3
sazRvargareTis qveynebis konstitucia, red. v. gonaSvili, naw.III, Tb., 2006, gv.490
4
sazRvargareTis qveynebis konstitucia, red. v. gonaSvili, naw.IV, Tb., 2007, gv.90
5
sazRvargareTis qveynebis konstitucia, red. v. gonaSvili, naw.II, Tb., 2008, gv.380
6
sazRvargareTis qveynebis konstitucia, red. v. gonaSvili, naw.I, Tb., 2008, gv.546
7
sazRvargareTis qveynebis konstitucia, red. v. gonaSvili, naw.II, Tb., 2008, gv.15
8
sazRvargareTis qveynebis konstitucia, red. v. gonaSvili, naw.II, Tb., 2008, gv.64
9
sazRvargareTis qveynebis konstitucia, red. v. gonaSvili, naw.II, Tb., 2008, gv.748
10 saqarTvelos demokratiuli respublikis konstitucia 1921 w. Semdgeneli g.
papuaSvili, baTumi, 2011
11 didi britaneTis dRemde ara aqvs unificirebuli konstitucia da igi Sedgeba
calkeuli statutebis, konstituciuri tradiciebis (SeTanxmebebis) da
precendentebisagan. sazRvargareTis qveynebis konstitucia, naw.IV, Tb., 2007, gv.240

12 sazRvargareTis qveynebis konstitucia, naw.II, Tb., 2008, gv.412. israelis konstitucia


e.w. arakodificirebul konstituciaTa ricxvs ganekuTvneba. erTiani, organuli
struqturebis armqone konstitucia calkeuli kanonebis erTobliobas warmoadgens,
romlebic ZiriTad kanonebad iwodeba da qveynis saxelmwifoebrivi mowyobis
fundamentur sakiTxebs aregulirebs.

89
amdenad, saxelmwifos samarTliT SezRudva praqtikulad xorcieldeba
demokratiuli reJimis saxelmwifoSi da misi sisrulis xarisxi imazea
damokidebuli, Tu ramdenad srulyofilia demokratiuli principebis
damkvidreba. meore mniSvnelovani niSani, romelic damaxasiaTebelia
samarTlebrivi saxelmwifosTvis, aris kanonis uzenaesoba da mis winaSe
yvelas Tanasworoba. kanonebs Soris gansakuTrebuli adgili ukavia
saxelmwifos ZiriTad kanons- konstitucias, romelic asaxavs qveynis
sazogadoebriv da saxelmwifo wes-wyobilebas, gansazRvravs saxelmwifo
organoTa sistemas da kompetencias, moqalaqeTa ZiriTad uflebebsa da
movaleobebs, saarCevno sistemebs da a.S.

saerTod, kanonebis gareSe SeuZlebelia saxelmwifos ara marto


funqcionireba, aramed arsebobac ki. magram qveyanaSi arsebuli poli
tikuri reJimebis xasiaTis mixedviT kanonebi erTmaneTisagan Cveulebriv
gansxvavdebian. isini Tavisi arsiT SeiZleba iyos demo kratiuli an
arademokratiuli. misi ganxorcielebis TvalsazrisiT realuri an
formaluri, iseve rogorc samarTlebrivi an arasa marTle brivi.
samarTlebrivi saxelmwifosaTvis principulad miuRebelia arasa
marTlebrivi arademokratiuli kanonebi. rogorc demo kratiuli tipis
saxelmwifo, samarTlebrivi saxelmwifo ganuyofelia kanonis winaSe
Tanasworobisagan. es ki Tavis mxriv, imis aucilebeli garantiaa, rom
maqsimalurad iqnas realizebuli saxalxo suvereniteti, adamianis
uflebebi da Tavisuflebebi. 1

3. mesame mniSvnelovan niSans, - damaxasiaTebels samarTlebrivi


saxelmwifosTvis, warmoadgens adamianis uflebebisa da Tavisuflebebis
ganuxreli dacva da maTi ganxorcielebisaTvis saTanado pirobebis
uzrunvelyofa. samarTlebriv saxelmwifoSi adamianis uflebebisa da
Tavisuflebebis mTavari garantori swored saxelmwifoa. Aamitomaa, rom
iqmneba Sesabamisi meqanizmebi, romlebic uSualod icaven da cxovrebaSi
atareben maT, reagirebis gareSe ar rCeba darRvevebis arcerTi SemTxveva.
saxelmwifos garda Zalze did rols asrulebebn arasaxelmwifoebrivi
sazogadoebrivi, politikuri organizaciebi da gaerTianebebi. TavianTi

1
karlo Saria, samarTlebrivi saxelmwifo, Tb., 2009, gv.50
90
moRvaweobiT isini kidev ufro avseben da afarToeben samarTlebrivi
saxelmwifos saqmianobas adamianTa uflebebisa da Tavisuflebebis
dacvis sferoSi.

samarTlebriv saxelmwifoSi, adamianis uflebebisa da


Tavisuflebebis dacvisa da ganxorcielebis saqmeSi, sapasuxismgeblo
roli akisria ombudsmenis_ saxalxo damcvelis instituts. misi formi
reba umravles SemTxvevaSi xdeba saxelmwifos umaRlesi sakanonmdeblo
organos- parlamentis mier da gvevlineba rogorc saparlamento
kontrolis organo. rig SemTxvevaSi is iniSneba saxelmwifos
aRmasrulebebli organos mier (mag., safrangeTSi- ministrTa sabWos mier,
did britaneTSi- dedoflis mier).

amave dros, Zalze mniSvnelovania sakonstitucio kontrolis roli


da adgili samarTlebriv saxelmwifoSi. gansakuTrebiT iseT sferoSi,
romelic uSualod ukavSirdeba saxelmwifos kanoniT SezRudvas, kanonis
uzenaesobas, xelisuflebis danawilebis princips, adamianis uflebebisa
da Tavisuflebebis dacvisa da ganxorcielebis saqmes. sakonstitucio
kontrolis instituts sakmao xnis istoria gaaCnia. pirvelad is Seiqmna
1831wels- aSS-Si, 1848 wels- SveicariaSi, 1853 wels ki- avstriaSi. 1 amJamad,
TiTqmis yvela demokratiul qveyanaSi funqcionirebs sakonstitucio
kontrolis ganmaxorcielebeli organoebi. aseTi kontrolis ufleba
mieca aseve rig sxva daniSnulebis sasamarTlo organoebsac, romlis
Sedegadac gafarTovda kontrolis ganmaxorcielebeli organoebis wre
da arealic.

4. meoTxe, mniSvnelovan niSans, romelic damaxasiaTebelia


samarTlebrivi saxelmwifosTvis, aris politikuri pluralizmi. es
termini SemoRebul iqna germaneli filosofosis k. volfis mier 1712
wels. pluralizmiT is aRniSnavda im filosofiur moZRvrebebs, romelic
samyaros ramdenime sawyiss aRiarebda. mecnierul leqsikonSi es termini
pirvelad gamoCnda 1907 wels (oqsfordis unuversitetis mier gamocemuli
leqsikoni). igi rogorc mecnieruli cneba sabolood damkvidrda XX

1
karlo Saria, samarTlebrivi saxelmwifo, Tb., 2009, gv.56

91
saukuneSi. swored am periodSi politikuri pluralizmis 1 sakiTxebi
mecnieruli kvlevis sagnad iqca. saxeldobr, dasavleTis qveynebSi, sadac
Camoyalibda demokratiis ew. pluralisturi Teoria. 2

saerTod, samarTlebrivi saxelmwifo ganuyofelia politikuri


pluralizmisagan. is warmoadgens erT-erT mniSvnelovan saSualebas,
romlis meSveobiTac politikur sferoSi sruliad aisaxeba mTeli
sazogadoebisa da misi Semadgeneli nawilebis – socialuri fenebisa da
jgufebis interesebi.

5. mexuTe, umniSvnelovanesi niSani, esaa saxelmwifo xelisuflebis


danawilebis principi samarTlebriv saxelmwifoSi. am mimarTulebiT,
kerZod, gamoyofen- vertikalur da horizontalur danawilebas.
vertikaluri- es xelisuflebis iseTi danawilebaa, rodesac saqme exeba
saxelmwifos centralur organoebsa da adgilobriv organoebs Soris
kompetenciebis ganawilebas (gaminjvnas). Tumca qveynis teritoriuli
mowyobis mixedviT xelisuflebis vertikalurad danawileba sxvadasxva
qveynebSi gansxvavebulia. magaliTad, saxelmwifos federaluri mowyobis
SemTxvevaSi federacia yalibdeba centrsa da mis subieqtebs Soris
funqciebis ganawilebis safuZvelze, romelic dafiqsirebulia
federaciuli saxelmwifos ZiriTad kanonSi (aSS, kanada, Sveicaria).
unitarulSi ki saqme gvaqvs saxelisuflebo uflebamosilebis
danawilebaze centralur organoebsa da administraciul-teritoriul
erTeulebs Soris, aseve centralur organoebsa da avtonomiur
organoebs Soris, romlebic uSualod arian orientirebuli centris
gadawyvetilebis Sesrulebaze (safrangeTi, italia, SvedeTi, espaneTi,
didi britaneTi).

xelisuflebis horizontaluri danawileba- ki aris danawileba


sakanonmdeblo, aRmasrulebel da sasamarTlo organoebad.

1
pluralizmi (laT. pluralis) mravlobiToba, rames mravalferovneba. pluralizmi
axasiaTebs demokratiul samarTlebriv sazogadoebas da SeuZlebelia totalitarul
sazogadoebaSi. s. TezeliSvili, ucxo sityvaTa leqsikoni. Tb., 2007, gv.639
2
robert dali, “demokratiuli Teoriis Sesavali”, “pluralisturi demokratiis
dilema”.www.politnauka.org

92
sakanonmdeblo organos gaaCnia uzenaesoba, ramdenadac misi formi
reba xorcieldeba qveynis mTeli mosaxleobis mier da igi warmoadgens
misi nebisa da interesebis gamomxatvels. is adgens saxelm wifo da
sazogadoebrivi cxovrebis samarTlebriv sawyisebs. Mmis mier miRebul
kanonebs, aqtebs da gadawyvetilebebs umaRlesi iuridiuli Zala gaaCnia
da yvelasaTvis savaldebulo xasiaTs atarebs- yvela saxelmwifo,
politikuri, sazogadoebrivi organizaciebisa da moqalaqe ebisaTvis.

miuxedavad sakanonmdeblo organos umaRlesi uflebamosilebisa da


mniSvnelobisa, igi ar aris sakmarisi qveynis normaluri funqcionirebisa
da ganviTarebis uzrunvelsayofad. aucilebelia mis mier miRebuli
kanonebisa da gadawyvetilebebis aRsruleba. es garemoeba ki, rasa
kvirvelia, moiTxovs aRmasrulebeli xelisuflebis Seqmnas, Sesabamisi
organoebiT. aRmasrulebeli xelisuflebis centraluri organo- mTav
roba misi formirebis wesi, uflebamosilebani, struqtura, saqmi anobis
ZiriTadi mimarTulebebi gansazRvrulia konstituciiT. misi moRvaweobis
mniSvnelovan mimarTulebas warmoadgens qveynis politikuri,
ekonomikuri, socialuri da kulturuli procesebis marTva.

xelisuflebis danawilebis erT-erT umniSvnelovanes Stos sasamarTlo


xelisufleba warmoadgens. misi mTavari daniSnulebaa, konstituciis da
masTan SesabamisobaSi myofi kanonebis gaTvaliswinebiT daicvas
samarTali, sazogadoebrivi da saxelmwifo cxovrebis samarTlebrivi
safuZvlebi. amis Sedegad uzrunvelyos wesrigi qveyanaSi. samarTlebriv
saxelmwifoSi marTlmsajuleba xorcieldeba mxolod sasamarTlo
organoebis mier. isini TavianT saqmianobaSi xelmZRvaneloben mxolod
kanoniT da sakanonmdeblo da aRmasrulebeli xelisuflebis organoebis
mxridan sasamarTlos sruli damoukideblobiT sargebloben. erTaderTi,
rac maT zRudavs, es TviT samarTalia, saxelmwifos ZiriTadi kanoni-
konstitucia. swored marTlmsajulebis damoukidebloba da kanoniereba
gvevlineba samarTlebrivi saxelmwifos safuZvlad_ mis moqalaqeTa
uflebebsa da Tavisuflebebze Tavdebad.

meeqvse, aseve metad mniSvnelovan niSans, romelic damaxasiaTebelia


samarTlebrivi saxelmwifosTvis, warmoadgens suvereniteti. termini
suvereniteti (frang. Souverainete) pirvelad mecnierebaSi SemoiRo
93
cnobilma iuristma Jan bodenma XVI saukuneSi. Sinaarsis mixedviT,
suverenitetis cnebaSi moiazreba qveynis umaRlesi xelisufleba, magram
misi sruli daxasiaTebisaTvis martodmarto mocemuli niSani ar aris
sakmarisi. Aaucilebelia suverenitetis niSnebis gamovlena misi formebis
mixedviT. aseT formebad amJamad aRiarebulia: saxelmwifo, saxalxo da
erovnuli suvereniteti.

saxelmwifo suvereniteti. upirveles yovlisa, saxelmwifo


suvereniteti vlindeba saxelmwifos saSinao da sagareo-politikuri
saqmianobis saTanado formebSi. is yvelaze uSualod gamoxatulia
saxelmwifos uflebaTa sistemaSi, rogoricaa: saxelmwifos uflebamo
sileba daamyaros marTlwesrigi sazogadoebaSi, daakisros mova leoba da
mianiWos uflebebi Tanamdebobis pirebs, dawesebulebebs, orga nizaciebs,
moqalaqeebsa da a.S. suvereniteti damoukidebels xdis saxelm wifos
saerTaSoriso urTierTobebSi; igi gamodis rogorc saerTaSoriso
samarTlis damoukidebeli subieqti. sakuTriv, suvereniteti saxelmwifos
fuZemdebluri kriteriumia.

სuvereniteti, rogorc saxelmwifos erT-erTi ZiriTadi niSani,


aRiarebulia rig saerTaSoriso dokumentebSi, kerZod, haagis 1907 wlis
meore mSvidobiani kongresis, gaeros dokumentebsa da saerTaSoriso
samarTalSic. garda amisa, maTSi aRiareba moipova saxelmwifoTa suvere
nitetis Tanasworobamac. 1

saxalxo suvereniteti. saxalxo suverenitetis Sesaxeb konstituci


uri formula xalxis xelisuflebis- warmomadgenlobiTi xasiaTis
matarebelia. saxalxo xelisufleba xom im arsis Semcvelia, rom Tavad
xalxi gansazRvravs xelisuflebis bunebasa da xasiaTs, mis politikasa
da saqmianobis miznebs. saxalxo suvereniteti uSualo kavSirSia demokra
tiul saxelmwifosTan, demokratiul politikur reJimTan. saxelmwifo
suverenitetsa da saxalxo suverenitets Soris mravali saerTo niSnis
arsebobis miuxedavad, isini erTmaneTisagan mainc gansxvavdebian. erT-
erTi da mniSvnelovani gansxvaveba mdgomareobs SemdegSi: saxalxo
suverenitetis wyaros warmoadgens mTeli xalxi an misi umravlesoba,

1
karlo Saria, samarTlebrivi saxelmwifo, Tb., 2009, gv.86
94
xolo saxelmwifo suverenitetis wyaro SeiZleba iyos xalxis ramdenime
mcire nawili – calkeuli socialuri jgufebi (fenebi), politikuri
organizaciebi da sxva gaerTianebi.

dRevandeli ganmartebiT, saxalxo suvereniteti esaa xalxis Sesa


Zlebloba da ufleba TviTon gadawyvitos sakuTari bedi, airCios
sakuTari cxovrebis sazogadoebriv-politikuri wyoba da pirobebi, gansa
zRvros mis mier Seqmnili saxelmwifos saqmianobis ZiriTadi mimar
Tulebebi.

erovnuli suvereniteti. erovnuli suvereniteti suverenitetis aseve


umniSvnelovanes formad gvevlineba. masSi gacnobierebulia eris
xelSeuvali ufleba, SeinarCunos da ganamtkicos Tavisi TviTmyofadoba,
damoukidebloba da Tavisufleba; ucilobeli neba misi, TviTon gansa
zRvros sakuTari momavlis perspeqtivebi.

samarTlebriv saxelmwifos (iseve rogorc nebismiers) gaaCnia Tavisi


saqmianobis mTavari mimarTulebebi. imis mixedviT, sazogadoebrivi yofa-
cxovrebis, romel sferozea mimarTuli saxelmwifos saqmianoba,
gamoyofen mis Semdeg funqciebs: politikurs, ekonomikurs, socialurs,
samarTaldamcavsa da kulturuls.

radgan vsaubarobT samarTlebriv saxelmwifoze, swored es


garemoeba unda iqnes gaTvaliswinebuli misi funqciebis daxasiaTebisas .

jer erTi, samarTlebrivi saxelmwifos politikuri buneba


iTvaliswinebs: moqalaqeTa politikuri uflebebis Tanasworobas,
saxelmwifo marTvaSi maT monawileobas, demokratiuli arCevnebis gziT
saxelmwifo organoebis formirebas, sazogadoebriv cxovrebaSi demo
kratiuli Rirebulebebis damkvidrebas, politikuri da sazogadoebrivi
organizaciebis Seqmnas, sazogadoebis socialur fenebs Soris
politikuri urTierTobis regulirebas da a.S.

meore, samarTlebrivi saxelmwifo saqmianoba ekonomikis sferoSi


iTvaliswinebs sabazro-ekonomikur urTierTobaTa farTo ganviTarebas,
mis regulirebaSi aqtiur monawileobas, sakuTrebis sxvadasxva formis
(saxelmwifo, koleqtiuri, sajaro, kerZo, saaqcio, kooperetiuli da sxva)

95
dacvasa da mxardaWeras. sawarmoo dawesebulebebis investirebas,
antimonopolisturi politikis gatarebas, Tavisufali konkurenciisadmi
xelSewyobas, erovnuli fulad-safinanso sistemis ganmtkicebasa da ganvi
Tarebas, sagareo urTierTsasargeblo savaWro-ekonomikuri urTierTo
bebis gaRrmaveba-gafarToebas.

mesame, samarTlebrivi saxelmwifos socialuri politika iTva


liswinebs moqalaqeTa socialuri moTxovnilebebis dakmayofilebas. is
orientirebulia uzrunvelyos TiToeulisaTvis cxovrebis saTanado
pirobebi, upirveles yovlisa, ekonomikuri ganviTarebis, individualuri
pasuxismgeblobisa da aqtivobis amaRlebis Sedegad. magram am amocanis
ganxorcieleba ki aranakleb damokidebulia Sesabamis samarTlebrivi
sakiTxebis uSualo gadawyvetaze. radgan Tanamedrove demokratiul
saxelmwifoebSi samarTlebrivad aRiarebuli da ganmtkicebulia saxelm
wifos roli. mniSvnelovnad gazrdilia misi pasuxismgebloba moqa laqeTa
socialuri problematikis gadawyvetaSi, saerTod socialuri politikis
gatarebasa da realizaciis sferoSi.

meoTxe, samarTlebrivi saxelmwifos funqcia iTvaliswinebs sama


rTaldamcav sferoSi sazogadoebrivi wesrigis, moqalaqeTa uflebebisa
da Tavisuflebebis dacvas. aseve saxelmwifo organoebisa da moqalaqe
ebis mier kanonebis aRsrulebas, mis pativiscemas. swored, kanonierebisa
da marTlwesrigis sazogadoebriv cxovrebaSi realurad gatarebis
uzrunvelyofas.

mexuTe, sulier-kulturul sferoSi samarTlebrivi saxelmwifos


umTavres amocanas warmoadgens mecnierebis, literaturis, xelovnebis
dargebis ganviTarebisaTvis aucilebeli, mastimulirebeli pirobebis Seqm
na. magaliTad, Sexedulebebis, msoflmxedvelobis, samecniero-teqni kuri
da SemoqmedebiTi saqmianobis Tavisuflebis, zogadsakacobrio su lier-
kulturuli faseulobebis gacnoba_dauflebis, informaciis Tavisuflad
miRebis da misi Semdgomi gavrcelebis uzrunvelyofa.

Cven mier CamoTvlili da ganxiluli niSnebis garda, Tanamedrove


politologTa da samarTalmcodneTa garkveuli nawili yuradRebas ama

96
xvilebs samarTlebrivi saxelmwifosaTvis damaxasiaTebel kidev erT-
erT mniSvnelovan maxasiaTebelze_ samoqalaqo sazogadoebaze.

yvelaze pirvelad samoqalaqo sazogadoebis Sesaxeb sakuTari Sexe


duleba Camoayaliba aristotelem. Tavis SromebSi igi aRniSnavda, rom
saxelmwifo aris moqalaqeTa erToblioba, samoqalaqo sazogadoeba.
aristoteles Semdeg mTeli momdevno xangrZlivi periodis sxvadasxva
epoqaSi samoqalaqo sazogadoebis problemis ganxilvam mniSvnelovani
adgili pova d. hobsis, j. lokis, J. rusos, S. monteskies, g. hegelis, d.
vikos SromebSi.

samoqalaqo sazogadoeba Tavisi arsiT, bunebiT warmoadgens iseT


sazogadoebriv wyobas, romlis drosac adamians garantirebuli aqvs
ekonomikuri da politikuri yofa-cxovrebis formaTa farTo arCevani,
piradi uflebebi da Tavisuflebebi. uzrunvelyofilia misi ideologiuri
mrwamsis, Sexedulebis sruli Tavisufleba, gamoxatvis ufleba.

samoqalaqo sazogadoebas gaaCnia yvela berketi, rom srulfasovnad


ganaxorcielos saxelmwifoze kontroli da yovelmxriv SeZlos
moqalaqeTaTvis iseTi saarsebo Rirebulebebis mqone faseulobaTa dacva,
rogoricaa: sakuTrebis mravalsaxeoba, Sromisa da mewarmeobis
Tavisufleba, ideologiis mravalferovneba, masmediis Tavisufleba,
adamianis ufleba-Tavisuflebis uryevoba, TviTmarTvelobis ganmtkiceba-
ganviTareba, civilizebuli samarTlebrivi xelisuflebis arseboba. 1

aRsaniSnavia is, rom samarTlebriv saxelmwifosa da samoqalaqo


sazogadoebas bevri, rogorc saerTo, aseve ganmasxvavebeli niSan-Tviseba
gaaCnia. saxeldobr, samarTlebriv saxelmwifosa da samoqalaqo sazo
gadoebis ZiriTad maxasiaTeblebs saerTo niSnebi akavSirebT. samarT
lebrivi saxelmwifosaTvis esaa- ekonomikuri, socialuri da zneobrivi
safuZvlebi. xolo samoqalaqo sazogadoebisTvis ki ekonomikuri, suli
eri, kulturuli, zneobrivi da sxva individualuri urTierTobebis
gansazRvruli safuZvlebi.2

1
oTar melqaZe, samoqalaqo sazogadoeba: formirebis problemebi, Tb., 2004, gv.8
97
samoqalaqo sazogadoeba samarTlebrivi saxelmwifosagan ganasxvavdeba.
sakuTriv, Tu saxelmwifosTvis prioritetuli aris uSiSroeba, stabi
luroba, wesrigi da a.S. samoqalaqo sazogadoebisaTvis ki piriqiT, prio
ritetebia: Tavisufleba, iniciativa, dinamizmi da nebayoflobiTi aqti
voba.

amdenad, samarTlebrivi saxelmwifosa da samoqalaqo sazogadoebis


Camoyalibeba cal-calke, erTmaneTisagan damoukideblad ar xdeba.
piriqiT, erTmaneTTan mWidro, uwyvet kavSirSia, urTierTganpirobebuli
xasiaTis matarebelia. amitom, Sesabamisad iqmneboda saTanado pirobebi
erTimeoris kvalobaze maTi uSualo formirebisaTvis.

Tanamedrove etapze samarTlebrivi saxelmwifos sakiTxebi kvlavac


inarCunebs Tavis Teoriul da praqtikul aqtualobas.

saxelmwifos funqciebi da saxelmwifos meqanizmi

saxelmwifos moRvaweobis ZiriTadi mimarTulebebi xorcieldeba


mTeli istoriuli periodis ganmavlobaSi, romlis drosac xdeba
sazogadoebis winaSe mdgari sakvanZo da kardinaluri amocanebis gada
Wra, misi cxovrebaSi gatareba, radgan saxelmwifos saqmianobis sfero
metad vrcelia. is moicavs sazogadoebriv-politikuri da socialur-
ekonomikuri Tu kulturuli ganviTarebis, samxedro saqmisa da
saerTaSoriso urTierTobis sakiTxTa farTo speqtrs. Aamdenad, saxelm
wifos funqciebic mravalgvaria. magram zogierTi maTgani saerTo
umniSvnelovanesi amocanebis ganxorcielebas emsaxureba da saxelmwifos
ZiriTad funqciebs Seadgens, zogierTi ki konkretuli, viwro xasiaTis
amocanebis ganxorcielebasTaa dakavSirebuli da araZiriTad funqciebs
warmoadgenen.

saxelmwifos funqciebi ewodeba saxelmwifos saqmianobis ZiriTad


da mTavar mimarTulebebs, umniSvnelovanes saxeebsa da mxareebs,
romlebSic sazogadoebis saxelmwifoebrivi marTvis socialuri roli da
arsi gamoixateba.
98
saxelmwifos ZiriTadi funqciebi, upirveles yovlisa, iyofa
saSinao da sagareo funqciebad. saSinao funqcia uSualod
dakavSirebulia qveynis SigniT arsebuli ekonomikuri, politikuri da
socialuri problemebisa da sakiTxebis mogvarebasTan. sagareo funqcia
ki ukavSirdeba saxelmwifos saqmianobas saerTaSoriso asparezze, mis
kavSirebsa da urTierTobebs saerTaSoriso organizaciebTan, ucxo
saxelmwifoebsa da xalxebTan.

aseve xangrZlivobis mixedviT saxelmwifos funqciebi iyofa mudmiv


da droebiT funqciebad. mudmivi funqciebi xorcieldeba saxelmwifos
ganviTarebis yvela etapze. droebiTi funqciebi ki wyveten TavianT
moqmedebas garkveuli drois monakveTSi konkretuli amocanis
gadaWrasTan erTad, romelic rogorc wesi, dakavSirebulia sagangebo
xasiaTis movlenebTan (ase magaliTad, stiqiuri ubedurebebi- masStaburi
katastrofebi, antisaxelisuflebo gamosvlebis neitralizeba).

amgvarad, Tavisi funqciebis ganxorcielebisaTvis saxelmwifo


mowyobilia, rogorc xelisuflebis metad rTuli organizacia.

saxelmwifo rTuli institutia, vinaidan igi Sedgeba sxvadasxva


nawilisagan. es nawilebi mWidrod aris erTmaneTTan dakavSirebuli da
mTlianobaSi uzrunvelyofen saxelmwifos normalur funqcionirebas.
saxelmwifos struqturis dasaxelebul TaviseburebebTan dakavSirebiT
iuridiul mecnierebaSi damkvidrebulia saxelmwifo meqanizmis cneba.
saxelmwifo meqanizmi ewodeba saxelmwifo organoebis sistemas, romlis
meSveobiTac xorcieldeba qveynis saSinao da sagareo funqciebi.
politikur literaturaSi am sistemas xSirad saxelmwifo aparatsa da
saxelmwifo manqanasac ki uwodeben.

saxelmwifo meqanizmis calkeul nawilebs miekuTvneba: saxelmwifo


xelisuflebis organoebi, romlebic saxelmwifos politikur safuZvels
Seadgenen da uSualod mosaxleobis mier iqmnebian ama Tu im qveyanaSi
dadgenili wesis Tanaxmad. umetes SemTxvevaSi es aris arCeviTi
warmomadgenlobiTi organoebi, romlebic Tavis mxriv, iyofian
centralur anu umaRles da adgilobrivi xelisuflebis organoebad.
saxelmwifo marTvelobis anu aRmasrulebeli organoebi, romlsac

99
saxelmwifo xelisuflebis organoebi qmnis arCevis an daniSvniTi
procesis gziT. sasamarTlo organoebi, prokuratura da sxva sakon
trolo sazedamxedvelo organoebi. adamianTa SeiaraRebuli formirebebi
(armia, policia, Jandarmeria da sxva).1

amgvarad, saxelmwifo meqanizmi, saxelmwifo xelisuflebis


ganxorcielebis ZiriTad subieqtad gvevlineba. saxelmwifo aparati, misi
organoebi qmnian erTian sistemas, romelic emsaxureba saerTo miznebsa
da amocanebs.

interesTa jgufebi, lobizmi

gasul, XX saukuneSi, siRrmiseulad Seicvala politikuri realoba,


politikuri urTierToba. mkveTrad gaizarda yovelgvari organizebuli
jgufebis, gaerTianebebisa da kavSirebis mniSvneloba. sakuTriv, iqmneboda
sazogadoebriv-politikuri organizaciebi da moZraobebi, raTa uSualod
moexdinaT zemoqmedeba politikur xelmZRvanelobaze, ufro sworad,
xelisuflebaze. politikur mecnierebaSi, aseTi sazogadoebriv-
politikuri organizaciebi da moZraobebi iwodebian interesTa jgufebad,
lobistebad.

Tanamedrove sazogadoebaSi warmodgenilia mravali sxvadasxva saxis


socialuri jgufi, rogoricaa: eTnikuri, profesionaluri, warmoebebisa
da dawesebulebebis SromiTi koleqtivebi, ideologiur TanamoazreTa
jgufebi da sxva. am jgufTa wre kidev ufro gafarTovda, roca maT
Seemata e.w. erTproblemiani jgufebi. TiToeuli maTgani gamodioda
calkeuli, erTi viwro TemiT, qalTa da mamakacTa Tanasworobidan
dawyebuli momxmarebelTa uflebebis, cxovelTa da garemos dacviT
damTavrebuli.

TiToeuli jgufi, ubralo adamianTa raRac erTobliobas ki ar war


moadgens, aramed socialuri kavSirebis, normebis, Rirebulebebis gansa

1
givi inwkirveli, saxelmwifosa da samarTlis Teoria, Tb., 1999, gv.41
100
zRvruli sistemaa, romlis wyalobiT es gaerTianeba Tavis Tavs jgu
febad aRiarebs. is sruliad gansxvavdeba sazogadoebaSi arsebuli sxva
mravali jgufisagan. jgufis wevroba axdens adamianebis erTiani warmo
dgenebis, Sexedulebebis, saerTo interesebisa da Rirebulebebis formi
rebas.

Tanamedrove etapze, interesTa jgufebi, politikuri partiebis


msgavsad, erT-erT umniSvnelovanes SemakavSirebel rgols qmnian saxelm
wifosa (mTavrobasa) da danarCen sazogadoebas (moqalaqeTa)Soris. maTi
aRmoceneba ganapirobes imave mizezebma, ra mozezebiTac Camoyalibdnen
Tavis droze politikuri partiebi. isini warmoiSvnen im mizniT, rom
gamoxaton, axladfexadgmuli postindustriuli sazogadoebis sul ufro
mravalricxovani kategoriisa da fenis interesebi, poziciebi da Sexedu
lebebi. maT Soris garkveuli gansxvaveba vlindeba SemdegSi: Tu poli
tikuri partiebis mTavari amocana- arCevnebSi gamarjvebaa, risTvisac maT
mxardasaWerad sWirdebaT rac SeiZleba meti momxris mobilizeba. Inte
resTa jgufebi ki piriqiT, moqmedeben sapirispirod. sakuTriv, gamo
xataven sazogadoebis ufro viwro kategoriaTa miswrafebebs da amitom
ayeneben sakmaod mkafio, konkretul da naTel miznebs.

amgvari jgufebis aRmoceneba uSualod warmomadgenlobiTi xeli


suflebis Camoyalibebis wina periods ganekuTvneba. magaliTisTvis Segvi
Zlia moviyvanoT abolocionistTa sazogadoeba. is Seiqmna did brita
neTSi, 1787 wels da ibrZoda ra monebiT vaWrobis winaaRmdeg, moiTxovda
monobis gauqmebas. xolo aSS-Si 1830 wels Casuli frangi politikosi,
filosofosi da istorikosi, aleqsi de tokvili werda, rom imas, rasac
TviTon ubralo asociaciad miiCnevda iq amerikaSi “politikuri zemo
qmedebis Zlier instrumentad” qceuliyo. 1

aseve, 1866wels safrangeTSi daarsebulma “qalTa uflebebis sazo


gadoebam” qalebisTvis saarCevno uflebebis miniWebisaTvis moZra obebze,
imdroindeli samyaros ganviTarebul qveynebSi, yvelaze Zlieri
zegavlena moaxdina. XIX saukunis bolos industriuli sazogadoebebis
umetes nawilSi ukve moqmedebdnen Zlieri sasoflo-sameurneo da same

1
Эндрю Хейвуд, Политология, М., 2005, с.334
101
warmeo gaerTianebebi, romlebic yalibdebodnen profkavSirebis parale
lurad. amJamindeli interesTa jgufebis umravlesoba aRmocenda da
moqmedeba daiwyo arcTu ise didi xnis win_ XX saukunis 60-iani wlebi
dan. maTi warmoSoba uSualod ukavSirdeba Tanamedrove sazo gado ebaSi
mimdinare Rrma procesebs, politikur partiaTa erTgvari dakni nebis
fonze farTomasStabian saprotesto aqciebs da mis talRebze sazo gado
ebrivi moZraobebis gaZlierebas, rogorc sazogadoebis poli tikuri mobi
lizaciisa da misi interesebis warmomadgenlobis axal instruments.

interesTa jgufebis saqmianobas seriozuli koreqtivebi Seaqvs


politikur saxelisuflebo urTierTobaTa logikaSi. xelisuflebis subi
eqts upirispirdebian ara upirovno, usaxo masebi, aramed sxvadasxva orga
nizaciasa da moZraobaSi gaerTianebuli individebi. A

amdenad, dainteresebuli jgufebi individTa organizebuli erTobaa,


romelsac aerTianebs konkretuli politikuri miznebi da romelic
cdilobs gavlena moaxdinos politikur gadawyvetilebebze. 1

saerTod, dainteresebulTa jgufebis politikuri problemis


Teoriuli damuSaveba XX saukunis damdegs daiwyo. am sferoSi yvelaze
didi daintereseba amerikel da inglisel politologTa mxridan
gamoikveTa. isini politikuri sistemis meqanizmisadmi axleburi midgomiT
gamoirCeodnen (a. smiti, C. birdi, v. vilsoni, l. loueli, g. fordi, a.
harti da sxvebi).

aRsaniSnavia, cnobili amerikeli filosofosisa da sociologis,


artur bentlis (1879-1957) Teoria saxelmwifo marTvelobis, rogorc
dainteresebul jgufTa urTierTqmedebis Sesaxeb, rac warmoadgenda im
dros gabatonebuli saxelmwifo mmarTvelobis tradiciuli gagebis
sapirispiro Sexedulebas. 1908 wels CikagoSi, gamoica misi wigni “saxelm
wifo marTvis procesi. sazogadoebrivi dawolis Seswavla”. 2

a. bentlis Teoriis amosaval wertils adamianis moRvaweoba warmo


adgens, misi azriT, igi ganpirobebulia adamianTa interesebiT da am

1
qeneT janda, jefri m. beri, jeri godmeni, amerikuli demokratia, aSS xelisufleba da politikuri procesi, Tb., 1995,
gv.235
2
i. rexviaSvili, j. jaliSvili, v. xoWolava, politologia, Tb., 1991, gv.157
102
interesTa uSualo dakmayofilebiT. cneba-moRvaweoba ganixileba rogorc
integraluri kategoria, romelic politikuri xelisuflebis meqanizmSi
gvevlineba. 1

a. bentlis Teoriis Tanaxmad, adamianTa moRvaweoba TavianTi miznebis


misaRwevad xorcieldeba ara individualurad, aramed jgufebis
meSveobiT, jgufebSi adamianebi erTiandebian interesTa erTobis safu
Zvelze. is jgufebs ganasxvavebs maTi moRvaweobis xasiaTis mixedviT da
maT moqmedebas ganixilavs, rogorc adamianTa masobriv saqmianobas. Ami
tom bentlisTvis ar arsebobs jgufi interesebis gareSe, Sesabamisad,
inte resebi, saqmianoba, jgufi misTvis aris TanabarmniSvnelovani
cnebebi. 2

individisa da jgufis interesi a. bentlis mixedviT ganisazRvreba maTi


miznebis Sesabamisad. ara zepiri ritorikiT, programebiTa da
gancxadebebiT, aramed maTi faqtobrivi moRvaweobiT. misi SexedulebiT
dainteresebul jgufTa saqmianoba mudmivad cvalebad process warmo
adgenda, romlis drosac xorcieldeba interesTa jgufebis zewola
mTavrobaze, xelisuflebis maTi interesebisadmi daqvemdebarebis mizniT.
saxelmwifo, Tavis mxriv, aregulirebs dainteresebul jgufebs Soris
konfliqtebs, rom miaRwios politikur kompromiss. bentli did
mniSvnelobas aniWebda politikuri institutebisa da rgolebis siRrmi
seul Seswavlas, romlebsac gadawyvetilebebis miRebisa da maTi iZule
biTi ganxorcielebis uflebamosileba gaaCniaT. saxeldobr, sakano
nmdeblo aRmasrulebel da sasamarTlo-administraciuli orga noebisa,
radganac isini yvelaze ufro xelmisawvdomia dakvirvebisaTvis. igive
SeiZleba iTqvas politikuri partiebisa da zewolis sxva organizebul
jgufebis Sesaxebac. 3

a. bentli garkveulwilad uaryofda klasebisa da klasobrivi brZo


lis Teorias(k. marqsi). mis SromaSi yuradReba ufro gamaxvilebulia
interesTa jgufebs Soris kerZo konfliqtebisa da winaaRmdegobaTa gamo

1
i. rexviaSvili, j. jaliSvili, v. xoWolava, politologia, Tb., 1991, gv.157
2
m. macaberiZe, Tanamedrove politikuri mecnierebis saTaveebTan, Tb., 1993, gv.28
3
m. macaberiZe, Tanamedrove politikuri mecnierebis saTaveebTan, Tb., 1993, gv.29

103
kvlevaze. bentlis azriT, saxelmwifo unda ganvixiloT, rogorc jgufi
interesebis mixedviT da dapirispirebul jgufTa Soris urTierToba
politikuri kompromisis miRwevis Sedegad unda regulirdebodes. radgan
mxolod politikuri kompromisebis wyalobiTaa SesaZlebeli revo
luciuri gadatrialebisa da socialuri dapirispirebis gareSe poli
tikuri sistemis gardaqmna-ganaxleba. 1

a. bentlis Teoriam didi popularoba moipova XX saukunis 20-30-ian


wlebSi. magram misi Teoriis farTo aRiareba meore msoflio omis
Semdgom moxda. Tanamedrove politologiuri mecniereba bentlis
mecnierul, Teoriul debulebaTa erTian sistemas klasikuri moZRvrebis
Sefasebas aZlevs, romelsac iyeneben sxvadasxva politologiuri proble
mis analizisa da Seswavlis meTodologiur safuZvlad. Inte resTa
jgufebis Teoriuli ganzogadeba uSualod ukavSirdeba iseT cnebebs,
rogoricaa: “pluralizmi”, “demokratia”, “Tavisufleba”, “urTierT
zemoqmedeba”, “konkurencia”, “Tanasworoba”. 2 politikuri cxovrebis am
faseulobebaTa ganxorcielebiT sazogadoebaSi, interesTa jgufebi
amkvidreben mmarTvelobis demokratiul principebs, rac, Tavis mxriv,
erTi jgufis diqtaturas sruliad gamoricxavs.

interesTa jgufebis gaSuqebisas aseve mizanSewonilad migvaCnia


gamovyoT am gaerTianebebsa an organizaciebTan dakavSirebuli Semdegi
arsebiTi mniSvnelobis mqone sakiTxebi: cneba, arsi, tipologia, funqciebi
da modelebi.

interesTa jgufis cneba, arsi. interesTa jgufis cnebis araerTi


interpretacia arsebobs. magaliTad, ingliseli mecnieris r. douzis
ganmartebiT, mocemuli jgufebi warmoadgenen individTa asociacias,
romlis yuradReba mimarTulia zemoqmedeba moaxdinos mTavrobaze
(xelisuflebaze) am gaerTianebaTa interesebis gaTvaliswinebiT. Ameri
keli mkvlevarebis g. almondisa da j. paulsis azriT, ki isini gvev line
bian gansakuTrebuli kavSiriT gaerTianebul adamianTa jgufebad, romle
bic gamoxataven urTierTdainteresebas an warmoadgenen moqalaqe

1
i. rexviaSvili, j. jaliSvili, v. xoWolava, politologia, naw.I Tb., 1991, gv.158
2
iqve, gv.159
104
ebisaTvis sasurvel gaerTianebebs. 1 amasTanave, Tu gaviTvaliswinebT sxva
msgavs tipiur masazrebebs interesTa jgufebis cnebasTan mimarTebaSi,
maSin igi SeiZleba mokled ase ganisazRvros: es aris individTa,
umTavresad, nebayoflobiTi gaerTianeba, romelic uSualod Seqmnilia
saxelmwifos an sxva politikuri institutebis winaSe maTi interesebis
gamoxatvisa da dacvis mizniT. aRniSnuli gaerTianebebi gvevlinebian
Suamavalad saxelmwifosa (xelisuflebasa) da xalxs(mosaxleobas) Soris.
isini gamoxataven maT socialur, erovnul, regionalur da sxva
interesebs, warmoadgenen maTi wevrebis koleqtiuri moqmedebis formas.
interesTa jgufebis saqmianobaSi monawileobiT moqalaqeni ara marto
socialuri, aramed politikuri aqtivobis garkveul gamocdilebas iZenen.
ramdenadac masStaburia interesTa jgufebis warmomadgenelTa
socialuri moTxovnebi, rac ufro optimalurad xorcieldeba (efeqturia
an qmediTia) maTi funqciebi, miT ufro adekvaturad reagireben
saxelisuflebo institutebi (an xelisuflebis Sesabamisi organoebi)
mosaxleobis socialur moTxovnebze. iq, sadac mTavroba uSualod aris
Cabmuli socialuri da ekonomikuri problemebis marTvaSi, interesTa
jgufebs gaaCniaT sagrZnobi (Zalzed safuZvliani) SesaZleblobebi da
did zegavlenas axdenen politikur gadawyvetilebebze.

interesTa jgufebs gaaCniaT xelisuflebaze zemoqmedebis farTo


SesaZlebloba. aseT rezervebad iTvleba maTi ekonomikuri da finansuri
SesaZleblobebi, informirebuloba, wevrebis aqtiuri politikuri saqmi
anobis gamocdileba, organizaciuli struqtura da sxva berketebi, rom
lebic ganamtkiceben maTi moRvaweobis (saqmianobis) qmediT unarianobas.

interesTa jgufebis tipologia. miuxedavad imisa, rom interesTa


jgufebis saxeobebis gansazRvra da klasificireba garkveulwilad
rTul saqmes warmoadgens, dResdReobiT politikur mecnierebaSi Camo
yalibda interesTa jgufebis tipologiis sakmaod farTo speqtri, rome
lic iTvaliswinebs maTi agebisa da saqmianobis sxvadasxva Tavise
burebebs. amitom warmoSobisa da organizebulobis TvalsazrisiT msgavs
jgufebs sam nawilad yofen. warmomavlobiT (tradiciul) jgufebad,

1
SoTa TeTvaZe, politikuri institutebi- xelisuflebis ganxorcielebis meqanizmi, Tb., 1997, gv.33
105
institucionalur jgufebad da anomiur jgufebad. xolo interesTa
jgufebis moqmedebis specializaciis gaTvaliswinebiT ki Sesabamisad
asociativur da arasociativur jgufebad.

warmomavlobiTi jgufebis mTavar damaxasiaTebel Tvisebas warmo


adgens is, rom isini uSualod iqmnebian sazogadoebis bunebrivi, isto
riulad Camoyalibebuli struqturis safuZvelze. ufro sworad, ojaxu
ri, gvartomobrivi, kasturi, eTnikuri niSniT. ramdenadac, Cve ulebrivi
organizebuli jgufebisagan gansxvavebiT, sadac adamianebi piradi, Tavisu
fali arCevanis safuZvelze erTiandebian, warmomavlobiTi jgufebis tipi
dafuZnebulia maT saerTo warmomavlobaze da tradiciuli xasiaTis
kavSirebze. aRsaniSnavia, isic, rom isini jer kidev TamaSoben mniSvne
lovan rols politikaSi. kerZod, ganviTarebad qveynebSi- afrikaSi, sadac
jgufuri interesebis ZiriTad ganmsazRvravs eTnikuri, tomobrivi da
sisxlnaTesauri kavSirebi warmoadgens. Tumca, aseTive jgufebi
SenarCunebulia da sargebloben aranaklebi politikuri gavleniT ufro
ganviTarebul qveynebSic ki. magaliTad, italiaSi, irlandiaSi, sadac
saxezea eTnikuri nacionalizmis aRorZineba da kaTolikuri jgufebis
myari poziciebi. 1

institucionaluri jgufebi, is jgufebi gaxlavT, romlebic saxelm


wifos(xelisuflebis) SigniT yalibdebian, ZiriTadad saxeli suflebo
manqanis nawils warmoadgenen. amitom swored misi meSveobiT cdiloben
ganaxorcielon da gaaZlieron Tavisi gavlena. am gaerTi anebebs gaaCniaT
garkveuli organizaciuli struqtura safuZvliani sakadro politikiTa
da funqciebiT. mocemuli tipis jgufebi (magaliTad, saxelisuflebo
biurokratiis, armiis da a.S.) Tavisi mizandasaxuli efeqturi saqmianobiT
uamrav amocanas asruleben, romelic xSir SemTxvevaSi warmomadgenlo
biTi interesebis sazRvrebs scildeba.

amgvarad, institucionaluri jgufebi mniSvnelovan rols TamaSoben


saxelmwifo politikaSi. TeoretikosTa garkveuli wre imasac ki amtki
cebs, rom swored isini, saministroebisa da yovelgvari saxelmwifo orga

1
Эндрю Хейвуд, Политология, М., 2005, с.335-336

106
noebis biurokratiuli elitis warmomadgenlebi, saboloo angariSiT
warmarTaven kidec mTel politikur process. uSualod “koreqtirebas”
ukeTeben arCeul politikosTa gadawyvetilebebs, ufro metic pirdapir
karnaxoben maT sakuTar neba-survils.

anomiuri jgufebis tips miekuTvneba gaerTianebebi, romlebic stiqi


urad, spontanurad warmoiSvebian, ama Tu im situaciis Seqmnis pirobebSi
(magaliTad, Tavmoyra, demonstracia, manifestacia, mitingi). maT, uwinares
yovlisa, axasiaTebT wevrTa moqmedebis araorganizebuloba, politikuri
jgufebis saxelmwifos politikur urTierTobebSi aralegularuli CarT
va. maTi Sinagani struqturaAA Zalzed susti, aramyaria, xSirad iSle ba
da maTi Seqmna-Camoyalibeba yovelTvis xelaxla xdeba. amdenad, organi
zebulobis ukmarisoba, arasrulfasovneba araefeqturs xdis maT saqmi
anobas da praqtikulad ubiZgebs mudmivad Zalis gamoyenebisaken.

asociativuri jgufebi- adamianTa nebayoflobiTi gaerTianebaa,


romelic miznad isaxavs konkretul, SeiZleba iTqvas, viwro saxis amoca
nas, romelic ase Tu ise uSualod dakavSirebulia maT saerTo intere
sebTan, miswrafebebsa da SexedulebebTan. cneba “interesTa jgufi” an “ze
wolis jgufi yvelaze metad Seefereba swored amgvar asociativur
jgufebs. ramdenadac maT gaaCniaT myari organizaciuli struqtura,
uSualod specializdebian warmomadgenlobiTi interesebiT da mowode
buli arian garkveuli amocanebis Sesasruleblad (magaliTad, profkav
Sirebi, mewarmeTa asociaciebi, mwvaneTa moZraoba, moZraoba moqalaqeTa
uflebebisaTvis da sxva). mocemuli gaerTianebebis organizaciuli da
sakadro struqtura, finansur saSualebaTa gamoyenebis adaptirebuli
wesi xels uwyobs specialuri miznebis miRwevas. asociativuri jgufebi
organulad arian Serwymuli politikur institutebSi da SedegianobiTac
gamoirCevian.

araasociativuri jgufebis Camoyalibebis qvakuTxeds, individTa


araformaluri da ara nebayoflobiTi,- naTesaur, religiur, socialur-
kulturul safuZvelze damyarebuli gaerTianebebi warmoadgens -
samecniero da studenturi sazogadoebebi, religiuri seqtebi da a.S. maTi
saqmianoba, ise rogorc anonimuri jgufebisa, ar aris mudmivi, sustadaaa
Camoyalibebuli da yovelTvis ar aris efeqturi.
107
interesTa jgufebis funqciebi. interesTa jgufebis mTavar funqcias
warmoadgens, upirveles yovlisa, interesTa artikulireba (artikulacia),
romlis daxmarebiTac jgufi erTgvarad mianiSnebs, axmovanebs Tavis
uflebebs (moTxovnebs) misTvis garkveul prioritetebze socialur sfe
roSi (magaliTad, biniT uzrunvelyofa, xelfasis momateba, samedicino da
sadazRvevo sistemebis srulyofa da a. S.), meore esaa, jgufuri integra
cia, romelic jgufebis wevrTa cnobierebaSi jgufuri identurobis
grZnobis aqtualizirebis SesaZleblobas iZleva.

SevecdebiT TiToeuli maTganis zogadad ganxilvas.

sakuTriv interesTa artikulacia, es aris interesTa jgufis wevrTa


mier sakuTari SeSfoTebis gamoxatva Seqmnili (arsebuli) situaciis
gamo. garkveuli uflebebisa da moTxovnebis formulireba, romlis Se
srulebam, maTi azriT, xeli unda Seuwyos jgufis normalur ganviTa
rebas, misi poziciebis ganmtkicebas.

artikulacia SeiZleba iyos gaurkvevelic, romelic asaxavs jgufis


wevrTa saerTo ukmayofileblobas. isini, grZnoben ra momxdari cvli
lebebis gauaresebas jgufSi, jer kidev bolomde ver acnobiereben am
cvlilebaTa mizezebs, maT xasiaTs; ver xedaven negatiuri procesebis
Sekavebis realur SesaZleblobebs. gaurkveveli artikulacia SeiZleba
gamoixatos sxvadasxva Sinaarsis lozungebis formulirebaSi. magram mis
mTavar Taviseburebebs warmoadgens ara moTxovnaTa wamoyeneba, aramed
saerTo ukmayofilebis zrda, piradi iRbliT SeSfoTeba, romelic ukav
Sirdeba mTlianad jgufis beds.

aseve artikulacia SeiZleba iyos garkveuli e.i. mizanmimarTuli arti


kulacia. aseTi artikulacia yovlad SesaZlebeblia, Tu jgufis wevrebi
acnobiereben TavianTi mdgomareobis gauaresebis mizezebs da aqvT unari
SesTavazon warmoqmnili problemis gadawyvetis realuri gzebi. am Sem
TxvevaSi ukve xdeba sakmaod mkafio, garkveuli amocanis gadawyvetaze
orientirebuli lozungebis wamoyeneba.

interesTa jgufebi, romlebic gamoxataven TavianT ukmayofilebas


garkveuli artikulaciis meSveobiT, ar iSlebian romelime konkretuli
amocanis gadawyvetis Semdeg. piriqiT, isini agrZeleben funqcionirebas
108
imave uflebebiT, mudmivad warmoadgendnen da gamoxatavdnen am Tu im
gaerTianebis socialuri jgufis wevrTa interesebs. im SemTxvevaSi, roca
is (interesTa jgufi) SeZlebs sakmaod efeqturad gaarTvas Tavi dasaxul
amocanas, maSin mTeli jgufis wevrebis mier aRqmuli iqneba is, rogorc
erTaderTi warmomadgeneli da damcveli maTi jgufuri interesebisa.

interesTa jgufebis meore funqcia, esaa jgufuri integraciis gan


xorcieleba. es funqcia artikulaciisagan gansxvavebiT, TiTqosda inte
resTa jgufis Sida sakiTxebs moicavs. misi arsi mdgomareobs jgufis
erTianobis uzrunvelyofaSi, maTi Semadgenlobis im wevrebiT SevsebiT,
vinc gaacnobierebs jgufis problemebs da mzad aris aucileblobis
SemTxvevaSi monawileoba miiRos misi interesebisaTvis brZolaSi. am
sakiTxis ufro naTlad warmodgenis mizniT mogvyavs Semdegi magaliTi:
dauSvaT, maswavleblebi, rogorc profesiuli jgufi, mTeli qveynis
masStabiT ganicdian garkveul siZneleebs TavianT samuSaoze, ganaTlebis
sistemis arasakmarisi dafinansebis gamo. ganaTlebis muSakTa
profkavSiri (interesTa jgufi) cdilobs miiqcios sazogadoebisa da
xelisufalTa yuradReba saskolo swavlebis (ganaTlebis) sistemaSi
warmoqmnil problemasTan dakavSirebiT (axdens interesTa
artikulirebas). magram mis gancxadebaze, moTxovnebze aravin reagirebas
ar axdens. sasurvel Sedegs rom miaRwios, profkavSirma unda aiZulos
(darazmos) maswavleblebi erTiani ZaliT gamovidnen da daicvan sakuTari
moTxovnebi. amasTan SesaZlebelia, miiRon monawileoba erTobliv
saprotesto aqciebSi. integraciis funqcia swored imaSi mdgomareobs,
rom uzrunvelyos mTeli socialuri jgufis maqsimaluri darazmuloba
da aqtiuroba Tavisi interesebis dasacavad.1 TiToeul interesTa jgufi
integraciis funqcias Taviseburad asrulebs, magram arsebobs, agreTve,
saerTo principebic, romelTa gaziareba xels uwyobs am amocanebis
gadawyvetas. upirveles yovlisa, aucilebelia jgufuri identurobis
SegrZnebis aqtualizacia, radgan jgufSi Tanamonawileobis SegrZneba
mkveTrad axdens misi jgufis wevrTa aqtivizirebas. amitom aris, rom
bevri interesTa jgufi iziarebs korporativizmis suliskveTebas.
avrceleben jgufis informacias sazogadoebaSi mdgomareobis specifikis

1
Пушкарёва Г.В. Политология, М., 2002, с.130
109
Sesaxeb, aqveyneben sakuTar beWdviT gamocemebs, aSuqeben Sesabamisi
jgufis problemebs. interesTa jgufebi xelisuflebis organoebs awvdian
monacemebs sazogadoebrivi cxovrebis ama Tu im problemis Sesaxeb. ufro
sworad, isini axorcieleben sazogadoebrivi azris garkveul tran
slacias. gamoxataven mosaxleobis (moqalaqeebis) garkveuli nawilis
Tvalsazriss, rasakvirvelia, amiT saSualebas aZleven saxelmwifo
organoebs SeimuSaon mosaxleobis realur moTxovnilebaTa Sesabamisi
mkafio da efeqturi politikuri kursi.

amdenad, interesTa artikulacia mWidrod aris dakavSirebuli maT


kordinaciasTan, anu calkeul moTxovnilebaTa SeTanxmebasa da mis
safuZvelze erToblivi miznebis SemuSavebasTan. es funqcia gulisxmobs
mniSvnelovan politikur da socialur moTxovnilebaTa SerCevas,
romelTa realurad ganxorcielebis didi SesaZleblobebi arsebobs.
aseTi saqmianoba iTvaliswinebs diskusiebis mowyobas, jgufebis SigniT
poziciebis Sejerebas, rac aucileblad moiTxovs calkeul wevrTa da
fraqciaTa urTierTSekavSirebas, ufro zustad interesTa jgufebis
integrirebas erToblivi gadawyvetilebebis miRebis mizniT.

interesTa jgufebi TavianTi funqciebis ganxorcielebisas mimar Taven


xelisuflebaze zemoqmedebis formas, iyeneben masze zewolis apro
birebul xerxebs, saSualebebsa da meTodebs. amdenad, zemoqmedebis jgu
febi raime axal organizaciebsa da gaerTianerbebs ki ar warmoadgenen,
aramed esaa gansakuTrebuli Tviseba interesTa jgufebisa. terminis,
“zewolis jgufebis” gamoyenebiT, erTgvarad, xazs vusvamT imas, rom aq
saqme gvaqvs interesTa jgufebis moRvaweobis gansakuTrebul mimarTu
lebebTan, maT damokidebulebaze saxelmwifosTan.

interesTa jgufebs saxelmwifo struqturebze zewolis garkveuli


resursebic ki gaaCniaT. magaliTad, Tu saubaria mravalricxovan soci
alur jgufebze, maSin SesaZlebelia masobrivi gamosvlebis organizeba
maTi ama Tu im moTxovnebis dasacavad. magram am gamosvlebis warmateba
bevrad damokidebulia zewolis jgufebis unarze, efeqturad ganaxor
cielon artikulaciisa da integraciis funqcia.

110
magram amave dros, Tu socialuri jgufi aramravalricxovania, maSin
Sesabamisad gamoiyeneba materialuri resursebi, romelic saSualebas
iZleva zemoqmedeba moaxdinon sazogadoebriv azrze, masobrivi infor
maciis meSveobiT; kerZod, propagandireba gauwion garkveuli saxis Tval
sazrissa da Sexedulebebs, daamyaron piradi kavSirebi da aseve araa gamo
ricxuli, ganaxorcielon saxelmwifo moxeleTa mosyidva, moqrTamva.

aseve aRsaniSnavia isic, rom xelisuflebaze zegavlenis mosapoveblad,


brZolisas, zewolis jgufebma, Tu maT ukan dganan masobrivi Zalebi,
(jgufebi) SesaZloa moaxdinon qveyanaSi socialuri konfliqtebis
provocireba.

imTaviTve, rogorc ki iwyeba sazogadoebaSi urTierTmoqmedebis garkveu


li saxisa Tu formis Camoyalibeba da mudmivi ganaxleba, xdeba misi
institucionalizacia. kerZod, maTi monawileebisaTvis muSavdeba
konkretuli wesebi da procedurebi, ris Sedegadac TviT urTierTqmedeba
iZens mowesrigebulobis saxes, Sinaars. urTierTobebi saxelmwifosa da
zewolis jgufebs Soris aseve iZenen institualizirebul xasiaTs.
amJamad yvela qveynis kanonmdeblobaSi arsebobs garkveuli SezRudvebi
xelisuflebaze zemoqmedebis saSualebaTa SerCevaSi, akrZalulia
Zaladobrivi moqmedebebi da qmedebebi, romelmac SeiZleba gamoiwvios
masobrivi areulobebi. marTlsawinaaRmdego qmedebad iTvleba Tanam
debobis pirTa mosyidva. Camoyalibda sxvadasxva jgufebsa da saxelm
wifos Soris interesTa SeTanxmebis procedurebi SeTanxmebuli ko
misiebis, komitetebis, mrgvali magidebis formiT da a.S. rasakvirvelia,
rogorc nebismieri urTierTqmedeba, urTierToba saxelmwifo Tanamde
bobis pirTa da zewolis jgufebs Soris ufro xSirad scildeba insti
tucionalur normaTa CarCoebs. miuxedavad amisa, aRniSnuli procedurebi
xels uwyoben mocemul urTierTobaTa formatSi mowes rigebulobisa da
Tanamimdevrulobis elementebis Setanas. 1

1
Пушкарёва Г.В. Политология, М., 2002, с.132-133

111
saxelmwifosa da zewolis jgufebs Soris urTierTobis modelebi.
SeiZleba saxelmwifosa da zewolis jgufebs Soris urTierTobis
ramdenime modelis gamoyofa. saerTod, mecnierTa garkveuli nawili
Tvlis, rom interesTa jgufebis politikaSi monawileobis modelebi
mTlianad ganisazRvreba konkretuli politikuri sistemis speci
fiurobiT. ufro sworad, interesTa jgufebis politikuri roli
uSualod damokidebulia konkretul politikur kulturaze, politikur
sistemasa da institucionalur struqturebze. rac, Tavis mxriv, sruliad
mis anarekls warmoadgens. amave dros interesTa jgufebis politikuri
mniSvnelobis gageba SeuZlebelia politikuri procesebis, sazogadoebaSi
xelisuflebis gadanawilebis Sesaxeb zogadi warmodgenis gareSe. Amde
nad, rac Seexeba modelebs, gamoyofen mis Semdeg saxeebs: pluralisturi
modeli, korporatiuli modeli, axali memarjveneobis modeli. Plura
listuli modeli gamoirCeva zewolis jgufebis mraval gvarobiT. Tanac
es mravalferovneba asaxavs ara marto sazo gadoebaSi Camoyalibebuli
socialuri jgufebis raodenobas, aramed kon kurentunarian interesTa
jgufebis warmoSobas, romlebic warmoadgenen erTi da imave socialur
gaerTianebas.

am modelis farglebSi ama Tu im socialuri jgufis wevrebs


eZlevaT SesaZlebloba TviTon Seqmnan ramdenic undaT imdeni zewolis
jgufebi, xolo mTavrobas ki gaaCnia faqtobrivi ufleba, Tavisuflad,
sakuTari Sexedulebisamebr airCios maT Soris partniorebi, im
sakiTxebis gansaxilvelad, romlebic uSualod exeba mocemuli jgufis
interesebs.

sakuTriv es modeli warmogvidgeba rogorc jgufebis unari,


xelisuflebisagan daicvan pirovneba da yovelmxriv xeli Seuwyon imas,
rom mTavroba, rac SeiZleba, operatiulad reagirebdes sazogadoebis
moTxovnebze. pluralizmis amosavali principi aseve politikuri
Zalauflebis dayofasa da met-naklebad farTo da Tanabar danawilebas
gulisxmobs- anu gadawyvetilebis ufro metad jgufebis interesebis
gaTvaliswinebiT miRebas. pluralisturi “jgufuri Teoriis” Seqmna
pirvelma artur bentlim scada Tavis naSromSi “marTvis procesi”. 1908
wels, Tu ra mniSvnelobas aniWebda igi organizebul jgufebs, rogorc

112
politikuri procesis safuZvels, irkveva misi cnobili gamonaTqvamidan:
Tu jgufs sworad aqvs adgili moZebnili, Senobac myari iqneba. 1 sxvaTa
Soris, sazogadoebriv cxovrebaSi jgufebis mniSvneloba robert
dalimac aRniSna. misi azriT, “mosaxleobis nebismier aqtiur da kanonier
jgufs SesaZlebloba eZleva xma miawvdinos xelisuflebas da
garkveulwilad, mis gadawyvetilebebzec iqonios zegavlena (1956 w.).2

robert dali- amerikeli politologi, 1953 wlidan Carlz


lindblomTan erTad daamkvidra termini “poliarqia” (mravalTa mmarTve
loba) da Tanamedrove sazogadoebis klasikuri demokratiisagan ganmas
xvavebeli niSan-Tvisebebi gamokveTa. Tavdapirvelad, 50-60-ian wlebSi is
tradiciul pluralistul poziciebze idga, Tumca 60-iani wlebis
bolodan, imave lindblobsa da gelbraitTan erTad, libera lizmis
radikalizirebuli e.w. neopluralizmis Teoria gana viTara da wamyvani
kapitaluri korporaciebis mzard politikur gavle nazec gaamaxvila
yuradReba. misi umniSvnelovanesi naSromebia: ”demo kratiuli Teoriis
Sesavali” (1956), “vin marTavs?” (1961) da “plura listuri demokratiis
dilema” (1982). 3

korporatistuli modelisTvis damaxasiaTebelia yuradRebis aqcen


tireba im calkeuli jgufebis gamorCeul mdgomareobaze, romelic xeli
suflebasTan garkveuli kavSirisa da urTierTobis Sedegad aqvT mopove
buli, rac, Tavis mxriv, maT sajaro politikis Camoyalibebasa da gatare
baze zegavlenis saSualebas aZlevs.

saerTod, am modelis farglebSi saxelmwifo raRac formiT debs


SeTanxmebas zewolis romelime erT jgufTan, romelic am Tu im soci
alur jgufs warmoadgens. swored zewolis es jgufi ganixileba saxelm
wifos mier rogorc Tanamimdevruli erTaderTi gamomxatveli socialuri
fenis, klasis interesebisa. saxelmwifos urTierToba zewolis am
jgufTan mowesrigebul da regularul xasiaTs Rebulobs. mis warmo
madgenlebs mudmivad iwveven samTavrobo struqturebSi Tu iq ixileba
problemebi, romelic exeba Sesabamisi socialuri jgufis mdgomareobasa

1
endriu heivudi, politika, Tb., 2008, gv.374
2
iqve, gv. 374
3
endriu heivudi, politika, Tb., 2008, gv.374
113
da interesebs. sakuTari Tavisadmi saxelmwifos gansakuTrebuli damo
kidebulebis sanacvlod, romelic SeiZleba mdgomareobdes SeRavaTebis,
subsidiebis micemaSi, amorCeuli zewolis jgufi axdens mTavrobisadmi
Tavisi loialuri ganwyobis demonstrirebas da warmoadgens sazo
gadoebaSi misi politikis Tavisebur gamtarebels.

XX saukunis 60-70-iani wlebidan moyolebuli ganviTarebul


dasavleTis qveynebSi, korporativizmisaken aRebulma gezma gamoiwvia
aramarto enTuziazmi, aramed eWvic ki gaaCina interesTa jgufebis
rolisa da zegavlenis Taobaze. am jgufebis raodenoba sul ufro
Semcirda, radgan korporativizma bevri maTganisaTvis saxelisuflo
struqturebSi misasvleli ubralod Caketa. privilegirebuli jgufebi ki,
piriqiT, kidev ufro gaZlierdnen. Mmkafiod gamoikveTa e.w. samwevriani
urTierTobebi, romelic, erTi mxriv, xelisuflebasa da, meore mxriv,
biznessa da profkavSirebs Soris amyarebs kavSirebs, ris Sedegadac
momxmarebelTa da sxva sainiciativo jgufebi metad arasaxarbielo
mdgomareobaSi aRmoCndnen. samagierod, saxelisuflebo struqturebTan
kavSirebis damyareba privilegirebuli asociaciebis viwro wres aqvs
monopolizirebuli, romlebic organizaciebisa da jgufebis farTo
speqtris warmomadgenlebad gvevlinebian. magaliTad, am rols asruleben:
avstriaSi_ savaWro palata da profkavSirTa federacia, gaerTianebul
samefoSi –britaneTis industriis konfederacia da tred-unionebis
kongresi, xolo amerikis SeerTebul StatebSi_ mwarmoebelTa erovnuli
asociacia da Sromis amerikuli federacia_ industriul organizaciaTa
kongresi (AFL-CLO). 1

aRsaniSnavia, maSin, roca pluralizmi jgufur politikaSi


warmomadgenlobiTobis procesis damatebiT stimuls xedavs,
korporativizmi imgvar gadawyvetilebaTa miRebas uwyobs xels, romelic
demokratiul kontrols ar eqvemdebareba. isini sakuTar survilebs ama
Tu im jgufis sasicocxlo interesad asaReben. Tavad am jgufebis
viTomda “saTaTbiros” principiT marTva mxolod im faqts niRbavs, rom
korporativizmi TavisTavad, sazogadoebis kontrolis meqanizms

1
endriu heivudi, politologia, Tb., 2008, gv.375
114
warmoadgens da amdenad, aTasgvar garigebaTa procesi ver xdeba xolme
sazogadoebisaTvis gamWvirvale. amitom araerTxel gamoiTqva SeSfoTeba,
rom korporativizmi warmomadgenlobiT demokratiasac uqmnis safrTxes.
amave dros, rodesac gadawyvetilebebis miRebis procesSi, saWiroze meti
saxelisuflebo Tu arasamTavrobo subieqti iRebs monawileobas,
xelisufleba SesaZloa garkveul interes jgufTa mZevladac ki iqces da
maTi gavlenis qves moeqces. 1 swored amgvari viTarebis winaaRmdeg
gamodis “axali memarjveneoba.”

“axali memarjveneebis” interesTa jgufebisadmi antipaTia ubralod


imiT aixsneba, rom aRniSnuli ideologiuri mimdinareoba, ekonomikuri
individualizmis principebis mtkice mimdevrebad gvevlineba, romelsac
neoliberaluri ekonomika udevs safuZvlad. amitom yvela sazoga
doebrivi jgufi da saerTod koleqtiuri asociaciebi (organiza ciebi,
kavSirebi) maT mier uaryofiTad aRiqmeba. isini upira tesobas sabazro
ekonomikas, sakuTriv Tavisufal mewarmeebsa da individis kerZo iniaci
ativas aniWeben. Tavis droze maTac aRiares garkveuli kavSiri korpora
tivizmsa da sazogadoebriv danaxarjebis zrdas Soris da “Warb
mmarTvelobasTan” dakavSirebul problemebsac mi aqcies yuradReba. “axal
memarjveneTa” antikorporativizmze didi gavlena moaxdina m. olsonis
Sromebma: ”koleqtiuri moqmedebis logi ka,“sazogadoebrivi keTildReoba
da jgufebis Teoria” (1968w.) da “saxelmwifos aRzeveba da dacema” (1982
w.).

pirvel naSromSi warmodgenilia m. olsonis umTavresi idea, romelic


mdgomareobs SemdegSi: adamianebi monawileoben interesTa jgufebSi
“sazogadoebis keTildReobisaTvis”, magram am keTildReobiT sargeb
loben saerTod yvelani da ara mxolod isini, romlebmac piradi wvlili
Seitanes saerTo saqmeSi. magaliTad, Sromis anazRaurebis gazrda vrce
ldeba rogorc profkavSirebis wevrebze ise imaTzec, vinc profkavSiris
wevri ar aris, im muSakebze, romlebmac gadawyvites mieRoT monawileoba
gaficvebSi da aseve maTzec, vinc arCia es ar gaekeTebina. Mm. olsoni ase
ve miiCnevs, rom jgufur politikaSi mcire jgufebi yovelTvis

1
endriu heivudi, politologia, Tb., 2008, gv.375-376

115
warmatebas aRweven didi gaerTianebebis xarjze, im ubralo garemoebaTa
Sedegad, rom msxvil koleqtivebSi “bevri ubileTo mgzavria”, romlebmac
ician, rom imis gamo saerTo saqme sruliadac ar dazaraldeba, Tu isini
ganze darCebian. 1

Semdgom naSromSi mankur olsonis mier mkacrad aris gakritikebuli


interesTa jgufebi. is xazgasmiT aRniSnavs, rom swored maT saqmianobas
mihyavs saxelmwifoebi kraxamde. radgan man safuZvlianad Seiswavla da
gamoikvlia interes-jgufTa moRvaweoba. Sesabamisad gamoaqvs daskvna, Tu
ramdenad didia maTi roli ama Tu im saxelmwifos ekonomiur aRmasvlasa
da dakninebaSi. misi azriT, gaerTianebuli samefo (didi britaneTi) da
avstralia, swored rom “institucionalur sklerozs” ganicdian da es
mas Semdeg moxda, rac interes jgufTa farTo qseli moedo am qveynebs
tred-unionebis, biznes organizaciebisa da profesiuli asociaciebis
koaliciaTa saxiT, romelTac TavianTi viwro, specifiuri miznebi
amoZravebdaT. 2

Tu gaviTvaliswinebT sayovelTao azrs, interesTa jgufebis arseboba


garkveulwilad mniSvnelovania, radgan maTi saqmianoba mWidrod
ukavSirdeba qveynis ekonomikur da socialur ganviTarebas. agrarul da
tradiciul sazogadoebebSi maTi “interesTa” speqtri SedarebiT mcirea,
industriulad ganviTarebul sazogadoebebSi ki- mravalferovani. amitom
interesTa jgufebis rolic aq ufro mniSvnelovania saxelmwifosa da
Sinaganad ufro diferencirebul sazogadoebas Soris kavSiris
damyarebis TvalsazrisiT. dainteresebuli (interesTa) jgufebis
politikas gaaCnia uaryofiTi da dadebiTi mxareebi. uaryofiT mxares
miekuTvneba is, rom maT moRvaweobaSi aSkaradaa midrekileba politikuri
uTanasworobisaken. Zalian xSirad arian priviligirebuli da
ekonomiurad yvelaze SeZlebuli fenebis interesebis gamxmovaneblebi,
romelTac uSualod miuwvdebaT xeli sazogadoebis finansuri, saganma
naTleblo, organizaciuli da sxva saxis resursebze.

1
Эндрю Хейвуд, Политология, М., 2005, с.341-342
2
Эндрю Хейвуд, Политология, М., 2005, с.342

116
isini garkveulwilad ewevian sazogadoebis gamTiSvel politikas,
ramdenadac yovelTvis misdeven ufro kerZo, vidre saerTo interesebs.
ukeT rom vTqvaT, swored umciresobis interesebs, vinem sazogadoebis
interesebs mTlianad.

isini aralegitimurebi arian im gagebiT, rom jgufebis liderebi


(xelmZRvanelebi), politikosebisagan gansxvavebiT, angariSvaldebuli
arian sazogadoebis winaSe da maTi gavlena warmomadgenlobiTi proce
sebis miRma rCeba.

maT SeuZliaT politikuri procesi ufro “Caketili”, gasaidum


loebuli gaxadon, ramdenadac molaparakebebi da garigebebi sakuTari
interesebis dacvis mizniT, sazogadoebisaTvis rac SeiZleba dafaruli
rCeba. maT SeswevT Zala politikuri procesi umarTavad aqcion, rom
sakuTari gazrdili interesebisda kvalad, samTavrobo iniciativebis
daZleva da marTvis mTeli sistemis paralizeba moaxdinon. dadebiT mxa
reebs ganekuTvneba:

warmomadgenloba. dainteresebuli jgufebi warmoadgenen xalxs


xelisuflebis winaSe. xelisuflebasa da xalxs Soris mudmivi kavSiris
uzrunvelyofiT isini xels uwyoben politikuri mdgradobis Senar
Cunebas.

monawileoba. interesTa jgufebi iZlevian politikuri mona wile obis


saSualebas, afarToeben politikuri Tanamonawileobis areals. erTna
irad moazrovne moqalaqeebs SeuZliaT gaaerTianon sakuTari Sesa Zle
blobebi da Tavisi energia mimarTon koleqtiuri, politikuri qme debis
gansaxorcieleblad.

ganaTleba. miznis ganxorcielebis procesSi interesTa jgufebi xels


uwyoben TavianT wevrebs, mTlianad sazogadoebasa da mTavrobis moxe
leebs ganaTlebis miRebaSi. miuxedavad imisa, rom isini “faqtebis” mxo
lod sakuTar interpretacias iZlevian, maT saaSkaraoze gamoaqvT ufro
didi informacia, romelic aTvisebul da Sefasebul unda iqnes sazoga
doebis mier.

117
politikuri dRis wesrigis Camoyalibeba. dainteresebul jgufebs kidev
erTi funqcia gaaCniaT, e.w. “politikuri dRis wesrigis Camo yalibebis”
saSualebiT politikur arenaze gamoaqvT axali saki Txebi. interesTa
jgufebi TavianTi propagandis saSualebiT, acnoben xe lisuflebas
arsebul xarvesebs da Semdeg aiZuleben mas gadawyvitos es problemebi.

programebis monitoringi. interesTa jgufebi monawileobas iReben


programebis monitoringSi. ufro zustad rom vTqvaT, Tvalyurs adevneben
mniSvnelovan samTavrobo programebs, aseve, Tu rogor viTardeba movle
nebi im adgilebze, sadac es programebi unda dainergos. problemebis
warmoSobisas dainteresebuli jgufebi aiZuleben administracias,
gadawyviton es problemebi maTi (dainteresebuli jgufebis) saboloo
miznebis Sesabamisad. 1 isini akontroleben xelisuflebas da
saxelmwifos, jansaRi samoqalaqo sazogadoebis interesTa dabalansebiT.
uzrunvelyofen politikur uflebaTa dacvas.

amgvarad, aSkaraa, rom interesTa jgufebi marTlac asruleben gar


kveul dadebiT rols, Tumca arc imis Tqmac iqneboda swori, rom am jgu
febis pozitiuri mxare mTlianad awonasworebdes negatiurs. ismis kiTxva,
Tu ra saerTo gavlenas axdenen isini sazogadoebrivi politikis Semu
Savebaze da, rac mTavaria, sainteresoa imis garkveva, eqvemdebareba Tu
ara maTi moqmedeba kontrols.

dainteresebuli jgufebis Zala, unari da gavlena didadaa damokidebu


li mis resursebze. jgufis yvelaze mniSvnelovani resursebia misi wevre
bi, lobistebi da fuli im fondebis CaTvliT, romlebic gamoeyofa jgu
fis politikur kandidats. Tumca didi mniSvneloba aqvs imas, Tu ramde
nad efeqturad iyenebs interesTa jgufi am resursebs.

interesTa jgufisaTvis yvelaze Rirebuli resursi misi politikurad


aqtiuri da mravalricxovani Semadgenlobaa. organizaciis wevrebi, rom
lebic gavlenas axdenen politikaze, organizaciis ara marto “kunTebs”,
aramed finansur resursebsac warmoadgenen. Radgan, rac meti finansuri
Semosavlis miRebis unari Seswevs organizacias wevrebisa da Sewiru

1
qeneT janda, jefri m. beri, jeri goldmeni, amerikuli demokratia, Tb., 1995, gv.237-238
118
lobebis saxiT, miT ufro meti, xelisuflebaze zemoqmedebis berketebis
gamoyenebisa da kanonSemoqmedebis procesis monitiringi SeuZlia. Resur
sebis simravle organizaciis wevrebTan intensiuri kavSiris da maTi
ukeT informirebis saSualebas iZleva. kidev meti, exmareba jgufs
SeinarCunos wevrebi da moizidos axlebi. 1 imisaTvis, rom organizaciam
SeinarCunos Tavisi wevrebi, unda daarwmunos yoveli maTgani, rom igi
kargad muSaobs da Zalisxmevas ar iSurebs Tavisi interesebis propaganda
saTvis. jgufis wevrebis urTierTmxardaWeris umTavresi iaraRia yovel
kvireuli macne an Jurnali, sadac gamoqveynebuli public kaciebi maT
axal informaciebs awvdian da axseneben organizaciis saq mianobis
Sesaxeb.

imavdroulad, nebismieri dainteresebuli jgufi cdilobs moizidos


axali wevrebi resursebis gasafarToeblad da axali Zalis SesaZenad.
axali wevrebis mizidvis erT-erTi meTodi, romelsac sul ufro da
ufro xSirad iyeneben, pirdapiri fosta anu werilebia, romlebic
egzavneba SerCeul auditorias, raTa xeli Seuwyon organizacias
gazardon im wevrTa ricxvi, visac surs wvlili Seitanos saerTo saqmeSi.
marTalia, interesTa jgufebi energiulad cdiloben TavianTi
interesebis dacvas, maT Cveulebriv, uWirT sakuTari wvlilis Sesatanad
moizidon yvela is adamiani, vinc TanaugrZnobs jgufis miznebs da
praqtikulad sargebels naxulobs am miznebis ganxorcielebisaTvis.
amerikeli ekonomistebi am sirTules uwodeben freerider problem
(ubileTo mgzavrebis problema), misi perefrazireba rom movaxdinoT-
“dae, sxvam gaakeTos Cemi saqme”, 2 Tumca miuxedavad amisa, dainteresebuli
jgufebis raodenoba mainc mniSvnelovnad gaizarda, sakuTriv, bolo
xanebSi.

interesTa jgufebs taqtikisa da politikuri strategiis didi


arsenali gaaCniaT, xolo konkretulad ra samoqmedo gezs airCeven, es
ukve ramdenime faqtorzea damokidebuli, radgan ama Tu im jgufis
profili da xelTarsebuli resursebi gansazRvraven saboloo jamSi mis

1
qeneT janda, jefri m. beri, jeri goldmeni, amerikuli demokratia, Tb., 1995, gv.242

2
qeneT janda, jefri m. beri, jeri goldmeni, amerikuli demokratia, Tb., 1995, gv.242-243

119
politikur strategias. Aamave dros interesTa jgufebis mier gamoye
nebuli meTodebi im arxebzecaa damokidebuli, riTac isini sakuTari gav
lenis gafarToebas cdiloben. maT Soris gamoyofen umTavress: biuro
kratias, sakanonmdeblo organoebs, sasamarTloebs, politikur partiebs,
masmedias, zeerovnul organizaciebs.

magram nebismier saxelmwifoSi, Cveulebriv, interesTa jgufebi cdi


loben sakuTari aqtiuroba mimarTon biurokratiisaken, radgan biuro
kratia warmoadgens politikis “keTebis” umTavres instituts. xSir Sem
TxvevaSi molaparakebebis procesi araformalur xasiaTs atarebs, Tumca
ki institucionalizebulia. amgvari Sexvedrebi da kontaqtebi regu
larulad ewyoba, magram naklebad Suqdeba, Sesabamisad, farTo sazo
gadoebisaTvis gaumWvirvalea.

lobizmi

sakuTari gavlenis gafarToeba sakanonmdeblo organos meSveobiT,


rasac xSirad lobirebas uwodeben, interesTa jgufebis aqtiurobis kidev
erT mniSvnelovan formas warmoadgens. lobireba niSnavs sakuTari
warmomadgenlis meSveobiT politikoss miawodos sakuTari mosazrebebi
Tu moTxovnebi. cneba “lobi” farTo gagebiT igive interesTa jgufia,
ramdenadac isinic xelisuflebaze zemoqmedebas isaxavs miznad.

termini “lobi”- lobizmi warmoiSva inglisuri sityvisagan “lobby”,


romliTac aRiniSneboda TemTa palataSi parlamentis wevrTaTvis
gankuTvnili derefani. xolo Tavisi politikuri datvirTva man SeiZina
mogvianebiT, amerikis SeerTebul StatebSi, XIX saukunis meore naxevarSi,
rodesac lobizmi ewoda kongresmenTa xmebis “yidvis” praqtikas.
inglisSi lobizmis cneba damkvidrda gacilebiT gvian XX saukunis
dasawyisSi, vinaidan am qveyanaSi xsenebuli movlena miCneuli iyo
dauSveblad. 1

lobizmi, rogorc garkveuli movlenis da institutis amsaxveli cneba,


warmoiSva da ganviTarda amerikis SeerTebul StatebSi. lobizmis regu

1
gia kiknaZe da sxvebi . . . lobizmis samarTlerbrivi regulireba saerTaSoriso
praqtikaSi, Tb., 1998, gv.6
120
lirebis amerikulma modelma da gamocdilebam didi gavlena iqonia kana
daze. rac Seexeba evropis qveynebis midgomas am problemisadmi, maT
umravlesobas dResac ar gaaCnia lobizmis regulirebis sakiTxisadmi
dakavSirebuli garkveuli saxis erTiani samarTlebrivi aqti.

sakuTriv, lobizmis gaazreba e.w. “sazogadoebrivi partniorobis”


da sxva msgavsi koncefciebis farglebSi, uSualod gulisxmobs gaerTi
anebuli jgufebis monawileobas saxelmwifo institutebis saqmianobaSi,
romelic, Tavis mxriv, uzrunvelyofs saxelmwifo aparatis saqmianobis
formebisa da meTodebis daxvewas, sajaroobas, sazogadoebasTan efeqtur
da qmediT urTierTkavSirs. 1 miuxedavad amisa, lobizmi demokratiuli
saxelmwifos institutebis funqcionirebisaTvis garkveuli safrTxis
Semcvelicaa, rac aSkarad vlindeba finansurad mZlavri da kargad
organizebuli “gavlenis jgufebis” da am jgufebis interesebis gamom
xatveli warmomadgenlebis- “gavlenis agentebis”, saxelmwifo struqtu
rebSi SeRwevis potenciur saSiSroebaSi, maT saqmianobaze zegavlenis
dauSvebeli formebis damkvidrebis da korufciisaTvis xelSewyobis
TvalsazrisiT. 2

lobizmi, zogadi gagebiT, gulisxmobs garkveuli socialuri, ekono


mikuri, politikuri an sxva safuZvliT gaerTianebuli jgufebis mier
Tavisi warmomadgenlebis meSveobiT saxelmwifo organoebTan, maT
wevrebsa da momsaxureebTan kontaqtebis damyarebas. Ekontaqtebi myardeba
konkretul sakiTxebTan dakavSirebiT maT interesebSi Semavali gadawyve
tilebebis miRebis an moqmedebis ganxorcielebisaTvis kanoniT daSvebuli
zemoqmedebis mizniT.

arsebobs lobirebis sami taqtika. pirveli- uSualo lobireba, rome


lic mimarTulia politikis SemmuSavebelTa mimarT da xorcieldeba
dainteresebuli jgufebis warmomadgenlebis saSualebiT. personaluri
lobireba yoveldRiuri procesia. lobistebi kontaqts inarCuneben kon

1
gia kiknaZe da sxvebi. . . lobizmis samarTlebrivi regulireba saerTaSoriso
praqtikaSi, Tb., 1998, gv.5

2
iqve, gv.5

121
gresis Tu saagentoebis moxeleebTan da awvdian maT Sesabamis monacemebs.
magaliTad, amerikis asociaciis lobistebs aqvT xelisuflebis 1200
warmomadgenlis sia, romlebic “xSirad unda moinaxulon, raTa araofi
cialurad isaubron maTTan da informacia miawodon asociaciis Sesaxeb”.
lobistebis jgufis xelmZRvanels aqvs maRali rangis mTavrobis
moxeleebis mokle 104-kaciani sia, raTa Sexvdes TiToeul maTgans miznis
misaRwevad”. 1 meore, farTo masebis lobireba, romelic moicavs jgufis
wevrebs da, agreTve, im xalxs, romlebic ar Sedian am organizaciaSi,
magram TanaugrZnoben maT politikur miznebs. iseT taqtikas, rogoricaa:
werilobiTi mimarTvebis kampaniebi da saprotesto gamosvlebi, romelsac
xSirad iyeneben uSualo lobirebasTan erTad interesTa jgufebis
warmomadgenlebi.

Tu xelisuflebis warmomadgenlebi upasuxod toveben lobirebis


konvenciur taqtikas, jgufma SeiZleba mimarTos politikuri protestis
raime formas, gaficvas, piketirebas an msvlelobas da a. S. 2

mesame- sainformacio kompaniebi, mimarTulia sazogadoebisadmi,


ramdenadac dainteresebuli jgufebi kargad grZnoben, rom sazogado
ebrivi mxardaWera maT moqmedebas lobirebis procesSi kidev ufro met
Zalas matebs. maT miaCniaT, rom moipoveben am mxardaWeras, Tuki
sazogadoebas gaacnoben TavianT pozicias da im monacemebs, romlebic am
pozicias ganamtkiceben. am mizniT interesTa jgufebi mimarTaven
sainformacio kampaniebs – sazogadoebis mxardaWeris mopovebisaTvis gami
znul organizebul saqmianobas, romlis saSualebiTac jgufi Tavis
Tvalsazriss acnobs sazogadoebas. 3

pablik rileiSenzi erT-erTi sainformacio taqtikaa. igi axor


cielebs oratorTa gagzavnas qveynis sxvadasxva regionSi gamarTul
mitingebze da broSura_konspeqtebis Sedgena_gavrcelebas. am taqtikis
Zalze TvalsaCino formaa gancxadebebis gamoqveyneba gazeTebsa da

1
qeneT janda, jefri m. beri, jeri goldmeni, amerikuli demokratia, Tb., 1995, gv.248-249
2
qeneT janda, jefri m. beri, jeri goldmeni, amerikuli demokratia, Tb., 1995, gv.249
3
qeneT janda, jefri m. beri, jeri goldmeni, amerikuli demokratia, Tb., 1995, gv.251
122
JurnalebSi, magram es ZviradRirebuli taqtikaa da, aqedan gamomdinare,
mas ramdenime jgufi Tu mimarTavs. 1

interesTa jgufebi kidev erTi gziT axorcieleben zewolas Tavisi


miznebis misaRwevad. es aris kvlevis organizeba, roca jgufi Tvlis, rom
mas SeuZlia daavalos mkvlevarTa jgufs garkveuli sakiTxis Seswavla.
zogierTi jgufi Tvlis, rom sakanonmdeblo (warmomadgenlobiT) orga
noSi saxelobiTi kenWisyris Sedegebis gamoqveyneba sazogadoebriv azrze
zemoqmedebis kargi saSualebaa.

xelisuflebaze zemoqmedebis kidev erT efeqtur saSualebas koaliciis


Seqmna warmoadgens. am dros, erToblivi lobirebis mizniT erTiandeba
ramdenime organizacia. es erToblivi Zalisxmeva xels uwyobs msgavsi
Tvalsazrisis mqone jgufebis resursTa dazogvasa da ufro qmediT
gamoyenebas. yvelaze xSirad im jgufebis koalicia iqmneba, romlebic
erTsa da imave politikur sferoSi moRvaweoben da msgavsi politikuri
Sexedulebebi gaaCniaT. 2

amerikis SeerTebuli Statebs gaaCnia yvelaze mdidari gamocdileba


lobisturi saqmianobis regulirebis sferoSi. jer kidev 1946 wels
miRebul iqna federaciuli kanoni lobisturi saqmianobis regulirebis
Sesaxeb. mocemuli aqti wlebis manZilze warmoadgenda kongresis da
sasamarTlo departamentis araerTgzis ganxilvis sagans. masSi
mowesrigebulia lobistTa registraciis, maTi angariSgebis, klientTa
registraciis da sxva mniSvnelovani sakiTxebi. Tumca aqti Seicavda aseve
mniSvnelovan naklovanebebs, kerZod, igi ar iTvaliswinebda aRmasru
lebeli Stos lobirebas, kongresis personalis lobirebas da sxva. 3
gasuli saukunis ukanaskneli wlebis ganmavlobaSi gamoica kidev ori
aqti: 1989 wlis yrd-is Sesworebebi da 1989 wlis HUP-is reformis aqti.
magram aRniSnuli normatiuli aqtebi aseve Seicavdnen mTel rig

1
iqve, gv.251
2
qeneT janda, jefri m. beri, jeri goldmeni, amerikuli demokratia, Tb., 1995, gv.251-252
3
gia kiknaZe da sxvebi . . . lobizmis samarTlebrivi regulirebis saerTaSoriso
praqtikaSi, Tb., 1998, gv.16
123
urTierTsawinaaRmdego debulebebs, romelmac garkveuli bundovaneba
Seitana lobisturi saqmianobis regulirebis sakiTxSi. 1

amJamad, aSS-is federalur mTavrobas da TiToeul Stats gaaCnia Tavisi


sakuTari kanonmdebloba lobirebis Sesaxeb, romelic moiTxovs pirisagan
daregistrirdes lobistad da awarmoos angariSgeba. Tu mas urTierToba
aqvs mTavrobis oficialur pirebTan da daqiravebul mosamsaxureebTan,
raTa gansazRvruli gavlena moaxdinos maT saqmianobaze. federaluri
Statebis kanonebi gansxvavdebian erTmaneTisagan da maT Soris gansxva
veba mdgomareobs SemdegSi: ra kategoriis lobisturi zemoqmedebis
ganxorcielebisTvis aris dawesebuli savaldebulo registracia da
Sesabamisi angariSgeba. gamoyofen zemoqmedebis sam kate gorias:

1. mxolod sakanonmdeblo lobireba (romelic moicavs sakanonmde


blo aqtebis miRebas an uaryofas).

2. sakanonmdeblo lobireba da aRmasrulebeli Stos lobireba, ro


melic Semofarglulia samarTalSemoqmedebaze zegavlenis ganxorciele
biT.

3. sakanonmdeblo lobireba da aRmasrulebeli Stos lobireba, ro


melic moicavs mcdelobas zegavlena moaxdinos aRmasrulebeli Stos
yvela saxis oficialur qmedebaze. 2

amerikis SeerTebuli Statebis kanonebis gansxvavebis miuxedavad,


lobireba xorcieldeba e.w. “inside” da “outside” teqnikis saSualebiT.
“inside” lobireba xorcieldeba lobistebsa da sakanonmdeblo organos
wevrebs, maT personalsa da aRmasrulebel Stos oficialur pirebs
Soris arsebuli piradi kontaqtebis meSveobiT. “outside” anu “grass-ro
ots” lobireba xdeba, rodesac profesionali lobistebi atareben organi
zebul kompanias imisaTvis, rom konkretul sakiTxTan dakavSirebiT
gamoiwvion sazogadoebriobis warmomadgenlebis zewola am Tu im ofi

1
gia kiknaZe da sxvebi lobizmis samarTlebrivi regulireba saerTaSoriso praqtikaSi,
Tb., 1998, gv.16

2
gia kiknaZe da sxvebi lobizmis samarTlebrivi regulireba saerTaSoriso praqtikaSi,
Tb., 1998, gv.17

124
cialur pirze. aseTi saxis kompaniebi da kontaqtebi SeiZleba ganxor
cieldes fostis an telegrafis meSveobiT. “lobisturi saqmianobis
sajaroobis Sesaxeb” 1997 wlis federaluri aqtiT detalurad aris
reglamentirebuli federalur doneze lobisturi saqmianobis
sajaroobis uzrunvelyofis, lobistTa registraciis, angariSgebisa da
sxva mniSvnelovani sakiTxebi. 1

kanadis 1988 wlis aqti “lobistTa registraciis Sesaxeb” warmoadgens


im ZiriTad samarTlebriv wyobas, romelic federalur doneze awesrigebs
lobisturi saqmianobis ganxorcielebasTan dakavSirebul sakiTxebs. misi
SemuSavebis dros Seswavlili da ganaalizebul iqna SedarebiTi
samarTlis im droisaTvis arsebuli masalis da sazRvargareTis qveynebis
mier am sferoSi dagrovili gamocdileba. sayuradReboa is mniSvnelovani
gavlena, romelic kanadaSi lobizmis samarTlebrivi mowesrigebis
implementirebul 2 modelze iqonia amerikis SeerTebuli Statebis
gamocdilebam, aseve upirveles yovlisa, misma federalurma kanonmdeb
lobam. 3

“lobistTa registraciis Sesaxeb” aqtSi mocemuli modelis mixedviT,


kanada ganekuTvneba im saxelmwifoTa kategorias, sadac lobistur
saqmianobaSi moiazreba rogorc sakanonmdeblo lobireba, aseve aRmasru
lebel organoze, aRmasrulebeli organos wevrsa an mosamsa xureze maT
kompetenciaSi Semaval sakiTxebTan dakavSirebiT zemoqmedebis ganxorci
eleba. 4

amJamad evropis arc erT qveyanas ar gaaCnia lobizmis regulirebis sa


kiTxisadmi miZRvnili raime saxis erTiani samarTlebrivi aqti; metic,
evropis qveynebis umravlesobisTvis, Tu visaubrebT sakiTxis samarT
lebriv mxareze, lobizmis koncefcia saerTod ucnobia; xolo im qveyneb

1
gia kiknaZe da sxvebi lobizmis samarTlebrivi regulirebis saerTaSoriso praqtikaSi,
Tb., 1998, gv.18
2
implementacia- (laT. Impleo, avseba, asruleba) saxelmwifos mier saerTaSoriso
samarTlebrivi normebis Sesruleba, ganxorcieleba. ucxosityvaTa leqsikoni, Tb., 2005,
gv.316
3
gia kiknaZe da sxvebi lobizmis samarTlebrivi regulireba saerTaSoriso praqtikaSi,
Tb., 1998, gv.23

4
gia kiknaZe da sxvebi lobizmis samarTlebrivi regulireba saerTaSoriso praqtikaSi,
Tb., 1998, gv.26
125
Si, sadac calkeuli lobistebis Tu lobisturi jgufebis saqmianoba
garkveulwilad aRiarebuli da mowesrigebulia, Sesabamisi wesebi Zalze
arasistematizirebuli saxiTaa warmodgenili.

evropaSi, germaniis bundestagi warmoadgens im erTaderT gamonakliss,


sadac zogadi saproceduro wesebis garda arsebobs lobistebis an
lobisturi jgufebis registraciis specialuri damatebiTi wesebi. daniis
folketingSi, romelic de-faqto aRiarebs aseTi jgufebis saqmianobas,
arsebobs specialuri wesebi, romliTac mowesrigebulia lobistebis
(lobisturi jgufebis) urTierToba saparlamento komitetebTan. 1 did
britaneTSi (gaerTianebuli samefo), magaliTad, 1993 wels TemTa palatam
moiwona wevrTa interesebis komitetis rekomendaciebi, romlis mixedviT
warmomadgenelTa palatis wevrma registraciaSi unda gaataros is pirebi,
romlebTanac mas piradi interesebi akavSirebs. wevrTa interesebis
saregistracio ofisis mier momzadebuli miTiTebis mixedviT, im
SemTxvevaSi, rodesac parlamentis wevris saqmianoba romelime organi
zaciaSi gulisxmobs klientisaTvis im saxis momsaxurebis gawevas, rome
lic misi statusis gamoyenebasTanaa dakavSirebuli. parlamentis wevrma
registraciaSi unda gaataros klientebi da maTi saqmianobis (biznesis)
xasiaTi. 2

garkveuli gamonaklisis garda (magaliTad, germania, inglisi) evropis


qveynebis umravlesobaSi lobisturi saqmianoba moiazreba sakanonmdeblo
organoebis saqmianobasTan mimarTebiT da, Sesabamisad, lobisturi zemo
qmedebis umTavres obieqtad sakanonmdeblo organos wevrebi da mosamsa
xureebi gvevlinebian.

aRsaniSnavia, rom aris qveynebi (magaliTad, safrangeTi, niderlandebi,


avstria, fineTi da sxv.), sadac sakanonmdeblo organoebs ar gaaCniaT gav
lenis jgufebis (lobistebis) registraciis an maT saqmianobasTan
dakavSirebuli specialuri wesebi.

1
gia kiknaZe da sxvebi lobizmis samarTlebrivi regulireba saerTaSoriso praqtikaSi,
Tb., 1998, gv.33

2 gia kiknaZe da sxvebi lobizmis samarTlebrivi regulireba saerTaSoriso praqtikaSi,


Tb., 1998, gv.38
126
XX saukunis bolo aTwleulebidan interesTa jgufebis aqtiuroba sul
ufro metad exmianeba globalizaciis processa da zeerovnuli organi
zaciebis gaZlierebas. evrokavSiris wevr-qveynebSi Seqmnilma interes-
jgufebma mSvenivrad gaaTviTcnobieres isic, rom umniSvnelovanesi gada
wyvetilebebi Zalze bevr sferoSi ukve ara romelime saxelmwifos,
aramed swored evrokavSiris institutebis doneze miiReba. magaliTad, di
di britaneTis tred-unionistuli (profkavSirulma) moZraoba saxelm
wifoebriv doneze Sesustebuli poziciebis ganmtkicebas evrokavSiris
institutebSi gaaqtiurebiT cdilobda. swored am mizniT eweoda igi iq
britanel mSromelTa socialuri uflebebis dasacav kampaniebs. 1

amdenad, interesjgufebi adamianTa is organizebuli gaerTianebaa, rome


lic miznad isaxavs xelisuflebis politikasa da qmedebebze zegavlenis
ganxorcielebas. isini sakuTar gavlenas sxvadasxva arxebiT axor
cieleben_ biurokratia, sakanonmdeblo organoebi, sasamarTlo, masmedia,
politikuri partiebi, saerTaSoriso organizaciebi. maT politikuri taq
tikisa da strategiis farTo arCevani gaaCniaT. interesTa jgufebis Zala,
aqtiurobis da moqmedebis masStabebi uSualod damokidebulia im Tana
grZnobaze, rasac sazogadoeba gamoxatavs maT mimarT; aseve maTi wevre
bisa da aqtivistebis raodenobaze, finansur siZlieresa da organi
zaciul SesaZleblobebze.

1
e. heivudi, politika, Tb., 2008, gv.384
127
politikuri elita

politikuri elita mocemuli sazogadoebis sxvadasxva socialur


erTobaTa interesebs gamoxatavs. miuxedavad imisa, rom sazogadoebis
umciresobas warmoadgens, mas umniSvnelovanesi roli ganekuTvneba sazo
gadoebis socialur-politikuri cxovrebis sferoSi; ramdenadac poli
tikuri elita mcire erTobaTa Tu mosaxleobis farTo fenebis saxeliT
moqmedebs da uzrunvelyofs sazogadoebis mizanmimarTul saqmianobas.

politikuri elita warmoadgens sazogadoebis sacialur-klaso brivi


struqturis (klasis, socialuri fenebis, jgufis) gavlenian nawils,
romelic “elitaruli Rirebulebebisa da faseulobebis” flobis safu
Zvelze, “elitis iersaxed” gvevlineba, e.i. socialur-politikuri iera
rqiis maRal safexurze mdgomi rCeulTa erTobliobaa, rac saSualebas
aZlevs mas iyos qveynis mniSvnelovani gadawyvetilebebis aqtiuri
monawile an moaxdinos masze zegavlena (zemoqmedeba). 1

saxeldobr, “elita”, franguli sityvaa da sityva-sityviT aRniSnavs


saukeTesos, gamorCeuls. amitom SemTxveviTi araa, rodesac saubaria eli
taze, es, Cveulebriv, CvenSi asocirdeba TavisTavad raRac gansakuTre
bulTan, RirebulTan (xarisxianTan).

saerTod elitis da, kerZod, politikuri elitis cnebasTan dakav


SirebiT, cnobil mecnierTa azri araerTgvarovania. magaliTad, vilfre
do paretos mixedviT, elita aris “klasi adamianebisa, visac aqvs umaR
lesi indeqsi (niWierebis an qmedebis) adamianis saqmianobis sxvada sxva
dargSi”.

gaeteno moskas moZRvrebaSi ki elitad- “politikur klasad” warmo


Cenilia politikurad aqtiuri adamianebi- sazogadoebis organizebuli
umciresoba, rogorc politikur mmarTvelobaze orientirebul
mizanmimarTul individTa (adamianTa) erToba. xose ortega i gaseti
elitad miiCnevs im pirTa erTobliobas, romlebic sazogadoebaSi
socialuri statusiT, simdidriT, prestiJiT arian gamorCeuli. Aaseve
gaaCniaT pasuxismgeblobis umaRlesi grZnoba da masebTan SedarebiT

1
a. tukvaZe, politikuri elita, Tb., 1998, gv.38-39
128
gamoirCevian moraluri da inteleqtualuri upiratesobiT. amitai verner
etcioni politikur elitad warmogvidgens adamianTa jgufs, romlebic
saxelisuflebo poziciebs (Zalauflebas) floben. Julien froindi
elitad miiCnevs qarizmatuli niSnebiT dajildoebul pirovnebebs. aseve
elitad miiCneven sazogadoebis SemoqmedebiT umciresobas(a. toinbi). 1

sazogadoebis politikuri elitis struqtura, klasifikacia.


sazogadoebis politikuri elita araerTgvarovania. yovlad
SesaZlebelia imdeni elita arsebobdes, ramdeni saxeobis saqmianobas da
moRvaweobas eweva kacobrioba. elitis araerTgvarovneba rigi faqtorebiT
aris ganpirobebuli. esaa politikuri institutebis diferenciacia,
romelic Tavis mxriv, iwvevs sazogadoebaze politikuri gavlenis
SedarebiT (avtonomiuri) damoukidebeli ierarqiuli struqturebis
warmoqmnas: saxelmwifo organoebi, romlebic axorcieleben sajaro
xelisufelbas (parlamenti, saxelmwifos meTauri), administraciuli
saxelmwifo dawesebulebani, msxvili politikuri partiebi. meore,
uflebamosilebaTa ganawileba xelisuflebis centralur, regionalur
da adgilobriv organoebs Soris. mesame, demokratiul sazogadoebaSi
ideologiuri da politikuri pluralizmis sruli da ganuwyveteli
ganviTareba, romelic imTaviTve axdens gavlenas politikuri elitis
RirebulebiT orientaciaze, maT partiul kuTvnilebebze, romelic, Tavis
mxriv, iwvevs elitis SigniT gamijvnas, partiul jgufebisa da
dajgufebebis warmoSobas.

Cven mier CamoTvlili faqtorebis safuZvelze politikuri elitis


Sida struqturaSi gamoyofen xolme sam jgufs: pirvel jgufs
miekuTvneba isini, romlebic gansxvavdebian sxva danarCenebisgan,
sakuTriv, TavianTi mdgomareobiT (statusiT) politikuri xelisuflebis
institucionalur sistemaSi (saxelmwifo moRvaweebi, biurokratia,
msxvili politikuri organizaciis liderebi). meore, esaa jgufi,
romlebic warmoadgenen centralur, regionalur da adgilobriv poli
tikur elitas. aseve, sxvadsxva politikuri partiebis liderebi. mesame

1
politologia, omar gogiaSvilis redaqciiT, Tb., 2004, gv.384
129
jgufSi Sedis saxelisuflebo uwyebisa da samoxeleo aparatis sxvada
sxva rangis Tanamdebobis warmomadgenlebi.

saerTod, politikuri elitis uSualo amocanas, daniSnulebas saxeli


suflebo funqciis aRsruleba warmoadgens. amitom, politikuri elitis
klasifikaciis kriteriumad Cveulebriv xelisuflebis flobis mocu
lobaa miRebuli, romlis mixedviTac ganasxvaveben umaRles, saSualo da
administraciul politikur elitas. 1

umaRles politikur elitas warmoadgenen saxelmwifoebrivi ierarqiis


umaRles safexurze myofi aRmasrulebeli sakanonmdeblo da sasamarTlo
xelisuflebis warmomadgenlebi. ZiriTadad eseni arian politikuri,
ekonomikuri, samxedro, inteleqtualuri elitebi, romlebic mniSvnelovan
rols TamaSoben qveynis politikur cxovrebaSi, e.i. saxelmwifo
moRvaweebi, romelTac ukaviaT wamyvani saxelmwifo Tanamdebobebi da,
rogorc wesi, ganasaxiereben Tavad saxelmwifo xelisuflebas. saSualo
elitas ganekuTvnebian parlamentarebi, gubernatorebi, senatorebi,
politikuri partiis liderebi. 2 rogorc wesi, eseni gaxlavT
profesionalebi, romlebic kargad arian garkveulni saxelmwifo
mmarTvelobis sistemaSi (TaviseburebebSi, specifikaSi). amave wreSi
moiazreba msxvili partiebis liderebi, romlebic mniSvnelovan gavlenas
axdenen masebze da romelTac, rogorc wesi, gaaCniaT politikuri an
saxelmwifo moRvaweobis didi gamocdileba. administraciul-politikur
elitas warmoadgenen saxelmwifo moxeleebi, romelTac garkveul
warmatebebs miaRwies da dawinaurdnen saxelmwifo samsaxuris sistemaSi.
Sesabamisad, ukaviaT didi Tanamdebobebi saministroebSi, departamentebSi,
sammarTveloebsa, saxelmwifos da mTavrobis meTaurebis aparatSi.
swored biurokratiuli elita warmoadgens im mniSvnelovan rgols,
romlis meSvebiTac aRmasrulebeli xelisufleba iRebs da axorcielebs
Tavis gadawyvetilebebs.

1
politologia, omar gogiaSvilis redaqciiT, Tb., 2004, gv.387

2
iqve, gv387
130
ramdenadac politikuri elita Sinaganad diferencirebuli sazoga
doebis nawils warmoadgens, Sesabamisad, mas yofen mmarTvel elitad da
opoziciur elitad.

politikuri elitis umTavres daniSnulebas sazogadoebis marTvis


funqcia warmoadgens. is yovelmxriv cdilobs umtkivneulod, social-
politikuri daZabulobis gareSe miaRwios mosaxleobis mxridan Tavisi
xelisuflebis legitimacias, rogorc politikuri sistemis stabi luro
bis garantias.

politikuri elita, politikur marTvelobas saxelmwifos biuro


kratiuli aparatis, Zalovani struqturebis, ideologiuri konstruq
ciebis da socialuri kontrolis sxva meqanizmebis gamoyenebiT axor
cielebs. gansakuTrebul rols TamaSobs politikuri elitis ideo
logiuri funqcia, radgan ideologia aris inteleqtualuri zegavlenis
mZlavri saSualeba. mis umTavres amocanas, mizans garkveuli social-
politikuri reJimis arsebobis gamarTleba an misi Secvlis
aucileblobis dasabuTeba warmoadgens. 1

imavdroulad, politikuri elitis warmatebuli mmarTvelobis qvakuT


xedi dasabuTebuli, masebisaTvis misaRebi, strategiuli programis Semu
Saveba gaxlavT. strategiuli funqciis (movaleobis, moRvaweobis) ganxor
cielebiT xelisuflebisTvis SesaZlebeli xdeba Tavisi soci aluri
dasayrdenis gafarToeba, ganmtkiceba. ufro metic, eris inte leqtualuri
potencialis gaerTianebis realizacia. 2

1
politologia, omar gogiaSvilis redaqciiT, Tb., 2004, gv.388

2
politologia, omar gogiaSvilis redaqciiT, Tb., 2004, gv.89

131
politikuri elitis rekrutirebis sistemebi

udavoa, rom politikuri elitis xarisxs ganaxleba-cirkulaciis


meqanizmis demokratiuloba ganapirobebs. maSin ra gziT xvdebian
individebi politikur zedafenebSi? Tanamedrove qveynebSi politikosebis
ZiriTadi masa politikur olimpze sxvadasxva saSualebebis gamoyenebiTa
da garkveuli Zalis daxmarebiT xvdeba.

politikuri elitis ganaxlebis ori ZiriTadi variantia


SesaZlebeli. pirveli- radikaluri, romelic uSualod dakavSirebulia
mmarTveli jgufis personaluri Semadgenlobis kardinalur
ganaxlebasTan. am SemTxvevaSi, faqtiurad, saubaria elitaTa cvlaze.
meore- esaa Tanamimdevruli cvla politikur ierarqiaSi, romelic
gulisxmobs ganTavisuflebul Tanamdebobaze uwyvetad axali adamianebis
daniSvnas. am SemTxvevaSi saubaria elitis, personaluri, nawilobrivi
ganaxlebis Sesaxeb, an sxva sityvebiT rom vTqvaT, individualur
politikur mobilobaze. politikuri elitis Camoyalibebis aseT wess
uwodeben rekrutirebas (franguli sityvidan recruiter- daqiraveba,
Segroveba, gadabireba). 1

politikuri elitis radikaluri ganaxleba xdeba mwvave socialuri


kataklizmebisa da socialur-politikuri struqturebis Zireuli
cvlilebebis pirobebSi. magaliTad, ruseTis imperiaSi 1917 wlis
revolucias revoluciuri ierarqiis mwvervalze sruliad axali
adamianebis gamoCena mohyva Sedegad_ sxva adamianebis wre, gansxvavebuli
politikuri kulturiT, msoflmxedvelobiT, gamokveTili Sexedu
lebebiTa da ganwyobiT. 2

politikuri elitis radikaluri ganaxlebis mTavar maCvenebels warmo


adgens, araimdenad misi personaluri Semadgenlobis gadaxaliseba,
ramdenadac misi moqmedebis institucionaluri pirobebis Secvla. Poli
tikuri elitis radikaluri ganaxlebis procesis tipiur sawyiss warmo

1
Пушкарёва Г.В. Политология, М, 2002, с.122
2
Пушкарёва Г.В. Политология, М, 2002, с.122

132
adgens sainiciativo jgufebis mier xelisuflebis paraleluri struq
turebis Seqmna. es SesaZlebelia iyos droebiTi mTavroba, revoluciuri
komiteti, mSromelTa sabWoebi, romlebic imTaviTve cdiloben moipovon
ajanyebuli masebis an armiis mxardaWera an orive erTdroulad. Tu
romelime maTganis mxardaWera uzrunvelyofilia ,maSin xelisuflebis
paraleluri struqturebi ubralod gamodevnian xelisuflebis ofici
alur struqturebs, rogorc legitimuroba CamorTmeul da TavianT
gavlenis mniSvnelovan resursT moklebulT. Zvel struqturebTan erTad
xdeba adamianTa gamoTavisufleba, maT adgilas axlebis daniSvna da am
gziT politikuri elitis Secvla. 1

erT SemTxvevaSi, politikuri institutebis Secvla da masTan erTad


Zveli elitis Secvla, mimdinareobs mwvave klasobrivi Sejaxebebis
pirobebSi, samoqalaqo omis periodSi da Zalian mtkivneulad aRiqmeba
sazogadoebis mier. meore SemTxvevaSi, SesaZlebelia procesis ufro
mSvidobiani ganviTareba. stabilurad ganviTarebad sazogadoebaSi
politikuri elitis TandaTanobiTi ganaxleba xdeba, rodesac
politikuri ierarqiis maRal poziciebze gadaadgileba atarebs ara
jgufur, aramed individualur xasiaTs.adamianis am moZraobas
politikuri ierarqiis safexurebze uwodeben politikur individualur
mobilurobas. amasTanave, Tavad institucionaluri struqturebi,
romlebic axorcieleben politikuri elitis konstituirebas
(formirebas), ar icvlebian da individi, romelic miiswrafis, miaRwios
politikuri ierarqiis mwvervals, moqmedebs im wesebis Sesabamisad, rac
dadgenilia am struqturebiT da politikuri kulturis normebiT.
mocemul garemoebas gansakuTrebiT xazi unda gaesvas. politikur
elitaSi miRebasTan dakavSirebiT is miuTiTebs erT metad mniSvnelovan
Taviseburebaze. es miReba ar gaxlavT Tavisufali, is damokidebulia ara
imdenad individis survilze, ramdenadac mis gonierebaze, imoqmedos
gansazRvruli wesebis Sesabamisad.

Tanamedrove demokratiul qveynebSi, Cveulebriv, Camoyalibda


sakuTari, mdgradi arxebi, romlis meSveobiTac xorcieldeba politikur

1
Там же, с. 123
133
ierarqiaSi ganTavisuflebul sastatuso poziciebze momzadebuli
kadrebis uwyveti nakadiT uzrunvelyofa. aseT arxebad iTvleba arCevnebi
saxelmwifo xelisuflebis organoebSi, politikuri partiebi da
saxelmwifo samsaxuris institutebi.

Tanamedrove demokratiul qveynebSi damkvidrebuli saxelmwifos


umaRles Tanamdebobis pirTa arCevis gamocdileba emyareba saarCevno
kompaniebSi politikuri partiebisa da organizaciebis monawileobas.

rogorc wesi, mxolod partiis maorganizebel Zalaze dayrdnobiT


SeuZlia kandidats warmatebis miRweva. aseve e.w. “damoukidebeli”
kandidatebi iZulebuli arian, Seqmnan Tavisi mxardamWeri jgufebi,
romlebic maTi warmatebis SemTxvevaSi, Cveulebriv gardaiqmnebian
politikur partiad, xolo damarcxebis SemTxvevaSi swrafad iSlebian.
aSkaraa erTi, rom umaRles saxelmwifo Tanamdebobaze pretendenti
kandidati unda eyrdnobodes organizebul mxardamWer Zalas da ramdenad
gavleniani iqneba misi mxardamWeri politikuri partia, imdenad meti
eqneba mas SesaZlebloba aRmoCndes politikur elitaSi. amgvarad,
msxvili politikuri partia uzrunvelyofs Tavisi kandidatebisaTvis
politikur elitaSi gasvlas.

Tumca politikur elitaSi SeRwevis mizniT politikuri partiis


resursebiT sargebloba yvela msurvels ar SeuZlia. saWiroa Taviseburi
Sida partiuli konkurenciis gaZleba, Sida partiuli SerCevis
mravalsafexuriani etapis gavla, lideris piradi Tvisebebis gamovlena.
zogierT qveyanaSi arsebobs imis praqtika, rom parlamentis arCevnebSi
gamarjvebuli partiis lideri ayalibebs mTavrobas. sxva sityvebiT rom
ganvmartoT, msxvili partiis lideroba SesaZleblobas aZlevs adamians
gaxdes saxelmwifos meTauri. amitom aris, rom aseT partiebSi lideris
postisaTvis brZola Zalian mwvave formebs iZens da sakmaod xSirad
saerTo erovnul saqmed iqceva. aseTi brZolis msvlelobisas imarjvebs
is, vinc organizatoruli saqmianobis ubadlo niWs, auditoriasTan
urTierTobis Cvevebs, partiuli muSaobis codnas, situaciaTa
cvlilebebze swrafi reagirebis unars gamoavlens da a.S. Sidapartiuli
konkurencia, liderTa Semdgomi monawileobiT saerTo erovnul

134
arCevnebSi, bevrad xels uwyobs namdvilad efeqtur, mkafiod gamokveTil
politikosTa SerCevas.

kidev erTi “biZgis mimcemi”, romelic uzrunvelyofs adamianisaTvis


politikur elitaSi moxvedras, aris saxelmwifo samsaxuri. am arxis
meSveobiT yalibdeba ZiriTadad umaRlesi samoxeleo kariera, radgan
Tanamedrove qveynebSi CinovnikisaTvis aris SesaZlebloba saxelmwifo
samsaxuridan sajaro politikaSi gadasvlisa da, piriqiT, am arxis
saSualebiT mimdinareobs, maT Soris sajaro saxelmwifo moRvaweebis
momzadebac.

Cvens mier ganxiluli gzebi da saSualebebi, romlebic politikur


elitaSi msurvelTaTvis uSualod gzisgamkvalavni gaxlavT, moqmedeben
mxolod stabilur sazogadoebebSi. iseT sazogadoebebSi, romlebic
gamoirCevian xelisuflebis mdgradi institucionaluri struqturiTa da
tradiciulad damkvidrebuli politikuri RirebulebebiT. magram es
saSualebebi moqmedeben ara avtomaturad, aramed individisagan
moiTxoveba nebisyofa, mTeli Zalis koncentrireba, miiRos monawileoba
konkretul paeqrobaSi. aseve daicvas sayovelTao wesebi dadgenili
politikuri normatiuli wesrigis farglebi.

elitis Teoriebi

elitis Sesaxeb sami ZiriTadi Teoria arsebobs: RirebulebiTi anu


aqsiologiuri, funqcionaluri da institucionaluri.

aqsiologiuri Teoriis mixedviT, elita warmoadgens sazogadoebis


umaRlesi fenis Semadgenel nawils. is sazogadoebis danarCeni
wevrebisgan gamoirCeva iseTi gansakuTrebuli, gamorCeuli TvisebebiT,
romlebsac am kategoriis nawilisaTvis moaqvs Zalaufleba da prestiJi.
aRniSnuli Teoriis erT-erTi fuZemdebelia sociologiis klasikosi
vilfredo pareto (1848-1923). is iseT gamoCenil mecnierTa rigebSi dgas,
rogorebic arian: karl marqsi, maqs veberi, emil diurkhaimi. vilfredo
paretos moZRvreba sruli saxiT gadmocemulia avtoris fundamentur

135
naSromSi- “traqtati zogad sociologiaSi”. 1 sadac elita, rogorc
socialuri da politikuri fenomeni, ufro farTodaa ganxiluli, vidre
sxva cnobil mecnierTa SromebSi. magaliTad, g. moskasa da r. mixelsis
“politikur bosebTan” SedarebiT paretos elitis cneba Sinaarsobrivad
ufro farTo da logikuria. misi moZRvrebis mixedviT, elita
warmoiqmneba “socialuri procesis” sam umTavres sferoSi- politikurSi,
ekonomikursa da inteleqtualurSi- individumebis gamoyofiT, romlebmac
TavianTi moRvaweobis sarbielze mniSvnelovan warmatebebs miaRwies. 2

politikuri elitis warmoSobas da arsebobas vilfredo pareto


ZiriTadad adamianTa fsiqologiuri TvisebebiT xsnis. misi SexedulebiT,
socialuri da politikuri sistemis xasiaTisa da ganviTarebis
umniSvnelovanes ganmsazRvrel faqtors adamianis grZnobebi warmoadgens,
romlebic ZiriTadad alogikur moqmedebaTa formiT gamovlindeba.
alogikur, iracionalur qcevas safuZvlad udevs aRmZvreli instinqtebis,
survilebis, interesebis kompleqsi, romelic nebismieri alogikuri,
iracionaluri qcevis mdgrad fsiqologiur konstantas warmoadgens. am
kompleqss volfredo paretom “naSTi,” “rezidue” (residue) uwoda.
amasTanave, volfredo pareto aRniSnavs, rom yoveli alogikuri qceva
aseve Seicavs “rezidues” yalb interpretaciebs, romlebic ganmartaven da
amave dros niRbaven kidec maT. am elementebs ki man “warmoebulebi”-
“derivaciebi” (derivation) uwoda. amrigad, “rezidue”, es aris realuri,
mniSvnelovanwilad iracionaluri mamoZravebeli Zalebi, xolo
“derivaciebi” warmoadgens maT SemniRbav ideologiebs. 3

volfredo paretom umniSvnelovanesi reziduebis umravlesoba (man


reziduebis eqvsi saxeoba gamoyo) dayo or klasad, rac, misi azriT,
socialuri procesebis, kerZod, elitis batonobis da monacvleobis
interpretirebis SesaZleblobas iZleva. swored paretos moZRvrebis
Tanaxmad gadamwyveti mniSvneloba gaaCnia reziduebis an maTi Sesabamisi
instinqtebis ganawilebas sazogadoebaSi, sadac dominireben an “klasi I

1
av. tukvaZe, politikuri elita, Tb., 1998, gv.76
2
iqve, gv.77
3
av. tukvaZe, politikuri elita, Tb., 1998, gv.80

136
reziduebi”- inteleqtualuri da moqnili pirovnebebi, romelsac igi
aRniSnavs cnebiT “mela spekulianti”. isini cbieri, moqnili mmarTvelebi
arian, romlebic warmatebiT iyeneben kompromisebis, darwmunebis, molapa
rakebis da a.S. meTodebs; an sazogadoebaSi dominireben “klasi II rezid
uebi”- Zlieri, stabiluri, mtkice xasiaTis pirovnebebi. volfredo
pareto maT aRniSnavs cnebiT- “lomi-rantie”. lomebis damaxasiaTebeli
niSan-Tvisebaa ukiduresi konservatiuloba, agresiuloba, marTvis Zalado
brivi meTodebi. Tumca rogorc is aRniSnavs, dinamiuri, politikuri
kursis warmatebiT ganxorcieleba aucileblad saWiroebs, rogorc
“lomebs” ise “meliebsac”. radgan marTul umravlesobaSi (politikaSi,
xelisuflebaSi) konsensusi da socialuri stabiluroba sazogadoebaSi
miiRweva,, rogorc Zaladobrivi meTodebiT, ise kompromisiT, darwmu
nebiT. 1

volfredo paretos moZRvrebaSi mniSvnelovani adgili aqvs daTmobili


“elitebi cirkulaciis” cnobil Teorias. am Teoriis mixedviT “elitebis
cirkulacia” socialuri da politikuri cxovrebis uryevi da Seuvali
kanonia da ganpirobebulia xelisuflebis saTaveSi myof elitaSi
“rezidues” kombinaciebiT. “derivaciebi” ki- social-politikuri da
istoriul-filosofiuri moZRvrebebis saxiT- mxolod saSualebas
warmoadgens politikuri elitebis brZolaSi da xels uwyofs masebis
morCilebaSi yolas. volfredo paretos Teoriis Tanaxmad, socialur-
politikuri sistemis wonasworobis SenarCuneba aucileblad saWiroebs
elitebis mudmiv monacvleobas.

es meqanizmi normalurad maSin funqcionirebs, rodesac uzrunvel


yofilia elitis proporciuli Sevseba pirovnebebiT, romelTac
sazogadoebis marTvis unari gaaCniaT. vertikaluri cirkulacia elitebis
ganaxlebis gzas warmoadgens. 2 is SesaZlebelia ganxorcieldes
nebayoflobiT an ZaldatanebiTi gziT. saerTod, elitebis wriuli
monacvleoba istoriuli procesia da is drois faqtoriT Semoisa
zRvreba. fsiqologiur-RirebulebiTi Teoriis TvalsaCino warmo

1
av. tukvaZe, politikuri elita, Tb., 1998, gv.81

2
av. tukvaZe, politikuri elita, Tb., 1998, gv.82
137
madgenelia didi espaneli moazrovne xose ortega i gaseti. mis narkvevSi
“masebis amboxi”, elita gansazRvrulia, rogorc gamorCeul pirovnebaTa
erToblioba, romelic masebisagan gamoirCeva nebisa da energiis gansakuT
rebuli ZaliT, TavisTavze aRmatebis surviliT, keTilSo bilebiT.
ortega i gasetis azriT, am dros mniSvneloba ara aqvs simdidresa da
siRaribes, Tanamdebobas, isini ubralod rCeulni arian TavianTi pirov
nuli, zneobrivi, inteleqtualuri Tvisebebis gamo. elita es aris maRali
zneobrivi da inteleqtualuri TvisebebiT dajildoebul adamianTa
erToblioba. misi Teoriis Tanaxmad elitis Camoyalibeba xdeba ara
Zalauflebis, simdidris, prestiJis mopovebisaTvis brZolis gziT, aramed
igi gaxlavT sazogadoebis mier yvelaze Rirseuli da faseuli
warmomadgenlobis bunebrivi SerCevis Sedegi. elitaruloba sazogadoebis
funqcionirebis efeqturi pirobaa. sazogadoebaSi mudam iqnebian
“Cempionebi” da autsaiderebi”, rac ganpirobebulia adamianTa niWis, unare
bisa da energiis uTanabrobiT. demokratiuli sazogadoeba pirovnebebs
aZlevs Tanabar sastarto Sans, magram amiT zogi saTanadod sargeblobs,
zogi ki ver iyenebs mas. amitom Sedegic, rasakvirvelia, Sesabamisad
gansxvavebulia. 1

funqcionaluri Teoria amodis politikurad organizebul sazoga


doebaSi elitis funqcionaluri “gardauvalobis Tezisidan”. maTi azriT,
SesaZlebelia marTo sazogadoeba xalxis saxeliT, magram ara xalxis
meSveobiT. xalxs misi raodenobisa da araorganizebulobis gamo ar
SeuZlia TavisTavze aiRos marTvis funqcia. elita warmoadgens adamianTa
im erTobliobas, romelsac gaaCnia gansakuTrebuli kvalifikacia, rac
aucilebelia gansazRvruli xelmZRvaneli poziciebis dasakaveblad
sazogadoebaSi. amave Teoriis Tanaxmad, elita ar aris erTiani, daraz
muli jgufi. imdeni elita arsebobs, ramdenic sazogadoebisaTvis
aucilebeli da mniSvnelovani saqmianobis sfero. amdenad, elitaTa
Soris adgili aqvs konkurencias, rac saSualebas aZlevs sazogadoebas
demokratiuli meTodebisa da saSualebebis gamoyenebiT SearCios saTana
dod kvalificiuri, kompetenturi mmarTveli jgufi. mmarTveli elita

1
vaJa SubiTiZe, oTar daviTaSvili, politologia, politikuri reqnologiebi, Tb., 2002,
gv.36
138
dainteresebulia strategiuli mniSvnelobis gadawyvetilebaTa miRebiT
da maTi cxovrebaSi gatarebiT. demokratia, aucileblad saWiroebs
elitebs, radgan igi ganapirobebs xalxis mier arCeuli xelmZRvanelobis
Tvisobrivad maRal dones. 1

mocemuli Teoriis arsi mkafiod aris Camoyalibebuli, gaetano


moskasa da robert mixelsis fundamentur naSromebSi.

cnobilma italielma mecnierma gaetano moskam (1854-1941)


“politikuri klasis” idea wamoayena Tavis pirvelmniSvnelovan naSromSi
“mmarTvelobis Teoria da parlamenturi mmarTveloba”- 1884 w. misi
ZiriTadi fundamenturi gamokvleva- “politikuri mecnierebis
safuZvlebi,” gamoqveynda 1996 wels, romelSic scada Teoriulad da
meTodologiurad daesabuTebina “mmarTveli klasis Teoria”. 2 mas
elitizmis Teoriis qvakuTxedad miaCnda sazogadoebis dayofa mmarTvel
da marTul klasebad. klasi, romelic marTavs, xazs usvams is, yovelTvis
mcirericxovania, magram asrulebs yvela politikur funqcias, axdens
xelisuflebis monopolizebas da sargeblobs upiratesobiT. rac
xelisuflebas moaqvs, maSin roca meore ufro mravalricxovani klasi
marTulia da kontrolirebadia pirvelis mier, zogjer met-naklebi
kanonieri saxiT, zogjer metad Tu naklebad TviTneburad da ZaladobiT
da amaragebs pirvels. . . arsebobis materialuri saSualebebiT. . . arsebi
Tia politikuri organizmis sicocxlisunarianobisaTvis. 3

gaetano moskas mmarTvel klasSi igulisxmeba organizebul umcire


sobaTa farTo speqtri: politikuri, ekonomikuri, socialuri, religiuri,
inteleqtualuri da sxva, romlebic ara mxolod zegavlenas axdenen
gadawyvetilebaTa miRebaze, aramed iReben kidec gadawyvetilebebs. xolo
“politikuri klasi” warmoadgens “mmarTveli klasis” qvesaxeobas,
romlis amocanaa xelisuflebrivi funqciebis ganxorcieleba. “mmarTveli

1
vaJa SubiTiZe, oTar daviTaSvili, politologia, politikuri reqnologiebi, Tb., 2002,
gv.36

2
av. tukvaZe, politikuri elita, Tb., 1998, gv.60

3
iqve, gv.60-61

139
klasi” ufro farTo cnebaa, vidre “politikuri klasi”. 1 misi azriT,
sazo gadoebis umciresobas umsgavsobis marTva ZaluZs maRali organi
zebulobis wyalobiT. mcirericxovani socialuri erTobis organizeba
ufro advilad xorcieldeba, vidre mravalricxovani didi socialuri
jgufisa. “politikuri klasis” analizs gaetano moska axorcielebs
organizaciuli midgomis saSualebiT. 2

gaetano moskas, aseve, miaCnia, rom politikuri sistemebi erTmane


Tisagan gansxvavdebian ori ZiriTadi aspeqtiT: erTia “Zalauflebis
dinebis mimarTuleba, meore- “mmarTveli klasis rekrutirebis wyaro”. is
askvnis, rom Zalaufleba nebismier politikur sistemaSi miedineba
zemodan qvemoT “avtokratiuli principiT”, an qvevidan zeviT “libera
luri principiT”. avtokratiuli da liberaluri politikuri sistemebi
mmarTvelobis idealur tipebs warmoadgenen, romelTa misadageba ama Tu
im xarisxiT nebismieri sazogadoebisTvis SeiZleba. misi TqmiT,
mmarTvelTa rekrutirebis sistema aseve avlens aristokratiul da
demokratiul tendenciebs. 3 gaetano moskas Zalauflebis ori principi da
elitis rekrutirebis ori tendencia oTx kombinacias gvaZlevs:
aristokratiul-avtoritaruls, aristokratiul-liberalurs, demokra
tiul-avtokratiuls da demokratiul-liberalurs, rac qmnis safuZvels
komparatiuli (SedarebiTi) politikuri analizisaTvis. 4

gaetano moskas Tanamoazris robert mixelsis (1876-1936) ZiriTad


naSromSi- “politikuri partiebi”, gatarebulia is azri, rom elitis mier
sazogadoebis kontroli damokidebulia organizaciaze. am debulebaSi
ar igulisxmeba is, rom organizaciuli unari TavisTavad warmoSobs
Zalauflebas, aramed nebismieri sazogadoebrivi organizaciis struqtura
gardauvlad warmoSobs elitas. sayovelTaod cnobilia robert mixelsis
gamoTqma, romelic ase JRers: ”vinc ambobs organizacia, ambobs oli
garqi”. swored robert mixelsma Semoitana mecnierebaSi yvela an nebi
smieri socialuri organizaciisadmi misasadagebeli hipoTeturi kanoni-

1
politilogia, omar gogiaSvilis redaqciiT, Tb., 2004, gv.377
2
politilogia, omar gogiaSvilis redaqciiT, Tb., 2004, gv.378
3
av. tukvaZe, politikuri elita, Tb., 1998, gv.65-66

4
av. tukvaZe, politikuri elita, Tb., 1998, gv.67
140
“oligarqiis rkinis kanoni”. imis Semdeg, rac man zedmiwevniT Seiswavla
sxvadasxva politikuri partiebis organizaciuli struqturebi, gaakeTa
metad sayuradRebo daskvna, rom yvela politikur partiasa da
saxelmwifo organizaciaSi arsebobs Tanamdebobis ierarqiuli struq
tura da moqmedebs “oligarqiis rkinis kanoni”. 1 aseve daasabuTa, rom
yoveli sazogadoebrivi organizaciisaTvis damaxasiaTebelia is
obieqturi kanonzomiereba, romlis Tanaxmadac arCeul liderTa mcire
jgufisaTvis gadacemuli privilegiebi da Zalaufleba ar eqvemdebareba
rigiTi wevrebis kontrols. partiis qarizmatul liderebs cvlian biuro
kratebi, revolucionerebs da enTuziastebs- konservatorebi, demokra
tebi, konformistebi, romlebic zrunaven mxolod sakuTar Tavze da ara
masebis interesebze. 2 robert mixelsi xazgasmiT aRniSnavs, rom partiebsa
da saxelmwifo organizaciebSi demokratia mudam iZens oli garqiul
formas, amitom misi Zalisxmeva yovelTvis iqneba am movle nis (fenomenis)
winaaRmdeg mimarTuli.

elitizmis Teoriis klasikosi, institucionaluri Teoriis avtori


Carlz raiT milsi (1916-1962) Tavis naSromSi “gabatonebuli elita”,
elitis gagebis sakiTxSi upiratesobas institucionaluri midgomis
princips aniWebs. aRniSnuli Teoria elitas ganmartavs ZiriTad insti
tutebSi misi poziciebis socialuri mniSvnelobisa da im socialuri
struqturis TvalsazrisiT, romelsac es institutebi qmnian.

Carlz raiT milsma Seiswavla amerikis SeerTebuli Statebis politi


kuri sistema da daaskvna, rom elita aris sazogadoebis “instituci ona
luri landSaftis” produqti da Tanamedrove sazogadoebaSi Zalaufleba
institucionalizebulia; gansazRvruli xelisuflebrivi institutebi
euflebian “kardinalur poziciebs” da maTi iererqiuli umaRlesi eSelo
nebi afuZneben “socialuri struqturebis sakomando pos tebs”. 3 misi az
riT, sazogadoebisaTvis gansakuTrebiT mniSvnelovania politikuri, eko
nomikuri da samxedro institutebi. elitas warmoadgenen pirovnebebi,

1
av. tukvaZe, politikuri elita, Tb., 1998, gv.71

2
av. tukvaZe, politikuri elita, Tb., 1998, gv.73
3
av. tukvaZe, politikuri elita, Tb., 1998, gv.94

141
romlebsac wamyvani poziciebi ukaviaT strategiul ierarqiaSi. elitis
darazmuloba garkvelwilad gansazRvrulia institucionalizebul iera
rqiaTa Soris kavSiris intensivobiT. 1 elitis erToba, upirveles
yovlisa, institucionaluri struqturis produqtia. elitis rekrutireba
Ziri Tadad umaRlesi klasebis rigebidan warmoebs. Zalaufleba
institutebis atributia, “gadawyvetilebebis miRebis” centralizacia
(uflebamosileba) institucionalur moxeleTa Zalzed viwro wris
gankargulebaSia.2

yovelive zemoTqmulis safuZvelze SesaZlebelia CamovayaliboT


politikuri elitisaTvis damaxasiaTebeli ZiriTadi niSnebi: 1. Poli
tikuri elita sazogadoebis socialuri struqturis aucilebeli Semadge
neli elementia; 2. politikuri elitis mTavari niSani sazogadoebis
marTvis funqciaa; 3 3. politikuri elitisTvis ZiriTadad damaxasi
aTebelia profesionalizmi, maRali kvalifikacia, gansakuTrebuli
socialur-fsiqologiuri niSan-Tvisebebi: aRzrda, ganaTleba, gamoc
dileba; 4. politikur elitas gaaCnia saxelisuflebo SesaZleblobebi,
simdidre, socialuri mdgomareoba, qmnis elitarulobis imijs, romlebic
gamoxatulebas pouloben statussa da prestiJSi; 5. politikuri
elitisTvis damaxasiaTebelia raodenobrivi da xarisxobrivi diferen
ciacia rogorc vertikaluri, ise horizontaluri mobilobis Tvalsa
zrisiT. elitaruli jgufebis warmoSoba da gadaadgilebebi hori
zontalurad ganapirobebs elitis ganaxleba-cirkulaciis procesis
intensivobis zrdas; 4 6. politikuri elitis ganmsazRvrel niSans warmo
adgens social-politikuri ierarqiis maRal safexurze yofna,
mniSvnelovani gadawyvetilebebis miRebaSi aqtiuri monawileobis miReba
an masze zemoqmedebis moxdena; 7. elitis SigniT, arsebuli ierarqiuli
sistemis safuZvelze Sesabamisad gamoiyofian liderebi da araliderebi;
8. politikuri elitis statuss gansazRvravs, garda dakavebuli Tanam
debobisa, simdidrisa da ganaTlebisa, kidev misi garekavSirebis farTo

1
iqve, gv.95
2
av. tukvaZe, politikuri elita, Tb., 1998, gv.96
3
politilogia, omar gogiaSvilis redaqciiT, Tb., 2004, gv.385

4 vaJa SubiTiZe, oTar daviTaSvili, politologia, politeqnologiebi, Tb., 2002, gv.37


142
qseli, romelsac garkveuli roli gaaCnia politikuri procesebis marTva
Si. 1

amrigad, politikuri elita aris sazogadoebis saukeTeso nawili, privy


legirebuli, Rirseuli da faseuli warmomadgenlebis erToblioba,
romelsac gaaCnia prestiJi, simdidre. xasiaTdeba gansakuTrebuli social
-fsiqologiuri, politikuri TvisebebiT, gamoirCeva maRali profesi
onalizmiT, sazogadoebis marTvis unariT da saxelmwifo ierarqiis
umaRles safexurze yofnisas Rebulobs qveynisaTvis mniSvnelovan poli
tikur gadawyvetilebebs.

politikuri partiebi

politikuri partiis problema politikis TeoriaSi. politikuri par


tiebi politikuri institutebis uaRresad mniSvnelovani da arsebiTi
elementia. isini, iseve rogorc interesTa jgufebi, SemakavSirebel
rgols warmoadgenen xalxsa da saxelmwifos (xelisuflebas) Soris. maTi
umTavresi mizania xelisuflebis mopovebisa da da Sesabamisi socialur-
ekonomikuri da politikuri wyobilebis damyarebis gziT sazogadoebis
garkveuli socialuri jgufis an jgufebis, klasis dacva. Tanamedrove
politikaSi, politikur partiaTa adgili imdenad didi da TvalsaCinoa,
rom maT rolsa da mniSvnelobaze am sferoSi ukve aRaravin kamaTobs.
partiebi aerTianeben sazogadoebis garkveuli socialuri jgufebis,
fenebis, klasebis yvelaze aqtiur da organizebul nawils. uSualod
xelmZRvaneloben brZolas maTi miznebis, amocanebisa da idealebis
gansaxorcieleblad. politikuri partiebi yvelaze realur, gavlenian
Zalas warmoadgenen politikur avanscenaze, aqtiurad moqmedeben da
monawileoben politikuri procesebSi. saxeldobr, politikuri partia
specifikuri, sazogadoebriv-politikuri organizaciaa, romelic misTvis
damaxasiaTebeli niSnebiTa da TaviseburebebiT gansxvavdeba yvela sxva
saxis organizaciebisa da gaerTianebebisagan. roul douzis sityvebiT
rom vTqvaT, isini warmoadgenen “yvelaze politikurs, yvela sxva
sazogadoebriv organizaciebs Soris”. 2 termini partia laTinurad-

1
vaJa SubiTiZe, oTar daviTaSvili, politologia, politeqnologiebi, Tb., 2002, gv.38
2
politologia, prof. omar gogiaSvilis redaqciiT, Tb., 2004, gv.239
143
partio- niSnavs vyof, vanawileb. Ddidi xnis winaT, Tanamedrove
politikuri moZraobebisa da politikuri partiebis warmoSobamde,
termini partia gu lisxmobda jgufebs an garkveul gaerTianebebs
warmoSobils warCi nebuli fenis warmomadgenlebisagan. isini adreul
etapze, kerZod, Zvel aRmosavleTSi, axorcielebdnen TavianTi
interesebis gamoxatvasa da dacvas saxelmwifo struqturebSi. metic,
erTmaneTs metoqeobasac uwevdnen xelisuflebaSi gabatonebuli
poziciebis mosapoveblad (magaliTad, qurumTa kasta an qurumTa partia,
samxedro partia Zv. Egvip teSi faraon amenxotep IV-is (exnatonis)
mmarTvelobis dros). 1

Zvel saberZneTsa da romSi, sazogadoebriv urTierTobebs interesTa


mixedviT gaerTianebul adamianTa jgufebi warmarTavdnen. aristotele
gvawvdis cnobebs mTis, vakis da aTenis zRvispiras mcxovrebTa partiebis
Sesaxeb. antikur xanaSi cnebiT “partia” aRniSnavdnen, rogorc
politikosebs beladebis garSemo (magaliTad, keisrisa da sulas
partiebs), aseve adamianTa jgufebs, romlebic saxelmwifos marTavdnen. 2
Sua saukuneebSi politikuri dajgufebebi samefo karis dapirispirebul
koaliciebs qmnidnen. magaliTad, cnobilia gvelfebi (papis saero
xelisuflebis momxreni) da gibelinebi (samefo xelisuflebis momxreni)
ori urTierTdapirispirebuli politikuri partia XII-XV ss. italiaSi. 3

pirveli politikuri partiebi mcirericxovan, xSirad organizaciulad


gauformebel, dajgufebebs warmoadgendnen. isini monaTmflobelebisa da
Semdgom feodalTa sxvadasxva fraqciul interesebs gamoxatavdnen.
amitom monaTmflobelur da feodalur sazogadoebebSi politikuri
partiebi mniSvnelovan rols ver TamaSobdnen.

politikuri partiebis istoria da Teoria iwyeba burJuaziuli wyobi


lebis Casaxvidan. pirveli partiuli dajgufebebi warmoiSva Crdi loeT
italiis qalaq-respublikebSi. Tumca politikuri partiis proble misadmi

1
nodar darsania, exnatoni da nefertiti, bT., 2009, gv.143, 145
2
politologia, prof. omar gogiaSvilis redaqciiT, Tb., 2004, gv.238

3
i. rexviaSvili, j. jaliaSvili, v. xoWolava, politologia, Tb., 1991, gv.125. Николо
Макиавели, История Флоренции, Л., 1973, с.54-55
144
damokidebuleba istoriuli ganviTarebis manZilze winaaRmde gobriv
xasiaTs atarebda. antikuri periodis filosofiur moZRvrebebSi, feoda
lizmis xanis Teologiur Tu sazogadoebriv-politikur Teoriul koncef
ciebsa da adreuli drois burJuaziul-demokratiul doqtrinebSi,
partiis arsi, roli da mniSvneloba garkveulwilad negatiurad aris
warmoCenili. amgvari ganwyoba Seesabameboda feodaluri monarqiis
socialur-politikuri azrovnebis tradiciebs, sadac mTeli aqcenti
gadatanili iyo saxelmwifoebrivi nebisyofis, xelisuflebisa da
sazogadoebrivi keTildReobis erTianobaze. partiis warmoSoba ki
niSnavda saxelmwifoebrivi, sazogadoebrivi da politikuri cxovrebis
demokratizacias. amitomac partiis winaaRmdeg gamodiodnen is Zalebi,
romlebsac demokratizacia ar awyobdaT, kerZod, feodaluri zedafena
da konservatiuli politikuri azri. adreuli liberaluri politikuri
Teoriac partiis winaaRmdegi iyo, radgan uaryofda saxalxo
warmomadgenlobasa da saxelmwifo nebas Soris koleqtiuri Suamavlis
aucileblobas. 1

sruliad uaryofiTi damokidebuleba politikuri dajgufebebisadmi


(partiebisadmi) safuZvlad udevs Toma aqvinelis politikur filosofias.
maTi mxridan yovelgvari zemoqmedeba xelisuflebaze mas damRupvelad
miaCnia sazogadoebrivi ganviTarebisaTvis; radgan Toma aqvineli samyaros
“maradiul kanonad” RvTaebriv gons ganixilavs, romelic ganagebs
bunebasa da sazogadoebas. Mmisi azriT, mravalTa batonoba warmoSobs
winaaRmdegobas, romelic SeuTavsebelia samyaros RvTaebriv gagebasTan.
mas miaCnia, rom sajaro xelisuflebas SeuZlia Camoagdos tirani. magram
aseve, misi azriT, garkveuli drois manZilze aucilebelia am tiranis
moTmena. arsebobs safrTxe imisa, rom mefis Camogdebisas politikuri
marTvis organizaciis sakiTxTan dakavSirebiT xalxis masa calkeul
partiebad daiSleba. 2

Sua saukuneebis xanis politikur ideaTa istoriaSi partiis arsis, ro


lisa da funqciis axleburi gageba, misi “politikuri” an “partiuli

1
i. rexviaSvili, j. jaliaSvili, v. xoWolava, politologia, Tb., 1991, gv.125-126
2 i. rexviaSvili, j. jaliaSvili, v. xoWolava, politologia, Tb., 1991, gv.126. aseve, Юзеф
Боргош, Фома Аквинели, М., 1975, с.124-125
145
bunebis” axsna, uSualod nikolo makiavelis saxelTanaa dakavSirebuli. 1
makiaveli zomier-respublikuri demokratizmis mimdevari iyo. man
pirvelma mogvca italiis qalaq-saxelmwifoebis rogorc socialur-
politikuri istoria, ise maTi realistur-pragmatuli daxasiaTeba. 2 mas
sasargeblod miaCnda partiis saqmianoba saxelmwifosa da sazogadoebriv
cxovrebaSi. Tumca araerTmniSvnelovnad igi qveynis politikur dapiris
pirebaSi, garkveulwilad, partiis damangrevel Zalasac xedavda. Poli
tikurma moRvaweobam da gamocdilebam, sakuTriv, misi mSobliuri qala
qis, florenciis, magaliTma daanaxa mas tragizmiT aRsavse poli tikuri
situacia_ gamarjvebuli politikuri partia, rogor amyareb da im
saxelmwifoebriv politikur wesrigs, romelic mas awyobda. Sem dgom
rogor uswordeboda politikur oponentebs. 3

nikolo makiavelis koncefciis erT-erT amosaval princips warmo


adgenda “borotebis” pragmatuli gamoyeneba politikaSi, radgan partia,
rogorc politikuri fenomeni, Seicavs dadebiT da uaryofiT mxareebs.
amdenad, man pirvelma wamoayena partiis uaryofiTi momentebis, rogorc
“borotebis” pragmatuli gamoyenebis Tezisi. 4

rogorc zemoT aRvniSneT, pirveli partiebi aramdgrad da organi


zaciulad gauformebel gaerTianebebs warmoadgendnen, radgan am dros
isini jer kidev ar gamoirCeodnen srulyofili organizaciuli formiTa
da SinaarsiT. amdenad, realurad partiebi gaCndnen burJuaziuli revo
luciebis moaxloebisa da maTi uSualo msvlelobis periodSi_ rogorc
dajgufebebi mefeebisa da feodalebis momxreebi, erTi mxriv, da aseve,
rogorc burJuaziuli interesebis gamomxatveli da damcvelebi, meore
mxriv,_ sxvadasxva fraqciebis saxiT. magaliTad, aseTebi gaxlavT: kavale
rebi_ mefis momxreebi da “mrgvalTavianebi”. isini gamoxatavdnen burJua
ziisa da, agreTve, axali Tavadaznaurobis interesebs inglisSi, XVII sau
kuneSi; memarjvene centristebi da memarcxeneebi safrangeTis

1
politologia, omar gogiaSvilis redaqciiT, Tb., 2004, gv.239
2
Николо Макиавели, История Флоренции, Л., 1973, гл.I;II
3
Николо Макиавели, История Флоренции, Л., 1973, с.61-63, 67-69, 99-100
4
i. rexviaSvili, j. jaliaSvili, v. xoWolava, politologia, Tb., 1991, gv.127. nikolo
makiaveli, mTavari, Tbilisi, 1984, gv190, 191, 194-1973, с. 10-11
146
burJuaziuli revoluciis dros, XVIII saukuneSi; federalistebi da
respublikelebi amerikis SeerTebul StatebSi XVIII saukuneSi. 1
revoluciuri moZraobebis periodSi, agreTve, warmoiqmnebian
arasakmarisad organizebuli jgufebi, romlebic icaven mosaxleobis
proletarul fenebs (masas). magaliTad, digerebi, “mTxrelebi”_ inglisis
burJuaziuli revoluciis (XVII saukune) dros, agraruli moZraobis
monawileebi- soflisa da qalaqis Raribi fenebis warmomadgenlebi_
moiTxovdnen kerZo sakuTrebis gauqmebas. 2

amgvarad, burJuaziuli revoluciebis gamarjvebam, Tavis mxriv, daaCqara


liberaluri, pluralisturi socialuri yaidis ekonomikuri da poli
tikuri urTierTobebis ganviTareba. magaliTad, inglisSi, sadac yvelaze
adre Camoyalibdnen pirveladi partiuli elementebi, pragmatuli
Sexedulebebis warmomadgenlebi partiebsa da partiul winaaRmdegobebs
saxelmwifo krizisebis wyarod miiCnevdnen. kerZod, Tomas hobsi
xazgasmiT ambobda, “. rom partiebs mivyavarT mRelvarebamde,
amboxebamde”. 3 negatiur SefasebasTan erTad Tomas hobsis mxridan aseve
SeimCneva partiis arsis pozitiuri gagebac. misi azriT, partia warmo
adgens SeTanxmebiT an vinmes nebiT gaerTianebul adamianTa jgufs
(erTobas), imis msgavsad, rogorc bunebiT mdgomareobaSi adamianTa
SeTanxmebis safuZvelze yalibdeba saxelmwifo, ise moqalaqeTa axali
gaerTianeba qmnis partias. 4 uaryofiTi damokidebuleba gaaCnda
partiisadmi f. bekons, romelic aseve partias saxelmwifo krizisis mize
zad ganixilavda. is Tvlida, rom “. . . partiebis da ganxeTqilebis
gaZliereba, maT Soris, migviTiTebs saxelmwifos sisusteze, rac Zlier
vnebs mis didebas da saqmis warmatebas”. 5

TiTqmis aseTive poziciaze idga filosofiuri agnosticizmis erT-erTi


fuZemdebeli devid iumi. mas partiebi warmoudgenia rogorc arsebuli,
realurad ganviTarebadi movlenebi, romlebic ganviTarebis procesSi

1
politologia, prof. omar gogiaSvilis redaqciiT, Tb., 2004, gv.239-240

2 iqve, gv.240
3
Томас Гоббс, Левиафан, М., 1936, с.254
4
Томас Гоббс, Левиафан, М., 1936, с.181
5
Heywood A. Polititics. N.Y. Palgrade.2002. maisuraZe Tea, politikuri partiebi da
politikuri sistemebi, Tb., 2009, gv.9
147
damangrevel zegavlenas axdenen saxelmwifo struqturebze. misi azriT,
partiuli dinamika iwvevs im sistemis msxvrevas, romelSic is warmoiSva.
igi, iseve rogorc bekoni, monteskie, ruso da sxvebi gvaZlevs politikur
partiaTa klasifikacias. Aam dayofaSi is emyareba iseT cnebebs,
rogoricaa: “interesi”, “principi” da “erTguleba”. wina planze ayenebs
“interesis” mixedviT dajgufebebs. 1 devid iumi partiis warmoSobasa da
arsebobas saxelmwifos mmarTvelobis formis specifikas ukavSirebs.
amdenad, miuxedavad partiebisadmi uaryofiTi damokidebulebisa, arc maT
aucileblobaze ambobs uars. amitom partia mas mmarTvelobis gardauval
da aucilebel institutad miaCnia.

bekoni fransis (1561-1626)- ingliseli filosofosi, inglisuri


materializmis fuZemdebeli. fransis bekonis filosofias mecnierebisa
da kulturis imdroindeli aRmavlobis Rrma kvali azis. misi azriT,
mecnierebis ZiriTadi mizania bunebis damorCileba da kulturis
mizanSewonili gardaqmna, magram bekoni fiqrobda, rom adrindel
mecnierul aRmoCenebs SemTxveviTi xasiaTi hqonda. saWiro iyo mecnierul
progress sistematuri xasiaTi miscemoda. amisaTvis ki aucilebeli iyo
Semecnebis axali meTodis SemuSaveba, romelic daeyrdnoboda cdasa da
eqsperiments. es meTodia induqcia anu faqtebidan gakeTebuli zogadi
cneba. ufro sworad Seswavlis, gadmocemis meTodi, romelSic kerZo
faqtebisa da movlenebis dakvirvebidan gadadian saerTo wesebisa da
kanonebis miRebaze.

fransis bekonis Sromebidan mTavaria “mecnierebaTa diadi gadaxa lise


ba”. misi pirveli nawilis ZiriTadi Temaa arsebuli da SesaZlo
mecnierebaTa klasifikacia. meore nawili- “axali organoni”, romelic co
dnis, analizisa da mecnierebis axal meTods exeba- daumTavrebelia,
xolo mesame nawilis mxolod calkeuli Tavebia dawerili. adamianis
sami unaris –mexsierebis, fantaziisa da gansjis Sesabamisad, bekoni mecni
erebas sam nawilad yofs: bunebisa da sazogadoebis istoria, poezia da
filosofia. fransis bekonis socialur-politikuri Sexedulebebi gadmo
cemulia mis utopiur naSromSi “axali atlantida”. bekonis filosofiam

1
i. rexviaSvili, j. jaliaSvili, v. xoWolava, politologia, Tb., 1991, gv.129
148
didi gavlena moaxdina mecnierebisa da filosofiis Semdgom ganviTa
rebaze. 1

iumi (hiumi) devid (1711-1776) ingliseli filosofosi, istorikosi,


ekonomisti da publicisti. misi umTavresi filosofiuri Sromebi:
“traqtati adamianuri bunebis Sesaxeb”da “gamokvleva adamianuri
Semecnebis Sesaxeb”, exeba Semecnebis problemebs. am SromebSi
Camoyalibebulia agnostikuri Teoria inglisuri empirizmis safuZvelze
da mocemulia momavali pozitivizmis principebi. iumis Semecnebis Teoria
fsiqologiis safuZvelzea agebuli. mTeli codna dayvanilia StabeWdi
lebebze (SegrZnebebze) da ideebze (warmodgenebze). STabeWdile bebi
SegrZnebis uSualo Sedegia, ideebi- maTi gaxsenebisa, e.i. cnobierebis
Sinaarsi dayvanilia SegrZnebebsa da warmodgenebze.

iumi avtoria “inglisis istoriisa” (8 tomi). agreTve, “eseebisa”.


ekonomikuri azris istoriaSi iumis didi damsaxurebaa merkantilizmis
kritika da SromiTi Rirebulebis TeoriasTan (adam smiTi) miaxloeba.
misi moZRvrebis erT-erT mxares warmoadgenda religiis kritika, riTac
igi frangul materializmTan iyo dakavSirebuli. 2

politikuri partiebisadmi amgvari negatiuri damokidebulebis safu


Zvels, mis uSualo mizezs warmoadgenda rwmena imis Sesaxeb, rom mxo
lod saxelmwifo aris saxalxo suverenitetisa da sazogadoebis saerTo
neba-survilis gamomxatveli. Sesabamisad, nebismieri dawesebulebis moRva
weoba, romelic Suamavlis rols (funqcias) asrulebda xelisuflebasa
da xalxs Soris, umeteswilad uaryofiTad fasdeboda. amitom
SemTxveviTi ar iyo, roca jorj vaSingtoni amerikeli xalxisadmi “gamo
saTxovar werilSi” aRniSnavda “partiuli suliskveTebis” saSiS Sede
gebze, romelic partias axasiaTebda, rogorc “mza iaraRs”, xalxis xeli
suflebis dasangrevad. 3 aRsaniSnavia, rom, aseve, am periodidan poli

1
qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.2. Tb., 1977, gv.273
2
qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.5. Tb., 1980, gv.277

3
SoTa TeTvaZe, politikuri institutebi- xelisuflebis ganxorcielebis meqanizmi, Tb.,
1997, gv.41

149
tikur TeoriaSi, arsebiTad iwyeba partiis problemis akademiuri Ses
wavla, misi pozitiuri Sefaseba.

Ppartiis, rogorc politikuri gaerTianebis, legitimaciis pirveli cda


uSualod ekuTvnis inglisel filosofossa da politikoss edmund
berks. misi azriT, partia adamianTa myari gaerTianebaa, romelic erTiani
ZalisxmeviTa da saerTo principebze dayrdnobiT uzrunvelyofs erovnul
da pirad interesebs. igi sTavazobda partiebs, emoqmedaT principuli
urTierTkompromisis pirobebSi. man ZiriTadad dadebiTad Seafasa par
tiis roli da funqcia sazogadoebasa da saxelmwifoSi.

berki edmund (1729-1797)- ingliseli filosofosi, politikuri moRvawe,


publicisti, vigebis erT-erTi lideri. parlamentis wevri 1766 wlidan.
misma adreulma nawarmoebma “filosofiuri gamokvleva Cveni ideebis
warmoSobis Sesaxeb, sidiadisa da simSvenieris Taobaze”, gavlena
moaxdina g. e. lesingze da fridrix Silerze. pamfletSi “fiqrebi
axlandeli ukmayofilebis mizezebis Sesaxeb”, romelic mimarTulia mefis
georg III-isa da misi ministrebis winaaRmdeg, gamoikveTa inglisis
burJuaziis im fenebis ganwyoba, romlebic ewinaaRmdegebodnen mefis
xelisuflebis gaZlierebas. CrdiloeT amerikaSi damoukideblobisaTvis
brZolis dros 1775-83 ww. mxars uWerda kompromiss inglisis ajanyebul
koloniebTan. Tumca safrangeTis did revolucias is mtrulad Sexvda. e.
berkis wignSi “fiqrebi safrangeTis revoluciis Sesaxeb” asaxulia
inglisis gabatonebuli klasebis SiSi safrangeTSi mimdinare revo
luciuri movlenebis gamo. mas saxelmwifo gamoyvanili hyavs, rogorc
“organuli” ganviTarebisa da mravalsaukunovani aRmSeneblobiTi moRva
weobis Sedegi. amitom is amtkicebda, rom arcerT Taobas ar gaaCnia imis
ufleba, ZaliT daangrios is dawesebulebebi, romelic Seqmnilia wina
morbedi Taobis Zal-RoniT.

berkis Semdgom naSromSi “werilebi mefismkvleli samyaros Sesaxeb”,


aseve gakicxulia safrangeTis didi revolucia. swored am Txzulebebma

150
Seamzades ganmanaTleblobisa da safrangeTis revoluciis kritika
reaqciuli romantikosebis mxridan. 1

inglisisa da amerikis politikur azrovnebas xSirad ganixilaven ro


gorc istoriulad monokoncefciebs. Tumca isini Sinaganad erTgvarovani
ar gaxlavT, ramdenadac maT gaaCniaT rogorc saerTo, aseve specifikuri
niSnebic.

saerTod, politikuri Teoriis ZiriTad kriteriums sazogadoebrivi da


saxelmwifoebrivi praqtika (gamocdileba) warmoadgens. amitom amerikuli
partiuli doqtrinis mecnierul Sefasebas am principis gaTvaliswinebiT
didi mniSvneloba eniWeba, radgan misi arsebiTi damaxasiaTebeli niSani-
ukiduresi pragmatizmia. swored am pragmatizmSi devs amerikis poli
tikuri cxovrebis paradoqsi, romlis arsi SemdegSi mdgomareobs: ame
rikuli politikuri sistemis damfuZnebelni (t. jefersoni, b. franklini
da sxvebi), erTi mxriv, uaryofiTad iyvnen ganwyobilni partiisadmi,
xolo, meore mxriv, maT praqtikul saqmianobas Sedegad mo hyva amerikis
orpartiuli sistema. 2

franklini benJamin (1706-1790)- amerikeli ganmanaTlebeli, saxelmwifo


moRvawe da mecnieri. benJamin franklini monawileobda CrdiloeT
amerikis koloniebis damoukideblobisaTvis deklaraciis (1776 w.)
momzadebaSi. 1776-85 ww. elCad iyo parizSi. xeli Seuwyo amerikis
SeerTebuli Statebis saerTaSoriso poziciebis ganmtkicebas. misi mona
wileobiTa da xelSewyobiT daido amerika- safrangeTis xelSe kruleba
1778 w. da versalis sazavo xelSekruleba 1783 w., romlis Za liTac didma
britaneTma cno amerikis SeerTebuli Statebis damouki debloba.
monawileobda amerikis SeerTebuli Statebis konstituciis (1787 w.)
SemuSavebaSi. is monobis kategoriuli winaaRmdegi iyo. mis politikur
Sexedulebebs safuZvlad udevs koncefcia adamianTa bunebrivi ufle
bebisa da sakuTrebis erTianobis Sesaxeb. man orTodoqsalur saeklesio
dogmas daupirispira “bunebrivi religia”. franklinis eTikas utilita
ristuli safuZveli aqvs. man adam smiTze mTeli naxevari saukuniT adre

1
Большая советская энциклопедия, М., 1970, с.236
2 i. rexviaSvili, j. jaliaSvili, v. xoWolava, politologia, Tb., 1991, gv.130-131

151
Camoayaliba Rirebulebis SromiTi Teoria. karl marqsis TqmiT, fran
klini erT-erTi pirveli ekonomistia, romelmac dainaxa Rirebulebis
buneba. benJamin franklinis mecnierulma miRwevebma saerTaSoriso aRi
areba moipoves. igi ucxoeTis mTeli rigi samecniero akademiebis sapatio
wevri iyo. 1

safrangeTSi erT-erTi pirveli nabiji politikur partiaTa rolisa da


mniSvnelobis dadebiTad gagebaSi ekuTvnis Sarl monteskies. man pozi
tiurad Seafasa inglisis parlamentis partiaTa saqmianoba. daicva niko
lo makiavelis Tezisi politikuri dajgufebebis aucileblobisa da
sargeblobis Sesaxeb. misi azriT,, sazogadoebis partiebad dayofa garda
uvalia. mas miaCnia, rom partiaTa warmoSoba, Camoyalibeba-ganviTareba da
aqtiuri saqmianoba sazogadoebis demokratiulobis aucilebeli krite
riumia. 2

sakuTriv politikuri partiebis namdvili istoria iwyeba XVIII


saukunis damlevidan_ safrangeTis didi burJuaziuli revoluciidan,
roca politikur cxovrebaSi xalxTa masebis farTo fenebis Cabmis
Sedegad partiebma politikuri, realuri faqtoris rolis Sesruleba
daiwyes. swored XVIII saukunis bolodan moyolebuli da Semdgom mTeli
XIX saukunis ganmavlobaSi, gansakuTrebiT gaizarda partiebis roli da
gavlena. partiuli sistema burJuaziuli xelisuflebis meqanizmis
nawilad iqca. e.i. politikuri partiebi xalxis neba-survilis gamom
xatveli, xelisuflebisa da xalxis SemakavSirebel rgols warmoadgenen.

XVIII-XIX saukuneebis mijnaze germaniaSi partiis Teoriis Camoyalibeba,


misi pozitiuri dasabuTeba_ Sefaseba, garkveulwilad swrafad
mimdinareobda. inglisis, amerikisa da safrangeTisagan gansxvavebiT, am
periodSi, germanuli politikuri azrovnebisaTvis, partiebi warmoadgenen
ufro idealur gagebas, vidre realurad arsebul erovnul-politikur
dajgufebebs. ukve 1848 wlis revoluciidan ki germaniaSi saparlamento
partiebis Camoyalibeba iwyeba, radgan am droisaTvis partiis problema
saxelmwifosa da sazogadoebis Tanafardobis Semadgeneli nawili gaxda.

1
qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.10. Tb., 1986, gv.391-392

2 S. monteskie, kanonTa goni, Tb., 1994,gv.49


152
amitom sazogadoebrivsa da saxelmwifoebriv cxovrebaSi partiis
adgilisa da rolis gansazRvra am problemis mogvarebis centralur
sakiTxad iqca. aRsaniSnavia, Sveicarieli saxelmwifomcodnis i.
blunClis Teoriuli ganzogadoebani am metad saintereso sakiTxis
garSemo. misi SexedulebiT, partia warmoadgens ara saxelmwifoebriv da
samarTlebriv, aramed politikur instituts. igi Tvlis, rom isini
Tavisufal, sazogadoebriv jgufebs warmoadgenen, romlebic uSualod
gansazRvruli rwmenis safuZvelze erTiandebian (iqmnebian). 1

XIX saukunis 30-40-ian wlebSi frangma socialistebma Teodor dezamma


da f. tristonma, jer kidev marqsizmis warmoSobamde, daayenes sakiTxi
proletariatis partiuli organizaciis Seqmnis Sesaxeb. maT socialuri
borotebis mizezad kerZo sakuTreba miaCndaT da amitom gamosavals am
viTarebidan komunisturi sazogadoebis damyarebaSi xedavdnen. amis
miRweva mxolod revoluciuri gziT iqneboda SesaZlebeli, risTvisac
aucilebeli iyo proletariatis gaerTianeba partiaSi.

dezami Teodor (1803-1850)- frangi komunisti- utopisti. 1848 wlis


revoluciis aqtiuri monawile, g. babefis mimdevari. Tavis mTavar
nawarmoebSi “erTobis kodeqsi”, aRwera momavali sazogadoeba, romlis
socialur-ekonomikuri organizaciis safuZveli unda gamxdariyo
mSromelTa gaerTianeba- “komuna”. komunis yoveli wevri valdebuli
iqneboda unarisa da SesaZleblobis mixedviT eSroma. saerTo Sromis pro
duqts komunis wevrebi TavianT moTxovnilebaTa Sesabamisad gaina
wilebdnen. dezamis azriT, aseT sazogadoebaze gadasvlis aucilebeli
piroba iyo mSromelTa da RaribTa mier mowyobili soci alisturi
revolucia. 2

marqsizmSi proletaruli partiis Seqmnis sakiTxma erT-erTi centra


luri adgili daikava. karl marqsma da fridrix engelsma 1847 wels
pirveli komunisturi organizacia_ “komunistTa kavSiri” Camoayalibes.
1864 wels daarses pirveli internacionali- “muSaTa saerTaSoriso soli
daroba”. maT SeimuSaves partiis Teoriuli safuZvlebi, romlebic axal

1 i. rexviaSvili, j. jaliaSvili, v. xoWolava, politologia, Tb., 1991, gv.136

2 qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.3, Tb., 1978, gv.437


153
istoriul pirobebSi SemdegSi ganaviTara da praqtikuli mimarTuleba
misca vladimer leninma. man daasabuTa partiis xelmZRvaneli roli
muSaTa moZraobaSi, Camoayaliba partiis organizaciuli principebi da
Sinagani cxovrebis normebi, misi politikisa da taqtikis principuli
safuZvlebi. komunisturi partiis ZiriTad principebs warmoadgenda: 1.
partia- sazogadoebis xelmZRvaneli da warmmarTveli Zala; 2.
demokratiuli centralizmi- ucilobeli centralizacia da umkacresi
disciplina; 3. partiis kavSiri farTo masebTan; 4. partia- proletariatis
taqtikisa da strategiis ganmsazRvreli. 1

burJuaziul-demokratiul TeoriaTa (XIX-XX saukuneTa mijna)


cnobili warmomadgenlebi, rogorebic iyvnen: a. tokvili da j. mili,
politikuri partiis problemisadmi kritikulad iyvnen ganwyobili. isini
partiis saqmianobas uaryofiTad afasebdnen da mas ara Semomqmed Zalad
miiCnevdnen.

aleqsis tokvili (1805-59ww.)- frangi politikosi, politikis


Teoretikosi da istorikosi. 1830 wlis ivlisis revoluciis Semdeg
gaemgzavra amerikis SeerTebul StatebSi marTlmsajulebis sistemis
Sesaswavlad. amas Sedegad mohyva fundamenturi naSromi “amerikuli
demokratia”, sadac e.w. “Tanabari SesaZleblobebis” kritika da
“umravlesobis tiraniis” winaaRmdeg gafrTxilebaa gaJRerebuli. mis
politikur karieras 1849 wels lui napoleonis damxobam dausva
wertili. tokvilis umniSvnelovanesi nawarmoebia “Zveli reJimi da
franguli revolucia”. Jon stiuart milisadmi miweril werilebSi
aSkara xdeba tokvilis metad orazrovani damokidebuleba politikuri
demokratiis momavlze. misma ideebma gavlena iqonia rogorc libera
lizmis da konservatizmis Teoretikosebze, aseve mecnier-soci
ologebzec. 2

mili jon stiuart (1806-1873)- ingliseli pozitivisti, filosofosi,


ekonomisti da sazogado moRvawe. is cdilobda pozitivizmi
daesabuTebina mkacri empirizmis niadagze. yoveli kanoni asociaciis

1
v. i. lenini, mokle biografia, Tb., 1955, gv.76-77
2
e. heivudi, politika, Tb., 2008, gv.300
154
kanonTa gamovlinebad miaCnda. misi azriT, faqtebi mxolod Cveni
SegrZnebebi da maTi kavSirebia. materia SegrZnebaTa SesaZleblobaa. Mmis
ZiriTad naSroms warmoadgens “logikis sistema”. milis damsaxurebad
Tvlian bunebismecnierebaTa da gonismecnierebaTa principuli
gansxvavebebis problemis dasmas. fsiqologias, rogorc goniT
mecnierebas, igi miakuTvnebda eTologias (moZRvrebas zneobaze) da
sociologias, xolo mecnierebas istoriis Sesaxeb- bunebismetyvelebas.
Mmas eTikaSi moqmedebis moraluri Rirebulebebis sazomad miaCnda
sargeblianoba, umaRles miznad- kacobriobis bedniereba. 1

XIX saukunis meore naxevridan politikis TeoriaSi politikuri


partiis sakiTxi srul legalizaciasa da legitimacias aRwevs. am
problemisadmi mecnieruli damokidebulebis periodizacia germanel
Teoretikoss h. tripels ekuTvnis. man politikuri partiis Teoriis
ganviTarebaSi gamoyo oTxi ZiriTadi periodi: 1. partiaTa winaaRmdeg
brZolis, maTi dagmobis periodi, romelic gagrZelda XVIII saukunis
bolomde; 2. partiaTa nawilobrivi ignorirebis periodi (XVIII saukunis
bolodan XIX saukunis meore naxevramde); 3. burJuaziul-demokratiul
saxelmwifoTa ganviTarebis periodi, romlisTvisac damaxasiaTebelia
partiaTa legalizacia (XIX saukunis meore naxevridan); 4. konstituciur-
samarTlebrivi inkorporaciis era, e.i. buJuaziuli demokratiis Semdgomi
ganviTareba, roca partia sabolood mogvevlina Suamavlad
sazogadoebasa da saxelmwifos Soris. 2

XX saukuneSi politikuri partiis sakiTxze pirveli politologiuri


Sromebi Seqmnes m. ostrogorskim, r. mixelsma, m. veberma. maT Soris m.
ostrogorski da r. mixelsi akritikebdnen iseT partiul organizacias,
romelsac mcirericxovani partiuli elita marTavs. m. ostrogorski
partias kerZo interesebis triumfad miiCnevda, xolo r. mixelsi
demokratiis daRupvas partiul struqturebs ukavSirebda. m. veberma
maTgan gansxvavebiT uari Tqva partiis uSualo kritikaze da, piriqiT,
socialur struqturebTan kavSiris mixedviT, partiaTa klasifikacia

1
qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.6, Tb., 1983, gv.696

2 i. rexviaSvili, j. jaliaSvili, v. xoWolava, politologia, Tb., 1991, gv.140


155
SeimuSava. man Sesabamisad gamoyo partiisaTvis damaxasiaTebeli Semdegi
arsebiTi niSnebi: 1. xarizmatuli, beladuri partia, romelic
gaerTianebulia beladis garSemo, misi avtoritetis meSveobiT; 2. saerTo
interesebis da ideebis safuZvelze Camoyalibebuli partia; 3.
Tanamedrove “masobrivi partia”- biurokratiuli aparatis maRali doniT,
saTanado discipliniTa da centralizebuli xelmZRvanelobiT. 1 aseve
veberma partiebis ganviTarebis istoriaSi gamoyo sami etapi: partiebi,
rogorc aristokratiuli jgufebi; partiebi rogorc politikuri
klubebi da Tanamedrove masobrivi partiebi. 2 politikuri partiebis
amgvari dayofa miRebulia politologiaSi. pirveli ori etapi
politikuri partiebis winaistorias warmoadgens. samive etapi gaiara
inglisSi Seqmnilma orma partiam. liberalebma- vigebma da
konservatorebma- torebma. yvela sxva danarCen Tanamedrove partiaTa
umravlesoba masobriv partiad Camoyalibda. magaliTad, inglisSi
partiebi warmoiSvnen 1832 wels ganxorcielebuli saarCevno reformis
Sedegad; amerikis SeerTebul StatebSi, XIX saukunis 30-ian wlebSi;
safrangeTsa da sxvadasxva evropul qveynebSi- 1848 wlis revoluciis
dros; ruseTSi XIX saukunis 90-ian wlebSi.

maqs veberi (1864-1920)- germaneli sociologi, istorikosi,


ekonomisti, iuristi. misi gamokvlevebi exeba meurneobisa da socialuri
formebis istorias, religiasa da sazogadoebis socialur-ekonomikur
struqturas, sazogadoebriv mecnierebaTa logikasa da meTodologias.
sociologiaSi is subieqturi idealistia. misi azriT, sociologiuri
cnebebi obieqturi realobis arsebiTi niSnebis asaxva ki ar aris, aramed
obieqtur Sinaars moklebuli pirobiTobaa. aseTia mis mier SemuSavebuli
“idealuri tipebis” cneba. neokantianuri idiografizmisa da dilTais
fsiqologizmis gaerTianebis safuZvelze man SeimuSava e.w. “gagebiTi
sociologia”, romlis mixedviT, sociologiuri kvlevis amocanaa
mocemuli epoqis gabatonebuli ideebis Semecneba. igi istoriis
materialisturi gagebis winaaRmdegia. marqsistuli materialisturi
monizmis sapirispirod icavs meTodologiur pluralizms. misma

1
maqs veberi, politika rogorc mowodeba da xeloba, Tb., 1994, gv.53-54, 58-61, 70-73
2
iqve, gv.49-50, 53-54, 69-71
156
Sexedulebebma didi gavlena moaxdines XX saukunis sociologiaze,
filosofiasa da istoriografiaze. 1

ostrogorski mose iakobis Ze (1854-1921)- rusi politologi,


istorikosi, iuristi, sociologi.

politologiis dargSi misi mTavari naSromia “demokratia da


politikuri partiebi”, romelic gamoica parizsa da londonSi 1903 wels,
niu-iorkSi-1910 wels. aseve es wigni sabWoTa periodSi ruseTis, ssrk-s
dedaqalaq moskovSi gamoica or tomad, 1927 da 1930 wlebSi da
postsabWoTa periodSi_ 1997 wels. wignis gamocemis anotaciaSi (1997
wels) aRniSnulia, rom ostrogorskis naSromSi pirveladaa gamokvleuli
xelisuflebisa da mmarTvelobis meqanizmi Tanamedrove sazogadoebaSi,
naCvenebia winaaRmdegoba demokratiul principebsa da politikuri
partiebis funqcionirebas Soris. is rom tradiciuli sazogadoebidan
demokratiaze swrafma gadasvlam, masebi politikuri procesis realuri
faqtori gaxada, Seqmna axali avtoritarizmis- demokratiuli cezarizmis
damkvidrebis SesaZlebloba, gamoiyena ra demokratiuli formebi
antisamarTlebrivi reJimis dasamkvidreblad, umciresobis partiuli
oligarqiis xelisuflebis gansamtkiceblad umravlesobaze.
xelisuflebisaTvis brZolis mkacri konkurenciis pirobebSi
ostrogorskim pirvelma daadgina kavSiri Tanamedrove ganviTarebis iseTi
parametrebisa, rogoricaa, gadasvla masobriv sazogadoebaze da
amomrCevelTa neba-surviliT manipulirebis SesaZlebloba, urTierToba
masebsa da politikur partiebs Soris, TviT am partiebis
biurokratizacia da formalizacia. yvela es tendencia gamoixateba
gansakuTrebuli politikuri manqanis warmoSobaSi, romelic saSualebas
aZlevs liderebs iqonion Zalaufleba partiul struqturebze.
ostrogorskim rogorc politikurma moazrovnem, ufro adre aRiareba
dasavleTSi pova, vidre ruseTSi. Mman didi gavlena moaxdina m. veberTan
da r. mixelsTan erTad XX saukunis msoflio politikur azrovnebaze. is
iTvleba politikuri sociologiis erT-erT fuZemdeblad, upirveles

1
qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.4, Tb., 1979, gv.340-41

157
yovlisa, misi iseTi dargisa, rogoricaa, moZRvreba politikuri
partiebis Sesaxeb. 1

mocemul sakiTxTan dakavSirebiT aRsaniSnavia rusi mecnieris


gajievis Sexedulebani. Mman politikuri partiis Camoyalibebisa da
ganviTarebis xangrZlivi istoria dayo sam ZiriTad etapad.

pirveli etapi misi azriT, moicavs XVII saukunis bolosa da mTel


XVIII saukunes. am dros masobrivad iwyeba politikuri partiebis
Camoyalibeba dasavleT evropasa da amerikaSi. am periods Tan axlda
omebi amerikis SeerTebul StatebSi, burJuaziuli revoluciebi-
inglissa da safrangeTSi. evropasa da amerikaSi mimdinare procesebi
miuTiTebdnen imaze, rom partiebis warmoSoba moaswavebda axali
saxelmwifoebriobis formirebisaTvis brZolis sxvadasxva mimarTulebebs
- aristokratiis da burJuaziis, feodalebisa da antifeodalebis,
iakobinelebisa da Jirondistebis, kaTolikebisa da protestantebis
brZolas. politikuri partiebis aRmoceneba warmoadgenda gansazRvrul
etaps industrirebuli tipis politikuri sistemis ganviTarebaSi. igi
moaswavebda absoluturi monarqiis SezRudvis Sedegad
warmomadgenlobiTi sistemis ganviTarebisaTvis pirobebis momzadebas,
romelic uSualod dakavSirebuli iyo politikur cxovrebaSi
sazogadoebis mesame wodebis CarTvasTan da sayovelTao arCevnebis
uflebis SemoRebasTan. amdenad partiebis formireba im periodSi
mimdinareobda, rodesac mmarTvelobiTi rigi funqciebis Sesruleba
aucileblad moiTxovda politikuri elitis Semadgenlobis gafarToebas,
aseve mis periodul Secvlasac. 2

meore etapi esaa periodi, roca burJuaziuli saxelmwifoebriobis


parlamentaruli, konstituciuri safuZvlebis TandaTanobiT ganviTarebis
gzaze partiebma ganimtkices TavianTi politikuri da samarTlebrivi
statusi. XIX saukuneSi partiebi gadaiqca sazogadoebis interesebis
mZlavr warmomadgenlobiT institutad. XIX saukunis meore naxevridan
safuZveli daedo masobrivi partiebis Camoyalibebas, romlebic mTeli

1
elmisamarTi:Wikipedia.org
2
Гаджиев К.С. Политическая наука, М., 1995, с.136-137б 139-140
158
rigi Tvisobrivad axali Sinaarsisa da tendenciebis (mimarTulebebis)
matareblebi iyvnen. gansakuTrebiT aRsaniSnavia, socialisturi da
qristianul-demokratiuli partiebi, aseve komunisturi (marqsistuli)-
axali tipis partia da sxva.

mesame etapi - periodia, roca partiebi gaxdnen ara marto organul,


aramed erT-erT ZiriTad elementad (Semadgenel nawilad) politikuri
wesrigisa, axali xelisuflebis Camoyalibebisa da funqcionirebis
sistemaSi.2 meore msoflio omis Semdeg sxvadasxva qveynis
konstituciebSi gaCnda Sesabamisi statiebi, xolo 70-ian wlebSi ki
Seiqmna sakanonmdeblo baza, romelic axorcielebda partiuli saqmeebis
reglamentirebas. partiebi Tavisi moRvaweobiT xels uwyobdnen
sazogadoebaSi pluralizmis ganviTarebas, axdendnen xelisuflebis
sistemis stabilizacias, romelic damyarebuli iyo sazogadoebis
interesebis myar da farTo warmomadgenlebze. amrigad, istoriulad
partia warmoiSva, rogorc gansazRvruli jgufuri interesebis
gamomxatveli warmomadgenlobiTi struqtura, rogorc saxelmwifo
opoziciuri da sxva politikur gaerTianebaTa instituti, rogorc
TanamoazreTa kavSiri.

Tumca, miuxedavad imisa, rom bolo wlebSi sakmaod xSirad


beWdviTi organoebis gverdebze qveyndeba publikaciebi, partiebis
arqaulobis Taobaze; imis Sesaxeb, TiTqosda isini moZveldnen da ar
pasuxoben politikuri brZolis Tanamedrove moTxovnebs, rom xdeba
TandaTanobiT maTi gamodevna sxvadasxva sazogadoebriv-politikuri
moZraobebis, zewolis (interesTa) jgufebis mier politikuri brZolis
asparezidan. isini (partiebi) arseboben, viTardebian da arc ki apireben
TavianTi wili politikuri sivrcis vinmesTvis daTmobas.

159
politikuri partiis gansazRvrebebi

politikur mecnierebaSi arsebobs partiis araerTi gansazRvreba.


kerZod, partiis zusti gansazRvra SesaZlebelia mxolod abstra
girebuli saxiT. erT-erTis ganmartebiT politikuri partia aris iseTi
organizacia, romelic exmareba kandidatebs saxelmwifo Tanamdebobebis
dakavebaSi amave organizaciis saxeliT. 1 an, mokled rom vTqvaT, poli
tikuri partia- aris adamianTa jgufi, romelic gaerTianebulia po
litikur cxovrebaSi monawileobisa da politikuri Zalauflebis
dauflebis mizniT. 2 partiis marqsistul-leninuri gageba ki gadamwyvet
mniSvnelobas aniWebs partiis bunebis socialur-klasobriv gansa
zRvrulobas. aqedan gamomdinare, marqsizm-leninizmi partias ganixilavs,
rogorc klasis politikur organizacias. klasebs xelmZRvaneloben
politikuri partiebi. vladimer leninis es sityvebi partiis Teoriis
marqsistul-leninuri analizis amosavali poziciaa. 3

mark veberis azriT, partia aris wevrTa nebayoflobiT gaerTianebis


safuZvelze Camoyalibebuli sazogadoebrivi organizacia, romlis mizans
warmoadgens Zalauflebis mopoveba da organizaciis aqtiuri wevro
bisaTvis materialuri sargebliT Tanamdebobrivi da piradi privi
legiebiT uzrunvelyofa. 4 italieli politologis sartoris mixe dviT,
partia klass ki ar warmoadgens, aramed asaxavs socialur klasebs, e.i.
amomrCevlebi da liderebi socialur-fsiqologiuri poziciis erTgva
rovnebiT arian dakavSirebuli. ufro zustad, partias warmoadgens
nebismieri politikuri jgufi, romelic arCevnebSi Rebulobs mona
wileobas da mas sakuTari kandidatis saxelmwifo dawesebulebaSi
(mmarTvelobis struqturebSi) gayvanis Zala Seswevs. 5

1
qeneT janda, jefri m. beri, jeri goldmeni. amerikuli demokratia. aSS xelisufleba
da politikuri procesi.Tb., 1995, gv.188
2 vaJa SubiTiZe, oTar daviTaSvili, politologia, politikuri teqnologiebi, Tb., 2002,
gv.83
3 ix. i. rexviaSvili, j. jaliaSvili, v. xoWolava, politologia, Tb., 1991, gv.144
4 ix. vrclad m. veberi, politika, rogorc mowodeba da xeloba. Tb., 1994, gv.27-53
5 i. rexviaSvili, j. jaliaSvili, v. xoWolava, politologia, Tb., 1991, gv.144

160
politikis Teoriasa da praqtikaSi yvelaze gavrcelebuli da re bulia
jozef lapalombaras gansazRvreba, romelic efuZneba oTx um Tavres
kriteriums:

pirveli, esaa partiuli organizaciis arsebobis xangrZlivoba.


partiam mis damaarsebelze, damfuZnebelze ufro met xans unda iarsebos.
meore- organizaciuli mowyobis xasiaTi: centri, regionaluri da
adgilobrivi partiuli organizaciebi. mesame- partia yvela doneze unda
eswrafvodes politikuri xelisuflebis mopovebasa da ganxorcielebas.
meoTxe ki, esaa partiis mier agitacia-propagandis gziT masobrivi
mxardaWeris mopoveba. 1 heivudis ganmartebiT ki politikuri partia
arCevnebis an sxva raime gziT saxelisuflebo Zalauflebis mopovebis
mizniT gaerTianebul adamianTa jgufia. 2

Cveni SexedulebiT, partia es aris TanamoazreTa, e.i. erTiani ideur-


politikuri Sexedulebebis da interesebis matarebel adamianTa
(individTa) myari politikuri gaerTianeba, romlis mizans da amocanas,
moRvaweobis mTavar mimarTulebas, strategias, xelisuflebis mopoveba,
misi organizacia da ganxorcieleba warmoadgens. mas gaaCnia (SemuSa
vebuli aqvs) taqtika_ moqmedebis gegma, forma da meTodebi. aseve wesdeba,
romelSic Camoyalibebulia partiis struqtura, partiuli xelmZrva
nelobis principebi da praqtikuli saqmianobis wesebi. mokled Tu vi
tyviT, politikuri partiis mTeli saqmianoba, misi moRvaweobis ZiriTadi
mimarTulebebi, mokle Tu xangrZlivi droisaTvis, aisaxeba partiis
saprogramo da sawesdebo dokumentebSi.

1 i. rexviaSvili, j. jaliaSvili, v. xoWolava, politologia, Tb., 1991, gv.144

2 e. heivudi, politika, Tb., 2008, gv.346


161
politikuri partiis funqciebi

imisaTvis rom konkretulad gaverkveT, Tu ra rols asruleben


politikuri partiebi Tanamedrove sazogadoebaSi, saWiroa ganvixiloT
partiis funqciebi. e.i. partiis moRvaweobis, saqmianobis is aspeqtebi,
romlebic aucilebelia sazogadoebis, rogorc sistemis normaluri
funqcionirebisa da ganviTarebisaTvis. partia yvela sxva politikuri
institutebisagan, maT Soris interesTa jgufebisagan, gansxvavdeba
Taviseburi (specifikuri) funqciebiT da misi ganxorcielebis
damaxasiaTebeli saSualebebiT. aseve_ gansazRvruli Sinaarsis
organizaciiT da struqturiT, moqmedebis politikuri programis
arsebobiT, an orientaciis sxva ideologiuri sistemiT. partia, rogorc
politikuri instituti, warmoadgens vertikaluri kavSiris rgols
xalxsa da saxelmwifos Soris. amdenad, is politikuri procesis yvela
fazis praqtikul monawiled gvevlineba.

samecniero literaturaSi, partiis funqciebis Sesaxeb, miuxedavad


araerTgvarovani Sexedulebebisa, gamoyofen Semdegi saxis ZiriTad
funqciebs:

pirveli funqcia, esaa monawileoba saarCevno kompaniebSi. am funqciis


mniSvneloba ganpirobebulia Tavad Tanamedrove politikuri partiebis
warmoSobis logikiT, rogorc Taviseburi eleqtoratuli manqanisa an
partiuli eleqtoratisa. totalitarul sazogadoebebSic ki, iq, sadac
ar arsebobs Tavisufali arCevnebi, mmarTveli partia saTaveSi udgas
eleqtoratul process, waradgens kandidatebs, eweva agitaciasa da
propagandas. partia Tavis funqcias yvelaze ufro naTlad axorcielebs
winasaarCevno da saarCevno kompaniis dros. igi wamoayenebs kandi
daturebs saxelmwifos sakanonmdeblo organoebSi da Rebulobs zomebs
aqtiuri moqmedebisaTvis. is mimarTulia ara marto Tavisi warmo
madgenlis mxardasaWerad, aramed garkveuli ideebis gasavrceleblad,
maT dasanergad moqalaqeTa masobriv cnobierebaSi.

Cveulebriv politikuri partiebi izidaven niWier adamianebs, raTa


isini gaxdnen maTi kandidatebi. amiT isini uzrunvelyofen kvalifikaciis
Sesabamis dones Tanamdebobaze wardgenil kandidatebs Soris.

162
meore funqcias warmoadgens ideologiuri koncefciebis, programebis
SemuSaveba, masobriv cnobierebaSi politikuri faseulobebis Setana.
politikur RirebulebaTa gansazRvruli (garkveuli) sistemisadmi
partiis erTguleba, erTi mxriv, Seadgens mis arsobriv maxasiaTebels,
xolo, meore mxriv, ki warmoadgens misi moRvaweobis mniSvnelovan
mimarTulebas. Tavisi gavlenis gafarToebis mizniT partia aqtiurad
eweva faseulobaTa sistemis propagandirebas, romelic misi ideur-
politikuri platformis umTavres birTvs warmoadgens. amisaTvis partiis
mier gamoiyeneba sxvadasxva saxis komunikaciuri arxebi_Sexvedrebi,
krebebi, mitingebi_ Cveulebrivi, uSualo urTierTobidan dawyebuli,
gancxadebebis da deklaraciebis tiraJirebiT damTavrebuli masobrivi
sainformacio saSualebebisa da beWdviTi gamomcemlobis meSveobiT.
ideologiuri koncefciebis SemuSavebiTa da propagandirebiT, partia
xels uwyobs adamianebis gaerTianebas gansazRvruli miznebis irgvliv.

mesame funqcia gaxlavT sxvadasxva socialur jgufTa interesebis


artikulacia da agregacia. partiebi saerTo miznebis, amocanebis
gansazRvrisas imTaviTve gamokveTen da gamoxataven calkeuli socialuri
jgufebis interesebs. sakuTriv, partiebis meoxebiT axmovaneben da icaven
Tavis interesebs saqmiani (biznes) wreebi, mSromelTa klasebi, religiuri
da eTnikuri gaerTianebebi Tu sazogadoebebi, aseve sxva jgufebi.
interesTa jgufebisagan gansxvavebiT politikuri partiebi calkeuli
jgufebis interesebis ubralo formulirebas, artikulirebas ki ar
axdenen, aramed miiswrafian maTi agregaciisaTvis, e.i. ganzogadebisaTvis,
gamoikveTos prioritetebi, Seiqmnas kompleqsuri programebi, romlebic
iTvaliswineben da akavSireben erTmaneTs Soris sazogadoebis sxvadasxva
fenebis miswrafebebs. interesTa agregaciis funqcia saSualebas aZlevs
partias Tavis moRvaweobaSi daeyrdnos sakmarisad farTo socialur
bazas, rac gansakuTrebiT mniSvnelovania partiis saxelmwifo
mmarTvelobaSi monawileobis dros, romelic garkveulwilad moiTxovs
masebis aucilebel Tanxmobas qveynis ganviTarebis sakvanZo problemebTan
(sakiTxebTan) dakavSirebiT. agregaciis funqcia aseve SesaZleblobas
iZleva daZlios socialur jgufebs Soris arsebuli winaaRmdegobebi,

163
uzrunvelyos stabiluroba da memkvidreobiToba sazogadoebrivi cxovre
bis ganviTarebaSi.

meoTxe funqcias warmoadgens, politikuri elitisa da politikur


liderTa formireba da regulireba.

Tanamedrove sazogadoebaSi TiToeul adamians gaaCnia Sansi, miaRwios


politikuri ierarqiis mwvervals. radgan saxelmwifo da politikuri
mmarTvelobis funqciis Sesruleba yovelTvis moiTxovs adamianisagan
garkveul Cvevebs, unarsa da codnas. amitom partiebi, umravles
SemTxvevaSi, is gansakuTrebuli politikuri skola da sarbielia, sadac
politikosebi aucilebel Cvevebs euflebian, codnas iRrmaveben da
gamocdilebas iZenen. ufro sworad partiaSi SesvliT, adamiani imTaviTve
axdens politikur cxovrebaSi aqtiurad monawileobis survilis
demonstrirebas. partiuli ierarqiis safexurebis gavla, dawinaureba ki
saSualebas aZlevs mas daeuflos organizatoruli, propagantistuli
muSaobis praqtikas, gamoimuSaos diskusiebSi sakuTari Tvalsazrisis
dacvis unari, gaecnos politikuri brZolis peripetiebs. Tumca, meore
mxriv, axasiaTebs is xarvezebic, rom xSir SemTxvevaSi sakvanZo Tanamde
bobebs mcire jgufidan SerCeuli pirovnebebi ikaveben. es aris, Ziri
Tadad, wamyvani partiebis zeda eSeloni. praqtikulad, yvela Tanamedrove
politikosma, ama Tu im formiT, gaiara partiuli muSaobis skola.

mexuTe funqcia es aris politikuri socializacia da mobilizacia,


romlis arsi da mniSvneloba mdgomareobs partiis unarsa da
SesaZleblobaSi, organizeba gauwios masebs sazogadoebaSi garkveuli
amocanebis gadawyvetis mizniT. amisaTvis politikur partiebs gaaCniaT
organizaciuli struqturebi, propagandistuli zemoqmedebis saSualebebi
(berketebi), romlis meoxebiT isini mniSvnelovan zegavlenas axdenen did
socialur jgufebze. maT ZaluZT moawyon mitingebi, msvlelobebi
xelisuflebis mxardasaWerad an, piriqiT, gamarTon saprotesto aqciebi
da samoqalaqo damourCileblobis kampaniebi. politikuri partia uSualo
zegavlenas axdens mosaxleobaze, ideologiuri koncefciebis,
politikuri faseulobebis, mrwamsisa da upiratesobaTa gavrcelebis
gziT. partiebs SeuZliaT organizacia gauwion masebs gansazRvruli
miznebis misaRwevad. partia, rac ufro integrirebulia saxelmwifo stru
164
qturebSi miT ufro metia imis albaToba, rom is Seitans masobriv
cnobierebaSi im ideebs, riTac dainteresebulia saxelmwifo xeli
suflebis arsebuli sistema. amgvarad, saxelmwifo politikuri partiis
saxiT Rebulobs damatebiT berketebs mosaxleobaze zegavlenis misa
Rwevad. politikuri partiebis wyalobiT Tanamedrove sazogadoebebSi ya
libdeba saxelmwifosa da mosaxleobas Soris urTierTobis gansa
kuTrebuli meqanizmi. is am urTierTobis gaRrmavebasa da gafarToebas
kidev ufro srulyofs da ganamtkicebs an politikuri Tanxmobisa da
mowesrigebulobis xasiaTs aniWebs.

partiis tipologia

Tanamedrove msoflioSi arsebobs mravali sxvadasxva saxis politiku


ri partia. yoveli maTgani Tavisi ideologiiT, socialuri Semadge
nlobiT, Sinagani agebulebiT, moRvaweobis saqmianobis meTodebiT mraval
ferovania. Tanamedrove etapze ideologiuri koncefciebis mravalfero
vneba saSualebas gvaZlevs vilaparakoT, liberalur, konservatiul,
socialur-demokratiul, komunistur, qristianul-demokratiul, erovnul
ideebze orientirebul da sxva partiebis unikalurobisa da ganume
oreblobis Sesaxeb. partia ar arsebobs abstraqtulad. igi Tavis Tavs
avlens konkretul nairsaxeobaSi. amitom politikuri partiis Sinaarsisa
da xasiaTis gansazRvra SesaZlebelia mxolod partiaTa tipebis
analizis safuZvelze.

partiis tipi es aris misTvis damaxasiaTebeli arsebiTi niSnebis iseTi


sistema, romelSic gamoxatulia partiis socialuri buneba, misi ideuri
safuZveli, Sinagani agebulebis Tavisebureba, moRvaweobis farTod
gavrcelebuli meTodis xasiaTi. 1 miuxedavad mravalferovnebisa, poli
tikur mecnierebaSi saerTo parametrebis gamokveTisa da klasi fikaciis
Sedegad, ganasxvaveben partiaTa tipebs.

partiebis tipologizaciis kriteriumis yvelaze gavrcelebul fo


rmas warmoadgens maTi saqmianobis ideuri safuZvlebi, rac gulisxmobs

1
Гаджиев, Политология, М., 2005.с. 189
165
Semdegi saxiT dayofas: 1. doqtrinaluri- partiebi orientirebulni,
upirveles yovlisa, TavianTi ideologiuri siwmindis dacvisaTvis; 2.
pragmatuli- e.i. orientirebulni mizanSewonil praqtikul moqmedebaze; 3.
xarizmatuli- partiebi, romelSic adamianebi erTiandebian lideris
garSemo. amasTan, erTad TiToeul am tipSi arsebobs partiul
gaerTianebaTa Semdgomi diferenciacia. saxeldobr, doqtrinalur
partiaTa Soris miRebulia gamoiyos religiuri, (magaliTad, Sveicariis
evangeluri partia) da ideologiuri- (mravalricxovani socialisturi,
erovnuli da sxva) gaerTianebebi. Tanamedrove politikuri
mecnierebisaTvis mkveTrad damaxasiaTebelia partiebis tipologizacia
damoukidebel socialur (agraruli partiebi), eTnikur (ultramemarcxene
baskebis partia “ersi batasuna”), demografiul (belgiis qalTa
gaerTianebuli partia) da kulturologiur (germaniasa da ruseTSi
ludis moyvarulTa partia), safuZvelze. aseve didi mniSvneloba aqvs
partiebis diferenciacias maTi organizaciuli struqturis
TvalsazrisiT. am SemTxvevaSi SeiZleba gamovyoT saparlamento,
leiboristuli, avangarduli partiebi, romelic agebulia teritoriul-
warmoebiT principebze da demokratiul centralizmze. sakmaod
gavrcelebulia partiis tipologizacia maTi mmarTveli reJimisadmi
damokidebulebis TvalsazrisiT: mmarTveli da opoziciuri, legaluri
da aralegaluri, partlideruli da partautsaideruli, monopoliurad
mmarTveli partiebi da koaliciis SemadgenlobaSi Semavali mmarTveli
partiebi da a.S. 1

sazogadoebis ganviTarebis Tanamedrove etapze mniSvnelovan


parameters, romelic saSualebas gvaZlevs ganvasxvavoT partiaTa tipebi,
warmoadgens politikuri partiebis Sinagani struqtura. pirvelad am
faqts yuradReba miaqcia frangma politologma moris diuverJem. mis mier
Seqmnilma klasifikaciam yvelaze farTo gavrceleba moipova.

moris diuverJe (1917 w. safrangeTi)- frangi mecnieri, politikuri


sociologiis profesori. daamTavra samarTlis fakulteti bordoSi.

1
SoTa TeTvaZe, politikuri institutebi- xelisuflebis ganxorcielebis meqanizmi, Tb.,
1997, gv.46-47

166
cnobilia SromebiT politikuri mecnierebebis dargSi. ZiriTad
yuradRebas uTmobs politikuri partiebisa da politikuri reJimebis
sociologias, politikis zogad Teorias, politikuri mecnierebis meTo
debs. misi Sexedulebebi politikuri xelisuflebis, saaxelmwifos, demo
kratiis arsze, raobaze, marTalia, Seicavs rig saintereso debulebebs,
magram amave dros atarebs ekleqtikur, araTanmimdevrul xasiaTs. Maga
liTad, samrewvelo kapitalizmis epoqasTan mimarTebaSi iziarebs burJu
aziuli saxelmwifos marqsistul daxasiaTebas. Tanamedrove burJu aziul
saxelmwifos ganixilavs, rogorc pluralistur demokratias. miekuTvneba
liberaluri mimarTulebis mecnierTa ricxvs. 1989-1994 w.w. m. diuverJe
gaxldaT evroparlamentis wevri, arCeuli iyo, rogorc damoukidebeli
kandidati, italiis komunisturi partiis siiT. 1

moris diuverJem politikuri partiebi dayo sakadro, masobriv da


mkacrad centralizebul partiebad. sakadro partiebis formireba,
rogorc wesi, zemodan sxvadasxva saparlamento interesTa jgufebis
(zewolis) da partiul biurokratTa gaerTianebis bazaze xdeba. isini
yalibdebian politikur liderTa garSemo. maTi organizaciulobis
safuZvels warmoadgens politikuri komitetebi. am tipis partiebs ar
gaaCniaT partiaSi miRebis meqanizmi, Sesabamisad ar arsebobs sawevro
gadasaxadi. mTel saqmianobas aseT partiaSi ewevian aqtivistebi,
profesionalebi,kadrebi. sakadro partiebis gaaqtiureba xdeba
winasaarCevno kampaniebis dros, rodesac aucilebelia organizacia
gaukeTon eleqtoratis mxardaWeras. amitom am partiebs uwodeben aseve
eleqtoralurs, rom amiT xazi gausvan maTi moRvaweobis ZiriTad
mimarTulebas. am saxis partiebi arseboben, umTavresad, Semowirulobebis,
dainteresebul pirTa da korporaciaTa nebayoflobiTi Senatanebis
xarjze.

masobrivi partiebi warmoadgenen kargad organizebul da disci


plinirebul centralizebul gaerTianebebs. Tumca aq mniSvnelovan rols
asruleben liderebi da partiis aparati. Amasobrivi partiebi xSirad
qvemodan, umTravresad profkavSirul, kooperatiul da sxva sazo

1
elmisamarTi: Wikipedia.org
167
gadoebriv moZraobaTa safuZvelze iqmneba, romlebic axdenen gansa
zRvruli fenebis interesebis artikulirebas. aRsaniSnavia is, rom es
partiebi gansxvavdebian masobrivi wevrobis sistemiTa da Tavisi samuSaos
mudmivobiT, rac aucilebelia, partiis wevrebis dainteresebisa da
organizaciaSi maTi CarTvisTvis. amisTana partiebisaTvis saarCevno kompa
niebSi monawileoba mniSvnelovan etaps warmoadgens maT politikur
moRvaweobaSi. arCevnebs Soris periodSi am tipis partiebi Cveulebriv
dakavebuli arian politikuri programebis SemuSavebiT, Tavisi wevrebis
mizidviT partiuli organizaciebis muSaobaSi ama Tu im formiT
monawileobis misaRebad.

am partiebs aseve uwodeben ideologiurs, radgan isini mizanmimarTu


lad axdenen yuradRebis aqcentirebas politikuri faseulobebis
garkveul sistemaze. didi mniSvneloba eniWeba SexedulebaTa erTobas,
ideologizirebis maRal xarisxs. saxeldobr, XX saukunis Sua xanebSi
xdebian evropis umravlesi politikuri partiebi masobriv partiebad, Me.i.
fiqsirebuli (regularuli) wevrobis sistemis mqone organizaciebad.
masobrivi partiebi axali tipis partiebia, romlebic warmoiSvnen
demokratiis ganviTarebis periodSi_ sayovelTao_ saarCevno demo kra
tiis damkvidrebis periodSi. es partiebi gaxlavT msxvili organizaciebi,
rasakvirvelia, rTuli Sinagani struqturiT, romlebic sargebloben
realuri gavleniT sazogadoebaSi.

mkacrad centralizebuli partiisaTvis damaxasiaTeblad m.


diuverJes miaCnia ideologiuri komponentis gadaqceva maTi SekavSirebis
ZiriTad sawyisad. aseT partiebs is miakuTvnebda komunistur da
faSistur partiebs, romelTaTvis damaxasiaTebelia ierarqiuli
rgolebis simravle, TiTqmis samxedro disciplina, moqmedebis maRali
organizebuloba, politikuri beladebisadmi pativiscema da Tayvaniscema.
pirveli aseTi tipis partia gaxda bolSevikebis partia ruseTSi.
xelmZRvaneli partiuli organoebis gadawyvetilebebis ganuxreli
Sesrulebis principebze agebulma partiam swrafad SeZlo darazmul
organizaciad gardaqmniliyo. amgvari partiebisaTvis damaxasiaTebelia
Sida ideuri uTanxmoebis, fraqciulobis ararseboba. saxelmwifo
struqturebTan Serwymuls gaaCnia unari mravalricxovani pirveladi

168
organizaciebis meSveobiT gaakontrolos sazogadoebis socialuri
cxovrebis yvela sfero.

aRniSnulis garda, mecnierebi gamoyofen amomrCevelTa tipis


partiebs, romlebic gamoxataven saerTo interesebs, uaryofen
ideologias da atareben solidarobis, Tanxmobis da progresis ideas
(evropis social-demokratiuli partiebi). 1

mmarTveli da opoziciuri partia. mmarTveli partiebia is partiebi,


romlebmac gaimarjves saparlamento arCevnebSi da Camoayalibes
mTavrobis kabineti. SeiZleba mmarTvel partiasTan koaliciaSi Sevides
romelime partiac, romlic aseve inawilebs mmarTvelis pasuxismgeblobas.
opoziciuri partiebia, is partiebi, romlebmac ver gaimarjves arCevnebSi
da ar arian warmodgenili mTavrobaSi (aris saparlamento da
arasaparlamento opozicia, radikaluri anu Seurigebeli da
konstruqciuli opozicia). misi funqciebia: mTavrobis saqmianobis
sistemuri kritika. Secdomebsa da naklovanebebze miTiTeba, problemis
gadaWris alternatiuli modelebis SeTavazeba. xelisuflebis moqmedebis
kontroli konstituciasTan da winasaarCevno dapirebebTan Sesabamisobis
TvalsazrisiT. arsebuli mmarTveli Zalis Secvla momdevno arCevnebSi
mSvidobiani gziT. 2

yovelive zemoTqmuli imas adasturebs, rom partiis tipologia


TavisTavad warmoadgens abstraqtul sqemas, romelic emsaxureba
partiuli organizaciebis mravalgvarobis mowesrigebas.

partiuli sistemebi

yovel qveyanaSi partiebs Soris yalibdeba sakuTari gansakuTrebuli


urTierTobebi. am urTierTobaTa xasiaTis aRsawerad politikur
mecnierebaSi SemoRebulia cneba “partiuli sistema”. partiuli sistema es
aris urTierTdamokidebulebisa da urTierTkavSiris is rTuli qseli,

1 v. SubiTiZe, oTar daviTaSvilis, politologia, politikuri teqnologiebi, Tb., 2002,


gv.87
2 v. SubiTiZe, oTar daviTaSvilis, politologia, politikuri teqnologiebi, Tb., 2002,
gv.87-88

169
romelic yalibdeba partiebs Soris, agreTve, saxelmwifosa da
xelisuflebis sxva politikur institutebsa da partiebs Soris.

aRniSnuli urTierTobebi Tavis erTobliobaSi mkafiod migvaniSneben


partiis masStabur gavlenaze qveynis politikur cxovrebaSi.

partiuli sistemebi, upirispirdebian politikuri xelisuflebis


organizaciis iseT formas, sadac srulebiT ar arseboben partiuli
gaerTianebebi an maTi arseboba atarebs uaRresad deklarirebul xasiaTs
(rogorc wesi aseT mdgomareobas adgili aqvs mxolod totalitarul
saxelmwifoSi). partiuli sistemis Camoyalibebaze udides zegavlenas
axdens iseTi faqtorebi, rogoricaa: sazogadoebis socialuri
struqturis xasiaTi, moqmedi kanonmdebloba (yvelaze mniSvnelovani-
saarCevno kanonebi), agreTve, sociokulturuli tradiciebi. iq, sadac
moqmedeben maJoritaruli tipis saarCevno sistemebi, iqmneba, rogorc
wesi, orpartiuli sistema erTi dominanti partiiT. xolo proporciuli
saarCevno sistema, piriqiT, mravalpartiuli sistemisa da partiuli
koaliciebis Seqmnis SesaZleblobas iZleva.

partiuli sistemebi gansxvavdebian xarisxobrivi da raodenobrivi


kriteriumebiT. partiuli sistemebis tipologizaciaSi ufro meti upira
tesoba eniWeba xarisxobriv meTods, am partiebis saqmianobis, moRvaweobis
dadebiTi Sedegebidan gamomdinare. Aam konteqstSi mmarTvelobis xa
siaTis gaTvaliswinebiT SeiZleba yuradReba gavama xviloT im partiul
sistemebze, romlebic moqmedeben demokratiul, avtoritarul da tota
litarul saxelmwifoebSi. visaubroT im partiebze, romlebic erTma neTi
sgan ideologiuri safuZvliT gansxvav debian.

italieli politologi jovani sartori gvTavazobs partiaTSoriso


ideologiur distanciaze (polarulobaze) dafuZnebul rTul klasi
fikacias. misi azriT, arsebobs partiuli sistemebis Svidi tipi,
romlebic ganlagebuli arian polusebs Soris: “erTpartiuli“ (mono
ideologiuri) da “atomizirebuli” (ideurad sxvadasxva) sistemebi.
Sualeduri tipebi- “hegemonuri partiebis”, “dominirebuli partiebis”,
“orpartiulis”, “SezRuduli pluralizmisa” da “radikaluri plura

170
lizmis” sistemebi. 1 amrigad, sartoris klasifikacia Sesabamisad rTulia
da gamoirCeva partiaTSorisi ideologiuri distanciis (sxvaobis) Tvalsa
zrisiT.

sazogadoebaSi arsebul partiebs gamoyofen raodenobis mixedviT.


politikur mecnierebaSi sayovelTaod miRebulia partiuli sistemebis
diuverJes klasifikacia. man yvela partiuli sistema dayo: erTpartiul,
orpartiul da mravalpartiul sistemebad.

aRsaniSnavia isic, rom partiul sistemebs saerTod yofen


arakonkurentul da konkurentul partiul sistemebad. arakonkurentul
partiul sistemas kidev uwodeben erTpartiuls. mis ZiriTad
damaxasiaTebel niSans warmoadgens erTi partiis monopoliuri ufleba
saxelmwifo xelisuflebis organoebis formirebaze. amasTanave, ar aris
gamoricxuli sxva partiebis arseboba, magram maTi roli politikur
asparezze aucileblad meorexarisxovani, umniSvnelo aRmoCndeba. am
sistemisaTvis damaxasiaTebelia saxelmwifo da partiuli aparatis
erTmaneTTan Sezrda, romelic sabolood ganapirobebs partiis mier
Tavisi dominirebuli poziciebis damkvidrebas. partia ganuxrelad
iyenebs saxelmwifo xelisuflebis resurss masebze Tavisi gavlenis
mosapoveblad.

arakonkurentuli, erTpartiuli sistemebi Cveulebriv warmoiqmnebian


susti demokratiuli tradiciebis mqone sazogadoebebSi, sadac masebi
advilad emorCilebian manipulaciur zemoqmedebas qarizmatuli
liderebis mxridan. maT kidec mohyavT xelisuflebaSi adamianTa jgufi,
romlebic Tavad Camoyalibdebian partiad. erTpartiuli sistema ver
iarsebebs xelisufalTa im qmediTi, mizanmimarTuli moqmedebis gareSe,
romelic iTvaliswinebs mmarTveli partiisaTvis gansakuTrebuli
pirobebis Seqmnas, misi gansakuTrebuli statusis konstituciurad
ganmtkicebas. ramdenadac erTpartiul sistemaSi partia aucileblad
Seezrdeba saxelmwifo manqanas, (erTpartiul sistemaSi aucileblad
xdeba partiuli aparatisa da saxelmwifo manqanis Serwyma), amitom

1
Giovanni Sartori, Parties and Party Systems, Cambridge, Cambridge Univ. Press, 1976. elmisamarTi:
books.google.com
171
amboben Sesabamisad “erTpartiuli saxelmwifoebis Sesaxeb da erTpar
tiul-saxelmwifo aparatis Sesaxeb, erTpartiuli sistemis or nair
saxeobaze.

erTi maT Soris damaxasiaTebeli iyo socialisturi saxelmwifosTvis,


sadac “mmarTveli” komunisturi partiebi akontrolebdnen praqtikulad
sazogadoebrivi cxovrebis yvela institutsa da mxares. aseTi partiebi
mkacri ideologiuri disciplinis Tavgamodebuli damcvelebi iyvnen,
romelic ar uSvebda mcired gadaxrasac ki marqsizm-leninizmis ideidan.
gaaCnda rTuli partiuli ierarqia, romelic agebuli iyo demokratiuli
centralizmis principebze. eseni iyvnen sakadro partiebi, romlebSic
gawevrianeba mkacrad SezRuduli iyo politikuri da ideologiuri
Sexedulebebis mixedviT. dRes CineTis mosaxleobis mxolod 4% iricxeba
CineTis komunistur partiaSi. Tavis droze skkp moicavda ssr kavSiris
mosaxleobis daaxloebiT 9%-s. 1 aseTi partiis birTvi Sedgeboda kargad
anazRaurebadi funqcionerebis- aparatis muSakebisagan, romelTa amocanas
warmoadgenda saxelmwifo organoebze da sazogadoebriv institutebze
ideologiuri kontrolis ganxorcieleba. mTavar saSualebebs, romlis
meSveobiTac komunisturi partiebi akontrolebdnen saxelmwifos,
ekonomikas da sazogadoebas, iyo nomenklatura. es iyo sistema kadrebis
kompleqtaciisa, romlis drosac praqtikulad yvela mniSvnelovan
Tanamdebobaze iniSnebodnen kandidatebi, romlebic partiis mier iyvnen
mowonebuli.

meore nairsaxeoba erTpartiuli sistemisa warmoiSva antikoloniuri


moZraobebis aRmavlobisa da ganviTarebad qveynebSi saxelmwifoebriobis
ganmtkicebis periodSi. magaliTisaTvis rom vTqvaT, ganaSi, tanzaniaSi,
zimbabveSi “mmarTveli” partiebi warmoiSvnen ganmaTavisuflebeli moZra
obebidan, romlebmac Tavis pirvelxarisxovan amocanad gamoacxades ero
vnuli mSenebloba da ekonomikuri ganviTareba.

afrikasa da aziaSi erTpartiuli sistemebi, rogorc wesi, yali bdebo


dnen qarizmatuli lideris garSemo da Tavisi ideologiis SemuSavebasac
misi Sexedulebebis safuZvelze axdendnen. (Aamis naTeli magaliTia

1
Эндрю Хейвуд, Политология, М., 2005. С.323
172
julius nerere tanzaniaSi da robert mugabe zimbabveSi da a.S.). xSirad
aseTi partiebi Zalian sustad organizebuli arian (pirdapir sawina
aRmdegod im mkacri disciplinisa, rac damaxasiaTebelia komunisturi
partiisTvis erTpartiul saxelmwifoebSi) da sruliad umniSvnelo rols
asruleben politikis SemuSavebis dargSi. xelisuflebis mono
polizirebiT isini imTaviTve, mxolod xels uwyoben avtoritarizmsa
da korufcias qveyanaSi.

konkurentuli partiuli sistemebi moiazreben Sejibrebas da


Cveulebriv Tanabar SesaZleblobebs yvela partiisaTvis saxelmwifo
saxelisuflebo struqturebSi moxvedrisaTvis brZolaSi. isini warmo
iSvebian mxolod im sazogadoebebSi, sadac daculia moqalaqeTa
uflebebi, Tavisuflad gamoxaton sakuTari azri, Seqmnan organizaciebi,
airCion TavianTi warmomadgenlebi saxelmwifo organoebSi. politikur
partiaTa Soris politikur, konkurentul brZolaSi, negatiuri, daman
greveli Sedegebis Tavidan acilebis mizniT, SemuSavdeba garkveuli
wesebi maTi urTierTmoqmedebisa. isini formdeba Sesabamisi samarTle
brivi normebis, kanonebis saxiT, romlebic reglamentireben maTi
moqmedebis zogierT aspeqtebs.

Tanamedrove demokratiuli saxelmwifoebis kanonmdebloba ar gansa


zRvravs partiaTa raodenobis zRvars, romlebic unda Seiqmnas qveyanaSi.
amasTan erTad praqtika gviCvenebs, rom Cveulebriv yalibdeba
konkurentuli partiuli sistemebis ori ZiriTadi saxe: orpartiuli da
mravalpartiuli sistemebi. orpartiul sistemaSi dominirebs ori
“msxvili” partia, romelTac yovelTvis gaaCniaT TiTqmis Tanabari Sansi,
gaxdnen mmarTveli partiebi, an e.w. orpartiul sistemis sazogadoebaSi
daaxloebiT Tanabari wonis partiebi monacvleobiT adian politikuri
xelisuflebis mwvervalze. politikuri partiis politikur olimpze
yofna ganisazRvreba sayovelTao arCevnebis SedegebiT. orpartiuli
sistema ar gamoricxavs qveyanaSi sxva partiebis arsebobas. es sistema
mxolod xazs usvams im realobas, rom saxelmwifo xelisuflebis
organoebis Camoyalibebis realur uflebas flobs mxolod ori partia.
winasaarCevno paeqrobis pirobebSi, mxolod isini gansazRvraven momaval
arCevnebamde drois ganmavlobaSi, maT Soris Tu romeli iqneba

173
xelisuflebis berketebis mflobeli. orpartiuli sistemiT yvelaze
cnobil da tipiur qveynebs warmoadgenen amerikis SeerTebuli Statebi da
didi britaneTi (aqve SeiZleba davamatoT kanada, avstralia, axali
zelandia). aSS-Si mudam konkurirebs mxolod ori partia - demokratiuli
da respublikuri.did britaneTSi ki ZiriTad mowinaaRmdegeebs poli
tikur brZolaSi warmoadgenen leiboristebi da konservatorebi. amave
dros, orive qveyanaSi aris sxva wvrili partiebi, romlebic xSirad
damoukideblad gamodian arCevnebSi. zogierTi maTgani warmodgenilic ki
aris parlamentSi, magram arsebiT gavlenas qveynis politikur
cxovrebaze ver axdenen.

sistemebi dominirebuli partiebiT. sistemebi erTi dominirebuli


partiiT ar unda avrioT erTpartiul sistemebTan, Tumca zogjer
SeiZleba isini Zalian gavdnen erTmaneTs. sistema erTi gabatonebuli
partiiT inarCunebs SejibrobiTobis process: xelisuflebisaTvis,
rogorc wesi, aq sayovelTao arCevnebSi ibrZvis ramdenime partia, magram
yovelTvis imarjvebs erTi “msxvili” partia, romelic swored am mizezis
gamo imyofeba xelisuflebis saTaveSi xangrZlivi drois ganmavlobaSi.
amasTanave, ismis kiTxva ramdenad xangrZlivi unda iyos es periodi, rom
partia daxasiaTdes, rogorc dominirebuli. amgvari sistemis klasikur
magaliTad miiCneven iaponias, sadac 1993 wlis Semodgomamde liberalur-
demokratiuli partia imyofeboda xelisuflebaSi Seuwyvetliv sruli 38
wlis ganmavlobaSi. umeteswilad am istorias xsnian iaponuri
“ekonomikuri saswauliT”, romelic swored iaponiis liberalur-
demokratiuli partiis mmarTvelobis periodze modis. agreTve, partiis
neokonfucianuri principebiT (movaleoba, pasuxismgebloba da a.S.),
romelic gansakuTrebiT mimzidveli iyo tradiciuli iaponuri “Soreuli
kuTxeebisaTvis” da aseve partiis mWidro kavSiriT qveynis saqmian
wreebTan. 1

aseve magaliTad, indoeTSi qveynis mier damoukideblobis mopovebis


droidan, 1947 wels, xelisuflebis saTaveSi 30 wlis ganmavlobaSi
imyofeboda partia- indoeTis erovnuli kongresi. 1989 wlamde man

1
Эндрю Хейвуд, Политология, М., 2005. С.326

174
mxolod sami weli dayo opoziciaSi, isic indira gandis mier 1975-77 ww.
sagangebo mdgomareobis SemoRebis Semdeg. 1 zustad aseve samxreT afrikis
respublikaSi 1993 wels aparteidis gauqmebis Semdeg didxans dominirebda
afrikuli nacionaluri kongresi, romelmac mniSvnelovani roli
Seasrula “TeTrebis mmarTvelobis” winaaRmdeg brZolaSi. evropaSi aseTi
sistemis yvelaze damaxasiaTebeli magaliTis qveynebi arian: SvedeTi,
sadac 1951-1993 ww. marTavda social-demokratiuli muSaTa partia da
italia, sadac yvela 52 mTavrobaSi, romelic xelmZRvanelobda qveyanas
meore msoflio omis Semdeg, wamyvani poziciebi ekava qristianul-
demokratiul partias. es periodi dasrulda mxolod 1992-1994 ww. 2 am
partiuli sistemis Rirsebad, Tvlian mxolod da mxolod stabilurobas.
sxva Rirsebas am sistemisas ver xedaven, radgan aseT sistemaSi iSleba
konstituciuri gansxvaveba saxelmwifosa da mmarTvel partias Soris.
rodesac qveynis saTaveSi erTi da igive xelisuflebaa, iwyeba
SeumCneveli, “veraguli” procesi saxelmwifo moxeleebisa da
institutebis politizaciisa, romlebic iwyeben Seguebas mmarTveli
partiis ideologiuri da politikuri prioritetebisadmi. aseve
xelisuflebis saTaveSi xangrZlivi droiT yofna SeiZleba arasasikeTod
aisaxos partiis eTikaze. imavdroulad, mocemuli sistemisaTvis
damaxasiaTebelia opoziciis sisuste. radgan yovelTvis advilia im
kritikisa da protestis ignorireba, romelic momdinareobs iseTi
partiisagan, romelic ar warmoadgens seriozul mowinaaRmdeges. da
bolos, “mmarTveli partiis” “Seucvleloba” uaryofiT gavlenas axdens
saarCevno kampaniis msvleobaze da eleqtoratze. amomrCevlebi ufrTxian
cvlilebebs da mmarTveli partiis yofnas xelisuflebis saTaveSi
Tvlian “movlenaTa bunebriv wesad”. 3

mravalpartiul sistemas sxva partiuli sistemebisagan ganasxvavebs


ara imdenad partiaTa raodenoba, ramdenadac im realuri SesaZleblobis
micema yoveli maTganisaTvis, rom sayovelTao kenWisyris sasurveli
SedegiT damTavrebis Semdeg miiRon monawileoba saxelmwifo
xelisuflebis organoebis CamoyalibebaSi. partia-liderebis ararsebobas

1
Эндрю Хейвуд, Политология, М., 2005. С.326
2
Эндрю Хейвуд, Политология, М., 2005. С.326
3
Эндрю Хейвуд, Политология, М., 2005. С.326
175
Tan mosdevs is, rom ramdenime partiis Careva kamaTSi parlamentSi
adgilebis mosapoveblad ar aZlevs arcerT partias sagrZnob
upiratesobas. aqedan gamomdinare, mravalpartiuli sistemisaTvis
damaxasiaTebelia tipiuri politika: politika kavSirebisa, aliansebisa,
blokebisa. Iisini uzrunvelyofen droebiT SeTanxmebas partiebs Soris,
rac aucilebelia mTavrobis formirebisa da parlamentSi koaliciis
SeqmnisaTvis.

Tanamedrove demokratiuli qveynebis umravlesoba warmoadgens


qveynebs mravalpartiuli sistemiT. aq, rogorc wesi, partiuli aliansebi
yalibdeba partiebisagan, romlebic axlos arian TavianTi ideologiuri
orientaciebiT. magram yovel SemTxvevaSi aseTi aliansebis Seqmnas win
uZRvis xangrZlivi molaparakebebi, romlebic warmoadgenen Tavisebur
vaWrobas partiuli gavlenis areebad, ministrebis portfelebis gayofa-
ganawilebasTan dakavSirebiT da a.S.

zogierT qveynebSi yalibdeba Taviseburi “ornaxevriani” partiuli


sistema. am tipis sitemisaTvis damaxasiaTebel niSan-Tvisebas warmoadgens
ori sakmaod Zlieri partiis arseboba. magram amave dros maT ar ZaluZT
parlamentSi adgilebis absoluturi umravlesobis mopoveba, romelic
aucilebelia erTpartiuli mTavrobis Sesaqmnelad. am SemTxvevaSi
sakiTxi imis Sesaxeb, maT Soris Tu romeli partia SeZlebs mTavrobis
formirebas, damoukidebelia mesame, SedarebiT ufro patara partiaze, mis
ganzraxvaze miemxros ama Tu im mxares. ase magaliTad, germaniis
federaciul respublikaSi ori Zlieri partiuli organizaciis-
germaniis social-demokratiuli partiis, qristianul demokratiuli
kavSiris da qristianul-socialuri kavSiris partiuli blokis gverdiT,
arsebobs germaniis Tavisufali demokratebis partia, romlis pozicia
xSirad wyvets kidec parlamentSi samTavrobo umravlesobis sakiTxs.

partiebi warmoiSvebian gansazRvrul istoriul pirobebSi.


sazogadoebaSi maTi ganmtkicebisa da ganviTarebis procesze zemoqmedebas
axdens sxvadasxva faqtorebi. swored am faqtorebis Taviseburebebi, maTi
ganumeorebeli Sexameba da TanaSewyoba ganapirobebs sxvadsxva partiuli
sistemebis warmoqmnas. gamovyofT ramdenime faqtors, romlebic gavlenas
axdenen qveyanaSi ama Tu im tipis partiuli sistemis Camoyalibebaze.
176
pirvel aseT faqtors warmoadgens politikuri reJimis faqtori.
rogorc manamde aRvniSneT, totalitarizmis pirobebSi yalibdeba
centralizebuli politikuri partiis gansakuTrebuli tipi, romelsac
eZleva mniSvnelovani, monopoliuri ufleba politikis gansazRvrisa
sazogadoebaSi. totalitarul qveynebSi kanonmdeblobis mTeli sistema
gamiznulia imisTvis, rom gaumjobesdes pirobebi mmarTveli
partiisaTvis. erTpartiuloba sazogadoebaSi ar iqmneba stiqiurad. is
warimarTeba saxelmwifo xelisuflebis sistemis mier, romelsac gaaCnia
normatiuli bazis Seqmnis ufleba. is axdens qveyanaSi partiuli
mSeneblobis reglamentirebas, aseve flobs uflebas gamoiyenos Zala im
organizaciebis mimarT, romlebsac SeuZliaT eWvqveS daayenon aseTi
politikuri wesis legitimuroba.

demokratia uSualod qmnis partiuli pluralizmis safuZvlebs. im


qveynebSi, sadac didi xnis winaT Camoyalibda politikuri cxovrebis
organizaciis demokratiuli principebi. iq es faqti aRiqmeba, rogorc
TavisTavad cxadi (realuri) yoveldRiuri yofis organuli wesi. xolo
“axali” demokratiis qveynebSi, e.i. im qveynebSi, romlebic axlaxan
ganTavisufldnen totalitarizmisa da avtoritarizmisagan, xSirad
SexvdebiT politikuri pluralizmis principebis konstituciur
ganmtkicebas. 1

meore faqtors, romelic uSualod zegavlenas axdens partiuli


sistemis tipze, warmoadgens qveynis istoriuli Taviseburebani da
politikuri cxovrebis Camoyalibebuli tradiciebi. yoveli partia
yalibdeba konkretul situaciaSi da asaxavs adamianTa miswrafebebs,
gadawyvitos im momentSi warmoSobili amocanebi.

magram partiuli sistemis tipi ganisazRvreba, ara marto qveynis


ganviTarebis istoriuli TaviseburebebiT, ekonomikuri situaciis
specifikiTa da politikuri reJimis xasiaTiT. demokratiul
sazogadoebaSi xelisuflebis mosapoveblad mebrZol partiebs ar
SeiZleba ar ganecadaT TavisTavze eleqtoraluri sistemebis zemoqmedeba.
Tavis droze pirvelad amas yuradReba miaqcia diuverJem.

1
Пушкарёва Г.В. Политология, М., 2002, с.145
177
ase, magaliTad, maJoritaruli arCevnebi erT turad warmoadgens
xelsayrel faqtors qveyanaSi orpartiuli sistemis Camosayalibeblad.
amomrCeveli, saarCevno kampaniis msvleobisas mxolod erTxel midis
saarCevno yuTTan kenWis Casagdebad (xmis misacemad). amitom
fsiqologiurad is yovelTvis ganwyobilia xma misces aranakleb
gavlenian an axladSeqmnili partiis warmomadgenels (ra mimzidveli
lozungebiTac ar gamodiodes), aramed wamomadgenels, romelime am ori
partiidan, romelic xelisuflebaSi mosvlis realuri pretendentia.

namdvili mravalpartiuloba ramdenime kandidatis wamoyenebiT


sxvadasxva partiidan, warmoiqmneba proporciuli da maJoritaruli
arCevnebis dros, orive turSi. orive es sistema SesaZleblobas aZlevs
praqtikulad nebismier partias mosinjos Tavisi Zalebi winasaarCevno
maraTonze. Tumca yoveli maTgani partiaTa Soris urTierTgavlenisa da
urTierTdamokidebulebis sxvadasxva doneebs qmnian.

kenWisyris proporciuli sistema partiaTa Soris urTierTobas


mkacrs xdis. TiToeuli partia winasaarCevno kampanias eweva
damoukideblad, radgan sxva partiebs is Tavis mowinaaRmdegeebad
ganixilavs da amdenad, upirispirdeba maT amomrCevelTa xmebis
mopovebisaTvis. SexedulebaTa Sexebisa da Tanxvedris Zieba iwyeba
mxolod ministrTa kabinetis formirebisa da saparlamento koaliciis
Seqmnis dros. is mimdinareobs Zalian mtkivneulad, radgan partiebi,
rasakvirvelia, miiswrafian SeinarCunon TavianTi saxe. ufro zustad, is
programebi da ideologiuri debulebebi, romliTac isini modiodnen
arCevnebze, ukve cnobilia maTi amomrCevelebisaTvis da uaris Tqma ar
swadiaT imis gamo, rom ar dakargon momxreebis ndoba. partiaTa Soris
SeuTanxmeblobam SesaZloa xSiri samTavrobo krizisebis provocirebac
gamoiwvios.

kenWisyris maJoritaruli sistema or turad, piriqiT, partiaTa


Soris urTierTobas ufro moqnils xdis; aiZulebs maT eZebon
mokavSireebi adreve, winasaarCevno kompaniis msvlelobis dros. partiaTa
Soris miRweuli SeTanxmebebi arCevnebis meore turis msvlelobisas,
mTavrobis Camoyalibebis, saparlamento koaliciis Seqmnis process ufro
myarsa da garkveuls xdis. aRsaniSnavia is, rom mecnierebi dRemde ver
178
SeTanxmebulan imis SefasebaSi, Tu romel konkretul sistemas aqvs
upiratesoba, mravalpartiuls, bipartiuls (orpartiuls), Tu dominantur
partias. magaliTad, j. sartoris miaCnia, rom xuTi an meti partiis
warmoSoba qmnis “ukidures mravalpartiulobas”, saxelmwifos
arsebobisaTvis saSiSroebas.1 miuxedavad amisa, iaponiis, siriis, espaneTis
da sxva qveynebis gamocdileba adasturebs mmarTveli partiis
monopoliiT mravalpartiuli sistemis upiratesobas. xolo politikurad
stabiluri ganviTarebis qveynebi, rogoricaa: niderlandebi, dania,
belgia, avstria da mTeli rigi sxva saxelmwifoebi gviCveneben
mravalpartiulobis upiratesobas dominanturi partiis gareSe.
rasakvirvelia, srulebiT gaamarTla amerikis SeerTebul StatebSi, did
britaneTSi, irlandiaSi, kanadaSi, avstraliasa da sxva qveynebSi
damkvidrebulma orpartiulma modelma, romelic moqalaqeebs arCevis,
mTavrobas- kursis Secvlis, xolo sazogadoebas- stabilurobis
SesaZleblobas aZlevs.

179
profkavSirebi-politikuri instituti

profkavSirebi, rogorc mSromelebis organizacia, or saukuneze


metia, rac arsebobs. maTi SeqmnisaTvis stimuls warmoadgenda ara marto,
erTi profesiis, erTi warmoebis, erTi dargis muSaTa saerTo interesebi,
aramed, Tavdapirvelad, es iyo maTi miswrafeba, ltolva erTianobisaken,
erToblivi brZolisa sakuTari uflebebisaTvis.

profkavSirebi Tavisi arsebobis, ganviTarebis mTeli xnis ganmavlobaSi,


izrdebodnen da mtkicdebodnen. isini sazogadoebis, socialur-poli
tikuri sistemis (struqturis) ganuyofel nawilad gadaiqcnen. mTavro
bebi, mewarmeebi politikuri partiebi da sxva sazogadoebrivi orga
nizaciebi iZulebuli iyvnen moesminaT, angariSi gaewiaT profkavSirebis
azrisa da SexedulebebisaTvis, gaeTva liswinebinaT maTi moTxovnebi da
interesebi, rogorc socialur-ekonomikur, ise umni Svnelovanes
politikur sakiTxebSi. magaliTad, Tanamedrove mecnierebi, romlebic
profkavSirebis problemebiT arian dakavebuli, gamoyofen maT or
ZiriTad funqcias- damcav (urTierTdamokidebuleba “profkavSiri-
mewarmeebi”) da warmomadgenlobiTs (urTierT damoki debuleba “profkav
Siri-saxelmwifo”). 1

amJamadac profkavSirebis poziciebi myaria. uryevi da mtkicea maTi


midgoma rogorc wminda profkavSirul, specifikur, social-ekonomikur
sakiTxebTan damokidebulebasa, ise masStabur, globalur problemebTan
mimarTebaSi. is uSualod aRelvebs ara marto msoflios yvela
mSromels, aramed mTel kacobriobas, romlis Tanmimdevrul gadawyvetaSi
profkavSirebis roli aranakleb mniSvnelovania. profkavSirebs sakuTari
politikis gatarebis Sesabamisi resursi da Zala gaaCnia, romelic
mdgomareobs SemdegSi:

pirveli- profkavSirebis Zala maT masobriobaSia. amJamad msoflioSi


iricxeba daaxloebiT 600 milionze meti profkavSiris wevri. 2 mocemuli
raodenoba STambeWdavia. ramdenadac mraval qveyanaSi (skandinaviis,
aRmosavleT evropis, magaliTad, poloneTis da sxva qveynebSi)

1
В. Прослов, Из истории профсоюзного движения, М., 2009.elmisamarTi: www.psj.ru
2
Можаев В. Всемирное профсоюзное движение, М., 1990, с.6
180
profkavSirebSi gawevrianebulia mSromeli mosaxleobis 80%-ze meti.
TiTqmis 100%-mde _saxalxo demokratiis qveynebSi (kuba, CineTis saxalxo
respublika). rig qveynebSi es ricxvi meryeobs 18%-idan (aSS) erT
mesamedamde (germaniis federaciuli respublika, safrangeTi). 1 amgvarad,
mravalmilioniani profkavSirebi kvlav rCebian yvelaze masobriv
sazogadoebriv organizaciebad.

meore- profkavSirebisaTvis damaxasiaTebel mniSvnelovan niSan-Tvisebas


warmoadgens maTi globaluroba. dRes msoflioSi TiTqmis ar aris
saxelmwifo, sadac ar arsebobs profkavSirebi. maTi moRvaweoba da
socialur-ekonomikuri saqmianoba atarebs masobriv xasiaTs. Ees ar SeiZნ
leba iTqvas totalitaruli da avtoritaruli saxelmwifoebis mimarT,
sadac profkavSirebis saqmianoba Zalzed SezRudulia an naxevrad
aralegalur mdgomareobaSi uxdebaT muSaoba.

mesame- uaRresad mniSvnelovani Tviseba, rac profkavSirebisTvis aris


damaxasiaTebeli esaa, maTi organizebuloba. aTwleulebis ganmavlobaSi
iqmneboda profkavSirebis mwyobri sistema, romelic unikalur
SesaZleblobas aZlevs maT swrafad moaxdinon mSromelTa mobilizacia
sxvadasxva saxis aqciebis Casatareblad. xangrZlivi strategiuli
brZolis sawarmoeblad (gansaxorcieleblad), rac maTTvis arsebiTi
mniSvnelobis sakiTxs warmoadgens im aucilebeli miznebis misaRwevad,
romelic Zalian axloa, amasTan gasagebi profkavSiris TiToeuli
wevrisa da yvela mSromelisaTvis. kerZod, aRsaniSnavia, profkavSirebis
pozicia, maTi brZola mSvidobisa da ganiaraRebisaTvis, adamianis
uflebebisa da aparteidis winaaRmdeg. swored profkavSirebis mona
wileobam, misma organizebulobam, mianiWa masobrivi xasiaTi antisaraketo
marSebs, msvlelobebs, XX saukunis 70-iani wlebis bolos, dasavleT
evropaSi; yovelwliur antisaomar RonisZiebebs, romelic imarTeboda
yovel pirvel seqtembers gaeros ganiaraRebis kvireulis saxelwodebiT.
sayuradReboa isic, rom profkavSirebTan erTad, politikuri brZolis
avanscenaze, igive moTxovnebiT, maSin, yvelaze xSirad gamodiodnen
mecnierTa, eqimTa, saeklesio msaxurTa, advokatTa, studentTa, mweralTa

1
iqve
181
organizaciebi, xandaxan calkeuli, gamokveTili pirovnebebi da jgufebic
ki.

meoTxe- aucilebelia aRiniSnos profkavSirebis iseTi niSan-Tviseba,


rogoricaa, maTi sabrZolo suliskveTeba. radgan profkavSirebi Tavisi
arsebobis xangrZlivi drois ganmavlobaSi, sakuTari interesebisa da
uflebebisaTvis ganuwyveteli brZolis procesSi, yovelTvis
gamoirCeodnen, ara marto masobriobiTa da organizebulobiT, aramed
samagaliTo brZolisunarianobiT. marTalia, am istoriul process Tan
axlda daRmavlobis xana, magram amave dros usaTuod Warbobda
aRmavlobis, SemarTebuli brZolis periodebi. maTi maRali sabrZolo
suliskveTebis maCvenebeli iyo brZolis iseTi formebis gamoyeneba,
rogoricaa: gaficvebi, demonstraciebi, msvlelobebi, masobrivi mitingebi,
boikotis taqtikis gamoyeneba, samoqalaqo damourCilebloba da sxva.
rasakvirvelia, brZolis am formebs da mis Sedegad miRweul Sedegebs
ver vuwodebT umniSvnelos. magaliTad, 2011 wels profkavSirulma
moZraobam socialur-ekonomikuri uflebebis dacvis moTxovniT
sayovelTao xasiaTi miiRo. permanentul masobriv gamosvlebs adgili
hqonda evropis mTel rig qveynebSi: saberZneTSi, safrangeTSi, inglisSi,
italiaSi, portugaliaSi, espaneTSi da a.S., rac, rasakvirvelia,
gamowveuli iyo arsebuli ekonomikuri krizisiT. sayuradReboa is
sakiTxic, romelic profkavSiruli brZolis politikuri da social-
ekonomikuri moTxovnebis Tanafardobas exeba. dRemde profkavSiruli
moZraobis problemebisadmi miZRvnil literaturaSi aris imis mcdeloba
cal-calke gamoyon, urTierTsawinaaRmdegod warmosaxon es orive
moTxovna. amasTanave, martodmarto politikur brZolas miiCneven
profkavSirebis brZolisunarianobisaTvis damaxasiaTebel Tvisebad.
Mmagram profkavSiruli moZraobis didi xnis gamocdileba uaryofs am
sakiTxisadmi aseTi midgomis siswores.

magaliTad, 1984-1985 wlebSi konservatorebis mTavrobam gamoacxada


maRaroelTa gaficva did britaneTSi, romlis mizani iyo, rogorc
cnobilia, xeli SeeSalaT maRaroebis daxurvisaTvis. ismis kiTxva, ra iyo
es- mxolod socialur-ekonomikuri moTxovna im mizniT, rom
SeenarCunebinaT ramdenime aTasi maRaroelisTvis adgilebi, Tu gamosvla

182
torebis mier gatarebuli mTeli politikis winaaRmdeg. an gavixsenoT
masobrivi gaficvebi am wlebSi samxreT afrikis respublikaSi. brZolis
romel saxes unda movakuTnoT is gamosvlebi, romlebic aparteidis
winaaRmdeg iyo mimarTuli? sxvadasxva qveyanaSi profkavSirebis mier
organizebuli farTomasStabiani aqciebis analizi gviCvenebs, rom aseTi
“gadanacvleba” sagaficvo brZolis msvlelobisas sloganebisa da
amocanebis, amJamad ufro wesad qceuls warmoadgens, vidre gamonakliss.
Tumca, rasakvirvelia, SeiZleba moiZebnos mSromelTa gamosvlis“wminda”
ekonomikuri moTxovnebis magaliTebic.

profkavSiruli moZraobis ganviTarebis gzaze, mniSvnelovani


movlena gaxldaT, meore msoflio omis (1939-1945ww.) bolos, Semdgari
yvela mimarTulebis profkavSirTa erToba, romelic 1945 wels msoflios
profkavSirebis federaciis SeqmniT dasrulda. am federaciaSi Sedioda
yvela im dros arsebuli profkavSiruli centri, garda amerikis Sromis
federaciisa da ramdenime im dros mcirericxovani kaTolikuri
profkavSirebisa. samwuxarod e.w. “civi omis” 1 politikis dasawyisSi, es
erToba darRveul iqna. 1949 wels Seiqmna Tavisufal profkavSirTa
saerTaSoriso konfederacia, romlis wevrebi gaxdnen amerikis Sromis
federacia da social-demokratiuli orientaciis profkavSirebi,
romlebic gamovidnen msoflio profkavSirebis federaciidan.

amJamad saerTaSoriso profkavSiruli organizaciebi Semdegi


struqturiT arian warmodgenili: msoflios profkavSirebis federacia,-
msoflios udidesi profcentri, 1990 wlisTvis Tavis rigebSi iTvlida
214 milion wevrs, Tavisufali profkavSirebis msoflio konfederacia- 87
milions, msoflios Sromis konfederacia- 15 milions. maT garda
moqmedeben avtonomiuri profcentrebi- afrikis profkavSiruli erTobis
organizacia da arabul profkavSirTa saerTaSoriso konfederacia, 4
milionze meti wevriT TiToeuli. Seiqmna sxva struqturebic-
profkavSirTa evropuli konfederacia, laTinuri amerikis mSromelTa

1 “civi omi”- termini, romelic aRniSnavda dasavleTsa da socialisturi banakis


qveynebs (ssrkavSiris meTaurobiT) Soris arsebuli daZabuli urTierTobis politikas
“civi omis” politika sajarod gamocxadebul iqna u. CerCilis mier 1946 wlis 5 marts.
Tavis saprogramo sityvaSi man mouwoda kavSiris SeqmnisaTvis sabWoTa ruseTis
meTaurobiT “msoflio komunizmis” winaaRmdeg sabrZolvelad
183
profkavSiruli erTobis mudmivi kongresi, aziisa da wynari okeanis
qveynebis profkavSirTa sakordinacio komiteti. 1 marTlac, es Zalebi da
organizaciebi erTsulovnad rom moqmedebdnen, udidesi SesaZlebloba
eqneboda. es xom sruli realobaa. cxovreba gvidasturebs (profkav
Siruli moZraobis istoria, gamocdileba gviCvenebs), rom sxvadasxva
profesiuli kavSirebis centrebis poziciebi sul ufro uaxlovdebian
erTmaneTs Tanamedroveobis globalur problemebTan dakavSirebiT. es
realoba gamowveulia im politikuri nebiTa da mowodebiT, rac dRes
msoflios profesiuli kavSirebis moZraobis mxridan modis.

profkavSirebis damokidebuleba globaluri problemebisadmi uaRresad


mniSvnelovani movlenaa maT saqmianobasa da moRvaweobaSi. social-
ekonomikuri xasiaTis sakiTxebTan erTad yovelwliurad sul ufro
aqtiuri xdeba farTomasStaburi problemebi, romelic kacobriobas
auracxeli faTerakebiT emuqreba. isini mkafiod iCenen Tavs xolme
TiToeuli adamianis yoveldRiur cxovrebaSi. profkavSirebi, rogorc yve
laze mravalricxovani da masobrivi organizacia, TavianTi moRvaweobiT
pasuxoben yvela im gamowvevas, rasac adgili aqvs Tanamedrove msof
lioSi. xolo msoflio mniSvnelobis probalemaTa ricxvi ki matulobs.
maT ganekuTvneba: mSvidobisa da ganiaraRebis problema, ekologiuri
problema, terorizmisa da mis winaaRmdeg brZolis problema, regionalu
ri konfliqtebis problema da a.S.

upirveles yovlisa, aRsaniSnavia, profkavSiruli midgoma politikuri


sakiTxebisadmi. mravali qveynis profkavSiruli organizaciebis mniSvne
lovani nawilisaTvis es sakiTxi tradiciulad meore planze iyo. e.w.
“wminda tred-iunionizmis” 2 momxreebi profkavSirebs apolitikur organi
zaciebad Tvliadnen da mis politikur gamowvevebs upirispirdebodnen.
SesaZlebelia, garkveulwilad, aseTi pozicia im droisaTvis princi
pulad swori arc unda yofiliyo. magram SeiZleba gamarTlebuladac ki

1
Можаев В, Всемирное профсоюзное движение сегодня, М., 1995, с.26-27
2
tred-iunizmi-(ing. Trade-unionism) mimdinareobda muSaTa profkavSirul moZraobaSi
(ufro metad did britaneTsa da mTel rig sxva inglisurenovan qveynebSi), romlis
mizans warmoadgenda brZola ekonomiuri reformebis gatarebisaTvis da mSromelTa
socialur-ekonomikuri uflebebis dacvisaTvis, farTo gagebiT-saerTod, profkavSiruli
moZraoba inglisurenovan qveynebSi. qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.10, Tb., 1986, gv.44
184
gamoiyurebodes, radgan is saSualebas aZlevda profkavSirebs mTeli
Zalebi moekriba socialuri da ekonomikuri amocanebis gadasawyvetad.
amiT erTgvarad Sida profkavSiruli diskusiis miRma moeqcia rTuli
politikuri problemebi, romlis gamo maT wevrTa azrebi xSirad ar
Tanxvdeboda. amasTanave unda aRiniSnos isic, rom profkavSiruli
moZraobisaTvis politikaSi CarTuloba ar warmoadgenda “privilegias”.
rogorc viciT, profkavSirebi, magaliTad, did britaneTSi, SvedeTSi
koleqtiuri wevrebis saxiT Sediodnen politikuri (muSaTa) partiis
SemadgenlobaSi. mraval qveyanaSi profkavSiruli liderebi xdebian
ministrebad, gubernatorebad, parlamentis deputatebad. miuxedavad
yovelive amisa, yvelaferi amis miwodeba xdeboda, rogorc saerTo
wesidan gamonaklisi, debulebidan gamomdinare, romelic TiTqosda
iuwyeba, rom profkavSirebi- politikis miRmaa, isini Seiqmnen mxolod
social-ekonomikuri sakiTxebis gadawyvetis mizniT. droTa ganmavlobaSi
xsenebulma poziciam ver gaamarTla. aRmoCnda, rom social-ekonomikuri
interesebis dacva sul ufro Zneli xdeba tradiciuli saSualebebiT, e.i.
koleqtiuri molaparakebebiTa da drodadro – gaficvebis gziT. radgan
aSkara iyo, is rom mTavroba iyenebda mis xelSi arsebul yvela berkets,
profkavSirebis- mSromelTa interesebis damcveli masobrivi
organizaciebis winaaRmdeg. Aamdenad, politikuri brZolis gareSe maTi
interesebis dacvis Sansi sul ufro mkveTrad mcirdeboda.

amasTanave, xazi unda gavusvaT im faqts, rom profkavSirebis mier


dakavebuli mkafio politikuri poziciebi sruliad ar ewinaaRmdegeba
azrTa pluralizms profmoZraobis SigniT. profkavSirebi Tavis
moRvaweobaSi yuradRebas amaxvileben im sakiTxebze, razec maT wevrTa
umravlesobis Tvalsazrisi Tanxvdeba an axloa erTmaneTTan. rogorc
wesi, profkavSirTa poziciebi yovelTvis Tanxvdeba muSaTa partiebis
(leiboristebis, social-demokratebis, komunistebis) saqmianobis ZiriTad
mimarTulebebs. magram amas ukanaskneli ori aTeuli wlis ganmavlobaSi
arc erT ganviTarebuli kapitalisturi (demokratiuli) qveyanebis
profcentrebSi ganxeTqileba ar gamouwvevia. am garemoebis Tanda
TanobiT gaTviTcnobierebis Semdeg TviTon, “wminda tred-iuni onizmis”
momxreebmac ki, marTalia, dayovnebiT, magram SeZlebisdagvarad ZaliTa

185
da gambedaobiT, daiwyes politikur moqmedebaTa aucileblobis kursis
aRiareba.

erTi sityviT, dRes profkavSirebs uwevT, seriozulad moekidon


yvela problemas, rom maqsimalurad gaiTvaliswinon TavianTi wevrebis
mravalferovani interesebi. magram miuxedavad maTi orientaciisa,
universaluri programebis SemuSaveba, romelic aqtualuri, saWirboroto
sakiTxebis srul speqtrs moicavs, sul ufro mniSvnelovan da
aucilebel saqmed iqca profkavSirebisaTvis. Ees naTlad Cans, didi
britaneTis, safrangeTis, germaniis federaciuli respublikis, italiis,
profcentrebis ukanaskneli yrilobebis dokumentebis Sedarebisas im
masalebTan, rac miRebuli iyo 15-20 wlis winaT. Aaxlandelebi- bevrad
ufro yovlismomcveli da mniSvnelovnad siRrmiseulia. 1

profkavSirebi, politikuri institutebis organuli Semadgeneli


nawilia. maT mniSvnelovani wvlili SeaqvT qveynis social-ekonomikuri
da politikuri safuZvlis mSeneblobaSi. Sesabamisad, maTi roli qveynis
sazogadoebriv cxovrebaSi sul ufro izrdeba. es maTi uSualo funqciaa
sistemis ganmtkicebaSi.

Tanamedrove istoria mkafiod gviCvenebs, rom ekonomikuri da


politikur reformebs im SemTxvevaSi SeuZliaT mogvcen myari xangrZlivi
warmatebuli Sedegi, Tu isini politikur sferoSi demokratiuli
mmarTvelobis sistemiT iqneba gamagrebuli. swored aseTi sistemis Seqmna,
yvela sazogadoebrivi struqturis farTo demokratizaciis procesi,
warmoadgens sazogadoebis winsvlis, progresis garants.

saerTod, eWvs gareSea rom profkavSirebi, rogorc gavleniani


sazogadoebrivi Zala, mniSvnelovan rols TamaSoben demokratizaciis
procesSi. maTi adgili am procesSi ganpirobebulia imiT, rom isini
warmoadgenen ara marto yvelaze masobriv organizacias, aramed aseve
warmoadgenen politikur Zalasac, romelTa roli da mniSvneloba
dRiTidRe izrdeba.

1
Можаев В, Всемирное профсоюзное движение сегодня, М., 1995, с.34
186
sazogadoebriv-politikuri cxovrebis demokratizacia TavisTavSi
gulisxmobs aucilebeli pirobis saxiT (formiT) profkavSirebis rolis
gaZlierebas. yvela ganviTarebul qveyanaSi, sadac mimdinareobs demo
kratiuli faseulobebis damkvidrebis, misi Semdgomi srulyofis,
samoqalaqo sazogadoebis mSeneblobis procesi, xorcieldeba konkretul
RonisZiebaTa sistema profkavSirebis funqciis, amocanebisa da miznebis
gafarToebis da garRmavebis mimarTulebiT.

saerTod, profmoZraobis istoria icnobs profkavSirebsa da


sxvadasxva partiebs Soris urTierTobis sxvadasxva formebs. dasavleTSi,
sadac profkavSirebi warmoiSvnen muSaTa klasis politikur partiebze
ufro adre, profkavSirebs didi Rvawli miuZRviT mSromelTa (muSaTa)
politikuri partiebis Seqmnasa da moRvaweobaSi. am mxriv tipiur
magaliTs warmoadgens inglisi. profkavSirebma aq sakanonmdeblo
aRiareba miiRes 1824 wels, xolo leiboristuli partia gaformda
mxolod 1906 wels. profkavSirebi iyvnen iniciatorebi, Semqmnelebi
leiboristuli (muSaTa) partiisa. isini mWidrod arian dakavSirebuli
maTTan da mniSvnelovnad gansazRvraven am partiis politikasa da
taqtikas. profkavSirebi afinanseben partias da Seadgenen mis umetes
nawils. leiboristuli partia umTavresad eweva saparlamento
saqmianobas (brZolas). profkavSirebi - ekonomikurs, xolo Teoriuli
problemebis SemuSavebas, uZRveba wminda inteleqtualuri organizacia -
fabianelTa sazogadoeba. 1 msgavsi situacia aRiniSneba SvedeTSi. iq
SvedeTis profkavSirTa konfederacia uzrunvelyofs SvedeTis social-
demokratiuli partiis meTaurobas qveynis politikur speqtrSi. 2
magaliTad, germaniis federaciuli respublikis, germanel profkavSirTa
gaerTianeba iTvlis 19 mln. wevrs. is viTardeba da moRvaweobs germaniis
social-demokratiuli partiis uSualo xelmZRvanelobiT, ramdenadac

1 fabianelTa sazogadoeba (Fabian Society). reformistuli organizacia did britaneTSi.


daarsda 1884w. fabianelebs socializmi ekonomikuri ganviTarebis aucilebel Sedegad
miaCndaT, magram mxolod evoluciuri gziT ganviTarebis momxreni iyvnen da uaryofdnen
revolucias. maT mxari dauWires damoukidebel muSaTa partiis (1893w.) da
leiboristuli partiis (1900w.) Seqmnas. leiboristul partiaSi isini TavianTi calke
organizaciiT Sevidnen. “fabianelTa sazogadoeba” dRemde am partiis ideologiuri
centris rols TamaSobs. qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.10, Tb., 1986, gv.205
2
В. Прослов, Из истории профсоюзного движения, М., 2009.elmisamarTi: www.psj.ru

187
Zalian Zlieria maTSi am partiis ideuri da organizaciuli gavlena.
dRes germaniaSi profkavSirebi warmoadgenen erT-erT organizebul,
mSromelTa masebis yvelaze msxvil da mZlavr gaerTianebas. maTTan
erTad TanamSromlobs ufro mcirericxovani gaerTianeba - germaniis
qristianul “profkavSirTa gaerTianeba (10,3 mln. wevri), romlebic axlos
arian qristian- demokratebTan. 1 aseve safrangeTis, espaneTis, italiis da
sxvaTa profkavSirebi, rogorc gamocdileba gviCvenebs, maSin aRweven
realur warmatebebs, roca maTi gamosvlebi saerTo miznis misaRwevad
erTian, darazmul xasiaTs atarebs. rogorc profkavSiruli moZraobis
saerTaSoriso gamocdileba adasturebs, profkavSirebis adgili
sazogadoebis politikur sistemaSi, maTi roli da mniSvneloba
sazogadoebis marTvis saqmeSi, agreTve, didad aris damokidebuli maT
damokidebulebaze mmarTvel partiebTan. politikuri partiebi da
profkavSirebi Tavisi socialur-klasobrivi bunebiT, bevrad ufro
erTmaneTis msgavsi da erTgvarovani arian. amitom isini mWidrod
TanamSromloben erTmaneTTan, cxovrebaSi atareben erT da imave ideas,
misdeven erT da imave mizans. sazogadoebis ganviTarebis Tanamedrove
mZafr etapze maTi moRvaweobis masStabebi didia.

1
В. Прослов, Из истории профсоюзного движения, М., 2009.elmisamarTi: www.psj.ru

188
daskvna

amgvarad, nebismieri sazogadoebis politikuri cxovreba


garkveulwilad, mZlavr, mdgrad, Tvisobriv berketebzea dafuZnebuli.
aseT Tvisobriv berketebad, rasakvirvelia, politikuri institutebi
gvevlineba.

politikuri institutebi es aris socialur-politikuri urTierT


moqmedebis myari forma, romelic aregulirebs politikuri xelisuf
lebis urTierTobaTa garkveul segments sazogadoebaSi. politikuri
institutebi axdenen politikuri saxelisuflo urTierTobaTa sivrcis
struqturirebas. isini sakmaod gansazRvruls da myars qmnian adamianTa
urTierTqmedebas. ramdenadac stabiluria institucionaluri urTi
erTobebi sazogadoebaSi, miT ufro maRalia individumebis politikuri
qcevis winaswarganWvretis albaToba.

Ppolitikuri institutebis umniSvnelovanesi Semadgeneli


elementebia: saxelmwifo, interesTa jgufebi, politikuri elita, poli
tikuri partiebi, profesiuli kavSirebi.

saxelmwifo es aris politikuri gaerTianeba, romelic axorcielebs


damoukidebel sajaro xelisuflebas Sesabamis teritoriul sazRvrebSi.
saxelmwifo esaa sajaro organoTa da organizaciaTa mTeli sistema,
romlis mTavar amocanas warmoadgens sazogadoebis marTva, misi
mTlianobis SenarCunebisa da ganviTarebis uzrunvelyofis mizniT. am
amocanas saxelmwifo wyvets Cveulebriv kanonebis, brZanebulebebis, sxva
normatiuli aqtebis miRebis gziT, romelic aucielebelia
mosaxleobisaTvis. is warmoadgens erTaderT sruluflebian
organizacias mTeli qveynis masStabiT. saxelmwifo gansazRvravs
sazogadoebis ganviTarebis ZiriTad mimarTulebebs, gamoxatavs ara
romelime calkeuli politikuri jgufis, mikerZoebul, viwro partiul
miswrafebebs, aramed mTeli sazogadoebis ZiriTad interesebs.
saxelmwifo gvevlineba oficialur warmomadgenlad, qveynis SigniT da
qveynis gareT - saerTaSoriso arenaze.

interesTa jgufebi adamianTa is organizebuli gaerTianebebia,


romlebic miznad isaxaven zegavlena moaxdinon xelisuflebis
189
politikasa da qmedebebze. es gaerTianebebi, rogorc saxelmwifosadmi
xalxis damokidebulebis Suamavali, gamoxataven adamianTa erTobliobis
socialur, erovnul, regionalur da sxva interesebs, warmoadgenen maTi
wevrebis koleqtiuri moqmedebis formas. interesTa jgufebis
saqmianobaSi monawileobiT moqalaqeni socialuridan politikuri
aqtiurobisaken garkveul nabijebs dgamen. isini politikur sistemas
xvewen warmomadgenlobis gafarToebiT, kamaTisa da msjelobis
xelSewyobiT, politikuri Tanamonawileobis zrdiT da saxelisuflebo
Zalauflebis gakontrolebiT. interesTa jgufebi sakuTar gavlenas
sxvadasxva arxebiT avrceleben, romelTac ganekuTvneba - biurokratia,
sakanonmdeblo organoebi, sasamarTlo, masmedia, politikuri partiebi da
saerTaSoriso organizaciebi.

politikuri elitis socialur daniSnulebas - sazogadoebis marTvis


funqcia warmoadgens. is mudmivad cdilobs umtkivneulod, garkveuli
social- politikuri daZabulobis gareSe, miaRwios mosaxleobis mxridan
Tavisi xelisuflebis legitimacias, rac uzrunvelyofs politikuri
sistemis stabilurobas. politikuri elita, politikur mmarTvelobas
saxelmwifos biurokratiuli aparatis, Zalovani struqturebis,
ideologiuri manqanisa da socialuri kontrolis sxvadasxva berketebis
gamoyenebiT axorcielebs.

saerTod, politikuri elita Sinaganad diferencirebulia. igi


Cveulebriv iyofa mmarTvel da opoziciur kontrelitad. politikuri
partiis instituti awesrigebs urTierTobebs politikur organizaciebs
Soris maTi Camoyalibebisa da Semdgomi moRvaweobis procesSi.
sazogadoebaSi mudam yalibdeba garkveuli, zogadi warmodgenebi imis
Taobaze, Tu ra aris politikuri partia, rogor unda moqmedebdes is,
riT gansxvavdeba politikuri partia sxva organizaciebisa da
gaerTianebebisagan. swored partiis aqtivistebis, rigiTi wevrebis qceva
am warmodgenebidan gamomdinare yalibdeba, romelic, Tavis mxriv, axdens
mocemuli politikuri institutis normatiuli sivrcis formirebas.

istoriulad politikuri partia warmoiSva, rogorc gansazRvruli


jgufuri interesebis gamomxatveli warmomadgenlobiTi struqtura,
rogorc saxelmwifos opoziciuri da sxva politikur gaerTianebaTa
190
instituti da TanamoazreTa kavSiri, romelic miznad isaxavs
xelisuflebaSi mosvlas. politikur partiaTa dajgufeba sxvadasxva
niSniT xdeba: arsebobs sakadro da saxalxo, warmomadgenlobiTi da
damrazmavi, konstituciuri, revoluciuri, memarcxene Tu memarjvene
partiebi.

partiuli sistema - es aris urTierTobaTa mTeli qseli, romlis


meSveobiTac partiebi warmarTaven srul politikur process.

profkavSirebi masobrivi organizaciaa, romelic aerTianebs warmoebis,


momsaxurebis, kulturis sferoSi dasaqmebul, saerTo interesebiT
dakavSirebul mSromelebs. Tavisi arsebobis xangrZlivi drois
ganmavlobaSi profkavSirebi sxvadasxva meTodebiT eweodnen
farTomasStabian brZolas sakuTari uflebebis dasacavad. isini
sazogadoebis politikuri sistemis ganuyofel, organul nawilad
gadaiqcnen. profkavSirebi gavlenian sazogadoebriv Zalas warmoadgenen
da mniSvnelovan rols TamaSoben sazogadoebaSi mimdinare socialur-
ekonomikur da politikur procesebSi.

191
Нодар Дарсания
Политические Институты
Резюме
С начала цивилизации, социально-экономическое развитие общества принимало
всё более обширный и растущий характер. Возникновение предостаточного объёма
материальных ценностей и на основе этого частной собственности возникла социальная
диспропорция. Это обстоятельство со своей стороны содействовало социальной
дифференциации общества, образованию различных форм эксплуатации. Соотвественно
возникли противостояния и конфликты внутри общества. Многоотраслевая система
общественного производства потребовала усиления организационно-управленческой
функции, ибо социально-классовая разобщенность общества расстроило прежде
существующие формы общественного управления. Возникли новые политические
отношения, которые подготовили почву для формирования новой политической системы
общества – политические институты.

Среди политологов как периода XIX-XX веков, также и современных, бытовала и


бытует различнаяная позиция по вопросу возникновения политических институтов в
обществе, их исторического места и назначения. В частности значителная часть учёных из
советского и постсоветского пространства, а также из Китайской народной республики,
Корейской народно-демократической республики, Вьетнама, Кубы. Все они по сей день
убеждены, что формирование политических институтов в обществе происходит
вследствие возникновения антагонистических классов. 1

Согласно другой, противоположной точки зрения политические институты


имманентны всякому человеческому общежитию, которые соотвественно возникли вместе
с человечеством и останутся до тех пор, пока будут жить люди. Этого взгляда
придерживается значительная часть западных учёных. 2 При этом государство зачастую

1
Марксистско-Ленинская общая теория государства и права. Исторические типы государства и права.
Отв.ред. В.Е. Гущев, М., 1977ж Всемирная история Т.1.под ред. Ю.П. Францова,М.,1956; Историческое и
логическое в познаний государства и права. Под ред. А.И. Королёва,Л. 1988. Основы теории политической
системы ред-ры;Ю.А. Тихомиров,В.Е. Чаркин,М,1985. Дробышевский С.А. Политическая организация
общества и право:историческое место и начало эволюции. Красноярск,1991. Фан Вень-Лань. Древняя
история Китая(от первобытно-общинного строя до образования централизованного феодального
государства;М.1958.с.56-66.Фан Вень-Лань.Общая история Китая.Т.1;Пекин,1953. История
Кореи,т.1;институт истории АН КНДР;М.1960.с.31-49. История Кореи,т.1,ред.Ванин Ю.В.М.1974.с.33-
66;История Вьетнама. ред.Мхитарян С.А (пер.с вьетнамского), М., 1983.с.24-39.Куба, историко-
этнографический очерки,м.1961.с.188-192

2
Gluckman M. Politics, law and Rituel in Tribal Society. Chicago/1965; Bayley D.H. Social Control and Political
Change. Princeton, 1985;Кубец Л.Е. Очерки потестарно-политической этнографии.М.1982.

192
ими рассматривается в качестве развитиго вида, основного субъекта политического
института. 1

Общеизвестно, что европейская социально-политическая и юридическая наука,


охватившая своим влиянием почти все человечество, сложилась в древней Греции и Риме.
Здесь было создано ядро её основополагающих понятий, которые в последствии всё более
развивались и обогащались на протяжении всей истории на основе обновляющейся
научных положений, теоретических выводов разработанных учёными различных народов
мира.

В частности, древнегреческие и древнеримские мыслители теоретически очертили


рамки тех основополагающих положений и понятий, которые вошли вдальнейшем в
социально-политическую и юридическую науку под названием политической системы
общества , её политических институтов. 2

Эти же аспекты общественно-политической реальности стали предметом


теоретического анализа всех крупнейших авторитетов социально-политической и
юридической мысли, которые создали фундаментальные произведения после древних
греков и римлян. Именно таковыми являлись: Ф. Аквинский, Н. Макиавели, Т. Гобсс, Ш.
Монтескье, Г. Гегель, И. Бентам, Д.С. Милль, К. Маркс, Ф. Энгельс, Г. Спенсер и др.3
Закономерным продолжением отмеченной многовековой традиции являются концепции
политических институтов, получившие признание среди современных политологов.
Последние разделяют мнения, согласно которому политические институты являются
формой организаций общественного управления, системой политических учреждений
(государства, политических партий, профсоюзов и т.д.). Они обеспечивают
государственную организацию общества.

Таким образом, с времён античности, политическая теория была занята


обсуждением вопроса относительно политических институтов. Главным вопросом при
этом являлся: какие политические институты в состоянии обеспечить формирование
наилучшего типа, как общества, так и само человека. С конца XVIII и особенно в XIX веке
вопрос о политических институтах приобрёл практическое измерение. Из-за активности
конституционалиских процессов, последовало новое институционализация,

1
Roberts G.K. Dictionary of political analysis N.Y.1971.Daverger M. Institutions politiqurs et droit constitutional.
P. 1970; Leftwich A. redefining politus. People, Resourcesand Power. London ete.,1983; Lehman E.W. The Theory
of the state versus the state of Theory.//American sociological Review.Wash; 1988; Cohen R. political
Anthropology//handbook of social and Cultural anthropology. Chicago,1973.

2
Дробышевский С.А. Политическая организация общества и право: историческое место и начало эволюций.
Красноярск,1991

3
Toma aqvineli, RvTismetyvelebis Sejameba, Tb;2004. nikolo makiaveli, mTavari, 1984. Томас Гоббс,
сочинения, Т.1, М., 1989;Т.2., М; 1991; monteskie S. l. kanonTa goni, Tb., 1994, georg vilhelm fridrix hegeli,
leqciebi istoriis filosofiaze, Tb; 2001; Бентам Иерения «Принципы законодательства», М..1895. Милль Д. С.
Представительное Правление, С.П.Б. 1907. К. Маркс и Ф. Энгельс соч.Т.3. Спенсер Г. Основания
социологии.т.1.С.П.Б.1888, Научные, политические и философские опыты.Т.1.С.П.Б. 1899.

193
индустриализация общества, его новой экономики государства нового типа - типа нации
и национального государства.

С 70-ых годов, особенно с 80-ых, XX века институционализм снова занимает


прочное место в политических исследованиях следует отметить что, в это время для
политической и вообще для социальной науки всё более приемлемым и свойственным
становится комплементаризм в теоретических и методологических подходах научного
исследования, так как, ни один отдельно взятый научный подход не может обеспечить
более или менее полноценного понимания и объяснения феноменов политики.

Политические отношения постоянно менялись и меняются, которые, разумеется,


зависят как от уровня общественного развития, так и от существующего соотношения –
внутри общества. Политика это взаимоотношения между отдельными социальными
группами, классами, нациями и государствами. Но также отношения между субъектами
складываются непосредственно благодаря политических организации и их органов.
Потому можно сказать, что политические институты представляют совокупность
политических организаций и политических учреждений, которые выражают и защищают
интересы данного общества (социальных групп, классов и наций).

Именно поэтому политологи часто к политическим институтам относят только


официальные государственные учреждения или те учреждения, о которых, в своё время,
писал Томас Гобсс в «Левиафане», распространяются полномочия государственной
власти, то есть легальные, разрешённые государством организации и структуры. 1

В политических институтах общества определяющим является система


государственно-правовых и других политических организаций и учреждений,
посредством которой осуществляется политическая власть. 2

Итак, своим социально-классовой структурой, общественно-политическим


характером, содержанием и формой политическим институтам непосредственно
относятся, прежде всего - государство, политические партии, профсоюзы, группы
интересов, лоббисты и др., которые созданы специально и признаны официально, как
выразители и зашитники интересов общества.

Ныне политические институты общества в большинстве странах Европы и


северной америки вместе государственными органами, включает в себя политических
партии, профсоюзов, групп интерессов, лоббистов, которые непосредственно участвуют в
осуществлении государственной власти или воздействуют на них. Например,
американские лоббистские группировки, легализованные и регистрируемые согласно
закону о регулирований лоббизма в США, принятому в конце 40-х гг. XX в. является
официальным политическим институтом, следует отметить, что в России в настоящее
время при отсутствии соответстующего законодательства лоббизм находится в «теневой»
части политического спектра. Поэтому лоббисты в параметры институциональности вроде
бы и не вписываются, хотя при этом довольно неплохо существуют и активно влияют на

1
Т. Гоббс, Левиафан или материя, форма и власть государства церковного и гражданского, М, 1936. с.184
2
В.И. Разин, Политическая организация общества как категория исторического материализма,М,1974,с.212-
213
194
принятие многих политических решений в стране. Тем не менее, россиские «теневые»,
лоббистские группировки – это уже признанный де-факто политический институт, иногда
даже более влиятельный, чем партийный. 1 Пример легализации лоббизма в США
демонстрирует характер взаимоотношений политической «субстанции» и «институции»,
когда складываются реальные отношения власти, с различными социальными группами
оформляющиеся в неофициальную, в правовом плане институциональную структуру,
которая затем становится официальным и легальным институтом политической системы,
что естественно возможно только при условии согласия и поддержке основных
общественных сил. 2

Подобные же связи между институциональным и субстанциональным аспектами


политической жизни существуют не только во внутренней политике на
макрополитическом уровне, но и в области международной политики, то есть на
мегаполитическом уровне, что ярко отразилось в процессе формирования институтов
Европейского Сообщества [ЕС]. Европейское Сообщество, как новый силовой «полюс»
начинает теснить старый институт, «полюс», то есть государство – нацию.
Перераспределение власти и влияния между ЕС и входящими в него государствами,
становление надгосударственных институтов (Европарламент и т.д.), «определение их
статуса, в особенности наделение их необходимыми полномочиями, установление
основных форм и методов деятельности, это отнюдь не произвольные решения, а
реализация идей и принципов, лежащих в основе западноевропейской интеграции,
формирования сообществ». 3

Необходимо отметить, что политическая партия, также как групповые интересы


представляют собой политический институт. Она является непосредственным
посредником между народом и государством, властью. Для деятельности партий
характерно особенные свойства и специфика. Политическая партия, из всех других
общественных организаций, сама представляет политическую организацию (Доуз). 4
Исторический партия возникла как представительная структура выразитель интересов
определённых социальных групп, слоя, классов как (институт) оппозиционных к власти и
других политических объединений институт. Прежде всего, важнейшей её целью является
приход к власти и обеспечение, поддержку со стороны народа. Вместе с тем главнейшей
задачей деятельности политической партии является упрочнение связей и
взаимоотношений между различными развлетлениями власти, между местными и
центральными органами государственного управления, между его разными институтами.
Так же в её функцию входит артикуляция и защита интересов как каждого гражданина,
так и всего общества, её отдельных социальных групп, слоёв и классов.

В современной специальной литературе теоретическим проблемам о политических


институтах общества, особенно определению её понятий и структуры, уделялось
значительное внимание.

1
Дегтярёв А.А. Основы политической теории, М., 2009, с.23
2
Там же
3
Мутагиров Д.З. Международные политические институты, М., 2009, с.24
4
ix. S. TeTvaZe, politikuri institutebi-xelisuflebis ganxorcielebis meqanizmi, Tb, 1997, gv.39
195
В частности, ещё в XIX и начале XX веков, в политической мысли (несмотря на
прорыв, совершённый марксизмом) доминантой всё ещё выступало представление о
государстве , как о субстанциональном начале политической жизни, а под политическими
институтами понимаешь лишь административные учреждения и юридические нормы. Но
начиная с классических работ К. Маркса 1, Г. Спенсера 2, М. Вебера 3, в политологии и
социологии, в противовес государственно-правовому или административно-
юридическому пониманию политических институтов, складывается качественно новый
социологический подход к институтам вводимым проблему соотношения субстанции и
институции в политической сфере, содержания и формы на новый теоретический уровень
в их политических отношениях.

Термин политический «институт» происходит от латинского слова «institutum»,


что означает «установление» или «учреждение» 4. В этом смысле этимологический почти
дословную интерпретацию институтам даёт М. Вебер 5, отмечая, что государство, как
рафинированный пример института, составляет сообщество людей, поведение которых
основывается на рациональных установлениях (нормах конституций, законах и т.д.).

Французские политологи (М. Прело, Ж. Бюрдо, М. Дюверже) выделяют два


основных компонента, входящих в содержание политологического института: во-первых,
идеальную модель самой системы отношений и, во-вторых, это собственно
организационные структуры, воспроизводящиеся в коллективной политической практике
вследствии политической деятельности и опыта 6.

Политические институты – весьма сложная система, характеризующаяся


разнообразием элементов и их связей. Но большее число элементов и их связей далеко не
всегда ведёт к большей организованности и упорядочности системы. Развёртываясь в
пространстве (экстенстивная структура) и во времени (интенсивная структура),
политические институты, в силу обострения в обществе определённых внутренних
социально-политических противоречий приобритают хаотический характер, приходя в
конце концов к своему окончательному распаду. Однако, пока они функционируют как
система, в её структуре возникают регулятивные процессы, направленные на сохранение
этого её состояния.

Таким образом, политические институты – это прочная форма общественно-


политического взаимоотношения, которая регулирует определённый сегмент отношений
(деятельности, взаимосвязи, поведения, действий) политической власти в обществе.

Политические институты не просто сумма любых субъектов, а система внутренне


организованных её элементов. Только системное изучение субъектов (элементов)

1
К. Маркс, гражданская война во Франции, М., 1987, восемнадцатого брюмера Луи Бонапарта, М. 1987,
Капитал, Т.1 М,1988,Т.2,М,1988,Т.3,М,1989.
2
Спенсер Герберт,Основание социологии, Т.1;СПб.1888; Научные политические и философские опыты,
Т.1.общая редакция А.А. Рубакина, СПб.1899, Личность и государство, СПб.1908
3
m. veberi, narkvevebi religiis sociologiis Sesaxeb, Tb, 2004; politika rogorc mowodeba da xeloba, Tb., 1994.
4
Дегтярёв А.А. Основы политической теории, М., 2009, с.17
5
m. veberi, politika rogorc mowodeba da xeloba, Tb., 1994, gv.12-13

6
Дегтярёв А.А. Основы политической теории, М., 2009, с.19
196
политических институтов, а не их изолированное рассмотрение как таковых может дать
адекватную, объективную информацию полностью о политических институтах.

Самым особенным субъектом политических институтов является государство.


Также важнейшими субъектами являются: группы интересов, лоббисты, политическая
элита, политическая партия и профсоюзы.

Государство – особенный субъект политических институтов.

Вопрос о государстве, о её сушности и роли в развитии общества относится к числу


важнейших вопросов теории и практики. Поэтому интерес к государству, как основному
субъекту политических институтов, неуклонно растёт.

Государство – это система институтов и организаций, главной задачей которых


является управление общественными делами с целью сохранения целостности общества и
обеспечения его развития. Эту задачу государство обычно решает путём принятия
законов, указов, иных нормативных актов, объязательных для населения.

Таким образом, государство – продукт конкретного развития общества. Оно


приобретение интеллектуального творчества, мышления общества. В результате
социального, экономического, нравственного, психологического и других
закономерностей, государство складывается главнейшим правящим политическим
институтом общества.

Социальное назначение государства.

Конкретная проблема социального назначения государства, непосредственно


обусловлено характером и сущностью самого государства. А также теми задачами и цели
стоящими перед государством как обычного социального явления (феномена). Вместе с
развитием общества, её социальными и техническими изменениями изменяется и
развивается общесоциальная функция и задача государства. Расширяются её социальные
объязательства в отношении общества. Её общими социальными вопросами являются
органические стороны деятельности государства, которые проявляются непосредственно в
социальной обеспеченности и благосостоянии общества.

Доктрины (теории) возникновения государства.

О возникновении государства существуют множество взглядов и доктрин (теорий).


Поэтому, с целью лучшего осмысления и представления указанной проблемы необходимо
в кратце рассмотреть некоторые из них, более традиционные и свойственные для данной
эпохи.

Теологическая (теократическая) теория. Данная теория исторический самая


древняя по которой государство возникло и существует по воле и велению бога.
Представителями этой теории являются учёный богослов Тома Аквинский и Французский
философ – Жак Моритен.

Теория общественного договора.

197
По данной теории государство возникло в следствии добровольного объединения
людей, на основе обоюдного соглашения и общественного договора. С целью того чтобы,
люди смогли добиться всеобщего мира, справедливости и благоденствия. Они, согласно
договора, значительную часть своих прав передали государству, а государство со своей
стороны, взяло на себя объязательства защитить собственность, свободу и обеспечить
безопасность каждого члена общества.

Представителями этой теории были: в Голандии – Гуго Гроций и Бенедикт


Спиноза, в Англии – Томас Гобсс и Джон Локк, во Франции – Шарль Луи Монтескье и
Жан-Жак Руссо, в России Александр Радищев.

Теория Насилия. Данная теория, достаточно распространённая теория.


Последователи которой утверждали, что государство возникло вследствии
оборонительных и завоевательных войн. Они убедительно доказывали то, что основной
причиной образования государства является исключительный акт военного и
политического или политического насилия. Научное обоснование этой теории насилия
более широкое распространение получило в трудах представителей социально-
политической науки XIX-XX веков. По их мнению возникновение частной собственности,
классов и государства является результатом внутренного и внешнего насилия, т.е.
непосредственно логическим итогом политического действия.

Видными представителями теории насилия являлись немецкие философы К.


Кауцкий, Е. Дюринг, австрийский государствовед Л. Гумплович.

Материалистическая (классовая) теория возникновения государства.

Согласно этой теории, государство непосредственно возникло в результате


коренного изменения в сфере экономической жизни общества. Когда общественное
разделение труда, дальнейшее усовершенствование орудий труда, вызвало
стимулирование роста продуктивности труда. В обществе образовался избыток продуктов,
которые оказали содействие образованию частной собственности. Возникновение частной
собственности со своей стороны, вызвало имущественное и социальное неравенство.
Общество постепенно разделилось на различные группы, на классов и социальных слоев.

Таким образом, суть марксистской (материалистической) теорий состоит в


следующем, что государство возникло вследствии разобщения общества на классы.
Исходя из этого, государство есть исторический переходящее, временное явление,
которое возникло вместе с образованием классов и также должно исчеснуть вместе с
исчезновением классов.

Учение о материалистической (классовой) основе возникновения государства


изучена в трудах К. Маркса и Ф. Энгельса. 1 В дальнейшем марксистская теория
возникновения государства своё обоснование нашло в сочинениях русских марксистов,

1
К. Маркс, Ф. Энгельс, Манифест коммунистической партии,М. 1988. К. Маркс, критика Готской
программы,М.1989. Ф. Энгельс,Возникновение семьи, частной собственности и государства,М.1989.
198
теоретиков и революционеров и основоположника советского государства – Владимира
Илича Ленина (Улянова) и Иосифа Висарионовича Сталина (Джугашвили). 1

Психологическая теория. Представители данной теории, проблему возникновения


государственно-правовых явлений и власти увязывают с психологией людей. По их
мнению появление государственной власти и правовых норм обусловлены исключительно
психологическими испытаниями и потребности людей и непосредственно действуют под
воздействием психологических факторов. Представителем этой теории был польский
учёный, долгое время ведши научную деятельность в дореволюционной России, социолог
и правовед Л. Петражицкий.

Патриархальная теория. Согласно этой теории Государство является


естественным продуктом человеческого общежития и взаимоотношений. Оно возникло в
результате роста и расширения патриархальной-первоначальной ячейки общества – семьи,
а государственная власть из патриархальной семьи – как первоначальной ячейки общества
произошли все остальные институты, включая государство. Основоположником данной
теории считается Аристотель, а среди известных последователей выделяется идеолог
английского абсолютизма в XVII веке Фолмер, более познее время приверженцы
абсолютизма в Германии, Бонгак и Волтман.

Патримональная теория. По этой теории, государство возникло в следствии


появления собственности на землю на имение. Partimonium- по латинский значит имение,
собственность. Последователи патримональной доктрины был швеицарец Галер, целью
которого было защитить средневековые порядки патримональными воззрениями о
политической власти. По его мнению помещик как владелец земли, также в это время
являлся и «как бы королём» на своей земле. Таким образом, последователями этой теории
государство представлено как частная собственность монарха. Они не учитывают
особенности государственной власти являющиеся как публичной властью, как главной
объединительной, организующей и одновременно как принудительной силой в обществе.

Органическая теория. Данная теория возникновения государства объясняет


«биологическими» причинами. По мнению теоретиков этой доктрины, само государство и
общество своей структурой подобно человеческому организму. Представления о
государстве как качественно схожего человеческому организму сложились ещё до нашей
эры в древней Греции. В частности, Платон структуру и функции государства сравнивал с
способностями и духовным обликом человека. Также, Аристотель считал, что государство
определённо схоже живому организму человека. «Государство состоит из различных
частей, подобно тому, как каждое живое существо (человек) состоит из духа и тела.» . . 2
В XIX веке её видным представителем был английский социолог Г. Спенсер. По его
мнению, государство есть произведение сил природы. Оно появляется вместе с людьми и
само подобно человеческому организму отдельные части, которого соответствуют частям
государства. Государственная власть ею рассматривается как выражение господства

1
В.И. Ленин, Государство и Революция,М.1986. Марксизм о государстве, М.1982. и др. И. Сталин, К
вопросу об основах Ленинизма, М, 1958.
2
Аристотель, Политика, часть 1.
199
целого над составляющими его частями (по аналогии с живыми организмами, у которых
части подчинены благому целому).

Типы государства. Понятие исторического типа государства. Каждой


общественно-экономической формаций соответствует определённый исторический тип
государства. Исторический тип государства это такая категория, которая отражает
совокупность основных свойств, и качеств, всех тех государств, которые относятся к
одной и тойже, общественно-экономической формации и которая обусловлена общей
основой экономического базиса, классовой сущностью и основными принципами
организаций.

В истории известны следующие исторические типы соответствующей социально-


экономической формациии: рабовладельческий, феодальный, капиталистический и
социалистический.

Этот марксистский, классово-формационный подход к типологии государств


являлся в ещё единственным взглядом в нашей научной или учебной литературе. Но в
противовес марксистской теории возникла и получили более менее распространение
новые воззрения в области типологии государств в основе которой лежат определённые
характерные черты и свойства! Например, цивилизованное, нецивилизованное,
демократическое и автократическое, правовое и неправовое и т.д. В общем, само понятие
типа государства многогранное. Она складывается на основе различных научных
исследований, положений и выводов. В результате которого потом происходит
конкретизация общих свойств и черт присущих той или иной группе государств.

Формы государства. Формой государства называется такое устроиство


государства (в полном смысле этого понятия), которое является установленной
господствующим слоем или избранной народом организацией высшей суверенной власти
и структурой государственных органов, теми исключительными средствами и методами,
которое необходимо в государстве для осуществления политической власти.

По форме правления государств в основном подразделяют на монархию и


республику.

Монархия - самодержавная или ограниченная власть одного человека (короля,


царя, императора), которая обычно передаётся по наследству.

В частности, монархию также подразделяют на следующие разновидные виды: на


деспотическую (рабовладельческую монархию, где власть монарха едина, абсолютна т.е.
неограничена), или же, когда власть царя ограничена сословно-представительным
органом – парламентом, т.е. конституционная, когда власть монарха, ограничена
конституцией, которая утверждена парламентом или учрежденным собранием. Монархия
имеет полномочия изменить конституцию).

Республика – форма государственного правления при которой выборы высших


органов власти происходит полной или значительной частью населения на определённый
срок.

200
В истории известны в основном следующие виды республиканского правления:
рабовладельческая, феодальная, буржуазная, социалистическая.

С давних пор, ещё Древнему миру были известны формы своеобразного


республиканского правления. В этот период античных передовых, культурных,
цивилизованных странах какими являлись Древняя Греция и Древний Рим, уже отчётливо
обозначились различия между монархией и республикой, между аристократией и
демократией.

В феодальной эпохе, в месте с феодальными монархиями в некоторых странах


складываются феодальные города-республики. Складывание такой формы
государственного правления было обусловлено развитием, ремесла, торговли, техники и
культуры, последующим ростом и усилением городов, их упорной борьбой, которую они
вели против своих сеньёров за независимость.

Буржуазная республика. В современном мире существуют три основных видов


буржуазно-демократической республики: это парламентская, президентская и
полупрезидентская (смешенная).

Парламентская республика, такая современная форма государственного


правления, во время которого в механизме государственной власти ведущая роль
принадлежит выборному законодательному органу – Парламенту. Парламентские
республики: Федеральная Республика Германии, Австрия, Италия.

Президентская республика достаточно распространённая современная форма


государственного правления. По сравнению с парламентской республикой в
президентской республике в руках президента одновременно объединены полномочия
главы государства, также и главы правительства. Он возглавляет внутренную, так и
внешную политику страны, является главнокомандующим вооружённых сил (США,
Бразилия, Мексика).

Полупрезидентские (смешанные) республики – третья современная форма


республиканскоо правления, где существует правительство, ответственное одновременно
и перед парламентом и перед президентом. Иными словами, порядок назначения премьер-
министра или правительства в целом является согласительной процедурой между
парламентом и президентом, избранным независимо от парламента. Полупрезидентская
республика функционирует во Франции, в России, в португалии, в Польше, в финляндии и
др.

Социалистическая республика. Всецело новая и особенная форма


государственного правления. В начале возникла в России, в результате октябрской
социалистической революции, потом непосредственно распространилось по всему
Советскому Союзу, позднее в ряде государств мира. Социалистическая республика, как
форма правления государства трудящихся, чётко освещено и проанализировано в трудах
основоположников Марксизма.

201
Советское общественно-политическое и правовое научное мышление выделяло три
вида социалистической формы государственного правления: это – Парижская коммуна,
Советская республика и народно-демократическая республика.

Формы территориального устроиства государства. Под формой государственного


устроиства понимается внутренное строение (конструкция), национальная и
административно-териториальная организация государства. То взаимоотношение, которое
существует между центральным и местными органами власти. В частности соотношение
центральной и региональных органов власти.

С точки зрения государственного устроиства государства подразделяются на


унитарные (единие государственные образования), федерации (союз юридически
относительно самостоятельных государственных образований: штатов, кантонов, земель и
т.д.), конфедерации (государственно-правовые объединения).

Политический режим. Важное значение для характеристики формы государства


имеет политический режим, т.е. методы осуществления государственного руководства. В
более широком пониманий политический режим охватывает степень реализации
демократических прав и свобод личности, отношение государственной власти к правовым
основам общественной деятельности, соотношение официальных конституционных и
правовых форм с реальной политической жизнью.

В настоящее время выделяют три основных типа политического режима:


тоталитаризм, авторитаризм и демократию.

Тоталитарному режиму свойственны огосударствление всех легальных


организаций, дискреционные (законом не ограниченные) полномочия властей,
запрещенние демократических организаций, ликвидация конституционных прав и свобод,
милитаризация общественной жизни, репрессий в отношении прогрессивных сил и
инакомысляших вообще.

Авторитаризм – такая форма политического режима, при которой процедура


демократических решений или вовсе отсутствует или носит фиктивный, показной
характер: власть не формируется народом. Реальная власть концентрируется в руках
правящей элиты, отбор в которую происходит в порядке специальной процедуры. Для
авторитаризма характерны чрезмерный централизм, монополизация власти элитной,
строгая иерархия в отношениях между её членами, прямая опора на военно-карательный
аппарат. Верховная власть в авторитарном государстве обычно сосредоточено в руках
Лидера.

Демократический политический режим – основанная на признании народа в


качестве источника власти, на его праве участвовать в решении государственных дел и
наделений граждан достаточно широким кругом прав и свобод.

При демократическом правлении существует практика разделения власти на


законодательную, исполнительную и судебную, что препятствует концентрации всей
полноты власти в одних руках. Складывается многопартийность, идеологический
плюрализм, граждане получают право на создание различных ассоциаций.
202
Правовое государство. Взаимоотношение государства и демократии ясно
выражено в понятии правового государства. В частности, с идеей правового государства
связано, поиски более совершенных и справедливых форм общественной жизни. История
формирования концепции правового государства охватывает длительный период, с
античной эпохи до окончания XIX века.

Выдающиеся мыслители античной эпохи: Сократ, демокрит, Платон, Аристотель,


Полибий, Цицерон считали, что самым справедливым представляется, такая политическая
форма общественной жизни, когда закон является объязательным для каждого
гражданина как для всех членов общества, так и непосредственно для государства.

Вначале XIV-XVI вв. прогрессивные мыслители того времени, Н. Макиавели и


Жан Боден передали идеи правового государства с позиции истеризма. Они попытались
на основе практики и многовековой истерии существования государств объяснить
принципы политической жизни, очертить контуры идеального государства, который
отвечал потребностям того времени. XVII-XIX вв. – новый этап в создании концепции о
правовом государстве. В её разработке особенная заслуга принадлежит таким мыслителям
какими были Г. Гроций, Б. Спиноза, Т. Гоббс, Дж. Лок, Ш. Монтескье, Д. Дидро, Эм.
Кант, Г. Гегель, Г. Джеферсон и др.

В разработке концепции о правовом государстве весомый вклад внесли немецкие


правоведы К. Вескер, Р. Фон Моль, И. Штиль и др. Они формирование правового
государства считали исторической необходимостью. Термин «правовое государство»
окончательно утвердило своё место в их трудах. 1

Следует отметить и роль русских юристов второй половины XIX в. и начало XX в.:
П. Новгородцев, В. Гессен, В. Кистяковский и др. 2 В деле развития концепции о правовом
государстве. В начале XX века в основном завершилось многовековая история
формирования концепции о правовом государстве.

В Советском Союзе отношение к теории правового государства изменилось в конце


80-ых и в начале 90-ых годах XX века. Тогда появились ряд трудов посвящённых
исследованию правового государства. Авторами этих трудов явились З. Черниловский, А.
Венгеров, Б. Лазарев, В. Кудрявцев и др.3 В этот же период, в Грузии началось
исследование вопросов правового государства, которое своё освешение нашло в научных
трудах: Г. Инцкирвели, О. Мелкадзе, Г. Лобжанидзе, Б. Саванели, К. Шария и др. 4

1
См. TeTvaZe SoTa, politikuri institutebi – xelisuflebis ganxorcielebis meqanizmi, Tb., 1997, gv.14
2
П. Новгородцев, Лекции по истории философии права, учения нового времени, XVI-XIXвв. М. 1998.
В. Гессен, Основы конституционного права,М, 1917, Кистяковский Б. Государство правовое и
социалистическое, Вопросы философии, №6, М, 1990. С.141-159
3
З. Черниловский, Правовое государство:на перекрёстке мнений в кн. Право и власть, М.1990; Венгеров А.
Несущие конституции правового государства, в кн. Право и власть, М. 1990; Лазарев Б.М. Что такое
правовое государство? М, 1990. Кудрявцев В.Н. Какое государство мы строим? М, 1991
4
givi inwkirveli, saxelmwifosa da samarTlis Teoria, Tb., 1996. o. gamyreliZe, brZola samarTlebrivi
saxelmwifosTvis 2 wignad; o. melqaZe, sazRvargareTis qveynebis saxelmwifo samarTali, wigni I, Tb., 1996;
samoqalaqo sazogadoebis formirebis problemebi, Tb., 2004; g. lobJaniZe, samarTlebrivi saxelmwifo da samoqalaqo
sazogadoeba, Tb., 2002; b. savaneli, samarTlis Teoria, Tb., 1997; k. Saria, samarTlebrivi saxelmwifo, Tb., 2009.
203
Содержание правового государства проявляется в её характерных чертах
(признаках) из них можно выделить следующие признаки о которых среди политологов и
правоведов существует единое мнение.

Первое – это правовое ограничение государства т.е. по которому оно является


государством ограниченным правом. В этой области исключительная роль принадлежит
государственному праву.

Второе – это верховенство закона и равенство каждого перед ним. Среди законов
исключительное место принадлежит конституции, которая отражает общественно-
политический строй страны, определяет систему и компетенцию органов власти,
основные права и объязанности граждан, избирательную систему и т.д.

Третье – защита прав и свободы человека, обеспечение соотвествующих условий


для её осуществления.

Четвёртое – это политический плурализм является тем важным средством, с


помощью которой в политической сфере полностью отражаются интересы всего общества
и её составных частей – социальных слоёв и групп.

Пятое – это принципы разделения государственной власти. В этом направлении, в


частности, выделяют-вертикальное и горизонтальное разделение. Вертикальное – это
такое разделение власти, когда дело касается размежевания (разделения) компетенций
между центральным и местными органами государственной власти. Горизонтальное
разделение это разделение на законодательное, исполнительные и судебные органы.

Шестое – признак, который является самым важным и характерным для правового


государства это суверенитет. Впервые термин суверенитет в научный мир внес известный
юрист Жан Боден XVI веке. Настоящее время формами суверенитета во всех их
проявлениях признаны, народный и национальный суверенитеты.

Ныне, вопросы правового государства вновь сохраняют свою теоретическую и


практическую актуальность.

Государственные функции. Функцией государства называются основные


направления деятельности государства её важнейшие виды и стороны в которых
выражена роль и сущность государственного управления общества.

Основные функции государства прежде всего подразделяются на внутреннюю и


внешнюю функции.

Государственным механизмом называется система государственных органов,


посредством которой осуществляется внутренняя и внешняя функции страны. Эту
систему часто называют государственным аппаратом, а также государственной машиной.

Группы интересов. Лоббизм.

В минувшев XX веке коренным образом изменилась политическая реальность,


политические отношения. Всесторонне выросло значение отдельных организованных
групп, объединений и союзов. В частности складывались общественно-политические
204
организации и движения, чтобы непосредственно оказать воздействие на политическое
руководство (т.е. на власть). В политической науке также общественно-политические
организации и движения называются группами интересов, лоббистами.

В современном обществе представлено множество различных социальных групп:


профессиональные, этнические, трудовые коллективы предприятий и учреждений, группы
друзей, группы идеологических единомышленников и другие.

В настоящее время группы интересов, подобно политическим партиям,


представляют одну из важнейщих связывающих звеньев между государством
(правительством) и остальным обществом граждан. Их возникновение вызвано теми
причинами, какими причинами было обусловлено формирование полотических партий в
своё время.

Таким образом, группа интересов, это единство организованных индивидов,


которых объединяют конкретные политические цели и которые стремятся оказать
влияние (воздействие) на политические решения.

Вобщем, теоретическая разработка политической проблематики групповых


интересов начиналось в начале XX века. В этой области самая большая
заинтересованность проявилась со стороны американских и английских политологов (А.
Смит, Ч. Бирд, В. Вилсон, Л. Лоуелл, Р. Форд, А. Харт и др.). Заслуживает внимания
теория известного американского философа и социолога Артура Бентли о
государственном управлений как взаимодействия групповых интересов, которые
представляло противоположным воззрением в отношении господствовавшего в то время
традиционного понятия о государственном правлений. 1908 г. В Чикаго была издана его
книга «Процесс государственного управления. Изучение ответственного воздействия. 1

При освещений проблемы относящейся группе интересов, целесообразно выделить


следующие существенные вопросы какими являются понятия, сушность, типология,
модели и функции.

Если говорить о понятий группы интересов её можно сформулировать следующим


образом, что это есть добровольное объединение индивидов, которое создано с целью
выражения и защиты их интересов перед государством или других политических
институтов.

На следующий день, в политической науке сложился довольно широкий спектр


типологий групп интересов, который предусматривает различные особенности их
строений и деятельности. Поэтому с точки зрения возникновения и организованности
таких групп подразделяют на три части: на традиционные, институализированные и
аномические группы. Однако с учётом специализаций действия группы интересов их
делят также на ассоциативные и неассоциативные группы.

Если рассматривать функций групп интересов, то ими представляются прежде


всего: артикуляция интересов, второе, это осуществление групповой интеграций.

1
См. i. rexviaSvili, j. jaliaSvili, v. xoWolava, politologia, Tb., 1996, gv.157
205
Группы интересов при осуществлений своих функций прибегают к
апробированным формам, методам и способом воздействия на власть.

Возможно выделение нескольких моделей взаимоотношения государства и группы


давления. Значительная часть учёных считают, что модели участия группы интересов в
политике всецело зависит от конкретной политической културы, политической культуры,
политической системы, институциональной структуры, а также от политических
процессов в обществе. Выделяют следующие виды моделей: это – плуралистическая
модель, корпоративная модель, модель «новых правовых».

Одной из важнейших форм активности группы интересов, также является


лоббирование. Лобирование означает посредством собственного представителя в
политику подать свои мнения и требования. Понятие «лобби» в широком смысле тоже
самое, что группа интересов, поскольку тот же «лобби» своей целью ставит воздействие
на власть.

Лоббизм как понятие отражающее определённое явление и института возникло и


получило своё развитие в соединённых штатах Америки. Американская модель носит
большое влияние оказало на Канаду; что касается подхода к этой проблеме со стороны
европейских стран, у большинства из них нет единого правового акта по вопросу
регулирования лоббизма.

Существует три тактики лоббирования. Первое, непосредственное лоббирование,


которое осуществляется с помощью представителей законодательных групп.
Персональное лоббирование это повседневный процесс. Лоббисты сохраняют контакты с
чиновниками конгресса и сообщают им информацию, т.е. соответствующие данные.
Второе – лоббирование широких масс, которое охватывает членов группы и также тех
людей, которые не являются членами этой организации, но сочуствуют их политическим
стремлениям. Третье – информационные компании обращены к обществу. Поскольку
заинтересованные группы хорошо чувствуют себя при поддержке общественности.
Потому что общественная поддержка их действий в процессе лоббирования, предаёт всё
больше им сил. По их мнению они смогут завоевать поддержку, если они познакомят
общество со своей позицией и с теми данными, которые подцепят эту позицию.

Политическая элита. Политическая элита является выразителем интересов


различных социальных объединений данного общества. Несмотря на то, что она
представляет меньшиство общества, ей принадлежит важнейшая роль в сфере социально-
политической жизнии в обществе. Поскольку политическая элита от имени малых
объединений или широких слоёв населения действует и обеспечивает целенаправленную
деятельность общества.

Политическая элита представляет собой лучшую часть социально-классовой


структуры (класса, социального слоя, группы) общества, которая является носителем
«элитарных ценностей», т.е. это общность избранных стоящих на высоком пъедестале
(ступени) социально-политической иерархии, которая даёт ей возможность быть
активным участником важнейших решений страны или оказать воздействие на них. В
частности, элита французское слово и дословно означает лучшее, избранное.

206
Политическая элита не однородная. Возможно существование столько элит сколько
видов деятельности ведет само человечество. Неоднородность обусловлено ряд факторов.
Это дифференциация политических институтов, которое со своей стороны визывает
возникновения относительно автономных (независимых) иерархивных структур
политического влияния над обществом: государственные органы, которые осуществляют
публичную власть (парламент, глава государства), административные государственные
учреждения, крупные политические партии. Второе, перераспределение полномочий
между органами центральной, региональной местной власти, третье, развитие
политического и идеологического плурализма в демократических обществах, которое
непосредственно оказывает влияние на общественную ориентацию (направление)
политической элиты.

Возможно два варианта рекрутирования политической элиты. Первое –


рациональное, которое непосредственно связано с кардинальным обновлением
персонального состава правления элиты (группы). Второе, это последовательная смена в
политической иерархий, которое подразумевает назначение новых персон на постоянно
освобождающихся должностях.

Теории элиты – существуют три основных теорий элиты: аксиологическое,


функциональное, институциональное.

По аксиологической теории, элита представляет составную часть высшего слоя


общества. Она отличается от остальных членов общества теми качествами, которое для
этой категории гарантирует власть и престиж. Основоположником данной теорий
является классик социологии Вильфредо Парето (1848-1923).

По функциональной теории, можно править от имени народа, но не посредством


народа. Народ из-за многочисленности и неорганизованности не может править. А элита
наделена теми качествами и квалификацией, которое даёт им право занять руководящие
позиции в обществе. Суть этой теорий изложена в трудах Гаетано Моска и Роберта
Михельса.

По институциональной теорий, в вопросе понятия элиты преймущество придаётся


принципу институционального подхода. Данная теория элиту разясняет в основном с той
позиции и социального значения, которое они имеют в этих институтах и с точки зрения
тех социальных структур, которые эти институты создают. Автором институциональной
теорий является Чарлз Мане (1916-1962) и она сформулирована в его труде
«Господствующая элита».

На основе вышеизложенного можно изложить основные признаки присущие


политической элите: 1. Политическая элита необходимый составной элемент социальной
структуры общества. 2. Основная функция политической элиты это управлять обществом.
3. Для политической элиты присуще высокий профессионализм и квалификация,
образование, опыт. 4. Политическая элита располагает властными возможностями,
богатством и социальным положением. 5. Политическаойэлите характерно
количественная и качественная дифференциация, как вертикальная, так и горизонтальная
с точки зрения мобильности. 6. Определяющим признаком элиты является нахождение на

207
высокой ступени социально-политической иерархии. 7. На основе существующей
иерархии выделяются лидеры и нелидеры. 8. Статус престиж политической элиты, кроме
занимаемой должности определяет богатство и образование, а также широкая сеть
внешных связей.

Политические партии. Политические партии составляют весьма важный и


существенный элемент политических институтов. Они также как группы интересов
являются связывающим звеном между народом и властью. Их главной целью
представляется зашита определённой социальной группы или групп, класса общества
путём завоевания (добывание) власти и утверждения соотвествующих социально-
экономической и политического строя.

История и теория политических партий начинается с буржуазного строя, притом с


начала. Первые партийные группировки возникли в городах республиках северной
Италии. Первые партии являлись неустойчивыми и организационно неоформленными
объединениями. Реально партий появились в период приближения и непосредственного
хода буржуазных революций. Как группировки, сторонники королей и феодалов с одной
стороны и также как выразители и защитники интересов буржуазии, с другой стороны.

Победа буржуазных революций со своей стороны ускорила развитие либеральной


социально-экономической и политических отношений.

В частности настоящая история политических партий начинается с конца XVIII


века, с начала Великой Французской революции, когда политические партии начали
выполнять роль реального политического фактора. Именно с конца XVIII века и по
полный период XIX века особенно возросло влияние и роль политических партий.
Партииная система стала частью механизма буржуазной власти.

Со второй половины XIX века вопрос политической партии в теоретическом


мышлении политики достигает полной легализации и легитимации. Научное освещение
этой проблемы принимает определённую форму.

В XX веке по вопросу политической партии первые политологические труды были


созданы М. Острогорским, Р. Михельсом, М. Вебером, какими являлись: Р. Михельс –
«социология политических партий в условиях современной демократии», М. Вебер – «как
призвание и профессия», Острогорский М. – «емократия и политические партии».

По данному вопросу заслуживают внимания взгляды русского учённого А.


Радищева. Он историю формирования и развития политических партий разделил на три
основных исторических этапа. Первый этап по его мнению, охватывает конец XVIIв. и
весь XVIIIв. В это время начинается складывание политических партий в западной европе
и в Америке. Второй этап – это период когда по пути поэтапного развития
парламентского, конституционного основ буржуазной государственности, политические
партии укрепили свой политико-правовой статус. В XIX веке партии стали мощным
представительным институтом общественных интересов. Третий этап – период, когда
партии стали не только органическим, но и одним из основных элементов политического
порядка, в системе складывания и функционирования власти. В политической науке
существует несколько определений партий. По определению одной из них, политическая
208
партия эта такая организация, которая помогает кандидатам в занятии государственных
должностей от имени этой же организации.

По нашему мнению, партия это есть прочное объединение единомышленников, т.е.


(индивидов) людей носителей единой идейно-политических взглядов и интересов, целью
и задачей, - стратегией которого являются завоевание, организация и осуществление
власти. Она располагает разработанной тактикой, планом действия – а также уставом, в
которой сформулированы структура партии, принципы партийного руководства и порядки
практической деятельности. Если выразится в кратце, основные направления
деятельности политической партий как на ближайшее так на длительное время
отражаются в программных и уставных документах партий.

Для того, чтобы конкретно разобратся какую роль выполняют политические партии
в современном обществе, нужно рассмотреть функции партий.

Первая функция, это участие в избирательных компаниях. Значимость этой


функции обусловлено логикой возникновения политических партий, как особых,
своеобразных электоральных машин или вообще партийного электората.

Вторая функция является разработка идеологических концепций, программ,


привнесение политических ценностей в массовое сознание.

Третья функция политических партий, это артикуляция и агрегация интересов


различных социалистических групп. Они не просто функционируют, артикулируют
интересы отдельных групп, но стремятся к их обобщению, выделению приоритетов,
созданию комплексных программ, учитывающих и связывающих между собой
устремления разных слоёв общества.

Четвёртая функция, политических партий разумеется - формирование и


рекрутирование политической элиты и политических кадров.

Пятая функция, это есть политическая социализация и мобилизация, суть и


значение, которого состоит в следующем её умений, способностях и возможностях в
организаций масс в обществе с целью решения определённых задач.

На современном этапе развития общества, важнейшим параметром, дающее


возможность различить типы партий, является внутренняя структура политических
партий. Первый на этот фактор обратил внимание французский политолог М. Дюверже.
Созданная им классификация получила самое широкое распространение. М.Дюверже
политические партии поделил на кадровую, массовую и строго централизованную.

В обществе партии подразделяют на правящую и оппозиционную партию.


Правящие партии те партии, которые победили в парламентских выборах и сформировали
кабинет правительства. Оппозиционной партией являются такие партии, которые не
победили в выборах и не представлены в правительстве.

Функционирующих в обществе партий такие подразделяют по количеству.


Политической науке общепризнано классификация политической системы Мю Дюверже.
Он все политические партии поделилЖ однопартийной, двухпартийной и многопартийной
209
системой. Надо отметить то, что в обществе партийную систему делят также на
конкурентную и неконкурентную.

Таким образом, партийная система – это сложная сеть отношений и


взаимоотношений складывающихся между партиями, а также между политическими
институтами и партиями.

Профсоюзы, как организация трудящихся существуют уже более двух веков.


Стимулом к их созданию были не только общность интересов рабочих одной профессий,
одногопредприятия одной отрасли, но и с самого начала – стремление к единству в
совместной борьбе за свои права.

В процессе своего развития профсоюзы росли и крепли, превратившись в


неотьемлемую часть общественно-политической структуры общества. К их мнению как
по социально-экономическим, так и по крупным политическим вопросам вынуждены
были прислуживаться не только предпринимательские круги, но и правительства,
политические партии, другие общественные организации.

Профсоюзы за период своего длительного существования, в процессе непрерывной


борьбы за свои интересы и права, выделились не только массовостью, организованностью,
но и примерным боеспособностью. Правда, эти исторические процессы сопровождались
периодами спада, но были также, разумеется преимущественно периоды подъёма, т.е.
самоотверженной борьбы. Их боеспособность всегда проявлялась в таких формах борьбы
какими были: стычки, забастовки, демонстрации, массовые митинги, использование
тактики бойкота, гражданская неповиновенность и др. Например, 2011 году с
требованиями защиты социально-экономических прав движение под руководством
профсоюзов получило всеобщий характер, размах. Перманентные массовые выступления
имело место в ряде стран Европы: в Греции, Франции, Англии, Италии, Португалии,
Испании и т.д.

Профсоюзы органически составная часть политических институтов. Они вносят


весомый вклад в деле строительства социально-экономических и политических основ
страны. Соответственно их роль в обществнной жизни государства всё более растёт.

Вообще, профсоюзы как влиятельная общественная сила играют наиважнейшую


роль в процессе демократизации. Их место в нём определяется тем, что они являются
нетолько массовой организацией, но они представляют также политическую силу, сила
которых растёт день за день.

Демократизация политической и общественной жизни включает в себя в виде


необходимого условия усиления роли профсоюзов. Во всех цивилизованных странах, где
сегодня проходит прцесс демократизации, процесс её совершенствования и строительстве
расширения и углубления функций, задач и цели профсоюзы.

Таким образом, политическая жизнь любого общества основана в определённой


части на сильной качественно прочной устоях. Такими твёрдым устоями и разумеется
являются политические институты.

210
Политический институт – это устойчивый вид социально-политического
взаимодействия, который регулирует определённый сегмент отношений политической
власти в обществе.

Политические институты структурируют поле политических властных отношений,


они делают взаимодействия людей достаточно определёнными, устойчивыми. Поскольку
чем стабильнее институциональные отношения в обществе тем выше степень
предсказуемости политического поведения индивидуумов.

Важнейшими составными частьями (элементами) политических институтов


являются: государство, группы интересов, политическая элита, политические партии,
профсоюзы (профессиональные союзы).

Государство – это политическое объединение, которое осуществляет суверенную


публичную власть в границах определённой территории. Государство – это целая система
(комплекс) публичных органов и организаций задачей, которых является управление
общественными делами с целью сохранения целостности общества и обеспечение его
развития. Эту задачу государство обычно решает путём принятия законов, указов, иных
нормативных актов, объязательных для населения. Государство является единственной
полномочной организацией в масштабах всей страны. Он определяет основные
направления развития общества, выражает не какую нибудь узко-пристрастные,
партийные стремления отдельной политической группы, а наоборот, постоянные
интересы всего общества. Государство является официальным представителем как внутри,
так и внестраны – на международной арене.

Группы интересов, это такое организованное объединение людей, которые своей


целью ставят оказать влияние на политику и действия власти. Эти объединения как
посредники отношения между государством и народом выражают социальные,
национальные, региональные и другие интересы всей общности людей. Они представляют
форму коллективного действия их членов. Граждане участвуя в деятельности группы
интересов, этим они предпринимают определённые шаги от социального к политической
активности. Они расширением собственного представительства, содействием прениям и
суждениям (обобсуждениям), увеличением числа политических единомышленников и
соучастников непосредственным контролем государственной власти как бы шлифуют
политическую систему. Группы интересов распространяют своё влияние различными
каналами. Которым относятся – бюрократия, законодательные органы, судебные органы,
массмедия, политические партии и международные организации.

Социальным назначением политической элиты является функция управления


обществом. Она постоянно пытается, безболезненно, вне каких либо социально-
политических направленности добытся легитимации своей власти со стороны населения,
что несомненно обеспечит стабильность политической системы. Политическая элита,
политическое управление осуществляет с помощью (посредством) использования
различных рычагов государственного бюрократического аппарата, силовых структур,
идеологической машины и социального контроля.

211
Институт политических партий упорядочивать отношений между политическими
организациями, в процессе их складывания и дальнейшей деятельности. В обществе
постоянно формируются определённые, общие представления о том, что собой
представляет политическая партия, как должна она действовать, чем отличается
политическая партия от остальных организаций и объединений.

Именно, поведение партийных активистов, рядовых членов складываются исходя


из таких представлений, которая со своей стороны содействует формированию
нормативного пространства для данного политического института.

Исторический политическая партия возникла как представительная структура,


выражающая определённых интересов как оппозиционная и других политических
объединенный институт как союз единомышленников, которая ставит своей целью
приход к власти. Группирование происходит по разным признакам: Существуют кадровые
и массовые репрезентативного (представительство) и интегративного типы,
конституционные, революционные, левые или правые партии.

Партийная система – это целая сеть отношений, посредством которого партии


направляют полный политический процесс.

Профсоюзы – это массовая организация, которая объединяет связанных общностью


интересов трудящихся занятых в разных отраслях промышленности, учреждениях
культуры, просвещения, сферах обслуживания и т.д. В период своего долголетнего
существования, профсоюзы различными методами вели широкомасштабную борьбу за
собственные права. Они превратились неотъемлемой, органической частью политической
системы общества. Профсоюзы являются общественной силой. Играют важную роль
текущих социально-политических процессах общества.

212
terminebis ganmarteba

1. absolutizmi – [frang. Absolutism<laT. Absolutes]


absoluturi monarqia; saxelmwifos forma, romlis drosac
monarqs ekuTvnis, mTliani da ganuyofeli xelisufleba.
2. avtoritarizmi – [laT. Auetoritas, Zalaufleba] saxelmwifo
mmarTvelobis forma, romlis drosac umaRlesi xelisufleba
Tavmoyrilia erTi mmarTvelis an erTi saxelmwifo organos
xelSi.
3. avtonomia – [Zv. berZ.] saxelmwifos SemadgenlobaSi
teritoriis mosaxleobis ufleba saxelmwifo xelisuflebis
gatarebisa im sazRvrebSi, romlebsac udgens am saxelmwifos
konstitucia.
4. anomiuri – [frang. Anomie] sazogadoebis dezorganizacia,
romelic gamowveulia imiT, rom moqalaqeTa mniSvnelovani
nawili ar Tvlis savaldebulod daicvas arsebuli normebi
da wesebi.
5. agregacia – [laT. Aggrege] sxvadasxva jgufebis interesebis
SeTanxmeba, SeerTeba erTiani politikuri poziciis,
moTxovnebi SemuSavebis mizniT.
6. artikulacia – [laT. Articulation] danawevrebulad,
gasagebad warmoTqma. am SemTxvevaSi. socialuri jgufebis
interesebis gamoxatvis procesi.
7. asociacia – [laT. associatio] kavSiri, gaerTianeba,
sazogadoebrivi gaerTianeba
8. asociativuri – [laT. association] asociaciiT warmoqmnili
9. genezisi – [laT. genesis] warmoSoba, gaCena; farTo gagebiT –
Casaxva da Semdgomi ganviTarebis procesi, romlis Sedegia
garkveuli mdgomareoba, movlena
10. disproporcia – [dis. – proporcia] nawilebis
araTanazomiereba, Seusabamoba, proporciulobis arqona,
mTelis nawilebs Soris Seusabamoba.
11. disociacia – [laT. dissociation] gancalkeveba, daSla

213
12. diferenciacia – [laT. differentiation] gayofa, danawevreba,
mTelis gayofa mravalferovan formebad, safexurebad
13. demokratia – [Zv.berZ. xalxis xelisufleba, mmarTveloba] –
sazogadoebis saxelmwifoebriv-politikuri mowyobis forma,
romelic efuZneba xalxis xelisuflebis wyarod cnobas
14. deklaracia – [laT. declaration] oficialuri gancxadeba,
romelic Cveulebriv saxelmwifo politikis principebs,
saerTaSoriso organizaciebis saprogramo debulebebs
acxadebs
15. dominati – [laT. dominatus] batonoba, erTxelisuflebianoba,
uzenaesi xelisufleba gviandeli romauli imperiis (III s.
bolo – VI s.) politikuri sistema – SeuzRudavi monarqia,
romelic imperatorma dikletianem daakanona, xolo gaamyara
konstantine I-ma
16. dominanti – [laT. dominans] gabatonebuli, lideroba,
wamyvani, wammarTveli
17. doqtrina – [laT. doctrina] moZRvreba, mecnieruli an
filosofiuri Teoria. politikuri sistema. wamyvani
Teoriuli an politikuri principi
18. elita – [frang. Elite] saukeTeso, sazogadoebis yvelaze
gamoCenili da gavleniani pirebi
19. politikuri elita – jgufi sazogadoebaSi, romelsac gaaCnia
politikuri gavlena, asrulebs politikuri mmarTvelobis
funqcias
20. eqstensiuri – [laT. extensivus] gaSlili, gavrcobili,
gafarToebuli raodenobrivad da ara Tvisobrivad,
xarisxobrivad
21. imanenturi – [laT. immenentis] mocemuli movlenis, sagnis,
procesis Sinagani maxasiaTebeli, misi bunebidan gamomdinare
22. implementacia – [laT. impleo] saxelmwifos mier
saerTaSoriso samarTlebrivi normebis Sesruleba,
ganxorcieleba
23. impiCmenti – [ingl. impeachment] zogierT saxelmwifoSi
umaRlesi xelisuflebis mqone pirebis pasuxisgebaSi micemisa

214
da maTi saqmis sasamarTloSi gansaxilvelad gadacemis
gansakuTrebuli wesi. impiCmentis dros pasuxisgebaSi micemasa
da sasamarTlosTvis gadacemas, rogorc wesi, qveda palata
axorcielebs, xolo saqmes zeda palata ganixilavs
24. instituti politikuri – socialuri urTierTmoqmedebis
(Tanaqmedebis) myari (mdgradi) forma, romelic aregulirebs
politikuri xelisuflebis urTierTobaTa garkveul segments
sazogadoebaSi
25. institucionalizmi – [laT. institution]
saxelmwifoTmcodneobis mimarTuleba XIX s-Si, romelic
sazogadoebis politikur organizacias ganixilavs rogorc
moqalaqeTa sxvadasxva gaerTianebebis kompleqss
26. intensiuri – [laT. intension] daZabuli, gaZlierebuli.
ukeTesi Sedegis momcemi
27. integracia – [laT. integratio] procesi, romlis Sedegia
mTlianoba, gaerTianeba, SeerTeba
28. inkorporacia – [laT. incorporatio] sakuTar SemadgenlobaSi
Seyvana, SemoerTeba. fizikuri an iuridiuli pirebis
jgufisaTvis iuridiuli piris statusis miniWeba – anu
oficialurad registrirebuli sazogadoebrivi organizaciis
Camoyalibeba
29. istebliSmenti – [ingl. establishment] Zalauflebis mqone
elita, adamianebi, romelTac ukaviaT umaRlesi poziciebi
politikur ierarqiaSi
30. koncefcia – [laT. conception] Sexedulebebis sistema, ama Tu
im movlenebze, maTi gaSuqebis warmmarTveli idea, Canafiqri.
movlenebis ganxilvis gagebis garkveuli xerxi.
31. konstitucia – [laT. constitution] saxelmwifos ZiriTadi
kanoni, romelic gansazRvravs mis sazogadoebrivsa da
politikur mowyobas. saarCevno sistemas, saxelmwifos
marTvisa da moRvaweobis organizaciis principebs, moqalaqeTa
ZiriTad uflebebsa da movaleobebs
32. konfederacia – [laT. confederatio] damoukidebel,
suverenul saxelmwifoTa kavSiri, romelic iqmneba

215
xelSekrulebis safuZvelze, garkveuli problemebis
(erToblivi Tavdacva, sagareo politikis koordinacia,
komunikaciis saerTo sistemis ganviTareba) mogvarebis
(gadawyvetis) mizniT
33. korporativizmi – saxelmwifos marTvis procesebSi sxvadasxva
sazogadoebrivi jgufebis interesebis inkorporirebis
(CarTvis) Teoria da praqtika
34. legitimuri – [laT. legitimus] saxelmwifo xelisuflebis,
romelime socialuri institutis statusis uflebamosilebis
kanoniereba (kanonierebis aRiareba). eyrdnoba sazogadoebaSi
miRebul faseulobebs, konstituciur normebs, demokratiul
arCevnebs, referendums, tradiciebs
35. lobi, lobizmi – [ing. lobby] pirdapiri mniSvnelobiT
kapitoliumis (aSS-s kongresis) Senobis kuluarebi, mTavari
derefani. gadataniTi mniSvnelobiT moRvaweoba (saqmianoba),
romelic xorcieldeba garkveuli organizaciebis an jgufebis
SekveTiT, romlis uSualo amocanas saxelmwifo Tanamdebobis
pirebze zemoqmedeba warmoadgens im mizniT, rom maT mier
miRebul sasargeblo gadawyvetilebebi
36. magistrate – [laT. magistrantis] meTauri, Tanamdebobis piri
Zvel romSi (konsuli, pretori, edili, cenzori, kvestori)
37. oligarqia – [berZ. Oligarcos] reJimi, rodesac politikuri
xelisufleba pirovnebaTa viwro wres ekuTvnis. ufro swored,
saxelmwifo, romelsac pirebis viwro wre marTavs.
38. pragmatizmi – praqtikul garemoebebsa da miznebze
orientirebuli moZRvreba an misi praqtikuli gamovlineba.
pragmativizmisTvis mTavaria sargeblianobis principi da ara
abstraqtuli ideebi
39. principati – [laT. principus] romauli – monaTmflobeluri
monarqiis forma (Zv.w.aR. I – ax.w.aR. III ss.), romlis drosac
formalurad SenarCunebuli iyo respublikuri
dawesebulebebi, xolo imperatori iTvleboda mxolod
senatorTa Soris pirvelad, Tumca warmoadgenda
erTpirovnul mmarTvels. principats safuZveli romis

216
pirvelma imperatorma oqtaviane avgustusma Cauyara (27 w.
Zv.aR. – 14w. ax.w.aR.)
40. rekrutireba – [fran. recrutes] pirdapiri mniSvnelobiT
daqiraveba. am SemTxvevaSi – formireba, Camoyalibeba, Sevseba
axali wevrebiT
41. reJimi – [fran. regime] saxelmwifo wyoba, mmarTvelobis saxe
42. reJimi politikuri – sazogadoebaSi realurad
Camoyalibebuli, politikuri xelisuflebis ganxorcielebis
formebi, meTodebi da saSualebebi
43. reJimi demokratiuli – politikuri reJimis forma (saxe). mas
axasiaTebs pirovnebis samarTlebrivi dacva, Tanamdebobis
pirTa moqmedebis SezRudva samarTlis farglebSi ZaliT
44. segmenti – [laT. segmentum] ricxvebis (an wertilebis)
erToblioba, romelic or mocemul ricxvs (an wertilebs)
Sorisaa moqceuli
45. senati – [laT. senatus] 1. Zv. romSi umaRlesi saxelmwifo
sabWo, romelic met-naklebad mniSvnelovan rols asrulebda.
2. Zeda palata mravali qveynis parlamentSi. 3. zogierT
qveyanaSi qalaqis TviTmmarTvelobis umaRlesi organo
46. socializacia – [socialis] adamianis, individis mier
garkveuli codnis, normebis, faseulobebis sistemis
SeTvisebis procesi, rac saSualebas aZlevs sazogadoebis
srulfasovan wevrad iqces.
47. strategia – raime moRvaweobis ganxorcielebis xelovneba,
romelic emyareba zust da Sors mimaval prognozebs
48. suvereniteti – [laT. souverainete] saxelmwifos sruli
damoukidebloba sxva saxelmwifoebisagan mis Sinagan
saqmeebSi da sagareo urTierTobebSi
49. taqtika – mimdinare qcevis, moqmedebis xazi, xerxebis da
meTodebis sistema, uaxloes momavalSi dasaxuli miznis
(strategiuli miznis) misaRwevad, gansaxorcieleblad
50. [tipi logia] samecniero meTodi, romelic aanalizebs da
ganacalkevebs ganzogadebuli modelis an tipis obieqtebis
dajgufebebs

217
51. totalitarizmi – [laT. totalitez] saxelmwifos forma,
romelic gamoirCeva sazogadoebis cxovrebis yvela sferoze
absoluturi kontroliT, konstituciuri uflebebisa da
Tavisuflebis faqtiuri likvidaciiT, represiebiT sxvagvarad
moazrovneebsa da opoziciis mimarT
52. unitarizmi – [frang. unitare] erTiani, erTianobisken,
swrafvis mqone; unitaruli saxelmwifo – saxelmwifos
mowyobis forma, romlis drosac qveynis mTeli teritoria
dayofilia administraciul-teritoriul erTeulebad da ar
gaaCnia Tavis SemadgenlobaSi federaciuli erTeulebi.
53. federacia – [laT. foederare] saxelmwifoebrivi mowyobis
forma, romlis drosac saxelmwifo iqmneba SedarebiT
damoukidebeli subieqtebis, qalaqebis, Statebis, olqebis,
mxareebis, miwebis, respublikebis da sxvaTa dakavSirebiT
iqmneba erTi saxelmwifo Zlieri centraluri xelisuflebiT
da eTiani konstituciiT
54. qarizma – adamianis gansakuTrebuli mimzidveloba, misi
magnetizmi, romelic gamoixateba mis mier momxreebis swrafad
mopovebis unarSi
55. civilizacia – [laT. civilis] sazogadoebrivi ganviTarebis
materialuri da sulieri kulturis done. sazogadoebrivi
ganviTarebis me-3 safexuri, romelic velurobasa da
barbarosobas mosdevs. Tanamedrove msoflio kultura

218
gamoyenebuli literatura

1. abesaZe guram, politikuri socializacia, Tb., 1996


2. amerikis SeerTebuli Statebis damoukideblobis deklaracia (1776
wlis 4 ivlisi), Tb., 1992

3. aristotele, politika, naw.I, Tb., 1995


4. aristotele, politika, nawili pirveli, Tb., 1995
5. aqvineli Toma, RvTismetyvelebis Sejameba, Tb; 2004.
6. gorgoSaZe m., saxelmwifos formebi, baTumi, 2006 w

7. dali robert, “demokratiuli Teoriis Sesavali”, “pluralisturi


demokratiis dilema”.www.politnauka.org
8. darsania, exnatoni da nefertiti, reformatori faraonis
politikuri portreti da biografiuli Strixebi, Tb., 2009
9. demetraSvili avTandil, msoflio qveynebis konstituciebi, Tb.,
1992
10. engelsi fridrix, ojaxis, kerZo sakuTrebis da saxelmwifos
warmoSoba, tf., 1932
11. engelsi fridrix, anti-diuringi, Tb., 1952
12. engelsi f. ojaxis, kerZo sakuTrebisa da saxelmwifos warmoSoba,
Tb., 1972
13. veberi m., narkvevebi religiis sociologiis Sesaxeb, Tb, 2004
14. veberi m., politika rogorc mowodeba da xeloba, Tb, 1994

15. TezeliSvili solomon, saxelmwifosa da samarTlis Teoria


(enciklopediuri masala), Tb., 2008
16. TeTvaZe SoTa, politikuri institutebi-xelisuflebis
ganxorcielebis meqanizmi. Tb. 1997

17. inwkirveli g., saxelmwifosa da samarTlis Teoria, Tb., 1996.


18. kvezereli-kopaZe nato, Zveli saberZneTis istoria, Tb., 1998
19. kiknaZe gia da sxvebi . . . lobizmis samarTlerbrivi regulireba
saerTaSoriso praqtikaSi, Tb., 1998
20. labuCiZe dodo, Jan-Jak ruso, Tb., 2003
21. lenini v.i., saxelmwifo da revolucia, Tb., 1982

219
22. lenini v.i., saxelmwifo da revolucia, Tb., 1982, “saxelmwifos
Sesaxeb” (leqcia wakiTxuli sverdlovis universitetSi 1919 wlis
11 ivliss, tf. 1931, «Марксизм о государстве» da sxva.

23. lenini v. i., mokle biografia, Tb., 1955


24. lenini v.i. saxelmwifos Sesaxeb (leqcia wakiTxuli sverdlovis
universitetSi, 1919, 11 ivliss), Tb., 1955
25. lobJaniZe g., samarTlebrivi saxelmwifo da samoqalaqo
sazogadoeba, Tb., 2002.

26. maisuraZe Tea, politikuri partiebi da politikuri sistemebi, Tb.,


2009
27. makiaveli nikolo, mTavari, 1984.
28. marqsi k., kapitali, t.1; Tb., 1930; t.2; Tb., 1933; t.3, w.1-2; Tb., 1932-1934;
t.4, Tb., 1966.
29. marqsi k., samoqalaqo omi safrangeTSi, tf. 1931. Tvrameti briumeri
lui bonapartisa, tf.. 1932.
30. marqsi k., f. engelsi, komunisturi partiis manifesti, Tb., 1940
31. marqsi k., samoqalaqo omi safrangeTSi, tf. 1931

32. marqsi k., goTas programis kritika, tfilisi, 1932


33. macaberiZe m., Tanamedrove politikuri mecnierebis saTaveebTan, Tb.,
1993
34. melqaZe o., sazRvargareTis qveynebis saxelmwifo samarTali, wigni
I, Tb., 1996.
35. melqaZe oTar, samoqalaqo sazogadoeba: formirebis problemebi,
Tb., 2004
36. metreveli valerian, giorgi daviTaSvili, politikur da
samarTlebriv moZRvrebaTa istoria. Tb., 1997
37. mecnieruli komunizmi, red. fedoseevi, Tb., 1974
38. monteskie S. l. kanonTa goni, Tb., 1994
39. nobelianti ekonomistebi, Tb. 2005
40. obolaZe uSangi, Jan-Jak ruso, Tb., 1976
41. politologia, omar gogiaSvilis redaqciiT, Tb., 2004
42. JorJoliani gia, politikuri institutebi: analizi, Tb., 2006

220
43. rexviaSvili i., j. jaliSvili, v. xoWolava, politologia, Tb., 1991
44. ruso Jan-Jak, emili anu aRzrdis Sesaxeb, Tb., 1949
45. saangariSo moxseneba partiis XVIII yrilobaze sak.k.p.(b)
centraluri komitetis muSaobis Sesaxeb 1939 w. 10 marts. ix. v.i.
lenini, i.b. stalini, socialisturi saxelmwifos da sabWoTa
demokratiis Sesaxeb, Tb., 1946
46. sabWoTa kavSiris komunisturi partiis programa, Tb, 1961
47. sabWoTa socialisturi respublikebis kavSiris konstitucia, Tb.,
1977w.
48. savaneli b., samarTlis Teoria, Tb., 1997.
49. sazRvargareTis qveynebis konstituciuri samarTali, kr.I,
redaqtori oTar melqaZe, Tb., 1999w.

50. sazRvargareTis qveynebis konstituciebi, red. v. gonaSvili, naw.II,


Tb., 2008
51. sazRvargareTis qveynebis konstitucia, red. v. gonaSvili, naw.III,
Tb., 2006, gv.490
52. sazRvargareTis qveynebis konstitucia, red. v. gonaSvili, naw.IV,
Tb., 2007, gv.90
53. sazRvargareTis qveynebis konstitucia, red. v. gonaSvili, naw.I, red.
v. gonaSvili, Tb., 2008, gv.16
54. samoqalaqo sazogadoebis formirebis problemebi, Tb. 2004.
55. saxelmwifo samarTali, samarTlebrivi normebisa da institutebis
erToblioba, romelic ganamtkicebs qveynis sazogadoebriv da
saxelmwifo weswyobilebebs. qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.9,
Tb., 1985, gv.250
56. saqarTvelos demokratiuli respublikis konstitucia 1921 w.
Semdgeneli g. papuaSvili, baTumi, 2011
57. stalini i.b. leninizmis safuZvlebis Sesaxeb, leninizmis
sakiTxebisTvis, Tb., 1952

58. tukvaZe a., politikuri elita, Tb., 1998


59. qarT. sabWoTa enciklopedia t.8. Tb., 1984
60. qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.4, Tb., 1979
61. qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.3, Tb., 1979

221
62. qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.9, Tb., 1985
63. qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.11, Tb., 1987
64. qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.8, Tb., 1984
65. qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.9, Tb., 1985
66. qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.10, Tb., 1986
67. qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.3, Tb., 1978
68. qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.1, Tb., 1975
69. qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.6, Tb., 1983
70. qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.2, Tb., 1977
71. wereTeli al., Zveli saberZneTi, t.1, Tb., 1966
72. Saria k., samarTlebrivi saxelmwifo, Tb., 2009.
73. Saria k., politikuri reJimis cnebis sakiTxisaTvis, Tb., 1998
74. Sesavali Tanamedrove azrovnebaSi, redaqtorebi: marieta
RuduSauri, manana baliaSvili, wigni I, Tb., 2006
75. SubiTiZe vaJa, oTar daviTaSvili, politologia, politikuri
teqnologiebi. Tb., 2002
76. SuSanaSvili al. saqarTvelos saxelmwifosa da samarTlis
safuZvlebi, Tb., 2000
77. SubiTiZe vaJa, oTar daviTaSvili, politologia, politikuri
reqnologiebi, Tb., 2002
78. rexviaSvili i., j. jaliaSvili, v. xoWolava, politologia, Tb., 1991
79. xamurabis kanonebi, Tb., 1988
80. jafariZe SoTa, Sarl lui monteskie-frangi ganmanaTlebeli da
politikuri moazrovne, baTumi-Tbilisi, 1995
81. janda qeneT, jefri m. beri, jeri goldmeni, amerikuli demokratia,
aSS xelisufleba da politikuri procesi, Tb., 1995
82. heivudi endriu, politika, Tb., 2008
83. hegeli georg vilhelm fridrix, gonis filosofia, Tb., 1984
84. hegeli georg vilhelm fridrix, leqciebi istoriis filosofiaze,
Tb; 2001;
85. Белых А.К. Политическая организация общества и социалистическое управление.
ЛГУ,1967,с.9,15,16.
86. Бентам Иерения «Принципы законодательства», М..1895.
87. Большая Советская Энциклопедия, Т.21, М., 1975
88. Большая Советская Энциклопедия, Т.21, М., 1964
222
89. Бонгард-Левин Г.М., Г.Ф. Ильин, Древняя Индия, М., 1969
90. Боргош Юзеф, Фома Аквинели, М., 1975
91. Венгеров А. Несущие конструкций правового государсва, в кН. «Право и власть»,
М., 1990.

92. Гаджиев К.С. Политическая наука, М., 1995, с.136-137


93. Гессен В.М. Основы конституционного права.М.,1917
94. Гумплович Л. Общее учение о государстве, СПБ 1910
95. Гоббс Томас, Левиафан, или материя, форма и власть государства
церковного и гражданского. М. 1936
96. Гоббс Томас, сочинения, Т.1, М., 1989;Т.2., М; 1991
97. Всемирная история Т.1.под ред. Ю.П. Францова,М.,1956; Историческое и
логическое в познаний государства и права. Под ред. А.И. Королёва,Л. 1988.
98. Дробышевский С.А. Политическая организация общества и право:
историческое место и начало эволюций. Красноярск,1991
99. Дегтярёв А.А. Основы политической теории. М.,2009
100. История Кореи,т.1;институт истории АН КНДР;М.1960
101. История Кореи,т.1,ред.Ванин Ю.В.М.1974
102. История Вьетнама. ред.Мхитарян С.А (пер.с вьетнамского), М., 1983
103. Кистиаковский Б. Государство правовое и социалистическое, Вопросы
философии #6.М., 1990
104. Коркунов Н.М. Лекции по общей теории права СПБ., 1907
105. Куба, историко-этнографический очерки,м.1961
106. Кубец Л.Е. Очерки потестарно-политической этнографии.М.1982.

107. Кудрявцев В.Н. Какое государство мы строим. М. 1991


108.
109. Лазарев Б.М. Что такое правовое государство? М.1991.
110. Лазаревский Н.И. Русское государственное право, Т.I, С-Петербург, 1913

111. Макиавели Николо, История Флоренции, Л., 1973


112. Манов В.И. Государство и политическая организация общества,
М.,1974
113. Маркс К. и Ф. Энгельс соч.Т.3. Спенсер Г. Основания
социологии.т.1.С.П.Б.1888, Научные, политические и философские
опыты.Т.1.С.П.Б. 1899.
114. Маркс К. и Ф. Енгельс, Сочинения, Т.20

115. Маркс К. и Ф. Энгелс, Соч.Т.25, ч.1


116. Марксистско-Ленинская общая теория государства и права.
Исторические типы государства и права. Отв.ред. В.Е. Гущев, М., 1977
117. Милль Д. С. Представительное Правление, С.П.Б. 1907.

118. Можаев В. Всемирное профсоюзное движение, М., 1990


119.
120. Мутагиров Д.З. Международные политические институты. М. 2009
121. Новгородцев П.И. Лекции по истории философии права, учения нового
времени, XVI-XIXвв. М., 1918
223
122. Общая теория государства и права, Л. 1961
123. Основы теории политической системы ред-ры;Ю.А. Тихомиров,В.Е.
Чаркин,М,1985.

124. Прослов В., Из истории профсоюзного движения, М., 2009.elmisamarTi:


www.psj.ru
125. Пушкарёва Г.В. Политология, М., 2002
126. Разин В.И. Политическая организация общества как категория
исторического материализма. М., 1971
127. Рождение французской буржуазной политико-правовой системы. Отв.
редакторы: проф-ры. А.И. Королёв, К.Е. Ливанцев. Л., 1990
128. Спенсер Г., основания социологии, Т.1. СПБ, 1888. Научные,политические и
философские опыты, под.об. ред.Н.А.Рубакина.СПБ. 1899, Личность и
государство. СПБ.1908

129. Фан Вень-Лань. Древняя история Китая (от первобытно-общинного строя до


образования централизованного феодального государства;М.1958
130. Фан Вень-Лань.Общая история Китая. Т.1; Пекин, 1953.
131. Философская энциклопедия, Т.3, М., 1964
132. Хвостов В.М. Общая Теория права, изд.6, М., 1914
133. Хейвуд Эндрю, Политология, М., 2005
134. Цицерон, Диалоги-о государстве и о законах, М., 1966
135. Цицерон, Диалоги о государстве-о законах, М. 1966

136. Чесноков Д.И. Исторический материализм, М. «Мысль», 1964


137. Черниловский З. Правовое Государство: на перекрёстке мнений, в кн.
«Право и власть», М., 1990.
138. Bayley D.H. Social Control and Political Change. Princeton, 1985
139. Cohen R. political Anthropology//handbook of social and Cultural anthropology.
Chicago,1973.
140. Daverger M. Institutions politiqurs et droit constitutional. P. 1970;
141. Foutasch A. Manuel de Droit Public et Prive, T.II 3-nd. Paris, 1984, p.619
142. Gluckman M. Politics, law and Rituel in Tribal Society. Chicago/1965;

143. Heywood A. Polititics. N.Y. Palgrade.2002.


144. Leftwich A. redefining politus. People, Resourcesand Power. London ete.,1983;
145. Lehman E.W. The Theory of the state versus the state of Theory.//American
sociological Review.Wash; 1988;
146. Philips O.H. Constitutional Laws of Great Britain, London, 1946, p.1
147. Roberts G.K. Dictionary of political analysis N.Y.1971.

148. Sartori Giovanni, Parties and Party Systems, Cambridge, Cambridge Univ. Press,
1976. elmisamarTi: books.google.com
149. Wikipedia.org

224
Sinaarsi

Sesavali 3

saxelmwifo-politikuri institutebis gansakuTrebuli subieqti


19

saxelmwifos socialuri daniSnuleba 27

saxelmwifos warmoqmnis doqtrinebi (Teoriebi) 31

saxelmwifos istoriuli tipebi. sxvadasxva midgomebi da Sexedulebebi


problemaze 59

saxelmwifos formebi 69

saxelmwifos teritoriuli mowyobis formebi 101

politikuri reJimi 107

samarTlebrivi saxelmwifo 112

saxelmwifos funqciebi da meqanizmi 138

interesTa jgufebi, lobizmi 141

lobizmi 169

politikuri elita 179

politikuri elitis rekrutirebis sistemebi 185

politikuri elitis Teoriebi 190

politikuri partiebi 201

politikuri partiis gansazRvrebebi 224

politikuri partiis funqciebi 227

partiis tipologia 232

partiuli sistemebi 238

profkavSirebi – politikuri instituti 252

daskvna 264

225
резьюме
268

terminebis ganmarteba 289

gamoyenebuli literatura 295

226
Нодар Дарсания

Политические Институты

227

Вам также может понравиться